You are on page 1of 11

DARBUOTOJŲ PERKĖLIMAS Į KITĄ DARBĄ

Gamyba, jos technologija bei darbo organizavimas nuolat kinta ir dėl šių prieţasčių atsiranda būtinybė perskirstyti darbo jėgą tarp atskirų ūkio šakų, šalinti sutrikimus ir prastovas darbe. Be to, vykdant profesinę veiklą kyla kai kurių darbuotojų dalykinė kvalifikacija ir jiems sudarytinos sąlygos kilti karjeros laiptais darbe. Pagaliau kai kuriems darbuotojams dėl jų kvalifikacijos stokos, sveikatos sutrikimų ir nustatytų lengvatų ar kitų aplinkybių tenka keisti darbo sąlygas, todėl juos būtina perkelti į kitą darbą. Kai darbuotojas sudaro darbo sutartį su darbdaviu dėl darbo pastarojo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė), sutarties šalys sutaria dėl darbuotojo būtinųjų ir kitų darbo sąlygų. Kaip nustato Darbo kodekso (DK) 118 ir 119 straipsniai, darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, o papildomas darbas (pareigos) turi būti aptartas darbo sutartyje. Kai būtina, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, jis turi būti perkeliamas į kitą darbą laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Darbo sutarties sąlygos
Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal atsiradimo būdą skirstomos į nustatomas šalių (darbdavio ir darbuotojo) susitarimo ar norminių aktų (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.) pagrindu. Šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos savo ruoţtu skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios sąlygos yra tokios, dėl kurių šalims nesusitarus darbo sutartis laikoma nesudaryta. Būtinosios sąlygos yra dvejopos: privalomos visoms darbo sutartims, nurodytos DK 95 str. pirmoje dalyje (darbuotojo darbovietė, taip pat darbo funkcijos), be jų nė viena darbo sutartis negalioja; kitos darbo sąlygos, būtinos, kad galiotų tam tikra darbo sutarties rūšis, nes kitaip sutartis bus laikoma įprasta darbo sutartimi; tai DK 95 str. antroje dalyje nurodytas susitarimas dėl darbo sutarties termino, sezoninio darbo pobūdţio ir kt. Papildomos darbo sąlygos yra visos kitos darbo sutartyje šalių aptariamos, bet nesančios, būtent šiai sutarčiai sudaryti būtinos sąlygos, dėl jų galima tartis arba nesitarti ir jos neturi įtakos darbo sutarties galiojimui. Jeigu šalys susitaria dėl papildomų sąlygų ir jas nurodo darbo sutartyje, sulygtos papildomos darbo sąlygos tampa privalomos darbo sutarties šalims taip, kaip ir būtinosios, ir vėliau jų negalima vienašališkai keisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacinėje praktikoje laikosi tos pozicijos, kad darbo sutarties šalies pageidaujama darbo sąlyga tampa būtinąja tik tuomet, kai dėl jos šalys susitaria ir ji įtraukiama į darbo sutartį. Jeigu šalys nepasiekia bendro susitarimo kuriuo nors klausimu ir jis neįtraukiamas į darbo sutartį, jis netampa darbo sąlyga. LAT teisėjų kolegija ieškovės A. P. byloje dėl darbo uţmokesčio paţymėjo, kad abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos sąlygos, įtrauktos į darbo sutartį. Sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birţelio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-300/2007).

Perkėlimo į kitą darbą samprata
Darbo kodekse nėra darbuotojo perkėlimo į kitą darbą apibūdinimo, nors daţnai minima būtinybė keisti sulygtas darbuotojo darbo sąlygas. DK 99 str. pirmoje dalyje nurodoma, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, nustatytų to kodekso 95 straipsnyje. Iš to darytina išvada, kadperkėlimu į kitą darbą turėtų būti laikomas faktas, kai dirbančiam darbuotojui vėliau yra keičiamos anksčiau darbo sutartyje sulygtos darbo sąlygos. DK 120 str. antra dalis nustato, kad, keičiant DK 95 str. pirmoje ir antroje dalyse nustatytas būtinąsias darbo sąlygas, reikalingas išankstinis raštiškas darbuotojo sutikimas, išskyrus DK 121 straipsnyje nustatytus atvejus. Kai nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos, darbdavys turi raštu apie tai pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki naujų sąlygų įsigaliojimo, tačiau iki 2010 m. gruodţio 31 d. kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks terminas, bet ne trumpesnis kaip 2 savaitės (DK 203 str.). Darbdavys gali keisti darbuotojo darbo apmokėjimo sąlygas be jo raštiško sutikimo, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Tačiau DK 120 str. trečioje dalyje yra nuoroda, kad, keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokesčio be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Kasacinėje teismų praktikoje daroma išvada, kad ši nuoroda taikoma bet kuriuo atveju maţinant darbuotojo darbo uţmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. geguţės 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-265/2005).

jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo uţmokestis. esant galimybei. jam mokama ne maţiau kaip 30 proc. kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų). organizacija). technologija arba darbo organizavimas. specialybės. atsiţvelgiant į kasatorės (darbuotojos) turimą negalią. kad remiantis lingvistiniu įstatymo aiškinimu nurodyti darbovietę (įmonę) būtina. kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo susitarti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės. kaip nurodyta DK 195 straipsnyje. Kai dėl šios prieţasties perkelto darbuotojo darbo uţmokestis sumaţėja ne dėl nuo darbuotojo priklausančių prieţasčių. kai dėl tam tikrų objektyvių prieţasčių (gamybinių ir kt. Esant tokiai priverstinei prastovai. 11-412). vadovaudamasis įstatymais. darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. o darbo vieta – siauriau. struktūrinio padalinio ir kt. kurio jis negali atlikti dėl sveikatos būklės. Be to. kur darbuotojai gali saugiai dirbti. Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į kitą darbą arba . uţ kiekvieną prastovos valandą jam mokami ne maţiau kaip du trečdaliai jo iki prastovos buvusio vidutinio valandinio atlygio. paţymėjo. B. Pavojaus atvejais darbdavys.). Kai darbuotojas raštu nepagrįstai atsisako siūlomo kito darbo. organizacijos. Šalių susitarimu nesusitarta dėl konkrečios darbo vietos (struktūrinio padalinio adreso). nutartis. kad darbovietėje darbai privalo būti sustabdyti. jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir. darbo bylą. nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems.) darbdavys neturi galimybės suteikti darbuotojui darbo sutartimi sulygto darbo. Nesant darbo kitose darbo vietose. kad.). 3K-3274/2008). Darbo kodekse vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. tačiau adreso pasikeitimas dėl darbuotojos turimos negalios laikytinas būtinosios darbo sutarties sąlygos dėl darbo vietos (DK 95 str. esant svarbioms prieţastims (kai keičiama gamyba. 2 d. 1 d. o tam tikrais atvejais – prieš keturis mėnesius (DK 130 str. o jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. nutarimu Nr. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytoje sutartyje nurodyta ieškovės darbovietė (Lietuvos aklųjų biblioteka) ir darbo vieta (Ukmergės filialas). 1 d. Darbuotojo darbo vietos pakeitimas DK 95 str. kad darbuotojas. 2003. įstatymų nustatyta tvarka skelbiama prastova. sveikatos būklei. kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės L. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. specialybę ir kvalifikaciją. priimta byloje Nr. Perkėlimas prastovos atveju Praktikoje daţni atvejai. 1 dalimi darbo sutartyje būtina nurodyti darbovietę ir darbo funkcijas. Draudţiama perkelti darbuotoją į tokį darbą..DK 120 str. DK 266 str. kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti. pirmoje dalyje paţymėta. kad vadovaujantis DK 95 str. 115 patvirtinta Darbo sutarties pavyzdinė forma (Ţin. geguţės 19 d. pirmoje dalyje nurodoma. taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais). bet ne maţiau negu Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis. įstaigos. kad. Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio uţ kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. kvalifikaciją atitinkantį darbą. jos mastas. 9 dalis nustato. turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. siekdamas uţkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe. kvalifikacijai. darbuotojas jo raštišku sutikimu perkeliamas į kitą darbą toje pačioje įmonėje. Nors kalbos atţvilgiu šios sąvokos yra tapačios. arba specialaus profesinio pasirengimo nereikalaujantį darbą. Teismo Teisėjų kolegija nusprendė.) irdarbo funkcijų (dėl tam tikros profesijos. kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai. darbuotojas apie numatomą jo atleidimą iš darbo minėtu teisiniu pagrindu turi būti raštu įspėtas prieš du. Jei tokios prastovos atveju darbdavys nepasiūlo darbuotojui įmonėje esančio kito darbo. sausio 28 d. kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai (DK 122 str. jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį. kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) ar sveikatos prieţiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų). Todėl Teisėjų kolegija nusprendė. darbuotojams mokama kaip uţ prastovą. Nr.) pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. Perkėlimas dėl sveikatos būklės DK 273 straipsnis nustato.). Būtinumą nurodyti šias sąlygas darbo sutartyje nustato ir Vyriausybės 2003 m. atsiţvelgiant į jo turimą profesiją. prieš tai pasiūlius jam turimą kitą laisvą darbo vietą. specialybei. kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. įstaiga. tačiau neretai darbovietė suprantama kaip darbdavys (įmonė. Sustabdţius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju. o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti tik šalims dėl to susitarus. nors darbo sutartyje ir nenurodytas darbovietės struktūrinio padalinio (konkrečios darbo vietos) adresas.

dėl to darbo santykių nutraukimas su ieškovu yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. pagal NDNTišvadą dėl darbo pobūdţio ir sąlygų jam buvo rekomenduota dirbti ne visą darbo laiką. kvalifikaciją. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai. y. atitinkantį jo sveikatą ir. tokiai moteriai jos sutikimu iki nėštumo ir gimdymo atostogų suteikiamos papildomos atostogos. neseniai pagimdţiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“ (Ţin. kad pagal byloje esančius įrodymus nustatyta. pirmos dalies 4 punktą. Gavus išvadą. sprendžiamas klausimas dėl tokio darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. norint išvengti atleidimo iš darbo ar priverstinės prastovos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. jo darbdavys ar tam valstybės įgaliotos institucijos (pareigūnai). . 2003. atleisdamas ieškovą iš darbo DK 136 str. Jei negalima pašalinti neigiamų veiksnių. Taigi įmonėje objektyviai nebuvo darbo. Nr. kurio jam neleistina dirbti dėl sveikatos būklės. jų sutikimu perkėlus jas į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje darbovietėje. 3K-3-278/2007). kovo 12 d.). Kadangi ieškovas (darbuotojas) nepanoro dirbti tokiomis sąlygomis. kurį darbuotojas pagal savo sveikatos būklę galėtų dirbti. Perkėlimas vietoje atleidimo Darbuotojų perkėlimo darbe iniciatyva ir prieţastys yra gana įvairios. jei dėl tokio perkėlimo sumaţėja uţdarbis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių prieţasčių. dirbančiam įmonėje vairuotoju. jeigu tik atsiranda įstatyme įvardytos ypatingosios sąlygos. Taip ieškovui V. kurių metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (DK 278 str. Be to. kasacine tvarka nagrinėdamas bylą pagal ieškovo ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo. taip pat pakeisti jam ir būtinasiąs darbo sąlygas (kaip jau minėta. darbdavys nepaţeidė DK 273 straipsnio reikalavimų perkelti atleidţiamą darbuotoją į kitą darbą. 340 „Dėl nėščioms. jam negalėjo būti siūlomas viso etato darbas. kad. Atsiţvelgiant į tai. 1 ir 2 dalyse). t. pirmos dalies 4 punktą. Ir minėtais atvejais darbuotojas negali būti perkeltas į tokį darbą. su juo darbo sutartis nutraukiama pagal minėtą DK 136 str. Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos. kuris neturėtų neigiamo poveikio jos ir (ar) būsimo kūdikio sveikatai. nutarimu Nr. profesinės ligos. kol bus gauta NDNT išvada dėl darbuotojo darbingumo (DK 212 str. Tuo remiantis darytina išvada. kurie čia aptariami atskirai. šioms moterims. kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą. į kurį pagal savo sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų būti perkeltas ieškovas. bei kitais atvejais.. 29-1184). gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais.jeigu tokio darbo darbovietėje nėra. todėl su juo darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 136 str. Moterų perkėlimas į kitą darbą Darbdavys. Tokiais atvejais inicijuoti perkėlimą darbe gali pats darbuotojas. 5 ar 6 valandas per darbo dieną. Įstatymas nenustato tokių perkėlimų daţnumo. jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis uţdarbis (DK 121 str. Č. privalo pagal kenksmingų darbo sąlygų sąrašą bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatus nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios.). Perkėlimas ypatingais atvejais DK 121 str. kad darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. nutartis. pirmos dalies 4 punktą. pirma dalis nustato. pirmos dalies 4 punkto pagrindu. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika. priimta byloje Nr.kad ieškovas negalėjo dirbti visos darbo dienos – 8 valandų.Visų pirma sutarties šalys bet kuriuo metu gali susitarti dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą. nes įmonėje nėra tokio darbo. kad darbuotojas pagal NDNT ar medicinos išvadą negali atlikti darbo sutartimi sulygtų pareigų ar dirbti savo darbo. jos nurodytos DK 95 str. 2 ir 3 dalys). Tuo metu įmonėje buvo laisvi du sargo ir vienas automobilių šaltkalvio etatai. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. Kai kurie teisės aktai įpareigoja darbdavį perkelti darbuotoją jo prašymu į kitą darbą dėl sveikatos būklės. 5 d. birţelio 22 d. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. esant galimybei. mokamas ne maţesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautas vidutinis darbo uţmokestis (DK 278 str. vadovaudamasis Vyriausybės 2003 m. jam mokama įstatymų nustatyto dydţio ligos pašalpa. kad ieškovas raštu nesutiko dirbti to paties darbo sutrumpintą darbo laiką – 6 valandas. kad tokia rizika būtų pašalinta.. 4 d. nurodė.). Jeigu darbdavys neturi galimybės nėščios moters perkelti į kitą darbą. neseniai pagimdţiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai ir imtis priemonių.

atleisdamas darbuotoją iš darbo pagal DK 129 straipsnį. Galimi ir kiti šio klausimo sprendimo būdai. pavyzdţiui. jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Vadovaudamasis DK 121 straipsniu. siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe. organizacijoje arba keliose įmonėse. 3K-3462/2001). Darbo kodeksas nenustato tokio atleidimo iš darbo pagrindo. kad darbo sutarties nutraukimo prieţastis yra darbuotojo perkėlimas į kitą darbovietę. Tokiais atvejais galimi du variantai: pirmas. Vyriausybės nutarimais ar pagal įmonės kolektyvinę sutartį keičiamas tam tikros ūkio šakos. nustatys. ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius. kad nepertraukiamasis darbo staţas – tai laikas. įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo uţmokestis. Be to. 9 dalis nustato. darbuotojas iš darbo atleidţiamas jo paties prašymu pagal DK 127 str. antras. DK 96 straipsnyje nustatyta. Jeigu teismas. turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą toje pačioje vietovėje esančią įmonę. pagal DK 129 straipsnį nutraukti darbo sutartį. kad leidžiama darbuotoją atleisti iš darbo tik tuo atveju. darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą ir uţ laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti jam minimaliojo darbo uţmokesčio dydţio kompensaciją. leidţiama. gali būti perkeltas dirbti iš vienos įmonės. įstaigos. priimta byloje Nr. DK 266 str. dirbtas vienoje įmonėje. kad darbuotojas. kad tokiu atveju darbuotojas gali pirmajam darbdaviui pateikti prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu) tuo pagrindu. organizacijose. kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti ir tokio pavojaus atveju darbdavys. esant abiejų darbdavių raštiškam susitarimui. 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. Kai nustatomos naujos mokėjimo už darbą sąlygos. kai darbuotojo darbo santykiai pirmoje darbovietėje nėra nutraukiami. kai reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai. kai darbo santykiai su pirmuoju darbdaviu yra nutraukiami dėl tos prieţasties. užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. panašų į anksčiau dirbtą. Darbo kodeksas nustato tam tikras garantijas darbuotojui. tokį atleidimą iš darbo jis pripažins neteisėtu su visomis galimomis pasekmėmis.). DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU Sutarties nutraukimas darbuotojo valia . kad darbuotojas abiejų darbdavių susitarimu perkeliamas dirbti į kitą darbovietę. kai darbuotojas jo sutikimu perkeliamas dirbti iš vienos darbovietės į kitą pagal abiejų darbdavių susitarimą. Darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą yra sąlygojama dviejų aplinkybių: kito atitinkamo darbo buvimo ir darbuotojo sutikimo būti perkeltam į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kad darbai privalo būti sustabdyti. įstaigose. Pagal DK 120 str. taip pat pakeisti kitas DK 95 str. komandiruotės atveju). nes priešingu atveju antrasis darbdavys galėtų teigti. gesinti gaisrą ir kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais. kurios darbdavys įsipareigoja jį priimti į darbą. nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą. kai nėra darbuotojo kaltės. bet jam laikinai tenka atlikti darbo funkcijas kitoje darbovietėje (pavyzdţiui. Manytume. tačiau jam to darbo nepasiūlė. kad pagal esamą abiejų darbdavių raštišką susitarimą jis nori įsidarbinti pas antrąjį darbdavį. arba į bet kokį kitą darbą. darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo (DK 203 str. kad darbdavys. organizacijos į kitą darbovietę.Darbo kodeksas nustato. 3 dalį mokėjimo uţ darbą sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik kai įstatymais. turėjo galimybę jį perkelti į kitą darbą. Atsisakymas priimti į darbą gali būti ginčijamas teisme ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Kai teismas nustato. pirmą dalį. jog tokio susitarimo tarp darbdavių nebuvo. darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje. kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas. pavyzdţiui. Taip. Perkėlimas dirbti į kitą darbovietę Darbo kodeksas nustato. kai pertrauka tarp darbų neviršija nustatytų terminų. DK 30 straipsnyje yra nurodyta. kai jis darbdavių susitarimu perkeliamas dirbti į kitą darbovietę. kai jo sutikimu negalima jo perkelti toje pačioje įmonėje į kitą darbą. esant tam tikroms aplinkybėms. kurį darbuotojas galėtų atlikti pagal turimą kvalifikaciją ir sveikatos būklę. jeigu yra raštiškas darbdavių susitarimas dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę. kad draudţiama atsisakyti priimti į darbą. nenutraukiančiais darbo staţo. įstaigoje. nutartis. kai darbuotojas iš vienos darbovietės į kitą buvo perkeltas darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais. balandţio 18 d.

kad Vyriausybės nutarimu poilsio diena iš 2001 m. 3K-3-290/2005). įsakymu ieškovas 2004 m. gruodţio 31 d. Vertinant ieškovo valią. rugsėjo 7 d. nurodė. šalių sutartu terminu ir sąlygomis. rugsėjo 6 d. Kadangi šiam prašymui nebuvo pritarta. kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo E. o ne dėl esminės sąlygos – darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Savo ruožtu ieškovas 2004 m. Tačiau atsakovas 2004 m. jį svarstyti laisvai pasirinktomis sąlygomis ir priimti ar atmesti. jos tikrumo aspektu. K. Derybos išimtinai vyko dėl piniginės kompensacijos dydţio. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jeigu tokio rašytinio susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tuo pagrindu nėra. atliktų šio pasiūlymo pateikimo dieną. Esant tokioms aplinkybėms. kad pastarasis sutiktų nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. nes nėra pasirašytas toks susitarimas. Darbdavio argumentai. nederindamas susitarimu nustatytos darbo sutarties nutraukimo datos pakeitimo su kita šalimi (ieškove). gavo ieškovo prašymą išmokėti jam išeitinę pašalpą ne už tris. kad pasirengusi tuo pagrindu nutraukti darbo sutartį. 3K-3-489/2005). Toks pasiūlymas galioja septynias dienas ir. Atsakovo 2004 m. kad viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. jog pasiūlymas yra atmestas ir vėliau tuo pagrindu darbo sutartis negali būti nutraukta. neturėjo teisės nutraukti darbo sutarties 2001 m. (šeštadienio) buvo perkelta į 2001 m. susitarimas dėl darbo santykių pasibaigimo nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti realizuotas. įteikė atsakovui prašymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir tuo pagrindu atleisti jį iš pareigų 2004 m. laikytis sąžiningumo ir teisingumo principų. atsiskaitymo tvarka ir pan. nagrinėdamas ieškovės B. jog įstatyme nėra įsakmiai nurodyta. grąžinimo į darbą bylą. nepiktnaudžiauti savo teise (LAT 2005-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. darbdavys. jeigu antroji šalis per tą laikotarpį nepraneša. ir išmokės darbuotojai keturių mėnesių jos vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę pašalpą. Sutarties nutraukimo procedūra DK 125 straipsnis nustato. jei šalis sutinka su pateiktu pasiūlymu. Š. primetė ieškovui savo valią. kitų įstatymų nuostatos negali būti taikomos. Ir priešingai. bet už šešis mėnesius. Šalių sutartos ir susitarime uţfiksuotos darbo sutarties nutraukimo sąlygos vėliau negali būti keičiamos vienos šalies iniciatyva. bylą dėl atleidimo iš darbo pas atsakovą akcinėje bendrovėje „Vakarų skirstomieji tinklai“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. rugsėjo 3 d. kad šios bylos šalys susitarė. Atsakovas. Visi šie klausimai susitarime turėtų būti tiksliai ir aiškiai suformuluoti. Š.). ieškovas inicijavo ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. veikti sąžiningai. išmokant tris vidutinius atlyginimus. Susitarime spręstini klausimai Rašytiniame susitarime nurodoma. Tokia ieškovo valia išreikšta ir šalių sudarytame rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. nurodė. buvo atleistas iš darbo pagal DK 125 straipsnį. kaip turi būti įformintas pasiektas susitarimas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu. laikoma. K. Taigi darbo sutartis buvo nutraukta 2004 m. pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. nurodė. civilinę bylą. Objektyviai vertinant. Taip darbdavys (atsakovas Panevėžio miškų urėdija) 2004 m. rugsėjo 6 d. taip pat kitos tokios sutarties baigties sąlygos (piniginės kompensacijos išmokėjimas. kad vėliau juos vykdant tarp šalių nekiltų ginčų dėl jų skirtingo interpretavimo. V. Teisės aktai nenustato tvarkos. (pirmadienį) nesuteikė teisės darbdaviui vienašališkai pakeisti šalių susitarimu nustatytos darbo sutarties nutraukimo datos. Tokiu atveju šalys įformina rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį. Ieškovo rašytiniame pasiūlyme išreikšta jo valia dėl esminės susitarimo sąlygos – darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu – susiformavo ir buvo nulemta išimtinai dėl atsakovo veiksmų. kuriame buvo nurodyta. rugsėjo 6 d. kad aiškindamas DK 125 straipsnį pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo. Atsakovas ieškovo pasiūlymą priėmė ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu sudarė nepaisydamas DK 35 straipsnio nuostatų laikytis įstatymų. darytina išvada. Tuo buvo paţeista ieškovo teisė gauti tokį pasiūlymą. visus galimus variantus ir pasekmes. Todėl darbdavys negali savo neteisėtais veiksmais daryti psichologinio poveikio darbuotojui. nuo kurios datos bus nutraukta darbo sutartis. ir ant atsakovo rašytinio pasiūlymo uţrašė „sutinku“ ir pasirašė. ieškovo valia neatitiko jo interesų. jog darbo sutartį šalių susitarimu darbdavys nutrauks 2001 m. išreikštą pasiūlyme ir susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Šalims šiais klausimais nepasiekus bendros nuomonės. rugsėjo 3 d. kad būtent ieškovas pateiktų rašytinį pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir tokiu būdu neva taptų derybų iniciatoriumi. kuris buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį. kad faktiniai bylos duomenys leidžia konstatuoti. svarbu tik tai. gruodţio 29 d. Darbdavys šiuo atveju privalėjo paskutinę darbo dieną atsiskaityti . nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas. kad šalių derybos dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį prasidėjo ir vyko nesant atsakovo rašytinio pasiūlymo. rugsėjo 6 d. jog šiuose dokumentuose nebuvo išreikšta tikroji ieškovo valia. gruodžio 31 d. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį nuo 2004 m. pateikė ieškovui E. ji turi per septynias dienas apie tai pranešti šaliai. rugsėjo 2 d.Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai abiem suinteresuotoms sutarties šalims priimtinas sprendimas po to. kai šalys įvertina konkrečią situaciją. kad urėdija sutinka išmokėti tris vidutinius atlyginimus.. gruodžio 29 d. kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo E. elgdamasis nesąžiningai. Todėl darbo santykius reglamentuojantys įstatymai neleidţia darbdaviui vienašališkai nustatyti šio darbo sutarties pasibaigimo pagrindo ar kitų jo sąlygų. kad susitarimas būtų įformintas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų (LAT 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. kad darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas.

T. norėdamas nutraukti darbo sutartį. kad darbuotojas. tiek neterminuotą sutartį. turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Darbuotojai darbo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 str. visais atvejais išlieka darbdavio pareiga teisme įrodyti. kad darbo sutartis su darbuotoju nutraukta teisėtai ir pagrįstai. 1 p. privalo laikytis DK nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos. 3K-3-15/2003). bet atleidimo datą nurodyti tą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2 d. jeigu jis ją iškelia kaip sąlygą. siejamą su jo atleidimu iš darbo šalių susitarimu.). tai reikštų. Įspėjimo terminui pasibaigus. apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. kad. raštu. o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne. kad su juo darbo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai.su darbuotoju. o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. laikytina. Kitos sutarties nutraukimo sąlygos Kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. spalio 1 d. NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU NENURODANT DK 127 str. kad darbuotojas tinkamai. t. Darbo sutarties nutraukimo esminė sąlyga gali būti bet kokia sąlyga. kad tokiame rašte darbuotojas nurodytų pageidaujamą atleidimo iš darbo datą. minėtos įmokos neišdėstomos pagal priklausomumą atskirais mėnesiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtoje ieškovės G. jog šalys turi teisę susitarti dėl sutarties nutraukimo ir sąlygų. Kai darbo santykių šalys pasirašo susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. grąžinimo į darbą bylą. y.). privalo raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. turintis gydymo įstaigos išduotą atitinkamą dokumentą apie jo ligą. 1 dalis nustato. 3K-3- . Pagal įstatymus ir kitus norminius teisės aktus tik reikalaujama. kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. jeigu atleidimo dieną jis būtų laikinai nedarbingas. darbuotojas turi teisę nutraukti darbą. jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios. nutartyje. preziumuojama. darbuotojas. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir. Kartu žinotina. kad susitarti dėl kompensacijos išmokėjimo nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu yra šalių valia ir tai gali būti pasiekiama derybomis. nuo kurios ir apskaičiuojami mokesčiai ir (ar) įmokos į atitinkamus biudžetus. netaikytinos. Darbuotojas neprivalo aiškinti tokio apsisprendimo priežasčių. 3K-3-255/2003). kurią privalu įtraukti į sutartį pareikalavus vienai iš šalių. taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. įspėtų darbdavį iki nustatyto termino. piniginės kompensacijos dydis nėra reglamentuotas įstatymų ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas šalims susitarus. kuris mano. nurodė. nuostatos. Išmokama piniginė kompensacija bendra tvarka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. nuo jos apskaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokos. reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva (DK 127 str. Be to. Jeigu darbuotojas pareikalautų išmokėti kompensaciją ir atsisakytų nutraukti darbo santykius šalių susitarimu tuo atveju. Pageidautina. išreikštą susitarime. per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) apie atleidimą iš darbo gavimo dienos gali pateikti ieškinį dėl neteisėto atleidimo tiesiogiai teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. grąžinimo į darbą byloje nurodė. Terminas. teisė atšaukti savo valią. Darbdavys gali siūlyti kompensaciją arba jos nesiūlyti. kuri šiuo atveju nemokama (DK 140 str. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas. Kitaip nei išeitinė išmoka. Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį šalių susitarimu. kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovo R. o visa kompensacija yra įtraukiama į atsiskaitymo mėnesį išmokamo darbo užmokesčio bendrą sumą. todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas. Be to. kai buvęs darbuotojas inicijuoja teisminį ginčą dėl atleidimo iš darbo. Taigi darbuotojas. kad dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia. Rašte darbuotojas privalo išreikšti savo valią nutraukti darbo sutartį. svarbiausias derybų objektas yra išmokėtinos piniginės kompensacijos dydžio nustatymas. Tai nepaneigia darbuotojo teisės gauti kompensaciją. Kai kompensacija yra išreiškiama darbuotojo anksčiau gautu vidutiniu darbo užmokesčiu. įspėjęs darbdavį prieš nurodytą terminą. darbuotojas pagal DK 125 straipsnį gali būti atleistas iš darbo net ir tuo atveju. bet jis negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. 1 dalyje nustatyta. L. sudariusių raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. jeigu ji nebūtų išmokėta. Darbo ginčai Teismuose yra bylų. Darbuotojas.). 1 d. kuriose darbuotojai vienu ar kitu motyvu skundžia jų atleidimą iš darbo šalių susitarimu. turi teisę nutraukti tiek terminuotą. DK 127 str. motyvų ar kitų aplinkybių. todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT 2008-06-18 nutartis civilinėje byloje 3K-3213/2008). jeigu jis nesutinka su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. DARBO SUTARTIES PRIEŢASČIŲ. norėdamas nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Piniginės kompensacijos klausimai Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu. DK 125 straipsnyje nenurodyta darbo sutarties šalių. dėl kurios buvo susitarta (LAT 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. kad kompensacijos sąlyga taptų esmine sutarties sąlyga ir dėl jos nepasiekus bendro susitarimo darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu taptų negalimas (LAT 2003-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. kad darbuotojas sutiko su darbo sutarties nutraukimu ir darbdavio išdėstytomis sąlygomis. priimtoje civilinėje byloje Nr.

Ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius įmonėje. sezoninio darbo sutartį – įspėjus prieš penkias kalendorines dienas). kaip jau minėta. 2 dalimi. 4 dalyje nustatyta darbuotojo teisė atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. nuo kada pageidauja būti atleistas (ne anksčiau kaip po keturiolikos darbo dienų). Darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu pagrindas yra įtvirtintas siekiant užtikrinti asmens teisę laisvai pasirinkti darbą. tuomet darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo tik nuo pareiškime nurodytos konkrečios datos. nes DK 127 str. o darbdavys privalo įforminti atleidimą ir atsiskaityti su darbuotoju. privalo raštu įspėti apie tai darbdavį. vadovaujantis DK 140 str. išmokėtos uţ neatidirbtas atostogų dienas. per kurį darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Pažymėtina. DK 127 str. Svarstant dėl darbuotojo tinkamo valios išreiškimo nutraukti darbo sutartį. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi. Turi būti nustatyta. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai. Jeigu darbuotojas pareiškime nurodo konkrečią datą. o darbdavys su tuo sutinka ir įformina darbo sutarties nutraukimą tą pačią dieną. arba. 1 dalyje yra nustatytas bendras keturiolikos darbo dienų įspėjimo terminas. jeigu . darbuotojui išeitinė kompensacija nemokama. 1 dalį. darbuotojo pareiškimu. Darbuotojui išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir galutinai atsiskaitoma už darbo laikotarpį. Tokį aiškinimą patvirtina gausi teismų praktika. lemiamą reikšmę turi darbuotojo. Pavyzdžiui. 4 dalyje. Datos nurodymas prašyme nutraukti darbo sutartį taip pat turi reikšmės atleidimo terminui. Datos nurodymas yra būtinas reikalavimas darbo santykiams nutraukti. Pažymėtina. Ši nuostata yra įtvirtinta DK 127 str. kokia forma turėtų būti atšauktas darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį. įspėjimo terminas nustatytas darbdavio naudai. Pareiškimo atšaukimas. Pareiškimo forma. įstatymų nustatyta tvarka darbdavys privalo kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. Nekrošių. o ne darbdavio valia. sukeliančios daugiausia ginčų Ar darbuotojo pareiškimas atitinka tikrąją valią? Praktikoje nereti atvejai. Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. kad jokiais atvejais darbuotojo valia palikti darbą negali būti išreikšta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. vėliau – tik su darbdavio sutikimu. jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. privalo raštu pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. kad vadovaujantis DK 224 str. pareiškimas turi būti parašytas laisva darbuotojo valia. kitaip tariant. bet nevilkinti darbuotojo atleidimo . ar nutraukiant tam tikros rūšies darbo sutartis (pavyzdžiui: laikinąją darbo sutartį – įspėjus prieš penkias darbo dienas. jog darbuotojas. Išankstinio įspėjimo termino svarbiausia paskirtis – leisti darbdaviui surasti kitą darbuotoją į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą. prašyme darbuotojas turėtų nurodyti pateikimo datą. Netgi tais atvejais. 3K-3-493/2005. savo pareiškime nurodydamas tiek pareiškimo surašymo. jog šia teise darbuotojas gali pasinaudoti tik iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo. konstatavo. tačiau šis terminas negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo. netaikydami įspėjimo terminų ir kitų garantijų). 2 d. Pažymėtina. be neteisėtos įtakos. Ar darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą anksčiau negu prieš keturiolika darbo dienų? Kadangi. Kaip jau minėta. Pagal DK 141 straipsnį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. tokiu būdu išvengdami tolesnio darbo su nepageidaujamu darbuotoju ir nepatirdami papildomų išlaidų (nemokėdami darbuotojui išeitinės išmokos. Trumpesni nei keturiolikos darbo dienų terminai yra nustatyti darbuotojui nutraukiant darbo sutartį dėl svarbių prieţasčių ar dėl nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių (įspėjus prieš tris darbo dienas). sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių. darbuotojas turi teisę palikti darbą. tačiau pagal prof. psichologinė prievarta). Jeigu darbuotojas įteikia darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį. tai ir jį atšaukti darbuotojas gali tik raštu . ar darbdavio pasiūlymas nutraukti sutartį savo noru tokiu atveju nebuvo jėga primetamas darbuotojui. išgauna iš darbuotojų prašymus atleisti iš darbo. darbuotojas. neišieškomos atostoginių pinigų sumos. priimtoje civilinėje byloje Nr. jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui. tiek pageidaujamą atleidimo iš darbo datą. t. Atleidţiant darbuotoją iš darbo pagal 127 str. Įstatymas leidžia kolektyvinėje sutartyje darbdavio ir darbuotojų atstovams susitarti ir dėl ilgesnio įspėjimo termino. spalio 17 d. Pasibaigus įspėjimo terminui. paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo. formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. o ne dėl darbdavio psichologinio spaudimo ar kitų neleistinų veiksmų įtakos. kuomet darbdaviai. Atleidimo įforminimas. kad DK 127 straipsnio normų turinio analizė suponuoja išvadą. tokiu atveju net ir per tris darbo dienas nebegalima atšaukti minėto prašymo. kadangi prašymas nutraukti darbo sutartį turi būti paduotas raštu. pageidaujamą atleidimo datą ir išreikšti valią dėl darbo santykių nutraukimo. Aplinkybės. atleisto jo paties prašymu. nutraukiant darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu. nutartyje. DK nenustato. todėl darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ir anksčiau nei prieš 14 darbo dienų.358/2007. 2 punktu iš darbuotojo. piktnaudžiaudami savo padėtimi ir panaudodami neleistino poveikio priemones (grasinimas. išaiškino. kad atleidimas iš darbo gali būti pripaţįstamas neteisėtu tik tuo atveju. tikrasis noras palikti darbą. todėl paliekant darbą šiuo pagrindu darbuotojo pareiškime turi atsispindėti jo tikroji valia. siekdamas būti atleistas savo noru (pareiškimu). jeigu darbuotojas yra įmonei padaręs žalos. DK nenustato jokios galimybės darbdaviui uţlaikyti darbuotoją darbe pasibaigus įspėjimo terminui. užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. ketinantis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. jei bandomasis laikotarpis sulygtas darbuotojo iniciatyva (įspėjus prieš tris darbo dienas). I. y.

kad įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojas gali bet kada: dirbdamas. 3K-3-646/2004. anksčiau nei po keturiolikos darbo dienų) arba po keturiolikos darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Tai reiškia. Teisės aktuose numatyto darbuotojo atleidimo jo pareiškimu prasme tokius darbuotojo pasirašytus dokumentus ar jų visumą galima pripažinti „darbuotojo pareiškimu“. nes po to sutartis jau laikoma nutraukta paties darbuotojo iniciatyva. nei nurodytas įstatymo. laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. kuriam darbuotojas pareiškia apie darbo sutarties nutraukimą nesilaikydamas <. . įspėjimo terminą. bet ir pateikdamas pareiškimą dėl prieš tai darbuotojo nurodyto darbo sutarties nutraukimo termino sutrumpinimo. atostogaudamas ir pan.darbuotojas pareiškime nenurodo konkrečios datos. Toje pačioje byloje teigiama. darbdavys gali atleisti darbuotoją ne anksčiau kaip praėjus keturiolikai darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Įspėjimo laikotarpis Tokiu atveju „darbdavys. laikydamasis įstatyme nurodytų įspėjimo terminų. kad darbo sutarties galiojimas yra pratęstas. kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo nurodytu laiku (t. sirgdamas. jeigu darbuotojas. arba po keturiolikos darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu galimas tik gavus savanorišką rašytinį darbuotojo pareiškimą. sumanęs pakeisti darbo sutarties nutraukimo paties pareiškimu datą. arba kitais analogiškais būdais. kada darbdavys netenkina darbuotojo prašymo atleisti iš darbo anksčiau negu įspėjimo terminas (keturiolika darbo dienų). jeigu įspėjamuoju laikotarpiu darbuotojas šiurkščiai paţeidţia darbo tvarką? Įspėjamasis laikotarpis nesuteikia darbuotojui teisės aplaidţiai dirbti ar nesilaikyti darbdavio nustatytos tvarkos. kad išankstinio įspėjimo terminas nustatytas darbdavio interesais. tačiau neprivalo taip elgtis. Tokiais atvejais darbo drausmei nusiţengęs darbuotojas gali būti atleistas iš darbo (laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. jeigu darbuotojas savavališkai neatvyksta į darbą. Kaip elgtis darbdaviui. Šiuo atveju abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutampa“ (LAT civilinė byla Nr. išskyrus tuos atvejus. Tokiais atvejais darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pagal darbuotojo anksčiau paduotą prašymą tik paties darbuotojo reikalavimu . kad rašytinis pareiškimas yra išgautas prieš darbuotojo valią. Tad darbdaviui reikėtų būti atsargiam. pateikęs pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbuotojo pasirašymas darbo sutartyje apie darbo sutarties nutraukimą negali pakeisti darbuotojo iniciatyva ir laisva valia paduodamo rašytinio pareiškimo (LAT civilinė byla Nr. raštu neatšaukęs tokio pareiškimo? Tokiu atveju laikoma. teisminių ginčų. kai darbuotojas administracijos prašymu sutinka dirbti pasibaigus įspėjimo terminui neatšaukdamas savo prašymo. kurią darbuotojas nurodo savo pareiškime.. kai darbuotojas įspėja darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį per trumpesnį. Tokiu atveju. Kaip elgtis darbdaviui. Kaip elgtis darbdaviui. 3K-3-1094/2000). kad darbuotojas vykdytų įstatymo reikalavimą ir nutrauktų darbo sutartį tik po 14 dienų <. Kaip elgtis darbdaviui.> nustatytos tvarkos. priimtoje civilinėje byloje Nr. Pažymėtina. išaiškino. nes akivaizdu. darbuotojas grąţinamas į darbą arba atleidimas yra pripaţįstamas neteisėtu. gali būti paskirta drausminė nuobauda) ne vėliau kaip iki darbuotojo pareikšto įspėjimo dėl išėjimo iš darbo termino pabaigos. šį taisymą aprašydamas bei pasirašydamas po juo. nurodytos pradiniame darbuotojo pareiškime. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. Darbuotojas. tai privalo įforminti raštu: „Darbuotojo valia dėl atleidimo iš darbo datos.. nepateikęs pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo arba darbdaviui nepatenkinus jo prašymo nutraukti darbo sutartį anksčiau nei po keturiolikos darbo dienų? Jeigu darbuotojas palieka darbą tinkamai neįspėjęs darbdavio (neįspėjęs visai arba įspėjęs prieš trumpesnį nei keturiolikos darbo dienų terminą). kai darbuotojai nesilaiko įstatymo nustatyto įspėjimo termino ir pageidauja nutraukti darbo sutartis anksčiau nei po keturiolikos darbo dienų. gali skirti drausminę nuobaudą uţ pravaikštas ir atleisti darbuotoją iš darbo uţ darbo drausmės paţeidimus. 3K-3-48/2001). o darbdavio neįpareigoja atlaidţiai ţiūrėti į darbuotojo nusiţengimus. darbdavys gali patenkinti darbuotojo prašymą ir atleisti jį nuo tos dienos. kaip ir pirminis jo valios išreiškimas atleisti iš darbo nuo tam tikros datos“ (LAT civilinė byla Nr. kaip jau minėta. bet neprivalo.>.. y. 3K-3-417/1999). I. kad darbuotojas gali keisti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos ne tik pateikdamas naują pareiškimą. Nekrošius pažymi. atsisakyti nuo šio termino jam suteiktos lengvatos. Pirma. turi dvi galimybes.. tad jeigu nustatoma. darbo sutarties nutraukimo data gali būti arba darbuotojo pageidaujama ir nurodyta konkreti data. lapkričio 29 d. Taip dažniausiai atsitinka. tokiu atveju darbdavys. nutartyje. jis gali reikalauti. nuo kada pageidauja būti atleistas. Siekiant išvengti interpretacijų ir neaiškumų. DK komentaro autorius prof. jog visais atvejais darbdavys neturi teisės savo nuoţiūra koreguoti darbuotojo nurodytos pageidaujamos atleidimo datos. darbuotojas turėtų pateikti darbdaviui naują prašymą. ištaisydamas pradiniame pareiškime nurodytą datą. pakeitimo turi būti išreikšta tokia pat – rašytine – forma. jeigu jį darbuotojas įspėja apie darbo sutarties nutraukimą likus maţiau nei keturiolikai darbo dienų? Neretai pasitaiko atvejų. Todėl darbdavys turi teisę. po pageidautos atleidimo dienos dirba toliau. kad darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją tik arba darbuotojo pareiškime nurodytą atleidimo datą. tais atvejais. Pagrindinis dokumentas yra darbuotojo pareiškimas. Antra.

taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. 1 dalis taikoma tada. nuo kurios nori nutraukti darbo sutartį arba nenurodo datos. kad darbuotojas turi galimybę persigalvoti: darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. nes nėra nustatyta darbo sutarties nutraukimo „pirmumo“ ar „atleidimo pagrindų konkurencijos“ principų. darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį tik praėjus 14 kalendorinių dienų nuo pareiškimo padavimo dienos. kad DK 131 str. iš jo negalima atgauti darbdavio patirtų išlaidų darbuotojo mokymui. jeigu darbuotojo pareiškimas grindžiamas svarbiomis priežastimis. 3K-3-252/2002). Atsakymą suformavo teismų praktika. ar gali tai padaryti anksčiau. trylikos ar penkiolikos dienų. atleisti darbuotoją dėl darbo drausmės paţeidimų. kaip kad ir nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu (LAT civilinė byla Nr. vėliau – tik darbdavio sutikimu. Teisė atšaukti pareiškimą Išskirtinis darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu bruožas yra tas. 2 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą. 3K-3-493/2005). Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Tačiau. Pavyzdžiui. Pagal DK 127 str. negalima. Kyla klausimas. Svarbios priežastys Itin svarbu yra tai. o trys dienos. nuo kurios prašoma nutraukti darbo sutartį. Kaip rašysime toliau. o darbdavys gali įforminti atleidimą taip pat tik praėjus nurodytam terminui“ (LAT civilinė byla Nr. patartina įmonėse. 3K-3-646/2004). kad pareiškime nėra jo surašymo datos. darbuotojas negali kitą dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. kurią yra surašytas pareiškimas? „Kai darbuotojo pareiškime konkreti data. kad būtų išvengta nesusipratimų. per kuriuos darbuotojas privalo įspėti darbdavį apie numatomą darbo sutarties nutraukimą. Šių terminų paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. nenurodyta. Aplinkybė.arba po keturiolikos dienų nuo darbuotojo pareiškimo pateikimo. 3K-3-391/2004). Per įspėjimo terminą ir darbo sutarčiai nepasibaigus darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir kitais pagrindais. jam turi būti išmokama išeitinė išmoka. kad draudţiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu. Jeigu darbdavys nesutinka nutraukti darbo sutarties nepraėjus išankstinio įspėjimo terminui. Atleisti darbuotoją po dešimties. Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju . pašauktą atlikti tikrąją krašto apsaugos tarnybą arba kitas Lietuvos Respublikos piliečio pareigas. organizacijose ir kitose įstaigose nusistatyti tvarką. kad įvairiuose darbuotojų prašymuose. arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. kvalifikacijos kėlimui. taip pat jo atostogų metu. pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Praktikoje neretai kyla klausimas. jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. trukdančiu tinkamai atlikti darbą. kuris yra parašęs pareiškimą išeiti iš darbo ir atleidimo dieną turi nedarbingumo pažymėjimą. jeigu tokia data nenurodyta darbuotojo pareiškime. sprendţia darbdavys (LAT civilinė byla Nr. jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu. atšaukti savo pareiškimo. reikia nurodyti jų gavimo datą. Apribojimai nutraukti darbo sutartį DK 131 straipsnis nustato. išskyrus DK numatytus atvejus. pateikdamas pareiškimą. darbuotojas privalo per įspėjimo laikotarpį dirbti. DK yra nustatyti minimalūs terminai. stažuotėms. taip pat darbuotoją. ar darbuotojas privalo pateikti savo pareiškimą tiksliai prieš keturiolika dienų. kuriuo iš jų pabaigti darbo santykius. nors trijų dienų terminas dar nėra praėjęs. apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. pavyzdţiui. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Tokia teisė darbdaviui yra suteikta. Tokiu atveju jeigu darbuotojo pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo yra darbdavio atstovo įrašas. Tačiau šie terminai nedraudţia darbuotojui pranešti darbdaviui apie ketinimą nutraukti darbo sutartį anksčiau negu prieš keturiolika dienų ar anksčiau negu prieš mėnesį (civilinė byla Nr. ir netaikoma. jeigu darbuotojas pateikia pareiškimą išeiti iš darbo tą pačią dieną ir yra pasirašomas dokumentas dėl darbo sutarties nutraukimo. kada pareiškimas gautas. kad tam tikrais atvejais įspėjimo terminas yra ne keturiolika. nepaneigia jo surašymo fakto. kaip darbdavys turėtų pasielgti su darbuotoju. Reikėtų pabrėţti. nenurodytų datos. kad šia teise darbuotojas gali pasinaudoti tik iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo. Kas atsitiktų. jeigu darbuotojas. 3 K-3-567/2000). be to. nustatytomis kolektyvinėje sutartyje. kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva. Esant keliems darbo sutarties nutraukimo pagrindams. nes darbo sutartis dar nėra nutraukta (LAT civilinė byla Nr. pareiškimuose ir pan. arba kitomis svarbiomis prieţastimis. 3K-3-493/2005). ši diena ir būtų laikoma prašymo padavimo diena (civilinė byla Nr. kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais.

išskyrus. kad ši garantija taikoma ir kitiems darbuotojams.)        Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. bet tik iki darbuotojo atleidimo įforminimo. jo elgesiu darbe. Darbo sutartis su darbuotojais. 1 ir 4 dalys). profesiniais gebėjimais. Jeigu darbuotojas savo pareiškimą grindţia svarbiomis prieţastimis. Darbuotojas gali atšaukti savo pareiškimą per tris dienas. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 str. kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). kyla nemažai įvairių ginčų. (DK 130 str. 1 d. (DK 130 str. kai tai grindžiama svarbiomis priežastimis. jeigu darbuotojas pareiškime nurodo svarbias aplinkybes. Darbdavys turi raštu įspėti darbuotoją prieš 2 arba prieš 4 mėnesius. taip pat dėl ekonominių. Todėl darbdaviams vertėtų būti atidesniems priimant darbuotojų pareiškimus.) laikotarpiu. Kai uţdelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. 1 d. jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta. kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai. (DK 134 str. nebent susitariama kitaip.) be išankstinio to organo sutikimo. jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. auginančiais vaikų iki keturiolikos metų. kaip rodo bylų gausa. darbdaviui gali būti atlyginamos išlaidos darbuotojo mokymui ir tobulinimui. skaičiuojant terminus ir atsiskaitant su darbuotojais. arba darbuotojo pareiškime nurodytą dieną. DARBDAVIO INICIATYVA. technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir pan. Jeigu darbuotojas savo pareiškime nenurodo atleidimo datos. ir 136 str. Darbuotojui prašant atleisti jį anksčiau. Įspėjimo laikotarpis yra keturiolika dienų arba. yra itin paprastas ir visiems suprantamas. neįgaliaisiais. atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (nuo 1 iki 6 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio). .. asmenimis iki aštuoniolikos metų. 3 d. kuriam jie išrinkti. darbuotojais. jam išmokama išeitinė išmoka.DK nustato. Laikino nedarbingumo laikotarpiu galima atleisti darbuotoją jo pareiškimu. jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. 1 dalies 6 punktą darbuotojams turi būti išmokama išeitinė išmoka. Darbuotojas gali pateikti pareiškimą ir anksčiau nei reikalaujama pagal privalomą minimalų įspėjimo terminą. SIC!           Darbuotojo savanoriškas rašytinis pareiškimas yra privalomas dokumentas. Su atleidžiamu darbuotoju privaloma atsiskaityti jo atleidimo dieną.) Darbdavys turi suteikti darbuotojui laisvo laiko naujo darbo paieškoms (ne mažiau 10% darbo laiko normos). kurios dydis nustatomas pagal DK 140 str. gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais. kai darbuotojas pats pareiškia norą išeiti. kad atleidimas iš darbo. KAI NĖRA DARBUOTOJO KALTĖS (DK 129 STR. Atleidžiant darbuotoją jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis už laiką iki atleidimo dienos bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tačiau. jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama. darbuotojas atleidžiamas praėjus keturiolikai dienų nuo pareiškimo pateikimo. darbdavys turi teisę atleisti jį arba pasibaigus įspėjimo terminui. trys dienos. negali būti atleisti iš darbo (pagal DK 129 str. darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo uţmokestis uţ uţdelsimo laiką. Jeigu darbuotojas savo pareiškimą grindžia svarbiomis priežastimis. susijusių su darbuotojo kvalifikacija. Darbuotojai. Nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu. Svarbiausia – atidumas Atrodytų. jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo uţmokesčio dydţio išeitinė išmoka.

pasiūlyti darbuotojui kitą darbą ir pan. 136 str. 137 str. 2 d... darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną. kai nėra darbuotojo kaltės. 2 d. 136 str. kurios taisyklių sutarties šalims privalu laikytis. Darbo sutarties nutraukimas įforminamas įrašu darbo sutartyje. 1d. nurodant sutarties nutraukimo pagrindą ir atitinkamą Darbo kodekso ar kito įstatymo straipsnį ir dalį bei punktą. kad kitais Darbo kodekse arba kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Tokia išmoka priklauso nutraukiant darbo sutartį šiais pagrindais: 127 str. Tačiau ši nuostata taikoma tada. Išeitinės išmokos tikslas – tam tikrą laiką užtikrinti minimalias lėšas darbuotojams. Kai darbo sutartis nutraukiama pagal Darbo kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą. jeigu įstatymais ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Antroji stadija – darbo sutarties nutraukimo įforminimas ir atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju. 128 str. Įstatymuose numatytais atvejais darbdavys taip pat turi išmokėti darbuotojui išeitinę išmoką.. Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalis nustato. 139 str. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias sumas: darbo užmokestį.. . jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt. jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pirmoji stadija apima šalims privalomus įvykdyti iki darbo sutarties nutraukimo akto priėmimo reikalavimus: reikiamais atvejais įspėti kitą šalį apie darbo sutarties nutraukimą. atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.. Tą procedūrą galima suskirstyti į dvi stadijas. netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių. atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalį. 4 ir 5 p.Darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka Darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka – tam tikra procedūra.