You are on page 1of 80

Kaip sugrti gyvenim (prof. A.P.

Stolenikov)
Kaip sugrti gyvenim (prof. A.P. Stolenikov)....................................................................................4 vadas apie badavim............................................................................................................................4 1-as etapas. Gydomasis badavimas su vandeniu.......................................................................................6 Savijauta badaujant. Kodl badavimas iki 3-j dien nra badavimas............................................9 Diabeto gydimas badavimu.............................................................................................................11 Kokios ligos gydomos badavimu?..................................................................................................11 Juodoji tulis....................................................................................................................................11 lapimo spalva................................................................................................................................12 Kno svoris ir kur kaupiami toksinai..............................................................................................12 Riebjimas, kaip epidemija.............................................................................................................13 Oficialios medicinos nutukimo gydymo metodai...........................................................................14 Tablets nutukusiems......................................................................................................................15 Cholesterolis....................................................................................................................................16 Badavimo tsinys............................................................................................................................17 Lieuvio apnaos ir aki drumstumas.............................................................................................17 Vanduo badavimo metu...................................................................................................................18 Kaip reikia elgtis badavimo metu?..................................................................................................19 Svorio netekimas badavimo metu...................................................................................................21 Apie vyn.........................................................................................................................................21 Klizmos, geltonoji ir juodoji tulis.................................................................................................22 Miegas. Kada baigti badavim........................................................................................................23 Atgimimas. Ko siekiame?...............................................................................................................24 Apie badavim radioelektronikams................................................................................................24 K reikia eilin sloga?...................................................................................................................25 Technologinis, medicininis progresas. Ryiai ir vitamino B1 atsiradimas....................................25 Kiek laiko badauti?..........................................................................................................................26 2-as badavimo etapas. Ijimas i badavimo.......................................................................................27 Kaip ieiti i badavimo?................................................................................................................28 Tik nevartokite krakmolo ijimo i badavimo metu!....................................................................29 Kokias vaisi sultis ir tik kokius vaisius naudoti?..........................................................................29 ali elmen sultys tik 3-iame badavimo etape!.......................................................................30 Mineralinis vanduo badaujant.........................................................................................................30 Pirktins sultys i pakeli ir buteli. Lizolas..................................................................................31 3 badavimo etapas. Darovi ir oleli suli badavimo etapas............................................................31 Pirtis valomojo proceso apoteoz................................................................................................32 4-asis etapas. Ketvirtasis badavimo etapas (grimas aliavalgyst)...................................................33 Usienio literatros apie badavim apvalga......................................................................................34 Reikia suvokti skirtum, tarp Brego ir eltono..........................................................................35 Kodl gyvuoja iuolaikin medicina...................................................................................................36 Medicina SSSR ir JAV....................................................................................................................38 JAV sanitarin higiena.....................................................................................................................38 Geriausios knygos apie badavim. Badavimas 21 dien................................................................38 Toksin alinimo mechanizmas ir Nobelio premijos.....................................................................39 MAISTOGOLIKAI. Priklausomyb nuo maisto............................................................................40 Pagrindiniai poymiai ieinant i badavimo...................................................................................42 Kiauinio baltymas - stipriausias cementas....................................................................................43 Vl apie ijim i badavimo. Chlorofilas. Vegetarizmas..............................................................43 Sintetin, atkuriamoji badavimo ciklo faz....................................................................................45 Perjimas prie termikai apdoroto maisto.......................................................................................46

Gydomojo badavimo ciklo ivada. 21 d. Reikalinga negalavimams atsatyti.................................47 Kaip palengvinti jim badavim ir pat badavim.....................................................................48 Palimas ir neskms badavime...................................................................................................49 Arnoldo Ereto paslaptinga mirtis....................................................................................................50 olels.............................................................................................................................................50 Virtas krakmolas. Virtos bulvs!???................................................................................................52 Pagrindin bibliografija i asmenins autoriaus bibliotekos..........................................................53 ................................................................................................................................................60 ..............................................................................................61 ..............................................................................................................61 Chlorofilas. aliasis augal kraujas....................................................................................................65 Vegetarizmas, arba aminos jaunysts maistas...................................................................................67 MSOS NAUDA:.......................................................................................................................68 MSOS ALA:...........................................................................................................................69 Ryt religij ir ezoterinio mokslo poiris msos vartojim ..................................................70 Tapti vegetaru ar ne?...................................................................................................................70 Kas vartoja ms ir nemano jos atsisakyti keletas patarim...................................................71 Kiek ir kokios msos valgyti?.....................................................................................................71 Keiskime mitybos proius.........................................................................................................72 Daugiau ali darovi. Pai spaustos darovi, vaisi sultys................................................72 Keletas darovi patiekal vegetarams......................................................................................73 Tie stebuklingi daiginti grdai....................................................................................................74 Kaip valgyti vaisius.....................................................................................................................76 Nevirtos uogiens........................................................................................................................76 K geria sveikuoliai vegetarai.....................................................................................................78 N ingsnelio be salot...............................................................................................................78 Saldieji valgiai.............................................................................................................................79 Badavimo faktai..............................................................................................................................79

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

2 i 80

" daugiamet ir pilna ta odio prasme ikentt darb skiriu visiems monms NEMOKAMAI",prof. A.P. Stolenikov. Daugiau nei ketvirt amiaus bdamas diplomuotu gydytoju Rusijoje ir licencijuotu daktaru JAV, savo knygoje "Kaip sugrti gyvenim" A.P. Stolenikov pateikia kiekvienam mogui prieinamus bdus, kaip realiai pataisyti ir grinti prarast sveikat. Siloma knygel sudaryta i dviej dali. Ryium su neramumais pasaulyje (2007 kovas), jis nutar ileisti pirmj dal, nes ji vertinga savaime, o antroji bus ileista darbo proceso metu. Pirmoji dalis tai gydomasis badavimas su vandeniu, kuris dabar ir silomas js dmesiui; o antroji dalis pateiks badavimo bdus su sultimis, aliavalgyste (termikai neapdorotu maistu), vartojamo maisto kokybe ir gydomosiomis pirties savybmis atsivelgiant konkreias ligas. Autorius tikisi antrj dal atsirasiant ateityje. Knyg i rus kalbos ivert mogus, kuriam svarbu, jog mons inot, kad danai "nepagydomos" ligos yra nepagydomos tik dl ini stokos

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

3 i 80

Kaip sugrti gyvenim (prof. A.P. Stolenikov)


daugiamet ir pilna ta odio prasme ikentt darb skiriu visiems monms NEMOKAMAI. Prof. A. P. Stolenikov savo asmenikai, o taip pat medicinos patirties Rusijoje, Amerikoje (jis daugiau nei ketvirt amiaus yra diplomuotas gydytojas Rusijoje ir licencijuotas daktaras JAV), bei usienio literatros apvalgos sumoje, pateikia kiekvienam mogui prieinamus bdus, kaip realiai pataisyti ir grinti prarast sveikat. Siloma jums knygel sudaryta i dviej dali. Ryium su neramumais pasaulyje (2007 kovas), jis nutar ileisti pirmj dal, nes ji vertinga savaime, o antroji bus ileista darbo proceso metu. Pirmoji dalis tai gydomasis badavimas su vandeniu, kuris dabar ir silomas js dmesiui; o antroji dalis pateiks badavimo bdus su sultimis, aliavalgyste (termikai neapdorotu maistu), vartojamo maisto kokybe ir gydomj pirties savybi atsivelgiant konkreias ligas. Jis tikisi antrj dal atsirasiant ateityje. prof. Stolenikov A.P., 2007 met kovas

vadas apie badavim


Dabar dauguma moni jau susipain su gydomja profilaktine gydomojo badavimo esme. Rusijoje jau turbt visi ino amerikiei, gydomojo badavimo klasik Polio Brego ir Gerberto eltono vardus. Deja, iverst klasikini autori veikal sraas iuo klausimu, tuo ir baigiasi. Daugelis knyg neiverstos. ioje knygoje mes perirsime ir ianalizuosime amerikiei literatr apie badavim, iki iol neinom Rusijoje. Beje, amerikiei gydomojo badavimo patirtis siekia jau vir imto met, taikant pagal ios knygos autoriaus asmenin patirt. Prie pradedant skaityti i knyg, skaitytojui primygtinai rekomenduojama perirti nors Brego ir eltono knygutes, bet pirmiausia a noriau pateisinti badavim, pagrst ne gydymu, o pagal jo reikm monijos socialinje istorijoje. Kaip js turbt suprantate patys, jei mons nuo senovs nebt inoj apie valomj ir gydomj badavimo reikmes, jie nebt su tokiu usispyrimu ved badavimo visose kultrose ir religijose. Gydomoji smoningo badavimo reikm mogaus gyvenime, visada buvo maskuojama religinmis prasmmis. O kas nuostabaus tame, kad Gamta geriau, nei mogus ino viso to prasm ir naud? Jeigu js, kada nors priimsite gydomojo badavimo kurs, tai js patys suprasite, kai jums atsivers durys udar, apsivaliusij prie Gamt visuomen. Taip, visi mons iorikai lygs, visi jie turi dvi kojas, dvi rankas ir galv. Taiau, kaip ir iorikai vienodi buteliai gali savyje laikyti, vienas puik vyn, o kitas act, taip ir vidinis moni turinys skiriasi i esms. Kai kurie mons yra kokybikai geresni ir ilaikyti, nei likusieji, ypa tai pastebima su amiumi. Senasis Testamentas, judj literatroje vadinamas abreviatra Tanah, apie badavim usimena 75 kartus. Antroje Senojo Testamento knygoje Rezultatas ir judj Penkiaknygje, kalbama apie tai, kad Moz, prie tai, kol gavo i Dievo Deimt sakym, Sinajaus virukalnje badavo 40 dien ir nakt, ir tik tada Dievas teiksi atkreipti Moz dmes. Badavimas buvo viena i svarbiausi Judaizmo dali. Vienas 64 tom yd Talmudo traktatas, Megillat Taamit, kas ivertus skambt madaug kaip Ritinys apie badavim, skirtas iskirtinai temai apie badavim. is traktatas nuosekliai aprao apie 25 dienas kuriomis ydai turi pasninkauti. Kada tautai grsdavo pavojus, siono imini Sinedrionas turdavo valdi udti visuotinio badavimo prievol, kad imelsti isigelbjim. ie masiniai badavimai, kaip taisykl tsdavosi kelias dienas, iki savaits. Ir iki i dien, judjai ortodoksai, atmindami tragikas yd istorijoje dienas, anaiptol negeria alkoholio, bet btinai badauja. Visi iuolaikiniai religingi ydai badauja per pai veniausi judaizmui dien Jom
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 4 i 80

Kippur - apsivalymo dien, kuri bna rugsjo pabaigoje ir kada jie nevalgo, bei negeria 24 valandas. Krikionybje visiems inoma legenda apie tai, kaip Jzus Kristus, kaip ir Moz, prie praddamas skleisti Dievo sista od, ijo dykum ir nevalg 40 dien, ir nakt. Jzus Kristus per badavim pilnai prisilaik judaizmo statym, kuriems pagal prigimt pats priklaus ir kuri rmuose buvo aukljamas. Tais laikais badavimas turjo didel reikm Judjos alies gyvenime ir fariziej partijos nariai reguliariai 2 dienas savait badavo. Btent savo 40 -ies dien badavimo pabaigoje Jzus Kristus itar: Ne vien duona gyvas mogus, bet ir tuo, k jam sako Viepats Dievas (Evangelija pagal Mat 4:4), tuo paiu, kaip ir Moz patvirtins savo asmenine patirtimi, kad su badavusiu pradeda kalbti pats Viepats Dievas. Taiau dabar visumoje, krikionikoje terpje badavimas isigim kakok savs aukojim, tinkam tiktam tikriems monms vienuoliams, bei kas eiliniams monms atseit nra btina. Gavosi taip, kad krikionybje kai kuriems profesionalams buvo priskirta ipirkinti svetimas nuodmes, tuo tarpu kai kiti galjo be baims atsipalaiduoti. Tokia kryptinga politika, kad atseit yra tam skirti mons, kurie melsis u j nuodmes ir jas atleis (inoma ne dykai) ir prived prie pilno supuvimo krikionik pasaul. Apie kakada rimt poir badavim krikionims primena Didiojo Pasninko laikotarpis, kada tikintys krikionys prisilaiko kai kuri maisto apribojim, prisivalg prie tai kiek telpa. Musulmonai grietai laikosi mnesinio pasninko - Ramadano. mnes visi musulmonai negeria ir nevalgo nuo auros iki sauls laidos. Ramadano pradia ir pabaiga yra didels visos liaudies vents. Ramadan tiek rimtai irima, kad mons negalintys jo prisilaikyti dl ligos, ar ntumo, turi ipildyti Ramadan vliau atiduoti skol. Grietai kalbant, Ramadano metu niekas negali patekti virkinamj trakt, net seiles ryti draudiama. Privaios valgyklos ir restoranai Ramadano metu bna atidaryti, bet visikai tuti. Taiau po sauls laidos musulmonai imasi kuklaus valgio, tai pupels, datuls ir sriuba su prieskoniais. Todl mnes parduotuvs, kuriose prekiauja musulmonai uverstos datulmis. Musulmonai laiko, kad badavimas padeda mogui ivengti nuodms. Todl pranaas Mohamedas laik, kad tikras musulmonas turi susilaikyti nuo maisto dukart savait (kaip ir fariziejai). Induizme, vairiose Indijos religijose, sektose ir skirtingose kryptyse, badavimas aktyviai naudojamas kaip apsivalymo priemon. Beje praktikuojant Jog badavimas naudojamas, kaip iskirtin btina priemon . Daugelyje kultr badavimas buvo naudojamas ne tik religijose, bet ir valstybiniame lygmenyje. Kolumbijoje, iba indnu gentyje, mogus numatytas vado, ar monarcho vaidmeniui, privaljo itverti ilg ibandym period... Paruoiamuoju metu bsimas valstybs vadovas, penkeri met laikotarpiui, netekdavo bet koki emik malonum. iuo metu jis turdavo gyventi rmuose izoliuotas nuo aplinkos, kur privaljo pastoviai, ilgus laikotarpius badauti, tuo tarpu tarp badavimu j plakdavo ir emindavo vairiais bdais. Indnai laik, kad tik mogus ant savo kailio patyrs visus sunkumus ir netektis gali vykdyti svarbi valstybin funkcij, (i urnalists Dudit Dobrinski knygos Badavimas kelias link geresnio gyvenimo (Judith Dobrzynski Fasting-a way to well-being 1979). Panau tai, kad senovs kultroms buvo inoma valstybs veikj paruoimo paslaptis, kuri su laiku buvo prarasta. K ir bekalbti tai buvo valstybs veikj paruoimo praktika, verta to, kad bt tuojau pat taikoma pas mus, taip, kaip ms valstybs veikj ruoimas grindiamas diametraliai prieingomis reikmmis, t.y. ydomis, pertekliumi, prabanga, bei ssajomis su nusikaltimais. iaurs Amerikos indn paproiuose, badavimas um labai svarbi viet. Indnai badavim laik btina ir labai svarbia priemone ibandymuose, kuri metu berniukas virsdavo vyru. Jaunuolis bdavo palydimas kalno virn, kur j palikdavo be maisto ir vandens keturioms paroms. Badavimas, tarp vis be iimties Amerikos indn buvo priimamas, kaip apsivalymo ir stiprinamoji priemon. Skirtingais savo gyvenimo periodais indnas ieidavo laukins gamtos prieglobst ir ten badaudavo, bei medituodavo. Badavimas ir meditacija du neatskiriami bet kurio atsinaujinimo komponentai. Jei to nra neivengiamai seka mirtis, kaip atskiram individui, taip ir itisoms tautoms.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

5 i 80

Atsiminkime, kad netgi kiniei medicinoje akupunktros terapijos efektas susijs su energetiniais kanalais, esaniais paciento kne. Akupunktros problema tame, kad kokias jie tik schemas bepiet, jokie specialistai i tikro neino, kur tie kanalai yra i tikro, ko pasekoje adat terapijos efektas daugiau atsitiktinis. Gydomasis badavimas ivalo visus kanalus ikart ir visame kne, todl poreikis iekoti kakokio atskiro kanalo atkrenta savaime. Vienintelis dalykas, kad nereikia persistengti ir neukimti energetini kanal lakais. To mes ir pasimokysime ioje knygoje.

1-as etapas. Gydomasis badavimas su vandeniu


Kaip badauti? - Atrodyt paprasta, js perstojate valgyti ir pradedate naudoti tik distiliuot, ar ulinio vanden, kaip tvirtina Polis Bregas ir ia jis absoliuiai teisus, jokiu bdu negalima gerti i iaupo, virinto, ar filtruoto vandens vandens, kuris i ties ne toks jau ir filtruotas, kaip js galvojate. inoma geriausia gerti gyv vanden1. Gyvas vanduo jis i ems, tai: ulinio, altinio, versms. Mineraliniame vandenyje per daug drusk, todl vienas i geresni variant, kuriuos radau bandym keliu gyvendamas mieste tai truputis mineralinio vandens puodelyje ir papildomai iki viraus pripilu distiliuoto vandens. Mineralinis vanduo pastebimai atgaivina mirus distiliuot vanden. Ko galima laukti badavimo proceso metu? - Autori dauguma, tame tarpe ir Bregas, rao, kad atseit sunku nustoti valgius ir pirmas kelias dienas sunku nevalgyti. Vliau, po 4-5 dien organizmas pranta ir toliau viskas vyksta daugma gerai. Viso badavimo metu mogus geria distiliuot vanden ir viskas vyksta gerai tol, kol po treios savaits atsiranda lengvumo, valumo ir geros nuotaikos pojtis, ir tai rodo jog organizmas apsival, ir galima baigti badavim. Neabejotina, kad aukiau aprayti subjektyvs lengvumo, valumo ir geros nuotaikos pojiai yra organizmo apsivalymo poymiai, kaip ir objektyvs lieuvio apsivalymas nuo apna, bei aikus skaistus vilgsnis. Ar teisingas is badavimo apraymas? - Deja tai pagraintas reklaminis badavimo pristatymas ir paties Brego badavimo poji apraymas, kuris turjo pavydtin sveikat iki 95 met, kol nuskendo usiimdamas serfingu (plaukiojimas ant lentos, per bangas) Kalifornijoje. Bet jums neverta laukti tokios lengvos ieities, jei jums dar nra trisdeimties, js jauni ir visumoje sveiki. iuolaikinje padidinto toksikumo aplinkoje, vidutinis mogus artdamas prie savo keturiasdeimtmeio - viduje jau yra ligonis, kurio vien treij dal svorio sudaro toksinai, tai yra drusk nuodai, imintingo organizmo paslpti inertikuose kno audiniuose, pagrinde riebaliniame sluoksnyje. mogaus organizmas nuostabus mechanizmas, kuris saugo nuo nuod savo svarbiausius organus ird ir smegenis. Kokiu bdu? - Pagrindinis kelias, kuriuo organizmas paalina nuodingus jam produktus toksinus yra j neutralizacija kepenyse, bei po to sekantis paalinimas per inkstus. Tirpstantys vandenyje toksinai alinami inkst pagalba, o riebaliniai tulimi (mediaga bilirubinas), per arnyn ir toliau jau per tiesij arn. Kit mediag paalinimo i organizmo mechanizmas yra plauiai (CO2) ir svarb vaidmen atlieka mogaus oda. Vienok dabartinje civilizacijoje, toksin kiekis supanioje mus aplinkoje, virija visas manomas normas pagal imtus, o kartais ir tkstanius rodikli. Ko pasekoje organizmas nesusitvarko su dabartini toksin lavina, ugrinania ms organizm; vos nepasakiau
1

Dar geriau ualdyt ir atitirpint vanden, nes pasikeiia jo struktra. Ar tok vanden dar papildomai jonizuoti, kad jis tapt gyvuoju vandeniu su -OH jonais. Plaiau apie jonizuoto vandens svybes ir privalumus vienoje vietoje: http://www.burbuliukas.lt/literatura/. Badavimo metu itin sustirpja skonio pojiai, uosl ir geriamasis vanduo i krano tiesiog kelia pykinim jauiamas jo kartus, rgtus skonis dl ko jo visikai nesinori. Tuo tarpu jonizuotas gyvasis vanduo itin mielai geriasi ir jo norisi.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 6 i 80

mog, bet dabartiniame gyvenime tai lieia ir gyvnus; Kiekvienas auginantis unis jums pasakys, kad dabar, unys serga tomis paiomis civilizacijos ligomis, kaip ir mons. Kur dedamas toksin perteklius? - Toksin pertekli imintingas organizmas vea svartyn u miesto; Tai yra atideda inertiniuose, periferiniuose audiniuose, kuri paeidimas negresia tiesiogiai mirtimi. ie audiniai, tai riebalinis audinys, esantis po oda ir pilvo srityje iilgai stuburo. Iorikai tai didelis pilvas pas vyrus ir riebal sluoksnis maajame dubenyje, ir ant klubu pas moteris; Taip pat toksin drusk sankaupos kaul jungiamajame, bei judjimo aparatuose. Toksin, kaip kalcio drusk sankaup, judjimo mechanizme rezultatas, yra taip vadinama osteochondroz, kuri buvusios SSSR teritorijoje diagnozuojama pas visus, o JAV tokios diagnozs nra visikai. Kodl JAV nra osteochondrozs2? - Todl, kad ten tiesiog nra tokios diagnozs. Ten ligoni nusiskundimai, kurie SSSR buvo priskiriami osteochondrozei, priskiriami kitoms ligoms. Pavyzdiui, skausmai stuburo srityje, kurie Rusijoje priskiriami osteochondrozei ir ko pasekoje ligoniai nukreipiami pas manualin (masaas, ildymai) terapeut, JAV vadinama reumatiniu artritu3 ir gydoma prastais vaistais panaiais aspirin. Kodl toks skirtumas gydant ligas ir tarp pai lig? - is klausimas labiau lieia socialin politik, todl jo ia nenagrinsime. Su amiumi artjant prie keturiasdeimties, toksin drusk kapaviet lstelse ir junginiuose pripildoma visikai, ir tada toksin laidojimo procesas perkeliamas gyvybikai svarbius organus, kuriuose tada pradeda kauptis patologiniai (liguisti, skausmingi, negrtami) pakitimai. Pirmas visiems inomas pavyzdys: kraujagysli ateroskleroz4, kuri turi i principo t pat degeneratyv altin, kaip ir jungini, bei snari osteochondroz, bet vyksta jau gyvybikai svarbiose transporto kraujagyslse, sumaindama j spind ir sutrikdydama gyvybikai svarbi organ aprpinim krauju. O tai ir yra irdies, ir smegen lig prieastis stenokardija5, bei insultas, kurie uima pirmj ir antrj vietas pagal mirtingum, deja ir ne tik tarp pagyvenusi moni. Pagrindiniai i laik udikai yra irdies-kraujagysli ligos, taip pat vys, kurio pagrindin prieastis organizmo apnuodijimas. Bta skirting vio teorij: infekcin, genetin. Taiau umirtama atkreipti dmes tai, kad dar prie imt met, kai aplinkos utertumas toli grau nesiek dabartini rib, vys, kaip ir irdies kraujagysli ligos buvo retenyb, o dabar pagal mirtingum uima trei viet.

2 3

Osteochondroz - tai stuburo kaul ir kremzli degeneracin liga, labiausiai paplitusi tarp darbingo amiaus moni Reumatinis artritas (reumatoidinis artritas) yra ltinis, sistemingai pasireikiantis neinomos kilms sutrikimas, kuris apima snarius. Jo metu labai danai paeidiami rank ir koj maesnieji snariai, gali atsirasti snari deformacijos ar suirimas dl kremzli erozijos. Moterims i liga pastebima 2 3 kartus daniau, nei vyrams, o liga suaktyvja esant 30 55 met amiaus 4 Ateroskleroz tai ltin udegimin liga, kai dl arterij sienelse besikaupiani riebal ir kalcio, susidaro opjanios ir randjanios ploktels. Jos siaurina kraujagysli spind ir sukelia kraujotakos sutrikim. 5 Krtins angina (stenokardija) trumpalaikis krtins skausmas, dl sumajusio irdies raumens (miokardo) aprpinimo krauju sutrikimo (miokardo deguonies poreikis didesnis nei atneama su krauju). Prieastys: I) daniausia prieastis ateroskleroziniai irdies arterij susiaurjimai. Stabili krtins angina gali prasidti, kai arterijos susiaurjusios daugiau nei 70 proc. II) irdies arterij spazmas, kraujo pokyiai, smulkij arterij liga (dl rkymo, cukrinio diabeto, hipertenzijos). III) Didelis emocinis ar fizinis stresas, tachikardijos (irdies ritmo pagreitjimas), kai deguonies poreikis virija aprpinim. IV) Labai didel irdies raumens mas (labai nutukusi moni), arterij ligos.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 7 i 80

Kuri aplinkos dalis labiausiai uterta? - Oras. Ir plaui vys, visame pasaulyje, uima pirmj viet tarp vini susirgim6.

Sveikas plautis

Rkaniojo plautis7

Sveikas plautis

Rkaniojo plautis8

domu, kad i vini virkinimo sistemos susirgim pirmj viet JAV uima storosios arnos vys; o Rusijoje? - Rusijoje pirmj viet uima skrandio ir dvylikapirts arnos vys. Kaip galima bt interpretuoti iuos duomenis? - Akivaizdu, kad Rusijoje labiau paplits jimo virkinimo sistem vys, o JAV ijimo i jos. Kokia genetine, ar infekcine teorija galima bt tai paaikinti? - Akivaizdu, kad tai susij su abiej ali maitinimosi ypatybmis. Galima daryti prielaid, kad amerikiei maistas labiau nuodingas chroniku poiriu, tai yra labiau kenkia virkinamojo trakto pabaigai, o Rusijoje tiesioginiu, nes kenkia jau paioje maisto patekimo skrand pradioje ir ikarto. Gal bt tai susij su Paeisto plauio ipjovimas maitinimosi ypatybmis: visuomens alkoholizacija ir, ryium su iaurs klimatu maiste nesant augalins lstelienos, viei vaisi ir darovi, padidintu virto krakmolinio maisto vartojimu, duonos, bulvi ir deros gamini, kuri sudedamieji komponentai pakankamai kenksmingi. JAV, kuri iaurin riba praeina Krymo platumoje, emos kokybs vaisiai ir darovs yra itisus metus, bet jie vartoja daug hormonini msos-pieno produkt ir pesticid, taipogi maist pagamint i pusiau fabrikat; Tiksliau bt pasakyti, kad amerikieiai visk vartoja i dui ir buteliuk. JAV, prostatos ir pieno liauk vys, pagal statistik, diagnozuojamas gyventojams po penkiasdeimties met kas antram vyrui ir atitinkamai moteriai. Tai susij su hormonini msospieno produkt vartojimu9. Kaip jie prie viso to gyvena? - Pastoviai vartoja citotoksinius vaistus ir gyvena. Koks gyvenimas prie viso to? - Patys suprantate, koks tai gyvenimas. Ivada? - Jei js nenorite patekti tipik mirtingumo statistik, tai turite pridti papildom ir smoning pastang tam, kad ivalyti organizm nuo pastoviai besikaupiani toksin, kurie Rusijoje dar vadinami lakais. Vienok is pavadinimas turi technologin atspalv ir todl neatspindi tragik pasekmi, susijusi su lak paeistais gyvybikai svarbiais organais. Organizmas tai ne paprastas puodas, kur kraunami kakokie neutrals lakai organizmas i lak yra mirtinai paeidiamas. Todl ia
6

Plaui vys viena i daniausiai pasitaikani onkologini lig. Kasmet nuo plaui vio pasaulyje mirta beveik 1mln. moni. 2000 m. vien JAV buvo nustatyta apie 170 000 nauj plaui vio atvej, apie 160 000 moni mir nuo ios ligos. Lietuvoje tais paiais metais plaui vys diagnozuotas 1626 monms (1356 vyrams ir 270 moter), 1372 mons mir (1184 vyrai ir 188 moterys). 7 Photograph by A. Glauberman. http://www.faqs.org/health/Body-by-Design-V2/The-Respiratory-System-Ailments-what-can-go-wrong-with-the-respiratory-system.html 8 i ir sekanti nuotrauka i http://stopsmokingonlinetoday.com/effects-of-smoking/pictures-of-lung-cancer/ 9 Msoje ir piene santys gyvuli hormonai nesuyra ir veikia vyro ir moters organizm neigiamai.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 8 i 80

teisingiau bt sakyti apie chronik maisto, buities ir pramons intoksikacij, tai yra toksinais. Svarbi medicinos, aptariamu klausimu, knyga yra klasikin, amerikiei daktaro Tildeno knyga Paaikinta toksemija (John H. Tilden Toxemia explained, 1926). is veikalas klasikinis darbas, paaikinantis aptariamo proceso patofiziologij, bet i knyga dar neiversta rus kalb, kaip deja ir daugelis kit, lieiani i tematik knyg. Daktaras Donas Tildenas paskutinis i mohikan - 20 imtmeio medicinos daktaras JAV, kuris temptai dirbo ties organizmo apsivalymo problema ir tarp Pirmo, ir Antrojo Pasaulinio kar, ileido kelet rimt veikal, skirt organizmo valymui (apsivalymui). Jau po jo, visi amerikiei daktarai bevelijo skaiiuoti kupiras, gautas u tablei pardavim ir operacijas pagal princip pinigai nekvepia. Kalbant tiksliai, pagrindinis klausimas ne tiek apie padidint toksin koncentracij kraujyje, o apie padidint koncentracij audiniuose ir organuose, ko paseka, j augantis paeidiamumas. Radikaliausias ir atitinkamai efektyviausias valymo nuo chronik toksin bdas gydomasis badavimas, kuo mes su jumis ir nutarme usiimti, ir nustojome vartoti maist. Tokiu bdu js, igsdintas kiekvienos badavimo dienos, stebite, ko galima laukti dar, taip kaip a jums jau sakiau, kad jei jums apie keturiasdeimt, tai pirma - vieno badavimo metu, kiek jis besitst, js neapsivalysite. Antra: badavimas bus sunkus, o js bsena proceso metu palaipsniui blogs, nes vis daugiau toksin bus imetama i saugykl krauj. O irstani, badavimo apykaitos metu, mediag ir toksin kraujyje kiekio didjimas ir iauks, kaip isireikia daktaras Tildenas atri toksemij, pasireikiani bloga savijauta gydomojo badavimo metu. Nuodms neatleidiamos jos, pilna ta odio prasme turi bti iperkamos; ir dar oi, kaip iperkamos.

Savijauta badaujant. Kodl badavimas iki 3-j dien nra badavimas


Savijauta imant nuo 3-4 dienos ir iki ijimo, varijuos nuo bjaurios iki labai blogos, bei nuo lykios iki nepakeniamos. Pirmas tris dienas savijauta bus kintama, priklausomai nuo to, pirm kart badaujate, ar ne. Pirm kart viskas sunku, tame tarpe ir pradti badauti. Pirm kart i ties, labai norsis valgyti, o ariau vakar gali kilti drebulys, ar net nedidel temperatra. Jeigu js badaujate jau ne pirm kart, tai badavimo pradia bus elementari ir neskausminga. Js lengvai nustosite valgyti ir lengvai eisite badavimo bsen, taiau su intoksikacijos pradia lengvumo bsena praeis ir netgi pas pratusius badautojus prasids intoksikacija, ir upuls bloga savijauta. I esms pirma badavimo diena nra pats badavimas, kaip nra badavimas ir antroji diena. I ties, kas i to, kad js nevalgote vien dien? - Gal js tos dienos neitversite ir tada nebus net ko su kuo lyginti. Tai, kaip sakoma irint i objektyviosios puss, o irint i biochemins puss, jimo badavim ypatybs yra tos, kad organizmas turi gliukozs atsarg, krakmolo tipo polimero pavidalu gliukogenas kepenyse, kuris 48 valandas, tai yra dvi pirmsias badavimo paras utikrina lengvai sisavinam energij gliukozs pavidalu. Tokiu bdu pirmosios 48 valandos nevartojant maisto, organizmui nra joks badavimas - tai tik ikrova. Gliukoz pagrindinis organizmo energijos altinis. Gliukoz pagrindinis altinis pirmoje eilje smegenims. O koks pagrindinis energijos altinis irdiai? - Anaiptol ne gliukoz, o taip vadinamosios nesoiosios riebiosios rgtys, tai yra riebal skilimo produktai, taip vadinamos ketonins dalels, kurios savaime yra acetono tipo molekuls. I ia pirma praktin ivada: badavimas labai naudingas irdiai, nes badavimas charakterizuojamas btent ketonini daleli padidjimu, kurios nesant gliukozs atsiranda veriant riebalus energij. Tai yra badaujant irdis nebadauja, o atvirkiai puotauja. Badauja smegenys. Ir i ties, badavimo metu visos reakcijos sultja ir mintys smegenyse vartosi ltokai. Vienok tai smegenims nekenkia. tai js galite pavelgti skeptikai ir su nepasitikjimu. Bet atvirkiai, toks spdis, kad dingsta tik bjaurios ir kenksmingos mintys.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 9 i 80

Kalbant apie gliukoz, btina pabrti kasdienio cukraus, kur perkame parduotuvje, kenksmingum. Cukrus anaiptol nra gliukoz. Tai - sacharoz http://lt.wikipedia.org/wiki/Sacharoz, kurie savaime yra dviej molekuli gliukozs ir fruktozs junginys10. Prie viso to cukruje santi gliukoz ir fruktoz nra identikos natraliai gamtoje randamai gliukozei ir fruktozei, jos yra kitos optins formos, praktikai yra visai kitos mediagos, ir todl organizmas j neatpasta ir turi panaudoti nemaai energijos, kad suskaidyti i svetim sacharoz, o gaut svetim gliukoz ir sacharoz paversti natrali L-form. Visam tam organizmas sunaudoja nemaai energijos ir fermentini mechanizm pastang. Cukrus i parduotuvs sunkiai sisavinama, svetima organizmui ir kenksminga chemin mediaga. mogaus organizme i sacharoz nerandama ir todl btent tuo, kad i mediaga organizmui svetima, jos transformacijai, bei skaidymui sunaudojama begal pastang, bei energijos, tai vardijama, kaip cukraus kenksmingumas11. Natrali gi gliukoz, ir dar viena naudinga cukraus atmaina fruktoz, yra lengvai sisavinamas cukrus, kurio daug yra meduje. Kitaip tariant cukrus cukrui nelygu. Dar kart: Badavimas iki trij dien nra ivalantis, bet savo esme, tik kaip ikrova. tai kodl, kai js jau ikentjote nevalg savaite, i ties js badavote tik 5 dienas; kada nevalgte 10 dien i ties badavote tik atuonias ir taip toliau. Badavimo iki trij dien metu organizmas tik praranda svor, vandens, drusk ir gliukogeno atsarg sskait, kur beje jis greitai papildo. Ir bendrai pamus, badavimo iki trij dien teigiamas poveikis yra poilsis, ikrova, virkinamojo trakto ivalymas, kas irgi yra gantinai svarbu. Tikras badavimas prasideda nuo treios dienos su vandeniu. Tikrasis badavimas charakteringas taip vadinamu ketozu, kai organizmas pereina prie riebal ir savo nuosav kenksming mediag skaidymo ir pradeda maitintis galutiniu j skaidymo produktu, taip vadinamosiomis riebiosiomis rgtimis, tipo acetono; tada kai prieingu atveju, maitinantis normaliai organizmas vartoja gliukoz. Badavimas charakterizuojamas vininiu sunkumu visame kne, bjauriu prieskoniu ir bjauriu kvapu burnoje. Bjaurus skonis burnoje slygojamas toksin isiskyrimu ne tik per inkstus, bet ir per visus 12 metr mogaus skrandio-virkinamojo trakto, k patenka ir burnos ertm, oda, bei plauiai, t.y. Organizmas alina toksinus visais manomais bdais ir priemonmis. Toksin iskyrimas per plauius ir burnos ertm iskiria tok aromat, kad nerekomenduojama kvpuoti aplinkini pusn. Kada a, kakur po deimtos dienos savo pirmojo ilgalaikio badavimo, ieidinjau vien liepos mnesio nakt pasivaikioti (todl, kad pas mus Niujorke liep labai karta), tai tamsaus dangaus fone, a kaip iem maiau savo ikvepiam or, kaip toksin dmus tiek lak ieidavo i mans su ikvepiamu oru. Badavimo metu danai tenka nusispjauti bjauriomis seilmis tai irgi vienas i bd paalinti toksinus badaujant. Jei js badavimo metu ikiite savo lieuv, tai pamatysite, kad visas jis padengtas tankiomis baltai-geltonomis apnaomis. Kuo tamsesn spalva ir storesnis sluoksnis tuo stipriau organizmas yra utertas. Js galvojate, kad iomis apnaomis padengtas tik lieuvis? - Visas virkinimo traktas iki pat apaios padengtas tomis apnaomis, kurios gaunasi, kaip toksin iskyrimo rezultatas virkinimo trakte. Man asmenikai pats didiausias nepatogumas badaujant buvo danten kraujavimas. Nakt, kada nekontroliuojant pradedi ryti krauj atsiranda pykinimo jausmas, kuris ymiai pablogindavo mano savijaut. vininis sunkumas kne slygojamas toksemijos, tai yra toksin cirkuliacija krauju i riebalins lstels link kepen ir inkst, o taip pat ir mediag apykaitos perjimu nuo gliukozs, prie riebij rgi, kurios reikalauja daugiau organizmo darbo jas skaidant. Iki universalaus energetinio skilimo produkto, tai yra to, kuo maitinasi ms knai kaip galutiniu produktu - benzino ms knui iki piruvo (pirovynuogi) rgties, kur kas greiiau igaunamos skaidant gliukoz.

10 11

Fruktozs daug saldiuose vaisiuose, meduje. Daugiau apie cukraus al skaityti 60 psl., .
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 10 i 80

Diabeto gydimas badavimu


Sergantys cukriniu diabetu (cukraus liga), kurios metu sutrikdomas gliukozs sisavinimas audiniuose, ko pasekoje gliukoz kaupiama audiniuose, sukeldama j paeidim, turt i to padaryti ivad, kad badavimas yra labiausiai fiziologinis diabeto gydymo metodas. Pirma badavimas suteikia galimyb atsistatyti savo organizmo lstelms, kurios iskiria insulin. Antra organizmas pratinamas naudoti alternatyv, riebal energijos altin. Todl, kad apleistos diabetins bsenos ligoniai bna ir taip priversti naudoti riebal utilizacijos energijos gavimo bda, bet tada tai jau bna, kaip ligos pasireikimas sunkia bsena, pas diabetikus vadinama ketoz. Nuo sergani apleista diabeto forma ligoni eina acetono kvapas, kaip ir i badaujanio burnos, bet tai du labai skirtingi dalykai. Treia: diabetiko organizmas badaujant imokomas lengvai pakelti gipoglikemij, tai yra apalpimo bsenas, susijusias su netiktu, prastai padidintu, cukraus kiekio sumajimu diabetiko organizme. Danai diabetikai ibraukia save i badaujanij sra sakydami, kad, atseit jie nepakelia sumajusio cukraus kiekio ir jiems badavimas tik pakenks. Atsakymas jiems paprastas. Badaujant organizmas pereina nuo angliavandeni apykaitos, ant ko laikosi visas j diabetas riebalin. Badaujant js gyvenate maitindamasis riebiosiomis rgtimis ir visas js cukrus kraujyje tampa netekusiu pirmins reikms rodikliu jis tampa nereikalingas ir js kasa gaminanti insulin, gauna galimyb atsistatymui.

Kokios ligos gydomos badavimu?


Kokios ligos gydomos badavimu? Atsakymas paprastas visos jau egzistuojanios, o taip pat ir visos bsimos. Jei liga negydoma badavimu, tai ji negydoma niekuo. Kodl? Todl, kad badavimo atveju mes leidiame organizmui paiam tapti chirurgu ir pasirinktinai paalinti ligos altinio audinius ir lsteles. Js turite suprasti, kad visos, su amiumi gytos ligos, yra ne kas kita, kaip rezultatas chronikos intoksikacijos, kuri paprasiausiai, pas skirtingus mones skirtingai pasireikia. Vienas mogus gal gale suserga astma, kitas diabetu, treias viu, o pas ketvirt skrodimo metu randamos padengtos kalciu irdies kraujagysls tiek, kad patologoanatomas negali j perpjauti atriu skalpeliu. Badavimas savaime suskaido lig altini lsteles, bei audinius, itirpdo ir paalina drusk toksinus. Organizmui prieinama aukiausioji imintis, galimyb atpainti lig altini lsteles ir audinius, bei juos sunaikinti. Mes turime tik suteikti jam i galimyb ir vesti i bsen. Gydomojo badavimo metu toksinai alinami i organizmo visais turimais kanalais. Toksinai skirstomi dvi ris: tirpstantys vandenyje ir tirpstantys riebaluose, todl ir j alinimo keliai skirtingi. Inkstai, seili liaukos, plauiai ir virkinimo traktas visu jo metu iskiria tirpstanius vandenyje nuodus. Tirpstanius riebaluose nuodus organizmui paalinti gerokai sunkiau, darb vykdo kepenys per tul ir oda. I ia seka pirmosios praktins ivados. Js turite praustis po duu kart dvi-tris dienas, kad nuplauti nuo odos tirpstanius riebaluose toksinus. Tirpstantys riebaluose nuodai iskiriami kepen ir tulies kur? - arnyn. Btent tuo paaikinamas toks faktas, kaip gausus juodos tulies isiskyrimas badaujant, neirint tai, kad nra jokio maisto dvylikapirtje arnoje, kuri yra prastas stimulas tam, kad iskirti gelton tul maitinantis.

Juodoji tulis
Kaip taip yra? Nuostabus faktas maistas nevartojamas, o iskiriamas didelis kiekis juodos tulies, kas matoma praplaunamj klizm procedr metu. Juodosios tulies, badavimo metu, arnyn iskiriama daug ir pastoviai, kas inoma nesusij n su
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 11 i 80

kokiu maitinimusi, o su iskyrimu i kepen arnyn tirpstaniais riebaluose toksinais. Badaujanio iskiriama tulis juodos, kaip degutas spalvos su gelsvu atspindiu. Jei nestatyti klizm, tai per 21-31 badavimo dien arnyne susikaupia ir kondensuojasi toks didelis juodos tulies kiekis, kad tada, kai js jau pradedate maitinimsi, gausios juodai-gelsvos imatos gali bti pirmas 2-3 dienas, kaip tai buvo man. Be viso ito, jei nenaudoti valomj klizm, negalima atmesti galimybs atgalinio riebaluose tirpstani nuod siurbimo, i tulies, susikoncentravusios arnyne. Todl, skirtingai nei kiti autoriai, pavyzdiui eltonas, a matau tiesiogin rodin reguliarioms klizmoms badavimo metu. Vienok piktnaudiauti tuo ir daryti jas kasdien negalima. Todl, kad jei daryti klizmas kasdien, tai ijus i badavimo bsenos ilgiau atsistatins arnyno judjimo funkcija. Plaunamsias klizmas paprastu iltu vandeniu reikia daryti ne daniau, nei kart per 4-5 dienas. ia daug individuali niuans, pavyzdiui a sunkiai itveriu klizmas anksiau 9 ryto12. Kai kurie mons apskritai negali j paksti. ia viskas labai individualu ir prievartauti savs nereikia. Autorius pats, kai prie ieinant i savaitini badavim bsenos, pradjo naudoti klizmas apie 7 valand ryto, pajaut pusiau apalpimo bsen, i kurios ieiti paprasta, tereikia pakelti kojas, kad kraujas pripildyt ird. Tai yra js matote, kad netgi paros laikas turi savo reikm. Vienok, jei js apskritai klizm negalite paksti, tai padaryti klizm ieinant i badavimo bsenos bus kokybikai naujas uolis priek, kur reikia tik ibandyti, kad t pajausti. Tai yra, prie tai, kaip pradti gerti vieiai ispaustas sultis, js btinai turite atlikti valomj klizm (pakabinta ildomoji psl), ir tai tada js savo akimis pamatysite juodus nuodus, iskirtus js organizmo. Ir tada js suprasite paradokso esm, - kad tuo laiku, kai kulinarai prigalvoja deimtis tkstani estetik bd sukiti maistui per virutin virkinamojo trakto gal, i tikrj problema tame, kaip efektyviai, bet kokiu bdu, paalinti to maisto likuius per apatin io trakto gal.

lapimo spalva
lapimo spalva priklauso nuo js sunaudojamo vandens kiekio. Kuo slygojama geltona lapimo spalva? - Spalva slygojama nedideliu vandenyje tirpstanio bilirubino pigmento kiekio, iskiriamo kepen arnyn ir patenkanio nedideliais kiekiais lapim. Badaujanio lapimas labai rgtus, kas rodo didel rgtingum, arba medicinikai acidozin paciento bsena. Didel acidoz slyga itirpinti ir iplauti toksinus krauj. Autorius asmenikai tikrino lapimo rgtingum lakmuso indikatori pagalba. Esant prastam lapimo rgtingumui apie skaii 613, gydomojo badavimo metu rgtingumas nukrenta madaug iki 2-j, kas yra tiesioginis rodiklis, esant lapime alinam i organizmo rgi, toksin skilimo produkt. Rykus lapimo rgtingumas gydomojo badavimo metu slygojama btinybe paalinti isiskirianias i audini krauj rgtis, kad palaikyti gomeostaz, tai yra kraujo rgtingumo pastovum. Paprastas bandymas: jeigu js, kai nebadaujate, paimsite rytin lapimo porcij buteliuk ir pastatysite j pastovti, tai gana greitai jame atsiras nuosdos, slygojamos organinmis druskomis. Nesiningi liaudies gydytojai kartais naudoja bd, kaip organizmo ivalymo demonstracij, po j gydymo metod. Va atseit po mano gydymo seanso visa druska isiskyr i js organizmo, tuo tarpu kai tai yra prastos nuosdos stovint. Bet jei js paimsite gydomojo badavimo metu esanio paciento lapim, jis niekada neparodys joki nuosd tiek jis rgtus.

Kno svoris ir kur kaupiami toksinai


Ir taip, js jau jote badavimo bsen. Organizmas gyvena skaidydamas riebalus ir sukauptus jame paiame nuodus. Tie nuodai kuri organizmas negali iskaidyti energij, jis paalina aukiau apraytais bdais. Js bent sivaizduojate sau, kokius nuod kiekius sukaupia mogus iki 40-ies met? - Skaiiavimai besiremiantys svorio netekimu badavimo metu ir procentinis vairi kno dali
12 13

Kiti altiniai rao saulei nusileidus, t.y. vakare. Pabandykite sprsti patys, intuityviai Turi omenyje PH=6. PH skals ribos: PH 0 rgtis, PH 7 yra neutralu, PH 14 armas.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 12 i 80

santykis rodo, kad ne maiau mogaus vir 40-ies met kno svorio sudaro koncentruotos nuod sankaupos, atidtos kaip atsarga. Paskaiiuokime: jei mogus sveria 90 kg., tai saugomi toksinai pas j sudaro pus, tai yra pats mogus, jo gyvas branduolys i 90-ies kg. sudaro tik 50 kilogram. Bet jei mogus sveria 160 kilogram, o tam, kad gyventi jam utenka 50 kg. branduolio, tai is santykis sudaro jau ne pus, o visas 2/3, arba 75% jo kno tai saugomi toksinai 110 kg.! Visgi ms organizmas labai itvermingas mechanizmas. Deponuoti (saugomi) toksinai daniausiai difuzikai(paskirstyti) idstyti organizme, bet dalinai turi visai realiai apiuopiamas formas ir juos po klizmos galima paiupinti rankomis tai imat sankaupos. Net visikai sveiko mogaus arnyne randami neaikaus amiaus imat akmenys; jie gali bti arnyne met metais; mokslininkai kakodl visai nesidomi ia problema. Tuo metu, kai imat sankaup kiekis arnyne gali siekti minimaliai nuo 1 kg. iki deimi kilogram pas storus mones kuri svoris apie 200 kg ir daugiau: http://demotivation.ru/nuitf0aklwjopic.html . Kai a badauju, netgi po septyni-deimties dien badavimo, dar su klizmos pagalba pasialina imatos, nors a nenaudoju daug virto krakmolo. O kiek tirpstani riebaluose nuod (toksin) atidedama laisvuose riebaliniuose audiniuose organizmo viduje? Tai js pamatysite pagal tulies kiek, kuris bus iplaunamas i js arnyno, klizmos pagalba. Vyr ir moter organizmuose, laisvi riebaliniai audiniai randasi skirtingose vietose. Pas moteris riebalai kaupiasi pagrindinai klub, koj, ar apatinje pilvo srityse. Pas vyrus, pagrindinai pilvo srityje, tarp stuburo ir pilvo vidaus organ. Btent todl pas vyrus pastebimi didiuliai pilvai, neturintys joki proporcij su poodiniais riebal audiniais. Tai todl, kad riebalai kaupiasi ne ant pilvo sieneli, o giliai-giliai u pilvo srities organ, kuriuos riebalai, kaip ir atskiria nuo stuburo, sudarydami slygas chronikam viduri ukietjimui. Be viso to, dideli riebal kiekiai atidedami arnyno tvirtinimuose. arnyno tvirtinimai, tai junginys laikantis arnyn pritvirtint prie galins pilvo ertms ir sulaiko arnyno slinkim maojo dubens srit, ar saugo nuo susipainiojimo. Todl pilvas savo esme didelis rezervuaras laisviems, geltoniems riebalams prieinamiems toksin kaupimui ir saugojimui. Ir visi ie riebalai tarnauja, kaip nuod, patenkani organizm konservacijos vieta, o isipt arnyno tvirtinimai trukdo maisto judjimui per arnyn, stabdydami arnyno bangavim, peristaltik ir atitinkamai slygoja chronik viduri ukietjim. Organizmas negali leisti laisvos toksin(nuod) cirkuliacijos kraujyje. Organizmo uduotis, pirmoje eilje apsaugoti smegenis, po to ird ir kitus svarbiausius organus, tai todl nuodai atidedami organizme maiau svarbiose kno vietose. O kiek nuod naudojama(suvartojama) iuolaikinje technokratinje visuomenje? Paprastas amerikietikas duonos kepalas turi savyje, ne maiau 50 ingredient, registruot, kaip cheminiai nuodai. Btent todl is kepalas visada minktas, neirint tai, kiek jis yra praguljs. Ar jums inoma, kad utenka indomam kdikiui duoti 3 amerikietikus trintus obuolius, idant sukelti sunk apsinuodijim, iaukt obuoliuose esani pesticid? O js pabandykite dabar gauti msos, ar pieno produkt neturini savyje hormon! O k mes kvepiame kartu su imetamosiomis dujomis? Stebtina tai, kad mes apskritai nemirtame, kaip muss skrydyje. Tenka pripainti, kad organizmas, tai stebtinas gamtos krinys su didiuliu, bet ne begaliniu kompensacijos rezervu.

Riebjimas, kaip epidemija


Tsiant emos kokybs maisto vartojim, laisvi riebalai pradeda kauptis visame kne. Per metus visame pasaulyje nuo bado mirta deimtys milijon moni, bet Amerikoje apsirijimo vent. Didioji pasaulio dalis badauja, o Amerikoje pagrindin problema apsirijimas ir pilvo kultas, kaip tinkamas elgesio pavyzdys kitiems. Ar gali liks pasaulis juos suprasti ir ujausti? - inoma ne. inote, kakada senai, kai mons suinojo, kad em apvali, ikart kilo klausimas kaip mons gyvena kitoje ems pusje. Tuo metu buvo populiari nuomon, kad kitoje ems rutulio pusje gyvena mons antipodai, ir vaikto jie emyn galva. Skamba truput keistai, bet pasirod, kad tai i
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 13 i 80

ties taip ir yra. Amerikoje visos moni normos atvirkios, lyginant su Europa. tai ir iuo atveju kakur badas ir mirtis, o Amerikoje totalus nutukimas. Amerikos pavyzdys tikinanti iliustracija to, kad negalima statyti savo asmenins socialins gerovs, apipliant kitas nacijas, ar valstybes. tai plaiai inomi duomenys i Deniso Lipo straipsnio Amerikiei kova prie nutukim protestant urnale, paskelbti 2001 birelio mnes. Jis cituoja tik inomus skaiius: Daugiau 50% gyventoj laikomi nutukusiais. Daugiau, nei 25% laikomi mirtinai nutukusiais, t.y. Jie mirs artimiausiu metu nuo vairi komplikacij susijusi su nutukimu. Jiems labiausiai kelia nerim tai, kad i mirtinai nutukusi grup spariai papildoma naujais 18-29 met nariais ir netgi vaikais. 25% amerikiei vaik ir paaugli turi virsvor, o 11% turi klinikin nutukim. 1999 metais Defris Kaplanas, JAV Nacionalinio Lig ir Profilaktikos Kontrols Centro direktorius pareik: Nutukimas tai epidemija. J manymu nutukimas JAV, tai pagrindin 300 tkstani prielaikini miri kasmet prieastis. Nutukimas JAV valstybei kainuoja, ne maiau, nei 100 milijard doleri kasmet, kas atsivelgiant nulinius rezultatus vjais imesti pinigai. Be viso to, 33 milijardai doleri kasmet, tai Rusijos metinis biudetas, ileidiami vairioms svorio mainimo programoms ir dietoms. Vienok statistika rodo, kad tik vienas i deimties moni, laikinai isaugo normal kno svor, pasiekt vis i diet ir program dka, t.y. daugiau, nei 2 metus. Tas rodo, kad program efektyvumas apie 10%, o toliau dar blogiau. Taiau amerikiei valstyb demonstruoja dom, nutukimo problemos atvilgiu, poir. Jie tai laiko liga, lyg infekcine, dl kurios pasekmi mogus neatsakingas. Todl visi jos korekcijos bdai yra ne prasto palaidumo stabdymas, o kakokio universalaus stebuklingo vaisto pardavimas, kurio dka galima bus tsti prast, piln apsirijimo gyvenim, bet be pasekmi nutukimo. Atsiduoti ydoms amerikiei civilizuoto gyvenimo bdo dalis. Tai pas juos vadinama Turti Fan14. Dl ios prieasties amerikieiai net nemsto apie tikrsias nutukimo prieastis, o tik apie ydingo gyvenimo bdo bet kuria kaina isaugojim. Skaudu irti 11-meius vaikus, kurie tiesiogine ta odio prasme nepralenda per duris. Man ne kart teko susidurti su pacientais, sverianiais daugiau nei 500 svar, t.y. daugiau 200, ar net 300 kilogram. Pas kai kuriuos i j, riebalin prijuost riebalin pilvo raukl nutsusi iki pat ems. Tai nelaimingos btybs. K jiems silo amerikietika medicina?

Oficialios medicinos nutukimo gydymo metodai


Kai kurie nesiningi gydytojai, pelno lenktynse, daro operacijas tokiems nutukusiems monms. Vienok, tai ne operacija, o nusikaltimas. Kad tai nusikaltimas nra mano vieno nuomon. A igirdau tai, seno chirurgo i Manheteno ligonins, profesoriaus Fierio, paskaitose. Profesorius Fieris pasak, kad ios operacijos pamirtos ir prakeiktos chirurg jau daug-daug met atgal. Taiau truput vliau, vienoje Niujorko ligonini, a pamaiau jaun verl chirurg, eigoje darant ias operacijas labai nutukusiems monms. Visos ios operacijos pacientams baigdavosi apverktinai, paversdamos juos tikrais invalidais, tuo atveju, jei jie apskritai igyvendavo. Operacijos esm tame, kad pacientui chirurgikai atimama galimyb sisavinti vartojam maist. Kaip tas daroma? - Paprastai: iems nelaimliams lyg ir paalinamas skrandis. Jis nenupjaunamas visikai, kaip tas daroma esant skrandio opai, o apeinamas, izoliuojamas, t.y. plonoji arna prisiuvama prie virutins skrandio dalies, kas pas chirurgus vadinama anostomoze, t.y. apjimu pagal Ru (Ru - tai 19 amiaus chirurgo i Pranczijos pavard); o apatin skrandio dalis pilnai usiuvama. Dvylikapirt arna ir pradin plonosios dalis paliekamos aklai maskatuoti pilve. ia operacija sukuriamas maisto untavimas, arba, kaip sako amerikieiai baypas, apeinant skrand ir dvylikapirt arn. Po tokios barbarikos rekonstrukcijos, vartojamas maistas paprasiausiai slenka i maisto patekimo tak plonsias arnas, kur jis jau nebevirkinamas, nes normalus maisto virkinimas randasi aukiau skrandyje ir dvylikapirtje arnoje. Tokiu bdu maisto virkinimas chirurginiu keliu stabdomas, o ligoniai po tokios operacijos nesugeba sisavinti maisto ir esant maisto pertekliui, tiesiogine prasme badauja. Jie ikart tampa labai ligotais monmis. Pirmiausia, pas juos atsiranda taip vadinamasis dempingo sindromas. Todl, kad grubus, neapdirbtas skrandyje ir
14

have a fun
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 14 i 80

dvylikapirtje arnoje maistas, dabar ikart patenka plonsias arnas, kurios tai atsiliepia dideliu arnyno skysi iskyrimu. Organizmas staigiai praranda didelius, skysi i audini cirkuliacijos kiekius, nukreipiamus plonsias arnas ir mogui krenta spaudimas, kurio pasekm smons praradimas-apalpimas. Kad kaskart pavalgius neapalpt, ie nelaimingieji turi valgyti maytmis dozmis praktikai pastoviai. Be viso to, pilnai nefunkcionuojant skrandiui ir dvylikapirtei arnai, nebegaminami virkinimo hormonai, bei vitaminai, normalioje bsenoje gaminami iose ijungtose arnyno dalyse. Mediag apykaita pas iuos nelaiminguosius, pilnai suardoma. Ir pagrindinis operacijos efektas tame, kad maistas niekada nepateks t arnyno skyri, kuris normaliomis slygomis atsakingas u maisto sisavinim. Kai kurie mons, keli met bgyje po ios operacijos, mirta nuo isekimo, kiti kenia nuo distrofijos ir gal gale mirta nuo distrofijos neirint didelius, suvartojamo maisto kiekius. Absoliuiai nemanoma prognozuoti operacijos efekto kiekvienam konkreiam mogui. Chirurgas pjauna visiems vienodai, pagal vien schem, bet kiekvieno organizmo reakcija gali bti visikai netikta. Ir visa tai skmingos baigties atveju, todl, kad neskms atveju ie ligoniai daniausiai mirta ikart, pooperacinje palatoje. Tai susij su tuo, kad esant virsvoriui stabdoma plaui funkcija, kas savaime yra pavojinga nutukusiems monms, bet kurios operacijos atvilgiu, iskyrus ekstra atvejus. ie ligoniai danai mirta pooperacinse palatose, nuo plaui funkcijos dekompensacijos, arba paprasiau - nuo dusulio. Jeigu jie visgi igyvena, tai mnesio bgyje kenia nuo pastovi pling komplikacij operacijos pjvi vietose, vlgi dl riebalinio audinio pertekliaus ir dabar jau gytos avitaminozs ir distrofijos, ir kaip pasekm, imuniteto suardymo. Ir visa tai ikentti, ir igyventi dl to, kad alpti po kiekvieno pavalgymo, bei galuotis dl isekimo, vaistant pinigus maistui ir beprasmikai iaumojant 24 valandas per par. Po ios operacijos pacientas labai panaus barono Miunhauzeno arkl, kuriam skeveldra nupl galin kno dal, pasekoje ko girdykloje jis niekaip negaljo atsigerti, nes igertas vanduo itekdavo per nukirst gal ir arklys buvo priverstas pastoviai gerti. Chirurginio nutukimo gydymo metodui priskiriama ir riebal nusiurbimo operacija. is metodas yra grynai kosmetinio pobdio ir paalina tik poodinius riebalus, ir tik nedidelse pagal plot kno dalyse. Metodas jokiu bdu neapsaugantis nuo recidyvo ir, kaip ir bet koks chirurginis metodas, neapsaugo nuo komplikacij.

Tablets nutukusiems
Kiti bdai, kuriais amerikiei medicina lygtai nori padti nutukusiems monms - farmakologinis, t.y. tablei pagalba. monija uburta idjos, kad visas problemas, o dabar ne tik medicinines, bet ir socialines, bei pedagogines galima isprsti nedideliu chemini milteli kiekiu, supresuotu tablet. Pagrindin tablets nuo nutukimo idja tame, kad cheminiu bdu iaukti sotumo jausm ir apetito stok. Visi cheminiai ios grups elementai iaukia apetito praradim, grubaus sikiimo cheminius nervinio impulso procesus smegen poievyje dka. Kaip tai vyksta, mokslas neturi n maiausio supratimo, taiau eksperiment metu buvo atrasti kai kurie i chemini element. Savaime suprantama, kad nesant veiksm pasirinkimo, visi ios grups ingredientai iaukia mas paalini efekt, susijusi su poveikiu centrinei sistemai apskritai. Tai ir nemiga, ir susierzinimas, nerimas ir aikios psichozs problemos savaime sudaranios atskir lig sudtines dalis, o ne paaliniai efektai. Tai yra bandant vartoti vaistus nuo nutukimo vyksta tas pat, kas ir vartojant vaistus apskritai vietoje vienos ligos pacientas gauna kelias kitas, prie viso to senoji liga niekur nedingsta, bet jau tada bna ne iki jos. Kaip vaist pavyzdys nuo apetito yra lidnai pagarsj Fen-fen tai mediagos fenmetrazinas ir fendimetrazinas, kurie patys savaime yra daai, daanioji mediaga, ir kurie buvo udrausti 1997 metais, kaip mediaga pavojinga gyvybei. Su iuo Fen-fenu atsitiko prasta istorija, vykstanti su visais be iimties, pretenduojaniais gydomj pavadinim preparatais, atsirandaniais pardavime. Po masins reklamos ir manipuliacijos moksliniais faktais, nuo 1970 met Fen-fenas buvo pardavinjamas JAV be joki recept, kaip ledinukai, kaip absoliuiai nekenksminga mediaga.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 15 i 80

Taiau, po 25 met io eilinio nuodo vartojimo, kaip ir visada atsirado duomenys, kad mons nuo io preparato va. mons vartojantys preparat gauna papildomai: irdies aritmij, plaui hipertonij, paprastai hipertonij, apalpimus,skausmus irdies srityje, nemig, sutrikusius nervus, galvos svaigim, sutrikusi reg, plauk slinkim, raumen skausmus, pakilusi temperatr, lapinimosi sutrikimus, impotencij. - Nemaas lig sraas, vietoje vieno nutukimo. Gaunasi, kad mogus moka pinigus - u k? - Kad vietoje vienos ligos (ydos), gauti daugyb, kai bet kuri i j blogesn, nei ta, nuo kurios buvo gydytasi. Ir k js sau galvojate? - Kuo baigsi i istorija su Fen-fenu? - Ogi taip pat, kaip ir visada farmacijos koncernai kakiek pakeit fen-feno ivaizd ir kitu pavadinimu Reduks, prats moni nuodijim sekaniam ketviriui amiaus. Kaip visada, u masin didiulio moni kiekio nunuodijim, nieko net nenuteis. 1997 metais atsirado preparatas Sibutraminas, kuris irgi veikia smegen poievio struktras. Jis taip pat iaukia vis krv papildom lig, neskaitant turimo nutukimo, bet kol kas yra miri statistikos, naudojant preparat, kaupimo stadijoje, todl pilnas jo veikimo pobdis kol kas niekam neinomas. Be aukiau pamint preparat, egzistuoja mediaga nuo nutukimo turinti periferin poveik, taip vadinamas lipazs ingibitorius . Tai Oristatas mediaga, kuri priveria skrand ir dvylikapirt arn nenaudoti riebalini ferment ir tuo sumaina riebal sisavinim , atseit, 30%. Kaip ir galima laukti, kadangi visi vaistai taikomi labai plaiai, didele sklaida ir niekada nepataiko taikin, Oristatas apsiauia ne tik lipaz, bet ir mas kit ferment, bei maisto mediag, ypa tirpstanius riebaluose vitaminus, kaip vitaminas A ir D, atitinkamai iaukiant avitaminozes ir distrofij.

Cholesterolis
Be to, kaip anti-riebalinius, galima prisiminti senj preparat grup, skirt cholesterolio kraujyje mainimui. Naudojant anti-cholesterolio preparatus, kaip pavyzd, kurie naudojami 50 met, bet nieko dar neigyd, galima pamatyti vis farmacijos pramons ir farmakologijos, kaip mokslo darom al. Kodl? - Todl, kad pirma, medicina dar nerod, kad cholesterolio kraujyje padidjimas tai kenksmingas, o ne apsauginis organizmo pakitimas, taiau jie jau presuoja tabletes bandymas su monmis, jas parduodant. Todl, kad cholesterolis, tai ne fluoras ir ne aliuminis - tai ne paalinis, o labai paplitusi organizme mediaga. Cholesterolis organizmui labai reikalingas. Jis yra bet kurios mogaus lstels membranos sudedamoji dalis. Cholesterolis yra svarbiausi mogaus hormon pagrindin sudedamoji dalis, tame tarpe ir streso gliukokortikoid, bei lytini hormon. Cholesterolio kiekis organizme pakyla, kaip apsaugin priemon, o ne kaip tos apsaugos praradimo prieastis. Taiau mokama medicina, matote, pastebjo irdies-kraujagysli lig ssajas su cholesterolio padidjimu, kaip galimyb prikimti savo bedugnes kienes, ir nuo io momento nutar sumainti cholesterolio kiek chemini preparat pagalba. Medicina nekl klausimo, ar cholesterolio kiekio padidjimas nra apsaugin reakcija tas jai nebuvo reikalinga. Todl kad tokiu atveju nieko negalima parduoti. O sining tyrim duomenis, kurie patvirtino, teigiam ir apsaugin cholesterolio poveik, ir kad mons farmakologikai sumain cholesterolio kiek mirta gerokai greiiau, nei be io sumainimo, farmacijos kompanijos nuo visuomens nuslp. Kaip vyksta moni pirkimas? - Farmokologijos koncernai perka kyi pagalba visus mones, nuo kuri sprendim priklauso j preparato ateitis. Miliniki kyiai valstybs valdininkams savaime suprantamas dalykas, taiau ir eiliniai medicinos darbuotojai nepaliekami be dmesio. Vykstant mokomajai-praktinei rezidentrai JAV, dirbant vairiose ligoninse ir medicinos ofisuose, man teko susipainti su tuo, kad kiekviename JAV ir viso vakar pasaulio ligonins skyriuje, ir medicinos ofise nustatyta speciali diena, farmacijos kompanij agent primimui. Beveik milijonai smulki farmacijos staig agent, kiekvien savait apeina visus medicinos ofisus, bei ligonini skyrius JAV, kad visiems duoti, tegu ir nedidel ky. Jie perka personal anaiptol neapsikraudami didelmis ilaidomis. Eilini kyi bdai eiliniams medicinos darbuotojams, tai tuinukai, ura bloknotai ir rankins, kuriose spaustas preparato pavadinimas, o taip pat nemokami piets, tokie, kaip pica, arba
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 16 i 80

bet kuris kitas patiekalas visiems darbuotojams. Be viso to, medicinos staigos ir privats ofisai gauna otkat i farmacijos kompanij u btent io preparato naudojim. Medicinos ir farmakologijos mokslai, bdami tokie, kaip dabar, veikiantys dl pelno nuo pardavim tai nusikaltimas ir masinis moni nuodijimas, kuris turi bti sustabdytas bet kurios visuomens ir valstybs pretenduojanios vadintis civilizuota. Tai turi bti laikoma nusikaltimu prie monij.

Badavimo tsinys
Kai js einate badavimo keli, js suprantama turite dabar kentti, velniai tariant, ne visai maloni bsen. Bet bsite u tai apdovanoti su kaupu vliau, kai pradsite i tos bsenos ieidinti, ir jums atsivers indomo kdikio pojiai, kuriuos jis patiria maitindamasis. Js pajausite pirmin maisto skonio kokyb. Po to, js jau niekada nebemaitinsite savo indomo kdikio dirbtiniu vaikiku maistu i buteliuk ir dui. Js negalite sau sivaizduoti, kas tai per bjaurastis, kol nepabandote valgyti io kokybiko vaikiko maisto ieidami i badavimo bsenos. Vieno pirmj badavim metu, a bandiau pradti nuo pai brangiausi apelsin suli, parduodam pakeliuose. A sugebjau tik paimti jas burn ir ia pat ispjoviau. Man pasirod, kad burn papuol druskos rgtis. Tada a nupirkau pai brangiausi obuoli suli mauose stikliniuose buteliukuose, skirt indom kdiki maitinimui. A lygiai taip pat su pasilyktjimu ispjoviau ir ias sultis, ir prieastis buvo ta pati bjauri rgtis. Tai ir suprantama konservantai! tai kodl, pasirodo, verkia indomi kdikiai! - Juos maitina bjaurastimi, kuri skani tik tveli ir komercini firm poiriu. Bet indomo kdikio skonio jutikli neapgausi! Atminkite, brangs tveliai. Jei vaikas iki 3-j met, kol jis dar neimoko meluoti, nenori valgyti ir verkia neduokite jam tos bjaurasties, kuri js jam bandote sumaitinti, kas ten ko jums nereklamuot! indomas kdikis geriausia maisto kokybs kontrol. visus buteliukus ir dutes mons deda daugyb vairiausi konservant, tai yra nuod, umuani bakterijas. Konservantai tai stiprios koncentracijos rgtys. mons daro tai, kad sustabdyti produkto gedim, ir tam, kad buteliukai galt met metais stovti parduotuvi lentynose. Taiau! - Nesant galimybs bakterijoms veistis maisto produktuose rodo, kad ir mogui is maistas netinkamas, juolab maam vaikui. Galima tik gailtis ma vaik, kuriuos jaunos mamos, patikjusios apgaulinga reklama, maitina ia bjaurastimi. Paiu geriausiu maisto tinkamumo valgymui rodikliu, yra jo sugedimas, t.y. ar valgo j bakterijos, ar ne. Jei maistas, kaip pavyzdiui aukiausios ries kvietiniai miltai, rafinuotas cukrus, ar valyti ryiai, gali met metais stovti maiuose tai geriausias rodiklis to, kad is maistas netinkamas vartoti ir mogui. Tai yra patikimiausias maisto tinkamumo valgymui rodiklis kuo greiiau jis genda, tuo labiau tinka vartojimui bdamas vieias. Naudinga stebti namini gyvn elges. Jei js kat negeria pieno i pakeli, ar nevalgo deros pirktos parduotuvje, tai ir jums geriau to nedaryti. Todl, kad niekas neino, koki bjaurast mons deda j gaminamus maisto produktus. O mons net neprivalo to rayti ant dui ir bkite tikri neparays, antraip sintetini pried sraas netilpt etiketse. Galima laisvai pasakyti, kad dabar mes valgome sintetin maist ir kepame j sintetinse keptuvse.

Lieuvio apnaos ir aki drumstumas


Ir taip, js badaujate. Ar galite js kokiu nors bdu gauti informacij kaip vyksta js badavimas? Taip, galite. Pagrindiniu ioriniu badavimo poymiu yra lieuvio apna bsena ir aki drumstumas. Link treios - ketvirtos dienos, kai organizmas pereina prie nuod ivedimo i audini krauj, visas virkinamasis-arnyno traktai padengiami tankiomis baltomis, ar geltonomis apnaomis. Kai atversite burn, pamatysite, kad visas js lieuvis padengtas baltomis, ar gelsvomis apnaomis. Nebandykite jo nugrandyti. Tai beprasmika. Apna sluoksnio storis tiesiogiai proporcingas js organizme esani nuod kiekiui, o spalva ir apna tamsumas j kenksmingumui. Pagal apsivalymo lyg apnaos palaipsniui dings, madamos storio atvilgiu. Bet nesitikkite, kad tai vyks greitai, todl kad visi 12 metr, js virkinamojo-arnyno trakto padengti iomis apnaomis, nuo alinam nuod.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 17 i 80

Tai dar viena prieastis, iskyrus tul, dl kurios reikia daryti klizmas ir valyti nuodus i arnyno. Akys tampa drumstos-drumstos ir tai irgi rodo nuod kiek, cirkuliuojant kraujyje. Js nieko negalite padaryti i simptom atvilgiu. Js turite tsti badavim ir gerti distiliuot vanden. Kiek jo gerti? Nereikia savs prievartauti. Gerkite tiek, kiek reikalauja organizmas. Tai gali bti nuo 2,5 iki 3-4 litr dien. Kai kurie autoriai pataria gerti daugiau, kad pagreitinti nuod alinim. A nesu prievartinio, didelio vandens kiekio, naudojimo alininkas. Reikia labiau pasitikti paiu organizmu, o ne grsti per prievart save 5-6 litrus vandens. Taiau btina naudoti ne maiau, nei 2,5 litro vandens15.

Vanduo badavimo metu


O k vartoti badavimo metu iskyrus distiliuot vanden? inoma geriausia naudoti gyv vanden. Tai yra poemin: ulinio, altinio, versms. Mineraliniame vandenyje per daug drusk, todl geriausias variantas, prie kurio prijau bandym keliu bnant mieste tai tredalis, arba pus mineralinio vandens puodel, o likusi dal, pagal skon pripilu distiliuoto vandens. Tai geriausia, k galima gauti gerti mieste. Mineralinis vanduo labai ymiai atgaivina mirus distiliuot vanden. Autorius iaukltas geriausiomis oficialios medicinos tradicijomis, savo pirmojo badavimo metu band vartoti vitaminus, tabletes su kaliu ir maas proteino tabletes, kurios praktikai neturi kalorij. Kas i viso to gavosi? Pirma, tablets nelenda, prasideda vmimas. inoma jas galima ugerti didesniu kiekiu vandens, tokiu bdu sukiant tabletes vid, bet nuo to gaunama tik ala. Vykstani proces badavimo metu prasm tame, kad organizmas ardo visk, kas svetima ir alinga kne, tai kas jam nereikalinga ir kenkia. Organizmas pats virkina tai, ko jame per daug, visas kenksmingas mediagas ir lsteles. Jis vienas teino, kaip atpainti ir sunaikinti degeneratyvias lsteles ir toksinus. Js inote legend apie auksin kulk, kuri pati randa savo taikin? Pats organizmas ir yra i auksin kulka. Tai, kaip irenkamoji chirurgija, alinanti visk kas nereikalinga ir kenksminga. iuo metu organizmas nusistats mediag ardymo, katabolin reim ir bet koki mediag, ar vitamin vartojimas tik padidina lak ir toksin kiek cirkuliuojant kraujyje. Jokie vitaminai negali bti sisavinti iame badavimo reime. O nuo proteino tablei, kurios ymiai padidino azoto kiek kraujyje, ieidamas i badavimo reimo a gavau stipr podagros priepuol, kurios pas mane iki tol net nebuvo. Tiems, kas neino podagra, tai tokia bsena, kai kraujyje atsiranda daug lapimo rgties, kuri organizme suria azot, tai yra baltym irimo produktus. Kai tokios lapimo rgties organizme atsiranda labai daug ir inkstai nesusitvarko su jos iskyrimu, tai organizmas atideda lapimo rgties kristalus smulkiuose pd snariuose, iaukdamas atraus artrito priepuolius, tai yra snari udegim. Daniausiai vyksta smulki koj snari udegimas. Podagra kadaise vadinosi karali liga, todl, kad kildavo nuo didelio msos kiekio suvartojimo, tai yra baltym, kaip lapimo rgties altinio ir vyno, kuris paddavo lapimo rgiai ikristi snariuose nuosd pavidalu ir sukelti priepuol. Ir taip: mieste, iskyrus distiliuot (ir mineralin) vanden badavimo metu, po ranka nieko geresnio rasti negalima, ir tai pabr savo knygoje Badavimo stebuklas Polis Bregas. Knyga yra labai praktika gydomajam badavimui. Kodl nieko iskyrus distiliuot vanden? inoma geriau bt gerti natral gyv altinio, ulinio, ar versms vanden, bet taip, kaip miesto gyventojams jos paimti nra kur, tai ia ir pasirodo scenoje distiliuotas vanduo. Kitu gyvo vandens altiniu yra mineralinis vanduo buteliuose, bet ten per daug drusk. Todl geriausias kompromisas ir a tai kartoju dar kart, yra pilti puodel truput mineralinio vandens Essentuki 4, arba Narzan, arba Boromi tam, kad atgaivinti mirus distiliuot vanden ir pripilti kiek trksta iki viraus distiliuoto vandens. Jokiu bdu negalima naudoti vandens i vandentiekio krano, arba virinto vandens. Vanduo ir krano pats savaime chloruotas nuodas, o virinimas daro vanden mirusiu, kenksmingu organizmui ir kur organizmas sisavina tik su arbata, kava, cukrumi ir kitais priedais. mogus i principo turt gerti vanden tik i ulinio!
15

Igerti tiek vandentekio vandens tikriausiai ir Jms bus kania. Bandykite gerti tirpint (udaldote ir natraliai atildote) ar gero ulnio vanden. Lengvai ir mielai geriasi jonizuotas gyvasis vanduo, kuris turi arimin PH reikm.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 18 i 80

Visos mano badavimo procedros vyko siaubingomis miesto slygomis, kai a jau i proto, nuo imetam duj kvapo, kuris badavimo metu tampa tiesiog nepakeniamas. Idealios badavimo slygos, tai nekarta vasara, kaimo vietov, gamta, guljimas sudedamoje lovelje tarp medi ir krm, arba lengvas pasivaikiojimas, bei altinio, ar ulinio vanduo ir nieko daugiau. Amerikoje anksiau buvo tokie umiesio centrai badavimui, kaip: alia Niujorko Haid Park vietelje Pawling Health Manor (Hyde Park, NY 12538) . Shelton Health School. San Antonio. Texas. Florida Spa. Dr. S. Weinsier, Orlando, Florida; Essers Hygienic Rest Ranch. Lake Worth, Florida 33460. Clymer Health Clinic. R.D. #3 Clymer Road, Quakertown. Pennsylvania. Bayn Gulf Hygienic Home 18207 Gulf Blvd. Redington Shores, St. Petersburg Florida, 33708. Shangri-La Spa, Bonita Springs, Florida. Villa Vegetariana Gueravaca, Mexico. Cormillot Clinic Buenos Aires, Argentina. Buchinger Clinics am Bodensee, 777 Uberlingen, Lake Constance, West Germany. Clinica Buchinger Marbella, Spain (Malaga). Tai tik klinikos egzistavusios 70- met viduryje, tai yra tik 30 met atgal, bet visos jos usidar. Amerikos Medicinos Asociacija (AMA) oficialioji, tai yra farmakologin-chirurgin medicina, persekioja natralios medicinos praktikus, arba, kaip jie vadinami Amerikoje Natropatus kriminaline atsakomybe. ioje demokratinje alyje visus liaudies medicinos pasekjus bt senai pasodin u grot u neteist medicinos praktik yra toks kriminalins atsakomybs straipsnis. Pirktinis vanduo i altinio polietileno pakuotse gali bti vartojamas nesant nieko geresnio, tik turi bti nors truput atgaivinamas mineraliniu vandeniu. Tokiu bdu, atsakymas, kaip ir pas Pol Breg, mieste distiliuotas vanduo ir tik distiliuotas vanduo sumaiytas su mineraliniu, kuris normaliai sisavinamas, kiek ilgai js bebadautumte, o taipogi altinio, ulinio versms vanduo, jei jums pavyks tai gauti. Vanden galima paildyti, bet tik iki mogaus kno temperatros. Virinti vandens negalima, tai gadina vanden badavimo tikslais16. Jei ikarto igerti stiklin kambario temperatros vandens, tai tuias skrandis ikart susitrauks nuo alio. Atminkite, kad skrandis irgi padeda alinti toksinus. Todl gerti reikia nedidelmis porcijomis, kad neerzinti skrandio altu vandeniu17.

Kaip reikia elgtis badavimo metu?


Kaip reikia elgtis badavimo metu? - Pagal savijaut. Dirbti lengv darb nra draudiama. Badaujant kraujyje iauri toksemija ir kraujo indai yra veikiami toksin. Tai keiia organizmo reakcijas badaujant. Pavyzdiui: i lovos keltis reikia ltai, todl kad irdies-kraujagysli sistema reaguoja sultintai, todl gali bti galvos svaigimas, ar galite apalpti. Geriausias io apalpimo gydymas pagulti uklus kojas auktyn ir daugiau staigiai nesikelti. Ypa atsargiai reikia keltis pritpus. Vaikioti darb abejotina veikla. Autorius vaikiojo, badaudamas savait, dirbdamas nuo etos ryto iki vlaus vakaro ir paromis, vienos amerikietikos ligonins chirurginje reanimacijoje. Bet a jums pasakysiu, kad is usimimas ne silpn nerv monms. Labai sunku dirbti ir badauti. Mano pirmojo badavimo metu taip ijo, kad 16-17 badavimo dien, man teko laikyti medicinos daktaro egzamin USMLE ( ), trei dal. ie USMLE dviej dien trukms egzaminai reikalauja daug pastang. Egzamino susideda i dviej dien atsakym ratu po 200 klausim kasdien. Tai yra nuo 8 valand ryto iki 18.00. Kai ijau po pirmojo turo ir sdau main, tai paprasiausiai nesigaudiau k daryti su ta maina ir kaip j uvesti. Atvaiavus namo ir pairjus veidrod, man pasirod, kad mano veidas alios spalvos. Sekani dien a buvau dar
16 17

Js ir negaltumete tokio gerti. Pakits tokio vandens skonis ir suardyta vandens struktra. Skirtingai nei paprastas vanduo, jonizuotas vanduo mielai geriasi ir altas netgi iem.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 19 i 80

blogesns bsenos. Galvojau, kad apskritai neprivaiuosiu iki nam. Svorio kritimas egzamin dienomis buvo dukart didesnis nei prasta, po 2 kilogramus dien. Bet toki peripetij inoma geriausia vengti. Badavimo mados zenite, jei apie teising dalyk galima pasakyti, kad tai mada, JAV, 1926 metais tlas Dordas Osleris Donsonas (George Osler Johnson), nevartodamas nieko, iskyrus distiliuot vanden, paband neturint pavyzdio jim i ikagos Niujork. 1926 m. birelio 1 dien Donsonas startavo i ikagos Niujork. Donsonas jo psiomis vis dien, lydimas automobilio su gydaniu daktaru. Be to j apirinjo daugelis gydytoj pakeliui. Vis keli Donsonas buvo nenuilstamai stebimas ir neturjo jokios galimybs gudrauti. Nuo pat pradi Donsonas buvo lieso kno sudjimo: bdamas 178 cm. gio svr tik 72 kg. 1926 metais oro slygos buvo gantinai sudtingos. Buvo labai karta. Donsonas per dien praeidavo nuo 25 iki 70 kilometr, vidutinikai 40 kilometr per dien. Po 700 kilometr, Pitsburgo rajone, Donsonui prasidjo problemos su pda. Gydytojas apibdino tai, kaip maro pd. Nuo pastovi apkrov ir badavimo, smulks kauliukai ir snariai pradjo skaudti. Po to prasidjo kalvota vietov: tai kaln, tai nuo jo. Donsonas prarado visus riebalus ir pdos skaudjo jau be perstojo. Dl ios prieasties Donsonas baig distancij, per 20 dien prajs 578 mylias, arba 925 kilometrus. Gydytojas pateik, kad stebimasis per vis laik nevartojo nieko, iskyrus vanden, svre 54 kilogramus, numets 18 kilogram svorio ir po ygio jo sveikata buvo daug geresn, nei iki to. Iskyrus koj pdas stebimasis nesiskund niekuo kitu, ir i tikro, jo savijauta po ygio pastebimai pagerjo. is uregistruotas perjimas iki iol yra labiausiai dokumentuotas ir rimtas paciento ibandymas, esant gydomojo badavimo bsenoje. is faktas pristatomas unikalioje knygoje, skirtoje mesti svor sportininkams, Svorio kontrol ir sumainimas, paraytoje Bobo Hofmano (Bob Hoffman. Reducing and weight control 1967), olimpins sunkiaatlei komandos trenerio JAV, vieno i pai inomiausi atlet-bodybilderi JAV, dvi kartos iki Arnoldo varcenegerio ir iauus hormonini body-bildingo monstr erai, kuri pirmosios kartos atstovu tapo pats Arnoldas varcenegeris. Patys suprantate, ankstesns, nevartojanios hormon kultrist-bodybilderi kartos, net prisiartinti negaljo iki toki iorini rezultat. Nors viduje visi ie hormoniniai monstrai sergantys mons. Kiek it body-bilderi uvo! ios statistikos paprastai nepaskelbs. Kiek it body-bilderi sta treniruoi metu ir kokia j gyvenimo trukm, ir koks j sergamumas? Visa tai paslaptis po septyniomis spynomis, kad negadinti lakuot urnal ataskait. Paimkime nors ir asmeninius Arnoildo varcenegerio draugus abu brolius Metcerius, netiktai mirusius bnant 48-50 met. tai informacija: Atminti broliams Metceriams: Maikas Metceris: 1951 m. lapkriio 15 d. 2001 m. birelio 10 d. Rjus Metceris: 1953 m. rugpiio 2 d. - 2001 m. birelio 12 d. Bodybildingo pasaulis patyr didel netekt. Beveik vienu metu mir broliai Metceriai. Maiko kn rado jo brolis Rjus savo namuose, Los-Andelo priemiestyje. Bdamas 49 met, Maikas kentjo nuo aikaus irdies nepakankamumo ir dl ios prieasties turjo artimiausiu metu operuotis. Gydytoj nuomone, mirties prieastimi ir tapo btent problemos su irdimi. Pats Rjus kentjo dl inkst nepakankamumo ir lauk eils inkst persodinimo operacijai. Po dviej dien j irgi rado mirus pas save namuose. Paskutinius savo gyvenimo metus Maikas praleido brolio namuose, palaikydamas j sergant sunkia liga. (http://athleteprofessional.com/index.php?newsid=763) Pats Arnoldas varcenegeris bdamas apie 48 met amiaus atlaik irdies aortos votuvo pakeitimo operacij ir po ito tapo toli grau nebe toks, ir dirbo vaistinei. Bobas Hofmanas (BOB HOFFMAN. 1898 1985) pragyveno 87 metus ir vis gyvenim buvo iskirtinai sveiku mogumi, ir entuziastu, ir fizinio aukljimo propagandistu, paraiusiu daug knyg fizinio aukljimo tematika. O jis buvo netoli 2 metr gio ir 120-150 kilogram svorio, kur jis smoningai reguliavo. Bet Hofmanas priklaus atlet kartai, nenaudojusiai hormon ir tada dar vadinamai monikai kultristais, kurie nenaudojo cheminiu preparat, ir nebuvo tap hormoniniais body-bildingo monstrais. Versti ir skaityti reikia Bobo Hofmano, o ne Arnoldo varcenegerio knygas. (http://www.sandowplus.co.uk/Competition/Hoffman/hoffmanindex.htm)

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

20 i 80

Svorio netekimas badavimo metu


prastas svorio netekimas pudjusio badavimo laikotarpio metu tai stabiliai svaras per dien, t.y. madaug pus kilogramo. Per pirmas dvi, tris, keturias badavimo dienas, js netenkate kilogramo dviej ir daugiau, taiau pusjus badavimui, svorio netekimas stabilizuojasi iki paios badavimo pabaigos. Tokiu bdu js galite gantinai tiksliai prognozuoti js svorio sumajim per vis badavimo laik. Tas svorio netekimas, po svar per dien, o svaras tai madaug 450 gram, patvirtina 16 amiaus sveiko maitinimo ital klasiko Luidio Kornaro ivad apie tai, kad mogaus organizmui negalima valgyti dien daugiau 450 gram sausos mediagos maisto, kitaip visas maisto perteklius tampa toksinais, lakais. Visas papildomas energijos netekimas, skaiiuojant kalorijas, susijs su fizine veikla, turi bti pridedamas prie kontrolinio nulinio skaiiaus 450 gram. Taiau, kadangi mes inome, kad vienas gramas sauso maisto duoda madaug 4 kalorijas, tai i ia seka, kad fizikai nedirbaniam mogui, esaniam poilsio slygose, 1800 kalorij per dien pakankamai. Pats Kornaro valg dar maiau. Luidis Kornado neinomas rus skaitytojui. O juk tai badavimo ir sveiko maitinimosi klasikas, gyvens Italijoje 15-16 imtmetyje (1464-1566). Kaip rao Kornaro (Luigi Cornaro The Art of Living Long. Daugkartiniai leidimai vairiomis kalbomis iskyrus rus), pataikaudamas savo pilvo poreikiams, bdamas netoli 40 met jis tapo pilnu klipata. Vliau sums save rankas, bandymu keliu atrado savo dienos maisto norm. Tai buvo 12 uncij sauso maisto (uncija 28 gramai), t.y. 336 gramai kieto maisto ir 16 uncij vyno. Viso 448 gramai gryno vynuogi vyno dien. Tik atminkite, kad tai buvo vynuogi vynas gaminamas Italijoje 15 amiuje, praktikai tai buvo pargusios vynuogi sultys. Taip kaip vynuogs greitai genda, tuo metu vis derli raugindavo vyn. is vynas nebuvo pasterizuojamas, kaip visi iuolaikiniai vynai, o buvo geriamas i bak. Jis buvo natralus ir isaugodavo savyje visas gyvybines savybes, lyginant su pasterizuotais vynais, ar vynais su konservantais-sulfatais. is skirtumas tarp vyn principinis, kaip tarp natralaus ir pasterizuoto pieno tai visai kitas, gyvas produktas, vienas naudingas kitas alingas. Tai, kaip pasakoje, apie gyv ir mirus vanden. Luidis Kornaro kalbjo, kad taps senu, o jis su ia dieta pragyveno 102 metus, jis jaut, kaip pavasar tirpdavo jo jgos, ir jis inojo, kad jei itemps iki naujo vynuogi derliaus, tai tada pragyvens maiausiai dar metus.

Apie vyn
Tai atsakymas visiems prancz-ital vyn mgjams-gurmanams ir ekspertams tvirtinantiems, kad vynas tuo vertesnis, kuo ilgiau ilaikytas. Gamintojui taip, nes jam bet kokiu pretekstu reikia parduoti sen vyn. Jie, kaip ir apskritai kulinarijoje, remiasi estetiniais sumetimais. Bet kada oficiantas jums silo pauostyti vyn bokale, kad atseit pajaustumte puokt kvap, uduokite sau klausim kokiu bdu vyno kvapas veikia js sveikatos bkl? Matomai labai ir labai alutiniu bdu. Js galite pajausti tik kad vynas nesugeds ir tiek. Ko nori gamintojai ekspertai, kad js nustatytumte, silydami jums uostyti vyn? Estetini vyno kvapo komponent? Bet js sveikatos bsenai kuo vynas vieesnis, tuo daugiau jis turi gyvybins jgos, todl kad jis nuo keks, kuri sirpo saulje, o ne buvo saugoma tamsiuose rsiuose, kur tik iurks ir drgm. A irjau per televizij reporta, apie vien Italijos plantacij. Ten pagrindinis vyno gamintojas i inomos vyndari firmos iraikingai sulygino jaun vyn su kdikiu, o sen su senu mogumi. Vyndarys inoma atkreip dmes tai, kad senas mogus imintingesnis u vaik. Bet mus juk domina sveikata! Ir k? Bandysime lyginti vaiko ir seno mogaus sveikatos bsen? Konjakas tai jau kita istorija. Konjakas i esms, tai uolo trauktin nusistovjusi vynuogi spirite, todl jis turi met metais stovti uolinse statinse ir kuo ilgiau, tuo inoma trauktin geresn, jei is isireikimas apskritai gali bti naudojamas kalbant apie spiritinius nuodus. Bet vynas labiausiai vertingas, tai tas, kuris spaudiamas tiesiai vynuogyne. Viskas, kas spaudiama vliau BLOGESNS kokybs.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 21 i 80

Luidis Kornaro pabrdavo kiekvieno mogaus individualum, kalbdamas, kad skirtingi mons skirtingai priima vairius produktus. Todl kiekvienas mogus turi pasirinkti pats, kuriuos produktus jam geriau vartoti. Kornaro nebuvo vegetaru, jis valg tuometinius ms ir kiauinius. Svarbiausia, kam jis skyr dmes, tai, kad neviryti kasdiens 336 gram, sauso maisto normos. Taiau artimi gimins kalbjo j valgyti daugiau. Kornaro padidino doz iki 14 uncij dien ir ia pat pasijuto blogiau, bet kai tik gro prie savo 12 uncij (336 gr.), jo puiki ankstesn bsena greit atsistat. Kornaro iki savo dien pabaigos isaugojo proto aikum ir fizin aktyvum. Tai jis rao pats, o jis gerokai pergyveno savo gydytojus, kurie j gyd jaunystje. Knyga, kuri para Kornaro ir kuri vliau papild bdamas 70, 80, 90 met, vadinasi Menas ilgai gyventi (Luigi Cornaro The art of living long). Ji yra mogikosios iminties kvintestencija. i nedidel knyg a kartai rekomenduoju vertimui rus kalb.

Klizmos, geltonoji ir juodoji tulis


Apie klizmas. Valomsias klizmas i paprasto Esmarcho puodelio padaryti tiesiog btina. Klausimas tik, kaip danai? Klizmas reikia pradti daryti ne anksiau 5-osios dienos, kada pradeda isiskirti tuiame arnyne tulis ir kartoti klizmas kas keturias-penkias dienas, iki paios padavimo pabaigos, praplaunant juod, nuoding tul i storj arn. Jas daryti reikia ne daniau nei 3-5 kartus per dien. Btinai reikia padaryti plaunamj klizm prie baigiant badavim. Niekada nebaikite badavimo nepadar valomosios klizmos! tai js statote paprast klizm, kuri pakabinama, kaip ildomoji psl; danai bna, kad vanduo vid neina. Taip yra dl to, kad ir po savaits, ir po dviej savaii badavimo storojoje arnoje pilna imat liekan, imat akmen. Todl, kai vanduo pilamas ir neina vid, reikia nutraukti arnyno pripildym, atsistoti, nueiti tualet ir klizm daryti i naujo. Kartais reikia padaryti i karto 3-4 klizmas, kad paalinti vis usilikusi imat mas ir iplauti arnyn nuo nuodingosios juodosios tulies. Kai kurie praktikuoja klizmas su priedais. ito daryti nereikt. Kaip mes jau esame kalbj, badavimo metu organizm vesti paalines mediagas, iskyrus distiliuot vanden, alinga. Pakanka paprasto praplovimo iltu vandeniu. Vienu metu buvo mada naudoti taip vadinam kolonik, tai yra daryti kapitalin, masyv arnyno praplovim. Amerikoje klizma iam tikslui kainuoja 1500 doleri. Kolonik prasm sekaniame. Tuo metu, kai prastoje klizmoje telpa apie 2 2,5 litro vandens ir vanduo susikoncentruoja apatinje storojo arnyno dalyje, naudojant kolonik vandeniu upildomas visas storasis arnynas iki pat apendikso ir pilnai j praplauna. Jie giriasi, kad gali per seans upilti iki 30 litr vandens! Ar inote, kad nemaai moni negali itverti paprastos klizmos i gumins ildymo psls, kurioje vandens telpa apie 2,5 litro, k jau bekalbti apie 30 litr! Jokiu bdu nebandykite mginti ios procedros jeigu storosioms arnoms praplauti utenka 3 litr vandens, tai nra jokio reikalo pilti jas 30 litr. Tai tiesiog savs kankinimas. Sau i procedr silantieji jos nedaro, o tik parduoda kitiems. Tai dar vienas patvirtinimas, kad pinigai nekvepia. Ir iaip turiu jus perspti, kad ekstremizmas medicinoje visada pavojingas, pavyzdiui Amerikoje t naudoja mons neturintys jokio supratimo apie medicin, tiesiog, kaip bd udirbti pinig. Bet jei jums ios procedros metu taps negera, ie mons nesugebs jums padti. Pilnai utenka vandens i paprastos valomosios Eismarcho tipo klizmos, t.y. kaip ildomoji gumin psl. Jeigu js, po vandens vedimo, guldami vonioje, pakelsite savo duben, tai vestas vanduo pereis i arnyno galo vir iki storosios arnos blunies kampo. O jeigu js apsiversite ant deinio ono, tai vanduo praeis per skersin storj arn iki storosios arnos kepen kampo. Jeigu js atsistosite, tai tada vanduo praeis iki apendikso tai galutinis punktas, toliau kurio negali praeiti net 300 litr vandens, ten randasi sfinkteris votuvas, kaip upakalyje, ir tas sfinkteris aukiau vandens vis tiek nepraleis, todl naudos i kolonik purkiant 30 litr vandens nra jokios. Kaip danai reikia daryti klizmas badavimo metu? Daniau, nei kart 3-5 dienas nra prasms, nespja susikaupti pakankamas tulies kiekis. Dabar, kai a badauju 7-10 dien, tai darau vien
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 22 i 80

valomj klizm prie baigdamas badavim. Ir viskas. Jei mogus klizm nemgsta, tai jis ilgesnio badavimo metu gali daryti klizm kart savait. Bet baigiant badavim tai btina. Kai pirm kart badavau 31 dien, tai nedariau klizm visikai, bet kada pradjau gerti sultis, i mans pakartotinai ijo keturi juodo deguto su gelsvu atspalviu imat srautai. Tai yra storosiose arnose 31 dien buvo atidedama i tulis, koncentravosi ir kaip sako daktarai sekvestravosi ir tai ji ijo. Pas mane akys tapo kvadratinmis, kai a tai pamaiau. Hipokratas buvo teisus, kai kalbjo, kad mogus susideda i kraujo, gleivi ir dviej ri tulies geltonos ir juodos. Atkreipkite dmes, dar Hipokratas iskyr dvi tulies ris. Kai mogus valgo maist, pas j iskiriama geltonoji tulis, bet kada mogus badauja, pas j isiskiria juodoji tulis turinti savyje tirpstanius riebaluose nuodus.

Miegas. Kada baigti badavim


Miegas. Miegas vienas i svarbiausi badavimo indikatori. Kuo daugiau kraujyje nuod, tuo blogesnis miegas. Badaujant miegas bna itin sunkus. Bet atminkite, badaujant svoris krenta tik miegant. A daug kart dariau kontrolinius svorio patikrinimus ir rezultatas visada vienas ir tas pats dienos eigoje bdraujant svoris nekrenta nei vienu gramu, bet utenka umigti svoris krenta ikart. Tai rodo, kad stebtini pakitimai vyksta organizme tik mogui miegant. I ia ivada, jei pavyksta umigti daugiau miegokite. Viena problema miegas badaujant visada sunkus ir neramus. Viso badavimo periodo metu savijauta bjauri, bet truputi svyruoja. Bna lengviau, bna sunkiau. Vienas i svarbiausi rodikli sakani, kad reikia tuoj pat baigti badavim yra miego praradimas. Jei js negalite kiaur nakt sumerkti aki reikia btina baigti badavim. Badavs 31 dien, a nemiegojau vis nakt, sapnavosi-rodsi kakokie karstai, o ryte atsiklus negaljau normaliai nusilapinti. lapimas neina. Laa, bet iurkls nra. Kalbant medik kalba, tai vadinasi anurija pavojinga bsena, gresianti inkst praradimu. Srovs nebuvimas sako apie tai, kad nuod kiekis organizme badaujant pasiek tok lyg, jog inkstai nebesugeba j ivalyti, usikimo toksinais ir pradeda merdti. Btina skubiai ubaiginti badavim. Antraip inkstai atsisakys dirbti visikai ir jus teks veti pas dirbtin inkst, o jei tokios galimybs nra? Jei badaujant pastebite lapimo kiekio sumajim, nedidjant didinant sunaudojamo distiliuoto vandens kiek, tai laikas baigti badavim, pereinant vieiai ispaust vaisi suli naudojim. Badavimas labai rimtas procesas ir jame jokiu bdu negalima perlenkti lazdos. Geriau nebaigti badavimo ir vliau j pakartoti, nei perkrauti organizm per dideliu toksin kiekiu. iuolaikinio, po 40 met mogaus organizmas, perkrautas audiniuose saugom vairi toksik mediag. Prie viso to, jei jis serga ir chronikai gydosi vaistais, tai paprasiausiai maias pilnas toksin. mogui vir 40 met nra joki ans ivalyti savo organizm vieno badavimo, kiek jis besitst metu. Todl badauti reikia ne daugiau, nei mnuo. Savaime suprantama, kad neisivalysite per vien badavim ne bda, vliau pabadausite dar. Autorius vos neumu savo inkst trisdeimt pirmj badavimo dien, nordamas isivalyti per vien kart. Vliau jis badavo dar, paeiliui, bet neikarto 128 dienas, praddamas ir baigdamas ilgalaikius badavimus. Ir k? Vis tiek, net esant tiek dien badavimams pilnas apsivalymas pasiektas nebuvo. Todl jokiu bdu negalima utempti badavimo, stengiantis bet kokia kaina isivalyti per vien kart. Tai programa met metams. Ekstremizmas ioje vietoje netinkamas. lapinimasis tai dar vienas svarbus badavimo rodiklis. Srovs stiprumas badavimo metu sumaja, jei ji tampa labai lta, reikia padidinti suvartojamo vandens kiek, bet jei spaudimas sumaja visikai ir pradeda tik paprastai lati, reikia skubiai baigti badavim ir ieidinti i ios bsenos. Tai gali atsitikti ilgai badaujant. Egzistuoja pilnai tiksli riba kiek mogus gali igyventi vien vandeniu. Airijos kovotojai prie Anglijos kolonizacij, praktikai jauni, sveiki mons, 20 amiaus 70-80 metais paskelb bado streik gyveno vandeniu 68-72 dienas. Vliau sekdavo mirtis. Tokiu bdu tas rodo, jog nedidel lak kiek turintis jaunas mogus, gali be pavojaus sveikatai igyventi vien vandeniu iki 50 dien. Taiau, jei mogus turi daug lak, arba yra daugiau, nei 40 met amiaus, o js su amiumi negalite inoti kiek esate prisikrov lak atsarg, tai geriau per toli nenueiti, nes rizikuojama alinamais nuodais paeisti
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 23 i 80

inkstus.

Atgimimas. Ko siekiame?
Tai ko gi vis dlto mes siekiame iomis badavimo procedromis? Kokios bsenos? - i bsena vadinasi pilno apsivalymo bsena. Jos nemanoma supainioti su niekuo. Kakelint badavimo dien netiktai dingsta bloga savijauta, sunkumas, atsiranda neapsakomas lengvumas ir puiki savijauta, bei nuotaika. Medicinos kalba tai vadinama euforija. Lieuvis, o reikia ir visas virkinamasis traktas pilnai apsivalo, o akys pradeda rti, kaip du iburliai. O aki rjimas ir lieuvio apsivalymas tiksls, organizmo apsivalymo poymiai. Tai todl, kad js organizme baigsi visi nuodai. Visi jie pasialino ir js grote prie pradins kdikysts bsenos. Js absoliuiai sveiki, kaip pirm dien, kada jus pagimd mama ir js jauiate tikrj maisto produkt kokyb. tai tada js ir pajauiate, kokiu oru mes kvpuojame ir kokia bjaurastimi mus maitina. Visi stengtsi pasiekti toki apsivalymo bsen, kadangi btent ji yra absoliuios sveikatos poymis. Taiau iuolaikinis, o tuo labiau chronikai ligotas pagyvens mogus gali niekada ios bsenos nepasiekti, kiek jis bebadaut. Jam, kad t pasiekti reikalingi ilgi metai. Bet tam, kad nugalti chronik lig nebtinas pilnas apsivalymas. Nuo kakurio momento, kai nuod koncentracija organizme sumas iki tam tikro lygio, organizmas atsigauna ir jau sugeba nugalti lig savarankikai. Js padjote jam, o toliau jis jau susitvarkys pats. Kartoju: organizmui, kad nugalti koki nors chronik, neigydom lig tipo bronchins astmos, hipertonijos, stenokardijos, ar diabeto, nra btinas pilnas apsivalymas. Pakanka sumainti toksin koncentracij audiniuose, t.y. sumainti lak kiek iki kakurio lygio X, o toliau organizmas susitvarkys pats. Autorius prisimena, kaip ketvirtojo ilgalaikio badavimo metu, po 10 dienos, atsirado neklaidingas vidinis pojtis, kad jis nugaljo savo lig ir dabar, nuo io momento organizmas tapo stipresnis u lig ir sugebs susitvarkyti su ja pats. Taip ir atsitiko. Kaip autorius prijo iki to, kad badauti? Jis staiga netiktai pastebjo pas save labai aukt arterin spaudim. Jis buvo 210-240, 100-120. Autoriui tuo metu buvo tik 39 metai. Bdamas gydytoju ir paiekojs amerikietikoje medicinos literatroje jis surado, kad jauname amiuje hipertonija turi piktybinius ir greitai progresuojanius poymius. Atsiradus piktybiniams spaudimo skaiiams (poymiams), gyvenimo trukm jaun moni tarpe sutrumpja iki 3-5 met. Po viso to, autorius pradjo vartoti visas paias geriausias amerikietikas tabletes mainanias spaudim. Bet net maksimaliai dozuojant nepavyko sumainti spaudimo emiau 180/100. Tuo paiu galva vis laik buvo sunki ir visa aplinka atrod nudayta juodomis ir kakokiomis niriomis spalvomis. Todl autorius, pats bdamas gydytoju ir savo laiku kak girdjs apie badavim, pasak pats sau: Tablets tai mirtis. Reikia badauti. Dabar, prajus 12-ai met, autorius jauiasi, kaip praktikai sveikas mogus.

Apie badavim radioelektronikams


mogaus sveikat galima sulyginti su fiziniu elektrinio rezonanso kontru, t.y. paprastu radijo imtuvu. Kai imtuvas nustatytas rezonansin banga jis priima transliuojani stot. Taip ir organizmas, kol jis sveikas, jis yra rezonanso bsenoje, pavadinkime tai rezonansine sveikata, o kada suserga, tai rezonansas dingsta, kas pasireikia vairiomis nerezonasinmis bsenomis ligomis. Kodl svarbus is rezonanso apibrimas? Kinijos medicinoje jis atitinka vis energetini kanal atvirum. O todl, kad iuo atveju labai paprasta suprasti, kad jokiomis tabletmis ios rezonansins sveikatos bsenos atstatyti nepavyks - reikalingas organizmo derinimas priimti bang. i derinimo funkcij ir atlieka gydomasis badavimas. Kodl sergant dingsta apetitas? Organizmas pats sufleruoja, kaip elgtis. Ir tik mokslikai iprus daktarai veria pacientus prisivalgyti sergant, kad prisikaupti jg. Niekada nepamiriu atvejo, kai ligonin kurioje dirbau 2- valand nakties atve nauj ligon
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 24 i 80

jaun nusipenjus mog sergant diabetu ir atriu vienos kojos udegimu. Temperatra vir 40! Bet mylintis tt ia pat, antr valand nakties, atitemp trisdeimt penkeri met snui dvi vitas ir deimt virt kiauini. Pas ydus ortodoksus yra prietaras, kad vitienos buljonas ir vitiena padeda nuo visko. Tai tai sergantis snelis ia pat pradjo kimti iuos kiauinius ir vitien, ir ia pat temperatra padidjo dar. J m purtyti drebulys, bei tsyti vmimo priepuoliai. Jis ia pat ivm visus kiauinius ir vitien.

K reikia eilin sloga?


Bet paimkime pat paprasiausi pavyzd: eilin sloga. K reikia sloga? Kad organizme susikaup didelis substancijos kiekis ir nebtinai nosyje, o bendrai organizme. Ir organizmas tokiu bdu iskirdamas gleives per nos slog (alsvus snarglius), atsikrato nepageidautinos ir nesveikos substancijos. I ia sekt, kad organizmui reikia padti, kad greiiau isivalyt nepageidautinos mediagos, tai yra sustiprinti slog! Atsimenu mano mama kvpuodavo vir gar ir tame buvo tam tikra prasm! Todl kad, kuo stipresn sloga, tuo greiiau organizmas atsikratys nesveikos substancijos ir tuo greiiau pasveiks. O k silo medicina? Visur parduodami laai kurie blokuoja nesveikos substancijos iskyrim nosimi ir k? Teisingai, ji visa lieka js organizme, nussdama kakur giliai, kad ten ir likti, o po to duoti jums apie tai inoti, kai prisirinks pakankamas kiekis labiau rimtais sveikatos sutrikimais. Tas pats ir temperatra peralus. Pirmiausia k mums pasak prie 35 metus mikrobiologijos dstytojas institute, tai, kad virusas sta nuo temperatros ir esant virusiniams susirgimams negalima vartoti kart mainani tablei, todl, kad temperatra, tai igijimo faktorius esant virusiniams susirgimams. Ir jis buvo tkstant kart teisus! O kas daroma dabar? - visi veriami mainti gydani temperatr! Niekada nenaudokite kart mainani tablei esant virusiniams susirgimams ir ypa sergant gripu, jei temperatra ne auktesn, nei 40-41 laipsnis! Atvirkiai: aviets, sisupkite viln ir net alkoholis, dozuojant 1 gramas konjako, kilogramui svorio, kuris iuo atveju naudingas, kaip temperatr pakeliantis produktas18! Temperatra, tai apsaugin organizmo reakcija. iuolaikin medicina dabar usiima tuo, kad kovoja prie apsaugines organizmo reakcijas, prie simptomus, pai lig suvarydama organizmo gilum ir leisdama jai siaknyti giliai jame. Bsim gydytoj, ypa Amerikoje, nemoko nei apgalvotos, nei apskritai jokios gydymo filosofijos juos moko teikti paslaugas, atitinkanias instrukcijas ir kainorat.

Technologinis, medicininis progresas. Ryiai ir vitamino B1 atsiradimas


Lyg bt maa toki absurd medicinoje, kuri prietarauja pati sau? Pirma, k mes studentai suinojome apie avitaminozes, tai, kad jos buvo atrastos jreivi pavyzdiu, kuriuos susirgusius gydydavo citrinomis. Taip buvo atrastas pirmasis vitaminas askorbo rgtis. O kuris vitaminas buvo atrastas sekantis? Vitaminas B1. O kaip? Kiniei pavyzdiu, kurie valgydavo rudus nevalytus ryius ir nesirgdavo, bet 19 a. pabaigoje, atsiradus iuolaikinms technologijoms ryius pradjo poliruoti, o luktus naudoti, kaip paar. Ryiai tapo balti, gras, bet tuti. Tai va, gyvuliai tada buvo sveiki, o pas kinieius ikart atsirado liga Beri-Beri, kurios jie anksiau neinojo. Tai totali polineuropatija, nerv paeidimas. Ir mokslininkai nustat, kad tai tiesioginis ryys su faktoriumi, kurio dabar trksta kiniei maiste ir kur vliau pavadino vitaminu B1. Ir toki pavyzdi daugyb, kad ir tuberkulioz, bei reumatizmas. Juos sieja su konservuot produkt diegimu miestuose 19-o imtmeio pabaigoje, baltos duonos i apdirbt (valyt) milt ir cukraus. Bet tai, kuo maitinosi mons 20 a. pradioje tik iedeliai, lyginant su tuo, kuo jie maitinasi dabar. tai dabar 21 a. pradia, o kokie ryiai parduodami parduotuvse ir visur kur, kur vyksta prekyba Amerikoje? - Btent balti, lifuoti ryiai, kurie dar 100 met atgal buvo sining mokslinink vardinti, kaip kenksmingi sveikatai. tai ir pasakykite man dar k nors apie progres19!
18

Dl alkoholio klausyti/skaityti danovo paskaitas / /. Prie apsisprendiant ar alkoholis gali bti vaistas bet kurioje formoje. 19 Apie technokratin progres daugiau http://rodpart.ru/
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 25 i 80

Todl js turite suprasti, kad net jei js, niekuo ypatingu nepiktnaudiaujate, js vis tiek mokate savo sveikata u civilizacijos nuodmes. Danai galima igirsti sakant: Toks buvo sveikas, niekuo nesirgo ir staiga vys. Kiekvienas mogus, esantis netoli 40 met jau turi prifariruot toksinais ligot kn, net jei niekuo rimtu iki iol net nebuvo sirgs. Be viso to, tyrimai parodo, kad kiekviename organizme po 40 met cirkuliuoja laisvos vins lstels. Visas klausimas tik tame, kiek stiprus imunitetas, o vins lstels yra pas visus. Jei imunitetas dar yra, reikia mogus gyvena. O kas paeidia imunitet? - Toksinai, kuri aplinkoje atsiranda vis daugiau ir daugiau. iandienins civilizacijos ligos tai irdies kraujagysli sistemos paeidimai, vys, cukrinis diabetas, astma, hipertonija, vardijamos tik daniausiai paplitusios. O dar paminjus istin skleroz, Parkinsono lig, daugyb sklerozi ir daug kit susirgim, kurie dabar paiame pakilime. monij luoja lavina nauj rimt susirgim. Kai a 30 met atgal, 70-aisiais, mokiausi universitete, Tarptautin susirgim vadovyb vardijo apie 10 tkstani lig, dabar j jau daugiau, nei 25 tkstaniai. Kaip tai pavadinti? iuolaikins medicinos skme?

Kiek laiko badauti?


Kaip gydymo kurs, badavimo procedr reikia tsti 21-28 dienas. Kodl? Badavimo praktikai susitar laikyti badavim iki 10 dien trumpalaikiu badavimu, o daugiau 10 dien ilgalaikiu. Taiau irint i organizme vykstani proces puss, is dalijimas nieko neduoda. Kiek dien vyksta bet koki organizmo traum gijimas? Pavyzdiui js susilaute koj. Kiek jums reiks gulti su gipsu? Atsakymas ne maiau, nei tris savaites. Pas jus pavyzdiui atsirado didelis plinys, kada vyks pilnas igijimas? - Ne maiau, nei u trij savaii. mogaus organizmas vykdo gydaniuosius procesus per laik, siekiant ne maiau, nei trys savaits. Kiek jums gulti infarkto atveju? - Ne maiau nei tris savaites, bet geriau keturias. Trys savaits, arba 21 diena tai magikas ribos skaiius badaujant. Badaujant daugiau, nei tris savaites, mogaus organizme spja vykti ne tik apsivalymo, bet ir ugijimo, regeneracijos procesai, kuri vyksmui jam reikia ne maiau, nei trij savaii, arba 21 dienos. Kodl taip? - Todl, kad specialioms lstelms-fagocitams reikalingas is laikotarpis, kad vykdyti darb. Tokiu bdu teisingiausia bt skirstyti badavim iki 21 dienos ir po. Badavimas daugiau, nei 21 dien yra gydomasis. O iki 21 dienos? inoma net vienos dienos badavimas plaija io odio prasme yra gydomasis. Skirtumas tik tame, kad po trij savaii organizmas sunaikina kak, kas tikrai buvo js ligos prieastis ir apie k mokslas neturi alio supratimo. tai kame skirtumas ir is skirtumas principinis. Polis Bregas praktikavo reguliarius 10 dien badavimus. Bet Polis Bregas buvo absoliuiai ivalytas ir sveikas mogus. Eilinis gi mogus pajuda link badavimo, tik tada, kai liga jau prispaudia prie sienos, tai yra, kai jis jau yra siaubingos bsenos. A nerekomenduoju, kad net jauni mons badaut pirm kart ilgiau, nei 21-28 dienas. Maiau io laikotarpio, js negausite maksimalaus efekto, bet daugiau js rizikuojate. Yra dar vienas argumentas ilgojo badavimo naudai. Sunkiausia tai pradti ir eiti badavim, bet jei jau jote, tai paprasiau yra pabadauti 21 dien, nei vykdyti 3 badavimus po 7 dienas. Prie viso to, praktika parodo, kad 3 kart po 7 dienas badavimai, pagal gydomj efektyvum toli grau nra tas pat, kaip vienas 21 dienos badavimas, bet kokybikai pralaimi jam. Tai parodo, kad badaujant 21 dien ir daugiau, organizmas atlieka kakoki gerokai svarbesn ir reikmingesn veikl, nei badaujant kit laik, maesn nei 21 diena. Taiau, jei jums daugiau, nei 45-eri ir js sunkiai sergate, a nerekomenduoiau badavimo ilgesnio, nei 10-14 dien. Todl, kad tai labai didel toksin apkrova alinimo organams. A ir nemanau, kad po 50 met mogus sugebt atlaikyti net ir trij savaii badavim. Tam pas j jau nebra gyvybins jgos. Kai kada mons uduoda tokius klausimus, kaip: noriu badauti 33 dienas, arba sakykim 40 dien, kaip Jzus Kristus, ir noriu badavim priderinti prie mnulio fazi. - Nekelkite sau joki iankstini, neproting tiksl - gali bti, kad js ir dienos neitempsite badaudami. Kas lieia mnulio fazes
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 26 i 80

prisitaikykite, jei sugebsite. Bet mons uduoda ir tokius kvailus klausimus, kaip badavimas ir kraujo grup, badavimas ir plauk spalva ir kitus panaaus tipo klausimus. tai to, kas parayta ioje knygoje jums pilnai pakanka tam, kad susigrinti savo sveikat, o vliau pairsime, kokie jums po to kils klausimai. Bna, girdi: tai jaunas vyras, 48 met, ketvirtos stadijos skrandio vys. Badavo 28 dienas ir vis tiek mir. Ketvirtos stadijos skrandio vys tai uleista, priemirtin vio stadija, kai oficiali medicina net neprieis prie tokio paciento, laikydama tokius pasmerktais, o Amerikoje gydytojai daro pinigus i terminuot ligoni, paprasta ir nepavojinga. Pas it nelaimingj tiesiog jau nebebuvo laiko, kad jo organizmas spt apsivalyti nuo vini lsteli. Jis jau buvo ceitnote. A jau esu minjs, kad apleist lig atvejais, suminis badavimas po 10-30 dien gali siekti 200 ir net daugiau dien. io projekto gyvendinimui reikia ne maiau trij-penkeri met, skaitant jimo ir ijimo i badavimo, bei poilsio periodus. Ketvirtos stadijos vys neduoda pacientui tokio laiko kiekio. Ivada: jei jums vir trisdeimt, o tuo labiau vir keturiasdeimt met, net tuo atveju, jei js niekuo nesergate, jums btina po truput usiimti badavimu, nes kaip sakoma Js neinote kur nukrisite. Po keturiasdeimties met kiekvieno mogaus organizme pilna vini lsteli ir tik nuo turimo imuniteto priklausys js ateitis. Jei organizmas varus imunin sistema stipri ir atvirkiai. Kiek daug bebt nuod js organizme, organizmas neileidia j krauj, vis ikart. Jei taip atsitikt, tai mirtis ateit tuojau pat. Organizmas stengiasi palaikyti pastovi toksin koncentracij kraujyje, stengdamasis iskirti krauj nauj porcij tik tada, kai prie tai buvusi jau bna paalinta i organizmo. Sekant ia mintimi, bendra badavimo laikotarpi suma gali tstis ilgus mnesius ir net metus. Jei js badavim pratsiate ilgiau, nei 3-4 savaites, tai esant dideliam iskirt krauj nuod kiekiui, inkstai gali nesusitvarkyti su tokia apkrova ir j kiekis kraujyje gali stipriai padidti. Toliu atveju btina skubiai ieidinti i badavimo. Ypa jei sumajo lapimo isiskyrimas, net padidinus igeriamo vandens kiek.

2-as badavimo etapas. Ijimas i badavimo


Ir taip, js ibadavote savo 21-30 dien ir jums reikia ieiti i badavimo bsenos, nesvarbu, ar jus pasiekte piln isivalym, ar ne. Atminkite, kad badavimo prasm yra tai, kokiu bdu js ieisite i badavimo, tai visikai apibria ir vis js badavimo rezultat. Tokiu bdu galima pasakyti, k a ir pabriu: IEITI I BADAVIMO SVARBIAU U PAT BADAVIM. Jeigu js negalite sau utikrinti slyg ieiti i vandens badavimo nebadaukite visai! Vandens badavimas per daug svarbus gydymo metodas, kad j bt galima palikti atsitiktinumui. Jeigu nra viei vaisi tam, kad ieiti i badavimo, tai kol kas 2-3 dienas isikraukite ir viskas - laukite kol bus vaisi. sidmkite, kad a i viso nekalbu, apie toki svok, kaip valgymo pradia, todl, kad badavimas baigiasi ijimo i badavimo procesu, kur kategorikai neeina maistas, tikrj to odio prasme. Jau po septyni dien badavimo js kraujyje cirkuliuoja didelis kiekis nuod. Didelis kiekis toksin yra audiniuose jau iskirti, pasiruo patekti krauj. Tai tie toksinai, kuriuos organizmas suspjo mobilizuoti, taiau dar j nepaalino. J kiekis gali bti gerokai didesnis, nei jau paalint toksin kiekis. Dabar uduotis isivalyti nuo t nuod, neleisti tiems toksinams grti ir vl nussti savo viet audiniuose, tai svarbiausia uduotis iame periode. Jeigu js pradsite neteisingai valgyti, tai visi kraujyje cirkuliuojantys toksinai sugr atgal ir nuss audiniuose, o js neteksite geriausio badavimo efekto, kur galjote pasiekti, jei teisingai ieitumte i badavimo. Tai yra, js gerokai pabloginsite organizmo valymo proces, labai stipriai sumainsite jo efektyvum. Tie toksinai, kurie ijo ir sudeg metabolizmo krosnyje badavimo metu tie ijo ir sudeg, ir apie juos kalbos nra tai bet kokiu atveju teigiamas badavimo efektas. Visas klausimas tuose toksinuose, kurie laisvai cirkuliuoja kraujyje ir yra audiniuose laisvoje bsenoje, o j labai daug, gali bti, kad daug daugiau, nei jau paalinta. Ijimo i badavimo etapo uduotis ivalyti laisvai cirkuliuojanius ir atsilaisvinusius toksinus i
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 27 i 80

organizmo. Ir tai savaime sudaro atskir problem, kuri mes dabar ir sprsime.

Kaip ieiti i badavimo?


Kietas maistas, po 21-28 badavimo dien, tiesiog iauks arn susisukim ir operacijos btinyb, kas vertinant bendr bsen bt tolygu miriai. Js arnynas po madaug 14 badavimo dien, pereina poilsio reim ir nustoja dars peristaltikos bangas, kuri pagalba maistas juda arnyne i viraus emyn. arnynas nejudrus, jo judjimo funkcijos atsistatys tik vliau. Esant ilgalaikiam badavimui madaug po pirmos savaits, pradjus ijim i badavimo bsenos. Js juk nenorite komplikacij tada, kai svarbiausias darbas jau atliktas? - Tada skaitykite ir siminkite: Kuo galima ieiti i badavimo TAI JS PAI ISPAUSTOMIS VAISI SULTIMIS. Dien skaii, praleist vartojant tik vaisi sultis apsprendia js badavimo trukm! T.y. jei js badavote 710 dien, tai praktikai vaisius galite tiesiog valgyti, bet vlgi, jokiu bdu ne prast maist ir ne daroves. Dvi savaites badavote? - reikia 7-10 dien vartojate vieiai ispaustas sultis. Keturias savaites? - Reikia dvi savaites vartojate tik vieiai ispaustas sultis. Ir dar SVARBU! VIEIAI ISPAUSTAS SULTIS REIKIA GERTI TIK ATSKIESTAS DISTILIUOTU VANDENIU, MAIAUSIAI PER PUS. A vartoju miin: pus greipfruto, pus citrinos, pus apelsino, ir pripilu distiliuoto vandens iki 300 ml20. Savo, vienoje i geriausi knyg apie badavim apskritai, Terapeutinis badavimas (1949), amerikiei autorius Arnoldas De Vrizas (Arnold De Vries. Therapeutic Fasting 1949.), pateikia sekanius, besiskirianius nuo mano, grietai vaisi-suli dietos laikotarpius. Ijimas i Ijimas i badavimo vartojant badavimo vartojant sultis, pagal sultis, pagal De Vriz A. P. Stolenikov, maiausiai 1 diena 2 dienos 2 dienos 4 dienos 3 dienos 6 dienos 4 dienos 8 dienos 5 dienos 10 dien 6 dienos 12 dien

Badavimo laikas 1-3 dienos 4-8 dienos 9-15 dien 16-24 dienos 23-35 dienos daugiau 35 dienos

De Vrizas spaudiasi prie minimumo, tuo paiu kai mano paties didel patirtis sako, kad taupyti suli etape apsivalant - tai rykiai sumainti savo pai darbo rezultatus, o valytis geriau siningai. Tuo labiau, kad is apvalymas vieiai ispaustomis sultimis absoliuiai nepavojingas. Mano asmenin patirtis sako, kad De Vrizo skaiius ieinant su sultimis, reikt padidinti maiausiai dukart. Pavyzdiui iandien a 7 dien vartoju vieiai ispaustas sultis ieinant i 7-i dien badavimo (tik), o pas mane dar bjaurios seils. Apie k tai sako? - Apie tai, kad a ieinu i badavimo teisingai ir, kad toksinai net septint dien dar iskiriami burnos ertmje, ir man reikia dar reikia laikytis vieiai ispaust suli reimo toliau, kol nedings bjaurus kvapas i burnos. ESANT TEISIGAM I BADAVIMO IJIMUI SU VIEIAI ISPAUSTOMIS SULTIMIS, PAS JUS BURNOJE TURI LIKTI BJAURUS SKONIS! O kaip gi kitaip? Juk apsivalymas ir toksin alinimas vyksta pilnu tempu! Tik i lto, ne anksiau, kaip po savaits naudojant vaisius, majant toksin kraujyje koncentracijai, grta puiki savijauta ir pradeda atsigauti apetitas. >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> Kokie dar teisingo ijimo i badavimo poymiai? Tik ieinant su vieiai ispaustomis sultimis, pas jus nebus to laukinio apetito, kuris kitais atvejais vadinasi apsivalgymas, kai maa ir maa, t.y. laukinis apetitas, kuris jau pats savaime yra didel problema. A perspju pasistenkite nenutrkti laukin apetit nevartokite nieko iskyrus vieiai
20

A gerdavau praskiestas sultis i 2-3 greipfrut, 1-2 citrin, 1 apelsino. Vliau net neskiesdavau, kai apsipratau su skoniu.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 28 i 80

ispaustas ir praskiestas sultis. Ir js pamatysite, kad nuo stiklins praskiest suli js pasijausite taip, lyg btumte prarij vis avin.

Tik nevartokite krakmolo ijimo i badavimo metu!


Jei netgi a pradiau vartoti kak iskyrus..., kak, pavyzdiui su krakmolu, kad ir tuos vieius bananus, nekalbant jau apie virt maist, tai apsivalymo procesas staigiai nutrkt, nusodindamas visus cirkuliuojanius toksinus atgal audini saugykl ten, kur jie ir buvo iki tol. Kaip rodo praktin patirtis, nevirtas krakmolas, t.y. produktai turintys didel krakmolo kiek, efektyviai blokuoja apsivalymo proces. O tuo tarpu virto krakmolo molekul apskritai nutraukia vis apsivalym. Bet netgi bdama vieia (nevirta), pavyzdiui bananas21, ar alia22 bulv, staigiai sultina toksin alinim i organizmo ir nusodina juos atgal audiniuose, paleisdami kaupimo procesus. Ir kas gaunasi galutiniame rezultate? - Neefektyvus gydomojo badavimo kursas, po kurios toks badaujantis vaikios ir visur pasakos, kad jis badavo ir jam nepadjo. tai ir dabar, pavyzdiui a, atlikau 7 dien badavim su distiliuotu vandeniu ir pasiekiau blog savijaut, tai yra mobilizavau toksinus i audini saugykl krauj. Kaip ir priklauso, po to perjau prie citrusini suli ir vieno ananaso per dien. Ir tik et suli ir ananaso dien (per 7-10 dien arnyno peristaltika nespja pilnai atsijungti), a vl atgavau ger savijaut ir valumo antpld. Apie k tai sako? Apie tai, kad tik et suli vartojimo ir apsivalymo dien, toksin koncentracija kraujyje, nukrito emiau tos ribos, kuri iaukia blog savijaut. Bet ar visi toksinai pasialino? inoma, kad ne. Reikia tsti suli period dar kelias dienas po to, kai pajuntama gera, ar prasta savijauta. Ir is rodiklis geros, ar prastos savijautos sugrimas, turi jums tarnauti, kaip orientyras , kad galtumte nustatyti js suliu reimo laik. Per 7-14 dien laikotarp vartodami sultis js patys palaipsniui pajusite grtant energij ir valum.

Kokias vaisi sultis ir tik kokius vaisius naudoti?


Kokias prieinamas sultis ir vaisius galima vartoti ieinat i badavimo? Pirmu numeriu ir empionais, pagal valomsias galimybes tai citrinos ir ananasai23. Ananas galima paprasiausiai valgyti. Paskui eina apskritai citrusiniai. Labai gerai viei granatai, kuriuos reikia valgyti vieius, tiksliau, imti burn, ispausti sultis i karto burnoje, o kauliukus ispjauti. Visi vaisiai ir darovs turi savas ypatybes. Igauti citrusini vaisi suli reikia tik naudojant spaudiamj suliaspaud, perpjaunat dvi dalis ir spaudiant jas preso tipo suliaspaude, su mechanine svirtimi - paspaudi ir sutrini citrusinio vaisiaus pusel, o sultys nuteka stiklin. Citrusini vaisi ievels ir plvs nra naudingos badaujaniam ir per sunkios ialkusiojo arnynui 24, todl nerekomenduoju naudoti citrusiniams vaisiams spausti suliaspaudi, naudojani sukim ir esani centrifgos tipo. A jums pasakysiu daugiau: citrusini vaisi ievels ir plvs tiek nepasiduoda apdirbimui arnyne, tad pas senus, gulinius, sunkiai serganius, tos ievels vangiame arnyne susisuka kamuoliukus. Toks kamuoliukas arnyne medicinos kalba vadinamas bezoaru ir toks apelsininis bezoaras tampa arnyno nepraeinamumo prieastimi, ir visais atvejais, sunkiu viduri ukietjimu pas pagyvenusius mones. Rusijoje naudinga pasirinkti ijim i badavimo rugpjt-rugsj-spal, kada puikiai galima naudoti obuoli derli.
21

Bananai turi prasm tik ten kur auga. Atvetiniai geriausiu atveju neturi jokios verts, nes atveami ali ir sandliuose nokinami nokinimo duj pagalba, be sauls. Griausiu atveju bananuose nra jokios maistins verts. Blogiausiu atveju gaunate daug pesticid. 22 Turi omenyje nevirt bulv. Paaliavusi bulvi niekas nevalgo ir nevirt. Virtos bulvs, kaip ir bet kokios virtos darovs turinios krakmolo (pvz. ir morkos), nevertingos, kitur rao kad ir nuodingos ir nusda organizme kaip toksinai. Esej evangelijoje (skirta daugiausia vien tik maistui, badavimui ir aliavalgystei) Jzus pasakoja, kad bet koks maisto apdorojimas ugnimi virsta nuodais ir sukelia tik kno ligas.
23 24

I atvetini ananas sultys nesispaudia, labai maa ieiga. Ananasus reikt valgyti. Atvetini vaisi problema kad ievels padengtos naftos produktais, kurie nuodingi. Todl j nereikt vartoti i esms, ne tik badaujantiems.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 29 i 80

Puikiai tinka i badavimo ieiti vartojant vynuogi sultis, arba vynuoges. Tai Rusijoje, na o Amerikoje, virnorminis pesticid kiekis obuoliuose, vynuogse ir persikuose paalina vis prasm juos naudoti ieinant i badavimo. Rusijoje vasar puikiai galima vartoti uogas, jos taip pat turi valomj savybi, bet Amerikoje apie uogas kalbti tiesiog juokinga, todl ia ir nekalbsime. Amerikoje visi vaisiai ir darovs tai forma be turinio, arba su pesticid turiniu. Ieinant i badavimo efektyvu valgyti ananasus, kurie turtingi proteolitiniais (skaidaniais baltymus) fermentais. Ananasas dien tai optimalu ieinant i badavimo. Ir a jums aikiai sakau: valymo periodu joki kit suli, iskyrus vaisi! Ir pirmiausiai is draudimas taikomas mork, burokli sultims, salier ir kitoms sultims i akniavaisi, ir oleli. akniavaisiai, i botanikos puss tai krakmolo saugyklos. Krakmolas panaus mogaus gliukogen tai gliukozs altinis, galinga mediaga, sukelianti sintezs proces, o mums tai reikia - toksin nusdim atgal audini saugyklas. Palaukite, akniavaisi sultis mes dar naudosime sekaniame ijimo i badavimo etape. oleli sultys, ols, turi chlorofil tai sintezs empionas apskritai tarp vis mediag, oleli sultys organizme staigiai startuoja sintezs procesus tada, kai valymosi etape mums to visai nereikia, todl oleli, alias sultis, mes irgi paliksime kitam, ijimo i badavimo etapui. vieios oleli ir akniavaisi sultys labai naudingos ir efektyvios, taiau kitame ijimo i badavimo etape, ir visai kitam darbui, o ne tam, kur mes vykdome valydami krauj nuo toksin! A nepavargsiu kartoti, kad tik vaisi sultys turi valomj savybi. akniavaisi sultys, toki kaip burokai, sumaiytos sakysim su salier sultimis, savaime yra puikios sultys, taiau jau neturi toki valomj savybi, jose visose daug krakmolo, kuris stabdo valymsi. Gi oleli sultys, sultys i krap, petraoli, arba i kviei elmen, pasireikia sintetiniu, jungiamuoju aktyvumu, kuris visikai nereikalingas valymosi metu. oleli sultys tik suvarys cirkuliuojanius toksinus atgal audinius, priveriant i naujo jungti juos sintezs proces organizme. Todl js turite vartoti tik sultis, turinias valomj savybi, kad paalinti visus tuos, dar cirkuliuojanius organizme nuodus. Visgi, jei js pradsite vartoti alisias sultis, turinias sintetin aktyvum, t.y. tas, kurios suvaro mediagas audinius - js grinsite nuodus atgal organizmo audinius. Organizmas blogai reaguos vyksm ir jums bus sunku itverti grynai ali suli vartojim.

ali elmen sultys tik 3-iame badavimo etape!


Amerikoje labai populiarus Vitgrass, t.y. ispaustos sultys i paprasiausi kviei ali elmen. J galima nusipirkti beveik visose parduotuvse, prekiaujaniose sveiku maistu. Amerikoje egzistuoja didelis skaiius sanatorij, kuriose visas gydymas bazuojasi pagal dietas ir vitgrass vartojim. Tai tikrai galingos pagal jg sultys - galima pasakyti grynas chlorofilo koncentratas. Jis duodamas stikliukais po 30 ml. - du doleriai. Galima, kaip degtin praryti vien tik vitgrasso stikliuk, bet geriau praskiesti vandeniu. A gi noriau, kad Rusijoje vietoje degtins pradt stiklinmis gerti vitgrass stikliuk atskiest suli i kviei elmen, arba rugi . Tada mons Rusijoje tapt galinais. Dl j tokio stipraus, stimuliuojanio aktyvumo, alisias sultis geriau pradti gerti kitame ijimo i badavimo etape. Kart a kakaip igriau stikliuk vitgrasso ketvirt, ar et ijimo i badavimo dien ir i karto ivmiau t vitgrass, t.y. organizmas pats pasak, kad chlorofilo jam, ankstyvame ijimo i badavimo etape, nereikia per anksti.

Mineralinis vanduo badaujant


mineralin vanden badavimo metu organizmas reaguoja individualiai, taiau, ijimo i badavimo metu, mineralinis vanduo vienareikmikai puiki priemon ir, jeigu yra galimyb, jo reikia gerti
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 30 i 80

maksimaliai, taiau tik labai praskiestu distiliuotu, arba blogiausiu atveju, vandeniu i plastikini buteli. Gerti galima bet kok: Boromi, Narzan, Dermuk, Esentuki 4, Esentuki 2, Nabeglavi, Pelegrini ir t.t. Vienintelis Esentuki 17 nelabai organizmo perneamas dl didels mineralizacijos, todl reikia stipriai praskiesti. Mineralinis vanduo prisotintas kalciu, kaip Dermuk, arba i usienio Gerltainer, taip pat blogiau sisavinamas, nei, kad paprastas natriokalio mineralinis vanduo, toks kaip Boromi arba Narzan. Asmenikai man, geriausiai i vis tinka Narzan ir Esentuki 2. Mineralin vanden reikia praskiesti distiliuotu vandeniu, arba tuo, kur naudojate - ulinio, arba altinio vandeniu25. Kas lieia pasterizuot pien, kefyr, koes, bulves, paprast virt maist pamirkite visai ir nepaverskite svarbaus darbo pavojing parodij. A prisimenu, kaip mano kolega gydytojas eiolikt badavimo dien neatlaik ir prisivalg virt makaron. Po ito, jis par praleido tarnybiniame tualete. Jam pasisek, jei tik jis bt badavs kiek ilgiau, tai ijimas i badavimo jam bt pasibaigs lidnai. Amerikiei literatroje yra daug kart minima apie arn persivertima (susisukim) po trij savaii badavimo, paprasiausiai nuo vienos suvalgytos virtos bulvs, arba baltos duonos gaballio, jau nekalbant apie kotlet.

Pirktins sultys i pakeli ir buteli. Lizolas


Baigiant klausim, a turiu js paklausti ar a, kur nors tekste kalbjau, kad galima vartoti konservuotas, pasterizuotas vaisi sultis? Ne! Todl kad vaisi sultys pakeliuose ir buteliuose, geriausiu atveju atitinka sald mineralinio vandens tirpal, be to, ketvirtadal j sudties uima silpnas dezinfekavimo mediagos tirpalas, kaip lizolas, kuriuo dezinfekuojami vieieji tualetai. O igr litr suli i pakelio, js tokiu bdu igersite vis stiklin atskiesto konservant nuodo viename suli litre. Ar suprantate kok efekt sukels sultys i pakelio js ivalymo procesui? Visas js isivalymas taps beprasmiu. Ir dar kart jums priminsiu - nebijokite. Vis t laik, kai js vartosite vaisi sultis, js nejausite n menkiausio bado pojio ir bsite sots, igr puodel atskiest vaisi suli. is domus reikinys slygojamas tuo, kad bado jausmas iaukiamas tame tarpe ir peristaltika, t.y. arnyno bangavimu. Kadangi, naudojant suli diet nra kieto maisto apimties, todl arnyno peristaltika ir nepasileidia, o bado pojtis tuo metu, kai js vartojate vien vaisi sultis ir valots nuo toksin, neatsiranda. Valytis vartojant tik vaisi sultis daug geriau, nei valgyti pilnus vaisius. Neskausmingas ir maksimaliai efektyvus ieiti i badavimo bdas, lydimas visiku toksin paalinimu - argi tai ne tai, ko jums reikia, ko js taip ilgai ir kankinaniai siekte? Bet keikite patys save, jeigu js pavartosite k nors dar, iskyrus vaisi sultis!

3 badavimo etapas. Darovi ir oleli suli badavimo etapas


Toliau seka kitas, treias etapas badavimas naudojant darovi ir oleli sultis. Po to, kai js skrupulingai ir nesukiaujant vykdysite visas btinas dienas, vartodami tik vaisi sultis, arba vaisius, js galite papildyti tai darovi sultimis, kaip mork, burok, salier, krap, kiaulpiens, arba bulvi, arba be baims jau valgyti tas daroves ir oles, kadangi tuo periodu, kuriuo naudojate vaisi sultis, arnyno judjimas jau atsistato. Vienintelis dalykas, dantenos gali blogai priimti kiet maist , todl tokiu atveju naudojamos sultys. Ir a vl noriu pakartoti, kad svarbiausias badavimo etapas tai ne pats badavimas, naudojant distiliuot, ar ulinio vanden, kuris turi paruoiamosios reikms toksin mobilizacijai i audini
25

Mineralinis vanduo gal ir bt geras pasismus jo paiam, bet jo parduodamo parduotuvse vandens struktra paeista jau vandeniui tekant vamzdiais ir pratekant elektros varikl. vairs mineralinio vandens tyrimai rodo, kad danai mineralinis vanduo i parduotuvi ne tik kad nepadeda, bet ir danai kenkia. Mes net nediskutuojame apie gazuot mineralin vanden. Ko gero optimaliausias variantas naudoti gyvaj jonizuot, ulnio ar tiprdyt vanden pasdyt pagal skon nevalyta jros druska (pvz. Tibeto druska, kur 88 mineralai).
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 31 i 80

saugykl, o btent vaisi etapas ieinant i badavimo. Jei turite noro, arba tai btina js sveikatos bklei, js galite toliau tsti vaisi dietos etap tiek, kiek jums reikia, arba kol turite vaisi. Vartodamas tik vais sultis mogus gali bti ilgai, apie metus-du, tai seniai rodyta daugkartine vaisinink praktika, moni, gyvenani vartojant tik vieius vaisius. Amerikoje jie niekada nebuvo inyk. Savo knygose-ataskaitose jie demonstruoja pavydtin sveikatos bkl. Djus Kordias knygoje, pavadintoje Suli mogaus suli galia, (Jay Kordich The Juicemans power of juicing), ileistoje 1993 metais, skelbia, kad keturiasdeimtaisiais metais, t.y. prie 50 met, jam, dar jaunam atletui, buvo diagnozuotas lapimo psls vys. Gyvendamas Manheteno centre ir turdamas galimyb nedirbti, jis kiekvien dien nuo 6 ryto iki 6 vakaro ruo sau vieias vaisi ir darovi sultis. Jis, tikrja to odio prasme, dirbo sau. Jis vartojo vieiai spaustas sultis dvejus su puse met, kol nebejaut ligos savo organizme. Tuo paiu jis visikai atsisak oficialaus gydymo. Prabgus 50 met jis dar vainjo po Amerik, skatindamas maitinimsi sultimis. Smulkiau apie maitinimsi sultimis kiek vliau. Dabar js pradjote vartoti darovi ir oleli sultis. inoma, geriausiai i vis tinka mork sultys. Nors, pradti trei gydomojo badavimo etap, arba antr ijimo i badavimo faz, a rekomenduoju nuo juodojo ridiko su medumi. Net ne sultis, o tiesiog trint juodj ridik su skystu medumi. iuo atveju ridikas duoda tiesiog stebukling efekt. A paaikinsiu: vis badavimo su vandeniu etap, js organizme baisi acidoz, t.y. rgtingumas, kuris itirpdo visas toksin druskas, esanias js organizmo audiniuose. Vartojant vaisi sultis, ypa citrusini, kurie taip pat turi atr rgtingum, pavyzdiui: citrin sultys - is rgtingumas btinai isaugomas. Juodasis ridikas gi pats armingiausias, t.y. natralus produktas, i vis galim, neutralizuojantis rgtingum. Kito tokio nra. Btent todl ridikas liaudyje plaiai naudojamas gydant peralimo ligas, tai yra, slog, bronchit ir angin, nes ridikas labai suskystina snarglius ir gleives, bei prisideda prie j lengvesnio paalinimo. Kai js, siningai badav du badavimo etapus, pabandysite trint ridik su medumi26 (dl skonio), tai js suprasite apie k a kalbu. Vienintelis pastebjimas vartojimui - ridikas turi stipri armin reakcij, o citrusini vaisi sultys, ypa citrinos - atri rgtingumo reakcij, tai j negalima vartoti kartu - jie nesuderinami skrandyje. Todl vartojant juos vienu metu, gali kilti laikinas skrandio ptimas ir diskomfortas. Treias ijimo i badavimo etapas vartojant visas prieinamas vaisi, darovi, oleli sultis. O taip pat vartoti vieius vaisius, oles ir daroves tiek ilgai, kiek reikia, pagal savijaut, ir net galite taip maitintis vis savo gyvenim. Oficialios medicinos pareikimas, kuris btinas, kad kakokiu bdu parduoti savo preparatus, apie tai, jog egzistuoja vitaminai, kuri yra tik gyvuliniame maiste, lengvai paneigiamas grsming i ivaizdos gyvn ri kiekiu gamtoje, toki kaip buliai, ar raganosiai, kurie iskyrus ol daugiau nieko nevartoja, o taip pat didele vaisinink visame pasaulyje praktika. i oficiali medicinos verslinink demagogija, atmetama kasdienine milijon, natralios medicinos pasekj patirtimi, ypa Amerikoje, milijon, kurie nevalgo nieko kito, iskyrus vieius vaisius, daroves ir oles.

Pirtis valomojo proceso apoteoz.


Ir taip, sultingame vaisi ir darovi etapuose js paalinote i kraujo toksinus, distiliuoto badavimo metu ivestus i audini saugykl krauj. Taiau js atlikote ne vien tik tok teigiam darb. Js taip pat normalizavote ir kno audini vandens balans, kuris distiliuoto badavimo fazje vis tiek buvo pastmtas dehidratacijos kryptimi. Po badavimo pirt negalima eiti anksiau, nei atstaius skysi-drusk pusiausvyr organizme. O skysi-drusk pusiausvyra atstatoma ne anksiau, kaip po 10 dien pradjus ijim i badavimo, netgi jeigu js badavote tik savait. O jei js, badavote ilgiau, tai reikia ir daugiau nei 10 dien. Js turite pajausti, kad jau prisigrte suli; gro gera savijauta, lapimo psls srov energinga ir gyva, js lieuvis tapo drgnesnis, oda tapo drgnesn, akys blizga, susitvark miegas, tai tada einate pirt. Ir labai noriu pabrti, kad
26

Juodasis ridikas labai skanus iema be medaus. Galbt, kad iem ne toks aitrus kaip k tik irautas vasar.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 32 i 80

pirt reikia eiti iki to, kai js pereinate prie virto maisto! T.y. pirt reikia eiti po to, kai js prisigrte suli, bet iki to, kai perjote prie kitokio maisto. Ir dabar js galite pasiimti su savimi ne maiau, kaip 2 litrus citrin-apelsin suli ir eiti pirt, garin pirt ir gerai iprakaituoti likusius toksinus. tai tada js suprasite, kas tai yra tikrasis isivalymas. Js ieisite i pirties, kaip niekada anksiau su pirmine kdikio vara. Jokiu bdu negalima pirt eiti badavimo metu. Ir nors js badavote tik savait, eiti reikia po dviej ijimo i badavimo suli ir darovi savaii. Autorius buvo garinje pirtyje septintoje distiliuoto badavimo dienoje. Paioje pirtyje buvo kaip ir nieko. Bet kai jis gro namo, tai pradjo vemti vandeniu, nuo intoksikacijos baltymai tapo beveik juodais ir prireik skubiai nutraukti badavim, kadangi toksin isilaisvinimas i audini tapo nekontroliuojamas. Blogai sivaizduoju, kokia bus mogaus, kuris nusprend isigarinti pirtyje, sakykim, 21- badavimo dien, bkl. A spju, kad tai gali bti panau saviudyb. Badavimo ir i karto po jo metu, visa kraujagysli mikrocirkuliacija organizme yra konstruojamoje, sumaintoje bsenoje, audiniuose ryki acidoz, rgtingumas. Maiausiai, 7-14 dien, btinos bekrakmols, skaidrios vais sultys; ir, priklausomai nuo badavimo laikotarpio, daugiau dien, kad atstatyti skysi-drusk ir rgtingumo-armin pusiausvyr organizmo audiniuose. Pirmosiomis dienomis po vaisi suli vartojimo, organizmas greitai sukaupia tris kilogramus vien tik nuo atsiradusio skysio organizme. Ir kai pacientas, sultingame vaisi etape, gerokai papildys prarastus skysius ir druskas organizme, paskui pavalgys kur laik ir ali vaisi - tada ir reikia eiti garin pirt. Bet btinai iki to kai pacientas perjo prie virto maisto. Jeigu js kaitinats garuose ir neprakaituojate, reikia, kad js neatstatte skysi-drusk pusiausvyros organizme. Garini piri uduotis paprasta: irdies ir kraujagysli sistema normalioje temperatroje atidaryta ijimui, inkst ivalymui. Viso badavimo metu irdies ir kraujagysli sistema buvo atvira ir inkstai sustiprintai filtravo toksinus gatv. Dabar mes gi turime, metaforikai kalbant, atidaryti kit irdies ir kraujagysli sistemos kanal ir ifiltruoti visos odos toksinus per vis periferin kraujotak. Pagal efektyvum tai nuostabi procedra. Keletas jim garin, galima pasakyti, pakeiia dirbtinio inksto hemodializs seans. Be to, prieingai nuo inkst, per od ieina ne tik vandenyje tirps, bet ir dalinai riebaluose tirps toksinai. Js uduotis garinje nesigarinti aukiausioje temperatroje. Jums reikia gerai paprakaituoti, nutekti, prakaito isiskyrimas neproporcingas vien tik temperatrai, bet taip pat ir drgmei. Garas neturi bti sausas ir kartas. iuo atveju js ne peralim gydote. Jums reikia iprakaituoti lakus. Reikalinga nelabai karta, drgna garin. Joki saun. Js uduotis ne perkaisti, o iprakaituoti likusius toksinus. Prie pirt ir pirtyje daug gerkite. Js su savimi pirt pasiimate dviej litr termos su praskiestu vieiai spaustos citrinos ir apelsin suli miiniu, ir tarkim, du butelius mineralinio vandens, ir tiek, nemaiau du-tris litrus skysio. Pus to kiekio igerkite prie garinimosi pradi ir tskite, susikoncentrav tai, kad vis kiek reikia igerti iki proceso vidurio. Garinimosi metu js turite igarinti per od beveik vis suvartot skyst . Natralu, kad procesas turi varijuoti, priklausomai nuo paciento amiaus ir bkls. Sergant ltinmis irdies ligomis, vandens krv reikia duoti atsargiai. Taiau i kitos puss, mes negalime iplauti toksin i periferini audini be reikiamo skysi kiekio. Jeigu js sdite garinje ir oda pas jus sausa, reikia, kad nra pakankamo skysi kiekio js audiniuose, arba garas per daug sausas. Su kiekvienu pacientu klausim reikia sprsti individualiai. Taiau, ifiltrav vis didel odos paviri, , po viei vaisi suli vartojimo, js ieinate i garins pirties, kaip naujai gim. O jei padaryti gydomj badavimo cikl ilgesniu? Ar dabar jau pradedate nuspti, kas tai yra tikrasis ltini susirgim gydymas? Veiksmingumo pasieksite kartodami valymsi garinje pirtyje kiekvien savait iki viso isivalymo proceso pabaigos. Todl pirmu garinimusi organizmo valymo geriau nebaigti.

4-asis etapas. Ketvirtasis badavimo etapas (grimas aliavalgyst)


Ketvirtasis badavimo etapas, arba treiasis ijimo i badavimo etapas alio (termikai
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 33 i 80

neapdoroto), natralaus maisto vartojimas. Kuo is periodas skiriasi nuo buvusio prie tai? Nra prasms spausti sultis, kai galima valgyti vis produkt. Galima pridti ir kitus, alius ne vegetariko tipo produktus, kaip tai: alio kiauinio tryn, gaballius vieios alios uvies, net ali ms, bet suprantama ne i parduotuvs, o i ten, kur tikrai inote, jog valgysite tikrai viei ms, ar uv. Svarbiausia, kad viskas bt vieia ir neapdorota nei chemikalais, nei termikai (nevirta,nekepta ir t.t.). Nes tik vieiuose produktuose randama tai, kas pasakose vadinama gyvuoju vandeniu, tai yra gyvybin jga. Bet apie tai vliau. Dabar gi, a vl pabriu, kad, kaip ir vaisi fazje ieinant i badavimo, ir, kaip ir vaisi-darovi-oleli fazje ieinant i badavimo, js galite tsti alio maisto vartojimo faz kiek tik norite, pagal js finansines igales, ir kai kurie aliavalgyst pritaiko, kaip savo pagrindin maisto vartojimo form. Bet, jei js tokios galimybs neturite, jums teks grti, prie daugiau, ar maiau prastos maitinimosi formos (bdo), apie k a isamiai papasakosiu antroje ios knygos dalyje. JAV a susidriau su didele problema lieiania aliavalgyst. Reikalas tame, kad visi, tame tarpe lyg ir ali produktai, ir pirmoje eilje greitai gendantys: darovs ir vaisiai, visos msos rys apdorojami radioaktyvia spinduliuote specialiose kamerose, kad sunaikinti visas bakterijas ir sustabdyti greit produkt gedim (senjim). Todl JAV, vaisiai ir darovs, nekalbant jau apie ms ir jos produktus yra negyvi, net jei ir atrodo, kaip ali. Paimkime pavyzdiu avokado vaisius. Jie turt bti pardavinjami ali, bet taip nra. Pradioje avokado vaisiai radioaktyviai vitinami, vliau stipriai ualdomi ir tik po to transportuojami vartotojams. Parduotuvje vaisiai guli tuo paiu ir atitirpdami. Ar galima tok vaisi po visko laikyti aliu ir nedenatruotu? - inoma, kad ne. Tyrim ia tema parsiduodantis mokslas nefinansuoja. Mokslas, kapitalistinje visuomenje dirba tik reklamai ir realizavimui, o moni sveikata tai maiausias i juos dominani dalyk. JAV radioaktyviam apdorojimui pateikiama, dievai nemat tos msos, a jos apskritai nevalgau, bet visos darovs, bei vaisiai apdorojami radioaktyviu spinduliavimu. Ir kaip po tokio apdorojimo laikyti daroves ir vaisius vieiais ir aliais? Teista? Visos bulvs, konkreiai JAV radioaktyvios. Net i tolo negalima lyginti, pavyzdiui, amerikietik ir uzbekik vynuogi. Tai skirting kategorij dalykai. O brakes iaugintas savo dare lyginti su amerikietikomis brakmis? Negalima lyginti i produkt. JAV visos uogos-darovs vieno, alio popieriaus skonio, o amerikieiai galvoja, kad valgo tikras daroves-vaisius; jiems taip per TV sako. tai kodl, kai a retai bnu Rusijoje, a apsivalgau viskuo i turgaus. O juk senokai prasiskverbia amerikiei internet informacija, praneanti, kad esant radioaktyviam apdorojimui, maistas praranda savo gyvybines savybes, susikaupia agresyvs laisvieji radikalai ir patologins molekuli nuotrupos, kurios tiksliai iaukia augimo sustojim ir ligas pas bandomuosius gyvnus. ia mes palieiame tik tiesiogines radioaktyvaus maisto produkcijos apdorojimo JAV pasekmes, neliesdami genetikai modifikuot (pakeist) produkt, kurie genetikai pakeisti dar iki j gamybos, skl ir kiauialsi etape. Kapitalizmas vis ia infor macij deda po septyniais uraktais.

Usienio literatros apie badavim apvalga


Aminai alkanoje Rusijoje badavimas, kaip gydymo metodas nebuvo inomas ir nebuvo populiarus iki 20-o amiaus 80-j met pabaigos, kai Rusijoje atsirado iverstos Polio Brego ir Herberto eltono broiros. Todl Rusijoje iki iol galvojama, kad Bregas ir eltonas vieninteliai ir nepakartojami, kai viskas visikai ne taip, jei paskutiniai. A atsimenu, kai 1984 metais, kai nekurie mano kolegos-gydytojai susiavjo badavimu, tai vienintelis k jie sugebjo gauti kaip instrukcij, buvo ranka perrayta daktaro Jurijaus Nikolajevo gydomojo badavimo instrukcijos versija, kuris 60j pabaigoje Teismo Psichiatrijos institute, gyd badavimu psichiatrinius ligonius. Daktaras Jurijus Nikolajevas tuo metu buvo vienintelis specialistas, kuris t dar profesionaliai, bet, taip sakant, naudojo t metod, gydant maai verting visuomens grup - psichiatrinius ligonius. Savo knygoje apie badavim Badavimas radikali dieta gydytojas Alanas Skotas (Alan Cott, M.D. Fasting: The ultimate diet. 1975), kuris, kaip ir Nikolajevas buvo psichiatru, savo knyga pradeda tuo, kad, kaip jis specialiai atvaiuodavo i Amerikos Maskv pas Jurij Nikolajev vien tam, kad pairti, kaip anas vykdo savo ligoniams badavimo diet.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 34 i 80

SSSR, deja, Nikolajevo instrukcijos cirkuliavo, kaip raomja mainle atspausdintas tekstas, tik Ketvirtosios Valdybos medicinos skyriuose, tai yra tik, kaip labai dideli moni gydymo metodika. ias instrukcijas mano kolegos ir naudojo, todl, kad nei Polis Bregas, nei eltonas dar nebuvo inomi Rusijoje, nors abiej veiklos pikas buvo madaug 40-ais - 60-ais metais. Reikia suvokti skirtum, tarp Brego ir eltono Bregas tai ne tik medicinikai neipruss lektorius, bet ir apskritai mogus tik su mokyklos isilavinimu, kuris taiau, labai nuovokus ir puikiai, bei suprantamai dsto gimtja kalba, ir nuostabiai dsto savo asmenin gydomojo badavimo patirt. Kaip medicinikai neisilavins mogus, jis moka paprastai ir suprantamai idstyti badavimo, ir savo asmenins patirties esm paprastiems monms. Bregas su savo lekcijomis apie badavim, keliavo po vis Amerik ir tuo udirbdavo pragyvenimui, taip pat ir savo inomos broiros leidimu. Bregas plaiai ypsosi savo baltadante ypsena, i vis savo amerikietik broir vireli. Jis pats niekada, nieko negyd ir laiksi nuo to atokiau neturjo tam formalios teiss, todl Bregas niekada nestebjo nieko kito badavimo eigos, iskyrus savo paties. Ar inote kuo prisistatydavo Polis Bregas anglikame savo inomos broiros originale Badavimo stebuklas ? - Polis Bregas - Gyvenimo trukms padidinimo specialistas, praau gerbti ir mylti, t.y. pagal dabartin terminologij mogus be oficialios specialybs ir profesijos. Tai apie k rao Bregas jo asmenin patirtis visikai sveiko mogaus patirtis. Ir jei galima naudoti jo nuostatas, kurios visumoje teisingos, tai niekaip negalima laukti to, kad jums viskas vyks taip pat lengvai, kaip ir Bregui. Ryium su komercine koncentracija lekcijose, Bregas neisiskyr derlingumu, jis ileido viso tik vien, ymij Badavimo stebuklas broir. Bet po jo mirties, Brego mona, Patricija, ts jo ura leidim, vis ikirpdama ir ikirpdama atskiras, dar smulkesnes broirles, kad nors kaip, galima bt jas parduoti, kaip atskiras knygeles, ir kakaip udirbti. Todl Brego vardu ileistos literatros neverta pirkti, iskyrus jo Badavimo stebuklas. Visa, kas liko tai jo nesiningos monos karpymo produktas. Js manote Polis Bregas originali savo anro asmenyb? Iki jo, toki pai rol, amerikietikoje, badavimo ir knyg rinkose atliko mogus vardu Chirevordas Karingtonas gydomojo badavimo propagandistas pirmoje 20-ojo amiaus pusje. Jis keli knygeli apie gydomj badavim autorius, pavyzdiui Badavimas dl ilgaamikumo ir sveikatos(Hereward Carrington. Fasting to health and long life. 1953), ir storos, 700 puslapi, enciklopedins, apie gydomj badavim instrukcijos, Gyvybin jga, gydomasis badavimas ir maitinimasis(Hereward Carrington Vitality, fasting and nutrition). Herbertas eltonas (1895-1985) tai visikai kito tipo personaas, nei lojalus amerikietikai valdiai Bregas. Herbertas eltonas, skirtingai nuo Polio Brego, nebuvo plaiai besiypsaniu gydomojo badavimo pardavju. eltonas Brego antipodas. Jis buvo maitininku, nusistaiusiu prie sot medicinos istebliment, pogrindins badavimo klinikos vadovu, kuris skund ir represij, bei pastovaus sekimo aplinkoje sugebjo 40 met vadovauti pogrindinei klinikai ir pateikti gydym badavimu apie, kaip tvirtina jis pats, 30 tkstani pacient, k ties sakant, pogrindinje klinikoje nerealu padaryti net ir per 40 met. Brego patirtis remiasi tik jo paties asmenine badavimo patirtimi, o eltono tai didiul kit moni badavimo patirtis. eltonas pradjo nuo to, kad ra straipsnius apie sveikat populiariame urnale, padariusiame didel tak sveiko gyvenimo bdo propagandai Amerikoje, 20-ojo amiaus pradioje. urnalas vadinosi Fizins kultros urnalas (Physical culture magazine), kur ilaik inomas propagandistas Bernaras Makfadenas. Makfadenas buvo vairiapusiku mogumi: propagandistu, fizins kultros gerbju, pats asmenikai badavo, taip pat yra knyguts Badavimas vardan sveikatos autoriumi (Bernarr McFadden Fasting for health. 1923). Bernaras Makfadenas vis pirmj 20-o amiaus tredal buvo visos Amerikos judjimo Judjimas u fizin kultr vadovu. Savo knygutje badavimo stebuklas Polis Bregas prisimena, kad jis dalyvavo su Bernaru Makfadenu ir net pateikia kolektyvinio bgimo fotografij, kur jis nufotografuotas alia Makfadeno. O eltonas ra Makfadeno urnalui; Tai yra jie abu, ir Polis Bregas, ir Herbertas eltonas Makfadeno pasekjai, Makfadeno, kuris buvo pagrindin figra vystant sveiko gyvenimo bdo linij 20-o amiaus pradios Amerikoje.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 35 i 80

Herbertas eltonas pats nebadauja, jis, taip sakant badauja kitus. eltonas irgi nebuvo daktaru, jis savo isilavinim apibdino, kaip kakokios neformalios mokymo staigos, neaikiu pavadinimu Bevaisi terapeut koledas baigimu ir prisidengdavo popieriumi i amerikiei natropat draugijos.

Kodl gyvuoja iuolaikin medicina


Verta paminti, kad Amerikoje, u gydym be daktaro licenzijos sodinama kaljim. eltono laikais, viskas dar nebuvo taip grietai, bet po Antrojo Pasaulinio karo, Amerikos Medicinos Asociacija (AMA), msi io reikalo i esms. AMA meta visus u grot, skaitant ir licencijuotus gydytojus, kurie bando taikyti natralius gydymo metodus. Gydytoj ties sakant ikart nesodina pas juos pradiai atimama licenzija su formuluote u neatitinkani medicinos standart gydymo praktik, o vliau jau sodina u medicinin praktik be licenzijos. JAV pilna oficialios medicinos diktatra ir totalitarin sistema. Jie kontroliuoja ir saugo savo pelno plaukas, kurios iai dienai jau sudaro apie du trilijonus doleri kasmet, ir kuriuos jie ispaudia i amerikiei visuomens! Jie patys nusprendia, kaip gydyti, ir patys nustato pasiutusias kainas u savo gydym. Herberto eltono gyvenimas ir darbas tai tipinis entuziasto pavyzdys, kuris bando padti mons represinio reimo slygomis. elton vis gyvenim tamp po organus ir JAV teismus. Milvokyje, Viskonsino valstijoje, u neteist bandym gydyti, eltonas spjo net truput pasdti kaljime. Bet eltonas dar spjo pasipraktikuoti badavime. Dabar JAV, badavimo klinik egzistavimas jau nemanomas dl represij, kuri sulaukia natralios medicinos praktikai. Visos ios klinikos randasi alia JAV sienos Meksikoje. Oficials gydytojai JAV neusiima natralia medicina, nes j praktikuojant nemanoma udirbti toki pinig, kaip pardavinjant tyrim metodus, tabletes, ar operacijas. eltonas turjo nuosav klinik San Antonijo miestelyje Techaso valstijoje, kurioje buvo veikiama pogrindio slygomis, su ikaba Sveikatingumo mokykla. i klinika talpino viso 10-20 ligoni, maut sanatorija, bet eltonas visus 40 met kuravo pacient badavim joje. Todl, pas Herbert elton buvo didiul, stebint kit moni badavimo eig patirtis. Bet i vis apraym galima daryti ivad, kad asmenikai pats jis nebadavo. O asmenins patirties nebuvimas tai didelis jo darb minusas, pasireikdavs nekuriuo voliuntarizmu. eltonas neturjo vidinio supratimo to, kas vyksta badaujant, bet kur turjo net neisilavins Bregas. eltonas taik badavim ne sau asmenikai, pats jis apsieidavo su daugiau-maiau velnesniais organizmo apvalymo bdais, pavyzdiui, kruopiai pasirenkant ir derinant tarpusavyje maisto produktus. eltonas vienas produktyviausi natralios medicinos teoretik. Lyginant su Bregu, eltonas para kelis stambius tomus apie natral gydym, kuriuose jis nuobodiai aptaria vis iuo klausimu esani literatr. Nuo 1928, iki 1968 met jis publikavo daugiau nei 35 knygas ir nuo 1939 leido kasmnesin urnal eltono higieninis reviu. Iki pat i dien egzistuoja nekurie eltonieiai, pasivadin Amerikos natralios higienos draugija, kurie privatizav eltono kultrinio paveldo teises, iki iol tsia jo knyg leidim ir tuo skmingai palaiko savo asmenines pinigines plaukas. Mano manymu pati naudingiausia i to k para eltonas, yra knyga, apie tarpusavio komponent suderinamum maiste - Maisto kombinavimas suprantama visiems (H.M. Shelton Food combining made easy). ioje broirlje eltonas susumuoja savo didiul patirt maitinant ligonius ir vairi ri maisto suderinamum. Rus kalba ios labai naudingos knygos nra ir a kartai rekomenduoju i Herberto eltono knygut iversti. Apie badavim pagrindin eltono knyga - Badavimo mokslas ir menas (Herbert M. Shelton The science and fine art of fasting), kurioje jis ilgai ir pagal savo stili nuobodiai grda vanden piestoje. eltonas neaprao savo knygoje, o reikia ir nedar klizm savo pacientams. A suprantu, kad vykdyti klizmas pogrindinje klinikoje tai subtilus ir sudtingas reikalas, ir pilna ta odio prasme turintis blog kvap - kasdien statyti jas savo pacientams, bet kodl negalima individualiems ligoniams rekomenduoti t daryti savarankikai?

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

36 i 80

Bet grkime prie gydomojo badavimo itak. Badavimas, kaip lig gydymo ir organizmo valymo bdas, juolab, kaip masinis ir smoningas judjimas, atsirado Amerikoje ir Vokietijoje dar 19 imtmeio pabaigoje. Beje, Amerikoje ir Vokietijoje tuo usiimdavo ir medicinos daktarai. Rusijoje, iki revoliucijos, badavim labai palaik Viktoras Pautinas, Karo-Medicinos akademijos Peterburge virininkas. Taipogi usiimdavo savo paties stebjimu badaujant Nikolajus Morozovas, inomas revoliucionierius, po revoliucijos instituto direktorius, instituto, kuris vliau tapo Lesgafto vardo, fizinio aukljimo institutu. Pagrindiniai darbai apie gydomj badavim parayti btent licencijuot daktar, dar iki tol, kai tie suprato, kad pastoviai gydyti ligonius, iraant jiems vaistus, gerokai paprasiau ir labiau apsimoka, nei gydyti anuos, rizikuojant likti be darbo. JAV didiausi tak pradiniam gydomojo badavimo metodo ivystymui padar gydytojai Silvestras Gremas (Sylvester Graham), Henris Taneris (Henry S. Tanner), kuris pats praktikavo badavim ir dukart badavo po 40 dien; Rasselas Takeris (Russel Thacker Trall), Edvardas Chukeris Djui (Edward Hooker Dewey). 1990 metais, didel tak padar daktaro Djui knyga Planas be pusryi ir gydymas badaujant (E.H. Dewey. The no-breakfast plan and the fasting cure 1900). Btent i knyga padar badavim prieinam plaiosioms masms ir padjo populiarinant gydomojo badavimo metod. Btent po ios knygos Amerikoje liaudis pradjo badauti. O kada 1910-1911 metais, Kosmopolitiniame urnale (COSMOPOLITAN) atsirado serija, inomo raytojo ir Nobelio premijos laureato, Aptono Sinklerio straipsni, apie asmenin badavimo patirt, tai gydomasis badavimas tapo to laikotarpio mados auksmu. Nebadauti tuo metu buvo laikoma tiesiog nepadoriu dalyku. Privaios gydomojo badavimo klinikos augo, kaip grybai po lietaus. Net Amerikos stojimas Pirm Pasaulin kar nieko neatitrauk nuo gydomojo badavimo. Ir tik Antrasis Pasaulinis karas nukreip amerikiei dmes nuo io metodo matyt visiems laikams. Bet tarpe tarp i dviej kar, gydomojo badavimo metodas buvo labai populiarus dirbo daktaro Viljamo Hovardo Chjaus klinikos, Lindos Chazard klinika turjo 2,5 tkstani pacient patirt, sanatorija Pokono kalnuose alia Niujorko turjo 5 tkstani pacient patirt ir t.t. Didel indl 20-o amiaus natralios medicinos pltr djo daktaras Donas Tildenas, knygos Paaikintos toksemijos autorius, gyds ligonius privaioje klinikoje Denveryje, Kolorado valstijoje. Laikotarpiou, tarp dviej pasaulini kar, daktaras Tildenas para eil ios srities fundamentali darb. Dirbo didel Bergolc klinika Milvokyje, Viskonsino valstijoje. Rinko apsukas Herberto eltono klinika. Dirbo licencijuoto daktaro Henrio Lindlaro klinika. Ir visos ios klinikos dirbo praktikai nelegaliomis slygomis. Linda Chazard apskritai buvo nuteista 1912 metais Sietle u neteist vertimsi gydomja praktika su formuluote u neplanuot mogudyst, ir atsdjo kaljime 2 metus. J nuteis u moters sirgusios chronika liga mirt, sekusi po kurio laiko prajus badavimui, Lindos Chazard sanatorijoje. Linda Chazard para vien geriausi knyg apie gydomj badavim, kuri vadinasi Mokslingas badavimas (Linda Burfield Hazzard Scientific fasting). inote, labai skiriasi knygos, paraytos suprantaniais monmis, tai yra tais, kurie patys badauja, ir tais, kurie gydo kitus, nuo t, kurie, taip sakant, populiarizuoja; tai yra, paraytomis vairi urnalistli ir panaaus plauko popieriaus gadintoj, nieko apie tai nesuprantani, bet raani vien dl to, kad u tai moka pinigus. Amerikoje toki brolij pilna ir toki knygui apie gydomj badavim, neduodani jokios naudos, nors veimu vek. Todl inoti reikalingas knygas tai kaip inoti reikalingus mones svarbios inios. Ne taip paprasta i krvos bereikaling knygui ikapstyti mums reikaling perl. Tam reikia begals laiko ir atlaikyti, kaip sako amerikieiai, didel emocin stres. Po Antrojo Pasaulinio karo, galingos, oficialios medicinos propagandos mainos dka, gydomojo badavimo metodas buvo stumiamas alin tol, kol visai inyko u horizonto. Tik atsiradus internetui, gydomasis badavimas iniro i umarties, bet jau kaip prek. Kokiu bdu? mons pavyzdiui parduoda gydomojo badavimo instrukcijas internetu tvirtindami, kad jie es jums laiku patars k daryti toliau, jei pasisite pinig. Internetu galima susirasti kakoki gydymo staig, kur u
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 37 i 80

nedidelius pinigus galima bt pabadauti, med personalo prieiroje. Deja, Amerikoje toki staig jau senai nebra.

Medicina SSSR ir JAV


Js inote, tik Amerikoje a supratau, kaip toli priekyje buvo SSSR nuo JAV ir kit vakar ali, susirgim prevencijos ir sveiko gyvenimo tyrim srityje. SSSR egzistavo moksliniai-tiriamieji kurortologijos institutai, higienos, fizins terapijos, reabilitacijos institutai, egzistavo platus sanatorij, pensionat ir poilsio nam tinklas, su pilnu medicininiu stebjimu. Amerikoje nra net nieko panaaus. Jeigu nori pailsti ir atstatyti sveikat Amerikoje tai tavo asmeninis reikalas pirk bilietus ir vaiuok pietus, susirask kok nors privat gydytoj ir gydykis, savo baime ir rizika. Amerikos vyriausyb n trupuio nesijaudina dl savo piliei sveikatos. Amerikiei vyriausyb labai usimusi sskait apmokjimu, kurias jai pateikia privats gydytojai, udirbantys i lig, o ne i sveik piliei, kadangi JAV medicina gyvybikai suinteresuota, kad gyventojai bt ligotos bkls. Taip pat, kaip ir gaisrininkai, kurie bijodami, kad jei nebus gaisr - udarys ugniagesi skyri ir jie neteks darbo, patys usiima padeginjimais. Lig prevencijos svoka neinoma Amerikos Medicinos Asociacijai, panaiai, kaip Amerikos sveikatos ministerijai, kuri, JAV atveju, geriau tikt pavadinti Lig Ministerija.

JAV sanitarin higiena


Jei SSSR egzistavo mokslas apie sanitarin higien ir medicinos institutuose ruo sanitarins higienos gydytojus, kurie usiimdavo lig kontrole ir prevencija, daugumoje vieojo maitinimo monse, tai JAV, niekas net supratimo neturi apie joki higien. Kai js einate restoran, arba perkate maist amerikietikoje parduotuvje viskas kas js paslaugoms tai visikai nekontroliuojama, higienos poiriu produkcija gamintojo fantazijos ir galimybi rezultatas. Viena ko bijo restorano savininkas, kad jeigu js imsite viduriuoti, tai js pas daugiau ten kojos nekelsite tai ir visa JAV sanitarin higiena.

Geriausios knygos apie badavim. Badavimas 21 dien


Arnoldas Eretas http://en.wikipedia.org/wiki/Arnold_Ehret Dabar a noriu iskirti vien autori, ties kuriuo tikrai verta apsistoti, ypa, kol jo knyg rus kalba iki iol vis dar nra. i ma knygel apie badavim a laikau viena geriausi. Ji maa, kadangi nra nereikaling odi, tik iminties kvintesencija mogaus, turinio labai daug badavimo patirties. A kalbu apie Arnold Eret i Vokietijos, kuris 20 amiaus pradioje usiimdavo badavimu. Jis para viso tik dvi knygutes, kurios buvo leidiamos deimtimis kart, viso 20-o amiaus eigoje. Jos nebuvo spausdinamos tikriausiai, tik rus kalba ir sanskritu. Ir nors jau prajo imtas met, ios dvi Arnoldo Ereto knygos Racionalus badavimas ir Be gleivins dietos sistema yra geriausi gydomojo badavimo ir smoningos dietos praktikos vadovai.(Arnold Ehret Rational fasting and Arnold Ehret Mucusless diet healing system). Arnoldas Eretas sirgo ltiniu glomerulonefritu ltiniu inkst susirgimu, vedaniu link inkst raukljimosi ir mirties nuo inkst nepakankamumo. Jam tada buvo 35 metai. Arnoldas Eretas badavo daug kart ir po daug dien. Pats ilgiausias jo badavimas buvo 49 dienos. Ir tai k jis sako: A daugiau nebesu ilg badavim alininkas. I tikrj, galima tapti nusikaltliu savo paties atvilgiu, veriant save badauti 30-40 dien, vartojant vien vanden... niekas negali atlaikyti tokio ilgo badavimo be pasekmi, arba be alos savo gyvybinms jgoms, - o mes padsime auktuk! Kodl mes padsime auktuk? Todl, kad ia Arnoldas Eretas badavim veda nauj faktori gyvybin jg, kuri jo laikais materialistai nuolat atmesdavo, ir faktori, i gyvybin jg, Arnoldas Eretas, kaip js suprantate, pam ne i lub. Asmenin mintos knygos autoriaus ilgo badavimo patirtis, turint savo aktyvuose daugiau nei
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 38 i 80

deimties gydomojo badavimo met patirt, skaitant 31 dienos badavim, 30 dien, 24 dien trukms ir deimtis badavim, kuri trukm nuo 7 iki 10 dien, taip pat tikinamai rodo ios gyvybikos jgos egzistavim. O kaip gi, js paklausite, js tvirtinimai, kad 21 diena, tai optimali badavimo trukm ir kad maesnis badavimas nesuteikia tokio rykaus gydomojo badavimo efekto kaip 21 ir daugiau dien badavimo? Viskas teisingai: konkretaus mogaus organizmo lktuvo pilotavimo menas ir yra mokjimas matyti pavoj ir privalumas to, arba kito badavimo laikotarpio ir mokjimas ivengti abipusi spst. Js badavimo rezultatas tai deins puss matematins lygties esm, kurios kairje pusje yra tokie pagrindiniai dmenys, kaip toksin kiekis organizme ir priepastatomas jam, gyvybins organizmo jgos kiekis. Prie t dviej, lygties kairs puss pagrindini dmen, stoja nesuskaiiuojama koeficient galyb: amius, paveldimumas, pradinis svoris, ligos palydovs. Badavimo meno esm yra aukiausio rezultato pasiekimas, prarandant kuo maiau gyvybini jg ir energijos. Tai yra: Gydomojo badavimo efektyvumas nustatomas ne paalint i organizmo toksin kiekyje kilogramais, bet toksin kiekio gyvybins jgos vienetui, jgos, kuri labai ibarstoma badaujant; ir gydomasis badavimas pats savaime yra tikinamiausias metodas rodyti, kad gyvybin jga, arba pranczikai Elan Vital egzistuoja. Js supratote kame ia gydomojo badavimo menas ir diplomatija? Pusiausvyroje, intuicijoje, o tai ateina tiktai su patirtimi, sava arba svetima. Todl a jums ir pabriu, kad svarbiausia tai konkretaus ligonio bkl, padidjusio toksin kiekio audiniuose ribos poymi nustatymas, poymi pagal kuriuos btina nutraukti badavimo procedr ir pereiti prie viei vaisi suli dietos. Eretas aikiai kalba, kad nereikia, kad ir kas nutikt, vykdyti i anksto numatyto plano. Sakykim 33-j dien badavimo. Svarbiausiai, kad js, arba js kuratorius, jaustumte, kas vyksta organizme ir laiku ieitumte i badavimo praddami vartoti vieias vaisi sultis. Kita labai svarbi nuostata, kuri, pagal prasm yra Ereto iskirtinis indlis virkinimo fiziologijoje, tai Ereto nuostata apie tai, kad, kai tik maistas patenka ant skrandio sieneli toksin eliminavimas i organizmo nutrksta! Profesorius Ivanas Pavlovas gavo Nobelio premij u gerokai maiau svarbios hipotezs rodym fiziologijoje. Pavlovas ir didelis jo pasekj skaiius 20-o amiaus pirmoje pusje, vykd un genocid, sunaikin deimtis, jei ne imtus tkstani un, tik dl to, kad parodyti, jog jei uns skrandyje padaryti atsiveriani ior skyl (fistul) tai: 1) Kai uo da ir maistas papuola uns skrand, tai i skyls teka skrandio sultys toks reikinys buvo pavadintas Pavlovo beslyginiu refleksu; 2) jeigu vienu metu, maitinant un, vis laik jungti elektros lemput, tai paskui, tik lemputs jungimas iauks skrandio suli tekjim i skyls uns skrandyje is reikinys buvo pavadintas Pavlovo slyginiu refleksu. Viskas. imtai tkstani un sumokjo savo gyvybmis u tuos didius atradimus. Boriso Sokolovo memuaruose Ant Nevos krant (svetains Usienyje bibliotekoje), dviejuose pasakojimuose, tas un genocidas gerai apraytas.

Toksin alinimo mechanizmas ir Nobelio premijos


Visa, taip vadinama, virkinimo fiziologija ir maitinimasis, kuri moko medicinos institute ir mokyklose visame pasaulyje, remiasi melagingomis, paimtomis i lub, prielaidomis. Pavyzdiui, kad visas organizmo vartojamas maistas, visikai varus ir savyje neturi joki toksin, ir sisavinamas pilnai, visu imtu procentu, nepaliekant joki lak. I kur jie tai pam? Prielaida paimta i lub, visikai neatitinka visos monijos patirties apie vartojam maist. Daktaras Arnoldas Eretas veda dingus lygties nar toksin eliminavim! Ir teikia hipotez, veikiant patvirtinim, kad, kai tik maistas prisilieia prie arnyno sieneli toksin eliminavimas (paalinimas) i organizmo, nutrksta. Daktaras Eretas daro dar vien tvirtinim, daug svarbesn, nei vieno Nobelio premijos laureato
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 39 i 80

hipozet, angl filosofo Volterio Kenono, kad organizmas siekia ilaikyti savo pagrindinius rodiklius pastovaus dydio ir siauruose rmuose, vadinamuose Homeostaze. O btent: Arnoldas Eretas - tiesiog vieniius, vienu ir tuo paiu laiku, su oficialiais fiziologais, vadovaujaniais didelms laboratorijoms, akademiku Pavlovu ir anglu Volteriu Kenonu, prie imt met, dvideimto amiaus pradioje, pasil prielaid apie tai, kad mogaus organizmas turi dar ir eliminavimo funkcij, t.y. toksin paalinim. Ir ta funkcija neapsiriboja vien tik inkstais, taiau yra tampriai susieta su virkinimo organais, tokiu bdu, kai tik termikai apdorotas maistas prisilieia prie arnyno sieneli toksin eliminavimo funkcija organizme nutrksta. Btent is toksin eliminavimo (alinimo) sustabdymas paalina, susijus su iuo eliminavimu, net ne alkio jausm tai ne alkis, o tiesiog neivengiam poreik bent kak mesti skrand, ir mons, kurie pastoviai valgo jie apskritai nealina savo toksin, o atvirkiai juos tik kaupia savo organizme. Tai yra alkis alkiui nelygus! Tie milijonai amerikiei, kurie vis dien kak valgo ir pastoviai vaikto prie aldytuvo ie mons nra alkani. iuolaikin medicina ir fiziologija nesugeba atskirti i dviej absoliuiai skirting maisto vartojimo poreiki ir todl yra bejg. Kodl medicina jau 100- met atmeta iuos Ereto tvirtinimus? - Matyt neino, kaip i viso to galima ispausti pinig, arba todl, kad Arnoldas Eretas buvo be formalaus medicininio isilavinimo, o jei taip, tai mums atseit i jo nieko ir nereikia? Bet a turiu formal medicinin isilavinim dviejose alyse ir tvirtinu, kad Arnoldas Eretas 1000% teisus, kuo gali sitikinti kiekvienas i milijon, riebi iki lyktumo daktar, kurie itisomis dienomis trinasi apie savo aldytuvus, bet is faktas savaime nieko jiems nesako. - Nuostabu! Jie ir po viso to, laiko save kak suprantaniais tame, kaip padaryti sveikais kitus mones. Ar inote, kad prie imt met Amerikoje, kai maisto produktai tik buvo pradti klastoti, JAV egzistavo statymai prie maisto klastojim. Js manote ie statymai ataukti? - Niekada! Tiesiog Antrojo Pasaulinio karo pradioje, maisto produkt falsifikacija tapo totali, o normals produktai retenybe, ir todl juos pradjo vadinti organiniais, o kainavo jie maiausiai triskart brangiau. O statymus apie produkt falsifikavim tiesiog umiro ir apjo juos instrukcijomis. Bet dabartinmis, totalaus falsifikuot ir toksik produkt vartojimo slygomis, Arnoldo Ereto hipotez apie tai, kad apdorotas maistas pateks skrand, stabdo toksin eliminavimo proces labai svarbi. Eretas sako: Kai tik skrandis itutja ir jame nelieka maisto, organizmas pradeda toksin alinim. - Ir tai faktas patvirtintas bandymais. ia a turiu patvirtinti Arnoldo Ereto hipotez fiziologiniais duomenimis. Reikalas tame, kad kai maistas patenka skrand, Pavlovo uo pradeda iskirti skrandio sultis, tai skrandio apatins dalies ir dvylikapirts arnos raumen sfinkteris, taip vadinamas vartininkas (Pylorus), turi bti suspaustas ir udarytas. Maistas turi bti apdorotas pylorus`o udarytame i apaios skrandyje, kaip butelyje, o tik paskui pasislinkti dvylikapirt arn. Taiau, kai ms nusipenjs gydytojas, pastoviai trinasi apie aldytuv ir kak kramto, tai jo pylorus niekada neusidaro, t.y. toki moni skrandis, tikrja to odio prasme yra pereinamasis kiemas su ustrigusiomis durimis ustrigusiu pylorus, kuris niekada neusidaro. Tai savaime paeidia vis sek labai susijusio tarpusavyje, nerv ir hormon reguliavimo tarp skrandio ir dvylikapirts arnos, kuri tiesiog ardoma.

MAISTOGOLIKAI. Priklausomyb nuo maisto

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

40 i 80

Taiau Arnoldas Eretas apie tai kalba daugiau, jis sako, kad termikai apdorotas maistas skrandyje sustabdo toksin eliminavimo proces i organizmo, kuo ir slygojamas pripratimas prie toksik produkt. Tai kaip ir pas alkoholikus, kuriems, btina igerti degtins, kitaip jie tiesiog mirta. T.y. kalbsim pagal analogij, MAISTOGOLIKAI tai ne alkani, o priklausomi nuo maisto intoksikacijos, sergantys mons MAISTOGOLIKAI. Arnoldas Eretas tiksliai sako: Kuo daugiau mogus sukaupia toksin, tuo daugiau jis turi valgyti, kad sustabdyti eliminavim, todl, kad tai toksin alinimo pradia jam sukelia nemaloni savijaut maisto abstinencij ir jam i karto norisi valgyti, kad atsikratyti nemalonios savijautos. Dabar js suprantate, kad nusipenjs mogus, tai ne paprastai nusipenjs mogus su skirtingai pavojingomis medicininmis komplikacijomis, tai maisto toksikomanas, maisto narkomas su aikiai ireikta maisto abstinencija. Arnoldas Eretas pranea: Pas mane buvo pacientai, kurie turjo keltis kelet kart nakt, kad k nors suvalgyt ir tik tada jie galjo toliau miegoti. Jie turjo sidti maisto skrandi, kad sustabdyt toksin eliminavim ir su tuo susijus nepakeliam abstinencijos jausm. T.y., iuolaikin medicina dar atsisako tinkamai atskirti alkio jausm, kaip ilgalaik maisto trkum ir cukraus kiekio sumajimu kraujyje, ir maisto abstinencijos pojt, kuris susijs su toksin alinimu i organizmo. Ir tai js pasakysite, argi nebuvo galima iuolaikinei medicinai, per prajusius imt met patikrinti ios Arnoldo Ereto hipotezs apie toksin eliminavimo proceso sustabdym, kai skrand patenka maistas? Tai formaliai buvo galima padaryti su gyvnais, nors mes visur matome tai mums supaniuose monse. A tai pavadiniau Toksin eliminavimo apdorotu maistu sustabdymu, Arnoldo Ereto beslyginiu refleksu. Toksik maisto produkt reklama nepertraukimai rodoma per TV, bet tai, ant ko negalima usidirbti pinig, pinig tyrimams nepritraukia. Apie k svarbaus dar kalba Arnoldas Eretas remdamasis savo turtinga patirtimi? Jis pabria, kad: labai ilgas gydomasis badavimas gali tapti nusikaltimu, kadangi badaujantis organizmas ukimtas per daug dideliu toksin kiekiu. Gydomieji badaujantys, kurie mir i bado, numir ne nuo maisto trkumo, bet dl organizmo obstrukcijos, iauktos sav toksin, i kuri tiesiogine mirties prieastimi yra inkst obstrukcija, anurija, nepakankamumas. Eretas nustato svarbiausius badavimo komponentus: gyvybs jga lygi sau paiai minus toksinai. Taiau pernelyg ilgas badavimas gali sunaudoti per daug gyvybins galios, ir tada toksinai virija gyvybs jgas, ir pacientas mirta. Ypatinga dmes Eretas, o a dar kart pabriu, skiria tokiam badavimo poymiui, kaip nemiga: Badaujant js miegas tampa neramus, jus gali kamuoti komarai. Tai tiesiogiai proporcinga toksemijai, atsirandaniai kraujyje nukreipiant toksinus i riebal saugykl inkstus. Ereto broirl tai pati imintingiausia knyga apie badavim, nors pavyzdiui, Eretas, skirtingai nuo mans, nepataria ieiti i badavimo vartojant vieias vaisi sultis. Kodl? Ne todl, kad tai neefektyvu, taiau kaip tik todl, kad tai per daug efektyvu. Eretas ilgai badaudamas bijo to, kad valomoji viei suli jga gali ilaisvinti per daug toksin ir ukimti inkstus. Ilgai badaujant daugiau nei tris savaites - tokia stipri intoksikacija, ieinat i badavimo pradjus vartoti vieias, skaidrias sultis manoma, net, vartojant vaisi sultis gali kilti staigus sveikatos pablogjimas. Tokiu atveju reikia i karto pereiti prie krakmoling mork suli. Tai tik dar kart rodo didel vaisi suli efektyvum. mons, bnant ilgame badavime ir vartojant tik vaisi sultis, isigydo nuo vio. Eretas gi, ieidamas i badavimo, vartoja alius ir virtus vaisius-daroves su silpnesniu efektu, kaip juodosios slyvos. T.y., Eretas skiria dmes organizmo valymui per skrandio-arnyno trakt, kai pagal mano metodik, a tsiu ivalym per krauj ir inkstus. ia profesori nuomons gali isiskirti ir tame nra nieko stebtino. Vienas ijim i badavimo gali pasirinkti taip, kitas kakiek kitaip, taiau kiekvienu atveju vaisiai turi bti tiktai viei! Gal gale kiekvien pacient reikia atsivelgti individualiai. A manau, kad i neilgalaikio, iki trij savaii badavimo, o ir kiekvienu atveju reikia bandyti ieiti i badavimo vartojant tik vieias skaidrias vaisi sultis ir tik sveikatos pablogjimo atveju pereiti prie
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 41 i 80

mork suli. A 7-10 dien badavimu vandeniu mobilizuoju toksinus, maiausias dien skaiius, btinas toksin mobilizacijai i saugykl ir tada darau ryk, stipr ir efektyv iskirt toksin alinim i organizmo vartodamas vieiai spaustas, skaidrias sultis, i neturini krakmolo vaisi ir paius bekrakmolius vaisius. Ir remdamasis savo patirtimi pabriu, tuo rmsi ir Eretas, kad lengviausiai pakeliamas 7-10 dien badavimas ir tiek pat dien vaisi suli vartojimas. Kodl btent 7-10 dien? Todl kad bandym keliu nustatyta, jog tai maiausias dien skaiius, per kur i audini saugykl isiskiria pakankamas kiekis toksin, kuriuos per kitas 7-10 dien btina paalinti lauk skaidriomis vaisi sultimis. Ne taip seniai, 1995 metais, buvo ileista amerikiei medicinos daktaro Doelo Furmano knyga Badavimas ir sveikas maistas (Joel Fuhrman, M.D. Fasting and eating for health), i kurios mes suinome, kad daktaras Furmanas savo kontoroje stebi pacient badavim. Taiau medicinos daktaras tai daro tik ambulatoriniais pagrindais, o kuo jis itiktj usiima, tai daro badaujani kraujo ir lapimo tyrimus ir pateikia u tai dideles sskaitas. I praktins puss, io daktaro knyga nedomi gydytojams ir bevert paprastam mogui, ir apie ja daugiau kalbti, iskyrus tai, kad ji kainuoja 15 doleri, neverta.

Pagrindiniai poymiai ieinant i badavimo


Kame yra pagrindinis neteisingo ijimo i badavimo poymis? - Atsiradus vrikam apetitui, kur galima bt aprayti vienu odiu apsirijimas. Bna prieinama iki to, kad vis svor, kur pacientas numet per 3-4 badavimo savaites jis priaugina per savait, todl kad nutrksta(nesivaldo) ir po badavimo maitinasi kiaur par. Kaip rezultatas pilnas nusivylimas gydomuoju badavimu, nors bet kuriuo atveju jauiamas laikinas savijautos pagerjimas. O kodl jis vyksta, is gydomojo efekto abortas? Dl informacijos trkumo. inoma, jei js turite informacij tik apie Breg ir elton, tai jie neakcentuoja ijimo i badavimo, jie koncentruojasi pat badavim. Bet Arnoldas Eretas akcentuoja, tai kuo svarbi Ereto knyga jis koncentruojasi ijim i badavimo teisingai sudeda akcentus. Ijimas i badavimo labiau svarbus ir produktyvus toksin alinimo funkcijoje, nei pats badavimas, kuris savo esme yra tik paprasta toksin iskyrimo i audini saugykl faz. is neginytinas, Arnoldo Ereto, eliminavimo nutraukimas apdorotu maistu rodomas kiekvieno, mano asmeninio badavimo metu. tai sakykime a badavau savait. Per savait a iskyriau daug toksin i audini saugykl, kaip sakoma, sudrumsiau ir pakliau paviri visas drumzles. Per 7 dienas arnynas dar nespjo gauti nejudrumo. Jei js ikart pradsite vartoti prast maist js ikart nutrksite apsirijimo faz ir badavimo, kaip nebta. Ikart atsiras vrikas apetitas ir normali savijauta. iuo atveju, teigiami badavimo rezultatai minimals. BET! Jei js ieidinsite i badavimo maiausiai savait, vartodami vieias SKAIDRIAS vaisi sultis, tai bsite geros savijautos, nebus jokio vriko apetito ir js bsite sots igr stiklin praskiest suli. Ir sudrumst lak ivedimas i organizmo tesis dar maiausiai savait, k js ir jausite, kaip besitsiant bjaurum burnoje. NEGALIMA taupyti VIEIAI ISPAUST SULI atvilgiu! Reikia nuosekliai sekti antr BADAVIMO FAZ! Kiek svarbios bekrakmols, skaidrios sultys, parodo toks faktas, kaip ijimas i badavimo naudojant kitais atvejais puikias, mork sultis taip pat iaukia vrik apetit, kur turjau po 31os dienos badavimo. Todl, kad morkose daug krakmolo tai akniavaisis, o reikalingos tik SKAIDRIOS vieiai ispaustos sultys, kaip citrin, grepfrut, apelsin,, granat ir t.t. Naudojant citrin-apelsin sultis, jums nebus apsirijimo poreikio, js netursite net apetito js tiesiog jausits nuostabiai ir puikiai galsite ieidinti i badavimo nors 3-4 savaites, be joki eksces. Js pilnai kontroliuosite situacij, o ne bandysite ipt akis lsti puod su makaronais. Taip, taip, btent tai daro mons nutrk nuo badavimo. tai kodl pirmj badavimo savait svarbu vengti apetito stimuliavimo! Vaisi sultys sisavinamos be atliek ir nepaleidia judjimo, arnyno peristaltikos, o arnyno peristaltika tai vienas i faktori, stimuliuojani apetit. Krakmolas, net alias (neapdorotas) bulvs, ar banano krakmolas, labai stimuliuoja vrik apetit. Krakmolas susijs su sintezs proceso organizme paleistimi, kuris ir iaukia apsirijimo poreik. Banan jokiu bdu negalima vartoti

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

42 i 80

ieinant i badavimo, lygiai taip pat, kaip ir mork, ar ali (nevirt) bulvi27.

Kiauinio baltymas - stipriausias cementas


Suprantama, kad ubaigus bet kur badavimo cikl, js pai intereso dlei reiktu kaip galima ilgiau gyventi aliavalgysts bd (vartoti termikai neapdorot maist), traukiant tai viei pien, skystus kiauini trynius, ali uv. ali kiauini baltymai kenksmingi, nes j sudtyje yra glikoproteino - avidino, kuris nusodina daugel nauding mediag arnyno tarpus ir neleidia j sisavinti. Virto kiauinio ir kiauiniens bsenoje, baltyminis avidinas nesisavinamas ir yra tik maisto papildinys, slystantis arnynu apai. Bet minktai virtame kiauinyje, kaip ir alios bsenos, avidinas pasireikia kenksmingomis savybmis. Avidinas tai mukopolisacharidas (Glikoproteinas baltymas turintis savo didelje molekulje daugyb cukraus molekuli), vienas i stipriausi klij gamtoje. Kiauini baltymai buvo dedami cemento miinius statant vidurami ventyklas, kurios stovi po 1000 met. Tiek didel j klijuojamoji geba. Jei js naudosite toki, plius krakmolin virtos bulvs kleister, bei baltos duonos ir ryi, gleiviklij diet pakankamai ilgai, tai, kaip sakoma, pas jus sulips viskas, Paukio kiauinio sandara: ne tik kraujagysls. iuo pagrindu js galite padaryti ivad, kad 1. Kevalas, 2. Iorin pokevalin virtas kiauinis, ar kiauinien yra geriau, nei minktai virtas plvel, 3. Vidin pokevalin plvel, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. kiauinis, o be abejo naudingas atskirtas kiauinio trynys.
Tirtas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentrikai isidsiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentrikai isidsiusiu baltuoju sluoksniu, 12. Trynio plv, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Lukto plvel

Kas lieia alios msos valgym, neirint amerikiei alios msos valgymo propagandisto Ajundunuso Vonderplanitco reklam tai, kaip sakoma labai individualus klausimas. A pavyzdiui, tiesiog negaliau valgyti alios gyvno msos, net tuo atveju, jei jis tikrai sveikas ir tik k buvo nudaigotas. Ypa sustosiu prie ali bulvi. Taip, kaip Rusija iaurin alis ir su vaisiais ten sunku, o bulvi daugma pakankamai, reikt reikt ypating dmes skirti tam, kad gyventojai vartot alias bulves. Prisiminkite kart ir visiems laikams alias bulves valgyti btina!28 Tai gyvos jgos altinis, net jei js valgote tik kept tai nereikia, kad negalite suvalgyti vienos bulvs alios (nekeptos). Tarp kitko, i bulvi galima padaryti puikias sultis, taip pat, kaip ir i mork. Bulvs niekada neturi bti skutamos, nes bulvi odel pagrindinis vitamin altinis, btina tik iplauti ir paalinti sugedusias vietas. Bulvs smulkiai supjaustomos ir kartu su odele tokiu bdu valgomos. Koki prieskoni reikt pridti ia jau js skonio reikalas. Gal gale, jei norisi ilto, galima bulves gaminti garinje, ar kepti, bet jokiu bdu negalima virti, vanden ipilant. Kaip tokio apdorojimo rezultatas, bulvs praranda vis naudingum ir iskyrus gryn krakmol, joje daugiau nieko nebelieka. O virtas krakmolas, tik chemikai - prastas apmual (tapet) kleisteris. O tapet kleisterio valgymas, net su druska tai, inote nelabai naudingas usimimas. Ir jei js apmual kleister valgote vis savo gyvenim, tai nra ko stebtis tuo, i kur pas jus su amiumi atsiranda krva lig.

Vl apie ijim i badavimo. Chlorofilas. Vegetarizmas


27

Negalima vartoti tik 2-ame badavimo etape apie kur kalbama iuo metu, kuris prasideda po badavimo kuomet geriamas tik vanduo. 2-ame badavimo etape prof. A.P. Stolenikov rekomenduoja naudoti tik citrusini vaisi sultis. 28 Turi omenyje nevirtas alias bulves, kartu su viei bulvi lupenomis. Paaliavusi bulvi vietas reikia nulupti. Gelsvos bulvs turi karotino, saldokos. Raudonos, ruavos naudingiausios. Skanus ir vertingas bulvs pakaitalas yra yra topinambas, dar vadinama batatas, bulvin saulgra (lot. Helianthus tuberosus). Taip pat valgomas nevirtas.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 43 i 80

Vienok grkime prie teisingo ijimo i badavimo. Apetito trkumo simptomas - tai tiek tikras teisingo ijimo i badavimo poymis, kad jei pas jus netiktai pabust apetitas tai reikt, kad suvalgte, ar igrte kak tokio, kas paleidia organizme sintezs procesus. O pas mus, ijimo i badavimo etape, visai kitas udavinys mums btina visus cirkuliuojanius ir laisvus toksinus organizme, paalinti lauk. Koks dar maistas paleidia organizme sintezs procesus ir stimuliuoja apetit? - Tai visi alumynai todl ioje ciklo fazje joki ali suli. Chlorofilas, kuris slygoja ali spalv alumynams, biochemikai, beveik identikas su raudonuoju hemoglobinu kraujyje. Jie skiriasi maa dalele (kofermentu)29. Biochemikai tiksliai neino to fakto reikms, taiau to, kad chlorofilas tai stipriausias i sintetini ir gydomj proces organizme stimuliatori tai gerai inoma visiems usiimantiems gydomosiomis olelmis. Taiau mums, a dar kart pakartosiu, to efekto mums dabar nereikia, jis mums bus reikalingas vliau, kai mes pereisime prie sintetins, atstatomosios badavimo ciklo fazs, kuri susideda i trij pagrindini fazi: 1) Gydomoji faz, badavimas grynai vandeniu: nuo vienos iki keturi savaii. 2) Ijimo i badavimo faz vartojant bekrakmoli vaisi sultis ir vaisius maiausiai tiek pat dien, arba savaii, kiek js badavote. 3) Atstatomoji sintetin faz, kai js pradedate naudoti natralias (alias) akniavaisi ir oleli sultis, ir galima akniavaisius, ir oleles valgyti, taiau tik alias. Treiosios fazs trukm atitinkamai tokia pati. Tokiu bdu, tik savaits, teisingai pravestas gydomasis badavimas, perauga beveik mnes, po kurio js ieisite, tikrj to odio prasme, nauju mogumi! Kodl visame gydomajame cikle, a kalbu ir pabriu, kad tik ALIOS darovs ir vaisiai? Todl kad viena molekul virto, arba kitu terminiu bdu apdoroto maisto, i karto sustabdo ne tik valomuosius, bet taip pat ir atstatomuosius procesus. Kai tik jus, suvalgote gaball termikai apdoroto maisto, skaitant paprasiausi duon, arba gaminius i pasterizuoto pieno produkt, kaip vark, jie ten lieka ilgam ir jeigu js badavote ilgiau nei dvi savaites, tai jus esate ir realiame pavojuje. Kiek svarbu vartoti sultis ir produktus tik alius, t.y. vieius, galima suprasti i to, kad treioje, atstatomojoje fazje js galite taip pat vartoti ali uv ir viei pien, ir galbt ali ms. A dabar nekalbu apie infekcijas vartojant ali ms, pieno produktus ir ali uv. Tai individualu. Taiau jeigu js esate tikri dl altinio, tai i biochemins puss galite juos visikai ramiai vartoti, kadangi juose esantys fermentai nra deaktyvuoti terminiu apdorojimu, btent is momentas ir yra mums labai svarbus kovos su degeneraciniu, ltiniu susirgimu, proceso metu, kaip ltiniu savs nuodijimo organizmo pasireikimu. Ir tai jums pavyzdys to, kad VEGETARIZMAS30 NRA SVEIKO MAISTO SINONIMAS. Jeigu js sdsite ant makaron, duonos ir virt bulvi, tai po kurio laiko js tapsite labai ligotu mogumi. Mediag apykaitos procesas virkinant alius produktus i esms skiriasi nuo tokio, vartojant termikai, vienokiu ar kitokiu bdu apdorotus produktus, arba j komponentus. Vartojant biologikai nepakeistus maisto produktus virkinimo procesas vyksta tiesiogiai - is biologikai aktyvi maisto mediag perdavimo procesas per arnyno biologin membran eina be ilg atskyrim ir vyksta su minimaliomis energijos snaudomis. Termikai apdorot produkt virkinimo procese, t.y. kalbant chemik kalba, denatruoto maisto, virkinimo procesas eina su didelmis energijos snaudomis, ir ia kalba eina ne apie paprast fizin energij, o apie kak daugiau gyvybines jgas. Todl maistas ilgai usilaiko arnyne ir procesas gyja jau ne tik sekrecijos ir fermentin pobd, bet ir bakterij poveik su maisto produkt irimu, puvimu arnyne. Tokiu bdu, termikai apdoroto maisto virkinimas yra i esms piktybinio pobdio. Karvs, kurios ganosi pievoje, neserga skrandioarnyno trakto viu, taip pat ir plrs, laisvi gyvnai gamtoje31. Skrandio ir arnyno trakto vys
29

Chlorofilas aliasis augal kraujas. 1915 metais Dr. Richardas Viltateris gavo Nobelio premij u atrast chlorofilo chemin struktr. 1930 metais Dr. Hansas Fieris gavo Nobelio premij u atrast chemin hemoglobino struktr. Savo nuostabai jis nustat, kad hemoglobino formul beveik identika chlorofilo formulei. Skirtumas tik toks, kad chlorofilo baltymin struktra formuojasi apie magnio molekul (Mg), o hemoglobino apie geleies (Fe). Daugiau apie chlorofil rasite 65 psl., Chlorofilas. aliasis augal kraujas 30 Vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios msos, skaitant uv, pauktien, viagyvius bei alutinius skerdimo produktus. Pirmas maas ingsniukas sveikatos ir diaugsmo link. Daugiau 67 psl., Vegetarizmas, arba aminos jaunysts maistas. 31 Veiu serga tik naminiai gyvnai, kurie minta tuo paiu kuo ir mes.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 44 i 80

tai apdovanojimas monijai u maisto civilizacij.

Sintetin, atkuriamoji badavimo ciklo faz


Js galvojate tai jau viskas? - Ne, js gi umirote apie treij sintezs faz ir nauj organizmo audini atkrim. tai js nujote pirt ir sugrojote galutin akord. inoma, laimingi tie, kas gali tsti viei vaisi diet dar karta, dar ir taip toliau iki begalybs. Tame nra jokio pavojaus tik gryna nauda. Bet daugumai teks pereiti atkuriamj faz. Tai nereikia, kad tie, kurie liko vaisi fazje niekada neatsistatys jie daugiau isivalys, o reikia ir atsistatys geriau. Taiau mes, tie, kurie pabaigme distancij, taip pat galime neblogai atstatyti save, neirint tai, kad pilno apsivalymo nepasiekme. Tai k js darote treioje, atkuriamojoje(atsistatymo) fazje js pridedate prie bekrakmoli vaisi krakmolinius, kaip bananus, o taipogi akniavaisius ir j sultis. Ypa ioje grupje geros mork sultys, labai paplits akniavaisis Rusijos slygomis. Burokai ir alios bulvs irgi labai naudingi produktai btent, ir tik, alios (neapdorotos) bsenos. Gerokai paplitusi Vakaruose kombinacija: mork sultys 50%, burokai su salierais32 lik 50%. Stipriai stimuliuojaniu efektu pasiymi visos olins sultys: petraoli, dilgli, pieni, jonaols ir t.t. Spausti galima visk, kas inomai nenuodinga. Spaudiant oli sultis reikalinga speciali suliaspaud, panai msos malimo mainl, arba specialus antgalis tai mainlei. Galima j naudoti ir tiesiogiai, sultis vliau ispaudiant per marl. Pati brangiausia suliaspaud pasaulyje, kainuojanti du su puse tkstanio doleri, tai daktaro Normano Vokerio suliaspaud, kaip msos malimo mainls ir spaudiamojo preso hibridas. Normano Vokerio suliaspaud, tai suliaspaudi Rols-Roisas, kur galima, bet nra btina sigyti tik patu. Labai brangu, bet vis tiek kiekvienai vaisi ir darovi riai reikalinga naudoti savo tipo suliaspaud. Spaudiant sultis i kiet akniavaisi ir vaisi, kaip morkos ir bulvs, geriausia naudoti centrifgos tipo suliaspaude. Citrusini spaudimui, nieko geriau nra u preso tipo suliaspaud33. O olms reikia aukiau pamintos suliaspauds. Net nebandykite naudoti vienos ries suliaspaud ikart visoms trims konsistencijoms. ioje fazje, nesant problem su dantenomis, js galite alius vaisius ir daroves tiesiog valgyti. Taiau tiek ols, reikalingos pakankamo chlorofilo kiekio igavimui, js tiesiog nesuvalgysite, nes js ne karv34. Todl, sakykime krapus, ar piens lapus teks prasukti per ols trintuv, kad gauti koncentruot skyst, praskiesti j vandeniu ir gerti. Ir taip, js apsiginklav suliaspaudmis, valgote vairius vaisius ir spaudiate ols sultis. Moligus ir arbzus galima vartoti tik atstatomojo ciklo metu. Kiek reikia tsti atstatomj period? Kiek tik gausis. Atstatomojo periodo metu nedraudiama naudotis garine. Atminkite, kad svarbiausia prie garin tai prisigerti pakankam skysio kiek, o po to iuos skysius ivesti per od, o is prakaitas su savimi iskiria ir toksinus.

32

Skirtumas tarp ger ir netinkam maisto produkt pasireikia pagal tai kiek ir koki organizmui kenksming atliek susidaro i i produkt. Juo maisto produktas kokybikesnis, tuo maiau rgtini atliek ir daugiau rgtis neutralizuojani mineralini, armini produkt. Renkantis maisto produktus, visuomet reikia atsiminti: armins mediagos, neutralizuodamos rgtines atliekas, organizm valo, o rgtins sudaro slygas organizmo rgtjimui ir utertumui rgtinmis atliekomis. Viena i esmini geros sveikatos garantij organizmo rgi ir arm balansas. iuolaikinje mityboje vyrauja organizm rgtinantys maisto produktai. Tai msa ir jos gaminiai, produktai i balt milt, kava, alkoholiniai grimai, pasterizuotos sultys, duona, bandels, saldumynai, kiauiniai, vairs gazuoti grimai ir kt. armini produkt sraas kur kas kuklesnis: viei vaisiai, darovs, salotos, bulvs, negazuotas mineralinis vanduo ir kt. arminiai produktai ir j armingumas (su minuso enklu): salierai -7, morkos -6. Palyginimui: pinatai -14, kopstai -10, salierai -7, cukinijos -6, bulvs -6, greipfrutai -6, obuoliai -5. Rgtiniai produktai ir atliek rgtingumas (su pliuso enklu): kiauliena +7, kalakutiena +10, sdyta msa +15, kepenys +16, laia +11, krabai, moliuskai +16, kvietiniai miltai +8, makaronai +9, ryiai neluktenti +13, pienas +2, vitos kiauinis +10, vark +11, kiauinio trynys +22, lydytas sris +30, parmezano sris +35.
altinis: http://www.burbuliukas.lt/wp-content/uploads/2010/12/Maisto-produktu-klasifikavimo-lentele.pdf
33 34

Pairkite ir kit patog variant suli spaudimui. Paiekos sistemoje Google surinkite citrusini vaisi suliaspaud Suvalgysite, ir su malonumu. Kita nuomon http://toltikkontaktai.blogas.lt/
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 45 i 80

Perjimas prie termikai apdoroto maisto


Nelengvos tikrovs slygomis, daugeliui moni bus sunku egzistuoti vartojant tik alius vaisius ir daroves, kada bulvi kartais ir nepavyksta gauti. Tada pirmiausia ko reikt tai nustatyti ijimo i badavimo laik, vaisi ir darovi sezonui. Paprastam mogui pereiti prie termikai apdoroto maisto, nors ir priverstinai vis tiek teks. Pereidami prie kepto-virto maisto, atminkite, kad geriausias terminis apdorojimas yra garai. Pagal galimybes atiduokite pirmenyb gariniam maisto apdorojimui. Pirmoje eilje tai bt bulvs. Niekada nelupkite bulvi ir neimeskite lupen jose visi vitaminai ir bulvs geriau isaugo savo naudingsias savybes, tiesiog plaukite bulves su epetliu. Niekad a nevirkite bulvi kitaip, kaip tik sriuboje, niekada nenupilkite vandens nuo virt produkt apskritai35. Keptos bulvs net negalima lyginti, nepalyginamai labiau isaugotos, nei virtos, tik priverstinai riebios. Atminkite, kad kulinariniaiestetiniai ir sotumo klausimai, neturi nieko bendro su mogaus sveikata. Dabartiniu, maitinimosi mokslo pagrindu pastatyta kalorija grynai fizinnis, bet ne biologinis rodiklis. Kalorija tai fizins ilumos kiekis, btinas vieno decilitro vandens paildymui iki 1 laipsnio pagal Celsij. Tokiu bdu, kalorinis palyginimas pasmerkia mog jo sulyginimui su vandens puodu, kurio temperatra palaikoma i produkt iskiriama iluma tai gantinai kvaila. Toks primityvus supratimas buvo truput pakoreguotas vitamin svoka, bet ir vitamininis problemos suvokimo lygis randasi stuburo smegen lygmenyje. A neturiu galimybs ios knygos rmuose nuodugniai inagrinti maisto produkt, i kuri kiekvienai riai galima skirti itis knyg. Apie tai a papasakosiu antroje ios knygos dalyje. Paminsiu tik princip: kuo maiau js apdorojate maist termikai tuo geriau. Jei jau js pasmerkiate maist terminiam apdorojimui, daugiau naudokite vairias oleles i pievos. Atminkite, kad nra nieko egzotiko sriuboje i ieno, kur reikia labai smulkiai supjaustyti ir ivirinti iki minktumo. Visa Pietryi Azija vartoja labai daug alumyn, garina, kepa, verda bet kuri ol i pievos, ir j sveikatos rodikliai gerokai auktesni, nei vakar ali gyventoj. Kaip galima daugiau, kiek leidia los, vartokite prieskonius ir svarbiausia atrius raudonus pipirus, imbier36, ir t.t. Specialiai paymkite btinyb ibraukti i maisto sra tokius klasikinius kenksmingus produktus, kaip: duonos-bulkui gaminius i valyt aukiausios ries kvietini milt tai grynai tapet kleisteris, vartokite tik grubaus malimo miltus; Dl tos paios prieasties todl, kad tai krakmolinis kleisteris, venkite virt bulvi ir lifuot balt ryi galima tik rudus, neapdorotus. Vartoti galima tik piln grd, pavyzdiui grikius, pilnas avias, kvieius, net tada, jei tai reikalauja ilgesnio terminio apdorojimo37;

35

Nitrat igsdintieji silo nupilinti vanden. Jie teiss, j tuomet lieka maiau. Taiau taip ipilamos ir vandenyje i bulvi Sacharozs (cukraus) itirpusios mineralins mediagos. Vis tik optimaliausias variantas valgyti nevirtas bulves, taip pasisavinsite visas mineralines molekul mediagas, nesugadinsite bulvse esani sacharid, kurie paeidus bulvs luobel labai greitai virsta krakmolu. Negana mes dar prat krakmol paversti klijais (kleisteriu) kad maistas tapt dar nuodingesnis. Taip suvalgysite maiau bulvi (gausite maiau nitrat), ir skonio pojiais galsite jausti ir matuoti bulvse esani kenksming mediag kiek (pesticid, nitrat ir t.t.). Intuityviai su laiku sugebsite atsirinkti ir pajausti sveikiausias ir kokybikiausias bulves bei kitus vaisius ir daroves. Tokiu bd js lieuvis tobuliausia chemin laboratorija prads veikti ir pads js kelyje sveikat. 36 Europos sjungoje nebra nitrat norm daugeliui produkt, skaitant imbier. Teigiama, kad jo negalima daug suvalgyti dl to nra prasms nustatinti nitrat norm. Taigi tarsi reikt paiam augintis. Taiau siulyiau atkreipti dmes u enen vertingesn adaptogen augant ms platumose. Tai Roin rodiol Rhodiola rosea L. dar inoma kaip auksin aknis
37

Mirkykite grdus ir bsite nustebinti! Bsite nustebinti skoniu, lengvumu virkinant ir uplstania energija. Skans mirkyti irniai, dieviko skonio mirkyti avinirniai, skanios griki krupos, miei krupos. Mirkomi irniai, avinirniai, kviei grdai pradeda dygti, pasileidia gyvybs pratsimo procesas kurio metu mobilizuojami vitaminai, pasikeiia skonis, tampa saldesni. Mokslininkai ityr kad daigintuose grduose, irniuose vitamin esti net 80-300 kart daugiau nei nedaigintuose! Mieste ypa gerai dygsta kruopos gyvjme jonizuotame vandenyje. Daugiau apie daigintus grdus: 74 psl., Tie stebuklingi daiginti grdai
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 46 i 80

Nevartokite joki pieno produkt i pasterizuoto pieno, skaitant ledus; Venkite vis msik der produkt; Venkite (nenaudokite) cukraus. Cukrus tai NE Gliukoz tai Sacharoz http://en.wikipedia.org/wiki/Sucrose Venkite druskos, t.y. vis konserv ir sdyt gamini. Druska tai konservantas. Druskos pagalba mirusi ms usdo konservavimui, gyvam organizmui druskos perteklius irgi konservuos js organizmo audinius ir stabdys js gyvybinius procesus38;

O kas lieka paklausite js? - Pakankamai daug, bet inoma visa tai ne tas, ko jus mok vis gyvenim, ir padedant kam js sukaupte begal lig. Pasiklauskite savs, juk js dabar inote pagrindin sil: daugiau oli, vaisi, darovi. Visk, kas gaunama rusikoje pievoje galima valgyti virti sriubose ir kepti. Kinietika virtuv tai pagrinde ols kepimas. Pas mane populiariausios oli sriubos. oli sriub principas paprastas: daugiau oli pus puodo, truputis bulvi tirtjimui, daugiau svogno ir esnako ne maiau galvuts, o geriau kelet. Pasaulinio lygio sriubas galima virti i absoliuiai bet kuri oli, i eilins pievos, nors ir i ieno, tik virti teks ilgiau39. A labai mgstu dilgli sriub. uvies produktai tai labiausiai ekologiki, velgiant i maistins verts puss, inoma iskyrus uvies konservus, kuri, kaip ir vis konserv reikia vengti. uvies vert nustatoma pagal jos vieum. Diovinta uvis tai nra maisto produktas. domus faktas, kad moni sveikata turtingiausiame pagal vaisius ir daroves ems rutulio rajone, Centrinje ir Piet Amerikoje, kur paios pigiausios darovs ir vaisiai, kryptingai lugdoma importu i Skandinavijos ir Islandijos, stipriai sdyta menke, kuri vakar koncernai Piet Amerikos alyse reklamuoja, kaip delikates. i persdyta menk vadinasi Bakalao ir kad ji tapt tinkama sriubai, ar kepimui, j tenka mirkyti vandenyje ne maiau trij par. Ir ia persdyta menke uverstos visos Piet Amerikos parduotuvs, neirint tai, kad vakarinis Piet Amerikos krantas tai uvingiausios ems rutulio vietos ir ten vieios okeano uvies, bei krevei daugiausia.

Gydomojo badavimo ciklo ivada. 21 d. Reikalinga negalavimams atsatyti


Ir taip, jeigu yra btinyb atsikratyti kokio nors negalavimo, tai js turite badauti nemaiau, nei 21 dien, bet a ir nerekomenduoiau daugiau nei 28 dienas, mnulio, arba tiesiog 30 mnesio dien (juos sinchronizuoti su esamomis mnulio fazmis tai js asmeninis reikalas). Prisiminkite svarbiausia nebadaukite iaip sau, tai tik toksin mobilizavimas. Svarbiausia - tai sekantis t toksin paalinimas, grietai vartojant vieiai spaustas VAISI sultis! Ir tok ilg badavim a rekomenduoju tik asmenims iki 50 met. Visais kitais atvejais, daugiau stabili strategija a manau, yra 7-10 dien vandens badavimas. Paprasiausia FORMUL 1+1+1 = savait vanduo klizma + savait vieiai spaust suli + savait viei vaisi/darovi pirtis, toliau kokybikas maistas, arba dar geriau kuo ilgiau valgyti viei, ali maist. Prisiminkite, kad Polis Bregas intuityviai taip pat prijo prie trump badavim praktikos, 3-4 kartai metus. Dar anksiau toki ivad padar ir Arnoldas Eretas. Ir vadovaudamasis sava patirtimi dar karta pabriu, ir prie to taip pat prijo Arnoldas Eretas, kad geriausiai pakeliamas badavimas tai 7-10 dien ir tiek pat dien vartoti vaisi sultis. Kodl btent 7-10 dien? Todl kad bandym keliu nustatyta, jog tai maiausias dien skaiius, per kur i audini bazs isiskiria
38

Kita nuomon dl druskos: Vanduo ir druska: Js sveikatos altinis, Dr. F. Batmanghelidjas (1931-2004). Tik reikt naudoti ne valgomj mums prast valyt druskm kuri yra tik NaCl, o nevalyt naturali jros drusk, kuri sudaro daugyb mineralini element, pvz. Vilniuje parduoda nevalyt Tibeto drusk su 84 mineraliniais elementais. Ir j ko gero reikt naudoti ne kaip maisto pagardintoj, o gerti pagal skon pasisdyt vanden. Knyga labai domi ir analize apie glaud vandens ir lig sry. 39 Nepamirkite, kad bet koks terminis apdirbimas vir 45-50C keiia maisto svybs neigiamas ar kenksmingas organizmui. Todl nors ir teisinga linkm, kad chlorofilas yra labai naudingas ir tiesiog tirpsta mmyse, bet stengits neapdoroti maisto, skaitant alumynus, termikai.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 47 i 80

pakankamas ir svarbus kiekis toksin, kuriuos per kitas 7-10 dien btina paalinti lauk skaidriomis vaisi sultimis.

Kaip palengvinti jim badavim ir pat badavim


Jau po knygos iplatinimo kai kuriems monms kilo nekurie klausimai, susivedantys sakykim, k galima padaryti, kad palengvinti jim badavim, kaip papildomai pamaitinti smegenis badavimo proceso metu, ir panas racionalizaciniai pasilymai susij su badavim palengvinaniu pobdiu. Todl teks trumpai pakartoti badavimo filosofij. - Badavimo skm priklauso nuo grynumo, su kuriuo vyko visos pagrindins badavimo fazs: vandens, vieiai spaust skaidri vaisi suli faz, po to faz pridedant alias daroves ir oles; ir ketvirtoji faz viskas kas alia, pavyzdiui, alia uvis, alio kiauinio trynys ir t.t. Svarbiausi reikm turi, kaip variai atidirbta pirmoji vandens badavimo faz ir antroji ijimo i badavimo viei vaisi faz. ia kaip sportinje gimnastikoje: gamta jums duos tak u vykdymo tikslum tose dvejose fazse, kuriose ir yra gydymo kvintesencija. Pabriu VISIKAS fazi vykdymo GRYNUMAS. Joki pasaldinim, smegen maitinimo, vitamininio ir t.t. Viskam sava faz. Ir kokius nemalonius jausmus js jausite vandens badavimo metu, tai jau js asmenin kalt. Js patys ir niekas kitas, kalti, kad privedte save prie tokios bkls. Ir js sava valia priimate badavimo bausm, kad ipirktumte savo kalt ir igytumte, nes js suvokiate ir nenorite daug sunkesnio savo kalts ipirkimo. Pasaldinti medumi, pamaitinti smegenis nepavyks. Tai prietarauja visai ios situacijos filosofijai. Tada js niekada nepasveiksite, kadangi js neipirkote savo kalts. Js negalavimas tai js kalts pasireikimas. Kuo daugiau js gyvenime prasikaltote, tuo blogiau js jausits. Kai kurie pasakys, o a atrodo niekuo nenusikaltau... mogus moka u visk, netgi u tai, ko asmenikai nepadar, taiau pasyviai dalyvavo. Js kvepiate unuodyt or ir mirtate nuo plaui vio. Kur ia js asmenin kalt? tai tada, kai js ibadausite variai visas fazes ir ne vien kart, tada js patys galsite atsakyti tokius sunkius filosofinius kalts ir nekalts klausimus. i knyga apie badavim, apie igijim - tai nra reklaminis triukas - tai kelrodis sunkiame ir pavojingame kelyje, kuriuo reikia eiti, kad itrkti i pragaro. O js nortumte, kad i pragaro bt galima itrkti super-greitaeigiais liftais? Js, tikrj to odio prasme, badavimo metu turite igerti vis distiliuot kani puodel. Visikai manoma, kad kai kurie spaudysis krauju ir nibds mama; taip ir reikia, ir joki palengvinim, ir nelaukite, ir neiekokite. Js bloga savijauta tai js asmenins kalts produktas ir js elgesys badavimo metu, yra js nuoirdaus gailjimosi rodiklis, ir noras ipirkti savo kalt. Tokiu bdu, badavimo metu js lengvai galsite painti js asmenins kalts rib. Palengvjimas prasids nuo pirmo atskiest vieiai ispaust citrin suli gurknio. Jeigu tik bt galima lengvai vaiuoti roj, tai j jau seniai bt suvaiav visi tie mons su Mersedesais ir muzika, anekdotais ir aisliukais. Tame ir reikalas, tame ir visa esm ipirkime! Pavyzdiui, speleologijoje, laipiojimo po urvus atveju yra tokia svoka odalupys. Tai tada, kai norint pasiekti, arba itrkti, reikia lupant savo paties od, pirtais, ikvpus, prisitraukti per siaur-siaur ijim. Taip pat ir gyvenime. Kiekvienas mogus gyvenime, kaip priekambaryje, jie gali jame linksmintis ir piktnaudiauti tiek kiek nori, laisv: jie ten gali laikyti save kuo tik nori, irinktaisiais, neirinktaisiais visa tai vaikikas vapjimas. Gyvenimas tai urvas, toks tai Odalupys kelyje link ijimo. Ms veidrodi karalystje priimta, kad gyvenimas tai dovana, o mirtis bausm. Kaip tik prieingai. Kai mes gimstame, tai mes atsiskiriame nuo motinos-gamtos, ir vis gyvenim iekome kelio atgal pas j, kad vl susilieti su ja. Daugelis pasimeta ir dingsta iame kelyje, nedaugelis j baigia. Todl, kad gyvenimas tai urvas toki tai odalupi, per kuriuos reikia pereiti sukandus dantis, temptai mstant, iki kraujo lupant od, kabinantis pirtais. Tik atlaik grta namo.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

48 i 80

Palimas ir neskms badavime


Mano uduotis buvo parayti bendr vadov SKIRT VISIEMS! O pasekj uduotis - padaryti bendr vadov tinkam asmenikai sau. Ar daro kvailystes skaitytojai bandydami badauti? Daro! Vartoja krakmol ijimo i badavimo metu, nors ir atsargiai. A turjau divsi i juodos duonos, tai imu ma plutel ir iulpiu, iki pilno itirpimo burnoje. Kitas, prisimenu, ra, kad j primaitino datulmis ijimo i badavimo metu ir jo dantenos i karto itino. Kas valgo kiet maist po mnes trukusio badavimo? Visa tai palimo pavyzdiai, ko nebna tvirtai laikantis ijimo i badavimo metu vartojant sultis. Kitas reikalas, jei ne visiems sklandiai pavyksta ieiti i badavimo vartojant citrusini vaisi sultis. Kas badavo ilgai, daugiau nei 3 savaites, gali bti pablogjusi bkl, susijusi su dar didesniu toksin iplovimu i audini, perjus prie rgi citrusini vaisi suli vartojimo. Sveikatos bkls pablogjimas nesusijs su tuo, kad citrusini vaisi sultys yra blogos, prieingai, su tuo, kad jos taip efektyviai veikia iplaunant toksinus, kas po ilgo badavimo, gali stipriai pabloginti bkl dl intoksikacijos iaugimo, alinant toksinus. Tokiu atveju pats geriausias metodas tai juodojo ridiko sultys praskiestos vandeniu, kurios yra labiausiai arminis produktas i vis galim40, kuris neutralizuoja stipriausi organizmo acidoz bding badaujant. Juodojo ridiko sultys labai aitrios sultys, netgi atskiestos. O degtin anksiau galjote gerti? Tai igersite suli juo labiau. I pradi, kelet minui susisuks skrandyje, taiau tuoj po to pajausite stipr palengvjim. Galima pabandyti truput lainti vieio medaus ridik sultis, taiau, kad negadinti efekto, geriau ir to nedaryti. Cukrus, net natralus, neturi valomj savybi, lygiai kaip arbzas, kur primena laiko autorius. iuo atveju gali bti tkstaniai niuans, todl reikia iskirti svarbiausi, ir ia jau js, turite laviruoti individualiai. Svarbiausiai tuo usiimti praktikai ir palaipsniui visk suprasite patys. Dl kelions pas protvius, vis imtamet badavimo patirtis, visame pasaulyje rodo, kad jei jums iki 35 met, js galite badauti su vandeniu nemaiau mnesio ir js neukimite inkst toksinais. Taiau jeigu jums vir 40, tai visko gali bti. Pagrindinis rodiklis - lapinimasis, kol jus lapinats gerai, badauti galima. Kai tik, neirint tinkam vandens kiekio sunaudojim, lapinimasis tampa vangus, reikia skubiai pereiti prie vieiai ispaust suli. Man, kad pasiekti toki, lapimo sumajimo bkl, reikjo bnant 45 met amiaus ibadauti mnes, o 41 met a pakliau badavim gerokai lengviau ir dar ilaikiau amerikiei medicinos egzamin USMLE 3 (10 valand testas) bdamas 1617-oje badavimo vandeniu dienoje! Ir jokiomis aplinkybmis a nerekomenduoju badavimo ilgiau, nei vien mnes. Toki ivad padar ir Arnoldas Eretas badaudamas 48 dienas. Todl, kad ilgi, ilgesni, nei mnesio badavimai, ieikvoja gyvybines jgas. Iki mnesio galima nesijaudinti. O po 50 met js tiek ir neibadausite, todl, kad gyvybin jga jau ne ta. Ir badavimo rezultatas priklauso nuo gyvybins jgos minus toksin kiekis organizme. Apie mald badavimo metu tai btina. A visada, jei taip galima isireikti, meldiuosi. A tiesiog nemyliu ito religijos odio. A kaip radijas stengiuosi surasti rezonanso dan su tam tikra Pradia, Prasme, i kurios kilo visas is pasaulis ir kiti pasauliai taip pat. Badavimo bklje faktas, surastos esms bangos gerokai stabilesns ir esms bangose trukdiai gerokai maesni. Ir tokiu bdu, a pats stengiuosi pasiekti t vidin rezonans, be joki prast brend41, tipo vairi religij konfesij, prastai monopolistikai tarpininkaujani iuose reikaluose. Kaip man tai pavyksta sprskite patys. Bet a niekada nepriimsiu paslaug t tarpinink, dvasini brokeri, todl, kad isireikkime taip: a inau, kad jie ino, kad mes gojai42. Daryk kaip a! A raiau savo knyg monms, kurie sugebs tai padaryti. Tai knyga tiems, kas nori igyventi, igyventi plaija io odio prasme. i knyga, tai gelbjimo ratas. Todl a ir neparduodu ios knygos neturiu teiss imti pinig u savo pagalbos rank, niekas neturi teiss pardavinti gelbjimo rato. Bet ir pasaldinti jums medumi ir pamaitinti jums smegenis a negaliu, todl, kad tai paprasiausiai nemanoma. Ir tai ne a sugalvojau. Js turite igerti distiliuot taur iki dugno.
40

Mes inome, kad ir pinatai pasiymi stipriu arminiu poveikiu -14. Tiesa, man neinoma, ar jie turi efektyvi valomj savybi.
altinis: http://www.burbuliukas.lt/wp-content/uploads/2010/12/Maisto-produktu-klasifikavimo-lentele.pdf
41 42

Populiari pavadinim preki Visi lik, neirinktieji


Kaip sugrti gyvenim, v1.1 49 i 80

Viena, kuo a galiu jums suteikti vilties, yra tai, kad jums nebtina badauti 40 dien. Pradkite nuo nedideli, visikai nepavojing savaits badavim: kelias dienas-savait vanduo klizma savait vieiai ispaust skaidri vaisi suli, o tada js patys suprasite proceso esm. Nesivaikykite rekord. Pati paprasiausia schema: savait badavimo su vandeniu, valomoji klizma ieinant, savait skaidri bekrakmoli vaisi suli, savait ali (termikai neapdorot) produkt ir pirtis tai pati geriausia dovana, kuri js galite pateikti savo pavargusiam organizmui.

Arnoldo Ereto paslaptinga mirtis


Autoriaus knygos, maitinimosi klausimais, kurias a labiausiai vertinu - tai Arnoldas Eretas http://en.wikipedia.org/wiki/Arnold_Ehret . Kodl? Todl, kad jis buvo praktikas, badavo ne taip, kaip eltonas kitis, o badavo pats. Jis ir para viso kelet broir, o jos kvistesencija. Nereikia skaityti beprasmybi tom. Visada utenka perskaityti kritin pastraip. Dabar noriu jums papasakoti apie tartin jo mirt bnant penkiasdeimt penkeri met. Eretas buvo i Vokietijos, greiiausiai buvo kripto-ydu. 1922 metais jis atidar nedidel sanatorij Alhamba, Kalifornijoje ir skait lekcijas Kalifornijoje. tai kas raoma Viki43: Viso tik po dviej savaii, kai Eretas baig knyg "The Mucusless Diet Healing System", 1922 spalio 9, tarp 23 ir puss dvyliktos nakties, po to, kai jis ubaig serij i keturi paskait Health Thru Fasting" (Sveikata per badavim), viebuio Angeles Hotel" salje, kuria maiausiai 100 moni negaljo gauti biliet, Arnoldas Eretas gavo mirtin smg galv. - Vliau prasidjo nusikalbjimai, kuri pasekoje, spaudoje buvo paskelbta oficiali versija, atseit, paslydo, nukrito ir prasiskl sau galv. O paslydo todl, kad batai buvo su slidiais padais. Taip, slids padai, paslydo, griuvo ir galva suskaldyta. Kai mogus grina, tai jis refleksikai grupuojasi, atstato alknes, rankas, bet jokiu bdu ne galv ir dar taip, kad ji vos ne dalis suskyla. O pas Eret su refleksais viskas buvo tvarkoje, juk jis buvo visikai sveikas mogus. Galima inoma daryti prielaid, kad kakas nesuveik ir jis galjo susitrenkti galv, na blogiausiu atveju usidirbti smegen sutrenkim, bet jokiu bdu ne mirtin smg, be paalins pagalbos, nuo kurio skilo kaukol. Liudinink nra. Eret rado u viebuio kampo su skaldyta kaukole. Sakykite k norite, bet kripto-alienai44 savo aidim moka gerai, todl ir paleido toki versij pats nukrito. is vykis rodo, kad kripto-alienams i maitinimosi ir sveikatos sritis labai svarbi. tai pairkite k rao Viki: Begleiv sveikatingumo dietos sistema - The Mucusless Diet Healing System susideda i 25 lekcij jo studentams labiausiai jo skaitoma knyga. Taipogi jis atidirbo arnyno ivalymo olmis sistem - "Innerclean Herbal Laxative", nors vlesniuose ios knygos leidiniuose is skyrius buvo paalintas i knygos, Amerikos vyriausybs nurodymu - autorini teisi pagrindu. Vliau Luther Burbank, Ereto nuopeln pripainime pasak: neturiu joki abejoni, kad prof. Eretas rado fundamental atradim sprendiant vis lig prieastis. Tokiu btu tai akivaizdus pavyzdys to, kad galima domtis olmis, ar dar kuo nors apskritai, neturiniu nieko bendro su politika, ir jus umu i u kampo, jei tai gali bent kiek padti gojams. Ereto tablets i oleli laisvinanios vidurius parduodamos JAV45: - Taiau a nepavargsiu jums kartoti, kad padeda tik gyvos ols, blogiausiu atveju arbata i tos ols, taiau tablets apdorotos pramoniniu bdu jau neveiksmingos!

olels
Skaitytojo klausimas: Js minjote Stolenikovo oleli diet, kas tai? Atsakym stengiuosi suformuluoti kuo trumpesn.
43

Viki Vikipedija (Wikipedia) yra interneto enciklopedija, kuri nemokamai ir be joki apribojim gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi mons 44 Blogi dds. Egzoterikoje jiems priskiriamas neemikas protas, sugebjimai, klsta ir gebjimas kirinti ir valdyti visuomen.
45

http://www.prettylikeme.com/Arnold-Ehret-Innerclean-Herbal-Laxative-80-Tablets-p/rn-607291.htm Kaip sugrti gyvenim, v1.1 50 i 80

Maitinimasis olelmis pagal Stolenikov - tai, kada pas jus tamsiai alios imatos. Dieta ia netinkamas odis, kadangi reikia kai k laikin, o paskui vl savo. O taip maitintis pagal galimybes reikia visada. Jei js imatos NE alios, tai js tik pusiaukelje link teisingo Stolenikovo maitinimosi. Nuo ko imatos alios? Nuo ols chlorofilo. Prisimenate, a daug kart kalbjau, kad chlorofilas tai praktikai viena ir tokia pati molekul su hemoglobinu, taip kad, kai vartojate ali ol, js praktikai valgote krauj. I kur paimti tiek ols? Yra trys ols altiniai: 1) Sodas, daras, parduotuv, turgus. Tai paprasti ali svognai, petraol, krapai, rgtyns, kalenda. Tai dirbtinai auginamos ols. ias oles galima vartoti paprasiausiai jas nuplovus. 2) Laukins vietos: pieva, laukas, mikas. ia ol gali bti purvina i viraus kuo tik manoma, laukuose tutinasi ir lapinasi mons, karvs, unys, o mike, turbt, ir mekos46. Taiau laukin ol i esms yra aukiau savo maitinamosiomis ir gydomosiomis savybmis nei auginami sodiniai. Ir tai taip stebina, kad, pavyzdiui, laukin eiuol47, panai ramun - superglyt stiprinanti imunitet numeris vienas

laukin eiuol

sodo dekoratyvin eiuol

O sodo dekoratyvins eiuols48 efektas joks. Tai yra Js supratote, kad reikia btinai valgyti laukines oles, taiau i laukini viet ol reikia ne tik nuplauti, taiau ir truput termikai apdoroti: garinti, kepti, virti. Kriterijai tokie: Termikai apdorota ol neturi prarasti savo rykiai alios spalvos! Tai yra, ne daugiau penki minui termikai apdorojant minktas ols dalis49. Dl kiet stieb - btinai turi bti visos ols dalys. Kadangi kriptoalienai imok mones gojus imesti burok, bulvi, rops ir t.t. lapus, o tie lapai gerokai aukiau eilje savo maitinamosiomis savybmis, nei j akniavaisiai, t.y. net nesulyginamai. dkite sriub buroko, rops, arba bulvs lap, paragaukite ir js visada dsite juos, ir darysite barius i burok, rops, arba bulvs lap. O js dar pridkite ir finansin-taupymo, io reikalo pus, nors a ir ne apie tai! Ir taip, pakaks 15-20 min. termikai apdoroti smulkiai supjaustytus ols stiebus. 3) Treias altinis diovintos gydomosios olels parduodamos vaistinse dutse, o taip pat savarankikai vasar surinktos olels ir idiovintos snieguotai iemai. A danai naudojuosi vaistini altiniu. Problema su oleli ir stieb kietumu isprendiama labai paprastai, renkant jas diovinimui. ol i anksto smulkinama rankomis, kad tilpt kavamal ir toje kavamalje susmulkinama miltelius. Tuos gydomj oleli miltelius a naudoju darydamas oleli sriubas, kaip tirtikl, o taip pat galima i j virti arbat. Tai fantastika. Dabar elektros prietais mas, su vairiais peiliukais, net paprasta msmale galima sumalti paprast ien. Ar bandte bandeles i sumalto ieno milteli? O js paragaukite, tada ir pakalbsime. Apie duona pamirkite. Mane stebina,
46 47 48 49

Mek Lietuvoje jau seniai nra


http://www.flickr.com/photos/60892345@N00/339333142/ http://en.wikipedia.org/wiki/File:Rudbeckia_purpurea.jpg

Galbt laikinai, kol js imunin sistema nualinta ir sate ant ribos. Valgydami ali maist daug greiiau atstatysite savo sveikat ir imunitet.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 51 i 80

kiek laiko gojus vediojo u nosies su alien kulinarija. Man atrodo, kad tai itiktj yra kakoks blogas odis. Prisimenate, su kokiu pasibjaurjimu tar t od humoristas Kazanovas: kalinarinis technikumas tai nuo odio imatos (rusik. kal)? tai skaitytojas rao: Sveiki Profesoriau, kodl a n kiek nesistebiu iniomis apie gydytojus ir maist, (Kai a praneiau fakt, kad pasaulinis medicinos institutas i viso n trupuio netiria maitinimosi, tokiu bdu, nei vienas gydytojas, nei vienoje pasaulio alyje neino apie maist daugiau u pacient), tokios mintys pas mane buvo jau seniai, mano mona zootechnik, panau, kad ji apie maist ino daugiau, nei kas nors i gydytoj, aiku, ne apie moni, taiau inodamas jos darb, a anksiau stebjausi, kodl apie mogaus maist niekas nieko neino ir nenori inoti. Ji ino, kad jeigu gyvn erti tuo, k valgo mons, jis labai greitai nudvs. Vienintelis protingas paaikinimas tam yra tai, kad kakam visikai nesvarbu, kiek goj nudvs valgydami ml (tiksliau reikia, kad nugait kuo daugiau). Viename i pirmj kompiuterini aidim, kur skambjo ne pyu pyu, o balsai, pagrindinis herojus pastoviai galabija minias mones panai gyvn, tardamas eat shit and die, arba kak panaaus, tai bt sk ml ir dvsk, a ilgai negaljau suprasti kam visa tai, dabar man viskas labai aiku. Po to, Vatsonai, kai pradjau gerti daug oleli arbatos, a tiesiog jau nebegaliu gerti paprastos indikos, nes ji atrodo tiek prastos kokybs, kad organizmas indikos arbatos net nebepriima50. Apie oleli nuodingum. I deimi tkstani skirting ri oleli, nuodingsias galima suskaiiuoti ant pirt ir pirmu numeriu tabakas, kuriuo visi ir nuodijasi, ir kuris parduodamas ms veidrodi karalystje visur. Nerimas dl oleli nuodingumo veidmainyst, fanatizmas ir alien aidimai. Informacija apie nuodingas oleles yra visur, tik vienu pelyts spusteljimu Vikipedij. Praktikai, jeigu js nenusimanote olelse, tai neienaukite lauke visko i eils. Imkite tik tai, k js tikrai inote. O jeigu gyvenate miesto centre, tada jums tik turgus ir vaistin. Tai brangu, todl oleles geriau rinkti u miesto, juk dl gryb daug kas vaiuoja. Kodl nenuvaiuoti rinkti ir oleli! Be viso to, kad alioje olje yra alias chlorofilas hemoglobino brolis ir milijonai biochemikai neidentifikuot organini mediag, nereikia pamirti ir grynai mechanins reikalo puss. Bet kurio mogaus arnynas tai ilgai usiguljusio mlo sandlis. Tai yra, jei mogus paprasiausiai stengiasi valgyti salotas ir nevalgyti daug duonos ir msos, ir tuo atveju arnyne yra iki kilogramo imat liekan. Jeigu mogus laikosi vidutinio ruso vidurkio dietos, o tai virtas krakmolas, tai arnyne pastoviai usiguli apie deimt kilogram imat akmen ir j kiekis auga su virsvoriu. tai tiek kilogram imat liekan arnyne pas jaun mog? http://demotivation.ru/oq98273wrymdpic.html Jau kakur apie dvi deimtis kilogram. O pas j?
http://demotivation.ru/nuitf0aklwjopic.html

Virtas krakmolas. Virtos bulvs!???


Nuolatinio organizmo valymo patirtis duoda man teis pastatyti klausim taip, kad virtas krakmolas ilgalaiks ateities atvilgiu yra mogaus sveikatai pavojingas maistas ketvirtos ries maistas. Cukrinis diabetas kyla i to, kad organizmas inaudoja kasos galimybes utilizuojant virt krakmol, kuris pagal chemines savybes yra paprasiausi tapet klijai. Js gi tapetus klijuojate praskiesdami miltus, ar ne taip? Nepilnai perdirbti krakmolo produktai nuolatos nusda organizme ir prasisdo kalcio druskomis, tai jums ir aterosklerozs patohistologija. Tai ne tiek msa - msa paprasiausiai pva arnyne veikiama arnyno mikrob - sudaro imat akmen pagrindin element arnyne, o btent virtas krakmolas. Tai akivaizdi kompensuojamoji organizmo reakcija nenormal krakmolo naudojim - organizmas, kai j patenka nereikalingas krakmolas, kaip ir sakyt: eik on. Krakmoling akmen susidarymas organizme kalba apie tai, kad apsauginis organizmo mechanizmas
50

Faktas, man buvo taip pat


Kaip sugrti gyvenim, v1.1 52 i 80

daugiau nebeleidia virtam krakmolui patekti j, kadangi tai tikriausiai jau bus susij su galimais paeidimais krakmolu gyvybikai svarbi organizmo struktr. I viso kieto maisto, k valgo mogus, tik ol ir vaisiai praeina per arnyn jame nenusdami. Darykite ivadas. Js pairkite kas vyksta alien veidrodi karalystje: http://demotivation.ru/bbyxw50hy9lipic.html ir http://demotivation.ru/skajf8o1y1k4pic.html - gojus veria sdti, valyti nuo bulvs jos odel, tai kas joje vertingiausia. Bulvje paios vertingiausios taip, taip, tai lupenos! Biochemikai ityr, viskas jau seniai nustatyta kiekybs ir kokybs analizmis. Bulvi lupenose yra 98 % vis bulvs biochemikai nauding ingredient. Btent odelje susidaro pumpurai, o bulvs viduje vienas krakmolas. Tokia pati struktra ir pas grd: apvalkale viskas viduje krakmolas. Todl grd luktai tyia gojams taip pat specialiai paalinami tik pramoniniu bdu. O paskui bulv ivirs vandenyje, kad ir mineralini drusk, esani joje, nebelikt, kad joje nieko, iskyrus gryn krakmol, jau nelikt. Todl, virtos bulvs be druskos valgyti nemanoma, ji kartono skonio. Nors visais atvejais bt paprasiau ir pigiau, lengviausiu bdu, padaryti nedidel automatin konstrukcij plauti bulves epetliais. O paskui pagaminti tokia garin slgio kamer, kaip didelis garpuodis, bet taip, kad j bt galima automatikai talpinti dideli konteiner su bulvmis 10-15 minui ir vertinga bulv paruota visam pulkui kareivi, su visomis isaugotomis savybmis joje. Ir tada jos sdyti nereikia. Ar jus galvojate taip naiviai, kad niekas to neino, kaip t protingai reikia daryti? Puikiai supranta, taiau nedaro tyia. Laba diena, gerbiamas profesoriau! Leiskite ireikti Jums savo pagarb ir padkoti u pagalb, kai kuri plaiai paplitusi negalavim gydyme. Mano 50 met mona beveik vis gyvenim kentjo nuo migrenos, hipertonijos, todl niekada negr ir nerk. Ji daug met sportuoja, stebi savo svor (50 kg), laikosi diet. Kaip paaikjo, jos tvas turi tokius pat susirgimus, jis baptistas, ir negrs, ir nerks su hipertonija apturjo ateroskleroz, kaupsi akmenys inkstuose (operacija), paalinta tulies psl, trumpiau, paveldjimo bdu perdav mano monai vis puokt susirgim... Bdamas darbtus ms katedros aspirantas, istudijavau visk, kad Js, gerbiamas Daktare, patarte apie sveikim. Gydytojo ultco tinklap https://www.herbdoc.com/index.php?&c=1 istudijavau ir paruoiau ultco atr miin: (esnakas, svognas, krienas, ili pipiras, imbieras, obuoli actas imaiyti blenderyje), valgome su eima pus met. Pamiro mano mona migren, tabletes ir ligonines. Rezultatas 100 procent veikianti priemon. Noriu paruoti daug lankstinuk (galimyb yra) ir iplatinti goj masse! O u pinigus, sutaupytus neperkant yd tablei, nupirksiu (kaip sako Lenia Golubkovas lochotrono reklamoje) monai batus! Dar kart labai Jums ai, Js mums reikalingas! Michailas g. Brestas.

Pagrindin bibliografija i asmenins autoriaus bibliotekos


1) Arnoldas Eretas Racionalus Badavimas ir antroji broira Begleiv gydomoji dieta buvo publikuojama daugyb kart. (Arnold Ehret Rational fasting and Arnold Ehret Mucusless diet healing system). Puiki knyga. Ypa vertinga knyga. Dar turiu Ereto broir Taip sako skrandis ir Maitinimosi tragedija ("Thus Speaks the Stomach","The Nragedy of Nutrition"), bet esm pirmose dviejose. 2) Luidis Kornaro Menas ilgai gyventi. Daug leidim. (Luigi Cornaro The Art of Living Long). Ypa vertinga knyga. 3) Gydytojo Djui knyga Planas be pusryi ir gydymas badavimu (E.H. Dewey. The no-breakfast plan and the fasting cure 1900). Reta knyga. Mena susidomjimo badavimu pradi Amerikoje. JAV galima nupirkti kserokopij. Ypa vertinga knyga. 4) Terapinis badavimas (1949) amerikiei autorius Arnoldas De Vrizas (Arnold De Vries. Therapeutic Fasting 1949.) Ypa vertinga knyga.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 53 i 80

5) Linda Hezzard para viena i geriausi knyg apie gydomj badavim, kuri vadinasi Mokslinis badavimas (Linda Burfield Hazzard Scientific fasting). labai gera didio praktiko knyga reta JAV, galima nupirkti kserokopij. Ypa vertinga knyga. 6) Badavimas radikali dieta gydytojas Alanas Kottas (Alan Cott, M.D. Fasting: The ultimate diet. 1975 Badavimo naudojimas psichiatrijos praktikoje. 7) Badavimas sveikatos dlei (Bernarr McFadden Fasting for health. 1923). Nebloga knygel apie badavim. 8) Pagrindins eltono knygos apie badavim - Badavimo mokslas ir menas (Herbert M. Shelton The science and fine art of fasting); ir ("Fasting for Renewal of Life") Badavimas dl atnaujinto gyvenimo. Abi gana storos knygos palyginus su paprastomis broirlmis, taiau a geriau renkuosi Arnoldo Ereto broirl, kuri pagal vidin prasm neturi konkurencijos, nei skaitysiu vis t vanden, kur lieja eltonas. 9) Maisto derinimas - suprantamas visiems(H.M. Shelton Food combining made easy). Ypa vertinga knyga. 10) Otto Buingerio broira pavadinta Viskas, k js nortumte suinoti apie gydomj badavim (Otto H.F. Buchinger, Everything you want to know about fasting. 1961. Vidutinika broirl. 11) Hervordas Karingtonas Badavimas sveikatos ir ilgaamikumo dlei (Hereward Carrington. Fasting fo health and long life. 1953) ir storas, 700 puslapi, enciklopedijos vadovas apie badavim Gyvybin jga, gydomasis badavimas ir maitinimasis (Hereward Carrington Vitality, fasting and nutrition). Antroji - ypa vertinga knyga. 12) Bobas Formanas Svorio sumainimas ir jo kontroliavimas. Bob Hoffman. Reducing and weight control 1967. Labai gera knyga apie maisto derinim valgant. Labai naudinga knygel buvusio JAV sunkiosios atletikos olimpins rinktins trenerio ir daug adanio kultristo, Bobo Formano, skirta svorio mainimui ir taip pat vandens badavimui. Jo nuomon - geresnio bdo nra. Labai reta knyga. Ypa vertinga knyga. 13) Normanas Volkeris vieios augalins sultys - N.W. Walker Raw Vegetable Juices. Daugkartinis leidimas. Klasikin knyga apie badavim sultimis. Neinau kokios kokybs vertimas, bet man atrodo iversta rus kalb. Ypa vertinga knyga. 14) Vio gydymas. Apibendrinta 50-ia atvej. Maksas Gersonas (Max Gerson A Cancer Therapy). Keletas leidim. Apibendrinti vio gydymo badavimu rezultatai neoficialioje Niujorko klinikoje. 40-50-ieji metai. 15) Morisas Krokas Vaisiai mogaus maistas ir vaistas. (Moris Krok Fruit the Food and Medicine for man 1961). Piet Afrika. Entuziastas i Piet Afrikos aprao savo gyvenimo patirt maitinantis vaisiais. Perleista 1984 metais. 16) Djus Kordias knygoje, pavadinimu Suli mogaus suli galia, (Jay Kordich The Juicemans power of juicing), ileista 1993. Asmenin gydymosi patirtis vartojant tyras vieias sultis badavimo metu. 17) Karlsonas Veidas Natralus kelias sveikat kontroliuojant badavim. (Carlson Wade The Natural Way to Health through Controlled Fasting). Kompiliacija. 18) Dudita Dobrzynski Badavimas kelias geresn gyvenim (Judith Dobrzynski Fasting-a way
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 54 i 80

to well-being 1979). urnalisto apvalga. 19) J.S. Nikolajevas ir E.I. Nilovas Badavimas sveikatos dlei. Maskva, 1972 metai. Populiari broirl. Ketvirtojoje Valdyboje buvo naudojama ispausdinta Nikolajevo daktaro disertacija. 20) Henris Lindlaras Natralaus gydymo praktika. 1931. Henry Lindlahr The Practice of Natural Cure. Apie vairius natralius gydymo metodus, kurie buvo po truputi taikomi jo klinikoje. 21) Pirmoji Essena Edmondas Bordo Szekeli. (Edmond Bordeaux Scekely The First Essene). International Biogenic Society. Gana domi patirtis vieno i ymiausi natralios medicinos 20-ojo amiaus praktiko, kuris praktikavo 40-70-aisiais metais Meksikoje. (Kad ivengti persekiojamo). Mir 1979 metais. Iki iol jo mona parduoda jo mediag, suskaitydama maas broiras, nuo Tarptautins Biogeno Visuomens, atstovaujanios tik j pai. Visos teiss vyro paveld registruotos jos vardu, todl broirles galima ileisti tik jos vardu, t.y. nuo tos visuomens, o gyvena ji Kanadoje. Autorius savo laiku usisak visas jo broirles ir reikia pasakyti, kad kai kurios i j, ypa trij tom Szekeli biografija, gana domios. 22) Kaip, laikantis suli dietos, bti sveikam ir jaunam, palaikyti form, Paavo Airola. 1971. (Paavo Airola How to keep slim, healthy and young with Juice Fasting). Tuia populiari broirl, koki Amerikoje daug, parayta urnalisto. 23) Donas Tobe Gyv suli stebuklai ir alias maistas (John Tobe. The Miracles of Live Juices and Raw Foods 1977. Parayta paprasto mogaus. Pavadinimas labiau intriguojantis, nei turinys. 24) Dvasinis maitinimasis ir Vaivoryktin dieta. Gabrielius Kuzens. 1986. (Spiritual Nutrition and The Rainbow Diet. Gabrial Cousens, M.D.) Prayta gydytojo apie sveikatos filosofij. Palieia indik ir kinietik poirius. 25) alio maisto vartojimas A.T. Obanecian. Teheranas. 1967 metai. Puiki klasikin knygel apie aliavalgyst. Antras leidimas autoriaus lomis. Btent nuo ios knygels, 60-aisiais metais, per sovietinius armnus ir Jerevan, aliavalgysts mada pateko SSSR. Ypa vertinga knyga. 26) Nra nepagydom lig. Riardas ulcas. 1999. (Intensyvus 30 dien valymasis ir detoksikacijos programa), (There are no Incurable Diseases Dr. Richard Schulze). Labai gera praktika knygel, detoksikacijos, bet ne badavimo poiriu. 27) Svarbiausia medicinos knyga apie toksemij (lakus) yra klasikin amerikiei gydytojo Tildeno knyga Iaikinta toksemija (John H. Tilden Toxemia explained. 1926). Mintas darbas klasikinis veikalas, paaikinantis minto proceso patofiziologij. Kserokopija. Ypa vertinga knyga. 28) Tikras igijimo menas amerikiei gydytojas Troll R.T. 1880. (The True healing Art. R.T. Trall, M.D.) Klasikin natropatija. Kserokopija. 29) Maitinimasis ir atletinis pasiruoimas Duglas Grehemas. 1999. (Nutrition and Athletic Performance Douglas N. Graham). Nedidel broirl, kurioje nurodoma, kad aliavalgyst geriausias maitinimasis sportininkams. 30) vairi diet reitingas. Teodoras Berlandas. 1977. Gana didelis ir siningas tyrimas. 31) Racionali dieta. Otto Kark. 1923 metai. Puikus vadovas. (Rational Diet Otto Carque). Puikus storas vadovas apie maitinimosi produktus. Galima gauti tik kserokopij.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

55 i 80

32) Amerikiei medicinos daktaro Doelo Gurmano knyga Badavimas ir valgymas sveikatos dlei (Joel Fuhrman, M.D. Fasting and eating for health). Nra domi. Medicinin scholastika ir pamokymai. 33) Bireris-Beneris Apsauga nuo nepagydomos ligos. 1978. (The prevention of Incurable Disease Dr. M. Bircher-Benner). Nedidel broirl su prastomis banalybmis. Nieko domaus. Daugyb smulki knygeli nuo Birerio-Benerio. Visos jos neaukto lygmens, nors jis turjo sav klinik. 34) Valymo meistras Stenlis Biurauzas. 1976. (The Master Cleanser Stanley Burroughs). Nedidel broirl, skatinanti sav autoriaus metod - kur laik gyventi vartojant citrin sultis, kuriose itirpdyti raudonojo pipiro milteliai ir dl skonio truputis medaus. Beje, i tikrj geras dalykas. Duotos knygos autorius, Prof. A.P Stolenikovas, tiesiog mgsta gerti pipir arbat, uvirindamas diovintus raudonuosiu pipirus. Ypa iem - gerai ildanti i vidaus, geriau u bet koki degtin, ir ypa pirtyje. 35) Kaip prailginti gyvenim S.De Lesi Evansas. 1910 metai. (How to Prolong life C. De Lacy Evans). Su porate: Parodo geriausias dietas ir mediagas, pratsianias moni gyvenim emje. Gera knyga su istorinmis nuorodomis, be iuolaikins technologins demagogijos. 36) Avitaminozs Volteris H. Edis ir Gilbertas Daldorfas. 1944. (Avitaminosis Walter H. Eddy, Ph.D. Gilbert Dalldorf, M.D.). Kapitalus, storas, mokslinis veikalas. 37) Badavimo principai. Leonas aitovas. 1996. (Principles of fasting. Leon Chaitow). Nedidel bevert broirl, panai kaip Paavo Airolos, koki daug. 38) Igyvenimas XXI amiuje. Vadovas skirtas planetariniams gydytojams. Viktoras Kulvinskas. 1975. (Survival into the 21st Century Planetary healers manual). Labai populiari knyga ezoterikos bangoje JAV. Pagrinde sprendiami igyvenimo maitinantis klausimai. Storas ir gana domus vadovas. 39) Pilnas maisto ir maitinimosi vadovas. Djus I. Rodeilas. 1961. (The Complete Book of Food and Nutrition J. I. Rodale. Rodale Books). Vieno ikiliausi sveikos gyvensenos veikj Amerikoje, praeito amiaus viduryje, kapitalus vadovas apie maisto produktus. 40) Mano asmenin sveiko maitinimosi technika. 1969. Djus I. Rodeilas. (My Own technique of Eating for health J.I.Rodale). 41) Natrali medicina. Tompsono sistema. Svinbornas Klaimeris. (The medicine of Nature. The Thompsonian System. R. Swinburne Clymer, M.D.). Amerikiei gydytojas ir inomas amerikiei masonas. 1905 metai. 42) Roderio igijimas nuo AIDS. Kaip vienas mogus veik savo lig. Bobas Ovenas. 1987. (Rodgers recovery from AIDS Bob Owen). Pasakojimas apie tai, kaip du draugai gydytojai badavimu igyd viena i sav nuo AIDS. 43) Natralios vieios sultys. Rolandas Chorvatas. 1960. (Natural Raw Juices Vegetable and fruit. Roland Evin Horvath). Paprasiausia broira. 44) Badavimo ir svorio netekimo vadovas, skirtas eiliniam mogui. Filipas Parti. 1979. (The Laymans Guide to Fasting and Losing Weight. Phillip Partee). Broira. 45) Hipokrato dieta ir gydymo programa. Ana Vigmor. 1983. (The Hippocrates Diet and Health Programm. Ann Wigmore). Tai nedidels, Anos Vigmors sanatorijos programa, kurioje buvo vykdomi vitgraso (alios kviei elmen sultys) gydymo kursai.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 56 i 80

46) Natralios medicinos istorija. Pagrindiniai gydytoj Deningso, Gremo, Trelo ir Tildeno mokymai. Hirevordas Karingtonas. Kserokopija. (The History of Natural Hygiene. The Basic Teachings of doctors Jennings, Graham, Trall and Tilden) Hereward Carrington). Trumpas amerikiei, natropatijos pionieri poiri apibendrinimas. 47) Mes norime gyventi. Ajudunus Vonderplanic. iuolaikin amerikietika paprasto mogaus knyga, kuris pastoviai praktikuoja aliavalgyst ir domus tuo, kad valgo ali ms. Ta jo knyga, kaip tvirtina jis pats, parodo jo puiki asmenin patirt valgant ali ms. Jis paprasiausiai perka organin ms, atseit be hormon, specialiose parduotuvse. ("We Want to Live. Aajonus Vonderplanitz (Pseudonimas). 48) Klasikinis straipsnis apie fiziologij Virto maisto poveikis tiriant mogaus krauj. Pavelas Kuakovas (veicarija. 30-ieji metai). (The Influence of Food Cooking on the Blood Formula of Man. Paul Kouchakoff, M.D.). veicar fiziologas dar 30-aisiais metais, moksliniais tyrimais rod, kad MAISTO VIRIMAS sumaina balt kraujo kneli kiek, t.y. SUMAINA IMUNITET! Taiau spauda, dl pilnai aiki prieasi, apie tokius mokslinius atradimus visuomens neinformuoja. Straipsnis trauktas Dono Tobe knyg Nevirk!. (John Tobe NOCOOK BOOK 1969). Knygoje daug aliavalgysts recept. Ypa vertingas straipsnis. 49) Gydanti vento Jono akis. Donis Lavizdomas (Pseudonimas). (The Healing God Spell of Saint John J. Lovewisdom). Tai parayta hipio, rankraio kserokopija,, kuris 60-aisiais metais ivyko gyventi ant kalno, Ekvadore. Grynai masonika ezoterika. Mir prie kelet met, sulauks 81 met ant to kalno Ekvadore. ymus ta savo patirtimi natralist rate JAV. 50) Medicina Biblijoje ir Talmude. Julijus Proisas. 1993. Klasikin knyga, parayta prie imt met. Pakartotinis leidimas. (Biblical and Talmudic Medicine. Julius Preuss). Reikmingas vadovas. 51) Toks pats pavadinimas. Autorius Fredas Rozneris. (Medicine in Bible and Talmud Fred Rosner. 1975). Itrauk i senovini altini rinkinys. 52) Maitinimasis ir sveikata, seras Robertas Makarisonas. 1936. tai klasikin grietai mokslin angl filologo knyga, viena i pagrindini knyg, pagrindiani natrali medicin. Pakartotini leidim dl pilnai aiki prieasi nebuvo. Makarisonas atlikinjo bandymus su iurkmis ir tiksliai nurod, kad iurks, kurioms skirta paprasta iuolaikinio mogaus dieta, po dviej savaii pradeda sti viena kit. Todl toki bandym rezultatai ir nebuvo publikuoti. O jei dar pilti iurkm degtins... Kontrolinje grupje, kurioje buvo maitinamos aliu maistu, buvo sveikos kiek manoma ilgai. (Nutrition and Health Sir Robert McCarrison and H.M. Sinclair). Ypa vertinga knyga. 53. Makarisonas. Deficito lig tyrimai. (Studies in Deficiency Disease Robert McCarrison. 1921). Daug ankstesnis ir taip pat vertingas Makarisono veikalas. 54) Dvi sveikatos problemos. Viduri ukietjimas ir ms civilizacija. Deimsas Tomsonas. 1943. (Two health Problems. Constipation and our Civilisation. James C. Thomson). ioje knygoje privatus praktikas Anglijoje aikiai susieja ias dvi svokas prieastin ry: civilizacija = chronikas viduri ukietjimas. 55) Fermentinis maitinimasis. Maisto ferment koncepcija. Atskleidia teisingo maitinimosi, gyvybins jgos ir ilgaamikumo paslapt. Edvardas Havelas. 1985. (Enzyme Nutrition The Food Enzyme concept. Dr. Edward Howell.). Profesionalaus biochemiko knyga fundamentali, klasikin, bazin knyga skirta natraliai medicinai. Kaip ir kit panai knyg atvejais, ileista amerikietiku Paties leidimu, taiau gali bti randama ir internete. Ypa vertinga knyga. 56) alias gyvenimas. Polas Nisonas. iuolaikin komercin gyvenimo apvalga valgant ali
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 57 i 80

maist. Chaltra. . (The Raw Life Paul Nison. 2000). 57) Maitinimasis ir Fizin degeneracija. Vestonas A. Praisas. Stomatologijos daktaras. Fundamentalus darbas. Natralios medicinos pagrind pagrindas. Praisas stomatologas. Jis 20-ais ir 30-ais. metais vainjo po vis pasaul ir tyr dantis, bei vietini gyventoj sveikat tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, ir civilizacijos poveik j dantims ir sveikatai. Knyga pateikia ataskait su fotonuotraukomis. tikinami, katastrofikai lugdanio civilizuoto maisto poveikio rodymai vietini gyventoj dantims ir sveikatai skirtinguose pasaulio kampeliuose. (Nutrition and Degeneration Weston A.Price. 1945). Ypa vertinga knyga. 58) Natrali higiena. Kritolo skaidrumo gyvenimo kelias. Herbertas eltonas. (Natural Hygiene. The Pristine Way of Life. Herbert Shelton). Stora knyga. Ileista American Natural Hygiene Society. Tai Amerikiei Natralios Higienos Draugija. Ji turi teises eltono knygas ir veriasi aktyviu j pardavinjimu. Gerai tas, kad vystydamas Natralios Higienos moksl, eltonas para kelet svarbi tom. Vis tai yra teisinga, ir be abejo Herbertas eltonas vienas i pagrindini XX amiaus natralios medicinos veikj, taiau, kad bti pradininku, jis, kaip pogrindins klinikos vadovas, neturjo nei mokslins bazs, nei medicininio isilavinimo, o tik intuicij, kuri imant apskritai, buvo visikai teisingame kelyje. 59) Kitas svarus eltono tomas Maisto ir maitinimosi mokslas, ir menas. (The Science and fine Art of Food and Nutrition Herbert Shelton. 1996. Septintas leidimas. 60) Labai geras ir populiarias knygeles ra De Vrizas. I populiariausi tai geriausios knygos. Kit galima neskaityti. Gyvenimo eliksyras. Arnoldas De Vrizas. (The Elixir of Life Arnold De Vries. 1958). alias maistas ir iuolaikinis maitinimasis. 61) Jaunysts fontanas. 1948. (Fountain of Youth Arnold De Vries). Knyga kaip prailginti gyvenim. Puikus idstymas. A rekomenduoiau visas keturias i ivardint knyg, skaitant ir De Vrizo Terapinis badavimas, kuris iverstas rus kalb. 62) Pirmyktis mogus ir jo maistas. (Primitive Man and his Food Arnold De Vries). Tai populiarus ir puikaus turinio idstymas, storo mokslinio Vestono Praiso tomo Maitinimasis ir Fizin degeneracija. 63) Bloga sveikata. Jos prieastys ir gydymas. Oficialaus lig gydymo metodo neigimas. Medicinos daktaras Tildenas. Du tomai. Apskritai paskutinis natralios medicinos gydymosi vadovas, po ko natrali medicina (natropatija) JAV perjo nelegali padt. (Impaired health. Its cause and Cure. Repudiation of the Conventional Treatment of Disease J. H. Tilden. 1921-1938. Vols I and II. ). Pirmas tomas natralios medicinos teorija. Antras tomas skirting lig rinkinys. Ypa vertinga knyga. 64) Nusikaltim prie maisto kokybs statymus istorija. Charvjus Vili. 1927. (The History of a Crime against the Food Law. Harvey W. Wiley). Nusikaltimai JAV. 1927 metais maisto produkt falsifikavim kai kas dar laik nusikaltimu, taiau ryium su tuo, kad po Pirmo Pasaulinio karo statymus, draudianius falsifikavim, paprasiausiai apjo ir JAV savo gyventojus perved prie erzacinio maisto, Vili knyga tapo neaktuali ir valdia pasirpino, kad apie j pamirt. 65) Puikus straipsni, apie vairi badautoj badavim, rinkinys, ileistas amerikietiku Savo Paties leidimu ir ileistas Health Research. P.O.Box 850 Pomeroy, WA 99347. The Fasting Story. Du leidimai. 1956. 66) Rus liaudies medicinos vadovas P.M. Kurenovas. Neseniai Rusijoje pakartotinai ileista seno autoriaus knyga; terpta nedidel dalis apie badavim.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

58 i 80

67) Pokalbiai apie atjaunjim per eliminacij. ("John R. Christopher "Dr. Christopher talks on Rejuvenation through Elimination". 1976). Gana kompetentingo autoriaus broira, pagrindinai usiimanio gydymu olelmis. Trij dien programa, Begleiv dieta ir oleli derinimas kita jo broira. 1969. ("Dr. Christopher's Three-day Cleansing Programm, Mucusless Diet and Herbal Combinations") gana vertingas autorius tai gydytojas Kristoferis. Jis mir prie 30 met. 68) Gydytojo Denseno vadovas apie geriausi arnyno prieir. ("Dr. Bernard Jensen "Dr.Jensen's Guide to better Bowel Care" 1999). Amerikietikas paties leidimas. Neblogas populiarus vadovas apie savo arnyno prieir. 69) Maistiniai fermentai. Trkstama puikios sveikatos grandis. ("Food Enzymes. Missing link to radiat health" Humbart Santillo). Gera vadin knyga eiliniam mogui apie gyvuosius fermentus. 70) Gyvenimo prailginimas dietos pagalba. Kaip tai padar Metusala. 1941. (Kuris gyveno daugiau nei 900 met). ) ("The Prolongation of Life Through Diet. How Methusala did it". R.B. Pearson). To laikotarpio problemos bsenos apvalga. 71) Neuroendokrinin reakcija bad ir svorio netekim. Straipsnis Naujosios Anglijos Medicinos urnale. 1997 m. birelio 19 d. 1803 puslapis ("Neuroendocrine Responses to Starvation and Weight Loss" Michael W. Schwartz, M.D. and Randy J. Seeely, Ph.D. June 19, 1997. The New England Journal of Medicine. Volume 336. Number 25). 72) Totali aliavalgysts Propaganda. Do Aleksanderis. A manau, kad tai geriausia, parayta ne specialisto, alio maisto valgymo apvalga. Knyga nauja, ileista 1990 metais. ("Blatant Raw Foddist Propaganda". Joe Alexander"). 73) Alkoholis mogaus Kne. 1903. ("Alcohol on the Human Body". D.H.Mann, M.D.) Dar 1903 metais gydytojas analizavo alkoholio al mogaus organizmui51. 74) Religija, Dieta ir yd Sveikata. Djus Ida Digetsas (ji juoda). 1949 met knyga. ("Religion, Diet and Health of Jews" J. Ida Jiggetts). Skirtinas ypatingas dmesys. 75) yd dietiniai statymai. J svarba esamuoju laiku. 1966. ("The Jewish Dietary Law" Seymour Siegel. Samuel Dresner). Jei apibendrinti, tai pradedanijam, geriausios knygels apie vandens badavim yra abiej Arnold: Ereto ir De Vrizo broiros Terapinis badavimas ir Lindos Hezerd Mokslinis badavimas; apie suli badavim (viei vaisi suli) be konkurencijos klasikin Normano Vokerio broira; o apie alio maisto valgym Ter-Ovanesianas ir Do Aleksanderio Totali aliavalgysts propaganda. Taip pat rekomenduotina Santilo knygel vadas problem akn: Maisto fermentai. Trkstama puikios sveikatos grandis. 1987. ("Food Enzymes. Missing link to radiat health" Humbart Santillo). Prof. A.P. Stolenikovas, 2007 m. kovas.

51

Ir inoma labiausiai koncentruota ir susisteminta informacija apie alkoholio al vairiausiais aspektais - danovas / /.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 59 i 80


, . . 2005 , , , . , . , , , . , , . , , . . , . : , ". I . .. " ". B CACCHARUM . 17 , ! . , 18- . 19- . 1880 8 . , 1900 . , 1972 . 38 .. 63 . . . . , , ! , - , . . , -
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 60 i 80

. , . (, , ..) .
http://www.forum.nedug.ru/showthread.php?743502---


. , . : , , . 2 , . . ( - , ), Telegraph. , , . , 803 - 9 . , . : 16% ( 1 5- ), 50 % .
http://www.leq.ru/Ves/Pit/Sahar-ubivaet-mozg


: , , . , , , - . , . ?? ( ), , . :
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 61 i 80

- . : , . , , . , . , , . , ( ), - . 5 ( ). . , . , , . , . (1). , ( 122211) , , , - (2). , , . , . , (3). , - ~ , (4). , . ., , , . , , .


Kaip sugrti gyvenim, v1.1 62 i 80

, ! , () . , , . : , . , . , , . , . / , . . . (1870-1948). , , , . , . , - . Price, Weston, A., D. D. S. Nutrition and Physical Degeneration. Santa Monica, CA: Price-Pottenger Nutritional Foundation, 1945. , , . , , , . , . ( ) , , . , . Sugar BluesKaip sugrti gyvenim, v1.1 63 i 80

(William Dufty) (1916 - 2002). , 1965 , . : , , - . , . , - . . . , Leonhard Rauwolf (1535-1596), - rauwolfa serpentine - (, ,...). , . , 1573 , - ... . , - . . , , 20 , . , - 1906 45 000 , ( 7 ), . 1905 ., . , , (). (100 .. 44 ..). , , . , . 1929 . . (1920 1933 .). , . , , . , . , , - . ( , . - ). / , -" " The Washington Post. The Dumbing Of America By Susan Jacoby Sunday, February 17, 2008; B01 http://www.newsru.com/world/19feb2008/bolvan.html - ( ) .
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 64 i 80

http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2008/02/15/AR2008021502901_pf.html . . , ( ) , . (Stevia rebaudiana bertoni) . , .

, - !
http://skazka.nsk.ru/article.33/id,195/

Chlorofilas. aliasis augal kraujas


Ar kada nors kilo mintis, kodl augalai alios spalvos? Ogi, dl juose esanio chlorofilo, alios spalvos augalinio pigmento, kuris kaupia augaluose sauls energij ir dalyvauja fotosintezje. Dl unikalios savybs sugerti sauls energij chlorofilas dar vadinamas skysta saule. Cheminiu poiriu chlorofilas labai panaus hemoglobin. Funkcins chlorofilo savybs tokios pat kaip kraujo funkcijos mogaus organizme: jis augalams reikalingas kaip mogui kraujas. Tad ir pradtas vadinti aliuoju augal krauju. Kaip hemoglobinas nudao krauj raudonai, lygiai taip chlorofilas augal lapus nudao aliai. 1913 metais labai garsus vokiei chemikas ir biochemikas Dr. Richardas Vilteteris (Richard Willsttter, 1872-1942) atrado chlorofilo chemin struktr ir 1915 metais gavo Nobelio premij u atradim52. Po penkiolikos met, 1930 metais, Dr. Hansas Fieris (Hans Fischer, 1881-1945) gavo Nobelio premij u atrast chemin hemoglobino struktr53. Savo nuostabai jis nustat, kad hemoglobino formul beveik identika chlorofilo formulei. Skirtumas tik toks, kad chlorofilo baltymin struktra formuojasi apie magnio molekul (Mg), o hemoglobino apie geleies (Fe). Pirmieji chlorofilo mokslini tyrinjim duomenys buvo paskelbti 1940 metais JAV medicininiame leidinyje Amerikos chirurgijos urnalas, Nr.49. ia buvo pateikti faktai, kad chlorofilas greitina audini regeneracinius procesus. Bet, deja, tas metas buvo avjimosi antibiotikais metas, ir, nei gydytojai, nei farmacins kompanijos nesusidomjo tais tyrimais. Bet reikia atiduoti deram pagarb Miigano valstijos (JAV) stomatologams, kurie du deimtmeius tyrinjo chlorofilo poveik burnos ertms mikroekologijai. Dr. Robertas Nara sukr program dant karieso profilaktikai, naudojant dant past su chlorofilu. Mokslininkas teisingai man, jog chlorofilas, dalyvaudamas fotosintezje, prisideda prie deguonies gamybos. O juk btent deguonis yra stipriausias antibakterinis agentas. Tai ir buvo dar kart skmingai rodyta chlorofilo dka sudorojus karies sukelianias bakterijas. Vlesniais metais mokslininkai toliau tyr chlorofilo savybes ir panaudojimo galimybes. 1950 met kovo mn. Hovardas Veskotas padar mokslin praneim, kad reguliariai vartojant chlorofil
52 53

http://www.euchems.org/Distinguished/20thCentury/Willstatter.asp http://www.bookrags.com/biography/hans-fischer-wob/ ,http://www.answers.com/topic/hans-fischer Kaip sugrti gyvenim, v1.1 65 i 80

pranyksta nemalonus burnos bei odos kvapas. Jis atliko klinikinius tyrimus ir nustat, jog norint pasiekti ger rezultat utenka kart per dien (geriausia i ryto) igerti 100 ml chlorofilo. Chlorofilas dezodoruoja kvpavim ir burnos ertm po svogn, esnak ar po rkymo. 1976 metais Izraelio mokslininkai atliko skmingus bandymus su pelmis, tirdami ir gydydami min pankreatit. O iek tiek anksiau Japonijos mokslininkai rod chlorofilo efektyvum gydant infekcinius susirgimus. Labai doms tyrim rezultatai gauti 1979 metais Teksase, JAV. ia pelms, susargdintoms storosios arnos viu, maist buvo dedama chlorofilo ekstrakto, ir auglys nesivyst! Tai dar kart patvirtino t fakt, kad alumyn vartojimas ukerta keli viniams susirgimams, ir, pirmiausia, storojo arnyno viniams susirgimams. Per ilgus tyrim metus mokslininkai nustat, jog chlorofilas stimuliuoja vairius organus ir sistemas: irdies-kraujagysli, kvpavimo, skrandio-arnyno, inkstus ir kt. Be to, suaktyvinama kraujo gamyba. Ir, aiku, labai svarbus antibakterinis chlorofilo poveikis, nesvarbu, ar kalba eina apie paprast peralim, ar min sinusit, ar chronik udegim. Chlorofilas valo organizm nuo kancerogenini ir mutagenini mediag, saugo DNR nuo pakitim, stimuliuoja kraujo gamyb. Naudojant iorikai, chlorofilo tirpalas dezinfekuoja, valo ir gydo aizdas, maina anaerobini bakterij augim, yra labai veiksmingas gydant atviras aizdas, tame tarpe trofines opas. Chlorofilas stiprina imunin sistem, suteikia energijos, atnaujina raudonuosius kraujo knelius, padidina hemoglobino kiek kraujyje, todl rekomenduojamas monms, sergantiems anemija (maakraujyste), moterims ntumo metu ir atsistatant organizmui po gimdymo, taip pat maitinanioms motinoms. Chlorofil patariama vartoti rkantiems: burnos kvapui pagerinti ir kaip antioksidant. Chlorofilas rekomenduojamas skrandio-arnyno veiklai gerinti. Kadangi chlorofilas turi daug deguonies, skmingai neutralizuoja anaerobines bakterijas, paalina nemalon burnos kvap. Atstato skrandio rgi pusiausvyr, kai "da" rmuo. Jis padeda organizmui atsistatyti po dideli fizini krvi, stiprina ird ir kraujagysles, reguliuoja kraujospd. Chlorofilas skatina greitesn lsteli augim ir stiprina j sieneles. Chlorofilas pakankamai stiprus antiseptikas, galintis umuti mikrobus, esanius po sveikais audiniais. Jis taip pat stiprina lsteli atsparum ir stabdo bakterij dauginimsi. Puikiai tinka kraujuojanioms ir silpnoms dantenoms. Energizuoja ir nuima nuovarg. Gerina miego kokyb. mogaus kraujotakos sistema, praturtinta chlorofilu, veikia daug efektyviau: geriau paalinami lakai ir mediag apykaitos atliekos. Pastebta, kad chlorofilas padeda apsivalyti organizmui nuo radioaktyvi mediag ir toki toksin, kaip sunkieji metalai ir arsenas. Specialistai chlorofil vadina "paia geriausia kraujo valymo ir atstatymo priemone". Jis valo krauj nuo sunkij metal, vaist likui ir kit toksini mediag. Chlorofilas puikiai reguliuoja skysi paalinimo i organizmo funkcijas. Jeigu jis geriamas i ryto, dar nevalgius, atpalaiduoja inkstus ir lapimo psl nuo susikaupusi per nakt skysi ir lapimo rgties. Chlorofilas visikai nepavojingas ir naudojamas tiek vid, tiek iorikai. Vidiniai chlorofilas naudojamas: alinti i organizmo vaistini preparat likuius, toksinus, neutralizuoti kancerogenus; siekiant sustabdyti bakterij ir grybeli dauginimsi arnyne; sveikos arnyno mikrofloros palaikymui; norint panaikinti blog kvap i burnos ir blog kno kvap; esant kvpavimo susirgimams (bronchitui, astmai, anginai, tonzilitui, peralimui); esant aizdoms, opoms organizme; esant kasos, skrandio, kepen bei tulies sutrikimams; sergant maakraujyste;
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 66 i 80

kraujodaros sistemos palaikymui ir stimuliavimui; esant ginekologiniams susirgimams; sergant onkologinmis ligomis, po spinduliavimo ir chemoterapijos; augli susidarymo profilaktikai; aterosklerozs ir psoriazs profilaktikai; sergant snari ligomis; sergant skydliauks ligomis; sergant akmenlige, inkst nepakankamumu; kraujospdio reguliavimui; nervingumo ir nuovargio mainimui; bendro organizmo atsparumo didinimui; organizmo imunins sistemos stimuliavimui; pagiri sindromo paalinimui; rkymo pasekmi mainimui. Iorikai chlorofilas naudojamas: aizd valymui ir gydymui; nudegim gydymui; pragul gydymui; sumuim gydymui; udegim gydymui; nosies ir gerkls skalavimui, esant udegimams ir slogai; toksin neutralizavimui; sergant ginekologinmis ligomis; sergant odos ligomis; esant kariesui ir danten udegimui; lsteli ir audini greitai regeneracijai. Chlorofilas ypa rekomenduotinas nioms ir maitinanioms moterims, seniems ir nusilpusiems monms, monms sergantiems onkologinmis ligomis, anemija, gaunantiems spindulin ar chemoterapin gydym, gyvenantiems arba dirbantiems padidintos radiacijos ar utertumo zonose, miestuose, vis dien dirbantiems udarose patalpose, maai gaunantiems sauls viesos. Kad chlorofilas labai reikalingas ir naudingas mogaus organizmui inojo jau Antikos graikai: jie perdirbdavo alius augal lapus ir gaut substancij naudodavo aizd, sumuim, drskim gydymui. Tradicikai chlorofilas buvo naudojamas kaip priemon, gaivinanti kvpavim, naikinanti blog kno kvap, taip pat esant virkinimo problemoms, anemijos atveju kaip priemon, stimuliuojanti kraujo kneli gamyb. Ypa daug chlorofilo yra alialapse darovse, dumbliuose chlorela ir spirulina, kviei ir miei elmenyse.

Vegetarizmas, arba aminos jaunysts maistas


Didiausia iuolaikinio mogaus bda ta, kad jis atitolo nuo gamtos, umiro jos dsnius ir gali. mogus pats susikr savo gyvenimo taisykles, gamina nenatral maist bei vartoja sintetinius vaistus, umiro, jog gamta gali j maitinti ir gydyti tik reikia paklusti jos dsniams. Didiausi al savo knui mogus daro netinkamai maitindamasis. Dar Vydnas savo knygoje Sveikata, jaunumas ir gro ra, kad mogus valgo per daug, per danai, vartoja gyvulins kilms maisto produkt. Taigi nenatralus, perdirbtas maistas yra labai nevertingas, tarsi svetimknis. Nuo ilgo terminio apdorojimo i maisto lieka tik tuios kalorijos. Toks maistas neduoda jokios naudos, atvirkiai daro didiul al, kadangi virkinimui naudojama brangi organizmo gyvybin energija. Be to, organizme lieka daug visoki lak, kurie alina ms nerv sistem ir ardo sveikat. iuolaikin mog labai vilioja skans, vairs maisto produktai, jis danai nemato kito gyvenimo tikslo, kaip tik skaniai pavalgyti ir linksmai praleisti laik, o pasekmes palieka galingai medicinai. Sunku patikti, jog mogus taip apako ir apkurto, kad vis gilyn brenda prauting malonum lin. Jis veriau nuo kdikysts iki senatvs ks vairiausias ligas, bet savo aling proi neatsisakys. Sokratas yra pasaks: Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume. Taigi ms maistas turi bti pirmiausia naudingas ms organizmui, o tik po to skanus. Ypa gerai, kai sugebame suderinti skon ir naud kartu. Ryt religij alininkai tvirtina, kad msa didiausias organizmo terjas, msos vartojimas maistui kenkia tiek knui, tiek sielai. Mityba, kai visikai atsisakoma gyvulins kilms produkt, vadinama vegetarizmu. tai k sako medicina apie vegetarizm:
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 67 i 80

Vegetarizmas tai mitybos bdas, kai nevalgoma msos. Vegetarizmas gali bti skiriamas tik dl medicinini prieasi. Skiriamas grietas vegetarizmas (valgomi vien augaliniai produktai) ir pusiau grietas (valgomi kai kurie gyvulins kilms produktai, pvz.: pienas ir jo gaminiai) Rytuose nuo seno vegetarizmas siejamas su sveika gyvensena, kuri slygoja asmenybs harmonij. Vegetaras laikomas fizikai ir dvasikai stiprus, neagresyvus ir mylintis mones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikym nuo msos propaguoja visos didiosios religijos. XIX a. pr. Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romno filosofo Plutarcho idja, nevalg msos i gailesio gyvnams. Raytojas L. Tolstojus mog, udant gyvnus maistui, laik netenkaniu dvasini vertybi meils, uuojautos artimiesiems; msa daro mog pikt ir iaur. Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, mogus anatomikai ir fiziologikai panaus ne msdius, kuri trumpas arnynas greiiau alina pvanias ir nuodingas msos atliekas, o oldius. Kadaise mogui gyvulinis maistas buvo vien laikinas augalinio pakaitalas. ved ir vokiei mokslininkai tyrimais paneig sigaljusi nuomon, es augalinio maisto baltymai yra menkos verts. Daugelio grd, vaisi ir darovi baltymuose, kaip ir msoje, uvyje, kiauiniuose ir pieno produktuose, yra visos atuonios aminorgtys. Augaluose yra daugiau maistins energijos negu msoje ir kituose gyvniniuose produktuose. Dietinio vegetarizmo teorija pabria msos nevalgymo svarb sveikatai. JAV mokslininkai nustat (1983), kad augalinis maistas padeda ivengti daugelio paplitusi form vio. Dietologas Dordas Ozava rekomenduoja septynias grietai vegetarines dietas, kurias sudaro grdai ir j produktai. Septintoji, vien grd, dieta skirta patiems sunkiausiems ligoniams. Vegetarai ilgiau gyvena. Pvz.., Indijos iaurje gyvenantys grieti vegetarai hunai yra ilgaamiai. Vegetarai buvo graik matematikas Pitagoras, ital renesanso atstovas L. da Vinis, pranc. raytojai ir filosofai M. Montenis, Volteras ir . . Ruso, ved gamtininkas K. Linjus, vok. raytojas F. ileris, angl mokslininkas N. Niutonas ir poetas D. Baironas, pranc. poetas A. Lamartinas, rus raytojas L. Tolstojus ir fiziologas I. Pavlovas, angl dramaturgas B. ou, ind politikas ir moralistas M. Gandis, JAV raytojas A. Sinkleris, liet. raytojas ir filosofas Vydnas. 1842 kurta Britanijos, XX a. pr. Europos ir Pasaulio vegetar sjungos. XX a. pr. Vegetarizmas buvo labai paplits su tolstojyste. Nuo senovs msos valgym vairi taut paproiai ribodavo. Paprastiems monms (ne dvasininkijos luomui, yniams ar vienuoliams) buvo nustatytas tikslus pasnink laikas. Visose tautose atgailestaujantiems, siekiantiems vairi ventinim, msos vartojimas buvo ypa grietai reglamentuojamas. Hedonistin ms amiaus vakar Europos ir Amerikos visuomen, atvirkiai, skatino msos vartojim. I krikionik paproi liko tik domi atrakcija, kurios maai kas laiksi. Buvo ivystyta msos pramon ir ltanios parduotuvi vitrinos silo vartotojams vairiausiai paruotus msos pusfabrikaius. Nepaisant aktyvios msos gamintoj propagandos, kiekvienoje alyje dalis moni yra vegetarai. Msdiams danai nesuprantama kas trugdo kokie prietarai neleidia tiems monms valgyti ms, nes msos gurmanams tai teikia didiul malonum. Augant mitybos mokslui, dalis gydytoj bei autoriteting sveikos mitybos alininku (H. eltonas, P. Bregas, . Ozava, A. Suvorinas, K. Vaitarien, M. Adomaviit, A. Maloviko ir kiti) iekojo optimalaus mitybos varianto, pastebjo daug msos valgymo neigiam pasekmi. MSOS NAUDA: 1. Msoje daug verting baltim (20 proc.), kuriuose yra visos 8 nepakeiiamos amino rgtis. Organizme jos nesintetinamos, todl j turime gauti su maistu. Jei bent vienos i nepakeiiam amino
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 68 i 80

rgi maiste nebus, organizme negals sintetintis jam bdingi baltymai. Amino rgtys skatina ferment gamyb, imunins sistemos mediag apykaitos veikl. 2. Msoje yra geleies. Ypa kepenyse ir liesoje jautienoje(100 g 2,7 mg). 100 g kiaulienos 1,7 mg, triuienos 3,3 mg, verienos 2,9 mg, antienos 1,9 mg, vitienos 1,6 mg. 3. Maakraujyst, maas hemoglobino kiekis kraujyje pirmasis enklas, jog organizmui trksta geleies. mogaus organizmas pasisavina 20 40 procent msoje esanios geleies, o i augalinio maisto jos pasiima tik 2 14 procent. 4. Msoje gausu B grups vitamin. Kepenyse yra nemaai vitamino A (apie 3,45 mg proc.). Vitamino B12 daugiausia verienoje (iki 12 mg proc.) ir triuienoje (iki 4,6 mg proc.). Tokio didelio io vitamino kiekio nra n viename augaliniame maisto produkte. Kai negauname B12 vitamino, susergame piktybine maakraujyste, taip pat paeidiama nerv sistemos bei virkinamojo trakto veikla. 5. Msa teikia sotumo jausm, yra kaloringa. Jos produktai skrandyje virkinami 3 3,5 valandos. MSOS ALA: 1. 1. mogaus organizmas per par netenka tik apie 23 g baltym, kurie turi bti grinti. O kadangi baltymai organizme nekaupiami, likusieji skaidomi iki lapalo, kuris paalinamas per inkstus. Jei msos (ar kit baltym) valgome be saiko, pernelyg apkrauname inkstus, jie nespja alinti besikaupiani atliek. Ypa pavojinga lapimo rgtis, kuri kaupiasi kraujagyslse, snariuose, stubure (susidaro drusk nuosdos). Valgantiems per daug msos keiiasi arnyno mikroflora, daugja puvimo bakterij, kuri veiklos produktai kenksmingi. 2. Msoje daug purin, kurie nuodija krauj ( 100 g kepen 95 mg, inkst 80 mg, jautienos 40 mg, vitienos 28 mg). 3. Msos riebalai sudaryti i soij riebij rgi, kuri perteklius skatina irdies ir kraujagysli ligas, vio atsiradim. Reikt paminti, jog ir ateroskleroze sergame dl cholesterolio pertekliaus. O jo msoje ypa daug (ir blogojo). 4. Be, to verdant ar kepant ms, sta daug vitamin (ypa B grups). Daugel augalini produkt galime valgyti alius, i j organizmas pasisavina daugiau nauding mediag, ypa biologikai aktyvi (flavonoid, chlorofilo ir kt.). 5. Kad organizmas suvirkint ms, turi ieikvoti apie 50 procent viso kno bioenergijos. Persivalg msos, 2 3 valandas bname nedarbingi. 6. Dar ir dabar mokslas neturi duomen apie optimal mogaus baltym poreik. Tiek msos, tiek augaliniuose baltymuose yra 22 25 amino rgtys. Kiekviena lstel sintetina vien tik jai bdingus baltymus i kraujyje esani amino rgi. Todl bet koks baltym turintis maistas pirmiausia turi bti suskaidoma iki amino rgi. Jei suvalgome 200 g msos, visa turi bti suskaidyta (organizmas dirbs, gamins daug ferment, tulies rgi ir kt.), o lstels sau pasiliks tik tiek amino rgi, kad susintetint prarastus apie 23 g baltym, visa kita turi bti suskaidyta iki lapalo ir ivesta i organizmo. Vl reikalinga papildoma ferment veikla, apkraunamos kepenys, inkstai. Organizmas netenka daug bioenergijos virkindamas ms. Kvieiai virkinami lengviau (yra iki 12 proc. baltym), o vaisiuose yra itirpusi amino rgi, organizmui net nereikia atlikti baltym skaidymo. Msos pliusas visos nepakeiiamos amino rgtys viename produkte. Augal pasaulyje to nra. Valgant mir augalin maist, gauname vairi amino rgi, be to, organizmas turi savo, nors ir
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 69 i 80

nedidel, amino rgi dep, todl sugeba balansuoti ias rgtis organizme. mogaus arnynas (jei nra jo veiklos sutrikim) pats sintetina vitamin B12, todl mokslas vis maiau k gali pasakyti msos vartojimo naudai. Ryt religij ir ezoterinio mokslo poiris msos vartojim Dauguma Ryt ventj atsiskyrli (tiek budistai, tiek Indijos jogai) msos nevalgo dl filosofini motyv. Ved ventoji knyga Bhagavat-gita norintiems isivaduoti i karmos pani draudia valgyti gyvuli ms. Ezoterins Ryt teorijos teigia, kad gyvnai turi astralinio kno vibracij. Paskersti gyvuliai savotikai kerija. J astralinis knas integruojasi bendr monijos astralin lauk, skleisdamas agresijos bei naikinimo vibracijas. iuolaikinis mokslas taip pat pastebjo, kad msoje pasilieka priemirtin pjaunamo gyvulio baim. Suvalgs msos, mogus danai tampa neramus, agresyvus. Yra sukurtas streso indikatorius, matuojantis msoje (pagal jos spalv ir kitas savybes) susidariusias stresines mediagas. Manoma, jog tai hormonai, ypa adrenalinas, kurie veikia mogaus nuotaik, apskritai psichik. Anglijos mokslininkai labai domisi ia problema ir stengiasi iifruoti stresini mediag kilm bei rasti bd joms sumainti. Streso indikatorius jau pradtas naudoti Lietuvoje. L. Tolstojus atsisak msos po to, kai apsilank Tulos skerdykloje. Ajurveda nra tokia grieta msos vartotojams. Msa labiausiai tinka Vatos tipo monms, maina oro ir eterio stichijas j kne, maitina audinius. Taiau ir Ajurveda teigia, kad msa neigiamai veikia mogaus emocijas, psichik. Kapchas maiausiai ibalansuoja pauktiena. Pitoms msa nerekomenduotina, nes didina neapykantos ir agresijos emocijas, o ibalansuoti Pitos tipo mons ir taip vadovaujasi iomis emocijomis. Biblijos tyrintojai ir aikintojai vairiai komentuoja msos valgym. Gyvn udymas maisto reikalams prietarauja Dievo sakymui Neudyk. Taiau Naujajame Testamente parayta : Valgykite visa, kas parduodama msos prekyvietje, sins labui nieko neklausindami. Juk Viepaiui priklauso em ir kas tik ant ems. Jeigu jus pakvieia netikintis mogus ir js norite j aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sins labui nieko neklausindami. Bet jei kas jums pasakyt: Tai atnain msa, tuomet nebevalgykite dl to mogaus, kuris tai pasak, ir dl sins. iuolaikinis ezoterinis mokslas teigia, jog emei jus Vandenio epoch, pasikeit kosmoso siuniam vibracij danis. em ir visa monija ruoiasi kosminiam uoliui, keiiasi visos monijos energij struktros (ir fizinio kno bei jo lstels). mogui msos vibracijos pasidar pernelyg sunkios. Apskritai turime valgyti maiau msos, msos baltymus kisti augaliniais. Nes tik tie, kuri fizinio kno vibracijas (lsteli molekules, atomus ir kt.) formavo lengvas augalinis maistas, sugebs veikti monijos laukiant kosmin uol, sugebs prisitaikyti ir transformuos savo kn jo metu. Tapti vegetaru ar ne? Dauguma msos atsisakiusi moni pajuto aik vidin poreik tokiam mitybos bdui vegetarizmui. Jie kitaip nebegali, msos valgymas jiems jau bt prievarta. K daryti tiems, kurie neapsisprendia? Panagrinkite savo motyvus. Gal js prisiskait vairios literatros, norite bti sveikesni, lieknesni, graesni, bet msos valgymas jus traukia, js slopinate nor (talpinate pasmon). Drstu sakyti, kad motyvas bti sveikam (jei jis vienintelis) gali bti egoistinis, ypa jei mog valdo neigiamos emocijos. Msos atsisakymas iam mogui nelabai pads, o jei dar pasmons blokas reikalaus msos, sveikata (ypa psichika) gali tik nukentti. Daugelio ymi moni (Bairono, Voltero, Ruso, Tolstojaus, Repino ir kt.) vegetarizmo motyvai buvo filosofiniai. Mityba turi derintis su bendru energetiniu mogaus lauku, jo vibracijomis, prieingu atveju mogus ne tik jaus diskomfort, bet netgi jo kno meridianai, bioenergijos kompiuteris badaus, nes nesugebs pasiimti i maisto jam nebding vibracij. Hitleris buvo vegetaras, ir kas i to? Aiku, yra geriau, jei
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 70 i 80

mogus valgo maist, iek tiek pakeliant jo vibracijas (jei taip galima isireikti), negu emesnes vibracijas skleidiant. Todl, jei nra stipraus vidinio poreikio bti vegetaru, o norisi eksperimentuoti, proto balsas kuda atsisakyti msos, pirmiausia isivaduokite nuo negatyvi mini ir emocij. Tapti vegetaru gali rytis tik dvasikai stiprus mogus, pakankamai pasikausts mitybos klausimais. Atsisakiusieji msos ir jos produkt privalo mokti balansuoti mityb taip, jog netrkt baltym. Reikia apskaiiuoti, kiek ir kaip valgyti, tarkim, grd, rieut, vairi skl ir kito maisto, kuriame gausu baltym. Ypa pavojinga staiga keisti mitybos proius: vienu metu i valgiaraio ibraukti ir ms, ir pieno produktus bei uv. Organizm reikt pratinti pamau, kad jis spt Brstaniam organizmui ypa reikia geros kokybs baltym, todl vaikams (msdi eimose) nerekomenduojama tapti vegetarais. Patys turite rinktis savo gyvenimo ir mitybos bd. Kas vartoja ms ir nemano jos atsisakyti keletas patarim. Kiek ir kokios msos valgyti? Sveikiausia valgyti virt ir trokint ms (ypa liesa jautiena ir vitien). Jei labiau mgstate riebi ir kepta, reiau j traukite savo valgiarat. Nevertt valgyti danai nei 2-3 kartus per savait. Ms valgykite su nekrakmolingomis darovmis (jos maina aling lapimo rgties poveik). Tradicinis bulvi garnyras prie msos patiekalo taip pat nra tinkamiausias. Sergate podagra, snari ligomis, sutrikus kraujotakai? Jums dertu msa pakeisti uvimi. Valgant danai ir daug msos, kaupiasi lapimo rgtis, kuri uteria kraujagysles. Taigi liga gali pamti: krsti drebulys, altis, apimti vangumas, dirglumas. Jei manote, jog kavos puodeli gali pagerinti savijaut, apsirinkate. Kavos poveikis trumpalaikis. Vliau lapimo rgtis nuss snariuose, pakils kraujospdis, gali sutrikti mediag apykaita. mons, kasdien valgantis ms (ypa su ar krakmolingu maistu) daniau serga arnyno ligomis: nesuvirkinta msa sukelia arnyno intoksikacij. Jei visai negalite gyventi be msos, daniau gerkite pu spygli (galite prisirinkti patys arba nusipirkti specializuotose vaistinse) arbat, sumaiyt su erktuogmis: 1 auktas diovint arba saus spygli stiklinei vandens. Prie vartojim spyglius susmulkinkite arba sumalkite ir uplikiusios palikite termose per nakt. Gerkite 3 kartus per dien. Pads ir kiaulpieni akn ar baltaieds notrels arbata, kuri taip pat valo kraujagysles ir vis organizm. Sergant galvos smegen, irdies ir kraujagysli ligomis, skleroze, diabetu, nerekomenduojama valgyti keptos msos ir subprodukt. Kepenyse ir inkstuose daug purino, o plauiuose cholesterolio. inoma, kepenyse netrksta B grups vitamin, taiau nemaiau jo grduose. Jei negalite pakeisti valgymo proi, bent daniau gerkite ginkmedio lap arbat (parduoda vaistinse). i arbata unikalus antioksidantas, valantis galvos kraujagysles, stiprinantis atmint (labai tinka gerti po insulto). Danai skauda galv? Atsisakykite srios rkytos msos. Prieingu atveju nesiliaus vargin galvos spazmai. Srios rkytos msos perteklius sukelia agresij, spazmus, blokuoja tulies ir lapimo psls meridian veikl. Besidomintieji Ryt filosofijomis msdiai turt inoti, kad msa turi IN (HUM) energijos. Rytas (5 9 val.) yra JAN (TAO) energijos metas. TAO tai lengvumas, diaugsmas, prabudimas veiklai. Jei ryte didinsite savo IN energijos kiek valgydami sunk, baltyming maist, bsite vangs ir prislgti. Be to, isiderins meridian (ir atitinkam organ) veikla. Ms valgykite pavakar (apie 17 val.), nes tada organizmas yra IN fazje, ir taip neprietarausite biologiniams ritmams. Kaip sureaguos organizmas ms, priklauso nuo valgymo kultros. Jei valgysite gerai ir dvasingai
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 71 i 80

nusiteik, isklaidysite blogj energij. Biblijoje yra parayta: Ar valgote, ar geriate, ar iaip k darote, visa darykite Dievo garbei. Keiskime mitybos proius Didiausia civilizuoto mogaus bda ir yra ta, kad jis, atitols nuo motinos Gamtos, ikreip natralaus gyvenimo taisykles, gamina termikai apdorot maist, pamirdamas, kad gamta gali j maitinti. mogus valgo per daug, per danai, vartoja daug gyvulins kilms produkt, juos vairiai maiydamas. O ilgai kaitintame, perdirbtame maiste belieka tik tuio kalorijos, ir jis organizmui daro didiul al, nes virkinimui eikvojama brangi gyvybin energija. Nuo tokios mitybos kaupiasi alingos atliekos, kurios alina nerv sistem, aloja sveikat. Netinkama mityba trikdo biologinius procesus. Daugelis moni tik dl to ir serga. Juk ilgainiui, senkant adaptaciniams rezervams, nusilpsta organizmas, sutrinka mediag apykaitos pusiausvyra. Sveikame kne, kai mogus daug juda, kvpuoja grynu oru, manktinasi, grdinasi, lsteli irimo ir atsinaujinimo procesai vyksta normaliai. O netinkamai maitinantis blogai suvirkinto maisto organizmas beveik nesisavina, ir lstels badauja. Taip bna tada, kai valgoma gausiai, o dauguma produkt yra perdirbti virti, kepti, rkyti, pasterizuoti, konservuoti ar kaip kitaip netek gyvybingumo. Nesuvirkintam maistui rgstant ir pvant gaminasi toksinai, nuodijantys organizm. Laiku nepaalinti jie kaupiasi pirmiausia riebaliniame sluoksnyje bei raumenyse. Kai j susirenka daug, mogus pradeda nuolatos jausti jg stygi, pasiduoda mieguistumui, blogai nuotaikai, taigi ir depresijai, ir ligoms. Tokiai bklei sivyravus, knas apsinuodija, ima negaluoti vairs organai. Sveikatai palijus j galima atgauti natraliais bdais, vis pirma, pakeitus mitybos proius. Tik tam reikia noro, ryto, iek tiek ini ir kruoptaus kasdienio darbo. Daugiau ali darovi. Pai spaustos darovi, vaisi sultys Kad virkinimo ir mediag apykaitos procesai nesutrikt, du tredalius mogaus paros raciono turt sudaryti darovs, uogos, vaisiai, ypa ali. Tai geriausiais valgis, jame daug sauls energijos, kuri organizmui turi nematom, bet labai svarb poveik. Tad nepamirkime, kad vasara geriausias laikas papildyti organizm vitaminais, mikroelementais. Darovs ir vaisiai turi apie 70 % vandens, kuriam toli grau neprilygs gaunamasis i gamtini altini. is gyvasis vanduo ms lsteles patenka su vairiomis substancijomis, kurios kn ne tik maitina, bet ir padeda alinti lakus. Jame yra vis organizmui reikaling maistingj mediag, vitamin, enzim, mineralini drusk, baltym, riebij rgi. iuos tirpalus organizmas greitai ir lengvai sisavina. Taigi svarbiausias sveikos mitybos principas valgyti neperdirbtus produktus, kuriuose daug gyvojo vandens. Darovi salot nedera maiyti su vaisiais ir uogomis ie turi bti valgomi atskirai. O tos darovs, kurios nevalgomos alios, turi bti trokinamos j pai sultyse, nes verdant vandenyje j vert inyksta. mons prie ali darovi lstelienos turtu organizm pratinti pamau. Salotoms daroves reikt gerai susmulkinti. Itin svarbu, kad maistas bt gerai sukramtomas. Nedert maiyti vairi ir salotas dti daug riebal, nes tai apsunkina virkinim. Pratinantis prie ali darovi i pradi vertt daugiau gerti viei suli.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

72 i 80

akniavaisi darovi sultis reikt spausti i j lap juose taip pat apstu naudingj mediag. Svarbiausia i j chlorofilas. Darovi ir vaisi suli maiyti negalima. Maiytinos tiktai keli darovi sultys. Paskaninti jas galima trupuiu citrinos suli, kvapiomis olmis. Sultis geriausia igerti 15 minui prie valg, maais gurkneliais, maiant su seilmis, stengiantis kuo ilgiau laikyti burnoje, kad sisavintume vis j energij pran. Sultys gerai ivalo lakus ir pagerina organizmo bsen. Jos ypa naudingos sunkiems, isekusiems ligoniams, neturintiems energijos. Nuo io lengvo maisto jie sustiprs, nes virkindamas sultis organizmas sunaudoja labai maai gyvybins energijos, o naudos gauna deimteriopai dagiau negu i koncentruoto, virto maisto. Darovi sultis patariama gerti kiekvienam. Stiklin viei suli, ypa mork puiks pusryiai, ivalantys vakarykio maisto atliekas. Su sultimis galima valgyti ir sultingas uogas. I ryto nerekomenduojama valgyti koncentruoto maisto, gerti kavos, arbatos. Madaug tredal ms raciono sudaro bulvs. Tai vertingos darovs, taiau tik tada, kai gerai paruotos. Daniausiai patiekalai i bulvi yra gaminami netinkamai. Jos nulupamos, o nuoviras ipilamas. Taip paruoiamos bulvs padaro tik alos. Pasirodo, krakmol, esant bulvse, organizmas gali sisavinti tik tada, kai jis virsta cukrumi. iame procese turi dalyvauti fermentai, kuri yra bulvs ievje bei ploname poievio sluoksnelyje. Krakmolo virkinimui skrandio ferment neutenka. Taigi jei valgome luptas bulves, organizme lieka nesuvirkinto krakmolo, ir jis pasidaro kenksmingas. Aterosklerozs bei snari lig prieastys ir yra nesisavintas krakmolas. Tad pamstykime, kiek lupt bulvi suvalgome per metus, su nuoviru nuolat ipildami vertingiausi vitamin bei mikroelement koncentrat. Ir kokios jos alingos, jei lupamos ir dar kepamos! Ligoniai, ypa sergantys inkst ligomis ir negalintys valgyti gyvulini baltym, turt vartoti anktinius, ypa pupeles. Jose yra apie 20 % lengvai sisavinam baltym, nemaai mineralini drusk, vitamin, svarbiausi amino rgi, Pupels skatina skrandio suli isiskyrim, tad j tyrel dietinis maistas serganij gastritu. Jos palengvina irdies kraujagysli darb, maina cukraus kiek kraujyje. I pupeli galima pasigaminti skani, maisting patiekal. Virdami daroves, kruopas, anktinius neipilkime nuoviro, nes kartu iliejame vertingiausias maisto daleles. Neleistina vartoti daug druskos tik iki dviej gram per dien, ir produkt su ja nereikia virti: galima tik iek tik dti jos pagamint patiekal. Valyt cukr dera pakeisti sausais vaisiais, fruktoze, medumi. Kruopoms geriausiai tinka nevalyti grdai. O balt milt dert atsisakyti ar bent jau vartoti juos drauge su slenomis. Konditeriniais gardsiais i milt, kiauini, cukraus bei riebal pakanka pasimgauti tik per ventes. Kenkia ir nenatrals prieskoniai naudotini tik natrals, i vaisi, darovi ar oli. Nepatariama ir valgyti kartesnio nei kno temperatra maisto. Laikydamiesi vertingos mitybos princip netruksime pajusti tikr maisto skon ir jo poveik sveikatai. inoma, nepratusiam mogui tokie natrals nesdyti valgiai gali pasirodyti neskans. Bet prie j greit prantama. Be to, taip maitinantis sutaupoma laiko, produkt ir pinig. O svarbiausia, pagerja sveikata didiausias ms turtas. Keletas darovi patiekal vegetarams Dilgeli tyrel. Kilogram dilgli sumesti verdant vanden ir tuoj pat igriebti, sudti kit puod, imaiyti ir virti tris minutes, nuolat maiant. Nukaitus dti aukt krien, aliejuje pakepintus du supjaustytus svognus. Tyrel tinka prie koi.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

73 i 80

Trokintos bulvs su svognais Imti po lygiai bulvi ir svogn. Bulves variai nuplauti epetliu, supjaustyti ir dti puod. Ant viraus uberti susmulkint svogn, upilti verdaniu vandeniu, kad bt apsemtos tik bulvs. Virti 5 minutes. Nukaitus laikyti udengus 15 minui. Prie valgant sumaiyti. Paskaninti auktu aliejaus. Ubarstyti alumyn. Skanu ir be riebal kaip pasninko valgis. Raudonas trokinys verdant vanden dti sutarkuot burokli, po to vien tredal svogn. Virti tris minutes. Nukaitus trokin palaikyti 15 minui udengt. I io trokinio galima padaryti vairiausi patiekal: kart garnyr, skani salot bei sriub, sumutini. Pupeli maltiniai Ivirti 300 g pupeli, sumalti arba sugrst, dti susmulkintus ir pakepintus du svognus, dvi morkas, petraoli, prieskoni. pilti pus stiklins man kruop. Visk sumaiyti, pilti stiklin verdanio vandens, uvirti ir nukaitus palikti 15 minui. Mork kotletai Sutarkuoti 300 g mork, suberti pus stiklins man kruop, auktel krakmolo, aukt kvietini milt, prieskoni. Visk imaiyti ir palikti 20 minui. Paskui suformuoti kotletus ir kepti be riebal tefloninje keptuvje. Galima valgyti su grietins padau. Svogn padaas Smulkiai supjaustyt svogn pakepinti aliejuje, pilti vandens ir dti grietins. berti jros kopsto, mairno. Geltonas trokinys Po 300 g supjaustyt svogn ir tarkuot mork pakepinti keptuvje su aliejumi, kol morkos suminkts. Tada dti du auktus susmulkinto esnako, dar pakepinti minut, paskui berti mairno, prieskoni ir nukaisti. Trokinys tinka kaip daras blynams, koldnams, balandliams, koms, apkepams, picai. Juo galima paskaninti sriubas, salotas. Tie stebuklingi daiginti grdai Jau gilioje senovje daiginti grdai buvo vienas i kin virtuvs patiekal. Juos valg ir senovs graikai, ir romnai. Taiau tokia mityba plaiau paplito jau ms laikais. io gyvo maisto idj propaguoja Hipokrato instituto Bostone krja Ona Vigmor, gimusi Lietuvoje. Pirmsias inias apie toki mityb daigintais grdais gavusi i savo moiuts, Ona pati j igelbjo nuo mirties, isigydiusi gangren (grs abiej koj amputacija), artrit, migren, arnyno augl. Dabar, atventusi savo 80-met, mokslinink jauiasi sveikutl, vali, energinga. Kame gi slypi stebuklingos daig savybs?

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

74 i 80

Augalo gyvenime grdas atitinka gilaus miego etap. Sukauptos atsargos sudaro sudtingus baltym, angliavandeni, riebal junginius, kuri organizmas negali sisavinti. O dygimas yra intensyviausias periodas tai atbundanti gyvyb. ios fazs metu vyksta staigus gyvybs proveris. Taigi dygstantis grdas turi didiul gyvybin jg ir pagrstai laikomas vienu geriausi maisto produkt. Daiginti grdai gerina geleies ir kit mikroelement sisavinim. Juose kelis kartu padaugja vitamin. Daigintose anktinse kultrose vitamino C kiekis padidja iki 80 kart, daigintuose kvieiuose vitamino E 300 kart! Daigintame grde pasikeiia baltym savybs, ir organizmas gali lengviau juos sisavinti. Be to, daigintuose grduose daug natralios lstelienos, kuri gerina virkinim. Daiginti augalai bei augal sklos sveikoje mityboje tiesiog nepakeiiami jie pavairina stal ir sustiprina organizm54. Ruoiant daigintus grdus ar sklas nuplauname ir, subr stiklain, upilame vandeniu55. Udengiame marle, umauname ant jos gumut. Smulkias sklas mirkome 6 valandas, didesnes grdus bei anktinius dvigubai ilgiau. Umerkus grdus reikia du kartus per dien perplauti vandeniu, jo pilant ir nupilant. Daiginimo laikotarpiu stiklainis turi bti apverstas dugnu vir ir padtas 45 kampu taip stiklain geriau patenka deguonis ir grdai nepna. Daiginame iltesnje patalpoje. Sudygimo laikas priklauso nuo temperatros ir skl kokybs. Kvieiai, saulgros sudygsta po dviej, ridikai po 5, liucerna po 6 dien. Grd, saulgr ir anktini daiginimas tuo ir baigiasi. Nordami i liucernos, ridik, dobil, kopst ar kitoki skl iauginti lapus, turime sudygusius grdus, kai jie ibrink upildo stiklain, ipilti duben su vandeniu ir plauti, kol nuo daigeli atsiskirs skl luktai. Tada luktus imetame, varius daigus perkoiame per sietel, sudedame stiklain ar kok kitok ind, pirma ant dugno dj apverst lktut, kad daigai nemirkt nutekjusiame vandenyje. Stiklain apdengiame marle ir padedame viesion vieton kad daigai sualiuot. Daiginti galima kvieius, rugius, avias, mieius, kukurzus, saulgras, pupas, irnius, taip pat liucernos, ridikli, dobil, raudonj kopst, garstyi sklas, smenis. Galima bandyti valgyti ir kitoki skl daigus. Negalima valgyti daigint bulvi, pomidor, chemikalais dezinfekuot skl, nes jos yra nuodingos. Daigintus grdus patartina vartoti iem ir pavasar, kai trksta vitamin. alius lapinius daigus galima valgyti kaip salotas, dti sriub, koes, darovi patiekalus. I kviei elmen galima spausti itin vertingas sultis. Kasdienin ms ko Daigint kviei kremas Daigintus kvieius sumalti msmalje. Galima pilti viei darovi suli arba dti sutarkuot darovi, paskaninti prieskoninmis olmis. Toks kremas valgomas kaip atskiras patiekalas arba tepamas ant sumutini. Daigint rugi ko 100g daigint, msmale sumalt rugi uplikyti, imaiyti, dti aukt razin, minut pavirti ir palaikyti udengus 20 minui. pilti aliejaus arba malt smen, ubarstyti alumyn.
54 55

Apie daigintus grdus buvo usiminta 37 inaoje, 46 psl. Dar geriau jonizuotu gyvuoju vandeniu.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 75 i 80

Perlini kruop ko su morkomis 200g perlini kruop upilti altu vandeniu ir mirkyti tris valandas. Sutarkuoti 4 morkas. Pus j sudti puodo apai, ant j nukotas kruopas, o ant viraus likusias morkas. Upilti dvi stiklines karto vandens. Virti 10minui, puod nukaisti ir laikyti udengt 30 minui. Prie valgant pilti auktel aliejau, pabarstyti petraolmis arba krapais. Tinka ir diovintos prieskonins olels. Kaip valgyti vaisius Daugelis i ms vaisius mgsta, bet ne vienas skundiasi, kad nuo j didja rgtingumas, puia vidurius, atsirgstama. Tad neretai mones vengia vaisius valgyti. Dl to sutrinka mediag apykaita. Vaisiai turi mediag, kurios profilaktikai veikia irdies ir kraujotakos sistemos ligas, veiksmingai gydo nutukim. Vaisiai, kaip ir darovs, neutralizuoja rgtin kraujo reakcij, alina i organizmo teralus. Vaisiams virkinti organizmas naudoja maiausiai energijos. Jau po 20-30 minui jie palieka skrand ir toliau virkinami arnose. Vadinasi, vaisiai turi bti valgomi, kol skrandis tuias. Kai skrandis pripildytas maisto, jis negali pereiti arnyn, ir tai sukelia rgim. Yra moni, kurie vaisius valgo su duona ar kitu maistu ir diskomforto nejauia. Taiau tai nereikia, kad jie nepaeidia dietologijos taisykli, - papraiausiai j organizmas turi didelius adaptacinius rezervus. Vaisiai yra vertingiausias, lengviausiai virkinamas maistas. Net labai rgts vaisiai organizme virsta arminiais56. Vaisius dert valgyti tik vieius. Kepti, virti ar konservuoti jie ir j sultys yra kone beveriai. Vaisiai turi bti valgomi atskirai arba pusvaland prie valg. Paskanavus krakmoling vaisi (banan, fig, datuli) ar bet koki diovint reikt palaukti vis valand. Vaisiai netinka ir desertui. Po ali darovi salot juos galima valgyti praslinkus dviem valandom, o po baltyminio maisto dar vliau. ali vaisi nedera maiyti jokius patiekalus, nebent iek tiek suli. Ligoti mons, nordami pagerinti savijaut, turt gerti vieias sultis ir valgyti vaisius tinkamai. O eimininkms dert atsisakyti konservavimo, marinat, uogieni. Vaisius geriau aldyti arba diovinti57. Organizmas geba kaupti mikroelementus bei vitaminus. Todl sezono metu reikia valgyti kuo daugiau viei vaisi, o iema irgi pirktis viei arba valgyti tinkamai diovintus ar aldytus. Nevirtos uogiens Verdant uogienes nyksta gyvojo produkto vertingosios mediagos, o cukrus yra alingas58 Todl silome keleta bdu, kaip isaugoti vieias uogas ir pasigaminti nevirt uogieni be cukraus. Tokios uogiens gal ir brangesns, bet vertingesns ir nekenkia sveikatai. Bruknes, spanguoles, mlyns galima laikyti upiltas vandeniu aldytuve, altame rsyje, balkone. Antpil galima gerti kaip gaivinanti grim, ant uog kaskart upilkite vieio vandens, galima valgyti natralias arba trintas, paskanintus medumi. Taip pasidarome nevirtos uogiens, tik j reikia greit suvartoti. Tokios uogiens konservuojamos medumi. Medus geresnis konservantas59 nei cukrus. Nevirtos uogiens i baktericidini savybi turiniu uog - juodj serbent, spanguoli, brukni, mlyni altoje vietoje gerai laikosi.
56

pvz. greipfrutas, citrina organizme virsta arminiais, t.y. jie maina skrandio rgtingum. Taip pat pvz. juodieji serbentai, daugiau: http://www.burbuliukas.lt/wp-content/uploads/2010/12/Maisto-produktu-klasifikavimo-lentele.pdf
57

4 -4 , , , , . -4 - 17 ! -4 90 % . , . -4.
58 59

Daugiau apie cukraus aling poveik, 60 psl., Egipto kapuose rsta medaus, kuris isilaik ir nepakito tkstanius met.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 76 i 80

Verting uogieni galima pasigaminti i iedlapi - ermukni, erktroi, jazmin, kiaulpieni, bijn ied, turinio daug vitamino C. iedlapius geriausia rinkti dar kvapnius, tada uogiens bna labai aromatingos ir skanios. Jos pavairina ms racion, ir organizmas su iedadulkmis gauna labai verting mikroelement. Skanios bna uogiens i diovint vais bei uog. Diovint vaisi kompoto virti nereikia pakanka vaisius upilti kartu vandeniu ir jame mirkyti maiau kaip 12 valand. Toks kompotas skanus ir nesaldytas. Net rgiausi obuoli kompotas yra savotikai skanus. Diovinti vaisiai ir uogos pavairina ms iemos maist, taigi kuo daugiau j prisidiovinkime. Diovinti galima beveik visas uogas ir vaisius. O svarbiausia - tokiai uogienei neprilygs virta su cukrumi tradicin uogien. Erktroi lap uogien Sault dien surenkami vars iedlapiai ir ikart, kol viei, maiomi su medumi santykiu 3:1. Gerai imaiius sandariai udaromi ir laikomi altoje vietoje. Tokias uogienes galima gaminti i jazmin, bijn, alpusnio, raktaoli ir kit kvapni iedlapi. Svaraini uogien I gerai prinokusi svaraini iimamos sklos, jie smulkiai sutarkuojami arba permalami msmalje ir maiomi su medumi santykiu 3:1. Puss litro tarkiniui reikia trij aukt medaus. iemai ruoiama uogien maioma lygiomis dalimis. Diovint vaisi uogien 200 g razin be kauliuk, 200 g diovint obuoli, 100 g abrikos iplaunama, nusausinama ir sumalama msmale. gaut tyr kvapnumui beriame prieskoni imbiero, cinamono, anyi, muskato rieuto ar koki nors kvapni oleli, pilama ilto vandens tiek, kiek reikia norimo tirtumo uogienei, gerai imaioma ir paliekama ibrinkti. Tokia uogien gali bti gaminama i vairi vienos ar keli ri vaisi ar uog. Spanguoli-graikik rieut uogien Pus litro spanguoli, sumalt msmale, 150g smulkiai sutrint graikik rieut gerai imaioma su stikline medaus. Galima visk suplakti mikseriu. Kiaulpieni ied uogien Stiklin malt kiaulpieni iedlapi, stiklin malt razin, truputis citrinos suli ir iek tiek medaus gerai imaioma. Uogien vartojama kaip demas, ja galima pertepti vaflius, tortus. ermukni uogien Prinokusias ermukni uogas minut blaniruoti ir perplauti altu vandeniu. Kai nuvarva, sumalti msmale ir sumaiyti proporcija: stiklin malt razin, pus stiklins malt ermukni. Uogien laikoma aldytuve ir tinka greitam Ruoiant j iemai reikia dti medaus. Savito skonio uogien bna i ermukni ied. Jie renkami sault dien ir sumaiomi su medumi santykiu 1:1. Galima valgyti tuoj pat arba palikti iemai.

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

77 i 80

K geria sveikuoliai vegetarai Burokli, mork ir obuoli grimas Sumaiome po pus stiklins mork, burokli, obuoli suli ir geriame k tik ispaustas ilgai laikomos praranda daug verting savybi. Spaudiant suliaspaude, tinka dti petraoli lapeli, krap, kiaulpieni, garv bei kit valgom oli. Nasturt grimas 100 g nasturt lap sumalame msmale, pridedame 150 g tarkuot krien, upilame litru ilto virinto vandens, dedame du auktus medaus ir laikome 12 valand. Po to perkoiame. Tinka gerti alt. Kompotas Po 100 g diovint slyv ir obuoli nuplauname, upilame iltu virintu vandeniu ir paliekame 12 valand. Jei vaisiai rgts, galima pasaldinti medumi. Paskaniname imbieru, cinamonu. oli grimas Prisirenkame laukini oli notreli, kiaulpieni lap ir ied, dilgli lap, garv. Sultis ispaudiame suliaspaude arba, supjaust oles, sugrdame jas mediniu auktu, upilame vandeniu, 5 minutes palaikome ir perkoiame. isunkt skyst galima dti medaus, pilti citrinos arba kit rgi suli. io grimo nepatariama ilgai laikyti maja jo vert. oli sultys labai stiprina organizm. Migdol pienas 100 g migdol branduoli upilame kartu vandeniu ir laikome 15 minui. Paskui nulupame odel ir smulkiai sumalame msmale. Tuomet upilame dviem stiklinmis alto virinto vandens, palaikome pus valandos ir perkoiame. Tiri neimetame juos galima dti miraines arba valgyti vienus. N ingsnelio be salot Burokli ir kopst salotos Sutarkuoti po 100 g burokli ir mork, 300 g kopst. Kopstus sugrsti su skiltele smulkiai supjaustyto esnako. Visk sumaiius berti iupsnel raudonj pipir. pilti aukt aliejaus. Juodj ridik salotos Juodj ridik sutarkuoti ir tris minutes mirkyti altame vandenyje. Nukoti, pridti ali svogn, aukt aliejaus. Ubarstyti alumyn. Salier salotos 200 g salier sutarkuoti ir 5 minutes palaikyti altame vandenyje. Nupilti vanden, sutarkuoti 100g moligo, pilti aukt aliejaus, ubarstyti alumynais. ali pastarnok ir mork tyr Sutarkuoti po 100 g pastarnok ir mork, pilti aukt aliejaus, gerai imaiyti ir pabarstyti alumynais.
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 78 i 80

Ridikli salotos Sutarkuoti kelis ridiklius, supjaustyti 200 g j lap, gerai imaiyti ir upilti tris auktus grietins padao. Aguroi salotos Sutarkuoti 200 g aguroi, supjaustyti 100 g pomidor, ubarstyti susmulkint krap, pilti auktel aliejaus ir visk imaiyti. Por salotos 200 g nuvalyt ir gerai nuplaut por supjaustyti grieinliais, aplakstyti citrinos sultimis ir aukteliu aliejau, gerai imaiyti, ubarstyti petraoli pagal skon. Saldieji valgiai Citrinos kremas Sutrinti vien tryn su keturiais aukteliais cukraus, maiyti vien auktel citrinos sunkos, vien aukt vandens ir praskiest lakt baltojo elatino (elatin mirkyti vandenyje 10 minui, imus nuvarvinti vanden ir sutirpdyti ant ugnies be vandens); suplakti iki put baltym, visk sumaiyti ir supilti form, kad sustingt60. Obuoli drebuiai Paimti 200g obuoli, juos nulupti, smulkiai supjaustyti, suvirinti vienoje stiklinje vandens ir pertrinti per sietel. Ivirti i dviej aukt cukraus ir puss stiklins vandens sirupo; praskiesti jame 2-3 laktas imirkyto altam vandeny raudonojo elatino, maiyti obuoli tyr, puss citrinos sunk, ukaisti, kart uvirinti, ipilti form ir atauinti. Uog drebuiai Sumaiyti pus stiklins bet kuri uog sunkos, pus stiklins vandens ir 3 arba 4 laktus imirkyto ir praskiesto stiklinje vandens baltojo elatino, kart uvirinti, ipilti form ir atauinti. Kai buvo atrasti natrals sveikatos atstatymo ir palaikymo bdai, galime tik stebtis, kodl dauguma moni nesupranta gamtos teikiama nauda ir ltai nuodijasi, nuodija savo eim, vaikus O reikia tiek nedaug! Gamta netoli ms, negalima jos pamirti ir reikia ja naudotis ir gyventi sveik gyvenimo bd.
altinis: http://www.mokslai.lt/referatai/diplominis/17786.html

Badavimo faktai
moteris, 65 metai, gis 165 cm, badavo 12 dien Prie badavim
60

Po 12 dien badavimo (tik I-as etapas)

Turtumte prisiminti, kad kiauinio baltymas yra alingas js organizmui, tiek virtas tiek alias. Tai aprayta Kaip sugrti gyvenim (prof. A.P. Stolenikov), 43 psl., Kiauinio baltymas - stipriausias cementas
Kaip sugrti gyvenim, v1.1 79 i 80

Kraujo spaudimas irdies plakimo diai/min Svoris, kg

150/90 danis 84-89 73

117/70 (14.03.2011, spaudimas kaip 18 met merginos) 69 67

Pasikeit balsas, tapo malonesnis. Pasikeit psichologin bsena atsirado ramybs, diaugsmo, lengvumas kne, noras dirbti, kurti, praviesjo protas, pagerjo regjimas. Ypa sumajo negatyvi emocij, nepasitenkinimo aplinka ir kitais. Dingo laukinis apetitas, atsirado daugiau jg dirbti. 2-ojo etapo pabaigoje pradjus vartoti jonizuot vanden po keli dien paatrjo trokulio jausmas labiau norisi jonizuoto vandens. Sustiprjo organizmo informavimas apie trokul, igeriama daugiau jonizuoto vandens, lapimo spalva viesja.

Redakcijos versija
1.0 1.1 Pradin versija A.P. Stolenikov "Kaip sugrti gyvenim"
http://sveikuoliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=319:ap-stolenikov-qkaip-sugrtigyvenimq&catid=73:literatra&Itemid=94

Pataisytos spausdinimo, gramatins klaidos (pvz. klasteris kleisteris), terpti paaikinimai puslapi apaioje (Footnotes), terpti paveiksliukai, paymti svarbiausi momentai tekste, sudaryti kai kuri pastraip pavadinimai, pastraip pavadinimais akcentuotos itin svarbios temos/pastraipos yminios badavimo etapus, padarytas turinys, pridti priedai pabaigoje apie cukr, chlorofil, vegetarizm. 03/2011

Kaip sugrti gyvenim, v1.1

80 i 80