You are on page 1of 106

MARIJAMPOL

2003

UDK 947.45(474.5)(06) At29

Sudar Justinas Sajauskas Dailinink Jolita Bikien Maketavo Stasys Sajauskas

Justinas Sajauskas, 2003 Jolita Bikien, 2003

ISBN 9955-03-195-6

Gintarui ir Kstuiui Viluiams ms padka


Autoriai

TURINYS
Justinas Sajauskas PRATARM ............................................................................................ Aldona Vilutien PRADIA ..................................................................................................... AUKOJO ..................................................................................................................... LIETUVOS OKUPACIJA SKAIIAIS ........................................................................ LAISVS KOVOTOJAI ............................................................................................... MINAIIAI ................................................................................................................... LLKS JUNGINI STRUKTRA.................................................................................. LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS DL LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS 1949 m. VASARIO 16 D. DEKLARACIJOS ........................................................... LIETUVOS PARTIZAN APYGARDOS .................................................................... Aldona Vilutien, Justinas Sajauskas PARTIZANIN KOVA MAOJOJE LIETUVOJE .................................................................... TAURO APYGARDOS RINKTINS ........................................................................... TAURO APYGARDOS VADAI.................................................................................... TAURO APYGARDOS RINKTINI VADAI ............................................................... INOMESNI MIAI TAURO APYGARDOJE .......................................................... KANI NAMAI, DAR KITAIP-BSTINS" ........................................................... MS ATMINTYJE .................................................................................................... PARTIZAN DAINOS ................................................................................................ PRIEAI (KARIUOMEN)........................................................................................... PRIEAI (STRIBAI)..................................................................................................... KOLABORANTAI........................................................................................................ ENKLESNI PAMINKLAI TAURO APYGARDOS PARTIZANAMS IR TREMTINIAMS............................................................................ TREMTYS ................................................................................................................... ATGIMIMAS................................................................................................................. SVARBESNI DEIMTMEIO DARBAI...................................................................... Stasys Sajauskas LIETUVOS PARTIZAN YMENYS 1945 - 1954 m. ... Justinas Sajauskas KARAS TEBEVYKSTA .......................................................................... 7 9 17 18 19 21 22

23 25 31 39 43 44 47 49 50 58 59 60 61 62 68 75 76 79 103

PRATARM
Marijampols Tauro apygardos partizan ir tremties muziejui sukako 10 met. Menka tai sukaktis, j paymint pakakt vienam muziejininkui kytelti graiai rmint popierl, kitam - paploti per pet ir - balius baigtas. Taiau is minjimas tuo neapsiribos. Tauro muziejus - neeilinis, ir beveik kiekvienas su juo susijs veiksmas aplinkiniams sukelia nekasdienikus jausmus. Nebtinai teigiamus. Pavyzdiu gali bti muziejaus iniciators Aldonos Vilutiens straipsnelyje apraytas balsavimas dl muziejaus savarankikumo. Autor nutyljo, kad bal savimo baigt nulm ne kas kitas, o miesto savivaldybs tarybos nariai krikionys demokratai, kurie, savo lyderio sakyti, balsavo prie muziejaus savarankikum (vaduko obstrukcijos pasekmes muziejus jauia iki iol). Kitas pavyzdys: kriminalistui pradjus aikintis eksponat - partizan o vini dingimo aplinkybes, tuometinis Kratotyros muziejaus direktorius tik mos teljo ranka: jie beveriai! Suprastume, jei taip pasakyt koks sandlininkas - ko verti jam keli vino gaballiai. Taiau tai buvo pozicija staigos vadovo, pareigno, privalanio ne tiktai kaupti, bet ir saugoti eksponatus. Matyti, tikrai skaudaus bta to pokario, kad net po puss amiaus vien paminjus j, krikionis umirta krikionikum, o valdininkas - pareigybin instrukcij. inoma, Suvalkijoje nestinga ir kitaip vertinani pokar. Antai marijam polieiai Danut ir Zigmas Vidrinskai pareng ir ileido dvi buvusi tremtini ir laisvs kovotoj atsiminim knygas - Iplti i Tvyns deln (2000 m.) ir Juos lydjo ventas jausmas (2001 m.), Vincas Peckus para knyg apie Ry giki Jono gimnazijos moksleivius - rezistentus (2003 m.), o dauguma eks ponat muziejaus stenduose atsidr beveik be ms, muziejinink, pastang juos sune, sudovanojo patys lankytojai. ie faktai, neblogai iliustruojantys ms Muziejaus tapsmo peripetijas, betgi neatsako klausim kuo remiantis? Tauro muziejaus kaip ir paios Lietuvos valstybs egzistavim teisina keli esminiai teiss aktai, apie kuriuos per maai inoma, o dar maiau kalbama. Tai 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas, 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija, 1941 m. birelio 23 d. Laikinosios Lietuvos vyriausybs atsiaukimas, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos 7

Sjdio Tarybos Delkaracija, 1990 m. kovo 11 Aktas dl Lietuvos nepri klausomybs atstatymo, 2000 m. Vilniuje vykusio Antikomunistinio kongreso dokumentai. siskaitykime juos ir gal suprasime, kad laisv - ne dovana, o prigimtin kiekvieno mogaus teis, kad kiekvieno pilieio pareiga ginti Tvyn, kad okupanto statymai okupuotose alyse juridikai beveriai, kad pareiga okupanto pdiniams atlyginti okupacijos al neinyks iki nebus atlyginta. Tauro muziejaus eksponatai - i teigini iliustracija, kartais - vykusi, kartais - blankoka. Tik tuo pateisinama ir viena kita Atmintinje skelbiama mint dokument citata. ia geriausiu odiu mintini Tauro muziejaus darbuotojai Jonas Gustaitis, Liuda Kaminskien, Aldona Vilutien, Algimantas Leleius, Laima Stankevi ien, kurie paruo Atmintin. Gal ji pravers ir iai, ir bsimoms sukaktims.
Marijampols Tauro apygardos partizan ir tremties muziejaus vedjas Justinas Sajauskas

PRADIA
Sukako 10 met nuo Marijampols Tauro apygardos partizan ir tremties muzie jaus oficialaus krimo. Tauro apygardos mu ziejus savitas tiek savo tematika, tiek ekspo natais, tiek veikla. Savita ir jo atsiradimo isto rija. Pirmieji muziejaus eksponatai buvo pagaminti Marijampols kaljime, Intos, Vorkutos ir kituose sovietiniuose konclage Muziejaus krja Aldona Vilutien riuose ar tremtyje. Vos paptus laisvs v jams, 1989 met vasar jie buvo ekspo nuojami Marijampols centrinje bibliotekoje. 1990 metais Vitas Akelaitis suruo partizan nuotrauk parod auli namuose Gedimino gatvje. Iekant partizan palaik apkasuose, svartynuose, uliniuose ir iuklynuose rasta nemaai kapi, kurios, kaip ir aukiau minti eksponatai, buvo reikalingos ne tik tinkamos prieiros, bet ir dmesio. 1990 met pradioje man kilo mintis kurti pasiprieinimo muziej. Apjus visas instancijas, suinojau, kad Marijampols valdininkams jis nereikalingas. Unikalus pastatas, kuriame vos ne vis deimtmet NKGB tard ir kankino suimtuosius, kurio visos sienos aptakytos nekalt moni krauju, - taigi, kuris buvo tinkamiausias tokios paskirties muziejui, buvo patyliukais privatizuotas ir modernizuotas. Kiti buv ekistini struktr pastatai taip pat uimti. Taiau uvusij u Tvyn, mirusi dl bado ir nepakeliamo darbo tremtyje bei sovietiniuose konclageriuose dvasia neleido pasiduoti. Prasidjo bsimo muziejaus eksponat paiekos. mons gausiai dovanojo juos, dalinosi savo pergyvenimais. 1991 m. sausio 13-toji. Vis Lietuv apm ryto ir pasiaukojimo banga, vl, kaip ir pokario metais, tkstaniai jo ginti Laisvs simbol - Parlament. Rytdiena nebuvo aiki. Surinkt mediag reikjo isaugoti. Tik du mons, btinai du, turi surasti tinkam viet, kad n vienas dokumentas nepaklit okupantui. O t dokument - jau keli lagaminai. Su Dievo pagalba jie buvo isaugoti - ne tik sausio tryliktj, bet ir per Maskvos pu. Po i vyki archy vas tapo dar vertingesnis, ir j eksponuoti tapo btina. nekinu tuometin Mari jampols muziejaus direktori A. Urbanavii. Jis laikinai priima eksponuoti 9

muziejuje 92 eksponatus. Marijampols politini kalini ir tremtini taryba kreipsi Marijampols miesto savivaldyb bei Lietuvos vietimo ir kultros departament, praydama, kad prie Marijampols kratotyros muziejaus bt steigtas Tauro apygardos partizan ir tremties muziejus. 1992 m. vasar Mari jampols miesto taryba prim nutarim dl Kratotyros muziejaus filialo stei gimo ir jo vykdym paved naujai paskirtam io muziejaus direktoriui Jonui Vasmanui. Beliko nutarim gyvendinti. Deja... Laikas bgo, nutarimo niekas nevykd. Sandariuose stenduose eksponuojamos tremties relikvijos tremtiniams neinant buvo perkeltos nuraytus nesandarius stendus; vertingiausi eksponatai pradjo dingti. Pamaiusi, kas vyksta, pareikalavau, kad bt ikviesta policija. okiravo direktoriaus replika pareignui, kai is ruosi rayti akt: Neverta dl toki niek kelti byl, jie beveriai! Tada neinojau, kad po miesto tarybos nari sprendimo vietoj mans buvo darbinti du nieko bendro su muziejumi neturintys mons, todl iki 1993 m. a visuomeniniais pagrindais priiminjau mones ir kaupiau eksponatus savo namuose... Galop tuometiniam miesto tarybos pirmi ninkui viesios atminties B. Bajerkeviiui pakartotinai pareikalavus, partizan muziejui buvo skirtos patalpos - sal Vytauto g. 29, o a priimta darb. Nei materialins, nei moralins paramos i administracijos jokios, tik snys eksponat. Bet nepristigo nuostabi moni, palaikani muziejaus idj ir talkinani. Padti pasisil tremtinio snus dailininkas dizaineris Artras Ka minskas, kratotyros muziejaus buhalter Stefanija Vilkaitien, Juozas ir Petro nl Liudiai, Elz Borutait, Eugenija sait, Pranut Kareivait, Jurgis Ne vulis, Juozas Murauskas, Alminas Zaveckas. Daug pasidarbavo Ona Peiulyt, kuri apvainjo ne tik buvusi Marijampols apskrit, bet pasiek toliausius Lietuvos kampelius, kuriuose po lageri ir tremi gyveno buv Tauro apygardos partizan rmjai, ryininkai ir j artimieji. Kalvarijoje gyvenantys partizanai ir ryininkai Antanas Kruikas, Juozas Svitojus surinko inias apie pasiprieinim Kalvarijos rajone, kuriame kovojo Vytauto rinktins 4-ta kuopa ir dalis Perkno rinktins. Muziejaus krimui noriai talkino Anels Senkuts-Puels sesuo Teres Bridiuvien ir dviej uvusi broli aldari sesuo Antanina-Kmut, Raiupio mio liudininkas Algimantas ukauskas, Anel Bubnyt-Samulaitien, ryininkai Albina Lakickien, Jonas Deltuva, Juozas Draugelis, Danut Akelaitien, Stas Jarumbaviit-Petro nien, buvusi viena pagrindini apygardos tabo ryininki, Vincas Kulboka, perdavs muziejui vis 1946 m. partizan laikraio Laisvs valgas komp lekt. Daug padjo Anel Strolien, Anastazija Varukien. Muziejus buvo atidarytas 1993 m. lapkriio 21 d. Ekspozicij ir patalpas 10

paventino buvs Vorkutos gulag politinis kalinys viesios atminties kunigas Jonas Rusinas. Nuo lankytoj gausos ir dl nekokybiko remonto linko sals grindys, tad 1994 m. ruden komisija nutar muziej udaryti remontui. Tai reik jo likvidavim, nes muziejaus inventoriui sudti buvo skirta tik viena nedidel sal, o vieno aukto remontas utruko daugiau nei trejus metus. Vl prasidjo nerv karas, begalinis savivaldybs ir kultros ministerijos dur varstymas. Viskas tuiai. Marijampols politini kalini ir tremtini taryba nutaria kreiptis Kultros ministerij dl Tauro muziejaus atskyrimo nuo Kratotyros muziejaus. Paaikja, kad dl atskyrimo turi kreiptis pati savivaldyb! Kadangi tuo metu tremtini pirmininkas V. Raibikis buvo savivaldybs tarybos narys, per j tremtini taryba kreipsi mer. 1996 m. vasario 1 d. miesto tarybos posdyje, kuriam pirmininkavo pats meras A. valiauskas, buvo svarstomas Tauro apygardos partizan muziejaus atskyrimas nuo kratotyros muziejaus. Balsai pasidalijo po lygiai. Nors tokiu atveju lemia mero balsas (jis balsavo u atskyrim), kart taisykls nesuveik. Nepadjo nei savas tarybos narys. Remontas vyko vangiai. Tik 1998 07 31 pagaliau gavome suremontuot patalp raktus. Beliko eiose salse ruoti ekspozicij. Savivaldyb, skyrusi patalpas ir las komunaliniams patarnavimams, ekspozicijos rengim finan suoti atsisak. Apskritis surado vos 2000 lit. Teko kreiptis geros valios mones Lietuvoje ir usienyje. Tik j dka buvo sukurti stendai, baldai eksponatams ir rengta ekspozicija, kokios, tuometinio kultros ministro odiais, Lietuvoje daugiau nra. Buvusieji, nors ir labai stengsi, pakenkti nesteng. Muziejus buvo pakartotinai atidarytas 1999 m. balandio 10 d. Atidaryme gausiai dalyvavo laisvs kov dalyviai, tremtiniai, uvusij gimins ir bendraygiai i visos Lietuvos. Simbolin juostel perkirpo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Per deimtmet muziejus gausiai pasipild eksponatais, archyviniais dokumentais, moni prisiminimais. Jis - ne tik istorija, ne tik kov ir tautos genocido iliustracija, bet ir gyvenimo mokykla, - ypa tiems, kuriuos banali kasdienyb imua i pusiausvyros. ia jie atgauna jgas, pasisemia ryto ir tvirtybs i t, kurie kovojo ir uvo, kad mes btume ne tik laisvi, bet ir verti j ikovotos laisvs.
Marijampols Tauro apygardos partizan ir tremties muziejaus krja ir pirmoji vedja Aldona Vilutien

11

12

Marijampols Tauro apygardos partizan ir tremties muziejus. 1993 m.

Naujoji muziejaus ekspozicija, atidaryta 1999 m. spalio 10 d.

Partizan antsiuvai

13

Tauro apygardos muziejaus eksponatai - kaldiniai sveikinimai i lageri. Atviruk A. Vilutienei Intoje (Mordovija) nupie dail. Matas Matuzeviius

Partizano Albino Lazausko-almo Mokomosios kuopos baigimo paymjimas Nr. 0011, iduotas 1947 m. rugpjio 18 d. I Tauro apygardos muziejaus fond

15

algirio rinktins vado Viktoro Vitkausko-Saidoko sakymas. I Tauro apygardos muziejaus fond

16

AUKOJO
Marijampols Tauro apygardos partizan ir tremties muziejaus patalp rekonstrukcija ir ekspozicijos rengimas kainavo per 50000 lit. Daugiausia paaukojo ia ivardintos organizacijos: 1. Komisija Laisvs kov sjdio 50-meiui paremti (pirmininkas Gediminas Vagnorius, sekretorius Edmundas Simanaitis) 2. Marijampols AB Statybos ritmas (direktorius Gintaras Vilutis) 3. Marijampols apskrities virininko administracija 4. Marijampols miesto savivaldyb 5. Marijampols miesto kultros skyrius 6. LGGRTC alpos fondas 7. AB Sduvos vandenys (direktorius Algis Kadiius) 8. LPKTS (prezidentas Balys Gajauskas) 9. LPKTS Marijampols skyrius (pirmininkas Vytautas Raibikis) 30000 Lt.

10000 Lt.

2000 Lt. 2000 Lt. 2000 Lt. 2000 Lt. 1000 Lt.

1000 Lt.

1000 Lt.

17

LIETUVOS OKUPACIJA SKAIIAIS


Dl komunistinio reimo Lietuva neteko apie 780 000 gyventoj.

I j: 21 556 rezistentai ir j eim nariai nuudyti; 275 697 iveti lagerius ir tremt; 444 000 repatrijavo ar pasitrauk i Lietuvos, bijodami soviet teroro; 25 000 buvo prievarta paimti okupanto kariuomen ir uvo fronte.
Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Vilnius, 2000. P. 835.

Lietuvos delegacija SSRS AT VII Nepaprastojoje prao sovietini okupant priimti" Lietuv SSRS sudt. Kalba delegacijos pirmininkas Justas Paleckis. Delegacijos nariai: V. Vitkauskas, A. Venclova, P. Cvirka, S. Nris, M. Gedvilas, L. Adomauskas, K. Grosmanas-Didiulis, Pr. Zibertas, Pr. Eidukeviius, M. Mekauskien, ir kiti. Kremlius, 1940 m. rugpjio 3 d.

18

LAISVS KOVOTOJAI
Pirmieji sovietiniams okupantams po 1941 m. birelio mn. tremties pasiprieino busimieji 1941 m. Birelio 23-osios sukilimo kovotojai. J uvo arti 2000. Pirmieji partizanai Lietuvoje atsirado 1944 m. vasar, vos tik prasidjus antrajai sovietinei okupacijai. Iki 1946 m. jie vadinosi Lietuvos partizanais, nuo 1946 m. kovo - Lietuvos laisvs kovotojais. 1944 - 1945 m. per maiau kaip pusantr met kovos lauke uvo apie 10 000 Lietuvos partizan. 1944 - 1953 m. alyje uvo arti 30 000 (kitais duomenimis - 22 000) laisvs kovotoj Nuo liaudies gynj - strib rankos uvo arti 4000 partizan. Likusieji nuo okupacins soviet kariuomens. Partizan Tauro apygardoje pokaryje uvo apie 7000 partizan. 5000 j vardai jau inomi. Paskutinieji Tauro apygardos Vytauto rinktins laisvs kovotojai buvo iduoti 1952 11 26 Navasod k. Kalvarijos apylinkse. Petras Juknelis-Petras, Pasienietis, Deimantas nusiov, Algimantas Rutkauskas-Sakalas, Mikinis ir Juozas Sasnauskas-Kolumbas buvo suimti ir suaudyti, o Petras BurnelisInkaras kalintas. Paskutinieji Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins partizanai Bronius Petkeviiu-Bijnas, Pipiras ir Klemensas Uleckas-Vakaras uvo 1955 07 21 Prienlaukio k. Prien rajone. Paskutinis algirio rinktins, o tuo paiu ir Tauro apygardos partizanas Justinas Balius-Mindaugas, Bit, Plutonas apsuptas nusiov 1957 07 26 Alizavos (Norkn ?) k. prie Gelgaudikio. Paskutiniai Lietuvos partizanai uvo 1965 m. T met kovo 17 d. Papiki k. Utenos raj. apsuptas nusiov Vytauto rinktins kovotojas Antanas KraujelisPabaisa, Siaubnas, o liepos 15 d. slptuvje prie Kretingos rajono Didij alim kaimo buvo nukautas emaii apygardos partizanas Pranas KoniusAdomas.

Tauro apygardos laisvs kovotoj dauguma buvo lietuviai. Nors bta ir kitataui: keliolika vokiei, 1 austras, 1 latvis, 1 vengras, 1 ukrainietis. 19

Audros 1950 m. balandio 10 d. praymas priimti partizanus. I Tauro apygardos muziejaus fond

20

MINAIIAI
Po met pusantr kovos pradedama kurti vieninga vyriausioji pasiprieinimo vadovyb. 1947 m. steigiama politin rezistencijos institucija - Bendro de mokratinio pasiprieinimo sjdio (BDPS) Prezidiumas. 1949 m. vasario 1020 dienomis Radvilikio raj. Minaii k. vyko visos Lietuvos partizan apygard atstov suvaiavimas, kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasiprieinimo organizacijos - Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio (LLKS) krim, vasario 16 d. priimta politin Deklaracija, kurioje konstatuota, kad LLKS

Taryba yra aukiausiasis tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos ilaisvinimo kovai, kad bt atkurta nepriklausoma demokratin respublika. LLKS tarybos Prezidiumo pirmininku, galiotu eiti Lietuvos Prezidento pareigas, buvo irinktas Jonas emaitis-Vytautas (1909-1954), atskiru LLKS tarybos aktu 1949 02 16 jam suteiktas laisvs kovotojo partizano generolo laipsnis. Po suvaiavimo Minaiiuose masinis ginkluotas pasiprieinimas tapo gerai organizuota karine struktra, vykdania Lietuvos valstybs savigyn prie agresori - Soviet Sjung.

1949 m. vasario 16 d. LLKS Deklaracijos fragmentas

21

LLKS JUNGINI STRUKTRA


GRANDIS

(2-5 partizanai) (6-11 partizan) (12-39 partizanai) (40-150 partizan) (3-1 valsi partizanai) (1-3 apskrii partizanai) (2-5 rinktins) (2-4 apygardos)

SKYRIUS BRYS
KUOPA TVNIJA RINKTIN APYGARDA

SRITIS

LLKS partizano skiriamasis antsiuvas

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS DL LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJOS
1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1021 Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,


konstatuodamas,

kad nuo 1940 m. birelio 15 d. Lietuva patyr SSRS, Vokietijos ir vl SSSR okupacijas, kad 1940-1990 metais Lietuvoje vairiomis formomis vyko pasiprieini mas SSRS ir Vokietijos okupacijoms, kad 1941 m. birelio 22-23 d. ginkluotas Lietuvos sukilimas ir Laikinosios Lietuvos Vyriausybs 1941 m. birelio 23 d. atsiaukimas ireik tautos vali atkurti nepriklausom valstyb, kad Vokietijos okupacin valdia neleido veikti Laikinajai Lietuvos Vyriausybei, todl susiformavo Lietuvos pasiprieinimo iai okupacijai organi zacijos, kad 1944-1953 metais Lietuvoje kilo ir vyko visuotinis organizuotas ginkluotas pasiprieinimas sovietinei okupacijai - Lietuvos valstybs savigyna, kad Lietuvos ilaisvinimo tuo pat metu siek Lietuvos Respublikos diplomatin tarnyba, Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas ir kitos lietuvi organizacijos usienyje; pabrdamas, kad vis ginkluoto ir neginkluoto pasiprieinimo struktr tikslas buvo Lietuvos ilaisvinimas, pasikliaujant Atlanto chartijos nuostatomis ir demokratinio pasaulio pripastama suverenia teise, ginklu kariaujant prie vien Antrojo pasaulinio karo agresori; vertindamas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracijos reikm Lietuvos valstybs tstinumui,
priima statym. 1 straipsnis. statymo paskirtis

is statymas nustato Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16d. deklaracijos status Lietuvos Respublikos teiss sistemoje.
2 straipsnis. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba

1. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis jung karines formuotes bei visuo 23

menines grupes, buvo vadovaujamas vieningos vadovybs ir politinmis bei karinmis priemonmis vykd pasiprieinim ir kovojo u Lietuvos ilaisvinim. 2. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, priimdama 1949 m. vasario 16 d. deklaracij ( pridedama kartu su orginalo faksimile), buvo auk iausia politin ir karin struktra, vadovaujanti iai kovai, vienintel teista valdia okupuotos Lietuvos teritorijoje. 3. straipsnis. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos deklaracija 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos dekla racija yra Lietuvos valstybs teiss aktas. 4. straipsnis. Baigiamosios nuostatos Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. dekla racija su orginalo faksimile ir j pasiraiusij sraas ( pridedamas) yra io statymo neatskiriami priedai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konstitucijos 71 straipsnio antrja dalimi, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYTA UTAS LANDSBERGIS

SEIMO

PIRMININKAS

Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio nario enklas (projektas). I A. Drukaus asmeninio archyvo

24

LIETUVOS PARTIZAN APYGARDOS


1944 - 1953 m. Lietuvoje vyko ginkluotas pasiprieinimas okupantams. alis buvo padalinta 3 partizanikas sritis (Piet Lietuvos arba Nemuno, Vakar Lietuvos arba Jros, Ryt Lietuvos arba Kaln, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygard. Apygarda, susidedanti i keli rinktini, buvo optimalus karinis vienetas. Apygardos tabai galjo skmingai palaikyti ryius ir derinti kovos veiksmus tiek su rinktins tabais, tiek su kitomis apygardomis. partizanikas apygardas buvo suskirstyta visa okupuotos Lietuvos teritorija, iskyrus pajr. Puolaniai Soviet kariuomenei 1945 m. inaikinus 1939 m. Vokietijos okupuoto Klaipdos krato gyventojus - tiek vokieius, tiek lietuvius, pajryje veik tik pavieniai partizan briai.

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA


Tai - viena pirmj Lietuvos partizan apygard, pradta kurti 1944 m. ruden. Oficialiai sikr 1945 m. baland. Apygarda apm Trak, Ukmergs, Utenos apskritis, o taip pat dal Alytaus, venioni, Kauno ir Vilniaus apskrii. J sudar A ir B rinktins. A rinktinje buvo 6, o B rinktinje - 5 kovotoj batalionai. Pradioje rinktins teismis veik tik A rinktin (Trak apskritis). 1947 m. idaviko J. Markulio pastangomis i rinktin buvo sunaikinta, todl 1948 rugpjt apygardos teiss buvo suteiktos ir B rinktinei (Ukmergs apskritis). Apygard kr ir jai vadovavo J. Misinas-aliasis Velnias, kuris 1947 m. buvo suimtas ir Maskvoje suaudytas. Apygarda buvo panaikinta 1950 11 25, nors paskutinieji jos kovotojai D. Matainas-Jazminas ir V. iurinskas-er muknis uvo tik 1953 m. 1944- 1946 m. apygardoje jo laikratliai Tikruoju keliu, Laisvs keliu, Nepriklausoma Lietuva ir alia giria.

EMAII APYGARDA
1941 12 13 grup jaun Lietuvos karinink Gedimino pilyje kr po grindin pasiprieinimo organizacij Lietuvos Laisvs Armij (LLA). Visi ko vojantys jos nariai buvo pavadinti vanagais. LLA vadu buvo irinktas Kazys Veverskis-Senis. 1944 m. prajus frontui LLA visus alies regionus isiuntinjo savo tabo darbuotojus LLA vanag briams organizuoti; jiems vadovavo LLA tabas. emaitijoje iuos brius organizavo pats K. Veverskis-Senis, taiau 1944 25

12 20 jam uvus, emaii apygardos krimas strigo, nors tuo metu emaitijoje buvo susikaup dideli LLA vanag ir kit okupacijos prieinink briai. 1945 m. pavasar jie susibr taip vadinam emaii Legion (kartais jie dar vadinosi Lietuvos Laisvs Armija). emaii Legionas veik iaurs ir vakar emaitijoje. Maeiki rajone nuo 1944 m. pabaigos kovojo partizan Alkos rinktin. Po nuostoling atvir mi emaii Legionas ir Alkos rinktin 1946 m. gegu kr partizan emaii apygard, kuri apm Kretingos, Maeiki, Teli ir i dalies Taurags apskritis. Apygard sudar atrijos, Alkos ir Kardo rinktins. Nuo 1945 m. Legionui (vliau Apygardai) vadovavo A. KubiliusBalys, po jo - . Jazdauskas-Nurmis, J. Semaka-Liepa, Rikis, F. Aoklis-Vilkas, K. Antanaviius-Tauras, K. Juozaitis-Meteoras, J. Ivanauskas-Vytautas, A. Milaeviius-Radvila. Paskutinis apygardos vadas V. Montvydas-emaitis, Etmonas, Dd buvo vienas i ilgiausiai isilaikiusi apygardos vad Lietuvoje. Jis uvo 1953 08 23 prie Varni. emaii apygardoje jo partizan laikraiai Laisvs balsas (su literatriniu priedu Laisvs kov keliu), Kovojantis lietuvis, Malda girioje.

KSTUIO APYGARDA
kurta 1946 m. rugsjo 12 d. (iki 1948 m. balandio vadinosi Jungtine Kstuio apygarda - JKA) i Taurags, Raseini, Jurbarko, iauli, Jonikio, i dalies Kdaini ir Kauno apskrityse veikusi partizan jungini. I pradi apygardoje buvo 6 rinktins. 1947 m. pradioje JKA patyr didelius nuostolius ir buvo reorganizuota - padalinta Prisiklimo ir Kstuio apygardas. Kstuio apygarda apm Taurags, iluts ir Raseini apskritis. Joje liko 3 rinktins: Butegeidio (anksiau - Lydio, Aukuro), Biruts (anksiau - ebenkties, erno, Savanorio, Knygneio, Gintaro) ir Vaidoto (anksiau - alio, Naro, uvdros). Jai dar priklaus iauli (Vytauto Didiojo, Atalyno), Trij Lelij (Batalionas Nr.8, Lietuvos Laisvs Gynj), Vgls, Rambyno, Vovers, Povilo Lukio rinktins. Pirmasis apygardos vadas - J. Kasperaviius-Visvydas, jam uvus, - Jonas emaitis-Vytautas, Tylius. Apygarda leido laikrat Laisvs varpas.

VYIO APYGARDA
1944 m. rugpjio mn. Ukmergs apskrities Atkoi k. LLA Ukmergs apskrities vadai padalijo apskrit 6 partizanins kovos rajonus; vienam rajonui priklaus 2 arba 3 valsiai. Pagiri, Siesik ir vakarin Deltuvos dalis sudar apskrities LLA 1-j rajon, o Taujn ir likusi Deltuvos valsiaus dalis - 2-j

26

rajon. Tuo metu Ukmergs apskrityje veik 4 didesni partizan briai - viso apie 250 partizan. 1944 m. pabaigoje i 1 -ojo ir 2-ojo LLA Ukmergs apskrities rajon buvo sukurta Vyio apygarda (Vyio vardu pavadinta 1945 m. vasar). Apygarda apm dal Panevio, Ukmergs ir Kdaini apskrii. J sudar Briedio, Kritaponio ir alioji rinktins (1951 m. Briedio ir Kritaponio rinktins buvo sujungtos Gedimino rinktin). Pirmuoju apygardos vadu buvo J. Kritaponis-Dobilas. Kiti vadai: D.Vaitelis-Briedis, A. Smetona-ygaudas, M. emeys-Putinas, B. Karboius-Bit. Apygardos laisvs kovotojai leido laikrat Lietuva brangi.

DARIAUS IR GIRNO APYGARDA


1944 m. pavasar Bir, Vabalninko, Pandlio rajon teritorijoje susikr iaurs Lietuvos Laisvs Kovotoj-partizan grup, kuri t pai met ruden buvo pertvarkyta Treij Lietuvos Laisvs Armij. J sudar keli briai po imt ar daugiau kovotoj. 1947 m. gruod Bir apskrities partizanai kr savarankik Dariaus ir Girno partizan apygard, vadovaujam Petro Tupno (1911 - 1950) ir jo pavaduotojo poeto Broniaus Krivicko (1919 - 1952). Apygarda nebuvo pavaldi auktesniam tabui, ryius su aplinkini krat partizanais palaik tik epizodikai. Daugumai apygardos partizan uvus, likusieji 1951 m. sudar Zigmo Sierakausko (vliau pavadint Piln) tvnij ir t pai met rugpjty prisijung prie LLKS Vyio apygardos. Piln tvnijai vadovavo S. Giedrikas (uvo 1954 m.). Iki prisijungimo Bir krato partizanai buvo paskutinieji Lietuvoje, nepriklaus LLKS.

VYTAUTO APYGARDA
Stipriausia apygarda iaurs ryt Lietuvoje. 1944 10 20 LLA tabo valgybos virininkas Leonas Vilutis-Arnas, Bitinlis, vadovybs sistas buv. venioni (dab. Utenos) apskrityje Derviniki k. kr Jungtin Tigro rinktin ir jai vadovavo. Rinktin atliko apygardos funkcijas. Ji buvo bsimos Vytauto apygardos uuomazga. Rinktin veik Utenos, venioni ir Zaras apskrityse. 1945 01 15 sumus L. Vilut, rinktinei vadovavo B. Kaletka-Kstutis. 1945 05 20 rinktins teritorijoje buvo kurtos Sakalo (vadas P. vilpa-Barzdyla) ir Lokio (vadas M. Kazanas-Mutka) rinktins. 1945 m. sumus B. Kaletk, Tigro rinktins vadu tapo busimasis MGB agentas J. Kimtas. 1945 m. rugpjio mn. venioni aps. Saldutikio vis. Sudalaukio k. buvo kurta Vytauto apygarda; pradioje ji vadinosi 3-ja LLA Vytauto apygarda. Apygard sudar Tigro

27

(venioni aps.), arno (Utenos aps.) ir Lokio (Zaras aps. bei Baltarusijos Svyri aps.) rinktins. 1946 m. birel vietoj sunaikintos arno rinktins kuriama Lito rinktin, o 1950 - dar ir Tumo Vaiganto rinktin. Pirmuoju apygardos vadu tapo jau mintas J. Kimtas-algiris. Apygarda apm Zaras, venioni, Utenos ir Rokikio apskritis. 1946 m. sukrus srii organizacij, Vytauto apygarda kartu su Vyio apygarda jo iaurs Ryt Lietuvos (Kaln, Karaliaus Mindaugo) srit. 1947 05 01 buvo suformuota ir atskirta nuo Vytauto apygardos nauja Algimanto apygarda. 1950 m. ruden apygarda buvo dar pakankamai stipri, turjo 120-130 kovotoj, taiau jau 1951 - 1952 m., MGB uverbavus Kaln srities vadovyb, buvo sunaikintos Lito, Tigro ir Lokio rinktins. 1953 m. buvo sunaikinta ir paskutin, Tumo Vaiganto, rinktin. Vytauto apygardos Lito rinktin leido laikrat Laisvs auklys, o Vytauto apygarda - Auktaii kova.

ALGIMANTO APYGARDA
Kadangi Vytauto apygarda buvo labai didel, 1947 05 01 Ryt Lietuvos srities partizan vad sprendimu jos teritorijoje buvo kurta savarankika Algimanto apygarda. Ji apm Rokikio, Bir ir dal Zaras bei Utenos apskrii. Apygard sudar arno, alioji ir Kunigaikio Margirio rinktins. Pirmasis apygardos vadas A. Sluka-arnas uvo 1949 10 27, j pakeits A. Starkus-Mont - 1949 11 03, laikinai jai vadovavs P. Tunkeviius-Kastantas - 1950 09 30. Likusi be vad ir be kovotoj, apygarda buvo likviduota 1950 11 25. Ijos likui buvo suformuota Vytauto apygardai pavaldi Tumo Vaiganto rinktin. Apygardos teritorijoje imoni girioje buvo sikrusi Ryt Lietuvos srities vadovyb, vyko srities vad sskrydiai. Algimanto apygarda leido laikrat Partizan kova.

PRISIKLIMO APYGARDA
kurta 1948 m. balandio 1 d. Jungtin Kstuio apygard padalijus dvi apygardas. Prisiklimo apygardai priklaus centrinje Lietuvos dalyje (iauli, Jonikio, i dalies Kdaini, Panevio ir Raseini apskrityse) veik partizan junginiai. Apygard sudar 3 rinktins: Kunigaikio velgaiio (anksiau Vovers), Maironio (anksiau - Povilo Lukio) ir Lietuvos alioji ( j traukta Atalyno, buv. iauli rinktin). Apygarda leido laikrat Prisiklimo ugnis, jos teritorijoje (Radvilikio r. Minaii k.) 1949 m. vasario 10-20 d. vyko visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, buvo kurtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis (LLKS), sudaryta vyriausioji partizan vadovyb, paskelbta

28

politin 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija. Prisiklimo apygardoje buvo sikrusi LLKS Visuomenin dalis, buvo leidiami vyriausiosios vadovybs spaudos leidiniai, palaikomi ryiai su visomis partizan sritimis. Kadangi trko tab pareign, 1952 m. gegus 20 d. Vakar srities sakymu Prisiklimo apygarda buvo panaikinta, lik gyvi kovotojai traukti Kstuio (emaii) apygard. Kaip organizacinis vienetas ilgiausiai isilaik Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos partizanai, iki 1957 m. leid laikrat Partizan vi aidas.

DAINAVOS APYGARDA
Veik Alytaus, Lazdij Varnos apskrityse ir Trak, Prien, Marijampols apskrii bei Gardino srities dalyje. 1945m. vasar Dzkijoje irykjo du partizan vienijimosi centrai iaurinje Dzkijoje ir Pietinje Dzkijoje. 1945 m. birelio 5-10 d. Punios ile iaurs Dzkijos partizan jungini vad pasitarime buvo steigta Dzk rinktin. Jos vadu paskirtas kpt. D. Jysuolis. Rinktin sudar Margio, Kstuio ir Vaidoto grups (kuopos). 1945 m. rugpjt Dzkijos partizanai buvo susivienij 4 rinktines. 1945 11 18 Kazimieraiio sakymu Nr. 1 Dzk grups tabas pertvarkomas A apygardos tab. Naujai apygardai vadovauti msi pats plk. ltn. J. Vitkus-Kazimieraitis; kartu jis liko ir apygardos tabo virininku. Pietinje Dzkijos dalyje partizan centralizacijos linkme aktyviai dar bavosi plk. ltn. J.Vitkus-Kazimieraitis, ltn. A. Ramanauskas-Vanagas ir kiti vadai. Susivienij Piet Dzkijos briai pakluso taip vadinamam Dzk grups tabui. 1945 m. birel Nedzingje buvo suformuota Geleinio Vilko (Valkinink) rinktin. 1945 07 26 prie Dzk grups buvo prijungta Vanago kuopa, o jos veikimo teritorijoje buvo sudarytas Merkins batalionas, vadovaujamas A. RamanauskoVanago. Dzk grup pradjo pretenduoti visos Dzkijos partizan vadovaujant centr. 1945 m. rugsj Dzk grupei priklaus jau 4 rinktins: arno, Merkio, Geleinio Vilko ir Sein (planuose). 1945 07 01 prie Dzk grups prisijung arno rinktin ir Leipalingio batalionas (nuo 1946 04 30 iki 1947 06 arno rinktin buvo pavaldi Tauro apygardai, o Sein apskritis tai paiai apygardai buvo atiduota 194604 22). 1946 0409 Seirij vls. prie Ricieli k. vyko Tauro ir A apygard vad pasitarimas, kuriame buvo sudarytas Piet Lietuvos Partizan tabas (PLP). Jam turjo bti pavaldios Tauro ir A apygardos bei Dzk rinktin. 1946 04 16 Dzk (uolio) rinktin prijungiama prie A apygardos, o uolis paskiriamas ios apygardos vadu. Vadovaudamasis 29

PLP nutarimais, D. Jys-uolis 1946 05 15 pakeit A apygardos pavadinim ir pavadino j Dainavos apygarda, kuri tuo metu sudar Dzk, Merkio ir Geleinio Vilko rinktins. 1947m. apygardos vadu irenkamas A. RamanauskasVanagas, 1949 m. j laikinai pakeit B. Labnas-Karinas. Tais paiais metais MGB agentams poetui K. Kubilinskui ir A. Skinkiui nuudius Karin, rinktinei vadovauti imasi L. Baliukeviius-Dzkas. 1952 m. uvus paskutiniam apygardos vadui V. Daunorui-Kelmui, Unguriui, baigsi ir rinktins veikla. Apygardos partizanai J. Krikinas-Rimvydas ir K. Pyplys-Maytis 1947 m. perdav Vakarams informacij apie partizan kovas Lietuvoje. Apygardoje buvo leidiami laikraiai U tv em, Laisvs varpas, Mylk tvyn, Aukuras, Laisvs rytas, Svobodnoje slovo (rus k.), Dainavos partizanas. I viso Dainavos apygardoje uvo apie 2000 laisvs kovotoj.

TAURO APYGARDA
Viena pirmj partizan apygard Lietuvoje, kurta 1945 m. rugpjio 15 d. Marijampols apskrityje, Skardupi banytkaimyje. Apygardos krimo iniciatorius - Skardupi parapijos klebonas Antanas Ylius. ios apygardos partizanai veik Marijampols, aki, Vilkavikio, Kauno, Lazdij, Alytaus, o taip pat okupuotoje Sein apskrityse. Pradioje Tauro apygard sudar 4 rinktins, vliau j liko 3: Vytauto, Geleinio Vilko ir algirio. Apygarda leido laikrat Laisvs valgas, viena pirmj ved karikas uniformas, sukr apygardos partizan statut, himn ir priesaik, turjo savo teism. 1947 ir 1948 m. Kazl Rdos mikuose buvo suorganizuoti partizan mokymo kursai. I Tauro apygardos (Reketijos - Liubavo pasienio ruoe) 1947 05 08 Lenkij atstatyti ryius su usieniu ivyko J. Lukos-Kstuio brys (gro 1947 06 05). Antrkart J. Luka Lenkij prasiver 1947 12 21 i Rytprsi.

30

Aldona Vilutien Justinas Sajauskas

PARTIZANIN KOVA MAOJOJE LIETUVOJE


KLAIPDOJE
Baigiantis II pasauliniam karui, 1945 m. Lietuva atgavo 1939 m. Vokietijos okupuot Klaipdos krat ir miest, o Soviet Rusija praturtjo Rytprsiais, 1946 m. virtusiais Kaliningrado sritimi. Tiek Klaipd, tiek Rytprsius - buvusi Maj Lietuv - netruko pasiekti Lietuvoje kilusios laisvs kovos, nors ia jos buvo silpnesns, nei likusioje alies dalyje. Tai atsitiko ne dl partizan kalts. Kai 1945 09 16 steigiamajame Lietuvos Ilaisvinimo Komiteto posdyje Skardupiuose (Marijampols raj.) Lietuvos teritorija buvo suskirstyta 6 partizan apygardas, 2-j apygard turjo eiti Teli, Maeiki, Kretingos, Taurags apskritys ir Klaipdos kratas. Gyvenimas pakoregavo laisvs kov sjdio iniciatorius. Tiktai pietinje Klaipdos krato dalyje, patekusioje Jungtin Kstuio apygard- madaug iki iluts valsiaus - vyko partizanin kova. 1948 m. Kstuio apygardoje netgi buvo Rambyno-Klaipdos rinktin, vadovaujama Juozo Jurkaiio. Paioje Klaipdoje ir jos apylinkse partizanin kova vyko epizodikai. Prajus keliems metams po minto posdio Skardu piuose, 1949 m. vasar Lietuvos Laisvs Kov Sjdio Tarybos (LLKST) pos dyje buvo konstatuota, kad laisvs kovos vis dar neiplito Klaipdos ir Vilniaus kratus. Nors traukti strategikai svarbi Klaipd pasiprieinimo sjd stengtasi vis laik. 1950 m. partizan Jros srities vadovybs pavesti sukurti Klaipdoje pogrindin organizacij dar kart mgino Jros srities Biruts rinktins Dubysos rajono vadai S. Narbutas-Apolinaras ir B. ivotkauskasKerys, bet jau 1951 m. kov j pastangas nutrauk sumimai. Buvo suimtas ir pats S. Narbutas-Apolinaras. Laisvs kov sjdiui iplisti Klaipdos krate trukd ne tiek geografin, kiek nepalanki demografin situacija. Po fronto ir Raudonosios armijos 1944 m. vykdyt civili gyventoj udyni prie iluts - Klaipdos plento ir tokios pat hekatombos 1945 m. ant Kuri mari ledo, Klaipdoje ir jos apylinkse liko visai maai lietuvi. J dar labiau sumajo po 1948 ir 1949 m. masini deportacij i Klaipdos Rytus, taigi laisvs kovotojai pajryje neturjo

31

atramos. Neirint to, ir tenai buvo kovojama ir vama. 1945 m. Klaipdoje buvo suaudyti partizanai Adolfas ir Teodoras Bartuiai, 1949 m. Priekuls apylinkse uvo J. Greivys-valgas, o 1951 m. Veivirn parapijoje - jo brolis Steponas Greivys-Verpetas, veiks Priekuls, Klaipdos, Veivirn ir Endrie javo apylinkse. Klaipdos krate uvo Kstuio apygardos kovotojai Povilas ir Juozas Jukiai, B. Staniauskas-vinas. Partizaninei kovai blstant, tikdamiesi isislapstyti, atokioje Klaipdoje, krsi partizanai ir j rmjai i kit partizan apygard.

RYTPRSIUOSE
Panai Klaipdos situacija susiklost ir likusioje Maosios Lietuvos dalyjeRusijos Federacijos sritimi paverstuose Rytprsiuose. iaurje jie ribojasi su par tizan Kstuio apygarda, o rytuose - su Tauro apygardos Stirnos (nuo 1946 m. algirio), Kstuio (1947 - 1949 m.) ir Vytauto rinktinmis. Kadangi Jungtins Kstuio apygardos ir Rytprsi riba jo vandeningu Nemunu, siskverbti naujj Soviet Rusijos srit kstutnams buvo sunku. Tai padaryti geriau seksi Tauro apygardos partizanams, kuriuos nuo Rytprsi skyr menkesns ups eup, irvinta (Senairvint), Liepona. itame ruoe vairiu metu kovojo mint rinktini V. Dulskio-aibo, B. Januaiio-Jauniaus, Juozo JasulaiioTurklio, Jono Jasulaiio-Perkno, A. Vizgirdos-Kapso, L. Vizgirdos-Keleivio, J. Jakio-Tarzano, paskutinio Kstuio rinktins vado J. Brazio-Klajno briai. Daniausiai buvo kaunamasi lietuvikame krante. Po 1944 - 1945 metais Raudonosios armijos surengt masini udyni, Rytprsiai, kaip ir Klaipda, liko beveik be gyventoj. Civili vyr vokiei Ryt Prsijoje ivis nra, ra partizan Tauro apygardos vadas A. Baltsis 1947 m. pradioje. Kratas liko ne tik be vokiei, bet ir be lietuvi, kuriuos sovietiniai okupantai traktavo tiktai kaip vokieius ir faistus (Rytprsiuose 40% gyventoj buvo lietuvi arba prs kilms). Esant tokiai situacijai, Lietuvos partizanai Rytprsiuose negaljo sitvirtinti ir sien kirsdavo tik prireikus pasislpti ar pailsti. inomos ios partizan bazs prsikame krante: Paeupio mikas, uoliuk dvaras prie Slavikus, Putin dvaras prie Kudirkos Naumiest, Dainiai, Pilkaimis, Barkiemis, Sudargai, Zamaliukai, Lazdynai, Kazokvietis, Pyragiai. Pleiantis laisvs kovoms, ypa po Tauro apygardos krimo 1945 m. rugpjty, Rytprsiai i uuoglaudos virto kov arena, nors didesni mi juose nevyko. iaip ar taip, Rytprsiuose uvo partizanai E. Kubilius-Perknas, J. Kasparaitis-Vie sulas, V. Rimkus-Aidas. Tuose paiuose Rytprsiuose, Paeupio mike, paly djs J. Luk Vakarus, pateko pasal ir uvo J. Kuras-Jaunutis, o prie Romin tos tilto - kiti du J. Lukos palydovai, partizanai Kardas ir Karinas. Vykdamas 32

Rytprsius, aki apylinkse 1951 m. uvo Tauro apygardos vado V. VitkauskoKarijoto brys. Retai kuriam uvusiam vakariniame krante pasisek bti palaidotam Lietuvoje. Kovos draugai ne visada tai galjo padaryti, o prieas smoningai pavert rytinius Rytprsi pakraius dideliu partizan kapinynu. Dar 1945 m. Slapuko brio ryininkai inojo mr pusiaukelje tarp Eitkn ir Stalupn, kur buvo veami Lietuvoje suimti laisvs kovotojai; ten jie buvo nuudomi ir sumetami itutjusi sodyb ulinius. Vliau uvusius partizanus imta slapta ukasinti visu Kaliningrado srities - Lietuvos pasieniu, nuo Smalinink iki Vityio. Taip dingo P. Kuinsko-Apynio, J. Jurgelaiio-Kardo, neinomo partizano Oliaus-Alfo, E. Plekaiio-Trimito, neinomo kovotojo leitenanto Vytuko ir daugelio kit laisvs kovotoj kapai. Rytprsiai laisvs kovotojams buvo svarbs dar vienu aspektu - per juos buvo susisiekiama su Vakarais. inomiausias toks ygis - 1947 m. J. Lukos ir K. Pyplio kelion Lenkij. Savo operatyviniams veiksmams naujai sigyt teritorij naudojo ir prieas. 1945 m. pradioje ruoiant vien pirmj deportacij Rytus, busimieji tremtiniai i Kauno buvo slapta telkiami srutyje, i kur vasario 15-16 d. buvo iveti Sibir. Vliau okupantai tokio slapuka vimo atsisak ir eelonus Rytus formavo paioje Lietuvoje; i Kaliningrado srities kaip ir i kit pasienio rajon Lietuv tebuvo gabenama kariuomen eilinio trmimo reikmms. Okupuotuose Rytprsiuose buvo steigiami ir lageriai. Viename j Palmininkuose (dab. Jantarnyj) 1947 m. kas gintar politinis kalinys Jonas Bda. Kaip ir kituose soviet lageriuose kaliniai ia buvo kankinami darbu, badu ir aliu. Na trasse dodia niet, - skelb uraas darbo vietoj, taigi buvo dirbama bet kokiu oru. Vliau visi Palminink lagerininkai atsidr iaurje.

33

Tauro apygardos steigiamojo susirinkimo, vykusio 1945 08 15 Skardupiuose, protokolas

34

35

36

37

Tauro apygardos laikratis Laisvs valgas . 1945 m. Nr. 1.

Liepyn kaime prie Marijampols kinink Onos ir Jono Jakimavii sodyboje, po iaudiniu tvartelio stogu buvo spausdinamas Laisvs varpas" (neiliks)

38

TAURO APYGARDOS RINKTINS


GELEINIO VILKO RINKTIN
1944 m. rugpjio mnes Garliavos ir Veiveri apylinkse leitenantas A. Arlauskas-Geleinis Vilkas sukr pasiprieinimo grup, pasivadinusi Geleinio Vilko pulku. Kit partizan grup Prien rajono Pakiauliki kaime sutelk girininkas V. Senavaitis-aliavelnis, iaurys. ios grups pagrindu buvo sudarytas Prien brys, kuris 1945.05.25 buvo pertvarkytas Geleinio Vilko pulko 8 kuop, vadas - P. Kuinskas-Klevas, Apynys, Ainis. Nuo 1945 m. pradios Balbierikio apylinkse veik Lietuvos kariuomens kavalerijos ltn. B. Kuzmicko-Briedio ir K. Pinkvartos-Deinio briai, o aliosios (Buktos) girios ir uvinto pali teritorijoje kovojo ulon j. ltn. S. Stanikio-Antanaiio, Lito, Vilties, Tvuko dalinys. 1945 08 15 Skardupiuose (Marijampols apskr.) kuriant partizan Tauro apygard (TA), susidedani i 5 rinktini: Geleinio Vilko, Stirnos, Perkno, Vytauto ir Patrimpo, Geleinio Vilko rinktin (GVR) buvo suformuota i mint bri. Pirmuoju GVR vadu buvo Z. Drunga-ernas. Po jo-J. Stravinskas-ie das, Kardas, J. Jasulaitis-Turklys, Kazokas, A. Varkala-aliukas, Daumantas, J. Baltruaitis-Tigras, J. Valenta-empionas, P. Kleiza-Rytis, A. Puas-Gintaras, V. Menkeviius-Spyglys ir A. ermuknis-ilvinas. Visi jie uvo, tik A. er muknis 1954 04 10 buvo suimtas, usiverbavo ir pats ud buvusius bendra ygius. Oficialiai GVR pradjo funkcionuoti 1945 10 30, kada buvo paskelbtas jos pirmasis sakymas. 1949 m. kov rinktinje buvo kurtos D.L.K. Gedimino, Vyio ir Deinio tvnijos. Jos iliko iki rinktins gyvavimo pabaigos - 1954 m. vasaros.

ALGIRIO (STIRNOS) RINKTIN


1945 m. vasar aki apskrities partizanai daugiausia vadinosi Lietuvos Laisvs Armijos (LLA) vanagais. Birelio mnes ltn. V. Baceviius-Vygandas i j suformavo Stirnos batalion - rinktin. Spalio mnes Vygandui pakliuvus NKVD, rinktin perm B. Abramaviius-Spyglys, uvs 1945 11 20. Po jo rinktinei vadovavo J. Kleiza-algiris, Siaubas. 1946 01 31 kovotojai pakeit rinktins pavadinim algirio. J. Kleiza uvo 1946 0419. Po jo rinktinei vadovavo 39

J. Ilgnas-arnas iam uvus, 1946 10 22 - 1947 01 04 vadovavo J. JasulaitisKazokas. Nuo 1947 01 04 - V. trimas-turmas, uvs 1948 04 28. Po jo - V. Vitkauskas-Saidokas. 1949 m. gruod Saidokui permus Tauro apygardos vado pareigas, j pakeit F. indius-Tigras (uvo 1950 09 29). Nuo 1950 10 03 iki 1951 07 20 rinktinei vadovavo J. JankauskasDemonas. Formaliai (popieriuje) paskutiniuoju rinktins vadu buvo K. irvysSakalas, kur 1951 07 20 paskyr MGB jau uverbuotas Demonas. K. irvys buvo suimtas 1952 07 24

DR. V. KUDIRKOS RINKTIN


Iki 1946 m. rudenio P. Runo-Daugirdo kuopa veik atskirai nuo kit Tauro apygardos partizan karini struktr. 1946 m. spalio mn. Tauro apygardos vadovybs nutarimu kuopa performuota Daktaro V. Kudirkos rinktin. 1947 m. rinktin jungta algirio rinktin.

VYTAUTO RINKTIN
kurta 1945 08 15, pirmasis jos vadas V. Gavnas-Vampyras, Granitas. 1947 08 20 jo vieton paskirtas K. Greblikas-Sakalas, kuris 1949 01 20 uvo. Rinktins vadu vl tampa Vampyras. 1950 02 09 Vampyrui uvus, j pakeiia A. Matuseviius-Neptnas, kuris uvo 1950 02 22. Paskutinysis rinktins vadas A. Grikietis-Slapukas, Vidmantas uvo 1952 01 12. Po jo mirties rinktin inyko.

PERKNO RINKTIN
kurta 1945 08 15, jos vadas V. Navickas-Perknas, Auksutis. rinktin jo Sangrdos ir Ssnink partizan grups. 1946 04 20 sakymu Nr. 13 rinktin pavadinta Gedimino rinktine.

GEDIMINO RINKTIN
Nuo 1946 04 06 Tauro apygardai perduota visa Sein apskritis, kurioje turjo veikti TA Gedimino rinktin. 1946 06 sakymu nuo 1946 05 01 Lazdij (Sein) apskrityje veik arno rinktin, o Gedimino rinktin iformuota. 1946 06 25 Piet Lietuvos partizan srities vado sakymu Nr.l Sein apskrityje A apygardos Veisj, Leipalingio ir Kapiamiesio batalionai prijungti prie Tauro apygardos. A apygardos Algimanto ir arno rinktins iformuotos ir sudaryta nauja arno rinktin.

40

ARNO RINKTIN
Naujoji arno rinktin Tauro apygardai priklaus 1946 06 25-1947 08 20. T mnes dl dideli atstum nuo vadovybs apygardos vado vejo sakymu ji buvo grinta Dainavos apygardai.

KSTUIO RINKTIN
1947 m. saus Vilkavikio apskrityje i Vytauto ir algirio rinktini kuop steigta Kstuio rinktin. Vadu paskirtas Geleinio Vilko rinktins 2-os kuopos vadas K. Pinkvarta-Deinys, bet eiti pareig jis nepradjo. 1947 m. pavasar Deinio vieton paskirtas Geleinio Vilko rinktins 5-os kuopos vadas K. Greblikas-Sakalas. 1947 08 20 rinktins vadu tapo P. Kuinskas-Apynys, Ainis. 1948 01 06 uvo k tik paskirtas rinktins vadas ltn. J. Jasaitis-Naktis. Paskutinis rinktinei vadovavo J. Brazys-Klajnas. 1949 m. kovo mn. dl dideli nuostoli rinktin iformuota.

BIRUTS RINKTIN
1947 01 12 sakymu Nr.l i Geleinio Vilko rinktins 5-os kuopos ir algirio rinktins Dariaus-Girno kuopos sukurta Biruts rinktin. Tos paios dienos sakymu Nr.2 rinktins vadu paskirtas kpt. J. Luka-Skirmantas. Rinktins veiklos zona - Kauno miestas ir mint kuop teritorijos. Skirmantas jai vadovavo iki 1948 08 20. 1947 09 24 uvo rinktins vadas kpt. J. Bulota-Anbo su visu tabu. 1947 10 10 sakymu Nr. 10 rinktins vadu paskirtas ltn. J. Aleikas-Rymantas. 1948 04 04 Rymantas tapo Tauro apygardos vadu. Kartu jis vadovavo ir Biruts rinktinei. Rymantas uvo 1948 08 10, o 1949m. kovo mn. dl dideli nuostoli rinktin iformuota. Vliau Kauno mieste buvo suformuotos dar keturios Biruts rinktins kuopos. J vadai: J. Pokus-Rolandas, V. Buzas-Vytautas, A. Peiukaitis-Putinas ir P. Laurinaviius-Trimitas. ios kuopos Tauro apygardai nepriklaus.

PATRIMPO RINKTIN
kurta 1945 08 15, vadu paskirtas V. Kulbok-Vytenis. 1945 10 22 j sumus, rinktin iformuota be atskiro sakymo. Numatyta rinktins veikimo zona - Marijampols miestas, bet faktikai rinktin veiklos neivyst.

41

Tauro apygardos Biruts rinktins partizanui Ddei iduotas paymjimas, baigus II laidos mokomosios kuopos kurs ir ilaikius egzamin. 1948 m. gegus 15 d. I Tauro apygardos muziejaus fond

42

TAURO APYGARDOS VADAI


Leonas Taunys-Kovas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas Antanas Baltsis-vejys Jonas Aleikas-Rymantas Aleksandras Grybinas-Faustas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas Juozas Jankauskas-Demonas 1945 08 15 1945 10 23 1946 07 04 1948 04 04 1948 09 1949 10 25 1951 06 - 1945 10 22 - 1946 06 12 - 1948 02 02 - 1948 08 10 - 1949 09 28 - 1951 02 02 - 1952 06 07

Tauro apygardos tabo priesaika 1945 m. liepos 19 d. I kairs: Jonas Pileckis-Brokas, arnas; Leonas Taunys-Kovas: Antanas Ylius-Vilkas; Albinas Ratkelis-Oelis; Vytautas Gavnas-Vampyras, Granitas

43

TAURO APYGARDOS RINKTINI VADAI


VYTAUTO RINKTIN
V. Gavnas-Vampyras, Granitas K. Greblikas-Geguis, Sakalas A. Matuseviius-Vytautas, Neptnas A. Grikietis-Slapukas, Vidmantas 1945 08 15 1949 01 25 1947 08 20 1950 03 28 1950 08 11 - 1947 08 20 - 1950 02 09 - 1949 01 20 - 1950 06 22 - 1952 01 21

ALGIRIO (STIRNOS) RINKTIN


B. Abramaviius-Abramaitis, Spyglys J. Kleiza-alvaris J. Ilgnas-arnas J. Jasiulaitis-Kazokas V. trimas-turmas V. Vitkauskas-Saidokas, Karijotas F. indius-Tigras J. Jankauskas-Demonas K. irvys-Sakalas 1945 08 15 1946 01 13 1946 04 20 1946 10 24 1947 01 04 1948 05 04 1950 02 01 1950 09 29 1951 07 20 - 1945 11 20 - 1946 04 19 - 1946 10 22 - 1947 01 04 - 1948 04 28 - 1949 11 01 - 1950 09 27 - 1951 04 - 1952 07 25

GELEINIO VILKO RINKTIN


Br. Kuzmickas-Briedis V. Senavaitis-aliavelnis, iaurys J. Stravinskas-iedas J. Jasiulaitis-Kazokas A. Varkala-aliukas, Daumantas 1944 08 1945 05 25 1945 09 13 1946 07 07 1946 08 15 - 1945 04 - 1945 06 17 - 1946 06 09 - 1946 08 15 - 1948 03 18

J. Baltruaitis-Tigras J. Valenta-empionas P. Kleiza-Rytis A. Puas-Gintaras A. Gudynas-Speigas V. Menkeviius-Spyglys A. ermuknis-ilvinas

1948 04 04 1949 08 01 1949 11 15 1950 03 25 1951 02 1951 09 01 1952 07 27

- 1949 07 22 - 1949 09 14 - 1949 12 26 - 1951 01 14 - 1951 08 - 1952 06 24 - 1953 04 10

ARNO (BUVUSI PERKNO, GEDIMINO) RINKTIN


V. Navickas-Perknas, Auksutis V. Stepuleviius-Mindaugas
P. Kuinskas-Apynys, Ainis

1945 08 15 1946 06 25 1947 02 22

- 1946 06 25 - 1947 02 22 - 1947 08 20

BIRUTS RINKTIN
J. Luka-Skirmantas J. Bulota-Anbo J. Aleikas-Rymantas A. imanskis-Kirstukas, Algirdas S. Jaloveckas-Kikis, Mindaugas

1947 01 20 1947 08 20 1947 10 10 1948 08 12 1948 12 15

- 1947 08 20 - 1947 09 24 - 1948 08 10 - 1948 11 03 - 1949 02 28

45

KSTUIO RINKTIN
K. Pinkvarta-Deinys K. Greblikas-Sakalas P. Kuinskas-Apynys, Ainis 4. J. Brazys-Klajnas 1947 01 20 1947 04 10 1947 08 20 1948 01 06 - 1947 04 10 - 1947 08 20 - 1947 12 26 - 1949 10 19

PATRIMPO RINKTIN
J. Kulboka -Vytenis 1945 08 15 - 1945 10 21

Partizano J. Borutos-Kaributo pasiraytas ir Tauro apygrados vado antspaudu patvirtintas pakvitavimas, gavus 1000 rb. auk. I Tauro apygardos muziejaus fond

46

YMESNI MIAI TAURO APYGARDOJE


1. ilavoto kautyns

2. Gudeli puolimas
3. 4. 5. 6. 7.
8.

9.

10. 1 1. 12.
13.

Daukiagirs kautyns emaitkiemio kautyns Geri kautyns Liepakoj mis Alinink kautyns iemkelio mis Marginink kautyns Ingavangio kautyns Bdnink kautyns Paverkni kautyns uvinto (Pali) miai

14. 15. 16. 17. 18. 19.


20.

21. 22.
23. 24. 25. 26. 27.

Valk (Sutk ) mis Kalniks mis Auktosios mis Klebikio kautyns Degim ( Vilk) mis Keturvalaki puolimas Degui kautyns etok kautyns epeliki kautyns Pakuonio mis Vieriks mis Katin k. kautyns Grybins mis Griei mis

1945 01; 1945 02; 1945 11 17 (Prien raj.) 1945 01 31 (Marijampols raj.) 194501 (Marijampols raj.) 1945 02 (Birtono vls.) 1945 02 (Kauno raj.) 1945 02 21 (Alytaus raj.) 1945 02 26 (Prien raj.) 1945 02 26 (Prien raj.) 1945 03 (Kauno raj.) 1945 04 10 (ilavoto vis.) 1945 04 12 (Marijampols raj.) 1945 04 (Jiezno vls.) 1945 04 22-23; 1945 06 25; 1945 08 05-09; 1945 08 30 (Marijampols raj.) 1945 05 12 (Leki vls.) 1945 05 16 (Lazdij raj.) 1945 06 10 (Sasnavos vls.) 1945 06 17 (Prien raj.) 1945 06 17 (Prien raj.) 1945 08 03 (Vilkavikio raj.) 1945 11 20-21 (Jank vls.) 1945 m. (Lazdij raj.) 1946 01 06-07 (Prien raj.) 1946 01 22 (Prien raj.) 1946 03 26. (Jank vls.) 1946 04 19 (Jank vls.) 1946 06 04 (unsk vls.) 1946 06 05 (Kazl Rdos vls.) 47

28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53.

1946 06 07 (Prien raj.) Pagraiio miko kautyns Agurkiks (Gerdi) kautyns 1946 06 12. (Luki vls.) 1946 09 17 (Balbierikio vls.) Mis agariu k. 1946 09 20-21. (Vilkavikio raj.) Gi puolimas 1946 10 (Vilkavikio raj.) Pajevonio umimas 1946 10 22. (Sintaut vls.) Viltraki k. mis 1947 m. ( Liudvinavo vls.) Ilandi kautyns 1947 02 18- 19 Blyn balius (Marijampol, Trakiki g.10) 1947 03 05 (Garliavos vls.) Kautyns Jurginiki k. 1947 03 07 (Pilviki vls.) Gurbilio miko kautyns 1947 03 19 (Liudvinavo vls.) Buktos (imuli ) mis 1947 04 24 ( Kiduli vls.) Buniki kautyns 1947 04 25 (Kiduli vls.) Laugirio miko kautyns 1947 07 09 (Marijampols raj.) Liepyn kautyns 1947 07 17 (Prien raj.) Amintos kautyns 1947 07 30 (Sasnavos vls.) Raiupio mis 1947 11 12 (Vilkavikio raj.) Oprt epizodas 1947 12 21 (Karaliauiaus sritis) Romintos kautyns 1947 12 25 (aki raj.) Liepalot kautyns 1948 01 06 (Veiveri vls.) Kautyns Piniks k. 1949 01 20 (Marijampols raj.) Liepyn kautyns 1949 03 25 (Ilauo vls.) Laukiki mis iri-Gudeli(Talkiki) mis 1950 06 22-23 (Vilkavikio raj.) 1951 02 02 (aki raj.) Endriki kautyns 1952 01 31 (Prien raj., prie Mikaliks) Kurtini kautyns 1952 01 31 (Prien raj.) Varnabds k. kautyns

48

KANI NAMAI, DAR KITAIP - BSTINS


1944 m. vasar prasidjus antrai soviet okupacijai, buvo atgaivintos ir sustiprintos komunist represins struktros. Saugumo komisaro A. GudaiioGuzeviiaus ir Vidaus reikal komisaro J. Bartaino inybos pradjo masikai suiminti, kankinti, verbuoti ir antauoti Lietuvos mones. Suimtuosius liau dies prieus laik represini struktr uimt nam, kuriuos vadino bstinmis, rsiuose. Suvalkijos mons bstines vadino stribelnyiomis. Jose suimtieji danai bdavo ne tik nukankinami, bet ir ukasami. Marijampolje toki bstini pokaryje buvo keliolika. Vis pirma, tai - miesto sode, Kriauino g. 17 architekto V. emkalnio-Landsbergio suprojektuotas namas nusenusiems kunigams, dabartin Vilkavikio kurija. Karo metu name buvo sikrs vokiei gestapas, pokaryje j pakeit NKVD. Upildius io pastato rsius, suimtieji buvo kalinami Vytauto g. 19, Vytauto g. 26 (Bagdono name), Kudirkos g. 51, Kauno g. 29, Kauno g. 53, Kriauino g. 11, Kriauino g. 13, Laisvs g. 1, P. Armino g. 1/5, Partizan g. 2, Sporto g. 7 (kaljime), nugriautame banke Kstuio - Laisvs gatvi sankryoje; pastate, stovjusiame Jablonskio - Sietyno gatvi sankryoje (buvusios Mediotoj draugijos vietoje). Pirmoji saugumo bstin Marijampolje buvo sikrusi aiktje prie dabartin Ketos restoran. Pritrkus patalp mieste, kaljimu paveriamas Masaiio kis Pabaiguose, Mikalins dvaro kumetynas Skaisinuose, mulkio sodyba Taraikse ir K. Deguio sodyba Didij Zariki kaime. O tai Jrje prie kininko aleniako auganiame puynlyje suimtuosius laik j pai ikastose duobse, kuriose nei atsissi, nei atsistosi... Po Atgimimo, 1991 m. LPKTS Marijampols skyrius kelis tokius pastatus paymjo paminklinmis lentomis.

49

MS ATMINTYJE
I. INOMESNS PARTIZAN PALAIDOJIMO VIETOS TAURO APYGARDOS TERITORIJOJE
1. Marijampols naujosiose kapinse (Memorialas, 1993 11 23) 2. Marijampolje Ramybs lauke (Memorialas, 1991 06 14 ). 3. Kalvarijos naujosiose kapinse (Memorialas) 4. Marijampols miesto sode prie Kani koplytls 5. Degui (prie Jank) kapinse (Memorialas) 6. Skardupiuose 7. Liudvinavo kapinse (Memorialas) 8. Iglikliuose 9. Igliaukoje 10. Daukiuose 11. Padoviny 12. Gudupiuose 13. Varnupiuose 14. Gudeliuose (Marijampols sav.) 15. Rieiuose 16. ventragyje 17. unskuose 18. Mikalikje 19. Simno kapinse (Memorialas) 20. Krosnoje 21. Lazdijuose 22. Grikabdyje 23. Kudirkos Naumiestyje 24. Vilkavikyje 25. Giuose 26. Rudaminoje 50

27. Pajevonyje 28. Graikiuose (Vilkavikio raj.) 29. Graikiuose (Barzd en.) 30. Bartninkuose (Vilkavikio raj.) 31. Keturvalakiuose 32. Barzduose 33. Plokiuose 34. akiuose 35. Lekiuose 36. Lukiuose 37. Kazl Rdoje 38.Bagotojoje 39. Sasnavoje 40. Digriuose 41.Gerdiuose 42. Paluobiuose 43. Krikuose 44. Brazikuose (senosiose kapinse) 45. Gelgaudikyje 46. uktuose (Grikabdio en.) 47. Stumbrikse (Luki en.) 48. Sutkuose 49. Stalioriuose (Luki en.) 50. Deguiuose (Jank en.) 51. Karrdje (Jank en.) 52. Kiduliuose 53. Naujoje toje 54. Pakuonyje 55. ilavote 56. Balbierikio kapinse (Memorialas) 57. Prienuose 58. Prien pamikje 59. Skersabaliuose (Prien raj.) 60. Bagotojoj 61. Viakio Rdoj 62. Lnos k. (Kazl Rdos en.) 63. Sintautuose 64. Veiveriuose (Skausmo kalnelyje) 65. Plutikse 51

II. UKASTI, BET NEPALAIDOTI PARTIZANAI


1. Marijampols miesto sode tarp Vytauto g. 26 (buv. Bagdono namo) ir Kriauino g. 17 (dab. Kurijos). Turimomis iniomis, tenai abipus Jevonio upelio ukasta arti 200 moni. 6 i j aptikti 1999 09 06-09 d. Vytauto g. 26 pasienyje. 2. Marijampolje, Vytauto g. 19 kieme. Tikrai inoma, kad ten ukastas 1951 m. uvs A. Kalinauskas i Putriki. 3. Marijampolje, Kudirkos g. 51, buvusios strib bstins kieme. 4. Marijampolje, Sporto g. 7, dab. pataisos nam kieme, toje vietoje, kur 1975 - 1980 m. pastatytas galvaninis cechas. 5. Marijampolje, sunaikintose Degui kaimo kapinaitse, eups senvagje. Ten jiems atminti 1989 m. pastatyti 3 kryiai. 6. Marijampolje, senosiose kapinse. Visos inomesns partizan ukasimo kapinse vietos ulaidotos. 7. Marijampolje, tarp senj kapini ir eups. ia buvusiose vyrduobse pokaryje buvo slapta ukasta arti 400 partizan vad ir eilini kovotoj. 1991 m. toje vietoje, pavadintoje Ramybs lauku, pradtas kurti Memorialas laisvs kovotojams. Tarp kit ten ukasta ir
Anel Senkut-Puel.

8.

Marijampols kolektyviniuose soduose kairje plento Vilkavik, taip vadinamoje Peldbalje. Tarp kit, ten ukastas 1946 m. uvs Petras
Palovis.

9.

Marijampols sav. Mekui k. ir buvusio Mikalins dvaro kumetyne (dab. Skaisink.). 10. Marijampols rytiniame pakratyje buvusiose pievose, taip vadinamame Tabne. i teritorija baigiama ustatyti. 11. Marijampols sav. Taraiki k. prie Dovins, mulkio lauke. Ten ukastos 1944 m. SMERO aukos. 12. Lazdij sav. ant Saltinink ir Vytautiki kaim ribos ukasti 1945 m. uvusio Petro Kariausko palaikai. Vieta paymta. 13. Lazdij sav., Krosnoje. Prie kultros nam ir u kapini esaniose durpinyiose buvo ukasami prie Krosnos stribelnyios niekinti laisvs kovotojai. Tarp j - Kalniks mio vadas Jonas Neifalta-Laknas. 14. Lazdij sav. Rudaminoje, - dvaro tvenkiniuose ir u sodo. Ten ukasti du broliai plos su kovos draugais. 15. Marijampols sav., Liudvinave, tarp senj kap ir eerlio. 16. Marijampols sav., prie Avikil k. kapinaii palaidoti 4 partizanai. Manoma, kad tarp j yra Vitas ikarskas-Sakalas ir Petras ZalieckasDagilis.

52

Kari savanori paymjimai uvusiems partizanamas broliams Raiams

53

Alfonso Vilimaiio laikas monai i Mordovijos, Javas lagerio. I Tauro apygardos muziejaus fond

54

Restauruotas partizano Juozo Sidabros-Branguts laikas V. Bliditei. I Tauro apygardos muziejaus fond 55

M. Paplauskiens praymas Marijampols kaljimo virininkui perduoti maist


kaliniui Antanui Rudaiiui. I Tauro apygardos muziejaus fond

56

Kalinio laikas ant rkomojo poieriaus, slapta perduotas i kaljimo. I Tauro apygardos muziejaus

57

PARTIZAN DAINOS

Lieknos puys skilo, Berai virto kryiais. Daug jaun berneli namus negro. Nesugro sess - uvo jos kartu.
I laisvs kov dain

* **

Partizanas Deinys turjo gra bals ir dar graesn repertuar. Man - vis tiek. A dl tavs, Tvyne, kovoju. Man - vis tiek. A dl tavs keniu. Dl tavs ir gyvyb statau pavoj, Dl tavs, dl tavs, o brangi Lietuva. O kada jau tauta bus laisva nuo pavoj, Nebebus nei varg, nei bd Tai tada atsiras daug garbing heroj, Kurie trok pinig ir dvar, mgo paniniuoti. Galgi gerai, partizane, kad nesulaukei ms dien. K dainuotum dabar, mgstamiausios dainos pranaystei isipildius? J. Sajauskas. Suvalkijos geografija. P. 125-126

58

PRIEAI (KARIUOMEN)
Sovietin okupacin valdia Lietuvoje dislokavo deimtis NKVD, MVD, MGB kariuomens dalini. 1944-1945 m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 20 ekistini pulk ir bri, kuriuos sudar per 20 000 kari. Jiems talkino okupant vietins karins grupuots - stribai - i viso 7-8 tkst. Taiau pagrindin okupant jga, ypa iki karo padties ataukimo Lietuvoje 1946 m. viduryje, buvo reguliars Soviet armijos daliniai - j 1946 m. Lietuvoje buvo ne maiau kaip 10 divizij - apie 60 tkst. kari.
LLKS 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracija. Vilnius, 1999. P. 5

Retas dokumentas - leidimas palaidoti nuudytus partizanus. Paprastai nuudytj laisvs kovotoj knus niekindavo prie stribelnyi, po to - ukasdavo nakt be liudinink... I Tauro apygardos muziejaus fond 59

PRIEAI (STRIBAI)
Naikintoj batalionai (rus. k., istrebitelnyje bataljony) Soviet Sjungoje buvo kurti 1941 06 25 d. Vidaus reikal liaudies komisaro Laurentijaus Berijos sakymu. Lietuv ie batalionai atjo 1944 07 24 d., kai LKP(b) CK prim nutarim dl profesionali naikintoj batalion krimo Vilniuje, Kaune, iauliuose ir apskrii centruose. Nutarim pasira A. Sniekus. 1944 12 03 priimamas bendras LSSR LKT ir LKP(b) CK nutarimas dl istrebiteli bri sukrimo Lietuvos provincijoje. Lietuvos monms pradjus istrebitelius pravardiuoti stribais, skrebais, istrebokais ir pan., 1945 08 18 priimamas LKP(b) CK nutarimas Nr. 232s, kuriuo naikintojai pervadinami liaudies gynjus. 1945 m. saus Lietuvoje buvo 1945 m. baland 1945 m. rugpjt 1946 m.gegu 1952 m. saus 1954 m. lapkrit 6000 strib; 11000 ; 9000 7800 6200 320

; ; ; .

1955 m. saus strib briai Lietuvoje iformuoti. I viso Lietuvoje buvo per 20000 strib, i j nukauta 2500-3000. Milicinink nukauta 500.

60

KOLABORANTAI
Teisj kolegija kolaboravimo svokos turin traukia i kolaborant sudarytos marionetins vyriausybs, centrins ir vietins valdios pareignus, valdininkus ir tarnautojus, vykdiusius okupacins valdios nurodymus ir prievarta vertusius pilieius paklusti okupant politinei valiai. Kolaboravimas turi tris aspektus: teisin, politin ir moralin.
Teisinis aspektas - tai kolaboranto veikla prie savo valstyb, u kuri atsiranda baudiamoji atsakomyb. Politinis aspektas - tai kolaboranto smoningas, savanaudikas dl politini, ekonomini ar ideologini sumetim siekis gyvendinti savo tikslus su okupanto pagalba. Moralinis aspektas - tai kolaboranto veiksmai siekiant pateisinti okupacij. Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Vilnius, 2000. P. 894-895

alia strib ir milicinink pokario Lietuvoje nukauta 10000 - 15000 kit kolaborant. 80-90 % j buvo ginkluoti. Soviet Lietuvos spauda skelb: uvo 25000 beginkliai gyventojai.

61

ENKLESNI PAMINKLAI TAURO APYGARDOS PARTIZANAMS IR TREMTINIAMS


1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kryius Kazl k. buvusios Ardzijausk sodybos vietoje, 1988 m. (Kazl Rdos sav.) Kryius Jrs kaime, plento Kazl Rda - Viakio Rda alikelje, 1989 m. Kryius partizanams atminti Kazl Rdos K. Griniaus gimnazij os aiktyne Kryius Bebruliks gyvenviets centre, 1989 m. (Sasnavos en.) Kryius partizanams atminti Kazl Rdos naujose kapinse, 1992 m. Tremtini paminklas Kazl Rdoje, 1989 m. (Skulpt. Julius Naruis) Paminklas Tauro apygardos partizanams Kazl Rdoje, Antano Palubins ko kieme, 1990m. 2002 m. paminklas perkeltas miestelio naujsias kapines. Paminklas penkiems algirio rinktins partizanams prie Brazik, Garanki k. Kryius septyni algirio rinktins partizan palaik atkasimo vietoje, mike netoli Kazl Rdos nauj kapini. algirio rinktins partizan memorialas, 2002 m. (Kazl Rda) Paminklas nukankintiems Krveli k. prie Kazl Rdos, 1989 m. Kryius Agurkiks k. partizanams J.Staiokui-Kovui ir V. SederaviiuiBijnui, Povui, 1991 m. (Kazl Rdos sav.) Kryius Kajack k. partizanams A. Staiokui-iogui, Algirdui, Arnui ir A.imanskiui-Kirstukui, 1991 m. (Kazl Rdos sav.) Paminklas algirio rinktins vadui F. indiui-Tigrui Ardzijausk k., 1995m. (Kazl Rdos sav.) Paminklas partizanams prie Jank Paminklas A. Baltsiui-vejui bei jo palydovams J. Balsiui-Dobilui ir P.aldariui-apalui Gulbiniki k., 1998 m. (Vilkavikio raj. Pilviki en.) Paminklas Vytauto rinktins tabo nariams A. Senkutei-Puelei, V. VabaluiKunigaikiui ir A. Peiuliui-Baritonui Gulbiniki kaime, 1997 m. (Kalvarijos sav.) Paminklas knygneio ir tremtinio V. Bielskaus buvusioje sodyboje Balsupiuose, 1998 m. (Marijampols sav.) Kryius vysk V. Boriseviiui atminti Kazl Rdos banyios ventoriuje, 2000 m. Paminklas partizanams Vytautiki kaime, 2002 m. (Lazdij raj., Krosnos en.) Paminklas Simno kapinse uvusiems Liepakoj myje Kryius J. Stravinsko-iedo ir jo grups uvimo vietoje Pagraiio Mike

8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.

18. 19. 20. 21. 22.


62

(Prien sav., ilavoto en.) 23. Paminklas Padovinio udyni vietoje (Marijampols sav.) 24. Paminklas S. Bendaraviiaus-poko ties vietoje (Pasduonio k., Kalvarijos en.) 25. Kryius Topolio ir Savanorio uvimo vietoje prie aliosios k. (Vilkavikio en.) 26. Kryius uvusiems partizanams Krikuose (aki raj.) 27. Paminklas 5-iems uvusiems Brazikuose. (Kauno raj., Zapykio en.) 28. Kryius tremtiniams atminti Ilguvoje (aki raj., Krik en.) 29. Paminklas bolevizmo aukoms prie Keturvalaki (Vilkavikio sav.) 30. Memorialas Kalniks mio vietoje (Lazdij raj.) 31. Paminklas uvusiems Kudirkos Naumiestyje, 1995 m. (akiraj.) 32. Kryius Grikabdyje prie buvusio stribyno (aki raj.) 33. Kani koplytl Marijampols miesto sode, 1991 06 14 (Skulpt. Zenonas
Galadauskas)

34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45.

Paminklas uvusiems Gelgaudikyje (akiraj.) Paminklas uvusiems ilavote (Prien raj.) Paminklas uvusiems virgdaiiuose (aki raj.) Kryius tremtiniams Nemir k. (Kazl Rdos sav., Jank en.) Kryius J. Kaminsko uvimo vietoje edvyg k. (aki sav., Jank en.) Paminklas Liepalot k. (aki raj.) Kryius uvusiems Uupi k. (Kauno raj.) Kryius S. Stanikio-Lito uvimo vietoje Prien ile Kryius P. iuktos-uvdros uvimo vietoje Uupi k. (Kauno raj.) Plokiai. Akmen kompozicija Ploki kani keliai. 1941-1952 Paminklas Altoniki k. (Kauno raj., Zapykio en.) Ramybs lauko memorialas Marijampolje, tarp senj kap ir eups, 1991 06 14. Pirmj paminkl autoriai R. Karpaviius, R. Vainas, K. Bariauskas, J. Dulins kas

46. Laisvs paminklas Gudeliuose (Marijampols sav.) 47. Paminklas Klebikio ilelyje, 1991 (Prien raj., ilavoto sav.) 48. Paminklas partizanams Jankuose (Kazl Rdos sav.) 49. Kryius uvusij partizan ukasimo vietoje Iglikliuose, 1990 m., (Marijampols sav.) 50. Paminklas Z. Drungos-Mykolo Jono ir jo palydov uvimo vietoje Agurkiks k., 1996 m. (aki raj.) 51. Kryius Plokiuose, 1990 m. (aki raj.) 52. Koplytl Lukiuose (akiraj.) 53. Paminklas uvusiems uvinto kautynse. Rieiai, 1995 m. (Marijampols sav.) 54. Kryius P. Runo-arno, Daugirdo uvimo vietoje Mekelin k. Paeerli vis. (aki raj.) 55. Paminklas J. Aleiko-Rymanto uvimo vietoje Jonui k. (Kauno raj., Garliavos sav.)
63

56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. 85.
86.

87. 88. 89. 90.

Kryius Balbierikio mike ukastiems partizanams (Prien raj.) Memorialas partizanams, uvusiems Birtono apylinkse (Prien raj.) Paminklas Balbierikyje, uvusi partizan niekinimo vietoje (Prien raj.) Kryius partizan ties vietoje Rdupio k. (Prien raj.) Kryius partizanams Antrj Girinink k. (Kauno raj., Veiveri en.) Paminklas Prien partizanams iburio gimnazijos kiemelyje (Prienai) Partizan paminklas Gudeli kapinse (Marijampols sav.) Partizan memorialas prie Mikaliks koplyios, 1989 m. (Prien raj.) Paminklas prie Pakuonio, 1997 m. (Prien raj.) algirio rinktins memorialas Kazl Rdoje, 2002 m. Paminklas J. Lukai-Skirmantui Veiveriuose (Prien raj.) Kryius iriu Gudeli k. prie Talkiki pelks uvusiems partizanams atminti (Vilkavikio sav.) Paminklas 1945 m. iaudytai Paulausk eimai (Kauno raj. Altonikio k.) Kryi ansamblis tremtiniams atminti Mikniks k., prie J. Liutvino sodybos (aki raj.) Paminklas J. Bubniui-Dagiliui ir S. Treikauskui-Slapukui Deivonikse, 2002 m. (Kalvarijos sav.) Kryius partizan ties vietoje Ginin k. (Prien raj.) Kryius partizan ties vietoje Guog k. (Kauno raj., Taurakiemio en.) Partizan memorialas Lekiuose (aki raj.) Paminklas Valk mio vietoje (aki raj., Leki en.) Kryius partizanams Ranins k. Paeerli vis. (akiraj.) Kryi kompozicija Rtilio mike prie Leki Paminklas partizan ukasimo vietoje Lukiuose (aki raj.) Kryi kompozicija uvusiems akiuose, 1994 m. Paminklas partizanams Plokiuose (aki raj.) Kryius A. Grybino-Fausto ties vietoje unkari mike (aki sav.) Medio kompozicija uvusiems Gelgaudikyje (akiraj.) Kryius partizano P. Andriuio tvikje, Muriniks k. prie Kazl Rdos. Kryius Vicentiki k. prie Nemunaii mokyklos uvusiems partizanams (Kalvarijos sav.) Kryius S. Kraptaviiaus-Artojo uvimo vietoje, Naujienls k. prie Gi, 1999 m. (Vilkavikio raj.) Paminklas partizanams, uvusiems Sintaut valsiuje (aki raj.) Kryius partizano A. imanskio tvikje Petkeliki k. Prien raj., Veiveri sen.) Kryius Kalvarijoje Vasario 16-osios gatvje, 2000 m. Paminklas partizanams Laukikik., 1989 03 26 (Prien raj., Ilauo en.) Paminklas V. Vitkausko-Saidoko, Karijoto ir jo palydov ties vietoje Endriki k. (aki raj.) Atminimo enklas partizan Antano Atrausko-Virilos ir Jono Atrausko-Siaubo ties vietoje algirio mike, 1999 m. (aki raj.,

64

Gelgaudikio en.) 91. Paminklas partizan uvimo vietoje Ranins k. Paeerli vis. (aki raj.) 92. Paminklas J. Lukos-Skirmanto ties vietoje prie Par, 1999 m. (Kauno raj.) 93. Paminklas ir kryius partizan ties vietoje Garaniks mike. (Marijampols aps., Veiveri vis.) 94. Partizan paminklas Giuose (Vilkavikio raj.) 95. Kryius partizanams Gintaut k. (Kalvarijos sav.) 96. Kryius partizan iupinsk ties vietoje Turlojiks k. (Kalvarijos sav.) 97. Paminklas Senavaii sodyboje Pakiaulikio k. (Prien raj.) 98. Paminklas ir kryiai Amintoje (Prien raj.) 99. Kryius iauliki k. (Prien raj.) 100. Paminklas ir kryius partizan ties vietoje, Jundil sodyboje prie Graui k. (Prien raj). 101. Kryius prie Simno eero, toje vietoje, kur buvo ukasti Kalniks myje uv partizanai 102. Kryiai Naudi k. (Kazl Rdos sav.) 103. Kryius V. Vyniausko-Bebro ir J. Iriaus-Kkto ties vietoje Norvertavo k., 2002 m. (Marijampols sav.) 104. Medio kompozicija Graiki k. (aki raj., Barzd en.) 105. Paminklas-kryius Kluonikik., Balsio sodyboje Kauno sav., Zapykio en.) 106. Paminklinis enklas A. Vabalo-Gedimino ties vietoje Armaliki k. (prie Vaivydavos, Kauno raj.) 107. Paminklas uvusiems Dangstyts k. (Prien raj.) 108. Kryius Naujos tos k. (Prien raj.) 109. Paminklas uvusiems Pajevonio k. (Vilkavikio raj.) 110. Paminklinis enklas V. Petrakai-imarui uvinto k. (Marijampols sav.) 111. Paminklas partizanams Bartninkuose (Vilkavikio raj.) 112. Kompozicija Pakuonyje buvusios stibelnyios vietoje (Prien raj.) 113. Paminklinis kryius Mock k. (Kalvarijos sav.) 114. Paminklas partizanams iauliki k. ( Prien raj.) 115. Kryius partizanams Balbierikio mike prie Ruden k. (Prien raj.) 116. Paminklas partizanams Kaerginje (Kauno raj.) 117. Paminklas uvusiems Prien ile prie naujo kelio Alytus - Kaunas 118. Paminklas tremtiniams Dauki kapinse, 1998 m. (Marijampols sav.) 119. Kryius girininko K. Simanaiio uvimo vietoje, u Igliaukos ilelio (Marijampols sav.) 120. Kryius suaudytiems Stuomen k. (Prien raj., ilavoto sen.) 121. Kryius Prien ile su 8 partizan pavardmis. (Prien raj.) 122. Kryius partizanui Vidgiri k. (Marijampols sav.) 123. Paminklas partizanams Raiupyje, 1989 m. (Marijampols sav., Sasnavos sen.) 65

124. Atminimo lenta nuudytiems Igliaukoje, 1995 m. (Marijampols sav.) 125. Kryius Eglynlio mike sokolovinink nukankintiems (Kazl Rdos sav.) 126. Menin kompozicija uvusiems uolini k. prie uvinto, 1990 m. (Marijampols sav.) 127. Memorialas S. Stanikiui-Litui Geleini k., buvusioje jo sodyboje, 2002 m. (Marijampols sav.) 128. Paminklas Liepakoj k. uvusiems partizanams (Marijampols sav.) 129. Kryius prie partizan bunkerio Prien ile, 1996 m. 130. Akmenys Auktojoje Panemunje Kauno raj. partizanams atminti 131. Trij kryi kompozicija Marijampols Degui mikrorajone, 1992 m. (Skulpt. Juozas Davainis) 132. Atminimo enklas Norvertavo k. Sakalo ir Dagilio ties vietoje 133. Atminimo enklas Vytauto rinktins vado Vytauto Gavno-Vampyro ties vietoje, Viaid k. (Gi vis.) 134. Paminklas uvusiems partizanams Vilkavikyje 135. Koplytstulpis Kalvarijoje prie ventoriaus, partizan kn niekinimo vietoje 136. Koplytstulpis Valaviiuose prie Bubnio sodybos uvusiems partizanams atminti 137. Skausmo kalnelis Veiveriuose 138. Paminklas partizanams Liudvinavo kapinse 139. Koplytstulpis Liudvinave knygneiui tremtiniui J. Akelaiiui atminti 140. Penki kryi kompozicija Miknonyse 141. Paminklinis kryius algirio rinktins vadui V. trimui-turmui Barzd kapinse 142. Kryius Avikil senose kapinaitse keturiems partizanams atminti 143. Paminklinis akmuo prie Marijampols kaljimo, 1992 m. 144. Kryius P. Sliausko-Arno ir J. Saviiaus-Urano uvimo vietoje Baragins k. 145. Kryius K. Kiio-Gintaro ir A. Popieros-ilviio uvimo vietoje Nendriki k. 146. Kryius uvusiems atminti ventragyje 147. Paminklas prie Marijampols geleinkelio stoties, 1996 06 14 148. Koplytstulpis Krosnoje uvusi partizan niekinimo vietoje 149. Kryius 5-iems partizanams atminti Krosnos kapinse 150. Kryius Sasnavoje prie buvusios stribelnyios uvusiems ir ten ukastiems partizanams atminti (Marijampols sav.) 151. Paminklas Skardupiuose Tauro apygardos krimo vietoje, 1995 m. 152. Partizan memorialas naujosiose Marijampols kapinse 153. Paminklas Tauro apygardos partizanams Marijampols miesto sode, 2003 11 21 (Skulp. A. Ambrazinas)

66

67

TREMTYS
Tremtis Metai Itremta
moni

1. Pavieni politik ir internuot lenk tremtis 2. Pirmoji masin tremtis 3. Lietuvos piliei iveimas specialius NKVD lagerius 4. Lietuvos vokiei, liuteron arba miri eim tremtis 5. Partizan eim tremtis 6. Tremtis kerijant u laisvs kovas 7. Genocido tsa 8. Genocido tsa 9. Genocido tsa 10. Masin kinink tremtis, kerijant u kolektyvizacijos boikot 11. Masin valstiei tremtis 12. Papildoma miestiei tremtis 13. Papildoma miestiei tremtis 14. Genocido tsa 15. Genocido tsa 16. Laisvs kovotoj ir j rmj tremtis 17. Paskutin tremtis prie Stalino mirt 18. Pirmoji tremtis po Stalino mirties 19. Antroji tremtis po Stalino mirties (paskutin tremtis)

1940 m. birelis, liepa 1941 m. birelio 14-18 d 1944 07-1945 06 1945 m. vasaris, balandis 1945 07 17 1946 m. vasaris 1947 m. liepa, rugpjtis, rugsjis 1947 m. lapkritis, gruodis 1948 m. sausis, vasaris, kovas, balandis

4400 34200 7000


1000

1200 eim 40000 24000 20000 4000

105000 1948 05 22 1949 m.kovas 50000-120000 3000 1949 m. balandis, gegu ? 1949 m. birelis, liepa 41800 1950 m. kovas, balandis 1951 m. rugsjis, spalis, 9800 lapkritis 1952 08 07 1953 02.26 1953 04 12 1953 09 12 8000

? ?
4000

68

Tremtini banyia Sibire, u Speigraio

Atsikrusios Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos archyv duomenimis 1945 - 1953 m. lietuviai SSRS gilum buvo tremiami 34 kartus. Apie 22 didesnius trmimus ilik vienokie ar kitokie dokumentai. Pavyzdiui, 1944- 1953 m. buvo itremta: i Marijampols apskrities (kitais duomenimis . i aki apskrities i Vilkavikio apskrities i Klaipdos i Kalvarijos miestelio 4570 6090) moni; 4200 moni; 3800 moni; 20000 moni; 400-420 gyventoj.

69

70

Kazl Rudos Salomjos Neries kolkio nari susirinkimo protokolas. Po toki kolkio susirinkim sek tremtys. I Tauro apygardos muziejaus fond

71

Ratelis, imestas i tremtini vagono 1951 m. spalio 3 d. anksti ryte Marijampolje, Ber gatvs rajone. I Tauro apygardos muziejaus fond

72

Partizan ryininko Vinco Plekaiio-Pavasarlio tremties dokumantas - Magadano srities MVD iduotas registracijos paymjimas. I Tauro apygardos muziejaus fond

Lietuvi tremties vieta - Irkutsko srities Kaiugo raj. Birulkos k. Nuotrauka daryta tremtinio Alfredo Stasiukyno 1974 m. Per dvideimt met ia nepasikeit niekas 73

Albinos Vaituniens payma, iduota Magadano MVD jai atlikus 10 met lagerio bausm ir perduodant j Kazl Rudos MVD inion. I Tauro apygardos muziejaus fond

74

ATGIMIMAS
1988 06 03 d. Lietuvoje susikuria Lietuvos persitvarkymo Sjdis. 1988 08 26 Kaune steigiamas Tremtinio klubas. is vykis laikomas LPKTS steigiamuoju suvaiavimu. 1988 10 21 d. LSSR AT Prezidiumo saku pradta asmen, itremt i Lietuvos 1941-1952 m., reabilitacija. 1988 10 22-23 d. Vilniuje Sporto rmuose vyko Lietuvos persitvarkymo Sjdio I (steigiamasis) suvaiavimas. 1989 02 11 d. Kaune surengiamas Lietuvos politini kalini ir partizan suvaiavimas. 1990 07 28 i organizacija pasivadino Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga (LPKTS). LPKTS skyriai kuriami visose Lietuvos savivaldybse.

ATGIMIMAS MARIJAMPOLJE
1988 m. vasar Marijampolje (tuo metu Kapsuke) susikuria Sjdio seimelis. Jo pirmininkas - mokytojas Stasys Daugla. 1988 07 12 d. Rygiki Jono gimnazijos stadione Sjdis organizuoja miting - pirm Marijampolje. 1988 09 20 d. Marijampolje steigiamas Tremtinio klubas. Pirmuoju jo pirmininku irenkamas Vincas Patackas. Po 1990 m. liepos klubas per vadinamas LPKTS Marijampols skyri. 1989.03.29 d. miestui grintas istorinis jo vardas - MARIJAMPOL. Apklausus miesto gyventojus, u senj vard MARIJAMPOL pasisak 30728 (76 %) apklaustj, prie - 9303 (23 %). 1993 11 21 d. Marijampolje kurtas Tauro apygardos partizan ir tremties muziejus. Pirmoji jo vedja Aldona Vilutien.

75

SVARBESNI DEIMTMEIO DARBAI


1. Paraytos ir ileistos knygos apie rezistencij: A.Vilutien. Treioji vliavos spalva. Vilnius, 1996; A. Vilutien, J. Sajauskas. Itark mano vard. Vilnius, 1999; J. Sajauskas. Suvalkijos geografija. Vilnius, 2001. 2000 metais i knyga laimjo Lietuvi balso (JAV) literatrin kon kurs. Knygos tsa atspausdinta urnale laisv. 2002. Nr. 138 (175) 2. Ileistas partizan ir tremtini atviruk rinkinys Gyvasties enklai, leidykla Atmintis, 2001. 3. Ileisti lankstinukai: Tauro partizan ir tremties muziejus. 1995 m. uv prie pus amiaus. 1997 m. 4. Bendradarbiauta su VLE, MLE, LGGRTC (leidiant kalendorius), Krato apsaugos ministerija. Palaikyti ryiai su JAV, Australijos, Vo kietijos ir Lenkijos ieivija. Bendradarbiauta su Baltarusijoje ir Rusi joje gyvenaniais tremtiniais. Teiktos inos Tuskuln komisijai iden tifikuojant KGB aukas Tuskulnuose. Talkinta knygos Lietuvos parti zan Tauro apygarda. 1945 - 1952 m. (Vilnius, 2000) autoriams.

5. Surengtos kilnojamos parodos Punske, Seinuose, Gdanske, Varuvoje, Ariogaloje ir Vilniuje, Seimo rmuose. 6. Muziejuje buvo kuriami filmai: Dvi okupacijos, reisierius A. Digimas; teisintas blogis, reisierius B. Markeviius; Lietuvi ir lenk bendra kova, reisierius V. Damaeviius.

76

MUZIEJAUS DARBUOTOJ PARAYTOS KNYGOS APIE POKAR

77

Pato enklo Lietuvos Laisvs Kov Sjdis konkursinis projektas (II vieta). Dail. Gedminas Karpaviius

Pato enkl Laisvs kov atminimo metai" konkursinis projektas (III vieta). 35 ct enkle - LLKS vadas Jonas emaitis- Vytautas. Dail. Antanas Rimantas akalys

78

Stasys Sajauskas

LIETUVOS PARTIZAN YMENYS* 1945-1954 m.


Skiriu Laisvs Kovos Karygiui Petrui Bartkui-adgailai, Alkupnui, Sinei, Dargiui atminti

Per du nepriklausomybs deimtmeius Lietuvos Respublikoje buvo sukurta racionali valstybini apdovanojim sistema, kurioje be trij ordin Vytauto Didiojo ordino, Vyio kryiaus ordino ir Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino ordino - bei i ordin medali buvo dar keletas reikming ymen: Lietuvos kariuomens savanori krj medalis, stanij gelbjimo kryius, auli vaigd bei jo medalis1.

Istorikai pirmasis Lietuvos valstybinis apdovanojimas buvo 1919 m. ge gus 26 d. Lietuvos laikinosios vyriausybs statymu steigtas ir prezidento patvir tintas karikas ymuo - Kryius U Tvyn 2. Vliau Tado Daugirdo vadovau jamos Valstybs archeologijos komisijos silymu 1920 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos sakymu Kryius U Tvyn perva dintas Vyties kryiumi3. Vyties kryius - tai dviej ri trij laipsni ymuo: pirma ris - kryius su kardais U narsum, skirtas pagerbti ypatingai pasiym jusius narsiausius Nepriklausomybs kov karius; antra ris - kryius be kard U nuopelnus, skirtas u karinius nuopelnus vertinti ymius visuomens veikjus, kariuomens tarnautojus, karo medicinos, karo mokslo darbuotojus. 1926 m. gegus 8 d. steigtas specifinis karinis ymuo - Vyties kryiaus vliava4. Tai trij laipsni ymuo, teikiamas kariniams daliniams u pergalingus mius. 1927 metais Vyties kryius reorganizuotas trij laipsni dviej ri Vyties kryiaus ordin5. 1930 metais Vyties kryiaus ordinas pakeistas vienos ries U narsum " penki laipsni Vyio kryiaus ordinu, skirtu apdovanoti karininkus. Kartu steigtas ir trij laipsni Vyio kryius (medalio statusu), skirtas apdovanoti kareivius. iuo statymu alia Kariuomens dali Vyio kryiaus ordino vliavos (buvusi Vyties kryiaus vliava) taip pat steigta Miest ir kaim Vyio kryiaus ordino vliava, skirta apdovanoti gyvenvietms, kuri gyventojai narsiai kovojo su prieu ir padjo ginkluotosioms jgoms j nugalti6. Antrasis pagal vyresnikum valstybinis ymuo - karikas Vyio kryiaus ordinas - buvo ypatingas ymuo. Tai didvyrikumo ymuo, kurio statute nusakyta ne tik jo suteikimo tvarka, bet numatyta ir atmimo tvarka tais atvejais,
79

kai apdovanotasis pasirodo buvs nevertas jo7. Apmaudu, kad Vytauto Didiojo karo muziejaus iniciatyvai, praant vyriausybines institucijas nuosekliai vykdyti savo pareigas ir ataukti dekretus dl apdovanojimo Vyio kryiais (Vyio kryiaus ordinais) asmenims, atvirai kolaboravusiems su okupantais arba tapusiems MGB agentais, nebuvo pritarta...8 Tad tenka taikytis su tuo, kad Vyio kryiaus ordino kavalieriais ir iandien tebra div. gen. Vincas Vitkauskas, L. Gira, MGB agentai Litas (kpt. V. Kurkauskas), Pikuolis (plk. T. Chodakauskas), ilaitis (plk. ltn. L. imonlis), plk. P. Tvaronas. Dl sovietins okupacijos 1940 metais Lietuvos apdovanojim teikimas de facto buvo sustabdytas. Taiau dl lietuvi tautos sovietinio totalinio naikinimo9 prasidjus partizaniniam karui su sovietiniais okupantais ir vietiniais j parankiniais (1944 -1957 m.) u Tvyns laisv10, jau pirmaisiais Laisvs kovos metais reikjo kelti kari kovin dvasi, paymti narsiausius karius, partizan ryininkus ir rmjus, pagerbti uvusius karygius. I pradi atskirose partizan apygardose buvo steigta vairi karini ymen. Pavyzdiui, Dainavos apygardoje 1946 metais apdovanota Narsumo juostele ir Uolumo juostele Pagal statut12 Uolumo juostel buvo dviej ri: Partizan uolumo juostel ir Rmj uolumo juostel. Narsumo juostel - tai 35 mm ploio raudona su iilginiu 5 mm ploio juodu ruou per vidur juostel, dvima munduro ar milins kilpelje arba ant barets. Partizano uolumo juostel - tai 35 mm ploio alia su iilginiu 5 mm ploio geltonu ruou per vidur juostel, dvima ant barets. Rmj uolumo juostel - tai 35 mm ploio geltona su iilginiu 5 mm ploio aliu ruou per vidur juostel, dvima ant barets. 1947 met pabaigoje Piet Lietuvos srityje (Dainavos ir Tauro apygardose) steigtas trij laipsni Laisvs Kovos kryius (LKK)13, kuris buvo dviej ri: 1os ries - su kardais, U narsum ", 2-os ries - be kard, U uolum Akivaizdu, kad steigiant partizan ymenis prototipu buvo 1920 m. Vyties kryius. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizaninio pasiprieinimo kovotojams susivienijus Lietuvos Laisvs Kovos Sjd (LLKS)14 ir primus statut, patvir tint vienintels teistos Lietuvos vyriausybs - LLKS Tarybos Prezidiumo, pri imta nauja partizan apdovanojim sistema, kurioje steigtas taip pat naujas Laisvs Kovos kryiusl5. LLKS ymen (atymjim) statuto projekto autorius Prisiklimo apygardos tabo virininkas Bronius Liesys-Naktis. iame statuto projekte numatyti ie LLKS ymenys (originale vadinami atymjimais): Laisvs Kovos Karygio garbs vardas, Laisvs Kovos kryiaus atymjimas (ymuo), Padka. 80

algirio rinktins partizano Juozo Armonaiio-Triupo apdovanojimo juostele "U narsum " Aktas. I Nacionalinio. K. iurlionio dails muziejaus fond

Tauro apygardos partizan rmjos Onos Vosyliens apdovanojimo Rmjo juostele U uolum Aktas. (I Tauro apygardos muziejaus fond). Viruje Rmjo juostel U uolum (I Genocido auk muziejaus fond)

82

Dainavos apygardos Narsumo juostels apdovanojimo Paymjimas

83

Dainavos apygardos arno rinktins partizan rmjos Ramuns apdovanojimo Laisvs Kovos III laipsnio kryiumi Paymjimas. 1950 m. birelio 18 d. 84

Laisvs Kovos Karygio garbs vardas yra aukiausias partizan ymuo. Jis teikiamas tik turiniam kurios nors ries I laipsnio LKK Laisvs Kovos Karygio garbs vard suteikia LLKS Tarybos Prezidiumas, kartu su specialiu Aktu (paymjimu). Laisvs Kovos kryiaus atymjimai (ymenys) yra ie: Laisvs Kovos kryius (LKK), Laisvs Kovos kryiaus Pasiymjimo lapas (PL). LKK yra trij laipsni ir trij ri: - LKK su kardais, teikiamas u drs, narsum, pasiaukojim ir nuopelnus kautynse; LKK su uolo lapais, teikiamas u organizacinius nuopelnus (drausmingum, uolum, ger pareig jim, konkreius organizaci nius darbus); - LKK su kardais ir uolo lapais, teikiamas tiems, kuriems pridert LKK su kardais ir to paties laipsnio LKK su uolo lapais. Kiekvienos ries kryiai yra trij laipsni kuri pirmasis yra aukiausias. Vienam asmeniui gali bti teikiamas tik vienas tos paios ries ir paties laipsnio kryius. Partizanins kovos slygomis nesant galimybi pasigaminti kryius, prie munduro segamos tik i kryi barets. LKK baret - tai 31 mm ilgio, 10 mm ploio raudonos spalvos, skersai baret 0,5 mm nuo jos krat po 1 mm ploio juod dryel; 0,5 mm nuo j - 4 mm ploio skersai baretei juodi dryeliai; 05 mm nuo j - po 1 mm ploio juod dryel. Ant LKK su kardais ties barets viduriu - du geltonos spalvos sukryiuoti silai; LKK su uolo lapais - ties viduriu skersai 4 mm ploio alia juostel; LKK su kardais ir uolo lapais ties viduriu skersai 4 mm alia juostel ir ant jos sukryiuoti du geltoni silai. Laisvs Kovos Karygiai sega auksins (geltonos) spalvos baret su LKK barets spalvos raudonais dryeliais. i baret segama aukiau kit LKK barei. PL - tai emesnis u LKK ir auktesnis u Padk ymuo. Jis yra trij ri: - 1-os ries PL, teikiamas u drs, narsum, pasiaukojim ir nuopelnus; - 2-os ries PL, teikiamas u organizacinius nuopelnus (drausmingum, uolum, ger pareig jim, konkreius organizacinius darbus); - 3-os ries PL, teikiamas u aukiau nurodytose abejose pastraipose numatytus nuopelnus drauge. Padkos gali bti: - Padka sakyme; - Padka odiu arba (nesant galimybs pareikti odiu) ratu. Neinoma, ar i gana sudtinga apdovanojim sistema buvo pilnai gyvendinta, taiau nuo 1950 m. spalio 7 d.16 tikrai realizuotas iek tiek pakeistas (supaprastintas) Laisvs Kovos kryiaus atymjimas (ymuo). J sudar: - trij laipsni dviej ri (1-os ir 2-os) Laisvs Kovos kryius, - dviej ri (1-os ir 2-os) Laisvs Kovos kryiaus medalis. 85

ie LLKS ymenys buvo teikiami Jros srities emaii apygardoje. Nesant galimybi pagaminti garbs enklus, teikiami buvo tik atitinkami apdovanojimo paymjimai, beje spausdinti poligrafijos bdu17, pagal kuriuos Lietuvai ikovojus Nepriklausomyb bsi teikti pagaminti garbs enklai (iuo metu pastaroji nuostata Lietuvos Respublikoje vykdoma, vietoj Laisvs Kovos kryiaus suteikiant atitinkamo laipsnio Vyio kryiaus ordin). Partizan spaudoje18 paskelbta LLKS garbs enkl juosteli (barei) apraymas. Laisvs Kovos Karygio garbs enklas - nepakeistas. LLK juostel yra 31 mm ilgio, 10 mm ploio alios spalvos, skersai juostels po 0,5 mm nuo abiej gal po 1 mm plo io juod dryel, 0,5 mm nuo j juostels link vidurio - po vien 4 mm plo io juod dryel ir dar u 0,5 mm. vl po vien 1 mm plo-io juod dryel. LLK rys ir laipsniai juostelse ymimi taip: - 1-os ries. III laipsnio LKK ant juostels vidurio segami geltonos (auksins) spalvos metaliniai sukryiuoti kardai; - 1-os ries II laipsnio LKK - segami tokie pat dveji metaliniai sukry iuoti kardai; - 1 -os ries I laipsnio LKK - segami tokie pat treji metaliniai sukryiuoti kardai; - 2-os ries III laipsnio LKK - striai segamas 13 mm ilgio pilkvo (metalinio) atspalvio uolo lapas (metalinis ar siuvintas); - 2os ries II laipsnio LKK - segami 2 tokie pat uolo lapai; - 2 ries I laipsnio LKK - segami 3 tokie pat uolo lapai. LLK medalis yra dviej ri vieno laipsnio. LKK medali, juostels yra: - 1-os ries LKK medalio juostel alia, skersai 0,5 mm nuo gal po vien 5 mm ploio raudon dryel; - 2-os ries LKK medalio juostel alia, skersai 0,5 mm nuo gal po vien 5 mm ploio juod dryel. Neturint galimybi pagaminti metalini kard ir uolo lap, leidiama vietoj metalini sukryiuot kard naudoti du sukryiuotus auksiniai geltonos spalvos silus; vietoj uolo lap, naudoti atitinkam skaii 4 mm ploio ali juosteli, simetrikai idstyt skersai juostelei jos vidurinje dalyje. Be i apdovanojim dar buvo priimtas specialus garbs enklas - Sueidimo enklas. Sueidimo enklas - tai 40 mm ilgio, 10 mm ploio raudonos spalvos juostel, iilgai juostelei 1 mm nuo abiej jos krat atstumu po 1 mm ploio juod dryel. Sueidimo enklo juostel dvima ant kairiosios rankovs iorins puss, apie 16 cm nuo rankovs galo. Turint daugiau nei vien sueidimo juostel, jos tvirtinamos viena vir kitos 1 cm atstumu. Sueidimo garbs enklas, matyt, buvo naudojamas dar iki LLKS krimo 1949 m.. Tauro apygardoje j ved 86

apygardos vadas Jonas Aleikas-Rymanatas 1948 m. liepos 12 d. sakymu19. 1949 m. buvo steigtas ir bendras Partizano ir Kandidato ( partizanus) enklai: - Partizano enklas - ant juodos spalvos mediagos Vyio kryius, per 2,5 mm nuo jo pakrai pritvirtinta 2,5 mm ploio raudonos juostels. Vyio kryius pritvirtintas ant rombo pavidalo alios mediagos. Parti zano enklas dvimas ant kairiosios rankovs iorinje pusje, per vi dur tarp peties ir alkns. - Kandidato enklas - toks pat. kaip ir Partizano enklo alios spalvos mediagos rombas. Skiriamasis partizan enklas - kepurs kokarda - tai trikampio formos tam siai alios spalvos mediagos fone pritvirtintas varinis Vyio Kryius. Kokardos rmai aliuminio, balti. Kokardos auktis apie 35 mm. Kokardos dvjimas prie kariko sukirpimo kepuri privalomas visiems partizanams ir kandidatams. Partizan archyvuose ilik dokumentai rodo, kad partizan struktros veik pagal reguliariosios kariuomens pavyzd. Apdovanojimai buvo vykdomi apygardos vado sakymu, ratiku emesnij vad pristatymu, kuriame turjo bti nurodomas pristatomojo apdovanojimui pasiymjimas. Apdovanojim sakymai bdavo skelbiami partizan sakymuose, spaudoje. Paprastai apdovanojimai buvo vykdomi apygard ar rinktini vad bei j tab virinink, pasiraiusi taip pat slapyvardiais. Vad paraai apdovanojimo aktuose tvirtinami dalinio (apygardos, rinktins) apskritu herbiniu antspaudu. Turima dokument, kuriuos pasiras LLKS Ginkluotj Pajg vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Daniausiai apdovanojimo dokumentuose bdavo nurodomi tik apdovanotj slapyvardiai, taiau kartais, ypa pirmaisiais Laisvs Kovos metais, pasitaiko ranka rayta ne tik apdovanojamojo slapyvardis, bet ir pavard. Pavyzdiui, Tauro apygardoje Rmjo uolumo juostele apdovanoti rmjai Daunoras-Motiejus Vosylius20 ir Audron-Ona Vosylien; Narsumo juostele apdovanotas partizanas Triupas-Juozas Armonaitis, s. Kazimiero20,21. Matyt, ie itin pavojingi dokumentai buvo ypa saugiai paslpti ir tik todl iliko kaip svarbs istorijos liudininkai. Okupantams vykdant totalin tautos genocid, juos rmusiems maistu, drabuiais, vaistais, ar j laikinj bstini - emini (bunkeri) globjams grs iaurios bausms: trmimai Sibir, koncentracijos lageriai, kaljimai ar net mirtis. Suprantama tad, kad visi ryiai su partizanais turjo bti itin slapti, ir bet koks konspiracijos paeidimas galjo bti lemtingas daugeliui su antisovietiniu pasiprieinimu susijusi moni. Tuo galima paaikinti fakt, kad per sovietmeio pusam labai maai iliko autentik partizan apdovanojimo dokument: dalis j sunaikinta konspiracijos sumetimais, dalis prauvo dl trmim, dalis sunyko dl netinkam slpimo slyg, parastai, ukasus emje. Tai apsunkina partizan 87

apdovanojim istorijos tyrimus, neleidia susidaryti isam vaizd apie partizan praktikuotus apdovanojimus visose Lietuvos apygardose, ypa iki j susijungimo 1949 m. vasario 16 d. viening front, vadovaujam LLKS Tarybos Prezidiumo su partizan generolu Jonu emaiiu-Vytautu avangarde. Stebtina, taiau dalis apdovanojimo dokument (akt, Pasiymjimo lap, LKK paymjim) vis dlto iliko, tapdami svarbiais istorijos liudininkais. Daugum j isaugojo eimos nariai, dalis iliko kartu su partizan tab dokumentais, slptais pieno bidonuose po eme net 50 met! Apie kai kuriuos apdovanojimus galima rasti ini KGB bylose, Lietuvos vyriausybs perimtose po 1991 met puo pralaimjimo Rusijoje. Informacijos stoka ir isibarstymas neleidia mums pretenduoti io tyrimo isamum, informacijos tikslum, taiau pagal turim mediag jau galima sudaryti duomen lentel. Tikims, kad emje paslpt partizan archyvai atskleis dar ne vien ygdarb, atitinkamai vertint auktesns vadovybs, ir suteiks galimyb Nepriklausomai Lietuvai deramai atymti nepalusius, iki galo isaugojusius itikimyb partizano priesaikai. Aukiausio partizan vertinimo - Laisvs Kovotojo Karygio vardo nusipeln atuoni narss partizan vadai. Tai Piet Lietuvos partizan organizatorius Konstantinas Bajerius-Garibaldis, Jungtins Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius-Visvydas, Dainavos apygardos tabo skyriaus virininkas Jurgis Krikinas-Rimvydas, Tauro apygardos Maironio kuopos vadas part. ltn. Kazimieras Pyplys-Maytis, Audronis, Piet Lietuvos partizan vadas, plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Dainavos apygardos vado pavaduotojas, part. ltn. Vaclovas Voveris-aibas, LLKS Tarybos Prezidiumo sekretorius part. mjr. Petras Bartkus-adgaila, Sin, Alkupnas (visi po mirties), Tauro apygardos Biruts rinktins vadas part. kpt. Juozas LukaSkirmantas, Skrajnas, Mykolaitis, Kazimieras24.

1990 metais Lietuvai vl atkovojus Nepriklausomyb, Laisvs Kovos partizanams statymu pripaintas kari savanori statusas, teisinti j partizaniki kariniai laipsniai25. 1997 m. liepos 3 d. Lietuvos Seimas prim statym26, papildant Lietuvos Respublikos Ordin, medali ir kit pasiymjimo enkl statymo 133 straipsn2 dalimi: Ginkluoto pasiprieinimo (rezistencijos) dalyvi - kari savanori ir neginkluoto pasiprieinimo (rezistencijos) kari - laisvs kov dalyvi apdovanojimai prilyginami valstybiniams apdovanojimams pagal Lietuvos Respublikos pasiprieinimo 1940 - 1990 met okupacijoms dalyvi teisinio statuso pripainimo ir kari savanori karini laipsni bei apdovanojim prilyginimo statym. Asmenims, apdovanotiems vis ri ir laipsni Laisvs Kovos kryiais, Laisvs Kovos kryiaus medaliais bei Laisvs Kovos Karygio garbs vardu, yra suteikiamas atitinkamo laipsnio Vyio kryiaus ordinas.

88

Gedimino tvnijos 1950 m. rugsjo 8 d. Padka rmjui Linui (teikta 1950 m. gruodio 20 d.)

89

emaii apygardos tabo rmjo Girulio Pasiymjimo lapas. 1951 m. rugsjo 18 d

90

Tauro apygardos vado Jono Aleiko-Rymanto 1948 m. liepos 12 d. sakymas dl Sueidimo enklo vedimo

91

Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos Prezidiumo X Sekcijos Nutarimas apdovanoti Laisvs Kovos kryiais ir suteikti Laisvs Kovos Karygio vardus Tauro apygardos partizanams, pasiraytas partizano gen. A. Ramanausko-Vanago 1950 m. gruodio 31 d. I A. Ramanauskaits-Skokauskiens eimos archyvo

Raportas Geleinio Vilko Rinktins vadui dl apdovanojimo Pasiymjimo lapu partizan rmj Jaunamart. I Tauro apygardos muziejaus fond 92

Partizan apdovanojimo laktas (neupildytas). I Nacionalinio M. K. iurlionio dails muziejaus fond

93

94

Ratas, kuriuo part. leit. Viktorui niuoliui-Vytvydiui, apdovanotam Laisvs Kovos II l. kryium, skiriamas partizan poezijos rinkinio Kovos keliu engiant" II tomas. I Viktoro niuolio asmeninio archyvo

SB

Laisvs Kovos kryiaus 2-os ries medalio apdovanojimo lapas (neteiktas)

96

Lentel. Lietuvos partizan ymenys, teikti 1946 -1954 m.


Eil nr. Apdovanojimas Partizan sritis Metai

1. Partizanu juostel U narsum" 2. Partizanjuostel U uolum" 3. Partizan rmjjuostel U uolum " 4. Laisvs Kovos kryius ( U narsum " , su kardais) -1, II, III laipsniai 5. Laisvs Kovos kryius ( U uolum " , be kard)-I, II, III laipsniai 6. Laisvs Kovos Karygio vardas 7. Laisvs Kovos kryius (su kardais) I, II, III laipsniai 8. Laisvs Kovos kryius (su uolo lapais) I, II, III laipsniai 9. Laisvs Kovos kryius (su kardais ir uolo lapais) -1, II, III laipsniai 10. Laisvs Kovos kryius (1-os ries) I, II, III laipsniai 11. Laisvs Kovos kryius (2-os ries) I, II, III laipsniai 12. Laisvs Kovos kryiaus medalis (1-os ries) 13. Laisvs Kovos kryiaus medalis (2-os ries) 14. Pasiymjimo lapas (1-os, 2-os, 3-os ries) 15. Padka 16. Sueidimo enklas

Piet Lietuvos sritis Piet Lietuvos sritis Piet Lietuvos sritis Piet Lietuvos sritis Piet Lietuvos sritis LLKS, visoje Lietuvoje LLKS, visoje Lietuvoje LLKS, visoje Lietuvoje LLKS, visoje Lietuvoje LLKS, visoje Lietuvoje LLKS, visoje Lietuvoje LLKS, Jros sritis LLKS, Jros sritis LLKS, visoje Lietuvoje LLKS, visoje Lietuvoje Visoje Lietuvoje

1946-1949 1946-1949 1946-1949 1947- 1949 1947- 1949 nuo 1949 m. nuo 1949 m. nuo 1949 m. nuo 1949 m. 1950- 1954 1950-1954 1950- 1954 1950- 1954 1949- 1954 1949- 1954 nuo 1948 m.

Pirmasis partizanas, apdovanotas Partizan Narsumo ir Uolumo juostelmis (abiem kartu), buvo A apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas22 (vliau apdovanotas Laisvs Kovos I ir II laipsnio kryiais). Vis trij laipsni Laisvs Kovos kryiais (su kardais) apdovanoti Tauro apygardos vadai Zigmas DrungaMykolas Jonas ir Antanas Baltsis-vejys (abudu po mirties)23. Remiantis aukiau pamintu statymu26 Vyio kryiaus I laipsnio ordinai buvo suteikti visiems atuoniems Laisvs Kovotojams Karygiams27 (visiems po mirties). Vyio kryiaus I ir II laipsni ordinai suteikti part. gen. Adolfui Ramanauskui-Vanagui28,29, Vyio kryiaus I laipsnio ordinas suteiktas Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins vadui Alfonsui Morknui97

Plienui30, Dainavos apygardos vadui Lionginui Baliukeviiui-Dzkui, Tauro apygardos vadui mjr. Zigmui Drungai-Mykolui Jonui, LLKS Tarybos Prezidiumo nariams Leonardui Grigoniui-Upaliui, Broniui Liesiui-Nakiai ir LLKS Tarybos Prezidiumo nariui, visuomenins dalies virininkui part. plk. Juozui ibailai-Merainiui, Diedukui (visiems po mirties)31, Lietuvos Laisvs Armijos vadui Kaziui Veverskiui-Seniui, emaii Legiono ir Lietuvos Tautins Tarybos krjui Jonui Noreikai-Generolui Vtrai32, Vytauto apygardos vadui Vincui Kauliniui-Mikiniui, Prisiklimo apygardos tabo virininkui Vytautui Jonui niuoliui-Svajnui (abiems po mirties)33; Vyio kryiaus II laipsnio ordinai suteikti partizan vadams Tauro apygardos vadui Aleksandrui Grybinui-Faustui, Tauro apygardos tabo virininkui ir Geleinio Vilko rinktins vadui Vincui trimui-turmui, Geleinio Vilko rinktins vadui Algirdui Varkalai-aliukui, Daumantui31, Jros srities vadui Vaclovui Ivanauskui-Gintautui, Jros srities tabo virininkui Vytautui Guui-Kardui, Vyteniui, Ryt Lietuvos srities tabo nariui poetui Broniui Krivickui-Vilniui, Tauro apygardos tabo nariui Jonui Pileckiui-Brokui, arnui (visiems po mirties)30, Tauro apygardos algirio rinktins vadui Juozui Jasulaiiui-Kazokui, Prisiklimo apygardos tabo nariui Laurynui Minglui-Diugui, Tauro apygardos Kstuio rinktins vadui Kaziui Pinkvartai-Deiniam, Tauro apy gardos Geleinio Vilko rinktins vadui Juozui Stravinskui-iedui34 (visiems po mirties), trimis Laisvs Kovos kryiais ir LKK medaliu apdovanotam Prisi klimo apygardos partizanui, laikinai jusiam Maironio rinktins vado pareigas, part. eit. Viktorui niuoliui-Vytvyiui-Girnui (didysis komandoro kryius)35. Vyio kryiaus III laipsnio ordinai suteikti partizan vadams J. GeguiuiDiemediui, A. Milaeviiui-Ruoniui, Sergijui Stanikiui-Litui, Viktorui Vitkauskui-Karijotui, Saidokui31 (visiems po mirties), Viliai, Pranui

Muningiui-velgaiiui36 (po mirties), partizan ryininkams, rmjams Pranui Rutkauskui (po mirties), Alfonsui Kuzmickui35, Anelei MartinkeviieneiArnei, Julei ibdienei-Ramunei,30 Jurgiui Albaviiui, Anelei NarviieneiKonvalijai33, Jagvygai Grigoraitytei-Sutkienei-Sesutei36 ir kitiems.

Vyriausiasis Lietuvos partizan vadas, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmi ninkas partizanas generolas Jonas emaitis-Vytautas, teiks kitiems partiza nams ir vadams apdovanojimus, 1997 m. vasario 4 d. buvo apdovanotas Vyio kryiaus I laipsnio ordinu12. Ypa daug partizan ir j ryinink, rmj apdovanota 1998-2001 metais. Straipsnio apimtis neleidia ivardinti visus apdovanotuosius, kuri pilnas sra as ir apdovanojimo dekretai skelbiami Internete, Lietuvos Seimo ir Lietuvos Prezidento svetainse37-39, todl paymsime tik ymiausius partizan vadus ir 98

eilinius, kurie u drs ir pasiaukojim, daniausiai po mirties, buvo apdova noti Vyio kryiaus auktesni laipsni ordinais. Vyio kryiaus I laipsnio ordinu apdovanotas iaurs Ryt srities vadas Antanas Sluka-arnas40 (po mirties); II laipsnio ordinu - Teli vyskupas Vincentas Boriseviius41 (po mirties), Tauro apygardos vadas kpt. Leonas Taunys-Kovas, Lietuvos Ilaisvinimo komiteto krjas kapelionas Antanas Ylius-Vilkas, Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleius-Grafas, Dainavos apygardos vadas Dominykas Jys-uolis, emaii Legiono vadas Jonas Semaka-Liepa, Lietuvos Laisvs Armijos vado pavaduotojas Adolfas Eidimtas-Papunis, ybartas, Lietuvos Laisvs Armijos tabo narys brig. gen. Motiejus Peiulionis-Mikinis, Jros srities vadas Antanas BakysGermantas, Klajnas42 (visi po mirties), Lietuvos Ilaisvinimo komiteto pir mininkas Liudas Butkeviius-Luobas, Dainavos apygardos vadas Vincas Dau noras-Kelmas, Ungurys, Didiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misinasaliasis Velnias43 (visi po mirties); III laipsnio ordinu - kun. Pranas Gustaitis41 (po mirties), Jonas Aleikas-Rymantas, Julijonas Btnas-Stev, Vladas
Montvydas-emaitis, Juozas eponis-Budrys, Juozas Palinas-Rytas, Vairas, Benediktas Labnas-Karinas, Alfonsas Smetona-ygaudas, Hen rikas Danileviius-Vidmantas, Mykolas emeys-Putinas, Aleksas MiliulisNeptnas, Povilas Morknas-Rimantas33 (visi po mirties), Antanas Krau jelis-Siaubnas, Izidorius Puceviius-Radvila, Danielius Vaitelis-Briedis, Vincas Seliokas-Gintautas (visi po mirties), taip pat Tauro apygardos algirio rinktins partizanas Juozas Armonaitis-Triupas, Biruts rinktins partizanas Povilas Peiulaitis-Laktingala42, partizan ryinink ypatingai svarbiems reikalams Nina Nausdait-Rasa, partizanai Jonas Kadionis-Bda, Juozas Jakavonis-Tigras40, Benediktas Trakimas-Genelis44 (po mirties), Petras Paulaitis-Aidas45 (po mirties), Jurgis Oeraitis-sas46 (po mirties), Kazimieras Antanaviius-Tauras, Albinas Pajarskas-Bebas47 (po mirties) ir daugelis kit. Paminjimu norisi pagerbti taip pat Vyio kryiaus IV laipsnio ordinais apdovanotus Algimanto apygardos narsuol partizan, poet Dian Glemait, paskutin v sau pasilikusi, bet stebuklingu bdu ilikusi bebaim partizan, spaudos redaktor Monik Alzait-Kuliauskien-Aldon, Audr33 (abidvi po mirties), Geleinio Vilko rinktins vad Juoz Baltruait-Tigr, 33 metus (iki mirties) nesusekt partizan Stas Guig-Trazan48 (abudu po mirties), uvus ir dar kart gimus Geleinio Vilko rinktins partizan Petr Gumausk-Pipir, drsj Nedzings klebon, Sibiro tremtini misijonieri kun. Zigm Neciunsk-Elyt45 (po mirties); pogrindins organizacijos Geleinis Vilkas nar Algird Petruevii42, sueist be smons patekus

99

emgiebist rankas poetik partizan Antan Suraui-Taur33, Kauno LLA apygardos tabo Organizacinio skyriaus virinink Pran Veversk49, Tauro apygardos tabo ryinink ypatingiems reikalams Kaz Matulevii-Radvil50 ir daugel kit. Nuoirdiai dkoju Marijampols Tauro apygardos partizan ir tremties muziejaus buvusiai vedjai Aldonai Vilutienei, Auksutei RamanauskaiteiSkokauskienei, partizanams Juozui Armonaiiui-Triupui, Kaziui MatuleviiuiRadvilai, Viktorui niuoliui-Vytvyiui, Kultros paveldo bendrijos Atmintis darbuotojams ir visiems, padjusiems rinkti mediag apie partizan narsumo relikvijas bei leidusiems nusikopijuoti ir skelbti j turimus dokumentus.

Literatra:
1. Lietuvos valstybs ordin, medali ir kit pasiymjimo enkl statymas // Vyriau sybs inios. 1930 12 20. Nr. 343/2345. alkauskis K. Lietuvos novelos. - Kaunas, 1936. P. 154-164. Laikinosios Lietuvos Vyriausybs 1919 m. liepos 30 d. sakymas. Kaunas, 1919 m. rugpjio 7 d. Nr. 127 // Lietuvos kariuomenei. 1919 m. (Nustatoma trij laipsni kryius duodamas kareiviams ir karininkams u narsum kovoje su prieininkais. Kryius ant vis keturi kamp turi para u Tvyn. Pirmo ir antro laipsnio plieno kryiai, treio - alvario kryiai. Antro ir treio laipsnio kryius sujuosta turi metalin uolo lap vainik.) Valstybs prezidento A. Smetonos 1920 m. vasario 8 d. sakymas Nr. 234 // Lietuvos kariuomenei. 1920 m. (Laikinosios Vyriausybs nutarimu lapkriio mnesio 26 dienos 1919 met pakeisti Kryi U Tvyn Kryiumi paimtu i Raitelio skydo ir mano lapkriio mnesio 30 dien patvirtintj pavadinti Vyties Kryiumi.) Krato Apsaugos Ministerio sakymas Nr. 47. Kaunas, 1926 gegus 22 d. // sakymai kariuomenei. 1926 m. Lietuvos valstybs ordin, medali ir kit pasiymjimo enkl statymas // Vyriausybs inios. 1930 12 20. Nr. 343/2345. Pavyzdiui, gen. leit. Konstantinui Kleinskiui apdovanojimas Vyties kryiumi buvo panaikintas, iaikinus j buvus SSRS nipu (Budrys J. Atsiminimai. Kontr valgyba Lietuvoje. - Vilnius, 1991. P. 119-141 ; Jankauskas V. Nepriklausomos Lietuvos generolai. - 1998. P. 142-153). Vytauto Didiojo karo muziejaus 1999 04 16 ratas Nr. 48 LGGRTC direktorei D. Kuodytei dl apdovanojimo atmimo div. gen. Vincui Vitkauskui (Vyio kryiaus V 1. ordino ir 2-os ries Vyties kryiaus 11.), Liudui Girai (Vyties kiyiaus 2-os ries I 1.), plk. T. Chodakauskui (MGB agentui Litui, Vyio kryiaus V 1.), kpt. Vladui Kurkauskui (MGB agentas Pikuolis, Vyio kryiaus V 1. ordino), plk. leit. Liudui imonliui (MGB agentas ilaitis, 2-os ries Vyties kryiaus ordino), plk. Pranui Tvaronui ( Vyio kryiaus V 1. ordino).

2.

3.

4.

5. Vyties Kryiaus ordino statymas ir Statutas. - Kaunas, 1928. -1 sk., 1. 6. 7.

8.

100

9.

Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940- 1958 metais.-Vilnius, 1999. P. 494. 10. Gakait N. Pasiprieinimo istorija. 1940-1953 metai. - Vilnius, 1997. 11. Ramanauskas (Vanagas) A. Daugel krito sn...-Vilnius, 1991. P. 161 (1999. P. 211-212). 12. Lietuvos kov ir kanios istorija. Laisvs kovos 1944 - 1953 metais (dokument rinkinys).- 1996. P. 579-581. 13. Ramanauskas (Vanagas) A. Daugel krito sn...- Vilnius, 1991. P. 415-416 (1999. P. 544). 14. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija (vadinio straipsnio autorius A. Stasikis) // Valstybs inios. - Vilnius, 1999. 15. Lietuvos kov ir kanios istorija. Laisvs kovos 1944 - 1953 metais (dokument rinkinys). 1996. P. 359-362. 16. Gakait N. Pasiprieinimo istorija. 1940- 1953 metai. - Vilnius, 1997. P. 89. 17. Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai 1944 1953.- Kaunas, 1996. P. 110; Lietuvos valstybins heraldikos raida. Parodos katalogas. Trak Salos pilis / sudarytojai V. Povilinas, S. Sajauskas. 1998 02 15 1998 05 01.-Vilnius, 1998. P. 38. 18. LLKS Ryt Lietuvos vadovybs organas Auktaitis. 1952 m. III ketv. Nr. 2. 19. L.L.K. Tauro apygardos vado Rymanto sakymas algirio rinktinei. 1948 07 12. Nr. 29.

20. Sajauskas S. Lietuvos partizan ymenys 1945 - 1954 m. / Kolekcija. 1999. Nr.7. P. 31-36. 21. Paulaviius A. Kraujo upeliai tekjo - Kaunas, 1990 (spalvota iliustracija). 22. Ramanauskas (Vanagas) A. Daugel krito sn...- Vilnius, 1991. P. 200-201 (1999. P. 272-273).

23. Lietuvos kov ir kanios istorija. Laisvs kovos 1944- 1953 metais (dokument rinkinys). 1996. P. 586-587. 24. Gakait N. Pasiprieinimo istorija. 1940- 1953 metai. - Vilnius, 1997. P. 87. 25. Lietuvos Respublikos pasiprieinimo 1940 - 1990 met okupacijoms dalyvi teisinio statuso pripainimas ir kari savanori karini laipsni bei apdovanojim prilyginimo statymas Nr. VIII398. Vilnius, 1997 m. liepos 3 d. // Valstybs inios. 1997. Nr. 67. P. 24.

41. Lietuvos Respublikos Ordin, medali ir kit pasiymjimo enkl statymas Nr. VIII399. Vilnius, 1997 m. liepos 3 d. // Valstybs inios. 1997. Nr. 67. P. 25. 42. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 1458. Vilnius, 1997 m. lapkriio 20 d. //Valstybs inios. 1997. Nr. 107-2698. 44. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 310. Vilnius, 1999 m. vasario 1 d. //Valstybs inios. 1999. Nr. 18-461. 45. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 4. Vilnius, 1998 m. kovo 6 d. // Valstybs inios. 1998. Nr. 24. 46. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 237. Vilnius, 1998 m. lapkriio 18
101

d. // Valstybs inios. 1998. Nr. 104-2869. 48. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 71. Vilnius, 1998 m. gegus 19 d. // Valstybs inios. 1998. Nr. 49-1335. 49. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 1205. Vilnius, 1997 m. vasario 14 d. // Valstybs inios. 1997. Nr. 16-331. 50. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 450. Vilnius, 1999 m. gegus 19 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 45-1436. 51. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 678. Vilnius, 1999 m. lapkriio 22 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 99-2855. 53. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 2050. Vilnius, 2003 m. vasario 10 d. // Valstybs inios. 2003. Nr. 18-778. 54. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 75. Vilnius, 2003 m. gegus 12 d. // Valstybs inios. 2003. Nr. 48-2111. 55. http://www.president.lt/decrees.phtml 56. http://www3.lrs/lt/ 57. http://www president.lt/ordinai/table.phtml 58. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 72. Vilnius, 1998 m. gegus 19 d. // Valstybs inios. 1998. Nr. 49-1336. 59. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 583. Vilnius, 1999 m. rugsjo 24 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 81-2387. 60. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 238. Vilnius, 1998 m. lapkriio 18 d. // Valstybs inios. 1998. Nr. 104-2870. 62. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 451. Vilnius, 1999 m. gegus 19 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 45-1437. 63. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 57. Vilnius, 1998 m. balandio 28 d. // Valstybs inios. 1998. Nr. 42-1143. 64. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 311. Vilnius, 1998 m. vasario 1 d. //Valstybs inios. 1998. Nr. 18-462. 65. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 1767. Vilnius, 1998 m. gegus 10 d. // Valstybs inios. 1998. Nr. 49-1896. 66. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 679. Vilnius, 1999 m. lapkriio 22 d. // Valstybs inios. 1999. Nr. 99-2856. 68. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 869. Vilnius, 2000 m. gegus 15 d. // Valstybs inios. 2000. Nr. 141174. 69. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 1199. Vilnius, 1997 m. vasario 10 d.//Valstybs inios. 1997. Nr. 14-294. 70. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 1091. Vilnius, 2000 m. lapkriio 17 d.// Valstybs inios. 2000. Nr. 100-3176.
* Straipsnis i urnalo Kolekcija (1999. Nr. 7), patikslintas ir papildytas naujais duomenimis.

102

Justinas Sajauskas

KARAS TEBEVYKSTA
2002-j spal Raytoj klube visuomenei buvo pristatytas Mariaus Ivakeviiaus romanas apie partizanikj Lietuvos pokar ali. Kadangi po kario tema man nesvetima, perskaiiau reklamuojamj veikal ir a. Tebus dabar leista isakyti apie j savo nuomon - kaip kompensacija u skaitant sugait laik. Kad ali parayti apie pokar, supratau ne tik i knygos anotacijos, bet ir i paties M. Ivakeviiaus angos. iaipjau nemgstu visoki pratarmi ir paaikinim, knyga turi pati kalbti u save. Bet jeigu autorius nutar, kad be jo komentar ali liks nesuprasti - skaitau. Pretenzinga, nelabai suprantama anga, pirmieji veiksmai, pirmieji personaai: Kasperaviius, Bartkus, Sinicynas... Ir purvas, purvas. Jo tiek daug, kad kartais atrodydavo, jog situacijos tekste konstruojamos tik tam, kad usibaigt eiline fabula obscena. t.y. nevankybe. O dar anotacijoj skelbiama, kad i knyga parayta apie vien laisvs kov vad, ketvirtj Lietuvos prezident Jon emait. Nutariau pasekti bent jo veiksmus ir perskaiiau alius iki paskutins eiluts. Deja, partizan vado rainyje taip ir neradau tik kakok monstr, ia bgiojant paskui Paryiaus kirpj, ia keikiant partizanus ir save, ia suvediojant savo seser... Pamginau rasti anotacijoje adtus bendramogikos dramos elementus: meil, idavyst, aismingum, bet visos M. Ivakeviiaus sukurtos meils baigiasi ten, kur prasideda - emiau juosmens, o adtas aismingumas, reikia manyti, pasiektas skyriuje Elena, kur kitaip kaip porno nepavadinsi. Supratau susidrs su dar vienu blogio estetizavimo adeptu, vienu t, kurie pastaraisiais deimtmeiais uvald ms televizij ir spaud. Bet ir vl: naujausiame laikraio XXI amius numeryje straipsnelyje Pirmuosius slenksius perengus M. Ivakevii igyr neseniai mus paliks raytojas Jurgis Kuninas. Ra apie NATO privalumus, bepolitikuodamas, matyt, usimiro ir meiliai paglost M. Ivakevii, smagiai engiant literatrinio proceso avangarde. Pasirodo, tyiojimasis i savo tautos didvyri - joks ne tyiojimasis, o literatrin priemon, be kurios Europa nesuprast Lietuvos ambicij ir aspi racij. Laimei, jaunas genijus M. Ivakeviius tai pajuto ir paskubjo gyvendinti naujos literatrins srovs JOKI STAB estetines nuostatas. Partizan J. e
103

maiio ir kit vardai knygoje panaudoti grynai estetiniais sumetimais. Jeigu tasai jo veikjas bt FIKCIJA, o ne Jonas emaitis, to literatrinio utaiso nelikt n paduj, - tikinja J. Kuninas. Taigi ne fikcija ir ne personaas, o literatrinis utaisas. sisavins teorij, vl imuosi knygos: maga pasekti, kaip ta teorija pasinaudojo M. Ivakeviius. Gal tada knyga pasirodys ne tokia atgrasi? kart skaitau ang net pirtu vediodamas, bet vistiek nerandu joki stab ar utais. Nei pokario. Ivis nesuprantu, apie k skaitau. Kruvunasis Lietuvos pokaris turjo savo atsiradimo prieastis, veikimo logik ir dj. O ia: horizontalus karas, vertikalus karas, dviejuose skirtinguose auktuose idstytos armijos... Taip raoma ne tada, kai norima kas nors paaikinti, o prieingai, norint skaitytoj supainioti. Galop aptinku t suprantamo: daug daniau toks karas vadinamas partizaniniu. Bet ito karo apibdinimai okiruoja. Pasirodo, karo evoliucijos poiriu partizaninis karas - tai ingsnis atgal, jis atgyvens, jame kariaujama kyriai, o jam vadovavo mogus, ijs artilerijos mokslus Europoje, bet neturjs n vieno pabklo... Kas ia teigiama, o kas neigiama? Tik pairjs it kar ruso akimis, M. Ivakeviius pradeda kalbti riliai. Eilinis mogus nekaltas, kad gim rusas, - skaitome, - nors tai reikia ne vien tik tautyb, ketvert met buvo naudoj amas kaip patrank ir tank msa. Ir tai jis, tas rusas, toji msa, bando vl bt mogumi. Jis laimjo didiausi pasaulyje kar, jis eina per savo miest, nes jis t miest apgyn. Ir staiga j pasiekia gandas, kad kakur jo alies pakraty esama isigimli, usimaniusi dar pakariauti. Kakas girdto. 50 met mums buvo giedama giesmel apie vaduotojus ir j nesavanaudik pagalb. Bet ir ia nieko nra apie nuvainikuotinus stabus. Vargas J. Kuninas! Sukr M. Ivakeviiui tikr panegirik ir nepaste bjo, kaip tas, spjovs visas supermodemios teorijos nuostatas, pasuko primi tyvaus politizavimo keliu. tai jis, gerairdis rus milinas, daug keniantis, bet atkakliai bandantis vl bti mogumi. Laimjs didiausi pasaulyje kar, jis ateina uimt (atsipraau, apgint) miest daryti jame tvarkos, t.y. pribaigti isigimli (sino nimas: partizan). odis isigimlis M. Ivakeviiui toks mielas, kad septyniose teksto eilutse j pakartoja tris kartus. Po tojau nestebina nei pabrtinai vulgarizuota knygos kalba, nei su pa dorumu per penkias mylias prasilenkianios scenos. Juk - apie isigimlius. Dar kart: vargas J. Kuninas. Samprotaudamas apie NATO, jis buvo nepalyginamai valgesnis. 104

Kaip ten bebt, esu dkingas literatros metrui net u klaidas ir palieku ali ang ramybje. Jau supratau: jokios koncepcijos, joki pasamprotavim apie naujas literatrines sroves joje nerasiu. M. Ivakeviiui to paprasiausiai nereikia; visos tos kalbos apie stabus, ambicijas ir aspiracijas tra priedanga dar kart apjuodinti tautoje gyv laisvs idj, t, u kuri uvo partizanas Jonas emaitis ir jo draugai. Karas tebevyksta. Tiek apie vienos knygos idj ir jos gyvendinim. Po to, kas buvo pasakyta, nagrinti ali menines ypatybes - o j, be abejo, yra - bt tas pat, kaip aikintis gatvs nepraustaburni suraityto triaukio keiksmo fonetik ir morfologij. Neskanu. Veriau pora pusiau retorini klausim. Pirmas klausimas. Ar galima vadinti groine literatra rain, kuriame kad ir moderniausios teorijos priedangoje - cinikai meiiama tautos istorija ir jos krjai? Antras. Ar turi ateit tauta, toki raini autori tapnojanti per pet? Pabaigai galima, o gal net privalu vilgtelti roman ne estetizuojanio literato, o eilinio skaitytojo akimis. Vieno i daugelio. Pirmiausia tas skaitytojas susidurs su jau minta blaiviu protu nesuvokiama anga. Paskui viena po kitos jo smonn guls pokario partizan ir j prie pavards... Kuo tie mons buvo tikrovje? Pradsiu nuo partizan. Jonas emaitis - Lietuvos kariuomens kapitonas, artileristas, studijavs Pranczijos artilerijos mokykloje (M. Ivakevii itin patrauk is faktas), partizanavs emaitijoje, organizavs viening Lietuvos partizan vadovyb ir irinktas Lietuvos Laisvs Kov Sjdio (LLKS) vadu; Juozas Kasperaviius - pirmasis Kstuio apygardos vadas, suformulavs strategines partizanins kovos nuostatas ir, be kita ko, pasils partizanams vadintis laisvs kovotojais; Petras Bartkus - poetas, Prisiklimo apygardos organizatorius ir pirmasis vadas, LLKS Tarybos Prezidiumo sekretorius; Juozas Palubeckas - Kstuio apygardos Mindaugo brio vadas, kuris, patikjs prieo paadu isaugoti Lietuvos partizan vado J. emaiio gyvyb, dav saugumui, o suprats ess apgautas, pats prasi nubaudiamas mirtimi. I kitos puss - laisvs kovotoj prieai Vasilijus Sinicynas, Afanasijus Duanskis, Marija Golubkova, pulkininkas Lebedevas. ios dvi persona grups skiriasi i esms: partizan vardai ir pavards tikri, istoriniai, prie - paimti i lub. Tik Duanskis primena vien Raini budel, taiau Rainiuose darbavosi Nachmanas, o knygoje - Afanasijus. ia ir yra ali esm, kvintesencija, sakyiau, pagrindinis j paraymo 105

motyvas: istoriniai personaai - partizanai knygoje pavaizduoti tiktai kaip girtuokliai, mergiiai, mogudiai ir ikrypliai. tai pora M. Ivakeviiaus jiems skirt apibdinim. Juozas Kaspera viius -tai snarglius nuogu priekiu ir upakaliu, Jonas emaitis - idavikas, neskmingas monijos krinys, unsnukis, merginantis savo seser ir pan. Ar verta bekalbti, kad knygos partizanai ir elgiasi kaip paskutins padugns. Prie elgesio galima ir neaptarinti. K jie bepadarys, tai bus tik eli veiksmai, nes gyvenime joki Sinicyn nebuvo. O juodi bandit - emaiio, Kasperaviiaus, Bartkaus - darbai skaitytojo smonje turt strigti. ... O dabar, nusibodus aikintis paiam su savimi, io to paklausiu skaitytoj. Kaip vadinamas teiginys, kai mogui priskiriami negatyvs veiksmai, kuri jis neatliko ? - Teisingai, a irgi taip galvoju. Antras klausimas: kas gresia tokio teiginio autoriui ? - Teisingai, ir vl ms nuomons sutapo. Knygoje ali yra abu io iprotavimo dmenys: tikros pavards ir pra manyti negatyvs veiksmai. Deja, valstybje, kurioje kas antras apsivogs valdininkas bga teism ginti savo garbs ir orumo, tokios teiss neturi apjuo dintieji uv laisvs kovotojai; ta valstyb dar nra tiek demokratika ir tiek teisin, kad gint ant Laisvs aukuro sudegusius savo didvyrius. O kol tai nebus padaryta - karas tebevyksta.

ATMINTIN
SAU IR NE SAU
Sudar Justinas Sajauskas
Leidykla Naujasis LANKAS Tiraas 300 egz. Usakymas 3-538. Spaustuv MORKNAS ir Ko, Draugysts 17, LT-3031 Kaunas.