You are on page 1of 132

S t a s y s

V ė l y v i s

M a r i u s J o n a i t i s j u v / v - -f.r-vemm-dvvit .„ I FlUVS-A-PATM-MKa-ESTO VIA M-MVN/IVM TO 1-5 AM -D E t A. PI D A S SIA'T-GVA-VC^ET- IVMENTOAC11 O 51-AQ VA - T L-VVI A.'NOC E TSKVP. ^/5-E5CIT-«T-EI-CV5TO^/VEC E^r [ r-A DCNA TV/A-C E Al TIL1VM CLVE Į N-E C - PE C VNIA G VE - EIV5-POTE5TA5 ^TO

XII LENTELIŲ ĮSTATYMAI
ir jų komentaras

SI -WOX-F VP.TVMFAX1T-5I-IA<A -O CC15 IT IVRE-CAESV5-E5TO LVCI ENDOGVE-riORATO SI 5E-TELO-DEFLWDIT-

HOAAINifv, M o pa V A l/v' VRBE -Al E-5E VA PEtlTO-A/EVE-VRlTO
HG C • PIVS A/E• FACITO-P OCVAA ASCEA-A/E-notITO MVMERE5-CEAJA.5-NE-RADVAJTC /IEVF. L E 5 S V M FVA^ER IS-E R C O - HA B E A TO M H O A/i I N E - M O R J V O •AfE'O 5 5 A- LECITO Q V 0 - P 0 5 T - F VA/VS- FAC IAT

51-A DOP.AT-EVB.TO-GVOD-NEC ' M A Mf FE5TV/V - ERlT-DVr U O N E - D A M N V M DECIDITO

PATRONV5 -51 C ME NTI-f R AVD E M F E C E RJT-5ACEPN-E5TO GVI-5E-5IERITTE 5TAWEfcUBMPEWSVE F VF RIT-AII-TESTI f/ONIVM-F/TI ATVR;! AA P RO BV5-IAITE5 TABIU5GVE -E5TO

G'VĮ-CORONA / A-PA RIT-IP SE - P E C V NIAVE-EIVS-H0A40PJS-VIRTVTI5VE-EK CO-AAOVVir/PvEIAJEVE- AVR.VM-ADWTO- AT-C VI AVROOENTES-IVNCn -ESCVNPA 5T-IM CVAA-((,L0-5EP EUET-VRETVE-5E-F F AVDKSTO

THIjIMŽJ INfCJiMlACIJOj CfMTiVV;

5 TURINYS

Įvadas L e g e s XII t a b u l a r u m et c o m m e n t a r u m Tabula I I lentelė Komentaras T a b u l a II II l e n t e l ė Komentaras T a b u l a III III l e n t e l ė Komentaras Tabula IV IV l e n t e l ė Komentaras Tabula V V lentelė Komentaras Tabula VI VI l e n t e l ė Komentaras

7 23 24 25 26 34 35 36 40 41 42 46 47 47 52 54 55 64 65 66

Turinys Tabula VII VII lentelė Komentaras T a b u l a VIII VIII lentelė Komentaras Tabula IX IX l e n t e l ė Komentaras Tabula X X lentelė Komentaras Tabula XI XI lentelė Komentaras Tabula XII XII lentelė Komentaras

6 74 76 78 84 88 92 106 107 108 112 113 114 118 119 120 124 126 126 129 137

F r a g m e n t a i n c e r t a e sedis S a n t r u m p o s ir jų p a a i š k i n i m a i

Nauka 1960. o juose įtvirtintų principų reikšmė nemažėja ir praėjus dar ilgesniam laikui. Golgota. kurie. primenantis romėnų teisę. kuriuose surašyti paliepimai ir draudimai. yra galiojančių kelis šimtmečius. kylantys iš giliausių žmogiškosios prigimties troškimų. bylojanti apie krikščioniškąją etiką ir Kapitolijus. įrėžti akmenyje. be akmens lentelėse iškaltų įsakymų. P. — Zaleski Wincenty. įkūnijantis graikų filosofiją ir meną. — Poznari-Warszawa-Lublin: 3 Kurylowicz Marek. toblic. Rekonstrukcje doby Renesansu. kaip apie ne mažiau reikšmingus dalykus dera kalbėti apie Graikijos filosofinę mintį ir romėniškąją jurisprudenciją. P. visuomet nauji ir gaivūs. vos kelis mėnesius ar savaites. 7. Kita vertus. — L u b lin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie — Sklodowskiej. 1 Be Biblijos. * 1 Zablocka Maria. 2003. 7. nepajudinami ir nepakeičiami kaip uola. {vardijant faktorius. pasak lenkų teologo Vincento Zaleskio (Wincenty Zaleski). Lenkų romanistas Marekas Kurilovičius (Marek Kurylowicz) yra taikliai pastebėjęs. Historia tradycja uispolczesnos'č. kuri buvo ne tik reikšmingas senovės teisės šaltinis. P. todėl tvirti.7 ĮVADAS Esama teisės normų ir jų aktų. . identifikuojančius europietiškąją civilizaciją ir kultūrą. Ustawa Warszawa: Liber. bet ir šiandien išlieka krikščioniškosios religijos normų pamatas. 113. kad trys simbolinės europietiškosios civilizacijos ir kultūros aukštumos: Akropolis. kurių gyvavimas trunka labai neilgai — keletą metų. Dekalog. be krikščionybės. neabejotinai išliks ir besivienijančios šiuolaikinės Europos pamatas. Prawo rzymskie."' būtina paminėti dar vieną žmonijos kultūros ir teisės paminklą: tai pirmasis rašytinis romėnų teisės šaltinis — XII lentelių įstatymai (leges duodecim tabularum). 2 XII Boia. apreikštų Mozei ant Sinajaus kalno.

Įžvalgesnė akis rekonstruotame XII lentelių įstatymų tekste pastebi tokias reikšmingas detales. Romėnų teisė. ypač pradedantiems ir tęsiantiems teisės studijas. tai R o m o s istorija sudaro ypatingą. kad „XII lentelių įstatymas yra vienintelis visų to laiko įstatymų.Įvadas 8 Pažintis su Europos teisės tradicijos ištakomis. I. Prancūzų teisės istorikas Žanas Godemė (Jean Gaudemet) vaizdžiai rašė: Si l'histoire est le veritable laboratoire des sciences humaines. celle de Rome est le domaine privile'gie du jurist. privilegijuotą teisininkų d o m e n ą . Jis yra fundamentalinis romėnų teisės paminklas. galiojanti teisė. ypač daug tenka pasakyti. koks graikų literatūros paminklas b u vo Homero poemos". jo tobulėjimą klasikinėje bei Justiniano epochos teisėje. jog tai ne vien „antikvarinė" vertybė: tūkstantmečių senumo įstatymų eilutėse galima įskaityti kai kuriuos itin reikšmingus bendruosius teisės ar atskirų jos šakų principus. kaip ir apskritai į visą romėnų teisę. Tūlas labai teisingai pasako. rašant romėnų teisės mokslą. . neturėtų apsiriboti vien teisės istorijos. kurių veikiama formavosi bei kuriuos perėmė ir įtvirtino šiuolaikinė. teisinio palikimo aspektais. leidžiantis žvilgtelėti į ankstyvąsias genialiosios romėnų teisės raidos stadijas bei geriau suprasti vėliau įvykusius teisinio reguliavimo pokyčius. — Kaunas: Vytauto Didžiojo U n i versiteto Teisių fakultetas. 5 Girard Paul Frėdėric. kurios yra prima facie įrodymas. seniausiu rašytiniu romėnų teisės paminklu — XII lentelių įstatymais yra labai svarbi ir naudinga humanitarinio ir socialinio formavimosi bei lavinimosi procese. 5 Požiūris į šį teisės paminklą. kad XII lentelių įstatymas yra toks pat romėnų teisės istorijos paminklas. Prancūzų romanistas Paul Frėdėric Girard pabrėžia. T. apie kurį. kuriame padėta visa senovės teisinė kūryba ir kuris nustatė vėlyvesnės teisės išsirutuliojimo gaires. nuostatas.4 Leges duodecim tabularum yra vienas iškiliausių teisės istorijos paminklų. 1931. P. Zr. 4 Jeigu istorija yra tikra humanitarinių mokslų laboratorija. 42. Itichiesta: Studio e insegnamento det diritto romano / / Labeo 22 (1956) 1. 72. P.

viduryje. jog jis padės. kuriame pateikiamas XII lentelių įstatymų teksto rekonstrukcijos vertimas į lietuvių kalbą bei jų nuostatų komentaras. jos šaltinius. kurio piktnaudžiavimas suteiktais įgalinimais tapo antrojo decemvirato nuvertimo . o teisės papročiai kai kada taikomi ir aiškinami diskriminuojant plebėjus. pr. 452 m. rezultatas. teisinės minties raidą. motyvuojant tuo. pasinaudoti išskirtine teisininkų privilegija atidžiau patyrinėti senovės Romos istoriją. Kr. Šios legislatyvinės iniciatyvos neliko be atgarsio. pr. Pradžioje skaitytoją trumpai supažindinsime su XII lentelių įstatymų priėmimo aplinkybėmis bei jau tūkstantmečius trunkančiu bei didelių intelektualinių pastangų reikalaujančiu procesu — mėginimais atkurti prarastą originalų įstatymų tekstą. {statymų genezė glaudžiai susijusi su ilgamete plebėjų kova dėl savo politinių teisių su patricijais. Pačiai romėnų teisei leges duodecim tabularum buvo istoriškai pirmasis rašytinis. kodifikuotas įstatymų leidžiamosios valdžios aktas. kaip antai Terentilijaus Arsos (Gaius Terentilius Arsa). 451 m. Kr. kuriai iškeltas uždavinys per ateinančius metus parengti teisės nuostatų rinkinį. kad nerašytą paprotinę teisę taikydami magistratai piktnaudžiaudavo savo įgaliojimais. tautos susirinkimas (comitia) sudarė dešimties patricijų komisiją (decemviri legibus scribundis). Siūlymai užrašyti paprotinę teisę buvo inicijuojami plebėjų tribūnų.9 Įvadas Šio leidinio. Kr. kurį sudarė bendro pobūdžio teisės normos. jog tai — decemviri legislatyvinės veiklos. y. jog iš pirmojo decemvirato narių pakartotinai buvo perrinktas tik patricijus Apijus Klaudijus (Appius Claudius). vykdytos V a. Tais pačiais metais komisijos sudėtis atnaujinta išrenkant kitus dešimt Romos piliečių. jo rekonstrukcijomis. giliau pažinti romėnų teisę. Kai kurie autoriai nurodo. t. pasak Žano Godemė. pr. buvo sudarytos dešimt lentelių su jose išdėstytomis teisės nuostatomis. tarp kurių šį kartą jau būta ir plebėjų. Šiandien neabejojama. autoriai tikisi. Tuo laikotarpiu decemviri buvo suteikta visa politinė valdžia valstybėje.

Kita vertus. 8 akceptuota nesistengiant ją vertinti kritiškai. negalima ir visiškai paneigti įtakos. 7). 6 Girard Paul Frėdėric. Titus Livius. jog antrąjį decemviratą r o m ė n ų tauta nuvertusi po to. Aulo Manilijaus ir Publijaus Sulpicijaus Kamerino vardus (Žr. 31). Pasak William L. Romanistikos moksle vyrauja nuomonė. sudarytų iš dešimties ir dviejų lentelių. pradžioje romanistikos mokslas faktą dėl minėtų pasiuntinių siuntimo į Graikiją ima traktuoti kur kas nuosaikiau. B u r dick William L. L T D . daugiausiai remiantis gausiais literatūriniais šaltiniais. tiek graikiškų pietinės Italijos miestų teisė.' Atnaujintoji komisijos sudėtis parengė dar dvi įstatymų lenteles. Remiantis gilesne tokių grynai romėniškos kilmės institutų kaip tėvo valdžia (patria potestas) seniausios romėnų civilinio proceso formos ir kitų analize. o svarbiausia — su Solono įstatymais. skaičių. 41. N e w Jersey: T h e Lawbook Exchange. . P. The Principles of Roman Law and their Relation to Modern Law.Įvadas 10 priežastimi. o šios neteisybės nepakentęs Verginijos tėvas dukterį nužudęs (plačiau žr. kai vienas iš decemviri — Apijus Klaudijus. romėnai siuntė pasiuntinius į Graikiją susipažinti su tenykšte teise. komentarą Ad VI. įsivyravo nuomonė. Girard remiasi gerai žinoma legenda. Pradžioje. op. hipotezė yra veikiau atmestina nei patvirtintina. kuriuos skyriumi priėmė tautos susirinkimas. Burdick iš devynių n a u j ų antrojo decemvirato narių (vienintelis iš senųjų narių buvo Apijus Klaudijus) trys buvę plebėjai. Ab urbe condita libri III. jog betarpiško sekimo Solono įstatymais arba.Clark. jog trijų patricijų komisija buvo išsiųsta susipažinti su Graikijos polių. hipotezė. jog iš tiesų būta dviejų atskirų įstatymų projektų. dalyvavusių antrojo decemvirato veikloje. . Cit. vedamas asmeninių paskatų ir pasinaudodamas turima valdžia. P. o ypač su Atėnų teise. Žr. kitaip tariant. ar prieš surašydami savosios teisės nuostatas. Kur kas daugiau diskusijų kelia šių įstatymų nuostatų aiškinimui labai reikšmingas klausimas. F. m ė g i n o savo klientui perduoti Verginiją tai grįsdamas ginčytinu jos laisvės statusu. Graikijos polių teise. 2004. 99. 8 7 R o m ė n ų istorikas Titas Livijus n u r o d o trijų pasiuntinių patricijų Spurijaus Postumijaus Albos. P. b kiti pateikia ir plebėjų. XVIII a. kurią XII lentelių įstatymams turėjo tiek pačios Graikijos.

mums labiausiai prieinamu. kad dvylika įstatymų lentelių paprastai b u v o vadinamos: D u o d e c i m tabulae. 59. 42. Ustauia XII tablic. Apie skirtingą terminiją. 2000. Kita vertus. istorija lėmė. surašę teisės nuostatas. 5 . jog kiekviena iš lentelėse įrašytų nuostatų buvo suprantama kaip atskiras įstatymas (lex). Kolanczyk Kazimierz. 2001.6 . vartojamą decemviri sudarytam teisės rinkiniui įvardinti. Žr. ją pavadinant lex duodecim tabularum. pavyzdžiui. o tuo pačiu ir aiškiausiai. taip susiklostė. Dėl to kai kurie autoriai. lex decemviralis. Toks aptariamo teisės paminklo įvardijimas pasirodė priimtinas ir daugeliui šiuolaikinių romėnų teisės tyrinėtojų. P. — Warszawa: Liber. . Pomponijus decemviri veikalą įvardija leges duodecim tabularum. T. 10 šiandien dominuoja decemviri veikalo kaip XII lentelių įstatymo (lex duodecim tabularum) įvardijimas. kaip kad prokuliečių teisės mokyklos pradininkas Labeonas. Cit. kaip tai daro Gajus šiam įstatymui skirtame komentare. savo darbo niekaip nepavadino. pavyzdžiui. Praivo rzymskie. y. lex duodecim tabularum. Zabloccy Maria i Jan. taip pat žr. Kita vertus. P. teise aiškinti teisės nuostatas imperatoriaus vardu. t. jog ir patys romėnai n e b u v o nustatę vienintelio šio teisės n o r m ų akto pavadinimo kalba ir prancūzų romanistas Paul Frėdėric Girard. Lenkų romanistas Kazimierz Kolanczyk yra vaizdžiai pažymėjęs. kad Gajus nedisponavo ius respondendi ex auctoritate principis. kuris teigia. italų romanistas Antonio Guarino. P. 9 Šaltiniai leidžia teigti. Warszawa: Wydawnictwo Prawnicze LexisNexis. Taip šį teisės aktą vadina ir kai kurie šiuolaikiniai romėnų teisės tyrinėtojai. Kiti antikiniai autoriai. Tai ypač pasakytina apie italų romanistiką. šio 9 Apie tai. Tai liudija ir tokia aplinkybė. Žr. rašė tiesiog „XII lentelių" komentarus (ad XII tabularum libri). jau antikos epochoje dvylikoje lentelių surašytas teisės nuostatas imta traktuoti kaip visumą. Tekst-tlumaczenie-objašnienia. Girard Paul Frėdėric. op. kad Gajaus parašyti teisės pagrindai Institutiones yra vienintelis b e veik visas m ū s ų laikus pasiekęs klasikinės epochos r o m ė n ų teisės šaltinis. kad amžininkai jo nepriskyrė žymiausiems ano m e t o teisininkams. I. kartais visiškai trumpai lex. 10 Apie pačią Gajaus asmenybę iš tiesų yra žinoma labai nedaug. Sekant šiuo. Nepaisant to. kad nors tarp romėniškosios teisinės literatūros korifėjų Gajus nėra pirmojo ryškio žvaigždė.11 Įvadas Decemviri. klasikinės jurisprudencijos atstovu. Aišku viena. kad jo veikalas išliko ir ši žvaigždė spindi arčiausiai mūsų.

jog vieningo garsiojo rom ė n ų teisės paminklo pavadinimo nebūta net pačioje Romoje. Tai reiškia. jog XII lentelių įstatymai pasirodė dar tuomet. Romėnų 1999. pasitelkiamas viešai sudarant beveik absoliučią dalį civilinių sandorių. atsižvelgdami j tai. Nelengva glaustai apibūdinti XII lentelių įstatymų reikšmę ir statusą. .. Jų nuostatos turėjo daug reikšmės lyginant patricijų ir plebėjų teises. Vėlyvis S. kurį apie 130 metus sudarė imperatoriaus Adriano (Hadrianus) kvestorius Salvijus Įulianas (Salvius Iulianus). P. kartu sustabdęs intensyvią pretorinės teisės raidą — dar ir edictum perpetuum (amžinasis ediktas). jog galiojančios teisės nuostatos nebuvo visuotinai žinomos ir prieinamos. kai romėnų teisė išgyveno vadinamąją ezoterinę savo raidos fazę. t. kaip „XII lentelių įstatymus". Nors didelė dalis jų nuostatų praktiškai nebebuvo taikomos. Literatūroje šis r o m ė n ų teisės šaltinis yra dar vadinamas pagal sudarytojo asmenvardį — edictum Salvianum.. 22 ir kt. Nekrošius V. — Vilnius: Justitia. Ypač reikšminga aplinkybė yra tai.Įvadas 12 leidinio autoriai. Sis ediktas — tai peržiūrėtas ir suredaguotas galutinis pretorių ir kurulinių edilų ediktų variantas. R o moje XII lentelių įstatymų galiojimas formaliai nebuvo panaikintas iki minėtojo imperatoriaus epochos. ypač procesinės teisės srityje. skatino teisės pasaulėjimą. šio teisės normų akto komentarai buvo rengiami dar I—II a. jį pasirinko įvardyti daugiskaitine forma. y. disponavo žyniai — 11 Nekrošius I. Be imperatoriaus Adriano edikto 12 . 12 Tai pretorių teisės (ius proetorium) rinkinys. siekdami išvengti skirtingos terminijos nei vartojama Lietuvoje romėnų teisės studijoms parengtoje metodinėje mokomoje priemonėje — Ipolito Nekrošiaus. XII lentelių įstatymai buvo vienintelė romėnų teisės kodifikacija iki pat didžiojo teisės sisteminimo sąjūdžio valdant imperatoriui Justinianui. Vytauto Nekrošiaus ir Stasio Vėlyvio vadovėlyje „Romėnų teisė" 11 . o kadangi tai buvo galutinis pretorių edikto variantas. teisė. Žiniomis apie teismo procesuose vartojamas ieškinines f o r m u les bei iškilmingas formuluotes.

14 Titus Livius. kai atlikti procesinių veiksmų nebuvo galima. bei tokias. kuris suteikė teisę pontifikų kolegijos veikloje dalyvauti ir plebėjams. kalbininkai. 5. Domisi jais ne tik teisininkai ar istorikai. jog XII lentelių įstatymai buvę fons omtiis publici privatiąue iuris — visos viešosios ir privatinės teisės šaltinis. kadangi tam buvo būtina šiuos žodžius atitinkamai interpretuoti 13 . o juridiniai veiksmai (aktai) nesukeldavo subjektų siekiamų teisinių pasekmių. kuria kalbėjo 13 Pradžioje aiškinti XII lentelių įstatymo nuostatas k o m p e t e n t i n g i buvo p o n tifikai. Kr. Kalbininkai bando atkurti kalbą. . 34. jame buvo išdėstytos įvairių anuometinės teisės šakų nuostatos. pr. sociologai. gyventojų skaičius. 6. kurie buvo vieši ir visuotinai prieinami. ekonomistai mėgina nustatyti. y. priimant lex Ogulnia. Apie tai n u r o d o m a ir Justiniano Digesta (D. Jų žinioje buvo ir kalendorius. koks buvo Romos valstybės plotas. Vargiai pavyktų suskaičiuoti visus XII lentelių įstatymų tyrinėjimui skirtus darbus ar bent didžiąją jų dalį. R o m ė n ų istorikas Titas Livijus teigia. pagal kurį visos metų dienos skirstytos j dies fasti ir dies nefasti. Nors įstatymas nebuvo išsamiai kodifikuotas daugelį dalykų paliekant sureguliuoti papročiams ir teisės praktikai. Įsiskaitydami į romėnams svarbiausias teisės nuostatas. legum XII tabularum) et interpretandi scientia et actiones apud collegium pontificum erant. 2. t. Ab Urbe condita libri III. Ir nors pačių XII lentelių įstatymų žodžių (teksto) žinojimas neturėjo lemiamos reikšmės bylinėjantis teisme. kuo šie vertėsi ir pan. šis teisės aktas pagrįstai gali būti laikomas pirmuoju teisės sekuliarizacijos pranašu. 6) esančioje ištraukoje iš P o m p o n i j a u s Liber singularis enchiridii\ Omnium tamen harum (scil. Išimtį sudarė tik XII lentelių įstatymai. kuriomis galima bylinėtis teisme bei sudaryti sandorius. 14 Šiandien šis teisės paminklas taip pat išlieka intelektualinis stimulas senovės tyrinėtojams. 2.13 Įvadas pontifikų kolegijos nariai. 1. žinios apie galiojančią teisę buvo prieinamos vien patricijams. bet ir ekonomistai. į dienas. Iki 300 m.

turgaus aikštė. kurias generavo bei XII lentelių įstatymų nuostatose įtvirtino romėnų teisė: privatinės nuosavybės teisė. turi labai seną istoriją. 17 Forum — lot. Teisės normų žinojimas bei įgudimas teisiniuose reikaluose buvo laikomas viena iš romėniškųjų pilietinių dorybių. pr. jų grupių socialinę padėtį. sunaikinimas nereiškė žinių apie šį teisės normų aktą žūties. Tuo tarpu XII lentelių įstatymai. testamentas. Kaip žinia. ar decemviri sudarytame rinkinyje išdėstytos teisės normos turėjo įtakos šiuolaikinės teisės principų formavimuisi. t. daiktinių teisių ir prievolių atribojimas sudaro ir šiuolaikinės civilinės teisės pagrindą. turgus. palin — iš n a u j o + genesis — atsiradimas) atsinaujinimas. išsamiai išsiaiškinti konfliktų tarp patricijų ir plebėjų priežastis. tiria amžių tėkmėje vykusius atskirų žodžių tarties bei jų junginių vartosenos pokyčius. Teisininkai sprendžia klausimą. nesulaukė ne tik mūsų dienų. bet net ir Cicerono laikmečio. atgimimas. klasikinės romėniškosios jurisprudencijos raidos epochos. Kr. y. viešai pakabintose forum Romanum". t. tam paskirtoje forum Romanum dalyje. . Cit. ypač seniausiais laikais. ypač reikšminga tampa kiek įmanoma išsamesnė jų teksto rekonstrukcija. Įstatymų palingenezė 16 . Tačiau materialaus objekto — lentelių. 6. vykdavę ir teismo procesai. kuriose buvo surašytas įstatymų tekstas. Trys kertinę reikšmę turinčios sąvokos. Palingenezė — (iš graik. P. kadangi buvo sunaikinta ar sudeginta galų antpuolio metu apie 390 m. Pačioje R o m o j e pretorius savo pareigas paprastai atlikdavęs comitium. y. kaip kad minėjome teigus Titą Livijų. Sociologus domina galimybė n u statyti konkrečių visuomenės narių. buvo visos — 15 16 Zabloccy Maria i Įan. kitaip tariant jų teksto atkūrimas pagal tarpiniuose šaltiniuose esančias nuorodas. kur taip pat. 15 Atsižvelgiant į išliekamąją XII lentelių įstatymų vertę. op. mėgina ieškoti oskų ir umbrų kalbų įtakos pėdsakų. surašyta medinėse arba bronzinėse lentelėse. pirmoji romėnų teisės normų kodifikacija.Įvadas 14 m senieji kviritai.

gyvenusio I a. garsiojo teisės pagrindų vadovėlio — Institutiones autorius Gajus. kad Respublikos laikotarpio pabaigoje jo teksto mintinai mokytasi mokykloje. iškiliausias Respublikos laikotarpio pabaigos ir Principato pradžios teisininkas. kad pateko į Justiniano Digesta) neišliko. vadinamą Tripertita. Kr. įkūrėjas. Kr. Varono ir Cicerono mokytojas Stilas Prekonijus (Stilus Praeconius). kūrėju. tiek Tripertita. sandūroje gyvenęs teisininkas Sekstas Elijus Katas Petas (Sextus Aelius Catus Petus). Deja. Vėlesniais žymiausiais XII lentelių įstatymų komentatoriais laikytini: I a. Daug citatų iš XII lentelių įstatymų yra randama žymiausio romėnų retoriaus. teisininkas. parašytame enciklopedinio pobūdžio Aulo Gelijaus (Aulus Gellius) veikale . gyvenęs teisininkas. pagaliau net II bei I a.. kaip mokslo. sandūroje gyvenęs filologas. Kr. tiek viešosios romėnų teisės šaltinis (fons omtiium publici privatiąue iuris). jog šis įstatymas buvo taip plačiai žinomas. Mėginimų atkurti XII lentelių įstatymų tekstą būta jau antikoje. II a. o reikiamose vietose buvo nurodytas ir tam tikras legis actio. pr. filosofo Cicerono. pirmasis lotynų kalbos gramatikas. pradėjęs ius honorarium formavimą — Servijus Sulpicijus Rufas (Servius Sulpicius Rufus). II a. kuriame citavo atskiras XII lentelių įstatymų nuostatas. pr. Sis teisininkas. pr. Pirmasis tai atliko III ir II a. laikomas jurisprudencijos. kurie mūsų dienas pasiekė tik dėka to. pavadintos jo įpėdinio Prokulo vardu. todėl visiškai nestebina ir Cicerono pastaba apie tai. pirmojo pretorių edikto komentaro autorius. veikaluose. kuriuo naudojantis buvo galima įstatymų suteiktas materialines subjektines teises ginti procesine tvarka. pr. daugelio novatoriškų idėjų ir taiklių apibrėžimų teisės srityje autorius Markas Antistijus Labeonas (Marcus Antistius Labeo). prokuliečių teisės mokyklos. Kiekvieną įstatymų nuostatą lydėjo komentaras.15 Įvadas tiek privatinės. parašė veikalą. Kr. tiek didžioji dalis komentatorių darbų (išskyrus 20 ištraukų iš Gajaus komentaro ad legem duodecim tabularum.

kad vakarinėje senosios Imperium Romanum dalyje buvo naudojamasi dar prieš Justiniano kodifikacijos parengimą vulgarizuota. XII lentelių įstatymais labiau susidomėta tik Renesanso epochoje. orientuota ne į praktinius. kas buvo paveldėta iš protėvių ir praeities. humanistai 18 Tai geriausiai išlikęs. op. Kitaip nei glosatoriai. XII lentelių įstatymai dar buvo minimi Justiniano kodifikacijos rengėjų. naujųjų šių teritorijų valdovų poreikiams pritaikyta romėnų teise. Pizoje. kuri nuvedė link dogmatinio Justiniano kodifikacijoje panaudotų šaltinių aiškinimo technikos tobulumo. todėl kartais dar įvardijamas kaip Littera Florentina arba tiesiog Florentina.Įvadas 16 Noctes Atticae bei tame pačiame amžiuje gyvenusio romėnų gramatiko Seksto Pompėjaus Festo (Sextus Pompeius Festus) veikale De verborum significatu (Apie žodžių reikšmę). o į mokslinius pažintinius tikslus. Pagal suradimo vietą yra vadinamas Littera Pisana. t. Teisėje atsiranda teisės humanizmo kryptis. Kur kas kūrybiškesnė buvo komentatorių veikla. Cit. Juos domino tik Justiniano teisės šaltiniai. P. lx Teisės mokslininkai davė pradžią naujai romėnų teisės tyrinėjimų krypčiai. Taip atsitiko todėl. aiškindami atskirus posakius ar pastraipas. surašytas) Digesta rankraštis. 2 " Zablocka Maria. kurie nemokėjo graikų kalbos (greca non leguntur). tačiau ir pastarųjų tyrinėjimų ribos nesiekė toliau Justiniano tekstų. y. exegesis] filologinis senovinių tekstų aiškinimas ir k o m e n tavimas. Kelią tolesniam teisės mokslo dekadansui užkirto Justiniano Digesta atradimas Pizoje XI a. 19. . 19 Egzegezė — [gr. Glosatoriai atlikdavo teksto egzegezę 18 . tačiau viduramžiais nuėjo užmarštin kaip ir daugelis kitų senųjų romėnų teisės šaltinių. kuriuos glosatoriai traktavo kaip savotišką sancta scriptura."'" Šiam laikotarpiui būdinga kaupti ir sisteminti tai. vidinius prieštaravimus mėgindami pašalinti išimtinai loginėmis operacijomis. Humanistams būdingas disponavimas plačiomis istorijos ir filologijos žiniomis. N u o 1406 metų rankraštis saugomas Florencijoje. visą tekstą apimantis ir seniausias (VI a. surastas apie 1050 m.

išleistą veikalą Civilis historiae juris. XII lentelių įstatymų išraukų. Viename iš šių veikalų — Isagoge (graik. vienas pirmųjų teisinio humanizmo atstovų Prancūzijoje.17 Įvadas romėnų teisės šaltinius nagrinėjo remdamiesi antikinės literatūros visuma. Aimaras Rivalijus. gramatikų bei filosofų. vokiečių humanistas labiausiai išgarsėjęs darbais prigimtinės teisės tematika laikomas prigimtinės teisės teorijos Vokietijoje pradininku. kuriose buvo cituojami XII lentelių įstatymai arba aprašomos juose įtvirtintos teisės nuostatos. Imta rinkti romėnų teisininkų. pradžioje susidomėta seniausiu rašytiniu romėnų teisės šaltiniu — XII lentelių įstatymais. kuris apskritai yra laikomas pirmuoju teisės istorijai skirtu darbu. Jis cituoja XII lentelių įstatymų žodžius ir pateikia analogiškų visuomeninių santykių reguliavimą. Kadangi Rivalijaus ir Aleksandro ab Aleksandro darbuose sunku įžvelgti kiek nors aiškesnę sistemą. Atsižvelgiant į minėtus siekius. jau XVI a. Tuo pat metu XII lentelių įstatymais susidomėjo ir kitas humanistinės mokyklos atstovas italas iš Neapolio — Alexandras ab Aleksandro. kaip atrodė šis legendomis apipintas romėnų teisės paminklas. Eioaycoyfi) MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO BIBLIOTEKA . Antrojoje šio veikalo knygoje Rivalijus surinko 50. Humanistų mokyklos nuopelnas — nepaprastai išplėstas romėnų teisės šaltinių pažinimo spektras. šeštojoje savo Genialium dierum libri sex knygoje (caput 10) pristatęs decemviri veikalą. jo nuomone. o ne įstatymų rekonstrukcija tikrąja šio žodžio prasme. ypač Marko Tulijaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero) darbų ištraukas. siekiant sužinoti. jie greičiau įvardintini kaip decemviri normų rinkiniai. Pirmieji atkurti XII lentelių įstatymų tekstą mėgino Aimaras Rivalijus (Aymarus Rivallius) ir Aleksander ab Aleksandro (Alexander ab Alexandro). parašė 1515 m. kuris buvo susiklostęs kitose tautose. Sis didysis XVI a. istorikų. kritinė analizė bei mokslinis sisteminimas. Pirmasis dėmesį į decemviri sudaryto lex sistemą atkreipė Johanas Oldendorpas (Johann Oldendorp).

kad tai originalus įstatymų tekstas. ius publicum ir ius privatum. Ten. jog 21 Lot. Kita vertus. atskirdamas pasaulietinę teisę ir atsižvelgdamas į šios normų skirstymą į viešąsias ir privačiąsias. dar ir šiandien naudojamą teksto citavimo būdą. vartodamas liepiamąją nuosaką. Atkurdamas leges duodecim tabularum tekstą. o ne tik teisininko filosofo pasiūlymai. autorius savo romanistiniuose tyrimuose nemaža dalimi rėmėsi istorija ir filologija. kur neabejojo. bet skirstymu į ius sacrum. sąsaja su XII lentelių įstatymų sistema buvo grynai formalaus pobūdžio. ius publicum ir ius privatum. XII lentelių įstatymų fragmentų nuoseklaus išdėstymo remiantis skirstymu į ius sacrum. Veikale De legibus duodecim tabularum tripartita atliktoje įstatymų rekonstrukcijoje Hotomanus rėmėsi ne padalijimu į dvylika lentelių.Įvadas 18 iuris naturalis21. kad tiek Oldendorpas. Hotomanas pirmą kartą pasiūlė dvejopą.. jį citavo didžiosiomis raidėmis. pirmą kartą išleistame 1539 m. ius publicum ir ius privatum idėjos įkvėpėjas neabejotinai buvo Ciceronas. Franco-Gallia. Neblėstantis jo autoritetas lėmė. t. y. jog jo argumentai yra autentiškas įstatymų komentaras. paskui pateikė jų komentarą. kadangi laikyta. Prigimtinės teisės įvadas. Kiekvieno skyriaus pradžioje Oldendorpas išdėstė lentelėje turinčius būti įstatymų fragmentus. kai galima buvo daryti tik prielaidą. kuriame nurodė teksto kilmės šaltinius. pavyzdžiui. Įtakos įstatymų rekonstrukcijų sistemai turėjo ir paties Cicerono pastebėjimai. . Tais atvejais. Didžiųjų politinių traktatų. Oldendorpo pasiūlytu XII lentelių įstatymų skirstymu į skyrius vėliau rėmėsi ir Franciskas Hotomanas (Franciscus H o t o manus). kadangi normas skyrių viduje Oldendorpas grupavo remdamasis skirstymu į ius sacrum. tiek Hotomanas iš Cicerono De legibus pateiktos idealios teisinės tvarkos vizijos pasisėmė ne tik žinių apie XII lentelių įstatymų turinį. XII lentelių įstatymų fragmentai buvo surinkti ir išdėstyti dvylikoje dalių (titulų). atitinkančių dvylika lentelių.

jį rašydavęs mažosiomis raidėmis ir vartodavęs tariamąją nuosaką. kurios vertimas į lietuvių kalbą ir pateikiamas šiame ledinyje. kad yra aiškiai nurodytos komentaro knygos. Rudolf Schoell. M. Sistemindamas sukauptą medžiagą. Šis pirmojo Corpus iuris civilis leidimo naujaisiais laikais autoriaus — Dionisijaus sūnus išgarsėjo kaip pirmojo imperatoriaus Teodosijaus kodekso komentaro ir pirmosios naujaisiais laikais atliktos XII lentelių įstatymų palingenezės autorius. nagrinėjusio konkrečią problemą. Gotofredas atkreipė dėmesį į tuos duomenis. Gotofredas iškėlė prielaidą. H. Ligšiolinių XII lentelių įstatymų rekonstrukcijų ir vertimų sugretinimą atliko Oli- . atliko Jokūbas Gotofredas (Jacobus Gothofredus).. Rudolf Dūli. Crawford. 1613 m. jog pirmąją XII lentelių įstatymų rekonstrukciją naujaisiais laikais. Jo atliktos teksto rekonstrukcijos sisteminį pagrindą sudarė Gajaus komentaras ad legem duodecim tabularum. E. teksto fragmentas. B. iš kurių paimti Justiniano Digesta esantys Gajaus komentaro fragmentai. rengdamas savąją XII lentelių įstatymų rekonstrukciją. į pirmąjį planą iškeldamas ius privatum. Šiuolaikinėse XII lentelių įstatymų rekonstrukcijose tokiais atvejais yra cituojamas autoriaus. pradžioje Gotofredo darbu. XIX a. o toliau nuosekliai išdėstydamas ius publicum bei ius sacrum nuostatas ir visą medžiagą suskirstydamas į dvylika lentelių. Įvertindamas tą faktą. Gotofredas atkūrė XII lentelių įstatymų tekstą. rėmėsi vokiečių mokslininkas Heinrich Eduard Dirksen bei vėlesni romėnų teisės šaltinių tyrinėtojai: Carl Georg Bruns. Gotofredo iškeltomis prielaidomis iš esmės yra paremta ir Salvatore Riccobono parengta itališkoji XII lentelių įstatymų rekonstrukcija. mėginantiems atkurti decemviri veikalą. kurie iki šiol pasitarnauja tyrinėtojams. kad Gajaus išvados atspindi leges duodecim tabularum nuostatų išdėstymo nuoseklumą. James Muirhead.19 Įvadas toks tekstas įstatymuose buvęs. Paul Frėdėric Girard. kad kiekviena iš šešių minėto Gajaus veikalo knygų atitinka dvi leges duodecim tabularum lenteles bei tai. Nikolski. Visuotinai pripažįstama. Dieter Flach. Moritz Voigt.

Repertorio delle ediziotii a stampa (sec. kuriomis rėmėsi šie mokslininkai. Įstatymų rekonstrukcijos problema taip pat paskatino ir italų mokslininkus. Taip pat buvo parengtos dvi m o nografijos. Materiali per la palingenesi delle XII Tavole. pataisytos palingenezės. taip pat buvo ne tik atskleisti XII lentelių įstatymų turinį. kurie. Cagliari. pradėti tyrimus. 1998). 1992 ir F. Materiali per la palingenesi delle XII Tavole. kuriai priklauso Ferdinando Bona. išlieka daug aktualių klausimų. esančiomis Aulo Gelijaus veikale Noctes Atticae. 1. tačiau prielaidos. daugiausia — Seksto Elijaus Kato Peto (Sextus Aelius Catus Petus) Tripertita. kurį savo komentare ad legem duodecim tabularum pasiūlė Gajus? Galbūt tiesai artimesnės yra tų mokslininkų nuostatos. 22 Kuo išsamiau atkurti XII lentelių įstatymų nuostatas gausiose savo publikacijose stengiasi ir Bernardo Albanese. siūlomame vertime buvo remtasi Salvatore Riccobono atlikta XII lentelių įstatymų 22 O . kurių tikslas buvo naujos. jų požiūriu. ar paties Seksto veikalą? Koks iš tikrųjų buvo XII lentelių ir jose įtvirtintų nuostatų išdėstymo eiliškumas? Juk Oldendorpo ir Hotomano darbų} tikslas. . darbo rezultatai buvo publikuoti italų žurnale Index XVIII (1990) ir XX (1992). D'Ippolito. XVI—XX). Antonio Guarino. pavyzdžiui. Federico D'Ippolito ir Salvatore Tondo. tiek teksto citatomis. ar remiantis seniausiais išlikusiais teksto perpasakojimais. bet ir tikrąjį nuostatų išdėstymo eiliškumą. Pirmieji šios mokslininkų grupės. pagrįstos tiek Gotofredo prielaidomis. šiuolaikinės romanistikos yra pripažintos klaidingomis.Įvadas 20 vio Diliberto (žr. Diliberto. apskritai abejoja galimumu šiandien atkurti XII lentelių įstatymų sistemą? Nemėginant atsakyti į šiuos klausimus. — Napoli. 1993. mėginame atkurti decemviri. Imantis XII lentelių įstatymų rekonstrukcijos. Cagliari. parengimas. II. Ar šiuolaikinės rekonstrukcijos iš tiesų atkuria XII lentelių įstatymus. vadovaujamus profesoriaus Luigi Amarante. ar tik nuostatų eiliškumą. Oliviero Diliberto. kaip pavyzdžiui. Questioni decemvirali.

jog anuomet XII lentelių įstatymų teksto Romos mokyklose buvo mokomasi mintinai. Ferrini C o n t a r d o . P. 24 Zielinski Tadeusz. Furlani Giuseppe. kuri buvusi tokia tobula. galbūt (nors leges apimtis ir nedidelė). Mūsų nuomone. 23 Fontes Iuris Romani Anteiustiniani / R i c c o b o n o Salvatore. 67. 1968. P. kaip labai taikliai pastebėjo klasikinės filologijos specialistas. kultūros istorikas Tadeušas Zielinskis (Tadeusz Zielinski): „XII lentelių įstatymai — tai visos vėlesnės romėnų teisės užuomazga. kur kas svarbiau tai. 1989. kuri mažai tesiskiria nuo ankstesniųjų bei vėliau atliktų leges duodecim tabularum rekonstrukcijų. kad.. bet kaskart atnaujinami ir tobulinami jų normų perpasakojimai. kurių vertingos pastabos padėjo parengti kiek galima tikslesnį ir tobulesnį XII lentelių įstatymų teksto rekonstrukcijos vertimą bei informatyvesnį įstatymų nuostatų komentarą. Šiandien nėra galimybių tai patvirtinti ar paneigti. kuris jau senokai buvęs prarastas. gali būti ir ateityje tikrai bus patobulinti bei pataisyti.21 Įvadas teksto rekonstrukcija 23 . Rzeczpospolita „Šląsk". be jokios abejones. Rzymska. jog visos civilizuotos tautos nuosekliai ją perėmė pritaikydamos savo reikmėms. I 2 ." 24 Autoriai nuoširdžiai dėkoja gerbiamiems kolegoms Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Kalbos kultūros katedros docentei Aleksandrai Teresei Veličkienei bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanui profesoriui habilituotam daktarui Vytautui Nekrošiui. Pateikiant skaitytojų vertinimui pirmąjį lietuvišką XII lentelių įstatymų teksto rekonstrukcijos vertimą bei nedidelį komentarą. kurie. Galbūt garsiojo oratoriaus nederėtų suprasti pažodžiui. o iš lūpų į lūpas perduodamas ne originalus įstatymų tekstas.. — Katowice: Wydawnictwo . — Florentiae. 21—75. Ir mes iki šios dienos tebesinaudojame šia teise. norisi dar kartą prisiminti Cicerono nuorodą apie tai. Giovanni Baviera. dėmesys buvo kreipiamas tik į juridiniutechniniu požiūriu reikšmingiausias jų nuostatas.

Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m \ /I / lentelė 723—31/ puslapiai .

I N C O M I T I O A U T IN F O R O ANTE MERIDIEM CAUSSAM C O I C I U N TO.. STRUIT. S O L I S O C C A S U S S U P R E M A TEMPESTAS ESTO. \ POST MERIDIEM ADDICITO. I 24 SI I N I U S V O C A T . VOLET 4./ I / lentelė T A B U L A 1. N I P A C U N T . 5. N E X .. F O R T I S A N A T I . ADSIDUO VTNDEX A D S I D U U S P R O L E T A R I O [IAM C I V I ] Q U I S V I N D E X ESTO. 7. PRAESENTI LITEM ESTO. 3. o m n i s q u e illa XII t a b u l a r u m antiquitas — l e g e A e b u t i a lata c o n s o p i t a sit -. Gellius 16. SI A M B O P R A E S E N T E S . 8: c u m proletarii et adsidui et sanates et V A D Ė S et S U B V A D E S et X X V asses et t a l i o n e s f u r t o r u m q u e q u a e s t i o C U M L A N C E E T L I Č I O e v a n u e r i n t . 2. ORATO. Į I T O ] N I IT. C O M P E R O R A N T O A M B O PRAESENTES. A R C E R A M N E S T E R N I T O . . MA- SI M O R B U S A E V I T A S V E V I T I U M E S C I T . 10. 10. [QUI IN IUS VOCABIT] I U M E N T U M DAT O .. SI C A L V I T U R P E D E M V E N U M E N D O IACITO.. 9. 6. SI N O L E T . REM UBI P A C U N T . A N T E S TAMINO: IGITUR EM CAPITO. 8.

JEIGU [ATS^kOVAS] DELSIA ARBA S P R U N K A . JEIGU [ A T S A K O V O ] L I G A A R B A A M Ž I U S B U S K L I Ū T I S [ A T V Y K T I ] . 7. T E G U L A T V E D A JĖGA. JEIGU T A I K O S S U T A R T I E S N E S U D A R Y S . [IEŠKOVAS] T E N E D E N G I A VEŽIMO. LAI [ P R E T O R I U S ] [APIE TAI] PASKELBIA. I Š T I K I M I E S I E M S [ O T A I P P A T ] IŠ N A U J O S U D A R I U S I E M S S Ą J U N G Ą JEIGU [ I E Š K O V A S IR A T S A K O V A S ] S U D A R Y S [ B Y L O J E ] T A I K O S S U T A R T Į .. LENTELĖ lentelė /III/ JEIGU [ I E Š K O V A S ] Š A U K I A Į T E I S M Ą . BET U R Č I O PILIEČIO LAIDUOTOJAS TEB Ū N I E KAS TIK NORĮS. JEIGU [ A T SAKOVAS] NEPAGEIDAUJA KINKINIO. 4. TURINČIO NUOSAVYBĘ LAIDUOTOJAS T E B Ū N I E TURINTIS NUOSAVYBĘ. 5. [PRIEVOLĖ IŠ] IŠKILMINGOS P A S K O L O S S U T A R T I E S . 2. [ A T S A K O V A S ] LAI E I N A . 6. JEIGU [ A T S A KOVAS] NEINA. . LAI G I N A K I E K V I E N A S S A V O POZICIJĄ.25 I 1. T E G U L [IEŠK O V A S ] P A R Ū P I N A K I N K I N Į . K U R I S IŠKVIETĖ [IEŠKOVAS]. KAI A B U [ Y R A ] A T V Y K Ę . LAI IKI V I D U R D I E N I O S T O J A Į B Y L Ą TAUTOS SUSIRINKIMO ARBA TEISMO VIETOJE. T E G U L B Ū N A PAKVIESTI L I U D Y T O J A I : T U O M E T T A S . 3. LAI [ I E Š K O V A S ] A N T JO U Ž DEDA RANKĄ..

bei apud iudicem. 50. vykdavusį dalyvaujant privačiam teisėjui. 10. kai p r i ė m u s lex Aebutia ( t o k i e t e r m i n a i . XXV asses. Aulus Gellius 16. 8: Visa anoji X I I l e n t e l i ų [ į s t a t y m ų ] teisė sunyko.. . . taliones.. Kaip ir šiandien. kad civilinė byla gali prasidėti tik ieškovo iniciatyva (dispozityvumo turinys yra aiškiai nusakytas Justiniano Digesta esančioje ištraukoje iš Ulpiano darbų: Invitus nemo rem cogitur defendere. sanates. adsidui. 26 P O V I D U R D I E N I O LAI [TEISĖJAS] G I N Č O OBJEKTĄ PRITEISIA ATVYKUSIOJO NAUDAI. SUBVADES. VADĖS. kuris reiškė. Anuomet šio veiksmo būta ir išimtinai privataus pobūdžio. 17. Komentaras Ad 1. 9. 10. Pirmiausia atliekamas procesinis veiksmas — in ius vocatio — atsakovo šaukimas atvykti į procesą. 156)). vykstantį pirmojoje stadijoje in iure. JEIGU A B U [ Y R A ] A T V Y K Ę . Ordinarines romėnų civilinio proceso formas (ordo iudiciorum privatorum). Atsakovo šaukimas atvykti pas magistratą buvo asmeninis ieškovo. S A U L Ė L Y D I S LAI B Ū N A P A S K U T I N I S L A I K A S [ B Y L A I IŠSPRĘSTI]. civiliniame procese galiojo dispozityvumo principas. — „Niekas prieš paties valią nėra verčiamas ginti savo reikalą" (D. legisakcinį ir formuliarinį procesus sudarė dvi stadijos: in iure./III/ lentelė 8. tyrusiam šalių pateiktus įrodymus ir priimdavusiam sprendimą (sententia). kaip): proletarii. y. furtorumąue ąuaestio CUM LANCE ET LIČIO n u ė j o u ž m a r š t i n . t. o ne valdžios pareigūnų ar teisėjo . . kurioje procesas vyko dalyvaujant valdžios pareigūnui (magistratui).

teismo sprendimo vykdymas galėjo būti nukreipiamas į atsakovo asmenį (palyginimui žr. Tokia šaukimo j teismą tvarka Romoje išsilaikė iki pat kruopštaus teismų sistemos sutvarkymo imperijos laikotarpiu. palengvinančių jo atvykimą pas magistratą. Jeigu atsakovas sirgo arba buvo sulaukęs vyresnio amžiaus. Šia tvarka kai kada buvo naudojamasi net ir įsteigus specialią teismo pareigūno (exsecutor) pareigybę. jog atsakovo sulaikymas (norint užtikrinti jo atvykimą pas magistratą) yra teisėtas veiksmas. atvykti pas pareigūną buvo ne atsakovo teisė. Ad 3. o būtent atliekant in ius vocatio vykdymo procese. kad tuometinė civilinė atsakomybė Romoje. Minėti procesiniai veiksmai vaizdžiai byloja apie tai. ieškovas. pasikvietęs liudytojus. bet ir asmeninio pobūdžio: atsakovui neturint turto. Jeigu šaukiamas atsakovas delsė arba vengė atvykti. Ad 2. į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Kita vertus. Tai buvo pirmasis momentas. T u o tikslu ieškovas privalėjo atsakovui. už kurias gali būti traukiama teisinėn atsakomybėn kaip už teisės pažeidimo (delikto) padarymą. III. y. kad atsakovas patenka ieškovo valdžion. Jeigu atsakovas nebuvo linkęs to padaryti laisva valia. 2). Reikalavimas kviesti liudytojus buvo nustatytas siekiant pabrėžti. galėjo jį pas pareigūną (magistratą) atvesdinti. prievarta apriboti jo laisvę. padaryti tokias veikas. buvo ne išimtinai turtinio. Šis gestas reiškė. atlikęs tam tikrus simbolinius (rankos uždėjimo) gestus (manum endo iacito). kuriam dėl tam tikrų priežasčių sun- . kuomet pasireikšdavo atsakovo pavaldumas ieškovui.27 lentelė /III/ reikalas. bet jo pareiga. ieškovas. ieškovas dar kartą uždėdavo ant atsakovo ranką (manus iniectio). juo nesiekiama padaryti atsakovui skriaudą. t. ieškovas privalėjo imtis priemonių. priešingai nei šiandien. Vėlesnėse proceso stadijose. galėjo jį sulaikyti.

Tiksliau tariant. XII lentelių įstatymai nurodo. Vindex ginčydavo ieškovo pareikštą reikalavimą ir pats įstodavo į bylą vietoje atsakovo. kadangi pagal vald o m o turto vertę piliečiai buvo suskirstyti į penkias kla- . Tuo metu lecticae jau buvo gausiai dekoruojami šilkinių audinių užuolaidomis (vela. kitaip tariant.). Komentuojamame XII lentelių įstatymų fragmente taip pat atsispindi tai. Jeigu atsakovas atsisakydavo naudotis kinkiniu. kad. {statymuose vartojamas terminas adsidui yra susijęs su Romos piliečių sąrašu (census). t. neturtingo — bet kuris pilietis. pačią elementariausią transporto priemonę. ieškovas neprivalėjo parūpinti jam dengto vežimo ar neštuvų. dramblio kaulu. Vykstant procesui. y. reikalingas atvykti į teismą (įstatymų leidėjas čia atsižvelgia ir į tai. brangakmeniais. palankinai (lecticae) Graikijoje ir Romoje buvo išimtinai naudojami tik moterų bei ligonių kelionėms. pagalba. parūpinti kinkinį. t. plagulae). neštuvai tampa mėgiama Romos kilmingųjų ir turtingųjų transporto. jog panašios transporto priemonės jau tuomet buvo laikomos prabangos dalyku. nustatant reikalavimus ir įpareigojimus. Reikia pažymėti. plagae. kito asmens. juodmedžio mediena. kad ankstyvaisiais amžiais neštuvai. Romos piliečio./III/ lentelė 28 ku judėti ir persikelti iš vietos į vietą. auksu. o drauge ir savo padėties bei turto demonstravimo priemone. kadangi. tačiau ir turto sąrašas. ypač imperijos laikotarpiu. šis įstatymų nustatytas įpareigojimas galėjo tapti puikiu motyvu atsakovui vengti atvykti į teismą. kad turtingo asmens laiduotojas (vindex) galėjo būti tik turtingas. patogesnės transporto priemonės. census — ne tik asmenų. Vėliau. todėl ir ieškovas įpareigojamas sudaryti tik būtinas sąlygas. y. būtina paisyti to. atsakovas galėjo naudotis laiduotojo (vindex). priešingu atveju. Ad 4. ar jie yra realiai įgyvendinami (impossibilium nulla obligatio est) pagal ieškovo turtinę padėtį ir pan.

kaip pavyzdžiui. tačiau netrukus ją atnaujino (sanates — tarytum „pagydytieji. pietas). jog egzistavo galimybė tokias sutartis sudaryti ir su piliečiais valstybių.29 lentelė /III/ ses (classis). kurios su Roma sudarytą sandorą kurį laiką buvo nutraukusios. kad gynybos. 5. Manoma. fortes). Ad. kad be savo atžalų asmuo daugiau nieko neturi. priskirti pirmajai arba aukščiausiai piliečių klasei — classici. šeimyniniai ryšiai. Classici valdomas turtas turėjęs būti didesnis nei 100 tūkstančių sestercijų. N u o to. Greičiausiai šioje XII lentelių įstatymų ištraukoje buvo pami- . tačiau taip pat ir su valstybių — Romos sąjungininkių piliečiais. gailestingumas. iškilminga forma sudaromas paskolos (nexum) ir pirkimo (mancipium) sutartis. Su piliečių skirstymu į klases turto atžvilgiu susijęs ir kitas šiame įstatymų fragmente minimas terminas proletarius — n u o savybės neturintis asmuo. Legisakciniame procese nebuvo leidžiamas procesinis atstovavimas. Lingvistine prasme terminas proletarius kildintinas iš žodžio proles — palikuonys (buvo turima galvoje. galima buvo sudaryti ne tik tarp Romos piliečių. Adsidui — tai asmenys. priklausė jo valstybei mokėtinų mokesčių dydis. pasveikusieji"). Sunku paaiškinti šio fragmento prasmę. iškelta hipotezė. procesinio atstovavimo institutų pradmenys nebuvo svetimi ir seniausios epochos romėnų teisei. ir tų. vedamas tokių paskatų kaip draugiškumas (amicitia). kuriai piliečių klasei. tačiau vindex institutas liudija. buvo priskirtas asmuo. kurios pagrindu buvo atlikta pastarojo XII lentelių įstatymų fragmento rekonstrukcija. priskiriamas žemiausiai piliečių klasei. kurios visą laiką išliko Romos sąjungininkės (forctes. nevaldo jokio turto). Paprastai vindex į bylą įstodavo be atskiro šalies prašymo. jog seniausius romėniškuosius sandorius. kadangi išlikusi tik teksto dalis. Remiantis iš dalies išlikusia ištrauka iš Festo darbų. užuojauta (misericordia.

iki vidurdienio privalėjo atvykti į tautos susirinkimo (comitium) arba teismo (Jorum) vietą. teisėją. Ad 7. pateikdavo priešingos šalies akivaizdoje. Si nuostata patvirtina. Taikos sutartis. Ad 8. y. jog šiuolaikiniame civiliniame procese plačiai žinomo ir vartojamo sprendimo už akių instituto genezės istorija siekia romėnų teisę. Ad 6. piliečiais sudaryta paskolos sutartis. bet dalyvauti procese naudojantis ieškiniais (legis actiones)./III/ lentelė 30 nėta ne tiek pati galimybė sudaryti nurodytus sandorius. Kiekviena šalis įrodymus. Jokūbo Gotofredo (Jacobus Gothofredus) atliktoje XII lentelių įstatymų rekonstrukcijoje ši nuostata. buvo patalpinta IX lentelėje (de iure publico). po vidurdienio teisėjas priimdavo sprendimą atvykusiosios šalies naudai. FORTI SANATI siremps jus esto (Iškilmingai su nuolatinių sąjungininkių bei valstybių. taip pat tebūnie teisėj. atnaujinusių sąjungą su Roma. t. Jeigu į teismo posėdį atvyko ir parodymus davė abi šalys. o byla baigta. saistė pareiga iki nusileidžiant saulei priimti sprendimą. Ad 9. buvo privaloma ir reiškė. Vienai iš šalių neatvykus. jog ginčas yra išspręstas. paskelbta pretoriaus. patvirtinančius jos reikalavimų pagrįstumą. suformuluota kaip NEXO SOLUTO. šalys turėjo teisę baigti ginčą taikiai. ištyrusį ir įvertinusį įrodymus. . skirtoje viešosios teisės normoms. Vykstant civilinei bylai. kur bylą nagrinėdavo teisėjas. sudarydamos pactum — taikos sutartį. Jeigu šalys nesusitardavo baigti ginčą taikiai. kurie buvo skirti tik romėnams. Pirmąja šiuolaikine laikomoje 1613 m.

kitaip tariant. t. kadangi bylininkai kur kas labiau buvo linkę spręsti ginčus naująja procesine tvarka. tapo neaktualūs. iš dalies deformalizuota proceso forma. įtariamo padarius vagystę. spektru. o žinios apie jo išleidimo laiką pakankamai miglotos. būdas (plačiau žr. susijusių su pirmąja. kad jis greičiausiai pasirodęs apie 150 m. įstatyminių ieškinių (legis actiones). y.31 lentelė /III/ Ad 10. namuose. seniausia ordinarinio proceso forma — legisakciniu procesu. . Literatūroje nurodoma. Jos dėka procesinė gynyba tapo kur kas labiau prieinama nei legisakcinis procesas. lex Aebutia (išsamus įstatymo pavadinimas — lex Aebutia de formulis. pr. formuliariniu procesu. Dėl to nemažai XII lentelių įstatymų institutų. Kr. kurią nukentėjusysis atlikdavo asmens. pasireiškianti galimybe suteikti procesinę gynybą (actionem dare — suteikti ieškinį) arba atsisakymu ją teikti (denegatio actionis). subvades). taliono principo bei 25 asų dydžio baudos taikymas tam tikrais skriaudos (iniuria) atvejais. besiremiantis griežtai ribotu vadinamųjų actiones stricti iuris arba. Projekto (rogatio legis) autoriumi yra laikomas magistratas Sekstas Elijus (Sextus Aelius)). Sis įstatymas leido R o mos piliečiams bylinėtis tarpusavyje naudojantis nauja. taip pat furtorum ąuaestio cum lance et ličio — kratos. Šios proceso formos esmę sudaro pakankamai plati pretoriaus jurisdikcija. Kaip savo veikale Noctes Atticae aiškina Aulas Gelijus (Aulus Gellius). komentarą Ad VIII. 15). Tokie institutai — tai įvairių rūšių laiduotojai (vadės.

II lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m 733—37/ puslapiai .

A U T S T A T U S D I E S C U M H O S T E . t a m e n ut L assibus sacramento contenderetur. C U I T E S T I M O N I U M D E F U E R I T . etsi p r e t i o s i s s i m u s h o m o esset. 2. b... [ A t ] si d e libertate h o m i n i s c o n t r o v e r s i a erat. . 3. Gaius 4. . III 34 a. d e m i n o r i s v e ro L assibus s a c r a m e n t o c o n t e n d e b a t u r . Q U I D H O R U M F U I T [VITIUM] IUDICI ARBITROVE REOVE. Gaius 4.. IS T E R TIIS D I E B U S O B P O R T U M O B V A G U L A T U M ITO. M O R B U S S O N T I C U S . e a d e m lege caut u m est -. n a m ita l e g e X I I t a b u l a r u m c a u t u m erat. EO DIES DIFFISUS ESTO.... 14: P o e n a a u t e m s a c r a m e n t i aut q u i n g e n a r i a erat q u i n q u a g e n a r i a . N a m d e rebus M aeris plurisve D assibus. s i c u [ t i ] lex XII [ t ] a b u l a r u m de [ e o ] q ( u o d ) e x stip u [ l ] a t [ i ] o n e petitur./ III / lentelė T A B U L A 1. 17a: P ( e r ) i u d i c i Į s p J o s t u l a t Į i J o n e ( m ) a g e b a [ t u r . s i ] q [ u ] a de re ut ita a g e r [ e t ] u r Iex i u s [ s i ] s s e [ t ].

LENTELĖ lentelė / III / a Gaius 4.. vis d ė l t o b u v o r e i k a l a u j a m a 50 asų dyd ž i o sacramentum. 2 3. M I R T I N A L I G A . TAS KAS TREČIĄ D I E N Ą TEEINA PRIE [LIUDYTOJO] D U R U [GARSIAI] SKUSTIS. nors ir brangiausias b ū t ų vergas.. . . A R B A P A S K I R T A S LAIKAS [ B Y L A I ] S U S V E T I M Š A L I U .35 II 1. [ k a i p ] b u v o nustatyta t o paties įstatymo. buvo r e i k a l a u j a m a 500 asų d y d ž i o sacramentum. A R B I T R U ARBA A T S A K O V U .. 14: P i n i g i n i o u ž s t a t o — sacramentum dydis b u v o p e n k i š i m t a i arba p e n k i a s d e š i m t [asų]. kad byla turi būti šitaip nagrin ė j a m a . jeigu įstat y m a s n u s t a t ė . D Ė L TOS PRIEŽASTIES [ B Y L O S N A G R I N Ė J I M O ] LAIKAS TEBŪNIE ATIDĖTAS. Gaius 4. . o dėl m a ž i a u — 50 asų. K A S N O R S IŠ JU B U V O [ K L I Ū T I S ] [KIEK TAI SUSIJĘ S U ] TEISĖJU. 17a: Prašant paskirti teisėją g i n č a s b u v o n a g r i n ė j a m a s . n e s taip n u s t a t ė XII l e n t e l i ų įstatymai. k y l a n t i e m s iš stipulatio. kaip antai XII l e n t e l i ų įstatymai n u statė r e i k a l a v i m a m s . T a č i a u jei g i n č a s b u v o dėl v e r g o laisvės. [JEIG U ] . G i n č u o s e dėl t ū k s t a n č i o ar d a u g i a u asų. KIENO NAUDAI ATSISAKOMA LIUDYTI. b..

o pradžioje vienintelė siekiant savo reikalavimų patenkinimo. Išimtį sudarė ginčai dėl žmogaus laisvės. nereikalavusiu duoti sacramentum. priklausomai nuo to. t. sacramentum dydis visuomet buvo tik 50 asų. kai iš šalių reikalauta sumokėti užstatą — sacramentum. buvo vadinamoji legis actio sacramento. ketų (špižių)). o vėliau — valstybės iždo (iš čia aerarium. Sacramentum sudarydavo 500 arba 50 asų. XII lentelių įstatymuose greičiausiai buvo išvardintos bylinėjimosi (legisakcinio proceso) formos (legis actiones). Pradžioje sacramentum buvo šalių atvedami ir žyniams saugoti atiduodami naminiai gyvuliai — jaučiai ir avys. Laikui bėgant. esant prievolinio pobūdžio (kreditorius — skolininkas) reikalavimams ir tik šių įstatymų įsakmiai nurodytais atvejais. buvo galima naudotis ginčuose in personom. Bylą laimėjusiai šaliai jos gyvuliai buvo grąžinami. aerarium populi Romani — Romos valstybės iždas. Bylą pralaimėjusios šalies sacramentum. kad XII lentelių įstatymai procesinę formą per . dėl kurio buvo kilęs ginčas. Iš romėnų teisės šaltinių yra žinoma. Viena iš jų. kaip bauda už tikrovės neatitinkančius teiginius. y. o priešingos šalies — paaukojami dievams atsiteisimo už netiesos sakymą ženklan. kaip sacramentum. buvo duodamas nustatytas kiekis vertingo metalo (romėnų teisės šaltiniuose vartojamas lotyniškas terminas aes galėjo reikšti varį arba vario bei kitų metalų lydinius — bronzą. ar mažesnė. įvedė tik XII lentelių įstatymai). kuris imperijos laikotarpiu susilieja su asmeniniu imperatoriaus turtu — fiscus. o vėliau pinigų sumą. o grindžiamu reikalavimu iš karto paskirti teisėją (per iudicis postulationem). kol pagaliau fiscus visiškai pakeičia aerarium) naudai. berods. Nepriklausomai nuo vergo. ar ginčo suma būdavusi 1000 asų. tekdavo šventyklos. atitinkančią 5 jaučių arba 5 avių vertę). Paprastesnių bylinėjimosi būdu (kurį. vertės./ III / lentelė Komentaras 36 Ad 1.

Ad 3. arbitro ar atsakovo vedamai su svetimšaliu. 247 str.. atsisakydavo jį paliudyti (duoti parodymus). buvo laikoma svariomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui. Šiuo požiūriu romėnų civilinio proceso teisė skiriasi nuo galiojančių Lietuvos Respublikos civilinių procesinių įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 156 str. ir kt.2 d. Atsakovas privalėjo atvykti pas pretorių ir įstoti į bylą iš karto po in ius vocatio. kita vertus. 1 d. reikalavę liudytojų dalyvavimo. . Jeigu liudytojas. XII lentelių įstatymų epochoje reikšmingiausi sandoriai buvo sudaromi naudojantis formaliais būdais. įstatymas suinteresuotąją! šaliai suteikė teisę kas trečią dieną prieš liudytojo namus garsiai skųstis dėl to. 1 . d. Kaip žinia.sponsio. patenkinimo.). 246 str.37 lentelė / III / iudicis postulationem leido naudoti tuomet. Tokia romėnų teisės nuostata yra sąlygota to. reiškė ir viešą liudytojo kvietimą įvykdyti savo pareigą ir atvykus į teismą duoti parodymus (palyginimui žr. spręsti. teisėjo.. 22). kylančių iš žodinės sutarties (. sudarančia pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui (nors teismų praktikoje tokių atvejų pasitaiko neretai). kuriais laikomi ir nexum. VIII. o vėliau — stipulatio). Ad 2. Šiame XII lentelių įstatymų fragmente yra kalbama apie obvagulatio — viešą liudytojo kvietimą atvykti į teismą ir duoti parodymus. kilus ginčui dėl tokio sandorio sudarymo fakto ar jo vykdymo. kurie dalyvaujančio byloje asmens ligos paprastai nelaiko svarbia priežastimi. dalyvavęs sudarant ir tvirtinant sandorį. mancipatio. kad šis nepateisina jam parodyto pasitikėjimo. Tik mirtina liga arba tuo pat metu paskirtas laikas kitai bylai. kad legisakcinis procesas nenumatė procesinio atstovavimo galimybės. Šis iš dalies simbolinis gestas. kai kreditorius siekė savo reikalavimų. 2 d.

III lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m 7 3 3 — 7 3 9 / puslapiai .

POST DEINDE MANUS INIECTIO IN IUS D U C I T O . SI V O L E T . 4. Inter e o s dies trinis n u n d i n i s c o n t i n u i s ad p r a e t o r e m in comitium producebantur. SECUM DUCITO. 6. T E R T I I S N U N D I N I S P A R T I S S E C A N T O . A U T SI VOLET MAIORE VINCITO. NI I U D I C A T U M FACIT A U T Q U I S E N D O EO IN IURE VINDICIT. 3. praedicabatur. quantaeque pecuniae iudicati essent. 5. aut trans T i b e r i m p e r e g r e v e n u m ibant. III 40 AERIS CONFESSI R E B U S Q U E IURE IUDICATIS X X X DIES IUSTI S U N T O . ESTO. 2. PLUS DATO. Tertiis aut e m n u n d i n i s c a p i t e p o e n a s dabant. h a b e b a n tur in v i n c u l i s dies sexaginta. Q U I E U M VTNCTUM HABEBIT./ III / lentelė T A B U L A 1. SE F R A U D E ESTO. SI P L U S M I N U S V E S E C U E R U N T . N E M I N O R E . N I S U O V I V I T . VINCITO AUT NERVO AUT COMPEDIB U S X V P O N D O . SI V O L E T S U O V I V I T O . Aulus Gellius 20. . LIBRAS FARRIS E N D O D I E S D A T O . 46-47: Erat a u t e m ius i n t e rea p a c i s c e n d i ac nisi pacti f o r e n t . 1.

JEIGU [ T A S . 15 S V A RŲ SVORIO. b ū d a v o l a i k o m i sukaustyti š e š i a s d e š i m t d i e n ų . T a č i a u p o t r e č i o j o t u r g a - 2. 4. K U R I S JĮ S U K A U S T Ė . TEBŪNIE [ATSAKOVAS] VEDAMAS Į TEISMĄ |PAS MAGISTRATĄ]. PASKUI T E B Ū N I E U Ž D E D A M A [IEŠKO V O | RANKA [ANT ATSAKOVO]. T E G U L [ĮĮ | [ I E Š K O V A S ] V E D A S I S U SAVIMI. JEIGU [ T A S . TAI T E S U K A U S T O IR S U N KESNĖMIS. o jeigu n e s u d a r y d a v o . T E B Ū N I E U Ž T I K R I N T A S L A I K A S 30 D I E N Ų [ = skirtų įvykdyti i e š k o v o r e i k a l a v i m u s arba s u m o k ė t i priteistą s u m ą ] . JEIGU N E S I M A I T I N A SAVUOJU. 1. P e r tą laiką tris s e k a n čius t u r g a d i e n i u s jie b ū d a v o v e d a m i į t a u t o s s u s i r i n k i m ų vietą pas p r e t o r i ų ir s k e l b i a m a iš jų priteistoji s u m a . IŠ K U R I O P R I T E I S T A ] N O R I . Aulus Gellius 20. ARBA. 3. IŠ K U R I O P R I T E I S T A ] N E Į V Y K D O SPRENDIMO ARBA MAGISTRAT O A K I V A I Z D O J E U Ž JĮ N I E K A S N E L A I D U O J A . T E G U L TAS.41 III 1. . JEI N O R I . TEGUL D U O D A DAUGIAU. A R B A G R A N D I N Ė M I S . T E G U L M I N T A S A V O [ M A I S T U ] . T E G U L S U R I Š A [ĮĮ] A R B A P A N Č I A I S . JEI N O R I . IŠ K U R I Ų B U V O P R I T E I S T A . NE LENGVESNĖMIS. LENTELĖ lentelė / III / P R I P A Ž I N U S I E M S I E Š K O V O I E Š K I N Į IR T I E M S . 46—47: T a č i a u [ a t s a k o v a i ] t u o m e t u t u r ė j o teisę sudaryti t a i k o s sutartį. P E R D I E N Ą D U O D A JAM S A I K Ą JAVŲ. 5.

kurie pripažino ieškovo reikalavimą magistrato (pretoriaus) akivaizdoje pirmojoje proceso stadijoje in iure (vadinamieji confessi) bei tie. T E G U L [JJ] S U K A P O J A Į D A L I S . o juo labiau pradėti priverstinio vykdymo procesą. 6. jog atsakovas patenka ieškovo (išieškotojo) valdžion./ III / lentelė 42 arba d i e n i o jie b ū d a v o b a u d ž i a m i m i r t i m i parduodami už Tiberio. kitaip tariant. JEIGU A T K I R S T Ų D A U G I A U ARBA MAŽIAU. Tik jeigu atsakovas per 30 dienų neįvykdo ieškovo reikalavimų. ieškovas (išieškotojas) galėjo pradėti vykdymo procesą. ir vesdavosi jį pas magistratą. turėjo 30 dienų ieškovo reikalavimui įvykdyti arba priteista j ai pinigų sumai sumokėti. dėdavo ant jo ranką (manus iniectio). priimtu antrojoje (apud iudicem) proceso stadijoje (iudicati). P O TRIJŲ T U R G A D I E N I Ų . kuris ginčija ieškovo reikalavimą ir tuo pačiu . Jeigu vykdymo procese bylą pralaimėjęs atsakovas (skolininkas) neįvykdo teismo sprendimo arba nesumoka priteistos pinigų sumos. Ad 3. Šiuo metu prieš juos nebuvo galima imtis jokių procesinių veiksmų. svetimiesiems. kuri yra dvigubai didesnė už priteistąją pirmuoju teismo sprendimu (in duplum). Ad 2. teismo sprendimo arba nesumoka priteistos pinigų sumos. Komentaras Ad 1. iš kurių buvo priteista teismo sprendimu (sententia). kas reiškė. T E N E B U S [UŽ TAI | B A U D Ž I A M A . Tuomet jis iš naujo šaukdavo atsakovą atvykti (in ius vocatio). Tie. ir jeigu jo ginti nestoja laiduotojas (vindex). asmuo.

Tuomet būdavo skelbiama iš atsakovo (skolininko) priteistoji pinigų suma ir laukiama. atsakovas (skolininkas) buvo užmušamas arba parduodamas į vergovę svetimšaliams. nesudarė su jais taikos sutarties ir neatsirado. Po tokios tris turgadienius pasikartodavusios procedūros. ar neatsiras norinčių tą sumą už jį sumokėti. Jis vesdavosi atsakovą (skolininką) į savo namus ir jį kalindavo supančiodamas arba sukaustydamas grandinėmis. kurie bendrininkavo vykdymo procese. kreditoriai atlikdavo dalybas. kuri anuomet sudarė natūralią Romos valstybės sieną. ir pristatomas pretoriui. ieškovas tęsdavo asmeninį vykdymą. kad būdavo dalijamas skolininko kūnas. atsakovas (skolininkas) likdavo įkalintas 60 dienų. jis būdavo vedamas į teismo procesų vietą (forum).). y. Jeigu tam neturėjo lėšų. Įkalinimo metu atsakovas (skolininkas) galėjo maitintis pats. už Tiberio upės. Si XII lentelių įstatymų nuostata patvirtina tai. Ad 4. tris turgadienius.43 lentelė / III / įstoja į bylą vietoje atsakovo. Jeigu atsakovas. jog romėnų teisė draudė piliečius versti vergais Romos valstybės teritorijoje. Salys bet kada galėjo sudaryti taikos sutartį (pactum). Pripažįstama. y. Skolininko pardavimas vergovėn užsienyje vadintas trans Tiberim. kurios turėjo būti ne lengvesnės nei 15 romėniškų svarų (pondus = apie 327 g. Ad 6. Per šį laiką. t. būdamas skolingas keliems kreditoriams. Literatūroje taip pat galima aptikti išsakytų . kas jį išpirktų (sumokėtų iš jo priteistą pinigų sumą). Ad 5. t. kurie vykdavo kas aštuonios dienos (nundinum). įvykdyti prievolę ir taip išlaisvinti atsakovą (skolininką).). Jeigu ginčas nebuvo baigiamas taikiai. ieškovas (išieškotojas) privalėjo kasdien duoti jam romėnišką javų saiką (libra = apie 327 g.

jog iš tiesų kreditoriai greičiausiai pasidalindavę skolininko turtą arba pinigų sumą. Turint galvoje šiuos šaltinių duomenis. Aulas Gelijus Noctes Atticae teigia: Nam. kad XII lentelių įstatymų epochoje Romoje prie turtinės civilinės atsakomybės buvo jungiama asmeninė (kai skolininkas neturi turto. kreditoriai privalėjo vengti apgaulės./ III / lentelė 44 nuomonių. Fabijus. kad pats faktas. quibus reus esset iudicatur. vargiai priimtina. Apie tai aiškiai byloja ir šaltiniai. byloja jį neturėjus turto. 1). gautą pardavus skolininką vergovėn trans Tiberim. tenka pripažinti. jog skolininkas pateko kreditorių valdžion. Juolab. ar buvo keliamas reikalavimas neapgaudinėti vienas kito. ar skolininko. jog komentuojamame XII lentelių įstatymų fragmente kalbama tik apie kreditorių teisę padalinti (secare) skolininko turtą. Vis dėlto. iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. nurodo: Quam legem mos publicus repudiavit. 20. atque partiri corpus addicti sibi hominis permiserunt (Gellius 1. . Atlikdami dalybas. — „Įstatymas. kai kurių romanistų nuomonė. Tiesa. si piures forent. neabejotinai užsimindamas apie XII lentelių įstatymus. nėra aišku. kurį viešieji papročiai paneigė (atmetė)". jis atsako savo asmeniu (kūnu)). secare si vellent.

IV/ lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m 733—39/ puslapiai .

/ III / lentelė T A B U L A III 1. — b. 16. 3. 46 Cicero de leg. q u o n i a m d e c e m v i r i in d e c e m m e n s i b u s gigni h o m i n e m . 3. 19: e i t o [ n e c a t u s j t a m q u a m e x XII tabulis insignis ad d e f o r m i t a t e m puer. SI P A T E R F I L I U M T E R V E N U M D U [ U I T ] FI LIUS A PATRE LIBER ESTO. 4. Papinianus coli. 69: Illam s u a m suas res sibi h a b e r e iussit e x XII tabulis claves a d e m i t . 8. quasi m a r i t o m o r t u o p o s t e a c o n c e p i s s e t . 2. a. 12: c o m p e r i . Cicero phil. f a c t u m q u e esse n e g o t i u m . 8: C u m patri l e x — d e d e r i t in f i l i u m vitae n e c i s q u e p o t e s t a t e m . Gellius 3. exegit. f e m i n a m — in u n d e c i m o m e n s e post m a r i t i m o r t e m p e p e r i s s e . 28. 4. n o n in u n d e c i m o seripsissent. . 2.

. kaimynų ir bičiulių. jog žmogus gimsta dešimtą mėnesį po pradėjimo.47 IV 1. 4. 19: N e d e l s i a n t n u ž u d o m a s taip. Komentaras Ad 1. susidedantis iš artimiausių agnatų. a. kad ji p r a d ė j o p o vyro m i r t i e s . kaip ir pagal XII l e n t e l i ų įstatymus. 69: P a g a l XII l e n t e l i ų [įstat y m u s ] liepė tai savo ž m o n a i p a s i i m t i savo daiktus. tačiau greitai imta reikalauti. o ne vienuoliktą. reikia pažymėti. 3. Be to. 3. Ir k i l o g i n č a s dėl to... 16. 4. kaip bausmę už sunkius pavaldžių asmenų nusižengimus. Papinianus coli. kad namų teismas (iudicium domesticum). p a g i m d ė v i e n u o l i k t ą m ė n e s į p o vyro m i r t i e s . suteikiančia galią užmušti savo vaikus. Cicero phil. LENTELĖ lentelė / III / Cicero de leg. kūdikis dėl i š s i g i m i m o . k a d a n g i decemviri n u r o d ė . 8. S Ū N U S T E B Ū N A LAISVAS N U O TĖVO. patvirtintų pagrindo taikyti užmušimą. a t ė m ė raktus ir ją išvarė.. 2. 28. Pradžioje šios teisės įgyvendinimo ribos buvo labai plačios. 12: S u ž i n o j a u . s u t e i k ė tėvui galią į s ū n a u s gyvybę ir m i r t į . Romėnų teisė leido tėvui iš karto po gimimo nužudyti išsigimusius kūdikius (monstrą et prodigia).. 2. Aulus Gellius 3. kad m o t e ris. kad pater familias apskritai disponavo vadinamąja gyvybės ir mirties teise (ius vitae necisąue). — b. JEIGU T Ė V A S T R I S K A R T A T I D A V Ė S Ū N Ų P A R D U O T I . 8: K a d a n g i įstatymas. egzistavimą.

daugelis barbariškų ir primityvių papročių nuėjo užmarštin. 3 ir Gaius 1. nei viena antikinio pasaulio tauta nedisponavo tokia neribota valžia savo vaikams kaip romėnų pater familias. Ad 2. 48. non in atrocitate consistere — „Tėvo valdžia turi remtis meile. vergų ir viso priklausančio turto atžvilgiu. kokią turime mes" (Gaius 1. vadinamą patria potestas./ III / lentelė 48 Teise piktnaudžiaujančio pater familias atžvilgiu taikytos cenzorinės ir sakralinio pobūdžio sankcijos. 5 Marcianus libro 14 institutionum). Kilusi iš senųjų romėniškų papročių. patria potestas savo reikšmės neprarado ir tuomet. savo šeimynykščių. kaip kad Romoje. D. qualem nos habemus — „<. Imperatoriaus Hadriano sprendime. Ji kildintina iš patriarchalinės vyro valdžios. tėvas turėjo galimy- . kad už tokį poelgį yra baudžiama kaip už parricidium (artimiausių giminaičių nužudymą).> nes tikriausiai nėra kitų tokių žmonių. kai Romai pasiekus anuometinės civilizacijos viršūnę. gimusių santuokoje. kuriuo tremtimi nuteistas savo sūnų nužudęs tėvas. Įgyvendindamas patria potestas. Principato laikotarpiu ius vitae necisąue praktiškai išnyko. Visiškas draudimas įgyvendinti ius vitae necisąue vėliausiai įvestas valdant imperatoriui Valentinianui I (apie 370 m. Ir nors kitose ano meto teisės sistemose tėvų valdžia nebuvo ribojama jokių teisinių nuostatų. 55)..> fere enim nulli alii sunt homines. 9. Gajus nurodo.. o imperatorius Konstantinas iš dalies ją formaliai panaikino bei nustatė. kurie savo vaikams turėtų tokią valdžią. qui talem in filios suos habet potestatem.. R o m ė n ų teisė tėvui vaikų. 6. o ne žiaurumu" (D. kurią šis įgyvendindavęs namuose.). atžvilgiu suteikdavo valdžią. žr. Gajus Institutiones teigia: <. kad patria potestas buvo savitas romėniškas institutas (ius proprium civium Romanorum est. aiškiai atskleidžiama jau tuomet pasikeitusi viešoji n u o m o n ė dėl piktnaudžiavimų tėvo valdžia: Patria potestas in pietate debet. 1.. 55).

kuri pabrėžia tėvo galimybę spręsti kaip dėl vaiko gyvenimo. y. parduoti sūnų. trijų pardavimų procedūra buvo naudojamasi siekiant nušalinti sūnų nuo paveldėjimo. Dažniausiai šios valdžios apimtis yra apibūdinama išraiška ius vitae necisąue (ac necis). Remdamasis jam suteiktais įgalinimais. išlaisvinant iš tėvo valdžios (emancipuojant) bei pakeičiant šeimos tėvą.).160 str. kad šis tam tikrą laiką dirbtų kitam asmeniui. patria potestas išnykdavusi — sūnus tapdavęs nuo šeimos nepriklausančiu. .49 lentelė / III / bę spręsti dėl vaiko likimo. y. kol būdavo gyvas tėvas. arba nuosavos teisės (sui iuris) asmeniu. ir baigdavosi jam mirus. galinčiais savarankiškai savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.155 ir 3. jog sulig trečiuoju sūnaus pardavimu. t.9 str. Tuo romėnų teisė akivaizdžiai skiriasi nuo šiuolaikinės civilinės teisės. taip ir dėl jo mirties (plačiau žr. t. kuriai nors ir žinomas tėvų valdžios institutas. Si nuostata. Romėnišku terminu emancipatio. be kita ko. supra komentarą Ad IV. tačiau nesutampa nei šios valdžios turinys. aiškinant XII lentelių įstatymų normas. 1). tėvas galėjo. tėvų valdžia trunka iki vaikas sulaukia pilnametystės arba tampa veiksnus dėl emancipacijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. atiduodant įvaikinti (adoptio). XII lentelių įstatymai nustatė. vėliau. Patria potestas tęsdavosi tol. pavyzdžiui. buvo panaudota kitiems tikslams. apibrėždama nepilnamečių asmenų pripažinimą veiksniais. nei chronologinės ribos. R o m ė n ų teisėje patria potestas pasibaigimo pagrindai buvo tik pater familias mirtis arba emancipatio. kuris reiškia išlaisvinimą iš tėvo valdžios. Siekdami šiuos įgalinimus apriboti.). kuri pradžioje turėjo tam tikrą baudžiamąjį pobūdį šeimos tėvo atžvilgiu. Pagal šiuolaikinę civilinę teisę. naudojasi ir šiuolaikinė civilinė teisė.

civiliniuose įstatymuose (žr. gimusiems santuokoje. 8. kadangi decemviri XII lentelių įstatymuose buvo įrašę. vaiko tėvu pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Šią XII lentelių įstatymų nuostatą.° 1829°). jog tik kūdikis. kad postumus (kūdikis.2).140 str.). jog nuo seno Romoje vyravo požiūris. perėmė ir Lietuvos civilinė teisė. yra nurodyta. 232. Codigo Civil de Espana Art. jog kūdikis. kad galimybę paveldėti po tėvo mirties romėnų teisė pripažino tik vaikams. gimęs dešimtą mėnesį po tėvo mirties. kuomet laikoma. kurie buvo pradėti teisėtoje santuokoje ir gimė tėvui esant gyvam. Ad 4. kaip vieną vaiko kilmės iš tėvo nustatymo pagrindų. kuriose romėnų teisės įtaka nebuvo tokia betarpiška ir intensyvi (žr. 2 d. 2 d. Code Civil de France Art. tiek žinomos ir civilinei teisei tokių valstybių. Codigo Civil Portugues. 116. nėra laikomas mirusiojo įpėdiniu. Atsižvelgiant j tai. moters pagimdytas po vyro mirties). Dėl to ir Aulas Gelijus (Aulus Gellius) aiškina. Štai Justiniano Codex pažymima. kad santuoka gali būti nutraukiama: Libera matrimonia esse antiąuitas placuit (C. Tuomet jis liepdavęs žmonai pasiimti asmeninius daiktus. gimęs vienuoliktą mėnesį po savo m o tinos vyro mirties. Vyras galėjo nutraukti santuoką vienašališku savo sprendimu (repudium). Romoje buvo žinomas nuo pačių seniausių laikų. kad. kaip vienas iš jos pasibaigimo pagrindų. Japonijos civilinio kodekso 772 str. kurią ji pati traktavo kaip teisėtą (matrimonium iustum). . Codice Civile de Italia Art. gimęs po motinos vyro mirties.28. Santuokos nutraukimas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos tiek valstybių. buvęs pradėtas būtent mirusiojo. Art. atimdavęs raktus ir išvarydavęs ją iš namų. kurių civilinės teisės sistemos yra tiesiogiai kilusios iš romėnų teisės./ III / lentelė 50 Ad 3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 315. turėjo lygias teises paveldėti drauge su tais. kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau nei trims šimtams dienų po vyro mirties. buvo svarbu nustatyti.

Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m v/ lentelė 733—45/ puslapiai .

10. ADGNATUM G E N T I L I U M Q U E IN EO P E C U N I A Q U E E I U S P O T E S T A S E S T O . Ulpianus 12. SI F U R I O S U S ESCIT. e t i a m s i p e r f e c t a e aetatis sint. . a. p r o d i g o i n t e r d i c i t u r b o n o r u m s u o r u m a d m i n i s t r a t i o . Ulpianus D. res m a n c i p i u s u capi n o n p o t e r a n t . UTI LEGASSIT SUPER P E C U N I A L A V E S U A E REI. 4. SI I N T E S T A T O M O R I T U R . 3. quas — liberas esse v o l u e r u n t : itaque e t i a m l e g e XII tab. I T A I U S E S T O . lis e x l e g e X I I | t a b u l a r u m j agnati sunt tutores. 1 pr. [ c a u t u m erat].. SI A D G N A T U S N E C E S C I T . — e x c e p t i s virginibus Vestalibus. p a t r o n o d e f e r t . c a u t u m est.. Gaius 1. 1: Civis R o m a n i liberti h e r e d i t a t e m l e x XII tab. 8. p r a e t e r q u a m si ab ipsa t u t o r e [ a u c t o r e j traditae essent. si i n t e s t a t o 7.: L e g e XII tab. Gaius 2. 155: Q u i b u s t e s t a m e n t o — t u t o r datus n o n sit. c u i b o n i s i n t e r d i c t u m est. 6. Ulpianus 29. id ita l e g e XII tab. 52 III Gaius 1.. 2: L e x XII tab. — p r o d i g u m . C U I S U U S H E RES N E C E S C I T . i n c u r a t i o n e iubet esse a g n a t o rum.b. FAMILIAM [ H A B E N T O ] . p r o p t e r a n i m i l e v i t a t e m in t u t e l a esse. 47: Mulieris. q u a e in a g n a t o r u m t u t e la erat.. A S T E T C U S T O S N E C E S C I T . . 27. . A D G N A T U S P R O X I M U S FAMILIAM H A B E T O . . GENTILES 5./ III / lentelė T A B U L A 1. TUTE- 2.c. 144—5: V e t e r e s — v o l u e r u n t f e m i n a s .

3. — Ulpianus D. 2. Gaius D. 36. 10. divisa sunt. 16. I N E A M FAMILIAM.: H a e c a c t i o ( f a m i l i a e erciscundae) proficiscitur e lege XII tabularum. — i p s o iure in p o r t i o n e s hereditarias e x l e g e X I I tab. aes a l i e n u m h e r e d i t a r i u m p r o p o r t i o n i b u s quaesitis singulis i p s o iure divisum. . Gordianus C. 1 pr. 1: C u m de p a t r o n o et liberto l o ą u i t u r lex: E X E A FAMILIA. 195. — Diocletianus C. 26: e x l e g e XII tab. 2. 3. 50. inquit. 10. q u a e in n o m i n i b u s sunt. 9.53 lentelė / III / sine s u o h e r e d e libertus d e c e s s e r i t . 6: Ea.

1 pr. TAI. JEIGU A G N A T O GENTAINIAI. b u v o p e r d u o t i : ir šitaip XII l e n t e l i ų įstatymais | b u v o nustatyta]. taigi. . 4.. ir tai b u v o nustatyta XII l e n t e l i ų įstatymais. 7. kad m o t e r y s . 155: T ų . . g l o b ė j u i [sutink a n t ] . LENTELĖ 54 Gaius 1. 144—5: Senieji | r e s p u b l i k o s laikotarp i o | t e i s i n i n k a i nustatė. pagal XII l e n t e l i ų įstatymus./ V / lentelė V 1. V A L D Ž I Ą JAM IR JO T U R T U I T E T U R I A G N A T A I IR G E N T A I N I A I . n e t ir s u l a u k u s i o s p i l n a m e t y s t ė s . 10. . 27. JEIGU Y R A B E P R O T I S . K Ą [ K A S N O R S ] [TESTAMENTE] NUSTATĖ DĖL T U R T O ARBA SAVO D A I K T Ų G L O B O S . 47: M a n c i p u o j a m i e j i daiktai [priklausantys Į a g n a t ų g l o b o j a m a i m o t e r i a i ..: XII l e n t e l i ų įstatymais u ž d r a u s t a e i k v o t o j u i tvarkyti savo turtą.b. K U R I O S A V Ų J Ų J P Ė D I N I Ų N Ė R A . JO T U R T Ą T E P E R I M A ARTIMIAUSIAS AGNATAS. kad jos b ū t ų n u o g l o b o s laisvos. T E B Ū N I E TEISĖ. k u r i e m s globėjas n e b u v o paskirtas t e s t a m e n t u . globėjai. dėl savo l e n g v a b ū d i š k u m o b ū t ų g l o b o j a m o s . ŪKJ TEPERIMA 2. Gaius 2. NĖRA. 5. 2: XII l e n t e l i ų įstatymai. dėl kurių. Gaius 1. n e g a l ė j o būti įgyjami n u o s a v y b ė n pagal įgyjamąją senatį. n u s t a t ė ..c. Ulpianus D.. 3. .. . išskyrus m e r g e l e s vestales. išskyrus jeigu jos pačios. 6... yra agnatai. — Ulpianus 12. JEIGU N E S U D A R Ę S T E S T A M E N T O [ T A S | MIRS.. JEIGU N Ė R A R Ū P I N T O JŲ. .

1: A p i e p a t r o n ą ir išlaisvintąjį [XII l e n t e l i ų ] įstatymai kalba: [TAI. kad net ir tos moterys. 8. ATGAL Į TĄ ŠEIMOS TURTĄ [SUGRĮŽTA]. Gordianus C. 6: Tai. būti a g n a t ų rūpyboje. — Diocletianus C..: Šis ieškinys dėl p a l i k i m o [= p a v e l d i m o t u r t o ] p a d a l i j i m o yra kilęs iš XII l e n t e l i ų įstatymų. Komentaras Ad 1. K A S B U V O P A I M T A ] IŠ T O ŠEIMOS T U R T O . 3. jeigu išlaisvintasis m i r ė be [ = n e s u d a r ę s ] t e s t a m e n t o . 36. Respublikos laikotarpiu buvo laikoma. 10. 10. Išim- . 2. privalo turėti globėją. 2. n e t u r ė d a m a s savojo į p ė d i n i o . ipso iure. kurios yra sulaukusios pilnametystės (brandos) ir nėra pavaldžios šeimos tėvui (personae sui iuris). palik i m o s k o l o s ipso iure p a d a l i n a m o s p r o p o r c i n gai k i e k v i e n o įgijėjo [ = į p ė d i n i o ] [ p a v e l d i m a i ) daliai. atsižvelgiant j jų „lengvabūdiškumą". — Ulpianus 50. 3. kas s u d a r o [palikim o ] r e i k a l a v i m o teises. 195. b u v o p a d a l i n t a [atitinkam o m s ] p a v e l d i m o t u r t o d a l i m s .55 įsako e i k v o t o j u i . Si globos rūšis buvo vadinama moterų globa (tutela mulierum). Gaius D. 26: Pagal XII l e n t e l i ų įstatymus. 16. 1 pr.. 1: Išlaisvintojo R o m o s p i l i e č i o p a l i k i m ą X I I l e n t e l i ų įstatymai suteikia [teisę p a v e l d ė t i ] p a t r o n u i . lentelė tvarkyti 1X1 Ulpianus 29. k u r i a m u ž d r a u s t a savo turtą. Globėjo sutikimo reikalauta reikšmingiausiems moters sudaromiems turtiniams sandoriams. 9. pagal X I I l e n t e l i ų įstatymus.

kurie senovės romėnams turėjo didžiausią ekonominę. Be to./ III / lentelė 56 tinis teisinis reguliavimas (ius singulare) taikytas tik mergaičių. pažymėtina. kitaip tariant. Jį sąlygojo ypatingas senosios romėnų ius civile formalizmas. išleistas lex Claudia panaikino įstatyminę agnatų globą moterims. kol šis buvo gyvas) globojamai moteriai. . kurios buvo pašvęstos kulto reikalams. atžvilgiu. asilai. socialinę. nesulaukusiems 25 metų amžiaus (puberes minores viginti quinque annis). neprivalėjo turėti globėjo. Nuosavybės teisė į mancipuojamuosius daiktus (res mancipi). namų ir šeimos deivės Vestos šventykloje. negalėjo būti įgyjama įgyjamosios senaties (usucapio) būdu. gavusi globėjo sutikimą. t. asilėnai)). Ad 2. žinių ir gyvenimiškos patirties. neturėtų būti vertinamas kaip diskriminacinis. vyravęs tiek sudarant sandorius. taikytas absoliučios daugumos moterų atžvilgiu. vergai. kai moteris. Jos tapdavusios laisvos nuo šeimos tėvo valdžios (personae sui iuris) ir. Minėtas teisinis reguliavimas. Nuosavybę įgyjamąja senatimi į tokius daiktus buvo galima įgyti tik išimtinais atvejais. Dalyvavimas civilinėje apyvartoje reikalavo ypatingai gero teisinio pasirengimo. y. strateginę reikšmę (kaip antai. jaučiai. pati juos perduodavo įgijėjui. priešingai nei likusios moterys. tiek savo subjektines teises ginant teisme. Siekiant užkirsti kelią moterims nepalankiems sandoriams sudaryti. priklausančius agnatų (asmenų. kinkomieji ir nešuliniai gyvuliai (arkliai. patarnauti miesto bendruomenės. Italijos žemės sklypai (praedia Italica). joms buvo steigiama globa. kurie anksčiau buvo pavaldūs vienam šeimos tėvui. tuos. jog 44 m. skirta rūpyba (cura minorum). kaimo žemių servitutai. o principato laikotarpio pabaigoje tutela mulierum institutas romėnų teisėje beveik visiškai sunyko. kaip kad ir patirties teisiniuose bei verslo reikaluose neturintiems jaunuoliams.

globėją nepilnamečiams vaikams. savo darbu prisidėjo prie palikimą sudarančio turto kūrimo ir gausinimo. Minėtos testamento rūšies esmę sudaro tai. neribotai nustatyti testamentines išskirtines imta kontroliuoti ir varžyti specialiomis teisinėmis priemonėmis. kurie. kad testatorius. kad šis. Komentuojama XII lentelių įstatymų formuluotė byloja apie tai. kuriame artimiausi testatoriaus šeimos nariai liko nepaminėti arba nuo paveldėjimo nuša- . jog testatoriaus laisvė palikti turtą testamentu kam panorėjus. kadangi jis buvo sudaromas naudojant svarstykles ir vario (ketaus) gabalą. Šios laisvės buvo paisoma ilgus šimtmečius. kol pasipiktinimą keliantys akivaizdžios neteisybės atvejai tapo tokia dažna socialinės tikrovės dalis. išreikštas testamente. kurį ir testatorių siejo ypatingas tarpusavio pasitikėjimas (Jides). išlaisvinti vergą. Respublikos laikotarpio pabaigoje atsiranda testamento. visiškai neatsižvelgiant į natūralius kraujo giminaičių. nėra visiškai aiškus. Tai vienos iš testamento rūšių — testamentum per mancipationem. XII lentelių įstatymuose esantis nurodymas. kad jau XII lentelių įstatymų sudarymo laiku egzistavo galimybė atlikti mancipatio familiae. Potvarkis. interesus bei teisėtus lūkesčius. taip pat pilnametystės sulaukusioms dukterims bei žmonai.57 lentelė / III / Ad 3. dar būdamas gyvas. testatoriui mirus. būdami in patria potestate. dar vadinamo testamentum per aes et libram. jog pradžioje romėnų teisė buvo įtvirtinusi absoliučią testatoriaus laisvę palikti turtą testamentu kam panorėjus. testatoriaus mirties atveju įgydavo teisinę galią. Kai kurių autorių nuomone. su sąlyga (išreiškiama žodžiu arba rašytine forma). prototipas. Testamentu buvo galima paskirti įpėdinį. mancipatio būdu nuosavybės teisę į visą savo turtą perleisdavo vadinamajam familiae emptor. esančiai testatoriaus valdžioje. perduos turtą pastarojo nurodytam asmeniui. kad testamentu buvo galima nustatyti savo daiktų globą. ši nuoroda sudaro sąlygas prielaidai.

Marcelijus (Marcellus) aiškina. reiškia pagrįsti. kodėl kas nors neturėjo būti nuo paveldėjimo nušalintis arba nepaminėtas testamente ( I n o f f i c i o sum testamentum dicere hoc est allegare. Kr. nesudariusiam testamento ir neturinčiam sui heredes. testamentiniam įpėdiniui paveldėto turto galėjo neužtekti net palikimo skoloms padengti. jog niekas negali gauti daugiau turto testasmentinės išskirtinės būdu nei tenka testamentiniam įpėdiniui. nuginčijimo galimybė. — tai specialus ieškinys vadinamas ąuerella inofficiosi testamenti. Testatoriaus teisę nustatyti legatus ir fideikomisus imta riboti įstatymiškai. Artimiausių testatoriaus šeimos narių interesus vėlesnė romėnų teisė taip pat gynė pasitelkdama ir šiandien civilinei teisei puikiai žinomą privalomosios dalies (pars legitima. Ad 4. kurie mirties m o m e n t u . pr. kuria naudojantis buvo galima ginčyti testamentą. 3). ąuare exheredari vel praeteriti non debuerit — D. Mirus asmeniui. Kr. 5. kuris nustatė. Išmokėjus visas išskirtines. priimtas lex Falcidia įtvirtino nuostatą. Imperatoriaus Justiniano teisėje privalomosios dalies dydis išaugo iki 1/3 (o atskirais atvejais net iki V2) dalies to. jog testamentinių išskirtinių būdu testatorius galėjo paskirti ne daugiau nei 3A savo turto. y. priimtas lex Voconia. asmenų. t. jog pripažinti testamentą prieštaraujant testatoriaus šeimyninėms priedermėms. kas priklausytų paveldint ab intestato. 2. Klasikinėje teisėje pars legitima sudarė LA dalį to. 40 m. portio legitima) institutą. kas priklausytų paveldint pagal įstatymą (ab intestato). Toks testamentas buvo apibrėžiamas kaip nesuderinamas su (prieštaraujantis) šeimyninėmis priedermėmis (testamentum inofficiosum). Procesinė priemonė. pr./ III / lentelė 58 linti. Testamentinio įpėdinio interesus nemažiau pažeisti galėjo ir neribotas legatų bei fideikomisų (šiuolaikinės testamentinės išskirtinės atitikmenų) nustatymas. o VA (ąuarta Faldicia) privalanti likti testamentiniam įpėdiniui. 169 m.

ar ne). kitaip tariant. Jeigu žmogus sirgdavęs psichikos liga (furiosus — beprotis). jiems nepereidavusios mirusiojo turėtos turtinės teisės ir pareigos. kurį su mirusiuoju anksčiau siejo pavaldumas tam pačiam šeimos tėvui bei toks pavaldumas šiuos asmenis ir toliau sietų. priešingai nei sui heredes. globėjais (tutores) ipso iure tapdavę giminystės laipsniu artimiausieji agnatai. giminės (gens) nariams. Pavyzdžiui. Šeimos tėvas (pater familias) galėjo testamentu paskirti globėją nepilnamečiams sūnums bei dukroms (nepriklausomai. Tokių asmenų rūpintojai (curatores) ipso iure būdavę agnatai. Literatūroje yra reiškiama nuomonė. kad. Kitaip tariant. Minėtas teises jie įgydavo tik vienerius metus valdę perimtąjį turtą. valdžią tokio asmens ir jo turto atžvilgiu (potestas) įgyvendindavę agnatai. agnati proximi ir gentiles netapdavo palikėjo įpėdiniais. Apie XII lentelių įstatymuose buvusį nustatytą apriboji- . Ad 6. tokiems asmenims. esančios vyro valdžioje (manus). kurie švaistė giminės (paveldėtą) turtą ir šis jų elgesys grėsė skurdu visai šeimai. Teisė savarankiškai tvarkyti savo turtą buvo atimta taip pat ir eikvotojams. Ad 5. t. palikimas (hereditas. globėju tapdavęs sūnus arba mirusio vyro brolis. o jų nesant — gentainiai (gentiles). kuriems globėjas nebūdavęs paskirtas testamentu. t. y.59 lentelė / III / buvo palikėjo valdžioje ir po jo mirties paveldėdavo ipso iure. y. jeigu tik jų pater familias tebebūtų gyvas. ar jos sulaukusios pilnametystės. palikimas atitekdavęs gentainiams (gentiles). Jeigu mirusysis neturėdavęs agnatų. Asmenų. pagal XII lentelių įstatymus. esantiems jo valdžioje (in patria potestate) bei žmonai. asmeniui. esančiai vyro valdžioje (manus). žmonos. Ad 7. tos pačios genties. familia) atitekdavo giminystės laipsniu artimiausiam agnatui.

y. asmenys. Jeigu jis mirdavęs be testamento. proporcingai jų paveldimai daliai. t. nurodo tokio ribojimo pagrindą: Male enim nostro iure uti non debemus. curatorem ei dare exemplo furiosi. laikėsi taisyklės. turėjo teisę sudaryti testamentą. qua ratione et prodigis interdicitur bonorum suorum administratio. kuris gimė laisvas (ingenuus). si talem hominem invenerint. Jeigu išlaisvintasis (libertinas) neturėdavo sui heredes. Ad 8. aptardamas šį veiksnumo ribojimo atvejį. 27. 10. po jo mirties paveldėdavęs patronas. 1) Gajus. ąuod moribus quidem ab initio introductum est. jo šeimininkas savaime sumažindavo savo turto masę. turtą paveldėdavo sui heredes. 1. todėl mainais už tai suteikta teisė tikėtis galimo šio turto padidėjimo paveldėjimo po išlaisvintojo mirties atveju. kurie buvo tiesiogiai pavaldūs palikėjui (in potestate) jo mirties momentu. kad. Išlaisvintasis (libertinus). Panašiai ir atsakomybė už palikėjo skolas ipso iure atitekdavusi atskiriems įpėdiniams. sed bona sua dilacerando et dissipando profudit. jeigu žmogus neturi saiko savo išlaidoms. kaip ir tas. švaisto savo turtą palaidai gyvendamas./ III / lentelė 60 mą eikvotojui savarankiškai tvarkyti savo turtą liudija ir Ulpianas: Lege duodecim tabullarum prodigo interdicitur bonorum suorum administratione. 53). . proporcingai jų paveldimai daliai. jam paskiriamas curator. kaip ir psichiniam ligoniui" (D. kaip ir XII lentelių įstatymai. Dėl šios priežasties eikvotojams yra draudžiama laisvai tvarkyti savo turtą" (Gaius. kad išlaisvindamas vergą. — „Negalima turimų teisių naudoti blogam. Palikimo sudėtyje esančios turtinės teisės ipso iure tekdavusios atskiriems įpėdiniams. — „Pretorių teisė. Tokią paveldėjimo po išlaisvintojo mirties tvarką sąlygojo tai. Ad 9. qui neque tempus neque finem expensarum habet. Sed solente hodie praetores vel praesides.

y.61 lentelė / III / Ad 10. bet idealiąją mirusiojo turto dalį. tačiau ne konkrečiais daiktais. Jeigu būdavę keletas įpėdinių. . įpėdiniui tekdavusi tam tikra idealioji kiekvieno į paveldimo turto masę įeinančio daikto dalis. atidalinimui iš bendrosios nuosavybės) XII lentelių įstatymai numatė ieškinį — actio familiae erciscundae. Tokiu būdu atsiradusiai bendrosios nuosavybės teisei pabaigti (t. Taigi. kiekvienas iš jų paveldėdavęs ne atskirus mirusiajam priklausiusius daiktus. Dėl to įpėdinis galėjo disponuoti tik paveldima turto dalimi.

VI lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m 763—72/ puslapiai .

Gaius 1.. ea q u o t a n n i s t r i n o c t i o abesset atque e o m o d o c u i u s q u e anni [ u s u m | i n t e r r u m p e r e t . . q u a e e s s e n t l i n g u a n u n c u p a ta. 65: c u m e x XII tab.. Cicero de o f f . 6. SARPTA. 4. 44. III 64 C U M N E X U M FACIET M A N C I P I U M Q U E . n e q u e solvere permittit t i g n u m f u r t i v u m aedibus vel vineis i u n c t u m n e q u e vindicare. Cicero top. Ulpianus D. 11—12: A d v o c a t i ( V e r g i n i a e ) — p o s t u l a n t . — sed in e u m . 3. 4. 7. 8. T I G N U M I U N C T U M AEDIBUS VINEA[E]VE [ET C O N C A P I T ] N E SOLVITO. ITA IUS ESTO. a. 3. SI [ Q U I ] I N I U R E M A N U M C O N S E R U N T . ut si qua nollet e o m o d o (sc./ III / lentelė T A B U L A 1. usu) in m a n u m mariti c o n venire. 1 pr. 50: et m a n c i p a t i o n e m et in iure c e s s i o n e m lex XII tab. Paulus Vat. u t (Ap. 23: usus a u c t o r i t a s fundi b i e n n i u m est. 9. c o n f i r m a t .. 5. Livius 3. DONEC 2.: L e x XII tab. c a u t u m est. .. d u p l i p o e n a m subiret. 47. Fr. QUANDOQUE D E M P T A E R U N T .. — b. 111: lege XII tab. in d u p l u m dat a c t i o n e m . 3. q u a e qui i n f i t i a t u s esset. C l a u d i u s ) — l e g e ab ipso lata v i n d i c i a s det s e c u n d u m l i b e r t a t e m .. ADVERSUS HOSTEM AETERNA AUCTORITAS [ESTO]. — c e t e r a r u m r e r u m o m n i u m — ann u u s est usus. U T I L I N G U A N U N C U P A S S I T . qui c o n v i c tus est iunxisse. a iuris c o n s u l t i s e t i a m r e t i c e n t i a e p o e n a est c o n s t i t u t a . 16. satis esset ea praestari.

Paulus Vat. 6. 111: XII l e n t e l i ų į s t a t y m u o s e b u v o nustatyta..65 VI 1. p a t e k t i vyro v a l d ž i o n . 4. 16. kad jeigu kuri [ m o t e r i s ] n e n o r i t u o b ū d u . 65: Jeigu pagal XII l e n t e l i ų [ į s t a t y m u s ] p a k a k o įvykdyti tai. Gaius 1. 4. . 3. Cicero de o f f . tai t e i s i n i n k ų b u v o nustatyta b a u d a taip pat ir u ž nutylėjimą. kas b u v o ž o d ž i u pareikšta. visų k i t ų d a i k t ų — vieneri metai. a. Cicero top. K Ą Ž O D Ž I U P A R E I Š K Ė . — b. TAI. tai yra usus. S E R V I T U T Ą A R V A L D Ž I Ą A S M E N I U I . o kas nors savo [ p a r e i š k i m o ] išsigynęs. 5. 2. JEIGU M A G I S T R A T O AKIVAIZDOJE UŽDEDAMA RANKA [ANT GINČO OBJEKTO] [= pirmojoje legisakcinio proceso stadijoje p r a d e d a m a byla]. Fr. .. ir tariam ą vindikacinį procesą. ji k a s m e t tris naktis iš eilės t e n e b ū n a [vyro nam u o s e ] ir t u o b ū d u t e n u t r a u k i a k i e k v i e n ų m e t ų usus [ = įgyjamosios senaties t e r m i n o eigą]. LENTELĖ lentelė / III / JEI [KASJ I Š K I L M I N G U B Ū D U S U D A R Y S P A S K O L O S S U T A R T Į IR ĮGIS N U O S A V Y BĘ. 3. ATSAKOMYBĖ UŽ SVETIMŠALIUI D U O TĄ U Ž T I K R I N I M Ą D Ė L D A I K T O TEISIN I O S T A T U S O [= nuosavybės teisės] Y R A AMŽINA. p r i v a l ė d a v o s u m o k ė t i dvigubai. T E B Ū N I E TEISĖ... 23: Ž e m ė s sklypo į g y j a m o s i o s senaties laikas yra dveji. 50: X I I l e n t e l i ų įstatymai p a t v i r t i n o ir išk i l m i n g ą v a l d y m o p e r l e i d i m o būdą.

kad prekė pasižymi tam tikromis savybėmis arba neturi trūkumų. p r i p a ž i n t ų ją esant laisvą. s u t e i k i a m a t e i s ė pareikšti ieškinį dėl d v i g u b o s [sijos] vertės. pardavėjas atsakė už garantavimą. kaip. 9 Komentaras Ad 1. ką buvo sakęs anksčiau. Pagal XII lentelių įstatymus.: XII l e n t e l i ų įstatymai n e l e i d ž i a nei išimti v o g t o s sijos. 47. t a č i a u prieš tą.. kad Apijus Klaudijus. Ad 2.. t. 3. valdžios asmeniui (mancipium) perleidimas. Sudarant seniausios formos paskolos sutartį (nexum). įforminant kitus sandorius. NUGENĖJUS. 1 pr.. s u t i n k a m a i su jo paties išleistu įstatymu. kuris įrod o m a s į j u n g ę s siją [į pastatą ar v y n u o g y n ą ] . Ulpianus D. privalėdavęs sumokėti dvigubos daikto vertės dydžio . papildomi neformalūs susitarimai ir žodžiu pareikštos papildomos sąlygos buvo laikomos galiojančiomis ir saistė šalis. kad tokių privalumų. LAI N E B Ū N A I Š I M T A P A S T A T O A R VYN U O G Y N O J U N G I A M O J I SIJA. 66 Livius 3. pavyzdžiui. KOL NEBUS SURINKTI 8. į j u n g t o s į statinį ar vyn u o g y n ą ./ III / lentelė 7. y. Tuomet. daiktas neturi arba esama daikto trūkumų. [VAISIAI]. 11—12: V e r g i n i j o s gynėjai. reikalauja. nuosavybės teisės į daiktus. taip pat mancipacijos būdu. kai paaiškėdavo. kuriuos pardavėjas tvirtino esant. kurių pardavėjas garantavo nesant ir jis neigia tai. 44. nei reikalauti ją grąžinti iš s v e t i m o n e t e i s ė t o v a l d y m o . naudojantis variu ir svarstyklėmis (per aes et libram)..

taip pat negalėjo įgyti nuosavybės teisės į daiktą pagal įgyjamąją senatį. romėnų teisininkai pardavėjo atsakomybę interpretavo plečiamai ir teigė. Kitaip tariant. kadangi net ir tuo atveju. perleidėjas privalėdavęs garantuoti. Praėjus minėtam laikui. Ad 3. jeigu daiktas buvo parduodamas ne Romos piliečiui. Kita vertus. valdžiusio daiktą anksčiau (to. Aiškindami šią XII lentelių įstatymų nuostatą. apie kuriuos žinojo. kuris nebuvo jo nuosavybė. Apskritai XII lentelių įstatymų vartojamas terminas auctoritas reiškia asmens. pardavėjas privalėdavęs garantuoti dėl daikto nuosavybės teisės. kuris negalėjo to daikto įgyti pagal romėnų ius civile. Tokia pardavėjo atsakomybė galiojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus. Ad 4. t. kurių pagrindu daiktas galėtų būti iš įgijėjo išreikalautas teismo tvarka (evictio) (palyginimui: galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodek- . Iki sueis šis terminas. galima buvo įgyti į jį nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu. pardavėjo pareiga suteikti garantiją dėl daikto nuosavybės teisės (auctoritas) būdavusi neribota (amžina). perleidėjo) pareigą garantuoti už vadinamųjų „teisinių" daikto trūkumų nebuvimą. Pagal XII lentelių įstatymus. Valdant daiktą įstatymų nustatytą laiką.67 lentelė / III / baudą. žemės sklypo įgyjamosios senaties terminas buvo dveji. kuris nebuvo šio daikto savininkas. o kitų daiktų — vieneri metai. nuosavybės teisę jis įgydavo įgyjamosios senaties būdu. normas. skirtos išimtinai romėnams. pardavėjo atsakomybė baigdavosi. y. kad jokie tretieji asmenys neturi tokių daiktinių (nuosavybės) teisių į daiktą. kad jis yra atsakingas taip pat ir už tokius daikto trūkumus. tačiau tyčia (dolus) nutylėjo apie jų egzistavimą. Kitaip tariant. jeigu pirkėjas įgijo daiktą iš asmens. jeigu pardavė daiktą. pardavėjas buvo atsakingas pirkėjui. iš kurio daiktas gautas.

Tokios romėnų teisės nuostatos neturėtų būti traktuojamos kaip nepagarbus ar žeminantis požiūris į moterį./ III / lentelė 68 so 6.. Ad 6. Romėnų teisė šiuo atveju šeimos teisinių santykių reguliavimui taikė daiktinės teisės institutą. Jos yra sąlygotos išimtinai patriarchalinio romėniškos šeimos pobūdžio. Romėnų teisėje pirkėjas. Vienas iš būdų vyro valdžiai žmonai atsirasti buvo usus. iš kurio daiktas trečiųjų asmenų išreikalautas teismo tvarka. Pirmojoje fragmento dalyje greičiausiai buvo kalbama apie legisakciniame procese reiškiamą reikalavimą grąžinti prievarta. Ad 5. Sis simbolinis gestas reiškė. kai parduotas daiktas atiteisiamas iš pirkėjo (evictio)). jeigu moteris vienerius metus nepertraukiamai gyvendavusi vyro namuose (šiuo požiūriu sutampa net ir įgyjamosios senaties terminas. kurį XII lentelių įstatymai buvo nustatę nuosavybės teisei į kilnojamuosius daiktus įgyti pagal įgyjamąją senatį). turėdavęs teisę pareikšti pardavėjui actio auctoritatis — ieškinį dėl evictio sukeltų neigiamų teisinių padarinių. Ex iure manum consertum vocare — tai formulė. Vyro valdžia žmonai usus būdu atsirasdavusi. kad . Usus iš esmės nihil aliud est kaip tam tikras įgyjamosios senaties instituto transformavimas. o 6. kuria naudodamasis pretorius kviesdavo ginčo šalis paliesti ginčo objektą.321 str.323 str. kaip vieną bendrųjų pardavėjo pareigų. Pats terminas familia gali būti suprantamas kaip šeimos tėvo nuosavybę sudarantis materialus turtas bei jo valdžioje esantys vergai. neteisėtai valdyti įgytą daiktą. vaikai bei žmona. Sudarydama santuoką. numato pareigą patvirtinti daiktų nuosavybės teisę. nustato pardavėjo atsakomybę. moteris galėdavusi patekti vyro valdžion ir tapti jo agnatinės šeimos nare arba likti savo agnatinės šeimos nare. jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės ir drauge ženklino tai.

69

lentelė / III /

jos pradėjo procesą (bylą). Antrojoje fragmento dalyje pateiktoje Pauliui priskiriamoje ištraukoje iš apie 320 m. sudaryto poklasikinio teisės rinkinio, 1821 m. aptikto Vatikano bibliotekoje (iš čia rinkinio pavadinimas) — Fragmento Vaticana, kalbama apie tai, kad XII lentelių įstatymai sankcionavo gerokai prieš jų sudarymą atsiradusias sandorių (didžiąja dalimi — pirkimo — pardavimo, paskolos sutarčių) sudarymo formas: perleidimą su svarstyklėmis ir variu — per aes et libram (mancipatio) ir tariamąjį vindikacinį procesą (in iure cessio). In iure cessio esmę sudaro tai, kad įgijėjas pirmojoje proceso stadijoje in iure, magistrato akivaizdoje paimdavęs tariamojo ginčo objektą, priklausantį perleidėjui, ir skelbdavo procesinę formulę, kuria tvirtindavo, jog daiktas pagal kviritų (Romos piliečių) teisę (ius civile, ius Quiritium) priklauso jam. Perleidėjas tokio įgijėjo tvirtinimo neginčydavo, t. y. pripažindavo tariamą vindikacinį perleidėjo reikalavimą. Kitaip tariant, įvykdavo tariamojo ieškinio pripažinimas pirmojoje proceso stadijoje (confessio in iure), o magistratas „ginčo" objektą priteisdavo įgijėjui (addictio). Taip daiktas tapdavo įgijėjo, užimdavusio tariamojo ieškovo procesinę padėtį, nuosavybe. Ad 7. Komentuojamame fragmente kalbama apie causa liberalis. XII lentelių įstatymai reglamentavo teiseną, kurios tikslas buvo nustatyti asmens status libertatis, t. y. teismo sprendimu konstatuoti, ar žmogus yra laisvasis, ar vergas. Tito Livijaus Ab urbe condita apie šią XII lentelių įstatymo nuostatą užsimenama žymiausiojo iš decemviri — Apijaus Klaudijaus ir Verginijos istorijos kontekste. Kaip jau minėta, XII lentelių įstatymams parengti sudarytai komisijai — decemviri legibus scribundis buvo patikėta visa politinė valdžia valstybėje. Vienas iš decemviri — patriciato atstovas Apijus Klaudijus (Appius Claudius) degė nenumaldoma aistra centuriono (kariuomenės vado, vado-

/ III / lentelė

70

vavusio 100 karių (centurijai)) Verginijaus dukteriai bei žymaus plebėjo Liucijaus Icilijaus sužadėtinei Verginijai. Tėvui dalyvaujant karo veiksmuose ir nesant namie, Klaudijus Apijus mėgino Verginiją suvilioti, tačiau susidūrė su atkakliu merginos pasipriešinimu. Kadangi Klaudijus įgyvendino civilinę jurisdikciją ir nagrinėjo civilinius ginčus, sugalvojo klastingą planą, kaip laimėti Verginiją. Pasakojama, jog per forum einančią Verginiją sulaikęs Klaudijaus klientas Markas Klaudijus ir nusivedęs pas magistratą tvirtino, kad ji nesanti savo tėvo duktė, bet iš jo namų dar vaikystėje pagrobta vergė. Jis reikalavo teismą grąžinti Verginiją. Klaudijus Apijus nedelsdamas priėmė sprendimą, konstatuojantį, jog Verginiją esanti vergė ir privalo būti grąžinta ankstesniajam „šeimininkui". Tuomet atvykęs ir teismo sprendimą išgirdęs Verginijus, ėmęs maldauti, kad Apijus Klaudijus leistų jam vienumoje pasikalbėti su dukterimi. Išsivedęs dukterį, tėvas, siekdamas išvengti gresiančios gėdos ir garsiai sušukęs, jog tik mirtis galinti padėti išsaugoti jos laisvę, Verginiją nudūrė. Nešinas dukters kūnu, Verginijus pabėgo pas savo vadovaujamus karius, kuriuos sukurstė atkeršyti Klaudijui Apijui. Prasidėjęs sukilimas nuvertė antrąjį decimviratą, o pats Apijus Klaudijus buvo nužudytas kalėjime. Ad 8. Viena iš romėnų teisei žinomų daiktų (res) klasifikacijų buvo jų skirstymas į paprastuosius (corpora quae uno spiritu continentur), sudėtinius (corpora ex contingentibus) ir surenkamuosius (corpora ex distantibus). Sudėtiniais daiktais buvo laikomi objektai, sudaryti iš keleto tarpusavyje nuolatinio pobūdžio ryšiais sujungtų paprastųjų daiktų. Sukūrus, pagaminus sudėtinį daiktą, teisiniai santykiai, susiję su į sudėtinio daikto sudėtį įeinančiais pavieniais daiktais, būdavo tarytum „įšaldomi". Tai reiškia, kad tol, kol egzistuoja sudėtinis daiktas, į jo sudėtį

71

lentelė / VIII /

kaip dalis įeinantis paprastasis daiktas nėra laikomas savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokio daikto savininkas jo atskyrimo nuo sudėtinio daikto galėjo reikalauti tik tokiu atveju, jei tai buvo fiziškai įmanoma. Tuo tikslu galėjo būti reiškiamas actio ad exhibendum. Jeigu, pareiškus šį ieškinį, sudėtinio daikto savininkas (atsakovas) nesutikdavęs geruoju grąžinti ginčo objekto, ieškovui priklausė teisė reikšti rei vindicatio (reikalauti daikto iš svetimo neteisėto valdymo). Komentuojamame fragmente XII lentelių įstatymai kalba apie išimtį, numatytą iš aukščiau išdėstyto bendrojo teisinio reguliavimo. Vogta sija, panaudota statant namą arba įrengiant vynuogyno konstrukciją, privalėjo likti susieta su šiais statiniais net ir tuomet, kai jos savininkas buvo kitas asmuo. Siekiant užkirsti kelią iracionaliam ir neekonomiškam pastatų ar vynuogienojų naikinimui, XII lentelių įstatymai uždraudė sijos, panaudotos statant pastatą ar įrengiant vynuogyno konstrukcijas, savininkui ją atsiimti bei reikšti vindikacinį ieškinį dėl tokios sijos grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nuo vagystės nukentėjusiam asmeniui (sijos savininkui) priklausė teisė į actio de tigno iuncto (terminas tignum iunctum būtent ir reiškia siją, kuri buvo panaudota pastato statybai ar vynuogyno konstrukcijų įrengimui). Tuo atveju, kai namo savininkui būdavo įrodoma, jog statant statinį panaudota sija, nuosavybės teise priklausanti kitam asmeniui, jis privalėdavęs atlyginti dvigubą sijos vertę. Vėliau aiškinant šią įstatymų normą, jos taikymas išplėstas ir kitų statybinių medžiagų atžvilgiu, (palyginimui su galiojančiu teisiniu reglamentavimu žr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.12—4.15 str.) Iš esmės panašaus pobūdžio apribojimais galima laikyti Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 151 str. įtvirtintas nuostatas, kurios laiko esant negalima reikalauti nugriauti pastatus ar jų dalis, kurie pastatyti įsiterpiant į kaimyninį žemės sklypą, jeigu tai buvo padaryta

esančios vynuogyno konstrukcijos sudedamąja dalimi (prie sijos pririšti vynuogienojai). Įstatymų leidėjas kaimyninio sklypo savininkui tokiais atvejais suteikia teisę reikalauti kompensacijos už nustatomą servitutą ribotai naudotis jo sklypu. 8). o būtent nuo pirmojo apgenėjimo iki vaisių surinkimo (taip pat žr. Lygiai taip pat negalima buvo pašalinti sijos. Ad 9. kol ši sija buvo reikalinga vynuogienojams palaikyti. jeigu ji dėl atliktų statybos darbų žemės savininkui prarado ūkinę vertę. . kad statinio savininkas išpirktų užstatytą sklypo dalį ar net ir didesnę. nebent tai gresia didelės žalos sukėlimu kaimyniniam sklypui. supra komentarą Ad VI. arba./ III / lentelė 72 nesant statytojo tyčios.

V I I lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m /73—81/puslapiai .

in a n f r a c t u m . Cicero de leg. in p o r r e c t u m o c t o p e d e s habet. 50: In XII tab. 1. 1. . 10. n u s q u a m n o m i n a t u r villa. 55: c o n t r o v e r s i a est nata d e finibus.b. Festus F. 3./ VII / lentelė T A B U L A 1. 6. I. 13: Sciend u m est in a c t i o n e f i n i u m r e g u n d o r u m illud observandum esse. 5.. 4. Maecianus assis distr. intra V p e d e s esse n o l u e r u n t . quasi s e m i s tertius. [signifijcari. VIAM M U N I U N T O : NI SAM DELAPIDASSINT. 19. 21. * I 2. 355: [ T u g u Į r i a a tecto a p p e l l a n t u r Į d o m i c i l i a r u s t i c o r u m ] sordida. 4. a r g u m e n t o est.) D. id est ubi f l e x u m est. 4. quam A t h e n i s S o l o n e m d i c i t u r tulisse. a. 22: XII t a b u l a r u m interpretes a m b i t u m parietis c i r c u i t u m esse describunt. s e d e c i m . VII 74 Varro de l. N a m illic ita est: M ? attfOOOTf a. Cicero de leg. s e m p e r in signific a t i o n e ea „hortus". XII tab. Q U A V O L E T I U M E N T O AGITO.. — q u o n o m i n e [Messalla i n e x p l a n a Jtione XII ait e t i a m . quod ad exemplum q u o d a m m o d o e i u s legis s c r i p t u m est. — b. in horti v e r o „hered i u m " .. i n qua d u o pėdės et s e m i s „sestertius pes" v o c a t u r . .. 46: Sestertius d u o s asses et s e m i s s e m (valebat). 5. 55: usus c a p i o n e m XII tab. 3. Gaius (l. Gaius D. ad leg. 8: V i a e l a t i t u d o e x l e g e XII tab. in qua — |e XII t r e s j arbitri f i n e s r e g e m u s . hist. Plinius nat. lex — X I I tab. 7. SI I U R G A N T . 8. 1. 21.

q u o d c a v e t u r — l e g e XII tab. v e l u t i e x p r o m i s s o r e aut p i g n o r e dato. 2: Si arbor e x v i c i n i f u n d o v e n t o i n e l i n a t a in t u u m f u n d u m sit. q u a m si is v e n d i t o r i p r e t i u m solverit vel alio m o d o satisfecerit. 1. b. d e a d i m e n d a ea r e c t e a g e r e potes. ut g l a n d e m in a l i e n u m f u n d u m p r o c i d e n t e m liceret c o l l i g e r e . 5. 27. etsi ab h e r e d e abalienatus sit. iubet. Pomponius D. — b. Paulus D.l e x X I I tab. ex l e g e X I I tab. 43. Ulpianus D. 27. erit a c t i o p r i v a t o e x l e g e XII tab. 8: . 10.. e f f i c e re v o l u i t . hist... Ulpianus 2.75 8. a. . 11.. SI A Q U A P L U V I A N O C E T . ut n o x a e d o m i n o caveatur. 43. lentelė / VIII / a. ut X V p e d e s altius r a m i arboris cire u m e i d a n t u r . 9. 15: C a u t u m est — l e g e XII tab. 41: V e n d i t a e — et traditae ( r e s ) n o n aliter e m p t o r i a d ą u i r u n t u r . 4: Sub h a c c o n d i c i o n e liber esse iussus „si d e c e m m i l i a h e r e d i dederit". 43. 8. 1. 5: Si p e r p u b l i c u m l o c u m rivus aquae d u e t u s p r i v a t o n o c e b i t . 12. e m p t o r i d a n d o p e c u n i a m ad l i b e r t a t e m p e r v e n i e t : i d q u e l e x X I I tab. Plinius nat. Iustiniani Institutiones 2. 16.

— b. Hist. t o į r o d y m a s — X I I l e n t e l i ų įstat y m a i . n i e k u r n e v a r t o j a m a s [ ž o d i s ] villa ( k a i m o valda. 50: XII l e n t e l i ų įstat y m u o s e . 1. Cicero de leg. 13: Ž i n o t i na... 55: X I I l e n t e l i ų [ į s t a t y m a i ] n e l e i d ž i a įgyti n u o s a v y b ė n įgyjamąja s e n a t i m i [paribio ž e m ė s ] p e n k i ų p ė d ų p l o t e . 5. — Maecianus assis distr. o hortus iš tikrųjų [ r e i š k ė ] heredium ( p a v e l d i m ą j ą valdą).) D. sodyba).. a. yra v a d i n a m o s paprastos k a i m i e č i ų sodybos. kurį s a k o m a A t ė n u o s e p r i ė m u s S o l o n ą .b. a. 4. XII tab./ VIII / lentelė VII 1.. Cicero de leg. 21. kad šis p a v a d i n i m a s taip pat . JEIGU B Y L I N Ė J A S I . 1. ją v i s u o m e t reiškė — hortus (valda a p s o d i n t a d a r ž u ) .. Messala XII l e n t e l i ų į s t a t y m ų išaišk i n i m e sako. k u r i a m e . 2. I. . Plinius ant. 46: Sestercijus b u v o [ v e r t a s ] d u su p u s e aso. k u r i u o s e dvi su p u s e p ė d o s yra vadin a m a sestertius pes. . 5. lyg ir pustrečio. 355: Tuguria ( t r o b o m i s ) n u o tectum ( s t o g a i ) . 4 ad leg. trys arbitrai n u s t a t o m e ribą. kad [ n a m o ] sienas juosia [laisvos ž e m ė s ] rėžis. Festus F.. . Gaius (l. 55: [ o ] g i n č a s kilęs dėl paribio. reiškia. 10. N e s t e n [ = S o l o n o į s t a t y m e | yra taip: Jeigu kas u ž tvarą ir t. 21. t. LENTELĖ 76 Varro de l. 19. . . 3. kad ieškinyje dėl išnykusių ribų tarp kaim y n i n i ų sklypų n u s t a t y m o . 22: XII l e n t e l i ų [ į s t a t y m ų ] aiškintojai rašo. .. 1. 4. . reikia turėti galvoje tai. . kas b u v o parašyta s e k a n t įstatymu. pagal D v y l i k a l e n t e l i ų .

41: P a r d u o t u s ir p e r d u o t u s ( d a i k t u s ) pirkėjas įgyja n e kitaip. JEI L I E T A U S V A N D U O K E N K T Ų . 8.b. 8: P a g a l X I I l e n t e l i ų įstatymus. 27. Ulpianus 2. kaip pav y z d ž i u i . 8. X I I l e n t e l i ų įstat y m a i įsako n u g e n ė t i m e d ž i o šakas. 3. kaip nustatyta X I I l e n t e l i ų įstatymais. a. 16. . lentelė / VIII / Gaius D. T E N U T I E S I A KELIĄ. . 4: [Tas. 12. s u t e i k i a m a s ieškinys.77 6. 5. 7. k r i n t a n č i a s į k a i m y n i n į sklypą. . k u r yra v i n gis — šešiolika. 43. 43. 15: X I I l e n t e l i ų įstatym a i s b u v o nustatyta. s u m o k ė d a m a s pirkėjui p i n i g u s . Ulpianus D. 10.. hist.. ir taip n u s t a t o X I I l e n t e l i ų įstatymai. [ t a i ] n e t jeigu b ū t ų į p ė d i n i o pard u o t a s . 1. kad l e i d ž i a m a rinkti giles. Pomponius D. pagal XII l e n t e l i ų į s t a t y m u s gali teisėtai reikalauti jį [ = m e d į ] pašalinti. tiesiai e i n a n č i o k e l i o p l o t i s yra a š t u o n i o s p ė dos. . t a m p a laisvas. Iustiniani Institutiones 2. p a s k i r d a m a s l a i d u o t o j ą arba d u o d a m a s užstatą. Plinius nat. — b. Jei per valstybinę ž e m ę n u k r e i p t a v a n d e n s srovė k e n k t ų p r i v a č i a m ž e m ė s sklypui. JEI K E L I O N E I Š GRISTŲ. 27. a u g a n č i a s a u k š č i a u nei 15 p ė d ų . k u r į ] l i e p t a išlaisvinti su t o k i a sąlyga: „jeigu d u o s į p ė d i n i u i d e š i m t t ū k s t a n č i ų " . o posūkyje. 1. 11. kad s a v i n i n k u i b ū t ų užtikrintas žalos [atlygin i m a s J. 2: Jeigu m e d i s iš k a i m y n i n i o sklypo b u v o v ė j o n u l e n k t a s į tavo sklypą. TEGUL VARO GYVULIUS (KINKINĮ) PER K U R PANORĖS. tai reiškia | t e n | . a. kaip [tik | jeigu s u m o k a pardavėjui kainą arba k i t u b ū d u u ž t i k r i n a [atsilyginsiąs]. 9. pagal X I I l e n t e l i ų įstatymus. 8: .

servituto turėtojas galėdavęs pervažiuoti sklypą bet kurioje pageidaujamoje vietoje.4 ) . y. kelio servitutą. Ad 6. bet ir kelio plotis. 4. 5. Ad 8. Įstatyme buvo nustatytas ne tik laisvos žemės. Jei kas nors turėdavęs važiavimo per svetimą sklypą teisę. reiškiantis „du su puse. kuris įstatyme yra įvardijamas kaip sestercius pes. Ad 7. Sestercijus reiškė ne tik piniginį vienetą: vėliau iš šio termino atsiranda bendrinis žodis. Priešgaisrinės apsaugos tikslais senovės Romoje buvo reikalaujama aplink pastatus palikti dviejų su puse pėdos pločio laisvos žemės rėžį (ambitus). kad agrimensores (matininkai) iš naujo nustatytų šią ribą./ VIII / lentelė Komentaras 78 Ad 1. šis turėjęs teisę į ieškinį dėl kilusios žalos atlyginimo. Jeigu per valstybinę žemę nukreipta vandens srovė kenkdavusi privataus asmens valdomam žemės sklypui. komentarą Ad VIII. šios nuostatos buvo kuriamos sekant Solono įstatymais. Romėnų teisė draudė keisti natūraliai nusistovėjusią lietaus vandens nutekėjimo kryptį. skiriančios du sklypus ar pastatus. t. t. Ad 2. jog. o specialiai tam paskirti trys arbitrai. tačiau tarnaujančiojo sklypo savininkas neužtikrindavęs tinkamos kelio būklės. Bylą nagrinėdavęs ne privatus teisėjas. Žemės ūkio paskirties žemės sklypus skirdavo riba (confinium). Confinium išnykus ir norint." kadangi sestercijus buvo lygus dviem su puse aso (papildomai žr. 3 . y. . penkių pėdų pločio žemės rėžis. kaip teigia Gajus. Panašu. rėžio. Confinium negalima buvo įdirbti bei įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi. reikėjo pareikšti ieškinį dėl išnykusios ribos tarp kaimyninių žemės sklypų nustatymo (actio finium regundorum).

Komentuojamame fragmente cituojamoje Justiniano Digesta ištraukoje iš Pomponijaus darbų kalbama ir apie kitą panašų atvejį. kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių. esančias jo žemės sklype. kad būtų pašalintas vėjo į kaimyninį sklypą nuverstas medis.44 m. aukštyje. esančias didesniame nei 15 pėdų. per ilgą laiką išsikristalizavę romėnų teisėje. Romėnų teisė suteikė galimybę sklypo savininkui reikalauti (interdictum de arboribus cedendis) apgenėti kaimyniniame sklype augančių medžių šakas.79 lentelė / VIII / Ad 9. daugelis pažymėdami.42 str. Komentuojamame fragmente iš Gajaus Cecilijaus Plinijaus Vyresniojo (Gaius Caecilius Plinius Major). prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti.. nors kartais analogiškas situacijas įstatymų leidėjas sprendžia ir kitokiu būdu. veikalo Naturalis historia nurodo- . 4. Si Pomponijaus ištrauka itin išraiškingai pabrėžia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. kad šios neužstotų saulės šviesos. kad tokias nuostatas įtvirtino dar XII lentelių įstatymai. kurį vėjas palenkė virš kaimyninio žemės sklypo. kad nuosavybės teisę riboja įstatymas ir kitų asmenų bei visos visuomenės teisėti interesai. Vienas tokių pavyzdžių — vadinamojo interdictum de glande situacija. įgyja savų reminescencijų ir galiojančiuose civiliniuose įstatymuose. Tuo tarpu medis. Kai kurie nuosavybės teisės ribojimo atvejai. bet per nustatytą terminą jų pašalinimo nesulaukęs). krūmų. Autorius nedviprasmiškai nurodo: Ius ei non esse ita arborem habere — „Nes nevalia tokio medžio turėti. kitų augalų šaknis ir šakas. Apie šią situaciją kalba ne vienas romėnų teisininkas. kai suteikiama teisė reikalauti. t. dar vadinamo Antruoju. y. privalėjo būti nukirstas siekiant išvengti galimo žalos atsiradimo (palyginimui žr. kurioje nustatyta." Ad 10. 2 d.

palikėjo išlaisvintas su sąlyga. įstatymas suteikia teisę įžengti į kaimyninį žemės sklypą tam. kai pardavėjui būdavo sumokama prekės kaina arba kainos sumokėjimas užtikrinamas duodant užstatą ar laiduojant. ir į vaisius. y. 43. įtvirtina priešingą teisinį reglamentavimą. kuris per tris dienas susirinko. 1. šakų ir šaknų. esančių jo žemės sklype. nurodydamas. tapdavo laisvas tik . 3 d. kad sumokės įpėdiniui tam tikrą pinigų sumą. quo minus illi tertio quoque die legere auferre liceat. Taigi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. Ad 12. jog visais atvejais sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius. 1). t. gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių. jog XII lentelių įstatymai nustatė teisę susirinkti į svetimą žemę nukritusius vaisius. nustatydamas. vim fieri veto (D. krūmų. quae ex illius agro in tuum cadat. Ad 11. nukritusias į gretimą sklypą: Ait praetor: Glandem.. pasiėmė giles. esančių jo sodo sklype. nukritusiems nuo motininio daikto (medžio) į kaimyninį žemės sklypą. kad būtų galima susirinkti ten nukritusias giles. šakų. Paulius pažymi: Glandis nomine omnes fructus continentur. 28. Ši ištrauka puikiai iliustruoja tokių šiandien įprastų juridinių konstrukcijų. tačiau ir bet kurio kito medžio vaisiai. jog pretorius uždraudęs naudoti jėgą prieš tą. gautus nuo kaimyniniame sklype augančių kitų augalų stiebų. Vergas. jog interdiktas taikytinas ne tik tiems atvejams. kaip įstatymo analogija. kai įgydavo daikto valdymą./ VIII / lentelė 80 ma. Šios teisės įgyvendinimo tvarką tikslina Paulius. kai į kaimyninį sklypą nukrinta ąžuolo gilės. Pirkėjas tapdavo jam parduoto ir perduoto daikto savininku ne tuomet. egzistavimą jau romėnų teisėje: aiškindamas interdikto taikymo sritį. Taigi ir esant kitų rūšių vaisiams. o tik tada.42 str. jų savininkui leidžiama įžengti į minėtą sklypą ir juos susirinkti.

Tai sąlyginis sandoris su condicio suspensiva ir condicio potestativa. t. kai įpėdinis parduodavęs su sąlyga laisvėn paleistą vergą (statuliber). y. Taip pat ir tada. . kai tik n u statytą pinigų sumą sumokėdavo jį įsigijusiam pirkėjui. šis ipso iure tapdavo laisvas. kai perduodavo pinigus įpėdiniui.81 lentelė / VII / tuomet. bei sąlyga. su sąlyga. nuo kurios priklauso tam tikrų teisinių santykių atsiradimas (status libertatis pasikeitimas). kurios įvykdymas susietas su suinteresuoto asmens valia.

VIII lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m /83—103/ puslapiai .

. de pastų pecoris. SI I N I U R I A M [ A L T E R I ] F A X S I T . a c t i o e x l e g e XII tab. (si) servo. 10. quia n o n i n t u o pascitur. 5: I n i u r i a r u m a c t i o aut l e g i t i m a est -.: „qui i n i u r i a m alteri facit. Dei 2. q u a e l e x g e n e r a l i s fuit: f u e r u n t et speciales.: Si q u a d r u p e s p a u p e r i e m fecisse d i c e t u r . Ulpianus (l. sing. 5. et tit. V I G I N T I QUINQUE POENAE SUNTO.. de iniuriis) coli.. VIII 84 a. c u m p e r p a u c a s res c a p i te sanxissent. 2. XLI ad Sabinum) D. 12 ap. L e g i t i m a e x l e g e X I I tab. S A R C I T O . Q U I M A L U M C A R M E N I N C A N T A S S I T . N I C U M E O P A CIT. Paulus (lib. q u a e l e x v o l u i t aut dari id q u o d n o c u i t — aut a e s t i m a t i o n e m n o x i a e offerri. 7. Ulpianus (l.. — b. 1. Cicero de rep. 3: Si glans e x arbore tua in f u n d u m m e u m cadat. 2. d e s c e n d i t . de civit.. in his h a n c q u o q u e s a n c i e n d a m p u t a v e r u n t : si quis o c c e n t a v i s s e t sive c a r m e n condidisset./ VIII / lentelė T A B U L A 1. 5. 4. R U P I T Į I A S | . XVIII ad ed. quod infamiam faceret flagit i u m v e alteri. 9. n e q u e de p a u p e r i e — agi posse. . 9: nostrae XII tab. eamque ego immisso pecore depascam. C L p o e n a m subit s e s t e r t i o r u m " . 19. 3.. 6. C C C . 14. velut illa: „ m a n u fustive si os fregit libero. 4. 5. SI M E M B R U M R U P | S ] I T . — n e q u e e x l e g e XII tab. 1 pr..) D. V et X X s e s t e r t i o r u m p o e n a m subito". Aug. TALIO ESTO.

11. 1. 14. . 4 ad leg. 18. L U C I . 17. Gellius 11. . SI IM O C C I S I T . 9: Q u i a e d e s a c e r v u m v e f r u m e n t i iuxta d o m u m p o s i t u m c o m b u s s e r i t . . DEFENDIT. hist. si m i n u s idon e u s sit. aut. 9. sed p u e r o s i m p u b e r e s praetoris arbitratu verberari v o l u e r u n t n o x i a m q u e ab his f a c t a m sarciri. 9. 7: c a u t u m est X I I tabulis. 12.. hist. si v e r o casu. NEVE ALIENAM SEGETEM PELLEXERIS Plinius aratro puberi Cereri etoris nemve nat. levius castigatur. XII tab.. s u s p e n s u m q u e n e c a r i iubebant .85 8. si m o d o id luci f e c i s s e n t n e q u e se t e l o d e f e n d i s s e n t . servos — verberibus a f f i c i et e saxo p r a e c e p i t a ri. id est n e g l e g e n t i a . 12: F r u g e m q u i d e m q u a e s i t a m n o c t u pavisse ac secuisse XII tabulis capital erat. cui f u r t u m f a c t u m esset. Gaius (l. lueret in singulas aeris X X V . 10. .. SI N O X F U R T U M F A X S I T . si m o d o s c i e n s p r u d e n s q u e id c o m m i s e r i t . 18.) D. Plinius nat. lentelė / VIII / a. v i n c t u s verberatus igni n e c a r i iubetur. Q U I F R U G E S E X C A N T A S S I T . i m p u b e m praarbitratu verberari n o x i a m v e d u p l i o decerni.. ut qui iniuria c e c i d i s s e t alienas ( a r b o r e s ) ... aut n o x i a m sarcire iubetur. 13. IURE CAESUS ESTO. SI SE T E L O E N D O Q U E PLORATO. 47.b. 3. 8: Ex c e t e r i s — m a n i f e s t i s furibus liberos verberari a d d i c i q u e iusserunt ( X v i r i ) ei.

. 191: C o n c e p t i et oblati ( f u r t i ) p o e na e x l e g e XII tab. Tryphoninus D. 10. 11: E x causa d e p o s i t i l e g e XII tab. 7. . praef. 1: Si — t u t o r e s r e m pupilli furati sunt. 19. L A N C E E T L I Č I O . Paulus coli. | D U P L I O N E D A M N U M DECIDITO].b. Gaius 2. in d u p l u m a c t i o d a t u r -. a. 26. 23. 53: si n o n illa e t i a m e x XII tab. — b. 1. Gaius 3. — b. singuli in s o l i d u m t e n e a n tur. usu capi p r o h i b e t -. 1. d e s c e n d e r e . 2: S c i e n d u m est sus p e c t i c r i m e n e l e g e XII tab./ VIII / lentelė 86 15.: M a i o r e s — in legibus p o s i v e r u n t f u r e m d u p l i c o n d e m n a r i . FRAUDEM FE- 22. Gellius 20. f e n e r a t o r e m quadrupli. P A T R O N U S SI C L I E N T I CERIT. 16. I N P R O B U S INTESTABILISQUE ESTO. a. 20. tripli est. 21. n e quis u n c i a r i o f e n o r e a m p l i u s e x e r c e r e t . NI T E S T I M O N I U M |FATIATUR|. 55. 45: f u r t i v a m ( r e m ) l e x XII tab. SACER ESTO. v i d e a m u s an ea a c t i o n e .. .. 18. e saxo T a r p e i o deiceretur. Q U O D N E C M A N I FESTUM ERIT . 16: N a m p r i m o XII tabulis s a n c t u m . q u a e p r o p o n i t u r e x lege XII tab. Q U I SE S I E R I T T E S T A R I E R L I B R I P E N S V E FUERIT. 10. adversus t u t o r e m in d u p l u m . de t e s t i m o n i i s falsis p o e n a abolevisset et si n u n c q u o q u e ut a n t e a qui f a l s u m t e s t i m o n i u m dixisse c o n v i c t u s esset. SI A D O R A T F U R T O . a. . 17. Cato de r. 26. 6.. Tacitus ann. Ulpianus D. 7. r..

c a u t u m esse c o g n o s c i m u s . 50. sed h a e c l e x v i d e t u r e x l e g e S o l o n i s translata esse. a d i c e r e d e b e t . 26. aries subicitur. n a m et m e d i c a m e n t a v e n e n a sunt. 4: H i s ( s o d a l i b u s ) p o t e s t a t e m facit l e x (sc. 25. 236 pr. 27.: Q u i v e n e n u m dicit. Plinius nat. 4 ad leg. 19: XII tab. a. Gaius (l. 16. 4 ad leg. XII tab. hist.) D. 18. 47. SI T E L U M M A N U F U G I T M A G I S Q U A M IECIT. Latro decl. — b. d u m n e quid e x p u b l i c a l e g e c o r r u m p a n t .) D. 22. gravius q u a m in h o micidio. Gaius (l. XII tab.87 lentelė / VIII / 24. 12: F r u g e m — f u r t i m n o c t u pavisse ac secuisse XII tabulis capital erat s u s p e n s u m q u e C e r e r i n e c a r i iubebant.) p a c t i o n e m q u a m v e l i n t sibi ferre. . 3. u t r u m m a l u m an b o n u m . XII tab. n e qui in urbe c o e t u s n o c t u r n o s agitaret. in Cat.

: „Sakom a .. 10 12 ap. 1. t e b ū n i e n u b a u s t a s 25 sestercijų <asų> bauda." 2. 4. JEIGU P A D A R Ė S K R I A U D Ą K I T A M . et tit. T i e įstat y m a i n u s t a t ė arba d u o t i tą | g y v u l į ] . . Cicero de rep. 4.. B A U D A T E B Ū N I E 25 [ S E S T E R C I J A I ] <ASAI>. P A T I R S I ŽALĄ. kad jeigu keturkojis gyvulys p a d a r ė žalą. .. ieškinys kyla iš XII l e n t e l i ų į s t a t y m ų . LENTELĖ 88 KAS D A I N U O J A B L O G O LINKINČIĄ DAINĄ. tarp jų p r i p a ž i n o . bus b a u d ž i a m a s 300.. 2. . Paulus (lib.) D. 9: N o r s m ū s ų X I I l e n t e l i ų [įstatymai | n e d a u g e l i u atvejų įtvirtino m i r t i e s b a u s m ę . JEIGU [ K A M ] N U K I R T O K Ū N O N A R Į [ = d a l į ] IR TAIKIAI S U J U O [= n u k e n t ė j u s i u o ju] N E S U S I T A R I A . T E B Ū N I E A T L Y G I N TA. kuria k i t a m p a d a r o skriaudą ar n e g a r b ę ./ VIII / lentelė VIII 1. de iniuriis) coli. arba pateikti įvertintą žalos atlyginimą. 5 6. 5: Ieškinys dėl skriaudos arba yra įstatyminis. Aug. 3. kai kas d a i n u o j a arba s u d e d a tokią dainą. kad [ t a i p ] reikia bausti. Ulpianus (l.. b.1 pr. kaip tas: „jeigu ranka ar v ė z d u s u l a u ž ė laisvajam kaulą. Sing. XVIII ad ed. Dei 2. de civit.. 5. jeigu v e r g u i — 150 sestercijų <asų> bauda. Įstatyminis pagal XII l e n t e l i ų įstatymus: „kas k i t a m d a r o skriaudą. B u v o ir specialių. 9.. kuris padarė žalą. Tas įstatymas b u v o bendrasis.. T E B Ū N A A T K E R Š Y T A .

14. . 18. [ t ą ] jei p i l n a m e t i s .. 11. n e i dėl k e t u r k o j ų g y v u l i ų p a d a r y t o s žalos [atlyginimo]. n e g a l i m a reikšti i e š k i n i o n e i pagal X I I l e n t e l i ų į s t a t y m u s dėl žalos padarytos g a n a n t galvijus. kas n e t e i s ė t a i iškirto s v e t i m u s ( m e d ž i u s ) . X L I ad Sabinum) D. išpirktų k i e k v i e n ą [ s u m o k ė d a m a s p o ] 25 asus. .. lentelė / VIII / Ulpianus (l. 5. kad b ū t ų švelniau nubaustas. 10. o aš. pretoriaus n u o ž i ū r a . hist.. Plinius nat. 12: [ K a s ] arklu n u i m t i n ą [= subrandintą] derlių [= pjūtį] nakčia nukirt o arba n u g a n ė . 19. tai yra dėl n e r ū p e s t i n g u m o . 4 ad leg. K A S U Ž K E R Ė J O JAVUS. .b. Gaius (l. n u p l a k d i n t i r y k š t ė m i s ir arba paskirti atlyginti žalos [ v e r t ę ] . 7: X I I l e n t e l i ų [įstatym u o s e ] b u v o nustatyta. atvaręs galvijus. X I I l e n t e lių | į s t a t y m a i ] įsakė bausti m i r t i m i pakariant [kaip a u k ą ] Cererai.. 3: Jeigu gilė n u o tavo m e d ž i o n u k r i t o į m a n o sklypą.. 3. N E I [KERĖJIMAIS] T E G U L NEVILIOJA S A U SVETIMO PASĖLIO Plinius nat. arba [sum o k ė t i j d v i g u b o [ ž a l o s ] d y d ž i o baudą. s u g a n i a u . n e p i l n a m e t į [liepta]. įsakyta. k a d a n g i n e tavo sklype b u v o g a n o m i . 9: Kas sud e g i n a prie n a m o pastatytą statinį ar javų stirtą.. 9. jeigu b u v o n e m o k u s . jeigu taip padarė ž i n o d a m a s ir suprasdamas. 17.89 7. 8.. 9. kad tas. bet jei visai atsitiktinai. 1.) D. 47. . hist... kad b ū t ų surištas ir n u p l a k d i n u s s u d e g i n t a s ugnyje. a. XII tab.. b ū d a v o įsakyta atlyginti padarytą žalą arba.

p r e t o r i a u s n u o ž i ū r a . JEIGU P R I E Š I N O S I G I N K L U . [ o | lupikautojas — k e t u r g u b o [ p a i m t ų d i d e s n i ų nei leistin o s p a l ū k a n ų ] d y d ž i o bauda. 18. kad vagis b ū t ų b a u d ž i a m a s dvigubo [pavogto daikto vertės]. . . . — b. 18. jeigu taip p a d a r ė d i e n o s m e t u ir n e s i p r i e š i n o ginklu. r.. 6. kuris b u v o apvogtas. B a u d a u ž v o g t ų d a i k t ų priėm i m ą ir s l ė p i m ą pagal XII l e n t e l i ų į s t a t y m u s yra t r i g u b o dydžio. bet n e p i l n a m e č i a i jaunuoliai.. LAI [ A P V O G T A S I S [ Š A U K I A S I [ P A G A L BOS].. Cato de r. O ( A P V O G T A S I S ) JĮ U Ž M U Š Ė . D I E N Ą . .. Gellius 11. įstatym u o s e n u s t a t ė . . 191: a. kad laisvieji b ū t ų išplakti ir a t i d u o t i t a m . turėję būti n u p l a k d i n t i r y k š t ė m i s ir b ū t ų atlyg i n t a jų padaryta žala. 16.b. ... Gaius 2. T E B Ū N I E [ L A I K O M A S B U V Ę S | U Ž M U Š T A S TEISĖTAI... JEIGU Į V Y K D O V A G Y S T Ę ..kad b ū t ų n u p l a k d i n t i r y k š t ė m i s ir n u s t u m t i n u o skardžio. TENETENKA DVIGUBAI [NEI P A D A R Ė ] ŽALOS. R A I Š Č I U IR D U BENIU. K U R I N Ė R A AKIVAIZDI. vergai. 8: D ė l k i t ų [sulaikytų | akivaizdžiai v a g i a n t decemviri nustatė. 45: XII l e n t e l i ų įstatymai draudžia v o g t ą daiktą įgyti [ n u o s a v y b ė n ] įgyjamąja senatimi. 16: N e s p i r m ą kartą XII l e n t e l i ų [ į s t a t y m u o s e ] b u v o nustatyta. JEIGU K A S V O G Ė N A K Č I A . a. 14. Tacitus ann... 13. kad niekas n e i m t ų p a l ū k a n ų d a u g i a u kaip 1/12 [kapitalo]. 15. .. Gaius 3..: Protėviai./ VIII / lentelė 90 12. 17. . praef.

Ulpianus D. k u r į s i ū l o m a p a g a l XII lentelių įstatymus pareikšti globėjui [reikalaujant atlyginti] dvigubai. T E BŪNIE PAAUKOTAS POŽEMIO DIEVAMS [=PRAKEIKTAS]. 2: Ž i n o t i n a . lygiai k a i p a n k s č i a u . k a d g l o b ė jo n e s ą ž i n i n g u m o n u s i k a l t i m a s yra k i l ę s iš X I I l e n t e l i ų į s t a t y m ų . 24. gali būti pareišk i a m a s v i e n a m k u r i a m iš g l o b ė j ų r e i k a l a u j a n t a t l y g i n t i visą žalą. 10. Gellius 20. Tryphoninus D. 7. 10. k a i p į r o d o m a . a. 26. 3. JEI P A T R O N A S A P G A U T Ų K L I E N T Ą . 22. 23. JEI I E T I S N U S K R I E J O T O L I A U N E I K A D B U V O MESTA [= TAIKYTASI].. 12: X I I l e n t e l i ų [ į s t a t y m a i s ] [ t a m . 11: D ė l p a s a u g o s X I I l e n t e l i ų Įstatymuose suteiktas ieškinys reikalauti dvigubai [= dvigubos pasaugai duoto daikto vertės]. Plinius nat. 18. kuris. kas J n a k t į s l a p č i a n u g a n ė arba n u p j o v ė derlių. paaukojam a s a v i n a s [ v i e t o j e k a l t i n i n k o | . — b. 20. 7. — b. būdavo n u s t u m i a m a s n u o Tarpėjos skardžio. 1. a. JEI K A S . Paulus coli. b u v o [ n u s t a t y t a ] m i r t i e s b a u s m ė . 21. svarstytina.. 1: Jeigu g l o b ė j a i p a v o g t ų g l o b o t i n i o t u r t ą . T E B Ū N I E L A I K O M A S N E I Š T I K I M A S [ S A V O P A Ž A D A M S ] IR N E TINKAMAS BŪTI LIUDYTOJU. 55.91 lentelė / VIII / 19. ir [lentelės] įsakė u ž m u š t i [kaltininką] paka- . B U V Ę S L I U D Y T O J A S A R S V Ė R Ė JAS. 26. ar tas i e š k i n y s . hist. d a v ė m e l a g i n g u s į r o d y mas. 53: Jei n e b ū t ų t a i p p a t p a n a i k i n t a ta b a u s m ė p a g a l X I I l e n t e l i ų į s t a t y m u s u ž m e l a g i n g ą l i u d i j i m ą . [ t a s ] . 1. N E P A L I U D Y S .

Decemviri numatė atsakomybę už dvi deliktų. atr o d o . 22. Gaius (l. 4: XII l e n t e l i ų įstatymai suteikia g a l i m y b ę t i e m s [draugijų n a r i a m s ] . priskiriamų iniuria kategorijai. kurių . pažeidžiančio garbę ir orumą. kad n i e k a s m i e s t e nešauktų naktinių susirinkimų. 27. 4 ad leg. y. kurių reikšmė nėra iki galo aiški.) D.) D. in Cat. g r i e ž č i a u n e i n u ž u d y m o atveju. ar b l o g u [ = n a u d i n g u . k a d XII l e n t e l i ų į s t a t y m u o s e b u v o įsakyta. kol n e p a ž e i d ž i a n i e k o iš v i e š o s i o s teisės [ r e i k a l a v i m ų |. k o k i ą tik p a g e i d a u j a tol. privalo pridurti. XII tab. 2) occentatio. Tai yra: 1) malum carmen. kad g a l ė t ų patys nusistatyti sau teisę. kad šis įstatymas b u v o p e r k e l t a s iš S o l o n o įstatymo. 22. tačiau kai kada jos laikomos vėlesnės. t. sudėties pirmavaizdžiais. sudėtis. Latro decl. XII tab. 47. Gaius (l. Komentaras Ad 1. ar g e r u . n e s ir vaistai yra n u o dai. 47. Abi šios XII lentelių įstatymų numatytos veikos greičiausiai buvo susijusios su magiškomis procedūromis. 25. 26. 4 ad leg. 4: Kas tvirtina [ką n o r s ] esant n u o d u . ar k e n k s m i n g u sveikatai]. Bet. 19: Ž i n o m e . vėlyvuoju Respublikos laikotarpiu susiformavusio įžeidimo delikto./ VIII / lentelė 92 riant [ kaip a u k ą | Cererai.

93

lentelė / VIII /

tikslas — kito žmogaus mirties sukėlimas. Taigi, atsakomybę už jas nustatančios XII lentelių įstatymų nuostatos buvo skirtos gyvybės (o ne pilietinės garbės, žr. k o m e n tarą Ad 2) apsaugai. Tuo galima paaiškinti ypač griežtas sankcijas. (Mirties bausmę XII lentelių įstatymai numatė nedaugeliu atvejų. Tarp veikų, už kurias grėsė mirties bausmė, buvo ir magiškų užkeikimų kalbėjimas, taip pat ir kitus asmenis žeminančių dainų kūrimas bei dainavimas). Respublikos laikotarpio pabaigoje terminai malum carmen ir occentare imti tapatinti su garbę žeminančiais šūksniais bei kūriniais kieno nors adresu (žr. Cicerono nuorodą, esančią VIII, lb). Dėka minėtų pokyčių, interpretuojant šias XII lentelių įstatymų nuostatas, jos tapo edikto de convictio, numačiusio atsakomybę už viešą asmens šmeižimą, išeities tašku. Ad 2. Kitas plačiai suprantamo iniuria (skriaudos) delikto atvejis buvo fizinė skriauda. Kūno dalies (pavyzdžiui, rankos, ausies) nukirtimo arba nuolatinio pobūdžio negalios sukėlimo atveju buvo taikomas taliono (atpildo, keršto) principas — talio. Tokios bausmės kaltininkas galėjo išvengti susitaikydamas su nukentėjusiuoju ir sudarydamas pactum, kuriuo įsipareigodavo perduoti jam šalių sulygtą kiekį brangaus metalo, o vėliau — sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Apskritai XII lentelių įstatymai atspindi pirminį teisinės atsakomybės už iniuria deliktą formavimosi romėnų teisėje etapą, kadangi jame iniuria nelaikomos veikos, kuriomis kėsinamasi į materialinio pobūdžio (turtinius) asmens gėrius. Kita vertus, būtent XII lentelių įstatymuose išryškėjo iniuria kaip veikos, kuria pažeidžiamos asmeninio pobūdžio vertybės, samprata. Įstatymas n u m a tė tris konkrečius tokių pažeidimų atvejus, kuomet kyla kaltininko atsakomybė:

/ VIII / lentelė

94

1) membrum ruptum, t. y. nuolatinio pobūdžio suluošinimas, už kurį buvo numatyta taliono bausmė arba piniginė bauda, jeigu dėl tokios bausmės susitardavusios šalys; 2) os fractum, t. y. kaulų sulaužymas, už kurį grėsė 300 asų bauda, jeigu nukentėjusysis buvo laisvas, bei 150 asų, jeigu vergas (žr. komentarą Ad 3, 4); 3) faktinė situacija, apibrėžiama kaip iniuriam facere (žr. komentarą Ad 3, 4) Si sąvoka greičiausiai apėmė lengvesnius asmens kūno neliečiamybės pažeidimo atvejus, kurie nesukeldavo nuolatinio pobūdžio neigiamų pasekmių. Tai buvo smūgių sudavimas, apstumdymas, antausio skėlimas, neteisėta savigyna, galbūt ir išžaginimas bei neteisėtas laisvės apribojimas. Už tokias veikas XII lentelių įstatymai numatė 25 asų dydžio baudą. Daugiausia reikšmės tolesniam iniuria delikto sampratos formavimuisi turėjo būtent trečiojo atvejo teisinis reguliavimas. Iniuriam facere apėmė tik tokias veikas, kurios nesukeldavo neigiamų teisinių pasekmių, pasireiškiančių kūno sužalojimų pavidalu. Galima daryti prielaidą, jog šios veikos buvo uždraustos ne dėl to, kad grėsė fizinei nukentėjusiojo sveikatai, bet todėl, kad jomis nukentėjusiajam buvo viešai parodoma nepagarba arba net panieka. Taigi jau XII lentelių įstatymuose ryškėja naujas teisinės apsaugos dalykas — asmens garbė ir orumas. Ad 3, 4. Skriaudos, nesukėlusios nuolatinio pobūdžio negalios, atveju (sumušimas, antausio sudavimas) XII lentelių įstatymai numatė 25 asų dydžio baudą. Kita vertus, atskirais atvejais buvusi numatyta ir griežtesnė bausmė: už kaulų sulaužymą — 300, jeigu nukentėjusysis buvo laisvasis, o jei vergas — 150 asų (plačiau žr. supra komentarą Ad 2). Nors cituojamuose šaltiniuose yra kai-

95

lentelė / VIII /

bama apie sestercijus, tačiau XII lentelių įstatymų laikais Romoje dar nebuvo žinomos kaldintos monetos, todėl teisingiau būtų daryti prielaidą, kad bausmės (baudos) dydis buvo matuojamas asais (as = 327 g). Sestercijus (lot. sestertius) — sidabrinė romėniška moneta, įvesta apie 211 m. pr. Kr., perėjus prie sidabrinės valiutos, pakeitusios varinį asą. Sestercijus buvo 2,5 aso vertės (palyginimui žr. VII, 1), vėliau aso vertė sumažėjo iki ketvirčio sestercijaus. Pavadinimas kilo iš semis — pusė ir tertius — trečiasis (2 asai + 0,5 trečiojo aso). Ad 5. XII lentelių įstatymai greičiausiai numatė bausmes tik už nedaugelį žalos svetimam turtui padarymo atvejų. Pavyzdžiui, už gyvulių padarytą žalą (palyginimui žr. VIII, 6), svetimo medžio nukirtimą (palyginimui žr. VIII, 11). Labiau apibendrintai atsakomybę už žalos svetimam turtui padarymą sureguliavo tik lex Aąuilia, išleistas III a. pr. Kr. (galbūt 286 m. pr. Kr.). Ad 6. Žalą padariusio keturkojo gyvulio savininkas turėjo alternatyvią prievolę, t. y. perduoti žalą padariusį gyvulį nukentėjusiajam arba atlyginti jo patirtus nuostolius (piniginiu ekvivalentu išreikštą padarytos žalos vertę). Tokia atsakomybė už gyvulių, taip pat šeimos tėvui (pater familias) pavaldžių asmenų — personae alieni iuris bei vergų padarytą žalą (palyginimui žr. XII, 2) buvo vadinama noksaline atsakomybe (lot. noxa — žala, nuostolis, nusižengimas, nusikaltimas, kaltė). Ad 7. Kita vertus, tas, kuris patyrė žalą dėl to, kad jam priklausančius vaisius, nukritusius į kaimyninio žemės sklypo teritoriją, suėdė šeimininko ten atvaryti gyvuliai, neturėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo nei pareikšdamas ieškinį dėl neteisėto gyvulių ganymo (de pastų pecoris), kadangi toks ieškinys būtų pagrįstas tik tuomet, jei

reikšdamas ieškinį dėl gyvulių padarytos žalos (de pauperie). Įstatymas numatė atsakomybę ne tik už įvairių užkeikimų. pakariant kaip auką derliaus deivei Cererai. Ad 9. t. juolab. subrandinusius derlių./ VIII / lentelė 96 gyvuliai būtų suėdę vaisius besiganydami svetimame sklype. kaltininkas privalėdavęs tik atlyginti padarytą žalą. padegimą. kalbėjimą. sodinių sunaikinimą. romėnų įsitikinimu. taip pat už visokio pobūdžio kerėjimus. kenkė žmonėms. jos įdirbimo klausimų teisiniam reguliavimui. yra baudžiamas. kad padidėtų kito sklypo duodamas derlius. kurį jau buvo atėjęs metas nuimti (naudojant arklą). XII lentelių įstatymų epochos populus Romanus — tai agrarinė visuomenė. pretoriaus sprendimu. Jei kas padegdavęs sąmoningai (tyčia). . nakties metu išganęs arba nukirtęs pasėlius. tai. Diferencijuotos bausmės buvo numatytos ir už namų arba javų stirtos. nenatūralios gyvulių elgsenos. kaip tikėta. nuplakdinimu ir įpareigojimas atlyginti padarytą žalą arba sumokėti dvigubo dydžio nuostolius. y. nei. Dėl to įstatymuose daug dėmesio skiriama žemės nuosavybės. A d 10. kadangi žala šiuo atveju nėra kilusi dėl neįprastos. tačiau taip pat ir už tokius užkeikimus. Jeigu gaisras būdavo sukeliamas dėl nerūpestingumo. buvo baudžiamas pilnametis asmuo. stovinčios prie sodybos. nuplakdinus rykštėmis. Agrarinį anuometinės romėnų visuomenės pobūdį liudija ir XII lentelių įstatymuose numatytos ypač griežtos bausmės už žemės ūkio kultūrų pasėlių. Decemviri nustatė. buvo sumažinamas derlius ar apskritai sukeliamas vieno sklypo nederlingumas tam. buvo baudžiamas mirtimi sudeginant. Ad 8. kuriais. kurie. kad nepilnametis. Mirtimi.

tiek ir pas tą. Nėra vieningos nuomonės dėl to. jeigu šis priešindavosi ginklu. Taip pat buvo leidžiama užmušti ir vagį. y. t. tačiau ir asmenys.. buvo galima užmušti vagį. Jeigu vagystę padarydavęs vergas. sugautą vagiant dienos metu. pagal galiojusią teisę.97 lentelė / VIII / Ad 11. Neteisėtai nukirtęs svetimus medžius. apvogtasis privalėdavęs garsiai šaukti (endoplorare. Ad 13. ar kaltininkas tapdavo vergu teisiniu požiūriu ar patekdavo tik faktinėn nukentėjusiojo valdžion (panašiai kaip nemokus skolininkas. nuplakdinti ir atiduoti nukentėjusiojo valdžion. Tiek kratos metu radus vogtus daiktus pas patį vagį. jei jis buvo laisvasis. Jeigu vagystė buvo įvykdoma naktį. kurį išieškotojas. kad sukviestų kaimynus ir taip viešai įrodytų nusikalstamą kaltininko veikos pobūdį bei gyvybės atėmimo teisėtumą. vykdymo procese atlikdamas manus iniectio. privalėdavęs jų savininkui sumokėti po 25 asus už kiekvieną nukirstą medį. kai vagis dienos metu būdavo sugaunamas in flagranti. Baudžiamas buvo ne tik vagis. bet nesipriešino naudodamas ginklą. Likusiųjų atvirųjų (akivaizdžių) vagysčių atveju. implorare). padėję padaryti nusikaltimą ar jį nuslėpti. jis tebuvo nuplakdinamas ir privalėjo atlyginti padarytą žalą. galėjo kalinti savo namuose 60 dienų). davęs vog- . Ad 15. Ad 14. sugautą darant nusikaltimą (in flagranti delicto). jis būdavo nuplakdinamas ir baudžiamas mirtimi nustumiant nuo Tarpėjos uolos (skardžio). XII lentelių įstatymai griežtai baudė už vagystę. Kita vertus. Ad 12. reikėjo kaltininką. Jei kaltininkas būdavęs nepilnametis. kuriam jie buvo perduoti paslėpti. ir asmuo.

pavyzdžiui. kad kratą atliekantis asmuo drabužiuose neįsineštų kokių nors daiktų.) Kiti autoriai. Dubuo kratą atliekančiam asmeniui greičiausiai buvęs reikalingas prisidengti veidą. Taip pat esama aiškinimo. Ad 16. Gajaus. jei sutiktų moterį. ir juos priėmęs ir slėpęs privalėdavo sumokėti trigubo vogtų daiktų vertės dydžio baudą. y. siekdamas likti neatpažintas. kaip ir vėliau. jog lance et ličio susijęs su reikalavimais. kurios. Tai ne kas kita. t. . nuomone. kurią įtariamojo namuose atlikdavo pats nukentėjusysis arba tam tikras pareigūnas vien tik persijuosęs strėnas raiščiu ir turėdamas rankose dubenį. būdavęs priverstas prisipažinti. pavyzdžiui. ritualinio pobūdžio krata. suvalgęs vagis. Egzistuoja ir dar vienas aiškinimas. prisistatydavę žinių kolegijų nariais ir rinkdavę aukas. išskyrus strėnas juosiantį ir nuogumą dengiantį raištį. minėtus įstatymų žodžius sieja su vagystės padarymo būdu (manoma. Labiausiai tikėtina interpretacija vis dėlto yra ta. norėdamas be pagrindo apkaltinti kitą asmenį.). o raištį — vogtiems daiktams surišti. Jeigu vagis nebūdavo užklumpamas darantis nusikaltimą (in flagranti). kurias vėliau pavogdavę (pasisavindavę). jis privalėdavęs sumokėti dvigubo pavogtų daiktų vertės dydžio baudą. jog dubenį pinigams sudėti nešiodavosi apsišaukėliai. yra susiję su kratos atlikimo įtariamojo namuose būdu. padarydavo ne atvirąją (akivaizdžią) vagystę. keltais kratos atlikimo būdui. Nuo konteksto atsieti žodžiai lance et ličio (raiščiu ir dubeniu. kaip tikėta. Reikalavimas nevilkėti jokių drabužių. kaip. vienų autorių. viduramžių baudžiamajame procese populiari įrodinėjimo priemonė — ordalija. jog dubenyje nešta speciali apeiginė duona. manoma. kad dubenį su dviem išgręžtomis skylėmis akims vagis naudodavo kaip kaukę. kad būtų patogiau juos išnešti)./ VIII / lentelė 98 tus daiktus paslėpti. Aulas Gelijus. (Greičiausiai tai buvusi formali. buvo nustatytas tam.

tapačią vėliau romėnų teisėje susiformavusiai realinei depositum (pasaugos) sutarčiai. 1/12 kaip maksimali riba buvo nustatyta greičiausiai dėl to.6 centimetro). ilgio matas. kadangi XII lentelių įstatymai tai įsakmiai draudė. Už didesnių palūkanų ėmimą grėsė keturgubo gautų. kad esama ir kitokio termino unciarum foenus reikšmės aiškinimo. svorio matas (27. restitui). sudaręs 1/12 jugerio (jugerum = 209. Saugodami faktišką būseną. 1/12 (paskolos sumos). kad XII lentelių įstatymai čia nustato maksimalią mėnesinių palūkanų ribą. Reikia pažymėti. y. maksimalią ribą viršijusių palūkanų dydžio bauda. kad kreditoriams būtų užkirstas kelias per metus gauti didesnį nei 100 procentų pelną (Pats leges vartojamas terminas unciarum reiškia „vienos uncijos" arba „sudarantis vieną dvyliktąją dalį". ploto vienetas. Ad 18. lupikavimą. 45 gramo).3 gramo). y. Taigi lupikautojas buvo baudžiamas net du kartus griežčiau nei vagis. ante omnia. kuris privalėdavęs sumokėti dvigubo pavogtų daiktų vertės dydžio baudą. neužtiktas nusikaltimo vietoje. t. Apskritai romėniška uncia turėjo keletą reikšmių. kuriais buvo galima reikalauti . y. Vogtų daiktų (res furtivae) valdymas negalėjo sukelti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ( S p o liatus debet. XII lentelių įstatymai numatė baudžiamuosius ieškinius (actiones poenales) dėl pasaugai duotų daiktų praradimo (išeikvojimo). kad palūkanos negalinčios būti didesnės nei unciarum foenus. Tai buvo piniginis vienetas. jog maksimalus mėnesinių palūkanų terminas negali būti aukštesnis nei 10 procentų. Ad 19. sudaręs 1/12 romėniško svaro (libra = 327. Įstatymai draudė pernelyg aukštas palūkanas.99 lentelė / VIII / Ad 17. sudaręs 1/12 pėdos (pes = 24. t. t. Juose nurodyta.91 kvadratinio metro)). sudaręs 1/12 aso. Berods.

visų pirma. sudarytos gresiant kokiai nors nelaimei (būtinoji apsauga — depositum miserabile vel necessarium). kaip antai. Ad 21. pareigą jam paklusti./ VIII / lentelė 100 priteisti keturgubą prarastų daiktų vertę. kad turtingi Romos piliečiai. ar kelis globėjus romėnų teisė traktavo kaip solidarius atsakovus (skolininkus). buvo galima kuriam nors vienam iš jų pareikšti ieškinį dėl dvigubos viso prarasto (pasisavinto) turto vertės sumokėjimo. t. y. Kaip matyti iš pateikto Justiniano Digesta fragmento. Taip pat ir globėjas. kai deponentas neturėjo galimybės rinktis. y. pavyzdžiui. Jeigu patronas apgaudavęs savo klientą. kad toks leidimas bet kuriuo metu gali būti atšauktas (precarium). t. asmuo atsidurdavo už teisinio regu- . kam patikėti saugoti savo daiktus. atveju. Klientas turėjo tam tikrų pareigų patrono atžvilgiu. Patronato ir klientelės teisiniai santykiai. beveik išimtinai priklausantys patricijų luomui. Tuo tarpu patronas buvo įpareigotas saugoti bei ginti klientą. Ad 20. kuris nesąžiningai atliko savo pareigas tvarkydamas globotinio turtą (crimen suspecti). esant keliems globėjams. pretoriai suteikė ieškinį dėl dvigubos pasaugai atiduotų daiktų vertės atlyginimo. buvo abejojama dėl to. teisme. Vėlesniais laikais pagrindinis klientelės šaltinis tapo savanoriškas vieno piliečio pasidavimas kito patronatui (applicatio). Tik pasaugos sutarties. kurios išdavoje depozitarijaus (saugotojo) atsakomybė sumažinta iki pareigos atlyginti neišsaugotų daiktų vertę. y. pradėjo klostytis dėl to. ar. Respublikos laikotarpio pabaigoje pretoriai ėmėsi teisinio reguliavimo reformos. jis tapdavo prakeiktas (sacer). nuosavybės teise valdomus žemės sklypus perduodavo naudojimuisi mažiau pasiturintiems (pradžioje greičiausiai savo išlaisvintiesiems) su sąlyga. t. buvo baudžiamas dvigubo prarasto (pasisavinto) turto vertės dydžio bauda.

Sacer prarasdavo ir turtines teises — jo turtas būdavo konfiskuojamas ir paaukojamas dievybei. y. terminas intestabilis įgijo naują prasmę ir juo pradėta apibūdinti asmenį. Tam. juolab kad šis mirties bausmės įvykdymo būdas — nustūmimas nuo Tarpėjos skardžio. Tokį sacer kiekvienas galėjo nebaudžiamai užmušti. Ad 23. paaukojimas). Jeigu tai padaryti atsisakydavo. negalintį sudaryti testamento. XII lentelių įstatymuose minimas ne kartą (pavyzdžiui. žr. y. taikytą už sunkius nusikaltimus. buvo sabinų įkalbėta atverti Kapitolijaus tvirtovės vartus. Tarpeia) — Romulo laikų mergina. t. — consecratio capitis et bonorum (galvos ir turto pašventinimas. be kita ko. komentarą Ad VIII. bei penkių liudytojų dalyvavimo. Ad 22. pasak padavimo. kilus būtinybei. buvo reikalaujama libripens. kai sandorių sudarymas per aes et libram neteko reikšmės. kurią kaltininkas įžeidė padarydamas nusikaltimą. nustumiant nuo Tarpėjos skardžio (uolos). 14). Svarbiausieji teisiniai veiksmai Romoje buvo atliekami naudojantis iškilmingu būdu — per aes et libram (su variu ir svarstyklėmis). laikančio svarstykles. kaip intestabiles. Šie asmenys. privalėjo paliudyti sandorio sudarymo faktą. kad minėtu būdu sudaryti sandoriai būtų galiojantys. Bet kam suteikiama galimybė nebaudžiamai užmušti nuo bendruomenės atskirtąjį sacer reiškė kaltininko atidavimą dievų kerštui.101 lentelė / VIII / liavimo ir teisinės apsaugos ribų. kuri. Šioje vietoje XII lentelių įstatymai kalba apie ankstyvajai romėnų baudžiamajai teisei žinomą sakralinio pobūdžio bausmę. Tarpėja (lot. svėrėjo. . t. Melagingai liudijantys buvo baudžiami mirtimi. būdavo laikomi nevertais pasitikėjimo ir. Čia derėtų prisiminti Tarpėjos istoriją. netekdavo galimybės ateityje dalyvauti sudarant sandorius minėtu iškilmingu būdu. kuriomis seniausiais laikais buvo sveriamas metalas. Vėliau.

Tuo tarpu sąmoningas javų lauko nuganymas naktį. 9). Įstatymas draudė šaukti susirinkimus Romoje nakties metu. nustatydami savo civilines teises ir pareigas. sąvoką. kur buvo taikomasi. Šie reikalavimai: honeste vivere. ką sabinai nešiojo ant dešiniųjų rankų. kaip ir derliaus sunaikinimas (palyginimui žr. Esama ir romantiškesnės padavimo versijos: Tarpėja buvo įsimylėjusi sabinų karalių Titą Tacijų ir todėl atvėrusi tvirtovės vartus. o būtent apie bendrąją nuodų. Tikriausiai su tyčinių ir netyčinių veikų atribojimu yra susiję ir XII lentelių įstatymų žodžiai. jo savininkas privalėjo paaukoti aviną. kuriuos irgi nešiojo pasikabinę ant dešiniųjų rankų./ VIII / lentelė 102 Už išdavystę ji paprašiusi to. VIII. Todėl. Tarpėjos vardas siejamas su Kapitolijaus kalvos pietrytiniu skardžiu ir dabar vadinamu saxum Tarpeium — Tarpėjos uola. jei ginklas (iš konteksto galima spręsti XII lentelių įstatymus kalbant apie ietį) nuskriedavęs ne ten. kuriais turėtų vadovautis teisės subjektai. Tarpėja turėjo omenyje aukso apyrankes. Ad 24. traktuotinus kaip bet kurių teisinių santykių formavimo pradmenis. taip pat ir melagingi liudytojai. kurie tam tikrais atvejais gali būti naudojami ir kaip vaistai. valstybės išdavikai ir kiti dideli nusikaltėliai. Ad 25. sabinai negyvai užmėtė Tarpėją skydais. nuo kurios būdavo nustumiami šventvagiai. tačiau sabinai nubaudę išdavikę. Vienas iš žymiausių klasikinio laikotarpio teisininkų — Ulpianas suformulavo vadinamuosius teisės reikalavimus: praecepta iuris. apie kuriuos sužinome iš Gajaus komentaro. alterum . buvo baudžiamas mirtimi — kaltininką pakariant kaip auką derliaus deivei Cererai. Pasinaudoję jos paslauga. XII lentelių įstatymai skyrė kaltas veikas nuo atsitiktinumų (casus). Ad 26.

kuris yra suformuluotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje. 14. kad privatinės teisės subjektai. Ši nuostata reikšminga ir šiuolaikinio sutarčių laisvės principo. Šiuolaikiniu romėniškojo alterum non laedere atitikmeniu galima laikyti konstitucinį principą..103 lentelė / VIII / non laedere. 3). Justiniano Institucijas: I. Taip pat žr..137 str. Gajus laikėsi nuomonės. gyventi sąžiningai. t. 10. y. Komentuojamas XII lentelių įstatymų fragmentas taip pat išreiškia principinę romėnų teisės nuostatą. jog įgyvendindamas savo subjektines teises asmuo privalo nekenkti kitiems asmenims.: „<. kurios galiojo visiems. tačiau jos negalėjo prieštarauti teisės normoms. 1. kurio užuomazgos matomos jau romėnų teisėje. Draugijų nariams buvo leista patiems kurti savo nuosavą teisę. suum cuiąue tribuere. formavimuisi. laikytis įstatymų. kad komentuojama nuostata buvusi perimta iš Solono įstatymų. 1. Ši XII lentelių įstatymų nuostata tapo pagrindu vėliau Papiniano suformuluotai paremijai. nekenkti kitam. įgyvendinant savo teises bei naudojantis laisvėmis. kiekvienam pripažinti tai." Ad 27. sandorių būdu nustatydami tarpusavio teises ir pareigas. 2. kas jam priklauso ( D . t. 1. l . . negali pažeisti imperatyvių teisės reikalavimų: Ius cogens privatorum pactis mutari non potest (D. nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių.> draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis. kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektines teisės paskirčiai. sudaryti įvairias sutartis. 1. Šio principo esmę nusako ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1. įpareigojantį teisės subjektus. y. 38 Papinianus).

.

Salvianus de gubern. 3: L e x XII tab. iubet e u m . 1. 11: „Privilegia n e inroganto. IX 106 Cicero de leg. 3. 1. 3. q u a r u m altera privilegia tollit. 48. 4. 2. 2. 44: L e g e s praeclarissimae d e XII tabulis tralatae d u a e . 4. Cicero de leg. 4. . 3. q u o r u m e t i a m m e m i n i t lex XII tab. D e c a p i t e civis nisi p e r m a x i m u m c o m i t i a t u m — n e ferunt". c a p i t e p o e nitur? Pomponius D. altera d e c a p i t e civis rogari nisi m a x i m o c o m i t i a t u vetat./ VIII / lentelė T A B U L A 1. 2. qui h o s t e m c o n c i t a v e r i t quive c i v e m hosti tradiderit. 6. Marcianus D. 23: q u a e s t o r e s — qui capitalibus rebus p r a e e s s e n t — a p p e l l a b a n t u r q u a e s t o r e s pariicidii. q u a e i u d i c e m a r b i t r u m v e iure d a t u m . c a p i t e puniri. 5. Dei 8. 5: I n t e r f i c i e n i m ind e m n a t u m q u e m c u n q u e h o m i n e m e t i a m XII tabularum decreta vetuerunt. 7: D u r e a u t e m s c r i p t u m esse in istis legibus (XII tab. qui ob r e m d i c e n d a m p e c u n i a m a c c e p i s s e c o n v i c t u s est. 19.) quid e x i s t i m a r i potest? nisi d u r a m esse l e g e m putas. Gellius 20.

4. Dei 8. kuris kurstė priešą [nusikalsti prieš r o m ė n ų t a u t ą ] arba išdavė priešui pilietį. 6. k u rių v i e n a s p a n a i k i n a lengvatas. 4. jei į r o d o m a . 3. 7: Ką g a l i m a pripažinti buvus griežtai parašyta t u o s e [XII l e n t e l i ų ] įstatym u o s e ? N e b e n t jei žiauriu laikai [tą. 44: B u v o p e r i m t i d u p u i kiausi įstatymai iš XII l e n t e l i ų [ į s t a t y m ų ] . D ė l p i l i e č i o galvos [ = m i r ties b a u s m ė s jam p a s k y r i m o ] t e n e b ū n a [kit u r ] s p r e n d ž i a m a . Marcianus D. b u v o v a d i n a m i ąuaestores parricidii. LENTELĖ lentelė / I X / 2. ] įstatym ą . 3. kurie p i r m i n i n k a v o bylose dėl m i r t i e s b a u s m ė s [ = bylose a s m e n ų k a l t i n a m ų tokiais nusikaltimais. k a i p ) tik aukščiausiame tautos susirinkime [=centurinėse k o m i c i j o s e j. 5.107 IX 1. Cicero de leg. 4. 3: XII l e n t e l i ų įstatymai įsako tą. Gellius 20. Salvianus de gubern.] nustat a n č i ų lengvatas. 3. 11: „ T e n e b ū n a [tautos susirinkimui siūloma priimti įstatymų. 1. 5: Juk u ž m u š t i bet kurį [ m y r i o p | n e n u t e i s t ą ž m o g ų d r a u d ė ir XII l e n t e l i ų [ į s t a t y m ų ] nuostatos. 1. k u r i u o bylai n a g r i n ė t i m a g i s t r a t o paskirtas teisėjas ar arbitras yra b a u d ž i a m a s m i r t i m i ... o kitas d r a u džia siūlyti svarstyti dėl p i l i e č i o galvos [ = n u b a u d i m o m i r t i m i ] [ n e kitaip. u ž k u r i u o s g r ė s ė m i r t i e s b a u s m ė ] . kaip tik a u k š č i a u s i a m e tautos susirinkime [=centurinėse komicijose].. Cicero de leg. . apie k u r i u o s taip pat u ž s i m e n a ir XII l e n t e l i ų įstatymai. 2. 23: Kvestoriai . 19. n u bausti m i r t i m i . 2. 48. kad p r i ė m ė p i n i g u s u ž bylos išnagrinėjimą? Pomponius D. ..

už kuriuos grėsė mirties bausmė. Magistratas negalėjo Romos piliečiui paskirti mirties bausmę be aukščiausiojo tautos susirinkimo sutikimo. kad jis paėmė pinigus už šaliai palankaus sprendimo priėmimą byloje. Fragmenta incertae sedis. Bylas dėl sunkiausių nusikaltimų. Comitia centuriata buvo visos romėnų tautos susirinkimas. 5 ir komentarą). ankstyvosios Respublikos laikotarpiu nagrinėjo kvestorių kolegijos. Ad 5. Jo kompetencijai buvo priskirtas vadinamųjų provocatio ad populum (kreipimųsi. kurioje egzistavo karių paskirstymas į šimtines. apeliacijų j tautą) nagrinėjimas. Papirktas teisėjas arba arbitras. kuriame balsavimas vykdavo atsižvelgiant į pasiskirstymą centurijomis (centuria — lot. nagrinėjo nužudymų bylas. t. 2. jei įrodoma. Šie kvestoriai. Ad 4. Įstatymas draudė nustatyti (suteikti) lengvatas (privilegijas). kuriais asmenys buvo nubausti mirties ar kitomis sunkiomis bausmėmis (taip pat žr. Mirties bausmė grėsė ir veikusiems prieš Romos valstybę. be kita ko. buvo baudžiamas mirtimi. . XII lentelių įstatymai šią bausmę nustatė tiems. y. Ad 3. Si comitia rūšis kildinama iš karinės Romos struktūros. kas kurstė priešus arba išduodavo jiems Romos piliečius./ VIII / lentelė Komentaras 108 Ad 1. Provocatio ad populum reiškė apeliacijas dėl nuosprendžių. už valstybinius nusikaltimus. Greičiausiai tokį sutikimą duodavo comitia centuriata. šimtinė). kurių nariai buvo vadinami ąuaestores parricidii.

jis mą ės ė jiu lak- ios Įių šus .109 lentelė / VIII / tas )ano m.u)em'JO:unis lo- | Ad 6. kuriam teismo sprendimu nėra paskirta mirties bausmė. Įstatymas tik dar kartą patvirtino gyvybės atėmimo asmeniui. neteisėtumą. Šią nuostatą iš esmės galima laikyti šiuolaikinės baudžiamojoje teisėje galiojančios nekaltumo prezumpcijos pirmavaizdžiu: kol nėra atitinkamo teismo procesinio sprendimo. asmuo negali būti laikomas kaltu padarius nusikaltimą ir baudžiamas.ut į Ši .

/VIII/ lentelė TABULA 1. 2. 3. X

112

H O M I N E M M O R T U U M IN U R B E N E SEPELITO NEVE URITO. ... H O C P L U S N E F A C I T O : R O G U M ASCEA N E POLITO. Cicero de leg. 2, 23, 59: E x t e n u a t o igitur sum p t u tribus reciniis et t u n i c u l a p u r p u r e a et d e c e m tibicinibus tollit e t i a m l a m e n t a t i o n e m . MULIERES GENAS N E R A D U N T O , NEVE LESSUM FUNERIS ERGO HABENTO. a. H O M I N I M O R T U O N E O S S A L E G I T O , Q U O P O S T F U N U S FACIAT. - b. Cicero de leg. 2, 24, 60: Excipit b e l l i c a m p e r e g r i n a m q u e mortem. a. Cicero de leg. 2, 24, 60: H a e c praeterea sunt in legibus: Įde u n c t u r a quae]: „servilis u n c t u ra tollitur o m n i s q u e c i r c u m p o t a t i o " . — „Ne s u m p t u o s a respersio, n e l o n g a e c o r o n a e , n e c acerrae praetereantur". — b. Festus (F. 158): Murrata p o t i o n e usos a n t i q u o s i n d i c i o est, q u o d — XII tab. cavetur, ne m o r t u o indatur. Q U I C O R O N A M P A R I T IPSE P E C U N I A V E EIUS ĮHONORIS | VIRTUTISVE ERGO A R D U U I T U R EI ... ... N E V E A U R U M A D D I T O . A T C U I A U R O D E N T E S I U N C T I E S C U N T , A S T IM C U M ILLO SEPELIET U R E T V E , SE F R A U D E ESTO. Cicero de leg. 2, 24, 61: r o g u m b u s t u m v e n o v u m vetat p r o p i u s L X p e d e s adigi aedes alienas invito d o m i n o .

4. 5.

6.

7.

8.

9.

10. Cicero ibid.: f o r u m b u s t u m v e usu capi vetat.

113 X 1. 2 LENTELE MIRUSIOJO MIESTE NIEKAS D O J A IR T E N E D E G I N A .

lentelė /VIII/

TENELAI-

LAI [ N I E K A S ] N E D A R O D A U G I A U : TENEGLUDINA LAIDOTUVIŲ AUKURO | R Ą S T Ų ] KIRVIU. Cicero de leg. 2, 23, 59: Tad [XII l e n t e l i ų įstat y m a i ] , s u m a ž i n ę išlaidas iki trijų g e d u l o drab u ž i ų ir p u r p u r i n ė s t u n i k o s bei d e š i m t i e s f l e i t i n i n k ų , taip pat p a n a i k i n o ir raudojimą. LAI M O T E R Y S N E S I D R A S K O S K R U O S T Ų , N E I T O K I U B Ū D U A P R A U D A MIRUSĮJĮ. a. LAI [ N I E K A S ] N E R E N K A M I R U S I O J O KAULŲ, KAD VĖLIAU S U R U O Š T Ų [DAR V I E N A S ] L A I D O T U V E S . - b. Cicero de leg. 2, 24, 60: [Įstatymas] daro išimtį m i r t i e s kare ir svetur [atveju). Cicero de leg. 2, 24, 60: B e to, į s t a t y m u o s e yra šios [ n u o s t a t o s apie p a t e p i m ą ] , kurios į t e i gia]: „ u ž d r a u d ž i a m a s v e r g ų k ū n ų p a t e p i m a s ir bet k o k s [ v y n o ] g ė r i m a s [ s i u n č i a n t taurę ratu iš rankų į rankas]" ... „ T e n e b ū n a ištaig i n g o [ k ū n o j apšlakstymo, n e i ilgų v a i n i k ų eilių, n e i smilkytuvų." — b. Festus (F. 158): Įrod y m a s to, kad senovėje b u v o įprastas g ė r i m a s murrata yra tai, jog ... XII l e n t e l i ų įstatymai nustato, kad [jis] n e b ū t ų išliejamas ant m i r u siojo. [JEIJ K A S P A T S , JO V E R G A I A R G Y V U L I A I PELNĖ VAINIKĄ GARBE AR NARSUMU, V E R T A I JAM Y R A D E G I N A M A S . . .

3.

4. 5.

6.

7.

buvo įprasta mirusius šeimos narius laidoti bei deginti nuosavuose namuose. o tai sąlygojo lares — dievų. racionaliai ir ekonomiškai. Įstatymas reikalavo sumažinti laidotuvių išlaidas. nei deginti mirusiųjų. Ad 3. Kiekvienuose namuose buvo garbinamas savo šeimynos laras (Lar familiaris). Prieš išleidžiant XII lentelių įstatymus. 4. IR T E N E D E D A A U K S O .: D r a u d ž i a įgyjamąja s e n a t i m i įgyti n u o s a v y b ė n kapą ar vietą aplink jį.. 2. Laidotuvių aukuras privalėjęs būti be ypatingos puošybos. jog romėnai garbino savo protėvius. UŽ TAI T E N E B Ū N A B A U D Ž I A M A . buvo pudicitia — kuklumas. kulto susiformavimą. Komentaras Ad 1. 9. Tai sietina su tuo. 114 . 10. Tai susiję su tuo. kuriuo derėjo vadovautis įgyvendinant savo subjektines teises. nuosaikumas. mieste buvo nevalia nei laidoti. Dėl religinio pobūdžio motyvų bei vadovaujantis sanitariniais sumetimais. Reikia pažymėti. 61: [XII l e n t e l i ų įstatymai] draudžia be s a v i n i n k o s u t i k i m o arčiau nei [ p e r ] 60 p ė d ų n u o s v e t i m o n a m o statyti laidot u v i ų aukurą ar naują antkapį. 24./VIII/ lentelė 8. Socialinį šio draudimo aspektą . o laužan sukrauti rąstai — netašyti. Cicero ibid. Ad 2. jog vienas iš kriterijų.. globojančių šeimą ir namus. B E T JEI K I E N O D A N T Y S B Ū T Ų S U J U N G T I A U K S U IR SU JUO P A L A I D O T Ų AR S U D E G I N T Ų . Cicero de leg. jog romėnų teisinės ir moralinės nuostatos reikalavo savo turtu (nuosavybe) naudotis ir disponuoti pagal paskirtį.

. Ad 5. Ad 8. vainikų deginimą gedulingų iškilmių metu. pelnyti kaip narsumo arba visuotinės pagarbos ženklai. XII lentelių įstatymai išimtį darė tik asmenims. kai laidotuvių dalyviai. miros mišiniais (murrata). 7. Sanitarijos bei priešgaisrinės apsaugos sumetimais. jog jau XII lentelių įstatymų epochoje romėnų teisė iškėlė nuosavybės teisės ribojimo idėją. kuriuos buvo galima mirusiajam palikti. Komentuojamos nuostatos liudija tai. XII lentelių įstatymai uždraudė mirusių vergų kūnų patepimą. Išimtį sudarė tik auksiniai dantys. siųsdami ratu vyno taurę. reiškiančių pagarbą mirusiajam. Ad 9. tokiomis nuostatomis įstatymų leidėjai siekė užkirsti kelią simbolių. Draustas vadinamasis circumpotatio — senas romėniškas laidotuvių paprotys. Ad 6. taip pat perdėm ilgi mirusiojo garbei pinami vainikai (longae coronae). Išimtį sudarė tik vainikai. mirusiojo kūno pašlakstymą brangiais aliejais. XII lentelių įstatymai draudė be savininko sutikimo statyti aukurus mažesniu nei 60 pėdų atstumu nuo namų. ir nuosavo turto naudojimui ad pompam vel ostentationem (ištaigingumui ir pasirodymui). {statymas draudė į kapą ar aukurą dėti aukso. Kaip jau minėta. geria pagerbdami mirusiojo atminimą. Taip pat drausta rengti mirusiajam keletą laidotuvių. žuvusiems kare bei mirusiems svetur.115 lentelė /VIII/ sudaro siekis vengti socialinių kontrastų tarp skirtingų visuomenės sluoksnių akcentavimo bei galimų su tuo susijusių socialinių neramumų ar net konfliktų. Ribodami išlaidas laidotuvėms.

Kapavietės buvo laikomos daiktais. Tai. . įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi. pašvęstais mi. draudė XII lentelių įstatymai. Dėl šios priežasties jie negalėjo tapti privačių asmenų nuosavybe. Res religiosae — viena iš daiktų./ X / lentelė 116 Ad 10.J rusiesiems (res religiosae). kategorijų. kaip teigia Ciceronas. išimtų iš komercinės apyvartos (res extra commercium) pagal dieviškosios teisės (ius divinum) normas.

XI lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m .

in a n n u m p o s t e r u m Xviros alios subrogaverunt. 1./VIII/ lentelė TABULA 1. 2. Cassius e o s d e m scribit auctores. Flavio A n ni f. — Xviros. ut dies a g e n d i p e t e r e n t u r a ( p a u c i s ) . 3. 36: Q u i ( d e c e m v i r i ) c u m X tabulas s u m m a l e g u m aequitate p r u d e n t i a q u e conscripsissent.1. Q u i d e r g o p r o f e c i t . — Ibid.8: E quibus (libris de republica) u n u m iCTTOplKOV requiris de C n . qui magistratus m u l t i s annis post X v i r o s institutus est. 21: T u d i t a n u s refert. 13. q u o d protulit fastos? O c c u l t a t a m p u t a n t q u o d a m t e m p o r e istam tabulam. de interc a l a n d o p o p u l u m rogasse. Macrobius sat. Ule v e r o ante X v i r o s n o n fuit: q u i p p e qui aedilis curulis fuerit. Cicero ad Att. i n h u m a n i s s i m a l e g e sanxerunt. 2. . XI 118 Cicero de rep. qui tabulis duas a d d i d e r u n t . 37: qui duabus tabulis i n i q u a r u m l e g u m additis c o n u b i a — ut n e plebei c u m patribus essent. 6.

21: T u d i t a n a s pasakoja. Macrobius sat. p r i ė m ė n e ž m o n i š k i a u s i ą įstatymą. k o pasiekė pas k e l b d a m a s dienas.119 XI 1. 1. kurie pridėjo dvi lenteles. k u r i o m i s g a l i m a bylinėtis]. Jis tikrai n e g y v e n o anksčiau nei decemviri. 2. 3. Taigi. 13. siūlė tautai pridėti ir [ k a l e n d o r i ų d i e n ų . — [ k a d j decemviri. Cicero ad Att. decemviri ateinančiais m e t a i s išrinko savo v i e t o n kitus d e š i m t vyrų. 6. 8: Iš tų [ k n y g ų de republica ] teiraujiesi v i e n o s istorinės [ s m u l k m e n o s ] apie Gn. . 37: kurie p r i d ė t o s e dviejose n e t e i s i n g ų į s t a t y m ų l e n t e lėse u ž d r a u d ę plebėjų santuokas su patricijais. Flavijų. LENTELĖ lentelė / VIII / Cicero de rep. 2. — ibid. 36: Surašę d e š i m t didžiausiu t e i s i n g u m u ir i š m i n t i n g u m u p a s i ž y m i n č i ų lentelių. kad d i e n ų [ k u o m e t g a l i m a bylinėtis] b ū t ų k l a u s i a m a [ n e g a u s i ų teisės ž i n o v ų ] . k u o m e t g a l i m a bylinėtis? M a n o m a a n u o m e t u tą l e n t e l ę buvus įslaptintą todėl. 1. Anijaus sūnų. kadangi b u v o kurulinis edilas. o ši pareigybė įsteigta [praėjus] d a u g e liui m e t ų p o decemviri. Kasijus rašo juos p a č i u s buvus [ p a s i ū l y m o ] autoriais.

kuriomis buvo galima vesti bylas bei sudaryti sandorius naudojantis iškilmingomis romėniškomis formomis (mancipatio. 3. Kr. Ad 2. in iure cessio) (vadinamąsias dies fasti).). t. 10. todėl pontifikai pavydžiai jas saugojo. 1. Kr. teigė esant jiems patikėtą ne tik dieviškųjų.. 1. neteisingo legis actio taikymas. 445 m.. tik jie galėjo atitinkamą actio pritaikyti konkrečiai faktinei situacijai. Sis teismų kalendorius buvo žinomas tik žynių kolegijų nariams (pontifices). XII lentelių įstatymuose buvo įtvirtintas (sankcionuotas) ir iki juos išleidžiant egzistavęs draudimas sudaryti teisėtas romėniškas santuokas tarp plebėjų ir patricijų. jiems taip pat priklausė išimtinė teisė aiškinti papročius. kuriame saugotos libri pontifices su jose įrašytomis ieškininėmis formomis. XII lentelių įstatymų epochoje visos metų dienos buvo skirstomos j tas. pr. o sudaryti sandoriai negaliojo (dies nefasti). bei tas. kaip žinia. Pontifikų žinioje buvo ir procesinės priemonės (legis actiones). turinčiais reikšmės teismų praktikai. pr. ankstesniais teismų sprendimais ir nuosprendžiais. o. 2 Ulpianus libro secundo regularum). y. Šį draudimą panaikino visai netrukus po XII lentelių įstatymų sudarymo. Šios žinios turėjo lemiamos reikšmės vedant bylas teismuose. Pradžioje pontifikai buvo renkami tik iš patricijų. kad XII lentelių . kadangi iki priimant lex Ogulnia de auguribus et pontificibus (300 m. Reikia pažymėti. eiti žinių pareigas. bet ir pasaulietinių reikalų žinojimą (rerum divinarum et humanarum notitia. D. todėl tik pontifikų kolegijos nariai turėjo teisę naudotis archyvu. Pontifices veikla buvos visiškai slapta. priimtas lex Canuleia. kuriomis teismo procesai buvo negalimi. plebėjams nebuvo leidžiama tapti pontifikų ir augurų kolegijų nariais. žr./ X I / lentelė Komentaras 120 Ad 1. netikslus jo teksto pakartojimas legisakciniame procese reiškė bylos pralaimėjimą.

> — „Gnėjus Flavijus <.> perdavė tautai pagrobtąją knygą <. . nepasitenkinimą.>" (D. cenzoriaus Apijaus Klaudijaus raštininkas (scriba) Gnėjus Flavijus viešai paskelbė ieškinines bei sandorių sudarymui naudojamas formas ir teisminį kalendorių (vėliau Gnėjaus Flavijaus paskelbtoji teisė imta vadinti ius Flavianum).121 lentelė / VIII / įstatymai sudarė reikšmingą išimtį — net ir vyraujant pontifikų teisinių žinių monopoliui.. jie (ir galbūt dar keletas vėliau išleistų leges) buvo viešai paskelbti. pr.. 1... Romanistikos mokslas pripažįsta. Apskritai. Kr.. Pontifikų monopolis kėlė plebėjų.> subreptum librum populo tradidit <.. Minėti įvykiai ženklina ezoterinės teisės raidos fazės (kai žinios apie teisę yra pasiekiamos tik nedaugeliui išrinktųjų visuomenės narių) pabaigą ir prasidedantį teisės vulgarizavimą (tapimą visuotinai žinoma ir prieinama) bei jurisprudencijos sekuliarizavimą. Sis Tiberijaus Korunkanijaus naudotas teisės didaktikos metodas (kai žinomas teisininkas žodžiu aiškina teisės pagrindus savo mokiniams — auditores) iki pat vėlyvosios imperijos laikų išliko par excellence teisės m o kymo metodas. Apie 304 m. Kr. vienas didžiausių romėnų teisės privalumų kitų antikinio pasaulio teisės sistemų kontekste yra pasaulietinės teisės (ius) atribojimas nuo sakralinės (Jas). Reikšmingiausiais teisinių žinių demonopolizavimo procese laikomi du įvykiai. kurie negalėjo savo teisių įgyvendinti be patricijų pagalbos.. o žinios apie šiuos įstatymus perduodamos iš kartos į kartą. 7 Pomponius libro singulari enchiridii). Apie tai rašo Pomponijus nurodydamas: Gnaeus Flavius <. 2. Apie 250 m.. pirmasis iš plebso kilęs pontifex maximus Tiberijus Korunkanijus ėmė viešai ir nemokamai (pontifikų teikiamos teisinės konsultacijos iki tol buvo mokamos) teikti teisines konsultacijas ir aiškinti klausytojams teisės principus. pr. 2. kad drauge su Gnėjaus Flavijaus ir Tiberijaus Korunkanijaus veikla Romoje prasidėjo intensyvūs teisės desakralizavimo procesai.

1 2 7 / puslap tai .XII lentelė Leges X I I tabularum et c o m m e n t a r u m 7 1 2 3 .

6 ad leg. SI VELIT IS . de qua controversia est. SI S E R V U S F U R T U M F A X I T N O X I A M V E N O [ X J I T . id est in sacrificium. 75-76: Ex m a l e f i c i o fil i o r u m familias s e r v o r u m q u e — noxales actiones proditae sunt. T O R A R B I T R O S TRIS D A T O . — C o n s t i t u t a e sunt a u t e m noxales actiones aut legibus aut e d i c t o praetoris: legibus. XII tab. uti liceret patri d o m i n o v e aut litis a e s t i m a t i o n e m sufferre aut n o x a e dedere. velut furti lege XII t a b u l a r u m cet. FRUCTUS DUPLIONE D A M N U M DECIDITO. . quod quis i d e o locasset. 6. E O R U M ARBITRIO . 3. id ius r a t u m q u e esset. ut inde p e c u n i a m a c c e p t a m in d a p e m . XII 124 Gaius 4. p r o h i b e m u r in sacrum dedicare: alioquin dupli p o e n a m patimur.b. — sed d u p l u m u t r u m f i s c o ad adversario praest a n d u m sit.. SI V I N D I C I A M FALŠAM T U L I T . 28: Lege a u t e m introducta est p i g n o ris capio. i m p e n d e r e t . Gaius (l. 2. nihil exprimitur. adversus e u m . 3: R e m . a. . qui m e r c e d e m n o n redderet pro e o i u m e n t o .. 12: in XII tabulis l e g e m esse./ XII / lentelė TABULA 1. 17. Gaius 4. 5. qui h o s t i a m e m i s s e t n e c p r e t i u m redderet. veluti lege XII tab.. 4.) D.. 44. Livius 7. ut q u o d c u m q u e p o s t r e m u m p o p u l u s iussisset. i t e m adversus e u m .

LENTELĖ lentelė / VIII / Gaius 4..TEPRARANDA DVIGUBAI NEI GAV O N A U D O S [KLAIDINGAI PAREIKŠDAMAS] Gaius (l. 6 ad leg. . m u m s d r a u d ž i a m a pašvęsti [ d i e v ų g a r b i n i m u i J: p r i e š i n g u atveju e s a m e b a u d ž i a m i dviguba [tų daiktų vertės d y d ž i o ) bauda.. 3. ar d v i g u b o d y d ž i o bauda turi būti s u m o k ė t a į valstybės iždą. 44. 4. y. [ P R E j T O R I U S T E P A S K I R I A T R I S A R B I T R U S . kuris n u p i r k o a u k o j a m ą gyvulį ir n e s u m o k ė j o kainos. kas n e s u m o k ė j o č i n š o už tokį k i n k o m ą j į gyvulį. 3: Daiktą. JŲ S P R E N D I MU.. . . N o k s a l i n i u s ieškinius nustatė arba pretoriaus ediktas.. kad gautus p i n i g u s išleistų a u k o j i m o pokyliui.buvo d u o t i noksaliniai ieškiniai. aukai. tik niekas nėra išaiškinęs. JEIGU V E R G A S P A D A R Ė V A G Y S T Ę A R B A S U K Ė L Ė ŽALĄ.. Gaius 4. pavyzdžiui. kurį už tai kas nors b u v o i š n u o m o j ę s . . Įieškinį] dėl vagystės XII l e n t e l i ų įstatymai ir kt.125 XII 1.. XII l e n t e l i ų įstatymai (tokią teisę s u t e i k i a | prieš tą. 2. 75-76: D ė l pav a l d ž i ų š e i m o s narių bei v e r g ų padarytos žalos. kaip antai. JEIGU K L A I D I N G A I N U R O D Ė [ S K L Y P O | P L O T Ą .b. dėl kurio kilęs ginčas. ar priešingai [ = reikalavimą į tą daiktą r e i š k i a n č i a i ] šaliai. JEI ŠIS N O R I .. t. 28: S k o l i n i n k o d a i k t o kaip užstato p a ė m i m a s yra nustatytas įstatymo. taip pat prieš tą. kad b ū t ų leista š e i m o s tėvui ar v e r g o š e i m i n i n k u i sum o k ė t i g i n č o o b j e k t o vertę arba atiduoti kaltininką. XII tab. arba įstatymai.) D.. 6.

Atsakomybės pagal noksalinį ieškinį esmę sudarė tai. kai žalą sukeldavo vergas. parduodamas žemės sklypą. o vėliau pretoriaus ediktas numatė noksalinę atsakomybę už pater familias bei dominus pavaldžių asmenų padarytus teisės pažeidimus (delicta). 126 Livius 7. {statymai. kad šeimos tėvas ar vergo šeimininkas privalėdavęs perduoti ieškovui (nukentėjusiajam) kaltininką (noxam dare) arba atlyginti žalą. kuria plačiausiai naudotasi vykdymo procese. kad tai. 12: XII l e n t e l i ų į s t a t y m u o s e b u v o [nustatyta]. Jeigu skolininkas neįvykdydavo prievolės. sumokėti baudą (noxam sarcire) (palyginimui žr. Įrodžius pardavėjo apgaulę. 17. Jeigu asmuo. ginčą nagrinėdavę trys arbitrai. XII lentelių įstatymai sudarė galimybę ginčuose. . paimti kaip įkaitą skolininkui priklausantį daiktą (pignoris capio). todėl pignoris capio yra laikoma viena iš legisakcinio proceso formų (legis actio). VIII. Ad 2. XII lentelių įstatymai numatė galimybę noksalinį ieškinį pareikšti vagystės atveju ir tuomet. šis privalėdavęs sumokėti dvigubai nei sudarė dėl apgaulės gautoji nauda. Komentaras Ad 1. 6). Ad 3. kreditorius savo reikalavimą galėdavęs patenkinti nukreipdamas išieškojimą į pasiimtą skolininkui priklausantį daiktą. Daiktas būdavo paimamas tik sakant griežtai įstatyme nustatytus žodžius. susijusiuose su aukojimui dievams skirtais daiktais. ką p a s k u t i n i u laiku tauta įsakė. yra teisė ir galioja. neteisingai nurodydavo žemės sklypo plotą./ VIII / lentelė 5.

dėl į daiktą turimų teisių šalys vesdavusios bylą teisme. Šio draudimo nepaisant.127 lentelė / VIII / Ad 4. ar minėtoji bauda privalo būti sumokėta į valstybės iždą. Tokią nuostatą randame ir į Justiniano Digesta įtrauktose Modestino (D. 4) bei Pauliaus (D. 1. Jų pagrindu vėliau buvo suformuluota viena pagrindinių teisės aiškinimo bei teisės normų kolizijos ir konkurencijos išsprendimo taisyklių: Lex posterior derogat legi priori. XII lentelių įstatymų komentatoriams nebuvo aišku. XII lentelių įstatymai įtvirtino principą. Ad 5. — „Vėlesnis įstatymas pakeičia ankstesniuosius įstatymus. ar priešingos šalies naudai. t. 28) ištraukose. grėsė dvigubo pašvęstojo res litigiosa vertės dydžio bauda. Dievų garbinimui pašvęstieji daiktai (res sacrae) laikyti išimtais iš civilinės apyvartos pagal dieviškosios teisės nuostatas (res extra commercium divini iuris). Dėl šios priežasties drausta dievams pašvęsti tokius daiktus. 1. pagal kurį paskutiniu metu priimtos teisės normos panaikindavusios anksčiau galiojusį tų pačių santykių teisinį reglamentavimą. todėl negalėjo būti privačios nuosavybės objektas." . y. 1. kurių teisinis statusas buvęs neaiškus. 3.

.

111: N u l l u m — v i n c u l u m ad a d s t r i n g e n d a m f i d e m i u r e i u r a n d o m a i o r e s artius esse v o l u e r u n t . 7. 258): Q u a n d o . sibi habeto". aut ^llf^ETOV doli est p e r p e t u u m cet. vincula. prenderit. 8. Gaius 1. 166): N a n c i t o r in XII nactus erit. 130 INCERTAE SEDIS Festus (F. et: „si quid pignoris nasciscitur. I d e m Isidorus Origines 5. 27. 122: o l i m aereis t a n t u m n u m m i s u t e bantur. Festus (F. 4. e x i l i u m .in XII . Dei 21. 54: ab o m n i i u d i c i o p o e n a q u e provocari licere indicant XII tabulae c o m p l u r i b u s legibus. i g n o m i n i a m .c u m c littera u l t i m a scribitur. 2. servitutem. Eun. „ e n d o q u e plorato". — l t e m in f o e d e r e Latino: „ P e c u n i a m quis nancitor. 3. 6. id indicant leges in XII tabulis. Augustinus de civ. t a l i o n e m . 309): „Sub vos placo" in precibus fere c u m dicitur. semisses. d u p u n d i i . Festus (F. Cicero de rep. 31.Fragmentai FRAGMENTA 1. . 3. 31. habeto". quadrantes. m o r t e m . significat id quod „supplico". Donatus ad Ter. 9: „dolo m a l o " quod — addidit „malo" — aut est. 3. verbera. n e c ullus aureus vel argenteus 2. quia sic in XII a veteribus scriptum est. Cicero de o f f . 3. et erant asses. 11: O c t o g e n e r a p o e n a r u m in legibus esse scribit Tullius: d a m n u m . ut in legibus „transque dato". 5.

) D. 50. Gaius (l. lex de praescriptione tricennii fuerat „proquiritata". . a. 6 ad leg. 12. 10. D u i c e n s u s dicebatur c u m altero.) D. XII tab. 66). sicuti ex lege XII tabular u m intellegere p o s s u m u s .131 Fragmentai n u m m u s in usu erat. lexici Philoxeniani: Duicensus (XII tabulis emend. id est filio census. Festus (P. 237: D u o bus negativis verbis quasi p e r m i t t i t lex m a g i s q u a m prohibuit: idque e t i a m Servius a n i m a d vertit. 5 ad leg. Sidonius Apollinaris ep. Gloss. 16. 7: Per i p s u m fere t e m p u s . 8. 238. 1: „ D e t e s t a t u m " est testatione d e n u n t i a t u m . XII tab. 11. 50. 16. Vulcanius) §t'/Tlp5V _ b . ut d e c e m v i r a l i t e r loąuar. 6. 9. Gaius (l.

tai yra arba senybė. kuriuos gavo. Cicero de rep. 258): Quando [= k a i | .. 3. K U R I Ų TIKSLI V I E T A N E N U STATYTA 1. arba nuolatinis [ ž o d ž i o ] dolus epitetas ir t. Šitaip lotynų sąjungoje: „pinigus.. „pasilikusį sau". Festus (F. ištrėm i m ą . 31. taip. 7. . Festus (F. tepasilieka sau. buvo r a š o m a su raide 'c' pabaigoje. endoąue plorato. . tepasilieka" ir „jei ką gavo kaip užstatą.Fragmentai 132 F R A G M E N T A I .. 11: Tulijus [ C i c e r o n a s ] rašo [XII l e n t e l i ų ] įstatymuose esant aštuonias b a u s m i ų rūšis: p i n i g i n ę baudą. 4. XII [lentel i ų ] .. t. 54: D a u g e l i s XII lentelių įstatymų n u r o d o . 5. 2.. kad kuris kitas įsipareigojimas būtų labiau stiprinantis pasitikėjimą kaip priesaika ir apie tai n u r o d o įstatymai XII-koje lentelių. Taip | r a š o ] ir Izidorius [ v e i k a l e ] Origines 5.. vergovę. kas reiškia „nuolankiai prašau". 3. 3. 31. įkalin i m ą . 9: Dolus malus [ = pikta a p g a u l ė ] kam. Eun. Donatus ad Ter.. 3. atpildą. 6. n u p l a k d i n i m ą . 166): [ Ž o d i s ] nancitor XII [ l e n t e l i ų ] reiškė „gavusįjį"." kaip paprastai s a k o m a meldžiantis. Augustinus de civ. 2." Festus (F. 309): „Jus maldauju. nes taip XII [ l e n t e l i ų ] buvo senųjų teisininkų užrašyta.. mirties b a u s m ę ... negarbę. Cicero de o f f . kaip įstatymuose [XII l e n t e l i ų ] [posakiai] transąue dato. Dei 21. 111: Protėviai nenorėjo. kad dėl k i e k v i e n o t e i s m o s p r e n d i m o ar b a u s m ė s buvo l e i d ž i a m a apeliuoti [į tautą J. pridėjo malo [pikta]. 27.

XII tab. 6 ad leg. . Gaius (l. XII tab. 16. lexici Philoxeniani: Duicensus XII l e n t e lių į s t a t y m u o s e [ r e i š k i a ] įrašytas d u kartus. a. 1: Detestatum reiškia testatione denuntiatum [ = liudijimas d u o d a n t p a r o d y m u s ] . 10. n e s i n a u d o t a jokiais auksiniais ar sidabriniais pinigais. kuris su kitu. pusė ir ketvirtis aso. 8. 7: B e m a ž t u o p a č i u m e t u . 238.) D. 50. kaip g a l i m e spręsti iš XII l e n t e lių įstatymų.133 8. Sidonius Apollinaris ep. 5 ad leg. — b.) D. Festus (P. Fragment. 11. jei k a l b ė č i a u kaip decemviri. b u v o įrašytas [į c e n z ą = p i l i e č i ų ir jų t u r t o sąrašą]. 16. dviašiai. Gaius (l. 237: D v i e m n e i g i a n č i a i s i a i s v e i k s m a ž o d ž i a i s įstat y m a s v e i k i a u leidžia nei draudžia. 12. tą p a s t e b ė jo ir Servijus. kviritams b u v o viešai paskelbtas įstatymas apie trisdeš i m t i e s m e t ų i e š k i n i n ė s senaties t e r m i n ą . tai yra | d r a u g e ] su s ū n u m i . 66): Duicensus [įrašytas d u k a r t u s ] b u v o s a k o m a [apie tą]. 9. 50. 122: K i t a d o s n a u d o t i tik variniai pinigai ir b u v o asai. Gloss. 6. Gaius 1.

Kr. sunykęs Principato epochoje. piktnaudžiaujančius baudžiamąja jurisdikcija (coercitio). priemonę. Egzistuoja ir trečioji nuomonė. Respublikos laikotarpiu provocatio ad populum buvo laikomas svarbia konstitucine pilietinių teisių apsaugos garantija. skirta kovoti su galimais baudžiamąją jurisdikciją įgyvendinančių magistratų piktnaudžiavimais. išleistų 509. kai magistrato priimtas nuosprendis yra skundžiamas kaip antroji instancija veikiančiam tautos susirinkimui.) leido provocatio ad populum naudotis ir asmenims. Komentuojamame fragmente Ciceronas greičiausiai mini provocatio ad populum (vadinamąjį tautos susirinkimo sušaukimą). o legisakciniame bei formuliariniame procesuose teismo priimtas procesinis sprendimas būdavęs galutinis. Terminas provocatio. Kr. kuriems nuplakdinimas paskirtas kaip pagrindinė bausmė. pr. Vieni autoriai laiko tai buvus bendru baudžiamuoju apeliaciniu procesu. apeliacijos institutas romėnų civiliniame procese susiformavo tik cognitio extra ordinem (ekstraordinarinio proceso) epochoje. 449 ir 300 m. Manoma provocatio ad populum buvus įvestą trijų leges Valeriae. t. susijęs su baudžiamuoju procesu. kad provocatio ad populum reiškė reikalavimą surengti įprastą baudžiamosios bylos nagrinėjimą tautos . nors kai kada vartojamas bendriausiu požiūriu kaip apeliacijos sinonimas.Fragmentai Komentaras 134 Ad 5. taip pat didesnės nei 3020 asų baudos. Romanistikoje nėra vieningos nuomonės dėl provocatio ad populum teisinės prigimties. Tai Respublikos laikų institutas. Kiti mano provocatio ad populum buvus naudojamą politinių (valstybinių) nusikaltimų atveju kaip plebėjų kovos prieš magistratus. Šiuo institutu buvo naudojamasi siekiant išvengti nuplakdinimo bei jį sekusios mirties bausmės. Lex Porcia de tergo civium (priimtas galbūt apie 195 m. pr. y. be jį lydinčios mirties bausmės. Kaip žinia.

Si įrodinėjimo priemonė buvo perimta ir vėlesnių epochų procesiniuose įstatymuose. Priesaika galėjo būti duodama ir nagrinėjant ginčą teisme. kuris laikė. duodamą ne teisme ir paremtą šalių susitarimu.135 Fragmentai susirinkime." Ad 8. pretorius atsisakydavo suteikti ieškovui ieškinį (denegatio actionis) arba suteikdavo atsakovui procesinį atsikirtimą (exceptio iurisiurandi). Pirmuoju atveju. Manoma. Tai liudija iusiurandum buvus aukščiausią galią turėjusiu įrodymu. Ad 6. atsakovui davus priesaiką. atsisakydavo tai padaryti. 3-4 ir Ad VII. iusiurandum iudiciale. Iusiurandum voluntarium reiškė priesaiką. komentarus Ad VIII. byla būdavo išsprendžiama jos nenaudai. Šiuo atveju tai būdavusi iusiurandum in iure delatum arba iusiurandum necessarium (Justiniano epochoje). byla automatiškai baigdavosi sprendimo priėmimu priešingos šalies nenaudai. Sis terminas romėnų teisėje nebuvo vienareikšmis. iusiurandum in iure delatum. o teisinėje literatūroje kai kada vaizdžiai vadinama „įrodymų karaliene. kad ieškininis reikalavimas esąs nepagrįstas arba priešingai — atsakovas siūlydavęs ieškovui prisiekti. ieškovas siūlydavo atsakovui prisiekti. kai prisiekdavo ieškovas. . iusiurandum necessarium. Esant tokiam susitarimui. jog jo atžvilgiu magistratas piktnaudžiavo savąja coercitio. kuris veikė kaip pirmoji ir vienintelė instancija. y. t. 1. Žr. kad teisę naudotis šia priemone turėjo kiekvienas pilietis. kuriai pasiūloma prisiekti. Antruoju atveju. kad pastarojo reikalavimas esantis pagrįstas. Justiniano epochos teisė išskyrė tokias iusiurandum rūšis kaip iusiurandum voluntarium. Komentuojamu atveju Gajus kalba apie priesaiką — iusiurandum. Jeigu šalis. Vienai iš šalių prisiekus. jam buvo suteikiamas faktinis ieškinys — actio in factum iurisiurandi (ex iureiurando).

net ir esant pareikštam ieškiniui dėl sklypo išreikalavimo. Valstybės žinios. Ilgainiui ieškininės senaties institutas šiuo atveju buvo transformuotas į įgyjamąją senatį. 2002. Tačiau asmeniui valdžius provincijos žemės sklypą įstatymų nustatytą laiką (trisdešimt metų). Klasikinėje teisėje ieškininės senaties terminai buvo taikomi tik nedaugeliui ieškinių (dažniausiai baudžiamiesiems pretorių ieškiniams). 1993. atžvilgiu. 124-5626). Šis terminas romėnų teisėje atsirado dėl to. y.: „Galioja tik paskelbti įstatymai" (plačiau apie įstatymų ir kitų teisės normų aktų įsigaliojimo tvarką žr. vyskupas. diplomatas." Šį principą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. Taigi. į jj galima buvo atsikirsti senatimi (temporis praescriptio). kad įgyjamosios senaties institutas (usucapio) netaikytas provincijų žemės sklypų. jų viešą paskelbimą. kurie nebuvo kviritinės nuosavybės objektas. . gyvenęs apie 430— 489 m. bet apie patį pranešimo apie naujai įsigaliojusias teisės nuostatas būdą. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymą.Fragmentai 136 Ad 11. todėl Sidonijus Apolinaras čia greičiausiai kalba ne apie kokį nors XII lentelių įstatymuose nustatytą ieškininės senaties terminą. suformulavo pagrindinius naujų teisės aktų įsigaliojimo tvarkos principus: Non obligat lex nisi promulgata. 424 m. y. jau romėnų teisė. pradedant nuo XII lentelių įstatymų epochos.. imperatorius Teodosijus nustatė bendrąjį trisdešimties metų ieškininės senaties terminą (praescriptio longi temporis). t. sujungiant abiejų institutų nuostatas (Justiniano teisėje). Šiame fragmente cituojamas Sidonijus Apolinaras (Gaius Sollius Modestus Sidonius Apollinaris) — galųromėnų poetas. Juk ir XII lentelių įstatymai buvo viešai paskelbti medines ar bronzines lenteles iškabinus forum Romanum. — „Viešai nepaskelbtas įstatymas negalioja. Beveik tuo pačiu metu. t. 12-296.

XII lentelių įstatymo rekonstrukcijoje yra cituojama šio veikalo įžanga (praefatio). istoriko. Cituojant pirmasis skaitmuo reiškia knygos numerį (Codex sudaro 12 knygų). buvo priimta konstitucija. Dei. Tuo pačiu jis buvo svarbus antikinio gyvenimo pažinimo šaltinis. Prieš skaitmenis rašomas asmenvardis nurodo imperatorių. parašyto 4 1 3 ^ 2 6 m. kurioje surinktos imperatorių konstitucijų ištraukos. filosofų ir bažnyčios mokslo skleidėjų Aurelijaus Augustino (Aurelius Augustinus. Dievo priešų. y. C.137 S A N T R U M P O S IR JŲ P A A I Š K I N I M A I Augustinus de civ. su „Dievo valstybe" (civitas Dei). Cato de r. cenzoriaus Marko Porcijaus Katono Vyresniojo (Marcus Porcius Cato Major) veikalo apie žemdirbystę De Re Rustica. šventojo Augustino) veikalo De civitate Dei („Apie Dievo valstybę"). — Cituojama iš romėnų oratoriaus. Sis Augustino veikalas viduramžiais buvo plačiai skaitomas ir komentuojamas. antrasis — knygos skyrių. kitaip — A u gustino iš Hipo. Cicero ad Att. praef. vaizduojama per amžius trunkanti kova tarp „žemiškos valstybės" (civitas terrena). — Cituojama iš pirmosios imperatoriaus Justiniano kodifikacijos dalies — Codex. trečiasis — konkrečios cituojamos konstitucijos eilės numerį skyriuje. žemiškai nusiteikusių žmonių bendruomenės. filosofo ir rašytojo Marko Tulijaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero) Epistulae ad Atticum („Laiškų Atikui"). t. kuris plačiau žinomas pavadinimu De agri cultura ir laikomas pirmuoju prozos kūriniu romėnų literatūroje. kuriuos sudaro 16 knygų- . kuriam valdant. — Cituojama iš vieno įtakingiausių katalikų bažnyčios teologų. r. Jame atspindima Augustino kultūros ir istorijos filosofija. — Cituojama iš romėnų retoriaus.

pr. — Cituojama iš poklasikinės romėnų teisės rinkinio. kad Romos respublika buvo ideali valstybė. kuriame autorius atskleidė santykius tarp pareigos ir naudos. kitaip dar vadinamo Orationes Phillippicae („Filipikos"). Cicero phil. Cicero de rep.. pr. — Cituojama iš Marko Tulijaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero) veikalo Topica. rugsėjo mėnesio iki 43 m. — Cituojama iš Marko Tulijaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero) filosofinio traktato De officiis („Apie pareigas"). Kr. Apskritai. — Cituojama iš Marko Tulijaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero) veikalo De legibus („Apie įstatymus"). filipika yra vadinama griežta. kovo 15 d. pr. Coli. tarsi pamėgdžiodamas Demosteno kalbas prieš Makedonijos karalių Filipą.). Kr.. parašyto 44 m. balandžio mėnesio Ciceronas pasakė 14 kalbų prieš Marką Antonijų. Cicero top.Santrumpos ir paaiškinimai 138 Cicero de o f f . — Cituojama iš Marko Tulijaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero) filosofinio veikalo De republica („Apie valstybę"). derinusi dvi valstybės valdymo formas — monarchinį ir demokratinį valdymą. vadinamo Collatio legum Mosaicorum et Romanorum („Mozės ir romėnų teisės rinkinys"). Po Cezario nužudymo (44 m. Ciceronas aktyviai dalyvavo senato opozicijoje prieš aršų Cezario šalininką Marką Antonijų. nežinomo autoriaus sudarytas rinkinys. kurias. Nuo 44 m. įrodinėjama. Kr. pr. Kr. kuriame atskleista Romos konstitucijos istorija. parašyto 54—51 m. — Cituojama iš Marko Tulijaus Cicerono (Marcus Tullius Cicero) politinių kalbų rinkinio Phillippica. fragmentiškai išlikęs. kaltinamoji kalba. susidedančio iš trijų knygų. pavadino filipikomis (Phillippica). Tai palyginti nedidelės apimties. Cicero de leg. parodyta valstybės struktūra. pr. garbingumo ir asmeninių interesų. Rinkinio . Kr. greičiausiai kilęs iš vakarinės Romos imperijos dalies.

pr. Eun. Santrumpa Paulus (lib. Papiniano. Donatus ad Ter. IV. de iniuriis) coli. komedijos Eunuchus („Eunuchas") komentaro. — Cituojama iš Gajaus veikalo Institutiones („Institucijos").. 3 ir VIII. skirto vienam iš civilinės teisės deliktų — iniuria arba skriaudai (Libro singulari et titulo de iniuriis). Kr. gyvenusio romėnų gramatiko Aelijaus Donato (Aelius Donatus) parašyto romėnų komedijų autoriaus Publijaus Terencijaus Afero (Publius Terentius Afer). — Cituojama iš IV a. D. kurio teisininko darbų ištrauka yra cituojama konkrečiame fragmente. Cituojant pirmasis skaitmuo reiškia knygos numerį (Digesta susideda iš 50 knygų). Pauliaus ir Modestino) raštų fragmentai bei imperatorių konstitucijų ištraukos iš pirmųjų neoficialių romėnų teisės kodifikacijų — Codex Gregorianus ir Codex Hermogenianus. et tit. pabaigoje. XII lentelių įstatymų teksto rekonstrukcijoje šis rinkinys cituojamas tris kartus. Gaius. Cituojant nurodomas pirmasis skaitmuo reiškia knygą. trečiasis — paragrafą. Rinkinys yra komparatyvistinio pobūdžio. Prieš raidę D ir skaitmenis nurodomas asmenvardis žymi. 2. 19). VIII. kuriuos sudaro 4 knygos. Vienas cituojamas fragmentas priskiriamas Pomponijui (Zr. Manoma. du — Pauliui (Zr. parašyti apie 161 m. iš kurios . kad cituojama nurodytoje rinkinio Collatio legum Mosaicorum et Romanorum vietoje esanti ištrauka. Tai teisės pagrindų rinkinys. 5 reiškia. jame lyginami Mozės įstatymai (išversti į lotynų kalbą) ir tam tikros romėnų teisės nuostatos. antrasis — knygos skyrių.. Rinkinį sudaro iš dalies modifikuoti klasikinio romėnų teisės raidos laikotarpio teisininkų (Gajaus. gyvenusio 190-158 m. jog jis buvo sudarytas IV a. 2).Santrumpos ir paaiškinimai 139 sudarymo data yra diskusijų objektas. sing. kitaip tariant. 5. — Cituojama iš imperatoriaus Justiniano kodifikacijos sudėtinės dalies Digesta. teisės mokslo pradmenys. kurioje surinktos ištraukos iš romėnų teisininkų veikalų. paimta iš Pauliaus veikalo.

— po 180 m. — Žymi. kuriose nagrinėjami įvairūs filosofijos. XII tab. taip pat ir teisės klausimai. esantis įrašas /. Gajaus Institutiones reikšmingas kaip vienintelis mūsų dienas beveik autentiškas pasiekęs klasikinės jurisprudencijos veikalas bei dėl juose Gajaus panaudoto ir teisės sisteminimui bei dogmatikai labai reikšmingo teisės išdėstymo ją suskirstant j tris dalis: ius quod ad personas pertinet (asmenų teisė). Noctes Atticae yra sudarytas iš dvidešimties knygų. istorijos. o Atėnuose filosofiją. Si teisės išdėstymo sistema taikoma ir naujaisiais laikais sudarant civilinės teisės kodifikacijas. tačiau mūsų dienas pasiekė tik keliolika ištraukų. Aulas Gelijus (125 m. — Žymi ištrauką iš Gajaus XII lentelių įstatymų komentaro (ad legem XII tabularum). . paveldėjimo ir prievolių teisę (res) ir civilinio proceso teisės (actiones) išskyrimą į atskirą teisės šaką. Tarp asmenvardžio ir įrašo ad leg. jog žinios apie XII lentelių įstatymų nuostatas yra paimtos iš Aulo Gelijaus (Aulus Gellius) veikalo Noctes Atticae („Atikos naktys"). Gaius ad leg.Santrumpos ir paaiškinimai 140 cituojama. Festus (F.) — Cituojama iš dalimis išlikusio II a. Romoje studijavęs retoriką.) — gramatikas. (su atitinkamu numeriu) nurodo. kurios buvo įtrauktos į Justiniano Digesta. antrasis — konkretų cituojamą tos knygos fragmentą. ius quod ad res pertinet (daiktinė teisė) bei ius ąuod ad actiones pertinet (ieškinių teisė). Modifikuotas šis skirstymas ir šiandien sudaro institucinės civilinės teisės sistemos pagrindą. gyvenusio romėnų gramatiko Seksto Pompėjaus Festo (Sextus Pompeius Festus) veikalo De verborum significatu („Apie žodžių reikšmę"). kuri iš šešių komentaro knygų yra cituojama. XII tab. Gellius. daiktinę. Žinoma buvus šešias šio komentaro knygas. Iš jo sekė vėlesnis civilinės teisės normų skirstymas į asmenų ir šeimos teisę (personae).

pr. y. — Cituojama iš Marko Porcijaus Latro (Marcus Porcius Latro). Kr. apimančios laikotarpius nuo miesto įkūrimo iki III samnitų karo 293 m. t.) parašytos istorijos nuo Romos miesto įkūrimo (todėl ir pavadinto Ab urbe condita — „Nuo miesto įkūrimo") iki Druzo Vyresniojo mirties. parengtas pagal Gajaus veikalus Institutiones bei Res cottidianae sive aurea ir. pr. — Cituojama iš imperatoriaus Justiniano kodifikacijos dalies — Institutiones („Institucijos"). (21—45 knygos). Tai teisės pagrindų rinkinys. Iš milžinišką veikalą sudariusių 142 knygų yra išlikusios 35. gyvenusio 3 9 5 . Ovidijaus mokytojo veikalo Declamatio contra Liucium Catilinam. Heraklito apie tai. neoplatonizmo atstovo bei lotynų kalbos gramatiko. in Cat. Maecianus assis distr.Santrumpos ir paaiškinimai 141 Iustiniani Institutiones.4 2 3 m. . kaip ir Gajaus Institutiones. Macrobius sat. pr.. trečiasis — paragrafą. romėnų retoriaus. — Cituojama iš II a. antrasis — knygos skyrių (titulus).—17 m. Septynių knygų Saturnalia buvo dialogas. — Cituojama iš romėnų istoriko Tito Livijaus (59 m. veikalo Saturnalia. romėnų teisininko. — Cituojama iš Ambrozijaus Teodosijaus Makrobijaus (Ambrosius Theodosius Macrobius) — pagoniško romėnų rašytojo ir filosofo.. pr. 9 m. susidedantis iš 4 knygų: pirmasis skaitmuo reiškia knygą. pvz. Kr. teisės pagrindų mokiusio imperatorių Marką Aurelijų — Liucijaus Voliusijaus Mecijano (Lucius Volusius Maecianus) beveik pilna apimtimi išlikusio veikalo apie svorio ir matavimo vienetus Distributio. turėjęs įstatymo galią. Livius. kad siela yra „žvaigždžių kibirkštis"). Kr. Kr. (1—10 knygos) ir nuo Antrojo pūnų karo iki Makedonijos užkariavimo 219—167 m. skirtas literatūriniam Virgilijaus įvertinimui (nors turi ir daug kitų mąstytojų citatų. Latro decl.

karo žygius ir mūšius. jų įpėdinių bei kitų pareigūnų intrigas. — Cituojama iš V a. ad ed. Sis rinkinys sudarytas pagal Gajaus Institutiones ir Ulpiano bei Modestino veikalus. parašyto po 439 m. X knygų ir XVI knygos pabaigos. — Cituojama iš romėnų istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito (Publius Cornelius Tacitus). diplomato vyskupo Sidonijaus Apolinario Epistulae („Laiškai").—14 m. pabaigoje arba IV a. lotynų kalba rašiusio krikščionių moralisto Salviano (Salvianus) svarbiausiojo veikalo De gubernatione Dei („Apie dieviškąjį valdymą"). hist.Santrumpos ir paaiškinimai 142 Plinius nat. gyvenusio 23—79 m. Antiales („Analų"). senato debatus bei to meto paprastų žmonių gyvenimo kasdienybę. — Cituojama iš garsaus romėnų gamtininko Gajaus Cecilijaus Plinijaus Antrojo arba Vyresniojo (Gaius Caecilius Plinius Major). kurį sudaro 37 knygos. Kr. pradžioje. „Analuose" aprašoma Romos imperijos istorija nuo imperatoriaus Augusto (63 m.). Po asmenvardžio skliaus- . Ulpianus. Dei.. Kai kurie tyrėjai teigia. sudaryto III a. Tacitus ann. — Cituojama iš poklasikinio romėnų teisės rinkinio. gyvenusio I a. „Analai" mus pasiekė nepilni: dingo beveik visa penktoji knyga ir šeštosios pradžia. jog dėl Tacito mirties ar kitų priežasčių veikalas apskritai nebuvo užbaigtas.). Salvianus de gubern. galų — romėnų poeto.) valdymo laikų iki imperatoriaus Nerono mirties (68 m. Neturime VII. Autorius vaizdingai pasakoja apie imperatorių. Ulpianus (l. VIII. — Cituojama iš V a. IX. Sidonius Apollinaris ep. pr. veikalo Naturalis Historia („Gamtos istorija").. — Cituojama iš Ulpiano parašyto pretorių edikto komentaro (libri ad edictum). vadinamo Regulae Ulpiani (kitaip — Tituli ex corpora arba Epitome Ulpiani).

— Cituojama iš Marko Terencijaus Varono (Marcus Terentius Varro) (116 m. eilės numerį. Fr. sudaryto poklasikinės teisės rinkinio." veikalo De lingua latina libri XXV („Dvidešimt penkios lotynų kalbos knygos". Varro de l. Mūsų dienas pasiekė tik tos ištraukos. Ulpiano darbų bei pirmųjų neoficialių romėnų teisės kodifikacijų — Codex Gregorianus ir Codex Hermogenianus ištraukų.Santrumpos ir paaiškinimai 143 tuose rašoma nuoroda /. Fragmento Vaticana yra sudarytas iš Papiniano. . panaudotos rengiant Justiniano Digesta. Kr. kad iš viso šis autorius yra parašęs apie 400 darbų. Taip pat yra išlikę dar septyniasdešimties Varono veikalų ištraukos. — Cituojama iš Ulpiano parašyto Sabino veikalų komentaro (libri ad Sabinum). Sis veikalas yra vienas iš dviejų visiškai išlikusių Varono darbų (antrasis — Rerum rusticarum libri III). Vat. pr. Pauliaus. kurie dažniausiai buvo įvardijami kaip libri ad Sabinum arba ex Sabino. I. Žymiausiu jo veikalu laikomas teisės pagrindų vadovėlis Libri tres iuris civilis („Trys civilinės teisės knygos"). pr. kardinolo Andželo Mai (Angelo Mai) aptikto Vatikano bibliotekoje (iš čia kilęs rinkinio pavadinimas) — Fragmento Vaticana. ad Sabinum).). kuris buvo pramintas „mokyčiausiu romėnu. pirmojoje pusėje). Kr. kurios buvo panaudotos rengiant Justiniano Digesta. pagrindu. iš kurios paimta ištrauka. Mūsų dienas yra pasiekusios tik ištraukos. Masurijus Sabinas (Sabinus Masurius) buvo vienas labiausiai pripažintų klasikinės jurisprudencijos atstovų (gyveno I a. vadovavo jo vardu pavadintai sabiniečių teisės mokyklai. Būtent tokį komentarą buvo parašęs ir Ulpianas. — Cituojama iš 320 m. nors žinoma. Sis veikalas tapo vėlesnių autorių civilinės teisės komentarų. U l p i a n u s (l. ir po jos sekantis romėniškas skaitmuo reiškia komentaro knygos. — 27 m. 1821 m.) — romėnų mokslininko ir rašytojo.

— Vilnius : Teisinės informacijos centras.0 2 1 8 9 Vilnius Kaina sutartinė . teisinės minties raidą. Stasys Ve99 X I I lentelių įstatymai ir jų komentaras: metodinė m o k y m o priemonė / Stasys Vėlyvis. L T . 1 8 4 2 Išleido VĮ Teisinės informacijos centras. Žirmūnų g. 9 leidyb. S. kurie padės atidžiau patyrinėti senovės Romos istoriją. Mes taip pat iki šios dienos naudojamės šia teise. Marius Jonaitis. maketavo Janina Kaminskaitė Viršelio dailininkas Daumantas Každailis S L 1613.0 9 1 2 4 Vilnius tel.lt Spausdino Standartų spaustuvė. Tiražas 1 2 0 0 egz. Trys kertinę reikšmę turinčios sąvokos. 8 . Girėno g. giliau pažinti romėnų teisę. 2 0 0 7 .kodeksai. UDK 34(37)(075.lt.5 2 6 1 28 0 6 www. lanko. Užsakymas Nr. kurias generavo bei XII lentelių įstatymų nuostatose įtvirtino romėnų teisė: privatinės nuosavybės teisė. jos šaltinius. ISBN 978-9955-30-017-5 Pirmasis rašytinis romėnų teisės šaltinis — XII lentelių įstatymai (leges duodecim tabularum) — vėlesnės romėnų teisės užuomazga./faks. L T . Siame leidinyje pateikiamas pirmasis XII lentelių įstatymų teksto rekonstrukcijos vertimas į lietuvių kalbą bei jų nuostatų komentaras. testamentas. apsk. daiktinių teisių ir prievolių atribojimas sudaro ir šiuolaikinės civilinės teisės pagrindą. 2 0 0 7 10 2 6 . jog visos civilizuotos tautos nuosekliai ją perėmė pritaikydamos savo reikmėms. kuri buvusi tokia tobula.Ieidyba@tic.Vėlyvis. —144 p.8) Stasys Vėlyvis Marius Jonaitis XII L E N T E L I Ų ĮSTATYMAI IR JŲ K O M E N T A R A S Vyriausiasis redaktorius Remigijus Mockevičius Redagavo Angelė O k m a n i e n ė . 39. Dariaus ir S. 6 8 A .