You are on page 1of 502

LIETUVOS PARTIZAN VYTAUTO APYGARDOS TIGRO RINKTIN

(1945-1950 m.)

Akademins Skautijos leidykla, ubaigusi savo veikl ieivijoje, likusias las skiria Lietuvos partizan Vytauto apygardos Tigro rinktins dokument rinkiniui ileisti. Leidinys apima t tragik soviet okupacijos laikotarp, kai iaurs ryt Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit Lietuvos vietovi, jauni vyrai ir moterys stojo partizan eiles, kad kovot dl tautos, valstybs laisvs ir nepriklausomybs. Jie tikjo, jog j atsidavimas ir kova su gausiomis iauraus okupanto pajgomis atkreips laisvojo pasaulio dmes ir Lietuva sulauks jo pagalbos. Gaila, tada to nevyko. Rinkinyje pateikiami dokumentai atspindi ma laisvs kov, kuriose dalyvavo Tigro rinktin, dalel. Iki iol apie tai buvo maai inoma ir raoma. Remdama io leidinio ileidim, Akademin Skautijos leidykla skiria j jaunajai Lietuvos kartai, gimusiai dar prie nepriklausomybs atgavim ar jau po to. Viliamasi, kad j tv ir seneli pasiaukojimas kovoje dl laisvs bus nepamirtas ir ugdys jaunj irdyse meil, atsidavim savo tautai ir savo valstybei. Rimantas Dirvonis Akademins Skautijos leidyklos pirmininkas

LITHUANIAN ARCHIVES DEPARTMENT LITHUANIAN SPECIAL ARCHIVES

LITHUANIAN PARTISANS VYTAUTAS REGION TIGRAS UNIT


(1945-1950)
THE COLLECTION OF DOCUMENTS

VILNIUS, 2003

LIETUVOS ARCHYV DEPARTAMENTAS LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS

LIETUVOS PARTIZAN VYTAUTO APYGARDOS TIGRO RINKTIN

(1945-1950 m.)
DOKUMENT RINKINYS

VILNIUS, 2003

UDK 947.45.083(093) Li 304

Redaktori kolegija: Kstutis Remeika (vyr. redaktorius), Geistautas Geiauskas, Vidas Grigoraitis, prof. dr. Tomas Remeikis

ios knygos ileidim rm Polybijaus fondas. Fondo prezidentas - prof. dr. Tomas Remeikis. Remiant Polybijaus fondui, dokumentini ir mokslini leidini serijoje Lietuvos kronika" ileista: Kazys kirpa. Nepriklausomybs sutemos (19381940): atsiminimai ir dokumentai, Chicago Vilnius: Lietuvos kronika Vilspa, 1996, 488 p. Lietuvos partizan Tauro apygarda (1945-1952 m.): dokument rinkinys, Vilnius: UAB Morknas ir Ko, 2000, 585 p. Lietuvos partizan Dainavos apygarda (1945-1952 m.): dokument rinkinys, Vilnius: UAB Morknas ir Ko", 2003, 452 p.
ISBN 9986-568-13-7 Lietuvos archyv departamentas, 2003

T U R I N Y S

Trumpa Vytauto apygardos istorijos apvalga.....................................7 Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais..........................12 The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans.......40 Santrumpos.............................................................................................55 Dokument sraas................................................................................ 58 Lietuvos laisvs armijos programa.......................................................68 Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio - spalio mn..................................................................71 Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn................................... 101 Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.................................171 Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m......................................................... 370 Tigro rinktins vadai............................................................................. 447 Asmenvardi rodykl...........................................................................449 Vietovardi rodykl............................................................................. 474

TRUMPA VYTAUTO APYGARDOS ISTORIJOS APVALGA

Partizanins kovos pradia Auktaitijoje sutapo su antrosios soviet oku pacijos pradia. Tai - 1944 met vasara, laikas, kai vis dar tssi Antrasis pasau linis karas. is sutapimas lm pradinio pasiprieinimo etapo spontanikum, ga na atvir kovos bd: negalvota apie usitsiani okupacij, apie galimybes ka riauti ilg partizanin kar. Nuo pirmj soviet okupacijos dien Auktaitijos ko votojai organizavo pasiprieinim krato sovietizacijai ir tautos naikinimui, gyn gyventojus nuo sovietini kareivi plikavimo ir smurto, sabotavo mobilizacij sovietin armij, stabd ems kio kolektyvizacij bei krato kolonizavim, sten gsi apsaugoti gyventojus nuo trmim1. Ginkluoto pasiprieinimo artjaniai Rau donajai armijai iniciator buvo Lietuvos laisvs armijai (LLA). 1944 m. liepos rugpjio mn. suformavus LLA Vanag (LLA veikianiojo sektoriaus, VS) tab ir krus LLA centrin tab - Lietuvos gynimo komitet, buvo sudaryta vyriausioji karin ir politin ginkluoto pasiprieinimo vadovyb, parengti ginkluoto pasiprieinimo okupacijai planai ir nustatyta ginkluotos kovos taktika2. Be Lietu vos laisvs armijos, Utenos ir ypa venioni apskrityse 1944-1945 m. didels takos turjo Kstuio" organizacija, kurta Kaune 1942 m. gegus mn. kaip Lietuvi fronto3 karinis sektorius, analogikas LLA Vanagams. 1943 m. pava sar buvo suformuotas Kstuio organizacijos Utenos apskrities tabas, 1943 m. ruden tokie tabai suformuoti ir Zaras bei venioni apskrityse. Taiau pir miesiems iaurs Ryt Lietuvos ginkluoto pogrindio junginiams, iskyrus veiku sius venioni apskrityje, Kstuio" organizacija neturjo tokios takos, kokios Utenos bei kit iaurs Ryt Lietuvos apskrii partizanams turjo LLA: daugu ma partizan jungini perm LLA organizacin struktr, statutus, programines nuostatas, o ios organizacijos suformuluoti ir diegti ginkluoto pasiprieinimo prin cipai ilg laik slygojo Auktaitijos laisvs kovotoj veiksm pobd, - nepaisant to, kad vyriausioji LLA vadovyb 1945-1946 m. sovietinio saugumo buvo su naikinta ir vliau nebeatkurta. 1945 m. vasar didesnje Lietuvos dalyje prasidjs partizan apygard stei gimas slyginai ymjo pasiprieinimo soviet okupacijai pirmojo etapo pabaig -

1
2

Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998), sud. I. Ignataviius, V., 1999, p. 260. N. Maslauskien, Lietuvos ginkluoto pasiprieinimo vieningos vadovybs krimas LLA ir parti zan dokumentuose. 1941, 1947-1950 m., Lietuvos archyvai, 11, V., 1998, p. 72. 1941 m. pabaigoje kurta lietuvi antinacinio pogrindio organizacija, jungusi krikdemikos pa kraipos partijas ir organizacijas.

iki tol daniausiai pavieniui veik didesni partizan junginiai ir atskiri briai prad ti telkti vien jungin, turint bendr vadovyb, viening struktr ir apibrt veikimo teritorij. iaurs Ryt Lietuvoje toks junginys buvo Vytauto apygarda, kurta 1945 m. rugpjio mn., i pradi vienijusi Utenos apskrityje bei dalyje venioni ir Zaras apskrii (Labanoro, Avini ir Antazavs mikuose) veikusius partizanus. Vytauto apygardos steigjas ir pirmasis vadas buvo 1945 m. birelio - rugsjo mn. Tigro rinktinei vadovavs Jonas Kimtas-algiris. I pra di, laikantis LLA struktros tradicijos, Vytauto apygarda vadinta LLA 4-ja apygarda, vliau - 3-ija LLA apygarda. Nuo 1948 m. gegus mn. apygarda vadinta Lietuvos partizan (LP) iaurs Ryt Lietuvos srities 3-ija Vytauto apy garda. Nuo 1946 m. Vytauto apygarda kartu su Didiosios Kovos, Vyio ir 1947 m. kurta Algimanto apygardomis priklaus iaurs Ryt Lietuvos (Karaliaus Min daugo, Kaln) sriiai, kuriai beveik vis jos gyvavimo laik (iskyrus 1948 m. rugpjio mn. - 1949 m. spalio mn.) vadovavo Vytauto apygardos steigjas ir pirmasis vadas Jonas Kimtas-algiris. 1946 m. J. Kimtas-algiris buvo trauktas vien klastingiausi ir rafinuo iausi agentrini MGB kombinacij, kurios tikslas buvo MGB kontrolei pajungti vis Lietuvos pasiprieinimo pogrind. Tais metais MGB gana skmingai pasinau dojo rezistencijos vadovybs siekiu suvienyti visas kovojanias krato pajgas ir, prisidengusi ginkluoto pogrindio vadovybs iniciatyva, jos paios rankomis steig MGB kontroliuojam Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjd (BDPS). BDPS Vyriausiasis ginkluotj partizan tabas (VGP) turjo sujungti ir vadovauti visam ginkluotam pogrindiui. Abi ias organizacijas per MGB agent Juoz Albin Mar kul-Erel, kuriam buvo patiktas aukiausias rezistencijos vadovo postas, kontro liavo sovietinio valstybs saugumo organai. ios MGB operacijos aukomis tapo ir daugelis Vytauto apygardos partizan. 1946 m. birelio 10 d. steigiamajame BDPS suvaiavime buvo kurta iaurs Ryt Lietuvos (nuo 1948 08 - Karaliaus Mindau go, Kaln) sritis, patvirtinta Vytauto apygardos ir jos rinktini veikimo teritorija (viena rinktin turjo aprpti apytikriai vienos apskrities teritorij), nustatyta kovi ni vienet struktra. 1947 m. sausio mn. J. Markulis, suprats, kad Piet Lietu vos partizanai atskleid MGB provokacij BDPS komiteto sakymu J.Kimt-al gir paskyr iaurs Ryt Lietuvos srities vadu. T pat mnes grs Vytauto apygard, J. Kimtas pertvark apygardos tabo sudt, o 1947 m. vasar apygar dos vado pareigas perdav Lito rinktins vadui Vincui Kauliniui-Mikiniui. Tik 1947 m. vasaros pabaigoje Dainavos apygardos vadovybs informuotas apie J. Markulio provokacijas, J. Kimtas 1947 m. rugsjo 20 d. sakymu visiems iau rs Ryt Lietuvos partizanams nurod nutraukti bet kokius ryius su J. MarkulioErelio vadovaujamu BDPS komitetu, panaikinti ryi punktus ir perspti ryinin kus. 1948 m. gegus pradioje vykusio jungtinio Vytauto, Algimanto ir Didiosios kovos apygard pareign posdio metu buvo atsiribota nuo idavikikos Erelio veiklos. Vietoj LLA buvo vesti Lietuvos partizan (LP) apygard pavadinimai. iaurs Ryt Lietuvos sritis pavadinta Karaliaus Mindaugo vardu, suformuota J. Markuliui nepavaldi srities vadovyb, Vytauto apygardos laikratis Auktaii ko

Trumpa Vytauto apygardos istorijos apvalga

va pertvarkytas srities oficioz (j iki pat savo ties 1951 m. kovo 19 d. redaga vo Bronius Kazickas-Saulius, Krivaitis). Vytauto apygardos vadovyb nuo jos steigimo sudar apygardos vadas ir jam pavaldus apygardos tabas, turjs koordinuoti rinktini veikl, rpintis sunai kint tab atkrimu, palaikyti apygardos vadovybs ryius su vyresne partizan vadovybe ir kitomis apygardomis bei emesniais organizaciniais vienetais4. J. Kimtui-algiriui ivykus Vakar Lietuv, nuo 1945 m. rugsjo mn. iki gruodio 1 d. apygardos vado pareigas laikinai jo jo pavaduotojas ir arno rinkti ns vadas Vladas Mikulnas-Lubinas. Po jo ties 1945 m. gruodio mn. apygar dai vadovavo Bronius Zinkeviius-Artojas, uvs 1946 m. spalio 11d. uvus Arto jui, apygarda kur laik buvo likusi be vado. 1947 m. sausio mn. savo post sugrs J. Kimtas-algiris apygardai vadovavo iki 1947 m. birelio mn., tuo pa iu metu js ir iaurs Ryt Lietuvos srities vado pareigas. 1947 m. vasar apy gardos vado pareigas algiris perdav Lito rinktins vadui Vincui Kauliniui-Mi kiniui, - pastarasis apygardai vadovavo iki 1949 m. kovo 24 d., kada dl apygar dos tabe veikusio MGB agento Eerio idavysts buvo sunaikintas visas apy gardos tabas. 1949 m. balandio mn. apygardos vadu paskirtas Lito rinktins vado pavaduotojas Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras; 1951 m. lapkriio mn. (kai kuri autori nurodoma 1951 m. gruodio 20 d.) j is buvo suimtas ir netrukus uverbuotas MGB agentu smogiku (slapyvardis - Ramojus). Po Br. KalyioSiaubo areto Vytauto apygardos vadovyb atkurta nebebuvo. MGB Br. Kalyt paskyr legendizuoto Vytauto apygardos tabo" virininku ir jam bei kitiems agentams smogikams padedant iki 1952 m. pabaigos sunaikino beveik visus apy gardos dalini likuius. Didiausi koviniai Vytauto apygardos junginiai buvo rinktins. Vienos rinkti ns veikimo teritorija apytikriai sutapo su vienos apskrities teritorija. Rinktinei va dovavo rinktins vadas ir jam pavaldus rinktins tabas, savo ruotu pavalds apy gardos vadovybei. 1945-1947 m. Vytauto apygardai ilgesn ar trumpesn laik pri klaus arno (nuo 1946 m. - Lito), Lokio, Tigro, arno (Kupikio) ir aliosios [girios] rinktins. Kupikio, Rokikio ir Panevio apskrityse veik partizan jungi niai Vytauto apygardai priklaus tik 1946-1947 ir 1950-1952 metais. 1946 m. bir elio mn. vietoj 1945 m. ruden beveik sunaikintos arno rinktins jos likui pagrindu buvo steigta Lito rinktin. Nuo 1946 m. rugsjo mn. pradios Vytauto apygarda skirstyta Lito rinktin, jungusi anksiau arno rinktinei priklausiu sius Utenos apskrities partizan dalinius, Tigro rinktin, veikusi venioni apskri tyje, gretimuose Baltarusijos SSR rajonuose ir Zaras apskrities Dkto bei Rim s valsiuose, ir Lokio rinktin, veikusi daugiausia Zaras apskrityje ir gretimuo se Latvijos rajonuose. ios trys rinktins laikytinos pagrindinmis Vytauto apygar-

N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius, Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996, p. 299.

dos rinktinmis, tuo tarpu mintos arno (Kupikio) ir aliosios [girios] rinktins prie Vytauto apygardos prisijung 1946 m. lapkriio - gruodio mn. ir jai priklaus iki 1947 m. gegus 1 d., t. y. iki Algimanto apygardos krimo. 1950 m. lapkriio 25 d. sujungus buvusi Algimanto apygardos Kunigaikio Margio ir arno rinkti ni likuius, buvo kurta Vytauto apygardos Vaiganto rinktin. Visos Vytauto apygardos rinktins skirstytos kuopas (nuo 1949 m. - rajonus), o kiekviena kuopa - 24 brius, kurie (bent jau pradiniame apygardos gyvavimo etape) savo ruotu dar turjo bti skirstomi skyrius ir grandis (nuo 3 iki 6 kovotoj), taiau realiai gyvendinti tok partizan dalini skirstym buvo sudtinga: partizanai paprastai veik briais, dalis nedideli bri maesnius vienetus nebuvo skirstomi. Visos Vytauto apygardos rinktins, kaip organizuoti kovos vienetai, buvo su naikintos 1951-1952 m. 1951 m. pabaigoje sunaikinta Lito rinktin, 1952 m. vasa r nustojo egzistavusi Tigro rinktin, o t pai met rugpjio mn. agent smogi k pastangomis buvo sunaikinta Lokio rinktin. Vaiganto rinktin sunaikinta 1952 m. ruden. 1953 m. visoje Vytauto apygardos teritorijoje buvo lik apie 20 partizan. Ilgiausiai i buvusios Vytauto apygardos partizan sovietini saugumiei iekoti Antanas Kraujelis-Siaubnas ir Stasys Guiga-Tarzanas. 1965 m. kovo 17 d. su sektas ir nuautas A. Kraujelis laikytinas ir ilgiausiai veikusiu Ryt Lietuvos srities partizanu. Stasys Guiga inik kaime (prie venioni) slpdamasis igyveno iki pat savo mirties 1986 m. Isamiausi Vytauto apygardos istorijos 1945-1952 m. apvalg yra paren gs Laimonas Abarius5. 1995 m. laikratyje Utenis publikuotas jo straipsni cik las apie partizan kovas Zaras apskrityje6, o 1996 m. 16-ajame Laisvs kov archyvo" numeryje paskelbta mintoji Vytauto apygardos istorijos apvalga. Rem damasis sovietini saugumo organ archyviniais dokumentais, istorikas nuosekliai idst Vytauto apygardos ir atskir jos rinktini istorij- nuo pat apygardos kri mo iki jos sunaikinimo 1953 m., sudar daugelio struktrini apygardos padalini (rinktini, kuop, bri) istorijos pagrindini vyki kronik. Kiek maiau L. Aba riaus darbe nagrintas MGB vidaus agent ir agent smogik vaidmuo naikinant apygard, visikai nepamintos 1945-1946 m. apygardoje veikusios agent smogi k grups. L. Abariaus apvalg iek tiek papild ir pakoregavo Vytauto apygar dos istorijos apvalga, paskelbta N. Gakaits ir kit autori parengtoje knygoje Lietuvos partizanai 1944-1953 m.7. Partizanin judjim Auktaitijoje yra tyrin js ir istorikas Gintaras Vaiinas. Jo surinkti duomenys apie Vytauto apygard ir

L. Abarius, Lietuvos partizan iaurs-Ryt srities 3-ioji Vytauto apygarda (1945-1952 m.), Laisvs kov archyvas, Nr. 16, 1996, p. 5-133. L. Abarius, Pasiprieinimas. (Ginkluotos rezistencijos pradia. Lokio rinktins istorin apval ga)", Utenis, 1995 05-10. N. Gakait, D. Kuodyt, A. Kata, B. Uleviius, Lietuvos partizanai 19441953 m., Kaunas, 1996.

10

Trumpa Vytauto apygardos istorijos apvalga

jos rinktines iuo metu saugomi Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyve, o daugel iki iol visai neinom ar maiau nagrint Vytauto apy gardos ir ypa Tigro rinktins istorijos aspekt atskleidia ioje knygoje publikuoja mi partizan dokumentai bei detali G. Geiausko parengta Vytauto apygardos Tig ro rinktins istorijos apvalga. Inga Petraviit

11

VYTAUTO APYGARDOS TIGRO RINKTIN

1945-1950 metais

Tigro rinktins dokumentai

1999 m. liepos 15 d. Adutikio girioje, netoli Baltarusijos sienos, vyko kelio tiesimo darbai. Buldozeris ukabino ir ivert bidon, kimte prikimt, kaip netrukus paaikjo, Lietuvos partizan dokument. Kit dien Mociks kaimo gyventojai apie tai prane venioni Nalios" muziejui; atvykusios jo darbuotojos Vanda Stanevi ien, Giedr Viionyt ir Nijol Zubov rado 855 po kelinink vagonliu paskleistus partizan dokumentus1.2000 m. saus Nalios muziejus iuos dokumentus2 perda v Lietuvos ypatingajam archyvui. Tarp Adutikio girioje rast dokument daugiau sia Tigro rinktins ir Vytauto apygardos vad sakym bei nurodym, partizan rapor t, Tigro rinktins nari sra ir susirainjimo dokument. Pamintini partizan peri odiniai leidiniai, partizan sudaryti soviet pareign ir strib sraai. Dauguma doku ment ispausdinti mainle, sunumeruoti, paenklinti gavimo spaudu ir pasirayti. Nemaa Tigro rinktins tabo archyvo dalis 1950 m. baland kaip trofjus" teko MGB Pastovi rajono skyriaus operatyvininkams, tuomet BSSR Svieri rajone likvidavusiems" rinktins vado pavaduotoj Leon Bas. i rinktins archyvo dalis, kur laik saugota MGB Vilniaus srities valdyboje, paskui buvo sunaikinta3. 19441945 m. gyvavusios Jungtins Tigro rinktins archyvas, saugotas Labanoro girioje rengtoje slptuvje, NKVD Saldutikio valsiaus poskyriui atiteko dar iki 1945 m. vasaros. Slptuv idav legalizavsis" rinktins narys4. Istoriniu poiriu itin svar bs rinktins 1945-1946 m. dokumentai soviet saugumo rankas pateko 1946 m. spalio 21 d., MVD kareiviams Tvereiaus valsiuje sunaikinus rinktins tab5. Rinktins dokument dar gali bti vedriks (Ignalinos r. Kazitikio apyl.) klebono Alfredo Kaniausko saugotame Labanoro girios partizan archyve. 1996 m.,

1 2

4 5

Baltakis J. Rastas Tigro partizan rinktins archyvas, Lietuvos aidas, 1999 08 24 (nr. 164), p. 14. I j buvo suformuota 120 byl ir sudarytas Lietuvos ypatingojo archyvo (toliau-LYA) f. K-5, ap. 5 (Vytauto apygardos Tigro rinktin, 1945-1951 m.). iek tiek Tigro rinktins dokument yra ir LYA, f. K-l, ap. 3; partizaninio judjimo slopinim venioni krate atspindini dokument daugiausia f. K-l apyrauose Nr. 3, 16, 18, 15 ir 58. BSSR MGB 2-N valdybos 1 skyriaus 1950 05 04 sudarytas partizan dokument sraas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42509/3, t. 5,1. 3-5; LSSR MGB Vilniaus srities valdybos 2-N skyriaus 1953 01 06 praneimas apie partizan dokument sunaikinim, ten pat, ap. 16, b. 278,1. 279, 280. Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 105,1. 6, 7. Abarius L. Lietuvos partizan iaurs-Ryt srities 3-ioji Vytauto apygarda, Laisvs kov archy vas, 16/1996, p. 62.

12

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

prie pat savo mirt, kunigas archyv patikjo klebonijos eimininkei, o i perdav j kam buvo liepta"6.

Tigro rinktins istoriografija

Iki atrandant Tigro rinktins tabo archyv rinktins istorija buvo iek tiek tyrinta, taiau trkstant autentik dokument tyrintojai neiveng pavirutini kumo, j darbuose nemaa netikslum, klaiding rinktins nari skaii skubot kai kuri partizan vad veiklos vertinim 1997 m. Gintaras Vaiinas pareng dvi Ryt Lietuvos partizan jungini istorijos ir struktros tyrimo ataskaitas7. Vienoje j apvelgtas Jungtins Tigro rink tins gyvavimo laikotarpis (1944 m. spalis - 1945 m. kovas), antroji skirta vlesnei Tigro rinktins ir dviej i jos iaugusi rinktini istorijai (1945-1952 m.). i dviej dali studija yra bene pirmasis rinktins istorijai skirtas darbas, todl jo verts ne menkina netgi daugelis jame esani faktografini netikslum. Ne maiau Tigro rinktins istorijos tyrinjim baruose yra nuveiks ir Laimonas Abarius. 1996 m. pasirodiusi Vytauto apygardos istorijai skirta apybraia8 daugumos istorik laiko ma vienu i labiausiai vykusi bandym pateikti isami ios apygardos istorijos apvalg. Dauguma Valdo Striuo darb skirti Kiaunelikio kautynms, o straips nyje I venioni krato partizaninio pasiprieinimo istorijos" ivardyti svarbiausi venioni apskrityje veik partizan daliniai9. I kit Tigro rinktins istoriograf pamintini Nijol Gakait10, Algirdas iuk11, Vytautas Ikamas12 ir Jonas Baltakis13. Algimantas Liekis yra paskelbs ius

6 7

8 9

10

11

12

13

Baltakis J., min. veik. Vaiinas G. Rezistencija venioni krate, 1997, rankratis, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinis departamentas, b. 3; to paties, Ryt Lietuvos LLA partizan daliniai, 1997, rankratis, ten pat, b. 4. Abarius L., min. veik. Striuas V. Didiosios Labanoro girios kautyns, vaigd, 1995 08 19; to paties, I venioni krato partizaninio pasiprieinimo istorijos, Tautinink inios, 1995 08 23; to paties, Juos turi minti istorija. Rytas, 1996 08. Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996. iukius A. Labanoro girios partizanai, Lietuvos aidas, 1995 01 12, p. 14; to paties, Tesjs partizano priesaik [apie Stas Guig], Savanoris, 1994 06 09; to paties, Paskutinis partizanas, Laisvs kov archyvas, 16/1996. Ikamas V. Avini ir Minios giri partizanai, Savanoris, 1994 05 12; to paties, Apie miko ir pamiks vyras, Voruta, 1994 06 09-15; to paties, Partizan kaimai, Europos lietuvis, 1994 06 11 -17, p. 5; to paties, Labanoro girios vyrai: pokario rezistencij Lietuvoje prisimenant, Europos lietuvis, 1994 12 03-09, p. 5. Baltakis J., eponis K. Pasiprieinimas (1939-1953 met [Ignalinos] rajono vyki kronika), Nauja vaga, 1993 06 12.

13

kelet i rinktins laikraio Ryt Lietuva" perspausdint straipsni14, o Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2000 m. sureng venioni krato partizan sjdiui skirt konferencij, kurioje skaityt praneim tezs bu vo ileistos atskiru leidiniu15. Ieivijos autori darbuose apie Tigro rinktin paprastai tik usimenama. Juo zo Lukos Partizanuose" tra pora rinktins istorijos fragment16, Kstuio Gir niaus studijoje venioni ir Ignalinos rajon partizanams teskirta po vien pastrai p17 , Stasio ymanto straipsni serijoje Tigro rinktin tik paminta18. Paymtina tai, kad ieivijos autoriai daugel met tegaljo remtis bema vien ymiuoju J. Luk os veikalu ir menkaverte strib ygdarbius" lovinania soviet lektra. Periodinje spaudoje per pastaruosius keliolika met pasirod daug su rink tins istorija susijusi memuar; i j autori btina paminti pirmj rinktins vad L. Vilut. 1992 m. ileistoje jo atsiminim knygoje trumpai nuviestas rinktins kri mosi laikotarpis (1944 m. spalio - 1945 m. sausio mn.)19.

Partizaninio judjimo venioni krate itakos

1941 m. pabaigoje grup student Vilniuje kr Lietuvos laisvs armij (to liau-LLA). venioni krate pirmosios LLA grups susibr 1942 metais. 1943 1944 m. LLA veikl venioni apskrityje organizavo ir koordinavo Valerijonas Gylys-Vaikas20, atskaitingas tik LLA vadui Kaziui Veverskiui21. 1943 m. ruden apskrityje m kurtis ir Kstuio"22 trejuks, o 1944 m. i organizacij perjo dauguma LLA venioni apskrities padalinio nari, iskyrus Saldutikio ir Joni kio valsi pogrindininkus. T met gegus 1 d. venioni apskrityje LLA pri klaus apie 140, Utenos apskrityje - 400, Zaras - 200, Trak - 330, Eiikse 50 (kitose Eiiki apskrities vietose 1944 m. pavasar dl Armijos krajovos (toliau -

14 15

Nenugaltoji Lietuva: dokument rinkinys, sud. A. Liekis, t. 3, Vilnius, 1995. Pasiprieinimo kovos venioni krate 1944-1953 metais, sud. G. Geniuien, venionys,
2000 .

16 17 18 19

20 21

22

Daumantas J. Partizanai, Vilnius, 1990, p. 95, 96. Girnius K. K. Partizan kovos Lietuvoje, Vilnius, 1990, p. 251, 252. ymantas St. Mirtanij garb, Dirva, 1965, nr. 90. Vilutis L. Likimo mozaika, Kaunas, 1992; to paties, Vadaviet Nr. 3 Jono Maknio sodyboje, Tremtinys, 1993, nr. 21; to paties, Kapitonas Vincas Gumauskas (Gailius", ,,Salva), Sduva, 1992 08 27. Suimtas 1945 m. Ad. Kubiliaus 1945 05 30 ir 06 13 tardymo protokolai, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-15551-Li, t. 1, 1. 92, 272, 273. 1941 m. pabaigoje susikrusio krikdemikos pakraipos Lietuvi fronto" karinis sektorius; pra dtas formuoti 1942 m. gegu. Kstuio" nariais galjo tapti tik lietuviai, sulauk 18 met, ir tik tikintieji, taiau nebtinai katalikai.

14

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

AK) veiksm neliko ne tik LLA nari, bet apskritai joki lietuvi tautybs tarnauto j bei inteligent), Vilniaus apskrityje (be miesto) - 120, visoje Lietuvos generalins srities Vilniaus apygardoje - daugiau kaip 2000 moni23. 1943-1944 m. LLA veikloje aktyviai dalyvavo LLA Tigro rinktins steig jas, tuomet Vilniaus technikumo studentas Leonas Vilutis24. Antrosios soviet okupacijos pradioje LLA tapo svarbiausia Lietuvoje or ganizacija, vienijania ir koordinuojania ginkluot pogrindio pajg veikim. Pir maisiais 1945 m. mnesiais LLA kariniam sektoriui (Vanagams") patyrus dideli nuostoli, vliau LLA tradicijas realiai ts tik iaurs Ryt Lietuvos ir emaii legiono partizanai. Didesnje Lietuvos dalyje LLA autoritetas tuomet labai sumen ko, ir ankstesnis jos vaidmuo atiteko 1945 m. saus kurtai Lietuvos partizan sjun gai (toliau - LPS) bei kitoms organizacijoms.

Tigro rinktins veikimo teritorija

Jungtins Tigro rinktins steigjai tikjosi, kad io junginio veikla aprps bent keturias apskritis - venioni (1942-1944 m. rib, taigi su Vidi valsiu mi), Utenos, Zaras ir Svieri. Formaliai jungtins rinktins veikimo teritorijos dalimis laikytos ir buvusios Lietuvos generalins srities Amenos apskritis bei rytin Vilniaus apskrities pus. Iki 1945 m. kovo rinktin veik LSSR venioni ir Utenos apskrityse, Zaras apskrities pietuose, Ukmergs apskrities Balnink ir elvos valsiuose bei dalyje Baltarusijos SSR (toliau-BSSR)-visame Vidi rajone, Breslaujos rajono vakaruose ir buvusios Svieri apskrities25 iaurje. XX a. penktj deimtmet dauguma i BSSR dali gyventoj dar suprato lietuvi kal b, taigi Lietuvos partizanai mintuose rajonuose neturjo jaustis svetimi. Nuo 1945 m. kovo, nutrkus ryiams tarp Tigro rinktins tabo ir Utenos apskrities partizan, Utenos apskritis rinktins veikimo teritorijai nebepriklaus, be to, ge gu kurta Utenos apskrities partizan rinktin veik ir venioni apskrities vakaruose. 1946 m. pavasar Saldutikio ir Jonikio valsi partizanai buvo gr inti Tigro rinktin, taiau t pai met vasar jie galutinai atsiskyr nuo Tigro ir prisijung prie Lito bei Lokio rinktini26. Dauguma Zaras apskrities partizan atsisak paklusti jungtins rinktins

23 24

25

26

Ad. Kubiliaus 1945 05 28 ir 06 08 tardymo protokolai, ten pat, 1. 88, 240. Gim 1918 m. Saldutikio vis. Derviniks k.; 1945(?)-1956 m. kaljo Intos lageriuose; mir Lietuvoje 1993 m. Buv. Lietuvos generalins srities (1941-1944 m.) apskritis, sudaryta 1942 m. baland. Iki 1949m. Tigro rinktins partizanai buv. Svieri apskrityje veik tik madaug iki Pastovi- Kamoj - Lentu pio - Kliukioni linijos. venioni apskrities dali partizan keli isiskyrim i dalies lm etnografins apskrities skirtybs. Pavyzdiui, buv. Saldutikio ir Jonikio valsi gyventojai kalba uteniki, o tikrieji venionikiai - vilniki tarme.

15

vadovybei. Nuo 1944 m. gruodio 15 d. didesnje ios apskrities dalyje veik Lokio rinktin, o Tigro rinktinei priklaus tik Rims ir Dkto valsi partizanai27. Kai kurie tyrintojai rao28, es Lokio rinktinei priklaus ir Svieri apskrities partizanai. Toks teiginys yra ne kas kita, kaip nesusipratimas; beje, buvusi Svieri apskritis su Zaras apskritimi net nesiribojo. Zaras apskrities iaurs rytuose - apie Drki eer - pokariu veik tik AK briai29, o 1945 m. daugumai vietos lenk ivykus Lenkij, tame krate neliko n lenk partizan. Nuo 1945 m. rudens Tigro rinktin veik daugiausia Tvereiaus, Adutikio, Ceikini Mielagn, Dauglikio, Rims, Dkto, Ignalinos, Kaltann, venio ni ir Strnaiio valsiuose bei BSSR Vidi ir Pastovi rajonuose. Rinktins veiki mo teritorijos branduoliu laikytina teritorija tarp Vilniaus Daugpilio geleinkelio vakaruose, Dysnos ups iaurje, Medilos emupio rytuose ir Adutikio - venio nli linijos pietuose. Nuo 1946 m. vasaros rinktin veik vien 1919-1939 m. Len kijos okupuotoje teritorijoje. Pradedant 1947 m., vakarin Tigro rinktins veikimo riba buvo Vilniaus Daugpilio geleinkelis, iaurin - Dkto mikai ir Druveto eeras, rytine riba laikytini Belmonto ir Varapajevo mikai, pietryiuose aikios ribos nebuvo, o pietin rinktins veikimo riba sutapo su pietinmis Strnaiio, ven ionli ir Jonikio valsi ribomis. Ignalinos, Dkto, Rims ir Dauglikio vals iai nuo 1949-1950 m. iemos laikyti Lokio rinktins veikimo teritorija. venioni apskrities30 Strnaiio, venionli ir Jonikio valsiuose Tigro rinktins nari buvo kur kas maiau nei iaurinje apskrities dalyje. Tok nevieno dum lm XIX ir XX a. sandroje pietiniame apskrities tredalyje sigaljusi len kika tautin savimon. Baigiant vado skyri dert ivardyti bent didiausius mikus, kuriuose stovyklavo rinktins daliniai. Dalis Kstuio kuopos, o nuo 1946 m. ir V. alia duonio-Roko junginys buvo sikr Belmonto mikuose, rinktins partizan vadin tuose Kazn mikais. ie pelkti mikai nuo Dysnos vidurupio driekiasi iaur beveik iki Daugpilio, o rytuose siekia arkauinos apylinkes. 19461949 m. Roko junginys stovyklavo ir pietus nuo Dysnos esaniuose Varapajevo mikuose. Tigro rinktins tabo dalinys iki 1945 m. kovo ir Leopardo bei Romelio kuopos glaudsi Labanoro girioje, Pios ir Kstuio kuopos - Adutikio girioje, Kirdeiki ir Min gailos kuopos - Avini, Minios ir kitose giriose, rinktins partizan vadintose Ignalinos mikais. Zaras apskrityje veik rinktins briai stovyklavo Dkto, Pa

27

28 29 30

LSSR MGB 2-N valdybos 2 skyriaus payma [be datos] apie K. Kaladinsko-Erkio kuop, ten pat, b. 36859/3, t. 1, vokas 458,1. 16; Abarius L., min. veik., p. 8, 9, 69, 77, 79. Ten pat, p. 19, 132; Gakait N. ir kt., min. veik., p. 297. Armija krajova Lietuvoje, red. komisijos pirmininkas K. Garva, Kaunas, 1995, p. 31, 49, 69. 1950 m. liep venioni apskrities pagrindu buvo sudaryti LSSR Ignalinos, venionli, ven ioni ir Pabrads rajonai, o Zaras apskrities Rims, Dkto ir Salako valsi pagrindu - Dkto rajonas.

16

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

berio kuopa - Geledns, Svieri kuopa - Svieri mikuose, kurie nuo venioni driekiasi iki pat Naroiaus eero.

Tigro rinktins pavaldumas ir struktura

Iki Tigro rinktins krimo LLA venioni apskrities padalinio tabas buvo pavaldus LLA Vilniaus apygardos tabui. 1944 m. vasar LLA vadams nutarus Vil niaus apygard padalyti dvi ar tris dalis, Leonui Viluiui buvo nurodyta kurti bsimai LLA iaurs Ryt Lietuvos apygardai pavaldi Ryt Lietuvos rinktin31. Vis dlto t met spal kurta Tigro rinktin i pradi laikyta LLA Vilniaus apygardos 6-ja rinktine", bet ne ilgiau kaip iki 1945 m. vasario mn., nes LLA Vilniaus apygardos tabas t met sausio pabaigoje (?) buvo sunaikintas ir vliau nebeatkurtas. 1945 m. Jungtins Tigro rinktins tabas madaug 4 mnesius,- iki bire lio 2 d. - faktikai veik kaip LLA centriniam tabui pavaldus apygardos tabas, tik vietoj LLA vad 1944 m. silyto LLA iaurs Ryt Lietuvos apygardos" pava dinimo vartotas Tigro" slapyvardis. Istorikai dviej apskrii dydio teritorij apr pusi rinktin vadina jungtine", taip j atskirdami nuo vlesns, jau tik venioni apskrityje veikusios Tigro rinktins. Nuo pat rinktins krimo ji skirstyta kuopas32, kuopos - brius, briai33 - skyrius, skyriai - grandis. Grand daniausiai sudarydavo 3 partizanai, skyri- 6 arba 9 kovotojai, t. y. 2 arba 3 grandys, br - nuo 2 iki 4 skyri o kuop- nuo 2 iki 4 bri. 1945 m. sausio-kovo mn. jungtinei rinktinei priklaus Romelio, Leopardo, Kirdeiki Klevo, J. Tumno, Karijoto, Kapitono, Pavasario, Juodalksnio, Kstuio, Pios, Auktaiio, Kovo ir Dilgls kuopos. Ne venioni apskrityje veikusios Klevo, Jono Tumno, Auktaiio, Kovo ir Dilgls kuopos po 1945 m. kovo 11-12 d. vykusi Kiaunelikio kautyni rinktinei priklaus tik formaliai, o gegus viduryje Leopardo kuopai i Jonikio valsiaus perjus Utenos apylinkes ir to paties mne sio pabaigoje krus atskir Utenos apskrities rinktin, Tigro rinktinje liko tik Ro melio, Bero, Karijoto, Pavasario, Sakalo (buv. Kstuio) ir Pios kuopos. Tiesa, 1945 m. pavasar nuo Kstuio kuopos atskilus Roko, o nuo Romelio kuopos Antano Bilkio daliniui, gegus pabaigoje rinktin i tikrj sudar 8 kuopos, taiau tai truko neilgai, nes birelio pradioje nuo jos atsiskyr Kirdeiki, o rugsj - ir Varno (buv. Romelio) kuopa. Jungtins Tigro rinktins vadas nuolatin ry steng palaikyti tik su dviem ar trimis kuopomis, veikusiomis ariausiai rinktins vado bs tins. Nuo 1946 m. kovo (?) Tigro rinktin skirstyta 8, nuo 1947 m. kovo - 6

31 32

33

Abarius L., min. veik., p. 7; Gakait N. ir kt., min. veik., p. 294. Iki 1946 m. rudens rinktin dar skirstyta dvi tris kuopas jungusius batalionus (literatroje jie kartais tapatinami su rinktins kuopomis,- r. Abarius L., min. veik., p. 7, 55, 56). Madaug nuo 1946 m. rudens dauguma rinktins bri nari skaiiumi teprilygo skyriams,-tokie briai maesnius kovos vienetus neskirstyti-

17

kuopas. T met gruod ankstesnje rinktins veikimo teritorijoje buvo lik penki tarp savs menkai susij junginiai - Roko ir Pios grups bei vyturio, Gintauto ir Paberio kuopos. Nuo 1948 m. rugsjo rinktin skirstyta 7 rajon kuopas, nuo 1949 m. rugsjo- 8 rajon kuopas34, nuo 1949 m. gruodio - 5 rajon kuopas. Kuop vadai buvo pavalds rinktins vadui ir tabui, kur sudar tabo virininkas, tabo virininko pavaduotojas, rinktins vado adjutantas, rinktins karo lauko teis mo pirmininkas ir tabo skyri virininkai. 1944 1945 m. Jungtins Tigro rinktins tabe veik Operatyvinis, Organizacinis, Sanitarijos, Spaudos ir vietimo, Kontr valgybos, valgybos ir ryi, Ido, kio ir Mobilizacijos skyriai. Prie rinktins vado bstins veik rinktins tabo apsaugos dalinys. Civiliai rinktins organizacinio sektoriaus nariai, dar vadinti pasyviaisiais par tizanais bei slapukais", rinko ir tiek las, maist, drabuius, kanceliarijos reikme nis, dalis j veik kaip ryininkai ir valgai. ie partizanai buvo ir pagrindinis vei kianiojo rinktins sektoriaus rezervas. Vietose jiems i pradi vadovavo valsi komitetai, o ne vliau kaip 1946 m. kov35 organizacin Tigro rinktins sektori imta skirstyti rajonus: 1946 m. j buvo 8, nuo 1948 m. rugsjo-11, nuo 1949 m. rugsjo - 8, nuo 1949 m. gruodio - 5. Nuo 1947 m. vasaros i rajon virinin kams buvo pavalds organizacinio sektoriaus apylinki virininkai. 1945 m. birelio 2 d. iirus paskutiniam apygardiniam" Tigro rinktins tabui, liepos pradioje arno rinktins pagrindu bandyta kurti Utenos, venioni ir Zaras apskrii partizanus vienijani LLA Geleinio Vilko apygard, taiau ji iiro, liepos 11 d. uvus jos vadui kpt. Vincui Gumauskui-Gailiui. Pagaliau t met rugpjt Saldu tikio valsiuje susitik partizan vadai kr LLA Vytauto apygard. Nors ji aprp vis buvusi Jungtins Tigro rinktins veikimo teritorij, pati Tigro rinktin 1945 m. Vytauto apygardai tepriklaus vos dvi ar tris savaites. Mat rinktins vadu taps J. Kamarauskas-Karijotas 1945 m. rugsj beveik vis rinktin prijung prie LLA 5-osios apygardos. Jai Tigro rinktin priklaus iki 1946 m. rugpjio. Vienerius metus Vytauto apygardai priklaus tik arno (busimoji Lito) ir Lokio rinktins. 1946 m. rugsj prie apygardos prisij ung Tigro, t pai met lapkrit - arno (kupikn), o gruod - ir aliosios [girios] rinktin. Nuo to meto iki 1947 m. balandio Vytauto apygard sudar 5 rinktins. 1946 m. lapkrit prie apygardos dar prisijung LPS Ge dimino rinktins likuiai,-juos pasidalijo Lokio ir Lito rinktins; kit met gegu dauguma buvusios Gedimino rinktins dalini atiteko Algimanto apygardai. 1947 m. gegu arno rinktins pagrindu buvo kurta Algimanto apygarda, ir Vytauto apygardos teritorija gerokai sumajo. Lietuvos laisvs kovos sjdio (toliau - LLKS) vadovybei 1950 m. pabaigoje Algimanto apygard panaikinus, ios apygardos Kunigaikio Margirio rinktins pagrindu suformuota Vytauto apy gardos Vaiganto rinktin.

34 35

ios kuopos i esms atitiko tuometines kit rinktini tvnijas. Tigro rinktins tabo Organizacinio skyriaus virininko 1946 03 15 sakymas Nr. 7, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 1.

18

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

I pradi Vytauto apygarda vadinta LLA 4-ja apygarda", 3-ija ji tapo 1946 m. saus. Tigro rinktin apygardos vadovyb tuomet m vadinti LLA 3 Vytauto apygardos 3 Tigro rinktine", birel iam pavadinimui pritar ir BDPS36 steigjai; apygardos l-ja rinktine vadinta Lito, 2-ja - Lokio rinktin. Nuo 1948 m. gegus Tigro rinktin vadinta Lietuvos partizan (nuo 1949 m. vasario LLKS) iaurs Ryt Lietuvos (nuo 1948 m. lapkriio - Ryt Lietuvos) srities37 Vytauto apygardos Tigro rinktine". Vytauto apygardai ji priklaus iki 1951 m. gruo dio, o Ryt Lietuvos sriiai - iki 1952 m. vasaros. Nuo 1949 m. balandio doku mentuose rinktin vadinta CR (Cezariu")38; 1950 m. sausio-gegus mn. ra ytinis jos slapyvardis buvo Zb" (ibintas"). Vienas i rinktins vad Vincas aliaduonis nuo pat Vytauto apygardos k rimo buvo, bent jau oficialiai, jos tabo narys (1945 m. rugsj paskirtas apygardos tabo Propagandos skyriaus virininku39), o nuo 1950 m. gegus - kartu ir LLKS Ryt Lietuvos srities vado pavaduotojas bei LLKS tarybos prezidiumo narys.

Tigro rinktins kaimynystje veik partizan junginiai

Nors organizuoto lenk pogrindio nuo 1945 m. vasario mn. Lietuvoje neliko, rytus nuo Tigro rinktins veikimo teritorijos dar ilgai veik buvusios AK ir po 1945 m. vasario susikr lenk partizan briai. Paskutinis i j daugiausia Kamoj apylinkse (Pastovi r.) veiks keturi akovc" brys sunaikintas tik 1951 metais. 1944 m. pradioje Svierio eero apylinkse galutinai susiformavo vienas i didiausi Vilniaus krate veikusi AK jungini- 5-oji brigada, 1944 m. apmusi iki 2000 partizan; nuo 1943 m. vasaros jai vadovavo Zygmundas endzeliaas-Lu paka. i brigada labiau nei kuris nors kitas AK dalinys igarsjo kovomis prie soviet partizanus ir kartu - lietuvi udynmis40. Nuo 1943 m. vasaros AK partizan buvo ir venioni apskrityje. ia bene pirmasis AK brys t met liepos pabaigoje sikr pietus nuo venioni Viduti ns k.41 Svarbiausias io krato akovc" telkimosi idinys buvo Pabrads mikai. Juose Marijanas Plucinskis-Mscislavas 1944 m. rugpjt subr apie 70 partizan jungin, taiau jis 1944 m. lapkriio pabaigoje paties vado buvo paleistas. I vienos io junginio grupi iaugo madaug 40 partizan Vlodzimieo Mikucio-Jaremos b-

36 37

38 39 40 41

[Lietuvos] Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjdis, steigtas 1946 m. birelio 6 d. kurta 1946 m. birelio pradioje, iki 1947 m. rugsjo veik kontroliuojama soviet saugumo. Nuo 1948 m. rugpjio sakytinis srities slapyvardis buvo Karalius Mindaugas", o raytinis - Kal nai" (K"). Vytauto apygardos laikinojo vado 1949 04 25 sakymas Nr. 23, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 15. Abarius L., min. veik., p. 19. Armija krajova Lietuvoje, p. 50, 51, 67. Ten pat, p. 48.

19

rys, kuris Pabrads apylinkse veik iki 1945 m. vasario mn. vidurio, paskui per jo dabartinio alinink rajono teritorij42. 1944 m. vasar venioni apskrityje atsirado ir lietuvi partizan. I pradi tarp j ir AK bri kildavo konflikt ir net susirmim, taiau jau t pai met pabaigoje imta tartis dl taikaus sambvio. Nuo 1945 m. vasario mn. Tigro rinktins kaimynystje veik tik keli negauss buvusios AK briai. Btent su j vadais 1945 m. ruden Vytauto apygardos vado Vlado Mikulno pavedimu teko dertis apygardos tabo nariui Vincui aliaduoniui; t deryb metu lietuvi ir lenk partizan santykius normalizavus, vliau buv prieai kartais net bendradarbiaudavo43. Baltarusijos antisovietinio partizan sjdio brius, kuri buvo tik LSSR paribio rajonuose, jo Krato apsaugos44 dalini kariai, soviet valdios repre suot kinink eim nariai, 1941-1944 m. policininkai, net soviet valdia nusi vyl buv soviet partizanai. Apibdinant Tigro rinktins ir baltarusi partizan santykius, ypa tikt paminti vien epizod. 1945 m. kov kakuris Labanoro girioje veiks rinktins dalinys pasitrauk pailsti Naroiaus eero apylinkes. Ten sutik baltarusi partizan dalin, lietuviai padjo jam persitvarkyti Tigro rink tins pavyzdiu. Tiesa, dl to dalinio vad nesutarim lietuvika tvarka" neilgai tvr45. venioni krate veik lietuvi ir baltarusi partizanai glaudiai bendra darbiavo ir vlesniais metais. Nuo 1948 m. lapkriio pabaigos Tigro rinktins tabe veik Poskyris gud reikalams. Pietvakariuose Tigro rinktins kaimyn buvo 1944 m. rugsj kurta Didio sios kovos rinktin ir 1945 m. vasar jos pagrindu susikrusi LLA 5-oji apygarda, t pai met gruodio 1 d. pavadinta Didiosios kovos apygarda (toliau - DKA). iaur nuo Neries veik daliniai t dien buvo sujungti DKA rinktin B. Tigro rinktins vakar kaimyn nuo 1945 m. gegus pabaigos buvo Sakalo, o nuo 1945 m. birelio vidurio - arno rinktin, 1946 m. birelio pradioje pavadin ta Lito rinktine. iaurs vakaruose Tigro rinktins veikimo teritorija siek Lokio rinktins veikimo rib. 1946 m. Lokio rinktin isiplt iaurin Saldutikio valsiaus dal, 1949-1950 m. iem- rytin Dkto ir iaurin Ignalinos valsi dalis. 1944-1946 m. Tigro rinktin glaudiausiai bendradarbiavo su LLA Didio sios kovos rinktine ir ijos iaurins dalies iaugusia rinktine B", 1947-1952 m. su Lito rinktine.

42 43 44

45

Bubnys A. Armija krajova ir sovietinis reimas Lietuvoje, Lietuvos archyvai, 13/1999, p. 50, 51. Abarius L., min. veik., p. 57, 58. Baltarusi politik karo metais projektuotos nepriklausomos Baltarusijos kariuomens uuo mazga. Daumantas J. Partizanai, Vilnius, 1990, p. 95, 96.

20

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais


Tigro rinktins istorijos apvalga

Organizuoto partizan sjdio venioni ir Utenos apskrityse pradininku laikytinas Leonas Vilutis. 1944 m. vasar jis dalyvavo LLA vad pasitarime, su rengtame Raudonosios armijos dar neuimtoje Lietuvos dalyje. L. Vilutis buvo ga liotas, persiritus per Lietuv fronto linijai, vykti savo gimtj krat ir kurti jame LLA Ryt Lietuvos rinktin46. Spal atvyks gimtj Saldutikio valsi, L. VilutisArnas rado kelet jau veikiani partizan bri. Dauguma partizanavusi venioniki mikus ijo 1944 m. vasar47. Pa grindiniai j telkimosi idiniai buvo Labanoro ir Adutikio girios bei Dauglikio valsius. Pirmasis Saldutikio valsiuje susikrs partizan brys nuo 1944 m. lie pos veik arki kaimo apylinkse. Jo krjas ir pirmasis vadas buvo Bronius Zinkeviius-Skudutis; nuo 1944 m. spalio briui vadovavo Skuduio brolis Kazys Zinkeviius-Saldaitis48. Pios kuopa iaugo i 1944 m. rugsj susikrusio b rio49. Pirmj Dauglikio valsiaus partizan br t pai met liep Paringio apylinkse sutelk Vincas aliaduonis kartu su monos Jadvygos broliais Klemen su ir Kazimieru Basiais. Jonikio valsiuje veikusi Juozo Straiio kuopa taip pat iaugo i 1944 m. vasar susibrusio partizan junginio. 1944 m. rugsj Lietuvos partizan buvo jau visuose venioni apskrities valsiuose ir BSSR Vidi bei Pastovi rajonuose. Buvusioje Svieri apskrityje 1944 m. mikus ijo ir dalis Gervi apylinki jaunimo. Svarbiausia venioni ki jimo mikus prieastis buvo 1944 m. liep Lietuvoje pradta mobilizacija Raudonj armij. venioni krate ji lugo. Nuo liepos 27 iki rugpjio 10 d. venioni apskrities karin komisariat privaljo" atvykti 5000 auktini. Atvyko tik 685 (439 lenkai, 90 lietuvi ir 156 kit tautybi atstovai)50. 1944 m. spalio 22 d. Derviniks kaime, broli Leono ir Mykolo Vilui tvikje, vyko vietos partizan jungini vad pasitarimas, kurio dalyviai L. ir M. Viluiai, kpt. Antanas Krinickas, ltn. Jonas Gimauskas, ltn. Kiela, jaunesn. psk. Apolinaras Jurys, V. Blainas, Juozas Murmulis, V. Bruktus, K. Kuzelis ir kt. visus venioni, Svieri, Utenos ir Zaras apskrii partizanus nutar sutelkti LLA veikianiojo sektoriaus Vilniaus apygardos Tigro rinktin. Pirmojo jos vado Leono Viluio-Bitinlio 1944 m. spalio 28 d. sakymu suformuotas pirmasis rinkti ns tabas, kur sudar tabo virininkas Jeronimas Bulka-Deimantas, Operatyvi-

46 47 48

49

50

Abarius L., min. veik., p. 6, 7; Gakait N. ir kt., min. veik., p. 294. Tigro rinktins partizan sraas, 1947 08 25, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 4, 5. LSSR MGB venioni aps. skyriaus 1949 02 payma apie Saldaiio br, ten pat, f. -l, ap. 58, b. P-18018-Li, vokas 91,1.4; Abarius L., min. veik., p. 19,130; Gakait N. ir kt., min. veik., p. 299. LSSR MGB venioni aps. skyriaus 1948 07 01 sudarytas Tigro rinktins nari sraas, LYA, f.K-l,ap.58, b. 42066/3, priedas (stebjimo byla), 1. 18; to paties payma apie Svajno kuop, ten pat, vokas 18,1. 15. Lietuvos partizan kovos ir j slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944-1953 metais, sud. N. Gakait, A. Kata ir J. Starkauskas, Kaunas, 1996, p. 129.

21

nio skyriaus virininkas Kiela-Titnagas, valgybos ir ryi skyriaus virininkas Adolfas Kuryla-rutis (suimtas 1949 m.), Kontrvalgybos skyriaus virininkas Jurnas, Mobilizacijos skyriaus virininkas Granitas, kio skyriaus virininkas Juozas Mur mulis-Smiltainis, rinktins karo tribunolo pirmininkas Petras Liutkus-vainys51 ir tabo maininkas Putnagas. Tuo paiu sakymu Kirdeiki kuopos vadu buvo pa skirtas Jonas Gimauskas-Beras, Saldutikio kuopos - uolas, Labanoro - Lie pa, Kuktiki-ilvitis, Tauragn-Putinas, Ignalinos Juozas Garla-Juodalksnis, Kaltann - Karklas, Vidi brio vadu - Kadugys, Krivasalio brio - A. Krinic kas-Kriau, Slnkrmio - M. Vilutis-Klevas. Kit kuop ir bri vadai buvo pa silik i vokiei okupacijos meto, t. y j vadovaujami junginiai buvo iaug i antinacinio pogrindio organizacij vietos padalini.52 Tigro rinktins tabas 1944 m. veik netoli Saldutikio,-i pradi Ripaiiuo se, vliau Staniuliki kaime. T met spal Bitinlis papra, kad LLA Vilniaus apygardos vadovyb atsist besikurianiai rinktinei patyrusi organizatori, ir lap kriio pradioje Tigro rinktins tabas buvo papildytas keletu mintos apygardos tabo rinktinei perduot karinink53. 1944-1945 m. iaurs Ryt Lietuvos girios glaud gausiausius Lietuvoje par tizan junginius. Iki 1944 m. pabaigos venioni, Utenos, Zaras ir kt. apskrityse Tigro rinktin buvo priimta daugiau kaip 600 aktyvi partizan54. Madaug tuo laiku LLA gretas gro ir didesn venioni apskrities kstutn dalis. Prasiausiai vienijimo darbas rinktins tabui seksi Zaras apskrityje, kurioje prie rinktins prisi jung tik Rims valsiaus ir Dkto valsiaus rytins dalies partizanai. Visus kitus Zaras apskrities partizanus iki 1945 m. vasaros suvienijo Lokio rinktin. Tigro rinktin labai sustiprino paioje 1944 m. pabaigoje Linkmen apylin ki mikus nuleista desantinink grup - Gdansko regione veikusi Abvero55 val g mokykl FAK-204 baig LLA nariai Leonas Basys-Putinas (grups vadas), Adolfas Grigonis-Paberis, Vladas Kliukas-Oys, Antanas Paukt-Sakalas, Ed vardas Urbanaviius-Sielys, Bronius Lapnas-Mikinis, Antanas Bilkis-Kavars kas, Teofilis Vincinas-Kalnelis, Julius Saulis-Pauktelis, Jonas Baraninas-aka lys, Juozas ilinskas-Papinigis ir Juozas eponis-Mikimauz. Visi jie buvo gim venioni apskrityje ar netoli jos rib, gerai ginkluoti, puikiai parengti diversinei veiklai ir aprpinti soviet valiuta. 1945 m. pradioje didioji j dalis susitiko su Tigro tabo nariais, kurie desantininkams pasil jungtis prie Tigro rinktins56.

51

52 55 54 55 56

Kirdeiki klebonas ir pirmasis rinktins kapelionas, suimtas apie 1945 m. liepos 20 d.,- iki tol jo klebonijoje kartais vykdavo rinktins tabo nari pasitarimai, taip pat rinktins pareign susiti kimai su kit LLA struktr atstovais. Tigro rinktins vado Bitinlio 1944 10 28 sakymas Nr. 2, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 157,1. 280. Abarius L., min. veik., p. 6, 7. Ten pat, p. 8. Nacistins Vokietijos karins valgybos inyba. Ten pat, p. 8, 9.

22

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

Netrukus daugelis paraiutinink" tapo Tigro rinktins tabo nariais ar kuop va dais ir aktyviai prisidjo prie rinktins organizavimo. 1944 m. lapkriio 18 d. prie Ginui piliakalnio vyko pirmasis rinktins m is. Apie 100 ant piliakalnio sitvirtinusi Bero kuopos partizan kulkosvaidi, automat ir autuv ugnimi pasitiko 300 NKVD kareivi dalin. Po ger pusdien trukusio mio dideli nuostoli patyrusiems enkavedistams teko trauktis57, o i partizan tkart niekas neuvo. To paties mnesio 29 dien kpt. Jono Tumno kuopa58 puol Alant, - ten susirmimo su stribais metu nuostoli patyr abi pu ss59 . Beje, venioni krato mikus NKVD kareiviai pirmkart ukavo" tik prie 1944 m. Kaldas60. 1944 m. lapkrit Saldutikio valsiaus Kemeiu kaime vykusio rinktins dali ni vad pasitarimo metu rinktins tabo Operatyvinio skyriaus virininkas kpt. Jurgis Budrys susirinkusiems paaikino partizanins taktikos ypatumus. To pasita rimo dalyviai taip pat nutar rengti nuolatines naujok karinio rengimo pratybas ir nustatyti rinktins pareign atestavimo taisykles61. Pirmoji skaudi neskm rinktin itiko naujj 1945 met sutikimo nakt. Tada NKVD kariuomen smarkiai sumu Adutikio girioje stovyklavus Jupo62 dalin. I madaug 80 jo nari 25 uvo, 2 pateko nelaisv. iame dalinyje (vliauPuios kuopoje) partizanavo ir keletas vokiei, 1944 m. liep atsilikusi nuo besi traukianios Vokietijos kariuomens63. 1945 m. sausio 9 d. uvo Tauragn kuopos vadas M. Vilutis-Klevas, o vei kiausiai sausio 13 d. buvo suimtas pirmasis Tigro rinktins vadas L. Vilutis-Bitin lis64. Tuo pat metu labai nukentjusi Juozo Garlos-Juodalksnio kuopa vasar buvo pertvarkyta Mielagn kuopos br. Nuo 1945 m. rugpjio is brys priklaus Mingailos kuopai, nuo 1946 m. sausio veik Salako valsiuje; gegu gro ven ioni apskrit, taiau jau birel perjo Zaras apskrit ir nuo tol priklaus Ryt grupei. 1947 m. baland J. Garl sumus65, netrukus buvo sunaikintas ir jo brys. Po L. Viluio sumimo atsirado du nauji rinktins vadai - rinktins tabo

57 58

59 60 61 62

63

64 65

Vilutis L. Likimo mozaika, Kaunas, 1992, p. 131. kurta 1944 m. rugsj, telk iki 130 partizan, veikusi Utenos aps. Alantos ir Molt bei Ukmergs aps. Balnink ir elvos vls.; 1945 m. J. Tumnas vadovavo ir visai vakarus nuo venioni aps. veikusiai jungtins rinktins daliai. Abarius L., min. veik., p. 7, 8. Vilutis L., min. veik., p. 139. Abarius L., min. veik., p. 8. Jozef Hom; gim 1913 m. Lapersdorfe (netoli Regensburgo, Bavarijos emje); suimtas 1949 m. kov. Iraas i LSSR NKVD venioni aps. skyriaus 1945 01 02 praneimo, ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 28418/3,1.35. Abarius L., min. veik., p. 9. 1947 04 15 J. Garlos tardymo protokolas, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 41450/3,1. 15, 16; Ignalinos brio vadoj. Garlos- Juodalksnio dokument juodraiai, 1946 10 19, ten pat, vokas 478(c), 1.24,25.

23

Operatyvinio skyriaus virininkas L. Basys-vyturys66 ir buvs LLA vyriausiojo tabo narys Vladas Vaitkeviius-Gaidukas. Ir vienas, ir kitas turjo paskyrimo ra tus. 1945 m. vasario pradioje jiems pradjus aikintis", to paties mnesio viduryje vadovavim rinktinei Zenono Jasaiio-dro silymu perm ltn. Vincas aliaduo nis-Rokas67. Jo sudaryto jungtins rinktins tabo nariai buvo: tabo virininkas mjr. Kazys Zinkeviius-Kirvis; Organizacinio skyriaus virininkas Gaidukas, uvs 1945 m. kovo 11 d.; Operatyvinio skyriaus virininkas Rokas; Spaudos ir vietimo skyriaus virininkas Pranas vilpa-Barzdyla; valgybos ir kio skyri virininkas vyturys; Sanitarijos skyriaus virininkas dras. Pastarasis po Bitinlio sumimo apie mnes buvo rinktins tabo virininkas; uvo 1945 m. kovo 11 d.68 1945 m. kovo pradioje rinktins vadu tapo kpt. Benediktas Kaletka-Kstutis69. Rokas tuomet buvo paskirtas Labanoro girioje stovyklavusios 2-osios kuopos vadu, taiau po Kiaunelikio kautyni jis perjo Dauglikio valsi ir jame Kstu io kuopos dalies pagrindu suformavo kit - vadinamj Roko kuop. Kstutis kuopos statuso jai niekuomet nepripaino. 1945 m. kovo 11-12 d. netoli Kiaunelikio70 vyko Romelio kuopos (iki 100 partizan) kautyns su NKVD kariuomene. i kautyni metu uvo 63 partizanai, skaitant rinktins tabo virinink K. Zinkevii-Kirv. Prieo kari, pasak J. Luk os, krito apie 800; kiti autoriai nurodo daug maesn skaii71. Romelio brys 14 uvusij kaina i apsupties prasiver kovo 11 d., o Vytenio brys vertis neband. Kai temstant prie mio vietos priartjo Roko ir J. Kimto-Dobilo vedamos kuopos (iki 200 partizan), enkavedistai nuo Vytenio bunkerio iek tiek atsitrauk. Deja, Roko ir Dobilo kuopos netrukus pasuko atgal savo stovyklavietes, nes j vadai paman, kad apsuptieji arba prasiver, arba jau yra uv. Kovo 12 d. ryt prasid jo lemiamas bunkerio turmas. Kai partizanams baigsi audmenys, enkavedistai visus 46 brio narius, skaitant ir Apolinar Jur-Vyten, tiesiog palaidojo gyvus, upyl emmis bunkerio duris ir audymo angas72. Kiaunelikio kautyns laikytinos dviej Jungtins Tigro rinktins istorijos tarps ni riba. Po j rinktins tabas drauge su tabo apsaugos daliniu trumpam sikr Adutikio girioje73, o venioni ir Utenos apskrii partizanai vienai rinktinei pri klaus tik formaliai. 1945 m. pavasar ar vasar dvi dalis suskilo ir Antano Krinic-

66

67 68 69 70 71 72 73

Iki 1945 m. vasario vidurio - faktikasis rinktins vadas; apie sausio vidur jis sudar laikinj rinktins tab, kurio nariai buvo tabo virininkas dras, Spaudos skyriaus virininkas Barzdyla ir kio skyriaus virininkas Meka. Gim 1910 m. Sein (Lazdij) aps. Kuin vls. Kalviki kaime. Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 101,1. 9. Gegus pabaigoje savavalikai nusialino nuo vadovavimo rinktinei ir perjo Utenos apskrit. Kaimas ir siaurojo geleinkelio stotis u 3 km iaurs rytus nuo Labanoro. Daumantas J., min. veik., p. 95; Abarius L., min. veik., p. 9. LYA, f. K-5, ap. 5, b. 102,1. 3-8. Ten pat, 1. 8, 9.

24

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

ko-Romelio kuopa: per Kiaunelikio kautynes Romelis buvo sueistas, todl kuo pos vado pareigas perm Antanas Bilkis-Kavarskas; pasveiks Romelis gro kuopos vado post, taiau daliai kuopos ir toliau vadovavo Kavarskas. Didiausi iki 1945 m. gegus venioni krate veik rinktins daliniai buvo Bero (Kirdeiki) kuopa (veik Ignalinos eeryno baseine), Romelio (La banoro) kuopa, Juozo Straiio-Leopardo kuopa (veik Jonikio ir Molt vals iuose, 1945 m. gegu perjo Utenos apskrit ir susijung su Utenos, Kuktiki ir Tauragn valsiuose veikusia Jono Stundios-Kovo kuopa; vos sikrusi jung tin kuop gegus 19 d. beveik sunaikino NKVD kariuomen74), Karijoto kuo pa (veik Dauglikio, Ignalinos, Salako ir kt. valsiuose), Juodalksnio kuopa, Kstuio kuopa (veik Tvereiaus, Rims ir buv. Vidi valsiuose), Roko kuo pa, Mielagn kuopa (iki 1945 m. sausio jai vadovavo Vincas Gumauskas-Gai . lius, antruoju vadu tapo L. Basys), Mykolo Cicno-Kapitono kuopa (veik Ceiki ni apylinkse; 1945 m. vasario pradioje patyr labai dideli nuostoli, pavasar pertvarkyta Karijoto kuopos br), Adutikio girios, arba Pios kuopa (pirma sis jos vadas buvo Vl. Kliukas-Oys), Jupo dalinys (veik Mielagn, Tvereiaus ir Adutikio valsiuose; 1945 m. saus dalinio likuiai prijungti prie Oio kuopos) ir Tigro rinktins tabo dalinys (iki 80 partizan 1945 m. kov; nuo 1945 m. pra dios daliniui vadovavo Adolfas Grigonis-Paberis). 1945 m. kovo pradioje apie 400 ginkluot rinktins nari veik venioni Zaras ir Svieri, dar apie 300 - Utenos ir Ukmergs apskrityse. Kelios Utenos apskrityje veikusios jungtins rinktins kuopos nuo 1945 m. pradios siek atsiskirti nuo venioniki. Gaidukas 1945 m. vasar pasil su formuoti LLA vyriausiajam tabui pavaldi Utenos apskrities rinktin, taiau tam pasiprieino Tigro rinktins tabo virininkas (Z. Jasaitis ar V. aliaduonis). Gaidu ko silym pavyko gyvendinti 1945 m. gegus 23 d., kai i Auktaiio, Kovo ir Dilgls kuop buvo suformuota LLA Sakalo rinktin. Beje, jos tabas turjo likti pavaldus Tigro rinktins tabui75. I pradi Sakalo rinktin sudar tik trys mintos kuopos76; gegus pabaigoje prie jos prisijung Gedimino kuopa77, o birelio pradio je - ir Kirdeiki kuopa bei Kurkli valsiaus partizanai. Nuo birelio vidurio rinkti nei priklaus visi vidurinje ir iaurinje Utenos apskrities dalyse veik partizanai. 1945 m. liepos 5-6 d. Sakalo rinktin patyr labai dideli nuostoli, o iki liepos pabaigos buvo visikai sunaikinta78. 1945 met vasara nebuvo skminga ir venioni krato partizanams. Po

74 75 76 77

78

LSSR MGB venioni aps. skyriaus 1947 05 payma, ten pat, f. K-l, ap. 45, b. 1443,1. 17, 18. Abarius L., min. veik., p. 9, 10, 11. Veik Kuktiki, Tauragn, Utenos, Lelin, Skiemoni ir Alantos vis. kurta 1945 m. gegus pabaigoje, sujungus kelis Antaliepts, Degui ir Daugaili vls. veikusius LPS brius. Itraukos i buvusio Sakalo rinktins vado Prano vilpos 1949 07 rayto straipsnio (vertimas rus k.), 1949 08, LYA, f. K-l, ap. 58, b. 26127/3, t. 5, priedas (stebjimo byla), 1. 156, 158.

25

birelio 2 d. prie Nevaii79 vykusio Tigro rinktins tabo dalinio mio su NKVD kariuomene iiro paskutinis apygardinis rinktins tabas. Nauj rinktins tab J. Kimtas suformavo tik vasaros pabaigoje80. 1945 m. liepos 8 d. enkavedistai sum buvus jungtins rinktins vad B. Kaletk, liepos 13 d. - Alantos kuopos vad J. Tumn, o liepos 14 d. - ir buvus rinktins tabo virinink F. Kvartn. 1945 m. baland suformuoto paskutinio apygardinio rinktins tabo nariai buvo tabo ir jo Operatyvinio skyriaus virininkas kpt. Feliksas Kvartnas, tabo virininko pavaduotojas kpt. Jonas Kimtas-Dobilas, valgybos ir Sanitarinio sky ri virininkas L. Basys, Spaudos ir vietimo skyriaus virininkas (Tigro rinktins mnraio Kelias laisv"81 redaktorius), taip pat rinktins vado adjutantas Pr. vilpa-Barzdyla ir kio skyriaus virininkas Griausmelis82. 1945 m. gegus pabaigoje rinktins vadu taps J. Kimtas-Dobilas83 birel pareigojo Algimant umin-Kurkl formuoti nauj Tigro rinktins tabui pavald Utenos apskrities partizan tab, taiau Kurklio birelio 15 d. Biliakiemyje (Ute nos vls.) pasitarim sukviesti partizan vadai nutar veriau steigti nauj - LLA arno - rinktin. 1945 m. birelio - spalio mn. venioni apskrityje uvo apie 130 partizan Tigro ir kit rinktini nari84. Birelio viduryje svarbiausi Tigro rinktins daliniai buvo Sakalo, Romelio, Mingailos, Roko, Pios, Kirdeiki ir Mielagn kuopos bei tabo apsaugos dalinys. Sakalo (buv. Kstuio) kuopoje tuomet buvo iki 150 parti zan. Gegus pabaigoje j vadu tapo Antanas Paukt-Sakalas, liep j pakeit Jonas Kluonis-Navikas; vasaros pabaigoje kuopoje liko apie 60 partizan. A. Kri nicko-Romelio kuopoje 1945 m. birel buvo apie 120 partizan. Pamintinas j siverimas Saldutik birelio 3 d.,- tkart partizanai um vis valsiaus centr, iskyrus NKVD valsiaus poskyrio bstin85. 1945 m. vasar uvo apie 30 kuopos nari, dalis kovotoj perjo kitas kuopas. Rugsj kuopai neilgai vadovavo Br. Zin keviius; t pat mnes j pakeitus Boleslovui Guobiui-Varnui, kuopa (iki 50 kovoto j) atsiskyr nuo Tigro ir prisijung prie arno rinktins. Karijoto kuopai (madaug 130 partizan) nuo gegus pabaigos vadovavo Mamertas Laurinnas-Mingaila, o Karijotas Dauglikio valsiuje msi formuoti nauj kuop. 1945 m. vasar Min-

79 80 81

82 83

84 85

Dabar -Ignalinos r. Mielagn apyl. Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 104, 1. 11, 12. Leistas nuo 1945 m. vasario mn. 150 egz. tirau; 1945 m. gegus pabaigoje mnraio leidimas nutrko. 1947 m. kovo mn. laikratis atgaivintas Ryt Lietuvos" pavadinimu; iki 1950 m. liepos i viso pasirod 14 jo numeri. Abarius L., min. veik., p. 54. Rinktinei vadovavo iki 1945 m. rugsjo pradios; 1947 m. sausio-1948 m. rugpjio mn. irnuo 1949 m. spalio - iaurs Ryt Lietuvos srities vadas; 1952 m. rugpjt suimtas, rugsj uverbuo tas MGB agentu ir nuo tol iki 1953 m. vasaros naudotas prie visos Lietuvos partizanus nukreip tose agentrinse kombinacijose. Ten pat, p. 17. Starkauskas J. Stribai, Laisvs kov archyvas, 17/1996, p. 115.

26

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

gailos ir Karijoto daliniai neteko 26 nukaut, 4 suimt ir 10 legalizuotis" ijusi partizan. Roko kuopa 1945 m. birel telk 63, Pios kuopa - apie 60 partizan. Pirmasis ios kuopos vadas Vl. Kliukas-Oys86, tarp jo ir kit partizan kilus nesu tarimams, 1945 m. balandio pabaigoje ivyko gyventi Vilni; antrajam vadui Adol fui Griknui-Karuiui birelio 21 d. patekus nelaisv, j pakeit Edvardas Urbanaviius-Svajnas87. 1945 m. vasar Pios kuopa neteko iki puss nari. Kirdei ki kuopoje 1945 m. birel buvo apie 60 nari; duomen apie pirmojo kuopos vado J. Gimausko rezistencin veikl po 1945 m. liepos pradios autoriui rasti nepavy ko. Dauglikio valsiuje veikusiame tabo dalinyje 1945 m. birel buvo apytikriai 45 nariai; t pai vasar madaug 15 kovotoj Paberio brys (tabo dalinio liku iai) sikr Geledns mikuose88. 1945 m. birel vien Adutikio, Dauglikio, Dkto, Ignalinos, Kaltann, Mielagn Rims ir Tvereiaus valsiuose veik 388 rinktins kovotojai89 (visoje rinktinje j buvo per 500). 1945 m. rugpjt apygardos vadu taps J. Kimtas Tigro rinktins vado pa reigas ketino perleisti Rokui. Nestengdamas su juo susisiekti, rugsj rinktins va du paskyr Jon Kamarausk-Karijot. is t pat mnes su beveik visa rinktine, iskyrus Roko kuop, prisijung prie LLA 5-osios apygardos. Kai kuri istorik ne visai aikiai vardijam90 Tigro rinktins prisijungim prie LLA 5-osios apygardos daugiausia lm i esms tapaios Karijoto ir LLA 5-osios apygardos vado Jono Misino-alio Velnio nuostatos dl partizan veikimo taktikos. Tuo tarpu istoriog rafijoje pasitaikantis aikinimas, es Karijotas 1945 m. uzurpavo rinktins vado pareigas91, tra dokumentais nepagrstas spjimas, nes i ties Karijot rinktins vadu paskyr Vytauto apygardos vadas92. Karijoto vadovavimo laikotarpis (1945 m. rugsjis - 1946 m. spalis) laikyti nas Tigro rinktins karinio aktyvumo kulminacija, o Karijoto tis - dviej rinktins istorijos etap sandra. Pirmojo etapo pirmoji pus-tai L. Viluio, L. Basio, V. alia duonio, B. Kaletkos ir J. Kimto93 vadovavimo laikotarpis (ie vadai laiksi nuosta

86 87

88

89 90 91 92 93

Suimtas Vilniuje 1947 m. 1945 m. vasario mn. kur laik buvo LLA 5-ojo apygardos tabo Ginkluots skyriaus virininkas; t pat mnes kaip LLA 5-osios apygardos vado ryininkas atvyko venioni apskrit ir netrukus tapo Karuio pavaduotoju. LYA, f. K-5, ap. 5, b. 102,1. 12; b. 103, 1.9-11; b. 104,1.4,5; LSSR MGB venioni aps. skyriaus 1948 05 25 payma apie Karijoto jungin, ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 12856/3,1. 86; Abarius L., min. veik., p. 55, 56. LYA, f. K-5, ap. 5, b. 103,1. 7; b. 112,1. 14. Abarius L., min. veik., p. 56, 60. Abarius L., min. veik., p. 57. LYA, f. K-5, ap. 5, b. 103, 1. 11. J. Kimtui 1945 m. rugpjt tapus apygardos vadu, laikinai eiti rinktins vado pareigas buvo pavesta Br. Zinkeviiui, taiau jis rugsjo pradioje m vadovauti apygardos tabui, taigi rinkti ns vado pareigas galjo eiti labai neilg laik.

27

tos patiems kautynes nesivelti). Pirmojo etapo antroji pus sutampa su Karijoto vadovavimo laikotarpiu. Tuomet spariai majanti (nuo apytikriai 300 partizan 1945 m. rugsj iki 220 1946 m. rugsj94) rinktin daniau puldavo nei gindavosi. Antrasis rinktins istorijos etapas (1946 m. spalio pabaiga - 1952 m. birelis) su tampa su L. Basio, V. aliaduonio ir Kazio Bukausko95 vadovavimo laikotarpiu. Jame dar galima iskirti nuolatinio rinktins gret retjimo (1947-1949 m.) ir galu tinio rinktins sunaikinimo tarpsnius. Karijotas ne tik suaktyvino karin Tigro rinktins veikim, bet ir sugrietino jos vidaus tvark, m taikyti kno bausmes (vienas kitas kovos draugus legali zuotis" ragins partizanas jo sakymu buvo netgi suaudytas), ved rinktins na riams privalom uniform. Karijoto rinktins vadu nepripains Rokas ne kart pasisak prie Karijoto pasirinkt aktyvios kovos taktik, kaltino Karijot dl vis Tigro rinktins neteki, laik j niekam tikusiu organizatoriumi, taiau kartu - tikru kariu pasiryliu", su maniu ir kietu kovoje"96. Laikotarpis nuo 1945 m. rudens iki 1946 m. vasaros pradios laikytinas ne tik Tigro rinktins, bet ir visos DKA didiausio aktyvumo laikotarpiu. Pamintina unikali tuometin Vilniaus miesto padtis. Jeigu, tarkim, 1946 m. pavasar bt kils Vakar ali ir SSRS karas, Lietuvos sostin vienu metu i trij pusi bt galj pulti vienos apygardos partizanai. 1946 m. Tigro rinktin iek tiek padidjo, nes t met pavasar Karijotas Saldutikio ir Jonikio valsi partizan vadams sak klausyti tik jo ir Tigro rinkti ns tabo nurodym97. Dl to labai pablogjo Karijoto santykiai su Vytauto apy gardos ir arno rinktins vadovais. 1945 m. gruodio 12 d. dalis Mingailos kuopos98 partizan atvyko Rims valsi ir gruodio 13 d. netoli Davedyn kaimo sureng pasal prie juos pasis tam strib briui. uvo 4 partizanai, visi 11 strib ir NKVD Rims valsiaus po skyrio virininkas. Tuoj po mio partizanus apsupo 34 Dkto valsiaus stribai. Partizanams 2 uvusij kaina i apsupties isiverus, padti stribams atskubjo 18 NKVD kariuomens 137 auli pulko99 kareivi, taiau treiasis Davedyn kauty ni epizodas baigsi vos prasidjs. Enkavedistai, vieno i dar 2 uvusi partizan kiense rad minto NKVD pareigno dokumentus, partizanus palaik stribais, o

94

95

96 97 98 99

LSSR MGB 2-ojo skyriaus virininko pplk. Pokajaus 1946 09 25 patvirtinta Bandit apygar d, tab ir jungini isidstymo Lietuvos SSR schema", Lietuvos archyvai, 8/1997, iliustracija Nr. 26. Po Roko ties rinktins likuiams vadovavs K. Bukauskas rinktins vadu veikiausiai tapo savo paties iniciatyva. LYA, f. K-5, ap. 5, b. 104,1. 2, 3. Abarius L., min. veik., p. 60. Visoje kuopoje 1945-1946 m. iem buvo apie 60 kovotoj. Pulko tabas beveik vis pokar buvo sikrs Utenoje.

28

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

partizanai nedelsdami pasinaudojo prieo sumiimu ir i mio vietos pasitrauk100. Po mnesio, 1946 m. nakt i sausio 15 16 d., Minios girioje (netoli Bru k.) iemojusi kuopos dal apsupo NKVD kariuomen ir Salako brio stribai; mio metu 24 partizanai uvo, 2 pateko nelaisv. Prasiver tik sunkiai sueistas Mingaila ir dar keli kovotojai. Trys i j buvo suimti sausio 18, o pats Mingaila101 sausio 30 d. Naujuoju kuopos vadu taps Kazys Penkauskas-Narcizas uvo kovo 13 d.; kuopa sausio-kovo mn. neteko daugiau kaip puss nari102. Kov kuopos likuiams m vadovauti buvs pirmasis jos vadas Karijotas. Kuopa greitai atsiga vo ir vasar vl buvo didiausia ir pajgiausia visoje rinktinje. Nuo 1946 m. balandio kiekviename Lietuvos valsiuje buvo dislokuota po NKVD kariuomens gul. Veikdamos prie konkret partizan dalin, kelios to kios gulos daniausiai susijungdavo vien grup. Stribai po 1945 m. prie Tigro rinktin naudoti tik retkariais. Didiuma venioni apskrities liaudies gynj" buvo atvykliai i SSRS ir vietos nelietuviai. Nuo 1947 m. pabaigos strib briai formuoti tik i vietos gyventoj", taiau Ryt Lietuvoje tokiais laikyti ir i SSRS atkeldinti kolonistai. 1946 m. liepos 1 d. venioni apskrityje veik 225 stribai; kiekvienoje Lietuvos apskrityje tuomet vidutinikai buvo 247-248 stribai, o skai iuojant be Klaipdos krato, kuriame partizan beveik nebuvo - vidutinikai 267 stribai kiekvienoje i 27 apskrii103. 1946 m. birel Tigro rinktinei priklaus 8 kuopos (iki 230-240 partizan104 ). Karijoto kuopa (iki 50 partizan) veik Dauglikio ir Ignalinos valsiuose bei gre tim valsi dalyse, Leono Basio-vyturio kuopa (25-30 nari) - Mielagn ir venioni valsiuose, Jono Kluonio-Gintauto kuopa - Tvereiaus valsiuje ir Vi di rajone. i kuopa labai nukentjo 1946 m. pavasar - tuomet uvo ar nelaisv pateko iki dviej tredali jos nari. Kirdeiki kuopa nuo 1946 m. vasaros vidurio Tigro rinktinei priklaus tik nominaliai. Antano Bilkio-Kavarsko kuopoje 1946 m. vasar buvo apie 12 partizan, spal liko 7; kuopa veik daugiausia rytus nuo Labanoro. A. Bilkis uvo spalio 26 d., keli paskutiniai kuopos kovotojai - tikriausiai 1947 m. Roko kuopa (madaug 50 nari), 1946 m. pavasar prasidjus intensyviam MVD kariuomens siautimui", i Dauglikio valsiaus perjo Adutikio giri, kur birel susijung su Pios kuopa ir buvo pertvarkyta Vytauto apygardos Ryt grup- Tigro rinktinei nepavald 70-75 partizan jungin; rugpjt Roko vadovauja

Starkauskas J., min. veik., p. 110,111; LSSR vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojo Piotro Kapralovo 1945 12 17 praneimas SSRS NKVD-NKGB galiotiniui Lietuvoje, LYA, f. K-l, ap. 18, b. 50,1.321. 101 Tardomas idav nemaai rinktins nari, vliau buvo nuteistas ir 1946 m. gruodio 25 d. suau dytas. 102 Abarius L., min. veik., p. 58, 59. 103 LSSR MVD kovos su banditizmu valdybos 1946 07 01 payma apie LSSR apskrityse veikiani strib skaii ir apginklavim, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 98,1. 260. 104 LSSR MVD venioni aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, ten pat, b. 1648,1. 137.

10l)

29

ma Ryt grups dalis perjo Belmonto mikus (BSSR Vidi ir Breslaujos r.)105. Buv. Pios kuopos briai Ryt grupei priklaus iki 1948 m. rugpjio; Ryt gru ps vado pavaduotojas (buvs Pios kuopos vadas) E. Urbanaviius-Svajnas uvo 1946 m. spalio 17 d. Paberio kuopa, kuri sudar 15-20 partizan, veik daugiausia pietus ir pietryius nuo venioni. iai kuopai priklaus ir 1945 m. pavasar susikrs Zigmo Siniaus-eko brys, veiks Kasiuk, Sari ir Daumil kaim apylinkse; 1946 m. eko bryje buvo 5 kovotojai, skaitant 2 partizanes,visi vietos gyventojai. Artimiausia Tigro rinktins kaimyn 1946 m. vasar buvo Lito rinktins Varno (buv. Romelio) kuopa; pasak Lakajos kaime (venionir. Kaltann apyl.) gyvenanio buvusio kuopos ryininko Kazimiero Kraujalio, 1946 m. ioje kuopoje tebebuvo apie 70 kovotoj106. 1946m. spalis - vienas i svarbiausi Tigro rinktins istorijos tarpsni. T mnes dl aktyvi MVD kariuomens veiksm ir Karijoto ties prasidjo apytik riai keturis mnesius truks bevaldysts" ir Tigro rinktins irimo laikotarpis. Dalis jos bri tuomet perjo kitas rinktines. 1946 m. spalio 1 d. rinktins vadu paskirtas Rokas nuo 1946 m. rugpjio buvo Belmonto mikuose ir dl prast ryi su apy gardos tabu apie savo paskyrim neinojo bent iki 1947 m. balandio107. 1946 m. gegu DKA veikl m kontroliuoti MVD agentra. Rugpjio 14 d. sumus buvus DKA vad ali Velni108, Karijotas nutrauk visus ryius su DKA, o rugsj grino Tigro rinktin Vytauto apygard. Spalio 1 d. apygardos vadas rinktins vadu paskyr Rok109, taiau Karijotui rinktins vado pareigas teko eiti iki pat savo ties, t. y. iki 1946 m. spalio pabaigos. 1945 m. rugpjio 1 d. NKVD Dauglikio valsiaus poskyrio virininkas Demidovas NKVD agentu (slap. Milinas") uverbavo soviet valdiai pasidavu s buvus partizan- Karijoto giminait Mykol Kamarausk. Pirmiausia jam buvo liepta itirti Mingailos kuop. Agentas NKVD valsiaus poskyriui suteik nemaai vertingos informacijos; 1946 m. saus jam padedant buvo rastas sueistas Mingai la. Kuopos vadu tapus Karijotui, Milinas" gavo nauj uduot- grti kuop ir sudaryti slygas jai sunaikinti110. 1946 m. spal Dauglikio ekistai" suinojo, kad Karijotas ir dar 5 kovotojai perjo Tvereiaus valsi; spalio 21 d. j apsistojimo viet ivyko 3 karins grups, - kiekvien j sudar 6 MVD darbuotojai. Vienai i t grupi aptikus Dvarykiaus vienkiemyje (netoli Dietkauiznos) apsistojusius

105 106

Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 104,1. 11. 2000 m. vasar autoriui suteikta odin K. Kraujalio informacija. 107 Abarius L., min. veik., p. 61, 62. 108 1946 m. gegus 19 d. soviet saugumieiai jo viet paskyr" MVD agent (tariam rezistent kpt. Griet"). 109 Vytauto apygardos vado 1946 11 30 sakymas Nr. 15, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12, 1. 9. 110 LSSR MVD venioni aps. skyriaus agento Milino" tarnybin charakteristika, 1946 m., ten pat, f. K-l, ap. 3, b. 1648,1. 69; LSSR MVD venioni aps. skyriaus agento Milino" autobiog rafija, 1946 m., ten pat, 1. 70.

30

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

partizanus, juos netrukus apsupo visi 18 enkavedist. Po valand trukusio mio trys partizanai prasiver, o Karijotas ir dar du kovotojai uvo111. Kai kurie tyrintojai112 mano, kad Dvarykiuje sikrs Tigro rinktins ta bas buvo sunaikintas dl Karijoto idavysts, o jo t vaizduoja kaip MVD-MGB suvaidint ties imitacij. Karijot agentu Vlasovu ir plk. Vyiu vadinantis Algis Rupainis remiasi Juozu Luka. Taiau i ties Daumanto Partizanuose" apie tariam Vyio idavyst net neusimenama, be to, vargu ar plk. Vyt apskritai gali ma tapatinti su Karijotu113. Kad Karijotas uvo po atkaklaus pasiprieinimo, rodo MVD ir MGB venioni apskrities skyri ataskaitos114. Karijoto nemgs Rokas savo Kronikoje" j apibdina kaip nepaprastai drs kar ir fanatik patriot Lie tuvai paaukojus brangiausi savo turt - gyvyb115. O tai kaip Rokas palygino dviej savo bendraygi operatyvin taktik: [...] Mingailai nebuvo svetimi ida vikiki veiksmai [...]. To Karijotas niekuomet nepadaryt"116. 1946 m. spalio pabaigoje Tigro rinktins vado pareigas pradjs eiti L. Basysvyturys nemaai rinktins daliai vadovavo tik nominaliai. Beje, buvusi rinktins II ir III rajon (Labanoro ir Kirdeiki kuop) jis ir pats nelaik Tigro rinktins dalimis. 1947 m. kov visus jam nominaliai pavaldius partizanus vyturys suskirst eis laikinus rajonus117 (I, IV, V, VI, VII ir VIII, - tris i j dar padalijo grupes) ir apibr laikino j veikimo (iki Rokui perimsiant Tigro rinktins vado pareigas) teritorijas118. Nuo 1947 m. pradios Rokui raytuose laikuose vyturys j ragino greiiau pradti eiti rink tins vado pareigas. Dauguma vyturio laik Roko nepasiek, todl pirmasis po ryio umezgimo 1948 m. pavasar j dviej susitikimas vyko tik 1948 m. rugpjio pradioje. 1947 m. pradioje rinktinje, skaitant Ryt grup, dar turjo bti iki 120 partizan. Tais metais soviet saugumo pajgos119 venioni apskrityje nukov 32 ir sum 29 partizanus120.

LSSR MVD venioni aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, ten pat, 1. 142; LSSRMGB venioni aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, ten pat, b. 1651, 1. 416. 112 Rupainis A. Partizan karo kronika, Lietuvos naikinimas ir tautos kova, sud. I. Ignataviius, Vilnius, 1999, p. 280, 281; Gakait N. ir kt., min. veik., p. 301. 113 Daumantas J., min. veik., p. 475507. 114 LSSR MVD venioni aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 3, b. 1648,1. 142; LSSR MGB venioni aps. skyriaus 1946 10 ataskaita, ten pat, b. 1651,1. 416. 115 Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 104,1. 2, 3. 116 Ten pat. 117 rajonus (tam tikroje teritorijoje veikianius abiej sektori padalinius) rinktin pirmasis m skirstyti Karijotas. 118 Tigro rinktins partizan sraas, 1947 08 25, ten pat, b. 28,1. 4, 5. 119 1947 m. kovo mn. kovos su banditizmu" funkcija ir visa Lietuvoje dislokuota vidaus kariuome n bei stribai, iki tol veik MVD inioje, buvo perduoti 1947 m. vasario mn. kurtai LSSR MGB 2-N valdybai. 120 Abarius L., min. veik., p. 61-63.

111

31

Po 1946 m. neskmi ankstesnje rinktins veikimo teritorijoje liko vyturio, Erelio, Gintauto ir Paberio kuopos, Ryt grups branduolys ir Pios grup. vy turio kuopos Mielagn briui iki 1947 m. gruodio vadovavo pats vyturys121, vliau- T. Vincinas-Kalnelis (suimtas 1949 m. vasar), venioni briui (sunai kintas 1948 m. kov) - Br. Maliknas-Eerys, Dauglikio briui - Adolfas Matu liauskas-Gylys, Ceikini briui iki 1950 m. vasaros - Jeronimas Kauknas-sas. Kosto Malikno-Erelio (buv. Karijoto) kuopa 1946 m. pabaigoje telk vos keliolika partizan. 1947 m. pabaigoje i kuopa iiro - dalis jos prisijung prie Ryt grups, Kalnelio ir Gylio briai - prie vyturio kuopos, o Erelis liko niekam nepavaldaus brio vadu (uvo 1949 m. rugsj); tiesa, partizan" labiau tikt vadinti krimina liniu nusikaltliu: 1941 m. Vilniuje jis pats iud vien yd eim ir pasisavino jos turt, nuo 1944 m. nuolat pl Dauglikio ir kit valsi gyventojus. V. aliaduo nis, atsivelgs iuos K. Malikno biografijos faktus, 1949 m. kovo 25 d. perdav j rinktins karo lauko teismui122. Roko vadovaujama Ryt grup 1947 m. veik Adutikio girioje, Zaras apskrities pietryiuose ir BSSR Vidi, arkauinos, Va rapajevo bei Pastovi rajonuose; i pradi j sudar Juodalksnio, Svajno (veik Adutikio girios vakaruose ir gretimoje teritorijoje), Beelio (veik Antan k, apy linkse) ir Dariaus (veik Pastovi r.) briai. Pios grup (Ryt grups dalis) nuo 1946 m. spalio veik suskirstyta nedideles grupeles; 1947 m. rugpjt Rokas j padalijo du brius, kuri vadais tapo Kazys Gaidelis-Gailius ir Jonas GalatiltisBriedis123. Jono Kluonio-Gintauto kuopa 1947 m. veik Tvereiaus valsiuje ir Vidi rajone, Paberio kuopa-daugiausia venioni valsiaus pietuose ir greti mose Svieri bei Pastovi rajon dalyse. Su Vytauto apygardos vadovybe rinktin iki 1947 m. gegus daniausiai susi siekdavo per organizacinio sektoriaus nar Anupr Bukausk, j sumus124 - per Lokio rinktins vad Kaz Kaladinsk. iam 1947 m. lapkrit uvus, rinktins ryiai ilg laik buvo labai prasti. Nuo 1948 m. pabaigos rinktin su apygarda susirainjo per Lokio rinktins Kiauns rajono vad Jon Buik ir Tigro rinktins organizacinio sektoriaus nar Mykol emait-Aurn, 1948 m. gruod tapus centriniu rinktins ryininku. Susirainta ir per jo pavaduotoj Adolf Bielin-Karos. 1950 m. rugsj MGB Aurn sum, o Karosu dar por met naudojosi jam paiam neinant125.

121

122

Rinktins organizacinio sektoriaus virininkas. Nuo 1947 m. pradios kartu buvo rinktins tabo Spaudos ir vietimo skyriaus virininkas, nuo 1947 m. kovo redagavo rinktins laikrat Ryt Lietuva". Tigro rinktins partizano Kosto Malikno-Erelio kvota, 1949 03 25, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 78,
1.2-10.

123

Povilo Poino 1948 02 22 apklausos protokolas, ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 11023/3, vokas 486, 1. 13-15. 124 LSSR MGB venioni aps. skyriaus 1949 11 payma apie A. Bukausko sumim, ten pat, b. 16125/3,1. 70. 125 LSSR MGB Vilniaus srities valdybos 2-N skyriaus 1950 08 31 payma apie agentrin byl Ozernyje", ten pat, b. 42509/3, priedas (stebjimo byla), 1. 10-2; Abarius L., min. veik., p. 64,66.

32

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

1947 m. vasar kone visa iaurs Ryt Lietuvos partizan vadovyb buvo patekusi provokatoriaus Juozo Albino Markulio paspstas pinkles. Tais metais MGB aktyviau m veikti ir prie Tigro rinktin. LLA Centrinio tabo galiotiniu Uosiu pasivadins MGB agentas Algirdas Antanaitis band vaidinti Ryt grups ir Tigro rinktins vieny toj a, rinko neva fiktyvi dokument gamybai reikalingas partizan nuo traukas, netgi sigudrino gauti rinktins kovotoj sra. vyturys apsiaukliu pasiti kjo bent iki rugsjo, ir tai kainavo nemaai partizan gyvybi: i 1947 m. kov rink tinei priklausiusi 110-120 kovotoj t met vasaros pabaigoje liko vos 70126. 1949 m. Tigro rinktin buvo infiltruotas 1945 m. legalizavsis"127 ir MVD agentu uverbuotas Kazys (Kazio s.) Gaidelis-ernas. Pasak L. Abariaus, jis tapo kuopos vadu vietoj Galatilio-Briedio. Taiau nuo 1946 m. birelio Pios kuo pa ivis neegzistavo, o buvs jos vado pavaduotojas Jonas Galatiltis-Briedis nuo 1947 m. rugpjio vadovavo tik vienam i dviej Pios grups bri. Kito grups brio vadu 1947 m. rugpjt tapo erno bendravardis ir bendrapavardis Kazys (Jo no s.) Gaidelis-Gailius, vliau paskirtas Svieri kuopos vadu128. 1948 m. pradioje ankstesnje Tigro rinktins veikimo teritorijoje liko penki tarp savs menkai susij partizan daliniai: Roko129 vadovaujama Ryt grup, jai formaliai pavaldi Pios grup ir vyturio, Gintauto bei Paberio kuopos. 1948 m. rugpjio 5 d. Ryt grup buvo oficialiai panaikinta ir prijungta prie Tigro rinktins. Rokas perm rinktins vado pareigas, o L. Bas paskyr rinktins tabo virininku130. 1948 m. rugsjo pradioje vyko Tigro rinktins vad pasitari mas, kuriame rinktin buvo suskirstyta venioni, venionli, Adutikio, Tve reiaus, Mielagn, Dauglikio, Ignalinos, Kaltann, Svieri, Jonikio ir Pabra ds rajonus, o rinktins veikiantysis sektorius (iki 50 nari) - septynias kuopas131. venioni ir venionli rajon kuopos vadu tapo Paberis, Kaltann ir Ignali nos rajon kuopos - Jonas Makauskas-ilas, Dauglikio rajono kuopos - Adolfas Matuliauskas-Gylys, Mielagn-Bronius Misinas-Gaidys (1950 m. gruod kartu su Dikeriu132 ir Bevardiu nuskendo Dysnoje, keldamasis per j skylta valtimi133).

Tigro rinktins partizan sraas, 1947 08 25, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 4, 5. LSSR KGB 5 skyriaus 1970 06 02 payma apie Tigro rinktin, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-15795, t. 5, 1. 102. 128 Abarius L., min. veik., p. 63; LSSR MGB venioni r. skyriaus 1951 07 08 payma apie Pios kuopos nari t 1945-1950 m., LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-16329, t. 3, 1. 66; Povilo Poino 1948 02 22 apklausos protokolas, ten pat, b. 11023/3, vokas 486,1. 13-15; Tigro rinktins nari sraas (1945 m. vasara), ten pat, ap. 18, b. 39,1. 66; 1947 08 17 Pios partizan susirin kimo protokolas, ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 19,1. 1. 129 Nuo 1947 m. raytinis Roko slapyvardis buvo Dijakomas". 130 Abarius L., min. veik., p. 63. 131 Tigro rinktins vado 1948 09 05 sakymas Nr. 6/VS, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 6. 132 Kazimieras Basys-Girnas, Dikeris. Nuo 1948 m. rugpjio vadovavo rinktins baudiamajam briui. 133 Ten pat, b. 110,1. 5.
127

126

33

Pios grup buvo padalyta Adutikio ir Svieri kuopas. Adutikio kuopos vadu tapo Leonas Galatiltis-Puynas. Kartu su Puynu partizanavo trys jo dukterys Marija, Salomja ir Janina - ir trys broliai Galatiliai (L. Galatilio giminaiiai) Jonas-Briedis, Juozas-Piniukas ir Vytautas-Mikasius. Paymtina, kad J. Galatil tis, 1948 m. vasario 15 d. pateks nelaisv, kovos draug neidav net sadistikai kankinamas; po keli dien mir veamas Adutik. Gailiaus vadovaujama Svieri kuopa i pradi veik BSSR esanioje Adutikio girios dalyje, o nuo 1949 m. BSSR Svieri rajono Kanstantinavos ir kitose apylinkse; beje, 1946 m. lapkrit Vytauto apygardos vadas Algimantas Rokui sil steigti atskir Svieri apskrities rinktin. Tvereiaus rajono kuopos vadu paskirtas Kostas Romaniukas-uolas uvo paskyrimo ivakarse; j pakeit Jonas Kluonis-Jakutis. Pabrads ir Jonikio rajon kuop vad V. aliaduonis nepaskyr, nes tuose rajonuose nebuvo ginkluot kovotoj. 1948 m. spal atkrus rinktins tabo dalin, jo vadu tapo vyturio ben drapavardis Klemensas Basys-Bajoras (anksiau io dalinio vadu yra buvs ki tas L. Basio bendrapavardis Juozas Basys-arnas). 1949 m. rugsjo 28 d.134 rinktin buvo suskirstyta 8 rajonus; t pai dien Rokas kiekvien rajono vad pareigojo suformuoti rajono tab sudaryt i Operatyvi nio, Organizacinio, valgybos ir kio skyri. Rajon vadais, nuo iol vadovavusiais abiem rinktins sektoriams, tapo: venioni - venionli rajono vadu - Paberis, Ceikini rajono - arnas (suimtas 1950 m. liep), Mielagn - Gaidys, Adutikio Puynas, Kaltann- Ignalinos - ilas, Svieri - Julius Kliukas-Dagilis, Daugli kio - Adolfas Matuliauskas-Voldemaras, Tvereiaus - Vidi - Bronius UntanasLitas (suimtas 1950 m. liep), -1949 m. spal j pakeit Juozas Martinnas-Galinas. Nuo 1949 m. gruodio 4 d. Tigro rinktins veikimo teritorija laikyta visa ven ioni apskritis ir BSSR Vidi rajonas, taiau teis veikti Saldutikio valsiuje Vytau to apygarda suteik tik Tigro rinktins veikianiajam sektoriui, - organizaciniu poi riu io valsiaus teritorija ir toliau priklaus Lito rinktinei. T pai dien135 Tigro rinktin buvo reorganizuota dar kart, - nuo iol j sudar rinktins tabas ir 5 rajonai: 1-as (venioni136 ir venionli vls., vadas Paberis), 2-as (Kaltann ir Ignalinos vls., vadas ilas; uvo 1950 m. ruden), 3-ias (Dauglikio ir Ceikini vls., vadas Volde maras), 4-as (Adutikio ir Mielagn vls., vadas Litas, nuo 1950 m. liepos - Puynas) ir 5-as (Tvereiaus vls. ir Vidi r., vadas Galinas; uvo 1952 m. kovo 25 d.). 1948 m. rugpjt-rugsj suformuoto rinktins tabo nariai buvo: tabo vir ininkas ir kartu rinktins karo lauko teismo pirmininkas vyturys; Operatyvinio skyriaus virininkas Rokas (laikinai), nuo 1949 m. rugsjo 28 d. - Kazimieras Basys-Dikeris; valgybos skyriaus virininkas Dagilis137 (uvo 1948 m. spalio 2 d.; spalio 4 d. nauju skyriaus virininku tapo Kazys Bukauskas-Seklys); kio skyriaus

134 135

Tigro rinktins vado 1949 09 28 sakymas Nr. 17/62, ten pat, b. 15,1. 17. Tigro rinktins vado 1949 12 04 sakymas Nr. 15 (54/68), ten pat, 1. 19, 20. 136 skaitant Strnaiio valsi. 137 Nepainioti su antruoju Svieri kuopos vadu Juliumi Kliuku-Dagiliu (uvusiu 1952 m. liepos 18 d.).

34

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

virininkas Boleslovas Beinoras-Budrys (uvo 1952 m. lapkrit); rinktins vado ad jutantas Valentas Rimelis-Pakalnis. Pastarasis nuo 1948 m. spalio buvo ir Tigro rinktins bibliotekininkas; 1950 m. rugpjt nusiov neatsargiai elgdamasis su gin klu. 1949 m. gruod Rokui Pakaln paskyrus rinktins tabo Organizacinio skyriaus virininku, rinktins vado adjutantu tapo Kadugys (uvo 1950 m. birel). Paskuti niai Roko adjutantai buvo Jeronimas Kauknas-sas (uvo 1952 m. kovo 25 d.) ir Mykolas Cicnas-Erktis.138 1948 m. gegus pabaigoje soviet valdia vykd didiausi per vis po kar Lietuvos gyventoj trmim. Pasak Adolfo Damuio, labiausiai tkart nuken tjo lietuvi kinink idiniai palei Baltgudijos rubei"139. Svarbiausius Tigro rink tins rmjus dar labiau susilpnino tais metais pradta ems kio kolektyvizacija, iki 1949 m. pabaigos apmusi daugiau kaip pus venioni apskrities valstiei ki. 1948-1951 m. Tigro rinktins kovotoj gretos nuolat retjo. 1948 m. vien miuose uvo ar nelaisv pateko apie 30 rinktins nari140; vis dlto 1949 m. pavasar rinktinje tebebuvo kelios deimtys partizan141. iek tiek nauj kovotoj rinktin buvo priimta po kiekvieno i trij didij trmim (1948, 1949 ir 1950 m.) bei 1950 m. pavasar, kai mikus ijo nemaai vyr, nepanorusi ruso pusje" dalyvauti daugumos lietuvi tuomet lauktame pasauliniame kare. Tigro rinktins vadas Cezaris142 nuo 1949 m. liepos iki 1950 m. gegus kartu buvo ir Vytauto apygardos tabo virininkas. 1950 m. gegu srities vadas V. aliaduon paskyr apygardos tabo Organizacinio skyriaus virininku143, netru kus jis tapo ir srities vado pavaduotoju bei LLKS Tarybos Prezidiumo nariu. 19491950 m. Cezariui ne kart silyta tapti Vytauto apygardos ir netgi Ryt Lietuvos srities vadu, tik jis t pareig atsisakydavo nenordamas veikti ne Vilniaus krate. Paymtina, kad Cezaris labai rpinosi io krato reikalais, nuolat rmjo lietuvy b, o rinktins veikim stengsi iplsti kuo toliau rytus. Taip jis tikjosi utikrinti 1920 m. Rusijos Lietuvai pripaintos teritorijos reintegravim Lietuvos valstyb jos nepriklausomybs atkrimo metu. 1950 m. prasidjo galutinio rinktins sunaikinimo laikotarpis. T met pava sar buvo sunaikintas Paberio kuopos eko brys. Balandio 16 d. Svieri rajono Kanstantinavos apylinkje uvo rinktins tabo virininkas Leonas Basys144; nauju tabo virininku buvo paskirtas Adolfas Grigonis-Paberis. Nuo 1950 m. vasaros

138

LSSR MGB Vilniaus srities valdybos 2-N skyriaus payma apie Tigro rinktins veikl iki 1949m., ten pat, f. K-l, ap. 58, b. 42509/3, priedas (stebjimo byla), 1. 3; ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 15, 1. 16, b. 106,1.2,4, b. 110,1.3,4. 139 Darnuis A. Usklandos vietoje, Daumantas J., min. veik., p. 544. 140 Abarius L., min. veik., p. 63, 64. 141 N. CROpMob SV Nr. 3-71, 1949 12 04, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 15. 142 V. aliaduonio slapyvardis nuo 1950 m. 143 Gakait N. ir kt., min. veik., p. 305. 144 BSSR MGB 1950 05 06 praneimas LSSR MGB apie L. Basiot LYA, f. K-l, ap. 58, b. 42509/3, t. 5,1. 1,2.

35

rinktin veik tik venioni apskrities rytuose ir Zaras apskrities pietryiuose. T vasar rinktin (iki 40 partizan) sudar tabo dalinys (10 partizan; dalinio vadas Bajoras uvo 1952 m. kov), Galino kuopa (panaikinta 1950 m.), Voldema ro kuopa (5 partizanai; 4 i j uvo 1950 m. rugpjt, vienintelis liks gyvas Volde maras nuo tol iki savo ties 1952 m. kov vadovavo vienam i Puyno kuopos bri), ilo kuopa (4 partizanai, veik Kaltann valsiuje; sunaikinta 1950 m. ru den), Paberio kuopa (8 partizanai; nuo 1951 m. rugsjo ios kuopos nariai danai pasirodydavo Jonikio apylinkse) ir Puyno kuopa (apie 12 partizan).145 Ceikini ir Mielagn valsiuose veik rinktins daliniai buvo sunaikinti 19501951 metais. Svieri kuop 1949 m. gruod panaikino V. aliaduonis, vykdydamas apygardos vadovybs nurodymus dl rinktins veikimo rib. Trys paskutiniai kuo pos nariai liko veikti Svieri mikuose, o 1950 m. vasar (?) gro Adutikio giri. 1951 m. baland MGB agentrai pavyko suimti Leon Galatilt-Puyn; be vado likusi Puyno kuopa buvo prijungta prie rinktins tabo dalinio. T pai met rug pjt uvo buvs Tvereiaus - Vidi kuopos vadas Jonas Kluonis-Jakutis. 1951-1952 m. iem visoje rinktinje tebuvo 15-20 partizan. Dauguma j iemojo Adutikio girioje, o Paberio kuopaPastovi rajono Rinkioni apylinkje rengtame bunkeryje. 1952 m. nakt vasario 11d. strib ir milicinink apsupt Paber io bunker puol 20 MGB kareivi; po neilgo susiaudymo partizanai padeg bunker ir band pasitraukti naudodamiesi dm udanga, taiau apsupties iedas buvo per nelyg glaudus. uvo Adolfas Grigonis-Paberis, jo brolis Pranas-Narbutas ir Bronius Lauriknas-Uosis. I apsupties itrko tik Stasys Guiga-Tarzanas; nuo 1952 m. va saros is vienintelis LR teritorijoje ekist" nerastas partizanas trisdeimt trejus me tus gyveno prie pat venioni Cinik kaime; mir 1986 m. pradioje.146 1952 m. kovo 27 d. V. aliaduon ir Mykol Cicn-Erkt, atvykusius Buju tiks vienkiem (prie Ceikini) susitikti su apygardos vadu, apsupo Ceikini ir Ignali nos bri stribai. Tariamas apygardos vadas Liutauras147 Cezar jau nuo vasario mn. kviet neva aptarti srities tabo formavimo reikal, taiau Vincas aliaduonis sutiko vykti susitikim tik po ilg dvejoni. Neilgai trukusio mio metu uvo MGB Ignalinos rajono skyriaus virininko pavaduotojas A. Kozodojevas, strib dalinio va das T. Ivanovas, vienkiemio eimininkas Mykolas Vaiknas ir abu partizanai148. Po V. aliaduonio ties apie 7 i paskutini 10 (?) Tigro rinktins kovotoj Adutikio girioje isilaik iki 1952 m. vasaros. Birel agentai smogikai sunaikino

145 146

Abarius L., min. veik., p. 65 [partizan skaiiai patikslinti vado autoriaus]. iukius A., min. veik., p. 291-299; LSSR MGB venioni r. skyriaus 1952 02 29 ataskaita, LYA, f. K-l, ap. 16, b. 278,1. 74-76. 147 Bronius Kalytis-Siaubas, Liutauras. Nuo 1949 m. balandio - Vytauto apygardos vadas; 1951 m. lapkriio 11 d. suimtas ir netrukus uverbuotas MGB agentu. Iki 1953 m. pabaigos vadovavo" legendizuotam apygardos tabui". 148 Baltakis J., min. veik.; LSSR MGB venioni r. skyriaus 1952 m. ataskaita apie darb pagal 2-N linij, LYA, f. K-l, ap. 16, b. 278,1. 277.

36

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

tabo dalinio likuius: du partizanus nuov, o rinktins vado pareigas jus149 dali nio vad K. Bukausk-Sekl150 sum. 1953 m. pirmojoje pusje Adutikio girios kaimynystje veik tik du paskuti niai Tigro rinktins partizanai Zenonas Puzanas-Ungurys (uvo 1953 m. baland) ir Vaclovas Vaitieknas-Barzdnas (uvo 1953 m. rugsj)151.

Dokument archeografinio tvarkymo ypatumai

Rinkinyje skelbiami Lietuvos partizan Vytauto apygardos tabo, Tigro rink tins dokumentai, saugomi Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido auk muziejuje. Spaudai buvo atrinkti organizacin, ideologin partizan veikl ir svarbiausias partizan kovines operacijas atspindintys dokumentai. Tvarkant dokumentus pagal istorini dokument skelbimo metodus, vadovautasi bendrais metodikos principais ir atsivelgta kit Lietuvos partizan dokument skelbi mo patirt. Siekiant isaugoti dokument autentikum buvo paliktas nepakeistas tekst idstymas, dokument kalba ir stilius, kiek manoma maiau taisyta rayba. Dokumentai idstyti chronologikai ir sugrupuoti pagal tris Tigro rinktins istori jos tarpsnius, kurie i esms sutampa su trij rinktins vad vadovavimo laikotarpiais. Pirmajame skyriuje pateikti dokumentai i to Tigro rinktins veiklos laikotar pio, kai jai vadovavo Jonas Kamarauskas-Karijotas. Antrj skyri sudaro dokumentai, atspindintys Leonardo Basio-vyturio va dovavimo laikotarp. Treiajame skyriuje skelbiami dokumentai i Vinco aliaduonio-Roko, Dija komo vadovavimo laikotarpio. Ketvirtj skyri sudaro Vinco aliaduonio-Roko, Dijakomo ir nenustatyto Tigro rinktins partizano rayta Tigro rinktins kronika. Joje apraomi vykiai ven ioni krate nuo 1944 m. liepos mn., Tigro rinktins susikrimas 1944 m. ruden (tai neatsispindi kituose iame leidinyje publikuojamuose dokumentuose), partizan veikla iki 1950 m. gruodio mnesio. Visi skelbiami dokumentai sunumeruoti eils tvarka, turi redakcin antrat ir dokumento legend.

149 150

151

Gakait N. ir kt., min. veik., p. 290. Uverbuotas MGB agentu, K. Bukauskas dar bent iki 1953 m. vasaros vadovavo" neva Tigro rinktins tabui". LSSR KGB 5 skyriaus 1970 06 02 payma apie Tigro rinktin, LYA, f. K-l, ap. 58, b. P-15795, t. 5,1. 100, 101 [paymoje V. Vaitiekno ties data ispausdinta su korektros klaida,- turt bti ne ubit osenju 1952 goda", bet ubitosenju 1953 goda"]; LSSR MVD venioni r. skyriaus 1953 05 27 paaikinimas LSSR MVD Vilniaus srities valdybai, ten pat, ap. 16, b. 279,1. 66; Abarius L., min. veik., p. 67.

37

Redakcinje antratje nurodomas dokumento eils numeris, dokumento au torius (slapyvardis), dokumento pavadinimas ir dokumento sudarymo data. Jei do kumente data nenurodytj pagal galimybes nustato rinkinio sudarytojai su priera ais ne anksiau // ne vliau". Redakcinse antratse partizan organizacini vienet pavadinim rayba suvienodinta. Dokumento legendoje nurodomas dokumento ifras (sutrumpintas archyvo ar muziejaus pavadinimas, fondo, apyrao, bylos, lap numeriai), dokumento origi nalumas, jo paraymo bdas. Partizan dokument teksto dstymo struktr stengtasi ilaikyti kaip origina le, taiau gali pasitaikyti neatitikim: kai kur dokumentuose palikti dideli tarpai; sud tingas ir nepastovus paragraf idstymas, teksto ymjimas itisine, punktyrine, ta kine linija; paraai ir prieraai, rayti pietuku, vietomis labai ibluk, dokumentai blo gai isilaik, dmti, neaiku, ar sunyks tekstas, ar nevarus dokumentas. Siekiant isaugoti dokument autentikum, dokument kalba ir stilius netai syti, raybos, skyrybos ir korektros klaidos taisytos minimaliai, palikta netvarkyta didij ir maj raidi rayba. Dokument dat rayba palikta kaip originale, tik suvienodinta odio metai" santrumpa m.. Daniausiai sutinkama spalio mne sio raybos forma - spali,- ir dokumentuose pasitaikanios tarmybs paliktos netaisytos. Partizan dokumentuose vairuojanios administracinio suskirstymo, gin kluoto pasiprieinimo organizacij, j padalini pareign ir partizan pareigybi ir kitos santrumpos paliktos kaip originale. Jos atitaisomos tekste lautiniuose skliaus tuose arba paaikinamos leidinyje pateiktame sutrumpinim srae. Dokument autori praleisti odiai, neilik ar neskaitomi teksto fragmentai ymimi daugta kiu arba atitaisomi lautiniuose skliaustuose. Paraai po dokumentais, jei dokumen tai pasirayti, palikti taip kaip originale, lautiniuose skliaustuose paaikinama: pa raas", be parao", paraas neskaitomas". Dokumentuose uraytos rezoliucijos ir prieraai palikti kaip originale. Jei btina, inaose pateikiami leidinio sudarytoj paaikinimai, taisyklingos odi formos arba nuoroda taip dokumente". Asmen vardi ir vietovardi rayba itaisyta. Jei nepavyko nustatyti taisyklingos vieto vardi formos, jie netaisyti ir nurodoma taip dokumente". Sudarytojai partizan dokumentuose vartojam santrump p." daniau siai lautiniuose skliaustuose atitaiso kaip od partizanas", taiau i santrump galima aikinti dvejopai: partizanas" arba partizan reiau vartojamas kreipinys ponas". Taigi kartais lieka neaiku, kaip i tikrj reikt iifruoti sutrumpini m. Dalies dokumentuose esani santrump nepavyko iifruoti, todl jos san trump sra netrauktos. Aikinantis dokumentuose pamintus partizan slapyvardius buvo atsivelgta tai, kad partizan dokumentuose yra labai maai informacijos apie minimus asme nis, be to, dl konspiracijos slapyvardiai nuolat kito, kartais keli asmenys turdavo t pat slapyvard. Stengiantis iifruoti kuo daugiau Tigro rinktins partizan slapy vardi, buvo remiamasi ne tik partizan dokumentais, bet ir kitais LYA saugomais dokumentais (F. K-l, ap. 58.). Leidin sudaro vadiniai straipsniai Trumpa Vytauto apygardos istorijos

38

Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais

apvalga" ir Vytauto apygardos Tigro rinktin 1945-1950 metais", rezium an gl kalba, santrump sraas, dokument sraas, dokumentai, iliustracijos, Tigro rinktins vad sraas, asmenvardi ir vietovardi rodykls. Dokumentus rinki niui atrinko Geistautas Geiauskas. Trump Vytauto apygardos istorijos apvalg pareng Inga Petraviit. Dokumentus archeografikai sutvark ir vietovardi rodykl sudar Rta Kalvelien. Asmenvardi rodykl sudar Rasa Masiulionyt ir G. Geiauskas, santrump sra - Arvydas Atkoinas, Tigro rinktins vad sra - G. Geiauskas. Leidin redagavo Zita Kutrait ir Gintar Adomaityt, maketavo Vilija Babarikinien, rezium angl kalb ivert Milda Bersnait, virelio dailininkas Simonas Pauktys. Lietuvos ypatingasis archyvas nuoirdiai dkoja venioniNalios muzie jui u archyvui perduotus Tigro rinktins dokumentus. Leidinio sudarytojai dkoja io rinkinio recenzentams Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Re dakcinio skyriaus vedjui hum. m. dr. Vytautui Tininiui ir Lietuvos istorijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui hum. m. dr. Arnui Bubniui u pasilymus ir pasta bas bei pagalb rengiant dokument rinkin. Taip pat dkojame Lietuvi kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Marijai Razmukaitei u pagalb aikinantis neinomus vietovardius, Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido auk muziejaus darbuotojams u pagalb ren kant dokumentus ir nuotraukas.

Geistautas Geiauskas Rta Kalvelien

39

THE TIGRAS UNIT OF THE VYTAUTAS REGION OF LITHUANIAN PARTISANS

The partisan struggle in Auktaitija [Highlands] was started in the July of 1944, at the time when the second Soviet occupation began. At that time, World War II was at its height and this circumstance determined the spontaneity of the initial stage of the resistance movement (until the summer of 1945). In that sta ge, the movement mainly resulted in the open type of fighting as the partisans anticipated the occupation to be non-lasting and end soon. The initiator of the resistance movement was the Freedom Army of Lithuania (LLA) founded by students in Vilnius at the end of 1941 and which set themselves the aim of wit hstanding the approaching Red Army. In the summer of 1944, LLA also formed its military sector. In the summer of 1945, in the larger part of Lithuania, separate units, that earlier had operated individually, were organised into regions which comprised several districts. The Vytautas Region of LLA was founded in the August of 1945 during the fighters meeting in Saldutikis parish, venionys district. Jonas Kimtas-algiris1 became the first commander of the Region. In 1946, he was entangled in one of the most sophisticated MGB combinations. In the June of the same year, the Common Democratic Resistance Movement (BDPS) was set up and the MGB agent Juozas Albinas Markulis led it. MGB, with the help of the military staff at the headquarters of BDPS, attempted to subjugate and take hold of all the Lithuanian armed underground forces. Numerous partisans from the Vytautas Region became victims of this combination. Only in the September of 1947, J. Kimtas ordered the partisans of the Area of North-Eastern Lithuania to break off all ties with J. Markulis. Units were the largest subunits in the Region; they were divided into com panies and since 1949 into the so-called regions. For a year, there were only two units in the region; they were the arnas (the future Litas [Lion]) and the Lokys [Bear] units. The Tigras [Tiger] unit was attached to the Fifth Region of LLA in the September of 1945. In the September of 1946, the Tigras unit returned to the Vytautas Region and in the months of November and December, the arnas (those of Kupikis area) and the aliosios units (both of them had been founded in the January of 1945) joined the Region. In the November of 1946, the Gediminas

From the June of 1946 until the August of 1948 and from the October of 1949 Jonas Kimtas was commander for the Area of North-Eastern Lithuania. He was arrested in the August of 1952 and recruited as MGB agent-fighter.

40

________________The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans

unit of the Lithuanian Partisans Union joined the Region. It operated in the sout hern part of Rokikis district, and in the northern part of Utena district; its sub-units were divided between the Lokys and the Litas units. When on May 1, 1947 the Algimantas Region was formed on the basis of the arnas (those of Kupikis area) unit, the Vytautas Region (since the May of 1948 it was called the Third Vytautas Region of the Area of North-Eastern Lithuania of the Lithuanian Parti sans) got considerably smaller. At the end of November of 1950, the Lithuanian Struggle for Freedom Movement (LLKS) authorities split the Algimantas Region. After this the Vaigantas unit (operated in Rokikis district) of the Vytautas Region was formed based on the Margiris unit. Since the September of 1945, the acting commander of the Region was Vladas Mikulnas-Lubinas. After his death (December 1, 1945), Bronius Zinke viius-Artojas became commander of the Region. When the latter perished on October 11, 1946, the Region operated without a commander for some time. In the January of 1947, J. Kimtas returned to the position of the Region comman der, and in the June of the same year he passed it over to Vincas KaulinisMikinis (perished on March 24, 1949). In the April of 1949, Bronius KalytisSiaubas was appointed Region commander. On November 11, 1951, he was arrested and shortly afterwards became an MGB agent-fighter. MGB nomina ted Br. Kalytis commander of the legendary Regions headquarters. With Br. Kalytis and other agent-fighters assistance MGB destroyed all units of the Region by the end of 1952. In the December of 1951, the Litas unit was finally destroyed, in the June of 1952 - the Tigras unit fell, in the August of 1952 - the Lokys unit, and towards the end of autumn - the Vaigantas unit was beaten. In the autumn of 1953, only the remains of the Region - some 20 partisans - opera ted actively in Auktaitija. The history of the action of the Region has been most thoroughly described by Laimonas Abarius and Nijol Gakait2.
Documents of the Tigras Unit

In the July of 1999, while making a new road in Adutikis forest, a bulldozer brushed against an aluminium container that was full of partisans documents. Damp weather condition had damaged most of the 855 documents (that were found in the container). In the January of 2000 venionys museum Nalia han ded these documents over to the Special Archives of Lithuania. For the most part, the documents that were found contained the Tigras units commanders orders,

Abarius L. Lietuvos partizan iaurs-Ryt srities 3-ioji Vytauto apygarda (1945-1952 m.), Laisvs kov archyvas, 16/1996; Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996.

41

instructions, partisans reports, lists of partisans, correspondence documents, and partisans periodicals.
Historiography of the Tigras Unit

Until the discovery of the Tigras unit archives, the history of the activity of the unit was described rather cursorily. The materials that most deserve attention are Gintaras Vaiinas accounts3 and Laimonas Abarius historical sketch4. Anot her historiographer of this unit that deserves credit is Nijol Gakait5. In 2000 there was organised a science conference for the history of resis tance movement in venionys area; the abstracts of the lectures were published as conference materials6. Among the essayists and memoir writers, who depicted the history of the unit, one of the most prominent is the first commander of the unit Leonas Vilutis7.
The Beginnings of Partisan Movement in the venionys Area

The firsts LLA groups in venionys district were formed in 1942. During the years 1943 to 1944, the most important organiser of the activity of LLA here was Valerijonas Gylys (arrested in 1945). Also, during the years 1943 to 1944, Leonas Vilutis, a student of Vilnius Technical College, later - the first commander of the Tigras unit - took an active part in the LLA activities (he was bom in 1918, in Saldutikis parish, died in 1993). In 1943, the Kstutis (a military sector of the Lithuanians Front8) trios started to be formed in venionys district. By the spring of 1944, most members of LLA in venionys district had joined this orga nisation, except for the underground fighters in Saldutikis and Jonikis parishes (LLA dominated in Utena and Zarasai districts in 1944 as well). In the May of 1944 in venionys district, there were some 140 members of LLA (cf. in Utena

7 8

Vaiinas G. Rezistencija venioni krate. LLA Tigro rinktin, 1997, manuscript, The Centre for the Research of Genocide and Resistance of Inhabitants of Lithuania; Ryt Lietuvos LLA partizan daliniai. LLA Sakalo rinktin. LLA arno rinktin. LLA Tigro rinktin, 1997, manusc ript, ibid. Abarius L. Lietuvos partizan iaurs-Ryt srities 3-ioji Vytauto apygarda, Laisvs kov archy vas, 16/1996. Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996. Pasiprieinimo kovos venioni krate 1944-1953 metais, Compiler: G. Geniuien, venio nys, 2000. Vilutis L. Likimo mozaika, Kaunas, 1992. Founded at the end of 1941, it united Lithuanian Christian-Democratic anti-Nazi underground organisations.

42

________________ The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans

district - up to 400 and in the whole Vilnius Region of LLA - over 2000 members of LLA at the same time).
Area of Control of the Tigras Unit

During the years 1944-1945, the Tigras unit operated in venionys, Utena, Ukmerg (only in Balninkai and elva parishes of the latter), and Zarasai (only in its southern part) districts as well as in the Vidiai region, in the western part of Breslauja region and in the northern part of Pastovys region9 of Byelorussia SSR (BSSR). Since the autumn of 1945, the Tigras units area of control extended over the venionys district with Tvereius, Adutikis, Dauglikis, Mielagnai, Ceiki niai, Ignalina, Kaltannai, and venionys parishes10 embraced, as well as over the Zarasai district in the parish of Rim and over the above mentioned parts of the BSSR. Since the summer of 1946 the unit operated only in the territory that had been occupied by the Polish troops in the years 1919-1939. Beginning with 1947, the boundary line of the unit area was as follows: the western boundary line went along the Vilnius-Daugavpils railway, and the northern one extended across Dktas forests; the eastern boundary line reached Belmontas and Varapajevas forests, and the southern boundary line was in Geledn forests. The units fighters were mainly concentrated in Labanoras, Ignalina, Adutikis, and Belmontas forests.
The Organisational Structure of the Tigras Unit and Its Dependence

Since its foundation, the unit was divided into the headquarters defence detachment and into companies (until the autumn of 1946, there were also batta lions as separate bodies that united two or three companies). Companies were divided into platoons, and platoons, in turn, into sections, while the latter were made of squads (with three partisans in each of them). From January till March of 1945 the following companies belonged to the unit: the Ro melis, the Leopardas, the Kirdeikiai, the Klevas, the Karijotas, the Ceikiniai, the Pavasaris, the Juodalksnis, the Kstutis, the Puia, the Auktaitis, the Kovas, the Dilgl, and the Alanta companies (they varied in size - from 60 to 120 or more partisans). The companies that operated in other than venionys district only formally belonged to the unit after March 12, 1945. When on May 23 of the same year a separate partisan unit in Utena district was founded, the companies that

10

In the middle of the 20th century the majority of the population in those areas of BSSR still spoke or at least was able to comprehend the Lithuanian language. In the rural areas of Jonikis, venionliai and Strnaitis, the number of members of the unit was much smaller than in the remaining parts of the venionys district. The reason for that was a Polish national self-consciousness that consolidated the local population in early 20 century.

43

officially remained in the Tigras unit were the Romelis, the Kirdeikiai, the Karijo tas, the Pavasaris, the Kstutis, and the Puia companies. In the June of 1945, the Kirdeikiai company was separated from the Tigras unit and in September the Var nas (the former Romelis) company also was separated from the unit. In 1946, the unit comprised 8 companies, since the March of 1947, they were 6, and since the December of 1947, there were 5 companies. Since the September of 1948 there were again 7 companies, since the September of 1949 - 8, and since the December of 1949 there remained 5 companies. Company commanders were subject to the commander of the unit and its headquarters officials. The leading people of the headquarters were: the chief commander of the headquarters, his deputy chief commander, chief commanders aide-de-camp of the unit, chiefs of Operational, Organisational, Intelligence, Press and Economy sectors as well as head of mi litary tribunal of the unit. The members of the units organisational sector (civi lians that were reserves of the active sector) were responsible for supplying money, food, and clothes; they also operated as communications supplies and scouts. In places, members of this sector were subordinated to the committees of parishes. In the March of 1946, the organisational sector of the unit was divided into regional units. After the foundation of the Tigras unit11 in 1944, at first it was treated as The Sixth Unit of the Vilnius Region of LLA. When in late January 1945 Soviet security people destroyed the headquarters of the Vilnius Region of LLA, the headquarters officials of the unit also performed the functions of the headquarters of the Region for four months. In the August of 1945 the Fourth Vytautas Region (which became Third since the January of 1946) was founded. However, the unit belonged to this Region only for two weeks because in the September of 1945 it joined the Fifth Region of LLA (the latter became The Great Struggle Region (DKA) since the December of 1945). In the September of 1946, the Tigras unit returned to the Vytautas Region. The authorities of the Region had called the Tigras unit The Third Tigras Unit of the Third Vytautas Region already since the January of 1946 (the unit No. 1 was called the arnas team, which later on was renamed into the Litas unit, and the unit No. 2 was the Lokys unit). Since the May of 1948, the unit was called The Third Tigras Unit of the Third Vytautas Region of the Area of North-Eastern Lithuania12 of Lithuanian Partisans (since the Febru ary of 1949 - of LLKS). One of the commanders of the unit - Vincas Zaliaduonis - was also member of the Vytautas Region headquarters staff since 1945 (since

11 12

Historians the Tigras unit in the period October 1944 - May 1945 also call united. Founded in the June of 1946; comprised the Vytautas, the Algimantas, the Siaurs [Northern], the Vytis, and the DK Region. Since the November of 1948, it was called the Area of Eastern Lit huania. Since the August of 1948, its spoken pseudonym was Karalius [King] Mindaugas and its written pseudonym - Kalnai [Mountains],

44

________________The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans

the May of 1950 he was also deputy commander for the Area of Eastern Lithuania as well as member of LLKS Council Presidium).
Partisan Combinations that Operated in the Vicinity of the Tigras Unit

Although the organised Polish underground movement in Lithuania had persisted only until the February of 1945, a few of the former Krajovas Army (AK) troops operated in the area to the East of the Tigras unit controlled territo ry as long as 1951. In the venionys district (in Pabrad area) some AK mem bers already functioned in the summer of 1943 (in the February of 1945 they moved to the present alininkai region). When in 1944 in the venionys district the Lithuanian partisans appeared, for some time there had been various con flicts observed between the Polish and Lithuanian partisans. Since the February of 1945, near the Vytautas Region, very few Polish partisan troops were still operating. In the autumn of 1945, the member of the Region headquarters staff V. aliaduonis was entitled to conduct negotiations, under the authorisation of the chief commander of the Region, with the Polish partisan commanders. As an outcome of the negotiations, the relations between Lithuanian and Polish parti sans, the former ardent opponents, normalised and both parties peacefully co existed from that time on. The troops of anti-Soviet Belarus partisan movement (they were functio ning only in the north-western part of BSSR, i. e. in the area of Catholicism spre ading) included the Belarus country defence forces13 soldiers, the policemen in service in years 1941 to 1944, the family members of the fanners that had suffered repression from the Soviet authorities, and some former Soviet partisans. The par tisans of the Tigras unit and their Belarus counterparts co-operated closely espe cially during the years 1948 to 1950. The units south-western neighbour was the Didioji kova [the Great Strug gle] unit, founded in the September of 1944. In the February of 1945, it was re organised into the Fifth Region of LLA, and it operated mainly in Trakai district, in the eastern part of Ukmerg district, and in the southern part of Utena district. In the December of 1945, part of the Region that functioned mainly to the north of the Neris river was re-organised into the unit B; thus, the areas of control of the Tigras unit and the unit B bordered until the summer of 1946. From late May of 1945 until late July of the same year the western Tigras units neighbour was the Sakalas unit. Then, since the middle of June of 1945, the arnas (the future Litas) unit was the neighbouring unit. The north-western Tigras units neighbour was the Lo-

13

It was the starting point of Belarus army that had been planned to develop by the Belarus politi cians during the World War II.

45

kys unit (founded in the December of 1944, functioned in Zarasai district, in the eastern part of Rokikis district, and in the south-eastern part of Latvia).
The Overview of the History of Tigras Unit

The initiator of the organised partisan movement in venionys area is con sidered Leonas Vilutis. In the summer of 1944, during the LLA commanders meeting in the western part of Lithuania14, the decision was made to authorise L. Vilutis to go back to his home place and establish The Unit of Eastern Lithuania there. On arriving at Saldutikis parish in October, L. Vilutis found a few operating partisan troops there. The majority of the partisans in venionys area based in forests in the summer of 1944. The main reason for it was the recruiting to the Red Army process begun at the end of July 1944. During the July and August of 1944, only 90 Lithuanians and 595 men of other nationalities arrived as ordered at the military commissariat of the venionys district out of 5000 men that had been called up for military service. On October 22, 1944, a meeting for partisans commanders was organised in the village of Dervinik, Saldutikis parish. There was a decision made to unite all partisans from venionys, Svieriai15, Utena, and Zarasai districts into the Tig ras unit of LLA. Under the order of October 28, issued by the first commander of the unit L. Vilutis-Bitinlis, the primary headquarters of the unit were formed. In 1944, about 600 fighters were admitted to the unit in venionys, Utena, Ukmerg, and Zarasai districts and in the regions of Vidiai, Breslauja, and Pastovys of BSSR. A big part of the Kstutis organisation, with the bulk of its subunit in venionys district, was admitted to the newly formed unit as well. The unit was considerably strengthened by the arrival of a group of paratroopers (they were members of LLA). This group was put up not far from Linkmenys at the end of 1944. Mem bers of this group were graduates of Abver16 Scout School in Danzig region. The group was made up of Leonas Basys, Adolfas Grigonis, Vladas Kliukas, Antanas Bilkis, Teofilis Vincinas, Bronius Lapenas, Jonas Baraninas, Julius Saulis, Juozas ilinskas, Juozas eponis, Edvardas Urbanaviius, and Antanas Paukt. All the twelve men of the group came from venionys area and they were well prepared for that kind of activity. The Nazi had also expected to use those soldiers as scouts. However, none of them intended to pursue the promises for the Nazi. In the January of 1945 the majority of the paratroopers became members of the Tigras unit and made a significant contribution to the structuring activities of the unit.

14 15

16

This part of Lithuania was still unoccupied by the Red Army in the summer of 1944. The administrative division of the General Area of Lithuania (1941 -1944). It was formed in the April of 1942. Since the July of 1944, its former territory included Pastovys, Svieriai, and other regions of BSSR. The Department for military reconnaissance in Nazi Germany.

46

________________The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans

On November 18,1944, the unit fought its first battle near Ginuiai mound (Linkmenys area). There were about 100 fighters from the Jonas GimauskasBeras company on the mound. They fired submachine and machine guns at a NKVD unit of about 300 soldiers that had been looking for partisans. After a half day battle, the troops of NKVD retreated, having suffered heavy casualties. The re were no casualties on the partisans side. On November 29, the Alanta compa ny17 under the captain Jonas Tumnas guidance attacked the town of Alanta - the centre of parish (during the years 1944 and 1945 the partisans of the unit attacked other centres of parishes as well). In that skirmish, between the partisans and the pro-soviet national defenders, both sides suffered casualties. The army of NKVD began to comb the forests of the venionys district before the Christmas of 1944. The first great misfortune struck the unit on the first night of 1945 in Adutikis forest when the troops of NKVD defeated the subunit of Jozef Horn18 whose soldiers did not keep guard on that night (25 men were killed and 2 were captured out of the 80 members of the subunit). On January 9, 1945, Mykolas Vilutis, commander of the Klevas company, was killed and L. Vilutis, who attended his brothers funeral and was staying at home, was arrested around January 13 (he was imprisoned in the camps of MVD until 1956). After the arrest of L. Vilutis, two new commanders of the Tigras unit appeared. They were L. Basys-Pavasaris - head of the Operational sector of the units headquarters (until the middle of February he exactly was commander of the unit) - and the second one - Vladas Vaitkeviius-Gaidukas - the former member of the Central headquarters of LLA (killed in the March of 1945). Owing to the arguments between the two of them over the leadership matters, lieutenant Vincas aliaduonis-Rokas (bom in 1910 in Lazdijai district) took over the leadership of the unit under the suggestion of the chief commander of the headquarters Zenonas Jasaitis-dras (killed in the March of 1945). Since the February of 1945, the unit newspaper Road to Freedom got out of print with its circulation of 150 copies. The editor was Pranas vilpa-Barz dyla. The newspaper ceased coming out after Pranas vilpa-Barzdyla had beco me commander of the Sakalas unit in the May of 1945; and the publication of the newspaper was resumed only in the spring of 1947 when L. Basys became editor of the newspaper, with its new title Eastern Lithuania.

17

18

Formed in the September of 1944; it united some 130 partisans, and operated mainly in Alanta and Moltai parishes of Utena district. Until the May of 1945, J. Tumnas (arrested in the July of 1945) was also commander of a part of the unit that operated west of the venionys district. He was bom in Lappersdorf (in Bavaria) in 1913; arrested in the March of 1949. In the Tigras unit there were three or four Germans, which straggled from the retreating German Army in 1944.

47

In early March of 1945 captain Benediktas Kaletka-Kstutis19 became com mander of the unit. Vincas aliaduonis-Rokas was appointed a commander of the Second Company based in Labanoras forests. After the battle of Kiaunelikis, he formed the Rokas company in Dauglikis parish. The Rokas company was for med from part of the Kstutis company. By the March of 1945, the Tigras unit already had around 700 fighters. Until the May of 1945 the biggest sub-units of the unit in venionys area were: the Kirdeikiai company (operated in the region of Ignalina lakes, with J. Gimauskas as commander); the Romelis company (operated in Labanoras forests, with Vla das Mikulnas-Liepa as its first commander); the Juozas Straiys-Leopardas com pany (operated in Jonikis parish; in the May of 1945 moved to Utena area); the Karijotas company (operated in Dauglikis, Kaltannai, Ignalina, and other parishes); the Juozas Garla-Juodalksnis company (operated in Ignalina parish; in the January of 1945 it was re-organised into a platoon); the Kstutis company (operated in Tvereius parish, in the southern part of Rim parish and in the Vidiai region of BSSR; until the March of 1945 it also operated in Dauglikis parish); the Mielagnai company (its first commander was Vincas Gumauskas, in the January of 1945 L. Basys-Pavasaris became second commander of the com pany); the Mykolas Cicnas-Kapitonas company (operated in Mielagnai and ven ionys parish; in the spring of 1945 it was re-organised into a platoon); the Adu tikis forests or the Puia company (operated in Adutikis and Tvereius parish, and in Pastovys region of BSSR); the Jozef Horn-Jupas subunit (in the January of 1945 joined the Puia company); and the security subunit of the headquarters of the unit (up to 80 partisans, with Adolfas Grigonis as its commander). On March 11 and 12, 1945, not far from Kiaunelikis village (to the north east of Labanoras) a battle between the Antanas Krinickas-Romelis company and the troops of NKVD, which surrounded the partisans bunkers, took place. 63 par tisans, including the chief commander of the units headquarters - major Kazys Zinkeviius were killed in the battle. The Romelis platoon escaped from the siege having suffered 14 partisan deaths on March 11. The Apolinaras JurysVytenis platoon did not even attempt to break the siege. In the gathering dusk the Rokas and the Dobilas companies (up to 200 partisans) were approaching the battle place. However, both of them soon turned back and returned to their camp sites, as their commanders believed surrounded partisans to be dead or having escaped. In early morning hours of March 12, the crucial attack was launched on the Vytenis bunker. When the partisans ran out of ammunition, the NKVD troops simply buried all the 46 members of the platoon alive by blocking with earth the bunkers door and shooting openings.

19

In late May he left the commanders post of the unit on his owns account and moved to Utena area; arrested in the July of 1945.

48

________________ The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans

The battle of Kiaunelikis is considered a significant turning point in the history of activity of the unit. After this battle, the headquarters of the unit mo ved from Labanoras forests to the eastern part of venionys district. Thus, since the March of 1945, the partisans of Utena and venionys districts belon ged to the same unit only formally. At the beginning of 1945, companies of the Tigras unit operating in Utena district decided to form a separate unit. The idea was implemented on May 23. The Sakalas unit of LLA was formed from the Auktaitis, the Dilgl, and the Kovas companies. Pranas vilpa, the former head of the Press sector in the Tigras unit headquarters, became its chief commander. By the middle of June, all partisans from the central and northern parts of Utena district belonged to the Sakalas unit (the latter remained subject to the headquarters of the Tigras unit). On July 5 and 6, 1945, the unit suffered heavy casualties. Moreover, in late July it was destroyed. The summer of 1945 was unlucky for the Tigras unit as well. On June 2, there was a battle near Nevaiiai village (Mielagnai area) between the headqu arters squads of the unit and the NKVD troops. The units headquarters disintegrated and it was restored only at the end of the summer. From late May to early September of 1945, the commander of the unit was Jonas Kimtas. He gave an order to Algimantas uminas-Kurklys to form a new partisan headquar ters in Utena district that would be subject to the headquarters of the Tigras unit. However, on June 15, during the meeting in Utena parish, the partisans decided to establish a new unit. The arnas unit of LLA declared total independence from the Tigras unit and the latters headquarters lost its status as that of head quarters for the Region. At the same time, one of the major attacks of NKVD troops against the partisans of the Eastern Lithuania was launched. During the attacks (before October 15 of 1945), some 130 partisans were killed in the ven ionys district alone. In the June of 1945, the main subunits of the unit (about 500 armed figh ters) were: the Sakalas (the former Kstutis) company (since late May of 1945 with Antanas Paukt as its commander, and since July - with Jonas Kluonis in the same position); the Romelis company (in the September of 1945 Bronius Zinkeviius united the remains of the company; in the same month the comman der of the unit appointed Boleslovas Guobys-Varnas commander of the compa ny; the latter, together with the whole company, separated from the Tigras unit and joined the arnas unit,- only the Kavarskas subunit, that branched off from the Romelis company in the summer of 1945, remained in the Tigras unit); the Karijotas company (Mamertas Laurinnas-Mingaila was commander of this com pany from May of 1945 until his arrest in late January of 1946); the Rokas company (suffered heavy casualties in the summer of 1945); the Puia compa ny (its first commander was Vladas Kliukas; after some disagreement between himself and other partisans, he moved to Vilnius in the April of 1945 where he was arrested in 1947; the second commander of the company was Adolfas Gri-

49

knas; he was captured in the June of 1945; then, E. Urbanaviius-Svajnas became the new commander); the Mielagnai company (in the July of 1945 Bronius Maliknas-Eerys became temporary commander; later on he became commander of one of the platoons; perished in March, 1948); and the headquar ters squad of the unit (about 45 partisans with subunits commander A. Grigonis; in the June of 1945 the remains of this subunit operated in Dauglikis parish, and in the same month the former headquarters squad - a platoon of only some 15 fighters - settled in Geledn forests). When in the August of 1945 J. Kimtas became chief commander of the Region, he appointed Jonas Kamarauskas-Karijotas commander of the Tigras unit. The latter, together with almost entire unit (except for the Rokas company) joined the Fifth Region (the future DKA) of LLA. The main reason for this change in the units history was the similarity of ideas and points of view toward tactical activi ties between Karijotas and Jonas Misinas-aliasis Velnias, chief commander of the Fifth Region of LLA. Karijotas made the activities of the unit more active (the year when he was a commander is considered the most active time for the unit). He also strengthe ned the order inside the unit, introduced the compulsory uniform wearing for the members of the active sector. Under his leadership, although reduced in numbers from about 300 members in the September of 1945 to some 220 in the September of 1946, the unit attacked more often than used passive defence. However, Rokas did not acknowledge Karijotas as commander of the unit; he often criticised Kari jotas selected tactical activities and considered him a poor organiser (but at the same time call him as a really determined fighter and as clever and tough in fighting). In the spring of 1946, the unit slightly increased because Karijotas orde red the subunits in the areas of Saldutikis and Jonikis to follow instructions issued only by the headquarters of the Tigras unit. Because of this order, the relation between Karijotas and the commanders of the arnas unit and the Vytautas Region considerably deteriorated. The period between the autumn of 1945 and the spring of 1946 was the most active time for DKA as well. A special notice should be given to the Vilnius situation that was unique in its own way. If say, in the spring of 1946, a war between the western countries and the SSSR had broken out, the capital of Lithuania could have been attacked by the partisans of the same Region from three directions. Since the April of 1946, troops (of up to 30 soldiers each) of the NKVD military were dislocated in every parish of Lithuania. While operating against sub unit of partisans, the NKVD troops generally used united forces. After some un successful operations in 1945, the pro-soviet national defenders of venionys district were used only as supplementary aid to the NKVD military in all opera tions. In the July of 1946 some 225 pro-soviet national defenders operated in venionys district (the majority of them were newcomers from the SSSR or rep resentatives of local non-Lithuanian population).

50

________________The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans

In the June of 1946 the following companies at least formally belonged to the Tigras unit (that comprised up to 240 partisans): the Karijotas company, the L. Basys-vyturys company, the J. Kluonis-Navikas company (in 1946 lost two thirds of its member), the A. Bilkis-Kavarskas company (made up of 12 parti sans, and operated around Labanoras; Kavarskas perished in the October of 1946, the last members of the company - in 1947); the Rokas company (in the end of spring of 1946 it moved to Adutikis forests; in June Rokas company joined the Svajnas (perished in October of 1946) company and made up the so-called Eastern group [Ryt grup],- the latter united some 75 partisans; in August the major part of the group settled in Belmontas forests), and the Paberis company (up to 20 partisans). In late October 1946, due to the increased military action of MVD and because of the death of Karijotas, the process of splitting and disintegration of the unit started and the process continued for four months. The activities of DKA were controlled by MVD since the May of 1946. After the arrest of the former commander of DKA aliasis Velnias on August 14 (in May MVD appointed an MVD agent a commander of DKA), Karijotas broke off all the ties with DKA, and in September the Tigras unit returned to the Vytautas Region. On October 1, the chief commander of the Region appointed Rokas new commander of the unit. However, Karijotas held this post until his death (due to poor communications, Rokas found out about his appointment only in 1948). On October 21, the soldiers of MVD surrounded six members of the headquarters staff of the unit in Tvere ius parish. After a fierce battle, three of them escaped and other three, including Karijotas, were killed. After Karijotas death, the responsibilities of the commander of the unit went over to Leonas Basys-vyturys. However, he commanded only formally in the majority of separate groups of the unit. In addition, he himself did not any longer consider the Labanoras and the Kirdeikiai companies that operated west of the Vilnius-Daugavpils railway are genuine component parts of the Tigras unit. In the March of 1947, vyturys divided all partisans of the unit into six temporarily operating regions. He also identified the temporary areas of control throughout the area. At the beginning of 1947, the former territory of action of the unit comprised remaining 6 subunits: the vyturys20 company; the Kostas Maliknas-Erelis (the former Karijotas) company (it united more than ten partisans, and in late 1947 went to pieces as the majority of its members joined the vyturys or the Rokas subunits, with Erelis platoon remaining not subjected to any other commander; in the March of 1949 Erelis was sent to military court of the unit for numerous crimi-

20

Since the March of 1946, vyturys was chief commander of the organisational sector of the unit and since 1947 - also a chief commander for the headquarters press sector.

51

nal offences; perished in the September of 1949); the Eastern group (it consisted of the nucleus group, the J. Garlas (arrested in the April of 1947) platoon, that functioned in parishes of Dktas and Rim, and the so-called Puia group); the Puia group (a part of the Eastern group; since the October of 1946 it was divided into several small platoons, and since the August of 1947 - into the Kazys GaidelisGailius and the Jonas Galatiltis-Briedis platoons; in the February of 1948 Briedis was wounded and captured; although tortured to death he did not betray anyone brother in arms); the J. Kluonis-Gintautas company; and the Paberis company (operated south of venionys and in Svieriai region). In 1947, the MGB took stronger action against the unit. The MGB agent Algirdas Antanaitis pretended to be a representative of the Central headquarters of LLA and attempted to co-ordinate the activities between the Tigras unit and the Eastern group. It seems that until the September of 1947, L. Basys trusted the MGB agent and, because of this trust, many lives of partisans were lost. In the March of 1947, the unit (including the Eastern group) involved some 120 partisans, whereas in the autumn of the same year, there were only some 70 fighters left in the unit. In early 1948, the former territory of action of the unit had only 5 subunits left: the Rokass21 Eastern group, the Puia group that was subject formally to the Rokas group, the vyturys company, the Gintautas company, and the Paberis company. In the May of 1948, the Soviet authorities executed the biggest mass depor tation of Lithuanian population during the entire post-war period. The majority of deportees to the SSSR were farmers from the rural areas, especially from the area of BSSR border. In addition, the Tigras unit was weakened by the start of the processes of collectivisation of agriculture, begun in the same year. During the years 1948 to 1951, the number of fighters of the unit grew considerably smaller. Some new members of the active sector were admitted only after the mass depor tations of 1948, 1949, and 1950 as well as in the spring of 1950 when many Lithu anians started getting ready for the World War III. On August 5, 1948, Rokas took over the responsibilities in the position of the chief commander at last, and he appointed vyturys as the headquarters commander of the unit. In September, during the meeting of commanders of the subunits, the unit was divided into 11 regions and 7 companies for the active sector (up to 50 members; in Pabrad and Jonikis regions, since 1946, only the organisational sector for the unit was operating). The commander of the ven ionys-venionliai regional company was appointed Paberis, Jonas Makaus kas-ilas became the commander of Kaltannai-Ignalina company, Adolfas Matu-

21

Since the autumn of 1947, his pseudonym in writing was Dijakomas and since the spring of 1949, it was Cezaris.

52

________________The Tigras Unit of the Vytautas Region of Lithuanian partisans

liauskas-Gylys - the commander of the Dauglikis company, Bronius MisinasGaidys (perished in the December of 1950) of the Mielagnai company, J. Kluo nis-Jakutis (perished in the August of 1951) - of the Tvereius company, Leonas Galatiltis-Puynas - of the Adutikis company, and Kazys Gaidelis-Gailius (peris hed in the August of 1949) - of the Svieriai company (it operated in the former Svieriai district). In the October of 1948, Klemensas Basys-Bajoras (killed in the March of 1952) was appointed commander of the headquarters detachment (until the summer of 1950 it operated in Belmontas forests). Although in 1948 some 20 partisans were killed and some 10 captured in the battles only, in the spring of 1949 there were still several tens of partisans left in the unit. During the years 1949 to 1950, the commander of the unit Rokas received suggestions to become chief commander of the Region, and even chief comman der for the Area of Eastern Lithuania. However, he refused those positions as he wished to operate in the so-called Vilnius area. Rokas really cared for the area that had been occupied by the Polish troops in the years 1919 to 1939. He also tried to expand the activity area of control of the unit as far eastwards as he could. In this way, he hoped to ensure full integration of the area that Russia in 1920 treaty acknowledged as the territory belonging to the Republic of Lithuania. Since the September of 1949, the unit consisted of 8 regions. They were venionys-venionliai, Kaltannai-Ignalina, Dauglikis (with A. MatuliauskasVoldemaras as commander), Mielagnai, Ceikiniai (with Juozas Basys-arnas as commander; he was arrested in the July of 1950), Adutikis, Tvereius-Vidiai (with Bronius Untanas-Litas, and later Juozas Martinnas-Galinas as com mander), and Svieriai (with Julius Kliukas-Dagilis as commander; perished in the July of 1952) regions. The commanders of these regions were responsible for both sectors (the commanders of the former regions were responsible only for organi sational sectors). Furthermore, they had to form the region headquarters that con sisted of the Operational, Organisational, Intelligence, and Economy sectors. Since the December of 1949, the unit consisted of 5 regions (after the breaking of three small regions). They were: venionys-venionliai, Kaltannai-Ignalina, Dau glikis-Ceikiniai (with Voldemaras (perished in the March of 1952) as comman der), Adutikis-Mielagnai (with Litas as commander, after his arrest in the July of 1950, Puynas became the commander), and Tvereius-Vidiai (with Galinas (perished in the March of 1952) as commander; in the June of 1950 attached to the headquarters detachment) regions. In the April of 1950, after the death ofL. Basys, A. Grigonis was appointed the new commander of the headquarters of the unit. Since the June of 1950, the Tigras unit (up to 40 partisans) operated only in the eastern parts of venionys and Zarasai districts. It consisted of the headquar ters detachment, the Voldemaras company (destroyed in the August of 1950), the ilas company (destroyed in the autumn of 1950,- ilas perished then as well), the Paberis company, and the Puynas company (attached to the headquarters detachment in the April of 1951 after the arrest of Puynas).

53

In the winter of 1951 and 1952, there were only some 20 partisans in the unit. On February 11,1952, at night, the pro-soviet national defenders and militia surrounded the bunker of Paberis in Pastovys region of BSSR. The MGB soldiers attacked and after short firing, the partisans tried to escape by setting the bunker on fire and using smoke as a cover. A. Grigonis and two more fighters perished. Only Stasys Guiga-Tarzanas escaped; he then sheltered in inikos village near venionys and lived in hiding for 33 years until his death. On March 27, 1952, Vincas aliaduonis and his aide-de-camp Mykolas Ci cnas came to meet the supposed commander of the Region Bronius Kalytis on Bujutik farm near Ceikiniai. Suddenly the pro-soviet national defenders of Cei kiniai and Ignalina platoons surrounded them. After a short battle, the deputy com mander of Ignalina regions department of MGB, the commander of national de fenders unit, the owner of the farm, and both partisans perished. After Rokas death, some 7 out of the last 10 members of the unit remained in Adutikis forests and survived until the summer of 1952. In June, the agentfighters destroyed the remains of the headquarters detachment of the unit. Two partisans were shot, and the acting commander of the unit Kazys BukauskasSeklys was arrested. He soon became an MGB agent and for a year, he was commander of legendary headquarters of the unit. In Adutikis forests in 1953, only the two remaining partisans of the Tigras unit operated. They were Zenonas Puzanas-Ungurys (perished in the April of 1953) and Vaclovas Vaitieknas-Barzdnas (perished in the September of 1953). Geistautas Geiauskas

54

SANTRUMPOS

apygarda; Aras adjutantas Armija krajova Auktaii kova apygarda apyraas antspaudo vieta Baras; byla baudiamoji byla Bendrasis demokratinio pasiprieinimo sjdis brys Cezaris dalis Didioji kova Didysis Lietuvos kunigaiktis Deimantas fondas Genocido auk muziejus ginkluotieji partizanai; ginkluotosios pajgos grandininkas grandis, grandininkas Gintaras jaunesnysis jKalnai, Kiaun K Karo lauko teismas KLT kuopa Kp kapitonas kpt. Laisv (LLKS slapyvardis) L. laikinai einantis pareigas 1. e. p. LGGRTC - Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras Lietuvos ypatingasis archyvas LYA Lietuvos ilaisvinimo kovos sjdis LIKS laisvs kovotojas LK Lietuvos laisvs armija LLA Lietuvos laisvs kovotojai LLK Lietuvos laisvs kovos sjdis LLKS Lietuvos partizanai LP A Adj AK AK Ap Ap. A. V. B BB BDPS Br C D DK DLK Dm f. GAM GP Gr Gm Gt

55

- Lietuvos partizan sjunga - leitenantas (rus.: )-Valstybs saugumo ministerija mjr. majoras mobilizacinis Mob main-traktori stotis MTS MVD (rus.: ) Vidaus reikal ministerija Neptnas N N KGB (rus.: ) Valstybs saugumo liaudies komisariatas NKVD (rus.: ) - Vidaus reikal liaudies komisariatas NR - narys-rmjas nari teismas NT organizacinis 0 - operatyvinis Op organizacinis Org partizanas; Plutonas; politinis P partizanas; ponas PPL - Piet Lietuva pik. - pulkininkas Posk - poskyris - Perlas Pr - puskarininkis psk. - rinktin R - Rambynas Rb - rajonas Rj RL - Ryt Lietuva - rinktin Rn - sektorius; skyrius; slapukas S Sk - skyrininkas; skyrius Skr - skyrininkas - Suvienytj Nacij Organizacija SNO - sritis Sr - (rus: ) - kaimo (apylinks) taryba s/s - tabas iaurs Lietuvos laisvs armija LLA - iaurs Ryt R - talkininkas; tautinis; Tigras T - Titnagas Tg - tarybos prezidiumas TP LPS ltn. MGB
-

56

Santrumpos

k V V. A. Vdv VGP VKP(b) VLAK vr. Z b r v

- kio - vadas; veikiantysis (veikimo); virininkas; Vytautas; visuomeninis - vieta antspaudui - vadovyb - Vyriausiasis ginkluotj partizan tabas - Visasjungin Komunist partija (bolevik) - Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas - virila - Zenitas - valgyba - ibintas - rutis - valgyba

57

DOKUMENT SRAAS

1.

Lietuvos laisvs armijos programa.

TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI. 1946 m. sausio-spalio mn.

2. 3. 4. 5. 6. 7.
8.

9. 10. 11. 12. 13. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24.

Vytauto apygardos tabo instrukcija. 1946 m. sausio 21 d. Vytauto apygardos tabo instrukcija su priedu. 1946 m. sausio 22 d. Priedas. Vytauto apygardos ifras susirainjimui. 1946 m. sausio 21 d. Vytauto apygardos tabo instrukcija. 1946 m. sausio 25 d. Vytauto apygardos tabo instrukcija. 1946 m. vasario 25 d. Tigro rinktins Organizacinio skyriaus virininko vyturio sakymas Nr. 7 1946 m. kovo 15 d. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio raportas Nr. 1 Tigro rinktins vadui. 1946 m. kovo 18 d. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 1. 1946 m. kovo 29 d. Vytauto apygardos tabo instrukcija su priedu. 1946 m. gegus 4 d. Priedas. Vanag drausms nuostatai. 1946 m. kovo 23 d. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 1. 1946 m. gegus 12 d. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Tautieiai!41. 1946m. birelio 15 d. 14. Karo lauko teismo nuostatai. 1946 m. birelio 28 d. Priedai Nr. 1-7 prie instrukcijos Nr. 35/36: veikimo sektoriaus organizavimo schemos. 1946 m. birelio 30 d. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 9. 1946 m. birelio 30 d. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Mirtis Tvyns idavikams!". 1946 m. liepos 1 d. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas alin banditizmas!". 1946 m. liepos 4 d. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas alin plepumas!". 1946 m. liepos 5 d. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Naujos NKVD klastos". 1946 m. liepos 13 d. Vytauto apygardos tabo ratas Rokui. 1946 m. liepos 15 d. Lietuvos laisvs armijos Ryt grups sakymas Nr. 1. 1946 m. rugsjo 15d. Vytauto apygardos vado Algimanto paskyrimo ratas Rokui. 1946 m. rug sjo 30 d. Tigro rinktins Organizacinio skyriaus virininko vyturio sakymas Nr. 5. 1946 m. spalio 15 d.

58

Dokument sraas

25.

Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 10. 1946 m. spalio 20 d.

TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50.

Tigro rinktins Organizacinio skyriaus virininko vyturio sakymas Nr. 11. 1946 m. spalio 25 d. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 15. 1946 m. lapkriio 30 d. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 15. 1946 m. lapkriio 30 d. Vytauto apygardos vado Algimanto ratas Tigro rinktins vadui Rokui. 1946 m. lapkriio 30 d. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas ilui. 1947 m. kovo 10 d. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas Gyliui. 1947 m. kovo 10 d. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas Gintautui. 1947 m. kovo 10 d. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas Briediui. 1947 m. kovo 10 d. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas ilviiui. 1947 m. kovo 10 d. Lietuvos Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjdio komiteto direktyvinis biuletenis. 1947 m. kovo 16 d. Vytauto apygardos tabo ratas Tigro rinktins vadui. 1947 m. balandio 19 d. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 18.1947 m. balandio 30 d. Vytauto apygardos vado paskyrimo ratas Tigro rinktins vadui Rokui. 1947 m. gegus 1 d. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Rokui. 1947 m. gegus 3 d. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos Organizacinio skyriaus virininkui. 1947 m. birelio 10 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 11. 1947 m. liepos 30 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 12. 1947 m. liepos 30 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 13.1947 m. rugpjio 1 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 14. 1947 m. rugpjio 1 d. Tigro rinktins vado paskyrimo ratas Baravykui. 1947 m. rugpjio 1 d. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1. 1947 m. rugpjio 5 d. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus ratas apie nelaiming vyk. 1947 m., ne anksiau kaip rugpjio 10 d. Tigro rinktins bendros inios. 1947 m. rugpjio 14 d. Pios - Lietuvos partizan susirinkimo protokolas. 1947 m. rugpjio 17 d. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus 6-o rajono virininko Kalnelio raportas Nr. 1 Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininkui su priedu. 1947 m. rugpjio 18 d.

59

51. 52.

53.

54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70.

71. 72. 73. 74. 75.

Priedas. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus 6-o rajono paskirstymo apylinkes bei j virinink paskyrimo ratas. 1947 m. rugpjio 18 d. Pirmojo Lietuvos laisvs kovotoj - Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjdio aktyvij jungini karins kolegijos sskrydio - suvaiavimo proto kolas. 1947 m. rugpjio 28 d. Lietuvos laisvs kovotoj Vyties, Didiosios kovos, Lietuvos laisvs armijos emaii apygard vad ir atstov suvaiavimo rezoliucijos-nutarimai. 1947 m. rugpjio 28 d. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui su priedu. 1947 m. rugpjio 28 d. Priedas. Tigro rinktins aktyvi partizan ir grupi sraas. 1947 m. rug pjio 25 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15. 1947 m. rugpjio 30 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 16. 1947 m. rugsjo 1 d. Algimanto apygardos vado arno ratas apie santykius su Bendrojo demo kratinio pasiprieinimo sjdio komitetu. 1947 m. rugsjo 15 d. Ryt Lietuvos partizan tabo sakymas sriiai. 1947 m. rugsjo 20 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 17. 1947 m. rugsjo 30 d. Roko ratas Pavasariui. 1947 m. spalio 6 d. Algimanto apygardos ir Didiosios kovos apygardos B rinktins vadovybi nutarimas. 1947 m. spalio 28 d. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Tautieiai!". 1947 m. spalio mn. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Uverbuotj dmesiui!". 1947 m. spalio mn. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas alin rinkimus!. 1947 m. gruo dio 20 d. Vytauto apygardos tabo atsiaukimas Perspjimas!". 1948 m. vasario 15 d. Partizan atsiaukimas alin kolchozus!". 1948 m. balandio 10 d. Vytauto apygardos vado sakymas Nr. 1. 1948 m. balandio 15 d. iaurs-Ryt Lietuvos partizan kovos dalini vad, vadovybs nari ir atstov sskrydio protokolas. 1948 m. gegus 1 d. iaurs-Ryt Lietuvos partizan Lietuvos laisvs armijos Vytauto, Lietuvos partizan Algimanto apygard, Lietuvos partizan Didiosios kovos apy gardos B rinktins dalini vad, vadovybs nari ir atstov sskrydio nu tarimai. 1948 m. gegus 1 d. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Jros srities vadui. 1948 m. ge gus 17 d. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 7. 1948 m. gegus 25 d. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Rokui ir vyturiui. 1948 m. lie pos 20 d. iaurs-Ryt Lietuvos partizan kovos dalini vad, vadovybs nari ir at stov sskrydio protokolas. 1948 m. rugpjio 4 d. Karaliaus Mindaugo srities vado, Vytauto, Algimanto apygard vad ir Di

60

Dokument sraas

76.

diosios kovos apygardos tabo virininko sskrydio protokolas. 1948 m. rugpjio 4 d. Lietuvos partizan Ryt grups tabo sakymas Nr. 86

TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. 85. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. 93. 94. 95. 96. 97. 98. 99. 100. 101. 102. 103. 104. 105. 106. 107. 108.

Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 2. 1948 m. rugpjio 5 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 3. 1948 m. rugpjio 23 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 5 /VS/. 1948 m. rugsjo 1 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Pakalniui. 1948 m. rugsjo 1 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Budriui. 1948 m. rugsjo 1 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Dagiliui. 1948 m. rugsjo 1 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas vyturiui. 1948 m. rugsjo 1 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 6 /VS/. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Voldemarui. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas ilui. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Paberiui. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Gaidiui. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Puynui. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Gailiui. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas uolui. 1948 m. rugsjo 5 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 10 /VS/. 1948 m. rugsjo 8 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 8 /VS/. 1948 m. rugsjo 10 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 9 /VS/. 1948 m. rugsjo 10 d. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos vadui. 1948 m. rug sjo 10 d. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1 /VS/. 1948 m. rugsjo 12 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15 /VS/. 1948 m. rugsjo 15 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 16. 1948 m. rugsjo 20 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 14 /VS/. 1948 m. rugsjo 20 d. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 2 Vytauto apygardos vadui. 1948 m. rugsjo 22 d. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas rinktins partizanams. 1948 m. rug sjo 27 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15 /VS/. 1948 m. spalio 2 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 19. 1948 m. spalio 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Sekliui. 1948 m. spalio 5 d. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Geniui. 1948 m. spalio 5 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15 /VS/. 1948 m. spalio 8 d. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 20. 1948 m. spalio 20 d. Tigro rinktins 6-os kuopos 1-o brio vado Kairio raportas kuopos vadui. 1948 m., ne anksiau kaip spalio 20 d.

61

109. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 2. 1948 m. spalio 24 d. 110. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui. 1948 m. spalio 28 d. 111. Lietuvos partizan tabo poskyrio gud reikalams virininko Kadugio ratas Orlovui. 1948 m. spalio 31 d. 112. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Tigro rinktins vadui. 1948 m. lap kriio 1 d. 113. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Tigro rinktins vadui su priedais. 1948 m. lapkriio 2 d. 114. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 115. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 116. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 117. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 118. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 119. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 120. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 121. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20. 1948 m. lapkriio 1 d. 122. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20.1948 m. lapkriio 1 d. 123. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 21.1948 m. lapkriio 5 d. 124. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui. 1948 m. lapkriio 16 d. 125. Tigro rinktins 7-os kuopos vado Puyno raportas Tigro rinktins vadui. 1948 m. lapkriio 16 d. 126. Tigro rinktins 7-os kuopos vado Puyno raportas Tigro rinktins vadui. 1948 m. lapkriio 17 d. 127. Gailiaus ratas Dijakomui. 1948 m. lapkriio 17 d. 128. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 2. 1948 m. gruodio 1 d. 129. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1. 1948 m. gruodio 1 d. 130. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 21.1948 m. gruodio 1 d. 131. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1948 m. gruodio 1 d. 132. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Aurnui. 1948 m. gruo dio 1 d. 133. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 18/VS/. 1948 m. gruodio 10d.

62

Dokument sraas

134. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 19 /VS/. 1948 m. gruodio 10 d. 135. Tigro rinktins tabo pareign ir eilini sraas. 1948 m. gruodio 10d. 136. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 22 su priedu. 1949 m. sausio 25 d. 137. Priedas prie sakymo Nr. 22. 1949 m. sausio 25 d. 138. Tigro rinktins vado Dijakomo sakymas rinktinei Nr. 2.1949 m. sausio 25 d. 139. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. sausio 25 d. 140. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1. 1949 m. sausio 30 d. 141. Tigro rinktins vado Dijakomo sakymas rinktinei Nr. 3. 1949 m. sausio 30 d. 142. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. sausio 30 d. 143. Tigro rinktins vadovybs atsiaukimas Lietuviai moksleiviai ir mokytoj ai! . 1949 m. vasario 10 d. 144. Tigro rinktins 8-os kuopos vado Jakuio raportas Tigro rinktins vadui. 1949 m. vasario 17 d. 145. Laikinai einanio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas arno sakymas K Nr. 4 /14/. 1949 m. vasario 28 d. 146. Priedas prie laikinai einanio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas a rno sakymo K Nr. 4 /14/: organizacini vienet ir pareign pavadinim sutrumpinimai. 1949 m. vasario 28 d. 147. Tigro rinktins vadovybs atsiaukimas nipams ir idavikams!. 1949 m. vasario 28 d. 148. Atsiaukimo Rolniku lenk kalba vertimas. 1949 m. kovo 2 d. 149. Tigro rinktins 11 -os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui. 1949 m. kovo 12 d. 150. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. kovo 14 d. 151. Tigro rinktins vado Dij akomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. kovo 14 d. 152. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas Kaip turime kovoti toliau". 1949 m. kovo 19 d. 153. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas Nepriklausoma Lietuva su sostine Vilniumi!". 1949 m., ne anksiau kaip kovo 19 d. 154. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas apie atlikt kvot dl partizano ErelioMalikno Kosto veiklos. 1949 m. kovo 25 d. 155. Lietuvos isilaisvinimo kovos sjdio tarybos prezidiumo nutarimas Nr. 1. 1949 m. kovo mn. 156. Lietuvos isilaisvinimo kovos sjdio tarybos prezidiumo kreipimasis sjdio dalyvius ir visus krato gyventojus. 1949 m. kovo mn. 157. Vytauto apygardos vadovybs praneimas Tigro rinktins vadui. 1949 m. balandio 4 d. 158. Vytauto apygardos vadovybs nari ir kovos dalini vad nutarimas. 1949 m. balandio 4 d.

63

159. Tigro rinktins 8-os kuopos vado Jakuio raportas Tigro rinktins vadui. 1949 m. balandio 14 d. 160. Vytauto apygardos vadovybs sveikinimai Tigro rinktins vadui. 1949 m. balandio 15 d. 161. Vytauto apygardos tabo ratas Tigro rinktins vadui Dijakomui. 1949 m. balandio 15 d. 162. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui su priedais. 1949 m. balandio 25 d. 163. Priedas. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 9. 1949 m. balandio 25 d. 164. Priedas. Vyriausiojo ginkluotj partizan tabo 2-ojo skyriaus ini rinkimo projektas. 1949 m. balandio 25 d. 165. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas apy gardai Nr. 23. 1949 m. balandio 25 d. 166. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui Dijakomui. 1949 m. balandio 26 d. 167. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. gegus 24 d. 168. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui. 1949 m. gegus 24 d. 169. Tigro rinktins tabo valgybos inios. 1949 m. gegus 26 d. 170. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas apy gardai Nr. 24. 1949 m. gegus 30 d. 171. Tigro rinktins 5-o rajono kuopos vado Voldemaro raportai Tigro rinktins vadui. 1949 m. gegus 30 d. 172. Tigro rinktins 5-o rajono 1-o brio kuopos vado Voldemaro raportai Tigro rinktins vadui. 1949 m. gegus 30 d. 173. Tigro rinktins 5-os kuopos vado Voldemaro raportas Tigro rinktins vadui. 1949 m. gegus 31d. 174. Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjdio rus - bolevik okupacijos meto baudiamasis statutas. 1949 m. birelio 1 d. 175. Tigro rinktins inios apie prie. 1949 m., ne anksiau kaip birelio 16 d. 176. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui. 1949 m. birelio 22 d. 177. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui. 1949 m. birelio 26 d. 178. Tigro rinktins 7-os kuopos vado Puyno raportas Tigro rinktins vadui. 1949 m. birelio 29 d. 179. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui. 1949 m. liepos 5 d. 180. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d. 181. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d.

64

Dokument sraas

182. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d. 183. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d. 184. Tigro rinktins tabo virininko vyturio raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. liepos 6 d. 185. Karaliaus Mindaugo srities visuomenins dalies virininko Krivaiio ratas Tigro rinktins vadui. 1949 m. liepos 18 d. 186. Karaliaus Mindaugo srities vado Atlanto ratas Tigro rinktins vadui Dija komui. 1949 m. liepos 27 d. 187. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas N Nr. 28. 1949 m. rugpjio 1 d. 188. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas N Nr. 29. 1949 m. rugpjio 2 d. 189. Lietuvos laisvs kovos sjdio stambesni organizacini vienet vadovybi statutas su priedu. 1949 m. rugpjio 20 d. 190. Priedas. Stambesnio operacinio vieneto vadovybs organizacijos schema. 191. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro paskyrimo ratas Tigro rinktins vadui Dijakomui. 1949 m. rugpjio 20 d. 192. Karaliaus Mindaugo srities paklimui partizan karinink laipsnius pristatyt kandidat atestacija. 1949 m. rugpjio 28 d. 193. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 10. 1949 m. rugsjo 1 d. 194. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 15/60/0/. 1949 m. rugsjo 28 d. 195. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 16/61 /O/. 1949 m. rugsjo 28 d. 196. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 17/62/O/. 1949 m. rugsjo 28 d. 197. Tigro rinktins vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. rugsjo 28 d. 198. Tigro rinktins vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui. 1949 m. rugsjo 28 d. 199. Tigro rinktins vado Roko ratas Karaliaus Mindaugo srities visuomenins dalies virininkui. 1949 m. rugsjo 28 d. 200. Tigro rinktins valgybos skyriaus virininko Seklio raportas rinktins vadui. 1949 m. spalio 22 d. 201. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 15. 1949 m. gruodio 4 d. 202. Tigro rinktins operacins-mobilizacins srities veiklos 1949 m. kovolapkriio mn. inios. 1949 m. gruodio 4 d. 203. Tigro rinktins organizacins srities veiklos 1949 m. kovo-lapkriio mn. i nios. 1949 m. gruodio 4 d. 204. Tigro rinktins valgybos srities veiklos 1949 m. kovo-lapkriio mn. inios. 1949 m. gruodio 4 d.

65

205. Tigro rinktins kio srities veiklos 1949 m. kovo-lapkriio mn. inios. 1949 m. gruodio 4 d. 206. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio slaptas atsiaukimas partizanus, laisvs kov sjdio dalyvius ir organizacinio sektoriaus narius. 1949 m. gruodio 10 d. 207. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko Pakalnio sakymas Nr. 1. 1949 m. gruodio 20 d. 208. Tigro rinktins valgybos skyriaus virininko Seklio sakymas Nr. 2. 1949 m. gruodio 22 d. 209. Vytauto apygardos tabo virininko Roko ratas is tas i partizan taktikos". 1949 m. gruodio mn. 210. Karaliaus Mindaugo srities visuomenins dalies virininko ratas visiems apygard vadams. 1950 m. sausio 5 d. 211. Vyio apygardos vado ygaudo ratas Vytauto apygardos partizaninio dalinio vadui Dijakomui. 1950 m. sausio 5 d. 212. Tigro rinktins tabo virininko vyturio paskyrimo ratas Aurnui. 1950 m. sausio 5 d. 213. Tigro rinktins tabo virininko vyturio paskyrimo ratas Aurnui. 1950m. sausio 5 d. 214. Karaliaus Mindaugo srities vado algirio ratas Vytauto apygardos vadui. 1950 m. sausio 10 d. 215. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio ratas Tigro rinktins vadui. 1950 m. sausio 10 d. 216. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio ratas Lokio rinktins Kiauns rajono vadui Skrajnui. 1950 m. sausio 31 d. 217. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Jreivio ratas Tigro rinktins vadui. 1950 m. vasario 10 d. 218. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Jreivio sakymas V Nr. 1 (33). 1950 m. vasario 16 d. 219. Tigro rinktins vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui. 1950 m. va sario 20 d. 220. Roko ratas vyturiui. 1950 m. vasario 24 d. 221. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins ir apygardos tabo vadui Dijakomui. 1950 m. kovo 15 d. 222. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins ir apygardos tabo vadui Dijakomui. 1950 m. kovo 15 d. 223. Roko ratas Skrajnui. 1950 m. kovo 29 d. 224. Tigro rinktins vado Roko ratas Karaliaus Mindaugo srities visuomenins dalies virininkui, Vytauto, Didiosios kovos ir Vyio apygard vadams ir Algimanto apygardos visuomenins dalies virininkui. 1950 m. kovo 30 d. 225. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio ratas Tigro rinktins vadui. 1950 m. kovo 30 d. 226. Laikinai einanio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas Karijoto sakymas K Nr. 02. 1950 m. birelio 1 d.

66

Dokument sraas

227. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui. 1950 m. birelio 15 d. 228. Vytauto apygardos partizan sskrydio protokolas. 1950 m. birelio 27 d.
TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

229. Tigro rinktins vado Roko-Dijakomo rayta kronika. 1948 m. gruodio 16 d. 1950 m. rugsjo 29 d. 230. Nenustatyto Tigro rinktins partizano rayta kronika. 1949 m. sausio 6 d.1951 m.

67

1. Lietuvos laisvs armijos programa

[3-iai Tigro [...]1 .]2 LIETUVOS LAISVS ARMIJOS P R O G R A M A

Nuoraas

Nepaprastai sunkiame lietuvi tautai momente, skaudiu svetim j priespaudos ir nevilties metu, laisvs kovotoj pavyzdio patraukta, tvyns mei ls ir gilaus tikjimo busimja laimingesne Nepriklausomja Lietuva skatinama, LIETUVOS LAISVS ARMIJA, pradjusi beslygin, tbtin yg, savo kov ir siekimus pagrindia tokia programa: I. 1. LLA yra lietuvi tautin, karin ir politin organizacija. 2. LLA narius yra priimami patikimi, drss ir veikls lietuviai, nenusikalt lig iol savo tautai pataikomis arba idavikikais darbais, nepaisant profesijos, religijos ir nepriklausomybs laisvs laikais buvusioms organizacijoms priklausymo, iskyrus komunistus ir aikius vokiei bei lenk simpatikus. 3. Pagrindiniais savo tikslais LLA laiko: a/ Lietuvos laisvs ikovojim, b/ nau jos vieningesns ir galingesns tautins Lietuvos valstybs atstatym su sos tine Vilniumi ir Klaipdos kratu, c/ politins bei kultrins Lietuvos egzis tencijos utikrinim kuo ilgesniems laikams ir d/ moralini lietuvi tautos ver tybi saugoj im palanki tautinei kultrai tarpti slyg sudarym ir greites ns paangos ivystym lietuvi tautos ir monijos labui. 4. LLA yra slapta organizacija ir iki paskutins nepriklausomybs kovos veikia karo bvyje. 5. Karo bvyje LLA vadovaujasi savitarpiniu pasitikjimu ir grieiausios karins drausms principais, o taikos metu ji savo veikim grindia lietuvikumo, drausms, krikionins dorovs ir socialinio teisingumo dsniais. 6. LLA geriausi tautos gyvenim, paang ir klestjim mato tik nepriklauso moje Lietuvos valstybje, tautos laisv bei nepriklausomyb laiko brangiausiu turtu, vertu didiausi auk ir pastang. 7. Patikimiausia priemone nepriklausomybei atgauti ir ilaikyti LLA laiko gink luotj karin pajg. 8. LLA neturi n maiausio pasitikjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likim sieja ne su kit didij valstybi likimu, bet su didiausiomis savo ir kit lietuvi pastangomis, kurios, laikui atjus, turi gaivalikai pasireikti ginkl veiksmais.

1 2

Sunyks odis. Kampe striai ranka padarytas raas.

68

Lietuvos laisvs armijos programa

9. Nepriklausomybs kov metu ir sprsdama savo teritorinius klausimus LLA nemano klausyti usienio intervencij, kurios Lietuvai bt nepalankios ir paeistjos gyvybinius interesus. 10. LLA busimj laisvs kov kartyje ir tolimesnio karinio tautos parengimo takoje rytasi atnaujinti senovs lietuvi ginklo garb ir padti stiprius mora linius pagrindus ateities nepriklausomos valstybs kariuomenei. II. 11. Valstybiniame gyvenime LLA siekia kiek galima tobulesnio valstybins draus ms suderinimo su didiausia piliei laisve ir gerove, todl: a/ pripasta asmens sitikinim, sins ir krybos laisv, kuri neprietarauja tautos bei valstybs gerovei, b/ neneigia privatins iniciatyvos, kuri sutaria su bendrja tautos bei valstybs gyvenimo linkme ir c/ nedraudia profesini ir kultrini organizacij, kurios neturi pikt tendencij tautos bei valstybs atvilgiu ir dirba bendrajai tautos gerovei. 12. LLA visose valstybs srityse vis pirma lietuviams pripasta iniciatyv ir vyraujani reikm. 13. Buvusias grupines, partines ir kitokias nesantaikas LLA pasmerkia ir susiskal dymui partijomis nepritaria. 14. LLA atstatytos nepriklausomos valstybs aparatan stengiasi statyti tvirtos valios, energingus, tautai nepaprastai atsidavusius jaunosios kartos vyrus, manydama tuo bdu apsaugoti taut ir valstyb nuo visoki eksploatatori ir karjerist, kurie savo teises naudot asmeniniams ir siauriems partiniams ar svetimj interesams. Intelekto, praktikos ir senesnio amiaus autoritet neneigia, bet jeigu politiniame gyvenime bei savo darbuose nebus parod aktyvaus atsidavimo Lietuvai arba svetimj priespaudos metu bus pasirod lengvabdiai svetimj garbintojai, tai LLA j niekuomet nenors matyti pirmosiose valstybs vietose. III. 15. LLA pripasta ir laiko geriausiu tautos kio pagrindu privatin nuosavyb. 16. LLA didiausi ekonomin pajg mato ems kyje, todl ypaiai kreipia dmes kininko gyvenimo bei kini slyg pagerinim ir ems kio pramons ipltim. 17. LLA numato, kad valstybje ems sigyti gali bti leidiama tik lietuviams, mokantiems j dirbti. 18. Atskir kinink vienet nenormalybes valstyb turi pastebti ir pagal reikal arba savo mediagine prasme, arba bausme paalinti. 19. LLA laiko reikalinga radikaliomis reformomis sustiprinti Lietuvos miestuose lietuvikum. IV. 20. LLA pripasta, kad vis kini grybi altinis yra mogaus darbas, kuris yra kiekvieno tautos nario pareiga. Valstyb turi rpintis darbo jgos paruoimu, jos tikslingu panaudojimu, darbo slyg racionalizavimu ir teisingu u darb atlyginimu.

69

21. LLA laiko reikalinga, kad bt kurta abiej lyi jaunuomenei darbo tarnyba. 22. Socialinei tautos apsaugai laiduoti turi bti vestas privalomas draudimas senatvs, ligos ir invalidumo atvejais. 23. LLA nuomone, moni darbininkams ir tarnautojams turi bti utikrinta teis dalyvauti moni pelne. 24. LLA laiko reikalinga, kad valstyb utikrint palankias slygas lietuvi eimai klestti, greitai kovoti u priaugani kart sveikum, laiduoti motinysts apsaug bei glob ir taip pat tinkam mediagin eim aprpinim. V. 25. LLA pripasta, kad tautins kultros krimas yra ne tik atskir asmen, bet ir visos tautins bendruomens udavinys. 26. LLA pripasta, kad tautin kultra gali reiktis vairiomis kryptimis, taiau tautos dvasia, jos istorija, jos paproiai ir jos gyvybiniai interesai turi bti nuolatinis idjinis altinis ir vertybi kriterijus, todl LLA visada kovos su lietuvikum neigianiomis arba jo nepaisaniomis kultros srovmis ir idjomis. 27. Tautos dvasiniam pajgumui ugdyti, tautos dvasiniam grynumui ilaikyti, tautins kultros praktikai vykdyti, tautai informuoti ir telkti didiausiai veiklai steigiamos visose vieose gyvenimo srityse specialins valstybins institucijos. 28. Jaunimo aukljimo tikslu LLA laiko iugdyti fizikai ir dvasikai stiprias asme nybes, kurios mokt tarp savs sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja tau tos aukiausieji interesai, krikionins dorovs principai ir socialinis teisingumas. 29. Vidurinse, specialinse ir auktosiose mokyklose turi bti stropi gabij atranka, ir gabs, bet neturtingi jaunuoliai turi bti mokomi valstybs lomis. 30. Fizinis lavinimas sudaro btin tautos ugdymo dal ir ipleiamas visuose tautos sluoksniuose. LIETUVOS LAISVS ARMIJOS nariai, sipareigodami siekti i idj bei tiksl, duoda priesaik, u kurios sulauym baudiama mirtimi. LIETUVOS LAISVS ARMIJOS T A B A S Nuoraas tikras [paraas neskaitomas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 5,1. 1-2. Originalas. Mainratis.

70

TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI. 1946 m. sausio-spalio mn.

2. Vytauto apygardos tabo instrukcija 1946 m. sausio 21 d.

Nuoraas Slaptas

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos t a b a s Nr. 13. [3-ioji Tigro"


Rinktin]3

Tvirtinu /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas 1946. 1.21. I N S T R U K C I J A

Lieia: informacij. LLA Vyr[iausia] Vadovyb, vadovaudama visai lietuvi tautai kovoje dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs, pergyveno daug vairi period. Vienas i toki period buvo masiniai viso krato valymai, kurie laikinai susilpnino bendr LLA veikim ir nutrauk ryius. period Auktaitijos kratas ypatingai pergyveno ir LLA Vyriausios] Vadovybs buvo nepasiekiamas. Laikui bgant, susirpinta ir Auktaitijos kratu. LLA Vyr[iausio] Vado sakymu iame krate formuojama 3-ioji Vytauto" Apygarda. Ji apima 5 apskritis: Utenos, Rokikio, Zaras, venioni ir Svieri. Pagrindinis apygardos udavinys - LLA Vyriausios] Vadovybs nurodymais paruoti kovai su prieu Auktaitijos krat ir tuo paiu prisidti prie bendros visos tautos kovos dl Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs. Rinktiniu vadams: inoti. /pas[ira]/ Girinis [be parao] Organizacinio sk[yriaus] Auktaitija, 1946. 1.21. Virininkas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 1. Originalas. Mainratis.

Kampe striai ranka padarytas raas.

71

3. Vytauto apygardos tabo instrukcija su priedu

1946 m. sausio 22 d. Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Tvirtinu /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Vytauto" Apygardos Apygardos Vadas 1946. 1. 22. t a b a s I N S T R U K C I J A Nr. 14. [3-ioji Tigro" Rinktin]4 Lieia: apygardos ir rinktini tab paslapties ilaikym susirainjimo metu. Nors iuo metu visas susirainjimas yra slaptas, taiau siuniant ratus vokuose sakoma grietai laikytis i nurodym: 1. Vis tabo skyri inios, turinios ryio su organizaciniu darbu, laikomos labai slaptomis. Tokios inios siuniamos ulipdytuose vokuose ir virutiniame deiniame voko kampe uraoma SAV. Visos kitos inios siuniamos taip pat ulipdytuose vokuose ir ant vok toje paioje vietoje uraoma SA. Be to, grietai reikalaujama ant vok urayti slapyvardes t asmen, per kuriuos tie vokai siuniami. Atsivelgiant tai, kad ir ryinink-i tarpe danai pastebimas nesiningumas, taip pat reikalaujama ant vok apaioje enkl SAV-SA paymti esani vokuose rat egzempliori skaii. 2. Apygardos tabui inias sisti per patikimus ir prisaikdintus asmenis ryininkus, ypatingais atvejais per Vanagus. 3. Siuniant inias apygardos tabui, grietai draudiama rayti ant vok tikruosius tabo skyri pavadinimus. Tam tikslui siuniami idirbti ifrai (priedas A ir B). Priedu A naudotis rinktinms siuniant inias apygardos tabui. Priedu B naudosis pats apygardos tabas, sisdamas inias atitinkamai rinktinei. Priedas B rinktini naudojamas susirainjimui tik su apygarda: susirainjimams rinktinse rinktini tabai privalo idirbti savo ifrus. 4. ifras laikomas didiausioje paslaptyje. ifrui patekus prieo rankas arba jam dingus, skubiu keliu praneti apygardos tabui. Tokiu atveju susirainjimas nutraukiamas, kol bus gautas i apygardos tabo naujas ifras. Priede: priedas A ir B. Rinktini vadams: vadovautis ir vykdyti. /pas[ira]/ Girinis [be parao]

Kampe striai ranka padarytas raas.

72

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn. Organizacinio sk[yriaus] Auktaitija, 1946. 1. 22. Virininkas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 2. Originalas. Mainratis.

4. Priedas. Vytauto apygardos ifras susirainjimui 1946 m. sausio 21 d. Priedas A Slaptas [3-ioji Tigro Rinktin]5 LLA 3-ios Vytauto" Apygardos ifras Susirainjimui
1. 3-ioji Vytauto" Apygarda................................................................................................ 3 Lietuva 2. 3-ios Vytauto" Apygardos tabas................................................................................... 3 Tvyn 3. 3-ios Vytauto" Apygardos Vadas.................................................................................... 3 Algimantas 4. 3-ios Vytauto" Apygardos Rikiuots Skyrius.................................................................3 Zarasai 5. 3-ios Vytauto" Apygardos Rikiuots Sk[yriaus] Virininkas......................................... 3 Vytautas 6. 3-ios Vytauto" Apygardos Organizacinis Skyrius......................................................... 3 Svyriai 7. 3-ios Vytauto" Apygardos Org[anizacinio] Sk[yriaus] Virininkas............................... 3 Kstutis 8. 3-ios Vytauto" Apygardos Spaudos-vietimo Skyrius....................................................3 Rokikis 9. 3-ios Vytauto" Apygardos Sp[audos]-v[ietimo] Sk[yriaus] Virininkas................... 3 Algirdas 10.3-ios 11.3-ios 12.3-ios 14.3-ios 15.3-ios 16.3-ios Vytauto" Apygardos Operatyvinis Skyrius......................................................... 3 venionys Vytauto" Apygardos Op[eratyvinio] Sk[yriaus] Virininkas..............................3 Gediminas Vytauto" Apygardos valgybos Skyrius............................................................. 3 Salakas Vytauto" Apygardos kio Skyrius...................................................................... 3 Dktas Vytauto" Apygardos kio Sk[yriaus] Virininkas.............................................. 3 Vaidotas Vytauto" Apygardos Vadovybs Bstin............................................................ 3 Auktaitija

Nuoraas

13. 3-ios Vytauto"Apygardos v[algybos] Sk[yriaus] Virininkas..................................... 3 Mindaugas

/pas[ira]/ Girinis [be parao] Auktaitija, 1946. 1.21. Organizacinio Sk[yriaus] Virininkas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 3. Originalas. Mainratis.

Kampe striai ranka padarytas raas.

73

5. Vytauto apygardos tabo instrukcija

1946 m. sausio 25 d. Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Tvirtinu /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Vytauto Apygardos Apygardos Vadas t a b a s 1946. 1. 25. Nr. 15. I N S T R U K C I J A [3-ioji Tigro Rinktin]6 Lieia: pagrindinius organizacinius nurodymus, pradedant formuoti rinktines apskrityse. I. Bendri nurodymai. 1. Formuojant apskrityse rinktines, pagrindinis rinktini vad udavinys yra: a/ paruoti kovai su prieu vis lietuvikj apskrities visuomen, b/ i tos paios visuomens tarpo suformuoti kaip galima didesn ir geriau ginkluot kautyni vienet iuo atveju rinktin. 2. Vykdydami aukiau pamintus udavinius, rinktini vadai turi parodyti pirmoje eilje savo plai iniciatyv ir itame lietuvikai patriotiniame darbe visur ir visada bti pavyzdiu. 3. Siekiant paminto tikslo, rinktini vadams teks susidurti su visuomene ir isprsti daug vairi klausim. J patys vieni rinktini vadai isprsti ne pajgs. Atsiras gyvas reikalas prie savs susidaryti tam tikras pareign skaiius, kurie kaip tik ir pads tuos klausimus isprsti. 4. Organizacinis darbas yra pats svarbiausias. j rinktini vadai privalo at kreipti didiausi dmes, nes jis turi apimti vis apskrit, pradedant ap skrities miestu ir baigiant atskiru vienkiemiu. 5. Organizaciniam darbe statant pirmuosius ingsnius, dti visas pastangas aprpinti visuomen spauda. 6. Greitesniam ir lankstesniam organizaciniam darbui pravesti ir skubiai atlikti administracin vietos ir pareign paskirstym. 7. Sutvarkyti valgyb ir kontrvalgyb. 8. Pradedant formuoti pirmuosius kautyni vienetus, tuoj pat sutvarkyti ap rpinimo ir operacij klausimus. 9. Praddami organizacin darb rinktini vadai privalo susidaryti sau tabus.

Kampe striai ranka padarytas raas.

74

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

II. Rinktini tab sudtis. 10. Laikinai rinktins tab sudaro 6 skyriai: a/ rikiuots, b/ organizacinis, c/ spaudos-vietimo, d/ valgybos, e/ operatyvinis, f/ kio. 11. Skyrius sudaro poskyriai rinktini vad nuoira. 12. Skyriams vadovauja skyri virininkai, jiems - tab virininkai, kurie tiesiog priklauso rinktini vadams. III. Rinktini tab skyri udaviniai. 13. Rikiuots skyrius tvarko ir paruoia kautyni vienetus operatyviniams veiksmams. 14. Organizacinis skyrius atlieka vis organizacin darb, surit su visos visuomens paruoimu kovai su prieu tam tikroje apskrityje. 15. Spaudos-vietimo skyrius laiku informuoja visuomen apie tikr tarptau tin ir vidaus padt, tuo apsaugodamas j nuo apgaulingos prieo pro pagandos. 16. valgybos skyrius renka visas inias apie prie ir veda kontrvalgyb savo pareign tarpe. 17. Operatyvinis skyrius tvarko visus klausimus, suritus su operacijomis. 18. kio skyrius tvarko visus kikus reikalus, suritus su apginklavimu, maisto ir kit itekli parpinimu. IV. Administracinis vietos paskirstymas. 19. Maiausias organizacinis sektorius (OS) yra rajonas, kuris apima vals iaus ribas. Tam tikras skaiius rajon sudaro rinktin, kuri apima vis apskrit. V. Archyvai, j reikm ir isaugojimas. 20. Formuodami apskrityse rinktines, rinktini vadai sprendia svarbiausius klausimus ratu sakym, aplinkrai, nurodym bei instrukcij formo se. Visos siuniamos ir gaunamos inios ratu - nenaikinamos (naikinti tik tokiais atvejais, kai yra pavojus ir tos inios tikrai gali patekti prieo rankas), bet palaipsniui tvarkomos ir slepiamos, nes tokios inios ateityje bus archyvu, kuriame atsispinds rinktins veikla. Aiku, kad archyvas bus istorinis dokumentas, todl jis turi bti labai saugojamas iki paskuti ns rinktins veikimo dienos. Rinktiniu vadams: vadovautis ir vykdyti. /pas[ira]/ Girinis [be parao] Organizacinio Sk[yriaus] Auktaitija, 1946. 1. 25. Virininkas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 5-6. Originalas. Mainratis.

75

6. Vytauto apygardos tabo instrukcija 1946 m. vasario 25 d.

Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Tvirtinu/pas[ira]/ Algimantas [be parao] ,Vytauto" Apygardos Apygardos Vadas t a b a s 1946. 2. 25. Nr. 19. I N S T R U K C I J A [3-ioji Tigro" Rinktin]7 Lieia: aprpinimo organizavim briuose. 1. Maist, rbus ir kitas reikalingas priemones briai gauna i savo apylinki gyventoj: a/ paalpos ir b/ rekvizicijos keliu. 2. Reikaling itekli parpinimu rpinasi bri vad pavaduotojai su bri vad inia. Sauvaliavimui ir plikavimui ivengti atskiriems Vanagams rekvizicijas vykdyti grietai draudiama. 3. Visi gauti itekliai yra bendras brio turtas ir Vanagams paskirstomas brio vado nurodymais. 4. Kiekvieno brio apylinkje i patikim vietos gyventoj sudaromas Vanag Rmimo Komitetas, kurio udavinys yra: a/ organizuoti vietos gyventojus rmjus, b/ surinkti reikiamas paalpas maistu ir kitais itekliais ir jas nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje perduoti brio vado pavaduotojui, c/ surasti vietos gyventojus, pas kuriuos galt apsinakvoti ir gauti maist Vanagai, tiksliai nustatant, koks Vanag kiekis ir kuriam laikui. Tiems gyventojams Vanag Rmimo Komiteto nariai i anksto iaikina, kam bus teikiama parama, ir nustato slaptaod, d/ nustatyti asmenis, pas kuriuos galima vykdyti rekvizicijas, nurodant galimus rekvizuoti daiktus ir j kiek. 5. Rekvizicijos vykdomos: a/ negaunant pakankamo kiekio itekli paalp keliu arba b/ kaip bausm vietos gyventojams, kurie pareik prieingum arba nepalank nusistatym lietuvi tautos interesams ir Vanag sjdiui. 6. Rekvizicij vykdymo tvarka: a/rekvizicijas vykdo brio vado skirti Vanagai brio vado pavaduotojo prieiroje arba kontrolje, b/ rekvizuojam daikt r ir kiek brio vadas nustato i anksto pagal Vanag Rmimo Komiteto suteiktas inias, c/ rekvizavimo pradioje rekvizicij vykdanios grups vyresnysis eimos galvai arba, jos nesant, vienam eimos nari pranea rekvizavimo prieast, rekvizuojam daikt kiek ir r ir kas vykdo re-

Kampe striai ranka padarytas raas.

76

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

kvizicij, d/ rekvizicija vykdoma vengiant iaurumu, jei to nereikalauja eimos nari, pas kuriuos vykdoma rekvizicija, elgesys arba neduoti tuo reikalu brio vado nurodymai, e/ pas idavikus ir lietuvi tautos kenkjus vykdoma visuotin rekvizicija, t. y paimami visi naudotini itekliai. 7. Trkstamus pas vietos gyventojus, bet reikalingus Vanagams daiktus produktus (cukr, drusk, elektros lemputes ir pan.) leidiama gauti per Vanag Rmimo Komitetus i vietoje esani kooperatyv arba sandli. Jei aukiau ivardintus daiktus - produktus reikt paimti i kooperatyv ar sandliu panaudojant jga, reikia gauti i rinktins vado atskiras leidimas. 8. Rekvizuojant i nenusikaltusi lietuvi tautai ir Vanag sjdiui vietos gyventoj stambesnius daiktus, pavyzdiui, dviraius, radijo imtuvus, sistuvus, baterijas ir pan., iduodami kvitai. Kvituose paymima, i ko daiktai paimti (pavard, vardas, gyvenama vieta), daikt pavadinimas ir ris ir apytikr j kaina Lt. 9. Briams leidiama imti maisto iteklius i pasiturini ir lietuvi tautai nenusikaltusi kinink. i rekvizicija daroma auk formoje, iduodant tuos paius kvitus, kaip nurodyta 8 punkte, ir tik tais atvejais, jei brio apylinkje trksta kit altini arba jei kit altini panaudojimas sudaryt tuo laiku Vanagams rimt pavoj. U isiokimus ir netinkam elges, jei nebt panaudota fizin jga, kininkai Vanag nebaudiami vietoje, bet apie tai skubiai praneama savo vadovybei. 10. Gautus i rinktins tabo kvitus brio vadas laiko pas save. 11. Kvitai ir vieo pobdio ratai pasiraomi specialia slapyvarde, kuri iaip tarnyboje nenaudojama. 12. Kautyni metu gytas karo grobis tampa bendru brio turtu. 13. Pastots imamos Vanag reikalams iduodant kvitus, kuriuose nurodoma, kam paimta pastot, i ko, kuriam atstumui. 14. Briui apsirpinti reikalingais itekliais ne savo apylinkje leidiama tik gavus tos apylinks brio vado sutikim. Prieingu atveju apsirpinimas draudiamas. 15. Vykds operatyvin udavin skrajojantis brys, sustojs svetimoje apy linkje trumpam laikui, esant galimybei turi praneti tos apylinks brio vadui. Jei minimas brys nort toje apylinkje apsirpinti maistu ar kitais itekliais, prie tai turi gauti sutikim i tos apylinks brio vado. 16. Bendriems tabo ir jo pareign reikalams apsirpinti reikalingais itekliais padeda apylinki bri vadai rinktins vado sakymu. Pastaba. ios instrukcijos nuoraus turi gauti visi bri vadai. Rinktiniu vadams: vadovautis ir vykdyti. /pas[ira]/ ernas [be parao] Auktaitija, 1946. 2. 25. kio Sk[yriaus] Virininkas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 7-8. Originalas. Mainratis.

77

7. Tigro rinktins Organizacinio skyriaus virininko vyturio sakymas Nr. 7 1946 m. kovo 15 d.

LLA 3-ios TigroRinktins Organiz[acinio] sk[yriaus] Virininko s a k y m a s Nr. 7 Nuo i met kovo mn. _5_d. p[artizan] Giedri skiriu 8-to rajono vadu ir nuo ios dienos sakau eiti savo pareigas. vyturys [paraas] Organiz[acinio] sk[yriaus] Virininkas 1946 m. kovo mn. 15 d.8
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 1. Originalas. Mainratis.

8. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio raportas Nr. 1 Tigro rinktins vadui 1946 m. kovo 18 d.

Slaptas
Bstin

1946. III. 18. LLA 3-ios Ti[gr]9o Rinktins V a d u i R a p o r t a s Nr. 1. . m. kovo mn. 8 d. gavau i 3-ios Vytauto" Apygardos vado sakym odiu eiti 3-ios Tigro" Rinktins Organizacinio Sektoriaus Virininko pareigas. venioni apskrityje] jau yra 8 OS rajonai, kurie atitinka valsi ribas ir pavadinti sekaniai: 1-mas OS rajonas........................................... venioni vals[ius] 2-tras ......................................... venionli valsius] 3-ias ..........................................Kaltann vals[ius] 4-tas ..........................................Ignalinos vals[ius] 5-tas ..........................................Dauglikio vals[ius] 6-tas ..........................................Mielagn vals[ius] 7-tas ..........................................Adutikio vals[ius] 8-tas ..........................................Tvereiaus vals[ius] 3-ios Tigro" Rinktins visiems OS rajonams taip pat jau yra numatyta OS Virininkai, kurie bus paskirti ir pravesti per sakymus. vyturys [paraas]10 Rinktins O S Virininkas

8 9 10

Pabrauktose vietose raas padarytas ranka. Sunyks tekstas. Paraas labai ibluks.

78

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 12. Originalas. Mainratis.

9. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 1 1946 m. kovo 29 d.

Nuoraas Slaptas LLA Tvirtinu /pas[ira]/ Algimantas [be parao] 3-ios Apygardos Vadas Vytauto" Apygardos 1946. 3. 29. t a b a s INSTRUKCIJA Nr. 1 N r . 2 7 [3-iai Tigro" rinktinei]11 Lieia: baudiamj bri organizavim rinktinse. 1. Visuomens ir vanag tarpe vidaus tvarkai palaikyti bei operatyviniams veiksmams suaktyvinti kiekvienoje rinktinje, be kit kautyni dalini organizuojami b a u d i a m i e j i b r i a i . 2. Pagrindiniai baudiamojo brio udaviniai: a) visuomens ir vanag tarpe palaikyti vidaus tvark ir b) pravesti operatyvinius udavinius tuose rajonuose, kuriuose partizan sjdis yra silpnas arba jo visikai nra, pavyzdiui: 1/ kovoti su alkoholio platintojais bei vartotojais ir su plikavimu, ir 2/ bausti idavikik element. 3. a ir b atvejais baudiamas brys turi teis pavartoti fizines ir mirties bausmes savo iniciatyva, jei tai nelieia vanag: jei minti nusiengimai paliest vanagus, bausmei vykdyti reikalingas rinktins vado arba teismo sakymas bei sprendimas. 4. Baudiamasis brys tiesioginiai priklauso rinktins vadui ir veikia tik jo arba, jam galiavus, jo pavaldini nurodymais. 5. Baudiamojo brio sudtis - 15-20 moni 6. Baudiamj br sudaro visos rinktins patys pavyzdingiausi vanagai savanoriai. 7. Baudiamojo brio vadai ir eiliniai vanagai turi bti rinktiniai, drausmingi, ne girtuokliai, siningi ir pareigingi vyrai. 8. Baudiamasis brys yra skrajojantis ir nuolatins savo apylinks neturi; jis skrajoja visos savo rinktins ribose. 9. Baudiamojo brio udavinys yra sunkus ir atsakomingas, taiau kartu ir garbingas.

11

Kampe striai ranka padarytas raas.

79

10. Baudiamajam briui pagal jo paskirt duodamos plaios teiss, taiau jo vadai ir eiliniai vanagai u nusiengimus taip pat baudiami bendra draus ms nuostat tvarka. 11. Baudiamojo brio steigimas pravedamas sakyme ir apie jo paskirt tuo jau pat informuojama visa rinktin. Pastaba. Rinktini vadams vykdyti ir pagal reikal idirbti smulkesn instrukcij, neieinant i duot nurodym rib. /pas[ira]/ Cezaris [be parao] Operatyvinio Sk[yriaus] Auktaitija, 1946. 3. 29. Virininkas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 10. Originalas. Mainratis.

10. Vytauto apygardos tabo instrukcija su priedu 1946 m. gegus 4 d.

Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Vytauto" Apygardos t a b a s N r . 2 8 . I N S T R U K C I J A [3-iai Tigro" rinktinei]12 Lieia: Vanag Drausms Nuostat" papildomus nurodymus. I. vadas. Be to, kad Vanag Drausms Nuostat" vade aikiai apibdinta drausm ir jos reikalingumas, pats ms gyvenimas yra rykiausias rodymas, jog drausm yra reikalinga ir be jos sunku ir daniausiai visikai nemanoma vykdyti pagrindinius kovos dl laisvs udavinius. sakym bei nurodym nevykdymas, sauvalikas vanag i dalini pasialinimas ir vairios registracijos bei dokument pasidirbimai be vado inios, virinink bei vad ignoravimas, spekuliacija ginklais, girtavimas, dalini bei pavieni vanag dani plikavimai ir daug kit isiokim, silpninani ms moralines ir fizines jgas, dar kart rodo, kad vanag tarpe drausm turi bti gelein. Ji

12

Kampe striai ranka padarytas raas.

80

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

reikalinga: a/ mums patiems susitvarkyti, b/ ms karins LLA organizacijos bei jos virinink vad autoritetui ilaikyti tiek visuomens, tiek ir pai vanag tarpe, c/ pagrindiniams kovos dl laisvs udaviniams atlikti. Visi pavyzdingi vanagai turi bti vertinti, o nusieng drausmei - nubausti visu grietumu. Vanagas, kuris emina savo broli vard, turi bti j pai nubaustas. Visi vadai ir vanagai privalo i pareig nesikratyti ir grietai vykdyti. II. Baud rys. 1. Vad baudos yra neskaitlingos, taiau praktikos. Jos turi bti aukljamo pobdio, vengiant fizini bausmi. Bausdami visi vadai privalo: a/ smoninti vanagus, kad drausm yra tikrai reikalinga, b/ kad bausms yra reikalingos pai vanag labui, c/ kad u nusiengimus vanagai bus baudiami visu grietumu, d/ kad vanagai, kuriems pataisyti nepakaks vad bausmi, bus atiduoti nubausti broli arba net karo lauko teismui. 2. Rinktins broliu teismas. Rinktins vadas tvirtina io teismo nari sstat, kuris turi bti btinai pilnas. Rinktins broli teismo nariai - vadai ir vanagai turi bti pavyzdingiausi rinktins vyrai: nebausti, ne girtuokliai, pasiymj darbais, tur ger vard vanag tarpe. Rinktins broli teismo sprendimas, kur tvirtina rinktins vadas, sudaromas ratu ir padedamas archyv kaip istorinis ir pateisinamas dokumentas. Rinktins broli teismui smulki instrukcij (nurodymus veikimui parao rinktins tabas, neperengdamas apygardos Vanag Drausms Nuostatuose" duot nurodym). 3. Pastaba. ios instrukcijos 1 egz. tuojau pasiuniamas apygardos tabui. 4. Karo lauko teismas. Nusiengus vanag perduoti karo lauko teismui turi teis rinktins broli teismas, jei jo sprendim patvirtina rinktins vadas. Atsivelgiant tai, rinktins vadas privalo visada gerai susipainti su rinktins broli teismo sprendimu ir tik tada j patvirtinti. Rinktins vado patvirtintas rinktins broli teismo sprendimas prie atskiro rato siuniamas apygardos tabui. III. Vadu teiss bausti. Sprendimuose vadai turi bti grieti, bet ir teisingi. Sprendimai turi bti i anksto apgalvoti ir jokiu bdu nekaitaliojami. Teiss bausti turi bti neperengtos, bausms - pritaikytos pagal nusiengimus. IV. Nusiengimai. Vadas turi gerai inoti tikr vanago nusiengim ir tik pagal j pritaikyti atitinkam bausm. Nusiengim nei bausmi nevelninti, bet kalt bausti visu grietumu. V. Lygtinis baudimas. Lygtinis baudimas abiem atvejais ms gyvenimo ir kovos slygose yra labai artimas ir praktikas, todl ir panaudotinas.

81

VI. Paymjimai.

i dien gyvenimo ir kovos slygos leidia LLA vadovybms atlyginti pasiymjusiems vanagams kol kas tik moraliai. is vienintelis atlyginimas neturi bti jokiu bdu pamirtas, bet kiekvienu pasiymjimo atveju turi bti vanagui ireiktas kaip nurodyta Vanag Drausms Nuostatuose". Pastaba. Vanag Drausms Nuostat" ir ios instrukcijos po 1 egz. turi btinai gauti visi kuop kur j nra, bri vadai. Nuostatai turi bti gerai inomi visiems vanagams. Nagrinjant iuos nuostatus rinktini tabuose ir atsiradus neaikumams, tuojau aikintis per apygardos tab. /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas /pas[ira]/ Vilkas [be parao] tabo Virininkas Auktaitija, 1946. 5.4. Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6, 1. 11-12. Originalas. Mainratis.

11. Priedas. Vanag drausms nuostatai 1946 m. kovo 23 d.

Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Vytauto" Apygardos t a b a s Nr. 26. [3-iai Tigro" rinktinei]13

VANAG DRAUSMS NUOSTATAI

I. vadas. 1. Drausm ir ios reikalingumas: a) LLA yra karin organizacija, todl jos pagrindu turi bti aukta ir smoninga drausm, kurios ugdymas ir stiprinimas yra vis vad ir vanag pareiga; b) karinius udavinius vykdant, pagalb ateina drausm, kuri yra laimjimo bei pasisekimo laidas.

13

Kampe striai ranka padarytas raas.

82

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

2. Vanag drausm: a) vanag drausm remiasi Tvyns meils, savanoriko jos gynimo, visiko pasitikjimo vadais ir tarpusavio broliko sugyvenimo pagrindu; b) vanag tarpusavio sugyvenimas ir bendras susiklausymas laikomas vienu i svarbiausi vanag drausms princip, todl vanagai tarpusavy vadinasi b r o l i a i s . II. Baud rys. 1. Vad baudos: a) pastebjimas, b) papeikimas - vieas ir nevieas, c) pae minimas pareigose. 2. Rinktins broliu teismas - steigiamas prie kiekvienos rinktins: a) sudtis: 1/ vyresnis vadas, 2/ jaunesnis vadas, 3/ vanagas; b) bausms: 1/ vieas papeikimas su grietu spjimu, 2/ atidavimas karo lauko teismui. Pastaba. Rinktins broli teismo sprendimus tvirtina rinktins vadas. 3. Karo lauko teismas - steigiamas prie LLA apygardos, atskirais atvejais apygardos vado sakymu sudaromas prie rinktins: a) sudtis: 1/ apygardos vado pavaduotojas-pirmininkas, 2/2 vyr[esnieji] vadai, 3/jaun[nesnysis] vadas, 4/ vanagas; b) sprendimai: 1/ iteisinimas, 2/ mirties bausm. III. Vad teiss bausti. 1. Jaunesnij vad - skyrinink, brinink ir kuopinink: a~) pastebjimas, b) papeikimas - vieas ir nevieas. 2. Vyresnij vadu: a) bri vad: 1/ pastebjimas, 2/ papeikimas - vieas ir nevieas; b) kuop vad: 1/pastebjimas, 2/ papeikimas-vieas ir nevieas, 3/jaun[esnij] vad paeminimas pareigose; c) rinktini vad k[uo]p[] vad teismis: 1/ visos baudos kaip k[uo]p[] vad, 2/ atidavimas broli teismui, 3/ atidavimas karo lauko teismui; d) rinktini vad br[igad] vad teismis: 1/ pastebjimas, 2/papeikimas-vieas ir nevieas, 3/paeminimas pareigose iki brio vado imtinai, 4/ atidavimas broli teismui, 5/ atidavimas karo lauko teismui. IV. Nusiengimai. 1. Nusiengimai, baudiami vad galia: a) bendras apsileidimas, b) nerangus ir netikslus sakym vykdymas, c) ginkl ir patikto turto nepriirjimas, d) murmjimas. 2. Nusiengimai, baudiami broliu teismo: a) girtavimas, b) nesugyvenimas ir nedraugikumas kit broli atvilgiu, c) bailumas prieo akivaizdoje. 3. Nusiengimai, baudiami karo lauko teismo: a) paslapties idavimas prieui, b) sakym nevykdymas, c) umigimas sargyboje ir tarnyboje, d) posto bei tarnybos vietos sauvalikas palikimas, e) sauvalikas pasialinimas i dalinio, f) neblaivumas einant tarnybos pareigas, g) plikavimas ir smurto veiksmai prie moteris, h) virinink bei vad eidimas odiu ir veiksmu, grasinant ginklu, i) ginklo praudymas, j) pasidavimas nelaisvn, k) s moningas dalinio nuotaikos drumstimas ir vanag kurstymas tikslu pakenkti

83

dalinio moralei, 1) smoningas neteising ini teikimas ir neteistas slyg sudarymas tikslu garantuoti sau asmenik saugum ir pakenkti bendram vanag sjdiui. V. Lygtinis baudimas. Smoningesns drausms iugdymui ir auktos morals aukljimui leidiamas lygtinis baudimas. Lygtinai gali bti baudiama: a) u maesnius nusikaltimus, b) u didesnius nusikaltimus, kai neirima blogos valios. Pastaba. Pasikartojus panaiam nusikaltimui, nusikaltlis baudiamas nelygtinai visu grietumu, priskaitant ir buvusi lygtin bausm. VI. Paymjimai. Tikslas. Drausms paklimui, pareigingumo skatinimui bei drsos ir didvy rikumo iugdymui vedamas atymjimas moralinis atlygini mas pasiymjusiems. 1. U ka atymima: a) u sining ir kruopt pareig jim, b) u pasiymjim kautynse, c) u speciali udavini vykdym, d) u kitus nuopelnus vanag labui. 2. Kuo atymima: a) pagyrimu odiu ir sakyme, b) paauktinimu pareigose. 3. Turi teise atymti: a) jaunesni vadai ir bri vadai: pagyrimu odiu; b) kuopu vadai: 1/ pagyrimu odiu, 2/ paauktinimu jaun[esnij] vad pareigose, 3/ pristatymu rinktins vadui pagyrimui sakyme; c) rinktini vadai: 1/ pagyrimu odiu ir sakyme, 2/ paauktinimu pareigose iki brio vado imtinai. /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas /pas[ira]/ Vilkas [be parao] tabo Virininkas Auktaitija, 1946. 3.23. Nuoraas tikras Saulius, [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 13-14. Originalas. Mainratis.

12. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 1 1946 m. gegus 12 d.

Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Vytauto" Apygardos Tvirtinu /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas

84

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

t a b a s 1946. 5. 12. Nr. 29. INSTRUKCIJA Nr. 1 [3-iai Tigro" rinktinei]14 Lieia: sanitarinio aprpinimo organizavim briuose. 1. Kova dl laisvs reikalauja auk. Daug vanag sta kautyni lauke, ta iau nemaas j nuoimtis mirta tik dl to, kad lengviau ar sunkiau su eisti negauna laiku reikalingos medicinos pagalbos. Tokie faktai duoda mums ne tik fizini, bet ir moralini nuostoli. Kova su jais - sunki, taiau btina. Reikia dti visas pastangas, kad sanitarinio aprpinimo klausimas bt sutvarkytas bent tiek, kad susirgs arba sueistas vanagas laiku gau t pirmj pagalb, bt gydomas, apsaugotas nuo pavoj ir aprpintas maistu. Tai kiekvieno sveiko vado ir vanago pareiga, kurios vengimas bt lygus didiausiam nusiengimui. i pareiga turi bti lygiai udta ir visuomenei. N vienas gydytojas, n viena ligonin ar vaistin, n vienas tautietis neturi teiss atsisakyti suteikti sueistam vanagui medicinos pa galb, aprpinti vaistais bei kitomis reikalingomis medicinos priemonmis ir duoti bet koki kit materialin pagalb. 2. Organizuojant sanitarin aprpinim rinktinse, pagrindu imti br, kuris yra pagrindinis kautyni dalinys, visada pasiruos gyventi ir veikti savis toviai. 3. Kiekvienas brio vanagas visada turi turti prie savs bent vien asmens tvarst, turi mokti juo pasinaudoti ir turi inoti, kad asmens tvarstis reika lingas kiekvieno sueidimo atveju apsaugoti aizd nuo ukrtimo, todl turi bti branginamas ir saugomas. 4. Lengviau ar sunkiau susirgusiam arba sueistam vanagui pirmj medici nos pagalb suteikia sanitarai, kuri bryje turi bti 1-3. 5. Sanitarams apmokyti organizuoti sanitar kursus. Kurs programa trum pa ir praktika. J nustato rinktins sanitarijos virininkas. Apmokymui panaudoti medikus i vanag tarpo, trkstant jpatikimus i visuomens tarpo. 6. Kiekvienas brys turi turti sanitarin krep, kuriame bt bent minimu mas reikalingiausi vaist. 7. Susirgusiems arba sueistiems vanagams brys turi turti parengs kelias saugias slptuves. Jos turi bti toliau nuo nuolatins stovjimo vietos. J rengimu rpinasi brio vado pavaduotojas. 8. Sudtingesniam ir komplikuotesniam gydymui, kurio nesugebt atlikti brio sanitaras, kviesti gydytoj i vanag tarpo (sanitarijos puskarinink, fel-

14

Kampe striai ranka padarytas raas.

85

cer, kvalifikuot gydytoj), jei tokio nebt-i visuomens tarpo (apy links, rajono, rinktins), neatsisakant nuo jgos panaudojimo. 9. Dti visas pastangas, kad kiekvienas rajonas turt savo inioje gydyto j, feler arba sanitarijos puskarinink. 10. Sanitarinio turto itekliais brys apsirpina pats: a/ paalp ir b/ rekvizici jos keliu. Susirgusio ar sueisto vanago maistu ir kitkuo aprpinimu rpi nasi brio vado pavaduotojas (ir. Aprpinimo org[anizaciniuose] b riuose" instr[ukcija]). 11. Susirgusiais ar sueistais tabo pareignais rpinasi brys tos apylinks, kurioje randasi tabo darboviet. Pastaba. i instrukcij turi gauti kiekvienas brys.

Auktaitija, 1946. 3. 29.

/pas[ira]/ altys [be parao] Apygardos Sanitarijos Virininkas Nuoraas tikras Saulius [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 15. Originalas. Mainratis.

13. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Tautieiai!" 1946 m. birelio 15 d.

TAUTIEIAI ! Praslinko ei sunkios vergijos ir nepaliaujamos kovos dl Tvyns laisvs metai. Prie ms akis stovi baiss bolevik 1940 met Lietuvos nepriklausomy bs iniekinimo, krato apiplimo ir iauriausi lietuvi udymo bei kankinimo vaiz dai, rudj okupant per trejus metus padarytos skriaudos ir paskutini dvej met antroji, dar iauresn bolevik okupacija. Lietuviai! Ms tautos kova dl laisvs prie nepalyginamai stipresn prie yra sunki, bet teista, garbinga ir venta. Per iuos eis metus uvusi ms tau tiei kraujas, nuskriaust motin ir nalaii aaros ir baiss kankini bei tremtini vaitojimai pareigoja mus tsti i kov iki laimjimo, kuriuo dabar, engdami sep tintuosius kovos metus, turime labiau pasitikti, negu bet kada anksiau. Vakar demokratijos pasmerk paskutin taut laisvs prie - komunizm aminam pra uvimui. Jos stengiasi tarpusavy sudaryti glaudi karin sjung, kad, atjus laikui, bendroje vadovybje panaudot vienodai apginkluotas ir apmokytas savo pajgas ir tuo utikrint sau greit pergal fronte ir laisv visoms pasaulio tautoms. Tautieiai! Dabar, kai visas pasaulis ir usienio lietuviai tiek Europoje, tiek Amerikoje organizuojasi lemiamai kovos valandai, vis ms venta pareiga sekti ir naikinti raudonuosius ms tautos interes idavikus ir ilaikyti partizanins ko vos paslaptis, nes vieninga visos tautos kova yra vienintelis kelias laisv ir laimji-

86

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

mo laidas. Visas savo jgas ir iteklius sunekime ant Tvyns laisvs aukuro ir i niri griuvsi prikelsime nepriklausom Lietuv aminam ydjimui tikrosios de mokratijos laisvje!

Auktaitija, 1946.6. 15.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 1. Originalas. Mainratis.

LLA Vytauto" Apygardos V[adovyb]15

14. Karo lauko teismo nuostatai 1946 m. birelio 28 d.

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos tabas Nr. 35/33 1946 m. birelio 28 d.

Nuoraas Slaptas Karo Lauko Teismo /KLT/

N u o s t a t a i / Galioja nuo 1946 m. liepos mn. 1 d. / 3TR16 1. Prie kiekvienos LLA Rinktins steigiamas Karo Lauko Teismas /KLT/. Atskiru atveju, Rinktins Vadui sakius, Karo Lauko Teismas sudaromas vienam kartui prie kuopos. 2. KL Teismui atiduoda Rinktins Vadas u iuos nusikaltimus: a/ paslapties idavim tiesioginiu ar netiesioginiu bdu, b/ini teikim prieui tikslu pakenkti partizan Sjdiui, c/ veiksmus, gresianius lojali Lietuvos piliei saugumui, asmens bei turto nelieiamumui ir gyvybei, d/ smoning drumstim dalinio nuotaikos ir kurstym Vanag tikslu pakenkti dalinio moralei, e/ smoning ar i apsileidimo darom sakymo bei pareig nevykdym ar pastangas jiems ivengti, f/ smoningus ar i apsileidimo daromus kenkimo organizacijai veiksmus, g/ umigim sargyboje ar tarnyboje, h/ posto bei tarnybos vietos sauvalik palikim,

15 16

Sunyks tekstas. Atitaisyta pagal kitus dokumentus. Ranka priraytas uraas.

i/ sauvalik pasialinim i dalinio, j/ neblaivum einant tarnybos pareigas, k/ plikavim ir smurto veiksmus prie moteris, 1/ virininko eidim odiu, ratu, gestu ar veiksmu, grasymu virininkui ginklu, m/ pasidavim nelaisvn, n/pasikartojanius stambius nusiengimus drausmje. 3. KLT Sudtis: a/ sprendiant Vanag, OS Nari ir kit asmen bylas: pirmininkas- Vyr. Vadas, nariai vienas Vyr. Vadas, vienas jaunesnysis Vadas, vienas Vanagas, b/ sprendiant jaunesnij Vad ir jaun[esnij] OS Vad bylas: pirmininkas Vyr. Vadas, nariai vienas Vyr. Vadas ir du jaunesnieji Vadai, e/ sprendiant Vyr. Vad ir jiems tolygi OS Virinink bylas: pirmininkas- Vyr. Vadas, nariai - trys Vyr. Vadai. 4. KLT Sprendimai: a/ iteisinimas, b/ mirties bausm. KLT Sprendimus tvirtina Rinktins Vadas. 5. tabai, atskiros kuopos ir briai KLT byl atvilgiu Vad sakymais priski riami prie atitinkam KLT 6. Nuo i nuostat ileidimo dienos Rinktini tabams ir daliniams nebesi vadovauti anksiau Apygardos ileistais nurodymais, kiek jie lieia Karo Lauko Teismus. /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas /pas[ira]/ Girinis [be parao] Organizacinio Sektoriaus Virininkas Nuoraas tikras Valys [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 4,1. 1. Originalas. Mainratis.

88

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.


15. Priedai Nr. 1-7 prie instrukcijos Nr. 35/36: veikimo sektoriaus organizavimo schemos 1946 m. birelio 30 d.

3TR

Priedas Nr. 1 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birelio mn. 30 d.

Apskrities VS organizacijos schema

Priedas Nr. 2 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birelio mn. 30 d. Rajono VS organizavimo schema

Priedas Nr. 3 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birelio mn. 30 d.

Apylinks VS organizavimo schema

90

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

Priedas Nr. 4 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birelio mn. 30 d. Kautyni trejetuko, penketuko, diversant dalinlio ir specialiems udaviniams] atlikti kautyni dalinli organizavimo schema

Priedas Nr. 5 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birelio mn. 30 d. Vanag kuopos organizavimo schema

91

Pastaba. Kuop sudaro 3 briai. Vanag sk. 60-90.

Priedas Nr. 6 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birelio mn. 30 d Vanag brio organizavimo schema

Pastaba. Br sudaro 3 skyriai. Vanag sk. 20-30.

Priedas Nr. 7 prie instrukcijos Nr. 35/36 VS 1946 m. birelio mn. 30 d

Vanag skyriaus organizavimo schema

92

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

Pastaba. Skyri sudaro a) ugnies ir b) manevrin grups. Skyriuje vanag skai[ius] 6-9. [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 23-24. Originalas. Rankratis.

16. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 9 1946 m. birelio 30 d.

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos sakymas Apygardai Nr. 9 t a b a s Nr. 35/42 Auktaitija, 1946 m. birelio mn. 30 d. 3TR17

Nuoraas Slaptas Org.

1. Saldutikio valsiaus rajon nuo . m. liepos mn. 1 d. laikinai priskiriu prie 1mos Lito" Rinktins. 3-ios Tigro" ir 1-mos Lito" Rinktini Vadams sakau to rajono perdavim ir permim atlikti dokumentaliai. 1 -mos Lito" Rinktins Vadui gerai susipainti su to rajono veikla ir skubiai perduoti to rajono VS Vadams bei OS Virininkams reikalingus nurodymus tolimesnei veiklai. /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas /pas[ira]/ Girinis [be parao] Organizacinio Sektoriaus Virininkas Nuoraas tikras Valys [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 3. Originalas. Mainratis.

17. Vytauto idavikams!"

apygardos

vadovybs

atsiaukimas

Mirtis

Tvyns

1946 m. liepos 1 d.

Mirtis Tvyns idavikams!18

17 18

Kampe striai ranka padarytas raas. Tekstas paraytas puslankiu. Po juo yra pieinys.

93

iaurios raudonj, rudj ir vl raudonj ei su virum met okupacijos laikotarpis i lietuvi tautos pareikalavo daug auk, kani ir pastang. Tvyn daug kart iband savo vaik itikimyb. Tuo paiu metu, kai daugelis tautiei uvo garbingoj kovoj prie ruduosius ir raudonuosius okupantus dl Tvyns laisvs, gindami pagrindines lietuvio tautines, religines ir socialines teises, atsirado ir toki, kurie idav ms tautos interesus ir, naudodamiesi krato nelaimmis, i asmeniko kerto, u markes ar rublius nujo tarnauti prieui lietuvi udikais, nipais ir idavikais. Lietuvi tauta jau seniai pasmerk savo igamas aminam prakeikimui. Krato jaunimas - partizanai, tviriausias ms tautos elementas, stojo kovon prie iuos slibinus, monmis gyvenanius, ir kovos tol, kol bus atstatyta laisva, nepriklausoma, krikionikos dorovs ir socialinio teisingumo dsniais tvarkoma demokratin Lietuva. Kas iduoda laisvs kovotoj kaljimui ir miriai arba lietuvik eim iveimui i gimtosios ems, tas nevertas, kad i em j neiot. Kas iduoda nuo okupant aki slepiam lietuvio turt, tam nevalia gadinti lietuvik duon. Perspjame igamas - kas trukdys lietuvi tautos ir viso pasaulio vedam kov dl demokratins laisvs, tuos bausime ir alinsime, ir kvieiame padorij visuomen padti partizanams irauti piktoles i gero vaisiaus dirvos. Auktaitija, 1946.7. 1.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 2. Originalas. Mainratis.

LLA Vytauto" Apygardos Vadovyb

18. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas alin banditizmas! 1946 m. liepos 4 d.

alin banditizmas!19 Tviriausias ms tautos elementas - Lietuvos jaunimas veda partizanin kov dl laisvos, nepriklausomos, krikionikos dorovs ir socialinio teisingumo dsniais tvarkomos demokratins Lietuvos atstatymo. Esant reikalui, grietai laiky damiesi nustatytos tvarkos, lietuviai partizanai teistai rekvizuoja iai kovai btinai reikalingus daiktus bei priemones taip pat ir i nenusikaltusi tautos interesams tautiei. Taiau atsiranda blogos valios asmen, danai nepriklausani partizan organizacijai ir gyvenani legaliai, kurie sunk ms tautai moment inaudoja savo asmenikiems reikalams ir sauvalikai eimininkauja po kinink tvartus, klo jimus bei aruodus ir lietuvaii skrynias. Danai tokie plikai ir vagys veikia parti zan ir net tab vardu ir tuo emina lietuvio partizano vard visuomens tarpe. Okupacin tarybin valdia ne tik nekovoja su banditizmu, bet dar stengiasi iuos kriminalinius nusikaltlius inaudoti savo reikalams partizan kovos dl Tvyns

19

Tekstas paraytas puslankiu. Po juo yra pieinys.

94

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

laisvs idavikais arba traukti Kremliaus budeli NKVD bern - lietuvikj igam istrebiteli gaujas, kurios paios per savo siautjimus ir kratas dien vagia, o nakt plia nekalt lietuvi turt. Dl to spjame vagis ir plikus, kad juos, kaip kriminalinius nusikaltlius ir gyvybini ms tautos interes idavikus, baudme ir bausime, ir kvieiame visus dorus lietuvius padti partizanams irauti ias piktoles i gero vaisiaus dirvos. Auktaitija, 1946. 7. 4.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 3. Originalas. Mainratis.

LLA Vytauto" Apygardos Vadovyb

19. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas alin plepumas!" 1946 m. liepos 5 d.

alin plepumas!20 Lietuviai partizanai veda tbtin kov dl laisvos, nepriklausomos, krik ionikos dorovs ir socialinio teisingumo dsniais tvarkomos demokratins Lietu vos atstatymo. iai kovai pritaria ir j remia visa lietuvi tauta. Dl to ios kovos idavikai, NKVD nipai ir agentai grieiausiai baudiami kaip Tvyns ir gyvybi ni ms tautos interes idavikai. Danai idavimas vyksta nesmoningai, be blogos valios. meij ir gan donei skleidiamos ir platinamos inios, gandai bei meitai apie partizan organi zacij ir atskirus laisvs kovotojus pasiekia NKVD agent ausis ir padeda jiems iaikinti atskirus asmenis, eimas ir kartais net plaios apylinks partizan organi zacij. Dl to grietai spjame visuomen: vien kart ant visados turi pranykti bet kokios kalbos apie partizan pasirodym toje ar kitoje vietovje, apie atskirus par tizanus, j rmjus, ryininkus bei kitus laisvs kovotojus ir apie nekalt lietuvi slepiam nuo raudonj okupant turt. klausimus apie tai turi bti atsakoma: neinau, nemaiau, negirdjau. Kas savo palaidu lieuviu pastos keli laisv, u traukdamas mirt ar kanias kovojantiems broliams, tuos be jokio pasigailjimo bau sime kaip Tvyns idavikus. Tik vieninga visos tautos kova, siningai ilaikant visas paslaptis, ives mus laisv ir ydini Lietuv.

Auktaitija, 1946. 7. 5.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 4. Originalas. Mainratis.

LLA Vytauto" Apygardos Vadovy[b]21

20 21

Tekstas paraytas puslankiu. Po juo yra pieinys. Sunyks tekstas.

95

20. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Naujos NKVD klastos" 1946 m. liepos 13 d.

NAUJOS NKVD KLASTOS Partizan organizacijai ir atskir asmen veiklai susekti ir iaikinti raudonieji teroristai pradjo naudoti judoik klast. Jie persirengia lietuvikomis bei vokiko mis uniformomis, usideda partizan naudoj amus enklus - trispalv trikamp ir vyt ir, uj pas ryi su partizanais palaikymu tariam lietuv, apsimeta partizanais, keikia savo tarybin santvark ir laukia, kol pilietis pritars. Kartais vaizduoja paklydusius, po kautyni iblakytus, sueistus ir ryio neturinius partizanus ir, ivardindami iduot partizan ryinink ir kit laisvs kovotoj slapyvardes bei tariam pavardes, prao nurodyti ry su jais arba su vietos partizan daliniu. Pasitaiko atsitikim, kad persi reng enkavedistai nakt silauia pas tariam kinink, apkaltina j komunistu bei idaviku, konfiskuoja jo turt ir gsdina suaudymu. Kartais apkaltint asmen raudo nieji udikai nuveda uritomis akimis i anksto paruot bunker, papuot kryium, ventj ir tautiniais paveikslais, kur uniformuoti su Lietuvos karinink enklais enka vedistai vaizduoja partizan tab ir tardo atvestj, nordami, kad neteisingai apkal tintas pilietis imt teisintis ir pasakot apie savo santykius ir turim ry su partizanais. Kas apsigauna ir iplepa paslaptis, tas prava pats ir praudo kitus. Dl to spjame visuomen ir visus dorus lietuvius nepastamiems ginkluotiems asmenims nieko ne pasakokite apie partizanus ir apie savo santykius su jais. Visuomet atsiminkite, kad lietuviai partizanai tarpusavyje turi glaud ry ir niekuomet neapkaltins Tvyns i davimu nekalto, o juo labiau partizanus remianio ir su jais palaikanio ry, supran tanio vedamos kovos dl Tvyns laisvs btinum tautieio. Auktaitija, 1946. 7 13.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 5. Originalas. Mainratis.

LLA Vytauto" Apygardos Vadovyb

21. Vytauto apygardos tabo ratas Rokui 1946 m. liepos 15 d.

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos L[ei]t[e]n[antui] R o k u i tabas 1946. 7. 15. Nr. 25/[15.]22 Siuniu Tamstai skelbim Mirtis Tvyns idavikams" (3V

22

Prirayta ranka.

96

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.

3T-R) 75 egz. (iduoti pagal reikal Tamstos vadovaujam mirties baus mes vykdani bri vadams), atsiaukimo Tautieiai" 20 egz. (platinti per rankas visuomens tarpe), spjim Mirtis Tvyns idavikams", alin banditizmas" ir alin plepumas" po 30 egz. (platinti vieai iklijuojant, ypa apylinkse po mirties bausms u atitinkam nusikaltim vykdymo) ir praneimo Naujos NKVD klastos" 20 egz. (platinti per rankas patikim lietuvi tarpe). Kadangi Tamstai apygardos leidiama spauda ir ateityje bus nuo latos siuntinjama, praau sutvarkyti ry su Saroka ir apie tai praneti apy gardos spaudos-vietimo skyriui. [paraas neskaitomas] Spaudos-vietimo Sk[yriaus] Virininkas
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 73,1. 1. Originalas. Mainratis.

22. Lietuvos laisvs armijos Ryt grups sakymas Nr. 1 1946 m. rugsjo 15 d.

Lietuvos Laisvs Armija Ryt Grup" sakymas Nr. 1 1 . Atsiradus vairiems nesutarimams tarp partizan ir brio va do Svajno sakau: nuo i met rugsjo mn. 15 d. brio vado pareigas eiti part[izanui] Puynui. Jo pavaduotoju skiriu partizan Sakal. Part[izanui] Svajnui iki atskiro pardymo eiti eilinio partizano pareigas. 2 . Brio vadas Puynas sutvarko partizanus taip, kad gautsi kautyni skyrius. 3 . Nuo io sakymo gavimo dienos statyti sargyb stovyklos apsaugai nuo tamsos iki tamsos. Nakties metu galima bti be sargybos, jeigu nejauiamas ypatingas pavojus. Sargybos nebuvimas yra didelis partizan nedrausmingumas ir apsileidimas. U prasiengim bus baudiami ir vadai, ir eiliniai, nes inome, kokia nelaim vyko Antan mikuose 1944 m. gruodio mn. 31 d. tik dl apsileidimo ir nedrausmingumo. Tas vykis sukrt ne tik partizanus, bet giliu lidesiu ugul vis Ryt Lietuv. Kad ivengti panaaus pa sikartojimo imtis vis atsargumo priemoni pirmon eiln istatant sargyb. Nenorinius neti sargybos praau praneti man. 4 . Ekspedicijoms vadovauja Sakalas", kadangi part[izanas] Puynas dl senyvo amiaus ygiuose tolimuose nedalyvauja. Einant yg isisti 2 mones 15-20 metr prieky, paskui eina tas, kurs vadovauja, u 5 metr eina kulkosvaidininkas, toliau mons, iretj per 3-5 metrus. Laike

97

rekvizicij turti sargybas i pavojingiausi krypi. Tiek ygi, tiek laike rekvizicij prisilaikyti kuo didiausio atsargumo, nes padidjo enkavedist siautimas ne tik pamikse, bet galimos pasalos ir paiame mike, ypa prie t linij kuriomis vyksta didiausias judjimas. 5 . Kiek galima maskuoti pdsakus. Kas i nurodym nevykdys - praneti man. 6 . Vokiet Artilerist" spju: jeigu dar kart pakels rank prie lietuv (mu part[izan] Svajn), bus nubaustas paiu didiausiu grietumu. Reikia atsiminti, kad vokieiai yra toki pat prieai, kaip ir rusai. J okupacijos metu mes patyrme didelius nuostolius monmis bei vairia me diaga ar turtu. Lietuvos atvilgiu tiek Vokietija, tiek Soviet Rusija turi t pat tiksl: sunaikinti lietuvi taut kad nelikt vardo Lietuva". Todl vokie iai Artileristas" ir Jupas" nra ms draugai ir neturi su mumis lygi teisi, o juo labiau muti, nes pakankamai priaud ir pridau nekalt lietu vi vokiei okupacijos metu. Mes juos savo ta[rp]23 primme gera valia, todl jie turi tuo yp[ati]24ngai diaugtis ir bti kiekvienam lietuv[iui]25 [par]26 ti zanui paklusns. U nepaklu[snum]27 galima bausti tuo paiu bdu, kaip mus baud vokieiai: muti lazda... 7 . Visiems partizanams, kurie dalyvavo iame vykyje ir nesudraud Artileristo", reikiu vie papeikim. Reikia inoti, kad lietuviai kilu sius ginus savo tarpe gali isprsti be vokiei pagalbos. 8 . sakym perskaityti ir iaikinti visiems partizanams. Taip pat perskaityti ir vokieiams ir juos spti. Rokas [paraas] Ryt Grups" Vadas 1946 met[ai] rugsjo mn. 15 d. Antan mikas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 13,1. 1-5. Originalas. Rankratis.

23 24 25 26 27

Sunyks odis. Sunyks odis. Sunyks odis. Sunyks odis. Sunyks odis.

98

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. sausio-spalio mn.


23. Vytauto apygardos vado Algimanto paskyrimo ratas Rokui 1946 m. rugsjo 30 d.

Slaptas LLA 3-ios Kam R o k u i Vytauto" Apygardos Bstin 1946. 9. 30. Paskyrimo ratas Nr. 53 Tamstai sutikus, nuo . m. spali mn. 1 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins Vadu. Algimantas [paraas] Apygardos Vadas Virila [paraas] Apygardos Adjutantas
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 64. Originalas. Mainratis.

24. Tigro rinktins Organizacinio skyriaus virininko vyturio sakymas Nr. 5 1946 m. spalio 15 d.

LLA 3-ios Tigro" Rinktins Organiz[acinio] sk[yriaus] Virininko s a k y m a s Nr. 5 Nuo i met spali mn. 15 d. p[artizan] Jauni skiriu 4-to rajono vadu ir nuo ios dienos sakau eiti savo pareigas. vyturys [paraas] Organiz[acinio] sk[yriaus] Virininkas 1946 m. spali mn. 15 d.28

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 2. Originalas. Mainratis.

28

Pabrauktose vietose raas padarytas ranka.

99

25. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 10

1946 m. spalio 20 d. Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 9 sakymas Rinktinei Nr. 10 /OS/ Eernai, 1946 m. spalio mn. 20 d. Rikiuots sritis
1.

Nuo . m. spalio mn. 25 d. 3-ios Tigro Rinktins 2-tro rajono Organizacinio Sektoriaus Virininku skiriu Kov. Pagrindas. 1946. X. 15 paskyrimo ratas Nr. 7. 2. Nuo . m. spalio mn. 25 d. 3-ios Tigro" Rinktins 3-io rajono Organizacinio Sektoriaus Virininku skiriu Vasar. Pagrindas. 1946. X. 15 paskyrimo ratas Nr. 8. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas vyturys [paraas] /pas[ira]/ v y t u r y s Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta ....................................................................4 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas........................................................ 1 egz. b/ Rajon OS Virininkai.............................................. 2 egz. c/ Lieka tabe................................................................. 1 egz. Nuoraas tikras Baravykas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 3. Originalas. Mainratis.

100

TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI.


1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

26. Tigro rinktins Organizacinio skyriaus virininko vyturio sakymas Nr. 11 1946 m. spalio 25 d.

LLA 3-ios Tigro Rinktins Organiz[acinio] sk[yriaus] Virininko s a k y m a s Nr. 11 Nuo i met spali mn. 25 d. p[artizan] Aurn skiriu 8-to rajono vadu ir nuo ios dienos sakau eiti savo pareigas. vyturys [paraas] Organiz[acinio] sk[yriaus] Virininkas 1946 m. spali mn. 25 d. 29
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 4. Originalas. Mainratis.

27. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 15 1946 m. lapkriio 30 d.

LLA 3-ios Vytauto Apygardos t a b a s Nr. 54 p[artizanui] Rokui30

Nuoraas Slaptas - Org. sakymas Apygardai Nr. 15 Auktaitija, 1946 m. lapkriio mn. 30 d. Rikiuots sritis

2 . Nuo . m. spali mn. 1 d. 3-ios Tigro Rinktins Vadu skiriu Rok. Pagrindas. 1946. 9. 30 paskyrimo ratas Nr. 53. 4. 3-ios Tigro Rinktins Vadui Rokui skubiai vykti bstin ir pradti eiti

29
30

Pabrauktose vietose raas padarytas ranka.


Kampe striai ranka padarytas raas.

101

pareigas. Apie tai praneti man atskiru raportu. /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas /pas[ira]/ Virpa [be parao] Apygardos Adjutantas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 8. Originalas. Mainratis.

28. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 15 1946 m. lapkriio 30 d.

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos t a b a s Nr. 54

Nuoraas Slaptas - Org. sakymas Apygardai Nr. 15 Auktaitija, 1946 m. lapkriio mn. 30 d.

Rikiuots sritis 3-iai Tigro" rinktinei31 1. 3-ios Tigro" Rinktins Vadas Karijotas, jam paiam praant, nuo . m. spali mn. 1 d. i einam pareig atleidiamas. Pagrindas. Rinktins Vado Karijoto 1946. 9. 5 raportas. 2. Nuo . m. spali mn. 1 d. 3-ios Tigro" Rinktins Vadu skiriu Rok. Pagrindas. 1946. 9. 30 paskyrimo ratas Nr. 53. 3. 3-ios Tigro" Rinktins Vadui Karijotui perduoti rinktin su visomis turi momis tabo technikomis priemonmis ir dokumentais naujam Rinktins Vadui Rokui. Rinktins perdavim-permim atlikti pagal akt, kurio 1 egz. atsisti Apygardos tabui. Apie rinktins perdavim-permim pra neti man raportais. 4. 3-ios Tigro" Rinktins Vadui Rokui skubiai vykti [bstin ir pradti eiti pareigas. Apie tai praneti man atskiru raportu. /pas[ira]/ Algimantas [be parao] Apygardos Vadas

31

Kampe striai ranka padarytas raas.

102

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

/pas[ira] Virpa [be parao] Apygardos Adjutantas Nuoraas tikras Saulius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 9. Originalas. Mainratis.

29. Vytauto apygardos vado Algimanto ratas Tigro rinktins vadui Rokui 1946 m. lapkriio 30 d.

Slaptas LLA 3-ios 3-ios Tigro Rinktins Vadui Rokui Vytauto" Apygardos Bstin 1946. 11. 30. Nr. 55 Skirdamas Rinktins Vadu, tikiuosi, kad Tamsta neapvilsite Apy gardos Vadovybs nei to krato visuomens, kuri reikalinga jai atsidavusio vado. Be to, pareigoju Tamst laikytis i nurodym: 1. Tigro rinktin laikinai sudaro venioni ir Svieri apskritys. 2. Abiejose apskrityse veikiantieji partizan kautyni daliniai su daro vien jungin. 3. Dti pastangas padaryti atskiros rinktins uuomazgai Svieri apskrityje. 4. Daryti ygi susiriti su Baltgudijos ir Lenkijos partizanais; de ryb joki nevesti - sudarius ry, praneti Apygardos Vadovybei ir laukti tolimes ni nurodym tuo reikalu. 5. Sutvarkyti pastovius ryius su Apygardos tabu: turti pagrin dinius ryininkus, kurie svarbesniais atvejais palaikyt tiesiogin ry; be to, turti maiausiai 2 patikimus asmenis, kurie iimtiniais atvejais galt atstovauti rinktin (tokie asmenys turt bti tikri lietuviai, inteligentai, visapusikai patikimi, prijaui Partizan Sjdiui, itikimi LLA programai ir prim LLA priesaik). 6. Susirainjim su Apygardos tabu vykdyti grietai prisilaikant nurodyto ifro; ifrui desiifravus, tuojau praneti. 7. Susiriti su kaimyninmis veikianiomis rinktinmis. Algimantas [paraas] Apygardos vadas
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 73, 1. 2. Originalas. Mainratis.

103

30. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas ilui 1947 m. kovo 10 d.

Slaptas LLA 3-ios Tigro Rinktins Bstin ilui Nr. 27 Paskyrimo ratas Nuo . m. kovo mn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins 4-to VS rajono 1-mos grups vadu, kol Tamstos grup bus jungta skyri bei bri sudt. Apie tai bus praneta atskiru ratu. grup eina sekantieji vanagai: 1. ilas 2. Jovaras 3. Bolevikas 4. Pakalnis grups vadas v[a]n[a]g[as]

vyturys [paraas] Rinktins OS virininkas Eernai, 1947. III. 10.


LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 3. Originalas. Mainratis.

31. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas Gyliui 1947 m. kovo 10 d.

Slaptas LLA 3-ios Tigro" Rinktins Gyliui Bstin Paskyrimo ratas Nr. 28 Nuo . m. kovo mn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins 5-to VS rajono 1-mos grups vadu, kol Tamstos grup bus jung ta skyri bei bri sudt. Apie tai bus praneta atskiru ratu. grup eina sekantieji vanagai: 1. Gylys grups vadas 2. Strazdas v[a]n[a]g[as] 3. arnas 4. Genys 5. algiris

104

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

6. sas vyturys [paraas] Rinktins OS virininkas Eernai, 1947. III. 10.32


LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 4. Originalas. Mainratis.

32. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas Gintautui 1947 m. kovo 10 d.

Slaptas LLA 3-ios Tigro" Rinktins Gintautui Bstin Nr. 29 Paskyrimo ratas Nuo . m. kovo mn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-ios Tigro Rinktins 7-to rajono VS 1-mos grups vadu, kol Tamstos grup bus jungta skyri bei bri sudt. Apie tai bus praneta atskiru ratu. grup eina sekantieji vanagai: 1. Gintautas grups vadas 2. Zubras v[a]n[a]g[as] 3. Naujalis 4. iogas 5. Bautrius 6. Pilypaviius 7. Pilypas 8. Pokus 9. ermuknis 10. Lazdynas 11. Gaidys 12. Barzdnas 13. Jraitis vyturys [paraas] Rinktins OS virininkas Eernai, 1947. 3. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 5. Originalas. Mainratis.

32

Mnuo ir diena prirayti ranka.

105

33. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas Briediui 1947 m. kovo 10 d.

Slaptas LLA 3-ios Tigro" Rinktins B r i ed i u i Bstin Nr. 30 Paskyrimo ratas Nuo . m. kovo mn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins 7-to rajono VS 2-tros grups vadu, kol Tamstos grup bus jungta skyri bei bri sudt. Apie tai bus praneta atskiru ratu. grup eina sekantieji vanagai: 1. Briedis grups vadas v[a]n[a]g[as] 2. Puynas 3. Perknas 4. Karinas 5. Litas 6. Mikasiukas 7. Jupas 8. uolas 9. vainys 10. Strazdas 11. Gulbis 12. Sakalas 13. Artileristas 14. Aura 15. Gegu 16. ibut vyturys [paraas] Rinktins OS virininkas Eernai, 1947. 3. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 6. Originalas. Mainratis.

34. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko vyturio paskyrimo ratas ilviiui 1947 m. kovo 10 d.

Slaptas LLA 3-ios Tigro" Rinktins ilviiui

106

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

Paskyrimo ratas Nuo . m. kovo mn. 1 d. laikinai esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins 8-to rajono VS 1-mos grups vadu, kol Tamstos grup bus jungta skyri bei bri sudt. Apie tai bus praneta atskiru ratu. grup eina sekantieji vanagai: 1. ilvitis grups vadas 2. Norkaitis v[a]n[a]g[as] 3. Dagilis 4. Staniulis vyturys [paraas] Rinktins OS virininkas Eernai, 1947. 3. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 7. Originalas. Mainratis.

Bstin Nr. 31

35. Lietuvos Bendrojo direktyvinis biuletenis

demokratinio

pasiprieinimo

sjdio

komiteto

1947 m. kovo 16 d.

Grietai konspiratyviai LIETUVOS B D P S KOMITETO DIREKTYVINIS BIULETENIS 1947 m. kovo mn. 16 d.

A. Lieia: 1.Ms kova. 2.Ms kovos ms rezistencijos keliai, bdai ir priemons. 3.Kov dienos bgamieji reikalai. B. inoti ir vadovautis: 1 .Visiems BDPS padaliniams ir filialams. 2. VGP tabui. 3. Lietuvos LKGP Apygard Vadams. 4. Svarbesnieji bruoai kiekvienam ms kovos - ms S jdio dalyviui. 1. Ms kova. Prie septynerius metus gdi ir iauri vergovs naktis ugniau ms Lietuvos Laisvs dien ir be pertraukos slegia ms krtines iki dabar. Toje vergovs naktyje vienas tironas buvo keiiamas kitu, o antrj vl pa keit pirmasis, kuris, kartotinai sugrs ms viekelius ir laukus, dar karo deg siams besmilkstant, msi klaikiuoju sloguiu vl mus slgti, naikinti, dusinti, nepalik damas ramybje gyvj n mirusij. Tai klaiki, siaubinga vergovs naktis. Tokios dar nra buv Lietuvos istorijoje. Tai primestin, falsifikatais pridengta, ikamomis ir

107

pastumdliais prisotinta, pamynusi visoki teis, teisingum ir monikum planingai migdo letargo miegu ir mes vaitojame toje gdioje nedalioje. Bet tai kas, kad ms akys pristigo aar, tai kas, kad skruostus jau vilgo kraujo laai, tai kas, kad irdis plyta i skausmo ir kanios smaugia ms vilt. Tai kas, kad visa Lietuva susigusi prie samanoto Pakeli Rpintojlio raudas maldas pina, o eils retja ir retja. Kraujas lietuvio gyslose neualo toje speig iemoje ir Lietuva - dar gyva ir bus gyva, nes temirta tik tie idealai, u kuriuos niekas nemirta". Mes ms Lietuv kaip pelikanai girdome savo krtins krauju, o plauname jos varg dulkes savo kov prakaitu ir nalai i aaromis ir tikime, kad vienok gi kada atsibus Lietuva, negi veltui tiek ikentjo?" Ms kova, prasidjusi prie septynerius metus, be pertraukos vyko ir vyksta iki iandien ir ji vyks tol, kol trks vergijos paniai, kol iau Laisvs Rytas ar uals paskutinis lietuvio - laisvs kovotojo kraujas ir us paskutinis lietuvis. Ndien ms kova yra organikas laisvs kov tsinys. Ndien ms kova yra pats iaurusis, pats sopulingasis etapas ms kov Kalvarijoje. Kad tai tiesa, ino kiekvienas, kas pats igyvena tv, broli, draug netekim kas pats savo akimis mat iniekintus broli lavonus, kas pats gyvena amino klajno persekiojamo, gainiojamo, gaudomo vrelio dienas ir likim kas nustojo visko, iskyrus gyvenim vergovs komare. Ms kovos gretos spontanikai, savaime m tirtti, savaime m glaustis kovojanti krtin prie krtins, savaime m engti koja prie kojos kov laukais, viena ranka suspaud ginkl o antroji sitvr draugo rank ir taip i lto, ingsnis po ingsnio ikilo kovojanti Lietuva, sudaryta i Lietuvos Laisvs Armijos, Laisvs kovotoj, vairi partizan ginkluot kovos grupi ir junginiu - gim ms kova ir ms Bendrasis Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis, kovojs u Lietuvos Atsta tym. Kiekvienas padorus, taurus, ne savanaudis lietuvis tai suprato ir vertino, ir m didti ms kovos gretos, m sruventi gaivia tkme ms kovos sjdis, kreipdamas visus kovojanius iminties rodomus kelius, m dalintis tikslia pad ties analize, m remtis tiksliais duomenimis ir atspariu pagrindu - ms Usienio Delegatros ir Informacinio Centro prisiuniamomis iniomis; ir m retti bepras ms aukos, prasidjo ndien ms kovos faz, galinanti tsti kov su maiausiais kraujo nuostoliais, leidianti juo didesniam briui kov dalyvi isilaikyti, ilikti ir sulaukti Laisvs Auros ir Lietuvos Prisiklimo. Taip, Lietuva jau kovoja ir kovoja su maytmis iimtimis /efr. 3-4 skir sn/ rytingai, apdairiai ir imintingai, engdama deramais kov keliais. Betgi u k kovoja Lietuva? U k pakilo lietuviai ir kodl engia Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio kovos gretose didiuma lietuvi? Kokia ms kovos esm? Atsakym tuos klausimus irao per septynerius nelygios kovos metus kritusi kov lauke didvyri ir kankini kraujas, irykina tremtini vaitojimai ir dejons, papildo kalini tyls beadiai atsidsimai, ubaigia atsakym vis lietuvi neimatuojamos kanios ir ikentti vargai. Kokis gi tas atsakymas? Mes kovojame, nes: 1/ laisvi gim, laisvi aug, branginame laisv ir laisvi norime gyventi ir mirti.

108

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. 1948 m. rugpjuio mn.

2/ troktame gyventi tik laisvoje, nepriklausomoje, demokratinje, vienin goje Lietuvoje, kurioje gyvenimas grindiamas krikionikosios mo rals dsniais, kurioje nra joki verg-baudiaunink ir diktatorik satrap- tiron kurioje klesti ir tarpsta vairiausios kultrinio gyvenimo krybinio progreso apraikos, kurioje galima tiktis statym teisingumu, laisvi gerbimu, globa ir apsauga. 3/ mes kovojame, nes privalome testi ir ivvkdvti uvusi u laisv testa ment, irayt gyvybs krauju ir neimatuojamo skausmo ir kani raidmis. 4/ mes kovojame, nes norime parodyti pasauliui, kad yra ideal, kurie kve pia ir galina nyktuk milinu darytis, duoda jg ir drsos tiek, kad galingas tironas nebeino, kaip ugniauti, jei dar gdijamasi vieai vi sus ismaugti. 5/ mes kovojame, nes tikime, kad kovojame ne vien tik u savo laisv ir gerbv, o kad kovojame u vis broli, u Tvyns, u Lietuvos, u vis nuskriaustj ir pavergtj idealus, teises ir teisingum, kuriuos Didiosios Vakar Demokratins Galybs paskelb ikilmingai pasau liui, pagrindj vertingum karo metu geriausij savo sn gyvybi ir kraujo milijoninmis aukomis, sutvirtino milinikomis sujungtomis pa jgomis, pergals triumfu ir rod t ideal vert ir prakilnum sukurto mis kultrinmis vertybmis bei iki iol nesivaizduojamo masto paanga. 6/ mes kovojame, nes negalime, neturime tiek jau jg. kad pajgtume abejutikai irti merdjaniu kalini kolonas. tremtini eelonus, rus infiltracij vis gyvenimo srii ir j brovimsi kad ir maiau si plyel, negalime ramiai irti sisteming ekonomin susinim, alinim, rafinuot dvasios slopinim ir nuodijim, darant i gyvo mo gaus - mog vilk, tetroktant gyventi ia diena, kurio idealas - duo nos pluta, kuris nejautrus broli aaroms, kuris pasidaro robotas, ku riam nieko nra brangaus, kuris nepasta dvasios vertybi, kuriam krikionika moral yra patyi objektas, o viso centre - nei matuo jama baim, rytoj aus netikrumas, drebjimas ir vergikas unuodegiavimas. 7/ mes kovojame, nes manome ir tikime, kad gi ateis kada nors valan da ir pasaulis pritrks kantrybs, nupl plriam tironui kauk, suburs visas jgas ir pads ilaisvinti milijonus pavergtj kankini trem tini kalini ir verg o toje kovoje ms kovos sjdis galins vieningomis gretomis nutraukti vergovs panius ir pakilti po siaubo nakties naujam, atstatymo gyvenimui. 8/ mes kovojame, nes Aukiausias Pasaulio Valdovas sak kovoti su pik to karalija ir kovoje kritusiems paadjo aminos laims ir garbs vainik. 9/ mes kovojame, nes dar kol kas i siaubo neijome i proto ir dar gy vi esame. - Ar galime nekovoti? Todl mes ir kovojame. Todl mes ir nebijome ti, todl mes ir stame. Todl tas yra melagis ir nepasts ms kovos esms, kas neka kitaip, kas nori

109

aikinti ms kov avantir pamgimu, individualios savisaugos iekojimu, kertu ar nusavinta eme, ar kaip partini ksl umaias, ar tiesiog vaikymuisi garbs, iekojim kankini vainiko ar geidim sitvirtinti ir vliau kaip delfinui plaukioti bsi moje Lietuvoje putliam veltdikume? Tai ne tik melagis, bet ir aklas, ir kurias, tai tiesiog jau nebe mogus, nes ir taurus prieas sako apie prie teisyb. Broliai, mes inome, kodl kovojame. ino ir ms Lietuvos lauk, so dyb ir mik emels sauja, klausk ir ji atsakys. Ji atsakys, kad mes kovojame, nes jauiame i po velnos bals, veriant kovoti, ir kad ta kova btina. Ji apsa kys ir suniekins tuos, kurie klega, kad mes kovojame geisdami politins frakcijos, lyg medin arkliuk ijoti bsim Aur, kad geidiame bti ministeriais, valdo vais. Broliai, mes kovojame ir inome, kad iandien tu, o ryt a - atsigulsime Tvyns em, bet kad ms vaikai diaugsis laisvs laime, kad atjusi naujoji karta toliau varys Atstatymo darb, toliau pastms kultros paang. Mes ko vojame ne u postus ar pozicijas sau, o u gyvenim kitiems, u Tvyns laisve ir nemariuosius MONIJOS IDEALUS. Dl to ta kova yra ms gyvenimas, o ms gyvenimas yra Tvyns gyvenimas. Dl to ms kova yra tsinys tos ko vos, kuri pradjo su pikto sbrais prie 2 000 met Jojo Mini kvpta anoji Nazareto vej saujel ir per Kolizeum33 ir vis laik kankinius ine kovos vliavas ias ms dienas. Tos vliavos iandien plevsuoja daugiur, plevsuoja ir ms krate, ir kol tos senos kov vliavos pleveno laisvoje ms Tvynje, tol lietuvis buvo tylus ir dirbo ramiai darbus, bet kai tas vliavas m niekinti, pasik sino tironas sutrempti kojomis, tuomet tylusis lietuvis susijaudino. Buvs tylus it ms lauk ups, it tylij beryn oimas, subangavo kraujas ir pakilo lietuvis kov. Argi gali lietuvis nekovoti? - Tai tokia yra ms kova, tai tokia ms kovos esm. Bet kaipgi mums kovoti? 2. Ms kovos - ms rezistencijos keliai, bdai ir priemons. Pereit met vasar/1946. VIII. 21./ direktyviniame biuletenyje analiza vome, tarp kit, ir iuos du klausimus: 1/ ar eiti iki iol eitu keliu, ar iekoti nauj keli? Ir 2/ kuriuo keliu engti, kur keli rinktis? Kad verta iekoti nauiu ms kovoje keliu - nauj kovos form teigim grindme: a/ reikalu sumainti beprasmes aukas ir be rykios naudos liejam krauj, b/ reikalu padti galimai didesnei daliai lietuviu ilikti savo Tvynje, o ne engti tremtinio varg, o ne traukti kani ir prat be reikalo imtus rami tautiei, c/ reikalu neduoti prieui pasiteisinimo prie pasauli, kad ia kovoja pamy n monikum padugns, nekalt moni udikai, buv vokiei pa-

33

Taip dokumente. Matyt, Koliziejus.

110

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

kalikai ir sandarbininkai, geidi trukdyti Lietuvos valdym ir gyvenimo lygio klim, plrs, i pasal udikai, d/ ms kritusi broli testamento vykdymu, e/ ndiens pasaulins politikos konjunktra - irykjimu, kad greito karo nra pagrindo laukti. f/ ms vedamos kovos esme: kovojame u laisv, teisingum, huma nizm, demokratij, krikionikj moral ir gimtas teises, o ne u politin dominavim, kokios nors politins frakcijos hegemonij, klikos viepatavim, asmenik interes egoistin naud ar nor vien tik lieps noti kertu, kerijant u skriaudas, i eils visus udyti, kaltinti ir vl udyti, atsimokant tais paiais darbais, kaip ir prieas, nesiskiriant nuo jo bestialiko34 iaurumo, emiausios morals. Mes gi teigiame, kad esame kultringi mons, myl idealus, suprant ir gyven pagal krikionikos morals dsnius ir kovoj kaip dera tikram kariui - ko votojui - laisvs gynjui ir lietuviui, ir kad neseikjame tuo paiu kruvi nu prieo saiku. Po to klausim: kuri kelia rinktis? Davme atsakym, kad: 1/ pasirinktas kelias privalo bti toks kelias, kuriuo engdami lietuviai galt nenustoti vilties, ilaikyti Tvyns laisvs ilges, isaugoti save, savo arti muosius nuo beprasmi kani ir varg /apart t, kurie jau ir taip yra ugul/, kad tas kelias galint isilaikyti ir ilikti galimai ilgiau ir maesni auk pareikalaut ms kova, kad didesni briai ir tirtesns gretos pakil t lemtingo mio valandoje u Lietuvos Laisv ir kad greiiau pajgt Laisva Lietuva ugydyti aizdas ir atsistatyti. 2/ vienintelis kelias, atsaks visus ms kovos reikalavimus ir kovos tikslus, yra grietos konspiracijos kelias, pogrindins labiau pasyvios rezistencijos - demokratinio pasiprieinimo kelias, kuri rodo Bendrasis Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis - smoningai galvojant, realiai ver tinant padt, kovojanti Lietuva. Tas kelias pagristas tautiniais intere sais. Tvyns meile, laisvs ilgesiu, lietuvio branginimu, prieo tinkamu painimu ir vertinimu, tarptautins padties tikslia analize ir ms U sienio Delegatros ir Informacij Centro suteiktomis iniomis, duome nimis ir reto nuoirdumo konsultacija. Mes ne i pirto lauiame teigimus, o imame i gyvenimo, i tikr versmi i lietuvio irdies ir proto. Kurie eng tuo keliu smoningai, apdairiai ir tvarkingai, tie ino to kelio vert ir naudingum, t gretose maesns kraujo aukos, t kov bar apylinkse mons nesibodi laisvs kovotoj, o juos myli ir globoja, nes ino, kad jie pikto nenori ir nea u juos varg, kanios ir rpesio didesn natos dal.

34

Taip dokumente. Matyt, vriko. Bestija (lot.) - vris.

111

Tie, kurie man, kad tas kelias yra rods bailum, veris atsisakyti ms kovos tiksl ir dl to pasuko grietai prieing- aktyvaus ginkluoto pasiprieinimo keli, mesdami kius apie greit kar tarp Ryt ir Vakar/dien klausimas"/, tie ved plaias apylinkes beprasm varg, sukio imtus be reikalo prienagus35 - kal jim. itrmim, sudjo per ankstyvas ir dar nebtinas brangiausio lietuvio kraujo ir gyvybs per gausias aukas, demaskavo kov idinius, neteko materialini kovai vesti vertybi, iretino kov gretas ir pagimd monse abejingum ir nepasitikji m teigimais, privert atalti ir tik i baims gelbti tyliai klausiant: Nejaugi nebra iminting moni? Nejaugi miela pjudyti, kurstyti ir po to pasialinus nuoal, nieko negalint pagelbti, beviltikai irti ms varg? Kam blakote dtanius vylingus blizguius? Kodl neengiate protingos kovos keliais?" Negana to. Ta forsuota aktyvi banga iauk prieo priesmg, galino rasti pateisinimu savo lyk tiems naikinimu darbams, o tlos apylinks prikimtos karini-milicini prieo okupanto pajgu sudaro dar didesni varg, dar labiau sruvena ms moni aaros, dar daugiau gema sielvarto ir betiksliu kani. Kyla klausimas: kas veria t toliau tsti? Nejaugi nebegali altai galvoti ir ianalizuoti padties, teikiam ini? Ar ne loia ia rols noras pasirodyti ididiu ir nenoras priimti kit teikiam ini pagrst faktais ir imintinga taktika? Atrodo, kad taip ir yra. Dl to ir daros taip graudu ir kraupu, nes kai kur buvusios dienos dav dideli ms kovai nuostoli ir sudar betiksli kani. Ar ilgai dar taip tsis? Ar nesudrebs irdys t, kurie veda prat brolius, nepagrstus gandus skleisdami, kurie engia klystkeliais ir tuojau nesmo ningai padeda prieui ir jo kslams? Ar ne laikas susiprasti, liautis putliai demonst ravus savo imon ir ar ne metas pripainti suklydus ir pradti engti tikru kovos keliu? Atrodo, kad iau laikas. Bet ar visi tai jau jauia? tai gautos i usienio inios rodo, kad ne visi lietuviai moka blaiviai, realiai ir nuoirdiai vertinti padt, ir vienodai lygiai nori talkininkauti ms tb tinje laisvs kovoje. Tarp daugelio ms tautiei, nnai esani Vakar kra tuose ir ten atklydusi beriedant tirono ord lavinai vakarus, kakaip susidar dulki, kurios jau nebeleidia regti dienos viesoje ms kovos, Lietuvos, ndie ns ms vergovs. Nenorime imetinti ar kaltinti, pjudyti ar skaldyti /kas turi gryn sin, tas pats ino savo darb vert/, bet mums rodosi, kad ms broliai, ten es, ypa kai kurie, kiek per daug salonikai vertina ndien gyvenim. Kai ms krauju ir aaromis aptekusios akys velgia tlus laisvs klausim analiza vimus, susidaro spdio, kad mes jau nebesusigiedame. Ten yra saujel tautie i, kurie gyvena svajonmis, galvoja apie kakok savs nepakeiiamum", stu mia prie save an dien nuopelnus ir j priedangoje stengiasi sitvirtinti, uimti pozicijas ir kalbti apie vyraujani veiksni" misij ir j nepakeiiamum ndie nje kovoje, pradeda erzeliuoti dl bsim politini frakcij tak santykio ir vyra vimo, bgtauja ir net bando pykti ar nori likti nuoalje, - tai faktas.

35

Taip dokumente. Matyt, turt bti - prieo nagus.

112

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

Mes vertiname ir branginame il galv veteranus, nes mokoms i j ygi, nes jauiams mai prie j atsiekimus ir krybines galias, bet mes drsta me tiesiai, nuoirdiai ir atvirai kalbti ir mes manome, kad viso centre - ms Lietuva, ms Lietuvos Laisv, nepriklausomyb ir atsikrimas demokratiniais pagrindais, pagal krikionikosios morals dsnius. Mes es Tvynje, ndien je vergovje, neame pai sunkiausij, paia DIDIJ VERGOVS retei nat. Ms kova yra kraujo laais, prie laik ugesusiomis gyvybmis, aimano mis, tremtini ir kalini kaniomis, nuolatiniu drebjimu dl rytojaus neaikumo grsta. Ms gyvenimo dienos nesulyginamai kartesns n vis kit, kurie toli nuo Lietuvos milinkapi gyvena nebijodami, kad bus aretuoti, itremti. Sunki emigranto dalia, bet toli grau ne vergo, pajungto po plria tirono letena. Mes kovojame dantis sukand, apkepusiomis krauju aizdomis iki paskutinio atodsio. Ir mes tikime, kad esame nnai kovojanios Lietuvos centras. Mes drstame galvoti, kad ms kov barus turi gravituoti visu lietuvi akys, irdys, pagalba ir parama. Mums netgi atrodo, kad mes sudarome ta gyvaia. kamuojama, maltretuojam36 Lietuva. Argi mes klystame? Todl mums atrodo, kad mes nesame aklo likimo auka prieo nasrams, prieo patrank msa, tra Lietuvos Laisvs dirvoje, o kad mes esame Lietuvos gyvi nariai, geidi nusikratyti nelaisvs jung, trokt gyventi, kurti ir neti bei t monijos kultros rm. Todl ir atrodo, kad visi vadovaujantieji veiksniai turi dkoti Dievui, kad jiem neteko toks rstus likimas, kaip mums ir privalo kreipti visus savo darbus, aukoti visas savo jgas ms vargo lengvinimui, ms KOVOS STIPRINIMUI. Nereikia kartoti tlos pasakios apie jaut ir uod, o drsiai velgti prie save ir dirbti, glausti savo krtine prie kito krtins, vieningai susiimti ranko mis visiems ir grti Tvyn ne kaip paklydusiam snui, o kaip pilnaveriam kovu broliui. Mes nekaltiname, o sakome: verbus veritatis37. Mes esame jau tokie, gal kiek grubs ir pernelyg tiesoki, nes mes esame nnai kitokie nei prie 2 1/2 met. Esame kitokie, nes ms akvs igyveno karo verpet stichijos baisum, ms akys regi baisumus, kuriu kiti negals n sivaizduoti, ms ausys girdi tokius skundus, kurie net akmeni priveria sujudti, ms rankos surakintos vergovs paniais, o ms kovu broliai danai gesta kaip altori vaks prie ms akis ir j kraujo ilta srovel sigeria ms rbus, ms krtinje gdi vergovs nykuma, gla ir sielvar tas. Neirint to, mes kovojame. Todl kas gali mus kaltinti, kad grubs ms o diai. kad mes tiesiai teisyb sakome? Mes kovojame ne u partij hegemonij, ne u partini lyderi garb, o kovojame u ms Lietuva ir ms gyvenim. Kas dabar pagelbs ms kovai, kas paguos ms ikamuota siela, kas talkininkaus savo tauriu darbu, mokslu, politine veikla, savo paintimis ms kovai - kovojaniai Lietuvai, kuri yra vergovje. - t

36 37

Taip dokumente. Maltretuoti (pranc.) - blogai su kuo nors elgtis. Taip dokumente.

113

mes priimsime kaip mylimiausi brol, kaip vies ms kov veteran, ms pasidi diavim ir ms laims dalinink. Mums rpi ndien Lietuva ir kaip pagelbti tiems, kurie alksta, trokta, dsta, kovoja. Visokias rietenas metam al ir kvieiam visus galvoti apie keniani Tvyn, o ne erzeliuotis, mantriai rikiuoti grabylysts pos mus. Dl to ir sakome: En dextra fidesque38 - ir pirmyn vieningu keliu. Kelias tas tai ms rezistencijos - ms sjdio kelias, grietos konspiracijos rmuose ess pasiprieinimo kelias, bazuoiasis labiau pasyvia kov iraika, kol yra ndien tarp tautin situacija ir galina ilikti, isilaikyti ir sulaukti Laisvs Prisiklimo. 2/ Ms kovos bdai ir priemons. Mes branginame kardo amen atrum, bet dar labiau vertiname spausdinto odio gali, odio, kuris yra parem tas tikr altini mediaga, tikslia padties analize, kuris galina nenustoti vilties, leidia regti viesi ateit, kuris parodo tarptautin padt, kuris ikelia ms kov i tamsos, pereina ..geleine udang" ir parodo ms kovos tikrj vaizd ir esme tarptautiniame forume. Todl ir kvieiame laikytis ir naudotis ms patiekiama in formacija ir iniomis, nedarant praang su vedama linija. Mes manome, kad btina naudoti visas asmeninio slyio galimybes pa rodyti realiai padiai, ms kovos esmei, ms vili realumui, kurstyti Tvyns meils ugn, ugdyti laisvs ilges, skatinti mesti rietenas ir vieningai engti kov keliu, laikantis grietos konspiracijos, vengiant padties uatrinim branginant sa vo ir kit gyvyb ir sveikat, dalinantis duonos plutele ir guodiantis, neleidiant sibrauti gyvenimo esanias spragas prieui - okupantui - rusui, o stengiantis uimti esamus postus ir vykdyti prieo apsupim, kovojant u ms krato gerbv, atsistatym ir ekonomin klestjim, stengiantis visais galimais bdais ilikti, isilai kyti ir sulaukti laisvs kov Auros, nes tik tuomet iryks visoje pilnumoje ir skaistume visos ms aukos, ikentti vargai ir Tvyns meils gilumas. Todl ir bkime gudrs kaip aliai ir nekalti kaip avinliai". 3. Kov dienos bgamieji reikalai. Tenka praneti ir pastebti, kad: 1/ mes sudarme patikrint, patikim ry su ms Usienio Delegatra ir Informacij Centru. Tas ryys dideli auk reikalauja, daug kai kam katuoja vargo ir graso grsme, bet galina gauti brangias inias i anapus geleins udangos", leidia vis realiau pradti pajusti ir tiktis efektyvesne broli parama, pagalba. Tuo paiu keliu mes pasiuniame ms vedamos kovos vaizdus, okupanto siautjimo apraymus, ms kanios ir vargo atgarsius visam pasauliui. Tuo paiu mes jauia ms susiri vien, monolitik, kovojani Lietuv. Tuo paiu mes galime ne bgtauti dl taktikos, pasirinkto kovos kelio ir Lietuvos Rytojaus. 2/ kuo galdami rytams dalintis ir kuo galsime dalinsims ateigoje. Praome tik laiku kreiptis ir idstyti slegianius kov vargus, o po to bendromis jgomis iekosime varg paalinimo bd ir priemoni, kliuvusius nedali stengsi

38

Taip dokumente.

114

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

ms kiek pajgdami gelbti /tai lieia: dokumentais aprpinim, medikamentus, sta cionarin ligoninje gydym, glob ir pan. klausimus/. 3/ kvieiame: isisamoninti ms kovos esm, suprasti ms Sjdio pagrindus, pradti engti daug drausmingiau kovos keliu ir labiau laikytis teikiam direktyvini instrukcij. padties vertinimo ir dar apdairiau, dar imintingiau, dar labiau branginant savo ir kito gyvyb, engti kovos laukais, kurstyti vilt, meil, tikjim. Privalu vengti beprasmi auk ir vargo natos didinimo ne tik sau, bet ir kito atvilgiu. Privalu ilikti ir turime taip kovoti, kad ne vien mirusieji, o ir gyvieji galtu bsima laisve ir laime diaugtis. 4/ su irdgla betgi tenka konstatuoti, kad dar ne visi 100% ms kovos dalyvi taip galvoja, kaip sub 3/39 kvieiama. Pasitaiko tl keistuoli, kurie nenori pagalvoti, nenori pasvarstyti, nenori ar bijo teisybei akis pavelgti ir eina klystkeliais, tempdami prie nor vien - antr paskui save niekuo nekalt kov brol, sudarydami net alos kai kuriam rajonui. I toki keistuoli kad ir rodomos iniciatyvos, bet naudos ms kovai maa, o daugiau grsms, deifravimo ir net kartais didels alos. tai ir i met pradioje, sausio mn. pirmoje pusje, buvo panai fakt ir tenka vien ypa tok ivyk rimiau paanalizuoti, inagrinti prieastis - argumentus, pamatyt to kio poelgio pagrindu nepagristum. pereinanti i emos morals poelg, priartjant prie prieo ir grsmingai grasinanti skaudiomis paskomis, jei laiku nebus atkreipta rei kiamo dmesio ir parodyta smoningo budrumo bei giedraus proto. Tas isiskirias i kit ivykis kelia dideli tarim savo veiksm charakteriu, veiklos forma, pobdiu ir turiniu. Tenka rimtai galvoti, ar tai nra smoningas ir gudriai sureisuotas prieo triukas, turs udavinio bandyti suskaldyti ms kov i vidaus, supjudius brol prie brol, neus rietenas ir, tokiu bdu demaskavus centrinius asmenis, ugniauti vis veikimo centr, sulikviduoti periferinius satelitus, udusinti mus ms pai rankomis. Konkreiai - reikalas eina apie keista ir tartina dezertyravim i patiktu darbo bar pono Tautvaios-alnos-Girno /i Jungtins Kstutis" Apygardos/ ir pono VyioKazimiero /i Tauro" Apygardos/. Vytis-Kazimieras buvo eins VGP Virininko adjutanto pareigas, Tautvaia-alna buvo BDPS B skyriaus ryio reikalui pakvies tas ir ruoiamas yg su usieniu, laikinai vykds technik centralizacijos darb su Jungtine Kstutis" Apygarda ir 3 LLA Vytautas" Apygarda. Abu tie asmenys 5is mnesius vykd patiktus udavinius ir buvo drausms tinkamoje auktumoje ir tik kai pajuto, kad patys juodiausi centralizacijos darbai nudirbti, kad jau gals vykti ms kovos galutinis jimas tinkamas ves - staiga 1947. I. 8 dingo. Pradioje manyta apie aret ir priimta visos priemons, pakeista ryys, spta apygardos. Po mnesio m rykti ir galutinai dabar, suvedus visus nuodugnaus tyrimo duomenis, irykjo, kad kalbami asmenys, nespj savo tiesiogini virinink- kovos broli, sulau pasitikjim pasisavino VGP bstinje bu vusio judamo turto dal, pagrob pas juos palikt VGP antspaud, isine net

39

Taip dokumente.

115

juokingai menkavertes reikmenis, pasisavino kitiems reikalams skirt pinig su m kaip bails vagiiai ir bailiai tyliai islino ir dezertyravo, nesirpindami i to ygio bsimomis paskomis, nepagalvodami apie bsim al umir duoto o dio laikym karin drausm ir net krikionik moral: prie n ryties mesti meito akmen - isiaikinti akistatoje padt ir kilusias dvejones.40 Negana to, jie nuvyko Tauro Apygard sukviet neva tai Lietuvos Laisvs kovotoj at stov suvaiavim" ir remdamiesi pono Tautvaios ir Kazimiero pateiktais argu mentais" sudar i Tauro" Apygardos tabo ms komiteto imitacij. Tame suvaiavime", kaip pasirodo, dalyvavo vien tik Tauro" Apygardos trij rinktini vadai ir Tauro" Apygardos tabo Politins Dalies Virininkas Gediminas, Apy gardos Vadas ir ms dezertyrai. tai j svarbesnieji argumentai": a/ Hektoras-Alfonsas ms Usienio Delegatros narys ir ms komite to narys ess aretuotas, nepasiek Vakar. b/ Jokio ryio su Vakarais nra, o yra tik blefas, antaas ir panaiai, c/ Nuudytas DK" Apygardos aliasis Velnias, d/ Nuudytas PLP tabo narys Daktaras ir panas haliucinacij vaizdai". Kad tai melas ir igalvoti meitai, tur tikslo pridengti padaryt prasien gim ir parodyti save nekaltais, gali kiekvienas sitikinti pavelgs ms Kova" 1947. III. 5 numer ir pridtas fotokopijas. Kad tai i tikrj taip yra, gals sitikinti kiekviena Apygarda, papildomai tuo reikalu atsisdama savo atstov ms bsti n, kuriam mes iaikinsime visus anj prasiengim pagrindus ir anj meit cinizm, nes ir Daktaras, ir aliasis Velnias yra gyvi ir sveiki, o visos pato siuntos ir Hektoro-Alfonso laikai randasi ms bstinje. Tik pagalvokit, ir iryks meito tikrasis pagrindas - noras vadovauti ir ryks juokinga kova dl valdios", tiesiog juok kelis neprotingumas, bet drauge iryks ir prasiengimo gilumas. Iryks, kad pon Tautvaios ir Kazimiero sunkiai prasiengta: a/ duotam odiui, b/ draugikumui, c/ parodytam pasitikjimui, d/ garbingumui ir teisybei, e/ ms kovos drausmei, f/ ms kovos moralei, g/monikumui, h/ krikionikiems gyvenimo dsniams ir i/ ms vedamai Laisvs kovai bendrai. Tai sunks prasiengimai, tai jau isigimusio mogaus emiausi instinkt prasiverimas, tai jau gresia ms kovai, nes talkininkauja prieui. Nesirengdami eiti dvikov tokiais paiais ginklais, mes vis t vyk, kaip

40

Taip dokumente.

116

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

skaudi pamok, su irdgla igyvenome ir vis t prasikaltim perduodame Auk iausiam Karo Lauko Teismui. Visus gi kovos brolius, ms Sjdio dalyvius sp jame saugotis provokacijos, praome bti apdairiems, imintingiems ir nepasiduoti emiems instinktams, o bti laisvs kovotojais tikrja odio prasme, t. v. tikrais vyrais, tikrais kultringais kariais, auktos morals lietuviais-patriotais ir humanis tais. pasiyminiais mokjimu visk vertinti protu ir valdyti save geleine valia, prak tikai sukuriant tikrj taurj mog, o ne mog - vilk, bedvas, piln laukini instinkt ir diungli pomgi. Mes drauge norime tikti, kad dezertyrai susipras, pamatys savo kalt ir sugr kaip sns palaidnai, ir tauriais kov ygiais atpirks nuodm bei rodys, kad nra galutinai supuv, suged, nes: Errare humanum est, sed in errore perse verare diabolicum41 - suklysti yra mogika, bet suklydus klaidoje likti velnika", sakydavo senovs romnai. 5/ Praome nenustoti vilties, visais bdais vengti klaid, bti garbingais ms kovos Sjdio dalyviais, vis kurstyti Laisvs tikjim ir ilgs, vengti bereika ling ir beprasmi auk. kvieiame engti ms nurodomu keliu ir koja prie kojos. krtin prie krtins, susirius meils ir vienybs ryiais, engti rytingai, protingai ir drsiai, nes tik tokiems ir Dievas padeda. - Tebnie amina garb ir meil prie mus kritusiems kovoje. Tegyvuoja Laisva, Demokratin, Nepriklausoma ms Lietuva! Biuleteni gauna: 1. BDPS Filial Virininkai. 2. VGP nariai. 3. G. P. Apygard Vadai. 4. Usienio Delegatros - Informacijos Centras. 5. Vienas egz. ukasamas em ateigoj ndien vedam kov u laisv pavaizdavimui. Lietuvos BDPS Generalinis Sekretoriatas. Pavergtoji Lietuva, 1947. kovo 16 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 10,1. 1-13. Originalas. Mainratis.

36. Vytauto apygardos tabo ratas Tigro rinktins vadui


1947 m. balandio 19 d.

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos

3-ios Tigro" Rinktins V a d u i

41

Taip dokumente.

117

tabas 1947. 4. 19. Nr. 25/[25]42 Siuniu Tamstai Auktaii Kovos" 10 (14) nr. - 10 egz., 1 (15) nr. - 100 egz. ir Pogrindio Tiesos"-50 egz. iplatinti rinktins ri bose. pareigoju Tamst rpintis gausiu ir danu Ryt Lietuvos" leidimu, nes padidjus apygardai, apygardos sp[audos]-v[ietimo] skyrius nepajgs pakankamai aprpinti savo spauda visas rinktines. Taip pat pareigoju Tams t atsisti po 1 egz. Ryt Lietuvos" ir kit Tamstos vadovaujamos rinkti ns leidini apygardos sp[audos]-v[ietimo] skyriui. Iki iol gauta Ryt Lietuvos" 1 ir 2 nr., Lietuva-didvyri em" ir atsiaukimas jaunimui. [paraas neskaitomas] Spaudos-vietimo Sk[yriaus] Virininkas
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 73,1. 4. Originalas. Mainratis.

37. Vytauto apygardos tabo sakymas apygardai Nr. 18 1947 m. balandio 30 d.

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos t a b a s Nr. [...]43

Nuoraas Slaptas - Org. SAKYMAS APYGARDAI Nr. 18

Naujapilis, 1947 m. balandio mn. 30 d. Rikiuots sritis 1. RLP Vado sakymu nuo . m. balandio mn. 20 dienos esu paskirtas LLA 3-ios Vytauto" Apygardos Vadu. Pagrindas. RLP tabo . m. balandio mn. 19 d. sakymas Nr. 2. 1. 2. U parodyt sumanum, asmenin drs ir patvarum kovoje dl Lietuvos laisvs emiau ivardyti pareignai, iskyrus Tigro" Rinktins Vad Rok, 3-ios Vytauto" Apygardos OS V[irinin]k iaur-Paraj ir Nemuno" Ra jono OS V[irinin]k Algimant, i einam pareig atleidiami ir nuo . m. gegus mn. 1 dienos skiriami 3-ios Vytauto" Apygardos tabo pareig nais sekaniai:

42 43

Prirayta ranka. Numeris neaikus.

118

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Slapyvard Laisvnas Rokas iaurysParajus Siaubas Algimantas Tauras

Eitosios pareigos Lito11 R. OS V[irinin]kas Tigro11 R. Vadas

Skiriamos pareigos Apyg[ardos] tabo Virininku

7.

Sakalas

8. 9.

Gintautas Dmas

10. 11.

Bebas Saulius

12. 13.

Vaidotas aulys

14.

Rimtautas

Apyg[ardos] rikiuots skyriaus Virininku Apygardos] OS Apyg[ardos] Mobilizacijos V[irinin]kas skyr[iaus]Virininku LitoR. Adjut[antas] Apyg[ardos] valgybos skyr[iaus]Virininku Nemuno" R[a]j[ono] Apyg[ardos] kio skyriaus OS V[irinin]kas Virininku Apyg[ardos] kio sk[yriaus] Jovaro" k[uo]p[os] Vadas Susisiekimo-ryio poskyrio V[irinin]ku Lito" R. tabo Apyg[ardos] kio sk[yriaus] V[irinin]kas Apsiginklavimo poskyrio V[irinin]ku Lito" R. patarjas ir Apyg[ardos] kio sk[yriaus] Ido poskyrio Virininku bendrad[arbis] Jovaro11 k[uo]p[os] Apyg[ardos] kio sk[yriaus] Kovotoj maitinimo, aprp[inimo] Vado pavad[uotojas] ir apmundiravimo poskyrio V[irinin]ku algirio" b[rio] Apygardos kio sk[yriaus] Sanitarijos poskyrio V[irinin]ku V[a]n[a]g[as] Lito" R.sp[audos] - Apyg[ardos] organo Laisvs auklio Vyr. Redaktorium v[ietimo] sk[yriaus] V[irinin]kas Apyg[ardos] OS Apyg[ardos] Politins dalies Virininku V[irinin]kas Lito" R. sp[audos]- Apyg[ardos] Vado Adjutantu v[ietimo] sk[yriaus] sekretorius Apygardos Adjutantu Lito" R. tabo rat[ininkas]sekretorius

119

[]44 3. 1-mos Liuto Rinktins leidiamas organas Laisvs auklys" nuo . m. gegus mn. 1 d. tampa 3-ios Vytauto" Apygardos organu. []45 4. U parodyt sumanum, asmenin drs ir patvarum kovoje dl Lietuvos laisvs emiau ivardyti pareignai, iskiriant Neries" Rajono OS V[irinin]k Dagi, i einam pareig atleidiami ir nuo . m. gegus mn. 1 d. skiriami 1-mos Lito" Rinktins tabo pareignais sekaniai: Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Slapyvard iaurys Briedis Lapas Stumbras Voveraitis Kirvis Liepa uolas Eitosios pareigos Skiriamos pareigos

9. 10.

Darius Dagius

Lito" Rinkt[ins] Vadu Lito" R. kio sk[yriaus] V[irinin]kas Aitvaro" b[rio] vadas Lito" R. tabo Virininku Erkio" k[uo]p[os] Lito" R. Rikiuots sk[yriaus] V[irinin]ku V[irininka]s Aitvaro" b[rio] Lito" R. Adjutantu V[a]n[a]g[as] Lito" R. Sanit[arinio] Lito" R. valgybos sk[yriaus] sk[yriaus] V[irinin]kas V[irinin]ku Lito" R. kio sk[yriaus] Bero" k[uo]p[os] V[irinin]ku Vadas Lito" R. Susisiekimo-ryio Aitvaro" b[urio] poskyrio V[irinin]ku V[a]n[a]g[as] Lito" R. kio sk[yriaus] mklos" b[rio] Apsiginklavimo poskyrio V[a]n[a]g[as] V[irinin]ku Lito" R. Ido poskyrio algirio" b[rio] V[irinin]ku V[a]n[a]g[as] Neries" R[a]j[ono] OS Lito" R. kio skyr[iaus] Ko V[irinin]kas votoj maitinimo, aprp[inimo] ir apmundiravimo poskyrio V[irinin]ku /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos Vadas

/pas[ira]/ aulys [be parao] Apygardos Vado Adjutantas

44 45

Sunyks enklas. Sunyks enklas.

120

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

io sakymo ispausdinta.......................................................... 8 egz. I j gauna: a/ Srities Vadas......................................................2 egz. b/ Rinktini Vadai................................................ 3 egz. c/ Lieka tabe........................................................3 egz. Nuoraas tikras ............................................................ [be parao]46
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 13-14. Originalas. Mainratis.

38. Vytauto apygardos vado paskyrimo ratas Tigro rinktins vadui Rokui 1947 m. gegus 1 d.

LLA 3-ios Vytauto" Apygardos Tigro" Rinktins Vadui t a b [a s]47 P[artizanui] R o k u i Nr. [,..]48 Paskyrimo ratas Nuo . m. gegus mn. 1 dienos, neatleidiant i einam Tigro" rinktins vado pareig, esate skiriamas 3-os Vytauto" Apygardos Rikiuots skyriaus Virininku. Naujapilis, 1947-V-1. [be parao] Apygardos Vadas [paraas neskaitomas] Apygardos Vado Adjutantas
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 79,1. 8. Originalas. Mainratis.

39. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Rokui 1947 m. gegus 3 d.

Gerb. p[artizane] Rokai ir kiti! Nutrkus ryiui, mginu su Tamstomis vl kaip nors susiriti per p[ane]l Ramunl. Neinau, kaip pavyks. Esu Tamstoms nepastamas. Buvs Vytauto" apygardos vadas p[artizanas] algiris-Dd iuo laiku yra Ryt Lietuvos Partiza-

46 47 48

Arba paraas sunyks. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

121

n Srities vadas. A gi gavau i centro [.. .]49 bti Vytauto apygardos vadu. odiu, labai daug pasikeitim vyko ms organizaciniame gyvenime. Ms centro ryi nink p[ane]l Ramunl, jei pavyko, inoma, susiriti ir isikalbti, Jums daug pa pasakos. Jos tikslas suriti venioni Rinktin, t. y. Tigro" Rinktin su apygar da. Apygardoje yra daug domi dalyk i centro. Turime nauj Statut, turim cen tro laikratli Kova, turim ir i usienio laikratli ikarp ir net fotografij. Visk galsiu Tamstoms pasisti, kai susiriim. kart, sakau, nieko nededu dl to, kad neinau, ar pavyks susiriti, o be to, esu kelionje ir raau pripuolamai, skubiai, ant kelmo. Tikiu, kad su ms p[ane]le ryininke pavyks Tamstoms susi kalbti ir sutvarkyti ry tinkamai ir stipriai. kart tik tiek. Linkiu Jums, Broliai, laimingai tsti kov iki pergals. Priimkite mano pagarb: Mikinis [paraas] LLA 3-ios Vytauto" ap[ygardos] vadas 1947. V. 3 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 42,1. 1. Originalas. Rankratis.

40. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos Organizacinio skyriaus virininkui 1947 m. birelio 10 d.

Nuoraas50 LLA 3-ios Tigro Rinktins LLA 3-ios Vytauto" Apygardos organizacinio tabas sk[yriaus] V i r i n i n k u i Nr. 3/11 1947. VI. 10. R a p o r t a s Nr. 1 Nuo i met pradios kelis kartus siuniau ms rinktins vadui p[artizanui] Rokui paketus su rinktins bei apygardos spauda ir laikus, ku riuose kvieiau j susitikim- aptarti rinktins bei tabo sutvarkymo reika lus, bet jis iki iol neatsiliep, nors pagal paskir partizan praneimus, rodos, visk gavo. Paskutinis paketas su apygardos spauda gro atgal, nes po keli vyki rinktins vadas p[artizanas] Rokas isikl tolim apylink, net ryio nepaliks. . m. birelio mn. 4 d. gavau ms rinktinei skirtus dokumentus, kuriuos turiu pristatyti p[artizanui] Rokui, bet dabar sunku j rasti. Tokiai situacijai esant, rinktins bei tabo sutvarkymo reikalai stovi vietoje. iuo

49 so

Sunyks tekstas. Parayta ranka.

122

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

metu ms rinktins ribose vyksta didelis siautimas - sekimas, gal po to jis atsilieps ir imsis darbo? A savo iniciatyva, kad ir sunkiose slygose, sten giuos, kad ir toliau eit ms rinktins organas Ryt Lietuva" ir kiek slygos leidia tvarkau organizacinius reikalus. iuo metu tenka persikelti nauj bstin, kas sudaro nemaa sunkum ir sutrukd darb. Sunku yra dirbti, kai net pasitaiko, kad paskiri vanagai kartais atsisako prie to rizikingo darbo51 ir pasako, kad tik man visko reikia, o niekas kitas tuo nesirpina. Bet nusiminti nra kuo, gal pagers ir pas mus reikalai? vyturys [paraas] Sp[au]dos-v[ieti]mo ir Organiz[acinio] sk[yriaus] V[irinin]kas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 1. Originalas. Mainratis.

41. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 11 1947 m. liepos 30 d.

LLA 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 16

Originalas Slaptas - Org.

sakymas Rinktinei Nr. 11 /OS/ Eernai, 1947 m. liepos mn. 30 d. Rikiuots sritis 13-ios Tigro11 Rinktins 1-mo rajono Organizacinio Sektoriaus Virininkas Dainius, jam paiam praant, nuo . m. liepos mn. 30 d. i einam pareig atleidiamas. Pagrindas. 1-mo rajono OS Virininko Dainiaus 1947. 7. 15 d. raportas odiu. 2. Nuo . m. rugpjuio mn. 1 d. 3-ios Tigro" Rinktins 1-mo rajono Organizacinio Sektoriaus Virininku skiriu Dari. Pagrindas. 1947. 8. 13 paskyrimo ratas Nr. 13. 3. 3-ios Tigro11 Rinktins 6-to rajono Organizacinio Sektoriaus Virininkas Darius nuo . m. rugpjio mn. 1 d. i einam pareig atleidiamas. 4. Nuo . m. rugpjuio mn. 1 d. 3-ios Tigro" Rinktins 6-to rajono Organizacinio Sektoriaus Virininku skiriu Kalnel.

51

Taip dokumente.

123

Pagrindas. 1947. 8. 1 paskyrimo ratas Nr. 14. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas vyturys [paraas] /pas[ira]/ vyturys Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta........................................................................ 5 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas............................................................ 1 egz. b/ Rajon OS Virininkai.................................................... 2 egz. c/ Lieka tabe.......................................................................2 egz.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 5. Originalas. Mainratis.

42. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 12 1947 m. liepos 30 d.

LLA 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 17

Nuoraas Slaptas - Org.

sakymas Rinktinei Nr. 12 /OS/ Eernai, 1947 m. liepos mn. 30 d. Rikiuots sritis 1. 3-ios Tigro" Rinktins 5-to rajono Organizacinio Sektoriaus Virininkas Giedrius nuo . m. liepos mn. 30 d. i einam pareig atleidiamas. 2. Nuo . m. rugpjio mn. 1 d. 3-ios Tigro Rinktins 5-to rajono Organiza cinio Sektoriaus Virininku skiriu s. Pagrindas. 1947. 8. 1 d. paskyrimo ratas Nr. 15. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas /pas[ira]/ vyturys [be parao] Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta........................................................................ 4 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas.............................................................1 egz. b/ Rajono Virininkas......................................................... 2 egz. c/ Lieka tabe...................................................................... 1 egz. Nuoraas tikras Baravykas [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 7. Originalas. Mainratis.

124

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.


43. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 13 1947 m. rugpjio 1 d.

LLA 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 18

Originalas Slaptas - Org.

sakymas Rinktinei Nr. 13 /OS/ Eernai, 1947 m. rugpjio mn. 1 d. Rikiuots sritis 1. 3-ios Tigro" Rinktins vis rajon Organizacinio Sektoriaus Virininkai pri valo suskirstyti rajonus apylinkes. Apylinkes sunumeruoti ir projekt atsis ti Rinktins Organizacinio Sektoriaus Virininkui tvirtinti. 2. Skirti vis 3-ios Tigro" Rinktins rajon kiekvienai apylinkei Apylinks Organizacinio Sektoriaus Virinink. Apylinki OS Virininkai turi bti visai patikimi ir pasiymj remiant partizanin Sjd. Visus Apylinki OS Viri ninkus ratu pristatyti Rinktins OS Virininkui tvirtinti. 3. 3-ios Tigro" Rinktins kiekviename rajone steigti val[gy]52 bos-kontrval gybos skyri. /Lieia: Vanag veiksmus ir pr[ieo]53 veiksmus, nurodytus instrukcijoje Nr. 5/ Apie valgybos-kontrvalgybos skyri steigim praneti Rinktins OS Virininkui atskiru raportu. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas vyturys [paraas] /pas[ira]/ vyturys Rinktins OS Virininkas

io sakymo ispausdinta........................................................................ 11 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas........................................................... 1 egz. b/ Rajon OS Virininkai...................................................8 egz. c/ Lieka tabe......................................................................2 egz.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 9. Originalas. Mainratis.

52 53

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

125

44. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 14 1947 m. rugpjio 1 d.

Originalas Slaptas Org. LLA 3-ios Tigro" Rinktins sakymas Rinktinei Nr. 14/OS/ tabas Nr. 19 Eernai, 1947 m. rugpjio mn. 1 d. Rikiuots sritis 1. Nuo . m. rugpjio mn. 10 d. 3-ios Tigro" Rinktins Spaudos-vietimo skyriaus ratininku skiriu Baravyk. Pagrindas. 1947. 8. 1 d. paskyrimo ratas Nr. 20. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas vyturys [paraas] /pas[ira]/ vyturys Rinktins Sp[au]dos-v[ieti]mo V[irinin]kas io sakymo ispausdinta........................................................................ 3 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas............................................................ 1 egz. b/ Lieka tabe.......................................................................2 egz.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 10. Originalas. Mainratis.

45. Tigro rinktins vado paskyrimo ratas Baravykui 1947 m. rugpjio 1 d.

Slaptas LLA 3-ios Tigro" Rinktins Baravykui Bstin 1947. 8. 1 Nr. 20 Paskyrimo ratas Tamstai sutikus, nuo . m. rugpjio mn. 5 d. esate paskirtas 3ios Tigro" rinktins Spaudos-vietimo skyriaus ratininku. Rinktins Vadas [be parao] vyturys [paraas] Rinktins Spaudos-vietimo V[irinin]kas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79, 1. 12. Originalas. Mainratis.

126

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.


46. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1 1947 m. rugpjuio 5 d.

LLA 3-ios ,Tigro Rinktins :s t a b a s N r . 2 2

Slaptas Nuoraas Tvirtinu /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas 1947. 8. 5.

I N S T R U K C I J A

N r .

/OS/

Lieia: A/ bendrus organizacinius ir kitus nurodymus. A 1. Apylinks OS Virininkus verbuoti, panaudojant visas atsargumo priemo nes; verbuoti tiesioginiai arba panaudoti tam tikslui jau esama apylinks OS V[irinin]k, kad surast ar nurodyt gretimai apylinkei tinkam pa reign. 2. Ryius su apylinki OS V[irinin]kais palaikyti pagal aplinkybes - tiesiogi niai, per lauko pat arba panaudoti patikim ryinink. 3. Visus apylinki OS V[irinin]kus supaindinti su 3-ios Vytauto" Apy gardos instrukcijos Nr. 3 /OS/ irau: Apylinks OS organizavimas" ir schema Nr. 3, 4, 5. 4. Kiekvien patikim tautiet,-t verbuoti LLA narius, kurie rajono OS V[irinin]kui bei apylinki OS V[irinin]kams bus artimiausi bendradar biai ir pads vykdyti kai kuriuos udavinius. 5. Kiekvienas Apylinks OS V[irinin]kas privalo skirti valgybos parei gn/jei jo nra, pats atlieka ini rinkjo pareigas/, kuris turi laiku pa sisti inias per apylinks OS V[irinin]k rajono ini rinkjui. Rajono ini rinkjas privalo inias pasisti /kas 2-3 savaits/ Rinktins val gybos skyriui. 6. Jei kurioje apylinkje atsirast savanori norini stoti LLA ginkluotus junginius, apie tai praneti per rajono OS V[irinin]k Rinktins OS V[irinin]kui. Taip pat organizuoti atsargos dalinliai pagal schem Nr. 5. 7. Kiekvienas Apylinks OS V[irinin]kas privalo bti kiekvienu momentu pa siruos priimti globojimui po vien sueist ar sergant partizan.
B

1. Rajono ir Apylinki OS V[irinin]kai privalo rinkti aukas pinigais i patiki m tautiei ir LLA nari Apygardos bei Rinktins spaudai paremti; au kas su aukotoj srau /Slap[tai]/ sisti Rinktins OS V[irinin]kui. 2. Kiekvienas Apylinks OS V[irinin]kas privalo supaindinti jo apylinkje esant vanag brio vad ar skyrinink su Vanag Rmimo Komiteto pir mininku/jei yra/, kad susitart vanag rmimo reikalu.

127

3. Jei kurioje apylinkje nra vanag, tai Apylinks OS V[irinin]kas /pa naudojant LLA narius/ privalo rinkti aukas pinigais, grdais ir negenda mais produktais. Apie surinktas aukas praneti per Rajono OS V[irinin]k Rinktins OS V[irinin]kui. 4. Rajono, apylinki OS V[irinin]kai ir LLA nariai privalo rinkti: a/ ginklus, audmenis, granatas, sprogstam mediag ir kitokius karikus reikmenis bei aprang, b/ vaistus, tvarstom mediag ir kitokias gydymo priemones, c/ raymo bei dauginimo priemones ir j dalis, d/ bet koki raomj mediag, e/ radijo ir jai naudojamas priemones, f/ bet koki dabar galiojani asmens dokument, paymjim, komandi ruoi ir kitoki nauding rat neupildytus blankus /jei galima, geriau su uspaustais tampais ir antspaudais/, g/ vairi asmens dokument, paymjim, komandiruoi ir kitoki nau ding rat upildymo pavyzdius, jei ne, tai nors tamp, antspaud bei para pavyzdius. Rajonu OS V[irinin]kams vadovautis ir vykdyti. /pas[iraj vyturys [beparao] Rinktins OS V[irinin]kas Eernai, 1947. 8. 5. Nuoraas tikras [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 7,1. 1. Originalas. Mainratis.

47. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus ratas apie nelaiming vyk [1947 m., ne anksiau kaip rugpjio 10 d.] 54

Protokolas 1947. VIII. 10 d. atsitiko nelaimingas nuotykis. Buvom uprayti visi partizanai pamikn ant baliaus. Ne visi mes ten buvom, nujom tik atuoniese ir ten vis dien graiai praleidom. Bet kas pasidar tam Artile ristui, kad jis atsitrauk nuo ms, nujo kaim dienos metu. Nujo jis kaim, gsdino mones, paskiau atjo i kaimo pas mus. Mes pradjom j barti, tada Perknas u j usistojo, ir nujo tarp j giniai. Tada nieko nelau ks, isim Perknas pistolet, kirto ir kartu ov Naujaliui per galv. Mes norjom atimti i Perkno pistolet, bet negalima buvo, pradjo audyti ir

54

Datuojama pagal dokumento turin.

128

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

bt daug k nuovs. Tada nieko nelauks, isim Barzdnas pistolet ir nuov Perkn, o paskiau Artilerist nuov septint valand vakaro. Kurie buvo tame vyky, t visk mat. Kaltininkas - Barzdnas. Liudininkai: Naujalis, Pokus, Klevas, Gaidys, Gailius, Ir daug buvo [.. ,]55 visk t mat. Gailius [paraas]
LYA, f. K-5 , ap. 5, b. 29,1. 7. Originalas. Rankratis.

48. Tigro rinktins bendros inios 1947 m. rugpjio 14 d.

VI. Bendros inios. 1. Partizan moralinis stovis patenkinamas. 2. Visuomens moralinis stovis taip pat patenkinamas. 3. Nevisikai rinktin pajgi skirtam udaviniui atlikti. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Sp[au]dos-v[ieti]mo sk[yriaus] ir OS V[irinin]kas Eernai, 1947. 8. 14. Nuoraas tikras Baravykas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 2. Originalas. Mainratis.

49. Pios - Lietuvos partizan susirinkimo protokolas 1947 m. rugpjio 17 d.

Pios - Liet[uvos] Partizan susirinkimo Protokolas 1947 m. rugpjio mn. 17 d. vyko vietos liet[uvi] partizan susirinkimas.

55

Tekstas ibluks ir neskaitomas.

129

Susirinkimui pirmininkavo part[izanas] p. Pilypas, sekretoriavo p. Briedis. Susirinkime dalyvavo 21 partizanas. Susirinkimo dienotvark sekanti: 1) Brio vado rinkimai. Partizan brio vadu vienbalsiai irinktas p. Gailius. Jam skirtas pareigas p. Gailius eiti sutiko. Sekretorius Pirmininkas Briedis [paraas] Pilypas [paraas]
LYA, f. K-l, ap. 5, b. 19,1. 1. Originalas. Rankratis.

50. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus 6-o rajono virininko Kalnelio raportas Nr. 1 Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininkui su priedu 1947 m. rugpjio 18 d.

LLA 3-ios Tigro Rinktins OS Virininkui R A P O R T A S Nr. 1 Praneu Tamstai, kad 3-ios Tigro Rinktins OS man skirt 6t rajon pagal sakym Nr. 13 ir instrukcij Nr. 3 suskirsiau dal rajono apylinkes ir paskyriau joms OS Virininkus. Priede: Suskirstymo apylinki bei j OS Virinink paskyrimo ratas. Kalnelis [paraas] Rinktins OS 6-to rajono V[irinin]kas 1947. VIII. 18 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 30, 1. 1. Originalas. Mainratis.

51. Priedas. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus 6-o rajono paskirstymo apylinkes bei j virinink paskyrimo ratas 1947 m. rugpjio 18 d.

Priedas

LLA 3-ios Tigro" Rinktins OS 6-to rajono paskirstymo apylinkes bei j Virinink paskyrimo R A T A S Nr.

I. Nuo . m. rugpjio mn. 17 d. I-mos Apylinks OS Virininku paskirtas V E R T J A S , kuriam priklauso 4-turios seninij[os]: Mielagn Rubelnink Krikoni, Budriks.

130

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

II. Nuo . m. rugpjio mn. 17 d. II-tros Apylinks OS Virin[inku]56 paskirtas D R S U O L I S , kuriam priklauso 3 (trys) seni[nijos]57 : Bernot, Gilt, ardeliks. III. Nuo . m. rugpjio mn. 18 d. III-ios Apylinks OS Vir[ininku]58 paskirtas K U R M I S , kuriam priklauso 4-turios senini[jos]59 : Malkauynos, Buckn, Kaniogino, Kamarovo. Kalnelis [paraas] Rinktins OS 6-to rajono [Virininkas]60 1947. VIII. 18 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 30,1. 2. Originalas. Mainratis.

52. Pirmojo Lietuvos laisvs kovotoj Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio aktyvij jungini karins kolegijos sskrydio suvaiavimo protokolas 1947 m. rugpjio 28 d.

Erelio klastos61 Nuorao nuoraas Pirmojo Lietuvos Laisvs Kovotoj - Bendrojo Demokratinio Pasiprieinimo Sjdio, Aktyvij Jungtini62 Karins KOLEGIJOS sskrydio - suvaiavimo PROTOKOLAS 1947 m. rugpjio mn. 28 d. [...]63 mike vyko 1-asis LLK - BDPS aktyvij jungini Karins kolegijos Sskrydis. Dalyvavo: BDPS K[omite]to atstovas daktaras NARUTAVIIUS, LLA emaii Apygardos Vado Pavaduotojas Murmis, Didiosios Kovos" Apygardos Vadas UOSIS ir Vyties" Apygardos Vadas Briedis ir Pavaduotojas PLERPA. Suvaiavimo posdiui pirmininkavo dr. NARUTAVIIUS.

56 57 58 59 60 61 62 63

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Prirayta pietuku. Taip dokumente. Kitur minimi aktyvieji junginiai. Sunyks tekstas.

131

Posdis pradtas pamaldomis u kritusius partizanus, kurias atlaik BDPS kapelionas. Pasilyta sekanti dienotvark: 1/Posdio delegato susipainimas ir mandat-galiojimu patikrinimas, 2/ Darb tvarkos paskelbimas, 3/ Apygard Vad praneimai, 4/ Gyventi ar ti BDPS K[omite]to atstovo praneimas, 5/Diskusijos, 6/ Deklaracij primimas - pasiraymas, 7/ Bgamieji reikalai, 8/ Suvaiavimo baiga. Patiektoji darbotvark buvo be pakeitim priimta. I-ju punktu Apygard atstovai prisistat suvaiavimo posdiui ir patiek apie save reikiamas inias. II-ju punktu darbotvarks buvo daromi praneimai i Apygard apie j kri msi, partizanin veikl, veikimo slygas ir t.t. a/ LLA emaii Ap[ygardos] galiotinis nupasakojo Apygardos krimosi eig, jos veikl, pasiektus laimjimus ir turtus nuostolius. Pagal praneim j Apygarda veikia emaitijoj, apima 10 apskrii ribas, nuo 1947 m. pavasario turi ry ir priklauso BDPS Komitetui. b/ Didiosios Kovos Apygardos Vadas praneime nurod, kad j Apygar da kurta 1944 m. ruden. Jos krju laikomas aliasis Velnias. Apygarda dalijasi dvi rinktines: A ir B, 3-j met bgyje turjo gana ymi nuostoli monmis, vado vaujasi nauja taktika, partizan laikymasis pasyvus. c/ Vyties" Apygardos Vadas BRIEDIS praneime nurod, kad Vyties" Apygarda susikr fronto eigoje. Pirmuoju vadu buvo leitenantas KRIKTAPONIS. Turjo auk bet laikosi pakankamai gerai. Po praneim - BDPS Komiteto atstovo dr. NARUTAVIIAUS paskaitapraneimas Gyventi ar ti". Atstovas plaiai apibdino 3-j met partizanin veikl Lietuvoje, ms padt usienio politikoje, sudtas aukas, j pateisinamum ir kvie t partizanus pakeisti veiksm taktik pasyvesne prasme, tuo bdu sutaupom dau giau lietuviko kraujo. Mesti tarpusavio ginus. Taip pat nurod usienio lietuvi politini srovi nesutarim ir j pragaiting akcij, varom ms nenaudai. Diskusijose gyvai dalyvavo visi suvaiavimo atstovai ir isiaikinta vairiais klausimais. IV-ju dienotvarks punktu skaitoma BDPS deklaracija. Partizan vadovy bs klausimu pasilymus, p.64 PLERPA, BRIEDIS ir kiti. Nutarta: Lietuv pa skirstyti tris sritis, kurias pavesti valdyti srii vadams. Srii vadai sudaro partizan komitet ir dirba kartu su BDPS komitetu.

64

Taip dokumente. Matyt, praleistas ar sutrumpintas odis - pateik.

132

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

Srii vadus renka Apygard vadai i BDPS pasilyt kandidat. Srii vadai turi bti: a/ buv[] Lietuvos armijos karininkai, b/ nuo 1944 m. aktyvs ginkluoti partizanai, c /nesusikompromitav politikai ir stiprs moraliai lietuvi tautybs asmenys. Spauda. Centras savo organ siunia Apygardas, kur padaugina pagal rei kal. Ryio sudarym su Vakarais pavesti BDPS k[omite]tui ir Srii Vadams. Pogrindio organizacijos [.. ,]65 Gvardijos" pareikim sijungti jai VLAK atmes ti kaipo [neatitinkant]66 Lietuvos interesams. L.67 Tautins partijos C[entro] K[omi te]tui praneti, kad j organizacijos nariai gali sijungti VLAK sudt individualiai. Partizan savavaliki veiksmai vykdomi prie pavienius gyventojus turi bti per duoti Srii vad nuoirai /kas lieia mirties68 sprendimus/. Daugiau klausim neatsiradus, pasirayta deklaracija ir suvaiavimo pos dis baigtas. is protokolas pasiraytas 2-se egzemplioriuose, i kuri vienas siuniamas BDPS K[omite]t, o antras paliktas Vyties" Apyg[ardos] archyve. Dr. J. A. NARUTAVIIUS [be parao] S[uvaiavimo] pirmininkas VIESA [be parao] MURMIS [be parao] BRIEDIS [be parao] UOSIS [be parao] PLERPA [be parao] YGAUDAS [be parao] suvaiavimo sekretorius Nuoraas tikras Adjutantas [be parao] /Vaitkus/ V. A. Nuorao nuoraas tikras Mikinis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 1. Originalas. Mainratis.

53. Lietuvos laisvs kovotoj Vyties, Didiosios kovos, Lietuvos laisvs armijos emaii apygard vad ir atstov suvaiavimo rezoliucijos -nutarime 1947 m. rugpjio 28 d.

Erelio provokacija! 69

65 66 67 68 69

Pirmas pavadinimo odis ibluks ir neskaitomas. Tekstas ibluks ir neskaitomas. Taip dokumente. Matyt, turt bti - lietuvi ar Lietuvos. Taip dokumente. Matyt, praleistas odis - bausms. Prirayta pietuku.

133

Nuorao n u o r a a s Lietuvos LK Vyties, Didiosios Kovos, LLA emaii Apygard Vad ir atstov suvaiavimo REZOLIUCIJOS-NUTARIMAI Suvaiavimo dalyviai - Apygard Vadai ir laisvs kovotoj atstovai - Parti zanai - BDPS Vadai - VLAK nariai, kaip aukiausias aktyvij rezistencini pajg institutas, po padaryt kov analizs, darb veiklos ir iauriausi kov patir ties sugretinim siekdami tikslesni bei vaisingesni rezultat u Lietuvos laisvs ir nepriklausomybs atstatym ir didij demokratijos ideal gyvendinim, tikslu i saugoti Lietuv mylini lietuvi Lietuvos prisiklimui ir Laisvs Aurai, tikslu i vengti per ankstyv ir beprasmi kruvin auk, taip auganiu greitumu retinani lietuvi gretas, tikslu galinti galimai didesn lietuvi skaii neudusti komare, tiks lu juo daugiau galinti ilikti, isilaikyti, pasiruoti ir sulaukti diaugsmo dien, atkurti gyvenim remiantis demokratijos ir krikionikos morals aminaisiais principais pagrindais, tikslu sujungti geros valios lietuvius viening, darni, gaj ir daugiausia teikiani pergals vili demokratin kovos eim, atsikraiusi daugio liguist stovi ir grsming savimylos mikrob pamilusi idealus, u kuriuos kovojo ir uvo garbingiausi kovojanios Lietuvos natai - didvyriai ir kankiniai milinai - jaunimas ir senimas, moterys ir vyrai, kininkai ir darbininkai, beraiai ir viesiausio intelek to mons, nordami ineti kovos vliavas laisv gyvenim, kad tos vliavos kvpt ainius kultrini vertybi krimui, didiausios vienybs, vieni kit gerbimo bei brolikos meils, demokratikumo ir krikionikos morals princip pasisavini mo asmenikam ir visuomens gyvenimui, akivaizdoje neapraom Lietuvos kan i ir prieo vest rieten, unvoi trokdami ivesti daug i grsming krykeli vies daugiausiai teikiant kovos skms, isilaikymo ir pergals sulaukimo gali mum keli, susiglaud prie kritusi Laisvs kovose didvyri ir kankini kap vel nos, Lietuvos mik globoje, po igyvent daugybini tbtins kovos mi ir neapraom kani sukepusiomis krauju lpomis, kartodami kritusi broli palikto Laisvs testamento-pareigojimo odius kaip vienos kenianios, iniekintos ei mos vaikai ir kovojanio u Laisv Demokratinio Sjdio Vadai nutar: 1. Visas jgas ir visa aukoti Lietuvos labui, Bendrojo Demokratinio Sjdio ugdymui, Sjdio dalyvi taurinimui, globai, vienybei ir demokratini ir krikio nikos morals ideal puoseljimui, brolikos meils skiepijimui, juo darnesniam pasirengimui bsimam Laisvs Rytui. 2. Gyvenime ir kovoje, darbuose ir parengtyje laikytis laisvs testamen to, kur Tvyns meils plunksna kritusi didvyri krauju ra btos dienos, kuris slypi kiekvienam Laisvs kovotojo prakaito, aaros ir kraujo laelyje, ku ris atsispindi BDPS organizaciniuose pagrinduose ir steigimo aktuose, kuris ireikia visus smoning ir tauri lietuvi trokimus, lkesius ir viltis, kuris palaiko tkstanius broli, kuriuo remia vis Laisvs kov VLAK-BDPS Vy riausias komitetas. 3. Visiems, kaip vienos Motinos Lietuvos vaikams glausti krtin prie krti

134

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

ns, tvirtai susiimti rankomis, pasitikti ideal pergale, Dievo palaima ir vienybs tikjimo meils ir vilties galia. 4. Visais galimais bdais vienas kit remti, gelbti dstanius, saugoti ir glo boti kenianius ir Laisvs kov dalyvius, branginti lietuv, lietuvio gyvyb, krauj ir aar, stengtis padti kiekvienam lietuviui isilaikyti, padti suprasti teising keli ir isaugoti savo jgas neudusti ir sulaukti prie Nemuno ir Vilijos, ventosios ir Ven tos, emaitijos samanoto pakeli rpintojlio ir Auktaitijos ramij eer prie Dz kijos kalneli ir Vilniaus Auros Vart Laisvs Ryto ir Lietuvos Prisiklimo, rpi nantis, kad liautsi rietenos, kad liautsi beprasms, per ankstyvos aukos, kad juo maiau riedt i kenianios Lietuvos aki aaros, kad neukrist ant imt tks tani beprasms kanios ir mirties70 tirono sukurtuose katorgos kapinynuose, kad galt juo daugiau ruotis Prisiklusios Lietuvos darbams ir krybai, kad bt su klaidintas prieas ir ivengta71 Kovojanios Lietuvos eima - ms Demokratinis Sjdis Lietuvos Atstatymo darbams ir gyvenimui Laisvoje Lietuvoje, kaip paios garbingiausios Laisvs kovos epopjos krjas ir aminj ideal apgynjas. 5. Apygard Vad suvaiavimas skaito, kad jau atjo laikas, kada visos gy vosios jgos. persimusios kov patirtimi ir matanios toli pirmyn, drsiai turi pra dti engti kovos keliu, kur nurodo gyvenimas, kur nurodo BDPS-VLAK Vyriau sioji vadovyb. Tai kelias, vedas pasyvin rezistencij, tai kelias, vedas jg taupym, tai partizanu dalini parmimo72 pogrindines politines ir karines organi zacijas kelias, tai kelias, naudojas visas galimybes, kad padtu kovotojui gyventi, ilikti, neudusti. Ir tik iuo keliu engiant gals bti atsiekti ms kovos idealai. is kelias isaugos ms jgas ir duos mums galimyb isilaikyti sprendiamajam momentui. is kelias isaugos ms taut ir leis jai pasididiuoti skaisia Laisvs Aura. Apygard Vad ir kovotoj atstov suvaiavimas skaito, kad tik ios taktikos kova gali mus ivesti visik pergal - Laisvos, Demokratins, Nepriklausomos Lietuvos gyvenim. Suvaiavimas skaito, kad tolimesnis geriausi kovotoj laikymasis senos tak tikos iiulps ms jgas, nusilpnins ms kov iretins ms taut ir inaikins ms Tvyn - Motin - Lietuv. Tokias ivadas mus veria daryti vidaus blaivus ir tarptautins padties vertinimas, kovoj ani jg taupymas ir konkrets nurody mai ms tautiei, gyvenani Vakaruose. Tik blaivus padties ir ms udavini vertinimas gals teisingai vadovauti ms kovai. Visus nusiengusius Sjdio dalyvius prie Lietuvi taut mes bausime. ir

70 71 72

Taip dokumente. Matyt, turt bti - mirtys. Taip dokumente. Matyt, praleistas odis. Taip dokumente. Matyt, turt bti - perjimo.

135

bausime grietai, bet darysime tai tik po teismo sprendimo, apraant j nusikaltimo charakter, laikantis morals, konstitucini norm. Viskas turi bti daroma organi zuotai ir tvarkingai. Tik tuo bdu gali bti pagrstas ms bendradarbiavimas ir gali vystytis Bendrasis Demokratinio Pasiprieinimo Sjdis. 6. Visa, vis darbus, veikl ir kslus vertinti iuo kriterijumi, k gera tai atne , atne Lietuvai. Lietuvos laisvei ir paiu lietuviu gerovei? Kiek igelbjai broli nuo mirties i tirono katorgos kapinyno? Kiek nuluostei aar? Ka gera padarei keniantiems lietuviams? 7. Suvaiavimas prao VLAK-BDPS Vyriausij Komitet: 1/visados rytingai stovti laisvs kovotoj- kovojani lietuvi interes sargyboje ir ndieninse politinse rietenose neileisti i rank patikt kovos vliav, visados remtis kovojanios Lietuvos Laisvs kovotoj-partizanBDPS dalyvi plienines gretas, rytingai irauti sibrovusius putlius egoistus ir ko votojus u partin hegemonij, o ne u keniani Lietuv, o ne u Lietuvos laisv, o ne u vis lietuvi vies rytoj; 2/ padaryti, atskirai patiekiam suvaiavimo protokole, aktyvius Laisvs kovotojus - Partizanus - BDPS dalyvius lieianius, - organizacini ir disciplinariniu nuosprendiu sankcionavim, priimtu Karins Kolegijos posdyje, remiantis kov paskirtimi ir bsim kov sekime.73 8. Suvaiavimas nutar priimti Vyr[iausio] BDPS-VLAK pasilymus lie ianius organizacin, taktin, disciplinarin ir kine sritis, pasirys dti visas pa stangas ir visus kreipti aukiau padaryt nutarim vykdymui ir praktikai gyveni me j pritaikymui. Lenkdami galvas prie Laisvs kov didvyrius ir kankinius, reikiame gil tikjim, kad vis ms tauriais principais grindiam veikl palaimins Dievas, m s kanias priims, u btus ir prie mus gyvenusi paklydimus atlygindamas palai mintais krybos pagrindais ir vis gerovs suklestjimu Laisvoje Lietuvoje. TEGYVUOJA LAISVA, NEPRIKLAUSOMA, DEMOKRATIN LIETUVA! I-j Lietuvos Laisvs Kovotoj - Partizan - BDPS Apygard Vad ir Ko votoj atstov suvaiavimo nariai - dalyviai: Lietuvos BDPS Vyriausio] Komiteto galiotinis - dr. J. A. NARUTAVIIUS [be parao] LLA emaii Apygardos atstovas MURMIS [be parao] DK Apygardos galiotinis UOSIS [beparao] LK Vyties" Apygardos Vadas BRIEDIS [be parao] Pavergtoji Lietuva, 1947 m. rugpjio mn. 28 d.

73

Taip dokumente.

136

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

Nuoraas tikras adjutantas /VAITKUS/ [be parao] Nuorao nuoraas tikras Mikinis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 2. Originalas. Mainratis.

54. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui su priedu 1947 m. rugpjio 28 d.

Slaptas LLA 3-ios Tigro Rinktins 3-ios Vytauto" Apygardos V a d u i tabas Nr. 22 1947.8.28. R a p o r t a s Nr. 3 Kol Rinktins Vadas perims savo inion visas aktyvias partizan grupes, sutvarkys pagal Apygardos VS instrukcij Nr. 4, Rinktins Vanagai yra suskirstyti grupmis ir iuo metu idstyti taip, kaip nurodyta priede. Taip pat galima bt, kad ir neturint pilnai tinkamo kadro, skirti visi Rinktins pareignai74 , bet tuo reikalu pirmoje eilje turt duoti nurodymus Rinktins Vadas. Priede, LLA 3-ios Tigro Rinktins aktyvi partizan ir grupi sraas. vyturys [paraas]75 Rinktins Sp[au]dos-v[ieti]mo sk[yriaus] ir OS V[irinin]kas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 3. Originalas. Mainratis.

55. Priedas. Tigro rinktins aktyvi partizan ir grupi sraas 1947 m. rugpjio 25 d.

Slaptas
Priedas LLA 3-ios Tigro" Rinktins aktyvi partizan ir grupi SRAAS

74 75

Taip dokumente. Paraas labai ibluks.

137

Eil. Slapyvards Pareigos st[ojimo] Nr.__________________________ data 1 2 34 1. I-m o r a j o n o I - m a 1. Paberis gr[ups] vadas 1944. VII. 2. ermuknisv[a]n[a]g[as] 3. Uosis 4. Tarzanas 5. Lubinas 1945. V.
ii ii it ii ii ii

Pastabos 5 grup tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] ir buv[o] LLA desant[ininkas] radistas

1.

ilas

2. Jovaras

2. IV-t o r a j o n o I - m a g r u p gr[ups] vadas 1944. VII. tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] v[a]n[a]g[as]


"" "
" "

3. Bolevikas 4. Pakalnis

1.

2.

3. 4. 5.
6.

Gylys Strazdas arnas Genys algiris sas

3. V-t o r a j o n o I - m a gr[ups] vadas 1944. VII. v[a]n[a]g[as]


ii ii ii ii ii ii

grup

tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] 1944. VII.


grup

1947. IV. r[a]j[ono] OS V[irinin]kas 4. Vl-t o r a j o n o I - m a gr[ups] vadas 1945. III. v[a]n[a]g[as] 1944. VII.
" "

1.

Baravykas

2. Indnas

3. Dagilis 4. Dobilas 5. Erktis 6. aibelis 7. Kalnelis


8. vyturys

"
"

"
"

nuo . m. rugp[jio] mn. 10 d. eina Sp[au]dosv[ieti]mo sk[yriaus] patininko pareigas tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] buv[s] LLA desantas gr[ups] vadas

1945. VIII. r[a]j[ono] OS 1944. VII. V[irinin]kas ROS V[irinin]kas ir Sp[au]dosv[ieti]mo76 V[irinin]kas

76

Taip dokumente. Matyt, praleistas odis - skyrius.

138

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. 1948 m. rugpjuio mn.


1 1. 2. 3. 4. 2 Bakutis Eerys Laknas ygas 4 3 5. VI-t o rajono Il-t ra grup gr[ups] vadas 1944. VII. 1945. VI. v[a]n[a]g[as] 1944. VI. 5

1. 2. 3. 4. 5.

6. Vl-t o rajono III- i a grup Auktaitis gr[ups] vadas 1945. V. Nemunlis v[a]n[a]g[as] Aglinskas Giedraitis Mikinis 7. VII-t o rajono I-m a grup Gintautas gr[ups] vadas 1944. VII. Zubras Naujalis iogas Pilypaviius Pilypas ermuknis Lazdynas Gaidys Juraitis 8. Vll-t o rajono gr[ups] vadas Briedis v[a]n[a]g[as] Puynas Perknas Karinas Litas Mikasiukas Jupas uolas vainys Il-t ra grup 1944. VII. 1945. VII. 1946. IV. 1945. VII. v[a]n[a]g[as]

tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] 1944. VII. 1947. V. 1944. VII.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

tarn[avo] kar[iuomenje] pusk[arininkiu] tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu]

1944. VII. 1945. VII. 1944. VII. tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu]

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 9.

tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu]

tarn[avo] kar[iuomenje] vyresniuoju] pusk[arininkiu]

10. Strazdas 11. Gulbis

139

3 1 2 " 12. Sakalas 13. Artileristas LLA nar[ys] 14. Aura


15. Gegu 16. ibut
"

4
" " " "

5 tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] vokiei taut[ybs] tarn[avo] kar[iuomenje] pusk[arininkiu] sanit[ar] ir altil.77

"

" "

1. 2. 3. 4.

9. VIII-t o r a j o n o I - m a g r u p 1944. IX. tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] gr[ups] vadas ilvitis 1944. VII Norkaitis v[a]n[a]g[as] " " " Dagilis " tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] Staniulis 10. VIII-t o r a j o n o I I - t r a g r u p 1944. VII . leit[enentas] Rinkt[ins] vad[as] " " valgis v[a]n[a]g[as] " tarn[avo] kar[iuomenje] eil[iniu] Arminas " " " Narutis " " " Sakalas vyturys [paraas] Rinktins O S Virininkas Eernai, 1947 m. rugp[jio] mn. 25 d. Rokas

1. 2. 3. 4. 5.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 4-5. Originalas. Mainratis.

56. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15 1947 m. rugpjio 30 d.

Slaptas 3-ios [,,Tigr]79o Rinktins tabas Nr. 23 [LLA]78 sakymas Rinktinei Nr. 15 /OS/ Eernai, 1947 m. rugpjio mn. 30 d.

77 78 79

Taip dokumente. Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus. Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

140

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

Rikiuots sritis 1. Nuo . m. rugpjuio mn. 30 d. 3-ios Tigro" Rinktins 8-to rajono Organizacinio Sektoriaus Virininku skiriu Aurn. Pagrindas. 1947. 8. 30 d. paskyrimo ratas Nr. 23. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas /pas[ira]/ v y t u r y s [be parao] Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta...................................................... 3 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas......................................... 1 egz. b/ Rajono Virininkas.......................................1 egz. e/ Lieka tabe.................................................... 1 egz. Nuoraas tikras Baravykas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 11. Originalas. Mainratis.

57. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 16 1947 m. rugsjo 1 d.

Nuoraas Slaptas [LLA 3-ios]80 [,,Tigro Rink]81 tins sakymas Rinktinei Nr. 16/OS/ [ t a b]82 a s Nr. 26 Eernai, 1947 m. rugsjo mn. 1 d. Rikiuots sritis INuo . m. rugsjo mn. 1 d. 3-ios Tigro" Rinktins 7-to rajono Organizacinio Sektoriaus Virininku skiriu Girn. Pagrindas. 1947. 9. 1 d. paskyrimo ratas Nr. 25. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas

80 81 82

Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus. Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus. Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

141

vyturys [paraas] /pas[ira]/ v y t u r y s Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta.......................................................3 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas.......................................... 1 egz. b/ Rajono Virininkas........................................1 egz. c/ Lieka tabe.................................................... 1 egz. Nuoraas tikras Baravykas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14, 1. 12. Originalas. Mainratis.

58. Algimanto apygardos vado arno ratas apie santykius su Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjdio komitetu 1947 m. rugsjo 15 d.

p. R vyturiui83 ALGIMANTO A [P YG AR] DOS VADAS Nr. 101584 SU BDPS K[omite]tu santyki idavos Begretinant gautj Lietuvikosios Rezistencijos organizacini ir programini pagrind", Lietuvos BDPS Komiteto Direktyvinio biuletenio", Kovos" numeri informacijas, nuostatus ir direktyvas su nusistovjusia dviej su puse met ms kovos su raudonaisiais okupantais ir vidaus prieais dva sia, partizan vestos kovos taktika ir ideologija, buvo rasta eil nesiderinan i punkt ir dviprasmik, prieing ms kovos btinumui ir prasmei fra zi taiau tai, atsivelgiant perspektyvas, kurios buvo turimos omenyje to limesniame harmoningame su BDPS Komitetu bendradarbiavime ir deri nant tai, kas atrodo taisytino, keistino BDPS direktyvose, buvo daleista su tikrais85 rezervais, dalinai daugumos nuostat primimas, taikymas ms kovose ir gyvenime, realioje plotmje. Tolesniam BDPS Komiteto ityrimui bei isisklaidymui rk ku rie vis labiau ir tiriau niauksi ant BDPS Komiteto kai kuri nari /o ypa dr. Erelio/ veiklos, isiaikinimui ini apie BDPS Komitete vykus skilim, patvirtinimui kit praneim i vairi altini, bylojani apie intrigas BDPS

83 84
85

Prirayta pietuku. rayta ranka.


Taip dokumente. Matyt, turt bti tam tikrais.

142

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

Komiteto ukulisiuose, 1947 m. birelio mn. 23 d. ikeliavau pas Vyties" Apygardos Vad p[artizan] Vaitel-Bried. Viso tarimosi eigoje ir diskusi j metu jis, p[artizanas] Briedis, remdamasis daugybe fakt, patvirtinani dr. Ereliui-Markuliui kaltinim pragaitinga bei prieui patarnaujania veikla neteisingum, utikrino BDPS Komiteto nario dr. Erelio /dr. J. A. Naruta viiaus-Markulio/ nekaltum, jo veikimo nuoirdum ir gil patriotikum, o BDPS Komiteto skaldymosi faktas buvo iaikintas kaip emas, egois tinis, karjerikas nekuri Komitetan sibrovusi individ nusikalstamas triukas. Nors, reikia paymti, abejingumo liepsnel, ligi tolei bujojusi s monje, nebuvo ugesinta visumoje ir p[artizano] Briedio rimt konsta tavim. /Tarp kita ko, bekonferuojant pas Vyties" Apygardos Vad, i dr. Erelio buvo gautas p[artizanui] Briediui spjimas keletui dien su laikyti mano ikeliavim, kadangi, kaip spjime buvo tvirtinama, grei iausiu laiku pas j/p[artizan] Bried/ atvyksis jis pats /dr. Erelis/, ir jis trokts tame pas Vyties" Apygardos Vad apsilankyme rasti ir mane, nors, taiau po visos savaits laukimo dr. Erelis neatvyko, nes, kaip gr us savj bstin paaikjo, jis tomis dienomis buvo nuvyks pasima tym su p[artizanu] algiriu./ O vykiai ritosi toliau. . m. liepos mn. pirmomis dienomis ir kiek anksiau [iaurs] Ryt Lietuvos Srities Partizan ginkluot pajg Vad p[artizan] algir itiko prasti ndieniai NKVD gauj antpldiai, ko pas koje p[artizanas] algiris pasitrauk kitas laikymosi vietoves, dl ko mano ryys tiek su p[artizanu] algiriu, tiek per j su dr. Ereliu nutrko. O reikalas susiriti su BDPS Komitetu buvo opus: rpjo siekti re alizuoti su Vyties" Apygardos Vadu Briediu aptartieji klausimai, rpjo dti ygi BDPS K[omite]tui idstyti savo nuomon dl K[omite]te vykstani intrig ir skaldymosi, dl btinos tvirtos organizacijos, centralizacijos, o be to, susidjo kiti, kaip spaudos, reikalai, veri iekoti kelio su K[omite]tu susiriti. Su ta misija . m. liepos mn. pabaigoje buvo isista Apygardos centro ryinink p[artizan] ses Rugiagl, kuriai ir pasisek umegzti ry ys tarp BDPS K[omite]to ir Algimanto Apygardos. Greitu laiku susitikimui su manimi atvaiavo Erelio ry[ininkas] kar[ininkas] Vytas, taiau prie tai man ikeliavus kit tarnybin susitikim, pasimatymas su juo nevyko. Po to, sesei Rugiaglei antr kart atsilankius K[omite]te, i dr. J. A. Narutaviiaus /Erelio/ buvo gautas laikas /r. laiko ira/, kuo vadovaudamasis ir nutariau isiruoti . m. rugpjio mn. 28 d. Apygardos Vad suvaiavim. 1947 m. rugpjio mn. 27 d. Vytauto Apygardos Vadas p[artiza nas] Mikinis, lydimas ryi karininko Vyto-Gintauto, atvaiavo sutartj viet/susisiekimo priemone, dr. Ereliui pasilius ir p[artizanui] Mikiniui taip pat sutikus, pasirinkome main/, i kur ir ikeliavome toliau. Pakelyje dar buvo sutikta ry[inink] ses Vaiva su Tauro Apygardos Vado p[artizano] vejo ratu, perspjaniu susilaikyti nuo kelions, taiau mudu su p[artizanu]

143

Mikiniu, atsivelg inom trynimsi tarp Tauro Apygardos86 ir dr. Erelio, pagaliau patys pasiry, nebojant net savo gyvybi istatymo tikr pavoj, sitikinti ir parodyti visiems dr. Erelio tikrj veid kad tuomi apsaugojus kitus ms [ko]87vos brolius, bebendraujanius su Ereliu, nuo galim nelaimi, keliauti [nea]88tsisakme. Be to, kaip anksiau minta, buvo troktama da lyvauti plaiame ir taip svarbiai btiname Partizan Vad suvaiavime. To dl at[...]89 perspjim leidoms kelion. O kelions marrut ryininkas Vy[tas]90 [tai]91 p nusak: arba vaiuoti Vilni, kur, anot jo, jau randasi Apy gard, iskyrus Vyties Apygardos Vad Vadai, arba mums pasilikti pakelyje, i kur bsime paimti rytojaus dien visiems Apygard Vadams i Vilniaus be vykstant suvaiavimo viet N . . . mike. Pasirinkome pirmj pasilym. Pavakaryje buvome Vilniuje ir ry[ininkui] Vytui pasilius sutikome apsi[stoti]92 nakvynei jo bute. Tik, be to, vidurnaktyje, pasitarimui dl rytdienos [pro]93gramos, turjome susitikim su dr. Ereliu. Jis per ry[inink] Vyt i dst mums kit vad nutarim ryt ryt /VIII. 28./Vilniuje padaryti tarnybin posd. Mes, be abejo, turjome sutikti kit ms kov broli nutar[imu]94. Vos sugrus but/pas ry[inink] Vyt/ ir spjus sumigti, igir do]95me kambaryje ingsnius. Greit paaikjo jog tai uniformuoti enkavedistai /j buvo ei septyni/ ir su vieiania lempa paskoje ryin[inkas] Vytas. Aiku - idavimas! Mudu su p[artizanu] Mikiniu pinklse. Enkavedistai, tyliai nibddami: tychom, tychom96 prislinko prie lovos ir aukdami: pasidavaite ivoi!97 ugul mus. Dka energingo ir laimingo ms pasiprieinime pavyko iverti suglemtas rankas ir skmin gai panaudojus partizanikus gabumus - atsipalaidavome nuo enkavedist,ir okti pro lang gatv. P[artizanas] Mikinis dar liko viduje. Nukrits gatv a netekau smons, bet vis, paleistas netoliese mans, mane prik l ir a pasileidau Vilniaus gatvmis. Kambaryje girdjosi paskiri trys viai ir kelios automat serijos. Aukiausiasis mans neapleido. Jau autant pasiekiau Vilniaus miesto pakraius, atsipeikjau nuo smgi, apsiriau sueistas vietas ir lei

86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97

Taip dokumente. Matyt, turt bti - Tauro Apygardos Vado. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Tyliai, tyliai (rus.). Pasiduokite gyvi (rus.).

144

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

dausi toliau. O po pustreios dienos kelions, po nuotykingiausios Odisjos, pasiekiau savo Apygardos pirmuosius brolius partizanus. Kaip vliau paai kjo, Dievas lydjo ir Vytauto Apygardos Vad p[artizan] Mikin. Taip Erelis-dr. J. A. Narutaviius-dr. J. A. Markulis per ryi ka rinink Vyt-Gintaut met burtus ir tuomi atideng savo tikrj, niekikj rafinuoiausio enkavedisto veid. Visus faktus turint omenyje, esu priverstas padaryti sekanias [iva]98 das: 1. Atiduoti Aukiausiajam Karo Lauko Teismui idavikus: [Ere]99l -dr. J. A. Narutavii-dr. J. A. Markul ir ryi karinink Vyt-Gin taut. 2. Nutraukti visus ryius su vadovaujamu Erelio BDPS Komitetu. 3. Nutraukti visus ryius su BDPS Komiteto sukurtomis instituci jomis, bendradarbiaujant tik su egzistuojaniais Aukiausiais Lietuvos Par tizan Sjdio Organais - Apygardomis. 4. Susilaikyti nuo priklausymo bet kokiai politinei partijai, kaip tai LLA, LLK, etc., tuo norint apsaugoti Lietuvos Partizan Sjdio vienyb, ivengti partini rieten skaldymosi, intrig jauiam dabar ir galim ateityje. 5. Ir toliau dti ygi ir konkrei pastang iekoti, rasti ir galimai paremti nauj Aukiausi Partizan Sjdio Vyriausyb, tikr centralizacij, Organ, Centr, kovojant u Demokratin, Laisv, Nepriklausom Lietuv, pagrst Vakar Demokratij principais ir krikionikosios morals dsniais. Lai gyvuoja Demokratin, Laisva ir Nepriklausoma Lietuva! arnas [paraas] Apygardos V a d a s /arnas/ 1947 m. rugsjo mn. 15 d. Vaduva
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 3-4. Originalas. Mainratis.

Sakalas [paraas] Adjutantas /Sakalas/

59. Ryt Lietuvos partizan tabo sakymas sriiai 1947 m. rugsjo 20 d.

Konspiratyviai

98 99

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

145

Ekstra RLP S t a b a s Nr. 19 sakymas Sriiai

Vis Apygard ir Rinktini Vadams bei tab atsakomingiems pareignams LLA Tigro" Rinktins inoti ir grietai vykdyti Vadui100 i met rugpjio mn. 27 d. LLA 3 Vytauto" ir Algimanto" Vadai, pogrindio ryi karininko lydimi, nuvyko Vilni, kad toliau vykt Apygard Vad suvaiavim, kuris turjo vykti Vyties" Apygardos ribose. Nakt but, kuriame buvo apsistoj Apygard Vadai ir ryi karininkas, siver milicija, ko paskoje buvo aretuotas ryi karininkas, o Apygard Vadai ibgo iokdami per lang. 3 Vytauto" Apygardos Vado likimas yra inomas: jis gyvas ir sveikas ygiuoja savo rajono kryptimi. Algimanto" Apy gardos Vado likimas dar neinomas. Jei jis gyvas ir laisvas, reikia manyti, siekia to paties tikslo. Kadangi vykio prieastys dar neinomos ir sudtin gos, be to, visa tai galjo vykti idavimo paskoje, nuo io mano sakymo gavimo dienos skelbiu visoje Srityje ypatingo budrumo stov ir sakau: 1/Nutraukti bet kokius ryius su Vilniumi. 2/ Sustabdyti ryi pareign judjim traukiniais ir kitomis susi siekimo priemonmis Vilniaus kryptimi. 3/ Nesileisti bet kokias tarnybines kalbas su atvykusiais i Cen tro pareignais. Tai atlikti leidiu ryi pareignui Ramunlei. 4/ Nutraukti ryius su kit srii ginkluot partizan junginiais. 5/ I kit jungini atvykusi ryi pareign paketus priimti, taiau atsakymo neduoti ir su paiais pareignais tarnybines kalbas nesileisti. 6/ Visuomens ir eilini kovotoj tarpe be ypatingo reikalo vykio ini neskleisti ir be reikalo panikos nekelti. 7/ 3 Vytauto" Apygardos tabo Adjutantui skubiai susiriti su Ukmergs partizan daliniais, reikiamai informuoti juos apie padt ir parei goti suteikti pagalb abiem apygard vadams. 8/ Algimanto" Apygardos tabo Adjutantui skubiai susiriti su Vyties" Apygarda, reikiamai informuoti j apie vyk ir prayti daryti atatin kam ygi to vykio reikalu. 9/ TigroRinktins Vadui suteikti reikaling pagalb abiem apy gard vadams, jei jie prayt. 10/ Ryi pareignui Laisvei skubiai vykti Tigro" Rinktins bs tin ir teikti mano sakym Nr. 19 Rinktins Vadui.

100

Kampe striai ranka padarytas raas.

146

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

11/ Ryi pareignui Kregdutei skubiai vykti Algimanto" Apy gardos bstin ir teikti mano sakym Nr. 19 Apygardos Adjutantui. 12/ Ryi pareignui Ramunlei budti savo nuolatinje vietoje, jei slygos leis, atsargiai sekti atvykstanius i Vilniaus /Centro/ pareignus, priimant i j paketus, taiau nesileidiant tarnybines kalbas. 13/ Ryi pareignui Grainai skubiai vykti mano nurodyt ryi punkt ir laiku teikti reikalingiems pareignams mano sakym Nr. 19 iniai ir vykdymui. 14/ Srities Politins Dalies Virininkui Aurnui visais atvejais pa laikyti su manim ry tik per ryi pareign Ramunl. 15/ Visiems iame sakyme pamintiems pareignams parodyti kaip galima daugiau sveikos iniciatyvos ir padti abiem apygard vadams sugrti [savo bstines. 16/ Reikalingas iam vykiui sekti ir iaikinti i]101nias sisti ryi pareignui Ramunlei. 17/ io mano sakymo 1-6 punktus vykdyti iki atskiro mano saky mo. Kiti punktai vykdomi pagal reikal. 18/ Visas mano sakymas vykdomas grietai, jei jis nepavluotas. 19/ Visiems pareignams, iki iol parodiusiems savo iniciatyvos ir padjusiems pastang mano vadovaujamos Srities apsaugojimo bei abiej apygard vad gelbjimo reikalu, reikiu gili tarnybin padk. algiris [paraas] algiris Srities Vadas Parajus [paraas] Parajus Srities Vado Adjutantas sakym gauna: 1. Srities Politins Dalies Virininkas. - 1 egz. 2. Algimanto" Apygardos Adjutantas.. 1 3. Vytauto" Apygardos Adjutantas....... 1 " 4. Tigro" Rinktins Vadas......................1 " 5. Ryi pareignai: Ramunl, Graina, Kregdut ir Laisv................................................... 1 . [Auktaitija, 1947. IX. 20.]102
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 11,1. 1. Originalas. Mainratis.

101 102

Prirayta ranka. Prirayta ranka.

147

60. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 17 1947 m. rugsjo 30 d.

Nuoraas Slaptas LLA 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 28 sakymas Rinktinei Nr. 17 /OS/

Eernai, 1947 m. rugsjo mn. 30 d. Rikiuots sritis 1. Nuo . m. spalio mn. 1 d. 3-ios Tigro" Rinktins 4-to rajono Organizacinio Sektoriaus Virininku skiriu Jauni. Pagrindas. 1947. 9. 25 d. paskyrimo ratas Nr. 27. /pas[ira]/ [be parao] Rinktins Vadas vyturys [paraas] /pas[ira]/ v y t u r y s Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta..................................................3 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas..................................... 1 egz. b/ Rajono Virininkas...................................1 egz. c/ Lieka tabe............................................... 1 egz. Nuoraas tikras [paraas neskaitomas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14, 1. 13. Originalas. Mainratis.

61. Roko ratas Pavasariui 1947 m. spalio 6 d.

[spaudas: GAUTA 1948 m. IV mn. 14 d. Nr. 103] Ponas Pavasari! A esu pasirys artimiausiu laiku susitikti Tamst. Mat bt ge riausia mums asmenikai pasikalbti, nes raant i tikrj reikt daug rayti, ir be

103

Numeris neraytas arba sunyks.

148

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

to, tas daug sugaiint laiko. Gaila tik, kad Tamsta esi tolokai ir niekur nesitrauki i tos vietos, kame gyveni. A ateisiu su tais paiais vyrais, su kuriais Tamsta buvai susitiks. Taip pat tuo paiu, js sutartu laiku, btent 15 d. io mnesio. Jeigu kartais Tu galsi, tai minim dien bk su Ereliu ton vieton, kame gyvena Ereliui inomas mogus raide L.... Kiek patyriau i Tamstos laik, pas Tamst yra mano vardu laik ir iaip rat. Noriau prie progos juos gauti. Reikt Tamstai pagalvoti apie gyvenim drauge su manimi. Tokiu atveju, jeigu Tamsta btum tik vienas, a tam nebiau prieingas, jeigu ir drauge gyventume. Tokiu bdu tekt iki tam laiko104 sutvarkyti savo reikalus. Tikiuosi, pavyks mums asmenikai pasikalbti. Viso geriausio. Sudie! Rokas [paraas] 1947 m. spali mn. 6 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 46,1. 1. Originalas. Rankratis.

62. Algimanto apygardos vadovybi nutarimas

ir

Didiosios

kovos

apygardos

rinktins

1947 m. spalio 28 d.

Nuoraas NUTARIMAS 1947 m. spalio mn. 28 d. Algimanto" A[pygar]dos Vadas arnas, Adju tantas Darius, DKR B" Vadas Plienas, tabo Virininkas Diedukas ir Spaudosvietimo Skyr[iaus] Virininkas ilvinis, bendrame susirinkime iirj 1947 m. rugp[jio] 29 d. N mike vykusio I-jo LLK-BDPS Aktyvij Jungini protokolo nuora, Lietuvos LK Vyties", Didiosios Kovos", LLA emaii Apygard Vad ir atstov suvaiavimo rezoliucijos-nutarimo nuora, nutar, kad tai tik Lie tuvos partizan vardu padaryti nutarimai, bet ne j dvasia. Ypating abejon j verte sukl protokolo ir rezoliucijos patys sau prieta raujantieji punktai. Iki dalykai paaiks, Algimanto" A[pygar]dos ir DKR B nutar grie tai nutraukti visus ryius su BDPS ir savo veikim tsti nusistovjusia partizan veiklos linkme. Veikimui sustiprinti stengtis susiriti su kitais kovojaniais daliniais. Lei-

104

Taip dokumente.

diant slygoms, sukviesti gretim kovojani dalini, vadovybi bendr pasitari m, pirmoj eilj -Ryt Lietuvos. Pasitarimui viet, laik nustato Algimanto" A[pygar]dos Vadas arnas. is nutarimas persiuniamas RL Srities Vadui algiriui, Vytauto" A[pygar]dos Vadui Mikiniui, nuoraai - Algimanto" ir Vytauto" Apygard rinktini vadams, Vyties" ir ,,Jung[tinei] Kstuio" apyg[ardai], Su Lietuvos LK Vyties" A[pygar]dos Vadu tiesioginiai susiriti ir isiaikin ti iam nutarime minimo protokolo ir rezoliucijos autentikumu, susipainti su iuo nutarimu pavedama Algimanto" A[pygar]dos Vadui arnui. Nutarimo originalus gauna visi nutarim pasiraiusieji. /pas[ira]/ (arnas) [be parao] Algimanto" A[pygar]dos Vadas /pas[ira]/ (Darius) [be parao] Algimanto" A[pygar]dos Adjutantas /pas[ira]/ (Plienas) [be parao] DKR B" Rinktins Vadas /pas[ira]/(Diedukas) [be parao] DKR B R[inkti]ns tabo105 V[irinin]kas /pas[ira]/ (ilvinis] [be parao] DKR B" R[inkti]ns Spaudosvietimo Skyr[iaus] Virininkas

Briedis [paraas] Nuoraas tikras /pas[ira]/ Briedis


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 20,1. 5. Originalas. Mainratis.

63. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Tautieiai!" 1947 m. spalio mn.

Tautieiai! Pasaulis atsidr naujo karo ivakarse. Dar niekuomet tarptautiniai santykiai tarp Ryt ir Vakar nebuvo tiek tempti kaip iandien. Visos laisv mylinios tautos didiausiu mastu ruoiasi naujam karui. Belieka laukti tik kibirktls, kuri iebt mili nik karo ugn ir nuluot nuo ems paviriaus visos monijos prie- komunizm. iandien ir patys bolevikai atvirai kalba apie naujo karo pavoj. J spauda ir radijas varo pasiutusi propagand ir meitus prie demokratines Vakar valsty bes. Kre[mlia]106us tironai pajuto, kad j dienos suskaitytos ir, lyg pasiut vrys, blakosi priemirtinje agonijoje. Artjant laisvs valandai, net ir vietiniai komunistai isigando savo kruvin darb ir teisingo tautos teismo u j piktadarybes. Daugelis komunistini pareign,

105 106

Dokumente taisyta. Sunyks tekstas.

150

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

j tarpe net valsi vykdomj komitet pirmininkai, bga i tarnyb, kad tuo bdu ivengus pelnytos bausms ir atsakomybs u ms krato terorizavim. T a u t i e i a i ! iandien mes esame tikri, kad bolevizmas bus sunaikin tas ir netrukus iau skaistus Laisvs Rytas. Budkite ir bkite pasiruo viso kiems netiktumams, nes Laisvs Kova reikalauja daug itverms ir pasiryimo. Supraskite piktus bolevik planus ir nesiduokite suvediojami. Visuomet atmin kite kovojanios tautos reikalus ir savo darbus bei mintis derinkite su Laisvs Kov programa. Visi bkite pasiruo Laisvos Demokratins Lietuvos Atstatymui.LLA Vytauto" Apygardos 1947.10.-. Vadovyb
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 10. Originalas. Mainratis.

64. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas Uverbuotj dmesiui!" 1947 m. spalio mn.

UVERBUOTJ DMESIUI! iandien kiekvienam aiku, kad karas neivengiamas. Visos pasaulio tau tos stojo kovon prie komunizm. Kruvinasis bolevik viepatavimas baigiasi. Net pai komunist tarpe jauiama panika ir baim, jie patys mato beartjan i prat. Todl grietai perspjame, kad visi bolevik uverbuoti ir net inias teikian tieji asmenys apie savo uverbavim tuojau pat pranetu vietos partizanams. Tie, kurie tai slps ir varys pragaiting darb, bus laikomi lietuvi tautos prieais ir susilauks pelnytos bausms. Imuus laisvs valandai galbt Js bandysite teisintis, taiau bus per vlu. Negalvokite, kad visa tai Jums pavyks nuslpti ir umaskuoti. Mums yra inomas kiekvienas Js ingsnis, taiau mes tikime, kad Js susiprasite ir atitaisysite savo klaidas. Dauguma uverbuot tautiei tuojau pat apie tai mums pranea, todl mes tikime, kad ir likusieji suras galimyb tai padaryti. Tie, kurie laisvu noru prisipains nebus baudiami. Todl apsigalvokite ir susitvarkykite, kad paskum netekt gailtis. nipams ir tautos idavikams pasigailjimo nebus.LL A Vytauto" Apygardos 1947. 10. -. Vadovyb
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 15. Originalas. Mainratis.

151

65. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas alin rinkimus! 1947 m. gruodio 20 d.

alin rinkimus! Raudonieji okupantai vl ruoiasi naujai klastai - rinkimams vietines tary bas. ie rinkimai turi nemaa reikms, nes komunistai nori mus paius padaryti aklais rankiais ms kratui naikinti. Jie nori savo kruvinus darbus pateisinti visos tautos vardu ir arstyti arijas ms pai rankomis. Galbt ne vienas doras lietuvis prie savo nor yra trauktas deputat arba rinkimini komisij sraus. Bolevikai juos nori padaryti bevaliais pastumdliais ir aklais komunistini plan vykdytojais. Taiau svarbesnieji deputatai, kaip apskrii ir valsi pirmininkai, visi yra komunistai, ms tautos prieai ir idavikai. J pavar ds bus raytos aliuose ir mlynuose lapeliuose. Vesdama vent kov dl gimtojo krato laisvs, visa tauta turi prieintis bet kokiai bolevik klastai ir smurtui. Todl nei vienas lietuvis negali dalyvauti iuose rinkimuose. Nei vienas neikite prie urn ir nelikite aklais bolevik rankiais. Iekokite bd balsavimui ivengti ir apie tai perspkite savo kaimynus. Dar kart parodykite pasauliui ms tautos vieningum ir griet nusistaty m komunistins diktatros atvilgiu. Visi silpnavaliai ir bailiai, kurie balsuos, turs u tai atsakyti. alin neteistus komunistinius rinkimus! Lietuvi tauta reikalauja laisv, demokratini rinkim! Vytauto" Apygardos 1947. XII. 20. Partizan Vadovyb
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 18. Originalas. Mainratis.

66. Vytauto apygardos tabo atsiaukimas Perspjimas! 1948 m. vasario 15 d.


Perspjimas Raudonieji okupantai, jausdami artjani prat, imasi iauriausi teroro priemoni.- Paskutiniu metu pradjo masin lietuvi eim trmim Soviet S jungos gilum- baisj Sibir. Tokie iaurs iveimai paliet Suvalkij, Dzkij, emaitij ir kai kurias Auktaitijos apskritis. Vien tik per vien nakt Suvalkijoje iveta apie 400 eim. Ypatingai smarkiai paliesta Lietuvos pasienio sritis. Ve ama ne tik partizan eimos, bet ir kitokie komunistams nepalanks lietuviai: turtingesni kininkai ir kitokie liaudies prieai". kruvin darb atlieka suvr j ekistai, kurie nepagaili nei mirtani seneli, nei lopyje gulini kdiki.

152

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

Toks bolevikams nepalanki lietuvi veimas Tarybin roj numatomas ir [...]107 krate. Todl perspjame partizan eimas [...]108 visus tuos, kurie nujau ia, kad gali bti iveti i gimtojo krato, slptis ir bti atsargiems. Reikalinga budti ir saugotis, kad nepatekti raudonj budeli rankas. Kruvinasis bolevik viepatavimas baigiasi. Tremdami nekaltus lietuvius, ko munistai valo unugar, nes karas neivengiamas. Todl ilgai laukti ir saugotis nerei ks. Kiekvieno lietuvio venta pareiga priglausti nuo iveimo besislapstant tautiet. Todl budkite, bkite atsargs, slpkits ir saugokite save bei savo artimuo sius nuo iveimo. Geriau vargti savj tarpe, negu badauti ir ti tolimajame Sibire toli nuo tvyns. Vytauto" Apygardos tabas

1948. II. 15.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 19. Originalas. Mainratis.

67. Partizan atsiaukimas alin kolchozus!" 1948 m. balandio 10 d.

alin kolchozus! Raudonieji okupantai, nordami visikai sunaikinti ms krat, pradjo organizuoti kolchozus. vairiais paadais ir melaginga propaganda jie vilioja ms taut nauj vergij ir nori udti sunk komunistins baudiavos jung. kininkai! Js gerai suprantate bais gyvenim kolchozuose. Pas Jus danai uklysta ibadj ir nuskur kolchozninkai i tarybinio rojaus", kurie elgetauja ms krate, gindamiesi nuo bado. Toks pats likimas laukia ir Js. Suj kolchozus, Js neteksite savo turto ir laisvs. Js kruvinu prakaitu naudosis parsidavliai komunis tai, o Js ksite amin bad ir skurd. Netikkite komunist adamu rojumi" ir kolchoz organizatoriaispirmnais. Tokie organizatoriai yra vagys, tinginiai ir kito kie ms tautos atmatos, kurie nori pelnytis svetimu turtu ir darbu. Jiems ms tvy nje vietos nebuvo ir nebus! Lietuvi tauta nenori likti bolevik bernais ir elgetomis, todl visuomet prieinsis raudonosios baudiavos vedimui. Nei vienas lietuvis tenedrsta stoti alkan ir nuskur dusi kolchoznink eiles. Norint ukirsti keli ms ems kio sunaikinimui, stojantieji kolchozus bus baudiami grieiausiomis bausmmis. Taip pat perspjame nesirayti ems kio draugijas ir arteles, nes tai yra priemon Lietuvai sukolchozinti. Ginkite savo gimtsias sodybas ir em nuo kolchozins vergijos ir visiko

107 108

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

153

sunaikinimo. Nesukikite savo turto ibadjusi komunist gerkles, nes raudonj okupant dienos baigiasi. Lietuvi tauta nenori kolektyvins tironijos! Nei vienas kolchozus! Partizanai
1948. IV. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98, 1. 25. Originalas. Mainratis.

68. Vytauto apygardos vado sakymas Nr. 1 1948 m. balandio 15 d.

VYTAUTO" APYGARDOS VADO S A K Y M A S Nr. 1 1. Visiems pilieiams grietai draudiama stoti kolektyvinius kius - kolchozus.
2.

Neklausantieji io sakymo, ypa pirmnai, bus baudiami mirties bausme ir visiku turto konfiskavimuAPYGARDOS VADAS 1948. IV. 15.
LYA. f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 28. Originalas. Mainratis.

69. iaurs-Ryt Lietuvos partizan kovos dalini vad, vadovybs nari ir atstov sskrydio protokolas 1948 m. gegus 1 d.

p[artizanui] vyturiui109 Nuoraas IAURS-RYT LIETUVOS PARTIZAN KOVOS DALINI VAD, VADOVYBS NARI IR ATSTOV SSKRYDIO PROTOKOLAS 1948 m. gegus mn. 1 d. N . . . mike vyko iaurs-Ryt Lietuvos kovos dalini Vad Vadovybs nari ir atstov sskrydis.

109

Kampe striai ranka padarytas raas.

154

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. 1948 m. rugpjio mn.

Sskrydyje dalyvavo RS Vadas algiris, Adjutantas Laisvnas, Ryi kari ninkas Siaubas; Jung[tins] Kstuio Apygardos ryinink Ses Stirna; Vytauto Apygardos Vadas Mikinis, Adjutantas Rimtautas, OS Virininkas Rokas, Apygar dos organo Laisvs auklys" redaktorius Saulius, Tigro Rinktins Vadas vyturys, Lokio Rinktins Vado Pavaduotojas aibas, Lito Rinktins Vadas iaurys, Rinkti ns kio Skyriaus Virininkas Kirvis, Bero Kuopos Vadas sas, algirio Brio Vadas Briedis; Algimanto Apygardos Vadas arnas, Adjutantas Audenis, Apy gardos tabo Virininkas Skirmantas, Apygardos organo Partizan Kova" redak torius Ramunis, arno Rinktins Vadas Mont, aliosios Rinktins Vadas Daujo tas, K[unigaikio] Margio Rinktins Vadas Rimtutis, Mindaugo Kuopos Vadas Vilkas, Vytenio Brio Vadas Eskimas; Didiosios Kovos Apygardos B Rinktins Vadas Plienas, Rinktins tabo Virininkas Diedukas, Rinktins Spaudos-vietimo Skyriaus Virininkas ilvinis. Posdiui pirmininkavo Algimanto Apygardos Vadas arnas, sekretoriavo Partizan Kova" redaktorius Ramunis. Posdis pradtas bendra malda u uvusius dl Laisvs kov brolius partizanus. Buvo pasilyta tokia darbotvark: 1. Vytauto Apygardos Vado Mikinio praneimas: Kovojom, kovosim ir laimsim". 2. arno ir Mikinio praneimai apie buvusius santykius su vadovaujamu dr. Erelio BDPS K[omite]tu ir apie yg Karins Kolegijos Sskryd. 3. Dalini Vad praneimai. 4. Diskusijos: a/ dr. Erelio veikla, b/ centralizuotos organizacijos reikalu. 5. Einamieji reikalai. 6. Posdio pabaiga. Himnas. Darbotvark buvo priimta be pakeitim. 1. Vytauto Apygardos Vadas Mikinis kalbjo apie neapsakomai sunki ko v, kuri ms tauta turi vesti prie iauriuosius okupantus - rusus. Sunki ndien lietuvio dalia pavergtoj Lietuvoj ir dar sunkesn Sibiro taigose, darbo stovyklose, kaljimuose. Taiau dabartin pasaulio politin padtis diena i dienos teikia mums tikresni vili. Visos kultringojo pasaulio tautos jungiasi bendron kovon prie komu nizm, kaip monijos nelaim. Santykiai tarp Vakar ir Ryt nuolat atrja ir, atsivel giant dabartin rengimsi karui ir karini pajg santyk, aikja, kad totalitaristinis reimas gyvena paskutines savo dienas. Mes, Lietuvos partizanai, esame pirmieji, kurie pradjome aktyvi kov prie komunizm. ia kryptimi rikiuojasi dabar visos valstybs, kurios pripasta tikrsias demokratinio valdymosi formas, nes vis labiau sitikinama, tol nebus pasauly taikos, kol nebus sunaikintas komunizmas. Tikkime, kad komunizmas greit liks praeityje kaip slogus raudonojo teroro prisiminimas. Argi mes neturime teiss ginti tai, k amiais gyn ms protviai, kas

155

yra brangiausia kiekvienam mogui: laisv, ties, krikionikosios morals principus, savo gimtj em... Kartu su mumis visa tauta; tik maa dalel pasirinko Judo keli. Mes ventai tikime, kad dl Laisvs kritusij broli ir sesi pralietas kraujas, ivet j ir kaljimuose udarytj kanios ir aaros, ms ygiai ir pasiaukavimas - geriau mirti, negu vergauti - atne ms kratui Laisv ir Nepriklausomyb. 2. Vytauto ir Algimanto Apygard Vadai nurod dr. Erelio /Markulio/1947 m. rugpjio mn. 28 d. Vilniuje suruot klast tariamame Apygard Vad suvaia vime, kur Apygard Vadai jau buvo atiduoti enkavedist rankas. Tik dka j ap sukrumui ir drsumui, pergyvenus didelius pavojus, sueistiems pavyko grti sa vas bstines. 3. Dalini Vadai savo praneimuose nurod, kaip kovojama ir dirbama atski rose apylinkse, kaip persekioja okupantai - rusai, kaip kovojama su nipais ir parsidavliais. Taip pat nurod ir tas klaidas, kurios dar pasitaiko partizan tarpe ir ateityje yra vengtinos. 4. Diskusijose buvo gyvai aptariami tie veiksniai, kurie trukdo centralizuotai Lietuvos partizan veiklai. Nekalbant jau apie didelius sekimus ir persekiojimus, sie kianius paralyiuoti bet kok konspiratyv veikim, atsiranda ir savj", kurie patar nauja prieui. Idavikika dr. Erelio veikla ne tik kad pareikalavo auk, sudar nema pavoj bet taip pat sukl nepasitikjim BDPS Komitetu. iuo metu dl idavim ir sumim BDPS veikla nra aiki. Kadangi dabartinis gyvenamasis momentas ne leidia delsti, sskrydio dalyviai nutar siekti skubios centralizacijos. Anksiau buvu si Vyr[iausia] Karin Vyriausyb nepateisino vili. Vyr[iausi] Karin Vyriausyb turt sudaryti inomi, vis laik pogrindyje dirb, tur pasitikjim asmenys. Esame sitikin, kad visus kovojanius partizanus tampriai ria vienas tikslas -kova dl Lais vs,- ir joki nei politini nei kitoki nuomoni skirtum nra. Jung[tins] Kstuio Apygardos ry[inink] Ses Stirna perdav linkjimus nuo kovos broli- emaii ir /nors negaliota/ painformavo posdio dalyvius apie j kovas ir siekimus. Nutarta daryti skubi ygi artimiau susiriti su Jung[tine] Kstuio ir kito mis emaii Apygardomis ir rasti kelius susiriti su visais kitais aktyviai veikian iais daliniais Lietuvos teritorijoje. Pasikeisti nutarimais ir pageidavimais su Jung[tine] Kstuio ir kitomis Apygardomis centralizacijos, Vyr[iausios] Vadovybs sudary mo reikalais ir kt. 5. Einamuose reikaluose buvo tartasi ryi palaikymo, spaudos platinimo, laikymosi taktikos, valgybos ir kt. klausimais. 6. Sskrydio metu padaryti nutarimai buvo perskaityti, vis priimti ir galiot asmen pasirayti. 7. Posdiui baigiantis sugiedotas Lietuvos Himnas. is protokolas pasiraytas 3-se egzemplioriuose, i kuri po vien siuniama Vytauto, Algimanto Apygard ir DKR B" Rinktins tab archyvus. Nuoraai Jung[tinei] Kstuio, Vyties Apygard Vadams ir visiems pasiraiusiems. (pas[ira]) /arnas/ [be parao] Susirinkimo pirmininkas

156

_____ Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

Dalyviai: (pas[ira])110 algiris, Laisvnas, Siaubas, Mikinis, Rimtautas, Rokas, Saulius, vyturys, aibas, iaurys, Kirvis, sas, Briedis, Audenis, Skirmantas, Mont, Dau jotas, Rimtutis, Vilkas, Eskimas, Plienas, Diedukas, ilvinis [be para], (pas[ira]) /Ramunis/ [be parao] Sskrydio Sekretorius Nuoraas tikras Mikinis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 3. Originalas. Mainratis.

70. iaurs-Ryt Lietuvos partizan Lietuvos laisvs armijos Vytauto, Lietuvos partizan Algimanto apygard, Lietuvos partizan Didiosios kovos apygardos B rinktins dalini vad, vadovybs nari ir atstov sskrydio nutarimai 1948 m. gegus 1 d.

Nuoraas iaurs-Ryt Lietuvos Partizan LLA Vytauto, LP Algimanto Apygard, LP Didiosios Kovos Apygardos B Rinktins Dalini Vad, Vadovybs Nari ir Atstov Sskrydio, vykusio 1948 m. gegus mn. 1 d., NUTARIMAI Mes, iaurs-Ryt Lietuvos Partizan Kovos Dalini Vadai, Vadovybi Na riai ir Atstovai, inagrinj iaurioje kovoje nueit keli lenkdami galvas tiems kov broliams, kurie savo brangiausi turt- gyvyb - paaukavo tam, kad ms tvyn Lietuva, nusikraiusi raudonuoju siaubu, prisikelt naujo gyvenimo Rytmeiui, giliai atjausdami Sibiro taigose, darbo stovyklose, kaljimuose kenianius ir badu mir tanius ms brolius ir seseris, laukianius dienos, kad vl galt pamatyti savo gimtj em, siekdami vieningo kelio tbtinje kovoje dl Lietuvos Laisvs ir Nepriklausomybs, tikr demokratini form gyvendinimo ir krikionikos mora ls princip ilaikymo, n u t a r i a m e : 1. Visas jgas skirti ir aukoti Lietuvos Prisiklimui ir jos tolimesniam klestjimui. 2. Lietuvos Pa[rtiza]111 n Sjdio vienijantis veiksnys yra bendra kova dl Tautos Lai[svs]112 ir Nepriklausomybs. Vienoki ar kitokie sitikinimai, ar nuomo ni skirtumai neturi bti klitimi siekiant bendro tikslo. 3. LLA, LLK ir kitokie aktyviai kovojani partizan pavadinimai nerodo organizacijos vieningumo arba kelia tarim krypstant vien ar kit politins parti

110 111

Prirayta pietuku. Sunyks tekstas. 112 Sunyks tekstas.

157

jos pus, todl suvienodinti, Vytauto ir Algimanto Apygardose [...]113 ti LP /Lietu vos Partizan/ pavadinim. 4. Pripainti [tik]114 tai toki Vyriausi] Vadovyb, kuri sudaro pogrindyje dirb ir aktyviai [...]115 partizanai. 5. Idaviki[ka]116 dr. Erelio /Markulio/ veikla BDPS komitete nusipeln ms pasmerki[mo]117. 6. Iekoti [ . . . ]118 ir visomis galimomis priemonmis remti centralizuot Lie tuvos Partizan Veikim. 7. Artimiausiu laiku umegzti tampresnius bendradarbiavimo ryius su Jung[tine] Kstuio Apygarda ir su kitomis Apygardomis. 8. Sudaryti viening Vyr[iausi] Vadovyb - Centr /Politines ir Karines institucijas/. Jei tokios institucijos naujai pertvarkytos jau veikia-visokeriopai jas remti ir pristatyti savo atstovus sijungti bendr darb. 9. Vadovaujantis nueitojo kovos kelio patirtimi ir tradicijomis, ir tolimesn partizan veikim palikti aktyv kaip buvo iki iolei. 10. Tautieiai,-s, talkininkauj ms tautos prieams - okupantams, su dar su jais santuok bei nusikalst pripaintoms dorovs dsniams, registruoja mi ir baudiami pagal LP organizacinius nuostatus, kaip nusikalst Lietuvi tau tos aspiracijoms. 11. Kolektyvinio kio sistema yra ms krato kio naikinimas. Kolektyvini ki organizatorius laikyti tautos kio kenkjais ir atitinkamai bausti. 12. Telkti visus geros valios lietuvius sijungti tautos isilaisvinimo darb. Tegyvuoja Laisva ir Nepriklausoma Lietuva! R Srities Vadas /pas[ira]/ algiris, Adjutantas /pas[ira]/ Parajus, Ryi karininkas /pas[ira]/ Siaubas, Vytauto Apygardos Vadas /pas[ira]/ Mi kinis, Adjutantas /pas[ira]/ Briedis, OS Virininkas /pas[ira]/ Rokas, ,,L[aisvs] [auklys] Redaktorius /pas[ira]/ Saulius, Tigro Rink[tins] [Va]119das /pas[ira]/ vyturys, Lokio R[inkti]ns V[ado] Pav[aduotojas] /pasfira]/ aibas, [Lito]120 R[inkti]ns Vadas /pas[ira]/ iaurys, Lito R[inktins] kio Skyr[iaus] V[irinin]kas [/pas[ira]/]121 Kirvis, Bero kuo-

113 114 115 116 117 118 119 120 121

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus. Sunyks tekstas.

158

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

pos Vadas /pas[ira]/ sas, algirio kuopos] [Vadas]122 /pas[ira]/ Brie dis, Algimanto Apyg[ardos] Vadas /pas[ira]/ arnas, Adjutantas /pas[ira ]/ Audenis, tabo Virininkas /pas[ira]/ Skirmantas, ,,P[artizan] K[ova] Redaktorius /pas[ira]/ Ramunis, arno Rinktins] Vadas /pasfira]/ Mont, aliosios Rinktins] Vadas /pasira]/ Daujotas, Kfunigaikio] Margio Rinktins] Vadas /pas[ira]/ Rokas-Rimtutis, Mindaugo kuopos Vadas / pas[ira]/ Vilkas, [Vyten]123 io Br[io] Vadas /pas[ira]/ Eskimas, Didio sios Kovos Rinktins] Vadas [/pasira]/]124 Plienas, tabo Virininkas / pasira]/Diedukas, Spaudos-[vie]125timo Skyr[iaus] V[irinin]kas/pas[ira]/ ilvinis [be para]. ie nutarimai pasirayti 3-se egzemplioriuose, i kuri po vien siuniama Vytauto, Algimanto Apygard ir DKA B Rinktins tab ar chyvus. Nuoraai - Jung[tinei] Kstuio ir Vyties Apygard Vadams ir vi siems pasiraiusiems. N[uora]126 as tikras Mikinis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 4-5. Originalas. Mainratis.

71. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Jros srities vadui 1948 m. gegus 17 d.

emaitija127 Nuoraas Vytauto Apygardos Vadas J r o s Srities V a d u i Nr. 186 rata Nr. 85 sl[aptai] i 1948. 5. 10. 48. V. 17 d. Dkoju u siunt. J gavau pilnoj tvarkoj. Pasistengsiu ir a trum pai kai k Tamstai atsakyti. 1. Ms Srities Vadas liks tas pats, t. y. p[artizanas] algiris. Jokio tarimo neturkite. Jis visai sitikins M a r k u l i o-Erelio veidmai nyste. Visus ryius su juo yra nutrauks. Per daug buvo veltas velnikas pinkles, dl to kai kas buvo padaryta ne taip, kaip turjo bti. Dabar gi jis

122 123 124 125 126 127

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Prirayta ranka.

159

joki abejoni dl Erelio niekikos veiklos neturi ir pirmai progai pasitai kius j likviduot. P[artizanas] Vadas algiris pirmas pradjo mus organi zuoti, dar visai nepaindamas Erelio. Jis yra karininkas, organizaciniame darbe turi gabum. Dl to jis kaip toks ir tinka uimamai vietai. Buv tarpe ms nesusipratimai, jeigu dar ne visai pas kai kuriuos inyko, tai turs inykti. Bo dabar ne laikas rietenoms ar kokioms varyboms. arnas irgi taip paiai galvoja. i met gegus mn. 1 d. buvo ms Srities gausus sskrydis. Buvo paliestas ir Srities vado klausimas. Nieks prie nepasisak. Sskrydio nutarimo protokolus siuniu Tamstai. 2. Vadai ms Srityje, kiek man inoma, daugumoje yra um savo postus daugumai partizan pritarus. Pavyzdiui, a patekau auk tesnes pareigas prie savo nor. Dauguma mano apylinks vyr tam prita r. Jeigu dauguma vyr pareikt, kad a jiems netinkamas, mielu noru nuo pareig atsisakyiau, uleisdamas viet kitam. Nesu karininkas, taigi galbt ir netinku ioms pareigoms. Esu baigs gimnazij. Turiu praktikos tik policijos srityje. tai mano savikritika, visas mano mundrumas. Bt gerai, kad mano vietoje bt koks auktesnis karininkas, bet, matyt, j nra. Inteligentini pajg mano apygardoje, palyginus, yra. Turiu kelet baigusi gimnazijas, yra taip pat ir universitetus baig, bet jie arba truput jaunesni, arba nenori bti iose pareigose. Visa laim tiktai, kad a vyrus ir jie mane myli, pasitiki ir klauso. Tuo tikrai galiu pasigirti. 3. Ryys su mano apygarda yra Tamstoms duotas. J ino panel Radvilait ir p[ane]l Stirna. is ryys ir su P[artizanu] Vadu. Tamst ryi punkt Radvilait man paliko. Buvau susitiks ir p[ane]l Radvilait. Susita rm i eils vieni pas kitus vainti. Taigi tuo tarpu, rodos, dl ryio susitvar km pustinai. Atstov tikiuosi neuilgo pasisti. 4. Nieko prie su Tamstos siloma tarpsritinio bei tarpapygardinio bendradarbiavimo tvarka. Matot, po dideli pergyvenim ir nusivylim nor josi susirainti su apygarda, su apygardomis. Turjau galvoje, kai Srityje ar kur kitur gali sdti ponaitis per daug gerai galvojantis apie save ir nematyti reikalo nuoirdiai tartis su apygarda, per kuri viskas vyksta. 5. Apie kap[iton] Kuncon tai k inau. Jis randasi Bir ap skrityje. Laikosi su keliais vyrais. Su juo turi ry p[artizanas] arnas. Vis laik lindjo jis vienas. Jokio aktyvaus veikimo visose srityse nerod. Dabar, kiek girdjau, nori ir jis t veikti. Iki io laiko pas j jokios apygardos nebu vo, nebent dabar atsirado. arnas ir a ram jam laikus ir kvietm glau diau bendradarbiauti. 6. P[artizanui] algiriui su Vaiteliu susiriti nepavyko. arnas siunt Vaiteliui laik, kuriame idst Erelio klast, bet is - Vaitelis laiko ms nelaime, kaip eilin supuolim. Taigi, kol jis sitikins, su juo reikia draugauti atsargiai. Ar Vaitelio Tamstai raytas laikas, tikrai tvirtinti

160

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

negaliu, nes nepastu braio. Manau, kad tai bus jo. laik pasisiu p[artizanui] arnui. is tikrai pasakys, nes su Vaiteliu susirainja. Po to laik grinsiu. 7. Apie Dariaus-Girno Apygard a nieko neinau. Taip pat ms krate jokios LLA apygardos nra. Kad tik nebt provokacija. arnas yra pasveiks, laikosi puikiai. Neseniai i jo grau. Ses Stirna irgi laikosi pas j. adjo tuojau pat grti Js krat. Apie Markul, k tursiu, paruoiu kitam kartui. kart tiek. Praau perduoti nuoirdiausius linkjimus visiems kovos broliams emaitijoje. Viso geriausio! Priede 7 lap[ai] ir Didiosios Kovos Rinktins] laikratlis. /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Nuoraas tikras Mikinis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 1-2. Originalas. Mainratis.

72. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 7 1948 m. gegus 25 d.

Vytauto" Apygardos t a b a s N r . 1 6 4

Naujapilis, 1948. V. 25. S l a p t a i I N S T R U K C I J A Nr. 7

Lieia: nuo iveimo ibgusius besislapstanius liet[uvius], 1. Vienas i pagrindini partizanins kovos udavini yra apsau goti savo tautieius nuo itrmimo i gimtojo krato, todl kiekvieno partiza no venta pareiga teikti visokeriop param bei apsaug nuo iveimo pab gusiems ir besislapstantiems lietuviams. 2. Ginkl neioti galintieji pabg lietuviai priimami partizan ei les. Priimti galima tik tokius, kurie yra tvirtai pasiry tsti partizanin kov iki galutinos pergals. Naujai stojantieji supaindinami su pagrindiniais parti zan kovos dsniais ir prisaikdinami. 3. Negalintieji arba nenorintieji stoti partizan eiles /seneliai, moterys, vaikai/ turi taip pat ilikti savo gimtajame krate. Partizanai turi nurodyti atliekamas slptuves, kur pabg tautieiai pavojaus atveju gal t pasislpti. 4. Partizanai turi padti susirasti prieglaud ir pastog nuo iveimo pabgusiems tautieiams, nurodydami ir papraydami patikimus lietuvius. 5. Tie pilieiai, kurie i baims arba blogos valios atsisakys pri glausti besislapstanius pabgusius tautieius, turi bti baudiami visu grie

161

tumu, konfiskuojant vis arba dal turto. Dl pavyzdio vien kit tok nesu sipratl visikai ivyti i nam, jeigu toki atsirast. 6. pareigoti gyventojus teikti prieglaud ir materialin param be sislapstantiems. Kur slygos leidia, organizuoti maisto ir drabui rinkliavas per OS apylinki ir rajon Virininkus bei iaip patikimus lietuvius. 7. Udrausti gyventojams be partizan inios plti bei dalintis i vetj turt, o taip pat pirkti i komunistins valdios konfiskuotus daiktus. 8. T eim turt, kuri visi eimos nariai iveti, perimti partizan reikalams. 9. Kiek slygos leidia, bausti ir be pasigailjimo naikinti visus tuos, kurie prisidjo prie io masinio lietuvik eim iveimo, ir keryti tau tos idavikams. 10. Kuop ir Bri Vadai privalo kaip galint skubiau suteikti Rink tins Vadui inias apie j rajone ivetj ir pabgusi nuo iveimo eim bei eimos nari skaii, bolevik vartotas iveimo priemones ir ateiiai ruoiamus bolevik planus. 11. Ne vliau 10 dien laikotarpyje Bri Vadai komandos keliu turi praneti Rinktins Vadui apie kiekvien br naujai stojus partizan. 12. i instrukcij gauna visi Rinktini Kuop ir Bri Vadai ir OS Rajon Virininkai. Mikinis [paraas] Apygardos Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 26. Originalas. Mainratis.

73. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Rokui ir vyturiui 1948 m. liepos 20 d.

LP VYTAUTO" Apygardos Vadas Nr. 221

Naujapilis, 1948. 7. 20.

Gerb.

p[artizanams] R o k u i i r v y t u r i u i Neperseniai gavau i Tamst laikus, kurie dl ryio nesklandu m ilg laik utruko kelionje. Nors kai kurios inios gana pavluotos, bet k darysi. Juk tam kaltos sunkios slygos. Dabar, kiek patyriau, ryys pa gerjo ir, reikalui esant, galsime daniau susirainti. Glaudesnis bendra darbiavimas mums, ypa iuo metu, yra btinai reikalingas. Dl to stengsi ms, kad jis nebenutrkt. i dien politin padtis yra gana rimta. Kiekviena diena gali atneti mums Laisvs Rytoj. inoma, gal padtis kartais ir atslgs, bet, jeigu ir taip vykt tai vis tiek neilgam. Turint visa tai galvoje, mes turtu-

162

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

mm labiau susikaupti ir daniau pagalvoti, kaip sutiksime laukiam Lais v, pagalvoti, ar esame vieningi ir susiorganizav. Svarbiausia, inoma, ms organizacijos kokyb, bet dar geriau, jei ji bus ir skaitlinga. Jeigu bsime tvirti dvasia ir gauss skaiiumi, tai reikalaujant savo uvargt tei si, visokie trukdymai ir klitys bus lengvai nugalimi. Kiekvienas i ms turime inoti, kad atsiras tip, galbt ir organizuot, kurie mgins mus nu stelbti, t. y. nepriduoti ms krauju ir kaniomis vestai Laisvs Kovai tin kamos reikms arba net ignoruoti. Juk daugelis baltaranki ponaii pasi jus menkuiais, kurie kit sskaiton per daug keliaklupsiavo ir pataikavo prieui. Tokie patriotai" mgins savo silpnum utuuoti visokiais ive diojimais, kartais net pasisavinti ms atliktus darbus. Bdami vieningi, mes vis t umetim lengvai atsikratysime. Aiku, tokie patriotai" per didelio rpesio mums nesudaro. Vi sos tautos, kai kurios bdamos net puslaukins, didiuojasi laisvs kovoto jais -partizanais ir juos tinkamai vertina. Su tokiomis grupelmis, kurios mgins neutarnautai reikalauti kakoki teisi, mes galsime visada susi tvarkyti. Mane labai diugina inia, kad p[artizanas] v y t u r y s vyksta gyventi pas p[artizan] R o k . Dabar turime pamirti tas smulkmenas, dl kuri mes anksiau buvome vienas ant kito nepatenkinti. Ms jgos turi iuo metu jungtis, bet ne skaldytis. Kiekvienas turime jausti pareig ir net atsakomyb u ms susiorganizavim. Bet kokie asmenikumai iuo laiku ne vietoje. Dl pareig ir darbo galima irgi draugikai susitarti. A p[artizan] R o k esu numats Apygardos tab. Pasky rim irgi, rodos, esu pasiunts. Aiku, ios pareigos p[artizanui] R o k u i tiks daugiau ateityje. P[artizanui] v y t u r i u i buvo pavesta laikinai eiti Rinktins Vado pareigas. Jos, aiku, kaip karininkui, geriau tikt p[artizanui] R o k u i . Tas buvo padaryta dl to, kad su p[artizanu] R o k u buvo nutrks ryys. A manyiau, kad abu pasitar ir isiaikin, pasiskirstysite pareigo mis mano norima linkme. Prie Rinktins tabo prisitraukite dar vien kit pajgesn darbinink ir bus puiku. Didesn dmes reikt kreipti OS organizavim. Kiekvieno ra jono Virininkas turi numatyti savo apylinkje rimtesni piliei ar buv[usi] partizan, kurie ateityje, ikilus reikalui, gali bti pakviesti talk. odiu, duoti jiems suprasti, kad priklauso ms organizacijai. reikal prayiau tvarkyti pagal savo nuoir ir iniciatyv. Jeigu Rinktins tabe nra suregistruoti nuo pat Rinktins veik los pradios svarbesni partizanins kovos ir veiklos vykiai, pav[yzdiui], kautyns, pasalos, organizaciniai laimjimai, reikt visa tai padaryti. Ma tot, bt archyve vaizdas, kas nuveikta. Nuoraas bt reikalingas ir Apy gardos tabui. Ms Srities Vadas p[artizanas] a l g i r i s yra numatomas

163

Vyr[iausi] Vadovyb atstovauti ms sriiai. Visi buv nesklandumai m s tarpe baigti. kart tiek. Siuniu nuoirdiausius linkjimus ir sveikinimus Jums ir Js Kovos Broliams. Skms ir Aukiausiojo palaimos darbuose ir ygiuose. Mikinis [paraas] Apygardos Vadas.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 42,1. 6. Originalas. Mainratis.

74. iaurs-Ryt Lietuvos partizan kovos dalini vad, vadovybs nari ir atstov sskrydio protokolas 1948 m. rugpjio 4 d.

IAURS-RYT LIETUVOS PARTIZAN KOVOS DALINI VAD IR ATSTOV SSKRYDIO P R O T O K O L A S 1948 m. rugpjio mn. 14 d. Vorutoje vyko iaurs-Ryt Lietuvos Parti zan kovos dalini vad ir atstov sskrydis. Sskrydyje dalyvavo RLP Srities Vadas Brolis A L G I R I S , Vytauto Apygardos Vadas Brolis M I K I N I S , Algimanto Apygardos Vadas Brolis A R N A S , Didiosios Kovos Apygardos B Rinktins tabo Virininkas Brolis D I E D U K A S . Sskryd atidar Srities Vadas Brolis algiris. Atidarydamas sskryd pada r pareikim: Srities Vadu esu paskirtas BDPS Komiteto Vyr[iausios] Vadovy bs sakymu 1947 m. sausio mn. 2 d. Kadangi tuo metu BDPS Komitetui vadova vo dr. J. A. Markulis-Erelis-Narutaviius, kaip visiems dabar jau inoma, yra tau tos idavikas, tad, laikydamas jo veikl ms kovos reikalui neteist, savo skyrim irgi skaitau neteistu. Tuo remdamasis, bendros kovos labui, nuo eit Srities Vado pareig atsisakau. Atsisakydamas i Srities Vado pareig, sskrydiui pirmininkau ti silau Algimanto Apygardos Vadui Broliui arnui. Brolis arnas, sutikdamas sskrydiui pirmininkauti, sskrydio sekreto rium pakviet Vytauto Apygardos Vad Brol Mikin ir technikuoju sekretorium Algimanto Apygardos tabo Virinink Brol Skirmant. Sskrydio dalyvi svarstyta: Srities egzistencijos ir centralizacijos reikalas. Nutarta: dl Srities egzistencijos ir jai vado irinkimo sskrydiui pirminin kaujantis Brolis arnas padar pareikim: R Lietuvos partizaninis sjdis iaugo Vytauto ir Algimanto Apygard sudt. Didiosios Kovos Apygardos Vadovybei pakliuvus tautos idaviko dr. Ere lio rankas, B Rinktinei ivengus idavikiko darbo pasekmi ir pareikus nor bendradarbiauti su Algimanto Apygarda /l947 m. spalio mn. 28 d. Algimanto Apygardos ir DK B Rinktins vadovybi nuo BDPS K[omite]to atsisakymo nu tarimas/, randu, kad i dviej Apygard ir DK B Rinkt[ins] bendram veikimui ir skmingai ms kovai Sritis btinai reikalinga.

164

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

ioje Srityje partizaniniam sjdiui likti vieningu pirmuoju organizatorium ir vadu laikau Brol algir. Jis i atskirai veikusi kovos dalini suorganizavo Vytauto Apygard ir jai skmingai vadovavo iki 1947 m. balandio mn. 19 d., t. y. iki buvo sudaryta R Lietuvos Partizan Sritis. Kad j skyr Srities vadu Erelis, tegali reikti tik vykusio fakto patvirtinim. Atsisakym Brolio algirio nuo Srities Vado pareig dl to, kad jis oficialiai toms pareigoms skirtas tautos idaviko Erelio, laikau broliku pasielgimu, bet tai, kad skiriant Brol algir srities vadu niekas apie Erelio idavikik veikl neinojo, tad atsisakym i Srities vado pareig laikau netiksliu. Imant dmesin Brolio algirio kaip organizatoriaus ir vado sugebjimus, ma nau, kad Srities labui jo atsisakymas nepriimtinas. Sskrydio dalyviai Broliui arnui vieningai pritar, tuo numat Srities bti num kartu ir pageidavim, kad pirmasis Srities organizatorius ir jos vadas ir toliau Sriiai vadovaut. Brolis algiris, sutikdamas bti Srities Vadu, pasil, kad sk mingai Srities veiklai bt sudaryta pilnai veiksminga Srities vadovyb. Sskrydio dalyviai, pritardami Srities Vado nuomonei, nutar, kad Srities Vadas sudaro Srities tab su karins ir politins plotms bei dalies virininkais. Srities apimtis - Vytauto Apygarda rinktini sudtyje: Tigro, Lito, Lokio; Algimanto Apygarda Rinktini sudtyje: arno, aliosios, Kunigaikio Margio / sutrum[pintai] K. Margio/. Prie ios Apygardos pasilyta ir B... apskrityje] vei kiantiems kovos daliniams prisijungti. iuo reikalu padaryti atatinkamus ygius su tiko Srities vadas. Skaitant DK B Rinktin oficialiai prisidjusi prie RLP Srities, jos sutari m bendradarbiauti su Algimanto Apygarda, 1947 m. spalio mn. 28 d. dl forma laus sijungimo Brolis Diedukas padar pareikim: Didiosios Kovos Apygarda sudaryta i Didiosios Kovos Rinktins, kurtos ir vadovautos Brolio alio Velnio, i Brolio Plieno Kovos Dalini, Perkno Brolijos ir kt. maesni kovos vienet. Apygard sudar A ir B Rinktins. Idaviko Markulio-Erelio takoj kliuvus Apygardos A Rinktins Vadovybei, paslaptingo mis aplinkybmis uvo DK Apygardos krjas Brolis aliasis Velnias ir jo artimieji bendradarbiai. A Rinktins Vadas Uosis, perjs legal gyvenim dabar atsto vauja Apyg[ardos] Vad B Rinktin, gavusi i Apygardos kelis sakymus, kad aprpint kovotojus dokumentais, 1946 m. pabaigoje gavo griet sakym suteikti Apygardai inias apie ryio postus ir ginkl sandlius. Ryio pareign turjo bti praneta gyvenviets, pavards ir slapyvards. Rinktins Vadui Broliui Plienui tai vykdyti atsisakius, o Apygardos Vadui grietai, net grasinant atatinkamomis sankcijomis, pakartotinai i ini reikalau jant, kilo tarimas. Susitikus su Algimanto Apygardos Vadu Broliu arnu, isigel bjus nuo Markulio idavysts ir bganiu i Vilniaus, galutinai buvo sitikinta DK Apyg[ardos] klastingumu ar per j klastai veikiant. To paskoj B Rinktin su Apygarda ryius nutrauk ir reikia noro prisidti prie RLP Srities veikimo. Sskrydio dalyviai, susipain su Did[iosios] Kovos Apygarda ir jos nueitu keliu, nutar:

165

Ms kovai aliojo Velnio asmuo yra per daug prasmingas, tad jis i ms kovos inykti negali. B Rinktinei ivengus klastos pasekmi tuo laikyti j igelb jusi ir aliojo Velnio pastangas - Didiosios Kovos idj. Kadangi B Rinktin savo gyvenimu rod piln pajgum savistoviam veikimui, tad j ir laikyti Didio sios Kovos pagrindiniu vienetu Apygarda, o jos vadovybApygardos vadovy be. Tad Srities sudt DK B Rinktin eina kaip Didiosios Kovos Apygarda, pradioje vienos Rinktins sudtyje. Apsvarsius Vyties Apygardos Vado Brolio ygaudo rat Nr. 8 sl[aptai] 1948 m. birelio mn. 26 d. Algimanto Apygardos vadui dl ios Apygardos vadovybs pageidavimo prisijungti prie Srities, sskrydio dalyviai nutar, kad Vy ties Apygard tada Srit priimti, kai galutinai nutrauks visus santykius su Ereliniu BDPS ir stoj imui Srit paduos formal pareikim. Rinktins apimtis: Nepriklausomos Lietuvos laik apskritis. Srities pavadinimas: Karaliaus M i n d a u g o Sritis /sutrumpintai] K. Mindaugo Sritis/, slaptavardis - K A L N /K/. Vietov - V O R U T A. 1. Srities Vad renka Apygard Vadai. 2. Srities pareignus /vadovybes/ pasirenka Srities Vadas, tvirtina Apy gard Vadai. 3. Rinkimai ir tvirtinimai atliekami paprasta bals dauguma. 4. Apygard Vad posdiams pirmininkauja Srities Vadas su sprendia muoju balsu. Sritis leidia savo organ Auktaii Kova. Iki bus paskelbtas ms kovos statutas, Apygardos tvarkosi j apimtyje nu sistovjusiais nuostatais. Sis protokolas suraomas 7-se egzemplioriuose, pasiraomas vis sskry dio dalyvi ir tvirtinamas Algimanto tabo antspaudu. Vien protokolo egz. gauna Srities Vadas, Apygard Vadai iniai ir vadovautis, po vien Vytauto ir Algimanto Apygard archyvuose ir vienas egz. pasiuniamas Vyr[iausiai] Vadovybei. Nuoraus Rinktini Vadai siunia Rinktini Vadams ir Srities Vadas savo nuoira. Sskrydio Pirmininkas, Algimanto Apygardos Vadas /pas[ira]/ a r n [a s]128 [be parao] Karaliaus Mindaugo Srities Vadas /pas[ira]/ a l g i r i s [be parao] Didiosios Kovos Apyg[ardos] tabo Virininkas /pas[ira]/ D i e d u k a s [be parao] Sskrydio Sekretorius, Vytauto Apygardos Vadas /pas[ira]/ M i k i n i s [be parao]

128

Sunyks tekstas.

166

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjio mn.

Sskrydio technikas sekretorius - Algimanto Apygar[dos]129 technikasis sekretorius /pas[ira]/ S k i r m a n t a s [be parao] A. V. V o r u t a , 1948. 8. 4. Nuoraas tikras Krivaitis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 6-7. Originalas. Mainratis.

75. Karaliaus Mindaugo srities vado, Vytauto, Algimanto apygard vad ir Didiosios kovos apygardos tabo virininko sskrydio protokolas 1948 m. rugpjio 4 d.

[Nuoraas]130 L [.. P Karaliaus Mindaugo S r i t i s V o r u t a , 1948 m. rugpjio mn. 4 d. Srities Vado, Vytauto, Algimanto Apygard Vad ir Didiosios Kovos Apygardos tabo Virininko sskrydio Protokolas Svarstyta Vyriausios] Vadovybs sudarymo klausimas. Nutarta: Sskrydio dalyviai, iirj Lietuvos pogrindio Vyriausios] Vadovybs sche m BDPS Prezidiumo Pirmininko Gintauto parau patvirtint apsvarst vairi Apy gard bei kit kovos dalini nuomones rado, kad imant ms kovos pagrindu Apygar d tarp Srities ir Vyriausios] Vadovybi bt lygiagretum. Sskrydio dalyvi vie ninga nuomon, kad Vyr[iausia] Vadovyb pilnai atstoja Srities vadovyb, kai joje Apygardos turi savo pilnateisius Srities vardu atstovus. Ta prasme vadovaudamasi K[araliaus] Mindaugo Sritis Vyr[iausi] Vadovyb ir nutar pasisti du savo atsto vus. Srities Vadas Brolis algiris, kaip Apygard Va[d]133 irinktas vyriausiu Srities vadovu, tuo paiu jis paliekamas ir Srities atstovu Vyr[iausi] Vadovyb. Antruoju atstovu irinktas Erelis-Diedukas, DK tabo Virininkas. Vyriausi Vadovyb Srityje atstovauti numatyta: karinje plotmje - Algi manto Apygardos Vadui, politinje dalyje - Vytauto Apygardos Vadui. Dl Vyr[iausios] Vadovybs prasms ms kovoje K[araliaus] M[indaugo] S[ritis] reikia savo nuomon: /b/131 .]132

129

Sunyks tekstas. Tekstas ibluks ir sunkiai skaitomas. 131 Prirayta ranka. 132 Sunyks tekstas. 133 Sunyks tekstas.
130

167

I tikro alies skausmo ikilo tautos laisvs gyvieji liudininkai - Apygardos. Jos eina per savo atstovus sudaryti Gyvos visos Lietuvos. Tad ia prasme tegalima kalbti ir apie Vyriausi] Vadovyb, per savo egzistencijji tai turi viduje ir usie nyje ir rodyti134. Tam pasiekti pirmoji slyga, kad Vyriausi] Vadovyb - Gyvj Lietuvsudaryt tie, kurie savu krauju iugd tautos gyvuosius liudininkus - Apygardas. venta tiesa, kad ms kovai btinai reikalingi mons su didiu intelektu, ypa jos vadovybje, mes nuoirdiausiai turime sveikinti tuos, kurie savo minti jim suderina su ms kovos dvasia ir ateina kovos tesjimui padti, bet lenkdami galvas iai ventai tiesai, mes neturime umirti to, kas pai kov tautai venta padar. Imant tai dmesin, mes turime sutikti, kad didiausias intelektas yra to, kuris paskui save kitus patraukia, iuo atveju visi prie kovos prisidedantieji turi nusilenkti prie t kurs savo ir didiausiam intelektui pasireikti gavo slygas. Tuo remiantis, Vyriausios] Vadovybs nariais tegali bti ventos kovos pradinin kai ir tsjai, o ateinantieji ne tik did, bet net vent savo intelekt parodys, kai pads vadovui kov tsti, j lengvinti, j teisingai ir prasminti. Anaiptol, kad tai gali kai kas skaityti pavlavimu, tai yra tikras gyvenimas: kai atjusio gyvenimas knu ir krauju bus sujungtas su kovos dvasia, tada jo intelektas tikrai bus jam vadovu ir kovos vadovus. Vyr[iausia] Vadovyb negali bti jokia politin ar partin organizacija, bet tautos vadovas nepriklausom ir pilnai laisv gyvenim. Tiesa, nepriklausom tautos gyvenim mes suprantame tikrai demokratin, tuo laisv tautos gyvenime partij reikm irgi pripastame. Gaunasi, nepartiniais bdami - partijas pripasta me, iuo atvilgiu Vyr[iausia] Vadovyb turi prasminti tiek ms kov kad ir bsi mam laisvam tautos gyvenime, tautos laisva valia per tas partijas, kurios i ms kovos prasms bus iplaukusios, kurios bazuotsi ms kovos prasm, tai yra tokios, kurios ne tik moka laisvas tautas valdyti, bet laisvam gyvenimui sugeba savo gretomis jas i vergijos ivesti. I to seka ir ms kovos atymjimai, te bus medali, ordin ar laipsni pavidalu. Ms tautos kova dl savo laisvs priaugo iki btinumo jai Vyriausios] Vadovybs. Kova tampriai surita su pasiventimu iki pasiaukojimo, kas yra btina aminj taut gyvenime. Tas didus pasiventimas, kuriuo savo kelius grindia lie tuvis partizanas jau keturi metai, tas kilnus aukojimas net savo gyvybs, kad tik tauta gyva bt, ne tik ms tautos kart kartos turi byloti, bet ir monijai privalo pasakyti: tas niekingo galo sulauks, kas mogaus pavergti ijo. Laipsniai bei gar bs enklai ir bus gyva kalba ms kartoms ir visai monijai apie ms tautos garbing keli ir monijos laisv. Dl teistumo bkime tikri, kad ms kova yra ir bus nemari. Jau vien par tizano enklas daug kalbs apie t kuris turs teis j neioti, tuo labiau enklo vert

134

Taip dokumente.

168

Tigro rinktins dokumentai. 1946 m. spalio mn. - 1948 m. rugpjuio mn.

ikels ir tie atymjimai, kurie per kani, per pasiventim, per auk bus pasiekti. Aiku, juos neios ms kovos dalyviai, tad belieka klausimas, kuo remiam savo kov: jei mes kovojam dl savo nepriklausomo valstybs gyvavimo ilaikymo, mes visus laipsnius ir garbs enklus imame Nepriklausomos Lietuvos - konstitucinius, jei ms kova - taut i pavergimo nepriklausom gyvenim vesti, tuokart mes savitai kovai savitus paymjimus ir atymjimus pasirenkam. Tokio klausimo, ar iuos enklus pripains kas ir nagrinti neverta. Jei atsirast panai abejoni, atsivelgiant ms kovos ventum, per j t didi auk ant tvyns nepriklauso mumo aukuro sudt, tikrai tauta paklaust abejojanij, kiek jie verti tos alies pilieio vardo, kuri garbingai dl savo laisvs kovoti geba. enklas: jis tegali reikti simbolin ms kovos testoj ry, dl to negali skirstytis uimam pareig ar kitais atymjimais. is protokolas suraomas 7-se egzemplioriuose, tvirtinamas Algimanto Apy gardos tabo antspaudu. Vien egzempliori gauna Srities Vadas, Apygard Vadai iniai ir vadovautis, po vien Vytauto ir Algimanto Apygard archyvuose ir vienas egz. pasiuniamas Vyr[iausiai] Vadovybei. Nuoraus Apygard Vadai siunia Rinktini Vadams ir Srities Vadas savo nuoira. Karaliaus Mindaugo Srities Vadas /pas[ira]/ a l g i r i s [be parao] Vytauto Apygardos Vadas /pas[ira]/ M i k i n i s [be parao] Algimanto Apygardos Vadas /pas[ira]/ a r n a s [be parao] Didios[ios] Kovos Apygardos tabo Virininkas /pas[ira]/ D i e d u k a s [be parao] A. V. Voruta, 1948. 8.4. Nuoraas tikras Krivaitis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 21,1. 8-9. Originalas. Mainratis.

76. Lietuvos partizan Ryt grups tabo sakymas Nr. 86

LP Ryt Grups tabas Nr. 95

sakymas Nr. 86

Rikiuots sritis Lietuvos partizanai yra gerai organizuota karin organizacija, kurios kova su bolevizmu yra inoma visam pasauliui. Apie ms laimjimus ir pralaimji mus ne kart yra paminjusi usienio spauda. Be to, ms vyriausioji vadovyb turi ryius su usieniu. Anglosaks-amerikiei blokas pradjo organizuoti soviet okupuotuose kra tuose Bendro Demokratinio Pasiprieinimo Sjd". iame Sjdy" privalo daly

169

vauti visos tautos be jokio skirtumo. Mums dabar yra grietai draudiama tarp savs kovoti dl sien, nes taip darydami palengvinsime bolevikams mus paius sunaikinti. Taip pat yra sakyta be tautybs skirtumo visiems partizanams klausyti t vad kurie turi ry su vyriausija partizan vadovybe ir jos yra paskirti vadovauti tam tikriems rajonams. Pasiymjusieji partizanai yra keliami auktesnius laips nius. Mano vadovaujama Grup iki iam laikui turi gerus ryius tik su lenk partiza nais. Tarp j ir ms nra joki nesusipratim. Su gud partizanais, dl nesugeb jimo Ramanovskio vadovauti gud partizanams, ryio visai nra. Be to, pastebta, kad Ramanovskio vadovaujamieji partizanai tyia ifruoja tam tikrus rajonus. Sa kysime, atvedimas berniuko ir palikimas mike. Po to kariuomen vaikiojo po mik itoks elgesys yra ne partizanikas. Reikia laukti garnizono steigimo Kaz nuose. Kai bus garnizonas, tai bus bloga ne tik mums, bet ir jiems patiems. Todl sakau: 1. Nuo io sakymo paskelbimo dienos Ramanovski i baltgudi ir prie jo esani lenk partizan grupels vado pareig atleidiamas ir grietai spjamas klausyti naujo vado nurodym bei sakym. 2. Gud ir lenk grupels vadu nuo ios dienos skiriu partizan Mi 3. Partizan Mi paauktinu jaunesnio puskarininkio laipsn. 4. Grupels vadui Miai palaikyti ry su manimi [...]135 pai viet per kuri jis gaus laik 5. sakym perskaityti visiems partizanams. A js savo prieais neskaitau. Js blogai elgiats dl to, kad jums blogai vadovaujama. Taip pat ir Ramanovski nelaikau prieu. A noriu, kad jis pasitaisyt ir sijungt bendr kov prie komunistus. Jeigu js io statymo nevykdysite, js pirmiausia pakenksite sau: prasidjus karui netursite ryio ir bsite paiekomi. Po karo bsite baudiami kaip plikai. Jeigu js tyia ifruosite tam tikrus rajonus, tai mes pradsime ifruoti tas vietas, kur js gyvenate. O tas vietas mes gerai inome. Kvieiu susitvarkyti! Kapitonas Dijakomas [paraas] Ryt Grups Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 13,1. 8-9. Originalas. Rankratis.

135

Sunyks tekstas.

170

TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

77. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 2 1948 m. rugpjio 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 20136

sakymas Rinktinei Nr. 2 Eernai, 1948 m. rugpj[io] mn. 5 d. Rikiuots sritis 1. Nuo ios dienos pradjau eiti 3-ios Tigro Rinktins vado pareigas. Laikinai js Rinktins vado pareigas OS Virininkas p[artizanas] vyturys gro prie savo tiesiogini pareig. Pagrindas. 1946. 9. 10 paskyrimo ratas Nr. 53. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas io sakymo ispausdinta................................................................... 2 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas........................................................ 1 egz. b/ Lieka tabe..................................................................1 egz. Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 1. Originalas. Mainratis.

78. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 3 1948 m. rugpjio 23 d.

Nuoraas Slaptas - org.

136

Prirayta ranka.

171

LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr.17137

sakymas Rinktinei Nr. 3 Eernai, 1948 m. rugpjio mn. 23 d. Rikiuots sritis 1. 1946 m. birelio mn. buvau sutiks N mike tuo laiku jus rinktins vado pareigas p[artizan] Karijot. Su juo dl bendradarbiavimo susitarti nepavy ko dl jo keisto supratimo apie rinktins organizavim. Isiskyrme susitari mo nepasiek. Esant tame rajone daugumai partizan, juos suorganizavau ir kadangi ita grupuot buvo skaitlingiausia, negu kuri kita gyvavusi venio ni apskrityje], j laikiau pagrindu ir pavadinau Ryt grup". Tuo reikalu esu ileids sakym. Ryt grup" iimtinai laiksi mikuose. krimo dien partizan skaiius buvo apie 70 moni. [2] 138 Nuo io sakymo dienos paskelbimo Ryt grup" pavadinimas nustoja ga lioti, o visi partizanai sijungia LP 3-ios Tigro" Rinktins sudt.

/pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas io sakymo ispausdinta................................................................... [...]139 I j gauna: a/ Apygardos tabas........................................................ [...]140 b/ Lieka tabe.................................................................. [...]141 Nuoraas tikras Pakalnis [paraas] LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1.2. Originalas. Mainratis.

79. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 5 /VS/ 1948 m. rugsjo 1 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 15 sakymas Rinktinei Nr. 5 /VS/ Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 1 d.

137 138 139 140 141

Prirayta ranka. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

172

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Rikiuots sritis 1. Rinktins tabas sudaromas sekanios sudties: be Rinktins vado pareig einu rikiuots skyriaus ir operatyvinio skyriaus virinink pareigas. 2. Nuo . m. rugsjo mn. 10 d. vyturiui eiti 3-ios Tigro" Rinktins vado pavaduotojo pareigas. Pagrindas. 1948. 9. 1 paskyrimo ratas Nr. 9. 3. vytur tvirtinu 3-ios Tigro" Rinktins Organizacinio Sektoriaus Virininko pareigose. Pagrindas. 1946. 11.5 Vytauto" Apygardos vado sakymas odiu. 4. Nuo . m. rugsjo mn. 10 d. Dagiliui eiti 3-ios Tigro" Rinktins valgybos skyriaus Virininko pareigas. Pagrindas. 1948.9. 1 paskyrimo ratas Nr. 10. 5. vyturiui ir toliau eiti 3-ios Tigro" Rinktins Sp[au]dos-vietimo skyriaus Virininko pareigas. Pagrindas. 1946. 12. 10 Tigro" Rinktins vado sakymas odiu. 6. Nuo . m. rugsjo mn. 10 d. Budriui eiti 3-ios Tigro" Rinktins kio skyriaus Virininko pareigas. Pagrindas. 1948. 9. 1 paskyrimo ratas Nr. 11. 7. Nuo . m. rugsjo mn. 10 d. Pakalniui eiti 3-ios Tigro" Rinktins vado Adjutanto pareigas. Pagrindas. 1948. 9. 1 paskyrimo ratas Nr. 12. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas io sakymo ispausdinta.................................................................... 6 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas....................................................... 1 egz. b/ Vir minti pareignai............................................... 4 egz. c/ Lieka tabe..................................................................1 egz. Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 1. Originalas. Mainratis.

80. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Pakalniui 1948 m. rugsjo 1 d.

Slaptas

173

LP 3-ios Tigro Rinktins Pakalniui Bstin Nr. 5142 Paskyrimo ratas 1948. 9. 1. Nuo . m. rugsjo mn. 1 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins Vado adjutantu. Rinktins Vadas Dijakomas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 31. Originalas. Mainratis.

81. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Budriui 1948 m. rugsjo 1 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro" Rinktins Budriui Bstin Nr. 6143 Paskyrimo ratas 1948. 9. 1. Nuo . m. rugsjo mn. 1 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins kio skyriaus virininku. Rinktins Vadas Dijakomas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 32. Originalas. Mainratis.

82. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Dagiliui 1948 m. rugsjo 1 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro" Rinktins Bstin Nr. 7144 Dagiliui

142 143 144

Dokumente taisyta. Dokumente taisyta. Dokumente taisyta.

174

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

1948.9. 1. Nuo . m. rugsjo mn. 1 d. esate paskirtas 3-ios Tigro Rinktins valgybos skyriaus virininku. Rinktins Vadas Dijakomas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 33. Originalas. Mainratis.

83. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas vyturiui 1948 m. rugsjo 1 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro Rinktins vyturiui Bstin Nr. 9 Paskyrimo ratas 1948. 9. 1. Nuo . m. rugsjo mn. 1 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins Vado pavaduotoju. Dijakomas [paraas] Rinktins Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 34. Originalas. Mainratis.

84. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 6 /VS/ 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 19 sakymas Rinktinei Nr. 6 /VS/

Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 5 d. Rikiuots sritis 1. Rinktin dalijama sekanius rajonus, kurie vadinsis pagal ifr: 1 rajonas, 2 rajonas ir t.t. 1. Rajonas venioni valsius, 2. venionli 3. Kaltann 4. Ignalinos 5. Dauglikio 6. Mielagn 7. Adutikio 8. Tvereiaus

175

9. Pabrads 10. Jonikio 11. Svieri apskritis. Nuo ios dienos mintiems rajonams VS Virininkais skiriu sekaniai ir jie vadinsis pagal ifr: pav. 5 rajono VS Virininkas Stumbras" ir t.t. 1. Paberis 1 ir 2 rajon VS Virininkas /Kuopos vad[as]/ 2. ilas 3 ir 4 3. Voldemaras 5 rajono 4. Gaidys 6 5. Puynas 7 6. uolas 8 7. Gailius 11 2. Pabrads ir Jonikio VS Virininkai nepaskirti todl, nes, atrodo, tuose rajonuose nebra aktyvi partizan. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas io sakymo ispausdinta............................................................ 3 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas................................................. 1 egz. b/ Lieka tabe......................................................... 2 egz. Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 6. Originalas. Mainratis.

85. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Voldemarui 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro" Rinktins Voldemarui

Bstin
Nr. 12145 Paskyrimo ratas 1948. 9. 5. Nuo . m. rugsjo mn. 5 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rink tins 5 rajono Veikimo Sektoriaus Virininku /Kuopos vadu/. 5 rajono ribos apima Dauglikio valsi. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 36. Originalas. Mainratis.

145

Dokumente taisyta.

176

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


86. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas ilui 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro Rinktins ilui Bstin Nr. 13146 Paskyrimo ratas 1948. 9. 5. Nuo . m. rugsjo mn. 5 d. esate paskirtas 3-ios Tigro Rink tins 3 ir 4 rajon Veikimo Sektoriaus Virininku/Kuopos vadu/. 3 ir 4 rajon ribos apima Kaltann ir Ignalinos valsius. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 37. Originalas. Mainratis.

87. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Paberiui 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro Rinktins Paberiui Bstin Nr. 14147 Paskyrimo ratas 1948. 9. 5. Nuo . m. rugsjo mn. 5 d. esate paskirtas 3-ios Tigro Rink tins 1 ir 2 rajon Veikimo Sektoriaus Virininku /Kuopos vadu/. 1 ir 2 rajon ribos apima venioni ir venionli valsius. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 38. Originalas. Mainratis.

88. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Gaidiui 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas

146 147

Dokumente taisyta. Dokumente taisyta.

177

LP 3-ios Tigro Rinktins Gaidiui Bstin Nr. 23 Paskyrimo ratas 1948. 9. 5. Nuo . m. rugsjo mn. 5 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins 6 rajono Veikimo Sektoriaus Virininku /Kuopos vadu/. 6 rajono ribos apima Mielagn valsi. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 39. Originalas. Mainratis.

89. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Puynui 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro" Rinktins Puynui Bstin Nr. 24 Paskyrimo ratas 1948. 9. 5. Nuo . m. rugsjo mn. 5 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins 7 rajono Veikimo Sektoriaus Virininku /Kuopos vadu/. 7 rajono ribos apima Adutikio valsi. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79, 1. 40. Originalas. Mainratis.

90. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Gailiui 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro" Rinktins Gailiui Bstin Nr. 25 Paskyrimo ratas 1948. 9. 5. Nuo . m. rugsjo mn. 5 d. esate paskirtas 3-ios Tigro" Rinktins 11 rajono Veikimo Sektoriaus Virininku /Kuopos vadu/. 11 rajono ribos apima vis Svieri apskr[it]. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas

178

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79, 1.41. Originalas. Mainratis.

91. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas uolui 1948 m. rugsjo 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro Rinktins uolui Bstin Nr. 26 Paskyrimo ratas 1948. 9. 5. Nuo . m. rugsjo mn. 5 d. esate paskirtas 3-ios Tigro Rinktins 8 rajono Veikimo Sektoriaus Virininku /Kuopos vadu/. 8 rajono ribos apima Tvereiaus valsi. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 42. Originalas. Mainratis.

92. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 10 /VS/ 1948 m. rugsjo 8 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 22

sakymas Rinktinei Nr. 10 /VS/ Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 8 d. Rikiuots sritis 1Visuomens ir partizan tarpe vidaus tvarkai palaikyti bei operatyviniams veiksmams suaktyvinti - rinktinje yra kuriamas baudiamasis brys. Jo udaviniai ie: a/ visuomens ir partizan tarpe palaikyti vidaus tvark, b/ pravesti operatyvinius veiksmus tuose rajonuose, kuriuose partizan sjdis maas ar jo visai nra, e/ bausti plikus ir idavikus. 2. Baudiamasis brys pamintais atvejais turi teis panaudoti fizines ir mirties bausmes ne partizanams. Prie partizanus reikalingas rinktins vado sutikimas ar teismo sprendimas. 3. Baudiamasis brys tiesioginiai priklauso rinktins vadui. jo sudt eina rinktiniai vyrai. 4. Baudiamojo brio vadu skiriu Diker, pavaduotoju - Bevard.

179

5.

baudiamojo brio sudt eina: Bajoras, ilvitis, Bevardis, Rimkus, Seklys ir Dagilis. Pagrindas. 1948. 3. 28. Vytauto" Apygardos instrukcija Nr. 27. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 9. Originalas. Mainratis.

93. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 8 /VS/ 1948 m. rugsjo 10 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 26 sakymas Rinktinei Nr. 8 /VS/

Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 10 d. Rikiuots sritis 1. I 8-to VS rajono yra iskiriama i apylink, kuri apima sekanius kaimus: Karalyia, Vosinai, Dysna, Piemenys. Ji vadinsis Apylink Bajorai". 2. Bajor Apylinks" brio vadu skiriu partiz[an] Bajor, jo pavaduotoju arn. 3. i apylink tiesioginiai priklausys Rinktins vadui. 4. 8 VS rajono Kuopos vadui inoti, skirstant rajon apylinkes. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 10. Originalas. Mainratis.

94. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 9 /VS/ 1948 m. rugsjo 10 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins

180

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

tabas Nr. 29

sakymas Rinktinei Nr. 9 /VS/ Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 10 d. Rikiuots sritis 1. 3-ioje Tigro Rinktinje yra steigiamas Karo Lauko Teismas" (KLT). Karo Lauko Teismui Rinktins vadas atiduoda u iuos nusiengimus: 1. Paslapties idavim tiesioginiu ar netiesioginiu bdu, 2. ini perdavim prieui tikslu pakenkti partizan sjdiui, 3. U veiksmus, grasanius Lietuvos lojali piliei saugumui, 4. Smoning drumstim dalinio nuotaikos ir kurstym vanag, 5. U nevykdym sakymo ar udt pareig, 6. Kenkimas organizacijai, 7. Umigimas sargyboje ar tarnyboje, 8. Savavalikas pasitraukimas i posto ar tarnybos, 9. Savavalikas pasitraukimas i dalinio, 10. Neblaivum einant tarnybos pareigas, 11. Plikavim ir smurto veiksmus prie moteris, 12. Virininko eidim odiu, ratu, veiksmu, grasinim ginklu, 13. Pasidavim nelaisvn, ir 14. Pasikartojimas stambi nusiengim drausmje. 2. Karo Lauko Teismo sprendimas: iteisinimas arba mirties bausm. /versti/148

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 11. Originalas. Mainratis.

95. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 1 Vytauto apygardos vadui 1948 m. rugsjo 10 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins Vytauto" Apygardos Vadui tabas Nr. 18149 Raportas Nr. 1 1948. 9. 10. . m. rugpjio mn. 5 d. susitikau su p[artizanu] vyturiu, su kuriuo susitarme dl 3-ios Tigro" Rinktins organizavimo. Jis perdav

148 149

Prieraas versti", bet dokumento tsinio nra. Numeris raytas ranka. Dokumente taisyta.

181

visus sakymus bei instrukcijas, lieianias Rinktins organizavim ir Rinktins vado pareigas. Tokiu bdu jis nustojo eiti laikinai Rinktins vado pareigas ir gro prie savo tiesiogini pareig. Tuo paiu a pradjau eiti Rinktins vado pareigas, kurios buvo pavestos anksiau. Pagrindas. 1946. 9. 30 paskyrimo ratas Nr. 53. Rinktins Vadas Dijakomas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 1. Originalas. Mainratis.

96. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1 /VS/ 1948 m. rugsjo 12 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins I n s t r u k c i j a Nr. 1 /VS/ tabas Nr. 11 Lieia: Veikimo Sektoriaus (VS) rajono ir apylinks organizavim 1948.9.12. I. Rajono VS organizavimas. 1. Rinktins vado sakym, instrukcij bei kit reikaling nurodym perdavimui, speciali udavini vykdymui, apylinki bri vad bei partizan informavimui ir j darbo kontroliavimui skiriamas rajono Veikimo Sektoriaus Virininkas - kuopos vadas. 2. Sau pavaduotoju kuopos vadas skiria daugiausiai iniciatyvos, sumanumo parodius brio vad. 3. Kuopos vadas tiesioginiai priklauso Rinktins vadui [ir]150 su juo privalo laikyti nenutraukiam ry ir nustat[ytais]151 laiko tarpais teikti inias apie savo kuopos padt [ir]152 veikl. 4. Kuopa susideda i trij bri. Briais paskirsto [...]153 vadas. Rajono ribos atitinka valsiaus riboms. II. Apylinks VS organizavimas. 1. Apylinks Veikimo Sektoriaus Virininkas yra brio [vadas]154. Apylinks

150 151 152 153 154

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

182

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

ribos 2-3 seninijos. Brio sudtis trys [sky]l55riai. Skyrininkus ir j pavaduotojus skiria brio [vadas]156. Skyrius susideda i ugnies grups ir manevrins [grups]157. Skyriuje 6-9 mons. Taip pat brio vadas pasiskir[ia]158 pavaduotoj. 2. Brio vadas tiesioginiai priklauso kuopos vadui. [Visi]159 partizanai, esantieji apylinkje, vykdo brio vado [nu]160rodymus bei sakymus. Apie savo veikl brio vadas [su]161 teikia inias kuopos vadui. Su apylinks OS Virininku Brio vadas bendradarb[iauja]162 vadovybs sakym ir instrukcij nurodytomis formom[is]163. 3. Bri vadai organizuoja i civili tarpo atsargos [,,Kau]164 tyni trejetukus" bei Kautyni penketukus". Kiekviename trejetuke" bei penketuke" turi bti paskirtas vadas. Visi nesivadina tikraisiais vardais, bet slapyvardmis. Taip pat trejetukai" ar penketukai" vadinti pagal ifr: pav., trejetukas Stumbras, penketukas" aibas ir t. t. Penketuk" ar trejetuk" galima vadinti tos grupels vado slapyvarde, kol bus nurodytas atskiras ifras. III. Bendri nurodymai 1. Trejetuk" bei penketuk" organizavimas turi praeiti kuo slapiausiai. Tesiino vienas kit tik trejetuko" ar penketuko" ribose. Trejetukai" bei penketukai" savo tarpe ryio nepalaiko ir vienas kito neino. Brio vadas asmenikai palaiko ryius tik su trejetuk" ar penketuk" vadais bei j pavaduotojais. Pagrindas. 1946. 6. 30 Vytauto" Apygardos instrukcija Nr. 35. Pastaba. Iraus, lieianius bri organizavim pateikti bri vadams. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 13. Originalas. Mainratis.

155 156 157 158 159 160 161 162 163 164

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

183

97. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15 /VS/ 1948 m. rugsjo 15 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 32 sakymas Rinktinei Nr. 15 /VS/

Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 15 d. Rikiuots sritis 1. Nuo . m. rugsjo mn. 20 d. Sekliui eiti prie 3-ios Tigro Rinktins tabo ir prie drauge besibazuojanio dalinio sanitaro pareigas. 2. Sanitarui sigyti reikalingiausi vaist bei tvarsi. 3. Rimkus, Seklys, Dagilis, ilvitis yra skiriami ryininkais prie Rinktins vado. Vyresnysis - Rimkus. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 15. Originalas. Mainratis.

98. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 16 1948 m. rugsjo 20 d.

Slaptas - org. Nuoraas LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 24 sakymas Rinktinei Nr. 16 /OS/ Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 20 d. Organizacin sritis
1.

Rajon ir Apylinki OS Virininkai privalo kaip galint skubiau suteikti Rink tins OS Virininkui inias apie j rajone ar apylinkje ivetj ir pabgusi nuo iveimo eim bei eimos nari skaii, bolevik vartotas iveimo priemones ir ateiiai ruoiamus planus. 2. Rajon ir Apylinki OS Virininkai privalo skubiai praneti Rinktins OS Virininkui ar vietos partizan kuopos vadui, kiek yra j rajone ar apylinkje pabgusi nuo iveimo vyr norini stoti partizan eiles.

184

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

3. Rajon ir Apylinki OS Virininkai privalo surayti savo rajone ar apylinkje visus asmenis, kurie yra partizan bausti, paymint dat, vard, pavard, ami, lyt, tautyb ir kokia bausme baustas /mirtimi, muimu ir 1.1./ 4. Rajon ir Apylinki OS Virininkai privalo surayti savo rajone ar apylinkje visus asmenis, kuriuos bolevikai aretavo ar nuud u slapst[ymsi] [...]166 , palaikym ryi su pa[rtizan]167ais ir [...]168 aretavimo bei nuu dymo bd, dat, [var]169 d pavard, ami, lyt, tautyb ir gyvenamj viet. 5. Rajon ir Apylinki OS Virininkai privalo urayti savo rajone ar apylinkje visus asmenis, kurie trukdo Lietuvos atstatymo darb, kenkia partizaniniam sjdiui, paymint j nusikaltimo laipsn, vard, pavard, ami, lyt, tautyb ir gyvenamj viet. 6. Rajon ir Apylinki OS Virininkai privalo skubiai suteikti Rinktins OS Vir ininkui inias, kiek galima tiksliau, koks skaiius j rajone ar apylinkje yra vyr, galini neioti ginkl. 7. Rajon OS Virininkai privalo susipainti su savo rajono kuopos vadu tikslu bendradarbiauti organizuojant atsargos dalinlius - trejetukus" ar penkiu kes", taip pat partizan aprpinimo reikaluose. Susipainti arba ry palaikyti su reikalingu kuopos vadu galima per mane. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas /pas[ira]/ vyturys [be parao] Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta.................................................................... 10 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas........................................................1 egz. b/ Rajon OS V[irinin]kams......................................... 8 egz.170 c/ Lieka tabe................................................................. 1 egz.171

165 166 167 168 169 170

171

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. prirayta ranka. Prirayta ranka.

185

Nuoraas tikras172 Pakalnis [paraas]


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 14. Originalas. Mainratis.

99. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 14 /VS/ 1948 m. rugsjo 20 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 28

sakymas Rinktinei Nr. 14 /VS/ Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 20 d. Rikiuots sritis

1. . m. rugsjo mn. 4 d. ujs ant pasal uvo 8-to rajono kuopos vadas uolas. Pagrindas. Partizan praneimas odiu. 2. Partizan Jakut nuo tos pat dienos skiriu 8-to rajono kuopos vadu. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 17. Originalas. Mainratis.

100. Tigro rinktins tabo raportas Nr. 2 Vytauto apygardos vadui 1948 m. rugsjo 22 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 18173 Vytauto" Apygardos Vadui

Eernai, 1948 m. rugsjo mn. 22 d. Raportas Nr. 2 Virilos laipsniui gauti pristatau emiau ivardintus partizanus: 1. Puynas, apie 55 met[us] am[iaus], tarnavs caro armijoje eilinio laips-

172 173

Prirayta ranka. Numeris raytas ranka. Dokumente taisyta.

186

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

nyje, jis ir dvi jo dukterys buvo ryininkais, dl ko buvo priversti ieiti partizanus. Partizanauja nuo 1945 m. vasaros; sumanus, narsus, energin gas ir pavyzdingas partizanas. Paskutiniu metu paskirtas kuopos vadu. 2. Bajoras-gims 1925 m., tarnavo bolevik antrosios okupacijos metu lietuvi divizijoje, 1944 m. iem dezertyravo ir nuo to laiko partizanauja. Drsus, sumanus, pavyzdingas tiek partizaniniame gyvenime, tiek visuo mens tarpe. Paskutiniu metu skirtas brio vadu. 3. Paberis - apie 28 met[us] am[iaus], vokiei okupacijos metu tarnavo lietuvi policijoje, pabgo Vokietij, i ten gro paraiutinink radistu 1944 m. iem. Nuo to laiko ir partizanauja. Drsus, sumanus partizanas. Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu. Vyresnio puskarininkio laipsniui gauti pristatau emiau ivardintus parti zanus: 1. Voldemaras - gim[s] 1910 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu. 2. ilas - gim[s] 1922 m., tarnavs Lietuvos kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu. 3. Gailius - gim[s] 1922 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu. 4. Dagilis - gim[s] 1923 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. 5. Dikeris - gim[s] 1923 m., tarnavs lietuvikoje divizijoje, dezertyravo 1944 m. iem nuo to laiko ir partizanauja. 6. Seklys -gim[s] 1920 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. 7. Budrys-gim[s] 1910174 m., tarnavs lenk kariuomenje, vliau lietu vikoje divizijoje, dezertyravo 1945 m. pavasar, nuo to laiko partizanau ja. Paskutiniu metu skirtas Tigro" Rinktins kio Virininko175 pareigoms eiti. 8. Jovaras - gim[s] 1914 m., tarnavs kariuomenje, partizanauja nuo 1945 m. Paskutiniu metu skirtas rajono OS Virininko pareigoms eiti. 9. Kadugys - gim[s] 1911 m., tarnavs lenk kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. 10.sas - gim[s] 1910 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m.

174 175

Dokumente taisyta. Neaiku - 1910 ar 1920 metais. Taip dokumente. Matyt, praleistas odis - skyriaus.

187

11. Rimkus - gim[s] 1919 m., tarnavs lietuvi kariuomenje, vliau lietu vi batalionuose vok[iei] okupacijos metu, partizanauja nuo 1944 m. 12. arnas - gim[s] 1918 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. Jaunesnio puskarininkio laipsni [ui]176 gauti pristatau emiau ivardintus par tizanus: 1. Bevardis - gim[s] 1926 m., tarnavs lietuvikoje divizijoje, dezertyravo 1944 m. pavasar, nuo to laiko partizanauja. 2. ilvitis - gim[s] 1919 m., tarnavs lietuvi savisaugos daliniuose, parti zanauja nuo 1944 m. 3. Pakalnis-gim[s] 1922 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. Paskutiniu metu skirtas Rinktins vado adjutantu. 4. Pipiras-gim[s] 1930 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1946 m. 5. Dagilis - gim[s] 1920 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. 6. Dobilas - gim[s] 1917 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. 7. Staniulis-gim[s] 1907 m., tarnavs lenk kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. 8. Genys - gim[s] 1914 m., tarnavs lenk kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. 9. Indnas - gim[s] 1918 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. 10. Baravykas - gim[s] 1923 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1945 m. 11. Dysnaitis - gim[s] 1911 m., tarnavs kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. 12. Tarzanas - gim[s] 1918 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. 13. ermuknis - gim[s] 1911 m., tarnavs kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. 14. Uosis-gim[s] 1918m.,netamavskariuomenje,partizanaujanuo 1944m. 15. Lubinas - gim[s] 1914 m., netarnavs kariuomenje, partizanauja nuo 1945 m. 16. Kalnelis - gim[s] 1922 m., buvs vok[iei] okupacijos metu policijoje,

176

Sunyks tekstas.

188

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

pabgo Vokietij ir gro desantu 1944 m. iem, nuo to laiko partiza nauja. Eina raj[ono] OS V[irinin]ko pareigas. 17. Erktis - gim[s] 1910 m., tarnavs lenk kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. 18. Jakutis - gim[s] 1904 m., tarnavs kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. Paskutiniu metu skirtas kuopos vadu. 19. Gaidys - gim[s] 1920 m., tarnavs kariuomenje, partizanauja nuo 1944 m. 20. Litas-gim[s] 1922 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1944 m. 21. Mikasiukas - gim[s] 1925 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1945 m. 22. Barzdnas - gim[s] 1910 m., kariuomenje netarnavs, partizanau ja nuo 1944 m. Grandinio laipsniui gauti pristatau emiau ivardintus partizanus: 1. Erelis - gim[s] 1913 m., tarnavs vok[iei] okupacijos metu policijoje, partizanauja nuo 1944 m. 2. Karklas - gim[s] 1925 m., kariuomenje netarnavs, partizanauja nuo 1948 m. 3. Alpukas-gim[s] 1919 m., netarnavs kariuomenje, partizanauja nuo 1948 m. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 2-3. Originalas. Mainratis.

101. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas rinktins partizanams 1948 m. rugsjo 27 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro Rinktins RINKTINS PARTIZANAI! Bstin Nr. 33 Lietuvos partizanai yra karin organizacija. Ji remiasi ir vadovaujasi kariniais statymais bei statutais. Todl jos statymai yra grieti, bet ir teisingi. Kiekviena organizacija, jeigu ji tik drausminga, turi pasisekimo. Mes, Lietuvos partizanai, tsiame pernelyg nelygi kov su labai iauriu ir nekultringu prieu, todl mes ypa turime bti drausmingi. Tik bdami drausmingi, tessime nelygioje kovoje. Kovodami jau nebe pirmus metus, gerai matme, prie ko priveda

189

nedrausmingumas bei neklausymas vad. Daugelio auk bt buv maiau, jeigu mes btume buv drausmingesni. Dabartinis momentas ypa reikalauja i ms drausmingumo ir susiklausymo. Dabartin tarptautin padtis teikia mums daug diuginani vili. Kiekvienu momentu mes galime bti reikalingi bendroje kovoje prie komunizm, reikalingi atstatant Laisv Lietuv! Reikia, mes iuo laiku esa me labai reikalingi, mes turime isilaikyti. Isilaikyti mums pavyks tik tada, jeigu mes bsime drausmingi. Baigdamas noriu spti partizanus, kaip karins organizacijos na rius, bti drausmingais, klausyti jums udt vad bei virinink sakym bei nurodym. Nepaklusnieji ir nusiengusieji partizanikiems drausms nuosta tams bus baudiami vis statym grietumu. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas Eernai, 1948. 9. 27. Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 97,1. 9. Originalas. Mainratis.

102. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15 /VS/ 1948 m. spalio 2 d.

Slaptas - org. Nuoraas LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 62 sakymas Rinktinei Nr. 15 /VS/ Eernai, 1948 m. spali mn. 2 d. Rikiuots sritis

1. . m. spali mn. 2 d. kario mirtimi uvo 3-ios Tigro Rinktins valgybos skyriaus Virininkas, taip pat KLT narys Dagilis. Pagrindas. Partizan praneimas odiu. 2. Nuo tos pat dienos Sekl skiriu 3-ios Tigro Rinktins valgybos skyriaus Virininku. Pagrindas. 1948. 10. 2 paskyrimo ratas Nr. 60. 3. Partizan Gen skiriu 3-ios Tigro Rinktins Karo Lauko Teismo nariu. Pagrindas. 1948. 10. 2 paskyrimo ratas Nr. 61. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas

190

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 20. Originalas. Mainratis.

103. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 19 1948 m. spalio 5 d.

Slaptas - org. Nuoraas LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 57 sakymas Rinktinei Nr. 19/OS/

Eernai, 1948 m. spali mn. 5 d. Rikiuots sritis 1. Nuo . m. spali mn. 5 d. 3-ios Tigro" Rinktins 8-to rajono Organizacinio Sektoriaus pareignais ir apylinki OS virininkais skiriu emiau ivardintus asmenis: 1. 8-to rajonoOS Virininko pavaduotoju Dovydait177 , 2. Partizan rmimo vedju Putin, 3. ini rinkju Mnul, 4. 1-mos Apylinks OS Virininku Gaudent, 5. 2-tros Vilin, 6. 3-ios Merk, 7. 4-tos Grigali 8. 5-tos Bijn, 9. 6-tos Laukn, 10. 7-tos Ring, 11. 8-tos Grini, 12. 9-tos Girdvil, 13. 10-tos Ilg, 14. 11-tos Sauln, 15. 12-tos Donat. Pagrindas. 1948. 7. 1 8-to rajono OS Virininko paskyrim ratai Nr. 34, 36, 38,39,40,41,42,43,44,45,46,47,48,49, 50. 2. 1. 8-to rajono 1-mos Apylinks OS Virininko patikt[iniu] il, 2. 2-tros Laukut,

177

Prirayta ranka.

191

ne jei su vil ko mo jei


riu

nu tai

E Nu
LYA, f. K-

102. Tig

irgel, Oel, 5-tos Vilgn 6-tos er, 7-tos Jurg, 8-tos viesuo! 9-tos Puyn, 10 -tos Klev, 11 -tos Alksn, 12. 12 -tos Diemed Pagrindas. 1948. 9. 19 8-to rajono OS Virininko paskvrimas ratu. 3. 1. 8-to rajono OS Virininko ryininke Vil, " " " 2. ibut, " " " irn, 3. ryininku " " " " Tom. 4. Pagrindas. 1948.7. 1 8-to rajono OS Virininko paskyrim ratai Nr. 51 53,54. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas /pas[ira]/ vyturys [be parao] Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta...................................................................4 egz I j gauna: a/ Apygardos tabas.......................................................1 egz b/ 8-to rajono OS V[irinin]kas.................................... 1 egz c/ Lieka tabe.................................................................2 egz Nuoraas tikras178 Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 16. Originalas. Mainratis.

3. 4. 5.

" " " " 6. 7. " " 8. 9. " 10. " " 11. "

" " " " " " " " " "

3-ios 4-tos

" " " " " " " " " "

" " " " " " " " " "

" " " " " " " " " "

" " " " " " " " " "

LP 3 Tigro: ta Nr.

sk Pa N Vi Pa Pa Pa

104. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Sekliui 1948 m. spalio

Slaptas

178

Prirayta ranka.

192

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn. LP 3-ios Tigro Rinktins Sekliui Bstin Nr. 60 Paskyrimo ratas 1948. 10. 5. Nuo . m. spali mn. 2 d. esate paskirtas 3-ios Tigro Rinktins valgybos skyriaus Virininku. /pas[ira]/ Dijakomas [paraas] Rinktins vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79, 1. 44. Originalas. Mainratis.

105. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Geniui 1948 m. spalio 5 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro Rinktins Geniui Bstin Nr. 61 Paskyrimo ratas 1948. 10. 5. Nuo . m. spali mn. 2 d. esate paskirtas 3-ios Tigro Rinktins Karo Lauko Teismo nariu. /pas[ira]/ Dijakomas [paraas] Rinktins vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 45. Originalas. Mainratis.

106. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 15 /VS/ 1948 m. spalio 8 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 56 sakymas Rinktinei Nr. 15 /VS/

Eernai, 1948 m. spali mn. 8 d. Rikiuots sritis 1Dl sklandesnio apsirpinimo maistu bei apranga sakau visiems partizanams iuos daiktus sigyti auk ar rekvizicijos bdu tik savo rajone. Kitame rajone rinkti iuos daiktus galima tik su rajono kuopos vado leidimu. Taip elgdamiesi mes nepadarysime blogumo kit rajon partizanams.

193

2. Atsitikimuose, kai keleto rajon partizanai gyvena vienoje vietoje-reikalingais daiktais apsirpina savo rajonuose. reikal tvarko visos stovyklos vadas.
3. Atsitikime, kai vieno rajono partizanai gyvena ne vienoje vietovje, reikalingais daiktais apsirpina savo apylinkse arba pagal atskir kuopos vado patvarkym. 4. 6-tas, 7-tas ir 8-tas rajonai palieka taip, kaip buvo mano prajusi iem patvarkyta. Tokiu bdu ir iais metais Bajor" apylink i 8-to rajono maitinimosi ir aprangos atvilgiu iskiriama. Kuopu vadams vadovauti ir vvkdvti. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas io sakymo ispausdinta...................................................................10 egz. I j gauna: a/Apygardos tabas........................................................ 1 egz. b/ Kuop vadai...............................................................7 egz. c/ Lieka tabe.................................................................2 egz. Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 21. Originalas. Mainratis.

107. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 20 1948 m. spalio 20 d.

Slaptas - org. Nuoraas LP 3-ios Tigro Rinktins tabas Nr. 58 sakymas Rinktinei Nr. 20 /OS/

Eernai, 1948 m. spali mn. 20 d. Rikiuots sritis 1. Rajon OS Virininkai privalo pasirpinti, kad visai patikimi OS nariai skubiai rengt dl 2-3 asmen kelias visikai slaptas slptuves. Slptuvs bus panaudotos partizan reikalams tik tam tikrais atvejais, pav., ligos ar sueidimo metu ir t. t. Slptuves paruous praneti Rinktins OS Virininkui. 2. Rajon OS Virininkai privalo pasirpinti, kad OS nariai, kuriems leidia slygos, skubiai paruot partizanams bent vien nauj aprangos daikt, btent: pirtines su dviem pirtikais /didiuoju] ir rodom[uoju]/, megztinius

194

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

ir baltinius. Rajon OS Virininkai mint aprang privalo atsisti Rinktins tabui esamu ryio keliu. Pastaba. Labiau pasiymjusius aukotojus bei rinkjus atymti. 3. Rajon OS Virininkai privalo praneti Rinktins OS Virininkui, kiek yra kiekvienam rajone OS nari, paymint slapyvardes ir pareigas. 4. Atsilik Rajon OS Virininkai privalo skubiai baigti skirstyti rajonus apylinkes ir apylinki OS Virininkus ratu pristatyti Rinktins OS Virininkui tvirtinti. 5. Visi OS nariai, kiek tai jiems yra prieinama, privalo intensyviai rinkti, pirkti arba kitaip igauti: a/ ginklus, audmenis, granatas, sprogstam mediag ir kitokius karikus reikmenis bei aprang, b/ vaistus, tvarstom mediag ir kitokias gydymo priemones, c/ raymo bei dauginimo priemones ir j dalis, d/ bet koki raom mediag, e/ radijo ir jam naudojamas elektros priemones, f/ bet koki dabar galiojani asmens dokument, paymjim komandiruoi ir kitoki nauding rat upildymo pavyzdius, neupildytus blankus /jei galima - geriau su antspaudais ir uspaustais tampais/, g/ vairi asmens dokument paymjim komandiruoi ir kitoki nauding rat upildymo pavyzdius, jei ne - tai nors tamp antspaud bei para pavyzdius. Pastaba. Rajon OS V[irinin]kai privalo surinktus daiktus atsisti Rinktins tabui. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas /pas[ira]/ vyturys [be parao] Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta.................. I j gauna: a/ Apygardos tabas b/ Rajon OS Virininkai c/ Lieka tabe.................. Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 17. Originalas. Mainratis.

10 egz 1 egz. 8 egz. 1 egz.

195

108. Tigro rinktins 6-os kuopos 1-o brio vado Kairio raportas kuopos vadui [1948 m., ne anksiau kaip spalio 20 d.] 179

Forma B LP 3-ios Tigro" Rinktins 6-tos kuop[os] 1 b[rio] vadas Nr. 2 1948 m. spal[io] mn. ... d.

Slaptas Kuopos v a d u i

Raportas

Praneu Tamstai, kad . m. spali mn. 20 d. N kaime susidrme su N. miestelio istrebiteliais. Laike kautyni buvo umuti 3 istrebiteliai, 4 sueisti. Ms nuostoli nebuvo. /pas[ira]/ Kairys [be parao] l-mob[rio] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 26. Originalas. Mainratis.

109. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 2 1948 m. spalio 24 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Nuoraas Tigro" Rinktins I N S T R U K C I J A Nr. 2 t a b a s Nr. 59 Lieia: valgyb. 1948. 10. 24. valgyba skirstosi : a/ valgyb ir b/ kontrvalgyb. valgyba yra ini rinkimas apie prie ir kontrvalgyba yra ini rinkimas apie savuosius. valgyba: 1. valgybos skyriaus Virininkas privalo sekti prieo kariuomens judjim, judjimo krypt, dislokacij, kokia kariuomens ris, kokia dalis, jos skaiius ir koki jos artimiausi udaviniai. 2. Sekti prieo kariuomens moralin stov. ia svarbs prieo kareivi vienoki ar kitokie isireikimai partizan, tarybins santvarkos atvilgiu.

179

Datuojama pagal dokumento turin.

196

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

3. Sekti komunistinio elemento ir tarybins administracijos tarnau toj moralin stov; kaip jie atlieka tarnybines pareigas ir kaip jie pasitiki tarybine santvarka. 4. Stengtis susiriti ir igauti ini i prieo kariuomens, ypa i vadovaujanio personalo, i komunistinio elemento, i tarnauto j, tarnaujani vairiose staigose. Visos inios, ar jos bt i savivaldybins staigos, ar i karinio pobdio staigos, gali bti vienodai svarbios. Taiau pirmoje eilje turi rpti susiriti su karinmis staigomis, kaip tai: vojenkomatais180, NKVD bei mi licijos staigomis, istrebiteliais, tabais bei j skyriais. 5. Visuomet ir visur stengtis valgybos tinkl iplsti kuo plaiau siai ir tankiausiai, o ypa Rinktins ribose. Naudotis patikimais agentais bei pranejais. 6. Jeigu pavykt susiriti su asmenimis, kurie randasi kitos Rinkti ns ribose, tai tokius asmenis suriti su Rinktins valgybos sk[yriaus] Virininku, kurios ribose randasi minti asmenys. 7. Seka ir registruoja prieo siautim, j pavartotas iaurumo prie mones prie partizanus ar civilius gyventojus. 8. Seka prieo piktadarybes, kaip tai: iaurumas, plikavimas, vei kimas partizan vardu, persirengimai ir t.t. 9. Prieo propaganda ir jos bdai: mitingai, susirinkimai, raudono sios gurguols ir j taka gyventojams. 10.Tarybin spauda, jos vert bei taka. Kontrvalgyba: 1. Sekti visus agentus bei nipus, skundjus ir pranejus. Jie da niausiai bus i civili gyventoj tarpo, usiregistravusieji partiza nai ir kiti. Gali pasitaikyti idavik ir i aktyvij partizan tarpo. 2. Registruoti visus idavikus bei nipus, kurie kenkia partizaniniam sjdiui ar gyventojams, palaikantiems mint sjd. 3. Registruoti nubaustus idavikus vienokiomis ar kitokiomis baus mmis. 4. Registruoti ivetuosius Sibir, susodintus kaljim, nuudytus. Paymti gyvenamoji vieta, pavard, vardas, amius, lytis, data, skaiius; taip pat sudegint ki skaiius; prieastis, data, vieta. 5. Sekti pogrindio spaudos tak gyventojams. 6. Visuomens moralinis stovis. Koki tak daro gyventojams prieo siautjimai, iveimai, udymai. 7. Gyventoj atsiliepimai partizan atvilgiu.

180

Karinis komisariatas (rus.).

197

8. Koki tak daro gyventojams blogas partizan elgesys, girtuok liavimas, plikavimas, isiifravimas. Bendri nurodymai: 1. valgybos sk[yriaus] Virininkas veikimo rib neiri, taiau sa vaime aiku, pirmoje eilje turi rpti tinkamas sekimas jam tie sioginiai priklausanio rajono plote. 2. valgybos sk[yriaus] Virininkas turi stengtis kuo labiausiai lai kyti paslapt pats ir to reikalauti i savo bendradarbi. 3. Turi ypating dmes kreipti atsargum; inoti, kad prieas ir pats stengiasi susiriti ir mus sunaikinti. Tam tikslui leidia vairius ryininkus ir vadus. Tui susitikim vengti. Tegu prieas savo nor su mumis bendradarbiauti rodo darbais, o ne noru susitikti. I j reikalauti mums nauding ini, globos ms eimoms, reikaling priemoni ir pan. 4. valgybos sk[yriaus] Virininkas privalo nesigailti nei darbo, nei ygi vir pamintiems udaviniams atlikti. Visos priemons, kurios gali patarnauti Lietuvos nepriklausomybs atkrimui, bus geros. 5. inias paruoti taip, kad jos prie kiekvien 1 ir 15 galt patekti Apygardos v[algybos] skyri. /pas[ira] Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas /pas[ira] Pakalnis [be parao] Rinktins Vado adjutantas Nuoraas tikras vyturys [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 8 ,1. 1-2. Originalas. Mainratis.

110. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Nr. 3 Vytauto apygardos vadui 1948 m. spalio 28 d.

LP Nuoraas 3-ios Tigro Rinktins Vado Apygardos Vadui Nr. 1948 m. sp[alio] mn. 28 d. Raportas Nr. 3 Praau Tamstos sutikimo pakeisti pavadinim 3-ioji Tigro" Rinktin" 4-toji Rinktin". Tuo paiu - Eernai" Urubeis". Pagrindas tas, kad mintas Rinktins pavadinimas jau nuo senai yra inomas prieui, be to, turdama Rinktin pavadinim turjo daug nepasisekim ir nesklandum.

198

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Dijakomas [paraas] Rinktins Vadas


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 6 . Originalas. Rankratis.

111. Lietuvos partizan tabo poskyrio gud reikalams virininko Kadugio ratas Orlovui 1948 m. spalio 31 d.

LP tabas Nr. 2 1948 m. spal[io] mn. 31d.

Orlovui!

Vado pavestas, praneu Tau, kaip paskirtam gudik partizan vadui, sekan t: Amerikoje yra susikrs Gud Komitetas", kurs veikia, kad po busimojo karo Baltgudija bt nepriklausoma su savo 13 milijon gyventoj valstyb. is Komi tetas" glaudiai bendradarbiauja su kit taut pavergt atstovais. Ypa is Gud Komitetas" artimai veikia su Amerikoje esania Lietuvos vyriausybe. Kaip anks iau, senovje, lietuviai veik ivien su gudais ir sukr didiul valstyb, kuri tssi nuo Baltijos jros iki Juodj jr taip dabar to paties prieo smaugiami, nuoirdiai bendradarbiauja ir stengiasi ateity bti laisvi. Savaime aiku, gud pastangos su kurti nepriklausom valstyb nepatinka ypa lenkams, kurie vl nort ateity val dyti nema dal Gudijos. Tik vis gud vieningumas ir bendros pastangos leis gy vendinti Gud Komiteto", esanio Amerikoje, siekim Todl kiekvienas gudas io Komiteto11 yra kvieiamas sijungti kov ne tik prie komunistus, bet ir prie kiekvien kurs nort ateity valdyti Gudij. Todl js, busimieji gudikosios partizankos vadai, turite padti Gud Komitetui" gyvendinti jo usibrtus tikslus. Lie tuva nei anksiau, nei dabar neturi Gudijos atvilgiu grobuonik tiksl. Su kiekvie nu, kurs kovoja prie bolevikus ar siekia laisvs, Lietuva yra pasiruousi nuoir diai dirbti ir vieni kitiems padti. I ia seka: mes privalome veikti irgi suderintai, vieni prie kitus nekovoti, nes tuo palengvinsime tik ms prieui. Be to, tarp ms privalo bti nuolatinis ryys, kad galtume praneti jums, kas jums reikalinga inoti. Ms vyriausybs sakyta mums veikti sutartinai. Todl pirmiausia turi praneti, ar sutinki bti gudik partizan vadu. Gavs laik apie tai kuo skubiausiai pranek. Vyr[esnysis] puskarininkis Kadugys [paraas] Poskyrio gud reikalams virininkas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 72,1. 3. Originalas. Rankratis.

199

112. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Tigro rinktins vadui 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos Vadas Nr. 305

Naujapilis, 1948. XI. 1.

Slaptas TIGRO Rinktins V a d u i Atsakydamas Js pasiteiravim Nr. 29 dl Js turim ryi bei santyki su gud bei lenk partizanais, galiu praneti sekant: Labai malonu, kad kova prie komunizm vedama visose pavergtose tautose. Bt domu suinoti, ar Js sutinkamieji partizanai turi kok nors supratim apie organizacin veikim ir ar jie turi bet kok ry su auktesnmis instancijomis, ar su kitomis grupmis. Jeigu jie neturi jokio ryio su organizuotais vienetais, tuomet ms pareiga yra padti jiems susiorganizuoti ir suteikti jiems visokeriop param. Ypa gud - baltarusi partizanams reikalinga iaikinti j organizuotos kovos reikm. I usienio gaunamomis iniomis, Baltarusij irima kaip kovojani taut, kuriai, atjus isilaisvinimo valandai, bus suteikta laisv ir nepriklausomyb. Aktyviai kovojantieji gud partizanai gals daug kuo prisidti prie Baltgudijos valstybs atkrimo. iuo metu usienyje stengiamasi sukurti regionaliniai valstybi blokai, sugrupuojant taip pat ir iuo metu pavergtas tautas. Regionalinje politikoje didel vaidmen vaidina lenkai, kurie nori savo takos sfer traukti Lietuv ir Baltarusij. Ms politiniai veikjai usienyje stengiasi atsikratyti ios lenk kuriamos regionalins sferos ir nori sudaryti Pabaltijo taut regionalin blok. Pabaltijo taut regionalin sfer turt sijungti ir baltarusiai, nes lenk politin taka jiems nieko gero neada. Pasitaikius progai, baltarusi partizanams reikt visa tai iaikinti ir stengtis su jais bendradarbiauti. Su lenk partizanais taip pat reikt palaikyti glaudius ryius, nes jeigu jie gali sudaryti ryius su savo auktesnmis instancijomis, tai tas padt mums susiriti su lenk pogrindio virnmis, gauti domi informacij ir pagyvinti ms veikl. Jeigu ie gud ir lenk partizanai yra pavieniai, besislapstantieji nuo komunistinio teroro ir neturi jokio supratimo apie organizacin veikl, galima bt laikinai juos priimti savo glob, parodyti organizuotos veiklos teigiamsias puses ir padti jiems susiorganizuoti. Labai bt svarbu gauti tikslesni ini apie iuos lenk ir gud partizanus, apie j galvosen, apie kovos tikslus, apie j gausum ir panaiai. Toki svarbi ini ir tokio tarpusavio bendradarbiavimo i ms reikalauja Vyr[iausia] Vadovyb ir Usienis. Tokiu bdu Js atliktumte gana svarb udavin.

200

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn. Skubiai lauksiu tuo reikalu ini i Js. Mikinis [paraas] Apygardos Vadas Adjutantas [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 42,1. 9. Originalas. Mainratis.

113. Vytauto apygardos vado Mikinio ratas Tigro rinktins vadui su priedais 1948 m. lapkriio 2 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s Nr. 304

Naujapilis, 1948. XI. 2. TIGRO Rinktins V a d u i

Labai diugu, kad Js po ilgo iekojimo susitvarkte ir pradjote darniai bei vieningai dirbti bendros kovos labui. Js atlikti darbai organiza cinje srityje, ileisti sakymai bei instrukcijos yra didelis naas ms kovoje dl Laisvs. Dabar susidaro vaizdas, kad Js vadovaujamoji rinktin yra stiprus ir organizuotas kovos dalinys, kuris tiek iuo metu, tiek imuus Lais vs Rytui, gals pilnai atlikti savo udavin. Malonu, kad Js, pamir visus buvusius nesklandumus, mts iniciatyvos, kuri mes visa irdimi sveikina me. Tikiuosi, kad ir ateityje mes nuoirdiai bendradarbiausime ir visuomet dalinsims pasiektais laimjimais bei informacijomis. Kartu prisiuniame Jums Apygardos sakymo nuoraus dl Js rinktins partizan paklimo auktesnius laipsnius. Pas mus yra priimta, kad pristatant paklimui, bt tiksliai nurodyta, kuriam briui bei kuopai pristatomas pakelti partizanas priklauso arba kokias pareigas eina. Js raporte to nebuvo, todl pasitenkinome tik abstrakiu nurodymu. Kiekvie nam pakeltam partizanui mes praneame itrauka, kurios pavyzd siunia me ir Js iniai. Linkiu geriausios skms kovoje ir ygiuose. Mikinis [paraas] Apygardos Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12, 1. 19. Originalas. Mainratis.

201

114. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s Nr. 302

SAKYMAS APYGARDAI NR. 20 N a u j a p i l i s , 1948 m. lapk[riio] mn. [l]181d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pareig atlikimu, o taip rodantieji ypating ini ciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, tbtinje ir ne nuilstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudonuosius okupantus, ke liami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius: virilos laipsn: P u y n - Tigro Rinktins 7-os kuopos vad. /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 35. Originalas. Mainratis.

115. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s Nr. 302

SAKYMAS APYGARDAI NR. 20 N a u j a p i l i s , 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pareig atlikimu, o taip rodantieji ypating

181

Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

202

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, tbtinje ir nenuilstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudonuosius oku pantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarinin kio laipsnius: virilos laipsn: B a j o r a s - Tigro Rinktins Bajor a p y links] brio vadas. /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949.1. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 36. Originalas. Mainratis.

116. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s Nr. 302

SAKYMAS APYGARDAI NR. 20 N a u j a p i l i s , 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau i vardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pareig atlikimu, o taip rodantieji ypating iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuose, tbtinje ir nenuilstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudonuosius oku pantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarinin kio laipsnius: virilos laipsn: P a b e r - Tigro Rinktins 1-2 kuopos vad. /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 37. Originalas. Mainratis.

203

117. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s Nr. 302

SAKYMAS APYGARDAI NR. 20 N a u j a p i l i s , 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pavest pareig atlikimu, o taip pat rodan tieji ypating iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuo se, tbtinje ir nepailstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudo nuosius okupantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius: puskarininkio laipsn: Tigro Rinktins 5-tos kuopos vad Voldemar. /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 38. Originalas. Mainratis.

118. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s Nr. 302

SAKYMAS RINKTINEI NR. 20 N a u j a p i l i s , 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pavest pareig atlikimu, o taip pat rodan tieji ypating iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuo se, tbtinje ir nepailstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudo nuosius okupantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius:

204

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

puskarininkio laipsn: i l - Tigro Rinktins 3-4 kuopos vad. /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 39. Originalas. Mainratis.

119. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s N r . 3 0 2

SAKYMAS RINKTINEI NR. 20 N a u j a p i 1 i s, 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pavest pareig atlikimu, o taip pat rodan tieji ypating iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuo se, tbtinje ir nepailstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudo nuosius okupantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius: puskarininkio laipsn: Tigro Rinktins 11 -tos kuopos vad G a i l i . /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 40. Originalas. Mainratis.

120. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos

SAKYMAS APYGARDAI NR. 20

205

V a d a s Nr. 302

N a u j a p i l i s , 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pavest pareig atlikimu, o taip pat rodan tieji ypating iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuo se, tbtinje ir nepailstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudo nuosius okupantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius: puskarininkio laipsn: Tigro Rinktins 8-tos kuopos vad J a k u t . /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12, 1. 48. Originalas. Mainratis.

121. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s Nr. 302

SAKYMAS APYGARDAI NR. 20 N a u j a p i l i s , 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pavest pareig atlikimu, o taip pat rodantieji ypating iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuo se, tbtinje ir nenuilstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudo nuosius okupantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius: jaunesniojo puskarininkio laipsn: Tigro Rinktins] 6-tos kuopos vad G a i d . /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas

206

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 55. Originalas. Mainratis.

122. Priedas. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 20 1948 m. lapkriio 1 d.

LP VYTAUTO Apygardos V a d a s N r . 3 0 2

SAKYMAS RINKTINEI NR. 20 N a u j a p i 1 i s, 1948 m. lapk[riio] mn. 1 d.

Rikiuots sritis Remiantis BDPS Prezidiumo Pirmininko 1947 m. rugpjio mn. 10 d. sakymu Nr. 11, emiau ivardintieji partizanai, kautyni dalini vadai ir tab pareignai, pasiymj nepalauiama itverme, asmenine drsa, draus mingumu, sumanumu, tvarkingu pavest pareig atlikimu, o taip pat rodan tieji ypating iniciatyv organizaciniame darbe ir diversantiniuose veiksmuo se, tbtinje ir nenuilstamoje kovoje dl gimtojo krato laisvs prie raudo nuosius okupantus, keliami auktesnius virilos, puskarininkio ir jaunesniojo puskarininkio laipsnius: jaunesniojo puskarininkio laipsn: Tigro Rinktins 1-2 kuopos part[izan] T a r z a n . /pas[ira]/ Mikinis [be parao] Apygardos vadas Itrauka tikra Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949. I. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 63. Originalas. Mainratis.

123. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 21 1948 m. lapkriio 5 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 97 sakymas Rinktinei Nr. 21 /OS/ Eernai, 1948 m. lapkriio mn. 5 d.

207

Rikiuots sritis [] l 82 1. 3-ios Tigro" Rinktins 8-to rajono Organizacinio Sektoriaus Virininkas Aurnas nuo . m. lapkriio mn. 30 d., jam paiam praant, nuo pareig atleidiamas. 2. Nuo . m. lapkriio mn. 30 d. 3-ios Tigro" Rinktins 8-to rajono Organi zacinio Sektoriaus Virininku skiriu buvus 8- o rajono OS Virininko pava duotoj Dovydait. 3. Viliai ir Dariui ir toliau eiti 3-ios Tigro" Rinktins abo ryinink pareigas. Pagrindas. 1948. VII. 10. sakymas odiu ir 1948. 8. 5. paskyrimo ratas Nr. 34. 4. Girnui, Aurunui, Lelijai, Marusiai, Birutei ir Vilties Broliui taip pat eiti 3ios Tigro"Rinktins tabo ryinink pareigas. Pagrindas. 1948. VIII. 5 sakymas odiu ir 1948. XII183 . 1 paskyrimo ratas Nr. 95, 96184. Dijakomas [paraas] /pas[ira]/ Dijakomas Rinktins Vadas vyturys [paraas] /pas[ira]/ vyturys Rinktins OS Virininkas io sakymo ispausdinta:.................................................................. 5 egz. I j gauna: a/ Apygardos tabas....................................................... 1 egz. b/ Rajon OS Virininkai...............................................2egz. c/ Lieka tabe..................................................................2 egz.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 20. Originalas. Mainratis.

124. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui 1948 m. lapkriio 16 d.

182 183 184

Sunyks enklas. Neaiki data - sakymas pasiraytas lapkriio mn. Neaikus skaiius.

208

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

[spaudas: Gauta 1948. XI. 20 d. [Nr.]185] LP 3-ios Tigro" Rinktins 11-tos kuop[os] vadas Nr. 1 1948 m. lap[kriio] m[n.] 16 d.

Slaptas

Rinktins Vadui Raportas Praneu Tamstai, kad mano kuopos bus brio vadai tokie: 1) brio vadas Dagilis. 2) Indnas. 3) Dobiliukas. Su kuriais a galiu bendradarbiauti ir kovoti. (pas[ira]) Gailius [paraas] 11 Kuopos vadas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 29,1. 1. Originalas. Rankratis.

125. Tigro rinktins 7-os kuopos vado Puyno raportas Tigro rinktins vadui 1948 m. lapkriio 16 d.

[spaudas: GAUTA 1948 m. XI mn. 20 d. Nr. 186] LP 3-ios Slaptas Tigro Rinktins 7-tos kuopos vadas Nr. 1 1948 m. lap[kriio] 16 d. Rinktins vadui Raportas Praneu Tamstai, kad mano kuopos bus brio vadai tokie: 1) brio vadas Mikas, 2) brio Litas,

185 186

Sunyks tekstas. Numeris neraytas arba sunyks.

209

3) Barzdnas, su kuriais a galiu bendradarbiauti ir kovoti. (pas[ira]) Puynas [paraas] 7 kuop[os] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 32,1. 1. Originalas. Rankratis.

126. Tigro rinktins 7-os kuopos vado Puyno raportas Tigro rinktins vadui 1948 m. lapkriio 17 d.

[spaudas: GAUTA 1948 m. XI. 20 d. Nr. 187] LP 3-ios Slaptas Tigro" Rinktins 7-tos kuopos vadas Nr. 2 1948 m. lap[kriio] 17 d. Rinktins vadui Raportas Praneu Tamstai, kad i mano grups pasialino Jakutis, Karklas, Aug, gyvena atskirai. (pas[ira]) Puynas [paraas] Kuopos vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 32,1. 2. Originalas. Rankratis.

127. Gailiaus ratas Dijakomui 1948 m. lapkriio 17 d.

P[artizanui] Dijakomui! Norjom nuvykti savo rajonan, bet neinom tos apylinks ir neturim emla pi. Jeigu labai bt reikalinga, tai iaip taip galtume nuvykti. i iem apsigyve nom savo mike visi kartu, tik atsiskyr Gabrutis188, Karklas ir Aug, o mes visi gyvenam vienoj grupj. Jeigu vyksta kokie ginai arba vykiai, reikalinga bt rayti raportas ir duoti

187 188

Numeris neraytas arba sunyks. Kai kur minimas kaip Gabriukas.

210

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

jiems pastab, (pavyzdiui) taip jeigu ivyksta kaiman, apdauo mog ir audo be reikalo, daro visai chuliganikai, u tat, kad nebijo n kokios drausms. Jeigu dalei site man pravesti dienorat ir paymti partizan darbus, ivardinti pavienius ir duoti vie papeikim, kad jie bijot ms sakym ir drausms. A su kuriais partizanais galiu bendradarbiauti, jie nuo mans nesiskiria ir a j neapleisiu iki paskutins dienos. 1948. XI. 17 d. Gailius [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 47,1. 8 . Originalas. Rankratis.

128. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 2 1948 m. gruodio 1 d.

LP 3-ios Tigro Rinktins t a b a s Nr. 99

Slapta - org. Dijakomas [paraas] Tvirtinu /pas[ira]/ Dijakomas Rinktins Vadas 1948. XII. 1. I N S T R U K C I J A Nr. 2 /OS/

Lieia: a/ Rinktins Organizacinio Sektoriaus /OS/ nari drausm. 1. Organizacinio Sektoriaus /OS/ nari drausmei palaikyti prie Rinktins sudaromas Rinktins OS Nari Teismas /ROSNT/. 2. Rinktins OS Nari Teismui atiduoda Rinktins OS Virininkas u iuos nusikaltimus: a/ nesugyvenim ir nedrausmingum kit nari atvilgiu, b/ drausms pabaud nevykdym, c/ pasikartojanius nusikaltimus drausmei, d/ pasitraukim i pareig be tiesioginio Virininko sutikimo ir e/ paslapties neilaikym, jos idavim paaliniams asmenims. 3. Rajon OS Virininkai apie nusiengusius drausmei OS narius tutuojau turi praneti Rinktins OS Virininkui, paymint pareigas ir nusikaltimo laipsn. 4. Rinktins OS Virininkas, gavs praneim, skiria atitinkaniam rajone i OS pareign bei nari tarpo Rinktins OS Teismo Nari sudt, kurie inagrinj byl, sprendim siuni Rinktins OS Virininkui tvirtinti. 5. tab OS pareignai, tai yra ryininkai ir kiti, OS Nari Teismo atvilgiu vad sakymais priskiriami prie atatinkam rinktins OS Nari Teism. 6. Rinktins OS Nari Teismo sprendimai: a/ vieas papeikimas, b/ paalinimas i nari tarpo ir c/ paalinimas i nari ir bylos perdavimas Karo Lauko Teismui.

211

7. Rajon OS Virininkai privalo painformuoti apie i instrukcij visus OS narius. vyturys [paraas] /pas[ira] vyturys Rinktins OS V[irinin]kas Eernai, 1948. XII. 1.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 7,1. 2. Originalas. Mainratis.

129. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1 1948 m. gruodio 1 d.

Slapta - org. LP 3-ios ,Tigro Rinktins t a b a s Nr. 100 1948. 12. 1. Tvirtinu /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas 1948. XII. 1.

1. 2. 3. 4. 5.

1.

2. 3. 4.

I N S T R U K C I J A Nr. 1 Lieia: valgyb. valgyba skirstoma : a1 valgyb ir b/ kontrvalgyb. valgyba yra ini rinkimas apie prie, kontrvalgyba yra ini rinkimas apie savuosius. valgyba: Reikalinga sekti kariuomens judjim, kokia kariuomens ris, skaiius ir koki jos udaviniai. Sekti prieo kariuomens moralin stov; ia svarbs kariuomens vieno ki ar kitokie isireikimai partizan ir tarybins santvarkos atvilgiu. Stengtis susiriti ir igauti i prieo kariuomens, istrebiteli enkavedist vojenkomat ir i tarnautoj mums reikalingas inias. Sekti ir registruoti prieo siautim ir iaurumo priemones, pavartotas prie partizanus ir civilius gyventojus. Sekti prieo piktadarybes: kaip tai iaurumas, plikavimas, veikimas partizan vardu ir t.t. Kontrvalgyba: Sekti visus agentus bei nipus, skundjus, pranejus; jie gali bti i civi li tarpo, uverbuoti usiregistravusieji partizanai ir kiti. Gali bti ir i ak tyvij partizan tarpo. Registruoti visus idavikus bei nipus, kurie kenkia partizaniniam sjdiui ar gyventojams, palaikantiems partizanus. Registruoti nubaustus idavikus vienokiomis ar kitokiomis bausmmis. Registruoti ivetus Sibir, susodintus kaljimus, nuudytus, likviduotus

212

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

5. 1. 2. 3. 4.

ar sudegintus kius, paymint gyvenamj viet, pavard, vard ami, lyt ir dat. Sekti, koki tak daro monms pogrindinis veikimas. Bendri nurodymai: Dalini vadai ir OS Virininkai turi registruoti ar patys valgybos inias, ar paskirti tam darbui tinkam valgybos pareign valgybos veikla turi bti laikoma ko didiausioje paslaptyje. Susiriant bti atsargiems, nes prieas irgi griebiasi visoki priemoni su mumis susiriti ir mus apgauti. Suregistruotas inias prie kiekvieno mn. 1 ir 15 reikalinga pasisti Rinktins tab /pas[ira] Seklys [be parao] Rinktins v[algybos] sk[yriaus] Virininkas

Nuoraas tikras vyturys [paraas]


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 8 ,1. 6 . Originalas. Mainratis.

130. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 21 1948 m. gruodio 1 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 104 sakymas Rinktinei Nr. 21 Eernai, 1948 m. gruodio mn. 1 d. Rikiuots sritis 1. Pasitaiko, kad partizanai, remdamiesi vairiais reikalais, kaip tai: vaist pirkimui, ivetoms eimoms paremti, pirkti ginklus ir pan., reikalau ja pas gyventojus pinig, danai gsdindami arba patys iekodami. Ir tai pasitaiko, kad tokius isiokimus daro pas patikimus partizanams mones ir net j bendradarbius. mons tokiais partizan veiksmais nusiskundia, juos blogai iri ir tas, savaime aiku, gyventojuose neadina mums pa garbos ir meils. Be to, yra partizan, kurie su gyventojais elgiasi labai iauriai. Neretai mua, koliojasi, keikia, vartodami dargi rusikus keiksmaodius. Tas yra labai nekultringa, taip elgiasi tik enkavedistai. Partizanas turi bti mandagus, grietas ir teisingas. Kiekvienu atsitikimu reikia vadovautis klau sant sakym, instrukcij ir, be to, klausyti savo sins. Nemanoma prie kiekvieno partizano pastatyti vyresnj. Esant grupje grietai klausyti vy resniojo sakym.

213

2. Todl sakau su gyventojais elgtis mandagiai, be reikalo nesikar iuoti, nevartoti prievartos ar smurto ir nesikolioti. 3. Visokios rinkliavos yra grietai draudiamos, rinkti pinigus galima tik gavus sutikim kuopos ar brio vado, pagal sra, kuriame turi bti pa ymta suaukota suma. Tokie pinigai negali bti naudojami vieno kurio rei kalui. Juos naudoti vis bendriems reikalams pagal kuopos ar brio vado paskirt. Kuop ir bri vadai tam reikalui turi vesti apyskait. 4. Kuop ar buri vadai, darydami rinkliavas, rinkikais turi paskirti siningesnius, patikimesnius partizanus. Turi bti paskirtas vyresnysis. 5. Draudiamos rinkliavos pavieni partizan ar be kuopos bei brio vado sutikimo. 6. Didesns verts daiktus paimant, iduoti kvitus, kuriuos bus gali ma gauti pas kuopos ar brio vad. 7. Apsirpinama auk ir rekvizicij keliu. 8. Visi, kurie rinks pavieniui pinigus ar be leidimo, bus skaitomi pli kais ir bus baudiami pagal Partizan Drausms Nuostatus". Be to, nemo k elgtis su gyventojais partizanai nebus keliami auktesnius laipsnius. 9. sakym gauna visi dalini vadai ir rajon OS Virininkai ir j paskelbia partizanams. Dijakomas [paraas] /pas[ira]/ Dijakomas Rinktins Vadas vyturys [paraas] /pas[ira]/ vyturys Rinktins OS Virininkas.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 6. Originalas. Mainratis.

131. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1948 m. gruodio 1 d.

LP 3-ios Tigro Rinktins Vado

Apygardos V a d u i

214

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn. Nr. 5/94 1948. XII. 1.

Raportas Praau Tamstos tarpininkavimo, kad plan, kuriame yra suymi mos vietovs, kurias bus mtomi ginklai bei audmenys, bt trauktos ios vietovs, kuriose gyvena lietuviai partizanai, btent: Vidi rajonas - Bel monto miko nuosavyb (Pleteri), Pastovio rajonas Varapajevo miko nuosavyb, ir Medilo mikai. Tarp Varapajevo ir Medilo mik eina svarbi geleinkelio magistral: Vilnius-Molodenas-Polockas-Maskva. ie mikai eina i iemi, nuo Breslaujos pietus, iki buvusio prie Lietuvos vokiei okupacijos metu priskirto Svieri rajono. Vidiai taip pat tuo metu priklaus Lietuvai. 1920 m. pagal Kerzono linijminti mikai buvo Lietuvos etnografinse sienose. iuo metu iuose mikuose vieninteliai organizuoti partizanai yra lietuviai. Gudai, kurie yra pavieniai ir j yra nedaug, usiiminja, iimtinai, plikavimu. Lenkai yra ivaiav Lenkij, taip pat yra usilikusi pavieni. Ir vien, ir kit nedaug, neorganizuoti. Praau mint mik prisisti emlapius. Rinktins Vadas Dijakomas [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 7. Originalas. Mainratis.

132. Tigro rinktins vado Dijakomo paskyrimo ratas Aurnui 1948 m. gruodio 1 d.

Slaptas LP 3-ios Tigro Rinktins Aurnui Bstin Nr. 25 Paskyrimo ratas 1948. XII. 1. Tamstai sutikus, nuo . m. gruodio mn. 1 d. esate paskirtas 3ios Tigro" Rinktins tabo ryininku. vyturys [paraas] Rinktins OS Virininkas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 52. Originalas. Mainratis.

133. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 18 /VS/ 1948 m. gruodio 10 d.

Slaptas - org.

215

LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 111

sakymas Rinktinei Nr. 18 /VS/

Eernai, 1948 m. gruodio mn. 10 d. Rikiuots sritis 1. Prie 3-ios Tigro" Rinktins tabo yra steigiami du poskyriai: 1-mas posky rius - gud reikalams ir 2-ras poskyrius - lenk reikalams. 2. 1 -mo poskyrio - gud reikalams Virininku skiriu part[izan] Kadug, 2-ro poskyrio - lenk reikalams - part[izan] arn. 3. Mint poskyri Virininkams sudaryti su gud ir lenk partizanais ry. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas Nuoraas tikras vyturys [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 38. Originalas. Mainratis.

134. Tigro rinktins tabo sakymas rinktinei Nr. 19 /VS/ 1948 m. gruodio 10 d.

Slaptas - org. LP 3-ios Tigro" Rinktins tabas Nr. 112 sakymas Rinktinei Nr. 19 /VS/

Eernai, 1948 m. gruodio mn. 10 d. kio sritis 1. Prie 3-ios Tigro" Rinktins tabo yra steigiamas Trij komitetas". io komiteto tikslas ir udavinys pirmoje eilje remti ivetas eimas Sibir maistu bei apranga. Be to, reikalingos paramos tos eimos, kuri nra kam remti, arba tokios eimos, kurios dl j artimj ar gimini apsileidimo, ar yktumo blogai remiamos ar visai neremiamos. Savas eimas partizanai gali paremti organizuotai: tam tikslui tam tikrais laiko tarpais iam reikalui daryti specialias rekvizicijas arba iskirti reikiam kiek produkt i esamos maisto atsargos. Kitas eimas remiant, reikia j artimiesiems arba iaip tur tingesniems kininkams sakyti pasisti siuntinius pagal duotus adresus, tik rinti, ar pasiunt pagal siuntinio kvit, iduodam pate. 2. Trij komitetan" skiriu pirm[ininku] Bevard, nariais Rimk ir Gen.

216

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

3. Part[izan] Pakaln skiriu Bibliotekos vedju". Jo udavinys - parpinti par tizanams knyg, ssiuvini, paieli. Perskaitytas knygas persisti kitoms grupms. Parpinti tinkamus achmatus. Dijakomas [paraas] /pas[ira]/ Dijakomas Budrys [paraas] Rinktins vadas /pas[ira]/ Budrys Rinktins kio sk[yriaus] V[irinin]kas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 16,1. 39. Originalas. Mainratis.

135. Tigro rinktins tabo pareign ir eilini sraas 1948 m. gruodio 10 d.

Bstin 1948. XII. 10. LP 3-ios ..Tigro" Rinktins tabo pareign ir eilini s r a a s

tabo pareignai ir tabo dalinio partizanai: 1. Dijakomas Operatyvinio sk[yriaus] V[irinin]kas ir Rinktins vadas, 2. vyturys - Sp[au]dos-v[ieti]mo, Rinkt[ins] OS V[irinin]kas ir Rinktins] vad[o] pavad[uotojas], 3. Seklys - valgybos sk[yriaus] V[irinin]kas, 4. Budrys - kio sk[yriaus] V[irinin]kas, 5. Kadugys - gud reikalams poskyrio V[irinin]kas, 6. arnas - lenk reikalams poskyrio V[irinin]kas, 7. Pakalnis - Rinktins vado adjutantas, 8. Dikeris - baudiamojo brio vadas, 9. Bevardis - Trij komiteto" pirmininkas, 10. Bajoras - Bajor" apylinks brio vadas, 11. Rimkus - Rinktins vado ryininkas, 12. ilvitis - Rinktins vado ryininkas. 1-mo rajono p a r t i z a n a i : 1. Paberis - kuopos vadas, 2. ermuknis - eilinis, 3. Tarzanas - 4. Uosis - 5. Lubinas -

217

4-to rajono p a r t i z a n a i : 1. ilas-kuopos vadas, 2. Dysnaitis- eilinis, 3. Staniulis- 4. Jovaras - rajono OS V[irinin]kas. 5-to rajono p a r t i z a n a i : 1. Voldemaras - kuopos vadas, 2. Genys-eilinis, 3. Siaubas (narys), 4. Juodvarnis - (narys), 5. Alpukas - eilinis, 6. sas - rajono OS V[irinin]kas, 7. Erelis - eilinis. 6-to rajono p a r t i z a n a i : 1. Gaidys - kuopos vadas, 2. Baravykas - eilinis, 3. Kalnelis-rajono OS V[irinin]kas, 4. X-eilinis, 5. Y - 7-to rajono p a r t i z a n a i : 1. Puynas - kuopos vadas, 2. Litas-eilinis, 3. Mikas 4. Barzdnas - 5. Jupas - 6. Nalait, 7. ibut. 8-to rajono p a r t i z a n a i : 1. Jakutis - kuopos vadas, 2. Karklas - eilinis, 3. Aug. 11 -to rajono p a r t i z a n a i : 1. Gailius - kuopos vadas, 2. Pipiras - eilinis, 3. Indnas4. Dobiliukas - 5. Dagilis. vyturys [paraas] /pas[ira]/ vyturys
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 82,1. 3-4. Originalas. Mainratis.

218

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.


136. Vytauto apygardos vado Mikinio sakymas apygardai Nr. 22 su priedu 1949 m. sausio 25 d.

VYTAUTO Apygardos V a d a s Visai slaptai Nr. 4-8 [Gauta 9. 2. 1949.]189 SAKYMAS APYGARDAI NR. 22 Naujapilis, 1949 met sausio mn. 25 d. Veikimo sritis 1. Mus kaimuose kiekvienoje apylinkje/seninijoje/ raudonieji oku pantai turi reng komunistins spaudos ir literatros skaityklas, bibliotekas, raudonuosius kampelius ir pan. Per ias komunistines skaityklas jie bando skleisti melaging propagand, nuodija tautin smon ir stengiasi palauti tautos pasiprieinim kovoje dl Laisvs. Nors ios tarybins skaityklos m s tautiei tarpe jokio pasisekimo neturi, taiau komunist valdia joms ski ria didel vaidmen ir nuolat giriasi t skaitykl skmingu veikimu. Ji ragina skaitykl vedjus skaityti gyventojams komunistines paskaitas, pumpuoti ko munistin propagand padti pildyti vairius komunist planus ir vilioti lietu vius kolchozin vergij. Per skaityklas raudonieji okupantai nori sukomunistinti kaim kuris iki iolei yra lietuvikumo ir Laisvs Kov tvirtov. Tikslu ukirsti keli plstis komunistinei propagandai ms kaimuose ir parodyti lietuvi tautos pasiprieinim piktiems okupant planams s a k a u : sunaikinti visas kaimuose esanias tarybins spaudos ir literat ros skaityklas, bibliotekas, raudonuosius kampelius ir pan. 2. Masin ir organizuot tarybini skaitykl naikinim pravesti visoj e Apygardoje vienu metu. /Data bus nurodyta prie io sakymo atskirai./ Nu statytu laiku nesunaikintos skaityklos turi bti sunaikintos vliau, laikantis atsargumo, kad nesaugot prieas. 3. Kuop, buri ir grupi vadai i anksto paruoia tiksl savo rajone esani skaitykl sunaikinimo plan ir deda visas pastangas sunaikinti visas skaityklas. tolimesnius rajonus i anksto reikalinga pasisti specialius parti zan dalinlius iam udaviniui atlikti. Neveikli, skaitykl naikinimo ven giani partizan rajonuose skaityklas vis tiek sunaikins veiklesni partizanai.

189

Kampe striai ranka padarytas raas.

219

4.

Skaityklas naikinti reikalinga sudeginant arba suplant portretus, plakatus, kius, tarybin spaud, [...]190 [...]191 tin literatr ir kitok ko munistines id[jas]192 [...]193 lamt. Nekomunistini raytoji, tiek [...]194 [pa]195 saulini klasik, veikalus galima pa[...]196 [...]197 [...]198 tyti sau ar ba idalinti vietos gyve[ntojams]199 5. Skaitykl vedjams ir laikytojams, kuri dauguma yra dori lietu viai, mandagiai ir pilnai reikalinga iaikinti io sunaikinimo tikslus ir prasm, kad paskum jie nesigriebt neapgalvot ygi. 6. Visi daliniai apie jrajonuose sunaikintas ir esanias komunistines skaityklas tuojau pat komandos keliu turi praneti Rinktins Vadui, o Rinkti ni Vadai - Apygardos Vadui. io sakymo nuoraus gauna visi dalini vadai iki Kuopos Vado imtinai. emesniems dalini vadams pranea odiu ir sakym nustatytos datos laiko grietoje paslaptyje. /pas[ira]/ MIKINIS [be parao] /pas[ira]/ BRIEDIS [be parao] Apygardos Vadas -----" Adjutantas Nuoraas tikras Krivaitis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 72-73. Originalas. Mainratis.

7.

137. Priedas prie sakymo Nr. 22 1949 m. sausio 25 d.


S l a p t a i .

Priedas prie sakymo Nr. 22

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. 192 Sunyks tekstas. 193 Sunyks tekstas. 194 Sunyks tekstas. 195 Sunyks tekstas. 196 Sunyks tekstas. 197 Sunyks tekstas. 198 Sunyks tekstas. 199 Sunyks tekstas.
191

190

220

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Perskaiius sidmti ir sunaikinti! Perduoti tik odiu! iam priedui patekus prieui skubiai praneti Apygardos tabui. Masinis ir organizuotas skaitykl naikinimas visoje Apygardoje bus atliekamas 1949 metu vasario mn. 22 d. vakare. Prie nurodyt dat skaityklas naikinti grietai draudiama. NV [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 74. Originalas. Mainratis.

138. Tigro rinktins vado Dijakomo sakymas rinktinei Nr. 2 1949 m. sausio 25 d.

LP Tigro Rinktins Vado Nr. 2

SAKYMAS RINKTINEI NR. 2 /OS/

Eernai, 1949 m. sausio mn. 25 d. Rikiuots sritis 1. sakau visiems kuop vadams ir rajon OS virininkams kuo skubiausiai susirasti po 12 patikimus mones iose vietovse: a/ rajono centre - valsiaus mieste ar miestelyje, b/ banytkaimiuose, c/ prie didesni krykeli ar stambesni judjimo keli ir d/ prie didesni moni susibrimo viet, kaip tai: klub, MTS stoi raudo nj kampeli ir panaiai. 2. Minti asmenys turi bti visais atvilgiais patikimi. 3. J pareiga bus mintose vietose platinti spaud klijuoti atsiaukimus, pra neti svarbesnes inias ir panaiai. 4. Su mintais monmis jokiu budu negalima laikyti ry per ryininkus, per kuriuos ryys laikomas, sakysime, tarp Apygardos ir Rinktins. Tam reikalui susirasti kitus ryininkus. 5. Apie mintus asmenis praneti man, paminint j slapyvardes, gyvenamj viet kok darb dirba ir bd su jais susisiekti. 6. Kuop vadams ir rajon OS virininkams iuo reikalu parodyti plaiausi iniciatyv ir t atlikti kuo skubiausiai.

221

V. Atkreipti ypating dmes slaptum ir atsargum: irti, kad nebt susi rita su enkaved agentais. io sakymo nuoraus gauna: visi kuop vadai, rajon OS virininkai ir Apy gardos tabas. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins Vadas /pas[ira]/ vyturys [be parao] Rinktins OS V[irinin]kas Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 22. Originalas. Mainratis.

139. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas Vytauto apygardos vadui 1949 m. sausio 25 d.

LP Tigro Rinktins Vadas Nr. 3200

Eernai, 1949 m. sausio mn. 25 d.

Slaptas

VYTAUTO APYGARDOS VADUI. Atsakydamas Tamstos rat apie santykius su gud - lenk par tizanais Nr. 305 i 1948 m. lapkr[iio] mn. 1 d. - praneu, kad apie tai esu Tamstai ras savo raporte dl vietovi numesti ginklams bei audmenims, taiau praneu: 1. Gud partizanai. Pastovi bei Vidi rajonuose gudik partizan yra nedaug. Tikrai inome, kad yra du. Jie jokiu organizaciniu darbu neusiima, politik nesigilina ir gerokai plikauja. Naikina visus tuos, kurie jiems kenkia: enkaved agen tus, pranejus ir kitk. Turi ryius ir kartais drauge plikauja su besislapstan iais penkiais lenk partizanais, kurie paprastai prisilaiko Pastovi rajone. Vienas gudikj partizan gana ilg laik gyveno su lietuviais partizanais, konkreiai, mano vadovybje. Vliau a j paskyriau gud parti zan vadu. Palaikme su juo ry ir po to, kai jis su mumis negyveno, taiau jis ms pradjo vengti, kadangi padar Lietuvoje kelet apiplim. mano rat, kuriame klausiau, ar sutinks bti gud partizan vadu ir ar nors pradti organizacin darb - atsaks, kad ateities kare parti-

200

Numeris raytas ranka.

222

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

zanus organizuosi lenkai. Bet konkreiai nieko nepasak: nedav nei tei giamo, nei neigiamo atsakymo. Jam raysiu pakartotinai. 2. Lenk partizanai. Vidi rajone inome penkis lenk partizanus, su kuriais vien ie m drauge gyvenome. Su jais palaikome ry, kartais susitinkame ir drauge pagyvename. Lenk partizanai organizaciniame darbe taip pat nieko neveikia. J vadas yra kakoks kunigas, kurs slapstosi nuo bolevik. Taiau ir tas, matomai, organizuoti nepradeda, nes nieko nebuvo pastebta, kas bt pa nau organizacij. Matomai, laukia patogaus momento ir moni i Lenki jos. Dabar jokio ryio su Lenkija neturi. Bendrai vadovaujasi tais nuostatais, kuriais vadovavosi Armija krajova vokiei okupacijos metu. Rusams u jus, karininkai, kurie buvo iame krate, ivaiavo Lenkij. i grupel, iskyrus mint dvasik, joki ryi su niekuo nepalaiko. Antra grupel, taip pat madaug penki vyr, randasi Pastovi rajone. Su ia grupele turi ryius minti gud partizanai. Abi ios grupels tarp savs ryi neturi. Pirmj grupel a kvieiau sijungti organizacin darb, siliausi padti, taiau jie greiiausiai nepasitikjo ir atsak, kad neturi sakymo i vadovybs. Faktinai mano rato lenk partizanams tikslas - nustatyti, ar jie turi koki nors vadovyb, ar ne. Tuo ir paaikjo mintas dvasikis. Apskritai reikia pasakyti, kad tiek gud, tiek lenk partizanai201, tiek lenkikoji visuomen su mumis palaiko gerus santykius daugiau dl to, kad ms daugiau ir ms privengia. Antraip velnias - palieka velniu"... A juos visus gerai pastu ir apie tai esu truput kitos nuomons, negu, gali mas dalykas, ir p[artizanas] Mikinis. Tuo reikalu a nenoriu klaidinti nei Tamstos, nei vadovybs. Taiau iuo atvilgiu turime bti diplomatai: graiai apie juos nekti, o daryti tai, kas mums reikia daryti. Karo atveju, jeigu mes ia bsime vieninteliai, kurie tursime ry ius ir duosime jiems ginkl, tai mes reikal tvarkysime taip, kaip mums patiks. Antraip - teks isikraustyti. Todl reikt, jeigu tik galima bt, taip paveikti, kad mes tame krate, kurs vokiei okupacijos metu buvo prie Lietuvos srities priskirtas, galtume202 organizuoti ateities partizanus. Juo labiau kad nei gudai, nei lenkai partizanai yra neorganizuoti ir nedirba organizacinio darbo bei su auktesnm instancijom ryio nepalaiko. Dijakomas [paraas] Rinktins vadas

201 202

Prirayta ranka. Prirayta ranka.

223

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 42,1. 13-14. Originalas. Mainratis.

140. Tigro rinktins tabo instrukcija Nr. 1 1949 m. sausio 30 d.

LP ,Tigro Rinktins t a b a s Nr. 9

Slaptas - org. Nuoraas Tvirtinu /pas[ira]/Dijakomas [beparao] Rinktins Vadas 1949. 1. 30. I N S T R U K C I J A Nr. 1 /OS/

Lieia: pogrindins spaudos platinim. 1. Kuop vadai ir rajon OS virininkai, verbuodami pogrindins spaudos platintojus, privalo prisilaikyti i dsni: a/verbuoti i vieningos eimos politiniu atvilgiu; b/ visikai patikimus ir netartinus nuo valdios; e/ ne girtuoklius ir d/ turi bti sumans ir drss. 2. Kuop vadai ir rajon OS virininkai, surad tinkamus slaptos spaudos platintojus /atatinkamose vietose vien- du, pagal 1949 m. sausio mn. 20 d. sakym Rinktinei Nr. 3/, jeigu jie dar nra OS nariai, prisaikdinami ir priimami Lietuvos Partizan Organizacij. 3. Pogrindin spauda daugumoje yra dviej ri: laikratliai ir atsiauki mai. Abiej ri spaudos platinimo tvarka turi bti tokia: Organizacinis Sektorius. a/ Rajon ir apylinki OS virinink pareigoti OS nariai savo nuoira tei kia laikratli ar atsiaukim tik visikai patikimiems pilieiams, OS pa reignams ir nariams. b/ Rajon OS virininkai gaut i Rinktins tabo spaud pasiunia paskir tiems spaudos platintojams. Veikimo Sektorius. a/Kuop ir buri vad pareigoti partizanai savo nuo[zira]203 teikia ge riems ar blogiems pilieiams laikratli atsiaukim atsivelgiant tai, kam spauda yra skiriama. b/ pareigoti partizanai ar savo iniciatyva iklijuoja atsiaukimus atatinka mose vietose.

203

Sunyks odis.

224

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

c/ Kuop vadai gaut i Rinktins tabo spaud pasiunia paskirtiems spaudos platintojams. 4. Pogrindins spaudos platintojai privalo prisilaikyti i dsni: a/ savo nuoira teikia laikratli ar atsiaukim tik visikai patikimiems pilieiams; b/ atsiaukimus prisegti tik tokiose vietose, u kurias nebus atsakomingi geri lietuviai - prie valdik nam, lent, skirt atsiaukimams, kelio ro dykli, telefono ir kilometrini stulp ir t.t.; c/turti skubi prisegimo priemoni- segtuk , viniuk plaiom galvutm ir t.t.; d/ spaud neiotis ir platinti tik blaiviam stovy ir e/ laikytis kuo didiausio atsargumo. 5. Rajon ir apylinki OS virininkai ir kiti OS pareignai, nariai ir spaudos platintojai privalo kuo rpestingiausiai pogrindin spaud slpti - nelaikyti u atvaizd, veidrodi, kiense ir t.t. 6. Stabo ryininkai, kurie palaiko ry tarp Rinktins ir Apygardos, neprivalo dalyvauti pogrindins spaudos platinime. Kuop vadams, rajon OS virininkams vadovautis ir vykdyti - painfor muoti ryininkus, spaudos platintojus ir kitus pareignus. /pas[ira] v y t u r y s [be parao] Rinktins OS V[irinin]kas Eernai, 1949.1. 30.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 7,1. 6. Originalas. Mainratis.

141. Tigro rinktins vado Dijakomo sakymas rinktinei Nr. 3 1949 m. sausio 30 d.

Slaptas - org. LP Tigro Rinktins Vado Nr.8204

SAKYMAS RINKTINEI NR. 3 Eernai, 1949 m. sausio mn. 30 d. Rikiuots sritis Mus pasiek inios, kurios ms nra patvirtintos, kad Tvereiaus valsiuje, btent Guntaunink kaime ir Tvereiuje, buvo sulaikyta moni, kurie platino atsiaukimus Nebalsuokite" ir kitus. Tvereiuje buvs sulaikytas platintojas, kurs trauks i kiens pirtin ir su ja itrauks atsiaukim, o kadangi t

204

Prirayta ranka.

225

pastebjs enkavedistas, tai mintas pilietis ir buvs sulaikytas. Guntauninkuose buv sulaikyta daugiau moni ir vis tai per neatsargum, todl sakau: 1. Kuop vadai, rajon virininkai, ryininkai parinkdami spaudos platintojus turi irinkti tik tinkamus tam reikalui mones. Bet kam platinimo darbo ne pavesti, nes tuo kenkiama, pirmiausia, sau patiems, o antra, partizaniniam sjdiui. Be to, pavedant platinti spaud nurodyti konkreiai, kaip t atlikti ir kur platinti. 2. Ryininkai, kurie palaiko ry tarp Rinktins ir Apygardos, spaud platinti paveda labai atsargiai arba ir visai nepaveda. Galima duoti spaud platinti tik tokiems, kuriais pasitikima taip, kaip pats savimi. Antraip visai neduoti. 3. Kuop vadams ir rajon OS virininkams spaudos platinim tvarkyti pagal mano . m. sausio mn. 25 d. sakym Nr. 2. Tuo reikalu susitvarkyti kuo skubiausiai, kad galima bt ir tolimiausius ukampius aprpinti spauda. Apie sutvarkym praneti man raportu. Danai pasitaiko, kad Rinktins tab ateina vairi pareign ratai, rayti paprastu paieliu. Paprastai ratai kelionje gerokai susiglamo ir tampa ne skaitomi. Todl visus ratus, kadangi tai yra archyvin mediaga, rayti ra alu arba bent chemiku paieliu (mlynu). Be to, visi ratai turi bti pasirayti pridedant laipsn, slapyvard ir pareigas. Pavyzdiui: Virila Puynas, 7-tos kuopos vadas". 5. Tigro Rinktins OS Virininkui ileisti spaudos platinimo reikalu instrukcij. io sakymo nuoraus gauna: kuop vadai, rajon OS virininkai, ryininkai ir Apygardos tabas. /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins vadas Nuoraas tikras Pakalnis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 10. Originalas. Mainratis.

142. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. sausio 30 d.

Slaptas LP Tigro Rinktins Vado

VYTAUTO APYGARDOS V A D U I

226

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Nr. 10205

R a p o r t a s Nr... emiau vardinamus partizanus pristatau puskarininkio

laipsn pakelti: 1. Jaun[esnj] pusk[arinink] Bevard-Trij komiteto" pirminink. 2. Jaun[esnj] pusk[arinink] Jakut- 8-tos kuopos vad. 3. Jaunesnj] pusk[arinink] Pakaln-Tigro rinktins adjutant. 4. Jaun[esnj] pusk[arinink] Mik- 7-tos kuopos brio vad. 5. Jaun[esnj] pusk[arinink] Lit-7-tos kuopos brio vad. Jaunesniojo puskarininkio laipsn pakelti: 1. Grandin Alpuk - penktos kuopos partizan. 2. Grandin Karkl - 8-tos kuopos brio vad. Dijakomas [paraas] Rinktins vadas Eernai, 1949. 1. 30.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 8. Originalas. Mainratis.

143. Tigro rinktins vadovybs atsiaukimas Lietuviai moksleiviai ir mokytojai! 1949 m. vasario 10 d.

LIETUVIAI MOKSLEIVIAI IR MOKYTOJAI! Paskutiniu laiku ms krato okupantai - bolevikai stengiasi kaip galima greiiau palauti lietuvi tautin susipratim, daro nemonik spaudim mokslei vius, versdami juos raytis komjaunimo partij. i judoik umai pasekms yra baisios ir kiekvienam suprantamos. I lietuvio moksleivio jie sugalvojo padaryti budel, kuriam pastatys udavin persekioti ir udyti savo brolius, naikinti visa, kas tautos per itisus amius buvo sukurta, ir atsiadti gyvenaniai tautai brangiausio turto Laisvs, u kuri boiai visais laikais aukojo gyvybes ir liejo krauj. jauno lietuvio moksleivio siel sjama pikto skla ir, kad ji prigyt, nesigailima pinig, grai paad, o kai tas negelbsti, - smurto ir prievartos. Lietuviai partizanai, jausdami save tikraisiais krato eimininkais ir tautos valios vykdytojais, jauia savo pareig perspti dl gresianio pavojaus ir skatina visus moksleivius laikytis kuo didiausio tvirtumo - nesiduoti vedamiems pinkles, tempianias prat. Nesileiskite stumiami purv, kur amiams, nenuplaunamai bus supurvintas Js vardas.

205

Numeris raytas ranka.

227

LP supranta mokslo reikm bei reikalingum, bet jeigu mokslas reikalauja [tok]206 i mog eminani auk ir teistu keliu j o siekti bt nemanoma, tokiu atveju pataria geriau atsiadti mokslo, negu eiti juod mini, kuri laisvei iauus bus ravima kaip mogaus isigimimo gda! Laisvei iauus, tauta daugiau vertins savo vaik, kuris, nors nedaug iman, [bet]207 savo jgas pavent tautos labui /arba nors neveik nieko bl[ogo]208, negu t, kuris, turdamas didesn isilavinim, nujo kasti jai [duob]209 s. Primindami [t]210 baisi gd, koki jus stengiamasi stumti, patariame laikytis kuo didiausio tvirtumo ir lietuviko atsparumo bet kokioms jus palauti siekianioms umaioms. Mokytoj kurie moksleivi gyvenime turi labai daug takos, pareiga yra vi somis pastangomis kovoti su prieo varoma pavergimo propaganda ir ugdyti tvirt lietuvik dvasi. Mokytojai privalo atsiminti, kad jie yra atsakingi u tautos ateit, kad u nesiningus darbus /jei j bus padar/ tauta pareikalaus i j ataskaitos t dien, kurioje ji vs savo diaugsmo diena ir kuri jau nra per toli. LP skatina visus moksleivius bei mokytojus pajusti tikr lietuvio pareig ir dl savo asmenini iskaiiavim neprisidti prie tautos idavik, kartu perspdami, kad tie, kurie nueis tarnauti prieui ir uoliai vykdys j sakymus, bus baudiami kaip savo krato Judai - mirties bausme. CR Vadovyb 1949. D. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1.61. Originalas. Mainratis.

144. Tigro rinktins 8-os kuopos vado Jakuio raportas Tigro rinktins vadui 1949 m. vasario 17 d.

8-tos Kuopos Vadas 1949. II. 17 d. Nr. 3

Ponui Rinktins Vadui Raportas Praneu Tamstai, kad . m. sausio mn. 14 d. Adutikio istrebiteliai,

206 207 208 209 210

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

228

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. 1950 m. birelio mn.

apie 40 moni, krt Pios" mik, stovykl nesurado. Jakutis [paraas] Kuopos Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 31,1. 4. Originalas. Rankratis.

145. Laikinai einanio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas arno sakymas K Nr. 4 /14/ su priedu 1949 m. vasario 28 d.

Nuorao nuoraas KV 1949. II. 28. Nr. 183

S A K Y M A S K Nr. 4 /14/ Org[anizacin] sritis 1. Iki bus paskelbta pagrindiniai ms rezistencijos nuostatai, s a k a u : a/ Sjdio narius vadinti laisvs kovotojais /sutrumpintai LK/, b/ Sjdio narius partizanus vadinti laisvs kovotojais partizanais /sutrumpintai P/, c/ Sjdio OS narius vadinti laisvs kovotojais slapukais /sutrum pintai S/, d/ Sjdio narius - rmjus /NR/, atsargos partizanus - kandida tus, ir laisvs kovotoj biiulius bendrai vadinti Sjdio dalyviais. e/ Sjdio narius - rmjus nuo iol vadinti laisvs kovotoj talki ninkais /sutr[umpintai] T/. 2. Sueistiems laisvs kovotojams partizanams atymti yra vestas ir LAV patvirtintas SUEIDIMO ENKLAS. 3. Uimamosios vietos prilyginimas: a. vadovybs nari: GPV..................................................................... SrV uim[amai] vietai GPSkV, SrV, SrVDV...................................... - ApV SrSkV, SrVDSkV, ApV, ApVDV.................. - RnV ApSkV, ApVDSkV, RnV, RnVDV................ - RjV RnSkV, RnVDSkV, RjV, RjVDV.................. - KpV RjSkV, RjVDSkV.............................................. - KpVpd Kp visuomenininko, Kp kvedio...................... - BrV

b. atskirai veikiani smulkesni org[anizacini] vienet vadovybi nari:

229

Br visuomenininko, Br kvedio.................- Skr uimamai] vietai Sk , Sk ..................................... -Gm c. vadovybi pagalbini pareign: GPVAdj............................................................... - RnV uimfamai] vietai GP PoskV, SrVAdj.......................................... - RjV Sr PoskV, ApVAdj.......................................... - KpV Ap PoskV, RnVAdj......................................... - KpVpd Rn PoskV.......................................................... - BrV Rj PoskV........................................................... - Skr 4. P virinink uimamosios vietos atitinka iuos P laipsnius: Gm - P gr. KpVpd P vr. RnV - P kpt. Skr. - P j. psk. KpV - P j. ltn. ApV - P mjr. BrV - P psk. RjV P ltn. SrV P pik. ltn. Pagrindas. 1, 2, 3 ir 4 LAV ratas Nr. 72 sl[aptas] 49 1. 1. 5. Nuo . m. vasario mn. 28 d. sakau ApV visuose org[anizaci niuose] vienetuose sudaryti tabus - sudtis pagal sakym K Nr. 1 /14/ 14. 6. sakau ApV su sekania siunta ifruotu ratu praneti man apy gardos ribas /apskritims/ Apskritys] Nepriklausomos] Lietuvos laik/. 7. Slaptavardis Plutonas // pakeiiamas Zenitas /Z/. iuo sakau vadovautis ir pildyti. Original pasira arnas [be parao] 1. e. V p. Nuoraas tikras /pas[ira]/ Pga [be parao] 1. e. KVAdj. p. Nuorao nuoraas tikras Krivaitis [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 11,1. 2. Originalas. Mainratis.

146. Priedas prie laikinai einanio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas arno sakymo K Nr. 4 /14/: organizacini vienet ir pareign pavadinim sutrumpinimai 1949 m. vasario 28 d.

Priedlis Nr. 2 prie sakymo K Nr. 4/14/ 1949. 2. 28.

230

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

ORGANIZACINI VIENET IR PAREIGN SUTRUMPINIMAI 1. GPV...............................Ginkl[uot] Pajg tabo Virininkas, 2. Sr...................................... Sritis, 3. Ap....................................Apygarda, 4. Rn..................................... Rinktin, 5. Rj...................................... Rajonas, 6. Kp.....................................Kuopa, 7. Br...................................... Brys, 8. Sk..................................... Skyrius, Skyrininkas, 9. Grn...................................Grandis, Grandininkas, 10. ....................................... tabas, 11. V....................................... Vadas, 12. Sk..................................... Skyrius, 13. SkV..................................Skyriaus Virininkas, 14. VD................................... Visuomenin Dalis, 15. VDV.................................Visuomenins Dalies Virininkas, 16. SkV................................tabo Skyriaus Virininkas, 17. VDSkV............................ Visuomen[ins] Dalies Sk[yriaus] Virininkas, 18. PoskV.............................. Poskyrio Virininkas, 19. Adj................................... Adjutantas, 20. KpVpd..............................Kuopos Vado pavaduotojas.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 11,1. 4. Originalas. Mainratis.

147. Tigro rinktins vadovybs atsiaukimas nipams ir idavikams!" 1949 m. vasario 28 d.

nipams ir idavikams! iandien jau kiekvienam aiku, kad karas neivengiamas. Apie tai jau atvirai rao ir tarybin spauda. Visos pasaulio tautos stojo kovon prie komunizm. Kruvi nasis bolevik viepatavimas baigiasi. Jau pai komunist tarpe jauiama panika ir baim; jie patys mato beartjani prat. Todl grietai perspjame, kad visi nipai ir idavikai, prievarta ar kitokiu bdu bolevik uverbuoti, tai yra inias teikiantieji asmenys, apie tai, kad yra bolevik uverbuoti, tuojau pranetu vietos partizanams. Tie, kurie savo niekik darb slps arba ts ir toliau, bus laikomi lietuvi tautos prieais ir susilauks pelnytos bausms! Imuus laisvs valandai, galbt Js bandysite teisintis, taiau bus per v lu. Negalvokite, kad visa tai Jums pavyks nuslpti ar umaskuoti. Mums yra inomas kiekvienas Js ingsnis, taiau mes tikime, kad Js susiprasite ir laiku atitaisysite savo klaidas.

231

Tie, kurie pames t niekik darb bei laisvu noru prisipains,- nebus bau diami. Todl apsigalvokite ir laiku susitvarkykite, kad paskum netekt gailtis! Tigro Rinktins vadovyb 1949. II. 28.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 98,1. 64. Originalas. Mainratis.

148. Atsiaukimo lenk kalba Rolniku vertimas 1949 m. kovo 2 d.

[Iplatinta Tigro Rinkt[ins] ribose vyturys [paraas]]211 emdirby! Jau artja laikas, kuomet visos tautos, tiek didels, tiek maos, susigrins laisv ir visas emes (vietoves), priklausiusias joms nuo seniausi laik. Visame pasaulyje siviepataus santarv, laim ir gerov. Bolevizmas ir bedievyst bus sunaikinti! emdirby, jokiu bdu nestok kolchoz, nes prarasi kin laisv, ems kio padargus, gyvulius ir tursi badauti. Neklausyk bolevik ir j agitatori melo, o paremk partizan sjd ir kov u laisv. Paruok slptuv sau, maisto produktams ir, esant reikalui, priimk neturint prieglaudos. Tegyvuoja demokratija, moni politins, visuomenins, kins ir tikjimo laisvs! Vadovyb 1949. III. 2.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 72, 1. 7. Originalas. Mainratis.

149. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui 1949 m. kovo 12 d.

LP 3-ios Tigro Rinktins 11-tos Kuop[os] Vadas

Slaptas

211

Kampe striai ranka padarytas raas.

232

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn. Nr. 3 1949 m. kovo m[n.] 12 d. Rinktins Vadui Raportas Praneu Tamstai, kad ms grupj vyko didel nelaim. Rusai krt mik ir surado ms bunker. Visi pasitraukm laimingai, bet tik vie nas Jupas pateko gyvas, o mes kiti buvom isisklaid. (pas[ira]) Gailius [paraas] 11 -tos kuop[os] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 29,1. 3. Originalas. Rankratis.

150. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. kovo 14 d.

LP Tigro Rinktins Vado 1949. III. 14. Nr. 2

Apygardos vadui

Raportas Praneu Tamstai, kad . m. vasario mn. pabaigoje pateko gyvas enkavedistams 6-to rajono OS V[irinin]kas Kalnelis. Band atsiaudyti, ta iau nepavyko: neveik nei automatas, nei pistoletas. inios suteiktos parti zanams ir patikrintos. Tigro Rinktins vadas Eernai Dijakomas [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 10. Originalas. Mainratis.

151. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. kovo 14 d.

LP Tigro Rinktins Vado 1949. III. 14. Nr. 2

Apygardos vadui Raportas Pristatau auktesn laipsn pakelti iuos partizanus: 1. J[aunesnj] pusk[arinink] ilvit, 2. J[aunesnj] pusk[arinink] Gen,

233

3. J[aunesnj] pusk[arinink] Gaid. Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas Eernai


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 12. Originalas. Mainratis.

152. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas Kaip turime kovoti toliau 1949 m. kovo 19 d.

Kaip turime kovoti toliau Svarbiausias ms kovos tikslas - atstatymas Lietuvos valstybs nepri klausomybs. To tikslo siekiame kovodami penktus metus su nelygiu prieu t btin kov. Laike ios kovos patyrme daug skaudi smgi ir, niekam ne paslaptis, kad ms eils gerokai praretjo. Reikia imtis ygi, kad vertingai b simajai kovai partizan likuiai nebt visikai sunaikinti. Tokiu bdu ieina, rei kia aikiai apibrti tikslus, kuri mes norime siekti ir nustatyti tvirt tolimesns kovos charakter, bd. iuo metu mes turime pakankamai jgos, kad galtume sukelti krate didel siautim... Galtume varyti gerokai baims civilinei administracijai, trukdyti susi siekim, pakenkti aprpinimui ir pan. Galtume padaryti nuostoli gyvajai prieo jgai. Viso to rezultate bt stiprus valymas, siautimas, kurio paskoje nukentt partizanai, ms retos eils prarett dar labiau. Be to, nukentt mums palanki visuomen, nes kiekvienas siautimas lygiagreiai palieia partizanus ir visuomen. Ms nuostoliai gali bti neatstatomi, tuo tarpu prieas ms smgius pernet lengvai, nesudarytume didelio rpesio. Mes visi gerai inome dsn: kur kovojama, ten aukos neivengiamos. Tuo tarpu ms eils iuo metu naujais kovotojais beveik nepapildomos. Reikia, juo mes labiau sitrauksime kov, juo ms eils greiiau prarets ir gali ateiti momentas, kai mes liksime visai nereikmingi, nebebsime jga, tinkanti bet kokiems udaviniams. Antra vertus, neirint kokios bt didels ms pastangos, kaip bt didels ms aukos, jos mums greitesnio isilaisvinimo neatne. Reikia, mes savo jgomis laisvs iuo metu isikovoti negalime, todl mes neprivalome statyti sau tikslu iandienin kov ir j mesti visas savo jgas. Taip darydami mes nepasieksime tikslo, kur pradioje usibrme, btent atstaty mas Lietuvos valstybs nepriklausomybs. iandien kiekvienam aiku, kiekvienas jauia, kad pati didioji, pati sprendiamoji kova yra ateity. T mes, partizanai, turi me suprasti tuo labiau ir tai kovai privalome taupyti savo jgas. Sprendiamu mo mentu, atstatant Lietuvos nepriklausomyb, svarbiausiu faktoriumi bus pralietas kraujas ne praeity, bet tas kraujas, kur mes galsime pralieti ateity. Tiek ms prieai, tiek ms draugai skaitysis su mumis tiek, kiek mes bsime stiprs reikia mu momentu. Gal gale, mes savo kov turime derinti su viso demokratikojo pa saulio veiksmais bei kova. Mes aikiai matome, kad visas pasaulis kruopiai ren-

234

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

giasi sprendiamajai kovai. ia jau nebra paslapties. Tik komunistai iuo metu puola keliam revoliucij pavidale. Todl ir mes privalome su visu atidumu ruotis bsimajai kovai, taupyti jgas, kad tai kovai prasidjus mes nepasiliktume nuoaly. Jeigu mes per daug nesileisime ginkluot kov dabar, ateity to mums nieks per daug nepriki, taiau jeigu mes pasiliksime nuoaly ar silpnai prisidsime prie spren diamosios kovos,- to mums nieks nedovanos ir t ne tik visi supras ir pamatys, bet tas mums gali ieiti blog nes iaip ar taip, geriausia yra skaitomasi su tuo, kurs turi ir jgos. O mes to nenorime, mes norime dalyvauti sprendiamojoje kovoje, mes norime reikiamu momentu bti stiprs, kad galtume paremti ms teistus reikalavimus - bti laisviems. Tokiu bdu mes privalome aikiai ir grietai suprasti, kad sunkiausi udaviniai ms laukia ateity. Mes tam momentui turime tinkamai ruotis ir taupyti jgas. Mes blogai manytume apie keleiv, kurs rengdamasis dide l kelion eikvot savo jgas neimintingai, vietoje jas taupyti. Tokiu bdu ir mes imintingai taupykime jgas bsimam, dideliam, lemiamam ygiui, kurs, galimas daiktas, mus itiks greiiau, negu mes manome. Mes turime skaitytis su tuo faktu, kad busimosios kovos vadovai ir organizatoriai bus aktyvs partizanai, o ne kas kitas. Nereikia manyti, kad i kur nors atsiras vadov ir organizatori. Vis dlto nieks nebt taip usigrdins kovoje, kaip i dieninis Lietuvos partizanas. I ia seka, kad nustodami dabartiniu metu partizano, netenkama vertingo vado ir organizatoriaus ateities kare, kai tuo tarpu, kai jo pralietas kraujas ant tvy ns aukuro ateity, atnet ir tvynei daugiau naudos. Todl privalome juo maiau leistis stambesnius kovos veiksmus, kad tuo maiau erzintume prie neiauktu me stambi valym, akcij ir nepatirtume nuostoli. I to, kas trumpai pasakyta, matosi, kokie yra ms tikslai, kuri mes turime siekti. Kokiu bdu mes privalome tsti kov toliau? Ateity mes neprivalome imtis platesnio masto ginkluot veiksm, o turime ribotis vietinio pobdio veiksmais. itokie veiksmai bus: naikinimas nip ir idavik, kurie kenkia ms sjdiui, ir naikinimas vis t, kurie imtsi pakeisti esam padt bolevik naudai. Tai bus vairs organizatoriai, sakysime, kolchoz ir panas. Be to, dar mums teks danai susidurti su prieu atsitiktinai, jo neiekant. Dabartiniu metu, skaitau, i veiksm visikai pakanka. Jau vien dl vis pamint ms veiksm nei prieas, nei visuo men nepajus, kad jau ms nebra. Kad dar mes esame, jaus gerai ir visuomen, ir prieas, o taiau tokiais vietinio pobdio veiksmais iauksime ymiai maesn prieo spaudim ir tuo ivengsime didesni auk. Mes neprivalome statyti sau tiks lu sukelti kak panaaus Graikijos ar Indonezijos pilietinius karus. Reikia inoti, kad iuo metu bet koks mginimas sukelti tokius karus pasibaigt visiku sunaikini mu to, kurs sukelt tok kar Be to, t padaryti neleidia nei ms teritorijos pavir ius, nei geografin ms krato padtis, ir nebdamas ms kratas svarbiu stra teginiu punktu bsimajam karui nesusilauks paramos i kit ali. Tokio karo atve ju btume palikti sunaikinimui ir btume nuslopinti su didiausiu bolevik iauru mu. Tam pavyzdi yra: Gruzijos sukilimas buvo nuslopintas paiu iauriausiu b du. Taigi panaaus tikslo siekdami dar labiau sukruvinsime tvyn ir taip jau gero

235

kai sukruvint, ir reikiamu momentu netursime jgos, kuri laiduot dalyvavim sprendiamojoje kovoje. Mes negalime pasakyti, kaip greitai bus treiasis pasauli nis karas, negalime atspti, kokia bus jo eiga, ir negalime savo likui mesti kov lyg inodami, kad tai jau yra sprendiamas momentas ir kad mes ryt poryt galsi me ramiai gydyti savo aizdas... Antra vertus, mes per daug negalime vaistytis su savo jgomis dar ir dl to, kad neinome, kiek ir koki btent sprendiamu mo mentu tursime prie... O vis dlto geriausia daugiausiai pasitikti savimi, savo jgomis. Utat mes neprivalome ioje kovoje, kuri, kaip minjau, mums laisvs greiiau neatne, prarasti visas savo jgas. Apie ms kovas, ms kanias, apie smurt, kurio pagalba prieas mus ugrob, visas pasaulis labai gerai ino ir mums nereikia pasauliui irodinti, kad mes siekiame laisvs lyg tai kako nepriklauso mo ar daikto, kurio mes esame neverti... Danija anuo metu Vokietijai nusileido ir pasidav be kovos, o taiau Vokietij nugaljus nekilo klausimas, grinti ar ne grinti Danijai nepriklausomyb, nes visi gerai inojo, kad Danija nusileido ke liasdeimts kart didesnei jgai ir kad tas ingsnis nebuvo neprotingas, o priein gai, imintingas, nes Danija bt praliejusi tik bereikalingai krauj be vilties apsi ginti nuo agresoriaus. Tas pats yra ir su Lietuva. Visi ino, kad mes nusileidome taip pat labai didelei, paiai iauriausiai ir labai nekultringai jgai, kuri jau spjo ugrobti daug krat, mylini laisv, neturini blog ketinim kit atvilgiu. Be to, agresorius, atms mums laisv, panaudojo ne tik jg, bet ir klast. T visi gerai ino ir nieks nesiims peikti ms protingo praeities pasielgimo. Antra ver tus, mes dabartinje kovoje neme didel na bendr kov prie komunizm. T taip pat visi gerai ino. Danai girdime plataus pasaulio balsus apie keniani Lietuv ir niokojam Lietuv ir balsus apie jos kovas u laisv. iuo metu tuos balsus sustiprint ir juos padaugint plunksna, o ne kardas... To mes visomis jgomis turime siekti, t turime remti visomis jgomis. I ia seka, kad mes aikiai ir grietai turime pergrupuoti esamas jgas ir grupuoti bendras jgas bsimai sprendiamai kovai. Likusias jgas turime panau doti kaip tinkamiausias, grupuojant viso krato bendras jgas, esamoji jga turi va dovauti bendrai jgai, nes tai yra jos tiesioginis udavinys, kadangi tai vienintel jga, kuri tiesioginiai, su ginklu rankoje, ryosi kovoti u savo tautos laisv. Reikia, ginkluot kov negalima statyti pirmon vieton, alia jos yra kitas kovos bdas, jau ibandytas prie 1918 metus, btent - organizuotumas. Organizuotumas bus lemia mu veiksniu ateiiai, nuo jo priklausys ms udavini pasisekimas, kuri mes siekia me. Mes negalime skmingai atlikti iuos du udavinius i karto, btent vesti stipri ginkluot kov ir gerai susiorganizuoti. Taip elgdamiesi mes tursime nepakeliam nuostoli ir nepasieksime ms svarbiausio tikslo - atstatymo Lietuvos nepriklau somybs. Be to, kad pravesti tinkamai organizacin darb tam yra reikalinga ramy b, nepavojingumas, kurs leist partizanams ne tik nuolat lindti lindynse, o lais viau judti kiek galima didesniame plote ir patiems, ne per vairius tarpininkus, atlik ti organizacinius reikalus. Kiekvienas partizanas alia karinio patyrimo, kur jis sigi jo vairiose kovose per penkerius metus, turi tapti geru organizatoriumi visuomens tarpe, turi tapti vadu bsimoje kovoje. Mes, aktyvs partizanai, turime taip suorga

236

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

nizuoti ms veikim, kad ir tolimiausi ms krato ukampiai bt pasiekti, bt aprpinami spauda, bt laiku ir teisingai informuojami apie politinius vykius, kad mes galtume tinkamai veikti ms krato visuomen per spaud. Taiau mes neturime statyti sau tikslu suorganizuoti kuo didiausi skaii nari, taip darydami mes statysime visuomen pavoj, bet mums svarbu visa numatyti ateiiai, dabar padaryti uuomazgas, i kuri reikiamu momentu greitai pasidaryt rimta pajga. O visa kita, bus daug padaryta, jeigu ms visuomen bus gerai informuojama apie tikr dalyk padt, nes visa visuomen stovi ms pusje, o tik maa dalis yra mums prieai. Tokiu bdu veikdami mes pirmiausia ukirsime keli prieo propa gandai ir ia bus kirstas jam pagrindinis smgis. Ne be reikalo soviet valdia ms spaudai yra jautresn negu ginkluotiems veiksmams, i kuri neretai prieas daro sau nauding propagand, skleisdamas vairius prasimanymus apie ms iauru m banditikus veiksmus. A tuo nenoriu pasakyti, kad mes padtume ginklus, o pasiimtume plunksn... A jau minjau, kad mes ir toliau privalome bausti i davikus, vairius naujovikum organizatorius. Reikia, turime derinti abu iuos kov bdus, taiau jokiu bdu neduoti pirmenybs ginkluotai kovai, o prieingai, duoti pirmenyb geram susiorganizavimui, sitraukti daugiau pogrindin veiki m. Tuo paiu nenoriu pasakyti, kad mes privalome pasitraukti i aktyvij partizan eili. Prieingai, pasilikdami partizanais, mes tuos udavinius geriau vykdysime, taiau privalome geriau prisitaikyti prie esam aplinkybi, veikti taip, kaip reikalauja dabartinis momentas, bti lankstesniems ir keisti veikimo taktik pagal laiko reikalavimus. Taip elgdamiesi bkime tikri, kad tiksl kur siekiame - pasieksime. Geresniam pavaizdavimui viso to, k pasakiau, pridedu i statistik: venioni apskrities (puss) partizan sudties inios nuo 1945 m. birelio mn. 16 d. iki 1949 m. kovo mn. 9 d. Eil. Nr. 1 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
.

uvo Usireg Gyv[i] Partiz- Dingo be Nusiu Viso [istravo] paim[ti] [anauja] inios d 42 4 11 125 Dauglikio 67 44 Ceikiniai 14 21 1 8 12 1 24 Kaltannai 8 3 4 38 Mielagnai 20 11 3 Adutikis 32 1 6 9 7 55 Tvereius 14 9 3 29 3 Ignalina 26 6 3 66 31 Rims (nepiln.) 3 4 7 1 Viso:388 159 150 32 39 7 Valsius
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ -

I ios statistikos matosi, kad i 10 partizan liko 1 mogus. Kiti arba uvo, arba usiregistravo. ioje statistikoje netraukti ie venioni apskrities valsiai: venioni ven ionli, Saldutikio, Jonikio ir Pabrads.

237

Apskritai i statistika nra visikai pilna, kadangi ir iuo metu yra moni, kurie slapstosi, taiau niekur nesirodo. Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins Vadas Eernai, 1949 m. kovo mn. 19 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 112,1. 2-9. Originalas. Rankratis.

153. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas Nepriklausoma Lietuva su sostine Vilniumi!" [1949 m., ne anksiau kaip kovo 19 d.] 212

Nepriklausoma Lietuva su sostine Vilniumi! Kad po ateinanio karo bus Lietuva nepriklausoma kaip buvusi, nra joki abejoni. Ir tai dl ko: 1) Vakar demokratins valstybs nesirengia ugrobti nei vieno krato, kurs anks iau buvo laisvas ir nepriklausomas. Prieingai, padeda visiems kratams, kurie kovoja u savo laisv. Pav[yzdiui], Amerika suteik paskol Palestinai, kuri sten giasi isivaduoti i angl globos. Palestinoje viepatauja ne komunistai. 2) Visiems kratams, kuriuos um anglai - amerikieiai lugus Hitleriui, be joki suvarym grino kuo greiiausiai nepriklausomyb. Pav[yzdiui], Danijai, Belgi jai, Olandijai, Liuksemburgui ir kitoms. 3) Amerika ir visa eil kit valstybi pripaino, kad Soviet Sjunga ugrob Lietu v, Latvij ir Estij neteisingai ir jas laiko kaip laisvomis ir nepriklausomomis, tik laikinai nustojusiomis nepriklausomybs. Todl, pavyzdiui, Amerikoje gyvena ir veik Lietuvos atstovas p. adeikis, kurs yra Amerik atstovu paskirtas p. respublikos prezidento A. Smetonos. Su juo elgiamasi kaip su laisvos ir nepriklausomos valstybs atstovu. Ir todl neseniai soviet laikratis Pravda ra: kiekvienam mokyklinio amiaus vaikui aiku, kad Lietuva ir kitos Pabaltijo valstybs prisijung prie Soviet Sjungos laisva valia, o taiau to iki iam laikui neino Amerikos usienio reikal ministerija ir tas valstybes laiko vis dar neteisingai ugrobtomis"... Mat visas pa saulis ino kaip Lietuva ir kitos valstybs buvo ugrobtos. 4) Ms atstovas Amerikoje p. adeikis pareik: Po bolevik ivijimo i Lietu vos Lietuvos nepriklausomyb bus atstatyta per 5 minutes"... Po i trump mano ivediojim nieks negali abejoti dl nepriklausomos Lietuvos atstatymo. Kai kam gali kilti klausimas: o kaipgi bus su Vilniumi [.. .]213,

212 213

Data nustatyta pagal dokumento turin ir kitus dokumentus. Sunyks tekstas.

238

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. 1950 m. birelio mn.

Vilnius vl bus neteisingai atpltas nuo ms tvyns?" Kad trumpai atsakyti klausim, reikia pasakyti tai k: 1) Visiems yra inoma, kad po Vilniaus krato ugrobimo Lietuva padav skund prie lenkus Taut Sjungai. Taut Sjungos Tarptautinis tribunolas Hagoje Vil niaus klausim isprend itaip: Vilni pripaino Lietuvos kratu, pripaino, kad krat lenkai ugrob neteisingai ir liep lenkams grinti Vilniaus krat Lietuvai. Taiau lenkai io sakymo nepaklaus ir Vilniaus Lietuvai negrino. Taut Sjunga tuo metu buvo silpna ir ginklu neprivert lenkus grinti Vilni Lietuvai. Tokiu bdu visas pasaulis ino, kad Vilniaus kratas priklauso Lietuvai, o ne kam nors kitam. 2) Kai 1939 metais Lietuva dar sutart su SSSR dl kar, tai SSSR pripaino Vilni Lietuvai ir krat atidav. Kai 1940 m. gal gale Soviet Sjunga [.. ,]214 ugrob Lietuv, vis vien Vilni pripaino Lietuvos kratu, Lietuvos sostine. 3) 1941 m. kilus karui tarp vokiei ir rus ir Lietuv umus vokieiams, Lietuvai vokieiai dav taip vadinam savivald". Lietuva valdsi savistoviai, kontroliuo jant vokieiams. Prie Lietuvos buvo priskirtas ne tik Vilnius, bet dar ir daugiau lietuvik krat, kuri rusai nepriskyr Lietuvai. Pavyzdiai: Svieri apskritis, A mena, Vidiai ir kiti kratai. Mat rusai, neapksdami Lietuvos u tai, kad Lietuva visados jiems prieinosi, mintus kratus priskyr Gudijai. Tokiu bdu, nors ms prieai ugrobdavo ms krat, taiau Vilni, kaip Lietuvos sostin, priskirdavo Lietuvai, nes jie ino, kad Vilnius yra Lietuvos kra tas, neteistai ir jga lenk ugrobtas. 4) Prie pat vokiei-lenk kar lenk usieni ministras B[.. .]215 lanksi Angli joje. Jam esant Londone, Londono stambiausias laikratis Taims" para, kad es lenkai negerai daro, kad Vilniaus krato negrina Lietuvai. Taip darydami jie el giasi neteisingai. U ios tiesos pasakym lenk usieni reikal ministras kreipsi su protestu angl usieni reikal ministr. Taiau i to protesto nieko neijo, nes visi gerai ino, kad Vilnius yra Lietuvos sostin ir turi pasilikti prie Lietuvos. 5) Apskritai vairi ali valdovai vairiomis progomis pasakydavo, kad Vilnius turi bti grintas Lietuvai. Reikia, visas pasaulis ino, kad Lietuva buvo nuskriausta neteisingai ir ateity, k jau rod ms prieai, i skriauda bus atitaisyta ir Vilniaus kratas nebus atskirtas nuo Lietuvos. Tokiu bdu netenka mums abejoti nei dl Lietuvos nepriklausomybs atgavi mo, nei dl Vilniaus krato pasilikimo prie Lietuvos valstybs. Pagaliau mes, partiza nai, kovodami jau penktus metus rodme pasauliui, kad mokame ginti savo krat mokame reikalauti savo teisi norime bti laisvi, nepriklausomi. ia ms kova visas pasaulis stebisi ir ino, kad mes esame verti ir vieno, ir kito: ir nepriklausomybs, ir Vilniaus krato. Mes esame verti nepriklausomos valstybs su sostine Vilniumi.

214 215

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

239

Tautieti! Mes dabar labai keniame, taiau tvirtai tikkime, kad ms kan ios greit baigsis ir sulauksime viesios ir laimingos ateities! Dijakomas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 112,1. 9-12. Originalas. Rankratis.

154. Tigro rinktins vado Dijakomo ratas apie atlikt kvot dl partizano Erelio-Malikno Kosto veiklos 1949 m. kovo 25 d.

1949 met[ai] Belmont216 - vyryne217 Kvota A, Tigro Rinktins vadas Dijakomas, 1949 m. vasario mn. 18 d. pradjau kvot apie partizano Erelio veikl ryium su jo plimu. Erelis-Maliknas Kostas, gyv. Strakiks km., Dauglikio valsiuje], ven ioni apskrity, partizanauja nuo 1944 met, nuo antrosios bolevik okupacijos. Erelis pirmosios bolevik okupacijos metu gyveno Vilniuje ir dirbo kakokio sandlininko pareigose. Prasidjus karui ir ujus vokieiams, Erelis pats asmeni kai sunaikins ydus, kad tekt j turtas. Pas mintus ydus Erelis nuomavo but. Kai visa tai vyko, dar ydai getk218 nebuvo varomi. I tikrj jam atiteks stam bus turtas, kur jis vliau pergabens savo monos tvik. Ujus vokieiams, Erelis stojo policij ir tarnavs Vilniuje 4-toje nuovado je eilinio pareigose. Taiau Erelis greit suprato, kad tarnyba policijoje maa duo danti naudos. Pradjo daryti ygius pasiliuosuoti i policijos ar bent bti policininku, taiau neiti joki pareig, o usiimti spekuliacija. Su nuovados virininko pagalba jam pavyko pasiliuosuoti nuo pareig pasiliekant policininku. K veik po to Ere lis? Vaikiojo po turgaus aiktes, u pfenigus supirkinjo sviest, lainius, media gas, o vliau visa tai parduodavs spekuliatyvine kaina. Be to, vaikiodavs stoty se ir laukdavs pareinant traukini kad atimti i tarnautoj maisto produktus, ku riuos jie vedavosi i tviks, nes visiems yra inoma, kad vokiei okupacijos metu tarnautojas, negaudamas pagalbos i nam, negaldavs prasimaitinti. Ka dangi Erelis dvjo policininko uniform ir turjo policininko dokumentus, tai neva gaudydamas spekuliantus atimdavo visa, kartais primokdamas kelet pfenig. Be to, danai vaiuodavo provincij, ypa Ignalin, ir ia stotyje atimdindavo i geriausi lietuvi, kaimyn visa, k jie vedavosi savo reikalams. U it galimyb

216

217 vyryns 218

Belmonto mikai. mikas. Taip dokumente. Matyt, get.

240

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

atimdinti, matomai, mokdavo nuovados virininkui. U ias kombinacijas buvo sukliuvs vokiei andarams, i kuri rank vos isisuks. Jo visas ydikas turtas sudeg. Buvo taip. Kadangi jis buvo policininko uniformoje, tai kart, kai buvo parvaiavs monos tvik, buvo upultas rus partizan. Erelis i pirkios pradjs audyti ir nuovs vien partizan. Partizanai padeg trobas ir pasitrauk. Tokiu bdu, visas jo turtas sudegs. Jo parves sunk veim219 . Jis buvo iduotas berods savo vogerio220 , kur Erelis taip pat nuovs, nes suprats idavyst. io laikotarpio visas jo piktadarybes sunku nustatyti, tik inoma, kad jas daryda vo be jokio gailestingumo ir neatsivelgdavo niek: nei tautyb, nei padt spekuliantas ar tarnautojas. Antrosios bolevik okupacijos metu padarytus Erelio nusikaltimus, kiek leis ga limyb, pasistengsiu rodyti faktais. Tam reikalui duodu emiau partizan parodymus. Esu 5-tos k[uo]p[os] vadas, p[u]sk[arininkis] Voldemaras, 1949 m. vasario mn. 18 d. paklaustas dl Erelio piktadarybi, parodau: Erel pastu gerai, nes esu su juo netolimas kaimynas, be to, partizanaujant tekdavo drauge gyventi, vaikioti ir danai susitikti. Su Ereliu joki asmenini gin i neturiu, ne gimins. 1945 m. pavasar Erelis apipl piliet Jeronim Rasten, gyvenant Viktori ns km., Dauglikio valsiuje, venioni apskrity. I jo buvo paimta: civilinis kos tiumas, monos brangus ieminis paltas, siuvamoji maina ir visi lainiai. Be to, iaip vairi smulkesni daikt. Ivaiuodamas pasaks: jeigu pranei milicijai, skaitysiu idaviku ir bsi suaudytas. Neirint mintos skriaudos, pilietis milicijai neprane. Erelis sakydavs, kad mintas pilietis neva yra komunistas ir j gaudydavs. Bijo damas Erelio, slapstsi nuo Erelio, taiau po io apiplimo nustojo slapstytis. Padars apiplim ir gdydamasis, nes mintas pilietis jam yra gerai pa stamas, suvert kalt kitiems partizanams. Pats Erelis nesirod: jo sakymu pl Kikelis (uvs), po apiplimo pasipiktino iuo darbu ir atsiskyr, Grikis - usire gistravs, Balandis aretuotas ir kiti. 1946 m. Erelis apipl mog, kurio vardo ir pavards neinau, taiau gerai pastu, gyv. Pkoriks km., Ignalinos valsiuje], venioni apskrity je]. I jo pam aukso laikrod, libo auksinius iedus, auskarus, kostium ir daug kit daikt. Apipls pasak: pranei - bsi suaudytas. Mintas mogus yra susiprats lietuvis, remia partizanin judjim, nepranejas. Apie vyk ne prane milicijai, o prane partizanams ir pasaks, kad lauki kai bus savo val dia, tai reikal ikelsis. Erelis, nordamas, kad ateity is reikalas neikilt vieumon ir nereikt atsa kyti, buvo pradjs kitiems partizanams rodinti, neva mintas pilietis ess ko-

219 220

Taip dokumente. Svainis.

241

munistas ir reiki j suaudyti... Tai saks 3-io ir 4-to rajono kuopos vadui p[u]sk[arininkiui] ilui. 1948 m. ruden man pil[ietis] Paukt Romusis, gyv. Gimeliks km., Ceikini vals[iuje], venioni apskrity, papasakojo verkdamas: Man Erelis neduoda gy venti. Atjs pam batus, lainius ir kitk. Udraud praneti. A niekam neprane iau. Po kiek laiko vl atjo ir liep sumokti 200 rubli kadangi mano namuose bolevikai padar skaitykl ir dukter paskyr vedja. Be to, vairiai grasina". Mintas pilietis yra susiprats lietuvis, daug kart imdavome i jo pastot, pranedavo partizanams ini apie bolevikus ir t.t. Jis reikal su NKVD neturjo. Be to, bolevikai vert, kad jo namuose bt steigta skaitykla. Tada mintas pilietis atsiklaus partizan ir tik tada leido, kai partizanai liep leisti. 1948 m. ruden Erelis siuvjui, gyv. Sadniks km., Ceikini v[alsiuje], venioni apskrityje], Bartanui Jeronimui udjo mokest 200 rubli. Min tas siuvjas siuva partizanams rbus, geras lietuvis, niekad neprane milicijai apie partizanus. Minto siuvjo namuose gyvena geras lietuvis mokytojas, kuriam taip pat udjo 200 rb. Mokytojas pradjs aikintis, kad jis nepraneinjs, ess lietuvis, kaip ir visi. Tada Erelis atsaks: Nekalbk, bsi suaudytas". Mintas mokytojas sumokjs reikalaut sum. 1948 m. rugsjo mn. Erelis ireikalavo 150 rb i pil[ieio] Garla221 Felikso, gyv. Burkol km., Ceikini v[alsiuje], venioni a[pskrityje]. Jei neduosi - iva iuok miest. Prakalbsi - bsi suaudytas. Mintas pilietis yra geras lietuvis. 1948 m. lapkriio mn. Erelis i vieno gyventojo, gyv. Ignalinos valsiuje, ireikalavs 500 rb. mogus pardavs ver ir atidavs pinigus. 1948 m. Erelis pas pil[iet] Milkevii Edmund gyv. Ddniks km., Dau glikio valsiuje, reikalavo 1000 rubli. Mintas pilietis anksiau buvo tariamas ir atitinkamai partizan nubaustas. Po io nubaudimo mogus aikiai pasitais ir pasi dar partizan rmjas. Taiau po Erelio apsilankymo ir udjimo 1000 rubli, ne galdamas ios sumos imokti, ivaiavo miestan. Ivaiuodamas apie vyk prane milicijai. Ant rytojaus milicija pradjo siausti mintame krate ir vos neu jo partizan, bedarani bunker iemai. Apskritai Erelis nenori gyventi organizuotai ar klausyti kieno nors sakym ar spjim. Bastosi ir plikauja vienas. Kadangi vienas pas blogus mones ueiti bijo, tai plia gerus lietuvius, kuri nebijo ir kuriems ugrasina, kad nepranet. iais Erelio darbais mons labai pasipiktin ir sako, kad partizanai blogai daro piedami gerus mones". Jis nedidina mus remiani moni skaiiaus, bet maina. Apskritai jo piktadarybi pridaryta labai daug. Jas sunku patikrinti, nes pas kutiniu laiku bastosi vienas.

221

Taip dokumente.

242

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Parodymas man skaitytas [be parao] Kvoiau Dijakomas [paraas] Esu Genys, 5-tos k[uo]p[os] brio vadas, partizanauju nuo 1944 met, Erel pastu gerai, nes yra netolimas kaimynas, tekdavo danai susitikti partizanaujant, joki asmenik su juo gin neturiu, ne gimins. Apie jo piktadarybes, padarytas vairiais laikais, galiu pasakyti sekant: kai kart Erelis susibar su Talandiu Justinu, gyv. Kjiks km., Dauglikio valsiuje], venioni apskrityje], tai Talandis pasak, kad Erelis, ujus vokieiams Vilni, ydus, pas kuriuos nuomavs but sunaikins, kad tekt jam j turtas. Mintas Ta landis drauge su Ereliu gyvens viename bute. Ir tikrai Erelis turjo stamb ydik turt: tai buvo dvi siuvamosios mainos, rb, karakulinis labai brangus paltas, baldai ir daug kit daikt. Be to, reikia manyti, vaist, nes mintas ydas buvs turtingas vaistininkas. Vliau is visas jo turtas sudegs. Apie tai ino visa apylink. Vokiei okupacijos metu tarnavo policijoje ir taip pat usiiminjo piktadary bmis ir spekuliacija. mons kalba, kad turi nemaai aukso, auksini daikt, dant. Antrosios bolevik okupacijos metu partizanauja. inau jo apiplimus iuos: Jeronim Rasten - i jo pam siuvamj main kostium palt ir lai nius. Pats iems monms nesirod, nes j gerai pasta. Jo sakymu pl kiti, nes nieko neinantiems partizanams prikalbjo, es komunistas". Vliau kalt suvert kitiems. Toliau inau, kad Erelis i ger moni atm laikrod. Buvo taip. Mes nujome pas Berlinskus, gyv. Naujasaly (Derevnioje), Ceikini v[alsiuje], ven ioni apskrity, su jais kalbjoms ir t. t. Vliau, kai nujome kit kart, jis pasak, kad kai mes buvome, tai jam dings laikrodis. Mes usipuolme ant Erelio, nes j visi gerai pastame. Vliau nujau pas j a, Voldemaras ir Erelis, ir Erelis grino, ms priverstas, laikrod. Mintus Berlinskus mes gerai pa stame, geri lietuviai, be to, kai Erelis pam laikrod, tai a buvau nujs atsiimti kelni, kurias jis man siuvo. Dl mokesi, kuriuos jis uddinja monms, tai tinka tas pats Voldemaro parodymas, nes mums abiem su Voldemaru mons skundsi. Bendrai visiems yra inoma, ne tik partizanams, bet ir visuomenei, kad Ere lis plikauja. Paskutiniu laiku vaikioja vienas, kad nebt liudinink. Savaime aiku, vienas bdamas pas blogus mones ueiti bijo, todl eina pas gerus. Visi, kuriuos paminjau mones, yra mons geri, ne komunistai. Erelio daug turto pam enkavedistai 1946 m. Du maiai daikt ir penki venzlai222: ten buvo vairiausio turto: drabui, bat, ind. turt enkavedistams

222

Ryuliai.

243

nurodiusi jo sesuo, kuri gyvena su enkavedistais. Mat ji pas Erel pra palto ir batams odos ir, kadangi Erelis atsisak duoti, minta jo sesuo idav enkavedis tams, kurie ir pam. Bendrai, mons skundiasi, kad partizanai blogai daro, nes plia gerus mones. Parodymas man skaitytas Genys [paraas] Kvoiau Dijakomas [paraas] 1945 m. vasar viena mergait Rtel" buvo priversta slapstytis. Ijo ie koti partizan, kad pas juos radus prieglaud Atsitiko taip, kad ji pirmiausia sutiko Erel. Erelis tik tada sutiko j priimti, kai ji atidav 5 aukso rublius ir sutiko dirbti Erelio laukuose lauk darbus, kadangi ta mergait tam krate buvusi maai inoma. Erelis laik j trumpai. Kai tik negaljo dirbti darb, neirint, kad buvo atidavusi, galimas daiktas, paskutin savo turt Erelis nuo savs pavar. T ji pati pasakojo visai eilei partizan: Geniui, Voldemarui, Pakalniui ir kit[iems]. Jau vienas itas bjaurus Erelio pasielgimas yra vertas paios grieiausios bausms: inaudojimas savo tikslams blogoje padty patekusio partizano. Dijakomas [paraas] Apskritai u piktadarybes Erel buvo norta nuauti jau ne kart. Taiau vis buvo manoma, kad pasitaisys. Daug kart buvo persptas, pagaliau 1946 m. pra dioje Karijotas smarkiai mu ir nuginklavo. 1945 m. pradioje a, bdamas Tigro Rinktins vadu Labanoro mikuose, vediau kvot apie Erel u tai, kad jis, bda mas ekspedicijoje, be kitokio turto grobimo, vienai moterikei iauriai itrauk i aus auksinius auskarus. Buvo nesuaudytas tik dl to, kad buvo pradia partizana vimo, j maai painome ir kai kurie partizanai palaik j. 1945 m. vasar norjo j nubausti p[artizanas] Dobilas, buvs tuo laiku Tigro Rinktins vadu. 1945 m. vasar Erel norjo nuauti part[izanas] Plechaviius u tai, kad Erelis apipl jo dd, paimdamas daug daikt, netinkani partizano reikalams. Minto partizano dd geras lietuvis, pas j mintas partizanas su savo broliu ilgai slapstsi. reikal mintas partizanas papasakojo man asmenikai. Apskritai Erelis yra pridars daug, daug piktadarybi Apie jas ino visas kratas: ne tik partizanai, bet ir visuomen. Erelis yra labai apsukrus, moka daug kalbti, meluoti, suversti kalt kitiems, irodyti, kad jis nekaltas, kad jis dirba politin-organizacin darb kad ioje srityje jis yra daug nuveiks ir yra vertas nuopeln. Turdamas visus iuos faktus prie akis ir matydamas, kad Erelio veiks mai nesutinka su partizanini veiksm dvasia, kad jis skriaudia neteistai gerus lietuvius gyventojus, kad jis savo blogais veiksmais gadina gero lietuvio partiza no vard ir kenkia partizaniniam sjdiui ir, inaudodamas dabartin savo, kaip ginkluoto, padt, partizan vardu stengiasi sigyti ateiiai didel turtnutariau:

244

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Erel-Malikn Kostantin223 , gyv. Strakiks km., Dauglikio valsiuje, venioni apskrityje, perduoti Tigro Rinktins Karo Lauko Teismui. Dijakomas [paraas] Tigro Rinktins vadas 1949 m. kovo mn. 25 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 78,1. 1-10. Originalas. Rankratis.

155. Lietuvos nutarimas Nr. 1

isilaisvinimo

kovos

sjdio

tarybos

prezidiumo

1949 m. kovo mn.

Nuorao nuoraas
P r o j e k t a s

LIETUVOS ISILAISVINIMO KOVOS SJDIO TARYBOS PREZIDIUMO 1949 met kovo mn. [...]224 dienos N U T A R I M A S Nr. 1 dl laisvs kovotoj ir gyventoj santykiavimo tvarkos /laisvs kovotoj bei gyventoj iniai ir vykdymui/ LIKS Tarybos Prezidiumas, remdamasis sjdiui reikiamu tautos pasitikjimu, kaip aukiausias tautos valios vykdomasis organas, iuo bolevikins okupacijos metu, didesniam isilaisvinimo kovos skmingumui, sjdio laisvs kovotoj bei dalyvi ir gyventoj didesniam saugumo utikrinimui atsiekti ir galimiems nesusipratimams j tarpusavio santykiuose ivengti, nutaria: 1. Sjdio laisvs kovotojai partizanai, laikydamiesi statuto ir auktesns va dovybs nustatytos tvarkos, turi teis reikti visiems gyventojams savo pageidavi mus, siekianius laisvs kovotoj partizan btina aprpinimo ar pagalbos jiems atitinkani isilaisvinimo kovos udavini vykdymui. Gyventojai, savanorikai vykdantieji tuos pageidavimus, laikomi laisvs kovotoj b i i u 1 i a i s ir traktuojami kaip Lietuvos Isilaisvinimo Kovos Sjdio dalyviai. Reikiamus pageidavimus vykdyti atsisakantiems ar isilaisvinimo kovos sjdiui nelojaliems gyventojams, o kai reikalas yra labai svarbus ar skubus - ir bet kuriems gyventojams, gali bti pastatomi btiniausio sjdio laisvs kovotoj

223 224

Taip dokumente. Dokumente diena nerayta.

245

partizan aprpinimo ar pagalbos, be kurios isilaisvinimo kovos udavini vykdymui isiversti nra galima, siekiantieji reikalavimai. Reikalavimai turi bti pagrsti ir gyventojui manomi vykdyti. Draudiama statyti reikalavimus siekiant nereikaling /pav[yzdiui], svaigal, koki nors pato gum malonum ar pan./, nebtin dalyk. Turi bti irima, kad reikalavimai bt gyventojams galimai lygiau idstomi proporcingai j pajgumui ir atsivelgiant j duot na isilaisvinimo kovai. Gyventojui atsisakius vykdyti teistus sjdio laisvs kovotojo partizano rei kalavimus, is, negaldamas kitaip to pasiekti, j vykdymui gali panaudoti prievar t, o ypatingais atvejais ginkl neatsakydamas u j panaudojimo pasekmes. Pageidavimais ar reikalavimais igaunamos mediagins vertybs ir pagal ba iuo metu neatlyginama, j panaudojimo tikslas nenurodomas. Stambesns ver ts dalykus paimant, gyventojui to panorjus, gali bti iduodami atitinkami pakvita vimai. Atsiskaitomyb apie vis t dalyk panaudojim ne organizacijos pareig nams gals bti pateikiama tik po isilaisvinimo i prie okupacijos. 2. Sjdio Gynybos Pajg Vadui, atskirai veikiani organizacini vienet vadams ir atskiriems sjdio laisvs kovotojams bei dalyviams suteikiama teis jiems pavestoje veikimo apimtyje sakymais odiu ar ratu statyti gyventojams bet kokius sjdio laisvs kovotojams bei dalyviams ir gyventoj saugum utikrinti siekianius reikalavimus. Gyventojai nesmoningai nusieng jiems inomiems iame straipsnyje auk iau aptartiems reikalavimams gali bti baudiami iki 1.000 Rb. pinigine arba dvi gubos verts daiktine pabauda. Gyventojai smoningai arba sjdiui prieingais tikslais sulau tuos reika lavimus, o taip pat tie, kuri nusiengime jiems nesmoningumas tikinamai nero domas, gali bti baudiami mirties bausme suaudant arba pakariant. Sjdio laisvs kovotojai partizanai neatsako u gyvyb ir saugum t gyventoj, kuriuos, nesilaikant saugum utikrinti siekiani reikalavim, itinka nelaimingi atsitikimai. 3. Sjdio laisvs kovotoj partizan santykiuose su visais gyventojais turi bti laikomasi abipusio saugumo priemoni prisilaikant sjdio Gynybos Vado ir sj dio organizacini vienet vad tuo reikalu duot nurodym. Gyventojai turi teis reikti sjdio laisvs kovotojams partizanams objek tyvius ir pagrstus pageidavimus savo saugumui utikrinti, kuri vykdymas, atsi velgiant galimybes, sjdio laisvs kovotojams partizanams yra privalomas. 4. Nuo okupant besislapstantieji ir kiti sjdio veikloj nedalyvaujantieji, gin kluoti ar neginkluoti asmenys, gali naudotis tiktai gyventoj teismis ir parama bei prieglobsiu t gyventoj, kurie humanikumo ar kitais sumetimais jiems tai savo noru teikia. Jiems grietai draudiama laisvs kovotoj partizan ar kokiu kitu var du prisidengus statyti reikalavimus gyventojams, o taip pat atlikinti bet kokius veiks

246

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

mus, kurie galt pakenkti sjdio laisvs kovotoj bei dalyvi ir gyventoj saugu mui ar trukdyt isilaisvinimo kovai. Asmenys, nesilaikantieji iame straipsnyje ireikto nutarimo, baudiami kaip savo veiksmais kenkiantieji tautos isilaisvinimo kovai. 5. Visiems Lietuvos pilieiams /turintiems Lietuvos pilietyb pagal nepriklau somos Lietuvos statymus arba teis tai pilietybei gyti/, neirint j tautybs, tikybos, sitikinim, savo veiksmais nenusikaltusiems prie lietuvi tautos teises ir siekimus, utikrinamas gyvybs, saugumo ir turto nelieiamumas i laisvs kovo toj partizan puss. Toks pat nelieiamumas utikrinamas ir visiems svetim valstybi pilie iams, kurie Lietuvos teritorij atvyko tautai neprieikais tikslais ir nepaeidia lietuvi tautos teisi ir siekim. iame straipsnyje aukiau ivardint asmen nusikaltim prie taut ir s jd bylas sprendia ir nusikaltlius baudia sjdio teismai pagal LIKS Okupaci jos Meto Baudiamj Statut. Asmenys, utikti darant nusikalstam darb, matyt Okupacijos Meto Bau diamajame Statute, gali bti baudiami vietoje be teismo. VKP /b/ nariai, ginkluoti okupacins valdios pareignai bei kariai ir visi kiti tautai prieikais tikslais apginkluoti asmenys skaitomi lietuvi tautos prieais ir todl ikrinta i nelieiamumo rib. Laisvs kovotojai neatsako u gyvyb bei saugum kartu su ginkluotais prie ais esani asmen, iskiriant sulaikytuosius, kai sjdio laisvs kovotojai be a los sau negali j gyvybs isaugoti. 6. Gyventojai, paeisti iems nutarimams prietaraujaniais sjdio laisvs ko votoj ar kit asmen veiksmais, turi teis per bet kuriuos sjdio laisvs kovoto jus bei dalyvius ar kitus patikimus asmenis skstis atitinkamiems sjdio organiza cini vienet virininkams. Suinojus apie sjdio laisvs kovotoj bei kit asmen neteistus veiks mus ar nusikaltimus, kiekvieno sjdio organizacinio vieneto virininko ir laisvs kovotojo pareiga yra vyk itirti ir kaltininkus /jei jie yra priklausomi/ nubausti ar tarpininkauti, kad jie bt nubausti.
-o-

LIETUVOS ISILAISVINIMO KOVOS SJDIO TARYBOS PREZIDIUMAS


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 1,1. 2-4. Originalas. Mainratis.

156. Lietuvos isilaisvinimo kovos sjdio tarybos prezidiumo kreipimasis sjdio dalyvius ir visus krato gyventojus 1949 m. kovo mn.

247

Nuorao nuoraas P r o j e k t a s LIETUVOS ISILAISVINIMO KOVOS SJDIO TARYBOS PREZIDIUMO KREIPIMASIS sjdio dalyvius ir visus krato gyventojus Devintus metus nedama sunk okupacijos jung, lietuvi tauta rytingai ir nepalauiamai prieinasi okupant umaioms pavergti visa siela laisvs troktanio mogaus dvasi, nuskurdinti bei kolonizuoti krat ir amiams ibraukti ms maos tautos vard i laisvai gyvenani taut tarpo. Nustelbiama elyje grumtyni dl visos monijos likimo, imteriopai gausesni ir monikumo neturini pavergj kru vinai draskoma, ji drsiai grumiasi dl savaime suprantam tautos ir mogaus teisi. Vokikj naci okupacijos metu plaiu mastu vyks tautos pasiprieinimas, krat antr kart umus daug iauresniems okupantams bolevikams, gavo nauj pobd ir formas. imtai tkstani pai pajgiausi tautiei nordami kiek tik leido j jgos padti skaudioje padtyje atsidrusiai savo tautai, neirdami joki sunkum bei pavoj, atvirai su ginklu rankoje ar slaptu - pogrindiniu veikimu, stojo kov su pradjusiais nevaromai eimininkauti pavergtoje ms Tvynje bolevikiniais oku pantais bei savo tautos idavikais. Visa sveikoji tautos dalis sau manomais bdais parm laisvs kovotoj pasiryim ir darbus. Okupant pastangos pasmaugti taut savo paios rankomis tapo suparaly iuotos. Tautos idavikai, nuj tarnauti prieams ir prie savo brolius atsuk prieo duot ginkl veik kiekviename Lietuvos valsiuje partizanams juos po kelet kart uklupus, buvo sumuti. J bandoms charakteringas plrumas ir buldogikas pa klusnumas savo lakintojams tapo palautas, savo tautiei kaniomis ir krauju mit dykaduoniai, vos pirmj smgi paliesti, pajuto gyvulik baim ir spruko kur tik kuris imanydamas. Nedaug tepasidiaug ir kiti svetimu prakaitu udirbtos duonos mgjai. nipai, dykaduoniai ir kitokie grainiai parsidavliai partizan veikimo ra jonuose pasijuto tarsi utls po krosnimi kaitinamuose rbuose. Kai vieniju susilau k atpildo u savo darbus, kiti jau pabgo siurbti krauj i tautos kno. Laisvs kovotoj partizan buvimo ir veiklos dka bolevikini okupant valdi pilnai veikiani ms krate iki iol tegali skaityti tik miestuose ir apskrii bei valsi centruose. itoji didinga tautos isilaisvinimo kova, kad ir kiek stipria geleine utvara atitvertame krate, nelieka be atgarsio ir laisvajame pasaulyje. I tos maos dalies informacij kurios ten gaunamos, pasaulis jau spjo vertinti ms tautos isilaisvi nimo pastangas, kas ne tik utikrina Lietuvai prideram viet busimajame laisv taut bendradarbiavime, bet labai ir labai pakl ms tautos vard ir pastat j lygi gret su kitomis didvyrikomis tautomis. Ilg laik utrukusi isilaisvinimo kova neivengiamai turjo pareikalauti ir pareikalavo daug skaudi ir brangi auk. Jas ypa padidino tai, kad veikusi

248

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

organizacij vadovybms bei svarbesniems vadovaujantiems pareignams pab gus i savo krato arba uvus paioje kovos pradioje, kov pakilusi tauta liko be vadovavimo. Bolevikai inaudojo t padt. Stipriau pasireikusius organizacinius vienetus dau dalimis, vairiausiais bdais iprovokuodami naikino j vadovybes. Atskir organizacini vienet pastangos burtis, organizuotis, pasikeisti gyta patirti mi susidr su vairiausiais sunkumais ir didiausiais trukdymais i prieo puss. Trukdym virn buvo tai, kad prieas, pasinaudodamas plaiuose visuomens sluoksniuose pasitikjim turjusiu Lietuvos Judu /dr. J. A. Markuliu/ ir jo bendri ninkais, pam savo rankas centrin isilaisvinimo kovos sjdio vadovavim BDPS Centro Komiteto vardu, kas ne tik sustabd tikrojo susijungimo pastangas, bet labai didele dalimi sugriov ir tai, kas jau buvo padaryta. Sjd griaunaniais sakymais, smoningai paruotomis klaidinaniomis informacijomis tie Judai sj dio organizacini vienet vadovybms dav beprasmio darbo, iauk klaidingus j veiksmus, demoralizavo sjdio laisvs dalyvius. Piniginiais paadais umigd naivesni sjdiui vadovaujani asmen budrum, atitrauk juos i sjdio eili ir, pam savo tariamon globon, sulikvidavo. sjdio nari eiles, o kartais net vadovybes spraud savo agentus, per kuriuos rinko sau reikalingas inias ir pagal jas vykd sjdio laisvs kovotoj bei dalyvi naikinim. Padarytoji netvarka su dar puikiausias slygas piktos valios asmen ir nesmoningo elemento sauvaliavi mams. Beprasmikai kentjo gyventojai, uvo laisvs kovotojai, eikvojosi tautos jgos. Tautos isilaisvinimo kovos sjdiui atjo kritikas momentas. Taiau sveikosios isilaisvinimo kovos sjdio jgos t kriz nugaljo. Kupi ni skaudios patirties sjdio organizaciniai vienetai vl pasuko sunk, prieo didiausiomis pastangomis trukdom, savarankikos centralizacijos siekimo keli. Po didelio tempto, dideli auk pareikalavusio darbo tas siekimas buvo gy vendintas: visos krato isilaisvinimo kovos sjdio jgos sujungtos viening vi suomenin karin organizacij- Lietuvos Isilaisvinimo Kovos Sjd/LIKS/, val dom Sjdio Tarybos perjos Prezidium. LIKS tikslas yra atstatyti laisv, nepriklausom, demokratin Lietuvos Respublik. Tam tikslui atsiekti LIKS svarbiausieji udaviniai yra - slopinti okupant bei savo tautos idavik daromas tautos dvasinio ir fizinio naikinimo, krato nuskurdinimo ir kolonizacijos pastangas visais manomais bdais skaudias okupacijos kanias perneaniai tautai, ir organizuotai parengti bei isaugoti jos jgas galutinam isilaisvinimo kovos ruoui. Siekdamas savo tikslo, LIKS yra tautos valios reikjas ir vykdytojas. Tau tos valiai reikti LIKS Taryba bei jos Prezidiumas darys visas galimas pastangas tautos nuomonei patirti ir tiksliai vertinti tautos padt krato viduj e ir usienio veiksni atvilgiu. LIKS udaviniams vykdyti LIKS Gynybos Pajg Vadovyb ivystys galimas ir atitinkamam momentui tikslesnes karins veiklos pastangas, o LIKS Visuomenins Dalies Vadovyb - tautos dvasios bei morals palaikymo ir ugdymo, informavimo ir kultrinimo bei vietimo veiklos pastangas. Sjdis bei jo vadovyb imasi vykdyti sunkius, bet tautos egzistencijai ir lais vam, nepriklausomam gyvenimui atsiekti btinus udavinius. Jiems kuo tiksliau atlikti

249

bus panaudota visa anksiau turta ir isilaisvinimo kovoj gyta laisvs kovotoj patir tis, kiek galint tinkamesns organizacins formos ir tautai kuo maiausius nuostolius atneantieji isilaisvinimo kovos bdai. To siekiant LIKS Vyriausioji Vadovyb, nesi vaikydama toli siekiani ir kartais tam tikras tendencijas turini usimojim, savo darb pradeda nuo organizacijos vidaus tvarkos parengimo ir tobulinimo, stengdama si sudaryti visa, kad isilaisvinimo kova bt atstatyta ant rimt ir tvirt pagrind ir kad ji visame kame bt kuo naudingiausia bendram ms tautos reikalui. Kad visa tai bt galima atsiekti, tauta privalo visais manomais bdais pa remti LIKS daromas pastangas. Nuo to, koki tautos param patirs LIKS savo veiksmuose bei usimojimuose, tiesioginiai priklauso isilaisvinimo kovos skmin gumas ir tuo paiu tautos ateitis. LIKS Tarybos Prezidiumas laukia, kad visi gyventojai kiekviena proga/per sjdio laisvs kovotojus bei dalyvius ar kitais bdais/ pilnai objektyviai reikt savo nuomones bei realius pageidavimus visais taut bei LIKS lieianiais klausi mais. Tikima, kad nors tokiu bd pratinant kuo platesni gyventoj sluoksni nuo mones svarbesniais klausimais, bus sudarytos galimybs reikti tikrj tautos vali ir parenkami geriausi bdai sjdio udaviniams atlikti. LIKS Tarybos Prezidiumas kvieia iose okupacijos slygose pajgius kovai tautieius, o ypa tuos, kurie gali savo isilavinim ir patirt panaudoti sjdio veik los vadovavimui pagerinti, sijungti sjdio laisvs kovotoj eiles. Tepajauia pasiaukojimo didingum kiekvienas tas, kas atsisakydamas savo laims ir gerovs gali pavsti savo jgas savo tautos, o ypa jos priauganios kartos gerovei. Didiulis darbas reikalauja kuo daugiau nauj, beslygikai pasi ventusi smoning ir energijos piln kovotoj. Kas nesijauia pajgus ir negali beslyginiai pasivsti isilaisvinimo kovai, tas tegu sau manomais bdais talkininkauja laisvs kovotojams, visomis igalmis paddamas atlikti jiems atitinkanius udavinius. Kiekvieno itikimo krato gyventojo pareiga yra mediaginiai, moraliniai ir savo darbu remti laisvs kovotoj pastangas. Te nepasijauia laisvs kovotojai vie nii savo sunkiame darbe. Te nelugdo j pastang mediaginis nedateklius. Tegu kiekvienas ne tik odiais, bet ir darbais rodo, kad laisvs kovotoj pasiaukojimas bei veikla yra tinkamai suprantama, vertinama ir paremiama. Prie imdamasis bet kokio darbo isilaisvinimo kovos sjdyje, kiekvienas tegu i anksto pagalvoja, ar jis tess? Ar itikus neskmei jis, prieo tardomas, savo neatsparu mu nepadarys tautai bei sjdiui daugiau alos, nei kad savo visu ankstyvesni darbu bus padars naudos? Ar kritikoje padtyje atsidrs nesuteps savs idavimu, dl ko ne tik pats nusipelnys tautos paniek, bet ir u padaryt nusikaltim jei ne dabar, sj dio teismo, tai ateityje, isilaisvinusios tautos teismo, bus grieiausiai nubaustas. Pri klausomai nuo to, kiekvienas tesiima darbo bei pareig pagal savo pajgum ir igales. ios sunkios ir skaudios okupacijos laikotarpyje LIKS Tarybos Prezidiumas tiki pasireikiant kuo didiausi tautos vieningum. Buvusios nesantaikos, vaidai, rietenos telieka mums prisiminimu, kad laisvoje Lietuvoje gerai gyvendami kai kas jau buvo spj pareikti savo ipaikimo ymes. Dabar gi visi dori tautieiai privalo

250

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

laikytis prie audras tvirtai susikabin, bet kokioje nelaimje gelbti vienas kit. Ypa turi bti nepamirtami tie, kurie dl dalyvavimo isilaisvinimo kovose, j rmi me ar dl kitokios tautos labui pareiktos veiklos buvo paliesti raudonojo teroro ir iuo metu bdami tvynje ar u jos rib kaljime, itrmime ar nelegalaus gyveni mo padtyje, atsidr varge bei skurde. Kiekvieno doro tautieio pareiga yra pada ryti visa, kas tik galima, kad iauriausius okupanto kankinimus, skaudius dvasinius sukrtimus, varg, bad ir skurd pergyvenani tautiei kanios bt sumaintos vis jiems padti galini pastangomis, pasireikiania materialia ir kitokia parama. Kiekvienas, kas inaudodamas skaudi tautos padt siekia sau asmenins naudos ar savo ugaid patenkinimo, arba pasinaudodamas okupanto pagalba daro skriaudas kitiems, yra bjaurus tautos parazitas, kuriam ne vieta ant ms tautos kno. LIKS Tarybos Prezidiumas, primindamas, kad okupantai ilgokam laikui pa ralyiav sjdio organizuotum, per savo agentus ir pasinaudodami kai kur sj dio laisvs kovotoj eiles siskverbus piktos valios element, yra iauk kai kur nepateisinam sjdio dvasiai svetim veiksm, randa btina pareikti, kad sj dio vadovyb, remiama vis sveikj sjdio jg visomis manomomis priemo nmis kovos su laisvs kovotoj partizan tarpe esani ar tuo vardu prisidengian i asmen piktos valios pasireikimais, arba sauvaliavimais. Sjdio laisvs kovotoj veikla bus ivystyta remiantis sjdio statuto nu rodoma tvarka ir formomis. J santykiavimo su gyventojais tvarka ir gyventoj bei laisvs kovotoj teiss ir pareigos tame bus nustatomos LIKS Tarybos ir jos Prezi diumo nutarimais, vieai paskelbiamais gyventoj iniai. Bet kokie savivaliavimai ar nustatytos tvarkos nesilaikymas yra grieiausiai draudiami. LIKS Tarybos Prezidiumas prao gyventojus giliau neityrus vis slyg ir aplinkybi per daug lengvabdikai nesmerkti laisvs kovotoj u kai kur pasitai kanias klaidas, stengtis patiems padti, patarti, kad toki klaid bt kiek galint daugiau ivengta. Kiekvienas, kas jauiasi gals k nors geriau padaryti - teateina ir tepadaro, o tauta ir sjdis liks jam u tai dkingi. Bet tegul pagalvoja k dars tas, kas savo visk neigiania kritika teprisideda tik prie naikinimo to, kas yra per kama brangiausiomis tautos aukomis. LIKS Tarybos Prezidiumas kvieia visus gyventojus savo teigiama taka dalyvauti laisvs kovotoj aukljime bei j dvasios stiprinime. Tegul kiekvienas su sitikimas su gyventojais pakelia j dvasi skatina rytingum pasiaukojim drs. Pasikalbjimai su gyventojais, gras gyventoj pavyzdiai, laisvs kovotojams su teikiamos knygos bei urnalai tepraturtina laisvs kovotoj asmens kultr. Tebnie i akn irautas paprotys pataikavim, kad ir gerbtino asmens blo giems polinkiams, teikti prat neani nuod - tariam malonum. Kaip gali bti rami sin t moni, kurie tariamai rodydami vaiingum silpnesns valios lais vs kovotojus partizanus nugirdo iki proto netekimo. Juk tuo tiesiog udomos ms tautos jgos, lugdoma tautos ateitis. Nuo tokio darbo vaisi tauta kenia didiausias kanias, skaudiai retinamos laisvs kovotoj eils. LIKS Tarybos Prezidiumas iuo sunkiu ir skaudiu momentu laukia visos tautos kuo didesnio santrumo, rimties ir susikaupimo.

251

Koki milinik al daro plepjimas apie slaptumo btinus dalykus, taiau kiek daug gyventoj daro tame nusiengim. Skaudu pagalvoti apie tas aukas, ku rios krito tik dka nevaromo plepumo, bet dar skaudiau, kad daugelis gyventoj i to nepasimoko ir toliau nuolat sudarinja galimybes okupantams pigiu bdu sunai kinti gyvybingiausias tautos jgas. Nema al daro ir tautoje pasireikiantis lengvabdikumas pai gand sudaromoms nuotaikoms. Kultringojo pasaulio ygis prie bolevizm nors ne per daug spariai, bet nuosekliai brsta ir dl to netolimas bolevizmo lugimas yra neivengiamas. Tauta tik privalo laikytis rimties, protingai organizuotis, apdairiai sekti prieo kslus ir rytingai, visomis pastangomis ginti savo teises. Sunku suprasti, ar nors kiek pagalvoja k daranti toji tautos dalis, kuri drums dama ant bedugns kranto stovinios tautos rimt, apsvaigusi namins degtins, kitoki svaigal ir okupant atneto itvirkimo nuodais, viskam umerkia akis ir siunta iki palimo. Tautos ir sjdio moralin jga bus neveikiama tiek, kiek ventai iki smul kmen bus atsidedama iam didiam tautos isilaisvinimo siekimui gyvendinti. LIKS Tarybos Prezidiumas, kviesdamas visus tautieius nulenkti savo galvas isilaisvinimo kovoje uvusi broli bei sesi nemariam atminimui, prao kiekvien dor tautiet savo irdyje prisiekti, jog padarys visa, kas tik galima, kad tauta savo gyvenimu ir darbais likt verta kovoje sudt auk, pakelt kani ir pralieto kraujo. Telaimina Aukiausias ms maos, darb ir taik mylinios tautos teising savo laisvs ir nepriklausomybs siekim.
o-

Okup[uota] Lietuva. 1949. III.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 1,1. 5-8. Originalas. Mainratis.

LIKS TARYBOS PREZIDIUMAS

157. Vytauto apygardos vadovybs praneimas Tigro rinktins vadui 1949 m. balandio 4 d.

TIGRO Rinktins V a d u i Su giliausiu lidesiu irdyse praneame, kad . m. kovo mn. 24 d., ivyks tarnybin pasitarim prieo apsuptas kininko sodyboje, didvyrio mirtimi krito VYTAUTO Apygardos Vadas M i k i n i s kartu su eiais itikimais Laisvs Kov Broliais. Ms Apygarda kartu su visa kovojania tauta giliai lidi netekusi brangaus Laisvs Kov V a d o ir pasiada dar su didesniu pasiryimu bei itverme tsti Jo pradtj Laisvs Kov iki galutinos Pergals. Jo nemarus atminimas mus visuo met adins naujiems ygiams bei darbams kovoje dl gimtojo krato Laisvs.

252

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Tebnie Jam lengva gimtoji em, dl kurios Laisvs Jis kovojo ir mir... VYTAUTO Apygardos Vadovyb Pavergtoji Auktaitija, 1949. IV. 4.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 2. Originalas. Mainratis.

158. Vytauto apygardos vadovybs nari ir kovos dalini vad nutarimas 1949 m. balandio 4 d.

VYTAUTO APYGARDOS VADOVYBS NARI IR KOVOS DALINI VAD NUTARIMAS


1949 met balandio mn. 4 d. Apygardos tabo bstinje vyko VYTAUTO Apygardos Vadovybs nari ir Kovos Dalini Vad susirinkimas, kuriame dalyva vo: Apygardos Vado Adjutantas B r i e d i s , Apyg[ardos] valgybos Skyriaus Virininkas S i a u b a s , Apyg[ardos] Organo LAISVS AUKLYS" Redakto rius Sa u l i u s-K r i v a i t i s, LITO Rinktins Vadas i a u r y s , LITO Rinktins] kio Skfyriaus] Virininkas K i r v i s , LITO Rinktins] BERO Kuopos Vadas s a s , BERO Kuopos AUROS Brio Vadas S a u l i u s ir Vado pavaduotojas S a k a l a s . Susirinkimas buvo skubiai suauktas aptarti susidariusiai padiai po VYTAUTO Apygardos Vado Brolio M i k i n i o ir tabo Virininko Brolio L a i s v n o uvimo, o taip pat ryium su tuo apsvarstyti tolimesn Apygardos partizanin veikl ir nubrti naujus kelius bei udavinius. Aukiau ivardinti Apygardos Vadovybs nariai ir Kovos Dalini Vadai, su gilia pagarba lenkdami galvas prie vies, aminai negstant Tautos Karygi, Brangi Kovos Broli a. a. M i k i n i o i r L a i s v n o atminim o taip pat vykdydami j krauju rayt testament nutaria: 1. Neirint itikusi skaudi nelaimi ir taip pat brangi gyvybini auk dar su didesniu pasiryimu, itverme ir organizuotumu tsti pradtj lietuvi tautos isilaisvinimo partizanin kov iki galutinos pergals, nes ms Apy garda keturi nenuilstamos kovos met laikotarpyje nujo garbing Lais vs Kov keli ir pasirod kaip stiprus organizacinis vienetas. 2. Vis Apygardos Vadovybs nari ir Kovos Dalini Vad nutarimu VYTAUTO Apygardos Vado pareigas laikinai eiti pavesti Apygardos valgybos Skyriaus Virininkui S i a u b u i , kuris turi sudaryti piln Apygardos tabo sstat. 3. Pagal istatytas kandidatras galutin Apygardos Vado irinkim pravesti partizan tarpe laisvo balsavimo bdu ir pristatyti tvirtinti Srities Vadui.

253

4. Vis Apygardos partizanin veikl, kaip ir anksiau, derinti su LIKS ir kit auktesni vadovybi sakymais bei nurodymais ir palaikyti nenu trkstam ry su Srities Vadu ir kaimyninmis apygardomis. Briedis [paraas] iaurys [paraas] Vado Adjutantas LITO Rinktins] Vadas Siaubas [paraas] sas [paraas] valgybos Sk[yriaus] V[irininkas] LITO R[inktins] kio Sk[yriaus] V[irininkas] Saulius-Krivaitis [paraas] Kirvis [paraas]225 Laisvs auklio" Red[aktorius] LITO Rinktins] BERO K[uo]p[os] V[adas] Sakalas [paraas] Saulius [paraas] AUROS B[rio] Vado BERO K[uo]p[os] pavad[uotojas] AUROS B[rio] V[adas]
- o-

nutarim gauna Srities Vadas, U, M, Z Apyg[ard] Vadai, Rinktini Vadai ir 2 egz. lieka Apygardos archyvuose. Briedis [paraas] Adjutantas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 3. Originalas. Mainratis.

159. Tigro rinktins 8-os kuopos vado Jakuio raportas Tigro rinktins vadui 1949 m. balandio 14 d.

8-os Kuopos Vadas 1949. IV. 14 d. Nr. 10

Ponui Rinktins Vadui

Raportas Praneu Tamstai, kad . m. kovo mn. 13 d. upuol mano bun ker enkavedistai: apsupo, a du nuoviau ir pralindau, ir paskui mane ijo part[izan] Aug, o part[izan] Karkl sunkiai sueid ir pam gyv, bet girdti, kad jau mir. moni nieko neidav. Dlei sunki aplinkybi anksiau negaljau praneti. Jakutis [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 31,1. 7. Originalas. Rankratis.

225

Taip dokumente: supainiotos so ir Kirvio pareigos

254

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


160. Vytauto apygardos vadovybs sveikinimai Tigro rinktins vadui 1949 m. balandio 15 d.

TIGRO Rinktins V a d u i Ms pavergtosios Tvyns dienos pravito Pasaulio Atpirkjo Prisiklimo ventmis. VELYK veni proga priimkite ms irdingiausius brolikus sveikini mus ir leiskite palinkti dar didesns itverms, pasiryimo ir Aukiausiojo palai mos ventoje kovoje dl gimtojo krato Laisvs. Didingi ALELIUJA garsai tepasiekia Js kovos ikankintas ir Laisvs isi ilgusias irdis, o prisikls Kristus teatnea greit Prisiklim ir ms brangiajai Tvynei - L i e t u v a i . Liutauras [paraas] Krivaitis [paraas] VYTAUTO Ap[y]g[ardos] Vadovyb Pavergtoji Auktaitija, 1949. IV. 15.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 4. Originalas. Mainratis.

161. Vytauto apygardos tabo ratas Tigro rinktins vadui Dijakomui 1949 m. balandio 15 d.

LP VYTAUTO Apygardos tabas Nr. 19-5

Naujapilis, 1949. IV. 15. TIGRO Rinktins V a d u i

DIJAKOMUI uvus VYTAUTO Apygardos Vadui a. a. br[oliui] M i k i n i u i , remdamiesi 1949 m. balandio mn. 4 dienos VYTAUTO Apygardos Va dovybs nari ir Kovos Dalini Vad nutarimu, vardan ms vedamos isi laisvinimo kovos ir uvusi Laisvs Kov Broli k v i e i a m e Tamst uimti VYTAUTO Apygardos Vado pareigas. Tikims, kad Tamsta suprasite bendr reikal ir ms kvietim priimsite. Tuo tikslu Tamstai tekt atvykti Apygardos tab. Lauksime Js atsakymo. Ryys per aib. Linkime geriausios skms Js darbuose ir ygiuose. Krivaitis [paraas] Liutauras [paraas] VYTAUTO Apygardos Vadovyb
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 1. Originalas. Mainratis.

255

162. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui su priedais 1949 m. balandio 25 d.

NV 1949. IV. 25. Nr. 21-5 CRV Kartu prisiuniame Jums instrukcij dl karini ini rinkimo ir VGP II Sk[yriaus] ini rinkimo projekto nuora. Reikalaujamas inias, surinkus i savo Rinktins rajono per organizacinius dalinius, praome siuntinti mums kiekvien mnes, ne vliau 5 dienos prie mnesio pabaig. ias inias, kaip instrukcijoje nurodyta, praau rinkti per partizanus, ryio pareignus, OS narius ir specialiai uverbuotus agentus. Pagrindinis ini rinkimo org[anizacinis] vienetas yra Rajonas /Kuopa/, todl jiems duokite atatinkamus nu rodymus ini rinkimui organizuoti. inios renkamos turi bti slaptai ir kaip galint tiksliau. Lauksime ini u gegus mnes. Padties inios: kaip gelkeliai, plentai, tiltai, kariniai rengimai, aerodromai galima suteikti i karto. Liutauras [paraas] L. e. NV p.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 5. Originalas. Mainratis.

163. Priedas. Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 9 1949 m. balandio 25 d.

[VY]226

LP TAUTO Apygardos t a b a s Nr. 21-6

Naujapilis, 1949. IV. 25. s l a p t a i

V i s a i I N S T R U K C I J A Nr. 9227

Lieia: karini ini rinkim. 1. Vienas i pagrindini partizanins kovos udavini yra visada turti tiks-

226
227

Sunyks tekstas.
Numeris raytas ranka.

256

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

lias inias apie prieo isidstym, judjim, karinius pasiruoimus ir vykdomus bei rengiamus prieo kovos bdus prie partizanin sjd ms krato viduje. ios i nios reikalingos teikti auktesnms vadovybms, o taip pat padeda apsisaugoti pa tiems partizanams ir tautieiams nuo pikt okupant plan. Todl visi organizacini vienet ir kovos dalini vadai turi kreipti ypating dmes valgybos skyri veikl ir tiksli ini apie prie rinkim bei perdavim. 2. Remiantis VGP II sk[yriaus] ini rinkimo projektu, turi bti renkamos ir siuniamos auktesnms vadovybms sekanios inios: a. Kariniai daliniai: Kur jie randasi? Koks j tikslas? Koks j gulos skaiius? Kada jie atvyko? Koks j apsiginklavimas? /tankai, patrankos, lktuvai/. Kur t dalini tabai? Kaip daliniai manktinami?Kuri aukimo met? Pavards karinink pra dedant nuo majoro. Kuriomis kryptimis ir kuriais [ . . j u d a ? Kur jie apsi stoja? Smulkus t dalini [...] ? Dalini drausm ir moralinis stovis? T dalini apsauga? b. Kariniai pasirengimai: Gelkeliai, plentai ir viekeliai, kuriais kariniai daliniai juda? Keli remontas ir nauji keliai. Svarbesni tiltai, j stovis, smulkus apraymas. /Atkreipti dmes medinius ir naujai statomus tiltus/. Aerodromai /tikslus vietovs nurodymas/. Lktuv skaiius, apsaugos prie mons, ruoiami rengimai. Naudojami ir atsarginiai aerodromai. Ginkl sandliai: vietov, ginkl rys, apsaugos priemons. Kariniai sustiprinimai ir linijos? Kurie darbai atliekami? Kurios vietovs yra udraustos"? Tiksli j pozicija? Kokie juose daliniai? Poligonai: didumas, padtis, tikslas? Ryys. Telefono linijos, radijo stotys. c. Kova prie partizanini sjdi ir lietuviu tauta: Tam tikslui skirtos jgos: garnizonai, liaudies gynjai, MVD ir MGB pareig nai /nurodyti skaii kiekviename miestelyje/. Kada garnizonai atvyko, kur ivyko, kareivi skaiius? Masiniai siautimai, j apimtis ir pasekms? La biausia sekami ir persekiojami rajonai? Kur vykdomos pasalos? Tos kovos metodai. Prieo vykdomos provokacijos: /smulkus apraymas/. inomi ni pai ir idavikai. Lietuvik eim trmimas. Tremtini likimas. Aretai, teroras, kankinimai, teismai. 3. inios turi bti detalizuotos, jei galima, paremtos nurodymais

228 229

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

257

emlapyje, statistika, datomis ir originaliais dokumentais. Reikalinga slaptos inios, kurios negali bti paremtos spauda arba radijo klausymu. inios patartina rinkti keliuose altiniuose, paskui galima i ini tikrum patikrinti. Svarbiausia ir skubiausia karins inios. 4. Karini ini rinkim organizuoti sekaniai: Rinktini valgybos Skyriai turi duoti atatinkamus nurodymus Rajon /Kuop/ Vadams. Rajon /Kuop/ Vadai savo vadovaujamame rajone sudaro valgybos skyrius ir nustato tiksl ini rinkimo plan. Kiekvieno brio rajone ir didesniuose miesteliuose bei miestuose reikalinga steigti ini rinkimo agentras. ios agentros turi bti atsakingos tiesioginiai Rajono /Kuopos/ valgybos Skyriui arba Vadui. Miestuose ir partizan negyvenamuose rajonuose tokias ini rinkimo agentras organizuoti per OS narius. 5. inias apie prie rinkti pareigojamas kiekvienas partizanas, ryio parei gnas, OS narys ir i patikim piliei uverbuoti agentai. Uverbuot agent tin klas turi apimti vis pavest rajon ypatingai toki agent reikalinga MVD, MGB organuose, karinse staigose, prie stambesni keli ir karini rengim. 6. Rinktini ir rajon valgybos Skyriai gali idirbti specialias lenteles kari nms inioms rinkti. 7. Partizanai, ryio pareignai, OS nariai ir uverbuoti agentai gautas inias turi tuojau pat praneti joms nurodytas agentras, arba svarbiais atvejais siunia tiesiog Rajono /Kuopos/ Vadui. Rajono /Kuopos/ valgybos Skyrius i agentr ir pavieni partizan bei agent gautas inias susumuoja ir nereiau kaip du kartus mnes siunia Rinktins valgybos Skyriui. Rinktini valgybos Skyriai gautas inias persiunia Apygardos valgybos Skyriui, viena karta i mnesi, penkios die nos prie mnesio pabaig. 8. inios ir mediaga apie [...]j230 teror komunistinio valdymo sistem tautos persekiojim [.. .Jos231 kio griovim renkamos atskirai. 9. U tiksl ir punktual ini suteikim yra atsakomingi Rinktini ir Rajon /Kuop/ Vadai. 10. Pavieni ini rinkimo agentr vadovavim pavesti aktyviems partiza nams arba OS Rajon Virininkams. 11. Su ia instrukcija supaindinami visi Rajon/Kuop/ Vadai, o pavieniams agentams gali bti duodami tik specials nurodymai arba itraukos. 12. Instrukcija vadovautis nuo jos paskelbimo dienos. Liutauras [paraas] 1. e. VYTAUTO Ap[ygardos] Vado p.

230 231

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

258

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Siaubas [paraas] valgybos Sk[yriaus] Virininkas


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 6. Originalas. Mainratis.

164. Priedas. Vyriausiojo ginkluotj partizan tabo 2-ojo skyriaus ini rinkinio projektas 1949 m. balandio 25 d.

Nuorao nuoraas V i s a i s l a p t a i VGP 2 Skyriaus ini rinkimo projektas. Bendros pastabos: Atsakymai [klausimus privalo bti detalizuoti, jei galima-paremti nurodymais emlapyje, statistika, datomis ir originaliais dokumentais. Norima slaptos informacijos, kuri negali bti gyta per spaud ar klausant radijo. Svarbiausia ir skubiausia - karins inios. K a r i n i s N. B. Kur tik galima, gaukite informacij, pagal kurias galima bt padaryti brai inius. Informacijos tikrintinos keliuose altiniuose. Mginkite gauti precizuot232 detali. 1. Kariniai daliniai: Kur jie yra? Kaip daug? Kada jie atvyko? K jie pakeit? Kur ivyko pa keistieji daliniai? Kurios yra pavards j karinink, pradedant majoru? Ko kia j uniforma? Koks dalini aprpinimas? Ar turi tank? Sunkiosios artile rijos? Ar turi raketini proektori? Ar yra gvardijos dalini? Ar yra paraiu tini dalini - /j tarpe sklandytuvais gabenam/? Kaip daliniai yra mankti nami? /manevrais, ete./ Kuri aukimo met yra daliniai? Kurie numeriai pulk divizij [...]233 priemoni tvarkomi pagal junginius? Ar vamos prie mons turi identifikacijos enklus? Pav[yzdiui]: paukius, gyvulius ir kt... 2. Aprpinimas: Kuri yra aprpinimo kilm? /buvusi vokika, lenkika, USA ar sovietika/. Ar aprpinimas modemikas? Ar gerame stovyje? Kas rpinasi aprpinimo prieira? Kurios yra vamos priemons? Kurios yra bgins vamos prie mons? Kurio kalibro artilerija? Kurio dydio tankai? Kur yra ginkl sand liai ir kaip jie saugojami?

232 233

Taip dokumente. Matyt, turi bti - precizik. Sunyks tekstas.

259

3. Apsaugos priemons: a/ Pakrai apsauga. Tikslios pozicijos ir skaiius jose? Kada jos buvo pa statytos? Ar jos pleiamos? Koks j apginklavimas? b/ Prie iorin apsauga. Tikslios pozicijos ir kokie daliniai jose? Proekto riai? Garso lokalizatoriai? Radarai? Kurie tabai kontroliuoja juos? /aviacijos ar armijos/ Iki kur siekia j telefoninis ryys? Koks apmokymas? 4. Sustiprintos vietovs ir poligonai: Kurios vietovs yra udraustos"? Tiksli j pozicija? Kaip senai jos udraus tos ir kuriuo tikslu? Kokie daliniai juose? Poligonas. Didumas, padtis, tikslas? 5. Komunikacija. Telefonas. Kokie armijos ir kiti kariniai tinklai? Ar soviet armija naudoja lokalin telefono tinkl ar radijo telefon? Koks aprpinimas bevieliu telegra fu? Kurios yra apsaugos priemons? Keliai ir geleinkeliai. Kokie remontai tsiami ir planuojami ipltimui, padaryti nuo 1939 met? Padarykite kicuot emlap, kuris tai pavaizduot? Kokia tilt statyba? Kokie geleinkeli bgi pakeitimai padaryti? Kurios linijos yra dvigubos? Kurios keli ir geleinkeli taisymo ir aptarnavimo organizacijos egzistuoja? Gaukite geleinkeli tvarkaraius, detales apie nuolatini autobus susisie kimo tvark. Kuriame stovyje yra garveiai? Bendras praneimas apie gel kelius, padarytas ekspromtu, turt labai didels verts. 6. Kur yra soviet penktoji tank armija? 7. Surinkite detaliu apie MVD organizacija? Operaciniai daliniai, pasienio apsauga, konvojiniai daliniai, fabrik apsaugos daliniai, j aprpinimas, organizacija, uniforma, rekrutavimas, moralinis sto vis, santykiai su kitais daliniais? 8. Kas visai tiksliai kalbant vyksta Gaiinu poligone? 9. Kuri yra kariuomens paaukimo tvarka? Kurie dokumentai, rod karins tarnybos atlikim arba nuo jos atleidim, turi bti neiojami su savimi? Kiek toli yra pasiekusi demobilizacija? Kokie iduodami demobilizacijos paymjimai? Kas juos iduoda? Kada jie turi bti patiekti patikrinimui? 10.a/ Tiksli buvein vis tab, b/ Pavards, uimamoji vieta ir komanduojami daliniai major ir auktesnij laipsni karinink. c/ Vamos priemoni enklai -1. y. pagrindins slygos soviet armijos dali niams lokalizuoti ir identifikuoti. A v i a c i j a N. B. Neseniai yra buv rengta daug nusileidimo viet, apie kurias inios gana prietaraujanios. Be abejo. vra toki, apie kurias nieko nebegirdti. Duokite visas j tikslias pozicijas.

260

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

1. Aerodromai: Tiksli j pozicija, jei galima, nurodant gretim kaim? Auktis vir jros lygio. Nusileidimo vieta. Terenas234 , apylink. Klitys aplinkoje. Kliudanios vie sos. Nenaudojamas periodas dl atlydio pavasar. Kiek starto tak? Ilgis, plotis, pavirius ir t tak kryptis. Kuriame prieiros stovyje? Kokio tipo lktuvams naudojami? Ar yra angar? Ar yra remonto rengim? Kur ir kiek dalini patalpinta? Kaip su vandeniu? Ar yra prisijungimai prie gelke lio? Prielktuvin apsauga? Kamufliao galimumai. Kurie daliniai laikomi tuose aerodromuose? Kas yra komanduoj karininkai? Benzino ir amunici jos sandliai? 2. Lktuvai. Skaiius lktuv ir kuri j kategorija/naikintuvai ir bomboneiai/? Identifika cijos enklai /iraiymai ir skaiiai/. Lktuvo apraymas /motor skaiius/, ar tie motorai vienoje linijoje, ar radialiai sustatyti, skaiius sparneli apgin klavimas? Stovis - nauji ar seni? Lktuv kategorija: naikintuvai ar bombo neiai, bomboneiai transportiniai, naikintuvai-bomboneiai, sklandytuvai, hid roplanai, biplaniniai, lktuvai mokomieji. N. B. Precizikumas, kas lieia tipus ir j apraym, yra labai svarbu. Ar lk tuvai yra nuolatiniame aerodrome, ar tranzitiniame? Kaip danai jie skrai do? Ar jie skraido po vien, ar grupmis? Kaip ilgai esti ore? Kaip vyks ta mokymas? 3. Asmenys. Pavards, daliniai, uimamoji vieta ir kiti daviniai apie karininkus, pradedant majoro laipsniu? 4. Radarai. Tiksli j vietov, nusakymas bendros ivaizdos /gaubtuviniai, rminiai, tinkli niai, etc./. Gaubtuv apimtis arba rm pritvirtinti ar rotaciniai? Statiniai ar kilnojamieji? Anten skaiius ir dydis. Artumoje es namai, barakai, kontro ls bstai? Personalo identifikacija? J rengimo tam tikroje vietoje tikslas. kur eina ryiai? 5. Duokite detali, kartu nurodant tiksli viet Klaipdos aerodromo? Kur yra de imts kit aerodrom? L a i v y n a s 1. Kaliningradas. Baltijskas ir Klaipda. Kurie karo laivai? Komanduojani karinink pavards? Laiv atvykimo data, stovis? Kuriam karo laivyno junginiui priklauso? Koks apmokymas? Laiv vardas ir didumas? Kurie prekybos laivai? I kur? kur k gabena? Atvykimo, ivykimo datos? Kokia dali konstrukcija /karo laivams, preky bos laivams ar povandeniniams laivams/.

234

Taip dokumente.

261

2. Doku stovis. Darbinink skaiius, darbo tempas, darbinink tautyb, apsaugos stovis? 3. Apsaugos priemons. /Labai svarbu tikslios pozicijos./ Min laukai, tinkl[...]235 ublokavimo laivai? Prielktuvin apsauga, pa kraio apsauga ir spygliuotos vielos? 4. Torpediniai ir hidroplanai? 5. Pakraio susisiekimas. Kurie galimumai bt panaudoti kurjeriams, kurie vaint laivais tarp Tali no, Helsinkio, Gdyns ir Siutino ? Kaip toli nuo pakraio vyksta vej lai vynas? Kokia prieira? [M o k s 1 o]236 s r i t i s 1. Kas yra prof. Komonovskis? 2. Kurie moksliniai instrumentai gaminami iveimui usien? 3. Papildomos informacijos apie mokslininkus, prof. tyrintojus bt labai vertinga, kurie dirba tyrinjimo srityje. P o l i t i n s r i t i s 1. Praytume tolimesni informacij apie lietuvi kompartijos narius ir komitetus. 2. Kiekviena informacija, tvirtai pagrsta, apie politin situacij bt labai vertinga ir, tikims, kad toki informacij gausite i ekspert. k i n s r i t i s 1. Pragyvenimo katai ir atlyginimai. Duokite autentik statistik vairaus tipo monms. 2. Gera statistika ir praneimai apie ems k ir kinius klausimus bus labai vertinama. 3. Kurie fabrikai dirba iimtinai tiekimui Rusijai? Ir kurie iimtinai Soviet Armijai? 4. Soviet moksliniai ir pusiau moksliniai projektai. Kokie darbininkai? Kokia pramons gamyba? Kas i jos veama lauk? kur? Kas yra direktoriai? 5. Normavimas. Ar visos gyventoj klass gauna tas paias normas? Jei ne, kurie yra skirtu mai? Kurios normavimo kortels yra ileidiamos? Koks j galiojimo laikas? Ar vartojamos kortels restoranuose? Kokia yra rb normavimo sistema? 6. Juodoji rinka. Kainos. 7. Darbas. Kiek mogus yra laisvas pasirinkti darb? Kurie svetimi darbininkai buvo atgabenti Lietuv? Kuriomis slygomis? Kokius jie turi dokumentus? Ku rioms grupms ar profsjungoms priklauso vairios darbinink kategorijos?

235 236

Sunyks odis. Sunyks odis.

262

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

S a u g u m o t a r n y b a 1. Jei galima, detali apie soviet kontrvalgyb ir jos metodus? Asmen pavar des? Sekimo metodus? 2. Kuriuos asmens dokumentus yra kiekvienam mogui btina su savimi neiotis? Kurie dokumentai yra reikalingi galimai kontrolei patenkinti? Gaukite galimai daugiau pavyzdi su nurodymu apie j paskirt ir galiojim. 3. Kurios specialios priemons galioja prie sienos, pakraio, aerodromo, karini vietovi, etc.? 4. Kurie yra keliavimo suvarymai? Kurie dokumentai reikalingi? Kaip jie gauna mi? Kurie nuostatai dl asmens korteli atnaujinimo? Pas? Kokie usienieiai, iskyrus rusus, atsilanko Lietuvoje? Kuriuo reikalu? Kurie yra pagrindiniai sie nos punktai? Kurie suvarymai naudoti vaiavimo priemonmis? Vaiavimo li cencijos? Benzino normavimas? Kariniai keliai, saulei nusileidus? 5. Yra labai svarbu gauti gimimo metrikus ir jungtuvi metrikus? Kuri draugij nario kortel bt naudinga turti? 6. Kaip dl korespondencijos su usieniu? Kaip veikia vidaus pato tarnyba? Ko kia cenzra? 7. Kurioje apimtyje Lietuvos mons lankosi Rusijoje, Latvijoje, Estijoje? Kuriuos formalumus iuo atveju reikia atlikti?
- o-

Nuoraas tikras /paraas neskaitomas/ [be parao] VGP Adjutantas Nuorao nuoraas tikras Krivaitis [paraas] N. Adjutantas 1949. IV. 25.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 7-8. Originalas. Mainratis.

165. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas apygardai Nr. 23 1949 m. balandio 25 d.

NV 1949. IV. 25. Nr. 22-6 237 SAKYMAS APYGARDAI Nr. 23 1949 m. balandio mn. 25 d.

Visai slaptai

237

Numeris raytas ranka.

263

Organizacin sritis Konspiracijos sumetimais kampiniuose antspauduose ir susirainjime sakau naudoti iuos slapyvardius: 1. Kampiniuose antspauduose: LITO Rinktin- Aras /sutr[umpintai] AR/; Vadas ARV LOKIO Rinktin- Baras /sutr[umpintai] BR/; Vadas BRV TIGRO Rinktin- Cezaris /sutr[umpintai] CR/; Vadas CRV 2. Susirainjant ant vok ymti: LITO Rinktinei - M a r t y n u i , LOKIO Rinktinei - L a u r y n u i , TIGRO Rinktinei - J o k b u i . 3. VYTAUTO Apygarda naudoja iuos slapyvardius: Kampiniuose antspauduose - NEPTNAS /sutr[umpintai] N/; Vadas NV. Ant vok rayti: V i k t o r u i . 4. Rinktini Vadams sakau duotu ifru nurodyti tiesioginius ryi punktus ir slaptavardius bei slaptaodius su iais punktais susiriti. Rinktini Vadai turi pasirinkti ir praneti man raytinius slaptavardius. 5. is sakymas galioja nuo jo paskelbimo dienos. Liutauras [paraas] 1. e. NV p. sakym gauna KV, ARV, BRV ir CRV ir 1 egz. lieka N tabe. Krivaitis [paraas] Adjutantas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 2,1. 15. Originalas. Mainratis.

166. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui Dijakomui 1949 m. balandio 26 d.

NV 1949. IV. 26. Nr. 24-5

Slaptas

TIGRO Rinktins V a d u i Dijakomui Ms Apygard sukrt skaudi nelaim: . m. kovo mn. 24 dien uvo Apygardos Vadas Br[olis] MIKINIS. uvimo prieastis - idavimas.

264

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. 1950 m. birelio mn.

i nelaim, vairs sukrtimai, o ypa ms ryininks LAISVS aretas nu trauk tiesiogin ry su Jumis. Todl kart Jus kreipiams per LOKIO Rinktins Vad a i b . Tikims, kad siuniamos siuntos Jus pasieks. Tikslesniam ryiui umegzti mes praytumme ifro bdu nu rodyti mums tiesiogin punkt su Js Rinktine, kur galtumme pasis ti savo ryinink, o paskui galsime nurodyti ir mes. Bt gerai, kad Js duotas ryio punktas bt netoli nuo gelkelio, kas galint patogesn su sisiekim uvus Apygardos Vadui br[oliui] MIKINIUI, Apygardos Vado pareigos laikinai eiti pavesta man, taiau kartu nutarta kaip galint greiiau kviesti Jus galutinai ioms pareigoms perimti. Tikims, kad bendram labui Js tai priimsite. Davus sutikim Jums btinai reikt atvykti Apygardos tabo bstin arba persikelti artimesn rajon nes gyvenant tokiame atstu me bt nemanoma koks nors skmingesnis vadovavimas. Atvykti tekt, ms pasilymu, per partizanus. Pirmiausia pas LOKIO Rinktins Vad AIB, o i ten - per Lap- Auktait ir t.t. Todl tuo klausimu lauksime Js skubaus atsakymo per p[artizan] AIB. Ms Vyr[iausia] Vadovyb veikia skmingai. Gavome nemaa organizacini nurodym ir nutarim, kurie daugumoje yra projektinio pob dio. Kuomet tik ie projektai bus priimti, stengsims supaindinti visus. Pildydami Srities Vado sakym praome taip pat skubiai pra neti apie Js Rinktins uimam rajon nurodant apskrii ir valsi ribose. Taip pat lauksime valgybos ini, kadangi Js Rinktins rajonas yra gana svarbus. Perduokite brolikus sveikinimus visiems Js Rinktins vyrams. Geriausios skms. Lauksime atsakymo. Liutauras [paraas] L. e. N V p.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 2. Originalas. Mainratis.

167. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. gegus 24 d.

LP CRV Neptno Vadui 1949 m. geg[us] mn. 24 d. Nr. 7-32 Raportas Lieia: lenk partizanus. Su lenk partizanais susitikome 1947 m. vasar. J buvo keturi vyrai, taiau vliau vien patys nuov, todl liko trys. Danai susitikdavome ir, be to, 1947-8 met iem iemojome vienoje vietoje. Joki gini tarp ms nekilo, mes juos

265

traktavome kaip sau lygius, neskriaudme nei tarnybos, nei maisto atvilgiu. Vliau taip pat danai susitikdavome, drauge pagyvendavome. Tarp ms visa gerai ijo tol, kol lenk partizan buvo maa. Lenk partizanai yra neorganizuoti, j yra maa ir gyvena po 23 mones. Joki ryi tarp savs nepalaiko, be to, nra bendros vadovybs, neleidia joki sakym laikratli ir pan. Taiau paskutiniu metu j susirinko didesn grupel apie 11 moni. Praeit iem iemojo atskirai. Prie iem buvome susitar dl ryio, taiau nei jie mums nieko neperdav, nei mes jiems. A visada lenk partizanams aikinau, kad mes turime bendrai kovoti prie ms bendr prie- bolevikus, komunizm, kad tam tikslui yra sukurta organiza cija BDPS, kuri visiems yra bendra. Kvieiau bendr darb. Taiau kai j tik jgos susilygino madaug su tame rajone esaniomis m s jgomis, pastebjau, kad jie pradjo su mumis ne taip draugikai elgtis, kaip elgsi anksiau. Be to, pradjo kurstyti gyventojus prie mus, o tiems, kurie nusi stat mums draugikai - grasinti. odiu, pradjo yla lsti i maio. Lenkai pir mieji pradjo rodyti savo ovinizm ir nesilaikyti BDPS nuostat - tsti visiems bendrai kov prie komunizm. To maa. . m. gegus mn. 16-17 dienomis susitikome su lenk partiza nais. Jie atjo ms stovykl. Pasikalbjome gana draugikai. T pat visiems pakartojau, kad turime veikti bendrai, kad apskritai padarytume bolevikams juoko, jeigu mes dabar nepasidalytume teritorijomis ir pradtume kov tarp savs. Atro do, visi jie tam pritar. T pat vakar ijo ms keletas vyr su lenk partizanais. Lenk buvo 10. Visi ujo pas vien lenk, kurs pavaiino juos samagonu238 . Lenkai gr pradjo kariuotis - vienas i j uved politin kalb, es lenku buvs ir bsis... Kiti laiksi gana ramiai, o kiti dargi peik isiokl. Mintas isioklis, kito lenko par tizano, didelio ovinisto kurstomas, isived dar vien lenk partizan laukan, taip pat girt eiminink ir pradjo tartis, kad reikia nuauti por lietuvi partizan. it pokalb, kadangi jie isigr garsiai kalbjo, igirdo ms sargybiniai ir perspjo savo draugus. Be to, t suinojo ir visi lenk partizanai. Kai kurie pasijuto labai nejaukiai ir vieai pareik, kad jie nemano su lietuviais audytis, ir ijo kit nam. Iskyrus pora lenk partizan- likusieji tam nepritar. Msikiai nesitrauk ir buvo pasiruo visokiems galimumams. Taiau viskas baigsi ramiai ir gro m sikiai su lenkais ms stovykl, kadangi lenk ms stovykloje buvo lik daiktai. Lenk isiokliai pai lenk partizan ms stovykl nebuvo leidiami, mat len kai norjo tuo ivengti galimo susiaudymo, nes mes, likusieji stovykloje, buvome spti apie lenk partizan blogus kslus. Tokiu bdu keturi lenk partizanai nujo kitu keliu, o eiuose ujo ms stovykl pasiimti daikt.

238Namin

degtin.

266

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

Stovykloje neleidau daryti joki pasiaikinim ir liepiau lenk partizanams tuojau apleisti stovykl, nes kai kurie buvo sigr. ie be joki gini apleido sto vykl, dauguma rimtai pasipiktin saviki elgesiu. iems ieinant i stovyklos pa stebjome, kad ir anie keturi, kurie neva nujo kitu keliu namo, yra atj prie ms stovyklos ir guli su paruotais ginklais. Matomai jie bijojo, kad mes nepultume t, kurie buvo ms stovykloje. Minti lenk partizan veiksmai mums padar labai blog spd ir dav su prasti, kad vargiai bus galima su jais bendradarbiauti. Galimas daiktas, jie panaiai nesielgt, jeigu jie bt organizuoti, turt atsaking vad. Dabar pas juos nieko panaaus nra. Veikia taip, kaip kam patinka, ir parodo savo lenkikj ovinizm. Sekani dien a jiems pasiuniau laik rus kalboje. Priede. Laikas lenk partizanams. Dijakomas [paraas] CR V
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 14-16. Originalas. Rankratis.

168. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui 1949 m. gegus 24 d.

NV 1949.5.24. Nr. 33-5

CRV Su nepaprastu nekantrumu laukiame Js atsakymo dl Jums pa silyt pareig. Ms nuomone, Jums permus pareigas, nebt btino rei kalo apsigyventi ms rajonuose, kur iuo metu vyksta nemai siautjimai. Jums reikt tik priartti ariau, kur bt galima palaikyti spartesnis ryys239 su Vyr[iausia] ir Srities Vadovybmis ir galima bt dirbti. Taip pat btinai reikt susitikti asmenikai, pasikalbti visais rpimais klausimais ir galutinai suformuoti Apygardos tab. Apygardos tabo suformavimui nortumme gauti pareign ir i Js rinktins tarpo, nes tuomet tabas apimt visas rinktines. Lauksime Js pasilym. Neinia, ar greit Jus ms siuntos pasiekia, bet reikia tiktis, kad tuojau visk isiaikinsime.

239

Taip dokumente.

267

Sveikinimai Jums ir Js Kovos Broliams. Liutauras [paraas] 1. e. N V p.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 3. Originalas. Mainratis.

169. Tigro rinktins tabo valgybos inios 1949 m. gegus 26 d.

LP Eernai, 1949. 5. 26. CR Nr. 1-33 valgybos inios 1. Karins inios. a) . m. gegus mn. pradioje pastebtas didesnis rus kariuomens judjimas venionliuose. Juose atvyko neinomo dydio artilerijos dali nys. Be to, pastebtas karininkas generolo laipsnio. Karininkai atvyk su eimomis. Atvyk i Vakar Vokietijos. Manoma, atvyko venionli poligon manevrams. b) Miestuose ir miesteliuose, be to, kai kuriose vietose ir kaimuose pavasar buvo surainjami didesni butai kariuomens reikalams. Surainjim atliko rus kariuomens karininkai. c) . m. gegus pabaigoje Adutikio miestelio administracija gavo i kari ns valdios sakym atitutinti miesto ligonin. Administracija sak ligo niams apleisti ligonin. Ar pana sakym gavo ir kitos ligonins, ini neturiu. d) Kiekviename valsiaus miestely bolevik pajgos madaug sekanios: keli NKGB emesnij laipsni karininkai, keli em[esnij] laips[ni] NKVD karininkai, 3-5 milicininkai ir 20-25 istrebiteliai. Be to, ginkluoti ymesnieji civiliniai administracijos valdininkai. Ap skrities mieste, be aukiau pamint, yra nuolatinis NKVD kariuomens garnizonas - 30-40 vyr. Visai venioni apskriiai vadovauja NKGB pulk[ininkas] Berezinas. Be to, netoli Mielagn miestelio, Mielagnliuose, yra rus ka reiviai, kurie seka lktuv judjim. 2. Kova prie partizanus ir lietuvi taut. a) Pavasar pastebimas didelis vietini garnizon aktyvumas: pasalas ren gia dien ir nakt. Bastosi po 10-15 moni be pertraukos. J yra visur: ir gyvenvietse, ir pamikse. Ypatingai didelis siautimas yra prie Antan miko, esanio Adutikio, Tvereiaus valsiuose ir Pastovi (BSSR) rajo ne. Pastovi rajono miko dalyje bastosi nuolatiniai daliniai i 8 vyr, kur sudaro: du kareiviai ir 6 em[esniojo] laips[nio] karininkai. Beveik nuolat apaudo pamikes.

268

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

b) Rengia pasalas labai slaptai. Danai net ir vietiniams gyventojams nesiro do. mons pastebi tik pdsakus. c) Mintas mikas iemos metu buvo kelet kart kreiamas. Ypatingai stiprus siautimas buvs . m. kovo mn. 12, 13 dienomis. Valyme dalyvavo apie 500 moni: visi garnizonai vietiniai, Pasto vi garnizono kareivi, i Lydos. Vadovavo pulk[ininkas] Berezinas, ven ioni apskr[ities] NKGB virininkas. Dauguma miko kvartal buvo pereiti vilnimi". Vienas kvartalas vilnimi" buvo pereitas tris kartus. Partizan nuostoliai: vienas pateko sueistas - laukia teismo ir ant ras vokietis, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, pasidav taip pat gyvas. Rus nuostoliai: 3 umuti ir vienas sueistas. Charakteringa rus taktika pagauti gyvus: i sugauto vokieio suinojo, kad vienoje miko dalyje gyvena du par tizanai ir viena partizan. Tokiu bdu rusai nutar pagauti juos gyvus. Minti partizanai buvo apsupti, rusai prijo visai arti. Taiau minti partizanai pra djo audyti ir nuov tris rusus ir vien sueid. Taiau vienas partizanas irgi buvo sunkiai sueistas ir i upakalio nuiuptas gyvas. Buvo atrasta ir kita partizan stovykla, kuri pasitrauk ir buvo per sekiojama iki 10 val. vakaro. Mat buvo mnesiena. I ios stovyklos rusams pateko mintas vokietis. d) Civiliniai gyventojai smarkiai terorizuojami. U menkiausius niekniekius aretuojami, kiekvienam prikiama turjimas ryio su banditais", tardomi, muami, savaitmis be reikalo pralaikomi kaljimuose ir aretinse. Didiau sia prievarta verbuojami nipai ir idavikai. Jiems grasinama iveimu Sibi r turto likvidavimu, udarymu kaljim. 3. Ekonomins inios. a) mons prievarta grdami kolchozus. . m. balandio mn. pabaigoje Guntaunink kaim Tvereiaus valsiuje, atvaiav rus 4 mainos su en kavedistais ir paskelb gyventojams, es jeigu kas nesirays kolchozus, t iveime Sibir. mons n vienas nesira. Vis dlto mainos ivaiavo tuios. Vliau, jau gegus mn., atvaiavo enkavedistai ir nieko nesiklaus sura visus kolchozus, ir i pai gyventoj paskyr kolchozo vadovyb. Patys suraintojai vartojo itoki provokacij: nebkite kvailiai, raykits kolchozus, jeigu valdia reikalauja, vis tiek bus karas ir ruden viskas vl liks jums kaip buv..." Be to, yra atsitikim, kad versdami gyventojus raytis kolchozus, enkavedistai audo monms vir galv. Kitus keletas enkavedist su lazdo mis ginkluoti isiveda laukan ir grasina muimu, jeigu nesirays kolchoz. Ypatingai tuos gyventojus kankina, kurie turi giminysts ryius su partizanais. Panaias represijas sovietai vartoja ir rinkdami vidaus paskol. Gyventojai iauriausiu bdu veriami pasirayti didiausias sumas. b) Kadangi gyventojai iki iam laikui slp faktin galvij ir iaip turto skaii, tai labai nenordami, kad visa tai patekt sovietams pusdykiai, pardavinja

269

karves, arklius ir kitk. Be to, nordami paslpti, atiduoda monms kit respublik - Gudij, manydami pasikeitus laikams, nori tokiu bdu susidaryti pradi savo kiui atkurti. 4. Gyventoj moral. Apskritai gyventojai gerokai rus bauginti iveimu Sibir, ka dangi jau daug moni iveta. Be to, mons ino, kad Sibire j laukia ba das, altis ir sunkus darbas. Todl neretai pirmieji kolchozus raosi kulo kai240. Gyventojai labiausiai laukia karo. Karo buvimu visi tiki, tik skundia si, kad jo taip ilgai reikia laukti. Apskritai gyventojai kalba, kad jeigu dar nebus karo metus, kitus, tai bus ne tik sunaikintas visas moni turtas, bet ir visi mons bus iveti Sibir. inios i Gudijos respublikos 1. Karins inios. a) Ir BSSR, kaip ir Lietuvoje, yra surainjami butai kariuomens reikalams. Vidi rajone (apskrity), Sigins dvare buvo vaik prieglauda, taiau . m. gegus mn. pradioje vaikus ive neinia kur, o patalpas atitutino. Tuo tarpu jos tuios. b) Valdios organai leidia monms gand kad es gali eiti dideli kariuome ns junginiai, su artilerija ir tankais, ir kvieia gyventojus nenusigsti, nes es bsi dideli manevrai. c) BSSR gyventojai - jaunuoliai, kuriems atjo laikas tarnauti kariuomen je, kariuomen neimami, bet savanorik darb [(...)]241 - daugumoje Donbaso anglies achtas. Jaunuoliai iuos darbus neina, kai ateina auki mo laikas - slapstosi. Jie yra gaudomi ir prievarta gabenami achtas, nors skaitoma, kad tai yra savanoriai. Prajus aukimo laikui, jie iki kito auki mo nelieiami. d) Demobilizacija pravesta nesuprantamai. Pav[yzdiui], t pai met vyrai, tarnaujantieji tose paiose ginklo ryse, galimas daiktas, ne toje paioje vietoje, vieni yra demobilizuoti, kiti - iki iam laikui tarnauja ka riuomenje. e) Apskritai baltarusiai nekenia bolevik, daugumas vyr njo kariuo men, slapstsi mikuose, o, paskelbus amnestijos statym usiregistravo. Karo atveju nieks neada eiti rus kariuomen. iuo metu joki pogrindini organizacij nra. Apskritai gyventojuose tautinis susipratimas beveik joks. Jie daugiau nekenia santvarkos, o ne tautos ar valstybs. Bet kas, kad tik bt geriau gyventi... Ms santykiai geri, draugiki. I viso apie lietuvius baltgudiai gerai atsiliepia, dar netgi geriau negu apie kitas tautas.

240 241

kininkai, vad. buos (rus.). Neskaitoma santrumpa.

270

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

2. Kariniai rengimai. a) Halousko aerodromas - ir. eml[ap]. Kaznai - lenkikas 1:100.000, 1932 met[] laidos. Mintas aerodromas randasi: i ryt - kelias nuo Staurovo Halousko palivark, i iemi-miko vyryne piet[inis] pakratys, i piet ir vakar - viekelis Kaznai - siai. Mintame aerodrome nra nei angar, nei koki nors kitoki ren gim. Jame gali tik nusileisti lktuvai. Pereitais metais, truput paaugus olei, skubiai buvo nuienautas. Dabartiniu metu j naudojo pato lktuvai. Prie prasidedant karui tarp rus-vokiei 1941 m., jame stovjo vairios paskir ties lktuvai: bomboneiai, naikintuvai ir valgybiniai. Apskritai aerodromas didelis, lygus. Kadangi bendrai kratas yra emas ir lygus, tai aerodromas pavasar ir ruden esti lapias. Vokiei-rus karo metu, kai sigaljo rus partizanai - sovietai, aerodrom naudoj o numetimui ginkl, audmen, vairi reikmen. Jame nusileisdavo rus lktuvai ir paimdavo sunkiau sueistuosius. Apskritai jis buvo pilnoje partizan kontrolje, kadangi yra tarp mik. iuo metu joki darb jame nepastebima, tik mons kalba es atskris aerodrom lktuvai.. Apie aerodrom surinksiu smulkesni ini. 3. Ekonomins inios. a) Apskritai Baltgudija gerokai nukentjo nuo karo. Vokieiai degino ne tik trobesius, bet ir gyventojus. Yra kaim, kuriame neliko n vieno gyven tojo. Kitur iaip taip mons atsistato. Kurie tarnavo rus kariuomenje arba buvo partizanuose, tiems valdia dav medio pasistatyti nedidelei trobai. Jokios kitos paramos nebuvo duota. Dar ir dabar yra gyvenani zemliankose sikas emse. Neirint, kad gyventojai neturjo nei galvij, nei jav, patys mir badu, valg duon, kept i saman, i oli, medio pjuven, vaikiojo su sutinusiais pilvais - bolevikai i pirmj met udjo dideles normas, kuri, inoma, nieks neatiduodavo. Taiau bolevikai atvaiuodavo ir visk patys paimdavo, neirint, kad likdavo ba du mirt vaikai ir palieg mons. I to galima sprsti, kad Rusijoje pir mieji pokariniai metai buvo labai sunks. Visa tai yra ne iurpi pasaka, o tikrov. Tai mes matme savo akimis. b) Baltarusijoje norma tokia: u ha - 135 k[i]l[o]g[ramai] jav, tam tikras kiekis k[i]l[o]g[ram] msos ir sviesto. Be to, vidaus paskolos veria sumo kti kuo didiausi sum. c) Tuo tarpu Baltarusijoje kolchozus nevaro, nes gyventojai neturtingi, ir, kuriant kolchozus, reikt duoti jiems pagalbos. Kas kita Lietuvoje: sudarius kolchozus, daug turto atlieka, kur galima pasisti Rusij Neirint, kad gyventojai daugumoje neturtingi, kolchoz nenori, ir iaip taip atsikuria kiai, mons turi duonos, bulvi. 4. Administracinis suskirstymas.

271

a) Oblastis242 - gubernija, rajonas - apskritis, sielsovietas243 -maesnis u ms valsi, taiau didesnis u seninij. Taiau administraciniu atvilgiu yra lygus ms valsiui. b) Rajono mieste yra garnizonas, kuris savo apimtimi yra lygus ms vals iaus garnizonui. Kiekviename sielsoviete yra uastkavas244 milicininkas. Rajone yra 10-15 sielsoviet. Kitos inios. Perjimui tarp respublikins sienos joki dokument nereikia. Ju djimas yra visikai nevaromas. BSSR vyrai turi tik Voenij bilet - karikas liudijimas. Kitoki dokument nereikia. Lietuvoje turi turti taip pat Voenij bilet ir dar As mens liudijim". Kuri nelieia karo tarnyba, tie turi turti Asmens liudiji m ir spravk245 apie tai, kad nelieia karo tarnyba. Gudijoje moterys visikai neturi joki asmens dokument, nesvar bu, kokio jos amiaus. Jeigu joms reikia keliauti vairiais reikalais didesnius miestus ar kit respublik, tai joms iduoda spravk sielsovieto pirminin kas be foto, tik paymi vard, pavard, gimimo metus ir gyvenamj viet. Pirmininkas udeda sielsovieto antspaud. Prisisiu pavyzd vliau. Tigro Rinktins Vadas [be parao] P. S. Paskutinmis iniomis - Vidius atvyko apie 300 rus kareivi su mainomis ir benzino bakomis. Kad yra kariuomens - tai faktas, taiau koks skaiius - neinia. Atvykimo tikslas ir apskritai smulkesns inios neinomos. Taip pat iomis dienomis lygina gyventojai Halousko aerodrom. Mintas aerodromas yra Vidi rajone. Dijakomas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 410. Originalas. Rankratis.

170. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas apygardai Nr. 24 1949 m. gegus 30 d.

NV 1949. V. 30

Slaptas - org.

242 243 244 245

Sritis (rus.). Kaimo, apylinks taryba (rus.). Apylinks galiotinis (rus.). Paym (rus.).

272

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Nr. 34-6

S A K Y M A S A P Y G A R D A I Nr. 24. 1949 met gegus mn. 30 d. Rikiuots sritis

1. 1949 met kovo mn. 24 dien, klastingo nieko iduotas, nelygioje kovoje didvyrio mirtimi uvo N Vadas br[olis] M i k i n i s , kartu su kitais 6 iki mirties itikimais Kovos Broliais. Nemirtama garb ir atminimas Tautos Didvyriams, kritusiems kovoje dl Lietuvos Laisvs. Pagrindas. LITO Rinktins Vado raportas Nr. 154 i 1949. 3. 27. 2. VYTAUTO Apygardos Vadovybs Nari ir Kovos Dalini Vad nutarimu nuo 1949 met balandio mn. 4 dienos esu laikinai paskirtas eiti N Vado pareigas. Pagrindas. VYTAUTO Ap[y]g[ardos] Vadovybs Nari ir Kovos Dalini Vad nutarimas i 1949. 4. 4. 3. 1949 met vasario mn. 11 dien, iduotas ir prieo apsuptas, bunkeryje didvyrio mirtimi uvo N tabo Virininkas br[olis] L a i s v n a s ir 1949 m. vasario mn. 16 d. sunkiai sueista, patekusi prie nagus, didvyrs kankins mirtimi nuo aizd mir N tabo ryinink ses Ramunl. Nemirtama garb ir atminimas Tautos Didvyriams, kritusiems kovoje dl Lietuvos Laisvs. Pagrindas. N Adj[utanto] raportas Nr. 7 i 1949. 2. 25. 4. 1949 m. kovo mn. 25 dien Soviet Sjungos gilum itremtas N kio Skyriaus Virininkas A l g i m a n t a s . Pagrindas. LITO Rinktins] Vado raportas Nr. 155 i 1949. 3. 28. 5. LITO Rinktins kio Skyriaus Virininkas K i r v i s nuo 1949 met gegus mn. 1 dienos i einamj pareig atleidiamas ir nuo tos pat dienos skiriamas N kio Skyriaus Virininku. Pagrindas. Paskyrimo ratas Nr. 35-1 i 1949. 5. 5. 6. 1949 met kovo mn. 15 dienos nakt, ygio metu, susidrus su prieu uvo N kio Skyriaus Susisiekimo-Ryio Poskyrio Virininkas br[olis] Tauras. Nemirtama garb ir atminimas Tautos Didvyriams, kritusiems kovoje dl Lietuvos Laisvs. Pagrindas. LITO Rinktins] Vado raportas Nr. 156 i 1949. 4. 1.

273

7. 1949 met vasario mn. 27 dien, atliekant pavestas pareigas, prieo buvo aretuota N tabo ryinink ses L a i s v -J u r g i n a s. Pagrindas. N Adj[utanto] raportas Nr. 8 i 1949. 3. 30. 8. Rinktini vadams sakau sudaryti vis sueistj partizan sraus ir suteikti jiems teis neioti sueidimo enklus pagal sueidimo enklo dvjimo taisykles. Pagrindas. K Srities Vado sakymas Nr. 4 2 i 1949. 2. 28. 9. LITO Rinktins BERO Kuopos ALGIRIO Br, kaipo perjus U Apyg[ard], nuo 1949 met gegus mn. 1 dienos iskiriu i N Apygardos sudties. Pagrindas. ARV sakymas Nr. 18 i 1949. 5. 18. 10. sakym vykdyti nuo jo paskelbimo dienos. Liutauras [paraas] 1. e. N V p. sakym gauna KV, ARV, BRV, CRV ir 1 lieka N tabe. Nuoraus UV, NV, V. Krivaitis [paraas] N Adj[utantas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 75. Originalas. Mainratis.

171. Tigro rinktins 5-o rajono kuopos vado Voldemaro raportai Tigro rinktins vadui 1949 m. gegus 30 d.

LP 3-ios Tigro" Rinktins 5-to raj[ono] kuop[os] Vadas Nr. 1 Rinktins Vadui 1949 m. gegus 30 d. Raportas Praneu Tamstai, kad . m. 10 d. gegus m[n.] atvyko partizanas ernas i Kretuoni kaim[o], Kaltann vals[iaus]. Kolei kas nori su mumis gyventi ms rajone. Raportas

274

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Praneu Tamstai, kad . m. 15 d. balandio m[n.] nuo iveimo ibgo Bauys i Vasiuli kaim[o], vals[iaus] Dauglikio. Nori, kad priimtum partizanus. Kuop[os] Vadas Voldemaras [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 34,1. 2. Originalas. Rankratis.

172. Tigro rinktins 5-o rajono 1-o brio kuopos vado Voldemaro raportai Tigro rinktins vadui 1949 m. gegus 30 d.

LP 3-ios Tigro Rinktins 5-to raj[ono] 1 br[io] kuop[os] Vadas Nr. 1 Rinktins Vadui 1949 m. V. 30 d. Raportas Praneu Tamstai, kad . m. gegus m[n.] 15 d. Rekutn skaitykl ir krautuv sunaikinom vals[iuje] Kaltann. Raportas Praneu Tamstai, kad . m. birelio m[n.] 1 d. Man kaim[e], Rims vals[iuje] sunaikinom kolchozo skaitykl ir krautuv. Krautuvininko pamm autuvo [...]246 5-to raj[ono] Kuop[os] Vadas Voldemaras [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 34,1. 3. Originalas. Rankratis.

173. Tigro rinktins 5-o rajono kuopos vado Voldemaro raportas Tigro rinktins vadui 1949 m. gegus 31 d.

LP 3-ios Tigro Rinktins 5-tos kuop[os] Vadas

246

Neskaitomas odis.

275

Nr. 1 Rinktins Vadui 1949 m. gegu[s] 31 d. Raportas Praneu Tamstai, kad . m. baland[io] m[n.] 20 d. kaim[e] Rubelnink, vals[iuje] Mielagn, prie namo su istrebiteliais laike kautyni buvo umuti 3 istrebiteliai, 1 sueistas. Su Ignalinos istrebiteliais ms nuostoli nebuvo. Voldemaras [paraas] 5-to raj[ono] Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 34,1. 4. Originalas. Rankratis.

174. Bendrojo demokratinio pasiprieinimo sjdio rus - bolevik okupacijos meto baudiamasis statutas 1949 m. birelio 1 d.

P r o j e k t o nuoraas BENDRO DEMOKRATINIO PASIPRIEINIMO SJDIO rus - bolevik okupacijos meto BAUDIAMASIS STATUTAS Bendrieji nuostatai 1. Kiekvienas asmuo, Lietuvos ar svetimos valstybs pilietis, veikis prie lietuvi tautos interesus arba savo veiksmais dars ypating al lietuvi tautos dvasinms ar materialinms vertybms, yra baudiamas. 2. Bausmi rys: a/ mirties bausm, b/ spjimas. Nusikaltim rys. 3. Kas nusikalto nipinjs laisvs sjdio veikl ir surinktas inias teiks okupacins valdios organams arba kokiais nors kitais bdais kenks lais vs kovos sjdiui, tas yra baudiamas m i r t i e s b a u s m e . Pastaba. Jei turi, konfiskuojama turto dalis. 4. Kas nusikalto, su ginklu arba be ginklo, pavieniai ar gaujoj, dars apipl imus, tas yra baudiamas mirties bausme. Pastaba I. Jei turi, konfiskuojama turto dalis. Pastaba II. Jei plikauja nepilnametis, kuriam nesukako 18 me t, jis, jei turi ginkl nuginkluojamas ir perduodamas globoti artimiesiems. 5. Okupacins valdios pareignas, ypatingai iauriai vykds okupacins valdios priemones, nukreiptas prie vietos gyventojus, yra baudiamas mirties bausme. Pastaba. Jei turi, konfiskuojama turto dalis. 6. Kas nusikalto, i kerto arba savanaudikumo sumetimais, skundinjs gyventojus okupacins valdios organams, kai dl jo skundim ne ma-

276

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

iau kaip du gyventojai buvo ar yra kalinami arba itremti, tas yra bau diamas m i r t i e s b a u s m e . Pastaba. Jei turi, konfiskuojama turto dalis. 7. Kas naudodamasis savo padtimi smoningai stengiasi irauti i lietu vio irdies tautin smon ir skiepyti jam nutautinimo dvasi, tas yra baudiamas m i r t i e s bausme. Pastaba. Jei turi, konfiskuojama turto dalis. 8. Kas nusikalto io statuto 3-7 straipsniuose matytais nusikaltimais, bet tai padar nesmoningai, nesuprasdamas savo veiksm kenksmingu mo ir yra vilties, kad sptas daugiau nebenusikals, tas spjamas vien kart odiu ar ratu. Jei sptasis nusikaltlis nepasitaiso, jis baudiamas mirties bausme. Pastaba. Darant spjim gali bti konfiskuojama turto dalis. 9. Kas buvo nusikalts veikdamas prie lietuvi tautos interesus arba savo veiksmais ypatingai kenkdamas lietuvi tautos dvasinms ar materiali nms vertybms, bet jei jau nemaiau kaip vieneri metai yra nutrauks savo kenksming lietuvi tautai veikl, tas iuo metu statutu dabar ne baudiamas, bet jis neatleidiamas nuo atsakomybs tada, kai bus atsta tyta Lietuvos Nepriklausomyb. Baigiamieji nuostatai. 10. is statutas galiojanuo jo paskelbimo dienos iki bus atstatyta Lietuvos Nepriklausomyb. 11. iam statutui vykdyti taisykles leidia Vyriausias Ginkluot Pajg Vadas. 12. Nebegalioja visi anksiau paskelbtieji karo meto baudiamieji nuostatai, kuri lieiamieji klausimai isprsti iuo statutu, ir ypa tie nuostatai, ku rie iam statutui prietaraut. -oNuoraas tikras 1949. VI. 1.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 1,1. 9-10. Originalas. Mainratis.

Krivaitis [paraas] N. Adj[utantas]

175. Tigro rinktins inios apie prie [1949 m., ne anksiau kaip birelio 16 d.] 247

Nr. 15-58

247

Data nustatyta pagal dokumento turin ir kitus dokumentus.

277

inios apie prie 1. . m. birelio mn. pradioje Dauglik, venioni apskrity, atvyko apie 30 kareivi, kuri udavinys - statyti sekimo punktus - trigonomet rus. Toki punkt jau yra keletas pastatyta - Dauglikio valsiuje Grigiks ir Vasiuli kaimuose. 2. Tarp miesteli Mielagnai-Tvereius ant viekelio pastatyti nauji tilte liai sen vietoje. T darb atliko Mioni kaimo Mielagn vals iaus] gyventojai, kurie prievarta buvo ivaryti ir dirbo pirm ir antr Sekmini dienomis. 3. Tarp Adutikio ir Tvereiaus nuo . m. birelio mn. 8 d. pradtas platinti viekelis, neirint, kad is viekelis yra normalaus platumo. Tam reikalui naudojami du traktoriai, kurie lygina kelio onuose griovius. 4. Tvereiaus v[alsi], emakiks ir Guntaunink kaimus atvyko vieti ni gyventoj gimins - trys eimos i Sankt Peterburgo. Jos pasakoja, kad rus valdios organai ne tik leidia laisvai ivykti i Sankt Peterburgo, bet dargi ragina, es dl galim bombardavim. 5. . m. birelio mn. 16 d. skubiai buvo pastatytas stambesnis tiltas ant upelio prie Paliesiaus dvaro, Mielagn valsiuje. Gyventojams buvo sakyta pastatyti iki vakaro. Kadangi iki vakaro tiltas nebuvo baigtas, tai gyventojai stat per nakt. 6. Platinamas kelias Pastovys-Adutikis-venionys. Pjaunami rugiai abie juose onuose po 5 metrus. Poskiuose - po 8 metrus. Tokie patys darbai atliekami BSSR-arkauinos-Vidi rajone. Kelias, einantis i arkauinos Kaznus, ne tik platinamas, bet pagal maiusij pasakojimus pakelse ukasamos kakokios statins su nei nomu triu. Ant statini yra raid A. 7. Adutikio valsiaus jaunimui, gimusiam 1929 m. ir 1930 m., teikti au kimai karikam apmokymui, kurs prasids birelio mn. 27 d. Atvykti Mielagnus. 8. Vidirajone, per Drkos up nuo Halousko aerodromo Vidius, a dama statyti tilt. Iki iam laikui ioje vietoje jokio tilto nebuvo. Tai bt artimiausias kelias tarp Vidi ir aerodromo. 9. Adutikio vals[iuje] Jakeli kaim atvyks rus kariuomens majoras Kapralovas - i kur neinia - padar gyventoj susirinkim laike kurio pasaks, es gali bti didesni rus kariuomens judjimai ir, jeigu atsitik t, kad kareiviai imt arklius ar karves, tai kad gyventojai neprotestuot, nes gali jiems tas kainuoti gyvyb. Analogikas susirinkimas buvo padarytas Vidi rajone, Idegli kai me. Turinys tas pats. 10. Adutikio valsiuje sudaryti du kolchozai: vienas - Pociks, antrasNaujasalio kaimuose. Apskritai plaiai kalbama apie karo galimum. Tarnautojai ir iauresni komunistai gerokai susirpin dl ateities.

278

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

Gyventoj ir partizan moral vidutin. Dijakomas [paraas] CRV R S. Apskritai a Jums siuniu inias tik domesnes ir karikos verts. Visos kitos - kaip, sakysim, gandai - tie patys, kaip ir pas Jumis. Todl, upildydami iniomis blankus i mano Rinktins, dkite tokias paias, kaip ir pas save. D.248 [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 23-24. Originalas. Rankratis.

176. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui 1949 m. birelio 22 d.

LP 3-ios Slaptas Tigro Rinktins 11-tos kuop[os] Vadas Nr. 4 1949 m. bir[elio] m[n.] 22 d. Rinktins Vadui Raportas Praneu Tamstai, kad iais m[etais] birelio m[n.] patvarkm sa vo krate igamas, kurie idavinjo mones ir trukd partizan veikim: Vi leit kaime - vien Antan kai[me] tris, emakiks kai[me] vien naujakur, kuris atvaiavs i Rusijos. Jiem bik krtm kail, kad tolimesniam laikui pasitaisyt. (pas[ira]) Gailius [paraas] 11-tos kuop[os] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 29,1. 4. Originalas. Rankratis.

177. Tigro rinktins 11-os kuopos vado Gailiaus raportas Tigro rinktins vadui 1949 m. birelio 26 d.

LP 3-ios

Slaptas

248

D raide pasirao Dijakomas.

279

Tigro" Rinktins 11-tos kuop[os] vadas Nr. 5 1949 m. birelio m[n.] 26 d. Rinktins Vadui Raportas Praneu Tamstai, kad iais m[etais] birelio mnesio 26 dien su audm Bobn senin ir kartu jo mon, jie dirbo prie Taut, rus pusj, dokument joki neturjo. Gylys Adolfas, i Petroin kaimo, Tvereiaus v[alsiaus], amiaus 25 met, o jo pana i Rusijos, kolchoznik, Vera, gimi . mo i 26 met249. Jie suaudyti kartu ant vietos, Pailj pas Ver namuose, suaudyti Tautos idavikai. (pas[ira]) Gailius [paraas] 11-tos kuop[os] vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 29,1. 5. Originalas. Rankratis.

178. Tigro rinktins 7-os kuopos vado Puyno raportas Tigro rinktins vadui 1949 m. birelio 29 d.

LP 3-ios Tigro" Rinktins 7-tos kuopos vadas Nr. 5 1949 m. VI. 29 d.

Slaptas

Raportas Rinktins Vadui Praneu Tamstai, kad 1949 m. VI. 26 d. buvo vykdyta mirties bausm gyventojui Adolfui Gyliui, Petroin km., Tvereiaus vals[iuje], ir jo monai rusei kolchoznikei. Bausm buvo vykdyta u nipinjim ir idavyst. Bausm vykd mano grups partizanai: Gaidys, Pipiras, Gailius ir Mikasius. (pas[ira]) 7-tos kuopos vadas Puynas [paraas]

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 32,1. 6. Originalas. Rankratis.

249

Taip dokumente.

280

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


179. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui 1949 m. liepos 5 d.

K N V 1949.7.5. Nr. 50-5 [gauta 20. VIII. 1949. Nr. 52]250

Slaptas

CRV Brolikai dkoju u Js laikus ir siuntas, kurias gavau . m. lie pos mn. 1 dien. Labai diugu, kad mums vl pavyko atstatyti ryys, kuris ir nra toks greitas, bet, atsivelgiant visas slygas, pakankamas. Su nepaprastu susidomjimu skaiiau visus Js laikus ir susipa inau su visomis Js ikeltomis mintimis bei iniomis. A pilnai suprantu Js idstytas prieastis, kurios veria atsisakyti uimti Apygardos Vado pareigas. Savaime suprantame, kad iuometinis Js postas yra be galo svar bus ir Js veikla turs lemiamos reikms ateiiai, sprendiant to krato suverenin priklausomum. Esant tokiai padiai, Apygardos Vado klausimas kolei kas lieka atviras. Tuo reikalu pasiuniau uklausim ms Srities Vadovybei ir i tenai lauksiu atsakymo. Prie progos galiu priminti, kad p[artizanas] ALGIRIS iuo metu nebevadovauja ms sriiai, bet dirba ms Vyriausioje] Vadovybje. Srities Vado pareigas eina kaimynins /ALGIMANTO/ Apygardos Vadas br[olis] ARNAS, taiau Js sisti laikai pasieks ir p[artizan] ALGIR. Apygardos Vado klausimas, savaime suprantama, negals sutruk dyti ms tolimesns veiklos. Kiek slygos leis, stengsiuosi tsti pradtj darb ir dalintis su Jumis visais pasiektais laimjimais. Prie por dien gavau dideles siuntas i Srities ir Vyriausios] Vadovybi taiau dl laiko stokos dar negaljau padaryti vis rat nutarim bei nurodym nuora ir pasisti Jums. Stengsiuosi, kad su sekania siunta visi ie dokumentai pasiekt ir Jus. Kaip matyti i prisist rat ir nutarim ms Vyr[iausia] Vado vyb yra pilnai susitvarkiusi ir apima viso krato partizanin sjd. Pagal naujuosius LLKS statutus truput naujai pertvarkoma ms organizacini vienet sudtis, todl nors keliais odiais stengsiuosi Jus apie tai painfor muoti, o su sekania siunta pasisiu ir visus statutus bei originalus. Pagal naujj statut pertvarkoma ir Rinktini sudtis. Be Rinktins Vado kiek-

250

striai ranka padarytas raas.

281

vienoje rinktinje turi bti paskirti tabo Virininkas ir Visuomenins Dalies Virininkas. Paskum tabo Virininkas savo inioje turi atatinkamus skyrius, kaip organizacin, valgybos, operacin-obilizacin ir kio, o Visuomeninei Daliai priklauso tautinis ir politinis skyriai. Todl artimiausiu laiku praau numatyti savo rinktinje tabo Virinink ir Visuomenins Dalies Virinink. A pui kiai suprantu, kad ms eilse trksta intelektualini pajg, kurios tinkamai galt atlikti savo pareigas. Todl iam kartui numatykite nors vir mintus virininkus, i kuri vienu galt bti br[olis] VYTURYS, ir pasiskite man patvirtinti. Taip pat pagal naujj statut Rinktins skirstomos rajonus, ne tik OS, bet ir veiklos atvilgiu. Kiek man inoma, Js Rinktin yra suskirs tyta rajonus, bet galbt ie rajonai daugiau taikomi OS, bet ne partizanins veiklos atvilgiu. Paprastai numatyta, kad rajonas apima net kelet valsi. Rajono statut mes Jums pasiuntme su prievelykine siunta, todl, tikiuosi, j esate gav. Todl prayiau parayti, kaip pas Jus tikrumoje yra su rajo nais ir kokie yra tie rajon plotai. Pagal Vyr[iausios] Vadovybs nurodymus visi rajon/pagal naujj statut/ vadai bus keliami Partizano karininko laipsn, todl skubiai praytumme praneti visus rajon vadus, duodant apie juos trumpas atestacijas, kuri i ms reikalauja Srities Vadovyb. iuo metu, pildydami Srities Vadovybs reikalavim i Js Rink tins kandidatais P[artizano] karininko laipsn pristatme tik Jus ir br[ol] VYTUR, nes apie kitus neturjome joki ini. Taip pat kartu paraykite k nors daugiau apie save ir apie br[ol] VYTUR, nes mes aplamai esame labai maai pastami ir sunku tokiose slygose artimiau susipainti. Srities Vadovybei taip pat pasiuntme Js raport Nr. 7 dl santyki su lenk partizanais ir valgybos inias, kurios yra gana domios ir reikalingos. Su sekania siunta pristatykite mums Js tabo pareign ir vis kovos dalini sraus, kad mes nors i rato galtumme daugiau turti ini apie Js Rinktin. Dl Js raportu minimos siuntos iuo metu nieko aikaus pasa kyti negaliu. Galbt i siunt kurioje buvo 300 rb ir Js straipsnis, gavo a. a. M i k i n i s, o gal ji uvo kur nors pakeliui, nes nuo vasario mn. pirmj nuo Js siunt gavome tik dabar. Daug kas reikt dar parayti ir brolikai pasitarti, bet jau baigiasi laikas, reikia gabenti laikai, tad kart reiks pasitenkinti ir tuo. Su sekan ia siunta pasikalbsime daugiau. Brolikai spaudiu dein ir linkiu geriausios skms ir Aukiausiojo palaimos Jums ir visiems Js Kovos Broliams kovoje dl Lietuvos Laisvs. Liutauras [paraas] 1. e. N V p.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 4. Originalas. Mainratis.

282

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


180. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. liepos 6 d.

LP CRV NV 1949 m. liepos mn. 6 d. Nr. 8-51 Raportas . m. birelio mn. 10 d. Dunilovo rajone, prie Dubravos km., mike buvo upulti ms septyni partizanai rajono enkavedist. Neirint to, kad msikiai buvo po ygio ir dauguma miegojo, taiau msikiai skmingai pirmieji atideng ugn ir nuov du enkavedistus, ir kelet sueid. Laike atsitraukimo buvo sueistas p[u]sk[arininkis] arnas ir p[u]sk[arininkis] Be vardis. P[u]sk[arininkis] Rimkus buvo sueistas ir atsiskyr nuo kit. Kur laik neturjome apie j ini. Vliau pasiek inios, kad jis buvo rastas Dys nos upje prie Siamionavii km., arkauinos rajone, prigrs. Iki ups nuo sueidimo vietos yra apie 6 k[i]l[o]m[etrus]. Kadangi atstum jis ga ljo pereiti - tai jis sueistas buvo nesunkiai, taiau kodl jis nuskendo neinoma, nes jis buvs geras plaukikas. Manoma, kad nuo nuovargio ir nemigo beplaukiant itiko j mlungis, ir dl tos prieasties prigrs. Minti partizanai buvo sueisti sunkiai ir patys galjo trauktis nuo susiaudymo vietos tik 50 metr. Neirint to, jie nebuvo palikti ir su dideliu vargu pargabenti maiau pavojingas vietas. NKVD-istai, bdami gerokai pavaiinti msiki ugnimi, ne persekiojo. uvusiojo ir sueistj liko ginklai. Msiki grup veik nepastamoje vietovje. Dijakomas [paraas] CRV
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 17. Originalas. Rankratis.

181. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. liepos 6 d.

LP CRV NV 1949 m. liepos mn. 6 d. Nr. 9-52 Raportas . m. birelio mn. 13 d. Vidi rajone, Kazn sielsoviete, Aziara vos km., vakaruk atjo apie 7 lenk partizanai. Namas buvo apsuptas ir jusieji vid partizanai pradjo audyti vir ir reikalauti kelti rankas auktyn. mons pradjo bgti vieni pro duris, kiti pro langus. Apsupusieji

283

pradjo audyti ir nuov dvi moteris, o vien sunkiai sueid, kuri randasi ligoninje. Mintos merginos jokios tarnautojos ar komunists, o bg pa prastai i igsio. iuo iauriu ir kvailu lenk partizan elgesiu labai pasipiktinusi vietos visuomen. Ir patiems lenk partizanams is vykis labai nesmagus, o taiau j kokiu nors bdu pateisinti negalima, nes jeigu bt nuauti vyrai, galima bt sakyti, kad tai buvo tarnautojai, ar ginkluoti, ar komunistai. O dabar nuautos nieku nekaltos moterys!... Jie ir patys supranta, kad ia jie pasiro do paiu kvailiausiu bdu. Kaip ir visur, taip ir ia lenk partizanai stengsi pavaizduoti lietu vi partizanus ir tuo tikslu kalbjo lietuvikai. Taiau tuo tikslo nepasiek, nes jie visi buvo su lenk karikos uniformos kepurmis ir su vitomis" - su valstybiniu enklu. mons visi suprato, kad tai buvo lenk, o ne lietuvi partizanai. Visuomen gerai ino lietuvius partizanus, apie juos labai gerai atsiliepia, j nebijo, nes lietuvi partizanai elgiasi korektikai ir nekalt mo ni neaudo. Dijakomas [paraas] CR V
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 18. Originalas. Rankratis.

182. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. liepos 6 d.

LP CRV NV 1949 m. liepos mn. 6 d. Nr. 11-54 Raportas Iaukiantis lenk partizan elgesys Apskritai paskutiniu laiku pastebimas didelis lenk partizan ne draugikumas mums. Viso to prieastis - lenk partizan ovinizmas ir im perializmas. Gal gale lenk partizanai suinojo mus itikusi nelaim sueistieji ir uvs . m. birelio mn. 10 d. - pradjo ifruoti t rajon, kuriame nujaut mus esant. I tikrj tame rajone jie padar daug pranei m, daug kart pasirod dienos metu. Tame rajone vyko j iauriausias pasi rodymas - tai nuovimas dviej moter ir vienos sueidimas. Be to, telefon stulp nupjaustymas taip pat yra stambaus masto veiksmas. Visi j veiksmai aikiai rod vien tiksl- iifruoti rajon, kuria me mes randams, iaukti miko krtim ir tuo bdu padaryti mums dau giau nuostoli. Tam ypa bt jautrs sueistieji. T tiksl jie pasiek. 15 dien prajus po vykio prie Dubravos kaimo, btent . m. birelio mn. 25 d., prasidjo rus siautimas Belmonto mikuose.

284

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. 1950 m. birelio mn.

Dijakomas [paraas] CRV


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27, 1. 20. Originalas. Rankratis.

183. Tigro rinktins vado Dijakomo raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. liepos 6 d.

LP CRV NV 1949 m. liepos mn. 6 d. Nr. 12-55 Raportas . m. birelio mn. 25 d. prasidjo valymo veiksmai Belmonto mikuose. Valymo veiksmuose dalyvauja: Vidi rajono enkavedistai, arkauinos raj. enkavedistai, Dunilovo raj. enkav[edistai], Pastovi rajono garnizono kareivi dalinlis ir venioni apskrities enkavedistai ir strebkai. Viso apie 300 m[oni]. Akcijai vadovauja Vidi NKVD virininkas majo ras Arastovas. Akcija tssi tris dienas. Su partizanais susidrim nevyko, nei stovykl nei bunkeri nerado. Dijakomas [paraas] CRV
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 21. Originalas. Rankratis.

184. Tigro rinktins tabo virininko vyturio raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. liepos 6 d.

LP CRV Nr. 1-59 1949. VII.6.

NV

Raportas . m. balandio mn. 28 d. aretuota daug pasidarbavusi dl lais vs atgavimo ms rinktins tabo ryinink Viltis. Ji jo ryininks pareigas nuo 1945 m. gegus mn. Be to, paaukojo nemaa auk partizaninio sj dio reikalams. Iki iol ji neidav n vieno bendradarbio. vyturys [paraas] Rinktins tabo V[irinin]kas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28,1. 11. Originalas. Rankratis.

285

185. Karaliaus Mindaugo srities visuomenins dalies virininko Krivaiio ratas Tigro rinktins vadui 1949 m. liepos 18 d.

K VDV 1949. 07. 18. Nr. 9

Visai slaptas

C R V251 K Srities Vadovybs vardu praau Tamst pareikti savo galutin ir objektyvi nuomon dl emiau silom kandidat N /VYTAUTO/ Apy gardos Vado pareigoms uimti. iuo metu N Vado pareigoms uimti yra numatomos dvi kandi datros: 1. SIAUBAS-LIUTAURAS ir 2. VAIDOTAS. Kartu pridedu trumpas numatyt j kandidat charakteristikas: 1. SIAUBAS-LIUTAURAS, gims 1924 metais, baigs gimnazi j, vokiei okupacijos metais buvs Plechaviiaus suorganizuotoje vietinje Rinktinje. Ujus bolevikams, nuo 1944 met rugsjo mn. iki 1945 m. sausio mn. mokytojavo Skiemoni ir Tauragn progimnazijose. I pat pir mj bolevik okupacijos dien buvo susiris su partizaniniu sjdiu, todl 1945 m. sausio mn. stojo partizan eiles. Nuo 1945 m. vasaros iki 1947 m. rugpjio mn. vadovavo VYTAUTO-UOLO Kuopai, paskum buvo pa skirtas LITO R Veikimo Sektoriaus Virininku ir LITO R Vado Adjutan tu. Paskutiniu metu dirbo N tabo valgybos Skyriaus Virininku. iuo metu laikinai eina N Vado pareigas. Energingas, drsus, pasirys, skmingai va dovavs kautyni daliniams. 2. VAIDOTAS - gims 1922 metais, baigs gimnazij, antrojo bolevikmeio pradioje mokytojavo Utenos gimnazijoje. Vienas i pirmj msi pogrindins veiklos organizavimo tiek vokiei tiek bolevik okupa cijos metu. Nuo 1945 met vasario mn. stojo partizan eiles ir buvo vienas i buv[usios] LLA ARNO Rinktins organizatori. Nuo 1946 met gruo dio mn. iki 1947 met rugpjio mn. skmingai vadovavo LITO Rink tinei ir suorganizavo visus partizanus organizacin vienet. Paskum buvo paskirtas N Politins Dalies Virininku, o iuo metu paskirtas N Visuomeni ns Dalies Virininku. Geras organizatorius, sumanus, tvarkingas, itvermin gas ir darbtus. iuo metu truput nutols nuo N tabo organizacinio darbo dl nepalanki gyvenimo slyg, bet, esant reikalui, gals pilnai sijungti bendr darb.

251

Prirayta ranka.

286

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Savo pasisakymus dl pristatyt N Vado postui kandidat prao me skubiai sisti slaptuose vokuose tuo paiu ryiu L e o n a r d u i . Lauksiu Js skubaus atsakymo, nes visa tai utikrins N Vado pa reig klausimo greitesn isprendim ir skmingesn N Ap[ygardos] darb Krivaitis [paraas] K VDV
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 73,1. 12. Originalas. Mainratis.

186. Karaliaus Mindaugo srities vado Atlanto ratas Tigro rinktins vadui Dijakomui 1949 m. liepos 27 d.

LLKS KV 49. 07. 27252 Nr_269_ [Gauta 30. 11. 1949 m. Registracija Nr. I]253

CRV /p[artizanui] Dijakomui/

Tamstos laik sist 49.05.25 Sr[ities] V[adui] p[artizanui] [algiriui] - gavau 49. 07. 27. Kadangi p[artizanas] [algiris] yra kitose pareigose, btent Gynybos Pajg tabo Virininkas /GPV/, todl a, eidamas Sr[ities] V[ado] pareigas, Jums at sakau kaipo tarnybin rat, laik pasisiu adresatui /p[artizanui] [algiriui]. Dl N patirtos nelaims, kaip Brolio Mikinio uvimas, tai yra per daug skaudus smgis ms vedamai kovai ir visam sjdiui, lidime dlei to visi. Kadangi NVdv buvo pilnai sitikinusi, kad Tamsta esate tinkamiau sias ir rimiausias kandidatas uimti NV post todl Jus tarnybiniai ir kviet j. Bet Tamsta gana stipriais ir pamatuotais argumentais rodte savo reikalin gum likti vietoje, o perkelti ten N bstin bt netikslu, nes N palikt ne veiksmingas. Todl Js patiekt argument svarb pilnai suprantu, vertinu ir pateisinu. io krato ilaikymas Lietuvai yra svarbus teritorinis reikalas, todl gerbiu Tamstos idealius sitikinimus ir diaugiuos, kad taip pasiaukojaniai tvar kote, ginate ir lietuvinate t krat. Ir todl, kad tamsta stovite taip svarbiame poste Lietuvai, sargyboje, visais Jums rpimais teritoriniais klausimais bei su tuo reikalu susijusiais reikalais ar trkumais kreipkits tiesioginiai per NV mane. A visus Tamstos ivardintus ir patiektus projektus bei reikalus visuo-

252 253

Diena parayta ranka. Ranka paraytas uraas.

287

met kreipsiu rimt dmes ir reikalausiu i atitinkam pareign ir Vyriau sios] Vadovybs /LVdv/, kad bt laiku suteiktos atitinkamos ir reikiamos priemons bei pagalba. Ms vis tikslas - kuo daugiausiai skverbtis Vilniaus krat ir ten kelti tautin susipratim, kovin pasiruoim ir jo ilaikym, nes reikia, reikia manyti ir daleisti, kad ms Tautos amiais buvs prieas lenkas /nors dabar bendraygis prie viso kultringojo pasaulio prie- komunizm/, vi sada reik, reikia ir reik pretenzijas tikr msikj Vilniaus krat. Todl mums privalu dti visas galimas pastangas J ir ilaikyti. O kas lieia lenk partizanus, kadangi jie yra visai neorganizuoti, bkite ne tik su jais, bet ir visur, ir visada diplomatas ir laikykits teisingos gyvenimikos devizos: skal dyk ir valdyk, nes mano sitikinimais, mes dar su jais susitiksime ne tik politiniai, bet ir fiziniai, kaip prieai, ir reikalus sprsime ginklu. Dl Tamstos praom pareign, kadr papildymui, pasiuntimo, tuo reikalu raiau 1. e. NV p. P[artizanui] broliui Liutaurui, tikiu, kad Jis tuo reikalu rimtai susirpins ir Jums visada pads. Tuo ir baigsiu, linkdamas ypatingos skms ir Viepaties Palai mos Js darbuose bei ygiuose kovojant u brangij Lietuvos Laisv. Atlantas [paraas] KV Pga [paraas] 1. e. KV Adj[utanto] p. Pastaba. Tarp kitko, gautomis iniomis i ccntr[insj Lenkijos, lenk P[arti zanai], atrodo, yra organizuoti ir net jau aprpinti paymjimais, kurio nuora pridedu Jums /originalo pasisti negaliu/. Todl J s sutiktieji lenk P[artizanai], aiku, yra neorganizuoti ir j veiks mus turite stipr pagrind atitinkamai reaguoti. Priede. Lenk P[artizano] paymjimo nuoraas. A254 [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 40, I. 1. Originalas. Mainratis.

187. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas N Nr. 28 1949 m. rugpjio 1 d.

254

A raide pasirao Atlantas.

288

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

K NV 1949.8.01. Nr. 66-1 [30. 11. 1949 met[ai] Nr. 2]255

S A K Y M A S N NR. 28 1949 met rugpjio mn. 1 d.

Rikiuots sritis 1. U skming veikl ir pasiventim kovoje dl Lietuvos Laisvs CRV D i j a k o m a s nuo 1949 met liepos mn. 1 dienos skiriamas N tabo Virininku /NV/, kartu einant CRV pareigas. Pagrindas. Paskyrimo ratas Nr. 44-1 i 1949. 7. 01. 2 . Persitvarkant N tabui, N Politins Dalies Virininkas P v[i]r[ila] V a i d o t a s nuo 1949 met liepos mn. 1 dienos skiriamas N Visuomeni ns Dalies Virininku /NVDV/. Pagrindas. Paskyrimo ratas Nr. 45-1 i 1949. 7. 01. 3'. N spaudos organo LAISVS AUKLYS" Redaktorius P v[i]r[ila] Sa u l i u s-K r i v a i t i s nuo 1949 met liepos mn. 1 dienos ryium su perklimu auktesn organizacin vienet i einamj pareig atleidia mas. Pagrindas. KV sakymas K Nr. 6 /16/ i 1949. 4. 21. 4. NVDV P v[i]r[ilai] V a i d o t u i sakau skubiai suorganizuoti N spaudos organo LAISVS AUKLIO" ileidim ir pristatyti tvirtinimui kandidatus N VD Tautinio Skyriaus Virininko /NVDTSkV/ ir Politinio Sky riaus Virininko /NVDPSkV/ pareigoms uimti. Pagrindas. LLKS Tarybos Prezidiumo 1949. 2. 25 nutarimas ir LLKS stam besni org[anizacini] vienet vadovybi Statutas. 5. U itverm ir pasiventim kovoj e dl Lietuvos Laisvs BR Spau dos-vietimo Skyr[iaus] Virininkas L i u b a r t a s nuo 1949 m. liepos mn. 1 dienos skiriamas N tabo Operacinio-Mobilizacinio Skyriaus Virininku / NOpMobSkV/. Pagrindas. Paskyrimo ratas Nr. 46-1 i 1949. 7. 01.

255

Kampe striai ranka padarytas raas.

289

6. U itverm ir pasiryim kovoje dl Lietuvos Laisvs ARS kSkV Kovot[oj] Mait[inimo], Aprp[inimo] ir Apmundiravimo Skyr[iaus] Virininkas P p [u] sk[arininkiui] D a g i u s nuo 1949 met liepos mn. 1 dienos skiriamas N tabo Organizacinio Skyriaus Virininku /NOrgSkV/. Pagrindas. Paskyrimo ratas Nr. 47-1 i 1949. 7. 01. 7. Remiantis BDPS Statutu - Rajonas nuo 1949 met rugpjio mn. 1 dienos AR sudtyje tvirtinu sekanius Rajonus: 1. RAMBYNO /Rb/ - Vadas P p[u]sk[arininkis] Saulius-L a i m u t i s, 2. DEIMANTO /Dm/ - Vadas P p[u]sk[arininkis] Dmas- a n t a s, 3. GINTARO /Gt/ - Vadas P p[u]sk[arininkis] A u k t a i t i s , 4. PERLO // - Vadas P p[u]sk[arininkis] i i k a s ir 5. TITNAGO /Tg/ - Vadas P L y d e k a i t i s . Pagrindas. ARV raportas Nr. 221 i 1949. 8. 01. 256 8. emiau ivardintus P, pasiymjusius itverme ir pasiventimu ko voje dl Lietuvos Laisvs tvirtinu sekaniose AR tabo pareigose: 1 .P v[i]r[ila] KLAJNAS-VIEDRYS - ARV Adj[utantas] nuo 1949. 5. 11. 2.Pj[aunesnysis] p[u]sk[arininkis] PLIENIUS-AR Rikiuots SkV nuo 1949. 5.01. 3. P j jaunesnysis] p[u]sk[arininkis] DU-AR valgybos SkV nuo 1949.7.01. 4.P p[u]sk[arininkis] TROCKIS-RADVILA AR kio SkV nuo 1949. 8. 01. Pagrindas. Paskyrimo ratai: Nr. 29-1 i 1949. 5. 11, Nr. 36-1 i 1949. 5. 01, Nr. 58-1 i 1949. 7. 01 ir Nr. 61-1 i 1949. 8. 01.

9. emiau ivardintus P, pasiymjusius itverme ir pasiryimu ko voje dl Lietuvos Laisvs, nuo 1949 met rugpjio mn. 1 dienos tvirtinu sekaniose BR tabo pareigose: 1. NOpMobSkV P LIUBARTAS - BRV, 2. P ats[argos] j[aunesnysis] leit[enentas] LIEPA - BRVDV, 3. P v[i]r[ila] ARNAS - BROpMobSkV, 4. P p[u]sk[arininkis] DOBILAS - BRkSkV. Pagrindas. BRV raportas Nr. 43 i 1949. 7. 26. 10 . U pasiventim ir strop pareig atlikim BR KIAUNS Rajo no Vadas P p[u]sk[arimnkis] S k r a j n a s nuo 1949 met liepos mn. 1 dienos skiriamas N tabo ryio pareignu.

256 Prirayta ranka.

290

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Pagrindas. Paskyrimo ratas Nr. 64-1 i 1949. 8. 1. 11is sakymas sigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Liutauras [paraas] 1. e. N V p. sakym gauna: KV, NVDV, ARV, BRV, CRV ir 2 egz. N. Jovaras [paraas] N Adj[utantas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 77. Originalas. Mainratis.

188. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro sakymas N Nr. 29 1949 m. rugpjio 2 d.

K NV 1949. 8. 02. Nr. 68-6 [30. 11. 1949 Nr. 8]257

S A K Y M A S N NR. 29 1949 met rugpjio mn. 2 d.

Bendroji dalis Brangs ventosios Kovos u Lietuvos Laisv pradininkai ir te stojai Broliai ir Sess Partizanai! Sveikinu Jus penkeri met ms sunkios ir iaurios kovos sukak ties proga, taip garbingai ir nepalauiamai vedusius kov u brangij ms Tvyns Laisv. Mes rodme pasauliui, kad ms Tauta yra verta turti viet laisvj taut tarpe. Mes paklme ant savo pei visus prieo iauru mus, visas prieo klastas bei idavystes ir engiame toliau garbingi ir nepa lauiami tvirtai laikydami kovos vliav savo rankose. Ta kova jau eina prie galo, visas kultringas pasaulis rengiasi iandien paskutin ir didj yg, kad galutinai sutriukint raudonj hun ir amiams ilaisvint pasaul i bolevi kinio jungo. Dabar tik - daugiau pasirykime; itvermingumas, susiklausy mas ir vienyb telydi mus iki visikos Pergals - Laisvs. Te Dievas ir kritu si] ms bendraygi kraujas padeda mums!

257

Kampe striai ranka padarytas raas.

291

Keniantiems ms tautieiams Sibiro taigynuose siuniame tos lidnos sukakties proga ms kariausius sveikinimus ir kartu pranea me, kad J vargus ir kanias greit panaikins nuvits spindulys ms T vynei Lietuvai. Pagrindas. KV sakymas K Nr. 8 /10/ i 1949. 7. 15. Rikiuots sritis Remdamasis LIKS Statutu, emiau ivardintiems N organizacini vienet vadams ir vadovybi pareignams penkeri met sunkios ir didvy rikos isilaisvinimo kovos sukakties proga ypatingai nusipelniusius operaty vinje ir organizacinje veikloje, r e i k i u vie padk ir a p d o v a n o j u sekaniai:
1. III-jo laipsnio Pasiymjimo enklu: 1. ARV Brol P i a u r , 2.BRV P aib, 3.CRV P Dijakom, 4. ARVAdj PKlajn, 5. NOpMobSkV PLiubart, 6. CROrgSkV P v y t u r , 7. BRKRjV P Skrajn, 8. N ryinink] Ses L a i m. 2. Pasiymjimo lapu: 1. NkSkV Brol P K i r v , 2. ARRbV P S a u 1 i , 3. ARRbPsV P Sakal, 4. ARDmV PDm, 5. ARRbvSkV " P turm, 6. ARRbPvP P G a i d e 1 .

Organizac[in] sritis

1.
RnV sakau visuose organizaciniuose vienetuose vesti ir vykdyti P virinink atestavim pagal P virininko atestavimo nuostatus. Pagrindas. KV sakymas K Nr. 1 /11/ i 1949. 2. 10. - 6. 2. Slaptumo ir saugumo sumetimais sakau P laipsni nei odiu, nei ratu nenaudoti ir j enkl neneioti. Pagrindas. KV sakymas K Nr. 1 /11/ i 1949. 2. 10. - 9.
3

RnV sakau, vadovaujantis BDPS GP Statutu - Rajonas, Rn

292

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

ribose i PD ir OS nari suorganizuoti rajonus ir pristatyti man tvirtinimui. Pagrindas. KV sakymas K Nr. 1 /l 1/ i 1949. 2. 10. - 5. 4. RnV sakau su reikalingomis atestacijomis pristatyti kandidatus paklimui P karinink laipsnius: RjV teisi pareignus- P jaun[esniojo] leitenanto laipsn ir ypa tingai pasiymjusius narsumu, drsa kautynse bei diversantiniuose veiks muose P - P jaun[esniojo] leitenanto laipsn. Pagrindas. KV sakymas K Nr. 1 /l 1/ i 1949. 2. 10.- 7. 5. is sakymas sigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Liutauras [paraas] 1. e. N V p. sakym gauna: A, B, CRV, KV ir du lieka R. Jovaras [paraas] N V Adj[utantas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 79. Originalas. Mainratis.

189. Lietuvos laisvs kovos sjdio stambesni organizacini vienet vadovybi statutas su priedu 1949 m. rugpjio 20 d.
[...] 258

Nuorao nuoraas P r o j e k t a s LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO STAMBESNI ORGANIZACINI VIENET VADOVYBI STATUTAS

[20. VIII.1949. Nr. 55]259

A. BENDROJI DALIS 1. Sjdio stambesnio organizacinio vieneto veiklai vadovauja jo vadas, padedamas kit to organizacinio vieneto vadovybs pareign. 2. Kiekvieno stambesnio org[anizacinio] vieneto vadovyb sudaro: a/ org[anizacinio] vieneto vadas /V/, b/ tabas // ir c/ visuomenin dalis /VDV/

258 259

Sunyks tekstas. Kampe striai ranka padarytas raas.

293

Vadui atitenkani technik udavini atlikimui skiriamas vadovybs pagalbinis pareignas - vado adjutantas /Adj/. tabo ir visuomenins dalies udaviniams atlikti, reikalui esant, gali bti skiriami vadovybs pagalbiniai pareignai. Vadovybs udavini vykdymui palengvinti, reikalui esant, gali bti skiriami vadovybs pagalbininkai. 3. is statutas apibria vadovybs organizacij, veikl, jos pareign funkcijas, kiek tai nra nurodyta kituose sjdio statutuose. B. VADOVYBS ORGANIZACIJA, UDAVINIAI IR PAREIGN FUNKCIJOS I. Stambesnio organizacinio vieneto vadas 4. Organizacinio vieneto vadas: a/ perduoda org[anizaciniam] vienetui i auktesns vadovybs gautus sakymus, instrukcijas bei nurodymus, padarydamas j vykdymui vietos slygose reikalingus papildymus bei par[...]260 , b/ laikydamasis sjdio statut ir auktesns vadovybs sakym, instrukcij bei nurodym leidia savo org[anizacinio] vieneto veiklai reikalingus sakymus, instrukcijas bei nurodymus, c/ leidia sakymus vadovybei, nustato gaires jos veiklai ar duoda jai apibrtas uduotis, d/ derina, taiso ir tvirtina vadovybs pareign paruot sakym, instrukcij, nurodym ir kitoki rat projektus, e/ teikia auktesns vadovybs reikalaujamas inias ir reikalauja reikaling ini i sau priklausom org[anizacini] vienet ar paveda jas surinkti kuriam nors vadovybs pareignui, 17 org[anizacinio] vieneto vardu atlieka/ar kuriam nors vadovybs pareignui paveda atlikti/ susirainjim bei kitok susiinojim ar bendravim su auktesne vadovybe, su priklausomais ir su kaimyniniais org[anizaciniais] vienetais, g/ betarpikai vadovauja vadovybs daliniui saugumo ir taktiniu atvilgiu / esant reikalui, vadovavim paveda kuriam nors vadovybs pareignui/. II. Organizacinio vieneto tabas ir visuomenin dalis 5. tabo ir visuomenins dalies paskirtis yra: a/ surinkti ir suteikti vadui paskirtose veiklos srityse isamius duomenis ir pateikti veiklos klausim isprendimo pasilymus, kad vadas galt padaryti sprendim auktesns vadovybs sakymams ar savo sumanymams vykdyti, b/ vado sprendim ireikti reikalinga forma /sakymo, instrukcijos ar nurodymo pavidalu/,

260

Sunyks odis.

294

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

c/tvarkyti org[anizacinio] vieneto paskir veiklos srii veikl bei atlikti reikalingus j udavinius bei darbus ir kontroliuoti tos veiklos sritims duot sakym, instrukcij bei nurodym vykdym. 6. Vadovybs pareign paruoti sakym, instrukcij bei nurodym projek tai sakomosios galios priklausomiems org[anizaciniams] vienetams gyja tik tada, kai vadas, patikrins ir padars reikalingus pataisymus, juos patvirtina. 7. tabo ir visuomenins dalies pareignams jiems pavestose veiklos srityse priklauso emesnij org[anizacini] vienet atitinkami vadovybi pareignai, ku riems jie privalo duoti savo nurodymus praktikam t veiklos srii darbo atlikimui. 8. tabas ir visuomenin dalis bei j skyriai turi tarpusavyje glaudiai ben dradarbiauti ir derinti savo veikl, o ypa tais atvejais, kai atskir pareign vykdo mi udaviniai kuo nors tarpusavyje yra susij. 9. Vadovybs pareignui, greta jo pagrindini pareig, gali bti pavedamos / kad ir ilgesniam laikui/ laikinai eiti vienos ar daugiau alutini pareig. iuo atveju turi bti irima, kad vienas asmuo nebt priklausomas atskiriems vienas nuo kito nepriklausomiems virininkams /neskaitant specialybs priklausomybs/, ar kad tas pats asmuo kurio nors vadovybs pareigno atvilgiu nebt kartu virininkas ir pavaldinys. Vadas taip pat gali imtis vien ar keleto alutini pareig /iskiriant kSkV pareigas/. III. Organizacinio vieneto tabas 10 . tab sudaro: a/ tabo virininkas /V/, b/ organizacinio sk[yriaus] V[irinin]kas /OrgSkV/, c/ valgybos s[kyriaus] V[irinin]kas /vSkV/, d/ operacinio-mobilizacinio sk[yriaus] V[irinin]kas/OpMobSkV/, e/ tabo kio skyriaus V[irinin]kas /kSkV/. 11 . tabas padeda vadui vykdyti organizacins, karins ir kins veiklos udavinius. TABO VIRININKAS 12. V vadovauja tabo veiklai ir tvarkai bei derina paskir tabo skyri veikl: 13. V: a/ patiekia vadui organizacins, karins bei kins veiklos klausim spren dimo pasilymus, b/ ruoia bendrajai, organizacinei, karinei bei kinei /ar atskirj srii/ veiklai sakym, instrukcij bei nurodym projektus, c/ paveda tabo skyri virininkams j veiklos srii udavinius ir duoda jiems tam reikalingus nurodymus, d/ tabo skyri virinink patiektus pasilymus, parengtus projektus bei suteiktas inias tikrina, derina ir taiso, e/ parengia /ar kuriam nors tabo pareignui paveda parengti/ org[aniza cinio] vieneto susirainjimo organizaciniais, kariniais bei kiniais klausimais ratus ir auktesnei vadovybei reikalingas inias, f/ tvarko tabo ratins darb, gautos korespondencijos paskirstym, pa-

295

rengtos korespondencijos pasiuntim, tabo gaunamj-siuniamj rat re gistracij, renka, tvarko ir saugo tabo archyvin mediag. 14. tabo virininkui betarpikai priklauso tabo skyri virininkai. TABO ORGANIZACINIO SKYRIAUS VIRININKAS 15. OrgSkV tvarko org[anizacinio] vieneto bendrj organizacij ir ryius. 16. OrgSkV: a/ patiekia savo pasilymus organizacins veiklos ir ryi reikalais ir pa rengia t srii veiklai reikalingus sakym, instrukcij, nurodym ir kitoki rat projektus, b/ organizuoja naujus ir pltoja priklausomus org[anizacinius] vienetus, c/ priklausom org[anizacini] vienet pareignams bei nariams odiu ar ratu aikina statutus ir kitokius sjdio organizacijai esmingus ratus, d/ organizuoja ir tvarko savo vadovybei reikalingus ryius, verbuoja bei parengia tam reikalingus pareignus ir nustato ryi naudojimo tvark. TABO VALGYBOS SKYRIAUS VIRININKAS 17. vSkV tvarko org[anizacinio] vieneto valgybin, sekimo bei kontr valgybin veikl. 18. vSkV: a/ patiekia savo pasilymus valgybos, sekimo bei kontrvalgybos reika lais ir parengia t srii veiklai reikalingus sakym, instrukcij, nurodym ir kitoki rat projektus, b/ organizuoja ir atitinkamai parengia valgybos, sekimo ir kontrvalgy bos tinkl, c/ veda valgybos-sekimo dienorat ir vairiais bdais tikrina gautas inias, d/ nuolat teikia vadui, tabui, visuomeninei daliai ir auktesnei vadovybei bei priklausomiems org[anizaciniams] vienetams reikalingas inias. TABO OPERACINIO-MOBILIZACINIO SKYRIAUS V[IRININ]KAS 19. OpMobSkV tvarko org[anizacinio] vieneto mokymo, operacins veik los ir mobilizacijos parengimo planus. 20. OpMobSkV: a/ patiekia savo pasilymus P mokymo, operacins veiklos ir mobilizaci jos parengimo reikalais, paruoia tam reikaling sakym, instrukcij, nuro dym ir kitoki rat projektus, b/ rpinasi P mokymo plan gyvendinimu ir tikrina P karin parengim, c/ sudaro ir veda org[anizacinio] vieneto mobilizacin [.. .]n261 , numato mobilizacinius kadrus ir rpinasi j parengimu, d/ duoda nurodym betarpikai priklausani org[anizacini] vienet

261

Sunyks odis.

296

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

mobilizaciniams planams sudaryti, tikrina j vedim ir mobilizacini kadr rengim, e/ kaupia P karins veiklos patirt ir tinkamai apipavidalindamas paruo ia jperduoti auktesnei vadovybei bei betarpikai priklausani org[anizacini] vienet vadovybms. TABO KIO SKYRIAUS VIRININKAS 21. kSkV tvarko org[anizacinio] vieneto kinio bei sanitarinio aprpinimo ir tiekimo veikl ir sskaityb. 22. kSkV: a/ patiekia savo pasilymus kiniais ir sanitariniais reikalais ir parengia t srii veiklai reikalingus sakym, instrukcij, nurodym ir kitoki rat projektus, b/ tvarko ir saugo org[anizaeiniam] vienetui bei jo vadovybei reikaling turt, inventori, mediagas ir kitokias kines grybes, c/ vykdo kines operacijas nenauding ir nereikaling kini grybi pa keitimui naudingas ar j pavertimui pinigus, d/ rpinasi P vieneto sanitarine bkle, laisvs kovotoj sanitariniu pa rengimu, P gydymui reikaling specialist parengimu ar uverbavimu ir stengiasi sudaryti P gydymui reikalingiausi medikament bei gydymo prie moni atsargas, e/ veda org[anizacinio] vieneto vadovybs dalinio sskaityb, f/ kontroliuoja bei tikrina priklausom org[anizacini] vienet kin bei sanitarin aprpinim ir tikrina juose vedam sskaityb. 23. Vienas i pagrindini kSkV udavini yra laiduoti kin pagrind va dovybs veiklai.
-o-

IV. ORGANIZACINIO VIENETO VISUOMENIN DALIS 24. Visuomenin dal sudaro: a/ visuomenins dalies virininkas, b/ tautinio/ mogaus morals skyriaus virininkas / VDTSkV/ ir c/ visuomenins dalies politinio/ monijos gyvenimo informacijos skyr[iaus] virininkas /VDPSkV/. 25. Visuomenin dalis padeda vadui vykdyti visuomenins veiklos udavinius ir pati vysto visuomenin veikl org[anizacinio] vieneto laisvs kovotoj bei org[ani zacinio] vieneto veikimo apimtyje esani sjdio dalyvi ir gyventoj tarpe. VISUOMENINS DALIES VIRININKAS 26. VDV tvarko, derina ir vysto bendrj org[anizacinio] vieneto visuomeni n veikl. 27. VDV: a/ patiekia vadui savo pasilymus visuomeninei veiklai ivystyti bei su tuo suritiems klausimams isprsti ir rengia tam reikalingus sakym, instrukci j, nurodym ir kitoki rat projektus,

297

b/duoda gaires ir koordinuoja org[anizacinio] vieneto VD skyri virinin k ir kitoki priklausom VD pareign veikl, duoda tam reikalingus nuro dymus ir, reikalui esant, pareigoja juos atlikti apibrtus visuomenins veik los udavinius, c/ kontroliuoja priklausom VD pareign visuomenin veikl, j derina su auktesns vadovybs gairmis, tikrina bei taiso surinktas inias bei leidia mus leidinius, d/ parengia org[anizacinio] vieneto susirainjimo visuomenins veiklos reikalais ratus ir auktesnei vadovybei reikalingas inias, e/ tvarko visuomenins dalies ratins darb visuomeninio pobdio lei dini bei spaudos dauginim gautos korespondencijos paskirstym pareng tos korespondencijos, visuomeninio pobdio leidini bei spaudos paskirsty m visuomenins dalies gaunamj-siuniamj rat registracij renka, tvarko ir saugo visuomenins dalies archyvin mediag f/ rpinasi org[anizacinio] vieneto laisvs kovotoj partizan kulto rei kalais. VISUOMENINS DALIES TAUTINIO SKYRIAUS VIRININKAS 28.VDTSkV tvarko org[anizacinio] vieneto tautins ir moralins srities veikl. 29. VDTSkV: a/ pats rengia arba duoda nurodymus parengti straipsnius, paskaitas, pa sikalbjimus bei kitas tinkamas priemones laisvs kovos sjdiui populiarin ti ir jo laisvs kovotoj, dalyvi bei kit tautiei pakiliai dvasiai ir auktai moralei, atsparumui, itvermei laikyti ir kelti, b/ renka inias apie tautos ir sjdio dvasin bei moralin bkl, pasi reikianias negeroves ar ydas, blogas takas ar kitus tautos egzistencijai alingus veiksnius, pasilo tautos bei sjdio dvasinei ir moralinei bklei pagerinti priemones, c/ renka inias bei mediag apie tautos isilaisvinimo pastangas, laisvs kovos sjdio istorij laisvs kovotoj, sjdio dalyvi ir kit tautiei did vyrikus darbus, karygikum charakteringesnius laisvs kovos vaizdus, sukurtas ar pritaikytas maldas, dainas bei kitokius krinius ir visa tai sutvar ko bei iplatina taip, kad tai stiprint ir kelt tautos ir sjdio dvasi ir rodyt kitoms tautoms ms tautos isilaisvinimo pastangas, d/ renka inias bei mediag apie okupant bei savo tautos idavik dar bus, tautai j padarytas ir daromas skriaudas ir kitus j niekikus darbus, tuo ikeldamas okupant bei savo tautos idavik niekikum ir tautos ne apykant jiems, e/ propaguoja tautos vieningumo reikal ir skatina pagalbos tiekim oku panto teroro paliestiesiems, f/ rpinasi tautos bendrais ir ypa sjdio laisvs kovotoj aukljimo, kultros ir vietimo reikalais.

298

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

VISUOMENINS DALIES POLITINIO SKYRIAUS VIRININKAS 30. VDPSkV tvarko org[anizacinio] vieneto orientavimo politinje padtyje ir informacin veikl. 31. VDPSkV: a/ renka politines ir kitokias inias ir pats rengia ar duoda nurodymus parengti straipsnius, praneimus ir kitokias informacijas, reikalingas org[anizacinio] vieneto vadovybei, laisvs kovotojams, sjdio dalyviams ir visiems kitiems lojaliems gyventojams orientuoti apie vidaus ir tarptautin padt, b/ parengia reikalingus nurodymus, kaip tautai bei sjdiui laikytis vai ri situacij metu, ir taut tam tinkamai nuteikia, c/ kaupia reikalingas inias ir jas atatinkamai parengia informacijai apie sjd, jo veikl, siekimus ir udavinius, d/ renka ir kaupia bei atatinkamai parengia inias apie okupant valdi bei jos organus, j veikl, pagal reikal apie tai informuoja taut, e/ rpinasi propagandos reikalais. V. ORGANIZACINIO VIENETO VADO ADJUTANTAS 32. Adj[utantas] yra org[anizacinio] vieneto vado technikinis padjjas va dovavimo darbams. Jo paskirtis yra, pagal vado duotus nurodymus, tvarkyti tuos vadui atitenkanius darbus bei udavinius, kuri atlikimas nereikalauja sprendia mosios galios. Adj[utantas] betarpikai priklauso vadui ir yra vienu laipsniu e mesni u SkV teisi. 33. Adj[utantas]: a/ tvarko vado ratins darbus, parengia vadui reikaling rat projektus, tvarko vado susirainjimo ir kitokio susiinojimo reikalus, veda vado siun iamj-gaunamj rat registracij org[anizaciniam] vienetui gautj ra t paskirstym, i org[anizacinio] vieneto siuniamj rat pasiuntim, siun iamiesiems ratams parengia reikalingus lydraius, pakvituoja org[anizaciniam] vienetui skirt rat gavim /iskiriant slaptus - asmenikus/ ir ren ka, tvarko bei saugo vado susirainjimo archyvin mediag b/ rpinasi vadovybs saugumo reikalais, c/ technikai atlieka bet kuriuos vado pavestus tarnybinius darbus bei udavinius. VI. VADOVYBS SPECIALS NEETATINIAI PAREIGNAI 34. Org[anizacinio] vieneto tarybos nutarimu ar vado sakymu kiekvie nam org[anizacinio] vieneto pareignui gali bti pavedamos specialios neetati ns pareigos. 35. Org[anizacinio] vieneto specialios neetatins pareigos yra ios: a/ organizacinio vieneto atstovas, b/ prokuroras, c/ inspektorius,

299

d/ vado galiotinis ir e/ patiktinis. 36. Organizacinio vieneto atstovu, prokuroru ar inspektoriumi gali bti ski riami tik vadovybs nariai ar kiti t lygi teisi org[anizacinio] vieneto pareignai, o vado galiotiniu bei patiktiniu - bet kuris vadovybs pagalbinis pareignas ar pa galbininkas ar kuris kitas org[anizacinio] vieneto pareignas. 37. Specialios neetatins pareigos pavedamos nelaikinai eiti, nors pareignai i savo pagrindini pareig neatleidiami. Taiau jei jiems specialios neetatins pa reigos kuriam laikui neleidia atlikti savo pagrindini pareig, j pagrindins parei gos laikinai eiti turi bti pavedamos kitam asmeniui. ORGANIZACINIO VIENETO ATSTOVAS 38. Atstovas yra org[anizacinio] vieneto tarybos irinktas pareignas bet kuriems org[anizacinio] vieneto iors reikalams atstovauti tais atvejais, kai, re miantis sjdio statutu ar auktesns vadovybs sakymu, tai yra reikalinga: 39. Atstovas: a/ org[anizacinio] vieneto ar vado pavestas veda pasitarimus su reikalin gais pareignais ar asmenimis, juos informuoja org[anizacin] vienet lie ianiais klausimais ir jam duot galiojim ribose org[anizacinio] vieneto vardu pasirao susitarimus, b/ org[anizacinio] vieneto tarybos ar vado pavestas atlieka vairius kitus svarbios reikms udavinius u org[anizacinio] vieneto rib, kai vadas ne gali tai atlikti, c/ informuoja org[anizacinio] vieneto taryb bei org[anizacinio] vieneto vad apie jam pavest udavini eig, o juos vykds patiekia tarybai savo darb ataskait. ORGANIZACINIO VIENETO PROKURORAS 40. Prokuroras yra org[anizacinio] vieneto tarybos irinktas pareignas, ku rio udavinys yra tirti org[anizaciniame] vienete ar jo veikimo apimtyje padarytus nusikaltimus prie taut bei sjd ir nusikaltlius traukti teismo atsakomybn. 41. Prokuroras savo udaviniuose yra priklausomas tik nuo auktesnio org[ani zacinio] vieneto prokuroro ir pareigas atlieka grietai laikydamasis sjdio statuto ir sjdio okupacijos meto baudiamojo statuto. Savo udavini vykdymui proku roro duoti pardymai yra privalomi vykdyti visiems org[anizacinio] vieneto laisvs kovotojams. 42. Prokuroras: a/ sudaro ir perduoda savo org[anizacinio] vieneto vadui ar auktesnio org[anizacinio] vieneto prokurorui bylas asmen, nusikaltusi prie taut bei sjd, b/ esant reikalui, dalyvauja teismo posdiuose kaltintoju, c/ renka, tvarko ir saugo kaltinamj mediag apie iuo metu pasislpu sius nuo tautos teisingumo rankos idavikus ir kitokius nusikaltlius. ORGANIZACINIO VIENETO INSPEKTORIUS 43. Inspektorius yra org[anizacinio] vieneto vado, reikalui esant, skirtas pa

300

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

reignas, kurio udavinys yra lankyti ir tikrinti vietoje priklausomus org[anizacinius] vienetus. 44. Skirdamas pareigas bei pavesdamas udavinius vadas turi suteikti ins pektoriui atitinkam galiojim. Turimo galiojimo ribose inspektoriaus pardymai yra privalomi vykdyti visiems priklausom org[anizacini] vienet pareignams bei nariams. 45. Inspektorius: a/ tikrina bendrj priklausom vienet org[anizacin] bkl, sakym, instrukcij bei nurodym vykdym, isiaikina trkumus, tiria pageidavimus, b/ odiu instruktuoja priklausom org[anizacini] vienet vadovybes bei laisvs kovotojus vado pavestais ar tikrinimo metu ikilusiais klausimais, c/ apie visus inspektavimo metu patirtus dalykus informuoja vad ir pa tiekia jam savo pasilymus reikalingiems patvarkymams. ORGANIZACINIO VIENETO VADO GALIOTINIS 46. galiotinis yra org[anizacinio] vieneto vado, reikalui esant, skirtas pa reignas, kuriam pavedama nustatytose ribose savistoviai su kuo nors aptarti vadui rpimus klausimus ir tais klausimais padaryti reikalingus susitarimus bei patvarkymus. ORGANIZACINIO VIENETO VADO PATIKTINIS 47. Patiktinis yra org[anizacinio] vieneto vado, reikalui esant, skirtas parei gnas, kuriam pavedama kas nors aikiai apibrto atlikti, odiu k nors perduoti ar perimti arba duoti reikalingus paaikinimus. VII. VADOVYBS PAGALBINIAI PAREIGNAI 48. Daugiau iplst veiklos srii vadovybs nari veiklai palengvinti ar kurios nors veiklos srities speciali udavini nuolatiniam atlikimui gali bti skiriami vadovybs pagalbiniai pareignai. 49. Vadovybs pagalbinius pareignus skiria, j udavinius bei pareig pava dinim nustato org[anizacinio] vieneto vadas, V arba VDV pasilius. 50. Vadovybs pagalbiniai pareignai betarpikai priklauso arba VD sky ri virininkams ir yra dviem laipsniais emesni teisi. Vadovybs pagalbiniais pareignais gali bti skiriami P arba S. VIII. VADOVYBS PAGALBININKAI 51. Vadovybs pagalbininkai yra vadovybs sudt skirti P arba S, pade dantieji vadovybei atlikti jos udavinius. 52. Org[anizacinio] vieneto vado sakymu vadovybs pagalbininkai /i j su darius org[anizacinius] vienetus ar paskirai/, gali bti priskiriami bet kurio pareig no valdion. Vadovybs pagalbininkai, jeigu jie nra kam nors priskirti, betarpikai pri klauso adjutantui. Vadovybs pagalbinink teises /emesnes u pagalbini vadovybs pareig n/ nustato org[anizacinio] vieneto vadas, atsivelgdamas j sugebjimus bei jiems pavestus udavinius.

301

C. VADOVYBS VEIKLA 53. Org[anizacinio] vieneto vadovybs savo veikloje vadovaujasi visais ben draisiais sjdio statutais, iuo statutu ir i auktesns vadovybs gaunamais nuro dymais bei instrukcijomis. 54. Jei org[anizacinio] vieneto vadovyb veikia isidsiusi kelias dalis, tai kiekviena vadovybs dalis sudaro atskirai veikiant vadovybs dalin. 55. Vidaus tvarkos atvilgiu kiekvienas vadovybs dalinys tvarkosi pagal normali organizacin priklausomyb/ir. Vadovybs organizacijos schema/. 56. Taktiniu atvilgiu kiekvienas vadovybs dalinys sudaro kautyni vienet /skyri, grand/, kuriam betarpikai vadovauja org[anizacinio] vieneto vadas arba jo specialiai tam paskirtas pareignas. 57. Suskirstydamas vadovybs dalin kaip kautyni vienet, org[anizaci nio] vieneto vadas /ar jo specialiai tam paskirtas pareignas/, kaip savo kautyni vieneto vado pavaduotoju ir grandi vadais skiria geriausiai sugebanius kauty nse vadovauti vadovybs dalinio kovotojus, visai neatsivelgdamas j uima mas vietas. D. BAIGIAMIEJI DARBAI 58. is statutas yra slaptas sjdio dokumentas, kurio turinys tegali bti inomas tik sjdio stambesni org[anizacini] vienet vadovybms. 59. Visi stambesni org[anizacini] vienet vadovybi nariai, specials ne etatiniai pareignai, pagalbiniai pareignai ir pagalbininkai privalo statut, kiek tai juos lieia, gerai inoti ir jo laikytis. Statutui aikinti, jo gyvendinimo bdams nurodyti org[anizacini] vienet vadai jiems betarpikai priklausani org[anizacini] vienet vadovybms duoda instrukcijas bei nurodymus. Neaikumai turi bti isiaikinti su auktesne vadovybe. 60. is statutas gali bti papildytas arba pakeistas LIKS Tarybos Prezidiumo nutarimu.
-o-

Nuoraas tikras /2/ ATLANTAS [be parao] KV 1949. 05. 30. Nuorao nuoraas tikras Krivaitis [paraas] N Adj[utantas] 1949. 07. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 3,1. 2-8. Originalas. Mainratis.

302

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. 1950 m. birelio mn.


190. Priedas. Stambesnio operacinio vieneto vadovybs organizacijos schema

1. Tigro rinktins vado Arno sakymas dl Tigro rinktins tabo sudarymo ir buri vad paskyrimo. 1944 m. spalio 28 d. Faksimil i Lietuvos ypatingojo archyvo.

1 - Vytauto apygardos Tigro rinktin 2 - Vytauto apygardos Lito rinktin 3 - Vytauto apygardos Lokio rinktin 4 - Didiosios kovos apygarda 5 - Algimanto apygardos arno rinktin 6 - Algimanto apygardos aliosios rinktin 7 - Algimanto apygardos Margirio rinktin 8 - Vyio apygardos Ukmergs rinktin 9 - Vyio apygardos Panevio rinktin 10 - Dariaus ir Girno apygarda (busimoji Vyio apygardos Sierakausko rinktin)
v

2. Lietuvos partizan iaurs Ryt Lietuvos sritis 1948 m. rugsjo mnes. Schem paren g G. Geiauskas.

3. Tigro rinktins veikimo ribos 1945-1952 metais. Schem pareng G. Geiauskas.

4. Vincas aliaduonis-Rokas-Dijakomas-Cezaris. Nuotrauka i Genocido auk muziejaus.

5. Leonas Vilutis-Arnas-Bitinlis. Tigro rinktins krjas ir pirmasis va das. Nuotrauka i Genocido auk mu ziejaus.

6. Benediktas Kaletka-Senis-Kstutis. Jungtins Tigro rinktins vadas. Nuotrau ka i Genocido auk muziejaus.

7. Pranas vilpa-Barzdyla-uolas. Jungtins Tigro rinktins tabo spau dos ir vietimo skyriaus virininkas ir laikraio Kelias laisv redaktorius. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo ar chyvo.

8. Vincas Gumauskas-Salva-Gailius. Zaras apskrityje veikusios Tigro rinktins dalies vadas. Nuotrauka i Genocido au k muziejaus.

9. Jeronimas Bulka-Deimantas-Svajnas. Pirmasis Tigro rinktins tabo virininkas. Nuo trauka i Genocido auk muziejaus.

10. Feliksas Kvartunas. Jungtins Tigro rinktins tabo virininkas. Nuotrauka i Geno cido auk muziejaus.

11. Jonas Gimauskas-Karosas-Beras. Vienas Tigro rinktins steigj, pirmasis Kirdeiki kuopos vadas. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

12. Juozas Basys-arunas. Tigro rinktins tabo apsaugos dalinio vadas. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

13.Neatpainti Tigro rinktins partizanai. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

14.Neatpainti Tigro rinktins partizanai. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

15. Neatpainti Tigro rinktins partizanai. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

16. Neatpainti Tigro rinktins partizanai. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

17. Neatpainti Tigro rinktins partizanai. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

18. Neatpainti Tigro rinktins partizanai. Nuotrauka i Lietuvos ypatingojo archyvo.

19. Itrauka i V.aliaduonio-Roko-Dijakomo raytos kronikos. Faksimil i Lietuvos ypa tingojo archyvo.

20. Praneimas apie Tigro rinktins veikl 1947 m. kovo 30 d - 1947 m. rugpjio 10 d. Faksimil i Lietuvos ypatingojo archyvo.

21. Tigro rinktins leidinys Ryt Lietuva". 1950 m. vasario 15 d. Faksimil i Lietuvos ypatingojo archyvo.

22. Tigro rinktins kio skyriaus kasos knyga. Faksimil i Lietuvos ypatingojo archyvo.

23. Vytauto apygardos vadovybs atsiaukimas alin banditizmas!. 1946 m. liepos 4 d. Faksimil i Lietuvos ypatingojo archyvo.

24. Karaliaus Mindaugo srities paklimui partizan karinink laipsnius kandidat atestacija. 1949 m. rugpjio 28 d. Faksimil i Genocido auk muziejaus.

pristatyt

191. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro paskyrimo ratas Tigro rinktins vadui Dijakomui 1949 m. rugpjio 20 d.

K NV 1949.7.1. Nr. 44-1 [gautas 20. VIII. 1949. Nr. 51]262

CRV br[oliui] D I J A K O M U I

Paskyrimo ratas Persitvarkius Apygardos tabui, Tamsta nuo 1949 met liepos mn. 1 dienos esate atleidiamas i Rikiuots Skyriaus Virininko pareig ir nuo tos pat dienos esate skiriamas VYTAUTO Apygardos tabo Virininku /N ApV/, kartu einant CRV pareigas. Liutauras [paraas] 1. e. N V p. Jovaras [paraas] Adjutantas

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 57. Originalas. Mainratis.

192. Karaliaus Mindaugo srities paklimui partizan karinink laipsnius pristatyt kandidat atestacija 1949 m. rugpjio 28 d.

Paklimui P karinink laipsnius pristatyt kandidat atestacija P kpt. laipsn: 1. N-RnV /CRV/ DIJAKOMAS - Atestacija: labai gerai. Tinka uimti auktesnei vietai. Be to, labai svarbiame ir gini jamame rajone /Baltaru sija Lenkij a ir Lietuvos/ skmingai vadovauja Rn. P ltn. laipsn: 1. N-RnV /ARV/ IAURYS - Atestacija: tinka uimamai vietai.

262

Kampe striai ranka padarytas raas.

304

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn. 2. N-RnV /BRV/ AIBAS - tinka uimamai vietai. 3. NVDV VAIDOTAS - tinka uimti auktes[nei] vietai. P j. ltn. laipsn: 1. N-CRV VYTURYS - Atestacija: tinka uimamai vietai. 2. 3. 4. 5. 6. 7. tinka uimamai vietai. tinka uimamai vietai. tinka uimamai vietai. tinka uimamai vietai. tinka uimamai vietai. tinka uimti auktes[nei] vietai. 8. U-Rn/1/KpV TIGRAS - tinka uimti auktesnei] vietai. 9. U-KIOrgSkV AUDRIS - tinka uimti auktes[nei] vietai. 10.U-SdV AUDRENIS - tinka uimamai vietai. 11.U-SdVDV DMAS - tinka uimamai vietai. 12.U-Sd KpV VILKAS - tinka uimti auktes[nei] vietai. 13.U-Sd KpV DAINIUS - tinka uimti auktes[nei] vietai. 14.U-KlPlv KpV KSTUTIS - tinka uimti auktes [nei] vietai. NOrgSkV LIUBARTAS NkSkV KIRVIS NOpMobSkV DAGIUS NVAdj BRIEDIS N-AR Rj V/GtV/AUKTAITIS U-Rn/Sd/KpV TIGRAS

Pagrindas: UV raportas Nr. 243 49.06.15 ir NV raportas Nr. 43-3 49.07.02. arnas [paraas] L. e. KV p. 1949. 08.28. Voruta
LGGRTC GAM, GEK 11636, PDk 1660, b. 1,1. 33. Originalas. Mainratis.

193.Vytauto apygardos tabo instrukcija Nr. 10 1949 m. rugsjo 1 d.

N u o r a a s K N kSkV 1949. 9.01. S l a p t a i

305

Nr. 75-11 [ Gauta 1949. 9.20. N [r]. 2]263

Tvirtinu /-/ Liutauras [be parao] NV 1949. 9.01. INSTRUKCIJA Nr. 10

Lieia: P aprpinimo organizavim. 1. Komunistin okupacija ir ypatingai prievarta ir teroru pravedamas krato sukolchozinimas padar milinik al ms tautos kiui ir nepaprastai apsunkino ekonomin gyvenim. iuo metu beveik visi stambesni kiai yra sunaikinti, idraskyti, nubuointi arba apkrauti milinikais mokesiais ir pyliavomis, o apsirpinti vien tik i smulkesni ki yra didel nata t ki savininkams. Todl ikilo skubus reikalas imtis nauj priemoni ir bd partizan apsirpinimui maistu, drabuiais ir kitais btinais pragyve nimo reikmenimis. 2. iuo metu pirmoje eilje reikia stengtis apsirpinti i valstybei, vairioms komunistinms organizacijoms ir ms tautos prieams - komunistams priklausomo turto rekvizicijos keliu, o taip pat i kolchoz suvisuomeninto turto. Tam tikslui reikalinga, prisilaikant vis saugumo priemoni organi zuoti sovchozams, kooperatyvams, pieninms ir kitoms tarybinms stai goms priklausomo turto konfiskavim o taip pat operatyvins veiklos metu paimto turto sunaudojim pragyvenimo reikalams. 3. I suvisuomenint ir bendrai veikiani kolchoz nustatoma tokia apsir pinimo tvarka: - suvisuomenintas turtas /jav atsargos, gyvuliai, pinigai/ paimami rekvizicijos bdu, o i pavieni neprasikaltusi kolchozo nari auk bdu. Tuose kolchozuose, kur kolchozo valdyba yra sudaryta i patikim susipratusi lietuvi, reikalinga kreiptis kolchozo valdyb pra ant skirti i bendr atsarg reikaling maisto kiek aukojimo keliu. Savai me suprantama, kad tokia kolchozo valdyba, suprasdama bendr reikal ir nordama ivengti nemalonum, savu noru sutiks paaukoti praom maisto kiek. Tuose kolchozuose, kur valdyba paaukoti atsisako arba i viso pavojinga j kreiptis, reikalingi daiktai imami rekvizicijos keliu. Rek vizicij galima atlikti susitarus su kolchozo valdyba arba atskirais kolcho zo nariais. Tokia i suvisuomeninto turto auk ar rekvizicij keliu praves ta apsirpinimo sistema galina i karto gauti didesn maisto kiek ir nesu daro apsunkinim pavieniams kininkams. 4. I pavieni kinink ir dar nesuvisuomenint kolektyvini ki valstiei maistas, drabuiai ir pinigai renkami auk bdu, atsivelgiant turimus

263

Kampe striai ranka padarytas raas.

306

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

iteklius. Didesni auk galima reikalauti ir kartu nubausti kolchoz orga nizatorius, agitatorius, pirmnus, kolchoz valdybos narius, o taip pat ta rybins valdios pareignus /seninus, sekretorius, skaitykl vedjus/. I blogos valios atsisak paaukoti gali bti baudiami rekvizicijos keliu. B tina atsivelgti tuos aukotojus, kurie kitu bdu padeda ms sjdiui: sis dami maist Sov[iet] Sjung itremtiems arba nukentjusioms eimoms. 5. Pinigins paramos reikalu nepamirti kreiptis ir pas patikimesnius miest ir miesteli tarybinius tarnautojus, kurie savo aukomis sutinka paremti ms sjd. 6 . Tikslesniam apsirpinimo organizavimui atskiri partizan daliniai, grups arba net pavieniai gyvenantieji tarpusavio broliku susitarimu nustato apsirpinimo rajonus ir grietai laikosi j rib. 7. Apsirpinimo reikalams RkSkV paruoia specialius kvitus dviej ri: a/ auk kvitus ir b/ rekvizicijos kvitus. Auk kvitai iduodami u maist drabuius ir pinigus, gautus auk keliu, o rekvizicijos kvitai iduodami reikaling turt konfiskuojant. ie kvitai pagal numeracij iduodami RjV, kurie pagal pareikalavim paskirsto e mesniems org[anizaciniams] vienetams. 8. i instrukcija sigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir su ja btina supain dinti visi partizanai. /pas[ira]/ ALIUS [be parao] NkSkV Nuoraas tikras Jovaras [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 6,1. 27. Originalas. Mainratis.

194. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 15/60 /O/ 1949 m. rugsjo 28 d.

sakymas Rinktinei Nr. 15/60 /O/ Rikiuots sritis 1. . m. rugpjio mn. 4 d. ant pasal ujs karo mirtimi mir p[artizanas] vyr[esnysis] p[u]sk[arininkis] Gailius - 11 kuopos vadas. Amina lov kritusiems kovoje su prieu. 2 . . m. rugsjo mn. 16 d. per nelaiming atsitikim - savikio palaikytas prieu - uvo p[artizanas] j[unesnysis] p[u]sk[arininkis] Dobilas. Amina lov kritusiems kovoje su prieu. Rokas [paraas] Tigro Rinktins Vadas

307

Eernai, 1949 m. rugsjo mn. 28 d.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 15. Originalas. Rankratis.

195. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 16/61 /O/ 1949 m. rugsjo 28 d.

sakymas Rinktinei /O/ Nr. 16/61 Rikiuots sritis 1. Nuo . m. rugsjo mn. 28 d. p[artizan] vytur i OS virininko pareig atleidiu. 2. Nuo . m. rugsjo mn. 28 d. p[artizan] vytur skiriu Tigro Rinktins VDV (visuomenins dalies virininku). 3. Nuo . m. rugsjo mn. 28 d. p[artizan] viril Bajor skiriu Tigro Rinktins tabo Organizacinio skyriaus virininku. 4. Nuo . m. rugsjo mn. 28 d. vyr[esnj] p[u]sk[arinink] Diker skiriu Tigro Rinktins tabo Operacinio-Mobilizacinio skyriaus virininku. 5. Tigro Rinktins tabo valgybos skyriaus virininko pareigas ir toliau eina partizanas] vykesnysis] p[u]sk[arininkis] Seklys. 6. Tigro Rinktins tabo kio skyriaus virininko pareigas ir toliau eina p[artizanas] vyr[esnysis] p[u]sk[arininkis] Budrys. Rokas [paraas] Tigro Rinktins Vadas Pakalnis CR adj [utantas] Eernai, 1949 m. rugs[jo] mn. 28 d.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 16. Originalas. Rankratis.

196. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 17/62 /O/ 1949 m. rugsjo 28 d.

sakymas Rinktinei /O/ Nr. 17/62 Rikiuots sritis 1. Teisingesnio vadovavimo dlei nuo io laiko Rinktinje rajon vad valdia

308

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. 1950 m. birelio mn.

gerokai ipleiama: anksiau rajon vadai buvo tik OS srityje veikls, veiklos sritis jiems nepriklaus. i sritis priklaus veiklos vadui - kuopos vadui. Abu ie vadai buvo lygiateisiai. Dabar rajono vadui pavedama ir organizacin sritis, ir veiklos sritis. Rajon vadai sudaro rajono tab i skyri: organizacinis skyrius, valgy bos skyrius, operacinis-mobilizacinis ir kio skyrius. 2. Rinktin dalijama iuos rajonus: 1 - rajonas - venioni ir venionli valsiai, 2- rajonas - Kaltann ir Ignalinos v[alsiai], 3-rajonas -Dauglikiovals[ius], 4-rajonas - Mielagn vals[ius], 5- -Ceikini vals[ius], 6 -Adutikio vals[ius], 7- Tvereiaus vals[ius] ir Vidi rajonas (BSSR), 8 -Svieri rajonas (BSSR). 3. Rajon vadais nuo io laiko skiriu sekaniai: 1 rajono vadu - virila Paberis, 2 - vyr[esnysis] p[u]sk[arininkis] ilas, 3 -vyr[esnysis] p[u]sk[arininkis] Voldemaras, 4 - vyr[esnysis] p[u]sk[arininkis] Gaidys, 5 - vyr[esnysis] p[u]sk[arininkis] arnas, 6 - virila Puynas, 7 - vyr[esnysis] p[u]sk[arininkis] Litas, 8 -j[aunesnysis] p[u]sk[arininkis] Dagilis. 4. Nuo io laiko senasis padalinimas Rinktins rajonus nebegalioja ir juo nesivadovauti. Rokas [paraas] Tigro Rinktins Vadas Pakalnis CR adj[utantas] Eernai, 1949 m. rugs[jo] mn. 28.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 17. Originalas. Rankratis.

197. Tigro rinktins vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. rugsjo 28 d.

LP CRV 28. 9. 1949 m.

N Vadui

309

Nauja raudonj taktika: pastebta, kad paskutiniu laiku raudo nieji prie praddami krsti mikus siunia pamikes tik karininkus, kurie susipasta su vietovmis. Jie bastosi su emlapiais rankose, klausinja pas gyventojus vairi vietovi. Taip prie Antan miko valym buvo pasirod madaug savait laiko anksiau apie 12 karinink. Jie renka ir galutines i nias apie rajonus, kuriuose gyve[na]264 partizanai. .m. rugpjio mn. Vidius atvyko apie 40 soviet karinink. I j 12 ir vienas pulkininkas buvo apsistoj Kaznuose. Gyventojams saksi, es atvyk norm reikalu. Dar kitiems sak, es pulkininkas yra sledovatel kontrabandi"265 . Tikrumoje naktimis dar pasalas ir vairiausiomis kryptimis sek partizan judjim. Be to, kiekvien ryt pats pulkininkas i kiekvieno sielsovieto reikalavo suteikti inias apie partizanus. Taiau nieko nesusek, po mnesio laiko ivyko. Rokas [paraas] CRV
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 26. Originalas. Rankratis.

198. Tigro rinktins vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui 1949 m. rugsjo 28 d.

LP CRV 28. 9. 1949 m. Nr. 20/67

N Vadui

Raportas Jau antras mnuo, kai visas kratas stebisi kakokiais naujos mados" partizanais arkauinos rajone. Be to, visame krate eina vai riausios kalbos apie paraiutininkus, apie partizanus pabgusius enkave distus ir iaip komunistus. odiu, visuomenje tuo reikalu eina paios kvai liausios kalbos ir gandai. Kame reikalas? Reikalas tame, kad bolevikai, arkauinos rajo no valdytojai, bijodami lietuvi partizan iame krate sigyvenimo, suman jiems ubgti u aki: kad gsdinti mones nepasitikti nepastamais mo nmis, jie vaikto partizan vardu ir mones, kurie parodo per didel pasitik jim partizanams, aretuoja. Prie praddami veikl partizan vardu, paleido gandus, es imtas lietuvi partizan perjo per up"... Tikrumoje mes mint rajon pradjome vis daniau lankytis.

264 265

Sunyks tekstas. Kontrabandos byl tardytojas (rus.).

310

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. 1950 m. birelio mn.

Minti partizanai" neretai plia gerus gyventojus, atima mediok linius autuvus, batus, rbus ir t.t.. Visuomet ir visur klausinja, kaip bt galima susiriti su partizanais"... Jeigu randa kartais mog, besislapstant nuo valdios organ, tai j mielai aretuoja. Vietomis, ypa mike, kai juos utinka uogautojos ar grybauto jos, stengiasi pasirodyti paraiutininkais. Tam reikalui rodo dolerius ar bal t duon... Pagal gyventoj praneimus iuo metu arkauinoje yra apie 300 rus kariuomens. Rokas [paraas] CRV Belmont
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 28. Originalas. Rankratis.

199. Tigro rinktins vado Roko visuomenins dalies virininkui

ratas

Karaliaus

Mindaugo

srities

1949 m. rugsjo 28 d.

LP CRV K VDV 28.9. 1949 m. Nr. 20 N vado pareigoms uimti palaiko p[artizano] Siaubo-Liutauro kan didatr. Rokas [paraas] CRV Eernai
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 73,1. 14. Originalas. Rankratis.

200. Tigro rinktins rinktins vadui

valgybos

skyriaus

virininko

Seklio

raportas

1949 m. spalio 22 d.

LP CR v[algybos] Sk[yriaus] V[ir][ininkas] Rinktins Vadui 22. 10. 1949. Nr. 3 Raportas Praneu Tamstai, kad . m. spalio mn. 21 d. mirties bausme nu baustas Luknas Albertas i Vosin km., Tvereiaus vals[iaus]. Jis buvo Vosin kolchozo sandlininkas. Kiekvien kart, pastebjs partizanus, pranedavo ir idavinjo valdiai gerus mones.

311

Seklys [paraas] v[algybos] Sk[yriaus] Virininkas


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 33,1. 4. Originalas. Rankratis.

201. Tigro rinktins vado Roko sakymas rinktinei Nr. 15 1949 m. gruodio 4 d.

N CR V 4. 12. 1949. Nr. 54-68

sakymas Rinktinei Nr. 15 Rikiuots sritis

Sryyje su CR reorganizavimu skelbiu: 1. P[artizan] vytur - CRV nuo 4. 12. 1949. P[artizan] vytur - CRVDV P[artizan] p[u]sk[arinink] Pakaln-CROSV . P[artizan] p[u]sk[arinink] Diker - CROpMobSV . P[artizan] p[u]sk[arinink] Sekl -CRSV nuo 20. 10. 1948. P[artizan] p[u]sk[arinink] Budr CRSV . P[artizan] p[u]sk[arinink] ilvit - CR divers[ins]-sab[otains] grups vadu nuo 4. 12. 1949. P[artizan] p[u]sk[arinink] Kadug -CR ratininku...................................................
" " " "

2 . Rinktin rajonus skirstau sekaniai: 1 Rj. venioni ir venionli v[alsiai], Rj V - vir[ila] Paberis. Rj OSV -j[aunesnysis] p[u]sk[arinin kis] ermuknis. Rj OpMobSV-j[aunesnysis] p[u]sk [arininkis] Tarzanas. Rj SV - j[aunesnysis] p[u]sk[arinin kis] Lubinas. Rj kSV - p[artizanas] Papartis. 2 Rj. Ignalinos ir Kaltann v[alsiai], Rj V - p[u]sk[arininkis] ilas. Rj OSV-j[aunesnysis] p[u]sk[arinin kis] Jovaras. Rj OpMobSV - j[aunesnysis] p[u]sk [arininkis] Dysnaitis. Rj ZSV - p[artizanas] ernas. Rj kSV -j[aunesnysis] p[u]sk[arinin kis] Staniulis.

312

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

3 Rj. Dauglikio ir Ceikini v[alsiai], Rj V - p[u]sk[arininkis] Voldemaras. Rj OSV - p[u]sk[arininkis] arnas. Rj OpMobSV -p[u]sk[arininkis] Be vardis. Rj VS - p[u]sk[arininkis] Genys. Rj kSV -j[aunesnysis] p[u]sk[arinin kis] Alfukas. 4 Rj. Adutikio ir Mielagn v[alsiai], Rj V - p[u]sk[arininkis] Litas. Rj OSV-p[u]sk[arininkis] Mikasius. Rj OpMobSV -j[aunesnysis] p[u]sk [arininkis] Pipiras. Rj SV-j[aunesnysis] p[u]sk[arinin kis] Barzdnas. Rj kSV - vir[ila] Puynas. 5 Rj. Tvereiaus valsius] ir Vidi (BSSR) rajonas - Rj V - OS narys Galinas. Rj OSV - OS nar[ys] Aurnas. Rj OpMobSV -p[u]sk[arininkis] Jakutis. Rj SV - OS nar[ys] Siaubas. Rj kSV - OS nar[ys] Karosas.
3.

Rinktins ribos apima apskrit. Organizaciniu atvilgiu CR nepri klauso Saldutikio valsius. Saldutikis priklauso kitai Rinktinei. Be to, su Pabrads ir Jonikio valsiais CR neturi ryi. Prie CR organizaciniu atvilgiu priklauso Vi di rajonas (BSSR). Anksiau, btent vokiei okupacijos metu, is rajonas pri klaus prie Lietuvos srities kaip valsius venioni apskrities sudty. 4. is sakymas galioja nuo jo paskelbimo galios. Ankstesnis saky mas nustoja savo galios. Rokas [paraas] CRV Kadugys [paraas] CR ratininkas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 19-20. Originalas. Rankratis.

202. Tigro rinktins operacins-mobilizacins srities veiklos 1949 m. kovolapkriio mn. inios 1949 m. gruodio 4 d.

N CROpMobSV 4. 12. 1949 m.

OpMob Srities Veiklos inios u 1949 m. kovo-lapkriio mnesius

Nr. 3. 1 .Per mint laikotarp su prieu turta susidrim 25 kartai. Ms nuostoliai: 4 umuti vyrai, 2 moterys, 1 P[artizanas] uvo per nelaiming atsitikim 4 pateko gyvi. Prieo nuostoliai: 8 rusai nukauti, 4 sueisti. Komunistinio aktyvo sunaikinta 5 m[ons]. Padaryta trijose vietovse vis kaimo gyventoj susirinkimai tiks lu bauginti gyventojus, kad nestot kolchozus. Palikti spjantieji atsiauki mai, kuriuos gyventojai perduodavo milicijai. Padaryta apie 20 diversini akt: sunaikintos skaityklos, pienins, kooperatyvai, kolchozai. Mokymas dl prieo stipraus siautimo nemanomas. sakym vykdymas emesnij pareign silpnokas. CRV [be parao] CROpMobSkV [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 14. Originalas. Rankratis.

203. Tigro rinktins organizacins srities veiklos 1949 m. kovo-lapkriio mn. inios 1949 m. gruodio 4 d.

N CROSV Org[anizacins] Srities Veiklos inios 4. 12. 1949. u 1949 m. kovo-lapkriio mnesius Nr. 45 1. Ryiai CR viduje patenkinami. 2. Ryiai CR su iore blogi. Net negalima kalbti apie kok nors ryio peri odikum. Prieastis gana ilga ryio linija, o svarbiausia - tai tas, kad buvo naudojama daug ryinink, kuri tarpe atsirado nevisikai stropi ir sining. Ryys pertvarkomas pagrindinai. 3. Nauj OS nari priimta 10. Aretuota 4. 4. Gautieji sakymai vykdomi auktesnij pareign gerai, emesnijsilpnai. Rokas [paraas] CRV Pakalnis CROSV
LYA, f. K- 5, ap. 5, b. 38,1. 17. Originalas. Rankratis.

314

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.


204. Tigro rinktins valgybos srities veiklos 1949 m. kovo-lapkriio mn. inios 1949 m. gruodio 4 d.

N CRSV valgybos veiklos srities inios 4. 12. 1949. u 1949 m. kovo-lapkriio mnesius Nr. 6 1. CR ribose, kiekviename valsiaus miestely, randasi madaug 25-35 ist rebiteliai su vienu, dviem emesniojo laipsnio karininkais prieaky. Be to, yra 2-3 NKVD ir 2-3 NKGB pareignai, taip pat daugumoje karininko laipsny je. Apskrities mieste yra apie 30-40 NKVD kareivi. CR ribose yra 11 valsi. Taigi apskrity prieo jgos sudaro apie 400 m[oni]. Per t laikotarp R[inktins] ribose buvo apie 6 stambesni stambesni mik valymai, kuriuose dalyvavo ne tik esanios R[inktins] ribose jgos, taiau talkininkavo kariuomen ir i kit vietovi. Apskritai visur pasireikia stiprios ir danos pasalos. 2. Per mint laikotarp prieas smarkiai sunaikino krat ekonominiu atvil giu: apie 50 % kaim suvaryti kolchozus. Tam tikslui atsiekti prieas naudo ja gsdinimus, grasinimus ir aretus. 3. Prieas atvirai skelbia, kad karas neivengiamas. Tam daro vairius pasi rengimus. iomis dienomis BSSR, Vidi rajone, prie Halousko, per up Drk a stato tilt. io tilto tikslas - sujungti Halousko aerodrom su Vidi mies tu. Halousko aerodromas randasi prie kelio, einanio i Kazn per Ha lousko palivark sius. Tiksliau, Belmonto miko pakraty pietiniam, kur yra parao Malkowszczyzna266 ios raids: szczyz ir. lenkik kari k eml[ap], lapas Koziany267 , 1:100.000. is aerodromas jau buvo soviet naudojamas prie 1941 m. kar, po to, vokieiams atsitraukus 1943 m., vl buvo naudojamas. Vokiei-rus karo metu, ypa 1942 met pabaigoje, 1943 m. pradioje is aerodromas buvo kontroliuojamas rus partizan. Jame nusileisdavo rus lktuvai su gin klais ir kitais reikmenimis. Taip pat danai buvo naudojamas numetimui gin kl ir kt. iuo metu joki rengim dar nra. Be to, rusai stato antr tilt per Dysnos up, prie kaim Navikai ir. lenk karik emlap Vidze268 1:100.000, nors vienas tiltas yra Bun km. - trys k[i]l[o]m[etrai] emiau upe. Tas pats emlapis. Be to, krate vasaros metu pristat nema skaii sekimo punkt

266 267 268

Malkauyna. Kaznai. Vidiai.

315

(majak). J tankumas vairus. Vietomis 5-15 k[i]l[o]m[etr] vienas nuo kito. 4. Gautieji sakymai vykdomi gerai. Rokas [paraas] CRV Seklys CRSV
LYA, f. K- 5, ap. 5, b. 38,1. 17-18. Originalas. Rankratis.

205. Tigro rinktins kio srities veiklos 1949 m. kovo-lapkriio mn. inios 1949 m. gruodio 4 d.

N CRkSV kio srities veiklos inios 4. 12. 1949. u 1949 m. kovo-lapkriio mnesius Nr. 2 1. Partizanai maistu apsirpina patys rekvizicij ir auk bdu. Tokiu pat bdu apsirpina apranga. Ginklai renkami arba perkami. Medikamentais P[artizanai] apsirpina kiekviena grup atskirai. 2. Ivetsias eimas P[artizanai] aprpina kiekvienas savo. uvusi P[artizan] eimas - per OS narius arba sakant ivetj giminms. 3. Vadovybi rmimas vidutinikas. 4. Gautieji sakymai vykdomi vidutinikai. Auktesni pareignai - gerai, e mesnieji - silpniau. Rokas [paraas] CRV Budrys CRSV
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 38,1. 19. Originalas. Rankratis.

206. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio slaptas atsiaukimas partizanus, laisvs kov sjdio dalyvius ir organizacinio sektoriaus narius 1949 m. gruodio 10 d.

S l a p t a s atsiaukimas partizanus. laisvs kovu sjdio dalyvius ir OS narius BROLIAI ! Mes neaikinsime apie spaudos reikalingum ir reikm ms tautos gy-

316

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

venime, jos atlikt vaidmen kov metu dl laisvs ir nepriklausomybs, kultros ir mokslo lygio paklime ir t.t. Kiekvienam tai yra inoma i lietuvi tautos isto rijos. Kiekvienam yra aiku, jog spauda yra ginklas, kur naudoja net ilgus amius laisvai gyvavusios valstybs - Anglija, JAV ir kitos - skirdamos tam reikalui milinikas las. Neirint to, kad tokios galingos valstybs turi radijo stotis dl skubi informacij, bet ir spaudos pagalba ginasi nuo klaidingo mokslo eretik komunist ir faist - propagandos, kad neunuodyt tautins smons ir nesu klaidint lengvatiki. iandien, kada visos tikrai demokratins, laisvos tautos stojo kov ir jau pasiruo lemiam yg prie paskutin civilizacijos, demokratijos, Dievo, tiesos ir mogaus bei taut laisvs prie-komunizm, viso laisvojo pasaulio spauda rodi nja apie Markso-Lenino teorijos klaidingum, kuri yra tik priemon Rusijos ko munist imperialistiniams planams vykdyti. Praktikoje komunistinje santvarkoje nra politins, ekonomins, tikybins, odio, spaudos, mogaus ir taut laisvs. Rusijos komunistai jgos, apgauls ir vairi taut idavik pagalba udjo eilei ma esni taut vergijos panius. J tarpe ir lietuvi tautai. Broliai! iandien ir vl laisvas lietuvikas spausdintas odis yra draudia mas. Komunistai lietuvi kalb paliko tik tam, kad kuo greiiau unuodyt lietuvi tautin smon. Komunistai kiek galdami kema savo melaging ir klaiding spaud. Taiau vergaujantieji ms broliai laukia laisvo, teisingo lietuviko spaus dinto odio. Ms pareiga yra kuo gausiau aprpinti vergaujanius brolius laisva lietuvika spauda, kurios tikslas - teisingai informuoti apie tarptautinius vykius, adinti lietuvi tautin smon, ugdyti tvyns meil ir kviesti sijungti vienokiu ar kitokiu bdu kov dl ms tautos gerovs, laisvs ir nepriklausomybs atgavimo. Nuo 1946 m. lapkriio] mn. 1 d. iki . m. lapkriio] mn. 1 d. turjome visai menkas spausdinimo priemones. Taiau, neirint sunki gyvenimo slyg ir nuolatinio prieo sekimo, per trej met laikotarp ispausdinome vien tik pagedusia raomja mainle vienuolika Ryt Lietuvos" Nr. ir vairi atsiaukim, kiekvien kart po 5060 egzemp[liori]. Tai yra labai maas skaiius, palyginus su plotu, kur apima ms veikla. Paskutiniu metu br[oli] Aurno, Galino, Karoso, Giedraiio, Girno ir se ss ibuts rpesiu ir pastangomis sigijome tinkamesn raomj ma[i]269 nl, taiau mums trksta dar spaudos dauginimo priemoni-rotatoriaus, tuo, matric ir kartais kalks bei elektrini element dl radijo. Ryium su tuo kvieiame visus partizanus, laisvs kov sjdio dalyvius, OS narius ir geros valios visuomen prie kiekvienos progos rpintis visa tai gauti ir atsisti mums. Reikia vengti nereikaling ilaid, kaip tai: degtinei ir kitoki, o daugiau rpintis ir aukoti dl spaudos reikal nes iuo metu tam tikslui reikia daugiausia l. Lygiai kvieiame sisti aukas ir

269

Sunyks tekstas.

317

ms Rinktins tabo reikalams. Taip pat galima sisti partizanams asmenines do vanas. Dl to n vienas partizanas, kuris negavo dovan, neturi teiss usigauti ant aukotoj, nes tuo paiu iifruot savo pavydo jausmus. Kiekvienas aukotojas turi teis sisti aukas ir dovanas savo nuoira. Kartu kvieiame visus partizanus, laisvs kov sjdio dalyvius ir OS na rius, kurie yra fotonuotrauk mgjai, atsisti mums kiek galima daugiau 15-25 cm dydio popieriaus lap su vaizdeliais - bolevik nuverstais kryiais, partizan na mais, udarytomis banyiomis ir t.t.. Vaizdeliai turi bti virutinje lapo dalyje ir kairiajame ar deiniajame kampe. Kas nusimano apie fotonuotrauk idirbim tas ino, kokio popieriaus tam tikslui reikia. Mes ant t lap su vaizdeliais atspausdintu me atsiaukimus tautieius. Be to, vir270 mint nuotrauk, kad ir mao dydio, praome mums atsisti. Taip pat praome dar, jei kas turs galimyb kokiu nors bdu gauti, at sisti mums spaustuvini metalini raidi lietuvik abcl su visais skai iais. Visa tai reikalinga yra dl bendr reikal ms tautos kovoje dl laisvs ir nepriklausomybs. Tik bendromis jgomis ir vienybje, alindami blogus paproius ir ydas, galsime engti kovos keliu pergal lygiagreiai su buvusios nepriklausomos Lietuvos broliais, kur iuo metu daug gausiau pasirodo laisva lietuvika spauda negu ms rytinje Lietuvos dalyje. Tad, nors jau artjant laisvs valandai, nors pavluotai, visi bendrai susirpinkime spaudos reikalais, kad ji kuo gausiau pa sklist ms padangje ir skleist laisvs, demokratijos, krikionikos dorovs ir socialinio teisingumo odius! v y t u r y s [be parao] CR Visuomenins Dalies Virininkas 10. [12. 1949.]271
LYA, f. K-5, ap. 5. b. 97,1. 11-12. Originalas. Mainratis.

207. Tigro rinktins organizacinio sektoriaus virininko Pakalnio sakymas Nr. 1 1949 m. gruodio 20 d.

Tvirtinu Rokas [paraas] CRV

270 271

Taip dokumente. Sunyks tekstas. Atkurta pagal kitus dokumentus.

318

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn. N CROS sakymas Nr. 1 20272.12. 1949 m. Nr. 1/75 1. RjV ir RjOS virininkams sakau kuo skubiausiai prisisti CR tab sekan ias inias: 1) Kiek rajonuose yra OS nari? 2) Kurie nariai yra prim priesaik? 3) Nuo kurio laiko stojo OS narius? 4) Kiek rajonuose yra rmj? 2 . Praau suteikti inias apie ryininkus: kurie yra prim priesaik nuo kada stojo ryininko tarnybon, slapyvard. 3. RjOS virininkus spja bti atsargiems priimant naujus OS narius. OS narius, tiek ir rmjus priimant prisilaikyti trejuki, penkiuki metodo. io reikia grietai prisilaikyti, norint neiifruoti organizacijos. Praktika paro d, kad tik to[kiu]273 bdu galima skmingai organizuotis. Antraip, vie nam nariui sukliuvus NKVD naguose, gali atsidurti viso rajono nariai pavojuje. 4. Organizuojantis prisilaikyti sekanio dsnio: nesistengti suorganizuoti kuo di desn kiek vis nari, o stengtis organizacij traukti kuo vertingesnius mo nes, kuo geresnius veikjus. Kitaip sakant, kreipti dmes ne kiekyb, o kokyb. 5. organizacij priimant kreipti dmes tai k: kad priimamas OS narius bt tvirto bdo, ne plepys, nesusikompromitavs nei prie joki [oku]274 pan t, neveiks niekad prie lietuvi taut. 6. Kiekvienam naujai priimtam nariui iaikinti, kad ms organizacijos tiks las yra Lietuvos nepriklausomybs atgavimas ir tai su Vilniaus kratu. Tam tikslui atsiekti mes neturime gailtis nei turto, nei gyvybs. Be to, paaikin ti, kad ms organizacijos tikslas - kovoti prie dabar organizuojamus kol chozus, taip pat, reikalui esant, sudrausti tiek civilins, tiek karins admi nistracijos organus. T atlieka partizanai pagal OS nari inias bei nuro dymus. Tas pat yra su nipais, agentais, vairiais ms tautos kenkjais.

272 273 274

Neaiki data. Atkurta pagal kitus dokumentus. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

319

7 .

Iaikinti kiekvienam nariui, kad jis nea didel atsakomyb ne tik prie or ganizacij, bet ir prie visuomen, prie lietuvi taut jeigu jis iduot orga nizacijos narius ar paslaptis, suritas su organizacija. Pakalnis [paraas] CROSV sakym gauna RjV ir RjOSV, vienas N, ir vienas lieka CR.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 14,1. 25-26. Originalas. Rankratis.

208. Tigro rinktins valgybos skyriaus virininko Seklio sakymas Nr. 2 1949 m. gruodio 22 d.

Tvirtinu: Rokas [paraas] CRV N CRSV 22. 12. 1949. Nr. 4 sakymas Nr. 2

1. Rj SV sakau suteikti CR sekanias inias: a) Sekti savo rajone prieo judjim, skaii, naujas prieo igalvotas takti kas ir kokie prieo daliniai randasi rajone. b) Sekti prieo propagand ir visokius paskleistus gandus moni tarpe. c) Mginti susiriti su prieo tarnautojais, pareignais ir igauti i j reikalin g mums ini. d) Sekti, koki tak daro prieo propaganda gyventoj tarpe ir kaip kininkai jauiasi kolektyviniuose kiuose. e) Sekti, koki tak daro moni tarpe geri partizan veiksmai ir pogrindi n spauda, ir blogi partizan veiksmai, kaip girtuokliavimas, plikavimas ir kiti. 2. Gautas inias laikyti kuo grieiausioje paslaptyje, kad nepatekt prieo rankas. 3. Visas gautas inias Rj S Virininkai kiekvien mnes turi pri sisti CRS skyri. Seklys [paraas] CRSV

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 15,1. 22. Originalas. Rankratis.

320

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


209. Vytauto apygardos tabo virininko Roko ratas is tas i partizan taktikos" 1949 m. gruodio mn.

Slaptas IS TAS I PARTIZAN TAKTIKOS vadas iame mano darbe nra joki abstraki taisykli, joki formuli. ia yra tik bendrais bruoais aptarti tam tikri klausimai, su kuriais mes, partizanai, susiduriame gyvenime ir kuriuos danai nevienodai suprantame ir nevienodai sprendiame. To prieastis - trkumas statut, instrukcij, sakym. trkum i dalies iuo darbu ir noriau paalinti. Jeigu skaitytojas ras sau kelet nauding mini ir jomis pasinaudos - mano darbo tikslas bus atsiektas! Leit[enantas] R o k a s [be parao] Vytauto Apygardos tabo V[irinin]kas 1. Ms kovos tikslas ir jos charakteris. Kai 1939 m. pabaigoje Pabaltyje buvo rengtos Soviet Sjungos karins bazs, tai i krat visuomenje daug girdjosi bals, es reikj soviet nesileisti, o kariauti. Es tuo ie kratai parod, bk jiems nebrangi laisv, nebrangi nepri klausomyb, odiu, jie graiuoju sutiko bti soviet okupuoti... Utat dar ir dabar pas mus ne tik visuomens, bet ir partizan tarpe, ypa vadovybs tarpe, yra mo ni, kurie mano, kad iuo metu mes turime atpirkti tuo laiku buvusi valdov klai das", vesdami griet kov prie ms okupant, kad turime kovodami rodyti, kad mes norime bti laisvi, nepriklausomi. Reikia pasakyti, kad yra tiek viena, tiek kita nuomon klaidinga. Ir tai dl ko. Lietuva niekuomet nebuvo mirusi. Ji tik ilg laik buvo okupuota to paties okupanto kaip ir iandien, ir taip pat marinama, nutautinama, buvo saugojama nuo kultros viesos spindulio. Tam buvo atimtos spaudos teiss, veiklesnieji lietuviai patriotai tremiami Sibir. Taiau susidjus palankioms aplinkybms Lietuva suki lo, kaip ir daugelis krat, ir su ginklu rankoje ivijo i savo krato prieus, sukr nepriklausom valstyb. Bdama laisva bei nepriklausoma usim kultros ir civi lizacijos krimu savo krate, kl savo krato k, ved su visomis pasaulio valsty bmis taiki ir nuolaidi politik, su visomis norjo gyventi taikoje, niekieno atvil giu neturjo imperialistini ksl, ved plai prekyb, imokjo laiku usienio vals tybms skolas ir tuo rod pasauliui ne tik tai, kad ji moka save valdyti, moka gyven ti, nori bti laisva ir nepriklausoma, bet tuo gijo apie save ger nuomon, susirado draug, pasidar inoma. Kad taip buvo, kad taip yra galima patvirtinti tvirtais ar gumentais: eil valstybi, j tarpe JAV, iki iai dienai nepripaino Lietuvos okupavi mo, soviet akt laiko neteisingu, laiko agresiniu, imperialistiniu, neteisingu. iose visose valstybse iki iam laikui tebeveikia ms atstovybs, kurias paskyr nepri klausomos Lietuvos vyriausyb.

321

K tai reikia? Tas reikia tai, kad ios valstybs gerai supranta, kad Lietuva savo jgomis negaljo atsiginti nuo agresoriaus, kad agresorius per daug galingas paly ginus su mumis ir kad mes stodami kov btume tik bereikalingai krauj liej, o savo tikslo vis viena nebtume atsiek. Utat jie laiko, kad ms tuometins vyriausybs politika buvo teisinga, kad Lietuva ir kitos Pabaltijo valstybs kitaip pasielgti negaljo, juo labiau kad Soviet Sjunga sutarty dl bazi vieai visam pasauliui pareik, kad ji i valstybi vidaus gyvenim nesiki. Taiau savo pasiadjim sulau greiiau negu per metus laiko, okupuodama ias valstybes kariuomens pagalba. I ia galima padaryti teising ivad, kad aukiau pamintos valstybs kitaip supranta laisv ir nepriklausomyb. Pagal jas, ne armij, galing karo techni k turinti valstyb gali bti laisva, bet ir ta, kuri usiima ramia kryba, moka valdy tis, neturi imperialistini ksl ir veda taiki politik. Nepriklausomoji Lietuva tai rod pilnai ir mums dabar nereikia dar kakokio ypatingo rodymo, kad mes norime bti laisvi, nepriklausomi. Ms nepriklausomy b ateityje garantuota be joki slyg. Kaip pavyzd galiu nurodyti Danij ir Liuk semburg. ios valstybs vokiei buvo okupuotos jga, taiau jos jai nesiprieino. Nugaljus Vokietij, t pai dien ios valstybs atgavo nepriklausomyb. Tarp kitko, Liuksemburgas labai maa valstybl, kaip nemaa ms apskritis. Jeigu mes kariaujame su ms okupantu etus metus, tai t darome dl to, kad mes nekeniame bti okupuoti, nekeniame vergijos, kad mes ia kova rodo me pasauliui neteisingum rus propagandos, es Soviet Sjungoje rojus, es n ra reakcijos. Bet dar tuo mes neame na demokratinio lagerio bendr kov prie demokratijos prie - komunizm. Apie i ms kov ino visas platusis pasaulis, j seka su pasididiavimu ir uuojauta. Kaip turime kovoti dabar ir tada, kai prasids sprendiamoji kova tarp de mokratijos ir komunizmo? Dabartin ms kova turi ribotis trukdomaisiais veiks mais, daugiau pogrindine veikla. Silpninti prie i vidaus ekonominiu atvilgiu, ne duoti krato gerai sutvarkyti, palaikyti reakcij- toks ms kovos tikslas dabar. Be to, ms kova gerokai kenkia soviet propagandai demokratinio pasaulio akyse. Tokios taktikos iuo metu laikosi visos pavergtos tautos - tautos, kurios ran dasi u geleins udangos". Prasidjus lemiamai kovai - mes turime j sijungti visa tauta, suduoti prie ui smgius, kurie turt takos prieo strateginius planus, kaip tai buvo 1941 m. bir[elio] mn. pabaigoje, kai sovietai Lietuvoje bijojo kiekvieno krmo!... Tam reikalui taupyti ir organizuoti jgas dabar. 2. Kaip elgtis su civilins ir karins administracijos organais? Dar ir dabar dauguma partizan klaidingai mano, kad jeigu kas i lietuvi tarnauja kokioje nors staigoje, tai jis jau komunistas, jis yra didiausias ms prie as, kuris reikia naikinti be pasigailjimo. Tas ypa rykiai buvo jauiama pradioje ms partizanikos kovos ir to paskoje buvo sunaikinta nemaa moni, kurie nieko bendro neturjo su komuniz mu, su ms prieu, o buvo toki pat lietuviai kaip ir mes. Dar blogiau! is ms

322

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

neapgalvotas ingsnis daugel ms tautiei nugr nuo ms, dav jiems ginkl rankas prie mus. Patys pasidarme sau daugiau prie ir pradjome broludik kov visai be reikalo. Jeigu yra valdia - bus ir civilin administracija, o jeigu ji bus - geriau tegu susideda i savo tautiei, o ne i okupant, yd, vietini maskoli ir t.t. Ms udavinys juos pamokyti, kokiais bti tarnautojais: visur ir visada bti lietuviu, lietu viui visuomet padti, neprisidti prie naikinimo tautos. odiu, diegti vienybs idj. Bus geriau mums ir ms tautai, jeigu mes nuo toki tarnautoj neatsiskirsime kaip nuo prie, o stengsims ir toliau su jais skaitytis kaip su savo tautieiais, kaip su broliais, kurie keniame vien priespaud, vien teror. rodyti, kad nesvarbu, kur lietuvis bebt, nesvarbu, kas kok usimim bei darb dirbt, o svarbu, kad visur nepamirt, jog jis lietuvis, jog jis turi bti vieningas, turi neapksti okupanto. Bki me tikri, kad beveik visi civiliniai tarnautojai yra t pai mini kaip ir mes, t pai nor, lygiai taip neapkenia okupanto kaip ir mes. O jeigu jie stojo tarnauti, tai ne dl to, kad padti okupantui naikinti ms krat, savo taut. Dauguma pasirin ko t keli todl, kad iekojo sau ir savo eimai pragyvenimo altinio, kiti nordami ivengti karins prievols, priveriamo darbo, ivykimo i savo tvyns. Bkime tikri, kad taip elgdamiesi atrasime plat atsiliepim i j puss, jie jausis es glau diame kontakte su savo tvyne ir diaugsis tuo, jeigu gals kam kokiu nors bdu pasitarnauti, jeigu j pasitarnavimas bus uskaitytas kaip naas bendr ms tau tos kov. Todl pasistenkime su jais palaikyti glaudesnius ryius, aprpinti juos partizanika spauda ir tikra informacija apie tarptautin padt. Siekti, kad visa lietuvi tauta bt vienos nuomons, vieno siekt tikslo, vienodai suprast ms kovos prasm, odiu, siekti, kad visa Lietuva ne tik dabar, bet ir ateityje bt vienalyt, vienas itisas vienetas. Vienybje - galyb! Gal kas pasakys - iekodami su tarnautojais ryi galime bti iduoti? Tas tiesa! Tam pavyzdi turime. Taiau iame reikale reikia atsiminti viena: vengti pasimatym ir susitikim. Reikalus vesti ratu. I j darb sprsime, ar jie dirba mums, ar prieui. Nra abejons, kad mes j tarpe tursime tikrai mums atsidavu si moni, i kuri gerai inosime ir apie kitus. Kenkianius ms sjdiui, ms tautai - naikinti, kaip ms tautos prieus. Pereidamas prie santyki su karins administracijos organais turiu pastebti, kad ir ia mes turime parodyti lankstumo ir j tarpe iekoti sau patikim moni, kurie teikt mums svarbias inias apie prie, ginklus, audmenis. ia vis pirma dar reikalinga didesnis atsargumas. Kiekvienas partizanas ar OS narys, susiris su karins ar civilins valdios atstovu, turi praneti auktesnei vadovybei. Kaip pavyzd tokio ryio galima paminti M valsiaus istrebitelius. I pradi partizanai susirio tik su vienu i j. Po kiek laiko istrebiteliai susitar neaudyti partizanus, jeigu jie ueit ant pasal, o audyti ne taikin. Istrebiteliai beveik visi buvo lietu viai. Be to, bdami pasalose ir jausdami ateinanius partizanus duodavo enkl, po kurio partizanai pasukdavo kita kryptimi. Savo namuose slpdavo partizan ei mas, pranedavo iveim Sibir laik, teikdavo ovinius, vogdavo ginklus ir visk perduodavo partizanams. J nuopelnas tam valsiui neabejotinas. Jie tapo moni-

323

kesni elgesiuose su monmis, kultringesni. Lauk momento, kada galt pradti veikti kartu su partizanais prie bendr prie. Vyresn vadovyb atkreip tai dmes ir beveik visus lietuvius atleido kaip neveiklius" ir tariamus. Taigi ir ia atsargiai dirbant galima pasiekti ger rezultat. Mes i j galime gauti mums labai nauding ini: i j galime suinoti ms prieo taktik, siekimus, k jie mano apie ms sjd, apie partizanus. Juo ms ryys bus sudarytas su auktesniais pareignais, juo jis bus geres nis, juo mes daugiau tursime naudos. Antra vertus, jeigu ikyla faktas, kad tarp j pareign atsiranda toki, kurie tarnauja mums, tas ms sjd ikelia ne tik visuo mens akyse, bet ir prieo, prie demoralizuoja, kelia nepasitikjim savo sieki mams, rodo tai, kad vis dlto yra moni ir j eilse, kurie ieko nauj keli. Santykiuose su komunistiniu elementu - komunistais ir komjaunuoliais - tu rime atkreipti dmes tai, kad ypatingai iuo metu kompartijose yra atbuds nacio nalinis judjimas, noras isivaduoti i Soviet Sjungos takos. Tas pastebima visur. Dauguma komunist suprato tikruosius soviet planus, o tie planai visiems aiks rus imperializmas ir pagrobimas kit krat savo takon, ir todl nenori iduoti savo tautos svetimon takon bei vergijon. Utat dabar dauguma mielai prisideda prie reakcijos, sabotuoja taryb valdi. Todl neatsisakyti santykiauti ir su jais, su slyga, renkant inias apie j pra eities veikl. Ateis laikas ir bus umokta kiekvienam pagal jo usitarnavim. O dabar galima jungti visus bendr kov. Taip elgdamiesi ardysime ias komunistines partijas i vidaus, ukirsime ke li sovietikai propagandai, maiau atsiras moni, norini stoti ias partijas. Stengtis jaunim ypa akademin, aprpinti spauda ir tikra informacija, pa rodyti tikroje viesoje i partij ideologinius siekimus. 3. Ms santykiai su civiliniais ginkluotais gyventojais. Ginkluotus civilinius gyventojus galime suskirstyti tris kategorijas: pirmoji kategorija - bus tokie, kurie turi pam ginkl i sitikinimo, kad reikia padti inai kinti partizanus, ukirsti keli ms sjdiui, padti okupantui inaikinti ms taut. Tai bus ios santvarkos alininkai idealistai. J tarpe maa lietuvi, dauguma mas koliai - vietiniai rusai. Jie mielai terorizuoja ramius gyventojus, plia turt daly vauja veiksmuose prie partizanus istrebiteli junginiuose. itokie turi bti naikina mi kaip ir visi ms prieai. Antra kategorija - tie, kurie nori atsiginti nuo apiplim. Prie i kategorij neretai kalti mes patys. Kame reikalas? Reikalas tame, kad ms tarpe buvo vie nas kitas toks, kuris dabartin savo padt inaudojo blogam, usim plimu, no rjo sigyti lengvu bdu turto ateiiai. Tiesa, toki nedaug buvo. Gaila, kad dl ms pai nerytingumo nebuvo tokie veiksmai ugniauiami paioje pradioje, nelei diant pakenkti visam partizan vardui. Ms visuomen puikiai ino, koki daiktai reikalingi ms egzistavimui ir su noru paremia ir parems. Taiau bus laikomas pliku tas, kuris ima daikt kuris jo gyvenimui aikiai nereikalingas. Tokie mons visai nesiksindami prie partizanus, prie sjd, bdami ge riausi patriotai, ima ginkl tam, kad apgint savo turt.

324

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

i moni jokiu bdu negalima naikinti ar elgtis iurkiai. Veriau juose atitaisyti nuomon apie partizanus, parodyti, kad tikrieji partizanai reikalauja maai, neplia, neima daikt kurie j gyvenime nereikalingi. Tikkime, jie niekuomet prie mus ginkl nepakels, jie bus ms pusje. Treioji kategorija ginkluot bus tie, kuriems MGB ginklus bruko prievarta. ie mons visikai nekalti, taiau jeigu partizanai neatkreips dmesio tai, kokio mis aplinkybmis jie pam ginklus ir elgsis su jais iauriai - aiku, jie ginsis. Todl jiems reikia praneti, kad jiems nieko nebus daroma, nebus baudiami, ir po to drsiai galima pas juos apsilankyti. Jie bus ms pusje, jie palaikys ms sjd. 4. Kova su prieo agentais. Agentai yra dviej kategorij: tokie, kurie dirba bolevikams i idjos, i noro pasitarnauti j reikalams, jie yra ios santvarkos alininkai, jie dirba ne tik prie partizanus, bet mielai idavinja savo kaimynus ir t.t. Jie labai pavojingi mums, ms tautai, sunkiai pataisomi ir turi bti be jokio pasigailjimo naikinami. Tai ms tautos prieai piktols. Antroji agent kategorija bus tie, kurie agentais uverbuoti prievarta. Labai danai to prieastimi esame mes patys. Tai mons arba buv ms ryininkai, OS nariai, rmjai, palaik mus ar ms eimas, rm aukomis ar dosniai maistu ir dl ms pai neatsargumo tapo iifruoti. ie mons yra geriausi lietuviai patriotai, deimt kart kviesti MGB staig, muti, kankinti, gsdinti Sibiru, vairiai terori zuoti ir tik po to tap agentais. Tap agentais i prievartos, gelbdami savo vaikus, senus tvus nuo Sibiro... Tokie mons verti ms didiausios uuojautos, paramos bei pagalbos. Jeigu ie mons mintoje padty dl ms kalts - reikia reikal itirti, nusikaltlius grietai bausti, nes partizanai yra jau ne naujokai, iuos reikalus gerai supranta, kadangi toki atsitikim buvo nemaa. Apskritai i toki lidn vy ki reikia pasimokyti visiems. Kaip mes turime elgtis su tokiais per prievart tapusiais agentais? Bt di diausias ms nesusipratimas, parodymas nemonikumo, jeigu mes monms, kurie dar vakar rod mums savo ird, aukojo drabu, maist, galbt jo ryininko pareigas, rizikavo laisve savo ir savo eimos, tok mog mes umutume ar per daug prie jo ritums. Tai bt veiksmai, kurie auktsi Dangaus kerto!... Kas gi darytina panaiu atveju? Paprastai mes visada inome, kai toks mo gus danai vaikto MGB staig. Be to, kvieiamasis pats daniausiai pasisako kur ir kokiu reikalu vaikto, ir ko i jo reikalauja. O daniausiai reikalauja tapti agentu. Mes galime patarti tik viena: neprisipainti jokiu bdu kaltje ir spirtis i paskutinij nepasirayti praneinti. Taip elgiantis kartais galima sulaukti ger rezultat. Ta iau jeigu jau kitos ieities nra kaip tik kaljimas - patarti tapti agentu su slyga, kad jis dirbs su ms inia. Toliau su juo turi bti elgiamasi kuo atsargiausiai, kadan gi maiausias neatsargumas j gali praudyti neivengiamai. Toliau su juo ry palai ko tik vadovyb, eiliniai partizanai veikia tik vadovybs galioti, apskritai pas tok mog negalima danai lankytis ar naudoti j vairiems reikalams. Jeigu mes elgsims prieingai - galime susilaukti lidn rezultat. Drausda mi tokiam pilieiui grietai tapti agentupriversime j elgtis slaptai ir jis, gelbda-

325

mas save bei savo eim, taps slaptu agentu. Jis prads saugotis ms, kaip anks iau saugojosi MGB. Be tolimesni komentar toliau aiku, kad jo slapta veikla mums yra pavojingesn. Be to, turti agent, kuriuo galima pasitikti, yra naudinga patiems partiza nams. Pirmiausia, i j galima suinoti apie veikl ms prie, j nuomon apie partizanus. Antra, per j galima duoti prieui klaidingus praneimus, nukreipiant j pasalas, veiksmus tuius rajonus. Taip elgdamiesi daugiau isaugosime savo tautie i nuo kaljim, itrmimo, nuudymo. I kitos puss, ms tautieiai pamatys, kad mums rpi ne tik ms pai gyvyb, gerov, bet kad mes sutinkame aukotis ir dl j gerovs. Tas tik stiprins tautos vienyb taip iaurioje ir negailestingoje kovoje. Tokius klausimus sprendiant - pirmiausia reikal i pagrind itirti. Tas ne reikia, kad kiekvienas mogus, spaudiamas MGB, kuo greiiausiai pasirayt bti agentu. ia toks pilietis privalo parodyti kuo didiausi kietum, atsparum. Taiau jis tokioje padtyje jausis ymiai laisvesnis, ramesnis, tuo paiu jo gynimosi kalbos atrodys tikresns, kai jis jaus, kad blogiausiu atveju yra antra, nors ir labai bloga ir negarbinga ieitis, tapti agentu. O t turi jau tinkamai iaikinti partizan vyresnieji, partizanai. 5. Partizan moral, santykiai su visuomene ir prieu. Partizanas turi bti doras, patriotas, myls savo taut bei krat, religingas, smoningas savo kovoje, drsus, kantrus. Tokiu jis turi bti stovykloje, tokiu rodytis vieumoje. ios savybs mums reikalingos juo labiau iuo metu, kai mes labai iau raus prieo blakomi, paiu emiausiu, klastingiausiu bdu persekiojami, danai nega lime tinkamai susiorganizuoti, suvienodinti vis partizan veikl o turime danai veikti dalimis, pavieniui, grupelmis, ir todl daniausiai trkstant statut, instrukcij, saky m vairiais veiklos klausimais, turime vairius, komplikuotus udavinius sprsti vado vaudamiesi krikionika sine ir monikumo principais. Jeigu partizanas bus tur tingas aukiau pamintomis dorybmis - jam bus svetimas savanaudikumas, smur tas, noras sigyti nereikalingojo reikalams turto ir t.t. Tik tokie partizanai bus visuo mens gerbiami, visuomen jais pasitiks, tik tokius partizanus visuomen laikys savo tikraisiais gynjais. Tik toki partizan visuomen nebijos visokeriopai paremti. Todl ugdykime savyje ias geras ypatybes! Santykiaukime su visuomene kaip lygus su lygiu. Duokime suprasti, kad mes visi esame vienodai prieo pri spausti, okupuoti, visi vienodai troktame laisvs, visi esame vienos tautos sns bei dukros, duokime suprasti, kad ms tik pareigos skirtingos, btent, jie turi mus remti moraliai, materialiai, o mes juos, reikalui esant, ginti nuo per daug li inau dotoj, nuo t, kurie juos nori kiti kaljimus, kurie ksinasi j turt. Niekuomet nebkime prieastimi sumim bei itrmim ms piliei. Savai me aiku, kad ir prie geriausi nor bus aret ir sumim. Bet taip tegu esti prie labai rimt prieasi. Nebijokime! Jeigu tas atsitiks dl rimt prieasi, tai ms tautie iai ant ms nepyks. Jie supras, jie jaus, kad kitaip atsitikti negaljo. Jie ino, kad ne tik mes aukojame savo gyvybes laisvs reikalui, bet ino, kad vardan laisvs ir kovos ir jie gali aukotis! Kitas reikalas bus, jeigu mes tautieius kiime MGB nasrus be reikalo ar dl visai nesvarbaus reikalo. Tam noriu papasakoti pora pavyzdi.

326

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. 1950 m. birelio mn.

Gyvena kaime muzikantas, turi armonik, kelet dukr ar seser. Ateina vlai nakt partizanai, sigr, ir reikalauja pagroti, o patys okina mergaites. Atro do, ia nieko blogo. Mergaits turi noro paokti su aliukais, patenkintos, eiminin kas prie taip pat daug k neturi pasakyti. Neujo skrebai ir gerai, be to, lauke yra ir sargyba. Taiau vis dlto yra vienas blogumas ir tai pats didiausias blogumas, kuris mog pastato ant bedugns krato, o neretai nublokia j ir jo eim Sibiro taigas. Kame gi reikalas? Reikalas tame, kad partizanai, gerokai pasiok, patriukmav, ieidami eimininkui pasak: irk, nepranek MGB. Pranei - bsi suaudytas!" Pa sak ir nujo! O eimininkas liko pribloktas, toli grau, jo galvoje ne muzika, ne linksmumas. Jam tsyk vaizdas milicijos, kaljimo, Sibiro, tardymai, muimai. mo gus svarsto, kas jam darytina. Jis galvoja, kad jeigu pas j bt atj partizanai, papra maisto ir tyliai bt ij, jis nieko nebijot, jis net ir nepagalvot apie praneim. Juk pas j partizanai nebe pirm kart gauna maisto, pasiklausia ini, o jis net ir negalvodavo praneti. Taiau dabar kitas reikalas! Juk pas j nakt, nei i io, nei i to, dargi ne sekmadien, muzika, okiai, triukmai... Juk kaimynai aikiausiai girdjo! Jie tikriausiai apie tai kalbs vienas kitam, o gal net prane milicijai. O tada kas bus? Sibiras! Kaip bt gerai, jeigu jie bt neok, ar jeigu jau oko, tai kad bt leid praneti. A biau buvs visai be bausms. O dabar galima prapulti dl oki, dl tokio niekniekio. Gal gale mogus nutaria, kas bus ne bus praneti MGB. Praslinkus kiek laiko vl pas t pat piliet ateina partizanai. Taiau kart jau pikti. kininkas supranta, ko jie atjo. Jis bijo, kad jo neumut. Partizanai pasielgia iauriai: primua gerokai eiminink, likviduoja gerokai jiems reikalingo turto ir galutinai spja, kad jeigu dar kart prane, tai jau kit kart tikrai umui... Tautietis mato, kaip elgiasi partizanai nesupratingai, kaip jie nekreipia dme sio jo paties ir jo eimos likim, mato, koki jam daro skriaud savikiai ir tai be reikalo. J apima ir apmaudas, ir pyktis, ir lidnumas. Kas iame atsitikime kaltas - tegu sprendia pats skaitytojas!... Arba vl, vienam vienkiemy stovyklauja dienos metu grup partizan. Paga liau apie vidudien sargybinis pranea, kad vienkiemio kryptimi eina du istrebiteliai. Pagaliau partizanai mato, kad istrebiteliai isiskiria ir vienas i j pasuko vienkie mio, kuriame stovyklauja partizanai, kryptimi, o kitas nujo nuolatins savo stovyk lavimo vietos kryptimi. Atjus istrebiteli partizanai sulaiko ir sulaik vakare isi vea su savimi. J sunaikina. Pilieiui, pas kur stovyklavo, udraudia apie visa tai praneti milicijai. Ant rytojaus prasideda toje vietoje iekojimas dingusio istrebiteliaus. Tas istrebitelius, kuris nujo garnizono link, atved milicij pas t mog, pas kur tikru moje vyko visa tai, stovyklavo partizanai ir atjo skrebas. kininkas buvo aretuo tas, pasodintas kaljime, kalinamas, prisipaino, kad pas j stovyklavo partizanai, atjo skrebas, buvo sulaikytas ir sunaikintas. Nors ir prisipaino, taiau ilgam laikui buvo pasodintas kaljiman, o likusioji eima laike iveimo buvo iveta Sibir.

327

iame atsitikime kalti tik patys partizanai. Jeigu jau taip atsitiko, reikjo leisti praneti, juo labiau skrebai neatjo abu, o vienas nujo savo keliu. inodamas, kur nujo antrasis. Toki ir panai nuotyki galima bt priskaityti ir daugiau, taiau, kadangi jie vienas kit yra panas, todl nra reikalo juos kartoti. Viena tik aiku, kad itoks elgesys yra neleistinas, baustinas ir jo blogum supranta kiekvienas pilietis. Taip elgdamiesi partizanai nesustiprina pasitikjimo sau visuomens tarpe ir tuo nekelia sau pagarbos. Svarbiausia, mes neturime pamirti, kad turime rpintis ne tik savo saugumu, bet ir visuomens saugumu. Ms kovos skmingumas priklauso nuo visuomens paramos, nuo jos palankumo mums, nuo jos vieningumo, nuo jos pasitikjimo mu mis. Todl visuomens reikm ms kovoje n kiek nemaesn negu ms, par tizan. Tik bdami glaudiame kontakte su visuomene, su visa tauta, pasieksime skming rezultat. Ms santykiai su prieu turi pasiymti grietumu, teisingumu, taiau jokiu bdu ne iaurumu bei gyvulikumu. Jokiu bdu nerodyti iaurumo belaisviui ar u vusiam prieui. Tik ms okupantas su dideliu pamgimu, pasigardiavimu kankina belaisv, niekina lavon, niekina kapus, kryius. Ms okupantas - mums ne pavyz dys! Kultringas mogus gerbia ir savo prie, o ypa uvus. Prieui pridera teisin ga bausm be kankinim, be niekinim. 6. Kaip mes turime irti kolektyvizacij? Kaip inome, kolektyvizacija ms krate vedama tik didiausia prievarta, terorizavimu, gsdinimu. Bolevikai prie praddami kolchozinimo kampanij tur tingesniuosius kininkus ive Sibir dl neaiki prieasi: neva dl palaikymo ryi su partizanais, neva dl to, kad jie kulokai. Apskritai ia bolevikai elgsi su iskaiiavimu, nes steigiant kolchozus numat, jog reiks pradti nuo turtinges nij kinink, o ne nuo smulkesni. Mat prie biednioko275 nra kaip pririti, nra kaip tokius masikai tremti Sibir, nors ir toki buvo daug iveta. Utat, nordami turtingesniuosius kininkus padaryti nuolaidesniais organizuojant kolchozus, padar iveim toki moni Sibir. Be to, nordami juos padaryti dar nuolaidesniais, stato juos kolchoz pirmininkais, brigadininkais ir kit[ais]. Be to, tai daro dar ir dl to, kad es jie mokjo vadovauti savo kiui, mokjo sigyti turto, tai es jie tvarkys gerai ir kolchozus ir tokiu bdu kolchoze bus geras gyvenimas, bus duonos. Tai visa daroma norint apgauti mones ir palauti j pasiprieinim, nenor, usispyrim kolektyvizacijai. Kad mons taip bijo kolektyvizacijos - nra kokios nors propa gandos nuopelnas. mons gerais pavyzdiais pamat k reikia kolektyvizacija, pamat, kad kolchozai - tai badas ir skurdas, baudiava, netekimas laisvs, neteki mas viso, kas reikalinga laisvam gyvenimui. Gal gale ms tautietis pamat So viet Sjungos kolchozinink ir visa suprato be odi.

275

Vargo (rus.).

328

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Mes, partizanai, padedame savo tautieiams prieintis kolektyvizacijai. Tam rei kalui aikiname, k nea ms kratui kolchozai, kaip jiems prieintis. Gal gale su draudiame tuos lengvabdius, kurie patikj soviet propagandai patys pirmieji raosi kolchozus ir tuo traukia ir kitus. Darome vieus masinius susirinkimus ir gsdiname represijomis visus tuos, kurie stos kolchozus. Ypa grietai elgiams su tais, kurie pirmaisiais raosi kolchozus, atseit su tais, kurie j labiausiai nenori - su turtingaisiais. Ar privalome mes taip grieti bti iki galo, kaip mes grietai darome spji mus? Ar mes turime naikinti pirmnus, pastatytus prievarta i geriausi lietuvi tarpo? A manau, kad ia logika ivada gali bti tik viena: tuos, kurie raosi kolchozus i idjos, i sitikinimo, kad kolchozuose yra gerov, ir tuo veria raytis beveik visus nenorinius kolchoz- reikia naikinti kaip ms tautos prieus. Taiau tuos, kurie priversti sirayti kolchozus prievarta - naikinti negalima, juo labiau, jeigu jie ir sira nenustoja bti gerais ir susipratusiais lietuviais, palaiko ms sj d. Mes juk negalime naikinti mones dl ekonomini sumetim. Galime t daryti tik tada, jeigu kas nors ksinasi ms turt. T, kuris i sitikinimo raosi kolchozus, galima prilyginti piktadariui, nes jis eina prie viso pasaulio sitikinim kad kolcho zuose geras276 gyvenimas, jis palaiko sitikinim maos saujels moni, btent Stalino klikos sitikinim kad kolchozai nea monms gerov. Bet yra moni kurie sitikin, kad plti - tai nra blogas darbas. Kolektyvizacija, jeigu tarptautin padtis nepasikeis, ms krate bus padaryta ir tai artimiausioje ateityje. Mes truk dydami galime pratsti tik laik Jeigu mes ir udytume visus tuos, kurie raosi i viso kolchozus, tai ir tai bolevikai neatsisakyt vesti kolchozus. O tai darydami mes tik pasitarnautume bolevik imperialistiniams planams, btent: patys padtu me naikinti savo taut ir atitutinti viet kolonizatoriams. inokime, to bolevikai dabar pageidauja. Antra vertus, j nesaisto joki tarptautiniai nuostatai, jie nesilaiko joki tarptautini teisi. Savo planus gyvendina iki galo, nors tam pravesti reikia imtis pai nemonikiausi priemoni. Todl ir ia mes turime apsiriboti tik trukdomaisiais veiksmais. Naikinti tuos, kurie prie kolektyvizacijos prisideda i sitikinimo, i idjos, naikinti kolchoz turt rengimus, sabotuoti ir apskritai veikti taip, kad kolektyvizacija kuo greiiausiai pa sirodyt tokia, kokia ji i tikrj yra: betvark, badas ir skurdas. 7. Kultros ir kulto reikalai. Neirint sunki ms gyvenimo slyg, mes neprivalome pamirti religijos bei kultros reikal. Apskritai turime graaus laiko, kartais gerokai nuobodiauja me, neturdami k veikti. Todl laik reikia praleisti produktingai, skaitant nau dingas, vairaus turinio knygas, kurios teikt partizano dvasiai visokeriopo peno, auklt j visapusikai. Tam reikalui naudoti sen autori knygas, paskaityti vien kit ir sovietiko turinio, kad painti vis prastum nemenikum ir neteisingum soviet literatros.

276

Taip dokumente.

329

Mokytis achmat aidimo. Tai gana domus aidimas, lavins prot bei orien tacij ir vairina laik. Su religiniais reikalais blogiau, taiau jau nra taip bloga. Be reikalo partiza nai didelmis grupmis eina ipainties, stato dvasikius didel pavoj kurie ir be to yra didelje bolevik nemalonje, smarkiai persekiojami. Nebent leidiama apie tok vyk praneti milicijai. Antraip i daugumos partizan atsiranda silpnavali, kurie apie tai neikenia nepasigyr paaliniams asmenims, kol pagaliau vykis pa siekia MGB organus. Po to dvasikio pratis neivengiama. Yra inoma: Kas Diev neioja savo irdyje, tam nereikia keliauti Jo iekoti Jeruzal. Kas Dievo neturi savo irdyje, tas, kad ir nukeliaus, vis tiek Jo neras". Taip yra ir su partizanais. Kuris neturi Dievo savo irdyje, tas nujs banyi Jo neras, o kas J neioja savo irdyje, tas ir be banyios J turi savo irdyje! Dievas mato ms galimumus iuo reikalu, mato, kad mes neiname banyi ne dl ting jimo, k mielai darydavome anksiau, kai t atlikti turjome puikiausi galimum... Jeigu kas, matydamas kit keniant - kenia pats, jeigu matydamas kit verkiant - verkia pats, jeigu kas giliai atjauia kit vargus, nelaimes, jeigu mielai kenianiam padeda, jeigu danai su giliu, i irdies einaniu, atsidsjimu pagalvo ja apie Dievo galyb, apie savo menkum, sukalba trumpas, nuoirdias maldas, tvirtai tiki Dievo vali tai valiai save paveda - tas turi Diev savo irdyje! Tas drsiai gali pasitikti Viepaties malone! 8 . Organizacin veikla. imtus kart mes organizuojams, imtus kart buvome prieo iblakyti, iifruoti, daug moni pateko kaljimuosan, Sibiran, daug uvo nuo nepakeliamo darbo, bado ir alio. Tai yra ne tik pas mus. Panai padtis visuose soviet oku puotuose kratuose. Gal gale pati vyr[iausia] vadovyb suprato, kad ia yra tik naikinimas savo tautos, brukimas smoningai savo tautiei Sibiran. Juk absurdika yra suorgani zuoti kuo skaitlingiausi i civili, beginkli asmen organizacij ir laukti, kad i organizacija ikovot ms kratui laisv. Mes, partizanai, ne tiek praliejome krau jo, kovojame pai negailestingiausi kov kokia kada nors buvo tik kovojama, o taiau be laiko, be visuotins kovos sau laisvs ikovoti negalime. Mes turime at minti, kad mes esame nedidelis ratukas dideliame mechanizme, kuris netolimoje ateityje prads veikti visu savo galingumu. Tada bus svarbus ir is maojo ratuklio taisyklingas veikimas. Todl, kol neveikia visas mechanizmas, nereikia per daug apsunkinti kitas, maesnes, pavienes dalis. iuo metu ms svarbiausias organizacinje srityje tikslas - aktyvius parti zanus paruoti bsimais vadais, imokyti vadovauti skyriams, briams ir net kuo poms. Tai yra btina. OS srityje sudaryti tok tinkl i OS nari, kad visus ms krate kampus pasiekt ms spauda, informacija ir, be to, kad mes gautume i viso krato infor macij apie vairius prieo vrikumus, veiksmus, naikinant ms taut naikinant ms krato ekonomik apie vairius prieo nusikaltimus prie monikum. Taip susiorganizav, bsime padar visk kas iuo metu galima padaryti.

330

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

9. Spauda. Kaip inome, Sov[iet] Sjungoje nra opozicijos, nra opozicins spaudos. Sov[iet] Sjungoje yra tik viena komunist partija, ji vienintel, vyraujanti. Spauda tai komunist rankis savo propagandai skleisti. Sov[iet] Sjungoje tiek opozicija, tiek opozicin spauda galima tik pogrindyje. Taigi mes ir ms spauda sudarome opozicij. Opozicijos tikslas - kritikuoti valdani partij, duoti tikras inias apie daly k tikrj padt, btent duoti tokias inias, koki neskelbia valdanioji partija. Taigi ms tikslas ir yra duoti tikras inias apie komunist partij apie jos imperialistinius planus, apie jos skleidiam mel. Be to, duoti tikr informacij apie kit valstybi gyvenim j politik ekonominius laimjimus ir pan. Be to, ms spauda lieia ir ms tautos bei partizan aktualius klausimus, ms valstybs ypatingus momentus. Spauda yra galingas kovos rankis, todl j turi bti kreipiamas ypatingas dmesys. Spauda, kaip tokia tinkama kovos priemon su prieu, turi pasiekti toli miausius ms krato ukampius, turi pasiekti jaunim o ypa akademin jaunim. Toki spaudos tikslai. 10.Kaip partizanas privalo elgtis pateks gyvas i prieo rankas? Kas kovoja - tam yra pavojaus ti, kas kovoja - tas gali patekti gyvas prieo rankas. Ms prieas iaurus, negailestingas, nekultringas. Jis niekina m s lavonus, iauriausiai kankina patekusius gyvais j rankas. Danai nemoni kiausiu bdu iniekina lavonus, sualoja veid kad negalima bt atpainti, be to, lavonus laidoja visikai ems paviriuje, kad lavonas, veikiamas oro ir vandens, greiiau pt, inykt. Tuo nori sunaikinti ms kovos fizinius rodymus. Tas dar pus bdos, turint galvoje ms prieo barbarikum. Mirusiam nesvarbu, kokiu bdu j niekina. ia svarbiau tas faktas, kad ms prieas parodo savo nekultrin gum vrikum apskritai pasirodo ne mogumi, bet kakokiu vrim, galviju. Taiau daug blogiau, kai partizanas turi nelaim patekti gyvas tokio iau raus prieo nagus. Prasideda tardymas, reikalavimas iduoti draugus, ryininkus ir pan. Prasideda iauriausias kankinimas, lauymas kaul, kiimas aizdas grstu vo, statymas ant kaitint gele ir t.t. Manau, neatsiras norini ginytis, kad visa tai niekniekiai, nra baiss bandymai, kurie yra sunkiai perneami. Yra partizan, kurie karygikai perne visus iuos bandymus ir mir kanki nio mirtimi nieko neidav. Taiau buvo ir toki kurie neilaik i iauri kankinim ir ved kariuomen stovyklas, parod bunkerius, idavinjo ryininkus ir kitus. Apskritai kaip pasielgiama su patekusiais nelaisv partizanais? Pirmiausia, MGB pareignai stengiasi parodyti gerumo. Vaiina papirosais, degtine. Prasideda tardymas. I pradi kalbamasi graiuoju, aikina, kad reikia visk iduoti, ko reikalaujama, u tai garantuota, kad bus maiau baudiamas ar ir visai nebaudiamas. Daleiskime, kad partizanas idav por moni ir aikinasi daugiau neturs k iduoti. Tardytojas pradeda gsdinti, rkti, muti, kankinti. Tar domasis nusigando ir dar kai k pasak, ko reikalauja tardytojas. Tardytojas reika lauja daugiau ini. Vis ta pati procedra: kankinimai, gsdinimai, muimas ir leis kim, tardomasis dar k nors pasak. Toliau sakosi tikrai nieko neturs iduoti. Ta iau tardytojas mato, kad kankinimai padeda, ir vl griebiasi t pai priemoni.

331

Tardomasis tikrai jau nieko daugiau negali iduoti, nieko neino. Tada baigiasi kan kinimai. Teismas tai, kad jis idav, neatkreip dmesio ir dav lygi porcij" kaip visiems: 15-25 metai priveriamojo darbo!.. O kas esti su tuo, kuris nieko neiduoda ir laikosi vienod parodym? Jis taip pat perleidiamas14 per visus kankinimo bdus, muamas, kankinamas ir gal gale gauna tuos paius 15-25 metus priveriamojo darbo stovykloje. Skirtumas tikta me, kad pirmasis buvo kankinamas tik tada, kai nustodavo idavinti, o antrasis visus kankinimo bdus perjo greiiau. Gavo pajusti t pat abu. Ivadoje galima pasakyti tai k: tardomasis pirmame atvejyje idav, k tik galjo iduoti, ir buvo lygiai kankinamas kaip tas, kuris nieko neidav. Gal jis maiau nukentjo? Ne! Jis nukentjo dvigubai: jis nukentjo fiziniai tiek pat, kiek ir tas, kuris nieko neidav, ir dar jis nukentjo moraliai: jis idav tuos geradarius, kurie dar jam ger. Jis jausis dl ios prieasties labai nesmagiai, jis supras, kad jis pasielg nevyrikai, negarbingai. Tardomasis aikiai galjo sakyti, kad jis nieko neins, jis pas pastamus neidavs, maist, drabuius imdavs prievarta. Joki ryinink neins, nes juos inanti tik vadovyb ir keletas patikimj partizan, aiku, nurodant tokius, kurie yra laisvje. Kas bt, jeigu jis tik tokius parodymus su sitikinimu tvirtai kartot ir nieko daugiau nesakyt? Bt tik tiek, kad jis pereit per visus kankinimo bdus kaip ir tas, kuris po truput idav, k tik inojo, ir gaut t pai norm met priveriamojo darbo stovykloje. Taiau jis bt kents tik vien kart: jis kent tik fizikai, bet nekent moralikai. Jam fizines kanias lengvina jo sins varumas prie geradarius, kuri jis neidav, jis jauia pasididiavim savimi, kad jis elgsi vyrikai, kad didvyrikai perne kankinimus. Tas jam teikia daug paguodos, daug suraminimo. Jis ijo nugaltoju! Toki dauguma! Gal kas pasakyt: o jeigu visa, k inai, iduoti be joki usispyrim, be joki sukiavim, gal tada ivengtum kankinim, bausms? Visai ne! Neirint to, kad tardomasis ir visk pasakyt, k inot, vis tardytojui atrodyt, kad pasak dar ne visk ir be kankinim vis tiek neapsieit. Jie kankint dar ir dl to, kad jie i viso prat taip daryti, kad pas juos nra joks tardymas, jeigu jie nesusideda i visos eils baisiausi kankinim. I viso jie nesupranta, kaip galima nekankinti partizano, lais vs sjdio dalyvio. Taiau ar toks mogus, jeigu jis iek tiek bt kankinamas ir maiau, taiau daug k idavs, ilot? Ne! Bausm jis gaut t pai, kaip ir visi. Taiau k toks mogus jaust dvasioje, kiek jis kentt moralikai, juk jam sin, jeigu i viso bt galima kalbti apie taip pasielgusio mogaus sin, neduot ra mumo, neleist umigti nakt u tai, kad jis tiek moni, dariusi jam gera, negailes tingai idav ir vien tik dl to, kad neinojo kaip kalbti, neinojo, k jis gali iduoti, k neiduoti, neparod vyrikumo, valios, reikiamu momentu nebuvo kietas. O lai mti nieko nelaimjo, liko jam tik vidujinis susigrauimas, nepasitenkinimas, nusivy limas paiu savimi. Toks mogus, jeigu ir grt tvyn, sulaukt laisvs - negalt pakelti aki prie pastamus, prie buvusius draugus ir bt baudiamas kaip ida vikas, nes nordamas sumainti sau bausm ar jos visai ivengti, stengsi kuo dau giausia iduoti Lietuvos Isilaisvinimo Kovos Sjdio dalyvi.

332

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Galutina ivada perasi tokia: pateks gyvas prieo rankas turi bti pasiren gs iksti vis eil iauriausi kankinim, nepriklausomai nuo to, ar iduosi maai, ar daugiau, ar neiduosi nieko. Bausm gausi t pai. Neidavs nieko - jausiesi didvyrikai, jausi dvasios pakilim, bus lengvos fizins kanios. Idavs - jausiesi dvasia [... ] 277 ir t smukim dar gilins fizins kanios. Todl pateks - geriausia gyvam nepasiduoti - susidaryti plan, k kalbti dar prie tardymo pradi, to plano kietai, usispyrusiai laikytis laike viso tardymo, neirint grasinim, ger paad, neirint iauriausi kankinim. Tik tuo laimsi! 11. Bendra ivada. Bendroje viso io mano darbo ivadoje noriau skaitytojo dmes atkreipti ias aplinkybes: mes kovojame su labai iauriu ir negailestingu prieu. Ms prie as su didiausiu kruoptumu, su didiausiu atsidavimu, nesiskaitydamas su jokiais monikumo principais, nesigaildamas nei darbo, nei priemoni, stengiasi mus su naikinti, ugniauti. I viso, jeigu ms prieas tiek pastang skirt kultros reika lams, kio tvarkymui, menui, mokslui, kiek jis skiria pastang kovai su reakcija, tai Sov[iet] Sjungoje ymiai bt maiau badaujani, bt daugiau kultros, bt geresnis gerbvis. Atseit ir prie tokios santvarkos kaip komunizmas, kurio idja utopija, bt galima laukti pakilimo, geresni gyvenimo slyg u dabartines. Ta iau ms prieas visa kita dmesio nekreipia ir visas jgas skiria kovai su reak cija, kovai dl gyvendinimo imperialistini plan. Neretai mes, partizanai, skaudinti ir ugauti prieo iauriais kovos metodais, neturiniomis sau pavyzdio represijomis, atsakome jam tuo paiu. T ypatyb kovos kartyje sunku pastebti, sunku nuo j susilaikyti, nes daniausiai norima atsiliepti taip, kaip mus aukia. I pusiausvyros nebus imuti tik tie, kurie bus auk tesns morals, kultringesni. Todl a ir aukiau minjau, ir dar kart pakartoju: Ms okupantas mums ne pavyzdys!" Bkime mes auktesns morals, bkime kultringesni. Su prieu elgtis grietai, teisingai, monikai. Dar vien aplinkyb kreipiu dmes: iuo metu mes kovojame savo krate, savo tvynje. inokime, kad ms okupantas stengiasi mus sukirinti, stengiasi priversti mus kovoti su savo tautieiais, stengiasi sudaryti slygas, kad mes patys lietuviai kuo daugiausiai vieni kit inaikintume, atitutintume viet kolonistams. Prieas nort mus, lietuvius, inaikinti kuo greiiausiai, kuo skaitlingiausiai, taiau tai atlikti nort ms pai rankomis, nort prie viso pasaulio opinij bti vars". Tam atsiekti veda kirini mo vien prie kitus politik, vairiais paadais, grasinimais, lengvatomis nori pri versti kariauti broludik kov. Lietuviai! Atkreipkime tai rimt dmes. Nebki me greiti, grieti sprendimuose lietuviams, nors jie bt ir komunistai, nors jie bt mums prieai su ginklu rankose. Pirmiausia pagrindinai itirkime prieastis, kurios lietuv padar ms prieu, tas prieastis, kurios dav jam rankas ginkl kovoje prie tokius pat lietuvius. Atminkime, kad labai maas skaiius bus toki, kurie

277

Neskaitomas odis.

333

pakl ginkl prie savo brol dl komunistins idjos. Daugiausia bus toki, kurie pasidar savo tautos prieais veikiami vairi kitoki veiksni, kitoki prieasi. To prieasties reikia iekoti visai kitose aplinkybse, aplinkybse, kurios, galimas daik tas, supo mus paius... Bkime nuolaidesni vienas kitam, supraskime geriau vie nas kit, daugiau rodykime vienas kitam irdies. Tik vienas Dievas gali bti ms vis veiksmuose teisjas neklystantis. Tik neemikos jgos galioje pasverti vis gerus bei blogus darbus. irdami i panaaus tako lietuvius, kovojanius prie savo taut, sutiksi me daug atvej kur reikal pataisyti uteks pamokymo, spjimo, iaikinimo, ati taisymo ankstesns klaidos. U tai, kaip kompensacij u anksiau buvusi j prie ik veikl, reikalauti aktyvumo, pasiaukojimo kovoje prie ms tautos, prie viso pasaulio, prie monikumo bei kultros prie komunizm. 1949 met[ai] gruodio mn. Be1mont Nuoraas tikras vyturys [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 115,1. 1-12. Originalas. Mainratis.

210. Karaliaus Mindaugo srities visuomenins dalies virininko ratas visiems apygard vadams 1950 m. sausio 5 d.

K VDV 1950.01.05. Nr. 1-3278 [Gauta 24. 3. 1950. Nr. 9] 279

Visai slaptai

Visiems Apygard Vadams

1947 met balandio mn., remiantis BDPS Statu[tu]280 ir orga nizaciniais nurodymais, i aktyviai veikusi LLA VYTAUTO ir ALGIMANTO Apygard buvo sukurta iaurs Ryt Lietuvos Partizan Sritis. ios Srities sukrimo tikslas buvo palaikyti glaud ry su Vyr[iausia] Vadovybe ir subendrinti atskir Apygard darb bei duoti reikalingus organi zacinius nurodymus. 1948 met rugpjio mn. i Srit sijung

278 279

Numeris raytas ranka. Kampe striai ranka padarytas raas. 280 Sunyks tekstas.

334

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

DIDIOSIOS KOVOS ir VYIO Apygardos ir Sritis buvo pavadinta KARALIAUS MINDAUGO Sritimi (slaptavardis KALNAI; sutr[umpintai] K). K Vadui a l g i r i u i perjus dirbti auktesn organizacin vienet, K Vado pareigos buvo pavestos ALGIMANTO Apygardos Vadui a r nu i-A 1 1 a n t u i. Kiek slygos leido, K Vadas stengsi palaikyti nenutrks tam ry su Vyriausia] Vadovybe ir duoti reikalingus organizacinius nuro dymus atskiroms Apygardoms. Dl nuomi prieo siautjim ryys su Vyriausia] Vadovybe nuo 1949 m. liepos mn. yra nutrks. 1949 m. spalio mn. 29 dien ms Srit itiko skaudi nelaim. Niekingo igamos iduotas ir prieo gauj apsuptas savo bstinje garbin gai uvo K Vadas A t l a n t a s su kitais bendradarbiais. prieo rankas pateko K tabo archyvas ir kitos darbo priemons. I buvusios K Vadovy bs likau tik a vienas. Paskutiniu metu dideli nuostoli turjo ir atskiros Apygardos. 1949 met lapkriio mn. 1 dien prieas sunaikino ir ALGIMANTO Apygardos tab, kur uvo ALGIMANTO Apygardos Vadas M o n t kartu su kitais Vadovybs nariais, o tos [Apy]281 gardos ARNO Rinktins Vadas T a r z a n a s gyvas pateko prieo rankas. Dideli nuostoli turjo ir kitos Apygardos. Nuoms prieo siautjimai pareikalavo nemaa brangi auk, sutrauk ryio linijas ir susilpnino Apygard veikl. Susipains su esama padtimi ir apsvarsts tolimesns veiklos kelius, prijau sekanios nuomons, kuri ir nor[j]282 au pasilyti K sudtyje esani Apygard Vadams: 1. iuo metu atkurti veiksming ir pajgi K Vadov[yb]283 [n]284 ra galimybs. K atkrimui reikalinga vadovavimui ti[nkami]285 asme nys, glaudus ryys su Vyr[iausia] Vadovybe, nemaa pastang, [ri]286 zi kos ir laiko. Taip pat praktika parod, kad at[..]287 Apygardos nega li tinkamai ivystyti veikos ir central[izuoti]288 savo darb. Atskiroms Apygard Vadovybms reikali[nga]289 intelektualini pajg, o taip pat didelis tab skaii[us]290 [i]291 sklaido pajgas ir greiiau isiifruoja.

281 282 283 284 285 286 287 288 289 290 291

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

335

2.

3. 4. 5.

6.

7.

8.

9.

Todl i savo puss silau i K sudtyje esani atskir Apygard sudaryti vien pajgi ir didesn jungtin Apygard ir suburti visas pajgas vien stipr Vadovybs vienet. naujai organizuojamos Jungtins Apygardos sudt turt eiti VY TAUTO Apygarda su LITO, LOKIO ir TIGRO Rinktinmis, DI DIOSIOS KOVOS Apygarda, o taip pat buvusios ALGIMANTO Apygardos KUN[IGAIKIO] MARGIO Rinktin ir ARNO Rinktins dalys. Naujai organizuojama Jungtin Apygarda apims vis Auktaitij ir ji gals tiesioginiai palaikyti ry su Vyr[iausia] Vadovybe. VYIO Apygarda, su kuria nra pastovesnio ryio, galt veikti sa vistoviai arba sijungti kitos Srities sudt. Atskir Apygard Vadams ir Vadovybi pareignams silau tutuo jau pradti tarpusavio pasitarimus naujos Jungtins Apygardos orga nizavime. Naujai kuriamos Jungtins Apygardos organizavimas gali ma pravesti suaukiant Apygard Vad, Vadovybs nari bei Rinkti ni Vad sskryd arba visa tai atlikti susirainjimo keliu. Atskir Apygard Vadai turt parinkti tinkam kandidat Jungtins Apygardos Vado pareigoms uimti ir jam pavesti suorganizuoti pajg Apygardos tab. Naujai suorganizuotos Apygardos veikla turi de rintis su visais Vyr[iausios] Vadovybs duotais nurodymais ir Laisvs Kov dvasia. Atskir Apygard Vadai turt nustatyti tolimesns veiklos gaires ir naujos Apygardos pavadinim. Ypating dmes reikt kreipti sk ming Visuomenins Dalies veiklos ivystym. Naujai suorganizuotos Jungtins apygardos Vadovyb pirmoje eilje turt stengtis umegzti ry su Vyr[iausia] Vadovybe ir gauti i ten reikalingus nurodymus. Ryiui su Vyr[iausia] Vadovybe atstatyti pra yiau dti pastangas DIDIOSIOS KOVOS Apygardos Vad P 1 i en , nes senosios ryio linijos yra sutrk. Apygard Vadai, Vadovybi nariai ir kit organizacini vienet vadai savo nuomones dl naujai organizuojamos Jungtins Apygardos su krimo turt sisti VYTAUTO Apygardos Vadui J r e i v i u i .

is ratas siuniamas VYTAUTO, DIDIOSIOS KOVOS ir VYIO Apygard Vadams ir ALGIMANTO Apygardos VDV. [paraas neskaitomas] K VDV

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 26,1. 2. Originalas. Mainratis.

336

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


211. Vyio apygardos vado ygaudo ratas Vytauto apygardos partizaninio dalinio vadui Dijakomui 1950 m. sausio 5 d.

Girnai, 1950 m. sausio mn. 5292 d. LLKS Vyio A[pygar]dos N Partizaninio Dalinio Vadui Vadas p[artizanui] D i j a k o m u i Nr. 4 [gauta 24. 2. 1950. Sveikinu Jus, p. Vade, su prasidjusiais 1950-siais ventaisiais MeNr. 6] 293 tais ir linkiu Jums asmenikai ir Js kovos daliniui partizanins skms. Netyiom uklydo pas mane Js laikas i 49. VII. 30 ray tas DK Apygardos Vadui broliui Plienui, kuriame kalbama apie partizan plaukus bei barzdas. Laike minto klausimo tuo tarpu nagrinti nemanau ir Jums ra au kitu reikalu. I minto laiko susidariau nuomon, kad Jums, p. Vade, nra sve tima partizanin organizacija ir jos gyvybiniai reikalai. Js, kaip matosi, rpi nats net partizan iore, tad manau tuo labiau Jums rpi ms partizanins organizacijos centralizacija ir kiti faktoriai, susij su organizuota kova prie komunizm visame krate. inau, kad Tamsta esate Lietuvos armijos kadro karininkas, vado vaujate N kovos daliniui, administruojate tam tikr rajon etc. Bet tai kas: Js, p. Vade, gerai inodami apie partizanin sjd LLKS, jo dislokacij, vadovaujam jg potencial ir kt., nesijungte n vienos LLKS apygardos sudt ir savo nuoalumu darote ym nuostol par tizanins kovos centralizacijai ir tos kovos vadovybs asmeninei sudiai. Neinau, galbt Tamsta buvote nesuprastas ar panaudota prie Jus kieno nors bloga valia, gal suritas eimos reikalais ar gal gale /atleis kite/ dauguma ms buvusi karinink tebeserga nesveika ir ms tautai alinga didybs manija ir nori, kad visi prie j tik rikiuotsi, patys ne k te veikdami. Js, kaip girdjau, ne i t. Tad kas bebt, Mielas Vade, meskime visk alin ir, padav rankas vieni kitiems, stokime bendr kovos bar. Raau Jums lidn fakt metu. Jums gerai inoma, kad ruden uvo ms Srities Vadas arnas ir iki iol tas postas paliktas laisvas, ko neturi bti. Tik k neseniai uvo ir DK Apygardos Vadas Plienas.

292 293

Diena parayta ranka. striai ranka padarytas raas.

337

Kiekviena kova reikalauja auk- tad ar galima nuleisti rankas po to, kai tiek daug kraujo nutekjo Lietuvos upmis? Tiek auk ir darbo sudta, kol sudaryta bendra partizanins kovos Vadovyb ir kt.? Manau, Js atsaky site: - ne, imt kart ne! Einant prie reikalo, silau ir kvieiu - p. Vade, sijunkite Mindau go Srit. Toliau, labai praau duoti savo asmenin sutikim eiti bet kurios apygardos ar ms Srities Vadovyb, k blogiausiu atveju galima padaryti ir nekeiiant gyvenamosios] vietos. Manau, bus neaiku, kodl a, Jums nepastamas ir negirdtas asmuo, raau iuo reikalu? Kas man tai paved? - Raau todl, kad Sritis ir kai kurios apygardos atsidr labai blogoje padtyje. O kuriam gi i ms nerpi ms kovos frontas? A likau vienas i senesnij vad Srityje ir amiumi, ir P[artizanavimo] stau, tad metus alin visk: ir orum, kuris ne visuomet naudingas, ir nenor, ir pasiteisinim - ne mano reikalas - tenka griebtis vis priemoni ir bd suglausti praretjusias gretas. Tikiu, p. Vade, suprasite mane ir reikalo svarbum ir kaip galima greiiau atsakysite mano rat. Daug, daug skms ir Dievo Palaimos Js ygiuose, o juk netoli tas laikas, kada - Prikelsime Lietuv msPastaba: io rato nuoraus gauna: Vytauto, Algimanto A[pygar]d Vadai ir DK A[pygar]dos tabas. ygaudas [paraas] Vyio A[pygar]dos Vadas [paraas neskaitomas] Adjutantas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 75,1. 3. Originalas. Mainratis.

212. Tigro rinktins tabo virininko vyturio paskyrimo ratas Aurnui 1950 m. sausio 5 d.

Slaptas Tvirtinu /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins vadas LP CR [tabo] V[irinin]kas P[artizanui] A u r n u i Nr. 4 1950. 1. 5 Paskyrimo ratas Nuo . m. sausio mn. 1 d. Tamsta esate paskirtas Cezario Rinktins 5-to rajono tabo Virininku!

338

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

vyturys [paraas] CR tabo Virininkas


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 61. Originalas. Mainratis.

213. Tigro rinktins tabo virininko vyturio paskyrimo ratas Aurnui 1950 m. sausio 5 d.

Slaptas Tvirtinu /pas[ira]/ Dijakomas [be parao] Rinktins vadas


LP CR [tabo] V[irinin]kas P[artizanui] Aurnui Nr. 8 1950.1.5 Paskyrimo ratas Nuo . m. sausio mn. 1 d. Tamsta esate paskirtas Cezario Rinktins tabo ryininku. vyturys [paraas] CR tabo Virininkas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 79,1. 62. Originalas. Mainratis.

214. Karaliaus Mindaugo srities vado algirio ratas Vytauto apygardos vadui 1950 m. sausio 10 d.

1950. 1. 10.

Nuoraas Visai slaptai Labai skubu

VYTAUTO Apygardos Va d u i (Nuoraai: VYIO, ALGIMANTO ir DIDIOSIOS KOVOS Apygard Vadams) Sveikinu Tamst ir artimiausius Tamstos bendradarbius nenuilstamoje kovo je dl Lietuvos Laisvs. I VYIO Apygardos Vado suinojau apie paskutiniu laiku susidariusi pad t. I gaut informacij pasidariau ivad, kad K yra be Vdv, neturi ryio su LVdv, be to, nutrks tarp apygardinis ryys. Suprasdamas ms sjdio bendr reikal ir nekreipdamas dmesio mano tarnybin padt iandien, pasiryau dti visas galimas pastangas K susidariusiai padiai atstatyti. Tuo reikalu man yra daug padjs VYIO Apygardos Vadas, su kuriuo aptariau vis eil klausim. Btina, kad ir kit Ap[ygard] V[adai] galimai greiiau pasekt pamintojo pavyzdiu.

339

Ryio reikalu. Pirmoje eilje reikalinga atstatyti tarpapygardinis ryys. To kiam ryiui atstatyti su DK Ap deda pastangas VYIO ApV. Ryiui atstatyti su ALGIMANTO ApV prie mnes laiko pasiuniau du laikus paiam ApV, kuriam pasiliau susitikti su manimi. Ryiui atstatyti su Tamsta prie dvi savaites pasiun iau galiot asmen pas BrV L i t pareigodamas j padti susitikti Tamstai su galiotu asmeniu. I ALGIMANTO ApV jokio atsakymo dar negavau, todl sku biai susirikite su juo ir painformuokite j, kad jam pasistieji mano laikai yra pas BrV M e r k , per kur tegul siekia VYIO Ap bet kuriuo laiku. Jei to padaryti negalt, su VYIO ApV tegul palaiko ry per Tamst. Ry su VYIO ApV palaikykite per t ryio kanal kur Jums nurodys mano pasistas galiotas asmuo. Ryys su manim tik per VYIO ApV. Ant voko man adresuokite - K a r i j o t u i . Siunt viduje adresuokite pusiau tarnybiniai - neminint mano dabartini pareig. Informacij reikalu. Praau man praneti, ar ALGIMANTO bei VYTAUTO ApVdv yra padariusios koki nors ygi veiksmingos KVdv sudarymo reikalu, uvus KV. Jei taip, tai kokio laipsnio tie ygiai. Man btina inoti ndien K padtis. Jei naujai sudarytoji K Vdv jau bt, atpult mano numatytieji ygiai tuo reikalu. odiu, gautos informacijos turt mane orientuoti dabar ir ateityje, naujos K Vdv atstatymo atveju. Todl gavs tik i Tamstos bei ALGIMANTO ApV tikras infor macijas dl ndiens K padties, galsiu ateityje pasisti konkreius pasilymus K Vdv atstatymo reikalu bei visam tam turti rimt pagrind. Kolei bus atstatytas tarpapygardinis ryys bei gautos reikalingos informaci jos, KV post silau TIGRO RnV ir VYTAUTO ApOrgSkV p[artizan] D i j a k o m . Su iuo pasilymu VYIO ir DK ApV sutinka. Jei su iuo mano pasily mu sutiktumte Tamsta ir ALGIMANTO ApV, galioju ir pareigoju Tamst su p[artizanu] D i j a k o m u pravesti reikaling susirainjim. Nenoriau net pagalvoti, kad su iuo pasilymu nesutikt p[artizanas] D i j a k o m a s . Tokiu bdu Tamstos pareiga bt parayti p[artizanui] D i j a k o m u i rat visos K vardu ir parengti jam yg iki savo bstins. inoma, nereikt delsti. Vliau, esant reikalui, paraysiu p[artizanui] D i j a k o m u i ir a L Vdv vardu. iuo metu to padaryti negaliu, nes man neinoma vis ApV bendroji nuomon. Ta paia proga praau atsakyti mano asmenin laik sist Tamstai per a. a. brol a r n . J e i L a i s v dar tvarkoje, panaudokite j ryi reikalams su VYIO ApV. Su atsakymu praau nedelsti. Geriausios skms ir Aukiausiojo palaimos kovoje. (pas[ira]) ALGIRIS [be parao] P. S. io laiko nuoraus praau pasisti tik ALG[IRDO] ApV. ( - ) [ALGIRIS] [be parao] Nuoraas tikras Jovaras [paraas] VVAdj. 1950. 3. 10.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 26,1. 3. Originalas. Mainratis.

340

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.


215. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio ratas Tigro rinktins vadui 1950 m. sausio 10 d.

Slaptas LP CR VD V[irinin]kas CR V a d u i Nr. 14 1950. 1. 10. kart Ryt Lietuvos" Nr. 4 (12) ispausdinau 30 egzemp[liori], kuriuos isiuntinjau spaudos platinimo punktus - iplatinti ms rinktins ribose. Por laikratli siuniu ir Tamstai pasiirti. Kartu siuniu paskyrimo rat form ir sakymo nuora kuriuos gavo ms rinktins 5-[to]294 rajono pareign[ai]295 . Jie visi pra [apr]296pinti kuo greiiau dokumentais, tad ir pasiuniau. M[anau]297 , ir Tamsta nieko prie, nes atlikau visk tvarkingai. Prie progos noriu dar praneti, kad apygardos spaud iskirstyti ir isiuntinti spaudos platinimo punktus iemos metu pavediau V. Broliui. A manau, taip bus greiiau. Noriu inoti apie tai Js nuomon. kart trksta laiko, tad ir baigiu. Laukiu nuo Tamstos ini ir informacij. Pranekite man, kaip susisiekti su Voldemaru. Tiesa, vis k siuntte man, gavau - ai. Sudiev! Viso geriausio! vyturys [paraas] CR Visuom[enins] Dal[ies] V[irinin]kas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 46,1. 11. Originalas. Mainratis.

216. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio ratas Lokio rinktins Kiauns rajono vadui Skrajnui 1950 m. sausio 31 d.

Slaptas - asmenikas LP CR VDV[irinin]kas Nr. 29 1950. I. 31. BR Kiauns rajono vadui p. S k r a j n u i

294 295 296 297

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

341

laikut siuniu nauja ryio linija. Atrodo, jog dabar daug greiiau susisiek sime. Iki p. Lelijos a ir p. Dijakomas tursime atskirus ryius. Tamstos nurodytus ryininkus Js krate ir ms krate palieku kol kas atsargoje; panaudosime v liau, jei reiks. Dabar naudosims ituo ryiu, btent: Girnas, Aurnas, Karosas, aibas, Lelija ir Daina. Tamstos laik ir kitus rajono tvarkymo dokumentus gavau gana vlai. Tuo laiku pas mus buvo pertvarkomas ryys, tad ir pateko ne man, o p. Dijakomui. Jis vliau man atsiunt. U vis irdingai dkoju! Spaudos dauginimo priemons btinai mums reikalingos. Paraykite, ar yra galimyb visa tai kur nors gauti ir kiek tai kainuot. Reikalinga yra: rotatorius, tuas ir matricos. U vis pagalb tame reikale biau labai dkingas. Paskutiniu metu siuniau Tamstai nemaa rat, tik neinau, ar visus gavote; paraykite tuo reikalu. I politikos inios kaskart geresns, taiau garantuoti, jog bus karas iais metais - negalima. Aiku tik tai, jog ilgai netrauks. O mums belieka tik vienas kelias - kovoti iki pergals, kuri jau netoli. Tik duok, Dieve, sulaukti Laisvs! kart nieko tokio domesnio nesiuniu, nes turjau truput nepasisekim teko keltis nauj viet. O Tamstai inoma, kiek iemos metu visa tai kainuoja vargo ir laiko. Siuniu tik laiko nuora p. Dijakomui, i kurio matysite, kaip mes vedame diskusijas kai kuriais klausimais. Taip298 sen instrukcij dl spaudos plati nimo, kuri gal bus praktika panaudoti ir Js krate. iaip gyvename nieko sau. Gyvenu ir vl pagal savo taktik; nieks dabar bent akyse blogu elgesiu neardo ramumo. Tad ir pasilieku laukdamas nuo geros valios bendradarbi laik ir viso kito. Sudiev! Linkiu su nuoirdia meile skmingai dirbti dl Lietuvos ivadavimo! Taip pat linkjimai visiems pastamiems Js krate! vyturys [paraas] CR Visuomenins Dalies V[irinin]kas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 7,1. 4. Originalas. Mainratis.

217. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Jreivio ratas Tigro rinktins vadui 1950 m. vasario 10 d.

LLKS VV 1950. II. 10.

Slaptas

298

Taip dokumente.

342

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Nr. 9299 [gauta b300 V a d u i 24.3. 1950. Nr. 7]301 Lieia: . m. kovo mn. 12 d. komunistini rinkim trukdym. Kaip ir visuomet, partizanai turi trukdyti neteist komunistini rin kim pravedim ms krate. iuo metu, kad302 vyksta smarks prieo perse kiojimai ir siautj imai, trukdyti rinkim pravedim ginkluotu bdu ne visur yra galima, todl reikia stengtis i rinkim pravedim trukdyti odiu, propaganda ir atsiaukimais, kad gyventojai parodytu pasiprieinim komunist planams. Netekus dauginimo pri[em]303oni, sukart [nega]304lime Js pil nai aprpinti rinkim trukdymui skirtais ats[i]305aukimais, todl i atsiau kim pasigaminim teks pravesti Jums patiems. Tuo reikalu painformuokite savo Visuomenini Dali Virininkus ir praome stengtis bent no[rs]306 ra[omja] mainle pasigaminti didesn atsiaukim skaii, kad platinim galima bt pravesti kaip galint plaiau. Atsiauki[m]307 galima pasigamin ti vairi ri. Bt gerai, kad visur bt iplatinti ms kartu prisiuniamo pavyzdio atsiaukimliai. Trumpesni daugiau skaitomi. Rinkim trukdym pravesti ir odiu, bailesnius net ir pagrasinant. Jreivis [paraas] 1. e. VV p.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 10. Originalas. Mainratis.

218. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Jreivio {sakymas V Nr. 1 (33) 1950 m. vasario 16 d.

VV 1950. II. 16. Nr. 11

299

Numeris paraytas ranka. Parayta ranka. 301 striai ranka padarytas raas. 302 Taip dokumente. Matyt, turt bti - kai. 303 Sunyks tekstas. 304 Sunyks tekstas. 305 Sunyks tekstas. 306 Sunyks tekstas. 307 Sunyks tekstas.
300

343

[ Gauta 24. 3. 1950 Nr. 8] 308

S A K Y M A S V NR. 1 (33) 1950 m. vasario mn. 16 diena

Org[anizacin] sritis 1 Brangus Lietuvos Laisvs Kovotojai - Partizanai! Vasario 16 - brangi ms tautos vent. Tai diena, kada Lietuva pakilo i imtmei vergijos laisvam, nepriklausomam gyvenimui. iandien prie 32 metus iauus Laisvs Ryt temdo jau 10 met svetimos okupa cijos debesys. Taiau mes niekuomet nepamirime ios vents. Ji mums primena t didj Prisiklim, dl kurio mes dabar vl kovojame ir aukoja me savo gyvybes. Brangs Broliai! Tikkime, kad ms vergijos ir kov kelias nebe ilgas ir netrukus vl plevsuos trispalv tviks padangje. Kartu su visa kovojania tauta dkoju Jums u parodyt itverm, pasiryim ir berib pa siaukojim kovoj e dl Lietuvos Laisvs. Bkime tvirti kaip uolai ir i bran gi vent tebnie mums vyturiu kelyje Pergal. U Laisvos, Nepriklausomos Lietuvos Atkrim. 2 . . m. kovo mn. 12 dien Lietuvoje ruoiami komunistiniai rinki mai TSRS Aukiausij Taryb. ie rinkimai yra neteisti ir vykdomi prie lietuvi tautos vali. Todl visiems dalini ir org[anizacini] vienet vadams bei visiems partizanams s a k a u odiu, spauda, atsiaukimais ir operatyviniais veiks mais trukdyti i neteist rinkim pravedim. 3. Paskutiniu metu komunistin valdia smarkiai persekioja ir naikina partizanin sjd. vairiausiomis provokacijomis ir melu prieas nori sibrauti ms eiles ir pakirsti ms atsparum. Taip pat skleidia lykt mel kartais pasinaudodami j rankas patekusi gyv partizan vardu ir demora lizuoja ms eiles. Visiems partizanams, o ypa dalini vadams s a k a u bti ypatingai budriems ir atsargiems. Nesileisti savo eiles tartin, nepasta m asmen, nesileisti paintis ir negailestingai kovoti su provokatoriais ir j gaujomis. Taip pat s a k a u neklausyti joki bolevik sufabrikuot mel ir

308

Kampe striai ranka padarytas raas.

344

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

meit prie ms vedam partizanin kov, o taip pat apie panaias provo kacijas ir meitus painformuoti vietos gyventojus, kad bt atsargs ir nesi leist provokuojami. 4. Visiems organizacini vienet vadams s a k a u dti pastangas atstatyti sutraukytus ryius su auktesnmis vadovybmis. Pirmoje eilje Rinktini Vadai turi atstatyti ry su Apygarda. Rikiuots sritis 1. Remdamasis BDPS 1947 m. rugpjuio mn. 15 dienos sakymu Nr. 11, Pg r Vad P L i t , pasiymjus asmenine drsa, itverme, pasiryimu ir nenuilstamu veiklumu, k e l i u P puskarininkio laipsn. Pagrindas. PgV raportas Nr. 5 i 1950.1. 20. 2 . Remdamasis LLKS Statutu, P g r S P a b a i s , pasiymjus asmenine drsa, sumanumu ir diversantiniais veiksmais, apdovanoju III laipsnio Pasiymjimo enklu. Pagrindas. PgV raportas Nr. 6 i 1950.1. 20.
-o-

sakymas sigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Jreivis [paraas] 1. e. V V p.


LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12,1. 80. Originalas. Mainratis.

219. Tigro rinktins vado Roko raportas Vytauto apygardos vadui 1950 m. vasario 20 d.

LLKS bV 20.2. 1950. Nr. 4-5

VV

Raportas Praneu, kad . m. vasario mn. 14 d. buvo nubaustas mirties bausme N sielsovieto pirmininkas Filippov (rusas). Buvs rus partizanu ir sunaikins nekalt eim. Rokas [paraas] bV

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 27,1. 32. Originalas. Rankratis.

345

220. Roko ratas vyturiui 1950 m. vasario 24 d.

p. vyturiui! Vis, k Tamsta siuntei - gavau. Ai! Praau nepamirti ir ateity. Pas mus tuo tarpu senos bdos. Truput neramu. Vos ivengme didels bdos. Mes iai iemai buvome apsigyven tame mike, kuriame vis laik buvo paslpti ms dokumentai. (Ne tame, kuriame randasi Rinktins archyvas.) Mi ntame mike didelis judjimas. Dl to dar bt buv pus bdos. Gyvendami draugje apie 15 moni esame priversti beveik visada laikyti arkl. T arkl da nai pastatydavome pas gyventojus. Atrodo, kad apie tai gavo ini enkavedistai ir nusprend, kad tame mike gali iemoti partizanai. Be to, lenk partizanai, neirint, kad i rudens susitarme dl rajon ir is mikas jo ms rajon vis dlto io miko pakraty padar apie 4 praneimus. Buvo daugiau aplinkybi, dl kuri mes nerimavome. Be to, pamikse danai valkiodavosi Tv309 . Gal gale nutarme apleisti bunker ir mik. Tai buvo padaryta paiu laiku! Mes isikl me labai laimingai. Isiklme vasario 7 d., o 9 d. ryt prasidjo miko valymas. Ruski buvo gana daug. Tuo tarpu skaiiaus pasakyti negalima. Reikia manyti, kad buvo apie 200-300 m[oni]. Apie bunker ruskiai maai neka ir tai visai aiku, dl koki prieasi: jiems pikta, kad rado dar ilt bunker, taiau tui... O gal dar jame sdi strebkai, nes palikome dar neblogas baterijas, akumuliatori ir dar ioki toki nieknieki, kuriuos manme vliau pasiimti. Matomai, jau tokia buvo Dievo valia! Kariuomen jo i pietinio miko pakraio iaur, grupmis, kitaip sakant, skyriais, skyrius nuo skyriaus 20-30 metr atstume. enklas, kad turjo inias, kad ras banditus". Sausio mn. pabaigoje turjome susitikim su Tv. Smilginikje. Pagal Tau pastamo streboko pasakojim jo Tv. NKVD na[alnykas]310 vykesnysis] ltn. Melnikovas, keletas ginkluot kolchoz organizatori ir strebk. I viso buv 6 mons. Mes vaiavome dviem pastotm septyniuose. Vaiavs pirmoje pastotje Bajoras, Mikasius ir ilvitis pastebjo ant kelio pilantis vil[.. .]311. Greit atideng stipri ugn msikiai. NKVD-istai greit trauksi ir prisideng namu. Apskritai, jeigu bt buv j didesns jgos ir jeigu mums bt tek trauktis, tai mums bt buv lidnokai: turjome blog pozicij nes jie radosi u trob, kai tuo tarpu mes guljome gryname lauke. I j puss laike susiaudymo buv paleista i automato dvi serijos. Paskui, jau gerokai nubg, dar aud i autuv. Dvi serijos, bet ir tos jiems gana laimingos, o mums ne visai: Mikasius lengvai sueistas koj. Man

309 310
311

Taip dokumente. Virininkas (rus.).


Neaikus odis.

346

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.

paiam, matai, automato kulipkos atokusi skeveldrl nuo ems truput nudrsk rank. Mikasius jau sveikas. Tai tokios naujienos. Apskritai driskiai gana aktyvs, o ypa Tv. I Apygardos gavau jau seniai, nors ry turiu ger. Manau, jau dabar tikrai t gausiu. K gausiu - pasidalysiu su Tamsta. A nutariau truput padaryti pakeitim ms organizaciniame susitvarkyme. 5-to rajono atvilgiu eik Tamsta organizacinio skyriaus vir[inmko] pareigas, o diu, kurias jai pirma. Dl ko tai dariau? Matai, jie, mons, suaukojo pinig, nupir ko mainl ir jie nort, kad visi ratai jiems eit rayti ta paia mainle. Tad kodl jiems ios smulkmenos, kuri jie laiko gana rimtu dalyku, mes galime jiems nesuteikti? Apie tai a jau praneiau ir p. Aurnui. Be to, Tamsta turi juose ger vard. Pakalnis ir toliau palieka CROSV. Ratus, lieianius OS srit ir siuniamus 5 raj[onui], pasira yk u CROSV. Sakysime, mes tai darome dl patogesnio ryio. Tai tiek. Prie progos noriu pakalbti apie paskutin Ryt Lietuvos41 numer - pasku tin numer 1949 m. Mano pastabos bus grynai kritikos, todl praau jas kaipo tokias ir irti. Pradsiu nuo paios pradios. Laikratlio vinjet gera. ymiai geresn negu ankstesnioji -toji, kuri gali tik tas skaityti, kas j para. Taiau prieastis, dl kurios ji buvo tokia, o ne kitokia, mums yra inoma ir mes inome, kad ji buvo bloga ne dl redaktoriaus kalts. Pageidautina, kad ir ateity pasilikt naujoji Ryt Lietuvos" laikratlio vinjet. Be to, ji yra gana simbolika. Sveikinimas su v. Kaldomis ir Naujaisiais 1950 metais yra geras, tik pati pabaiga - tai jau k nors blogesnio parayti vargu ar buvo galima!.. Kalbu apie pasakym: nes Kristaus galia yra didesn u komunist".. Nejaugi Stalinas ir ko munizmas gavo toki didel reikm, taip iaugo, gijo toki didel gali, kad jau reikia lyginti su Kristaus, atseit su Dievo galybe? Nejaugi komunizmas galybs atvilgiu pasidar Kristaus konkurentu? Nejaugi komunizmas ir Stalinas galt bti panas tuos bloguosius angelus, kurie sukilo prie Diev? Nors ir kaip rusai Stalin garbina ir kelia auktybes, jam negalima priduoti net ir Liuciferio reikms, nors is vardas reikia tik blog, kadangi Stalinas yra tik paprastas mirtingasis ir kurs negali lygintis net su velniu... Tad nejaugi is paprastas mogus su savo pra ponuojama jo paties ikraipyta idja gali grasinti Kristui ir Kristus, atseit Dievas, dl jo veiklos turt rimtai susirpinti dl savo vento sosto, dl savo galybs, dl savo valdios?.. Koks ia gali bti lyginimas Dievo, kurio prasms, kurio reikms, tobulybs, galybs, kurio didybs mes negalime nei pilnai suprasti, nei pilnai sivaiz duoti - lyginti su kakokiu paprastu mirtinguoju tironu, kad ir didiausiu pasaulio istorijoje kraugeriu ir galvaudiu su kakokia komunizmo idja, to paties tirono ikraipyta ir kuri tapo monijos vergija, aar prieastimi, prieastimi daugelio na mini kar, prieastimi bado ir skurdo? Juk Italijos, Pranczijos ir viso pasaulio komunistai ir sapnuoti nesapnuoja, kad Stalinas griauna Banyias, naikina dvasi kij jga ten, kur tik jis kelia koj. Prieingai, jie mano, kad komunizmas kaip tik teikia didiausi laisv religijai. Jie, Italijos, Pranczijos ir viso likusio pasaulio ko munistai mano, kad Stalinas kovojo tik prie valstybines santvarkas. Koks gali bti

347

lyginimas Kristaus, kad ir primusio vienu laiku mogikj pavidal, taiau tobu lybi tobulybs, galybi galybs, su nieku ems padaru, su menkaverte ems idja? Taigi i vienos puss Kristus atstovauja nesivaizduojam tobulyb, galyb, kilnum ir t.t., Stalinas ir komunizmas, i antros puss, atstovauja niekingum, silpnum, bevertikum. O vis dlto autorius savo pasakymu: nes Kristaus galia yra didesn u komunizmo",- suteik komunizmui ir tuo paiu Stalinui kakoki ypating reikm, galyb, kadangi rado reikalo visa tai pastatyti alia viso to, kas yra tobuliausia, galingiausia, didiausia. Atseit nors Kristaus galia dar ir didesn, taiau komunizmas ir Stalinas vos ne tas pats... odiu, autorius iuo palyginimu komunizm skaitytojo akyse ikl labai auktai, nors, kiek a suprantu, jo norta prieingo rezultato. Taigi is pasakymas yra ne tik eidiantis Diev ir jo galyb, bet taip pat yra klaidingas ir minties ireikimo atvilgiu: norta ireikti viena mintis, o gavosi kita, visai prieinga. Tarp kitko, reikia pasakyti, kad komunizmas iuo metu gana populiarus ne dl to, kad jis griauna religij. Jeigu jis kovot vieai prie religijas - jis turt ne didesn pasisekim, kur turi taip vadinamieji bedieviai - masonai, marjavistai312 ir kiti. Kaip inome, ios sektos visai nepopuliarios ir jos krikionybei nesudaro jo kios grsms, jokios reikms. Lygiai mes negalime pasakyti, kad kur komunizmas uvald, ten inyko Die vo garbinimas, ten inyko religija. Dargi prieingai: nors banyi skaiius maja, taiau Dievo garbintoj skaiius didja, nes net ir tie, kurie anksiau lauk komu nizmo kaip isivadavimo, dabar jo letenos prispausti su malda lpose meldia Diev isivadavimo i komunizmo jungo. Toliau verta pakalbti apie komunist Kaldas. Jau pats straipsnio pavadinimas yra klaidingas, nes odis Kaldos" turjo bti kabutse ir maja raide, nes, kaip mums yra inoma, komunistai joki Kald nevenia ir apie tai mes galime kalbti tik perkelta prasme. ia vl autoriaus grubiai eista kilni, simbolika Kald vent. Tiesa, kai visas krikionikas pa saulis su diaugsmu vent i diding gimimo vent, komunistai, kad upildyti rus tautoje ios didingos vents trkum, stengsi visaip rodyti Stalino nuopel nus, ygdarbius, stengsi j pastatyti aukiau mogaus, odiu, stengsi parodyti rus tautos ir viso pasaulio akyse komunizmo stabu". Tam progos dav stabo" 70 met sukaktuvs. Bet tai nebuvo jokia vent. Kai krikionikas pasaulis pra Viepat palaimos ir taikos, tuo tarpu Soviet Sjungos valdovai, keldami Stalin stabus, vangino busimojo, naujo karo ginklais, grasino ir baugino vis krikioni kj pasaul kertu, sunaikinimais. Todl reikjo ia kalbti tik perkelta prasme ir veriau neminti i viso io vento Kaldos" odio.

312

Taip dokumente. Matyt, turt bti - marijavitai: lenk katalik sekta, nepripastanti popieiaus valdios.

348

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Toliau straipsnyje yra visa eil autoriaus piktaodiavim, kaip antai niekini mas Dievo vardo, niekinimas vento", misionieriaus" vardo. Mes skaitydami straipsn supratome, kad autoriaus turta tikslas pajuokti Stalin, komunizm ir auk tus Sov[iet] Sjungos vadus bei darbuotojus. T mano mint patvirtina dar ir tas faktas, kad autorius jiems nesigailjo gana stipri ir reikming epitet, kaip antai: kraugerys", sukruvintos rankos" ir pan. Visa tai gerai. Bet kodl gi autorius, nordamas k nors pajuokti, vartoja Dievas", ventas", pranaas", misionie rius"? Argi i i vard juokiamasi, argi jie vartojami kaip priemon k nors ijuokti, argi ie odiai vartojami sustiprinti juokingj dalyko prasm? Ne! imt kart ne! Yra pasakyta: Netark Viepaties vardo be reikalo". Jeigu is vardas tariamas, tai jis tariamas su didele pagarba, su dideliu nusieminimu. Antraip yra piktaodiavi mas, burnojimas prie Diev, prie visa tai, kas venta, kas kilnu. Prie ko ia gali bti posakiai: ventas Stalinas", pusdievis Stalinas", raudonasis misionierius", pranaas" ir t. t.? Juk mes od ventas" suprantame kaip didiausi tobulyb, kilnum, dorum, pasiaukojim kitam, odiu, odis, kurs mums primena kak ne emik, diding, t, ko emje nra. Tad argi galima tok od naudoti pajuokai, statyti j alia odio Stalinas", kur mes suprantame ir sivaizduojame kaip didiau sio kraugerikumo, nelaimi, nekalt aar, bado, skurdo, nelaisvs, mogaus i naudojimo, melo, apgavysts simbol? odiui ventas" diametrialikai313 priein gas odis yra prakeiktas". Bet a nemanau, kad pilnai tikt Stalinui net ir is pas kutinis odis - prakeiktas. Juk gyti tok vard taip pat reikia gabum, tik, inoma, kit pus... Tad koks gi jam duoti pavadinimas, koks vardas? Jam geriausia tinka pavadinimas - mogudys su talentu... Taigi ir ia neapsieita be piktaodiavimo. T pat galima bt pasakyti ir apie odius: pusdievis", pranaai". Tiesa, mes istorijoje randame posak-dievikasis imperatorius", kur nau dojo romnas Neronas sau tituluoti. Taiau mes prie posak nieko neturime prie, jis mums nesukelia nieko prietaraujanio, jis mums neria klausos, mes jauiame, kad tuo pasakymu mes neugauname Diev. Prieastis to - Neronas buvo stabmeldys, pagonis ir jeigu jis save vaizdavo dievikuoju", tai tik pagal savo pagoniko dievo supratim, kitaip sakant, jis laik save stabu, tuo stabu, kur tuo laiku jis ir kiti romnai ipaino. Utat iuo atveju nra jokio piktaodiavimo. Ms, katalik, Dievas yra vienintelis tikrasis Dievas ir mes Jo vard turime tarti su didiausia pagarba, o ne naudoti piktam. Kalbant apie isireikim raudonasis misionierius", prie to turiu pastebti, kad laikratlio tekste visi ie isireikimai buvo parayti ne[.. .]314 kabutse, tenka pasakyti sekant: jeigu mes pavartytume urnalo Misijos" lapus, kad ir to, kuris jo

313 314

Taip dokumente. Matyt, turt bti - diametraliai. Neaikus odis.

349

Nepriklausomoje Lietuvoje, tai rastume t pat ir j panaius isireikimus. Taiau mes juos suprastume visai prieingai. Sakyme raudonasis misionierius, geltonasis misionierius, juodasis misionierius, baltasis misionierius - mes suprantame, kad rau donasis misionierius - eina kalba apie Amerikos misionierius raudonodius; gelto nasis misionierius - kalbama apie kinus, japonus, gyventojus, kilusius i Ramiojo vandenyno sal; juodasis - negr misionierius; baltasis i baltj. od misionierius" suprantame, kad tai yra mogus su dideliu isimokslini mu, pavents savo jgas, vis save pat, savo gyvenim Dievo tarnybai, nebijs leistis pas laukines tautas skelbti Dievo od, nebijs limpam lig, bado, varg, alio, kario. odiu, is odis pasako didiausi kilnum, savs isiadjim pa siventim mes juo suprantame veikj dideli dorybi, tiesos skleidj ir gynj ne egoist veikj kurs skelbia pasauliui taik meil, ramyb. Kiekvienas misio nierius - ar jis bt raudonas, baltas, juodas ar geltonas, jie yra visi vienodi pagal savo skleidiamas idjas, visi jie skelbia vien ir t pat Kristaus moksl. Kalbant apie komunistins idjos platintojus negalima t pat pasakyti, k pasakme apie misionierius. ie yra melagiai, apgavikai, demagogai, tuios propa gandos skleidjai, tokie patys iaurs, susitep nekalt krauju, kaip ir j vadas Sta linas. Todl jiems geriausia tikt raudonasis demagogas", raudonasis melagis", raudonasis apgavikas" ir t.t. Taigi net ir perkelta prasme diding didels prasms od pajuokai naudo ti negalima. T pat bt galima pasakyti ir apie pranaus. Redaguojant Ryt Lietuv", a manau, kad redaktorius klausosi radijo kuo plaiausiai. A manau, kad Tamsta klausai ir praneimus rus kalba i Amerikos. Jeigu klausai, tai gerai, o jeigu ne, tai reikt klausytis, nes rus kalba i Amerikos danai kalbama apie Lietuv apie Pabaltij. Lenkai visa tai nutyli ir beveik nieko apie Lietuv nepranea. Visai suprantama, kodl jie tai daro. Sakysime, 1949 m. gruodio mn. 31 d. buvo praneta i Niujorko, kad bu vs Lietuvos respublikos prezidentas dr. Grinius kreipsi lietuvi taut. Savo krei pimsi ubaig sakydamas, kad didel lietuvi dalis iki iai dienai kovoja vyrikai prie bolevikus partizan eilse. Toliau: 1950 m. sausio mn. 10 d. radijo Amerikos Balsas" perdav, kad laikraio Niujork Herald Tribiun" korespondentas Jozef Njuman spausdino vis eil straipsni, lieiani Rusijos usienio politik. Raydamas apie rus imperializ m plaiai kaip pavyzd paminjo Pabalio taut likim. Jis apra labai smulkiai. Tarp kitko, mintas korespondentas ilg laik ir tuo laiku, kai buvo uimtas Pabalti jys, gyveno Rusijoje. Todl ios inuts mums visiems gana domios ir vis laukiamos. Veriau smoningai nutylti apie tuos, kurie smoningai nutyli apie mus. Baigdamas praau neupykti u mano kritik". Kas gi mus pakritikuos, jeigu ne mes patys save. Tik tai reikia daryti be piktumo, be ironijos, be jokio pikto noro, nenorint kit paeminti. Be to, tas nereikia, kad mes turime nustoti noro dirbti arba sakyti: tegu tas dirba, kas moko... Nei a apie save, nei Tamsta apie save, nei

350

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

niekas kitas protingai galvojantis negali pasakyti, kad man vot, neteko padaryti klai d". Mes i tokio juoktums. Visi gerai inome, kad tas neklysta, kurs nieko neveikia. I savo puss praau Tamst apie bet kokius mano veiksmus atsiliepti kriti kai, inoma, t kritik pasiuniant ir man. Linkiu Tamstai ir draugams geriausios skms ir laimingo pasimatymo. Sudie! Rokas [paraas] 24.2. 1950 m. R S. Esant 5 rajone ir kalbant su to rajono darbuotojais, turint su jais organi zacini reikal, krito ak vienas gana blogas reikinys. Kai kurie 5 rajono darbuo tojai savo organizacin veikl iri tik i materialikosios puss. Kame reikalas? Reikalas tame, kad nesuspjo engti ingsn pirmyn, o jau nori turti apie t ingsn dokumentik rodym... Vos nesuspjau naujai suskirstyti rajon, o jau buvo pa prayti paskyrimo ratai. A pasakiau, kad a netgi pats negaliu paskirti pareign, a tik pristatau juos tvirtinti AV ir praau palaukti, kol gausime AV sakym tuo reikalu. Tamsta jiems tokius ratelius pasiuntei. Tiek to. kart tegu esti itaip. Negaliu pasakyti, kad visi toki bt 5 rajono darbuotojai. Pav., p[artizanas] Karosas kaip veikjas, kaip patriotas gali bti daug kam pavyzdiu. Ant tiek mo gus reikal iri nesavanaudikai, kad net neino savo slapyvards... O jo pasitarnavimai ms tautos reikalui yra gana yms. Reikt duoti ir kitiems suprasti, kad mes dirbame ne dl dokumentli", ne dl koki315
LYA, f. K-l, ap. 58, BB 40571/3, t. 3,1. 162-1-162-10. Originalas. Rankratis.

221. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins ir apygardos tabo vadui Dijakomui 1950 m. kovo 15 d.

LLKS VYTAUTO A[pygar]dos Vadas 1950. 3. 15. Nr. 36

Slaptas - asm.

TIGRO RnV ir ApV p[artizanui] D i j a k o m u i uvus K[ARALIAUS] MINDAUGO Srities Vadui a r n u i A t l a n t u i, ms Sritis liko be Vadovybs.

315 Laiko

tsinio nra.

351

Vis Apygard Vad galiotas, K[ARALIAUS] MINDAUGO Sri ties vardu kvieiu Tamst uimti K[ARALIAUS] MINDAUGO Srities Va do pareigas. Tikiuosi, kad Tamsta suprasite bendr reikal ir neatsisakysite uimti post, kuriam Tamstos kandidatra yra tinkamiausia. Tuo reikalu praau skubiai duoti atsakym, nes Srities Vado posto umimas yra labai skubus reikalas. Atsakym praau sisti tie siog per Skrajn. Liutauras [paraas] 1. e. V V p.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 12. Originalas. Mainratis.

222. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins ir apygardos tabo vadui Dijakomui 1950 m. kovo 15 d.

LLKS VYTAUTO A[pygar]dos Vadas 1950. 3. 15. Nr. 39

Slaptas

TIGRO RnV ir ApV p[artizanui] D i j a k o m u i Kartai sveikinu ir linkiu geriausios skms kovoje dl gimtojo krato Laisvs. Nors nuo praeit met rudens nuo Js nesu gavs jokios siuntos, taiau pasitaikius pirmai progai skubu parayti vairiais klausimais, kuri su sidar be galo daug. Turbt teko girdti, kad praeit met ruden mus itiko skaudios nelaims, kurios ir sutrukd ry, ir bendradarbiavim. uvo Srities Vadas, ALGIMANTO Ap[ygardos] Vadovyb, buvo sutraukytos pagrindins ryio linijos ir ms Apygardos tabas neteko darbo priemoni. Kur laik buvo me be ryio su auktesn[mis]316 vadovybmis ir kitais vienetais. Taiau paskutiniu metu pavyko susiriti su Vyr[iausia] Vadovybe ir asmenikai su a l g i r i u-D o b i 1 u. I jo gauto laiko nuora siuniame Js iniai. Taip pat pavyko susiriti su VYIO Ap[ygarda], kuri yra viena i veikliausi ir nenukentjusi ms Srityje. iuo metu ikilo skubus reikalas vlei sudaryti Srities Vadovyb ir atkurti atskir Apygard veikl. Srities atkrime svarbiausias klausimas -

316 Spausdinimo

klaida.

352

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

Srities Vado postas. iam postui tiek p[artizanas] a l g i r i s , tiek VYIO Ap[ygardos] V[adas], tiek a tinkamiausiu kandidatu laikome Tamst ir to dl kvieiame uimti ias pareigas. Pirm negu gausime Js atsakym tuo reikalu, noriau Jus supaindinti su bendra Srities padtimi. K[ARALIAUS] MINDAUGO Sritis susidjo i 4 Apygard. iuo metu i t keturi veiklesns yra dvi: ms ir VYIO. ALGIMANTO Ap[ygardos] Vadovyb ir tabas uvo praeit met ruden, o DIDIOSIOS KOVOS Ap[ygarda] neseniai neteko savo Vado ir j atstovauja VYIO Ap[ygarda]. Todl pirmoje eilje tekt atkurti Apygardas ir j veikl. A esu tos nuomons, kad reikt sudaryti dvi pajgesnes Apygardas i vis 4. M s Apygardon galt eiti ALGIMANTO Ap[ygardos] K[UNIGAIKIO] MARGIO ir ARNO R[i]n[ktins], o VYIO Ap[ygardon] DIDIOSIOS KOVOS Ap[ygarda]. Toks Apygard sujungimas padt su bendrinti turimas pajgas ir iplsti organizacin veikl. I buv[usios] Srities Vadovybs tra liks tik K VDV - V a k a r i s. Taip pat nra jokio archyvo ir darbo priemoni, todl darbo pradia bus nelengva. Daugiausia rpesio sudaryt bstins rengimas, nes rengiant bstin reikalinga bt atsivelgti ryio patogumus. Ms laikymosi rajonai iuo metu yra labai isiifrav, taiau a visuomet sutinku Jums bstins sirengime padti. Bendromis jgomis bus galima susitvarkyti. Js vadovaujamos Rinktins reikalais kart nieko neraysiu, nes labai skubu gauti atsakym dl Srities Vado pareig. Jums siunt asmenik laik VYIO Ap[ygardos] V[adas], kur turbt gavote. T laik raydamas jis visai, matyt, neinojo apie Js parei gas ir veikl. A jam apie tai paraiau. Tad nekantriai lauksiu Js atsakymo. Linkiu viso geriausio. Liutauras [paraas] 1. e. V V p.
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 14. Originalas. Mainratis.

223. Roko ratas Skrajnui 1950 m. kovo 29 d.

Nuoraas p[artizanui] S k r a j n u i [,..] 317 Draugui. Dkoju u laik dkoju u paketus, dkoju u paro-

317

Sunyks tekstas.

353

dy[tas]318 [pa]319 stangas ryi reikalu. Tarp kitko, a kelis kartus siuniau riftu savo [ry]320 ininko [...]321 p[artizanui] Liutaurui, praiau, kad jis man atsist sa vo, taiau [...]322 nuo jo negavau ir neinau, ar jie gavo mano, nes antraip, manau, nutrkus ryiui tarp ms, bt pasinaudojs. Gerai, kad turjau Js ryininks adres ir vl pavyko mums susiriti. Dabar kuo skubiausiai praau duoti ir vl atsargins ryininks, kuri turt inoti i Js puss bent pora vyr, sakysim, p[artizanas] Dainius. A i savo puss irgi prisisiu. Manau, dabar su ryiu bus geriau. Veriau toliau nuvaiuoti, taiau naudoti maiau ryinink, maiau bus idavysi, paketai eis greiiau, tikrai gausime tai, kas kam bus siuniama. Noriau igirsti Tamstos nuomon dl aretavimo Lelijos ir ar nearetuota p[artizan] Daina. Ir i viso, ar ateity bus galima naudoti p[artizan] Dain ryio reikalams. Be to, praau gerai sutvarkyti ry su NV /dabar vadinsis VV, o ant vok bus ymima Vytnui. Man vokai bus adresuoti entui/. Manau, apie tai Tamsta esate informuotas. Dabar pasistengsiu atsakyti Tamstos laiko t viet, kurioje silote imti vadovauti Vyt[auto] Ap[ygardai], Prisipastu, jau por met tam atgal man buvo siloma vadovauti iai Apygardai ir dabar vl gavau pasilym suorganizuoti i blakyt K srit, kitaip sakant, i Auktaitijos suorganizuoti vien Apygard ir jai vadovauti. Kodl a vis atsisakau, kodl a pasi[lie]323 ku vis tame paiame krate? Kame prieastys? klausimjau daug ka[.. .] 324 kam aikinaus, kam aikinau, visi man pritar, taiau neapsijo ir be kit[oki] 325 aikinim i t puss, kurie reikal maiau ino ir kai kurie ma[.. ,] 326 a nenoriu i[v] 327 ykti i io krato dl asmeni k sumetim. Taigi, [...] 328 atsakysiu. Tam tikr aplinkybi dka, a [.. .] 329 okupuot Lietuvos krat patekau 1944 kr. 330 rugsjo mn. 1945 [...] 331 stojau aktyviuosius partizanus ir vadova-

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. 320 Sunyks tekstas. 321 Sunyks tekstas. 322 Sunyks tekstas. 323 Sunyks tekstas. 324 Sunyks tekstas. 325 Sunyks tekstas. 326 Sunyks tekstas. 327 Sunyks tekstas. 328 Sunyks tekstas. 329 Sunyks tekstas. 330 Taip dokumente. Matyt, turt bti - m. 331 Sunyks tekstas.
319

318

354

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

vau Tigro Rinktinei. Vliau iai rinktinei vadovavo kiti, o nuo 1948 m. pavasario iki iam laikui vadovauju vl a. K a radau iame krate? Kitaip sakant, k a radau iame krate i moni, kurie gali dirbti organizacin darb? Iskyrus p[artizan] vytur, daugiau n vieno vienintelio mogaus. N vieno inteligento, n vieno bent baigusio ketvert, penket klasi, n vieno puskarininkio. Tiesa, ia buvo keletas vad i paprast vyr, i j, sakysime, Karijotas pagarsjs keletu skming kautyni, taiau jie nieko daugiau netroko, kaip tik garbs, nepripaino jokios vadovybs, su jais apie organizacinius reikalus nekti reik t pat, k nekti apie astronomij su mogum, nemokaniu daugybos lentels. Kiek kart a norjau su jais bendradarbiauti, taiau su jais bendradarbiauti - reikia klausy ti j nurodym. O kaip klausyti nurodym to, kurs nemoka j duoti, jis j visai neino, kitaip sakant, klausyti nurodym - mokytis matematikos pas nemokant daugybos lentels... I ia ir yra pertrauka mano vadovavimo Tigro Rinktinei. A norjau organizuoti - man tas buvo pavesta - jie neklauso, jie sauvaliavo, dargi mei, elgsi iauriausiai su gyventojais ir t.t. A numojau ranka ir atsisa kiau nuo vadovavimo. Tiesa, a ir po to vienas nepasilikau. A vadovavau visiems partizanams, kurie slapstsi mikuose, jie - Karijotas ir Mingaila - tiems, kurie stovyklavo gy venvietse. Partizan mikuose buvo dauguma. Apskritai vyrai eiliniai puiks. Taiau jeigu kurs tik kiek jautsi vyresniu", jeigu kurs tik kiek jautsi auktesniu" - tas troko garbs, tas kl intrigas, auk tesnis numats sau po karo apskrities virininko viet, emesnis - viraiio ... Juokai rayti. Karijotas uvo 1946 m. ruden, Mingaila 1946 m. sausio mn. pateko gyvas prieo rankas. tai apystovs, kuriose man teko darbuotis ir dabar tenka darbuotis. [.. .] 332 mudu likome visoje rinktinje, kurie t veikiame OS srityje, tai [.. .] 333 pfartizanu] vyturiu. Tiesa, tarp ms intrig maa, bet ir tai kartais nei[.. .] 334 ... nra nam be dm... Lietuvoje, nors taip pat bloga, taiau ir blogiausiu atveju vi[.. .] 335 [ge] 336 riau 337 pas mus. Juk Tamsta, berods, tvarkote rajon, o ileidiate net laikratl, [.. .] sugebate pasiklausyti radijo, sugebate parayti mainle, turite [.. ,] 338 visam no ro, susirandate priemoni ir pan. Gal ir pas mus tas pats rajonuose? Nra k ir kalbti...

332 333 334 335 336 337 338

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

355

Tad jeigu a gal gale ivykiau i io krato, tai kas gi belikt i darbuoto j? Vienas p[artizanas] vyturys. Bet juk jis net kariuomenje netarnavs, tai kaip gi jis gals vadovauti, sakysime, stambesniam daliniui kovoje su bolevikais, paskui kovoje su lenkais dl Vilniaus krato. Ar Tamsta galvoji, kad lenkai ir ateity nepa bandys pakartoti eligovskio avantir ir vl nepabandys smurtu prisijungti sau Vilniaus krat? Net jeigu mums bus pripaintas Vilniaus kratas taikiu bdu, tai ir tada lenkai neatsisakys nuo intrig, nuo smurto, nuo karo. Gal gale, jeigu to viso ir nebt, kuo a netikiu, vis tik kiekvienas patriotas lietuvis, smoningas, turi pripa inti, kad mes iame krate, t. y. buvusiame okupuotame lenk, turime budti, turi me ruotis visokiausiems netiktumams i lenk puss. Todl i io krato ne tik nereikia itraukti iek tiek t vis suprantani moni, taiau j reikia atsisti daugiau ir dar geriau suprantani reikalus. tai prieastys, dl kuri a nenoriu apleisti krat. Jeigu man Dievas leis sulaukti tos dienos, a visa padarysiu, k tik galiu dl Tvyns. O poliakus lenkus a jau pastu puikiai, puikiai inau kslus, apet[it] 339 , j intrigas, gerokai painau j politikos metodus. Tenka ir teko daug kart su jais susidurti, turti reikal, drauge gyventi ir net turti inci[den] 340 t... inoma, tas viskas vyko [,..] 341 [vyk] 342 sta Gudijoje. Lietuvoje - venio[ni] 343 kra[te] 344 [...] 345 n ra, ia jis nesimaio. [...] 346 Tau, Draugui, dabar bus [...] 347 prieastys, dl kuri a nenoriu ivykti [i] 348 io krato. Neinau, ar [...] 349 teisins Tamstos akyse, ar ne, taiau [...] 350 Srities Vadas Atlantas [.. .] 351 [su]352prato ir [ad]353jo paremti vi[sa] 354 da ir [visok] 355 eriopai. T pat ad[jo] 356 [,..] 357 tauras.

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. 341 Sunyks tekstas. 342 Sunyks tekstas. 343 Sunyks tekstas. 344 Sunyks tekstas. 345 Sunyks tekstas. 346 Sunyks tekstas. 347 Sunyks tekstas. 348 Sunyks tekstas. 349 Sunyks tekstas. 350 Sunyks tekstas. 351 Sunyks tekstas. 352 Sunyks tekstas. 353 Sunyks tekstas. 354 Sunyks tekstas. 355 Sunyks tekstas. 356 Sunyks tekstas. 357 Sunyks tekstas.
340

339

356

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjio mn. - 1950 m. birelio mn.


[...] 358 vl atsidriau [...] 359 [pas] 360 ilym vadovauti prie naujus [...] 361 neinau [.. ,] 362 vl nenoriu dl t pai prieasi apleisti krat. Tarp kitko, Tamsta raei, kad a gals apsiimti vadovauti visai nekei[sda] 363 mas vietos. Atsakysiu, brolau, ir klausim. Mano dabartin bstin randasi u Tigro Rinktins rib, ir tai ne ariau apygardos tab, bet toliau rytus. ino ir MGB, kad a randuosi Gudijoje. Taigi a gyvenu savo rinktins ne centre, kas bt geriausia vadovaujant, bet visikai icentrinje padtyje. O kas atsitikt, jeigu a, tokioje padtyje bdamas, apsiimiau vadovauti apygardai, o kas atsitikt, jeigu a, tokioje padtyje bdamas, apsiimiau vadovauti visai Auk taitijai? Manau, prieingi mano bstinei rajonai mano nurodymus gaut po puss met, o daniausiai visai negaut. Tas bt manoma turint radijo sistuvus, tas bt manoma tik karo metu, bet ne prie i siautimo, siutimo, smarkiausio seki mo slyg. tai prieastys, dl kuri negalima nekeitus vietos apsiimti didesniam organ[izaciniam] v[ie] 364 netui vadovauti. Apsimus, prie didiausi pastang, prie geriausi nor nieko nebt galima nuveikti. A manau, dar jie apsieis ir kart be mans. Ai Dievui, mes nuo pereito rudens rugsjo mn. iki iam laikui neturjome nuostoli. Dabar jau girdti yra pora uvusi, bet dar neinau kas. A manau, jeigu Js turite daug nuostoli, tai vien dl to, kad per daug esate veikls, atseit puldin jate MGB , naikinate labai smarkiai visokius klubus, kolchozus ir pan. Jeigu taip darote, tai negerai. Reikia truput susilaikyti. Kai maiau partizanai veikls, tai ir meka ramesn. Reikia taupyti jgas ateiiai. Kas i to, kad mes dabar erzindamie si naikinsime savo gyvj jg. Ji greitu laiku bus labai reikalinga, o tada nebus kam. Dabartin ms kova turi bti taip vedama, kad mes galtume kovoti ir ta[da] 365 , kai reiks. Bus mums blogiau, jeigu mes silpniau kovosime sprendiamo se kautynse, juo labiau kad mes dar neinome, su kokiu prieu reiks mums [ko]366voti. Apskritai a noriau igirsti apie Js krat partizan veikl. [Pra] 367 au parayti. Manau, brolau, nusibodo Tau ir skaityti. Praau rayti, praau atsisti laik ratl. Labai domus, k ir besakyti, juo labiau mums svarbu kiekviena inel, kuri

358 359 360 361 362 363 364 365 366 367

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

357

lieia Lietuvos reikalus usienyje, lietuvi diplomatijos veikl usienyje. Taip ir rei kia. Puikus Tamsta ar kas kitas redaktorius. Linkiu Tamstai viso geriausio. Sudie. 29. 3. 1950. /Pas[ira]/ Rokas [be parao] Nuoraas tikras Skrajnas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 50,1. 5-7. Originalas. Mainratis.

224. Tigro rinktins vado Roko ratas Karaliaus Mindaugo srities visuomenins dalies virininkui, Vytauto, Didiosios kovos ir Vyio apygard vadams ir Algimanto apygardos visuomenins dalies virininkui 1950 m. kovo 30 d.

Eernai, 1950 m. kovo mn. 30 d. K VDV, Vytauto, Didiosios Kovos ir Vyio Apygard Vadams ir Algi manto Ap[ygardos] VDV. 1950 m. kovo mn. 24 d. mane pasiek p. K VDV Visiems Apygard Vadams" ratas, kuriame apraomos Karaliaus Mindaugo Srit itikusios nelaims ir kuriame siloma i vis K Apygard sudaryti Suvestin Apygard, kuri apimt vis Auktaitij, silo silyti kandidatus Vadus Suvestinei Apygardai, kurs kuo skubiausiai turt susitarti su Vyr[iausia] Vadovybe. Tuo paiu laiku gavau Vyio Apygardos Vado p. ygaudo rat, kuriame man daromi priekaitai, es a nesu sijungs n vienos Apygardos sudt, es i viso a laikausi nuoaly nuo partizaninio sjdio. Be to, p. ygaudas sil man uimti Suvestins Ap[ygardos] Vado post. Analogik pasilym-uimti Suves tins Ap[ygardos] Vado viet - gavau ir nuo p. Vytauto Apygardos Vado. Vytauto Ap[ygardos] Vadas nort igirsti mano [...]368. visus vieai ikeltus klausimus ir noriu iuo ratu duoti savo atsakym ir, be to, ikelti [.. .]369. Pirmiausia kalbsiu apie man daromus priekaitus. Dl man darom priekait turiu pasakyti sekant: [.. .] 370 atsiranda dl to,

Originalas LLKS Tigro Rinktins Vadas Nr. 2-9

368 369

Dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma. Dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma. 370 Dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma.

358

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

kad [...] 371 vado post, tuo tarpu [.. .] 372 atsisakau ir beveliju pasilikti senose Tigro Rinktins Vado pareigose. [...] 373 . Buvusiame lenk okupuotame krate - Tigro Rinktins rajone, kur sudaro venioni apskritis ir Svieri rajonas, ir Vidi rajonas - esu vienintelis karinin kas. Noriu truput apsistoti ties Svieri ir Vidi rajonais: Gudijoje rajonai - Lietu voje apskritys. ie du rajonai - apskritys 1926 m. patyr Kerzono linij": pri klaus Lietuvai, vliau Lietuva kautyni pasekmj e turjo i ia pasitraukti. 1941 m. Lietuv okupavus vokieiams, ie rajonai - apskritys vl buvo jungti Lietuvos teritorij. Rusai, kaip pirm kart, taip ir ivij vokieius, iuos kratus priskyr prie Gudijos. Savaime aiku, rusui artimesnis gudas negu lietuvis, todl jie tai ir daro, nors tam neturi teiss. Gal gale tas tik nuvieia pat fakt, o svarbu tas, kad mes iuos kratus turime teis, svarbu tas, kad mums dl i krat teks kovoti ir tai greiiausiai su lenkais. venioni apskritis visa lietuvika. Svieri ir Vidi gyventojai susideda: lietuviai, gudai, lenkai. Reikia, ia taip pat dar neto limoje praeity gyveno lietuviai, k liudija lietuvikos pavards, lietuviki vietovar diai, taiau jie bdami svetimose takose nutautjo. tai kokiame krate, kokioje Rinktinje randuosi a. Kas daugiau yra i moni ioje Rinktinje, sugebani dirbti org[anizacin] darb? iuo metu, be mans, yra dar vienas vienintelis vyras, tai p[artizanas] vy turys, Tigro Rinktins VDV! Daugiau n vieno! Kodl? Todl, kad iame krate nra partizan tarpe n vieno, kurs bt baigs kelet klasi, nra n vieno puska rininkio ar ko panaaus. Trkumas, ir tai visikas trkumas, inteligentijos! Nukryp iau nuo temos, jeigu imiau irodinti to prieastis. Taigi a manau, kad pas Jus, buvusioje neokupuotoje Lietuvoje, kad ir prie blogiausi dabartini apystov- padtis yra kur kas geresn, negu pas mus. Toliau! A jau minjau, kad dl i krat neivengiamai tursime susidri m su lenkais. i susidrim skmingumas mums bus toks, kaip mes bsim tam pasireng [,..] 374 . Tuo tarpu dl neokupuotosios Lietuvos ateity kariauti nereiks, kaip nerei kjo Danijai, Belgijai, Olandijai, Liuksemburgui ir kt. tai prieastys, dl kuri a nenorjau ir dabar nenoriu ivykti i io krato. Jeigu mes iuose kratuose bsime tie, kurie gausime ginklus i usienio, laike karo su juo tursime ry, mes iuose kratuose organizuosime partizanus, tada mes bsime io krato ne sveiai. Jeigu mes i ia ivyksime - t paims lenkai. Tada viskas baigta. Mums ia sigalti vargu ar pavykt!

371 372

Dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma. Dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma. 373 Didel dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma. Galima skaityti tik pavienius odius. 374 Didel dokumento teksto dalis iblukusi ir sunkiai skaitoma.

359

Dl p. K VDV pasilymo sudaryti Suvestin Apygard turiu pasakyti, kad tai yra visikai rimti ir logiki ivediojimai ir a visiems punktams, be iimties, pilnai pritariu. P K VDV buvo K tabo sudty, geriausiai ino K dabartin padt, ino visus galimumus naujai veiklai. I savo puss a silau: 1. Nieko nelaukiant, nauj Suvestin Apygard suorganizuoti ir su Vyriau sia] Vadovybe susiriti pavesti p. K VDV, nes jis, bdamas K tabo sudty, ino K padt ir visus organizacinius galimumus. Kas beapsiimt organizuoti Suvesti n Ap[ygard], be p. K VDV nepaengs priek n ingsnio, o tuo tarpu, kol naujas vadas prie iandienini slyg pasiekt K tabo bstin, praeit daug bran gaus laiko. 2. Suvestins Ap[ygardos] tabo sudt sutinku eiti bet kokiose pareigose. 3. Pats apsiimti organizuoti Suvestin Ap[ygard] nekeiiant bstins ne galiu, nes esant labiausiai icentrinje padty ir prie geriausi nor nieko negali ma bt nuveikti. 4. Per aaras mes turime prisipainti, kad iuo metu K yra beveik ivesta i rikiuots, nes ji negali toliau vesti organizuotos kovos. K reikia toliau daryti? Rei kia, kad naujosios Ap[ygardos] vadas [.. .] 375 . Taigi vienam pulti imt nebus herojikumas, o bus paprasiausia saviudy b, tuo tarpu vienas bdamas pogrindyje reikiamu momentu gali daug padti. Gana praliejome kraujo, gana krito karygi, kai tuo tarpu BDPS Statuto autoriai jau visa eil met kariauja altai, kariauja ms krauju. Tuo a nenoriu pasakyti, kad mes turime pasitraukti i partizan eili, registruotis, darytis dokumentus. Ne! A noriu pasakyti, kad mes sumaintume ifravimsi, o lindtame tyliau. Ramesni partizanai ramesn ir meka!.. O paskui pasiirsime. Prie progos noriu pasakyti, k pasak lenk partizanams lenk karininkai, ivaiuodami Lenkij: sdti kuo tyliausiai, isaugoti gyvsias pajgas, kad reika lui atjus bt kam kariauja..Kodl mes negalime truput i to pasimokyti? Ar tik mus vienus lieia BDPS Statutas? 5. Atkreipti rimt dmes t aplinkyb, kodl tiek daug atsiranda idavik lietuvi tarpe, kame viso to prieastis, kas per reikalas. Ar ia kartais nebus ms pai kalt, ar mes kartais ne per daug reikalaujame i savo tautiei, ar kartais mes nesame per grieti j atvilgiu, ar kartais mes per daug lengva irdimi j nenai kiname, ar mes kartais nevedame broludikos kovos? A dabar neturiu po ranka to dokumento, kuriame raoma, kad, sakysime, X vietovje laike, berods, trij mnesi sunaikinta 250 m[oni], inoma, prie. Man kyla klausimas: kas tai buvo per prieai? Rusai, vietiniai maskoliai, lenkai, ydai, gal gale enkavedistai, rus kareiviai? Ar kartais didij dal io skaiiaus nesudaro per prievart pastatyti turtingiausi kininkai kolchoz pirmininkais, per

375 Didel

dokumento teksto dalis iblukusi ir sunkiai skaitoma.

360

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

prievart gav i MGB ginkl arba apsiginklav savo noru, kad apginti nuo vieno kito, usiimanio plimu partizano, ar kartais skaii neeina prievarta uver buoti ir agentais buv ms ryininkai [...] 376 mums rod savo ird?.. Jeigu io skaiiaus didij dal sudaro aukiau mano ivardinti prieai, tai mes esame kalti, kad mes idavinjami, mes naikiname savo taut mes vedame broludik kov. A nesiimu sakyti, kad btinai buvo tame skaiiuje mano aukiau ivar dinti mons! A tik taip tariu. Diaugiausi, kad man bt tai paaikinta. Gali mas daiktas, jie buvo visi verti mirties ir su jais buvo teisingai pasielgta. Ar never tt mums truput keisti savo taktik bent j pairti kritikai, diplomatikai. Juk mes net i visuomens tarpo girdime [...]377 m, es mes vedame broludi k kov... Reikia priimti tai dmesin ir apsvarstyti. A girdjau i auktesni karinink, kurie ne visai pritaria ms [.. .] 378 . (Plaiau apie tai mano yra rayta broiroje is tas i partizan taktikos"). Tokie yra mano pasisakymai. Rokas [paraas] b V Ponui Jreiviui! Kaip Jums yra inoma, a neturiu mainls; turiu, bet negaliu ja naudotis. Todl a Jus, Draugui, praau, kad jeigu slygos leidia, perspausdintute mai nle mano rat ir pasistute visiems tiems, kam raau. Galtumte ir man vien egzempliori pasisti. Be to, prayiau ia mano ikelt mini atvilgiu pareikti savo nuomon. Taip pat, jeigu turite galimybs, tai ispausdinkite tiek egzempliori, kiek galima ispausdinti vienu spausdinimu, mano broiros is tas i partizan taktikos" ir pasiskite drauge su iuo ratu. P[artizanas] vyturys maai ispausdino. Antraip - paleiskite susipain t pai. A nesakau, kad ji labai vykusi. Ne! Taiau, manau, bus viena kita mintis mums visiems iuo laiku aktuali. Gerai siskaitykite ir pasistenkite mane suprasti, btent, k a norjau pasakyti. Prie to praau parayti savo kritik nuomon. Linkiu jums viso geriau sio, praau rayti. Sudie! Rokas [paraas], P. S. A Jums siuniau atsargins savo ryininks riftu adres neinau, ar gavote, ar ne. Pranekite ir atsiskite man savo ryininks. R. 379 [paraas],
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 25,1. 1-8. Originalas. Rankratis.

376 377 378 379

Dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma. Sunyks tekstas. Dokumento teksto dalis iblukusi ir neskaitoma. R raide pasirao Rokas.

361

225. Tigro rinktins visuomenins dalies virininko vyturio ratas Tigro rinktins vadui 1950 m. kovo 30 d.

Slaptas -- asmenikas LP CR VD V[irinin]kas CR V a d u i Nr. 18-28 1950. 3380. 30. Kad Tamsta kritiko akimis perirjote Ryt Lietuvos" Nr. 4 (12) ir apie pasitaikiusias minties ireikimo klaidas man parate, tas yra gerai. Nes tik i geros valios nurodydami vieni kitiems bet kokios ries netikslumus darysime paang. Kad kai kurie odiai nebuvo parayti perkeltoje prasmje (kabutse), tas teisingai. Bet su kai kuriomis Js pastabomis ne visai a noriau sutikti. Pav[yzdiui], jei kalbama apie stabmeldysts laikus, vartojama odiai: ventas", pusdievis", dievikas" ir t.t. - kodl mes, kalbdami apie komunist tam tikros ries stabmeldyst, negalime pavartoti t pai odi?.. Taip pat kiekviena, net ir prieinga krikionybei, religija turi savo pranaus (pav[yzdiui], Mahometas) ir misionierius, tai, man rodos, ir komunizmo religijos" tam tikrus atstovus galima pavadinti tais vardais, nors, inoma, tas tokiems niekams - per garbinga. Kas dl odio raudonasis misionierius"-kritikas gali prikibti, bet kadangi ten aikiai yra kalbama apie komunizm, tai paprastam mogui n galv neateis, kad gali bti visi komunizmo misionieriai" raudonodiai. Sakinio dalyje nes Kristaus galia yra didesn negu komunist" mintis taip pat yra paimta i gyvenimo, nes yra sakoma: tas mogus blogai daro, bet tam yra Dievas danguje". Tokiu bdu ir ia yra lyginama mogaus blogi darbai ir jga su Dievo tobulumu ir galia. Taiau, turint galvoj e tok niek Stalin ir komunist partij tokie ms religijos brangs odiai i dalies ir nereikjo [pa] 381 vartoti pajuokos tikslu komunist atvilgiu. Bet a tai dariau, kad [.. .] 382 kiekvienas kvailas komunistas s[up] 383 rast kaip mes ir visas laisvas d[.. .] 384 tinis pasaulis juokiasi i ko[mun] 385 ist ir j pusdievio" Stalino. Bendrai imant, tokios klaidos pasitaiko dl toki prieasi: per maa urnalistins praktikos, per didelis skubotumas, jog kartais nra laiko pagalvoti apie

380

Dokumentas datuojamas 1950. 2. 30 - matyt, klaida. Pagal dokumento turin aiku, kad raoma kovo mnes. 381 Sunyks tekstas. 382 Sunyks tekstas. 383 Sunyks tekstas. 384 Sunyks tekstas. 385 Sunyks tekstas.

362

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

rain, ir trkumas redakcins komisijos, kuri galutinai visus ratus patikrint, nes ko vienas nepastebi - kitam tas lengvai krenta akis. Reikia viskas dirbti vienam ir kartais skubotai. iaip pas mus nieko naujo. iemu pragyvenome laimingai. Radijo jau per vis kovo mn. nesiklausome, nes atidavme taisyti. Taigi iuo kartu nieko naujo ir neparaiau. Kai susitvarkysime vasaros gyvenimui, reiks vl rayti. Ry su apyg[arda] buvau sutvarks atskiru keliu pro386 Lelij. Pagal neseniai gautas inias p[artizan] LelijNKVD aretavo, tad dedu pastangas susiriti kitu keliu. Prie progos noriu paymti, kad be reikalo atleidote nuo pareig p[artizan] Girn, jis OS virininko pareig yra vertas. Sudiev! - linkiu pasisekimo, laims ir kartu siuniu sveikinim Jums ir Js draugams. vyturys [paraas] CR Visuomenins Dalies Virininkas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 46,1. 22. Originalas. Mainratis.

226. Laikinai einanio Karaliaus Mindaugo srities vado pareigas Karijoto sakymas K Nr. 02 1950 m. birelio 1 d.

LLKS KV 50, 6, 1, Nr....

Nuorao nuoraas

S A K Y M A S K Nr. 02 1950 m. birelio mn. 1 d. Organizacin sritis 1. Atsivelgiant labai sunkias slygas, kuriose vyksta K atkrimas, skmin gesniam ir galimai skubesniam K atkrimui bei Lietuvos Laisvs Kovos S jdio bendram labui nuo . m. birelio mn. 1 d. Vyio ApV y g a u d skiriu savo pirmuoju pavaduotoju, einant kartu ir savo pareigas. 2 . iuo metu K atkrimas vyksta labai sunkiose slygose. Neirint tai, kad okupantas savo keliu deda visas pastangas KVdv likuiams sunaikinti, esam padt dar daugiau apsunkina P per didelis demonstravimasis ir girtuokliavi

386

Taip dokumente.

363

mas, iaukdamas kaskart stipresnius ir danesnius okupanto siautjimus ir ne reikalingus bei skaitlingus P uvimus, be to, ir T sumimus. K atkrim pasunki na dar toji aplinkyb, kad okupantas ms krate pradjo masin jaun vyr mobilizacij. Esant tokiai padiai, kol bus atkurta K ir sudaryta jos veiksminga Vdv, nuo . m. birelio mn. 1 d. skelbiu ypatingos rimties stov ir sakau: 1. Vis organizacini vienet Vdv, pradedant ApVdv ir baigiant Rj Vdv, giliai suprasti susidariusi padt ir padti visas galimas turimas pastangas K at krimo reikalu. 2. Aukiau pamintu reikalu ApV duoti reikalingus nurodymus Ap RjVdv. 3. ApV ileisti grietus sakymus Ap ir atitinkamas instrukcijas P, draudian ias bereikaling demonstravim bei kitokius nepartizanikus isiokimus, patarnaujanius okupantui ir atneanius didel al Sjdiui. 4. Nevykdanius aukiau pamint nurodym P bausti visu grietumu atiduodant KLT. 3. . m. pavasar okupantas pradjo masin mobilizacij jaun vyr kariuo men. Ryium su tuo gana didelis skaiius mobilizuojamj stoja P. Paste bjau, kad seni P savu noru nesutinka bti naujok P grupi vadais ir taip elgiasi be rimto pagrindo. Tokiu bdu naujokai P paliekami savo likimui -j greitam sunaikinimui. Bdami tinkamais P, taiau nesugebdami isikasti sau tinkamo bunkerio bei kitaip apsisaugoti, jie tampa per ankstyvomis aukomis. Esant tokiai padiai, sakau ApV skubiai ileisti sakym, pagal kur seni P bt skiriami nauj P grupi vadais. 4. Gautomis iniomis, Vilniuje atsikr markulinink- sokolovinink prie sj din gauja - organizacija. Jai vadovauja MVD. Jos centrin vadovyb labai slepiama. Centrin vadovyb veikia per savo galiotus atstovus, kurie yra kartu ir tos paios gaujos aps[krities] miestuose skyri virininkais. Pasta raisiais daugiausiai yra vietos igamos vairaus isilavinimo. J tarpe yra ir buvusi ms sjdio pogrindio darbininkais. Bdami gerai informuoti apie ms sjdio istorij, jie ieko ryi su stambesni org[anizacini] vienet Vdv. Gaujos pagrindinis udavinys - panaikinti sjdio Vdv. Atsivelgiant tai, kad i gauja dalinai pasiek savo tiksl [dl]387 ko smar kiai nukentjo ir K, ApV sakau ileisti griet saky[m]388 Ap draudiant, be ApVdv inios, bet kam iekoti ryio arba j [pa]389 laikyti su aprayto tipo asmenimis. Tas pats sakymas turt p[...]390 ti ir kaimynini org[anizacini]

387 388 389 390

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.

364

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

vienet bei jj PD siuniamus K ryio pareigunus bei galiotus atstovus. 5. Aukiau pamint ir ileist sakym bei instrukcij nuora po vien egz. atsisti man iniai. /pas[ira]/ Karijotas [be parao] 1. e. KV p. Nuoraas tikras /pas[ira]/ygaudas [be parao] Nuorao nuoraas tikras Granitas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 11,1. 5. Originalas. Mainratis.

227. Laikinai einanio Vytauto apygardos vado pareigas Liutauro ratas Tigro rinktins vadui 1950 m. birelio 15 d.

LLKS K NV 1950. VI. 15. Nr. 36

V[isikai] slaptas

Tigro RnV Prayiau pareikti savo nuomon KV rate Nr. 02 dstomais klausimais. Mano manymu, is pasilymas yra visai priimtinas, nes atskiros veiksmingos KVdv sudaryti nra manoma. Kaip matysite KV rate, dvi Apygardos reikalinga visai panaikinti ir prijungti prie kit. Prieastis - nra intelektualini pajg sudaryti vadovybms. Jums, uimant ias pasilytas pareigas, nebt reikalo isikelti i savo krato, o galtumte duoti informacijas i ten ir visais klausimais kon sultuotis per laikus. Kiti tabo pareignai gali gyventi Lokio R[i]n[ktins] ribose arba, jei leist slygos, ariau Jus. VDV ir AK redakcija gali likti vietoje, nes priemoni pergabenimas sunkiai manomas. Jeigu slygos leist, vis tab galima bt perkelti Js krat, paliekant vietoje tik Visuomenin Dal. Lauksiu atsakymo, ar ios slygos Jums priimtinos, ar ne. Viso geriausio. Liutauras [paraas] 1. e. NV p.

LYA, f. K-5, ap. 5, b. 44,1. 16. Originalas. Mainratis.

365

228. Vytauto apygardos partizan sskrydio protokolas 1950 m. birelio 27 d.

VYTAUTO Apygardos partizan sskrydio PROTOKOLAS 1950 met birelio mnesio 27 dien N vietovje vyko Ryt Lietuvos parti zan sskrydis. Sskrydiui vadovavo VYTAUTO Apygardos Vadas SIAUBASLIUTAURAS. Dalyviai: LITO Rinktins Vadas PIMPYS, LOKIO Rinktins Vadas AIBAS, VYTAUTO Apyg[ardos] tabo OpMobSkV LIUBARTAS, LOKIO R[inkti]ns Visuomenins Dalies Vedjas LIEPA, LITO R[inkti]ns BAZALTO Rajono Vadas IIKAS, BAZALTO Rajono tabo Virininkas UOSIS, LITO R[inkti]ns RUIO Rajono Vadas LITAS, LOKIO R[inkti]ns KIAUNS Rajono Vadas SKRAJNAS, LOKIO R[inkti]ns VENTOSIOS Rajono Vadas ARNAS, LOKIO R[inkti]ns SART Rajono Vadas DAGYS, SART Rajono tabo Virininkas VIESULAS, LOKIO R[inktijns ERKIO kuopos Vadas KSTUTIS, LOKIO R[inkti]ns KADUGIO kuopos Vadas SAKALAS, LOKIO R[inkti]ns LAISVS kuopos Vadas AUKTAITIS, LOKIO R[inkti]ns bri Vadai: GEDIMINAS, GLUOSNISAIDAS, ERNAS, PUTINAS - ir LOKIO R[inkti]ns partizanai: ARAS, TIGRAS, ILVITIS, KSTUTIS, IGONAS, KKTAS ir MEKA. Sskrydis prasidjo 13 val. lietuvi tautos Himnu. Praddamas sskryd, Apygardos Vadas SIAUBAS-LIUTAURAS pasveikino sskrydio dalyvius l[ink]391 damas skms sunkioje, ilgai usitsusioje kovoje dl T vyns Laisvs, pra pasveikinti ir tuos Laisvs kovotojus - partizanus, kurie dl sun[.. .]392 [.. ,]393 sskryd atvykti negaljo. Toli[me]394 sn[je]395 savo kalboje jis pabr [.. ,]396amo[.. .]397 kovos teistum ir apibdino slygas, kv[ie]398 sdamas vi sus dalyvius aps[va]399 rstyti padt ir ireikti savo nuomon dl tolimesns veiklos. Pasilyta ir priimta sekanti darbotvark: 1. Kovos metodai. 2. Srities//Vadovybs klausimas. 3. Nauj partizan primimas ir ms laikysena karo prievolinink atvilgiu. 4. Tautos ir partizan moralinis stovis.

391 392

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. 353 Sunyks tekstas. 394 Sunyks tekstas. 395 Sunyks tekstas. 396 Sunyks tekstas. 397 Sunyks tekstas. 398 Sunyks tekstas.
399

Sunyks tekstas.

366

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

5. Kiti klausimai. Pradedant svarstyti 1-m darbotvarks punkt, Apyg[ardos] Vadas SIAUBAS-LIUTAURAS nurod, kad paskutiniu laiku dalis Lietuvos inteligenti jos, numatydami, kad komunizmas artja prie lugimo ir jausdami save kaltais dl nutolimo nuo savo tautos interes, kad savo apsileidim pateisinti, mgina kaltinti partizanus u tai, kad jie pasirinko aktyvios kovos metod. Apkaltinanij nuomo ne, reikj laikytis pasyvumo, kad ivengti auk. Ireikusieji tuo klausimu savo nuomones sskrydio dalyviai su primetamu klausimu nesutiko ir sil pasilikti toje pat /aktyvioj/ kovos formoj. Galutinje ivadoje nutarta laikytis aktyviai, stengiantis pagal slygas pada ryti prieui kiek galima daugiau nuostoli ir neleisti jam ramiai jaustis eimininkau jant pavergtame krate. Perjus prie 2-ro darbotvarks punkto, Apyg[ardos] Va[das]400 [SIAUBAS]40I-LIUTAURAS apibdino Apygardos ir Srities Vadovybs klausi m [...]402 at[...]403 [pr]404ieo smgi ir supaindi[no]405 su Vyriausios] Vado vybs tuo r[eika]406lu prisistai [.. .]407 . Pravedus pasikalbjim [bu]408 vo priimta bendra ivada [,..]409 prie esam [...]410 geriau sudaryti vien pajg Apyg[ard]411 os tab kuris a[tli]412ks ir Srities [tabo]413 f[un]414kcijas, negu du atskirus maiau]415 pajgius tabus. Kandidatu Srities ir [Apyg]416 ardos Vado pareigoms sskrydio dalyviai sil TIGRO Rinktins Vad DIJAK[OM]4l7, ta iau numatant, kad jis nuo i pareig atsisakys /k tik neseniai yra padars/, visi vienbalsiai pritar SIAUBO-LIUTAURO kandidatrai. Srities ir Apygardos Vado pavaduotojo ir tabo Virininko pareigoms visi pritar LOKIO R[inkti]ns VDV LIEPOS kandidatrai. Srities ir Apygardos VDV pareigoms, uvus a. a. KRIVAIIUI-SAULIUI, visi pritar RIMTUIO-ROKO

400 401

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. 402 Sunyks tekstas. 403 Sunyks tekstas. 404 Sunyks tekstas. 405 Sunyks tekstas. 406 Sunyks tekstas. 407 Sunyks tekstas. 408 Sunyks tekstas. 409 Sunyks tekstas. 410 Sunyks tekstas. 411 Sunyks tekstas. 412 Sunyks tekstas. 413 Sunyks tekstas. 414 Sunyks tekstas. 415 Sunyks tekstas. 416 Sunyks tekstas. 417 Sunyks tekstas.

367

kandidatrai. Srities Visuomenins Dalies galutinis sutvarkymas paliekamas Srities VDV RIMTUIUI-ROKUI. Aptarus Srities Vadovybs klausim, Apyg[ardos] Vadas SIAUBASLIUTAURAS supaindino sskrydio dalyvius su Vyr[iausios] Vadovybs ratu dl DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOS performavimo. Visi pritar Vyriau sios] Vadovybs nurodymams, nauj pasilym neneant. Apsvarsius 3-i darbotvarks punkt priimta ivada, kad prie esam s lyg partizan eiles priimti tik isilaisvinimo Kovos Sjdio dalyvius ir pilnai pati kimus lietuvius. aukiamj raudonj armij karo prievolinink tarpe, kol politin padtis nra aiki, nevesti aktyvios propagandos, skatinanios neklausyti, bet palik ti jiems teis laisvai apsisprsti. Svarstant 4-t darbotvarks punkt plat praneim padar LITO R[ink ti]ns Vadas PIMPYS, apibdins ndienin lietuvi tautos bkl mieste ir kaime. Jis paymjo, kad iki iol pilnais krato eimininkais prieai jauiasi tik mieste. Kai mo lietuviai per vis vergijos laikotarp ilaik aukt tautins morals lyg, kurio ilaikymui partizanai privalo dti visas galimas pastangas. KIAUNS Rajono Vadas SKRAJNAS apibdino alkoholio darom al tautoje ir partizan tarpe, kviesdamas kovoti su alkoholio gamyba bei naudojimu. Pasidalinus nuomonmis, priimta galutin ivada, kad partizanai privalo dti visas pastangas tinkamoje auktumoje morals ilaikymui, kaip tautoje, taip ir savo tarpe. Partizanai turi imtis ryting veiksm prie vien i didiausi tautos morals smukimo prieasi-alkohol, ypatingai namins degtins naudojim bei gamyb Perjus prie 5-to punkto, buvo aptarti vairs partizan gyvenimo ir veiklos klausimai, kaip tarpusavio santykiai, veiklos metod taikymas ir kt. Diskusijoms pasibaigus, sskrydio programa baigsi uvusij u Laisv pagerbimu ir bend[ra]418 malda. [,..] 4 1 9 Liutauras [paraas] VYTAUTO Apygardos Vadas Dalyviai: Pimpys [paraas] Skrajnas [paraas] aibas [paraas] Liubartas [paraas] Liepa [paraas] iikas [paraas] Uosis [paraas] [paraai sunyk arba neskaitomi] [...] 420

418 419
420

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas.


Sunyks tekstas.

368

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. rugpjuio mn. - 1950 m. birelio mn.

ernas [paraas] Sakalas [paraas] Dagys [paraas] Viesulas [paraas] Gediminas [paraas] Gluosnis [paraas] Putinas [paraas] Aras [paraas] Tigras [paraas] Kstutis [paraas] igonas [paraas]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 23,1. 1. Originalas. Mainratis.

369

TIGRO RINKTINS DOKUMENTAI 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

229. Tigro rinktins vado Roko-Dijakomo rayta kronika 1948 m. gruodio 16 d. - 1950 m. rugsjo 29 d.

Nr. 1. vyryne, 1948 m. gruodio mn. 16. venioni kratas venioni krat rusai atjo 1944 m. liepos mnesio pradioje. Madaug per mnes laiko susitvark civilin administracija ir rugpjio mn. pradioje pra djo aukti vyrus, gimusius, pradedant 1909 metais, kariuomen. Ar daug atsirado norini tarnauti rusams? Reikia pasakyti, kad, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir venioni krate, maa kas jo kariuomen. jo tik bailesnieji, kurie, paindami gerai rusus i pirmosios okupacijos, bijojo, kad neitremt Sibir eim bei artimj. Toki atsirado vienas kitas, taiau daugumas, ypa jaunimas, njo. I pradi naujok mimo komisija buvo venionyse, vliau persikl Mie lagnus. i komisija dirbo ilg laik- iki Vokietijos kapituliacijos. Atsirado toki, kurie eidavo komisij po to ivaiuodavo kariuomen, o tikrumoje kelyje pabg davo, grdavo tvik ir slapstydavosi. Koki priemoni rusai msi prie vengianius karins prievols? Atsiradus dideliam skaiiui vengiani kariuomensnaujok mimo komisijos pirmininkas pasikviesdavo i Vidi ten stovjusius baudiamojo bataliono enkavedistus, kurie siausdavo po vis krat gaudydavo naujokus ir tokiu bdu gabendavo kariuome n. Gal gale komisijos pirmininkas, nordamas gyventojus bauginti, sak audyti vyrus, kad tuo bdu priversti eiti tarnauti kariuomen. Ir taip 1945 m. vasario mn. pirmomis dienomis minto bataliono enkavedistai pasirod visame savo iaurume: venioni krate, ypa Ceikini parapijoje, per kelias dienas nuud apie 45 vy rus. J daugumas buvo seno amiaus, j karin prievol neliet, todl jie visai nesi slapst, taiau enkavedistai daugumoje atvej nereikalaudavo nei dokument, nei kokio nors pasiaikinimo, nuaudavo ar subadydavo durtuvais vietoje. Buvo j tar pe visai jauno amiaus, kuriems dar nereikjo tarnauti kariuomenje. Pasitaik, kad buvo nuudytas vienas kitas, kuris slapstsi ir veng eiti kariuomen, taiau toki buvo maiausia, o daugumas visai nekalt moni. Neirint vis bolevik iaurum, vis tik daugumas njo tarnauti. Kariuo mens daliniai nuolat vienoje vietoje nestovjo: pereidavo, savo keli krauju nuy mdavo, ir vl pradingdavo. Atsirado reikalas turti nuolat didesn skaii kariuo mens, kurie gaudyt ir varu varyt kariuomen. Tam tikslui buvo steigti naikina mieji batalionai - istrebiteliai. J udavinys ir buvo gaudyti naujokus, vliau kovoti su partizanais.

370

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

Kaip enkavedistai, taip ir istrebiteliai pasiymjo nepaprastu iaurumu. Be to, daugumas istrebiteli buvo vietiniai maskoliai, anksiau usiiminj vagystmis, chuliganizmu, niekad nedirb ir nesipeln sau duonos dorai. Ir istrebiteliai, kaip enkavedistai, sugav besislapstant, iauriai kankindavo, daniausiai vietoje durtu vais subadydavo ar, priri prie arklio ar ienos, gabendavo komisij. Besislapstan tieji pradjo eiti mik burtis didesnius brius, ginkluotis. Juo bolevikai iauriau elgsi, manydami tuo bauginti ir priversti didesn skaii eiti kariuomen, juo di desnis skaiius njo komisij, jo mik, ginklavosi ir ryosi tbtinei kovai. Veriau ti su ginklu rankoje, negu bti subadytam istrebiteliaus ar enkavedisto. Pradjo NKVD verbuoti agentus, kurie praneinjo apie vengianius kari ns prievols. Buvo pradta juos gaudyti, naikinti. Taip pat ir vietin komunistin element. Vienur kitur pasitaikydavo ginkluot susirmim su istrebiteliais. Taip prasidjo partizanavimas, kova, kuri isiplt didel ir visuotin lietuvio pasipriei nim okupantui, prie iaur ir negailesting prispaudj. Kaip irjo lietuvikoji visuomen nuolat didjanias partizan eiles? Rei kia pasakyti, kad su dideliu optimizmu, partizanus visokiais bdais rm su didele meile: tiek materialiai, tiek ir moraliai. Tik niekai stojo okupantui bernauti ir idavi nti savo brol. Geroj i visuomen diaugsi kiekvienu partizan pasisekimu, laim jimu ir drauge lidjo su partizanais dl nepasisekim. Ar visuotinas Lietuvos pasiprieinimas reik, kad Lietuva nori pasidaryti Vo kietijos sjungininku? Ar lietuvis partizanas norjo sulaikyti raudonj engim pir myn ir pagreitinti Vokietijos kapituliacij? Ne! Lietuva nenorjo pasidaryti vokiei sjungininku, ji niekuomet nekariavo u vokiei interesus. Lietuvis bt nepakls ginklo prie bolevik jeigu jis lietuvio bt neverts jam tarnauti, kitaip sakant, neverts pasidaryti soviet sjungininku. Lietuvis ito karo nenorjo, jis mums jokios naudos, iskyrus baisiausi al nedav. Mes itoje kovoje norjome pasilikti nuoa ls, neutrals, nenorjome padti nei vienam besigrumianiam. Taiau buvo kitaip! Sovietai panoro prievarta mus priversti kovoti u j interesus. Utat visa Lietuva kaip vienas sukilo su ginklu rankoje prie prievart prie okupant. Kiekvienas lietuvis tikjosi ne to, kas j itiko vliau. Mes soviet engim pirmyn laikme laikinu, visi man, kad silpnjant vokieiams vakar demokratijos priims vokiei kapituliacij prie vakarus ir leis jiems kariauti prie komunizm ir gal gale pabaigs su faizmu ir su dar bjauresniu komunizmu. Taiau ijo kitaip ir mes, maut tautel, buvome palikti iauriai ir ilgai kovai su labai iauriu ir nekultringu prieu. Analogikas lietuvio pasiprieinimas buvo ir vokiei okupacijos metu: lietu vis nedirbo vokiei karo fabrikuose, netarnavo vokiei kariuomenje. Tiesa, tar navo lietuvikuose daliniuose, bet jie gyn Lietuv nuo apiplimo i rusikj ban dit puss, kurie ne tiek kariavo prie vokieius, kiek pl ramius gyventojus. Nuo j ir buvo ginamasi! Pirmieji venionikiu susidrimai su prieu. Tragedija Antan mike Jau 1944 m. gruodio mn. pabaigoje Antan mike, Adutikio valsiuje, buvo nemaas skaiius partizan, btent apie 80 vyr. Taiau nebuvo vado, kurio

371

klausyt ar kuris bt juos organizavs. Gyveno kaip kas norjo. Kas norjo atjo, kas norjo ijo. Gyveno dviejuose bunkeriuose. Buvo gerai ginkluoti. Greit apie visa tai suinojo bolevikai. Geresniam sitikinimui pasiunt savo nipus, kurie ryi nink vardu atjo ir bunkeriuose pagyveno kelet dien. Per t laik pamat vis tvark bunkeriuose. Po to ij, addami atsisti generolus... 1945 m. sausio mnesio 1 dien, Naujuose Metuose, ryt abu bunkeriai bu vo upulti. Rusai prij visai arti, i pradi apmt granatomis, o po to, kai pradj bgti i bunkeri, aud i kulkosvaidi ir automat. Dauguma partizan miegojo, nes vlai buvo gr i Naujj Met sutikimo. Bgo vienmarkiniai, basi, be ginkl. Prie bunkeri sargybini nebuvo. Buv patruliai, taiau jie buv toli nuo bunkeri. Jie ar negalj praneti, ar pamat rusus pasislp. Ms nuostoliai buvo dideli: 25 umuti, 2 pateko gyvi. Liko daug ginkl. is lidnas vykis labai prislg vis venioni krat. Daugiau atsirado einani kariuomen. Tiek partizanai, tiek visuomen nusimin. Umutj bole vikai neleido laidoti. Jie vietoje paliko gulti iki t pai met v. Velyk. Palaidojo partizanai tame paiame mike, bendruose partizan kapuose. Reikia pasakyti, kad is skaudus vykis turjo neigiamos takos besikurianiai partizankai. Galimas daiktas, kad, jeigu ne is lidnas atsitikimas,- iame krate par tizan bt buv dar daugiau. Taiau neirint io vykio skaudumo, jis turjo ir ger pus, jeigu bt galima taip pasakyti. Po io atsitikimo partizanai suprato, kad reikia organizuotis, reikia drausms, susiklausymo, nes kitaip gresia pratis. Partizanai pra djo jungtis brius, rinkti sumaningesnius vadais. Pakilo drausm ir susiklausymas. Organizaciniai reikalai Pirmuoju partizan organizatorium, 3-ios Tigro Rinktins steigju-rei kia laikyti Bitinl"Vilut Leon, gyv. Derviniks km., Saldutikio valsius. Tuo laiku Tigro" rinktin jo ios apskritys: Ukmerg, Zarasai, Utena ir venionys. Taiau Bitinlio veikla reiksi tik venioni ir Utenos apskrityse. Bitinliui min t rinktin organizuoti buvo pavesta LLA vado. Organizacinis darbas buvo gerokai pastmtas priek: buvo leidiami sakymai, instrukcijos, vedama kronika. Turjo ryius su Vilniuje esania Apygardos vadovybe. Rinktins tabe buvo raomoji mainl, rotatorius. Reikia manyti, buvo leidiamas ir laikratlis. Ne tik tabas, bet ir didelis skaiius partizan prisilaik gyvenviei. Tuo paiu madaug laiku Labanoro mik rajone buvo numesta 12 paraiu tinink. ios grups vadui p. vyturiui buvo pavesta taip pat organizuoti Tigro" rinktin, taiau kadangi minta rinktin jau buvo organizuojama kito vado, tai vy turiui buvo duotos Tigro" tabe operatyvinio skyriaus virininko pareigos. Tokiu bdu tarp Bitinlio ir vyturio buvo susitarta dl bendro darbo. vyturys su savo grupe apsigyveno Labanoro mikuose. Paraiutininkai buvo gerai ginkluoti, turjo radijo sistuv. Su Vokietija ryys nebuvo palaikomas. Tai buvo 1944 m. pabaiga ir 1945 met pradia. Bitinlio veikl greit susek rusai, buvo upulti ir iblakyti. Po iblakymo dauguma partizan jo Labanoro mikus. Pats Rinktins vadas dar pasiliko senoje bstinje, taiau greit buvo sugautas bolevik. Jam patekus, ryys nutrko su apy-

372

________________ Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

garda, pakriko. Tigro rinktins tabo organizacinio skyriaus virininkas p. Gaidu kas persikl Labanoro mikus. Tuo paiu laiku atsiradau Labanoro mikuose ir a. Tai buvo 1945 m. vasario 4 dien. Ten padt radau madaug toki be para iutinink, prie kuri jau buvo gerokas skaiius nauj partizan, dar buvo bunkeris Nr. 1 - apie 20 vyr, kuriems vadovavo arnas". Treias tai uteniki, dar tik statomas, nes, kaip minjau, po iblakymo atsikl Labanoro mikus. iems vy rams vadovavo erilis". Be to, buvo ryys su toliau esaniais Liepos" ir Vyte nio" bunkeriais. Stovyklos vadu buvo vyturys. Patekus Bitinliui rusams, vyturys msi toliau organizuoti Tigro" rinktin. Jo buvo sudarytas tokios-sudties tabas: tabo virininku buvo dras"-Jasaitis Zenonas, utenikis, studentas farmacininkas, gerai nusimanantis lengv lig gydy me. Toliau spaudos ir vietimo skyriaus virininku - Barzdyla, studentas literatas. kio skyriaus virininku - Meka i Kirdeiki. Bunkeriai buvo statomi poeminiai, vietos blogos, nes buvo dideliuose tanku mynuose, neturint nei audymo, nei matymo lauko, be to, be audymo ang. Bun keriai dstsi abipus nedidelio, klampaus upelio. Kaip minjau, pas p. vytur mes su p. Gaiduku atvykome tuo paiu laiku. Man buvo duotos operatyvinio skyriaus virininko pareigos. Gaidukas turjo lyg ir toliau pasilikti OS vir[ininko] pareigose. Taiau jis tai suprato truput kitaip: kadan gi jis buvo seniausias Tigro" rinktins darbuotojas, dirbo kaip OS vir[ininkas], be to, atsive vis rinktins archyv sakymus bei instrukcijas, lieianius Tigro" rinktins organizavim raomj mainl, rotatori ir, be to, atsirado toje paioje stovykloje nemaas skaiius partizan, kurie jau anksiau priklaus Tigro" rinkti nei - to viso akivaizdoje laik save labiau tinkamu bti Bitinlio pdiniu. Be to, kaip minjau, ryys su apygarda buvo nutrks ir apygarda iuo reikalu jokio patvarky mo negaljo duoti. Tokiu bdu atsirado dvilyp, neaiki padtis, vliau privedusi prie pasiaikinimo. Prasidjo tvarkymasis, reikjo daug dirbti, nes partizan skaiius nuolat di djo. Taiau, atvirai sakant, darbas sklandiai njo. Viso to prieastimi buvo ana neaiki vadovybs padtis. Pareignai, neinodami aikiai savo padties, danai kiosi ne savo reikalus, tuo erzino kitus, be to, atsitikdavo taip, kad t pat dalyk nevienodai suprasdavo ir aikindavo partizanams. Ypa Gaidukas lakst po vis stovykl ant vis rk, visur mat netvark kariavosi. Atvyks Labanoro mikus ikliau mint pasisti valgybin br Pleteri mikus, Baltgudij. Tokio ygio tikslas bt ivalgyti mintuose mikuose padt, kad reikalui esant galtume perkelti tabus, ligonines ar net ir veikim. Tok br suorganizavo stovyklos vadas vyturys, taiau, mano manymu, briui buvo duotas netikslus udavinys, nes jis nuvyko ne Pleteri mikus, o Antan mikus Aduti kio valsiuje ir, be to, ne su tikslu ivalgyti ir grti, o nuvykti ten ir apsigyventi. Mintas brys nuvyko Antan mikus, susirio su vietiniais partizanais ir apsigy veno. Bryje buvo apie 40 vyr, vadovavo Oelis. Neinau, kaip buvo sutvarkytas ryys, taiau mes apie ivykus br ilgai neturjome joki ini. Dauguma vyr dezertyravo, nes neinojo, kas dedasi j krate.

373

Didjanti stovykla stat didesnius reikalavimus vadovybei. Rimtas klausi mas buvo maitinimasis. Turjome nema skaii arkli - apie 25. Pas partiza nus atsirado nie, utli. Pasigirsdavo murmjimo bals. Gal gale ir mes, vado vyb, jautme esant nenormali padt vadovybje, matme, kad dalinai esame patys kalti dl susidariusios blogos padties, ir pradjome iekoti kaltinink. Gal gale tarp Gaiduko ir vyturio vyko pasiaikinimas dl paskyrim organizuoti Tigro rinktin. Pasirodo, kad ir vienas, ir kitas tam reikalui turjo paskyrimo ratus. Taiau is reikalas greit buvo isprstas iuo p. dro kompromisiniu pa silymu: Kam mums iuo reikalu kalbti. Ms tarpe yra karininkas Rokas, jis tegul mums ir vadovauja... Tokiu bdu apie 1945 m. vasario mnesio vidur pradjau vadovauti Tigro" rinktinei. A tab pertvarkiau sekaniai: be vado pareig pasimiau ir operatyvinio skyriaus vir[ininko] pareigas. Gaidukui buvo paskirtos OS virin[inko], vyturiui valgybos ir kio skyriaus virininko pareigos, spaudos ir vietimo - Barzdylai. Sanitarijos virininku buvo paskirtas dras. Buvo tabo pareignams apibrtos j pareigos ir teiss. Naujas tabas tikrai pasirod tinkamas darbui: gerai veik valgyba, apsi maitinimas pagerjo, buvo pradta sudarinti riebal atsargos juodai dienai". Bu vo pastatyta pirtis, p. dro dka inyko nieai, utls. Buvo leidiamas laikratlis Kelias Laisv". io laikratlio ijo Labanoro mikuose 4 numeriai. Be to, buvo leidiami atsiaukimai, sakymai. Susiriti su Apygarda nepavyko. Taip pat nepavyko visus venionikius partizanus sujungti vien vienet. Tam buvo per maa laiko, nes vykiai, kurie greit po to vyko, visa nuved kitu keliu. Apie juos kalbsiu vliau, o dabar tenka mesti vilgsn kitas vietas, kuriose taip pat buvo nemaas skaiius partizan. Vietovs, kuriose organizavosi partizanai Apskritai venioni krate organizavosi ir ilgesn laik isilaik partizanai iose vietose: Labanoro mikai, Antan mikai, Adutikio v[alsius], ir Dauglikio partizanai, kurie daugumoje stovyklavo gyvenvietse. Tuo laiku Labanoro mikuo se jau buvo 6 dideli bunkeriai, kurie sudar vien stovykl. Partizan skaiius buvo apie 450 moni, 25 arkliai. Be to, buvo palaikomas ryys su toliau esaniomis grupmis. Antan mike buvo Oelis. Nors didel dalis jo brio dezertyravo, ta iau, kadangi jis gyveno drauge su vietiniais, tai taip pat buvo per 45 vyrus. Po pamokos Naujj Met dien is brys gana drausmingai gyveno. Be to, didesni skaiiai buvo partizan iose vietovse: Kalviasalio ilai, Ignalinos v[alsius], apie 20-30 partizan, Pamiliks mikelis, Dauglikio valsius, apie 10-15 vyr. Daugliknai Dauglikio valsiuje 1945 m. sausio mnesio pabaigoje pradjo partizanus organizuoti Karijotas-Kamarauskas Jonas, kils [i] Dauglikio v[alsiaus], Tau jn km. Vasario mn. vidury jis turjo apie 45 vyrus, su kuriais stovyklavo gyven vietse. Vasario mnesio pradioje 1945 met jis vyksta Ukmergs apskrit, kad susiriti su inomu aliuoju Velniu. Jis su aliuoju Velniu susitiko ir tarsi dl ryio,

374

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

taiau galutinai nesusitar, nes juos upuol rusai, vyko kautyns ir visi buvo pri versti trauktis. ia Karijotas turjo gana skmingas kautynes. I viso tai buvo jo pirmosios kautyns. Msiki buvo 11 vyr. Kaip tik, kur jie stovjo, atvaiavo 11 istrebiteli. Karijotas juos staiga ir netiktai puol ir visus sunaikino. Atiteko visi ginklai, j tarpe kulkosvaidis. Msikiai auk neturjo. Po i kautyni Karijotas gro tvik. Su juo parjo ir aliojo Velnio ryi ninkas Svajnas. Taiau tarp j toliau ryys palaikomas nebuvo. Svajnas atgal negro. Vliau su Karijotu susipyko, apsigyveno Antan mike, ten vadovavo par tizanams, kol 1946 m. ruden uvo. Po i kautyni Ukmergs apskrity pakilo venioniki nuotaika, sustip rjo partizanai ginkl atvilgiu. Matomai Karijotui aliasis Velnias sudar ger spd. Jis ir vliau su nieku nenorjo laikyti ry, tik su aliuoju Velniu. Tuo reika lu buvo nukeliavs 1945 m. ruden, taiau su aliuoju Velniu nesusitiko. Buvo pasieks Musnink valsi. Ten susitiko su kitais partizanais, kurie priskyr prie Karijoto savo ryinink Miglovar, palaikyti ryiui vliau. Taiau Miglovara ne buvo grusi atgal ryio reikalu. Mat Karijotas adjo padaryti jai dokumentus. Bet kadangi jis jai dokument nepadar, taip ta ir gyveno ia. Gro 1946 m. pabaigoje, kai uvo Karijotas. Vliau dirbo NKVD agentui Kapitonui Uosiui" kaip ryinink, iduodavo partizanams dokumentus", bet vliau buvo aretuota ir pasodinta kaljime. Karijoto veikla ir organizacija buvo tame, kad jis stengsi surinkti visus partizanus vien br ir su jais stovyklauti pas gyventojus. Juo didesnis brys, juo geriau. Parjs i Ukmergs apskrities turjo labai skmingas kautynes Jacin km., Tvereiaus v[alsius]. Buvo taip. Msikiai apie 45 vyrai mintame kaime stovyk lavo. Kaip tik tame rajone siaut bolevikai. I pat ryto atvaiavo Tvereiaus istre biteliai ir nieko nesitikdami blogo ramiai sau vaiavo kaimel. Staiga i vis lang buvo juos atidengta ugnis ir dar jiems nesuspjus kaip reikiant susiorientuoti kas atsitiko - dauguma buvo uv. Dalis pasidav nelaisv. I belaisvi buvo irinkti rusai ir suaudyti, o 8 istrebiteliai lietuviai paleisti. Kadangi tame paiame rajone buvo ir NKVD kariuomens, tai jie igird audym skubjo ton vieton. Manydami, kad buvo audoma ymiai toliau negu Jacinai, ramiausiai vaiavo per Jacinus. Taiau i Jacin dar buvo nepasitrauks Karijotas ir staiga ir netiktai buvo upulti enkavedistai. J buvo 9. Ir enkave distai buvo sunaikinti. Po to Karijotas pasitrauk. Rus nuostoliai buvo dideli. 27 umuti. Atiteko msikiams visi ginklai. Be to, tie 8 istrebiteliai, kurie buvo pasidav nelaisvn, buvo pasodinti kaljiman. Palei do tik po keleto met. Po i dvej skming kautyni visikai buvo atkeryta rusams u nepasi sekim Antan mike. Pakilo nuotaika ne tik partizanams, bet ir visuomens. Partizanai galjo gerai apsiginkluoti. Pradjo brys didti. Ypa istrebiteliai labai bijojo partizan. Kit partizan, kurie nebuvo brio sudty, Karijotas neorganizavo, juos mei-

375

davo vadindamas bailiais ir net plikais. Kas nevaikioja su juo, tas jam buvo nereikalingas. Ry laikyti su tais, kurie sdjo mike, nenorjo! Taip laikas slinko tolyn, o su juo kartu patrank gaudimas taip pat jo tolyn, palikdamas mus upakaly vis su majania viltimi greitu laiku sulaukti laisvs. Taiau neirint viso to, kiekvienas tvirtai tikjo, kad turi kakas vykti, kad itokia padtis pasilikti visam laikui negali, kad turi ateiti isivadavimo valandos. Nieks i ms nejautme, k mums ruoia netolima ateitis, kuri pareikalavo i ms daug kraujo, daug vargo, suteik daug karios nevilties. Tokia madaug buvo padtis venioni krate 1945 met iem ir anksty vj pavasar-kovo, balandio mnesiais. Tuo tarpu Labanoro mikuose telksi vis didesnis skaiius partizan. Jau buvo pradta statyba nauj bunkeri. Buvo rengta dirbtuv, kurioje buvo taisomi batai, rbai, ginklai. Buvo daromi partizan sraai, dedami bonkas421 ir slepiami em. Juos ino p. vyturys. Buvo vedama kronika. Neilgai a buvau Rinktins vadu. Madaug pus mnesio. Buvo taip, ponas Gaidukas inojo, kame gyveno kpt. [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 101,1. 1-13. Originalas. Rankratis.

Nr. 2. 1948 m. gruodio 19.

Kaletka, vliau vadinsis Seniu" - utenikis, ir ltn. Kimtas Jonas-Dobilas -vilnietis, abu 1 pst[inink] DLK Gedimino pulko karininkai. Buvo sutarta, jeigu jie sutiks, parsigabenti pas save, kadangi jautme trkum vad. Pats p. Gaidukas nuvaiavo ir juos parsive. A, atvykus stovykl mogui, kuris buvo u mane auktesnis laipsniu, perdaviau rinktins vado pareigas. Tai buvo 1945 met kovo mn. pradioje. Senis pasitvark sekaniai: vis stovykl padalino dvi kuopas. 1 k[uo]p[os] vadu buvo paskirtas p. Dobilas, o 2 k[uo]p[os] vadu buvau paskirtas a. tab paliko tok pat, tik panaikino OS skyri. Jo manymu, toks skyrius yra visai nereika lingas, nes partizan ateina ir be kvietimo. Tokiu bdu p. Gaidukas liko be pareig ar, kaip Senis juokais pasak: bsi ratininku". Maiau, kad is didelis patriotas ir senas pogrindio darbuotojas nusimin, taiau nieko nepasak. Jis suprato, kad yra ia nereikalingas. Mat Senis dalyk irjo grynai kario akimis, nesileisdamas visai politik, utat jo manymu OS skyrius visai nereikalingas. Reikia pasakyti, kad p. Gaidukas-Vladas Vaitkeviius - utenikis, buvo LLA nariu i pirmj dien ios organizacijos sisteigimo. Vokiei okupacijos metu gerokai dirbs, rinks ginklus ir t. t., buvo labai nervingas, karto bdo, didelis idealistas. tikrov irjo pro idealisto akinius. Todl visur mat blogu-

421

Butelius.

376

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

m, netvark, ne taip, kaip jam rodsi turt bti. Todl danai kariavosi, be reikalo jaudinosi, viso to nebt buv, jeigu jis dalyk bt pairjs gyvenimi kai, aliau. Danai jo statomi reikalavimai atrod negyvendinami, net juokingi. Kaip OS virininkas buvo visai tinkamas, turjo ger bendradarbi, pastam, su kuriais gerai sugyveno. Po minto vykio maiau, kad p. Gaidukas nori mus palikti. Jis ivaiavo pas Vyten, ikiniei bunker, kurs buvo nuo ms per 10-12 km. Matsi, kad va iuoja visai be tikslo. Taiau i viso tai buvojo paskutin kelion, paskutinis ms atsisveikinimas... Vytenis ir Romelis Kaip minjau, iemius nuo ms stovyklos, u kelio, kuris eina i Kaltann Labanor, netoli Krini km. buvo Vytenio vadovaujamas bunkeris ir antras bun keris, vadovaujamas Romelio. Nuo ms buvo apie u 10-12 km. Vytenio bryje dauguma vyr buvo i ikini km., o Romelio i Kirdeiki. Abu kaimai netoli Lin kmen. Kiekvienam bunkeryje buvo madaug po 45-50 vyr. Buvo gerai ginkluoti. Vytenis su mumis noriai bendradarbiavo, buvo drausmingas, narsus vyras. Romelis aikiai su mumis bendradarbiauti veng, neklaus sakym. Net agitavo savo vyrus prie mus. Kiek girdjau i kit pasakojim, is vyras vokiei okupacijos metu tarnavs lietuvi policijoje ir buvo dalyviu, nuudant lietuvi policinink, kurs inojs nuovados virininko politin susikompromitavim bolevik okupacijos metu. V liau abu su nuovados virininku pateko kaljiman ir tik bolevikams ujus buvo ileistas i kaljimo. rus kariuomen njo. iaip buvo apsukrus, drsus, energin gas. Buvo norta sudaryti jam teism, taiau trumpas laikas to vykdyti neleido. Vliau, 1948 metais, buvo suaudytas u tai, kad jis ir partizanas ebrauskas buvo pasidar NKVD agentai. Minti bunkeriai gana laisvai gyveno, ypa Romelio. Greit buvo susekti ru s. Rusai i kartoju nepuol, taiau kariuomen gabeno pamau, po nedidel dali nl. Pirmiausia atvaiavo apie 20 kareivi, kurie saksi es telefonistai, taiau nieko nedirbo, o apsistojo kaimelyje netoli bunkeri. Po keleto dien atvaiavo an tra tokia grupel ir apsigyveno kitame kaime, netoli bunkeri ir netoli pirmosios grups. Mums kilo tarimas, kad ia kakas rengiama. Buvo duotas sakymas Vy teniui apleisti bunker ir drauge su Romeliu persikelti pas mus. Kaip tik sekant vakar atsilank pas mus Vytenis, kuriam patarme i bunkerio pasitraukti. Taiau jis saksis dar palauksis kelet dien. Jis mans, kad padtis dar nra labai rimta. Jam grtant namo, su juo ivyko ir p. Gaidukas. Ant rytojaus, tai yra sekmadien, 1945 met kovo mnesio 11d. ryt igirdo me audym i kulkosvaidi, granat sprogimus mint bunkeri kryptyje. Mes beveik buvome sitikin, kad yra upulti minti bunkeriai. Laukme kur laik, nes tikjoms, kad bus i mint bunkeri pabgli, kurie ateis pas mus ir pasakys vis padt. Nesulauk ilgesn laik, nutarme stiprok br pasisti valgybon. Taip ir padarme. Buvo isista Paberis. audymas nebuvo nuolatinis, bet protarpiais. I to sprendme, kad bunkeriai yra apsupti ir bolevikai laukia, kada partizanai ibaigs ovinius. Nutarme nelaukti grtant valgybinio brio, o patys eiti pagalb ilais-

377

vinti apsuptuosius. Ijome abi kuopos, liko tik stovyklos apsauga, reikia, apie 305422 m[ones]. Buvome neblogai ginkluoti. Vien tik kulkosvaidi buvo 19-ika. Pasiek Labanoro-Kaltann viekel radome ir valgybin br. Buvome per pora km nuo bunkerio. Pamatme daug pdsak ir vis grupelmis, matyt sky riais, vienas paskui kit, nueita bunkeri kryptimi. Be to, kely i sutikto mogaus suinojome, kad nakt i Kaltann j daug kariuomens. Jokios abejons nebuvo, kad bunkeriai buvo upulti. audymas beveik buvo nutils, tik retkariais pasigirs davo vienas kitas autuvo vis. Su dideliu atsargumu, puolamojo ygio tvarka, artjome prie bunkeri. Blogumas buvo dar ir tame, kad ms tarpe neatsirado moni, kurie gerai inot, kur yra bunkeriai. Teko vadovautis rus pdomis. Staiga ms priekiniai valgai atideng ugn. T pat padar ir visas batalio nas. Aprimus audymui pradjome slinkti pirmyn. Gal gale pamatme rusus. Ru sai gana taikliai aud ir vert mus bti prisiplojusius prie ems. Matsi, kad jeigu pulsime pirmyn - tursime daug auk. Jau buvo vienas sueistas. Tuo paiu laiku atjo pas mane 1 k[uo]p[os] vadas ltn. Dobilas ir prane sekant: ms valgai prij visai netoli rus. I karto jie neinoj, kas jie per vieni. Jie buv prie bunkerio ir kren ugn. Msikiai moj jiems ranka. Pamat mojant ranka, rusikai vienas pasaks, smatri, kto rukoj machaj...423 ir paklaus: parol424 . Msikiai atsak parol. Rusai pasileid bgti, o msikiai apaud. Rusai suvirto apkasus ir pradj audyti. Tokiu bdu mums pasirod, kad mes atjome per vlai ir atrod beprasmi ka pulti rusus, esanius apkasuose. Buvo nusprsta trauktis, juo labiau kad rusai mano vadovaujamos kuopos bare pradjo pulti. Saulei leidiantis pasitraukme. M s nuostoliai buvo ie: 3 umuti ir trys sueisti. uvo sanitarijos virininkas p. dras. Tai buvo i viso puikus, kultringas, draugikas vyras. Be to, uvo brio vadas Lak nas ir partizanas Gamelis. Jie liko kautyni lauke. Sueistuosius pasimm. Kadangi po i kautyni isiifravome, tai t pat vakar apleidome stovykl. Koks gi likimas mint bunkeri? Vliau p. Dobilas, turdamas progos gyventi Kirdeiki ir ikini kaim rajone, tyr reikal ir man vliau papasakojo madaug sekant: atrodo, buvs susektas tik vienas, btent Romelio, bunkeris. Jis ir buvo upul tas. Pajut Romelio bunkerio gula rusus, Romelis buvo ivyks, pradjo audyti ir vertis. Jiems pavyko prasiverti, uvus 14 vyr. Kadangi Vytenio bunkeris buvo netoli nuo Romelio, tai vytenieiai taip pat pradjo audyti. is naujas audymas rus nebuvs numatytas ir todl jiems sukls smyio. Tuo gerokai pasinaudojo Romelio gula. iems pasitraukus, rusai apsupo Vytenio bunker. Kakodl Vytenis nesitrauk, o nutar gintis. Bunkeris buvo su audymo angomis. Prasidjo apsupimas. Matomai rusai daug kart atakav, pra pasiduoti, gal gale var prieky savs civilinius gy

422 423
424

Neaikus skaiius. irk, kas ranka mojuoja (rus.).


Slaptaodis (rus.).

378

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

ventojusveikus ir miko kirtjus. Man, kad partizanai neaudys. Taiau partizan buvo nutarta nepasiduoti ir gintis iki paskutinio ovinio. Tokiu bdu vliau rusai erzino nordami, kad partizanai greiiau ibaigt audmenis. Tokiu bdu mes atj vaduoti ir neinodami, kur randasi bunkeriai, pagal rus pdsakus atjome prie Romelio bunkerio, kur rusai ildsi prie ugnies. Mus pamat susimet apkasus ir pradjo audyti. Tuo mes buvome suklaidinti, nes manme, kad arba jau uv msikiai, arba pasitrauk, nes bunkeriai tuti. Taiau tuias buvs tik Romelio bunkeris. Vytenieiai dar buvo apsupti. Pagal pasakojim, nakt po ms puolimo bolevikai bijodami pasitrauk.Vytenis ir tuo nepasinaudojo ir nepasitrauk. Matomai man, kad tai yra rus klasta. Vliau ryt, gav rusai pastiprinim, vl apsupo bunker. Kaip ir galima laukti, partizanai pritrko ovini ir rusai atsirado vir bunkerio. Atsirad vir bunkerio ir bijodami eiti bunker, uvert emmis duris, audymo angas. Kadangi bunkeris buvo nedidelis, o vyr daug, gyvi palaidoti, greit pritrk oro ir udus.Po to civili niai gyventojai buvo veriami eiti bunker ir itraukti mirusius. jimas bunker buvs koridoriaus pavidalo, gana ilgas ir lenktas. Kaimieiams buvo sakyta i traukti virve. Pagal dalyvavusi pasakojim, dar buv partizan su gyvybs ym mis. Vienas mogus, matydamas savo ent dar truput gyv, tyia stipriau uvers kilp ant kaklo, kad tas nepatekt gyvas, kad jam nereikt kentti dar didesnius bolevik kankinimus, ksti gd... Tokiu bdu i narsioji Vytenio bunkerio gula, apie 45 vyrai su savo vadu Vyteniu, uvo iki vienam vyrui. J tarpe uvo ir p. Gaidukas. iose kautynse ms nuostoliai buvo labai dideli: 46 vyrai Vytenio, 14 vyr Romelio ir 3 msikiai. Taiau venionis buvo atveta 73 lavonai. Taiau, kaip matome, partizan uvo tik 63 vyrai. 10 buvo civilini gyventoj, nes uvusij tarpe buvo labai seno amiaus su [...]425 ir su vyomis. Yra inoma, kad mintuose bunkeriuose nebuvo nei labai sen, nei vyot. Koki gi buvo rus nuostoliai? Tikra yra, kad venionyse buvo palaidoti 4 karininkai, j tarpe pulkininkas. Jeigu uvo 4 karininkai, turjo ti gana daug eilini taiau eiliniai buvo nugabenti kit viet laidoti. Kiaunelikio siaurojo geleinkelio stoties tarnautojai pasakojo, kad stoty stovj vagonai, urakinti, taiau po kuriais ant bgi buv daug kraujo. I to jie sprend, kad rusai kakur nuve laidoti eili nius kareivius. Tai yra rytingos kovos epizodas i ms bendros ir ilgos epopjos, kurioje karygiu pasirod ne tik lietuvis partizanas, bet ir eilinis pilietis, kurs veriau beve lijo nutraukti gyvyb savo tikram entui, negu kad jis bt pateks gyvas, bt buvs kankinamas, vliau iauriai nuudytas. Sunaikin rusai mintus du bunkerius, patrauk gilyn mik ir atrado ms stovykl. Bet ji jau buvo visikai tuia. Mes j laiku apleidome.

425

Neskaitomas odis.

379

Tolimesnieji ivvkiai 1945 met kovo mn. 11 dien apleidome stovykl visi. Sekani dien sto vyklavome dviejuose kaimuose. Artjo pavasaris. Pradjo tirpti sniegas, iema jo gal. Didelis skaiius partizan, nemaas skaiius arkli kl klausim ateiiai. Buvo nusprsta skirstytis maesnes grupes. Tokiu bdu buvo paskirti grupi vadai, susitarta dl ryio ir isiskirstyta. tabas su madaug 80 vyr nutarme ke liauti Antan mik. Nuvyk Antan mik, radome Oel. Manme kuriam laikui apsigyventi mintame mike, jau buvo rengtas ir bunkeris, bet pasirod prie Antan miko kariuomen, tokios pat nedidels grupels, kaip ir prie Labanoro miko, ir buvo tarta, kad bolevikai rengiasi ofenzyvai Antan mike. Todl aplei dome mik ir traukme neinodami kur. Grdami i Antan miko apsistojome viename kaimely netoli Mielagn - berods - Paeerj. Ivykus i io kaimelio prane gyventojai milicijai, kad pas juos stovyklavs didelis dalinys partizan, tu rjo radijo aparat su daugeliu pastoi. Be to, stovyklaujant kaimel buvo atvaia vs eigulys, vietinis rusas, buvs partizanas. Jis buvo sulaikytas ir nepaleistas. Bai g valymo akcij Labanoro mikuose ir gav pana praneim, kariuomen, ma nydama, kad mes dar tik traukiame Antan mikus, atsivijo ir vaikiojo po Anta n mik. Taiau mes su jais apsilenkme. Buvo nusprsta, kad tabas pasiliks visoje savo sudty, taiau a atsiskyriau visai nenumatytai. Nordamas ta proga aplankyti namikius ir, be to, buvau susita rs susitikti su Karijotu - atsiskyriau, susitars, kurioje vietoje susitiksime. Taiau Rinktins vadui pasirod, kad yra pavojus ir todl visas tabas nutrauk toliau. A ir io krato partizanai likome. Karijotas susitikim taip pat neatvyko. Tokiu bdu atsilikau nuo tabo su keliolika vyr. tabas stovyklavo gyvenvietse. Dar ileido 3 numerius laikratlio Kelias Laisv". Vliau Senis atsiskyr ir nutrauk atgal savo senj slapstymosi viet, Utenos apskrit. Jis atsiskyr dl nuomoni skirtumo su Dobilu. Rinktins vadu liko Dobilas. Vadovybei nepavyko susiriti nei su auktesne vadovybe, nei su kitomis partizan grupmis. Dar vliau, btent 1945 m. birelio mn. 2 d., su Dobilu isi skyr vyturys. Mat t dien tabo brys turjo neskmingas kautynes su bolevi kais Nevaii km., Ceikini valsiuje. ia uvo trys msikiai. Vadovavs briui part[izanas] Paberis taip pat su grupele atsiskyr, be to, kadangi laike kautyni brys buvo iblakytas, tai jis ir nesusirinko. Tokiu bdu minta diena faktinai yra data, kurioje nustojo egzistuoti Tigro rinktins vadovyb. Prasidjusi visuotina ofenzyva 1945 m. birelio mn. 16 dien trukd susijungti ir pradti kok nors rimtesn organizacin darb. Jau vliau, prasi djus ofenzyvai, danai susitikdavome su Dobilu, tardavoms atnaujinti organizaci n darb, norjome vl sudaryti tab, juo labiau kad netoli ms gyveno ir vytu rys, taiau niekaip nebuvo galima susiriti su auktesne vadovybe. Be to, stiprus raudonj siautimas naikino bet kokias viltis atnaujinti darb. Per daug buvome uimti savisauga. Rutuliojantis aukiau ivardintiems vykiams, dar prie prasidedant visuoti nei ofenzyvai, kiti partizanai gyveno atskiromis grupmis, neorganizuoti, neturda-

380

________________ Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

mi bendros vadovybs. Taip, sakysim, Karijotas stovyklavo su savo jau nemau briu. Jame vyr buvo vir imto. Toliau Dkto ir Rims valsiuose turjo apie 20 vyr Juodalksnis-Garla Juozas i Senikio km., Dauglikio valsius. Jis yra turjs ry su Bitinliu, taiau Bitinliui patekus rusams - ryys nutrko. Antan mike buvo Oelis su 40-50 vyr. Be to, kiekviename mikelyje buvo daugiau ar maiau besislapstani partizan. 1945 m. balandio mn. pabaigoje Karijotas turjo labai skmingas kauty nes Rekutnuose su Kaltann istrebiteliais. Jis stovyklavo didiuliame Rekut n kaime. I ryto Kaltann istrebiteliai vaiavo Murm kaim, esant netoli nuo Rekutn. Abu kaimai Kaltann valsiaus. Kadangi norint pasiekti Murm kai m reikia vaiuoti per Rekutnus, tai istrebiteliai visai ramiai atvaiavo Rekut nus ir niekur neueidami pervaiavo per kaim ir nuvaiavo Murmas. Ten atlik reikalus gro tuo paiu keliu, taiau jau kart panoro ueiti pas gyventojus. Stai ga per visus langus pasipyl automat ugnis ir, nespjus istrebiteliams susigriebti, dauguma buvo umuti. Pabgo tik keletas. Rus nuostoliai 16 umut ir msi kiams atiteko uvusij ginklai. Ms nuostoliai: umutas part[izanas] Zubras ir Sakalas sueistas. Po i kautyni istrebiteliai pradjo bijoti nejuokais partizan. Pasidar atsargs, pradjo sisti pirma valgyb, tartinas vietas neiti. Kaip ir visur, taip ir io brio gyvenime vyko permain. Buvo taip. Po Re kutn kautyni Karijotas gro Dauglikio valsi. Vien vakar Karijotas, pa sims penkis vyrus, nujo savo reikalais. Pavaduotojui Mingailai sak su briu jo laukti kakokioje vietoje. Atliks reikalus Karijotas gro sutart viet, taiau brio nerado. Man, kad dar brys nebus atjs. Pradjo laukti. Artinosi rytas. Gal gale Karijotas pradjo tarti, kad pavaduotojas Mingaila greiiausiai bus j klaidingai su prats ir greiiausiai lauks kitoje vietoje. Ir tikrai, nujs rado br kitoje vietoje per vis nakt laukus Karijoto. Ir vieni, ir kiti buvo susierzin. Daugumas partizan nemgo Karijoto u tai, kad jis danai mudavo partizanus. Be to, po pavykusi keleto kautyni gerokai buvo pakilusi jo savigarba. Jis mans, kad be jo brys dings, neisilaikys. Taiau, pasirodo, kad brys irgi panaiai galvojo, kad be ms tu irgi nieko nepadarysi. Be to, matomai agitavo prie Karijot Mingaila. Tokiu bdu Karijotas atjs prie brio nieko nepasaks, o pasisuks ir js. Jis mans, kad ir brys eis paskui j, taiau jis jo tik su tais penkiais vyrais, su kuriais buvo ijs. Visas brys buvo pasiliks ir nujo toliau jau vadovaujamas Mingailos. Mingaila ir toliau stovyklavo, brys dar padidjo. Didiausias skaiius buvo 134 vyrai. Taiau toliau is brys jau nebeturjo toki skming kautyni kaip Ka rijotas. Prieastis buvo tame, kad Mingaila buvo maesnio sumanumo ir apsukru mo negu Karijotas, o antra, jau ir istrebiteliai, gerokai pamokinti, buvo pasidar atsargs. Tekdavo iam briui susidurti su istrebiteliais, taiau su maais skaiiais. Prasidjus ofenzyvai, Karijotas stovyklavo pas gyventojus kaip ir paprastai, taiau jau tik su 12 vyr. ia parod jis daug sumanumo, apsukrumo ir rizikos. Vliau, jau prajus pirmam ofenzyvos puolimui, jis buvo surinks vyr vl iki 40. ia buvo sen jo pastam, dalyvavusi su juo ne kart kautynse, kurie, ibla kius Mingailos br 1945 m. birelio mn. 17 d., gro vl pas j. Taiau jau tik

381

maa dalis. Kiti vl susirinko pas Mingail, dar kiti pakeit slapstymosi bd: nujo mik. Raudonj ofenzyva 1945 m. birelio mn. 16 d. Birelio mn. pradioje Dauglikio v[alsiuje] Mikalavlio II rajone buvo susitelk ymus skaiius venioni krato partizan: tabo (Tigro Rinktins) brys, vadovaujamas Paberio apie 45 vyrai, Mingailos brys - apie [...]426 vyrai, mano vadovaujamas brys - 63 vyrai, taip pat tame paiame rajone buvo ir Karijotas, be to, buvo toki, kurie nepriklaus jokiam briui. Visi ie briai stovyklavo gyvenvietse, tik a su briu iimtinai prisilaikydavau mik. Mikalavlio mike buvome susitik Dobilas, Mingaila ir a. Buvome susitar dl bendro vei kimo, nustatme slaptaodius, kuri atvilgiu vliau Mingaila pasielg visai ida vikikai ir kas mums vos nekainavo keleto partizan gyvybi. Atrod, kad ir Min gaila sutiko su ms organizuojama vadovybe, turi ry bendrai dirbti, bet taiau taip tik kalbjo, o tikrumoje to daryti visai nesireng, dargi prieingai, prie mus savo bry agitavo partizanus, mei ir sak, kad jeigu mes nor, tai gal pas juos ateiti. Antraip j daugiau ir jie gal be ms apsieiti. Kitais odiais tariant, gali mas buvo su juo bendradarbiavimas tik klausant jo sakym. Taiau jis to laike pasitarimo nepareik. Prie prasidedant ofenzyvai buvau Juodalksnio prikalbintas patraukti Dkto valsi ir ten pastovyklauti. Taip ir padarme. Pasirodo, kad tame paiame rajone stovyklavo ir Mingaila su savo briu. Susiriome ir nutarme toliau stovyklauti taip, kad inotume vieni kit stovyklavimo vietas ir reikalui esant bendradarbiautume. Taiau dl sekanios stovyklavimo vietos susitardavome tik tada, kai a pas j nuei davau. Jeigu a pas j nenueidavau, nors ir bdavo sutarta, kad jis pas mane ateis, taiau jis neateidavo, aikindamasis neturjs laiko. Atsitiko taip, kad vien dien jis pas mane neatjo [...]427 nesusitarme dl sekanios dienos stovyklavimo. Taiau a jauiau, kad Mingaila turi bti ka me nors netoli. Apie pusiaudien ne per toli pasigirdo audymas, taiau neilgas. Dl visa ko pasiuniau ta kryptimi valgus, kad sitikinti, kas ten vyko. Nujus ms valgams nepertoliausia, pasigirdo audymas. Supratome, kad yra apau domi ms valgai. Pasiruome sutikti prie ir laukme valg. Nemaniau, kad bt valgai susiaud su Mingailos briu, kadangi tarp ms buvo sutarta vien kartin parol: venionys - autuvas". Netrukus gro valgai ir prane, kad buvo apaudyti Mingailos brio, neirint, kad valgai kelet kart sak parol, o be to, pain partizanus. Buvo pasistos moterys, kad pranet Mingailai, kad ia buvo msikiai ir kad jie neaudyt. [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 102,1. 1-13. Originalas. Rankratis.

426

427

Neaikus skaiius. Neskaitomas odis.

382

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

Nr. 3. Netrukus atjo ir pats Mingaila su briu. A paklausiau, kodl jie apaud ms valgus, jeigu msikiai kiek kart kartoj parol. Mingaila isigyns, kad mes jokios parols nebuvome sutar, jis naudojsis savo parolmis, kurias nustato savo briui kiekvien mnes. jo elges aikinausi dvejopai: ar Mingaila buvo pamirs perduoti ms sutart parol savo monms ir jam buvo prie to gda prisipainti, ar i viso nenorjo su mumis turti nieko bendro. Susitik atsitiktinai sutarme dl sekanio stovyklavimo. 1945 m. birelio mn. 15 d. stovyklavome Ignalinos valsiuje, Dd km. rajone. Mingailos brys stovjo Dd km. Atvaiavo Ignalinos istrebiteliai ir Min gaila su jais turjo kautynes. uvo apie 5 istrebiteliai. Msikiai nuostoli neturjo. Sekani dien tai yra birelio mn. 16 d., stovjome vl viename rajone. Mano vadovaujamas brys stovjo Pauki km., Mingaila buvo ums Milai ir dar viename kaime. Tai buvo Ignalinos valsiuje. I ryto kaim kuriame a sto vyklavau, atjo mons i kit kaim ir prane, kad Buiviliks km. yra atvaiavu si apie 80 kareivi. Ne istrebiteliai, bet kareiviai. Tiesa, po kautyni galima buvo laukti kariuomens, taiau ne taip greit. Be to, vietiniai gyventojai prane, kad mat kareivi netoli Pauki km. Apie tai praneiau Mingailai, ir kadangi Pauk i kaimelis gyvena ne vienkiemiuose, o viename daikte, skaiiau, kad yra bloga mano pozicija, visai netinkama kautynms, o be to, laike kautyni neivengiamai nukentt gyventojai - nutariau pasitraukti netoli esant beryn ir ten laukti toli mesni vyki. Apie tai praneiau Mingailai ir kvieiau j padaryti t pat. Taiau Mingaila ivadino mus bailiais ir pats nesitrauk. Maiau, kad jis nenori su mumis bendradarbiauti ir i jo maa ko galima tiktis. Kadangi aname krate neturjau pastam bei ryinink, tai istaiau svar besnse kryptyse valgus ir laukme kas bus toliau. Apie ketvirt valand po piet viena porel valg atjo ir prane, kad u ms esant kaim Taujnus, atvaia vo nemaas skaiius kariuomens. T papasakojo mons, kurie ve kareivius. Tokiu bdu mums i dviej on buvo po nema skaii kariuomens. Kitaip tariant, buvome supami. Nors buvo ankstyvas popietis, nutariau trauktis mikus. Nusiimant nuo po zicijos, atjo dvi mergaits, kurios gro nuo Mingailos ir prane t pat: Taujn kaime pribuvo daug kareivi. Apie vyk jos praneusios Mingailai. Ta proga jos mums pasak sekant: mes sakme Mingailai, kad apie vyk reikia praneti partizanams, kurie randasi beryne"- reikia mums, taiau Mingaila udrauds sa kydamas, nereikia praneti. Rokas ino, k reikia daryti..." Be to, mintos mergai ts prane, kad Mingaila pasitrauk. Nieko nelaukdamas pasitraukiau. T pai dien laimingai pasiekiau Kalviasalio, Ignalinos v[alsius], ilus. Mans rusai nepersekiojo. Netrukus suinojau sekant: kadangi Mingaila suinojs pribuvus daugiau ka riuomens, trauks Avini mik link pro Buiviliks, tai kareivi buvo pasteb tas ir sekamas. Kareiviai nusek Avini mik surado brio stovjimo viet. Tarp valgybos ir Mingailos brio vyko trumpas susiaudymas. Brys isibgiojo

383

pakriks, vairaus didumo grupelmis. Msiki buvo vienas sueistas. Pats Min gaila po keleto dien apie su 20 vyr atvyko t pat il. iame atsitikime vyko taip, kaip sako senas prieodis: nekask duobs ki tam, pats pulsi... Nors Mingaila norjo, kad a biau upultas, udraud apie gresiant pavoj praneti, taiau ijo atvirkiai: jis pats buvo upultas ir iblaky tas. Tuo savo elgesiu Mingaila parod, be to, kiek jam rpjo ar kaip jis suprato ms bendros kovos tiksl, ms udavinius, ms siekimus. Tai yra veiksmas idavikikas ir baudiamas karo statymais. T pat buvo galima pasakyti ir apie Karijot. Jie ir vienas, ir kitas siek garbs ir norjo, kad kitiems blogiau sektsi, manydami tuo bdu surinkti pas save didesn skaii partizan. Reikia pasakyti, kad a gana skmingai ivengdavau su sitikim su prieu, neturjau nei pergali, nei auk, tuo tarpu jiems danai tekdavo susidurti. Tokiu bdu jie norjo, kad ir a susikauiau su prieais. Jeigu a ivengda vau susidrim, tai vien tik todl, kad ms buvo skirtingi slapstymosi bdai. A iimtinai gyvendavau mikuose, mikus krsdavo reiau negu gyvenvietes. Tuo tarpu jie vis laik stovyklavo gyvenvietse, ir jiems u tai tekdavo susikauti ymiai daniau, nes danai istrebiteliai bastydavosi per gyventojus. Atvyks ilus Mingaila buvo gerokai nusimins. Buvo norjs save pasikel ti leitenanto laipsn, tam reikalui ryininks buvo parpinusios vaigdutes, taiau jauj nesidjo. Dar jam viena aplinkyb buvo labai nemaloni, tai btent ta, kad jis buvo gerokai apgautas NKVD agento Vilko, kurs, atvyks i Vilniaus Apygar dos atstovo vardu, buvo Mingailos maloniai sutiktas, pas j trejet dien gyvens, drauge stovyklavo, jam patikjs Mingaila partizanik paslapi, atidavs partiza n sraus ir kitk. Po io agento ivykimo jis suinojs, kaip lengvai davsi apmul kinamas, irtas, aiku, negaljo sudaryti malonumo. Prasidj soviet veiksmai 16 birelio Dd kaimo rajone isiplt po vis venioni krat, taiau ypatingai siaut Dauglikio valsiuje, kadangi iame vals iuje buvo daug partizan ir, be to, ia danai stovyklavo tiek Karijotas, tiek ir Mingaila. Be to, buvo partizan mikuose ir mikeliuose. Enkavedistai siuto be perstojo: siaut gyvenvietse, krt mikus, prievarta vert gyventojus praneinti apie partizanus. Siuto dien ir nakt. Atsirado partiza n tarpe auk, partizanai pradjo skirstytis maesnius brelius, pradjo rengtis slptuves. Visur buvo pavojinga, visur buvo nesaugu. Be istrebiteli, kuri kiekviename miestely buvo nuo 40-60 moni, sisteig dar kariuomens garnizonai. Jie visi darydavo talkas, bastsi po vis krat, visur landiojo, visk vert, krat. Buvo paskelbta amnestija, kuri taiau partizanai irjo su nepasitikjimu, laik j bolevik apgaule. Pamau, praslinkus daug laiko, atsirado vienas kitas, kurs nujo registruotis. Tai buvo daugiausia tie, kurie nebuvo briuose, slapstsi pavieniui, be ginklo. Vliau atsirado ir toki, kurie jo ir i bri, bet vis nedaugelis. Kvieiant partizanus registruotis, bolevikai parod tikrai stebtin dalyk. Jie partizanus staiai su aaromis maldaudavo eiti i miko. Sakysime, ateidavo partizanas registruotis, tai pats NKVD virininkas paduodavo jam kd, vaiindavo

384

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

papirosais, degtine, elgdavosi kuo maloniausiai, grieiausiai buvo draudiama va dinti banditu", odiu, partizanui, kurs njo kariuomen, prieinosi valdios staty mams, kovojo prie valdios organus, juos be pasigailjimo naikino, buvo teikiama daug didesn pagarba negu tam, kurs, kovodamas u soviet valdi, bdamas rusas, kovoje neteko rank, koj pasidar invalidu, prarado sveikat. Toki bastsi apdrisk, keik valdi, gyveno valkat gyvenim, gaudavo mnes 40-50 rubli, u kuriuos jokiu bdu pragyventi negaljo, nes tuo laiku u pd rugi reikjo mok ti nuo 300 iki 500 rubli. Gal gale kas neino rus invalid, kurie bastosi trauki niuose, stotyse, turg aiktse, atimdinja i moni maisto produktus, vagia, kei kiasi. Natraliai buvo jauiama, kad tame yra kakas nenormalu, tartina. Tikrumo je taip ir buvo. NKVD-istai i pradi parod velnumo, vliau vis dlto vilkas ilsdavo i riuko kailio" ir jie pasirodydavo, kuo i tikrj yra. Usiregistravusius mudavo, grasindavo iveimu, reikalaudavo iduoti partizanus, vadus, nusakyti par tizan prisilaikymo vietas, verbavo agentais. Vliau usiregistravusieji, kurie nesu tikdavo su bolevik reikalavimais, buvo aretuojami, dingdavo neinia kur, taiau tai bolevikai atlikdavo be triukmo, neymiai, aretuodavo pavienius, tuo norjo nesukelti panikos, kad neatbaidyt nuo registravimosi. Tokiu bdu prasidjo metodingas naikinimas lietuvi partizan, lietuvi tau tos, naudojant tam reikalui vairiausias apgaules, smurt, vairiausias bjaurias prie mones, kurias bolevikai vartoja jau nebe pirm kart savo imperialistiniuose tiks luose: tos paios priemons buvo vartojamos Gruzijoje, Azerbaidane, SuomiKarelijoje, Kazachijoje. Taiau lietuvis partizanas nepasidav ir veng sunaikinimo, parodydamas daug sumanumo, daug iradingumo, sveikos iniciatyvos. Tik dka it ger privalu m tesjo tokioje iaurioje ir negailestingoje kovoje taip ilgai. I tikrj verta dme sio mauts tautels kova su tokiu barbariku, miliniku prieu tok ilg laik. Partizanai pirmojo stipraus bolevik antpuolio buvo gerokai prispausti, su mi, taiau tas buvo trump laik ir toliau besitsiant bolevik siautim irjo altai ir blaiviai. Netikjo nei bolevik graiems odiams, nei paadams. Ilg laik nebuvo atsitikimo, kad lietuvis partizanas bt pasidavs gyvas nelaisvn: arba kovodavo iki paskutinij, kol bdavo prieo sunaikintas, arba nusiudydavo pats, nenordamas sulaukti i bolevik puss kankinim, norda mas ivengti idavysi. Tik jau ymiai vliau, 1946 m. atsirado vienas kitas, kurs gyvas pasiduodavo. Prasidjus ofenzyvai, reikia, 1945 m. birelio mn. 16 [d.], partizan, mano surinktais duomenimis, pusje venioni apskrities buvo 388. Tai buvo partizanai i i valsi: Kaltann v[alsiaus], Ignalinos v[alsiaus], Dauglikio v[alsiaus], Mielagn v[alsiaus], Tvereiaus v[alsiaus] ir Adutikio, Dkto, Rims. Nra duomen i i valsi: venioni, venionli, Jonikio, Saldutikio, Pabrads. Tolimesnieji vykiai Kaip minjau, prasidjusi ofenzyva gerokai prislg partizanus. Partizanai bu vo uimti vienu - tai btent savisauga. Aiku, apie skmingesn organizacin darb negalima buvo k ir galvoti. Nutrko ryiai su auktesnmis instancijomis. Tuo paiu

385

metu smarkiai buvo paliesta ir Apygardos vadovyb Vilniuje. Daug kas buvo are tuota. Tiesa, prie pat prasidedant ofenzyvai pas mane buvo atvyks i Apygardos atstovas, kuriam suteikiau ini apie padt Tigro Rinktinje. Jo slapyvard pamirau: tai buvs gydytojas, dirbs Vilniaus v. Jokbo ligoninje, chirurginiame skyriuje. Susitarme dl ryio. Ir tarp kitko jis prane, kad Panevio apskrityje yra sukon centruota apie su 40 sunkveimi kariuomens ir kad iai kariuomenei vadovaujs kakoks rus pulkininkas. Ms vadovyb mananti, kad i kariuomen arba prads kov prie partizanus, ar darys iveim Sibir moni. I tikrj rusai ir grupavo kariuomen kovai su partizanais, kuri buvo pradta birelio mnes 16 d. 1945 m. Dar vien laik gavau i Apygardos, kur buvo pasiras Apygardos sp[audos] ir v[ietimo] skyriaus virininkas Saulius. Jis ra apie aretus, vykstanius Apygardos vadovybje, apie sunki padt. Laikas buvo raytas riftu ir gautas 1945 m. liepos mnes. Po to ryys su Apygarda nutrko. Neirint to, kad partizanai buvo gerokai prispausti, visi gyveno viltimi, nu jautimu, kad pasaulyje vis dlto negali viepatauti melas, smurtas, kad pasaulis turi suprasti bolevik klast, turi suinoti, koki tiksl siekia bolevikai - btent uka riauti ir pavergti vis pasaul,- ir turi bolevizm sunaikinti, turi stoti prie j galuti n kov. Jeigu ne itos viltys, ne ie lkesiai, ne itoks sismoninimas padt, neinia kas bt atsitik su Lietuvos partizanais. Bolevikai, kaip jau ne kart minjau, naikinimo darbo msi labai metodingai, labai iauriai. Ne tik iauriai elg si su partizanais - lauydavo kaulus, statydavo ant kart gelei, kidavo grstu vus aizdas, bet taip pat iauriai elgsi su partizan eimomis ir tais, kurie prijaut ms sjdiui: kio kaljimus kaltus ir nekaltus, ve Sibir eimas ir tuos, kurie rm partizanus. Taiau greit partizanai t pergyveno ir toliau ts tbtin kov su dar didesniu usispyrimu pasiryimu. Toliau nebegsdino partizan nei aukos, nei rus iaurumas. Tolimesn partizan kova buvo decentralizuota. Buvo kovojama grupelmis, po du tris, net pavieniui. Veik taip, kaip kiekvieno manymu buvo patogiau, saugiau, neturdami specialaus ryio, tik kartas nuo karto susitikdami tuose paiuose mi kuose, tose paiose slapstymosi vietose. A prisilaikiau mik, danai kilnodavausi i vieno miko kit, danai susitikdavau su vairiomis partizan grupmis, vieni kitus rmme moraliai. Karijotas su 10-12 vyr stovyklavo pas gyventojus, kartais apsistodavo mi ke. Mingaila surinko i isibgiojusi Avini mike apie 40 vyr ir beveik nuolat stovyklavo taip vadinamojoje Abisinijoje" - Dd - Baliki kaim rajone. Ka dangi tam rajone mons buvo labai geri, tikri lietuviai patriotai, tai jis ten ramiai praleido pat smarkiausi rus antpuol. Dobilas prisilaik iame krate, danai su sitikdavome, tardavoms suorganizuoti Tigro Rinktins vadovyb, bet tuo laiku t atlikti nebuvo manoma, kadangi buvome visi stipriai blakomi. Vliau 1945 metais rudeniop pasitrauk Utenos apskrit. vyturys prisilaik Ceikini valsiuje. Lengviau pirmj ofenzyv perne tie partizanai, kurie buvo didesniuose mikuose. Pirmosios ofenzyvos buvo visikai maiau paliesti Antan miko parti zanai - adutiknai.

386

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

Taip svaidomi i vienos vietos kit, patirdami nuostolius, laukme iemos, konkreiai neinodami, kur dingsime iemos metu. iema venioni krato parti zanus utiko toje paioje padtyje. Pasiliko nuolatiniai garnizonai, kurie be perstoji mo bastsi, visur iekojo partizan. Buvo sunki padtis. Kaip praleidome 1945-6 met iem 1945 m. gruodio mn. susitikau su p. Dobilo ryininke, kuri perdav spau dos ir ini, kad p. Dobilas suorganizavs Tigro Rinktins vadovyb ir kviet prisi dti ir mane. Su ja susitarme dl ryio ir dl bendradarbiavimo. Taiau, kaip min jau, nors jau buvo prasidjusi iema, a dar neinojau, kame a j praleisiu, nes siautimas n kiek nemajo. Gal gale nutariau praleisti iem Dauglikio vals iuje Didiagirio mike, tikrumoje is mikas nra didelis, nes teturi apie 3 km plo io ir tiek pat ilgio ir labai enkavedist tariamas, taiau rengiausi visai tyliai praleis ti iem. Apsigyven 12 vyr ieidavome miest madaug mnes kart tik maisto reikalu. Niekam nesakme, kur mes iemojame, nes kitaip grs sunaiki nimas. Tokiu bdu ir ryys nebuvo normalus su Tigro Rinktins vadovybe. Vliau p. Dobilas perm Vyt[auto] Apygardos vadovavim, o man buvo numatyta Tig ro Rink[tins] Vado pareigos, bet kadangi, kaip minjau, tarp ms ryys nebuvo normalus, tai ias pareigas paved Karijotui. Karijotas surinks apie 30 vyr nuolat stovyklavo per gyventojus, su dideliu usispyrimu, atkaklumu ir su dideliais pavojais, rizikuodamas. Karijotas pradjo organizuoti Tigro Rinktin. Taiau reikia pasakyti, kad kaip jis buvo tinkamas vadovauti 50 ar 100 moni, kautis su prieu, taip jis buvo visai blogas organizatorius. Organizacijjis suprato labai paprastai: surinkti visus parti zanus vien vienet, tam vienetui jam paiam vadovauti ir su iuo daliniu, neirint koks jis bt didelis, stovyklauti gyvenvietse. Pradjo prievarta partizanus rinkti br. Taiau ne tik vadovyb iam jo veiksmui nepritar, bet ir patys partizanai jaut, kad itoks organizavimas nelaiduos partizanams saugumo, ir todl jo ben dr dalin nenoriai, kiti pasitraukdavo. A buvau gavs i Karijoto pasilym bti jo organizuojamame daliny brio vadu. Taip pat Karijotas tarsi dl bendradarbiavi mo ir su p. vyturiu. Jis buvo paskirtas spaudos ir vietimo skyriaus virininku, taiau Karijotas pareikalavs, kad vyturys ateit ir atsinet raomj mainl, radijo aparat ir su iomis priemonmis stovyklaut gyvenvietse. vyturys aiki ns, kad tas yra surita su pavojumi netekti raomosios mainls, radijo aparato ir kit priemoni; ir i viso ios pareigos reikalauja pastovios vietos, nes tik tada ma nomas darbas. Kadangi Karijotas nuo savo sprendimo neatsisak, tai vyturys nesutiko dalyvauti jo organizuojamame tabe. A panaiam organizavimui" irgi buvau prieingas, nes maiau, kad maesn mis grupmis ivengiama daugiau auk ir nuo silomos brio vado vietos atsisakiau. Mingailos ir Karijoto santykiai nebuvo draugiki i anksiau, todl ar jie tar si dl bendradarbiavimo, ar ne - tikr davini neturiu, taiau manau, kad nesitar, nes Mingaila laik save auktesniu vadu negu Karijotas. Mingaila stovyklavo ramiose vietose, neturdami kur dingti partizanai prijo prisiddavo ir jo brys buvo pasieks apie 60 vyr. Buvo prijo laikinai prisidjs

387

Juodalksnis su 10-15 vyr i Rims ir Dkto ir Erktis su tiek pat zarasiki. Taiau bry buvo gerokai palijusi drausm, emesnieji pareignai girtuokliavo, ne labai klaus Mingailos sakym Ir taip 1946 m. sausio mnes 22 dien Saldutikio valsiuje], Prsijos kaime buvo upultas ir iblakytas. uvo 24 partizanai ir pats Mingaila sueistas vos paspruko. Greit buvo sugautas Rims valsiuje Jurs vnk. enkavedist. Igyd enkavedistai ir pradjo tardyti. Idav labai daug ger moni, ryininkus, tuos, pas kuriuos stovyklavo. Po to buvo nuteistas 25 m. kalti. Iblakyti partizanai ir neturdami prieglaudos vieni usiregistravo, kiti uvo. Brangia kaina buvo rodyta, kad briai nustojo savo reikms. Toliau galima sk mingai kovoti tik maesnmis grupelmis. P. vyturys palaik ry su Apygardos vadovybe, ileido apie 4 numeri Ry t Lietuvos". Jis ir toliau jo sp[audos] ir vietimo skyriaus virininko pareigas. Tokiu bdu Tigro Rinktin nebuvo gerai suorganizuota, partizanai vien vienet sujungti nebuvo. Joki sakym, joki instrukcij, joki nurodym nebuvo duota. Grupi vadai ir partizanai dar kaip iman. Bendros linijos nebuvo. Tokia padtis nebuvo normali, partizanai danai dar ne taip, kaip reikia daryti, kiti prad jo sauvaliauti. Gal gale pats Karijotas labai iauriai elgsi ne tik su partizanais, bet ypa su gyventojais. Mudavo daniausiai be reikalo, dl ko visuomenje kilo nepa sitenkinimas, atsirado idavik. Gyventojai pradjo skstis. Matydamas, koki blog tak daro Karijoto elgesys gyventojus, ir supras damas, kad prievarta varymas partizan br taip pat neveda gera, nes nesenas patyrimas su Mingaila vis vaizduotje buvo gyvas atsiminimas, [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 103,1. 1-13. Originalas. Rankratis.

Nr. 4.
paraiau plat laik Apygardos vadovybei ir rekomendavau atsisti savo atstov, kurs vietoje itirt reikal. Taip ir buvo padaryta. Buvo atsistas a. a. p. Artojas, organizacinio skyriaus virininkas. Matomai ir jis atrado Karijoto veikl neteisinga ir dav nurodymus, kaip reikt organizuoti Rinktin. Taiau is puikus vyras ir geras organizatorius buvo Karijoto ivadintas... komunistu... ir net nepalydtas vie nas gro Apygard. Norjs susitikti su manimi, taiau Karijotas atsisaks padti mane surasti. Vliau, 1945 m. birelio mn. pradioje, susitikome su Karijotu Antan mi ke. Karijoto ir vis partizan akivaizdoje ikritikavau Karijoto veikl tiek gyventoj tiek organizacijos atvilgiu. Pasakiau, kad Karijotas neturi jokios teiss partizanus visus surinkti vien br, kadangi tam vadovyb nepritaria. Po to partizanai br njo, kadangi mike buvo saugiau. Jo brys nuolat majo ir gal gale liko tik e iuose. 1946 m. spali mn. 10 d. bestovyklaujant Tvereiaus valsiuje, Astraviki km. utiko enkavedistai ir uvo. Kalbant apie Karijot reikia pasakyti sekant: Karijotas buvo mao isilavini mo, nes baigs tik pradios mokykl. Lietuvai atjus venioni krat buvo

388

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

stojs Vilniaus miesto policij ir pasitiko lietuvius, ateinanius Vilni. Tai buvo didelis patriotas, neapkent vis Lietuvos prie, drsus, atkaklus, sumanus ir kie tas kovoje. Kaip minjau, buvo tinkamas vadovauti kautynse, vadovauti tam tik ram daliniui. Jo taktika rmsi tuo, kad puldavo prie i vis pusi, pats mesdavosi kov pirmas ir pavyzdiu traukdavo kitus partizanus kov. Turjo daug puiki laimjim, sunaikino daug prie ir buvo prieo labai persekiojamas. odiu, tai buvo tikras karys pasirylis. Prie to reikia paymti, kad buvo didelis garbtroka, nenorjo nieko pripa inti ant savs virininku, jausdamas kit pranaum, nenorjo su jais turti nieko bendro. Nuo savo sumanymo neatsisakydavo, o reikia pasakyti, kad jie ne visada buvo teisingi, ypa kas lieia organizacinius reikalus. Danai keisdavo savo nuo mon. Jeigu su juo bendradarbiauti, tai reikia reikjo bti jo rankiu, neturti jokios savo nuomons ir pasiduoti vairioms jo ugaidoms. Todl dl i jo savybi nebu vo manomas su juo joks bendradarbiavimas. Stovyklauti gyvenvietse turjo didel patyrim, nes nuolat stovyklaudamas gyvenvietse gudo. ia jis parod didel usispyrim, pasiryim ir sumanum. Neirint kai kuri netikslum, vis dlto reikia pripainti, kad buvo didelis kovo tojas u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb ir ant jos aukuro paaukojs savo bran giausi turt - gyvyb. U k ms tauta tokius savo snus turi paminti tik geru. Mingaila ir kiti grupi vadai Mingaila neturjo nei Karijoto drsumo, nei sumanumo, nei kietumo. Garbs troko gerokai ir Mingaila. Bendradarbiauti taip pat sutiko tik slyga, jeigu kiti jo sakym klausys. Prieingai, Mingailai nebuvo svetimi idavikiki veiksmai kit va d atvilgiu. To Karijotas niekuomet nepadaryt. Taip pat Mingaila neturjo Kari joto sumanumo vadovauti kautynse. Pakliuvs enkavedistams, be atodairos ida vinjo savo bendradarbius, tuo manydamas sigyti enkavedist malon... Bet enka vedistai inaudojo ir nuteis 25 metams. Juodalksnis Garla, kils [i] venioni apsk[rities], Dauglikio v[alsiaus], Senikio km., tarnavs lenk kariuomenj e, vliau savisaugos daliniuose psk. laips ny. Pirma jis turjo ry su Tigro Rinktins vadu Bitinliu, bet tam pakliuvus enka vedistams ryys nutrko. Atrodo, buvo susitar bendradarbiauti. Jis vis laik va dovavo Dkto ir Rims valsiaus partizanams. Turjo apie 20 vyr. 1947 m. balandio mn. 13 d. sueistas pateko rusams. Idavs kai kuriuos bendradarbius, kankinamas ved rusus bunker, taiau stengsi pratraukti kuo ilgiausi laik, kad tuo tarpu suinot partizanai, jog jis gyvas jiems pateks, ved i pradi ne t bunker, kuriame gyvens, o kit. Taiau rusai suprato, kad ia yra ne tas bunke ris, nes jame buvo yms, kad partizan gyventa seniai, vert vesti t, i kurio jis buvo ijs prie patekim rusams. Tokiu bdu 15 balandio atved ten, kur pats gyveno, ir laike kautyni uvo du partizanai ir vienas buvo sueistas. I dalies kaltas vienas partizanas, kurs pabgo gyvas, bet negro bunker ir neprane, kad Juodalksnis pateks gyvas. Tai buvo partizanas Kirvis, dabar jau uvs. Su Juodalksniu buvo dar vienas partizanas Eglaitis, kurs uvs. iaip buvs geras vyras, mielai bendradarbiavs.

389

Oelis - paraiutistas. atvyks su valgybiniu briu i Labanoro miko 1945 m. pradioje Antan mikus. Antan mike surinks iblakytus Adutikio partiza nus, vadovavo jiems iki 1945 m. balandio mnesio pabaigos. Buvo drausmingas ir gerai tvark br. Vliau atsirado tarp jo ir partizan nesutarim, ir jis buvo privers tas pasitraukti. Vliau pasidar dokumentus ir vertsi prekyba Vilniaus mieste, kur ir buvo sugautas. Karuis. Oelio viet um Karuis, i senosios Lietuvos, tarnavs kariuomenje liktiniu puskarininkiu. Buvo surinks Antan mike apie 60 vyr. Partizan tinka mai nesugebjo suvaldyti. Vliau savo monos tvikje buvo suimtas bolevik, 1945 m.vasar. Svajnas. Karuio vietoje liko Svajnas, ukmergikis, i Ukmergs apskrities perjs krat su Karijotu kaip aliojo Velnio ryininkas. Jis pirmosios bolevik okupa cijos metu buvo Vilniaus karo Mokykloje. Baigs kelet gimnazijos klasi. Silpnai partizanams vadovavo. I viso tiko spaudos darbui, raydavo straipsnelius, eiles. uvo 1946 m. ruden Antan mike. Raudoni siautimas Karo metu su vokieiais bolevikai kov su partizanais maai skyr jg. Neirint, kad gerokai jie nuo partizan veiksm kentjo, buvo kantrs. Partizanai ne tik naikino komunistin aktyv, gyvj jg- istrebitelius ir milicij, bet smarkiai trukd ir ekonomikai. Pavyzdiui, mons surainjant em, galvijus ra netik rus duomenis, maindami iki puss ar net tredalio. Bijodami partizan, tarnautojai negaljo nei tikrinti, nei atlikti pareigas kruopiai. Maiau valkiodavosi visokiausi agent, kurie nuolat iulpia i moni turt. Taip pat mikai, kuriuose buvo partiza nai, nebuvo kertami, nes administracija bijojo eiti mikus ir reikal tvarkyti. 1945 m. gegus mn. 9 d. baigsi karas su vokieiais. Vokieiai kapituliavo ir rus armija pasiliko be veiksm, nes tik ma dal savo armijos skyr karui prie Japonij. Suprantama, partizanai po Vokietijos kapituliacijos lauk, kad rusai smar kiausiu bdu puls partizanus, skirdami tam reikalui dideles jgas, kadangi, kaip mi njau, visa armija liko beveik be veiksm. Taiau rusai tik baig kar su vokieiais nepuol staiga partizan. Matomai jie tvarksi, rinko inias apie partizanus ir tik birelio mn. 16 d. pradjo ofenzyv prie Lietuvos partizanus. Rusai nemet i kov toki jg, kaip kas i komunist sak, kad prie kiekvieno krmo bsi enka vedistas", taiau iam reikalui skyr tokias jgas, kuri jie man pilnai uteksi, kad sunaikinti partizanus jei ne i karto, tai per trumpiausi laik. Reikia manyti, kad jie iam reikalui bt negailj skirti ir pai didiausi jg, taiau nenorj parodyti, kad vien kar baigus fronte su vokieiais, atsirado naujas frontas krato viduryje. Be to, jie daug ko tikjosi i amnestijos. Jie man, kad kai partizanai bus pakanka mai prispausti, turs auk, o kadangi svarbiausias vokiei frontas jau nurims ir karo daugiau nebra ir nenumatomas artimiausioje ateity, tai partizanams am nestija bus vienintele ieitimi, vieninteliu isigelbjimu, kuo partizanai geriausiai ir pasinaudos, nes amnestijos statymas toks palankus, toks nekaltas. Tokiu bdu jie

390

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

tikjosi, kad Lietuvos partizan pasiprieinimas bus palautas per trump laik. Taiau ijo ne taip, kaip skaiiavo bolevikai. Tiesa, partizanai buvo prispausti, turjo auk, kiti pasinaudojo amnestijos statymu ir nujo registruotis, taiau dau guma nesitrauk ir ts ginkluot kov toliau, tvirtai tikdami, kad turi kilti treias pasaulinis karas, kad turi bti sunaikintas komunizmas, kad turi isivaduoti pa vergtos tautos, o j tarpe ir Lietuva. Ir nors bolevikai skaiiavo i kov baigti trumpiausiu laiku, i kova usits ir tsiasi ir dabar ir bus tsiama tada, kai visas demokratinis pasaulis stos galutinn kovon su komunizmu, o iai kovai jau yra daromi patys paskutinieji pasiruoimai. Bolevikai kovoje su Lietuvos partizanais parod didiausi savo nekultrin gum, stok paprasiausio monikumo. ioje kovoje komunistai parod tikrj sa vo veid, parod tikrj monijos naikinimo program kuri nustat Leninas, o gyvendina Stalinas. Tai monijos, kultros, turto naikinimo programa. Pirmiausia bolevikai puol mikus, kadangi dauguma Lietuvos partizan koncentravosi mikuose. mikus buvo mestos gana stambios jgos taip, kad rus bdavo pakankamai ir mike, ir stipriai apsupdavo pamikes. Toki akcij metu partizanai atsidurdavo pavojingoje bklje, turdavo su prieu susidrim, laike ku ri bdavo ir vienoje, ir kitoje pusje didesni ar maesni nuostoli. Stambesnio valymo veiksmai bdavo labai dani, taiau bolevikai siaut be perstojimo: dien nakt siaut pamikse, apylinkse, tuo bdu blokuodami partizanus ir neleisdami apsirpinti maistu, trukdydami ryius. Ypa tas buvo partizanams nemalonu, kad buvo birelio, liepos mnesiai, paios trumpiausios vasaros naktys. Kadangi venioni krate alia partizan, gyvenani mikuose, ymi dalis partizan stovyklavo gyvenvietse, btent Karijotas ir Mingaila su savo briais, tai rusai pradjo siautim ir gyvenvietse. iose akcijose dalyvaudavo taip pat stam bios jgos, nes uimdavo plaius barus ir tokiu bdu krt trobas, kluonus ir kitas tartinas vietas. Su nemajaniu smarkumu bolevikai siaut iki 1945 m. vlyvo rudens. iemai valsiuose pasiliko alia 40-60 istrebiteli po 25-40 enkavedist garnizonai. Dauglikyje garnizon jo apie 100-120 kareivi. ios jgos daryda vo talkas, joms vadovaudavo auktesni rus karininkai, dalyvav kare ir pasiym jo sumanumu bei narsumu. ios enkavedist dalys yra labai gerai ginkluotos, turi ger maist pritaikintus judriems veiksmams drabuius. ie daliniai buvo sudaryti daugiausia i komunist, patikim partijai, labai iaurs, pasiymj kare, gerai pa tyr. J teiss yra labai plaios: j veiksmai nevaromi ne tik partizan atvilgiu, bet ir gyventoj. Jie kiekvienas gali umuti mog ir tai nebus prie niek atsakomingas. Toki pavyzdi yra labai daug. Ir tikrai ie daliniai sauvaliavo kaip iman. Bolevikai, matydami, kad kova su partizanais usits ir nra tokia lengva kaip jie buvo man, pasidar dar iauresni. Pradjo prievartauti gyventojus. Ve Sibir likvidavo kius, prievarta vert gyventojus praneinti apie partizan prisi laikymo vietas. Prievartavo taip pat usiregistravusius partizanus, kuriuos vert bti agentais ir vert idavinti partizanus, gyventojus, kurie palaiko partizanin ju djim. Kai kurie i j buvo siuniami atgal pas partizanus, su udaviniu idavinti apie partizan veikl slapstymosi vietas, sunaikinti vietoje partizan vadus.

391

Stipriausias siautimas buvo ten, kur buvo tiriausia partizan. Reiau siuto didesniuose mikuose. Dauguma partizan pradjo iekoti saugesni viet, dar emse slaptus bunkerius, kiti trauk didesnius mikus. Partizanai atkakliai kovojo. Nei vienas partizanas gyvas nepasiduodavo, nes pasidavusi lauk iaurus kankinimas su tikslu igauti ini apie savo draugus, apie gyventojus ryininkus. Tik 1946 m. rudeniop atsirado vienas kitas, kurie pasidav gyvi: Alksnis tverenas, Kertas - Ignalinos valsiaus. 1946 m. pavasar su grupe partizan patraukiau Antan mik su tikslu tame mike pasilikti ilgesn laik, kadangi Dauglikio valsiuje vyko didelis persekiojimas, spaudimas. iame mike buvo vietini partizan ir mums atvykus susidar nemaa grup apie 75 moni. Vietiniai partizanai savo tarpe nelabai sutikdavo, bardavosi u niekniekius, danai skirstydavosi maesnes grupeles. Man atvykus susiskirstme dvi dalis: mano grup apie 50 moni ir Svajno grup apie 20-25 moni. Su ia grupe glaudiai bendradarbiavome, nuolat palaikme ry, tardavoms dl ekspedicij. ia gyvenome gana atsargiai. Vengme bereikalingo ifravimosi, drausmin gai. Taiau bolevikai suuod apie mus ir 1949428 m. rugpjio mn. 9 d. prasidjo ofenzyva prie Antan miko. T uvo429 ms vienas partizanas - Erelis. Valymo veiksmuose dalyvavo stambios rus jgos, be to, lto skridimo valgy biniai lktuvai. Mikas buvo apsuptas ir kreiamas kelet dien, taiau laike to valy mo daugiau auk neturjome. 1946 m. rugpjio mn. 11 d. turjome susitikim su bolevikais. Mes nuostoli neturjome. Rus buvo keturi umuti ir vienas sueistas. Nuo to laiko rusai danai krt Antan mik, svarbi partizan susibrimo viet. Be to, i sugaut partizan patyr, kad ia partizanai yra organizuojami, yra vadovyb. Dl ios aplinkybs rusai dar labiau pradjo siusti. A jau anksiau domavausi didiaisiais Baltgudijos mikais - Pleteri. Tam reikalui 1946 m. pavasar gegus mnes buvau nuvyks apsivalgyti. Atrod, kad mintuose mikuose reikalui esant galima apsigyventi. Prasidjus smarkiam siautimui Antan mike - pasitraukiau Pleteri mikus. Tai buvo 1946 m. rugpj io mnes. Su Antan miko partizanais danai susitikdavome, laikydavome ry. Antan miko partizanai kovoje su bolevikais patyr ymi nuostoli taiau paro d didel usispyrim ir narsum. Danai susitikdami su bolevikais padar jiems taip pat ymi nuostoli. Jie su nemajaniu atkaklumu kovoja ir dabar. Prieastys, dl kuriu ilgai nebuvo suorganizuota Tigro Rinktins vadovyb Tigro rinktins vadovyb geriausiai buvo suorganizuota Labanoro mikuose ir veik visai gerai. Kaip minjau, buvo vedama kronika, leidiamas laikratlis Ryt Lietuva" ir vairs atsiaukimai. Apskritai buvo tvarkomasi neblogai.

428 429

Dokumente raant padaryta klaida, turt bti 1946 m. Taip dokumente.

392

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

1945 m. kovo mn. 11 d. po kautyni iaurinje Labanoro miko dalyje Rink tins tabas apleido Labanoro mikus. Nuo to laiko pradjo silpnti ir tabas, ir jo veikla. Tiesa, dar buvo ileista 4 numeriai laikratlio Ryt Lietuva" ir vairi atsi aukim. Galutinai Rinktins tabas iiro 1945 m. birelio mn. 2 d. po kautyni, kurias turjo tabo brys Nevaii km. su enkavedistais. Po i kautyni tabas savo veikl pertrauk. Vliau prasidjs bolevik siautimas ir prie geriausi nor neleido usiimti bet kokiu organizavimusi, juo labiau suorganizuoti tab ir atnaujinti veikl. Tikt pai met rudeniop, prajus pirmajai bolevik antpuolio audrai, p. Dobilas, pa sitrauks i venioni krato (Utenos apskr[itin]), suorganizavo Tigro Rinktins vadovyb. Truput vliau jis perm Vyt[auto] Apygardos vadovavim, o man buvo skiriamos Tigro Rinktins vado pareigos. Taiau a ir prie geriausi nor ito atlikti negaljau, nes buvau priverstas lindti kuo tyliausiai, negaljau judti ir atlikti bet koki organizacini reikal. Ms sutartas ryys nutrko ir tai ne vien dl mano kalts. Ryys ta linija kiek vliau nutrks berods dl paios ryininks ibuts kalts. Apygardos vadas, ilgesn laik nesurasdamas mans, Rinktin organizuoti paved Karijotui. Kiek man yra inoma, Karijotas i pareig pras pats ir tuo tikslu Apygardos vadui ras laik. Taiau kaip inoma, Karijotui suorganizuoti Rinktin nepasisek dl jo savotiko supratimo apie organizavim. Ir po p. Artojo asmeniko praneimo Apygardos vadui apie padt Tigro Rinktinje a buvau pa skirtas Tigro Rinktins vadu ir man buvo pasistas paskyrimo ratas ir instrukcijos bei sakymai, lieiantieji organizacinius reikalus. Tai buvo 1946 m. rudeniop. Tuo laiku a tiesioginio ryio su Apygardos vadovybe neturjau. Minti dokumentai man buvo siuniami per p. vytur. Neirint, kad a su p. vyturiu ry turjau ir mes vienu laiku geriau, kitu laiku blogiau susiridavome, taiau a t dokument negavau, nors j nuolat praiau. Be to, su p. vyturiu retkariais susitikdavo mons i mano grups ir per juos praiau, kad man prisist mintus dokumentus. vyturys saks, kad jis bijojs sisti maai patikimu ryiu svarbius dokumentus ir norjs susitikti ir duoti man asmenikai, taiau tas buvo nelengva padaryti, nes p. vyturys gyveno slptuvse ir nelengva j buvo surasti, juo labiau kad t trukd tame krate nemaas siautimas. Buvau dl tokio susitikimo susita rs, nuvyks an krat, taiau grau nesusitiks, nes prasidjo siautimas ir a turjau grti atgal, tuo paiu vyturys nesireng eiti susitikim. Gal gale a vytur kvieiau pas mane persikelti gyventi ir bendradarbiauti organizuojant Tig ro rinktins vadovyb. Be to, jis buvo paskirtas ir Apygardos vado sp[audos] ir v[ietimo] skyriaus virininku ir ias pareigas jo. Pagaliau 1948 m. rugsjo m nes jis persikl pas mane gyventi ir teik man paskyrimo ratus ir instrukcijas, lieianias organizacinius reikalus. 1948 m. rugsjo mn. 5 d. pradjau eiti Tigro Rinktins vado pareigas antr kart. Pirm kart iai Rinktinei vadovavau 1945 m. nuo vasario mnesio madaug 10-15 dienos iki t pai met kovo mn. ma daug 5 d. Reikia, viso apie 20 dien. 1945 m. kovo mn. 5 d. Rinktins pareigas buvau perdavs Seniui.

393

Ir geriausi norai bt dav blogus rezultatus norint suorganizuoti Rinktins vadovyb prie Mingailos ir Karijoto. ie du vyrai nebt pripain savo vadu nei mans, nei kurio kito. Daugkartins mano pastangos su jais bendradarbiauti nuei davo niekais. Taip pat nenorjo turti ry. Be to, jiedu nesutiko ir [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 104,1. 1-13. Originalas. Rankratis.

Nr. 5.

ir tarp savs. Partizan tarpe var nedraugik propagand mano atvilgiu ir net ra prasimanytus ratus Apygardos vadovybei, prie to versdamas partiza nus pasirayti jo igalvotus, nebtus dalykus. T vliau papasakojo pasiraiu sieji partizanai. Apskritai ir Mingaila, ir Karijotas laik mane atjnu, svetimuoju ir nekent to, kad vis dlto a turjau nema tak partizanus. Jie galvojo, kad jeigu ne a, tai visi partizanai btj valdioje, jie turt didelius brius. ia j pasireik grynai garbtrokos jausmas, kuris nustelb visa kita. Jie to siek, nevengdami paeminti mane ne tik partizan, bet ir visuomens akyse. Viso to akivaizdoje apsiribojau, kad stengiausi laikyti ry su partizanais, ku rie prisilaiko mik, su jais danai susitikdavau, stengiausi duoti nurodymus, sten giausi palaikyti drausm, duodavau praktik pamokym. Vliau pasiskirstme ra jonais, sutvarkme ryius, vairiais klausimais esu ileids kelet sakym, skyriau grupi vadais. To paskoje visi partizanai, kurie slapstsi mikuose, laik mane savo vadu ir varomi brius atsisakydavo, es a priklausau Rokui... Vis dlto mikuose besislapstani partizan buvo dauguma, ymiai daugiau negu briuose. Ir iandien dar partizanauja tik tie, kurie prisilaik mik. I partizan, buvusi b riuose, iandien beveik nra n vieno. Tas galima paaikinti tuo, kad partizanas, kurs gyveno mikuose, yra prats daugiau prie savistovumo, jam daniau prisieida vo vairias saugumo problemas sprsti savarankikai, maesns grupels sudty. Tokiu bdu pateks ir sunkiausiose aplinkybse randa ieit, nenusimena. Be to, priprats prie vargo ir nepatogumo. Kitas reikalas su tais, kurie vis laik buvo briuose. Jie priprat, kad juos valdo vienas vadas. Jam nerpi galvoti apie savo saugum. Taiau toks partizanas iblakytas, ypa iemos metu, neturi supratimo, kaip toliau isilaikyti, ir jam belieka arba registruotis, arba ti. Taip ir buvo, pavyz diui], su Mingailos briu: kurie neuvo kautynse, tie usiregistravo, o kurie nesi registravo, buvo lengvai sunaikinti bolevik. ymieji partizanai Su kokiu atkaklumu kovoja Lietuvos partizanai su prieu, matome i i pavyzdi: 1945 m. part[izanas] irgelis, sueistas Juodiks km., dar turjo pa kankamai jg nuo sueidimo vietos pasitraukti netoli esant bulvi lauk. Maty damas, kad aizda yra nepagydoma ir nenordamas gyvas patekti rusams, nusi ov i kulkosvaidio. 1945 m. liepos mn. laike ofenzyvos Dauglikio valsiuje, Didiagirio mi

394

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

ke, buvo sunkiai pet sueistas labai geras kulkosvaidininkas Siaubas. Kadangi rusai labai persekiojo ir matydamas pavoj patekti gyvam rus rankas nusiov. 1945 m. rudeniop trys partizanai Paukt, Juodvarnis ir Ridikis buvo pasisl p Vencloviks kaime pas Paukt Kazimier, taip pat partizan. Mintas Pauk t Kazimieras nujo, usiregistravo ir idav mintus tris partizanus. Atvyk enka vedistai reikalavo, kad minti partizanai pasiduot. Taiau minti partizanai prad jo atsiaudyti. Tada enkavedistai padeg kluon. Visi trys partizanai uvo ugnyje. Manoma, kad pirma nusiov, o tik paskui sudeg. 1946 m. rugpjio mn. 9 d. Antan mike buvo sunkiai sueistas partizanas Erelis. Jis per nakt buvo gyvas ir nakties metu prie jo rusai prieiti nedrso. Kai iauus rytui enkavedistai band prie jo prieiti, jis nuovs vien rus. Po to buvo rus nuautas. 1945 m. lapkriio mn. buvo sunkiai sueistas p. Birelis kojas. Taiau tol aud rusus, kol buvo kliudytas galv. 1946 m. rugpjio mn. adutiknas Karvelis, utiktas enkavedist, viena me kluone nusiud. 1945 m. partizanas Debesys buvo pasidars dokumentus ir kur laik gyve no Jain miestely, taiau buvo sugautas ir veamas Ignalinos valsi. Kada kely susitiko sunkveimis, kuriuo mintas partizanas buvo veamas, kit main, tai part[izanas] Debesys oko i sunkveimio po sutiktos mainos ratais. Nesusp jo sulaikyti ir j saugoj enkavedistai. Debesys buvo umutas vietoje mainos. 1948 m. iem buvo sugautas adutiknas part[izanas] Briedis. Jis buvo sunkiai sueistas. Enkavedistai reikalavo iduoti bunker, ryininkus ir kitk. Ta iau mintas partizanas tai padaryti atsisak. Tada enkavedistai pradjo aiz das kaiioti grstuv. Nepadjo ir i priemon. Tada stat ant kart gele ir pradjo lauyti kaulus. Taiau mintas partizanas neidav nei draug, nei kit ir mir kankinio mirtimi. 1948 m. kovo mn. 15 d. buvo utikti bunkery netoli venioni 4 partizanai: Bakutis, Laknas, Kazokas ir Jurgis. Enkavedistai reikalavo pasiduoti. Taiau par tizanai kai land lindo - tai nuov enkavedist leitenant ir dar vien sueid. Tada buvo granatos mtomos bunker, taiau jos nieko negelbjo, nes partizan nesiek. Tada rusai atve statin benzino, apipyl ir padeg. Taip iauriausiose kaniose mir ie keturi partizanai. 1947 m. ruden gyvas pateko rusams.430 Rusai pradjo tardyti ir kankinti. Bijodamas, kad iduosis draugus ir gerus mones, kameroje i drabui nusivijo virv ir pasikor. Bolevikai neigavo joki ini. Toki pavyzdi bt galima priskaityti ymiai daugiau, kur partizanai paro d tikrai didel karygikum. Tokius partizanus mins ir mins su pasididiavimu

430

Dokumente praleistas vardas.

395

ne tik j broliai partizanai, bet ir visuomen. Karta kartai perduos apie tuos pasiry lius, didelius patriotus, kurie sutiko veriau p[atys]431 numirti, negu iduoti drau gus ar tuos, kurie juos rm. Garb didvyriams! Tigro Rinktins archyvo likimas Kaip minjau, Labanoro mikuose Rinktins tabe buvo vedama kronika, leidiami sakymai, instrukcijos. Visa tai buvo renkama ir dedama archyv. Be to, p. Gaidukas buvo atsives buvusio Rinktins vado Bitinlio archyv. Visas is archyvas buvo laikomas slptuvje. Kai mes pasitraukme i Labanoro mik, tai archyvo nepasimme, kadangi jis buvo gerai paslptas. Buvo manyta j pasiimti ir perkelti kit viet vliau. Taiau 1945 m. vasar nuvyks p. vyturys Labanoro mikus ir nordamas perveti archyv kit viet jo slptuvje nerado. Pradjo rinkti inias apie archyvo uvimo prieastis. Pasirodo, kad mons, kurie padjo daryti i slptuv su kitais partizanais, atidar i slptuv ir matomai iekojo kako sau domaus. Tada archyvo nepam. Vliau vienas i t partizan nujo registruotis ir, matomai nordamas sigerinti bolevikams, nune archyv ir perdav Saldutikio enkavedistams. Vliau is archyvas buvo perduotas Saldutikio NKVD. J perda v vieno partizano brolis. Smulkesni ini tuo reikalu nra. [...]432 Taip i vertinga mediaga dingo visa. Boleviku iaurumai, parodyti kovoje su Lietuvos partizanais Bolevikai, kovodami su lietuviais partizanais, tikrai parod didel barbari kum, pasirod su visu vidurami iaurumu. Visa, k galima igalvoti kankinimui mogaus, visa jie panaudojo, visa irado, pritaik. Taiau lietuvis partizanas neisi gando barbariko ruso ir ts kov su tuo paiu pasiryimu, su kuriuo j pradjo. 1945 m. iem buvo sugautas Tigro Rinktins vadas Bitinlis. Jam buvo suritos spygliuota viela rankos ir kojos ir, neirint, kad buvo didelis iemos altis, vis nakt praguljo lauke ant [snie]433 go prie NKVD bstins. Yra atsitikim, kad sugav partizan ridavo prie arklio arba prie veimo ienos ir tokiu bdu gabendavo kaljim. Danai rad slptuvje besislapstant partizan ne audavo ar neimdavo gyvo, bet pamau subadydavo durtuvais. Toki iauri atsitikim yra buv nemaa. Antan mike yra partizan bendri kapai. Juose yra palaidoti apie 28 parti zanai. Tie kapai, ypa vasaros metu, yra papuoiami glmis, yra pastatyti kryiai. Taiau jau daug kart partizanai atrado kryius ivartytus, gles idraskytas. Ap skritai rusai niekur nepraeis pro partizan kap jo neidrask. Panaios inios ateina ir i kit Lietuvos viet.

431

Sunyks tekstas. Neskaitomas odis. 433 Sunyks tekstas.


432

396

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

1947 m. iem uvo [partiz]434 anas Pokus, gerokai sunaikins [enk]435 ave dist, strebk ir iaip komunist. Kai jis uvo, tai kirviu buvo sukapotas gabalus. Taip pat sukapotas kirviu gabalus buvo ir uvs Karijotas. 1947 m. iem uvo Antan mike ryinink ir partizan Gegut. Ji buvo nuveta Pastovi miest ir nuoga paguldyta aiktje. Tuo pasipiktin moterys soviets - russ. 1948 m. ruden uvo partizanas Dagilis. Jis buvo ukluptas pirty besiprausiant. Kadangi jis buvo nukautas nuogas, tai nuogas buvo nugabentas Dauglikio miestel ir nuogas paguldytas [prie]436 milicijos nuovados. Atjusi [moti]437 na nusi musi nuo savs rb n[orj]438 o pridengti sn, taiau bolevikai neleido. Apskritai bolevikai visaip niekina partizan lavonus: tampo po aiktes, va inja per lavonus su veimais, spardo, spjaudo, nuplia rbus, batus, kuriuos, da niausiai kruvinus, dalijasi savo tarpe. iedus atpjauna su pirtais. Visada uvusius partizanus vea artimiausi miestel ir suguldo miesto aiktje, daniausiai prie milicijos nuovados. Net ir vasaros metu ie baiss ekspo natai" pralaikomi ne maiau savait laiko. Kur dingsta partizan lavonai? Bolevikai, neno[rda]439 mi dabariai ir juo labiau ateiiai parodyti, kiek lietuvi uvo kovoje u savo krato laisv, uvusius knus stengiasi paslpti. Kiekviena NKVD nuovada tam reikalui turi kapus"daniausiai kokia nors klampi bala, kuri ir kia partizan lavonus. Taip jau daug partizan yra palaidota be yms, be inios. [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 105,1. 1-9. Originalas. Rankratis.

Kronika, pradta 1948 met pabaigoje Belmont

Kronika* 1948 m. rugpjio mn. po didelio vargo ir pastang pavyko susitikti su vy turiu. Ta paia proga jis man perdav instrukcijas bei sakymus, lieianius 3-ios Tigro" Rinktins organizavim. 1948 m. rugp[jio] mn. 5 d. pradjau eiti 3-ios Tigro" Rinktins vado pareigas. Sudariau rinktins tab sekanios sudties: vyturys - Rinkt[ins]

434 435

Sunyks tekstas. Sunyks tekstas. 436 Sunyks tekstas. 437 Sunyks tekstas. 438 Sunyks tekstas. 439 Sunyks tekstas. * Nuo ios vietos tekstas raytas neinomo autoriaus: kitokia raysena, bet pasakojama Roko-Dijakomo vardu

397

vado pavaduotojas, organizacinio sektoriaus virininkas, spaudos ir vietimo sky riaus virininkas. Operatyvinio skyriaus virininko pareigas einu pats. valgybos sk[yriausj vir[ininko] pareigas eiti Dagiliui, kio sk[yriaus] vir[ininko] pareigos pavestos Budriui. 1948 m. rugp[jio] mn. 10 d. steigtas Baudiamasis Brys. Brio vadu paskirtas Dikeris. 1948 m. rugp[jio] mn. 15 d. steigtas prie Tigro Rinktins Karo Lauko Teismas (KLT), kurio sudtis sekanti: pirm[ininkas] - vyturys, pirm[ininko] pav[aduotojas] - Puynas, nariai - Seklys ir Dagilis. 1948 m. rugsjo mn. i 3 4 uvo 8-tos k[uo]p[os] vadas part[izanas] uo las. uvo ujs ant pasal. Nuo tos dienos kuopos vadu paskirtas part[izanas] Jarutis.440 1948 m. rugsjo mn. 30 d. Petrikje (Siaurukai) troboje Tvereiaus ir Vidi istrebiteliai, skaiius 30 moni apsupo part[izan] Pakaln ir lenk part[iza n] Vanag. Laike didelio audymo pavyko abiem partizanams pasitraukti. Pakal nis buvo lengvai sueistas kuln, Vanaga pasitrauk nepaliestas. Buvo sueistas vienas Tvereiaus istrebitelius sunkiai koj. Sueidimas sutrukd jam leisti raketas. 1948 m. spali mn. 2 d. Viktorinje, Dauglikio v[alsius], 12 Dauglikio istrebiteli uklupo pirty besiprausiant v[algybos] sk[yriaus] vir[inink] Dagil. Sargybiniui, kurs j saugojo, paleidus vius jis ioko i pirties ir tamsumoje pasilei do miko kryptimi. Pamikje buvo istrebiteliai. Jis buvo nuautas i visai nedidelio atstumo. Partizan buvo irgi 12 moni. vyko kautyns. Po susiaudymo msikiai pasitrauk. Prieas nepersekiojo. Daugiau nuostoli neturta. Prieo nuostoliai ne inomi. Dagilis, visai nuogas, Dauglikio miestely praguljo 7 dienas. 1948 m. spali mn. 4 d. Seklys paskirtas v[algybos] sk[yriaus] virininku, Genys KLT nariu. 1948 m. spali mn. 4 d. vakare Grigiks kaime, Dauglikio v[alsius], tie patys partizanai netiktai susidr atvirame lauke su 12 Dauglikio istrebiteli. vyko kautyns. Ms nuostoliai: part[izanas] Bajoras sueistas lengvai rank ir koj. Prieo nuostoliai neinomi. 1948 m. spali mn. 16 d. pradjo Vidi NKVD aikinti pliko Gogos gauj. Suimta 8 asmenys i viso: 6 i Kazn ir 2 i Pastarnak. Visi civiliai dalyva v vieni plimuose, kiti pardavinj pripltus daiktus. Goga Ramanovski yra kils i Kazn kaimo, Vidi apskrities. Vokiei okupacijos metu buvo rus partizanuose, rusams ujus tapo Drki predsedate lium441. Taiau ten neilgai tarnavo, buvo paliuosuotas ir reikjo eiti kariuomen.

440 441

Dokumente raant padaryta klaida, turt bti Jakutis. Pirmininkas (rus.).

398

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

kariuomen njo, bet slapstsi mikuose, buvo sugautas, taiau kaip buvusiam par tizanui i kalt dovanojo ir uskait usiregistravusiu. Dirbo valdikuose darbuose, ten apsivog ir buvo nuteistas pusantr met kaljimo. Sdjo Mogiliave, kur buvo priirtoju. Bdamas priirtoju pabgo su ginklu ir vl pradjo partizanauti. Ne kur laik gyveno su lietuviais. Vliau aplinkybms susidjus atsiskyr. Dabar usi ima iimtinai plikavimu, kartais veikia lietuvi vardu. Suktas plikas. 1948 m. spali mnes Baltgudijos respublikoje prasidjo aretai moni, kurie vokiei okup[acijos] metu buvo iveti Vokietij darbams, tarnavo prie vokiei policijoje arba iaip kurioje staigoje. Be to, visus tuos, kurie veng eiti sovietikus partizanus. 1948 m. spali mn. 17 d. i komunistinio elemento gauta praneimas, jog Pastovi garnizono kareiviai rengiami paleisti mikus, tikslu vaizduoti partizanus ir su jais umegzti ryius. Skaiius 250 moni. Eiguliai spti susitikus mintus parti zanus nebgti. 1948 m. spali mn. 17 d. Blaiks mike buvo surengta mediokl i 15 mediotoj ir nemao skaiiaus varov. Medioklje dalyvavo Vidi NKVD ltn. Naumovas, vairi sielsoviet predsedateliai ir kiti tarnautojai bei iaip me diotojai. I mediotoj sudties aikja i mediokli tikslas: susekti partizan stovyklas ir i viso nustatyti partizan prisilaikymo vietas. Ateity adama rengti panaias mediokles. 1948 m. spali mn. 19 d. paaukti kariuomen 1928 met gimimo vyrai. Atrodo, bus daug toki, kurie neis sovietikj kariuomen, o slapstysis. 1948 m. spali mn. 20 d. ileistas sakymas Rinktinei steigti Partizan Itremt eim Rmimo Komitet". Komitetas susideda i 3 nari. Pirmininkas Bevardis, nariai: Rimkus, Genys. 1948 m. spali mn. 21d. buvo nuautas Jakt km., Kazn s/s, Vidi rajone eigulys Bda. Jis buvo specialiai sekti partizanus ir mones, kurie palaiko ry su partizanais. Buvo idavs dvi partizan grupes arkauinos rajone, u k turjo pagyrimo lap. Nuov Gogos grup. 1948 m. spali mn. 24 d. Instrukcija dl valgybos ir Kontrvalgybos Nr. 2. 1948 m. spali mn. 25 d. Rinktins adjutantui Pakalniui udtos bibliotekie riaus pareigos. Jam udavinys yra ne tik propaguoti partizan tarpe nauding knyg skaitym, bet taip pat jomis pasirpinti ir jas tvarkingai paskirstyti partizan tarpe. 1948 m. lapkriio mn. 6 d. Molotovo prakalba 31 metini spali revoliucijos proga: citata anksiau padaryto Stalino pareikimo apie karo kurstytojus: Reikalas tame, kad kvpjai agresyvins politikos Amerikoje ir Anglijoje neskaito savs suinteresuotais susitarime ir bendradarbiavime su SSSR. Jiems reikalinga ne sutartys ir bendradarbiavimas, o kalbos apie sutartis ir bendradar biavim tam, kad nutrauk sutartis, suversti kalt SSSR ir irodyti" tuo negali mum bendradarbiavimo su SSSR. Karo kurstytojai, besistengiantieji sukelti nauj kar, labiau u visk bijo sutari ir bendradarbiavimo su SSSR, taip, kaip politika susitarimo su SSSR griauna pozicijas karo kurstytoj ir daro betiksl agresyvin politik i pon.

399

Politika dabartini vadov Amerikos ir Anglijos yra politika agresijos, politi ka suklimo naujo karo. I ios pairos suprantama, kodl visose pasaulio dalyse sudaromos vis naujos amerikiei bazs, kodl amerikiei valdia nori laikyti savo kariuomen daugelyje krat, kodl amerikiei karo biudetas isipt iais metais iki karo meto apimties ir vienuolika kart didesnis negu buvo, pavyzdiui, priekariniais 1940 metais. I to suprantama ir tai, kodl Vaingtone iki iam laikui saugojamas sudarytas laike karo pasaulinio karo angl-amerikiei karinis tabas, sudarinjan tis naujus agresijos planus slaptai, kaip nuo amerikiei, taip ir nuo angl liaudies. Be to, paymi, kad iuo laiku sudaromos vairios sjungos", Atlanto blokas", Vi duremio blokai", kuri tikslai neva gynimosi, nors jiems nieks negrasina upuoli mu. Tikrumoje ios vairios sjungos yra pasiruoimas karui. Kas dl Anglijos ir Pranczijos, tai ios valstybs yra prieingoje padty sudarytiems nepuolimo ir pagalbos paktams su SSSR. 1948 m. lapkriio mnes vyko Amerikoje prezidento rinkimai. Buvo irink tas antrukart vl Trumenas, gavs 23 milijonus bals. Jo konkurentas respubliko nas Diuji surinko 21 milijon bals. Taip vadinamosios Treiosios partijos"-komu nist kandidatas Uolesas surinko tik 1 milijon bals, neirint, kad daugiau negu du metu var i partija stipri prierinkimin kampanij. Pats Uolesas vainjo po vis valstyb, sak kalbas, agitavo. Didelis usimojimas ir nemaos pastangos dav palyginti maus vaisius. Respublikonai istojo prierinkimin kampanij su pro grama, kurioje buvo atvirai siloma pradti kar su Rusija ir taip vadinamomis demokratinmis" Ryt Europos valstybmis: Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulga rija, Jugoslavija, Albanija. Neseniai Stalinas viename pareikime pasak: karo kurstytojai savo tikslo nepasieks, nes pasaulio demokratins"- komunistins jgos diena i dienos didja, kurios yra prieingos karui. Taiau Amerikoje vyk rinkimai parod visai k kit. 21 milijonas amerikiei vieai pritar karui su Soviet Sjunga. Taiau jeigu mes prisiminsime 1947 m. vykus pasikalbjim tarp Stalino ir amerikieio respublikono Stasno, tai tada Stalinas pasaks, kad jis nemats jokio skirtumo tarp respublikon ir demokrat veikimo. Atseit ir viena, ir kita partija siekia t pai tiksl. Vadinasi, tik mauma, 1 milijonas] yra progresyvios"-komunistins jgos, i kuri Stalinui tenka maa k tiktis, juo labiau kad t milijon eina dauguma eimininki ir negr, kurie buvo vieninteliai Uoleso kalb klausytojai... 1948 m. lapkriio mn. 14 d. laike ekspedicijos Aziaravos km., Vidi rajo ne, Kazn sielsoviete buvo nuautas kaimo galiotinis (polnamoenas442) Nazarov u tai, kad vietoje kelti rankas auktyn" grieb partizanui ilviiui u autuvo. Mintas Nazarov yra buvs rus partizanu, vliau Kazn sielsoviete uastkovu. Be to, komjaunuolis.

442

galiotinis (rus.).

400

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

1948 m. lapkr[iio] mn. 20 d. buvo nuautas Kurapols s/s predsedatelius, Pastovi rajonas. To paties s/s sekretorius ikastruotas ir paliktas gyvas. Anksiau buvo ikastruotas Breslaujos rajone vienas eigulys. Tai yra darbas gud partizan, Gogos sumanymas, naujas iradimas. 1948 m. lapkriio] mn. 22 ir 23 d. Antan mike siaut venioni, Miela gn Adutikio ir Tvereiaus istrebiteliai. Su partizanais nesusitiko. 1948 m. lapkriio] mn. 25 d. prie Tigro Rinktins tabo steigti ie sky riai: I poskyris gud reikalams - poskyrio vir[ininkas] Kadugys, 11 poskyris lenk reikalams - virininkas] arnas. 1948 m. lapkr[iio] mn. 25 d. Apygardos Vadui raportas Nr. 5 dl vietovi numesti ginklams ir audmenims". 1948 m. lapkr[iio] mn. 25 d. sakymas Rinktins Nr. 19 Trij Komiteto" reikalu. 1948 m. lapkr[iio] mn. 25 d. sakymas Rinktins Nr. 20 lieia pinig rinki m i moni, plikavim, nemandag elges. 1948 m. lapkr[iio] mn. 25 d. sakymas Rinktins Nr. 21 papeikimas Pipi rui ir Karklui, ir spjimas partizanams". 1948 m. lapkr[iio] mn. 25 d. Rinktins bstins rajone sugautas gyvas Treib a Alfonsas. Sugavo Vidi milicija. Lenkas. Gyveno pas mus. alinos idavysts. 1948 m. lapkr[io] mn. 26 d. Vosin km. ms 6 partizanai ujo ant pasal. vyko susiaudymas. Msikiai itvermingai su kautynmis atsitrauk. Nuostoli nebuvo. Tvereiaus istrebiteli nuostoliai neinomi. Vienas istrebitelis sueistas. 1948 m. gruodio mn. 7 d. Vidi rajone, Kazn kaime buvo suaudytas Cijnlis Josifas su mona, o trobesius sudegino. Minti gyventojai buvo NKVD agentai. Suaudym vykd Gog ir kiti.

1 9 4 9 metai
1949 m. sausio mn. 20 d.- Trumeno kalba po priesaikos. Trumenas tarp kitko kalbjo: Pirmasis ir antrasis pasauliniai karai neatne pasauliui taikos ir ramybs. Po i kar liko jga, kuri susidar visai nauja ir skirtinga filosofija, pagal kuri mogus pats nieko negali padaryti, kuriam reikia nurodyti, kaip jis turi galvoti, kal bti, kokiu jis menu privalo grotis. odiu, mogui yra atimtos visos teiss, mo gikos teiss, ir jis pats prilygintas gyvuliui... Toji jga yra komunizmas!" Amerikieiai! Visos tautos, kurios yra komunizmo pavergtos, laukia ir tiki, kad tik mes jas galime ivaduoti! Amerikieiai! A noriu pasauly gyvendinti taik ir gerov. Kad t atsiekiau - praau js pagalbos!..." Toliau Trumenas pasaks, kad tam gyvendinti mes darome pasiruoimus, kad tam nesigailsime nei turto, nei darbo, nei pasiryimo." 1949 m. sausio mn. 25 d. sakymas Rinktinei Nr. 2 dl sudarymo ryio su miest bei miesteli tarnautojais ir kt. 1949 m. sausio mn. 30 d. sakym[as] Rinktin[ei] Nr. 3: nurodymai, kaip platinti spaud.

401

1949 m. vasario mn. i 7 8 nakt uvo Vidi rajone inomas gud partiza nas Gog Ramanovski. Ipls Kazn kooperatyv, nuo vykio vietos pasitrau ks vos por km, apsistojo. Be to, ivaiuodamas i Kazn paskambins NKVD, kad jis ess Kaznuose. Tuo tarpu buvo trys NKVD-istai netoli nuo vykio vietos, kurie greit atsiskubino vykio viet. ia pat gro arklys, kuriuo buvo nuvaiavs Gog. NKVD-istai tuo paiu arkliu atvaiavo, kur buvo apsistojs Gog. Buvo nuautas NKVD, neseniai atvyks i Polocko, kapitonas. Bt Gog nuovs ir kitus, taiau autuve vyko klitis. Gog buvo nuvetas Vidi miest ir paguldytas prie milicijos nuovados. Visuomen gaili Gogos.* 1949 m. kovo mn. 14 d. Apyg[ardos] vadui raportas Nr. 1 apie krtim N miko. 1949 m. kovo mn. 14 d. Apygardos] V[adui] raportas Nr. 2 apie Kalne lio pagavim. 1949 m. kovo mn. 14 d. Ap[ygardos] V[adui] rap[ortas] Nr. 3 apie sunaikinim Rainli skaityklos ir nubaudim sielsovieto pirmininko ir kolchozo organizatoriaus. 1949 m. kovo mn. 14 d. Ap[ygardos] v[adui] rap[ortas] Nr. 4 apie pak lim psk. laipsn: ilviio, Genio ir Gaidio. 1949 m. kovo mn. 14 d. ratas Ap[ygardos] V[adui] apie pasiuntim 300 rb ir raomosios mediagos. 1949 m. kovo mn. 12 d. buvo valomas Antan mikas. Kokios jgos akcijoje dalyvavo, tuo tarpu neinoma. Pasekms taip pat neinomos. 1949 m. vasario mn. Mielagn rajone rusams pateko nelaisvn j[aunesny sis] psk. Kalnelis. Y ra idavysi ir aret moni kurie mint partizan aplaik. 1949 m. kovo mn. 4 d. buvo sunaikinta skaitykla Vidi rajone, Pakul ns km. Komunistiniai plakatai ir spauda sunaikinti. Radijo aparatas paimtas parti zan reikalams. Prie to nubausti fizine bausme ars komunistai - sielsovieto pred sedatelius ir naujo kolchozo organizatorius. Prie to buvo platinami atsiaukimai Rol niku,- lenk kalboje. Visuomen patenkinta iais partizan veiksmais. Tai atliko lietuvi partizanai. 1949 m. kovo mn. 3 d. Vidi rajone, Petriks ir Zatoo kaimeli rajone (Zatokje), dingo ie komunistiniai tarnautojai: Vidi raikom predsedatel (apskri ties virininkas) Samulenko - rusas, Blaiks sielsovieto predsedatelius Rabatujus ir vienas agentas. Jie buvo sugauti ir sunaikinti lenk partizan. 1949 m. kovo mn. 11 d. Antan mike prasidjo stambi bolevik akcija, trukusi iki kovo mn. 13 d. Yra auk. Smulkesni davini nra. 1949 m. sausio mn. 16 d. venioni krate vyko rinkimai liaudies teis jus ir tarjus. vokus vietoje kandidat pavardi buvo nemaai dta partizan

* Iki ios vietos neinomo autoriaus tekstas. Toliau rayta Roko-Dijakomo.

402

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

atsiaukimo: nebalsuokite. Be to, is atsiaukimas buvo priklijuotas prie namo, ku riame vyko balsavimai. Visa tai vyko Tvereiaus valsiuje, Guntaunink km. rinki miniame punkte. Rinkiminio punkto vedjas komunistas buvo aretuotas ir pralai kytas 3 savaites. Buvo ir daugiau aretuot. ie atsiaukimai buvo platinami visoje apskrity. Tvereiaus miestely buvo ilipinti atsiaukimai: Koks skirtumas tarp kiauls, enkavedisto ir strebko? 1949 m. kovo mn. 17 d. buvo paskelbtas iaurs Atlanto paktas - karin sjunga, nukreipta prie Soviet Rusijos imperializm. Pakt sudaro 8 valstybs Amerika, Kanada, Anglija, Pranczija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Portuga lija. Be to, artimiausiu laiku numatoma pakt traukti dar 4 valstybes: Italij, Danij, Islandij ir Norvegij. Paskutins valstybs dl io pakto jau susitar ir visos pakto dalyvs pasirays pakt Niujorke . m. balandio mn. 4 d. Po to nu matoma kuo skubiausiai pakt ratifikuoti. Pagal pakt susitarusios alys sipareigoja teikti viena kitai pagalb upuo limo atveju. Svarbiausias visokeriopos pagalbos tiekjas - Amerika. Artimiausiu laiku susitarusios alys mobilizuoja kariuomens nuo 30-60 divizij, kurias apgin kluoja Amerika. Pirmon eiln kuo skubiausia pagalba teikiama Graikijai, Turkijai ir Iranui. Manoma baigti su Graikijos sukilliais komunistais. Apskritai upuolimu susitarusios alys skaitys kiekvien Soviet Sjungos kiimsi kitos valstybs reikalus. Bet koks mginimas sukelti revoliucij kitoje valstybje ar sukilusi rmimas i Sov[iet] Sjungos puss - bus pakankama karo prieastimi. Angl urnalo Ekonomist" redaktoriaus pavaduotojas, komentuodamas At lanto pakt, pasak: Jeigu k galime laikyti Atlanto pakto pirmuoju organizatoriu mi, tai reikia juo laikyti pirmon eiln Molotov... Bevinas, Spakas ir kiti yra antriniai jo organizatoriai." Tikrumoje Ekonomist" pasak ties. Atlanto paktas buvo suorganizuotas per metus laiko. Tuo tarpu rusai, ymiai anksiau vykdydami savo imperialistinius tikslus, jga ved komunistines vyriausybes Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir ekoslovakijoje. Su iomis valstybmis sudar karines savitarpio pa galbos sutartis. Reikia, Soviet Sjunga ved agresyvin politik. Toliau! Sov[iet] Sjunga grubiai kiosi Graikijos vidaus reikalus, teikdama visokeriop pagalb Graikijos komunistams: ginklus, gyvj jg. T pat dar ir kitose pasaulio dalyse. Visur buvo inaikinti socialdemokratai ir grasino pirmon eiln Pranczijai ir Italijai. ios Soviet Sjungos agresyvios politikos akivaizdoje silpnesns valstybs pradjo jungtis. Taip atsirado Vakar sjunga: Anglija ir Pranczija padar karin sjung su Beneliuksu"- Belgija, Olandija ir Liuksemburgu. Su ia sjunga glau diai ryyje buvo Amerika, nors ratikos sutarties nebuvo. Europos valstybs gavo Amerikos ekonomin param pagal Maralo pla n". Sov[iet] Sj[unga] iame ekonominio atstatymo plane ne tik atsisak daly vauti, bet prieingai, Molotovas pareiks, kad dsis visas pastangas plan su lugdyti. I tikrj to vis laik ir siek ir siekia dabar.

403

odiu, Sov[iet] Sj[ungos] politika nesiekia bendradarbiavimo, o priein gai, stengiasi visur neti didesn nesutarim, apsunkinim. Viso to akivaizdoje ir buvo sudarytas iaurs Atlanto paktas. Taigi Moloto vo politika prived prie stiprios karins sutarties atsiradimo prieingame lageryje, tame lagery, kuris buvo Sov[iet] Sj[ungos] artimiausiu tikslu. 1949 m. kovo mn. 25 d. sovietai pradjo moni veim Sibir venioni krate. Veimas tssi tris dienas. Apskritai jau ir anksiau girdjosi apie veim, sakysime, Mielagn valsiuje. Sovietai veimui mones renka pamau. Sugav anksiau udaro kaljiman, o veant prijungia prie partijos ir ivea. Paprastai sovietai, nenordami, kad partizanai usistot u mones ir nepa daryt jiems nemalonumo, prie kiekvien iveim surengia masikus mik valy mus. Taip ir iemet buvo smarkiai valomi Antan mikai. Ivetj skaiius tame tarpe neinomas. 1949 m. kovo mn. 31d. JAV, Bostone, erilis universitete prie didels auditorijos pasak kalb. Kaip inome, prie trejus metus, t. y. 1946 m. kovo mn. 8 d., erilis Fulto no universitete taip pat pasak kalb. Kaip inome, toje savo kalboje nurod, kad visam pasauliui gresia komunistinis pavojus, kad komunistai revoliucij ir karinio sikiimo bdu nori visame pasaulyje vesti komunizm. Toliau jis nurod, kad visas vakar pasaulis turi jungtis stipri karin sjung, pravesti standartizacij ginklavi mesi. Visam tam sjdiui turi vadovauti anglosaksai. Dabartinje savo kalboje erilis paymjo, kad jo ano laiko pranaavimai isipild. Pirmiausia irykjo komunist imperialistiniai siekimai, j taktika. Jis pa ymjo, kad per t laik vyko trys svarbs vykiai: Maralo planas, Vakar Sjunga ir pagaliau Atlanto paktas. Jis pasak, kad iuo metu pavojus Europai stabilizuo tas, tuo tarpu kai Kinijoje vakarai aikiai pralaimj. Toliau erilis pasak, kad komunistai iuo metu labiau nori su vakar pa sauliu labiau tempt santyki negu netempt. Trylika Kremliaus valdytoj- polit[inio] biuro nariai - labiausiai bijo patys ateities, o ne dl Rusijos. ie trylika valdy toj kankina daug milijon moni. Jie mog pavert grynai valstybs rankiu, naudoja komunistiniams siekimams. Toliau jis pasak, kad ie valdytojai turi daugy b misionieri" vairiuose kratuose, kurie kursto ir organizuoja itisas armijas ko munist, kurie tik laukia, kada reiks pradti veikti. Toliau jis pasaks, kad mes tokios padties kokiam nors ribotam laikui palikti negalime, nors nra reikalo per daug kariuotis. Reikia veikti altai, bet teisingai ir tikrai. Taip elgiantis [...]443 . Pagal komunist praneim (Maskvos radijas) tuo laiku, kai erilis saks

443

Neskaitomas tekstas.

404

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

kalb Bostone, prie universiteto rmus komunistai sureng demonstracij su kiais: alin eril i Amerikos", alin Atlanto pakt". 1949 m. balandio mn. 3 d. Apyg[ardos] V[adui] rap[ortas] Nr. 5 dl vei mo Sibir venioni krate. 1949 m. bal[andio] mn. 3 d. Apyg[ardos] V[adui] rap[ortas] Nr. 6 dl Karklo uvimo ir Jupo patekimo NKVD. 1949 m. kovo mn. 25 d. prasidjo moni veimas Sibir i venioni krato. Vea kulokus", partizan eimas ir likusius nuo ankstesni veim. 1949 m. kovo mn. mons prievarta kolchozus suvaryti iuose Tvere iaus valsiaus kaimuose: Dysnoje, Didiasaly, Navikuose. Apskritai pavasar sovietai smarkiai sujudo varyti prievarta mones kol chozus. mons grasinami vairiais bdais: pirmiausia iveimu Sibir, muami lazdomis ir net audoma vir galvos. Kitur buvo atvaiav mainos veti t, kurie nesirays kolchozus. Laikraiai rao, kad mons laisvai eina kolchozus. 1949 m. gegus mnes ileista paskolos laktai visoje Soviet Sjungo je, kuriuos turi pirkti visi gyventojai. Gyventojai vairiai prievartaujami pasira yti kuo didesnes sumas: gsdinama iveimu, kiekvienam sakoma: turi ryius su banditais...", maiau pasiraiusieji aretuojami ir kaljime priveriami pasi rayti reikalaujam sum. Soviet spauda rao, es mons su dideliu diaugsmu ir ikilmingumu per ka paskolos laktus..." [be parao]
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 106,1. 1-13. Originalas. Rankratis.

Kronika 1949 m. geg[u] Belmont

Kronika 1949 m. gegus mn. 16 d. vakare susitiko ms keturi partizanai su 10 lenk partizan. Lenk partizanai, igr samagono, tarsi su eimininku Astraus ku nuudyti ms partizanus. J it suokalb igirdo vienas i msiki. Buvo perspti likusieji msikiai, ir tuo buvo atidengtas j bjaurus umislas. Lenkai pra djo tramdyti savikius ir nieko blogo neatsitiko. Grdami i kaimo ujo ms stovykl, bet be t, kurie tarsi nuudyti msikius. Apskritai labai elgsi atsargiai stovykloje ir bijojo, kad mes j nepultume. Mat ms buvo 12 vyr. I lenk 10 skaiiaus apie 5 - pus laiksi nuoaliai ir jokiame gine nedaly vavo. Kiti pasak vieai: a nenoriu audyti lietuvi ir nenoriu, kad mane audyt. Viso to organizatorius yra Vanaga, taiau pats vieai nepasireik. Nuudy m organizavo jaun. ukelionka. Taiau matomai rado maai bendrinink. Kiti lenkai partizanai visai rimtai pasmerk j it elges. Prieastis - lenk ovinizmas. Kadangi iuo metu lenk partizanai visikai neorganizuoti, tai jie prieingai tam nori parodyti, kad pas juos labai plati organiza-

405

cija - tur ryius su Kaunu, Sankt Peterburgu, Kijevu... Apskritai kalba labai pus kvailiai ir i iaudo daro ne veim, bet du... 1949 m. geg[us] mn. 17 d. gautas praneimas, kad . m. gegus 30 d. rengia bolevikai moni iveim Sibir Lietuvoje. Tam tikslui Dkte, Ignalinoje ir kitose vietose yra privaiav nemaai kariuomens. Apskritai paskutiniu metu Lietuvoje yra tam tikras kariuomens judjimas. Miesteliuose ir kaimuose yra renkami butai rus kariuomenei. Butai registruojami kariuomenei ir Baltarusijoje. 1949 m. gegus mn. 24. Rusai netoli Mielagn stato radijo stot- radar. Be to, vietomis taiso tiltus, o kur reikia stato naujus. Daugumoje lauko keli tiltai mediniai, nedideli. I karins valdios Adutikio ligonins administracija gavo sakym iki . m. gegus 25 d. atitutinti miesto ligonin. Ligoniai yra gav sakym iki mintos datos apleisti ligonin. Gegus mn. pirmoje pusje atitutinti kariuomens reikalams Vidi rajo ne, Sigins dvare, vaik prieglaudos namai. Vaikai iveti neinia kur. Visame venioni krate ypatingai smarkiai daromi kolchozai. Neatsiklau siama moni sutikimo. Paskiriama kolchozo vadovyb taip pat be atsiklausimo. Kai kuriuose kolchozuose buvo surinkti galvijai - karvs, arkliai ir ivaryti Rusij su tikslu atsisti geresnius"... Vietomis pam karves, addami atsisti karvi, duodani par 50 litr pieno... Apskritai visame krate sustiprinta kova su partizanais. Taip pat sustiprintas teroras prie krato gyventojus. 1949 m. gegus mn. 22 d. partizanai Tvereiaus valsiuje, Rimaldiks ir Lazink km., padar gyventoj susirinkimus ir udraud raytis kolchozus. Be to, paliko atsiaukim, kuriame raoma, kad trys pirmieji usira kolchozus bus su audyti su eimomis, o trobesiai sudeginti. Apskritai kolchozus pirmaisiais raosi turtingesnieji kininkai, kadangi jie bijo iveimo, o be tojuos labiau enkavedistai terorizuoja. mons sutinka atiduoti turt, bet pasilikti savame krate.- Geriau badauti savo krate, negu mirti i bado, nuo alio ir nepakeliamo darbo Sibiro dykumose! Toks moni nusistatymas! 1949 m. gegus mn. 23 d. Antan miko pakraty prie Kazl vnk. buvome netiktai uklupti Adutikio enkavedist. Buvome apaudyti. Mano kepur liko per auta. Nuostoli neturjome. Enkavedistai aretavo eiminink ir dar vien vyr, kurie nieku nekalti. Vis teroras! Apskritai pagal bolevik sustiprint veikl prie partizanus ir padidjus teror prie civilinius, ramius gyventojus mons sprendia, kad artja karo pra dia ir bolevik teroro pabaiga. I tikrj pastebimas kakoks bolevik skubo tumas, nervikumas. 1949 m. geg[us] mn. 24 Raportas Apygardos Vadui Nr. 7 lieia lenk partizanus. Pasitarimas lenk partizan nuauti msikius partizanus. 1949 met birelio mn. 10 d. Dunilovo rajone, Varapajevo mike netoli Dubravos km. apie 9 val. ryto 8 partizanai buvo upulti arkauinos enkave

406

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

dist. Msikiai daugumas miegojo, kadangi buvo po ygio. Buvo rekvizuota partizan reikalams daug reikalingo turto Belk kooperatyve: baltini, kostiu m, gatav virutini kelni, odos batams ir kitokio. Msiki nemiegojo sargy binis ir dar keletas partizan. Enkavedistus pastebjo pirmieji msikiai, taiau jie buvo arti ir nebuvo laiko paadinti miegani. Part[izanas] vyr[esnysis] psk. Pakalnis pirmas atideng ugn ir buvo nuauti du enkavedistai, o vienas sueis tas. Part[izano] virilos Bajoro blogai veik kulkosvaidis, nes tepaleido vos tre jet trump serij. Msikiai buvo supami i keli pusi. Msikiai pradjo trauk tis. Dar vien enkavedist sueid Bajoras: po vi pasigirdo sunkus vaitoji mas ir aukimasis pagalbos. Tokiu bdu rus nuostoliai, kurie yra tikri, bus toki: du umuti ir du sueisti. Ms nuostoliai: part[izanas] vyr[esnysis] psk. Rimkus uvo, vyr[esnysis] psk. Bevardis ir vyr[esnysis] psk. arnas sunkiai sueisti. Sueistieji i susiaudy mo vietos netoli galjo trauktis. Taiau enkavedistai, bdami gerokai pavaiinti ug nimi, nepersekiojo, todl sueistieji nebuvo palikti. Susiaudymo vietoje liko umu tojo ir sueistj ginklai: du deimtiniai ir vienas automatas, be to, trys pistoletai. Be to, liko daugumos batai, mundurai, kepurs ir visas kooperatyvo turtas. Msikiai buvo visikai blaiviame stovyje ir elgsi visai teisingai. Prie astimi ios nelaims reikia laikyti t aplinkyb, kad ms partizanai veik, kurio vietoves jie mat pirm kart.444 Pagal emlap mikas, kuriame jie bu vo apsistoj, yra didelis ir tankus, o tikrumoje - yra daug piev, samanyi ir labai retas. Tik maa dalis miko yra tinkama pasislpti. Be to, lapiose vietose labai sunku nepalikti pdsak. Pastaba. Psk. Rimkus sunkiai sueistas trauksi vienas ir plaukdamas per Dysnos up ties Siamionavii km., arkauinos rajone, nuskendo. Jis buvo lai komas uvusiu, nes atsitraukdamas psk. arnas j mat gulint auktielnink, su kruvina krtine ir kojomis. Kadangi enkavedistai greit njo msiki viet, tai jis matomai atsigavs kiek pasitrauk, taiau kita kryptimi.445 Birelio nakties trumpumas neleido toli atsitraukti nuo vykio vietos. Buvo pasitraukta 6-7 km. 1949 m. birelio mn. 13 d. iaurus lenk partizan elgesys su civiliniais gyventojais. Mint dien apie 7-10 lenk partizan atj vakaruk Aziaravos kaime, Kazn sielsoviete, Vidi rajone. Namas, kuriame buvo vakaruka, buvo apsup tas. Partizanai j vid pradjo audyti. Isigands jaunimas pradjo bgti, kas pro duris, kas pro langus. Partizanai bganius pradjo audyti. Buvo nuauta vie na mergina vietoje, viena moteris, sueista sunkiai, netrukus mir ir treioji mergi na, sueista kojas, guli ligoninje.

444 445

Turbut raant tekste praleistas odis. Pastaba parayta ssiuvinio paratje turbt vliau negu visas tekstas.

407

Reikia pastebti, kad mintame Aziaravos kaime nra ginkluot ir tuo metu vakarukoje nebuvo nieko nei i tarnautoj nei i milicinink. Visi lenk partizanai dvi lenkikos karins uniformos kepures su valstybiniu enklu. Neirint to, stengsi savo tarpe kalbti lietuvikai, tuo nordami savo blo g, nusikaltlik darb suversti lietuvi partizanams. Taiau mons suprato, kad tai yra ne lietuvi partizanai, nes lietuviai partizanai per ilg laik savo buvimo iame krate be reikalo nenuov n vieno nekalto mogaus. Visuomen labai pasipiktinusi iuo lenk partizan banditiku elgesiu. 1949 m. birelio mn. 17 d. Lenk partizanai ipl Deleko banytkaimio Vidi rajone kooperatyv. Kad nutraukti ry su Vidiais, Deleko sielsovietas, nupjaust telefono stulpus. Apskritai paskutiniu metu lenk partizanai rodo didel aktyvum, kurs, reikia pasakyti, yra labai ne vietoje. ifruoja t rajon, kuriame patys gyvena. Kadangi paskutiniu metu lenk partizan susirinko didesn grup - vietoje 4 susidar 11 vyr- tai jie savimi labai pasitiki, nesibijo, tapo gerokai ls. Rodo didel oviniz m ir Lenkijos senj imperializm. Giriasi es labai gerai organizuoti, tur ry su Vilniumi, Kaunu, iauliais, Sankt Peterburgu, Kijevu, Maskva... Tikrumoje visikai neorganizuoti, nra vieno vado, todl ir tvarkos nra. Danai stato vieni prie kitus ginklus, sakysim, kad ir dl aukso vestuvini ied. 1949 m. birelio mn. 25 d. prasidjo rus ofenzyva prie partizanus Bel monto mikuose. Ofenzyva tssi tris dienas, be to, buvo daromos stiprios pasalos prie ofenzyv ir po jos. Ofenzyvoje dalyvavo apie 300 moni - tai Pastovi gar nizono kareiviai, venioni apskrities istrebiteliai, Vidi, arkauinos, Varapaje vo enkavedistai. Ofenzyvos tikslas - surasti ms sueistus partizanus ir sunaikinti. Be to, rimta ofenzyvos prieastis - bene rimiausia - lenk partizan veiksmai: nuovi mas Aziaravos kaime 2 moter ir vienos sueidimas, pasirodymas Siamionavii kaimo vakarukose, Deleko kooperatyvo iplimas ir telefon stulp nupjausty mas. Be to, tuo metu dingo i Slabados km., arkauinos rajono, uastkovas milicininkas, kurs nujo partizanus, bet buvo pavaizduota, buktai jis buvo parti zan sunaikintas. Neirint, kad rusai prajo netoli ms stovyklos, vis dlto ms nerado ir mes joki susidrim su rusais neturjome. Apskritai birelio mnes buvo jauiamas didelis rus aktyvumas. Vietiniai garnizonai susibr jau du kartus krt Didiagir Dauglikio v[alsiuje], be to, dalinai buvo kreiamas Antan mikas. Laike ofenzyv niekur nuostoli neturta. 1949 m. birelio mn. 28 d. Vidi rajone, Siauruk km. buvo klojime apsupti ir sunaikinti 4 lenk partizanai. Idavimas. ia uvo ir uastkovas i Slabados km., kurs nesenai ijo partizanus. Mat jis anksiau turjo ryius su Gog, ir kadangi is reikalas ikilo vieumon, tai jis buvo priverstas ieiti partizanus. is vykis labai nemalonus NKVD. Apie j uvim tenka pasakyti sekant: kaip minjau, lenk partizanai, neirint to, kad inojo mus itikusi nelaim- apie

408

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

tai, kad uvo psk. Rimkus ir du partizanai yra sunkiai446, ir taip pat inojo rajon, kuriame mes esame apsistoj - neirint viso to, stengsi t rajon kuo labiau iifruoti ir tuo mums pakenkti. Viso to paskoje - daugyb j stambi veiksm ir daugyb pasirodym, apie kuriuos buvo praneta. Gal gale vyko rajone, kuriame mes prisilaikme, ofenzyva. Kadangi jie ir patys nepertoliausiai gyveno - Blaiks mike - tai bijodami, kad ir mintas mikas nebt kreiamas - pasitrauk gy venvietes. Taiau neirint to, atsitiko taip, kaip sako prieodis: nekask duobs kitam pats krisi. Bekasdami duob mums - patys krito... Apskritai jiems patiems ypa labai nesmagus vykis - tai nuovimas Aziaravos kaime nekalt moter. Ir dargi moter!.. Jokiu bdu negali pasiteisinti visuomens aky se, ir noromis nenoromis visiems galv lenda mintis, kad jie yra dar kvailikiai... Todl vyk stengiasi primesti kitiems, pirmoje eilje mums, taiau mums atsako: ja tam nebil...447. Mat ino, kad autoriai io iauraus darbo yra mums gerai inomi ir tiesesnieji nedrsta akyse meluoti, nors akiplikesni ir mums sako, kad tai ne ms darbas. 1949 m. birelio mn. Dauglikio valsi atvyko 30 kareivi kuri udavi nys - statyti sekimo punktus. Jau keletas toki punkt yra pastatyti. 1949 m. birelio mn.- viekelio, einanio i arkauinos Kaznus, pa kraiais pjaunami rugiai. Platinamas viekelis abu onus po 5 metrus, pos kiuose po 8 metrus. Be to, alia viekelio em kasamos statins su neinomu triu, ant kuri parayta raid A. Tokiu pat bdu viekeliai kai kurie platinami Adutikio, Tvereiaus valsiuo se. Neinoma, ar kasamos panaios statins. Rusai platina inias apie galimum dideli manevr, kariuomens judjim. Be to, monms sako, es jeigu kariuomen paimt karves ar arklius - tai nereiki norti atgauti ar apskritai vytis, nes galima nuo to nukentti. 1949 m. liepos mn. 6 d. Raportai Apygardos Vadui Nr. 8 - apie vyk prie Dubravos km., Nr. 9 - vykis - nuudymas moter lenk partizan Aziaravos km., Nr. 10 - Deleko kooperatyvo iplimas, Nr. 11 iaukiantis lenk partizan elgesys, Nr. 12 valymo veiksmai Belmonto mikuose, Nr. 13 - trij lenk partiza n uvimas Siauruk km., Nr. 14 - dl enkl atymti partizan laipsniams. 1949 m. rugp[jio] mn.- rus intrigos. . m. rugpjio mn. pirmoje pusje Vidi rajone, Jodu miestelio apylink se, pasirod 17 partizan, apie kuriuos nei mes, partizanai, nei visuomen anksiau nieko neinojome. J tarpe viena moteris. Apie juos girdjome tiek, kad jie perm kely vestuvininkus, nuvaiavo su jais jaunavedi namus, ten valg, gr, oko, po to rekvizavo vestuvinink geres nius rbus bei batus ir pasitrauk neinoma kryptimi.

446 447

Praleistas odis - sueisti". Mans ten nebuvo (rus.).

409

Kiek laiko prajus, bdamas valgybinje ivykoje Dunilovo rajone, Varapajevo-Kozlouynos-Mosaro mikuose igirdau vl kalbant apie tuos paius parti zanus. Pasirodo, jie vaikto tarp mik dienos metu, plia ramius gyventojus nelieia nei kolchoz, nei kooperatyv,- atiminja medioklinius autuvus ir t.t. Gyventojai pastebjo mint partizan" tarpe pastam enkavedist i Gluboko ir Varapajevo. Visuomens tarpe pasklido vairios kalbos: kas yra, kad enkavedistai pradjo bgti mikus. Reikia - karas... Tuo paiu laiku NKVD (Varapajevo) paskleid gandus visuomens tarpe, es Mosaro mikus persikl gyventi 100 lietuvi partizan..." Mosaro mikai randasi arkauinos-Varapajevo rajonuose. Kame reikalas? Dalykas toks: Vidi rajone NKVD ino, kad vien kart mes iemojome 16 partizan. Jie iki iam laikui mano, kad mes gyvename toje paioje sudty ir plius septynioliktoji moteris tai paskutiniu laiku ms sudt jusi Bevardio sesuo. Tokiu bdu NKVD-istai sudar visai ms briui pana NKVD-ist brel ir paleido veikti ms vardu su tikslu nustatyti prie mus gyven tojus t rajon, kuriuose mes turime maai pastam, taiau kuriuos daniau pra djome atsilankyti. Tokiu bdu NKVD nori mums ubgti u aki. Be to, tuo nori gyventoj tarpe sukelti nepasitikjim neinomiems, ginkluotiems monms. Vieto mis nevengia pasirodyti, kad NKVD vaikto partizan vardu. Reikia - baugina specialiai gyventojus nepasitikti nepastamais. Kozlouyna, 1949 m. rugpjio] mn. 17 d. Pastaba. Varapajevo rajone partizan, galima sakyti, nra. Yra vienas kitas besislapsts nuo valdios organ, taiau tai vis u vairius prasikaltimus, kaip tai: nesumokjimas mokesi, samagono varymas ir pan. Jie visi slapstosi pavieniui, daniausiai pas savo gimines, neginkluoti, neorganizuoti. iame krate partizan buvo tuojau po antro rus atjimo krat, taiau jie jokia veikla nepasiymjo nei prie rus kariuomen, nei prie civilin administ racij (komunist valdininkus). Paskelbus amnestijos statym, beveik visi usire gistravo. Liko vienas kitas, kurs bijojo rus valdios, atseit, buvo susikompromita vs" vokiei okupacijos metu. Kozlouyna 1949 m. rugpjio mn. 4 d. Saldutikio valsiuje ujs ant pasal uvo 11 k[uo]p[os] vadas vyr[esnysis] psk. Gailius. Jis buvo ten nuvyks su p. vyturiu ir kitais ryio reikalu. Bdamas sunkiai sueistas onnusiov pats. 1948 m. vasario mn. 15 d. Antan km. Adutikio valsiuje buvo sueis tas sunkiai to paties km. partizanas Briedis. Pasitrauk mik su kitais parti zanais, taiau, gausingesniam prieui persekiojant, buvo paliktas, pamus i jo ginklus. Tokiu bdu pateko gyvas rusams. Rusai reikalavo, kad iduot bunke r, kuriame gyvena likusieji partizanai, ir apskritai mones, pas kuriuos atsilan ko partizanai ir kurie apie tai nepranea valdiai. Kadangi Briedis atsisak patenkinti NKVD reikalavimus, tai u tai buvo iauriausiu bdu kankinamas: gelein grstuv (ampal) kaiiojo aizdas, stat ant degint plyt, lau rank ir koj kaulus. Kankinimai nieko nepadjo - nieko neidav. Po ilg kankinim - mir kely veant Adutik.

410

________________ Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

1949 m. rugpjio mn. a buvau valgybinje kelionje Pastovi-Varapa jevo-Gluboko rajonus. Kelions tikslas - itirti mintuose rajonuose mikus, jeigu bt, susiriti su vietiniais partizanais, umegzti su visuomene ryius. Apskritai tenka konstatuoti, kad minti mikai partizaniniam veikimui tinka mi - ypa Varapajevo mikai. Gyventojai palanks partizanams. Gyventojai - baltgudiai ir lenkai. vyturys tokiu pat tikslu buvo nuvyks Lentupio rajon. Be to, buvo pasie ks Svieri rajon. Lenk partizanai Kaip jau ne kart minjau, lenk partizanai Vidi-Breslaujos-arkaui nos rajonuose visikai neorganizuoti: neturi nei tarp savo atskir moni ar grupeli ryio, taip pat neturi ryio su kokia nors savo auktesne vadovybe. Neleidia nei laikratli, nei atsiaukim. 1947 m. vasar mes sutikome Vidi rajone 4 lenk partizanus. T pai vasar vienas uvo. Likusieji trys praleido 1947-8 met iem mano grupje. Norjo taip pat iemoti pas mane ir sekani iem, taiau tas nevyko dl to, kad pas mus neatsirado jiems vietos. 1948-9 m. iem jie stovyklavo gyvenvie tse, daugiausia Vidi rajone. Bestovyklaudami per mones susirio su kitais, daugiausia pavieniais, besislapstaniais partizanais. Susidar skaiius 13 mo ni. 1949 m. iem (vasario mn.) du uvo. T pai met vasar uvo dar 4 mons. Prisidjo 2 mons. Dabartiniu laiku draugje gyvena 5 mons. Liku sieji vl pradjo slapstytis pavieniui. Pavasar lenk partizan nuotaika buvo labai pakilusi, pradjo smarkiai rodyti savo ovinizm ir imperializm. Buvo labai nedraugikai nusistat ms atvilgiu. Norjo mus igyvendinti i lenkik" krat. Mat buvo sitikin, kad bus karas. Grup pergyvenusi kelet smgi, per kuriuos neteko 6 moni umutais, ir apskritai NKVD aktyvumas po j isiifravim nuslopino j nuotaik. Be to, svar biausia nebuvimas karo. Dabartiniu laiku tapo vl be galo draugiki ir malons. Mes palikome tie patys: nei per daug draugiki, nei per daug nedraugi ki. Tokiais buvome ir pirmiau. inau aikiai, kad su lenkais susidrim mums ateity neivengti! 1949 m. rugsjo mn. 12 d. Antan mikas Kur praleidau iemas partizanaudamas. 19445 met iem praleidau Labanoro mikuose, kame kur laik jau Tig ro Rinktins vado pareigas. Perdaviau jas Kpt. Kaletkai. Stovykl sudar: 6 didiuliai bunkeriai, pirtis, sandliai, arkliams bdos, alt kalvi, batsiuvi ir siuvj bunkeris. Buvo: apie 400-450 partizan, 27 arkliai su rogmis ir pakinktais. (Kautyns Labanoro mike 1945 m. kovo mn. 11 d. Trys umuti ir trys sueisti partizanai. uvo dras.)

411

1945-6 m. iem- Didiagiryje, Dauglikio valsiuje, venioni apskrity. Viso 12 vyr, bunkeris viruje su sargyba. Tuo metu iame krate jo stiprus raudo nj siautimas. Pragyvenome laimingai. 1946-7 m. iem-Belmonto mike, Vidi rajone, Baltgudijoje. Brys - 16 vyr. Part[izanas] Jazminas pasiksino prie mane, Bajor, Diker ir Sekl. Sueid mane, Bajor ir Diker. Vliau reng su kitais smoksl visikai nuudyti, kad su laukus laisvs nebt kam atiduoti teisman. Smokslas buvo susektas ir smoksli ninkai Jazminas, Ryius ir Beelis suaudyti. Buvo manyta umuti tik Jazmin, o likusius nuginkluoti ir, ivedus i stovyklos, grinti ginklus ir paleisti. Bet Beelis ir Ryius pasiprieino - griebsi u ginkl ir todl buvo nuauti. 1947 m. gegus mn. 13 d. part[izanai] Tigras, Bgas irgi smoksle daly vav, bet nesipriein - ir part[izanas] Balandis pateko gyvi rusams. Kadangi pir mieji du pas mane iemojo, todl gegus 14 d. atved bunker. Mes stovyklavo me kitame kvartale nuo bunkerio ir buvome upulti. Pasitraukme laimingai. Su mumis iemojo baltgudi partizanas Gog. 1947-8 m. iem - Belmonto mikuose. Brys - 16 vyr. J tarpe 3 lenk partizanai. Prajo iema laimingai. 1948-9 m. iema - Belmonto mikuose-mikas-vryne. Brys 16 mo ni. Laimingai. 1949 m. rugsjo mn. 12 d. Antan mikas Rokisas [paraas] Tigro Rinkt [ins] Vadas
LYA, f. K-5, ap. 5, b. 107,1. 1-13. Originalas. Rankratis.

Kronika 1949 metai Belmont

Kronika Tigro Rinktins Vadas Ssiuvinis Nr. 3, pradta 1949 m. rugs[jo] mn. 21 d. Antan mikas 1949 m. rugsjo mn. 13 d. turjau pasimatym su X garnizono istrebitelium Baru (slapyvard). Susitarme dl bendradarbiavimo. 1949 m. rugsjo mn. 13 d. ms partizanai pam Tvereiaus vals[iaus], Galalauki km. kooperatyv. Sek venioni miesto enkavedistai, taiau veltui. 1949 m. rugsjo mn. 15 d. vakare, Pastovi rajone, Valodzk kaime per nelaiming atsitikim- vienas i msiki palaik prieu - uvo part[izanas] j[au nesnysis] psk. Dobilas. Buvo pavyzdingas, drsus ir sumanus partizanas. Palaido tas Antan mike.

412

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

1949 m. rugs[jo] mn. 15 d. buvo nubaustas mirties bausme Vidi rajono, Staurovo km. gyventojas Sergiejus Maciea. Anksiau buvo predsedateliaus pa djju, arus komunistas. Buvo NKVD agentas. Labai eng ir terorizavo vietos gyventojus. Paskutiniu laiku organizavo kolchozus. 1949 m. rugsjo mn. 18 d. (sekm[adien]) prasidjo Antan mike ofenzy va. Tai pirmoji i vasar, po iemos, ofenzyva iame mike. Smulkmenos neinomos. Krt vakarin miko pakrat. Valyme dalyvavo apie 300 m[oni] - 7 vals i skrebai ir venioni garnizonas. Vadovavo pulkininkas Carenko - venioni NKVD naalnykas. Valymas prasidjo etadien. Sekmadien po piet buvome priversti trauktis i stovyklos Antan kaimo pakraty. Atsitraukme laimingai. NKVD-istai jo nevieni ir todl mes juos pajutome i toli. 1949 m. rugsjo mn. uvo gud partizanas Mia i Zuravouynos km., arkauinos rajono. Be to, vienas sueistas pateko rusams. Taip pat buvo nuauti du arkliai ir vienas civilis veikas. Mat jie dviem pastotm vesi kooperatyv ir uvaiavo ant pasal. Reikia manyti, kad i dalies kalta degtin. 1949 m. rugpjio mn. Vidius atvaiavo apie 40 rus karinink, j tarpe vienas pulkininkas, o kiti - daugumoje leitenantai. Visame Vidi rajone jie sek partizan judjim, ypa prie didij mik. Kazn miestely buvo atvyks pats pulkininkas ir 11 jaun[esnij] karinink. vairiose vietose dar pasalas. Rinkdavo inias apie partizanus. Gyventojams sa kydavo, es atvyk rinkti i gyventoj normas. Pats pulkininkas pasivadins sledovatel kontrabandi... Ibuvo vis mnes. 1949 m. rugsjo mn. pirmoje pusje pastebta vaikiojant apie Antan mi k karinink grupels su emlapiais. Klausinjo pas gyventojus vairi vietovi. Kaip inome, greit po to vyko miko valymas. Nauja raudonj taktika: pirm ivalgo ir susipasta su vietovmis vadai, o po to prasideda ofenzyva. Reikia pastebti, kad apie prajusi ofenzyv, jos dat, inojo vietiniai ko munistai ir kalbos pasklido net iaip moni tarpe. Be to, venioni garnizono vienas NKVD kapitonas, persekiodamas partizanus, pamusius Galalauki koo peratyv, vienoje vietoje isireiks, kad dabar einanti i mik didel ofenzy va... Tai pasak . m. rugs[jo] mn. 14 d.- reikia, po keturi dien i tikrj prasidjo valymas. Tai vis nauji reikiniai NKVD taktikoje, kuri prieastys, reikia manyti, pa aiks vliau. 1949 m. rugsjo mn. 11 d. Vidi rajone, Bun km. buvo vakaruka, kurioje, be Gudijos jaunimo, dalyvavo lietuvi jaunimas i Dysnos km., Tvereiaus vals[iaus], venioni apskr[ities], mint vakaruk atjo penki lenk partiza nai ir pradjo dauyti lietuvius, nuavinti batus, pam dviraio vis rat, kur vliau numet. Net vienai mergaitei lietuvaitei gumine lazda kirt per laikrodl, kurs bu vs ant rankos. Reikia pastebti, kad visas Dysnos jaunimas yra lietuvikas, nra

413

idavik. Tai labai gerai ino ir lenkai. Viso to prieastis sekanti: lenkuojantis Gudi jos jaunimas danai nesutinka su lietuviais ir kartais tarp j vyksta mutyns. Tokiu bdu jie papra lenk partizanus, kad nubaust lietuvius. K ie ir padar. Tokiu bdu lenk partizan ovinizmas yra be rib: kiasi dalykus, kurie neturi jokios politins reikms. Prieingai: tuo veiksmu nustato gerus mones prie partizanin sjd, prie vis bendr kov su komunizmu. Buvome po to susitik su jais - mes apie tai nieko neinojome - tai jie labai nejaukiai jautsi, o pats didiau sias ovinistas, kurio iniciatyva visa tai vyko, Vanaga, bijojo su mumis susitikti. 1949 m. rugpjio mn. pabaigoje, rugsjo mn. pradioje lenk partizanai iprievartavo mergin, gyv. Vidi rajone, Jadvygavo km., kuri atsidr ligoninje ir gavo i gydytoj paymjim, jog bus motina dl bandit kalts.. i moteris reikjo nubausti, kadangi ji prane apie partizan atjim blo giems monms, kurie paspruko. Bet nieks negali sutikti su j pavartota tikrai ban ditika bausms priemone. Gyventojai iuo aktu labai piktinasi. Po to lenk partizanai ms vyrams gyrsi, kad mint moter nubaudme gerai", taiau kad iprievartavo,- tai to neminjo. 1949 m. rugsjo mn. . m. rugsjo mn. Vidi rajone, Bainos sielsoviete, Sipavii km. vienas mogus ijo i proto dl to, kad reikia eiti prievarta kolcho zus. Taip pat dl tos paios prieasties pamio mogus Isaj km., Bainos s/s, Vidi rajone. Tai ne pirmieji ir ne paskutiniai atsitikimai, kad dl nacionalizacijos ar kolek tyvizacijos statymo mons ieina i proto. Charakteringi bruoai sovietikosios valdios. Keista! XX amius, yra sakoma, kultros amius. Atrodo, neturt bti nei aiman nei varg. Taiau prieingai. Kur tik pasiiri, ten aaros, vargas, skriau da, neteisyb, prievarta, melas, propaganda. Ir visa tai vyksta dvideimtame am iuje, Europoje, dka soviet Rusijos, dka Stalino diktatros. Pasauli! Nuplauk i gd nuo savo veido! 1949 m. rugs[jo] mn. 25 d.- sekmadien apie 2 val. po piet buvome priversti trauktis i stovyklos Antan mike, kadangi pajutome, jog rusai eina ms kryptimi plaia vilnimi. Ms atsitraukimo rusai nepajuto, kadangi patys eidami kl nema triukm. Pirmj linij perengdami, pastebjome ant linijos kelet rus, bet jie neaud. Tik vliau pasigirdo vis. J paleido matomai tie, kurie rado stovykl. T pai dien, valanda anksiau, rusai taip pat prajo netoli stovyklos, bet jie jo linija. 1949 m. rugsjo mn. 28 d. buvo perorganizuota Tigro Rinktin. Rinktins tabas pertvarkytas sekaniai: Visuomenins Dalies Virininkas-p. vyturys, Or ganizacinio sk[yriaus] vir[ininkas] - virila Bajoras, valgybos sk[yriaus] vir[inin kas] - vyr[esnysis] psk. Seklys, Operacinio-mobilizacinio sk[yriaus] vir[ininkas] vyr[esnysis] psk. Dikeris, kio sk[yriaus] vir[ininkas] - vyr[esnysis] psk. Budrys. Rinktin padalyta rajonus sekaniai: venioni ir venionli v[alsiai] 1 rajonas Kaltann ir Ignalinos v[alsiai] - 2 rajonas

414

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

Dauglikio v[alsius] 3 Mielagn v[alsius] 4 Ceikini v[alsius] 5 Adutikio v[alsius] 6 Tvereiaus v[alsius] ir Vidi raj. (BSSR) 7 rajonas Svieri rajonas (BSSR) 8 rajonas. Rajon vadai yra: 1 rajono-vir[ininkas] Paberis 2 - vyr[esnysis] psk. ilas 3 - vyr[esnysis] psk. Voldemaras 4 - vyr[esnysis] psk. Gaidys 5 vyr[esnysis] psk. arnas 6 - virila Puynas 7 - vyr[esnysis] psk. Litas 8 -j [aunesnysis]psk. Dagilis. 1949 m. rugs[jo] mn. 29 d. Vidi rajone, Dubroukos s/s, Staurovo km. prasidjo masiniai aretai moni sryyje su Sergiejaus Macieos uvimu. mo ns labai lengvai iduoda vieni kitus. Aretuoja itisas eimas. Aretuotuosius labai iauriai mua, kankina. 1949 m. rugsjo mn. pabaiga. Po Sergiejaus Macieos uvimo i Dubroukos s/s pabgo predsedatelius rusas. Mat pabijojo, kad nenuudyt ir j, tai atsisak nuo vietos ir ivaiavo Rusij. Dabartiniu metu neranda mogaus, kurs sutikt uimti Dubroukos predseda teliaus viet. Mat sielsovietas randasi tarp mik. Paskutiniu laiku vert bti pred sedatelium vien liaudies mokytoj, bet tas nesutiko. U tai buvo atleistas i moky tojo pareig. Kol kas predsedateliaus nra. 1949 m. rugs[jo] mn. pab[aigoje] lenk partizanai ipl Vidi rajone, Sekl km. kooperatyv. Kooperatyvas randasi 5 km. atstu nuo Vidi. Paimta 40 000 rb turto. 1949 m. rugs[ejo] mn. visuomen labai sitikinusi karo prasidjimu. Eina moni tarpe visokiausi gandai. mons laukia karo kaip iganymo. Labai smar kiai auga kolchoz skaiius. Rusai iki spali revoliucijos vents turi visur rengti kolchozus. 1949 met spali mn. 6 d. Tarybu valdios organ vrikumas BSSR, Vidirajone, Kazn sielsoviete vienas agentas, kurs renka i ki nink mokesius, ypa iaurus. Atjs pas vien stambaus kio savinink, sen, vir 70 met mog, kurs vokiei okupacijos metu smarkiai nukentjo, nes vokie iai laike valymo Belmonto miko sudegino vis kilnojam turt, smarkiausiai j koliojs, vadins vrimi, negerbs net ir minto kininko senatvs. Tarp kitko, mintas agentas vokiei okupacijos metu buvo rus partizanu. Bdamas sueistas ir neturdamas prieglaudos, atjs pas mint kinink, kurs jam suteiks pirmj

415

pagalb, maitins ir t. t. Dabartiniu metu agentas mint nuotyk visai pamirs. Bdamas girtam stovy, vaistsi su naganu ir norjs mint kinink vestis vien u trobesi. kininko nuomone, bt nuovs ir pasiteisins es bgo mik... Panas nuotykiai vairiose vietose labai dani. 1949 m. rugp[jio] mnuo. arkauin atvyko, pagal moni praneimus, apie 300 NKVD kariuome ns. Jos tikslas neinomas, kadangi iame rajone partizaninis judjimas silpnas. Yra ini, kad vietomis jau reng pasalas. 1949 m. rugsjo mn. 30 d. Mielagn v[alsiuje], Malik km., slaptame bunkery uvo 2 partizanai ir dvi partizans: Erelis ir Baravykas, ir i Akmeniks km. Man448 ir Jan. uvimo prieastis - nepilnas atsargumas. Partizanai svied i slptuvs granat ir vien skreb umu, o antr sueid. 1949 m. spalio mn. 21 d. buvo nubaustas mirties bausme Vosin km. gyventojas Luknas Albertas. Dirbo prie Vosin kolchozo sandlio, pirmas kol chozo organizatorius. Be to, ymus komunist alininkas ir arus NKVD agentas. 1949 m. spali mn. 23 d. prie Apso, Vidi rajone buvo sugauti kakoks mogus, kurs su kitais dviem draugais buvo kely Apsas-Vidiai upuol pato ve im, veus pinigus ir korespondencij. Vienas i j buvo umutas, vienas sugau tas gyvas, o treias pabgo. Kad tai bt partizanai - tai to nieks nekalba. 1949 met spali mn. 28 d., venioni apskr[ityje], Tvereiaus vals[iuje], Kelpui km. buvo padarytas viso km. gyventoj susirinkimas ir spta, kad nieks nestot kolchozus. Be to, paliktas ratu spjimas gyventojams: Pirmieji trys u siraiusieji kolchoz bus baudiami mirties bausme, ne tik jie patys, bet ir j eimos nariai. Be to, trobesiai deginami, o kitas turtas konfiskuojamas." spjim liepta pristatyti Tvereiaus milicijai. Susirinkimo ir spjimo tikslas - bauginti gyventojus, kad nestot kolchozus, ir antra, kad gyventojai turt prieast atsisakyti stoti kolchozus. 1949 m. spali mn. 29 d. venioni apsk[rityje], Tvereiaus vals[iuje], Kriauiks km. buvo nubaustas mirties bausme komjaunuolis Ulozas Pranas. Pa imta rus sistemos karabinka ir 25 oviniai. Buvo arus komunistas, kurs smarkiai terorizavo gyventojus. Lietuvis. 1949 m. spali mn. pabaigoje, lapkriio mn. pradioje buvo pakeisti Tve reiaus valsiaus NKVD ir istrebiteli virininkai. Pakeitimo prieastis - nepasise kimas kovoje su partizanais. Pats istrebiteli virininkas vyr[esnysis] leit[enantas] Barborka tartas palaiks ryius su partizanais. Stebtina: tas pats Barborka kaip uo itisas savaites valkiojosi dien ir nakt po Tvereiaus valsiaus apylinkes pa salaudamas, nordamas pagauti bent vien partizan, rod tuo tikslu didiausi aktyvum, taiau vis veltui. Utat tartas palaikyme ryi su partizanais ir perkeltas kit viet.

448

Taip dokumente. Turt bti Mar.

416

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

jo viet atkeltas lietuvis leitenantas, kurs pasiadjo spali revoliucijos ventms pagauti gyv partizan, taiau jau i vent prajo, o jo svajons taip pat neisipild. Apskritai iuo metu stiprios pasalos rengiamos Vosinuose, Dysnoje, Pie menyse, Lekikje, Karalyioje ir kitur. ia 10-12 istrebiteli valkiojasi dien ir nakt. Mat bijo, kad partizanai nerazgramyt"449 kolchoz bei neumut kolcho z vyresnybs"... 1949 m. lapkriio mn. pabaigoje, Vidi rajone per Drkos up, ties Ha lousko palivarku statomas naujas tiltas. Jo tikslas - jungti Vidius tiesia linija su Halousko aerodromu. Toje vietoje tiltas buvo ir anksiau, taiau vokiei-rus ka ro metu rus partizan buvo sunaikintas. Antr tilt ada statyti tame paiame Vidi rajone per Dysnos up, ties km. Navikai. Tiltai turi bti pastatyti per 10 dien. iuos tiltus stato pagal pavasar iame krate lankiusiosi soviet armijos ge nerolo sakym. 1949 m. gruodio mn. 7 d. buvo rekvizuotas Bernot kooperatyvas. Tvere iaus valsius. Mintame km. yra 7 ginkluoti, taiau i gyventoj tarpo pasipriei nimo nebuvo. Dalyvavo 4 partizanai. Lietuviu diplomatijos aktyvumas usieny 25. 10. 1949 m. Niujorko radijo Amerikos Balsas" praneimu buvs Lietu vos us[ienio] reik[al] ministras Lozoraitis buvo priimtas dabartins sesijos SNO pirmininko gen. Romulo (Filipinai). Dalyvaujant vak[ar] valstybi atstovams, Lo zoraitis padar praneim apie padt okupuotoje Lietuvoje ir nurod: bolevikai sunaikino per abi okupacijas 520 000 lietuvi. 3. 11. 1949 m. i t pai altini praneama, kad Lietuvos galiotas minist ras prie JAV vyriausybs p[onas] adeikis buvo priimtas SNO Generalinio sek retoriaus Triugv Li, kuriam teik memorandum, pasirayt Lietuvos Isilaisvi nimo Komiteto Amerikoje. Memorandume nurodoma, kad bolevikai Lietuvoje vykdo masin lietuvi tautos, turto, kio naikinim. Praneama apie pus milijono sunaikint lietuvi. Memorandume praoma SNO imtis tarptautini priemoni terorui sulaikyti. 5.11.1949 m. Niujorko radijo apvalgininkas, apibdindamas SNO dabarti ns sesijos darb, paymjo, kad Lietuvos atstov skundas SNO priklauso prie sunki iai sesijai klausim. Toliau jis prane, kad lietuvi ieivi JAV organizaci jos, prieaky su Simuiu, teik prezidentui Trumenui rezoliucij, kurioje milijono lietuvi, gyvenani JAV, vardu praoma JAV vyriausyb imtis ygi ukirsti keli masiniam moni naikinimui Lietuvoje.

449

Nenuniokot, nenusiaubt, nesunaikint (rus.).

417

9. 11. 1945450 m. Reuterio agentra pranea, kad Didiosios Britanijos at stovas SNO Politiniame komitete padar praneim apie padt Pabaltijo valstyb se. Angl atstovas nurod, kad Lietuva, Latvija ir Estija per soviet okupacij ne teko vir 1 500 000 moni nuudytais, ivetais ir kad toks skaiius tokiam maam rajonui yra staiai baisus. Toliau jis pareik, kad ie faktai neturi bti praleisti be rimto dmesio, o turi bti apsvarstyti visu rimtumu SNO organuose. KRj451 Inf[ormacijos] Skyrius 1949 m. lapkriio mn. 27 d. Antan mike buvo valymas, kuris tssi 3 dienas. Susidrim nebuvo. Valyme dalyvavo venioni apskrities istrebiteliai talka. 1949 m. gruodio mn. 31 d., Niujorkas. Radijo Amerikos Balsas" prane, kad buvs Lietuvos respublikos prezidentas dr. Grinius kreipsi lietuvi taut ir lietuvius, gyvenanius usienyje, su kalba, kurioje tarp kitko pasak: iuo metu okupuotoje Lietuvoje bolevikai vykdo iaur teror. Daug nekalt lietuvi itremta Sibir, kur jie mirta lta bado ir alio mirtimi. Lietuvoje iuo metu lietuviai neturi joki laisvi: odio, spaudos, sins, tikjimo. Daug lietuvi iuo sunkiu metu rado sau prieglaud Vakar demokratinse valstybse. Gyvenantieji Lietuvoje lietuviai vyrikai veda kov su bolevikais partizan eilse..." 1949 m. gruodio mn. Laikotarpyje nuo 1945 m. iki 1949 m. pabaigos Va kar demokratins vyriausybs suteik 11 valstybi nepriklausomybes vienokioje ar kitokioje sjungoje su suteikusiomis nepriklausomyb valstybmis. ios valsty bs yra: Islandija, Filipinai, Birma, Izraelis, Vietnamas, Ceilonas, Indonezija, Indija, Pakistanas. 1949 m. pabaigoje tarptautin padtis gana tempta. tempimo poymis yra: rusai stengiasi trukdyti Amerikos ir Anglijos radijo stotims, kurios daro praneimus svetimomis kalbomis, ypa rus, ukrainiei ir taip vadinam ryt demokratini" valstybi kalbomis. I savo puss anglosaksai, ypa amerikieiai, sustiprino propa gand prie SSSR. Pabgliai i Rusijos, Ukrainos, Lenkijos ir kit krat per Amerikos bei Anglijos radij ijuokia soviet santvark, vyriausyb bei Stalin. T pat daro so vietai, ijuokdami kapitalistines vyriausybes. Baigiantis metams dmesio centre stovi Kinija. Kinijos komunistai baigia uimti vis Kinij: liko neuimtas Tibetas ir keletas sal, j tarpe Formoza ir kitos. Gomindanin vyriausyb su an Kai-i prieaky pasitrauk Formozos sal ir papra JAV karins pagalbos, nordami isilaikyti Formozos saloje. Amerikieiai

450 451

Tikriausiai dokumente raant padaryta klaida, turt bti 1949 m. Minimas Lokio rinktins Kiauns rajonas.

418

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

pasiunt 250 sunkij ir lengvj tank ir apie 400 lakn japon. Girdisi, Kinija darys pastangas uimti Formozos sal. Kinijos komunistins vyriausybs galva Mao Cze-Dun iuo metu randasi Maskvoje, kur veda derybas su SSSR dl kredit Kinijai. Kokiomis slygomis jie susitars ir k gaus Kinija i SSSR, tuo tarpu neinoma. Taip pat neinoma, kokie santykiai bus tarp Kinijos i vienos puss ir SSSR i kitos puss. Ar bus Kinija SSSR satelitu, ar kaip lygiateis valstyb. Anglosaksai daro prielaidas, kad Kinija panors bti lygiateise valstybe ir SSSR darant pastangas paversti j savo satelitu, faktika Soviet Sjungos respublika - pasielgs Tito pavyzdiu (Jugoslavijos). Tarp kitko, iuo metu, kai Mao Cze-Dun tariasi Maskvoje, kitas Kinijos at stovas veda prekybos derybas Vaingtone. Kaip pltosis komunistins Kinijos ir kit valstybi santykiai - parodys 1950 metai. Rokas [paraas] CRV 1 9 5 0 metai 1950 m. sausio mn. 4 d. JAV prezidentas Trumenas kongrese pasak kalb vidaus ir usienio politikos klausimais. Jis pasak, kad iuo metu JAV vidaus pad tis tvirta, didelio ekonominio sunkumo nra. Prieingai, amerikieio gyvenimo lygis yra pakils: darbo valand skaiius sumajo, udarbis pakilo. Liesdamas politikos klausimus paymjo, kad JAV politikos dka agresija yra sulaikyta, ypa Viduremio jros baseino srityje. Tam pasitarnavo iaurs At lanto pakto sukrimas. Apskritai jis paymjo, kad JAV visa darys, kad bt pasauly panaikinta priespauda ir tironija. Tam atsiekti amerikieiai negails nei darbo, nei resurs. Jis pasak, kad iuo metu JAV yra ymiausia galyb tiek ekonominiu, tiek ka riniu atvilgiu. Todl savaime suprantama, kad JAV yra atsakinga u tvarkos vedim visame pasauly. Amerikieiai kovos u lygyb ir laisv tiek taut, tiek ir pavieni moni tarpe. 1950 m. sausio mn. 6 d. Maskvos radijas prane, kad JAV tieks Formozai (Taivaniui) karin, ekonomin ir diplomatin pagalb per Filipin valstyb. Tarp Filipin ir Formozos atidaryta iomis dienomis oro linija. Formoz JAV pasiunt 32 karininkus ir civilin misij. Komunistin kin vyriausyb pasiryusi kar452 ir toliau, ir prijungti Formoz prie Kinijos emyno. 1950 m. sausio mn. 6 d. Niujorko radijas Amerikos Balsas" prane, kad JAV delegat SNO mogaus teisi klausimais ponia Ruzvelt ne rezoliucij, pa gal kuri bet kokia alis turi teis skstis SNO prie paeidim mogaus teisi.

452

Tikriausiai praleistas odis tsti".

419

Atseit Lietuva ir daug kit ali pagal i rezoliucij turi teis skstis prie Soviet Sjung u tai, kad ji tremia i ali mones Sibir, sodina masiniai kaljimus. Soviet Sjungos atstovai pareik, kad jie istos prie i rezoliucij, kadan gi is reikalas yra kiekvienos alies vidaus reikalas. 1950 m. sausio mn. 5 d. radijo Amerikos Balsas" prane, kad . m. sau sio mn. Amerikos atstovas Kontrolinje Taryboje dl Japonijos ikels klausim dl Japonijos karo belaisvi Rusijoje, kurie iki iam laikui randasi Rusijoje. Skaiius 360 000 moni. Kaip inia, amerikieiai iuo klausimu jau kart buvo ikl klausim, taiau rus atstovas demonstratyviai apleido posdi sal, nesutikdamas atsakyti klausim. Be to, artimiausios Generalins Asambljos sesijos metu Aesonas klau sim taip pat ikels. 1950 m. sausio mn. 6. 1948 m. buvs partizanas Poinas, gyv. venioni apskrity, Adutikio mies tely, slapyvarde Pilypas, usiregistravs atved NKVD kariuomen ne tik savo bunker, bet ir kit partizan, kur inojo. Laike upuolimo uvo part[izanai] Saka las, Tigras ir partizan Gegut. U idavim buvo apdovanotas medaliu. 1945 m. rudeniop Paukt i Vencloviks kaimo, Dauglikio vals[iaus], venioni apskrities, usiregistravo ir idav tris partizanus, kurie buvo pasislp jo kluono slptuvje. Tai buvo partizanai: Paukt, Juodvarnis ir Ridikas. Enkave distai greit atjo, apsupo klojim ir reikalavo, kad partizanai pasiduot gyvi. iems atsisakius tai padaryti ir pasigirdus viams i klojimo, enkavedistai padeg kluon. Partizanai matomai nusiov, o po to sudeg. Liko tik ginkl geleins dalys. Idavikui Pauktei buvo dovanotos visos partizanikos nuodms". Jis ne buvo nei kalinamas, nei tardomas. Vliau, bijodamas partizan kerto, pasim autuv ir slapstsi nuo partizan. iame suokalby dalyvavo jo sesuo, kuri nujusi Dauglikio milicij skubiai norjo pamatyti naelnyk". Po to jos brolis nujs usiregistravo ir greit atjo enkavedistai. 1950 m. sausio mn. 10 d. radijo Amerikos Balsas" prane, kad laikraio Nijork Herald Tribin"453 korespondentas Jozef Njuman, raydamas apie Sovie t Sjung ir jos usienio politik (jis gyveno ilg laik Rusijoje), tarp kitko pasak: visas pasaulis apie Soviet Sjung turi klaiding supratim. Tikrumoje yra dvi Soviet Sjungos: pirmoji tokia, koki j sivaizduoja komunistai, kurie mano, kad Soviet Sjungoje yra i tikrj didiausia laisv, gerov, tvarka ir taip toliau. Toki Soviet Sjung komunistiniai valdovai stengiasi rodyti usieniui ir apskritai sten giasi priversti visus taip apie j galvoti. Antroji Sov[iet] Sjunga yra toji, kokia ji yra tikrumoje, btent kurioje nieko panaaus nra, k jie skelbia, o yra tikrumoje

453

Taip dokumente.

420

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

badas, nra joki mogaus teisi ir pan. Tai yra tikroji Soviet Sjunga. Liesdamas Sov[iet] Sjungos usienio politik, jis pasak, kad ji yra imperialistika. Tam kaip pavyzd nurod Pabaltijo kratus. Jis pasak, kad Soviet Sjunga 1939 m. ruden su iais kratais sudar taikos sutartis, kuri metu usienio reikal ministras Molo tovas tvirtino, kad Rusija nemano kitis Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus reika lus. Taiau neprajus metams, mintos valstybs buvo okupuotos rus kariuome ns. Po to prasidjo i valstybi pavertimas komunistinmis respublikomis. Kaip ir po vis Sov[iet] Sjung, taip ir po Pabalio kratus yra udrausta keliauti svetimaliams. i valstybi pilieiams yra draudiamos jungtuvs su sve tim valstybi pilieiais ir ivykti usien. Baigiama iuose kratuose vesti kolek tyvizacij. mons neturi joki teisi. Yra tremiami Sibir. Soviet propaganda ir radijas rodinja i krat gyventojams, es jie dabar geriau gyvena, negu bda mi nepriklausomi." Ivijus i i krat vokieius, bolevikai pradjo tsti anksiau pradt dar b, btent perorganizuoti visikai ias valstybes komunistines respublikas. Kai tuo tarpu komunistai rkia, kad kitose alyse danai ivaiko streikinin kus policija, rkia ant t ali kapitalistins santvarkos, es pagal j negalimi strei kai", tai Sov[iet] Sjungoje i viso bet koki streikai negalimi. 1949 m. gruodio mn. pabaigoje, venioni a[pskrityje], Tvereiaus v[als iuje], Peiurk kaime pas vien kinink nakt atjo trys ginkluoti pistoletais Vi di rajono komjaunuoliai ir neva partizan vardu pradjo pas kinink iekoti bat rb ir kitko. Tikrumoje atjo plti ir pradjo imti ir krauti maius, kas pakliuvo. kininkas suprato, kad tai yra ne partizanai, o paprasti plikai. Jis staiga iupo kirv ir vienam banditui sudro per galv kurs neteks smons parkrito, o kiti nusigand pabgo. Parkritus kininkas surio ir nuve Tverei. Buvo suim ta apie 6 mons, i kuri 3 paleisti, o trys nubausti u plikavim. 1950 m. sausio mn. 18 d. likvidavome Pastovi rajone, Cioplyj kaime kooperatyv-baz. Buvo paimta apie 50-60 tkstani rub[li] verts vairi daikt. Tame paiame rajone, Caremunik km., pora dien anksiau kooperatyv likvidavo lenk partizanai. Nupjovme kelet telefono stulp. 1950 m. sausio mn. 24 d. vakare, Tvereiaus vals[iuje], Smilginikje, kaimo laukuose susitikome su skrebais. vyko susiaudymas. Skrebai pasitrauk. J nuostoliai neinomi. Ms du lengvai sueisti. uvo ms veike mergina i ygliaj kaimo. P. S. io vykio paaikjo galutins smulkmenos: minta mergina neuvo nei nesueista454. Pasirodo, buvo ei Tvereiaus garnizono milicininkai ir strebkai. J tarpe

454

Tikriausiai dokumente raant padaryta klaida, turt bti - nei sueista.

421

milicijos virininkas vyr[esnysis] ltn. Melnikov. Jie taip isigand, kad pora lk Svirk eer (Svirk eeras negilus, panaus didel lin, vietomis neula ir iemos metu). Vienas pasislp klojime ir ilindo tik rytojaus dien. Pirmasis grs Tverei skrebas niekaip negaljo prie virinink itarti pirmuosius o dius ir papasakoti vyk. Mat visi buvo gerokai pavaiinti automatine ir kulkos vaidio ugnimi. ios inios gautos i Tvereiaus garnizono skrebo. 1950 m. vasario mn. 9 ir 10 d. Polocko oblasty, Vidi rajone, vyko Blai ks miko krtimas. Tarp kitko, mes tame mike norjome praleisti 1949-1950 m. iem ir tam tikslui buvo pastatytas bunkeris, kuriame gyvenome 15 moni. Min tame mike iemos metu vyksta didelis judjimas. tarme, kad gali bti toki mo ni, kurie t ino apie ms tame mike gyvenim ir todl . m. vasario mn. 7 d. vakare apleidome mint mik ir mint bunker. Labai laiku!.. Antros dienos ryt prasidjo ofenzyva ir buvo rastas bunkeris. Rusai apie tai maai kalba. Matomai juos erzina tas, kad bunker rado tui. Savaime aiku, is reikalas neapsijo be idavik. 1950 m. vasario mn. 14 d. Vidi rajone, Petriks km. buvo suaudytas Blaiks s/s pirmininkas rusas Filippov. 1950 m. vasario mnesio apie vasario mn. 2 d. Vidi rajone, Abeli (Obe li) kaime buvo nuauti trys Vidi enkavedistai, ketvirtas sueistas, pagal moni pasakojimus mirs nuo aizd. J tarpe uvo kap[itonas] Zaicovas, Vidi rajono MGB virininko pavaduotojas. Kokiomis aplinkybmis jie uvo? Minti enkavedistai gerokai girti ujo pas vien moter pirki. Matomai nordami apiekoti nam - jo kamar. Kamaroje buvo vienas lenk partizanas, kurs pas mint moter slapstsi. Jis pradjo audyti ir vienu viu nuov du enkavedistus. Likusieji pradjo bgti, o partizanas vytis ir audyti, ir tokiu bdu dar vienas enkavedistas buvo nuautas ore, o kitas sueistas, kurs troboje pasislp. Mintas partizanas pam ginklus i nuautj, sdo j pai pastot ir nuvaiavo. Sueistasis enkavedistas ilindo i savo slpimosi vietos ir nuov min tos moters dukter, es u tai, kad jinai padjusi nujuosti dirus nuo nukautj milicinink..." Mintoji moteris aretuota, be to, daug aretuota apylinks gyventoj. MGB labai pyksta u jiems ikrst pos"... 1950 m. kovo mn. 11 d-Vidiuose, nuo 1950 m. vasario mn. 9-10 dienos nuo ofenzyvos prie Blaiks mik- yra pasiliks garnizonas kariuomens. Skai ius neinomas, taiau reikia manyti, apie 25-35 mons. Gerokai daro kratas gyvenvietse. Mat pasirodo, kai kurie lenkai partizanai slapstosi gyvenvietse. Be to, Blaiks s/s pirmininkas uvo taip pat gyvenvietje. 1950 m. kovo mn. 12 d - sekmadien vyks Lietuvoje ir Baltgudijoje - grei iausiai tuo paiu laiku ir visoje Sov[iet] Sjungoje - balsavimas Aukiausij Taryb ir Tautybi Taryb. Artinantis balsavimo dienai, kai kuriuose labiau pavojingoje vietoje esan-

422

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

iuose balsavimo punktuose atsirado pastovs garnizonliai 8-10 moni sudty je. Prajus balsavimui, jie gr savo nuolatines vietas. Apskritai prie balsavimus ymiai padidjo MGB ir kariuomens aktyvu mas. Bastosi didesnmis ar maesnmis grupmis dien ir nakt. Jokiu bdu nenori daleisti, kad bt partizan sunaikintas nors vienas balsavimo punktas. Matomai u ram balsavimo pravedim auktesnieji pareignai yra atsakingi prie dar auk tesnius. Bet koki isiokimai ar trukdymai reakcijos jg prierinkiminje kampani joje sudaro didel smg komunistikai propagandai. Mat net ir komunistika si n" po toki isiokim i reakcijos puss nedrsta laikraiuose rayti, kad balsavi me dalyvavo 99,98 %... Tai vis komunistikosios propagandos triukai"... is tas apie prierinkimin kampanij ir balsavimo eig. Apskritai Sov[iet] S[fungoje] balsavimai mintas dvi tarybas vyksta kas metai vasario, kovo mnesiais. Prierinkimin kampanija prasideda por mnesi prie balsavimus. Tada po vis Sov[iet] Sj[ung] pasipila visa armija agitatori, kurie aikina balsavimo nuostatus, konstitucij, sudaro balsuotoj sraus, juos ikabina balsavimo punkte, kur kiekvienas rinkjas privalo nueiti ir patikrinti, ar jis trauktas t garbing" sra. Tenai pat yra sraas renkamj. Kaip atrodo balsavimo punktas? Jis yra perdm raudonas... Visi kambariai, visos sienos iklijuotos atsiaukimais, lozungais - baisiais", ikabinti Stalino, Le nino ir renkamj deputat portretais... Prasideda balsavimas. Jis prasideda 0455 valand, o baigiasi 12 dienos. T dien balsavimo punkte atvea degtins - anksiau leisdavo isivaryti samago no,- saldaini, sako bti punkte muzikantams, kurie be pertraukos privalo groti, o rinkjai oka, linksminasi. Be to, punkte ireikalaujamos 3-5 pastots geresniais arkliais, kurios vis balsavimo eig privalo bti parengtyje, kurios kiekvien se kund galt vaiuoti kur tik bus reikalaujama. Buvusi pastotinink pasakoji mais, i parengtis ant tiek grieta, kad negalima net pririti arkl prie tvoros, o paiam nuo pastots bent kiek pasialinti. Pastotininkas vis laik turi stovti prie pastots ir laikyti vadeles rankoje. ios pastots yra reikalingos vis pirma garnizonams, nes jie yra taip pat parengtyje, yra pasireng kiekvien moment vykti ten, kur bus pasirods pavo jus"... Be to, ios pastots dar reikalingos ir tam, kad galt kiekvien valand balsavimo punktas praneti apie balsavimo eig, rezultatus, valsiaus ar rajono bal savimo punktui. ie kiekvien valand praneinja telefonu apskrities, oblasties punktus ir taip toliau. Prisieina vaiuoti 10-15 kilometr. Punktuose yra d - urna balsams, prie kurios stovi ir budriai seka bal suotoj judesius enkavedistai ir iaip vairs agentai bei nipai. Yra marka ati

455

Taip dokumente.

423

tverta vieta, taiau balsavimo organizatoriai ir sekjai labai nepatenkinti tais, ku rie eina t viet. Apskritai neturi likti n vieno nebalsavusio: seneliai ir ligoniai aplankomi su urnomis namuose ar ligoninse. Tam reikalui yra atskiri pareignai. Rinkimai yra skirstomi rinkimines apygardas", kurios istato deputatus. Apygardos skirstomos rinkimo punktus: punktas - viena dvi seninijos Lietuvoje, vienas ar du s/s Gudijoje. U kokius kandidatus balsuoja rinkjai? Kas juos istato? Komunistai savo prierinkiminje propagandoje sako, kad mes balsuosime u partini ir nepartini blok"... Tikrumoje tai yra visi partiniai, o jeigu pasitaiko vienas kitas ir nepartinis, tai jis yra aktyvesnis" ir u partin. Taiau pasitaiko, kad komunistai, nordami gerai apdumti monms akis, deputatus traukia net savo prieus. Nes visi gerai atsimename, kaip Aukiausias Tarybas pateko inomasis ms krato daininin kas ir artistas, pateko raytojai Venclova, Cvirka ir kiti, kurie niekad nieko bendro neturjo su komunizmu nei savo veikloje, nei savo ratuose. Be to, Kipras Petraus kas dargi dvarininkas... Tai daroma propagandos sumetimais. Jokie deputatai krato valdyme jokios takos nedaro. Krat valdo politbiuras, o deputatai tik visa priima ir patvirtina griausmingais rank plojimais ir ura456 !"... Utat aplinkyb, jeigu vienas kitas de putatas bus ir nepartinis, nieko netrukdo. Nes nebuvo atsitikimo, kad kas nors i deputat, be i anksto gauto sakymo i politbiuro, posdiuose ikelt kok nors klausim ar prietaravim. Kandidatus Tarybas istato komunist partija. Yra tiek kandidat, kiek bus deputat... Reikia, jeigu kas nors pakliuvo kandidatus, tas jau tikrai ino, kad bus ir deputatu... Jam reikalo nra drebti", kad jis gali bti neirinktas. Esmje reikia: komunist partija skiria deputatus, kuriuos liaudis nori nenori turi patvirtinti neva balsavimu. Nors u tuos kandidatus nebt paduota n vie no balso - kas visikai nemanoma Sov[iet] Sjungoje, nes kiekvienas privalo balsuoti u partijos istatytus kandidatus - vis vien minti deputatai bt irink tais. Kitaip sakant, balsavimas Sov[iet] Sjungoje neturi jokios reikms. i aplinkyb ikelia drsesnieji rinkjai, kurie sako, kad tokiai padiai esant ms balsavimas nereikalingas. Patys agitatoriai i viet rinkiminiuose nuostatuose aikina kakaip nedrsiai, netvirtai, bet... ieit randa. Es komunist partija geriau inanti, k reikia istatyti kandidatu deputatus, negu paprasti mons. Ji geriau inanti, koki deputat reikia darbo monms". Jeigu kandidatus i statint ne kompartija, o darbo mons", tai deputatus patekt liaudies prieai", nipai, sabotaininkai, kurie vliau blogai" valdydami krat kenkt darbo moni interesams... O jeigu darbo mons" su diaugsmu balsuoja u

456

Valio (rus.).

424

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

kompartijos istatytus kandidatus, tai tuo yra parodoma tik vienyb tarp kom partijos ir liaudies"... Ir tai tokiose aplinkybse rytojaus dien mons su diaugsmu" laukia prazdninko" vents - taip balsavimus vadina komunistai, kada gals paduoti savo bals u geriausius savo liaudies snus bei dukras"... Tikrumoje mons sovietikuosius balsavimus iri kaip ne vent, o kaip komedij fars-komedij kuri taiau tiems, kurie nepanort t dien u geriausius snus bei dukras atiduoti savo bals" ar laike balsavimo tart nors vien reakcionierik" od, baigtsi visai nekomikai ir toks asmuo kaip liau dies prieas" atsidurt Sibire... Todl mons visai t dalyk nesigilindami, su paniekos ypsena lpose, balsuoja. Be to, kiekviena proga stengiasi vokus pri dti partizanik atsiaukim ar iaip daikt, neturini nieko bendro su balsavi mais. Be to, kiekviena proga stengiasi ibraukti kandidat sra ar juos supl ytus dti vokus. Nebalsuoti negalima. 1950 m. kovo mn. 11 d. Lietuvoje, kaip visiems yra inoma, kolektyvizacija eina prie pabaigos. Rei kia manyti, kad iki prasids pavasario sjos darbai - ne kolchozuose gyvenani valstiei nebus. mons kaip paprastai prieinasi visomis jgomis, taiau tas nieko nepade da, nes dabar maai kas klausia, ar nori, ar nenori raytis kolchoz. mons ir ia neapsieina, nors ir prievartaujami, be pajuokos komunizmo atvilgiu, be parodymo lietuviko smojaus. iomis dienomis venioni apskrityje], Tvereiaus vals[iuje], Tribur i km. vyko susirinkimas kolchozo organizavimo reikalu. Buvo prieita prie vardo davimo kolchozui. Kalbjs tuo klausimu organizatorius paklaus publi k kas kok vard silo kolchozui. Atsistojo vienas seniokas 65-75 m. amiaus ir sako: A silau ms kolchozui vard-golodajui"...- badautojas"... I pykio organizatorius apsiputojo, taiau matomai bijodamas nemalonumo u muti seniok kuriam, pagal jo metus sprendiant, maa tereikia suduoti - kum iu badydamas panos, pasak: Laim tavo, kad esi labai senas. Antraip a tau duoiau viet"... Tame paiame valsiuje, Karalyios km., taip pat buvo tuo reikalu susirinki mas, taip buvo klausta, kas silo kok vard kolchozui. I moter tarpo pasigirdo uolas"... Buvusieji susirinkime istrebiteliai pasak: Tai jau veriau tegu bus Romaniukas"... Romaniukas buvo iam kratui gerai pastamas partizanas, kurs vadinosi uolu". Moterys, nordamos pagerbti uvus kovotoj u savo tautos laisv, ko votoj prie kolchozus, savo kolchoz norjo pavadinti jo slapyvarde... Tarp kitko, skrebams inoma yra, kad is kaimas buvo gerai pastamas su partizanu uolu". Gudijoje, Vidi rajone, Kazn miestely laike vieno susirinkimo, neinau kuriuo reikalu, tik inau, kad buvo surainjami moni gimimo metai - matomai

425

buvo surainjamos gyventoj biografins inios - suraintojas pas vien labai labai sen senel paklaus: Kiek tau met?" Diedokas atsak: Kada gimiau neinau. Tik inau, kad gyvenu nuo prigono iki prigono- nuo baudiavos iki bau diavos"- todl kaip mokytesn praau suskaiiuoti... Senel igelbjo tik jo senas amius. Visuomens tarpe, Lietuvoje, cirkuliuoja toks anekdotas: mogus js per mik ir pamats prie save antkelio stovint vilk. mogus neturjo jokio ginklo, netgi lazdos, o vilkas, atrod, ir nemano pasitraukti nuo kelio ir praleisti mog. Be to, rodydamas savo dantis, aikiai grasino pulti mog. mogus nusigando ir nei nojo, kaip gelbtis. Staiga jam atjo galv mintis, kaip gelbtis. Jis isitrauk i kiens ura knygel, paiel ir staiga suuko: Raykis kolchoz!" iuos vilkas odius igirds, metsi al kaip nuo vio... Tuo bdu mogus isigelbjo nuo aikiai grsusios praties... 1950 m. kovo mn. 29 d. Tigro Rinktins ribose, Vilniuje ir apskritai visoje Lietuvoje eina gandai, es nuo 23-27 d. kovo mn. bus lietuvi veimas Sibir. Taiau atjus mintai datai veimas neprasidjo, o pasklido gandai, es veimo nebus dl to, kad mons paklusniai" rasi kolchozus. Be to, tuo paiu metu pasklido gandai, es imsi naujokus kariuomen. 1950 m. kovo mn. 16, 17, 18 ir 19 d. mike siaut rus kariuomen. Krt tartinus rajonus. jo vilnimi, vienas nuo kito per 5-10 metr. Susidrim nevyko, stovykl nerado. Ofenzyvai vadovavo venioni garnizono vir[ininkas] pulk[ininkas] leit[enantas] Carenko. 1950 met kovo mn. 24 d. Tigro Rinktins tab pasiek lidnos457 i Ka raliaus Mindaugo Srities (Auktaitijos). Btent dl smarkaus prieo puolimo prie partizanus, naudojant dideles kariuomens ir vietini garnizon pajgas, klasta, pa pirkimais, gsdinimais civili gyventoj, naudojant idavystes - sunaikino Srities tab. uvo ir Srities vadas Atlantas-arnas. Tai vyko 1949 m. spali mn. 29. Didvyriai kovsi iki paskutinij. 1949 m. lapkriio mn. 1 d. buvo sunaikintas K[aln] Srities Algimanto Apy gardos tabas. uvo Ap[ygardos] vadas Mont. Taip pat gyvi nieks nepasidav. Kautasi iki paskutinij. 1949 m. gruodio mn. uvo K[aln] Srities Didiosios Kovos Apygardos vadas - Plienas. Apskritai K[aln] Sritis, ypa Algimanto Apygarda, turjo daug nuostoli monmis. Pateko dalis archyvo, spaudos dauginimo priemoni. Daugumoje idavysts. 1950 m. balandio mnuo.

457

Dokumente praleistas odis.

426

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

Kai kuriose Baltgudijos vietovse, ypa tose, kuriose prisilaiko partizanai, valdios organai pradjo atimdinti grdus, visus be iimties, nepaliekant nieko sa vininkui. Be to, pareikalavo duoti sklai grd, taiau tris normas - trigubai dau giau, negu mogus pasdavo paprastai... Taip pat reikalaujama sumokti antru kar tu norm, nors vien toki norm" pam ruden. Yra kinink, kurie turi duoti 40 pd msos - madaug trys karvs... Pasitaiko vis daugiau atsitikim, kad mons dl i valdios priemoni iei na i proto. 1950 m. balandio mn. venioni apskrity vyks 1926-1929 m. gimusi vyr dalinas aukimas kariuomen. aukiama nedideliais rajonais, valsiais ar net seninijos. Pagal kai kuri karins valdios organ pareikim, tai daroma dl to, kad nesukelti gyventojuose didelio umo458, kitaip sakant, kad staiga mobilizacija neparodyti gyventojams, jog nebetoli karo pradia. Naujok mimo punktuose vyksta daug incident tarp ivykstani naujok ir karini bei civilini valdios organ pareign. Gyventojai kalba, kad ie naujokai gabenami Kinij. Be to, yra gauta pra neim, kad anksiau mobilizuoti lietuviai kariai kariauja Kinijoje, Kinijos komunis tins kariuomens sudty. Yra praneim apie uvusius. Jaunimas labai nenoriai eina Komisijas, be to, pasitaiko pabgim. Paskutiniu laiku kariuomen ivyko i vietini valsi garnizon po kelet istrebiteli. Yra numatyta i kai kuri valsi isisti po keliolika. 1950 m. kovo mn. 12 d.- rinkim Auk[iausij] Taryb dien Lokio rinktins uvo 5 partizanai. Buvo nukauta 11 rus ir daug sueista. ie partizanai buvo atveti Ignalinos miestel, aiktje pririti prie tvor staiais, dta rankas roaniai ir maldaknygs ir nufotografuoti. ios fotografijos idalintos istrebiteliams, kuriems sakyta kuo plaiausiai jas rodyti gyventojams, be to, palikti gyventojams, kad ie perduot partizanams... Kvailiai! Tuo mano igsdinti ms visuomen ar partizanus! Neino, kad tokia priemone gyventojuose, tiek dideliuose, tiek mauose, tiek partizanuose suke lia didiausi paniek sau. K gi? Tebnie dar daugiau vienu perlu i rusikos kultros bei monikumo... 1950 m. balandio mn. 20 d. partizan eiles stojo rmjai Albertas su mona Albina i Pupienos km., Tvereiaus v[alsiaus], 1950 m. balandio mn. 25 d. Pupienos km., Tvereiaus v[alsiuje] laike susidrimo su Tvereiaus istrebiteliais uvo part[izanas] Albertas (20 bal[andio] stojs) ir part[izanas] Mikasius sunkiai sueistas - kliudytas eiomis kulipkomis, taiau rimt sualojim nra. Pupienos kaimo gyventojas Stanislovas, civilis, buvo vadovavusio istrebite liams leit[enanto] Petravicho sunkiai sueistas, neirint to, kad jis buvo parkrits

458

Triukmo (rus.).

427

ant ems ir auks lietuvikai ir rusikai civilis - neauk". Jis buvo perautas visai i arti. Naktis buvo viesi ir aikiai matsi, kad jis yra neginkluotas. Po to buvo jam sulauyta krtin, atkrsti nuo kaul raumenys ir reikalauta vesti partizan stovykl. Buvo nuvetas Tvereiaus miestel, taiau sueids ltn. ydas Petravich nenorjo prileisti gydytoj suteikti pagalb sueistajam. Pagaliau buvo nuvetas venionis, kur buvo padaryta operacija, taiau po operacijos mir. Gydytojai kon statavo, kad jis mir ne nuo sueidimo, o nuo istrebiteli sualojimo. Pasak gydyto j, j ie taip suniekinto kno nemat net ir pas atvetuosius partizanus... Tarp kitko, mintas pilietis yra buvs anksiau komjaunuoliu, jiems pranedavs apie partizanus. Be to, vienas i istrebiteli yra jo vogeriu. Paskutiniu metu komjaunuoliu nebuvo. Mirusiojo gimins igavo i gydytoj paymjim apie tikr mirimo prieast ir ada rytingai kreiptis sovietikj teisingum"... 1950 m. balandio mnes yra baigtas statyti Vidi rajone per Drkos up strateginis tiltas. Tiltas jungia artimiausiu keliu tame paiame rajone esant Halous ko aerodrom su Vidi miestu. iuo metu aerodrome, be lygios aiktels, kitoki rengim nra. is aero dromas naudotas rus 1940-1941 metais. 1950 m. balandio mn. 16 d. Svieri rajone, Lentupio s/s, iduotas, didvyrio mirtimi uvo Tigro Rinktins tabo Visuomenins Dalies Virininkas a. a. vytu rys. Nesitikdamas klastos, jo savo bstin sutvarkyti kai kuri daikt, kai staiga Pastovi garnizono kareivi buvo upultas ir sunkiai sueistas kojas. Negalda mas pasitraukti ir nenordamas gyvas patekti prieo rankas - nusiov. Gyvento jas, pas kur prisilaik, su visa eima tapo aretuotas. Taip pat prieui atiteko rao moji mainl, radijo aparatas ir tam tikra dalis archyvo, lieianio Tigro Rinktins veikl, ypa spaud. Tarp kitko, tai buvojo paskutinioji diena buvimo Svieri rajone: sutvarks reikalus, norjo grti Lietuvos teritorij. Drauge su juo gyven trys partizanai nenukentjo, nes jis bstin gro vienas. A. a. vyturys yra kils i buvusiojo lenk okupuoto venioni krato, i susipratusios lietuvi eimos. Dar lenk okupacijos laikais gijo keleto klasi moksl, domjosi literatra, spauda, ra lietuvikuose vairiuose laikraiuose vairiais klausimais, domjosi poezija, kr eilraius, domavosi ems kiu, bitininkys te, sodininkyste. Dalyvavo vairiose lietuvikose organizacijose, rateliuose, drau gijose. Buvo susiprats lietuvis. Prasidjus 1941 m. vokiei-rus karui, stojo partizan eiles ir aktyviai kovojo su bolevikais ar buvusiais savo krato engjais vietiniais komunistais. Laike vokiei okupacijos ts moksl, nordamas tapti liaudies mokytoju. Mokytoj kursus baigti neteko, nes ueinant rusams bijojo j kerto ir buvo priverstas pasitraukti Vokietij. Vokietijoje prajs paraiutist kursus, su kitais 11 paraiutist, kaip grups vadas, buvo numestas 1944 m. gruo dio mn. pabaigoje Linkmen apylinkse. Susiris su vietiniais partizanais, pra djo partizanin kov prie krato okupantus. Vis laik dirbo Tigro Rinktins tabo vairiose pareigose, kaip tai: valgybos skyriaus virininko, kio skyriaus virininko, Organizacinio skyriaus virininko ir daugiausia Spaudos ir vietimo

428

Tigro rinktins dokumentai. 1948 m. gruodio mn. - 1951 m.

skyriaus virininko pareigose. Yra redagavs Ryt Lietuv" ir ileids nema skaii vairaus turinio atsiaukim. Be i pareig, paskutiniu laiku jo ir Tigro Rinktins Visuomenins Dalies virininko pareigas. Reikia paymti, kad tai buvo susiprats lietuvis, patriotas, myljo savo taut, savo krat, kieto bdo, rytingas kovotojas. Nra abejons, kad a. a. vy turys yra buvs vienas i ymesnij kultrinje ir organizacinje veikloje, partiza niniame venioni krato sjdyje, veikjas. Turint galvoje sunkias lietuvio parti zano kovos slygas, didel persekiojim, dl savo gimtojo krato yra nuveiks ne maai ir todl ne tik savo krato, bet ir visos Lietuvos partizanini kov istorijoje uims sau prideram viet. Ir jis, kaip ir daugelis kit karygi, kov u Lietuvos laisv baig didvyrio mirtimi. Amina garb kritusiems u savo tvyns laisv. Rokas [paraas], Tigro Rinktins Vadas, 1950 m. geg[us] mn. 6 d. Belmont 1950 m. birelio mn. 4 d. Polocko oblasty, Vidi rajone, Kazn s/s, prie Tilinovo459 vnk. netiktai enkavedist buvome uklupti a ir vyr[esnysis] psk. Ka dugys. Laike uklupimo uvo vyr[esnysis] psk. Kadugys. Jis aud tol, kol enkave distai itraukjam i rank pistolet. Buvo sunkiai sueistas. Jis buvo ginkluotas tik pistoletu, kadangi sunkiai sirgo plaui diova, vos galjo paeiti, todl kitokio ginklo paskutiniu laiku nesineiojo. Vien enkavedist nuov, o garnizono virinink su eid galv mirtinai... Man pavyko laimingai pasitraukti. Buvome atsidr labai kritikoje padty ir prieas prijo per kelias deimtis metr nepastebtas. 1950 m. gegus mnes Vidi rajon, si kaim atvyko apie i 40 enkavedist susidedantis gar nizonas, kuriam vadovauja kakoks i Polocko atvyks kapitonas. Tokiu bdu labai sustiprjo raudonj siautimas. Stiprios pasalos dien ir nakt. Apskritai Tigro Rinktins rajone ir ms prisilaikymo rajone - Belmonto mikai - pavasar pastebimas ypa stiprus prieo aktyvumas. Manau, tas yra dl dviej prieasi: pirma - prieas, jausdamas beartjant treiojo pasaulinio karo pradi, nori inaikinti galutinai reakcij, kurios nepajg palauti per eerius me tus, kuri, jo manymu, turi didel patyrim kovoj e ir kuri vadovaus visai partizaninei kovai laike karo,- ir antra prieastis - i patekusi prieo rankas archyv ir vairi dokument prieas galutinai nustat ms prisilaikymo vietas. Be to, lenk partiza nai labai ifruojasi: kai ramu-tada nieko nebijo, vaikto dienos metu, audo, likvi duoja kooperatyvus ir kitk. Kai neramu prapuol panikoje, baimje ir bdoje... 1950 m. gegus mnes-

459

Taip dokumente. Kitur - Filmavo.

429

Belmonto mikus atvyko kareivi dalinlis, kurs stato trigonometrinius punk tus. I viso iuos mikuose numatyti pastatyti keturi. Keletas jau baigta statyti. Be to, i mik keliuose pastebimi kakokie matavimai, taiau kas ten bus daroma - tuo tarpu nustatyti sunku. 1950 m. gegus mn. Prie Pastovi miesto, Varapajevo mike - pora kilometr nuo miesto - yra naujai rengiamas aerodromas karinis. ir. eml[ap] 1: 100 000 [,..]460 lapas Pastovys (lenkikas), Varapajevo mikas, Ndl. Ozerki.461 Es yra ten nemaas kareivi dalinys, kuris tank pagalba nuima medius ir atlieka aerodromo rengi mo darbus. 1950 m. pavasar i Vilniaus miesto, i taip vadinamos erniachovskio" aikts, ive gen[erolo] pulk[ininko] erniachovskio, Lietuvos ilaisvintojo1", pa laikus Rusij. Tuo paiu buvo iveti visi rus kari, istrebiteli ir iaip ymesni komunist palaikai neinia kur. Tam reikalui buvo daroma daug grab. K gi? Va gie, kepur dega!... Valkiodami ms laisvs kovotoj lavonus bijo, kad netoli tas laikas, kada bus valkiojami grobik lavonai. Be reikalo! Lietuvis, bdamas ymiai auktesns kultros, niekad ito nedarys, nors tai ir yra labai ms neapkeniamo prieo lavonai. Lietuvis galt pareikalauti juos atsiimti kaip mums nepakenia mus. Niekinti lavonus gali tik nekultringas, barbarikas rusas. 1950 met pavasar ypatingai stiprus siautimas Tigro Rinktins rajone (ir Vidi rajone). 1950 m. birelio mn. 25 d. iaurs Korja (rus okupuota K[orjos] da lis) puol Pietin Korj. Prasidjo pilietinis karas, kuriame i vienos puss daly vauja rusai, i antros amerikieiai. Juo toliau, juo didesni