You are on page 1of 133

H.

T A U T V A I I E N

TAUT KAPINYNAS SIBIRO T U N D R O J E

Ileista A m e r i k o s Lietuvi Socialdemokrat Sjungos Literatros Fondo lomis N e w Yorkas 1962

Spaud Lietuvi Enciklopedijos spaustuv 265 C Street, So. Boston 27, Mass. U. S. A.

Tiraas 2000 egz.

ODIS

SKAITYTOJUI

Gimiau ir augau Lietuvoje, smulkaus prekybininko eimoje. Buvau amatininke. Mano vyras, valsiaus savivaldybs sekretorius, amatininko snus. Pabaltieiams neumirtam 1941 met birelio 14 dien buvau ir a netiktai atplta nuo savo prasto darbo. Mano vyras buvo taip pat apgaulingu bdu suimtas. A b u buvome iveti Soviet Sjung. Ve mus tris savaites sausakimai prigrstuose gyvuliniuose vagonuose nepaprasto ilgio traukiniu. Ms tarpe buvo kdiki ir ni moter. Kelyje vyrus a t s k y r ir nugabeno Kranojarsko srities stovyklas, o moteris ir kelet vyr nuve Altajaus krat ir i ia iskirst apleistas sovchoz akmens lauyklas ir tolimesnes to krato vietas. A l t a j a u s krate patekau Predgorny sovchoz, Staro Bardinsko rajone (rajono centras Star a j a Barda mieste). Atvetiems krat idav asmens paymjimus, kuriuose buvome rayti tremtiniais (ssilnyje). 1942 met birelio mnes daugel tkstani tremtini sutelk Bijske. I Bijsko pro Krasnojarsk, Taiet, eremchov, Bratsk, Osetrov ir toliau Lenos upe gabeno tolimj iaur. Gabenamieji buvo vadinami specialios paskirties ko5

lonistais bei specialiai persikelianiais (spec pereselencais). Taip buvome vadinami iki 1956 met. Kuriais sumetimais tuos mums skiriamus pavadinimus kaitaliojo, yra bolevikins tvarkos paslaptis. Esu didiai dkinga artimiesiems ir takingiems geradariams, kurie neatlaidiai jiekojo mane ir kuri pastangomis pagaliau 1956 metais atgavau laisv ir grau savo tv emn. Patekus laisvj pasaul ir isilaisvinusi i nesibaigianios baims jausmo, laikau savo pareiga paliudyti bei papasakoti apie mones, kuri didiuma moterys ir vaikai, nekaltai kentj iauriausi smurt, juos itikusi nelaim ir baisj likim. Tai, k ia esu paraiusi, inotina artimiesiems Pabaltijo kaimynams ir laisvj krat moterims. ia pateikiama tiktai keleto mnesi ikarpa i 15 met, mano gyvent Soviet Sjungoje.
H.
1961 met liepos mnuo.

TAUTVAIIEN

I A L T A J A U S KRATO ARKT Predgornyj sovchozui (valstybiniam kiui, apie 100 km nuo Bijsko), kur mane 1941 metais nutrm ir apgyvendino, priklaus trys kiai (farmos). 1942 m. birelio mn., taigi, vieneriems metams praslinkus, kai buvome i Lietuvos iveti ir krat nutremti, i kiekvienos minto sovchozo darboviets irinko tam tikr nutremtj skaii ir sutelk juos Bijske. Kuriam tikslui i mobilizacija buvo vykdoma, mes neinojome. Tarp sutelktj veti Bijsk buvo eimos su maais vaikais ir senyvo amiaus moterys, pvz., K. eima su trimis nuo 4 iki 7 met vaikais, P. su vienu 3 met vaiku, D. su 7 met berniuku, o P. ir L, apie 70 met moterys. I sovchozo Bijsk jaui traukiamais veimais keliavome apie dvi paras ir vien nakt. Bijskas plaiai isidrieks abiejuose Obs ups krantuose; namai mediniai, vienaaugiai ar dviaugiai. Kad ir su 100.000 gyventoj, is miestas buvo tipingas Rusijai. Pakrai gatvse aliavo veli ol ir vaiktinjo karvs. Bendras vaizdas skurdus. Gatvse retai matysi gerliau apsirengusi moter, bet ir jos avjo kambarinmis audeklo lepetmis, kuri padai taip pat buvo audekliniai. Krautuvs tuios. Valgyklose buvo galima gauti svogn sriubos. 7

Mes i Bijsk atvykome paskutinieji. Vienoje io miesto dalyje briavosi anksiau atvetieji lietuviai. Gatvje jie nekjo savo kalba. Pirmiau atvetieji buvo sausakimai sutalpinti mokyklose ir kitose vieose patalpose. Jie ia guljo ant grind, o kuriems vietos nebuvo, susitelk lauke, jau buvome usigrdin ir prie toki patogum priprat. Daugelis lietuvi per vienerius metus jau visikai paliego, ypa tie, kurie ia buvo atveti i miko darb. Ir moralins kanios ivagojo j veidus vargo rauklmis. Apie 20% ia sutelktj sudar vyrai ir jaunuoliai-paaugliai, o kiti vienios ir su vaikais moterys ir seniai. Kai kurios i moter, i Lietuvos ivetj krat, buvo netekusios savo vaik. Mes, gyvendamos mums paskirtuose, labai izoliuotose, darbovietse, nieko neinojome apie kit likim. Neinojome net ir apie tuos, kurie buvo nutremti t pat Predgornyj sovchoz, ar apgyvendinti kitose jo farmose. Patyrme, kad Altajaus krat buvo atvaryti keli ealonai su Kauno, Marijampols ir kit apskrii bei atskir Lietuvos vietovi monmis. Mus ive i darboviets (sovchozo), kur nuolatos bijodavome soviet valdios staiokik pareign, darb vykdytoj ir priirtoj sauvals. ia jau negirdjome j nuolatini grubi grasinim ir keiksm. Sovchoze, kur buvome varomi sunkij darb dirbti, u menk apsirikim darbe daug kas bdavo atiduodamas teismui, tokiam pat iauriam., kokia buvo io krato santvarka. iose derlingose emse gaudavome netiktinai 8

ir nesivaizduojamai blog maist. Bet mes, atitremtieji, nesudarme iimties: vietinius darbininkus sovchozo darb vedjai danai traktuodavo blogiau, nei mus. Matme, kaip valdios agentai sugebdavo suluoti besots valdios sandlius geriausius derlius, darbininkams palikdami tiktai badmirio duonos ksn. Kaikurie lietuviai, kai suinojo, kad ir i ia kainkur bus veami, i darbo vietovi pabgo. Nors niekas neinojo, kur mus dabar gabens, bet buvome vienos nuomons: kur mus benuvet, niekur nebus blogiau, kaip ten, kur jau buvome. Siuniamus i mums neinom kelion pasirinko savo nuoira sovchozo direktoriai. Jie buvo dideli nuopeln partiniai, tikri bolevikai. Jie nuolatos bendradarbiavo su NKVD agentais. Sovchozo Predgornyj direktorius Zorin buvo plaiai igarsjs smurtininkas. Visur, kur gyvenim ir darb tvark bolevikai, atstovauj darbinink valdiai, darbininkai neinojo k kreiptis, kad savo reikal apgint. Kiekvien mnes sovchoz atvykdavo NKVD revizoriai atitremtj tikrinti. Mes, moterys, buvome tiek naivios, jog nutarme kreiptis atvykus enkavedist, kad mus apgint nuo administracijos brutali sakym ir reikalavim. Mat, apgyvendinant mus iame kolchoze, buvo sakyta, kad ms padtis bus tokia pat, kaip vietos darbinink. Mokytoja . sura ms vargus paaikinamj rat, o drsioji valstiet . sutiko t rat teikti. Bet prie tai ji odiu paaikino enkavedistui, kad direktorius u kelis mnesius mums 9

nesumokjo u darb, kad mes neturim u k nusipirkti duonos, kad ms vaikams neparduodamas pienas, ir paklaus, ar direktorius turi teis iemos metu varyti mus darb be iemos laikui pritaikintos aprangos ir avalyns. Taip, jis turi teis taip elgtis. Nutilk!" ne savo balsu atr enkavedistas, iuo ir pasibaig ms teisybs jiekojimas. Tik po io supratome, kad gerai pasielg valstiet ., neteikusi ms rato tam niekui. Sovchozas Predgornyj su jam priklausaniomis trimis farmomis buvo laikomas msos ir pieno sovchozu. Tik vienoje t farm buvo laikoma t r y s imtai meliam karvi su kiek didesniu prieauglio skaiium. Rugius, avias, dobilus ia sjo be mlo. em ia buvo nepaprastai nai. Bet iame taip stebuklingai derlingame krate darbininkai gyveno neapsakomame skurde ir varge. Darbinink Grunia Michailova kartais tyliai mums papasakodavo apie gyvenimo slygas sovchoze. Js neinote, kiek moni is Zorinas (ia ji riebiai nusikeik) pasiunt kaljimus ir mirt". Savo pasakojimus Grunia baigdavo kartlio odiais: Et, ko norjome, tatai ir gavome; pagyvensite, keiksits taip, kaip ir mes kad keikiams!" Judresns moterys (brigadininks) buvo pasilikusios vienios be savo vyr. Jos taip pat paslapiomis pasakojo, kaip j vyrus nakties metu ikviet ir ia pat nuteis" itremti kitas vietas be teiss su likusiomis ia monomis susirainti. Vietiniai mons sovchozo administracijos taip buvo bauginti, kad tyldavo, kaip nebyliai.

10

Pirmosios farmos valdytojas, Zorino patiktinis ir deinioji jo ranka, nepamirtamas sadistas Peionin, i ryto darbininkus ilyddamas darb, o vakare juos pasitikdamas raitas ant aunaus arklio, mgo pavardmis pasiaukti vien kit darbinink ir, sukdamas sus, bet slpdamas savo akis nuo moni vilgsni (moterys j pramin diorgas'iu" s tampytoju), sakydavo tokius pamokslus: Veltui valgai valstybs duon, ilgai taip nesits. iandien tu blogai dirbai. Ryt tau duonos neparduos. Tu esi neverta kulkos". Ir ia pat, atsikreipdamas ratinink, uraant atlikt darb, sakydavo: Parayk akt, kad blogai atliekam a s darbas. Teisme gausi atpild ir tinkam bausm. Tu esi taryb valdios prieas!" Altajaus krat deportuotj tarpe buvo senyvo amiaus nepajgi moni ir net invalid. Tad darboviei direktoriai naudojosi proga, kad jais atsikratyt. Todl lengva ranka juos irinko sisti iaur vejybos darbams (mat, jau buvo kalb, kad iam tikslui renka kandidatus"). Taip pvz. kandidat skaii pateko: darbinink M. su trimis vaikais (viena jos mergait sirgo paskutins stadijos diova, turjo pakilusi temperatr); mokytoja B. su 12 mergaite, kuri gl gyvat (su augta temperatra, jos knas buvo pslmis nuklotas); mokytoja S. su 7 met silpno regjimo berniuku; kaikurios moterys su keli mnesi kdikiais; valstiets M. gausi eima: motina, dvi 6-7 met mergaits ir vyro tvas senelis (motina buvo vienintel darbinink, ios eimos ilaikytoja); visa eil senyv vir 60 11

met amiaus moter ir vyr ir kt. Kas prisimena trmimus i Lietuvos, gerai ino, kad iveant nei sveikat, nei ami nebuvo kreipiama dmesio. Taip pat ir ia buvo elgiamasi iaur siuniamj sveikatos niekas netkrino ir nepais. Perkeliamieji kelionei gavo itok davin: 500 gram duonos dienai, 600 gram cukraus ir 2 silkes mnesiui vienodai visiems be amiaus skirtumo. * * *

I Bijsko kelion pradjome sausakimai prigrstuose prekiniuose su dviej augt narais (gulovietmis) vagonuose. Vietos buvo labai maa. Miegodavome pasikeisdami. Krasnojarske keli vagon veamuosius pervar per pirt ir idegino drabuius. Traukin palikome netoli eremchovo stoties, prie Angaros ups, kur 10 par laukme laivo plaukti Angaros upe. Mus suvar specialiai deportuojamiems paruot trij sien pastog, nepertoliausiai nuo ups pastatyt. Nors pastog buvo labai ilga, bet visiems vietos neuteko; tad nemaas moni skaiius buvo paliktas lauke pievoje. Ms ealonui atvykus lijo. Einanij Angaros paup, kojos klimpo giliai purv. Vliau oras pagerjo. Nakties .metu ms stovykl ateidavo v a g y s kaikam pagrobdavo paskutin daiktel. Kol pasiekme Lenos up, net keturis kartus keitsi transporto bdas. Kiekvien kart nauj transporto priemoni laukdavom po 7-12 par atvirame ore. Ir ia v a g y s mus aplankydavo. 12

Netoliese stovyklos prie Angaros ups pamatme naujai pastatyt darbinink gyvenviet. Toliau mike buvo fabrikas. Aplinkinis mikas puynas buvo pagelts nuo fabriko skleidiam nuoding duj. Ten matme ginkluotas sargybas, saugojusias fabrik, ir dirbanius ten darbininkus. Mike buvo kalinamj darbinink stovykla. Kaim gyventojai buvo baisiai suskurd ir vis skundsi maisto trkumu pasakojo, kad visos maisto siuntos einanios iaur, jiems nieko nepaliekant. ia, beklajodami ir patys bejiekodami maisto, daug k suinojome apie ms kelions tikslus. Ir a pati ujau pas moterik, kuri laik karvyt. Markinius ikeiiau tris litrus pieno. Dar ir kit dien gavau puslitr pieno. Tai buvo didel laim. Toji moteris pasakojo, kad jos v y r a s mokytojavs gretimame kaime. Nakties metu NKVD juoduoju krankliu" (juodos spalvos kaliniams gabenti NKVD mainas rusai vadina iornyje vorony") jos vyr ive. Apie ivetj iki iai dienai ji nieko neinanti. Ji dar pasakojo apie sklindanius ia gandus, kad Maskvoje ess sudarytas tolimajai iaurei vejybos planas ir, kad NKVD iam reikalui turinti parpinti darbinink. Darbininkai bsi reikalingi statyb ir vejybos darbams. Girdjome, kad toliau ms kelion sunksianti, kad teksi eiti pstiems, kad pakelse dl nuovargio mons meta savo mant (aprang ar kuriuos kitus daiktus), nors nuo aprangos Sibire priklauso gyvensi ar mirsi. Visas is kratas, anot pasakotojos, ess nualintas, o jo mons nunuoginti. Daug visko prisiklaus, nors ir jautme, kad nieko gero netenka mums 13

laukti, taiau raminoms ir tuo, kad mes juk ne SSSR mons ir su mumis nedrs blogai elgtis. Nuplukdytus Angaros upe, mus ikl akmenuot krant netoli Bratsk'o. Ten ikl ir pirmj kelionje mirus. Prisimenu, kaip vyrai ruosi eiti artimiausi kaim mirusiam karsto. Jie ten surado panai karst d. Turjome kelis ligonius, bet oras buvo iltas ir palengvino j lig. ia prie Bratsko ms ilgai nelaik. A t v y k o sunkveimi vilkstin; juos sutalpino mus ir ms mant. Dideliu greiiu leidoms kietu plentu. Girdjome, kad is kelias ess pavojingas, kad mikuose es daug plik, kurie puldinja mones ir preki transportus. Mes nelabai j bebijojome, nes antri metai kaip jau buvome apiplinjami paios soviet valdios. Pakeliui kelioms valandoms buvome sustoj vienoje gyvenvietje. Oras buvo puikus, ir malonu buvo, atsigulus ant ems, kiek nusnsti. Aplinkui kvepjo berib taiga, tyli, be jokio paukio balso. nekjau su apyseniu mogumi klausiau, kur eina is plentas. iabuviai mons buvo susigyven su valdios smurtu. is kelias todl labai geras, kad jis yra grstas j tiesusij moni kaulais. Jis eina iki Lenos ir toliau iaur, o ten js imirsite badu" kalbjo senas, mano sutiktas mogus. Prie Lenos, netoli Osetrovo, buvo pristatyta palapini. Ten teko laukti lietuvi, kuriuos turjo papildomai atgabenti nuo Angaros. Ir ia laukme apie 10 par, kol atjo vilkikai. Netoli buvo neseniai steigtas kaimas. Tuojau atsirado moni, kurie tikjosi mainais gauti drabui, 14

peil, aukt, ar kur kit daikt. Mums jie sil truput cukraus, milt ir uog. Taiga ia buvo kalnuota, mums ji atrod baisi ir grsminga vairiais netiktumais. Taigos pakraiuose augo daug juodj serbent krmokni. ia prisirinkome mlyni savo gyvybei palaikyti. Uogas berinkdamas taigoj paklydo ir nebesugro vienas lietuviukas. ia mus puldinjo aibs maal, sukandiojo veidus taip, kad nuo sutinimo sunku buvo painti pastamus mones. Ms grups vyresnysis (seninas), surinks mones, nusiunt juos uost vairiems darbams. Uoste buvo milinika Amerikos milt mai rietuv, ginkluotos sargybos saugojama, i milt ia atgabenimas mums patvirtino girdtus gandus, kad amerikieiai ia kaik dar. Pagaliau Lenos upe atplauk didiuli laiv (plausk")-baidok vilkstin. Baidokuose buvo rengti net trij augt narai. Kits kitam paddami, susitalpinome tuose baidokuose ir pradjome kelion Lenos upe. Senesnieji mons buvo gerokai pavarg. Suinojome, kad baltj darbo verg pristatytojaiNKVD staigamus pardav" vadinamai Jakutsko vejybos tresto valdybai. Baidokuose buvo taisytos virtuvs su didels talpos valgiui gaminti katilais. Kelionj gaudavome vien kart per dien iltos labai liesos kruop sriubos, v a k a r e truput kos su aliejiniu udaru ir karto vandens (tradicinio rus kipiatok'o). Dienos davin sudar 500 gram duonos ir 600 gram cukraus visam mnesiui. Tad ms maistas neturjo mogaus organizmui reikalin15

giausi vitamin. Vaikams buvo skiriamas toks pat davinys. Vliau, kai pradjome dirbti, io davinio vert i ms udarbio iskait. Ir ia apsukrs sovietiniai vertelgos paruodavo kit katil, su kiek geresne sriuba. Jei kas turjo pinigo, galjo nusipirkti didesn sriubos dubenl vadinamomis komercinmis kainomis, inoma, toki turtuoli beveik nebuvo. Netoli Jakutsko karavanas sustojo prie kranto. Atviroje aiktje stovjo didoka pirtis. ia paliep monms atskirais briais isikelti krant su visa savo manta. Tokie persiklimai mums buvo vis sunkesni, nes kaikurie vyresnio amiaus mons nebegaljo patys i baidoko ilipti. Perleidiant mus per pirt, visa maudymosi" procedra taip buvo sutvarkyta, kad niekas nesusitikt su kit baidok monmis. Jakutske prie ms prijung dar vien baidok su jakutais ir statybos darb inovais; j tarpe buvo ir keletas sovietini mokslinink. Plaukiant emyn, karavanas ilgjo. Netoli Sangari prisijung baros su statybinmis mediagomis ir sieliais, ioje vietoje buvo rengta lentpiv. Ir ia i ms karavano nukl du mirusius lietuvius. Vyrai, gr i pakastuvi, pasakojo, kad kap jie ikas augtame krante iki sualusios ems. Aplenkme Sangari anglies kasyklas. Vietomis up laivininkystei buvo bloga, karavanas i lto plaukdamas sustodavo. mons vis labiau ir labiau pavargdavo, jau tris savaites plaukimui trunkant. Netoli nuo mano vietos naruose mir senas valstietis Marcinkeviius, keliavs su maria ir dviem vaikais. Mirtantysis sak savo kai16

mynui: Kai sugri, papasakok, kad mirtu i bado; ivaryk maskolius ir ganyk savo galvijus mano ganyklose". Kitame kampe agonijoje kankinosi viena moteris. Brelis moter j karino, kalbdamos maldas. Senas valdininkas mir kitame kampe, paskirdamas savo mant jam padjusiam kelionje mogui. Pamiusi senyva yd dainavo linksmas daineles. Su augta temperatra guljusios kelios senyvos moterys jau nebegaljo paios savo jgomis nueiti kauelio sriubos pasiimti. Netoli ygansk'o ir vl nukl kelet mirusi. Ms kelion iaur buvo jos vykdytoj ir apgalvota ir suplanuota, turint galvoje mogaus numatymus ir nuotaikas, o taip pat ir aplinkybes, kuriose keliavome. ia mus apgaudinjo vairiausiais gandais ir bdais, kad bt lengviau mus laikyti nepakrikusius, kad nekilt panikos, smyio. Dar Bijske, kelion pradedant, ekistai buvo paskleid gand, kad ms likimu es susirpin amerikieiai. Todl mus vea daug geresnes gyvenimo slygas ir vietas, o gal ir pai Amerik. Altajaus sovchozuose, mikuose, akmens skaldyklose ir lauyklose ms gyvenimas buvo sunkus. Todl visi, o ypa tie, kuriuos ve kartu su vaikais, tiems gandamas lengvai patikjo. Kelionje danokai kildavo gin. Vieni rodinjo, kad tos nekos esanios tikra tiesa; kiti joms netikjo, taiau ir jiems buvo malonu gyventi viltimi. Bet pradjus veamus mones skirstyti, ginai su tuiais rodinjimais nutilo. Baidoko virtuvs tarnautojai dabar pradjo patarinti, es ubaigus kelion, pinigai mums bsi

reikalingi. Kaikurie savo daiktus pardav arba ikeit produktus, virtuvs darbinink pavogtus i mums skirto maisto davinio. Pardavinjo: drabuius, vasarinius batukus, mediagas ir kitk. Bet buvo laive mogus prie pinigo", kuriam viena moterik sil pirkti vyro drabuius. Nepardavinkite, jie jums pravers, pasilaikykite" patarinjo is siningas laivininkas, kuriam teko daug panai vilkstini su monmis lydti tolim j iaur ir kuris inojo, koks likimas ms laukia. Nors aikiai matme, kokios bus ms ateities gyvenimo vietovs, bet vis dlto daug kas i ms, kaip skstantis iaudo, laiksi melaging gand. Vienas ekistas kaikurioms moterims patylomis buvo atskleids ties", kad mes, pasiekusios kelio gal, atrasime savo vyrus. Tad taupme jiems duonos davinio liekanas. Ms palydovai, jauni ekistai, alsvomis uniformomis, su paslptais tarnybos laipsni enklais, laiksi nuoaliai, kad negsdint moter, retai tesirod ms tarpe. Jei buvo reikalas, jie pasisdavo jaunesnius pas tremiamj grups senin su sakymais. Kiekvieno baidoko virutinje dalyje buvo patalpos, skirtos ekistams. Ten gyveno kaikurios, iaur vykusios vairi profesij specialists. I tu augtybi mes danai girddavome linksm iulbjim". ekist virininkas buvo apie 40 met amiaus azijato bruo su bejausme veido iraika vyras. Alkoholis jiems buvo btinas, bet jiems vis buvo jo maa. Kart nakties metu vienas ekistas lindo ms skyri, usirioglino ant treio augto nar su milt mai18

eliu ir ia klausinjo, ar kas neturi odekolono. Viena moteris turjo ekistui reikalingo odekolono ir ia pat dav. ekistas dal odekolono ms akivaizdoje nugr ir nuoko nuo nar, paliks moterikei apie 3 kg milt; jai ie mainai buvo labai naudingi ir netikti. ekistai retkariais sigrsdavo jaun moter tarp, grubiai juokaudavo ir meluodavo, sakydami, kad jos greitai susitiksianios su savo vyrais. Kaikurios moter grups susirinkdavo baidokuose ir tyliai melsdavosi. Kart susirinko keli imtai ir sugiedojo Marija, Marija" giesm. Tuomet pats virininkas nusileido laiptais ir atidiai klaussi, lyg pats bt pamaldiausias. Ms baidoke buvo 15 ekist. Ir medicinos tarnyba mus lydjo, bet mums niekas i jos aki nerod. mons sirgo ir mir dl sunki slyg, dvasins depresijos ir nepakankamo maisto. Ir taip i Altajaus krato mes, tikrai neinodomi, kur vykstame, pakeliui palikdami ms mirusius, tris mnesius vairiomis priemonmis keliavome Sibiro plotais vis iaur ir iaur. Tuo ms karavanu soviet valdia ve iaur 2000 tremtini . Kelet savaii vilkikai vilko ilgiausi moni prikraut baidok ir sieli karavan. Pagaliau pravaiavome paskutin apgyvent vietov kaim Bulun; ia buvo to paties pavadinimo administracinis rajonas, o rugpiio pabaigoj artjome prie Lenos ups deltos (ioi). Lena ia keleto kilometr ploio su vidury ups riogsania augta uola, vadinama Stolby. Toli, kairiajame krante 19

pamatme vos irimus namukus. Baidoko virtuvs viena darbinink pasakojo, kad ten esanti verg stovykla Stolby. Antras artimesnis ups krantas buvo niriai kalnuotas ir plikas. U Stolby uolos up isiskleidia akimis neaprpiam plot, kuriame matyti vanduo, plikos salos ir saliuks. Mes buvome Lenos deltoje. Beplaukiant toliau iaur, vienoje saloje buvo matomi mai pastatliai, o kitoje dang pasistieb kryiai. Negaljome suvokti, kaip ia atsirad mons mir ir buvo palaidoti plik sal ir vandens plotuose. Karavanas greit prisiartnio prie vienos i vandens kyanios, smltos salos. ia buvo atkabinti keli baidokai su lietuviais ir palikti keli sieliai. Likusioji karavano dalis vl trauk toliau. Vliau suinojome, kad ia buvo steigiamas vejybos mons centras Bykovas. Po keleto valand kelions vilkikas priplauk prie sekanios salos: ir vl buvo palikti keli baidokai su monmis ir kitu kroviniu, itie mons turjo statyti Tit-Ary vejybos mon. Buvome naivios, kaip vaikai, ir dar klausinjome kita kit, ar ir mums, likusioms, bus tokia pat nauja, gyventi skirta, vietov. Sunkiai sivaizdavome, kad ia galt gyventi moterys su vaikais, ms seneliai ir liguisti mons, be tinkamos aprangos; ia, kur nra nei gyvenam nam. Ypatingai sunku buvo motinoms, kad jos be maiausio pasiprieinimo atve savo vaikus i iauri iaurs dykum. Dar kelet valand, neskubdami, pro salas plauk tolyn iaur likusieji baidokai. Pro mus, 20

taip pat neskubdami, plauk iaurs jron pavlavusieji ledo gabalai. Pagaliau, ilgokai manevrav, vilkikai ir vl priliejo sielius ir baidokus prie salos su augtais krantais. ia juos palik, patys nuskubjo toliau. ekistai ilipo ir nujo sal. ios vietovs vaizdas praoko visus ms net blogiausius sivaizdavimus. Tarp ms buvo moni, kurie niekados nebuvo ivyk i savo gimtojo krato apskrities rib ir nieku bdu nesivaizdavo ir nepagalvojo apie tolimosios iaurs gamt. ia tai ir buvo Trofimovskas, k u r ir mes turjome ilipti. Buvo rugpiio antroji pus, bet jau pt alti, varbs vjai. Sal smltose pakrantse matme ledo sluogsnius. Ar buvo rytas, ar vakaras, sunku buvo atskirti. Buvo viesi diena, o visur aplinkui pilkos salos, pablykusi saul ir beribiai vandenys. Pradedant kelion, kaip minjau, i ms tarpo isirinko seninus, per kuriuos gaudavome visus sakymus. Dabar gavome sakym kuo skubiausiai ieiti i baidok. Kaip visur ir tuomet: Bystro, bystro", greit, greit" garsjo sakymas. Nebuvo ko paklausti, kodl mus ia atve. Ar ia galima bus g y v e n t i ? ! . . . Blogai taisytais perjimais ir tiltukais i baidoko baidok su vaikais prie rankos ir ant rank, tempdami ryulius su apverktinai skurdiu turteliu, susikprin mons skubjo stat krant nauj gyvenimo" viet. Po ilgiausios kelions, blogo maitinimo ir po tiek dvasini ir fizini kani linko kojos, bet reikjo skubt. Bejgius ir ligonius ine krant suguldme ant 21

smlio. Saloje buvo keletas trobesi su naujai pastatytu sandliu ir jud mons, bet jie visa kuo jau buvo tiek abejingi, kad nekreip dmesio tik k atplaukus karavan. Klausm juos, kas jie ir kaip ia pateko; pasakojom jiems apie sunki ms kelion. Tai buvo Leningrado apylinki kolchoz suomiai ir miestieiai i t pai viet. Juos iemos metu neapildomuose vagonuose atve Sibir, o pavasar iskirst pagal Lenos krantus, kur jie kirto mikus, ruodami sielius. Ant t j pai paruot plik sieli jie su moterimis ir vaikais ia keliavo apie 1500 km. Pasakojo, kad jie dal savo artimj palaidojo taigoje ir Lenos pakrantse, kad dabar j tarpe daug paliegusi. Besiklausant suomi pasakojim ir esant ioje be jokios ieities padtyje, daugeliui ms moter pairo nervai: jos garsiai verk, vaitojo isterikai reikdamos apmaud ir kert prievartautojams. Bet niekas j odi neklaus ir juos nereagavo, tik uvdr briai, sukdamiesi apie ms galvas, atrod, kaink mums pasakojo, bet j nekos mes nesupratome.

22

STATOME UVIES PERDIRBIMO MON (RYBOZAVOD) TROFIMOVSKIJ Mums atvykus, Trofimovsko saloje dabar jau buvo sutelkta apie 2500 moni: apie 1000 lietuvi, 35 Lietuvos ydai (didesn dalis Lietuvos yd, plaukusi ms karavanu, buvo nuveti Bykov), buvo dar 800 suomi, anksiau atvet i Leningrado apylinks kolchoz ir iek tiek jakut, priklausani ia esaniam jakut vejybos kolchozui. iame krate ilgai galvoti bei jausmams pasiduoti neleidiama. Maskva nepaiso a a r " danai girddavome kalbant. sakinjo skubti, addami, ubaigus kelion, ger maist. ia idalino maisto davin visam mnesiui: balt sausaini, sviesto, msos, cukraus, vaikams po truputl diovint vynuogi; adjo duoti uvies, muilo. Produktai buvo i Amerikos, juos pardavinjo u pinigus arba dav kreditan, atskaitant skol i bsimo udarbio. Toki produkt Altajaus krate nei sovchozuose, nei mik darbovietse negaudavome. Atrod, kad ia nebadausime vaikai ir paliegusieji atgaus jgas. Valgme ir laikinai pamirome, kad privalome taupyti, nes tai, k gavome, buvo skirta visam mnesiui; umirome, kad esame A r k t y j e . Laukme, kaip buvome pratinti Altajuje, susirinkim su ilgiausiomis prakalbomis, grasinimais 23

ir pamokymais, kaip reikia dirbti ir ko i ms reikalauja darbinink valstybs vyriausyb. Bet mes dar nematme nei vieno virininko. Direktorius tik kart pasirod didesniame moter bryje, trumpai praneko, grietai pareikalavo ikrauti laivus ir sak i lent statyti sau pastoges. Besiklausant tos jo kalbos, iaurys atpt tirto ir limpanio sniego. Direktorius, apysenis vyras, nors vilkjo gerais kailiniais, atsuks pgai nugar suuko: Kovokite, jei kas nenori kovoti, tas temirta!" Taip kteljs, direktorius nujo. Bet kaip kovos ms senukai, vaikai ir visi tie, kurie tik vasarinius drabuius teturjo? Kirvi ir pjkl aikiai buvo permaa. Greit pasirod darb vedjai ir klausinjo, ar kas i atvykusij neatsive savo kirvi bei pjkl. Vilkome i laiv lentas sal, statme pastoges be kirvi ir be vini . Ms pastogje susitelk 40 asmen: 7 vyrai, keli jaunuoliai, 8 vaikai (nuo 10 mn. iki 10 met amiaus) ir brys .moter. Laimingi buvo tie, kurie turjo daugiau aprangos. Ant ems klojame lentams guoliams. Ilga ir viesi diena baigsi. Sugulme naujoje vietoje tyls, kaip po pagiri, kiekvienas su savo mintimis. Kaikurios moterys guldamos sunkiai atsiduso. Motinos dar ilgai klost ir ild savo vaikus. Po trumpo poilsio varovai mus adino darb. Mes sunkiai klms i smliu ir sniegu apnet gult. Mums paaikino, kad darb pradedant, bus ikeliama raudona vliava, o pasibaigus, bus nuleidiama (tatai kiekvienas turs gerai atsiminti), 24

kad dirbsime 12 valand. Po darbo bus pardavinjama duona vienai dienai. Bet kol bus rengta duonai kepti krosnis, vietoje duonos gausime milt. Kiti produktai bus davinjami pagal kortel visam mnesiu i karto. Papildomas davinys sunk darb dirbantiems monms buvo maas ir nevertingas. Suskirst mus brigadas pagal darbo ris: prie statybos, laiv ikrovimo, saman rinkimo ir paruoimo, vandens pristatymo, kuro, vandens iplaut medi rinkimo. Kadangi vis brigad darbas buvo susietas su mediag ir sunkesni daikt veiojimu, tai brigados buvo aprpintos rogmis. Paprastai roges sikinkydavome po por moni, bet kartais reikdavo antra tiek ir net daugiau sikinkyti. Visus darbus atlikinjome primityvikiausiu bdu, dideliu moni skaiiumi, ypatingai moterimis. Rogmis vedavome rstus, statybos mediag, suvejot uv, drusk, surinktus kurui medius, led, pagamintas statines ir kitus sunkius daiktus. Rogmis tempdavome ligonius ir mirusius. Arkties vasaros metu visas sunkenybes neiodavome netuvais ant nugaros arba pei. Tuo metu tundra bei ups pakrai klampus smlis buvo neivaiuojami. Vis ia igyvent penkmet a nemaiau riedanio veimo. Brigadininkai (darbo grupi lyg ir vyresnieji) buvo parinkti i verg. Jie pranedavo, kokius darbas teks dirbti; kitoki pareig neturjo. Darb vedjus i laisvj moni mes ia vadindavome varovais, nes j sakymais turdavome darb ieiti. Darb vedjai su a u g t j a vir j ad25

ministracija buvo partijos mons. Jie su vergais galjo elgtis, kaip patinkami. Visi administracijai priklausantieji laisvieji mons vartodavo vienod jiems prast posak: Varyk darb". Visi jie be iimties su vergais buvo grubs. Jei kartais darbo metu kuris nors i verg atsissdavo atsikvpti ir jei tuo metu pro al einanioms administratori monoms atrodydavo, kad vergai nepakankamai dirba, girddavome tokias i nieko nedirbanij raudonj dam" grubias pastabas: Dirbkite greiiau ir netinginiaukite!" Ratins darb padjjai buvo anksiau atvetieji suomiai, j dal vliau ive vejybai. Niekas nesirpino palengvinti monms darb nei Trofimovske, nei sovchozuose; nei prie kit darb, kokius man teko dirbti. Atve du senus traktorius, bet jie tik tris dienas su pertraukomis tedirbo: sustojo ir nepajudjo. Ibandyti atve por arkli. Jiems pirmoje eilje pastat tvart, juos r, irjo, kad nepastipt. Su monmis buvo elgiamasi kurkas prasiau: mons patys savimi turjo rpintis ir, kad kaip bebt sunku, stengtis gyventi. Antra, niekas nebuvo atsakingas, jei kuris i atvetj bedirbdamas ivirsdavo. Pamok mus, kaip i rst nutiesti bgius statoku krantu iki reikiamos vietos. Dirbdamos turjome rstus dti skersai t bgi. Prie kiekvieno rsto galo prisikinkydavo po dvi moteris, kurios turjo nuvilkti rst skirt viet. Suprantama, darbo naumas priklaus nuo rank ir vilkiki pajgumo. Kitu atveju iilgai viso rsto ilgumo rikiuodavo moteris. Varovams inomomis 26

priemonmis joms ant pei ukeldavo rst ir tuo bdu med pristatydavo statybos viet. Net miglotos nakties prieblandoje laiptais krant su plyt kroviniu ant nugaros sukumpusios judjo moterys. Ant kari padti maiai su miltais danai, islydus i silpn neiki rank, kartimis nurieddavo pakrantn. Kartais mes varovams pareikdavome protest, bet suoms jau seniai inojo, kad tai buvo vjo neami odiai. Pasiliko atmintyje keli senyv moter suomi darbo vaizdas: poromis su kietai sunertomis rankomis ir milt maiu, padtu ant judviej pei, senyvos moterys kop augtok krant. Nakties prieblandoje tos, vos judanis darbininks, atrod, kaip i akmens itaytos stovylos, tylios su sustingusia neviltimi veiduose. Ir suomi vaikai vilko lentas silpnais savo peiais; kaudami, gridami ir keldamiesi, jie bgo kaip prieo atakon, komanduojami imislingo varovo. Tas imislingasis komanuotojas" buvo laisvas mogus rusas mokytojas. Vaikams iek tiek mokdavo u atlikt darb. ie vargeliai, besistengdami kiek igaldami, vaikydavosi duonos ksnio, kad savo darbu padt tvams. Krovikai, usilip ant milt mai krvos, pilna burna valg miltus, semdami juos saujomis i praplyusi mai. Sunkiai dirbo vandens neikai. Vanden smme upje ir naiais ant pei neme kibirais visos vietovs reikalams ir naalnik" butams. Malk rinkj brigados slinko vis toliau ir toliau palei krant, rinko ir djo krvas i vandens imestus medius. Ant nugaros velkamomis 27

malk natomis aprpindavo n a u j j mon kuru ir virininkus iluma. Saman rovjai, braidydami po alt kaip ledas salos vanden, krov tundros samanas kgius. Greiiau, tik greiiau" kaudavo kiekvienas praeins varovas ar jo mona. Po darbo, raudon vliav nuleidus, kiekvienas, kiek tik pajgdamas, skubjo duonos parduotuv, nes duona buvo vienintelis maistas gyvybei palaikyti. Ilgiausia moni eil spaudsi prie sienos, glaudsi kitas prie kito, stengdamiesi slptis nuo varbaus vjo ir atgauti pavargusias kojas. Dienos metu duon pardavinjo virininkams, brigadininkams ir pajgiesiems. Jei darbo metu kuris i arti dirbusi eidavo krautuvn, i tokio drsuolio atimdavo maisto kortel. Tas didis nusidjlis" turjo eiti pas direktori, kur gaudavo iaur spjim. Pajgesnieji to krato mons (rusai) moteris nustumdavo ir nusipirkdavo duonos be eils. Duonos pardavjas su mumis elgdavosi kaip viepats jis buvo partijos mogus. Nusipirk duonos ir sugrieb kur abar ar gabal medio, skubdavome pastoges ar palapines isivirti kartos duonins maialiens arba susiildyti vandens vadinamai arbatai. Paskutinms sugrus i darbo, skardin statin (krosnis) jau bdavo nustatinta skardinukmis, lktelmis, indais ir indeliais. Dl indams laisvos vietos stokos, pavlavusieji susiginydavo. Pagaliau, kai pavykdavo savam indui susirasti vietel, jau baigdavosi kuras. Paskutinieji atsineta su savim malkele nebestengdavo kaitinti statins-plytos ir tenkindavosi tik drungnu vandeniu. 28

Mediag Trofimovsko statyboms (rst, lent ir plyt) ia negamindavo. Kaip minta, gerokai pietus Lenos pakrantse, pvz. ygansk'e buvo rengtos lentpivs statybos mediagoms ir medinms statinms gaminti; ia dirbo tokie pat vergai, kaip ir mes. Geros gamybos presuotos plytos ia atgabenamos jros laivais. Galimas dalykas, kad amerikieiai, verg valstybs (Rusijos) artimiausi draugai, tas plytas Arkt siuntinjo savo laivais. Tokie ms spliojimai buvo labai panas ties. Greit iki iol tuioje saloje idygo i rst pastatyti namukai administracijai ir vairiems virininkams. Barakus darbininkams statme i lent, tarpus prisamanodami. Pirmuosiuose barakuose buvo rengti trij augt narai su siauru taku tarpe ir geleins skardos statinmis-krosnelmis ildymui ir virimui. Kai usigrindome i lent pastatyt barak lubas, tuojau po darbo narai prisipildydavo moni mogus prie mogaus. iaurs aliai diena i dienos didjo, bet dar daug kas gyveno vienlink plon sieneli i lent patalpose, su plyiais pastogse. Vjai vis daniau ir daniau atvarydavo sniego debesis, kad sualdyt Trofimovsko statytojus. Varovai sak mesti visus kitus darbus ir skubiai krauti nesumrijant nauj plyt barak. Dabar sniego verpetuose skubjo plyt neikai, krovikai, saman neiotojai, lent ir smlio pristatytojos-moterys v i s risia. nirs vjas drask ant lub suklotas samanas, nupsdamas ant j supilt sml. Nebuvo laiko pagalvoti, kaip 29

iuose bsimuose pastatuose gyvensime. Varovai besityiodami vis ragino atsiliekanius. Greitai ikilo barako greito darbo plyt sienos. Rugsjo mnesiui pusjus, kart, pakil i gilaus ir trumpo miego, pamatme, kad mus dengia storas sniego sluogsnis; pajutome alt, kaip led. Pro lent plyius vjas nepaprasta jga var snieg ms patalpas. Nelauktai prasidjo didieji iaurs aliai. Motinos, instinktyviai sugriebusius mauosius vaikus, bgo barakus, bet jie taip buvo prigrsti moni, kad nebuvo vietos. Raudonoji vliava su kjo ir pjautuvo enklais dar nebuvo pakilusi. Tad mons stumdsi vietoje, siautsi bei juossi vairiais skarmalais ir, kam pasisek ukaisti vanden, gr j godiai, vengiant pavydi vilgsni. Kiti leidoms statom plyt pastat, kurio dalis buvo jau su lubomis. Statybos darb pabaig, rengme narus, gavome geleines statineskrosnis ildymui. Barakas buvo suskirstytas kelet atskir patalp. k a m b a r , kuriame praleidome i baisij mums pirmj Arkties iem, sugrdo 21 suaugus (4 v y r u s ir 17 moter) ir 9 vaikus nuo 3 iki 14 m. amiaus, i viso 30 moni. Mes vieni kitiems buvome atsitiktini ir svetimi, buv vairios padties mons: Lietuvos valstybs tarnautojai, mokytojai, darbininkai, amatininkai ir kininkai. Kiekvienam teko po 150 cm ilgio ir 50 cm ploio vieta ant nar. I i duomen galima apskaiiuoti patalpos dyd ji galjo bti apytikriai 6 X 4 m (6 m ilgio ir 4 m ploio). Guljome apsireng, mogus prie mogaus. Pajudti nega30

ldavome, nepaliet kitas kito, o apsirengdami pataikydavome rankomis kitam veid. Narai buvo taisyti palei visas sienas, o siaurame laisvame tarp nar patalpos tarpe buvo pastatyta pusiau perpjauta gelein statin, ms vadinama barabanu", atstojanti krosn ir virykl maistui gaminti. Menk savo mant sukabinjome prie lub, vir savo galv, nes kitos vietos nebuvo. Susitelks po narais sniegas isilaik vis iem. Apie patogumus (ivietes) ia nebuvo kalbos. Tokiam, bolevik administratori su monmis elgesiui nra nei maiausio pateisinimo. Net visk prat rusai sakydavo: Ne gyvename, bet merdime" (Ne iviom, a proziabajam). Ir nra pakankam odi soviet valdiai ir komunist partijai pasmerkti. Gr i darbo, iame plyt pastate jautme malon baltj lent kvap, ir vjas ia nesiver per sienas. Vaikai buvo susig ant nar, ir mums atrod, kad esame isigelbj nuo sualimo. Anksiau atvykusieji, stipresni u mus suomiai, buvo isikas sau gyvenamas patalpas (jurtas) augtesnio kranto smlyje. Tundr apdeng suledjs sniegas, ir darbus reikjo vykdyti kitokiomis priemonmis, mones sukink nekaustytas roges. Kad jos geriau slst, ant pava pylme vanden, kad apalt ledu. Roges, prikrautas kuro, i tundros vilko prie rogi on ir j priekyje kinkytos moterys ir keli vyrai, mons slinko aklinai aptlotais veidais, tik apledjusios a k y s buvo matomos. Galv sup skudurai nuo kvpavimo sualdavo rag, tuo bdu apsaugodami veid nuo iauri vj. Ap31

rangai sunaudodavome visk, k tik turdavome: pagalvles, antklodes, vairiausius aprangos gabalus, vyniodami juos kit ant kito. Taip apvyniodavome ir kojas, kad nenualt. Greit isibaig anksiau parpintos kuro atsargos. Reikjo jiekoti u keli kilometr, net kitose salose. Pilstanias vanden vandens nejas vjas aptakydavo, aparvuodamas jas ledo arvais. Vandeniui veti indas ualdavo. Led reikjo nutirpdyti. Kelios brigados, maiydamos snieg su vandeniu, iuo miiniu tinkavo" kontoros, ligonins ir virinink pastatus. I ledo djo antruosius langus, kad apsaugot pastatus nuo vjo. Dirbanij barakams apildyti neskyr nei laiko, nei moni, o po darbo neturjome jg. Samanuotojai su kabliais rankose pl sualusias samanas ir krov j a s kgius. Daugelis atplukdyt sieli alo upje. Rstus teko lautuvais i ledo ilauti ir rst bgiais tempti sal. Vziali, vziali, silno, silno, op!" (Imam., imam, stipriai, stipriai, op!) v i s laik skambjo iaurs vjo neami auksmai. Neirint iauri ali, statyba tssi. Statydami pastat mokyklai, pradjome suprasti, k bolevik spauda danai skelbdavo, kad ir ia, toli iaurje, petys pet, su neapsakomu entuziazmu statomas naujas ir graus gyvenimas laimingam taryb m o g u i . . . " Laikraiuose bdavo raoma ir pasakojama, kad darb atlieka entuziastingasis komunist jaunimas, o ms, motervergi, darbo niekas neminjo. Gavome ini, o vliau ir susitikdavome su suo32

mmis ir lietuvmis i Janos ups deltos. I j patyrme apie nepaprastai iaur ir nemonik j likim. Atjo ini i toliau, i pagarsjusio Komsomolsko, i Verchojansko, nuo Vorkutos. Vliau, man esant Vilniaus persiuniamajame kaljime, maiau kalinamj mases, veamas Volgos -Dono Kanalui kasti. Dar vliau gavome laik i Akmolinsko plimini emi, kur taip pat dirbo ms moterys ir vyrai su tokiu pat pakilimu", kaip mes. Apie lietuvi ir suomi, nuvet Janos ups iotis, iaur likim tai k dar papildomai tenka pasakyti. Nuo Lenos ioi, apie 300 km rytus, jr teka savo emupyje isiakojusi ir isipltusi Janos up, kurios iotyse soviet valdia reng kit vejybos baz. Jana teka Verchojansko srities teritorija, yra aliausia Sibiro vieta, nes ia ilg laik ir pastoviai laikosi dideli aliai iki -70C (-94F). Janos iotis vejybos monms statyti ir usimotam vejybos planui vykdyti buvo nuveta nemaa lietuvi ir suomi, taip pat, kaip ir mes, neaprpint klimat ir alius atitinkama apranga, avalyne, ir stipresniu maistu. Nuvetj daugum sudar moterys (net ir su maais vaikais). Arkt juos, kaip ir mus, ve Lenos upe. Nuo Lenos negaljo j nuveti tomis pat priemonmis iki Janos ioi juos turjo paimti didesni jros laivai. Be to, tuo metu jroje plduriavo ledai. Seklus pakratys ir ledai neleido jr laivui priplaukti ariau kranto. Janos iotims skirtus mones ikl tui, be jokios pastogs ir uuovjos jros krant, ir juos nepasiruousius pasitiko aliai ir varbs 33

vjai. Nelaimingieji turjo laukti iki buvo surastos priemons jiems nugabenti tolokai jroje stovjusi laiv. monms su savo manta ir tik savo jgomis reikjo kartis laiv siaurais laipteliais. Daug laiko prajo iki mons persikl laiv, aliai buvo baiss ir spirgino be paliovos. Kiek tuo laiku uvo moni, niekas neskaiiavo. Gyvieji, atvyk viet, nespjo pasistatyti pastogi ir sirengti jurt. Kelyje Janos iotis uvo apie 70% veam verg. tai k mes suinojome apie Janos tragedij. Greit m trumpti dienos, bet darbo laikas netrumpjo. Dirbome prie sniego viesos. Maon ratinn nesileisdavo alkan, stingstani nuo alio eilje stovini moni; kruvinai udirbtus rublius darbininkai gaudavo pro ma langel. Po ilgo, sunkaus darbo tamsoje ir sniego pgose dar istovdavome itisas valandas prie to mao langelio. Darbininkai, eim tvai, pagal maisto korteles patys pirkdavosi duon vaikams ar kitiems eimos nariams, kurie dl nesveikatos ar aprangos stokos nestengdavo nulipti nuo nar. Ant naru vis gausjo gulini ir nebepajgiani vaikioti moni skaiius. Laikinoji i lent pastatyta ligonin sausakimai prisipild. Gydytoja ir abi felers buvo jaunos ukrainiets. Ms tarpe buvo dvi dant gydytojos, du medicinos studentai, kelios gailestingosios seserys, bet ie specialistai turjo dirbti ne ligoninje, o vejyboje ir prie statybos. Nuneiau duonos kampel iltine susirgusiai jaunai gailestingajai seseriai i ms pastogs. 34

Ligonins langelis buvo ups pusje. Up dar nebuvo galutinai ulusi. irk, irk, ten stovi atplauk Amerikos laivai, greit keliausime" drugio kreiama, diaugsmingai kvatodama, kliedjo ligon. I tikrj upje stovjo pasivlavs iplaukti garlaivis. Kart dirbau padjja prie krosnininko. Buvo statomos krosnys i plyt virinink namuose, ligoninje ir ratinje. Meistras, senyvas lietuviskininkas J. i Marijampols, niekados savo gyvenime nestats krosni; bet buvo sumanus vyras, ir todl gavo tok ypating darb. Buvome dvi jo padjjos: a ir kita moteris, dar jauna dviej 5-6 met amiaus vaik motina. Padjjoms (valdininko monai ir mokytojai) reikjo paruoti i pakrants pristatytas molis (atildyti ir iminkyti), neioti plytas, pjauti malkas, krenti gelein krosnel ir kt. Ypatingai sunku buvo dideliame altyje statyti dmtraukius, neioti sunkius kibirus ant stogo, kur vjas iauriai vilpdavo, o suildytas molis bematant sualdavo. Ms senyvj meistr darb veidjai visaip ragindavo paskubti, suteikdami jam teis gauti duonos 100 gram vir normos ir addami irayti aprangos gabal. Ir padjj neumiro": man leido nusipirkti 10 numerio vasarinius kalious (besigrsdama prie duonos, a juos vliau pameiau) ; antrajai padjjai leido nusipirkti vata pamutas kelnes. Jai tai buvo didelis laimikis, nes reikjo nuo alio gelbti dvejetas vaik. Ms bkl staiga pradjo blogti. V j a s nesustodamas pradjo arstyti kietai sualus snieg ir visk be gailesio luoti. Bet tai dar nebuvo 35

purga". Spalio pabaigoje sutrumpino mums darbo valandas, bet tuojau sumaino ir duonos bei kit produkt pirkimo normas. Apsirpinti vandeniu pasidar sunkiau: kibir buvo maa, ekets toli upje, sniegas prie nam buvo nevarus. Vliau, naudojant led, reikjo jo jiekoti sniego neapnetose vietose. Keli nuvarg mons, eidami i darbo, sniego dykumose paklydo, girdjome j pagalbos auksmus. Ms patalp asla, sienos ir lubos apsitrauk storu erkno sluogsniu. iaurs ponai neleido pasitraukti i darbo ir apsirpinti kuru. Sieli rstus ir lentas saugojo ginkluoti sargybiniai. Ms kambario gyventojai nutar kiekvienas paeiliui savo dienai parpinti kuro, kaip iame krate danai sakydavo, kaip kas sugeba", ir i ryto bei vakare ukurdavo krosn (baraban). Kartais malk pristatytojai slaptai u duon inuomodavo" roges. Krendavom, kol vanduo uvirdavo, idiniui ugesus, tuojau atslinkdavo altis. Nusimet skudurinius dar snieguotus virutinius drabuius, lipdavome ant nar kiekvienam, skirt pusmetrio guolio viet ir apsiklodavome tais paiais drabuiais. Buvo ir neturjusi ko pasikloti, ie suguldavo ant plik nar. Ir ms kambario gyventojai vis silpnjo. Su mumis gyveno darbininko Deveikos eima: tvas, motina, du paaugliai ir t r y s maos mergyts. Motina jau nebepakildavo. Tylios iblykusios mergaits vis reiau ilsdavo i savo tamsaus kampo pasiildyti prie trumpai besikrenanios ugnels. Dirbantieji (tvas su dviem vyresniaisiais vai-

36

kais) u udirbtus pinigus nepjg nupirkti maisto visiems eimos nariams. Ivirto ms kambario stipriausias vyras Vitkauskas, buvs tarnautojas i iauli. Draugai atgabeno j i darbo pusiau paralyuot, beveik be kalbos. Visai be jg guljo tarnautojas Motiekaitis i Panevio, dviej mergaii tvas. Jo mona negaljo ieiti i barako, nes neturjo iemai aprangos. Ir jie negaljo ipirkti viso kortelje paymto davinio. Prie idinio viesos kaikurie raiiojo bei irinjo prasidedanios cingos sutraukt od. Tai iaurs ir dabartinio ms skurdaus gyvenimo liga. Greit pasirod visai aiks tos ligos poymiai: melsvos spalvos dms, negyjanios aizdos ant kno ir koj. Kaikuri visas knas apsideng tokiomis aizdomis, kraujavo dant smegenys, stiro knas, kankino kruvinoji. Lauke sukietjs sniegas, ikils vir barako, kaip kalno ketera, nusities tol. Stogo nematyti. Prie daugelio dur nebuvo priemeni. Msikje priemenje vjas privar sniego net iki lub. Kad vjas neukimt ijimo, sniego kalne kasme vingiuotus urvus, bet ir tas nepadjo. Pagaliau sunku buvo susirasti jimas i lauko puss ms barak. Maame ir siaurame prieangyje suledjusiame sniege isikirtome laiptus iki lub. Paalin lub lent, turjome ijim pro lubas. ijim ieidami usklsdavome. Ant stogo sniegas neisilaikydavo; vjas j pt ir ne tolyn. Durys buvo padarytos nemok jos atsidarydavo lauk. Prie j sunetas sniegas neleisdavo ieiti i barako. 37

TRYS MNESIAI POLIARINJE TAMSOJE Spalis ir pas m u s Atjo didioji spalio revoliucijos (lapkriio 7) vent. Ivakarse direktorius Sereda, NKVD atstov Novikovo ir Vinokrovo lydimas, pirm kart aplank verg barakus. Direktorius t dviej raudonskruosi lydimas, ir pas mus liau pro priemens lubas. Jie vilkjo kailiniais, j galvas deng vries odos puikios ausins kepurs. Jis mvjo un odos pirtinmis iki alkni ir avjo stirn odos batais iki pilvo. Taip apsireng, iki soties ko nori pavalg, kur laik jie galjo ir ia gyventi, apledjusi rst nameliuose su geromis krosnimis, turdami daugyb verg. Jie sustojo prie dur, nes nebuvo vietos toliau eiti. Kokie js pageidavimai, ko trksta, kodl nepapuote sien kilimliais? Negalima taip apsileisti" kalbjo atjusieji viepaiai. tas tuias ir ms akivaizdoje cinikas kalbas niekas neturjo jg atsakyti. Viena motina pasiskund, neturinti vaikams aprangos, bet sveiai tuoj apsisuko ir iropojo pro lubas. Tuomet prie lub dar spinksjo skardin lemput be stiklo. Ms patalp ivaizda buvo baisi ir pasilyktjim kelianti, bet ms svei" tat visai nejaudino. 38

Ir NKVD atstovas (enkavedistas Michailov'as), poliarini nakt veltui nepraleisdavo. Vlyvo poilsio laiku kviesdavosi ia vien, ia kit pas save pokalbio. Klausindavo, apie k barakuose mons kalba, kuriuos jiems domius vergus i ms tarpo pasta. Paaikindavo, kokius darbus teks dirbti pavasariop. Paagliai po toki pokalbi grdavo grasinti. Jiems grieiausiai buvo udrausta pasakoti, apie k buvo kalbta. Jie bijodavo ir ilgai tyldavo. Spalis ir pas juos Naujai steigtos Trofimovsko verg stovyklos administratoriai pirm kart ia atvent sav spalio perversmo vent. Kilmingieji ir tikrieji komunist partijos nariai darbinink valdios atstovai" pirm iem lietuvmis moterimis nepasitikjo ir j nam apyvokos darbus neimdavo: ilgiau 20 met Soviet Sjungoje gyvenusios, nors t j pat vasar tik kiek anksiau u lietuves ia atvetos, suoms buvo daugiau pasitikjimo gijusios. Jos tad kartais papasakodavo, kaip verg viepaiai vsdavo spal. Vliau kaikam ir i msiki tekdavo ariau ikilmi vietos pabuvoti. Tad savo akimis matydavome sismaginusius verg stovykl tvarkytojus. Mes dar netesjome pastatyti patalp klubui. Todl kart kilmingieji" rinkosi pas vejybos prekybos direktori (direktor Rybtorga), kuris turjo iliausias patalpas. Be to, is direktorius vald sandlius, kuriuose buvo sudtos Amerikos 39

preks: vairs skanstai, tikros vilnos juodai daytos gelumbs rietimai ir vairios kitos grybs. Lauke beribiuose tundros plotuose siautjo varbi, vjuota poliarin naktis. Toli, labai toli u tkstani kilometr nuo Trofimovsko, gindami Rusijos unugar, skurdo milionai kolchoznink. A l t a j u j e bebdami, mes girddavome j nususikundimus: kovojame u skurd ir bad!" O dabar ia, pas Trofimovsko Rybdirektor'i, itaip atrod: daug vaki apvieia neseniai i kvepiani apskrit rst pastatyt direktoriaus patalp sienas, nukabintas ymi partijos vadov atvaizdais, o ant ilgos, ia pat kabanios raudonos mediagos juostos irayta daug Stalino pamokym draugmas". vaizd papild kain kurios lietuvs spalvingas rankdarbis, kur ji ikeit duonos ksnel, kad nuo bado apsigint. Direktoriaus lova apklota dryuota Amerikos gamybos flanels antklode. Stalai apkrauti Amerikos gamybos skanstais, vietini mediotoj sumediotais turpanais" (ypatinga laukini ani ris), laukini s kepsniais, spirito bonkomis, kiek parkytos riebios uvies ukandiais ir juodos ikros dubenliais. Molio plyt krosnis, gausiai iki liepsn krenama, skleidia maloni ilum. Prisimenu iuos rinktinius sveius: vyriausias NKGB (valstybs saugumo) virininkas, tokio pat laipsnio NKVD (vidaus reikal m-jos) atstovas, vejybos mons direktorius su savo padjju, sandli priirtojas, prekybos vejybos moni vyresnieji buhalteriai, vyriausias vejybos instruktorius, tinkl dirbtuvs vedjas (maai ratingas, bet augtas pareignas komunist par40

tijoje, mane be jokio pagrindo pavars i tinkl dirbtuvs), vejybos ininieriai, partorgai (imokslinti komunistai-organizatoriai), ms dant gydytoja, vairs technikai, Trofimovsko ir kit sal vejybos skyri vedjai, planuotojas, du mokytojai, visi su monomis bei suadtinmis, visi, kaip vienas, partijos nariai. Sveiai-vyrai visi variai nusiskut, tik Mavrin ir planuotojas barzdoti. Lietuvis siuvjas Tamulionis tuo metu dar stat Trofimovsk (jo vaikai tuomet guljo ant nar nusilp, ir dar nebuvo pradjs jiems siti). Todl visi ms ponai kol kas dvjo nublukusius varkus su stalinine apykakle a r b a alsvos spalvos gimnastiorkas". Ir moterys buvo labai paprastai apsirengusios. Kaikurios ant pei buvo usimetusios lietuvi moter ilkines skareles ir ant rank usimovusios veicarikus laikrodlius. Bet pirmj iem i vergi sigytus daiktus tos moterys kita nuo kitos slpdavo. Ikilmi aktas buvo atliktas verg stovyklos ratinje, o ia vyko ikilmingas primimas". Pirmj tost spirito pripilt arbatin stiklin paklus, visi sukilo, nes buvo geriama u Stalin ir u gimtin" (Vypjem za Stalina, za rodinu!). Ir vl sipilsim ir igersim" (Vypjom i snova naljom). Sveiai graiai vaiinosi prie skanstais apkraut stal. Rus paproiu, gerdavo gryn spirit i arbatini stiklini; io skysio igrusieji tuojau ugerdavo gurkn vandens ir pauostydavo duon. Po antros igertos arbatins stiklins spirito i galingj krtini isiver nelabai sklandiai su41

dainuotas Internacionalas. Tai buvo cinikas pasityiojimas i ios proletar giesms:


Sukilk, pasmerktas prakeikimui, pasauli bado ir v a r g ! Tiesa ugningai vertis ima i tamsumos iauri nasr; I kelio traukits skriaudjai, verg kariuomene, pabusk!.."

Jiems nei galv neatjo, kad Internacional giedojusieji patys buvo ia sutelkt verg skriaudjai ir didiausi j inaudotojai. Po to buvo dainuojama Kada draugas Stalinas ir pirmasis maralas kov mus paauks") (Kogda tovari Stalin i p e r v y j marai v boj nas pozioviot). Ir i daina buvo sudainuota nevisai sklandiai. Nors patalpose vietos buvo ne perdaugiausiai, bet kaikurie i svei pasileido okti trepak". Duslus buvo okik trepsjimas. Mat, dl didelio alio okjai avjo veltiniais. Nedidelio gio storoka krautuvs vedjo mona, usiriusi lietuvs ilko skarel ant pakauio, viena pati oko lezgink". i moter gerai painojau. Kart stovjome krautuvje ilgiausioje eilje, laukdami duonos: buvome sual, nuply, dvoki, mieguisti, nuvarg; tuo laiku atsidar antrosios durys krautuv, kuriose pasirod tos ponios" tarnait, norjusi su krautuvs vedjo mona pasitarti dl piet gaminimo. i ponia", lyg pasityiodama ir alkanus erzindama, kad visi girdt, sak: Pridk svogn, pridk j daugiau". Tai buvo aikus pasididiavimas i ms - nuskurdli. Mes t Amerikos darovi negavome, nors cinga jau siautjo verg barakuose, o iai bado ligai gydyti svognas yra tikras vaistas. Gerdami 42 spirit arbatinmis stiklinmis, sve-

iai greit kau ivirto, kaip pakirsti: vieni ia pat ant grind, kiti suvirto lovas. Todl balius neilgai tssi. Ms viepaiai ne taip sveiavosi, kaip mes, liaudies prieai'. Mes, kaip buvome dar laisvi, sveiuodavoms, nekdavome ir danai pajuokaudavome. ia to nebuvo. 1947 m. man atkeltai i Sagilacho Trofimovsk, dar kart teko stebti pirmosios gegus vents ikilmes. Tuomet J., kaip reikalingas ir nagingas meistras, buvo gavs kambarikt mediniame pastate. Jo snus dirbo kolchoze Ryb a k " Bobrovsko saloje. vents ikilmes (u angos mokest) buvo pakviesti visi ponams" reikalingi ir stipriausi vyrai. Kviestj tarpe buvo ir J., bet jis greit i ikilmi gro. Mes, moterys, apipylme j vairiausiais klausimais, kaip ms ponai linksminasi. Kai a jau vents patalpas ir pamaiau u stal sdinius ms viepaius, man kainkodl pasivaideno, kad a a matau NKVDstus. Vienas j pasakojo, kad mes (t.y. varu ia atgrstieji vergai), es, padj frontui ir Raudonajai Armijai. Visi ia buvusieji partieiai vilkjo minktos vilnos puikaus Amerikos idirbinio juodos spalvos ms Tamulionio pasitas ilgiausias ,gimnastiorkas' ir buvo su ,galif' kelnmis. (Rusai ypatingai didiavosi tomis Amerikos gamybos minktomis vilnonmis mediagomis)". Klausme meistro, kaip partorgo monai tiko vergs-lietuvs K. ilkin suknel, kaip ir ar graiai kita lietuv D. sudjo plaukus ir ar gracingai oko mokyklos v e d j a - Z a u u " ? Meisras J., numojs ranka, ts savo pasakojim. 43

Anoinas (Rybzavodo direktorius) guljo girtas girtutlis, o ,Zauu', glostydama jo plik pakau, jam dainavo, l y k t u prisiminti tos begdikos dainos turin paskutinis valkata girtuoklis iraust jos klausydamas. Ir tokios moni atmatos pasiryo mus perauklti, mus mokyti ir vesti j ,viesius komunizmo rmus' " kariavosi meistras, pasakodamas savo spdius. Prajusi met vasar Trofimovsko direktoriaus mona su vaikais paskutinuioju prie didiuosius alius karavanu ivyko Jakutsk. is augtas partijos pareignas kalbindavo paskirus sal nuovad" moni vejybos meistrus ir Sagilacho meistr Anj, kad netraukt knygas vienos ar net keli uv statini. Tokias neregistruotas statines kombinuotai" sisdavo Jakutsk, kur jos tam tikrais bdais patekdavo direktoriens ir jos giminaits rankas. Mieste darbo mons badavo, uv greit ipirkdavo, mokdami po 20-30 rubli u vien. Bet ir baracholkoje" j pardavindavo kartu su senais sudvtais asmeniniais daiktais ir daugiausia i moni pavogtais gaminiais. Ano meto Rusijoje ir dabar i garsi mgs viet baracholk" lank vis padi mons, nuo eilini iki augtj pareign. Toki uvies statini svor pastu i to, kad mes, vergs, j a s savo rankomis perkraudavome ant rogi ir tempdavome sandlin. Nelengva buvo slapstyti pavogtas uv statines, kuri kiekviena svr daugiau 200 k g . 1947 m. bdama Jakutske, pati maiau Trofimovsko mokyklos ve44

djo monos brolius prekiaujanius" mokykloms skirtais ssiuviniais. Aplamai visi Trofimovsko virininkai buvo gerai sikr, nes jiems, gyvenantiems tolimoje iaurje, buvo skiriama daug ir vairios mantos. Visi jie buvo komunist partijos nariai draugai. Todl maa nesusipratim teturdavo, nes kiekvienu atveju maesnieji nusilenkdavo didesniesiems ir viskas geruoju pasibaigdavo. Neklaidingosios" partijos nariai vis savo gyvenim atsimins auksinius laikus ir bus dkingi tiems savo draugams, kuri galios ir takos dka jie buvo pasisti Arkt, nes Vakaruose vyko baiss jiems dalykai vyko iaurus ir visk naikins karas. Ki vakaras Buvo Kald vents ivakars. Tai visikos tamsos metas. altas vjas pradjo pustyti snieg ir vis smarkiau ir smarkiau; lauke dirbusius anksiau paleido i darb. Norjome bendrai prisiminti ventes. Prie aperknjusi ir apalusi lub skardin (be stiklo) lemput ugeso. Nebuvo ibalo. Statin su ibalu buvo visikai palaidota sniego pusnyje. viesai naudodavome sakuot lent skalas. vakar viena moteris siieb vak. Ir a siiebiau savo vakigal, kur buvau gavusi prie krosni statybos. Ir silpnesnieji, pakil i savo guoli, atsisdo. Rankpelnio Deveikos eimos nari, motinos ir tvo vietos buvo tuios. Motina mir, o tvas buvo izoliatoriuje. 45

Vis ms kanios mintys ir ms sielos skrido pas mums brangius mones, esanius toli, labai toli tvynje, Krasnojarsko stovyklose, Kansko kaljime, kur kentjo ms vyrai ir broliai. Katalik paproiu plotkeli" vietoje dalinoms duona, laudami j po trupinl nuo vieno gabaliuko. Nebuvo toki odi, kuriais btume galj savo jausmus ireikti. mons meldsi tyldami. vakar, atrod, ir ilgiau, ir viesiau krenosi ms idinys, apie kur vis laik sukinjosi ir briavosi .ms kambario devyni vaikai. Be juoko, be kalbos, be diaugsmo. Deveikos mergaits jau nebepajg i savo guolio pakilti. Mokytojas Petraitis band pasakoti vaikams kaldines legendas, kalbti apie tai, kaip vsdavome tvynje, o jo maoji dukrel, apkabinusi tvo kakl, vis laik tyliai verk. I apalusi lub lajo vanduo dideliais laais, drkino narus ir apeknojusioje asloje susidar ledo grumst. tylj taikos vakar sutrukd NKVD atstovai. Vienas j slinko pas mus, atidiai apsidair ir dingo. Greit ugso vaks, ugniakuras blso, sivyravo tamsa ir altis. Vandens laai i lub krito vis reiau ir reiau. Tik ant nar ia vienoje, ia kitoje vietoje vieni tyliai meldsi, kiti vaitojo. T pai nakt jautme, kad lauke vyksta kainkas, ko mes nebuvo dar pergyven. Buvo ir vl prasidjusi iaurioji iaurs audra, tamsioji purga. 46

TAMSIOJI PURGA Apie trejet mnesi tssi poliarin naktis. Danai, poliarinei nakiai pusjus (kartais antroje jos pusje), pradjusias siausti nepaprastos jgos sniego audras ia vadina purgomis. Tai smulkus, sml panaus ir atrus sniegas, iauraus, nepaprastos jgos vjo po plaias iaurs dykumas blakomas, verpetais besisukdamas, tirta ir tamsia mase pripildo or. Nemonikam aliui spaudiant, purgos siauia kelet par, o kartais ir itisas savaites. Tokiems orams ujus, viesenio meto nra viskas pasksta tamsoje. Tikra mirtis visiems, tokio oro ukluptiems atvirame lauke. ia nebuvo galing audr trukdani klii. Vtra pati skyn sau keli. Ir per ms sniegu padengt patalp ritosi audra. Ms patalpose altis sumajo, nes mus visikai apne sniegu. Atrod, kad gamta pasiryo sukaupti visas savo jgas nepraytiems atjnams sunaikinti. mogui, patekusiam toki audr, nra kaip prieintis. Tenka lkti drauge su siutusi vtra, kuri, pagrobusi nelaimingj mog, varo atrias sniego dulkes burn, akis, nos, smaigsto vis kn adatomis, kol nukankina savo auk. Tik tokios purgos metu ant koj vos stoviniam vergui buvo leidiama neieiti darb; iaip darbai vykdavo, nepaisant alio, vtros ir tamsos. 47

Kelet par siautjo i didi gamtos jga.. Ms kuro atsargos buvo maos, bet vistiek per laik buvome kelet kart ukr idin. Aptam narus, dur rmus. Stalo ir suol nebuvo, btume juos sunaudoj kurui. Galop nebepajgme atstumti dur, nebegaljome prieiti prie sniego ir pasigaminti i jo vandens. Usitsusi iaurs vtra ir poliarin naktis, esant mums tokioje padtyje, stipriai veik smegenis. Ypatingai jaunesnieji kalbjo be ryio, kliedjo, jiekojo seniai suvalgytos duonos, kaikurie pyko ir tikinaniai nekjo, kad kainkokie gelbtojai mus visus brinmis rogmis igabens i iaurs. Pagaliau, tarsi pavargusi, vtra sumajo. Mus atkas mons, kuri durys nebuvo sniego uverstos. Kas dar pajg, jo parneti duonos sau ir vaikioti nebegalintiems. Jakutai tiki, kad purga nurimsta tik tada, kai pasiima savo auk. Antrame mediniame barake gyvenusi moterismokytoja dirbo duonos kepykloje. Ji turjo tok darb, apie kur tik sapnuoti tegaljome. Kepykla buvo tik apie 20 metr nuo barako. Kald nakt ji turjo kepykloje dirbti. Nordama atymti ventes, ji apsireng usilikusiais, maie laikomais, graiausiais savo drabuiais, adjo draugams nuneti kok duonos gabaliuk bei rgtaus mieli vandens. Durys buvo sniego uverstos. Nelaiminga moteris, bijodama prarasti gerj darb, u sienos gyvenani moni patariama, pasidar sienoje skyl ir ijo darb. Kepykla buvo juk ia pat. 48

iaurs vtrai aprimus, buvo atkastos to barako durys. Atjs kepjas jiekojo savo darbininks, kad eit dirbti, nes Kald nakt kepykl ji nenujo. Pavasar mediotojai rado j tundroje sualusi. Vjo varoma ir neama, jiekodama kepyklos, ji bgo kartu su vtra apie por kilometr sniego pusnimis. Drabuiai nuo krtins buvo nuplti, nes purgoje mirtantiesiems, es, bna ilta. Jos penkeri met snel prieglaud S-n, stipresn moteris, globoti drauge su savo dukrele. Neatlaidiai dksta tamsioji purga. Ms patalp gyventojai, atrodo, geriau laikosi nei kit, nes vis bendrai rpinosi kuru. Be to, ms tarpe buvo keturi suaug vyrai, kuri vienas turjo kirv. Poliarins nakties antroje pusje padtis mai pradjo blogti, nes iemet purga siaut tik su trumpomis pertraukomis. Nusilpimas ir iltin guld i eils vien po kito. Vtrai kiek aprimus, nutarme silpnuosius veti ligonin. Serganius apvyniojome antklodmis, itraukme pro prieangio lubas ir suguldme plikas roges. Sniego audra ir vl stiprjo. Netalpios ligonins koridorius ir keturi kambariai buvo pilnutliai. Ir ten buvo erkno kambari kampuose ir sij tarpuose, bet nors ir silpnai, patalpos buvo apviestos, krenosi molio plyt krosnys. Moterys, gavusios darb ligoninje po stogu, buvo laimingos. Suildytomis plytomis jos ild ligonius ir tuo jiems paddavo. 49

Ligoninje i u sienos buvo girdti triukmas. Pravrme duris ir tamsoje pamatme moteris, besistengianias ilaikyti ant gryn lent gulint kariuojant vyr. Mes j painojome, tai buvo jaunas pianistas i Klaipdos. Keliaujant Lena, kart karavanas sustojo. Mus ivar taig parinkti kuro virtuvei. Mike utikome skudurinse palapinse gyvenanias suvargusias apiplyusias moteris. Vienos vir, kitos srb vandening uvies sriub. J judesiai buvo lti, a k y s be gyvybs ir lidnos. Moterys nekreip mus dmesio. Milinikoje taigoje retai sutinkamus mones moteris ukalbinome, bet jos mums neatsak. Turjome skubti su kuru. Grdami matme mones dirbanius prie naujos statybos. Mes t moni nebijojome, bet mus nukrt iurpas, kad ir ms bus toks pat likimas. Anuomet is, dabar sergs jaunuolis, paklaus ekist virinink: Kur mus vea ir k mes po ios kelions veiksime?" Esu komunistas, komunistai odi veltui nesvaido; savo garbs odiu utikrinu, kad nukeliav dirbsite savo specialybje", .mandagiai" ypsodamasis atsak ekistas. Nuvykus Trofimovsk, is jaunuolis tuojau buvo paskirtas vejyb, iaurs vjuotus ir altus vandenis. Sergantysis itrko i j laikiusi moter, lindo po lova, be pertraukos kalbdamas ir klieddamas: Kur mano ttis?" O jaunuolio tvas buvo toli nuo ia Krasnojarsko verg stovykloje. Sekani dien jaunuolis mir. Jo motina dar kelionje buvo lyg pamiusi. Snui mirus, ji 50

valkstsi snaus drabuiais, nordama apsikrsti iltine, kad numirt. Tuo kartu ji nemir. Ji pasimir po trij met. Pakilo tamsioji purga. Moterik jo i savo landyns ia pat buvus trobes i virininks pasiskolinti adatos. Bekovodama su audra, ji nepataik trobes. Po poliarins nakties kajrai" (un traukiam rogi vairotojai) rado madaug u kilometro nuo salos j sdomis ant ups ledo sualusi. Pirtas, ant kurio buvo jos iedas, buvo nulautas. Jaunuolio suadtin sirgo barako tamsoje. Gavome dar antr moni pakinkym. Ir vl veme ligonius izoliatori. Nugabenome valdinink Vitkausk, valstiet D., jos berniuk, siuvj Petraitien, 65 met amiaus moter. Izoliatorius buvo rengtas barako patalpose. J id vis laik krenama skardos krosnele. Kiekienas ligonis ia guljo ant savo lent. Mums grtant i darbo, purga ir vl sustiprjo sunku mums buvo stumtis pirmyn. Susitikome su keturiais rogi traukikais. Rogse skersai buvo sudti keturi karstai, lstanioje sniego audroje pastebjome i t rogi slystanius ir virstanius karstus. Traukikai pamet visk, beskubdami dingo sniego verpetuose. Ilgai klajoj, pagaliau susiradome jim ms barak ir, kaip po kautyni, sulindome savo landyn, tamsi, tyli ir alt. Metme kietai paastyje laikytus medio gabalus, nes eidamos tamsoje ar viesoje akimis visuomet jiekodavome medio gabal kurui. siiebme skal. mons ant nar buvo geriau ir laisviau susitvark, uimdami ivetj vietas. Dabar gulint 51

buvo galima sulenkti kelius. Utlms buvo kurkas sunkiau pereiti i vieno gulinio kit. Neklystu, taip sakydama, nes taip negailestingai galvojo kiekvienas i pasilikusi barake. Ubaigusios tos dienos sunkias kautynes su lstania purga, gro kelios malk pjovjos. ioje iauri vj ir audr alyje darbas reikia sunki kov, virijani kiekvieno jgas. Pakrme ms krosnel, bet dabar apie j jau nesirinko nei vaikai, nei suaug, kaip anksiau kad bdavo. Dabar kiekvienas, udjs ant krosnels savo skardinuk ar virdull, slinko atgal savo viet ant nar. Nebegirdjome nusiskundim. Buvome jau tokiame beviltikume, kai mogus jau nebesiskundia savo likimu, nebesikeiia mintimis bei spdiais su kaimynais ir nebeaimanuoja. Sielos ir fizini kani ivarginti, tyljome. Buvome it tie nuvaryti nuo koj gyvuliai, tamsoje patek liekno klimstani praraj, nuolat, bet veltui band ilipti i dumblo, kur kiekvienas judesys reikia jiems kani ir smukim vis gilyn ir gilyn. Lauke ir vl siautjo tamsioji purga visu savo galingumu. iltine a nesirgau, nes buvau ja persirgusi pirmojo karo metu, bet lykiai prakiurs pirtas negijo (apaugo laukinmis msomis), stingo snariai, ant nugaros atsivr cingos aizdos, kraujavo dant smegenys. Antr dien ir sveikoji mano ranka buvo visikai bejg. Ryt pabudusi pajutau neapsakom skausm buvo pei raumen atrus nerv udegimas. Pavydjau ramiai gulintiems ir bejgiams. Supratau, kad a u juos 52

stipresn, nes tok iaur skausm jauia tik stiprs organizmai. Praiau savo draug atleisti man gars vaitojim, kurio kartais nestengiau sulaikyti. Praslinko ir vl viena kita para, bet niekas ms kani vietovs vis dar neatkas. Greta mans guljo gailestingoji sesuo-akuer Z-nien. A t v y k u s mums sal, daktar pam j dirbti ligonin, bet u per drsias kalbas ji buvo pavaryta, paskirta rst i ledo kirsti. Moteris, persirgusi iltine, dabar cingos kankinama, guljo bejg. Tokioje bklje ji m raustis savo kienje ir, suradusi, dav man narkotik. Nuo j mano skausmai kiek liovsi. I lto slinko tamsios ir altos paros viena po kitos. Dabar niekas neband ukurti idinio. Kas turjo duonos plut, apsiklojs galv, j grau, jei dar pajg. Tik kartais i tyl sujaukdavo Petraii trej met dukrels vos girdimas verklenimas. U sienos girdjome mirtanio aimanavimus. I prieais esani nar pasigirsdavo ten guljusios jaunuols, valstiets Dauniens dukters, vaitojimai. Ji buvo persirgusi iltine. Grusi barakan ir neradusi ant nar motinos ir broliuko, jo j jiekoti. Beeidama nualo veid, kuris dabar buvo nuklotas pslmis. Apklokite mane, tetuls, apklokite, mielos tetuls apklokite" maldaujs balsas sklido i kampo kur guljo nelaimingoji. Ligons vaitojimas tssi valand-kit. Niekas nenujo jos apkloti. Kas gi bt pajgs tai atlikti? Jos motina ir broliukas buvo izoliatoriuje. 53

alia jos buvo Deveiki eimos vieta. Tvas ir motina mir. J knai uuot kapinse, guljo sniege. Vyresnysis berniukas pabgo kitas patalpas. Maosios mergyts kitame kampe jau kelinta diena guljo mirusios. A galvojau, kad ten pat galjo bti j vyresniosios dukters vieta. alia dviej mergaii ir motinos, guljo jau mirs Motekaii eimos tvas. Viena t mergaii be pertraukos tyliai meldsi. Petraiiai, tvas su motina, savo knais ild prisglaud trej met dukrel. A r g i galjo tvai savo vaik palikti tokiame altyje neild? Ilinds i guolio, bt mirs. Ten ant nar dar guljo kelios visai silpnos moterys. , , Bandiau pakilti. Reikjo k nors daryti, kad ir skaudiai geliania ranka. Tamsoje iaip taip nuslinkau, gelianios rankos trimis pirtais t umeiau ant lanios mergaits. Jos motinos gras kailiniai buvo ikeisti maisto produktus sandlio virininko monai. Greit Daunits aimanavimai liovsi ji aminai umigo. Ms barako antroji pus buvo pavjui. Todl ten sniegas duris retai kada unedavo, bet utat mons ten kentjo nuo alio. Danai, vtroms kiek aprimus, negaldavome aplinkos painti: kietai suplakto sniego kalnai bdavo luote nuluoti, buvo matyti plika em, smanos nudraskytos, net akmenukai vjo nuneti ir nauji sniego kalnai suneti ir suplakti kitose vietose, o senasis sniegas vienodai graiai ilygintas. Audrai kiek aprimus, pajgesnieji kaimynai ir vl mus atkas, pakr idin. Ir vl ms patalpas sugro silpna gyvyb. Pakilo kaikurios 54

moterys ir i prigimties nelabai pajgus, cingos aizd apnyktas, bet visuomet kitiems padeds, mokytojas Petraitis. Atjo rogi vilkikai ir ieb vak. Savo kanias ubaig valstiets Dauniens dukt, o rankpelnio Deveikos septyni eimos nari vietoje guljo maj dukreli lavoniukai: i gausios eimos gyvi tepasiliko du vyresnieji vaikai. Buvo mirs ir valdininkas Motiekaitis. Ms patalpose gyven, valdininkas Vitkauskas ir jo motina mir izoliatoriuje. Liko tik 16 met amiaus j dukt. Atjo neikai, suvyniojo lavonus antklodes ir itrauk juos i patalp sniego laiptukais pro priemens lub skyl. Nebegaljau atsikelti, nes skaudintus snarius neapsakomai gl ir neleido n truputlio pajudti. I atminties neinyksta ms patalpose matyti iurps vaizdai. Ineant Motekaitien, nuo nar nulipo tik viena j mergait, o antroji jau nebepajg. Jos nenatraliai didels dubusios akys sustingusiai irjo prieing tamsi sien, o lpos monotonikai kak nibdjo. Vyniojant jaunuols lavon, maiau jos nualus be odos veid, maiau jos suknel, kuri jos motina, didel optimist, vykstant mums iaur, laive siuvo i sudvto ilkinio pamualo, kalbdama ir mokydama dukter: Nemanyk Amerikoje elgtis taip, kaip pratai kolchoze begyvendama". Lengvai ir skubiai nejai ine Deveikos mergaii lavonlius lavonin. Atrod, kad jos skubjo pas savo tvus snieguot kalniuk. 55

Ligoninj dirbusi verg dant gydytoja atne man kelis vitaminus ir kainkokio tepalo. Tepal tik kiek vliau galjau naudoti, nes dl dideli skausm ir alio negaljau savo rankos pakelti. Gal vitaminai ir poilsis kiek padjo. Pradjo sveikti ruden sueistas pliuojs pirtas. Msos ir negydomos paios dingo. Ranka atgavo normali ivaizd. Po deimties dien rankas jau galjau kilnoti iki alkni. Nors keliai buvo sutin, peiai susting, bet reikjo eiti i patalp, imti virves ir pradti darb. Ilgesniam laikui neatleido i darbo, nes buvo maa sveik moni. Be to, neij darb mnesio pradioje, gaudavo nedirbaniojo kortel, pagal kuri buvo galima pirktis tik pus dirbaniojo normos, u kuri dar reikjo mokti rubliais.

56

VADINAMASIS DARBO JGOS GELBJIMAS Buvo vasario mnesio pradia. Nors saul pasirodydavo tik kelioms minutms, bet aura ir saullydis ilgai neugesdavo. V j a s didino iaurj alt. Keli imtai Trofimovsko statytoj ir j vaik mir poliarins nakties metu. J lavonai guljo nepalaidoti po sniegu prie barako sien, prie prieangi, prie ligonins. Cinga vis labiau ir labiau plito tarp g y v j moni, o verg stovyklos viepai akivaizdoje buvo didiojo plano vykdymas: reikjo gelbti likusi dar gyv darbo jg. Administracija sak valyti barak patalpas. Aprang ir vis kit mant sak imesti snieg ir ialdyti. Dabar leido pjaustyti sieli rstus kurui. mones m tempti pirt ideginti drabuius. Stipresniems dav vaki, kaip sanitaram ir traukikam (tik sanitarai turjo teis gauti vaki). Pasipainiojus traukikams ligoninje, danokai juos pastiprindavo ameriekiei vitaminais. Pirtis buvo mayt rst trobel. Priemenje nusirengus, drabuius reikjo atiduoti, kad idegint skardos spintoje, kur jos i apaios danokai apdegdavo, o i viraus tik suildavo. altesns pirties patalp kerts buvo priledjusios. Kiekvienas pirtyje gaudavo ind su iltu vandeniu. ia apsinuogindavo; isivilkus i aprangos ir skudur, moni knai buvo vairiausi: vieni tam57

ss, panas griauius; kiti ipamp, j veiduose po oda buvo matyti vanduo. Daug kas buvo paenklinti didelmis tamsiai melsvomis cingos dmmis, turjo dideles atviras aizdas ant koj ir ant viso kno. mons nuo liemens iki koj aplip savo kruvinomis imatomis. mons su sutrauktais snarais; mons su utli lizdais galvos plaukuose. Nepatyrs nesivaizduoja t parazit pavojingumo. Ms padtyje pas nusilpus utls taip greit veissi, kad nustelbdavo tokio nelaimingo pasiprieinim nusilps mogus patekdavo visikon io gyvio galion. Negilios nualimo aizdos ir psls buvo prastos ir maa dmesio tesukeldavo. Didij ali metu kaikuri verg vienur ar kitur vediojimas sutrumpindavo j kanias, pagreitindavo j mirt. Nukankinti mons, kaip imanydami, slapstsi, kad nepatekt i pirt. Prisimenu kaikuriuos barakuose matytus vaizdus, kuri joks mogus, juos mats, negalt pamirti. Nors visuose barakuose, ms kani patalpose, gyvenimo slygos buvo beveik vienodos, bet kaikur tie vaizdai buvo iurpulingi. Tamsoje ir altyje atlaik baisij Arkties iem, dabar nusilp ir jau nebepakildami i savo guoli, mons merdjo. Tokius vaizdus savo akimis matme patalpose, kuriose buvo sugrsti suomiai, lietuviai ir ydai. kit patalp vid liaume pro lubas, traukdami su savim saus snieg. Visikoje patalpos tamsoje idinyje erpljo arijos. Visika tyla. Tik iebtos sakuotos ir dmus skleidianios ska58

los viesa krito ant gulinio vaiko, apviesdama pilk jo veid ir visikai juod nos. Vaikinas, besigindamas nuo alio savo galv buvo apsimauklins skudurais. Ten pat, vidury patalpos, kelios kitos apvyniotos galvos buvo palinkusios prie gstanio idinio, kuriame spindjo kelios arijos. Ir t moni veidai buvo juodi. Nuo sakuot skal dm tie mons buvo aprk ir pajuodav. Ugsus skalai, udegme vak. Mirgjo apalusios ir aperknjusios sienos ir lubos. Ir ia moni dalis buvo imirusi. Likusieji dabar turjo pakankamai vietos ant nar. Viename apeknjusiame kampe kakas negarsiai praneko. Prijome. Paimkite j, paimkite ir inekite, jis tingjo, nepadjo apsirpinti kuru ir taip d v o k i a . . . utltas. . . " buvo girdti i kito mogaus, netoli to jaunuolio gulinio, balsas. vaks viesoje pamatme kampe prie apeknjusi plyt sienos madaug 17 met vaikino sunykus veid. Paklme skurdius skarmalus. Jo sulenkti keliai buvo kietai pritraukti prie kno. Taip pat sulenktos ir pritrauktos alkns; jo guolis nuklotas kruvinomis imatomis. Kai tik nejos atsargiai prie jo prisiliet, nelaimingasis pradjo garsiai vaitoti, nesileido pakeliamas. Pamme mes j su visais skarmalais, kuriuose jis guljo, uritinome jo sulankstyt kn ant ligonins paklods ir itraukme j pro lub skyl. Velkamas izoliatori ms pacientas vis vaitojo ir vaitojo. Mums grtant i ligonins, daktar sak iveti i ligonins ms patalp gyventoj vals59

tiet Daunien, persirgusi iltine. Moterik labai pra: Daktare, neiraykite mans, man taip skauda rankas, a adatos jose neilaikysiu..." Po persirgtos iltins kainkodl ia visiems geidavo koj ir rank pirtus. Adatos tu neilaikysi, bet kastuv taip", atkirto daktar. A nenoriu ir nedrstu smerkti daktars, nes ji, jauna gydytoja, negaljo savo sunki pareig atlikti tokiose nepaprastai sunkiose slygose (be reikaling priemoni); taiau i odi ji galjo ir nesakyti. Parveme moter-ligon barak. Savo dukters Daunien ant nar jau nebesurado; jos vienintelis snelis Jurgytis buvo izoliatoriuje. Kitas 3 met berniukas, prie ion atvykstant, mir Altajaus sovchoze, kur pati savo rankomis turjo j ukasti, nes t, kurie jai bt galj padti, neatleido i darb. Jos vyras mir Kansko kaljime. Penkeriems metams po io vykio praslinkus, Lenos upje paskendo jos Jurgytis. I to paties trobesio, i kurio igabenom 17 m. utlt ir nusilpus jaunuol, turjome iveti dar ir mirusius. Nors per laik buvo priprat prie minties, kad r y t ar poryt mes paios mirsime, bet a visuomet baisiai bijojau prisiliesti prie lavon. Tad susiradau prieast ir palikau trumpam, laikui savo pareig draugus. Dabar a dirbau barak valymo darbus. U prieingo namo bestovdama, maiau, kaip mons, ant barako lub stovdami, pro ang, kaip i ulinio, trauk moters G. lavon. Jos gal60

va buvo neapdengta. Mirusios veidas buvo dideli skausm ivagotas. V j a s draik josios plaukus. Tuo pat metu pro al jo vejybos ir prekybos direktoriai. Nenutraukdami savo panekesio, met abejing vilgsn tempiam moters lavon; jie ramiausiai, tarsi nieko nepastebj, nudlino toliau. Jie gi buvo kits kitam svetimi ir, gal bt, bijojo parodyti uuojautos mums, pasmerktiems monms. Jie gerai inojo, kad prie ios baili valdios greit patys gali patekti ms padtin. Moters Ganzos i Klaipdos snus guljo ligoninj su nualusia kojos kulnimi. Jos vyras Krasnojarsko verg stovykloje didel varg vargo. Valme lent barakus, kuri galins patalpos buvo ypatingai apledjusios. Lauke altis siek -50C (-58F). Kai ukurdavo gelein krosnel, ledas tirpdavo ir vanduo i lub srovmis bgdavo patalp. Pirties patalpos buvo per maos, kad bt galima ms valom patalp palieglius visus vienu kartu jas sutalpinti. Tad likusieji negaljo niekur nuo varvanio vandens pasislpti. Tik grubi ironija buvo ilkinis sktis, kur ant savo galvos buvo isktusi viena bejg skuduruose gulinti moteris. Metme alt ialdyti vis mirusij ir pirtyje patalpintj dvokianius skudurus ir drabuius. ie daiktai ms nebejaudino, nes paios buvome uimtos savo gyvybs gelbjimu. Kai a imeiau snieg kainkieno vatinuk, jis dideliame altyje staiga nubalo nuo gausybs sualusi utli. Buvo taip lyktu, jog atrod, kad nustojau kvpuoti. Metant vatinuk, i jo kiens ikrito daug soviet valstybs loterijos
61

biliet. Taigi, vatinukas priklaus tikram Rusijos gyventojui. Nujome kitas patalpas. Ir ia i apilusi lub varvjo, bet kiek maiau, nes dalis leido jau buvo nutirpusi. Su smilkstaniomis skalomis paskendusios dmuose ia i lto, kaip dvasios, judjo moterys, besiruodamos pirt. Netoli nuo ugniakuro ant nar krato guljo cingos parbloktas vidutinio gio knas. Kojos buvo udengtos, krtin ir pilvas itin, galva pritraukta prie kno, liesos plonos rankos atrod lyg pridtos, pilkas veidas sutins, akys umerktos, dantys suksti, lpos apkepusios sudivusiu krauju. Matyt, jis dar buvo kiek gyvas, nes utls knibdjo jo antakiuose, blakstienose, smilkiniuose ir ropojo kakta. Prie tokios viesos mes tik tiek galjome irti. iose iurpiose ms gyvenimo slygose ir mirtanij aplinkoje man beveik neteko matyti verkeni moni, bet, jei kas pravirkdavo, tok maiusieji negaldavo pamirti raudos gars bei verkianio veido iraikos. Sukniubusi ant io pusgyvio vaikino, kartodama Eino vard, verk jo motina. barak atjusi feler ligoniui virkt vaist ir tuojau ijo. Vlokai vakare brigadininkas pasiunt mus iveti tuiame mediniame pastate palikt nusilpus mog. io pastato-barako gyventoj dalis imir. Likusieji buvo ij kitas patalpas. Todl i patalpa buvo itutjusi. Menka vaks viesa apviet erdvi tui patalp. Snieguotoje asloje prie ulusios geleins krosnels guljo mogysta. Nuslydusi ausin kepur atsklei62

d gausi plauk jaunos moters galv. Jos rankos buvo itiestos krosnels link jiekota ilumos iraustuose idinio pelenuose. I aprangos buvo matyt, kad moteris bus dirbusi kur nors svarbesn darb, nes turjo vata pamutas kelnes ir fufaik" (vatinuk). Buvome tik dvi moterys - pristatytojos. Sukaupusios visas savo jgas, uklme nelaimingj ant antklods, suvystme, itraukme laukan ir paguldme ant rogi. Mes neinojome, kuri pus j veti. Sniegas, masmis krisdamas akis, sunkino ms orientacij. inojome, kad negalime jos gabenti pirt, nes jau vlu pirtis nebeiveik, o izoliatorius sausakimai prigrstas. Tad vem j ligoninn. Bet ir ligoninje nebuvo laisvos vietels, palikome j koridoriuje pasodint ant rogi. Moteris buvo utlm aptekusi, cingos ir alio nukankinta. Ji kalbjo rusikai. Klausme: Kaip tu, io krato laisvasis mogus, ia atklydai?" Ji sak, esanti i Jakutsko. Prikalbta ion atvykti. Direktorius nekjo, kad ia es daug uv, u didesnes moksi daug pinig, o maj es tiek, kad per jas bsi galima vaikioti. Mieste, es, stig maisto, todl ji paklausiusi ir ion, iaur, atvykusi. vejyba buvo neskminga: maai udirbusi ir jau seniai nebegalinti ipirkti maisto kortels. Apie uv, es, netenka n kalbti. U j moteris gavusi maist i bendro katilo, iurpi buvo ivaizda, bet jos balsas buvo skambus. Matyt, bta stiprios sveikatos mogaus. Vliau a j maiau mirusi. Sanitars mums rod kaikuri prikalbint" tv-jakut vaikus. Jiems cinga ikraip burnas. 63

Jie vaitodami kvpavo pro sukstus dantis. Atidarius lpas, buvo matomi kraujuoj dant smegenys. Prikalbint" bei suagituot Sibiro krato moni Trofimovske buvo nedaug. Bet ia buvusieji riebiais keiksmais apgailestavo, kad patikjo graiems savo virinink paadams ir ion atvyko. U k mes kovojame?" nekjo jie. Ar ne vistiek, k a s mus oio rag lenkia, privatus savininkas ar darbinink valstybs direktorius?" Dotnuvos ems kio Akademijos rektorius prof. V. Vilkaitis dirbo tundroje prie saman rinkimo. Prie poliarinmis naktims prasidedant, jis ir jo eima, mona (pedagog), 12 m. amiaus snus ir 8 m. dukt, buvo pasisti saugoti susdyt uv statini. Sandlis buvo u kilometro nuo naujai pastatytos sodybos. Ten buvo vienia lent sukalta pair ir iki puss smlyje saman sargo buvein. Direktorius buvo adjs ateityje rengti prof. Vilkaiio vadovaujam iltnam Trofimovske, bet tas pats direktorius nepasirpino, kad profesorius ilikt gyvas. Profesorius taip pat mir bado .mirtimi, besistengdamas jam priklausaniu duonos gabaliuku ilaikyti savo vaik gyvyb. Jis mir cingos susuktais snariais, utli sustas. uv saugodami Vilkaiiai negaljo j j a pasinaudoti savo ir savo eimos gyvybei ilaikyti. Kankinio profesoriaus snariai buvo jau susting, bet jis dar su viltimi kalbjo apie paskutin svajon, kad cingos susuktam., dn patalpintam leist jam grti savo tvyn. Siautjo vidutin sniego audra, kai prof. Vil64

kaiio palaikus nutempme kapini viet ir paguldme sniege prie kit nukankint verg. Tautieiai ipra i direktoriaus lent profesoriaus karstui. Jo snus buvo labai jautrios prigimties. Jis visuome stengdavosi kam nors padti. Jis dirbo statini dirbtuvse. Prie io darbo buvo pristatyti atvetieji jauni jakutai. J tvams imirus kolchozuose, jaunieji, pabg miest, kur gyveno klajokli gyvenim. Pamintini j paproiai: kankinti savo draug, atiminti alkanam duon, drabu; mutis, aloti peiliais ar dideliame altyje kur nors savik istumti i patalp. Savo iauraus meistro jie nebijodavo, bet jaunj Vilkait jie myljo ir jo neukabindavo, eeriems metams praslinkus, pakrikusi nervais, cingos aizd nukankinta Jakutske mir prof. Vilkaiio mona. Po keli dien, mums pradjus dirbti ligoninje, gydytoja liep nugabenti barak trij vaik motin, buv. pato valdinink Amantien. Moteris buvo visai be jg, tad mes iaip taip isisukome nuo jos gabenimo barak, susirasdami prieasi. Kambarys, i kurio ji buvo iveta, itutjo. Kol ji buvo ligoninje, to kambario mons isikl kitur. Tuo bdu i moteris praktikai neteko savo vietos. Ligonins priestatas, kuriame buvo sudti ligoni drabuiai, iki lub buvo prinetos jau kieto, susiguljusio sniego, tad negaljome paimti ligons drabui. Ir kart atsikalbjome, kad nuogos, be drabui moters mes negalim gabenti. Amantien atve kiti palydovai ir per lub skyl nuleido ms kambar, nes ia per trum65

p laik buvo mir per deimt asmen ir buvo apstu vietos. Bet kas ir kaip mirtani galjo ia slaugyti? Nutempme j atgal ligonin, kur netrukus ji ir mir. Ir Arkt atveta Amantien niekad nenusimindavo. Ji danai kalbdavo apie save, kad galinti daug dirbti, kad ir vairiausius darbus. Besidiaugdama gautu ligoninje darbu, ji buvo labai patenkinta savo vaik sveikata ir smarkumu. Veama Trofimovsk, ji buvo taip pat geros nuotaikos: juokavo ir, kai mus ikl krant, nekjo, kad ia pasiliksime tik tol, kol atplauks jr laivai, kuriais tikrai keliausime Amerik. i moteris tada n nepagalvojo, kad jai teks dl savo vaik skaudiai verkti, kai ji kiek vliau pamat prie ko neivengiamai viskas jo. Jis vis dar laiksi, kad nepakrikt jos nervai. Amantiens kdikis mir tuojau, atvykus krat. Jos 5-ri met amiaus mergait mir, jei esant ligoninje. Jos vyras buvo Krasnojarsko stovyklose. Tai toks buvo ios optimistikai nusiteikusios ir darbios moters ir jos vaik gyvenimo galas. Man su kita moterimi teko gabenti septyneri met amiaus mergait kambar, kur buvo sutelkti vaikai-nalaiiai. Itutjusioje barako kertje, vaks viesai parykinant aprkusias lent sienas, tos viesos prieblandoje tyliai n nekrusteldami vieniai stovjo keletas vaik-nalaii su veidukais be iraikos ir vaikiko gyvumo. O ia pat niri su aprita galva moteris kiek pasilenkusi mai besikrenani krosnel. Palikusios ms atvet mergait-nalait, skubjome i pa66

talpos, pavadintos prieglauda", nes jau perdaug baisi vaizd buvome mat. Taiau dar baisesnis jausmas mus apm, pamaius ios prieglaudos" vaikus-nalaiius, pasilikusius be tv. Mes aikiai jautme, kad ijusios u dur palikome ten did iems nalaiiams bolevik nusikaltim, bet privaljome tylti. Jei ie vargai vaikai, ilik gyvi, paaugs, tai jiems kals galvas, kad jie turi garbinti savo tv udikus ir dirbti smurtinink naudai. Saloje, kiek toliau nuo neseniai pastatytos gyvenviets, savo jurtose iemojo jakut vej kolchozas. Pirmais ms ia iemojimo metais, mes su jais retai susitikdavome. O dabar, orui kiek atylant, matme, kad ir itos stovyklos mirusius temp kapinms skirt viet. Trofimovsko vejybos monje jakut nedaug tebuvo. J monos prieindavosi ir darbus neidavo. Jos nekjo: Ar tai ia bsis tasai laimingasis gyvenimas, kur adjo soviet valdia?" emesnieji virininkai pareikdavo, kad jakutai, es, nesusipratusi tauta, sunkiai apvieiama, nors i tauta savo savita kultra, gal bt buvo praokusi mokytuosius rusus. inau tik tiek, kad rusams-bolevikams sigaljus, 1939 metais ir jakutams buvo bruktas rusikasis raidynas. Ir jakutai prie j nor buvo atgabenti tolimj iaur. Jie sirgo trachoma, diova, kentjo nuo soliterio ir cingos. Mums kart teko gabenti jakut ligoninn. is mogus nenorjo palikti savo darbo duts su rankiais. Reikjo ir dut su juo gabenti. Bloga rus kalba jis mums aikino, kad ess dailid. 67

Jakutske jis turs nuosav namel ir kad sachalier" (miri jakut) naalnikai" j ia atgrd, sakydami jam eik kur nori" kartodamas j odius aimanavo ligonis. Supratome, kad vienam sachaliar" prireik to jakuto namuko. Begelbjanioms iauri gyvenimo slyg naikinam darbo jg, mums paioms reikjo nuolat tvarkytis, lopyti savo skudurus. Mintyse tik duona, kuras ir skudurai. Motinoms, be to, rpjo apsnigtuose barakuose tamsoje nykstantieji gyvieji ir mirusieji vaikai. A savo rankas vis dar tegaljau lankstyti tik iki alkni, mano keliai buvo patin ir nelanksts, galvojimas lyg aptems. Dl maisto stokos visai nusilpusius ir serganius betampydamos ligonin, galjome geriau painti ms gydytoj moter Gryko (ukrainiei kilms). Jos tvai bolevik valdios buvo ivaryti i gimtojo krato, o dukt patekusi komjaunim, aukljosi bolevikinje dvasioje kitaip galvojani ir soviet valdios darbams nepritariani neapykantos dvasioje. Susidars dvilypumas tarp dabartinio aukljimo ir paprasto gyvenimiko monikumo danai reiksi gydytojos poelgiuose. Mes dar nesupratome, kad soviet Rusijos monms aukljimu skiepijamos pairos bei proiai danai paprastoje gyvenimo praktikoje paremiamos dar ir teroro priemonmis. Jei, pavyzdiui, gydytoj atsiunt bais krat, tai ir ji pati inojo bei jaut, kad ji neturi valdioje ir partijoje pasitikjimo. Save gelbdama nuo tarim, ji ir vergams kartais bdavo gana iurkti. 68

Buvo teisiama ligonins eiminink lietuv S. u valstybe niekinanias kalbas. Kaltinamoji, visiems girdint, buvo pasakojusi apie bolevik iaurumus Lietuvoje, bet teisme gydytoja liudijo, kad kaltinamoji S., jai girdint, nieko panaaus nesakiusi. Tokiu savo liudijimu gydytoja buvo nusidjusi bolevizmui. Jei gydytojos liudijimas bt kitoje, daugiau apgyventoje vietoje, kur bolevikams bt buv patogu u tok liudijim keryti, jie gydytojai Gryko bt ikl byl, kaip tautos idavikei", gynusiai prie. Bet ia buvo kitos slygos gydytoja buvo nepakeiiama, todl pasitenkinta partijos sekretoriaus ibievo grietu gydytojai spjimu. eiminink S. pasmerk 7 metams darbo stovykl, atskyr nuo dukters ir igabeno. Pati pasmerktoji teisme laiksi labai drsiai, pakartodama teismui, k buvo kalbjusi. Vadinamasis teisjas, skelbdamas sprendim, dar ir nuo savs pridjo: Uteks jai septyneri met, ji ir t neilaikys" cinikai pateisino tok bk tai minkt sprendim. Gydytojos atmintyje iki mirties turjo pasilikti ia patirti iaurs gyvenimo vaizdai. Septyneriems metams praslinkus, gydytoja po asmenins ir tarnybins neskms mir Jakutske. Ms moterys pasakojo, kad ji mirties patale klieddama kalbjo apie alius ir iaurius iaurs vjus. Jau saul vieia naujai pastatytam Trofimovskui. Sniego audros dabar bdavo reiau, su didesnmis pertraukomis. Sauls viesoje jau matme ilindusius ir savo dar sniego dengiam buveini skudurais dvinius poliarin laikotarp ikentjusius mones. Apraiiotais veidais, itinu69

siomis kojomis, pasiramstydami pagaliais, per baltai vieianio, kietai suplakto sniego pusnis jie vos nevos judjo duonos parduotuvs link. en ir ten jau buvo matomi sikink virves susikprin rogi traukikai toliau vykstantieji malk rpintojai, o ups lik ledo kirtikai. Vis dar negaliu pamirti maaems jg netekusios, dabar kiek atsipeikjusios kininks Augustiniens, susikprinusios moteries. Ji kraptsi sniege, virinink atmat vietoje, kaip alkanas ir ibadjs uo. Jos galvos apdangalas buvo glind (utli perais) imargintas. Greit ir ji mir. Ji guldavo prie barako sienos, laukdama, kad greiiau nukeliaut pas savo mirusius vaikus. Jos snus ir dukt, smarks plyt neikai, jau guljo sniege kapini vietoje. Jos v y r a s ir kitas snus mir Altajaus mik darbuose. Liko tik 12 m. Antanlis, kur laik dirbs uvininkysts kolchoze.

O virininku butuose? Virininkams i rst statytuose namuose niekas poliarins nakties metu nei cinga, nei iltine nesirgo. Tik sausio mnes vienas j buvo gavs plaui udegim. Felers lydimi turjome j pristatyti ligonin, kur jam buvo paskirta vieta. Paties virininko kambarys skendjo vaki viesoje ir buvo iltas, nes vis par krenosi molio plyt krosnis. Ten buvo stalas, suolai, gelein lova. Matme iltas antklodes, kailinius, i ivai70

riaui vri plauk nuvelt avalyn ir tokios pat mediagos pirtines. Ustalje sdjo jauna grai mergina, valg saldumynus. Stalas buvo apkrautas amerikonikais konservais, balta duona, saldumynais ir net vodka". Apie 40 m. amiaus ligonis kariavo ir sunkiai kvpavo. Feler reng ligon. Mergina buvo rami ir abejinga visam tam, kas kambary vyko. Ji ramiai ukandiavo. Toji mergina buvo iviliota ir paimta i ibadjusio barako, kad virininkui ilgos poliarins naktys bt trumpesns. Priekambaryje matme sdytos riebios uvies statin. Alkani palydovai, eidami pro al, sugebjo kelias uvis paimti.

71

POLIARINS GAMTOS YPATUMAI Nugrsti Arkt, 1942 m. rugpiio mn. pabaigoje, mes neturjome maiausios nuovokos, kaip mus pasitiks tolimosios iaurs gamta. Mes apie tai net galvoti negalvojome. Patyr daug skriaud i pavergusi mus bolevik ir savanaudik pareign, mes manme, kad tik su tuo vienu klastingu prieu reikal tetursime. Bet taip nebuvo. Ms lauk dar ir kitas prieas iaurs gamta su visais jos ypatumais. Kokie tie ypatumai buvo, jau inome. Gamtos lstanias jgas pasiruo mons nugali. Mes tuo sitikinome, matydami kaip atrod (buvo pasiruo) privilegijuoti ms pavergjai. Mes gi prie tuos du ms prieus buvome visiki bejgiai. Kad skaitytojui dar labiau paaikt, kokiose slygose nutremtiems teko grumtis, noriu pasakyti nors trumpai apie mus pasitikusi poliarin gamt. Spalio mnesiui baigiantis, paskutiniajam viesos ruoeliui pasirodius ir tuojau ir vl dingus, iaurje prasiddavo poliarin naktis, kuri tssi iki sausio mnesio galo. Poliarins nakties pradioje saultekis dingsta. Tik vidudieniais iauta lyg ir aurel, bet ir i, kasdien vis trumpdama, gruodio pradioje inyksta. Tuomet sigali visuotin tamsa be maiausios provaists. Tai ir yra poliarins nakties pradia; nakties, kuri ia, pas mus, tsdavosi apie tris mnesius. Juo ariau iaurs pol, juo ilgiau trunka poliarins naktys, pvz. pitzbergene jos tsiasi visus eis mnesius. Gruodio mn. prasideda baisij tamsij purg (sniego pg) siautjimai, kurie kartojasi su 72

trumpesnmis bei ilgesnmis pertraukomis. Mes, vergai, buvome blogiausiai aprpinti, blogiau u gyvulius. Todl poliarines naktis su j iaurybmis galdavo pakelti tik stipriausieji, bet toki buvo labai nedaug. Apie poliarins nakties metu bado ir ali siautjimo paskas jau esu pasisakiusi. Sausio mn. baigiantis, pietuose ir vl pasirodydavo vos pastebimas greit inykstantis viesos ruoelis, prie tris mnesius reiks poliarins nakties artjim ir jos sigaljim. O dabar toks viesos ruoelis skelbdavo Arkties nebyliam pasauliui sauls viesos j sugrim. Ir dabar, vos tik pasirods, tas viesos ruoelis ir vl tuojau dingdavo, taiau kart jis laipsnikai vis isiplsdamas ir diddamas versdavo auros vies ilgiau pasilikti, iki pasirodydavo pirmas auksinis sauls viesos spindulys. Tuo bdu neskubdamas Arkt ateina pavasaris, o po jo ir vasara. Nuo gegus mn. pradios iki liepos iuos tris mnesius saul, visai nenusileisdama, teikia iaurs plotams balzgan, bet alt vies. iuo metu tundroje suydi kaikurios glyts rykiomis spalvomis, prisistatydamos be pertraukos besitsianiai dienai, apvaldiusiai ir nakties met iaurs dienonakiai. Tie augaliukai, besigindami nuo altj vj, nedrsta augiau nuo ems paviriaus pakilti. Dienonakio metu suydi kiekviena olel, nors j ydjimas trunka tik dvi tris dienas. Mat, balzgana ir alta sauls viesa em tik per 30 cm teatildo. Tai taip ia iaurje kaitaliojasi met laikai. Jie visai nepanas ms tvyns Lietuvos met laikus. Nra ant ems rutulio vietos, kurioje nesuras73

tumme gamtos groybi. Taigi ir Arkties tundroje j nestinga. Gyvendami kankini ir paniekint gyvenim, mes, vergai, matydavome snieg, led, tamsi bei pilk paliugusi tundr, tirtas miglas, audringus vandenis; jausdavome negailesting alt, varbius vjus ir nuolat greta savs stovini mirt. Bet vis tiek atmintyje pasiliko kaikurie Arkties groio vaizdai. Kartais, poliarinms naktims pusjus, giliai tamsiose vaigdtose padangse vaivorykts spalvomis be atvangos, ia pakildamos, ia ir vl nusileisdamos, spalvingomis skaromis ore aizdavo iaurs pavaists. Tuo metu kaikas ir i msiki pakeldavo akis ukert gamtos aism. Ir pilnaties mnulis, nusileids prie horizonto, atrodydavo mums daug didesnis, negu gimtajame krate. Kartais jis primindavo mums didel lemp su plaiu oro gaubtuvu, vietusioms sniego nuklotoms lygumoms, kurios tokiais atvejais atrodydavo beribmis. Tuomet mnulis mums, moterims, kinkytoms sunkaus krovinio roges, apviesdavo keli, kad nepaklystume. Ilgosios poliarins naktys pavojingos net geriausiai aprpintiems monms. Su vadinamaisiais laisvaisiais krat atvykusiais tarnautojais, bolevikai sudarindavo tik trej met sutartis, nes net medicinos specialistai skelbia, kad ilgiau pasilikti Arktikoje yra kenksminga sveikatai. Tos ries soviet darbuotojai, komunist partijos tikrieji privilegijuotieji nariai, igyven sutartus tris metus A r k t y j e , gaudavo ilgiausias atostogas brangiai savo sveikatai Krymo sanatorijose pataisyti. 74

NUMARINTJ P L A N DIREKTORIAI VYKD Nors gyvi ilik mons ir buvo visikai palieg, bet jie ilaik bais bandym. I to verg viepaiai padar aiki ivad, kad mes esame itverminga, iam darbui tinkanti ir, be to, dar nepaprastai pigi darbo jga. Prasidjo ia iaurje kolkas vienintelis susisiekimo bdas nartomis" (un traukiam rogi vilkstins). I Buluno rajono dabar atsigrdo partijos atstovas ir apskrities gydytojas Svinobojev. Atve puini spygli maius ir amerikonik vitamin. Dabar jau tuiame barake reng viet nevarumuose pvantiems ir sunkiai sergantiems monms. sak net tris kartus visus varyti pirt ir nukirpti parazitais knibdanius plaukus. Pirtyje gruzdino nevirtus irnius ir dalijo juos kiekvienam po aukt. Cingai ir viduriavimui sulaikyti grme margancovk" (calium hypermanganicum skiedin). Maisto produkt Trofimovsk buvo atgabenta pakankamai; jais galt imaitinti visus ia mirusius. Virininkai neleido naudoti kurui sieli rst. Pusnuogiems monms nedav aprangos. Ujus poliarinei nakiai, sumaino ir taip jau beveik bevert maisto davin, kurio daugelis dargi pirkti negaljo. 75

Jei bt buv leista nors kiek aprpinti vaikus ir gausesnes eimas maistu, sudarant galimyb pirkti kad ir t pat sumaint maisto davin, mons nebt tiek kentj ir nebt tiek daug j imir, ia, iaurje, buvo ir milt ir kit produkt atsargos, nes savo laiku i Amerikos uost Tiksi buvo atveta apsiai visoki grybi. Ir ia apsukrs prekybos vadovai pelnsi, kartais leisdami pardavinti be korteli vadinamomis komercinmis kainomis (po 80 rubli kilogramui) visai pavinkusius lainius. Jie juto, kad pas alkanus vergus atsiras reikaling rubli. Veme malkas naujai rengiamoms cinga sergantiems patalpoms apildyti. Tose patalpose mirtis ts savo darb, skirdama silpnuosius nuo stipresnij. Suom, kuri mes dar prie dvi dienas atveme ias patalpas ir kuri mums pasakojo, kaip auniai ji dirbusi kolchoze prie Leningrado, dabar jau buvo ia mirusi. Nuo vandens spaudimo ipampusio veido dar nebuvo inykusi savotika ironika jos ypsena. Lientpivs darbininkas Markeviius i Dzkijos taip pat ia mir. Jis nukeliavo pas savo mergaites, kurios ia pat mir. I tos eimos keturi vaik, tvo ir motinos gyvi teiliko tiktai motina ir viena dukrel Onyt. Vienas jaunuolis su apalusiomis koj galnmis, neslpdamas aar, verk savo motinos, kuri buvo mirusi vasario mnes, bet tik dabar jam, apie tai buvo praneta. Ms senasis krosnininkas J., ilaiks iaurj met, dabar ia, sddamas prie krosnels, kepsi milt lepiokas" (paplotlius) ir valg, u76

sigerdamas pu skuj arbata. Mielasis ms meistras J., pakls visus sunkumus, iliko gyvas, bet apkurto. Tai buvo vienintelis senesnio amiaus mano ia sutiktas mogus, kuris iliko gyvas. Tai buvo tvirtas kai uolas, darbtus ir protingas vyras; savo itverme ir nepalauiama valia bei viltimi jis pas mus tapo tautos atsparumo simboliu. Atkasant i sniego mirusij lavonus, pradjo temti. Vjas vis stiprjo ir stiprjo. Sniegas lipd akis. darb dirbusieji nesuskubo nugabenti vieno lavono kapus, paliko prie ligonins sienos. Kit dien Buluno rajono virininkas, pasikviets kelis darbininkus, pareik jiems grieiausi papeikim, kad jie paliko lavon j gi vrys galjo sualoti. Virininkas aikiai pasak, kuriuo soviet sjungos statym straipsniu ir kokia jiems gresianti bausm. itas kvailas virininko pareikimas tiems vyrams buvo tiek netiktas, kad n vienas j neinojo, kaip jam pasiteisinti. Mirusij lavonai be karst buvo isklaidyti po vis gyvenviets teritorij. Jei ligoninje mirusiam niekas neatnedavo apvalkalo, tokius lavonus kap vietoje palikdavo ant sniego visai nuogus. Lavonus, paliktus be karst, ia apgraudavo baltosios laps. Betgi ito Buluno rajono sovietinis bonza, tarsi, nemat. Vjas buvo nupts snieg nuo Markevii 12 met amiaus dukrels lavono. Jos veidelyje buvo sustingusi maloni ypsena. Motina, pati skursdama, savo dukters galv buvo apriusi graia skaryte. Vien mergaits rank apgrau laps, 77

palikdamos sniege kruvinus kno gaballius su kaulo liekonomis. Atvetas krat barzdotas dailid rpestingai vaistsi kirviu, statydamas namelius i rst. Direktorius ess saks, kad dailid tuose nameliuose ir pats galsis gyventi, jei gerai dirbsis. Dailid buvo su eima, kuri jis stengsi gelbti. Taiau darbtusis statytojas mir barak tamsoje ir altyje jo lavonas, vri apgrautas, guljo sniege be karsto. Moteriks, mokytojos i Leningrado, lavonas ten pat guljo visai nuogas. Palaidoti visus mirusius, paliktus atviroje vietoje sniege, dar nebuvo atjs laikas. Kovo mn. u naujai apstatytos Trofimovsko gyvenviets, orams aprimus, poliarinei saulei apvietus plaisias sniego apklotas ir vjo ilygintas lygumas, galjai matyti daug vjo supst, kiek pakilusi sniego kupetli. Neinantis, k tos kupetls reikia, jei pasiteiraut, gaut paprast atsakym, tai iauriuoju iemos metu ms mirusiems poliarini vj supilti sniego antkapiai. Kartais tie patys iaurs vjai, l y g ir beaisdami, iuos sniego antkapius nupsdavo, bet ir vl, lyg ir susigd tokiu savo darbu, juos naujai supildavo ir rpestingai balta sniego drobule apklodavo.

78

B A L A N D I S is mnuo buvo mus vis geriausias. Nors altis siek -30C (-22F), bet nebuvo varbij vj. Sniegas buvo kietas, ir kojos jame neklimpo. Saul viet, ir baltas sniegas skaisiai mirgjo. Po poliarini nakt ijusiems i barak tamsos reikjo saugoti akis nuo akinanios viesos, iuo laiku daugelis susirgd akis. Sergs akimis visikai nemat ir jaut, lyg kietas trupinys bt jas krits. Bet, majant sniegui, pasirodius tamsioms vietoms apnuogintoje emje, aki ligos pasibaigdavo. Prasidjo danesnis susisiekimas unimis. Jaunas kajuras, rusas, keliavs kelis imtus kilometr, tylomis pasakojo, kad jam tek usukti jakut kolchoz. Norjs jis ten pailsti, bet gyvenviet buvusi tuia, be gyvo mogaus. Jurtose jis mats lavonus. Jam atrod, kad ten mons buv irauti i normali gyvenimo slyg, jiems atimant paskutines gyvenimui btinas priemones. Kajuras turjs apleisti i viet, nes joje mogui buv labai nejauku. Kiek vliau paaikjo tos gyvenviets moni masinio mirimo prieastis. 1941-42 m. ir Jakutijoje rusai bolevikai ved kolchozin tvark. Imir ne rusai, bet jakutai. Tai ko ia buvo bolevikams jaudintis! Nuo Stolby stovyklos (apie 200 km nuo Trofimovsko) kart atvar rinktini vyr br. Juos 79

budriai stebjo, kad su mumis nesusitikt ir nesikalbt. Kartais atsitiktinai prasilenkdami klausdavome: Pagal kur?" Tai buvo visiems Soviet Rusijos monms suprantamas klausimas. Atsakydavo: Pagal 58-j', t.y., kaip tvyns idavikai". Nors tikrieji idavikai buvo juos nubaudusieji bolevikai. iems v y r a m s teko kirsti sualusioje emje duobes ir palaidoti Trofimovsko statytojus, nes ms tarpe jau nebuvo moni, pajgiani tok darb atlikti. Kaikuri gimins savo mirusiems stat medinius kryelius. Jei buvo leidiama tiems kryiams pasilikti, tai buvo prieasi: kryiai buvo tolokai nuo Trofimovsko navigacijos kelio ir sunkiai i tolo irimi. Kita vertus, darbininks vergs, matydamos kentjimo simbol kryi, NKVD agent galvojimu, nusiramindavo ir dl to naiau dirbdavo. Bolevik metodai pateisino visas kartais netiktinas inaudojimo priemones. Bet ir ioje ledo dykumoje NKVD agentai atidiai stebjo kiekvien vergo judes. Mokytoja Stanikien, kartu su savo v y r u tundroje rinkusi medius kurui, mirusiams savo vyrui Stanikiui pati surado tinkamesn med kryiui ant jo kapo pastatyti. Kryiaus uraas bylojo apie mirusiojo meil savam kratui ir did tvyns ilges. ura tuojau suuod NKVD, j ikviet, tard kelias valandas. Tasai tardymas j taip sukrt, kad sugrusi negaljo odio itarti. Mirusiuosius palaidojus naujai atvetus v y r u s pristat prie rst i ledo kirtimo darb. Ms barako mons, ikentj bais iemos met, pra80

djo judti darb. Kas galjo pakilti, turjo dirbti, gaudamas dirbaniojo maisto kortel, kartais dar ir uvies. Kas tik iaip taip pajg, i paskutinij stengsi udirbti rubl, kad galt nusipirkti maisto. Ialkusius darb var badas kit varov nereikjo. Ten ir unims prie kelion i vakaro neduodavo sti. Alkanais unimis vaiuojant, unys bdavo baisiai pikti. Bgdavo vis greiiau ir greiiau, inodami, kad sekanioje poilsio vietoje gaus uvies. Kelionje kajurai alkan un negaldavo sulaikyti, nereikdavo j raginti. Poliarins nakties metu mons darsi vis tylesni ir tylesni. Sunykusiame kne nusilpo ir dvasin ms gyvyb. Kalbdavome daniausiai tik apie kur ir duon, ir iose kalbose reikdavosi mogaus noras gyventi. Agitatoriai lank barakus. Nukamuotiems, iauri gyvenimo slyg sugniudytiems, moraliai sunaikintiems ir artimj mirties priternktiems monms tarybins santvarkos garbintojai aikino kolchoz statutus ir sudarinjo nedideles valstybini veju grupes. Kartais skait praneimus net apie tarptautin padt ir, be to, dar pliauk, kad beuvaudami praturtsime. Iki iol mes savo laikrodius, es, pardavinj kitiems, bet po vejybos mes tikrai galsi juos atsipirkti. Taiau tai buvo tik tuti plepalai, netur jokios takos ms gyvenim, nes mes turjome daryti visk, k mums varovai sakydavo. Netrukus sudar ir i lietuvi kolchoz Ryb a k " (vejys), o i suomi Severnyj Put" (iau81

rs Kelias"). Vliau kolchoz centras buvo Bobrovske, apie 70 km nuo Trofimovsko. I kit moni sudar tris ar net keturias valstybini veju grupes. Masias grupes vejojimo metu, iem vejojanias po ledu arba laivais, buvo lengva varinti net u keli imt kilometr jiekoti uvingesni viet. Atrink pajgesnius jaunuolius ir merginas, paruotas roges pasim maisto (vienam mnesiui), kirv, nuvalkiot palapin, vejybos priemones ir paskyr iai grupei vadov i tundros gyventoj, ivar neitirtas Lenos deltos salas. i grup turjo ten pasilikti tam tikr laik stebti, kada up imeta led, itirti ir surasti laivams sustoti tinkamas pakrantes, nuo kuri galima bt tiesti tinklus po ledu. Menkai aprpintiems monms is udavinys buvo labai pavojingas, nes, ledui pajudjus, pakils vanduo danai apsemdavo tokias neitirtas salas. Ir Trofimovsko kaikuri sal viduryje pakilesnse vietose guljo miliniki taigos mediai, kuriuos kainkada vanduo yr a paliks, kai tos salos buvo apsemtos. Ialk moni organizmai buvo reikalingi maisto, ir, kaip visi poliarins gamtos gyviai, laukte laukme, kada ieis ledas, kad galtume pasigauti uvies.

82

GEGUYJE Suminktjusiame sniege giliai smukdavo ir labai sulapdavo kojos. Saulei ir vjui sutartinai naikinant snieg, tundroje pasirod samanoti lopiniai. Ore skraid s, ani, gulbi, uvdr, vairi kitoki pauki briai, jiekodami lizdams vietos. Kadangi saul nenusileido, tai itisas paras be pertraukos girdjome pauki vairiabals kryktavim. Jakutai, valstybiniai mediotojai (bolevikai iaurs gyventoj medokls versl suvalstybino, paius mediotojus paversdami valstybiniais), pradjo mediokl, gro i tundros apsikarst paukiais. Mediotojams buvo udrausta nuautus paukius pardavinti bei keisti kitus daiktus, nes juos reikjo atiduoti valstybei. Vilkti baltj lapi (pesec) kailiniais mediotojams taip pat buvo draudiama. Didesniems aliams prajus, sniego audroms tik retkariais bepasikartojant, nukasinjome sniego kalnus nuo barak dur, atkasdami langelius. Dabar, dienos viesai siverus barakus, ms patalpos buvo drgnos ir labai dvok. Kurgi dingo tie ms nelaims draugai, kurie taip neseniai, dar tik prie kelis mnesius, ia gyveno, judjo ir dirbo, kaip darbios skruzds? Metme lauk visk, kas buvo supuv. ie barakai buvo vienintel ms pastog, kurioje slp83

davoms nuo iauriausios gamtos, vieta, kur ant plik lent guldavome atsikvpti nuo sunkaus katorgos darbo (malk veimo, patiems sikinkius roges) ir gaivindavome skaudanius raumenis. Taiau ir ia bdavo ne polisis, nes aplinkuma dirgindavo jausmus ir kiekvien apnikdavo sunkios mintys. Geriau bdavo lauke vilkti sunkj jung ir pavargti, kad nepajgtum, ir galvoti. Administratoriai buvo patenkinti ms iki iol atliktais darbais, iaurij Arkties iem jie periemojo gerai, sveikutliai, anot rus, kaip agurkai". Statybos plan jie, es, patenkinamai vykd; sielius i ledo ilau ir salon sudj. Taip su pasididiavimu kalbjo direktorius, pabrdamas, kad naujai steigiamos vejybos mons Bykov'e, Tit-Ary, blogai dirbusios, palikdamos lede sielius, kuri rstus vanduo atnes arti Trofimovsko. Direktorius sak ruotis gaudyti pro mus plaukianius rstus. Be to, kas dar gyvas, turs pasiruoti vejybai, kuri prasidsianti ledoneiui pasibaigus. O apie imtus uvusi moni direktorius n neusimin. Ir ia planas su kaupu buvo lengvai vykdytas. Dal moni, ledui dar neijus, ivar tolimas iaurs salas, kad ten iki ledoneio pasiruot vejybai. Birelio pabaigoje ledas ijo. Lietuviai ir suomiai (vejybos kolchoznikai) sukrov laivus (kungas) savo skurdi mant, rus ir amerikiei gamybos tinklus ir pasileido kelionn nurodytas tolimiausias salas. Daugiausia ten buvo moterys su poliarines naktis igyvenusiais vai84

kais. ie mons dar vilkjo savo drabuiais ir buvo apsitloj skudurais. Tik keli stipresnieji darbininkai jau buvo g a v jakut neidirbt od avalyn, kelias vatos fufaikas" (vatinukus) ir kepures. Greiiau, greiiau, tik greiiau be kalb!" kavo sakintojai. Ir virininkai neilgai beplaukinjo laiveliu palei krant, besivalgydami, kaip pakrantje vyksta verg darbinimas", nes jie gi turjo praneti, kad stengiamasi vykdyti planas, ir kad ia dirbama isijuosus. Man prane, kad esu paskirta valstybs vejus. Apie vejyb neturjau n maiausio supratimo. Rankas galjau kilnoti tik iki alkni, snariai buvo sutin, cingos aizdos dar neinykusios. Bet ne geresns sveikatos buvo ir jaunuoliai bei kitos siuniamos moterys. Jos turjo daugiau varg, nes reikjo priirti ir aprpinti savi vaikai. Nurodytu laiku buvau pakrantje. Apsirengiau i nam atsiveta avikaili skrandute, kuri nuo alio ir drgms buvo sutrnijusi, iki juosmens nupuvusi, bet a j buvau aplopiusi, apsiuvusi maio lopais ir t j a pat mediaga paplatinusi. Susijuosiau virvagaliu, apsiriau kakl, pasimiau skudurines pirtines, priritas virvele, apsiaviau klumpmis su mediniais padais, apsimauklinau stirnos odos kepure, kuri buvau ikeitusi i jakuto. Atjo ir mano bendradarbis. Tai buvo lietuvis studentas T. Buvo malonu matyti, kaip is jaunuolis, ivargs poliarin nakt, apsirengs skudurais, lengvai judjo. A j maiau, iemai pusjus, cingos ir parazit parblokt. Tada jis atrod ne visai pilno proto. Jis buvo neteks savo 85

vietos ant nar, susiriets kamuol snausdavo prie ugniakuro, kol j nuve izoliatori. Tik vakar buvo mirus jo motina. Visai neseniai maiau j pusnuog, ant nar besdini, nes geriausius savo drabui gabalus buvo atidavusi vaikams. J tvas vargo Krasnojarsko stovyklose, sesuo ir jaunametis broliukas buvo jungti vejybos kolchozus. Nors is jaunuolis gana nepalankiai mane pairjo, bet i prasto mandagumo padjo man lipti vadinamj laiv. Miliniko gio Astrachans vejys-instruktorius Tumin vyko drauge su mumis. Mokms vejoti su 80 metr ilgio tinklu. Jaunuolis irklavo, o a turjau umesti ir itraukti tinkl. Pt stiprus ir atrus iaurs vjas. Bangos, atsistumiant nuo kranto, smarkiai supo ms laiv. Mane pagavo baim, buvo alta, o pajudjus smarkiai gl knas. Instruktorius met ir trauk tinkl pats, tarsi mans ia nebt buvusios. Jis nereikalavo, kad jam padiau, nors a ir siliausi. Vanduo buvo pakils, ir vejyba nesisek. Pagavome tik vien uv, 3 kg gra raudon taimen'". Neilgai vejoj, instruktoriui sakius, pasukome krant. Ilipdama patekau alt vanden iki keli. Eik, bobule, barak, sulapsi sdyn" pasak gerasis mogus. Jis dav man gabal uvies. Buvau labai patenkinta, kad taip greit pasibaig pamoka, ir diaugiausi gautu uvies gabalu. Jutau, kad alkanas jaunuolis taip pat buvo pa86

tenkintas, matydamas, kad tursis vejyboje atitinkam padjj. T pai dien mane pakviet kontoron ir pris k y r prie uv sdymo. Bet vliau, kaip valstybinis vejys, kelias iemas vejojau, leisdama tinkluse po ledu. uv sdymas vyko ant ups kranto. Ten suritinome statines, taisme stalus i lent. Atjo jakut Starostina meisteris, direktoriaus civilin mona. Toms, kurios jai patiko, padalijo plono audeklo prijuostes kienms pridengti ir po peil; uv viduriams iimti ir kraujui igriebti liep atsineti, jei kuri turi, savo auktus. Pastat sargybas, kad saugot valstybs turt nuo alkan un, ibadjusi darbinink-verg ir nuo uvdr. Tuo sargu buvo suom-tremtin, pavadavusi tikrj sarg i laisvj, komunist, kuriam tad nereikjo budti ir altyje bti; be to, tikram partieiui, jei jis pats nestovjo sargyboje, bdavo maesn atsakomyb nereikdavo atsakyti u trkumus, jei j pasitaikydavo. Taiau toki atsitikim nebdavo, nes, kad ir alkanos, sau lygaus darbo draugo nenorjome klampinti. Buvome silpnos. uvims plauti vanden neme i ups, tempdamos medinius kibirus stat krant. Drusk gabenome palapusiuose maiuose ant nugaros i tolimesni viet, o uv pristatinjome sunkiais mediniais netuvais. Druska ir vanduo, drkindami aprang, pasiekdavo kn; kojos mirko vandeny, uv aakos sueisdavo rankas, druska jas grau, o altas iaurys i ups puss svilino. 87

Meistras Starostina irjo mus, tolimo krato jai svetimas moteris, kaip didiausias nusidjles; tyiojosi, laikydama mus niekam netikusiomis. Lodyri! Lodyri!" (Tingins, tingins) nuolatos ji kartodavo. Darbo laikas dabar atrod ilgas, nes kiaur par viet iblykusi saul. Darb pabaigus, dar reikdavo stoti eiln duonos nusipirkti, pasijiekoti kuro. Dabar vandeniu pasruvusioje tundroje toli reikjo jiekoti kuro, nes arti jau buvo irinktas, ir maiausias apas buvo paimtas ir sunaudotas kurui. Taiau tokio darbo, kok a dabar dirbau, daug kas pavydjo. Mat, darb ubaigus, leisdavo pasiimti uv vidurius ir truputl tauk. Geros saugotojos, kad nematyt kiek kas ima, nusisukdavo on. Tomis liekanomis motinos imaitindavo savo vaikus ir igelbdavo juos nuo bado mirties. Neseniai pastatytos Trofimovsko mons centre pasiliko tik negausios brigados prie statyb, kio reikalams, maj tinkl dirbtuvms. Kiekvienos ries virininkas stengsi turti pajgesnius ir pareigingesnius mones. Barakuose mirusij vietos buvo tuios. Gyvuosius isklaid vejybai po kitas salas. Tuo bdu vietos barakuose buvo pakankamai. Bet kiekvienas stengsi pasilaikyti savo viet ir kitus barakus nesikl. Tik 10 dien tedirbau vis pavydim darb, v e j y b a ia pat arti buvo neskminga. Todl Trofimovsko uvies sudorojimo ir sdymo darbinink skaii sumaino.
88

Kart, netiktai darbovietje atsirads, vienas virinink sak lietuviams susirinkti savo daiktus ir tuojau sugrti pakrantje prie laiv. Naujos bdos jausmas apm mus visus, bet reikjo klausyti sakym, nes i dviej met patirties inojome, kad nepaklausiusieji praranda teis duon. Atiduok duonos kortel ir eik kur nori, visas keturias alis" sakydavo varovai tam, kuris bandydavo nepaklausyti. Kiekvienas taiau inojo, kad sniego padengta Arkties dykuma, vandenimi ir pelkta tundra toli nenueisi. Tuiomis rankomis negalima buvo susirasti maisto nei sau, nei vaikams net ir tuo metu, kai ore skraid pauki briai ir vandenyse narst uvys. Ten ms niekas nesaugojo: nereikjo spygliuot viel, un ir sarg. Patikimiausias sargas buvo Arkties gamta. Pabgimas buvo visikai nemanomas. Kita kitai paddamos, neme savo skaudiai grisusius skurdius daiktus: vairius lopus, sudvtas klumpes, supuvusius aprangos gabalus, skardines, nar lentas, dutes ir kt. Kol dar buvome gyvos, negaljome ir nedrsome t daikt palikti. Nepaisydami, kad Sagilache nebuvo jokios atvykstantiems pastogs, i barak var visai sunykusius, vos ant koj besilaikanius, kruvinj ir psls udegimu serganius mones. Sagilacho sal vyko: Dundulien, kinink su 7 met berniuku, ji Trofimovske neteko dukters; Markeviien, darbinink su 8 met mergaite, netekusi vyro ir dviej vaik; Garbien, mokytoja, netekusi dviej vaik; maaem (pavards nepri89

simenu), netekusi dviej broli ir motinos; Vilkaitien, mokytoja, su dviem vaikais, netekusi vyro; Kazlauskien, netekusi mergyts, vyko sykiu su vyru, kuris Sagilache sualo, o Kazlauskien kiek vliau mir cinga; Noreikien, tarnautojo mona, su 6 met berniuku, nete neamu ligoniu, jos vyras mir stovykloje; Daniliauskas, 17 met amiaus pajg judti tik kit pasirms, neteks motinos ir tvo, gimnazijos direktoriaus, mirusio stovykloje; akolien, kinink, 60 met amiaus; Paulauskien, daugiau 60 met amiaus, netekusi snaus Misinien, visai senut ir ligota; Lukminaits, dvi seserys, vien j nete nuneme laivel, ji tik po metu atsigavo, j ilaik jaunesnioji sesuo Irena. Kitas dvi seseris Lukminaits, kaip visai silpnas, palikome Trofimovske ant nar. Kiek vliau patyrme, kad jas ive igansk, k u r jos dirbo lentpivje. Vis, Sagilach paskirt, vieni moter vyrai dirbo Krasnojarsko srities verg stovyklose. Nete ineme paliegus suom, 14 met berniuk, netekus trij jam artim moni. Pats Lukminas, atvyks i Amerikos Lietuv, nusipirko ems, ruosi kininkauti, bet okupantos kitok iai eimai likim lm Lukmin eima, kaip matome, buvo igabenta prievartos verg darbams Arkt, kur Lukminas, jo mona ir du sns mir. I tos gausios eimos pasiliko tik keturios liguistos mergaits. Atjs kio vedjas Sokolovas pasakojo mums, kad saloje Sagilach, kuri mums teksi keliauti, jakut vejai iemos metu sugav ir rsius sudj daug riebi uv; j a s mums reiksi sudo90

roti ir statines sudti. Ten mes galsime jomis maitintis ir sustiprti. Be to, toje saloje es daug vandens sunet medi. Ialkusiems ir lantiems ybteljo vilties kibirktl, kad galsime ir pavalgyti ir suilti prie ugniakuro. Apie kitus dalykus negaljome galvoti. I patirties mes jau inojome, kad veltui klaustumme, kur mus vea ir kas ten ms laukia. Jau buvome patyrusios, kad visi atsakymai reikia tik mel, suktybe arba pajuok. Tad ir j kart, kaip visuomet varovai kad sakydavo, kad bobos nestaugt", virininkas nuslp nuo ms, jog Sagilacho sala y r a apie 200 kilometr iaur jroje, tuo metu paskendusi purve, visuomet lapia ir plika, be augmenijos, visuomet rko apdengta. Laiveliai buvo atokiau nuo kranto, nes po ledoneio vanduo buvo prie kranto nuseks. Tad mums visoms su savo manta (kaikurioms dar ir su savo vaikais) teko bristi apie pus kilometro altu kaip ledas vandeniu. Ten nuvykusios turjome i laiv krant ivilkti drusk, inojome, kad naujoje vietoje mes jokios pastogs netursime. Laivai atsistm nuo kranto. Keleivs tuiais ir skausmingais vilgsniais irjo kryi kalnel, pakilus augtokame ups krante, krant i apaios skalavo sraunus vanduo, lyg stengdamasis igriauti jo pamatus ir nordamas nuluoti nuo ems veido ia planingai vykdyto" neapsakomai didelio nusikaltimo pdsakus. Cha, cha, cha" laivams su aukomis tolstant nusikvatojs kio virininkas tar: Nusikraiau to lamto (chlamo)". Apie tai kiek vliau 91

mums papasakojo visa tai maiusios ir girdjusios moterys. ioje, ms paliekamoje, verg stovykloje mogaus kanios, juo ilgiau tsdavosi, juo jis bdavo stipresnis. Trofimovskas nebuvo tiktai viena monl. Lenos iotyse veik dar ir kitos stambios vejybos mons: Bykove ir Tit-Ary. Trofimovskij Zavod" su centru to paties vardo saloje turjo dar ir poskyrius, uastki" iose salose: Baragasko, Bobrovsko, Tomato, Moa, Sagilach ir Onoino. i pastaroji sala buvo pavadinta ms direktoriaus vardu. Kaikurie Trofimovsko poskyriai, kaip jau minta, buvo net 200 km nuo centro. Visos ios mons su tkstaniais verg ir imtais tarnautoj priklaus didiuliam vejybos trestui, kurio valdyba buvo Jakutske. I moni, tvarkiusi Trofimovsko ratinje maisto korteles, inojome, kad vien pirmj 1941 met iem, statant Trofimovsko mones, mir apie 600 moni, o mes, atvykusios metais vliau, palikome ia tiek pat. Apie 1500 moni gyvybi katavo is soviet valdios grandiozinio" vejybos plano, vykdymas, neskaitant vis t uvusi, kurie mir Lenos krant mikuose, gamindami toms monms statybos mediag. Vliau teko nugirsti, kad vejyba Trofimovske buvo neskminga. Bolevikiniai planuotojai buvo apsiskaiiav. Trofimovsko mons vliau buvo apleistos ir nustojo veikusios. * 92 * *

Nuo 1942 met rudens iki 1943 met birelio mnesio mes, lietuviai ir lietuvs, bolevikams vergaudami, tsme Trofimovsko rybozavodo" uvies sudorojimo mons A r k t y j e statyb. Iki 1947 met vergavome Sagilacho saloje. I viso penkeris metus dirbome sunkiausi darb Arktyje, bet, kai pradjome fiziniai isekti, mus i darbo atleido, tik ne Krymo sanatorijas sveikatai pataisyti, o ir vl igrdo Jakutij (vadinamj jakut autonomin respublik) tolimesnei tremiai. Matyt, tokia buvo pirmon eiln NKVD, moni ir administracijos ir partijos ul ios vieningos, susiklausiusios inaudotoj trijuls nuomon, kad mes, lietuvs moterys, nesusiavjome nei j grobuoniku bolvizmu, nei fiktyviu komunizmu, kad pasiliekame nepataisomos pavergimo ir smurto prieininks. 1947 m. lietuvi moter brelis turjo ivykti Jakutsk. Bulune vis mnes jos lauk laivo Lenos pakrantje. Laukianias moteris nufotog r a f a v o augto rango sovietinio biurokrato berniukas, pats nenusimanydamas dars verg Sovietijai nusikalstamj darb. Viena t nuotrauk pateko ir mano rankas iauriems laikams, bendram vargui ir kentjimams A r k t y j e prisiminti.

93

Lietuvs, penkis m e t u s sunkiai dirbusios A r k t i e s v e j y b o j e , tremiamos i Jakutsk, Bulune ant Lenos kranto l a u k i a laivo.

MS UDARBIAI Ne savo noru atvyk, bet prievarta atvetieji Arkt darbams, sunkiai usidirbdavo pragyvenimui btinas las. Jauniems, pajgiems ir viengungiams seksi kiek gerliau, bet did varg vargo senyvi, maai udirb ir gausias eimas tur mons. Tik pirmaisiais metais prie labai skubi baidok ikrovimo ir kio darb, dirbdamos brigadoje, moterys usidirbdavo iki 150 rubli, o pajgesni vyrai iki 200 ir net iki 300 rubli mnesiui. Pradioje, skatindami naiau dirbti, darb vedjai patar mums patiems urainti atlikto darbo r ir normas, nes mums bsi mokama u darbo norm virijim (u daikt pristatym atitinkam aukt bei j nuneim atitinkamo nuotolio viet) pagal valstybs atlyginimo normas. I toki paaikinim darme ivad, kad ia, Arkties monse, veikia dvejopos darb atlyginim normos: vietos administracijos laisva nuoira ir valstybs nustatytos atlyginim normos. Kai pagal patarim pradjome urainti, kiek ir kokio darbo esame padar, susidar dideli atlyginimo skirtumai tarp ms pai ir darbo davj apskaiiuot atlyginim. Nordami iuos skirtumus iaikinti, darbininkai pradjo vaikioti kontor. I ia pasidar tai kokios kalvarijos: buhalteriai siuntinjo darbininkus pas atlikto 95

darbo apskaiiuotojus, ie pas darb primjus, pastarieji, atsikalbindami, kad neturi laiko tokiais reikalais gaiti, vis kalt suversdavo ms pai monms-brigadininkams. Eidami nuo Aino pas Kaip, darbininkai gaidavo brang laik, kurio ir be to reikdavo daug praleisti, stovint duonos eilje, o svarbiausia didelis nuovargis kliud dirbantiesiems tokias vaiktynes toliau tsti. Vadinasi, prastos apgauls pagalba sovietins valstybs darbdaviai pakeldavo darbo naum be jokio u tai umokesio. Darbo mogaus pavergjas, sovietin valstyb, i menko dirbanij udarbio atskaitydavo dideles sumas visokiems reikalams: 1) vieno mnesio udarb privalomai valstybinei paskolai, atskaitomai lygiomis dalimis per 10 mnesi; kiekvienas privaljo ratu pareikti, kad savo laisva valia ir su dideliu diaugsmu prisideda prie paskolos" (toks buvo i darbinink iprievartautas .melas); 2) kas mnuo atskaitindavo darbo pajam mokest; 3) special karo reikalams ir 4) viengungiams taikom mokest; o kiek vliau dar ir 5) skola" plikikai valstybei u skurd maist, kur gavome keliaudami Lena i moni udymo viet. ios visos iskaitos sudarydavo apie 25% ms udarbio. Turint galvoje, kad u negaljim ieiti 96

darb (u poliarini nakt ir baisij sniego audr nedarbo dienas) nieko negaudavome, tai ms udarbius reikia dar gerokai sumainti. O pagalbos jokios i niekur! Pasilikusieji barakuose dl ligos taip pat jokios pagalbos negaudavo. Net didiosios ms tragedijos metu niekas i Trofimovsko administratori neatjo barakus pasivalgyti, kaip atrodo badaujantieji vergai ir j vaikai. Jei kas neieidavo darb, administratoriams buvo aiku, jog tok varg reikia nurayti ne nuostolius (valdia i to jokio nuostolio neturjo), bet tik dl statistikos, kad inot, gyv moni skaii. Sovietiniams inaudotojams buvo reikalingi pajgs, itvermingi ir, anot j, gal kovoti, t.y., sunkj darb dirbti. Mus ia tvarkiusieji svieto lygintojai" paliegusiems danai kartodavo tok posak: Valgai valstybs duon be naudos". Uguitus ir sunkaus darbo bei iauri gyvenimo slyg pribloktus mones Trofimovsko bonzos" vadindavo dochliagomis" (dvsenomis). 1943 met vasar pusgyvius ilikusius darbininkus pasiunt tolimesnes nuo Trofimovsko centro salas vejybai bei uvies sudorojimui-sdymo darbams, uvies sudorotojai-sdytojai udirbdavo iki 120 rub. mnesiui, bet vadinamosios vasaros vejybos ir uvies sudorojimo sezonas bdavo trumpas. Vandenims ulus, uvies sudorotojus paskirdavo iemos meto vejybos darbus, padarydami juos valstybiniais vejais (goslovcy). Juos pamokydavo tiesti po ledu 25 metr ilgio tinklus. Patyrs Astrachans vejys-instruktorius io darbo mokydavo ali ir gyvenimo sly97

g nuvargintas ir bejges moteris. Ne visos moterys jo imokdavo. Tokias instruktoriai laikydavo sau bausme ir net nelaime. Tad ir keikdavo lykiausiais keiksmais. iemos meto vejojimo darb moterys atlikindavo grupmis i dviej ar net daugiau moter. Jos gaudavo 3 tinklus. Nors administratoriai brukdavo daugiau tinkl, bet moterys kategorikai atsisakindavo, ioms moter grupms reikdavo ikirsti eketes ir iiminti i tinkl uv. Dirbome nenormuot ir nepaprastai varginant darb, o likusias 12-14 valand ilsdavoms. Visos savaits dienos bdavo darbo dienos visoje A r k t y j e , kur dirbdavo vergai ir soviet valdios teroro aukos. U sugautos uvies kilogram mokdavo po 50 kapeik, ios ries vejyba seksi tik plonam ledui esant, t.y., iki gruodio mnesio, kol ledas aldavo iki 2 metr; todl bdavo labai sunku ikirsti eketes ir nebemanoma sugauti uvies. Tikros iemos metu, vejybos sezonui pasibaigus, ms darbas Sagilacho saloje buvo: 1) klaidiojant po visas salas, jiekoti kuro ir surinktus medio gabalus tempti gyvenviet kio reikalams; 2) i jakut vejojimo punkt rogmis tempti sugaut uv uvies primimo punktus, apie 8 km kelio; 3) sudorotos uvies statines tempti tas salas, prie kuri vasaros metu sustodavo laivai j a s paimti, o i ten atgal tempti drusk. 98

i varginani darb diena i dienos negaldavome testi. Tad ms udarbis Sagilacho saloje siekdavo 30-60 rubli mnesiui. Be to, darbo apskaiiuotojai nuolatos sukiaudavo, sumaindami ms udarbius. To, k mes ia, Sagilacho saloje, dirbdavome, negalima prasta prasme vadinti darbu. Tai buvo smoningas dirbanij vyr, moter ir vaik kankinimas, ios sistemos trmimo Sibir bei Arkt ir moni kankinimo planuotojai buvo smoningi udikai. Maisto korteles idalindavo visiems kas mnuo: dirbantiems, nedirbantiems ir vaikams. Duonos kortelje buvo nustatyta kiekvienai dienai duonos norma leista pirkti normos talonu, be kurio niekas negaljo nusipirkti duonos. Kortel atmus, jos savininkas bdavo pasmerktas mirti badu, nes negaldavo pirkti ir kit produkt, kurie bdavo paymti kituose tos paios kortels talonuose, nurodant leistin pirkimo norm mnesiui. Eiliniai darbininkai turjo teis pirktis: duonos 600 g (1,5 svaro) vasaros ir 500 g iemos metui kasdien. Kainos: juoda rugin duona 2 rubliai kilogramas, o balta 3 rub. 50 kap. Kit produkt mnesins normos buvo tokios: 800 g cukraus 12 rub. kg; 700 g sviesto 33 rub. kg, arba tiek pat tirpyto sviesto 36 rub. kg; 250 g arbatoli 10 rub.; 100 g tabako lap galjo papildomai pirkti pajgesni ir darbtesni darbininkai. 99

Eilini darbinink, musi tirpyt sviest ir balt duon, skaitant 250 g arbatoli, mnesin norma katavo 107 rubliai 80 kap. musi juod duon ir netirpyt sviest 78 rubliai 70 kap. O u tuos mnesius, kai u ilgesn darbo laik leisdavo darbininkams pirktis svygios uvies (1 kg mnesiui u 10 rub.), .maisto ilaid susidarydavo 117 rub. 80 kap., antruoju .atveju 88 rub. 80 kap. Vaikams buvo tokios normos: 400 300 300 150 350 2 g duonos kasdien, mn. katavo 24. rub. 3.60 g cukraus 9.90 g sviesto 3. g diovint vynuogi g konservuotos msos (27 rub. kg) 8.10 12. skardinuks pieno

Vaiko daviniui ipirkti reikjo 60 rub. 60 kapeik mnesiui. Nedirbaniojo normos: 400 g duonos dienai; 500 g cukraus ir 400 g sviesto mnesiui, katavo 43 rub. 20 kap. ios normos buvo tokios menkos, kad jomis gyvybs niekas neilaikydavo. I i duomen aiku, kad dirbaniai motinai su vienu vaiku visai maisto normai ipirkti reikjo udirbti 138 rub. 90 kap. mnesiui. Tokios sumos eilinis darbininkas-vergas niekada, net ir prie labai skubi darb (j beveik nebdavo) neusidirbdavo. Prisimenant privalomus nuo udarbi iki 25% atskaitymus soviet valdios naudai ir nedarbingas dl blog or neapmokamas die100

nas, verg atlyginimai ir imto rubli mnesiui nesudarydavo. Tad nenuostabu, kodl tremtini i tvyns atsivetas geresnis daiktelis greit atsidr soviet valdios pareign medinse dse (emodanuose) ir kodl skaitlingesns eimos badu imir. Amerikieiai, sisdami bolevikams pagalb, tarp puikiai pakuot maisto dalyk, buvo ritin statines su pavinkusiais keli deimi met senumo lainiais ir deromis. Veiklusis Trofimovsko prekybos direktorius (rybtorgdirektor) Movrin, pasinaudodamas dideliu dirbantiesiems maisto trkumu, tuos pavinkusius lainius, kaip jau minjau, ileido rink komercinmis kainomis" po 80 rub. k g . Jei kas dar turjo rubl, i prek pirko, nors i produkt ir ivirt negalima buvo valgyti. vejai-jakutai labai mgo arbatoli arbat ir tabak. Kai pirmuosius du mnesius mes t dalyk buvome gav, jakutai mainais mums atnedavo i paviriaus apdraskytos uvies ir truput cukraus, nors patys maisto buvo labai reikalingi. ie mainai mums padjo ilaikyti gyvyb. Oficialios vejybos metu, taip pat ir po jos bdavo draudiama uv gaudyti; bet, vejybos sezonui prajus, jakutai danai kasindavo prie savo jurt snieg, jiekodami ten j paslptos uvies. mons, pas kuriuos dar buvo usiliks koks nors daiktelis, vaiktindavo palei soviet vietins valdininkijos duris, silydami keisti maist geresn nors ir labai patiems reikaling daiktel, pavyzdiu, kad ir mediagos gaball. Nors ie daiktai, veant i Lietuvos, buvo paskubomis si101

dti ir sudar brang gimtojo krato prisiminim, buvo kiekvienam labai brangs, bet jie patekdavo pavergj rankas u d u o n o s ksn ar u reikaling pinig. I i pavyzdi matyti, kad udirbto pinigo net maistui nepakakdavo. Tokie buvo tie ms udarbiai. Aprangos ir avalyns trkumas buvo pasibaistinas. Atvykusiems krat pagrindinis darbas buvo prie statyb. Trofimovsko administracija tuojau irinko stipresniuosius lietuvi vejybai ir pasiunt juos toliau u Trofimovsko rib. vejyba buvo pagrindinis tikslas ir udavinys, vejybai pasistieji gavo: vatinuk (fufaik), vata pamutas kelnes, kepur ir pirtines. Bet kas turjo savo apsiaust ir nuosav ausin kepur, tokie aprangos negavo. Avalyn sudar: stirn odos batai iki keli arba i neidirbtos odos sidyti batai. io apavo padai buvo taip pat i neidirbtos minktos odos. vejybai tokie batai netiko: jie praleisdavo vanden, ir kojos visuomet bdavo lapios. Tik iemos metui i avalyn dl jos erdvumo bdavo patogi kojoms nuo alio apsaugoti, apvyniojant j a s storokai autais, jei kas turdavo, arba prikemant tuos neva batus samanomis. Taiau io apavo amius buvo gana trumpas tokie batai neilaikydavo n vieneri met jiems nustatyto laiko, kuriam juos duodavo; net geriems vejams ankiau j termino neleisdavo sigyti avalyns. U ios ries apav reikjo mokti po 50-60 rubli. 102

Ilgus Amerikos gamybos guminius vejybai tinkamus batus atsiunt po dviej met, bet juos tuojau igrobst virininkai, nors ratinse jie po vanden nebraidydavo. Nedaug t bat buvo skirta netoli centro vejojusiems vejams, o Sagilach juos atsiunt tik ketvirtaisiais metais. Dirbusieji prie statyb (moterys, senesnio amiaus vyrai ir paaugliai) nei aprangos, nei avalyns negaudavo. Btiniausi daikt negaudavo ir uvies sudorotojai. Nusimanantiems statybos darbuose buvo leidiama sigyti vatinukus arba vata pamutas kelnes. Ir vaikai nei avalyns, nei aprangos negaudavo. Skalbini nei sau, nei lovoms-narams taip pat neduodavo; apie toki prabang niekas ia n nepagalvodavo. Gerokai vliau pasiymj vejai-vyrai artelje gaudavo nusipirkti Amerikoje gamintos grubios vilnons mediagos po 3-4 metrus, o moterims tos paios mediagos leisdavo pirktis tik po du metrus. Kitokius darbus dirbantiems buvo leista nusipirkti po kelis metrus haki mediagos. itomis mediagomis apsidavome savus sudvtus, bet dar besilaikanius drabuius; tai tiktai tokia i tos mediagos bdavo nauda. Neprisimenu, kad kas nors darbui btiniausi drabui bt gavs tiek, kiek j reikjo. Paaugliai bdavo blogiausioje ir tikrai be ieities padtyje. Jiems pritaikydavo mirusij paliktus drabuius. Kad isaugotume nuo susidvjimo autus, i sen tinkl virvagali pindavome vyas. Trejiems ms vargo metams praslinkus buvo leista nusipirkti vatinukas, bet tuo laiku ne visi 103

turjo pinigo. Kas pinig neturjo, tenkinosi sudvtais skudurais. Kart po 4 met buvo leista pirktis keletas metr flanels, kurios vert atskaitindavo dalimis i udarbio. Bepinigiai ia privilegija negaldavo pasinaudoti; pinigus jie taup duonai. Idirbusi penkerius metus Trofimovsko valstybinje monje, tik vien kart gavau pirkti iemos metui tinkamos avalyns vien por, nors iema ia tsdavosi 9 mnesius kasmet. U visk mes ia mokdavome grynais pinigais. Neabejoju, kad soviet valdia paslptu bdu atskaitindavo nuom u tas patalpas, kuriose dl alio, bado, nevaros ir minimaliausi patogum nebuvimo imirdavo imtai moni per kelet mnesi. 1946 metais daugel nutremtj i neapsakomo ir nesivaizduojamo vargo igelbjo gimini i Lietuvos siuniami siuntinukai.

104

io rainio tekste nepamintos yra dar mano prisimintinos Sibiro stovyklose mirusi tremtini (verg) sekanios pavards: 1. Apanaviius, Algirdas, studentas, sualo. 2. Apanaviius, mokytojas. 3. Barnikien, mokytojo mona. 4. Baltokas, mokytojas (jo snus u dienoraio raym Jakutske pasmerktas 5 metams kalti). 5. Broneviius, k a r y s i Panevio. 6. Buias, mokytojas i agars. 7. aplikas, jaunuolis i Panevio. 8. Daniliauskas, gimnazijos direktorius i Marijampols ir 9. Daniliauskien, jo mona. 10. Dundulis, kininkas i Jonikio ir du jo vaikai-berniukai. 11. Dundulyt. 12. Dovydaitis, patininkas. 13. Dzikien, kinink. 14. Dzikut, amatininke. 15. Giedrikas, jaunuolis, teisjo eimos. 16. Guzeviius, mokytojas i Marijampols. 17. Garbys, mokytojas ir 2 jo vaikai. 18. Grinkeviius, banko tarnautojas i Kauno. 19. Gelleris, prekybininkas. 20. Gibaviius, kininkas, Utenos aps. 21. Kritonas, visuomenininkas. 105

22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48.

Kazlauskas, kooperatininkas, sualo. Kazlauskien ir jos mergait. Kacien, prekybinink. Lukoeviius, tarnautojas i iauli ir Lukoeviien, jo mona. Maknys, siuvjas i Marijampols. Miceviius, karys. Martinaitis, mokytojas i Jonikio vls. Matulionis i Marijampols Misinas, mokytojas. Naglius, gydytojas i Prien. Paulauskas, tarnautojas i iauli. Paulauskas, jo vaikas. Puodius, mokytojas. Stepanovas, dvasikis. Sauleviius, mokytojas. Sakalauskas, patininkas i Kauno. Staniauskis, buvs Kdaini kultrtechnik mokyklos direktorius, ministeris ir Dotnuvos . kio Akad. prof. naras, kininkas. Tautvaia, savivaldybs tarnautojas i agars. Totoraitis, .mokytojas i Marijampols. Totoraitien, jo mona. Varnas, amatininkas. Varnien, jo mona. V. Vanagas, studentas i Panevio. emaitis, karys. ukas i agars.

106

K. P A P I L D Y M A S

Bielinis

1941 m. birelio 14-15 d. nakt Lietuvos okupantai Rusijos bolevikai vykd i anksto j suplanuot ir kruopiai paruot nusikalstamj darb masin Lietuvos gyventoj Sibir iveim. Kad visos Lietuvos miest, miesteli, kaim, vienkiemi, paskir kiem ir but gyventojus vienos nakties metu pakelt i miego ir tkstanius j suimt iveti, okupacinei bolevik valdiai reikjo sutelkti daug jai patikim moni ir paruoti nemaai susisiekimo priemoni. Vokiei okupacijos metu Lietuvos Raudonasis Kryius turjo prog surinkti inias apie pirmj masini iveim aukas. R. Kryiui pasisek atrasti geleinkelio vataraius ir nustatyti kiekvieno eelono vagon skaii, iveamj kiek, eelono ivykimo dien ir paskyrimo stot. tai ie duomenys (r. lentel 108 psl.). I viso 19 eelon, 871 vagonas su 30.432 tremtiniais (r. Lietuvi Archyvas", 2 tomas, Kaunas, 1943, psl. 49). Vliau, surinkus dar papildom duomen, ivetj skaiius pakilo iki 34.260 asmen. i sovietinio okupanto vykdytoji pirmoji masin Lietuvos moni deportacija jo ms tautos istorij Baisiojo Birelio vardu. 107

Kiek vagon

Kiek moni

Kada ivyko

Paskyrimo stotis ir kratas

Vataraio numeris

35 75 70 71 71 55 59 5 86 73 43 24 25 61 59 29 13 5 12

1226 2625 2453 2487 2427 1925 2067 170 3012 2554 1505 841 876 2135 2066 1017 451 173 422

VI. 15 VI. 17 VI. 18 VI. 18 VI. 19 VI. 19 VI. 17 VI. 15 VI. 20 VI. 21 VI. 21 VI. 21 VI. 16 VI. 19 VI. 21 VI. 21 VI. 16 VI. 18 VI. 22

Lokot, A l t a j u s Kulunda, A l t a j u s Bijsk, A l t a j u s Bijsk, A l t a j u s Bijsk, A l t a j u s Bijsk, A l t a j u s Barnaul, A l t a j u s Zaainovo, A l t a j u s Novosibirsk, Sibiras Novosibirsk, Sibiras Medv.Gora, Karelija Medv.Gora, Karelija Starobelsk, Ukraina Starobelsk, Ukraina Starobelsk, Ukraina Kakat-Orenburg, Kazachstan Babynino Minsk, Gudija Ora, Gudija

119148 119154 119163 118548 119159 119161 119157 119149 119164 119165 118547 118549 119150 119162 119166 119167 119153 118546 119172

1941 m. birelio 19 dien, i Maskvos atvyks Rusijos Komunist Partijos Centro Komiteto lektorius Darbo Rm salje Kaune moni ir staig atstovams dar praneim apie tarptautin padt, bet, jausdamas susirinkusij sukauptas ir rsias nuotaikas pasiaikino ir dl vykdyt iveim. Kas gi tie ivetieji? Prostituts, valkatos, vagys, visuomens atmatos" akiplikai ir begdikai susirinkusiems melavo komunist partijos virns galiotinis, meidamas nekaltas bolevik smurto aukas. Kadangi 1941 m. birelio 22 d. anksti i ryto Stalino-Molotovo artimiausias kraujo ryiais su108

liedintas" sjungininkas Hitleris pradjo Rusijos puolim, tai per dvi paras visa Lietuvos teritorija buvo vokiei naci okupuota. Tuo metu traukiniai su veamais Pabaltijos krat gyventojais, i viso nemaiau 60.000 asmen, dar riedjo rytus Sibir. Karo skuriuose tvynje pasilikusiems ivetieji dingo be garso. I patekusi vokiei rankas Lietuvoje sutelkt rus karo belaisvi kartais nugirsdavome, kad jiems, vykstantiems front, teko sutikti riedanius ryt link prekini vagon eelonus. Belaisviai i t vagon girdjo auksmus, kad juose yra lietuviai, ar latviai, kartais estai. Usitsusiam antrajam pasauliniam karui einant gal ir 1944 metais bolevikams ir vl artjant prie Lietuvos sien, visi kas buvo patyrs bolevik valdymo bdus bei pergyveno Baisj Birel, kieno gimins ar draugai buvo patek enkavedist rankas, dabar, slpdamiesi nuo artjanio sovietinio siaubo, trauksi Vakarus. Rusijos bolevikai, kad geleine uuolaida uskleist nuo pasaulio aki savo nusikaltimus, valdymo iaurumus, o ir netiktin gyventoj skurd, atskyr Vakarus nuo Rusijos, taigi ir mus nuo antr kart bolevik okupuotos Lietuvos. 1948-49 metais iaurusis okupantas msi kinink apiplimo, sukolchozindamas visos Lietuvos ems k. is bolevik smurtas sukl pasiprieinim. vrikam okupanto siautjimui ir udymams nebuvo rib. Itremtj Sibir, Vorkut ir kitas verg darbo stovyklas i kart deimteriopai praoko 1941 metais ivetj ir nu u d y t j skaiius. 109

Betgi, dabar bolevik geleinje uuolaidoje" vis daugiau ir daugiau atsiranda skyli, t a i kad ir ios knygels autor H. Tautvaiien dabar, 20 met praslinkus kai buvo i Lietuvos iveta, pasakoja mums apie savo asmeninius ir daugelio kit 1941 m. Sibir ivetj kryiaus kelius. ia pridtame emlapio brinyje atskira linija paymtas 1941 metais ivetj kelias i Lietuvos Krasnojarsko ir Bijsko Altajaus krate sritis (r. 120-121 psl.). Tremiamiems i keli tkstani myli nepaprastai varginga kelion tssi 3 savaites. Metams praslinkus, 1942 metais i itremtj Altajaus, Krasnojarsko ir kitas vietoves irinko kelis tkstanius lietuvi trmimui pai iaur Arkt vejybos darbams. Kelion iki Lenos (Osetrovo) buvo vykdoma vairiausiomis susisiekimo priemonmis, bet nuo Osetrovo tremiamuosius ve Lenos upe baromis - baidokais iki pat paskyrimo vietos apie 3.000 km (2.000 myli). i kelion tssi tris mnesius. Ir keli skaitytojas gali matyti emlapio brinyje. Lenos up (jakut kalba Joliujona) yra viena ms planetos didiausij upi. Jos ilgis 4.270 km, nors pagal kitus altinius 5.014 km (daugiau 3.000 myli). Lena prasideda Irkutsko srities pietinje dalyje netoli Baikalo. Atlikusi minto ilgio keli ir i milinikos teritorijos (savo baseino) surinkusi gausius vandenis, Lena lieja juos iaurs Ledynuotojo vandenyno Laptev jr. Savo iotyse, kaip matyti i pridto Lenos ioi emlapio, up sudaro daug isiakojim, kuris emlapyje atrodo lyg ir buketas". 110

Lenos iotys kairje; Janos deinje

I Lenos baseino emlapio, paimto i Didiosios Sov. Enciklopedijos, 1953 m. Nr. 24.

111

Lenos ioi mintasis buketas" yra ne kas kitas, kaip ups vanden ivagoti imtai atskir upi, rankovi, rusikai protokomis" vadinam, ir uakusi upokni, ia Lenos vandenys yra supyl daug smlio sal, saleli ir sudar nemaai seklum. Lenos ioi buketas" iaur tsiasi apie 200 km, o plot net daugiau iki 350 k m . Tad Lenos iotys uima madaug 60.000 km 2 plot. itame plote Lenos iotyse, i daugelio rankovi didiausioji yra Trofimovskaja (vidutinis gilumas 5 m, maiausia 3 m). Kita Bykovskaja (maiausias gilumas 3 m). Olenskaja ir kt. Maesns rankovs idista ir ala iki dugno. Bykovskaja (apie 130 km ilgio) jungia Len su Tiksi lanka, su to paties vardo Tiksi uostu, vieninteliu iaurs jros kelyje. Beveik visas Lenos baseinas per Tiksi uost trumpos tiktai vasarins navigacijos metu gali susisiekti su plaiuoju pasauliu iaurs Ledynuotuoju vandenynu. Lena prie Buluno (.apie 150 km pietus nuo Lenos ioi) ula spalio 20 d., led inea birelio 3 d., tad navigacijai pasilieka 120 dien per metus, o vegetacijai tenka tik 60-90 dien. Kadangi verg gyvenviet Trofimovskas yra Lenos ioi viduryje, madaug 300 km iaur nuo Buluno, tai ia aliai didesni ir navigacijai periodas kiek trumpesnis. Lenos deltoje ledo storis 235 cm (apie 8 pdas), o prie Jakutsko 213 cm (apie 7 pdas). aliausias bna vasario mnuo su -33C (-28F) temperatros vidurkiu emiau nulio (zero); iliausias liepos mnuo su temperatros vidurkio -f8,9C (+48F) ilumos. Tad nuo spalio 112

iki birelio imamai, arba 8 mnesius temperatra bna emiau nulio, tik liepos mn. nra rytini aln. Poliarins naktis ia tsiasi ilgiau dviej mnesi. Apraomasai Trofimovskas su jame verg pas t a t y t j a vejybos baze Trofimovsky rybozavodu" (uvies sudorojimo mone) yra Lenos ioi viduryje; jis paymta ioi originaliame emlapyje. emlapyje paymtos ir kitos varg darbo inaudojimo vejybos mons: Bykovsky ir Tit-Ary. Tad rus geografams ios vietovs buvo inomos. I visko, kas pasakyta aiku, jog ivardintose verg gyvenvietse klimatins slygos buvo iauriausios. Bet vejybos verg darbai vyko ir kitose Lenos ioi vietose, net Laptev jros salose, pavyzdiui, Sagilacho saloje. ia H. Tautvaiien su kitais, didiuma moter, 1943 m. pavasar buvo isista vejybos darbams, kaip valstybinis vejys, priklauss betarpikai Soviet Rusijos biurokratams. Jei Trofimovsko vejybos bazei priklaus nemaas skaiius Lenos iotyse steigt vejojimo punkt, tenka manyti, kad visos kitos bazs taip pat panai punkt buvo prisisteigusios tiek, kiek jos pajg aprpti. Knygels autor mini, kad i karavano, veusio vergus Trofimovskui, buvo iskirtas lietuvi ir Lietuvos yd brys Bykovo vejybos bazei. I kit patikim altini inome, kad Bykovo lankoje veikusi vejybos moni baz buvo vadinama Bykovski Mis (Bykovo ikyulys). i baz tais paiais 1942 metais, prie iem, buvo atgabenta net keli tkstaniai verg, iimtinai lie113

tuvi. Ir iuos, kelionje ivargusius, ikl plik krant aliams, vjams be atitinkamos aprangos ir be pastogs. Kaikurie atvetj buvo tuo laimingi, kad sugebjo pasislpti ir laikinai sitaisyti po apversta valtimi; bet visiems kitiems teko nakvoti atvirame lauke. Atvetieji patys kassi emje jurtas, primityvikiausiu bdu jas rengdami: apaldytas ledu rmas atstojo stiklint lang, tok rm tvirtindavo sniegu atitinkamoje vietoje. iauriausioms sniego audroms purgoms" siauiant, vergus versdavo tikrinti eketes ir iiminti i tinkl uv nuogomis rankomis. Prie ekei audr metu eidavo, kietai laikydamiesi virvs, pritvirtintos prie jurtos. Virvei nutrkus ar nuo jos pasimetusiems, grsusi tikriausia mirtis audr skuriuose. Toks likimas itiks lietuv-mokytoj, kuri purgai aprimus, rad sualusi tik per por metr nuo jurtos. Du jos vaikuiai, motinai nesugrus jurt, buvo rasti mir nuo alio ir bado. Bykovsky Mis bazs vejyboje i keli tkstani lietuvi nutremtj gyvi iliko tik keli imtai, tiksliau sakant, toki laimingj buv tik 10%. I ia galima daryti ivad, kad ivetj verg ioje bazje buvo keli tkstaniai. Apie verg gabenam Janos ups ioi vejybos iaur likim jau minta autors. Tad ivardytose vietovse (Lenos, Janos ir kit iaurs Sibiro upi iotyse) keliolikos imt kilometr ilgio pajrio juostoje veik vejybos bazs ir j mons su plaiai isiakojusiu vejybos punkt tinklu. Trmimo Sibir klausimu ia miausi isitar114

ti todl, kad turiu savo patirt i caro laik. 1912 metais kartu su kitais, katorgos bausm atlikusiais, buvau itremtas Sibir karo teismo atimt teisi atgauti. Buvome atveti Irkutskan ir patalpinti persiuniamiems skirtuose kaljimo barakuose. Liepos pabaigoje gavau paskyrim Kirensko apskrit (apie 800 km nuo Irkutsko iaur) ; kitas tos paios bylos draugas buvo kur kas laimingesnis jis gavo Muchtuj, prie Lenos, Jakut apygardoje apie 500 km dar u Kirensko. Tad paskirtas trmimo vietas turjome plaukti Lena. Kadangi Lena tik gegus mn. pabaigoje bna tinkama navigacijai, tai vasaros metu t j a upe iuar anuomet iplaukdavo tik trys tremiamj po 300 moni partijos. Paskirt iaur Irkutske nelaikydavo, nes persiuniamajame kaljime nebuvo tiek vietos. Todl visus, iaurei bei vadinamoms Lenos partijoms skirtus, varydavo etapu Aleksandrovsk (apie 80 km nuo Irkutsko vakarus) ir ten persiuniamajame Aleksandrovsko kaljime koncentruodavo ir formuodavo Lenos partija iaur. Aleksandrovske veik dar ir antras igarsjs Aleksandrovsko katorgos kaljimas, kuris ir bolevik laikais savo garso dl iauraus reimo nebuvo prarads. Apie tai teko skaityti ten kaljusi pasisakymus. Tremiamieji, gav paskyrim iaur rugpiio antroje pusje, kai treioji ir paskutin Lenos partija jau buvo ikeliavusi, turdavo laukti sekani met birelio mnesio Aleksandrovsko persiuniamajame kaljime pirmosios pavasarins Lenos partijos iplaukimo. ios laims" kandidatams tatai reik 115

nepelnyt ir papildom 9 mn. kaljimo bausm. Tremiamiems iaur Lenos upe plukdyti Kauge ar igalove (prie Lenos, apie 400 km nuo Aleksandrovsko), car Rusijos administratoriai statydavo tris plauskus" (tremtiniams Lenos upe veti baros vietinis pavadinimas). Kiekvienas t plausk" (baidok) buvo 300 moni talpos. Mat, ie baidokai, nuplukd kalinius ir j sargybinius - kareivius, nebegrdavo, nes juos plukdyti prie Lenos srov neapsimokdavo, o garo vilkik Lena anuomet neturjo. Todl kiekvienai Lenos partijai kasmet statydavo vis po vien baidok. Atrodo, kad bolevikai veamuosius iaur plukd tokiais pat ar panaiais baidokais (plauskais"), kokius buvo sugalvoj caro biurokratai. I H. Tautvaiiens apraomos tremtini kelions Lenos upe, galima suprasti, kad i kelion jau neatitinka car laikais vykdyt tremiamj kelioni iaur Lenos upe. Bolevikai pakeit trmimo bdus, priemones ir daug daugiau, negu deimteriopai padidino tremiamj iaur skaii, t.y. pakl j produkcij". Lenos paupiais, j mikinguose plotuose-taigoje, bolevikai pristeig mikams kirsti ir medienai apdoroti nemaai verg darbo stovykl, reng dar ir kitokios pramons, o A r k t y j e , upi iotyse (tatai aiku i autors pasisakym) steig daug vejybos moni su tkstaniais jose verg: moter, paliegusi ir net nepilnamei, dirbusi prievartos darbus. 1942 metais tremiamus iaur lietuvius gabeno ne kuris nors caro laik sukaltas plauskelis", bet itisas ios ries baidok karavanas 116

(vilkstin), .motorizuot vilkik velkamas. Bolevikai verg transportus sudarinjo Osetrove, augiau iaur, kur ups vandenys ymiai gilesni, tad ir baidok talpumas buvo kur kas didesnis. Dabar ir kiti keliai iaur jau ne tie, kokie buvo prie 50 met. Bt daugiau darbo aprainti caro laik tremiamj keliones garsiuoju ir istoriniu Jakut traktu, jusiu i Irkutsko iki Kaugo ir igalovo prie Lenos, kuriuo ir psti, ir yginiais arkliais aldon" (vietos valstiei) ir buriat veimliais tremiamieji tuo traktu atlikdavo 30 km (20 myli) dienos ygio normas. Trakto pakelse, didesnse gyvenvietse ygiuojanius po savo stogu priglausdavo katalakos", kur j laukdavo ilto kraujo ialkusios blaks. Traktu ygiuojanios tremiamj grups bdavo neskaitlingos, iki 30 asmen. Tokiam skaiiui susidaryti 1912 metais pakakdavo laukti trejet savaii Irkutske. ios Jakut trakto grups susidarydavo Lenos keliui iaur usidarius: rudens, iemos, pavasario metu, kai tremiamuosius skirdavo artimesnes Vercholensko apskrities tremtiniams skirtas vietas. Trmimas artimesnes vietoves nebuvo caro administracijos malon. Irkutsko ir Aleksandrovsko persiuniamj kaljim barakus reikdavo tutinti naujai atveamiems i skaitling Rusijos kaljim, kuriems pagal visokius caro valdios nuostatus priklaus trmimas. Paskaiius H. Tautvaiiens sunkiai tiktinus, iurpulingus itremtj buities pavaizdavimus bei j kani apraymus, reikia inoti, kad car laikais trmim Arkt nebuvo. Politinius tremti117

nius daugiausia ir beveik iimtinai koncentruodavo Jenisjaus, Irkutsko ir Jakutsko srityse ir paiame Jakutske. I ia tiesia linija dar 1.200 km iki Arkties. Ir Jaktusk netremdavo priverstiniems darbams. Bt negirdtas vykis, jei ir Jakutsk bt tremiamos moterys, vaikai ir senyvo amiaus mons. Car laikais Jakutij pradta tremti tik nuo 1886 m., kai caro biurokratai nusistat politinius tremti Jakutijon vadin a m j a administracine tvarka (be teismo sprendimo). Bet svarbiausia, kad administracine tvarka nubaustieji politiniai tremtiniai car laikais gaudavo paalpas: Jakutske 244 rub., Vidut. Kolymoje 216 rub., Verchojanske 180 rubli metams. Nereikia pamirti, kad ir bolevik priverstiniems darbams Arkt gabenamieji yra nubausti administracine tvarka, be teismo, kad ir bolevikinio, sprendimo. Kokias paalpas" gavo bolevik prievartos bdu igabentieji Arkt, atsakym duoda H. Tautvaiiens apraymas. Apie car metais trmim Jakutijon inojome tiktai tiek, kad gyvenimo slygos ten buvo iaurios: toli nuo pagrindini kultros centr, sunkus su centrais susisiekimas, itremtj mediagin bkl lydjo chronikas alkis, iaurios klimatins slygos skatinusios susirgim reumatizmu, cinga, irdies sutrikimais. Tatai slegianiai veik mones, todl buvo ymus saviudybi ir pamiim skaiius. Itremtieji protestuodavo. Dl to vyko keletas stambi pasiprieinim. Vienas t susikirtim su valdia vadinamas Jakutsko tragedija, prasidjo sekaniai: 118

1889 m. Jakutsko gubernatorius Ostakin panaikino tremiamiems Vidurin Kolym kaikurias privilegijas. 33 tremiamieji teik gubernatoriui asmeninius protestus. Gubernatorius pasiunt kareivius, kad pristatyt protestantus" policijon. Kaikas pasiprieino. Kareiviai panaudojo ginklus ir 5 protestantai buvo nuauti, o 8 sueisti. Tatai vyko kovo 22 d. Gegus 22 d. teismas 3 tremtinius pasmerk mirti, o kitus nubaud katorga ir nutrmimu (teismo) Sibir. Po ios tragedijos buvo grinta senoji politini Kolym siuntimo tvarka. Kitas vykis, vadinamas Jakutsko protestas, buvo 1904 m. vasario 18 d. Irkutsko gen. gubernatorius Kutaisovas ir vl buvo ileids politinius kalinius varant sakym. Jakutsko mieste jakuto Romanovo name susirink 57 ginkluoti politiniai tremtiniai usibarikadavo, reikalaudami grinti senj tvark. vykusiame susiaudyme uvo du kareiviai. Tik kovo 7 d. kovotojai pasidav. Teismas kart protestantams" skyr po 12 met katorgos. 1905 metais beveik visi, Jakutijon itremtieji, valdios lomis buvo grinti Rusijon. O 1917 met revoliucijos ivakarse Jakutske buvo tik apie 300 politini tremtini. Ir i Lietuvos car laikais daug kas buvo itremtas Sibir. Ypa po 1831 ir 1863 met nepavykusi sukilim tkstaniai buvo ivaryti Sibir etapais psiomis. 1896 m., atliks 12 met kalinim liselburgo tvirtovje, Vidurin Kolym buvo itremtas socialistas Liudvikas Janaviius, kurnikis, 1902 m. ten nusiuds. Jaku119

tij administracine tvarka buvo itremtas Kazimieras dra (Garvi organizacijos dalyvis) 5 metams ir apgyvendintas urapioje, apie 100 km nuo Jakutsko. 1905-08 metais itremtieji Sibir ir katorgas LSDP nariai taip pat tenka rikiuoti car Rusijai nusikaltli grandin. Taiau bolevikini Lietuvos okupant trmimai praoka visk, kas praeityje yra buv. Car laikais praktikuota dviej ri trmi120

mai: administracine ir teism sprendim tvarka. Administracinius trmimus skirdavo caro biurokratai, kai andarai, tardytojai su prokurorais dl rodym nebuvimo ar j nepakankamumo negaldavo tartiesiems asmenims teismuose ikelti byl; tokius tad savo nuoira tremdavo administracija, vidaus reikal ministrui nutarus bei pritarus. Tokios ries trmimai buvo administracijos sauvals aktai, neinomi ir nepraktikuo121

jami jokiame demokratikai besitvarkaniame krate, kur pilieius baudia tik teismai, suteikdami kaltinamiesiems teis visais bdais gintis. Jei car biurokratai skirdavo paalpas administracijos itremtiesiems, tai ia buvo logikas veiksmas lyg ir atlyginimas u padaryt mogui skriaud. Jei administracijos itremtas i trmimo vietos pabgdavo, bgl grindavo t pai ar kit viet, bet u pabgim bglio nebausdavo, nes, jei administracija savinosi teis savo nuoira bausti, tai ir nubaustasis tokiu pat poiriu galjo bausms vengti. Teism sprendimais skiriamas trmimas Sibir (ssilka na poselenije) buvo siejamas su vis teisi atmimu politinse ir kriminalinse bylose. Tai buvo sunki treioje vietoje i viraus eiliuotoji bausm: mirties bausme, vairi termin katorga (sunkij darb kaljimo), na, ir trmimas su vis teisi atmimu. Katorgon pasmerktiems, vistiek kuriam laikui, katorgos bausm atlikus, statymai numat automatikai itrmim Sibir be joki iimi visiems, nes Sibiro trmime per tam tikr laik visi itremtieji turjo sigyti prarastas teises i naujo. Igyvenusieji trmime 10 met, jei nebdavo amnestij, sigydavo valstieio i itremtj" teises, kas suteikdavo teis kilnotis i vietos viet Sibiro ribose, i kategorij itremtieji joki privilegij neturjo. Atveti skirt gyventi valsi, jie turdavo visik laisv judti valsiaus ribose ir visu kuo patys turdavo apsirpinti. ios ries tremtiniams pabgus i skirtos apsigyvenimo vietos, teismai skirdavo tris metus katorgos be teiss pasinaudoti 122

bausm mainaniomis nuolaidomis ir su privalomu reteius sukaustymu visam bausms laikui. Soviet Rusijoje, kur nra valdios padalos, kur statymus leidia, vykdo ir teisingumo iri diktatrin valdia, kur nra nepriklausomo teismo, car valdios praktikuotieji trmimai pasiliko, tik j vykdymas gijo masini iveim pobd. Kiekvienas tai ino, tad ir aikinti jo atskirai netenka. Bet ir Soviet Rusijos baudiamasis kodeksas numato trmimus teismo sprendimais su privalomu apgyvendinimu kitose vietose". Kodeksas numato dar ir kitoki bausm: laisvs atmim pataisomose darbo stovyklose tolimose Soviet vietovse". Ir pirmasis, ir antrasis atvejai atitinka car laik trmim (ssylka na poselenije) ir katorgos bausm. Tai, anot prieodio, yra tie patys viai, tik ne viename krepyje. Altajaus krat atvetiems lietuviams idav asmens paymjimus, kuriuose jie buvo rayti tremtiniais (ssilnyje"). Kadangi joks dar ir sovietinis vieas teismas i Lietuvos ivetj byl nesprend ir trmimo bausms jiems neskyr, tai aiku, kad visi ivetieji buvo sovietini biurokrat sauvals aukos bei administracinai tremtiniai. Taiau autor H. Tautvaiien paymi labai dom dalyk, kad nuvetiems Arkt tremtiniams nei i io, nei i to idav kitus dokumentus, pagal kuriuos jie buvo spec pereselencais" (ypatingi persikeliantieji) pavadinti. is pavadinimas ivetiems Arkt lietuviams buvo taikomas tik iki 1956 met. Po to jie ir vl pasidar tremtiniai (ssilnyje). Tokie dokument kaitaliojimai be rim123

tos prieasties, taip sau, nedaromi. Jei H. Tautvaiien net keliose vietose nebt minjusi Amerikos, amerikiei preki ir maisto produkt, atvet Arkt, tai tas dokument kaitaliojimas bt labai sunkiai suprantamas. Neabejotinas amerikiei A r k t y j e lankymasis atskleidia bolevik gudrybi paslapt. Bolevikai numat ir prileido, kad esant ir kieiausiai kontrolei ir visikai verg izoliacijai, galjo atsitikti, kad Tiksi uost atplaukusio kurio nors J A V laivo jrininkai galjo patirti, kad vejybos monse dirba ne laisvi mons, bet vergai. Tuomet kilt toks skandalas, kok bolevikai jau buvo patyr kiek anksiau, kai i Archangelsko Anglij atplaukusiame su medio kroviniu laive, laiv ikrovusieji darbininkai anglai, ant ikraunam lent pastebjo raudonos spalvos (krauju) uraus, kad tos preks pagamintos bolevikins Rusijos verg. Dl io radinio laisvojo pasaulio darbinink organizacijos Soviet Rusijos gaminiams paskelb boikot, atsisakydami tokias prekes i laiv ikrauti. Jei panaus dalykas pasikartot A r k t y j e , bolevikai pakit vejyboje dirbanij dokumentus su spec pereselenc" pavadinimais. Pereselenec" rus kalba reikia savo noru kitur isiklusi gyventi asmen laisv kolonist. Tai bt tas pats, k amerikieiai pionieriais vadina. Karui pasibaigus, komedij su amerikieiais vaidinti nereikjo. Tad 1956 m. ms tremtiniai ir vl pasidar, kuo buvo buv, inaudojami ir beteisiai vergai. is pavyzdys rodo, koki bolevi124

kai klastojim griebiasi, kai klasta naudinga reimui. Suomius mik darbams Lenos pakrantes atgabeno 1941 metais, t.y., metams praslinkus po rus iprovokuoto karo su suomiais po karo paliaub. Nra abejons, kad Soviet atpltoje nuo Suomijos teritorijoje (Viipuri apylinkse ir Karelijoje) pasiliko paskiros suomi eimos. Joms tad ir suomiams bendrai bolevikai atkerijo u gd, kuri jie patyr kare su suomiais. Krinta ak, kad iauriose Arkties slygose verg darb dirbo: lietuviai, suomiai, Lietuvos ydai ir jakutai, o rusai ia buvo tik tvarkytojai. Taigi, itai yra aikus taut genocido pavyzdys. 1941 m. bolevikai i Lietuvos ive vairiausi padi ir profesij mones, visikai nesiskaitydami su iveamj specialybmis, patirtimi ir eimynine padtimi, pastaruoju atveju turiu galvoje eimas su maameiais vaikais ir paliegusiais s e n y v o amiaus monmis. Painojau iauria mirtimi iaurje mirus profesori Vinc Vilkait, ret ems kio specialist. Profesorius, alia darbo Dotnuvos ems kio akademijoje, vadovavo Prof. Vincas Vilkaitis, ems kio rm ilaiDotnuvos ems kio akakomai Augal apsaugos demijos rektorius 125

stoiai. Profesorius buvo reto pareigingumo ir tvarkingumo mokslo mogus. Kuo krito ak okupantui prof. V. Vilkaitis, sunku buvo suprasti, kai inia apie jo iveim pasiek Kaun. 1919-20 m. iauliuose painojau jaun mokytoj Arvydait, bsimj Vilkaitien. V. Vilkaitis Berlyno unversitete studijavo gamtos mokslus ir ten pat sigijo daktaro laipsn. Arvydait studijavo Berlyne ir Pranczijoje kalbas. Nejaugi tiktai dl to, kad mons kakada gyveno Vakaruose, bolevikams jau buvo prieai? Bolevikai, okupav Lietuv, tuojau ilav jos aruodus, pagamintas ir gaminamas grybes nukreip Rusij, taiau to okupantui buvo maa. Jis paslapiomis tykojo darbo jgos. Baisiojo Birelio naktimis jis jos prisimediojo: darbinink Deveikos, Markeviiaus, tarnautojos Amantiens, maaems Dauniens ir daugelio kit eim a s su maameiais vaikais nugrdo Sibir ir Arkt sunaikinimui. I B. Armoniens, buvusios tremtins, neseniai ijusios angl kalba knygos Leave Your Tears in Moscov" (Palikite aaras Maskvoje) patiriame, kad dabar Irkutske veikia du nauji kaljimai: NKVD tardomiems bei teisiamiems ir Nr. 104 kaljimas jau nusmerktiems Irkutsko priemiestyje. Be to, apie 100 km iaur nuo Irkutsko, Userdoje, rengtas dar ir treias nusmerktiems kaljimas su miliniku, apytikriai 50.000 akr ems plotu, skirtu ems kiui. Tad trumpu bolevik valdymo laiku Irkutske atsirado trigubai daugiau kaljim. Aiku, kad ir kalinamj skai126

ius bus keleriopai padidjs. Autor rao: Atrodo, jog komunizmas geriau tinka kalinamiesiems, nei pusiau laisviesiems" (125 psl.). Verg stovykl, sovchoz ir kaljim direktoriai H. Tautvaiiens ir B. Armoniens skaitytojui pristatomi kaip puikiai aprpinti, tikrai idids valdytojai, partiniai komunistai, begdikai iauriai inaudojantieji skurdiai atlyginamus ir uguitus darbininkus, nesidrovintieji propaguoti iems vargams komunizm. Userdos kaljimo direktorius Dolgopatniuk, sovchozo Predgorny valdytojas Zorin, tai tik treiaeiliai direktori tipai. Toki ir kur kas didesnio rango direktori dabartinje Rusijoje yra tkstaniai. Vis kikj didiuls alies gyvenim tvarko direktoriai su kvalifikuotais technikais. I i savo padtimi neisiskiria soviet valstybs biurokratinis valdantysis aparatas. ia prisideda ir vis ginkl ri kariuomens maralai, generolai, o visus juos savo galia ir autoritetu gaubia komunist partijos centro ir paskir respublik, krat, srii, rajon partini organizacij sekretoriai, savo pareigomis labai panas o kai kuriuo atveju praokantieji buvusios car imperijos generalinius bei eilinius gubernatorius su apskri ispravninkais. is sluogsnis, bolevikins santvarkos nauja visuomenin formacija, savita bolevikikoji valdanioji klas supranta, kad ji savo padtimi daug sveria valstybs gyvenime, nes vis valstyb tvarko. Per io sluogsnio pareign rankas eina milinikos los bei vis darbo moni pagamintos ir gaminamos vertybs bei turtai. i bolevikikoji biurokratija turtingai ir itaigingai gyve127

na ir dl to siekia savo padties saugumo ir garantijos. Stalino laikais ios padties saugumo ir garantijos dar nebuvo. 1961 m. spalio mn. vyks Maskvoje komunist (bolevik) partijos 22-sis suvaiavimas i irykint padt ir bolevik valdanios klass siekimus pilnai patvirtino. N. Chruiovas savo kalboje, pirmasis smerkte smerk Stalin, bet tiktai u bolevik partijos vad udym, n vienu odiu neprisimindamas Rusijos darbinink, valstiei ir prastins padties iudyt moni milionus. Atitinkamomis savo kalbomis N. Chruiov gyn partijos kilmingieji biurokratai ir augtieji pareignai. Jie savo keliu piktinosi vadovaujani bolevik partijos vyr udymu, smerk vadinamj asmens kult. Betgi ia pat, dar nenuj nuo tribnos, auksaburnikai garbino Chruiov, naujojo biurokratinio sovietins valstybs visuomens sluogsnio nusistatymo reikj. Taiau ir ie partijos bolevikai apie Stalino iudytsias eilini moni mases neusimin. ia skaitytinas ir didiausias Rusijos bolevik partijos nusikaltimas, tai Soviet Rusijos pavergt taut udymas-genocidas. ia Rusijos bolevikai pralenk visk, kas istorijai iki iol buvo inoma. H. Tautvaiien ioje knygelje atskleidia bolevik slepiam, bestialik, Stalino metais vykdyt pavergt taut naikinim tolimosios Sibiro iaurs tundroje, usklstoje baisi ali, sniego audr ir mnesius trunkani nakt udanga. Autors liudijimai yra protokolikai teisingi ir pagrsti, nes ji visk pati mat, stebjo, pergyveno ir ikentjo. 128

Pavergtos Lietuvos ir kit taut genocidas Soviet Rusijoje ir dabar tebevykdomas. Pavergtieji tebetremiami. Daugelis ivetj i Lietuvos tebelaikomi Sibire ir kitose tremtini stovyklose bei vietose, neleidiant jiems sugrti savo krat, o jeigu kuriems nekuriems ir leidiama sugrti, tai neduodama darbo monse ir nesileidiama kolchozus. Dl to jie jau bado yra veriami keliauti atgal trmimo vietas ar apsigyventi u savo krato rib Rusijoje. iuo metu vyksta svarstymai naujj bolevik partijos udavini ir genocido priemoni, kuri svarbiausios itaip nusakomos: Mums reikia ypatingai ir neatlaidiai kovoti kad ir su maiausiais nacionalizmo pasireikimais i kur jie bekilt ir kurios prasms jie bebt: kikos, kultrins ar ideologins" (I kompartijos C. K-to sekretoriaus L. Iljievo kalbos; r. Pravda" 1961. XII. 27). Apie rusikojo ovinistinio nacionalizmo plitim bei pavergt taut rusinimo paabojim betgi nekalbama. Nacionalizmu kaltinamos tiktai Soviet Rusijos pavergtos tautos. Visa tatai daroma, kad udom taut tutjanioje erdvje sigyvent rusas-bolevikas. Knygels autorei H. Tautvaiienei priklauso nuoirdiausia ms uuojauta dl jos patirt kani ir pergyvenimu iauriausioje Sibiro iaurje. Autorei priklauso didiausia padka ne tiktai lietuvi, bet ir kit ms brolik pavergt ir udom taut u atskleist nuudytj kapinyn Sibiro tundroje. 129

L E I D J O

ODIS

LSS Literatros Fondas ir vl susilauk rimtos paskir asmen ir organizacij paramos: Povilas ir Marija Mankai i Blackstono, Mass. 1960 m. lapkriio 16 d. paskyr Fondui $500.00 auk, kas su anksiau moktais sudaro $570.00 na. P. Mankus gim 1883 m. rugsjo 26 d. Medsd kaime, Gargd vis. i maaemi tv. Tvas nedavo i Prs draudiamus lietuvikus ratus, o snus Povilas 1905 metais u Vilniaus Seimo nutarim platinim gavo kalti. 1913 metais, atliks karo prievol Kaukaze, Povilas ikeliavo Kanad, o 1916 m. persikl J A V , apsigyvendamas Bostone, kur tuojau sijung visuomenin an laik veikl. Vliau persikls Blackston, Mass. dirbo audimo pramonje ir buvo veiklus tos pramons darbinink s j d y j e ir profesins audj sjungos darbe. Marija Mankuvien - Velikait i tv darbinink, yra kilusi i Alovs, Alytaus aps. P. ir M. Mankai duosns bendrai, bet ypatingai jie jautrs kultros reikalams, kai i kukli savo itekli paskyr ia mint sum knygoms leisti. Kupikn Kultros Klubas Chicagoje 1961 m. vasario 27 d. aukojo $500.00. Mintas klubas sikr 1935 m. liepos 8 d. Kupiknai: dr. A. L. Graiinas, Pajuodups km.; Povilas velnys, 131

Gendrili; Albinas ir Elena Rudinskai, Laukminiki; Pranas ir Ona Stanioniai, Kreivn; Kazimieras ir Kazimiera Matekoniai, Bilin; Petras ir Domicl Suvaizdiai, Laii; Juozapas ir Napoleonas Vilimaviiai; Petras ir Paulina Balinai, Gendrili; Domicl Girdvainien, Vioni; Povilas ereka, Druln ir Konstantas Marcinkeviius, Gendrili kaimo. Klubo vyriausias tikslas buvo padti kupiknams Lietuvoje: baigti rengti laisvas kapines, pastatyti Kupikyje liaudies namus ir paremti kupikn kultros vietimo darb, pvz. bibliotekos Kupikyje steigim ir kt. Mintiems usimojimams gyvendinti Chicagos kupikn klubas dirbo atsidjs i visos irdies, paymi dabartiniai tos organizacijos vadovai. Prie klubo vairo yra buv: P. velnys pirmininkas; P. Balinas sekretorius; D. Girdvainien idinink; K. Katel fin. sekretorius. Veiklieji kupikn klubo organizatoriai ir rytingi veikjai: dr. A. L. Graiinas; P. velnys; K. ir K. Matekoniai; P. ir A. Suvaizdiai; J. ir N. Vilimaviiai; P. ereka ir K. Marcinkeviius yra mir. Literatros Fondas ir jo ileist knyg skaitytojai gerbs j atmint. Dabartin Kupikn Klubo valdyb sudaro: Pranas Stanionis pirmininkas, Petras Balinas sekretorius, Kazys Katel fin ratininkas ir Kazys Ulupas idininkas. Kupikn Kultros Klubo veikl turt pasekti panaios ries organizacijos su j vadovybmis ir paskirais nariais, kad ir j vertingi darbai bylot ateiiai. 132

Napoleonas Trumpikas i Akron, Ohio savo na Literatros Fond pakl iki $400.00. N. Trumpikas, kiek leidia slygos, dedasi prie Literatros Fondo leidini platinimo. LS Sjungos 116-ji kuopa Detroite, Mich. nari susirinkime ir pobvyje (1960 m. kovo 13 d.) surinko $74.18 auk Fondo darbui paremti. Sektinas pavyzdys. Jonas Vitkus, Toronto, Ont. papild, savo na $50.00, dabar jo indlis sudaro $150.00. Kol kas nevardiname maesnes sumas aukojusi. Jiems ir viesiems Lieteratros Fondo talkininkams ms leidini uoliems platintojams, ia proga nuoirdus ai! LSS Literatros Fondas New York, N. Y. 1962 m. sausio 26 d.

133

T U R I N Y S

odis skaitytojui I Altajaus krato Arkt Statome uvies perdirbimo mon vod) Trofimovskij Trys mnesiai poliarinje tamsoje
Spalis ir pas m u s Spalis ir pas juos Ki v a k a r a s

5 7 (Ryboza23 38

Tamsioji purga Vadinamosios darbo jgos gelbjimas


O virinink butuose?

47 57 72 75 79 83 95 105 107 131 134

Poliarins gamtos ypatumai Numarintj plan direktoriai vykd Balandis Geguyje Ms udarbiai Sibiro stovyklose mirusieji K. Bielinis. Papildymas Leidjo odis Turinys Nuotraukos: 94 ir 125 Briniai: 111, 120, 121 134

A m e r i k o s Lietuvi Socialdemokrat S-gos Literatros Fondas PROF. STEPONO KAIRIO

silo sigyti ir platinti graiai ileistas, i kietus virelius ir tas ias k n y g a s :

K n y g o s autorius plaiai inomas politikas ir visuomenininkas mintoje k n y g o j e domiai pavaizd u o j a lietuviu tautinio smonjimo laikotarp nuo 1897 iki 1905 met, parykindamas j spaudos pasisakymais ir dokumentais. K n y g o j e 416 puslaipi, kaina $5.50

LIETUVA BUDO

KIPRO BIELINIO

K n y g o j e v a i z d u o j a m a s spaudos draudimo metas, k n y g n e i laikai ir pasakojama apie inom knyg platintoj organizacij Garvi kaime. Prieduose svarbs dokumentai, vaizduojantieji Kaunijos g y v e n i m prie 100 met, kaip v y k o Krai Skerdyns ir kt. K n y g a iliustruota, 464 psl., jos kaina $6.00

DIENOJANT

KIPRO BIELINIO

K n y g o j e vaizduojamas 1905-1907 met revoliucinis sjdis Lietuvoje: pirmieji revoliuciniai pamokslai" Lietuvos miesteliuose, savo valdios krimas, didieji dvar darbinink streikai ir kt. K n y g a gausiai d o k u m e n t u o t a ir iliustruota, 592 psl., kaina $6.00

1905-JI METAI

K n y g e l j e atskleistas 1941 m. Baisiojo Birelio dienomis ivetj lietuvi iaurus likimas Sibiro iaurje, 136 psl., kaina $1.25 I i knyg painsime netolim Lietuvos praeit su jos kovomis u laisv ir nepriklausomyb. Usisakantieji k n y g a s Fonde (adresu: K. Bielinis, 29 West 57th Street, 10 Fl., N e w York 19, N.Y.) ir prisiuntusieji atitinkam u jas mokest ekiais bei Moeny Orderiais, k n y g a s gaus patu su 20% nuolaida. Literatros Fondo atstovas K a n a d o j e : Mr. J. Novog, 37 W i n d e r m e r e Ave., Toronto 3, Canada. K n y g a s be to dar galima gauti laikrai Keleivio" ir Naujien" administracijose, k n y g y n u o s e ir pas platintojus. Platintojams nuolaida.

H. TAUTVAIIENS TAUT K A P I N Y N A S SIBIRO TUNDROJE

135