CIVILINIO PROCESO TEISĖS BENDROSIOS DALIES EGZAMINO KLAUSIMAI - ATSAKYMAI 2007-12-12 Vilnius

1. Civilinio proceso teisės funkcijos ir uždaviniai.
Pagrindinė civilinio proceso teisės funkcija yra reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje, t.y. santykius, susiklostančius teismams nagrinėjant ir sprendžiant ginčus, kilusius iš privatinių teisinių santykių, ypatingosios teisenos bylas, taip pat vykdant teismų sprendimus. Pagrindiniai CPT uždaviniai: 1. CPT turi įtvirtinti šios teisės šakos principus, kuriais remiantis turi būti reglamentuojamas CP, kurių būtina laikytis teismams nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismų sprendimus (CPK 5-21 str); 2. CPT turi reglamentuoti CP dalyvių (teismo, dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų) teisinę padėtį – jų teises ir pareigas, procesines teisines galimybes; 3. CPT turi nustatyti procesinius būdus ir priemones, su kurių pagalba būtų galima apginti pažeistas civilines teises bei įst-o saugomus interesus, t.y. ši teisės šaka turi nustatyti priverstinį pažeistos teisės įgyvendinimo mechanizmą; 4. CPT turi nustatyti procesinius būdus ir priemones asmeniui įgyvendinti jam priklausančią subjektinę teisę, kai dėl jos nėra ginčo (nustato CPK V dalis); 5. ši teisės šaka turi nustatyti atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumus, atsižvelgiant į šių bylų specifiką; 6. CPT, reglamentuodama pažeistų subjektinių teisių gynimo būdus ir tvarką, kartu turi reglamentuoti ir užtikrinti teisės aiškinimą bei plėtojimą. Teismas turi išaiškinti ne tik fakto klausimus, bet ir taikytiną teisę – ar tikrai ieškovas reikalavimą grindžia tinkama teisės norma

2. Civilinio proceso teisės dalykas, metodas, sistema.
Sąvoka. CP teisė – savarankiška teisės šaka. Tai yra elgesio taisyklių sistema, kurios reguliuoja civ.bylų nagrinėjimo tvarką teismuose ir priimtų sprendimų vykdymo tvarką. Glaudus ryšys su materialinės teisės šaka – CT. CP teisė pradeda veikti, kai kyla ginčas – mechanizmas, kaip apginti teisę. CP – byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo veikla: 1) teismas 2)ginčo šalys: ieškovas ir atsakovas. Dažnai įsiterpia kiti asmenys-tretieji asmenys. Pvz.mašina, priklausanti UAB, sudaužo kitą. Atsakovas UAB, 3-asmuo – db. 3)pagalbiniai asmenys – liudytojai, ekspertai, vertėjai. CP teisės reguliavimo dalykas – civilinis procesas. CP yra nuoseklus dalykas. CP – teisės šaka, kuri reguliuoja santykius, susiklosčiusius nagrinėjant civ.bylas, priimant jose sprendimą ir jį vykdant. Sistema sudaro 2 dalys: 1. Bendroji: bendri dalykai: žinybingumas, įrodymai, šalių teisės ir pareigos, teismo išlaidos, nuobaudos, procesiniai terminai; 2. Ypatingoji– reguliuoja stadijas.

3. Civilinio proceso modeliai ir jų esmė.
Kiekvieno civilinio proceso modelio pagrindinė problema ir jo esmę charakterizuojantis bruožas – tai teismo ir ginčo šalių galių santykis. Pagr klausimas kalbant apie civilinio proceso modelius yra tai, ar teisėjas CP turi būti pasyvus nešališkas klausytojas ir stebėtojas, ar neribotai aktyvus. Teismo aktyvumo civiliniame procese ir su tuo susijusią proceso trukmės problemą bandė spręsti jau romėnai. Viduramžiais vyravo vadinamasis inkvizicinis (tardomasis) procesas. Didžioji Prancūzijos revoliucija atnešė liberalizmo idėjų, iškeliančių nuosavybę, laisvę, lygybę, įstatymus. Liberalizmo filosofija paskatino XIX a. priimti naujus Europos CP kodeksus: 1806 m. – Prancūzijos, 1877 m. – Vokietijos, 1864 m. – Rusijos ir kt. pagr liberaliojo civilinio proceso modelio principai – rungimasis ir dispozityvumas, taip pat viešumas, žodiškumas, teisė į įstatymo garantuotą teisėją, teisėjo nepriklausomumas, nešališkumas. Atsižvelgiant į teismo vaidmenį civiliniame procese, teisėjo ir ginčo šalių galių santykį įrodinėjimo procese, CP šaltinius, atskirų CP principų (rungimosi, žodiškumo) turinį, istoriškai susiklostė civilinio proceso modeliai: 1) Rungimosi – grynai rungtyniškas, su tam tikromis teisėjo aktyvumo užuominomis; 2) Tardomasis, arba inkvizicinis – teismas CP ypač aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo f-jas, nepažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principų. Rungimosi CP modelis būdingas bendrosios teisės sistemos valstybių civiliniam procesui. Bendrosios teisės sistema atsirado be romėnų teisės įtakos, veikiama anglų karališkųjų teismų darbo. Šiai sistemai būdingas: - kodifikacijos nebuvimas;

- didelė teismų praktikos reikšmė teisės plėtojimui; - teismo precedentas; - teisės normų kazuistiškumas (konkretumas) Atstovauja: D. Britanija, JAV, Kanada, Australija, Airija, Indija ir kt. Šių valstybių procesui būdinga: - teisėjas yra pasyvus; - nešališkas arbitras; - ginčo šalys labai aktyvios - teismas nesikiša į šalių ginčą, negali šalių skubinti; - teismas: negali apklausti liudytojų, reikalauti rašytinių įrodymų, gali tik spręsti, ar tam tikri klausimai susiję su byla, siūlyti šalims patikslinti reikalavimus. - Šalys: sprendžia, kokius procesinius veiksmus atlikti visose proceso stadijose; kontroliuoja įrodymų tyrimo procedūrą; - Tesimo pareiga yra stebėti šalių vedamą procesą, vertinti tai, ką šalys surinko ir ištyrė, bei priimti sprendimą byloje; - Veikia formaliosios tiesos principas (teismas turi išspręsti bylą pagal jam pateiktą medžiagą ir neturi pareigos aiškintis tikrąsias bylos aplinkybes) - Teismas kontroliuoja proceso eigą – užtikrina tvarkos teismo posėdyje palaikymą, sprendžia šalių nesutarimus ir tam tikrus procesinius klausimus. Tardomasis (inkvizicinis) procesas dėl istorinių priežasčių būdingas civilinės teisės sistemos valstybių CPui. Civilinė teisės sistema susiformavo tiesiogiai veikiama romėnų teisės. Šioje kodifikuotoje: - teisės sistemoje galioja įstatymo viršenybės principas, kuriuo turi vadovautis teismų praktika; - būdingas teisės normų abstraktumas, jų skirstymas į bendrąsias ir specialiąsias ir t.t Priskiriamos valstybes: Vokietija, Austrija, Šveicarija, Graikija, Prancūzija ir kt. Klasikinis inkvizicinis procesas, kurio pagrindiniai bruožai buvo slaptumas, raštiškumas ir kt egzistavo iki XIX a. įvairiose šalyse civilinio proceso reformų, kurias lėmė revoliucijų Europoje banga. Inkviziciniame procese šalių ir teismo galių santykis yra atvirkštinis palyginti su rungimosi modeliu – teismas aktyvus nagrinėjant bylą, atlieka tardytojo vaidmenį, o šalys yra palyginti pasyvios. Įvairių šalių praktikoje gryno vieno ar kito modelio realiai nėra, o paprastai yra mišrus modelis. Šiuolaikiniam CT tradicijos v-bių CPui būdingi tiek tardomojo, tiek rungimosi modelio bruožai. Objektyviai teismas gali išspęsti ginčą tik būdamas nešališkas; to reikalauja rungimosi, lygiateisiškumo principai. CP nėra vien privatus dviejų šalių ginčas. Teismas turi atlikti ir tam tikras viešas funkcijas, nes yra išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, todėl teisėjas turi būti aktyvus, kontroliuoti proceso eigą. Teismas: - rengiasi bylos teisminiam nagrinėjimui - kontroliuoja įrodinėjimo procesą Teismo aktyvumo ribos: - teismas negali priteisti to, ko ieškovas neprašo, ar kitu pagrindu - aktyvumas galimas tik formaliąja prasme – tiek, kiek nustato įstatymas - aktyvumas materialiąja prasme ribotas – negalima viršyti reikalavimo sumos, pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą Apeliacinė instancija negali spręsti to, ko apeliaciniame skunde neprašo apeliantas Šalių iniciatyva apriboja tvarkomojo pobūdžio procesinių veiksmų atlikimu (pvz įrodymų pateikimas). CP modelis Lietuvos civilinio proceso teisėje Naujas LR CPK priimtas 2002 vasario 28d., įsigaliojo nuo 2003 sausio 1d. Naujo CPK rengėjai vadovavosi pagrįstai šiuolaikinėse demokratinėse v-bėse pažangiausiu laikomu socialinio civilinio proceso modeliu, būdingu daugeliui Europos v-bių, kurios vienas iš ideologų yra Francas Kleinas. Socialinio CP teorija koncentruotumą iškėlė ir pagrindė kaip savarankišką principą, kuris siejamas su kita teismo pareiga – teisingai išnagrinėti bylą. Šių proceso tikslų – greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo – išraiška CPe tapo aktyvaus teisėjo vaidmens užtikrinimas su įvairių procesinių priemonių pagalba. Naujajame CPK iš esmės naujai reglamentuojamas visas CP, siekiant užtikrinti jau minėtų tikslų realizavimą (pvz tinkamas įst taikymas nagrinėjant bylas) Esminis bruožas – aktyvus teisėjas, siekiantis greito, ekonomiško proceso bei materialiosios tiesos nustatymo byloje. Tai nereiškia.kad teismas gali savavaliauti procese, pamindamas privačius šalių interesus. Sprendžiant disponavimo ginčo dalyku klausimus lemia šalių valia, tačiau teismas turi teisę pasiūlyti šalims svarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirūpinti atstovavimu ir kt. Įtvirtinama: - teismo pareiga rūpintis kiek įmanoma išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu; - teismo pareiga nustatyti materialiąją tiesą byloje, t.y. būti įsitikinusiam ar beveik įsitikinusiam tuo, kad sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes. CP tikslai (vadovėlį kaip ir nėra. Yra tik CPT tikslai) CPT tikslai. CPK 2 str suformuoti tokie CPT tikslai:

1) asmenų pažeistų ar ginčijamų materialinių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimas; 2) tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir juos vykdant; 3) kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas; 4) teisės aiškinimas bei plėtojimas. Šiuos tikslus dar galima suskirstyti į: • privačius • viešuosius

4. Civilinio proceso teisenos.

Teisena – tai speciali civiliniu bylu nagrinejimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisines prigimties civiliniu bylu visumai. CPK ivairioms byloms nagrineti isskiria dvejopa teisena: 1. Ieskinio arba ginco teisena nagrinejamos visos civilines bylos, iskeliamos remiantis ieskiniu. Siai teisenai budinga tai, kad ji yra pritaikyta dvieju saliu, turinciu priesingu interesu, tarpusavio gincui nagrineti; butent ji nustato pagr. Proceso taisykles, o ypatingoji teisena yra tik specialiuju taisykliu, ty. Ieskinio teises isimciu, sistema (CPK 441 str.). Be bendruju taisykliu, taikomu visoms sios teisenos byloms, CPK numato isimtis-taisykles, kurios taikomos tik tam tikru kategoriju byloms (pvz. CPK 375441 str.) 2.Ypatingoji teisena(CPK 442-582str. nustato ieskinio teisenos taisykliu isimtis. Be bendruju taisykliu, taikomu visoms ypatingosios teisenos byloms, yra numatyta net 14 kategoriju ivairiu bylu, kurios nagrinejamos sia teisena.

5. Civilinio proceso stadijos.
Stadijos Civilinės bylos nagrinėjamos nuosekliai, tam tikrais etapais, kurie vadinami stadijomis. CP stadija – tai procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių santykių tam tikram procesiniam tikslui pasiekti visuma. Lietuvos CP skiriamos 7 stadijos: 1. civilinės bylos iškėlimas (CPK 135-138 str.) – teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas ieškinys arba pareiškimas (prašymas), teismas svarsto jo priėmimo klausimą, jeigu ieškinys (pareiškimas, prašymas) atitinka įstatymo reikalavimus ir teismo rezoliucija priimamas, laikoma, kad civilinė byla yra iškelta. Paprastai teismas negali pradėti proceso savo iniciatyva, išskyrus retas išimtis. 2. pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui (CPK 225-233str.) – teisėjas ir dalyvaujantys byloje asmenys atlieka pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmus, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi susipažinti su vieni kitų argumentais, pateikti visus įrodymus, galutinai suformuluoti savo reikalavimus, argumentus, atsikirtimus. Pasiruošimas gali būti rašytinis, žodinis. 3. teisminis bylos nagrinėjimas – pagrindinė stadija (CPK 153-224, 234-258, 259-298 str.) – apima teismo posėdį, įrodymų jame ištyrimą ir vertinimą, bylos aplinkybių nustatymą, sprendimo ar kito procesinio dokumento užbaigiant bylą priėmimą. Jis vyksta viešai, žodžiu, išskyrus tam tikras išimtis – raštu. Ši stadija baigiama teismo sprendimo ar nutarties nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą priėmimu. 4. apeliacija (CPK 301-339 str.) – neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suteikti teisę į apeliaciją yra ir privatus, ir viešasis interesas, nes tiek ginčo šalys, tiek ir visuomenė suinteresuota, kad teismai nagrinėtų bylas teisingai. Ji pradedama dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Ji galima dėl visų neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Padavus ją, procesinio sprendimo įsiteisėjimas sustabdomas ir pagal bendrą taisyklę negali būti vykdomas. Jei apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį palieka galioti, jie įsiteisėja ir gali būti vykdomi priverstinai. 5. vykdymo procesas (CPK 583-779 str.) – siekiama įgyvendinti (realizuoti ar privestinai vykdyti) teismo sprendimą. Jei nevykdomi teismų sprendimai bylose dėl priteisimo, taikomas priverstinis teismo sprendimų vykdymas. Bylose dėl pripažinimo teisinių padarinių šalims atsiranda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Šios stadijos normų taikymo tvarką nustato LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. 6. kasacija (CPK 340-364 str.) – įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo patikrinimas. Jos tikslas – vienodos teismų praktikos visoje valstybėje formavimas. Ji gali būti inicijuojama tik dalyvaujančių byloje asmenų valia. Kasacinis teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu ir bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų netiria. Ji negalima, jei byloje nebuvo apeliacijos, bei tam tikruose turtiniuose ginčuose, kai ginčijama suma mažesnė nei 5 000 lt. Kasacinis skundas priimamas, jei yra bent vienas iš kasacijos pagrindų, numatytų CPK 346 str., tokio skundo priėmimo klausimą sprendžia 3 kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegija. 7. proceso atnaujinimas (CPK 365-374 str.) – pakartotinis bylos nagrinėjimas, esant tam tikroms CPK numatytoms aplinkybėms. Tokį prašymą byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis, gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat neįtrauktieji į bylos nagrinėjimą asmenys, jei įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Prašymą, siekiant apginti viešąjį interesą, gali LR generalinis prokuroras. Jei tam tikru pagrindu byla atnaujinama – kita teismo sudėtis bylą peržiūri iš naujo laikydamasi proceso atnaujinimo pagrindo ribų ir priima atitinkamą sprendimą byloje. jei ankstesnis sprendimas pakeičiamas, ankstesni teismų sprendimai (nutartys) tokioje byloje netenka teisinės galios. Kiekviena byla visų stadijų neprivalo pereiti ir dažnai nepereina. Teismui atsisakius priimti ieškinį, CP baigiasi net neiškėlus civilinės bylos. Paprastai 3 pirmos stadijos yra būtinos kiekvienai bylai, jos yra laikomos privalomomis. Kitos stadijos laikomos fakultatyviomis, ne jų konkrečioje byloje gali ir nebūti.

o paskelbiama 0. Antriniai – teisės normų aiškinimo ir taikymo rezultatas. CP teisė yra unifikuota pasauliniu mastu – transnacionaliniai ginčai. Santuokos ir šeimos kodeksas. tai bendrieji teisės principai. Teisės ir įstatymų analogija civiliniame procese. kai prokuroras turi teisę pareikšti civ. 29 str. Teisingumo ministro įsakymas “Dėl teismo ekspertizės atlikimo tvarkos”. kai jis atstovauja. Precedentas turi: 1)horizontalų efektą –teismai turi vienodas bylas vienodai spręsti 2) vertikalų efektą – aukštesnio teismo sprendimas t.ieškinį. Turinčios CP elementų: 1956m. 1) teismo precedentas. Lygiateisiškumo principas reikalauja. Moldova. Jų nedaug: 1999 02 23 nutarimas “dėl fizinių asmenų pripažinimo socialiai remtinais”. Pirminiai: 1)Bendrieji teisės principai: Teisingumo: įtvirtintas K 109str.p. teisėjo nepriklausomumo. vienodas. skelbiamos internete. Problemos: 1) Aukšč.b. Dvišalės tarptautinės sutartys: 9 su Baltarusija. Ženevos tarptautinė konvencija dėl vežimo keliais (CMR). Paprotys svarbus materialinei teisei. Naujam CK kiekvienu atveju šie principai saisto teisėją. Teismų įst. advokatūros įst.bylose paėmimo. precedentas ir teisės doktrina. bet gali būti ir su visais trim elementais. religiniai veiksniai.-šalių procesinių teisių lygybė.) Ne dėl apelianto kaltės – pažeidimo priežastis svarbi.teismų sprendimams. kuriuose suformuluotos konkrečios elgesio taisyklės. Daugiašalės sutartys: 1977m. Pagal normose įtvirtintų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį normos skirstomos į imperatyvias ir dispozityvias. 4) įstatymai: CPK 1964 0707 (įsigaliojo nuo 1965 01 01). išaiškinimu turi vadovautis žem. 2 asmenų kategorijos: 1) kurie gauna soc. protingumo. (Rašytinė (statutinė) teisė: ) 2) Konstitucija: įtvirtina daugelį CP principų-117 str. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo. 1965 m.ginčai dėl karinių laipsnių suteikimo ar nesuteikimo yra nenagrinėtini teisme.. apie 50. 30 str. poįst. klasifikacija.-numato atvejus. savotiškas argumentas žem. nutartys t. Civilinio proceso teisės normos.svarbus. Formaliąja prasme teisės šaltinis – išorinė teisės normos įtvirtinimo. –teisingumą L vykdo tik teismai. Antriniai. Rusija ir tt. Lenkija. E sutartis dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo. Viešumo.EŽT konvencija 6str. konvencija dėl užsienyje išduotų dokumentų.remtini asmenys.b. tai teismų praktika. Teismo precedento efektyvumo minimalūs reikalavimai: 1) kad teismų praktika būtų vieša ir lengvai prieinama 2) teismų praktika t. pvz. Jei apeliacijai terminas praleistas dėl teismo kaltės – yra pagrindas atnaujinti bylą (Aukšč. papročiai. Jei tie patys faktai – teisės taikymas t.lygiateisiškumo princ. kaip bylą išnagrinėjo kolegijos) 7. lemiantys teisės normų turinį ir padedantys nustatyti jų prasmę. Paprastai sudaro 2 struktūriniai elementai: hipotezė ir dispozicija. kuriuose yra CP normų: Karo tarnybos įst. jų galiojimas laike.atgrąžtine tvarka. Hagos sutartis dėl įrodymų komercinėse ir civ. sprendžiamos taip pat. Naujam CK – teisingumo.b. vadovaujantis dura lex et lex – teisėjas nebegali teisintis. Galioja su daugeliu pakeitimų.leidėją. kad jo teisių ir pareigų klausimus spręstų nešališkas teismas per protingą terminą.01 proc 2) ( teismų praktika nėra sisteminama – todėl nežinom.ir su sankcija. Precedento doktrina palengvina praktiką. 1970m. CK – ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas ieškiniui nepriimti.T. nes teismas dažnai aiškindamas teisės normą sukuria naują teisės normą.b.. jos išraiškos forma: įstatymas. kad panašios bylos t. Šaltinius priimta klasifikuoti į pirminius(tiesioginius) ir antrinius (netiesioginius): Pirminiai – pozityvios teisės aktai.per metus civ. Bendrieji principai t. kad nuo žyminio mokesčio g. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą. Materialiąja prasme teisės šaltiniai – visuomenės ekonominiai.b. įtvirtintas teisingumo ir protingumo kriterijus.CPK 71 str. CK 11 str. Teismas privalo spręsti bylas vadovaudamasis teisingumo principu. Pagal vidinę struktūrą normos skirstomos į dviejų ar trijų elementų struktūros normas.. Civilinio proceso teisės šaltinių samprata. Reikšmė: a) sprendžiami teismingumo klausimai.aktas. šių aktų svarba minimali. ? 8.bylose apie 1000 nutarčių. nuosekli ir neprieštaringa.CPK numatyta. sąžiningas. etiniai. teismo proc. (liudytojui už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus gali būti skiriama bauda iki 1000 litų ar skiriamas iki 1 mėn areštas). teisė į teisminę gynybą.T. 117 proceso kalbos princ. poįstatyminiai teisės aktai. Teismai. 1980 m. kurios valstybės teismas turi teisę nagrinėti ginčą b) dėl tarptautinio susižinojimo (kaip pranešti atsakovui apie teismo nagrinėjimo vietą ir laiką) c) reguliuojami įrodymų rinkimo užsienyje klausimai d) užsienyje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir galiojimas Lietuvoje (atvejai. 1968 m.2000 07 01 – Aukšč. socialiniai. 109 str. lygiateisiškumo. Paprastieji įstatymai: prokuratūros įst. protingas. E konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę.-kiekvienas žmogus turi teisę. rašytinė teisė: įstatymai. Turi tam tikri atvejai taisyti įstatymo leidėjo klaidas – teisė modifikuoti įst. Netiesiogiai susiję su CP. Pagal taikymo sritį į . kada galima nepripažintinesąžiningas procesas ir tt).pašalpą 2) kurie valstybės išlaikomi stacionariuose globos namuose. kad jis būtų teisingas.. draudimo taikyti įst. atleisti soc.b. K – tiesiogiai taikomas aktas 3) tarptautinės sutartys: tiesiogiai susiję su CP.6. 5) poįstatyminiai aktai: Kadangi CP teisė kodifikuota. Aukšč. tarptautinės sutartys. sąžiningumo principai. 6) papročiai: nereikšmingi.T. o taip pat ir įst.advokato teisės ir pareigos.T. teritorijoje ir asmenims. Kiti įstatymai.

skyrimo tvarka. Teisminės ginybos prieinamumo principas. jei žym. Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas (CPK 8str. pateikti irodymus yra vien saliu pareiga.ginčų. būtų užtikrinta nemokama teisinė pagalba soc. kad byla butu is esmes isnagrineta jau per pirmaji teismo posedi. reikalavimai. Teismo pareiga rupintis kiek imanoma greitesniu bylos isnagrinejimu ir uzkirsti kelia proceso vilkinimui. teismo pareiga rupintis kiek imanoma greitesniu bylos isnagrinejimu ir uzkirsti kelia bet kokiems meginimams vilkinti procesa. Teisėjai ir teismai sprendžia civ.1d. butu isnagrineta tinkamai kiek galima ekonomiskiau. Yra problemų (mažiau nei BP): a)nesugebama paskirstyti bylų b) CP išlikęs teikimo institutas. nagrinejimo proceduros ir ribojimu atsizvelgiant i gincijama suma pateikti apeliacinius ir kasacinius skundus. teisejo nesaliskumo ir neutralumo.: “vykdydami teisingumą. EŽT ir pagrind. jei sprendžia administraciniai organai. Pagal turinį į 1) reguliuojamąsias.Teismo pirmininko teikimu procesas gali prasidėti – pažeidžiamas šis principas. Nesąžiningos konkurencijos atvejai – piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą – aiškiai nepagrįsti ieškiniai. kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. CPK 245str. 6) Sąžiningas procesas: turi teisę pasisakyti ir operatyvus nagrinėjimas – per protingą terminą. kad šalys pabandytų išspręsti ginčą ne teismine tvarka. Teisėjo nepriklausomumas nėra absoliutus – jį veikia visuomenės procesai. 9. pareiškimo palikimo nenagrinėtu 1 iš pagrindų: jei pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. bet ir teismo saliskuma konkrecioje byloje. viena vertus. . kita vertus. Kalbant apie CP sio principo igyvendinima daugiausiai gincu kyla del supaprastintos tam tikru civiliniu bylu. nes procesas gali prasidėti šalies iniciatyva.Sio principo turini sudaro.. Teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principai. 2) turi būti suteiktas teismo prioritetas prieš kitų institucijų kompetenciją 29str. remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis. taikomas visoms teisenoms arba visoms proceso stadijoms 2) specialiąsias. Numatyta galimybė atleisti nuo žym. kitu principu garantija.gali nustatyti tam tikrus ribojimus.b.” 3) teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka t. politinių 10. paprasta. Teisėjų nepriklausomumo ir klausymo tik įstatymo principas. seimo narių ir kitų pareigūnų. taikomas tik kuriai nors vienai teisenai ar proceso stadijai. kad asmeniui būtų garantuota teisė skųsti kitų organų priimtą sprendimą teismui. o kiti – ne teismo institucijoms. kiek leidzia istatymas. sulaiko nuo aiškiai nepagrįstų ieškinių (reikalavimų). Bylinėjimasis yra specifinė veikla. salies pareiga rupintis proceso skatinimu.b.priemonėm – teisėjų atranka. CPK 30str.m.bylas.teisinį ginčą turi spręsti teismas.jis turi teisę.t. visi reikalavimai t. nagrinėjami teisme. jei nepatenkino tik tada . įtvirtintas CPK 8 str. atvejais.6str.remtiniems. valstybė. Šis princ. Žym.:“jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai. Būtina. 11. 5) protingas žyminio mokesčio dydis. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų. Rungimasis yra saliu lygiateisiskumo.pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo”.formuluoja t. bus per didelis. Perzengus nustatyta riba..maža dalis gali pasinaudoti šia teise). Įst.8d. Proceso koncentracijos. Teisminė gynyba bus neprieinama. galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus 2) įpareigojamąsias-nustato pareigą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir 3) draudžiamąsias. iš kurių vieni žinybingi teismui. Pagal normoje įtvirtintos elgesio taisyklės išraiškos formas į 1) įgaliojamąsias.(l. Klasikinis rungimosi proceso pavyzdys – aiskintis bylos aplinkybes. nepriklausomo teismo buvimo būtinybė. kad byla. 4) tinkamai sudaryto.. Jei byla vilkinama – princ. Aukšč. Darbo ginčų komisijoje.) – CP kooperavimosi savoka isreiskiamas ginco saliu ir byla nagrinejancio teismo bendradarbiavimas.į teimą. tiek saliu lesas. 12.m.pažeidžiamas. Kiekvieną civ. teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. ka jam pateikia salys. laisvių apsaugos konvenc. kad jo byla būtų nagrinėjama. Turinys: 1) neturi būti civ. Nepriklausomumą siekiama užtikrinti įv. kad valstybėje veiktų pakankamas kvalifikuotų advokatų skaičius.suteikia tam tikras procesines teises.. naudojant tiek biudzeto.m.Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principai. Bendradarbiaujama gali būti tik tiek.1) bendrąsias. spauda.nustato subjektų teises ir pareigas 2)definicines-pateikia sąvokų apibrėžimus. ekonomiškumo ir kooperacijos principai. pvz. Teisėjas turi teisę nepriimti pareiškimo t.: “nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas. o teismas tik ivertina tai.-kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. nešališko. kur sumos nedideles. draudimą. Psichologinis aspektas – ne kiekvienas teisėjas objektyviai išnagrinės AT pirmininko teikimą. Proceso ekonomiskumo principas reiskia teismo pareiga rupintis. 3) išimtines-nurodo bendros ar specialios taisyklės išimtį. Rungimosi ir dispozityvumo principai. kurie nepatektų į teismo kompetenciją. Proceso koncentruotumo principo tikslas – sudaryti tinkamas salygas. kalbesime ne tik apie atitinkamu procesiniu veiksmu neteisetuma. Tokio bendradarbiavimo tikslas yra kiek imanoma geresnis civilinio proceso tikslu ir pamatiniu socialinio civilinio proceso ideju igyvendinimas.t. arba..

Sis principas taip pat draudzia priimant sprendima teismui analizuoti teises ir pareigas asmenu. duoda parodymus ir tt. žodiškumo. neperzengianst istatymu numatytu ribu . esant bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijai. teismas negali keisti nei ieskinio dalyko. kuriais remiasi kita salis. leidziantis joms pacioms. pageidavimus. 4. to ko ji nepraso. ieskovas turi teise atsiimti ieskini ar jo atsisakyti. civiline byla gali būti iskelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva. nagrinėdamas bylą žodžiu. keisti ieskinio dalyka ar pagrinda. ekspertų išvados skelbiami. Rungimosi proceso modelis yra tardomojo proceso ( teismas tiria byla savo iniciatyva. apklausti liudytojus. salys turi teise baigti byla taikos sutartimi. gristi savo sprendimo faktais. istirta ir pateikta procese zodziu. principas. kad teisejas privalo asmeniskai. bet gali sia teise ir nesinaudoti. Dispozityvumo pricipas reiskia. kuriu salys nenurode. Sprendimo pagrindas taip pat gali būti tik proceso medziaga. rinktis savo elgesio modeli. ty. Žodinis princ. rengiamasi nagrineti byla teisme ir nagrinejama zodziu. tiesiogiai istirti visus byloje esancius irodymus. ty. kad kiekvienos bylos teismo sudetis vyksta be pertraukos. taip pat nieka snegali priversti ieskovo pareiksti ieskini. 13.Viena ginco Sali galima pavadinti pasyviaja. Teisminio pavedimo tvarka surinktų įrodymų (liudytojas apklaustas buvimo vietoje) turinys. vykdymo procesas paprastai prasideda tik isieskotojo iniciatyva. nes saliu veiksmus kontroliuoja teismas taip pat privatineje teiseje yra nemazai imperatyviu teises normu. daiktiniai įrodymai. Taigi rungimosi principas reiskia. Kasacine tvarka šis principas galioja mažesne apimtimi. istirtais teismo posedyje nagrinejant byla is esmes. bylos nagrinejimo dalyka nustato salys. atsikirtimus. 3.pareiskiancia reikalavima. taigi ir veikti proceso eiga: 1. irodinejimo dalyka civilineje byloje nustato ginco salys. 2. daiktinius irodymus. Rašytiniai. teismas turi spresti byla vertindamas tik saliu nurodytus faktus ir ju pateiktus irodymus. kuriai budingas saliu autonomijos. 5. Teismas negali riboti dalyvaujančių byloje asmenų kalbos trukmės. Betarpiškumo. šalys skatinamos tiksliai formuluoti savo reikalavimus. iskyrus atvejus. kad visi dalyvaujantys byloje asmenys. Žodinis procesas palankesnis šalims sutaikinti ir garantuoja viešumo principo įgyvendinimą. Bet nagrinėjant bylą žodžiu. nei jo pagrindo. t. renka irodymus) modelio priesybe. kiti proceso dalyviai žodžiu pateikia paaiškinimus. kad: 1. arba dispozityvumo. priteisti ieskovui to. prašymus. kurio esme. teismas negali priteisti saliai. ieskovas turi teise didinti as mazinti savo reikalavimu apimti. teismas gali geriau suprasti šalių reikalavimus ir ištirti bylos aplinkybes. salys turi teise skusti priimta teismo sprendima apeliacine tvarka. 5. 2. teismas savo sprendime negali remtis saliu nenurodytais faktais arba ignoruoti ju nurodytu faktu. bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo ir teisėjų sudėties nekintamumo principai. nes raštu ne visada pavyksta viską tiksliai išdėstyti. perskaitomi balsu. Žodinis principas galioja tiek I instancijos teisme. nes faktinių aplinkybių ir įrodymų teismas iš naujo netiria. aiskinasi aplinkybes. turincia apsiginti nuo pareiksto reikalavimo. nustatanciu tam tikrus draudimus. kai skelbiama pertrauka. istirti rasytinius. eksperto išvada taip pat analizuojami bei aptariami žodžiu. 3. salys gali vesti byla pacios arba per atstovus. Teisminio nagrinejimo vientisumo ir teiseju sudeties nekintamumo principas reiskia. kad teismas savo sprendima grindzia tik tais irodymais. Tiesioginio dalyvavimo principas reiskia. kurie nera itraukti i tos bylos nagrinejima. taip pat salys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybemis ir irodmais. salys gali pripazinti faktus. 4. teismas negali iskelti bylos savo iniciatyva ir pradeti rinkti irodymu ar tirti bylos aplinkybiu. teismas negali iskelti civilines bylos savo iniciatyva. o atsakovas turi teise pripazinti ieskini. kad visi irodymai tiriami. kylantys is privatines teises reguliuojamu santykiu.y. kad vykstant procesui salys turi daug galimybiu laisvai naudotis savo materialiosiomis ir procesinemis teisemis. daiktinių įrodymų apžiūros protokolai. Zodiskumo principo esme ta. nes žodžiu jų tikslinti nebus galima. Sis principas nera absoliutus. Nagrinėjant bylą pagal rašytinę medžiagą taupomas šalių ir teismo laikas. Dipozityvumo CPe laipsnis nuo nagrinejamos bylos pobudzio. CP tvarka nagrinejami gincai. Žodinis principas reiškia. Dėl šių priežasčių pritariama mišriam procesui. 7. tiek nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. ko jis neprase. Kol pradeta byla bus baigta . sunku fiksuoti kiekvieno asmens kalbą. kurios trukme negali būti ilgesne nei 5 dienos. teisejas netiria faktu ir nerenka irodymu savo iniciatyva. kuriuos pats zodziu istyre teismo posedyje. leistino elgesio ribas ir tt. 8. saliu kalbos sakomos. Sis principas tiesiogiai susijes su tiesioginio nagrinejimo principu. 6. įmanomas tik vykstant teismo posėdžiui. o antra-aktyviaja.

nuorašus. 3. atitinkantį jų interesus ir procesinę padėtį byloje (pvz. Ieškovas siekia. tiek turinčioms juridinio asmens teises. Vienai šaliai mirus. (teisė susipažinti su bylos medžiaga. Jeigu nagrinejant byla pasikeicia teismo sudetis. tiesioginės įtakos santykiams nedaro: jie yra tik pagrindas t. turinčius privatų interesą (šalys. Bendrosios dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės įtvirtintos CPK 31str. Bendras visų dalyvaujančių byloje asmenų požymis – asmenų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (jį turi visi asmenys. turinčius viešąjį interesą (prokuroras. turi teisę gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą). jų klasifikavimas. 3-ieji asmenys. atidedamas sprendimo priemimas ir paskelbimas. o nepatenkinus ieškinio – ieškovas patirtų neigiamų materialinių teisinių pasekmių). vieną jo stadiją keičiant kitai). Žr. procesiniai teisiniai santykiai nutrūks arba pasikeis tik teismui priėmus nutartį nutraukti arba sustabdyti bylą. daryti jos išrašus. įstaigoms. 3) išsiskiria subjektine sudėtimi (vienas subjektas visada yra teismas – būtinas proceso dalyvis). o tik priėmus procesinį nutarimą. .t. nurodytai pagrindais galima nutraukti bylą). isskyrus atvejus. tiek ir jų .liudytojo teisės ir pareigos – privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Vieniems (šalims.nagrineti. keičiasi ir baigiasi esant: 1) atitinkamai CP teisės normai (pvz. Kitiems būdingas tik procesinis teisinis suinteresuotumas(šalių atstovams. Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai.y. kad teismas savo sprendimu ieškinį patenkintų. isskyrus atvejus. įstaigos ir organizacijos. taip pat įmonėms. Šia prasme CPT yra viešoji teisė. kokias įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims. bei atskiri fiziniai asmenys. prokuroras. pvz. 16. bylos nagrinejima butina atideti arba naujasis teisejas turi pradeti byla nagrineti is pradziu. 14. 3) kiti proceso dalyviai. valstybinio valdymo institucijos). kuri atlikus ji buvo atideta. nes privalomas subjektas teismas. jų klasifikavimas CP veikia 3 grupės asmenų: 1) teismas – privalomas bet kokio CPT santykio subjektas. 2) subjektų civiliniam procesiniam teisnumui (t. įvykiai. pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Byloje dalyvaujantys asmenys pgl. įmonės. CPK 30str.) 15.kad atmestų). valstybinio valdymo institucijos. Teisėjo vadovavimo procesui principą – viskas tinka. Materialinis teisinis suinteresuotumas – pasireiškia tiesiogine sprendimo įtaka dalyvaujančių byloje asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms (pvz. pvz. prokurorams). vertėjai. procesiniams veiksmams atlikti. teisejas nusalinamas. o atsakovas . kai bylos nagrinejimas atidedamas. 4) būdingas glaudus ryšys su materialiniais teisiniais santykiais (pvz.proceso teisės normų reguliuojami teismo. jų turinys ir forma.). Atsiranda.procesui. kad teismas priimtų sprendimą. šalių ir 3-ųjų asmenų atstovai. bet nevienodą). dalyvaujantys CPK 55str. Ypatumai: 1) specifiniai šių santykių atsiradimo pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (žr. Šis suinteresuotumas – privatus.) Bendra dalyvaujančių yloje asmenų procesinė pareiga – sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Jie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi ir atlieka procese pagalbinį vaidmenį – tai liudytojai. CPK 32str. 2) dalyvaujantys byloje asmenys. be teismo negali nei atsirasti nei pasibaigti CPT santykiai.: yra ”šalys. grąžinti skolą. Procesinis teisinis suinteresuotumas – reiškia dalyvaujančių byloje asmenų pastangas. o turi specifines teises ir pareigas (pvz. Teismas atlieka vadovavimo procesui fjas. Dalyvaujantys byloje asmenys turi pakankamai procesinių teisių savo materialinėms teisėms ir interesams apginti. dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių santykiai.1d. kai byloje dalyvaujantys asmenys nepriestarauja. teismas neturi teises pradeti nagrineti kitu bylu. Byloje dalyvaujantys asmenys pagal intereso pobūdį skirstomi į asmenis. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai – civ.2. Civilinių procesinių teisinių santykių turinys ir forma. tik CPK 243str. byla stabdoma arba daroma pertrauka. Kiti proceso dalyviai neturi tokių procesinių teisių. 3) juridiniams faktams (ne bet kokie. kaip juridiniai faktai. suserga. teikti įrodymus ir tt. 3-iesiems asmenims) būdingas ir materialinis teisinis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Atsakovas įpareigojamas perduoti ieškovui turtą. atsirandantys vykstant civ. ekspertai. “Galėjimas turėti civilines procesines teises ir pareigas (civilinis procesinis teisnumas) pripažįstamas lygiomis dalimis visiems LR piliečiams. Civilinių procesinių teisinių santykių atsiradimo. kad asmenys galėtų tapti šių santykių subjektais. o tik CP teisės normų numatyti procesiniai veiksmai. Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai.nurodytais pagrindais”.procesinio veiksnumo apimtis priklauso nuo veiksnumo esant materialiniams teisiniams santykiams apimties). jie privalo būti teisnūs civiline prasme). kad byla butu nagrinejama toliau nuo to procesinio veiksmo. Civilinių procesinių teisinių santykių sąvoka ir ypatumai. tretieji asmenys) ir asmenis. 2) būdingas sistemingumas ir nuoseklumas (procesas vyksta nuosekliai. organizacijoms.

Teisnumas ir veiksnumas dažnai painiojami. Jo teises realizuoja kiti asmenys. Besikreipiančio į teismą neveiksnaus asmens pareiškimą teisėjas atsisako priimti.galėjimas asmeniškai (savo veiksmais) įgyvendinti subjektines procesines teises ir vykdyti pareigas. Kai žalą padaro valstybės pareigūnas. Kilus ginčui suinteresuota materialinio teisinio santykio šalis kreipiasi į teismą su prašymu jį išspręsti. dalyvauti įrodymų tyrime. ji sustabdoma. Nėra tiesioginės galimybės riboti teisnumą. o jų procesines teises įgyvendina ir interesus gina įstatyminiai atstovai – tėvai. psichinės sveikatos – yra išimčių (liudija mažametis). kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės. Ieškovas – materialinio teisinio santykio šalis. kada pagal įstatymus kreipiamasi į teismą. organizacijos ar fizinio asmens pareiškimą tais atvejais. neturintys materialinio veiksnumo. yra dvi civilinio proceso šalys – ieškovas ir atsakovas. bet jie veikia savo vardu. su galėjimu turėti materialines teises ir pareigas. Šalys turi tik joms būdingų bruožų. taip pat įmonės. Šalių sąvoka būdinga ne tik procesinei teisei – ji žinoma ir materialinėje teisėje. ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Materialinėje ir procesinėje teisėje veiksnumo apimtis vienoda. Įstatymas nenumato minimalaus amžiaus. Bet procesinis teisnumas susijęs su materialiniu teisnumu. Civilinio proceso šalys. Fiziniai asmenys. tačiau turi ir papildomų teisių. dėl kurių nėra priimtas teismo sprendimas pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais.y.(pvz. prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams. Atsakovas – ieškovo materialines teises ar interesus pažeidusi materialinio teisinio santykio šalis. argumentams ir samprotavimams. todėl liudytojas gali būti ir mažametis).neturinčioms. valstybinio valdymo institucijos. Civilinis procesinis veiksnumas. pareikšti prašymus. atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Nepilnametis dirba ir jam neišmoka atlyginimo . kol bus paskirtas neveiksnaus asmens įstatyminis atstovas. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. pvz. išsirašyti iš jos išrašus. Kartu materialinio teisinio santykio šalys įgyja naują teisinę padėtį – jos tampa procesinių teisinių santykių subjektais – proceso šalimis.t. kurie turi specifinių procesinių teisių ir pareigų ir kurių ginčas dėl teisės nagrinėjamas teisme bei kurių suinteresuotumas bylos baigtimi yra materialinis teisinis ir procesinis teisinis arba tik procesinis. Pagal CPK 34 str. ieškovas – neveiksnus asmuo. Pvz. įstaigos. tiek turinčios juridinio asmens teises.” Teisnumas – galėjimas būti CP teisės santykių subjektu. Teisnumas pripažįstamas ir neveiksniems. Apibendrinant. arba per atstovą). Jei šalis netenka veiksnumo jau iškėlus bylą. įgyvendina teises pats. Procese likus tik vienai šaliai. ir asmenys. kuriems įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažinti neveiksniais. Tėvystės nustatymas – ieškovas – vaikas. teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais. Pvz. įmonės. teikti įrodymus. atsakovas – valstybė. Tas asmuo dalyvauja byloje kaip ieškovas. Ieškovo ir atsakovo pusėje gali būti ne vienas. civilinę bylą. ir materialinis teisinis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis procesinis teisnumas toks pat. pareikšti nušalinimus. Jei asmuo yra visiškai veiksnus materialinėje teisėje. kas aptarta. kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. liudytojams ir ekspertams. 3) civiliniame procese šalys įgyvendina dispozityvumo principą: procesas pradedamas šalių iniciatyva. Procese visuomet yra dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. 2) dažniausiai šalys yra materialinio teisinio santykio. motina – įstatyminė atstovė. pareikšti priešinį ieškinį. pateikti atsikirtimus ir t. teisnumas išnyksta fiziniam asmeniui mirus. CPK 34 str. jo globėjas tik realizuoja neveiksnaus asmens teises. kuriose yra veiksnus: šeimos. Šalių procesinės teisės ir pareigos CPK 42 str. pasidaryti nuorašus. Ją atstovauja tam tikra institucija. t. civilinio proceso šalis galima apibūdinti kaip tikėtinus materialinių teisinių santykių subjektus. Veiksnumo apimtis priklauso nuo amžiaus. kaip LR piliečių. šalių iniciatyva jis gali būti ir baigiamas. 2) turintys ribotą procesinį veiksnumą (pgl Valentiną: dalinis procesinis veiksnumas): nepilnamečiai nuo 14-18 metų (pvz. skiriančių jas nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų: 1) procesas civilinėje byloje vyksta šalių vardu. . tiek ir jų neturinčios. o keli ar net kelios dešimtys asmenų (procesinis bendrininkavimas). asmenys. Fiziniai asmenys teisnumą įgyja nuo gimimo momento. Fiziniai asmenys pagal veiksnumo apimtį skirstomi į 3 grupes: 1) turintys visišką procesinį veiksnumą (tai 18m. darbo). iš kurio atimta teisė dirbti advokatu.). įstatymo nustatytais atvejais ir nepilnamečiai iki 14 m. šalys personifikuoja procesą. iš kurio kilo ginčas. Asmeniui. kurios piliečiai jie yra. teismas praneša apie pradėtą bylą. Asmuo. Tad šalių skaičius nepriklauso nuo procese iš tikrųjų dalyvaujančių asmenų skaičiaus. duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.y. Jų skirtumas nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų. 4) šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra ir procesinis teisinis. kuri esant pažeistiems jos materialinėms teisėms ir interesams kreipiasi su reikalavimu į teismą dėl teisinės gynybos. Sudarius santuoką – įgyja ir materialinį ir procesinį veiksnumą. Šalys – materialinės teisės subjektai. 5) šalys turi tik joms būdingų procesinių teisių ir pareigų: šalys turi visas procesines teise nurodytas CPK 31 str. netiesiogiai ribojamas ir jo procesinis teisnumas(pvz. kurias turi tik advokatai).. organizacijos. kurio interesais byla pradėta pagal prokuroro. bet ir kad tas sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialinėms teisėms ir pareigoms (tik šalys gali reikalauti priverstinai įvykdyti teismo sprendimą). Šalys Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai asmenys. todėl apribojus asmens materialinį teisnumą. neturi ir procesinio veiksnumo. kurio sulaukęs asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Jei iš neveiksnaus pareiškimas priimamas 3-oje proceso stadijoje jis paliekamas nenagrinėtas. kurie teismo sprendimu yra pripažinti ribotai veiksniais (asmuo gali savarankiškai įgyvendinti teises kai kuriose srityse. 3) neturintys procesinio veiksnumo: nepilnamečiai iki 14m.. byla negali būti toliau nagrinėjama. šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti ne tik kad teismas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. įtėviai ar globėjai. Procesinis veiksnumas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą. negali turėti procesinių teisių. t. tačiau šalys vis tiek bus dvi. įstaigos. juridiniai – nuo registravimo.gali savarankiškai ginti savo teisę. tai yra visiškai veiksnus ir procesinėje. įstatymus. arba nuolat gyvena. 17. ir asmenys. kurios ginčą spręsti perduoda teismui. duoti paaiškinimus teismui žodžiu ir raštu. Čia šalimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai. subjektai.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. kuriais išsprendžiama byla. Procesinis bendrininkavimas. kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. patenkintos ieškininių reikalavimų dalies) ir kt. d) pareiga atlyginti kitai šaliai nuostolius dėl sugaišto laiko (CPK 114 str. dalyvis ir neturi reikalavimo teises(netinkamas ieskovas) arba pareigos atsakyti(netinkamas atsakovas). Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka. Tinkama ir netinkama šalis. apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. bet ne daugiau kaip 5 proc. teismas tiesiog pakeicia netinkama atsakova tinkamu. kai vienoje arba abiejose materialinio teisinio santykio pusėse yra ne vienas. Keiciant netinkama atsakova: 1. Teoriskai butu paprasciausia netenkinti pareiksto ieskinio. Jeigu pradinis ieskovas sutinka būti pakeistas: 1. CPK 42 str. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.). tinkamam ieskovui nesutinkant isitraukti i procesa. kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Be bendrų visiems dalyvaujantiems asmenims procesinių pareigų. galima tik pakeistos salies prasymu. oficialiu dokumentu ar nuorašu. ieskovui nesutinkant. kad ieskovas atsisake pareiksto ieskinio. turi teisę gauti bylos medžiagos ar jos dalies kopiją. nustatytą užmokestį. taciau proceso koncentruotumo ir ekonomiskumo principu igyvendinimo poziuriu teismo teise esant tam tikroms salygoms pateisti netinkama sali tinkama padeda greiciau isspresti ginca. nagrinejant byla is esmes arba vykstant parengiamajam teismo posedziui. kurios naudai priimtas sprendimas. teismas nutraukia bylos nagrinejima motyvuodamas tuo. gali būti perduodamas spręsti trečiųjų teismui (arbitražui)). teismas gali įpareigoti sumokėti antrosios šalies naudai atlyginimą už šios faktinį darbo laiko sugaišimą pagal vidutinį jos uždarbį. 19. sutinkantis tikrasis ieskovas i procesa teismo yra itraukiamas kaip treciasis asmuo. teismas tiesiog pakeicia salis. pakeisti netinkama sali ( tiek ieskova. nuorašus. Netinkama salis keiciama tinkama pagal tam tikras taisykles: 1. c) teisę perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 28 str. pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą) ir kt. šalys turi ir specifinių procesinių pareigų: a) pareiga įrodyti ir pateikti įrodymus (CPK 58 str. išskyrus CPK numatytus atvejus. Šalį. kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. teismas nagrineja byla is esmes ir ieskini atmeta. kai ji atideta. kurias jiems suteikia šis kodeksas. pareiskiantis savarankiskus reikalavimus. d) teisę nustatyti bylos teismingumą (CPK 140 str. jos turėtas išlaidas. nutarčių ar nutarimų. sumokėję CPK 111² str. Be teisių. kūrinys gali būti sukurtas kelių bendraautorių ir t.). šalių susitarimu. Įstatymo ar tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ginčas. Antai turtas nuosavybės teise gali priklausyti keliems asmenims. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes. tiek atsakova ) galima tik pradinio ieskovo sutikimu 3. teismo antstoliui atliekant sprendimo vykdymo veiksmus.). Kilus ginčui iš tokio materialinio teisinio santykio. Šaliai. tinkamas ieskovui nesutinkant būti itrauktam i procesa. kilęs iš civilinių teisinių santykių. teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šaliai. is kurio kilo gincas. turi šalių teises ir pareigas. ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką.t. Šalys gali. žala gali būti padaryta kelių asmenų bendrais veiksmais. tinkamam ieskovui sutinkant isitraukti i procesa. Materialinė teisė numato nemažai atvejų. Nagrineti byla toliau nuo to momento. Dalyvaujantys byloje asmenys. nelaikoma bylos dalimi. Kopija. padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus arba atsisakyti nuo ieškinio. b) pareiga mokėti teismo išlaidas (CPK 112 str. išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. ieskovui sutinkant. o du ar daugiau subjektų. teismas priteisia iš antrosios šalies. kad atsakovas butu pakeistas. 2. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Netinkama salis CPe – tai asmuo. kurie dalyvauja ypatingosios teisenos bylose. Šalys gali reikalauti. Šalių teisės Šalių procesinės teisės yra lygios. 2. c) pareiga mokėti išlaidas advokatui ar advokato padėjėjui ir kitam atstovui (CPK 113 str. visiems šio santykio . b) teisę reikalauti priverstinai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 35str. kuris nera gincijamo materialiojo teisinio santykio.gauti teismo sprendimų. gali būti. 18. teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti…). teismas atideda bylos nagrinejima ir pakeites Sali nagrineja byla is naujo. numatytų CPK 31 str. tarpusavio susitarimu. 2. nors ši ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas). Jei pradinis ieskovas nesutinka būti pakeistas: 1. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama. kurios naudai priimtas sprendimas. Asmenys. Abi šalys turi bendrų teisių: a) teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 35 str. kad atsakovas butu pakeistas. teismas nagrineja byla is esmes ir ieskini atmeta. 2.. keisdamas netinkama sali.

kurios šalies pusėje yra. Bendrosios teisės sistemos šalyse procesinis bendrininkavimas nežinomas. jo igytas procesines teises ir pareigas.). bylose dėl bendros atsakomybės būtina įtraukti visus skolininkus. Antai.t. 1 d. jeigu autoavarijoje atsakovas apgadino kelių savininkų automobilius. Kiekvienas iš ieškovų arba atsakovų antrosios šalies atžvilgiu stoja procese savarankiškai. kad teismas savo iniciatyva gali įtraukti bendrininką į bylą – jo pareiga yra jį informuoti apie bylą. nesančiam kuriam nors bendrininkui pareikštą reikalavimą teismas gali išskirti į atskirą bylą (CPK 149 str. tačiau gali ir pavesti savo interesams atstovauti vienam iš bendrininkų (CPK 36. jis padeda taupyti ir šalių.). Tretieji asmenys civiliniame procese. 6 p. Atitinkamai pareiga atsakyti į pareikštą reikalavimą gali atsirasti ne vienam. kurie turi bendrą interesą atlyginti (įvykdyti pareigą). kad išieškojimo teisė yra bendra. Pagal tai. esant neprivalomajam bendrininkavimui neprivalu laikytis. arba nurodyti. Priimdamas sprendimą dėl kelių atsakovų. b) dėl visų bendrininkų priimamas vienas teismo sprendimas (CPK 228 str. kuri sprendimo dalis susijusi su kiekvienu iš jų. CPK 36 straipsnis. Antra. patenkinus vieno ieškinio bendrininko reikalavimą. esantį bendrąja nuosavybe. Dėl šios priežasties taisyklių. turi būti besąlygiškai naikinamas (CPK 343 str.subjektams turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti procese. Procesinis teisiu peremejas visiskai perima savo pirmtako procesine teisine padeti. kai bendrininkai įstoja į jau prasidėjusį procesą. arba patys įstojantys į jau prasidėjusį procesą siekdami apginti savo teises ir interesus. Procesinių teisių perėmimas. Procesinis pareigu peremimas (CPK 48 str. Procesinio bendrininkavimo instituto tikslai ir paskirtis yra dvejopi. procesinis bendrininkavimas skirstomas į: a) aktyvųjį (kai yra keli ieškinio bendrininkai). Jis taip pat gali atsirasti rengiantis arba vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. t. o keli asmenys. Procesinis bendrininkavimas gali atsirasti jau keliant civilinę bylą. todėl pranešimas apie bylos nagrinėjimo data. dalyvaujantys vienos iš šalių pusėje. b) pasyvųjį (kai yra keli atsakomybės bendrininkai). tai visi jie gali pareikšti ieškinį bendrai arba kiekvienas skyrium.). o keliems asmenims. arba šalių įtraukiami į jau prasidėjusį procesą turint tikslą apginti jų teises ir . kai keli asmenys turi bendrą reikalavimą arba jų reikalavimai kyla iš to paties pagrindo. priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai. 21. nes bylos nagrinėjimas turi įtakos visų jų teisėms ir interesams. arba nurodyti. pavyzdžiui. kai pirmines salies ar i treciojo asmens vieta ateina kitas asmuo. 2) neprivalomas procesinis bendrininkavimas – tokiu atveju glaudaus bendrininkų materialinių teisių ir pareigų ryšio nėra. 20. 48 str. Kelių ieškovų arba atsakovų dalyvavimas byloje Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams. galioja tik kai juos patvirtina visi bendrininkai. priimamas vienas sprendimas dėl visų bendrininkų ir taip išvengiama galimo sprendimų prieštaravimo. Privalomojo bendrininkavimo atveju į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi bendrininkai. pavyzdžiui. Tad reikalavimo teis gali priklausyti ne vienam. ieškinio pripažinimas. Procesinio teisiu peremejo itraukimo i procesa klausima teismas issprendzia priimdamas nutarti. Trečiaisiais asmenimis laikomi dalyvaujantys byloje asmenys. Bendraieškovai – tai keli asmenys. Esant privalomajam bendrininkavimui. Bendrininkus visada jungia bendras interesas. Pagal bendrininkų dalyvavimo procese būtinumą skiriamas: 1) privalomasis procesinis bendrininkavimas – jis atsiranda tada. Bendraatsakovai – tai keli asmenys. Šiuo atveju bendrininkai veikia nepriklausomai vienas nuo kito ir vieno jų atlikti veiksmai kitų bendrininkų teisėms ir pareigoms įtakos nedaro. turi detalizuoti. itraukimas nera ir negali būti laikomas procesiniu teisiu peremimu. kai materialinių teisinių santykių subjektus sieja labai glaudūs ryšiai – bendra teisė arba pareiga – ir atskirai nagrinėti kiekvienam iš jų pareikštų reikalavimų negalima. Jų skirtumai nuo ieškovo. tačiau tai nereiškia. Neprivalomasis bendrininkavimas esti. Pavyzdžiui. Pirma. taikomų privalomajam bendrininkavimui. kad atsakovai atsako bendrai arba papildomai (CPK 228 str. 2 d. priimtas neįtraukus į procesą kurio nors bendrininko. Ji saisto pirmtako atlikti procesiniai veiksmai. Atvejai. todėl formaliai galimas atskiras bylos nagrinėjimas dėl kiekvieno iš jų. nesutampančius su šalių interesais. c) sprendimas. atitinkamai vadinami ieškinio arba atsakomybės bendrininkais. galioja šios taisyklės: a) į bylą būtina įtraukti visus bendrininkus. kai ieškinį pareiškia keli asmenys arba jis pareiškiamas keliems asmenims.y. teismas privalo aptarti. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų. o pirmine salis ar treciasis asmuo is proceso pasitraukia (pvz: mirsta). Pavyzdžiui. gali nuspręsti tik pats asmuo. vietą ir laiką turi būti nusiųstas visiems. e) teismo sprendimą apskundus vienam bendrininkui. teismas bylos nagrinejima nutraukia. būtų patenkintas ir kito ieškinio bendrininko reikalavimas. kai šalis sieja nedaloma prievolė. d) vieno bendrininko veiksmai. kuris bus papildomas savarankiskas proceso dalyvis. laikoma apeliacinį skundą padavus ir kitų bendrininkų interesais. Pavyzdžiui. atidalijant turtą. Jeigu procesinis teisiu peremimas nera galimas. Procesinis teisiu peremimas galimas esant bet kuriai proceso stadijai. Vietoj kelių atskirų bylų visi reikalavimai išnagrinėjami vienoje byloje. Teismas. vadinami procesiniu bendrininkavimu.).). 4 p. Bendrininkai procese gali dalyvauti savarankiškai. Asmenys. Taigi ieškovo arba atsakovo pusėje gali dalyvauti ne vienas. į bylą privalu įtraukti visus bendraturčius. ten egzistuoja grupinio ieškinio institutas (Anglija. To pagrindas yra salies ar treciojo asmens materialiuju teisiu ir pareigu peremimas ( pvz: paveldejimas). ) esti tada. ką konkrečiai turi įvykdyti kiekvienas atsakovas. o įstoti į procesą ar ne. bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir bylose dėl paveldimo turto reikia įtraukti visus įpėdinius ir t. Naujo byloje dalyvaujancio asmens. JAV). ir teismo darbo laiką. kurie turi bendrą interesą nukreiptą į atsakovą. o keliems asmenims. c) mišrųjį (kai yra keli ieškinio ir keli atsakomybės bendrininkai).

kad jų interesai tiesiogiai susiję su ginčo objektu. o trečiasis asmuo – pripažinti jam nuosavybės teisę į pusę namo. pareiškiantis savarankišką reikalavimą (CPK 37 str. Trečiasis asmuo gali įstoti į bylą iki teismui priimant sprendimą. Įstojęs į bylą jis įgyja tokias pat procesines teises ir pareigas kaip ir ieškovas. gali įstoti į bylą. 2 d. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. (Pavyzdžiui. ir ieškovo ieškinio dalykas paprastai sutampa.). ir vienos ar abiejų šalių teisiniai santykiai tokie. argumentams ir samprotavimams. Tretieji asmenys. Pavyzdžiui. į prasidėjusią bylą galintį įstoti su savarankišku reikalavimu. nesutampančius su šalių interesais. Nustatęs esant asmenį. Tačiau šie tretieji asmenys susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių.) Šiuo atveju būtent jis ir yra tikrasis ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai susiję. į procesą įstoja laikydamasis nustatytos tvarkos: jis privalo surašyti ieškininį pareiškimą. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus CPK 46 straipsnis. gauti teismo sprendimų. Todėl šie tretieji asmenys turi teisę pareikšti savarankišką reikalavimą. jeigu reikalavimas pareikštas dėl to paties ginčo objekto. tačiau atsisako pasitraukti iš proceso. nagrinėjimą. nuorašus. 4 p.). padidinti arba sumažinti ieškininius reikalavimus atsisakyti nuo ieškinio. teismas tik praneša jam apie bylos. . teismas negali spręsti jo teisių ir pareigų klausimo (CPK 343 str. jie taip pat neturi teisės reikalauti. pareikšti nušalinimus. iki teismui priimant sprendimą. abu reikalauja pripažinti jiems nuosavybės teisę į tą patį objektą.y. b) tretieji asmenys. Trečiaisiais asmenimis gali būti ir asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys. teikti įrodymus. kurie tokio reikalavimo nors ir neturi. gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje. Šios rūšies tretieji asmenys nuo ieškovo skiriasi tik tuo. Tretieji asmenys. Jie turi visas ieškovo teises ir pareigas. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus Tretieji asmenys.y. procesą pradeda ne jie. vadinasi. pareikšti prašymus. kuriais išsprendžiama byla. Kartais toks trečiasis asmuo gali būti net ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektu. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams. duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. į kurią jis gali įstoti. duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. liudytojams ir ekspertams. Tretieji asmenys. teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais. išskyrus Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus. pareiškiančių savarankiškų reikalavimų. dalyvauti įrodymų tyrime. pareiškiančio savarankišką reikalavimą. iki teismui priimant sprendimą. kurie įstoja į šalių pradėtą procesą ir dalyvauja procese arba pareikšdami savarankišką interesą arba gindami savo kažkokį interesą. o šalys. Tretieji asmenys. kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Tretiesiems asmenims būdingi šie požymiai: a) jie visada įstoja į jau prasidėjusį tarp šalių procesą. Pagal materialinių teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir šalių pobūdį bei trečiojo asmens suinteresuotumą bylos baigtimi tretieji asmenys skirstomi į dvi rūšis: a) tretieji asmenys. negali turėti savarankiškos reikalavimo teisės. susijusioms su viena iš šalių. pavyzdžiui. Tretieji asmenys. pasidaryti nuorašus. Teismingumą šiuo atveju lemia bylos tarp ieškovo ir atsakovo teismingumas (CPK 141 str. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. turi šalies procesines teises ir procesines pareigas. rangovas turi sutartį su užsakovu ir su subrangovu – byloje tarp rangovo ir užsakovo subrangovas bus trečiuoju asmeniu). nelaikoma bylos dalimi. Trečiasis asmuo. Mikelėnas: Tretieji asmenys – asmenys.y. nutarčių ar nutarimų. pareiškiantis savarankiškų reikalavimų. ieškovas gali reikalauti pripažinti namo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Trečiajam asmeniui įstojus į bylą. kad ieškovas yra netinkamas (t. sumokėję šio kodekso 111(2) straipsnyje nustatytą užmokestį. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Kopija. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje. išsirašyti iš jos išrašus. pareiškiantis savarankiškų reikalavimų. nustačius jį neturint reikalavimo teisės). sumokėti žyminį mokestį ir t. turi teisę gauti bylos medžiagos ar jos dalies kopiją. Jie nėra susiję su ginčo objektu. pavyzdžiui. taip pat šalių prašymu arba teismo iniciatyva. ir turintys savarankišką reikalavimą. paaiškėjus. Tačiau ieškinių dalykai gali ir skirtis. o ieškovas pradeda procesą ir kad jų bei ieškovo interesai skiriasi. t. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Tretieji asmenys. Trečiųjų asmenų. t. b) teismo sprendimas gali paveikti (tiesiogiai ir netiesiogiai) jų teises. pareigas ir interesus.interesus. apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. tinkamas ieškovas į procesą įstoja kaip trečiasis asmuo. tačiau teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. jos nagrinėjimas turi būti atidėtas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų CPK 47 straipsnis. c) dažniausiai tretieji asmenys nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektai ir jų materialiniai teisiniai santykiai su viena iš šalių kitokie. jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu.t. išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką. susijusį su ginčo objektu. Jeigu asmuo atsisako įstoti į procesą. nėra tiesioginiai šalių materialinio teisinio santykio subjektai. oficialiu dokumentu ar nuorašu. d) trečiųjų asmenų interesai su šalių interesais nesutampa. Asmuo gali įstoti į procesą kaip trečiasis asmuo. kad ne jie. Teismas negali savo iniciatyva įtraukti į procesą trečiojo asmens. Tretieji asmenys. pareiškiančio savarankišką reikalavimą. Trečiųjų asmenų procesinės teisės ir pareigos Tretiesiems asmenims taikomos bendrosios nuostatos: CPK 42 straipsnis. Trečiojo asmens. kurias jiems suteikia šis kodeksas. pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. susijusį su šalių ginčo objektu.

Tokią padėtį paprastai lemia tai. nepareiškiantis savarankiško reikalavimo. 2 d. įstojimo ar įtraukimo į procesą pagrindas yra vienos šalies galimybė ateityje pareikšti jam regresinį ieškinį. . – pažeidžiamas viešasis interesas). <…> Svarbu – tik įstatymų numatytais atvejais. įmonėms. įstaigų ir organizacijų. NCK numato. fizinių asmenų. Valstybės teisėtų interesų bei asmenų pažeistų teisių gynimas 1. organizacijoms ar fiziniams asmenims. Dabar panagrinėsime keletą įstatymuose numatytų atvejų. 6) Profesinių sąjungų įst. ne tik šalis (pvz. Bylose. negali kartu išspręsti ir trečiojo asmens teisių ir pareigų. ginančių valstybės ir kitų asmenų teises. – jei darbdavys priima sprendimą. nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. miestų vaikų teisių apsaugos tarnybos nuostatų – ši tarnyba gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. susijusių su šalimi. įmonės. (2000) – visuomeninės vartotojų organizacijos vartotojų prašymu ar savo iniciatyva … . kuris kreipiasi. turėtų įstoti komitentas. kai viena materialinio teisinio santykio šalis susijusi teisiniais santykiais su kitais subjektais. organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. kad viešasis interesas suprantamas plačiau – prokuroras gali nežinoti apie viešo intereso pažeidimą dėl didelio užimtumo. perįgaliojusiam kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus. Taigi tretieji asmenys. kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. pirkėjo pusėje turi įstoti į bylą pardavėjas. su kuria jis turi teisinių santykių. Tretieji asmenys. 7) Įmonių įst.Materialinėje teisėje yra nemažai atvejų. Trečiasis asmuo. organizacijų bei fizinių asmenų pareiškimą . įstaigos. naujoje byloje. – vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į teismą dėl investitorių interesų pažeidimo nuo finansinių maklerių neteisėtų veiksmų. Tai turi būti nagrinėjama atskiroje. įstatymo nustatyta tvarka rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti. sandoriai. Įstatymai suteikia galimybę ir kitoms institucijoms. Kaip trečiasis asmuo. jis persiunčiamas pagal priklausomumą. susijusias su disponavimu ginčo dalyku ir priklausančias tik šalims (CPK 47 str. Civilinės bylos iškėlimas teisme Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo. Tačiau teismas. kad niekinio sandorio negaliojimo klausimą gali iškelti bet koks asmuo. išspręsdamas byla. 3) Vartotojų teisių gynimo įst. bei siekiant apginti valstybės ir kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (taip pat dažnai sakoma – viešus ir privačius interesus). ne tik konkretaus asmens).). dalyvavimo civiliniame procese pagrindai ir tikslas CPK 5 straipsnis. įmonių. nurodytas procesines teises ir pareigas bei šalių procesines teises ir pareigas. (2000 05 25) – kontrolierius gali priimti sprendimą pareikšti ieškinį teisme. profsąjunga gali ginčyti tokį sprendimą teisme (gina visų dirbančiųjų interesus. 22. Trečiasis asmuo. kai trečiasis asmuo ateityje gali patirti ir kitokio pobūdžio poveikį iš šalies. jog šalis teisę pareikšti reikalavimą trečiajam asmeniui įgyja tik įsiteisėjus dėl šalių priimtam teismo sprendimui. kurie turėtų būti įtraukti į bylą kaip tretieji asmenys. – valstybės ir savivaldybės atitinkamos institucijos. turi visas CPK 42 str. turinčių ribotas galimybes ginti savo teises. – kolektyvinės administravimo organizacijos turi teisę be autoriaus prašymo kreiptis į teismą dėl honoraro išieškojimo iš autorines teises pažeidusio asmens. interesai. dalyvavimas procese Įstatymų numatytais atvejais prokuroras. privalantys ginti šiuos interesus. 2) pagal prokuroro. pažeidžiantį darbuotojo interesus. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. gavęs pareiškimą ar kitą informaciją apie valstybės teisėtų interesų bei asmenų teisių pažeidimus. valstybinio valdymo institucijų. jų teisėms ir pareigoms. 5) Autorių teisių ir gretutinių teisių įst.valstybinio valdymo institucijoms. Prokuratūros įst. komisionieriaus pusėje kaip trečiasis asmuo.Prokuroro. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. pareiškimą. 8) Vertybinių popierių įst. į procesą gali įstoti ar būti įtraukti esant dviem aplinkybėms: a) esant tam tikriems jo ir vienos ginčo šalies materialiniams santykiams. Prokuroras. pvz. išskyrus teises.). o buvęs trečiasis asmuo – atsakovas. (1999 06 01) – visuomeninės vartotojų teisių apsaugos organizacijos vartotojų prašymu ar savo iniciatyva gali pareikšti ieškinį teisme. nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. 2) pažeisti valstybės turtiniai bei kiti teisėti interesai. gali įstoti į bylą tik ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (nors įstatymas apie tai visai nekalba).t. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. kreiptis į teismą . nepilnamečių bei kitų asmenų. įstaigų.tais atvejais. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. kur ta šalis bus ieškovas. Jeigu pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodyto pareiškimo nagrinėjimas priklauso kitų institucijų kompetencijai. įgaliotinio pusėje kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų privalo įstoti į bylą ir asmuo. pasireiškiančiam tuo. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. klausimo. tik tai ką paminėjo Mikelėnas): 1) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įst. jei jie nevykdo savo pareigų. valstybinio valdymo institucijų. įstaigų. kad būsimasis teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos šalies ir trečiojo asmens tarpusavio teisinių santykių pobūdžiui. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese Prokuroro. tačiau apie tai nepranešusiam įgaliotojui. 4) Maisto įstatymas (2000 04 04) – analogiškai. organizacijų ir atskirų piliečių. įmonių. kuriam perduotas įgaliojimas. 2) Produktų saugos įst. Tačiau įmanomi atvejai. Pavyzdžiui. 9) Vyriausybės nutarimas dėl rajonų. susiję su prekyba žmogaus organais ir t. Paprastai trečiojo asmens. gindamas kito asmens interesus. CPK 55 straipsnis. pareiškus ieškinį įgaliotiniui. kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. profsąjungų. b) esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. kada pagal įstatymus jie gali kreiptis į teismą. Taip yra todėl. su kuria susijęs teisiniais santykiais. Atvejai (sąrašas nepilnas. valstybinio valdymo institucijos. o pareigūnai. įstaigoms. ribotai veiksnių. jei: 1) pažeisti neveiksnių. Prievolės neįvykdę tretieji asmenys turi įstoti į bylą kaip tretieji asmenys skolininko (atsakovo) pusėje. nepareiškiantys savarankiško reikalavimo. kylančiose iš komiso sutarties. invalidų. į bylą įstoja savo iniciatyva arba į procesą įtraukiamas šalių prašymu ar teismo iniciatyva (CPK 47 str. ginančių viešą bei privatų interesą. pareiškus ieškinį dėl daikto paėmimo iš pirkėjo. kitų valstybės institucijų. ne tik prokurorui. 2. 31 straipsnis. Tam tikrais atvejais į teismą kreiptis gali ir pavienis asmuo.

rengdamas medžiagą civilinei bylai teisme iškelti. ir kt. Bet kadangi jie pradeda procesą. valstybės institucijos gali dalyvauti procese ir ginti kito asmens teises ne tik pareikšdamos ieškinį. dalyvauti įrodymų tyrime. tiesiogiai vietose tikrinti pareiškimuose išdėstytas civilinių interesų pažeidimų aplinkybes. kreipęsi į teismą CPK 55 str. kurio teisėms ar interesams ginti pareikštas ieškinys. teisėjas ją turi nutraukti CPK 243 str. kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. pavieniai asmenys. 4) esant būtinumui. duoti paaiškinimus. jie turi procesines teises ir pareigas. ir 35 str. turi laikytis visų įstatymo numatytų reikalavimų. Visuomeninės organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys neturi teisės tokiu būdu dalyvauti procese. Prokuroro teisės ir pareigos rengiant medžiagą civilinei bylai teisme iškelti bei dalyvaujant jos nagrinėjime 1. dėl įvaikinimo panaikinimo ir t.2. įmonių. Pvz. kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. bet ir pateikdamos išvadą byloje. savivaldybių. Atitinkamais atvejais valstybinio valdymo institucijos turi ne tik teisę. jis negali įstoti į bylą savo iniciatyva. vykdymo stadijoje. Jų procesinės teisės ir pareigos CPK 56 straipsnis. Ieškovu pripažįstamas asmuo.Prokuroro. Prokuratūros įst. valstybės kontrolės. Pagal galiojantį CPK. visuomeninei organizacijai ar pavieniam asmeniui teisės kreiptis į teismą su pareiškimu kito asmens teisėms ar viešam interesui ginti. pareikšti prašymus. o procesine prasme. teisės reikalauti. ginančių valstybės ir kitų asmenų teises. o jeigu byla jau iškelta. kurio teisėms bei įstatymo saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas. Nurodytųjų valstybinio valdymo organų dalyvavimas procese išvadai dėl bylos duoti yra būtinas. taip pat atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. įmonių. Prokuroras. Valstybės institucijos. revizijas. valstybinio valdymo institucijų. 1 punkto pagrindu. organizacijos ir pavieniai asmenys. 2. valstybinio valdymo institucijos.. nes savo dalyvavimu procese siekia. įmonių. ir kad gintų asmenų teises ir valstybės interesus.). Valstybės valdymo institucijų galimybė dalyvauti procese pateikiant išvadą susijusi su jų vykdomomis funkcijomis. turi šalies procesines teises ir pareigas.t. reikalauja nagrinėti bylą iš esmės. ieškinį pareiškęs prokuroras šalimi nėra laikomas. įmonių. ginančių valstybės ir kitų asmenų teises. Toks tarnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi valstybės valdymo institucijas padeda atriboti nuo ekspertų. jeigu asmuo. globos ir rūpybos institucijos pateikia išvadą bylose dėl tėvystės teisių atėmimo. 3) šaukti piliečius bei pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus dėl įstatymų pažeidimų. nutartis. jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga. įstaigų ir organizacijų vadovams bei kitiems pareigūnams atlikti patikrinimus. viešosios institucijos ar organizacijos ir ne bet kada gali kreiptis į teismą. kad duotų išvadą byloje. tokių asmenų savo pareikšto ieškinio atsisakymas nėra pagrindas teismui nutraukti bylą. visuomeninės organizacijos. tiek teismo iniciatyva. procesinės teisės <…> Valstybinio valdymo organai. turi teisę: 1) reikalauti norminių ir kitų teisinių aktų. jiems negali būti pareikštas priešinis ieškinys. pvz. Jeigu įstatymai nesuteikia viešajai institucijai. ginančių valstybės ir kitų asmenų teises. kad nurodytieji organai turi procesines teises. kreipdamiesi į teismą su pareiškimu kitų asmenų teisėms ginti.Prokuroro. įstaigos. įstatymas suteikia jiems ir šalies procesines teises ir pareigas: teisę atsisakyti ieškinio. valstybinio valdymo institucijų. kad būsimas teismo sprendimas atitiktų jų tarnybinius interesus. <…> Iš šio straipsnio išplaukia. įstaigų ir organizacijų. numatytas CPK 31 str. siekdami įvykdyti jiems pavestas pareigas. pareikšti nušalinimus. pateikti išvadas.Ne bet kurie asmenys. visuom. Valstybės institucijos. nutarimus šiose bylose. kai vykdomas teismo sprendimas. dalyvavimas procese <…> Valstybinio valdymo organai įstatymo numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiami dalyvauti procese arba įstoti į procesą savo iniciatyva.). kuriomis pagrindžia savo reikalavimą. 2) pavesti valstybės valdymo. dokumentų bei kitos informacijos iš valstybės valdymo organų ir jiems pavaldžių institucijų. iškeltas prokuroro iniciatyva. nustatytų ieškiniui pareikšti. visuomeninių organizacijų. Antra vertus įstatymas riboja tokių asmenų procesines teises: draudžia sudaryti taikos sutartį. Į procesą valstybės valdymo institucijos įstoja arba teismo įtraukiamos esant antrajai arba trečiajai civilinio proceso stadijai. įmonės. Kaip minėta. o tik tie ir tada. gali savo atstovų asmenyje susipažinti su bylos medžiaga. išskyrus pareigą mokėti teismo išlaidas (CPK 102 str. bet ir pareigą kreiptis su pareiškimu kitų asmenų teisėms apginti. . Pagal galiojantį CPK. valstybinio valdymo institucijų. Prokuroras. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Temą 4. įstaigų. susijęs su vaiko perdavimu vienam iš tėvų arba globos ir rūpybos organui. ekspertizes. išskyrus baigti bylą taikos sutartimi. procesinės teisės Prokuroras. Ekspertas nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį pareiškimą CPK 150 str. pareigą įrodyti aplinkybes. organizacijų ir fizinių asmenų. 32 straipsnis. Jų procesinės teisės ir pareigos CPK 56 straipsnis. įstaigų. bankų. nustatęs įstatymo pažeidimus. privalo: 1) civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinius ir pareiškimus teisme. organizacijos ar fiziniai asmenys. Dalyvaudamos procese šiuo būdu.Prokuroro. atsižvelgdamas į jų pobūdį. Jie laikomi ieškovais ne materialine. Nurodytųjų organų ir asmenų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens. taip pat partijų. valstybės valdymo institucijos yra suinteresuotos bylos baigtimi procesine teisine prasme. teikti įrodymus. valstybės kontrolės organams. 2) dalyvauti teismuose nagrinėjant civilines bylas. (žr. kad būtų apgintos valstybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. 1 punkto pagrindu. tvarka. įmonių. siekdami paginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą. ieškovais taip pat nėra laikomi. Valstybinio valdymo organų įtraukimas arba įstojimas į procesą duoti išvadą byloje CPK 55 straipsnis. nurodytas CPK 31 str. įstaigų ir organizacijų. Valstybės valdymo institucijos gali įstoti į procesą išvadai pateikti tiek savo. 10 d. kurio interesais pareikštas ieškinys. apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo sprendimus. organizacijų ir fizinių asmenų. dalyvaujantys procese išvadai dėl bylos duoti. Tačiau galimas valstybės valdymo institucijos dalyvavimas ir kitose proceso stadijose. fizinių asmenų. kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu.

y. pats istatymas nurodo tam tikrus procesinius veiksmus. Atstovavimo rusys: * pagal atstovaujamaji subjekta gali būti skiriamas atstovavimas fiziniams ir juridiniams asmenims. Esant atstovavimui pagal istatyma atstovu igaliojimus nustato istatymas. CPK 59 str. gauti vykdomaji rasta ir pateikti ji vykdyti. Tad padetis del igaliojimu apimties is esmes yra dvejopa: vien avertus.). antra vertus advokatas civiliniame procese veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. gauti turta. advokatas yra profesionalas. jog igaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teise atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus. Tokia rašytinė išvada gali būti laikoma rašytiniu įrodymu (CPK 73 str. t. Advokato teisinė padėtis civiliniame procese. Taisyklių nesilaikymas yra pagrindas taikyti advokatui drausminę atsakomybę. prokuroru. nėra suvaržytas profesinės etikos. * atstovavimas pagal sutarti ( esant pavedimo arba darbo sutarciai. Civiliniame procese advokato statusas yra dvilypis: viena vertus advokatas yra savo kliento patikėtinis ir atstovas. 207 str.). t. Visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia butent jam. kurio vienas dalyvis – atstovas. Valstybės valdymo institucijos išvada nėra privaloma teismui – jis gali ja nesivadovauti. Specifinę advokato padėti apsprendžia: 1) profesinė veikla. procese reikia analizuoti trimis aspektais: . teikia atstovaujamajam teisine pagalba gindamas jo materialiasias subjektines teises ar istymu saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti teisinguma civilinese bylose. Tas pats straipsnis nurodo istatymu nustatytas isimtis – kad atstovo igaliojimai pareiksti ieskini ir priesini ieskini. b) egzamino išlaikymas. Atstovavimo pagal sutarti atveju igaliojimu apimtis nurodoma igaliojime. asmenys.y. atsako į teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų klausimus dėl išvados bei dalyvauja teisminiuose ginčuose (CPK 204. Atstovo igaliojimu apimtis ir ju israiskos pobudis priklauso nuo atstovavimo rusies. arba teisininko kvalifikacijos universitetinis išsilavinimas. perduoti igaliojimus kitam asmeniui. tačiau turi savo nesivadovavimą paremti argumentais. todėl privalo būti visiškai atsidavęs jo reikalui. c) teisinio darbo stažas: reikia atidirbti 5 m. sudaryti taikos sutarti. Bylos nagrinėjime dalyvauja valstybės institucijos atstovas: jis balsu perskaito išvadą. Tačiau tokie institucijų atstovų paaiškinimai įrodymais nėra laikomi. ARBA Advokato teisinė padėtis civiliniame procese Dažniausiai civilinėse bylose šalims atstovauja advokatai. sakoma. kuriems atstovauti civilinėse bylose ir teikti teisinę pagalbą yra profesinė veikla. teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus. nurodytas igaliojime. 23. ją pasirašo institucijos vadovas. advokatas ir jo klientas) * atsizvelgiant i atstovavimo teisiniu santykiu privalomuma gali būti skiriamas savanoriskas (asmens teise tureti atstova byloje) ir privalomas (asmens pareiga tureti atstova byloje) atstovavimas. kuriuos butina atskirai aprati igaliojime norint. Advokato padėtis yra specifinėčč ji reguliuojama ne tik Advokatūros įstatymo bet ir profesinės etikos taisyklių. padėjėjai) padarytą žalą. 3) advokatas privalo rūpintis savo profesine kvalifikaciją ir ją nuolat kelti. * atsizvelgiant i atstovavimo teisiniu santykiu atsiradimo pagrinda gali būti skiriamas atstovavimas pagal istatyma ( pvz: tevams atstovaujant savo nepilnamecius vaikus) . Asmuo. kita vertus. kad atstovas turetu teise juos atlikti. Advokato teisinę padėtį civ. b) įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. kuris nėra advokatas. d) nepriekaištinga reputacija. atsisakyti pareiksto ieskinio ir ji pripazinti. 50 000 lt). isskyrus isimtis. teisėju arba kuo nors iš Vyr. kuriu atstovas neturi teises atlikti. 24. 2) norint tapti advokatu reikia išpildyti keletą specifinių reikalavimų: a) išsimokslinimas: teisės magistro arba bakalauro laipsnis. Advokatas atsako ir už savo neteisėtus veiksmus ir už jo kontroliuojamų asmenų (samdyti darbuotojai. Atstovavimas CPe – tai toks procesinis teisinis santykis. Atstovavimas civiliniame procese. 4) specifinė advokato atsakomybė: verstis advokato praktika galima tik apsidraudus (min. kuriam taikomi tam tikri reikalavimai iš a) profesinio elgesio taisyklių. paduoti prasyma atnaujinti procesa turi būti atskirai aprati igaliojime. pvz: imones teisininkas. tardytoju. patvirtinto sąrašo. pats igaliotojas turi teise nurodyti igaliojime procesinius veiksmus.Savo išvadą teismui valdymo institucija išdėsto raštu.

Atsisakydamas atstovauti kai jau yra sutartis.. 2) prof. etikos taisyklės nustato kiekvieno advokato pareigą vykdyti savo profesinės organizacijos nutarimus ir laikytis etikos taisyklių. kai kyla kliento ir jo asmeninių interesų ie kai kurių kitų asmenų interesų konfliktas. kad visi laikytųsi prof. kurią gavo iš kliento. 2) advokatas privalo sąžiningai vesti savo kliento bylą. Advokato santykiai su teismu 1) advokatas privalo laikytis CP teisės normų nustatytų reikalavimų nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas. etikos taisykles draudžia pateikti teismui rašytinius įrodymus. 25. Advokatas neturi teisės sudaryti sandorių dėl kliento turto ar dalyvauti varžytinėse dėl kliento turto. kad bylą vestų keli advokatai. Jei advokatas mato. Jeigu klientas prašo. . kai reikia pakeisti susirgusį kolegą). Advokatas turi elgtis mandagiai ir taktiškai. Teisminiame nagrinėjime advokatas. Šių pinigų jis negali panaudoti netgi tam. Tai yra feduciariniai santykiai. Advokato santykiai su klientu Advokato pareigos yra: 1) užtikrinti abipusį pasitikėjimą. ką gavo vykdydamas kliento pavedimą. pastebėjęs įstatymų pažeidimus privalo informuoti apie tai teismą. Jis turi užtikrinti. Kuratorius civiliniame procese. 5) advokatas privalo nuolat rūpintis savo kvalifikacija ir nuolat ją kelti. draudžiama daryti siurprizus kitos šalies advokatui pateikiant dokumentus ar kitus įrodymus teismui. Pvz. 3) advokatas privalo užtikrinti konfidencialumą.t. 4) advokatas turi rūpintis savo padėjėjų kvalifikacija ir tinkamu pareigų vykdymu. 3) meluoja. Už netinkamą pareigų vykdymą jis gali būti traukiamas baudžiamojon. Atvejai. bet draudžiama tai daryti slapta nuo kitos šalies. o jeigu konfliktas paaiškėja vėliau turi pranešti apie tai klientui. 4) neinformavęs priešingos šalies susitinka su teisėju ar bando susitikti. civilinės atsakomybės draudimo dydį apie honoraro dydį ir jo apskaičiavimo būdą. 3) advokatas neturi teisės klaidinti teismo ir trukdyti jam tirti bylos aplinkybes.. 2) nevykdo teisėjo teisėtų nurodymų. prieš tai neinformavus ir nesupažindinus su jais kitos šalies advokato. Advokato santykiai su kitais advokatais Advokatūra yra profesinis susivienijimas (ta prasme viena chebra ar kaip suprasti?). vaikus. 3) Taisyklės nustato. kad advokatas privalo pranešti kolegai ketinąs perimti jo vestą bylą. advokatas negali atstovauti byloje prieš tėvus. Bendraujant su kitais advokatais kiekvienam advokatui yra nustatyti tam tikri elgesio kriterijai: 1) advokatas su savo kolegomis privalo elgtis sąžiningai. kai advokatas veikia priešingai teisei (pažeidinėja prof. sutuoktinį. (Ši taisyklė galioja visoje Europoje. Prof. Ji s neturi teisės laikyti gautus pinigus savo sąskaitoje. 4) advokatas privalo informuoti klientą apie bylos eigą. pvz.. kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Draudžiama tokius pažeidimus nutylėti ir pranešti apie juos tik apeliacinėje ar kasacinėje instancijoje. Advokatas privalo laikytis įstatymų ir profesinės etikos taisyklių. Dar pasirašydamas sutartį advokatas turi pasverti ar jo kvalifikacija leis jam tinkamai atstovauti klientui. jis negali veikti priešingai teisingumo ir teisėtitumo reikalavimams. jis negali atskleisti tos informacijos. kiekvienas jų turi sutikti. Prieštarauti pirmininkaujančio veiksmams advokatas gali tik pagals CPK 170 str. Susitikti su teisėju nėra draudžiama. advokato santykiai su kitais advokatais. advokatas neturi teisės remtis aplinkybėmis. civilinėn ir drausminėn atsakomybėn. Pvz. operatyviai informuoti jį apie kiekvieną procesinį veiksmą. kad honoraro dydis priklausys nuo bylos baigties ar nuo išieškotos sumos. 5) advokatas neturi teisės atsisakyti atstovauti asmeniui be rimto pagrindo. brolius ir t. etikos taisyklių reikalavimų. Advokatui teisme draudžiama ginčytis su pirmininkaujančiu ar kitais bylos dalyviais. etikos taisykles): 1) įžeidinėja teisėją. Atsidavimas klientui ir jo interesų gynimas turi būti proto ribose. Pvz. jis turi turėti kitą sąskaitą ar laikyti pinigus notaro depozite. jis turi tai padaryti su mažiausiai įmanomais nuostoliais klientui ir taip. 6) advokatas turi informuoti klientą apie savo kvalifikaciją. išimčių yra Anglijoje) 7) advokatas privalo nedelsdamas perduoti klientui viską.1) 2) 3) advokato santykiai su klientu. 2) advokatas turi vengti interesų konflikto: advokatui draudžiama atstovauti klientui. Dėl profesijos specifikos advokatui keliami didesni reikalavimai. 5) viešai komentuoja bylą. jis turi veikti išimtinai kliento interesais. kai visiškai išsiaiškina bylos atsisakymo priežastis (negalioja. kad jie būtų ištaisyti. kuri dar nėra išnagrinėta. Savo klientų interesais nereikalingiems ginčams ir bylinėjimuisi išvengti advokatams būtina kooperuotis. Kadangi advokatas yra sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Sutikti vesti bylą jis gali tik tada. vilkina procesą. kad jis galėtų spėti susirasti kitą advokatą. Jis negali susitarti su klientų. Kai yra interesų konfliktas advokatas arba iš viso nesudaro sutarties. kurių teisėtumu ar turinio teisingumu advokatas pats abejoja. kad susimokėtų sau honorarą. advokato santykiai su teismu. kad kolega pažeidinėja taisykles privalo atkreipti į tai jo dėmesį ir pranešti apie tai kontoros seniūnui. o jeigu taisyklės pažeidinėjamos šiurkščiai – Lietuvos advokatų tarybai.

nustato. vadinama jurisdikcine veikla. administracinių.) 26. muitinės kodeksas nustato. į kurią jis norėtų kreiptis.. Civilinių bylų priskyrimas teismams. Bylos žinybingumui nustatyti reikia nustatyti instituciją. asmuo neturi teisės kreiptis į teismą.y. su jurisdikcine veikla.y. jeigu suinteresuotas asmuo laikėsi įstatyme nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. kylančius iš darbo. ji nutraukiama (CPK 243 str.). tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 30 str. Kuratoriaus igaliojimai pasibaigia isnykus aplinkybems.. b) Sąlyginis. kai kreipiasi vyras be žmonos sutikimo.Saliai. jeigu įstatymas nustato imperatyvųjį žinybingumą. Teismų kompetencija Teismas veikia neperžengdamas Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytų ribų. kreiptis į aukštesnio pavaldumo administracinę instituciją arba pareigūną (pvz. tėvystės nustatymo. Jame įtvirtintas teisminio žinybingumo pirmenybės principas: kilus abejonei dėl ginčo . kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinėti ginčą. (Kada mūsų teismai ką nors tokio darys neaišku). darbo vieta nezinoma. nei kitos institucijos.).). Tačiau sutartinis žinybingumas negalimas. pvz.. teisinių santykių. Jis skirstomas į: alternatyvųjį. Bet teismas negali elgtis prieš įstatymą ir priimti nežinybingą ginčą. susiję su administracinio pobūdžio funkcijų vykdymu). visumą priimta vadinti teismo kompetencija. kuris konkrecioje byloje veikia. kad asmenų skundai dėl muitinės veiksmų paduodami teritorinei muitinei. o jos veiksmai skundžiami muitinės departamentui. Suinteresuotas asmuo turi galimybę pasirinkti instituciją. pvz. Šalys tarpusavio susitarimu pasirenka jų ginčą nagrinėsiančią instituciją. Dauginis žinybingumas – ginčo nagrinėjimas yra dviejų ar daugiau institucijų kompetencija. būtent tas jos aspektas. kilus ginčui labai svarbu tiksliai nustatyti. patalpų. bankroto. priimti ginčą. Pagal CPK 26 str. Žinybingumas yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. nustatyta tvarka) dėl įstatymo. apygardos teismų veiklos teritoriją nustato įstatymas. turinčią teisę ją nagrinėti. remdamasis CPK 29 str. bankroto teisinių santykių ir bylos. nustatančio. atsiranda tik. prieštaravimų.t. Pagal vykdomų funkcijų prigimtį skiriama jurisdikcinė teismo kompetencija (teismo teisės. jei gimimo liudijime yra įrašytas konkretus asmuo.. susijusios su bylų nagrinėjimu) ir nejurisdikcinė teismo kompetencija (teismo teisės ir įgaliojimai. visuma. Krašto apsaugos tarnybos įst.11 str. kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus. (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. c) Sutartinis žinybingumas.) Teismo veikla.). yra tos institucijos kompetencija. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės žinybingumą teismui. t. 2. kaip atstovas gala istatyma. prasymu teismas gali paskirti kuratoriu. atitikimo Konstitucijai. finansų. santuokos nutraukimo. nuostatas. kylančios iš konstitucinių ir administracinių teisinių santykių. kuris susijęs su ginčų dėl teisės nagrinėjimu. reguliuojančių civilinių bylų žinybingumą. kylantys iš civilinių. Todėl. turi atstovaujamosios salies procesines teises ir pareigas. šeimos. a) Alternatyvusis. klientų ginčai su ryšių organizacijomis). Problemas. Teismo kompetencija taip pat gali būti ribojama tam tikra valstybės teritorijos dalimi. Pasinaudojus galimybe kreiptis į vieną iš kelių galimų institucijų prarandama teisė kreiptis į kitas. nes įstatymai įtvirtinto konkretaus ginčo žinybingumo negali pakeisti nei šalys savo susitarimu. kieno jurisdikcijos jis yra. pilietybės nustatymo ir t. Atsakyti į šį klausimą padeda žinybingumo institutas. Besikreipiančio dėl nežinybingo ginčo asmens pareiškimą teismas atsisako priimti (CPK. t. kad žinybingumo institutas prarado savo prasmę. Yra 16 punktų iš įvairių įstatymų. o kai esant ginčą nežinybingą paaiškėja jau iškėlus bylą. 150 str. kad ginčas teismui nežinybingas.y. o ji (žmona) nėščia ar yra mažas (iki 1 m. Tačiau jis gali. o žinybingumas tai tik dalis kompetencijos. nesąžiningos konkurencijos ir kt. teismams žinybingi visi ginčai dėl teisės. priesingos salies. pastarojo sprendimą galima skųsti teismui). kad konkretus ginčas gali būti nagrinėjamas tik vienoje institucijoje. Galimybė kreiptis į instituciją. kuriai ginčas yra žinybingas. jos piliečiai ir teismo teritorinės veiklos ribos. ar paskyrus salies atstova pagal istatyma. (Teismų įst. Teismo teisių. jo nenagrinėti ir kreiptis į Konstitucinį teismą (Konstitucijos 110 str. kuriomis remdamasis jis vykdo jam įstatymo skirtas funkcijas. 1. Mikelėno nuomone šios išimtys ne visada pagrįstos. Kompetencija yra tam tikros institucijos teisių ir pareigų visuma. bet ir kitos institucijos. Vienetinis žinybingumas reiškia. Ši žinybingumo rūšis dar vadinama išimtiniu arba imperatyvioju žinybingumu.. Tai visiškai atitinka Konstitucijos 30 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. draudžiama šalių susitarimu perduoti nagrinėti arbitražui ginčus.. 1 p. laiku nesumokėtų SODROS mokesčių. Žinybingumas Subjektines teises ir interesus gina ne tik teismas. kadangi yra išimčių: pvz. kad visi ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. kad kai kurie ginčai nežinybingi teismui (dėl karinio laipsnio suteikimo ar nepriėmimo į profesionalią tarnybą). sąlyginį ir sutartinį. Ginčo žinybingumą nustato pats teismas ex officio. nustatančių įvairių jurisdikcinių organų kompetenciją nagrinėti ir spręsti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus. konstitucinių. Taip pat teismui nežinybingi ginčai dėl: iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyv.. Pagal tai kiek institucijų turi teisę nagrinėti konkrečią bylą žinybingumas skirstomas į vienetinį ir dauginį. susijusi su bylų nagrinėjimu. (CPK 39 str.) vaikas. Tačiau tai nereiškia.pvz. t. apylinkės. Be įstatymo teismo galias riboja valstybės teritorija. darbo. 2) prieš kreipiantis į teismą reikia mėginti spręsti ginčą neteisminėje institucijoje. kai įstatymas neaiškus ar yra teisės normų. 10. o tai reiškia. kuriu pagrindu buvo paskirtas. Būna labai įvairiai: 1) prieš kreipiantis į teismą reikia pabandyti išspręsti ginčą patiems pretenzijos pareiškimo tvarka (pvz. Žinybingumas nusakomas kaip teisės normų. Paprastai sutartinis žinybingumas taikomas perduodant ginčus spręsti arbitražui (CPK 28 str. Kai ginčas teismui nežinybingas. kuri neturi CP veiksnumo ir aststovo pagal istatyma arba kurios gyvenamoji. Kompetencija ir žinybingumas nėra tapačios sampratos. Civilinių bylų žinybingumas – tai bylos visumos priskyrimas teismo kompetencijai. gali išspręsti pats teismas.

įstatymas nurodo galimybę bylą nagrinėti dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. nustato bylas. teismų sistemos grandį ir teismo rūšį (specializuotas ar bendros kompetencijos). pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą. 136 1 ir 1363 str.). Palikėjo kreditorių ieškiniai. nes nei AT nei Apel.. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas tiksliai įvardija teismą. įstaigų. Kai iškėlus bylą nustatoma. 1) Rūšinis teismingumas Rūšinis teismingumas padeda išspręsti du uždavinius: nustatyti teismų sistemos grandį bei nustatyti bendros kompetencijos ar specializuotas teismas nagrinės bylą. Taigi rūšinis teismingumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo suma. bylos. iš kurių vieni žinybingi teismui o kiti – ne.žinybingumo ar esant galiojančių įstatymų. kai nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. nustato. dėl LR prekių ir paslaugų ženklų įstatyme numatytų ginčų (yra išvardinti 4). pvz. taip pat. padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų. Bendrojo teritorinio teismingumo atveju ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens organo buveinės vietą (forum domicile principas). kurių viena šalis yra užsienio valstybė ar jos jur. pareikšdami palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. 1 d. taip pat bylos. Kiekvienoje valstybėje egzistuoja tam tikra teismų sistema. aiškinamasi su kuria iš kelių gyvenamųjų vietų jis labiausiai susijęs.). reguliuojanti bylų paskirstymo teismams tvarką. ginčas laikomas žinybingu teismui. ji turi būti nustatoma vadovaujantis papildomais kriterijais. kad teismingumą ar neteismingumą turi įrodyti šalys. Nustačius grandį reikia nustatyti konkretų teismą. turintį nagrinėti bylą. asmenys.t. Konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 138 str. tik Vilniaus apygardos teismui teismingos 5 kategorijų bylos. apylinkės ar apygardos. . kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Atitinkamai skiriamas 3 rūšių teismingumas: Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. visi reikalavimai nagrinėjami teisme. 6 p. Reikia atriboti būtent šių dvejų grandžių kompetenciją. įmonių bankroto bylos ir t. bylos pagal Seimo kontrolieriaus siūlymus atleisti iš pareigų valstybės ir savivaldybės pareigūnus. 28. tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų veiksmais ar neveikimu viešojo valdymo srityje.. ginčo pobūdis ir ginčo šalys Atitinkamų bylų teismingumas nustatomas pagal išimtinio teismingumo taisyklę. teismams. kai bylos teismingos apygardų teismams.). Be ginčo bylų. Teritorinis teismingumas skirstomas į : bendrąjį. Civilinių bylų teismingumas: rūšinis (dalykinis). Šių bylų žinybingumas nustatomas remiantis priešinga nei ginčo bylos taisykle – pagal sąrašo principą: teismui žinybingos tik tos ne ginčo bylos.). kad ginčas teismui nežinybingas. Jeigu byla yra žinybinga teismui reikia nustatyti. CPK 136 str. (Šiuo metu yra tik vienas specializuotas teismas – Administracinis). gyvenanti LR. pvz. gali pareikšti. Jeigu teismas išnagrinėja bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Daugumoje valstybių teismingumo taisyklių laikymąsi teismas kontroliuoja ex officio. konkretų teismą. dėl naudojamos žeme pastatais ar kitu nekilnojamuoju turtu taip pat dėl arešto turtui panaikinimo teismingi turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. CPK 1363 str. kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena (CK 17 str. Apygardos teismai ir Apylinkės teismai. Lt. nes kitaip gali Lietuvėlė brangiai mokėti. gindamasis nuo ieškinio. kad teismams žinybingos civilinės bylos nagrinėja apylinkės teismas. T. 2) Teritorinis teismingumas Remiantis teritoriniu teismingumu bylos paskirstomos tos pačios grandies. taip pat pagal LR piliečių prašymus įvaikinti užsienietį. vykdantį tam tikrą funkciją. nurodytų LR patentų įstatyme. Teismų sistema ir kompetencijos paskirstymas tarp atskirų jos grandžių. Tačiau būna ir taip. kurios iki Teismų įstatymo įsigaliojimo buvo teismingos LR aukščiausiajam teismui. ir reikalauti bylą nutraukti. Kai kurios iš jų: ieškinio kaina daugiau kaip 100 tūkst.. Kreipęsis į vieną iš kelių galimų teismų. teismingas Administraciniam teismui: bylos dėl žalos. kuriose ginami ypač svarbūs ieškovo teisės ir interesai. 27. jeigu įstatymas nenumato kitaip. 2. Atsakovas. sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. konkretų teismą instancijų sistemoje. Nustatant bet kurios bylos teismingumą reikia išsiaiškinti tris dalykus: 1. Bandant sužinoti koks teismas kompetentingas spręsti ginčą reikia nustatyti kurios teismų grandies teismas nagrinės jį kaip pirmoji instancija – apylinkės ar apygardos. 3.y. Daugelis išimčių iš žinybingumo nesiderina su Konstitucija ir Žmogaus teisių konvencija todėl juos reikėtų naikinti. teismas nagrinėja ir ne ginčo bylas. Šiuo atveju teismas turėtų patikrinti atsakovo argumentus ir nuspręsti ar ginčas žinybingas teismui. teritorinis. kad Lietuvos teismų sistemą sudaro LR Aukščiausiasis Teismas. bylų kaip pirmoji instancija nenagrinėja. kaip 1 instancijos teismams. išskyrus nurodytas 136. Atskirai paminėtinas specifinis žinybingumo įgyvendinimo būdas. pvz. Ieškiniai. Antai ieškiniai dėl nuosavybės į žemę. kurie reguliuoja žinybingumą. CPK 135 str. atlyginimo. Taigi bendra taisyklė – visos civilinės bylos nagrinėjamos apylinkės teismuose. pastatus ar kitą nekilojamąjį turtą. teismo sprendimas turi būti besąlygiškai naikinamas (CPK 343 str. kolizijai. nesusijusia su bylos nagrinėjimu pirmoje instancijoje. dalykinis teismingumas. išimtinį. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta. Sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Esant alternatyviajam teritoriniam teismingumui. pagal užsieniečių prašymus įvaikinti LR pilietį. Kai asmuo turi kelias gyvenamąsias vietas ir nė vienoje iš jų nuolat negyvena. Pagal CPK 136 1 str. Žinybingumas gali būti ir ginimosi nuo ieškinio priemonė. Konkretus teismas išrenkamas pagal specialias taisykles. teismas privalo perduoti bylą atsižvelgdamas į teismingumą. Teismams žinybingų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Apeliacinis teismas. LR Konstitucijos 111 str. numato 10 punktų. Šis teismingumas nustatomas toms byloms. kuris konkretus teismas ją nagrinės. dėl išradimų patentavimo ir naudojimo. nurodo. kurios išvardintos CPK 270 str. vadinama teismingumo institutu. kurios pagal LR įstatymus teismingos tik Vilniaus apygardos teismui. kylantys iš pervežimo sutarčių. t. alternatyvųjį. kitos civilinės bylos. teismą. Taisyklių sistema. ieškovas praranda teisę su tapačiu ieškiniu kreiptis į kitą teismą. Jeigu byla teismui neteisminga teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 150 str.

kur nagrinėjamas pradinis ieškinys (CPK 141 str. 16 str. nagrinėjantis bylas pagal AT pirmininko teikimą (Teismų įst 20 str. turintis savarankišką reikalavimą. dažniausiai kurios vienos bylos teismingumas lemia kitų bylų teismingumą. teismas turi išspręsti iš esmės. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą. motyvuodamas neteismingumu. AT kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl Apel. 30.y. jų skaičiavimo taisyklės. CPK 36 str. atsakovas. Apeliacinis teismas ir AT. Teismingumo kolegija. teismo sprendimų ir nutarčių.). Tačiau šalys savo susitarimu negali pakeisti rūšinio ar išimtinio teritorinio teismingumo. 3. kurio gyvenamoji vieta anksčiau buvo nežinoma. Šiuo pagrindų bylas tarp apylinkės teismų perduoda teismo pirmininkas. trečias asmuo. teismas pripažįsta. Procesiniai terminai. tame teisme negalima pakeisti vieno ar kelių nušalintų teisėjų. teismų teisė pripažinti užsienio arbitražo sprendimus. 17 str. Jis taip pat nagrinėja bylas pagal kasacinius skundus dėl arbitražo sprendimų.vežėjams pareiškiami transporto organizacijos. apeliacinė ir kasacinė instancija. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui Bylą. dėl to gali kilti įvairių problemų. . nagrinėsiantį bylą. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus prasymus ar nutartis spresti teismingumo klausimus paduoda per Lietuvos Auksciausiaji Teisma. ir apygardų teismų sistemos viduje. numato dar vieną galimybę perduoti bylą kitam teismui: išimtinais atvejai byla gali būti perduota kitam tos pačios rūšies teismui. 16 str. Šalys bylos teismingumą gali nustatyti ir nesudarydamos atskiro susitarimo. kuris apygardos teismas turi nagrinėti bylą reikia vadovautis CPK 137 – 141 str. Remiantis teritoriniu teismingumu kompetencija paskirstoma ir apylinkių. 18 str. nustatoma. CPK 143 str. išsamiau ir objektyviau. i kuria iena Lietuvos Auksciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po viena siu teismu pirmninku paskirta teiseja. nustatant.. Nutartis del bylos teismingumo neskundziama. o aptardamos tai sutartyje. Kasacine tvarka bylas turi teisę nagrinėti apygardų teismai. ieškinį pareiškia teisme. Jokie teismų ginčai dėl bylos perdavimo neleidžiami (CPK 144 str. priimtą savo žinion laikantis teismingumo taisyklių. koks teismas turi teisę nagrinėti bylas kaip pirmoji. Tai atvejai. Taip pat nustatoma teismo kompetencija. byla sustabdoma dėl to. nurodo išimtis. kai: 1. Teismingumo atribojimo tarp bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų klausimai. priimtų apeliacine tvarka. bei užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimus. nurodoma. o tarp apygardos teismų – AT pirmininkas ar šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Apygardų teismai – dėl apylinkės teismų sprendimų ir nutarčių. Tačiau kartu CPK 142 str. numato. kuriai nustatyta tvarka buvo pareikšta pretenzija. Pvz. Be to AT vypso vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimo funkciją (Teismų įst. 5.. priimta vieno teismo žinion. kad atsakovui iškelta bankroto byla (perduodama bankrotą iškėlusiam teismui). kuriam ji teisminga. 29. Šiuo pagrindu jokiu būdu negali būti keičiamas rūšinis ar išimtinis teismingumas. Dažniausiai šis teismingumas būdingas tarptautinėms sutartims. LR teismų įstatymo 15 ir 16 str. paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui. Nustatant kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. arba i apeliacines instancijos teisma. nekviesdama i posedi byloje dalyvaujanciu asmenu. iškėlus bylą tame teisme. Dėl bylos perdavimo kitam teismui teismas priima nutartį. priimtų pirmosios instancijos teisme. nesusijusi su jurisdikcinė veikla ar susijusi tik iš dalies. Gautą bylą kitas teismas privalo priimti ir išnagrinėti iš esmės. kurias kaip pirmoji instancija nagrinėjo apygardų teismai (Teismų įst. tik teritorinis. pasirenka šalys tarpusavio susitarimu. Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms. Prasyma ar nutarti speciali teiseju kolegija isnagrineja per 10 dienu nuo prasymo ar nutarties gavimo. 3) Funkcinis teismingumas Remiantis funkciniu teismingumu paskirstoma teismų kompetencija instancijų sistemoje.). nes kitas teismas gali bandyti nepriimti bylos.). priimtų pažeidžiant pagrindinius proceso principus. kad būtų išnagrinėta kuo greičiau.). t.. kur nagrinėjama ieškovo ir atsakovo byla. 17 str. kuriam nutartis del teismingumo yra privaloma. Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos balsu dauguma. Apygardų teismai yra apylinkės teismų sprendimų ir nutarčių apeliacinė instancija (Teismų įst. Pvz. kad ji buvo priimta šio teismo žinios pažeidžiant teismingumo taisykles. paaiškėjo. Per tris dienas nuo priemimo nutartis issiunciama i atitinkama pirmosios instancijos teisma. kad bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo gincus del teismingumo rasytinio proceso tvarka issprendzia speciali teiseju kolegija. vykdo taip vadinamą “superkasacija”. Apeliacinis teismas – pagal kasacinius skundus dėl apygardos teismų sprendimų ir nutarčių. nenagrinėtų apeliacine tvarka (Teismų įst. informuodami apie tai dalyvaujancius byloje asmenis.). priimtų apeliacine tvarka (Teismų įst. priešinis ieškinys pareiškiamas tame pačiame teisme. kad civilines bylas kaip pirmoji instancija turi teisę nagrinėti tik apylinkių ir apygardų teismai. valdybos buveinės vietos teismui (CPK 139 str.). Šalių susitarimas dėl teritorinio teismingumo turi būti sudaromas raštu ir pateikiamas kartu su ieškinio pareiškimu.. kurią galima skųsti apeliacine tvarka.). 4.). Kaip apeliacinė instancija jas nagrinėja apygardų teismai ir Apeliacinis teismas. ir dėl apygardos teismų nutarčių. AT senatas. kad byla bus greičiau ir teisingiau išspręsta kitame teisme.). pvz. kada byla. 2. gali būti perduota kitam teismui. nors paskiau ji taptų teisminga kitam teismui.

ypač atsakovui.). būtų pažeisti principai – operatyvaus bylos išnagrinėjimo. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo (teisėjo) nustatytas laikas. Pagal paskirtį (tai kam nustatomi ) procesiniai terminai skirstomi į nustatytus: 1 . Seimo rinkimų įstatymo 16 straipsnyje nurodyta. per kurį teismas. Jei pareiškimas surašytas netinkamai: a) naikinamuosius – terminas. tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Visų pirma teisėjui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su bylos medžiaga. tačiau jei įstatymas leidžia. galima praleistą terminą atstatyti. sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šis laikas į bylos išnagrinėjimo terminą neįskaitomas. teismo (gali būti modifikuoti). kai nustatyta kita. Galų gale tam tikro termino reikia dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti. taip pat užtikrinti sklandžią ir operatyvią teismo veiklą. Civilinių bylų išnagrinėjimo terminai. 1) per kiek dienų teismas turi išnagrinėti bylą 2) per kiek dienų teisėjas turi pasiruošti bylos nagrinėjimui. be kurių neįmanoma išnagrinėti bylos pirmame teismo posėdyje. Byla turi būti išnagrinėta per protingą terminą – jei nebūtų terminų. Bylos išnagrinėjimo terminas yra įstatymo nustatytas laikas. 2. priimtų sprendimą ir jo vykdymas nebūtų vilkinamas. ir dėl reikalavimų. Jei nustatyta įstatymo – negalima jo pailginti. Kita vertus. nei kasacine tvarka nėra nustatyti. CPK 121 straipsnyje įtvirtintoms taisyklėms prieštaraujanti tvarka. Pareiškimus dėl komercinio banko. tiek įstatymo nustatyta). įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Šios ir kitos įstatymo išimtys negali būti laikomos pagrįstomis. Tačiau bylos dėl alimentų išieškojimo. dalyvaujantys byloje ar kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. ir bylos. Išimtinais atvejais itin sudėtingoms byloms. Tačiau galiojančiuose įstatymuose nesunku rasti pavyzdžių. Per CPK 121 straipsnyje numatytą septynių dienų terminą galima net nespėti įteikti atsakovui ieškininio pareiškimo kopijos. procesiniai terminai skirstomi į nustatytus: 1. pavyzdžiui. atlikti tam tikrus būtinus procesinius veiksmus. t. Įstatyme nurodyti tik terminai civilinėms byloms pirmosios instancijos teisme išnagrinėti. taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. dalyvaujantiems byloje ir kitiems asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (tiek teismo nustatyta. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsnyje nurodoma. ne vėliau kaip per dešimt dienų. taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. Gali būti nustatyti terminai ir ne byloje dalyvaujantiems asmenims. turto išieškojimo. kuriam paskirtas laikinasis administratorius ar iškelta bankroto byla. per septynias dienas turi būti pasirengta nagrinėti bet kurios kategorijos civilines bylas. juos nustatyti tampa beprasmiška. kieno yra nustatyti. Dažniausiai nustatoma šalims: 1) apeliacinis. motyvuota teisėjo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas iki dvidešimties dienų. įstatymo. Bylas dėl alimentų išieškojimo. Procesinių terminų rūšys Pagal tai. Taigi nustatyti pasirengimo bylos nagrinėjimui terminai yra aiškiai nerealūs. o teismas jį turi perduoti ieškovui. kad jis žinotų atsakovo nuomonę. ir teisėjas turi planuoti savo darbą. Bylos paruošimo nagrinėti teisme terminai. 2) kasacinis Terminus gali nustatyti ir teismas. . Paprastai ieškovas yra suinteresuotas. Pvz. padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu.Procesinių terminų sąvoka ir jų reikšmė. dėl atlyginimo žalos. 121straipsnis. kad skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo teismas turi išnagrinėti per dešimt dienų nuo jo gavimo dienos. Be to. Pagal CPK 121 straipsnį. kad teismas kuo greičiau išnagrinėtų bylą. nėra galimybės susipažinti su joje esančiais dokumentais. Pasiruošimo civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui ir jų išnagrinėjimo terminai Pasiruošimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui turi būti baigtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pareiškimo priėmimo dienos. pasirengti ją nagrinėti. Tuo tarpu atsakovas turi susirasti advokatą.: apeliacijos terminas. b) atnaujinamieji – teismo nutartimi dėl svarbių priežasčių tas terminas gali būti atnaujinamas. o kitais atvejais – ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pasiruošimo civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui baigimo dienos. susipažinti su ieškovo reikalavimu. Tačiau teismo žinioje yra ne viena byla. pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti. dėl žalos. jeigu šalims ir teisėjui nėra taikomos sankcijos už jų pažeidimą. prarandama teisė realizuoti teismas negali jo atnaujinti. modifikuoti. kylančios iš darbo teisinių santykių. jeigu šalys yra tame pačiame mieste ar rajone. kuriam suėjus. atitinkamai paskirstydamas darbo laiką įvairioms byloms nagrinėti. kad skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo teismas privalo išnagrinėti per 48 valandas nuo jo padavimo. kylančių iš darbo teisinių santykių. 2. Atsiliepimą dar būtina nusiųsti teismui. turi būti skiriama laiko ir šalims. Terminai išnagrinėti bylas nei apeliacinės instancijos teismuose. Siekdamas greičiau atkurti pažeistas teises. neišreikalavus administracinės bylos. padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. dėl banko bankroto bylos iškėlimo ar dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareiškimo priėmimo dienos.teismui tam tikriems veiksmams atlikti. surašyti atsiliepimą į ieškininį pareiškimą (CPK 129 str.y. Kitos civilinės bylos turi būti išnagrinėjamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pasiruošimo civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui baigimo dienos. išskyrus šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse dalyje nurodytas bylas. per kurį teismas privalo baigti bylą priimdamas sprendimą arba jo nepriimdamas. visada turi būti parengtos per septynias dienas ir teisėjas šio termino pratęsti negali.

Laiką. pirmiausiai turi lemti ir pačios ginčo šalys. daro ją gerokai sudėtingesnę. tai terminas pasibaigia nustatytuoju tarnybinio darbo pabaigos metu. vienoje byloje gali būti sujungiami keli reikalavimai. juos skiria teismas. į juos įeina ir poilsio ir darbo dienos. kai baigta rengtis teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 121 str.265 str. Kartais vienam iš tokių reikalavimų.Bylos išnagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos. Antra vertus.y. Todėl turėtų būti įteisinta nuostata. Procesinį veiksmą galima atlikti per visą laiką. turto išieškojimo. Pagal CPK 141 straipsnį. varžančių piliečių teises. nutarimo Nr. kai teisėjas. įstatymas nustato ir specialius. Vien tai. sutrumpintus. teismas privalo išnagrinėti bylą per trumpesnį terminą. Vienai šaliai aiškiai vilkinant procesą. neatvykusiems į teismo posėdį (CPK 229 str. be bendro civilinės bylos išnagrinėjimo termino. pavyzdžiui. arba laiko tarpu. tikslia kalendorine data. teisėjas gali nustatyti terminą. gegužės 10 d. priima nutartį skirti ją nagrinėti teismo posėdyje (CPK 166 str. alimentams išieškoti. kai paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai. skirtas bendras. pavyzdžiui. termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 123 str.t. byla gali būti išnagrinėta per ilgesnį terminą. Pavyzdžiui.specialus išnagrinėjimo terminas. arba nurodant įvykį. dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir pateikti rašytines pastabas dėl jo per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos (CPK 255 str. surašytam nesilaikant CPK 146. Procesinių terminų pasibaigimas Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. bylos išnagrinėjimo terminus.). Kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena. kuriems išnagrinėti yra nustatyti skirtingi terminai. mėnesiais. Įstatymas nustato terminus ir kitiems teismo veiksmams atlikti. 2. pats civilinių bylų išnagrinėjimo terminų institutas yra kontroversiškas. Todėl. Dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymas taip pat nustato procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti.). o kitam. t. Kai kurių bylų išnagrinėjimo terminai nustatyti ne tik CPK. o keli reikalavimai. kuris nustatytas jam atlikti. o kituose įstatymuose. per kurį pareigūnai ar asmenys privalo pateikti teismui turimus rašytinius įrodymus (CPK 75 str. termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. nurodoma.y. pavyzdžiui. Tais atvejais. teismas savo arba kitos šalies iniciatyva turėtų paspartinti bylos nagrinėjimą. nurodoma. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui. bylos dėl alimentų išieškojimo. neįrašyto vaiko gimimo akto įraše kaip jo tėvo. kuris būtinai turi įvykti. padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu. kuriam atlikti nustatytas terminas. 2 d. Prezidento rinkimų įstatymo 28 straipsnyje – 24 valandų. kad byla turi būti išnagrinėta per dešimt dienų. bet ir kituose įstatymuose.). Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme. Tokio išaiškinimo negalima pripažinti pagrįstu. kuriems išnagrinėti nustatyti skirtingi terminai. trijų dienų terminas. nedalyvaujantiems nagrinėjant bylą. Paprastai vienam reikalavimui išnagrinėti iš pradžių reikia išnagrinėti kitą. pavyzdžiui. laikydamas esant pasirengta nagrinėti bylą. Procesinių terminų skaičiavimas Procesiniai veiksmai atliekami įstatymo nustatytais terminais. kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas. Pavyzdžiui. Procesinis veiksmas. prašyti teismą panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą jie gali per dešimt dienų nuo teismo nutarties nuorašo gavimo dienos (CPK 120 str. teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio pabaigos (CPK 254 str. kad veiksmą galima atlikti iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį. kad. nepraleidus .) ir t.). kai šalys yra tame pačiame mieste ir rajone. ieškininiam pareiškimui. turi būti išnagrinėtos per dešimt dienų (CPK 264. nustatytas su juo susipažinti. dėl banko bankroto bylos iškėlimo ar jo akcinio kapitalo sumažėjimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos. kai civilinių bylų išnagrinėjimo terminai nurodomi ne CPK. teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti jo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims. nurodoma. kad byloje yra ne vienas. Pavyzdžiui. taikomus tam tikrų kategorijų civilinėms byloms. ir kylančios iš darbo teisinių santykių turi būti išnagrinėtos per dešimt dienų. Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 13 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 8 straipsnyje – dešimties dienų.). t. kuris būtinai turi įvykti. Procesiniai terminai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis. tėvystei nustatyti. per kurį byla bus išnagrinėta. taikant CPK normas” 4 punkte yra nurodęs. savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio.t. o kitais atvejais – ne vėliau kaip per dvidešimt dienų (CPK 121 str. . dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. kuriais apibrėžta jo pradžia. Metais. negali būti laikoma tinkama ir pagrįsta.). teismas arba teisėjas taip pat gali nustatyti terminus tam tikriems veiksmams atlikti ir asmenims. taip pat dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. jog esant keliems reikalavimams. savaitėmis ar dienomis) skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio. kuriame atitinkamos dienos nėra. Pavyzdžiui. teismo posėdžio protokolą pasirašius lapkričio 10 dieną.). Procesinis terminas baigiasi paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtą valandą. Tais atvejais. jeigu dokumentai pašto įstaigai būtų įteikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos ir tai būtų patvirtinta pašto antspaudu. juos gali nustatyti teismas arba teisėjas. Tokia praktika. 3.4 “Dėl teismų praktikos. per kurį ieškovas turi ištaisyti trūkumus (CPK 151 str. Tad per kokį terminą byla turi būti išnagrinėta šiuo atveju? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1991 m. Kai įstatymas procesinių terminų nenustato. įvykiu. alimentams iš asmens. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą. terminas nelaikomas praleistu. prasidės lapkričio 11 dieną. teisėjas neduoda eigos ir nustato terminą.). Politinių partijų įstatymo 8 straipsnyje – trijų dienų bylos išnagrinėjimo terminas ir t. taip pat maitintojo gyvybės atėmimu. Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną. tam tikru laiku.). mėnesiais. tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną. nes gali nukentėti sąžiningos šalies interesai. Procesinių terminų skaičiavimas 122 straipsnis. kuriais apibrėžta jo pradžia (CPK 122 str. 148 straipsnių reikalavimų. sandorių pripažinimo negaliojančiais. susijusių su administracinių nuobaudų skyrimu. Pavyzdžiui. Jeigu skundas. pavyzdžiui. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data. Seimo rinkimų įstatymo 16 straipsnyje nurodytas 48 valandų. dėl atlyginimo žalos. išieškoti pirmiausia reikia nustatyti nurodyto asmens tėvystę.). Procesiniai terminai gali būti apibrėžiami įvairiai: 1. kuriam paskirtas laikinasis administratorius ar iškelta bankroto byla. pareiškimas dėl komercinio banko. sujungus į vieną bylą kelis reikalavimus. Tam tikru laiku (metais. procesinis veiksmas būtų pripažintas esąs atliktas laiku. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. bylos pagal skundus dėl administracinių organų ar pareigūnų veiksmų. gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos.). Bendras civilinės bylos išnagrinėjimo terminas yra vienas mėnuo nuo dienos. Pavyzdžiui. kad dokumentus reikia pateikti iki lapkričio 15 d. 123 straipsnis. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną.

tačiau už termino pažeidimą teismas jiems gali skirti baudą (CPK 83 str. Tačiau procesinis terminas procesiniam veiksmui. teisėjas pareiškimą jam grąžina (CPK 151 str.: teisėjas sprendimo kopijos neišsiuntė laiku – praėjęs laikas apeliacijai – terminas praleistas dėl to.). kad teismas neįvykdė savo pareigos (teismo padaryti procesiniai pažeidimai). kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą. Jei teisėjas pareikalavo pateikti tam tikrus įrodymus per 10 dienų – nepateikė – teisėjas gali iškelti tam tikras sankcijas. kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas. Metais skaičiuojamas terminas. kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Sustabdytas terminas pradeda toliau eiti nuo nutarties atnaujinti bylos nagrinėjimą priėmimo dienos. Jei termino pabaigoj susirgo – praleidimo priežastis gali būti pripažinta svarbia. Procesinio termino praleidimas gali sukelti ir kitų neigiamų procesinių teisinių padarinių. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma nuo to momento. susipažinti su teismo posėdžio protokolu. 125 straipsnis. teisė išnyksta. Skundai ir dokumentai. sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Jei teisėjas nepasirengė bylai per 7 dienas – jis turi pasirengti kuo greičiau.). kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo.). Pripažinęs. Pareiškimas dėl praleisto termino atstatymo paduodamas teismui. Pavyzdžiui. sudariusių pagrindą bylai sustabdyti (CPK 125 str. kartu turi būti atliktas ir procesinis veiksmas. kad asmuo visai prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti: praleidęs įstatymo nustatytą ar teismo (teisėjo) paskirtą terminą. Tokiu atveju procesinių terminų eiga sustabdoma nuo šalies mirties dienos (CPK 239 str. pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. kartu su pareiškimu atnaujinti apeliacinio apskundimo terminą paduodamas ir apeliacinis skundas). kada atsiranda aplinkybės. Kai metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui. Procesinių terminų praleidimo teisiniai padariniai skirtingi ar: 1) terminai nustatyti tam tikrai pareigai. kuriems atlikti praleistą terminą atnaujino (CPK 127 str. Svarbios priežastys: 1) jei terminas praleistas dėl teismo kaltės. Sustabdžius civilinę bylą. praleidusiems įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių. Procesinių terminų prailginimas Teismo paskirti terminai gali būti teismo prailginami. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko. teismas nutartimi jį atnaujina ir kartu priima dokumentus.. 2) terminas tam tikrai teisei realizuoti a) jei terminas yra naikinamasis – praleidus teisė išnyksta negrįžtamai b) jei atnaujinamasis terminas – suėjus terminui. pavyzdžiui.). Pvz. Procesinių terminų praleidimo pasekmės Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta.t.). dėl ligos. Reikia žiūrėti taip pat ir į bylos esmę. 1 p. teismo nutartis. 3 ir 4 d.. Paduodant pareiškimą dėl termino atstatymo. tačiau jei asmuo įrodys. Svarbu. pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. pareigūnai ar kiti asmenys vis tiek turi pateikti per teismo nustatytą terminą nepateiktus turimus daiktinius įrodymus. Pareiškimas dėl praleisto procesinio termino paduodamas tam teismui. paduoti. kuriems atlikti praleistas terminas. Paduodant tokį pareiškimą.). teismui atsisakius atnaujinti praleistą procesinį terminą. Pareiga atlikti tam tikrą procesinį veiksmą per nustatytą procesinį terminą išlieka ir jį praleidus. kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą. jeigu esant tokiam teisiniam ginčo santykiui leidžiamas teisių perėmimas. Procesinio termino sustabdymas. stichinės nelaimės ir pan. teismas privalo sustabdyti bylą. Raštu atsiųsti teismui dokumentus. terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. pasibaigus tam terminui. Dėl teismo nutarties. kai atsirado aplinkybių. kitaip gali būti drausminė byla už proceso vilkinimą. komandiruotės. Įstatymo nustatytus terminus galima tik atnaujinti. asmuo gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Pavyzdžiui. Pats ligos faktas nėra svarbi priežastis parašyti įgaliojimą. kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (pvz. Tačiau tai nereiškia. trejų metų terminas pateikti vykdomajam dokumentui priverstinai vykdyti (CPK 387 str. Tuo tarpu teismo (teisėjo) nustatyti terminai gali būti ne tik atnaujinami. dokumentai arba atliekami kiti veiksmai). 31. jeigu ieškovas per teisėjo nustatytą terminą nepašalina ieškininio pareiškimo trūkumų.). ne tik faktą. kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atstatymo.). gali būti skundžiama apeliacine tvarka. pratęsimas ir atnaujinimas. 124 straipsnis. 127 straipsnis.). c) ir t. b) kada šalis pradėjo sirgti. kai miršta viena bylos šalis.ar praleidimo priežastys svarbios. 126 straipsnis. baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną. . bet ir jiems nepasibaigus suinteresuotų asmenų prašymu pratęsiami. Procesinių terminų sustabdymas Visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma. Procesinių terminų atstatymas Asmenims. sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. kad praleistas terminas dėl svarbių priežasčių – terminą teismas gali atnaujinti – teisė vėl atsiranda. atlikti baigiasi nustatytu teismo darbo pabaigos laiku (CPK 123 str. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam jam atlikti tam tikram terminui (CPK 124 str. gali būti duodamas atskirasis skundas. kuriame atitinkamos dienos nėra. sustabdžius bylą. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinės savaitės dieną (CPK 123 str. praleistasis terminas gali būti atstatomas. ir nagrinėjamas teismo posėdyje. pavyzdžiui. 1 d. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą. 2) dėl ligos Bendra tendencija – liga pati savaime nėra pripažinta svarbia priežastimi svarbu: a) kokia liga. būtinam atlikti teisme. kuriam atlikti praleistas terminas (pvz. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau. skundą ir leidžia atlikti kitus veiksmus. grąžinami juos padavusiems asmenims. Tačiau už laiku neatliktą procesinę pareigą teismas gali taikyti procesines sankcijas. Pavyzdžiui.).termino. Jei terminai pareigai – ta pareiga vistiek išlieka.

dėl alimentų išieškojimo.t. 3) Valstybei išlaikyti teismų sistemą yra brangu. 102str. t. tai iš jo papildomai bus išieškota 5% teismo antstolių kontorai. Pvz. CPK 88 – 100 str. CPK – daug kategorijų (46) bylų. šalies 6) išlaidos. asmenys. atsizvelgiant i asmens turtine padeti. turetos nagrinejant byla ir vykdant teismo sprendima. sudaro faktines pinigines islaidos. Išlaidos. Atleidimas nuo žyminio mokesčio. ieskovai del islaikymo priteisimo.t. kuriuos pirmiausia patiria šalys: 1) žyminis mokestis 2) advokatams 3) transporto išlaidos ir kt. Moka šalys arba valstybei arba kitiems proceso dalyviams. kurias nagrinėja teismai. 33. Teismo islaidos tai tam tikri turtiniai praradimai. taip pat netekus maitintojo (jam mirus) ir kt. 5) pašto išlaidos šaukimams ir t. paprastas mokamas tikslia suma. fiziniai asmenys. dėl žalos. tretieji asmenys. kuriose ieškovai ar pareiškėjai nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami. susijusios su bylos nagrinėjimu. Taip pat išlaidas patiria ir liudytojai.t. siekdami apginti viesaji. susijusias su bylos nagrinejimu. susijusių su bylos nagrinėjimu. CPK – 402str. Teismas esant pagristoms aplinkybems pasilieka teise tam tikru kategoriju bylose. pareiskejai ar kreditoriai privalo sumoketi uz tam tikrus istatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Islaidas. gal net ir visai padengia valstybės išlaidas. susiję su teismo sprendimo vykdymu. Trumpinant terminus – mažės ir kaštai. kurie LR nustatyta tvarka pripazinti socialiai remtinais asmenimis. ekspertams. vėliau gali prisiteisti iš t. atsizvelgiant i ieskinio suma ( turtiniu gincu bylose). 2) Bylinėjimosi išlaidas kompensuoti sąžiningos pusės išlaidas – turi teisę iš dalies išieškoti patirtas išlaidas. is dalies atleisti nuo zyminio mokescio ar atideti jo mokejima. isdestymas ir paskirstymas salims. Teigiami dalykai 1) bylinėjimasis nėra nemokama paslauga – tai drausmina. Valstybė turi nustatyti protingą žyminio mokesčio dydį. kurie kreipiasi i teisma. Per žyminio mokesčio mokėjimo institutą valstybė iš dalies gali padengti išlaidas.32. ypatingosios teisenos bylose). susiję su skelbimu spaudoje apie teismo posėdžio laiką Atleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo 102str. kurios yra sumokamos proceso dalyvių už tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą.: dėl grąžinimo į darbą. valstybes ar savivaldybes interesa. Neigiami dalykai 1) susiję su žyminio mokesčio institutu. padarytos juos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą. Žyminis mokestis. priskiriamos: 1) sumos sumokėtos liudytojams. nuo žyminio mokesčio atleidžiami: . kuri neturi lėšų žyminiam mokesčiui – netenka teisės į teisminę gynybą. Nuo zyminio mokescio atleidziami ieskovai bylose visu reikalavimu. Tam tikras išlaidas patiria ir valstybė: 1) išlaikyti teismų sistemą 2) teismo ekspertizei. Bylinėjimosi išlaidos – tai pinigų sumos. Jei skolininkas geruoju neįvykdo sprendimo. Bylinėjimosi išlaidų institutas yra t. kuria salys. Padengia teismas. Zyminis mokestis pagal apskaiciavimo buda gali būti 1. 2. Atleidimas nuo žyminio mokesčio Bylose. proporcinis nustatomas procesine ieskinio ar kitokio reikalavimo kainos israiska. (6 rūšys) Prie išlaidų. 2) Vietos apžiūros išlaidos (retai būna) 3) Atsakovo paieškos išlaidos (retai būna) 4) Išlaidos. Visos valstybės kenčia nuo: 1) ilgų bylinėjimosi terminų 2) nuo didelių bylinėjimosi kaštų – žmogaus teisės realiai nėra apginamos Bylinėjimosi išlaidų institutas gali būti vertinamas dvejopai. Jei per didelis ir avansu – tai galima vertinti kaip konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimas. filtras. isdetomas detalesnis bylos nagrinejimo islaidu sarasas. kylanciu is darbo santykiu. ekspertinėms organizacijoms. apsaugantis nuo nepagrįstų ieškinių. prasmai pripazinti ir vykdyti uzsienio teismu (arbitrazu) sprendimus. kurias ji patiria. užkertantis kelią piktnaudžiauti teise. Zyminis mokestis – tai procesinio istatymo nustatyta suma. sutuoktiniai uz prasymus nutraukti santuoka bendru sutikimu. Bylos nagrinėjimo išlaidos CPK – 108 str. nepriklausancia nuo ginco dalyko vertes ( neturtiniu ieskiniu. Tiesioginis ryšys tarp bylinėjimosi terminų ir bylinėjimosi kaštų. garantija. 2) Skaudus tai visuomenės daliai. pereiskiantys savarankiskus reikalavimus. sumokėjimo atidėjimas.y. nusikalstama veika padarytos turtines ir neturtines zalos atlyginimo.

kasaciją ir t. kurios naudai priimtas sprendimas. 3) bylą nutraukus.t. o atsakovai – dėl alimentų išieškojimo. 6) kai yra priimta teismo nutartis iškelti bankui bankroto bylą ir sustabdžius bylas dėl kreditorių pinigų išieškojimo. padarytos asmeniui dėl neteisėto suėmimo paskyrimo baudžiamojo proceso metu. 5) valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos – už ieškinius bylose dėl permokėtų pašalpų ir pensijų išieškojimo. kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Jeigu šalys to nepadaro. remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi. 16) Savivaldybės – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo į biudžetą. kai ji nenagrinėtina teisme arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. taip pat dėl socialinio draudimo įmokų ir netesybų išieškojimo iš visų ūkio subjektų ir už regresinius ieškinius dėl pensijų ir pašalpų.115. (CPK 115str. išieškojimo. sudarydamos taikos sutartį. einančių tarnybines pareigas. turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio. taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. neteisėtais veiksmais ar neveikimu. (CPK 112 str.t) Jei atleistas nuo žyminio mokesčio – tai neprivalo mokėti už jokį procesinį veiksmą – apeliaciją. Turi pateikti įrodymus. atveju. prašymą bei skundą arba jie grąžinami be sprendimo.1d. Šalys baigusios bylą taikos sutartimi. Teisėjo nutartis gali skųsti tik ta šalis. padarytos juos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą. 19) Butų fondą eksploatuojančių savivaldybių ir kitos valstybinį butų fondą valdančios organizacijos – už pareiškimus išieškant buto nuomos mokesčius ir mokesčio už komunalines paslaugas įsiskolinimą…… ir taip toliau. atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį. 9) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios organizacijos – už pareiškimus dėl nuostolių. įskaitant mišką bei kraštovaizdį. Priešinga šalis neturi teisės skųsti šios nutarties. išskyrus sprendimo dalį dėl turto padalijimo. 13) Asmenys. įmonės. 18) Šalys už ieškinius dėl prarasto turto dėl politinių represijų. Be to. . ar 396str pirmosios dalies 8 punkto pagrindais. jei yra motyvuotas prašymas. Teismas neturi teisės iš viso atleisti nuo žyminio mokesčio. 11) Šalys ginčuose. visų rūšių gyvūnijai ir augalijai. 20% ir t. nors ši ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. reikia pridėti įrodymus. 10) Prokurorai ir jų pavaduotojai. atlyginimo. atsirandančių iš darbo teisinių santykių. atlyginimu. susijusiuose su žalos. 114. 4) ieškinį palikus nenagrinėtą. teismas ar teisėjas. arešto ar pataisos darbų neteisėto paskyrimo administracinio proceso metu. 113. teismo išlaidų paskirstymą nustato pačios taikos sutartyje. valdininkų ir kitų tarnautojų. //Šalis. išieškojimo iš kaltų asmenų. jeigu pareiškimas perduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos. terminui ar atitinkamai išdėstyti išieškomų į valstybės pajamas teismo išlaidų mokėjimą. taip pat kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo. . apeliacinius ir kasacinius skundus. kurią priimti teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti.už apeliacinius ir kasacinius skundus. 15) Kainų ir kontrolės institucijos – už ieškinius dėl neteisėtai (pažeidus kainodaros tvarką) gautų pajamų.). tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo. padarytos fiziniam ar juridiniam asmeniui pareigūnų. įrodančius žyminio mokesčio atidėjimo ar išskaidymo būtinumą (CPK 103str. teismas priteisia iš antrosios šalies. dėl atlyginimo už darbą išieškojimo ir kitų reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos materialinės teisės požiūriu yra nuostoliai. 4) ieškovai už ieškinius dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo. 2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą. taip pat ginčuose dėl žalos. CPK – 112. gali vienai arba abiem šalims atidėti ne ilgesniam nei 6 mėn. 5) sustabdžius bylą šio kodekso 239str.). nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. neteisėto sulaikymo. CPK – 107 str. mokamų nukentėjusiam. ir taip toliau… 102str. jų susivienijimai. Teismo išlaidų pasiskirstymas Baigus bylą. 2d. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis. padarytų teršiant aplinką.) //Jeigu šalys. 8) Lietuvos Respublikos kontrolė – už ieškinius. 14) Šalys už atskiruosius skundus. patvirtinančius sunkią turtinę padėtį. įstaigos ir organizacijos. fiziniai asmenys – už įstatymų nustatytais atvejais teismui pateikiamus pareiškimus dėl valstybės ir kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo.1) ieškovai – bylose dėl grąžinimo į darbą. 12) Šalys – už apeliacinius skundus santuokos nutraukimo bylose. 3d. (Programoje nėra) Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami: 1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu reikia pagal įstatymą. jos turėtas išlaidas. Teismo išlaidų paskirstymo taisyklės: 1) bylą laimėjusiai šaliai visas jos turėtas išlaidas turi atlyginti pralaimėjusi šalis.5p. teismas paskirsto šalims teismo išlaidas. kai žyminis mokestis yra grąžinamas (7 atvejai) – baigtinis sąrašas. 2) ieškovai ir pareiškėjai – bylose dėl alimentų išieškojimo. – teisėjas atsižvelgia į fizinio asmens turtinę padėtį. be leidimų ir neracionaliai naudojant gamtos išteklius. 6) policija – už pareiškimų dėl skolininko paieškos išlaidų išieškojimo. valstybinio valdymo institucijos. 116 str. kurios atžvilgiu priimta ta nutartis (dėl žyminio mokesčio sumažinimo). 7) valstybinės mokesčių inspekcijos – už pareiškimus dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose. taip pat netekus maitintojo (jam mirus). teismas išlaidas paskirsto vadovaudamasis bendraisiais teismo išlaidų paskirstymo principais. 17) Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija – už ieškinius dėl žalos atlyginimo už istorijos ir kultūros paminklų žalojimą ar naikinimą. kiek sumažinti (50%. pagal įstatymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas. 3) ieškovai – už ieškinius dėl žalos. Tai palikta teisėjo diskrecijai. 7) kai atsisakoma priimti apeliacinį arba kasacinį skundą.// Jei laimi iš dalies – teismo išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškininių reikalavimų dydžiui.

35. kai teismo išlaidų atlyginamos iš valstybės lėšų – 116 str. Dėl visų teismo nutarčių. teisinė sankcija.2d. kuri vilkino teismo procesą ir t. atsikirtimai ar paaiskinimai. Teismo išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 217. atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą. siūloma to ribojimo 5% nenustatyti. atsakovui jo turėtos išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto visiškai ar proporcingai atmestai ieškininių reikalavimų daliai (CPK 116 str. nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas. ieškovui jo turėtos išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 116 str. nepaskirsto teismo išlaidų. priesieskiniai i ieskinius ar priesieskinius. apeliaciniai ir kasaciniai skundi bei atsiliepimai i juos ir kiti dokumentai. ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo visas ieškovo turėtas byloje teismo išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 115str. nes t.t. bet ne daugiau kaip 5% patenkintos ieškininių reikalavimų sumos. 36. visuomeninių organizacijų ar atskirų fizinių asmenų ieškinys. 113 ir 117 straipsniais. – šaliai. teismas išieško nurodytą sumą į valstybės pajamas. Dalyvaujančių byloje asmenų ir teismo procesiniai dokumentai. Jeigu prokuroras. //Šalį. kuriais siekiama pasirengti zodiniam procesui. patenkinus ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo. žalos padarymas. reikalavimai. Pagrindinė teismo skiriama nuobauda už procesinių pareigų nevykdymą yra bauda.). 117str. kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. atsisakiusio ieškinio.p. 2) 113 str. gali būti duodamas apeliacinis skundas (CPK 118 str. išnagrinėjęs bylą iš esmės to asmens reikalavimu. 3d. priimdamas sprendimą. – apie teismo išlaidų patenkinimą valstybei //Teismo turėtos ryšium su bylos nagrinėjimu išlaidos ir žyminis mokestis. teismas. t.). saukimai ir pranesimai) – tai vykstant procesui teismo priimti dokumentai ir atslikti bei nustatyta tvarka rastu iforminti teismo procesiniai veiksmai. Kai visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro. padėjėjo ar kito atstovo pagalba šaliai buvo suteikta neatlygintinai. kuriuose rasytinio proceso metu pareiksti ju prasymai.. Siios grupes keliami reikalavimai: turi būti pareikstas visais atvejai dar iki pasirengimo teisminiam nagrinejimui pradzios ir neatsizvelgiant i tai. kurios naudai priimtas teismo sprendimas. 34.y. Dalyvaujanciu byloje asmenu procesniai dokumentai – tai siu asmenu ieskiniai.) 3) Spec. teismo išlaidos paskirstomos teismo nutartimi. Procesinis iteikimas – tai isatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas. Teismo proceniai dokumentai (sprendimai. teismo posedzio protokolai.). NCPK – siūloma panaikinti. atskirieji. rezoliucijos. Jie pateikiami teismui tik rastu rengiantis teisminiam bylos nagrinejimui. nutarimai. 1d. Teismo baudos Už procesinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dalyvaujantiems byloje asmenims. teismas gali įpareigoti sumokėti antrosios šalies naudai atlyginimą už šios faktinį darbo laiko sugaišinimą pagal vidutinį jos uždarbį. .normos.1d. Paruošiamieji procesiniai dokumentai. kokia forma (rastu ar zodziu) bus rengiami. priimamų su teismo išlaidomis susijusiais klausimais. nutartys. yra tokie saliu procesiniai dokumentai. Jei pagal nustatytą tvarką advokato. tai padaroma priimant papildomą sprendimą (CPK 231 str.). 222 str. todėl juo padaryta žala turi būti visiškai atlyginama. Advokato išlaidas sprendžia teismas. išieškomi iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai. kuriuo teismas siulo adresatui susipazinti su pateikiamo dokumento turiniu. Teismo bauda – tai procesinė. įmonės.// išlaidų atlyginimo dydžio ribojimas ne visai derinasi su CK 483 str. Tačiau kai ieškovas atsisako ieškinio dėl to. paskirsto teismo išlaidas bendrais pagrindais (CPK 115 str. atsižvelgdamas į daugelį kriterijų. kad jį pareiškus. ir advokatų tarybos rekomendacijas dėl advokatų honorarų. valstybės institucijų.. CPK proj. bet ne daugiau kaip 5% patenkinto ieškinio sumos. isakymai. išreikšta įstatymo nustatyta pinigų suma. kai teismas.// 114 str. kitiems proceso dalyviams teismas gali skirti nuobaudas. teismas išsprendžia tą klausimą sutinkamai su šio kodekso 112. bet ne daugiau kaip 5% patenkinto ieškinio sumos. Iteikimo dalykas yra visi procesiniai byloje dalyvaujanciu asmenu ir teismo dokumentai. pareikštas kito asmens interesais. priteisia ir advokato išlaidas. valstybės institucijos. pažeidusio civilinio proceso įstatymų reikalavimus. Ieškovo.nenumatė teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo tvarkos. pareikšto kito asmens teisėms ar įstatymo saugomiems interesams ginti. visuomeninės organizacijos ar fiziniai asmenys atsisako ieškinio.. įstatymo nurodyta tvarka ir atvejais išieškoma iš asmens. triplikai (atsakovo atsiliepimai i dublika). baigus bylą nepriėmus teismo sprendimo. Nesąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis yra įstatymo pažeidimas. Kitos taisyklės yra specialios. įtvirtintu visiško žalos atlyginimo principu. turėtos teismo išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.numato galimybę priteisti iš pralaimėjusios šalies.). dublikai ( ieskovo atsiliepimai i atsakovo pareisksta atsiliepima). Paruosiamieji procesiniai dokumentai pagal CPK 112 str. Procesinių dokumentų įteikimas.).

iteikimas atstovams advokatams. taip pat neturi jai atstovaujancio organo. Yra isskiriama procesiniu dokumentu iteikimo rusys: 1. Uz procesiniu dokumentu iteikima visiskai atsakingas teismas. vienos salies advokatas su byla susijusi procesini dokumenta persiuncia tiesiogiai kitos salies advokatui. kylancius is kvazisutartiniu santykiu Pagal turtini ir neturtini reikalavimo pobudi ieskiniai gali būti skirtomi i: turtinius neturtinius Pagal procesini tiksla ieskiniai skirstomi i: 1. 2. iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaiskejimo arba atstovo istojimo i procsa. Ieskini galima apibudinti kaip suinteresuoto asmens konkreciomis aplinkybemis pagrista ir nustatyta procesine tvarka pateikiama kreipimasi i teisma su reikalavimu apginti pazeista ar gincijama subjktine teise. kad teismas ipareigotu atsakova atlikti tam tikrus veiksmus (pvz: ieskinys del zalos atlyginimo). 1. kurjeriai. ar kai tik viena is saliu yra atstovaujama advokato. nesutartiniu. iteikimas viesojo paskelbimo budu. 4. kuri paskiria byla nagrinejantis teismas suinteresuotos salies prasymu. ieskinius del priteisimo ( kai ieskovas reikalauja. 3. Grupės ieškinys. mineti dokumentai dali būti iteikiami kuratoriui. turi būti iteiktas ieskinio nuorasas arba kiti procesiniai dokumentai sukeliantys butinuma ginti sios salies teises. kylancius is deliktiniu. teismas gali iteikti procesinius dokumentus paskelbimo spaudoje budu. teismas turi teise priesingos salies prasymu arba savo iniciatyva pasiulyti bendrininkams. kurios gyvenamoji vieta nezinoma. apie tai pranesant procesinio dokument kopijai skirtai teismui. pripazinimo ( kai ieskovas praso. jei salies atstovas yra giminaitis ar juridinio asmens darbuotojas. ar nutraukti (pvz: del iskeldinimo) teisinius ieskovo ir atsakovo santykiu. kad pripazintu tam tikra jo teise (pvz: i nama) arba tam tikrus materialiuosius teisinius santykius (pvz. teisiniu santykiu ieskinius. iteikimas ikalintiems asmenims iteikimas teisme tiesiogiai 37. t. Jeigu asmuo atsisako priimti . kylancius is sutartiniu teisiniu santykiu. 5. 6. kai salis ar tretysis asmuo veda byla per atstova 3. tais atvejais. ieskinius. Iskiriami trys pagrindiniai procesiniu dokumentu iteikimo subjektai: pastas. 2. 8. kad adresatas privalo priimti iteikiama procesini dokumenta. Sis iteikimo budas nera leidziamas. sandorio pripazinimo negaliojanciu). iteikimas sukarintoms organizacijoms. 2. 9.Iteikimas laikomas teisetu. kad procesinis dokumentas iteiktas. del tevystes nustatymo. Sitaip saliu materialusis teisinis gincas igauna procesine forma ir prasideda civilinis procesas. pripazistama. jeigu ivukdomos dvi salygos: atlikti teiseta iteikimo procedura ir nustatyta tvarka patvirtinti iteikima. 7. 2. jeigu nera galimybes paskirti kuratoriaus arba kai byloje yra daugiau kaip 10 dalyvaujanciu asmenu ir nera galimybes iteikti kaip nurodyta 4 punkte. Dar vienas iteikimo instituto bruozas. 3. pakeisti (pvz: del islaikymo dydzio pakeitimo). kai nera bendrininku paskirto vieno atstovo. . iteikimas kuratoriui. kad jie paskirtu viena ir bendrininku arba kita subjekta igaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumetams gauti. iteikimas procesinio bendrininkavimo atveju. Ieškinių rūšys. iteikimas atstovams. ieskinius. jeigu saliai.y. antstoliai. Ieškinys. Ieskiniu klasifikavimas i rusis: Pagal materialiuju teisiniu santykiu pobudi ieskiniai gali būti skirstomi i: 1. del teisiniu santykiu modifikavimo ( kai siekiama sukurti (pvz: del servituto nustatymo). jei abiems ginco salims atstovauja advokatai. iteikiami adresatui asmeniskai.

ieskinio dalykas – tai ieskovo per teisma atsakovui pareikstas materialusis teisinis reikalavimas. 2. jeigu tie veiksmai prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus. kuriais grindziamas ieskinio reikalavimas. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. kuris kreipėsi į teismą. sutartis negalioja ir pan. teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes. pagrindas. kuris kreipėsi į teismą. atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Nesant bent vieno is siu dvieju elementu. kuria nutraukia bylą. Teismas išaiškina jam procesines atsisakymo nuo pareiškimo pasekmes.y. Atsakovui pripažinus ieškinį. del kurio teismas turetu priimti konkretu sprendima. kuriuo pripažįstamas ieškinys. Suinteresuoto asmens. CPK 146-148 str. t. Butent ieskinio elemntai apibrezia teisminio nagrinejimo dalyka ir leidzia teismui tinkamai pasiruosti bylos nagrinejimui. Nepasalinus trukumu. neatitinakti siu straipsniu reikalavimu. atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutartis Bet kurioje proceso stadijoje suinteresuotas asmuo. Teismas priima nutartį priimti atsisakymą nuo pareiškimo ir nutraukia bylą. Juridinis ieskinio pagrindas – konkrecios materialiosios teises normos. kuriomis ieskovas grindzia savo materialuji teisini reikalavima. 39. atsisakymo nuo pareiškimo ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties. (CPK 35 str. o tvirtindamas taikos sutartį. priima nutartį. pazeidusi ar gincijanti ieskovo subjetine teise. Atsakovas gali ieškinį pripažinti. teisejas nustato ieskovui termina pareiskimo rukumams panaikinti. o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. jis turi nurodyti tik faktini ieskinio pagrinda. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį. Įstatymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. atsisakymas nuo pareiškimo. ty.). Ieskinio turinini sudaro ieskovo reikalavimas ir ji pagrindziancios aplinkybes. Juridinia faktai. Nutartyje turi būti nurodomos teismo tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.y. prijungiamas prie bylos. ieskinio pagrindas – tai faktines aplinkybes. Rašytinis atsakovo pareiškimas. kuriomis jis grindžia ieškovo reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą: 1) materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimai tiesiogiai susiję su materialiaja ieškinio puse (praleistas ieškininės senaties terminas. du elementai: 1. nera ir ieskinio. atsakova. kad jis atsisako nuo pareiškimo. T. kuris kreipėsi į teismą.). jeigu visos bylos aplinkybės išaiškintos. kreipęsis į teismą. ieskinio dalyka. šios šalių teisės nėra absoliučios. Ieškinio elementai: dalykas. isdestyti kreipimosi su ieskiniu i teisma tvarka. Taikos sutartis. nutarti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Suinteresuoto asmens. kad jos sudarė taikos sutartį. Ieškinio atsisakymas ir ieškinio pripažinimas Ieškovas turi teisę atsisakyti nuo ieškinio. Pateikus teismui ieskini. yra faktinis ieskinio pagrindas. ty. Atsisakymas nuo ieškinio reiškia atsisakymą nuo materialinio reikalavimo ir antrą kartą pareikšti ieškinį dėl to paties dalyko nebegalima. o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir atsakovo pasirašomas. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. jis priima dėl to motyvuotą nutartį. 186 straipsnis. Ieskovas ieskinio pareiskime neprivalo nurodyti juridinio ieskinio pagrindo. Jeigu teismas nepriima suinteresuoto asmens. Atsikirtimai į ieškinį – tai atsakovo pateikiamos aplinkybės. Atsakovo interesų gynimas (priešieškinys ir atsikirtimai į ieškinį). pareiskimas laikomas nepaduotu ir grazinamas ieskovui. teismas gali. Rašytinis šalių pareiškimas apie tai. kurios reguliuoja gincijama materialuju teisini santyki ir kuriu pagrindu teismas patenkina ieskini.38. rašytinis pareiškimas dėl atsisakymo nuo pareiškimo prijungiamas prie bylos. . Ieskovas privalo nurodyti konkretu asmeni. Teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio. turi teisę pareikšti teismui. prijungiamas prie bylos. atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties.

ir 154 str. gali imtis priemonių ieškiniui užtikrinti. sprendimas galės būti priimamas už akių. jeigu. Teismas gali panaudoti kelias ieškinio užtikrinimo rūšis. teisėjas nusiunčia ieškovui gautą atsakovo rašytinio atsiliepimo į ieškinį nuorašą. kad neatvyks. dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva.: kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas. patenkinus priešieškinį. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos padėtyje. Ieškinio užtikrinimo priemonės Ieškinio užtikrinimo priemonės gali būti: 1) turto ar pinigų sumų. kad dėl teisėjo nutarties. priklausančių atsakovui ir esančių pas jį ar pas kitus asmenis. Pagrindas ieškiniui užtikrinti Teismas arba teisėjas. nepranešus apie tai šalims: 160 straipsnis. ar sutinka. pareikšti ieškovui priešieškinį. Pagal CPK 181 str. ieškovas neveiksnus ir pan. areštavimas. kuria atsisakyta priimti priešinį ieškinį. T. Galiojančiame CPK atsiliepimo institutas reglamentuojamas netinkamai. sustabdymas. Remiantis CPK 150 str. kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje. 155 straipsnis. CPK projekte šios teisės nėra (teisėjo atsisakymas priimti priešieškinį negali būti skundžiamas). ir iš jo per nustatytą terminą negautas atsiliepimas į pareikštą ieškinį. 2) jeigu. . per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į ieškinį. CPK projekte – iki nutarties skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje. šio kodekso nustatytas ieškiniui pareikšti. Ieškinio užtikrinimas Teismo veikla taikant įstatyme nurodytas priemones. ir neatvyksta į teismo posėdį. Atsiliepime reikalaujama nurodyti išsamius motyvus ir įrodymus. 153 straipsnis. 4) turto realizavimo sustabdymas. jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo. T.2) procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimai tiesiogiai susiję su procesine ieškinio puse (ginčas teismui nežinybingas. kuriomis teismas priima priešieškinį Teismas arba teisėjas priima priešieškinį: 1) jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. bet ir prieš ją iškeliant. ar ne su pareikštu ieškiniu. bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. y. O jeigu tokie motyvai ir pateikti. gali būti duodamas atskirasis skundas. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygos. Pareiškimo dėl ieškinio užtikrinimo išnagrinėjimas Pareiškimą dėl ieškinio užtikrinimo teisėjas arba teismas išsprendžia ne vėliau kaip rytojaus dieną po jo gavimo. Priešinis ieškinys – tai savarankiškas materialaus pobūdžio reikalavimas. nesiėmus užtikrinimo priemonių. gavęs šaukimą. siekiant užtikrinti. teismas nagrinėja bylą jam nedalyvaujant. Priešieškinio pareiškimo taisyklės Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles. Pagal CPK projektą atsiliepimas būtinas.. 5) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą. kodėl atsakovas nesutinka su ieškiniu.: teismas nustato terminą. CPK projekte numatytos laikinosios apsaugos priemonės. tačiau bendra jų suma neturi būti didesnė už ieškinio kainą. Jei yra laiko. Jeigu atsakovas per teisėjo nustatytą terminą raštu nepateikia savo atsiliepimo į ieškinį. du savarankiški ieškiniai viename teismo procese. 154 straipsnis. 152 straipsnis. ir byla nagrinėjama jam nesant. 156 straipsnis. bus visiškai ar dalinai nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Sąlygos. laikytina. Atsiliepime atsakovas nurodo. jog atsakovas ieškinį pripažįsta. daroma išvada.y. motyvų. 3) jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir. jeigu taip ginčyti leidžia įstatymas. kuriais jis grindžia ieškovo reikalavimų nepagrįstumą ir neteisėtumą nurodyti nereikalaujama. skolininko ginčijamą ieškinine tvarka. 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą ar vykdyti jam kitokias prievoles. civilinė byla jau yra iškelta. Atsiliepimo nepateikus. 40. nepranešdami atsakovui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. nepraneša apie tai. iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo. Atsikirtimo forma – atsiliepimas į pareikštą ieškinį.). y. kurios gali būti taikomos ne tik iškėlus civilinę bylą. Bet kokio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį atsakovas turi įrodyti (CPK 58str. 2) uždraudimas atsakovui atlikinėti tam tikrus veiksmus. teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.). ieškovui jie persiunčiami įvertinimui tik “jeigu yra laiko”? Tuo sudaromos galimybės vilkinti bylą. juos kartu nagrinėjant. Priešieškinio pareiškimas Atsakovas turi teisę. kad būtų įvykdytas būsimas teismo sprendimas vadinama ieškinio užtikrinimu. Ieškinio užtikrinimo priemonės skyrimo klausimas sprendžiamas be teismo posėdžio. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos padėtyje. Pagal CPK 129 str. t.

. Tai teismas nustato vykstant įrodinėjimo procesui. 1. nes ginčas dėl teisės vyksta tarp šalių. kita šalis turi būti tinkamai informuota. kad ieskovas atlygintu nuostolius. t. kai nurodytiems faktams pagrįsti pateikiami. pakeisti vieną ieškinio užtikrinimo rūšį kita. 3. atsižvelgdamas į antrosios šalies nuomonę. Tad įrodinėjimą civiliniame procese galima apibrėžti kaip pažintinę procesinę dalyvaujančių byloje asmenų ir teismo veiklą. atlyginimo uztikrinima. 158 straipsnis. 162 straipsnis.). gali pareikalauti. t. kad ieskovas ar kitas prasyma taikyti laikinasias apsaugos priemones padaves asmuo pateiktu atsakovo nuostoliu. kuriuo taip pat gali būti ir banko gaantija. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir atitinkamais etapais. kuriuos jam padare ieskovo prasymu taikytos laikinosios apsaugos priemones. Teisminio įrodinėjimo sąvoka.). Atsakovas savo ruožtu.y. Kaip tik įrodinėjant ir atsiskleidžia civilinio proceso teisės rungimosi principo esmė. pagrindą). nutartimi. atsakovas turi teise reikalauti. Antai ieškovas ieškininiame pareiškime privalo nurodyti aplinkybes. kurio žinioje yra byla. Trečia. Jeigu užtikrintas ieškinys dėl pinigų sumos išieškojimo.y. būtina nustatyti šių santykių rūšį. to nepadaro per teismo nustatyta termina. šalys nurodytų rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui. taip pat remiasi tam tikromis aplinkybėmis. pirmiausiai reikia nustatyti. kai reikšmingoms bylai faktinėms aplinkybėms nustatyti renkami. Pavyzdžiui. kad visus faktus. Ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. priešieškinio. teismo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu. dėl ieškinio užtikrinimo priemonių šalis turi kreiptis į užsienio teismą. Įrodinėjimo etapai. reikalavimo pagrindas tampa įrodinėjimo dalyku. Siekiant tinkamai taikyti teisės normą. Atskirojo skundo dėl nutarties panaikinti ieškinio užtikrinimą arba pakeisti vieną užtikrinimo priemonę kita padavimas sustabdo tos nutarties vykdymą Nuo 2002 01 01 steigiamas turto arešto registras.Jeigu atsakovo turtas užsienyje. atsikirtimo ar kt. nenurodytais ieškininiame pareiškime (CPK 35 str. Teisminio įrodinėjimo subjektai. Teisminio įrodinėjimo tikslai. 42. kuriais remiasi šalys (ieškinio ar kt. Jis prasideda jau keliant civilinę bylą. Šis įrodinėjimo etapas būdingas ir kitoms civilinio proceso stadijoms. tiriami ir vertinami įrodymai. tačiau kokią – absoliučią ar santykinę. todėl jis nėra įrodinėjimo subjektas. 41. nes nuo to priklauso. vienos iš šalių pareiškimu. pavyzdžiui. įvertindamas šalių pateiktus įrodymus. pareikšdamas priešinį ieškinį ar pateikdamas atsikirtimus į ieškinį. siekia įtikinti teismą sakančios tiesą. ar tikrai pažeisti vienos šalies teisės arba interesai ir ar tikrai juos pažeidė atsakovas. t.vienos nuomonės nėra. kokia konkreti materialinės teisės norma taikytina. pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. tiriami ir vertinami įrodymai siekiant tinkamai išspręsti bylą. Pirmas etapas – tai faktų nurodymas. Jeigu asmuo. 2. Įrodinėjimo subjektai yra ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Ieškinio. Šalys. atsakovas turi teisę vietoj nustatytojo užtikrinimo įmokėti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą ieškomąją sumą. Šalys yra pagrindiniai įrodinėjimo subjektai. pagal Luganos konvenciją. Vienos ieškinio užtikrinimo rūšies pakeitimas kita Teismas arba teisėjas gali. Įrodinėjimo subjektai yra asmenys. Naujame CPK reikalaujama. įrodinėdamos savo nurodytus faktus. turintys ir teisę ir pareigą įrodinėti. Teismas. galinciu atsirasti del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. kuriuo ieskinys atmestas. 6 p. ieškovas ar atsakovas naujus faktus gali nurodyti jau iškėlus bylą. 161 straipsnis. Tačiau tų asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti ieškinio užtikrinimo panaikinimo klausimą (…). materialią ar formalią. Todėl galutinis įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą. laikinosios apsaugos priemones panaikinamos. Atskirojo skundo dėl nutarties užtikrinti ieškinį padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Jie išvardinti CPK 58 str. taigi ir teisingai išspręsti bylą. Ieškovas taip pat gali iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį pakeisti ieškinio pagrindą. kuris turi imoketi pinigus arba pateikti banko garantija. ar tikrai tarp šalių susiklostę materialiniai teisiniai santykiai. nes galiojantis CPK labai liberalus. CPK 147 str. Teisminio įrodinėjimo struktūra. grįsti savo reikalavimą faktais. privalo nurodyti ieškinio pagrindą. Teismo įrodinėjimo pareiga nesaisto. Teismas tik kontroliuoja įrodinėjimo procesą ir baigia galutinę jo stadiją. Nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais apskundimas Dėl visų teismo nutarčių ieškinio užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (…). kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 146 str. taikydamas laikinasias apsaugos priemones. Šiuo atveju. gindamasis nuo pareikšto ieškinio. reikia išsiaiškinti. vykstant teisminiam nagrinėjimui. Ieškinio užtikrinimo panaikinimas Ieškinio užtikrinimas gali būti panaikinamas teismo. Byloje dalyvaujantys kiti asmenys irgi nurodo tam tikrus faktus bei remiasi jais kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimas.y. Antra. Isiteisejus sprendimui. .

Teisėjui suteikiama teisė atsisakyti priimti įrodymus. Konkrečių įrodinėjimo priemonių tyrimas detaliai reglamentuojamas įstatyme. Įrodymai paprastai renkami iki prasidedant teisminiam nagrinėjimui.y. Teismas privalo patikrinti tiriamų byloje esančių įrodymų sąsajumą ir leistinumą. Jame nurodoma. Šalių nurodomą įrodymą. Juos galima rinkti ir atidėjus bylos nagrinėjimą – iki kito teismo posėdžio. Jiems gali būti pateikiami klausimai. kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 58 str. Be šios bendros taisyklės įrodinėjimo pareigos paskirstymą paprastai nustato materialinės teisės normos.).). nagrinėjant bylą. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas visų įrodymų lygybės principu. teismas priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 211 str. apžiūrimi daiktiniai įrodymai (CPK 200 str. kad jais remiantis būtų galima ištirti ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes.Antras įrodinėjimo etapas – tai įrodymų nurodymas. pinigines baudas). kad asmuo turi teisę juos gauti. kad skola grąžinta. 82 str. pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įstatymas nereikalauja įrodinėti to. Rašytiniai dalyvaujančių asmenų paaiškinimai perskaitomi balsu (CPK 187 str. Apklausiami liudytojai (CPK 191 str. tretieji asmenys pateikia paaiškinimus žodžiu. ką jis preziumuoja. Kai vykstant teisminiams ginčams paaiškėja naujų aplinkybių. Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas šalims. Siūloma įvesti sankcijas už įrodymų nepateikimą laiku (pvz. Šiame etape teisėjas turi būti aktyvus: “Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka. Ieškovas privalo ieškininiame pareiškime (ar kt. Naujame CPK ypatingas dėmesys skiriamas pasirengimo stadijai.). priimti jį ar ne.). naujų. neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą įrodymą ar negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą laiką. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu teisėjo įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška. Įstatymų leidėjas. ieškovas.). Vėliau įrodymai bus priimami tik išimtiniais atvejais (kai anksčiau nebuvo galima pateikti. pagrįstą visapusišku. siekdamas išvengti atsakomybės ir nesutikdamas su ieškiniu. 2) teismas turi teisę tokį reikalavimą siųsti tiesiogiai organizacijai ar asmeniui. Paskutinis įrodinėjimo etapas yra įrodymų vertinimas. ar kai būtinybė juos pateikti atsirado vėliau). privalo pranešti teismui ir nurodyti to priežastis.). neįrodinėjami. kuriais ketina įrodinėti reikalavimą (atsikirtimą) pagrindžiančias faktines aplinkybes. T. įrodomąją vertę. teisę sukuriančius faktus.). Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklė įtvirtinta CPK 58 str. kurių nereikia įrodinėti. t. ekspertui taip pat gali būti pateikiami klausimai (CPK 202 str. perskaitoma eksperto išvada. sąsajumo. turi įrodyti ieškovas.). įrodinėjimo subjektas kt. Įrodymus vertina dalyvaujantys byloje asmenys kalbėdami per teisminius ginčus ir replikuodami. neištirtų įrodymų.83 str.). kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. tačiau įrodinėti. Pateikti įrodymus turi teisę visi dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 31 str.). nėra jo pareiga. kad skola negrąžinta. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų. palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją.) Teismas nėra įrodinėjimo subjektas. sutarties. teismas pasiūlo šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti” (CPK 58 str. teismas nustato jų tyrimo tvarką.). Įrodymų vertinimas suprantamas kaip kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumo.). Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl įrodymų tyrimo tvarkos. Teisėjas įrodymus vertina “pagal savo vidinį įsitikinimą. organizacijų.. nes jie privalo įrodyti aplinkybes. teismas atsisako priimti ir tirti (CPK 59 str. 43. privalo įrodyti sudaręs paskolos sutartį. kviesti ar ne asmenį kaip liudytoją. jeigu be svarbių priežasčių praleisti pateikimo terminai. Organizacijos ar asmenys. kurie pagal įstatymą preziumuojami esant nustatyti. Atvirkščiai. bei vadovaudamasis įstatymu” (CPK 65 str. atsakovas.). Šalys įrodymus privalės pateikti iki teisminio nagrinėjimo posėdžio (pasirengimo stadijoje). nagrinėjant bylą iš esmės. nustatydamos tam tikras prievolių vykdymo taisykles. Kai pateiktų įrodymų neužtenka.).). Lemiantis faktorius formuojant vidinį įsitikinimą – teisinė sąmonė. Įrodinėjimo pareigos paskirstymas šalims. Tokiu atveju teismas nustato įrodymo pateikimo terminą. tačiau ir jis kompetentingas rinkti įrodymus dviem būdais: 1) šalies prašymu teismas gali dalyvaujančiam byloje asmeniui perduoti rašytinį reikalavimą pateikti įrodymus teismui. siekdamas palengvinti įrodinėjimo pareigos paskirstymą šalims. Ketvirtas įrodinėjimo etapas – tai įrodymų rinkimas. įmonių pareigūnus pateikti turimus rašytinius ar daiktinius įrodymus (CPK 75. pavyzdžiui. Tačiau galutinį ir privalomą įrodymų vertinimą pateikia teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CP 222 str. Taigi įrodyti teisę panaikinančius faktus yra atsakovo pareiga. Įrodymai tiriami antroje teismo posėdžio dalyje. Teismas įrodymus vertina nuo pat bylos iškėlimo momento. perskaitomi ir pateikiami tiesiogiai susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims rašytiniai įrodymai (CPK 197 str. Teisėjas privalo įvertinti visus įrodymus. Tokios prezumpcijos gali būti paneigiamos bendra tvarka (CPK 63 str. nesusijusį su nagrinėjama byla. Faktai. Aplinkybės. Pateikti įrodymus yra ir dalyvaujančių byloje asmenų pareiga. pavyzdžiui. Šalys. teismas siūlo pateikti papildomų įrodymų (CPK 58 str. Pavyzdžiui. 1. Įrodymų pateikimas – tai faktinis įrodymų perdavimas teismui. Trečias įrodinėjimo etapas yra įrodymų pateikimas. leistinumo ir pakankamumo bei visų įrodymų tarpusavio ryšio patikrinimas. pareiškiantis ieškinį dėl skolos išieškojimo. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymų vertinimo metodas. procesiniame dokumente) nurodyti įrodymus. pirmoje dalyje: Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes. nustatė bendros taisyklės išimtis. . disponuojantiems įrodymu. privalo įrodyti. Taip pat teismas gali įpareigoti kitus asmenis ar įstaigų. spręsdamas. prievolės faktą. Už šios pareigos nevykdymą organizacijų pareigūnams ar kitiems asmenims teismas gali skirti baudą (CPK 76.y. Penktas įrodinėjimo etapas – tai byloje surinktų įrodymų tyrimas.

(CPK 61 str. Konstitucijos 31 str. t. Faktų pripažinimas turi būti įrašomas į teismo posėdžio protokolą. pirmininkaujantis balsu perskaito jų rašytinius paaiškinimus. Tai lemia dispozityvumo ir rungimosi principai..tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku.). Liudytojų parodymai.Pavyzdžiui. nėra teismui privalomas. Įrodinėjimo priemonė yra liudytojo parodymai. 4) Šeimos nariai ir artimi giminaičiai – jeigu jie nesutinka savanoriškai duoti parodymus (Konstitucijos 31 str. patvirtina. civilinės būklės aktų įrašų tikrumo prezumpcija (SŠK 179 str. nėra įspėjami dėl atsakomybės už iš anksto žinomai melagingus paaiškinimus. (CPK 68 str. 2) asmenys. (CPK 62 str. Pateikti paaiškinimus yra šalių bei trečiųjų asmenų ir teisė. kuriuos žino: . 4. (CK 244 str. 3) dvasininkai apie aplinkybes. turinčios ryšio su byla. suklydimo įtakoje ar siekiant nuslėpti tiesą.y. kuriomis rėmėsi šalis.). nereikia įrodinėti (CPK 60 str. stichinė nelaimė ir pan.). Dabartiniai LR įstatymai šalių (trečiųjų asmenų) priesaikos tiesiogiai nereikalauja. Tvirtinimai – tai šalių ir trečiųjų asmenų pateikta apie bylos aplinkybes informacija.). žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija (CK 483 str. (CPK 67 str. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui. kad prievolė yra pasibaigusi. kurią šalis pateikia apie faktus. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu. (CPK 66 str.). Liudytoju laikomas teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi fizinis asmuo. kol neįrodyta priešinga. paskleistų žinių. iš naujo neįrodinėjami. Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojas: 1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje . Tačiau ši jų pareiga nėra užtikrinta prievarta. teismas privalo faktą pripažinti.apie aplinkybes. nors ir be atžymos apie įvykdymą. teismo pripažintų visiems žinomomis. kuriais remiasi kita šalis. jeigu jam nekyla abejonių. skirtingai negu liudytojai ir ekspertai.). laikyti neįrodytomis ir nesančiomis. draudžia versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius). ir kt. Jeigu šalis prieš ją panaudotos prezumpcijos nenuginčija. Visiems žinomais pripažįstami faktai. turinčias reikšmės bylai.) Prejudiciniai faktai – faktai. tiek liudytojai privalės prisiekti. vidutinio išprusimo žmogus. Šalies pripažinimas faktų.). Šalys ir tretieji asmenys. esančius kitos šalies reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. kuriose dalyvauja tie patys asmenys. (CPK 68 str. kuriais antroji šalis remia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Šalys ir tretieji asmenys pateikia paaiškinimus antroje teismo posėdžio dalyje. turi būti patikrinami ir įvertinami kartu su kitais surinktais byloje įrodymais. pradėjus nagrinėti bylą iš esmės (CPK 187 str. Pagal naują CPK – tiek šalys. žeminančių asmens garbę ir orumą. kurias jie sužinojo ryšium su atstovo ar gynėjo pareigų ėjimu. kuriuos žino bet kuris protingas. nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje. Šalys ir tretieji asmenys pateikia paaiškinimus žodžiu. 2. Atsisakymas įrodinėti ir aiškinti yra pagrindas aplinkybes. kuris yra šaukiamas į teismą duoti parodymus apie jam žinomas reikšmingas bylai aplinkybes. 208 str. Šalys atleidžiamos nuo prejudicinių faktų įrodinėjimo: Faktai. pvz. Pripažinimu laikoma tokia patvirtinanti informacija. ar pripažinimas tikrai yra savanoriškas. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Jeigu šie asmenys bylos nagrinėjime nedalyvauja. 44. nagrinėjant kitas civilines bylas.). sudarančius savo reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą.).visi žmonės iš savo gyvenimo patirties. kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas apgaulės. kuria siekiama įrodyti faktus. nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens. kuriam priimtas teismo nuosprendis. Šalys gali pateikti paaiškinimus vystant teisminiams ginčams ar replikuojant (CPK 207. Šaliai pripažinus faktus. Įrodymų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas.). ir pareiga (CPK 58 str. veiksmų civilinių teisinių pasekmių.). Nutarimas administracinėje byloje neturi prejudicinės galios.). teismas gali atleisti pastarąją nuo tolesnio jų įrodinėjimo. ? Atskiros įrodinėjimo priemonių rūšys: 1.y.). t. Liudytojas yra įrodymų šaltinis. kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus galima suskirstyti į tvirtinimus ir pripažinimus. kurie dėl fizinių ar psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų. kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu. žodiniai jam žinomų bylos aplinkybių paaiškinimai. avarija. Tačiau teismas privalo įsitikinti. smurto. Nereikia įrodinėti visiems žinomų faktų. nurodyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nuosprendyje. . neatitikimo tikrovei prezumpcija (CK 7 str. 3. grasinimo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes. Dėl atleidimo nuo visiems žinomų aplinkybių įrodinėjimo teismas priima nutartį ir ji įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo. draudžia versti duoti parodymus prieš save. Aplinkybių. . 2. prievolės įvykdymo prezumpcija: Skolos dokumento buvimas pas skolininką.

sutartys. Tokiam asmeniui pirmininkaujantis tik išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa. Visi įrodymai. o turi būti įtrauktas į procesą kaip dalyvaujantis byloje asmuo – kaip bendrininkas ar trečiasis asmuo (niekas negali būti liudytojas savo byloje).. o prireikus – ir liudytojams bei ekspertams (CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje. Pasitvirtinus suklastojimo faktui. 76 str. jeigu jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Pagal informacijos atsiradimo būdą rašytiniai įrodymai skirstomi į originalus ir kopijas ar nuorašus (išrašus). kad byloje esantis dokumentas yra suklastotas. kas jam žinoma byloje (CPK 190 str. Už melagingą parodymą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnį (CPK 71 str. tame tarpe ir rašytiniai. yra invalidas ar senyvo amžiaus). kurio subjektinėms teisėms ar pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. gali būti pateikta originalo kopija. kuriuose yra žinių apie aplinkybes. ir oficialius (viešuosius) – surašo valstybės institucijos ar pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais. Jeigu šaukiamas liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismą. esantys kito teismo veiklos teritorijoje. amžiaus nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už iš anksto žinomus melagingus parodymus. jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus. o kita tvarka: . rašytinius įrodymus taip pat gali išreikalauti advokatai. protokoluose. turi būti tiriami pirmos instancijos teisme. …) yra tik tam tikrų faktinių duomenų.). (CPK 73 str.).). Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus Liudytojas sutinkamai su šio kodekso 109 straipsniu turi teisę gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą. Informaciniuose rašytiniuose įrodymuose (pažymose. teisminio pavedimo tvarka gali būti renkami ir rašytiniai įrodymai. teismas nelaiko dokumento įrodymu ir dėl jo klastojimo fakto gali iškelti baudžiamąją bylą. šaukiamas pedagogas arba tėvai. 2) prašančiam išreikalauti įrodymą asmeniui išduodamas liudijimas. reikalinis ir asmeninis susirašinėjimas. gali būti pateiktas dokumento išrašas (CPK 77 str. Tik kai originalo negalima pateikti dėl svarbių priežasčių. dokumentai. Pareiškus. o tik jo dalis arba pateikti dokumentus teismui sunku. Rašytiniai įrodymai renkami trimis būdais: 1) teismas rašytinius įrodymus išreikalauja tiesiogiai iš juos turinčių fizinių ir juridinių asmenų (CPK 75. Abejodamas rašytinio dokumento tikrumu teismas gali skirti ekspertizę: 1) teismo iniciatyva.).kai liudytojas dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį (serga. Liudytojui už neatvykimą į teismą ar atsisakymą teisme duoti parodymus gali būti skiriama bauda iki 1000 litų ar skiriamas iki vieno mėnesio areštas. (CPK 70 str. pašalinamas iš teismo posėdžio salės. jaunesnį kaip 16 m. privalo tai pareiškęs asmuo. Baigusiam kalbėti liudytojui dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti klausimus. . Pagal formą rašytiniai įrodymai skirstomi į: paprastos rašytinės formos. 3) užsienio valstybėje esantys įrodymai renkami teisminio pavedimo tvarka pagal: a) tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos (Hagos konvencija dėl rašytinių dokumentų). .).Teismas privalo išsiaiškinti liudytojo santykius su dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 191 str. kad tas liudytojas būtų posėdžio salėje (CPK 189 str. Asmuo. parodymai įrodymais nėra laikomi. 96 str. Paprastai pateikiami rašytinių įrodymų originalai (CPK 78 str. kai teismas pripažįsta esant reikalinga. bet ir sukelia tam tikrų teisinių padarinių. Liudytojai šaukiami į teismą dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva.). globėjai ar rūpintojai. Tvarkomieji dokumentai (testamentas. Tada liudytojas apklausiamas savo buvimo vietoje dalyvaujančių byloje asmenų ar jo paties prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 72 str. kuriuose pasižymėjęs sunkiai įsimenamus duomenis. Nepatvirtinta kopija ar nuorašas (išrašas) įrodymu nelaikomas. CPK numatytos kelios išimtys. (CPK 325 str.liudytojas taip pat gali būti apklaustas kitame teisme teisminio pavedimo ar įrodymų užtikrinimo tvarka (CPK 93. turinčias bylai reikšmės. kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. kuris negali nurodyti savo informacijos šaltinio.).. Lietuvoje galimybė būti liudytoju nėra siejama su amžiumi. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus. . b) dvišalių teisinės pagalbos sutarčių nustatytas taisykles. Pagal turinį rašytiniai įrodymai gali būti skirstomi į tvarkomuosius ir informacinius. kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. .. Kopijos ar nuorašai (išrašai) turi būti patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. …) ne tik apima tam tikrą informaciją. Jeigu įrodomąją vertę turi ne visas dokumentas. Liudytojo parodymai – žodinis aplinkybių paaiškinimas. įstatymo nustatytos formos ir turinio bei patvirtinti notarine tvarka.liudytojas. kad dokumentas suklastotas. 2) šalies prašymu. jis teisėjo arba teismo nutartimi gali būti atvesdinamas. Pagal dabartinį CPK visų įrodinėjimo priemonių įrodomoji galia yra vienoda. kad oficialūs rašytiniai įrodymai turi padidintą įrodomąją galią. Pagal sudariusius subjektus rašytiniai įrodymai skirstomi į asmeninius (privačius) – sudarė privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Įrodyti. Liudytojo. negali būti apklausiamas kaip liudytojas.).). gali būti pašalinamas kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 194 str.liudytojas jaunesnis nei 16 m. Rašytiniai įrodymai. (Ribotas apeliacijos procesas).). kai liudytojas gali būti apklausiamas ne nagrinėjant bylą teismo posėdyje. o teismo nuožiūra – ir jaunesnį kaip 18 m. tačiau nepilnamečio liudytojo apklausa yra specifinė: . baigus jo apklausą. Jie turi būti pateikti susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims.iš teismo posėdžio salės laikinai. kol bus apklaustas nepilnametis. . Liudytojas gali naudotis tik užrašais. CPK projekte numatyta.). patvirtinantis teisę jį gauti. išskyrus tuos atvejus. Rašytiniai įrodymai yra aktai. kai nežinoma tiksli jų buvimo vieta. išskyrus atvejus.). 3.apklausiant liudytoją. jį pateikęs asmuo gali prašyti tokio dokumento nelaikyti įrodinėjimo priemone.).

Per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškininio pareiškimo. teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (pavedama tam pačiam ekspertui) (CPK 203 str. kuriai reikalingi užtikrinamieji įrodymai. Dėl įrodymų užtikrinimo teismas ar teisėjas priima nutartį. Ekspertas pasirašo esąs įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už iš anksto žinomą melagingą išvadą. kurie turi pagrindo bijoti. kad užtikrinimo prašantis asmuo pateiktų užstatą. teismas gali skirti pakartotinę espertizę (pavedama kitiems ekspertams). kurias turi patvirtinti įrodymas.).). kylančių nagrinėjant bylą. kad pateikti jiems reikalingus įrodymus paskiau pasidarys negalima arba sunku. užtikrindamas įrodymus. Jeigu per teismo ar teisėjo nustatytą terminą ieškininis pareiškimas nepateikiamas ir asmuo. perduodami atitinkamoms valstybinėms įstaigoms ar įmonėms. Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone. Teismo pavedimas. Daiktiniai įrodymai Daiktiniai įrodymai yra daiktai. (CPK 93 str. kokiomis priemonėmis galimas įrodymų užtikrinimas.). Įrodymų užtikrinimas. teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo priemones. prašo įrodymų užtikrinimo. Pats ekspertas taip pat gali būti į jį iškviestas ir apklaustas (CPK 202 str. atsakymai į teismo pateiktus klausimus. arba perduodami tiems.t. kad eksperto išvada nepagrįsta. jeigu ji žinoma. Dėl teisminio pavedimo teismas priima nutartį.). patyręs nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo. kurie savo ypatybėmis. apžiūrėti daiktai ar rašytiniai įrodymai. kuriuos reikia užtikrinti. Esperto išvada teismui nėra privaloma ir vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. pasiunčiami nagrinėjančiam bylą teismui (CPK 99 str. technikos ar kt. kurios kelia abejonių jo nešališkumu. meno. dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus. Tam tikrais atvejais ištirti daiktiniai įrodymai gali būti grąžinami ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 85. kurių asmenys pagal įstatymą negali turėti. Teisminis pavedimas kitam teismui gali būti siunčiamas tiek bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. . Pareiškime dėl įrodymų užtikrinimo turi būti nurodoma: antroji šalis. teismo posėdyje balsu perskaitomas apžiūros protokolas (CPK 200. tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu. Įrodymų užtikrinimo klausimus teismas ar teisėjas sprendžia be žodinio nagrinėjimo..). kuriuo būtų galima atlyginti nuostolius.). užtikrinti šiuos įrodymus. (CP 80 str.). Daiktiniai įrodymai apžiūrimi teismo posėdyje. Negalima pavesti kitam teismui atlikti veiksmų. 2) prireikus nustatyti darbingumo netekimo laipsnį (procentą) dėl suluošinimo ar kito sveikatos sužalojimo. Tačiau ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą. (CPK 98 str. Ekspertizę būtina skirti: 1) byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar pasveikusio asmens pripažinimo veiksniu (CPK 285.). atlikta ekspertizė ir t. Asmenys. Manydamas. ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemone turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti. nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Gautą nutartį teismas privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 10 dienų (CPK 94 str.). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. teismo pateikta medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba jam pateikti klausimai peržengia specialių jo žinių ribas (CPK 89 str. Daiktai. Eksperto išvada – tai raštu išdėstyti asmens. Užsienio valstybėje esantys įrodymai renkami teisminio pavedimo tvarka pagal: a) tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos (Hagos konvencija dėl rašytinių dokumentų). kurių teisę į šiuos daiktus pripažino teismas. Teismui pateikti daiktiniai įrodymai saugomi teismo daiktinių įrodymų saugojimo kameroje. nagrinėjančio bylą. Ekspertizė gali būti skiriama dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva (teismo nutartimi). turinčio specialių sričių žinių ir įstatymo nustatyta tvarka paskirto ekspertu. Tais atvejais. Įrodymus užtikrina teismas ar teisėjas pagal šio kodekso nustatytas taisykles. jeigu: 1) jeigu jis yra šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis. nepareiškia ieškinio dėl jų atlyginimo. priežastys. teismas ar teisėjas. paskiria ne ilgesnį kaip trijų dienų terminą ieškininiam pareiškimui pateikti.). 288 str.). Įstatymas nenurodo. 3) jeigu jis yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų. kai asmuo. žinių (CPK 87 str. kurių negalima atgabenti į teismą. pagrįsti atliktais tyrimais.). surinkta įrodymų užtikrinimo tvarka. Daiktiniai įrodymai renkami tokia pat tvarka kaip ir rašytiniai įrodymai (CPK 82.).4. Jeigu daiktinių įrodymų pateikti teismui negalima. 5. 83 str.).). 201 str. Ekspertizės skyrimo pagrindas yra negalėjimas išsiaiškinti tam tikrų klausimų. b) dvišalių teisinės pagalbos sutarčių nustatytas taisykles. 4) jeigu jis darė reviziją. gali prašyti teismą tiek prieš pareiškimo padavimą. Eksperto išvada turi būti balsu perskaitoma teismo posėdyje. taip pat byla.). Užtikrindamas įrodymus. Daiktai. jo nuomone. Pagal CPK 20 str. (CPK 96 str. kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. kuriuos gali atlikti pats bylą nagrinėjantis teismas. kurios medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. 86 str. asmuo negali būti ekspertu byloje. Protokolai ir visa medžiaga. įrodymai. nepateikęs ieškininio pareiškimo. jeigu. Ši nutartis siunčiama kitam teismui. Paprastai gali būti užtikrintos visos įrodinėjimo priemonės: apklausti liudytojai. be specialių mokslo. jie apžiūrimi savo buvimo vietoje. Įsiteisėjus teismo sprendimui daiktiniai įrodymai grąžinami pateikusiems įrodymus. negalėjimas surinkti reikiamų įrodymų. užstatas po trisdešimt dienų grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. taip pat papildomų išlaidų gydymui reikalingumą. Pagrindas teisminiam pavedimui – teismo. Toks pavedimas vadinamas teisminiu pavedimu. atsiradusius dėl įrodymų užtikrinimo. Ekspertas privalo atvykti į teismą ir duoti išvadą jam pateiktais klausimais (CPK 90 str. jog jis yra nekompetentingas. 5) kada paaiškėja. aplinkybės. teismas ar teisėjas gali pareikalauti. tiek ir padavus jį. saugomi savo buvimo vietoje (CPK 84 str. 2) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių. Nutartyje skirti ekspertizę nurodomas ekspertas arba ekspertizės įstaiga.

darbingumo netekimas ir jo laipsnis gali būti įrodinėjami tik medicininės socialinės ekspertizės komisijos aktu. negali remtis liudytojų parodymais jam patvirtinti (CP 58 str. Įrodinėjimo priemonės išvardintos CPK 57 str. jeigu pažeidžiama liudytojų parodymų gavimo tvarka. daiktinius ir mišrius. privalo nurodyti jo pavardę. Įrodinėjimo priemonė – tai įrodymų gavimo būdas. antroje dalyje: Šio straipsnio 1 dalyje numatyti duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. eksperto išvada).t. įvykį mačiusio liudytojo parodymai ir t. sudarančius įrodinėjimo dalyką. Faktiniai duomenys. Pirminiais laikomi įrodymai. Mišrių įrodymų šaltinis – fizinis asmuo. nustatyti faktinių aplinkybių visuma.. siekiant tinkamai ir pagrįstai išspręsti civilinę bylą. Teismas.teismo psichiatrinės ekspertizės eksperto išvada.t. 4) Įrodinėjimo priemonių leistinumas. Reikšmingos bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. kurios pagal įstatymą turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. • . rašytiniais įrodymais. (CPK 64 str. daiktiniais įrodymais ir ekspertų išvadomis.45.). kilus ginčui dėl sandorio sudarymo. o įrodinėjimo priemonė yra liudytojo parodymai). Išvestiniai įrodymai yra informacija. kad viena iš kelių galimų versijų yra tikresnė. prašantis šaukti liudytoją. byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu būtina įrodinėjimo priemonė . Netiesioginio įrodymo pagrindu negalima daryti vienintelės ir kategoriškos išvados apie įrodomąjį faktą. tačiau informacija perduodama ne žodžiu (rašytiniai įrodymai. tačiau girdėjusio apie jį iš kito konkretaus asmens liudytojo parodymai ir t. Įrodymų klasifikavimas.. turi nustatyti jos įrodomąją vertę. iš liudytojo gauta informacija negali būti laikoma įrodymu. 3) Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauta.. Nors ir susijusi su bylos aplinkybėmis. Kiekvienoje civilinėje byloje įrodinėjimas turi būti sukoncentruojamas tik įrodinėjimo dalykui.. ištirta ir įvertinta informacija gali būti laikoma įrodymu. testatoriaus valia gali būti įrodinėjama tik notarine forma sudarytu testamentu ir pan.). sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį. kai pažeista ekspertizės skyrimo ir atlikimo tvarka (CPK 87 – 91 str. kurie patvirtina turinčias reikšmės bylai aplinkybes. kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes. kaip fizinis asmuo. tačiau iš kitų šaltinių gauta informacija negali būti laikoma įrodymu. Įrodymai. daugiareikšmiškai susijusi su įrodomuoju faktu. dokumentai). Pagal informacijos susidarymo ir atsiradimo pobūdį įrodymai skirstomi į pirminius ir išvestinius.y. vaizdo bei garso įrašai. rašytinė sutartis yra tiesioginis sandorio sudarymo įrodymas ir t. žinios apie faktus. 2) Įrodymų sąsajumas – įrodymų turinio (informacijos) ryšys su faktais. kurie sudaro ieškinio (priešinio ieškinio. eksperto išvados negalima laikyti įrodymu ir pan. nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos. gauta ne tiesiogiai iš įrodomojo fakto. vardą.). • Pagal įrodymų turinio (informacijos) santykio su įrodomuoju faktu pobūdį įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. įvykio nemačiusio. Netiesioginiais įrodymais laikoma informacija. Pvz. b) Bylos aplinkybės. pateikta. kuriuose glūdi informacija (daiktai.). (CPK 59 str. Suprantamas keliais aspektais: a) įrodymu gali būti laikoma tik iš įstatyme numatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės gauta informacija. Įrodinėjimo dalykas – tai būtinų. liudytojų parodymais. Pvz. kurias šis liudytojas gali patvirtinti. o iš kitų tarpinių šaltinių (dokumentų kopijos. tačiau kartais jos skiriasi (pvz.). arba jų nesant. c) Tam tikras įstatyme numatytas aplinkybes galima įrodinėti tik tam tikromis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (vadinama įrodinėjimu remiantis būtinais įrodymais).t. dokumentas). negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. (CPK 69 str. Įrodymų požymiai: 1) Tai tam tikri duomenys. liudytojas. ištirta bei įvertinta informacija. informacija. atsiradę tiesiogiai iš įrodomojo fakto (dokumentų originalai.). Šiuo atveju darytina tik prielaida. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus. Taigi įrodymai civiliniame procese yra bet kokia įstatymo nustatyta tvarka surinkta. sudarančiais įrodinėjimo dalyką. Paprastai įrodymų šaltinio ir įrodinėjimo priemonės sąvokos sutampa (pvz. Įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos. atsikirtimo) pagrindą. surinkta. Daiktinių įrodymų šaltinis – materialūs objektai. Pvz. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese.. Asmuo. testamentas yra tiesioginis testatoriaus valios patvirtinimo įrodymas.). faktams. Asmeninių įrodymų šaltinis – fizinis asmuo (šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. padaryti nepažeidžiant įstatymų. • Pagal šaltinį įrodymai yra skirstomi į asmeninius. t. yra įrodymų šaltinis. Tiesioginiais laikomi įrodymai. negali būti įrodymais civilinėje byloje. Reikalavimas remtis privalomaisiais įrodymais nedraudžia ir kitų (papildomų) įrodinėjimo priemonių. kino juostos. kuriuos ištyrus galima daryti kategorišką ir vienintelę išvadą apie įrodomąjį faktą (pvz. šalys.. pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymų sąvoka pateikiama CPK 57 str. liudytojų parodymai).: Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys. ir kitokias aplinkybes. gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. galinti patvirtinti reikšminus bylai faktus. iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.). vertindamas gautą informaciją.

). 3) Procesinio teisinio pobūdžio faktai (pvz. 1) Materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai sukuria. esantys civilinės bylos sustabdymo arba nutraukimo pagrindu)..Įrodinėjimo dalyką sudaro: 1) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai. skolos dokumento buvimas pas skolininką yra prievolės įvykdymo įrodomasis faktas – CK 244 str. .). pakeičia ar nutraukia materialinius teisinius ginčo šalių santykius (pvz... 2) įrodomieji faktai. su kuriomis įstatymas sieja galimybę pripažinti kitus juridinius faktus ar teisinius santykius (pvz. sandorio sudarymas. 2) Įrodomieji faktai – tai aplinkybės. 3) procesinio teisinio pobūdžio faktai. nuostolių padarymas ir kt. Šie juridiniai faktai sudaro šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.. ir kt.

Related Interests