You are on page 1of 13

Turinys

Įvadas.......................................................................................................2 1. Verslo etika ir kultūra..........................................................................3 2. Verslininkystės idėja............................................................................5 3. Verslininko elgesio taisyklės...............................................................6 4. Etiketo svarba verslo partnerių bendravimui.......................................7 5. Darbuotojų elgesio normos ir darbo etika............................................8 6. Vadovo ir pavaldinių santykiai...........................................................10 Išvados....................................................................................................12 Literatūra.................................................................................................13

1

Etika keičia požiūrį į verslo pasaulį. besiremianti moralės principų ir verslo pasaulyje veikiančių standartų visuma. o verslininkas – kaip perpirkinėtojas. įmonėse ir bendrovėse. Blogas įvaizdis tiesiogiai negatyviai veikia pardavimą. perpardavinėtojas ar tiesiog sukčius. moralinę. mandagus bendravimas. visuomenių ir kultūrų pagrindus. Kai verslo pasaulis taip greitai auga ir keičiasi sunku suspėti taip greitai prie jo prisitaikyti. kad laikas pastebėti ir dorovingus veiksnius. moralinio švietimo ir pilietiškumo ugdymo gerinimas. ne etiketas. Nors žmonės versle vienaip ar kitaip elgiasi siekdami asmeninės ekonominės naudos. bet turi didelę socialinę ekonominę reikšmę. nes padeda rasti gyvenimo prasmę ir siekti bendro tikslo. Tačiau dar labai dažnai verslo etika painiojama su verslo etiketu. ekonomika ir etiketas. Verslo etika – tai ne derybų organizavimo menas. materialinės ir dvasinės vertybės. kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. pragmatiškumas ir dvasingumas turi būti derinami bet kurioje veikloje. vesti derybas. tačiau etiški verslo santykiai turi būti grindžiami sąžiningumu. kad verslininko savimonės susiformavimas nėra tik jo paties privatus reikalas. ne įmonės pristatymas. vėlgi – tiesiogiai ar netiesiogiai – daro socialinę. pažeidžiantis verslo dėsnius. Kaip mes elgiamės. Verslininkas. 2 . personalo moralę ir patį įmonės (organizacijos ) valdymą. pelną. Moksliniu požiūriu verslas ir dorovė. įprastų etikos taisyklių laikymasis. kad perkeltų verslo sąvoką į humanišką kontekstą. taip pat ir ekonominę žalą. gebėjimu organizuoti įmonės veiklos pristatymu.tai išsiauklėjimas. Tai reiškia. Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. ar mes sąžiningi su savo kolegomis ir klijantais? Darbu yra sukurta bei toliau kuriama žmonijos civilizacija ir kultūra. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles. todėl mes vis rečiau susimąstome apie moralės normas. Mūsų šalyje verslas kol kas pripažįstamas ne kaip sąžininga ar legali. geros manieros. Tai etikos kodeksų kūrimas verslo organizacijose. taigi ir versle. o jų priešingybėmis – teikti etikos žinių ir reikalauti iš jų dorovingo verslo. atsirandanti sąveikaujant verslui ir etikai. Verslo etika – tai etikos sritis. kad žmogus galėtų pragyventi. bet kaip kriminalinė ar iš dalies kriminalinė veikla. teisingumu ir pasitikėjimu. nusižengiantis biznio etinėms normoms. nesilaikantis etinių principų. Verslo etika tarnauja tam. sunku nesusidurti su šia fraze. Visa tai rodo. Todėl dabar yra būtinybė.Įvadas Kai visame pasaulyje verslas klesti.

. tai reikės suvokti bei įsisąmoninti ir jomis vadovautis praktinėje veikloje. Pastaruoju metu atliktos visuomeninės apklausos rodo. Šis žodis reiškia .Tolstojaus pasakytus žodžius: . kad tai sudėtingos taisyklės. kiti mano. Metas suprasti. O iš tikrųjų rinkos santykiai priklauso nuo rinkoje veikiančių asmenų dorovinių santykių. ypač ekonomikoje. įdiegė visuomenės sąmonėje mintį. dalyvavimas jubiliejuose. kur totalitarinės visuomenės kurtas neigiamas požiūris į verslą ir verslininką išugdė primityvų rinkos ekonomikos suvokimą. Tačiau jei visuomenės dorovinių vertybių sistema yra išsigimusi. todėl kelią į viršūnę reikia išsiplėšti iltimis. Dar ir šiandien Lietuvoje dalis visuomenės. Manyčiau. Tuo tarpu didžiajai Lietuvos verslininkų daliai jos yra tik gražios. Kintant pasauliui atsirado naujų technologijų.. 3 . siekiant civilizuoto verslininkų tarpusavio bendradarbiavimo. kad ieškant kelių į Vakarų rinką. Kai kurie žmonės mano. kad yra smukęs visuomenės pasitikėjimas verslu. kad tokia situacija susidarė dėl verslininkų noro greičiau praturtėti nesąžiningai naudojant darbuotojų triūsą ir moraliai juos pažeidžiant. skatinančių keisti mūsų papročius. supratę verslo etiketą. Bet ne apie visus tai pasakytina – dalis verslininkų. atsižvelgiant ne tik į savo asmeninę.. kuriuo sėkmingai verčiasi organizuotos nusikaltėlių grupės ir korumpuota valdininkija. ryžtingi ir darbštūs. Tačiau draugiški ir jautrūs kolegoms žmonės moka puikiai bendrauti ir dirbti. Dažniausiai laimi principingi.bilietą‘‘ arba . santykiai su bendradarbiais bei partneriais. patyrė bankrotą. bet ir visos žmonių bendruomenės gerovę.kortelę‘‘ ir yra susijęs senoviniu papročiu. Praktiškiausią etikos apibrėžimą pasiūlė vartoti Nobelio taikos premijos laureatas daktaras A.Susigundyti žodžiais: . Verslo etika ir kultūra Daugelis žmonių išgirdę žodį . kad verslas ir dorovė yra nesuderinami.Visi taip daro‘‘ – vadinasi. Etika taip pat yra žmonių teisių ir pareigų. Tai nėra paprasta ir lengva.. daugelio įmonių privatizavimas ir jų bankrutavimas. bet dėmesys įprastiniams kasdienio mūsų gyvenimo etiketo aspektams skiriamas vienodai – dėmesys vaikams. dorovinio verslo kodeksas – atgyvena. kad malonūs ir geraširdžiai nieko nepasieks. Todėl taip ir atsitiko.etiketas‘‘ kartais sutrinka ir mano. neteisėtas žemės privatizavimas savanaudiškais tikslais ir kt. iki šio laiko sėkmingai verslauja. Esant tokiai situacijai ekonominėse bendrijose pradeda klestėti korupcija. joje gali susidaryti tik necivilizuoti. tačiau . Šveiceris: Etika – tai mūsų rūpinimasis geru elgesiu. o duoto žodžio laikymasis. moralės taisyklių. kiti. Daugelis darbų buvo nuodugnus filosofinio ir teorinio pobiūdžio. kad kai kurie autoriai pabrėžia didesnį skirtumą tarp . kad verslo pasaulis yra džiunglės. pasiduoti vienai įprasčiausių ir skaudžiausias nelaimes sukeliančių pagundų‘‘. O Lietuvoje nepriklausomybės metu tokių atvejų buvo nemažai: tai ir bankų griūtis. nes Lietuva daugelį metų buvo planinėje ekonomikoje. susidūrę su nedorais partneriais. priima rinkos amoralumo idėją: dorovines visuomenės ydas pirmiausia lemia rinkos santykiai. matydama daugėjant nusikaltimų. kurias žmonės taiko priimdami sprendimus bei žmonių tarpusavio santykių pobūdžio analizė. Jiems atrodo. Šiuo metu etika apibūdinama paprastai ir apibendrintai: tai analizė.etiketo paisymas‘‘ išliko.. kai monarchas nustatydavo ceremonijų taisykles ir reikalavimus savo dvariškiams. nesąžininga konkurencija tapo norma. draudimai.. ir kalbėdama apie ryškų dorovės nuosmukį. Nesąžiningiems verslininkams būtų galima pritaikyti rusų rašytojo L. Galima pažymėti. kad pateisinami neteisėti ekonominiai sandoriai.etikos‘‘ ir moralės‘‘. kaip mūsų sprendimai paveikia kitus žmones. subtilios manieros. kadaise buvusios deramo elgesio požymiais. pašaipą keliančios teorinės nuostatos. Žmonės mėgino etiką apibūdinti tūkstantmečius. jog tai bereikalingas painiojimas.1.. verslininkai ima taikstytis su turto prievartavimu. Verslo etinės nuostatos ir jų pripažinimas praktinėje veikloje civilizuotose šalyse jau nuo seno yra įprastas dalykas. amoralūs rinkos ryšiai. Sudėtingi rūmų ritualai nunyko su kitais senoviniais papročiais.

nuostatos. Dauguma kritikų teigia. jei ispanas pavėluos vieną valandą susitikti su pardavėju iš Lietuvos. reikia nebijoti globaliau mąstyti ir imtis sudėtingesnių projektų. 5 proc. Todėl daugelis mokslininkų reikalauja nuodugniau tirti verslo etiką. 4 . Taip pat nerasime surašytų valdymo kultūros ir etikos nurodymų. psichologinių ir kitų reikalavimų kompleksas. verslininkų skiria save kūrėjams. Tačiau daugybė etikos principų peržengia kultūrų skirtumų ribas. o verslo etiką galima išmokti ir su kultūra susipažinti. Pavyzdžiui. laukia ir daugiau kultūrų skirtumų. Tuo metu 31 proc. susipažinus su viena. kad verslo kultūra yra sudedamoji tautinės kultūros dalis. nepaisant. dar nereiškia. vadina save aktyviais ir drąsiais. filosofijos mokslų daktarės R. Pavyzdžiui. Maža to. kurių išmanymas gali garantuoti sėkmę. Galima pažymėti. kad Italijoje galima elgtis kaip italui. Nedera pamiršti. trys iš dešimties nežino. Pardavėjui reikėtų sujungti įvairias kultūras. Todėl norint užmegsti ryšius su savo partneriais.Prastas požiūris į verslą buvo ir prieš dešimtmetį. nacionalinės kultūros nepakeisime. Tad aptariant verslo etiką. Tai rodo 1993 m. tai efektingas vadovas privalo papildyti savąjį valdymo priemonių arsenalą etikos idėjomis. nuosavybės teisių gerbimas taip pat išliko – smurto veiksmai visų laikomi blogiu. kad dėl skirtingos kultūros yra ir etikos skirtumų. skiriasi ir tos pačios šalies regionų kultūros. o verslininkų charakteristikoje vyrauja neigiami bruožai – egoizmas. tačiau verslo kultūrą galima keisti.Tamošiūnienės atlikta Lietuvos gyventojų sociologinė apklausa. 26 proc.. keturi – labiau neigiamai. Viešint kitose šalyse galima netinkamai pasielgti ir niekuomet to net nesuvokti. prisipažįsta esą egoistai. Verslo etika – viena svarbiausių. kad ji būtų lanksti ir jautri daugeliui kultūrinių skirtumų. tiek ir kitose. reikia rodyti norą ir pasirengimą dirbti daugiau nei įprasta. 21 proc. būtų galima laisviau jaustis ir labiau pasitikėti savimi. kad dar nėra ir vargu ar gali būti rastas universalus atsakymas į šį klausimą. ir toks elgesys būtų smerktinas. kas yra verslininkas. todėl. ekonominių.Kas yra kas Lietuvoje‘‘ rodo. Verslo normų laikymasis byloja ir apie tos visuomenės kultūros lygį. jog jis to nevertina. politikus. Besikeičiant kultūroms. techninių. Tiesiog toks jų kultūroje požiūris į laiką. Bet paėmus bendrai. esminiai teiginiai. Žinant bent kelias vienai ar kitai kultūrai būdingas elgesio taisykles. ar juos atliko pavieniai asmenys. Akivaizdu. kad jų kalba parengtas prekių ar įrangos priežiūros sutartis vykdytų Prancūzijos įmonė. kai kuriose Azijos šalyse duoti dovanų savo verslo partneriams ir perspektyviems užsakovams laikoma pagarbos ženklu. bet ir viešumoje vis matomesnė visuomenės dalis. tai nereiškia. ar ne. o Ispanijoje – kaip ispanui. Kadangi kiekvienas verslo sprendimas turi etikos aspektą. klaidingiausiai suprantamų ir nepažintų temų šiuolaikiniame versle. Kiekvienas dirbantis versle yra ne tik organizacijos dalis. Tai labiau organizacinių. kad pažinome visas. Svarbu žinoti.etikos krizės‘‘ laikotarpiu. su kuriais firmos nariai susiduria tiek savo visuomenėje. Naujieji žinynai atspindi Lietuvoje aiškėjančią tendenciją – verslo bendruomenė tampa ne tik vis įtakingesnė. pravartu pasidomėti tos šalies kultūra.. Lietuvai įstojus į ES. Visos didžiosios kultūros vertina sąžiningumą. sportininkus. amoralumas. kad mes gyvename . tačiau įprasti prie to be galo sunku. O Vakaruose tokios dovanos būtų palaikytos kyšiu – mėginimu papirkti individą. Šių dienų firmos susiduria su iššūkiu pritaikyti firmos kultūrą. ar valstybės. Šalies kultūroje galima skirti ir profesines kultūras – bankininkų verslo kultūra gali skirtis nuo pramoninkų kultūros. taisyklių. Ji sprendžia vieną esminį klausimą: ar tam tikra veikla yra priimtina visuomenei. jog įtakingiausių profesionalų sąrašuose verslininkai lenkia kultūros žmones. kyla ir kultūros klausimas. Nesenai išleisti nauji Vilniaus miestui ir apskričiai skirti informaciniai leidiniai . Žinoma. vykstant į užsienį verslo tikslais ar priimant juos tėvynėje. Verslo kultūros dalį sudaro darbuotojų tarpusavio santykiai. bet ir jos kultūros dalis. Šioje aklausoje verslą ir verslininkus trys iš dešimties apibūdina teigiamai. Bėgant laikui ir keičiantis kultūrai išlieka visuotiniai etikos principai. jog prancūzai mėgsta. Čia iškylusi dilema ta. verslininkų tikslo siekia nepaisydami būdų ir priemonių.

Norinčiam ko nors pasiekti. Tačiau jis visada yra pats atsakingas už savo sprendimus ir veiksmus. o bet kokia atsakomybė turi moralinį pradą. Nuostatos yra dinamiškos savybės. padėti realizuoti planus. darbštumu. verslininkas gali pasikliauti tik savo norais. vienos išnykti bei atsirasti kitos. susikuria įvairios pažiūros ir specifiški tarpusavio santykiai.Socialinis sugedimas įgauna atspalvį to socialinio sluoksnio. jos pragyvenimo šaltinis. vertybės – yra vienas svarbiausių verslo etikos objektų.Balzako išsakytą mintį: . Jos ne tik susiformuoja. Nuo seniausių laikų kalbama apie profesinę moralę arba profesinę etiką. Nuostatos supaprastina aplinkos pažinimą ir palengina individų bei grupių adaptaciją ir veiklą. normos. Kokios yra bendrosios etinės nuostatos. kiek visuomenė yra pažinusi ir įvaldžiusi civilizuoto verslo normas ir laikosi tų įpročių. kiek jis bus pasiryžęs darbuotis jų gerovei. kurios susidarė dar iki verslo. žmonės elgiasi pagal nuostatas. kad šalia yra kitas žmogus. 3. O šie sutiks mylėti ir gerbti. Verslo normų laikymasis parodo visuomenės pasirengimą gyventi ir etiškai dirbti rinkos sąlygomis. Tad eidamas į verslą asmuo turi susipažinti ir su susiformavusiomis verslo etinėmis nuostatomis. papročius. . stebi ir perima verslo pasaulio tvarką. kuriuos lemia šios profesijos tradicijos bei patirtis.šis būtinas ryšys vadinamas dorovine priederme. ypač dirbti atsiskyrusiam. Tačiau ir verslininkas neturi pamiršti. kuriame turėtų būti įrašytos šios bendrosios nuostatos. Imdamasis šios veiklos. • Verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų. privati veikla. kai individas savo patirtimi patikrina vienus ar kitus argumentus ir aktyviai juos panaudoje veikloje.. Šis poveikis labai priklauso ir nuo to. Yra nustatyta. Bet svarbiausia jų etikos norma – garantuoti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais. kurių dera laikytis dirbantiems versle? Šį klausimą gali atsakyti verslininko etikos kodeksas.Holbachas. atsakomybę. Kaip teigė prancūzų filosofas materialistas P. kad nuostatos geriau įsitvirtina ir viena ar kita kryptimi keičiasi. papročiai ir tradicijos. maklerio etinės nuostatos turi savo profesinių bruožų bei ypatumų. reikia dėmesio ir moralinės paramos iš visuomenės. kuriame jis atsiranda‘‘. Verslininkystė yra laisva. sugebėjimu numatyti padarinius priimtų sprendimų. Kartu tai ir elgesio taisyklės (normos). orumą. kuri išskiria pagrindinius dalykus: profesinę sąžinę. kad jo gyvenimo būdas. Verslininkystės idėja Kiekviena veikla ir profesija reikalauja ten dirbančių asmenų tam tikros atsakomybės. Įvairiose veiklos srityse galioja savi profesiniai įstatymai. Jomis derėtų vadovautis kiekvienam save gerbiančiam verslininkui: • Verslas neturi kenkti žmogaus sveikatai ir jo ekologinei bei ekonominei aplinkai. dorovine pareiga‘‘. todėl turi atitikti bendruosius ir specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. normos. kad pilnutinei verslininko laimei reikia ir aplinkinių žmonių palankumo ir pagalbos.. kuriais remiasi rinkos ekonomika. Verslininko veiklos moralumo išraiška – elgsena. santykius su partneriais ir savo bendradarbiais etalonus ir elgiasi pagal juos. savigarbą. Kiekvienas verslininko poelgis veikia kitus žmones. Verslininko elgesio taisyklės Nuostata – tai žmogaus parengtis ar predispozicija specifiniu būdu atsakyti į tam tikrus poveikius.2. Dirbant įvairiose srityse. įžvalgumu. skirtingi veiklos ir elgesio reguliavimo bei kontrolės būdai. bendras kultūrinis išprusimas veikia kitų žmonių socialinius įpročius ir santykius. bet gali pasikeisti. tarpusavio santykiai. 5 . gerovės pagrindas. Patekę į verslo pasaulį. Natūralu. Todėl rinkos sąlygomis privatusis verslas yra visuomenės dalis. Čia galima paminėti prancūzų rašytojo H. bet nuo moralės ji nėra laisva. darbuotis verslininko laimei tik tiek. tad nedera jam pamiršti.A. Negerai verslininkui likti vienam. Pavyzdžiui.

remdamiesi ES valstybių patirtimi.. To produkto pardavimas (žmogui). tačiau tikras verslininkas turi mokėti garbingai pralaimėti ir objektyviai išnagrinėti nesėkmės priažastis. o už parodytą ryžtą ir prisiimtą riziką gauti pelną. pardavėjas ir pirkėjas. o tik skatina didesnį bedarbių skaičių. kaip kūrėjo.‘‘ (H. Tai jie motyvuoja tuo.Verslininkas neturi užmiršti. Verslininko veiklos tikslas – stengtis patenkinti visuomenės poreikį įsigyti tam tikrų prekių ar gauti paslaugų. ne visi verslininkai jų laikosi. turėtų būti pagrįsta. o atsakomybė už jo padarinius – asmeniška. su bereikalingu valdžios įsikišimu. Konkretaus produkto pagaminimas (žmogui). fizinis 6 • . Viena nuostatų tvirtina. kuri dar niekaip negali išnykti iš valdininkijos. su papildomais mokesčiais. pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu ir verslo etikos vadovavimusi. . 3. Taip pat energinga veikla rinkoje verslininkas pabrėžia savo . kuri skatina pažangą įvairiose visuomenės gyvenimo sferose. nuo verslo nesėkmės niekas nėra apsaugotas ir ją patirti nemalonu. Kaip pavyzdį galima pateikti vieną neapgalvotą Vyriausybės iškeltą idėją uždrausti alaus reklamą renginių metu bei rengimasį įvesti kitokių apribojimų alaus gamintojams. menkina verslininko įvaizdį visuomenės akyse ir skatina tokį jo elgesį laikyti ekonominio nepastovumo kaltininku. Deja. Lietuvos aludariai irgi pradėjo kurti savąjį garbės kodeksą. su netobulai sukurtais įstatymais.V. nes verslininkai beveik kasdien susiduria su biurokratija. Žymus amerikiečių verslininkas H. kad rinkoje dirba ir kiti asmenys. bet visada bus matomi ankstesni sutrūkimai.Šo). Išteklių ir medžiagų pirkimas (žmogui). kuri pažeidžia vieną iš verslo etikos nuostatų. ekologiškai nešvariomis prekėmis kenkiama ne tik žmonių sveikatai. Tokiu atveju visuomenė palaiko valdžios pastangas perskirstyti verslininkų uždirbtas lėšas. gautas nedoru būdu. visų pirma įvardijant savo paties priimtus netinkamus sprendimus. Tuo tarpu Lietuvoje reiškiasi necivilizuotos konkurencijos aistros – sprogdinimai. verslininkas akivaizdžiai paliudija savo pagarbą žmonėms. Konkurencija turi būti sąžininga. Atrodytų. Iš šių trijų tarpsnių savo . kad prekiaujant narkotikais. buvimą. Norėdami užkirsti kelią tokiems įstatymas. kad sąžingas verslas. O tai yra viena iš svarbių verslininko moralinių savybių. sukėlė šoką užsieniečiams. • Verslininkas turi siekti ir ieškoti abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su konkurentais. Suteikdamas galimybę asmenims ir visuomenei džiaugtis. darbuotojas. bet ir verslo reputacijai visuomenės akyse.. ko nebūtų galima padaryti. Verta pažymėti. • Verslas – rizikinga veikla. Bet. kurie žlugdo verslą. kad šie taip pat elgtųsi su juo. turto naikinimas. Tokio verslo užuomazgų yra Lietuvoje. kuri dažnai kelia juoką. kad verslininkas turi ieškoti abiem busėm naudingo bendradarbiavimo su konkurentu.Fordas savo knygose svarbų vaidmenį skiria verslo ir dorovės suderinimui.Sugadinta reputacija panaši į sudaužytą vazą – ją galima suklijuoti. todėl verslininkas turi būti tam psichologiškai pasirengęs.džiaugsmą‘‘ patiria verslininkas. Rinka neįmanoma be konkurencijos. Išanalizavus nesėkmės priežastis ir tinkamai įvertinus savo galimybes. Šį motyvą galima būtų pateisinti. • Rizika. 2. Jis išskyrė tris tarpsnius apie verslo ir verslininko tarnavimą žmogui ir visuomenei: 1. nes ji nesukuria naujų darbo vietų. Tokie verslą varžantys mūsų šalies įstatymai. Pelnas. šiose nuostatose nėra. kurių interesų jis negali nepaisyti. kaip rodo praktika. kuriai ryžtasi verslininkas. sunkiai įgyvendinamas dalykas. reglamentuojantys alaus reklamą. tikram verslininkui neišvengiamai kils noras vėl ieškoti ir rasti savo vietą rinkoje. • Verslininkas turi sąžiningai vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir stengtis. nieko neįmanomo. civilizuota. Žinoma. jo gerovei. tokia praktika yra neveiksminga. Verslas pirmiausia turi tarnauti žmogui.

grąsinimai.jeigu to nepajėgiame padaryti. 9 iš 10 apklausos dalyvių teigiamai įvertino kultūringas skolų išieškojimo priemones: derybas su skolininkais ir verslo partnerių informavimą apie skolininkus. valstybei – laikytis verslininkystės įstatymų ir sąžiningai mokėti mokesčius. bendrovių.5 tūkst. Todėl etiketas padeda plėtoti humaniškus tarpusavio santykius. kad skolą būtina atgauti bet kokia kaina.2 skyriuje) ir valstybei. Nesilaikant etiketo normų ir moralinių principų. Atrodytų. žmogaus orumo niekinimą. tačiau dalis verslininkų tokį kultūringumą dažnai ignoruoja. kiti dėl pablogėjusios finansinės padėties. tai jis padeda sukurti ir pagarbią verslo partnerių bendravimo aplinką. išreiškia dėmesį. nuostatoms. Tokius duomenis paskelbė įmonė . Verslininkas. Dabar Lietuvoje yra daugiau kaip 100 verslininkus tikrinančių institucijų. kaip teigė Demokritas . 38 proc. o skolininkų turi daugiau kaip 90 proc. kad kai kurie verslininkai nesumoka visų reikiamų mokesčių.. bendrai ieškoti tiesos. džentelmeniškumo principų. eidamas į rinką. Net susidūrus skirtingoms pažiūroms. įmonių vadovų sutiktų piktybinių skolininkų sąrašą paskelbti žiniasklaidoje. Anksčiau buvo minėta. kurie labai svarbūs versle dirbantiems žmonėms. kaip jie vertina save. Kadangi etiketas yra žmonių bendravimo priemonė. ir ne apie tai. Tačiau ne visada verslininkai dorai elgiasi su verslo partneriais. Apklausos duomenimis. Apie 70 proc. Todėl net 73 proc. Lt. Kreiptis į tokias bendroves 7 . vadovų pareiškė. Bet ir tai nėra esminė priežastis. Skolų valdymo bendrovių paslaugomis naudojasi beveik penkdadalis šalies įmonių. Bendra šalies įmonių tarpusavio skolų apimtis siekia 20 mlrd. Deja pastarojo laikosi ne visi verslininkai: vieni tai daro piktybiškai. turinti savo dėsnius. 22 proc. čia dirbančių žmonių elgesys su klientais. biuro ar kontoros interjeras. kurias taikant bendravimas teikia malonumą ir leidžia pasiekti geidžiamą rezultatą. Tokie dalykai jau nieko nestebina ir tapo gyvenimo kasdienybe. įsitikinimams. Didžiausia ir dažniausia problema yra verslo tarpusavio skolos. O tai rodo.Viešųjų ryšių idėjos‘‘. etiketas gali neleisti nuomonių skirtumui peraugti į tarpusavio įžeidinėjimą. prisiima įsipareigojimus verslo partneriui(plačiau apie tai 3. Tad nenuostabu.susidorojimas. teisingumo ar kitokie Civiliniame kodekse įtvirtinti principai. kaip apsiginti nuo gausybės juos kontroliuojančių institucijų savivalės. taisykles. Kartu tai apsunkina rinkos kūrimąsį mūsų šalyje. Čia tai pat svarbu yra verslininko menieros ir išvaizda. Taip būtų galima greičiau pastoti kelią nederamam poelgiui ir. o apie naudą to. kad skolų išieškojimas iš verslo partnerių yra aktualus. tai bent turime nederamo poelgio neremti‘‘. lizingo ar draudimo įmonėms. Šiuo metu verslininkai suka galvą. bet jų funkcijos. leidžia laikytis partnerių lygiateisiškumo. nes nemato Vyriausybės geranoriškumo verslui. Etiketo svarba verslo partnerių bendravimui Verslo partnerių bendravimas – veikla. o bausmės už klaidas yra neadekvačios. tokia priemonė būtų priimtiniausia ir mandagiausia.. Bendraudami verslo partneriai turi galvoti ne tik apie savo naudą. neįmanoma protingai svartyti reikalų. su kuriuo bendrauja. kad verslininkai kasdien susiduria su netobulais įstatymais. litų įsiskolinimą. kuris atsirado dėl neatidaus buhalterio. ir su kitu verslininkui būtina laikytis deramo elgesio: verslo partneriui – vykdyti ir laikytis sutartyje numatytų sąlygų. įmonių vadovų yra pakantūs skolininkams ir nesiekia jų sužlugdyti. 4. inicijuoti jiems baudžiamąsias bylas bei pranešti apie skolininkus bankams. keistis nuomonėmis. rodomą vienas kitam. šantažas. Verslininkai piktinasi. Ir su vienu. biurokratinėmis kliūtimis. Kaip pavyzdį galima paminėti vienai įmonei skirtą 18. O perprasti dalykinį etiketą. darbo metodai ir procedūros bei atskaitomybė nėra tiksliai žinomos. kuriuos reikia išmanyti. kad šalyje negalioja jokie sąžiningumo. litų baudą už 2 tūkst. o kaip juos vertins.. pažeidžia verslo etikos taisykles. paisyti verslo pasaulyje pripažintų normų ir nerašytų taisyklių – tai verslininko kelias į sėkmę. apklaustų įmonių vadovų susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais dėl skolų išieškojimo. kurios trukdo verslo plėtrai.

dažniausiai pritaikomas Baudžiamojo kodekso 186 straipsnis: . nepasitikėjimas. dera atsakyti tuo pačiu. Tokioje aplinkoje jis galės parodyti gerą toną ir gražias manieras. kiek reikalauja jų pradėta veikla. bet ir darbe. tačiau nemoka tinkamai pasakyti ir jų verslas neretai būna gerokai efektyvesnis nei kai kurių užsieniečių. Galima tik patvirtinti – skolininkai mėgsta . Priešingu atveju toks . Nors visur įprasta mandagiai elgtis.‘‘.užmaršumas‘‘ rimtai įžeis kompanioną. nereikėtų kreiptis į skolų išieškotojus. Tuo tarpu lietuviai sprendimus priima labai greitai ir emocingai. Be gerų manierų neįmanoma apsieiti ne tik svečiuose.. samdosi darbuotojus.... jeigu nepamirš elgesio normų ir taisyklių. Be to.laukinių papročių‘‘ niekinimas gali brangiai atsieiti.. prieš juos priimant.. Jei viena iš sutarties šalių pažeidžia nustatytas sąlygas. nes neslepiama antipatija arba pernelyg didelis valgio bei .Nacionalinis atsiskaitymų centras‘‘ vadovas G. Lietuviai padaro daug gerų darbų. organizacija ar firma. Svarbus yra verslininkų bendravimas ir su kitais verslininkais. Šios prieštaros labiausiai ir trukdo dirbant su skandinavais. pradėdami verslą. kadangi svarbesnių patvirtinimų iš švedų tenka gan ilgokai laukti. švedai labai kruopščiai apgalvoja sprendimus.verslininkus paskatina dar ir tai. suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų. jam atvykus. kad kiekvienoje įmonėje ar organizacijoje vyksta specifinis darbas. jis įgyja nepatikimo verslo partnerio vardą verslo pasaulyje ir visuomenės akyse. bei pagal to paties kodekso 183 straipsnį: . kad jie nepajėgūs priversti skolininką gražinti pinigus. meninius sugebėjimus. lietuviams labai trūksta iniciatyvumo..Nomeika. O skolininkams.užmiršti‘‘ skolas. jeigu inicijuojama baudžiamoji byla. pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.. Bendraudamas su užsienio partneriais. nutrūksta tolesnis bendradarbiavimas. Darbuotojų elgesio normos ir darbo etika Kiekvienas verslininkas. kurioje jis vieši. kurias nustato organizacija ir jų laikytis. Toks verslininkas patiria ne tik materialinių nuostolių. Geriausias ir taktiškiausias būdas bendraujant verslo partneriams (anksčiau jau minėta) yra sutartyje numatytų sąlygų laikymasis ir vykdymas.‘‘. nes patys nesugebėtų atlikti tiek darbų. Pasak jo. organizacijos vertybėmis ir elgesio taisyklėmis. Tai senas sovietinis įprotis. verslo pasaulyje gero elgesio sąvoką 8 . gautas prekes. Be to. Savo ruožtu darbuotojai turėtų susipažinti su darbo aplinka. Visuotinai priimtos elgesio taisyklės palengvina bet kokios įstaigos veiklą. Jeigu tarp verslo partenių nebūtų įsiskolinimų. 5. o jos tarnautojus nuo kofliktų ir įžeidinėjimų. todėl nevienodi valdymo kultūros bei etikos reikalavimai. papročius ir tradicijas. Jie stengiasi skrupulingai įvykdyti pradėtus projektus bei įvertina visus rizikos veiksnius. atsiranda įtampa. tiktai lietuviai per daug kuklinasi.apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus. kuris visais laikais buvo smerkiamas.. Nors nuo komunistinės eros praėjo jau daugiau kaip dešimtmetis. Kiekvienos organizacijos elgesio normos saugo firmos reputaciją. savintis svetimą turtą yra dar gana įprastas nemažos dalies verslininkų gyvenimo būdas. nepriklausomai nuo veiklos srities ir neturint partnerystės ryšių Bendraudamas su verslo partneriais neoficialioje aplinkoje. pasitikėjimo savimi. savo sąmojį ir iškalbingumą. verslininkas padarys gerą įspūdį.. Anksčiau minėta. Taip pat bendraujant su užsienio partneriais svarbu perprasti jų tautinį mentalitetą. Nedera verslininkams savintis ir svetimo turto iš verslo partnerių. Kaip teigia bendrovės . verslininkas turi gerbti šalies. yra skirtingos sąlygos. Tai turi neigiamą įtaką tolesnei jo verslo sėkmei. sutaupomas laikas ir nereikia papildomai investuoti. verta prisiminti dar vieną svetingumo reikalavimą: jeigu komandiruotės į užsienį metu partneris pasikvietė į namus. nepriklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio.

tai darbuotojai tikriausiai tų metodų nepaisys. kad neverstų jų netinkamai elgtis neįmanomam dalykui pasiekti. kiekviena bendrovė kuria politiką. Ne paslaptis. išmėginti JAV ir Europoje. švietimai). Pirmiausia turi būti etiškas vadovavimas. Bendrovė savo darbuotojams turi nustatyti siektinus uždavinius ir tikslus. kaip jame deklaruojamų vertybių laikosi organizacijos nariai. darbuotojai pastebi. Pastaruoju metu bendrovės išmėgina nemažai būdų etiškai darbo aplinkai sudaryti. Dažniausiai uždaviniai susiję su pardavimu. Norint sukurti ir palaikyti etišką aplinką darbo vietoje. galima sulaukti puikių rezultatų ir etikos. kaštus).V. koks buvo žadėtas. kad darbuotojai elgtųsi kultūringai ir etiškai. kurios numato jų atsakomybės sritį. kai prašo patarimo kultūros ir etikos klausimais arba nori pranešti apie netinkamą elgesį. Kodekso išmėginimas – tai patikrinimas. skatinti darbuotojus gerai dirbti. reikėtų įdiegti pagrindinius elgesio reikalavimus tiek vadovams. Kaip žinoma. nes . Priešingu atveju jiems tektų stebėti kitus ir vadovautis sveika nuovoka. kelia susižavėjimą. tai suveši veidmainystė ir nepasitikėjimas. nuostatų perimama iš kitų asmenų. Sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi pusės – ir darbdavys. ir verslo srityje.elgesys – tai veidrodis. Jei nebus paruošta sistema kaip kontroliuoti. Daug įvairių taisyklių. Bendradarbiai privalo susipažinti su pagrindinėmis bendrovių politikos kryptimis. atsiras nepasitikėjimas. Yra atvejų. kuriame visi rodome savo veidą‘‘ (J. Geriausiuose kodeksuose numatytos aiškios darbuotojų elgesio taisyklės. pavaldiniai – vadovus. o vaikomasi kitų. gamybą. Informacijoje. ciniškai šaipysis iš bendrovių vadovų kompromisų su etika. bet neperžengiant ribos. Jei bendrovė nustato aiškius etikos reikalavimus. ką gali duoti etiškas elgesys. kad demokratinėje rinkos ekonomikos visuomenėje individai.. kopijuojant jų elgseną. Darbuotojams lengviau dirbti organizacijoje. kai dabuotojai nesilaiko darbo taisyklių ir vedžioja darbdavius už nosies. ar tų reikalavimų laikomasi. Elgesio kodeksas nusako svarbiausias konkrečios organizacijos išpažįstamas vertybes ir elgesio reikalavimus. etikos tarnybos. Tai spontaniškas nuostatų formavimasis. ji turi jaustis įsipareigojusi ir tikrinti . Tam yra keletą priežasčių: baimė susilaukti apskustųjų keršto ir prasta pažiūra į skundikus. Bendradarbiams svarbu jaustis ir saugiems. Tikslai turėtų būti drąsūs.formuoja kiekvienos organizacijos stilius ir tradicijos. Todėl būtina suvokti – visų lygių organizacijos darbuotojai privalo būti padorūs. pelningumu. būtina pabrėžti etikos svarbą. Dažnai vadovai reikalauja. tačiau nepaaiškina. Jei vadovas elgsis garbingai. kuri skiriama bendradarbiams. ignoruoja darbuotojų teises ir kt. bendrovės įsipareigojimai. Jei bendrovė aktyviai įdiegia etiką ir jos vertybes. Vaikai mėgdžioja tėvus. asmeninė individo patirtis yra ribota. Savo žinias jie privalo sugebėti pritaikyti konkrečiuose dalykuose. Svarbus etikos programų elementas yra darbuotojų švietimas. Tačiau reikėtų nepamiršti. darbo našumu ir gamyba. kenkia visiems su verslu susijusiems žmonėms. Dažniausiai naudojami programų elementai (pvz: elgesio kodeksas. supažindinimas su elgesio reikalavimais ir organizacijos vertybėmis. tai žmonės greitai pajus veidmainiškumą ir nusivils. kad etikos normų būtų laikomasi.Gėtė). Gerą elgesį turi rodyti vadovai ir kiekvienas vadybos grandies žmogus. nes jei to nebus. Pamėgdžiojimas yra nesąmoningas kitų žmonių elgsenos kopijavimas. kad Lietuvoje tai dažnas reiškinys:pvz. netaikant jokių mokymo ir auklėjimo metodų. Tikrinant vadybos ir verslo etiškumą. ir darbuotojas. viršininkus ir pan. pagal kurią darbuotojai galėtų orientuotis. Daugelis kuria oficialios etikos programas ir į jas įtraukia įvairių dalykų. būtina įvertinti veiklos 9 . Kaip žinoma..Kaip teigia psichologai. tai ir darbuotojai stengsis laikytis vadybos etikos bei ims pavyzdį iš savo tiesioginio vadovo. kad įmonė ar firma nesilaiko duoto pažado mokėti tokį atlyginimą. kai kiti žmonės ir jų elgsena yra patraukli. tiek ir darbuotojams. Jei įrašomos vienos vertybės. kaip jiems elgtis ir veikti kai kuriomis situacijomis. pelną. Nors tokių politikos krypčių skaičius ir turinys priklauso nuo verslo reikmenų ir ūkio gamybos pobūdžio. taip pat kitus organizacijos siekius bei uždavinius (pvz. nesilaikantys etiško elgesio politikos normų. kuri turi surašytas elgesio taisykles. Visais atvejais didesnis potraukis kopijuoti atsiranda tais atvejais. dauguma bendrovių turi metodikas ir rekomendacijas tokiems atvejams. ne visi darbuotojai linkę pranešti savo vadovui etikos pažeidimus.

Tarnyboje dažnos situacijos. Tačiau kartais vien pagarbos neužtenka. nuo jo savybių ir moralės bei bendravimo stiliaus. kuriomis jis tų rezultatų siekė. kai reikia tiksliai žinoti. o bloga atsigręžia prieš pačius darbuotojus. įstaigos ar firmos hierarchijos lygiui. Malonus elgesys sukuria gerą atmosferą. kad vadovas privalo: • mokėti pripažinti pavaldinių laimėjimus. nei su šeima ir draugais. geri. pasirengimo. susipažinęs su organizacijos išpažįstamomis vertybėmis ir elgesio reikalavimais. 6. Iš tokios gausios istorijos galima daryti išvadą. • būti kompetentingas. ne tik einantiems aukštesnes pareigas. Rusų pedagogas ir psichologas K. įvairių sričių teoretikai bei praktikai. 10 . darbštumas ir sumanumas palengvina užduotį ir atveria kelią į sėkmę darbe.bendravimas taurina ir kilnina. Kiekvienas darbuotojas. kuriems sekasi darbe. kai jos nariai yra mandagūs ir malonūs vieni kitiems. Vadovo ir darbuotojo santykiai Kokie turėtų būti vadovo ir darbuotojo santykiai? Koks vadovas turėtų būti. daug pasiekė iš dalies todėl. Darbuotojų elgesys ir atliekamas darbas formuoja kitų žmonių nuomonę apie juos. tuomet ir tarpusavio santykiai bus malonūs. Nuo vadovo savybių. mokėjimas valdytis. jai reikia ne tik ypatingų žinių. darbas. Tik ne kiekvienas žmogus nori ir gali būti vadovu. turi nepamiršti. Tačiau ir vadovas. Vadinasi. Ypač jos svarbios darbe. kad kiekviena turi vadovą. kad moralinės savybės ir geras elgesys bei manieros lemia sėkmę visose gyvenimo srityse. • svarstyti su pavaldiniais galimus problemos sprendimo būdus. elgesio priklauso santykiai su darbuotojais. draugijoje žmogus nejučiomis nuoširdžiai elgiasi kitaip negu būdamas vienas‘‘ (L. Ilgainiui tinkamas elgesys tampa neatsiejama kasdienio darbo dalimi. Šis noras būdingas kiekvienam organizacijos. būtina nuolat tinkamai elgtis. paisyti kitų. kad . Šitaip užkertamas kelias greitiems rezultatams. bet ir į priemones.Fojerbachas). nepamiršti. nes ši veikla specifinė. patyrimo... Tai suvokę darbuotojai bus įvertinti bei paaukštinti. protinės ir dorovinės žmogaus galios – vieninteliai visokių gėrybių kūrėjai‘‘. Taigi versle. moralės. Visi norėtumėme dirbti su mandagiais. o svarbiausia – laisvai jausis bet kurioje tarnybinėje situacijoje. kaip elgtis. kuri sklandžiausiai funkcionuoja tada. kad santykiai taptų šilti.. bet ir tam tikrų sąvybių. Dirbantys žmonės dažnai daugiau laiko praleidžia su bendradarbiais. • būti principingas. Gera elgsena visuomet pastebima ir paskatinama. Visoms organizacijoms bendra tai. • nuolat bendrauti su pavaldiniais.laikas.Ušinskis teigia. Kiekvienas nori dirbti su geru vadovu. nepaisant užimamų pareigų. kad ilgainiui jie nevirstų ilgalaikėmis išlaidomis. ką sakyti. fizinės. skaitant apie tinkamas manieras. kad reikia jai leisti laisvai reikštis ir klestėti. • būti drąsus ir pasirengęs atstovauti pavaldiniams ir ginti juos. Žmonėms.geras vadovas‘‘? Apibūdinti vadovo sąvoką mėgino įvairių laikų ir šalių mąstytojai. ir darbuotojas turi gerbti vienas kitą. O kas yra . nekonfliktiniai? Visa tai didžia dalimi priklauso nuo vadovo valdymo stiliaus ir kultūros. Malonus darbuotojų . mokslas. kad kiekviename žmoguje slypi išmintinga kūrėjo galia. kur daugelis praleidžia didesnę laiko dalį. kad žino kaip elgtis daugelyje situacijų. laikytis nustatytų organizacijų elgesio taisyklių ir vertybių. taktiškais kolegomis.rezultatus. kaip ir visur kitur. Tinkamas elgesys. Tikrintojai turi atkreipti dėmesį ne tik į galutinius darbuotojo rezultatus. Tos žinios gali būti išugdytos tėvų arba išmoktos stebint kitus. reikia būti mandagiam visų rangų tarnautojams. ir tikslai bus pasiekti. Darbo vieta yra bendruomenė.

kad pagrindinė tarnautojų atleidimo iš darbo priežastis yra nemokėjimas bendrauti (90 proc. žmogiškuosius santykius. o ne kaip paprastos pelno priemonės‘‘. Valdymo kultūra prasideda pačiu vadovu. Geraširdiškas. nereiklus sau ir savo pavaldiniams. darbo vietos sutvarkymu. ryšių ar kita technika. visuomet prisimenant.verslo sėkmės paslaptys paprasčiausiai yra vadovų elgesio su darbuotojais būdas‘‘. Svarbiausia jo valdymo filosofija yra ta. dažniausiai tuoj pat netenka posto. ar darbo vietai teikiama reikiama naujausia informacinė. domėtis savo valdiniais. nei kūnas. meninis išprusimas nusako kolektyvo valdymo kultūrą. Tai sugebėjimas jausti aplinką. daro jį įdomesnį ir našesnį.turėti aukštą kultūros lygį ir moralines savybes. kad . • • 11 . kartu ir įmonės autoritetą. Nukentėjęs asmuo dar gali prisiteisti didžiules pinigines kompensacijas už moralinę traumą. nepiktas sąmojis sukuria pasitikėjimo aplinką.. Toks vadovas visuomet sugeba išreikalauti iš savo pavaldinių valdymo kultūros. kad humoru.pavaldiniai turi būti vertinami kaip kolegos ir padėjėjai. bet palengvina darbą. net nuo pačios pagrindinės darbo vietos – stalo sutvarkymo. Pasak A. nei norai. Jie visi kartu užtikrina organizacijos kultūros ir etikos lygį. o taip pat ir veiklos rezultatus.. Drausmė. žodžio laikymasis kelia kiekvieno vadovo darbo kultūrą. negerbiamas ir nevertinamas. Svarbus reikalavimas vadovui – organizaciniai sugebėjimai. beveik tokia pat. Vadovo darbo kultūra daug priklauso nuo to. JAV arba Kanadoje vadovas. papeikimais ir ašaromis. Niekam nerūpi nei jo sveikata. kad . Šis posakis mus pasiekė iš Vakarų. kad elgesys būtų kilnus. tačiau jis nėra veiksmingas. palengvina darbą. jog kiekvieno žmogaus didžiausias noras – kad įvertintų jo darbą. rūpinasi jų ugdymu ir parinkimu. tačiau jie sukuria tik laikinus ryšius su kompanija. Vadovui būtina savybė – humoro jausmas. nei ketinimai. Tačiau Lietuvoje dar galima iš vadovų išgirsti populiarų teiginį: . kad investuotojai yra svarbūs verslo sėkmei.. kuri daro įtaką jos sėkmei. nes savanaudiškumo nemėgsta savi ir niekina priešai. Vadovas privalo vengti blogybių. nes jį gina įstatymai. Apkrautas stalas tarsi byloja. šypsena gali daugiau pasiekti negu įsakymais.Juokauk ir leisk juokauti pavaldiniams‘‘. . mokėti kalbėti ir mokėti tylėti. pastebėti darbuotojo nuopelnus. konkretumas. apranga.. . juos pripažinti. Mokėti bendrauti reiškia suprasti žmonių psichologiją. įvykius. Visi šie išvardinti valdymo kultūros privalumai būtini vadovui. Valdymo kultūra priklauso ir nuo raštvedybos organizavimo įmonėje. Humoro jausmą ypač pabrėžia JAV valdymo specialistai. kylančius poreikius. Griežtas raštvedybos reikalavimų laikymasis kelia ne tik kultūrą. kultūrinis. smulkmenos neužgožia svarbiausių problemų. Vakarų vadyboje skiriami šie svarbiausi organizaciniai sugebėjimai – noras būti vadovu bei mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti. mokėjimas bendrauti su žmonėmis.Moritos. kuris kaltas. Amerikiečių psichologai dažnai nurodo.žmogaus problema. saugotis gobšumo ir savanaudiškumo. darbuotojai yra daug svarbesni. kad žmogus prarado sveikatą arba pasirinko kilpą. grasinimais. nepageidaujamas. jausti laiką. kadangi jie yra pastovi kompanijos dalis. suvokti veiksmų motyvus.sako jie. požiūriu į savo pavaldinius ir baigiasi veiklumu. etiką.). nei protas. Vadovo kultūringa elgsena. Jis sutiko. Tai . Japonijos elektronikos pramonės pradininkas Akio Morita sakė. Vakarietis gali pats išspręsti savo problemas. kad jo savininkas netvarkingas. operatyvumą. nes jis negirdimas. nes tai labai veikia tarpusavio santykius su pavaldiniais.) ir techninių žinių trūkumas (10 proc. Iš tiesų mūsų šalyje žmogus pats negali išspręsti savo problemų. aukštu valdymo darbo mechanizavimo lygiu. kaip aukščiausio lygio vadovai. tegul jis ją sprendžia pats‘‘. Jis turi suprasti. jų prigimtį. jo kultūringumu. Vakarų Europos šalyse.

o bendradarbiaudamas su kitais ims dirbti efektyviau. 12 . partneriais. kas su jais vienytų‘‘ (L. Taigi norėtusi. į kurią dažnai nekreipiama dėmesio. vadovai su pavaldiniais – jausis laisviau. kad verslininko veikla vienytųsi su visuomene. siekiant ekonominių tikslų. protu suvokiami. . kuris apsprendžia žmogaus laikyseną ir veiklą. kad jam dera daryti ne tai. gero žmogaus‘‘ reputacija. šiltus santykius galima atskleisti geriausias savo savybes.verslininkai su partneriais. Gebėdami užmegzti santykius . tačiau santykiai – nepaprastai svarbus tikros sėkmės laidas. o vadovas ir pavaldinys dirbtų taip. kai abi pusės jaučia vienas kito nuoširdumą ir pagarbą. Užmezgus malonius. kad darbas juos vienytų. etika užima aukštesnę. suprasta dorovinių vertybių pirmenybė. apskritai tampama sumanesniu ir išmintingesniu veiklos žmogumi. Jos tiklas – parodyti metodiškai patikimus teisingos. jį mylės. kas jį atskirtų nuo žmonių. kritinę poziciją. todėl. Tarpusavio santykiai – tai tema. Juo pasitikės ir žavėsis.. kuri galiausiai priklauso nuo ją sudarančių asmenybių vertės. lyginant su savaime susifomavusia morale. nes be viso šito neįmanoma pasiekti gerų veiklos rezultatų..Išvados Pagrindiniai etikos klausimai liečia gėrį. būti naudingiems visuomenei ir sau pačiam. būti geru draugu bei partneriu. tuo geriau ir saugiau bus gyventi tokios visuomenės nariams. Taps laisviau bendrauti su žmonėmis. Tai padės palaikyti ilgalaikius. tiek profesiniu aspektu. Etikos principai ir motyvai turi būti visuotinai pripažįstami. o kartu sulaukti daugiau kitų dėmesio tiek asmeniniu.Kiekvienas žmogus žino. Tuo pačiu pakils ir valstybės vertė. o tai. kad kuo greičiau visuomenėje bus pripažintos ir įsisąmonintos civilizuoto verslo normos bei nuostatos. Užmezgus santykius ir dorai elgiantis pelnytai ateina .Tolstojus). protingos ir prasmingos veiklos bei gyvenimo pagrindus. Tad dirbanties versle būtina laikytis visuotinai pripažintų etikos ir moralės taisyklių. pasitikėjimo pagrįstus santykius. Svarbu ir būtina suvokti. geriau ima sektis derybos. neturi būti grindžiami išoriniais autoritetais ar elgesio stereotipais. atverti kito žmogaus geruosius ypatumus. Jeigu kiekvienas verslininkas suras laiko ir energijos suvokti verslo pasaulio etiką. Visa tai turi būti pagrįsta dorovingumu ir geru elgesiu. gyvenimas kaipmat ims keistis.

Aš vadovas.Razauskas.Leonienė. . 1997. . R. A.Literatūra 1. – Vilnius. – Kaunas. B.Verslo žinios“.Kaunas.Leidykla . 2001.Melsa‘‘. Verslo pradmenys. 1996..Vanderbilt. B. 5..Žilinskas. Gyvensena. 4. 3. 1996. 13 . Ekonomikos pagrindai. 6..Jacikevičius. V. A. 2. Siela. 1999. Viskas apie etiką. – Vilnius. Mokslas.Martinkus.