You are on page 1of 18

1. KURSO ĮVADAS, DARBO ĮSTATYMAI, KONTROLĖ

 

  

 

 

 

  

  

Darbo proceso dalyviai: a) savarankiškai dirbantys asmenys; b) samdomi asmenys 1) Savarankiškai dirbantys asmenys dirba pagal civilines sutartis (paslaugų teikimo, autorinė ir kt.) 2) Samdomas asmuo turi darbo jėgą, darbo vietą organizuoja darbdavys. Savarankiškai dirbantis pats turi pasirūpinti darbo vieta ir reikmenimis. 3) Samdomi asmenys turi paklusti darbdaviui, savarankiškai dirbantys – jiems nėra taikomas paklusimas; 4) Samdomi asmenys įsilieja į kolektyvą, savarankiškai dirbantys – ne. 5) Samdomi asmenys atlieka funkciją, savarankiškai dirbantys – užduotį. Visuomeniniai santykiai, kai darbuotojas sutarties pagrindu su darbdaviu įgyvendina savo sugebėjimą dirbti darbdaviui už atlyginimą, o darbdavys naudojasi darbuotojo darbu ir sumoka už jį, užtikrina sveikas ir saugias darbo sąlygas, yra laikomi darbo santykiais. Pagrindiniai visuomeninių santykių, kuriuos reguliuoja darbo teisė, poţymiai. 1) Pavaldumas. Tai paklusimas darbdavio nustatytai tvarkai – vienas svarbiausių požymių darbo santykiuose. Pagal šį požymį daugiausia atskiriam darbo santykius. Darbdavio pareiga organizuoti darbą, todėl įgyja teisę duoti privalomus nurodymus. 2) Darbo funkcijos atlikimas. Darbuotojas sutartimi įsipareigoja „dirbti, bet nenudirbti―; esmė – procesas, o ne rezultatas (e.g. rangos sutartimi įsipareigojama pagaminti konkretų daiktą, t.y., gauti rezultatą). Darbo sutarties objektas – apibūdinamas rūšiniais požymiais, susitariama ne dėl konkretaus darbo, o dėl funkcijos. 3) Atlygintinumas. Darbas turi būti dirbamas už atlyginimą. 4) Darbas atsiranda sutarties pagrindu. Sutartis sudaryta, kai sutariama dėl darbo sąlygų. 5) Tęstinis pobūdis – santykis tęsiasi kažkokį laiko tarpą. Nepasakome kada pabaiga, vertiname kaip ilgalaikius santykius. 6) Darbo sutartis – asmeninio pobūdžio santykis. Darbą turi atlikti pats darbuotojas, negalimas pavadavimas. Ar šiais atvejais bus taikoma darbo teisė: - asmenims, dirbantiems pagal civilines sutartis (nebus taikoma) - akcinių bendrovių stebėtojų tarybos nariams (tada, kai sudaryta darbo sutartis, bus taikoma) Darbo teisės dalykas – darbo santykiai ir kiti santykiai, tiesiogiai susiję su darbo santykiais. Darbo teisė ir civiliniai teisiniai santykiai. Nuo civilinės teisės, darbo teisė skiriasi tuo, jog žmonės savo gebėjimus realizuoja tiesiogiai, taip pat darbo atlygintinumo požymis ir darbo santykių visuomeniškumo požymis. Panašumai – darbo atlikimas, atlygintinumas. Skirtumai – sutarties rūšies sudarymas (darbo ir civilinė), nutraukimas ( civiliniuose santykiuose nutraukus vienašališkai sutartį visuomet atsiranda tam tikrų pasekmių, DT – nėra būdų priversti darbuotoją atidirbti 2 savaites jam norint išeiti iš darbo; Tretieji asmenys (sudarius darbo sutartį, negalima kitiems perleisti savo darbo, civiliniuose santykiuose galima, tačiau atsakomybės klausimas turi būti nurodytas sutartyje). Darbo teisė ir administraciniai teisiniai santykiai. Nuo administracinės teisės darbo teisė skiriasi tuo, kad nors ir administracinėje teisėje yra pavaldumo požymis, tačiau jis yra kitoks tuo, kad pavaldumas neišreiškiamas valstybinės valdžios pasireiškimu. Darbo teisės sistema: - bendroji dalis - Bendrosios dalies normos apibrėžia šios šakos reguliavimo dalyką, principus, šaltinius, subjektus, terminus ir kt. - kolektyviniai darbo santykiai - pvz, kolektyvių sutarčių sudarymas, kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas. - individualūs darbo santykiai - pvz. įdarbinimas, darbo sutartis, darbo ir poilsio laikas, darbo drausmė ir kt. Teisės principai: - bendrieji; - tarpšakiniai; - šakiniai; - teisės institutų. Darbo teisės principai: Asociacijų laisvės principas – Šiame principe turime atskiras teises: teisė steigti; teisė stoti (pozityvioji)/nestoti (negatyvioji) į šias asociacijas – abi teisės saugomos vienodai; teisė prof.sąjungoms laisvai veikti, nusistatyti vidaus struktūrą, tikslus, būti apsaugota nuo išorinio poveikio (valstybės, darbdavių) Laisvė pasirinkti darbą – tai nėra absoliutus principas (pvz. kvalifikacijos reikalavimai). Vienintelis atvejis, kai galima nepriimti į darbą – nepilnamečiai, kitais atvejais tai būtų diskriminacija. Priverčiamas darbas yra draudžiamas. Priverčiamuoju darbu nelaikomas – tarnyba kariuomenėje, nuteistųjų darbas, piliečių darbas stichinės nelaimės, epidemijos ar pan. atvejais. Valstybės pagalbos asmenims įgyvendinant teisę į darbą principas – Įgyvendindama savo pareigą valstybė organizuoja įdarbinimo sistemą t.y. numato tam tikras teisines, ekonomines, socialines priemones, kurias teikia valstybės, savivaldybės organizacijos, padedančios įsidarbinti. Darbo teisės subjektų lygybės principas – darbo teisės subjektai lygūs nepaisant jų lyties, rasės ir t.t. Darbo santykių stabilumas – santykį įsivaizduojame trunkantį. Bendrąja prasme, santykį norime matyti sudarytą neapibrėžtam laikui, kuris tęsiasi. Valstybė siekia, kad būtų neterminuota darbo sutartis. Todėl terminuotos darbo sutartys įtvirtintos kaip išimtys. Nediskriminavimo principas Saugių ir sveikų darbo sąlygų principas Teisė gauti teisingą atlyginimą Laisvas darbo pasirinkimas nesuderinamas su privertimu dirbti. Kokiais atvejais darbo uţmokesčio diferenciacija neprieštarauja principui „uţ lygiavertį darbą mokėti vienodą atlyginimą ir vyrams, ir moterims“? Niekada nebus pateisinamas skirtingas darbo užmokesčio mokėjimas pagal lytį. Darbo teisės šaltiniai: - LR Konstitucija; - LR tarptautinės sutartys; - ES norminiai teisės aktai; - Darbo kodeksas; - kiti norminiai teisės aktai; - kolektyvinių sutarčių normatyvinės nuostatos. Tarptautinės sutartys: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija; 1996 m. Europos socialinė chartija. Darbo teisės šaltiniai: - bendrosios teisės normos; - specialiosios teisės normos. Specialus įstatymas yra viršiau uţ darbo kodeksą. Ar galioja LR darbo teisės norminiai aktai dirbant laivuose ir lėktuvuose, esančiuose uţsienio valstybėse? Taip. Darbo santykiai, atsirandantys dirbant laivuose ar lėktuvuose, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, jei tie laivai ar lėktuvai plaukioja arba skraido su Lietuvos valstybės vėliava ar yra paženklinti Lietuvos simboliais. Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai taikomi dirbant kitose transporto priemonėse, jei darbdaviai, kuriems nuosavybės teise priklauso šios transporto priemonės, priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pagal kontrolės subjektų veikimo sritį skiriama: - vidinė priežiūra ir kontrolė – įmonėje atskiras padalinys; - išorinė priežiūra ir kontrolė - valstybinė darbo inspekcija; Prieţiūros ir kontrolės rūšis galima skirstyti į: - prevencinę; - einamąją; - vertinamąją Valstybiniai darbo įstatymų laikymosi prieţiūros ir kontrolės organai – maisto ir veterinarijos inspekcija, transporto inspekcija, prokuratūra.

29. Darbdavių atstovai . išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (DK 19 str. darbo trukmę valandomis. įstaiga.2. taip pat vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą. kurioje dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų. neatsižvelgiant į kitus subjektus.dalinis. darbo funkcijas. Sutarties sudarymas ir keitimas su vaiku (14-16m.pareiga atlyginti darbuotojams už darbą bei sumokėti įstatymų nustatyto dydžio mokesčius Darbuotojų kolektyvas: Darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai. tačiau ne tada. Darbo taryba sudaroma įmonėje. Darbuotojų atstovai kolektyvinių darbo santykių srityje . Kokie yra esminiai profesinių sąjungų ir darbo tarybų skirtumai? . Darbdavys gali būti ir fizinis asmuo. poilsio pertraukų trukmę ir skaičių. Darbuotojo teisinis statusas: . šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams. paaugliams – ne daugiau kaip 8 valandas per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su savaitės pamokų trukme. 4) darbo. ATSTOVAVIMAS. kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos.  Nevalstybiniai darbo įstatymų laikymosi prieţiūros ir kontrolės organai – profsąjungos.). . iš kurių gauti 16 punkte nurodyti dokumentai.). kancerogeninės. organizacija ar kita organizacinė struktūrą. nes ji neįtvirtina bendro pobūdžio privalomų taisyklių. darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas. jeigu darbas kenksmingomis sąlygomis arba susijęs su materialinių vertybių apskaita bei saugojimu. 32. 18. pateikia mokyklai. paskirstyti darbo funkcijas ir atleisti iš darbo darbuotojus. . Darbo sutartis. 9. . ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu. 30.) . jauniems asmenims – iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę.teisė priimti į darbą. informaciją apie darbo sutarties sąlygas – darbovietę (įmonę. jeigu dirbama pagal sudėtinę darbo ir mokymo ar praktikos įmonėje programą. Darbdavys sudaro darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų dirbti leidžiamus lengvus darbus taip: 16.galimybė savarankiškai dalyvauti teisiniuose santykiuose.individualusis.specialusis.profesinės sąjungos (DK 19 str. iki 18m. 29.visiškas. Reikalavimai įdarbinant 14-16 metų amţiaus asmenis: 1) Tėvų sutikimas 2) Sveikatos pažyma 3) Mokymosi įstaigos sutikimas Jaunų asmenų darbas. kurioje vaikas mokosi. privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka darbo metu. kurie išvardinti Vyriausybės nutarimu patvirtintame sąraše. kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė. dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą.                      Darbdavys – tai įmonė. taip pat darbo. renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. Jaunas asmuo – iki 18m. ASMENYS. 16. Darbuotojų kolektyvas – jį sudaro visi asmenys. . darbo apmokėjimą. Negalima priimti iki 18 metų. kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus. kurioje vaikas mokosi. TERMINAI. paauglių ir jaunų asmenų darbo laikas.3. gauna mokyklos. 3) darbo. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 29. nurodo asmenis.1. Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui. 31. įstaigą.4. Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti: 1) darbo. Darbo kolektyvas savo teises įgyvendina darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Paauglys – nuo 16m. Individualaus asmens teisių ir pareigų šaltinis. 2) darbo. Darbdavio atstovas – tas. tobulinti gamybos ir darbo organizavimą. Jauniems asmenims būtina suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas paeiliui per savaitę. Vaikų. Vaikas – iki 16m. kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis. kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis. kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metu. taip pat vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo sutikimą. Jauniems asmenims. Darbuotojams gali atstovauti ir darbo taryba. o ten kur jos nėra darbuotojo kolektyvo išrinkta darbo taryba. . Darbuotojų atstovai –profesinė sąjunga. kuriame naudojamos toksinės. Teisnumas ir veiksnumas bus pagal civilinę teisę. padalinį. išimtinis – nuo 14m. Darbuotojas . kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti. taip pat kitas darbo sutarties sąlygas (leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdį. kuris pasirašo sutartį. kuriems sukako penkiolika metų. Įstatymai leidžia priimti ir nuo 14 iki 16 metų ypač lengviems darbams. 29. dirbantys toje darbovietėje pagal darbo sutartis. (visiškas).administracija.teisė organizuoti ir valdyti veiklą. . Sudaręs darbo sutartį. vieną iš jų – sekmadienį.bendrasis (užmokestis. darbdavys per 3 darbo dienas praneša apie tai Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam inspektavimo skyriui. 2. vadovas. įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje. atostogos ir kt. fizinis asmuo ( pvz. darbo santykiais susiję su darbdaviu. vaikams – iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę mokslo metu.). kylančias iš darbo teisinių santykių. Į nurodytą darbo laiką jauniems asmenims. bet ne DT šaltinis. sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas. kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų. kai sudaroma patarnavimo darbų sutartis).2. kai mokykloje vyksta pamokos.1. mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos.atsakomybė pagal prievoles. Darbdaviui būdingi bruoţai: .suvaržytas. Darbinis veiksnumas: . ES IR TARPTAUTINĖS TEISĖS NORMŲ ĮTAKA DT REGLAMENTAVIMUI LIETUVOJE. paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto. . organizaciją). jeigu dirbama per trimestrą arba pusmetį.nuolatinis LR gyventojas sulaukęs 16 metų. 16. arba 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę. Įmonėje. Ji įskaitoma į darbo laiką. Darbinis teisnumas ir veiksnumas – nuo 16 m. kuriuo paros metu ir kokiomis savaitės dienomis bus dirbama). Tai individualus teisės aktas.

darbo taryba – ne. PS suteikiama teisė kontroliuoti darbo įstatymų laikymąsi ir panaikinti darbdavio sprendimus – PSĮ 10. išrinktas į renkamuosius tos įmonės. 4) jei įmonėje dirba nuo 201 iki 300 darbuotojų – 9 darbo tarybos nariai. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia. teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje. turi teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje. Darbdavys darbo tarybos rinkimų komisiją privalo sudaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio pasiūlymo gavimo dienos. pareiginiu. tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai. pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams. Darbdaviui. 10 straipsnis. ir susipažinti su dokumentais apie darbo. ekonomines ir socialines sąlygas. 2) susirinkime patvirtintus įstatus (statutą). darbo taryba tęsia savo veiklą. Darbdavys ir pagal įstatymus. Darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys. Profesinių sąjungų veikla negali būti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta. Ar gali įmonėje veikti ir darbo taryba. DT nerenka mokesčių. 21 straipsnis. kai įmonėje visi darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius. ją nutraukti ar kontroliuoti. išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijas. organizacijos darbuotojas. organizacijose. darbdavys privalo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš profesinės sąjungos nario darbo užmokesčio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos sąskaitą. Profesinių sąjungų steigimas Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu. prilyginamas tos įmonės. dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Profesinių sąjungų teisė kontroliuoti darbo ir profesinių sąjungų įstatymų laikymąsi Profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti. įstaigos. Darbo tarybai ir profesinei sąjungai nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo. ir profesinė sąjunga? Negali. Kas gali steigti ir stoti į profesinę sąjungą? Asmenys. organizacijoje būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų ar jie sudarytų ne mažiau kaip 1/5 dalį visų darbuotojų. 5) jei įmonėje dirba nuo 301 iki 500 darbuotojų – 11 darbo tarybos narių. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas. išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus. 3) jei įmonėje dirba nuo 101 iki 200 darbuotojų – 7 darbo tarybos nariai. 3) išrinktus vadovaujančiuosius organus. Darbdavys gali pervesti profesinei sąjungai kolektyvinėje sutartyje nustatytą pinigų sumą. teisinės pagalbos tarnybas ir kitas institucijas. 6 straipsnis. kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva. taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. 18 straipsnis. 2. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti. Įmonėje. Jei įmonėje veikia ir profesinė sąjunga. renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. 2. kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų. išskyrus darbuotojus. 2) jei įmonėje dirba nuo 51 iki 100 darbuotojų – 5 darbo tarybos nariai. atleistiems iš darbo dėl jų išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose. kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos. Profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus. o PS gali veikti visais atstovavimo lygiais. įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. Darbo taryba ir profesinė sąjunga 1. kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Darbuotojai. o jeigu jo nėra. Darbo taryba sudaroma įmonėje. Kokias garantijas turi profesinių sąjungų nariai? PS veiklos laisvė – PSĮ 3 str. įstaigoje. kurioje šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20. sulaukę šešiolikos metų ir išdirbę įmonėje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Jei nepasibaigus darbo tarybos kadencijai nustatyta tvarka įmonėje yra įsteigiama ir pradeda veikti įmonės profesinė sąjunga ar įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją perduoda atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. Profesinių sąjungų nariams. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų. Darbo tarybos narių skaičius 1. įstaigos. jo įgaliotajam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas. 4. jo įgaliotojo atstovo. negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. kai įvykdytos šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos sąlygos. ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai. organizacijoje. įstaigos. Darbdaviui. ir darbo taryba. 17 straipsnis. jo įgaliotajam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą. darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas. siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas. kad ji turėtų: 1) ne mažiau kaip 30 steigėjų arba įmonėje.   Kokį nario mokestį turi mokėti profesinės sąjungos nariai? Profsąjungos nariai moka 1% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio nario mokestį.18 str. Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu. organizacijos darbuotojui ir jam taikomos socialinės garantijos visą renkamųjų pareigų ėjimo laiką. vykdydami šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas kontrolės funkcijas. Darbo taryba negali atlikti funkcijų. 6) jei įmonėje dirba nuo 501 iki 700 darbuotojų – 13 darbo tarybos narių.  Kaip sudaroma darbo taryba ir ar renkamas šio organo nario mokestis? Mokestis nerenkamas. sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija). Vienoje įmonėje gali būti tik viena DT. turinti juridinio asmens statusą. reikalaujant. Profesinės sąjungos ir darbdavys Profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo darbdavio. kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo. Darbo tarybą. įmonės kolektyvinę sutartį sudaryti bei kitas darbuotojų atstovų funkcijas atlikti turi teisę jungtinė profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovybė. 4 straipsnis. Skiriasi asmenų skaičius. profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. įstaigoje. atsižvelgiant į šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą įmonės darbuotojų skaičių. DT kadencija 3 metai. Įmonės. suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos). įstaigose. gamybiniu.  Kokias garantijas turi darbo tarybos nariai? . PS – 1%.   PS – visuomeninė organizacija. 7) jei įmonėje dirba per 701 darbuotoją – 15 darbo tarybos narių. Darbdavys ar jo įgaliotas atstovas negali būti įmonėje veikiančių PS nariu. Profesinės sąjungos įgalioti asmenys. organizacijos profesinės sąjungos organus ir dėl to nutraukęs darbo santykius. Jeigu yra profesinės sąjungos nario prašymas. teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. 3. – kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba darbuotojo sutikimu kitoje įmonėje. dirbančius pagal laikinąją darbo sutartį. 2. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju. 27 straipsnis. gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Darbdavys ar jo įgaliotas atstovas negali būti įmonėje veikiančių PS nariu. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos. DT gali veikti tik įmonės ir struktūrinio padalinio lygmeniu. įmonėje išdirbę trumpiau kaip šešis mėnesius. Profesinei sąjungai įsteigti būtina. kolektyvines sutartis ir susitarimus. Darbo tarybos rinkimų iniciatyva 1. Kitos garantijos darbuotojams. turi teisę nekliudomai lankytis įmonėse. kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. ekonominius ir socialinius įstatymus. kuriose dirba tos profesinės sąjungos atstovaujami darbuotojai. jo įgaliotuoju atstovu. kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo. 6 straipsnis. sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 narių: 1) jei įmonėje dirba nuo 20 iki 50 darbuotojų – 3 darbo tarybos nariai. Naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos. taip pat atsiradus šio įstatymo 25 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytiems darbo tarybos veiklos pasibaigimo pagrindams.17.

nuo 2005-06-01 įsidarbino banko tarnautoju ir dirbo ten iki 2009-02-01. Terminų skaičiavimas. . kurią sueina šešių mėnesių terminas.). kad šalių teisės ir pareigos prasideda nurodytą termino dieną. Konkretūs kvalifikacijos kėlimo terminai ir sąlygos nustatomi darbo tarybos ir darbdavio susitarime arba kolektyvinėje sutartyje. kuriuos leidžiama įskaičiuoti į šios rūšies stažą. Darbo tarybos narius atleidžiant iš darbo. ginantis darbuotojų profesines. mėnesiais. . nustatant išlygą. organizacijoje įtakos neturi. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. organizacijoje arba keliose įmonėse. su kuriuo darbo įstatymai. užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei vykdyti kitas darbo įstatymų ir darbo sutarties nuostatas. Jeigu yra nustatytas terminas atlikti kokį nors veiksmą. šią dieną darbuotojas privalo pradėti darbą. kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius. specialybės darbą arba eita tam tikras pareigas. Pavyzdžiui. 2) septynių dienų terminas sudaryti taikinimo komisiją (DK 72 str. organizacijose. bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Terminai: . ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams Bendrasis ir specialusis darbo staţas. ir laikotarpiai.tai laikas. jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais. Terminų apibrėţimo būdai Laikotarpiu: . pagal DK 169 straipsnio 2 dalį už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. kuriuos leidžiama įskaičiuoti į darbo stažą. įstaigos. kad darbuotojas pradeda dirbti 2003 m. Išskirtini šie DK nurodyti procedūriniai terminai: 1) septynių dienų terminas išnagrinėti profesinės sąjungos ar darbo tarybos reikalavimus darbdaviui ar kolektyvinės sutarties subjektui (DK 70 str.) Dviejų savaičių terminas sušaukti kolektyvines derybas. arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų. 3) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos kreiptis į teismą darbuotojui nesutinkant su darbo sąlygų pakeitimu. už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. valandomis. . 2) dešimties dienų terminas darbuotojui apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą (DK 293 str. DK nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai: 1) vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsisakymą priimti į darbą (DK 96 str. DK 65 straipsnyje nustatytas draudimas nutraukti įmonės kolektyviną sutartį anksčiau negu po šešių mėnesių nuo jos įsigaliojimo. reiškia. nuo 1999-09-01 iki 2002-05-31 studijavo uţsienio universitete ir buvo nutraukęs sutartį su įmone. Kvalifikacijai reguliariai kelti per metus turi būti skiriama ne mažiau kaip trys dienos. kad darbuotojas įgyja teisę į kasmetines atostogas kitą dieną po tos.dispozityvūs. savaitėmis. DK 54 straipsnio 1 dalyje . Specialusis. reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms įgyvendinti. Tokiu atveju terminas prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio. pradţia. įstaigoje. jiems taikomos Darbo kodekse darbuotojų atstovams nustatytos garantijos. Įmonės. darbo sutartyje darbdavys su darbuotoju susitarė. dienomis. Darbo tarybos narių kvalifikacija. įstaigose. į kurį įskaičiuojamas laikas. Grįţęs po studijų. Ar įeina ne darbo ir švenčių dienos? Iki kada turi būti atlikti veiksmai. kuriems atlikti nustatytas terminas? Ne darbo ir švenčių dienos įeina. nepratęsiama arba nutraukiama.                   Darbo tarybos narių garantijos Darbo tarybos nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.visuotinai pripažintais laikotarpiais (pusmečiu. Pvz. Darbo stažas . Tai reiškia. Įvykiu: . DK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta kolektyvinės sutarties šalių pareiga pateikti informaciją visais su derybomis susijusiais klausimais ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareikalavimo dienos. o darbdavys suteikti darbo vietą. kai buvo dirbta tam tikros profesijos. kuri vėliau bankrutavo. kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą. darbo tarybos ir darbdavio susitarimu arba kolektyvinėje sutartyje gali būti aptarta galimybė užtikrinti transportą arba suteikti darbo tarybos nariui daugiau laiko jo pareigoms atlikti ir mokėti jam vidutinį darbo užmokestį. Tarkim. kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas. atstovybių bei struktūrinių padalinių. Jeigu termino pradžia apibrėţiama kalendorine data. nustatytos įstatymuose. tą veiksmą galima atlikti iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. jų pavaldumo. pasibaigus jos terminui. Jeigu darbo sutartis. šešerių mėnesių terminas sueina rugpjūčio 1 dieną ir rugpjūčio 2 dieną darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas. DK 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta darbdavio pareiga išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus ir motyvuotai raštu į juos atsakyti per vieną mėnesį. taip pat kiti laikotarpiai. Darbo staţas tam tikroje įmonėje. DK 106 straipsnyje nurodytas maksimalus trijų mėnesių išbandymo terminas. per kurį asmuo turėjo darbo santykius. įstaigoje. Tuo tikslu darbo tarybos nariai darbo tarybos posėdžiams ir jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus. turi būti keliama darbdavio lėšomis. išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės.).imperatyvūs. darbuotojas nuo 1990-02-01 iki 1999-08-31 dirbo įmonėje vadybininku. Kada turės teisę į kasmetines atostogas? Rugpjūčio 2d.). ir laikotarpiai.darbuotojų atstovaujamasis organas. į kurį įskaičiuojami laikotarpiai. nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimu iš darbo (DK 297 str. jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip.). bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui. organizacijoje. Darbo tarybos nariams taikomos ir kitos lengvatos bei garantijos. Kokias pagrindines funkcijas atlieka darbo taryba? Darbo taryba . jeigu darbuotojas pradeda dirbti vasario 1 dieną. jei šalys ar jų atstovai nesusitarė kitaip.laikas. 1 d. jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. nenutraukiančiais darbo stažo. Terminų apibrėţimo būdai. kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinės sutartys sieja tam tikras darbo teises ar papildomas garantijas bei lengvatas. kuriais apibrėžta jo pradžia. Vadinasi.: darbuotojas pradeda dirbti 2011-02-01. arba dirbta tam tikromis darbo sąlygomis. jų sujungimas.naudojamas. Kitaip nu statoma termino. darbo. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. t. įstaigoje. kuriuos leidžiama įskaičiuoti į šios rūšies darbo stažą. Pavyzdžiui.dvidešimties dienų terminas pateikti registruoti kolektyvinę sutartį. kai negalima nustatyti kalendorinės datos ar laikotarpio. organizacijos savininko. apibrėţto tam tikru laikotarpiu. nuo 2002-06-01 iki 2005-06-01 buvo įsteigęs savo individualią įmonę. į kurį įskaičiuojamas visas laikas. dirbtas toje darbovietėje. Nepertraukiamasis darbo staţas . taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. Jei darbo tarybos nario pareigų vykdymas susijęs su keliavimu tarp geografiškai nutolusių įmonės filialų.neišvengiamai turinčiu įvykti. vasario 3 dieną. įstaigos.metais. steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas. kituose norminiuose teisės aktuose. taip pat kolektyvinėse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose. taip pat kiti laikotarpiai. padalijimas. bet 2008-04 buvo išėjęs tėvystės atostogų. y. organizacijos darbo stažui tam tikroje įmonėje. Individuali įmonė neįsiskaičiuos. dirbtas vienoje įmonėje. 1 d. Kuriuos laikotarpius apims bendras asmens darbo staţas? 1990-02-01 – 1999-08-31 ir 2005-0601 – 2009-02-01.t. darbo diena ir t. 1 d.) - . jeigu pats DK nenustato specialaus laikotarpio. 2 d. Darbo stažas gali būti: Bendrasis.

TDO – pagrindinis tarptautinės normatyvinės veiklos darbo klausimais centras. sudaryta Amsterdamo sutartis. .: anglių ir plieno pramonės darbuotojų laisvo judėjimo pagrindai. 3 d. Narystė šioje organizacijoje atnaujinta nuo 1991 m. Tikslai: užimtumo didinimas.: darbo užimtumo išsaugojimas ir didinimas bei gyventojų gerovės kėlimas. rugpjūčio 25 d.Amsterdamo sutartis.EB sutarties 118b (dabar 139) str. darbuotojų informavimas ir konsultavimas. Tarptautinės darbo teisės tikslai: 1. . darbuotojų teisių apsauga. buvo įkurtas Europos socialinis fondas. vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymas. buvo įkurta Tarptautinė darbo organizacija (TDO). 2.Euratomo sutarties 2 str.įsidarbinimo ir darbo užmokesčio.kartu su papildomais protokolais konsoliduota 1996 m. dvišalėse sutartyse. .darbuotojų laisvo judėjimo. 1919 m. Užimtumo politikos europinimo pradžia. spalio 4d. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija: . . kvalifikuotų darbuotojų judėjimo bendrijos viduje laisvės užtikrinimas. jų garantijų įgavo tarptautinį masinį lygį. vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo įgyvendinimas.vaikų ir jaunimo apsaugos.). kovo 25 d. 1974 m. teisingą darbo užmokestį. pragyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas. profesinio mokymo gerinimas. o Lietuva – išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. 1992 m. Darbuotojo teisė į teisminę gynybą neteisėto atleidimo atveju. Europos socialinė chartija: . 4) keturiolikos dienų terminas išnagrinėti kolektyvinį ginčą darbo arbitraže ar trečiųjų teisme (DK 75 str. . specialios apsaugos priemonės vaikų ir jaunuolių atžvilgiu ir kt. 1989 m. socialinių partnerių bendradarbiavimas ir kt.socialinės apsaugos. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija. (buv. 2 d.: vienodų gyventojų ir darbuotojų apsaugos standartų nustatymas. Tikslai: užimtumo skatinimas. sveikatos apsaugos lygio kėlimas.EAPB sutarties 69 str. daugiašalėse sutartyse. senatvės išmokų. Tarptautinės darbo normos įtvirtintos: 1.                      3) septynių dienų terminas nuo taikinimo komisijos sudarymo dienos išnagrinėti kolektyvinį ginčą (DK 73 str.: teisė skirti sankcijas anglių ir plieno pramonės darbdaviams. Teisė į pertraukas ir poilsį.Lietuvos interesams TDO atstovauja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. priimtas Suvestinis Europos Aktas. . Jo veikla finansiškai palengvino darbuotojų judėjimo ir įsidarbinimo visos Bendrijos teritorijoje galimybes. . 1957m. poilsį ir laisvalaikį. 3) skurdas bet kur kelia pavojų visos žmonijos gerovei.žmogaus teisė į darbą. sausio 21 d. įsteigiama Europos ekonominė bendrija (EB). darbuotojų sveikatos ir saugos srityje esamas sąlygas ir jas gerinti. 3) Sutartyje su Kanada numatyti tik pensinio draudimo ir aprūpinimo klausimai. . 2001 m.pagrindinės žmogaus ekonominės ir socialinės teisės. . 1951 m. socialinės apsaugos teisės).: EAPB institucijų veiklai priskirtas darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimo skatinimas. teisė į teisingas ir palankias darbo sąlygas. Priverstinio darbo draudimas. Kova dėl darbuotojų teisių. 2) socialinė pažanga neįmanoma be saviraiškos ir asociacijų laisvės. EAPB sutarties 68 str. vasario 26 d. sudaryta Nicos sutartis. 119): vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodą darbą principas 1960 m. kolektyvinės darbo teisės. EB sutarties 118a (dabar 138) str. EAPB sutarties 3 str. 1957 m. socialinių. 1997 m. EB sutarties 141 str. EB sutarties 140 str. 118):Europos Bendrijų komisijos kompetencija. . Antidiskriminacinė politika. EAPB sutarties 2 str. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija. Bendras ieškinio senaties terminas – 3 metai. spalio 2 d. vasario 7 d. 2) Sutartyje Nyderlandų Karalystė papildomai numatė Lietuvos piliečiams vaiko priežiūros išmokas. Lietuvos Respublika yra TDO narė nuo 1921 metų. Priimtos direktyvos tokiose srityse kaip darbuotojų apsauga įmonių arba verslo ar įmonių arba verslo dalių perdavimo atvejais. kaip viena iš bendrosios rinkos pagrindinių laisvių.: valstybių narių bendras tikslas derinti aplinkos. laidojimo pašalpų. ES piliečių diskriminavimo uždraudimas. balandţio 18 d. 3. TDO veiklos principai: 1) darbas nėra prekė.asociacijų ir kolektyvinio derybų laisvės. gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas. našlių ir našlaičių išmokų. Prancūzija.profesinio mokymo. 1999 m. . Paryţiuje sudaryta Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartis. Belgija. Nyderlandai. Tarptautinis paktas dėl ekonominių.31 pagrindinė socialinė ir darbo teisė (individualios darbo teisės. darbuotojų apsauga darbdaviui tapus nemokiam. bedarbio išmokų.Įtvirtinama darbuotojų judėjimo laisvė. išmokų dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos. Yra apie 200 TDO konvencijų ir rekomendacijų. (buv.vyrų ir moterų lygiateisiškumo. sudaryta Mastrichto sutartis ir Susitarimas dėl socialinės politikos. kitose tarptautinėse teisinėse priemonėse. Lietuvos dvišalės sutartys: 1) Sutartyje su Čekija susitarta dėl: ligos ir motinystės išmokų. 3. Liuksemburgas. . Vokietijos Federacinė Respublika. derama socialinė apsauga ir kt. 4) kova prieš skurdą turi būti visų tautų reikalas. Italija. pakankamo teisinių garantijų lygio nustatymas darbo santykių ir socialinio aprūpinimo srityje. patvirtinta Bendrijos socialinių – politinių veiksmų programa. darbuotojų darbo sąlygų ir buities pagerinimas. rekomendacinio pobūdžio aktuose. 2.pragyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo.invalidų apsaugos.: socialinių partnerių dalyvavimas Bendrijos veikloje. Įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvės užtikrinimas. invalidumo išmokų. Romoje buvo sudaryta Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis (Euratomo sutartis) ir Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis (EB sutartis).. pašalpų šeimoms. .). kultūrinių ţmogaus teisių (1966): . 1986 m.sveikatos apsaugos ir darbo aplinkos saugumo.

organizacinės sąlygos – kaip darbo sutartis keičiama. d) laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamentuose nustatytų sąlygų. Jei šalys nėra nusprendusios kitaip. 2) 1960 m. 154 ―Dėl kolektyvinių derybų skatinimo‖. galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai.) ir darbdavių organizacijų (asociacijos.Darbo santykių nuolatinė komisija. tai tinkamai išrinktų ir įgaliotų darbuotojų atstovų.Darbuotojų judėjimo laisvė. apskrities) lygiu. kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi. Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams. pasilikti gyventi valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbo joje laikui. TDO rekomendacija Nr. darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. kai antroji šalis gavo prisistatymą deryboms. 2) Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo. pvz. kad atsisakymas pateikti informaciją ar konsultuotis yra nepagrįstas. papildoma ir kt. derybos laikomos baigtomis. naudos siekiama ne vienam subjektui. atsisakymą pateikęs darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti arba pradėti konsultacijas. Kolektyvinėms deryboms visada yra būdingas kolektyvinis interesas t. federacijos. Tokia judėjimo laisvė reiškia. rekomendacija Nr. šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas. Kokiems asmenims Bendrijos pirminė teisė užtikrina darbuotojų judėjimo laisvę? Kokie asmenys yra laikomi darbuotojais pagal EB sutarties 39 (buv. 144 ―Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti‖. organizacijos) ar jos struktūrinio padalinio lygiu. Skiriamos šios kolektyvinių sutarčių sąlygų rūšys: normatyvinės sąlygos – DT šaltinis. Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti informaciją. surašomas nesutarimų protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai. Kolektyvinė sutartis suprantama kaip bet koks rašytinis susitarimas dėl darbo ir priėmimo į darbą sąlygų. 91 ―Dėl kolektyvinių sutarčių‖) Kolektyvinės sutartys gali būti sudaromos: valstybės lygiu (nacionaliniu). kad įdarbinimo. 2.Užimtumo ir socialinių garantijų nuolatinė komisija. jei tokia informacija arba konsultavimasis dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei arba jos veiklai. kai pasirašoma kolektyvinė sutartis. Šalys susitaria dėl derybų pradžios ir tvarkos. Ji suteikia teisę. 6) 1978 m. apskrities). KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI IR KOLEKTYVINIAI DARBO GINČAI. ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir konsultuotis su jais.Darbo apmokėjimo nuolatinė komisija. paslaugų. informuoti darbuotojų atstovus apie dabartinę ir būsimą įmonės (struktūrinio padalinio) veiklą. nustatantį darbuotojų judėjimo laisvę? 1. 151 ―Dėl darbo reguliavimo. Nacionalinė. geguţės 5 d. federacijos. TDO konvencija Nr. įmonės (įstaigos. Informavimas ir konsultavimas. ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Praktiškai taikant tokį neutralų kriterijų. prievolinės sąlygos – saisto tik pasirašiusias šalis.Nacionalinė.) Veikia keturios nuolatinės komisijos: . darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės. kuris sudaromas tarp darbdavio. Netiesioginė – dėl neutralaus pagrindo taikoma diskriminacija. 3. galimą riboti tik viešosios tvarkos. Darbuotojų judėjimo laisvės turinys – apribojimų draudimas. c) teritoriniu (savivaldybės. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. vykdant ir nutraukiant darbo sutartį. šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis. 48) str. centro ir kt.). ` Socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama šiais lygiais: a) nacionaliniu.                 Socialinė partnerystė įgyvendinama derybų ir susitarimų būdu. TDO konvencija Nr. TDO dokumentai: 1) 1952 m. bet ir kitiems. . Kolektyvinių derybų pabaiga. tiek iš darbuotojų tiek iš darbdavių pusės (kai dalyvauja darbdavių organizacija) ir vienpusis. profesiniu). informacinės sąlygos – DT įstatymo nuostatos įrašymas į sutartį. Teismui nustačius. derybos turi būti sušaukiamos per dvi savaites po to. šakos (gamybiniu. arba konsultuotis su darbuotojų atstovais. Kolektyvinės derybos tai procesas. 3) 1975 m. siekiant supažindinti su reikalo esme. darbuotojų atstovas per vieną mėnesį gali kreiptis į teismą. visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos sumetimais: a) priimti faktiškai pateiktus pasiūlymus įsidarbinti. sudaromas tarp profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo. darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių. 5) 1952 m.Trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti nuolatinė komisija. 94 ―Dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo tarp darbdavių ir darbuotojų įmonėje‖. Šio straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybės tarnyboje.    Darbuotojų judėjimo laisvės turinys – draudimas diskriminuoti darbuotojus dėl pilietybės sudarant. 3. į darbą priima tik 180 cm ūgio asmenis. kad pasitraukia iš derybų. 3) Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus. 91 ―Dėl kolektyvinių sutarčių‖. profesiniu) ar teritoriniu (savivaldybės. yra diskriminuojamos moterys. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (įsteigta 1995 m.. Taip pat visada būdingas viešasis interesas.. . Kolektyvinis interesas gali būti abipusis. paslaugų. 113 ―Dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo nacionaliniu ir sektoriaus lygmeniu tarp valstybės valdžios ir darbdavių bei darbuotojų organizacijų‖. Socialinės partnerystės šalys – darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. vienos ar kelių darbdavių organizacijų ir vienos ar kelių darbuotojams atstovaujančių organizacijų. Kolektyvinių derybų pradţia. . ne rečiau kaip kartą per metus.y. Kolektyvinių derybų tikslas. Tai labiausiai žymu derybose dėl darbo užmokesčio galinčio padaryti įtaką kainoms. Prisistatymas raštu. 4) 1981 m. TDO rekomendacija Nr. d) įmonių. dėl darbo užmokesčio. kurio pagrindinis tikslas priimti abiem šalims naudingą kompromisą. b) šiuo tikslu laisvai judėti valstybių narių teritorijoje. . Bendrijoje užtikrinama darbuotojų judėjimo laisvė. o tam tikrai jų grupei. b) šakos (gamybiniu. o jeigu tokių nėra. Privalomos ne tik KS pasirašiusiems subjektams. Nesutikdamas su darbdavio sprendimu. grupės darbdavių. c) apsigyventi bet kurioje valstybėje narėje siekiant dirbti pagal tos valstybės piliečių įsidarbinimą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Jei šalys nesusitarė dėl derybų pradžios. Darbdavio atsisakymas suteikti informaciją. 1. kai kolektyvinis interesas yra tik darbuotojų pusėj. 4. Tiesioginė – dėl uždrausto pagrindo taikoma diskriminacija. Priimti abiem šalims naudingą kompromisą. konfederacijos ir kt. įstaigų ar organizacijų ir jų struktūrinių padalinių. (TDO rekomendacija Nr. TDO konvencija Nr. pvz. Kokiais atvejais darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis? 1) Darbdavys privalo reguliariai.

pakeitimo ir peržiūrėjimo tvarka. sudaromos privačiame sektoriuje. 3. Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos. perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų. 2) darbo apmokėjimo sistema kainų. streikų. Jame nurodomos šalių siūlomos priemonės. įmonės kolektyvinės sutarties turinio. Nacionalinės. šakos ir teritorinę kolektyvinę sutartį pateikia registruoti per dešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos. būtinos nesutarimų priežastims pašalinti. profesijos) šakos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos. policijos ir valstybės viešojo administravimo tarnybose ypatumus nustato įstatymai. 7) jos keitimo ir papildymo tvarka. 3) specialybės įgijimo. Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai. infliacijos didėjimo atvejais. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia. darbuotojų skaičiaus nustatymo. darbo užmokesčio indeksavimo. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. derybų terminų. kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės. Jei nesusitariama dėl privalomos pateikti informacijos. Šakos kolektyvinė sutartis nustato atitinkamos šakos socialinės ir ekonominės plėtros kryptis. Teritorinės kolektyvinės sutarties šalys yra toje teritorijoje (savivaldybėje. 4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo. socialinių ir ekonominių problemų. registracija ir galiojimas. 2. 55 straipsnis. kokią jos pateiks informaciją. apskrityje) veikiančios profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. 3) darbo ir poilsio laiko. Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo. Nacionalinėje. jos pateikimo terminus. 6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos. Įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų. pakeitimo ir nutraukimo. 3. Pradėdamos derybas šalys aptaria. Pagal kolektyvinėmis sutartimis reguliuojamų teisinių santykių pobūdį įmonės kolektyvinės sutartys yra: sudaromos valstybės tarnyboje. išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos). ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos. vykdymo kontrolė. Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis 1. Nacionalinės. Profesinė sąjunga nacionalinę. šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos ir galioja iki jose nurodytos dienos ar naujos nacionalinės. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties registracija 1. socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties sąlygos. Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas ir svarstymas 1. Šakos kolektyvinės sutarties šalys yra atitinkamos pramonės (gamybos. surašomas nesutarimų protokolas. kitų lengvatų ir kompensacijų. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. kvalifikacijos kėlimo. galiojimo terminas. Teritorinė kolektyvinė sutartis nustato tam tikrų darbo. Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo. įstaigose. teisę pateikti registruoti nacionalinę. organizacijose. 4) socialinės partnerystės rėmimo priemonės. 3. 61 straipsnis. specialybės įgijimo. Įmonės filialuose. 54 straipsnis. Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys paritetiniais pagrindais sudaro komisiją. darbo ir poilsio laiko. atsakomybė už susitarimo pažeidimą ir kt. Komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo protokole. 2. 1. profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų. Darbdavių organizacijai neįregistravus nacionalinės. Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys. kurios turi teritorinių ypatumų. įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. projekto rengimo tvarkos. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. 3. 59 straipsnis. Kokiu principu paremtas kolektyvinės sutarties sudarymas? Įmonės kolektyvinės sutarties sudarymas paremtas de amas laikantis derybų principų. išdirbto laiko. 2. 5) profesijos. Įmonės kolektyvinės sutarties sąlygos. 5) darbo normų. Nacionalinės. šakos ir teritorinėje kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma: 1) darbo apmokėjimo. priedų. 2. Įmonės kolektyvinės sutarties turinys. sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). 2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių. 4. atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. kurios nėra reglamentuotos įstatymų. Nacionalinės. darbo normų nustatymo. šakos ir teritorinę kolektyvinę sutartį registruoti per dvidešimt dienų nuo jo pasirašymo pateikia šalis – darbdavių organizacija. kvalifikacijos kėlimo. padedančios išvengti kolektyvinių ginčų. 4. 60 straipsnis. aptarnavimo. darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse. Įmonės kolektyvinės sutarties turinys 1. sudarant šią sutartį. šakos ar teritorinės kolektyvinės sutarties per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. 7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo.           2. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas. darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. reglamentuojantys tų tarnybų veiklą. socialinės ir ekonominės sąlygos. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo. perkvalifikavimo sąlygos. darbuotojų (profesinių grupių) darbo organizavimo ir darbo apmokėjimo sąlygas bei socialines garantijas. šakos ar teritorinės kolektyvinės sutarties sudarymo. Jų registravimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Įmonės kolektyvinės sutarties projekto svarstymas darbuotojų susirinkime. Įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymo krašto apsaugos. . atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka ir neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų. įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo parengimo terminus. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties galiojimas Nacionalinė. profesines. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties šalys. 6) kitos šalims svarbios darbo. 8) kitos šalims svarbios darbo. šakos ar teritorinę kolektyvinę sutartį įgyja kita sutarties šalis – profesinė sąjunga. 62 straipsnis. 2. Nacionalinės kolektyvinės sutarties šalys yra centrinės (respublikinės) profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos. kuriems. Nacionalinę. Įmonės kolektyvinės sutarties šalys 1. Nacionalinės. ir nustatomas derybų atnaujinimo terminas. Įmonės kolektyvinė sutartis. pareiginių algų. sprendimo sąlygas. paslaugų. Įmonės kolektyvinės sutarties šalys. priemokų. Į įmonės kolektyvinę sutartį gali būti įtraukiamos šios sąlygos: 1) darbo sutarčių sudarymo. kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis. Nacionalinės. kompensacijų ir lengvatų suteikimo. 2. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutartys registruojamos pareikštine tvarka.

motyvuoti. profesinės sąjungos. federacijos. sutartinę atsakomybę... Šiurkštus darbo pareigų paţeidimas. Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo. kitų norminių teisės aktų. Balsavimų rezultatai nustatomi pagal šiuose susirinkimuose gautų balsų skaičių. DK 235 straipsnis. nustatant sutartinę atsakomybę negalima keisti imperatyviųjų įstatymų normų. 2. įmonėje veikiančių profesinių sąjungų jungtinė atstovybė. Reikalavimų nagrinėjimas Darbdavys ar darbdavių organizacija gautus reikalavimus privalo išnagrinėti ir per septynias dienas nuo jų gavimo dienos apie savo sprendimą raštu pranešti reikalavimus iškėlusiems darbuotojų atstovams. konkrečioje teritorijoje veikiančios profesinės sąjungos. socialinėje. arba laisvės apribojimu. Susirinkimas laikomas teisėtu. pramonės šakos profesinės sąjungos. 6. darbo taryba. Jei šis nepritaria pateiktam projektui. negali būti griežtesnė už imperatyviai nustatytą darbo įstatymų.Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Uţ kolektyvinės sutarties paţeidimą gali būti taikoma: baudžiamoji atsakomybė. kaip sudaroma pati sutartis. civilinė atsakomybė. Reikalavimų iškėlimas 1. šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos ar jų organizacijos (susivienijimai. kolektyvinio ginčo kilimo pradžia. įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka. Darbuotojų susirinkimas yra teisėtas. Jeigu ši tvarka nebuvo nustatyta. ekonominėje. darbdavys. nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui (konferencijai) svarstyti. o konferencijoje – ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų. centrai ir kt. 5. arba areštu. kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. nutraukimo tvarka. Nevalstybinę kontrolę vykdo: centrinės profesinių sąjungų asociacijos. kultūrinėje. 3. Reikalavimus darbdaviui turi teisę iškelti ir įteikti įmonėje veikianti profesinė sąjunga. jeigu jame dalyvavo ketvirtadalis darbuotojų. Lietuvoje kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolės sistemą sudaro: nevalstybinė kontrolė. 7. Kolektyvinio darbo ginčo elementai: ginčo šalys. rasės. perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų susirinkimui (konferencijai). tikėjimo. darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba inicijuoti kolektyvinį ginčą. . o konferencija – jeigu joje dalyvavo pusė delegatų. rasės. kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui. neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Kolektyvinio ginčo šalys: profesinės sąjungos ar jų organizacijos. atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus. 64 straipsnis. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui. administracinė atsakomybė. 70 straipsnis. kilmės. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. kitos įstatymų įgaliotos institucijos. tai ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti sušauktas pakartotinis darbuotojų susirinkimas (konferencija). Valstybinę kontrolę vykdo: Valstybinė darbo inspekcija. Reikalavimai turi būti tiksliai apibrėžti. ATPK 41(4) straipsnis. pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Darbo uţmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos paţeidimas Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. drausminė atsakomybė. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo. arba laisvės atėmimu iki trejų metų. darbo taryba arba darbuotojų atstovas. seksualinės orientacijos. Tas. ekonominės veiklos šakos profesinių sąjungų organizacija (tuo atveju. Sutartinei atsakomybei būdinga: pagal teisinę prigimtį yra sutartinė. 69 straipsnis. Įmonės kolektyvinės sutarties nutraukimas Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri šalis. kalbos. Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. socialinės padėties. lyties. Diskriminavimas dėl tautybės. darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves. jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė įmonės (struktūrinio padalinio) darbuotojų.              4. BK 169 straipsnis. tautybės. ginčo objektas. Atsakomybė uţ kolektyvine sutartimi nustatytų teisių ir pareigų paţeidimą skirstoma į: teisinę atsakomybę. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma: 3) dalyvavimas veikloje. jie gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą šio Kodekso nustatyta tvarka. išdėstyti raštu ir įteikti darbdaviui ar darbdavių organizacijai. Jeigu šis sprendimas darbuotojų atstovų netenkina. kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties. kas atliko veiksmus. kilmės. kolektyvinėje arba darbo sutartyje. kuri pagal įstatymų. Jeigu į susirinkimą (konferenciją) nesusirenka nurodytas darbuotojų (delegatų) skaičius. viena ar kelios darbdavių organizacijos. šalių atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas. materialinė atsakomybė. Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda. todėl negali kilti iš delikto. įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės sutarties projektui. religijos ar kitos grupinės priklausomybės. valstybinė kontrolė. Įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka darbuotojų susirinkimas gali būti šaukiamas įmonės struktūriniuose padaliniuose. 2. tai šalių atstovai. įmonės vadovas arba administracija. 65 straipsnis. papildymo. DK 245 straipsnis. Reikalavimus darbdavių organizacijai turi teisę iškelti nacionaliniu. darbo tvarkos taisyklių.). kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas jai perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas) arba darbo taryba. darbdavių organizacijos.

Priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje ar jos struktūriniame padalinyje turi teisę įmonėje veikianti profesinė sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Streiko teisėtumas 1. 1. 81 straipsnis. Kolektyvinis požymis. Tikrasis streikas – privalomas darbuotojų pritarimas. Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja: taikinimo komisija. nepaprastoji padėtis. elektros energijos. 2) skelbti įmonės struktūrinio padalinio streiką – daugiau kaip pusė to padalinio darbuotojų. streiko pradžia. Kolektyviniai interesai ir teisės. Trečiųjų teismas: sudaro kolektyvinio darbo ginčo šalių paskirti teisėjai. Streikai: įspėjamieji. 2) streiko pradžia. Apie šį streiką darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo taikinimo komisijoje etapai: taikinimo komisijos sudarymas. atsiradę dėl darbo. tikrieji. dėl kurių skelbiamas streikas. ginčas turi būti išspręstas per 10 dienų. Tarpininkas: jį pasirenka kolektyvinio darbo ginčo šalys bendru sutarimu. sprendimas priimamas balsų dauguma. Galimi taikinimo komisijos sprendimai: sprendimas. grindžiamas darbuotojų atsisakymu dirbti. sprendimas perduoti ginčą nagrinėti alternatyviems ginčus nagrinėjantiems organams. sprendimo priėmimas. medicinos. sprendimas yra privalomas ir neskundžiamas. Sprendime skelbti streiką nurodoma: 1) reikalavimai. trečiųjų teismas. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus. sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. aptarus Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. kolektyvinės sutarties galiojimo metu. sprendimas užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimų surašymu Darbo arbitraţas: sudaro apylinkės teismo pirmininko paskirtas teisėjas ir 6 arbitrai. jeigu jos laikomasi. atitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacija. kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse. vandens. Priimti sprendimą skelbti streiką turi teisę: profesinė sąjunga. Nesutarimų sprendimo stadijos: . jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė: 1) skelbti įmonės streiką – daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Įspėjamasis streikas – be atskiro darbuotojų pritarimo. kad ginčas būtų nagrinėjamas per tarpininką. šilumos ir dujų tiekimo. dėl kurių skelbiamas streikas. Teismas bylą turi išnagrinėti per dešimt dienų. sprendimas yra privalomas ir neskundžiamas. sprendimas priimamas balsų dauguma. kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedūros metu arba tarpininkavimo metu. Priimti sprendimą skelbti streiką šakos lygiu turi teisę šakos profesinių sąjungų organizacijos jų įstatuose nustatyta tvarka. socialinių ir ekonominių sąlygų nustatymo ar pakeitimo vedant derybas. 5. civilinės aviacijos. 6. ginčas turi būti išnagrinėtas per 14 dienų. Priėmus sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto. . Sprendime skelbti streiką nurodoma: reikalavimai. . Apie būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant jam šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Nesutarimai skirstomi į: nesutarimus dėl teisės. 3) streikui vadovaujantis organas. tarpininkas.                  Kolektyvinio ginčo objektas: Nesutarimai. kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ir kuris tenkina abi ginčo šalis. kuriose paskelbta karo. kolektyvinio ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje (per 7 dienas). sprendimas yra privalomas ir neskundžiamas. Streikas įmonėje skelbiamas. apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje arba jos struktūriniame padalinyje turi teisę darbo taryba. Įspėjamasis streikas skelbiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės sąjungos įgalioto valdymo organo arba darbo tarybos rašytiniu sprendimu be atskiro darbuotojų pritarimo. Kas sprendţia kuriam iš alternatyvių kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjančių organų perduoti nagrinėti kolektyvinį darbo ginčą? Taikinimo komisija – būtina stadija. Streikas yra vienas iš konfliktinių kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodų. Prieš streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis streikas. darbo arbitražas. Streikuoti draudţiama: greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 2. ginčas turi būti išnagrinėtas per 14 dienų. ekonominius nesutarimus.derybų. stichinės nelaimės zonose. regionuose. 3.ginčo Kolektyvinio darbo ginčo kilimo pradžia laikomas nesutarimų sprendimo perdavimas nagrinėti kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantiems organams. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. 4. jei viena iš šalių nepareikalavo. Paskelbus streiką darbdavys ar reikalavimus gavęs subjektas gali kreiptis į teismą dėl streiko pripažinimo neteisėtu. darbo taryba. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai.

nedalyvaujantiems streike. todėl nei viena iš šalių negali primesti antrai savo valią. Įmonės kolektyvinės sutarties šalys Įmonės kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės darbuotojų kolektyvas ir darbdavys. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. kai darbas nuolatinio pobūdžio. Kolektyvinės darbuotojų akcijos: mitingai. sąlygas .. perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų. Įmonės filialuose. Darbdavio veiksmai paskelbus streiką. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse. 3) darbo ir poilsio laiko. socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas. Įmonės kolektyvinių sutarčių sudarymo krašto apsaugos. atstovauja įmonėje veikianti profesinė sąjunga ir įmonės vadovas arba įgalioti administracijos pareigūnai. 2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių. specialybės įgijimo. darbuotojų susirinkimas (konferencija) priima sprendimą pradėti kolektyvines derybas iš naujo arba inicijuoti kolektyvinį ginčą. darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų bei formų. 82 straipsnis. pareiginių algų. Įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimas Įmonės kolektyvinės sutarties projektui rengti šalys sudaro komisiją. 6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos. atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus. šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui. Įmonės kolektyvinė sutartis galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo arba iki sutartyje nustatyto termino.           Lokautas. Jeigu ši tvarka nebuvo nustatyta.: Darbdavys dėl pablogėjusios įmonės ekonominės padėties nusprendţia nebesilaikyti kolektyvinės sutarties nuostatos ir uţ naktinį darbą darbuotojams moka ne dvigubai. kitų lengvatų ir kompensacijų. Teisinė streikuojančiųjų padėtis. jei kitaip nenustatyta pačioje sutartyje. apmokama kaip už prastovą ne dėl jų kaltės arba jie gali būti jų sutikimu perkelti į kitą darbą. ar pradėti derybas iš naujo. piketai Pagal ginčo objektą. o kolektyviniai – tiek dėl teisės. pvz. kompensacijų ir lengvatų suteikimo. dėl draudimo dirbti antraeilėse pareigose ( draudimas įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje). Jeigu yra sudaryta terminuota įmonės kolektyvinė sutartis. Niekas negali būti verčiamas dalyvauti arba atsisakyti dalyvauti streike. tai šalių atstovai. Sutarties nauda atskleidžiama per jos turinį. Jei darbuotojų susirinkimas (konferencija) pritaria kolektyvinės sutarties projektui. Jei šis nepritaria pateiktam projektui. įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai daromi ta pačia tvarka. pakeitimo ir nutraukimo.: Švietimo ministerija pradeda derybas su pedagogų profesine sąjunga dėl mokytojų darbo laiko pailginimo. Įmonės kolektyvinė sutartis ir jos sudarymo sritis Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo. Įmonės kolektyvinės sutarties turinys Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo. kurio tikslas – kad ministerija atsisakytų savo sumanymo. pasireiškiantis streikininkų neįleidimu į darbo vietas. demonstracijos. 2. jį pataiso bei papildo ir per penkiolika dienų pakartotinai pateikia darbuotojų susirinkimui (konferencijai) svarstyti.: galima susitarti dėl garantijų besimokantiems darbuotojams. policijos ir valstybės viešojo administravimo tarnybose ypatumus nustato įstatymai. dėl šiurkščių pareigų pažeidimo sąrašo praplėtimo ir kt. reikalavimus. sprendimą dėl atstovavimo priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo. Kolektyvinė sutartis sudaroma derybų keliu. kai mažinamas darbuotojų skaičius ir kt. organizacijose. Jeigu įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. išmokėjimo bei atsiskaitymų tvarkos ir kitos nuostatos). Sprendimai priimami darbuotojų susirinkimo (konferencijos delegatų) nuožiūra slaptu ar atviru balsavimu dalyvaujančiųjų balsų dauguma. o kartais net sąmoningu įmonės ar jo padalinio likvidavimu ar reorganizavimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo. Pvz. Derybų vedimas neįpareigoja sudaryti kolektyvinės sutarties. šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. jos pateikimo terminus. kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Darbuotojams gali būti naudingos sąlygos. įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. kokią jos pateiks informaciją. Protokolo pasirašymo data laikoma kolektyvinių derybų pradžia. kurios nėra reglamentuotos įstatymų. sudariusio įmonės kolektyvinę sutartį. 4) saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo. perspėjusi kitą šalį ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. šalims nepasiekus bendro susitarimo. Įmonės kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Ar kolektyvinis ginčas kilo dėl darbuotojų teisės ar dėl intereso? Dėl teisės. ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos. profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų. Į įmonės kolektyvinę sutartį gali būti įtraukiamos šios sąlygos: 1) darbo sutarčių sudarymo. profesines. priedų. tiek dėl interesų. kaip to reikalauja DK. 7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo. Streiko laikotarpiu streike dalyvaujantiems darbuotojams darbo sutarties vykdymas sustabdomas išsaugant darbo stažą. bet derybos nepavyksta ir profesinė sąjunga inicijuoja kolektyvinį darbo ginčą. aprūpinimą pagal valstybinį socialinį draudimą. Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos. kad streikuotojams bus išmokėtas visas darbo užmokestis arba jo dalis. sudarant šią sutartį. surašomas nesutarimų protokolas ir sprendžiama. Derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta. reglamentuojantys tų tarnybų veiklą. tai užtikrina abiejų šalių lygybę ir vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus. priemokų. Darbdaviams gali būti naudingos sąlygos. darbo užmokesčio indeksavimo. dėl didesnių išeitinių išmokų. pvz. masiniu jų atleidimu iš darbo. Pradėdamos derybas šalys aptaria. kuriems. Įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas ir galiojimo trukmė Įmonės kolektyvinė sutartis įsigalioja ją pasirašius. kaip sudaroma pati sutartis. Pakartotinio svarstymo metu nepritarus kolektyvinės sutarties projektui. ginčai skirstomi į: Ginčai dėl teisės (kyla dėl nevienodo teisės normų interpretavimo) Ginčai dėl interesų (kyla dėl besiskiriančių darbo santykių šalių interesų. šalių atstovai ne vėliau kaip per tris dienas kolektyvinę sutartį pasirašo. intereso Pvz. dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus dviem mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos. Įmonės kolektyvinę sutartį joje nustatytais atvejais ir tvarka gali nutraukti bet kuri šalis. Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas atlyginimas. ar jas nutraukti. neviršijant tos kolektyvinės sutarties apibrėžtų ribų. Teisinė streikuotojų padėtis ir garantijos 1. nustatant naujas ar keičiant esamas darbo sąlygas) Individualūs darbo ginčai paprastai būna dėl teisės. Jeigu įmonė ar įmonės dalis pereina iš vieno darbdavio. dėl pirmenybės pasilikti darbe. Darbo kodeksas ( toliau DK) numato tik pavyzdinį sąrašą sąlygų. dėl terminuotų darbo sutarčių. įmonės kolektyvinės sutarties projekto rengimo tvarką bei jo parengimo terminus. 5) profesijos. kurios gali būti įtraukiamos į sutartį. darbo normų nustatymo. Įmonės darbuotojų profesinė sąjunga inicijuoja kolektyvinį darbo ginčą. . kolektyvinė sutartis gali būti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis šiame skyriuje nustatytomis kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatomis. Šalių suderintas įmonės kolektyvinės sutarties projektas pateikiamas svarstyti darbuotojų susirinkimui (konferencijai). Komisijos sudėtis nurodoma šalių susitarimo protokole. jie atleidžiami nuo įsipareigojimų atlikti savo darbo funkcijas. 8) kitos šalims svarbios darbo. atstovybėse ir struktūriniuose padaliniuose gali būti sudaromos kolektyvinės sutartys įmonės kolektyvinės sutarties nustatyta tvarka. Darbuotojams. Ar kolektyvinis ginčas kilo dėl darbuotojų teisės ar dėl intereso? Dėl. 3. streikui vadovaujantis organas. kvalifikacijos kėlimo. o tik pusantro karto didesniu tarifu. įstaigose. kitam darbdaviui.

sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino. Tačiau galimi atvejai. kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo. ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. jos registravimą. Įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai). darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supaţindinti priimamą dirbti asmenį su būsimojo darbo sąlygomis. nenustatomas priimant į darbą: 1) asmenis. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinių sutarčių nustatytų sąlygų pakeitimo arba naujų darbo sąlygų nustatymo. kai kolektyvinis darbo ginčas nepasiekia nė vieno šio organo. kaip vykdoma įmonės kolektyvinė sutartis. Sudarydamas darbo sutartį. Teisiniai kolektyviniai darbo ginčai dažniausiai kyla. kai reikalavimai pateikiami dėl galiojančiuose įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo. Darbo sutarties sudarymas Darbo sutartis laikoma sudaryta. Darbo arbitražas ir trečiųjų teismas nėra privalomas kolektyvinių darbo ginčų sprendimo etapas.).atleisti darbuotoją iš darbo. jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. taip pat dėl įstatymų. 3) darbo apmokėjimo sąlygų. kolektyvine sutartimi. kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų. kolektyvinėse sutartyse nustatytų subjektinių teisių pažeidimų. reglamentuojančiais jo darbo sąlygas. šie ginčai yra skirstomi į: 1) teisinius ginčus. DARBO SUTARTIS. yra laikomi interesų konfliktais. *Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę šios sutarties formą (pridedama).). sprendimas priimamas balsų dauguma (taikinimo komisijos – derybų būdu. y. balsuoti negalima). arba ginčus dėl teisės. jeigu kiti įstatymai nenumato kitko. rezultatai nepatenkinami. bet ne ilgesnis kaip penkeri metai. remdamasis komentuojamo straipsnio nuostatomis gali pasinaudoti dviem alternatyvomis: 1) kreiptis į darbdavį ar darbdavių organizaciją ir inicijuoti susitarimą pasinaudoti tarpininko paslaugomis arba 2) inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą ir perduoti jį nagrinėti DK nustatyta tvarka — spręsti taikinimo komisijoje. Reikalavimus iškėlęs ir pateikęs subjektas. 5) kitais įstatymų numatytais atvejais. Jei išbandymas yra nustatytas norint patikrinti.). taip pat įstatymų įgaliotos institucijos. sudaryta dviem egzemplioriais ir pasirašyta darbdavio bei darbuotojo. kitaip nei taikinimo komisijos. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo ţurnale. Darbo arbitraţas ir trečiųjų teismas yra alternatyvūs kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantys organai: kuriam perduoti nagrinėti kolektyvinį ginčą. specialybės. darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas yra nevykdomas. t. kylantys per derybas dėl įmonės kolektyvinės sutarties sudarymo. Visų pirma visi kolektyviniai darbo ginčai turi būti perduoti spręsti taikinimo komisijai. darbuotojas turi teisę nutraukti darbą. kitas lieka darbdaviui. RŪŠYS. taip pat dėl įstatymų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui jį identifikuojantį dokumentą (darbo paţymėjimą su darbuotojo nuotrauka. kuriems nesukako 18 metų. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo. 17 straipsnis. darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos. Darbo arbitraţo. Atsižvelgiant į kilusio kolektyvinio darbo ginčo turinį. kurį darbuotojas privalo nešiotis ar laikyti darbo metu darbdavio ar jo įgalioto asmens (ar įmonės vidaus tvarkos taisyklėse) nurodytoje vietoje. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinių sutarčių nustatytų sąlygų pakeitimo arba naujų darbo sąlygų nustatymo. darbdavio lėšų darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti panaudojimas. darbo arbitraže ar trečiųjų teisme. taip pat šių lėšų atlyginimo tvarka bei sąlygos ir kt.        Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė Įmonės kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai. kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis DK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kitaip nei darbo arbitražas. kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje. apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių. sprendžiami kolektyvinių darbo ginčų (interesų konfliktų) nagrinėjimo tvarka. jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Streikas gali būti skelbiamas esant šioms aplinkybėms: 1) kolektyvinis darbo ginčas nebuvo išspręstas taikinimo komisijoje arba 2) darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos. 2) asmenis. kitais lokaliniais norminiais aktais. darbuotojai ir jiems atstovaujanti profesinė sąjungą gali inicijuoti streiko skelbimą. Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Kodekso XIX skyrius). vietiniuose (loka liuose) teisės aktuose. kad išbandymo norint patikrinti. darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl įdarbinimo dienos ir sumokėti jam uţ tą laiką minimalaus darbo uţmokesčio dydţio kompensaciją. kai darbdavys yra fizinis asmuo. išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. kurias šalys aptaria. samdantis 3 ir maţiau darbuotojų. . ar darbas tinka darbuotojui. tuo tarpu ekonominius kolektyvinius darbo ginčus (interesų konfliktus) lemia ne subjektinės teisės įgyvendinimo. o darbdavys . apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo darbuotojui leidžia pradėti dirbti tik tada. 4 TEMA ĮDARBINIMAS. darbo sutartis tampa neterminuota. ginčai. ginčą nagrinėti taikinimo komisijos sprendimu galima perduoti darbo arbitražui arba trečiųjų teismui. Kolektyvinio darbo ginčo sprendimas taikinimo komisijoje yra privalomas. nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. pavarde bei asmens kodu). jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti (išbandymas. Nepavykus kolektyvinio darbo ginčo išspręsti taikinimo komisijoje. 4) asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus. jo laikymo tvarkos nustatymą bei pateikimo kontroliuojančioms organizacijoms užtikrinimą yra atsakingas darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Darbo sutarčių registravimas ţurnale neprivalomas. sprendţia taikinimo komisija. darbo tvarkos taisyklėmis. Jei darbdavys pripažino. ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Darbo arbitraţo ir trečiųjų teismo sprendimai yra privalomi kolektyvinio darbo ginčo šalims. Nė vienai iš šalių to nepadarius. jos padalinio ir pan. trečiųjų teismas sudaromas kolektyvinio darbo ginčo šalių susitarimu ir iš jų paskirtų teisėjų. kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas. Darbdaviui ar darbdaviams atstovaujančiai organizacijai nevykdant darbo arbitražo sprendimo. Įstatymuose numatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų. ar darbuotojas tinka pavestam darbui. kai darbo sutartis yra įforminta.         8 straipsnis. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. vardu.dėl tam tikros profesijos. bet skirtingų kolektyvinių darbo santykių šalių interesų problema. Ginčai. 2) ekonominius ginčus. 3) asmenis. ne visas darbo laikas. Jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia šio straipsnio reikalavimus. gavęs taikinimo komisijos sprendimą nagrinėti kolektyvinį darbo ginčą perduoti darbo arbitražui. kolektyvinio darbo ginčo šalys. arba ginčus dėl interesų. 2) darbo funkcijų . Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas. Už darbo sutarties sudarymą. kurio sudarymą inicijuoja apylinkės teismo teisėjas. Išbandymas siekiant patikrinti. Darbo sutarties terminui pasibaigus. gavęs iš darbdavio ar darbdavių organizacijos neigiamą atsakymą dėl reikalavimų patenkinimo arba negavęs jokio atsakymo. Darbo sutarties sąlygos Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: 1) darbuotojo darbo vietos (įmonės. sezoninio darbo pobūdžio ir kt. darbuotoją identifikuojančio dokumento išdavimą. Teismui nustačius.

darbuotojas turi teisę uţginčyti teisme per vieną mėnesį nuo dokumento. . kad susitarta dėl abiejų išbandymo rūšių ir darbuotojas. tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas. priedus ir kt. Pasitaiko. apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas. Per bandomąjį laikotarpį darbuotojas gali būti atleistas iš darbo bendraisiais DK numatytais pagrindais (pavyzdžiui. išieško vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. kad darbo sutartyje nenurodoma. nes reikia padaryti darbo sutarties pakeitimą. todėl atskirai kiekvienas darbuotojas su ja nėra supažindinamas. atleisdamas darbuotoją. Darbdavys negali gauti ekonominės naudos ir atleidžiant iš darbo. nes darbuotojai nėra atleidžiami šiaip sau – jo laikymas ekonomiškai nenaudingas. priklauso nuo to. nutraukia priešingą teisei veiklą. gydytojas. Darbo sutartis – dokumentas. Jei nebuvo sutarta dėl to. jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo. darbuotojas su darbdaviu konkuruoti galės. ją papildyti. o ne tik dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Todėl atleidžiant darbdavys gauna ekonominę naudą. nemokama išeitinė išmoka. 3 būtinosios darbo sutarties sąlygos: 1) Darbo vieta – DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. kad bandomasis laikotarpis nustatomas esamiems įmonės darbuotojams. Jei jau yra sudaryta darbo sutartis. turi būti duoti pasirašyti lokaliniai darbovietės teisės aktai. kurie teikia intelektualines paslaugas (direktoriai. numatyta. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo. kad darbuotojas privalėjo perspėti prieš 14d. išskyrus šio įstatymo 24 straipsnyje numatytus atvejus. tik parašoma. priemokas. Kvalifikacija -tai darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis. kad išbandymo norint patikrinti. Jeigu teismas nustatys. kai darbuotojas pažeidžia šį susitarimą. išbandymo įvertinimas priklauso nuo darbuotojo valios (DK 107 str. Darbuotojui kartu su darbo sutartimi. nekonkuravimo susitarimas galioja. valandinį tarifinį atlygį. teismai reikalaus iš darbdavio įrodymų. jo dirbamas darbas. Šie dokumentai apibrėžia konkrečias darbuotojo pareigas. Kartais darbo vieta suprantama kaip darbuotojo pareigos. patvirtinančių. reikia padaryti darbo sutarties pakeitimą. Ar Darbdavys turi teisę sakyti. su kuriais sudaroma papildoma darbo sutartis. dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. 2) Darbo funkcijos – Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją. Konfidencialumo pasižadėjimas dažniausiai yra neatlygintinai ir įsigalioja tik tada. kad darbuotojas atleistas be pakankamo pagrindo. Kalba eina apie tuos darbuotojus. 3 d. pvz. specialybę. Tam nereikia profesinės sąjungos organo sutikimo. tai padaryti yra lengviau. patvirtinančio atleidimą. pvz. ar darbuotojas tinka pavestam darbui. Nekonkuravimo susitarimas – riboja darbuotojo veiklą pasibaigus darbo sutarčiai . jos įsigaliojimo data nurodyta Spalio 30d. kaip ir atleidimą bet kuriuo kitu pagrindu. Darbuotojui užginčijus jo atleidimą iš darbo DK 107 straipsnio pagrindu. Darbo sutartyje darbo apmokėjimo kriterijus reikia apibrėžti aiškiai ir tiksliai. Jeigu išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva. Atleidimą iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Šalių susitarimas dėl darbo tampa teisėtu tik įforminus darbo sutartį. darbuotojui kasmetinių atostogų metu paliekama darbo vieta ( pareigos). Bandomuoju laikotarpiu taikoma supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka: gana trumpas darbuotojo įspėjimo terminas. taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę. ar darbas tinka darbuotojui. 1 dalyje teigiama: jei darbdavys pripaţino. Konfidencialumo pasiţadėjimas – kai darbuotojas vykdydamas savo darbines funkcijas susiduria su konfidencialia informacija. dėl kokių priežasčių nutraukia darbo sutartį. – darbo santykiai atsiranda. gavimo dienos (DK 297 str. kai vartojamas specialia – teisine prasme. nes visuotinis darbuotojų susirinkimas ją tvirtina. Jeigu teismas nustato. pagal kurią dirbs darbuotojas arba jo pareigas. nors ir kartu su įmone. Darbdavys privalo įrodyti. kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo. kad konkreti darbuotojo netinkamumo pavestam darbui nustatymo procedūra įstatymų nereglamentuota. Labai tikslaus darbo vietos nustatymo trūkumas – iškyla problemų kai norima darbuotoją perkelti į kitą vietą. kuri informacija yra konfidenciali. Jeigu išbandymas pasibaigęs. Profesija – tai darbinės veiklos sritis. Darbuotojas neturi reikalavimo teisės įforminti darbo sutartį. kad tarp jų būtų įforminta darbo sutartis? Ne. Situacija. DK 107 str. kad jis bandomąjį laikotarpį išlaikė. 2 dalis). privalo raštu įspėti darbdavį tik prieš 3 dienas. netaikomi 2 ar 4 mėnesių įspėjimo terminai ir nemokama išeitinė išmoka. pageidaujantis nutraukti sutartį per bandomąjį laikotarpį savo noru. siekiant patikrinti. DK terminas darbovietė nusako įmonę. patvirtinančių darbuotojo netinkamumą darbui. darbo užmokesčio dydžio. Darbdavys gali į priekį mokėti darbuotojui atlyginimą (priedus). kvalifikaciją. 1 dalis). kurioje teigiama. rezultatai nepatenkinami. bandomasis laikotarpis gali būti nustatomas tik naujai priimtiems darbuotojams ir darbuotojams. Specialybė yra siauresnė darbinės veiklos pagal profesiją sritis. sekretorės ir pan. pirmos kategorijos gydytojas chirurgas. Numatant šias sąlygas. ir iš nekonkuravimo susitarimo. Darbdavys. nes iš neteisėto veiksmo negali kilti teisė. chemijos mokytojas ir pan. išskyrus atvejus. organizaciją ar kitokią organizacinę struktūrą. iki darbuotojo darbo pradžios. pvz. tačiau jie neeliminuoja kompensacijos mokėjimo. nusprendė nebenorįs dirbti toje įmonėje. egzistuoja civiliniai teisiniai santykiai. Darbo sutartis tokiu atveju nutraukiama supaprastinta tvarka. pakeičiant darbo sutartį. kad darbuotojas netinka jam pavestam darbui. Pabaigoje – įsigaliojimo ir darbuotojo pradėjimo darbo pradžios data. 1 daliai. kokiu būdu galima įvertinti darbuotojo tinkamumą ir pan. Visą laikotarpį. kokia buvo išbandymo sąlyga. Tačiau tai sukelia problemų mažinant darbuotojų skaičių. katedra ir kt. kieno iniciatyva nustatomas bandomasis laikotarpis. skyrius. Šią sąlygą būtina įrašyti į darbo sutartį. jis bus grąžintas į darbą. Terminas darbo vieta vartojamas dvejopa prasme. Kadangi darbuotojai neturi didelių pajamų. Numatoma vienintelė darbuotojo pareiga – apie ketinimą palikti darbą raštu įspėti darbdavį prieš tris dienas. kad sutartis sudaryta pilnam etatui. Jis neprivalo nurodyti. o darbuotojas ir toliau dirba. Tačiau būtina atlikti kitas teisines procedūras. Spalio 25d. ieškinys keliamas naujajam darbdaviui. grąžindamas neteisėtai atleistą darbuotoją į ankstesnį darbą. preziumuojama. Tai prieštarauja DK 105 str.) Darbo sutartyje reikia nurodyti darbuotojo mėnesinę algą. Darbuotojui turi būti aiškiai apibrėžiama. 3) Darbo užmokestis – DK 95 str.               Susitarimas ir darbo sutartis. kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. Jei darbuotojas išeina iš darbo savo noru arba atleidţiamas dėl darbuotojo kaltės. t. Todėl darbdavio nereikia įspėti. nesant darbuotojo kaltės. Dažniausiai vartojama darbo funkcijų atlikimo vieta – cechas. kuris dirbo nelegaliai. Kai nėra labai konkrečiai nustatyta darbo vieta. Prieš kiek dienų darbuotojas turi įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą. nepaisant to. Teismas. Sutartis pasirašyta Spalio 1d. o nuo 30d. Ši sąlyga taps negaliojančia. atsakyti į klausimus. ir darbdavys nusprendė mokinti darbuotojus. kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių. Kalbine prasme jie yra lygiaverčiai. apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį. Vadinasi. Jei išbandymas nustatytas norint patikrinti. gydytojas chirurgas. kitaip sakant darbdavį. mokėjimo tvarkos ir kt. perkeltiems į kitas pareigas. Išbandymo sąlyga. pvz. mokytojas ir pan. kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų ( darbo užmokesčio. darbuotojui turi būti mokamas atlyginimas – kompensacija. atspindintis šalių susitarimą. įstaigą. darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą savo noru turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.. Kiekviena darbo sutartis turi 3 datas: viršuje (preambulėje) sutarties surašymo data. tuo tarpu su pakeitimais – ne. turi būti nurodyti konkretūs objektai. Tokiu atveju teismų praktikoje laikoma. Pasitaiko. Bandomojo laikotarpio metu darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo noru (DK 127 straipsnis). Jei darbdavys jį atleidžia savo iniciatyva.ribojimai laike ir vietoje. iki sutarties įsigaliojimo. kad dėl išbandymo gali būti sulygstama sudarant darbo sutartį. Susitarimas dėl bandomojo laikotarpio sudaromas raštu. sistemos. už darbo drausmės pažeidimus). Su pirmąja kolektyvine sutartimi darbuotojas rašytinai supaţindinamas. kad būtų išvengta ginčų ateityje Perkelti į kitą darbą darbdavio valia. Darbdaviui neleidžiama nutraukti darbo sutarties be jokių motyvų ir įrodymų. y. Jonas. Darbo sutartyje privaloma sulygti ir dėl darbo laiko.? Ne. laikoma. Tai subjektyvus darbuotojo spendimas. leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui. kad „nustatomas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis―. kokie faktai įrodo. Ar nelegalus darbuotojas turi reikalavimo teisę.). Nelegalus darbuotojas pats prisiima riziką. ar darbuotojas tinka pavestam darbui.

kurį atlieka asmuo. nors ir kartu su įmone. Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Naujos darbo sutarties sudaryti nereikia. kad sutartis pratęsta neapibrėžtam laikui. darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti (patobulinti kvalifikaciją. o ne darbdavio įmonės. pakeisti specializaciją) dirbti.Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. organizacijos teritorijoje ar kitoje darbdavio nurodytoje vietoje. jam ne mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Toks susitarimas ir laikytinas sutartimi dėl papildomo darbo.darbas. nemokėti jam išeitinės išmokos ir ne įspėti apie atleidimą. Terminuotos sutarties negalima pratęsti. dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir papildomi darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti dirbti. po atostogų negrįžta į darbą ir kt. susijusias su darbo vykdymu. įstaigos. bet ne ilgiau kaip iki darbo sutarties termino pabaigos).y. o darbdavys – fizinis asmuo. turi būti nurodyta. išskyrus šio įstatymo 24 straipsnyje numatytus atvejus. 2) terminuotos. taikytini DK110 straipsnio 2 dalyje numatyti teisiniai padariniai. kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtą darbą.Suėjus darbo sutarties terminui darbdavys įgauna teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją iš darbo. tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas. kad asmuo. Į esamą darbo sutartį tiesiog būtina įtraukti naują sąlygą. kai tai susiję su darbo funkcijos atlikimu. pavesti dirbti kitu mechanizmu.. Priežastimi gali būti darbuotojo asmeninės savybės tik tokiu atveju. jis. kol jis atgauna darbingumą arba jam nustatomas invalidumas. darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta darbuotojo pareiškimu iki sutarties termino pabaigos. norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą). kuri inicijavo išbandymo laikotarpį gali naudotis supaprastinta darbo sutarties nutraukimo tvarka. o tik esant tam tikroms objektyvioms sąlygoms. kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės. kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva. Darbdavys. be kitų sutarties sąlygų. agregatu). pareigų pavadinimą ir kt.  Išbandymo termino pratęsti negalima. vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.Be bendrųjų DK numatytų pagrindų. turi užtikrinti. mokėti darbuotojui darbo užmokestį. Sezoninė darbo sutartis . materialinės atsakomybės dydį. užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo). kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas. darbo režimą. NUŠALINIMAS NUO DARBO. Sudarius terminuotą darbo sutartį nuolatiniam darbui. nes susitariant dėl papildomo darbo sulygstama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje. tuomet baigsis Spalio 3d. Dar viena skirtumas yra tas.  Teismas negali spręsti tų klausimų. komentarą) nuostatos. leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui. kuris darbuotoją priima į antraeiles pareigas (darbą).) Galima tik pakeisti darbo sutarties sąlygas – terminas nukeliamas į priekį. t. kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). teismas negali pripažinti.Antraeilės pareigos (darbas) – tai darbuotojo laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku einamos pareigos ar atliekamas darbas. sezoninės . kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas.Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota). 7) kitos. kai nėra darbuotojo kaltės) Tais atvejais. Apie numatomą atleidimą iš sezoninio darbo šiais pagrindais darbuotojas neįspėjamas. 4)Papildomo darbo – Toje pačioje darbovietėje dirbamas darbas.technologinių ar panašių priežasčių arba dėl to.  Darbo sutarčių rūšys. kai darbingumas prarandamas dėl suluošinimo (traumos) darbe arba profesinės ligos per sezoną. už sulygtą darbo užmokestį namuose. nesulygtas sutartyje. terminas vis tiek baigsis Rugsėjo 30d. taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas. kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Antraeilių pareigų darbo sutartį reikėtų skirti nuo susitarimo dėl papildomo darbo. Teismų praktikoje darbuotojo nepatenkinamą darbą bandomuoju laikotarpiu leidžiama įrodinėti padalinių vadovų surašytais tarnybiniais pranešimais. Jei keičiama gamybos technologija. ir laikytina. kai darbuotojo asmenybė įtakoja kitų darbuotojų darbo kokybę.) tik tada. Laikinas perkėlimas į kitą darbą ypatingais atvejais (be sutikimo) . kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių. sutartyje nustatytas „30 dienų― išbandymo laikotarpis. darbo sutartis gali būti nutraukta ir darbdavio iniciatyva tokiais dviem papildomais atvejais: kai įmonėje. Be to. kad sutartyje darbo terminas netinkamai nustatytas. Darbo sąlygų pakeitimas Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje. nes laikoma. Jei darbuotojas 2 dienas prasirgo. tuomet išbandymo terminas baigsis Spalio 1d. kad darbo funkcija pagal antraeilių pareigų sutartį gali būti atliekama tik laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku. darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama. iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą. 3)dėl antraeilių pareigų . DK 127 str. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. Darbuotojas. bandomojo laikotarpio įvertinimo aktu.). susitaręs su darbdaviu. darbuotojas gali ir neturėti rimtų motyvų dėl ko išeina iš darbo. sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui. PRASTOVA   22 straipsnis. Darbuotojams. trumpalaikės. pakitus gamybai ar gamybos technologijai.  Jeigu sutartis sudaryta Rugsėjo 1d. ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas. dirbantis pagal 2 ar daugiau darbo sutarčių. nes perėjo konkursą. Terminuotos sutarties negalima sudaryti darbuotoj prašymu. iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti darbdaviui. ir jei darbuotojas sirgo.  Tik ta šalis. 5) nuotolinio darbo . kad viso sutarties galiojimo metu (arba tik tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. jog sudaryta neterminuota darbo sutartis. Šiuo atveju taip pat taikytinos DK 127 straipsnio (žr. 23 straipsnis. kai keičiama gamyba. eiti antraeilių pareigų (dirbti darbo) neleidžiama. apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš penkias kalendorines dienas. 5 TEMA.t. liudytojų parodymais. (Nebent kolektyvine sutartimi galima prailginti iki 6mėn. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė. DARBO SUTARTIES VYKDYMAS IR SUTARTIES KEITIMAS.Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis. taip pat perkelti dirbti į kitą vietovę. Šiuo atveju laikoma. Trumpalaikė darbo sutartis yra darbo sutartis. esant pakeistai gamybos technologijai. o ne nuo sutarties sudarymo pradžios). jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas. nedirbtų ilgiau kaip 12 valandų per dieną. gavęs pažymą apie darbo ir poilsio laiką. įstaigoje ar organizacijoje sezoniniai darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip dviem savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbų mastas ir darbuotojas per sezoną neatvyksta į darbą ilgiau kaip vieną mėnesį dėl laikinojo nedarbingumo (tais atvejais. Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia Perkelti į kitą darbą darbdavio valia. kad jie atitinka keliamas sąlygas. o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui nepareikalavo jos nutraukti. tai priteisia darbuotojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.. gali būti atleistas iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą (darbdavio iniciatyva.y. 1) neterminuotos . laikoma. tai yra konstatuotina. Tuo tarpu darbdavys privalo pateikti objektyvias priežastis. Tačiau jeigu išbandymo laikotarpis nustatytas iki Rugsėjo 30d.  Išbandymo terminas gali būti nustatytas sudarant visų rūšių darbo sutartis. nepilnamečiams iki 18 metų.  Darbuotojas negali numatyti išbandymo sąlygos konkurso būdu renkamiems asmenims. kurį pavadavo. kad darbuotojas tinka pavestam darbui. 24 straipsnis. o jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. o ne pratęsiamas. bet ne ilgiau kaip penkeriems metams (skaičiuojamas nuo darbo pradžios. 6) patarnavimo darbams . išskyrus laikinąją darbo sutartį.  Išbandymo termino metu.

o viršijanti darbo dienos trukmę – įforminama dar ir darbdavio įsakymu (potvarkiu). darbo sutarties keitimas nebūtinas. nenurodytų šio įstatymo 24 straipsnyje). 122 straipsnis. Jonas nevairavo. vairuoja fūras. Administracijos pareigūnas – turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus. Kas atsakingas? Nei tas. o ne krovėjas. Jis įdarbintas kaip vairuotojas. o ne konkrečių sumų (per atstovus. jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis. kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai. Ar Jonas gali pagrįstai nesutikti su transporto priemonės pakeitimu? Gali. kvalifikaciją. Rugsėjo 3d. Jeigu darbo sutartyje parašyta 850Lt. sąlygas. Situacija. 3. bet ne be pagrindo (pvz.1. Darbuotojas yra įpareigotas darbą atlikti pats.            Darbdavys turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę. išnešiojimo. Taip ir turi būti. jei tai būtina. nes darbdavio pareiga teisingai įforminti darbo sutartį.. jie gali būti perkeliami į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją. Pasirašė sutikimą Spalio 1d. jų darbo laikas nenormuojamas. Ar reikia sudaryti papildomą sutartį. Jei užmokestis nurodytas koeficientu. Kada įsigalios naujas užmokestis? Nuo Spalio 4d. žymima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.y. Ar galima toje pačioje darbovietėje dirbti kelias pareigas? Galima. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai. Nušalinimo terminui pasibaigus. rašytinį reikalavimą. Pvz. Ar reikia darbuotojo sutikimo ir darbo sutarties keitimo? Sutikimas nebūtinas. Dėl darbo užmokesčio keitimo darbdavys darbuotoją turi įspėti ne vėliau kaip prieš 1 mėn. išskyrus atvejus. skaičiuojasi nuo informavimo dienos. buvusio iki prastovos. nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Pvz. kol nesikeičia darbo funkcija. kad. jis turi teisę reikalauti. kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai. Darbo užmokestis mokamas kiekvieno mėnesio 15d. Nuo kada jam bus taikomos naujos sąlygos? Nuo Spalio 16d. kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt. darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Jeigu perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių. jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją. Darbuotojai gali reikalauti tik priedų mokėjimo tvarkos. 4. bet ne mažiau kaip 850Lt. jos įforminimas ir darbuotojo teisinė padėtis Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje. jis gali būti perkeliamas į kitą jo sveikatai nekenkiantį darbą neatsižvelgiant į profesiją. specialybę. todėl jis bus baudžiamas administracine tvarka. Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. darbo užmokestis didinamas ar mažinamas. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Tačiau gali kilti problemų dėl krovimo. ar darbuotoja turi teisę reikalauti nenustoti jo mokėti? Ne. Jei darbdavys nori to išvengti. Petras sudaužė fūrą. Su šiuo įsakymu supažindinami dėl prastovos nedirbantys darbuotojai. reikia sumažinti dirbamą darbo laiką. nes tai nesukelia nuolatinės pareigos jį mokėti. Premija – tai tik darbdavio diskrecija. darbuotojo rašytinis sutikimas ne reikalingas. mokama su pagrindu. Šioje situacijoje Jonas bus darbdavys. antra. kvalifikaciją. atsižvelgiant į jų profesiją. t. tai reiškia. Jonas susirgo. Darbo uţmokesčio keitimas Vyriausybės nutarimu. Jame turi būti nurodyta. nes darbdavys reikalauja atlikti funkcijas. ir pagal tam tikrą aktą nustatytą sumą. Prastova. Prastovos laikui darbuotojai. . Ar darbdavys gali mokėti darbuotojui daugiau negu sulygta sutartyje? Gali. kad jis jas vykdys visada (kol pagrindinį darbą dirbs). Situacija. bet ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. sutikimo nereikia. gamtinių ir kitų. trunkanti ne ilgiau kaip darbo diena. jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą. Jonas darbe važinėjo su fūra. 2) Prastova – laikinas darbo sutarties sustabdymas. apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų. kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti darbo funkcijų. jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio. Petras ir Jonas yra bendradarbiai. ar keičiamos kitokios darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema. 1) Nušalinimas – darbo sustabdymas dėl darbuotojo kaltės. darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą. Jei dėl prastovos perkelto darbuotojo darbo užmokestis sumažėja dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. perkeltiems į kitą darbą dėl prastovos. Per kiek laiko darbuotojas turi apsispręsti? Per 1 mėn. jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis. 2. Petras neturėjo pareigos. jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį. kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta galimybė įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. atlygis. Jei jos nepasikeičia. todėl taip pat nėra atsakingas. specialybę. Perkėlimas į kitą darbą prastovos atveju 1. ne svarbu. 5. Nušalinimas nuo darbo 1. Nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą. pagal lokalinius aktus daugiau. už darbą mokama šio Kodekso 195 straipsnio nustatyta tvarka. Tai skaitysis kaip priedas. Jeigu darbuotojas sutinka. Galima keisti darbo priemones. kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių. vietą. Prastovos laikui darbuotojai. Vieną dieną darbdavys pakeitė transportą į kabluką. Jei nenustatyta kiek laiko vykdys tam pareigas. 123 straipsnis. Darbo funkcija išlieka tokia pati. Darbuotojams.. Kitų darbo sąlygų keitimas. nes nekontroliavo darbo proceso. o naujas užmokestis bus mokamas Lapkričio 15d. Darbuotojas buvo informuotas Rugsėjo 15d. kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę. keičiasi darbo funkcija. kvalifikaciją ir sveikatos būklę. Pagal šį straipsnį nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pvz. Ar yra darbdavio pareiga supažindinti darbuotoją? Nėra. Pvz. nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę verstis tam tikra veikla. nesusijusias su nurodytomis darbo sutartyje. Jei ne administracijos pareigūnu – patartina sudaryti. kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala. jeigu darbo apmokėjimo sąlygos keičiamos dėl kitų priežasčių .). Darbuotojas teigia. Todėl reikia nustatyti terminą iki kada jis eis papildomas pareigas. 24(1) straipsnis. Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus. specialybę. atsižvelgiant į jų profesiją. Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje. padidėjusį darbų krūvį.). pažymių knygelių pakeitimas el. bet esančią toje pačioje vietovėje.). Darbuotojo sutikimo taip pat nereikia. specialybę. specialių užduočių vykdymą ir t. kolektyvinių derybų būdu). 3. jei konkrečia suma – būtinas. kvalifikaciją arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo. 2. jei teisininkui pasiūlo atlikti papildomas pareigas kaip administracijos pareigūno – darbuotojų atrankos vykdymo? Darbo sutartis nebūtina. skiria tam pareigūnui priedą. paprašė Petro už jį padirbti. darbuotojas dirba toliau. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą. Darbinės funkcijos. kai darbo apmokėjimo sąlygos keičiamos remiantis norminiais teisės aktais. sutartyje turi būti įrašoma: mokama pagal tam tikrą lokalinį aktą. Esminis dalykas – darbinių funkcijų pasikeitimas. Neaiškios darbo sutarties sąlygos aiškinamos darbuotojų naudai. gavęs prokuroro prašymą. dienynais.būtinas darbuotojo rašytinis sutikimas. Ar gali darbdavys taip padaryti? Gali. Be to. nei tas. todėl ir papildomą užmokestį turės mokėti visada. už kiekvieną prastovos valandą mokėdamas ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį. specialybę. darbuotojų kolektyvas pritarė darbo užmokesčio keitimui. gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti. Darbdavys atsakingas. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą toje įmonėje. kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. kad turi mokėti ir minimumą. Jei staiga nusprendţia priedo nebemokėti. todėl neatsakingas. kvalifikaciją ir sveikatos būklę. Vien tik nuosavybė sukelia atsakomybę. Pirma.t. Jei darbuotojas nenori to padidinto darbo atlyginimo. Prastova. nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų. jo mokėjimo būdas ir 1. Jeigu darbuotojai sutinka. kuriam laikui darbuotojas nušalinamas.. nurodytus šiame straipsnyje.

taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. jeigu tuo metu darbuotojas būtų ir laikinai nedarbingas. specialybę. kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti nustatytos kitos darbuotojų laikino perkėlimo į kitą darbą bei apmokėjimo sąlygos. kai darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią atleidimo iš darbo datą ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos. (suėjus terminui). kokia forma turi būti atsakoma į tokį pasiūlymą. arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Už buvimą įmonėje šioje nuostatoje nurodytą laiką mokamas šio straipsnio penktojoje dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. Už nušalinimo laikotarpį alga nemokama. ypač jeigu tai liečia darbdavį. įstaigoje. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. suteikia galimybę oficialiai sustabdyti darbo funkcijų atlikimą. kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai. Darbdavys neturi teisės reikalauti. kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu būtų pateiktas kitai šaliai būtinai raštu.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą. nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt. Įstatymai nenumato išimčių. jeigu jis dirbo kad ir kelias dienas. per septynias kalendorines dienas turi apie tai pranešti šaliai. tuomet darbo sutartis darbuotojo iniciatyva gali būti nutraukta ir nepraėjus nustatytam terminui. Įspėjimo terminui pasibaigus. Suėjus darbo sutarties terminui. numatytų teisės aktuose. kaltinimų dėl galimų pravaikštų. Jei darbuotojas atsisako? Surašomas komisijos aktas. ar galima jį atleisti? Tada. darbuotojas savo pareiškimo atšaukti negali. darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Darbo ginčai.y. šalys taip pat susitaria. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS . darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį. trukdančiu tinkamai atlikti darbą. arba kitomis svarbiomis priežastimis.. jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje. Šiame straipsnyje numatyta. Darbuotojas yra laikomas neblaiviu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra išdėstęs nuomonę. Manoma. 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas neleidžia įspėti ir nutraukti darbo sutartį laikinojo nedarbingumo metu. Kaip matome.4‰. laikoma. Nutraukiant darbo sutartį nemokama išeitinė išmoka. nėra kliūtis ją nutraukti pagal DK 126 str. 4. atsakytų už darbdaviui padarytą žalą. Kolektyvinėje. gamtinių ir kitų šio įstatymo 24 straipsnyje nenurodytų sąlygų. kad darbuotojas. TERMINUOTA SUTARTIS. kad įsakymas įteiktas. susiję su terminuotų darbo sutarčių nutraukimu gali būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje ir tiesiogiai teisme tais atvejais. kai teisės aktų nustatyta tvarka neįmanoma saugiai atlikti darbų. Kita šalis. Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu.            27 straipsnis. Darbdavys be darbuotojo sutikimo negali pats nustatyti atleidimo iš darbo dienos. kai yra išgėręs daugiau kaip 0. Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą. Sutarusios nutraukti sutartį. Esant prastovai dėl gamybinių. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. PAREIŠKIMU. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. darbdavio iniciatyva. kad sutartis tapo neterminuota. organizacijoje. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU. Šis pakeitimas darbuotojams. bet matosi. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. t. per kiek laiko po tokio susitarimo pasirašymo darbuotojas turėtų būti atleistas iš darbo. tai darbdavys neturi teisės šio darbuotojo atleisti kitu laiku. kad darbuotojas. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui 1. kad ir atsakymas turėtų būti duotas raštu. nerandantiems savo nemokių darbdavių.. Jei antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą laiką nepraneša. tačiau įstatyme nesakoma. bet visais atvejais susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turėtų būti įformintas ne vėliau kaip per 7 dienas po pasiūlymo pateikimo. darbuotojas turi teisę nutraukti darbą. Tai padėtų išvengti galimų ginčų. kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas. kai darbuotojas nepateikia priešingų įrodymų. Tačiau įtvirtinamas ir darbdavio apsaugos mechanizmas nustatantis. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo. kai kreipiamasi dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų. jei ji sutinka su pasiūlymu. 6 TEMA. įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. kad . Taip darbdaviai apsaugomi nuo nepagrįsto darbo funkcijų sustabdymo – pravaikštų. darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. tai laikoma. Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. kvalifikaciją arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujančio darbo. kad darbuotojas yra išgėręs? Nušalinti darbuotoją pakanka pagrįstų abejonių. ir taip apsisaugoti nuo nepagrįstų.). Laikinas darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to. 28 straipsnis. kad šalys pačios gali pasirinkti tam tinkamą laiką. įforminama prastova ir taikomos šio straipsnio nustatytos garantijos. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. Jeigu šalys susitarė.BENDRI PAGRINDAI. kai nėra darbuotojo kaltės. Manytume. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas. Nesant kito darbo. darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų DK papildytas nauju 123-1 str. Jei neturi alkotesterio. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. 126 straipsnis. jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. o nutraukiant darbo sutartį pagal DK 126 str. jie taikomi tik nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 str. nedirbantis dėl prastovos. staiga atsiradusio darbdavio. jam mokama ne mažiau nei 0.   Jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją. kad ji sutinka nutraukti sutartį. nustatytomis kolektyvinėje sutartyje. kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja arba kai pasibaigia trijų mėnesių terminas. Jei kitą dieną ateina be pažymos. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. kurį darbuotojai gali saugiai dirbti. turi būti sumokamas visas darbo užmokestis nuo nušalinimo laikotarpio. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą. dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti nutraukti darbo sutartį ir atsiskaityti su darbuotoju. būtų darbovietėje ilgiau kaip vieną valandą per darbo dieną (pamainą). Darbuotojas. darbo sutartyje arba šalių susitarimu gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai. jau šalių sutartu laiku ir tvarka. jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų. pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Jeigu pasibaigė įspėjimo terminas. 2. bet darbuotojui priklauso piniginė kompensacija uţ nepanaudotas atostogas net ir tuo atveju. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. Pagal teismų praktiką. darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Šalys negali susitarti neterminuotą sutartį pakeisti į terminuotą. kuris įsigalioja 2010 08 01 d. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu 1. 2. Gali įpareigoti nueiti į medicinos įstaigą pasitikrinti girtumą. tai nutraukti darbo sutartį ankstesnio prašymo pagrindu negalima. DK 131 str. bet jis negali viršyti vieno mėnesio. nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą. Jei darbuotojas nurodė savo prašyme konkrečią datą. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. Pasibaigus darbo sutarties terminui. reikalaujama. o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. nuo kurio laiko ji nutraukiama. netaikomi įspėjimo terminai. o po to darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama pagal DK 125 str. DK liko neišspręstas klausimas. Kai nušalinimas pripažįstamas neteisėtu. o darbuotojas tebedirba.

2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje. (nepraėjo 14d. įsitikinimai ar pažiūros.. kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią. penkias dienas darbuotojas praserga. tai yra anksčiau nei numatytas 14 dienų ( darbo dienų) terminas. nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime. o darbdavys gali įforminti atleidimą taip pat tik praėjus nurodytam terminui. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. kaltinamą įstatymų. ar ir tada. nors už ankstesnius lieka skolingas. Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos. Teisėta prieţastis nutraukti darbo santykius negali būti: 1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu. 6) nebuvimas darbe. tačiau dėl kitų aplinkybių. apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ( kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju. kalba. Darbuotojas. jeigu už paskutinį mėnesį jam buvo išmokėtas visas darbo užmokestis. Gana daţnai būna.. kai darbuotojas yra parašęs pareiškimą nutraukti darbo sutartį ir atleidimo iš darbo dieną turi nedarbingumo paţymėjimą. dėl sveikatos būklės. kaip kad ir nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu. Darbo sutarties nutraukimo pagal komentuojamą straipsnį tvarka ir teisiniai padariniai yra tokie patys kaip ir nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. kai prašymas buvo įteiktas Rugsėjo 1d. Darbuotojas gali turėti reikiamą kvalifikaciją. kai daugiau kaip du mėnesius iš eilės jam mokamas ne visas darbo užmokestis. pvz. kurią yra surašytas pareiškimas. taip pat kreipimasis į administracinius organus. profesiniais gebėjimais. rasė. o darbdavio sutikimu ir darbo metu. tautybė. kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS. 29 straipsnis. tačiau minėtos aplinkybės verčia jį padaryti sprendimą ir nutraukti darbo sutartį. gali būti pripažintas netinkamu dirbti tam tikrą darbą. kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos. reikalingi dirbti tam tikrą darbą. nes termino tikslas – darbdaviui susirasti naują darbuotoją. o jeigu tai neįmanoma – siūlomas bet koks darbas.  Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. neįgaliaisiais. sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui. 5) amžius. Darbo sutarties nutraukimas dėl ekonominių prieţasčių turi būti pagrįstas ekonomine būtinybe. Kita aplinkybė. prašydamas jį atleisti tą pačią dieną arba po kelių dienų. tai privalo įforminti raštu. kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikydamas nustatytos tvarkos. Šiuo atveju abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa. kad šis apribojimas taikomas darbuotojams. Ji nėra tapati išsimokslinimui. Technologinės prieţastys. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės. kadangi išsimokslinimas yra tik vienas iš kriterijų. kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Pvz. prašo atleisti 15d. parašo prašymą. Tokiu atveju darbdavys. leidžiama. kai nėra darbuotojo kaltės. kilmė. bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. Pasiūlymą kito darbo reikia suprasti kaip administracijos pareigą. kai darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. kai darbdaviai išmoka dalį darbo užmokesčio arba sumoka už paskutinį mėnesį. kai darbdavys visai nemoka darbo uţmokesčio. tai darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį tik praėjus 14 dienų nuo pareiškimo padavimo dienos. Jeigu darbuotojas. kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais. kai moka ne visą darbo uţmokestį? Teismų praktika pripažįsta. Nutraukiant darbo sutartį išvardintais pagrindais. Prastova nesiejama su darbuotojo kalte. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių. santuokinė ir šeiminė padėtis. jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. turi dvi galimybes. darbdavys gali patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo tos dienos. Ši norma reiškia.1 dalis taikoma tada. kad darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį ir tada. ar darbo sutartį galima nutraukti tada. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. .y. patirtis. jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. jis gali reikalauti. Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą. pvz. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs. kurio jis negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. Pirma. technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. apibūdinančių darbuotojų kvalifikaciją. gali atšaukti ir teikti kitą pareiškimą kitu pagrindu. tad jeigu nustatoma. specialybę ar kvalifikaciją. Tame pačiame pareiškime pagrindo keisti negalima. kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija. Nėra baigtinio sąrašo.        darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą. ir netaikoma. kad darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14 dienų( darbo dienų) Antra. nevykdo darbo normų ir kt. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas. Negalima siūlyti darbo. seksualinė orientacija. o sutikti – tai darbuotojo prerogatyva. Ar darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą jį atleisti Rugsėjo 5d. tikėjimas. darbuotojas nuolat gamina broką. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai: 1) kai įmonė likviduojama. priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. kad DK 131 str. Atleisti darbuotoją iš darbo. kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime. Pasitaiko atvejų. pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine. nuolatiniai nuostoliai. pilietybė ir socialinė padėtis. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbo sutartis su darbuotojais. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Gali kilti klausimas. nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. t. kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais. Praktikoje pasitaiko atvejų. Ar darbuotojas gali prašyme prašyti atleisti po 6mėn. jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti savo darbo funkcijų. paprastai turėtų būti suprantamos kaip tam tikri technologiniai pasikeitimai darbovietėje. Darbuotojas dirbtų toliau. darbuotojais. Ar turėtų būti pratęsiamas terminas? Ne. naujo konkurento atsiradimas rinkoje ir pan. Darbuotojas per 3d. Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių Pagal DK 128 str. kad darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai. susijusių su profesiniais gebėjimais. nulemti objektyvių priežasčių.? Gali. auginančiais vaikų iki keturiolikos metų. nuolatinis apyvartos mažėjimas. Rugsėjo 1d. dėl kurių įdiegimo darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų. įsiteisėja teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą arba kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. tai leidžia darbdaviui pačiam apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkrečių pagrindų. Esant galimybei siūlomas kitas darbas atsižvelgiant į jo profesiją. nuo kurios nori nutraukti darbo sutartį arba nenurodo datos. terminas)? Gali. kad darbuotojas pateikia savo pareiškimą. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai) asmenimis iki aštuoniolikos metų. pateikdamas pareiškimą. pvz. mokama 2 VDU dydžio išeitinė išmoka. darbuotojas grąžinamas į darbą arba atleidimas yra pripažįstamas neteisėtu. taip pat terminuotą darbo sutartį. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA. 4) lytis. taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo uţmokestis (mėnesinė alga). gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. Darbuotojo kvalifikacija apibūdinama jo turimos teorinės žinios. Darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles. 7 TEMA. jo elgesiu darbe.forma. Darbuotojas nepraranda teisės nutraukti darbo sutartį. praktiniai įgūdžiai. 3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį. Darbuotojui suteikia teisę pasirinkti sutarties nutraukimo datą. kai nėra darbuotojo kaltės Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. nenurodytų datos.

kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai. b) nutraukiant darbo sutartis dėl darbdavio bankroto procedūros vykdymo (DK 137 straipsnis). gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš 2 mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį laiką. Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį. kuriam pratęstas darbo sutarties nutraukimas. jei po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo. darbo vieta (pareigos) paliekama. b) nutraukiant neterminuotą darbo sutartį su darbuotojais. kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. netekusiems darbingumo dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos. kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. turinčio įgaliojimus sprendimas. nesusijusių su dalykinėmis darbuotojo savybėmis. kurie nėra numatyti DK 129 straipsnio 4 dalyje. kai nėra darbuotojo kaltės Darbdavys savo iniciatyva. 11) kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei. sakinio dalis iki žodžio „arba―). Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi. nors ir ne darbo metu. Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą. priėmimu. bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas. apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų. Tinkamo įspėjimo turinio nepateikimas neturi teisinių pasekmių. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį. pažiūros į religiją. 9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. Darbuotojams. invalidui. Įspėjimas netenka galios. Pagrindas – teisinė norma. bei kai darbuotojas neišrenkamas naujam terminui į ankstesnes pareigas arba atšaukiamas iš jų nesant jo kaltės (26 straipsnio 12 punktas). taikymo teismų praktikoje. 5) kai darbuotojas. nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Už laiką. 12) kai darbuotojai. ir faktas. atleistas iš krašto apsaugos tarnybos. kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 9. kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. 10 ir 11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako persikelti į kitą vietovę. Ar įteiktas įspėjimas sukelia teisines pasekmes? Tik tiek. kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu. c) kai darbo sutarties nutraukimas grindžiamas DK 136 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai. moteriai ir (ar) vyrui. įteikęs įspėjimą neprivalo darbuotojo atleisti. ir faktas. darbuotojui išmokamas dvigubas darbo užmokestis. c) nutraukiant terminuotą darbo sutartį (DK 129 straipsnio 5 dalis. jei nėra darbuotojo kaltės. atliekantys auklėjimo funkcijas. daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą. kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laiką (DK 129 straipsnio 5 dalis). visuomet įeina darbdavio iniciatyva. taip pat faktas. jei nėra darbuotojo kaltės. 4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių. Ar darbdavys privalo išsirinkti darbuotoją. auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų. turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus). kad darbuotojas įgyja teisę į papildomą laisvą laiką darbo paieškoms. kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas). taip pat darbuotojų atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą). įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. d) nutraukiant terminuotą darbo sutartį (DK 129 straipsnio 5 dalis. kad darbdavys sumoka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laiką. Darbuotojui. DK 138 straipsnyje numatyti pasikeitimai nėra struktūriniai pertvarkymai. kai šie darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą. jį perkelti į kitą darbą. apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. t. Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai. Įspėjimas – tik rašytinės formos. nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. taip pat: a) nutraukiant neterminuotą darbo sutartį su darbuotojais. 7) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių. išskyrus atvejį. Asmens. esant darbuotojo sutikimui. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju. – svarbios priežasties ir ypatingo atvejo buvimas.         2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų. dėl tautybės. nepilnamečiui iki 18 metų. taip pat faktas. kai nėra darbuotojo kaltės. Tais atvejais. leidžiama. Atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva.y. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas. jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to. jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. 8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis. Bet darbdavys. pilietybės ir kitų aplinkybių. darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo iniciatyva. Pagrindas ir prieţastis. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30 straipsnį (darbdavio valia). perkeliant tik įmonės padalinį. Darbdavio iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus). jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. jos nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai. 6) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę. reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva. kurį nori atleisti? Ar galima daugiau darbuotojų teikti įspėjimus? Gali. DK 129 straipsnis netaikytinas: a) kai darbo sutarties nutraukimas grindžiamas darbuotojo padarytu darbo drausmės pažeidimu (DK 234 straipsnis). neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. 10) kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą). vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. išdavimu ar transportavimu. 34 straipsnis. kuri įstatyme numatytais atvejais turi būti išreikšta DK 130 straipsnio nustatyta tvarka. kai darbo sutarties nutraukimas aptariamosios teisės normos pagrindu yra negalimas. – faktas. sakinio dalis po žodžio „arba―). kai jų elgesys. Darbdavys. kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis). faktas. nepasibaigus įspėjimo terminui. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo. gali būti atleisti iš darbo. Draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių įsitikinimų. kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. . turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidţiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir. kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis. nurodytais DK 129 straipsnio 4 dalyje. Dėl Darbo kodekso normų. atleidţiant darbuotoją pagal DK 129 straipsnį. 3) kai paaiškėja. d) kitais atvejais. kad darbdavio iniciatyvos pasireiškimo momentu terminuotos darbo sutarties terminas yra nesuėjęs. – svarbios priežasties buvimas. – svarbios priežasties ir ypatingo atvejo buvimas. kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos. kad darbdavio iniciatyvos pasireiškimo momentu terminuotos darbo sutarties terminas nėra suėjęs ir iki jos termino suėjimo likęs laikas yra ne trumpesnis nei darbuotojui taikytinas įspėjimo terminas. jei įstatymuose nenustatyta. jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko. Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais. Į juridinių faktų sudėtį. įskaitant per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą ir apmokėjimą už atostogas.

bei nepažeisdamas darbuotojams nustatytų garantijų. Darbdaviui mirus darbo sutartis pasibaigia. ir darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbo drausmės pažeidimų. Išvardintais atvejais darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo. Kai įsiteisėja teismo nuosprendis. Tęstinis drausmės paţeidimas (pvz. DK įtvirtina visišką darbuotojo laisvę nutraukti darbo sutartį savo l valia (jis tik turi laikytis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos).y. Ţiūrima į paţeidimą.5 ir 6 p. 1 d. nes darbdavys. vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą.) Tačiau galimi atvejai. Skiriant nuobaudas nebūtina vadovautis eiliškumu. kuris atrodo geriausias. kai likviduojamas darbdavys ir jo darbo prievolės nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo.4. Išeitinė išmoka .1p. jeigu ji buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti. atleisti darbuotoją ar ne. arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas. Šiuo atveju darbdaviui paliekama teisė pačiam spręsti. 6) likvidavus darbdavį. Pagal DK 136 str. Darbo sutartis turi būti nutraukta ir tuo atveju. t. anksčiau šį sąvoka nebuvo įtvirtinta. arba ne. jam nemokamas darbo užmokestis. 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis). Jie yra lygiaverčiai. 2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą. atsakinga už teismų nuosprendžių vykdymą. 3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu. pvz. Tuo tarpu darbuotojas turi tik teisę pasiaiškinti. DARBO GINČAI. kurios l tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams. DK 136 str. nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija. Darbdavys negali pasirinkti – palikti darbuotoją darbe ar ne. tai reiškia. taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo. 3 d. Kai yra darbuotojo kaltė ( 3 d. kad darbo sutartis gali būti nutraukiama esant juridinių faktų sudėčiai. Tai būtina įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. išskyrus atvejus. turinti kelias pirmumo teises būti paliktam darbe. Yra trys daţytojai. Darbdavys privalo reikalauti raštu pasiaiškinimo. nesergantiems norminiuose teisės aktuose išvardytomis ligomis ar neturintiems tam tikrų fizinių defektų. gydytojas ar mokykla reikalauja nutraukti darbo sutartį.tai viena iš garantinių išmokų rūšių. Darbuotojas turi pirmumo teisę likti darbe. kurią nurodo institucija.. jeigu sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti ir nėra teisių perėmėjo. kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda ( tai ir bus pakartotinumas). išeitinė išmoka priklauso visiems tuo pagrindu atleidžiamiems darbuotojams. DARBUOTOJU SAUGA IR SVEIKATA. atleisdamas darbuotoją. DK 136 str. Juridinis asmuo gali pasibaigti: 1) Bankrotas 2) Juridinio asmens dalyvių sprendimu 3) Kai buvo įsteigtas tam tikram terminui Drausminės nuobaudos. jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę. kai dirbti tam tikrus darbus ar eiti tam tikras pareigas leidžiama asmenims. kai kitų institucijų (pvz. 2) pažeidimas padarytas po to. Individualius darbo ginčus. tai tik darbdavio teisė. netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. Antra nuobauda nėra pareiga atleisti. Kai darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 straipsnį. o kitu – ne. Kita priežastis susijusi su vienkartiniu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. reikalauja nutraukti darbo sutartį. privalės spręsti klausimą dėl išeitinės išmokos mokėjimo. nepriklausomai nuo to. jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. FNTT) – darbuotojas nušalinamas. 3) darbuotojui žinoma apie ankstesnę drausminę nuobaudą 4) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti. 2) teismas. Medicininė išvada dar nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. „ Šiurkštus pareigų pažeidimas― atsirado tik DK. Vienas iš jų reikalauja darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo. dėl kurios jis negali tęsti darbo. 2. kai darbuotojas negali atlikti darbo ar eiti pareigų pagal Medicinos ar Neįgalumo komisijos išvadą arba kai vienas iš tėvų. kiek tų pirmumo teisių turi. kasdien rūko darbo kabinete). o ne pareigą. Pirma siūloma tam. Sutarties nutraukimą. Terminas drausminei nuobaudai skirti bus skaičiuojamas nuo nutraukimo momento. kokio darbo darbuotojas negali dirbti ir koks darbas jam rekomenduojamas.nuo atleidžiamo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje ir nuo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio. 1d. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme – atleidţiamas iš darbo. turi būti atleistas iš darbo nuo tos dienos. darbdavys turi laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. 2 punkte – gali būti kaltė ir gali nebūti. susijusi su darbuotojo kalte. Darbdaviui tokios laisvės Kodeksas nenumato: jis gali atleisti darbuotoją iš darbo tik esant svarbiai priežasčiai ir laikydamasis darbo sutarties nutraukimo tvarkos. kurioje turi būti konkrečiai nurodyta. kurie itin reikšmingi sprendžiant atleidimo teisėtumą: 1) darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą.    Ar darbuotojas. 2 d. pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme. 4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo.       .         Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo Darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama šiais atvejais: 1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis. Kaip apsirinkti kuriam pasiūlyti tą darbą? Jie visi yra lygiaverčiai. darbo sutarties pasibaigimo priežastis yra darbuotojo mirtis. kurioje vaikas mokosi. nes atleidimo iš darbo pagrindas yra faktiškas negalėjimas atlikti darbo sutartyje sulygto darbo. Darbuotojas pagal DK 136 str.3. Pagal kaltę galima atvejus suskirstyti į : 1. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS BE ĮSPĖJIMO. Atleidžiant bus žiūrima į darbuotojo darbą. o jos dydis . viena valytojo vieta. arba mokykla. Joje numatyti du atvejai nutraukti darbo sutartį. 8 TEMA. Suimtas darbuotojas negali būti atleistas iš darbo. kuris turi tik vieną? Ne. todėl atleidimas galimas iš karto. nuobaudas ir kt. yra svarbesnis uţ tą. 5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų. Negalėjimas toliau vykdyti darbo pareigų dėl sveikatos visada turi būti patvirtintas medicinine išvada. tuo atveju. kai vienu atveju yra darbuotojo kaltė. kai nėra darbuotojo kaltės. nes atleidimas iš darbo yra viena griežčiausių drausminių nuobaudų.