1. Kokia Seimo pirmininko ir jo pavaduotoj rinkimo tvarka?

Lietuvos Respublikos Seimo vadovas, renkamas Seimo daugumos balsais Seimo kadencijos laikotarpiui.

2. Kokia j kompetencija?

1. vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;; 2. per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus; 3. per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja; 4. laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais; 5. turi teis suaukti nenumatyt Seimo posd ar neeilin sesij Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais; 6. teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj kandidatras Seimui; 7. Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras; 8. teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras; 9. Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov ir j pavaduotoj kandidatras;; 10. teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 11. teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 12. vykdo kitus iame statute numatytus galiojimus.

3. Kas pavaduoja Seimo pirminink? Kokius jis leidia teiss aktus?

Vykdydamas savo galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posdiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon.

4. Kokia Seimo valdybos sudtis ir kompetencija? Kokia tvarka priimami valdybos

nutarimai?
Seimo valdyb sudaro Seimo pirmininkas, kuris aukia valdybos posdius ir vadovauja jos darbui, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas ir 5 Seimo pirmininko pavaduotojai. Seimo valdyba pagal Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 32 straipsn turi iuos galiojimus: 1) tvirtina ir teikia Finans ministerijai Seimo kanceliarijos program ir ilaid smat projektus;

2) komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos, komitet uduotimis; tvirtina komandiruoi ataskaitas; 3) komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu; 4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus ir teikia ivadas Senin sueigai arba Seimui; 5) aukia nenumatytus Seimo posdius, nustato j laik; 6) tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik; 7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti; 8) prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nuo statuto 147 straipsnyje idstyt pagrindinio komiteto prievoli; 9) prireikus sudaro darbo grupes statym projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; 10) padeda organizuoti bendr komitet darb tais klausimais, kurie priklauso keli komitet kompetencijai; 11) tvirtina Seimo kanceliarijos struktr, sudaro Seimo kanceliarijos etat sra ir nustato atlyginimus; 12) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglament; 13) kai Seimas sprendia klausim, ar Respublikos Prezidento sveikata leidia jam eiti savo pareigas, kreipiasi sveikatos apsaugos ministr dl kandidatr Seimo tvirtinam gydytoj komisij pateikimo; 14) sprendia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal statut nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareignams.

Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip pus valdybos nari, atviru balsavimu paprasta posdyje dalyvaujani nari bals dauguma 5. Seimo senin sueigos sudtis ir kompetencija?

Seime veikia Senin sueiga, kuri eina Seimo valdybos nariai ir frakcij atstovai. Senin sueiga savo posdyje: 1) svarsto Seimo kanceliarijos program ir ilaid smat projektus ir su savo pasilymais bei pastabomis perduoda Seimo valdybai; 2) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl Seimo sesijos darb programos; 3) svarsto savaits ir dienos posdi darbotvarki projektus ir pritaria jiems; 4) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl kit Seimo darbo organizavimo klausim; 5) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dl jos kompetencijai priskirt klausim sprendimo; Ir kt.
6. Kokiu principu formuojami Seimo komitetai? Kokia j kompetencija?

Seimo komitet sudarymas

Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje,. Komitetai sudaromi ne maiau kaip i 7 ir ne daugiau kaip i 17 (iskyrus Europos reikal komitet ir Usienio reikal komitet) Seimo nari pagal proporcinio frakcij atstovavimo princip.

Seimo komitet galiojimai

Pagrindiniai Seimo komitet galiojimai j kompetencijai priklausaniais klausimais: 1) svarstyti statym projektus, rengti ivadas ir nagrinti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti; 2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti statym, kit Seimo priimam teiss akt projektus, analizuoti nauj statym ar j patais reikalingum; 3) rengti ir pateikti Seimui projektus dl statym suderinimo, papildymo ar prietaravim paalinimo; 4) svarstyti Vyriausybs program; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybs arba kit valstybs institucij veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo ivadas; 5) apsvarstyti pagal savo kompetencij valstybs institucij vadov, kuriuos skiria Seimas arba kuri paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir j pavaduotoj kandidatras, taip pat t pareign atleidimo klausimus; 6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt bei biudeto vykdymo ataskait rinkin; 7) svarstyti pasilymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybs institucijas; 8) nagrinti rinkj bei visuomenini organizacij pasilymus; 9) sudaryti komiteto darbo plan, suderint su Seimo sesijos darb programa; 10) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryiuose; 7. Kokiu principu formuojamos komisijos Seime? Kokios j rys?

Seimo komisijos Seime sudaromos nuolat veikianios Etikos ir procedr komisija, Peticij komisija, Operatyvins veiklos parlamentins kontrols komisija ir kitos komisijos. Seimo komisijas sudaro Seimo valdyba!
8. Kokia yra Seimo kanclerio pareig umimo tvarka ir kompetencija?

Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kancler statym nustatyta tvarka 5 metams skiria ir i pareig atleidia Seimas Seimo Pirmininko silymu.Seimo kancleriu negali bti skiriamas Seimo narys Seimo kancleris: 1) priiri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai; 2) priiri Vyriausybs nariams ir kit valstybs institucij vadovams pateikt klausim, paklausim ir interpeliacij nagrinjim ir teikia apie tai informacij Seimo nariams; 3) nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus dl Seimo kanceliarijos darbo, utikrina Seimo valdybos sprendim vykdym; 4) utikrina Seimo Pirmininko ir jo pavaduotoj rengiam sesijos darb programos, savaits ir dienos posdi darbotvarki projekt, Senin sueigos darbotvarki projekt bei vis svarstom klausim mediagos parengim; 5) i anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirayti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetencij pasirao oficialius dokumentus; 6) atsako u Seimo antspaud su valstybs herbu naudojim ir saugojim;

7) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkj pasilymus, pageidavimus, laikus; 8) kartu su frakcij atstovais paskirsto posdi salje vietas frakcij nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcij susirinkimams; 9) statym nustatyta tvarka skiria pareigas ir i j atleidia Seimo kanceliarijos valstybs tarnautojus; 10) tvirtina Seimo kanceliarijos padalini nuostatus, darbo taisykles, darbuotoj pareigybi apraymus ir ratvedybos instrukcijas; 11) atlieka Seimo kanceliarijai skirt biudeto asignavim valdytojo funkcijas;
9. Kokiu principu sudaromos frakcijos Seime? Kokia j reikm?

1.Savo politiniams tikslams gyvendinti Seimo nariai gali jungtis frakcijas io statuto nustatyta tvarka. Seimo nari frakcij teises nustato is statutas. 2. Seimo nari frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seninas arba senino pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos galiotas Seimo narys. 3. Seimo nariai, nesiregistrav frakcijas, pripastami vienos mirios Seimo nari grups nariais. Miriai Seimo nari grupei suteikiamos visos io statuto nustatytos frakcijos teiss. 4. Seimo nariai gali jungtis laikinsias grupes io statuto nustatyta tvarka.

10. Ivardinti Seimo kompetencij

Lalalal

11. Apibdinti Seimo sesij: eilini

ir neeilini sesij aukimo tvarka; kas aukia pirmj posd; kas vadovauja pirmajam ir kitiems posdiams?

Seimas laikomas irinktu, kai Vyriausioji rinkim komisija paskelbia, kad yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari.. Naujai irinkt Seim susirinkti pirmj posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per 15 dien po Seimo irinkimo, kvieia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekvieia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kit dien pasibaigus 15 dien terminui. Pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys. Jeigu is negali ar atsisako, vietoj jo posd pradeda kitas vyriausias pagal ami Seimo narys. , jeigu jis negali, tai antras pagal ami vyriausias seimo narys. Jis vadovauja posdiams tol, kol irenkamas Seimo Pirmininkas.Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai.Jauniausias pagal ami Seimo narys yra skiriamas pirmj bals skaiiavimo grup.

Seimas kasmet rankasi i dvi eilines seimo sesijas Rudens rugsejo 10 iki gruodzio 23 ir Pavasario kovo 10 iki birzelio 30.
12. Kokios yra statym leidybos proceso stadijos? Apibdinti jas

statym leidybos iniciatyvos teis. 68 str. statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statym leidybos iniciatyvos teis turi taip pat Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. 2. statymo projekto svarstymas. Projektas i pradi gali bti svarstomas Seimo komitetuose, o vliau bendrame Seimo posdyje arba i karto posdyje. 3. statymo primimas. statymai Seime priimami laikantis statymo nustatytos procedros. statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje. 4. statymo paskelbimas ir sigaliojimas. 70 str. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut pasirao Seimo Pirmininkas. ie aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiais aktais nenustatoma kita sigaliojimo tvarka.

13. Apibdinti apkaltos samprat. Kokie yra apkaltos pagrindai?

Apkaltos procesas Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo pirminink ir teisjus, Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas
14. Kokia Seimo kontrolieri kompetencija?

Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos Seimo (toliau Seimo) skiriamas valstybs pareignas, ginantis mogaus teises ir laisves, tiriantis pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viej administravim.

15. Kas gali uimti Seimo kontrolieriaus pareigas ?

Seimo kontrolieriumi skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teiss bakalauro ir teiss magistro arba vienpakop teisin universitetin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio ar teisinio pedagoginio darbo sta
16. Kokia pareig umimo tvarka?

Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius penkeri met kadencijai.Seimas skiria vien Seimo kontrolierius valstybs institucij ir staig pareign veiklai tirti ir vien Seimo kontrolieri savivaldybi institucij ir staig pareign veiklai tirti. Seimo pirmininko teikimu Seimas skiria Seimo kontrolieri staigos vadov i paskirt kontrolieri.
17. Kokie reikalavimai keliami kandidatams Prezidentus?

Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezidentu negali bti renkamas iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i einam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat.
18. Kokia kandidat Prezidentus klimo tvarka? Kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies slygas ir surinks ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para. Kandidat Respublikos Prezidento viet skaiius neribojamas 19. Apibdinti Prezidento rinkim rezultat nustatymo tvark

Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals.
20. Ivardinti Lietuvos Respublikos Prezidento kompetencij. 1) sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik; 2) pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti;; 4) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt; 5) Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink; 6) priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb;

7) priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus;

11) teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidia Lietuvos Respublikos generalin prokuror;
12) teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr; 13) teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatr; gali teikti Seimui pareikti nepasitikjim jais; 14) Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov; 15) suteikia aukiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padties vedimo, taip pat dl mobilizacijos ir pateikia iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; 17) statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; 18) daro Seime metinius praneimus apie padt Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir usienio politik; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malon nuteistiesiems; 24) pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus arba grina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Kada nutrksta galiojimai? Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas; 2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) atsistatydina i pareig; 4) Respublikos Prezidentas mirta; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka;

6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig. 22. Apibdinti Lietuvos Respublikos Prezidento akt primimo ir sigaliojimo tvark.

Kokia j teisin galia? K reikia kontrasignacija? Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turt gali, jie privalo bti pasirayti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Kontracignacija kai be Prezidento dekretus dar pasirao statymo numatytais atvejais Ministras pirmininkas arba atitinkamos srities ministras.
23. Kas ir kokiais atvejais pavaduoja

arba laikinai eina Lietuvos Respublikos

Prezidento pareigas? Seimo pirmininkas !

24. Kokia Vyriausybs sudtis ir formavimo tvarka? Kokie Vyriausybs galiojimai?

Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidia Prezidentas Ministro pirmininko teikimu. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Vyriausyb: 1) saugo konstitucin santvark ir Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, tvarko krato reikalus, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; 2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym bei ilgalaiki valstybini program gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, gyvendina Vyriausybs program, kuriai pritar Seimas, tvirtina ios programos gyvendinimo programas ir normini teiss akt koncepcijas; 3) koordinuoja ministerij ir Vyriausybs staig veikl; svarsto ir aprobuoja ministerij, Vyriausybs staig strateginius veiklos planus, rengia Valstybs ilgalaiks raidos strategij ir teikia j tvirtinti Seimui; 4) rengia ir teikia Seimui valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt; organizuoja valstybs biudeto vykdym, teikia Seimui valstybs biudeto vykdymo apyskait; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet rodikli patvirtinimo statym projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas; 5) remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus; 7) teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia staigas prie ministerij ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dal staig prie ministerij steigjo funkcij. Vyriausyb gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dal Vyriausybs staigos steigjo funkcij;

9) tvirtina ministerij, Vyriausybs staig, staig prie ministerij nuostatus ir Vyriausybs atstovo tarnybos veiklos nuostatus. Tvirtinti staig prie ministerij nuostatus Vyriausyb gali pavesti atitinkamam ministrui; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis bei tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo; 11) statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje; 12) turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 13) sudaro komisijas bei komitetus; 14) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir kiti statymai. 25. Kokiais atvejais

ir kada Vyriausyb grina galiojimus? Kokiais atvejais turi Vyriausyb atsistatydinti? Kokia atsistatydinimo tvarka? K reikia interpeliacija? Kuriais atvejais vyriausybe turi gauti is naujo igaliojimus veikti?

Vyriausybs galiojim grinimas

Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident. Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj posd. Irinkus Respublikos Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Respublikos Prezidentui t dien, kai is pradeda eiti pareigas.

Vyriausybs atsistatydinimas Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujos Vyriausybs programai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta; 4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb; 5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministr ar po Respublikos Prezidento rinkim Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo. Atsistatydinimo tvarka Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Respublikos Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dl nepasitikjimo Vyriausybe pateikimas Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projekt dl nepasitikjimo Vyriausybe. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij arba Vyriausybs atsakym nutarimo dl nepasitikjimo projekt, gali nutarti, jog atsakymas yra

nepatenkinamas, ir daugiau kaip puss Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe
26. Kokia ministerij veiklos organizavimo tvarka?
Ministerija aukiausio lygio valstybs administracijos institucija, turinti atskir veiklos sfer ir vadovaujama ministro.

1) Aplinkos ministerija; 2) Finans ministerija; 3) Krato apsaugos ministerija; 4) Kultros ministerija; 5) Socialins apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimo ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija; 8) vietimo ir mokslo ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) kio ministerija; 11) Usienio reikal ministerija; 12) Vidaus reikal ministerija; 13) ems kio ministerija 14) Energetikos ministerija Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik.Ministerijai vadovauja ministras. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. 27. Kokia vietos savivaldos institucij formavimo tvarka? 28. Kas gali bti ir negali bti savivaldybi taryb nariu? Kiek renkama savivaldybs

tarybos nari? Kokia kandidat klimo tarybos narius klimo tvarka? Apibdinti rinkim rezultat nustatym Savivaldybs tarybos nariu gali bti renkamas nuolatinis ios savivaldybs gyventojas, kuriam rinkim dien yra sukak 20 met Tarybos nariu negali bti renkamas usienio valstybs pilietis, kurio pasyvioji rinkim teis yra teismo apribota valstybje, kurios pilietis jis yra. Savivaldybs tarybos nariu negali bti renkamas asmuo, kuris rinkim dien atlieka privalomj karo arba alternatyvij krato apsaugos tarnyb, taip pat likus 65 dienoms iki rinkim neijs atsarg ar pensij profesins karo tarnybos karys arba statutins institucijos ir staigos pareignas, kuriam pagal specialius statymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinje veikloje.

29.