You are on page 1of 208

Bronius

Antanaitis

ODIAI I PRAGARO'

Tipikiausias i dien tono paveikslas - rusas komunistas A.Jaktas

Valstybinis leidybos centras Vilnius 1991

UDK 947.45 An = 134

Redakcin kolegija
Juozas Aputis, Liudvikas Gadeikis (sudarytojas), Meys Laurinkus, Marcelijus Martinaitis, Antanas Rybelis, Antanas Tyla

DAILININK VIKTORIJA DANILIAUSKAIT I

I ir IV virelyje - mokytojos Paulinos Matuliauskiens (kaljo 1945-1948) laikas ant toies dukrai Vilhelminai Matuliauskaitei, raytas 1946 m. i Seamo, Komi ASSR.

Patikslinimas

Pirmojoje ms serijos knygoje - V.Vynino "iaurs eskizuose" apmaudiai liko nepaymti kai kurie duomenys: 1 ir 4 virelyje - Adolfo Iniros, Lietuvos karininko, 1941 m. itremto Norilsk, pieiny

Antanaitis B., 1991 ISBN 5-89942 - 601 - 2 Dail. Danilauskait V., 1991

KRUVINASIS ANTPLDIS
1944 met pavasar visiems buvo aiku, kad vokieiai kar prakio. Sumuta prie Stalingrado, angl ir amerikiei kasdien bombarduojama, vokiei armija palo ir visu ryt frontu trauksi atgal. Birelio mnes apie Panev pasigirdo artjanio fronto armot gaudimas. Bolevik lktuvai kelet kart bombardavo miest. Vokieiai nerimavo. Bijodami eksces, jie ramino gyventojus paadais, ragino remti Vermacht, sakydami, kad jis jokiu bdu neatiduosis Lietuvos bolevikams. Besiartinantis frontas ir bolevikai gyventojams kl nerim. Prisimin 1940-41 metus, mons susirpino, kas bus? Maskvos radijas auk: "Mirtis vokikiems okupantams ir j pakalikams!" Prie vokiei pakalik bolevikai gali priskirti ir kinink, ir policinink, ir kunig, pagaliau - kiekvien, kas ne bolevikas. Frontui besiartinant prie Vilniaus, sujudo, subruzdo visa Lietuva, nes baisus, negailestingas ir iaurus okupantas atsistojo ant Lietuvos slenksio. Visais keliais veimais, dviraiais vaiuoti ar psti mons kaip nuo maro ar dar baisesns Dievo rykts pasipyl Vakarus. Kur jie bgo, kas j lauk, niekas neinojo, bet visi jaut, kad Lietuv slenka baisus raudonasis siaubas. Frontas artjo prie Panevio. Mieste vokiei skaiius sumajo. Ivar rus karo belaisvius, i kaljimo suimtuosius. Vienus paleido, kitus ive u miesto suaud. Kaljimas liko tuias ir atlapas. Mieste pasilikti buvo pavojinga. Su eima ivykau u dvideimt kilometr kaim pas gimines. Pavakary baisus trenksmas sukrt em - paskutinieji vokiei kariuomens daliniai Pajuostje susprogdino aerodrom ir poeminius skysto kuro sandlius. Nakt dang nuviet gaisro pavaist - liepsnojo vokiei padegti Panevio malnai. Matsi gaisrai rytuose, kur frontas gaud, matsi vakaruose, kur vokieiai trauksi. Deg Lietuvos miestai, plekjo kaimai. Liepos mnesio 21 dien vokieiai paliko miest pustut, be valdios. Kit dien anksti ryt dmuose paskendus Panev, aukdami "ura", sumarmjo bolevikai, pasipuo blyno didumo antpeiais, tituluoti car armijos kariniais laipsniais. 5

Porai dien praslinkus, buvo juokinga skaityti bolevik laikratuko " " straipsn " ". Kiek didvyrikumo, narsumo ir sumanumo parodyta tuiam miestui uimti! Kruvinos kautyns, kuri niekas nemat ir negirdjo, vykusios dl kiekvieno namo. Nesamas vokiei garnizonas, suprantama, buvs negailestingai sunaikintas. Bolevikams nelaisv patek tkstaniai vokiei ir nesuskaitomi kiekiai trofj. Liepa rytinei Lietuvai - istorinis mnuo, atnes kani, paeminimo ir ilg sunki rus okupacij. Ikilo baisus ir neaikus ateities vaizdas. Nusimin miestieiai ir kaim kininkai jaut, kad okupacija bsianti labai sunki, nes tokios daugybs okupant Lietuva dar nebuvo regjusi. Bolevik kariuomens pritvino miestai, kaimai ir laukai. Paskui front versi ibadjusi kolchoznink, visoki valkat ir vagi gaujos. I seno rusams savoje tvikje gyventi nemiela. Jie visuomet versi tolyn nuo gimtins, nuo savj. Kaip paukius instinktas veria ruden skristi kitus kratus, panai galyb, paveldta i protvi klajokliko gyvenimo, stumia rusus i nam bastytis. Savo tvikse jiems neramu, nemiela. Bolevikams panaikinus nuosavyb, sigaljus badui ir nepritekliams, klajoklik gyvenim versi visi, iekodami isigelbjimo nuo mirties. Jie trauk paskui ygiuojani armij, amerikiei aprpint ginklais, maisto produktais ir kitokiomis grybmis. Be to, pasklidusi inia apie sot Pabaltijo krat gyvenim viliojo juos Lietuv. Amerikiei paalpa daug rus gyventoj igelbjo nuo mirties, o bolevikus nuo praties. "Neneigiant Raudonosios armijos narsumo, Stalingrado kautynes laimjo Amerikos ginklai" ir "Klaidinga bt manyti, jog per maai suelpta Soviet sjunga, kad dl tos prieasties turt ti nors vienas Amerikos kareivis", - kalbjo tuometinis Amerikos prezidentas Ruzveltas. Bolevikinei valdiai buvo nesunku sudaryti toki armij, nes "tuonkos" galyb buvo didesn u mobilizacijos statymus ir taisykles. Bolevikai mgsta, kad jiems sibrovus gyventojai mutsi, pjautsi, skerstsi, vadinasi - kelt revoliucij. Lietuvoje to nebuvo. mons pasyviai stebjo ir sek vykius. Komunistai ryosi krato ramyb sudrumsti ir susidaryti pretekst mones naikinti. 1944 met vasar buvo p a s k e l b t a o k u p u o t o s Lietuvos vyr mobilizacija. aukimo punktus beveik niekas neatjo. Prasidjo vyr m e d i o k l - g a u d y m a s , p a n a u s laukini vri u p u o l i m . K a r i u o m e n s daliniai a p s u p d a v o kaim a r b a itis apylink ir isivarydavo sugautus vyrus. Nuo tokios mediokls mons bgo mikus, lindo slptuves. Nerad vyr, rusai mu moteris, senius ir vaikus, suimdavo pasiturinius gyventojus.

Ibg mikus, vyrai namo nebegro. Susibr apsiginkluodavo, pasiry veriau ti, negu eiti neinia u k kariauti. Ir taip jau 1944 met ruden apie Panev buvo pilni mikai vyr, pabgusi nuo rusikos tironijos. mons juos vadino partizanais, mikiniais, aliukais. Vokieiai labai gerai mokjo kurstyti vien taut prie kit, kad nukreipt dmes nuo savo ksl ir darom skriaud. Lietuvos savisaugos dalinius sisdavo Ukrain, Lenkij, o Lietuv atgabendavo ukrainiei, latvi. Mat kitatautis visada paklusnesnis, kai norima prie gyventojus pavartoti baudiamsias priemones arba paplikauti. Taut ir nepatikim asmen naikinimo procesas vyksta skmingiau, kuomet pasjama neapykantos skla. Toje srityje pirmenyb tenka bolevikams. Turdami daugiamet prityrim ir ant kit taut (Kaukazo, Vidurins Azijos) kailio ibandyt praktik, jie elgsi gudriau u vokieius. I Kremliaus Vilni atvyko prityrs sadistas Suslovas. Jo specialyb - sukelti krate "revoliucij", o kuomet ji nebereikalinga skmingai numalinti. "Revoliucijos" tikslas - krato gyventoj rankomis sunaikinti takingus asmenis ir mones padaryti panaius palaid, igsdint gyvuli band, kitaip sakant, i organizuotos,- susipratusios tautos padaryti mas. 1940-41 metais bolevikai Lietuvoje paleido apyvarton gerai ibandytas priemones: aretus, kankinimus, uverbavimus, deportacijas ir udynes. Sugr 1944 metais lietuvi naikinimo procesui paspartinti jas papild paia bjauriausia priemone. Visame krate pristeig naikinamj bri (istrebitelnyje asti). Stojanius tas bandas atleido nuo karins prievols ir leido laisvai plikauti. Taip i tautikai nesusipratusi ir asociali gaival susidar legalizuoti plik breliai, kuriuos mons vadino "strebitliais", "strebais", "skrebais" ir panaiai. Tarp mikini ir streb vyko iaurios, taut naikinanios skerdyns. Strebai talkindavo rusams operacijose prie mikinius, o mikiniai naktimis upuldinjo strebus ir j pakalikus. Prie bolevikus sukilo visas kratas. mikus subgo daugiausia smulks kininkai, darbininkai, emesni kategorij tarnautojai, vadinasi, tie, kuri bolevikai atjo "ilaisvinti". Pilni mikai ginkluot vyr lauk, kada didiosios valstybs sakys rusams kraustytis i Pabaltijo ir leisti lietuviams, latviams ir estams atstatyti nepriklausomas valstybes. Tuomet niekas netikjo, kad sunaikinus hitlerizm bus paliktas siausti ir vl pasauliui grmoti bolevizmas. Manyta, jog Antrasis pasaulinis karas likt beprasmikas, jei ir ateityje pasaulinio viepatavimo avantiristai kankint maas tautas. Tikta, jog dl teisingumo bus pareikalauta, kad rusai palikt Pabaltij taip, kaip buvo priversti isinedinti i Triesto ir Danijos sal. Praslinkus keliolikai dien po bolevik atsikraustymo, mieste 7

pasirod komunistai, karo pradioje pabg Rusij. Tuojau pradtas organizuoti administracinis aparatas. Ilipdyti skelbimai ragino visus tarnautojus grti darbovietes ir usiregistruoti. Pradios mokykl inspekcijoje sikr miesto liaudies vietimo skyrius, kur registravo mokytojus. Usiregistravome abu su mona. Artinosi mokslo met pradia. Gavau vietimo skyriaus sakym, kad esu atleistas i mokyklos vedjo pareig ir skiriamas kit mokykl mokytoju. Reikjo grti miest perduoti mokyklos turt. Mieste kariuomens - itisa marmalyn. Visos mokyklos ir didesni namai paversti karo ligoninmis. Mokyklos sukimtos privaius pabgli namus. 1940 metais uj rusai nevykusiai stengsi parodyti savo pranaum, kultringum. Tada jiems buvo grietai draudiama vieai keiktis ir plstis. Kad ir alkani, bet nepuldavo pigi maisto produkt pirktis. Vaidavo visko pertekusius. Dabar i karto parod tikr veid. mons igirdo rusik "mat", papuot jau bolevik priedais "boga mat", "serdcu mat", "vrot" ir kitokiais "perlais". Vagysts, paleistuvyst, spekuliacija, chamikumas prasiver begdiku nuogumu. Turguje kareiviai pardavinjo nauj grai mokykl ilupintas dur ir lang rankenas, spynas, prausykl veidrodius ir kitokius daiktus. Bitynuose dien iaudais aviliuose degino bites ir pl med. Tai en, tai ten pasigirdo naktiniai apiplimai. Mokyklose darbas buvo labai sunkus. Po pamok mokytojus varinjo i vieno susirinkimo kit klausyti visoki instrukcij ir paskait apie vaik komunistin aukljim. Nebuvo vadovli, trko raomosios mediagos. I Rusijos gr pabgliai buvo netek 1940 met bolevikinio karingumo. Prisiragav raudonojo "rojaus" pyrag, dabar laiksi pasyviai. Kai kurie aktyvesnius vietinius prilaikydavo sakydami: "Nepulkte per smarkiai, nes dar visko galime sulaukti". Patikimesniems pasipasakodavo Rusijoje matytas ir patirtas baisybes. I rus ekist sudarytas dvilypis miesto ir apskrities valstybs saugumas, sutrumpintai vadinamas rusikais inicialais ( ) ir ( ), pradjo savo veikl. Per laikraius ir agitatorius pradta valymo k a m p a n i j a . Imta aukti, reikalauti suimti buvusios nepriklausomos Lietuvos organizacij vadovus, auktesnius valstybs t a r n a u t o j u s , viraiius, policininkus ir visus tuos, kurie p a d j o vokieiams. "Nuo Kubilino iki senino!" - auk laikraiai, radijas ir agitatoriai. Laikrai odynas mirgjo retai girdtais odiais: mass, klas, marksizmas, leninizmas, sovietikas, proletariatas, internacionalas, liaudies prieas, sabotaas, diversija, valgyba, kontrvalgyba ir t.t., ir t.t.
8

Kaip ylos maie, taip ir neapykantos bolevikams lietuviai negaljo nuslpti. Rusai jaut ir mat, kad lietuvi tauta j nepageidauja ir nenori, todl nepasitikjimas lietuviais augo kas dien. Valymo darbams paspartinti Lietuv sutrauk didelius ekist kariuomens garnizonus. Prasidjo masiniai aretai ir trmimai. Iki pavasario mieste aretuota daug mokytoj ir imtai gimnazij mokini. Kaljimas nebesutalpino suimtj. Kaljimais paversti Chodakausko, Moigio nam, valsiaus ir apskrities savivaldybi, geleinkeli rm pogrindiai ir sandliai. Gaud ir grdo kaljimus tuos, kuri artimieji mik ijo, kas geriau gyveno, kas turjo visuomenje takos ir ger vard, kieno gimins pabg Vakarus, buvusius aulius, tautininkus, policininkus, karininkus, kunigus ir t.t. Kad inot, k daro, k kalba mons, vis krat apraizg sekliais ir nipais. Uteko neatsargaus odio, kad paklitum ekist nagus. siviepatavo tikra ton tironija su negirdtomis intrigomis ir skundinjimais. Baim ir siaubas sukaust vis krat. Nuo pasaulio pradios neregtos skerdyns ugriuvo Lietuv. Tarp mikini ir rus visame krate vir tikras karas. Prie mikinius rusai vartojo visas ginkl ris - net artilerij ir aviacij. Mikini lavonai buvo tempiami miestus ir miestelius ir ten gyventoj baimei aiktse pablokti kelet dien nelaidoti guldavo. L a v o n a m s atpainti suvarydavo apylinks gyventojus. Bijodami kerto ir kani, tvai neprisipaindavo uvusi vaik. Susirmimai su mikiniais paprastai baigdavosi tos apylinks nusiaubimu ir masiniais aretais. Prie Raguvos rusai durtuvais subad kunig Kvederausk, suaud buvus virait invalid Gasin, kinink Zaremb. Prie riki gyvus sudegino Antan Bielin, jo svain ir dar du mones. Prie buvusi nepriklausom Lietuv, jos vadovus ir inteligentij per laikraius, radij ir vis propagandos aparat paleido srautus meial, keiksm. Pagal j retorik, nepriklausomos Lietuvos virnse buv vieni vagys, sukiai, kankintojai. Visa kunigija, policija ir kultrins organizacijos - tai atmatos, kuriems vieta kaljimuose arba po emmis. 1945 met vasar mokslas baigsi baimje ir nerime. Frontui nusiritus Vokietij, rus kariuomens marmalynas i Panevio ir kit miest nusigrdo Vakarus. Isikraust visos karo ligonins, palikdamos klaik vaizd. Mokykl pastat visos judamos dalys ilupintos, idraskytos, langai idauyti. Mlas ir smarv viduje ir kiemuose. Kuomet 1944 metais angl paraiutinink desantas, nuleistas Norvegijoje, Telemarko provincijoje, prie Rjukano sunaikino atominei 9

bombai reikalingo sunkiojo vandens gamykl ir pagaminto vandens atsargas, vokieiams ugeso paskutin vilties kibirktl laimti kar. Jie traukdamiesi ruosi kapituliacijai. Prie tai Himleris Vokietijos vyriausybs vardu kreipsi vedij silydamas beslygin kapituliacij Vakar fronte. Amerikos prezidentas Trumenas apie tai painformavo Stalin, utikrindamas, jog vienintel kapituliacijos slyga - kapituliacija prie visus sjungininkus. 1945 met gegus 8 dien vokieiai kapituliavo. Kapituliacija pakl rus puikyb. Pergals ir vliau Anglijos parlamento rinkimuose konservatori partijos pralaimjimo apsvaiginti, bolevikai galutinai nusimet kauk ir ikio plikus raudonojo faizmo dantis.

NUSIKALTIMAS
Protingi mons visais laikais yra pastebj, kad kiekvienos valstybs doram mogui nieko nra brangesnio u laisv, o nelaisve jis taip bjaurisi, jog nuo jos ginasi ne tik savo turtais, bet ir aukodamas gyvyb. (Vilniaus vaivada, Lietuvos etmonas Ir vyriausiasis kariuomens vadas Kazimieras Sapiega)

Dl laisvs lietuviai yra ne kart sudj daug auk, parod didel ryt ir didvyrikum. Pilnai, algiris, Pabaiskas, paskui 1830 ir 1863 met sukilimai, knygnei pasiaukojimas, Nepriklausomybs krj savanori ygiai, Giedraiiai ir irvintos - toli grau nepilnas t laikotarpi ir vietovi sraas, kur lietuviai prieams ir draugams parod, kaip moka dl laisvs kovoti ir aukotis. Nepriklausomybs laikais Lietuvos kaimuose viena mgiamiausi dain buvo:
Tai grau mike, Lietuvos krate! Paslaptinga yra ia... Tarp oiani mik. imtamei uol Lietuvis prisiglaus, Kai j prispaus.

Dainavo, bet kain ar tikjo, kad po keleri met iauri priespauda ugrius ms al ir lietuviams teks mikuose prieglobsio iekoti. 10

1945 met mikini susidrimai su ekist kariuomene ir strebais avjo Lietuvos jaunim, kl krate patriotin nuotaik. Apie aliuk ygius sklido diuginanios inios, kilo viesios viltys sulaukti laisvs. T met pavasar gavau gydytoj pasirayt ligos lapel ir, nelaukdamas mokslo met galo, ivykau dviem savaitm pas gimines, gyvenanius vienkiemyje prie didelio miko. Ten turjau seniai laukt prog susitikti su mikiniais. Niekuomet neumiriu to spdingo ir jaudinanio momento, kuomet pamaiau breliais i miko ieinanius aliukus. Ginkluoti, automatais, autuvais, kulkosvaidiais ir granatomis. Tarp j nemaa pastam ir netgi buvusi mano mokini. Jie buvo panas 1919 metais mano pirm kart matytus lietuvius savanorius, kuriuos Kubilius ir Variakojis ved i Panevio Kdainius. Mikiniai u tuometinius savanorius buvo geriau ginkluoti. Bet nuotaikos ir pasitikjimas - vienodi, kaip sako ileris: "Engiamj ginklas - entuziazmas, didvyrikumas ir pasiaukojimas, tikslas - laisv". Mikiniai pasakojo apie slygas, privertusias slptis mikuose, apie pasisekus kautyni krikt prie Traupio. Diaugsi gyventoj parama. Didiausi nerim ir baim jiems keli nipai ir idavikai, kurie skverbiasi partizan brius, kad progai pasitaikius iduot rusams. Tokius idavikus tenka likviduoti, o tai esanti nemaloni pareiga. Dabar jiems ess tartinas kitame bryje besivaistantis Gerutis. Jis buvs ekist suimtas ir po kiek laiko paleistas. ekistai pigiai ir be reikalo nepaleidia. Partizanai skundsi vaist ir tvarsi trkumu. Ir dabar tur pas patikimus mones por sueist vyr. Be to, neseniai strebai perov vienam kaimo berniokui rank. Kit dien, gavs vaist, vl vykau pas mikinius ir susitikau Gerut. Jis ginkluotas jo miku. Jo gerai nepainau, bet buvau girdjs, kaip kaimo jaunimui dalins priebolevikinius atsiaukimus. Kart buvau mats pas gimines, atjus maisto. Dabar jis ginkluotas, i jo veido tryko didvyrikas nusiteikimas. Geresnio patrioto nereikia. Mikini judjimas ir laimjimai ukrt miestieius. J pagalba vien nakt persireng mikiniai isigabeno sueist draug, kur bolevikai laik miesto ligoninje. Kit kart be inios dingo eduvos prokuroras. Pasitaikydavo, kad gyventoj padedami mikiniai ivydavo rusus i miesteli. Birelio mnes ujo pas mane mokytojas Vladas Paulauskas su nepastamu mogumi. Paulausk puikiai painojau kaip ger mog, patriot, veikl lietuv. Jis mane mok Panevio mokytoj seminarijoje. Paneviei buvo mylimas ir gerbiamas kaipo pagarsjs kompozitorius. Jo sukurtos dainos "Savanori maras", "Leiskit Tvyn", "Jreivi maras" ir kitos buvo pasklidusios po vis Lietuv. J u o visikai pasitikjau. Nepastamj Paulauskas pristat kaip ger mog, Vilniaus universiteto student, atvykus svarbiais reikalais. Studentas pasisak vainjas 11

partizan organizuoti. Partizanai veiki palaidais breliais. Reiki juos suburti viening stipri organizacij, todl jis nors tuo reikalu pasitarti. Rusai vis tiek tursi isinedinti, ir dabar jau pribrends reikalas mikinius suburti vien darni centralizuot sjung. Pra leisti mano bute su patikimais monmis t reikal apsvarstyti. Sutikau. Kit dien toks pasitarimas vyko. Studentas (jo pavard Maslauskas ar Mastauskas) dar paminjo kad organizacija bsianti vadinama Lietuvos partizan sjunga, sutrumpintai LPS. Pasitarimas buvo baigtas priesaika laikyti tai grieiausioje paslaptyje. Kit dien gavau spjim pasisaugoti, nes ekistai per kaimynus teiraujasi, kokie mons pas mane ueidinja. Pajuts, kad mieste padai kaista, vl iskubjau pamik pas gimines. Yra sakoma, kad svarbiausieji gyvenimo sprendimai padaromi per trump akimirk. J praiopsojs gali vis gyvenim bti laimingas arba pakliti prat.

ARETAI IR TARDYMAI
Juodam varge paskendus, ir ms em rauda, ir ms broli dienos, ir ms tv kapai U Tavo vard tremia, u Tavo mald audo, Nutilo jau vargonai, nebeskamba varpai (Bernardas Brazdionis)

Birelio 26-osios ankst ryt uovien paadino: - Kelkis, irk, kas darosi: pilna gryia mikini. Sako, rusai apsupo giri, eina per mikus ir vienkiemius, aretuoja vyrus. Skubiai apsirengs, nujau gryi. Gal koks dvideimt ginkluot vyr pasakojo, kaip nakt sargyba pastebjusi rusus siauiant giri. - Laukuose ir kaime dabar ramiau kaip mike, - kalbjo partizanai. U klojimo pamikje pasigirdo vyriki balsai. Manme, kad daugiau mikini traukia laukus. jau pasiirti. U klojimo pamaiau rus kareivius, besupanius vienkiem. Mane pamat suuko: - ! ! Pakliau rankas ir stoviu. - ! - vl aukia. 12

Ikeltomis rankomis, tiesiai per pagjusius linus bridau prie kareivi. Tai pamat mikiniai pasileido rugius. Rusai audydami puol vytis. Mane paliko dviem kareiviams saugoti. Pareikalavo dokument. Padaviau pas, poliklinikos ir vietimo skyriaus paymjimus. Kareivis popierius sidjo kien ir nusivar kaim pas dalinio vad. Eidamas maiau daug kareivi, traukiani i miko kaim. Vieni varsi suritus vyrus, kiti temp neulius daikt. Vienas, iki aus ypsodamasis, ne raomj mainl. Kaime mano ir kit suimtj dokumentus atidav karininkui. is pasak: - Raguvoje patikrinsime. Paskui vart, irinjo ir iupinjo raomj mainl, o kareivis dusdamas aikino, kur ir kaip j rado. - ia yra bandit tabas, ir mes isiaikinsime. Js, - kreipsi mane, atvykote i Panevio ia mainle spausdinti prie Taryb Sjung lapeli. Tuo tarpu kaim rinkosi vis daugiau kareivi, atsivarydami nauj suimtj - ir vyr, ir moter. inia, kad varys Raguv, isklaid paskutin vilties kibirktl, kad gal bsiu paleistas. Raguvoje atuonerius metus dirbau mokykloje, ten buvau auli ir tautinink sjungos nariu, ten visi mane pasta. Suimtuosius (apie 30 moni) surikiavo po keturis ir keliu nusivar Raguv. Priekyje sele jo apie 10 kareivi, po j - mes suimtieji, o upakalyje - brys kareivi ir du karininkai. Baisi eisena artjo prie vienkiemio. Staiga pro lang ioko 16-17 met paauglys ir metsi rugius. Kareiviai paleido serij vi, ir. bglys parkrito, karininkas ir kareiviai apstojo ir pasilenk irjo. Karininkas isitrauk pistolet ir varg neatsarg vaikin pribaig. Paskui i trobos isived nukautojo tv ir kartu su mumis nusivar Raguv. Einant miku, kakas ne per toliausiai ov. Mums sak lipti griovius ir sugulti. Keliolika kareivi nubgo ten, kur girdjosi vis. Po keli minui usiliepsnojo kininko darin. Raguvoje mus suvar kiem, kur buvo sikr ekistai, ir susodino ant ems. Buvo pavakarys, pt varbus vjas. Dangus apsiniauks. Pro tvoros plyius mus irjo smalsuoliai. Girdjau nibdant mano pavard. Ijo brys ekist ms apirti. - tai itas, - rodydamas pirtu mane, aikino karininkas, - atvyks i Panevio banditams inias teik, antisovietikus lapelius rainjo. tai, vienoje troboje radome paslpt raomj mainl. - O, geras pauktis! ia j visi pasta, jis Raguvoje mokytojavo ir buvo faist vadeiva. 13

- Reiks gerai pilti, ir jis visk ipasakos, - juoksi ekistai. Turbt jau buvo apie mane informuoti. ia pat kieme usikabin autuvus sukinjosi keletas strebuk. Tarp j painau du buvusius mano mokinius - Juk ir Linart. Jukos tvas buvo geras, neturtingas kaimo siuvjas. Kai dirbau mokykloje, jis bdavo kasmet irenkamas tv komitet. Kodl snus stojo strebus, man buvo neaiku ir nesuprantama. Strebuko Linarto motina, atsimenu, mokslo met pradioje ateidavo prayti paalpos. Jos praym visada patenkindavau, nes snus, nors ir nelabai gerai moksi, bet buvo ramus ir geras vaikas. Dabar gi a, rus suimtas, sdiu ant plikos, altos ems ir drebu, o buv mokiniai saugoja, kad nepabgiau. Man norisi patirti, k jie apie mane galvoja, kaip nusiteik. Rusams pasialinus, klausiu: - K tu ia, Poviliuk, veiki? Jis, nuleids galv ir pasirms autuvu, tyli. - Kaip gyvena tvelis, ar sveikas? - Ai, sveikas... - Ar mane pasti? - Pastu... Ariau prieina Linartas Kaziukas. Neymiu galvos linkteljimu sveikinasi. Tie vaikai, galvoju, gal nieko blogo ekistams nepripasakos. Saulei nusileidus, mus suvar nam rs. Pro geleinius idauyt langeli virbus matsi aligatviu einani moni kojos. Grind nebuvo. Po rs vaiktant, palaidas, drgnas smlys byra batus. Rsys vsus ir tamsus, dvokia pelsiais ir supuvusiomis bulvmis. Pasieniuose du paprasti suolai. A vienu varkeliu, be kepurs, nes suimdami kareiviai neleido stipriai apsivilkti. Sdime ir drebame. kininkai aimanuoja ir keikia savo dali. - Dirbi mogus per dienas kaip juodas jautis, ir dar tave plsta, keikia, kaljim kia, audo... Jei ne kininkai, k mons valgyt, kur dtsi. Namie nuautas snus, o a neinau, u k suimtas sdiu. Kam a k bloga esu padars? - verkia umutojo tvas. - Todl ir audo, ir kaljimus kia, kad niekam blogo nedarome. Jei tu btum buvs koks laidokas, prasigrlis, valkata, dabar valdioje sdtum. Dabar viskas auktyn kojomis apvirto, - ramina pagyvens kininkas Bronius varlys. - Kaip gi ten buvo, u k tavo sn nuov? - klausia nepastamas mogus. - U niek. Pamatme ateinant kareivius ir puolme kur kam pakliuvo slptis. Snus oko pro lang rugius, ia j ir nuov. A niekur nebgau, ir mane sum. Nakt prasidjo tardymai. Itard vienus paleido, kitus perkl kitus 14

rsius. Skirst, riavo iki vidurnakio. Su manimi paliko trys mons. Tardymams nurimus, nuo aligatvio, girdiu, patyliais aukia: - Mokytojau, eikite ia. Prieinu ir matau - pro langel kia ind iltos kavos, kelet suteptini ir ilt kik palt. - Imkite ir niekam nesakykite. Kit nakt, jei dar ia bsite, vl ko nors atneiu. Geri mons per buvusius mokinius perdav man tuos daiktus. Ir kininkai nudiugo, kad bus io to uksti. ilta kava ir paltas suild, ir a, susiraits ant suolo, umigau. Diena prajo ramiai. Vyrams monos atgabeno maisto. Ukandiavome, nekjome. inojau, kad ir mane tardys, reikjo gintis. Bet kaip gintis? monik valstybi statymai gina suimtj nuo tardytoj sauvaliavim. Jei pats nesugebi, gali pasiimti advokat. Dabar joks advokatas nesutikt politikai apkaltinto ginti. Soviet sjungoje nuo politinio kalinio kaip nuo raupsuotojo traukiasi al ne tik pastami, bet ir gimins. Jei kas mgint utarti, bt suimtas kaip bendrininkas. Nakt mane nuvar tardyti. Kambaryje u raomojo stalo sdjo karininko uniforma apsitaiss jaunas ekistas. Pirmiausia ura pavard, vard, tvo vard, gimimo metus, kur gims, mokslo cenz, kur ir k dirbau buruaziniais laikais, kok turiu nekilnojam turt, ar esu buvs usienyje. Paskui ura monos vard, mergautin pavard, mokslo cenz ir usimim. Pagaliau sura brolius, seseris, kur jie gyvena, kuo veriasi. Kai visk sura, isim i portfelio dar vien lap popieriaus,patyljo, akimis perved mane nuo galvos iki koj ir klausia: - Sakyk, kokiu tikslu i Panevio atvykai uovin? - Sergu, atvykau kaim sveikatos pataisyti, - atsakiau. - Nepanaus ligon... Kodl nesigydai mieste, kur yra gydytoj, o vainji mikus? - Mieste sunku gauti tinkamo maisto. Be to, grynas kaimo oras man btinai reikalingas sveikatai. - Tai kodl ne su eima, bet vienas bastaisi? - Vaikai lanko mokykl, o mona neturi atostog - dirba. - Klausyk, Antanaiti, nelaikyk mans kvailiu ir sakyk teisyb, bus daug geriau. Duosiu tik vien klausim, kur praau atsakyti ailiiai, be isisukinjim, nes mes visk puikiai inome. Kokios s l a p t o s organizacijos narys esi? - akimis sispyrs, uklaus ekistas. - Neinau jokios slaptos organizacijos ir jos narys nebuvau ir nesu. - Meluoji! Mat, mat! Sakyk, kas tai yra Alala? - Neinau, - atsakiau, ir irdy pasidar lengviau, nes LLA - reikia "Lietuvos Laisvs Armija" - narys tikrai nebuvau. 15

ekistas isiiep, primerktomis akimis, kuriose blykiojo sadistikos liepsnels, mane kiaurai pervr ir pro dantis- iko: - Neinai, tai Panevy suinosi. Ten mes kitaip pasikalbsime. Pasikalbsime tau suprantamesne kalba. Aiku? A galv nuleids tyliu ir galvoju: "Kaip bus, taip, bet daugiau nieko nesakysiu". Niekyb ir sadizmas mogaus veid jria bruous, i kuri galima painti tiron. Nepriklausomybs laikais laikraiuose kartais bdavo dedamos Lenino ir Stalino nuotraukos. J kaip katin pusiau primerktos akys ir grobuonika veido iraika, spindinti gimta klasta ir iaurumu, mane iurpu nukrsdavo. Lygiai tokios pat ivaizdos buvo ir mano tardytojas, Panevio saugumo virininko padjjas Morevas. Tokie mons, teroru ardydami ir griaudami kit laim ir gerov, ikraipo savo veido bruous, sudarko laikysen. Morev i karto painau esant pikt, negailesting ekist, i kurio nieko gero nereikia laukti. Patyljs Morevas liep iimti i kieni visus turimus daiktus ir sudti ant stalo. Imiau pinigin su keliai rubliais, laikrod, ukeles, peiliuk ir nosin. - Daugiau k turi? - Nieko, - atsakiau. - Nusimauk ied. Nusimoviau ir padaviau. Sura kratos protokol, kur trauk tiktai laikrod ir ied, ir liep pasirayti. - Esi aretuotas. Daugiau ir plaiau pasikalbsime Panevyje. Raguvos buvusios degtins parduotuvs rsy igyvenau savait. Per t laik paleido kelet, o kitus ikl kitur. Likome dviese - a ir kininkas Bronius varlys. Strebukai nakt atnedavo valgyti, dien - mesdavo laikrat pasiskaityti ir liepdavo j laikyti smly ukast. Liepos pradioje susodino sunkveim, nuve Panev ir perdav Panevio saugumui, sikrusiam Moigio namuose. Ikrat visus ir pasodino kieme rangtoje daboklje, vadinamoje "Kapeze" ( - ). Kameroje, kuri mane stm, buvo du mons. Vliau atvar dar vien - Jurg Alelin, kurio namuose rado raomj mainl. Taigi 2,5 metr ilgumo, dviej metr platumo ir apie trejeto metr auktumo kamera turjo keturis gyventojus, neskaitant cementinmis grindimis rplinjani uodeguot kirmin, kurie i kitoje koridoriaus pusje esanios iviets pro dur apai atliaudavo kamer. Pro duryse padaryta skyl priirtojas stebi, kas k veikia. Apsiprats miau atidiau dairytis. Per t kamer turbt perjo nemaai moni, nes sienos nuraintos pavardmis ir vardais. Be to, 16

stiklu arba nagais brta Lietuvos raytoj rat ir visuomens veikj kalb itrauk. Tokiais raais norima parodyti dvasios stiprum ir tuos idealus, dl kuri kenia kalinamieji ir visas kratas. Iki iol vis neumirtu gimnazijos mokins Brazdionyts rao: "Tai kas,, kad monument mums niekas nepastatys? Tai kas, kad pasijuoks sukvailinta minia... Mes sime, bet neisime kartu su jais ir savo ems neparduosime". Kitoje sienoje kakieno toks raas : "Lietuvi, ia pateks nepalk dvasia! Rusas tave ugaulios, keiks ir mu, bet tu bk tvirtas, kaip uols prie Nemunlio". Toliau dar vienas uraas: "Daugel ms broli Sibiran keliauja, ir viesi saulut tenai bus tamsi. ia brangiau u auks juodos ems sauja, nes kiekvienoj dulkj ia tu pats esi". Maironio, Vydno, Jakto, Brazdionio ir kit lietuvi raytoj mini perlais nusagstytos bjaurios dabokls sienos. T ra i karto nepastebsi. Tik atidiai siirjus galima juos pamatyti. Kaip visuose bolevik kaljimuose, taip ir ia vesta Auburn tyljimo sistema, driaudianti balsu kalbtis, dien miegoti ir snausti. Vakare 10-t valand koridoriuje suriaumojo priirtojas: "!" Vadinasi, suimtieji privalo gulti. Vidurnakt, kuomet kaim ir miest gyvenimas nurimsta, kuomet ivarg dori mons suminga, tada i sav but ir landyni ilenda vagys, plikai ir eina nedor darb dirbti. Kartu su visuomens atmatomis lyg nakties iknosparniai ilenda ekistai ir traukia dabokles ir kaljimus. Nakties tyloje prasideda j darbo dienos. I sien ir "tapan" plyi ilenda imtai blaki. Jos bgioja po veid, lenda uantin, kanda ir iulpia krauj. Ms mons, nebuv kaljime, nra mat t bjauri, smirdini sutvrim. Jiems kaljimo blaks ne maesn pabaisa u ekistus. Paiame vidurnakty pasigirdo ingsniai, rakt vangjimas, kamer dur varstymas. Po kiek laiko pasipyl keiksmai: - , , ! ! Supratome, kad atvar nauj mog ir j kreia. Sugirgdjo ms kameros durys, ir ekistas keikdamas stm suimtj. - , ! - suriko stumdamas mog. is virto kaip maias ant Alelino. Dabar mautje kameroje buvome jau penki mons. Panibdomis sikalbjome. stumtasis pasisak ess Panevio pato ininierius. Sum j, panaudoj klast. J pat kakas paskambino ir pasisak ess i Vilniaus atvyks Panev ryi reikalais. Pra ininieri skubiai atvykti pato skyri prie geleinkelio stoties. Nuvyks ininierius tikrai rado nepastam mog, kuris pasisveikins pakviet sstis main. lips pasijuto ess suimtas, nes automobilyje buvo dar du mons, kurie sak 17

ininieriui gulti, kad praeiviai nematyt. Ve j ratu vairiomis gatvmis ir i kitos miesto puss atve saugumo kiem. Dabar koridoriuje ikrat ir stm ms kamer. Aretuodami, laikydami kamerose, tardydami bolevikai vartoja erzinanias ir nervinanias priemones, kad suimtasis visada jaust baim ir siaub. Tai tik dalis tos permanentins tironijos, kuri lydi suimtj vis kalinimo laik. Autant, o kartais jau saulei patekjus kameras grinami mons. Tada baigiasi naktiniai tardymai. I gretimos kameros pasigirdo sien taukjimas - Morzs abcls garsai. Ininierius tuos smgius m kartoti. Usimezg telegrafinis pasikalbjimas. I tardymo grs mogus telegrafavo: - Mane baisiai sumu... - U k mu? - klausia ininierius. - Veria prisipainti... - Kuo mu? - Kumiais, kojomis, gumine arna... Kuomet vien av kerpa, kitoms kinkos dreba. Vadinasi, ne geresni pyragai ir ms laukia. Nuiuvome ir tylime. Pagaliau nuovargis m merkti akis, ir mes sumigome. et valand priirtojo auksmas "" prikl. Paskelbus "pod'jom", nebemiegosi, nors ir kelias naktis btum be miego. ia toks reimas, kad nuo etos ryto iki deimtos vakaro negalima miegoti, snausti, balsu kalbtis. Draudiama skaityti, loti achmatais ir akmis. Ryt iek tiek lengviau. Kameros, koridoriaus ir iviei valymas iblako, usimirtama, kur esi ir kas laukia. Dien - tikra kania. Tvankus ir sunkus oras, kap tyluma, gaubianti kaljim, vienodas sdjimas arba stovjimas lenkte lenkia galv, ir snaudulys taip suima, jog rodos - virsi ant grind ir umigsi kieiausiu miegu. Liepos mnuo buvo labai graus ir iltas. Saul dangumi ritinjosi, ir ms nedidelje kameroje buvo tiesiog nepakeniama. Isikamavome keliolika dien, o tardyti n vieno neauk. Laikui pavairinti panibdomis pasakodavome gyvenimo spdius, skaityt knyg turin, klausydavome pasakojim apie rus su mikiniais kautynes prie Rozalimo, Smilgi ir kitose vietose. Pirmj tard Jurg Alelin. Isived j dien. Po keli valand gro raudonas kaip virtas vys. - Blogai, vyrai, - pradjo nedrsiai Alelinas, - klausinja apie banditus, kur jie slapstosi, kas remia, kokios j pavards ir t.t. Sakiausi nieko neins, su banditais paini neturs. Dabar grino kamer, liep gerai apsigalvoti, o vakare vl saksi paauksi. Dabar nemu, bet vakare adjo kitaip pasikalbti.
18

Nakt apie dvylikt sugirgdjo raktai, ir priirtojas isived Alelin. Sugro jis autant ir nieko nesaks atsigul. Nemiegojo Alelinas, nemiegojome ir mes. Be odi inojome, kodl jis tyli. Dien Alelinas tyliai man papasakojo, kaip j tard. I karto graiuoju klausinjo, bet nieko neigav pasiauk dar por rus. Tardytojai pasialino. Tie du rusai puol Alelin muti. Sumu nusitemp rs. Pastat prie sienos ir usitais autuvais. - Visk prisipaink, nes kitaip i ia gyvas neieisi! - atstat autuvus auk. Alelinas tyljo. Baisus trenksmas, ir ant galvos pasipyl tinkas. Ausyse speng, per dulkes ir parako dmus nieko nesimat. Pasigirdo juokas, ir tada Alelinas suprato, jog ov nordami pergsdinti. Po to vl nuved kambar ir atidav tardytojui. is paklausinjs, prigsdins grino kamer. Kit dien Alelin vl isived. Dabar jau nieko nebeklausinjo ir priadjo paleisti. Liep apie tai kameroje pasisakyti, kad mes duotume namikiams parneti laik. Laik, inoma, mes nerame. Pavakary Alelin paleido, ir mes jo daugiau nebematme. Praslinko dvi savaits, o mans vis dar netardo! Ivar kaljim ininieri ir kitus, kuriuos itoje kameroje radau. Palikau vienui vienas. Baisiai nuobodu. Nakt blaks neduoda miegoti. Kiek j bdavo, visos apnikdavo mane vien. Kart per savait gaudavau i monos maisto ir skalbini. Siuntinlius tardytojai it priirtojai stropiai iiupindavo, produktus supjaustydavo, sutrupindavo - irdavo, kad n maiausias ksnelis popieriaus nepatekt kamer. Vien sekmadien upldo nauji mons. Sum daug gimnazijos mokini. Iskirst juos visas kameras. Pas mane var aukto gio, dailaus sudjimo vaikin Algird Loer. Vargas labai krimtosi, kad nebeteksi groti akordeonu. Kelet dien su juo teko ibti. Nura jis visas sienas gaidomis ir vis pirtais barabanydavo sau pilv, atseit grodavo. Vedamas kaljim, parpuol ant keli ir graudiai verkdamas meldsi. N e p r i k l a u s o m o j e Lietuvoje ir kitoje kultringoje valstybse suimtajam per 24 valandas privalo pateikti kaltinamj akt arba paleisti. Bolevik suimtajam kaltinimui pateikti nra jokio termino. mogus gali isdti mnes, metus ir dar ilgiau ir neinoti, kodl suimtas. Jeigu ir bolevikin prokuratra neranda kaltinamosios mediagos bylai sudaryti, tai ekist "ypatingasis pasitarimas" (" ") gali visikai nekalt mog u aki "nuteisti" deimt ir daugiau met kalti arba net ir mirties bausme. ekist valia ir galia - neribota. Pagaliau vien dien priirtojas nuvar mane pas tardytoj. U 19

stalo sdjo karikai apsitaiss mogus ir kraptsi popieriuose. Pavarts byl, paklaus lietuvikai: - Pavard? Atpyliau pavard, vard, tvo vard ir t.t. - U k suimtas? - vl klausia. - Neinau, kaime pas gimines pripuolamai sulaik kareiviai. Nuvar Raguv. Ten tardytojas klausinjo, kokiai slaptai organizacijai priklausau. Gal jtaria esant pogrindio organizacijos nariu. . - Mes nieko netarinjame ir suimame tik tuomet, kai gauname konkrei rodym apie nusikaltim. Vadinasi, tamsta esi slaptos organizacijos narys ir nenori prisipainti. - Jeigu js tikrai inote, tai kam tada reikalingas mano prisipainimas? Turite rodom fakt ir teiskite, o a rodysiu, kad nekaltas. - Mums reikia suimtj ne smerkti, bet jam padti, kad suprast kalt ir tikrai gailtsi. O tai jis gali padaryti nuoirdiai prisipaindamas. Patariu apsigalvoti ir neisisukinti. Tada bus geriau ir jums, ir mums. Jums nebereiks vargti, o mums - gaiti. O dabar pasakykite, kur gyvenote ir k veikte vokiei okupacijos metu? Pasisakiau gyvens ir dirbs Panevyje mokytoju. - Js inote, ir niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje vokiei niekas nekent, ir daug moni pavieniui ir organizuotai veik prie juos. Kokias slaptas organizacijas inote, kurios veik prie vokieius? Jau anksiau buvau girdjs, kad bolevikai domisi monmis, veikusiais prie vokieius. Jie ino, kad mogus, veiks prie vokieius, gali veikti ir prie bolevikus. Pagaliau jie puikiai ino, kad patys n kiek ne geresni u vokieius, kad lietuviams vokietis ar rusas yra tas pats velnias. Pasakiau, kad toki organizacij neteko girdti. - Netiesa. Js inote, nes ir pats buvote nariu. - Turite rodym? - paklausiau. - Jei reiks, pateiksime, nors ia ir nra nusikaltimo. Dabar sakykite, kokius slaptus lietuvikus laikraius teko skaityti vokiei okupacijos metu? Meluoti negaljau, nes vokiei laikais turbt Lietuvoje nebuvo mogaus, neskaiiusio tokio laikraio. Atsakiau, jog teko skaityti "| laisv". Tardytojas nuvito ir klausia: - I kur gaudavote t laikrat. Kas duodavo ir platindavo? - Rasdavau mesta laikrai dutje. Dar kelet minui paklausinjs, perdav mane sargybiniams, kad nuvest dabokl. Kameroje buvome keturi mons. Papasakojau, kaip mane tard, ko klausinjo. 20

- Kodl bolevikams nepatinka tokie mons? - klausia eduvis, gerai apsitryns vaikinas. - A tokius apdovanoiau u nupelnus, o jie suiminja. Jaunas eduvos moksleivis, suimtas u proklamacijas, paklaus: - O kuo gi skiriasi vokietis nuo boleviko? Jei neinai, a pasakysiu:
Dvi birbyns, vienas tonas, Tai Berlynas ir Maskva. Viens raudonas kaip tonas, Antras - rudas kaip uva.

- Teisingai sudta! - patvirtino pirmasis. Jeigu kokia galyb staiga atskleist ir parodyt mogaus ateit, nuo siaubo gal mogui lieuvis sustingt, gal irdis nustot plakusi. Buvau skaits, daug girdjs ir 1940 metais ant savo kailio patyrs bolevikinio "rojaus saldybi", bet negaljau sivaizduoti ir nesitikjau sulaukti to, k teko patirti kaljimuose ir priveriamj darb stovyklose. Jeigu ms mogaus nebt" lydjs graus optimizmas, maa bt buv pasiryli gyvenim pasitikti ir iksti. Optimizmas daug moni praud, bet ir daugeliui suteik jg bei itverms. Lietuva tuomet gyveno viesiomis iliuzijomis, kurios atrod tokios realios, gyvenimikos. Praslinkus dviem savaitm po pirmojo tardymo, vidurnakt i kieto miego paadino rakt barkjimas. Prasivr durys, ir igirdau: - Antanaiti, apsirenk! iurpulys perbgo per kn ir burna idivo. Tardymai vidurnakt nieko gero neada. Gera bdavo Nepriklausomybs laikais, kuomet po sunki darb mokykloje nuvargs eidavau ilstis. Naktis kaip motina glausdavo, ir ramus miegas teikdavo jg ir energijos rytdienos darbams. Tuomet nekildavo mini, kad vidurnakt kas verst i patalo, daryt krat, suimint mones. Dabar gi naktis nea nerim ir baim ir suimtiesiems, ir nesuimtiems. O laisve, kokia tu brangi Dievo dovana mogui! ia, kaljime, dar labiau juntama tavo vert. Ginkluotas sargybinis nuvar saugumo namus. U raomojo stalo pamaiau jau i Raguvos pastam MGB virininko pavaduotoj Morev, kuris tuomet adjo Panevyje su manimi kitaip pasikalbtis. - Sskis! - parod prie krosnies kampe taburet. - Tu, Antanaiti, gudrus pauktis. Isisukai 1941 metais, bet dabar nebeisisuksi. Pakliuvai tikr ekist nagus. Dabar karas, ir mes su faistais ceremonij nedarome. Juk tu persisunks faistas, faistini organizacij vadeiva. Vis mnes tavs netardme ir rinkome inias. Dabar turime tiek mediagos, jog galime ir iandien sudaryti byl ir nuteisti. Bet tu tursi dar pats ipasakoti, k darei ir k veikei paskutinmis dienomis. Na, pasakok! - A nieko neveikiau ir neturiu k pasakoti. Kad Raguvoje buvau 21

organizacij pirmininku, tas tiesa, ir a nesiginu. Buvo Lietuvos valstyb, kuri pripaino Soviet sjunga ir turjo su ja diplomatinius santykius. A buvau tos valstybs pilietis mokytojas ir dirbau pagal statymus. Organizacijos, kuri nariu buvau, buvo legalios, tai kur ia mano nusikaltimas? - Tu mans neagituok! - trenk kumiu stal, - bet pasakok, ko klausiu! - Duokite klausimus, nes neinau, ko norite. - K veikei paskutinmis dienomis? - Nieko neveikiau, nes sirgau. - Nieko sau ligonis! Jei btum sirgs, tai per mnes btum ia igais. Kokiais reikalais vainjai uovin ir pas varl? - Uovinje ilsjausi, o pas varl buvau sviesto pirkti, - atsakiau, irdamas tardytojui akis. - Kas yra Alala (LLA) ir nuo kurio laiko esi jos narys? is klausimas mane tikino, kad jis nieko neino ir kartoja t pat, manydamas, kad imsiu ir prisipainsiu. Todl drsiai atriau. - Nesuprantu, ko js klausiate. Juk esu anksiau saks, jog apie LLA nieko neinau ir jos nariu nesu buvs. - O Gerut ar pasti? - Kok Gerut? - nustebau. - Ot, ... mat, mat! - nusikeik ir irauds atsistojo. - Ogi Maeni mokytoj Jon Gerut ar pasti? "Sakyti ar nesakyti", galvoju. Juk vakare prie sumim maiau ginkluot Gerut mike. Aiku, jis ir dabar ten tebra. Atsakiau: - Nepastu, bet esu girdjs, kad jis buvs suimtas ir paskui paleistas. Klausim ir isisukinjim dvikova erzino Morev, o a dar labiau usispyriau gintis. Tardytojas urakino kambario duris ir rakt sidjo kien. Irauds prijo ir klausia: - Sakyk, ar pasti Gerut? - Ne, - atsakiau. Itarus "ne", smog kumiu per veid vien, kit, trei kart ir vl klausia: - Pasti Gerut? A tyliu. siuts rusas m muti per sprand, per paands, kakl, krtin. Pasipyl i nesisemiamo rus "grabylysts" arsenalo srautas bjauriausi keiksm su "v rot, tvoju mat, boga mat, serdcu mat, duu mat" ir t.t. Po kiekvieno "mat" kirto smg, spyr koja. Paskui smog muiu pilv, po krtine. Baisus skausmas atm ad, susirieiau ir kaip uvis, imesta ant ledo, iobiojau, negaldamas atgauti kvapo. Tardytojas atsitrauk. Turbt smgis pilv sukl reikiam efekt. Man pasidar 22

baisiai negera. Ipyl prakaitas, net skalbiniai ir plaukai liko lapi. Kojos m drebti, ir a susmukau ant taburets. - Na, pasti Gerut? - vl klausia. "Blogiau gal gi jau nebebus", pagalvojau ir nusprendiau gintis. - Nepastu, - atsakiau. - O jeigu a tau dabar ia atvesiu? K tu tada sakysi? - Atveskite... - , , ! - nusikeik ekistas ir pagrasino gumine arna. Atsirakins duris kteljo kakam, kad atvest Gerut. "Papuskite jam uodeg", pagalvojau. Gerut palikau mike ir dabar buvau tvirtai sitikins, jog ekistai mane gsdindami ijo Gerut atvesti, kad greiiau prisipainiau. Ir kaip nustebau, kuomet po keliolikos minui kambar jo ekisto lydimas Gerutis. Rankos upakaly suritos, plaukai ant kaktos udrib - tikras banditas. - Pasti j? - klausia Morevas, rodydamas mane. - Pastu - tai mokytojas Antanaitis, - atsak Gerutis. - Kur su juo susipainai? - Jo uovinje. Jis danai ten atvaiuodavo ir po keliolika dien ibdavo. - K jis ten veikdavo? - Neinau, bet matydavau su mikiniais kalbant ir vaikiojant pas varl radijo klausyti. Nebeikeniau ir suukau: - Melagi tu, nieke! A tavs nepastu ir n karto su tavimi nesikalbjau. Kart esu mats, bet neinojau, kas tu esi, - rkiau, nordamas parodyti, kaip reikia toliau laikytis. - Neisisukink, Antanaiti, prisipaink, ir mums bus lengviau ir geriau, - pasak Gerutis, ir j ived. Tardytojas vl urakino duris ir keikdamas prioko prie mans. - Tai su banditais draugavai ir dar akiplikai meluoji, kad Geruio nepasti, kad apie LLA nieko neinai?! Paiups ant medinio koto pritaisyt brezento ir gumos arn, m kirsti per peius, per nugar. I karto labai skaudjo, bet vliau knas utirpo, ir pasidar baisiai karta. A tyljau. Rusas galutinai siuto. Partrenk mane ant grind ir m kojomis spardyti. Stiprus bato smgis nugar ties juosmeniu, ir a i skausmo paokau ir usidengiau taburete. ekistas j itrauk ir abiej rank delnais pakaitomis m muti per veid. - Dabar jau pasti Gerut? Dabar jau inai LLA! - auk Morevas. - Nepainau jo, nepastu. Apie LLA nieko nesu girdjs, - kartojau daugiau automatikai negu smoningai. - Ar Gerutis mike vaikiojo su banditais? 23

- Nemaiau, neinau, a jo nepastu, - kartojau vis t pat. - Koks tu svoloius ir kaip nachalikai meluoji! Bet a tave priversiu, ir tu kaip per ipaint visk iklosi. Isitrauk i kiens rakt, pam nuo staliuko du pietukus, sudjo juos man rankos tarpupirius ir abiems rankom m pirtus spausti. Skausmas - neapsakomas. A visa gerkle miau aukti. - Nutilk, svoloiau! - suriko rusas ir liovsi spauds. Kakas pasibeld duris, ir Morevas atrakino. jo raupltu veidu, lyg ant jo velnias bot pupas kls, kitas rusas. - Ko jis ia bliauna? Nemoki susitvarkyti! Paiups mane, pavert knibi, vark uvert ir susuko juo galv, o pats atsisdo ant sprando. - Dabar kirsk! Vl krito kiriai, spardymai. Nieko nebegaljau prisiminti, kas buvo. Pajutau, kad pila ant galvos vanden. Pakl ir pasodino ant taburets. Padav stikl vandens. Turbt baisiai atrodiau, nes abu karininkai keistomis ypsenomis irjo ir panibdomis tarsi. Paskui Morevas praneko: - Tai tai, Antanaiti, dabar ia tau tiktai glels, o vaisiukai bus vliau. Dabar mume biznu, o kit kart muime lazda, kol pasidarysi velnutis, plonutis ir skaidrus kaip stiklas (, ). Su liaudies prieais ekistai ne kovoja, bet juos naikina. Nedidelis daiktas, jei tu ia ir nusispardysi: bus dar tyriau ir geriau, nes nebus kas sovietik or teria ir gadina. Mes nieko nepasigailime ir niekam neatleidiame. Mes - ekistai! Po to para tardymo protokol ir liep pasirayti. Protokole buvo surayta tik tai, kas reikalinga kaltinamajai mediagai sudaryti, ir nieko, kas galt man palengvinti. Buvo gerokai praau, kuomet pats Morevas, usitaiss revolver, nuvar mane dabokl. Koridoriuje pastat veidu sien. I vienos kameros mones perkl t maiuk kamer, kurioje a buvau, o mane, sumut ir nuplakt kaip t Voltero Kandid, vien udar didelje kameroje, kurioje lasvai galt tilpti apie 20 moni. Pakliuvs ekist nagus, buvau nusistats ir tvirtai pasirys pakelti bet kok teror ir smurt. Ruoiausi tai sutikti drsiai, be baims. Po ios pirmos kankyns, vienas mestas kamer, pajutau, kaip visas knas degte dega, galva svaigsta, nugaroje baisus dieglys atsistojo. Sunkios mlungikos spazmos rieia krv ir veria vemti. Mat visas fizinio skausmo ir kanios sunkumas pajuntamas praslinkus kokiai valandai po kankinimo. Kakokiomis putomis isitss, pajutau didel silpnum. Ipyl prakaitas, kojos m drebti. Dvasi apm gilus lidesys ir sielvartas, o pasiguosti, nelaime pasidalinti nra su kuo. Dingo noras 24

gyventi, ir protas nebemat jokios ieities. Kit nakt vl mu, vl kankins ir spardys. Ar beitversiu? Iblso paskutin vilties kibirktl. Ateitis ikilo niriausiomis spalvomis.-Prie mano vali ir pastangas susitvardyti irniais pabiro aaros. U k a keniu? Kam esu blogo padars? Tie mons, kurie taip bjauriai pldo, taip skaudiai sumu ir paemino, mans anksiau nepaino ir dabar mat pirm kart. I kur ta mogaus neapykanta, i kur tas baisus sadizmas? Dostojevskis "Idiote" sako, kad savo paties niekingumo ir menkysts jutimas turi toki rib, kuri perengs mogus ima jausti milinik niekik darb pomg. ekist eiles ir parenkami tokie niekingumo ir mogikos menkysts ribas pereng mons. Kai tokie tipai atsiduria privilegijuotoje padtyje, doriems monms nemanoma ivengti j tironijos. Apie ekistus Leninas ne veltui ra: "Be tokios staigos darbo moni valdia negali gyvuoti". Sdiu ir bijau gulti, nes visur labai skauda. Priirtojas pro dur skyl danai stebi, k a veikiu. Mato, kad nesirengiu gulti, praveria duris ir tyliai sako: - Gulk! - Negaliu, - sakau, - labai skauda. - Niekis - taip jums reikia. Jus visus, faistus ir banditus, reikia suaudyti... Pasiklojau palt ir iaip taip prisitaiks atsiguliau, bet umigti negaljau. Spirdamas nugar, Morevas turbt smarkiai sutrenk inkstus, nes vos tik pasijudinus baisus skausmas kaip elektros srov perbga i nugaros per launis. O ia dar i vis pusi apniko imtai blaki. Patekjusi saul nuviet dang, viesiau pasidar ir kameroje. Matau ant sienos anglimi nupiet kryi ir po juo parayta: "Dievas ms prieglauda ir stipryb, veikiausioji pagalba varguose". T kryi pie ir ura ra, inoma, toks pat nelaimingasis kaip ir a. Tokioje bklje tikiniam vienintel paguoda - malda. Meldiasi mogus ir tiki, kad Dievas mato t baisi neteisyb emje, tiki ir laukia atpildo u patirtas skriaudas ir kanias. Juk negali bti, kad tikjime atal atjnai, sumyn ir sutryp mogaus teises, atm laisv, tyiodamiesi i viso, kas mogui brangu ir venta, palikt ia ms tvynje siausti ir naikinti ms taut. Ne! Dievo teisingumas ito nepaks. Bolevizmas turi bti jei ne sunaikintas, tai bent paabotas. Kitoje vietoje smulkiausiomis raidmis parayta: "Kai mogus kenia u tvyn, jo skausm jauia visa tauta!" itokiais uraais kaliniai reikia protest ir demonstruoja savo sitikinimus. Tie uraai abejingiems suteikia dvasios stiprybs. Netrukus paskelb "podjom". Stendamas ir vaitodamas atsikliau. Ant lango radau palikt stiklo uk. Pridjau j prie bato aulo, ir ijo 25

veidrodis. Pairjau j ir pats savs nebepainau. Visas veidas juodas, akys utinusios, sprandas ir paands taip suputusios, jog ausys tarsi duobse prasmegusios. Peiai, krtin ir launys - vienos mlyns. Maiausias krusteljimas sukelia nepaprast inkst skausm. Daboklje suimtieji maitinami duona ir vandeniu. Per dien duodama 600 gram duonos ir ryt puodelis karto vandens - "kipiatoko". Man duonos atne daug maiau negu kitas dienas. - Esi karceryje, - pareik priirtojas, - todl gausi 300 gram per dien. Valgyti nenorjau. Nors diena buvo karta, mane krt drebulys, svaigo galva, burna divo. Priirtojas atsisak duoti vandens. - Dl tavs a nevarinsiu moni i ulinio vandens neti. Vis dien kankino trokulys, jauiau kart ir nuovarg. Kankinausi, ir vis i galvos neijo mintis, kaip ateinani nakt reiks iksti tardym. Pavakare dangus apsiniauk, pasigirdo tolimas griaustinis. Paskui pakilo vjas, ir pilk, juod debes kalnas uslinko ant miesto. Su aibais ir perknais prapliupo lietus. Pyl kaip i kibiro. - e, dabar gerk, kad pilvas sprogt. ia paties Dievo i dangaus atsistas vanduo, - juokdamasis priirtojas padav litrin skardin vandens. Glitus, aitraus armo skonio ir cinko skarda trenkiantis lietaus vanduo mane atgaivino. Suvilgiau nosin ir apsiriau galv. Pasidar daug lengviau. Ko nelauki, labai greitai ateina. Besiartinanti naktis nedav ramybs. Paskelbus "otboj", atsiguliau ir nekantriai laukiau, kada priirtojas lieps apsirengti. Bijojau umigti, kad bemiegant neatsitikt kas nors baisaus. Sugirgdjo duryse raktas, ir a paokau. - Ko drybsai kaip maias, girdjai, kad buvo "podjomas?!" - auk priirtojas. Prapls akis iriu - patekjusi saul vieia, u lango sode paukiai gieda. Taip kietai miegota, jog negirdjau, kaip nakt kit kamer duris rakinjo, nejutau, kaip blaks d. Gera buvo, kad neauk tardyti. Miegas - geriausi vaistai. Jauiau kno palengvjim, nugaros skausmai sumaj. Po ruoos ir pusryi, besisukiodamas kameroje, prie krosnies igirdau nypiant. Prieinu ariau ir aikiai girdiu vokiant bals: "Kas esi?" Tarp krosnies ir sienos esama prakraptyto plyio, pro kur galima puikiausiai susikalbti su gretima kamera. Kalbjo fotografas Jonas itkus. Jis daug anksiau u mane aretuotas. Sum j todl, kad 1941 metais nufotografavo bolevik nuudytus Panevio miesto gydytojus ir prie cukraus fabriko suaudytus mones. Nuotraukos vokiei okupacijos metu buvo panaudotos raudonojo teroro parodoje. 26

Pasisakiau itkui, kas esu, padejavau ess baisiai sumutas ir vienas udarytas kameroje. Suinojau, kad kartu su itkumi sdi mokytojas Stasys Janauskas. Jis pasisak, kad j irgi labai mu ir kad turjs akistat su Geruiu. Gerutis rusams prinekjo, kad Stas uverbavs veiklai prie bolevikus. Stasys Janauskas gynsi, neig Geruio parodymus, todl buvs labai sumutas. Su Stasiu susitarme, kad esame geri pastami ir daugiau nieko. Paadus itesjome, ir tas Stasiui ijo gera. Kaliniui menkniekiai gali sukelti tarimus, nerim, nusivylim, bet lygiai taip pat gali sukelti diaugsm ir vilt. Kokia sunki buvo vienatv vakar, kai sumutas, neteks noro gyventi, vienas be jokio ryio su aplinkiniu pasauliu, sielvarto ir nevilties prislgtas kentjau ir laukiau ateinanios nakties tardymo baisenybi. Dabar gi pasikalbjimas su itk ir Stasiu pakl nuotaik, grino pusiausvyr. Gro noras gyventi, gro viltis sulaukti geresni dien. Mintys pakilo toki auktum, i kur ateitis atrod grai ir viesi, patirtos kanios ir skausmai iblso, ir pasiryimas visk, kas bebt, iksti uliejo krtin maloniais jausmais. Vl tvirtai pasiryau nepaklusti terorui ir prievartai. Juk argi a vienas toks esu? T dien stiklo ukele raiau ant sienos mintyje ilikusius Diemedio eilraio posmus:
Tu sukapoki mus ksnelius, jei nori ventai kalbs dalels visada. Kad prisikels paniekinta alel savanori, Sakau tau - kelsis Lietuva! Ne kart rusai Lietuv baudiavomis ir rekrtais teriojo. Bet ji vis iliko gyva. Ir dabar ji ils i po Stalino koj Trij spalv ir vl laisva. Ne tau iplti, ruse, i ms irdi t tikjim gili jausm, Tu pats neigrs taurs si svetimas tarp svetim... Ir nesupilsim mes tau jokio kapo. jokio kapo, Minsim aminai prakeikimu Ir skleisim ini per pasauli - teapsako T "laisv", mintani krauju. Todl tu gali kapoti mus ksnelius, jei nori, ventai kalbs dalels visada: Vis tiek prisikels paniekinta alel savanori. Sakau tau - kelsis Lietuva!

Toje kameroje ibuvau 25 paras. Per t laik netard, niekas nedrumst ramybs. Nakt, inoma, bijodavau, bet vliau apsipratau ir vaikiojimus koridorium nekreipiau dmesio. Maisto siuntini neduodavo, bet etadieniais atnetus skalbinius leisdavo pasikeisti. Gavs skalbinius, inodavau, kad mona su vaikais namie gyvena. 27

Rpestingai iskalbti ir kruopiai sutaisyti skalbiniai nudiugindavo. Stebjausi gyvenimo draugs kantrybe ir itverme. Buvau pasirys aukoti gyvyb, kad nereikt jai ia pakliti. Kur dtsi vaikai? Sumutos mlynai juodos kno dms pagelto, ir a buvau panaus velykin dayt kiauin. Sutinimai atslgo, nugaros skausmai aprimo. Pasitais apetitas, ir duodamos duonos utekdavo tiktai alkiui suadinti. Kno skausmams majant, didjo bado kanios. Kart vidudien priirtojas atidar duris ir liep eiti ivietn. - Nenoriu, - sakau nustebs. - Liepiu, ir eik! - suuko. iriu - koridoriuje elegantikai isiiustijs vyrikis mane atidiai stebi. Kas jis toks - ir iki iol neinau. Gal gydytojas, gal koks ekistas tyr, kaip a atrodau. Jis akimis mane nulydjo tualet ir atgal kamer. Tarp ekist buvo vienas ypatingos ivaizdos mogus: aukto gio, ant aki udribusiais juodais, beveik mlynais plaukais ir labai storo balso. Jo pavard Solncevas. Kai jis koridoriuje nekdavo, man kameroje atrodydavo, jog tai nepaprasto iaurumo sutvrimas. Bijojau patekti jam rankas. 25 dienoms praslinkus po sumuimo atsidar kameros durys, ir priirtojas liep pasiimti daiktus ir sekti paskui j. ved vl t pai nediduk kamer, kurioje buvau prie sumuim. Kamera tuia, ir a vl vienas. Buvo sekmadienis. Po keli minui iriu - nea maisto siuntin! Duonos, pyrago, sviesto, laini. I produkt painau, jog tai gerosios monels dovana. Nudiugau ir tuojau sdau valgyti. Nespjau ksnio nuryti, vl atsidar durys, ir liep eiti. Koridoriuje pasitiko didysis storabalsis Solncevas. - ? - i pai pilvo gelmi suriaumojo Solncevas. Eisime su manimi. Na, galvoju, dabar tai ikels pirt. Solncevas pasodino mane kampe ant taburets, o pats atsisdo u stalo ir ilgai vart byl, vilgiodamas mane pro udribusius plaukus. - Tai kaip: Antanaiti, sakysi teisyb ar ginsiesi? - pagaliau paklaus storu balsu. - Ko mans klausinjo, visus klausimus atsakiau teisyb. - Ne visk pasakei. Sakyk, kokie js draugai yra LLA nariai? - Pirm kart i tardytojo Morevo suinojau, kad esama tokios organizacijos, - atsakiau. - Su banditais susitikdavai, kalbdavai ir dabar sakaisi nieko neinantis. Juk banditai ir yra LLA. - Gal ir LLA, to neinau ir su jais nieko bendro neturjau. - O Gerutis sako mats jus su banditais vaikiojant. - Geruio nepastu. 28

- O jis jus pasta. - Jis meluoja. - O gal teisyb sako, - nusikvatojo storabalsis. Tyli jis, pasirms ant stalo, tyliu ir a, kampe sddamas. Paskui Solncevo galva nusviro, ir jis m knarkti. Tvarssi, snaud gal koki valand. Paskui atsikl ir ijo. Po gero pusvalandio gro, pairjo laikrod ir pasak: - iandien uteks. Po to jis dar kelis kartus "tard", n e p r a t a r d a m a s n odio. Nusivesdavo kabinet, pasodindavo ant taburets ir imdavo arba knyg skaityti, arba snausti. Baisusis Solncevas mans n karto neugavo nei odiu, nei veiksmu. Po teroro ekistai praktikuoja kaltinamj perduoti "geram ir maloniam" tardytojui, kuris velniu tonu sugraudina ikankintj, ir is prisipasta. Bet Solncevui nerpjo klausinti. Jam reikdavo skirt laik mane ilaikyti, ir jis t pareig atlikdavo. Daboklje ir kaljime dien nakt negali atsikratyti minties ir jausmo, kad esi suimtas. Kakokia neapiuopiama, neapsakoma ir neapraoma m e l a n c h o l i j a m a u d i a i r n e d u o d a r a m y b s . Kas n r a b u v s bolevikiniame kaljime, tam tokia kania neinoma ir nesivaizduojama. Antr mnes taip kankinausi daboklje.. ekistai mane turbt laik labai pavojingu, bet bylai sudaryti mediagos pakankamai neturjo. Prie Geruio prikergti nepavyko, apkaltinti u dalyvavim tautinink ir auli sjungos organizacijose nebuvo preteksto. Fizins priemons ir Solncevo tardymai naujo nedav. Po keli dien vl ivar tardyti. Tard jaunas 23-25 mel ekistas leitenantas Kuznecovas. Meilia ypsena ir juokaudamas pradjo klausinti, kokios socialins kilms esu, kokius mokslus baigs, kur ir k dirbs, kokia eimos sudtis ir t.t. Tos inios jam buvo inomos, bet rpjo pasirodyti maloniu ir geru mogumi. Paskui m girti mokytojo profesij. Soviet sjungoje mokytojai es labiausiai gerbiami mons. A, kaipo maaemio kininko vaikas ir dar mokytojas, pasuks netinkamu - klaidingu keliu, nujs prie liaudies ir darbo moni interesus. U tai jis mans nekaltins, nes a buvau aukljamas faistine dvasia. Soviet valdia visk man atleisianti, jei nuoirdiai kaltes prisipainsiu. Jis, tardytojas, nors man padti ir trokts tiktai gero. Juk ir Soviet sjunga tiek daug gero Lietuvai padariusi: grinusi Vilni, ivadavusi i vokiei priespaudos, atidavusi prarast Klaipd, maaemiams ir beemiams idalinusi buoi apsstas emes, pristeigusi mokykl ir t.t., ir t.t. O lietuviai viso to nevertin. Rusijoje pilieiai es taip susiprat, jog padar nusikaltim patys atein saugum pas ekistus ir visk nuoirdiai prisipast. Ten 29

tardytojams nereikia rodinti arba fizines bausmes vartoti. Nusikaltlis su tardytoju biiulikai nekuiuojasi, rko ir danai abu draugikai p a p i e t a u j a . U nuoird prisipainim tardytojas prao teism kaltinamajam taikyti baudiamojo kodekso lengvesnius straipsnius arba net iteisinti. - ia pas jus, - kalbjo Kuznecovas, - kai tave ar k kit gatve varo tardyti, mons iri su uuojauta, o pas mus reikt sustiprintos sargybos, kad mons neumut suimtojo. Toliau Kuznecovas ts: manai, kad mes nematome ir nejauiame, kaip js ms nekeniate? Mes visk puikiausiai suprantame. Js laukiate amerikon, kad grint faistin santvark. Tuios svajons, tuios pastangos ir viltys. Pabaltijo mes niekam neuleisime. Mes jums davme laisv ir reikalaujama ne tik js lojalumo, bet visiko ms valdios pripainimo. Js tik saujel, ir mes galtume nuluoti, bet mes ne vokieiai. Taigi, Antanaiti, vokiei nebra, o Amerika toli. Nori ar nenori, reikia skaitytis su faktu, kad Lietuva amiams paliks Soviet sjungos dalis. Kovoti ir veikti prie toki galyb, kuri paklupd iki dant ginkluot Vokietij ir Japonij, yra beprotyb. Apsisvarstyk ir prisipaink, kokiais tikslais vainjai kaim, su kokiais banditais sueidavai ir kas duodavo instrukcij, kurias perdavindavai banditams? Sakyk, kur yra LLA tabas ir kas jo nariai? - I kur js isigalvojote t LLA, - sakau tardytojui. - A esu saks ir Morevui, ir Solncevui, kad apie LLA nieko neinau ir jokiai slaptai organizacijai nepriklausau. - Matyt, geruoju nesusikalbsim. Kai pasdsi ant taburets kampo, tai prisipainsi. Pirtais surads mano stuburo uodegls slankstelius, pasodino ant taburets kampo taip, kad visu svoriu pakibau ant stuburgalio. Pasdjau keliolika minui, padtis pasidar nebepakeniama. Atsistojau ir sakau: - itaip nesdsiu. Neturite teiss taip elgtis. Soviet sjungos statymai draudia suimtj kankinti. - O su banditais bendrauti, jiems padti ir instruktuoti Soviet sjungos statymai tau leidia? - suuko tardytojas ir pripuols m kumiais muti per galv, nugar, sprand. - irk, koks akipla! Jis su banditais tarybinius pilieius udys, akiplikai meluos, ir tu jo neliesk! Tai gal tave reikia pagirti, paglostyti u tokius darbus?! Gal dvi savaites po kelias valandas dien ir nakt kamavo mane Kuznecovas. Kasdien tie patys klausimai, toks pat vienodas ir kyrus tardytojo tonas kuo toliau, tuo labiau ved i kantrybs. Jei galiau, rodos, su didiausiu malonumu kyr tardytoj nudiau. Tokios pat nuomons apie mane, inoma, buvo ir Kuznecovas. Ir ko jis neidarinjo: 30

ir geruoju ilgiausiais pamokslais prikalbinjo, ir ikeltomis rankomis liepdavo stovti, ir ant taburets kampo sodindavo, ir mudavo. Kart j susirinko eetas ir m vairiais klausimais gaudyti. Paklausia vienas, tam nespjus atsakyti, klausia kitas. Reikjo atidiai sekti, kad klausim pinklse nesusipainioiau. Toki tardym tikslas pakiti tok klausim, kad nesptum susiorientuoti ir duotum jiems pageidaujam atsakym. Po kiekvieno tardymo raydavo protokol. Jie bdavo raomi klausim-atsakym forma. Tardytojas ateidavo i anksto susiras apgalvotus painius klausimus. Bdavo sunku isinarplioti. Kuznecovas mokjo neblogai pieti. Jis visada neiodavosi pieimo bloknot ir tardydamas darydavo tardomj kicus. Bdamas geros nuotaikos, parodydavo pieini album. Maiau nupietus Janausk ir varl. Kart pas tardytoj buvo nepastamas mogus, kuris su Kuznecovu familiariai kalbjosi. Kampe stovjo pilna d knyg. Viruje - lietuvika trispalv vliava. Vienos knygos virelyje maiau mokytojo Janausko ekslibris. Ant stalo guljo man gerai inomos pedagoginio instituto dstytoj paskaitos, kurias kartu su Janausku ir kitais Panevio mokytojais teko ir man urainti, kai mokiausi pedagoginiam institute 1939 metais. Dabar tardytojas su nepastamuoju tuos uraus pl, suko tabok ir rk. Knygos ir vliava per kratas atimtos i mokytojo Janausko. mogus, kuris buvo pas Kuznecov, saksi ess nuo Raguvos Dobrovolskis. Raguvoje man tokio mogaus neteko matyti. Jis saksi mane pasts. Kuznecovas kak nipteljs ijo. Dobrovolskis man ir sako: - Nebijok, tas tardytojas neblogas mogus. Niekis, jei jis kartais udroia arba liepia ikeltomis rankomis stovti, taip reikia. Jis mog ujauia ir nori padti. Dabar jis paliko mus vienus, kad galtum perduoti monai laikel. Rayk tuojau, a rytoj nuneiu. Stasys para. - Dkoju, - sakau, - u rpest, bet a neraysiu. Jei ueisi, perduok monai ir vaikams mano linkjimus. - Imk popieri ir tuojau rayk, kol tardytojas neatjo, - ragino Dobrovolskis. - Neraysiu, nes bijau provokacijos. - Tai k, manai, kad a provokatorius? - sieid Dobrovolskis. - Nieko nemanau, bet nenoriu nemalonum, nes suimtiesiems negalima rainti. Laiko neraiau. Sugrs Kuznecovas gestais kak p a r o d Dobrovolskiui. is papurt galv. Reikia - neideg. Po keli dien pertraukos vien nakt vl nuvar tardyti. Kambaryje sdjo Morevas ir civiliai apsitaiss mogus. Jis uguls laikrat ra. 31

Ironika, iki aus nuvitusia ypsena pasitiko Morevas. Patenkintas dairsi tai mane, tai raant mog. Buvo aikiai matyti, kad jis yra kak svarbaus ikniss. Prijo prie mans ir sako: - Tai kaip sekasi meluoti? Tu tris savaites jaun, neprityrus tardytoj u nosies vedioji ir teisybs nesakai. Pasirodo, jog tu Smetonos ir vokiei laikais ariai veikei prie Soviet sjung. Manei, kad mes nesurasime tavo straipsni, rayt faist laikraiuose? Kieno itie straipsniai? - rodydamas "Panevieio" ir "Panevio Apygardos Balso" numerius, klausia Morevas. Gintis nebegaljau, nes po straipsniais aikiai buvo parayta pavard ir vardas. - Rainjau, - sakau, - ne prie Soviet sjung, bet prie jos pareign vykdyt nekalt moni teror. - Ar ivertei jo straipsnius rus kalb? - klausia u stalo beraant mog. is padav vertim Morevui, ir tas m balsu skaityti 1942 m. rugsjo 26 dienos "Panevio Apygardos Balso" 35 numeryje dt mano straipsn "Mokslo metus pradedant". "Mokytojo darbas ir jo slygos daug kuo skiriasi nuo kit staig tarnautoj darbo... Politin Lietuvos Nepriklausomyb dav lietuviui mokytojui g e r a s slygas p e d a g o g i n i a m ir k u l t r i n i a m d a r b u i . Bolevikiniais metais gal rykiausiai ikilo aiktn mokytojo darbo vaisiai. Juos greit pastebjo bolevikai ir pirmiausia mokytojus ir mokyklas atkreip terorist akis". - Ar ne prie Soviet sjung nukreiptas is straipsnis?! - auk Morevas ir skait toliau: "I vis buvusios nepriklausomos Lietuvos gyventoj daugiausia nukentjo mokytojai: daugiausia j kaljimus sukio, daugiausia ive". - Taip jums, gyvats, ir reikia! - pykio ikreiptu veidu auk ekistas ir vl skait: "Ir dabar, kai karo viesulai siautja, kai kruvinos bangos pra per Lietuvos em, lietuvis mokytojas dar rimiau susikaupia ir rytasi giliau pajusti laisvo gyvenimo prasm, dar su didesne energija imasi darbo alies ateiiai utikrinti". - "alies ateiiai utikrinti" - ar tai ne prie Soviet sjung toks darbas raginama nukreipti! - auk Morevas ir toliau skait: "Lietuvos mokytojas suvokia ir supranta dabartin istorijos moment, jis ino, kad 1940 met Lietuvos tragedija pareigoja j dar uoliau dirbti Lietuvos ir Naujos Europos egzistencijai ir gerovei". - Apie koki 1940 met Lietuvos tragedij raei iame straipsnyje? klaus tardytojas. - Soviet sjungos kariuomens ygiavim Lietuv, - atsakiau. 32

- Kas gi pakviet R a u d o n j armij, ar ne Lietuvos liaudis? Raudonoji armija jus ilaisvino i faist diktatros, o tu raai, jog tai buvusi tragedija! Ar ne prie Soviet sjung raoma? - rk ekistas ir skait: "Mokytojas iandien tautai tarnauja ne u pinigus, jis nra paprastas jos samdinys, bet jos interes sargybinis". - Galsi dabar 25 metus kartu su baltais lokiais saugoti faist interesus, - nusikvatojo Morevas ir ts: "Mokytojas ino, kad mokykloje ir jaunimui jis privalo rodyti ir skiepyti tuos idealus, dl kuri kenia ivetieji lietuviai, dl kuri uvo tkstaniai kankini ir partizan, kuri siekia visa lietuvi tauta. Mokytojai tikisi, kad to idealo siekti ir iais mokslo metais jiems pads tvai ir visuomen", ubaig straipsn Morevas. - Gali bti visikai ramus, Lietuvos visuomen ir tvai tikrai bus patenkinti, atsikrat tokiu faistini ideal skleidju ir skiepytoju. Itrauk i staliaus nuotraukas ir rod: - irk ir gardiuokis tu, faistini ideal skleidjau, k pridar tavo iauklti mokiniai ir faist auliai. irk, kaip jie aud moteris ir vaikus! Tave reikia pakarti u toki moni iaukljim! Nuotrauka baisi. Pusnuogs moterys sustatytos prie duobs, o kareiviai jas atstat ginklus, turbt audo. - Sakyk, kieno tai darbas? Kas turi atsakyti u t kruvin teror?! - moni audyti a nemokiau ir pats neaudiau. Kuo gi a kaltas, k vokieiai pridar? - Js, faistai, visi vieno plauko! Im i spintos kruvin karik kepur geltonomis silmis ir geltonu lankeliu su vytimi ir auli skydu priekyje. Itrauk nuotrauk ir rodo: - Pasti it bandit? Tai tavo iaukltas mogudys. Nuotraukoje stovi jaunas barzdotas su tokia pat kepure karikis, apsikabijs granatomis, revolveriais ir karikomis planetmis. Ivaizda - karininko. - To mogaus nepastu, - atsakiau. - Daugiau jo nebematysi, vakar netoli Panevio ms kariai j paties. Ar tu j painai, isiaikinsime. Patenkintas, kad prisipainau ras laikraius, sura tardymo protokol. Spyriausi, rodinjau, kad Lietuvoje nebuvo faist ir faistini laikrai, bet kur ten j tikinsi. Jam kas ne bolevikas, tas - faistas. - Dabar mes jau turime utektinai mediagos tave teisti, - gardiavosi Morevas. Baigsi nakties antroji pus, kai dabokls koridori su triukmu sumarmjo mons, lietuvikai kaudami. 33

- , ! , , ! - auk uduss priirtojas. ia jau pritildytais balsais atvarytieji aukia: - Jaknai, eik ia! varly, kur mano daiktai? Maeni kaimo moni pavards. Matyt, ten bta "ablavo". Atvarytuosius iskirst kameras, ir daboklje vl buvo tylu kaip kapinse. I Maeni, kaip vliau suinojau, atvar suimtus Geruio vakarini kurs klausytojus. Rugpjio gale vieno sekmadienio ryt ivar mane pas tardytoj. Labai nustebau, nes ryt niekuomet netardydavo. Storabalsis Solncevas itrauk i bylos popieri ir pareik, jog tai ess mano kaltinimo aktas. Liep atidiai klausyti ir perskait madaug tokio turinio kaltinamj akt: Antanaitis Bronius, Adomo, gims tada ir tada, ten ir ten, gyvens ten ir ten, faistinio reimo metais aktyviai dirbo faistin antisovietik darb. Jis buvo uolus aulys, tautinink partijos ir kit faistini organizacij vadeiva. Jo vadovaujam organizacij skyriai sek komunist pogrindio veikl ir praneinjo buruazinei policijai. 1040 metais, Soviet sjungai ivadavus Lietuv, Antanaitis darbo moni buvo suimtas kaip liaudies prieas ir perduotas valstybs saugumo organams. Melu isipainiojs i kaljimo, jis ir toliau dirbo antisovietik darb. Vokiei okupacijos metais mokykloje per pamokas mei Soviet sjung, rainjo faistinius laikraius straipsnius, nukreiptus prie darbo liaud ir sovietin vyriausyb. Ivijus okupantus, Antanaitis nepasitrauk kartu su vokieiais, bet pasiliko dirbti diversijomis ir provokacijomis griaunamj darb. Soviet kariuomenei ilaisvinus Lietuv, Antanaitis organizavo mikuose faistines bandas ir teik joms informacij ir visokias inias. Jis yra slaptas LLA narys. Kaipo toks, Antanaitis nusikalto RSFSR baudiamojo kodekso 58 str. punkto l a ir t.t. Perskaits kaltinamj ivad, Solncevas liep pasirayti. Pareikiau, kad pasirayti negaliu, nes surayti kaltinimai yra gryna nesmon ir melas. Solncevas paaikino, kad ar ia melas, ar teisyb, teismas isiaikinsis. Mano paraas reikalingas ne kaltei prisipainti, bet patvirtinti, jog kaltinamoji ivada man paskelbta ir kad a su ja supaindintas. Es man dabar bsi geriau, nes inodamas, kuo kaltinamas, galsiu apgalvoti, kaip elgtis teisme. Akt pasiraiau. Po to Solncevas pakio prokuroro sankcij mane aretuoti ir liep taip pat pasirayti. - Kodl tik dabar pateikte p r o k u r o r o sankcij aretuoti? paklausiau. - Todl, kad iki iol nebuvo preteksto jus aretuoti. Js buvote 34

sulaikytas ir laikomas daboklje, o dabar bsite kaljime. Daboklje laikyti termino nra. Tai priklauso nuo suimtojo, bet ne nuo ms. I dabokls ine visus mano daiktus. Susidjau juos mai ir usiveriau ant kupros. Sargybinis perspjo, kad eidamas gatve nesidairyiau, su monmis nesikalbiau ir nebgiau. Nepaklausius jis pavartosis ginkl. Ijau gatv. Grai, saulta sekmadienio diena. aligatviai pilni moni. Einu gatvs viduriu, o upakalyje, autuv atkis, seka sargybinis. Nuo saulto gaivaus oro svaigsta galva, ir knas jauia malon nuovarg. A, barzda apeps, apsivilks ilga kaimika sermga, be kepurs, turbt baisiai atrodiau, nes mons aligatviuose galvos gestais viens kitam mane rod. Savo akimis netikjau, kuomet pamaiau i moni tarpo ieinani 12 met dukter. Ji gatvs viduriu jo mans pasitikti. vyko graudi scena. Mudu verkdami buiuojams, aligatviuose moterys kkioja. Sumis sargybinis nebeino, kaip elgtis. Maloniu, ramiu balsu sako: - Gana, uteks. Bk, mergyte, namo. mona pasim dukter, ir abi palydjo mane iki kaljimo vart. Atvar kaljim, t pat kaljim, kur 1940 met liepos mn. 11 dien suimtas kartu su kitais panevieiais isdjau apie keturis mnesius kaip "liaudies prieas". Budinij kambary ireng nuog ir pradjo kratyti. Du priirtojai niko purtyti drabuius, ardyti siles, o treias mane tikrino. Pasistats prie save, liep abi rankas itiesti ir kelet kart smarkiai tpti ir vl atsistoti. Paskui liep isiioti ir kelet kart ktelti "a". Po to sak atsukti j upakal, pasilenkti ir pasturgal praplsti. paskutin numer kaliniai vadino "fotografavimu". Juo ubaigiama krata. Koridoriuose atrod, kad kaljimas tuias. Tylu, ramu, tik ms ingsniai ir rakt vangjimas sargybinio rankose drumst mirtin tyl. Sargybinis atrakino sunkias geleines duris ir stm kamer. Sunkus oras, dvokiantis prakaitu, iviets smarve, blakmis ir pelsiais, mu nos. Kelios deimtys ibalusi ir apepusi veid suiuro mane. - Sveiki, vyrai! - pasisveikinau. Kamera pritildytais balsais su lyg bits avilyje. Koki eeto metr ilgumo ir tiek pat platumo kameroje sugrsta apie pora imt vyr! moni pilna, kaip statinje silki - ir ant gult, ir tarp gult, ir ant grind po gultais. Tai ta pati kamera, kurioje teko tupti 1940 metais. Tuomet ia sdjome 16 moni. Dabar i kamera vadinama skirstomja, arba - pereinamja. I jos suimtieji skirstomi ir riuojami pagal baudiamojo statuto straipsnius ir 35

dar galas ino pagal kokius poymius kitas kameras. I ia atrenkami etapai ir t.t. Smirdantis oras buvo toks tvankus, jog po keli minui mane ipyl prakaitas. mons ia buvo apsireng tiktai skalbiniais. Daboklje kelet savaii isdjs vienui vienas, dabar pasijutau kaip kermoi pateks. Apsidairs pamaiau nemaa pastam. Jie spraudsi ir dar viet man atsissti. sitaisiau ant grind alia girininko K a r o s o ir raguvikio kininko A n t a n o Vaiiulio. P a s t a m a s krekenavikis ilagalvis Edvardas Adomkeviius irinktas kameros vyresniuoju. Jo pareiga - palaikyti tvark ir var, idalinti duon, kav, sriub, irti, kad niekas nesidairyt pro langus ir t.t. Kameroje daugiausia ms krato maitintoj - kinink. Kai iri t u o s r a u k l t a i s veidais, p s l t o m i s r a n k o m i s i r nuo d a r b o susikprinusius artojus, kuriems niekas nerpjo, iskyrus savas kis, prie kurio jie visa irdimi buvo prisiri, negalima tverti apmaudu ir pasilyktjimu dl bolevik propagandos, skelbianios, kad jie vieni tra darbo moni gynjai, utarjai ir j laims krjai. Ms kininkai, sunkiai dirbdami, maitino vis krat ir sau turt nesusikrov. Pjautuvu ir plaktuku grmodami, bolevikai juos apauk buomis, inaudotojais. Bolevikai nesvarsto ir negalvoja, kodl tas vadinamasis buo turi k valgyti, kokia kaina ir trisu tai yra gyta, kiek nakt nemiegota, kiek iniciatyvos ir sumanumo reikjo tam pasiekti. Jie mano, jog kininkui visos grybs savaime, kaip grybai idygo ir paios aruodus suplauk arba buvo aitvar sunetos. Niekas savo nuosavybs nemoka ir nesugeba taip branginti kaip kininkas. Jam em - tai ne paprastas sklypas, bet tv tv sukurta vertyb. Kaip be voratinklio voras jau ne voras, bet gyva sugniuusi mas, taip be nuosavybs kininkas jau nepilnavertis mogus. Nuosavyb ir mogus - tai nedalomas vienetas. I kio painsi kinink ir mog, nes kyje kaip niekur kitur atsispindi valia, sugebjimai, kryba. Tik nuosavybje geriausiai kaupiasi krato mediagins ir dvasins vertybs. Bolevikai to nepaiso. Jiem emdirbys - tai neraguotas jautis. N u u b a g i n k i n i n k u s , dav j i e m s p a i e p i a n t p a v a d i n i m kolchozininkai. Utat kur sigali bolevizmas ir inyksta nuosavyb, ten nepritekliai ir badas. Nra bolevikinio krato, kurio kapitalistams nereikt ginti nuo bado. Be kinink, kameroje buvo vienas kitas policininkas, girininkas, keli mokytojai, agronomai, o kiti - darbininkai. Tenka stebtis bolevik sugebjimais atrinkti mones. ia buvo paangesni kininkai, susiprat darbininkai, odiu sakant, - visi takingi, sumanesni, turintys pasitikjim ir autoritet. Juos i visuomens atskyrus, su kitais susidoroti nebesunku, 36

nes belieka, bolevikikai tariant, - mas. Skaldyk ir valdyk, toks vis okupant dsnis. Beveik visi kameros mons, kaip ir a, apkaltinti, remiantis rusiku baudiamojo kodekso pramatniausiu 58-uoju straipsniu. is straipsnis baudiamojo kodekso paiba ir virn. j sudta visa budeli imintis su gausiais racionalizatori patobulinimais. Pagal t straipsn bausm taikoma nuo 3 met kaljimo iki suaudymo. Jis taip suraytas, jog tinka visame pasaulyje visoms tautoms ir visiems monms teisti ir bausti, kur tik kelia koj bolevikai. Jame gldi trumpa, bet aiki ir daug pasakanti Krylovo pasakios alkano vilko logika: "! ... , ." Ir kultringiausioje alyje kaljimas yra pati bjauriausia staiga. j pateks mogus praranda ger vard, nustoja pasitikjimo, netenka lovs. Todl kultringuose kratuose kaljimus be reikalo nesodinama. Jei kas patenka, tai tiktai u sunkius nusikaltimus. Bet ir kaljime esantieji turi slygas jaustis monmis. Tuo tarpu bolevikinis kaljimas tai narvas, kuriame laidojami gyvi mons. Tardymo tikslas - igauti kalts prisipainim, kur ekistai laiko svarbiausiu savo triso vaisiumi. Atsimenu, tais metais su didiausia pompa buvo svarstoma lenk pogrindins karins organizacijos vado Okulickio byla. Per tardymus turjau progos girdti, kaip Morevas su kitais ekistais kalbdavosi apie t byl. J diaugsmui nebuvo galo, kai laikraiai paskelb, kad Okulickis prisipains kaltas. Prisipainimui igauti ekistams priemoni ir fantazijos nestinga. Ne vienas ir Panevio kaljime uvo nuo neipasakyt kankinim. Pirmoji bolevikinio tardymo auka buvo 1940 metais kaljime nukankintas Lietuvi Tautinink Sjungos Panevio apskrities pirmininkas teisjas Leonas Vabalas. Panagi badymas adatomis, muimas, prie sienos statymas, arij ant kno pylimas, u koj emyn galva kabinimas, lentomis per padus plakimas - tai tik eilins, galima sakyt, kasdienins priemons prisipainimui igauti. Baisiausios ir efektyviausios - pirt traikymas, dant grimas ligi nervo, statymas po laais, tramdomieji markiniai. Igavs prokuroro sankcij mane aretuoti ir kis kaljim, Morevas neatsisak pastang ispausti prisipainim. Vien nakt buvau i kaljimo nuvarytas saugum pas tardytoj. Kambaryje, be Morevo, buvo dar du ekistai. Jie sdjo u stalo, spyr mane akis, i kuri tryko svetima, laukin neapykanta. Pasijutau lyg zoologijos sodo plrij vri narv pateks, i kur jokios vilties ir galimybs pasprukti. Vienas civiliai apsitaiss, didele keriuota galva, aplusia ilgais plaukais, pakilo, prijo prie mans ir klausia: 37

- U k esi suimtas? - Neinau. Kareiviai atsitiktinai sulaik ir perdav saugumo pareignams, kurie veria man nebt kalt. - Nesigink ir neisisukink, nes i to gero nebus. Manai, mes nerasime priemoni, kad prisipaintum? Gal kok pusvaland jis kalbjo, kl Soviet sjungos galingum, teisingum ir nuopelnus Lietuvai. Baigdamas pridr: - Tai tai, Antonesko, - paiepiamai pervelgs mane kalbjo, apsigalvok ir pasakyk, kur yra LLA tabas, kas jo nariai, ir mes tave paleisime. O js, tardytojai, - kreipsi ekistus, - irkite, ceremonij su juo nedarykite. Jei geruoju neprisipains - jums leidiama pavartoti kitokias priemones, - taip pasaks, ijo. - Ar inai, kas ia su tavimi kalbjo? Tu jo bat ukulnio nevertas! ia i Maskvos atvyks polkovnikas, - pasak pavard, kurios nebeatsimenu. Jis specialiai atvyko js band likviduoti. Girdjai, k pasak ieidamas. Prisimink, koki pirt tau ikliau pirm kart, ir irk, kad dabar nereikt pakartoti. Sakyk, kur yra LLA tabas?! A tyljau. Pakils nuo stalo, kitas ekistas r kumiu per veid ir suuko: - , ! Smgis burn perkirto lpas, ir pasipyl kraujas, kuris ekistus siutino kaip raudona skepeta Ispanijos arba Meksikos jaut. Abu pripuol mu kumiais per galv, per sprand, krtin. Nuo kiekvieno smgio sprand tarsi elektros srov nubgdavo per rankas pirtus. Rankos nutirpo, pirt nebegaljau pajudinti. Perskeltos lpos sutino kaip kamantai. Susmukau ant grind pagal sien. Tada Morevas paiupo vielin rimb ir m kirsti per peius. Kain kuo bt pasibaigusi i kankyn, jei nebt js treias ekistas. - , , - sak jis Morevui, - irkite, jis visas kruvinas. Jau per daug... - , - nusikeik Morevas. Pakl mane, pasodino ant taburets ir padav stikl vandens. - Apsimazgok ir nusivalyk vark, - paliep. Nebera protokolo, nes atjs tretysis liep mane varyti kaljim. ekistai es skubiai kvieiami pas virinink pasitarim. - U neprisipainim sdsi karceryje, - pasak Morevas. Paauks sargybin, padav jam ratel ir liep varyti mane kaljim. Ivirtusiomis lpomis ir suputusiu sprandu jau kamer. mons suiuro. Neragav tokios pirties trkiojo peiais ir nusigand klausinjo, u k sumu. Tie, kurie buvo muti, drsino, patar nenusiminti ir nekreipti dmesio. 38

- Kol nemu, ir a baisiai bijojau, - pasakojo vienas kininkas, - bet kai m dauyti, spardyti, tai ne taip jau baisu, kaip i alies atrodo. I pradi sopa, o paskui tik karta, ir daugiau nieko. - Karta, bet palauk, kas bus vliau. Praeis kiek laiko, ir pajusi, kad puss sveikatos nebra, - kalbjo kitas. Visi stebjosi, kad mane sudauyt leido kamer. Paprastai sumutus kia karcer arba vienut ir laiko tol, kol sugyja. Nepriklausomos Lietuvos kaljimuose bdavo pakabintos taisykls, kad kalinys inot savo teises ir pareigas, vadinasi, kad inot, ko jis gali reikalauti ir kas jam draudiama. Tuomet kalinys turjo teis nusipirkti maisto, isirayti laikrat, turti knyg. Buvo kaliniams globoti draugijos, kurios lengvindavo nepavydtin dali. Bolevikiniuose kaljimuose joki taisykli nebuvo ir kalinys neinojo, kur kreiptis dl tardytoj ir priirtoj nemoniko elgesio. Danai pasitaikydavo, kad priirtojai ar tardytojai paliepti ar savo malonumui isikviesdavo i kameros mog ir kur nusived sumudavo. Nei prokuroras, nei kas kitas i prokuratros kaljime nesilankydavo. Kaliniai buvo atiduoti ekist valiai, ir tie k nordavo, t su jais darydavo. Kameros buvo taip prigrstos, jog nebuvo vietos laisvai ne tik gulti, bet ir sdti. Patalyns nedav. Kaliniai miegojo ant plik gult arba grind, apsiklost virutiniais rbais. Vienutse bdavo sugrsta net po 25 mones, o didesnse kamerose po 100-200 moni. 1945 met rugsjo mnes Panevio kaljime buvo septyni tkstaniai moni (inios gautos i tuometinio vyr. priirtojo lietuvio, skirsiusio kaliniams maisto davinius). Sien plyiai, gultai buvo pilni blaki. Dien j nedaug matydavosi, bet nakt pasklisdavo po vis kamer. Miegantiems rplinjo per veidus, lindo po drapanomis ir pripampusios kraujo vl lsdavo plyius. Blaki nusti kalini veidai ir visas knas. * Keldavo kalinius et valand, ir tuojau prasiddavo ruoos darbai. Vieni mazgodavo kameros grindis, kiti - ivietes ir koridorius. Paskui pusryiai: 200 gram duonos ir puodelis juodos nesaldytos kavos. Po pusryi 10-15 minui pasivaikiojimas. I kameros vesdavo surikiuotus poromis, vis rankos laikomos upakalyje. Ijus kiem, svaigdavo galva, nes nuo blaki smarvs, moni prakaito ir primiegoto oro usiterdavo ne tik plauiai, bet ir visas organizmas. Grynas oras teikdavo gaivinanio malonumo. Praeidavo galvos svaigulys, ir nordavosi ilgai bti gryname ore. Jeigu kartais einant pasivaikioti pasitaikydavo sutikti varom mog, tai j tuojau skubiai statydavo veidu sien, kad mes jo ir jis ms nematyt ir nepaint. Danai tekdavo matyti vedamus tardyti su umautais ant galv maiais. 39

Kart pasivaikiojimo metu pro gardelio ply maiau vedam tardyti 80 met senel ramygaliet Karut Jon. Karutis. - takingas Ramygalos gyventojas, susiprats lietuvis, veiklus visuomenininkas.1918 metais jis kartu su 17 met snumi Jonu stojo savanoriais Lietuvos kariuomen ir narsiai kovojo su Lietuv besiverianiais rusais bolevikais. Kovose dl Nepriklausomybs snus neteko akies. Pasilaisvins i kariuomens, senis Karutis sitrauk visuomenin veikl. Jis buvo vienas i t ramygaliei, kuri rpesi ir pastangomis steigta Ramygalos progimnazija ir pastatyti jai rmai, pro miestel pratiestas plentas, steigtos ekonomins ir kultrins organizacijos. Ar itvers is nusipelns mogus bolevikinio teroro kanias? Gretimoje kameroje dien ir nakt girdjosi ma vaik verksmas. Ten udaryta partizano mona. Ji su maais vaikais tremiama Rusij. 14-t valand piets - 200 gram duonos ir puslitris sriubos. Sriuba daniausiai bdavo nevalyt ir neskust bulvi bei runkeli jovalas. Kartais pasitaikydavo ksnelis arklienos. Ivalgius sriub, dubenlio dugne likdavo gerokas iupsnys emi. Po piet - tyla ( ). Tai sunkiausias laikotarpis. Nieko neveikdamas, mogus leipsti miegu. Paios merkiasi akys, o priirtojas stebi pro dur skyl ir neleidia miegoti. ia, kaip ir daboklje, draudiama snausti, loti akmis ar achmatais. Adatos, peiliai ir kitokie atrs daiktai laikyti grietai draudiama. I nam gauti maisto buvo leidiama tik tardytojui sutikus. Priirtojai siuntin imaigydavo, iiupindavo iki smulkmen. Duon, srius sulauydavo maais ksneliais. Laikraius ir kitus popierius surinkdavo, kad nepatekt kalini rankas. Maiausia kart per savait darydavo kratas. Priirtojai kalinius ivarydavo koridorius. Tada kameroje vykdavo tikra revoliucija: purtydavo, iupindavo drabuius, trupindavo ir taip jau sumaigyt maist, iardydavo gultus ir visk sujauk suversdavo vidury kameros ant grind. Ipurt kamer, eidavo koridori kalini krsti. ia visi Adomo rbais laukdavome kratos. Krsdavo taip, kaip naujai atvarytus, vadinasi, su visais tpiojimais, iopiojimais, aikiojimais ir "fotografavimais". Vargas tam, kurio drabuiuose rasdavo adat arba k pana peil. Vakarien dalydavo 20-t valand. Gaudavome po du imtus gram likusios duonos normos ir virinto vandens (kipiatoko). Po vakariens iki nakties dvyliktos - paios baisiausios valandos. Tuo metu prasiddavo naktiniai tardymai. Kai tik pasigirsdavo koridoriuose ingsniai ir rakt vangjimas, kaliniai nutildavo ir laukdavo, js priirtojas reikiamo mogaus i karto neaukdavo, bet klausdavo, kieno pavard prasidedanti tokia ir tokia raide. Kaliniai po vien 40

atsiliepdavo. Kai savo pavard pasakydavo reikiamas mogus, tada liepdavo jam apsirengti ir isivesdavo. itoks aukimo bdas yra taipogi dalis tironijos. Mat jeigu i karto aukt reikiam mog, tai nusigst tik aukiamasis, bet kuomet pasako tiktai pavards inicial, iurpas nukreia visus, kuri pavards prasideda ta raide. Pavakary kamera klaupdavosi melstis. Du mons pakaitomis pusbalsiu kalbdavo poterius ir roani, o visa kamera panibdomis juos sekdavo. Melstis nedrausdavo, bet paiepim ir pasityiojim utekdavo. Kart maldos metu i tardymo kamer gro sumutas mogus, kils nuo Rokikio. Blausiomis akimis pervelg suklupusius ir tar: - Nei ia melskims, nei ia k nors. tos maldos maija. Matote, jog Dievas su visais ventaisiais velni pus perjo. Dabar i velnio gal greiiau malons ipraysi negu i dangaus. Nutrko poteriai, prasidjo diskusijos apie Dievo malon, Jo buvim ir kitokiais religiniais klausimais. Kiekvienoje kameroje bdavo vienas arba du nipai, per kuriuos tardytojai inodavo, kas kameroje nekama, kas su kuo bendrauja, kaip kas elgiasi. nipus parinkdavo i kalini arba kamer leisdavo special nip. Kad ir kaip gudriai nipai dangstydavosi, kaliniai lengvai juos demaskuodavo. Vargas atpaintam nipui. Jam tekdavo iklausyti imtus vairiausi replik. Niekas nenordavo alia jo gulti. Vargui tekdavo miegoti prie paras. Iaikintas nipas bdavo keliamas kit kamer. Apie nipus kaliniai Morzs telegrafu pranedavo kitoms kameroms. Kaljimo administracijos branduolys sudarytas i ekist. Virn kaljimo virininkas. Toliau sek jo padjjas, reimo virininkas, operatyvinis galiotinis, gydytojas, feleriai, sargybos virininkas, korpus vyresnieji, keliolika un ir visas brys priirtoj. Be to, buvo daug ratins darbuotoj. Kaljimo virininko laipsnis priklaus nuo kaljimo didumo - jo korpus skaiiaus. Panevio kaljimas buvo dviej korpus. Jo virininkas - kapitonas. Sako, Maskvos ir Leningrado kaljim virininkai - generolai. Panevio kaljimo virininkas ir skyri virininkai buvo rusai, o korpus vyresnieji ir priirtojai - rus ir lietuvi miinys. Tarp j maa padori moni. Didesn dalis - tikri visuomens atmatos. Tai mons, nusigyven iki visiko dvasinio skurdo. irint lietuvius, apsirengusius rusika uniforma, gaila bdavo, kad tokie padarai gim ms emje. Jie niekina savo taut, niekina savuosius, todl baisesni u atjnus. Jie mano, kad bsime laimingi, kai suboleviksime, kai siela bsime panas rusus. Jie nesupranta, kad tuomet i ms nieko nebeliks. Jie neino, jog 41

kiekvienas okupantas stengiasi okupuotuosius supanainti save asimiliuoti. Jie neimano, kad asimiliacija ms tautai, o ypa Vilniaus ir Klaipdos kratams bei Rytprsiams pridar didiausi nuostoli. Jie tikro lietuviko gyvenimo diaugsm imain svetim, tolim, alt ir tui raudon mira. Kai mane i tardymo sumut kamer grino, visi manme, kad jeigu i karto karcer nepatupd, tai ir nebesodins. adjo, pagsdino, ir baigta. Bet ryt po pusryi atjo korpuso vyresnysis ir liep pasiruoti deimiai dien karcer. Liep palikti drabuius, vis maist ir apsivilkti tik varku. Kitame name, kur anksiau buvo kaljimo dirbtuvs, viename kambaryje taisytas karceris. Cementins grindys, jokio baldo. Prie dur para. Du langai udengti medinmis dmis, kad nematytum, kas dedasi kieme. - Karceryje dien negalima ne tik miegoti, bet ir sdti. Nekauk. Nakt miegosi ant grind. Valgyti gausi 300 gram duonos ir alto vandens. Reikia prisipainti, kad nereikt ia vargti, - pasak korpuso vyresnysis ir ijo. Buvo rugsjis. Drungnas oras kvepjo rudeniu. Karceryje drgna ir vsu kaip rsyje. Tokiu metu mro patalpose aliau kaip ore. Ratu vaikiojau, kad nesualiau. Pavargs prisdau pailsti, bet priirtojas spjo, kad nesdiau. Jis, inoma, galt "nematyti" arba velniau perspti, bet jis bolevikas, ir jam malonu, kad a keniu. Keikdamas vadina faistu, nors nei jis mans, nei a jo nepastu. Kakada teko skaityti antikomunistin broir, rodos, "Interviu pas Lenin" ar kaip kitaip pavadint. Ten madaug toks autoriaus tariamasis dialogas su Leninu: - Draugas Leninai, kaip tamsta manai sutvarkyti savo didiul valstyb, kurioje komunist yra gal tik 3%, o nepritariani komunizmui 97%? K js darysite, kad absoliuti dauguma paklust tokiai maumai? A visus savo valstybs pilieius padarysiu vergais ir i j irinksiu paklusnesnius kitiems vergams priirti. Ir nebus geresnio priirtojo u verg, parinkt i pai verg. Atjo vakaras. Saul ugeso, ir lang stiklai pasidar ydros spalvos. A pavargs stovjau prie sienos. Skaudjo kojos ir galva. Kai po kiek laiko vl pakliau galv, juodi lang virbalai kaip supintos lazdos deng tamsum. U j dar juodesne mase atsimu medins lang ds. Baig temti. Priirtojas udeg vies. Koridorium neiojo kameras vakarien. Man nedav, nes per pusryius suvalgiau savo davin. Paskelbus "otboj", susirieiau ant cementini grind kaip uva ant skiedryno, varku susisukau galv ir umigau. Rakinam dur vangjimas priadino, ir a drebdamas paokau. 42

jo korpuso vyresnysis - lietuvis Gramoius ir priirtoja moteris rus. Jie atne kareivik katiliuk garuojanios tirtos riebios sriubos kopst ir skust bulvi miinio. Dav riek duonos ir por suteptini su sviestu ir dera. - Valgyk ir niekam nesisakyk, kad gavai, - pasak Gramoius, o rus pridjo dar vien kiauin. Isrbiau sriub, duona usiksdamas, o suteptinius ir kiauin pasidjau kitai dienai. Pavalgius ir altis nustojo krsti. Geriems monms didiausio dkingumo kupina irdimi vl atsiguliau, bet umigti negaljau, nes nuo tokio guolio skaudjo onus, galvoje pynsi visokiausios mintys. Kit ryt karcer atvar tris rusus - vien karinink ir du kareivius, iplusius bank ar kino teatro sal. Su jais buvo geriau, nes jie visikai nepais priirtojo pastab. Susdo ant grind ir balsu nekjosi, pasakodami vairiausius nuotykius. Jautsi kaip namie, nes. matyt, jau ne kart yra kaljim prigadin. Atsisdau ir a. Visi trys rusai buvo vienmarkiniai ir vakare m drebti. Vienas atm i mans liemen. Usinorjo rkyti, bet niekas neturjo degtuk. Ilau lango rm, i kepurs ipe iupsn vatos, susuko rutull ir m anl grind rmu vat koioti, trinti. kaitusi vata pradjo rkti. Urvinio mogaus priemonmis igav ugnies, usirk. Taip daro visi kaliniai. Jei nra medio, vat trina bato padu. Po deimties dien grs kamer, didesn pus moni radau ivet. j viet radau atgabenta nauj i Rokikio ir Bir apskrii. Vien rokikn vyrai neiojo, nes jam buvo perauta koja. Jis buvo mikinis. Mike juos apsupo rusai. Dalis mikini prasiver pabgo, trejet nuov, o sueist atve ir met kaljim. Nei vaist, nei tvarsi nedav, joks gydytojas neateidavo jo pasiirti. Banditas, faistas - tegul dvesia. Kameros draugai vandeniu plov pliuojani aizd, pl markinius ir perriinjo. Mano lpos sugijo, tik peiai, nugara ir launys buvo geltonomis dmmis dmti. kl kojas Lietuv, bolevikai nedelsdami kininkus apkrov pyliavomis. Kai pavasar aruodai itutjo ir grd tiktai sklai beliko, vl udjo naujas pyliavas, kokias ir ruden bt buv sunku atiduoti. Dl pyliav daug kinink pateko kaljimus. Pyliavos - bolevikini racionalizatori iradimas, kaip priversti kininkus atsisakyti nuosavybs ir praytis, kad priimt kolchozus. Pyliavos taipogi puikus pretekstas mog kiti kaljim ir paskui iveti Rusij nemokamiems darbams. Soviet sjunga taip sutvarkyta, jog utenka "lovingai" ir "mylimai" komunist partijai pagalvoti, ir pilieiai, jos kvpti", su "didiausiu
43

patriotizmu, savanorikai praosi" priimami kolchozus, "savanorikai perka" paskolos laktus, su "didiausiu diaugsmu" vyksta Kazachstano plinius, "savanorikai", "patriotizmo" apssti, vea grdus. Stalino "istkos" metu buvo teisiami yms ekoslovak komunistai. Teisiamieji prisipaino tokius nusikaltimus, koki nebuvo padar. Vieno teisiamojo snus "pra", kad jo tvui skirt mirties bausm. - Neinau, k jie (bolevikai) galvoja, sodindami kaljim kininkus u pyliav neatidavim, - kalbjo rozalimietis kininkas Mykolinas. - I kur gausi grd, jei dar buvo nepribrend javai, kai mane aretavo. Dabar pats darbymetis, o a kaljime sdiu. mona su trejetu ma vaik, k ji padarys? I to sdjimo ir valdiai, ir mano eimai - gryniausi nuostoliai. Bt bent palauk, kol nupjausiu ir prikulsiu jav, o dabar... numojo ranka. - Vietoj laims adtos atjo bdos neregtos. - Asilo aus po kepure nepaslpsi, - atsiliep kitas. - Jei bt mons, taip nedaryt. Ms toks gyvenimas, toks likimas: kas eina, tas mina, kas nori, tas ima. Taip aimanavo kininkai, netek laisvs, kad nesteng Kremliaus kiauro maio pripilti. Kaltinamus baudiamojo kodekso 58 straipsniu bolevikai ko ne visus tar esanius LLA nariais. Jie nujaut ir inojo, kad yra tokia o r g a n i z a c i j a , bet n e g a l j o silo galo nutverti. Per s t r e b u s ir komunistuojanius ekistai rinko inias apie kiekvien mog. Suimtuosius kankino, kad pasakyt, kas yra tos organizacijos nariai. Vien trokniet kinink kasnakt ylomis bad, kad prisipaint, kokiu reikalu pas j lankydavosi mons. Tas kininkas laik veislin eril. ekistai tar, kad erilas ess tiktai priemon nusikaltimui pridengti. Visi, kas ved kumeles pas eril, buvo tarti LLA nariais, o erilo savininkas - tos organizacijos organizatoriumi. I ilgameio prityrimo ekistai inojo, jog be kruvino teroro moni laisvs trokulio nenutildysi. 1920 metais, malindami dl laisvs sukilusius azerbaidanieius, jie tik Jelizavetpolyje iud daugiau kaip 15000 moni. 1924 metais krauju numalino gruzin sukilim. Ir visur, kur tik kelia kojas, pirmiausia siekia sukelti krate nerim, sujaukti ramyb ir toje maiatyje siekti tamsi tiksl. Jaukimo taktika buvo vartojama ir kaljime. Kart arba du kartus per savait i kaljimo ivedavo po kelis imtus moni. Vedavo nuteistuosius ir tuos, kuriems negaljo kalts prisiti, bet inojo, kad tokie mons nepritaria komunistams. Vedavo, bet moni skaiius kaljime nemajo. I milicijos ir ekist urv kaljimas kas dien prisipildydavo naujomis aukomis. Nauji mons kaljime bdavo brangs sveiai, nes jie atnedavo viei ini. Kaliniui inios yra jo ateities ramstis, reikalingas ne maiau 44

kaip maistas, kaip oras ir vanduo. Neirint ekist pastang kalinius taip imaiyti, taip sugrupuoti ir izoliuoti, kad jie neinot, kas dedasi ioriniame pasaulyje, kaliniai vis dlto nemaa inodavo. inodavo, kas kokioje kameroje sdi, kas kiek nuteistas, kokie nipai kamerose, inodavo svarbesnisias politines naujienas. inios kaljim patekdavo vairiais kanalais - su siuntiniais, per naujai atvarytus, per priirtojus. Pasitaikydavo, kad koks drsuolis taiklia ranka i miesto sodo mesdavo kaljimo kiem susukt ratel ir jis patekdavo kaliniams. I kameros kamer inios bdavo perduodamos telegrafu. Reikjo tik mokti Mors abcl. Telegrafas kaljime veikdavo dien ir nakt. linds kur kamp, kad priirtojas pro skyl nematyt, telegrafistas, pridjs puodel prie sienos ir prie jo priglauds aus, kaldavo pagaliuku sien. Kitoje kameroje toks pat telegrafistas, igirds kalant, kartodavo t pat. Ir taip usimegzdavo ryys. Garsas mro siena labai gerai girdimas net i treio aukto. Aktingiausi ini rinkjai ir skleidjai buvo ms energingas ir patriotikai nusiteiks jaunimas, ypa moksleiviai. Kameroje j bdavo po kelis. Jaunimas - kaljimo lietuvika siela, gyvyb ir energija. Linksma, optimistika nuotaika, graiu patriotizmu jie ukrsdavo abejingus ir paniurusius senius. Grintas i karcerio kamer, dien ir nakt galvodavau, kada vl paauks tardyti. Slinko dienos, savaits, bet mans niekas nejudino. I kaljimo igabeno kelet etap Rusij. Ive draug Jurg Karos ir daug kit pastam. Dauguma - nebaigti tardyti. Treios savaits pradioje liep pasiimti daiktus. Maniau, kad ive Rusij. Nuved antr aukt ir leido kamer, kur buvo patalpinti itardyti ir laukiantieji teismo arba etapo. Kamera tokio didumo kaip skirstomoji, bet moni daug maiau. Visi tilpome gultuose ir ant grind. Po narais lindti niekam nereikjo. ia mons keitsi kas dien. Vienus aukdavo teism, kitus ikeldavo etapines kameras, o i pereinamosios ir dabokli atvarydavo nauj itardyt moni. ia buvo sugaut mikini, kinink u mikiniams paramos teikim, darbinink, buvusi komjaunuoli ir komunist, kaltinam komjaunimo ir partijos idavimu. J lauk ilga ir sunki bausm. Prajusi tardymo kanias kai kuri moni knuose buvo likusios pasekms: eduvikio idlausko randuota galva nuo revolverio rankenos smgi, kininkui Arimaviiui elektros laidais sukapoti peiai, kitiems idauyti dantys, sualotos lpos ir t.t. Buvo vienas vokietis Vilis, paspruks i apsupto katilo ties Liepoja. Jis saksi ess Leipcigo viebuio savininkas. Moterikai apsirengs per mikus pamau slinko 45

Vokietij. Netoli Panevio j suiupo. Kaltinamas buruaziniu nacionalistu. odiu, kameroje buvo visokio amiaus, visokio verslo moni. Kart i karcerio atvar mog, kilus nuo Pasvalio. Karceryje ibuvs tris savaites. Tardomas neprisipains, todl ekistai paguld j ant grind, atsegioj drapanas ir ant pliko pilvo upyl arij. Skausmo ir siaubo pagautas oks, ir arijos subyrjusios kelnes. Apdegs pilvas ir kojos. Kol pranyko psls ir apgijo aizdos, j laik kameroje. Toje kameroje ibuvau iki spali 11 dienos. Kadangi kaltinamasis aktas buvo paskelbtas ir daugiau nebetard, laukiau teismo. Spali 11-osios nakt lie apsirengti. Nuved prie kaljimo vart. I ratins ijo Morevas ir d a r vienas ekistas. U vart burzg automobilis. Mainoje alia mans i vienos puss atsisdo Morevas, i kitos - antras ekistas Morevas rankoje laik pund popieri. U R e s p u b l i k o s gatvs maina p a s u k o V a s a r i o 16 gatv. Pravaiavome saugumo namus ir sustojome prie buvusio Panevio burmistro Chodakausko rm. Erdviame, kilimais iklotame kambaryje u. didelio uolinio stalo sdjo pulkininko uniforma stambus, sigans vyras. Ant stalo 4 telefonai. - Draugas pulkininke, tai jums Antanaitis, kuris mike susitikinjo su banditais. - , - parod man pulkininkas taburet. - Kada suimtas? - Birelio 26 dien, - atsakiau. - Tai jau beveik keturi mnesiai. Pasakyk, Antanaiti, ar keturi mnesi utenka kaltei prisipainti, ar neutenka? - A visk pasakiau, bet primetamos kalts prisipainti negaliu. - Mums primetamos kalts nereikia, bet prisipaink tikr kalt. Pasakyk, kokiai slaptai organizacijai priklausei? - Neinau jokios slaptos organizacijos, - atsakiau. - Ach, neinai, tai mes tuojau paiekosime! Pasikls nuo stalo pulkininkas miliniku kumiu smog man sprand, net akyse suaibavo. Pargriuvau. Pams u apykakls, pastat, ir abu su Morevu m kumiais muti. - Ar jau inai organizacij? - auk pyks. A tyljau. - Atnek i koridoriaus nagaik! - paliep Morevui. - Gulkis! - suriko pulkininkas. - Ne, a itaip nedarysiu, js neturite teiss... Man nebaigus sakinio, pulkininkas iupo, partrenk ant grind, Morevui liep ssti ant sprando, o pats kirto ir kirto biznu... - Stokis! - girdiu pulkininko bals. Mginau pasikelti, bet tuojau vl parkritau. Ipyl prakaitas, ir a kaip drugio kreiamas miau drebti. 46

Pulkininkas paoko, padav stikl vandens. Paspaud skambut, ir jo karikai apsitaisiusi moteris. - Tuojau duokit vaist, nes mogui negera pasidar. Atne tablet. Nurijau, bet geriau nepasidar - miau vemti. Moteris vl skubiai ibgo ir po kiek laiko gro su virktu. Kol ji mane gaivino, pulkininkas su Morevu kak patyliais nibdjosi. Paskui prijo prie mans ir sako: - Klausyk, Antanaiti, esi mokytojas ir leidiesi tokias eminanias priemones vartoti. Juk ne gyvulys esi. itaip su mogumi elgtis ir man garbs nedaro, bet kada pats taip nachalikai meluoji ir usispyrs giniesi, mums kitos ieities nebra. Visi tavo draugai prisipaino, tik tu vienas spiriesi. Jei netiki, eime, parodysiu. Nuved kambar. iriu ir savo akimis netikiu - kambaryje sdi gydytojas Vladas Rumbauskas. - Pasti it mog? - klausia pulkininkas Vlad. - Pastu, - atsak. ' - Jo namuose buvo js konspiracinis posdis? - Taip, - patvirtino Vladas. - Na, uteks, eime, - kreipsi mane pulkininkas. Koridoriuje klausia: - Gal nori pamatyti mon, Skuien, Juknien ir kitus LPS tabo narius? Visi suimti. A visikai apstulbau. eimos nelaim visu baisumu atsistojo prie akis. Kur dsis vaikai? Nelaim buvo tokia didel, tokia skaudi. Kai grome kabinet, Morevas ypsojos pergals diaugsmu. Jis stengsi bti santrus ir rimtas, bet sunku jam nesiypsoti, kuomet diaugsmas nebetelpa krtinje. - iandien uteks. Ir tau, ir mums reikia pailsti, - ts pulkininkas. Po viso to, a manau, toliau mes graiuoju isiaikinsime. Jau brko, kai Morevas i Chodakausko rm nuvar mane saugumo dabokl. Mautje kameroje ant cementini grind susiriet ir susispaud guljo keletas moni. Man jus, jie pasikl, darydami tak praeiti. Oras drgnas, tvankus, primiegotas. Pasienyje siaurutis suoliukas, ant kurio peius surm, sddami snaud du vyrai - kunigas Rakickas ir gimnazijos mokytojas Strabulis. Ant grind guljo miesto darbininkai ir kaimo mons. Jauiau pakilusi temperatr. Ipurts mano veidas, sutins sprandas ir mlyni peiai padar nekok spd. - Ar visus taip mua? - klaus darbininkas ipelis. - Tegul juos perknas! vrys, ne mons. 47

- Manai, tave paglostys, - kalbjo kininkas, atvarytas i kaljimo tardyti. - Nemua t, kurie visk iplepa. Besikalbant patekjo saul, artinosi metas keltis. Po ruoos vl udar kameroje. Atjo sunkiausios valandos. Nuo skausmo ir kario galva degte deg, burna idivo, o gulti - negalima. Neseniai suimti mons pasakojo apie baisius vykius kaimuose ir mikuose. Mieste prie senos banyios, aiktje dvi paras iguljo pablokti ei mikini lavonai. Prie Vadokli pagaut mikin gyv u koj pririo prie sunkveimio ir eme vilko Panev. Nudrisko visi drabuiai, sutrupjo galva, isidrabst smegenys. Rank ir nugaros pliki kaulai belik. Tokio mogaus iniekinimo, tokio pasityiojimo i mirusio ir pasak baisybse nerasi. Krekenavoje apie 20 lavon gal ir dabar aiktje tebedrybso. Susirmimuose su mikiniais rus st daugiau. Vienas kininkas saksi mats, kaip nuo Krekenavos pravilps sunkveimis, prikrautas rus lavon. - Pirmiau, jeigu nuudydavo mog, - kalbjo ipelis, - ta baisi inia nuskambdavo per kelias parapijas. Kuomet Poguinskas Smilgiuose plaktuku iud yd eim, apie tai visi laikraiai ra ir moni nekoms nebuvo galo. Dabar nra dienos, kad nebt udyni, ir visi tyli, kaip niekur nieko nebuv. - Tokie vykiai ne tik nieko nestebina, jie tapo proiu, kuris laikomas kasdieniniu reikiniu, - kalbjo kunigas Rakickas. - mogaus gyvybs ventumo supratimas sutryptas. Kodl pirmiau nebuvo toki skerdyni? Ir lietuviai, ir ydai, ir rusai - visi gyvenome, visi isitekome. Bet kai 40-aisiais ujo "ivaduotojai", taip ir prasidjo aretai, trmimai, audymai. Atjo vokieiai, kilo revanins skerdyns. Dabar vl sugro, vl atsiskaitymai. Taip giltins elis ir slankioja krauju rasota Lietuvos eme. iaurs mons! - Ne iaurs, bet bails, - atsiliep mokytojas. - Visos tos skerdyns daugiausia daromos i bailumo. Mikuose mons bijo rus, bijo streb. Strebai bijo mikini. Kuomet mogus visko bijo, jis nieko nebepaiso ir griebiasi kratutini priemoni gyvybei apsaugoti. I didelio bailumo mogus pasidaro drsus. Taip esti kare, taip yra dabar Lietuvoje. Dabar pas mus vyksta karas - rus karas su sukilusia prie juos Lietuva. - ia ne karas, bet velnionikai sugalvotas moni naikinimas, atsiliep i kampo vis laik tyljs paniurs mogus. - Tyia pradtas teroras, kad mons mikus sulstu, tyia sudarytos streb bandos, kad mones tarpusavyje skerstsi. Skerdyni priedanga vyksta masiniai aretai ir trmimai Sibir. Daugiau isiskersime, daugiau ive, ir okupantams bus puikiausia proga prigabenti rus. 48

Praslinko diena. Nakt vl negaljau umigti, nes labai skaudjo sumut kn. Sdomis tvarsiausi ant suolo ir snduriavau. Kitos dienos pavakary nuvar tardyti. - O k, ar ne mano teisyb, - diaugsi Morevas. - Ar a nesakiau, kad tavo draugai seniai prisipaino. J purvin darb tu ir savo mon traukei, o dar giniesi nieko neins apie slaptsias organizacijas. - A, - sakau, - apie slaptsias organizacijas nieko neinau. - Apie LLA gal ir neinai, bet kur neinosi! Tiek to. Dabar man papasakosi apie LPS. Gintis nebegaljau, nes visi pasitarimo dalyviai buvo suimti ir apklausinti. Man buvo svarbu paneigti Vlado tvirtinim, kad pasitarime buvs steigtas LPS Panevio apskrities tabas. Gyniausi ir rodinjau, kad jokios organizacijos nebuvo steigiama, buvs tiktai privai moni privatus pasikalbjimas. - Kiti dalyviai siningesni, - sak Morevas, - jie prisipaino. Tavo melagingi parodymai neturi reikms. Meluodamas tiktai sunkini savo padt. Suras protokol, mane udar ia pat saugumo patalpose, treio aukto kambarlyje. ia ibuvau savait. Maitino duona ir sriuba. Pro lang matsi kiemas, dabokl ir Moigio gatvel. Matsi, kaip varydavo mones tardyti, kaip itardytus vesdavo kaljim. Maiau, kaip i dabokls var kaljim mon ir jos drauges mokytojas. Kart kieme pamaiau brol, gyvenant Kaune. Kaip jis ia pateko? Gerokai vliau suinojau, kad jis atvaiavo i Kauno tuo metu, kuomet nakt buvo suimta mona. J aretav ekistai bute apgyvendino kelis kareivius, kad sulaikyt kiekvien apsilankant. Taip kliuvo brolis, keli mokytojai, mokyklos sargas ir dar du mons. ia sddamas patyriau ekist darb tvark. Saugumo patalpose darbas paskirstytas kaip kokioje monje dvi pamainas - dienin ir naktin. Dien paprastai bdavo ramesnis darbas: priimindavo siuntinius, itardytus varydavo kaljim, priimindavo suimtj gimines ir kitokius interesantus. Patys svarbiausi darbai - nakt. Kai miestas nurimdavo, gyventojai sumigdavo, tuomet apie dvylik ar pirm nakties saugumo patalpose, kaip Haufo pasak vaiduokli laive, koridoriuose pasigirsdavo skubs ingsniai, kabinet dur varstymas, smarkios nekos ir sakym auksmai. I dabokls ir kaljimo atvarydavo mones tardyti. Pasigirsdavo auksmai, dejavimai. Kart nakt i pirmo aukto pasigirdi iurpus riksmas. Po kokios minuts pasikartojo dar baisesnis klyksmas, ir jo aidas nuskambjo tuiais koridoriais. Nakties gldumoje klyksmas buvo ypa baisus. K 49

dar tam nelaimingajam - neinau, bet taip baisiai rkia tik tie, kuriems raunami nagai arba traikomi pirtai. Po savaits vl nuvar pas tardytoj. Labai nustebau, rads kdje besdint Vlad Rumbausk. Mus abu suved akistaton, nes parodym daviniai buvo skirtingi. Tard Vlado tardytojas majoras. tardytojo klausimus pirma atsakydavo Vladas, o paskui - a. Vladas dro kaip i rato visas man girdtas ir negirdtas pasitarimo smulkmenas. A neigiau, nordamas suvelninti, k Vladas tvirtino. Akistata utruko apie valand. Po tardymo mane nuvar kaljim. Var strebas Didiulis. Kaljimo kieme udar bdelje, panaioje iviet. jas udarinja, kad nematyt kit kalini, varom per kiem. Toki bdeli kieme pristatyta gal deimt. Dabar nakt nebuvo jokio reikalo mane udaryti, bet, galimas daiktas, tardytojo buvo sakyta mane paaldyti ir pagsdinti. Didiulis, oks bdel, revolverio rankena smog man per galv ir, prikis ginkl prie lp, liep buiuoti. Bjauriausiai keikdamas, adjo man arnas paleisti, akis ibadyti. Neinau, ar Didiulis anksiau mane paino, ar nepaino, bet a jo tikrai nepainau. Vidurnakt buvau nuvarytas kaljim ir vienui vienas udarytas tuioje kameroje, kurioje bdavo daromos kratos. Buvo spali mnesio paskutins dienos. Nekrentoje kameroje drgna ir alta. Gerai, kad i nam buvau aprpintas iltomis drapanomis ir antklode. Susisuks per dienas niekieno netrukdomas guldavau arba sddavau. Artjo spali revoliucijos minjimo vents. Kaljimas ruosi didelms kratoms. Mane i kameros perkl iviet. Tardytoj nuomone, turbt ia man buvo tinkamiausia vieta didiausioms bolevik ventms vsti. U parodymus jie ia mane kio, kad pajusiau savo menkyst. Po veni perkl kriminalini nusikaltli kamer. Paprastai politini su kriminalistais nemaiydavo. M a n e ia patupd, kad nesusitikiau su bendrabyliais, kurie buvo iskirstyti visose politini kalini kamerose. Kriminalist kamera didel, erdvi, o moni - tik 25. Vietos - kiek tik nori. Politiniai kaliniai tiesiog dusdavo perpildytose kamerose, o ia erdvu, net miela malonu. Visi kameros gyventojai buvo lietuviai, daugiausia prekybininkai, susodinti u krautuvse ir sandliuose rastus preki trkumus. Buvo keli spekuliantai ir nuo Smilgi kininkas lamas, suimtas u kariko autuvo laikym. Prekybininkai saksi pakliuv dl rus virinink prekybinink machinacij. Rusai pridar eibi, o lietuviams reiki atsakyti. Su iais monmis gyvenau por savaii. Tarp j buvo apsivietusi ir sumani vyr, bet j politiniai sitikinimai indiferentiki. Jie stebjosi, 50

kaip a, ir dar mokytojas, buvs toks negudrus, kad pakliuvs u politik. Jiems nesuprantama, kaip galima kitis valdios reikalus. Apie mane ir kitus politinius nusikaltlius buvo kasdienin pokalbi tema. - Valdia, - sak jie, - ar dvaro piktas uva - vienas ir tas pats. Neik prie jo su pagaliu ir neerzink. Uerzinsi - saugokis. mons prie valdios lovio piktesni u alkan, kaul grauiant un. Jie tik ir dairosi, ar nesiksina kas nuo valdios lovio nustumti. Apie valdi kaip apie mirusius - galima kalbti tik gerai arba tylti. Jokia valdia nereikia tikti. Bsi saldus - suris, bsi kartus - ispjaus kaip nereikaling. Reikia mokti bti tokiam, kad neliest. Proting moni valdia nemgsta. Ypa iais laikais daug naudingiau neatrodyti protingam ir nesistengti k nors suinoti. Per didelis politikos reikal imanymas stumia mog veiksmus, dl kuri tenka sunkiai nukentti. Ir Sokratas moks mones, jog protingam neverta kitis valdios reikalus. U imint jis buvo valdios nuteistas igerti nuod. valdi paprastai skverbiasi visoki kvailysi fanatikai. Kriminalist kameroje pailsjau ir sustiprjau. Sumutas knas baig gyti, tardyti neauk. Prekybinink nekos ir vairi nuotyki pasakojimai gaivinaniai veik nervus. Be to, beveik visi mons gaudavo maisto siuntinius, kuriais ir mane maloniai vaiino, ir a, kaip sakoma, atkutau. ia suinojau, kad i Chodakausko rm antro aukto pro lang gatv ioko suimtas mokytojas liogeris. Vos gyv ekistai ne vid. Kitas suimtasis i Chodakausko kiemo sandli prasikas po emmis urv gatv. Bt paspruks, bet tuo metu, kai jis linds i po emi gatv, js pro al milicininkas, pamats ir sugavs. - Progai pasitaikius bgsiu ir a, - sak lamas. - Nuaus, tegul nuauna, vis tiek nebra gyvenimo. Jei pasiseks, mikais mausiu Lenkij, o i ten vl kaip nors toliau nuo to pragaro nusikapstysiu. Be ios, buvo dar dvi kriminalist nusikaltli kameros. Ypa garsi buvo 34 kamera, prikimta daugiau rus. Vien ryt visus kameros gyventojus iskirst, nes prireik vietos politiniams kaliniams. Mane ir dar trejet perkl t garsij 34-t. Vos tik virtau su didiuliu maiu drabui ir antklodi, tuojau kaip skruzdls apspito brys vienmarkini vaik ir pusberni. - ! ! - suuko visi kaip vienas. - , , ! - Valgyti neturiu, - sakau, - ia maie tiktai drapanos. - Netiesa, duok ia, patikrinsime! - A jums, parai, patikrinsiu! - auniai rusikai nusikeiks, suriko kartu atvarytas birietis Maknickas. Atsitraukite, po velni! Knibdlynas ruseli paliko mane ir apspito Maknick. - Ko tu kiiesi, mes tavs nelieiame! 51

Ir ia vienas, gerai nusitaiks, r Maknickui per veid. Bematant kamera pasidalino du mutynms pasiruousius brius. Lietuviai, kuri ia buvo apie 30 moni, oko ginti Maknicko, o rusai - savj. Pasipyl moliniai puodai, kumiai. Vienas puodas pataik lang. vangdami stiklai ir puodo uks pasipyl ant grind ir pro lang kiem. - Kurie pets, eikite ia! - suuko kaljimo virininkas. Kilo toks erzelis, jog nebuvo galima nieko suprasti. - , , - rk virininkas. A vidury kameros tebestovjau alia maio. - Kurie musi? - klaus mane. Paaikinau, dl ko ir kaip kilo mutyns. Mano odius patvirtino senesnio amiaus rusai, kurie sdjo ant gult ir stebjo mutynes. Mutyni inciatorius vaikigalius ivar karcer, kitiems liep ivalyti kamer ir ijo. Didelje kameroje buvo apie 100 moni. Tai visokio isilavinimo, vairiausi nusikaltli ir vairiausi tautybi rinkinys. Daugiausia - rusai. Jie po vis kaljim igarsino 34-t kamer, nes ia buvo kriminalini n u s i k a l t l i , p r a d e d a n t vagiiais, b a i g i a n t m o g u d i a i s . U galvaudystes sdjo keli vaikigaliai, ne vyresni kaip 16 met, trys bgliai kareiviai ir Vieint saugumo virininkas, per tardym umus mog. Buvo vienas jaunas lietuvis, Lvenyje prigirds ginkluot streb, ir krekenavietis Lukoeviius, tyia ar netyia nuovs partorg. Be to, ia buvo 15 lietuvi u karik ginkl laikym, penki strebai, vieno Panevio malno direktorius Deveikis, vyresnysis buhalteris ir komunistas sandlininkas Morknas, kaltinami u milt ieikvojim. Rusai - kameros eimininkai. Dauguma sdjo nebe pirm kart. Kaljimas - j namai. Didiuodamiesi jie kartojo sen rus vagi posak: " , ". Tokie mons yra visuomens grybai, kurie nuo sauls dista, o drgnuose rsiuose veliai auga. Jie gim, inoma, monmis, bet bolevikinio "rojaus" tvarkymosi sistema ikraip ir sualojo j prigimt, iugd i j visoje Soviet sjungoje ivejus vagi ir plik luom. Vienas pagyvens rusas, patupdytas u vagyst, buvs kakokios srities komunist laikraio redaktorius. Kameroje j vadino " ". Dd Kolia negali sau atleisti, kam atvaiavo Lietuv. - Biau iki mirties sdjs redaktoriaus kdje, ir nebt tek kaljim pakliti, - skundsi dd Kolia. - O kaip, dde, pakliuvai? - teiravosi vaikigaliai. - Ogi nebuvo ko sti ir vaiavau Lietuv. ia visko pilna, bet dykai neduoda, o pinig - nra. Prisitaikme su draugu sovchozo kiauli ferm, ia ir ulau. 52

Laikraio redaktorius apie vagyst kalbjo kaip apie paprasiausi reikal. Jo nuoirdus ir naivus pasakojimas visiems kl juok. Kuomet bdavo nuobodu, kas nors praydavo dd Koli papasakoti, kaip lindo mig kiauli vogti. Dd noriai ir domiai pasakodavo. Beveik visi lietuviai gaudavo i nam maisto siuntinli. Dl j tarp rus ir lietuvi bdavo dani kivirai. Rusai nesitenkino tuo, k gaudavo geruoju. J nuomone, lietuviai privaljo gautus maisto produktus idalinti visiems po lygiai. Nuosavybs jie nepripaino, todl stengdavos vis siuntin atimti arba pavogti. Po vienos kitos vagysts lietuviai nusprend rusams nieko nebeduoti. Ibal ir peralk gro i karcerio mutyni dalyviai. T dien lyg tyia keli lietuviai gavo siuntinius. Rusai nairavo, nypt ir pagaliau puol atimti maist. Kilo iaurios mutyns. Fizikai stipresni lietuviai rusus sumu. Nuo smgi lentomis per galv du rusai krito be smons, o kiti i baims sulindo po gultais. Kol vyko mutyns, niekas njo tvarkos daryti. Virininkai per dur skyl stebjo. J kaljimo kiem sugriuvo brys ginkluot kareivi. Kuomet supliekti rusai sulindo po gultais, lietuviai met lentas, ir mutyns buvo baigtos. kart buvo apkaltinti lietuviai. Tie, kurie pritrenk rusus, buvo ivesti ir apvilkti tramdomaisiais markiniais, o kiti iauriai sumuti ir patupdyti karcer. Milt ieikvojimas grs po kelet met kaljimo. Direktorius Deveikis saksi pakliuvs dl sandlininko komunisto Morkno machinacij. Dabar malne buvo daroma revizija, ir suimtuosius kas dien varydavo ten dalyvauti. Vien nakt Deveikis i malno pabgo. mona i nam atne vaii, nugird revizorius, priirtojus ir sargybinius, ir abu su vyru paspruko. Reta laim i kaljimo pabgti. K a l j i m e t a r p vagi ir kitoki "bytavik" b l o g i a u s i a buvo milicininkams. Milicininkas - didiausias vagi prieas. Kaljiman pateks, jis kenia u visus milicininkus. Toks nelaimingasis buvo ms kameroje. Vagys j nustm nuo gult ir sumu. Gulti jam paskyr viet ant grind alia paras. Kiekvien dien jis val kamer ir plov iviet tik todl, kad tarnavs milicininku. Kart kamer stm dramos teatro aktori Zulon. Jis pateko kaljim u bgim Vakarus. Berlyne, nespjs pasprukti pas amerikonus, pateko bolevik nagus. Kas deimt dien varydavo pirt. Kol maudydavoms, kaitinimo kameroje degindavo drabuius, kad parazitai inykt. Todl utli nebdavo, bet blaki - milijonai. Retkariais ibalinmis primusinmis lempomis jas idegindavo. Tam kartui gerokai sumadavo, bet greitai vl privisdavo. 53

Nuog mog pirtyje bdavo nesunku painti, ar jis rusas, ar lietuvis. Beveik visi rusai tatuiruoti. Lit, ereli ir plik merg figromis imargintos j krtins, iraintos rankos ir kojos. Tatuiravimas Rusijoje paplits kaip kokia epidemija. Tatuiruojasi ne tik kaliniai ir jrininkai, tatuiruojasi, galima sakyt, visas jaunimas. Isimargin eiliniai ekistai ir tardytojai. Tai didel bolevikins "kultros" paanga ir jos poymis. Antras bolevikins "kultros" laimjimo "perlas" - keiksmai ir nevankios vulgarios kalbos. Retkariais pasitaikydavo ir politini kalini kamerose tarp lietuvi igirsti "riebesni" odi, bet jie tik iaip sau dl vairumo arba i nuobodumo nuotaikai pataisyti. Rusai ir graiausiame pasikalbjime neisiveria be keiksmaodi, visoki blevyzg ir lyki epitet. Jie itisas valandas taukia apie igyventas seksualines pasitenkinimo scenas. Keiksmai, girtuokliavimas ir paleistuvyst - j gyvenimo prasm ir tikslas. Atjo iema. Per mutynes idauyt lang niekas netais, o krosni krenti nebuvo mados. Guljau netoli ikulto lango, ir skersvjis mane supt. Susirgau juosmens nerv udegimu - radikulitu. Baisus skausmas sukaust kn. Negaljau pasilenkti ir guldamas ant kito ono persiversti. Praiau gydytojo arba koki vaist, bet jokios pagalbos nesulaukiau. Kriminalist kameroje ibuvau iki teismo. Per t laik buvau du kartus nuvestas pas tardytoj. Senyvas ekistas ukrainietis klausinjo apie "Panevieio" ir "Panevio Apygardos Balso" redaktori Kasnin. Teiravosi, kur jis ess. Tardytojo nuomone, redaktorius ir visi laikraio bendradarbiai buvo vokiei pagalbininkai. Neigiau ir aikinau, kad ie laikraiai buvo lietuvi lomis leidiami tik lietuvikiems reikalams kultriniam gyvenimui nuviesti, lietuvikumui ginti ir palaikyti. Tada jis man pakio laikratyje dt Stalino karikatr. - Tokias karikatras, - aikino tardytojas, - spausdino visi vokiei laikraiais, spausdinote ir js, vadinasi, talkininkavote vokieiams. is ukrainietis buvo i vis tardytoj monikiausias. Kuomet jam prikiau Morevo ir kit tardytoj iaurumus ir vartojamas priemones prisipainimui igauti, jis pasak: - Ech, Antanaiti, nemokjai gyventi pasaulyje. Kiaisi, kur paiam nebuvo reikalo kitis. Iekai teisybs, kurios seniai nebra. Nenorjai du kartus per metus aukti "Ura", dabar teks deimt met kas dien aukti "karal". - Kai lageryje ibusi kelet met, - kalbjo tardytojas, - tavo nuomon i pagrind pasikeis. Tuomet gal suprasi, kokios tuios buvo js pastangos kaktomis mro sien pramuti. Tuomet tu keiksi ne Soviet 54

sjung, bet tuos, kurie patys nieko nedar, tiktai jus kurst. Tie mons, kurie tave ir kitus kankino, yra tam parinkti ir taip iauklti. Jie akli sakym vykdytojai. J pareiga sekti ir neleisti, kad kontrrevoliucionieriai, naudodamiesi sovietika demokratijos laisve, griaut soviet santvark ir j meit. I t moni nelauk pasigailjimo. Jie - soviet valdios ramsiai. Atimk i j teis vartoti teror, ir Soviet sjunga subyrs. Su teisybe iais laikais toli nenuvaiuosi. Suprantu a tave, manau, tu supranti mane. Daugiau nebevarginsiu - tardymas baigtas. Grs kamer, ilgai galvojau apie t tipik ukrainiet, atsimenant senus laikus ir mokant gyventi mones. Norveg raytojas Ibsenas mat, jog kova ir tikjimas laisv gyvenim nra beprasmiki ir bergdi dalykai, kad dl to kil kentjimai yra btina mogaus tobuljimo slyga. Ibsenas ra: "A kiekvienu atveju turiu pasakyti, kad vienintelis dalykas, kuris man laisvje patinka, tai kova dl jos. Kovoje dl laisvs usigrdina mons, formuojasi galingi charakteriai". it dsn gerai ino bolevikai, o ypa gerai inojo Stalinas. Pirmiausia bolevikai iumpa tuos, kurie turi takos kitiems monms, nepaisydami, kaltas ar nekaltas. Stalinas degte degdavo pykiu ir neapykanta prie visus sumanesnius ir gabesnius. Jis be pasigailjimo lav nekomunistus ir komunistus ir net savo bendradarbius. Milijonai paprast moni ir tkstaniai komunist buvo sunaikinti tam, kad sustiprint beslygin paklusnum jam ir partijai. Soviet sjung jis pavert niriu kaljimu. Tokiomis "laisvs" slygomis kain ar bebt Ibsenui utek noro ir galimybs grdintis ir formuoti charakter. Mano tardytojas ukrainietis buvo turbt igyvens ir patyrs tos "laisvs" saldybi, todl jam buvo keista ir nesuprantama, kaip drso maut Lietuva iautis prie bolevizm. 1946 met sausio gale kaljimo administracijos namuose du civilikai apsitais vyrai mane supaindino su bylos mediaga. Padav stor byl ir liep perirti, ar viskas teisingai surayta. Ibuvs septynis mnesius lidesio ir sunki mini karste, niekaip negaljau susikaupti. Variau tardym protokolus, kuri buvo apie imt, o palaidos mintys draiksi galvoje. Nebuvo jokio noro skaityti lykiai ikraipyt parodym. A buvau moralikai ir fizikai sulugdytas, ir man buvo vis tiek, kaip tie protokolai surayti. Po paskutinio tardytojo pastab inojau, jog tas vadinamas susipainimas su byla yra tuias, bevertis formalumas. - Greiiau ir vikriau skaityk, nes mums nra laiko terliotis, - ragino mane. 55

Prisiverts pasiryau tyia pagaiinti ekistus. Nusprendiau perskaityti nors kelet protokol. Neaiki ir man neprasta tardytoj rusika raysena sunku buvo perskaityti. Be akini akyse mirguliavo, ir a per valand gal perskaiiau trejet protokol. Paskui paskubomis perveriau lapus ir pasakiau, jog esu susipains. Parodytoje vietoje pasiraiau, ir mane grino kamer. Kameroje kilo gyvos diskusijos apie sovietikus teismus ir bausmes. Baisu buvo klausyti, kas darsi Rusijoje. Keletas rus, perj ne vien kaljim ir po kelet met pabuvoj lageriuose, buvo tikrai prityr mons. Jie didiavosi kalinimo stau, ir j veidai viet ilgameio kalinimo gudrumu, lagerinio gyvenimo patirtimi. -Jeigu prie valdi nieko neprasitarei ir neveikei, tai gausi trejus arba penkerius metus, - padrsino Vieint saugumo virininkas. - Niekus pliurpi! - atr redaktorius. - Politiniams pasigailjimo nra! Gal neatsimeni, kas darsi Rusijoje!? Kas kaljim patekdavo, tas niekada teisus nebdavo. Kaltas ar ne - deimt met ukraudavo, ir baigta. O ia dabar, kuomet pilni mikai bandit, jokio pasigailjimo nelauk. - Nebijok, batia, neprasi, - drsino vienas vagiius, - kaljimuose ir lageriuose taip pat mons gyvena. Kaljimai ir lageriai tikai monms statomi. Ir tarp katorginink mogudi galima rasti mogik ird, paguodos ir uuojautos. Ramino, guod, ir i to kilo pasakojimai apie gyvenim lageriuose. Tos nekos ne Sibiro tundras, Sachalino ir Kamatkos tolybes, taigos platybes, Karagandos dykumas, Vorkutos anglies kasyklas... Kur a pateksiu? 1946 met vasario 22-osios ryt atsivr k a m e r o s durys, ir priirtojas suuko: - , ! " " - reikia susirinkti visus daiktus ir ieiti. Vadinasi, i kamer nebegri. kart niekam nekilo abejons, kad aukia teism. Visi pra kaip nors praneti, kiek duos. Susitarme, kad ivietje nagu uraysiu. Visa kamera linkjo laims ir sveikatos. Ypa gaila buvo skirtis su draugiku ir maloniu sveiu - aktori Zulonu. Koridoriuje pamaiau i kit kamer ieinanius bendrabylius. Nebereikjo rank upakaly laikyti, nebereikjo nusigrti sien.

56

TEISMAS IR BAUSM
Daug itremta sn u Altajaus kaln, Daugel krito kovoj dl Tavs, J mirtis ir kania, ms kelias nakia Tavo laisvs rytoj pavs (Bernardas Brazdionis)

Buvusioje kaljimo administracijos nam virininko virtuvje ant kaltinamj suolo susdome vienuolika moni: septyni vyrai ir keturios moterys. I j atuoni mokytojai, gydytojas, teisininkas ir kininkas, kils nuo Kupikio. Jis buvo man nepastamas. - Stot! - sukomandavo priirtojas. sele po vien virtuv sujo Pabaltijo karo apygardos karinio (ekist) tribunolo nariai: kapitono uniforma ekistas - teismo pirmininkas, du i Azijos kil kareiviai - teismo nariai, kareivikai apsitaisiusi moteris - teismo sekretor, ir buvs Panevio batsiuvys girtuoklis Joneviius - vertjas. Politiniams kaliniams teisti karo metu buvo sudaryti ekist karinio tribunolo "teismai". Mat ekistai laikomi kariais kovai su vidaus prieais. Komunist nuomone, vidaus prieai yra daug baisesni u iorinius, todl ekist armija laikoma svarbesne u kariuomen, nes ekistai saugo ne valstybs suverenum, bet bolevik partij, kad kas nors nenustumt jos nuo valdios lovio. ekist karinio tribunolo "teismai" bna dvejopi - paprastesni ir parodomieji, arba vieieji. Paprastieji "teismai" - tuias formalumas, reikalingas parodyti, kad tai tu, vargas mogau, esi teistas. Tokiuose "teismuose" kaltinamajam neduodama ir neleidiama turti gynj, kurie galt apginti nekalt arba palengvinti kaltam. Tokiuose "teismuose" dalyvauja tiktai kankintojai ir kankinamieji. "Teismas" remiasi tiktai per tardymus teroru igautais parodymais. I tardymo protokol rankiojami faktai kaltinamajam pasmerkti ir atmetami tie, kurie galt kalt palengvinti. Parodomieji, arba vieieji, o geriau pasakius, propagandiniai "teismai" yra panas teatro vaidyb, kurios rols esti ekist i anksto paruotos ir "teismo" dalyvi atmintinai imoktos. Propagandiniai "teismai" yra savotika ekist saviveikla, kurios tikslas panaus vidurami inkvizitori, kad kaltinamasis patsai save vieai suniekint ir pasmerkt. Tokie "teismai" ruoiami retai, nes parengimas ir repeticijos uima daug 57

laiko. Bet utat kai paruoia, tai vaidyba vyksta taip "sklandiai, kaip sviestu patepta. Per repeticijas ekistai randa bd ir priemoni kaltinamj imokyti, k ir kaip kalbti, ko prayti. Jeigu "lovingai" partijai ir sovietikai valdiai naudinga ir reikalinga, kaltinamasis prays, kad jam skirt mirties bausm. Tiesa, yra dar viena "teismo" ris, kokios niekur pasaulyje nerasi, - tai ekist ypatingojo pasitarimo ( ) sprendimai, kada patys ekistai be jokio teismo kaltinamj pasmerkia ilgamete bausme arba mirtimi. Taip buvo pasmerkti lietuviai, suimti 1940 met liepos mnes prie "liaudies seimo" "rinkimus". Nepriklausomybs laikais i teisj teko girdti, kaip akiplikai ir drsiai teismuose elgdavosi teisiami komunistai arba kaip sunku bdavo irti teisiam kriminalist, kai jis, faktais advokat rieiamas, raitydavosi ir spirdavosi; nusikaltimo fakt iklus, nusikaltlis vis tiek gindavosi, neprisipaindavo. Bolevik "teismuose" toki scen nepasitaiko. ia viskas vyksta pagal numatyt ir paruot plan. Kaltinamasis ia n nemano gintis. Mus, vienuolika teisiamj, susodino eils tvarka pagal nusikaltimo svarbum. Pirmiausia gydytojas Vladas Rumbauskas, alia jo - a, paskui mokytojas Stasys Janauskas, mokytojas muzikas Vladas Paulauskas, teisininkas notaras Cezaris eikus, alia jo - kininkas Mykolas Krupelis, toliau trys moterys mokytojos: Elena Skuien, mano mona ir Emilija Juknien. Paiame gale - mokytojo Paulausko dukt ir entas mokytojai Jadvyga ir Kostas Raslaviiai. Teisj veidai rimti, persisunk pareig auktumu ir svarbumu. Juose atsimua obskurantizmas, komunistinis fanatizmas ir nuolankus verg bukaprotikumas. Tokie teisjai ne k imano, utat puikiai ino, kad kiekvienas laisvai galvojantis mogus, o ia, Lietuvoje - kiekvienas susiprats lietuvis yra prieas. Jie ino bolevikikos "morals" dsnius: tokius mones reikia iskirti i visuomens ir sunaikinti. Jei po deimties met jie dar iliks gyvi, tada jiems ne tik neberps kontrrevoliucin veikla, bet bus nebereikalinga laisv. Tokiems "teisjams" nubausti nekalt mog deimia ir daugiau met yra taip paprasta, kaip umuti blak arba aruod lindusi pel. "Teismo" pirmininkas pirmiausia paklaus, ar tarp teisj nra kam i ms gimini. Toks klausimas sukl juoko. "Teismas" tssi dvi dienas - etadien ir pirmadien. Sekmadienis poilsio diena. Pirm dien pirmininkas skait kiekvienam atskirai surayt kaltinamj akt ir prisispyrs reikalavo prisipainti kaltam. Paskui prasidjo tardymas kalts didumui irykinti. Kad iprovokuot
58

pageidaujam atsakym, pirmininkas pakidavo i anksto sugalvot gudr klausim. Su "teismu" daugiausia kirtosi eikus. Jis, kaipo teisininkas, byl irjo juristo ir valstybinio teisingumo akimis. Bda, kad jis nemokjo rus kalbos, ir bemokslis batsiuvys nesugebjo jo parodym ir klausim iversti. Jei eikus bt mokjs rusikai kalbti, ''teismo'' pirminink tikrai bt oio rag suriets. "Teismas" eikaus klausimus ir aikinimus pripaino lumu ir nepaklusnia laikysena ir paskyr jam sankcij: iki pirmadienio udar nevalytoje ivietje, kuri jis sekmadien val. O mane, Stas Janausk ir Mykol Krupel udar mirtinink kameroje. Vadinasi, drebkite, nenaudliai, ir inokite, kas js laukia. Tokios bolevik priemons ms nenugsdino. Mirtinink kameroje mes jautms neblogai, nes kininkas Krupelis buvo malonus mogus, susiprats lietuvis, mokjo grai dain ir gerai pasakoti. Pirmadien eikus teisme nebekalbjo, ir Stasys Janauskas man nibdjo: - Kur nra pavojaus, ten visi drss, kur nra ekist, ten visi tvirtavaliai. Tarp draug ir pastam nesunku bti drsuoliu. Pairk, k iandien bepanaus eikus. Vakar pasismarkavo, o iandien jau tyli. Prie sprendimo paskelbim bolevikiniuose "teismuose" kaltinamajam d u o d a m a s paskutinis odis. Kam jis reikalingas? Pavirutinikai galvojant atrodo, kad ia kaltinamajam suteikiama iokia tokia proga "atsigriebti" ir ilieti tai, ko tardym metu nebuvo galima padaryti. Bolevikai yra istudijav mogaus psichologin bsen tardymo metu ir visose teismo stadijose. Jeigu ko nepavyko ispausti per tardymus, danai kaltinamasis gresianios didels bausms akivaizdoje, kad palengvint sunki padt, paskutiniame odyje susigraudins ima ir iplepa. Tik todl paskutinis odis ir duodamas. Toks odis buvo suteiktas ir mums. Visi prame teisingumo, nors inojome, kad bolevikai su teisybe seniai atsisveikino. A baigdamas pasakiau, kad ir mokykloje, ir visuomenin darb dirbdamas siekiau liaudies gerovs. Lietuvos praeitis rodo, jog n vienas okupantas ms kratui gero neatne. Jeigu a klydau ir dabar Lietuvai atjo tikra aukso gadyn, tai a ir lageriuose bsiu patenkintas. Teismo pirmininkas pasilenks diktavo sekretorei, o k ji ra - vienas Dievas ir ekistai teino. Vlai vakare "teismo" procesas buvo baigtas. Mus nuvar kaljim, o "teisjai" ijo nuosprendio suformuluoti. Bet turbt ir tas jau buvo seniai paruotas. iaip ar taip, artinosi ms gyvenimo naujas ir lemiamas vingis. 59

Vidurnakt toje paioje virtuvje stovdami iklausme ''teismo" nuosprend, kur perskait pirmininkas. Pagal Rusijos Soviet Federacins Socialistins Respublikos baudiamojo kodekso 58 straipsnio la ir 11 punktus atuoni mons buvome nuteisti po 10 met priveriamiems darbams lageriuose, konfiskuojant vis turim asmenin kilnojam ir nekilnojam turt, ir po penkerius metus pilieio teisi susiaurinimo. Stasys Janauskas nuteistas penkeriems metams be turto konfiskavimo, nes nebuvo rodyta jo dalyvavimas slaptoje organizacijoje. Abu Raslaviiai iteisinti. Sprendimas galutinis ir neskundiamas. Nuosprend iklausme ramiai, altai, abejingai. Net ir moterims neitryko n viena aarl. Tuo, galima sakyt, pasibaig atuoni mnesi kaljimo baisenybi ir tardym dienos. Buvo ramu ir gera, kad mus "teis" ne lietuviai, bet rusai. Nuteis ne pagal Lietuvos, bet pagal Rusijos statymus. Mus aretavo, apkaltino ir teis okupantai. N vienas lietuvis, iskyrus vertj Jonevii, teisme nedalyvavo. N vienas lietuvis neskund, joki kaltinim nei odiu, nei ratu nepateik. Mes inojome, kad po deimt met priveriam darb lageriuose retas kas igyvena, bet raminoms ir tikjome, kad galgi neteks visos bausms atlikti. Visi bendrabyliai vyrai buvome patalpinti atskiroje kameroje. Po "teismo" ir reimas buvo monikesnis. Kada norjome, galjome miegoti, balsu kalbtis, dainuoti, skaityti laikraius. - Kai ive, kain ar beteks Lietuv pamatyti? - aimanavo Vladas Paulauskas. - Nra abejons. Velnias nujojo Hitler, ateis galas ir Stalinui, atsiliep Stasys Janauskas. - Taip vis tiek negali bti ir nebus. - O i kur gali inoti, kad nebus? - prabilo eikus. - Man rodosi, kad idjos ir tos tuios patriotins frazs, dl kuri kovojome ir dirbome, yra tik fantazijos ir iliuzijos. Ms viltys ir lkesiai yra gal prieingi realiai tikrovei. Reikia neumirti, kad tarpvalstybini santyki diplomatija yra pati bjauriausia ir lykiausi. Manai, kad rusai Pabaltij sulindo iaip sau savavalikai. Taip buvo susitarta Kasablankoje, Jaltoje ir Potsdame. Jeigu dabar j niekas netvarko, ateityje visai nebesusikalbs. Mes esame parduoti. - Kas gi pardav? - atsiliep Raslaviius. - Ogi Amerika ir Anglija. Vokieiai bolevikus sudorojo, o jie ant koj pastat ir dar pus Europos uleido.

60

ETAPU LUKIKES IR ILUT


Ve mane i nam, I gimtj nameli. Verk tvas motul Ir brolelis, sesul... (Lietuvi liaudies daina)

Kovo pradioje vien ryt-korpuso vyresnysis Gramoius perskait pavardes ir liep susirinkti daiktus - pasiruoti etapui. Atsisveikinome su iteisintu Raslaviiu ir isekme paskui priirtoj etapin kamer. Ten radome apie 20 rus vagi ir kitoki kriminalist, paskirt kartu su mumis, iveti. Jie be joki ceremonij grieb ms maielius ir m kaip savo nuosavyb kratyti. Pabiro ant grind divsiai, srio ir msos gabaliukai. Kaip alkani akalai rusai puol maist ir rijo. Ms nuotaika sugedo, nes pamatme gresiant bad. ms auksm ir dur beldim niekas neatsiliep. Netekome paskutins menkos paramos kelionei. Prieintis vagims negaljome, nes j buvo daug daugiau nei ms. Etapo varovai kareiviai ikrt visus iki paskutins sils. Janausko odin striuk, Rumbausko lietuvikos karikos mediagos kostiumas, mano nauji auliniai batai ir kit geros mediagos drapanos konvojui, matyt, patiko ir parpo. ypsodamies nibdjosi ir skersavo mus. Vagys aipsi, konvojininkams mirkiojo, vadinasi, tarsi, kaip mus apiplti. Po kratos pavardmis auk kiem, surikiavo po penkis ir paskui suklupd ant lapios pabjurusios ems. Etapui atrinkt moni kart nedaug - 12 moter ir apie 50 vyr. Politini - grup ms bendrabyli ir dar keletas moni, o likusieji kriminalistai. Atidar kaljimo kiemo vartus, ivar gatv ir vl suklupd. Vyresnysis spjo, kad nesidairytume, nesikalbtume ir eitume gretose po penkis susikib rankomis. I vis pusi apsupo kareiviai ir: - ! - sukomandavo vyresnysis. Etapas Panevio gatvmis nuygiavo geleinkelio stot. Pilni aligatviai moni. Banko tarnautojai, ant kdi ir stal sustoj ir kaklus itemp, irjo pro langus. Moterys aarojo;,rankomis mojavo, egnojo. Atokiau nuo stoties rm, ant alutini bgi stovjo didelis, geleimis ipintas vagonas, panaus cirkinik vrims veioti narv. 61

Prie vagono vl visus suklupd. Kol varovai apirinjo vagon, kol tarsi, kaip mus sutvarkyti, prajo gal kokia valanda. Permirko drabuiai, utirpo keliai. Paius blatnuosius vagis, su kuriais konvojininkai susimirksjo, susodino ant virutini gult, o mus visus sukimo kaip silkes apaioje. Po to geleines dur grotas ustm ir urakino. Po kokios valandos vagon apspito i nam atskubj veamj gimins ir namikiai, neini ryulliais maisto ir drabui. "Patepti" sargai leido moterims ir vaikams sulipti vagon atsisveikinti. Sunki ir jaudinanti valandl. jo ryulliu neina dukt, jo kit artimieji. Su aaromis akyse atsisveikin, girdjome, kaip kitoje kupe raudojo mona, klyk vaikai. Pavakary vagon prikabino prie traukinio. Vagi nuotaika pakilo. Per lubose taisytus ventiliatorius konvojus juos aprpino degtine, kad drsiau atlikt pavestas pareigas. Kai sismagins traukinys paliko miesto mrus ir vilp laukais, kau vagys nusikraust nuo viraus ir, i kakur gytais peiliais grmodami, pareikalavo nusivilkti drapanas, nusiauti batus. Mginome prieintis, bet atj sargybiniai u triukmo klim grasino reteiais surakinti, vagono karcer kiti. Stasys J a n a u s k a s atidav o d i n striuk, Vladas Rumbauskas - kostium, kiti taip pat neteko geresni rb. A susiriets sdjau ir tyljau. Mano virutins drapanos susitrynusios, netinka, o bat nesimato. Vagys pasialino. Pro ventiliatoriusr daiktai atiteko sargybiniams. Varydami jie buvo suskaiiav vertingesnius daiktus, ir dabar stigo mano bat. Vl nusileido degtine susmirds vagis ir - prie mans: - ! - Neduosiu, - sakau, - auksiu! Vagis nusiav purvin bat ir jo padu taik man nos. A paleidau gerkl. Atjo grandimis vangdamas virila ir grasino mane surakinti. Pareikalavau etapo virininko. Virila susimirksjo su vagimi, ir is mane paliko. Po kiek laiko vl atjo virila, atrakino grotas, isiauk mane koridori ir pasiveds al sako: - Vis tiek t bat neisaugosi. Dl j gali netekti sveikatos. Geruoju atiduok man, o a tau duosiu va ituos batus. Apiply, ikryp, bet dar stiprs. Jais avdmas tursi ramyb. Kaljime ir lageryje graumas nereikalingas, priedo, - sako, - duosiu cukraus, duonos ir leisiu moter kupe pas mon pasikalbti. Nusiaviau batus ir atidaviau. Kai grau kupe, vagis man sako: - Sumainei batus - protingai padarei. Dabar esame visi lygs. 62

Lageriuose ir kaljimuose reikia mokti gyventi. Reikia savs irti, o ne drabui. Drabuius duos valdia. Gausi siuntin - dalinkis su vagimis, o jie tavs neumir. Bet jeigu norsi vienas susti, tda nieko negausi ir kruvinu snukiu vaikiosi. Vlai nakt traukinys sustojo Daugpilio stotyje. Ms vagon atkabino ir nustm al. Iauo rytas, atjo piets, o mes tebestovjome Daugpilyje. Gavome duonos ir karto vandens. Konvojus - visi girtutliai. Pardav ms daiktus, vis dien uliavojo. U batus virila mane nuved moter kupe pas mon. I moter nieko neatm, nes nebuvo kam, o konvojui - nepatogu. I Daugpilio ivaiavome sutemus ir kit ryt pasiekme Vilni. I geleinkelio stoties moteris nuve sunkveimiu, o vyrus psius nuvar Lukiki kaljim. Masyvs ir sunks kaljimo pastatai aptverti aukta mro siena. is kaljimas i seno garsjo po vis Lietuv. ia 1863 metais Lukiki aiktje Muravjovas pastat kartuves Lietuvos sukilimo dalyviams karti. ia kartuvse mir sukilimo vadai Sierakauskas, Kalinauskas ir kiti 37 maitininkai. I ia tkstaniai sukilli buvo tremiami Sibir. Senieji mrai nebesutalpino kalini, rusai 1898-1903 metais pastat milinik kaljim su daugeliu kamer, visokios paskirties geleimi ipint narv, landyni ir urv. J kaljim lenkai grdo lietuvius veikjus. Bolevikai, naujo Lietuvos Muravjovo Suslovo vadovaujami, Lukiki kaljim padar visos Lietuvos suimt moni skirstymo punktu. I vis kaljim ia veami pasmektieji ir dideliais etapais tremiami bolevikinio pragaro gelmes. Kaljime suvar kelis urvus, panaius vri landynes. Pavakary i urv suskirst kameras. Patekau tarp vagi. Mginau perbgti prie savj, bet juodas igon panaus priirtojas spyr koja ir grino vagi br. Nakt miegojau su vagimi susispauds po mano apklotais. Laim, kad su vagimis neilgai teko bti. Kit dien perkl kitur, kur radau Stas Janausk, Edvard Tautkevii ir daugiau lietuvi. ia, kaip ir Panevio kaljime, maitino duona ir neskust bulvi sriuba, tik maitinimo bdas kitonikas. Piet atne metalin bosel sriubos ir vien sen emaliuot spjaudykl. Priirtojas metaliniu kauu sm sriub ir pyl spjaudykl. Kalinys be aukto srb, o tirtumus kaip kiaul dal lpomis lapnojo arba rankomis graib ir burnon kio. Ivalgs spjaudykl dav kitam, ir taip ji keliavo i rank rankas. inant tokios "lkts" paskirt, ir alkanam buvo bjauru ir priklu, bet mes valgme, nes alkanam dar bjauriau gyventi. 63

Rusij ive didel etap, kur pateko Vladas Rumbauskas, Cezaris eikus ir dar keletas paneviei. Mane ir Stas perkl kit kamer, kurioje buvo keli Lietuvos ydai. Tais laikais ydas kaljime buvo retenyb, bet Lukikse j buvo kelios deimtys. Dauguma inteligentai, labai malons ir draugiki mons, nuteisti u pastangas bgti usien. I kakur jie suinojo, kad keli rusai laknai ad lktuvais sprukti ir iek norini u tam tikr atlyginim pasinaudoti tokia proga. Buvo paskirta diena ir valanda iskristi. Sutartu laiku ydai susdo lktuv. Su motoras, ir lktuvas pakilo. Diaugsmas - neipasakytas. Po keliolikos minui lktuvas nusileido... Vilniaus aerouoste. "Emigrantus'' apspito ekistai ir nugabeno kaljim Taip ydai, nepadar niekam nieko blogo, neteko turto ir laisvs. ydai per priirtojus buvo umezg ryius su namikiais ir pastamais, gyvenaniais Vilniuje. I j gaudavo maisto, laikrai, laik. Tuo metu buvs Anglijos ministeris pirmininkas Vinstonas erilis lanksi Amerikoje ir Fultone pasak garsij kalb, suklusi Soviet sjungoje vieniems rpesio ir nerimo, kitiems - diaugsmo ir vilties. Ypa didelis diaugsmas buvo kaliniams. erilio kalba buvo spjimas pasauliui, kad sunaikinus hitlerizm u geleins udangos likusi kita pabaisa - bolevizmas. Buvus hitlerin pavoj erilis sugretino su gresianiu bolevizmu. Jis sak, kad bolevizmas sudoroti es dar nevlu ir ragino Vakar valstybes susivienyti prie nauj bolevizmo pavoj. Fultone erilis bolevikinms sienoms dav vykus geleins udangos pavadinim. Didiulmis raidmis antrate "erilis vangina ginklais" kalbos turinys buvo paskelbtas "Tiesoje". ydai t laikraio numer paleido per kameras pasiskaityti. Koks diaugsmas! Pakilo nuotaika. Nebebaiss buvo etapai, nebaisios lageri kanios, nes, kaip sako Balzakas, kas nujauia tursis grai ateit, tas engia skurdo ir paeminimo kupinu gyvenimo keliu ypsodamasis, drsiai ikls galv. "Vekite kur norite, vis tiek jums artinasi galas" - taip digavo kaliniai, perskait erilio kalb. Nuvar pirt. moni pilna kaip skruzdli skruzdlyne. Vieni maudsi, kiti jau rengsi. Lidn ir gil spd padar du baisiai sudiv mons. Jie nusimaud lauk drabui. Tai jau ne mons, bet gyvi skeletai. Laibos, ilgos kaip eivos kojos, idygusios i kno viena nuo kitos per kok penkiolika centimetr. launys laibesnis u blauzdas. Rankos tabalavo kaip dvi prie meni prikabintos lazdos. Nugarkauliai nuo pakauio iki upakalio isiov vir kaip kokie seni pjklai. iurpas nukrat ne todl, kad jie skeletai, bet todl, kad tie skeletai vaikioja ir 64

nekasi kaip mons. Jei ne plonut oda, kuri aptraukusi laik griauius, rodsi, tie mons imt ir subyrt. Girdiu juos lietuvikai nekant. Prijau ir klausiu: - I kur esate? - I emaitijos, - emaiiuodamas atsak vienas, - i Vorkutos vea atgal Telius pertardyti. - Kada ive Vorkut? - Pernai... Daugiau nebeteko kalbtis, nes priirtojas sak rengtis. Gyvi skeletai gerokai sugadino erilio kalbos pakelt nuotaik. Kada ateis laisv - Dievas ino, o ia prie akis buv mons, paversti mklomis. Tai lageri gyvenimo atstovai. Per kelet mnesi ir mes kaljimuose buvome fizikai ir moralikai aplamdyti ir sugniudyti, bet dar buvome panas mones, o lageris per t laik i moni elius padar. Dien ir nakt kaljime vir moni maiatis. Nuteistuosius skirst, riavo, perklinjo i kameros kamer. Su Stasiu Janausku teko atsisveikinti. Mane, Mykol Krupel, Vlad Paulausk, Edvard Tautkevii ir dar kelet moni ived kiem prie kaljimo vart, kur buvo atvarytos bendrabyls moterys ir grup kit moni. mona i tolo man nibdjo, jog mus varysi Ras lager. Ras lageris steigtas miesto pakratyje, buvusiame vizitiei vienuolyne. Kalini ia gana daug. Jie visokius darbus dirbo vairiose miesto vietose. Moteris atskyr ir nuvar kitur, o mus, vyrus, udar karantinui skirtose patalpose, kur jau anksiau buvo tirtai prigrsta moni. Patalpos anktos, o moni - marmalyn. Rusai lindo, pl i moni maielius. Mutyns, keiksmai, aaros - kaip pragare. Dvi paras ibuvome Ras lageryje, nepain jos tvarkos. Treios dienos ryt apie keturiasdeimt vyr atrinko etapui iluts lager. Dav po kepaliuk duonos, tris imtus gram rkytos uvies ir saujel cukraus. Tai trims dienoms sausas davinys. Buvo kovo pradia. Lijo lietus ir tirpd gaus snieg. Nuo stog varvjo drumzlini laai, gatvje tarp iteusio sniego telkojo klanai. Netoli Ras kap, ant geleinkelio, vir prekini vagon draiksi juodi garveio dmai. to traukinio vien vagon suvar mus ir urakino. Keletas buvo i Pravieniki lagerio. Idiv ir ialk mons tuojau susdo saus davin tvarkyti. Dideliais ksniais kando duon, uv ir godiai rijo. Po pusvalandio trij dien davinio nebeliko n trupinlio. 65

Vagono kampe sdjo sudribs panevietis - nuo Ulin Alelinas. Jam jau daugiau kaip septyniasdeimt met. Koj blauzdos nuo ven isipltimo sukiurusios ir sutinusios. I aizd sunksi baltas skystimas. Kakada skalbtos namins drobs apatins kelns sustyrusios. Jos dar labiau erzino aizdas. Baisu irti t mog ir jo kojas. Sunku apsakyti, kaip jis atjo traukin, kaip lipo vagon. - Ar neskauda? - klausiu. - Neskauda, bet kojos utirpusios. Man silpna ir irdiai negera, skundsi Alelinas. - Ami pragyvenau ir sapnuoti nesapnavau, kad senatvje teks kaljime sdti, o gal ir numirti. Ms gimins niekas kaljimo nemat, o a kaip koks vagis nuteistas ir dabar veamas katorgos darbams. - U k tamst pasodino? - klaus Vladas Paulauskas. - Kakas pasak, kad mikiniams daviau valgyti, - atsak Alelinas. Kabalduodamas traukinys i Vilniaus riedjo ilut. Kelias valandas stovjo Kaiiadoryse, stovjo Jonavoje, ir kitos dienos ryt privaiavome Kdainius. I krant isiliejs Nevis - platus kaip Nemunas. T pavasar upi potvyniai buvo labai dideli. Staiga patvins Nemunas, sako, apsms Kaun. Kai kur pusrsiuose mons nespj ibgti. Kaljimo rsiuose taipogi prigr moni. iauli stoties peronas pilnas suskretusiais drabuiais apsivilkusi moni. Maiais ir terbomis apsikarst, jie buvo panas iluvos ubagus. Tai kirbins peralkusi rus, atvykusi gelbtis nuo bado. Lietuvos kaimuose prisielgetav produkt, dabar lauk traukinio grti namo. Didiulmis gaujomis tokie ivargliai kas dien traukia Lietuv maisto iekotis. Kartu su jais kaip i didiulio gyvai maio primarmaliavo galybs vagi, suki, galvaudi. Per vienerius metus j priviso miestuose, miesteliuose, kaljimuose, lageriuose. I iauli vaiavome pro Telius, Kreting ir Klaipd. Maisto davin visi jau seniai buvome baig. Ialk, sual ir suvarg, ketvirtos dienos ryt pasiekme ilut. Ilipome i vagono, iklme nusilpus Alelin. Konvojus patikrino, ar visi esame, ir pradjome ygiuoti. Mes einame, o Alelinas - n i vietos. Sudribo ir guli. Liepia mums neti. Bet kas gi pane, kad nevalg patys vos pasivelkame. Pravienikieius ipyl altas prakaitas. Jie susdo, klaikiomis akimis iri ir dreba. Ir jie eiti atsisak. Konvojus pyksta, keikiasi, kad Alelinas nepaeina, kad mes jo neneame, pyksta, kad pravienikieiai nusilpo. imtai "vrot", "mat" pasipyl ms adresu. Susodino alia kelio purv, ir vyresnysis nubgo stot skambinti. Po kiek laiko atbildjo porinis veimas, klme Alelin, sulipo pravienikieiai. Juos nuve, o mes psti patraukme lager. 66

ILUTS LAGERYJE
Lietuva - mano iaurs pavaist Ir gl sidabrini ryt, Kas krauju tavo veid nulaist Ir ko raudi prie krykels tu? (Bernardas Brazdionis)

Pirmutin ir didiausia bolevikins Rusijos "brolikoji" dovana Lietuvai - kaljimai ir lageriai. J skaiius ms krate dygo kaip grybai po lietaus. Mat komunizmas laikomas universalia doktrina, kuriai gyvendinti sukurta idjins prievartos sistema. Kaljimai ir lageriai priskiriami prie paveikiausi tos sistemos ramsi. J pagalba komunizmas bsis greiiausia pridaigintas. Rusika lageri kultra, iugdiusi pasaulyje neregt prityrusi specialist - ekist, lageri virinink, sargybini, priirtoj ir t.t., dabar skverbsi Lietuv. Per pusantr met jau spjo ir i lietuvi ikepti toki "specialist". Lagerin sistema i nuteistj iperjo galybes "urk", "suk" ir gyv pekl visokiausios ries "blatnj'. Ir tai mes stovime prie naujo iluts lagerio, "brolikosios" Rusijos dovanos, vart. Auktai viruje didelmis raidmis, kad i tolo matytsi, rusikai urayta:"Tpy - , , ". Tai ikaba, skelbianti, kad ia pateks mogus yra beteisis vergas. U vart brys pasmerktj igeltusiais veidais pasitinka mus ir stebi, i kur atvykome, k atsineame. Jie mato ms drabuius, mato ant pei maielius ir diaugsmu ypsosi. Kiti bjauriausiais rusikais keiksmais ir kiais reikia smag pasitenkinim. Tai vadinamieji "blatnieji". Vaizdas panaus Dants "Dievikosios komedijos" pragaro prieang, kur Dant, Vergilijaus vedamas, nustro, ivyds bais ura:
Esu anga nulidimo miest. Esu anga aminj kani. Esu anga pasmerktj viet... Nustokite vilties, kurie ia engiate.

Hitlerininkai vadinosi ubermenais, paauktais kurti ir tvarkyti Nauj Europ. Jie save laik gryniausios veisls monmis, kuriems visi kiti prival trauktis i kelio. Rusai komunistai taipogi skelbiasi es ypatingos sudties mons, sukirpti i ypatingos mediagos (r.' JIe - "), Lenino paaukti ir kvpti griauti sen pasaul ir kurti emje "roj". 67

iluts lageris - hitlerinink ir bolevik kultrins krybos bendras produktas. Vokieiai j pastat angl karo belaisviams laikyti. Tai didelis koki trisdeimties mrini barak ir tiek pat medini pastat lageris, aptvertas spygliuot viel raizgelynu, apstatytas sargybini bokteliais. Rusai tredal lagerio atitvr kaliniams, didesn dal paliko vokiei karo belaisviams laikyti. Mus suvar tui, idauytais langais karantinui skirt barak. Alelin nugabeno lagerio ligonin, kur jis po keli dien numir. Gyvenamieji mriniai barakai sustatyti dviem eilm. Per vidur plati kaip gatv aikt. Viename aikts gale virtuv ir valgykla, kitame keletas maesni medini pastat. Ten sandliai, buhalterija, ligonin, sanitarin dalis, pirtis ir kt. Atokiau, u pastat lagerio kampe izoliatorius, kalini vadinamas bru", "kandju" ir juokais - "perdilninku". Jis rengtas taip, kaip ir visi bolevik kaljimai: languose geleins grotos, ant lang ds, kad i vidaus nieko nesimatyt. Vienas mrinis barakas utvertas moterims. Aplink lager koki trij metr auktumo dviej eili spygliuot viel tvora. Jos viduryje gniuulais priraizgytas ir vairiais zigzagais supintas spygliuotos vielos raizgelynas. I abiej tvoros pusi po kokius deimt metr platumo ivarpytos ir ipurentos, grbliais sulygintos ems juostos. Tai draudiamosios zonos. J jas jus, sargybinis auna be spjimo. .Sargybai keiiantis, ji stropiai apirima, ar nra kur mint mogaus pd. Iorinje draudiamosios zonos pusje pagal pat patvor - takas sargybiniams praeiti, o ties bokteliais taisytos un bdos. Aplink vis lager pagal tvor pratempta stora viela unims pririti. unys gali bgioti nuo boktelio iki boktelio. Sargybini bokteliuose taisyti proektoriai ir pakabinti geleinkelio bgi galai, kuriuos sargybiniai skambina, tikrindami viens kit, kad neumigt. Jei kartais kokia stebuklinga galybe kalinys pralst pro tvor, tada sukilt unys, nuvist proektoriai, kad sargybiniai matyt, kur auti. Lagerio administracij sudar: lagerio virininkas, reimo virininkas, operatyvinis galiotinis, kalini vadinamas "kmu", kultrinio aukljimo dalies ( ) virininkas, apsaugos (vis sargybini) virininkas, sanitarins dalies () virininkas, gamybos ir planavimo dalies virininkas ir keliolika priirtoj. Visi virininkai - ekist karininkai. Vidaus tvarkai priirti i kalini parinktas komendantas ir "nariadikai". Gydytojai, sanitarai, "aukltojai", virjai, kirpjai, barak tvarkiniai ir visoks smulkus administracinis personalas - kaliniai. Kaliniai suskirstyti darbo brigadomis. J buvo trys pagrindins rys: zonos darbams, lauko darbams ir amatinink. 68

Amatininkams u lagerio lauke pastatytos dirbtuvs. Jos kaip ir lageris aptvertos spygliuot viel tvora ir apstatytos sargybini bokteliais. Dirbtuvi zona buvo vadinama garau. Garae dirbo siuvjai, batsiuviai, kalviai, altkalviai, raiai, kubiliai ir kitokie amatininkai. Lauk darbams atrinkti mons be specialybs. Brigadoms priirti ir vadovauti i kalini parinkti brigadininkai. Jais bodavo skiriami akipliki, iaurs ir smarks "blatnieji". Virininkams rpjo, jog brigadininkas mokt ir sugebt priirti, kad mons dirbt. Brigadininkams pavesta- nustatyti, kas kiek padirbdavo, ir pagal idirbio norm skirti maisto davin. Brigadininkai - virinink, o ypa "kmo", patiktiniai. Jie - brigad tvai. Nuo j priklauso kalini gyvenimas. Su brigadininku pyktis - neverta. Geras brigadininkas ras bd padti, o blogas arba upykdytas gali visikai pribaigti. Lauko darb brigadininkai buvo patys "blatniausi" vagiliai. Maabausmiai kriminalistai, lagerio vadinami "bytavikais", darbus eidavo be sargybini. Virininkai duodavo jiems tam tikrus paymjimus leidimus. I j buvo sudarytos kelios brigados, dirbusios tokius darbus, kur konvojaus prieira bdavo nemanoma. Bekonvojai vakare grdavo lager valgyti ir miegoti. ilutje kalini buvo apie tkstant. Koks tredalis - lietuviai. Tai vairi profesij bei versl mons. Kunigas Grigaitis, raytojo Adomo Lasto mona, advokatai Dziedulionis, Sikeviius, Norvaia, ekonomistas Jurskis, Sadauskas, solistas Radius, keletas mokytoj, tarp j mokytojas muzikas Vladas Paulauskas, ir kitoki buvusios Nepriklausomos valstybs tarnautoj, nemaa moksleivi, o daugiausia darbinink ir kinink. Lageris pavadintas pataisos darb kolonija. Jam priskirta apie 300 ha dirbamos ems ir apie 200 ha Rusns piev. Tai jau didelis dvaras. I Klaipdos krato, kaip ir i Rytprsi, beveik visi gyventojai nuo bolevik kaip nuo maro, palik turt, ibgo Vakarus. Tuti vienkiemiai, palikti Dievo valiai, stovjo apleisti, idauytais langais. ems - kiek tik nori. Todl lageriui jos paskirta tiek, kiek jis galjo apioti. ems kio padarinio taip pat nestigo. Arkli lageris turjo apie por imt. O avys, kiauls, galvijai ir paukiai - ko nespjo rus kariuomen suryti, buvo iveta Rusij. Lageris j neturjo. Karantine be darbo nelaik. Mane, Tautkevii ir dar kelet moni paskyr i netolimo mikelio veti malkas. Dav porin veim, ir kas dien, sargybini lydimi, veme malkas. Buvo altos, drgnos pavasario dienos. Lijo lietus, drb droblis, pt stiprus pajrio vjas. Vakare grdavome nekrent belang barak lapi, permirk. Nei drabui, nei patalyns nedav. Nenusivilk, lapiomis drapanomis virsdavome ant plik gult ir drebdami 69

vartydavoms. Peralau ir susirgau. Nuo aspirino naktimis prakaitavau ir ryt keldavausi ivargs. Taip sirgdamas kelias dienas dirbau. - Kad taip namie, - kalbjo Tautkeviius, - kiek ia bt rpesio. Dabar kvaraba negriebs, o Dievui nereikia. Ir negrieb. Valgyti gaudavome kaljimo davin. Sriuba buvo skysta ir liesa. Per dien dirbdavome alkani, guldavome alkani ir ryt keldavoms taip pat alkani. Balandio mnesiui pusjus laukuose baig tirpti sniegas. Pakilusi saul var i ems paal. Dienos grajo - atjo tikras pavasaris. Laukuose prasidjo darbai. Vyriausias agronomas lenkas bekonvojis ukovskis rinko mones darininkysts brigadai. Bijodami patekti lauk darbus, abu su Tautkeviium vakare nujome pas ukovsk, kad priimt darinink brigad. Pasisakme, kad esame darininkavimo ir sodininkavimo specialistai. io to paklausinjo ir prim. Naujojoje brigadoje buvo apie trisdeimt moni. Didesn pus lietuviai. Brigadininku paskyr "blatniak" rus, darininkysts agronomu - lenk Ior. Tautkevii ir mane - darininkavimo inspektoriais. Kita darinink brigada buvo moterys. Darams vieta parinkta netoli lagerio, prie upelio. Apie hektar ems skirta inspektams ir tiek pat - bandymo laukeliams. ia pat kdainikis statybos technikas Bobnas su keliais vyrais stat didel iltnam. Iki gegus rengme inspektus. Bekonvojai tuiuose vienkiemiuose lupinjo grindis, lubas, iiminjo langus, duris ir visk ve dar. Mes kalme des, kasme ir sijojome emes, pylme jas inspektus. Paskui sjome pomidorus, kopstus ir kitokias daroves. Moterys i nuplt stog pyn demblius. Prie plento, einanio i iluts emaii Naumiest, buvo grai mrin kaimo mokykla su naujais kio trobesiais. Vien dien mus ten nuvar trobesi draskyti. Vakare i graios mokyklos liko beveik griuvsiai. Grindys, lubos, langai ir durys su visomis staktomis atsidr lagerio daruose. Kit degam mokyklos mediag sukreno konvojai. - Tiktai rusai taip gali padaryti, - nusispjov Tautkeviius, - Kur matyta, kada girdta, kad dms dirbti bt griaunami nauji namai! - Nebt kvaili, neinotume, kas protingas, - juoksi advokatas Dziedulionis. - Komunizmas gyvenime taip pat reikalingas. - Vienas rusas, - siterp pokalb jaunas moksleivis, - gerai privalgs raugint kopst, ne kart mgins d r a u g b r e l y j e "igroti" Internacional. Iki tos vietos, kur giedama " 70

!, jam ieidav labai gerai, bet kai imdavs "groti" " ", tuoj pilnas kelnes pritaisydavs. Gerai pritaikytas anekdotas padar gardaus juoko. Juokms mes, juoksi ir nieko nesuprasdami rusai, nes kit moni diaugsmui sunku atsispirti. Artinosi gegus pirmoji. Kultrinio aukljimo dalis tais garbs lent. Dailininkai pie ir ra plakatus su tai ventei pritaikytais kiais. Vakarais barakuose "aukltojai" mok, kaip reikia dirbti, kad gegus pirmosios garbei planas bt ne tik vykdytas, bet ir virytas. Gegus pirmosios ivakari nakt, mums saldiai bemiegant, pasigirdo komanda: - ! Koks eetas kareivi sugriuvo barak. - ! - suriko brigadininkas. - -, ! - suuko kareiviai. Vienmarkiniai susirikiavome vidury barako, o kareiviai ulipo ant lov virutini gult ir visus ms skudurus bei skarmalus m mesti ant grind. Per dulki kamuolius nebesimat sien, aptemo lemputs viesa. Purt, mt, krat, visus daiktus suvert bendr krv, sumai. Paskui mus visus po vien iiupinjo, iglost ir ijo. Kol atsirinkome daiktus, kol apsitvarkme, m brkti gegus pirmosios rytas. Tokios kratos daromos kas dvi savaites, o prie ventes jos esti tiesiog baisios. Skalbini ir patalyns nedav. Savos apatins drapanos neskalbiamos nuo prakaito ant kno supuvo ir suplyo. I nam atsistas pavog. Nuo gyvi gindavoms "proarka". Kas deimt dien leisdavo pirt, kur maudms ir degindavo drapanas. Todl utli nebuvo, bet su blusomis kova nemanoma. Dienoms suilus, j priviso neipasakyta galyb ne tik barakuose, bet ir zonos aikt buvo pilna prisiperjusi t vikri ir judri parazit. Dl blus nebuvo ramybs nei dien, nei nakt. Poilsio dien neturjome. Dirbome nuo atuntos iki atuonioliktos valandos su viena valanda piet pertraukos. Pietauti varydavo lager. Vietoje skambalo lageris turjo sitaiss ranka sukam gaisrinink siren. iurpus, atrus jos spiegimas keldavo i miego. Kad ir kain kaip alptum miegu, tvarsytis nebuvo kada, nes barako tvarkinys ydelis Arnteinas, visa gerkle pritardamas sirenai, aukdavo: "!" Brigadininkas atnedavo i raikyklos kiekvienam po 300 gram duonos, ir tuojau bgdavome kiek tik kojos kerta valgykl pusryi. Valgykla ir virtuv buvo mediniame, viduje stulpais paramstytame barake. Tarp stulp eilmis sustatyti ilgi stalai ir suolai. Pirmutinis stalas rekordininkams, paskutinis prie dur - "otkazikams", vadinasi, tiems, 71

kurie atsisako dirbti. Bet toki beveik nebdavo. Viduriniai stalai niekuo nepasiymjusiems. U langelio, virtuvje storas, nusipenjs, savame kailyje nebetelps virjas dubenlius pilsto sriub ir pro langel valgykl duoda brigadininkui, kuris skaiiuoja ir dalina monms - kiekvienam po puslitr. Valgykla nedidel, visi vienu kartu netilpome. Reikjo skubti ir uleisti vietas besiveriantiems vid. I metalini blideli skyst sriub usivert igerdavome ir - pro duris. Kart rusas, pripuols prie mans, mgino atimti nuosav aukt. Nuosavyb gyniau kaip manydamas. Rusas spyr pilv. A nusitaiks kumiu snuk. Pripuol daugiau rus, ir pasipyl smgiai. Lietuviai oko gelbti. Besipeani kamuolys pro duris ivirto kiem. simai priirtojas, ir mutyns buvo baigtos be pergals ir pralaimjimo. Po pusryi brigados prie vart rikiuodavosi po penkis. Priirtojai su medinmis lentelmis rankose skaiiuodavo penketukus ir leisdavo pro vartus, kur brys ginkluot sargybini taipogi brigadas patikrindavo. Suskaiiav aukdavo: - Dmesio! Eidami nesikalbkite, rankas laikykite upakalyje. ingsnis al laikomas pabgimu, ir konvojus pavartos ginkl be perspjimo. Supratote? Kaliniai choru atsiliepdavo: - Supratome! Du kareiviai atki autuvus eidavo priekyje, o kiti, taip pat atstat ginklus, eidavo upakalyje. Jeigu kolona bdavo didel, tai dar po kelet eidavo onuose ir vesdavosi unis. Dare darbo zon apsmaigstydavo gairelmis ir perspdavo, kad u rib perengim bsi aunama be jokio spjimo. Konvojus sussdavo zonos kampuose ir darbo reikalus nesikidavo. Kas reikdavo dirbti, nurodydavo brigadininkas arba agronomas. Pagal plan buvo numatyta pomidorais usodinti eis ha, agurkais usti 8 ha, kopstais apsodinti 15 ha, svognais - 3 ha, pupelmis - 2 ha ir t.t. Ypatingas dmesys buvo skiriamas kopst daigams ("rasodai") auginti. Juos stropiai priirdavome, trdavome mineralinmis tromis. Dienos suilo, atjo metas kopstus lauke sodinti, o daigai buvo dar visai mauiai. Lagerio virininko spaudiamas, agronomas ukovskis suman daig auginim paspartinti. I miesto atve kelis bosus "aukso" ir liep juo daigus palaistyti. Po keli dien daigai pajuodavo ir nulpo. Virininkas griebsi u galvos: 72

- Sabotaas! Tyia daigynas sunaikintas! Teisman patrauksiu! - puol agronom, o is prie ms: - Js, velniai, ia utaiste! "br" sukiime visus! Pagaliau ukovskis sugalvojo ieit, kaip isigelbti nuo bausms. Virininkui jis rodinjo, jog daigai susirgo cholera - juodlige (). Virininkas i iluts isikviet apskrities (tuomet rajon dar nebuvo) agronom, kad itirt rasodos sunykimo prieast. ukovskiui grs sunki bausm. Vakare barak atjo ukovskis ir man sako: - Rytoj komisija tikrins daigus. Kas iek tiek nusimano apie daroves, tam aiku, kad daigai nuvirinti. Virininkai - tikri avinai, jie nieko nenuvokia. Reikia prayti apskrities agronomo, kad sakyt, jog daigai serga juodlige. Jis lietuvis ir n velnio nesupranta rusikai. Bk geras, paprayk, kad jis mums padt. dar jis ateis anksiau u virinink. Kit dien, kaip buvo sakyta, agronomas atjo pirma virininko. ukovskis konvojaus virininkui spaud deln, ir is leido man su apskrities agronomu pasikalbti. Agronomas - dar visai jaunas vaikinas. - Noriu, - sakau, - agronome, su Tamsta pasikalbti. - Koks i mans agronomas, - sako vaikinas, - baigiau Joniklio emesnij ems kio mokykl, nebuvo moni, tai mane paskyr. Papasakojau jam, kaip daigai sunyko, ir papraiau, kad mums padt nes ia ir taip bloga. Atvyko lagerio virininkas, ir agronomas per vertj pareik, kad kopst daigai susirg juodlige. - Lageriuose ir visoje Rusijoje yra taip, - vliau kalbjo ukovskis, nors tu bsi gyvas, bet jeigu gydytojas tvirtins, kad esi mirs, - baigta: galsi prieintis, rkti, aukti, o tau sakys: "Tylk, kvaily, gydytojas geriau imano". Nune tave ir gyv palaidos. Taip dabar ia ijo su tais daigais. Rusijoje tikima ne mogumi, bet popieriumi. Lagerio virininkas - tai tipikas Kudirkos Kruglodurovas. Virininko galyb jis mgo demonstruoti rkdamas ir keikdamas. Keiktis jis tikrai mokjo puikiai. Keiksmaodiai jam taip sklandiai derinosi kalboje, tarytum geriau ir nebegalima pasakyti. Jis aukdavo ir rkdavo visur, kur reikia ir kur nereikia, nes, kaip sako vokiei patarl, kaukiantis vilkas atrodo didesnis negu i tikrj yra. Sodinome lauke kopstus. Daig atve i Pravieniki lagerio. Sodinimo darbams vadovavo agronomas Iora. Tautkeviius ir a instruktavome. Pravienikse auginti daigai buvo likuiai, its, smulkiais lapeliais. Daug j buvo perlusi ir iaip netinkam sodinti. Tokius metme al. Atvaiavo lagerio virininkas. 73

- ! - s u k o m a n d a v o I o r a . Kaliniai s u s t o j o , Iora atraportavo, kas dirbama. Pasipts, plieninius dantis ikis, jo virininkas irti, kaip sodinami kopstai. Pamat imtytus daigelius, pakl vien ir - prie Ioros: - Tu priiri sodinim? - A, - atsak Iora. - Kas ia? - rk, rodydamas sulus daigel. Iora sumio ir nesusigrieb, k atsakyti. - Kas ia yra?! - subliov antr kart virininkas. - Netinkamas, suls daigas, - paaikino Iora. - Jeigu netinkamas sodinti, tai kur j reikia dti? - irauds rk virininkas. - Kur j dti? Imesti, ir tiek... - Tu agronomas?! - Agronomas, baigs Varuvos agronomijos institut. - Tu lenkikas mlas, o ne agronomas, jei neinai, kur reikia dti netinkamus daigus! Reikia juos su-rink-ti ir a-ti-duo-ti vir-tu-vei, kad turtumte k sti! Supratai? Virininkui pasialinus, imtytus daigelius surinkome krv. Kopstus pasodinus, j prisirinko nemaas glbys. Kelias dienas jie vyto ir uto lauke. Paskui atve lagerio virtuv, ir mes valgme juod, smirdani "viei" kopst sriub. Dl prasto maisto ir nelengv darb lauko brigad mons nusilpo. Alkiui malinti nusivarliai gerdavo daug vandens, todl sutino kojos, ugriuvo akys. Smilgietis lamas kart man sako: - A bgsiu. K badu kankintis ir vargti, geriau tegul nuauna. Jei pasiseks pasprukti, tuomet - fit Lenkij... - Bgti, - atsakiau, - labai rizikinga. Reikia kentti ir laukti. Gal kartais ir mums nuvis laisvs saulel. - Kol saul pateks, rasa ir akis is... Nusivarli breliai vakarais slankiojo apie iukli des ir pamazg duobes, kapstydavo ir iekodavo maisto atliek. Kaunietis Kata daruose per dien sulamdavo gal glb baland. Kalini nekos sukdavosi ta paia tema - apie valg. - Man svarbu ilikti gyvam, - kalbjo i kakur pateks armnas. Atjus lemiamai minutei - gyventi ar mirti, geriausiam draugui perksiu gerkl ir iulpsiu krauj. Bado mklai slankiojant, duonos vert pakilo. Gavs davin, kiekvienas tuojau suvalgydavo, kad neatimt ar nepavogt. I spintels dingo brigadininko duona. tartas lietuvis Petras, nes t 74

dien jis buvo atleistas. Be to, Petras mgdavo slampinti ir iekoti k nutverti. Brigadininkas irdo, keiksi, grasino. Ryt puol Petr: - Tu sudei mano duon?! - Ir nelaukdamas atsakymo kirto per veid. Pripuol dar du rusai. Petr permet ant grind. Vienas ulipo ant krtins ir paoks abiem kojom visa jga krito ant Petro pilvo. Paskui visi trys paiupo j, ikl auktyn ir trenk grindis. Petras sudejavo. siut rusai vl j pagrieb kaip unes apdraskyt kat, vl pakl vir, bet kitas brigadininkas paoks sulaik: - , , . Dvi savaites Petras ibuvo ligoninje ir daugiau turbt nebedrso vagiliauti. Dienoms ilgjant, darbai didjo, maistas prastjo. Nusilp mons vos krutjo. Virininkai pyko, keiksi, kaltino ir puol brigadininkus, kad neragina dirbti, o brigadininkai laukuose mu ir spard mones. - Nedirbsite - nevalgysite! - auk lagerio virininkas. - Js daugiau sudate negu udirbate. Js turite patys isimaitinti! Kaip dabar dirbsite, taip ruden ir iem valgysite! Kad paskatint dirbti, kultrinio aukljimo dalis paskelb tarp garao ir lauko brigad soclenktynes. Nustat idirbio normas. Jas virijantiems p a a d j o papildomo maisto ( ), o n o r m n e v y k d a n t i e m s d u o t i b a u d i a m j davin ( ) . Atsisakanius dirbti - udaryti "br". Viename b a r a k e tais rekordinink kambar. Ten sustat viengules lovas, aptiestas antklodmis ir baltomis paklodmis, udliojo iaud pagalvmis. Atskiras rekordinink apgyvendinimas sugalvotas, kad mons i paskutinij stengtsi dirbti. Keletas moni buvo vieai ikoneveikti, igdinti ir udaryti "br". etadieniais "aukltojai" rinkdavo moni ratikus pasiadjimus su papildomais socialistiniais sipareigojimais. R e i k a l a u d a v o , kad brigadininkai kas dien teikt ini, kaip vykdomi sipareigojimai. Lagerio aiktse, ant barak sien ir darbovietse prikabinjo lent su raytais kiais darbtumui skatinti: "Davei od - tesk!", "Pasiadjai - ipildyk!', 'Siningu darbu ipirk tvynei padaryt nusikaltim!", "Kas nedirba - nevalgo!", "Stok! Ar tu lenktyniauji? ir t.t., ir t.t. Lenktyni kartmetyje vien dien i lauko brigados pabgo lietuvis. Brigadininkas j buvo paskyrs konvojui ugn krenti. Jis pastebjo, kad lauo dmai grioviu paeme eina tiesiai krmus. Kartu su akaliais ant ugnies uvert drgn pernyki bulvienoj. Tirt dm ir gar juosta paeme nusities krmus. Krikas lindo dmus ir dingo tankmje. Kuomet dmai isiskirst, jis jau buvo kakur nudms. Sargybiniams ir virininkams buvo darbo iekoti, o kaliniai turjo gardaus juoko. Negreit 75

draugai gavo pabglio laik. Ra laimingai pasieks reikiam mik ir tarnaujs eiguliu, atseit, taps mikiniu-aliuku. Ar dl to pabgimo, ar kitokiais sumetimais sargybini garnizonas buvo pakeistas. Senj vieton atgabeno 16-osios divizijos ar specialiai ekist sudaryt lietuvi dalin. Lietuvis lietuviui vis artimesnis, savesnis. Lietuviai sargybiniai buvo meilesni u rusus. Po kiek laiko jie jau padjo kaliniams. I sutartos vietos paimdavo laikus ir persisdavo namikiams. Kartais atnedavo duonos, tabokos ir mirkteldavo, kad pasiimtume. inoma, ne visi ir ne su kiekvienu draugikus ryius palaikydavo. Biiulyst usimegzdavo kakaip nejuiomis, telepatiniu bdu. Bet kalinys lieka kaliniu. Jam brangiausias -dalykas - laisv. Jis nepraiopsos menkiausios progos pasprukti. Lietuvius kalinius laisv viliojo mikai, kur garsjo partizan ygiai. Lietuvio kalinio kasdienin svajon buvo kaip nors pasprukti pas mikinius ir atsimokti rusams u visk, k tik per juos kent. Kiekviena tironija sukelia kert. Viena artoj brigada buvo sudaryta i lietuvi, nes rus, mokani arti, beveik nebuvo. J t brigad pateko stiprs mons, buv policininkai, nuovad virininkai ir kiti ne i kelmo spirti vyrai. Ryt sargybiniai varydavo juos arklides, kur pasikinkydavo arklius plgus ir vykdavo laukus arti. Per kelet dien sargybiniai susibiiuliavo su artojais. Nebebijodavo kartu bendrai papypkiauti, pasikalbti. Vien dien kilo didiausias aliarmas. Lagerio sirena nelaiku m spiegti. Raiti virininkai lakst po laukus ir ragino tuojau vesti brigadas lagerio zon. Sargybiniai mus skubiai surikiavo ir beveik tekinus nugrdo lager. Tekini gro i lauk ir garao. Kaip mat pasklido inia, kad lietuvi artoj brigada su savo sargybiniais pabgo. Visas garnizonas igarmjo gaudyti. Kur juos besugausi! Kit dien tik vien pasisek nutverti netoli emaii Naumiesio. Bgantiems vienas kelias, o besivejantiems - daug. Sugautj udar izoliatori ir kasdien vediojo pas "km" tardyti. Dl pabgim virininkija rimtai susirpino. Kavee i kalini pareikalavo ratik pasiadjim nebgti. Brigadininkus saikdino ir instruktavo, kaip sekti kiekvien lietuv. Apie tartinus tuojau praneti virininkams. Sustiprino lagerio vidaus reim. Zonoje udraud breliais stoviniuoti ir kalbtis. sak prie kiekvien virinink stovti ( ) ir praeinanius sveikinti. Pasikeit ir sargybiniai. Lietuviai kareiviai kakur dingo. Sumanyta i maabausmi kriminalist sudaryti savisaugos dalin. Tie, kurie buvo teisti u lengvus nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, buvo atrinkti ir ivesti u zonos kareivines. Ten juos mok, instruktavo, o paskui apginklavo ir paskyr sargybiniais. 76

Mandras bolevikinis pedagogas Makarenka knygoje "Vliavos boktuose" aprao nepilnamei nusikaltli lagerio gyvenim. Ten taipogi nusikaltliai patys save saugoja, patys aukljasi, ir i lagerio ieina pavyzdingi, susiprat komunizmo statybos meistrai. Teko girdti anekdot, kaip po mirties Stalinas pateks t pragaro skyri, kuriame nebuv n vieno velnio. Dios vienos udengtuose smalos katiluose virusios. Jeigu liepsna sumadavusi, kokios dvi dios iokdavusios i verdanio katilo, pakurstydavusios ugn, pildavusios smalos ir vl smukdavusios po dangteliu. Nustebs Stalinas teiravsis, kurgi ding velniai. Viena dia, ikiusi i katilo galv, paaikinusi, jog velniai ia n e b e r e i k a l i n g i , n e s ia e s s r u s s k y r i u s su "samoobsluivanije". iluts lagerio virininkai, inoma, nesitikjo toki stebukl. Taiau jie i patyrimo inojo, kad kaliniai sargybiniai bus stropesni u kareivius. Tie, kurie i lagerio buvo irinkti sargybiniais, jautsi kaip i pragaro roj patek. Jie gaudavo kareivik maist, nereikdavo dirbti. Rusas kriminalistas darbo bijo kaip velnias kryiaus. Kareivis sargybinis bgant gali auti, gali ir neauti, o kalinys - visada aus ir stengsis pataikyti. Bijodamas netekti lengvesnio gyvenimo, sargybinio pareigas jis atliks didiausiu stropumu. Buvo saultas graus rytas. Kaliniai prie lagerio vart lauk "razvodo". Du lietuviai, buv mokytojai, smuikais grojo marus, polkas, dainas. Toks buvo j darbas. Kavee pasim juos, kad muzika linksmint einanius dirbti, vakare su muzika pasitikt grtanius. Brigada po brigados penketais slinko pro vartus. Breliai paliegli, ginkluot sargybini apsupti, pamau ygiavo darb. Gardiu kvap miiniu kvepjo ilas ir laukai. Auktai ikil ireno vieversiai. Apdryusi kalini voros labai disonavo su tokia graia vasaros pradia. Dien pakilusi saul kepino ir svilino dirbanij galvas ir nugaras. Darininkai supluk plujo apie inspektus. Vidudien vakaruose nuo Baltijos jros pakilo juodas debesys. Netrukus papt vjas, ir dulki su iuklmis stulpas skuriais nurko per laukus. Didiulis debesys su aibais ir griaustiniais slinko artyn ir artyn. Lagerio sirena subliov piet pertraukai. - ! - suuko sargybinis, skubdamas prie liet parvesti zon. Smagiais ingsniais skubjome piet. Reti, dideli ir alti laai su medi lapuose ir subarbeno lagerio stogus. Vos spjome sumarmti zon, prapliupo lietus. Per kelet minui kiemo pavirius virto burbuliuojaniu klanu. aibavo, griaud, ir lietus pyl kaip i kibiro kok pusvaland. Sunks, vandens prikrauti debesys nugriuvo rytus. Ipraustas dangus 77

pravito toks skaidrus, toks mlynas, o rytuose, juodai mlyname fone, dideliu lanku skaidriai nuvito laums juosta. Kuomet papietav ir valandl pasitvark i barak jome prie vart, kieme prie ms barak pamatme gulint negyv mog. Guljo jis auktielninkas, iki juosmens nuogas. Kruvinoje krtinje didel kulkos idrksta aizda. Lavon apspit vagiliai "blatnieji" ir kitokio plauko ruseliai juoksi, aipsi, ir j diaugsmui nebuvo galo, kad vieno "klausyky" (taip jie vadindavo lietuvius) jau nebra. Vienas purvino bato virne praiep mirusiojo lpas ir juoku leipdamas tyiojosi: - irkite, kiek tie dantys laini sud! - Leisk, - auk kitas, - a jam snuk pridirbsiu! - Ir pridirbo... Digavo, tyiojosi i mirusio, kol priirtojas nuvar prie vart. Eidamas pro al, i ariau atsidjs pavelgiau lavon ir painau, jog nebra smilgieio lamo. uvo lamas, su kuriuo teko Panevio kaljime vienoje kameroje kalti, su kuriuo kasdien ia susitikdavome, kuris ketino progai pasitaikius bgti. Dirbo jis brigadoje, kuri kirto malkas. Lietus juos uklupo tik ijus i mikelio. Kuomet prakiuro dangus, sargybiniai brigad susodino ir patys, susisuk galvas, sutp. Kaip kvpavimas utemdo veidrod, taip laisvs ilgesys aptempo mogaus prot. Lietui pilant, lamui pasirod atjusi tinkamiausia proga sprukti. Jis buvo pats kratinis nuo miko puss. Nepastebtas gerokai paslinko al ir paoks pasileido bgti. Tuo metu vienas ruselis ikio galv ir pamats suuko: - ! Konvojaus virininkas sak visiems gulti. Kitus sargybinius paliko gulinius saugoti, o pats pasileido lamo vytis. I mikelio per aikt lamas bgo tankius krmus. Sargybinis priklaup ir nusitaiks ov. lamas krito negyvas. Vienas sargybinis paliko prie umutojo, kiti parvar brigad zon ir prane virininkams. Iki pusiau irengt lavon su apnuoginta aizda atve lager ir pablok, kad kaliniai pamatyt, kas laukia pasiryusi bgti. lamo mirtis lietuvius labai prislg. Skaudu buvo ir gaila tautieio, bet dar skaudiau ird gl dl okupant triumfaliko diaugsmo, dl to laus neapykantos lietuviams demonstravimo. lamas uvo Lietuvos emje kaip beteisis vergas, kad okupantas bt saugesnis. Vakare lam teberadome lageryje. Nuo sauls lavonas ipurto, pamlynijo. aizd aplipo muss. Temstant atvyko lagerio virininkas ir dar pora pareign. Apirjo nugar, kur kulkos eita, ir krtin, kur ieita. Atvaiavo veimas, lavon vert ir ive. T ir kit dien rusams kitos kalbos nebuvo, tiktai kaip Saa pamat 78

bgant kaip Kolia taikliai ov. Lietuviams es taip ir reikia, nes jie rusak daug daugiau iud. Kit ryt prie vart lagerio virininkas ypsodamasis kalbjo: - Js matte ir, inoma, neumirite, k reikia - bgti. To susilauks kiekvienas, kas mgins tai pakartoti. A dkoju auniems arams auliams u strop pareig pildym. "Kavee" virininkas perskait lagerio virininko sakym, kuriuo brigados sargybos virininkui u sumanum ir taiklum skiriama imtas rubli, o kaliniui, pastebjusiam bgant, penkiasdeimt rubli. Pigi kalinio gyvyb, pigus atpildas udikams. kiekvien barak "Kavee" atnedavo lietuvik ir rusik laikrai. Lozungai ir kiai taipogi bdavo raomi abiejomis kalbomis. Tuo norta parodyti, kad ia yra Lietuvos respublika, turinti lygias teises su rusais. Norta ir sargybinius taisyti lietuvius, bet, kaip matme, i to nieko neijo. I po nevykusios lietuvikumo skraists visur kyojo rus okupant ragai. Dvideimtojo amiaus viduryje Donelaiio emje nauji okupantai ved toki baudiav, prie kuri Donelaiio aprayta br baudiava nubluko. Dabar tarp neteisybs ir priespaudos ant tvyns laisvs griuvsi, ikiusi metalinius kaip giltins dantis, triumfavo raudonojo teroro mkla, pasiryusi sunaikinti pus ar daugiau lietuvi tautos, kad likusius priverst paklusti okupantams. Laikraius gaudme ir skaitme. irdiai maloniausios bdavo tos inios, kur raydavo apie formuojamus Vakar Europoje lietuvikus karinius dalinius, apie lenk Anderso armijos persiklim Europ. Beveik kas dien su patosu buvo raoma apie Osvencimo, Mauthauzeno, Dachau ir kitus hitlerinius lagerius, bet n odeliu neusimindavo apie bolevikinio "rojaus" tkstanius lageryn, kuriais nusta visa Soviet sjunga. Bdavo doms Iljos Erenburgo spdiai i kelions po Amerik. Amerika, kaip ra Erenburgas, turinti daug vairi dulki siurbli ir kitoki ekektrotechnikos mandrybi, bet neturinti tokio pilnaverio mogaus, kokiais turtinga Soviet sjunga. Erenburgas pateik pavyzd, kaip vienas amerikietis ikls teisme byl kitam, kuris j eids, pavadindamas socialistu. Teismas kaltinamj nubauds, motyvuodamas, jog socialistas yra lygiai toks kaip vagis, nes ir vienas, ir kitas ksinasi svetim nuosavyb. Tuo metu ir bolevikiniuose laikraiuose bdavo daug paguodiani ini, jog miela malonu bdavo pasiskaityti. Po artoj pabgimo ir lamo mirties politinius nusikaltlius, o ypa lietuvius, pradjo veti Rusij. tartinus sukio izoliatorius. Ive ger ir malon susipratus lietuv kinink Mykol Krupel, advokat 79

Dziedulion ir nemaa kit lietuvi. Netekome moni, kurie mokjo palaikyti lietuvik dvasi, pakelti nuotaik. Po pirmojo etapo netrukus sek antras. Lietuvi skaiius ymiai sumajo. Imta nekti, kad numus derli bsi i Lietuvos iveti visi politiniai kaliniai. Vasara pasitaik ilta, grai. Liepos mnes pradjo brsti pomidorai. Fekalija palaistyt ir iek tiek mineralinmis tromis pabarstyt, ei ha ploto pomidor plantacija iaugo, ivejo. - Gal pats Bakcho ir Veneros snus Priapas jiems padeda, kad alkanoje, neidirbtoje emje tokie puiks pomidorai iaugo! - suuko istorikas Tendzegolskas, pamats plantacij. Liepos ir r u p p j i o mnesiais nedidel penkiolikos moni darinink brigada dorojo pomidorus. Kiekvien dien juos rinkome ir tempme tuias inspekt des. Atvaiuodavo prekybini organizacij atstovai i Jurbarko, Skaudvils ir kit miesteli pomidor pirkti. I apipuvusi ir sugedusi pomidor moter brigada vir ko tomatus. Tam reikalui darus atve dvi karikas lauko virtuves. Pomidorai vir, kunkuliavo, o koks ruselis, eidamas pro al - pliumt ir mesdavo varl. Juoksi usiversdami vyrai, juoksi ir moterys - bsi riebiau ir skaniau. Ir taip sovietikas pilietis neino, kas ir kaip jiems maist gamina. Dorodami pomidorus, valgydavome j nieko nesiklausdami, kiek tik nordavome. Na, ir veitme. Suvalgydavome po 70-100 pomidor per dien. Kata girdavosi suvalgydavs apie 300. Darinink brigados mons pasitais, papilnjo. O lagerio virininkas pykiu deg: - Atsipenjo, nenaudliai! Mordos kaip buljonik! Agronomas ukovskis tvirtino, kad liepos mnes mes surij ne maiau kaip tris tonas rinktini pomidor. Skaiiuojant kilogram po 6 rublius, nuostoli lageriui apie 18 000 rubli. Todl pimidorams rinkti paskyr kit brigad, o mus varydavo geleinkelio stot vagon krauti. Geleinkelio stotyje kamatis. Minios kolonizatori (rus kolchoznink), veam Rytprsius, auk, rk, keiksi. Stoties aiktse - krvos visokiausios grybs: gyvenamj nam durys, langai, ilupinti su visomis staktomis, vokik sudedam barak dalys, baldai, ds ind, pianinai ir kitoks turtas. Tai trofjus. Tai vokiei liaudies, ivaduotos i vrikos faistins diktatros, turtas, pasigrobtas "u ivadavim". Tris dienas tuos daiktus krovme vagonus. Matme praeinanius traukinius su gyvuliais, ems kio mainomis ir visokiais padargais. I Rytprsi pro Til ir Klaipd tie traukiniai jo Rusij. Kitomis geleinkelio akomis prisiplto turto srautai taip pat plauk Soviet sjung. Agronomas ukovskis daruose su rusais negaljo susitvarkyti. ie,
80

Agronomas ukovskis daruose su rusais negaljo susitvarkyti. ie, pomidor prisikirt, nieko nedirbdavo. Mus vl grino darus, o rusus var vagon krauti. Kart garao mons i darbo gro nakt dvylikt valand. Dingo kalinys lietuvis. Iekojo jo sargybiniai, bet niekur nerado. Atvyko visa virininkija, apirjo draudiamj zon, tvor. Pralindimo ymi nerasta, draudiamoji zona nepaeista, vadinasi, prauvlis garao zonoje pasislps. Operatyvinis galiotinis ("kmas") sak visiems kaliniams iekoti. Ivarg mons keikamiesi iekojo. Jeigu kam i rus bt pavyk rasti, tas tikrai bt prauvl, gyv sudorojs. - , , , ! Iiekojo visas patalpas, iniuktinjo ukampius, ivart des, statines, imai duobes, bet niekur nerado - slapukas dingo kaip ugnyje. Dvylikt valand mones parvar lager, o prie garao pastat sargyb. Tris dienas mai, iekojo, bet visos pastangos surasti nujo niekais. Ketvirtos dienos ryt, prie "razvod" vis lager irikiavo. Atjo virininkija. I lagerio ligonins atved tvarsiais apmuturiuot, vos bepaeinanti mog, kuris ia pat susmuko. Lagerio virininkas prabilo: - Kuomet visa Taryb sjungos liaudis su entuziazmu sijung didingojo stalininio penkmeio plano vykdymo darbus, kad greiiau ugydyt karo aizdas, js, visuomens atmatos ( ), uuot siningu darbu ipirk kaltes, js, visuomens iukls, norite pabgti ir tsti idavikikus darbus. ia a kalbu jums, lietuvikos igamos, lietuvi liaudies idavikams! Js ia ardote lagerio drausm, organizuojate pabgimus. Js norite vl sulsti mikus tsti bandit gaujose kruvinus darbus. tai tokio sumanymo rezultatas, - auk rodydamas sueistj. - Bkite, kas norite kulkos pakau! itas banditas bgo, ir tai bgimo pasekms. Niekas jo nemu - aulys paov. Neinau, ar jis gyvens, ar mirs. Dabar jis ligoninje. Jeigu igis, bus teisiamas ir gaus prie to, k yra gavs, papildom bausm u bgim. O jums is vykis yra spjimas, kad nemgintumte bgti, jei branginate gyvyb. Baigs grasinim ir gsdinim kalb, liep sueistj vesti ligonin. Bglys buvo sugalvojs savotik bd pasprukti. Prie darbo pabaig jis nujo ieinamj viet ir pro skyl nusileido imat duob. Paskui nubrido moter skyri ir ten, kertelje prisiglauds, istovjo dvi su puse paros. Imat jam bta iki kaklo. Tokioje padtyje ibti nors ir vien dien, suprantama, buvo baisiau kaip pranaui Jonui tris paras praleisti banginio pilve. Trei dien man, jog niekas ia jo nebesaugoja. Ilindo, perlipo per vartus ir pasuko artimiausius krmus. Pasislps sargybinis nelauk, kol nutols, ir be perspjimo ov. Kulka pataik veid ir ijo pagal aus, nepaeidusi galvos smegen. Paautasis krito be smons. Atsipeikjo lagerio ligoninje. Ryt atved j mums parodyti. 81

Vakarais iki patikrinimo, jei nevarydavo pirt arba kokio papildomo darbo dirbti, bdavo apie pora valand laisvalaikio. Tuomet eidavome pas pastamus pasikalbti. Daugiausia lietuvi dirbo garae. Jie gyveno amatinink barake. Ten buvo kupiknas Beleckas, ilgai gyvens Amerikoje ir prie kar grs Lietuv, kaunikis Galvanauskas, buvs prekybininkas, imais vis Europ ir tranksis po Brazilij ir Argentin, panevietis Jurskis, kdainikis Bobnas ir daug kit lietuvi. t barak daniausiai ir rinkdavoms. Ateidavo muzikas Paulauskas, solistas Radius, mechanikas Alekna, susirinkdavo graus brys jaunimo. T dien, kai paov bgl, kalbos sukosi apie t vyk. - mons bga i tos peklos, rizikuodami gyvybe, - kalbjo Galvanauskas. - Nebgt, jeigu nuteistj laikyt mogumi. Bausm turi padti suprasti klaid, bet neteikti kani. Bausm ir kanios daro mog kerting. - Kaip mogus gali suprasti klaid, jeigu jos nepadar? Ne u klaidas ia patekome, - sak Paulauskas, - bet u kov dl laisvs. - Dl ko mes ia patekome, ne taip svarbu. Tas nesuteikia jiems teiss mog eminti ir niekinti. iandien ryt man irdis vir, kai virininkas mus atmatomis ir iuklmis ivadino. - iukls kalb nereikia imti ird, - atsiliep Radius, - tegul neka. Jie puikiai mato ir supranta, kas mes esame ir ko verti jie patys. - Gydytojas Blechmanas sako, kad paautasis pasveiks, - kalbjo Jurskis. - Smegenys nepaliestos, o aizda ugis. ia mons kaip mediai audros metu - tai linksta, tai vl isitiesia. - Dabar j valia. K nori, t su mumis daro, - ts Paulauskas. - Tikra teisyb. Nesunku valdyti tam, kieno rankose yra moni duona. Kam pakia gardesn ksn, tas juos giria ir padeda savuosius smaugti, - vl siterp Radius, - o kai kolchozus suvarys ir pasiims vis duon, tada - baigta: vieni jiems dkavos, kiti - Kursai kentjo giedos. - iaip ar taip, vyrai, - vl prabilo Galvanauskas, - kaip gyvenome nebegyvensime. Tuo prakeiktu amalu pigiai nebeatsikratysime. J, kaip utli i kailini, neikraptysime - reiks ideginti. Hitlerio nebra, nebus kam to darbo imtis. Jeigu Amerika paklausyt Vinstono, gal kartais juos ir sudorot... - Geruoju i rus laisvs negausim. Komunizmo jie neatsisakys. Badu stipo, bet bolevizmo nuversti nesiryo, nes nebuvo ir nra kam vadovauti. Rusai jau ne visuomen, ne tauta, bet minia, kuri komunist partijos su vyriausiu karvediu Stalinu ganoma kaip kokia galvij banda. Tas pats daroma ir Lietuvoje. Tokiomis ir panaiomis nekomis trumpiname laisvalaik. 82

Po patikrinimo brigadininkas idalino "Kavee" paruotus lapelius pasirayti, kad pasiadame siningai dirbti ir nebgti. Lagerio dvare gausiausiai uderjo pomidor, bulvi ir kopst. Agurkai ideg, sunyko, kitos darovs piktolse prapuol. Javai taipogi buvo labai prasti. Rugsjo pradia buvo ilta, laiksi vasarikas oras, bet mnesio gale m lyti. Pt rudens vjas, neiojo sunkius debesis. Prasidjo bulviakasis. Kasti ivar ne tik visas lauko brigadas ir darininkus, bet ir garao amatininkus. Laukas monmis nutvino. Darininkai kas kartu su brigada, kurios brigadininku buvo auktas, juodais plaukais, juodomis akimis, igon panaus rusas kriminalistas Ignatjevas. Keiksm varybose galt nukonkuruoti ir lagerio virinink. Bulves vert poriniais plgais. Vienas kriminalistas laik plg, kitas vadeles, o treias su dalba visa jga tvojo arkliams nugaras. - , , ! - auk Ignatjevas. Sukait, supluk, niokdami arkliai beveik risia temp plg. Vagos gale grdamiesi bailiai dairsi, tryp, onais plak, aboklius nervingai kramt. - Nemokate arti, eikite velniop ir gyvuli nekankinkite! - negaldamas irti suvrjusius mones, pripuol kininkas tuikys. - ...! - usimojo dalba rusas. Kai uvaiuosiu per makaul, tai inosi! - Pasitrauk, bliad, ne tavo reikalas! Eik kasti! ia, bliad, ms niekas negaili, ir mums nra ko gailti, - ypsodamasis kalbjo Ignatjevas. - A -, , ! , , ! Smgiai per arkli nugaras, kaip per bubin, girdjosi gal u kilometro. gyvuli kankyn nesikio konvojus, nesikio ir virininkai. ypsodamiesi diaugsi, kad spariai ir iradingai ar. Bulviakasiui "Kavee" skyr didiausi dmes. Nustat ir paskelb brigad soclenktynes. Ant barako sienos pakabino idayt, imargint lent, kur dideliais skaitmenimis raydavo, kiek procent brigados idirbdavo. Kitoje lentoje mirgjo rekordinink pavards. Didiausi rekordininkai buvo tie, kurie siuntiniais dalindavosi su brigadininkais ir "aukltojais". Jie nedirbdami idirbdavo po du, tris imtus procent. Greta bulvi lauko pasta cukrini runkeli. Koks neipasakytas gardumas valgyti kept runkel su duona! Valgydavome apsilaiydami ir nekdavome, kodl gi namie to pigaus gardsio niekas nevalg. Turbt is ms atradimas buvo niekam neinomas. Klaipdos krato lietuvis seniukas juokdamasis sak: "Huner ist der beste Koch". (Alkis geriausias virjas.) 83

Po bulviakasio buvo baisu irti mones. Nuo lietaus ir purvo drabuiai suskreto, sustiro. Kelni keliai prakiuro, rankovi alkns suplyo. Paskutiniai skalbiniai ant kno supuvo. Pro kiauras vietas nuogas knas ybiojo. Purvin skvern skarmalai tabalavo kaip ubag terbos. Tais purvinais drabuiais reikjo dien dvti, nakt klojti. Mano kareiviki batai iklypo, ukulniai prakiuro. Skalbini seniai nebeturjau. Sveiki buvo tiktai kailinliai, kuriuos sesuo atne kaljim kelionei Sibir. Kad nepavogt, kas dien juos vilkdavau, o nakt laikydavau po galva. Nuo lietaus jie iglebdavo, o idiv vl bdavo minkti, lengvuiai Atjo tikras ruduo. Spali mnes lauko brigados pjov suglebusias, prie ems priplaktas ir rdi sustas avias, ve grikius, ar laukus. Darininkai rinko sklinius agurkus, peiliais juos skrod ir minktimus grand statines, kad irgt ir bt galima sklas iplauti. Agronomas ukovskis, besitrindamas tarp virinink, suinojo, kad spali mnes vl bsis etapas Rusij. sakyta visus politinius varyti bendrus darbus. I ratins, i sandli ir i kit lengvesnio darbo viet politinius paalino ir j vietose susodino kriminalistus. I kaljim atve nauj moni - tiktai kriminalist. Buvo keli lietuviai kininkai, nuteisti u netesjim atiduoti pyliavas. Jie atne nauj ini. Mikiniams gaudyti priveta daug rus kariuomens. Tarp partizan ir rus vykstanios arios kautyns. Kaimuose dani kruvini atsiskaitymai. Rusai masikai aretuoja mikini gimines ir tuos, kurie teikia pagalb. Mikiniai atsikerydami udo skundikus ir strebus. odiu sakant, velnio pasta skla neanti puik derli. Bolevikin valdia paskelbusi mikiniams sakym mesti ginklus ir eiti registruotis. Jeigu geruoju pasiduosi, nebsi baudiami. Mikiniai netik bolevik malone, ir j skaiius ne majs, bet didjs. Neramu Lietuvoje, neramu ir Europoje. Paryiuje vykstanti sjunginink taikos konferencija su buvusiais Hitlerio Vokietijos satelitais. Lenk Anderso armija, isilaipinusi Italijoje, laukianti progos grti nepriklausom Lenkij. Londone laukianti laisvs emigracin Lenkijos vyriausyb, generalinis tabas, susideds i 600 darbuotoj, auktosios karo mokyklos ir kariuomens paruoimo centrai. Bolevikai nesutinka, kad anie gr paimt valdi. Bolevikai sudar kit Lenkijos vyriausyb. Niurnberge baigsi beveik metus truks tarptautinio karinio tribunolo procesas hitleriniams karo nusikaltliams teisti. Dauguma teisiamj nuteisti pakarti. Nekaliausio ir doriausio angelo sparnais pasipuos Soviet s j u n g o s generalinis p r o k u r o r a s R u d e n k a b a i g i a m j a kaltinamja kalba kl hitlerinink padarytas ir nepadarytas unybes ir

84

reikalavo mirties bausms ne tik teisiamiesiems, bet ir visam vokiei generaliniam tabui, visiems valstybs organizacij sistemos vadovams. "Gestapininkai, - auk Rudenka Niurnberge, - tardydavo tiktai nakt. Tardyti aukdavo atskir kamer, kur bdavo taisyti specials kankinimo rankiai. Mudavo guminmis lazdomis". - Kad juos kur velniai! - nusikvatojo Galvanauskas, - Rudenka turbt sumai ekistus su hitlerininkais. - ekistai jau daugiau kaip dvideimt met su guminmis lazdomis darbuojasi, o Rudenka nemato, kas panosje dedasi, - atsiliep jaunas moksleivis. - Lygiai toki pat ir dar baisesni kaltinim bet kas galt pateikti Kremliaus tironams. Bet jie karo laimtojai, ir tik todl Rudenka neraudonuodamas gali akotis ir nekalt angel vaidinti, manydamas, kad pasaulis umiro bolevik tironij, sunaikinusi deimtis milijon nekalt moni, - usidegs kalbjo muzikas Paulauskas. - Teisingiausia, inoma, bt buv, jeigu Niurnberge kartu su Gioringu, Ribentropu, Keiteliu ir kitais hitlerininkais ant kaltinamj suolo bt sdj Stalinas, Molotovas, Suslovas, Berija ir kiti Kremliaus tironai. Reikjo juos visus kartu teisti ir visus ant vienos akos pakarti. Tuomet monijai tikrai bt atjusios ramybs dienos. Agronomas ukovskis nemelavo. Lapkriio pradioje prie Spali revoliucijos vent vl sutais politini kalini etap, kur patekome beveik vieni lietuviai. Mano laimei, prie kelion gavau maisto ir drabui siuntinl, kur atsiunt gerieji biiuliai. Gavau skalbini ir ilt virutini drapan. - Nenusiminkite, - atsisveikindamas guod muzikas Paulauskas, Rusijoje gal bus geriau, gal nebus to iskirtinio lietuvi traktavimo. Visas bolevik ekonominis gyvenimas paremtas kalini darbu. Po karo jie stengsis pasirodyti monikesni, o be to, mons ir j rankos labai reikalingi sugriautam kiui atstatyti. - Rusijoje, inoma, bus geriau, - pritar Jurskis. - ia, Lietuvoje, negarantuotas gyvenimas. Vos tik kas, tuoj atsiskaitymai. Rusijoje taip nebus. A tikiu Linkolno odiais, kad kur laik galima mulkinti vien mog, vis laik galima mulkinti kai kuriuos mones, bet negalima vis laik mulkinti vis moni. Mes i lageri grime tikrai Nepriklausom Lietuv. - Galima ar negalima, - atsiliep advokatas ikeviius, - bet va jau trei deimt met mulkina, ir k tu jiems padarysi. Puia tamsias miglas, kad mons nesusigaudyt, ir jiems sekasi. "Prisijungimo" migl paleid, pasigrob Pabaltij. Dabar skleidia "demokratijos" migl ir, irk, pasiglem Lenkij ir kitus kratus, kur yra koj kl. 85

- Ech, vyruiai, - atsiliep linksmasis Galvanauskas, - kur ir kaip gyvensime, laikas vietoje nestovs. Metai, rodos, labai pamau skrieja, bet kartu ir labai greitai. Beveik metai pravilp ilutje, nugrims aminybn ir deimtmetis, palikdamas miglotus kaip sapnas prisiminimus. Kada nors susitik irsim kits kit ir stebsims, kaip ia atsitiko, kad taip greitai seniais palikome. - Laimingos kelions! - i tolo auk agronomas ukovskis. Apie 40 vyr ir 15 moter iki vart palydjo Paulauskas, itkus, Jurskis ir kiti lietuviai. Vsokas rudens vjas gainiojo pilkus debesis, prapldamas juose didelius plyius, pro kuriuos auksiniai sauls spinduliai nutvieksdavo il, laukus ir upakalyje tolstant lager. Po kojomis ejo pagelt medi lapai. Mes ygiavome geleinkelio stot. Sunkiai dsavo eidamas emaitis Kazlauskas. Jaunas auktagis vaikinas etap pateko i ligonins, kur guljo sirgdamas lapiu pleuritu. Ligonis lageriui nereikalingas ir nenaudingas - tesiinie su juo kiti. Geleiniais virbais ipintame vagone per dvi paras atve Vilni. Lukiki kaljime ikrat, imaud ir iskirst po 6-8 mones nedideles kameras. Su iluts bendradarbiu Edvardu Tautkeviiu teko isiskirti. Miegojome ant plik grind, nes kamerose lov ir gult nebuvo. Maitino i tradicins spjaudykls duona ir neskust bulvi sriuba. Lukiki kaljime praleidome Spali revoliucijos ventes. Nekrentoje drgnoje kameroje Kazlauskas sualo, m kraujais spjaudyti. Skundsi silpnumu ir krtins skausmais.

PRAGARO GELMES
O kai ve per giri, Per t ali giru, Gegutl kukavo, Man vargelius rokavo. (Liaudies daina)

1946 met lapkriio 17 dien Lukiki kaljime pradta kalinius rinkti etapui Rusij. Kaljimo administracijos pareignams komanduojant, gydytojai tikrino kalini sveikat. Tikrino i akies - jei kalinys pajo ir nesiskund, vadinasi, tinkamas iveti. Tiktai labai seniems, invalidams liepdavo nusirengti ir iek tiek apirdavo. Kazlauskas skundsi sergs, bet kaljimo pareignai j nuvar alin, ivadin melagiu, simuliantu. 86

Dvi savaites nematyt Edvard Tautkevii vos bepainau. Veidas ibals, sutins, akys ugriuvusios. - Druskyt padjo. Gal neive, - nibdjo Edvardas. - Taip darydamas ir neivetas gali nusispardyti, - bariau j. Bet Edvardas buvo kitokios nuomons. - Kaljime velnias negriebs. nemaiau. Atrinktuosius suleido kaljimo kiem, kur po vien alfabeto tvarka auk ir perdavinjo etapo virininkui ir palydovams. ie, eils tvarka surink keturiasdeimt moni, nuvar etapin kamer. Atidar geleines duris ir suuko: - Pirmas vagonas! Duris utrenk ir nujo. Etapin kamera nedidel - koki penki metr ilgumo ir tiek pat platumo. Visi susdome ant grind ir diaugms galsi laisvai pailsti. Kameroj joki bald nebuvo, tik prie dur tualeto reikalams para. ia buvome beveik visi, kuri pavards prasideda A ir B. Didesn pus rusai kriminalistai. Pastamo - n vieno. Prie sienos sdjo ilgas kojas itiess ir ant keli maiiok pasidjs inteligentikos ivaizdos mogus. Susipainome. Tai buvo Jurgis Jurgio Byla, buvs Lietuvos kariuomens teismo prokuroras. Kai j priirtojai aukdavo, jis neinia kodl atsiliepdavo: " ". Kuomet vagiliai prie jo taikydavosi maielio patikrinti, jis nutaisydavo toki min, jog ie suprasdavo, kad Byllo nuosavyb gins visomis priemonmis. Pervelg jo kompleksij, sitikino, kad prievarta nieko nelaims, ir pasitrauk. Atsidar durys, ir koridoriuje vl suriko: - Antras vagonas! kamer sugriuvo kita 40 moni partija. Sdti nebebuvo vietos. Visi atsistojome. Kameroje pasidar ilta. Nors sdti negaljome, bet statiems buvo neankta. Po kiek laiko vl atsivr, durys, griuvo trys konvojininkai ir rankomis susikib m mus stumti tolyn nuo dur. Kai tredalis kameros atsilaisvino, suuko: - Treias vagonas! Sumarmaliavo treia 40 moni minia. Dabar ir statiems sukintis vietos nebeliko. Pasidar jau ne tik ilta, bet karta. Ir drapan nusivilkti nebegaljome. Stovime kaip silks statinje. Ipyl prakaitas, skalbiniai prie kno prilipo. Oras pasidar tvankus. Prie dur stovintieji pradjo belsti, aukti. - Ko triukmaujate, gyvats! - pravrs duris suuko sargybinis. 87

etap Ta

- Oro maa! Karta! Nra vietos pajudti! - auk kaliniai. - Pasisukite veidais duris! - sukomandavo. - Dabar sskite! iaip taip susiriet pritpme. - Stokite! Po tokios kelis kartus pakartotos manktos tikrai pasidar laisviau. iaip taip nusimetme virutinius drabuius - dar laisviau. Atidarme langelius. alto oro srov padvelk vid. Ikvpuotas oras ir garai kaip i pirties kamuoliais virste virto pro langelius laukan. I virtuvs atne didel para sriubos ir vien spjaudykl. m dalinti sriub. Keiksmai, auksmas, riksmas. Kam kliuvo dvi, trys porcijos, o kitiems nieko neliko. Sriub idalino ir tui para ine. Dabar prasidjo bii kamuolio judjimas prie smirdanios paras gamtos reikalais. Per kiaur nakt neteko aki sudti. Ivarg mons stati snduriavo. Kit dien jau nebebuvo n vieno, nenorinio vykti Rusij. Tegul vea ir tegul greiiau ilaisvina i to pragaro katilo! Blogiau jau niekur nebus ir nebegali bti. Ryt vl atne duonos ir sriubos. Prisimaig ir ivarg mons buvo ramesni. Spjaudykl i rank rankas keliavo tvarkingai ir greitai. Ir konvojus tarsi sumonikjo. Nebeauk, nerk, bet graiuoju kalbjo: - Pakentkit per dien, o vakare vaiuosime. Pavakary koridoriuje prasidjo baisiausia, kokios iki iol neteko matyti, krata. Brys kareivi suskirst mus grupmis po deimt moni. sak nuogai nusirengti, nusiauti ir nusigrus sien stovti. Girdjosi, kaip pjaust sagas, peiliais ard apykakles, replmis ir plaktukais pl bat ukulnius, karp ir purt drapanas. Paskui: "Stok!" "Tpk!" "Isiiok!" ir t.t. odiu sakant, reikjo atlikinti visus kratos numerius, baigiant "fotografavimais". Kai po kratos rengiausi, drapanose neberadau n vienos sagos. Naujo megztinio utrauktukas su durtuvu nudrkstas. Kiense nebebuvo nosins, pirtini, nauj vilnoni kojini. Paskui atne darbines kumtines pirtines, senus sustirusius autus, vatin ausin kepur (apka uanka). Konvojininkai visi kaip vienas apvilkti baltais kailiniais, apauti naujais veltiniais. Nebuvo abejons, jog vaiuosime iaur. Krata ir drabui idavimas usits ligi vidurnakio. Paskui vl suvar kameras. Apie et valand koridoriuje pasigirdo ingsniai ir moni balsai. Kiek palaukus: - ! 88

U dur pasitiko ginkluoti kareiviai. Ivar gatv ir suklupd eilmis po penkis. Buvo gerokai paal: pt varbus iaurs vakar vjas. Siaura gatvel pilnjo ir pilnjo, ir pagaliau toli upakalyje pasigirdo moteriki balsai. Klpani kolon apsupo ginkluoti kareiviai. unininkai su vilk veisls unimis um savo vietas. Kiek palaukus: - ! - sukomandavo etapo virininkas. Tiesus, krtin atstats, brktanio ryto viesoje jis atrod daug didesnis ir panaus tikr kariuomens vad, vedant karius m. Atskait perspjamj "maldel" ir: - , ! Apie tkstanties moni kolona su maieliais ant pei pajudjo. - ! !- karts nuo karto auk sargybiniai. Visikai iauo, kuomet supluk ir suil pasiekme geleinkel, kur stovjo ilgas prekini vagon traukinys. - ! - , ! Kai susitvarkme, vl: - ! Susikib po penkis, suklaup kaip kokia maldinink procesija. Kai kurie tikrai meldsi. Spariais ingsniais pro al praygiavo kit vagon mons. Vienoje grupje jo ibals diovininkas Kazlauslas. Traukinys buvo panaus 1941 metais matyt, kuomet bolevikai pirm kart trm i Lietuvos deimtis tkstani gyventoj. Toli traukinio prieakyje dmais ir garais nypt ir iaudjo garveys. I kiekvieno vagono kyojo mediniai loveliai. Tarp garveio ir kalini vagon - vagonai sargybiniams, virtuvei ir produktams. Virum vagon taisyti keli bokteliai sargybiniams. Dideliais mediniais plaktukais dauydami vagon sienas ir stogus, kareiviai tikrino traukin. Paskui dar kart suskaiiavo kalinius ir suvar vagonus. Duris ustm ir urakino. Baims, nuovargio ir nusiminimo prislgti, stovjome lyg galvijai, veami skerdyklon. Ar mums ia bus alta, ar tursime k pasikloti ir kuo usikloti, niekam nerpjo. Juk mes jau ne mons, bet darbo galvijai. Apie vidurdien atvyko prokuroras pasiirti, skund iklausyti, patarti. Brelio ekist lydimas, prokuroras nepasisveikins pasisak, kas ess, ir paklaus, ar turime skund ir pageidavim. Mes tyljome. - Ar nealta? - paklus. Vienas rusas, gal jau ne pirm kart veamas, atsak: - Pilieti prokurore, kam tyiotis ir juoktis? liptum, pabtum koki 89

valand ir sitikintum, nors esi u mus geriau apsitaiss. Tada nereikt klausti, ar alta. Prokurorui nepatiko. Sarkastikai nusiypsojs, atr: - Praau mandagiau nekti! A nenusikaltau, kad kartu su jumis sdiau! Mat, koksai... Duokite anglies, kad mons nealt, - pasak palydovams. Atne por kibir anglies ir glb malk. Paskui idalino duon ir sriub. Vl prie ms vagono pasirod prokuroras. Pakeltu balsu, kad girdtume, etapo virininkui sak: - irkite, kad kiekvien dien mons gaut, kas jiems priklauso. Aprpinkite, kad nealt, - pasak ir nujo. Ms vagon udar. Valgme kart sriub i blideli. Valgme kaip mons su auktais! Bulvi ir kruop sriuba apytirt ir dar riebalais pagardinta. Diaugsmas, kad nors kart prokuroras monmis pasirpino. Vlai vakare ilgai nypts garveys trkteljo, ir kurie stovjome, kaip maiai pargriuvome. Pajudjs traukinys slinko pro apviestus Vilniaus mrus vis greityn ir greityn ir po keli minui jau vilp laukais Daugpil. Sudiev, Lietuva... Kain ar ateis ta laiminga valanda, kada sugrime... Rusai visur nachalikesni. Jie um vietas ant gult. Lietuviai sulindome apaioje. Kampe netoli mans sitais Byla. alia atsigul i vienos puss radvilikietis Dailidonis, o i kitos - atuoniolikmetis Petriukas Vaitkeviius, kilms nuo Panevio, i Molaini kaimo. Dauguma keleivi - politiniai, nuteisti po 10 met. Tik vienas lietuvis Algis gavs 25 metus. Jis buvo pabgs Vakarus ir ten su kitais lietuviais apmokytas partizanikos veiklos ir paskui paraiutu nuleistas emaitijoje padti mikiniams. Neilgai jam teko su partizanais gyventi. Kart rusai apsupo mik, ir Algis pateko jiems nagus. Kaip nip ir diversant nuteis 25 metams lagerio darb. Kaklus ities klausms Algio pasakojim apie pabgusi lietuvi gyvenim tremtini stovyklose Vokietijoje. Algis 25 met bausms nebijo. Jis, kaip ir mes, sitikins, kad bolevikai bsi priversti i Pabaltijo isinedinti. Kaip visa tai vyksi - ne ms reikalas. Peiukas kaito, pasidar ilta, ir mes visi sumigome. Trenksmas sienas ir lubas priadino. Sargybiniai mediniais plaktukais dau vagonus - tikrino, ar nra pralautos vietos pabgti. Saul jau buvo patekjusi. Traukinys stovjo Daugpilio stotyje. - Patikrinimas! Visi pereikite kair pus! Greiiau! Bgte! - auk u dur kareiviai. Atstm vagono duris. altas vjas psteljo, ir susikaupusios ilumos nebeliko. Susikprin sulindome viename vagono gale po narais. 90

lipo kareiviai ir apniko tuiame gale paliktus skudurus ir maielius purtyti, mtyti. Paskui isiauk Alg. Atbgo ir daugiau kareivi desantininko pamatyti. Vidury vagono atsistojo puskarininkis su dideliu mediniu plaktuku rankoje ir liep mums po vien bgti ikratyt gal. Mes bgome, o jis kjeliu r per nugaras skaiiuodamas: ", " ir t.t. Jeigu greitai nebgsi, kaip reikiant gausi kjeliu per sprand. Visiems perbgus, ikrt kit vagono gal. Kalini skaiius ijo pagal sra. Patikrinimas baigtas. Malkos ir anglis pasibaig. Pasidar alta. Laukme duonos, karto vandens ir kuro. Daugpilyje istovjome beveik vis par. Duonos gavome daug maiau negu Vilniuje. Piet sriuba buvo skysta, be riebaliuk. Malk ir anglies nebedav. Papraius kareiviai pagrasino ivilksi i virutini rb. - Malk ir anglies nra ir nepraykite, - atkirto puskarininkis. I Daugpilio p r o R e z e k n , Pskov ir Rybinsk p e r savait atvaiavome Jaroslavl. Po keturi dien kelions pristigo duonos. Dvi paras maitino kartu vandeniu ir trupuiu skystos sriubos. Prasidjo Tantalo bado kanios. O ia dar pakilo altis, nes u Pskovo jau viepatavo Rusijos iema. Tarp kalini kilo barniai ir mutyns dl vagysi. Bylai pavog sr, kitiems itrauk duonos divsius. Jaroslavlyje istovjome dvi paras. Gavome po kepaliuk baltos duonos. Paaikino, jog tai ess keturi dien davinys. Kaliniai subruzdo, girdi - maa. - Kam maa - prokuroras prids! - atr puskarininkis. - eriame kaip ponus, balta duona, o jiems - maa. Kai atsidursite lageryje, tada pavalgysite. Kiek udirbsite, tiek ir gausite, o ia nieko nedirbate, nereikia ir valgyti. - A bgsiu, - nibdjo man aus Petriukas, - nebegaliu iksti, vis tiek bgsiu. - Bet kaip tu pabgsi? - aikinau. - Tik pamgink lauti lent, patys kaliniai rusai prane kareiviams. O pabgs kur dingsi ir k ia gausi? Pro vagono plyius matei, koks gyvenimas. I tikrj taip ir buvo. Pravaiavus buvusios Latvijos sien, vaizdas tuoj pasikeit. Pskovas sugriautas. Laukuose kolchoznink nameliai baisu irti. Mauts, nuplyusiais stogais trobels kiurkso imtytos ant pliko lauko be sod, be kio trobesi. Pro plyius Jaroslavlio gerai apvelgti nebuvo galima. I miesto stog skruzdlyno kaip didiuls rops ikil cerkvi boktai. Netoli stoties i keli kamin rko dmai. 91

alta. Sdti, stoviniuoti - pus bdos, bet i miego pabudus krt drebulys, dantis dant nebepataik. Taip norjosi valgyti, jog arna arnon lindo. I Jaroslavlio traukinys pajudjo vl iaur. Pervaiavome Volg, ir tak-ta-lak, tak-ta-lak tolyn. Kit dien kakokioje stotyje prane, kad duonos nebegausime, nes vagonuose nra kepyklos. Vietoj duonos ryt ir vakare gausime duonmili sriubos. Pravaiav Vologd, sutikome traukin su rstais. Netrukus pravilp kitas traukinys su miko mediaga. Vadinasi, nebetoli mikai. - , , , - praneko vis laik tyljs rusas. I vis lagerio darb, sako, blogiausi ir sunkiausi - miko kirtimas. Fabrikuose, kasyklose ar kur kitur galima kokio amato pramokti arba iaip prasimuti lengvesnius darbus, bet mike - baigta. Idirbio normos didels, dirbti tenka altyje ir sunkiai apsivilkusiems. Maistas - prastas. Kol upustytais keliais nepuknoji kelet kilometr, jgos isenka, devyni prakaitai imua, o nujus reikia norm idirbti. Neidirbsi - pus maisto tegausi ir dar karcer pasodins. mons tyli, susimst atsidsta ir kak galvoja. - tai a jau antr kart Rusijoje, - praneko pulkininkas Byla, Rusijoje baigiau karo mokykl ir tarnavau caro armijoje podporuiku. Revoliucija mane uklupo Sibire. Teko mutis su bolevikais, bet tuomet buvau jaunas ir tvirtai sitikins, kad nesiu ir griu Lietuv. Ir grau. O dabar vea mane nuteist, ir jauiu, kad nebegriu, daugiau Lietuvos nebematysiu... - Gal, - sakau, - neverta taip pesimistikai galvoti. Dabar yra daugiau vili geresni laik sulaukti. - inokite, - kalbjo Byla, - ms reikalai niekam nerpi! Gal kada ir kakada sprs ms klausim, bet kain, ar i ia esani nors vienas besulauks tos dienos. Kilo nekos ir politins diskusijos. - N velnio! - suuko Algis, - taip nebuvo ir nebus, kad driskiai mums ant sprando sdt! Gavome Nepriklausomyb, gausime ir dabar. Yra kas u mus dirba. Buvau ir savo akimis maiau, kaip mons dirba ir gyvena. Tarp nugaltoj rus ir nugaltj vokiei toks skirtumas, kaip tarp pragaro ir rojaus. inoma, jei mes laisvs nenorsime, svetimi jos neatne. Norint isikraptyti i priespaudos, pirmiausia reikia bti optimistais ir norti laisvs, reikia ugdyti dvasios pasiryim ir vali. Drsos netekimas, baim, abejingumas ir savimi nepasitikjimas - tai nuodai, kurie naikina laim ir gramzdina prat. Jei visi kaip vienas arba bent 92

dauguma norsime, bsime nusiteik ir pasiry nusikratyti jungo, mes tikrai laisv atgausime. Tvarkys Europ, isprs ir ms likim. Pesimistikai nusiteikusi buvo nedaug. Dauguma tikrai manme, kad lageriuose ilgai nebsime. Benekant traukinyje ve mik. Kaip mro siena i abiej pusi dunksojo mediai. Sniegu apdribusios akos nukarusios siek em. Nuo liesos duonmili buzos visiems burbuliavo pilvai, paleido vidurius. Prie lovelio susidar tarybin eil. Nebeilaikantieji tp ant grind. Ir alta, ir silpna, ir smirda. Miku vaiavome dien, vaiavome nakt, ir kitos dienos ryt matme tiktai mik. Kuo toliau, tuo daniau pravaiuodavome aukt kari tvoras su sargybini bokteliais. Vlai vakare traukinys sustojo. Kairje pusje u kokio puskilometrio m i r g j o miesto viesos. Vl p l a k t u k a i s vagon dauymai, vl patikrinimas, vl kupr lyginimas, vl milt buza. Po kiek laiko pasigirdo moterik bals ermideris. Moterys erzjo, klegjo kaip sys aviose: - ! - - , - girdjosi iaukant. - ! - tild kareiviai. Nakties gldumoje etapo palydovai Kotlaso gyventojams pardavinjo ms duon. Vliau girdjosi girt kareivi dainos ir keiksmai. Kitos dienos pavakary vl vaiavome tolyn iaur. altis spaud,1 negaljome miegoti. mons igelto, sublogo. Mikas ir mikas. Vietomis tankus, kirvio nepaliestas, vietomis gerokai iretintas. Ryt pro ply pamatme prie kelio ura " 1". Tolliau pro medius juodavo didiulis kaip Egipto piramid emi masyvas. Tai naftos kasimo achta. J ia esama trejeto. U achtos - vl mikas, bet jau iretintas, ikirstas. Dar kiek pavaiavus sublizgjo neualusios ups garuojantis vanduo. Traukinys pagal up sustojo. Per rk ir krintani sniego migl toliau nieko nesimat. Laukme valand, kit ir stebjoms, kodl netikrina. Pagaliau traukinys vl pajudjo, ir pamau pervaiavome tilt. ia pat i rko iniro didiulio lagerio tvora su sargybini bokteliais. Palengva slinks traukinys sustojo. Vadinasi, ilga ir sunki kelion baigta. Nerimo, smalsumo, rpesio, baims, kitoki jausm miinys suspaud ird. Dar valandl, ir igirdome: - ! I aukto vagono okome snieg ir kaip maiai sudribome. Nusilpusios ir nuo alio sustingusios kojos neilaik krintanio kno svorio. Tai buvo 1946 met gruodio mn. 3 dien. 93

UCHTOS LAGERYNE
Jei paniai nukris, Ir vaikams uteks nusiblaivs dangus, Ms kovos ir kanios, be ryto naktis Ar jiems besuprantamos bus? (Maironis) po ami kada skauds

PERESYLKOJE IR MIKO KIRTIMO DARBUOSE.


Etapo primimas utruko iki vlyvo vakaro. Kol paskutiniuosius vagonus prim, mes pirmieji spjome t suinoti. Suinojome, kad esame Komi respublikos Uchtos miesto skirstomajame lageryje, vadinamoje peresylkoje, kuri i Soviet sjungos srautais plaukia pasmerktieji. ia jie tikrinami, riuojami ir skirstomi lagerius, kuri tik Uchtos rajone esama gal imtas. Skirstomasis lageris prilipdytas prie didiausio ia pat u tvoros esanio lagerio Nr.l. Jame yra apie tris tkstanius kalini. Jie dirba visose miesto monse ir fabrikuose, kurie, kaip ir lageriai, aptverti auktomis tvoromis ir apstatyti sargybini bokteliais. Komi respublika apima apie 400 tkstani kvadratini kilometr plot, joje gyvena apie vien milijon gyventoj. Pietinis kratas apaugs spygliuoi mikais, vadinamais taiga, o iaurje u taigos - tundra. Tarp mik ir tundroje vasar tyvuliuoja neibrendamos pelks, teka vandeningos ups - Peiora, Vyegda, Ima, Usa, Sysola ir kitos. ems gelmse yra didiuli turt - apie Ucht naftos ir gamtini duj, apie Int, Vorkut - anglies. Komi sostin - Syktyvkaras (seniau buvo vadinamas Sysolsku), turs apie 70 tkstani gyventoj. Uchta - vienas didesni krato miest su 35 tkstaniais gyventoj ir stambiu naftos pramons centru. Rajone yra trys jau mintos naftos achtos, suodi fabrikas ir vairi dirbtuvi, moni, plytini. Rusai krat pradjo kolonizuoti XVI amiuje. XVIII imtmetyje Uchtoje buvo pastatytas naftos perdirbimo fabrikas. Dl sunkaus susisiekimo naftos eksploatavimo darbai vliau buvo umirti. Per antrj pasaulin kar, kuomet vokieiai um Ukrain, Donbas 94

ir atkirto Baku kelius, pradta Komi krate telkti tkstanius kalini, statyti lagerius. Nuo Kotlaso iki Vorkutos nuties 1067 kilometr geleinkelio, linij, kuri sujung Uchtos naftos ir Vorkutos anglies baseinus su Rusija. Baisi dalyk pripasakojo gyvi ilik kaliniai apie to geleinkelio statyb. J tiesiant kalini uv daugiau negu paklota pabgi. Ypa daug uv vokiei ir lenk. Tikrj io krato gyventoj Komi respublikoje nedaug. alies autochtonai yra suomi kilms, vadinamieji komiai, o tundroje - nencai (anksiau buvo vadinami samojedais). Komiai daugiausia gyvena paupiuose ir veriasi mediokle ir uvininkyste, o nencai - elni auginimu. Be darkytos savo kalbos, ir vieni, ir kiti daugiau nieko neturi. Tiesa, turi autonomij, kuri suteikia teis gimtja kalba garbinti "lovingj" komunist partij, jos "tv ir mokytoj" Stalin ir didiuotis didija "brolikja" rus tauta, paglemusia j mikus, vandenis ir ems gelmi turtus. Skirstomasis lageris pilnas prigrstas i visur privet kalini. Mus patalpino ilgame, siaurame barake, kuriame pasieniais i abiej pusi taisyta itisiniai dviaukiai narai - gultai. Viduryje paliktas tarpas praeiti. Apatiniai gultai buvo uimti anksiau atvet moni. Didelis barakas pilnjo ir pilnjo, ir kuomet atvyko paskutinio vagono mons, jau buvo ankta. moni pilna ant nar, tarp nar ir po narais. Kelionje ivarg, ibadj mons apsitais suvirto ilstis, o vagikiai, atj i kit barak, ir "vietiniai" tik zujo, land tarp neprityrusi naujok. Vieni, draugikas minas nutais, meiliai kalbino, klausinjo, kad atitraukt dmes nuo daikt, o kiti tuo tarpu taikstsi paiupti maiel arba kok drabu. Tuojau po karo visoje Rusijoje, o ypa Tolimosios iaurs rajonuose reikalingiausi buitini daikt buvo didiausias trkumas. Atvykus etapui i Pabaltijo ar kit buvusi kapitalistini krat, i inia pirmiausia pasiekdavo pirmj lager. Vagi grups su "paikmis" duonos ir saujomis tabokos tuojau rinkdavosi prie skirstomojo lagerio tvoros pavogt daikt pirkti. Duona ir taboka - lagerio pinigai. U duon perkama taboka, u tabok - duona, autuvas, drapanos. Barakuose pavogtus arba atimtus daiktus vagys nea prie tvoros, kur su pirkjais trumpos derybos. U "paik" duonos arba vien kit iupsn tabokos parduodavo megztin, batus, vark ir kitokius daiktus. "Supirkti" daiktai tokia pat tvarka per priirtojus ir sargybinius jau u pinigus patekdavo pilieiams. I seno inoma, kad pikto skla geriau dygsta, kad piktols nesjamos ir nepriirimos veliai auga.
95

Taip pat inoma, jog revoliucija siekia pagerinti gyvenim, pasukti j kita kryptimi, kad monms bt geriau, lengviau gyventi. Rusams bolevikams revoliucija - tai bald lauymas, lang dauymas, nam deginimas, mutyns, audymai, udymai, odiu sakant, maiatis, triukmas, riksmas ir svarbiausia - neapykanta visiems, kas geriau, sumaniau ir kultringiau gyvena, viskam, kas ne komunistiku. Nuo 1917 met revoliucijos pradios bolevikai tebesja velnikiausi i vis velnik skl - neapykant ir mel. Ne viena deimtis met praslinko, o Soviet sjungoje moni gyvenimas nepagerjo. Utat neapykantos skla tebenea puik derli. alia socialins neapykantos, karo metu stropiai imta sti tautin neapykant - neapykant viskam, kas ne rusika. Velnio skla nelaistoma ir pelenuose sudygsta. Lageriuose, kur sukiti vienodo likimo mons, kur bendri darbai, tas pats vargas ir bendra nelaim turt jungti vienybn. Tuo tarpu velnio pastai neapykantos sklai dygti ia yra palankiausia dirva. Bolevik skiepijama klasin ir nacionalin neapykanta labiausiai sigaljusi lageriuose. Antagonizmas pasireikia dl vairi prieasi. Lietuviai, latviai, estai rus nekeniami ir nemgstami, kam jie laisvje geriau gyveno, kam lageriuose gauna siuntinius. Ir dabar ia, skirstomajame punkte, rusams vaidenosi, kad kiekvienas lietuvis yra atsives laini, der, sviesto. Todl jie ir graiuoju pra, ir i pasal taikstsi nukniaukti maiel. Dl to kilo mutyns ir barniai. - Jei a biau valdioje, tai be jokio pasigailjimo visus be iimties lietuvius iaudyiau, - auk isitatuiravs tipas, - visus lig vieno itratiniau arba ikariau! Kiek jie, bjaurybs, rusak iud! O gyvena, bliad, kaip kunigaikiai. J namuose ant aukto prikabinta laini, der, kumpi, aruodai jav pripildyti, tvartuose po dvi tris karves ir po kelet kiauli, o paprayk tu jo ksnelio msos - nieko negausi. Ir ia jie kiekvienas turi atsives maisto, bet niekam neduos. Geriau jis po narais palinds s, kol susidirbs, bet neduos. Ot prakeiktas narodas! - Ar tu buvai Lietuvoje, kad dabar ia niekus pliurpi? - klaus buvs Lietuvos vidaus reikal ministras Leonas. - Nebuvau, bet kas buvo, visi taip sako. - Lietuviai dirba, todl ir turi. Jie nelindo ir nelenda pas jus Rusij tikrinti, k js turite. Ir dabar ia n vienas lietuvis nelenda prie js prayti ir vogti, - atr Leonas. - Dabar su jumis baigta. Rusai imokys gyventi ir tvyn mylti! Ir taip visoje Soviet sjungoje, o ypa lageriuose mogus nuolat mato ir sutinka tiktai kas bjauru, kas pikta, todl ir pats nejuiomis bjaurja. Ny moni gyvenime mat dvejop moral - nugaltoj, pon, arba 96

stiprij moral ir verg, arba paemint moral. Stiprieji laik dorybe jg ir galyb ir gerbi visa, kas rstu ir iauru. Verg moral iklusi ir garbinusi tai, kas lengvina kani ir varg: gailestingum, kantrum, jautri ird. Dl bolevik pastos neapykantos lageriuose sigaljusi stiprij moral. Tarp alkan gailestingumui nra vietos. Kuomet prieinama riba gyventi ar mirti, tuomet sakoma: "Geriau tu mirk iandien, o a - rytoj". ilutje buvome patyr, o ia pirmj nakt sitikinome, kad visos dorybs, kurias namie gyvendami taip branginome, ia visikai netinka ir niekas j nevertina. Kas laisvje buvo laikoma monika ir padoru, ia nereikalinga, nes ia visk nulemia jga, brutalumas, keiksmai, suktybs ir apgavysts. Mokjimas keiktis ir bjauriausi odi tinkamas vartojimas kalboje - tai pirmoji, o akiplikumas ir jga - antroji garantija "autoritetui" gyti ir prasimuti lengvesn viet, nes ia viepatauja klastinga ir plikika diungli tvarka. Todl pasitaiko, kad kultringi ir intelekto mons ia virsta nusivylusiais cinikais, nes lagerinis gyvenimas iplia ir subjauroja monikum. Ore rami, giedri iemos naktis. Auktai juodame danguje mirksi vaigduts. Apskritas mnuo ritasi dangumi, irdamas sniegu nuklot alt em, sustingusius mikus ir apviestus lagerius. iaurs vaigd ir Grigo ratai daug aukiau negu Lietuvoje - netoli zenito. O altis spigina ne juokais. Gerai, kad neuklupo vagonuose - btume gyvi sual. Storas erknas aptrauk barak sienas, tvoras ir medius. I neualusios ups kilo tirtas rkas. Nuo miesto kok por kilometr up neula, nes j i elektrins ileidiama daug ilto vandens. Kur tik pavelgsi, visur balta. Elektros lempui viesa, atsimudama ore esanius sniego miglos kristallius, vieia kaip ugnis, ir atrodo, kad lageris apstatytas auktais imtametriniais ugniniais stulpais. Lauke viesu beveik kaip dien. U barak aukta stai kari tvora su trij eili spygliuotos vielos vainiku. Kampuose ir tarpais onuose sargybini bokteliai, kur dien nakt kiurkso susikprin kareiviai. U pirmojo lagerio - naftos perdirbimo fabrikas, toliau alia jo 14-tas lageris, dar toliau - Uchtos miestas, apsuptas dar keli lageri. Toli u ups ant kalno mirga elektros lempui sietynas. Ten reiminis lageris, kur veami atsisakantieji dirbti ir kitokie nusikaltliai, su kuriais paprastuose lageriuose priirtojai nepajgia susitvarkyti. Sako, ten baisus gyvenimas. Reteiais sukaustyti varomi dirbti. Kitoje pusje mediais apaugusi kalva. ali ir vj nugairintos medi virns smailos kaip iemai. Kada jau sutemo, mnuo persirito kit dangaus pus, o valgyti dar 97

nieko nedav. Gal apie pirm nakties sulaukme duonos. ei imt gram minktas svarus gniuulas keliais ksneliais burnoje tirpdamas prasmego besoiame pilve. Bado kania dar labiau padidjo, nes duonos porcija suadino vilko apetit. Kokia skani ir kvepianti ta sunki, vandeninga duona! Po vakariens - patikrinimas. Priirtojas surikiavo po penkis, suskaiiavo, ant medins lentels usira ir ijo. Nuvargusios kojos linksta, akys merkiasi, bet gulti negalima - reikia laukti skambalo, kad patikrinimas baigtas. Pagaliau nuskambjo. Nenusireng ir apsiav gulame ant nar. Nespjome aki sudti, girdime: - Pirmas vagonas pirt! Keliams, apsndusi galva svaigsta, kojos linksta. Vl rikiuojams, palik miegantiems daiktus saugoti. Pirtis pirmajame lageryje. J aptarnauja keletas etatini lagerinink. I j vienas lietuvis, jau antrus metus ia bedirbs. Na, galvojame, savas mogus, pasikalbsime. - Ar turite tabokos? - jis teiraujasi. - Tu pasakyk, ar daug ia yra lietuvi? - klausia vienas i ms. - Yra, yra, kur nebus, - atsak, - bet sakykite, katras turite tabokos? Umoksiu duona arba, jei norite, - pinigais. - I Panevio ar yra ia? - klausiu. - Sakai, i Panevio... O tabokos ar turi? - A, - sakau, - nerkantis. - Jei neturite tabokos, nra ko ia su jumis kalbti ir gaiti. Proarkoje gali drapanos sudegti, - pasak ir ibgo. - Ot, kipas, lagerinis spekuliantas. I kur toks tipas idygo? Isimaudme, net knas palengvjo. Kirpjas apskuto. Barzdos atmirkusios, muilo nereikia. Proarkoje drabuius idegino, atne kartus, garuojanius. Sumet bendr krv - rinkits kiekvienas savo. I barako pirt vediojo vis nakt, bet mes jau nebegirdjome. Gilus, kietas be sapn miegas surakino snarius. Pervargusiems nei triukmas, nei auksmai - niekas netrukd saldiai miegoti. Nekrentuose kaljim mruose, iluts barakuose, altuose vagonuose organizmas imoko prisitaikyti ir priprato prie visoki slyg. Mes netekome to jausmo, kur turjome namie laisvi bdami. Atbuko pojiai temperatros atmainoms. Visokie peralimai, sukaitusiems altas vanduo gerti, ant plikos ems miegoti mums nebepavojinga. Ir dabar nenusireng, apsiav, kepures ir maielius po galvomis pasiki, miegojome saldiau negu ilepliai pkuose. Mums saldiai bemiegant, nakt atjo i buvusios Lenkijos didelis etapas ukrainiei. Juos sugrdo kitus barakus.
98

Ryt peresylkoje knibdte knibdjo vairi tautybi moni. Visoki kalb miinys gargaliavo, kaip Babelio boktui sugriuvus. Kalb erzelynje rykiausiai isiskyr skambi, kapota, "vrotais", "matais" ir kitokiais "perlais" pasidabinusi rus kalba. Daugiausia buvo ukrainiei. Paskui - rusai, lietuviai, latviai, estai, lenkai, gudai, gruzinai, armnai, azerbaidanieiai, kirgizai, mongolai, kinieiai. Po vien kit maisi ydai, totoriai, korjieiai, vokieiai, japonai, igonai. Buvo keli anglai, graikai, pranczai. Pabaltijo mons, lenkai, ukrainieiai - beveik visi politiniai nusikaltliai, o rusai ir kaukazieiai - ko ne visi kriminalistai. Lietuvi ia buvo keli imtai. I vairi Lietuvos kampeli buvo surinkta daugiausia kinink ir darbinink, bet nemaa ir inteligent: mokytoj, karinink, gydytoj, kunig, girinink, teisinink ir kitoki. Kur tik pasiklausai, nek tema - valgis. kininkai pasakoja, kiek kiauli kasmet skersdav, kiek laini, der, kumpi prisigamindav, kiek jav, milt t u r d a v . Miestieiai nekjosi, kaip m o n s restoranuose dav, kaip krautuvs bdavo produktais uverstos. Pirk, k tik nori, ir valgyk, kiek tik nori. Tai buv laikai! nekomis apie maist mons norjo apgauti alk, bet tuo dar labiau save kankino. Minimi valgiai alkaniems kl dar didesn apetit. - Meskite po velniais tas nekas apie maist! - auk pulkininkas Leonas. - Ir taip sunku kentti. Franceka da Rimini pragare taipogi skundsi Dantei, jog nra didesns kanios, kaip varguose diaugsmo dienas minti. Geriau padainuokite, ar k! - Laisvi nemokjome vertinti to, k turjome. Ne vienas, sotus bdamas, skersomis dairsi Maskv, - kalbjo Byla. - Kas vieniems laisv, kitiems - vergija. Lietuvikiems bolevikams dabar rojus. Jiems nusispjauti, kad vieni ia, o kiti Lietuvoje badauja ir kankinasi, - nusispjov Leonas. - , , , ! Duokite, vyruiai, usirkyti! - prijo linksmai nusiteiks rusas karininkas, pateks u kakok nusikaltim fronte. U linksm nuotaik vienas msiki pasuko iupsn tabokos. - Ei, vyruiai, nenusiminkite! - ! Buvo dar blogiau. Dabar jau taip nebebus. K ikentjo ir atlaik rusikas kailis, lietuvikam tiek nebeteks. Perygiavau su automatu vis Lietuv. Maiau, kaip js gyvenote. Jei ia jums bus sunku, i nam pridurs. O mums - basta! ia gal geriau kaip namie. , ! - dainuodamas nujo rusas, linksmas ir patenkintas, kad gavo parkyti. Slinko dienos, savaits, artjo Kaldos. Vien dien skirstomj punkt upldo virinink knibdlynas. I rajono suvaiavo lageri 99

vadovai, darb vykdytojai, ininieriai, gydytojai. Prasidjo tikra verg prekyba. Atvykusieji rinkosi darbams moni. Vieniems reikjo altkalvi, tekintoj ir kitoki metalo apdirbimo specialist, kitiems statybinink, mrinink, tinkuotoj, dar kitiems - dailidi, siuvj, batsiuvi. Nebloga paklausa buvo ininieri, ekonomist, buhalteri, gydytoj. Uchtos teatro vadovai reikalavo artist, solist, cirkinink. Mik kio ir pramons direktoriams buvo reikalingi darbininkai mikui kirsti. Sunkus ir nuobodus gyvenimas pagyvjo. Tam tyia pastatytame barake u vieno stalo susdo verg pirkliai su darb specialistais, u kito - gydytoj komisija. I barak m aukti kalinius. Pirmiausia - amatininkus. Surink grup moni, irengdavo nuogai ir varydavo prie gydytoj. Tie irinjo i vis pusi, iupinjo upakali minktimus - tyr, ar dar daug ten yra raumen. irinjo lygiai taip, kaip igonai turguje arklius. Iklaus ir iiupinj, ia pat lapeliuose ymjo darbo kategorij, kuri buvo nustatyta net trejetas. Treios kategorijos mons sunkiems darbams netinka, bet amato darbams - visi geri. Tuos, kuri pasturgaliuose rasdavo tik atsikiusius kaulus su kabaniais odos maieliais, skirdavo ligonin arba "" ( ) pasitaisyti. (Mat kiekviename lageryje yra "", kur nusivarliai siuniami kelioms savaitms atsiganyti. Ten duodamas geresnis maistas ir nereikia dirbti.) Gydytoj apirtas ir dirbti tinkamas siuniamas prie kito stalo pas "pirklius". ia i k l a u s i n d a v o , k o k i u s d a r b u s m o k a d i r b t i , iegzaminuodavo. Lietuviai i prigimties siningi mons. Ir ia jie nemeluodami sak, k moka ir kokius darbus namie dirbdavo. Rusai ir kiti bolevikik krat mons drsiai, akis ivert sak toki profesij arba versl bei amat, kur bt lengviau dirbti. Buvo toki, kurie, niekur nesimok medicinos, saksi es gydytojai. Jie apie gyvenim nekuria joki iliuzij. Jie ino, jog dabar praiopsojs vliau nebegausi. Visokios priemons jiems yra geros, kai norima paiupti tai, kas laikoma ir vadinama laime. Lageriuose laimingas tas, kas nepaklina bendrus darbus. Gydytoj komisija pripaino mane sveik ir nustat antrj darbo kategorij. Specialistai, pasiteirav apie mano specialyb, rado tinkam b e n d r i e m s d a r b a m s dirbti, nes mokytojai, kunigai, karininkai, policininkai, girininkai lageriuose laikomi monmis be specialybs. Praslinko dar kelios dienos, ir komisijos baig riuoti kalinius. U vart pasigirdo main burzgjimas, kareivi dainos ir kavimai. zon prigarmjo ekist ir briai varov. Vl atsisveikinimai, pasiruoimas kratoms ir kelionei. 100

Iauktus priirtojus smulkiai ikrat, perdav varovams ir - pro vartus. Ten sodino mainas ir ve lagerius. Pluo, darbavosi, ir kit dien punkte beliko koks imtas kalini, kuriuos "nupirko" Uchtos mik kis kirtimo darbams. t skaii ir a patekau. Niri ir sunki nuotaik pakeit tarsi kokios nelaims nujautimas. I pasakojim jau inojome, kas tai yra "liesopoval". Smagu buvo tik tiek, kad kirtj grupje buvo didesn pus lietuvi. Kiti - rams, pagyven ukrainieiai ir baltgudiai ir tiktai keletas nepavojing ruseli. - Nenusiminkite, - kalbjo Jonikio gimnazijos mokinys imkaitis, tarp savj ir ukrainiei nebus bloga. Lageriuose gero nra ko laukti, o be vagi ir kitoki bjaurybi mes gal bsime laimingesni u tuos, kurie geresnes vietas pateko. - Teisyb, - atsiliep Kauno spaustuvs tarnautojas esnaviius, laiko dar labai daug, teks ne vienoje vietoje pabuvoti. Tiktai bkime vieningi. Kam bus sunku, kiti padkime. uo kariamas pripranta, priprasime ir prisitaikysime ir mes. Ki dien gavome naujus veltinius, senus vatinius virutinius rbus ir kepures. Vlai vakare susodino po 20-30 moni mainas. Spaud stiprus altis. Po kojomis sniegas cypte cyp. Kad nesualtume, o gal kad nepabgtume, sdinius apklojo dideliu storu brezentu. Prie oferio kabinos atsistojo trys ginkluoti sargybiniai, apsitloj ilgais kailiniais. Po brezentu nesiorientavome, kokia kryptimi ve. Jeigu katras nusdjs kojas mgino pasitaisyti, tam kareivis autuvo buoe bakst pakau ! Po kokios valandos kelions sunkveimiai sustojo prie nedidelio lagerio vart. iaurs naktis viesi kaip diena. Aplinkui baltame sniego fone, kiek tik akys aprpia, mikai, mikai. ia pat u kari tvoros lageris. alia jo keli pastatai administracijai ir sargybiniams. Kiek tolliau - statom nauj pastat ir dirbtuvi siluetai. Lageryje tylu, ramu, visi jau miegojo. Mus suvar tui, alt, nekrenam barak, pana kaimo moni pirki. Pagal sien dviaukiai gultai, o viduryje - smlio dje paguldytas koki dviej metr ilgumo storas metalinio vamzdio galas. Jo vienas galas utaisytas, prie ono privirintas plonesnis vamzdis, ir jo kitas galas ikitas pro lubas ir stog. Tai krosnis, panai didiul pypk, kurios kandiklis atstoja dmtrauk. Suvalg po 300 gram duonos su skysta sriuba, sugulme. Naktis buvo sunki ir ilga. Vos sudj akis, vl pabusdavome, nes altis lindo po drapanomis ir, numirlio pirtais grabindamas, nedav miegoti. et valand sugaud skambalas keltis. 101

itame prie Uchtos - Vai-Voo kelio, ant Imos ups kranto esaniame Sedju lageryje buvo apie 300 kalini. Tai kriminalist ir politini miinys. Lietuvi - kelios deimtys. Jie jau apsiprat ir prisitaik prie gyvenimo slyg. Vieni dirbo stali dirbtuvse, kiti - statybos darbus. Jie jau ino, kaip reikia dirbti, kad nenusivaryt ir virininkams tikt. Kaip visuose Komi lageriuose, taip ir ia valgyti gauna tiktai du kartus per dien - ryt ir vakare. Be paramos i nam - negyvensi. Beveik visi lietuviai gauna maisto siuntinius. Nelengv gyvenim sunkina rusai kriminalistai. T a r p lietuvi ia buvo kunigas, nuteistas 1945 m. pagarsjusioje "aliojo velnio" byloje. I kunigo gavau plono vyniojamo popieriaus lapel ir paraiau pirmj laik dukteriai. Sulanksiau j sovietik trikamp, pietuku uraiau adres ir isiuniau. Netikjau, kad toks laikas nueit Panev. Po pusryi mus, naujokus, suskirst tris brigadas ir ivar mik rst krvas neioti. Mike tylu, ramu. Puys, egls, storiausi maumediai, akomis susipyn, miega ilgu iaurs iemos miegu, nejauia, kaip kirviai ir pjklai juos veria ir pjausto. Storas sniego patalas, uklojs miko em, purus kaip pkas. Medi liemenys iki virni aplip sniegu. Storai apdribusios akos nusvirusios ligi ems. Jaunos eglaits ir puaits taip apsnigtos, jog nesimato. Aukt sniego kg palietus, lengvutis pkinis apklotas nubyra, ir isitiesia medelis. Lietuvos mikuose iem i tolo girdisi, kaip genys kala, kaip kirviai poki, pjklai spengia. Taigoje - kap tyla. U koki dviej imt metr mons kirto mik. Matsi, kaip mediai virto ir rku auktyn kilo sausas, palaidas sniegas, bet negirdjome jokio triukmo. Storas sniego patalas sugeria visus garsus. Todl taip tylu taigoje. Ta paslaptinga, sunki ir slegianti tyla kelia taigos galybs ir neaprpiamos platybs spd, keist kap tylos nerim ir baim. Tos galybs slegiamas, dar labiau pajunti mogaus menkyst ir fatalik kalinio bkl. Taigos mediai emesni negu Lietuvoje. Atpjovus ei metr rst, lieka staiga nusmailjusi virn. Medi rievs tankios, plonuts. Dvideimties centimetr storio augalui ia reikia augti por imt met. Lietuvoje toks medis uauga per keliasdeimt met. Be egli ir pu, ia auga iaurs baltegls, arba kniai, rusikai vadinami , maumediai, iaurs, arba Sibiro kedrai. Maumedis () - sunkus, smalingas medis, vadinams iaurs uolu. Jo rstai kaliniams kilnoti - tikra kania. Sibiro kedras - didingas, graus pu veisls augalas. Jo mediena labai smalinga ir trapi. Kankori skla panai saulgr grd ir labai skani. Europ is augalas pateko persimets per Uralo kalnus. Komi mikuose jo ne visur pasitaiko. 102

Lagerio virininkas, vidutinio amiaus vyr. leitenantas, atvyks prisak ikirst medi rstus i tankumyn ritinti ir tempti krvas prie kelio. Rstai nestori, bet sniegan prasmeg. Dalbomis ir rankomis klme juos auktyn ir, susikib po keturis, puknodami per gil snieg, tempme. Nors spaud stiprus altis, mes, atprat dirbti ir nusilp, kaip mat suilome ir suplukome. Ant sukaitusi rank tirpo sniegas, ir retos, i vatini virveli numegztos pirtins sulapo, suglebo ir gniuulais sutruko. Per valand likome be pirtini. Jautme, kad nustoj dirbti galime nualti rankas. Norom nenorom reikjo krutti. Atkriok traktorius, tempdamas trejas didiules roges. Tiesiai per medi tankumyn pasuko prie rst. Su aknimis irautos puys ir egls virto po traktorium, nes po sniegu em nealusi. Traktorininkas iki aus ypsojos, kad n e b a u d i a m a s gali m e d i u s vartyti. Mikas ia nebranginamas. - Tai tai, vyruiai, - kreipsi mus virinikas, - prikrausite tas roges, ir iandien js darbas bus baigtas. Greiiau padirbsite, greiiau eisite ilstis. Sujudome, sukrutome. Trisdeimties moni brigadai trejos rogs pakrauti atrod nesunkus darbas. roges telpa 15-20 m arba 60-90 rst. Susiskirst deimtukais, nikome tempti. Darb pusj, pristigome jg. Per gil snieg su nata bepkuojant, pasunkjo kojos, kn ipyl prakaitas. Silpna. Sargybiniams alta, ir jie nori anksiau grti. aukia, ragina skubti, o mes nebepajgiame. lager apie trejet kilometr, galvojame, ar uteks jg pareiti. Trumpa iaurs iemos diena ugeso, danguje vaigds sumirgjo, o mes tebetupinjome apie roges. Pagaliau sargybiniai suuko: - Pasiimkite malk ir rikiuokits! alia lagerio prie kareivi barako sustabd ir sak mesti malkas. Mat ir kareiviams alta, neturi kuo krenti. Mes nesutikome, aukme, kad ir mums alta. - O mums kas duos malk - Pukinas?! - auk konvojus. - Sskite! Susdome vidury kelio ant sniego ir laikme pliauskas apsikabin. I barak ibgo brys kareivi, apstojo ir prievarta malkas atm. Grome nekrent barak ivarg ir sual. Gerai, kad kiti mons dav iek tiek malk. Po vakariens buvo gera prikrentame barake ilstis. Geleinis vamzdis kaito ir skleid gaivinani ilum. Nusiavme kojas, veltinius ir lapius sustirusius autus sudiovme ant kartels. - -, ! - suriko baltais kailiniais apsivilks priirtojas. - ! Kas be kepurs, kas pusbasis ivirtome kiem. Kol suskaiiavo, kol patikrino, bekepuriams ausys pabalo, pusbasiai auk kojas nual. 103

Kit dien gavome naujas brezentines pirtines ir vl ikeliavome mik. Dabar buvome gudresni. I sen lagerinink suinojome, kad ia ms darbas negamybinis. Dirbsime ar nedirbsime, gausime t pat. Varo dirbti tik tam, kad dyki duonos nestume. Pirmiausia usikrme ugn ir koki valand aplink j tupinjome. Virininkui pasirodius, atitempme kelet rst, o jam pasialinus, vl susispietme prie lauo. Taip besitrainiodami, dien prastmme nesunkiai. Rogs neatvaiavo, rst krauti nereikjo. U vakarykt pasiprieinim konvojus suman mus nubausti. Vakare liep mesti malkas. Mes nesutikome. Susodino ant sniego ir vl pakartojo sakym. Mes vl atsisakme mesti malkas. Tada liep gulti. Trys vi salvs nuaidjo per mik, ir kulkos pravilp vir galv. - Meskite malkas! Mes tyljome. Vl viai vir galv. - Pilieti virininke! - prabilo brigadininkas, - kam vargstate ir mus kamuojate. Pus malk atiduosime, bus gerai ir jums, ir mums. - , - sutiko virininkas. Po vakariens i kito barako gro Andrinas ir papasakojo rads ger pastam paneviet, pernai ia atvet. - Kad js matytumte, - sako, - kas beliko i stambaus ir tvirto vyro! Jei bt neukalbins ir nepasisaks, kas ess, biau niekaip nepains. Vieni kaulai. Nusivar mike b e d i r b d a m a s . Negi ir mes tokie pasidarysime... - Jau mes nebetoli jo. Pasiirtum veidrod, savs nebepaintum, kalbjo Petriukas. - Kas i ms beliko... Ir tikrai. Ms veidai igelto, akys perdubo, kaklai itso. Prastas maistas, darbai, o ypa aliai sveikat iulpte iulp. Mes pamau nykome. Masyvs iaurs mikai upi ir upeli ivagoti. Vasar tarp mik telko didiuls versmtos, neibrendamos pelks ir kemsynai. Daugelyje viet mikingus rajonus galima pasiekti tiktai iem. Tokiose vasar neprieinamose vietose pastatyti lageriukai, kuriuos iem gabenami mons miko kirsti. Kit dien po Naujj Met ms grup per ualusias pelkes, per mikus psti traukme tok iemos lageriuk. Priekyje vaiavo traktorius ir vilko didiules roges, prikrautas pjkl, kirvi ir maisto produkt. Rogi vmis per pusnynus ilga virtine pknojome mes, suil, supluk. Keletas ginkluot kareivi sele jo priekyje, keletas sek i paskos, o sargybos virininkas, vesdamas vilkin un, slidmis iau onu virtins. Rikiuotje po penkis eiti nebuvo galima, nes ikryps i vi tuojau iki juosmens prasmengi snieg. U 10-12 kilometr, miko gilumoje, ant Lek-Kem upelio kranto 104

pastatytas trij ln ir virtuvls nedidelis lageriukas. Nedideli, be stog, maais langeliais, apsnigti sniego sluoksniu ir prasmeg pusnynuose barakliai buvo panas vri landynes, bet ne trobesius monms gyventi. Vienas ilgokas, siaurutis baraklis buvo panaus didel karst gyviems monms laidoti. Lageriukas aptvertas aukta stai kari tvora su spygliuot viel vainiku. Kampuose keturi bokteliai sargybiniams stovti. Prie vart maas nameliktis, vadinamas vachta. one lageriuko - namas virininkams ir kareiviams, o kiek toliau - jiems maudytis pirtel. alia tvoros nedidel bdel skystu kuru varomam motorui ir dinamo mainlei, skirtai draudiamajai zonai ir virinink namui apviesti. Kalini barakliuose pakabintos nedidels, be stikliuk ibalins lemputs - spingsuls (kaptilkos). Pagal sien dviaukiai narai, viduryje pypks pavidalo gelein krosnis. Grindys - tayt kari, sienos ir lubos aprkusios kaip jaujos. Vieta, kur lagerlis pastatytas, nepaprastai grai ir vadinama pro al tekanio upelio vardu - Lek-Kem. Nuoulniai kylantys ir toli nusits upelio laitai apaug puynais. U kokio puskilometrio upelis daro ving, ir, irint i lagerio, matyti reto graumo gamtos peizaas. Lager priirjo ir tvark civilikai apsitaiss ekistas ir sargybos virininkas. Mautje virtuvlje du maabausmiai kriminalistai vir maist kaliniams, o kituose katiluose - virininkams, priirtojams ir sargybiniams. Dalis mums skirt vertingesni produkt, inoma, patekdavo j katilus. Dar keli maabausmiai kriminalistai tuojau buvo perkelti u zonos "savisaugos" sargybiniais. Kelias dienas tvarkms apie lager. Kasme pusnynus ir darme takus, kirtome ia pat u tvoros esant liekn, gra puyn piriai statyti ir malkoms. - Pjaukite ir kirskite visus medius i eils. I storesni atpjaukite ei metr ilgumo rstus piriai, o virnes ir laibus - pjaukite malkoms, prisak virininkas. - Jaun, liekn puaii gaila kirsti, - sakau, - i j iaugt gras mediai. - Tuojau matyti, kad vakarietis (zapadnik), - atsak. - Tik pairk mik galo nesimato! Nra ko gailti! Per kelias dienas apsitvarkme. Prie valgyklos guljo krvos malk, pirties statybai pripjauta ir pritayta rst. itie darbai buvo ne gamybiniai, todl gaudavome kaljimo davin. Alkio kania maud dien ir nakt. Svarbiausias virininko rpestis buvo greiiau apsitvarkyti ir pradti 105

gamybos darbus - kirsti mik, nes tam mes buvome ia atgabenti. Virininkas inojo, kad u plano virijim jo laukia ne tik pagyrimo lapas, bet ir geresn pinigin premija. Piriai statyti paliko deimt moni, o kitus paskyr gamybiniam mikui kirsti. 1947 met sausis ir vasaris buvo dideli ali mnesiai. viesias vaigdtas naktis d a r labiau n u v i e s d a v o i a u r s pavaisi vairiaspalviai stulpai. Oro temperatra nukrisdavo iki 40 ir daugiau laipsni alio. Sausio gale mes beveik visi nusivarme. Lidna bdavo irti, kai ryt prie vart isirikiuodavo alkan, ivargusi, isekusiais veidais skarmaluot distrofik brys. U vart pasitikdavo maiau nusivariusi, patikimesni ginkluot "savisaugos" kalini grup. Ir varomieji, ir varovai ltais, pavargusiais ingsniais, nieko nereikianiais vilgsniais, su skausminga rezignacija veiduose ilga virtine siauru taku traukdavo darb. Pasitaikius kupst, ivirtl med ar iekt, o taipogi duobut kaliniai aplenkdavo, nes perlipti per kaubur arba i duobs ilipti kojoms nebeutekdavo jg. Ir kokios sunkios kojos! Rodos, eini, keli, o jos eme iauia. launyse nra jg pdoms auktyn pakelti. Tiktai vienas konvojaus virininkas, etatinis ekistas, raudonas, vikrus ir valus kaip ir tas uva, kur jis u pavadio vedsi, iuo slidmis tai voros onuose, tai ubgdamas i priekio, tai nutoldamas, tai vl priartdamas irjo, kad koks stebuklo pagautas nepabgt. Virininkas slidmis apiuodavo darboviet. Slidi vs draudiama zona. Mike dirbdavome po tris. Pirmiausia kastuvais atkasdavome aplink med snieg. Paskui du leisdavo nuo kelmo med, o treias kirviu gendavo akas ir vilkdavo krv. Kelis medius nuleid ir apdoroj, rstus ritindavome krv. Po to ukurdavome lau. Spygliai ir smalingos akos bematant siliepsnodavo, ir dm kamuoliai kildavo auktyn. Skaidri liepsna viliodavo pasiildyti, pailsti. Susirink ratu sussdavome aplink didiul lau ir valgydavome kas saus egls saman kuokt, kas rutull pu smalos. Vienas kitas ikraptydavo i kiens tabokos ir iukli miinio iupsnel, laikraio skiautel susukdavo "bankrutk". Seiltas smilkstantis galiukas i lp lpas ratu keliaudavo aplink lau. Suskret, smaluoti ir prakaituoti vatiniai kaisdavo, ir i j sklisdavo specifika kalini smarv. Po liepsnojaniu lauu sniegas pamau tirpdavo, ir po kiek laiko sddavome aplink gili duob, kurios dugne krendavosi ugnis. ilta ir gera prie lauo. Skaisti, karta liepsna ildydavo idivusius, pageltusius veidus, ir jie pasipuodavo raudoniu. 106

Ugnis - koks geras ir naudingas daiktas mogui! Kur bebtum, kaip begyventum, be jos nemanoma. Ne veltui ugnis seniau bdavusi tiktai diev nuosavyb. Todl nenuostabu, kad Prometjas buvs diev nubaustas baisiomis kaniomis, kam tok ger ir nauding daikt i Olimpo pavogs ir atidavs mirtingam mogui naudotis ir diaugtis. Kiekvienas gyvenimo patogumas gyjamas pasiaukojimu ir kania. Mes diaugms ir stebjoms, kaip ia yra, kad ekistai kaliniams ugnies nepavydi. Prie lauo kalboms galo nebdavo. Visoki baisybi prisakydavo apie lageri gyvenim. Senas lagerininkas ukrainietis pasakojo, kaip karo metu, kuomet dar nebuvo nutiestas geleinkelis, viena kalini grup psiomis i Kirovo buvo varoma Ucht. Duonos nebuvo. Kaliniams duodavo milt, i kuri jie plodav telainius, kepdav juos ant lauo ir valgydav. Nakt mikuose uklups didelis speigas, ir visi kaliniai sual. Gyvi ilik tiktai varovai, nes jie buv kailiniuoti, geriau apsiav ir sotesni. Kitas pasakojo, kaip mons kankinami drausms lageriuose. Ten barak langai geleimis ipinti, kaliniai reteiais sukaustyti. I toki lageri retas kas gyvas beieins. Klausms ir diaugms, kad tok ram lageriuk patekome. Soviet sjungoje gyvenimas taip sutvarkytas, jog kiekvienas gali pasijusti laimingas, nes, pateks blogiausias slygas, gali bti patenkintas, kad nepakliuvo dar baisesnes. Gal dl to bolevikai Soviet sjung vadina darbo moni rojumi. Lagerio virininkas i kailio nrsi, kad miko kirtimo planas bt ne tik vykdytas, bet ir virytas. Vakarais mus varydavo gamybinius pasitarimus. Gyvais pavyzdiais aikindavo, kaip va ten ir ten lygiai tokia pat kalini grup tiek ir tiek medi prikirtusi, o tuo tarpu mes tik veltui duon dame, smoningai sabotuojame ir visikai nesistengiame darbais kaltes ipirkti. Po prakalbos imdavo ms paraus su pasiadjimais ir socialistiniais sipareigojimais dar uoliau dirbti' Virininkui atrod, kad mike mes daugiau sdime negu dirbame. Rytais jis stovdavo prie vart ir sakindavo nusimesti bulatus, kailinius ir palikti juos barakuose, o darb eiti vienais vatinukais (tielogreikomis). Jo n u o m o n e , plonai apsitais mes bsime priversti dirbti, kad nesualtume. Vasario mnesiui pusjus, nusivar mons m tinti. Pirmiausia sukrypo smarks pypkoriai. Nerkani buvo nedaug. Buvo toki, kurie kaljimuose ir lageriuose prato rkyti, nes iurktus gyvenimas, kalinio asmenybs eminimas, vulgari aplinka sukeldavo pesimistikas nuotaikas. Nikotino narkoz veikia nerv sistem, "lengvindama" rpesius ir vargus. Nusivarliai, kuriems mintis apie valgym neieidavo i galvos, danai pirmenyb atiduodavo rkymui. Menk pagrindin maisto davin duon 107

jie mainydavo tabak. Negav tabokos, rkydavo oli lapus. Dl rkymo ne vienas palindo po velna. Jaunas auktagis gimnazistas imkaitis pasidar panaus baidykl. Jo veidas sutino, akys ugriuvo, kaklas itso. kininkai Dailidonis, Zablockas ir kiti sutinusi koj nebepavilkdavo. Prie nuovargio ir bado kani prisidjo trokulys. Puodel vandens igrus, greitai vl traukdavo gerti. Reikdavo valios susivaldyti. Naktimis nebdavo ramybs ir poilsio. Nusilp nebegaldavome sulaikyti lapimo. Per nakt reikdavo eis septynis kartus keltis ir skubiai bgti laukan. Pus moni, ivaryt darb, nebegaldavo dirbti. Per dienas sddavo sual ir vargais negalais grdavo zon. Brigadininkai pykdavo, keikdavosi, pranedavo virininkui, o is maindavo ir taip menk davin, kad badu priverst dirbti. Gydytojo nebuvo, apie moni sveikat sprsdavo virininkas. Dl nepakeniam slyg pabgo lietuvis velnys. Toli, inoma, jis nenukeliavo - dar t pai dien sugavo ir kakur ive. Kit dien jaunas 17-18 met ukrainietis Slonskis darbe tyia nusikirto kairs rankos pirtus. Pasidjo ant kelmo, ir vienu mostu keturi pirtai nuoko. - Kaip a toliau gyvensiu, neinau, - kalbjo Slonskis, - bet toki darb dirbti tikrai nebereiks. Invalidu bti bus nelengva, bet ir taip gyventi neapsimoka. Be fizinio darbo kaljimo daviniu deimt met gal iaip taip prastumsiu, o ia dirbdamas ir sveikas met neigyvensi. inia apie tuos vykius pasiek "Liespromchoz" ir lageri vyresnyb. Netrukus atvaiavo keletas kariki ir civilikai apsitaisiusi virinink. Apirinjo barakus, pasiteiravo apie maist, var, drabuius. Skalbini mes neturjome - jie ant kno ir suplyo. Buvome aprk ibalins lempels suodiais ir krosnies dmais, murzini, nes prausdavoms sniegu, be muilo. Vatiniuose drabuiuose, kuriais dien vilkjome ir nakt klojjome, knibdjo utls. Pirties dar nebuvo, virininkui jos statyba maai rpjo. Pamat tok vaizd, virininkai peiais giojo ir kak tarsi. Tuo tarpu kaliniai m skstis ir reikalauti, kad atvykt prokuroras. - Jeigu norite mus sunaikinti, tai suaudykite - bus greiiau ir nebereiks kankintis, o jeigu jums rpi gamyba, tai nemarinkite badu, nes i alkano ir nusivarlio nra naudos, - auk kaliniai. Virininkai pasidair, patyljo ir ijo. Netrukus reikalai pakrypo gerj pus. Lagerio virininkas sukruto baigti pirties statyb. Atvaiavo bekonvojis kalinys gydytojas. Tai buvo geras mogus lenkas, lagerius pateks tuomet, kai vokiei sumut Lenkij puol bolevikai. Tuojau pagerjo maistas, nes gydytojas irjo, kad kaliniai gaut visk, kas jiems skirta.
108

Kit dien darb ijo gal tik tredalis kalini. Sutinusius ir per daug isekusius gydytojas atleido. - A raysiu raport, kad tu griauni gamybos plan, - auk virininkas, kai prie vart isirikiavo koks trisdeimt moni. - A raysiu, kad tamsta serganius mones verti dirbti. Man patikta rpintis moni sveikata. Jei dl to nukenia gamybos planas, tamsta pasirpink, kad ligonius pakeist sveiki mons. Geras gydytojas pasirpino, kad lager atvet pu ak. Atleistieji nurak spyglius, sutryn ir i j virtuvje ivir su mielmis sutaisyt gral, kurio po vien stiklin ryt ir vakare igerdavome. Tai buvo vitaminai, reikalingi, kad nesusirgtume cinga (skorbutu?). Pagaliau buvo baigta pirtis. Kai vakare grome i miko, mus pasitiko i naujos pirties kamino besiveri tirti dmai. Barakuose sdjo isipraus ir naujais baltais skalbiniais pasipuo atleistieji. Kaljimuose ir ilutje laukdavome dienos, kada varys pirt. Pro duris virstantys garai ir jauki iluma pasitikdavo ir gaivinaniai nuteikdavo. engus pirt rodsi, tarsi u dur palikdavo vargai ir bdos. varus, iltas vanduo su muilo putomis atmirkydavo susmirdusi od ir nuplaudavo visus nevarumus. Knas palengvdavo, raumen skausmai pranykdavo, ir bdavo gera, jauku, lengva. Dabar gi kada besimaud, utlmis aptek, suskret ir surk, laukme pirties kaip gervs giedros. - Nepasidiaugsite, - kalbjo isimaud. - ia tik pirties vardas. Patys pamatysite. Nauja pirtis, kaip ir kiti lagerio trobesiai, be stogo. Kari lubos uklotos akomis ir upiltos sualusios ems snieguotais grumstais. Dideli ir alti atauusio garo ir tirpstanio sniego drumzlini laai kaip botagais ai plik kn. Pirties tvarkinys krosnyje mrytame katile tirpd snieg praustis.U pertvaros, kitame nedideliame kambariuke taisyta pypks pavidalo gelein krosnis. Ten taip prikrenta, jog nuo kario svilo plaukai, raitsi ausys. Tai "proarka", kur kaito sukabinti ms rbai ir negailestingai kep utls. Praustis gavome po nedidel kau vandens ir po ksnel muilo. alt la aiomi, paskubomis iaip taip apsiterliojome. ia pat kirpjas apskuto be muilo, nes lageryje vesta tokia mada. Be to, mums barzdos nebeaugo. Mes buvome apep kakokiais bedionikais pkais, kuriuos ir sausus bt galima nuskusti. Pirm kart lageryje gavome naujus baltutlius varius skalbinius. Barakas prikrentas, iltas, ir mes vienmarkiniai, balti kaip gulbs sdjome ant nar ir nekuiavoms. Tarp aprkusi sien, lub ir paiin nar balti skalbiniai viet kaip saul. Vakariens pirm kart gavome monikos sriubos, po dubenl riebios kos ir po ger gabal keptos uvies. Privalgme, net pilvai usiriet, bet alkis n kiek 109

nesumajo. Rodos, sumanytum, pilv akmen prikitum, kad nebejaustum noro valgyti. To vakaro niekada neumiriu, nes po vakariens atne dukters laik. Mano laikas i Sed-Ju nukeliavo Panev. Abu vaikai sveiki, mokosi. mona tebra Vilniaus Ras lageryje. Ir graudu, ir linksma, ir a nebeimaniau, ar reikia diaugtis, ar lidti. Laike praneta, kad isistas maisto siuntinlis. Kovo mnuo. Nors aliai tebespirgino, bet saul pakilusi aukiau, ir jos spinduliai viet pavasarikai. Vidudien sauls atokaitoje pagal medius ir kelmus pamau tirpo sniegas. I darboviets grdavome gerokai su saule. Virininkas vis dar tebesirpino gamybos planu. Dabar jis jau nebeaukdavo, bet geruoju kalbdavo: - Padirbkite, vyruiai, pasispauskite ir neuilgo tursite poils. A i savo puss kuo galsiu, padsiu, utarsiu, kad atsivelgt js nuopelnus. Be utarimo vyruiams buvo aiku, kad tokie mons nebegals dirbti. Mes inojome, kad i ia mus igabens prie polaid, kol dar neatsivr pelks. Kovo gale darboviet atvyks virininkas prane, jog kirtimo darbai baigti, rytoj i ia ikeliaujame. - -, ! - diaugsmu perkotu baritonu paskutin kart sukomandavo konvojaus virininkas. Ir jam itame mike, atskirtam nuo draug, nusibodo ir kyrjo. Sumet daikt kirvius, pjklus ir kitokius rankius, skubiai susirikiavome ir paskutin kart pavelgme iretjusi darboviet. Daug prakaito ia pralieta, daug alio ikentta, ir kakodl tarsi gaila su ja skirtis. Kur prie tris mnesius buvo graus, tankus puynas, dabar beliko "Anyki ilelio" vaizdas. Riogsojo krvos rst, imtytos virns, didiuls ugniakur duobs, sutepentas, suplaktas sniegas ir lager nutss vingiuotas takas. Kit dien grome t pat lager, i kur prie tris mnesius ivykome miko kirsti. Barake brys neseniai i kakur atvet rus kriminalist. Atlapomis tatuiruotomis krtinmis, r u d o m i s pusiau vairomis blizganiomis akimis jie buvo labiau panas vris negu mones. Lygiai toki pat palikome ilutje, toki matme kaljimuose, toki buvo pilna Uchtoje. Jie visur vienodi, kaip vieno tvo gimdyti ir iauginti vaikai. - -, , ! - pasitiko mus vienas, turbt "blatniausias". - Mes atvykome i miko ir nieko neturime, - atsak brigadininkas. Vagiius iupo pliausk ir visa jga smog brigadininkui per nugar. 110

Tuo tarpu kiti iverstomis akimis ir sugniautais kumiais lauk pasiprieinimo. Su jais prasidti nebuvo prasms, nes pasiprieinus bt kilusios neinia kuo pasibaigusios kruvinos petyns. Be to, mes nebuvome pajgs petis, todl stovjome ir tyljome. Vyresniajam galva mosteljus, prasidjo krata. Ipurt maielius, ivart kienes ir sitikin, kad nieko neturime, pasitrauk. T pat vakar i Uchtos atvykusi gydytoj komisija, tikrino sveikat, nustatinjo darbo kategorijas. Mano kojos buvo gerokai patinusios, svorio belik 41 kilogramas. Iklausinj, iiupinj, man nustat trei darbo kategorij. Vadinasi, rado sunkiems darbams netinkam. Apie deimt moni tuojau igabeno ligonin, o visus kitus susodino mainas ir t pat vakar nuve garsj Voi-Voo lager, esant u 125 kilometr piet rytus nuo Uchtos.

VOI-VOE
Antrasis pasaulinis karas rusams pasisek kaip kokia laiminga loterija. Pergals vaisiais apsal, vl p r a d j o ruotis pasaulinei revoliucijai. Pokariniuose penkmei planuose didiausias dmesys skiriamas ne moni gerovei, j buitiniams reikalams, bet sunkiajai (taip pat ir naftos) pramonei ugdyti ir plsti. Pro Ucht nutiestas KotlasoVorkutos geleinkelis sudar slygas iaugti Komi krate naftos ir anglies pramonei. Karo metu Voi-Voo apylinkje aptikti nauji naftos telkiniai. Pratiestas i Uchtos Voi-Vo viekelis, imta gabenti kaliniai. Prasidjo mik kirtimas, kelm rovimas, ems lyginimas ir lageri statyba. T iem, kai mes Lek-Kemo mikuose kirtome medius, Voi-Voo naujo lagerio zonoje ali spiginami kaliniai gyveno brezentinse palapinse. Jie stat barakus, apylinks mikuose kirto aikteles naftos grini boktams bei pastatams, ties naujus kelius. Atvyk Voi-Vo, radome bais ir lidn vaizd. Mik gilumoje ikirsta didiul aikt. Kairje kelio pusje keli pastatai kareiviams, administracijai ir elektrin, o deinje - stai kari tvora aptvertas didelis lageris. Zonoje telikusios tiktai kelios palapins. Beveik visi kaliniai jau perkelti naujus barakus. Kaip "Diev mike" rao Balys Sruoga, krybikai nusususi Hitlerio Vokietija kitiems kratams galjo atneti tiktai aukiausi savo kultros vaisi - lager-barak. Tuo paiu metu dar labiau krybikai nususs ir susmirds bolevizmas jau seniai buvo paverts Rusij itisu lagerynu ir 111

dabar Komi krate reng nauj lageri tinkl, kur grdo lietuvius, latvius, estus ir kit tautybi mones. Soviet sjungoje lageri yra ne imtai, bet tkstaniai. Jie visur vienodi, statyti pagal centralizuot valstybin, jei ne vieno asmens, tai vienos staigos sukurt projekt. T pat galima pasakyti apie enkavedist kadr ir lageri administracijos personalo paruoim. Kaljim tardytoj klausimai, lageri virinink bei priirtoj elgesys, j leksikonas su vairiomis frazeologinmis "puomenomis" - visur vienodas kaip liurs, pasitos ant vieno kurpalio. Vis lageri administracinis aparatas, kaip ir kitos ekist gaujos, imokytas vienu abloniku metodu. J galvos prikimtos gatav tui agitacini frazi, virtusi techniniu leksikonu. Nesvarstydami ir nesuvokdami prasms, ekistai i papratimo jas kartoja kaip ubagai poterius. Atidiau pavelgus lageri virininkus ir kitus pareignus, kaip gyvi ikyla Kudirkos "Virinink" tipai ir rus literatros klasik krini herojai: kruglodurovai, iikovai, nozdriovai, raskolnikovai, rudinai, elkaai, karamazovai, smerdiakovai ir kitokie . Nors Voi-Voo lageris baisiai atrod, bet mes ia pasijutome kaip i kaimo miest patek. Zona didel, pilna medini barak. moni knibdlynas. ia buvo apie du tkstanius daugiau nei keturiasdeimties tautybi kalini. Barakai nauji, bet emuiai, siaurais langeliais, pristatyti dviauki lov, vadinam vagonkomis. L a g e r i s a p k r e n a m a s gamtinmis dujomis i ia pat u tvoros pragrtos kiauryms. Politiniai kaliniai patalpinti atskiruose barakuose. Tokiame barake ir mus apgyvendino. Ant sienos plerp radijo tako garsiakalbis. Tai didel naujenyb. Kelis mnesius atskirti nuo pasaulio, mes nebuvome mat laikrai, girdj joki naujien. Kai per radij i Maskvos m skaityti vakarines inias, susispietme apie garsiakalb pasiklausyti. Du diktoriai - vyras ir moteris - skait inias apie pramons darbinink soclenktynes, apie kolchoznink pasiruoimus pavasario lauk darbams. Ukmergikis kininkas Skapas prisimerks klaussi, kakodl ypsojosi ir pagaliau prabilo: - Ale klausykite, per radij vis dlto "bliad" nesako. - Negali bti! Gerai siklausyk, gal igirsi, - nusikvatojo Petriukas Vaitkeviius. - O, bliad, tai naujiena! - uduss virto rusas. - Vakar dviem virjams nukirto galvas! Dl tokio panekesi sutapimo mes prapliupome juoktis. Ruso paskelbta inia buvo teisinga. Visas lageris kunkuliavo vakarykia sensacija: nakt blatnieji barake papjov du virjus, kad 112

nedav papildomo maisto. i baisi inia buvo labai nemaloni. Nutrko juokas ir ini klausymas. Ryt brigad papild naujais monmis ir dav kit brigadinink rus kriminalist, vien blatniausi tip - Semionov. Brigada paskirta keli tiesimo darbams. Man sakyta pasiimti daiktus ir eiti kit barak, nes sanitarin dalis mane paskyr dviem savaitm "Ope" pasitaisyti. Sanitarinje dalyje dirbo gydytojas Antanas Sidaris. Su juo susipainau Uchtos skirstomajame punkte. ia jis buvo lietuvms didel parama. Kaip ger gydytoj, j vertino ne tik virininkai, bet ir miestelio laisvieji. Ne kart priirtojai gydytoj Antan vesdavo u zctios pas ligonius. Laisvieji turjo savo poliklinik, bet mons praydavo, kad atvest Sidar. Dl to jis lageryje turjo ioki tokiii privilegij. Ne vien lietuv igelbjo nuo mirties, paddamas sitaisyti geresnje vietoje. Jo rpesiu buvau paskirtas "Ope". "Ope" barake moni apie eiasdeimt. Dauguma baisiai nusivar. Perdubusiomis akimis, itsusiais kaklais ir igeltusiais veidais jie buvo, galima sakyti, gyvi lavonai. I toliau irint sunku buvo suprasti, ar jie juokiasi, ar verkia. Dviauktse lovose medio pjuven pripilti maiai, utiestos apiplyusios, suskretusios antklods. Vis, mat, iokia tokia patalyn. Blatnas vagiius brigadininkas idalino duon ir nuved valgykl pusryi. Valgykla - didel brezentin palapin, galu atremta medin virtuv, kur gamtinmis dujomis krenami kunkuliavo dideli katilai. Valgykloje pilna stal ir taburei. Sienos nukabintos Lenino, Stalino ir kit pragaro galybi paveikslais. Gav duon, vieni tuojau sukirto, kiti nesi valgykl ir su sriuba valg, dar kiti po pusryi barake maais ksneliais gardiavosi. Daugumos nuomone, soiausia yra, kuomet valgis baigiamas sausa duona. Nusprendiau imginti. Duon pasidjs ant stalo, srbiau skyst. - irk, batia, kas ten tave aukia, - sako man u kito stalo sdintis rusas. Pasikls dairiausi, bet nemaiau, kas galt aukti. Pavelgiau stal - nebra duonos. Visi usigul srb, kaltininko nebuvo. Turto neteks nejauiau tokios skaudios skriaudos kaip dabar, prarads kelis ksnius sunkios vandeningos duonos. - Nereikia iopsoti, - pamok kaimynas ukrainietis. - Lageryje tokia taisykl: jei gali, tai kas skirta suvalgyti rytdien, suvalgyk iandiena, o kas reikia padirbti iandien, atidk rytdienai. uvies sriuba skysta - plduriavo tiktai nuvir kaulai. Tirpimai igraibyti blatniesiems ir pridurkams. Ir ms brigadininkas valg tirt,

riebi sriub. Be to, virtuv ateidavo katiliukais neini virinink tvarkiniai parneti virininkams pusryi. Negi jiems duos skystim. Po sriubos dar samtelis skystos kruop kos. Blideliai ilaiomi taip variai, jog ir plauti nebereikia. Jei lieuviu nepasiekiama, iluostoma tam reikalui pasilikta plutele. Klms, ir ant stal liko krvos nesuvirusi kaul. Krvose numirlio vilgsniu irjo ispjautos uv akys. Kad ir alkani, ne visi prisiveria klaikias akis nuryti. Einame i valgyklos, o valgyti taip norisi. Rodos kak atiduotum, kad nors kart per savait galtum soiai privalgyti. Ibadjs mogus ir pilv prikims yra alkanas. Valgyti nori ne tik virkinamo aparatas, bet ir akys, kojos, rankos - visas organizmas. Toks kyrus jausmas dien ir nakt neduoda ramybs. Nusivarlis nebetinka jokiam darbui, nebemoka protauti, netenka ambicijos ir savigarbos, lieka pastumdliu. Jo mintys sukasi apie vien ir t pat - kaip ir kur gauti valgyti. Atsimenu, kaip kadaise buvo iurpu skaityti Knuto Hamsuno "Bad", kur aprayta, kaip peralks mogus atjs msin maldavo neva uniui kaulo. Gavs alios msos ksneliais apskretus kaul, vemdamas ir verkdamas grau j ir lai kaip alkanas vilkas. Voi-Voe ne kart teko matyti, kaip mons tiesiog nuo stalo traukdavo prie virtuvs pamazg duobs ir iukli ds imest uv galv iekoti ir iulpti. Mat kaljim ir barak sunkus oras, menkas ir danai dvokiantis maistas, o taip pat prakaito, imat, chloro ir kitokios smarvs atrofuoja uosl, o badavimas atbukina skonio pajautim (jusles). Po pusryi dvi valandos darbo - sniego kasti. Bendradarbis man teko auktas, liesas ir baltas kaip pavasario vynios virn, bet tiesus, lieknas kaip jaunuolis pagyvens ilabarzdis. Tyldami kasme snieg, o kastuvai tokie sunks, vos galimu pakelti. Jgas sukaup metame Snieg vien, kit kart ir vl stovime. Bet stovti taipogi ne pyragai: trisdeimt penki laipsni altis nybo nos, lindo pirtines, iupinjo kojas. Paskutins kovo dienos. Greiiau pakilt saul, isklaidyt rk, gal bt iliau. - Js pavard? - paklaus bendradarbis, ir a pasakiau. - Lietuvis! Gal tas mokytojas, kurs buvo Raguvoje?- klaus. - T a s pats. - O mane ar nepasti? irimi vienas kit, ir jo akys man matytos, pastamos. - Kazanas! - suukau, ir apsikabinome. Taip, tai buvo tas pats Kazanas, kurio tiktai akys liko nepasikeitusios. Painau j Panevyje, kur tarnavo 4-me Lietuvos karaliaus Mindaugo pstinink pulke kapitonu. Vokiei okupacijos metu stojo savanoriu Lietuvos savisaug bataliono vardu. Kariavo su bolevikais Rusijoje, o
114

karo pabaigoje prie Dancigo su visu batalionu pateko "katil" ir pakliuvo nelaisv. Vliau buvo itremtas Uchtos rajon "specposelencu". Kaipo tremtinys, kirto mik, tvr lageri tvoras ir kitokius priveriamus darbus dirbo. Po kiek laiko buvo paleistas ir laimingas sdo traukin vaiuoti namo. Traukiniui nepajudjus, vagon sikraust ekistai ir Kazan aretavo. Uchtos kaljime kelet mnesi buvo iauriai tardomas, o paskui u tvyns idavim nuteistas deimiai met ir atgabentas Voi-Vo, kur tai mudu ir susitikome. - K gi, - kalbjo Kazanas, - pakentsime, bet vis tiek taip ilgai tstis negali. Pats maiau, kaip po karo aretavo rus generolus ir karininkus. Jie tk ekistams po koj kare utarnautus ordinus ir keikdami pranaavo bolevikams gal. Kazanas - Lietuvos rusas nuo Zaras. Rusijoje jis mat bolevik sukurt "roj", mat, kokius mones iugd bolevikin sistema. Afanasijus Kazanas save vadino lietuviu. Per patikrinim aukiamas atsiliepdavo: "Kazanas Alfonsas, Mykolo". Kai jam prikidavo, kodl, bdamas rusas, save lietuviu vadina, atrdavo: "K a apvogiau, k apipliau, jei mane rusu vadini!" Voi-Voo lageris b e n d r o reimo, skirtas vidutinio sunkumo nusikaltliams. ia buvo apie pora tkstani kalini, madaug du tredaliai kriminalistai, o kiti - politiniai. Kriminalist ia buvo visokios visokiausios ries, pradedant smulkiais grabtukais, baigiant profesionalais, kvalifikuotais vagimis ir plikais. Kriminalistai lageriuose vadinami vienu bendru vardu - bytavikais, vadinasi, teisti ne pagal 58 baudiamojo kodekso straipsn, bet pagal buitin. Buitini straipsni yra daug, bet lageriuose jie neminimi. Kaliniai riuojami dvi grupes - politiniai ir bytavikai. Bytavikai politiniams yra tikra Dievo rykt. ekistai gal tyia kalinius sumaio, kad sunki bausm bt dar baisesn, kad lageriuose mogus mog "st", erzint, nervint, kad tarp kalini nebt vienybs ir draugikumo. Tuo siekiama, kad m o n s vienas kit skst ir praneint, k kiti neka ir galvoja. Kaljimai ir lageriai moni netaiso. Politinius jie ugrdina, padaro dar aresnius bolevizmo prieus, nes kaip Bokaas "Dekamerone" sako, niekas taip nejauia kerto saldybs ir niekas jo taip negeidia, kaip tas, kuris kenia nuoskaud. O kriminalistams lageris yra tokia mokykla, kaip bolevikams pasitobulinimo kursai ir partins mokyklos. Aferistai, vagys, plikai lageriuose dalinasi gytu patyrimu, sugebjimais ir i to mokosi, kelia savo kvalifikacijas. Didel dalis kriminalist buvo geri ir padors mons. lagerius jie pateko dl visoki nepritekli kolchozuose, krautuvse ir sandliuose. 115

Vogti ir grobstyti juos imok bolevikin santvarka. Nra tokios bausms, kuri atgrasint vogti ir plikauti negalinius kitaip pragyventi. Kuomet mogui visko trksta, kuomet jis nieko savo neturi, tuomet jis ir kito nebrangina. Bolevik valdios "nubuointi" ar kitaip apiplti dori mons virto valdios turto grobstytojais. Dl toki piktadarybi daugiau kaltas ne tas, kuris jas vykdo, bet kas sudaro slygas nusikalsti. Bolevik valdia kovoja ne su blogomis ydomis, bet su monmis. Ji mato sau pavoj ne slygose, dl kuri kyla nusikaltimai, bet monse, kuriuos pati stumia nusikaltimus. Kart "Ope" brigadininkas man sako: - A vogiau ir vogsiu, plikausiu, bet prie sovietin valdi n odio neitarsiu. (Koks auktas sovietinio pilieio "patriotinis" nusiteikimas!) Sovietin valdia - pati geriausia. . Toks tok paino ir ant alaus pavadino, kaip sako lietuvikas prieodis. - Ar tau teko gyvenime matyti kitonik valdi? - paklausiau. - Neteko, ir kitonikos man nereikia. Nekeniu faist! - O kas tai yra faistas? - vl klausiu. - Gi tas pats, kas prostitut, svoloius, negodejus. Sovietin valdia yra tuo gera, kad teikia visoki galimybi be darbo gyventi. A ir lageryje nedirbu - priiriu, kad faistai dirbt. Vagis tikr teisyb pasak, nes niekur nerasi tokios santvarkos, kur bt tiek veltdi kaip Soviet sjungoje. Bolevikai skelbia panaikin "mogaus eksploatacij mogumi", tuo tarpu milijonai dykn, nieko pozityvaus nedirbdami, maitinasi ir gyvena dirbanij trisu. Mini minios bolevik, bolevikik oportunist, enkavedist, ekist, politvadov, kaljim bei lageri administratori, varov, prie valdios lovio prisiplakli ir visoki kitoki dykaduoni, be kuri visi kultringi kratai isiveria, - visi gyvena kaip tie Biblijos rojaus paukiai. "lovingosios" partijos centr, miest, srii bei rajon vadovai, kaip tie car kunigaikiai, grafai ir kitokie didikai, prabangoje paskend gyvena. "Myldami" darbo liaud, visuose reikaluose nuo jos atsitver prabangos barikadomis. Kad liaudis jiems nesipainiot po kojomis, prisisteig spec. krautuvi, specsanatorij, specligonini. Graesnse gamtos vietose prisistat auni vil, restoran, piri ir kitoki pramatni ueig. Ir visa tai padaryta valdikomis, atseit liaudies lomis, i sav kieni neileidiant n k a p e i k o s . J erdvs daugiakambariai butai ir staig kabinetai ikloti kunigaiktikais kilimais, apstatyti komfortikais baldais. Jie visur trankosi valdikomis "Volgomis". Tuo tarpu darbo mons sukimti ir suspausti penkiaauki ploktini nam, panai kareivines, anktose, emutse patalplse. O kiek d a r b i n i n k dar tebegyvena d r g n u o s e p u s r s i u o s e , avarinse, supuvusiose lnose ir landyns. 116

Kaip i didij nuodmi versms veriasi visos kitos nuodms, taip i tos gausybs sovietini dykn kyla vagys, plikai, bastnai ir kitokie nauji darbo mogaus eksploatatoriai. Pagaliau sunku suskaiiuoti ir ivardinti visas tas staigas ir vietas, kur ir kaip Soviet sjungos pilieiai eksploatuojami. Taipogi sunku vertinti t sugait laik ir vainjimo ilaidas, kurias p a d a r o mons, belakstydami ir beiekodami reikalingo daikto nusipirkti. Lagerio administracija - tai didiulio bolevikins tironijos mechanizmo maa dalel. Ji taipogi negailestingai mala ir trina, kas jos girnas paklina. Svarbiausi to mechanizmo krumpliai ia buvo lagerio virininkas Banevas, operatyvinis galiotinis, arba "kmas", reimo virininkas Fedotiukas ir visa kirbin vyresni ir eilini priirtoj. Kaip ir visoje Soviet sjungoje, ia taip surdyta, jog, kaip teisingai charakterizavo vienas rusas, "klin klinika gonit, a kuvalda - vsiech". Sakoma, jog pasiptliai tiek turi tuios garbs ir puikybs, kiek jiems trksta proto. Dl puikybs ir aniuolai velniais pavirto, tai ko benorti i virininko Banevo. Anot patarls, mogaus sprindis, o fanaberijos - visas sieksnis. is mogus buvo "derimordos" alininkas. Politini kalini jis nemgo. Virjais, sandlininkais, kirpjais, nariadikais, brigadininkais skirdavo kriminalistus. Jei tinkamo kriminalisto nerasdavo, tik tada toki viet galdavo patekti politinis. Lagerio "kmas" - tas pats, kas laisvje saugumas. Tai komunizmo politinis "apatalas", visk matanti partijos akis, nuteistj "dvasios vadas". Skmingiau savo darbui atlikti jis verbuoja kalinius, kad praneint, kas k neka, k galvoja. Uverbuotus skiria brigadininkais, tvarkiniais, nariadikais ir kitokiais lengvesnio darbo pareignais. "Kmo" uverbuoti lageryje vadinami "stukaiais" (beldikais). Reimo virininkas Fedotiukas kitoks. Jis visada ypsodamasis landydavo ir stengdavosi i pasal k nutverti. Lagerio drausms lauytojai daniausia bdavo kriminalistai, todl ir Fedotiukui daugiausia darbo bdavo bytavik barakuose. Politiniams jis buvo geresnis. Tvarkai palaikyti ir drausmei sustiprinti lagerio kampe buvo taisytas "bras", kur sodindavo atsisakiusius dirbti ir drausms lauytojus. Kaip laisvje kaljimas, taip ia "bras" visada prikimtas "kaltj". Visi Soviet sjungos svarbiausieji darbai padaryti kalini rankomis. J kruvinu prakaitu ikasti miliniki kanalai, achtos, nutiesti geleinkeliai, pastatyti miestai Vorkuta, Inta, Salechardas, Norilskas, Komsomolskas ir kiti. Voi-Voo apylinkje 10-15 kilometr spinduliu buvo keliolila koncentracijos stovykl. Darbai, kuriuos t lageri mons dirbo, priklaus naftos pramons trestui "Voi-Voneft". Tresto vadovyb su lageri administracijomis palaik glaud kontakt. Lageriai trest 117

aprpino ne tik paprastais juodadarbiais, bet ir darb vykdytojais, ininieriais ir visokiais kitokiais techninio personalo specialistais bei amatininkais. Laisv moni treste buvo visai nedaug. Vyriausiasis ininierius, planavimo skyriaus virininkas, dauguma kontoros darbuotoj, darb vykdytoj, dirbtuvi vedj, meistr, beveik visas elektrins personalas kaliniai arba tremtiniai. Kalini brigados pagal darb paskirt padalintos tris pagrindines ris - kolonas: keli tiesimo (), bokt montavimo () ir statybos (). Keli statybos kolona ties per mikus kelius naftos grinius, bokt montavimo kolona kas ir tvirtino grini boktams pamatus, stat main skyrius ir katilinms pastatus, o statybinink kolona rent naujo Voi-Voo miesto trobesius. Lietuvi lageryje buvo apie trejet imt, nuteist daugiausia u rezistencin veikl. Lietuvos kininkai ir darbininkai (j ia buvo daugiausia) - darbts ir sumans mons. Laisvas ir savarankikas gyvenimas i maens juos imok visoki darb. Jie mokjo ne tik arti, sti, pjauti, - mokjo pasidirbti akias, veias, mokjo pasistatyti tvartus, klojimus, gyvenamuosius namus, todl mokjo obliuoti, tayti ir kitoki kik darb. Rus akimis irint, kiekvienas lietuvis - amatininkas. Miestelio statybai virininkai sudar tris lietuvikas brigadas ir apgyvendino atskirame barake. Joms buvo pavesta statyti svarbiausius ir graiausius gyvenamuosius namus ir pramoninius pastatus. Miestelis krsi ia pat alia lagerio, todl monms nereikjo toli klampoti. Kitos brigados tikrai pavydjo lietuviams statybininkams. Toli nuo tvyns, visoki nusikaltli ir vairi tautybi erzelyne lietuvikos brigados buvo mayt atpltos Lietuvos dalel, apie kuri sukosi savotikas lietuvikas gyvenimas. Vakarais t barak rinkdavosi kit brigad lietuviai pasikalbti ir laisviau atsikvpti. Suj dalindavosi iniomis, guosdavosi ir tardavosi kitokiais reikalais. Balandio mnes nuvito dangus. Malons sauls spinduliai nutviesk taig ir lager. Atsisuko piet vjas. Palaidas ir purus sniegas smarkiai tirpo. Patio lagerio zona, pabjuro keliai. Prasidjo taigos pavasaris. Per kelet dien aiktse nebeliko sniego. I "Ope'' buvau grintas Semionovo brigad keli tiesti. Brigadoje buvo 30 moni - dvideimt lietuvi, o kiti - ukrainieiai ir rusai. Du blatni vagys - brigadininko draugai. Jie nieko nedirbo. Brigada juos maitino geriausiu lagerio maistu. darb reikjo eiti apie trejet kilometr. Keli tiesimo darbai sunks. Pirmiausia reikia ikirsti medius, irauti kelmus, nuplti
118

velnas. Paskui ant paruotos vietos vilkti ir kloti rstus. Patiesiama trys eils iilgini rst ir ant j klojama vienas prie kito 6 metr ilgio skersiniai rstai. Po to abiejose kelio pusse kasami grioviai ir kelias upilamas emmis. Mediai kirsti ir akos doroti - pus bdos. Bjauriausias darbas kelmai rauti ir velnos plti. Nors aiktse sniego nebebuvo, bet mike lopais bolavo supliuk pusnynai, apie medius ir kelmus telkojo, vanduo, po samanomis tebebuvo ledas. Trukd tirpstanio sniego vanduo. Jis sunksi aplink kelmus prakastas duobes ir tiko akis, ant rank ir veido, kai kirviais kapojome aknis. Bematant permirko pirtins, perlapo kpjos, m gelti pirtus ir rie snarius. Kol sutempme ir suklojome rstus, pasunkjo kojos, pasidar silpna. iaip taip prarausme griovius ir keli upylme emmis. Vienam dienos darbo norma - vienas iilginis metras ubaigto kelio. Mums ijo po daugiau, nes brigadininkas ir du jo draugai nedirbo. Tokie keliai vadinami "lieniovkomis". Tarp Uchtos ir Voi-Voo jais iraizgyti visi mikai, nes kiekvien naftos grin reikia nutiesti keli, o grini - imtai. Baiss kiekiai medi sugrsta "lieniovkas". akos ir virns, i kuri bt daugyb naudingos medienos ir malk, veriamos krvas ir deginamos. Malk ia niekam nereikia. Miestai, gyvenviets ir lageriai krenami ir ildomi gamtinmis dujomis. U darboviets, kitoje pusje pelks, matsi didiulis melsvas plotas kakada ideginto miko. Sausi, pliki mediai, ikl nudivusias akas, tarsi keikdami grmoja piktiems ir negailestingiems raik naikintojams. Kiek akys aprpia dunkso niekam nereikalingi stuobriai ir ivirtliai. Jie ia pna ir trta kaip bevert mediaga, o apie Jaroslavl mons neimano, kur gauti malk. Rusai taig naikina be gailesio, be sins, be jokios tvarkos. Jiems svarbu per trumpiausi laik kuo daugiau miko inaikinti, nes tokie yra bolevik planai. Mikuose jie elgiasi ne kaip eiminink, bet kaip nir vagys arba negailestingi atjnai. Nors jau buvo pavasaris, bet balandio mnes naktimis bdavo stiprios alnos ir gruodas. Apniukusiomis dienomis pt varbs vjai, lijo altas lietus, drb lapias droblys. Vien toki dien, grus i darbo, Banevas sak iemines drapanas pakeisti vasarinmis. - Be vatini sualsime! - auk mons. - - , - ! Virininko sakyta ir - baigta! - paaikino brigadininkas. Drabuius keit vis nakt. I sandlio grome kaip i fronto. Visi buvome aprengti senais sulopytais apskretusiais plonais medvilniniais kareivikais rbais - palaidinmis ir "galif" kelnmis. Apsiauti gavome 119

senus, suplyusius guminiais padais kerzinius batelius. Vietoj kepuri dav kareivikas "pilotes". Tuoj po karo Soviet sjunga buvo gerai praturtjusi senais kareivikais rbais. Ryt i lagerio visais keliais pasipyl karikai aprengt kalini voros. Mes buvome panas ibadjusius rus karo belaisvius, kuriuos vokieiai i stovykl varydavo dirbti. Eidami juokms, kad nebegaljome vienas kito painti. Auktagiai buvo panas priekarin kino film komik Pat. Trumpos "galif" kelns jiems buvo ligi puss blauzd, palaidini rankovs - arti alkni. Per plonas drapanas kiaurai perpt vjas. Darbe daug moni peralo. Vakare sanitarin dal upldo sergantieji. Kit dien visiems dav vatines striukas, "tielogreikomis" vadinamas. Kiekvien ryt et valand plieninis skambalas keldavo i miego. Igirds skambinant, tvarkinys visa gerkle aukdavo: "!" Kad ir kaip nortum miego, kad ir kakaip ivargs - guolyje tvarsytis nra kada. Nespjus i lovos ivirsti, irk, priirtojas jau kia pro duris galv ir dairos, ar nepamatys gulinio. Nutvrs tuoj tempia "nusikaltl" virininkams grind plauti. Kol vyrai tvaiko guolius, tvarkinys parnea i siuvyklos nakt sulopytus ir diovykloje idiovintus rbus ir autuvus. Atnes meta ant grind, o vyrai puola rinktis kiekvienas savo. Tuo tarpu brigadininkas su padjju iumpa didel medin padkl ir skuba raikykl duonos ir pusryi talon parneti. Raikykloje duona suraikyta ir susverta vienodais 300 gram gabalais, vadinamais "paikmis". Ant kiekvienos paiks upilta iupsnelis cukraus. Duon dalina brigadininkas. Pirmiausia geriausius kriauklelius pasideda sau, savo draugams ir "simpatikams", o kitus idalina likusiems. Gauti kampel (garbuk) yra laim, nes kampelio keturi onai ir galas turi plut, o plutoje nra vandens, vadinasi, daugiau maisto. Su duona ir talonais skubame valgykl. ia tikras erzelynas. Vieni valgo, kiti nuo stal jau bga barakus. Dideliais padklais neini "oficiantai" surenka brigados talonus ir eina prie langelio, pro kur i virtuvs gauna sriub ir ko. Rkdami ir aukdami " !", "!" nea ant deln ikl padklus, apstatytus blideliais. Tai vikriai apsisukdami, tai paokdami rodo savo "profesijos" triukus. Vagiliai laksto, zuja - ieko usiiopsojusi, kad galt nuiupti duon. Nusivarliai aplink stalus slankioja kaip eliai, ieko blideliuose palikto skystimo arba ant grind nukritusio trupinio. Kitoje vietoje jau, irk, mutyns. js priirtojas jau tempia petukus sargybin - bus kam grindis plauti, iukles neioti. Pusryiai visiems vienodi - po puslitr skysto juodo ber lap siloso arba kruop sriubos ir po auktel kos. 120

Po pusryi negaluojantys skuba sanitarin dal, kiti - barak valandl pailsti. alia valgyklos - "turgus", kur susirenka vieni "pirkti", kiti "parduoti" duonos arba tabokos. ia neisiveriama be smurto, be apgavysi, suktybi. Danai pasitaikydavo, kad i "turgaus" grdavo sumutas ir neteks preki. Kitas grs sda ant lovos "pirktos" duonos valgyti ir ivyniojs randa nudailint medin kaladl. Septint valand vl skambalas - "razvodui". mons velkasi suskretusius vatinius, apsimauklina kepurmis ir tyldami grina pro duris. Kaip arkliai, tempiami i ilto tvarto kinkyti, taip ia mons nerangiais ingsniais lenda i em, prasmegusi barak ir brigadomis po penkis rikiuojasi ant didiojo kelio prie lagerio vartus. Brigadininkai kaip tie karo vadai briuojasi kolonos onuose ir savo laikysena tarsi pabria t atsakomyb, kuria "kmas" arba Banevas juos apdovanojo. Didiuodamiesi neka: "Mano mons dabar dirba...", "A jau baigiau statyti", "Mertvievas stato teatr..." ir t.t. Tokios nekos panaios Krylovo pasakios mus, tupini ant jauio rago ir besigiriani " ". Ilga kolona pamau slenka ir tirpsta u vart. Prie vart kaliniai atsisegioja, pakelia rankas, o du priirtojai krato kienes, iupinja onus, brauko nugaras - ieko, kad, gink Dieve, kas nesinet duonos. J nuomone, turdamas kuo pasistiprinti, gali sugalvoti bgti. Pirmiau priirtojai atimt duon paddavo sargybinje. Vakare kalinys galdavo atsiimti ir suvalgyti. Vliau Banevo sakymu atimt duon mesdavo per tvor didel griov, piln purvino ir mluoto vandens. Per dien duona susmirdusiame vandenyje mirkdavo. Vakare i darbo gr peralk mons pirmiausia puldavo i griovio duonos graibyti. Delnais ispaud vanden, ia pat iteusi, smirdini duon suvalgydavo. Kadaise Plutarchas patar siel manktinti sopuliu, o pilv - badu. Tokiai treniruotei geriausios slygos - pakliuvus ekist nagus. Sunku pasakyti, kiek naudos turi i patirt skausm siela, bet prastas maistas ir badavimas kai kam skrandio negalavimus paalino. Pastami, kuriems nepriklausomybs laikais teko kalbtis su vyskupu Matulioniu, ipirktu i Soviet sjungos pragaro, pasakojo, kad bolevikiniai lageriai vyskup igyd. Anksiau jis sirgdavs virkinimo sutrikimais, o dabar to nebejauis. Gal Plutarcho patarimai yra geri, bet nuolatinis ir ilgas badavimas lageriuose daug moni be laiko kapus nuvar. Dl tos prieasties imir daug 1940-41 metais ivetj. Sunku pasakyti, kiek badas bt pareikalavs auk pokario metais, jeigu nebt buv paramos i tvyns. 121

Diena, kuomet buvau sotus, seniai nugarmjo praeit. Slinko mnesiai, ir a vis negaljau sulaukti saus isisto siuntinio. Grs i darbo, kas dien puldavau prie skelbim lentos irti, gal pamatysiu laimingj srae savo pavard. Ir tai pagaliau gegus mnes man nuvito laims saulel. Kad vagys neatgrobt, siuntinio atsiimti jau keli draug lydimas. Siuntini idavimas - neeilinis vykis. Juos idavinjo reimo virininkas Fedotiukas, o kartais pats Banevas. Retai kada tas pareigas patikdavo priirtojams. Idavimo ikilmse dalyvaudavo nariadikai, komendantai ir kita "savivaldos' "diduomen". Kartais net ir "kmas" apsilankydavo. Tais laikais visoje Rusijoje, o ypa Tolimojoje iaurje lietuviki lainiai, sriai, sviestas, deros buvo labai brangs produktai. idavimo ceremonijas atvykusiems rpdavo pamatyti, pauostyti kvepiani produkt kvapo, paragauti skonio. Ir tai virininkas klausia gavj, kas i ir kur siunia. Paskui nuplia virel ir produktus ikrato ant stalo. Priirtojas dideliu peiliu lainius supjausto, deras, srius sulauo, sutrupina, tabok imaigo, iiupinja. Tuo tarpu nariadikas arba priirtojas, virininkams "nematant", vikriu rankos mostu deros arba laini bryz nueria nuo stalo tam reikalui emai pastatyt d. Gavs siuntin, barak grau taip nusiteiks, kaip staiga praturtjs mogus. Maisto produktai lageryje brangesni u pinigus. Kas emisijos bankui auksas, lageryje lainiai ir deros. U lainius brigadininkas lengvesn darb pataiko, geresn maisto "katil" irao, gydytojai dien kit atleidia pailsti, nariadikas gali geresn brigad paskirti, sandlininkas pakeiia suplyusius rbus ir autuv, kirpykloje nuskuta su muilu ir dar odekolonu apipurkia. odiu sakant, u produktus galima sigyti malon ir palengvinti gyvenim. Bet ne visiems siuntinys atnedavo laim. Pasitaikydavo, kad dl siuntinio mogus netekdavo gyvybs. Kart vienas lietuvis peralks suvalg puskilogram saus kruop, kurios ibrinko ir sudrask arnas. Dideliuose skausmuose vargas mir. Kitam nuo riebi valgi sugedo viduriai, ir tas nukeliavo pas Abraom. Bdavo atsitikim, kad dl siuntinio mog umudavo. Neskaitant atskir nelaiming vyki, maisto siuntiniai daug moni igelbjo nuo mirties. Birelio mnes ms brigad pertvark. I lietuvi, latvi, ukrainiei ir kit politini sudar nauj statybinink brigad, perkl bokt montavimo kolon, paskyr kit brigadinink. Semionovui i vagi ir kitoki kriminalist sulipd kit brigad. Banevas ir nariadikai, inoma, man, kad Semionovas, kaipo urk kilms kriminalistas, sugebs ir moks priversti brigad dirbti ir nustatytas darbo normas ispausti. Semionovas, inoma, stengsi, nes lageryje brigadininko postas utikrina lengv ir sot 122

gyvenim. Bet, kaip sakoma, lokiu nearsi, vilku neaksi. Spaudiami vagys tar Semionov esant "suka" ("kale"). Vien nakt du kaukti tipai miegant Semionov paadino, ir tam vos praplus akis, suvar peil krtin. Lagerio mogudiai mieganio mogaus neudo, nes taip geriau ir ramiau. Paadintas i baims netenka ado ir orientacijos. mogudyst vyksta be pasiprieinimo ir be triukmo. "Suka" - vagi idavikas. Tuoj po karo Soviet sjungoje vagys ir plikai turjo sav "Juodosios kats" organizacij. Vagi pasakojimais, "Juodosios kats" nariai buv profesionals vagys, neraytais statais pasiadj viens kitam visur ir visada padti. Jeigu vagis vag skundia valdiai, tai skundikas, pagal vagi terminologij, "susikalina", todl ir vadinamas "suka". Iaikintas "suka" baudiamas mirtimi. Semionovas mir idaviko - "sukos" mirtimi. Statybinink darbai - tai ne keli tiesimas. domiau ir lengviau dirbti vis iokia tokia specialyb. Ir brigadininkas monikesnis. Rusas frontininkas, pateks u kakok buitin nusikaltim. Darbe jis dykas, kaip kiti brigadininkai, nesddavo. Paddavo rstus kilnoti ir mokjo kiekvienam parinkti darb. odiu sakant, mokjo vadovauti. Brigados pagrindiniai darbai - ruoti grini boktams pamatus ir statyti reikiamus pastatus. Sunkiausia bdavo - bokto kojoms pamatai. Pirmiausia reikdavo ikasti keturias duobes po du metrus platumo, ilgumo ir gilumo. Paskui i stor rst duobse sursti vadinamus paketus, juos upilti ir gerai uplkti emmis. Po to nutayti atuonis ilgus rstus, ne plonesnius kaip 60 cm. Du paius storiausius uritindavome ant paket ir ant j vienodais tarpais, kaip grind balkius, kitus eis rstus, o ant j tiesdavome stor dyli grindis boktui. Paruo pamatus, j onuose statydavome pastatus main skyriui ir siurblinei. Atokiau nuo bokto dar du - katilin garo katilams, panaiems lokomobilius, ir namel grimo darbininkams. Visus tuos darbus dirbdavome tris-keturias savaites. Padirb eidavome kitur. Tokiai statybai didelio mokslo nereikjo. Statydavome i apvali netayt rst. Kur sienoje gerai nesuguldavo, samanomis utaisydavome. Dirbome pagal statybinink prieod: " , - ". Metalinius boktus ant ms padaryt pamat montuodavo prityr specialistai laisvieji ir tremtiniai. Stebdavoms t vyr gudimu ir drsa. Bdavo iurpu irti, kaip jie keliasdeimties metr auktyje metaliniais vamzdiais vikriai karstsi. Seniau kaime kininkai, nordami greiiau ir pigiau nupenti kiaul, per iem j erdavo paprasiausiu dalu, kad badu nenustipt. Ruden 123

ibadjusi iemkent imdavo penti miltais, bulvmis, ir per kelet mnesi kiaul taip nusipendavo, jog laini nebepakeldavo. Panaiai ir ms organizmas per ilg ir alt iem priprato ir imoko i paprasto ir menko valgio iiulpti visa, kas jam reikalinga. Visa ta energija, kuri iem vjai ir aliai iulp, pavasar ir vasar stiprino kn, ir mes atsipeikjome. Statybinink brigadoje bado mkla pranyko - dingo. Darbo normas mes ne tik vykdydavome, bet ir virydavome, todl valgme "otlynus" ir "rekordinius" "katilus". Be to, beveik visi lietuviai gaudavome maisto siuntini. alia ms ir kitiems bdavo geriau. Sotiems ir darbai lengviau seksi. Nors bado nebematme, bet alk ksti reikjo kiekvien dien, nes valgyti gaudavome tiktai ryt ir vakare. Reikdavo kas dien keturis, penkis kilometrus nuygiuoti darboviet, ten atuonias valandas dirbti ir vakare vl grti lager. Kit brigad mons, kurie negaudavo jokios paramos, nestengdavo idirbti norm, todl gaudavo "garantinio katilo" (kaljimo) davin. Vakare jie vos bepavildavo kojas. Geresni darb nemokjo - vis laik vargdavo su kastuvais, dalbomis ir kapliais ("kirkomis"). Vasar beveik kas dien i darbo grtanias brigadas prie lagerio vart pasitikdavo virininkai ir tempdavo statom miestel tai rst krv perkoioti kit viet, tai traktoriais ivartyt kelni sukrauti, tai kitoki papildom darb prasimanydavo. - V i k r i a u d i r b k i t e , g r e i i a u eisite i l s t i s ! . - r a g i n d a v o vos bepasivelkanius mones. drsusius burbtelti prieing odel usiraydavo ir vakare tempdavo "br". - Kit kart inosi, kaip reikia dirbti ir kalbti, - sakydavo priirtojas, tempdamas auk. - ia patekote tam, kad peraukltume, ir perauklsime! Per mnes kaliniams duodamos trys dienos poilsio, bet ir tos tik poilsio vard neiojo. Retai kada toki dien galdavome ramiai pailsti. iem varydavo sniego kasti, o vasar igalvodavo vairi "talkos" darb miestelio statybai paspartinti, laisvj stadionui rengti ir t.t. Po trumpos su graiomis baltosiomis naktimis vasaros ruduo atjo staiga ir nelauktas. Rugpjio mnes dangus apniuko storais klodiniais debesimis. Neperstojanti dulksna merk sunkias vatines drapanas. Paliugo pelks, emumos, pabjuro keliai. U penki kilometr nuo lagerio trys imtai kalini kirto mik, rov kelmus, pl velnas - dar aikt naujam naftos griniui - boktui ir pastatams. Ms brigada ruo mediag statybos darbams. Kerziniai guminiais padais autuvai iteo, suplyo. Skystas kaip kisielius 124

purvas kliuksjo batuose. Kliur, kliur - ltais ingsniais vakare kolona ygiavo lager. - -, ! - auk nusisdj sargybiniai. - , ! Priekiniai paspaud pilnu ingsniu. Kolona stengsi neatsilikti. Paskutinse gretose nusivarliai nespjo eiti. Upakaliniai konvojininkai keik, durtuvais baksnojo - ragino pasitempti. tai vienas nusilps lietuvis suklupo ir visu ilgiu isities vidury kelio ir prasmego purve, - ! - auk upakaliniai varovai pirmiesiems. Kolona sustojo. Konvojininkai parinko valesniuosius, liep nusivarl pakelti, vesti pirmsias gretas ir u rank tempti namo. Nusivarlis kojose jg nebeturjo - eng kelis ingsnius ir vl isities. Kolona, perengdama ugriuvl, kurio tik nosis kyojo i purvo, ygiavo toliau. Kuomet igriuvlis paliko upakalyje kolonos, konvojus vl sustabd, vl liep nusilpus tempti. Pusiaukelyje jau ir daugiau nebepaeinani ivirto. Kol parklampojome, toki buvo devyni mons. Zonoje nusivarlius nutemp tiesiog pirt, nes jie nuo koj iki galvos buvo purvini. Draugai imaud, parved barakus, parne i valgyklos valgyti. Nusilpliai temperatros neturjo, todl sanitarin dalis nuo darbo neatleido. Per nakt iek tiek sustiprjo, o ryt - vl darb. iaip taip nuingsniavo, o vakare - vl tos paios bdos. "Ope" perpildytas, nauj nepriima. Kuomet vien dien i vis darboviei punkt nebepaeinani skaiius pasiek keliasdeimt, lagerio virininko sakymu dienos maisto davin duodavo ne du, bet tris kartus per dien. Dvylikt valand karika lauko virtuve darbovietes veinjo sriub ir po imt gram duonos. Vidudienio ukanda gamybine pavadinta (). ' darbo gr pervarg ir peralk mons buvo panas alkanas iemkentes ir pasiry pulti kiekvien, kad gaut nors t praryti. - Eikit prie sandlio pasiirti, kas ten dedasi! - vien tams rudens vakar prane bgs Petriukas. sandl atve sunkveim kopst. Alkan moni spieius puol veim, o trys lazdomis ginkluoti priirtojai vijo su kopst galvomis bganius kalinius. Vejamieji griuvo purvyn ir ugul griau kopstus, , o priirtojai lazdomis tvojo per nugaras. Tuo tarpu nauja banga puol sunkveim. Priirtojai met mu, puol gelbti kopst. Atskubjo daugiau priirtoj, nariadikai ir tik tada galjo daroves sandl sukrauti. Ir taip kiekvien dien ioje vargo ir kanios stovykloje vyko iauri kova dl gyvenimo. 125

Voi-Voo apylinkje per vasar ems gelmes pragrta daug nauj grini. Pro vienus fontanu prasiver nafta, pro kitus - dujos. Atsivr naujos naftos versms. Trestui ikilo btinas reikalas Voi-Voo naftos telkin vamzdiais sujungti su Uchtos naftos perdirbimo stotimi. Turbt t reikal labai svarbiu laik ir Kremliaus valdovai. Kad sumanymas bt greiiau ir spariau gyvendintas, specialiu sakymu buvo paskelbta, kad kol bus prakasta Voi-Voo - Uchtos naftos perdavimo poemin linija, kaliniams pagal idirbio procentus bsi daromi skaitai. Idirbusiems 100% viena diena bsianti skaiiuojama u dvi, daugiau procent idirbusiems bsi daromi didesni skaitai. Uchtos rajono lageriuose tuojau buvo paskirtas reikiamas darbinink skaiius darbams vykdyti. Linija Uchta - Voi-Voas 125 kilometrai ilgumo. Tranjos gilumas daugiau kaip 2 metrai. Kasimo darbai pradti nuo Uchtos. Kaliniai kas, laisvieji ir tremtiniai ve ir tranjos dugne klojo vamzdius, o kitos kalini brigados vamzdius uversdavo emmis. Tkstani moni skruzdlynas linij nuties, rodos, per du-tris mnesius. skaitus gavo ne tik tie, kurie kas, bet visi Uchtos rajono lageri kaliniai. Didiausius skaitus gavo nieko nedirbantieji blatnieji kriminalistai, kuriems brigadininkai ra didiausius idirbio procentus. Mano deimties met bausms laikas sutrumpjo berods trim su puse mnesio. Ir vl iema. Antroji Tolimojoje iaurje. Jos pirmieji (spali ir lapkriio) mnesiai - tiktai velni, maloni preliudija. Vliau, anot Donelaiio, "pasiiaus iaurys vl mus atlekia gandint". Yra ko bijoti, nes speigai ir vjas daugiau sveikatos iiulpia negu darbas. inojome i patyrimo Lek-Keme. Ten darb ir atgal klampodavome dideliu, tankiu miku, todl stipri ali nejutome. D a b a r grini punktus puknojome penkis-eis kilometrus. Eiti reikjo per ikirstas aiktes ir keliais, kur vilpavo varbs vjai, bristi traktori imaltu palaidu sniegu. Darbovietje taipogi dko vjai. Vasar bokt pamatams duobes per dien ikasdavome, o iem alusi em atbukusiomis kirkomis ir geleiniais pleitais trupinome keturias-penkias dienas. inoma, pigiau, greiiau, geriau bt, jeigu tokiems darbams bt naudojamos mainos. Ekskavatori metalins iaunos per valand ikast daug daugiau negu mes per kelias dienas. ali medi rstai ledu apgargj, kiaurai peral. Taant atriausias kirvis atokdavo kaip nuo metalo. Vini nebuvo. Laisvasis darb vykdytojas Kosolapovas i kakur atvilkdavo kelet gal sulankstytos senos vielos. I jos vienas mogus per dien dirbdavo vinis. Bdavo daug vargo, kai reikdavo tokiomis vinimis pastato skliautus lentomis ukalti. sualus med vinys nelindo, linko. varbiam vjui puiant, reikdavo plikomis rankomis dirbti, nes pirtintas nesugraibysi. 126

Vos spjus sienas sursti, tuojau traktoriais vilko medius, vamzdius, grimo mainas ir stumdavo vid. Jei pro duris nelsdavo, versdavo sienas. Ms sunkus darbas eidavo niekais. Paskui reikdavo antr kart t pat d a r b d i r b t i . ia nei mediagos, nei moni d a r b a s nebranginamas. Mes klodavome tayt kari grindis, o alimais montuotojai suvirinimo aparatais tvieksdavo panosn akinani vies. Nakt pakildavo toks atrus aki udegimas, jog rodsi teksi visikai apakti. Tokioje darb maiatyje mons stumdsi, keiksi. Pasipildavo i niekad neisenkanios versms rusik keiksm ir riebi epitet dvikova, kuri paprastai baigdavosi petynmis ir baisiausiais grasinimais. Kaip anktame garde suvaryti gyvuliai neinia kodl kits kit bado ir spardo, taip ir ia nesuprasi, kam mons dl menknieki plstasi ir peasi. inoma, bt daug ramiau ir geriau, jei pabaigus vienus darbus, bt pradedami kiti. Taip monse ir daroma, bet bolevikai yra praskyd socialistini lenktyni chronika dizenterija, kuri jiems neduoda ramybs. Mums nieko neinant tarp grini darbuotoj bdavo lenktyniaujama, kas pirmas pragr kiaurym. Kol mes baigdavome paskutiniuosius statybos darbus, montuotojai pastatydavo bokt, mechanikai sutvarkydavo mainas, sujungdavo jas su katilins garo katilais, pastatydavo siurblius ir netrukus praddavo grti. Bokto viduryje ant miliniko metalinio kablio pakabintas didiulis plieninis grtas. Ant grind jis tvirtintas plienin pana malno girnas skyd, kur kartu su grtu suka pkdama kaip garveys maina. Sukamas grtas skverbiasi vis gilyn ir gilyn. Grimo darbai tsiasi du, tris mnesius. Kol pasiekia naft arba dujas, ems gelmes tenka prasiskverbti kilometr ir daugiau. Duj spaudiama nafta, susimaiiusi su vandeniu, fontanu prasiveria vir. iem, aliams svilinant, itryks vanduo virsta ledu ir barbdamas krinta emn. moni drapanos apledja. Rankose stingsta kraujas. Reikia gudimo ir didelio jg tempimo uverti grinio angai ir sulaikyti tryktaniai naftai. Grimo darbus dirbo laisvieji ir tremtiniai. Laim - reliatyvi svoka. Kas vienam laim, kitam gali bti nelaim. I dviej nelaimi maesnioji yra laim. Ir a buvau laimingas, kuomet 1948 met vasario mnes i bokt montavimo kolonos buvau perkeltas statybos kontoros lietuvik brigad, kuri tuoj u lagerio stat Voi-Voo miestelio namus. Dkingas esu tuometiniam jos brigadininkui Pranui Ramanauskui, kuris sugebjo iprayti Banev, kad man t malon padaryt. Lageryje niekam nra gera, bet gyventi skyrium nuo kriminalist buvo, galima sakyti, didel laim. Todl pateks i brigad diaugiausi. Bokt montavimo brigad lietuviai tikrai man pavydjo. 127

Visi trisdeimt brigados lietuvi nuteisti pagal 58 straipsn po deimt met u rezistencin veikl. I j keletas moksleivi, tarnautoj, o kiti susiprat lietuviai kininkai ir darbininkai. Visi rams ir padors mons, gyvenime nieko nenuskriaud, niekam pikto nepadar. Tarp j jauiausi kaip tarp broli. Joks gris nra malonus, jeigu nra su kuo pasidiaugti, pasidalinti, nes pasidalintas skausmas - pus skausmo, pasidalintas diaugsmas - dvigubas diaugsmas. Taip sako vokiei patarl. emame barake buvo sukimtos trys lietuvikos statybinink brigados. Msik sugrsta ei metr ilgumo, pustreio auktumo ir penki platumo kambarl. Barak kambariai vadinami sekcijomis. Sekcijos pristatytos dviauki lov. Be lov kamalyno, prie dur buvo didel dujomis krenama virtuvs plyta sekcijai ildyti. Ja naudodavoms k nors isivirti. Laisvos vietos buvo tik siauras takelis praeiti. Lovose kiekvienas turjome pjuven prikimt mai - iuin, puodklio baltumo paklod ir sutrint kareivik antklod. Vadinasi, kiekvienas turjome savo guol, t nedidel ramybs ir poilsio vietel. Be mans, sekcijoje gyveno: ivaitis (Navickas), Ramanauskas, Ukuras, Mieliauskas, Maceviius, Norkus, Bagdienka (lietuvis!), Kontrimas, liekis, du Petrauskai, Miliuas, Teresius, Dagys, Palcviius, Norvilas, Nazaras, esnaviius, Puodius, Mizeikis, vaginis, Sutkaitis, Sutkus, Mykulnas, lepetys, Ramonas ir dar trys, kuri pavardi nebeprisimenu." Kiekviena sekcija turjo tvarkin. Jis kas dien, brigadai ijus darb, plov grindis, pripildavo bosel vandens gerti, priirdavo tvark, parnedavo piet talonus, vakarais nedavo dirbtuves taisyti suplyusias drapanas ir autuv, o ryt grindavo pataisytus ir t.t. Ms sekcijos tvarkiniu buvo auktas, stambus vyras Jonas ivaitis-Navickas. Lageryje jis sugebjo visur prilsti, suinoti, mokjo tikti virininkams. Net "blatnieji" ir "urkos" nedrsdavo jo ukabinti. Apie ji sakydavo: "Ivan Ivanoviius nebadauja - jei reikia, jis ir sausoj vietoj uvauja". Dl populiarumo j visi vadindavo "Ivan Ivanoviiu". U sienos kitoje sekcijoje tvarkiniu buvo teatro aktorius Vytautas Lika, linksmo bdo, patriotas lietuvis. T iem trys lietuvikos brigados miestelio centre stat didel medin pastat - kultros namus (teatr). Gal du imtai moni j rent atuonis mnesius. Tremtins Pavolgio vokiets ir bekonvojai kaliniai arkliais i miko statybos aiktel temp alius rstus, kiti i po sniego pl saman velnas. Kaliniai vieni ta, kiti rent sienas, dirbo gegnes ir t.t. ia pat prie lauo ant metalini karteli sudiaustytos ilo ir divo samanos sienoms samanoti. 128

Darb vykdytojas kalinys Pavolgio vokietis Gaigeris ininieriui ir tresto virininkui rod ir aikino darbus. - Bravo, vyruiai, gerai dirbate! - gyr virininkai meistrus. Brigadininkas patenkintas, bet jam to maa - jis nori ir save ikelti, ir atkreipti virinink dmes. Prijs prie Bagdienkos padarytos fermos (sijos ir gegni bendros sistemos), rodo virininkams: - Praom rasti, kurioje vietoje sudurta sija. Bagdienkos taip sudurta, jog tresto virininkas ir akinius usidjs negaljo rasti s u d r i m o . P a t e n k i n t a s juoksi ir gyr meistrus. Brigadininkas kaip ant mieli pakeltas, nori, kad virininkas suprast, jog tai jo gudraus vadovavimo nuopelnas. Pakeltu, nusimananiu tonu ragino: - Norkau, neiopsok! Miliuai ir Dagy, pasispauskite! - Kuri perkn reikia! - supyks atkirto Norkus. - Tylk! - pro dantis ko brigadininkas. - Taip reikia! Nueis, ir vl galsite kraptytis. Vakare, kai reiks nariad udaryti, greiiau pasirays, ir visi rekordinius katilus gausite. Geras brigadininkas ino, k daro. Jo apsukrumu ir sumanumu brigada gali geresn katil valgyti, bet ms Ramanauskas tokio Dievo duoto gabumo neturjo. Gali dirbti puikiausiai ir siningiausiai, bet jeigu gavs maisto siuntin vienas dorosi, gero "katilo" nesitikk. Sumanus brigadininkas moka ir ino, k ir kiek reikia tepti. Mnesio gale kaliniams mokdavo u darb. Sena ervonc valiuta ieidavo po 50-120 rubli. Gavs pinigus, taip pat nemanyk sau visus pasiglemti. Tam tikr dal duodavome brigadininkui "prilindimo" ir kitiems reikalams. Brigados pajamas ir gaunamus siuntinius sek lagerio "blatnieji", "urkos" ir visokie "pridurkai". irk, kur vakar virsta barak keletas "blatnj" ir tiesiog prie brigadininko: - Tai k tu, padla, vienas mirksi taukuose, o mes ... sime!? - ir patylomis teikia odin "ultimatum". Po to brigadininkui belieka dvi ieitys: apdti brigad "mokesiais" ir mokti duokl arba - peilis paon. Lietuviai i seno prisiri prie savo krato, visa buitimi suaug su jo eme ir monmis. Kaip didelis ir graus medis iauga tarp kit medi giliai em leids aknis, taip ir pilnavertis mogus ikyla tiktai savoje visuomenje, tarp draug ir tautiei. Ir ia, toli nuo tvyns, tautiniai saitai trauk lietuvius vien prie kito jaukesnei ir malonesnei valandlei praleisti. Vakarais pas mus ateidavo moni i kit barak. Ateidavo lietuvi, nuteist u kriminalinius nusikaltimus. Jie gyveno kartu su rusais ir kit tautybi kriminalistais. Nelaimingi mons. Lageryje jie kentjo 129

dvigub bausm. Ateidavo pasiguosti ir, kaip sakydavo, nors valandl tarp moni pabti. Viename politini barake buvo Vilijampols banyios vargonininkas, baigs Kauno konservatorij. lager jis pateko kartu su kunigu Masaiiu, kuris buvo kitame lageryje. - Padainuokime, vyrai, po imts pypki! - suukdavo atjs vargonininkas ir lengvu, skambiu, malonaus tembro tenoru upldavo:
- Bk. bk, irgel, bk greiiau!

Ir visa sekcija griausmingai utardavo:


- Kieme mergel pamaiau. Oi lylia, lylia, oi, tylia, kieme mergel pamaiau.

T pabaig, traukdavome kit. Dainos ir bendros vergysts jungas dar labiau rio vienybn. Dain nuteikti, prisimindavome netolim praeit ir svajoni sparnais lkdavome tvyn. O kai udainuodavome "Lietuva brangi", ne vienam ir aara nurieddavo. Tuomet tylus ir bebalsis ' Ivan Ivanoviius" nebeiturdavo ir sijungdavo chor. Jo balsas isiskirdavo i vis. Tarpais jis bdavo panaus jauio maurojim, tarpais kakok dusl staugim. Kaip orkestrui bbinas, taip chorui jo balsas suteikdavo sodrumo ir tragizmo. "Daina - irdi raktas", - sako Tumas-Vaigantas. Ms dainos ukrsdavo kit barak lietuvius. Ten vadovaudavo linksmasis tvarkinys Vytautas Lika. Pro atviras duris dainos sklido lagerio zon. Igird ateidavo pasiklausyti priirtojai, kartais kidavo galv Fdotiukas. Sakoma, jog kopstais burn isipliks, ir pro dar eidamas puia. Kaip kart igsdintas arklys prijs t viel metasi al, taip ir kaliniai, pamat ekist, sumyta, sutrinka. Fedotiukui pasirodius, staiga n u t r k d a v o d a i n a , ir k u r t i , n e j a u k i tyla a p g a u b d a v o s e k c i j . Pasidairydavo ekistas, lidnai nusiypsodavo ir nieko nepasaks ieidavo. Turbt jis matydavo ir suprasdavo, kodl ir u k lietuviai ia pateko. Tas kontrastas, skyrs lietuvius nuo rus, jam ir visiems virininkams bei priirtojams be odi kalbjo, ar galjo lietuviai pamilti rus okupant. Jie mat, kad lietuviai ir kentdami moka susidaryti prasmingesn, smoningesn gyvenim. Tuo tarpu rusai gyveno ia diena. Ateityje jie nieko gero nebesitikjo. Kartais ateidavo rus inteligent. J ia buvo keliolika. Pamintinas vienas pulkininkas. Labai gaila, kad per daugel met jo pavard i galvos igaravo. Atsimenu, atjo jis pirm kart, atsisdo ir tar: - Kaip ia pas jus jauku ir gera. Saksi buvs Lietuvoje. Kuomet apsiprato ir geriau susipaino, pasakojo: 130

- Po 1940 met Soviet sjungos ultimatumo Pabaltijo valstybms a su savo daliniu per Lietuv ygiavau Latvij. K tuomet pamaiau Lietuvoje, o ypa Latvijoje, man ir, manau, visiems kitiems rusams padar nepaprast spd. Visa tai, k pamaiau ir Rygoje gyvendamas patyriau, mano galvoje padar perversm. Glostydamas ilg juod barzd, pulkininkas papasakojo spdius, patirtus perengus Lietuvos sien. - Mums buvo kalta, kad Soviet sjungoje geriausias ir laimingiausias gyvenimas. Mes kantriai kentjome nepriteklius, guosdamiesi, kad kapitalistiniuose kratuose mons dar labiau skursta. Pykome, kam Soviet valdia siuntindavo paalpas badaujantiems kapitalistams. Perengus sien, atsivr visikai prieingas vaizdas tam, kok buvau susikrs galvoje. Ivyd prekmis uverstas krautuves, manme kapitalistin propaganda. Bet kuo toliau ygiavome, tuo gausingesni gyventoj itekliai mus pasitikdavo. Rygoje galutinai sitikinau, jog visa, k mums pasakodavo ir raydavo apie Pabaltj, buvo grynas melas. - Utls ir muss platina maro, iltins ir kitokias lig bacilas. Jomis apsikrt, gali imirti tkstaniai moni. Bolevikai melo ir apgauls bacilomis une Rusijai n e g i r d t a s nelaimes - b a d ir masi nuskurdim. Legendinis Romos karalius Numo Pompilijus kvailas minias valds pasakiomis, o bolevikai Rusij valdo melu, paadais ir teroru. Paad nesmonmis jie ijudino rus liaud revoliucinms skerdynms ir paskui atsisdo jai ant sprando. Melas, meitai ir nesmons, inoma, nebt turjusios tokio pasisekimo, jei moni tamsumas nebt nutiess keli. - Baigiau vidurin, vliau karo mokykl ir akademij. Tarnaudamas niekaip nestengiau i karto sitaisyti vis nauj kostium. iaip taip pasisidini arba nusiperki vark - kelnms pinig neutenka. Vliau perkiesi kelnes, varko negali sigyti. Taip ir vaiktai mogus nei nuplys, nei apsitaiss. T a i p buvo mums, o kaip s k u r d o d a r b i n i n k a i ir kolchozninkai, tiesiog komaras. - Sakykite, kas anksiau neinojo rus nuoirdumo, atvirumo, paslaugumo ir vaiingumo? Kas iandien i viso to beliko? Rusija isigim. iandien odis "rusas" - tai vagies, pliko, melagio sinonimas. Rygoje pulkininkas veds gydytoj. Buvs nepaprastai laimingas. Ujs karas sugriov jo eimos laim. Teko trauktis Rusijos gilum. - Nepasakosiu fronto pergyvenim ir varg, - ts pulkininkas, - tai kariki, neivengiami vargai. Kuomet amerikieiai m teikti karin param, fronto gyvenimas pasikeit. Savo dispozicijoje turjau lengv automobil ir ofer. Anglams ir amerikieiamas sumalus vokiei miestus, sugriovus komunikacijas, kelius, fronte mums atjo kita gadyn, ir mes vl ygiavome per Lietuv Vokietij. Lietuvoje radome daug 131

igriauta, ideginta, bet materialiai kratas tebeklestjo. Vokietijoje visur tuia, dauguma gyventoj ibg. Man rpjo patirti, kaip gi ten moni gyventa. Rytprsiuose ir apie Berlyn tyia vainjau kaimus ir vienkiemius pasiirti. Laukuose gansi paliktos gyvuli bandos, puiks arkliai. Tui vienkiemi rsiuose pilna grybi: msos produkt, privirt uogieni, darovi. Kambari garderobuose palikti geriausi rbai ir autuvai. Na, manau, ia burujai gyveno, vaiuosiu lnas. Ln neradau. Maiukuose, bet variuose namiukuose - taip pat visko pilna. Tuomet pamaiau, koks didelis skirtumas tarp Rusijos ir kit krat moni gyvenimo. Man galutinai paaikjo, kodl Vakar Europos tautos atmet Markso teorij ir komunizmo doktrin.. Kuomet po Pirmojo pasaulinio karo Vakar tautos krsi laiming gyvenim, mes, rusai, murkdms melo ir propagandos dumblyne ir skurdome. A supratau, kad bolevizmas yra bjauri, pasibaistina liga. sitikinau, jog teroro ir uzurpacijos priemonmis nei dvasins, nei materialins gerovs nepasiekiama. Taip aarodamas kalbjo pulkininkas ir ts toliau: - Gercenas taip pat tikjo, kad galima ir reikia sen tvark su aknimis irauti ir ant jos griuvsi sukurti nauj pasaul. Bet tai buvo tiktai svajon. Vliau pats atsisak t sapaliojim, kaipo negyvendinamos iliuzijos. Jis suprato, kad jga ir smurtu vykdyti perversmai nieko gero neduos. mogus ess labai akotas ir kreivamedis, i kurio nieko tobulo sukurti negalima. Pirma reikia j apviesti, iauklti. Kad Gercenas teisingai galvojo, dabar vaizdiai rodo bolevikin santvarka. Taip ir i mano galvos bolevizmo skla igaravo. ito vidinio nusiteikimo nuslpti nebemokjau. Tai pastebjo tie, kurie sekdavo kiekvien auktesnio karininko ingsn. Netrukus po vokiei kapituliacijos, nepaisant apdovanojim ordinais, buvau aretuotas ir nuteistas. Ne a vienas - daug fronto didvyri atsidr lageriuose. Tai padaryta smoningai, kad nebt kam ksintis prie tuos, kurie iltai sitais Kremliuje sdi. Neilgai pulkininkas buvo Voi-Voe. Netrukus ji ive. Vliau teko nugirsti, kad jis Uchtoje prausykloje pasikors. Kuomet kaliniams po iek tiek pradjo mokti u darb, gyvenimas truput pasitais. U rubl buvo galima nusipirkti duonos, sitaisyti naujus autus, u ky dien kit pailsti. lager atve gydytoj, kur mons vadino "Moskviiu". Turbt i Maskvos kilus. Jis sanitarinje dalyje tikrino sergani sveikat. Kario turinius, susieidusius ir kitaip serganius atleisdavo nuo darbo. Ms "Ivan Ivanoviius" netrukus su "Moskviium" susipaino ir po kiek laiko mums prane, kad u du rublius galima vien dien pailsti. Norini, suprantama, netrko. Kad niekas netart ir tarpusavyje nebt varyb, sudarme tvarkarat, kas katr dien "sirgs". "Ligoniai" i vakaro 132

sumokdavo pinigus, pasirinkdavo "lig" ir eidavo sanitarin dal pas "Moskvii". is i gauto srao inojo, koks pacientas ir ko jam reikia. "Skaudam" vieta aptepdavo vaistais, apridavo, ligoniui duodavo patarim ir atleisdavo. Ir taip per mnes po dvi tris dienas turdavome ramaus poilsio, nes serganio jokius darbus nevarydavo. "Moskviius" sismagino. Atleistj skaiius augo dienomis. Banevui kilo tarimas. Sanitarins dalies vedj perspjo, kad ligoni primimo metu dalyvausis jis pats arba kuris kitas virininkas. Buvo sutarta dejuoti ausies skausmais. Sanitarinje dalyje radau sdint Banev. Paklaus pavards ir kuo sergu. Dejavau, kad baisiai gelia aus. "Moskviius" praplt ausies ang ir sako Banevui: - Pilieti virininke, jeigu Js protestuosit prie ito ligonio atleidim, tuomet prisiimkite ir atsakomyb dl ligos pasekmi. Praom pairti, koks stiprus ausies udegimas. Jeigu nuo peralimo liga persimes galvos smegenis, komplikacijos gali bti katastrofikos. Virininkas pairjo man aus, kaip Anderseno pasak dabita karalius apgavik jam "pasitus" "rbus", ir patvirtino: - , - . "Moskviius" aus pripyl vaist, apklojo vata ir aprio. - Tris dienas gulti ir neieiti i barako. Paskui ateiti pasitikrinti. Kuomet aprita galva grau barak, visi ileipo juokais. - Tik tylkite, rups, ir neplepkite. Diaukits, kad galite pailsti, perspjo "Ivan Ivanoviius". Gera bdavo atleistam. Brigadai ijus darb, guli sau ir mgaujiesi netrikdomu poilsiu. Dujomis krenamos plytos geleis raudonai balta nuo kario, barake ilta, gera. Miegi ir dar nori. Tik dvi, tris dienas imiegojs jautiesi iek tiek pailsjs. Virininkui sikius sveikatos tikrinimo reikalus, "Moskviius" pasidar atsargesnis. Mes vis dlto nors po dvi dienas per mnes ilsdavoms. Vien dien "Moskviius" sudeg. Sako, u ky atleistas beldikas skunds "kmui". Ms geradar patupd "br" ir paskui po keli dien ive. Kita papildom poilsiautoj grup buvo "mastyrikai", arba tie, kurie tyia n e d u o d a v o aizdoms ugyti, alodavosi arba dirbtinomis priemonmis sukeldavo lig, kad tik nereikt dirbti. Grs i ambulatorijos, "mastyrikas" aprit aizd nudraskydavo, vaistus nuplaudavo, o ant aizdos ddavo nevarumus, barstydavo pelenais arba tepdavo i darboviets parsineta metalo suvirintoj imesta karbido koe. Brigadai sumigus, "mastyrikas" i skausmo raitydavosi ir kaip vl 133

skaistykloje dejuodavo ir vaitodavo, nes prie aizdos pridta ko kl pasiutus skausm. U tokius darbus virininkai bausdavo - sodindavo "br" arba ivedavo drausms lagerius. alodavosi daniausiai rusai. Ne naujiena bdavo igirsti, jeigu kas nusikirsdavo pirt. Kart mike rusas pasidjo rank ant kelmo, kita ikl kirv ir sako brigadininkui: - Daugiau nebedirbsiu! Baigta! Su odiu "baigta" kairs rankos keturi pirtai nuoko nuo kalads. Plonos kaip silai kraujo srovels itryko i aizd. - itiek maa! - suuko ir antru kiriu nuniojo rankos leten. Mets kirv, griebsi skuduro plstaniam kraujui sulaikyti. Ibalo ir suglebo. - Daugiau tikrai nebereiks dirbti, - nusikvatojo brigadininkas ir nusisuks nujo. Po mnesio berank ira i ligonins. Sublogs, igelts valgykloje luost stalus ir trainiojosi apie virtuv. Bdavo doms vakarai, kuomet i kit barak ateidavo kaunikiai V.Baltruaitis, olomskas, Naginionis, panevietis Kazanas ir kiti. Kalboms ir diskusijoms nebdavo galo. Kalbdavome apie Kremliaus car, Stalino kumio jgos kult, vidurami krikionik ir dabartin bolevikik inkvizicij ir t e r o r , a p i e bolevik d i k t a t r ir "demokratij", apie vokik rud ir rusik raudon faizm, apie okupacij ir laisv, apie tai, kaip bolevikai stengiasi psti iliuzij, kad j okupacija reikia ilaisvinim, ir t.t. Pokalbius ir diskusijas puodavo olomskio pilni smojaus ir sveiko humoro anekdotai ir taiklios sarkastikos frazs. Mat mons i seno labiau mgsta juoktis i kvailysi, negu grtis ir diaugtis rimtais kriniais ir gerais darbais. Buvo lageriuose ir vadinam poet. J krinliuose gal nedaug buvo poezijos, bet dl lietuviko jausmo ir patriotiko turinio jie buvo mgiami ir lapeliais platinami. Ypa populiarios buvo kalini maldos:
Ar prieblanda ryto, ar vakaras mirta, Ar verkia u lango juodoji naktis, Tavo irdis, Kristau, lai mald igirsta, Kai ydr dang keliame akis. Igirski, kaip meldiams u brangi Tvyn. Tegul ms aaros kaltes apiplaus. Atleiski, jei jos ir Tavs isigyn, Kas yra pasmerkta mlyno dangaus. O tiems, kam paskyrei Tu sunkij dali Toli nuo tvyns, gimtj nam. Leisk grti savo numylt al, Kad bt gyventi ir mirti ramu. O tiems, kurie sdi iandien u grot. ,

134

Tu, Kristau, ramyb, paguod suteik, T skausm nubrauki nuo veid aarot. Ateik nuraminti, paguosti ateik. Krtinei vaitojant, jei virpanios lpos Tavs nemins, Tavo vard umir. Gyvenimo ryt - jaunystj suklupus. Tu, Kristau, nebauski, umirki, atleisk...

Ir:
Rauda ruden vjas, verkia u lango, O krtinje ilgu ilgu, neramu. Skruostais nuriedjo aara viena. Ir irdis vaitojo laisvs alkdama. Tylios ir beads slenka dienos ia, Naktys gi srovena tulimi karia, Nieks, oi, nieks neino, kiek tu ia kenti. Kalinio dalu - oi, sunki, sunki... Pabundi i miego, praveri akis Aidi sargo ingsniai, skamba raktai vis... Ir tyli paguoda atskrenda tada, Kai alpstani ird ramina malda. Oi, neverk, motule, motule sena, Nes ionai u grot aar gana. Takeliu sugriu, laistytu krauju, Nes tave, Tvyne, taip kartai myliu. Neapleidia Dievas smilgos palautos, Nei benamio paukio, blakomo audros. Neapleis ir ms tviks brangios, ia Margos em, o mes vaikai Jos.

Didel pasisekim turjo kaljimus ir lagerius atsineti mikini sukurti humoristiniai "poteriai": Tve Stalinai, kursai tupi Kremliuje, teesie prakeiktas tavo vardas, teprasmenga tavo karalyst, teneviepatauja tavo valia nei Mask\voje, nei Lietuvoje. Kasdienins ms duonos paskutinio ksnio neatimk ir nevesk ms prat, bet gelbk mus nuo bolevik smarvs - amen. Sveika, Rusija, nelaimi pilnoji. Leninas su Tavimi. Tu paniekinta Europoje ir paniekintas tavo vaisius Stalinas. ventoji Lietuva, ms motina, gelbti mus nuo azijat. Bsime tau dkingi dabar ir ms mirties valandoje - amen. Tikiu tv Lenin, kvail ir nieko negalint, iauraus komunizmo krj, ir velnio sn Stalin, kursai prasidjo ir gim i gimin iviei smarvs, kentjo, caro Nikalojaus buvo mestas kaljim, vos nepadvs ir dl to liko nepalaidotas. Spali septint eng Kremli ir atsisdo alia Lenino. I ten atjo nekalt lietuvi teisti, tremti ir udyti. Tikiu atgimstani Lietuv, su kultringais kratais bendravim, raudonj budeli ivarym ir laiming, laisv ir nepriklausom gyvenim - amen. 135

Tie Lietuvos partizan poteriai yra tarsi Zaporos kazok laiko turk sultonui analogija. Tai neapykantos prasiveimas dl bolevik Lietuvai padaryt skriaud. Yra moni, kurie tvirtina, kad vargas imoko giliau mstyti ir melstis. Sunku tuo patikti. Vienuolyno celse vienatvje mogus gali susikaupti, sukoncentruoti jausmus ir vali maldai, apmstymams. Lageryje toki slyg nra. Be to, lagerinis gyvenimas neturi kontakto su moni moraliniu gyvenimu, nra kas skatint tobulti ir siekti kilnumo. Lagerio gyvenimas visikai prieingas krikionikai ir bendrai mogikai moralei. ia nra dirvos maldai ir religiniams apmstymams. Alkano ir uguito mogaus dmesys nukreiptas maisto problem - kaip apsiginti nuo bado. Kalinius yra apgaubusi tokia nuotaika, jog, rodos, kilnesni jausm ir tiksl ia niekas neturi. Vis laik tenka gyventi moni erzelyne, todl mogus negali atsipalaiduoti nuo kolektyvins psichins tampos ir noromis nenoromis pasiduoda bendrai nuotaikai. O aplinka nepavydtina. Dl to tikinio kalinio religija neekleziastika, pavirutinika. Ukabintas besimeldiantis rusas meta poterius ir pratrksta "matais" ir kitais lykiais keiksmais. Lietuvik brigad sekcijose religikai nusiteikti slygos buvo geresns. ia kas nordavo, galdavo nepaiepiamas ramiai papoteriauti ir religinmis temomis pasikalbti. Pokalbiuose vieni tvirtino, kad religijos aknys gldi mogaus prigimtyje, todl bolevik kova su tikjimu yra beprasmika. Kiti rodinjo, jog netikini moni i viso nra. Kas netiki, kad yra Dievas, tai tiki, kad jo nra. Bolevikai netiki Diev, bet tiki Marks, Lenin. Tai taipogi tikjimas. ( Gal tokie ivediuojimai ir teisingi, nes bolevizmas, anot TumoVaiganto, ess religin sekta, ikilusi ne visuomens, bet ideal, pirmiausia tikybini, dirvoje. Komunistams, kaip ir kit tikyb apatalams, daugiau rpi ne moni materialin (socialin) gerov, bet j komunistikas religinis nusiteikimas. it misij jie kink imtus tkstani specialiai paruot agitatori, vis mokykl mokytojus, radij, televizij, kin, teatr, spaud ir visas meno ris. Kaip vidurami fanatikai, ved ' index librorum prihibitorum". Bolevikins religijos p r o p a g a n d a neaplenkia ir lageri. J "kapelionai""kmai" budriai seka, kaip kaliniai elgiasi, k neka ir k galvoja. Didiausi vagys ir recidyvistai, visoki "urkos", kuriems neegzistuoja jokios morals normos, turi savo tikjim. Jei laisvje yra moni, tikini burtais, prietarais, sapnais, tai kriminalistai turbt visi tuo tiki. Maiausiam vykiui ar sapnui jie teikia didiausi reikm. Daug met isdj, patyr bado ir kitoki kani, tiki nuo mirties isigelbj todl, kad turj kok amulet. Dauguma kriminalist tatuiruotas krtines 136

apsikarst roaniais, kaplieriais, pavogtais arba atimtais i katalik visokiais medalionais, nes, j nuomone, tokie daiktai apsaugoja nuo nelaimi. Didel pasisekim turi chiromantai ir sapn aikintojai. T a r p kriminalist jie turi ypating autoritet ir pagarb. U laimingos ateities ibrim ir ger sapno aikinim nepagailima iupsnio tabokos, duonos "paiks" arba rublio. Kiti tiki vairiais skaiiais. Vieniems laimingas ar nelaimingas vienoks, kitiems kitoks skaiius. Vienas ukrainietis buvo sitikins, kad jo gyvenim nulm skaiiai 20 ir 25. Jis gims 1920 metais. Aretuotas 1940 met (40 = 20 + 20) spali 25 dien. Ieisis i lagerio 1950 met spali 25 dien. Senoji i palapins padaryta valgykla nebesutalpino auganio lagerio kalini. Anksti pavasar buvo baigtas statyti didiausias medinis pastatas virtuv ir valgykla. Didiul sal buvo skirta valgyklai ir vairioms pramogoms. Kaliniai dailininkai j ipuo Repino, ikino, Bakevo ir kit rus dailinink peiza kopijomis. Naujoji valgykla nuobod gyvenim palengvino ir pavairino. T pavasar Banev kain kur ikl. Naujuoju virininku paskirtas tresto darbuotojas, aktyvus komunistas Kiriukinas. Vieni kalbjo, kad jis rusas, kiti laik ydu. Gamybos reikalai Kiriukinui daugiau rpjo negu Banevui. Pirmiausia jis griebsi sutvarkyti lager. Simuliantus, baltnuosius ir kitokius nieko nedirbanius nenaudlius ive. Banevo paskirtus apie darb nieko neimananius brigadininkus pakeiti sumanesniais ir monikesniais. Ms Ramanausk pakeit statybos darbus geriau imananiu rusu Mertvievu ir brigadai paved statyti pramoninius pastatus. Padars "istk", Kiriukinas griebsi priemoni darbo naumui pakelti. Iradingumui nebuvo galo. Toje srityje Komi respublikos lageriuose turbt jis konkurent neturjo. t reikal kink vis lagerio administracij, visus priirtojus, darb vykdytojus ir brigadininkus. Po darbo vakarais sukviesdavo juos nauj valgykl, kur turdavo praneti, kas, kur ir kaip buvo dirbama, kas trukd darbo naumui. Iklauss praneimus, patardavo ir nurodydavo, kaip reikia dirbti. Tarp brigad ved soclenktynes. Tam reikalui "Kavee" pagamino kiekvienai brigadai po ornamentais imargint vimpel, pana duonai audyti li. Eidamos darb, brigados privaljo neti ikeltus vimpelnus, nes juose bdavo urayta, kiek procent idirbta. Vakare brigad-kultorgai "lies" nedavo "Kavee", kad rayt naujus davinius. Be vimpel, brigados nedavo ant lazd itemptus kaspinus, kur bdavo rayta darb skatinantieji kiai ir skambs pasiadjimai bei sipareigojimai. Ryt, 137

kuomet brigados isirikiuodavo "razvodui" ir keliais pasipildavo darbus, bdavo panau revoliucijos vents parad Raudonojoje aiktje. Lageryje netrko vairi profesij, visokio verslo ir specialybi moni. Kiriukinas tais puiamj orkestrui instrumentus, ir bematant, per koki savait, susidar dd orkestras. Sumanaus kapelmeisterio vadovaujamas, orkestras kiekvien ryt lyddavo brigadas darb ir skambia mar muzika vakare pasitikdavo grtanius. Lietuvis Juodinskas buvo vienas geresnij grojik. Miest fabrik darbininkai soclenktynse varosi dl raudonosios vliavos. Kalinys - ne pilietis. Jo rankos nevertos liesti ir neti raudon vliav. Soclenktynse mes "varms" dl "lis". Pereinamasis vimpelas buvo daug didesnis ir graiau imargintas. Kiekvieno etadieno vakar valgykloje bdavo pereinamosios "lis" teikimo ikilmingos ceremonijos, kurias suvarydavo visus kalinius. "Kavee" virininkas skelbdavo brigad idirbimo procentus, o Kiriukinas, orkestrui trenkiant, nugaltojams teikdavo pereinamj vimpel, kur privaljo kiekvien dien tampyti darb ir atgal. Pereinamj vimpel laimjusi brigada bdavo tuojau ia pat, kad visi matyt, sodinama u stalo. Vis kalini akivaizdoje virjas ikilmingai atnedavo papildom maisto davin - atauusios tirtos kruop kos "tort", raudonj burokli kremu imargint. Kol brigada valgydavo, orkestras grodavo marus, o kiti kaliniai seiles varvindavo. Pereinamj li daniausiai laimdavo ms brigada. Tai sumanaus brigadininko Mertvievo nuopelnas. Kaip jis padarydavo, kaip susukdavo, kad mes nelenktyniaudami laimdavome lenktynes, man ir iandien nesuprantama. Turbt paddavo ms siuntiniai ir pinigins duokls. Prie virtuvs ang, pro kurias valgykl duodavo iltus valgius, tais vitrin-stend, kur bdavo itatyti kalini maisto "katil" norm pavyzdiai. Pirmoje vietoje - "virrekordinis" davinys, po jo - "rekordinis", paskui - "otlinas", alia jo - "garantinis" ir paiame gale - baudiamasis davinys. Koks viliojantis virrekordinis ir koks baisus baudiamasis! Skirtumas kaip tarp dangaus ir pragaro. Virrekordiniame stende ppso ko ne visas kepaliukas duonos, blidelis riebios sriubos, pus blidelio kos, pus sprindio deros ir stiklin arbatos. Baudiamojo davinio trys imtai gram duonos ir blidelis liesos sriubos. Virum stendo uraas: "Kas nedirba, tas nevalgo". Stend maisto pavyzdiai, suprantama, skyrsi nuo faktiko davinio, nes visur Soviet sjungoje ir parodose, ir krautuvi vitrinose rodomos tokios preks, koki pirkti niekur negausi. Darbo naumui skatinti, be "lii" ir papildomo maisto, buvo dar vartojamos visos vaizdins ir odins priemons: kiai, plakatai, rodikli 138

lentos, garbs lentos, fotografij bei portret vitrinos, radijas, paskaitos, pagyrimai, papeikimai ir vairi ri fizins ir kt. bausms: ikoliojimai, ikoneveikimai, apspardymai, "bras" ir t.t. Buvo pakabin klausim-pageidavim bei pasilym dut, bet po keli dien num, nes kaliniai prikio toki klausim ir pageidavim, jog "kmas" kokias dvi savaites aukinjo patikimuosius, kad padt iaikinti, kas toki nekultring klausim prikio. Per gamybin "pasitarim" Kiriukinas ibar, idirbo, kad mes nekultringi negerbiame vyriausybs, partijos ir pareign. Dl toki netayt klausim gresianti papildoma bausm ir t.t. Soclenktyns bdavo skelbiamos ne tik tarp brigad, bet ir tarp lageri. Danai koks lageris "ikviesdavo" lenktyniauti kit lager arba vis lageryn. Tokioms lenktynms skatinti pavasar ir ruden bdavo daromi " rekordinink sskrydiai". "Sskrydio" dalyvius parinkdavo "kmas". Daniausia patekdavo ne tie, kurie siningai dirbo, bet tie, kurie turjo "kmo" pasitikjim, atseit "savikiai". Ginkluot varov lydimi, "sskrydininkai" bdavo sunkveimiais veami kit lager, kur suvedavo viso lageryno "spartuolius". Ten virininkai juos girdavo, addami visoki lengvat ir maloni, raant nuopelnus asmens byl ( ). Kartais "sskrydiai" bdavo ir Voi-Voo lageryje. Reikia pasakyti, jog "sskrydiai" kalini bdavo labai mgiami. Vis naujas vairumas. Dalyviai parvedavo domi ini ir naujien. Suinodavome, kokiame lageryje koki pastam esama, kas kur mir, koki nauj moni i Lietuvos atveta. Per sskrydio dalyvius suinojau, kad i iluts Ucht atvetas diovininkas Kazlauskas, mnes iguljs ligoninje, mir. Buvusio prokuroro Bylos nujautimas isipild: i Uchtos jis pateko kit miko kirtimo punkt, kur persialds mir plaui udegimu. Kitame lageryje miko kirtimo darbuose sargybinis tyia nuov lietuv Gedvil. Tais metais Kinijoje prasidjo vadinamoji raudonoji revoliucija. Rus sukurstyta, remiama ir vadovaujama, ji nuo Mandirijos slinko pietus. Bolevikiki laikraiai tirpo diaugsmu, nes, anot j, "pajudjo uslpta liaudies jga, kuri Lenino-Stalino idjos paadino revoliucijos ygiams". Apie Kinijos vykius lagerio valgykloje Kiriukinas skait kaliniams paskait. Jis kalbjo: - Tiktai keletas met prajo nuo to laiko, kuomet faistin Vokietija ir Japonija upuol taiking, karui nepasiruousi Soviet sjung. Per t palyginti trump laikotarp Soviet sjunga, genialaus vado draugo Stalino vadovaujama, sutriukino iki dant ginkluot Vokietij ir Japonij, ilaisvino i faistins priespaudos ir teroro Rumunij, Albanij, Jugoslavij, Bulgarij, Lenkij, ekoslovakij, Austrij ir Korj. Ilaisvintos tautos atsikrat kapitalistinio reimo ir kartu su Soviet 139

s j u n g a ygiuoja po M a r k s o - E n g e l s o - L e n i n o - S t a l i n o vliava komunizmo pergal. Europos politinis emlapis pasikeit komunizmo pergals naudai. Komunistinio demokratizmo ir laisvs saulei dar skaidriau nuvitus, prie kapitalizmo priespaud subruzdo ir kitos tautos. A noriu jus supaindinti su vykiais, kurie vyksta Kinijoje, - kalbjo Kiriukinas ir ivyniojo didiul Kinijos emlap, kuriame i iaurs pietus buvo ibraiytos kreivos ir tiesios raudonos strls. Rodydamas emlap, Kiriukinas aikino, kaip Kinijos liaudis ir jos isivadavimo armija negailestingai triukino imperialist palaikom ir remiam an-Kai-i armij: - Soviet sjunga nesikia Kinijos vidaus reikalus, bet atidiai seka vykius. Neuilgo raudonoji vliava suplevsuos vir Kinijos. Leninas yra pasaks: "Kokia bus Kinija, toks bus pasaulis", - ts Kiriukinas ir paskait baig madaug taip: - ia tarp js yra nemaa Soviet sjungos prie, kurie nort komunizmui praties. Jie tikisi ir laukia, kad Amerika ir Anglija ateis j ilaisvinti. Tuios viltys! Nra pasaulyje galybs istorijos ratui atgal pasukti! Js veriau meskite tuias svajones ir blaiviomis akimis pavelkite reali padt. Nemginkite bgti ir sulaikykite nuo tos kvailysts besirengianius. Kur js ibgsite ir k rasite pabg? Amerikos nepasieksite, o u pabgim galite susilaukti mirties arba, geriausiu atveju, - papildomos bausms. Veriau siningu darbu stenkits ipirkti kaltes. - Tai priplepjo Kiriukinas! - juoksi barake Tadas Miliuas. - Gyr, kl Soviet sjungos galyb kaip d ant aki, o be Amerikos pagelbos kain kaip bt ij. - Kas daug plepa, tas arba daug ino, arba daug meluoja, - atsiliep Jonas Dagys. - Kiriukinas daug imano, bet ne maiau ir primelavo. Girdi, Soviet sjunga nesikia Kinijos vidaus reikalus. Pairjus t emlap, ir vaikui bt aiku, kas ten pekl ukr. Arba kaipgi galjo karui nepasiruousi Soviet sjunga sudoroti iki dant ginkluot Vokietij ir Japonij? - Na, man rodos, Amerika u savo pasyvum susilauks pirties, siterp Norkus. - Jeigu Kinijoje bolevikai paims vir, Amerikai teks daug kraujo nuleisti. Kiriukinas rpinosi ne tik kalini darbo naumu, j politiniu susipratimu ir kitokiomis komunistins morals dvasinmis vertybmis, bet ir lagerio "ekonomine" gerove. Nupirko kelet puskiauli, netoli lagerio virtuvs prie sandlio utvr gard, pastat lovius ir sak virtuvs monms kiaules penti kaliniams skirtomis darovmis ir produktais. Soclenktyns, sskrydiai ir tokia "ekonomika" buvo labai naudinga 140

Kiriukino prestiui pakelti, nes buvo k parodyti, buvo kuo pasigirti, pasididiuoti. Kiauli sigijimas buvo aikinamas kalini soiu gyvenimu. Kiauls buvo eriamos, atseit, maisto atliekomis, kuri kaliniai neveikdav sudoroti. Ryt ir vakare alkani mons su skardinmis rankose, pasislp u barak kamp, tykodavo, kada atne kiaulms dalo. Kai virjas bulvi ko, sumaiyt su miltais, sukrsdavo lovius ir pasialindavo, tuomet, kaip Internacionale vadinama, ialkusi verg minia per tvor puldavo gard. vykdavo grumtyns su kiaulmis dl dalo. Minia, inoma, kiaules nugaldavo. Prisikabin skardines dalo, mons paknopstomis smukdavo barakus, o suerzintos alkanos kiauls viegdavo kaip skerdiamos. Kuomet pastebta, kad nesiningi kaliniai apvalgo kiaules, prie gardelio stovdavo priirtojas ir saugodavo, kad sukiaulj mons neskriaust kiauli. Vasarai pusjus, Eimanto ir Taldykino lietuvikos statybinink brigados miestelyje baig teatro, arba, kaip rusai vadino, kultros nam, statyb. Beliko tinkavimo ir apdailos darbai. Statybos vadovai norjo, kad klasikin stili imituojantis pastatas atrodyt graiai ir spdingai. I VoiVoo ir apylinks lageri surinko prityrusius tinkuotojus, daytojus ir keramikus ir i j sudar teatro apdailos brigad. Geriausi amatininkai, inoma, Pabaltijo krat ir buvusios Lenkijos ukrainiei mons. Prityr ir gud tinkuotojai dailino teatro vid, o kiti tinkavo ir puo iorines sienas. Du dailininkai - lietuvis tauragikis Martynaitis ir ukrainietis lipd ornamentus lub, sien ir loi karnizams papuoti. Ornament detalms multiplikuoti i sandlio buvo gauta reikiamos mediagos. Lietuvi barake dailininkai pasigyr tur darbovietje arlakinio spirito. Kakokiu bdu vien vakar butelys spirito atsirado barake. Atsirado ir "specialistas", ins ir imans, kaip j ivalyti, kad bt galima gerti. Palovje pasislps, "specialistas" per angl, vat ir popieri spirit ko, filtravo. Kit vakar buvo ikeltos igertuvs. Tauragikiai susine kas kokios turjo ukandos ir susispiet pradjo "vargel skandinti". Pagyvjo nekos, pakilo nuotaika. Netrukus linksmybs virto siaubingu triukmu. jome irti, kas ten dedasi. Pamatme bais tragik vaizd: jaunas bernioktis anyktnas sdjo lovoje, sien atsiliejs ir baltas klaikias numirlio akis iplts. Tauragikis lubasis Pilypas, ant grind parkrits, mirties agonijoje raitsi. Kiti, daugiau nugr, siaubo ir nuod apsvaiginti, beviltikai blaksi ir auksi pagalbos. Tuojau buvo praneta gydytojams. Nuod ragav nugabenti logonin. Maiau igrusius pavyko igelbti, o penki mons mir. Be anyktno ir Pilypo, mir tauragikiai Bitneris ir Stundia, o taipogi ir ukrainietis dailininkas. uvo vyrai kaip muss irgose.
141

is tragikas vykis skaudiai prislg lietuvius ir pasunkino vis kalini gyvenim. Padanjo kratos barakuose, stropiai iupindavo ieinanius dirbti ir grtanius. Prasidjo tardymai ir klausinjimai, kas ir kaip lager parne spirit. Buvo apkaltinti teatro statybos darb vykdytojai, brigadininkai ir sandlininkas. Kaltinamj padt patais ukrainietis dailininkas. Gal nujausdamas mirt, jis prisim vis kalt. Prisipaino parnes spirit, j vals, grs ir kitus vaiins. Mirusieji iveti kit lager skrosti. Vliau buvo teismas, ir kaltinamieji iteisinti. Tarp mik, pelki ir raist Voi-Voas augo, pltsi, kaip tas Pukino pasakos karaliaus aitano snus bose. Kur neseniai buvo mikas, kelmynas, pridygo medini ir mrini nam, irykjo gatvs, aikts, iaugo stadionas. Prie kelio, vedanio Troisk-Peiorsk, pltsi dirbtuvi ir pramons rajonas. Kitoje mietelio pusje pastatyta naftos siurblin, kuri i grini plauk nafta. I ia ji didelmis pompomis poemine vamzdi linija pompuojama Uchtos naftos perdirbimo fabrik. Nepriklausomybs laikais Lietuvoje namus statydavo vasar ir tiktai i gerai idivusi, saus rst. Grindis, lubas ddavo, langus ir duris dirbdavo tik i saus lent. ia, Voi-Voe, mums bdavo neprasta ir keista, kai reikdavo namus statyti iem i vieiai nukirst ali medi. Tiktai "kultros namai" ir tresto virininko gyvenamasis namas buvo statomi ant cementini pamat ir i apipjaut saus rst. Kit nam statyba buvo panai Lietuvos darini ir klojim statyb. duobes kasdavo poruotus stulpus, ir tarp j kraudavome apvali rst samanotas sienas. Kaip tokie namai laiksi, kaip juose mons gyveno, nebeteko matyti. Turbt po deimties met nebeliko ten nei mik, nei ms statyt nam. Kartais i Maskvos atklysdavo "Pravdos" arba kito kokio laikraio korespondentas ir paraydavo straipsnel, kaip bolevikinio patriotizmo" apssti komjaunuoliai stato Voi-Vo, kaip j darbo rankomis pleiama Uchta, nors t komjaunuoli ia niekas nemat ir negirdjo. Taip Sibire "komjaunuoli" rank darbu iaugo Igarka, Norilskas, Komsomolskas, Solichardas ir kiti miesteliai. Kultros namai buvo Voi-Voo paiba. Jie pastatyti miestelio centre, fasadu pagrindin keli. vieiai nutinkuoti ir nubaltinti, jie buvo panas Vilniaus rotu. Pabaigus statyti, miestelio ir lagerio gyvenimas pagyvjo. tais kin. Kart arba du per mnes lagerio valgykloje ir kaliniams bodavo seansai. Be to, kelet kart per metus i Uchtos, atvykdavo gastroliuoti teatro artistai arba saviveiklininkai - taipogi kaliniai. Atvyk Voi-Vo, jie kelet spektakli suruodavo miestelio gyventojams ir vien, lagerio valgykloje - kaliniams. 142

T dien miestelyje bdavo didel vent. Vakare kultros namai ibdavo elektros lempomis ir proektoriais nuviesti. Kaip mums nupasakodavo artistai, teatro lose sussdavusi tresto vadovyb ir miestelio valdios virns, o parteris sausakimai prisigrsdavs eilini moni ir moneli. I lagerio zonos konvojus atvarydavo Uchtos artistus, choristus ir ms lagerio dd orkestr. Scenos ukulisiuose, prie dur stovdavo ginkluoti kareiviai - saugodavo, kad nepabgt meno veikjai. Publika griausmingai plodavo ir aukdavo, kai vyr oktetas, orkestrui pritariant, program praddavo daina " , ". Po to bdavo vaidinimas, paskui koncertin dalis. Solistas Radius su didiausiu pasisekimu traukdavo " " ir kitas dainas bei arijas, pritariant styginiam orkestrliui. Orkestrlyje grodavo lietuvis Kriauinas. Po spektaklio ir koncerto bdavo okiai, kurie baigdavosi tradicinmis rusikomis mutynmis ir girt bliovimais. Mes, lietuviai, laukdavome ne tiek spektaklio, kiek Radiaus ir Kriauino. Vaindami po lagerius, jie susitikdavo su lietuviais ir pas mus atvyk papasakodavo naujien, atvedavo pastam linkjim. Pabgti i iaurs lageri buvo lengviau negu ilutje. Nuo tos pagundos atgrasindavo klausimas, k daryti ir kur dtis pabgus? Kratas retai apgyventas. Pramonins gyvenviets apstatytos lageriais, kur bdavo knibdlynas ekist kariuomens. Vietiniai gyvena tik paupiais. U pabgli sugavim arba praneim ekistams paskelbtos stambios pinigins premijos. Vietiniai gyventojai, kaip pasakojo bgliai, bdavo laimingi, jei pavykdavo sulaikyti bgl arba praneti ekistams, kuria kryptimi nukeliavo. Taigi pagalbos ir paramos nebuvo ko tiktis, o su menku duonos ksneliu toli nenukeliausi. Be to, vasar gali pakliti neibrendamas pelkes ir jose gal gauti. Jeigu geriausiu atveju ivengtum t nelaimi, tai mikuose uodai ir maalai ukapot. iem apie pabgim nebuvo ko ir galvoti. Keliu einant tuojau pagaut, o mikais per pusnynus nepaeisi - greit isekt jgos ir badas su aliais bematant pribaigt. Vis dlto buvo moni, kurie, nepaisydami sunkum, rizikuodami gyvybe, bgo. Maiausia vilties kibirktl ne vien paskatino sprukti i to pragaro katilo - lagerio. Per ketverius metus Voi-Voze apie deimt moni bgo, bet gal tik dviem pasisek pasprukti. Vis kit mginimai buvo neskmingi. Vienus po dviej-trij dien sugavo, kitus kiek vliau. un apdraskytus, suvargusius, uod ir maal nukapotus grino lager parodyti, kad kiti nemgint bgti. Sugautj udarydavo "bre", o vliau ivedavo drausms lager. Tarp bandiusi bgti buvo trys lietuviai. Jie taipogi buvo sugauti ir iveti.
143

Tik tie du minti laimingieji - ar nelaimingieji - lager nebegro. Gal juos kur sugavo, gal nuov, o gal jiems pavyko pasprukti ir paskui suklastotais dokumentais dingti Rusijos platybse, gal u keli imt ar tkstani kilometr prisiregistravo ir gyvena. Pabgti jie ruosi kruopiai ir ilgai. Tai du sumans ir energingi rusai, gerai inoj Komi kelius, mikus ir pelkynus. Bgo jie berods 1948 met vasar. Jie dirbo bokt montavimo brigadoje u 6-7 kilometr nuo lagerio. Susimokliai kas dien ten paslpdavo duonos arba divsi. Kaip iluts artojai, taip ir juodu umezg draugikus santykius su sargais. Vargai kareivliai nesuprato ir nenujaut, kokios pinkls jiems buvo ruoiamos. Vien dien nuj darb jie ukalbino kareivius ir pasil rkyti. Kareiviai pasistat autuvus ir deg popirosus. Susimokliai iupo u ginkl, surio kareiviams rankas, surikiavo brigad ir visus nusivar per mikus. Po keli valand kelet moni paleido. Pavakary vl kelis paleido. Temstant virininkai susirpino, kur dingo brigada. darboviet pasisti kareiviai nieko neberado. Ryt gro pirmieji paleisti mons. Kareiviai su unimis ivyko pabgli gaudyti. unys grusi moni pdomis parsek lager. Vis dien kauk galinga sirena, kad brigados mons inot, kur grti. Paskutiniai peralk ir pervarg gro po trij dien. Vis savait iekojo pabgli. Sako, ir lktuvai skraid vir mik. Tai ir neinia, kur jie dingo ir k padar su suimtais kareiviais. - Tai vyrai, tai galvos! - diaugsi kaliniai, kuomet visos pastangos sugauti nujo niekais. Kadaise teko skaityti vieno rus boleviko, moksl akademijos nario knyg, kurioje raoma, jog Soviet sjungoje gimsta ne mons, bet organizmai, i kuri "lovingoji" komunist partija ir sovietin vyriausyb gamina kolchozninkus, traktorininkus, ininierius, mokslininkus, visokius kitokius amatininkus bei specialistus bolevikiniam "rojui" kurti. Vadinasi, Soviet sjungoje ne tiktai ems ir vanden turtai, bet ir mons yra visika "lovingosios" partijos nuosavyb. Kaip su kiekvienu daiktu, taip ir su monmis partija gali daryti k tik nori. Taip ji ir daro. moni suiminjimai, trmimai, nuteisimai yra ekist igalvotos priemons sovietiniam pilieiui-robotui sukurti. Sumaiyti; sujaukti, atskirti nuo savj ir tvyns, - tokie mons praranda vieningum, nebepasitiki kitais, tarinja, intriguoja, skundia. Tokius nesunku valdyti, todl bolevikai ir vartoja i seno inom vandal ir hun dmes skaldyk ir valdyk. Lageriuose, kaip ir laisvje, vyksta nuolatinis moni maiymas, grupavimas, riavimas ir i vietos viet kilnojimas. Kilnoja i barako barak, i brigados brigad, i lagerio lager. Laisvi mons bijo
144

suiminejim, aret, trmim, o lageriuose bijoma etap. Voi-Vo beveik kiekvien mnes atvedavo nauj moni i kit lageri ir tiek pat ivedavo kitur. 1948 met ruden pasklido nekos apie ruoiam politini kalin etap Karagand. Voi-Voe buvo neseniai i ten atvet moni. Jie pasakojo, kad Karagandos lageriuose gyvenimo ir darbo slygos sunkesns negu iaurje. Nors Komi krate ilgos iemos ir dideli aliai, bet geriau kaip Karagandoje. Ten - saultas kratas. Apniukusi dien labai maa. Dienos kariai ir dykum vjai su genamomis smiltimis labai vargina. iaurje per alius dirbant galima apilti, o Karagandoje nuo alpinani kari nra pagalbos. Daug moni ten sta nuo sauls smgio ir irdies lig. Lapkriio pradioje nekos ir spjimai isipild. Vien dien prie "razvod" nariadikas i srao perskait, katrie ms brigados mons pasilieka ruotis etapui. t laiming ar nelaiming skaii patekome: a,"Ivan Ivanoviius" ir dar keli mons. Sunku buvo skirtis su Voi-Voo lietuviais. Nesmags, nusimin vyrai palinkjo mums kantrybs, pasiryimo ir ijo darb. Mus, etapininkus, nuvar sandl, kur nuav veltinius, atm sveikus drabuius ir apreng sudriskusiais skarmalais. - Iki Karagandos uteks ir toki, o ten gausite kitus, - paaikino sandlininkas. Paskui visus 96 mones ivar u vart ir perdav kareiviams. Tie susodino mainas ir nuve Uchtos skirstomj punkt. Tris dienas i Uchtos lageryno ve ia mones etapui Karagand. Upild visus barakus, paskui dar tris dienas tikrino sveikat. Po to lagerio zon sugriuvo kareiviai. Lageri virininkai alfabeto tvarka perdavinjo etapininkus konvojui, o is ikrats, iiupinjs var pro vartus ir sodino vagonus. "Peresylkoje" kalini skaiius majo ir majo, o mans niekas nejudino. Kai paskutinieji igarmjo pro vartus, lageryje paliko tik 60 moni. Tarp j buvome "Ivan Ivanoviius" ir a. Gydytoj komisija pripaino mus etapui netinkamus. Kit dien i VoiVoo atvaiavo kareiviai ir mus parve "namo". Apie mon maai k inojau. Vaikai paraydavo, kad ji tebra Vilniaus Ras lageryje. Ten ji, inoma, buvo laimingesn, nes vaikai j nors retkariais galdavo aplankyti. Ji dirbo siuvykloje kartu su bendrabyle mokytoja Jukniene. Tarp svetimj dviem buvo geriau. Grs gavau dukters lidn dejoni laik, kad mamyt i Vilniaus lagerio kakur ive. Tais metais kalini grupavimas ir maiymas buvo paliets ir Lietuvos lagerius. Prajo keli narams ir sunks mnesiai, kol suinojau, kad mona iveta Mordovijos lageryn, kur taipogi dirbanti siuvykloje. 145

Tuojau po karo iki 1949 met u politinius "nusikaltimus" beveik visus leisdavo po deimt met priveriamiems darbams lageriuose. Nuo 1949 met teismai politiniams m krauti po dvideimt penkerius metus. Taip, kaip kadaise carai rekrtams kraudavo karins prievols po dvideimt penkerius metus. Tais metais Voi-Vo atgabeno pirm etap dvideimtpenkmetini. Tarp j buvo keliolika lietuvi. Jie atve ini i Lietuvos. Lietuvoje ekistai tiesiog siautja. Bet kuo stipresn akcija, tuo didesn reakcija, nes, kaip sakoma, yra lyktu, kai mogus mog engia, bet dar lykiau, kuomet engiamas nesiprieina. Lietuviai bolevikinei okupacijai spyrsi kiek tik begaldami. Mikuose partizan veikla augo ir stiprjo. Rusai pradjo masikai lietuvius tremti Sibir. Vis suimtj ir mikini eimos ir artimieji ten igabenti. Tai 1939 metais Stalino su Hitleriu pasiraytos sutarties pasekms. Tos sutarties pasiraymo deimties met sukaktuvs dabar laistomos lietuvi krauju ir aaromis. udymais, ilgametmis bausmmis ir deportacijomis rusai pasiryo palauti lietuvi tautos pasiprieinim, paruoti dirv prievartinei ems kio kolektyvizacijai ir prasitutinti iltas vietas monse ir staigose, kad i ten galt diktuoti savo vali. Car laikais jie prato vartoti smurt ir prievart. " !" - j nuomone, yra pati efektyviausia valdymo forma. Rus siautjimo Lietuvoje kulminacija sutapo su Jungtini taut organizacijos mogaus teisi deklaracijos paskelbimu. Konvencijos nuostatai, suteikiantys kiekvienam mogui teis apsksti vyriausyb dl jos neteising poelgi ir veiksm, buvo absoliuia bals dauguma priimti ir pasirayti. Nors Soviet sjunga su kitomis bolevikikomis alimis nuo balsavimo susilaik, bet ir joms konvencijos priimti nuostatai yra privalomi. Tarptautiniuose santykiuose rusai liai meluoja ir puia miglas tvirtindami, jog mogus niekur neturs tokios laisvs kaip Soviet sjungoje. Jeigu kas idrsta prie tironij tarti tiesos od, bolevikai piestu oka akis, aukdami, jog tai yra grubus kiimasis j vidaus reikalus. Sustiprint reim pajutome ir lageriuose. Tais metais i Maskvos Ucht atvykusi kakokia komisija vis iem knisosi bylose ir riavo kalinius. Nuteisti u kolektyvin veikl, u ginkluot pasiprieinim, u nipinjim pripainti ypa pavojingais ir pavadinti vienu vardu reiminiai. Kad bt lengviau susigaudyti, ypa pavojing formuliarus (bylos dokument knyg) perbrauk dviem raudonais kryminiais brkniais. 1949-50 met iema vl buvo baisiai alta, vjuota. aliai siekdavo 45 ir daugiau laipsni. I pradi, aliams pakilus iki 45 laipsni, darb 146

nevarydavo - tokias dienas "aktuodavo", bet kuomet sismagin aliai be perstojimo svilino savait ir ilgiau, toki dien nebeaktavo. Vargas pirm iem patekusiems iaur. Pirmoji iema - sveikatos ir itverms egzaminas. Pirm iem igyvenus, kitos jau nebe tokios baisios. Naujo etapo mons per kelias savaites sunyko, igelto. Toki buvo ir keletas lietuvi. Jie man primin pirmj iem, praleist Lek-Kemo mikuose. Panevietis nuo Vadaktli Vasiliauskas ir dar du lietuviai, kuri pavardi nebeatmenu, nebeitvr. ali ir bado pakirsti sunyko, o paskui dezinterija pribaig. Mirusius laidodavo u miestelio, mike. Dirbtuvse i papeni sukaldavo lovius, juos ddavo skalbiniais apvilktus lavonus. Prie koj priridavo lentel su kalinio asmens numeriu ir "karst" ukaldavo atraiomis. Paskui vedavo kapines ir ten praraust duob versdavo ir ukasdavo. " , !" T iem nelengva buvo ir mums, jau, galima sakyti, aklimatizavusiems. Stingo rankos brezentinse pirtinse, kai reikjo tempti storus, slidius ir sunkius rstus pramonini pastat sienoms rsti ir fermoms dirbti. Balo veidai ir nosys nuo varbaus vjo. Cyp sniegas po kojomis ir spiegte spieg po traktori velkamomis rogmis, kuriomis i miko temp rstus statybai. ali ir vjo nugairinti vyr veidai buvo mlynai juodi. Sausio ir vasario mnes statme miestelio vandentiekio vandens rezervuarui 27 metr auktumo medin bokt. altis svilino be pasigailjimo. Dirbome paioje virnje. Sugrubusiomis rankomis bendradarbis neilaik slidaus rstigalio, ir medis krito man ant kojos. Keliolika minui raiiausi bokto virnje. "Saldumui" prajus, draug padedamas iaip taip nusiritau emn. Koja ligi kelio sutino, negaljau ems prisiliesti, nes pdos kaulas buvo skils. Draugai guod, ramino, kad taip gerai ijo. - Niekis, - ramino, - garantuoju, mnes poilsio tursi. - Tegul ne mnes, - kalbjo kitas, - vis tiek gerai. Visa bda, kad skauda. - Juokai, - siterp treias, - praeis skausmas, ir kaip ponas guls iltame barake bent kelet savaii. Koja deg kaip ugnyje. Vos pajudinus skausmai smelk ligi pat irdies, ir a neinojau, ar diaugtis, ar lidti. Darb vykdytojas dav pakinkyt arkl, ir kareivis mane nuve lager. Dvi savaites negaljau kojos priminti ir dar mnes vaikiojau lazda pasiramstydamas. Tresto "Voivoneft" naftos pramon augo. Grini tinklas pltsi, apimdamas visus mikus tarp Uchtos, Voi-Voo ir Peioros ups. Bokt 147

statytojus sunkveimiais veiodavo net u dvideimties kilometr. VoiVoo lageris nebetalpino atveam kalini. Apylinks mikuose idygo keli jo filialai. Slinko dienos, koja pamau gijo. Kovo pradioje jau galjau be lazd lubuodamas vaikioti. Norjau, kad iki pavasario nereikt eiti dirbti. Vl pasklido nekos apie ruoiam "reimini" etap. nekos pasitvirtino. Kovo viduryje du traktoriai didiulmis rogmis per mikus, per pusnynus mus, imt "reimini", nuvilko u 50 kilometr iaurs rytus nuo Voi-Voo nauj nedidel lager. Nauja vietov vadinosi II-oji Kinijol. Netoliese buvo kitas toks pat lageris, vadinamas I-oji Kinijol. nauj lager kelio dar nebuvo. J, kaip ir Lek-Kem, galima pasiekti tiktai iem traktorium arba arkliais. Nedidelis dviej barak lageriukas buvo Voi-Voo lagerio filialas. Nauji barakai kvepjo pu sakais. ulinio nebuvo. Geriam vanden veiojo bekonvojai i kakokio upelio. Prausms sniegu. Barakai apildomi pypks pavidalo malkomis k r e n a m o m i s krosnimis, apvieiami ibalinmis spingsulmis. Barakai pristatyti dviauki lov "vagonk". Tarp j tik siauri tarpeliai praeiti. Po keli dien atve apie imt "bytovik". Juos apgyvendino kitame barake. Kriminalistai sudrumst ramyb. Jie kyriai lindo, vis tai io, tai to reikalavo, iekojo progos mutis. Buvo antroji kovo pus, bet pavasario ymi nesimat. Pt varbs iaurs vjai, spigino stiproki aliai. Mikuose sniego priversta iki pusantro metro storumo. Beveik vis mnes apie lager kasme snieg, nes kitoki darb nebuvo. Kasme todl, kad, ekist supratimu, be darbo laikyti yra didiausia nuodm, kuriai iriimo neduot ir pats "didysis mokytojas" Stalinas. K per mnes padarme, isprogs pavasaris per vien dien nuvar. Lager tvark ekist leitenantas ir keli priirtojai. Saugojo ir darb vediojo kareiviai. Vidaus tvarkai priirti paskyr stamb, tvirt vyr kriminalist Krysov. Barak tvarkiniais buvo taip pat kriminalistai. Balandio gale prasidjo pavasaris. Vandeniu pasruvo pelks, virtusios dideliais eerais, vandens klanai telkojo zonoje ir apie lager. Nutrko susisiekimas ne tik su Voi-Vou, bet ir su kitais lageriais. Atskirti nuo pasaulio, laukme, kada ijs paalas sugers vandens gausybes, nes lageris m stigti maisto. Jo atveti buvo nemanoma. iame lageryje ms pirmasis udavinys buvo pratiesti keli iki viekelio, vedanio i Voi-Voo Troisk-Peiorsk. Kai sniegas nutirpo ir pelks nuseko, tresto ininierius, darb vykdytojas ir deimtininkai per pelkes ir mikus gairmis nuymjo bsimj keli. 148

Apie pusantro imto moni pradjome darbus. Kirtome medius, rovme kelmus, nuo leduotos ems plme velnas, klojome rstus ir onuose kasme griovius, pylme ant naujo kelio. Keliui ikloti reikjo daugybs rst, todl medius kirtome abiejose pusse po trisdeimt metr platumo ruouose. Ikirstose vietose augo ak ir virni lauai, kuriuos netrukus sudeginome. Nusidirb, nusivar vakare grdavome lager. ia vl reikal reikaliuk netrkdavo. Reikdavo susilopyti drabuius, susitaisyti pirtines, i atsist kruop kos isivirti, laik parayti. O ia padorios viesos nebuvo. Ant sienos pakabinta maa ibalin spingsul rko, ir jos silpna gelsvut viesa vos iek tiek apviesdavo nedidel stal. Barake tarp tirtai pristatyt lov buvo tamsu kaip urve. Kart temstant grome i darbo. Prie vart patikrinti ir suskaiiuoti, tekini bgome barak, iupome katiliukus ir, i boselio prisipyl vandens, skubjome ant besikrenanios geleins krosnies pastatyti katiliukus. Paskui vl paknopstomis prie virtuvs langelio maisto pasiimti. Kol valdik davin suvalgme, ivir kruop ko, laini spirguiais pagardinta. Valgme, bet kakodl buvo neskani. - Ei, js, irkite, i itos statins vandens nesemkite, ia nevarus vanduo - a juo grindis ploviau, - auk i kakur ilinds tvarkinys ir kis rank itrauk didiul skudur. - varus vanduo tai kitoje statinje. Tie, kurie buvome spj suvalgyti, kranktme ir spjaudme, o kurie dar tebevalg, sustingo akis ivert ir nebeiman, k daryti - ar baigti ko, ar imesti. Su, subruzdo barakas, auk, rk, tvarkiniui prakeikimus siunt, o is su kitais rusais susiriesdamas leipo juokais. Tvarkinys tyia pamazg statin pastat geriamo vandens vietoje, kad ikrst "pos". Gegus pradioje vandens klanai dingo, bet po samanomis tebebuvo ledas. I ber tekjo gausi sula, tik ne tokia saldi kaip Lietuvoje. Pakilusi saul maloniai ild, ir mes suilome, atgijome lyg muss, sauls spinduli ugautos. Po ilgos altos iemos pirm kart dirbome nusimet virutines drapanas. Naujo tiesaus kelio juosta per deimt dien nusits daugiau kaip pusantro kilometro. Ms brigadininko padjjas, kuris niekada nieko nedirbo, suman prie ak lauo sauls atokaitoje nusnsti. Po kiek laiko - riksmas, dejons, triukmas. Pakirstas medis virto tiesiai ant tos ak krvos, kur miegojo padjjas. Kalt nebuvo, nes niekas nemat ir neinojo, kad ten mogaus gulta. Laiminga nelaim, nes medis padjjui tik vien onkaul sulau. T pai dien sueistj igabeno ligonin.
149

Kit dien tresto vadovyb ir ms virininkas atvyko darboviet pasiirti, kaip tiesiamas kelias. Nespjo pasidairyti, kai i lagerio atskubjo priirtojas, dusdamas prane: - Draugas virininke, zonoje papjov barako tvarkin Volodi. - Kas?! - suuko virininkas ir riebiai nusikeiks nuskubjo lager. Tresto virinink dmesys nuo kelio darb nukrypo, ir jie rankomis skereiodami ivaiavo. Gal pabgo Volodios likimo, nes kaliniai dirbo kirviais, pjklais ir kitokiais metaliniais rankiais apsiarvav. Vakare Volodios barake nebebuvo. Grindys, kur telkojo didiulis kraujo klanas, iplautos, kruvina patalyn ineta. Volodia buvo "urk" kilms kriminalistas, paskirtas barako tvarkiniu. Brigadoms ijus darb, jis su kitu save panaiu tipu lo kortomis ir prasilo, bet pralot papiros atiduoti nesutiko. Abu loikai, kaip pasakojo vyk mat, bjauriausiai isikeik ir, baisiausiai viens kitam grasindami, isiskyr. Volodia atsigul ir antklode susisuks umigo. Tada kitas i stali dirbtuvs atsine kirv ir vienu mostu mieganiam Volodiai nukirto galv. Volodia timpteljo kojomis, jo galva pasikoiojo ir nuo lovos pakibo ant gerkls stempls. Kit ryt eidami darb, matme mogud, pasodint veim iveti. mus irjo didvyrio vilgsniu, ir jo veidas viet nugaltojo ypsena. Levas Tolstojus savo ratuose sako, kad jo laik rus liaudis kultroje buvo tiek paengusi, kad i jos susiformavo kakokia tarpin tarp mogaus ir bedions btyb. Bolevikin lagerin sistema tokio padaro evoliucin raid paspartino. I jo iugd suvrjusi mogaus pavidalo btyb, pralenkiani didiausius iki iol inomus plrnus. Graiai prasidjs pavasaris nei i io, nei i to pabjuro. Atsisuko iaurys, prasidjo lapdribos. Gegus antroji pus ir birelio pradia buvo t met bjauriausias laikas. I darbo grdavome permirk, nuvarg. Per atsivrusias pelkes nebegaljo n traktorius atveti maisto produkt. Vienintel susisiekimo priemon - arkliai. Bet raiti ne k galjo atgabenti. Nebeatvedavo n siuntini. Bulves ir daroves pakeit ber lap bei kakoki oli siloso ir skyst kruop sriuba. Vietoj duonos duodavo po sauj divsi. mons sublogo, igelto. Vl atsirado nusivarli, kurie be kit pagalbos nebepajgdavo i darbo grti lager. Virininkija susirpino greiiau baigti keli. I kito galo atjo pagalb 1-osios Kinijols kaliniai. Mums, reiminiams, t darb baigti nebeteko. Rait kareivi lydimi, psti bridome per pelkes pernai kurt 22-r Voi-Voo lagerio filial. Ten prireik statybinink naujiems naftos griniams. Keli tiesti palikome kriminalistams. 150

Per vien vasar idygs 22-asis lageris didumo buvo panaus VoiVoo. Jame buvo visokiausios ries kalini knibdlynas. I ia kiekvien ryt mus sodindavo mainas ir vedavo u 15-20 kilometr miko gilumas pamat grimo boktams ir trobesi statyti. Didesn brigados pus buvo lietuviai, o kiti - rams ukrainieiai ir rusai. Konvojus pasitaik padors ir moniki vyrai. Po ilgo bjauraus pavasario pagaliau prasidjo grai, saulta vasara. Debesys isisklaid, ir ant tyro mlyno dangaus viet skaisti saul. Darboviet buvo labai graioje vietoje. Nuo pakilusios auktumos, kur kasme boktui pamatus, aplinkui kauburiais bangavo taiga su smailiomis egli ir pu virnmis, tarp kuri vietomis kyojo didingai isiskleid kedr vainikai. Mike mirgjo laukins gls, ir tarp j raudonavo taigos radastli iedai. Pro statybos aiktel i miko tankumyn srauniai tekjo nedidelis kaln upeliukas. varus kaip kritolas vanduo pasiokindamas per akmenis, aknis, zurzdamas ir niurndamas skubjo pakaln. Poilsio v a l a n d l m i s s d d a v o m e ant k r a n t o i r g r o d a v o m s , k a i p akmenuotame upelio dugne tekantis vanduo aidia su sauls spinduliais. Ukliuds didesn akmen, vanduo tiko auktyn, ir jo sidabriniai purslai rjo vaivorykts spalvomis. Taigoje tyla. Jokio pauktelio, jokio vieverslio. Retkariais pasigirsdavo skardus lidnas geguts balselis. Mikas kvepjo sakais ir kitoki kvap miiniu. Kiek ia groio, kiek ramios paguodos sielai ir gaivinanio poilsio ivargintiems nervams! Rodos, ir visame pasaulyje turt viepatauti tokia netrikdoma ramyb, kaip itame tolimame nuo tvyns kampelyje. Bet taip nebuvo. Raudonu apsiaustu apsisiauts, bolevikinio pragaro tonas ia pat u miko dirbo bais kruvin darb. U keli kilometr buvo dar du lageriai - I-asis ir II-asis Nibeliai. Ten buvo sugrsta imtai kriminalist. Vien toki grai dien ten vyko baisios kalini mutyns. Vagi brigada karjere kas vyr keliams tiesti. aptvert darboviet i kito Nibelio atvar dar vien brigad, kurioje ko ne visi buvo "sukos". Na, ir kilo mutyns kastuvais, lautuvais ir kirkomis, Tuoj keli mons buvo umuti. Sargybiniai paleido perspjamuosius vius, o paskui besipeanius. uvo apie penkiolika moni. Dl to vykio niekas nesijaudino. Tai natralu - taip reikia. Kit dien lagerio ligonin i Il-osios Kinijols atve skrosti papjaut komendant Krysov. Mums i Kinijols ivykus, ten atve vagi. Vienas j paino Krysov esant "suka". T pat vakar trys vagys barake j peiliais subad ir papjov. Ligonins gydytojas pasakojo, kad per mnes laiko iame lageryje skrods keturis nuudytus mones. 151

- Nra ko stebtis, - kalbjo gydytojas, - tokia sovietinio kalinio vergika dalia. Laisv reikalinga mogui, kaip sauls viesa augalui. Sauls viesoje iauga ne tik naudingi augalai, bet ir piktols, kurios nenaikinamos stelbia naudinguosius. Laisvje tarp moni iauga visoki sapaliotoj, kurie nesmonmis mulkina kitus mones. Bolevizmas gyvenimo piktol. Rusijos apleistoje dirvoje sikerojusi, stelbia ir naikina visa, kas monika, vertinga. Niekur pasaulyje nerasi tiek lageri, niekur nra tiek vagi kaip Rusijoje. Nebt bolevizmo, nebt tiek nusikaltli, nebt tiek lageri ir udym. - Patys rusai pasimrijo t pekl ir patys velniais pavirto, - pritar feleris Pakulis. - Tegul sau pjaunasi, tegul udosi. J visur pilna kaip igono gryioje tarakon - uteks. Mes irkime ir raitykims, kad ms neliest. I graiosios darboviets daniausiai grdavome vlai vakare, nes tekdavo po kelias valandas sdti ir laukti main, kad parvet. Keiksi sargai, pikta bdavo ir mums. Pavakary atsirasdavo milijonai uod ir maal. J didiuliai spieiai sukosi apie galvas, n minutlei neduodami ramybs. Nustojus judti ir gintis, bematant aplipdavo veidas ir rankos. Smulks maalai lindo u apykakls ir negailestingai kando ir iulp krauj. Kai kuriems monms nuo sukandiojim sutindavo veidai. Negaldami apsiginti, kurdavome lau. Dm kamuoliai ir karta liepsna didum uod ir maal nuvarydavo, bet nemai spieiai vis tiek atkakliai puldavo. iltomis dienomis ir lageryje bdavo pilna uod ir maal. Nakt jie lsdavo barakus ir, apie mieganias galvas skraidydami, gailiais balseliais bimb. 1950 met birelio 25 dienos vlyv vakar grusius pasitiko nebloga inia - Korjoje prasidjo karas. Rus paskatinti ir remiami, iaurs Korjos bolevikai upuol Piet Korj. T ini kaliniai igirdo per radijo tak ir mums prane. Karas - baisus dalykas, bet jis vienintelis vykis, gals atneti laisv. Atsimenu, kaip 1941 metais birelio 22 dien visa Lietuva nudiugo, suinojusi, kad prasidjo karas. Ne dd buvo ir vokietis, bet tuomet jis buvo vienintelis, pasirys bolevikams sprand nusukti. Dabar Korjos karas blyksteljo skaidria vilties kibirktle, kad jo iskelta ugnis gali apimti Soviet sjung. Ma taut likimas sprendiamas didij valstybi grumtynse. Prie Amerikos ir viso laisvojo pasaulio galyb bolevikai neatsilaikyt, ir mums arba mirtis, arba laisv. Kas dien i darbo gr puldavome vakarini ini klausyti. Pirmiau niekam nerpdavo, k radijas grodavo, k kalbdavo. Barakas davo kaip ubag kermoius. Dabar stropiai sekdavome, kada bus inios. Nutil ir ausis pastat klausydavome, kas vyksta Korjoje. Kart gydytojas man sako: 152

- inai k, tu blogai atrodai. Eik ambulatorij, tave paguldys ligonin. Jeigu visokie blatnieji, sveiki kaip meitliai, ten guli, kodl tu nusivars negali pailsti. Sakyk, kad esi silpnas, nebegali dirbti, lubuok, skskis kojos ielgija. Jaunas ukrainietis gydytojas pasukinjo koj, palamd pilv, paklaus krtin ir para nukreipim ligonin. - ia bus geriau, - pasitiko Antanas, - neaiku, kaip vystysis vykiai. Gali visaip bti. Karui isipltus, tuojau pablogt maistas, nebegautume siuntini. Neprisivalgs darbe kaip mat ivirstum i klumpi. Ligoninje ir prastesniu maistu prasistumtume. Nedidel dviej palat ligonin buvo pilna sergani. alia mans guljo apie 30 met rusas, baigs kakok technikum, nuteistas dvideimt penkeriems metams u dezertyravim i kariuomens. Lageryje pateko bendrus darbus keli tiesti ir duobi kasti. Nusivar. Prasi buhalterij ar kur kitur lengvesnio darbo dirbti, bet neprim. Tada iomis dienomis jis tyia kirviu nusikirto kairs rankos keturis pirtus. Lagerio virininkas pyko ir teismu grasino. - Galite teisti, kiek tik norite, o a, pilieti virininke, daugiau duobi nebekasiu, - atr bepirtis. Toliau u bepirio guljo kitas rusas ukovas, darb vykdytojas. Jis sirgo irdies liga. U ukovo stenjo geologas ininierius Terentjevas. one prie sienos dejavo buvs Lietuvos vidaus reikal ministeris pulkininkas Leonas. Nibelio lageryje jam rusas vagiius suvar on peil, kad neatleido nuo darbo. Nibelio lageryje Leonas buvo sanitarins dalies feleriu. Toliau susiriets guljo dusetikis Andriejauskas. Jis sirgo skrandio liga ir nieko negaljo valgyti. Baisiais galvos skausmai^ vaitojo vilnietis Jasilionis. Be t, buvo dar keletas rus. Kitoje palatoje balsu auk eiolikos-septyniolikos met ruselis. Darbovietje kitas toks vaikigalis kirviu perskl galv, kam pasigrieb geresn kastuv. Gydytojas padar operacij, aptvarst aizd. Dabar vaikinas, atsigavs i narkozs umigdymo, kariu ir skausmu klieddamas, nusidrask tvarsius ir kraujais paplds auk: "Mama!" Kitose lovose guljo visokie "mastyrikai", tyia susialoj arba apsikrt, kad nereikt dirbti. Bet kur ia visus besuminsi. Ligonins vedja buvo laisvoji rus. Ji gyveno Voi-Voe ir tik retkariais atvykdavo pasiirti. Ligoni gydymas ir prieira buvo palikta gydytojui Antanui. Jam padjo du lietuviai feleriai. Be to, ligonins sesute dirbo lageriuose bausm atlikusi Gal. Kiekvien ryt gydytojas Antanas, baltais chalatais pasipuousi feleri, sesuts ir sanitar lydimas, vizituodavo ligonius. Apirdavo aizdas, stetoskopu auskultuodavo ir pirtais ibarkindavo krtin. 153

Feleriams ir sesutei nurodydavo, kaip gydyti ir priirti serganius. Rimtai ypsodamas, apiupindavo mano koj, liepdavo j auktyn kelti. A kaip tikras ligonis stendavau, vaitodavau, atseit labai skauddavo. Po gydytojo apiros k nordavai, t galdavai veikti. Nordavai miegoti - miegok, nordavai vaikioti - vaikiok. Neipasakyta gadyn! Daniausia susispiet nekdavoms, ginydavoms. Ininierius Terentjevas pasakodavo apie geologinius tyrinjimus, beiekant nauj naftos telkini Sibire ir Karagandoje. Po ilg varg irdis netverdavusi diaugsmu, kuomet i pragrtos kiauryms fontanu prasiverdavusi nafta. Telegramomis sveikindavusi vyriausyb ir partija. Gaudavs sveikinim i usienio. - Bet va, kaip sakoma, u gera daniausiai umokama piktu, tar mane esant nip ir tvyns idavik, - atsiduso pagyvens ilagalvis ininierius. Negalima bdavo rus tikinti, kad Nepriklausomos Lietuvos moni gyvenimas buvo daug geresnis negu rus. J nuomone, maosios tautos nepajgios sukurti valstyb ir j ilaikyti. Todl maosios valstybs niekada negali bti savarankikos. Lietuva, Latvija, Estija gyvavusios tik todl, kad didiosios valstybs jas palaikiusios. Jeigu didiosios valstybs bt i j nieko nepirkusios ir nieko joms nepardavusios, jos ir metus nebt igyvenusios. Amerikai, anglams, pranczams ir vokieiams rpj, kad Pabaltijys nepatekt Soviet sjungai, todl tas tris valstybles sukr ir palaik. - Js nieko savo neturjote, tiktai duonos, bet ir tos jums neutekdavo, - sapaliojo Terentjevas, - todl su diaugsmu atvyk Maskv prats, kad priimt Soviet sjung. Tokios nekos lietuvius labai pykindavo. Ypa usidegdavo Leonas. - Taip mes "prams", kad priimt Soviet sjung, kaip js prats, kad priimt ia lager. Ar js gyvenote Lietuvoje, ar inote, kaip ten buvo? Js nekate t, k jums ra "Pravda", k galvas kal agitatoriai. Js nematte ir neinote, kaip mes krms ir kaip tvarkms, ir nieko neinodami ia niekus taukiate. Tokias nesmones galite kalbti kam kitam, bet ne mums, gyvenusiems ir dirbusiems Lietuvoje. Tik mes kompetentingi sprsti, kada Lietuvai buvo geriau gyventi, bet ne Maskvos agitatoriai. - Koks ten js gyvenimas buvo, jei Soviet sjungai reikdavo jus maistu ir visokiomis prekmis elpti, - spyrsi rusai. - Mes ems kio produkt turjome didel pertekli. usien eksportuodavome tiek, kad u juos prisipirkdavome, ko reikdavo. I Soviet sjungos mes gaudavome preki, bet tai buvo ne paalpa, bet 154

pagal prekybin susitarim pirktos preks. Pagal t susitarim Soviet sjunga i ms pirkdavosi nema kiek lainini kiauli ir ems kio produkt, ir mes nesigyrme, kad jus elpme. Ms pramon augo ir pltsi, moni gerov kasmet kilo, - aikino Leonas. - Ta js p r a m o n - vieni juokai. Js n e t u r j o t e traktori, automobili, neturjote tank... Js nepajgte bedarbi aprpinti darbu, nestengte likviduoti berai, - paiepiamai gl rusas. - Mes arkliais em geriau idirbdavome negu js traktoriais, bet kiek mums reikjo, tiek turjome ir traktori. Tankai, armotos mums buvo nereikalinga, nes mes nesiruome karui. O automobili turjome daugiau u jus. 1938 metais vienas automobilis teko: Amerikoje kas penktam mogui, Anglijoje - kas 25-jam, Vokietijoje - kas 100-jam, Lietuvoje - kas 300-jam, SSSR - kas 3000-tajam. Tai yra ne agitacija, ne propaganda, bet faktai, kuriuos skelb tarptautin statistika. Be to, valstybs ekonomin pajgum rodo jos biudetas, o kultrin lyg - mokykl ir kultrini centr tinklas. I tkstanio gyventoj besimokani pas mus buvo daugiau negu Rusijoje. Mes turjome privalom pradios moksl. Beraiai buvo tiktai iki septyneri met vaikai. Js dar sapnuote nesapnavote apie auktsias mokyklas, o mes jau turjome savo universitet. Js pirmasis universitetas steigtas 176 metams praslinkus nuo Vilniaus universiteto steigimo. Pirmoji lietuvika knyga ijo spetyniolika met anksiau u pirm rusik knyg, - rodinjo Leonas. Rusai netikjo. Suniurkytas Terentjevas knerkt, nebeturdamas k sakyti, pridr: - Utat lager pakliuvai, kad niekus taukei. - lager patekau todl, kad rusai pasodino. Kol j nebuvo, niekas ms nearetavo, niekas neteis. Pagaliau sunku su jumis aikintis, nes js maj taut ir valstybi gyvenimu nesidomjote, tik irjote ir taikstts, kaip jas pasiglemti. Man gaila rus, kad patys vargdami, dar kitiems vergov pera ir nea. Negali bti laisva tauta, kuri kitas tautas engia. Visi nutilo. Rusai aipydamiesi viens antr valgsi, bet norini ginytis nebebuvo. Leonas idro trump, bet aiki ir tikr teisyb. Terentjevas nos pakabins kak rimtai galvojo. Gal pagaliau ir pats suprato, jog laisv reikalinga ne tik asmenims, bet ir tautoms. Juk neseniai skundsi, kad u gera valdia jam piktu sumokjo - apkaltino nipu ir tvyns idaviku. Humanikumo ir laisvs principai yra tie patys atskiriems individams ir visoms tautoms. Leonas pakilo ir ubaig: - Laisvs nori vabalai, nori mons, jos siekia visos tautos. O dabar, vyruiai, matote: sdite js lageryje, sdime ir mes, - nusispjovs ijo koridori. 155

- Gal per daug sikariavau, - dejavo koridoriuje, - bet sunku iksti negaliu. irdinink ukov itiko priepuolis. Jis sdjo lovoje ir klaussi diskusij. Leonui ijus, norjo kak pasakyti, bet staiga ibalo ir, akis stulpu pastats, ivirto ant patalo. Vis ipyl prakaitas, ir bt savo paties lieuviu usprings, uduss, bet bgusi Gal itrauk lieuv ir laik, kol atbgo gydytojas. Suleido vaist, ir ukovas pamau atsigavo. - Nieko i jo nebus, - ijs i palatos kalbjo gydytojas. - Igelbti j nuo mirties jau per vlu. Dar vienas priepuolis, ir bus baigta. Kitoje palatoje rusiokas "mastyrikas" deg kariu ir raitsi skausmuose. Jis tyia pasturgal susileido kakoki nuod, kuriais ukrt kn. Gydytojas Antanas rengsi vakare operuoti ir pakviet pairti, kaip pjaus vot. - Gelbk, gydytojau, nes mirtu - nebegaliu iksti, kaip baisiai skauda, - dejavo kaip drugio kreiamas ir dantimis grie ligonis. Paguld j ant stalo ir suleido migdom vaist. Ligonio pasturgalio vienas pusrutulis buvo itins kaip arbzas. Gydytojas skaudul itep ir chirurginiu peiliu dr sutinimo virn. Skysti smirdantys pliai kaip i pradurto sviedinio nypdami ir irkdami itryko beveik iki lub. Spaudimui sumajus, pliai su kraujais tirta mase tekjo ant stalo. Gydytojas abiem rankom skaudul imaig, aizd prikimo vaistais sumirkyt tvarsi ir aprio. Operacija baigta. Umigdyt ligon nune palat. - Jei temperatra kris, viskas bus tvarkoje, - kalbjo gydytojas. Beprotis. Jei ne a, ia jam niekas operacijos nebt dars. Tikriausiai bt nusibaigs. Per kelias dienas itinusios ukovo kojos ir rank pirt nagai pajuodijo. Vien nakt jis dar spjo surikti "Gelbkite" ir numir. Kit dien i Uchtos atvyko gydytojai ukovo skrosti. Dl jo ligos diagnozs Antanas ir Uchtos gydytojai nesutar. Skrodimas turjo parodyti, kieno teisyb. - O vis dlto - mano teisyb, - diaugsi gydytojas Antanas. Skrodimas parod, jog a neklydau. Iimt ukovo ird grdo stiklin ind ir pastat lentynoje kaipo eksponat. Rugsjo mnes i Uchtos atvyko virinink ir gydytoj komisija apirti lager ir ligonin, patikrinti ligoni sveikat. Gydytojas Antanas vediojo po palatas ir aikino, kas kuo serga. - itas ligonis serga atriu sdimo nervo udegimu, - rodydamas mane, paaikino gydytojas. - Isitiesk! - paliep storas sveias.
156

Isitiesiau ir parodiau, katr koj skauda. - Kelk koj auktyn! Truput pakls sudejavau, kad aukiau kelti negaliu - skauda. Tada drukis iupo u kojos ir kilsteljo. A surikau ir paokau. - Kur skauda? - klaus. Paaikinau, jog gelia vis koj nuo juosmens iki kulno, bet labiausiai sdimj ir ties kulnu. Paskui kl kit koj. T leidau aukiau pakelti ir dejavau, kad skaudam koj vis tiek skauda. Komisija ivaiavo. Pulkininkas Leonas juoksi: - Kokio teatro vaidybos studij esi baigs, kad taip puikiai suvaidinai? - Vaidyba tikrai puiki, - pagyr gydytojas, - jokio tarimo. Visus tikinai, kad esi rimtas ligonis. Dabar drsiai galsi toliau sirgti. Atjo ruduo. Bereli pagelt lapai nukrito. Ore skraid snieguls. Tiek diaugsmo ir vili sukls Korjos karas lokalizavosi. Tiktosios laisvs svajons kaip graios iliuzijos iblso, nes tikrus bolevik kslus numatantis generolas Makarturas buvo nualintas. Amerika vl pasirinko "nuosaikios" politikos kurs. I Lietuvos gauti laikai taip pat nediugino. Nelygiose grumtynse 1950 metais mikini partizanin veikla blso.. udyns, aretai ir masiniai trmimai palau Lietuvos atsparum. kinink emi ekspropriacija ir kolchoz steigimas vyko pilnu tempu. Ligoninje sen ligoni beveik nebeliko. Keli mir, o kitus ira ir paskyr brigadas dirbti. Ive pulkinink Leon. aizda suard jam sveikat. I ligonins ijo sulinks, susens, be nuotaikos. - Likite sveiki, - kalbjo ivaiuodamas. - Kain, ar beteks susitikti? Ruselis kirviu perskelta galva pasveiko, bet gadinta mikiojanti kalba, gydytojo nuomone, nebeatsitaisysianti. Spali mnes ira i ligonins ir mane. Dvi savaites dirbau statybos darbus tame lageryje, o vliau vl nuve Kinijol prie bokt montavimo darb. Ten abu barakai sausakimai prigrsti moni. Viename politiniai, kitame kriminalistai. iaurje iemos dienos labai trumpos. Deimt valand auta, penkiolikt - temsta. Nakt ivarydavo dirbti, sutemus grdavome barak. Lauke sniegas ir speigai, o barake tamsa, kamatis, stumdymasis. I upelio atveto vandens gerti neutekdavo. Kas kur koki skardin rads, ant peiuko tirpindavosi snieg. Nespdavai nusigrti, vandens jau nebra - pavog. Vl reikdavo eiti kiem iekoti varesnio sniego. Jo rasti bdavo ne taip paprasta. Sniego daug, bet jis visas rudomis skylutmis igriotas. Lapkriio mnes prasidjo didieji speigai. Menki drabuiai, prastas apsiavimas, suplyusios brezentins pirtins negaljo apsaugoti nuo 157

ali. Speigai ir darbas buvo kasdienin kania. Lagerio maisto kalorij nebeutekdavo knui suildyti, o ia dar reikjo sunkiai dirbti. Nusivar mons m sirgti. Gydytojo nebuvo, sergani sveikat tikrino apie medicin maai k imanantis jaunas ukrainietis. Kario turini darb nevarydavo. Gydydavo aspirinu ir dar kokiais milteliais. Pasijutau, kad silpstu. Netekau noro valgyti. Skrand deginte degindavo rmuo. Feleris dav kreidos - sunkumui ujus grauti. Dirbti bdavo silpna, burna didavo, skausmai krtin varst. Per savait visikai nusivariau. Darbe dienos viesoje draugai pastebjo, kad a geltonas kaip citrina. Pagaliau ir feleris sitikino, kad sergu geltlige. Prane virininkui, kad vet ligonin. Gydytojas Antanas maloniai sutiko, addamas padti. Ligoninje ger vaist nebuvo. Maisto dietos parinkti negaljo. Vienintel priemon - retkariais gaunama gliukoz, kurios didel ampul suleisdavo venas. Sunku ir nuobodu ligoninje sveikam gulti, dar sunkiau - serganiam. Pastam nebuvo, palatoje guljau tarp nepraustaburni palaidalieuvi. Iki gyvo kaulo griso sublatnjusi rus kasdienins vulgarios nekos seksualinmis temomis. domiausia bdavo, kuomet retkariais vakare lager ueidavo pas gydytoj Antan pasikalbti Alfonsas Kaulnas. 1940 metais jis kartu su kitais lietuviais veikjais buvo aretuotas, nuteistas ir atgabentas Uchtos lageryn. Dabar, jau atliks bausm, dirbo tresto planavimo skyriuje. Jis papasakojo apie savo ir kit 1941 metais ia atgabent lietuvi likim. Karo metu nemaa lietuvi imir, kiti iveioti kitus lagerynus. Jam pavyk ilikti todl, kad pasisek sitaisyti medicinos darbuotoju. Vasar per atostogas buvs Lietuvoje. staigose ir monse prilind rus. Jie, kaipo "nepamainomi" komunizmo statytojai, apsd vadovaujanius postus. - Dabar visur tas pats velnias, - pasakojo sveias, - o Lietuvoje gal dar blogiau kaip ia. Anot Balzako, ioje emje nieko nra tobulo, iskyrus nelaimes, kuri Lietuvoje daugiau kaip kitur. Rusijoje i seno, kaip Bielinskis ra, nebuvo ir nra garantijos asmenybei, garbei ir nuosavybei. Dabar ir Lietuvoje jau nebra net policins tvarkos, o yra tik didiul bolevik ir vairi tarnybini prisiplakli-kombinatori korporacija. Miestai apleisti, purvini, aligatviai duobti, netaisomi. Kaimuose suirut, neviltis. Daug moni iudyta, aretuota, iveta. Rus kariuomens visur pilna. Mikini veikla beveik ugniauta. kininkai prievarta suvaryti kolchozus. Maistas brangsta, pramonini preki krautuvs apytuts, o kainos labai didels. Nelinksma inia atjo i Voi-Voo. Ten mir du lietuviai: Mikulnas ir Nazaras. Mikulnas - buvs kininkas nuo Obeli, o Nazaras - Lietuvos 158

kariuomens 5-to pstinink pulko kapitonas. Abu mirusieji buvo lietuvikoje statybinink brigadoje, abu mir irdies ligomis. Nazaras buvo susiprats lietuvis patriotas. Lageryje jis mgo rayti eilraius. Savo poezijos buvo priras kelet ssiuvini. Jam mirus, tie uraai turbt dingo. 1950 met gruodio gale vl pasklido nekos apie ruoiamus didiulius etapus. Ivei visus ypa pavojingus - reiminius. - Kiek galdamas ginsiu, kad ia pasveiktum ir sustiprtum, - guod gydytojas. - Virininkas pasakojo, kad netrukus tikrai visus reiminius i Uchtos lageryno ive. Tuojau po Naujj met prasidjo etapai. Pirmiausia igabeno nebegalinius dirbti senius ir invalidus. Po keli dien surinko visus bendrj darb reiminius, kiek palaukus - specialistus, ir pagaliau - i ligonini serganius. 1951 met sausio 27 dien atsisveikinau su geruoju gydytoju Antanu. Aki baltymai dar buvo geltoni, bet jauiausi sustiprjs. Antanas ne reiminis, jis pasiliko. Ucht vaiavome pro Voi-Vo. Paskutin kart apvelgiau miestel ir toliau - prie sniego prisiplojus lager, kuriame sunkaus vergiko gyvenimo igyventa trejetas meteli. Voi-Voo miestelis, kaip laisvieji pasakodavo, jau turs per deimt tkstani gyventoj. Pravaiuodamas maiau t ms statyt pramonin pastat, kuriam vienas msiki u tai, kad rusai Lietuvoje nuov jo vienintel sn, tyia kampin stulp kas nusmailint. Dabar pastatas buvo persikreips kaip diegli suremtas ir pasiruos griti. Gerai inom Uchtos skirstomj lager ("peresylk") radau kimte prikimt moni. I viso Uchtos lageryno ia buvo reiminiai, soviet valdiai ypa pavojingi prieai, ksinsi "nuversti" liaudies taip kartai "mylim" bolevikin reim. ia pateko visi, nuteisti baudiamojo kodekso 58 straipsnio punktu la ir 11. ia buvo toki, kurie Uchtos lagerynuose turjo leidimus be konvojaus vaikioti. Tresto vyriausiasis ininierius, keletas geolog, darb vykdytojas, "nepakeiiam" naftos pramons specialist, teatro artist bei solist. Visi, kas pateko reiminius, neteko leidim ir atsidr u spygliuot viel skirstomajame punkte. ia radau daugiausia pastam: Kazan, Mykol Krupel, Boleslov Radiu, Viktor Baltruait, Kaz emer, Zulon, buvusius Lietuvos kariuomens karininkus Kiel, Krakausk, Steikn ir kitus. Vis nuotaikos neblogos. Lagerinis gyvenimas n vienam nepalau vilties sulaukti laisvo gyvenimo. Neinia, kodl virininkai etapo krypt slp. Tyia buvo paleistos nekos, kad vyksime Karagandos naftos lagerius. 159

Dvi savaites stumdms skirstomojo lagerio barakuose. Nebuvo vagi, nebuvo kas drumst ramyb. Pakeniamas maistas ir dykas buvimas buvo panaus savotikas ramias atostogas. Antros savaits gale per tvoros plyius matme, kaip garveiai stumd ir sukabinjo gerai inomus prekinius vagonus su ikitais loveliais. Kai kuriuos mones priirtojai auk speciali dal pas virininkus. - Beldikus renkasi, - sak Viktoras, - prie etap visada verbuoja nipus, kad praneint, k vagonuose neka. Kiekviename vagone esama po vien, du beldikus, pareigotus klausyti ir sekti, kas rengiasi bgti. altis spaud, po kojomis sniegas cyp. Storu erknu apsitrauk mediai, stulpai, barakai. I pirmojo lagerio prane, kad termometras rodo 42 laipsnius alio. Vien toki spiginani dien zon upldo virininkai, priirtojai ir kareiviai. Vl i formuliar smulkus tikrinimas, vl irengimai, kratos. Kai baig: - ! - auk priirtojai. Alfabeto tvarka briais po keturiasdeimt moni buvome suskirstyti ir nuvaryti netoliese stovint traukin. Sugrdo aperknijusius, sniego pripustytus prekinius vagonus ir udar. Temstant traukinys pajudjo iaur. - Vaiuojame, vyrai, Vorkut, - pirmas praneko buvs tresto vyriausiasis ininierius. Kelion buvo panai t, kuomet i Vilniaus ve Ucht. Tik ia nebuvo vagi ir kareiviai buvo iek tiek mandagesni. Privaiavome Int, paskui ant speigraio stovint Abez ir vaiavome Arktikos srit - sniego, ledo ir vj karalyst, kur iem saul neuteka, o vasar nenusileidia, kur lsta baisios pgos ir tsiasi tundros platybs, kur iemos naktis puoia vairiaspalvs iaurs pavaists. Artjome prie Vorkutos, tos garsios ir baisios kalini kanios ir mirties stovyklos, i kur nebegro tkstaniai pasmerktj, kur ems gelmse, po amino alimo klodais nekainojamos verts turtas - anglis. Nekrentame prekiniame vagone buvo alta. mons glaudsi, klojosi, kas kuo turjo. Pro plyius matyti berib tundros dykuma, horizonte susiliejusi su tokios pat spalvos apniukusiu dangumi. Neaikioje ryto viesoje tundra atrod pilka. Sunku buvo atskirti, kur baigiasi em, kur prasideda dangus. Garsios savo iaurumu buvo vokiei Dachau, Osvencimo, Gotvaldo ir kitos stovyklos, bet jos turbt nei didumu, nei skaiiumi negaljo prilygti upoliariniams lageriams, kuriais buvo nusti Vorkutos ir Intos anglies baseinai. I tos ledinio pragaro alies nebegro daug lietuvi, patekusi ia 1941-aisiais ir pokario metais. 160

VORKUTOJE
Jei manote, kad udydami mones atgrasysite nuo priekait u neteising gyvenim, tai labai apsirinkate. Toks bdas atsikratyti ir ne visai patikimas, ir nedoras. Vienintelis garbingas yra ir pats lengviausias: ne kit burnas uiaupti, bet savo gyvenim sutvarkyti taip, kad btum kiek galima geresnis. (I mirti pasmerkto Sokrato kalbos)

Kelion Vorkut truko tris paras. Sutemus ilipome i vagon. Neapsakoma daugyb sniego. Skirstomojo lagerio barak tik stogai kyojo i pusnyn. Prakasioti takai lyg didiuliai grioviai jung barakus ir kitus pastatus. Barakai nekrenti, lang stiklai storiausiu sluoksniu apgargj erknu. Ant plik medini nar raitsi moni pavidalo pabaisos. Stiklinmis, krauju pasruvusiomis akimis, vrikais vilgsniais jos pasitiko mus ir nusiritusios nuo nar taikstsi purtyti maielius ir kienes, jo keli priirtojai ir baisius mones ivar u viel kit lagerio skyri. Vis ilg poliarin nakt neteko aki sudti. Kad nesualtume, vaikiojome ir trypme. Nuo aukt pusnyn aikioje nakties viesoje matsi berib dykuma, plazdani vaigdi ir sniego nutvieksta. iaurinje dangaus pusje staiga idygo ilga pilkva debeslio juosta, i kurios isiskleid spindinti ir judanti spalvota viesa. Ji rykjo ir rykjo, kol pagaliau visas dangaus skliautas nuvito besikeiianiomis spalvomis. Raudoni, ali, mlyni ir kitokie lieuviai mirgjo ir bgiojo po dang. Ledin dykuma nuvito fosforine viesa. Spalv lieuviai bgiodami susibr darn jungin - nepaprastai gra judant mirgant ornament, apvainikuodami dang stebuklingo groio karna. Buvo tylu tylu, tarsi dangus ir sniegu nuklota em sulaik kvap stebjosi tuo nepaprastu erdvs stebuklu. Nuostabus reginys dingo. Po valandls vl dangus nuvito didiulio gaisro pavaiste. Jo raudoname fone bgiodami aid vairiaspalviai stulpai. Apstulb ir sual, drebdami irjome t stebukling gamtos reikin. Iauus atvetuosius pradjo skirstyti acht lagerius. Senbuviai pasakojo apie achtas, j rengimus, apie darb kasyklose ir gyvenimo slygas lageriuose. 161

- Vorkutoje anglies kasykl yra kelios deimtys. Nuo miesto iaur jos nusitsusios ratu, - pasakojo senas lagerininkas lenkas. - Dauguma lageri skirti katorgos darbams ir pilni prigrsti katorginink. Kiekviena achta yra ne tik mon angliai gauti, bet ir baisus mirties kombinatas. Daug moni sta dl nepakeliamos katorgos ir baisi slyg. Blogiausia naujame 29-osios achtos lageryje. Ten blogiausias maistas, nra vandens ir baisiai iauri administracija. Laimingas vargo ir bd nelaukia. Laim pratina ir imoko laukti tiktai malonumo ir gero. O tas, kas patyr kanios ir neskmi, tas nieko gero nebesitiki. Neturjau laims ir nemokjau lageriuose patekti lengvesnius darbus. Buvau sitikins, jog anksiau ar vliau sulugs bolevikin sistema ir baigsis moni kanios ir vargai. Nesitaiksiau ir nesistengiau, prasimuti, todl vilkau fizini darb jung kaip juodas jautis. Ir dabar, igirds apie 29-osios achtos lager, jauiau, kad btent ten ir paklisiu. Kai pradjo mones rinkti t acht, pirmiausia igirdau savo pavard. Dvideimt devintoji achta yra apie 30 kilometr iaur nuo miesto. Pastatyta ji prie kelet met paiame iauriniame miesto rajone. U kokio kilometro nuo achtos kurtas lageris, Jo adresas buvo toks: / 223 P - 41. Pirmasis skaitmuo - lageryno numeris, antrasis - lagerio. Raid "P" reikia, jog lageris yra reiminis. Sugrdo mus karantinui skirt barak. Sienos surkusios, gultai paiini. T pai dien gydytojai tikrino sveikat, nustatinjo darbo kategorijas. Pirmosios kategorijos skiriami poemio - anglies kasimo darbams, antrosios- achtos paviriaus ir statybos darbams, treiosios lagerio vidaus darbams. Lageryje apie tris tkstanius kalini. Dauguma - katorgininkai, nuteisti nuo 15 iki 25-eri met. Jie visi numeruoti. Stambs skaitmenys urayti ant kepurs, nugaros ir ant kairs kojos launies. Kur eisi ar bsi, numeris visur matomas. Numeris reikia ne tik kalini srao numer, bet jis yra enklas arba antspaudas, paymintis kalinio prakeikt dali. Numeris veikia mogaus psichik ir pasmerktajam primena iskirtin jo diskriminacij. Lagerio "savivaldos" pareign, brigadinink ir visoki "pridurk" numeriai urayti menikai raitytais skaitmenimis. Jie savo numeriais didiuojasi kaip karininkai vaigdutmis arba ordinais. Vagi ir kitoki kriminalist nebuvo. Jie laikomi atskiruose lageriuose. ia suveti ypa pavojingi politiniai nusikaltliai, todl nustatytas grietas ir iaurus reimas. Barak langai kaip kaljimuose ipinti geleinmis grotomis. Patikrinimai daromi du kartus per dien - ryt ir vakare. Skambalui nuskambjus, kaliniai rikiuojasi prie barak ir laukia priirtoj. Kol vis barak patikrinimo rezultatai skaiiuojami, kaliniai privalo stovti ir 162

laukti, kada skambalas paskelbs, kad patikrinimas baigtas. Pasitaikydavo, kad laukti reikdavo valand ir ilgiau. Po vakarinio patikrinimo priirtojai barakus urakina ir raktus pasiima. Kaliniams neleidiama turti pinig. I nam ar i kur kitur gautus lagerio administracija paima ir laiko kalinio einamojoje sskaitoje. Kart per mnes lagerio virininkas u ger darb duoda dvideimt penki rubli verts talon, u kur lagerio krautuvlje galima nusipirkti machorkos, kruop, kombiniro ir dar kai ko. Per metus leidiama rayti tik du laikus. Laikus tikrina "kmas", registracij tvarko kultrin dalis (). Pasimatymai su giminmis bei artimaisiais draudiami. Drausmei palaikyti ir kaliniams bausti priemoni ir prieasi ia daugiau negu Uchtos lageryne. "Bras" didesnis ir baisesnis. Lagerio kampe jis dar utvertas atskira tvora ir saugomas ne kalini, bet priirtoj. U menkiausia prasiengimu, darbo norm nevykdym, brigadinink arba "beldik" sksti kaliniai kiami "br". Danai j patenkama ir neinia kodl. Grta mogus, kelias dienas ten ibuvs, ir neinia, u k buvo nubaustas. Kitas, dar baisesnis karceris taisytas achtos zonoje. Darbe kartais kyla vairiausi nesusipratim, barni, mutyni. Pasitaiko, kad achtoje randa umut iaur ir nesining deimtinink arba "beldik". tariamieji suimami ir sodinami karcer. Baimei varyti ir disciplinai sustiprinti priirtojai pasiiumpa mog ir nusitemp savo bstin iauriai sumua. U k - sunku pasakyti. Kas nori muti, visada randa prieast. Maisto daviniai suskirstyti "katilais". Keturi "katilai" dirbantiems achtoje ir keturi - dirbantiems paviriuje. Maisto kiekis skiriasi vienu kitu auktu kos ir kokiu imtu gram duonos. Kiekvienas barakas turi savo eiminink, vadinam "pompobytu" ( ), kur i kalini parenka "kmas". "Pompobytas" kmo tiesiogin ausis ir akis. Barakams luoti, grindims plauti, krosnims krenti ir kitiems juodiems darbams dirbti yra tvarkiniai. Kaliniai barakuose miega ant dviauki gult. Patalyns nra. mons guli apsiklost suodinais virutiniais drabuiais. achtos poemio ir paviriaus darbai vyksta itis par trimis pamainomis. Pamainos keiiasi kas savait. Vadinasi, savait tenka dirbti dien, savait - po piet ir savait - nakt. Pagal taisykles karantine turt bti laikoma dvi savaites. Lageryje to nepaisoma. Gydytojams patikrinus sveikat, jau kit dien pirmos kategorijos vyrus atrinko achtos darbams. ia pat barake prasidjo apmokymas - keli dien tech. minimumas, kaip reikia achtoje dirbti. Kitus, kad nesimaiytume ir dyki duonos nestume, ivar sniego kasti. 163

U kokio kilometro nuo lagerio, tundroje vasar pradta statyti gyvenviet laisviesiems. Ten per vis amino alo klod pragrtas artezinis ulinys, i kurio katorginink rankomis p r a d t a s tiesti vandentiekis acht ir lager. Vamzdiams ikloti ikasti gils grioviai, kurie dabar buvo upustyti. Apie trisdeimt moni i karantino suvar prie tokio griovio sniego kasti. Buvo graus rytas. Pro miglos tirtum, dengiant Uralo kalnus, tekjo saul. Auksinis diskas pamau kilo auktyn. Pro rk jis atrod baisiai toli. Spaud stiprus altis, ir saul skleid tarsi ledinius spindulius. Griovys kaip primintas sniego. Kasme, krutjome, o nevidonas altis per plonas pirtines iupinjo rankas, gnaib ausis ir skruostus. Ir minutei nustoj krutti, jautme, kaip staiga darosi alta. Veltiniuose koj pirtus gl. Kasme ir vis dairms saul, o ji taip pamau slinko horizonto pakraiu, ir vakaras buvo dar taip toli. Jau ir silpna darsi. Griovys gilus - apie pora metr. I dugno imesti snieg nebeliko sveikatos, o ia dar pakilo vjelis - toks piktas, toks atrus. Mai sniego kristalliai, vjo genami, pasiokindami riedjo suplktos tundros lyguma. Lyg i miego ilind, netoliese bgiojo balti kikiai, skraid baltos kurapkos. Baltieji kikiai didesni u msikius pilkus. Pamau vjas stiprjo, balto judanio sniego sluoksnis storjo. I po judanios sniego mass ikildavo visa kikio figra, tarpais matsi tiktai mkiojanios ausys. Vjas stiprjo, lekianio sniego greitis didjo. Ms darbas jo niekais. K ikasme, sniegas pamau vl ulygino. itoks beprasmikas darbas buvo panaus Korinto karaliaus Sizifo darb pragare ir Penelops audim. Teko girdti, kad Rusijoje dar car laikais katorgininkams duodav panai darb: vienas brys kasdavs didiul griov, o kitas i paskos - uversdavs. Trumpa poliarin iemos diena geso. Genamas palaidas sniegas kilo auktyn, kapojo veid ir akis, kliud irti, o altis stingd rankas. Kilo sniegas nuo ems, vir galvos baltame rke formavosi nauji kristalai, ir visi susimai lk, vilp tolyn. Siauianti ledin tamsa didjo. Prasidjo poliarin pga. Susikprin, ilgais baltais kailiniais susisuk, auktas apykakles pasistat, kareiviai oko, tryp, rankomis onus plak. Ne pyragai ir jiems tokiame altyje be darbo stovti. Kuomet sutemus grome zon, plati, alta tundra staug, vilp, kauk. Reikjo dideli pastang nueiti valgykl pietauti. Uchtoje teko girdti apie tundros pgas. Nesinorjo tikti, k pasakojo. Dabar, ryt ij i barako, buvome apstulbinti stichijos galios. Per nakt sismaginusi pga virto baisiausiu uraganu. Pals vjas, vilpdamas i piet, neapsakomu greiiu ne i bet kur nutvrs snieg
164

iaur. Baisios galybs genama, baltoji siena kaukdama ir dama dm per tundros platybes. Smulkios ir atrios sniego kruopelyts kaip adatomis bad veid. Atsisukus prie vj, oro kamtis ukimo burn, sunku buvo kvpuoti. Akys aaromis pasruvo, i nosies pasipyl skysiai. ilt veid tekiamas sniegas tirpo ir, susimais su aaromis ir snargliais, ia pat alo, ir ant veido usidjo ledin kauk. Bematant viesulas kienes prikimo sniego. Pro apykakl, drabui susegimus ir rankogalius sniegas lindo uantin ir tirpo. Sulapo markiniai, o virutiniai drabuiai sustiro oio rag. Susikib po kelet, iaip taip suradome valgykl. Vargas tam, kur pga uklumpa lauke vien. Gali rkti, aukti, ir u keliolikos metr niekas nematys ir negirds. Pgos riaumojimas isklaido ir nuslopina bet kok auksm. Dvi naktis ir dien tundra , niokt, riaumojo. Kitos dienos ryt nurimo, ir mes ivydome jos limo padarinius. Visa lagerio zona prikimta sniego. Tarp sniego kaln barakai buvo lyg emn prasmeg. Trij metr auktumo spygliuotos vielos tvoros tik stulp virns bekyojo. Karantino mons, barak tvarkiniai, atleistieji kasme takus. Pusnynai taip kietai sumuti, jog, kaip sakoma, nors armotomis vaink. Koja mygiamas kastuvas niekaip nelenda snieg. Kasti reikia klodais, nuo pusnies krato. T dien nebevar tundr nenauding ir beprasmik darb dirbti. Po keli dien achtinink apmokymas buvo baigtas. Kartu pasibaig ir karantinas. Visus paskirst brigadas ir imt po barakus. achtininkus imai tarp katorginink, o kitus - vairias brigadas paviriaus darbams. Patekau achtos miko sandlio brigad. 29-oji achta pastatyta ant auktumos, u kokio kilometro nuo lagerio. Auktas uolien kalnas, ikils vir achtos keliamj bokt ir kit pastat, dunkso kaip juodas debesys. velnus ventiliatori gausmas kaip kokia audros sukelta muzika sklinda tundroje. achta - didelis kapitalinis tresto "Vorkutugol" rengimas, vadinamas achtkombinatu. Jos paviriaus plotas keliolika hektar. ia pristatyta daug vairios paskirties mrini ir medini pastat. Didiausias achtkombinato rmai. Tai didelis, keli aukt mro pastatas, kuriame yra direktoriaus, ininieri ir kitoki virinink kabinetai, buhalterija, planavimo, gamybos ir kitokie skyriai. Apatiniame aukte taisyti duai, drabuins, dirbtuvs. ia paruoiamos ir iduodamos achtinink lemputs ir visa kita, kas reikalinga achtos darbams. Prie einam dur didel laukiamoji sal, kur kaliniai, ilind i po emi, laukia, kada konvojaus virininkas sakys rikiuotis prie vart kelionei lager. Du boktai pastatyti prie kiaurymi, kur dideliais keltuvais mons traukiami i achtos ir leidiami darbams poem. Tais paiais keltais 165

keliama ikasta anglis, uolienos, leidiama acht reikiamos mediagos. alia keliamj bokt emesni pastatai, kur taisyti kelt mechanizmai. Nuo bokt geleinkelio atak nutiestos didiuls rankovs, kuriose nutiesti transporteriai angliai i achtos vir geleinkelio pastatytus bunkerius pergabenti. Po bunkeriais pastumiami vagonai ir per tam reikalui padirbtus aulus anglis pilama vagonus. Be to, achtos zonoje rengta lentpjv ir visoki remonto dirbtuvi. Brigada, kuri mane paskyr, t savait dirbo nakties pamainoje nuo dvyliktos iki ryto atuntos. Vidurnakt darb jome ivarg, nepailsj, alkani, nes dien reikjo sniegas kasti, i sandlio gauti drabuius. Be to, buvo visokio kitokio tvarkymosi barake. I vis achtos paviriaus darb sunkiausi miko sandly. Kiekvien dien atvedavo po du tris vagonus rst. Juos reikdavo ikrauti, o paskui pjaustyti ir gaminti achtos ramsius. Pagamintus daiktus reikdavo tempti keliamuosius boktus, krauti keltus. alio medio rstai ledu apal, slids ir sunks. Atipusiais pjklais kiaur nakt pjaustme rstus, tempme boktus, kad reikiam kiek greiiau nuleistume acht ir turtume koki valandl pailsti. Pabaigme ir rengms poilsiui. Tuo metu atsivr geleinkelio akos vartai. Pkdamas ir vilpdamas garveys stm tris didiulius pulmanus rst. - Na, vyruiai, pasispauskite ikrauti vagonus. Reikia paskubti, nes iki darbo pabaigos bra pusantros valandos, - ragino deimtininkas. Brigadininkas, Pavolgio vokietis katorgininkas, ramus, bet reiklus mogus, irjo, kad dl sandlio darb nesitrukdyt achtos darbai. Prie kiekvieno vagono paskyr po deimt moni. Pradjome krauti rstus. temp jgas, pagal komand iupome rst ir ikl vir galv stmme per vagono sien. Rstas negteljo ir cypdamas nuriedjo per snieg. Ilga poliarin naktis pasibaig. achtininkai, juodi kaip velniai, ilind i poemio jau seniai lauk, kad vest lager poilsio, o mes , i vis pusi raginami, ujami ir keikiami, tebesikamavome. Pagaliau paskutinis rstas pervirto per vagono sien. - ! - kteljo brigadinikas. Lyg energijos srov ijungus, mons vienu kartu iseko. Sugleb susdome ir tyljome. Tik dabar pajutome, jog koj pavilkti negalime. Ibalusiuose veiduose matsi nuovargis ir kania. T nakt anglies bunkeryje vir vagon kalinys estas kliuvo transporter. Storas, platus gumos ir brezento diras paiupo jo vatinio skvern ir m sukti aplink vol. Kol atsisegiojo ir vien rank itrauk i rankovs, diras susuko vis vatin ir paiupo rank. Skausmo ir siaubo pagautas mogus auk, klyk pagalbos, bet niekas negirdjo. Kuomet 166

pro bunkerio plyius kraujas m varvti apai, kur prie vagon tris mons, tuomet skubiai buvo praneta, kad bgt irti, kas viruje vyko. Kol ilga rankove atskubjo pagalba, rado est be smons gulint su nutraukta ranka. Tokia buvo pirmoji darbo naktis Vorkutos anglies kasykloje. Tundroje viskas platu, didinga: beribs banguotos sniego lygumos, dideli aliai, kartais siekiantys iki eiasdeimt laipsni, stiprs vjai, ilgos iemos naktys ir vasaros dienos, nuostabios dangaus pavaists, gilus ems alimas. ia daugyb lageri, kur suvaryti ilgabausmiai kaliniai, ia pilna ekist ir dar daugiau - kariuomens. Kovo mnes dar pasitaikydavo smarkesni pg, bet toki, koki matme pirm kart, daugiau nebebuvo. Saulei kylant auktyn ir dienoms ilgjant, daniau pasirodydavo sault provaisi. Tuomet rkas skystjo, virto tarsi prasivieianiais dmais, pro kuriuos matsi Uralo kaln masyvas. I karto kaln kontrai bdavo neaiks, bet rkui skystjant apylinks vaizdas keisdavosi ir pagaliau atsiskleisdavo plati, balta tundros panorama. Kalnagbri kirbin, sauls nuviesta, dantytu ruou tssi i piet iaur, kur, horizonte susiliejusi su eme, itirpo baltame fone. Pakilusi saul nutvieksdavo sniegu nuklot tundr. velnus gelsvai violetinis sniego atspindys kliud irti. Akinanti viesa pliesk akis. Tokiomis dienomis akys labai pavargdavo. Ilgesn laik be akini dirbdami, mons aplibdavo - susirgdavo aki liga, panaia vitatup, kuri rusai vadina "snenaja slepota". Sault vidudien per ilus or kaip per didinamj stikl kalnai atrodydavo daug ariau ir rykiau. Jie buvo u 60 kilometr. achtos ir lagerio apylinkse rinio sniego skaidrum maino anglies dulks ir suodiai. achtos zonoje bdavo supilta didiuls anglies krvos. Anglies dulkes vjas neiojo po plai apylink. Kamin dmai skleid daug suodi. achtos paviriuje dirbantys mons bdavo murzini kaip kalviai. Pirmj iem lageryje varaus geriamo vandens nebuvo. Virtuvje valg vir i tirpdyto sniego, kuris nuo priemai buvo juodas kaip nudaytas. Tok nusistovjus vanden gerdavome. Prausdavoms sniegu. Pirtyje maudms taipogi sniego vandeniu. Skalbini niekas neskalb. Nuo utli apgindavo "proarka". Dl moni marmalyns lagerio zonoje varaus sniego nebuvo. Be to, po sandli ir barak grindimis pulkai peli ir iurki. Nakt jos kaip katinai mirinjo i pastato pastat, lindo pamazg ir iukli des ir duobes. Lakstydamos taipogi ter snieg, i kurio virdavo valg. Nuo visoki lig saugojo vienintel sanitarin priemon - virinimas. 167

Kad nesusirgtume dmtja iltine ir kitomis epideminmis ligomis, visuose lageriuose, o taipogi ir Vorkutoje, kiekvien pavasar skiepydavo. Didiulio virkto ilga ir stora adata durdavo ties mente nugar ir suleisdavo kakoki vaist. Stipriai skauddavo, kuomet leisdavo, o paskui kelias dienas bdavome tikri ligoniai. Pakildavo temperatra, svaigdavo galva, kn apimdavo silpnumas. Drimo vietoje iokdavo skausmingas guzas, prie kurio nebdavo galima n prisiliesti. Jeigu skiepydavo vyras, reikdavo nusivilkti tiktai markinius, o jeigu moteris - tuomet btinai visus nuogus irengdavo. Ar toks "paprotys" virinink bdavo sugalvotas tyia, ar gydytojas taip reikalaudavo, mums bdavo nesuprantama. Vien pavasario dien kilo didelis sujudimas. Reimo virininko sakymu i speeiajiosios dalies ("kmo" staigos) barak pompobytams buvo duoti kalini sraai su numeriais. Iki vlyvo vakaro "Kavee" mogus baltais daais teptuku numeravo kalinius. Ar tie numeriai reik Vorkutos lageryno, ar tik to lagerio kalini eils numer, neinojome. Buvome spti, kad nuo ios dienos visi virutiniai drabuiai turt numerius. Kaliniai privalo patys sekti, kad numeriai bt visada aiks ir ryks. Priirtojai grietai reikalavo usitepusius ar nublukusius numerius atnaujinti. Vadinasi, mes, reiminiai, buvome "imatrikuliuoti" tikraisiais lageri pilieiais ir visomis "teismis" , pareigomis ir "privilegijomis" sulyginti su katorgininkais. ekistams tik nusispjaut, kad mes "teism" buvome nuteisti bausm atlikti lengvo reimo pataisos lageriuose, o ne katorgos stovyklose. Kaip visuose lageriuose, taip ir ia kalini nacionalinis miinys labai margas. Daugiausia, inoma, ukrainiei, ypa i buvusios Lenkijos, nuo Lvovo. Nemaa rus, lietuvi, latvi, est, armn, vokiei, lenk, vengr. Po keliolika kiniei, korjiei, mongol ir kitoki. Nacionaliniai santykiai ia buvo geresni kaip kitur. Intelektual skaiius didesnis negu Uchtos lageriuose. Buvo profesori, ininieri, gydytoj, kunig, karinink ir kitokios profesijos bei specialybs inteligent. kininkai ir darbininkai ia buvo apsitryn ir prasilavin mons, patek lagerius u idjin tautin veikl. Lietuvi buvo apie tris imtus. Keletas katorginink, o visi kiti reiminiai. Dauguma lietuvi dirbo achtoje, kiti - paviriuje vairiose dirbtuvse. Lietuvi tarpusavis sugyvenimas buvo pavyzdingas. Ms kaimynai latviai nemgo biiuliautis, nors vienas kitas buvo labai malons ir nuoirds. Dauguma pasipt, idids - jautsi u mus pranaesni. inoma, tokio pranaumo, kokio latviai buvo gij Rusijoje revoliucijos metu, mes neturjome. Bolevikai turi bti dkingi latviams u tuometin teror, kuriuo taip pasiymjo latvi daliniai. Patys rusai
168

tuomet sakydav, kad " , ". Visai kitokie estai. Nors laisvje su jais tiesiogini sien neturjome, esame skirtingos kilms, bet ms biiulyst buvo nuoirdesn. Kuomet 1918 metais jie kr nepriklausomyb, rusai bolevikai buvo pasiunt Estij kurstytoj su dideliais kapitalais. Estai juos visus sugaud ir suaud. Toliau rusai nebedrso est vidaus reikalus kitis, nes buvo labai rizikinga ir pavojinga. Saviems bolevikuojantiems ir aukiantiems, jog jie vieni atstovauj est tautai, valdia leido atskiru srau laisvai dalyvauti rinkimuose, kad parodyt savo galyb. I 120 seimo nari bolevik atstovai buvo tik penki, ir jie jokios takos est tautai neturjo. Gruzinai, armnai kilme, paproiais, charakteriu ir kitomis bdo savybmis visikai skirtingi. Jie rytingi, drss, kaip ir visi kalnieiai, bet labai atsargs. J palankumo ir draugikumo pigiai negysi. Bet susidraugavs - geresnio ir nuoirdesnio biiulio nerasi. Vokiei buvo apie du imtus. I Ryt ir Vakar Vokietijos, Pavolgio bei Donbaso. Vokietijos vokieiai lageryje buvo disciplinuoti, rams kaip nekalti avinliai. Visikai ne tokie, kokius matme okupacijos metais Lietuvoje. Pavolgio vokieiai i j juokdavosi: "Kaip jie galjo kariauti, tokie lepiai. A vienas juos italyiau". Bet tvarkingumu ir tarpusavio draugikumu, mandagumu buvo pavyzdys kitiems. Rusai i vis isiskyr grubumu, akiplikumu, nachalikumu ir b r u t a l u m u . Tikrai humaniki ir p a d o r s buvo tiktai pagyven, vyresniosios kartos mons, bet toki buvo visikai nedaug. Jaunesnieji, nors ir baig auktuosius mokslus, bet elgesiu ir kalba maai kuo skyrsi nuo maamoksli nepraustaburni kriminalist. Bolevikai giriasi mokslu, didiuojasi komunistine morale, bet j mokyklos nesugeba iauklti mogaus tikra to odio prasme - inteligentiko. "Kas paengia mokslu, bet atsilieka dorumu, tas daugiau atsilieka negu paengia" (Qui proficit in litteris, et deficit in moribus, plus deficit quam proficit), sako lotynika patarl. "Kaip kiaulei tinka auksin grandis nipe, taip mokslas ir inios neiaukltam mogui", nes "neiaukltas mogus yra ne kas kita, kaip vris", - sako garsus XVII amiaus pedagogas Jonas Amosas Komenski savo veikale "Managnae didactica". Taip ir yra. Mokyt rusik vri nemaa buvo ir Vorkutos lageryje. 1941 met birel bolevikai bgdami i Lietuvos iud daug moni. Masines udynes ikl Pravienikse. Tuomet laikraiai smulkiai aprainjo t vyk, paymdami, kad, iud visus darbo stovyklos kalinius, priirtojus ir sargybinius, bolevikai mt lavon krvas granatas ir paskui pastat mongolus saugoti, bene ils koks vienas liks gyvas. odis "mongolas" tuomet reik suvrjusio sutvrimo sinonim. 169

Baisiam vykiui vaizdingiau nuviesti buvo raoma, kad sargybiniai buv mongolai. Lageryje buvo keletas mongol. Visi jie buvo malons, rams ir simpatiki mons. Neteko girdti juos keikiantis. Ukalbinti draugikai ypsojos ir nuoirdiai, mandagiai nekdavo. Apskrito veido, kiek striomis, primerktomis akimis ir retutmis barzdelmis jie buvo panas pasak geradarius, bet ne mogdras. Dar ramesni buvo korjieiai. Su vienu kelet savaii teko gulti gretimoje lovoje. Barake jis buvo vadinamas "Kim". Grs i darbo, jis sikniaubdavo ssiuvin ir smulkiomis raidmis kak raydavo arba galv delnais sums rymodavo. Niekam neuklidavo, nieko neukabindavo. Pranekintas nusiypsodavo ir kaip mokdamas pasakydavo vien kit od arba rankomis rodydavo. Rusikai kalbti beveik nemokjo. Kuomet ateidavo kitas korjietis arba kinietis, ms Kim atgydavo. Bdavo smagu irti juos, kaip juokaudami svetima kalba iaukdavo. Lenk buvo kelios deimtys, o gal visas imtas. Buvo varuviei, i Lodzs, Poznans ir kit srii. Nelaimingi mons. Dl j prasidjo Antrasis pasaulinis karas. Jie daugiausia patyr nelaimi ir skriaud. Per vis savo istorij, o ypa per kar dl laisvs jie yra sudj labai daug auk. Masikai juos ud ir trm vokieiai, daug iud rusai bolevikai. Vien tik Katyns masinse udynse likvidavo apie deimt tkstani j karinink. Daugyb lenk uvo lageriuose. Tiesiant Kotlaso-Vorkutos geleinkelio linij, tkstaniai mir bado, ali ir katorgos darb palauti. iame lageryje buvo gaila t darbi ir mandagi moni. Juk dar taip neseniai nuo vokiei Vakarus pasitraukusi j vyriausyb, kariuomens generalinis tabas ir Anderso armija buvo tarp karo laimtoj, bet amerikieiai, anglai ir pranczai, tenkindami bolevik ugaidas, begdikai juos paemino ir i karo laimtoj padar emigrantus, o j tvyn atidav rus takos sferon ir paliko u geleins udangos. itame lageryje lietuviai lenk ir lenkai lietuvi biiulysts veng. Gal ia bta takos i nepriklausomybs laik praeities, kuomet lenkai, ugrob Vilni, Gardin, Suvalkus ir Seinus, norjo ir vis nepriklausom Lietuv pasiglemti. Tikriausiai ir vieni, ir kiti dar nebuvo umir t ne per sen laik, kada lenkai Vilniuje isterikai auk: "Smigty-Rydz, prowadz nas do Kowna!" Tuomet jie buvo didybs manijos apssti, ignoravo Lietuvos nepriklausomyb, sapaliodami, kad Liublino unijos sutartimi Lietuva priklausanti Lenkijai. K jie lageryje apie lietuvius galvojo, Dievas ino. Ukalbinti bdavo malons ir nuoirds. Nesibiiuliavo ir su kit tautybi monmis. 170

Gegus mnes dienos jau buvo labai ilgos. Pakilusi saul pamau tirpd snieg. Lagerio zonoje pusnyn kalnai supliuko, sudilo. Apie barakus sauls atokaitoje telkojo vandens klanai. Nuo anglies krv, suverst rst ir nuo stog kilo kamuoliai gar. Ubagikas tundros iemos grois baigsi, bet saulei palindus po debesiu vl bdavo alta ir iurpu. Naktimis aliai siekdavo iki dvideimties laipsni. Tuias ir laukinis is kratas. Aplinkui kiek tik akys aprpia nesimato jokio medelio, jokio augallio, tik po sniego klodu t e b e m i e g a krmokniai. Vieninteliai mediai - elektros ir telefon stulpai. Taiau ir tokiu i iemos vasar pereinamuoju laikotarpiu, vadinamuoju pavasariu, taipogi buvo savotiko, niekur kitur nematyto groio. altomis saultomis dienomis matsi keturios sauls. Viduryje viet tikroji, jos onuose ir viruje u keliasdeimt metr silpnesne viesa spindjo dar trys sauls. U horizonto, inoma, buvo ir penktoji, bet jos nesimat. Pirmoji pamaina darb eidavo ryt, saulei gerokai patekjus. Miko sandlyje kas dien vienodi ir tie patys darbai. Kuomet pratome ir imokome dirbti, likdavo kokia valanda pailsti. Didelis cementinmis grindimis achtkombinato laukiamasis be jokio suolo, be jokio baldelio pasdti. Angiakasiai, apsipraus ir persivilk, kas stati, kas ant alt cemento grind sugul arba susd lauk, kada konvojus sakys rikiuotis prie vart. Visi nori anksiau patekti barak, pavalgyti ir paskui kristi suodin guol ir umigti ivargusio mogaus kietu ir saldiu miegu. Laibas, ilgu kaklu ruselis, atsisds, nugara sien atsiliejs ir koj kelius rankomis apkabins, linguodamas dainavo:
, , , . . , .

(Susirgsi tu, broleli, cinga, ibyrs visi tavo dantys, bet ligonin tavs niekas neguldys, nes ligonins perpildytos.) Dainuojaniojo ivaizda, aplinkui murzini, ibal veidai ir lidna dainos melodija kl iurp spd. Dl cingos tikrai ligonin niekas neguldo. Daug jaun moni dl tos ligos neteko dant. Sudilo, isiklaip ir mano dantys. Teko visus paalinti. Vargo ir skausmo buvo, kol ilupinjo, ir paskui kelis mnesius maniausi be dant. Pagaliau vargais negalais gavau virininko leidim, kad i mano einamosios skaitos pinig padaryt protezus. Ligonin, anot dainininko, buvo perpildyta, nes nra dienos, kad i achtos neikelt vieno ar keli sueist. tai ir dabar, tik pasibaigus dainos posmams, du vyrai u rank nuved ambulatorij achtoje sueist. Atoks uolienos luistas perskl galv. Rado j sukniubus "zabojuje" kruvin ir apsvaigus. 171

Nespjus ito akimis nulydti, girdime - vl nelaim. Paviriaus darbininkas rusas skubindamas suman perengti itempt plienin lyn, kuris vyniojosi aplink velen. Plonos pasiiauusios plienins lyno vieliuks ukabino vatines kelnes. Besistengdamas atsipalaiduoti, mogus m nervintis ir dar labiau susipainiojo. Koja pateko tarp lyno ir veleno. mons, baig pamainos darbus, buvo jau isiskirst. Riksm igirdo atsitiktinai jusi kelto main skyriuje dirbanti moteris. Kol ji nubgo praneti, kol atskubjo mons, nelaimingj rado gulint su nutraukta koja. Kol suteik pagalb, vargas neteko daug kraujo. T pai dien mir. Toki ir panai atsitikim achtoje labai danai pasitaiko. Teisingai skirstomajame lageryje lenkas sak, jog achta yra ne tik mon anglim gauti, bet ir didelis mirties kombinatas. Dirbant achtos paviriuje, smalsumas traukte trauk poem savomis akimis pamatyti, kaip atrodo kasyklos ir po emmis milijonus met gulinti anglis. I angliakasi turjau iok tok supratim, bet norjosi paiam pamatyti, patirti. Grai, sault pavasario dien tokia proga pasitaik. Sugedo poeminio geleinkelio linija. Skubiai prireik keturi moni pagalbos. Gav lemputes, sulipome kelt. Deimt metr per sekund greiiu smigome praraj. Neteks bent puss svorio, stovjau ir iurjau, kaip medins urvo sienos lk auktyn, o mes tarsi nejuddami kabjome vietoje. Nuo p a v i r i a u s iki p i r m o j o p o e m i n i o t r e k o l e i d o m s atuoniasdeimt metr gilumon. Nuo to treko prasideda anglies klodo sluoksnis, kuris 45 laipsni kampu eina emyn (gilyn). Kad bt galima angl kasti, keliasdeimt metr nuo pirmojo treko dar apie imt metr giliau prakastas kitas, vadinamas iveiojamuoju (). I paviriaus j prakasta kiaurym ir joje taisytas keltas. .i keliamoji anga yra apie du imtus metr gilumo. Tuo keltu keliama anglis, uolienos, leidiamos acht mediagos. Abu poeminiai trekai sujungti urvais. Vienu tokiu urvu mes leidoms iveiojamj trek - Hado karalyst. I paviriaus staiga pateks poemio tams, nieko nemaiau. Stovjau ir neinojau, kur eiti. Ms achtinink ibintuvliai viet kaip vasaros nakt mike vento Jono vaballiai. Akys nesugebjo taip greitai adaptuotis. Patekau kaip gil kap. Pamau viesa didjo, ir jau buvo galima irti urvo sienas ir emyn smingant tak. Pus urvo nukeliavus, lemputs taip gerai viet, jog puikiai buvo matomas visas urvas, jo nelygios gumbuotos lubos ir sienos. Sutais sugedus keli, iki pamainos galo turjome graaus laiko apsidairyti ir apirti. Gal dvi valandas maklinjau apviestais ir tamsiais poeminiais labirintais. Iveiojamasis trekas vietomis puikiai apviestas. 172

Jo sien niose rengta grai varut elektros pastot. Nutiestas geleinkeliukas, kuriuo nuo kelto iki anglies kasimo vietos ir atgal lakst tuti ir pakrauti traukinliai. Tamsiame treko gale kasama anglis. Ji pradedama kasti nuo iveiojamojo treko ir varoma auktyn iki pirmojo treko. Vieta, kur anglis kasama, vadinama "zaboju", o kasjai "zaboiikais". "Zaboj" yra keletas. Viename "zabojuje" baisus triukmas. Vikrinis kasimo kombainas slinko kaip tankas prie blizganios juodos sienos ir plieniniais nagais grem anglies klod su tokiu triukmu, lyg ten bt taisyta paties Hefaisto kalv. Nuo kombaino nag darbo drebjo mediniai atramos stulpai, drebjo geleinkeliuko bgiai ir poemins uolos. Apie kombain tupinjo lemputmis apsiviet keli mons. J rankos ir veidai juodi kaip ta anglis, kuri drask maurojantis kombainas. Juodoji mas plaiu konvejerio diru slinko emyn prie iveiojamojo treko ir byrjo vagonlius. Bilddamas traukinlis poeminiais urvais lk prie didiulio kelto, kuris ikast angl kl sauls vies. Sunkus ir pavojingas angliakasi darbas. Kombainu ne visur galima kasti. Anglies sluoksnis nevienodo storumo - vietomis vir dviej metr, kitur tik keliasdeimt centimetr. Tokiose vietose mons ropomis darbuojasi. Ta vieta, kur ikasama anglis, lieka tuia. Nuo didelio slgimo ji gali ugriti ir palaidoti mones. Kad taip neatsilikt, kita moni grup, vadinama "kriepilikais" (sutvirtintojais), j sustiprina. Lubas kloja lentomis ir rstagaliais paramsto. Kuomet nuo apatinio (iveiojamojo) iki virutinio treko anglis ikasama, lieka paramstyta tutuma. Po j landyti pavojinga, nes neinoma, kada ji gali ugriti. Toki tutum nelaiko. Ateina vl kiti specialistai "posadikai" (ugriovjai). Atriais ilgakoiais kirviais pakerta kelet ramsi ir smunka alin nepavojing viet. I viraus didiulio svorio slegiamos uolienos ima griti. Nepakirsti ramsiai nebeilaiko ems slgimo ir sulta tarsi degtukai arba ploni iaudeliai. Pasitaiko, kad mons nebespja pasprukti ir sta. Anglies klodas suspaustas ir kietas kaip akmuo. Nei kastuvu, nei lautuvu jos neipraysi. Angliakasiai blizgani anglies sien ilgais elektriniais grtais sugrioja. Sprogdintojai ("zapalikai) tas skyles kia sprogstamuosius utaisus ir laidais sujungia su elektros baterijomis. Su didiuliu trenksmu anglies masyvas atvirsta. Pakyla debesis dulki, kurias galingi ventiliatoriai per specialias "rankoves" siurbia vir. Vliau duj tikrintojai ("gazomierai") su reikiamais taisais patikrina, ar nra metano duj. Tik po to angliakasiai atvirtusi anglies sien gali tvarkyti. iupeliais beria ir eria angl metalinius lovius, kuriais ji vilpdama lekia emyn vagonlius. Tuo tarpu "prochodikai" kasa tolimesnius labirintus - pleia trek ir landyni tinkl, daro naujus 173

prajimus. Giliai poemyje em suspausta kaip granitas. Raustis pro tokias uolienas yra sunkus darbas. ia taip pat sprogdinama. Uolien luistai ir subyrjusios smulkios dalys vagonliais varomos prie kelto ir keliamos paviri. I keliamojo bokto transporteriais jos veamos ir pilamos didiul krv, vadinam "terikoniku". Kiekvienos achtos zonoje tokios krvos i tolo dunkso kaip Egipto piramids. achtos trekai ir kiti prajimai i viraus ir i on sustiprinti rstagaliais. Daug medi sukita Uchtos "leniovkas", bet ne maiau j suryja achtos. Kituose kratuose, kaip mons pasakoja, sustiprinimams vartojami metaliniai ramsiai. Kuomet nebereikalingi, vl iimami ir naudojami kitur. Rus achtose mediniai ramsiai lieka aminai palaidoti. Pamainos darbo laikas pasibaig. Tamsiuose labirintuose sumirgjo achtinink lemputs, mkiojo tamss moni siluetai. Jie skubjo prie kelto. I iveamojo treko lindau t pat narv, kuriuo nusileidau gelmes. Daugiau kaip imt metr pkdamas ir dusdamas lipau prie kelto. Suilau, sumirkau, net skalbiniai prie kno prilipo. Kol pasiekiau pirmj trek, net udusau. Atsisuks vilgteljau atgal emyn smingant urv. moni eliai lyg kokios poemio dvasios sek paskui mane. sault paviri grau juodas kaip tikras angliakasys, domi, bet kartu sunki, niri spdi prislgtas. Juk tokiais ir panaiais poeminiais kalnais achtininkams reikia kas dien laipioti ir dirbti. Tenka auktyn tampyti lentas, sunkius ramsius, ventiliatori "rankoves" ir visokias kitokias mediagas. Jauni, sveiki, stiprs ir gerai mintantys vyrai per kelet met achtose sugadina ird, nuvargina kojas ir daugiau sunkiems darbams nebetinka. Katorgininkai ir j sveikata niekam nerpi. ia tik irima, kad kiekvien dien paviri bt ikelta nustatytas kiekis anglies. Pusalkaniai ir uguiti mons ia dar greiiau netenka sveikatos. Po ios ekskursijos supratau, kodl lageryje taip daug jaun vyr serga irdies ligomis. Pavasaris Vorkutoje daug trumpesnis negu Lietuvoje. Gegus mnes pradjs tirpti sniegas birelio viduryje visikai pranyko. Tik Uralo kaln virns bolkavo. Sniegui itirpus, atsivr pelks ir eerliai, kuriuos kirbinmis skrido klykianios gervs, laukins sys ir kitokie paukiai. Liepos pradioje tundra sualiavo, suydo - pasipuo saulje rinia spalv fejerija. Banguotas jos pavirius itisai apsideng isprogusiais kerkliniais bereliais, karkliukais, samaninmis kerpmis. Krmokni lapeliai smulkuiai kaip kapeikin moneta. Vienmei oli ir dideli medi tundroje nra. 174

Per kerpi stor sluoksn em negali ilti. Po juo ir vasar esti ledas, o dar giliau - aminas alimas, siekiantis iki septyniasdeimt metr gilumo. Paiame iaurs aigalyje 186 paras ir 10 valand esti diena ir 178 paras ir 14 valand tsiasi naktis. Jeigu para susideda i dienos ir nakties, tai aigalio para - itisi metai. Vorkuta yra netoli u speigraio. ia nuo gruodio pradios kelias savaites saul neuteka, o vasar nuo gegus galo iki liepos vidurio nenusileidia - paiauia iauriniu dangaus skliautu vir horizonto ir vl kyla auktyn. T u n d r o s gyventojai - nencai, anksiau rusai juos vadindavo samojedais, atseit jie vieni kitus valgydavo. Nenc tautin apygarda turi 182 tkstanius kvadratini kilometr ir joje gyvena apie 22 tkst. gyventoj. J administracinis centras Narjanmaras turi apie 12 tkstani gyventoj. Jis yra Peioros deltoje. I seno nencai veriasi namini iaurs elni kiu. iaurs elnias - viskam tinkantis gyvulys. Jis yra susisiekimo ir darbo priemon, pagrindinis maisto altinis. I jo odos siuvami drabuiai ir batai, vadinami pimomis, idirbamas zamas. Elni odomis dengiamos palapins. Drabuiai ir pimos siuvami plaukais vid. Drabuiai minkti, elastingi, nesukietja ir p e r didiausius alius, todl jie yra nepamainomi. Daug elni suvalgydavo kaliniai. Danai ir ms lager atvedavo sunkveimius, prikrautus mlynai juodos elnienos. Vasar tekdavo matyti, kaip pro lager pragindavo keli tkstani elni band. I kerklini krmokni kyojo judani akot rag tankyn. Vasar elniai traukdavo iaur, ariau jros. Vasar tundroje privysta galyb uod ir maal, kurie elniams yra baisesn Dievo rykt negu Soviet sjungos gyventojams ekistai. Stiprs vjai pajryje isklaido uod ir maal debesis. Seniau tundroje buv daug laukini elni. Dabar j nebra. Vorkutos anglies telkinys - tai nedidel Peioros anglies baseino dalel. Visas Peioros baseinas apima apie 130 tkstani kvadratini kilometr. Kitas jo didesnis telkinys yra Intos apylinkse. Vorkutos ir Intos telkiniuose pristatyta daug lageri, kuriuose prikimta tkstaniai katorginink ir kit ilgabausmi kalini. ia iaugo nauji miestai: Vorkuta, Inta ir miesteliai Chalmerju ir Syrjaga. Pavasar i laisvj gyvenviets artezinio ulinio lager baig vesti vandentiek. Zonoje alia valgyklos pastat medin namel ir jame reng vandeniui virinti punkt - "kipetilk". ia buvo du kubilai altam ir iltam (virintam) vandeniui. Krosnyje taisytas raitytas vamzdis, kurio vienas galas sujungtas su alto vandens kubilu, kitas ukeltas ant virinto vandens 175

kubilo. Krosnyje raitytas vamzdis kaito, ir uvirs vanduo, gar spaudiamas, prunkt kubil. Dar trys vandentiekio akos nuvestos valgykl ir virtuv, pirt ir skalbykl. vedus vandentiek, gyvenimas pagerjo. "Kipetilka" barakus aprpino altu ir kartu vandeniu. Kaliniai gavo po por skalbini ir paklod. Kas deimt dien jome pirt. Skalbykloje palikdavome nevarius skalbinius, o i ten gaudavome iskalbtus. ia pat kirpjai apkirpdavo ir apskusdavo. Per savait mons pasikeit - nebesimat murzin ir paiini. Visi buvo varesni, viesesni. Menkas ir prastas valgis, variame vandenyje ivirtas, buvo gardesnis, malonesnis. Dubenlio dugne nebenusistodavo suodi ir purvo nuosd. Birelio mnes biiulio Radiaus ir lietuvio gydytojo pastangomis man buvo nustatyta treioji darbo kategorija. I achtos miko sandlio buvau perkeltas lagerio zon - komunalinio aptarnavimo skyri, vadinam "Ke", kurio virininku buvo lto bdo, tylus ekistas kapitonas, o brigadininku - kalinys Krainij. Krainij buvo sumanus, isilavins mogus. Laisvje dirbs kakokios srities partijos sekretoriumi. Stalino "istkos" metu aretuotas ir nuteistas katorgos darbams. Jo inioje buvo visi lagerio komunalinio aptarnavimo punktai. Mane ir jaun ukrainiet paskyr inventoriaus remontuoti. Darbas buvo nesunkus, nenormuotas. Niekas mudviem nesdjo ant sprando, niekas neragino ir padaryt darb netikrino. Ryt, brigadoms ijus darb, sddavome barake ir laukdavome patikrinimo. Paskui eidavome pusryiauti. Pavalg dirbdavome. odiu, po sunki ir tempt miko sandlio darb ia buvo dykyst. Taip kok mnes kraptms apie barakus. Vliau buvau perkeltas "kipetilk" "etatiniu" darbininku lageriui vanden virinti. ia dirbome trys mons. Lietuvos rusas (nUo Jonavos) Rockinas buvo "kipetilkos" vedju, o a ir irdies liga sergantis rusas Savenkovas - darbininkai. Mudu pakaitomis i zonos anglies sandlio rogutmis atvedavome anglies, krendavome krosn, barak tvarkiniams dalindavome ilt ir alt vanden. Turdavau utektinai laiko pasiskaityti, barakuose pastamus aplankyti ir padykinti. "Kipetilkoje" buvo puiki proga painti mones, patirti j gyvenimo slygas, artimiau pabendrauti su lietuviais. Lietuvi buvo kiekviename barake. Jie dirbo vairiose vietose: achtos poemiuose ir paviriuje, statybos darbuose, kontorose, ligoninje, siuvykloje, sandliuose ir kitur. Siningi, sumans, kruopts ir nagingi specialistai, jie buvo vertinami ir skiriami atsakingas vietas. Viktoras Baltruaitis dirbo achtoje elektros pastots ininieriumi, Rinkeviius Pranas, Piepalis Jonas, Kozla ir dar keli - achtos kelt mechanikais, Vaitkeviius Petras - poeminio traukinlio mainistu, kunigas Antanas ekeviius - duj tikrintoju (gazomieru), Bylaitis Jonas - ligoninje 176

gydytoju, Narakas Kazys - lagerio vaistins vaistininku, Krupelis Mykolas - vaistins tvarkiniu, kunigas Augustis - skalbykloje skalbini presuotoju, Juodelis Petras - uvies sandlyje uvies darintoju, istorikas Klimaviius - achtoje budtoju, ekaviius Mykolas ir Kiela Jonas - kompresori skyriaus budtojais. Jonikas - siuvyklos vedju, Kazanas Afanasijus drabui sandlininku. Kur vienas geriau sitaisydavo, ten tempdavosi draugus ir pastamus. Ir taip apie kiekvien geriau lindus lietuv spietsi kiti. Net rusai stebjosi lietuvi vieningumu ir graiu sugyvenimu. Atskir lietuvik brigad (toki kaip Voi-Voe) ia nebuvo. Barakuose buvo tiktai lietuviki kampeliai, kur guldavo po kelet lietuvi. Didiausias k a m p a s buvo p i r m a m e b a r a k e , kur buvo apgyvendinti achtos specialistai. ia gyveno Baltruaitis, echaviius, Piepalis, Mieliauskas, Kiela, Vaitkeviius, Rinkeviius, Kozla, Rakauskas ir dar keletas kit. Vakarais bdavo lietuviki susibrimai, ia kaupsi visokios lagerio ir laisvojo gyvenimo naujienos, ia bdavo komentuojami politiniai vykiai. Pobvius vairindavo lietuvikos dainos, pritariamos akordeono, mandolinos ir gitar. Tame barake gyveno didelis lietuvi biiulis, Rygos konservatorijos dstytojas kompozitorius Janis Licitis. I vis latvi jis isiskyr inteligencija ir tikrai humaniku kultringumu, buvo tikra to odio prasme - dvasios aristokratas. Lto charakterio, nuoirdus ir labai draugikas, jisai gijo vis simpatij ir jam deram respekt. Janis Licitis labai mgo lietuvi liaudies dain melodijas, uoliai jas rinko ir urainjo. Vakarais danai usukdavo "kipetilk", kaip jis sakydavo, pailsti nuo barako erzelyno ir triukmo. Atsinedavo ura ssiuvin, ir man tekdavo dainuoti lietuvikas dainas. Jo nuomone, lietuvi ir latvi draugyst turt bti artima ir glaudi, tikra brolika, ne tokia, kokia buvo nepriklausomybs laikais. Lageryje Licitis surinks kelis imtus lietuvik dain melodij. Kaip jau minta, lageryje buvo du lietuviai kunigai - Augustis ir Antanas ekeviius. Augustis - ramus, nuoirdus ir draugikas mogus, didis patriotas, buvs vienos emaii parapijos klebonas. Suimtas ir nuteistas u priebolevikik veikl. Lageryje skundsi negalavimais, turjo trei darbo kategorij ir dirbo skalbykloje, kur lygino skalbinius. Konfesiniais reikalais buvo paslaugus. Praomas neatsisakydavo kunigo patarnavim. Kunigas ekeviius - visada judrus, valus ir labai rpestingas religiniais reikalais. Pats bdamas vienuolis, konfesinius reikalus laik paiais svarbiausiais. Kiekvien ryt, susirads nuoal, ram kampel, laikydavo miias. Laisvalaikiu nuolat zujo po barakus, landydamas ir primindamas neumirti susitaikyti su Dievu. Krikionikas gerumas ir nuoirdumas liejosi per kratus, todl jo gausi atsarg dosniai eikvojo. 177

Sunkus, gal ir nedkingas buvo jo darbas. Reikjo saugotis pomopobyt, beldik, kurie galt praneti virininkams. U toki veikl grs "bras" arba nublokimas sunkius darbus. Be to, daug ko maiusios, daug kentjusios moni sielos buvo atalusios, surambjusios ir panaios apleistus, kakada purentus dirvonus. Daugelis j kunigo rpesiams ir paslaugoms buvo abejingos, nejautrios. Dl to kunigas sielojosi, nerimavo ir kartais gal netekdavo takto ir objektyvumo. Jo nuomone, kas ne katalikas, tas - bolevikas. Lietuvikus tautinius reikalus siejo su religiniais, todl jam atrod, kas blogas katalikas, tas prastas lietuvis. Be lietuvi kunig, buvo dar vienas katalik kunigas latvis. I buvusios Lenkijos (nuo Lvovo) buvo keletas kunig ukrainiei. Jie graik katalikai. Beveik visi jauni, bet jau ved mons. Kaip ir msikiai, jie neneiojo s ir barzd, bet vadinami ne kunigais, o popais. Jie labai prisiri prie sav eim. Visi turjo mon ir vaik nuotraukas, kuriomis patys grjosi ir kitiems rod. Tarp kalini, net savj ukrainiei, jie neturjo tokio autoriteto, kokiu naudojosi ms kunigai. Ne kart teko girdti ir matyti, kaip supyk ukrainieiai netaytais odiais pldo savo tautiet kunig. Neteko girdti, kad kas panaiai plst lietuv kunig. Kit tautybi mons, net ir nihilizmu apsikrt rusai, veng juos eidinti. Ori ir inteligentika laikysena , i pokalbi dvelkianti erudicija kl ms kunig autoritet. Buvo keliasdeimt protestant baptist. Jie danai nuoaliose vietose briuodavos ir tardavosi. Gerai inagrinj ventj rat, ginuose su kitatikiais jie sugebdavo oponent suriesti oio rag. Miklia sofistika pakidavo tok klausim ar taip gudriai susukdavo atsakym, jog oponentas nebeturdavo k sakyti. Tarp maai isilavinusi jie iekojo pasekj. Priirtojai sekdavo j sueigas ir ivaikydavo. Kartais iniciatorius arba vis susirinkim pasodindavo "br". Pasigailjimo verti buvo religinio fanatizmo ligonys. Apie tokius Erazmas Roterdamiestis ra, kad jokie pamiliai negali rungtyniauti su tais, kuriuos vien grai dien apima krikioniko pamaldumo kartis. Seniau toki bdav labai daug, o po vien kit pasitaiko dar ir iais laikais. Vienas pagyvens rusas kiekvien ryt ir vakar barako kampe, tarp lov melsdavosi. I pradi tiesiai, kaip Gorkio senelis, kareivikai sitemps tyliai poteriaudavo. Paskui, iupsniu pirtus suspauds, imdavo egnotis ir vl puldavo ant keli. Taip be perstojo kartodavo koki valand, kol nuo prakaito visas sumirkdavo. kariui atslgus, bdavo tylus, nekalbus. Kai visai nusiramindavo, vl bdavo normalus mogus. "kipetilk" danai usukdavo pagyvens rusas ininierius Aleksandr Petrovi. Kaip ir Licitis, lto bdo, bet kitokio - rusiko charakterio ir geros irdies mogus. Dl savo kuklumo nesibruko priek, veng virinink malons. Dirbo lagerio komunalinio aptarnavimo skyriuje 178

virtuvs kriku. Mgo literatr, pasakodavo ir komentuodavo rus ir kit taut klasik krinius. Jo nuomone, raytojas, jeigu jis neturi laisvs ir negali rayti to, kas jam patinka, k jis nori, nieko gero nesukurs. Rus raytojai nuo pat rus literatros pradios iki i dien neturjo ir neturi krybins laisvs. Novikovas, Radyevas, Gogolis, Lermontovas, Pukinas, Nekrasovas, Dostojevskis ir kiti raytojai perjo kaljimus ir itrmimus. J gyvenimas - kankini gyvenimas. Jie kentjo todl, kad savo kriniuose vaizdavo rus gyvenim tok, koks jis buvo, o ne tok, kokio norjo obskurantai carai. Gorkis, Majakovskis, Jeseninas mir nuo bolevik ir j ekist tironijos, o gyvi raytojai tebekenia moralines ir fizines kanias dl bolevik partijos lyktaus prievartavimo. - Mes, rusai, - nelaimingiausi mons. Mes neturjome ir neturime tikr tvyns myltoj valdov. Carai ir bolevikai - ne valdovai, bet tironai ir neprisotinami akalai. Kol tokie mons sds mums ant sprando, js, lietuviai ir kitos maos tautos, laisvs nematysite, - kalbjo ininierius. - Kodl tamsta, - kart paklausiau, - kaip ininierius, nepraai geresnio ir domesnio darbo? Pritaiks Krylovo pasaki, juokdamasis atsak: - . , , , . alia "kipetilkos" buvo anglies sandlis, kur tvark ir barakams kur idavinjo armnas Aslanijanas ir rusas Kolmykovas. Tarp j bdavo nesibaigiantys ginai, barniai ir baiss keiksmai. Ypa didelis keiknas buvo Kolmykovas. Keikdamasis jis tikrai mokjo rasti viei ir vaizding posaki ir isireikim. Ne i piktumo jie keiksi, bet gal daugiau i papratimo. Kolmykovas - pagyvens mogus, mats revoliucijos iaurumus ir vliau laimingu bdu emigravs Pranczij. Tenai gyvens iki Antrojo pasaulinio karo. Kuomet vokieiai okupavo iaurin Pranczij ir Paryi, Kolmykovas savanoriu stojs Vlasovo armij, kaip jis pats saksi, mylim Rusij vaduoti i yd vergijos - bolevizmo. Po vokiei kapituliacijos Vlasovo armija patekusi anglams. Anglai vlasovieius nuginklav ir udar specialiai rengtoje stovykloje, o vliau visus perdav bolevikams. Kelias, kuriuo buv veami vlasovieiai, nuo stovyklos iki bolevik uimtos Vokietijos buvs i abiej pusi apstatytas ginkluotais angl kareiviais. Bolevikai Vlasov pakor, karininkus suaud, o eilinius nuteis ir isklaid po gausius Soviet sjungos lagerius. - Kad juos kur perknas itrankyt, mat, mat., tuos anglus ir amerikieius! U tokius darbus susilauks jie kvos to, ko verti. Bolevikai ir j nepagails! - keik Kolmykovas. 179

- Kodl tu, Kolmykovai, taip keikiesi? - klausiau. - Daugiau kaip dvideimt met igyvenai kultringame krate, matei, kaip mons gyvena, o dabar kaip koks urka be keiksmo nebemoki kalbti. - Ot, mat, mat... koks tu naivus. Tu gi inai, kur ir kokiomis slygomis gyvename! Be keiksmo ia reikt pasikarti, o be to, a - rusas. - Tai kas, kad rusas, - sakau, - yra ir rus nesikeikiani. - Eik tu po velniais su savo moralais... Lageryje mogus - darbo gyvulys. ia tiek tegali pasirodyti, kad esi mogus, jog gali kiek tik lenda nedraudiamas i dios gilumos nuoirdiai isikeikti. Bolevikai laisvje gyvenanius poetus Jesenin ir Majakovsk chuliganais pavert, ir jie paskui, baidydamiesi savo gyvenimo, nusiud. Tai ko tu i mans nori? Rusas nuo ami prats kirminu eme liauioti, vergauti ir keiktis. Visa Rusija keikiasi. Lagerio apsaugos garnizono kareiviai savo reikalams vanden vedavosi i lagerio "kipetilkos". Lagerio skalbykla juos apskalbdavo. Kas dien kareivis arkliais atvaiuodavo vandens. Kuomet apsipratome ir ariau susipainome, kareivis "kipetilkoje" kartais utrukdavo ger pusvaland. Papasakodavo Vorkutos ir kareivini naujien, kartais i boso ikeldavo puskepal duonos, bryz virtos msos arba uvies. Aprpino mus metaliniais auktais.. - Ar nebijai mums duonos veioti? - klausme. - Jeigu nutvert, nubaust. - Neseniai buvau namo parvaiavs atostog. Mama sak mylti kalinius, nes jie kenia dl ms gerovs, - kalbjo kareivis. - Karininkai mums kas dien kala apie kalinius visokius nebtus daiktus. Aikina, jog lagerius suvaryti ariausi tvyns prieai, pavojingesni u hitlerininkus. Kareivio venta pareiga saugoti, kad jie nepabgt. Bet kai a dabar jus iriu, juokas ima i toki kalb. Juk ia mons kaip mons, gal net monikesni u ms karininkus. Mes dkojome kareiviui ir prame, kad mest u zonos pato dut ms laikus. Kareivis mielu noru patarnaudavo. Atsirado puiki proga daniau su savaisiais susirainti. Kart i achtos pabgo kalinys. Gudriai po garveiu pasislps, kartu su anglimi ivaiavo. Kareivinse kilo sujudimas. Visas garnizonas su unimis igarmjo tundr pabglio medioti. Kelias dienas kareivis nebeatvaiavo vandens. Vliau atvyks keiksi: - Jeigu jis paklius man rankas, vietoje arnas paleisiu. Patekai lager - ir lauk bausms galo. Dl jo mes dabar kas dien kaip unys perlap lakstome po tundr ir iekome. Js nesivaizduojate, kas dedasi kareivinse. Ir karininkai, ir kareiviai keikiasi, nes niekam nebra poilsio 180

ir ramybs. Garnizono vadas atsakingas u pabgim. Nesuradus - ir jam, ir visai pamainai, kuri saugojo, gresia bausm. - Bet tu sakai, - kalbjome, - jog motina liep mylti kalinius. - O jis ar pasigailjo ms? Sakykite, k js darytumte, bdami ms vietoje? Besikalbdami prijome vieningos nuomons, jog kaliniai ir kareiviai yra beveik vienodi beteisiai ir nelaimingi vargdieniai. Po keli dien bgl sugavo. Po garveiu sitaiss, jis nuvaiavo net iki Kotlaso. Neturdamas asmens dokument, ten ir kliuvo. Grino vl ms lager. Vakarais priirtojai j vediojo po barakus, kur turjo kalbti ir aikinti, jog bgti neverta, nes pasprukti nes jokios galimybs. Vienintelis nepavojingas bdas laisvei pasiekti ess toks: siningu darbu ipirkti kaltes ir laukti bausms galo arba "mielairdingos" ir "teisingos" sovietikos valdios malons. Kaliniai aipydamiesi klaus, nes visiems buvo aiku, kad bglys buvo "kmo" imokytas kalbti. Kiek Vorkutos lageryne buvo lageri, tikrai neinau, bet turbt neapsiriksiu pasaks, kad daugiau negu visoje Hitlerio Vokietijoje. J buvo prie kiekvienos achtos. Be to, Vorkutos lagerynui priklaus Chalmerju apylinks stovyklos. (Chalmerju yra u eiasdeimt kilometr iaur nuo Vorkutos. Ten poeminis anglies klodas ikils beveik paviri. Anglis kasama, numus ems sluoksn.) Vorkutos lageryne buvo dvejopi lageriai - paprasto ir sustiprinto reimo. Paprasto reimo lageriai vadinosi vienu bendru pavadinimu "Vorkutlagas", o sustiprinto reimo - "Relagas". Vorkutlage buvo laikomi kriminalistai ir nereiminiai politiniai nusikaltliai, o Relage katorgininkai ir reiminiai. Relago virininku buvo ekist generolas Derevenka. Retkariais generolas atvykdavo ms lager. Pirmiausia jam, inoma, rpjo administracijos ir apsaugos (garnizono) reikalai, bet neumirdavo ir lager kytelti nos. Prie jo atvykim kildavo sumiimas. Virininkai ir priirtojai lakstydavo po barakus ir sakydavo pompobytams, kad visur bt varu ir tvarkinga. Kaliniams iduodavo varias naujas paklodes, kuriomis apgaubdavo antklodi galus, kad atrodyt spdinga, grau. Virtuvje gamindavo pagerint maist. Virininkai i kailio nerdavosi, kad lagerio bent ior bt panai moni buvein. Neinia, k jie tuo nordavo apgauti: ar patys save, ar kalinius, ar generol. Kaip Gogolio "Revizoriaus" valdininkai revizoriui atvykus griebiasi taisyti, skutinti, prirainti, kad nieko nebt ir visko bt, lygiai taip pat bdavo lageryje prie generolo atvykim. T dien bdavo laimingi kaliniai, jei Derevenkos vizitas pasitaikydavo per pietus. Tada bent monikiau pavalgydavo. Generolui ijus pro varius,
181

tutuojau dingdavo pagerintas maistas, nuo lov - varios paklods. Taip jau surdyta rusika prigimtis, kad ji daugiau avisi apgaulmis negu siningumu ir tiesa. Velnias dios, uva skolos, o bolevikas sins neturi. Jeigu kas idrsdavo g e n e r o l u i p a s i s k s t i dl p r i i r t o j neteisingumo, su tuo, generolui ivykus, bdavo tutuojau atsiskaitoma taip, kad daugiau nebedrst taip daryti. Tok negudr drsuol nusitempdavo "nadziratelsk", i kur grdavo neteks bet kokio noro skstis. Pamintinas vienas priirtojas Jaka. Dl pasiptusios laikysenos kalini pramintas "generolu Jaka". Jis visada bastydavos ir slampindavo po lager, lyg iekodamas k sutikti ir aprkti. Ijs i barako, btinai j sutiksi. "Generolas" Jaka nepraeidavo nesulaiks ir neapolbijs: - -, ! , ?! -, ! , ! ? ? Kalinys sitemps stovdavo prie "generol", o is, kaip kat pel pasigavs, mgaudavos aukos bailumu. Jeigu kas nepatikdavo, irk, jau ir tempia "nadziratelsk". Priirtoj bstin buvo prie lagerio vart. Joje buvo mgstamas iaurumas ir vykdomi apgalvoti kankinimai. "Bras", apspardymai, muimai ia buvo, galima sakyt, kasdienins pramogos. Priirtojai, kaip tie gud gyvuli varovai, nuolat laik ikl drausms botag ir juo ai. 1952 met vasara buvo kani ir siaubo mnesiai. Nebuvo dienos, kad neikelt i achtos keli sueist arba umut. achtos virininkams ir lagerio administracijai visikai nerpjo darbo technin apsauga, kalini sveikata ir gyvyb. Kaliniai buvo raginami bet kokia kaina ikasti kuo daugiau anglies. Brigadininkai privaljo kiekvien dien teikti gamybos davinius. Neidirbusius nustatytos normos priirtojai vakare tempdavo "br" arba savose patalpose sumudavo. Invalid skaiius augo dienomis. alia achtos esanios kapins pltsi. Po sunkios, nelaimi kupinos vasaros atjo n kiek ne geresn iema. Lapkriio mnes prasidjo 40-50 laipsni speigas. Ilgomis naktimis danguje rjo iaurs pavaist, dienomis emai pagal horizont rke pasirodydavo purpurinis, auksu blizgantis sauls gniuulas. Barak sienos ir lubos apsitrauk erkno kailiu. Plonomis, sutrintomis antklodmis ir vatinukais apsiklost, mons nakt drebjo, o ryt patamsj vl eidavo dirbti. Paviriuje dirbantiems bjauriausias 'daiktas - vjelis. Rodos, toks nedidelis, vos juntamas, taiau baisiai piktas. Atsisukus prie vj, taip ir gnyba - kaip svilinte svilina.Daug moni nualo skruostus, nosis, kojas, rankas. Sutemus barakus grdavo mlynai pajuodusiais veidais altyje dirb statybininkai ir achtos paviriaus darbininkai. 182

Sausakimoje ligoninje merdjo irdininkai, skausmuose raitsi sualotieji. Barakuose slampinjo i ligonins irayti bekojai, berankiai ir kitokie invalidai. imtai achtinink tvarsiais apmuturiuotomis galvomis vaikiojo tarsi sueisti kariai prie karo ligonins. Beveik kas nakt i lavonins ivedavo kapines mirusius. Mir lietuvis katorgininkas Naunikas, mir dar du lietuviai. Vienam uolos luistas sulau nugarkaul, kit elektros srov nutrenk. Mir "kipetilkos" Savenkovas. Spali revoliucijos vents ivakarse priirtojai i kiekvieno barako parinko po kelis mones ir sukio "br". U k ir kodl - niekas neinojo. t skaii pateko keletas lietuvi, tarp kuri buvo humanikos prigimties ininierius Mykolas ekaviius, nuteistas dvideimt penkeriems metams u rezistencij. Gruodio mnes neinia kur ive visus invalidus, i ligonins nepagydomus. Tarp j pateko panevietis Stasys Variakojis, kuris, kaip teko suinoti, kitame lageryje netrukus mir. Jis buvo nuteistas dvideimt penkeriems metams todl, kad Nepriklausomybs laikais tarnavo Kaune kriminalins policijos identifikacijos skyriuje. Mir lenkas profesorius. achtoje ugriuvo "posadik" ukrainiet. Tris dienas achtos labirintuose sklido nelaimingojo iurpulingas auksmas. Kai po keli dien prie jo prisikas, rado nebegyv. Uolienos prislg jam kojas ir sulau. Vokiei priveriamj darb stovyklose daug moni ilkdavo pro krematorium kaminus, o ia gal ne maiau davo achtose arba mirdavo dl iauri gyvenimo slyg. Vokieiai, kaip rao Balys Sruoga ir kunigas Yla, atrinkdav nusivarlius ir juos masikai udydav. ia n prie vieno, achtos virininko neprikibsi. uvo mogus, ir tiek. Nelaimingas atsitikimas, bet ne udyns. Be visoki fizini ir moralini kani, kalinius grau nostalgija. Atskirti nuo savj ir tvyns, mons kiekvien dien laukdavo nors iokios tokios inuts i savo krato. Namikiai, neinodami tikros padties, laikuose skundsi ir dejavo, kodl jiems neraoma. Tokie priekaitai kalinius dar labiau slg. Tiesos apie gyvenim lageryje negaljome rayti, nes apie drausm ir reim rayti buvo draudiama. Retkariais per Maskvos radij duodavo lietuvi liaudies dain koncertlius. Kaip gera ir graudu bdavo klausytis irdiai taip miel melodij. Kart, laims ypsena nuvits, griuvo vokietis, buvs Hals universiteto filologijos studentas. T dien jis susilauk pirmo laiko. Ra motina. Vokietukas buiavo ir diaugsmo aaromis vilg brang laik. Taip vis tautybi mons su laikais eidavo pas draugus, pas pastamus pasidalinti irdyje netelpaniu diaugsmu, nes joks gris, joks diaugsmas nra pilnas ir tikrai malonus, jei juo naudojamasi be draug. 183

Skelbim lentoje "Kavee" prikal sakym dl laik raymo. Rayti galima per melus tik du kartus. Pavyzdingiems ir gerai dirbantiems lagerio virininkas gali leisti ir daniau rayti. Pavyzdingas, suprantama, kas "kmui" teikia ini. sakyme buvo nurodyta, kad japonai, korjieiai, kinieiai, mongolai ir kiti Tolimj ryt ne Soviet sjungos mons namikiams savo adres nurodyt tok: Chabarovskas, pato dut 223p-41, vokieiai ir kiti Vakar Europos mons ir. ne Soviet sjungos pilieiai - Maskva, pato dul Nr. 223-p-41. Soviet sjungos pilieiai rao: Vorkuta, pato duts numeris toks pat kaip usienieiams. Kilo klausimas, kodl ir kam reikalinga ta apgaul? inoma, tiktai tam, kad usienieiai manyt, jog j artimieji laikomi ne u speigiraio tundroje, bet Chabarovske, Maskvoje. Sovietin bolevikinio "humanizmo" reklama ir propaganda. Nuo sav piliei slpti nra reikalo. Dar geriau, jei inos tikr katorgos viet - kiti labiau bijos ir bus itikimesni. Ir taip visur ir visiems skleidiama akiplikas melas ir apgaul. Daugiau kaip prie imt met, kuomet pasaulis dar neregjo bolevizmo, Dostojevskis, ijs i carins katorgos, romane "Velniai" () herojaus igaliovo lpomis ipranaavo diktatorinio reimo visuomens padt, kuri labai p a n a i dabartins bolevik valdomos visuomens bkl. Ten valdanti mauma turi neribot gali ir teises, o dauguma paversta be nuomons, be idj banda, kurioje slopinami ir ivejami bei udomi talentai. Visuomenje viepatauja baime pagrstas paklusnumas. Ten kiekvienas mogus yra sekamas ir turi kitus sekti. Ten nra jokios pareigos ir atsakomybs jausmo. Valdiai ten visi yra prieai, kurie kitaip galvoja negu valdantieji. Igyvens mirties siaub, kartu su katorgininkais dirbs priveriamus katorgos darbus, Dostojevskis gerai inojo toki darb reikm, vert ir naud. "Urauose i mirusi nam" jis rao, kad prievartos darbas mog ne tik kankina ir emina, bet ir tvirkina, iplia i jo monikum ir imoko neapksti. Smurtas ir prievarta luoina ne tik aukas, bet ir paius prievartautojus. Katorgoje mogus netenka iniciatyvos, pranta simuliuoti, veidmainiauti ir nebranginti valstybs ir mogaus turto. Lageriuose danai tekdavo girdti, kaip kaliniai keikdavo Stalin, vis bolevikin valdi ir jos santvark. Kiek apie juos sukurta anekdot, dainuk ir visokiausi eilrai, kaip sakoma, ir ant jauio odos nesuraytum. Ne kart kaliniai keikdavosi, kad Rusijoje nebelik drsuoli, kurie nudt Stalin. Prie carus bdav pasiksintoj, negi nebeatsirasi rytingo mogaus, kuris t bestij sudorot. Kolmykovo nuomone, t, kuris nukept Stalin, reikt paskelbti ventuoju, nes tai bt didiausia ir pati geriausia auka Dievui. Stalino mirties nebereikjo ilgai laukti. 1953 met vasario gale radijo "govorilka" paskelb naujien - paraliuotas Stalinas be smons
184

merdja. Diaugsmo banga nusirito per lager. Turbt nebuvo n vieno, kuris gailt tirono. Kovo trei Stalinas mir. Giltins dalg neaplenk dvideimtojo amiaus pabaisos, iaurumu ir baisenybmis toli pralenkusio Ispanijos inkvizitori Torkvemad, sudeginus daugiau kaip imt tkstani eretik. Tris dienas radijo garsiakalbiai skleid klasikins gedulingos muzikos koncertus, kurie visikai netiko ir nesiderino su mirusio darb vaisiais ir kalini diaugsmo nuotaika. Mums, nubloktiems Europos iaurs ryt ukamp ir suvarytiems u spygliuot viel utvaros, buvo vienintel proga pasigrti Mocarto, Bacho, Bethoveno, berto ir kit ymi kompozitori kriniais. Laidotuvi dien pagal sakym acht ir dirbtuvi siren kauksmas ir garvei vilpimas sutrikd tundros ramyb. Visi, kas tik gyvas, ilindo pasiklausyti to klaikaus kaukimo, skelbianio tirono gyvenimo gal. Kaliniai klaussi santriai. Diaugtis ir ypsotis ar kaip kitaip rodyti pasitenkinim buvo nedrsu. Gal ir virininkai irdyje digavo, bet t dien jie buvo rimti, susikaup, pilni neregto orumo. J ivaizda rod, jog pasitenkinimo grimas jie nepaks. Kadaise Herostratas savo vard amino suplekins Efese garsi deivs Dianos ventov. Muravjovas igarsjo kartuvmis ir nusipeln koriko vard. Stalinas nusipyn nevystant dvideimtojo amiaus tirono vainik. Jis nusilipd didiul paminkl - tobul ir gerai ibandyt tironijos valdymo sistem, kurioje gldi jo paties "didyb". Tas siaubingas paminklas jo pdiniams bus spjantis testamentas, jog bolevizmas pridaigintas ir tegali bti gyvas tik apgavystmis, klastomis, smurtu ir krauju. Stalinas mokjo melu ir apgaulmis apsukti galvas, o paskui be pasigailjimo ud tuos, kurie jo odiais tikjo. Jis akiplikai juoda vadindavo balta, o imtai tkstani pakalik i baims kartodavo ir per spaud ir radij skleisdavo. Vydnas ra, jog mogus veikia taip, kaip jis supranta gyvenim. Gyvenimo supratimas yra toks, kokios yra mogaus jusls. mogus pasaul supranta tok, kok susikuria jo smon. Stalino darbai rodo, kok pasaul jis pats sivaizdavo ir ukrt pataiknus. J smegenyse susikurto pasaulio vaizdas kaip fotoaparato objektyve apvirts auktyn kojomis. Tik dl to jie iauriausi diktatr ir tironij vadina liaudies demokratija. Lietuvos okupacija jiems - ilaisvinimas, melo altinis - "Pravda", moni nekeniama bolevik partija - mylima ir lovinga partija ir t.t., ir t.t. Mums, lietuviams ir kitiems, gyvenusiems laisvs ir demokratijos santvarkoje, bdavo neprasta ir keista, kad pasitaikydavo toki, kurie aklai tikdavo bolevizmo nesmonmis. I ma dien inojome, kad melas ir meitai yra blogybs, eminanios melag, ir versms, i kur kyla 185

barniai, nesantaikos, kertai ir neapykantos. Mes inojome, kad kiekvienas mogus turi teis turti ger vard ir pareig saugoti kito mogaus orum. Stalino valdymo sistema it dsn su purvais sumai. Mel ir meitus bolevikai padar komunistins "morals" pagrindu, nepastatomo komunizmo "statybos" kertiniu akmeniu. mogaus garb, geras vardas jiems nieko nereikia. Ne bolevik ir kitaip galvojant, j nuomone, ne tik galima, bet reikia meiti ir niekinti bjauriais prasimanymais, nes tikslas pateisina priemones. Pagal Lenino-Stalino doktrin ir jos "etikos" dsnius balevik pagrindinis ir nesikeiiantis tikslas - pasaulio ukariavimas. To tikslo siekdami, jie nepripasta nei laisvs, nei teisingumo. J teis - melas, meitai, represijos. Bet kokios tiesos isiadjimu ir teroru jie stengiasi palauti ir priversti monij, kad paklust ir "pripaint" j valdi taip, kaip j "pripaino" jau pavergtos tautos, ant kuri kailio ityr, jog represijos auin kiekvien kilnesn usimojim, pakerta energij, ardo ir lugdo pasiryim. "Odisjos" Prokrustas jam nagus patekusius guldydavs lov. Per ilgiems nukirsdavs kojas, o trumpesnius tempdavs. Stalinas dar gudriau darydavo: bolevikik lov netelpantiems galvas kapojo, o trumpesnius atiduodavo ekistams, kad lageriuose deimt arba dvideimt penkerius metus tempt. Tik per dvejus 1937-38 "istkos" metus aretuota, kaip skelbia "Didysis teroras", atuoni milijonai moni. I j per milijon suaud. Sav partiei aretuota apie vien milijon. Apie eis imtus tkstani j likviduota. Du tredaliai 17-to kompartijos suvaiavimo delegat buvo suaudyta. Tokiomis ir panaiomis priemonmis bolevik valdi "pripaino" pavergtos tautos. Dabar jau nebra kam prieintis. Stalinui mirus, kaliniai diaugsi, bet tiktis ko nors geresnio buvo maa vilties. Stalino pdiniai, jeigu nors ilikti valdioje ir jeigu sieks pasaulinio viepatavimo, inoma, turs vykdyti Stalino testament. Lagerio gyvenimas ir toliau suksi sena tvarka. Tie patys virininkai, tie patys priirtojai ts jiems prast brutal reim. valdios prieak ilindus Malenkovui, kaliniai ginijosi ir spliojo, kaip ia dabar bus. Rusai diaugsi ir lauk kakokios malons arba bent lengvat, nes negi pridsi Malenkov prie Stalino. Stalinas gruzinas, o Malenkovas savas mogus ir, inoma, bsis monikesnis ir geresnis. Tuo tarpu pavasar kalini gyvenimo ir darbo slygos dar labiau pasunkjo. Gegus pirmosios ir naujosios vyriausybs garbei paskelbtos soclenktyns. Buvo aukiama ir rkiama duoti tvynei kuo daugiau anglies. Lenktyni kartligje kalini likimas ir j darbo slygos niekam nerpjo. achtoje ugriuvo trys mons. Po keli dien kasykloje darbininko kaplio kliudytas sprogo usiliks sprogstamasis utaisas. Vl du mons uvo ir dar keliems veidus privar smulki kaip parakas
186

anglies dalelyi. I ligonins jie ijo baisiais mlynai juodais, lyg tatuiruotais veidais. Tokie jie liko vis gyvenim. Kit dien i kelto su anglimi ikrito gabalas anglies ir apaioje ties anga dirbaniam jaunam lietuviui perskl galv. T pai dien vaikinas mir. Menkesni ir lengv sueidim n nesuskaiiuosi. Pamain kolonos kas dien i lagerio acht eidavo niriai tyldamos, tarsi kokios lidnos eli procesijos. Kaliniai buvo patyr tiek skausmo ir baisenybi, tiek vargo ir skurdo, kiek gali pakelti mogus. inomas rus filosofas Solovjovas yra pasaks, kad jeigu kuomet yra taip bloga, jog blogiau nebegali bti, tai yra tikras enklas, kad bus geriau. Kuo sunkesn bkl ir tamsesn ateitis, tuo labiau kyla diaugsming ir r a m i n a n i j a u s m . Kaliniai, vilkdami sunk gyvenim, gavo pasitikjimo savimi, nes, anot Dostojevskio, nors ir kain k bedarytum, negalima mogaus paversti kokiu daiktu. Nors kalinys - nuasmenintas mogus ir jo asmenybs pasireikimas laikomas nusikaltimu, taiau jis yra ir lieka mogumi su visais jausmais, siekimais ir noru gyventi. Negaldamas laisvai reikti savo vali, jis taiau gali netgi maitauti, rizikuodamas gyvybe. T sunk pavasar kart kareiviai mane ir dar du mones nusivar kareivines iklerusi lov ir kieme medini tak sutaisyti. Kareivini barakai auktesni, erdvesni ir viesesni, nes langai be grot. Reiau sustatytos dviaukts lovos, geresns ir varesns patalyns. Sienos nukabintos plakatais su lozungais ir kiais, i kuri mums buvo aiku, kas kareiviams kalama apie kalinius. Ant vieno plakato nupietas bdelje stovintis ginkluotas karivis, po juo uraas: "Kary! Vidaus prieas pavojingesnis u iorin. Bk budrus, nes tu saugai tvyn nuo vidaus prie!" Kitoje vietoje vl: "Kary! Tu atsakai u liaudies prie pabgim!" Ir dar: "Kary! Tie, kuriuos tu saugai, ariausi tvyns prieai. Bk pasiruos!" Pabaigus darb, kareiviai, karininkams nematant, "liaudies prieams" pasuko po gabal kareivikos duonos. Nors lageryje virininkai tebelaik senj reim, bet i laikrai ir radijo jautsi, jog kakas nebe taip, kaip buvo Stalino laikais, nes ir geriausia krinio kopija negali prilygti originalui. 1953-ieji buvo kruvin vyki metai. Vasar igirdome ini apie Berlyno gyventoj kruvin sukilim. Laikraiai ra, kaip Raudonoji armija ginklu sutriukinusi imperialist ir nebaigt muti faist sukelt neramum. Paprastai bolevikiniai laikraiai apie tokius dalykus labai nemgsta rainti. Jiems daug labiau patinka girtis, kaip okupuot krat gyventojai "diaugiasi" atimta laisve, kaip diaugsmingai sutinka okupantus, kaip juos myli ir t.t. Dabar fakto apie sukilim nuslpti, inoma, nebegaljo ir buvo priversti paskelbti, kad numalinant neivengta auk. Es buv daug umut ir sueist. Kiek suimt ir itremt, apie tai nutylta.
187

Kitas baisus ir kruvinas susidorojimas vyko ms lageryje. U laisvs siekim kaliniams teko sumokti didel ir brangi kain. I kakur atjo inia ir pasklido kalbos apie Karagandos ir Norilsko lageryn kalini sukilimus. Ten kaliniai met darbus ir reikalauj laisvs. mons breliais, susiki nosis, nibdjosi ir kak tarsi. Liepos mnes atsirio lieuviai. Imta drsiai kalbti tai, apie k anksiau niekas nedrsdavo prasiioti. Vien dien tamsiame achtos treke rastas umutas iaurus ir neteisingas deimtininkas. Kaltinink nesurado. Vliau sidrsin kaliniai barakuose apkl "beldikus". Nuiuvo ir suvelnjo pompobytai, suminktjo brigadininkai. "Kmo" ir kit virinink pakauiai nebeine, k daryti. "br" kur ia visus besukimi. acht ateidavo vagonai su rstais, tarp kuri kaliniai rasdavo prikaiiota lapeli, raginani nutraukti darbus ir reikalauti laisvs. Gerov pati neateisianti - j reikia isikovoti. Laisvs kiais nurainta pakels stulpai, barak sienos. Per bekonvojus gauta ini, kad sustreikavo daug acht. Po keli dien sustojo veikusi kaimynin 7-oji achta. Ms 29-oji vis dar tebedirbo. Virininkija mat ir jaut, kad brsta nauji vykiai, nes kur yra dm, ten esama ir ugnies, kuri kiekvien valand gali prasiverti. Apsaugos garnizonas sustiprino sargyb. Bokteliuose pastat po du kareivius, apie lager budjo patruliai. Bokteli sargyb apginklavo kulkosvaidiais ir stipriais proektoriais. Lager i vis pusi apstat smlio pripildytomis statinmis, kurios kareiviams pavadavo apkasus. Pagaliau liepos 26-j, dienos pamainai baigus darb, i achtos ilind angliakasiai pareik nutrauki darb. Sustiprinta apsauga maitininkus grino lager. Sukilimo iniciatoriai pra kalinius laikytis vienybs ir drausms. Streikuoja tiktai angliakasiai ir kiti bendrj darb darbininkai. Sanitarins ir komunalinio aptarnavimo dalys tsia savo darb. I vis tautybi atstov iniciatoriai sudar sukilimo komitet. Jo atstovai prane lagerio virininkui Tunalkinui, jog kaliniai nutrauk darb ir reikalauja, kad lagerio vadovyb ikviest i Maskvos vyriausybin komisij, kuri iklausyt kalini skundus ir pageidavimus, vietoje itirt gyvenimo ir darbo slygas. Nordamas ivengti galim provokacij, komitetas pareikalavo, kad i lagerio zonos tuojau isikelt visi priirtojai ir laisvieji administracijos pareignai. Priirtojai zon gali ateiti tik patikrinimo. Patikrin ir suskaiiav kalinius, prival vl isinedinti. Komitetas lagerio virinink utikrino, kad, kol atvyks vyriausybin komisija, tvarka ir drausm nebus paeista. Be to, pareikalavo, kad "kmas" i lagerio zonos pasiimt visus "beldikus", nes komitetas negals garantuoti j saugumo. T pai dien laisvieji ir nemaas brys "beldik" i zonos isinedino. 188

Vakare i vis barak pasipyl kalini eisena "br" ilaisvinti suimtj, kuriuos sukilimo pradioje priirtojai spjo udaryti. Lagerio "Bastilijos" uimti kaliniai jo linksmai nusiteik, d a i n u o d a m i . Priirtojai atrakino duris ir suimtuosius paleido. Pakilusia nuotaika mons isiskirst barakus. Kit ryt atvyko Vorkutos prokuroras, generolas Derevenka ir lagerio virininkai iklausyti kalini pageidavim ir paraginti, kad baigt beprasmik mait ir eit darb. lagerio zonos aikt susirinko visi kaliniai. Komiteto atstovas, ijs priek ir ranka rodydamas susirinkusi mini, kreipsi virininkus: - tai mons! Tai ne plikai, ne vagys ir ne mogudiai. Tai mons, kurie laisvje dirbo ir kovojo dl geresnio savo krato moni gyvenimo. Juos ia sugrdo Stalino ir Berijos ipert ekist kruvinos rankos. Tai mons, kurie ir laisvs netek, stumdomi, ujami, muami ir niekinami dirba ir maitina ne tik dorus mones, bet ir itisas gaujas veltdi ir parazit. Tie mons Didiojo tvyns karo metu nuo Kotlaso iki Vorkutos ant savo kaul nuties geleinkel, i ems gelmi ikl naft ir akmens angl. Tai mons, kuri kruvinais peiais ir prakaitu laikosi Soviet sjungos ekonomika. O per t laik js, parazitai, k davte ms tvynei? Tamsta, prokurore, ko dabar ia atvykai?! Kur Tamsta buvai, kada Berijos bernai mus ia mu, kankino, kada kiekviename ingsnyje i ms tyiojosi? Pagal statymus mes ia suveti tariamai bausmei atlikti, tuo tarpu lagerio administracija usimojusi mus sunaikinti. Pairkite mones, apeikite ligonines, patyrinkite darbo slygas achtoje, pavelkite spariai auganias kapines ir sitikinsite, kad a teisyb kalbu. Toliau k o m i t e t o nariai dar kart p a r e i k a l a v o , kad atvykt vyriausybin komisija. sieid ir raudoni kaip kalakutai, virininkai pasialino. Vis savait vyko kruoptus darbas. Niekuomet lageryje nebuvo taip varu ir tvarkinga, kaip sukilimo metu, belaukiant vyriausybins komisijos. Kaliniai umiro visas tarpusavio fizines, nacionalines, moralines ir kitokias nuoskaudas. Rusai pasidar mandags, velns nebe tie mons. Dingo barniai ir keiksmai. Vietoje zoologinio antagonizmo iaugo solidarumas, tikra irdi ir bendros nelaims draugyst, nes, kaip sako Ibsenas, kova dl laisvs - aukiausias mogaus pasireikimas. Laisvs siekimas iugdo asmenybes. Ryt ir vakare priirtojai atvykdavo kalini patikrinti. Pirmiau per patikrinimus jie aukdavo, iekodavo prieasi mog nubausti, aipydavosi. Dabar gi kaip em tyldami suskaiiuodavo ir smukdavo atgal u zonos. Komiteto nariai prie vart juos pasitikdavo ir ilyddavo.
189

Kaliniai inojo ir numat, kad, komisijai atvykus, virininkija raitysis ir stengsis vis kalt suversti kaliniams, apaukdama juos faistais, Soviet valdios prieais, provokatoriais, sabotaininkais ir t.t. Todl kaliniai lagerio zon ilipd plakatais, kiais, lozungais. Ant ligonins stogo ikl didel i lent padaryt k: " !" Kitoje vietoje: " !" " !" P i r m a j a m e barake, kur buvo sutalpinti pagrindiniai achtos specialistai, kur dabar spietsi sukilimo iniciatoriai ir aktyvistai, vir kartos diskusijos ir ginai, spliojimai, ar atvyks vyriausybin komisija, o jeigu atvyks, tai kaip ji pasielgs. - Geruoju nesibaigs, - kalbjo pesimistikai nusiteik, - bus kos kaip Berlyne. - Berlyne kitas reikalas, o ia vl kitas. Berlyne buvo politinis sukilimas, o mes politini interes neturime, - aikino optimistai. - Mes lojals tarybinei valdiai ir reikalaujame tiktai atsitaisyti Stalino ir Berijos padaryt skriaud. Mes praome grinti laisv. Vyriausybin komisija btinai turi atvykti, nes ia jau nebe juokai, kai sustojo visos achtos. Sukilimo komitetas graia kaligrafika raysena para Soviet sjungos komunist partijos centro komitetui ir Soviet socialistini respublik sjungos vyriausybei memorandum. Vien egzempliori paruo teikti vyriausybinei komisijai, o kit ikabino lagerio zonoje, kad kaliniai pasiskaityt ir susipaint su jo turiniu. Memorandume idstyta ekist siautjimai, provokacijos, masiniai aretai, neteisingi teismai, baisios gyvenimo slygos lageriuose. Pavyzdiais idstyta lagerio administracijos iaurumai, kuriais siekiama kalinius sunaikinti. Memorandume praoma ekist provokatori padaryt skriaud, aling visuomenei ir vyriausybei, panaikinti. Atsivelgdami Soviet sjungos ekonomin struktr, kaliniai pasiada dvejus metus dirbti achtose ir prao tuojau panaikinti lagerius ir grinti laisv. Kaliniai pasiada bti lojals ir siningi Soviet sjungos pilieiai. Po keli dien praneta, kad i Maskvos atvaiavo vyriausybin komisija ir netrukus atvyksianti lager. Kaliniai sujudo, sukruto. Aiktje prie vart pastat ilg stal, apdengt raudonu utiesalu, pirktu lagerio krautuvlje u kalini sumestas kapeikas, sustat taburetes auktiems sveiams sussti. aikt susirinko minia kalini. Po kiek laiko atsivr vartai ir gausios virinink svitos lydimi jo Soviet sjungos generalinis prokuroras Rudenka, vidaus reikal ministro pavaduotojas generolas Maslenkovas ir visas brys uniformuot ekist. - Ko jums reikia, ko norite? - uklaus generalinis prokuroras. 190

Prie stalo prijo komiteto narys ir emai nusilenks ities kalini memorandum. - Js ratas mums nereikalingas - odiu idstykite, ko jums reikia! Neinau, k atsak kalini atstovas, bet, valandl svyravs, generalinis prokuroras pagaliau memorandum prim ir, jo neskaits, grietu tonu sak nedelsiant gaiat baigti ir eiti dirbti. Pagrasins, kad u nepaklusnum bsi pavartotas grieiausios priemons, apsisuko, ir visos sovietikos diduomens tabnas igarmjo pro vartus. Sukilimo metu vis savait buvo nepaprastai graios ir iltos dienos. Pro miglas saul spindjo geltona viesa ir skleid kart ilum. Buvo tylu, jokio vjelio. Neberko kaminai, tyljo achtos ventiliatoriai, nesigirdjo keliamj bokt imo. Briai puspliki kalini prie barakus sauls atokaitoje kaitinosi. Poliarin saul ir vos juntamas vjelio dvelkimas per dien kn labiau nugairina negu Lietuvoje per savait. deg knai, gelton spinduli nutvieksti, taipogi buvo geltoni. Geltonavo tundra, geltoni buvo bokteliuose stovintys kareiviai. U zonos vaikiojo tyls, paniur virininkai ir susimst skersomis dbiojo lager. Iauo toks pat graus rugpjio mnesio pirmj dien rytas. Vir Uralo kaln pakilusi saul vis skleid geltonus spindulius. T ryt kaliniai anksiau sukilo, anksiau papusryiavo. Po generalinio prokuroro grasinanio "atsisveikinimo" negeras nujautimas slg nuotaik. U zonos pasigirdo main gaudimas ir jaun, beveik dar vaikik bals kareivikos dainos. Sunkveimi kolona pasuko prie lagerio vart. Atvyko Maskvos ekist mokyklos aukltojai su aukltiniais. Reta proga inias pritaikyti praktikoje. Karininkai ved brius kareivi ir skirst aplink lager. Skubs ingsniai, kariki mostai, grieti komandos odiai, grandine pasipylusi kareivi bgiojimas nieko gero neadjo. Atvaiavo didiul gaisrin maina, pasirod baltais chalatais brelis moter. Radijo mechanikai aplink lager temp laidus ir ant tvoros kabinjo garsiakalbius. "kipetilk" ubgo ininierius Mykolas ekaviius ir Afanasijus Kazanas. - inai, tamsta, kas bus, tas, bet per t savait bent monikai pailsjau ir nusideginau, - diaugsi ekaviius. - Gero turbt nebus. Kariuomens kaip varn primarmaliavo. - Mano nuotaika, - atsiduso Kazanas, - kaip prie atak. Duok giros idivusiams lieuviui pavilgyti. I barak minios kalini rinkosi prie vart. Utvind keli ir aikt. O uvart krva ekist karinink ir brys ginkluot kareivi. Aplink lager taip pat kariuomens daliniai parengti kautynms. Ms apsaugos kareiviai isidst prie kareivini. 191

Plaiai atsilapojo lagerio vartai ir per garsiakalbius pasigirdo balsas: "Alio, alio! Kaliniai, klausykite! Kalbs Vorkutos relago virininkas generolas Derevenka". ekaviius ir Kazanas nuskubjo prie vart. - Pilieiai kaliniai, - prabilo Derevenka, - dauguma js padors ir siningi mons, nuoirdiai dirbote ir stengts darbu ipirkti nusikaltimus tvynei. Bet tarp js atsirado saujel agitatori ir provokatori, kurie sudrumst ram lagerio gyvenim, sukurst jus mesti darb ir kelti kakokius reikalavimus. Perspju: vartai atidaryti - tuojau visi ieikite u zonos. Lageryje pasilieka tiktai ligonins ir sanitarins dalies darbuotojai. Nepaklausius u poros minui is sakymas bus dar kart pakartotas. Vl nepaklausius - bus pavartotos paios grieiausios priemons. Kap tyla. Kelioms minutms praslinkus, generolas vl pakartojo sakym. - Mes praome laisvs. Kito gyvenimo mums nebra: laisv arba mirtis, - pasigirdo kalini balsai. Paleido priegaisrins mainos siurbl. Keli priirtojai grieb arn ir tekini pasileido pro vartus mini. Kaliniai nustm priirtojus, paiupo arn, itemp j kiek tik inea ir kojomis umyn. Vienas karininkas metsi zon kaudamas ir mgino po vien stumdyti u vart. Kaliniai u pakarpos j imet u zonos. Pasigirdo komanda, ir sugriaud autuv ir automat salv. Kulk audra vir galv nuvilp per lager. Priekyje stovintieji kaliniai susikibo rankomis ir suuko: - Ko js bijote, ko neaunate! aukite, mes mirti nebijome! Vl salv, ir keliasdeimt kalini, kulk pakirsti, krito. Visi kiti sugul ant ems, puol griovius. Atsivr tikras pragaras. I vis lagerio pusi tratjo autuvai, klekeno automatai ir kulkosvaidiai. Padegamosios kulkos atsimuusios sproginjo. Liepsnojo umut ir sueist drabuiai. Po keli minui viai nutilo. Vaitojo sueistieji, konvulsijose raitsi mirtantieji. Gyvj minia pakilo ir pasileido barakus. Ant kelio liko umutieji ir sunkiai sueistieji. Perkirp spygliuotos vielos tvoras, briai ginkluot kareivi i vis pusi sugriuvo lager ir, durtuvais istm i barak kalinius, var pro vartus u zonos. Kruvinu, lavonais nuklotu keliu skubjau pro vartus. Automat atkis pusbernis, didvyrio poza isiriets, auk, kad ikeliau rankas. U vart gailestingosios seserys tvarst sueistuosius. U vart apsupo kareiviai ir suskirst briais nuvar tundr. Dabar, - galvojau, - surengs mums Katyn". Tundroje susodino ir sak 192

nesidairyti, nesikalbti. Baltais chalatais moterys atrinko sueistuosius ir nusived perriimo punkt. Kokias keturias ar penkias valandas isdjome tundroje. Pavakary grino zon. Prie lagerio vart buvo pastatytas stalas, u kurio popieriais apsikrov sdjo virininkai, keli pompobytai ir dar kalini atrank. Pompobytai gerai inojo, kas buvo sukilimo iniciatoriai, kas pasiymjo kalbomis ir darbais. Tuos jie nurodinjo virininkams, o ie tuojau sodino mainas ir kakur ive. Kaip drob ibals lagerio virininkas Tunalkinas rankove brauk prakait ir auk: - Dabar inosite, kaip streikuoti! Ar pasiadate dirbti? Baisi vyki sukrsti, ginkluot kareivi apsupti, bijodami, kad nevykt kas nors baisesnio, kaliniai riaumojo: - Pasiadame! Nors sukilimas buvo iauriai numalintas, taiau jis paliko neidildom pdsak. Kelias, kur neseniai guljo lavonai ir telkojo kraujo klanai, buvo gaisrinink maina nuplautas. Lageryje kalini ikelti kiai ir plakatai nudraskyti. Ant stulp ir barakuose radijo garsiakalbiai trenk mar muzik, kad isklaidyt bjauri pergyvenim nuotaik. Skelbim lentoje ir barakuose ikabinti praneimai, kad vidaus reikal ministro sakymu reiminiai lageriai padaromi bendro reimo. Kaliniams nuo drabui nuimami numeriai, nuo barak lang - geleins grotos. Leidiama rayti neribotas kiekis laik, leidiama pasimatyti su giminmis. Lageriuose vedama kiskaita (). Kaliniams u darb bsi mokama kaip ir laisviesiems pagal nustatytas kategorijas ir tarifus. Visiems kaliniams lageriuose bsis duodamas vienodas kaljimo maistas ir apranga. Be to, pagal norm idirbio procentus kaliniams bsi daromi dienos skaitai. Kai vienam vokieiui kaip mokdamas papasakojau, kas skelbime parayta, tas palingavo galv ir pasak:"Das ist Politik der Peitsche und Zucherbrot" (tai yra rimbo ir saldaini politika). Kol mes tundroje sdjome, ekistai ruosi lagerio zonoje. Suvar ligonins ir ambulatorijos darbuotojus, ivilko u zonos lavonus, ligonin sune sueistuosius, nuplov kruvin keli, prikabino sav skelbim. Sueistieji netilpo ligoninje. Tam reikalui um dar du barakus. Paaikjo audymo rezultatai: eiasdeimt du mons umuti ir daugiau kaip trys imtai sueist. Lietuvi uvo deimt moni: ekaviius Mykolas, Kairys Kazys, Kazanas Afanasijus, Martynaviius Vitolis, Milkauskas, Pukys, Riauba, Velika Stasys, Kilbauskas Alfonsas ir Laiconas Alfonsas. Apie trisdeimt lietuvi sueista. I j penki liko invalidais. 193

T dien mums buvo padaryta didel kraujuojanti aizda, suklusi sunk fizin ir moralin skausm. I tundros gr lager, mes buvome tarsi nuskendusio laivo mons, kuriems kakaip pasisek isigelbti. Po viso to dar rykiau ikilo, ko Soviet sjungoje yra vertas mogus. Gaila uvusij, ypa tautiei. Mykolas ekaviius buvo visuomet pasiruos padti, patarti, suraminti. Jis tvirtai tikjo viesia Lietuvos ateitimi ir Nepriklausomybe. Ne kart su entuziazmu pasakojo, kokie darbai jo kaip ininieriaus laukia ilaisvintoje Lietuvoje. Afanasijus Kazanas, nors ir ne lietuvis, bet Lietuv myljo kaip tikras jos snus karininkas. Jis vis gyvenim buvo paskyrs Lietuvos gerovei, jos nepriklausomybei. Jis lietuviams atstovavo lagerio sukilimo komitete. Kiti uvusieji lietuviai - visi dar jauni mons, bet susiprat, dori patriotai. Vieni buvo partizanai, kiti - j rmjai. 1919 - Lietuvos Nepriklausomybs krimosi metais, laidojant u laisv uvus eiolikmet savanor-krj, kunigas Tumas-Vaigantas Kauno kapinse didiulei miniai kalbjo: " ms brangenybi rs lietuviTauta pila ne tik vienus savo kdikius. Pila dar savo aaras. Ar js numanote, kas gali iaugti i to kauburiuko, kur minia, itisa minia gausiai drkino savo aaromis, kurios itryko savaime, i pat graiosios irdies kertels, kur sukrauta Tvyns Meil [...] t kap tiesiai suleistos, turi em padaryti vaising. Jos turi idaiginti mums dvasios milinus, herojus, tuos, kurie neabejotinai apgins ms Tvyn nuo visoki invazij [...] ta tauta nenuveikiama! nors ir deimt, ne triskart, okupuojama ". ie Tumo-Vaiganto odiai ypa reikmingi iais laikais, kuomet esame netek laisvs. Laisv ir Nepriklausomyb perkamos paia brangiausia kaina - krauju ir mirtimi. Mikuose, kaljimuose ir Rusijos lageriuose pralietas kraujas ir aaromis permirkusi Lietuvos em iaugins nauj milin, kurie sugrins prarast laisv. Kieno teisyb, to ir bus paskutinis laimjimas. Pasaulis mat daug tiron, ir jie visi susilauk pelnyto galo. Susilauks ir rusikas bolevizmas. 1946 metais Niurnberge teismo procese bolevik generalinis prokuroras Rudenka auk: - Savo sugalvotoms piktadarybms vykdyti faistinio smokslo vadeivos sukr nusikalstam organizuot sistem. Dabar tie, kurie buvo usibr tiksl viepatauti pasaulyje ir inaikinti tautas, drebdami laukia teismo nuosprendio. Tas nuosprendis turi itikti ne tik teisiamj suol, - jis turi pasmerkti vis nusikalstam sistem, t sudting, plaiai isiakojus tinkl partini, vyriausybini, esesini, karini organizacij, kurios vykd piktadarikus svarbij smokslinink usibrimus. Panaios ir dar baisesns organizacins sistemos, turinios lygiai tokius pat tikslus, ulas Rudenka taip reikalavo grietos bausms hitlerininkams. Niurnberge jis buvo humanisto skraiste apsigaubs, o 194

Soviet sjungoje jis lygiai toks kaip hitlerininkai. Jo kalba be pataisym tikt Kremliaus tironams apkaltinti ir pasmerkti. "Komunizmo statytojo morals bruouose" monms mulkinti raoma: "tiktai komunistin visuomen leidia mogui pajusti ne "darbo gyvuliu", o mogumi, raomam didija raide". "Humanizmas ir komunizmas yra neatskiriami". Henrikas Senkeviius "Kryiuoiuose" apie kryiuoius sako: "ekas dvokia, o kryiuotis meluoja". Melu, apgavystmis ir kitomis niekybmis bolevikai daug stipriau dvokia u pat bjauriausi susmirdus ek. Sakoma, jog mirusieji gyviesiems atveria akis. Po ios baisios tragedijos visi, kurie lageryje dar tikjo bolevik humanizmu, pagaliau sitikino, kad i toki moni, kuri rankose rimbas ir revolveris, o smegenyse bolevikiko fanatizmo bacilos, nieko gero netenka laukti. Kiekvieno sveiko ir normalaus mogaus galva neine, kam ir kokiu tikslu reikjo audyti beginklius mones, kurie niekuo nesiksino ne tik sovietin valdi, bet ir lagerio virininkij. Jie pra tiktai laisvs, kuri veriasi kiekvienas gyvas sutvrimas. M e m o r a n d u m e partijai ir vyriausybei kaliniai pasiadjo visik lojalum. Tie keli imtai ginkluot kareivi, keliasdeimt priirtoj ir nemaas skaiius ekist karinink galjo be kraujo praliejimo susidoroti. Jeigu Derevenka i karto bt paskelbs vidaus reikal ministro sakym, jam tikrai bt nereikj krauju susitepti. Greiiausia taip buvo sakyta Rudenkos, kuriam mirties bausmes sankcionuoti ne naujiena. Rusai i seno taip prat. Jie tik ten laimi, kur gali parodyti akl ir iauri kumio jg, teikiani jiems malonumo ir pasididiavimo. Milijonus moni iud, jie ir dabar kraujo klanais tebebraidioja. Taip bolevikai pasigrob valdi, tokiais metodais valdo didiul raudonojo faizmo imperij. Po suaudymo vietos ir i kit lageri atveti gydytojai kelias dienas ir naktis teik sueistiesiems medicinos pagalb. Pirmiausia gelbjo sunkiai sueistus. Dien ir nakt chirurgai operavo, perpylinjo donor krauj. Po operacijos gydytojas Bylaitis barak atsine piln duben kulk, ilupint i aizd. Barakuose kaliniai dalinosi patirtais spdiais, svarst sukilimo tiksl ir pasekmes. - O vis dlto jie didvyriai, - kalbjo ininierius Aleksandr Petrovi. Mirtis vertinama ne pagal tai, kaip ir kokiu bdu mirtama, bet kodl ir u k mirtama. Nieko neveikimas ir blogo nedarymas - dar ne doryb. Doro ir garbingo mogaus vard nusipelno tas, kas rytasi ir aukojasi netikusi, sugedusi tvark pakeisti, nors jo darbas atne prieingus rezultatus. Neteisyb visada adina nor prieintis, nes niekas taip n e t r o k t a laisvs, kaip tas, kuris kenia p r i e s p a u d . Jie mir garbingiausia mirtimi - u laisv. 195

Buvo ir toki, kurie smerk sukilim, kaltino iniciatorius, kad dl j kalts uvo tiek daug moni. O kiti rodinjo: - Kur nra kovos, ten nra laisvjimo, kur nra mirties, ten nra prisiklimo. Gal netolima ateitis parodys, ar sukilimas buvo prasmingas. tai jau dabar paskelbtos lengvatos. Be bruzdjimo kain ar valdiai bt ov galv taip padaryti. inoma, gaila ir skaudu, kad tiek moni padjo galvas ir dar daugiau neteko sveikatos. " , , ?" - sako Pukinas. Nepritar sukilimui ir kai kurie lietuviai. Jie kalbjo: - Gera nekti mirusi vardu, bet kain k jie pasakyt, jei galt prabilti. Donelaitis teisyb sak, kad dumpls geras daiktas aizdr psti, bet prie vj jos niekad nederjo. Dl toki lengvat tikrai nevertjo gyvybe rizikuoti. Kiti lietuviai spyrsi ir rodinjo: - Verta ar neverta - ne dabar ir ne mums sprsti. ios lengvatos taikomos turbt ne tik Vorkutos lageriams - jos palies visus Soviet sjungos lagerynus ir gal igelbs ne vien tkstant moni nuo mirties. Dl katorginio reimo ar maa ms uvo? Reikia ir ito neumirti. Keliolika moni, nuvaryti kapines, kas dvi dideles duobes - broli kapus uvusiems. Turbt buvo nusprsta lavonus be karst suversti dvi duobes ir upilti. Bet vliau, galimas daiktas, i aukiau sakyta monikiau palaidoti. Dideli duobi kasim sulaik ir liep kasti kiekvienam atskir. Lagerio zonoje esanioje stali dirbtuvje sukal i netayt ir nedailint atrai 65 lovius - karstus. Net monikesni lent pagailta. Sudjo tas baisias des kankini lavonus, nuve tundr ir kaip kokius gyvulius pakas. Praeis deimt ar daugiau met, ir gal niekas nebeinos, kas ia vyko, kokia kaina prasiskverbta ems gelmes. Nebebus n yms pralieto kraujo, ir gal niekam n galv neateis mintis, kiek ia ikentta bado, alio ir smurto, kiek po t u n d r o s velna ilsisi j a u n moni katorginink. Tiktai paliks t ujam ir ikoneveikt verg darbai, jais didiuosis tie, kurie rimbais ir lazdomis kalini nugaras pliek. Jeigu kartais ie blanks prisiminimai iplaukt sauls vies, bolevikin propaganda pakelt triukm, pult koneveikti mano vard, kolioti ir meiti. Urkt, kad ia grubus prasimanymas, sovietins tikrovs ikraipymas ir melas. Mulkindama jaunim, aukt, kad tie, kurie skelbia ties, yra niekai ir istorijos falsifikuotojai. Jau kit dien po tragiko vykio lagerio gyvenimas pasisuko nauju vingiu. Savait tylj, vl sugaud acht ventiliatoriai, i kamin raitydamiesi kilo juodi dmai. Dingo "generolas" Jaka ir kiti iaurs priirtojai. Administracija uoliausiu stropumu vykd vidaus reikal ministro sakym. Dar t pai 196

dien nuo lang nupl geleines grotas, ir nirs barakai praviesjo. Kaliniams sakyta nedelsiant lopais usiti drabui numerius. Po keliolikos met i lagerio darb ijo nenumeruoti mons. Pasikeit, virinink ir priirtoj elgesys. Vietoje pldimo ir nuolatinio "" j lpose neprastai ir keistai skambjo "". Valgykloje tais komercin skyri, kur jau kit dien buvo galima nusipirkti bandeli, ryi ir makaron kos, gardesns sriubos. Atidarytas ioki toki pramonini preki skyrius. achtoje sustiprinta techninio saugumo kontrol. Nuo krintani uolien ir anglies skeveldr apsisaugoti angliakasiai gavo almus. Darbovietje sumajo keiksm ir barni, nes nebereikjo ginytis dl idirbio norm. monikesns gyvenimo ir darbo slygos, piniginis atlyginimas yra daug geresnis stimulas darbo naumui kelti negu nuvalkiotos ir beverts soclenktyns, virinink keiksmai, "bras", maisto norm mainimas ir visokios kitokios fizins bei moralins sankcijos. Gr i darbo, mons ra namikiams laikus, pranedami apie nauj gyvenim. Apie kruvinus vykius rayti buvo draudiama. Tie, kurie ra, buvo "kmo" ikviesti ir perspti. Praslinko kelios savaits, ir dingo nusivarliai. Kaljimo davinio 600 gram duonos niekas nebesteng sudoroti. Rytais tvarkiniai krepius nesuvalgytos duonos temp i barak ir vert iuklyn. Dl to sakyta valgykloje raikyt duon idlioti ant stal. Kas kiek norjo, tiek galjo vaalgyti ir isineti. Pasitais ir kitos buities slygos. Kaliniai gavo varias patalynes ir naujus skalbinius. Barak pompobytai lenktyniavo, kas graiau ipuo patalpas. I udarbio kaliniai sumet po kelet rubli, ir ant lang pakibo uuolaidos, stalai pasipuo staltiesmis, lovos - variais pagalviais. alia pirties atidaryta kirpykla, kur spindjo veidrodiai, viet kirpj balti chalatai, mirgjo odekolono buteliukai. "Kavee" nupirko orkestrui ddas, steig knygynl, kuriame, be bolevikins propagandos ir gausaus agitacinio lamto, buvo ir ger knyg. ia buvo galima gauti pasiskaityti rus ir kai kuri pasaulins klasikins literatros veikal. Per atuonerius metus, praleistus lageriuos, ia po sukilimo pirm kart turjau neblogas slygas pasiskaityti ir geriau susipainti su rus literatros istorija ir ymesni raytoj kriniais. Tarp kalini buvo vairi specialist ir visokio verslo moni. Vienas estas kaip mat suorganizavo puiamj orkestr, ir kaliniai pietaudami danai klausydavosi muzikos. Buvo keliolika smuikinink, turini savus smuikus. Lageris nupirko dar kelet. Janis Licitis sudar stygin orkestrl ir vadovavo lagerio saviveiklai, kuri ruo vaidinimus ir koncertus. Solistas Radius sau lygi 197

daininink neturjo. Valgykloje per koncertus jis, kaip kadaise Uchtoje, vl trauk linksmj " " ir oper arijas. inoma, tokia saviveikla buvo nekokio meninio lygio, bet vis iokios tokios pramogls. Kalini pramog pasiirti ir pasiklausyti susirinkdavo virininkai su * eimomis ir pastamais. Jie audringai plodavo ir lagerio proiu kojomis trypdavo, tarsi n o r d a m i utrinti ir uglostyti kruvino vykio prisiminimus, kuri iki iol dar negaljo umirti ne tik kaliniai, bet ir virininkai. iauriomis diktatros priemonmis bolevikai sumind mogaus teises, atm odio, spaudos, organizacij bei susirinkim laisv. Geleiniu kumiu uiaup moni burnas. Per vis bolevikins propagandos aparat pavergt moni vardu jie klykia, kad tokio laimingo gyvenimo pasaulyje niekur nerasi. Tuo tarpu Vorkutos kalini sukilimas parod, kad vis dlto bolevikai patys netiki savo melu ir bijo, kad j "rojaus" tikrasis vaizdas neprasiskverbt. Kaliniai sitikino, kad vieningomis priemonmis galima ir i bolevik iplti monikesnio gyvenimo slygas. Jei laisvasis pasaulis vieningai pareikalaut Soviet sjungos tautoms mogaus teisi laisvs, bolevikinio arogantikumo ragai bt gerokai aplauyti. Netrukus vl didel sensacija: suimtas bolevikinio pragaro pabaisa, buvusi Stalino deinioji ranka ir jo galybs pagrindinis ramstis - ekist vyriausiasis vadas Laurentijus Berija. Prie buvus komunist (bolevik) partijos ir sovietins valdios saugotoj per radij ir laikraius pasipyl baisiausi kaltinimai, pldimai ir srautai prakeikim. Berija ess isigimlis, prarads komunisto dvasi ir vard, pasidars intriguotojas, pasirys pasigrobti valdi ir t.t., ir t.t. I tokios varomos akcijos buvo aiku, jog Laurentijaus dienels suskaitytos, jog jam mirtis ant nosies kabo. Negi jis pirmas toks. Pranczijos revoliucija sudorojo Marat, po giljotina paguld Danton, Robespjer ir kitus vadus. Po daugybs kruvin susidorojim Soviet sjungoje Berijos likimas - ne naujiena. Kaip kartais kiauls nugula ir suda vaikus, taip bolevizmas ryja savo krjus ir Lenino bendradarbius. ia vis laik vyko ir tebevyksta kruvini susidorojimai, nes, kaip rao Liudas Dovydnas, bolevizmas gyvas tik neapykanta. Tuojau po revoliucijos jie nir masikai naikino Rusijos inteligentij. J likvidav, irado naujus liaudies prieus tarp komunist, ir paguld galvas Bucharinas, Tuchaevskis, Putna, Bliucheris, Uboreviius ir tkstaniai kit komunist. Bolevikai siautjo, o laisvasis pasaulis - aipsi, nes tai bolevik vidaus reikalas. Kuomet Berij suaud, mums, lietuviams, buvo lyg ir gailoka, nes tuomet kalbta, jog Berija tikrai norjs pasiglemti valdi ir 198

pavergtoms tautoms grinti laisv. Kalbta, kad jo pastangomis buv sakyta Lietuvoje esantiems rusams imokti lietuvikai arba isinedinti. Atjo ketvirtoji iema - i vis aliausia. Buvo dien, kuomet, termometras rod 56 laipsnius alio. Tokiomis dienomis bdavo tirtas rkas. Menkas vjelis ugniaudavo kvap. Plikomis rankomis ar be kepurs n nemgink nueiti i barako valgykl. Daug moni apalo rankas, veidus, kojas. Betgi i iema buvo ne tokia sunki, nes mons buvo stipresni, sots ir geriau apsitais. Ualo vandentiekis, ir lageris vl liko be vandens. "Kipetilikams" atjo sunkios dienos. Lagerio zonoje rinkome varesn snieg, netuvais vilkome "kipetilk", vertme didiulius kubilus, tirpinome ir virinome. Po dienos darbo gl atpratusias dirbti rankas. Ms laimei, tuojau po Naujj met kilo smarki upoliarin pga. Dvi dienas ir nakt dko, lo, uversdama lager pusnynais. I toliau "kipetilkos" n stogo nebesimat. Aplink j susidar didiul sniego baz. Milinikas sniego kopas vienrankiais pjklais pjaustme dideliais luistais ir tempme kubilus. Giedriomis naktimis mirgdavo iaurs pavaist, ir vaigdtas dangus bdavo panaus didiul achtas gaubiani palapin. Kuomet dl technini klii sugesdavo elektrin, achtas ir lagerius apgaubdavo nakties tamsa. Kareivi voros eidavo aplink lagerius ir achtas, audydamos raketas. Dang rai viesos laukai, ir visa Vorkutos apylink bdavo panai karo veiksm teatr. Pasiekta gerov kalini vis tiek nepatenkino, nes, kaip sako lietuvikas prieodis, paleids pavad, arklio u uodegos nesuvaldysi. Teisingai rus literatros kritikas BeTinskis sako, jog paangos prieastis yra mogaus vidinis neramumas, nepasitenkinimas, nuolatinis verlumas. Toks vidinis nusiteikimas stumia mog veikti, iekoti, siekti ko geresnio, kilnesnio. I to kyla veikla, kova, grumtyns su klitimis, i to didvyrikumas, genialumas ir kitokios mogikos vertybs. Danai mogui labiau patinka kova tikslui siekti, negu pergals vaisiai. Pavasar barakuose ir achtose mons nekjo, ginijosi, kad dvideimtajame amiuje toks gyvenimas, kaip kaliniai gyveno, yra ne tik Soviet sjungos, bet ir visos monijos gda. Kolmykovo nuomone, dl tokios padties kalta ne tiek Rusija, kiek Antrojo pasaulinio karo sjungininkai - Amerika ir Anglija, nes jos sudar visas slygas bolevizmui atsigauti ir sigalti. Vien ryt i kakur idyg kaukti mons barake umu virinink padlai yd deimtinink. Kaliniai breliais, nosis suki nibdjosi ir neslpdami reik pasitenkinim. mogudiams iaikinti virininkai dideli pastang nerod. Kaltinink nesurado. Administracija turbt bijojo nauj neramum. Ji stengsi geruoju siteikti, kad mons 199

nusiramint ir umirt. Tam reikalui ji rpinosi lageryje sukurti gyvenimo slygas, panaias kaip laisvje. Sniegui nutirpus ir emei pradivus, suskato visu spartumu baigti statyti keli kambari viebut, skirt kalini pasimatymams su artimaisiais. Tuioje lagerio vietoje reng futbolo ir krepinio aikteles. Kitoje vietoje tais lygiagretes, kopias, skersinius ir kitokius fizinio manktinimosi rengimus. Be to, pastat estrad orkestrui. Tuojau susidar dvi futbolo ir dvi krepinio komandos. Futbolo aidjai daugiausia buvo rusai, vengrai ir vokieiai, o krepinio - beveik vieni lietuviai. Rusai ir ukrainieiai krepinio nemgo, es - moterikas aidimas. Laisvalaikiu komandos treniruodavos, o poilsio dienomis bdavo varybos. rungtynes ateidavo virininkai, i barak susirinkdavo kaliniai. Kareiviai irdavo ant kareivini stog sulip. Sportininkai aidia, estradoje trenkia orkestras. Futbolo varybos bdavo lagerio sporto vent. Liepos mnes lageris visikai pasikeit. Keliai ir aiktels prie barakus pasipuo baltomis ornamentuotomis tvorelmis ir klombomis. Barak langai, baltais daais pagrainti, i tolo viet. Krautuvlje, be maisto produkt ir visoki nieknieki, pasirod ioki toki manufaktros preki. Kaliniai pirkosi ir sidinosi markinius ir kitokias drapanas. Siuvjams atjo udarbi gadyn. Kaip niekada iki iol nebuvo buv, lageryje pasirod padoriai apsirengusi ir kaklaraiiais pasipuousi. Uguiti ir lidn rezignacij puol vokieiai atkuto. J namikiai, gav laikus, m sisti siuntinius. Be maisto produkt, jie gaudavo grai d r a p a n . Be to, i tvyns jiems ateidavo R a u d o n o j o kryiaus standartiniai maisto ir drabui siuntinliai. Gaudami utikrint param ir jausdami vokiei visuomens pagalb, jie atsisak dirbti. Lagerio virininkui jie pareik: ", . ". Nustebusiam virininkui idst, kad jie politiniai kaliniai ir dar, be to, ne Soviet sjungos pilieiai, todl lagerio darbai jiems neprivalomi. Atsisakiusius dirbti susodino "br", bet vliau paleido. Kad negadint drausms, netrukus kakur ive. Pasipuous lager m lankyti laisvj gyvenviets mons. Virinink arba priirtoj lydimi, apeidavo barakus, valgykl, sporto aikteles. Po pernykio tragiko susidorojimo dabar tos ekskursijos buvo, inoma, labai naudingos ir reikalingos ekist prestiui pakelti. Po vien kit artimieji ir gimins dar iem pradjo lankyti kalinius. Atvaiuodavo i Ukrainos, i Sibiro, nuo Maskvos ir net i Lietuvos. Tuomet pasimatymams skirto namo dar nebuvo. Sveiai apsistodavo Vorkutos mieste arba laisvj gyvenvietje alia acht. Su kaliniais 200

susitikdavo lagerio sargybinje, kur kelias dienas po valand galdavo pasikalbti. Vasar viebutis buvo baigtas. Atvykusieji galdavo kelet dien jame apsigyventi. Tuomet ir kaliniui leisdavo i barako persikelti pas savuosius. Sveiai taipogi galdavo apirti lager ir savo akimis pamatyti, kaip gyvena nuteistieji. Juk dabar, virinink nuomone, bdavo tikrai ne gda pasirodyti, kad tai, irkite, kokie mes humaniki. Po sukilimo vedus kiskait, kalini pinigins santaupos augo kas mnes. Angliakasi udarbis sena valiuta siekdavo iki 3000 rub. per mnes. Jiems, kaip ir laisviesiems, mokdavo pagal idirbius. Tiktai kaliniai negaudavo gana dideli Tolimosios iaurs pried, kuriuos mokdavo laisviesiems. Komunalinio aptarnavimo skyriaus monms mokjo nustatytas algas nuo 400 iki 1200 rubli (sena valiuta) per mnes. Praslinkus keliems mnesiams, virininkai m raginti, kad kaliniai sistu namikiams pinig. Reikia tik parayti virininkui pareikim ir nurodyti, kam ir kokiu adresu praoma pinigus isisti, ir administracija nurodyt sum i kalinio einamosios sskaitos persis namikiams. Kalini pinigins perlaidos taipogi buvo puiki propaganda. Mums, lietuviams, seniai inoma okupant taktika. Kuomet teroro priemons reikiam rezultat neduoda, okupantai griebiasi humanizmo. Bismarkas, usimojs suvokietinti prs lietuvius, neudrauds lietuvikos spaudos, pasiek geresni rezultat negu rus carai Lietuvoje. Bismarkas yra pasaks: "A myluoju tam, kad udusiniau". Rusai Lietuvoje dabar vartoja abi priemones: vienus dusina, o kitus terorizuoja. T vasar gegus pirmosios ar kokia kita proga kriminalistams buvo suteikta amnestija. mons pasakojo, jog baisus daiktas, kas tuomet darsi. Briai asociali padar pasipyl po miest ir apylinkes. ls ir baiss pairti, pasileid, nachaliki ir brutals, jie bastsi tarp moni, vogdami ir plikaudami. Milicija ir kariuomen turjo darbo, kol juos sugaud, susodino traukinius ir isiunt namo. Kriminalist amnestija - taipogi "humanizmo" demonstracija. Juk vagys, plikai ir kitoks asocialus elementas valdiai nepavojingas - jie bolevik valdios nuversti nesiksina. Jie, kaip ir ekistai, skriaudia tiktai padorius mones. Anot vieno Vorkutos milicininko, vagyst - ne nusikaltimas. Ar daikt turs Ivanas, ar Stefanas, tas reikms neturi - i Soviet sjungos jis neikeliaus. Per tuos metus generolas Derevenka nebesilank lageryje. Kur jis dingo, kur pasidjo, to mes neinojome. Sklido kalbos, kad u kruvin sukilimo numalinim suimtas ir bsis teisiamas. Tokios paskalos paleistos turbt kaliniams nuraminti. 1954 metais man ir daugeliui kit bausms laikas baigsi. Dien skaitai u darb likus laik spariai tirpd. Diaugms besiartinania 201

laisve, tikjoms netrukus sugrti gimtj krat pas savuosius. Suinojome, kad kakokiu ekist nutarimu bausm atbuv reiminiai iki gyvos galvos tremiami i tvyns. Lagerio specialioji dalis (" kmo" staiga) paleistuosius spirianti pasirayti, jog ekist nurodyt gyvenamj viet patys savo noru pasirenka. achtos administracija kalbinjami pasirayti darbo sutart ir pasilikti dirbti 29-oje achtoje, addama aprpinti butais arba bendrabuiais. Vasar beveik kas dien po kelet moni ieidavo laisv. laimingj skaii pateko nemaa lietuvi. Vieni pasiliko dirbti 29-oje achtoje, keletas sitais Vorkutos mieste, kitiems buvo leista ivykti Uchtos ir kit Komi respublikos miest rajonus arba pas itremtus savuosius Sibir. Apie besiartinani laisvs dien praneiau monai, vaikams ir giminms. Snus jau buvo baigs Leningrade miko technikos akademij ir dirbo Sibiro mik tvarkymo kontoroje Maskvoje. Gyvenimo pradiai gavau jo ir gimini pinigin param ir drabui. Laisvs diena artjo. Spali 25 dien priirtojas teik man apvaiktos lapel ( ), kad skubiai atsiskaityiau su lageriu, nes rytoj baigiasi bausms laikas, vadinasi, paleisi mane i lagerio. Nervingos laims ir reto diaugsmo kupina irdimi meiau "kipetilkos" darb. Skubiai nuneiau sandl valdikus skarmalus, apjau skyri virinkus, kad pasirayt, jog niekam neliek skolingas. Su paraais nujau pas lagerio virinink. is para buhalterijai ratel, kad i einamosios sskaitos imokt visas santaupas, ir dav man tok paymjim: Paymjimas Nr. 033788, duotas pilieiui Antanaiiui Bronisui Adamasa, gimusiam tada ir tada, ten ir ten, lietuviui, kad jis, 1946 m. vasario 25 dien pagal RSFSR baudiamojo kodekso 58-la ir 58-11 straipsnius Lietuvos TSR vidaus reikal kariuomens Karo tribunolo nuteistas 10 met laisvs atmimu ir 5 metams pilietini teisi susiaurinimu, nuo 1945 m. birelio mn. 26 dienos bausm atbuvo Vidaus reikal ministerijos (MVD) kalinimo vietose ir, atbuvs bausms laik, priskaiius darbo dien skaitus, 1954 m. spali 26 dien paleistas ir \yksta pasirinkt gyvenamj viet - Komi ASSR miest Vorkut. Paraai ir antspaudas. Santaup sena valiuta gavau apie tkstant rubli - vidutin vieno mnesio darbininko udarb. Vakare vaikiojau barakus atsisveikinti su draugais ir pastamais. - Sudieu, vyrai, rytoj a jau bsiu laisvas! Vyrai nusijuok, ir vienas tar: - I kur inai, kad laisvas bsi? Adomas Mickeviius "Vlinse" sako, 202

kad rus malone tikti neverta, nes jie, panius nuo rank num, siel surakins, toli itrm. - inoma, - atsakiau, - laisvas nebsiu, nes Soviet sjungoje i viso laisv moni nra, bet ilgesne virve priritas, galsiu plaiau apsidairyti ir pasirinkti, kad naujas gyvenimas bt jei ne geresnis, tai bent prasmingesnis. - Tikra tiesa! - pritar vyrai, - nieko nra amino. Ilga virv lengviau trksta. Jai sutrkus, pasibaigs tas vadinamasis aminas itrmimas. Laimingo naujo gyvenimo! Netrukus ir mes ieisime. Tuomet gal vl kur susitiksime. - Velu labu vesalibu un daudz prieka prieredzet! - linkjo malonusis Janis Licitis ir toliau sak: - Linkiu laimingo gyvenimo ir greito sugrimo savo mielj Lietuv! Draug prilinktas ir apdovanotas, grau "kipetilk" paskutin nakt nakvoti. Jau seniai trimitas skelb "otboj", seniai barakuose kietu miegu miegojo, pavarg mons, o a variausi ant kieto suolo alia dideli kubil vandens ir niekaip negaljau umigti. Galvoje painiojosi visokios mintys. Metai po met slinko gyvenimo ikarpa, kupina baisi komar, lidn vyki, skaudi pergyvenim. Beveik deimt met praslinko kaip ilga ir sunki naktis su iurpu nukreianiais sapnais, kuri baisiausias 1953 met vasaros kalini streiko finalas. Nesinorjo tikti, jog tai ne sapnai, ne iliuzija, bet tikri vykiai. Visi tie sunks ir skauds pergyvenimai teko pakelti dl rusik donkichot, kurie jau keliasdeimt met grumiasi ne su vjo malnais ir avi bandomis, bet su niekuo nekaltais monmis. Servanteso Donkichotas nepavojingas, o rusiki dvideimtojo amiaus donkichotai ir juokingi, ir baisiai pavojingi. Vargas tiems, kuriuos nukrypsta j ietys. Kit dien po patikrinimo priirtojas, kis galv, kteljo: - , ! Sargybinje lauk beginklis kareivis. Su juo nekuuodamiesi nujome alia lagerio esani geleinkelio stotel. Kareivis nupirko du bilietus sau ir man. Traukiniu nuvaiavome 7-osios achtos gyvenviet, kur buvo sikrusi tremtiniams tvarkyti komendantra. Kareivis teik popierius ir ivyko atgal. Komendantas stor knyg ra mano pavard, vard, tvo vard ir kitus davinius. Vietoj paso dav laikin paymjim, suteikiant teis gyventi tiktai Vorkutos rajone. Paskui praneko: - Dabar esi laisvas. Be komendantros sutikimo neturi teiss ivykti i Vorkutos rajono. Susirask but ir darb, koks patinka, prisiregistruok. Kol susitvarkysi, kiekvien savait ateisi ia registruotis. Kai pradsi dirbti, registruotis reiks kart per mnes. Dabar gali eiti. Bet kur gi eiti? Kas ia mans laukia? Toki ir panai mane 203

Vorkutoje niekam ne naujiena. J padtis niekam nerpi. mogaus praeitimi domisi tiktai saugumas. Bet kur rasti nors kelioms dienoms prieglaud, kol susiiekosiu pastov kamp? I komendantros ijs apsidairiau, ar tikrai einu vienas, ar neseka i paskos durtuv atkis kareivis. Tikrai niekas nesek. Net nuostabu. ia pat ne per toliausia 7-oji achta. Juodas kaip debesis uolien kalnas, emuts, tarsi emn prasmegusios, gyvenviets trobels ir atokiau nuo achtos - lageris. Dvideimt devintosios achtos ir iandien palikto lagerio nesimat - smulkus kaip rkas sniegas palengva krito i pilko dangaus, ir tokia pat pilka, nepermatoma iaurs miglos skraist deng tolumas. Tiktai 7-osios achtos ventiliatori gausmas primin, kad ir ia po emmis dirba imtai katorginink. Pasukau gyvenviets centr, kur matsi tiriau trobesi. Pro al pravilp elnius pasikink nencai. Ketvertas nedideli, poromis sukinkyt gyvuli, uvert galvas ir atmet akotus ragus, skriejo lieuvius iki, vilkdami roges, nartomis vadinamas. Nartose sdjo trys mons. Vienas ilga, laiba kartimi baksnojo elni onus. ia pat, prie krautuvs sustojo. Prijau ariau pasiirti iki iol nematyt gyvuli. Elniai sunkiai ir lankiai kvpavo, ir jiems i snuki kamuoliais virto tirti garai. Vien paglosiau. Tanks plaukai, sudti i dviej sluoksni - apatinio pkinio ir virutinio paprast plauk. Ilgi akoti ragai, apaug smulkiais, tankiais aksominiais pkeliais. I krautuvs ijo elni kailiais apsitais nencai. Susdo ir nurko savais keliais. Ir vl a vienas. Kalinio gyvenimas pasibaig, prasidjo nauji tremtinio vargai. 1965 metai

204

Apie autori
BRONIUS ANTANAITIS gim 1900 m. rugsjo 5 d. Panevio apskrities, Krekenavos valsiaus Oreli kaime, kinink eimoje. 1913 m. baig Krekenavos rusik pradin mokykl. Po karo moksi Ramygalos progimnazijoje. Su pirmja laida baig Panevio mokytoj seminarij ir iki pat sumimo mokytojavo vairiose Lietuvos pradios mokyklose. Dar bdamas seminaristu, dalyvavo 1923 m. Klaipdos sukilime. Nuo 1920 m. auli sjungos narys. 1926 m. Vadokliuose kr Tautinink sjungos br. Mokytojaudamas Raguvoje steig Mokytoj sjungos skyri. U nuopelnus Lietuvai apdovanotas Gedimino ordinu, Vytauto Didiojo ir Nepriklausomybs deimtmeio medaliais. 1940 m. prie rinkimus Liaudies seim suimtas, kelis mnesius prasdjo Panevio kaljime. 1945 m. vasar mokytojas BAntanaitis suimtas ir karo tribunolo nuteistas 10 met. Kaljo iluts, Uchtos, Vorkutos lageriuose. Lietuv gro 1956 m. Toje paioje byloje nuteista ir mona J U Z NE1DERYTANTANAITIEN (g. 1899) - taip pat mokytoja, kartu su bsimu vyru baigusi Panevio mokytoj seminarij. Suimta 1945 m. ruden, nuteista irgi 10 met. Kaljo Ras ir Potmos (Mordovija) lageriuose. Lietuv gro 1955 m. Grus Lietuv, mokytojauti n katram nebeteko. Atsiminimai rayti prie daugel met, spausdinant labai menkai paredaguoti.

205

TURINYS

Kruvinasis antpldis Nusikaltimas Aretas ir tardymas Teismas ir bausm Etapu Lukikes ir ilut iluts lageryje pragaro gelmes Uchtos lageryje Peresylkoje ir miko kirtimo darbuose Voi-Voe Vorkutoje

5 10 12 57 61 67 86 94 94 111 161

206

Groins literatros leidinys "Met" urnalo biblioteka Bronius Antanaitis ODIAI I PRAGARO Redaktorius Techninis L.Gadeikis G.Prancknas Dailinink ir menin redaktor V.Daniliauskait redaktorius Korektor D.Gadeikien

Duota rinkti 1990 11 16. Pasirayta spaudai 1991 05 21. SL 319. Formatas 60x90/16. Popierius raomasis. Ofsetin spauda. Garnitra "Taims", 10 punkt. 13 sUp.l., 12, 85 apsk.1.1. Tiraas 20000 egz. Usakymas 885. Kaina 3 r b . 4 0 / k p . Valstybinis leidybos centras, 232671 Vilnius, T.Vrublevskio 6. Rinko ir lau "Lietuvos kio" urnalo technin redakcija. Spausdino Standart spaustuv, 232000 Vilnius, Dariaus ir Girno 39.

Antanaitis B. An = 134

odiai i pragaro: /Atsiminimai/ / Redkol.: L.G kt. - V.: Valstyb. leidybos centras, 1991. - 2 p. - ("Met" urn) b-ka)

ISBN

Atsiminimuose atsiskleidia tipikas Lietuvos mokytojo likimas: karo pabaiga, sumimas, deimt met lagerio. Retas kas tegali papasakoti apie iluts lager, apie Vorkutos kalini sukilim. BAntanaitis tam skiria ne vien skaud puslap.

UDK 947.45 + 947.8