PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS

Ar tikrai skiepai – sveika? 2-3 psl.

Didžiausi alternatyvios energetikos 4-5 projektai psl.

Sveikiausi vaikai – užauginti ekologiškai 12-14 psl.

GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

ISSN 1822-6191

Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide

www.ozonas.lt

www.ekologija.lt

2008/11 (15)

Nuotr. Tomo Cikanavičiaus
VANDENS ŽEMĖJE LIKO 30-ČIAI METŲ Spalio 29 dieną Romoje Pasaulinė laukinės gamtos asociacija WWF surengė konferenciją, kurios metu mokslininkų grupės vadovas Gianfranco Bolonijos pranešė, jog vandens pasaulyje pakaks vos trisdešimčiai metų. Specialisto teigimu, nuo 1986 metų žemėje vyksta anomaliniai reiškiniai – aršiai vystantis technologijoms, žmogus sunaudoja daug gamtos resursų, todėl jie sparčiai senka. 2005 metais suvartota net 30 % daugiau, nei leidžia gamtinės atsargos. Ir tai dar ne pabaiga. Mokslininkai perspėja, kad jei žmonės nepakeis savo gyvenimo būdo, vandens pritrūksime jau 2040 metais. Mokslininko G. Bolonijos nuomone, labai daug resursų suvartojama JAV, Kuveite, Danijoje, Australijoje bei kitose šalyse. Tuo tarpu mažiausiai vandens suvartojama Konge, Haityje, Afganistane ir Malavyje. Savo kalboje tyrimo autorius pažymi, jog daugiausia vandens išteklių sunaudojama žemės ūkyje. Pavyzdžiui, vieno cukraus gabalėlio gamybai reikalinga 1500, o kilogramui jautienos – net 15 tūkstančių 500 litrų vandens, kai, tuo metu, Somalyje dėl jo stokos miršta žmonės... Pasak Tarptautinio vandens valdymo instituto specialistų, Žemė su šia problema susidurs po 25 metų. Raminta Skripkaitė (Meniu.lt) ES LYDERIAI SLAPTAI REZGA PLANUS IŠPLĖSTI GMO LAUKUS „The Independent on Sunday“ atskleidė slaptus dokumentus, rodančius, kad Gordonas Brownas kartu su kitais Europos lyderiais slapta ruošia plataus masto programą skatinti genetiškai modifikuotų grūdinių kultūrų bei maisto vartojimą ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir visoje Europoje. Konfidencialiuose 27 ES šalių vyriausybių atstovų privačių susirinkimų protokoluose skleidžiasi planai paspartinti modifikuotos produkcijos pateikimą Europos rinkoms bei slopinti visuomenės priešinimąsi jam. Juose taip pat numatoma, kad norint „neutralizuoti aplinkosaugininkų suinteresuotumą“, vadovai reikalauja didesnio žemdirbystės pramonės atstovų, tokių kaip biotechnologijos gigantės „Monsanto“, ryžtingumo. Žinios apie šį genetiškai modifikuotų organizmų sąmokslą turėtų iššaukti masinį nepasitenkinimą net ir tose šalyse, kuriose genetinės modifikacijos buvo įteisintos. Nepalanki viešoji nuomonė neleido D. Britanijos teritorijoje auginti jokios genetiškai modifikuotos grūdinės kultūros. Prancūzijoje, vienoje iš trejeto Europos šalių, kurios neribotais kiekiais augino modifikuotus javus, kultivavimas buvo sustabdytas. Kitose dviejose – Ispanijoje ir Portugalijoje – visuomenės pasipiktinimas sparčiai auga. Jau kurį laiką biotechnologijų pramonė Europoje vykdo viešųjų ryšių kampaniją, kuri remiasi įsitikinimu, kad pasauliui tiesiog būtinos genetinės modifikacijos. Jos poveikis pastebimas D. Britanijos vyriausybės nariams, kurie vis dažniau pasisako už šių technologijų plėtrą, bei Europos Komisijai, su kuria pramonės šakos lobistai sako užmezgę „puikius darbinius santykius“. Slaptieji posėdžiai buvo šaukiami GMO gerbėjo Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso iniciatyva, o jiems pirmininkaudavo jo biuro vadovas Joao Vale de Almeida. „The Independent“ gauti dokumentai liudija, kad visų 27 ES šalių premjerai buvo paprašyti deleguoti į tokius susitikimus po vieną savo specialų atstovą. The Independent on Sunday ir Delfi.lt. PRAČIAUŠKĖJO „ŽALIOJI AKADEMIJA“ Baigėsi „Projektų rengimo akademija“, šiais metais plėtojusi žaliojo verslo temą. Išklausę teorinius ir praktinius mokymus, studentai rengė investicinį projektą, skirtą įkurti naują „žalią“ taksi įmonę, klientus vežančią tik ekologiškais hibridiniais automobiliais. Kelias savaites visi norintys siuntė žalio verslo idėjas, kurias vertino ir atrinko „Ozono“ ir „15 min.“ atstovai. „Penkiolikos minučių“ įsteigtas žalias dviratis tebelaukia sukūrusio/s ekologiško sporto klubo idėją, kurios esmė – panaudoti energiją, kurią generuoja ten „pumpuojami raumenys“. Idėjų-lyderių trejete žalią taksi ir žalią „džymą“ papildė ir pasiūlymas kurti ir ekologiškų produktų platinimo tinklą. Atsiųsta ir įdomių, net išsamių pasiūlymų, kokius produktus galima kurti iš įvairių atliekų – ši niša tikrai menkai išnaudota, ypač Lietuvoje, nors galimybės nemažos. Tačiau norėtume padejuoti, kad ir bendras idėjų peizažas atspindėjo šį atotrūkį tarp plačių galimybių ir kur kas siauresnių užmojų. Bet juk viskas dar prieš akis?

SąžINĖ Už žEMĖS ARDyMą GALI SUGRAUžTI TAvO SvEIkATą
Sveikatos nenusipirksi. Sveikatai nepaprieštarausi. Į sveikatą, - sako lietuviai, geriantys dešimtą taurę jubiliejinio automobilinio skysčio (o vėliau naktį galbūt – neduokdie – besirėžiantys į šešių asmenų šeimą, priešinga eismo juosta grįžtančią iš kalėdinio žiburėlio „karo keliuose“ prevencijai). Jei ką ir atims pasaulinė ekonomikos, finansų, maisto, vertybių, vertybinių popierių, naftos brangimo, naftos pigimo, butų pigimo, butų brangimo, statinių, kubilų ir šimašių krizė, tai sveikatą – paskutiniausiai. Tačiau galiausiai imsime pardavinėti ir ją, kaip iš tikrųjų parduodame, o nemažai jau esame ir pardavę net šiandien. Kai –nioliktaisiais Kristaus eros amžiais suaugusieji kišdavo save ir savo vaikus į anglies kasyklas (o į kaminus, tarp kitko, telpa tik vaikai), kuriose vieną centą per mėnesį gaudavai už tai, kad sulauksi tik trisdešimties (o „Ar žinote, kad...“
Partneriai:

daugybėje šalių kasyklos tebekasa, ir net vaikai jose tebedirba?), straipsniai ir susirūpinimai apie vargstančių sveikatą negalėjo būti vertingesni, nei jų gyvybė. Šiandien, varydami savo namus/automobilius anglimi ar, kaip sako Skirmantė Gough, vytintais dinozaurais, užmerkę akis užstatome savo ir vaikų kvėpavimo takų sveikatą vardan menamo pigumo – t.y. įsisenėjusių masinių/socialinių įpročių. Ekologinės problemos – nors jų nekurti ir jas nedelsdami spręsti privalome ir taip – betarpiškai susijusios ne tik su kitos gyvybės bei aplinkos, bet ir mūsų pačių sveikata. Bevariklio transporto laikais sveikiau gyveno ne tik plaučiai, bet ir kojos (net jei tai buvo arkliai). Tačiau tai nereiškia, kad dviračiai – tai praeitis arba nestilingas fizinis darbas. Šiame numeryje trumpai minėsime ir jaunuolius, tiesa, transporto pasiūlymuose neneigiančius ne tik arklių,

bet ir baidarių (aš siūlau kitoje akcijoje pamėginti bent metus iš namų Kaune į darbą Vilniuje važinėti pačiūžomis). Žinoma, tiesmukiausiai ekologijos sveikata atsispindi vartojimo niuansuose. Gali būti, kad kai kurie kapitalistinių genialumų taikiniai jau išmoko iš toliau apeiti maisto meno kūrinius, nupintus iš kancerogenų. Tačiau neįtikėtinas spektras įvairaus toksiškumo medžiagų šedevrų ir toliau glūdi spalvingose, nuotaikingose prekių lentynose, reklaminėmis iltimis užstojančiose kuklius ekologiškų produktų skyrelius. Graudu, kad jie ir atspindi mūsų galimybes prisikimšti sveikatas natūralesnio prado. O juk kiek LĖŠŲ sutaupytų kad ir ligonių kasos, jei jų klientų kasa ir kepenys nebūtų prisodrinti konservantais, gliutamatais, E ir kitais barkodais. Bet nebeaušinkime burnos, komradai, nes už durų – stambi kova su neekologišku valgymu ir gyvenimu!

IS EcOLOGY GOOD fOR OUR hEALTh?

Ecology, in a way could be a good thing not only for the planet Earth but for us as well. Just think about organic local grown food. Everyone who is interested in ecology promotes low meat consumption (organic or not) and high organic veg and fruit diets. This is not only indirectly related to our health, i.e. pesticide consumption but also has a quite direct effect to our hearts, for example high meat consumption is very likely to give you a heart attack, whereas high veg and fruit diet will keep you healthier, fitter and younger, as apparently organic foods have a lot to do with slowing down the ageing process. Another example is travel. Lets us say if one billion people tomorrow refused to travel by car to work, and started cycling or using public transport, the first indirect effect would be: the reduction of carbon dioxide fumes in the streets and thus healthier air to breath, and the first direct effect to our bodies would be staying fit and actually feeling healthier. It seems quite safe to say that ecology is good for us in many ways, so what are we waiting for?

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus Cyclus Offset aplinkai nekenksmingais dažais. Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

2 / redakcija
„Jei turėčiau dabar vaiką, aš neleisčiau jo skiepyti. Jei reiktų, aš pakeisčiau pavardę, pervažiuočiau į kitą valstiją. Dingčiau su visa šeima. Yra kelių, kaip apeiti sistemą, tik reikia juos žinoti. Jūs galite remtis savo religiniais įsitikinimais ir tokiu pagrindu būti atleisti nuo skiepijimosi. Tai galima visose valstijose“ – iš John Rappoport, Pulitzer premijos nominanto, interviu su JAV mokslininku, buvusiu vakcinų kūrėju.
ir gal būt... pasielgti atsakingiau. Adelė Čiudak projektai@ekologija.lt Ilgai dvejoję, projektavę greičiausiai tikėtiną atmetimo reakciją, šį kartą leidome sau pasirinkti ypatingai jautrią ir „nepatogią“ temą, tikėdamiesi, jog skrupulingai bei itin atsakingai surinkta medžiaga paskatins norą pasigilinti labiau

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

SkIEPIJIESI –
pai stipriai stimuliuoja ligos atpažinimo ir atsiminimo funkciją, kuri kartu slopina ląstelinę imuninę sistemą ir taip apsaugo nuo ligos. Tai, ko išvengta, – ne liga, o mūsų imuninės sistemos gebėjimas išaiškinti, sureaguoti į susirgimą ir įveikti jį!

Skiepai bei jų poveikis imuninei sistemai

Taigi kas yra skiepai? Skiepai – tai ligos agento (buitiškai kalbant, ypatingai maža ligos dozė) ar jos antigeno įvedimas į konkretų organizmą, nesukeliant susirgimo. Jeigu ligos agentas įjungtų visą imuninę sistemą, jis sukeltų visus moningumo ir racionalios vartojimo strategijos. Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio, vartojimo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti savo veiklą – perveskite Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką, sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panau-

ligos simptomus. Ligos simptomai – tai visų pirma aštrios uždegiminės reakcijos į ligą simptomai (karščiavimas, skausmas, bloga savijauta, funkcijos netekimas). Skiepo gudrumas tas, kad jis turi stimuliuoti imuninę sistemą lygiai tiek, kad būtų pagaminti antikūnai ir įsiminti antigenai, bet ne tiek, kad sukeltų aštrią uždegiminę ląstelinės imuninės sistemos reakciją. Paprastai apibendrinant dotos. Pervesdami paramą prie pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui ji skirta (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ar kt.). Jei Jūs esate juridinis asmuo (t. y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o kartu ir Jūsų prekės ženklas arba reklama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui, – susisiekite su mumis, ir mes

skiepų veikimo mechanizmą, galima teigti, kad žmogus visam gyvenimui susargdinamas tam tikros ligos lėtine forma, taip sumažinant (?) tikimybę susirgti ūmiąja. Taip pat norėčiau ypatingai akcentuoti tai, jog priešingai anksčiau egzistavusiai nuomonei šiandien jau viešai pripažįstama, jog skiepai nestiprina ir nepalaiko visos imuninės sistemos. Vietoj to skiepasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik galėsime! Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio sumos naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiesiems 2 % pajamų mokesčio sumos už praėjusius metus – už Jūsų skirtas lėšas apmokėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Kodėl reikia skiepytis

Prisiminkime, kodėl medicinos darbuo-

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!
Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskyrę nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant visuomenės ekologinio są-

Mūsų duomenys paramai gauti:
Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569 Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutas Registracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

OZONAS 15 / SvEIkATA
Redaktorius Linas Kranauskas, 8 682 52 400, editor@ozonas.lt Rubrikų redaktorė Kristina Kučinskaitė, 8 671 35 049, news@ozonas.lt Koordinatorius Artūras Nečejauskas, 8 699 37 833, info@ozonas.lt Projektų vadovė Lauryna Tarvydienė, 8 618 83324, projektai@ozonas.lt Projektų vadovė Irena Urbonavičienė, 8 671 25235, reklama@ozonas.lt Žalioji rinkodara Marius Tarvydas, 8 637 50000, marketing@ozonas.lt „EkoDaiktas”, Miglė Anušauskaitė, ekodaiktas@ozonas.lt „Ekostatyba” Raminta Vyzienė, publication@ozonas.lt Vertimai ir tarptautiniai ryšiai , Skirmantė Gough, 8 654 22427 network@ozonas.lt Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“, Akvilė Rėklaitytė, editing@ozonas.lt Maketas, Vilija Diglienė, 8 652 07523 Leidėjas VšĮ Kultūros idėjų institutas Tiražas 10 000 egz. Korespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius Buveinė Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ozonas.lt Internete www.ozonas.lt ISSN 1822-6191 Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

TAIP PAT kitose vietose: Vilniuje • „Ollo grindys“, Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“) Kazlausko g. 1 Verkių g.44 • „The Body Shop“ „Akropolyje“, Ozo g. 25 • Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3 • VšĮ Kultūros idėjų institutas, Konstitucijos pr. 23C-618 • Šiaurės miestelio technologijų parkas J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96 • IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16; „Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2 „Šeškinė“, Šeškinės g. 32 Sveiki produktai” , Lukšio g. 34, Vilnius “Sveiki produktai” Šeškinės g. 32, Vilnius

• „Vintage“ baldų salonas, Užupio g. 9-40, Angelo skveras • „Vasaros terasa “, Vilniaus g. 39 • „Sulčių baras“, Totorių g. 15 Kaune • IKI parduotuvėse: „Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60 „Lituanica“, Jonavos g. 3 • „The Body Shop“ „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 • „Ollo grindys“, Savanorių pr. 290 Klaipėdoje • IKI parduotuvėse: „Bigas“, Taikos pr. 139 „Universitetas“, Herkaus Manto g. 84 • „The Body Shop“ „Akropolyje“, Taikos pr. 61 • Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3 • Baras „Senamiestis“, Bažnyčių 4/Daržų 10. • I. Simonaitytės viešoji biblioteka,

Herkaus Manto g. 25. • „Ollo grindys“, Šilutės pl. 105a Baltijos pr. 6a, p. c. „SBA Idėjos namams“) Šiauliuose • IKI parduotuvėje „Dainai“, Gardino g. 2 • „The Body Shop“ „Saulės mieste“, Tilžės g. 109 • „Ollo grindys“, Dubijos g.27 Panevėžyje • IKI parduotuvėje „Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18 • „Ollo grindys“, Klaipėdos g. 143a (p.c. „Babilonas II“) Alytuje • „Ollo grindys“, Naujoji g. 50

Utenoje • „Ollo grindys“, Vaižganto g. 9 BEI ekologiniuose renginiuose, konferencijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

tema / 3

SvEIkINAME! DALyvAUJI EkSPERIMENTE...
tojai bei įstatymų leidėjai siūlo ar net reikalauja skiepytis. 1. Todėl, kad žmonija baiminasi infekcinių ligų epidemijų pavojų. 2. Todėl, kad kiekvieną žmogų reikia apsaugoti nuo tam tikrų infekcinių ligų. Dėl teisybės, kiekvienas save gerbiantis medikas taip pat turėtų pridurti, jog epidemiologiniai tyrinėjimai parodė, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms, higienai, mitybai, šeimų išsimokslinimui, rizika susirgti pavojinga gyvybei infekcine liga ar uždegimu stipriai mažėja. Šeimoms su priešingomis sąlygomis, skiepai greičiausiai bus naudingi. Žmonėms su polinkiu į alergijas ir autoimunines ligas skiepai tikriausiai pakenks. Labai dažnai masinės informavimo priemonės padidina infekcijų protrūkių mastus ir padaro iš to sensaciją. Kiekvienas žmogus turi laisvai rinktis ir spręsti, remdamasis žiniomis, o ne baime ir gandais, bus skiepai jam ir jo vaikui naudingi ar ne. • paskiepyti vaikai linkę dažniau ir sunkiau sirgti „paprastomis“ infekcinėmis ligomis; • jei Jūs, pavyzdžiui, esate kokios nors religijos pasekėjas, vegetaras ir pan., Jums tiesiog privalu žinoti, jog vėjaraupių, raudoniukės bei kitos vakcinos auginamos ant persileidimo ar aborto metu žuvusio kūdikio audinių, jaunų paršelių audinių. Negyvas virusas „IpolR” auginamas ant beždžionių inkstų ląstelių. Beždžionių inkstų ląstelės naudojamos originalioje poliomelito vakcinoje SIV–40 ir buvo rastos auglių ląstelėse tų vaikų, kurių tėvai buvo paskiepyti nuo poliomelito, užkrečiant virusu. Šie ir dar daugybė panašių faktų yra publikuojami viešai prieinamuose šaltiniuose, ir net lietuvių kalba! Kyla nuoširdus klausimas, kodėl prieš skiepydamiesi negauname panašaus turinio atmintinės. Kodėl neplėtojamas joks viešas diskursas šiuo kiekvienam iš mūsų svarbiu klausimu, o patys užduodami klausimus apie skiepų efektyvumą bei galimą šalutinį poveikį, kažkodėl jaučiamės paskutiniai kvailiai (nes drįstam abejoti), arba net savo vaikų žudikais (kai išdrįstam paprieštarauti, ar net atsisakyti privalomo skiepo).

Taigi remdamiesi teiginiu, jog kiekvienas, remdamasis prieinama informacija, o ne gandais, turi teisę pasirinkti skiepytis ar ne, norėtumėm atsijoti gandus ir pateikti faktus, apie kuriuos turėtų būti informuojamas kiekvienas besiruošiantis pasiskiepyti. faktas Nr. 1. Teiginys, kad vakcinos apsaugo nuo infekcinių ligų dar nėra galutinai įrodytas. 2000 m. St. Louis mieste (JAV) Amerikos gydytojų ir chirurgų asociacija (AAPS) priėmė rezoliuciją, kurioje masinė vakcinacija prilyginta eksperimentams, atliekamiems su žmonėmis, ir remiantis žmogaus teises ginančiu Niurnbergo kodeksu, pasiūlė atsisakyti privalomo skiepijimo JAV. faktas Nr. 2. Pastebėta, jog žmonės suserga tomis ligomis, nuo kurių jau buvo anksčiau imunizuoti. faktas Nr. 3. Patys vakcinų gamintojai negarantuoja 100 proc. veiksmingumo. faktas Nr. 4. Vakcinuojant sukėlėjas/ antigenas į organizmą injekuojamas, taip aplenkiant natūralius barjerus (gleivines, nespecifines apsaugines reakcijas). Nesant įprastų infekcijos vartų gleivinėse organizmas reaguoja irgi nenatūraliai, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. (Pvz., skiepyti vaikai alergija serga 4–5 kartus dažniau už neskiepytuosius). faktas Nr. 5. Žmogus niekuomet neserga dvejomis infekcinėmis ligomis vienu metu. Todėl labai sunku prognozuoti, kas konkrečiu atveju nutinka injekavus iškart kelis sukėlėjus ar jų antigenus naujagimiui, kurio imuninė sistema dar galutinai nesusiformavusi ir apie kurią, pasak pačių imunologų, žinoma dar labai nedaug. faktas Nr. 6. Niekas iki šiol galutinai neatsakė į klausimą, kodėl masinės epidemijos metu išlieka neužsikrėtusių žmonių (nevakcinuotų), net turinčių tiesioginių kontaktų su sergančiaisiais. Faktas Nr. 7. Nacionalinis Vakcinų žalos fondas, įkurtas 1986 m. (JAV) tam, kad kompensuotų vakcinų padarytus nuostolius, iki šios dienos išmokėjo kompensacijų daugiau nei už 1 milijardą dolerių. Savo pacientą gerbiantis medikas, besigilinantis į naujausius savo srities mokslinius tyrimus, taip pat galėtų informuoti pacientą, jog skiepas gali sukelti ar sustiprinti kitas ligas, kurios būtų persirgtos be simptomų ar lengviau, o ypač besidominčiajam – papasakotų, jog: • praktiškai nė su viena vakcina neatlikti tyrimai jos kancerogeniniam bei mutageniniam poveikiui ištirti;

kodėl verta pagalvoti prieš skiepijantis

Atsakinga tėvystė – atsakingas požiūris į vaikų skiepus

Kalbant apie kūdikių skiepijimą, logiškai mąstančiam žmogui (net neturinčiam specialių medicininių žinių) turėtų kilti klausimas: kas konkrečiu atveju nutinka injekavus iškart kelis sukėlėjus ar jų antigenus naujagimiui, kurio imuninė sistema dar galutinai nesusiformavusi ir apie kurią, pasak pačių imunologų, žinoma dar labai nedaug. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį skiepų kalendorių iki pusantrų metų vaikas paskiepijamas devyniomis vakcinomis pradedant nuo pirmųjų dienų. Kyla klausimas – kiek dienų per tuos pusantrų metų toks vaikas būna sveikas ir gali netrukdomas augti ir vystytis? Na, o tėvams, kurių vaikams primygtinai sudarinėjamas skiepų kalendorius, būtų sąžininga suteikti informaciją apie tai, jog: • pradėjus skiepyti nuo vėjaraupių, šios ligos atvejų išties sumažėjo, bet pastebėta, kad kartu žymiai padažnėjo juosiančiosios pūslelinės (herpes zoster) atvejų – t. y. lengvą ir nekaltą ligą keičia nepalyginamai sunkesnė (abi šias ligas sukelia tas pats virusas); • įrodyta, jog persirgusiems (natūraliai, nepasiskiepijus) tymais vėliau gyvenime daug mažesnė autoimuninių ligų bei vėžio rizika. Yra duomenų, kad hepatito A virusas mažina galimybę susirgti alerginėmis bei autoimuninėmis ligomis, ir t. t. • užfiksuota, jog per pastaruosius 20 metų Jungtinėse Valstijose laukiniu poliomelitu nebuvo sergama, o užregistruoti susirgimai – vakcinavimo pasekmė. Gyvo poliomelito viruso vakcina gali sukelti sutrumpintą persirgimą poliomelitu (nuo taip susirgusių asmenų gali užsikrėsti tie, kurie valgo, geria iš imunizuoto asmens indų); • meningito vakcina neapsaugo vaiko nuo kitų šios ligos formų. Šiandien šios ligos retos, tyrimų duomenys rodo, jog vakcinos apsaugo tik 41proc. paskiepytų vaikų; • užsikrėtus hepatitu B ar difterija (kuri nėra ypatingai pavojinga) galima išsigydyti antibiotikais ir lovos režimu, tai dažniausiai yra veiksminga;

• yra žinoma, kad norint išvengti grėsmingų vakcinos sukeliamų reakcijų, stabligės komponentas taip atskiedžiamas, tad tampa mediciniškai neefektyvus; • tymų vakcina dažnai vartojama junginyje TKR (tymai/kiaulytė/raudonukė), ir pagal paskutinius Europoje paskelbtus tyrimus gali būti ryšys tarp TKR vakcinų ir autizmo bei žarnų sutrikimo sindromo. Paprastai skiepijami kelių dienų ar mėnesių amžiaus vaikai – tuo jų gyvenimo periodu, kai intensyviausiai vyksta adaptacija prie aplinkos, imuninės ir kitų organizmo sistemų vystymasis. Skiepai šiuo periodu visų pirma reiškia grubų įsikišimą į natūralius procesus su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atrodo savaime suprantama, kad sąmoningi tėvai stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas savo vaikui augti ir vystytis – savo meilę, natūralų maitinimą, švarų ir gryną orą, pagal galimybę vengia cheminių vaistų, „sintetinio“ maisto ir pan. Skiepijant sveikas vaikas dirbtinai susargdinamas spėjant, kad tai praeis be rimtesnių pasekmių, ir tikintis, kad ateityje tai taps gėriu...

Vakcinų kūrėjas savo vaiko neskiepytų

kam naudinga apie tai nekalbėti?

Laikui bėgant vakcinos įgavo „neliečiamybės“ statusą, joms praktiškai negalioja įprasti farmacijos pramonėje taikomi standartai. Įvesti naują vakciną, pasirodo, daug lengviau nei bet kokį kitą vaistą. Per mažai atlikta studijų, kurios patvirtintų šalutinį vakcinų poveikį. Tačiau nereikia pamiršti, kad tokie tyrimai reikalauja didelių investicijų. O tyrimus, demonstruojančius vakcinų saugumą ir efektyvumą, užsako patys gamintojai... Iki šiol nuslepiama informacija apie skiepų sukeliamas arba galimas sukelti nepageidaujamas reakcijas, įskaitant traukulius, kitus neurologinius simptomus ar net mirties atvejus. O joms pasireiškus, dažniausiai neigiama jų sąsaja su skiepais. JAV VAERS (Vakcinų pašalinio poveikio registravimo sistema) duomenimis, gydytojai praneša mažiau kaip 10 proc. tokių atvejų. Lietuvoje tokie atvejai išvis retenybė.

Pabaigti norisi ištrauka iš John Rappoport intreviu su JAV mokslininku, buvusiu vakcinų kūrėju: „...(K): Jei skiepai tikrai žaloja, kodėl juos naudoja? (A): Pirmiausia, tai nėra čia jokio „jei“. Jie žaloja. Sunkiau būtų atsakyti, kodėl jie žaloja ten, kur, atrodo, žalos neturėtų daryti. Turėtų būti atliktas atitinkamas tyrimas, bet jo niekas neatliks. Tyrėjai turėtų sudaryti tam tikrą žemėlapį, schemą, tiksliai parodančią, ką veikia vakcinos nuo to momento, kai pakliūva į organizmą. Tokio tyrimo iki šiol nėra atlikta. (...) (K): Andrew Wakefield, anglų gydytojas, aptikęs ryšį tarp TKR (kombinuota vakcina prieš tymus, kiaulytę ir raudoniukę) skiepų ir autizmo, buvo neseniai atleistas iš Londono ligoninės, kurioje dirbo. (A): Taip. Wakefieldas padarė didžiulę paslaugą. Jo duomenys tiesiog pritrenkiantys. Jūs turbūt žinote, kad Tony Blairo žmona domisi netradicine medicina. Turbūt tai ir bus ta priežastis, dėl kurios jų vaikas nebuvo skiepijamas vakcina TKR. Blairas apėjo šį klausimą interviu spaudoje, pasakęs, kad tai yra„kišimasis į jo ir šeimos asmeninius reikalus“. (...) (K): Kad išvengtume painiavos, pakartokite, prašau, dar kartą, kokių problemų gali kilti pasiskiepijus. (A): Mes kalbame apie dviejų rūšių skiepų pasekmes. Vienu atveju, paskiepytasis suserga ta liga, prieš kurią ir buvo skiepytas, nes vakcinoje yra pačios ligos faktorius. Kitu atveju, paskiepytajam neišsivysto liga, prieš kurią buvo skiepyta, bet, praėjus kuriam laikui ar iš karto, išsivysto kitas susirgimas, iššauktas skiepų. Tai gali būti autizmas ar kita liga, pavyzdžiui, meningitas. Žmogus gali tapti protiškai atsilikusiu. (...) (K): Bet kol kas vaikai skiepijami, ir, atrodo, auga visai sveiki. (A): Labai svarbus žodis „atrodo“. O kaip tie vaikai, kurie nesugeba sukoncentruoti dėmesio mokyklose? O kaip tie vaikai, kuriuos užplūsta pykčio priepuoliai? O kaip tie vaikai, kurie negali panaudoti visų savo proto gebėjimų? Aš žinau daug

to priežasčių, bet skiepai – pagrindinė. Aš nerizikuočiau. Aš nematau priežasčių rizikuoti. Kalbant sąžiningai, aš nematau ir priežasčių leisti vyriausybei spręsti už mus. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog žodžių junginys „valstybinė medicina“ dažnai prieštarauja pats sau. Arba viena, arba kita, bet ne kartu. (...) (K): Medicinos rato atstovai unisonu kartu su spauda gąsdina tėvus siaubais, kurie įvyks, jei vaikai nebus paskiepyti. (A): Jie bando pristatyti atsisakymą skiepytis kaip nusikaltimą. Jie tai vadina blogu tėvų pareigų vykdymu. Į tai atsakyti galima tik pasitelkus informaciją. Kovoti su valdžia visada nesaugu. Ir tik jūs galite nuspręsti skiepytis ar ne. Kiekvieno žmogaus atsakomybė turėti savo nuomonę“.
Straipsnis parengtas pagal medžiagą, publikuotą internetinėje svetainėje www.homosanitus.lt, Gyd. homeopato S.Stankūno straipsnį „Skiepai: naudingi ar žalingi?“, Wolfgang Goebel, Michaela Glockler knygą „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ (2007), rusų mokslininkų A. Kotok (2006) bei G. Černovskajos (2002) knygas bei straipsnyje nurodytus internetinius resursus.

VAccINATION - DO YOU PARTIcIPATE IN ThIS LEGAL ExPERIMENT?

We are all brought up to believe that vaccination is something like a duty to ourselves and our children, that by not vaccinating we actually threaten our own as well as our children’s lives and often, if we dare to refuse, we are spoken to like we are murderers or criminals. Still, up to this very day there is no scientific proof that vaccination is safe, considering how it works, if anyone worked hard enough they probably could prove quite contrary. If you don’t know how vaccination works and fear to find out please look away now. For those who do: Vaccination is a very simple injection of the same virus that you are vaccinated against, contrary to the common belief, our bodies do not create an antibody and kill it, but rather learn to tolerate and not react to it. So all in all, the findings of vaccinations being related to death or even heavier form of the same disease that you were vaccinated against are there, but no one even thinks of wasting the money on more research, instead the governments, press and even the doctors focus their selves on brainwashing us and making us believe that vaccination is a very safe and important thing to do, while really it is simply a legalised experiment. You have a right to refuse, so use it, unless you really like the idea of being someone’s guinea pig...

4 / energija

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

Nuotr. Mindaugo Gabrėno

ALTERNATyvI ENERGETIkA: DIDIEJI UžMOJAI
visi laikrodžiai tragiškai tiksi skaičiuodami besibaigiantį tradicinės energetikos laiką. Tie, kas sprendimus atidėlioja iki paskutinės minutės, jai atėjus turbūt lies graudžias ašaras. keisti esamą struktūrą sudėtinga, tad, kaip jau pailiustravo LEO, stengiamasi kiek įmanoma ilgiau užlaikyti energetikos status quo... Bet taip pat akivaizdu, kad kaita būtina. Neseniai sudaryta komisija, kuri, anot vieno iš jos narių dr. doc. Stasio Paulausko, sieks šalinti barjerus: „surandame, kas trukdo ir skubiai per tuos metus atveriame kelius energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtojimui“. kol Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių energetika tik skinasi kelius per biurokratinius brūzgynus, persenusius įstatymus ir valdininkų neišmanymą – pasaulyje raida vyksta didžiuliais pagreičiais. vildamiesi, kad ir mes sugebėsime panaudoti savo vėjo, saulės potencialą, kol kas metame žvilgsnį į didžiausius esamus ir jau suplanuotus alternatyvios energetikos projektus pasaulyje.
Kristina KUČINSKAITĖ news@ozonas.lt O jų toli ieškoti nereikia... Net du iš kelių didžiausių alternatyvios energetikos projektų suksis visai mūsų panosėje – vienas Šiaurės jūroje prie Norvegijos, o kitas Didžiojoje Britanijoje. Bet apie viską nuo pradžių. Dar 2002 m. Šiaurės jūroje, 14 km nuo Danijos krantų pradėjo veikti pirmasis pasaulyje tikras ofšorinis vėjo elektrinių parkas Horn’s Reef (aišku, jų būta ir anksčiau, bet ne tokiu atstumu nuo pakrantės). Tuomet ten įkurdinta 80 populiariausio vėjo jėgainių gamintojo „Vestas“ 2 MW elektrinių, kurios prigamintos energijos pakako aprūpinti elektra 150 000 namų. Prieš porą metų atlikus išsamius tyrimus mokslininkai patvirtino, kad ofšorinis parkas neturėjo jokios neigiamos įtakos dugno gyvybei, ruoniams, paukščiams ar žuvims. Tokios malonios išvados paskatino kalbas apie elektrinių skaičiaus dvigubėjimą. daugiau kaip 340 vėjo jėgainių, kurios prigamins apie 1000 MW energijos; ji aprūpins apie 750 000 namų. Kolonistais turbūt galima pavadinti ir Norvegus, nors jie savo projektu kolonizuoja ne tik jūrą, bet ir dar neištirtą ateitį. 2009 m. „Norsk Hydro“ ir „Siemens“ 50 km nuo sausumos įkurdins pirmąją pasaulyje plūduriuojančią vėjo elektrinę. Jei eksperimentas, kainuosiantis 39 milijonus dolerių, pavyks, iki 2014 m. jų padaugės iki 200. Dabar projektuojama jėgainė prigamins penkis megavatus energijos. Kol kas ofšorinės vėjo energetikos pramonės plėtra yra ribojama ganėtinai seklių vandenų. Fundamentą reikia įgręžti į dugną, tai – sudėtingi procesai. Jei plūduriuojanti jėgainė pasiteisins, bus galima nebepaisyti vandens gylio, dar labiau nutolti nuo krantų, leistis į 200–700 m gylius. Kalbant apie vandenis ir ne itin tolimus kraštus, galima paminėti ir Škotiją. Šalia Orkney salos jau kitais metais dalinai pradės veikti bangų energijos elektrinė. Sudaryta iš keturių beveik 500 pėdų ilgio turbinų ji pagamins 750 kilovatų energijos. Aišku, ne taip įspūdinga, kaip „London Array“, bet, jei šis projektas pasiteisins, škotai, manoma, iki 2020 m. iš bangų galėtų išgauti ir iki 1300 megavatų elektros energijos. lifornijoje. Ką aš čia kalbu... Turbūt tai, kad jo šypsena tikrai tinka prie saulės energetikos klestėjimo toje valstijoje. Mohavo dykumoje Pietinėje Kalifornijoje planuojama iki 2011 m. įkurdinti saulės šilumos elektrinę, kuri prigamins 553 megavatus energijos. Veidrodžiai ten padengs devynis kvadratinius dykumos kilometrus. Tai – Kalifornijos saulės energetikos planas „maxi“. O kol kas galima džiaugtis visai neseniai įkurta pirmąją per dvidešimt metų saulės šilumos elektrine šioje valstijoje, Bakersfield teritorijoje. „Ausra“ kompanijos elektrinės 1000 pėdų ilgio veidrodžiais sugaudys tiek šilumos, kuri prigamins 5 megavatus energijos. Nereikia paniekinamai susiraukt dėl tokių skaičių – tai tik demonstracinė versija. Kompanija, garsėjanti šūkiu, jog iš 92 kv. km žemės ploto galėtų visą JAV aprūpinti energija, jau sudarė sutartis ir dėl 177 megavatų elektrinės centrinėje Kalifornijoje. Taip pat svarstoma apie tokio pat tipo elektrinę Las Vegase... O tiems, kuriuose rusena lietuviškas didybės kompleksas, galima pakuždėti, kad taip, taip „Ausra“ turi lietuviškų šaknų. Kokių? – patys išsirauskite. Gal kumpiais ir cepelinais pavyktų kompaniją ir pas mus prisivilioti, juolab, kad šalyje taip pat turime beveik 300 saulėtų dienų... Galėtume visas kopas padengti veidrodžiais. Kitas maloniai nuteikiantis ir jau gyvai funkcionuojantis saulės energetikos projektas kaista Ispanijoje, Sevilijo-

Modernieji kolonistai

Taip, prisimenant istoriją, norisi tituluoti britus. Nors šįkart jie toliau nuo savo krantų nė neketina pasistūmėti. Išorinėse Temzės žiotyse, 20 km nuo Kento ir Esesko krantų iki 2010 m. turi išdygti įspūdingas ofšorinių vėjo elektrinių parkas. „London Array“ projektas pradėtas jau šiemet, jo vertė keturi milijardai dolerių. Vandenyse bus įkurdinta

Saulėti džiaugsmai

Prisimenate jaukų, saulėtos šypsenos Terminatorių Arnoldą? Taip, tą patį, kuris dabar laiko valdžios vadžias Ka-

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

energija / 5
dininkai galų gale susiėmė ir suskubo steigti komisiją atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių būklei ir platesnėms panaudojimo galimybėms išnagrinėti. Lapkričio 7 d. komisija turėjo pateikti siūlymus, kurie pakeistų Lietuvos energetikos ateitį. Tądien iškart po posėdžio ir susitikome su S. Paulausku. Mokslininkas įsitikinęs, kad per metus, likusius iki atominės elektrinės uždarymo, galima nemažai nuveikti. Kokie komisijos siūlymai? Tai – atsinaujinančių išteklių įstatymo parengimas. „Dabar mums tenka remtis visais įstatymais, kuriuose nenumatyti šios energetikos ypatumai“, – priminė mokslininkas. – „Teritorijų planavimo įstatymas senovinis, žemės valdymo reikalai labai biurokratizuoti. Visos procedūros vedamos per valdininko kišenę, per jo nežinojimą. Yra verslininkų, kurie iki penkerių metų tvarko dokumentus ir vis nesutvarko... Žmogus pas mus negali mažos galios vėjo malūniuko pasistatyti. Amerikoje, Vokietijoje, Anglijoje tokių pilna – ant gyvenamojo namo stovi 30 m aukščio stiebas, 5 kilovatų galios malūniukas, bet Lietuvoje tokie negalimi. Nes leidžiama statyti tik iki 10 m. Bet tokiame aukštyje vėjo nėra. Kodėl toks apribojimas? Pas mus toks apribojimas taikomas namų aukštingumui. Absurdas, bet vėjo malūniukas pakliūna į tą pačią kategoriją...“. Komisija siūlo vėjo elektrines priskirti prie nesudėtingų ir laikinų pastatų, tai labai palengvintų kelią vėjo energetikos plėtojimui. „Vėjo malūnas pagal statybų įstatymą laikomas sudėtingu įrenginiu. Na, bet klausykite – yra propeleris, jis suka reduktorių, yra generatorius. Čia nieko sudėtingo... Pamatai sudėtingi? Gelžbetonio konstrukcija – armatūra, ji užliejama betonu ir viskas. Mums reikėjo įrodyti, kad tai nėra sudėtingas įrenginys, be to, – laikino naudojimo... Dideli malūnai veikia dvidešimt metų, mažesnieji trumpiau. Turi būti panaikinti aukščio apribojimai, kad nereikėtų keisti žemės paskirties. Po tuo malūnu gali ir karvės ganytis ir bulvės augti... Įstatymas senas, ir jis buvo skirtas kitokiems įrenginiams. Juk jei stovi atominė, tada gal ir reikia keisti žemės paskirtį“, – pastebi S. Paulauskas. Siūloma skatinti vartotojus naudoti energiją iš atsinaujinančių išteklių, saulės baterijų, geoterminio šildymo, nedidelių vėjo jėgainių. Sekant kitų valstybių patirtimi valstybė galėtų finansuoti iki 50 proc. įrangos įdiegimo kainos. Tam galima naudoti pinigus, kuriuos po intensyvių diskusijų dėl atominės elektrinės uždarymo ES skiria vėjo energetikai plėtoti. Dar vienas labai svarbus alternatyvios energetikos plėtrai veiksnys – elektros tinklų reformavimas. Siūloma energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams leisti laisvai jungtis prie tinklų, o elektros tinklus įpareigoti supirkti pagaminamą perteklinę energiją. „Taip atsitiko, kad ta vadinamoji elektros iš atsinaujinančių šaltinių gamybos skatinimo tvarka buvo supinta su leidimais prisijungti prie elektros tinklų. Paskaičiuota, kad valstybė iš savo biudžeto gali skirti apie 20 milijonų litų per metus elektrai iš vėjo gaminti. O kaip skatinimas susidaro? Vidutinė elektros kilovatvalandės, pagamintos atominėje elektrinėje, kaina 6.5 cento, dar pridėjus pagaminamą dujinėse katilinėse, išvedus vidurkį – jau 8.5 ct. O pagaminta iš vėjo superkama po 22 ct. Tą skirtumą nuo 8 iki 22 turi padengti valstybė. Kaip padaryti taip, kad būtų skatinama, bet ne per daug... Tad buvo sumanyta gudri skatinimo tvarka – iki 250 kW elektrines galima statyti be apribojimų, nes tai maži dydžiai. O didesnėms jėgainėms sugalvoti konkursai. Kad procesas būtų valdomas ir nebūtų viršijamos valstybės dotacijos, sukurta leidimų tvarka. Vienas leidimas – plės-

je. 11 MW galingumo saulės šilumos elektrinė energija gali aprūpinti apie 60 000 namų. Tai pirmoji tokio tipo komercinė elektrinė Europoje. Skirtingai nuo Kalifornijoje naudojamos paprastesnės technologijos, Andalūzijos kraštovaizdyje išsipleikę 600 veidrodžių (heliostatų) seka ir gaudo saulės šviesą, kurią projektuoja į 40-ties aukštų dydžio bokštą. Vaizdelis turėtų būti panašus į šviesųjį Saurono bokšto iš „Žiedų valdovo“ analogą... Bet tai dar ne pabaiga – šalia pirmojo bokšto kils ir kiti. Planuojama, kad visas projektas bus baigtas iki 2013 m. ir prigamins 300 MW energijos. Įspūdinga ir tai, kad baigtas darinys nepagamins nė gramo šiltnamio dujų... Australijoje taip pat planuojamas gigantiškas saulės energijos projektas. Kitais metais Viktorijoje bus pradėta statyti 154 megavatų galingumo saulės energijos elektrinė (naudojanti tradicinį PV – fotoelektrinių modulių būdą). Planuojama, kad 2013 m. ši elektrinė jau funkcionuos visu pajėgumu ir sugebės aprūpinti energija apie 45 000 namų.

Integruoti modeliai

Pavasarį naujame Bahreino prekybos centre pradėjo suktis trys vėjo energiją gaudantys propeleriai. Ant du burės formos pastatus jungiančių tiltų pritvirtinti propeleriai – modernios architektūros ženklas. Planuojama, kad jie pagamins dešimt procentų visam centrui reikalingos energijos. Tai tik pradžia. Arabų Emyratuose, dykumoje, jau konstruojamas futuristinis nulinių emisijų miestas Masdar. Utopija, kurioje apsigyvens apie 50 000 gyventojų, kainuoja apie 22 milijardus dolerių. 640 ha teritoriją užimsiančiame mieste daugiausiai dėmesio bus skiriama saulės energijai. Pirmoji miesto statybos fazė buvo saulės energijos elektrinės konstravimas. Galima paminėti ir tai, kad Masdar įsikurs pirmasis pasaulyje universitetas, rengiantis alternatyvios energetikos specialistus.

Grįžtant į Lietuvą

Nepaminėta liko geoterminė energija, kuri intensyviai plėtojama JAV, Islandijoje, Filipinuose... Akivaizdu, kad judama tolyn nuo pasenusių iškastiniu kuru, atomine energija grįstų modelių. Tiesa, galima nukelt skrybėlę liūdint dėl Teksase sustabdytos didžiausio pasaulyje vėjo elektrinių parko statybos. Turtus iš naftos verslo susikrovęs magnatas T. Boone Pickens parko statybas planavo pradėti 2010 m. 400 000 akrų įsikūrę šimtai vėjo jėgainių būtų prigaminę 4000 megavatų energijos. Apie 15 milijardų dolerių galėjęs kainuoti projektas sustabdytas dėl finansų krizės ir smuktelėjusios gamtinių dujų kainos. O kas vyksta Lietuvoje? Turbūt aktyviausiai alternatyvios energetikos skatinimu užsiima pajūrio vėjininkai. Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas dr. doc. S. Paulauskas prognozuoja, kad jau 2050 m. pasaulis savo energijos poreikius tenkins tik iš atsinaujinančių šaltinių. Skeptikams, kurie netiki tokia galimybe, vėjininkai siūlo prisiminti kompiuterių ir mobiliųjų telefonų invaziją – kas galėjo patikėti, kad kas antras darželinukas turės savo „mobiliuką“, o kas antras studentas nešiojamąjį kompiuterį su greitaeigiu internetu. „Raida vyksta pagal žmonių dėsnius, ne pagal techniką. Žmogus renkasi saugesnius, ilgiau gyventi leidžiančius įrankius. Reikia stebėti žmonijos, o ne technikos raidą. Kodėl nebuvo numatyta energetikos krizė mūsų šalyje? Todėl, kad prognozių buvo ieškoma technologijose. Jei klausiamas šluotų meistro, tai jis ir kalba apie šluotas. Čia nutiko tas pats“, – pastebėjo S. Paulauskas. Bet ir Lietuvoje situacijai braškant, val-

ti elektros energetikos pajėgumus. Centralizuotos valstybės energetikos sistema gamina tam tikrus pajėgumus, o tu pleti juos. Plėtimui reikia leidimo, jį gauni, kai tau numatyti pinigai. Kai pastatoma jėgainė, reikia gauti leidimą atiduoti energiją į tinklą. O tarp šių leidimų – siaubingos procedūros su detaliuoju planavimu, elektros tinklų reikalavimai... Jie padengia 40 procentų prisijungimo prie tinklų sąnaudų. O tai vis tiek labai brangu. Vienas metras kainuoja apie šimtą litų. Tai smarkiai kelia elektrinės savikainą. Tinklai visokiais būdais prievartauja verslininką, juk jie nesuinteresuoti vėjo jėgainėmis, kurios padaro tam tikrą suirutę. Atominė elektrinė nuolat teikia energiją, o jėgainė kartais gamina, kartais negamina – tikras galvos skausmas. Bet viso pasaulio elektrikai jau perauklėti – jie išmokę dirbti nenuolatinio tiekimo sąlygomis. Yra prigijęs pavadinimas smart grids (protingi tinklai). Jie tikra priešingybė mūsų kvailam tinklui. O mūsų tinklas kvailas, nes centralizuotas. Tinklai turi ne diktuoti savo sąlygas, o taikytis prie vartotojų. Tarkime, turite saulės kolektorių, bet tinklai nesupirks energijos pertekliaus. Tačiau kodėl geras daiktas turi pradingti? Visame pasaulyje yra taip: jei turi atliekamos energijos –

parduodi tinklams ir gauni pinigų. Labai smagu, kad viskas jau perorganizuojama. Reikia leisti verslininkams laisvai jungtis prie tinklų neskaičiuojant tų pinigų, nes uždarius atoninę elektrinę, vidutinė elektros kaina bus žymiai brangesnė nei jos savikaina gaminant vėjo elektrinėse. Jos savikaina yra 17 ct., superkama po 22 ct., o šiandien Elektrėnuose gaminama elektra jau kainuoja 43 ct. Taigi vėjo energija yra pigi, jos jau nebereikia dotuoti. Taip pat reikalinga laisva rinka, laisva prekyba. Jei gaminu vėjo elektrą, yra vartotojas, kuris nori ją pirkti. Sudarau sutartį ir tiekiu jam elektrą tinklais, įskaičiuojamos transportavimo sąnaudos... Tai ir dabar yra numatyta įstatymais, bet sistema neveikia. Kodėl? Todėl, kad perdavimo kaina yra labai didelė. Vartotojas dabar 80 proc. moka vien už energijos transportavimą. Tad kainų komisijai siūloma peržiūrėti tas kainas, kad gamintojas galėtų parduoti elektrą“, – apie būtinus pokyčius kalba mokslininkas. Komisijos siūlymuose dėmesys skiriamas ir švietimo sistemos reformavimui bei visuomenės informavimo priemonėms. Valstybinis radijas ir televizija, anot, S. Paulausko tiesiog privalo skirti šiek tiek laiko informacijai apie energijos iš atsinaujinančių šalinių gavimą, o ne vien proteguoti atominę elektrinę...

Kad ir labai pavėluotai, tačiau ir Lietuvoje vyksta judėjimas ateities link. Tačiau dėl biurokratinių mechanizmų nepaslankumo galima įtarti, kad judama gali būti tikrai lėtai.

ALTERNATIVE ENERGY: ThE GREAT ExPEcTATIONS The out of date and almost out of it’s legality (according to the promises made to the EU), the nuclear power station in Lithuania is on it’s way out. In the global sense almost all traditional forms of getting energy are also out. Oil is running out (and yes we know, that no body wants to know about that), coal also is a non-renewable source as energy, nuclear power is extremely dangerous and in reality, in this country we do not have any sensible solutions yet. But not to worry, a special commission has been formed and it’s members made plenty of suggestions to the environment ministry of how to solve all these and many more problems. Unfortunately, their voice is very likely to be tied up in the red tape. Regardless of the laws in this country, that in a way promote renewable energy, no actions were ever implemented and put into place, and therefor it is all at the moment just words on pieces of white expensive paper, or if you prefer - a dead tree. There are people, who know this country’s troubles and then there are people who want to resolve them, and maybe one of these days, after this special commission has delivered their suggestions to solve the possible energy crisis, somebody will take their focus away from the economic crisis, and start looking at the energy as well as the ecology crisis. It may not be good enough for many, but it’s a start, and every journey begins with the first step, it might be a small one, but it still leads towards a greener and environmentally friendlier energy solution for Lithuania.

6 / ekotransportas

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

ELEkTRA vAROMI AUTOMOBILIAI NORI ATEITI – PADĖkITE JIEMS!
Aplinkai draugiškiausias variklis iš iki šiol sukurtųjų, tyliausias ir rečiausiai gendantis – tai elektros variklis. Automobiliai su tokiais varikliais yra galingi ir ekonomiški. Tai tikrai nėra tik skardinės mašinėlės su trimis ratais. Lietuvoje greitai važinės sportinis elektra varomas automobilis, išvystantis didesnį nei 200 km/h greitį. Lietuviai inžinieriai netgi išmoko serijinį benzininį automobilį perdirbti į elektra varomą. Bet tai tik išskirtinės kregždės. ko trūksta, kad elektra varomi automobiliai taptų populiarūs Lietuvoje?
fondą, iš kurio kompensuotume aplinkai draugiškų automobilių kainą. Bet politikai į tai labai jautriai žiūri“, – pridūrė V. Krušinskas. Kaip jautriai žiūrima į norus labiau kontroliuoti senus ir taršius automobilius rodo šis pavyzdys: Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius nusprendė, kad senesni nei 13 metų automobiliai techninę apžiūrą turi atlikti kas metus, o ne kas dvejus. Sprendimas jau po dviejų savaičių buvo atšauktas kilus nepasitenkinimui Seime.

Džinas jau paleistas

Tačiau tikriems entuziastams nebaisios jokios kliūtys ir nereikalingos jokios paramos. Vilnietis Vidas Jankauskas užsisakė greičiausią pasaulyje elektra varomą automobilį „Tesla Roadster“. Iš pradžių „Tesla“ atstovybė Europoje net nepatikėjo, kad šį automobilį nori pirkti lietuvis. V. Jankauskas aiškino, kad įsigyti elektra varomą automobilį paskatino keli fak-

Finansų ministerijos komentaras dėl paramos perkant elektra varomus automobilius
Finansų ministerija nuosekliai laikosi nuomonės, kad siekiant paskatinti žmones įsigyti ekologiškesnius automobilius (pvz., elektromobilius) turėtų būti naudojamos mokestinės priemonės, kurių tikslas – mažinti aplinkos taršą ir kurios yra tiesiogiai susijusios su automobiliu, t. y. taršos, transporto priemonės valdytojo ar panašaus pobūdžio mokesčiai. Mūsų žiniomis, vienintelė Europos Sąjungos valstybė, taikanti pajamų mokesčio lengvatą naujų „aplinkai draugiškų“ automobilių įsigijimui ar ilgalaikei nuomai, yra Prancūzija. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Prancūzija apmokestina transporto priemonių naudotojus, ir mokamo mokesčio dydis priklauso nuo į aplinką išmetamo CO2 kiekio. Finansų ministerija nepritaria idėjai suteikti Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą gyventojams, įsigyjantiems naują automobilį dėl kelių priežasčių: - pastaraisiais metais buvo nuosekliai mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, didėjo pajamos, kuriomis disponuoja gyventojai, todėl papildomomis mokestinėmis lengvatomis neturėtų būti iškraipomas gyventojų pasirinkimas įsigyti prekių ar paslaugų; - tikėtina, kad lengvata naujo automobilio įsigijimui iš esmės būtų prieinama tik didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kuriuos papildomai remti nėra tikslinga (didžiųjų miestų gyventojų viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad naują automobilį 37,1 procento respondentų pirktų tik tuo atveju, jeigu jų mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) būtų 4000–6000 litų, o 40,5 proc. – daugiau kaip 6000 litų); - automobilių parko atnaujinimo problema Europos Sąjungos valstybių praktikoje sprendžiama diferencijuojant transporto priemonių naudotojams taikomus mokesčius, o ne taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatas; - dėl šios lengvatos valstybės biudžetas netektų papildomų lėšų, kurias reikėtų kompensuoti.

Rimas Grigonis

Susidomėjimas didžiulis

Norint turėti elektra varomą automobilį nebūtina pirkti naują. Galima ir savąjį benzinu smirdintį automobilį perdirbti į elektra varomą. Kauno technikos universiteto mokslininkai Martynas Starevičius, Ovidijus Putnynas, Renatas Karalevičius ir Marius Gervė tai jau moka padaryti ir yra sukonstravę elektra varomą automobilį (ankstesniame OZONE, M. Starevičiaus straipsnyje, apie tai pasakota detaliau). Vienas iš kūrėjų M. Gervė tikino, kad jie jau yra padarę viską, kad elektromobilis važiuotų. Dabar ieško būdų, kaip jį legalizuoti. Jų pagamintam automobiliui reikia atlikti techninę ekspertizę. „Susidarė įspūdis, kad nelabai kas nori tuo užsiimti, nes neturi patirties, trūksta geranoriškumo. Teisiškai įprastą automobilį paversti į varomą elektra galima, tačiau trūksta entuziastų, ekspertų, kurie galėtų legalizuoti tokius automobilius“, – sakė M.Gervė. Mokslininkai nepasiduoda ir bandys legalizuoti savo kūrinį užsienyje. Nenuleisti rankų ir siekti užsibrėžto tikslo skatina didelis žmonių susidomėjimas. Anot M. Gervės, daug kas vien iš idėjos ir smalsumo norėtų. Žmonėms ne tiek svarbu ekonomiškumas, kiek ekologija. Bet visi norai atšąla išgirdus apie techninės eks-

pertizės ir registracijos sunkumus. „Reikia, kad valstybės mastu būtų sudarytos sąlygos. Galbūt reikėtų suteikti kokių nors lengvatų, pavyzdžiui, nemokamai parkuoti automobilį miesto centre, sumažinti draudimo įmokas. Stimulo, postūmio tikrai trūksta. Jeigu nebūtų jokių biurokratinių trikdžių, manau, susidomėjimas elektromobiliais būtų tikrai didesnis. Dabar naftos kainos nukrito, bet kai vėl pakils, žmonės vėl pradės ieškoti alternatyvų, ypač taksistai, daug važinėjančios įmonės“, – mano M.Gervė.

paramos ir čia vietoje gaminti bei tiekti kokioms nors tarnyboms elektromobilius. Bet viską reikia daryti pagal nustatytą tvarką. Turiu omeny ir kauniečių mokslininkų sukurtą elektra varomą automobilį“, – teigė V. Krušinskas. Jis prisiminė, kad jau keletą kartų Susisiekimo ministerijos darbo grupė dėl automobilių parko atnaujinimo svarstė kompensuoti dalį automobilio kainos.

Perkant kompiuterį būdavo grąžinama dalis sumokėtos sumos. Tai labai skatino žmones pirkti kompiuterius. Dabar lygiai tas pats galėtų būti ir perkant elektromobilius. Bet apie dalies pinigų grąžinimą perkant automobilį kol kas nenorima kalbėti. „Mūsų siūlymas buvo, kad reikėtų tuos senus taršius automobilius simboliškai apmokestinti, kad galėtume sudaryti

Elektra varomo automobilio ekonomiškumas
Elektromobilis elektros sunaudoja labai mažai. Nuvažiuoti šimtą kilometrų kainuotų apie keturis litus. Bet yra kitas niuansas – baterijos. Pilnai pakrautomis švino baterijomis galima nuvažiuoti maždaug 110 kilometrų. Baterijas pildyti galima maždaug 500 kartų, taigi pirkti naujas reikėtų nuvažiavus 55 tūkst. kilometrų. Tiesa, brangesnių ličio baterijų užtenka gerokai ilgiau. Perdirbus benzininį automobilį į elektra varomąjį, įskaičius baterijų ir kitos įrangos kainas, viskas atsiperka nuvažiavus maždaug 60 tūkst. kilometrų. Bet įranga, galima sakyti, amžina. Elektros variklyje yra tik dvi judančios detalės – du guoliai. Dar labiau elektra varomas automobilis atsiperka tada, kai žinai, kad nebereikia keisti tepalų, dirželių, generatorių, išmetimo sistemos vamzdžių. Kol kas Lietuvoje nėra specialių vietų, įkrauti išsekusioms elektromobilio baterijoms. Bet pasikrauti galima ir namuose iš paprasčiausios rozetės. Su paprastomis švino baterijomis elektra varomas automobilis vienu įkrovimu gali nuvažiuoti šimtą kilometrų. Tiek mieste tikrai pakanka. Tobulesnių, bet brangesnių baterijų energijos užtektų kelis kartus ilgesniam atstumui įveikti. Australijoje, Izraelyje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV montuojamos specialios stotelės aikštelėse prie parduotuvių, kur galima įkrauti elektromobilio baterijas.

Politinis barjeras

Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas tikino, kad tikrai palaikąs elektra varomų automobilių idėją. Anot jo, elektrinis variklis visais atžvilgiais yra draugiškiausias aplinkai iš dabar esančiųjų. „Nemažai kompanijų gamina elektra varomus automobilius. Teko ir savo akimis matyti, kaip su elektromobiliais dirba pašto tarnyba Prancūzijoje. Tokius automobilius vertinu tik teigiamai“, – pridūrė V. Krušinskas. Valstybės tarnautojas svarstė, kad gal būtų galima ir kokia nors pagalba vairuojantiesiems elektra varomus automobilius. „Yra struktūriniai fondai, kuriuose numatyta skirti paramą viešajam transportui. Galėtume pabandyti gauti

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

ekotransportas / 7

PROJEkTE SvARSTyTOS NEREALIOS TRANSPORTO IDĖJOS
Kristina KUČINSKAITĖ News@ozonas.lt Turbūt galima ir taip pasakyti, kai transportu įvardijamos baidarės arba žirgai. ES, skatindama jaunimo iniciatyvas, pasitiki net pačiomis keisčiausiomis mintimis. Svarbu, kad jos nors kiek būtų siejamos su populiariais raktiniais žodžiais – „aplinkosauga“, „socialinė atskirtis“, „komunikacija“, etc... Nors gal nereikia tikėtis konstruktyvių sprendimų iš jaunimo veiklų, o tiesiog užtenka džiaugtis stiprėjančiu bendravimu, projektų pildymo patirtimis... Vienas iš tokių projektų – „Veiklaus jaunimo“ finansuotas „Save yourself and nature“ („Saugok save ir gamtą“). Aštuonių jaunuolių komanda surengė tris žygius trijuose Lietuvos regionuose. Visi jie vykdyti skirtingomis tikrai alternatyviomis transporto priemonėmis – žirgais, baidarėmis ir dviračiais. Aišku, atrakcija, bet norėta pastebėti, ar šiandieninio pasaulio kontekste judėjimas, tarkime, seniai istorijon nuėtoriai. Vilnietis pats save užprogramavo, kad tai yra išskirtinis dalykas. Vyras buvo sužavėtas žmonių drąsa ir kūrybingumu, kurie tą automobilį padarė iš nieko. Vienas iš įkūrėjų, žiūrėdamas į kompiuterį stebėjosi, kaip gali būti, kad jis gali veikti keturias valandas. neįjungtas į elektros maitinimo lizdą Stebėjosi, kodėl turėdami tokias modernias technologijas negalime pagaminti automobilio, kuris būtų greitas, ekonomiškas ir išnaudotų ličio baterijų galimybes. „Man patiko pati idėja, kaip jie galvojo. Jie galėjo daryti kaip „Toyota Prius“. Bet jie nusprendė padaryti brangų automobilį, kuris nutildys visus skeptikus. Jie nusprendė padaryti elektra varomą automobilį, geresnį nei benzininiai automobiliai. Planuota, kad iš gautų pajamų vėliau bus galima finansuoti paprastesnio automobilio kūrimą. Planas pasiteisino, sukeltas didžiulis ažiotažas“, – pastebėjo V. Jankauskas. Pasak būsimo elektra varomo automobilio savininko, objektyviai žiūrint, niekam nereikia naujo automobilio. „Bet jei galiu sau leisti nusipirkti kokį nors naują, tai kodėl turėčiau pirkti brangų, kuris kartoja tai, kas buvo daroma neteisingai, kai galiu nusipirkti brangų, bet kuris daro kai ką naujo. Ekologijai aš labai pritariu. Ekologijos faktorius renkantis tokį automobilį tikrai svarbus. Aš galėsiu važinėti ramia sąžine“, – pridūrė V. Jankauskas. Anot jo, daug gamintojų jau kuria elektra varomis automobilius. „Džinas paleistas iš butelio. Net jei naftos kainos kris, jų populiarumas neslops, nes tai darosi madinga, tampa atsakingo požiūrio ženklu. Lietuvoje reikia suteikti nuolaidas vairuojantiesiems elektra varomus ar mažalitražius automobilius, ir pokyčiai įvyks akimirksniu“, – mano V. Jankauskas. jusiu žirgu yra įmanomas ne tik malonumo, bet ir susisiekimo vardan. Kaip pasakojo viena projekto dalyvių Agnė Achranavičiūtė, tiek žirgai, tiek baidarės yra brangus malonumas, bet juos kaip susisiekimo priemonę išbandyti mažiau urbanizuotose vietovėse bent atostogų metu patiktų daugeliui. Visų trijų žygių metu vykdytas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kokiomis susisiekimo priemonėmis dažniausiai naudojasi žmonės. Audiointerviu metu mėginta susidaryti bendrą vaizdą, kiek lietuviai nusimano apie alternatyvias transporto priemones, kurias iš jų išskiria kaip saugiausias ir draugiškiausias aplinkai. Anot Agnės, domėtasi ir pagrindinių žinių apie aplinkosaugą gilumu. Paaiškėjo, kad šioje srityje, nepaisant šiuo metu vykdomų įvairių švietėjiškų akcijų, – daugumos žinios gana paviršutiniškos. Rūšiavimas, dviračiai – tai viskas, ką kol kas labiausiai supranta mūsų tautiečiai. Surinkta informacija projekto dalyviai dalijasi su visuomene Vilnius, Panevėžyje ir Anykščiuose vykstančiose parodose. Remdamasis savo sukurtu modeliu mokslininkas apskaičiavo, jog pagaminti vienam puodeliui kavos iš tiesų reikia net 140 litrų„virtualaus vandens“: šis vandens kiekis sunaudojamas kavos auginimui, jos gamybai, pakavimui ir transportavimui. Mokslininkas taip pat apskaičiavo, jog mėsainiui pagaminti reikia 2400 litrų, o vienas JAV pilietis per parą sunaudoja 6000 litrų „virtualaus vandens“. Komisija mano, jog J. Allano mokslinis darbas padės iš naujo apgalvoti, kaip kuo efektyviau ir racionaliau naudoti vandenį – vieną svarbiausių planetos resursų. Stokholmo Vandens premija skiriama Pasaulinės vandens dienos proga nuo 1991 metų. Šią premiją J. Allanui rugpjūčio 21 d. įteiks Švedijos karalius Carlas Gustavas XVI.

EV’S ARE cOMING SO WhY NOT hELP ThEM TO GET hERE fASTER? EV’s are not a very common sight in any country, but even more so in Lithuania, where even the technical inspection of such a vehicle seems impossible. In fact no matter how hard does the environment ministry try to prove to us, that they support the idea, the government seems to be dancing to another tune. The fact that when people were buying computers they received cashback sums for doing so, doesn’t that prove that the government will do the same for EV’s. After all, cashback for a car, and computer are two very different amounts and to be honest the difference is so vast in the ecological sense, that we don’t even know where to start. However we can gladly say that there is a chance for them to get here, considering the fact that Lithuania is so small that no one would even have a problem getting around with an EV. Forget the good old three wheeler, tin cans on wheels, the true and very real as well as practical EVs are coming, and you have to help them, they might be clever and run without food, but they do not have hands to open the doors for our automobile market.

8 / ekostatyba

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

žALIOSIOS IDĖJOS, įkvĖPTOS DULkĖTO IR TRIUkšMINGO GREITkELIO
Mokslininkai įrodė, kad nuolatinis garsų sklidimas nuo greitkelio ypač kenkia sveikatai: atakuoja nervų sistemą, sukelia stresą, nemigą, depresiją ir neišvengiamai veda prie beprotybės. Rodos, visa tai negalioja dviems broliams grafikos dizaineriams Daniel ir Markus freitag. Jiems, gyvenantiems prie greitkelio ciuriche, kilo idėja: iš perdirbtų automobilio saugos diržų ir sunkvežimio tento brezentinio audinio pagaminti vandeniui atsparius krepšius. Tai vyko ankstyvais 1993-aisiais. Vėliau tokie krepšiai tapo kulto objektu – pirmiausiai ciuriche, po to Berlyne, Londone, Paryžiuje, Tokijuje, Niujorke ir Šanchajuje. Nuolat besikeičiančių spalvų greitkelio gausmas talentinguosius brolius veikia įkvepiančiai.
Giedrius Stauskas giedrius.does@gmail.com Pradžia visuomet įdomiausia. Tai prasidėjo 1993 m., kai vieną rytą Markus dviračiu su priekaba numynė į netoliese esančią gamyklų zoną. Jis grįžo su krovininio vilkiko brezentiniu audeklu ir užtempęs į penktą aukštą įmetė vonion, nušveitė ir patiesė savo ankštam kambary tarp čiužinio ir garso aparatūros. Nubrėžė kirpimo linijas. Tai buvo FREITAG krepšio prototipas. Nuo tos dienos palyginti patogus butelis, kuriame gyventa trise, pasikeitė iš pagrindų. Dienų dienas vienas po kito vonioje tysojo purvini brezento audiniai. Koridorius buvo užgriozdintas vertinga žaliava: senomis dviračių kameromis, automobilių saugos diržais, išvaduotais nuo šiukšlyno šunų nasrų, ir dar daugiau dulkėto ir dvokiančio brezento. Virtuvės stalą pakeitė siuvimo mašina, kurios skleidžiamas triukšmas užgožė visus aplinkos garsus, net ir greitkelio triukšmą. Daniel Freitag turėjo galimybę išbandyti brolių pagamintą krepšį ant užkietėjusio pašto kurjerio nugaros San Francike, o grįžęs į Ciurichą užėmė paskutinį laisvą užgriozdinto buto kampą pastatęs ten kompiuterį. Iš garsiai ūžiančios siuvimo mašinos apie užvirusį darbą žinojo ir kaimynai. Gerai idėjai įgyvendinti tereikia užsidegimo. Pradėję nuo nulio šiandien broliai turi ką prisiminti ir kuo didžiuotis. FREITAG išaugo nuo 2 darbuotojų, įsikūrusių nuomojamame 120 kv. m bute iki 45 žmonių, dirbančių 2800 kv. m plote ir pagaminančių 120 000 produktų per metus. Kai didžiuliai vilkikų brezento tentai atvyksta į F-Fabriką, jie išklojami ant žemės ir supjaustomi atitinkamomis atkarpomis, kad būtų lengviau apdirbti. Tuomet vyksta plovimo ir valymo procedūros. Vėliau, atsižvel-

FREITAG krepšiai gaminami rankiniu būdu perdirbus sunkvežimių brezentinį tento audinį, automobilių saugos diržus ir dviračių kameras.

Nuotr. Isabel Truniger . Broliai Markus ir Daniel Freitag

Nuotr. Noë Flum. Brezentinio audinio fragmentai FREITAG krepšiams suteikia originalumo ir ekspresijos.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

Rubriką remia portalas „Meniu.lt“. ekoproduktai / 9

Nuotr. Roland Tännler . Pro parduotuvės Ciuriche langus atsiveria vaizdas, kuris kadaise įkvėpė brolius sukurti pirmąjį FREITAG krepšį.

Nuotr. Roland Tännler. FREITAG parduotuvės Ciuriche statybai naudoti identiški konteinerių tvirtinimo elementai, tokie kaip ir laivų pramonėje

Nuotr. Roland Tännler . FREITAG parduotuvėje Ciuriche eksponuojama 1600 gaminių iš 30 modelių - įdomiausia tai, jog nerasite dviejų identiškų. Jie visi išskirtiniai savo originalia išvaizda.

Nuotr. Roland. Parduotuvė iš perdirbtų konteinerių – tai brolių Freitag vertybių tęstinumas: daryti šaunius daiktus iš seno šlamšto.

giant į spalvą, brezento audeklai išskirstomi į lentynas ir laukia kito gamybos etapo. Kompanija nustatė puikius funkcionalumo, dizaino, patvarumo ir kokybės standartus. Galimybės yra tai, kas aplink mus. Broliai atrado savąją. Apsižvalgyk aplink – kas tave įkvepia? Galbūt tavoji galimybė pasiekiama ranka. Kaip ir pradžioje Daniel ir Markus patys galvoja, eskizuoja ir vysto kiekvieną naują produktą. Dabar jau yra 30 skirtingų modelių, nuo pašto kurjerio krepšio iki futbolo kamuolio, ir skaičius kasmet vis auga. Broliai sukėlė naują bangą krepšių ir rankinių pasaulyje. FREITAG pavyzdžius galima pamatyti Niujorko modernaus meno muziejaus MoMA ir Ciuricho dizaino muziejaus ekspozicijose. Visi FREITAG gaminiai yra individualūs. Dviejų tokių pačių nėra. Jei kur nors pamatėte du vienodus – pradėkite įtarti, jog tai klastotė. Tam, kad gyvenimas būtų dar įdomesnis, FREITAG sugalvojo interaktyvią atrakciją pavadinimu F-CUT. Kompanijos tinklapyje www.freitag.ch galima pačiam tapti būsimo savo krepšio dizaineriu. Tai unikali galimybė iš 12 skirtingų sunkvežimio tentų išklotinių išsirinkti tą, iš kurios bus pagamintas tavo krepšys. Tiesiog kiekvieną krepšio detalę uždedi ant išklotinės ir iškart matai, kaip atrodys tavo krepšys. Galima pasirinkti net pasukimo kampą. Tad, jei nepasitiki brolių FREITAG dizaino sugebėjimais arba tau nepakanka išreikšti individualumą tik derinant krepšį spalvomis prie švarko, kepurės ar batų – tapk pats sau dizaineriu ir po dviejų dienų vaikščiok su savo kurtu FREITAG krepšiu. Čia pat yra žvaigždutė su papildomomis

sąlygomis. Neverta pernelyg dėl jos nuogąstauti – tai tėra įspėjimas, kad naudodamasis F-CUT paslauga už rankinės patrauklumą esi atsakingas tu pats. Ir tai dar labiau sustiprina jausmą, jog tu čia valdai situaciją. Štai jums postmodernaus pasaulio momentas, kai apsipirkimas internete tampa potyriu. O tokio potyrio rezultatu džiaugiesi dar ilgai, rodai draugams ir pasakoji, kaip akimirksniu tapai FREITAG dizaineriu. FREITAG platina produkciją visame pasaulyje daugiau kaip 350 žinomų parduotuvių, taip pat yra specialių prekiniam ženklui priklausančių parduotuvių (F-Shops) – dvi Ciuriche, viena Davos (Šveicarija) ir Hamburge. Labiausiai verta dėmesio yra parduotuvė prie greitkelio Ciuriche. Tai ne įprasta parduotuvė, o to paties triukšmingo ir spalvingo transporto greitkelio inspiracija. Kas įkvėpė brolius 1993 m. sukurti pirmąjį FREITAG krepšį, tas 2006-aisiais įkvėpė atidaryti parduotuvę. FREITAG parduotuvė Ciuriche pastatyta iš perdirbtų, šiek tiek parūdijusių krovininių konteinerių. Jie buvo su meile atrinkti, sukrauti, sutvirtinti ir įrengti. Pastato projekto autoriai „Spillmann Echsle Architects“ turėjo užduotį išsitekti itin mažame sklypo plote. Tai architektams tapo nemenku galvosūkiu. Galiausiai 17 konteinerių išaugo į 26 metrų aukštį. Todėl šis pastatas dar vadinamas bonsaidangoraižiu. Žemas tiek, kiek reikalauja urbanistiniai apribojimai, bet aukštas pakankamai, kad pamačius nugara perbėgtų šiurpuliukai. Tipiniai krovininiai konteineriai, kuriuos broliai Freitag atrinko Hamburgo uoste ir traukiniu pargabeno į Ciurichą, buvo sudėlioti lyg LEGO

kaladėlės. Išsaugotos visos autentiškos konteinerių detalės, o naujų jungčių elementai taip pat tokie, kokie iš tiesų naudojami laivų pramonėje. Jeigu kada nors šio pastato funkciškai nebereikės, pastarąjį be vargo demontavus, sklype neliktų nė žymės kažkada stovėjusio objekto. Idėja tiesiogiai susilieja su brolių Freitag pirmuoju išradimu – kurjerio krepšiu, padarytu iš perdirbtų medžiagų. Pastatas skelbia pagrindines deklaruojamas vertybes: daryti šaunius dalykus iš seno šlamšto. Tokios sąvokos kaip inovacija, ekologija, kūrybingumas, socialiai atsakingas verslas, kasdienėje brolių Daniel ir Markus Freitag veikloje jaučiasi kaip namie.

GREEN IDEAS INSPIRED BY DUSTY AND NOISY hIGhWAY In 1993, two graphic designers, the brothers Markus and Daniel Freitag, looked for a functional, watertight and robust bag for their designs. Inspired by the multicoloured heavy traffic that hummed through the Zurich transit intersection in front of their flat, they designed a Messenger Bag made of old truck tarpaulins, used cycle inner tubes and car seat belts. For more than ten years now, FREITAG company has been producing and marketing bags and accessories made from used materials. FREITAG distributes its products worldwide to over 350 discerning shops, and to both its own F-Shop in Zurich, Davos, Switzerland, and Hamburg, Germany. Company sets great store on functionality, design, durability and quality. Each product is a unique item. Bags, made from recycled materials, and FREITAG building in Zurich, made from freight-containers, are eco-business avantgarde for sure. Starting with one green idea two brothers created company that now has 45 employees and produces over 120 000 products per annum on 2800 m² of hall, the former Maag factory in Zurich, a worthwhile home page www.freitag.ch and all that. The bags aren’t sewn on-site anymore, they are partially outsourced to a manufacturing facility employing disabled people. So you’ve got that social aspect too – apart from the ecological aspect of wearing totally recycled materials. This is serious. Words like „innovation“, „creativity“ and „niches“ and other linguistic straws people use to make sense in the area of consumer products feel right at home here.

10 / ekoDaiktas

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

EkODAIkTAS
kepurė „žali gabalai“ („Green pieces“)
Ryte gulėdamas lovoje pro nuleistas blakstienas regi, kaip ant kėdės sumesti drabužiai pamažiukais išleidžia šaknis ir, srėbdami per langą įslystančią saulę, šakojasi pinavijomis po visą butą. Iš džinsų išaugusio pelėžirnio ankštis skimbteli į palubėje kybantį krištolinį sietyną, ir tu pabundi. Panašius sapnus tikriausiai sapnuoja japonų menininkas Yukiko Terada. Prabudęs stveria adatą, siūlą (jis teigia siuvąs tik rankomis) ir padeda drabužiams „augti“. Y. Terados darbai signalizuoja, kad svarbūs ne tik mes patys. Drabužiai, kuriuos esame įpratę vertinti kaip greitai suvartojamą prekę (pirkau, pabodo, išmečiau), gyvena savo gyvenimą: asmenišką, romantišką, pilną japoniškų paslapčių – kaip H. Miyazaki filmukai. Aprangoje, pagamintoje iš natūralių medžiagų, ir toliau skleidžiasi gaivališkas ir drauge drovus gamtos gyvenimas, tik šiek tiek padedamas Y. Terados žirklių. Gėlės šautuvo vamzdyje ar gėlėmis pražystanti kareiviška kepurė? Romantiškas, ironiškas, ekscentriškas ir verčiantis pagalvoti japonų dizainerio darbas – ne pardavimui. surdišką, kad tiesiog būtiną pasauliui. Kojinės baldams. Kad idėja taptų daiktu, reikia ją nusviesti iš dizainerių galvų (brėžinių, kavos tirščių ar kuo ten jie begalvotų) į kasdienį pasaulį. Kaip danguje, taip ir žemėje. Bet kad šitoks pernešimas įvyktų, dera pagrįsti idėjos naudingumą.

Ekologiški kvepalai
Patys ekologiškiausi kvepalai yra natūralus švaraus kūno kvapas. Viskas. Reikia įrodymų? Tai – natūralu, tai – laiko patikrinta, tai – genetiška ir pasąmoninga. Patys to nesuvokdami pagal kvapą renkamės butą. Kvapas padeda nuspręsti, ar šokių partneris ir išliks partneriu tik šokiuose. Kvapas yra ta vizitinė kortelė, pagal kurią žmonės mus atpažįsta tada, kai prisėlinę iš nugaros uždengiame jiems akis. Pripažinkime: kad ir ką sakytų reklamos, gausiai išsikvepinę žmonės kažkodėl primena ant mašinos veidrodėlio kyburiuojančias kvapnias „eglutes“. Jie paleidžia aštriai saldžias „aromatų strėles“, nuo kurių norisi gintis. Taigi – skubriai suktelėti galą šalin nuo tokių „oro nuodytojų“ ir pasistengti kuo greičiau juos (ir jų kvapus)

Geriau pasisiūkite patys. Šįsyk svarbu idėja. Kepurė „Green pieces“ – www.yukiko-terada.com Dizaineriams šitai nelabai sekasi. Jie teigia, esą kojinėmis „apvilktos“ stalo kojos nebraižo grindų. Na gerai, nebraižo tai nebraižo, bet aš ir taip stalo kasdien nestumdau iš kampo į kampą, o jei kada ir panešėju jį arčiau lango, tai grindis nuo įbrėžimų saugo, pavyzdžiui, kilimas. Gerai, – sako dizaineriai, – tuomet kojinės saugo paties stalo kojas nuo įbrėžimų (šuns dantų, katės nagų, naktinių drugių sparnų vasnojimo...). Kas man darbo tos stalo kojos, – atkertu. Mezginiai namams suteikia jaukumo, kojinės sukuria kalėdinę nuotaiką. Hmm... Ką sukuria? Tai – viena iš tų idėjų, kurios naudingumo logiškai neįmanoma pagrįsti. T. y. tai viena iš tų visiškai nenaudingų idėjų. Tačiau tokia žavi, kad verta pradėti mokytis megzti. Kojinės baldams – www.taschide.com

užmiršti. Kūno kvapas pats savaime yra patrauklus – be abejo, švaraus kūno. Gretimais tvyrantis kokio nors natūralaus aromato prisiminimas tik papuošia (mergaitė, pjaustanti mirabeles iš P. Suskind knygos „Kvepalai“). Taigi: natūralumas, autentiškas kvapas. Prauskimės ir būkime patrauklūs savo aromatais. Na gerai, yra ir natūralių kvepalų. Be alkoholių (todėl ragauti nėra ko), be konservantų, dirbtinių kvapų ar spalvų. Ir gerai: kam tie alkoholiai, jei turime kokosų aliejų? Jame – orchidėjų natūralūs ekstraktai. Keturiuose mažyčiuose buteliukuose glūdintys kvepalai – puiki dovana. Deja, atsieisianti beveik šimtą dolerių. Todėl „patogiau“ rinktis natūralų švaraus kūno kvapą. Ekologiški kvepalai – 95.00 $ www.barneys.com

kojinės baldams
Tai – viena iš tų idėjų, kurios, atrodo, tiesiog tvyro ore ir laukia, kol jas kas nors sugalvos. Jos tiesiog pasmerktos anksčiau ar vėliau išsipildyti. Kompanija „Taschide“ pagaliau išskaitė iš žvaigždynų raštų šią idėją – tokią ab-

Rankinės, pagamintos iš filmų plakatų
Aš eisiu rinkti šiukšlių. Prasuksiu pro konteinerius (nesirausiu ten, tik pažiūrėsiu, gal kas nors gero palikta šalia jų), „Aibės“ krautuvėje paklausiu, gal jie turi kokių nors nereikalingų dėžių, susidraugausiu su parduotuvės „Pasidaryk pats“ nešikais ir prašysiu pasaugoti man nereikalingus daiktus. Prisirinksiu šiukšlių, pagaminsiu iš jų ką nors ir pardavinėsiu už keturiasdešimt dolerių. Sakysiu, kad tokia kaina – jau su nuolaida. Na gerai, taip tikriausiai nebus. Kodėl? a) tingiu;

b) kažkas panašią mintį jau įgyvendino. Taip taip, ir panašu, kad jie iš to užsidirba. Praėję pro kino teatrus surenka senus filmų plakatus, pagamina iš jų rankines (na gerai, jos tikriausiai gražesnės už tas, kurias pagaminčiau aš), interneto tinklalapyje paskelbia, jog tai unikalus, individualus stilius (visos rankinės skirtingos – juk pagamintos iš skirtingų plakatų) ir pardavinėja jas. Dabar skelbia nuolaidas: rankinės, piniginės, dėklai nešiojamiems kompiuteriams – nuo 12 iki 42 dolerių. Kol nepasigaminome nieko savo – gal metas pasinaudoti nuolaidomis? Rankinės ir piniginės, pagamintos iš filmų plakatų – nuo 12 . www.ecoist.com

žaliasis išpardavimas – „Faith in Nature“
Kadangi patys tingime rinkti įvairias žoleles ir džiovinti jas ant aukšto (kokio aukšto?), belieka natūralių produktų ieškoti parduotuvėse. Ant lentynų išdėliotos natūralios plaukų ir kūno priežiūros priemonės dažniausiai vilioja savo išvaizda ir atbaido kaina. Ką daryti paprastam žmogui: pasiduoti chemikalų vilionėms ar... nesiprausti? Vienintelis likęs išsigelbėjimas – išpardavimai. Greenshop.lt nusprendė atsikratyti „Faith in Nature“ plaukų ir kūno priežiūros priemonių vienu ypu: jie skelbia paskutinį šių priemonių išpardavimą 2008

metais ir ruošiasi naujam „žaliųjų inovacijų“ pristatymui. Greenshop.lt teigia esantys pirmieji šalyje pristatę šias („Faith in Nature“) plaukų ir kūno priežiūros priemones. Užmiršusi parabenus, etilo alkoholį, natrio laureto sulfatą, dirbtinius kvapus ir gyvūninius priedus maža įmonė renka visokias žoleles ir kitas naudingas medžiagas Lake District regione, Anglijoje. Į „Faith in Nature“ produktus nespjauna ir veganai: kompanija gavo gana griežtos „Vegan“ draugijos patvirtinimą. Visa „Faith in Nature“ produkcija – 30 Lt. www.greenshop.lt – žaliųjų inovacijų galerija

Miegamojo švieselės
Naktis tamsi. Naktis gūdi. Naktį nesinori likti vienam – ypač, jei tau šešeri metai. Tada prašai palikti žibėti šviesą, kol užmigsi. Bet elektros lemputė ne tik ramina, ne tik suteikia saugumo ir aiškumo pasauliui už akių sienų: lemputė veltui lašina elektrą (ir tėvų pinigus). Na, ir, aišku, naudoja energiją, kurios ir taip ne per daugiausiai turime. Ir čia į istoriją įžengia kažkokie du zuikiai (jei atvirai, man panašesni į varles, bet zuikiai – tradiciškai labiau mylimi gyvūnėliai, todėl tebūnie zuikiai), kurie sau rymo prie vaiko lovelės (ar kur ten tas vaikas bemiegotų) ir švyti. Vienas – rausvai, kitas – žalsvai. Elektros energijos neeikvoja, kiek pašvytėję liaujasi, o vaikas jau ramiai snaudžia. Kas dar? Jie jaukiai apšvies iš kėdžių ir čiužinių suręsto „namo“ vidų ir nepadegs tikrųjų namų. Jie suteiks žaismingą atmosferą romantiškai vakarienei (šituo nelabai tikiu, bet kodėl nepabandžius). Gamintojai pateikia dar vieną gana juokingą detalę: zuikių švytėjimą galima nustatyti mirksintį – neva taip vaikai greičiau užmiega. O suaugusieji užhipnotizuoti internetu užsisako kalnus žalsvų ir rausvų zuikių. Dvi miegamojo švieselės –50.00 £. www.love-eco.co.uk

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

tema / 11

Šiandien turbūt jau nestebina vaistinėse su prekių krepšiais vaikščiojantys ir į juos plačiu mostu pakuotes verčiantys pirkėjai. Klausimas: kaip galime jaustis tokie saugūs ir taip pasitikėti chemijos pramone? Ar tikrai apie vaistus pakanka žinoti tiek, kiek apie juos papasakoja reklama. Šį tekstą taip pat galima pradėti farmakologijos dėstytojo prof. Jurgio Ramanausko žodžiais: „pasauliui reikia vaistų, kurie gydytų nuo vartojamų vaistų sukeltų pašalinių poveikių“.
Ieva Šlajutė Acetaminofenas – vartojant ilgą laiką vidutinės jo dozės sukelia sunkius ir nepagydomus kepenų pažeidimus. Naujosios Zelandijos mokslininkai teigia, kad vaikams iki 7 metų, vartojantiems šį preparatą, rizika susirgti astma padidėja net 45 proc. Taip pat teigiama, kad yra ryšys tarp acetaminofeno ir padidėjusio kraujospūdžio. Ar žinote, koks tai vaistas? Vartojame jo daug ir dažnai: vos pajutus galvos skausmą, pakilus temperatūrai iki 37,2 C, iš begalinės meilės savo vaikams duodame tik suslogavus ar sukosėjus (tiesa, ar žinote, kad vaikams temperatūrą „mušti“ rekomenduojama tik nuo 39 C?). Pernai nuo acetaminofeno perdozavimo mirė 3 vaikai (mirtina dozė vaikams 3 g/parai). O taip, tai – „Coldrex“, „Tylenol“, „Fervex“, „Saridon“ ir visi kiti plačiai visuomenėje žinomi preparatai. Kuo brangesnis tuo „geresnis“. O ar žinote, kad pagrindinė minėtų vaistų veiklioji medžiaga yra visiems gerai žinomas paracetamolis? „100 metų“ vaistinėje paracetamolis parduodamas už vieną litą 50 centų. Toje pačioje vaistinėje pakelį „Fervex“ galima įsigyti už 15 litų 73 centus. Skirtumas – net 15 kartų... Tiesa, brangių vaistų privalumas yra karštas gėrimas ir juose papildomai įdėti dekongeksantai, kurie sutraukia nosies gleivinę. Tačiau ar verta už tai mokėti tokius pinigus? „Ibuprofenas“, „Diklofenakas“, „Ketorolakas“, „Indometacinas“ – šių vaistų griebiamės vos tik suskaudus galvą ar pilvą. Minėti vaistai tikrai puikiai numalšina skausmą. Ir netgi temperatūrą „numuša“. Tad kas bendro tarp paracetamolio ir „Ibuprofeno“? Visi ankščiau išvardinti vaistai priklauso didelei Nesteroidinių Vaistų Nuo Uždegimo (NVNU) grupei, kurie vartojami jau daugiau nei 100 metų. Tuomet farmacinės kompanijos „Bayer“ darbuotojas Feliksas Hofmanas sukūrė acetilsalicilo rūgštį (aspirinas) – pirmąjį nesteroidinį vaistą nuo uždegimo. NVNU pasižymi trejopu simptominiu poveikiu – mažina uždegimą, malšina skausmą ir mažina temperatūrą. Simptominis poveikis reiškia, kad vaistas veikia ne ligos priežastį, o pasekmes, t. y. slopina uždegimą. Tai vieni dažniausiai naudojamų vaistų pasaulyje. Atlikta apklausa JAV parodė, kad net 70 proc. žmonių NVNU vartoja bent vieną kartą per savaitę, 34 proc. – kiekvieną dieną. Vien JAV per metus išrašoma apie 70 milijonų receptų šiems vaistams, o dar apie 30 milijardų tablečių nuperkama be recepto. Tačiau šie vaistai gali sukelti žymių šalutinių poveikių. Norint pagerinti šių vaistų priešuždegiminį poveikį bei sumažinti nepageidaujamą poveikį, nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios iki dabar sukurta daugiau kaip 20 naujų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Deja, iki šiol nerasta idealaus vaisto. Dabar medikų visuomenėje aktyviai diskutuojama, ar saugu vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir ar įmanoma pakeisti juos kitais vaistais. degimo ir karščiavimo mediatorių sintezei.

vAISTAI NĖRA SALDAINIAI

nai skiriama pooperaciniu laikotarpiu.

Pašaliniai poveikiai

kaip veikia NvNU?

Įvadas į biochemiją

Mūsų organizmo ląstelių membranose aptinkama arachidono rūgštis. Iš šios rūgšties per keletą reakcijų fermentai ciklooksigenazės 1 ir 2 (COX-1 ir COX-2) ir lipoksigenazė susintetina eikosanoidus (prostaglandus, laukotrienus, tromboksanus, prostaciklinus ir lipoksinus). Eikosanoidai yra sintetinami nedideliais kiekiais beveik visose organizmo ląstelėse ir yra svarbūs uždegiminiams procesams, imuninio atsako susidarymui, sergant alerginėmis ir vėžinėmis ligomis. Jie taip pat sutraukia ar atpalaiduoja lygiuosius raumenis, reguliuoja bronchų spindį, mažina kraujospūdį, slopina skrandžio sulčių sekreciją, dalyvauja ląstelių augimo reguliacijoje ir kituose procesuose. Fermentas COX-1 yra sintetinamas organizmo ląstelėse pastoviai ir katalizuoja prostaglandinų sintezę, kurie reikalingi normaliai skrandžio, žarnyno gleivinių ir inkstų veiklai, trombocitų agregacijai. O fermento COX-2 sintezė vyksta ląstelėse, atsakingose už uždegiminius ir imuninius procesus. Šio fermento sintezę inicijuoja uždegiminiai faktoriai. Manoma, kad jis pirmiausia svarbus skausmo, už-

NVNU veikia slopindami prostaglandinų sintezę, t. y. šie vaistai stabdo fermentus COX-1 ir COX-2. Jei pamenate, ankščiau minėjau, kad skirtingos fermento formos sintetinamos skirtingomis sąlygomis. Fermento COX-1 veikla būtina normaliai organizmo veiklai palaikyti, o COX-2 dalyvauja uždegiminiuose procesuose. Vaisto „gerumas“ priklauso nuo vaisto selektyvumo ciklooksigenzės formoms – NVNU uždegimą slopinantis poveikis priklauso nuo COX-2 slopinimo, o nepageidaujamas poveikis – nuo COX-1 slopinimo. Dauguma vaistų – „Aspirinas“, „Indometacinas“, „Ibuprofenas“, „Diklofenakas“, „Ketorolakas“ – slopina abi fermento formas. Tad pastovus ir ilgalaikis neselektyvių NVNU vartojimas stipriai sumažina COX-1 formos sintezę, dėl to sumažėja normaliai organizmo veiklai reikalingas prostaglandinų kiekis ir prasideda toksinis vaistų poveikis. Dėl sutrikusios skrandžio gleivių sintezės pažeidžiama skrandžio sienelė, sutrikdomas kraujo krešumas. Manoma, kad vaistas yra tuo saugesnis, kuo mažiau veikia COX-1. Dabar Lietuvoje turime šių daugiau ar mažiau specifinių COX-2 veikiančių vaistų – „Celekoksibą“, „Etorikoksibą“, „Meloksikamą“, „Nimesulidą“, „Parekoksibą“, „Valdekoksibą“. Šie vaistai pagal tarptautinę ATC (angl. Anatomical Therapeutic Chemical Classification System) klasifikaciją vadinami oksimais. Selektyvūs COX-2 slopintojai žymiai stipriau susijungia su minėta fermento forma, tad nedaro įtakos kraujo krešumui, nepažeidžia skrandžio sienelės.

Vartojant neselektyvius NVNU, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pakenkimai būna labai dažni. Viena 650 mg „Aspirino“ dozė sukelia skrandžio gleivinės kraujavimą. Nustatyta, kad 650 mg aspirino pavartojus 4 kartus per parą, skrandyje atsiranda erozijų, pakenkimų, kurių būna tik gleivinėje. Beveik pusei žmonių, reguliariai vartojančių NVNU, endoskopiškai nustatomos erozijos. Susidarius opoms pakenkiamas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos pogleivis. Opos diagnozuojamos 15–30 proc. reguliariai NVNU vartojančių žmonių. Randomizuotais tyrimais nustatyta, kad NVNU pavartojus 6 mėnesius opos išsivysto 45 procentams ligonių. Labai pavojingas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukeltas kraujavimas iš viršutinės virškinimo trakto dalies opų. Tačiau selektyviai COX-2 inhibuojantys vaistai didina edemos atsiradimo tikimybę ir riziką susirgti hipertenzine liga. 2004 m. rugsėjo 30 d. kompanija „Merck & Co“ paskelbė apie savanorišką preparato „Vioxx®“ (rofekoksibo) išėmimą iš apyvartos visame pasaulyje. Šis farmacinės kompanijos sprendimas pagrįstas 3 metų stebėjimo duomenimis iš perspektyvinio atsitiktinės atrankos placebu kontroliuojamo tyrimo APPROV (angl. Adenomatous Polyp Prevention on VIOXX). Šios studijos metu nustatyta padidinta santykinė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika (miokardo infarkto, insulto). O ir kituose COX-2 selektyvių vaistų informaciniuose lapeliuose atsirado įrašas, įspėjantis apie galimus širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimus. Be to, prostaglandinų sintezės slopinimas

gali daryti neigiamą įtaką nėštumui ir visaverčiam vaisiaus vystymuisi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad, ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorių, padidėja persileidimo ir sklaidos defektų rizika. NVNU, slopindami ciklooksigenazės ir prostaglandinų sintezę, gali neigiamai veikti vaisingumą, todėl jų nerekomenduojama skirti moterims, kurios artimiausiu metu planuoja pastoti. Žinant naujausių tyrimų duomenis apie galimą nesteroidinių vaistų nuo uždegimo pavojų, kilo abejonių, ar verta apskritai vartoti šios grupės preparatus. Nerimas pagrįstas, tačiau kol kas šių vaistų nėra kuo pakeisti. Šie vaistai išlieka svarbiausiais gydant uždegimą ir skausmą. Galima tik patarti, kad vartotojas būtų sąmoningesnis prieš griebdamasis piliulės menkiausio galvos skausmo atveju. Vaistai nėra saldainiai. O kai kuriuos skausmus lengvai galima pagydyti kelių minučių poilsiu, raminančia arbata ir pan.

MEDIcINE ARE NOT SWEETS... We may have all have forgotten that a spoonfull of sugar may help the medicine go down, as we go around the pharmacy’s wonderland these days. The fact is medicine has become so nice that it may replace sugar all together. There is no surprise in seeing a woman (or a man) walking in the pharmacy with a basketful of goodies. There is medicine for headaches, indigestion, some slimming tablets and another pile of stuff just to reduce the side effects of the all mentioned ones. We have become so addicted to buying the medicine and filling our cupboards with it, that we may have forgotten the purpose of it completely. There are so many risks involved in the misuse of medicine, that it is time to learn, and there is no better time than now.

kada vartoti NvNU?

Medikai NVNU skiria sergantiems reumatinėms ligoms: reumatoidiniu artritu, psoriaziniu artritu, osteoartritu, podagra. Jais mažinami uždegimo sukelti simptomai, tokie kaip skausmas ir temperatūra. Taip pat šių vaistų daž-

12 / tema
Kas sumažina ausų ir kvėpavimo takų infekcijų, žarnyno susirgimų, plaučių uždegimų, meningitų, Krono susirgimų, kolitų, diabetų, vaikystės vėžio, alergijų, vidurių užkietėjimų, šlapimo takų, karieso ir viršsvorio atvejų? Kas padidina regėjimo aštrumą, skatina optimalų neurologinį ir socialinį vystymąsi, taisyklingą burnos ertmės vystymąsi ir padidina intelektą? Kas sumažina krūties ir kiaušidžių vėžio, osteoporozės riziką, padeda sumažinti svorį? Kas sutaupo pinigų, išleidžiamų maistui, ir tausoja aplinką? žindymas
Rima Kurtinaitienė, socialinė darbuotoja, lektorė, asociacijos „Už vaikų nešiojimą” prezidentė Šių metų rugsėjo mėnesį pasaulį sudrebino skandalas, kilęs dėl Kinijoje gamintų pieno mišinių, kuriuose rasta melamino. Melaminas – cheminė medžiaga, naudojama trąšų, plastikinių ir ugniai slopinti skirtų priemonių gamybai. Gamintojai siekė praturtinti pieno mišinius azoto junginiais, ir dėl šios medžiagos mirė mažiausiai 3 vaikai ir dar 53 tūkstančiai susirgo inkstų akmenlige bei kitomis ligomis. Deja, Lietuvoje apie tai nebuvo daug kalbama, o Valstybinė maisto ir veterinarijos komisija nuramino, kad pieno produktų į Lietuvą iš Kinijos neatvežama. Dabar Azijos šalyse motinos skatinamos žindyti savo kūdikius, o Lietuvoje viskas liko kaip buvę, nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad geriausias maistas kūdikiui iki 6 mėnesių – motinos pienas. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinai žindyti iki 6 mėnesių, o prasidėjus septintam mėnesiui prie motinos pieno duoti papildomo, pagal amžių tinkamo maisto ir tęsti žindymą dar 18 mėnesių ar ilgiau. Tačiau Lietuvoje iki 6 mėnesių išimtinai žindo tik 25,7 proc. motinų, – teigia slaugos magistrė, VšĮ „Pradžių pradžia“ vadovė Daiva Šniukaitė. Tam įtakos turi moterų žinios ir išsilavinimas. Kaimo vietovėse ir žemesnio išisilavinimo moterys žindo vaikus trumpiau, miestuose gyvenančios ir aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys žindo vaikus ilgiau. Tačiau 2005 m. tik 10 proc. kūdikių buvo žindomi sulaukę vienerių metų. hormonų ir kt., dėl kurių neįmanoma sukurti analogiško skysčio, idealiai tinkančio kūdikių ir mažų vaikų mitybai.

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

Motinos pieno vertė

Motinos pieno kūdikiui teikiama apsauga tiesiogiai veikia šeimos biudžetą vien dėl to, kad besilaukiančiai šeimai nėra būtina įsigyti buteliukų, čiuptukų ir kitos įrangos, reikalingos maitinant kūdikį dirbtiniu maistu. Taip pat nereikia pirkti ir specialių kūdikiams skirtų, adaptuotų pieno mišinių. Per pusę metų kūdikio sulaukusi ir maitinanti jį motinos pienu lietuvių šeima sutaupo apie 1000–1500 litų. Maždaug nuo šeštos savaitės moteris per parą pagamina apie 750-1500 ml pieno (priklausomai nuo kūdikio poreikio). Motinos pieno bankai Jungtinėse Amerikos Valstijose už unciją (apie 30 ml) motinos pieno moka apie 3–4.5 dolerio. Taigi kiekviena mama KASDIEN savo kūdikiui pagamina maisto, kuris vertinamas 300–400 litų! Taip pat yra paskaičiuota, kad žindomi kūdikiai dvigubai rečiau lankosi gydymo įstaigose, jiems rečiau reikia vaistų ar gydymo ligoninėje. Australijoje paskaičiuota, kad vien dėl žindymo kasmet būtų galima sutaupyti 500 milijonų dolerių, reikalingų vien ausų infekcijų gydymui. Ir tai ne vienintelė liga, kuria kūdikiui susirgti mažėja rizika, jei jis maitinamas motinos pienu. Be to, mamos pienas patiekiamas gražiame daugkartiniame įpakavime, yra tinkamos temperatūros (jo nereikia nei šildyti, nei šaldyti), jo nepagaminama per daug, ir pats gamybos procesas yra aplinkai draugiškas ir nedidina užterštumo.

Motinos pieno sudėtis

Reikšmė motinos sveikatai

Motinos pienas yra gyvas, kai kuriose kultūrose jis vadinamas baltuoju krauju, nes jame yra tokių pačių gyvųjų ląstelių kaip ir žmogaus kraujyje. Jos kovoja su virusais, bakterijomis, grybeliais, žarnyno parazitais, padeda kūdikiams įveikti infekcines ligas, brandina imuninę sistemą, skatina smegenų vystymąsi. Moters pienas yra geriausiai pritaikytas žmonių vaikams maitinti. Motinos piene daugiausiai yra angliavandenių – laktozės, reikalingos sveikam ir sparčiam smegenų vystymuisi. Moters pienas iš visų žinduolių pieno išsiskiria ypač nedideliu baltymų kiekiu, o ir piene esantys baltymai yra lengvai virškinami. Riebalų kiekis moters piene keičiasi per parą kelis kartus ir kiekvieno maitinimo metu. Skirtingų moterų pienas yra skirtingo riebumo, pritaikytas konkrečiam vaikui. Motinos piene yra daug daugiau vitamino C, vitamino A, ir daug mažiau B grupės vitaminų, lyginant su karvės pienu. Motinos piene esanti geležis yra labai gerai pasisavinama, ir šios geležies bei nėštumo metu kūdikio sukauptų atsargų visiškai pakanka iki tol, kol kūdikis subręsta valgyti papildomą maistą. Dėl mokslininkams nežinomų priežasčių kituose maisto produktuose esanti geležis nėra taip gerai pasisavinama, o geležimi praturtinti mišiniai gali sutrikdyti kūdikių vystymąsi dėl intoksikacijos. Motinos piene gausu ir kitų medžiagų – vitaminų, mineralų, virškinimo fermentų, neuromediatorių, imunoglobulinų,

Žindymas nėra vien auka vardan geresnės kūdikio sveikatos. Žindydama savo kūdikį moteris taip pat daro daug gero savo pačios sveikatai. Žindymas mažina nukraujavimo po gimdymo, anemijos, kiaušidžių ir krūties vėžio, osteoporozės ir kitų ligų riziką. Žindyvei natūraliai mažėja nėštumo metu sukauptas svoris. Pirmo vaiko žindymas iki 12 mėnesių sumažina krūties vėžio tikimybę 50 procentų, antro ir kiekvieno vėlesnio vaiko žindymas tikimybę susirgti krūties vėžiu dar labiau mažina. Pvz., Australijoje kiekvienos krūties vėžiu sergančios pacientės gydymas kainuoja 30 tūkstančių dolerių per metus. Žindymo sukeltas nevaisingumas (laktacinė amenorėja) išskirtinai maitinančioms moterims užtrunka vidutiniškai 14 mėnesių ir tokiu būdu sutaupoma daug medžiagų, reikalingų moteriškų higienos įklotų gamybai, pakavimui ir transportavimui. Taip pat prisideda prie gyventojų skaičiaus reguliavimo. Pvz., Afrikoje moteris vien dėl maitinimo krūtimi išvengia 4 nėštumų, kuriuos patirtų, jei maitintų savo vaiką pieno mišiniu. Laktacinė amenorėja yra laikoma patikima šeimos planavimo priemone pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, jeigu kūdikis išskirtinai žindomas ir moteriai neatsinaujino mėnesinės.

yra užterštas, dėl nežindymo kūdikiui pakliūvantys teršalai kelia daug didesnį pavojų sveikatai. Yra daug daugiau teršalų pieno mišiniuose, gaminamuose iš karvės pieno ar sojos pupelių (pesticidai, antibiotikai, steroidai, fitoestrogenai, aliuminis, švinas, įvairios patogeninės bakterijos ir kt.). Iš tiesų motinos piene esančios gyvosios medžiagos gali padėti išvengti toksinų keliamos žalos. Ir geriau yra švarinti mūsų aplinką, o ne nustoti žindyti dėl motinos pieno užterštumo. Mamos turėtų žinoti, kad žindymo metu nepatartina laikytis dietų ar staigiai numesti svorį sportuojant. Dauguma aplinkos teršalų yra tirpūs riebaluose, dėl to staiga numetus svorį tešalai atsipalaiduoja ir keliauja po organizmą, taip jų padidėjęs kiekis patenka ir į motinos pieną. Žindymo metu moteris natūraliai pamažu naudoja nėštumo metu susikaupusius riebalus pieno gamybai ir numesdama svorį nepadidina savo pieno užterštumo.

žINDyMAS yRA GERIAUSIA kūDIkIUI IR APLINkAI
giausias, sveikiausias ir ekologiškiausias maitinimo būdas. Jeigu tai neįmanoma – tuomet kūdikį reikėtų maitinti nutrauktu motinos pienu iš puodelio. Jeigu ir tai neįmanoma – rekomenduojama naudoti Motinos pieno bankuose sukauptas pieno atsargas. Ir tik tada, kai visos šios alternatyvos neįmanomos, tenka naudoti adaptuotus pieno mišinius. Nustatyta, kad įvairių ligų rizika maitinant kūdikius pieno mišiniais padidėja, todėl ši alternatyva turi būti pasirenkama tik tada, kai kitų galimybių nelieka. Masinis pieno mišinių vartojimas ir jų gamyba užteršia žemę, orą ir vandenį, naudoja ir taip nykstančius gamtos resursus. Be to, pieno mišiniai sukelia daug nereikalingų ligų ir mirčių alindami visas pasaulio šalis. Yra daugybė dalykų, dėl kurių pieno mišiniai nėra draugiški aplinkai: • Pieno mišinių gamyba yra atsakinga už neefektyvų dirbamos žemės panaudojimą. Pvz., norint išmaitinti visus Indijoje gimstančius kūdikius pieno mišiniais, reikėtų apie 135 milijonų karvių, kiekvienai karvei reikėtų mažiausiai 10 tūkstančių kvadratinių metrų pievos. Tam, kad tokių pievų plotų būtų, yra kertami miškai, mediena taip pat naudojama trečiose šalyse vandeniui užvirinti. Dėl kertamų miškų didėja dirvožemių erozija. O moteriai užtenka suvalgyti vienu sumuštiniu daugiau nei įprastai, kad pagamintų pakankamai pieno savo kūdikiui. • Pieno mišinių pakuočių gamybai reikalingas popierius, plastikas ir skardinės, kurios neperdirbamos (dešimtys tūkstančių tonų). • Pieno mišinių gamyba didina oro užterštumą: • Su karvių išmatomis išsiskiriantis metanas yra antras po anglies dvideginio, dėl kurio didėja klimato atšilimas.

Masinis pieno mišinių naudojimas – nedraugiškas aplinkai ir sveikatai

Motinos pieno užterštumas

Motinos pieno užterštumas yra svarbus faktorius vertinant aplinkos užterštumą, tačiau nepaisant to, kiek motinos pienas

Motinos pienas yra ypatingos vertės atsinaujinantis natūralus resursas. Jis prieinamas tiek turtingiesiems, tiek vargšams. Jeigu juo nesinaudojama, reikia ieškoti alternatyvos, kuri kainuoja daugiau ne tik pinigų, bet ir gyvybių. Vien Lietuvoje kasmet miršta po vaiką, kuriam duodamas pieno mišinys, paruoštas naudojant didelį kiekį nitratų turintį vandenį. Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad kasmet pasaulyje miršta apie 1.5 milijono kūdikių dėl to, kad yra maitinami motinos pieno pakaitalais iš buteliuko. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja visų pirma maitinti kūdikį tiesiai iš motinos krūties – tai pats sau-

• Deginama mediena pieno mišiniui pašildyti ir taip pat deginami įpakavimai bei plastikiniai buteliukai. • Buteliukų, čiulptukų ir kitos maitinimui mišiniais reikalingos įrangos gaminimas reikalauja didelio kiekio plastiko, gumos, silikono ir stiklo – užtruks 200– 450 metų, kol jie suirs. • Gaminat pieno mišinius, buteliukus ir čiulptukus naudojama energija (elektros ar kita). • Žaliavos pervežimas, pakavimas ir išvežiojimas į pardavimo vietas naudoja neatsinaujinančius ir brangius resursus. Keli pieno mišinių užterštumo pavyzdžiai • 1997 – Didžioji Britanija: „Milumil“ išimta iš prekybos dėl to, kad rasta salmonelių infekcija. • 1997 – JAV: FDA atšaukė „Nestle’s Carnation“ pieno mišinį vyresniems vaikams dėl padirbinėjimo ir antihigieninių gamybos sąlygų. • 1996 – JAV: „Nestle“ skysti koncentruoti pieno mišiniai buvo išimti iš prekybos dėl neteisingų vartojimo instrukcijų, kuriose buvo nurodyta mišinio neskiesti vandeniu. • 1994 – Šri Lanka: Muitinės tarnautojai nepraleido didelio kiekio „Nestle“ pieno miltelių, įvežtų iš Lenkijos, nes jie buvo užteršti radioaktyviomis dalelėmis. • 1993 – JAV: „Nutramigen“ pieno mišiniai išimti iš prekybos, kai buvo nustatyta, kad juose yra stiklo šukių. • 1993 – JAV: „Soyalac“ mišinys išimtas iš prekybos paaiškėjus, kad jame yra salmonelių. • 1992 – Indija: Gyvų juodų vabzdžių ir kirminų rasta„Lactogen“ pieno mišinyje kūdikiams.

Mitai apie žindymą

Ne kiekviena mama gali turėti pieno. Priežastys, dėl kurių moters organizmas po gimdymo negamintų pieno gali būti

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

tema / 13
ne. Juose daugiau baltymų, ir jie skiriasi nuo tų baltymų, kurie yra motinos piene. Mišinio sudėtis nesikeičia žindymo metu nuo pradžios iki pabaigos, nuo 1 iki 7 ar 30 dienos, ar priklausomai nuo moters ar kūdikio. Moters pienas yra skirtas būtent jos kūdikio poreikiams patenkinti. Pieno mišiniai gaminami taip, kad tiktų visiems – t. y. nė vienam konkrečiam kūdikiui. Jei mama serga, ji turi nustoti žindyti. Labai retais atvejais mamos liga yra priežastis nustoti žindyti. Dažniausiai žindymas, kai mama serga, suteikia kūdikiui papildomą apsaugą nuo ligos. Tuo metu, kai mamai pasireiškia slogos (gripo, vėmimo, viduriavimo ir pan.) požymiai, mama jau perdavė ligą ir kūdikiui, nes ji jau nešiojosi infekciją keletą dienų. Jei kūdikis susirgs, jis sirgs lengviau, nes kartu su motinos pienu gaus ir antikūnius kovai su infekcija. Be to, gali būti, kad tai kūdikis perdavė infekciją motinai, tačiau liga nepasireiškė būtent dėl to, kad kūdikis buvo žindomas. Motinos piene nėra geležies Motinos piene yra reikiamas kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų, taip pat reikiamų vitaminų ir mineralų. Geležies motinos piene yra nedaug, tačiau ji yra labai gerai pasisavinama. Be to, kūdikiai gimsta turėdami geležies atsargų, kurių jiems užtenka iki pusės metų ar ilgiau, kol pradeda valgyti kitą maistą. Vienintelis vitaminas, kurio yra labai mažai motinos piene yra vitaminas D. Jis gaminasi odoje, tačiau šalyse, kuriose yra ilgas tamsusis metų laikotarpis, rekomenduojama naujagimiams ir kūdikiams duoti papildomai vitamino D lašų. Jei mama vartoja vaistus, ji neturėtų žindyti. Netiesa! Yra ne tiek daug medikamentų, kurių mama negalėtų saugiai vartoti žindydama kūdikį. Maži vaistų kiekiai dažniai patenka į motinos pieną, bet paprastai tie kiekiai iš tiesų būna tokie maži, kad nekelia problemų kūdikių sveikatai. Jei vaistai tikrai nesuderinami su žindymu, greičiausiai yra kokia nors alternatyva. Prieš nutraukiant žindymą dėl vaistų vartojimo reiktų įvertinti kokią riziką motinai ir kūdikiui kelia maitinimas adaptuotais pieno mišiniais.
Literatūra: 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 2. World Health Organization. Who.com 3. WBW ‘97 Breast- Feeding: Nature’s Way 4. Lozoff B, et al „Poorer developmental outcome at 10 years with 12 mg/L iron-fortified formula in infancy”, PAS Meeting 2008; Abstract 5340.2. 5. The International Baby Food Action Network. Ibfan.org 6. R. A. Lauwrence. Breastfeeding. A guide for the medical proffesion. 4th ed. St. Louis: Mosby 1994.

anatomiškai neišsivysčiusios krūtys arba yra hormono prolaktino išskyrimo sutrikimas – reta gimdymo komplikacija. Kitoms moterims pieno gamyba priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištuštinama krūtis. Jei moteris taisyklingai priglaudžia kūdikį prie krūties, jis apžioja krūtį taisyklingai, neribojamas žindymų dažnumas ir trukmė – moteriai gaminasi reikiamas kiekis pieno priklausomai nuo kūdikio poreikių. Tačiau čiulptukų naudojimas, maitinimų reguliavimas, kito maisto (arbatėlių, vandenuko, mišinio) davimas mažina kūdikio poreikį žįsti, o neištuštinta krūtis yra signalas mamos organizmui stabdyti pieno gamybą. Žindymo pradžioje skauda spenelius Nei žindymo pradžioje, nei vėliau spenelių skausmas nėra normalus. Skaudami, sutrūkę, kraujuojantys speneliai yra netaisyklingo krūties apžiojimo rezultatas. Kūdikis neapžioja pakankamai krūties, todėl žįsdamas tik spenelį, jį traumuoja. Dėl to yra svarbu išmanyti, kaip taisyklingai paduoti krūtį ir gauti išmanančių žmonių pagalbos pirmomis žindymo dienomis. Žindomam kūdikiui reikia duoti arbatėlės ar saldinto vandens atsigerti. Iki septinto mėnesio pradžios motinos pienas dažniausiai patenkina visus vaiko maisto ir gėrimo poreikius. Motinos pieno sudėtis žindymo pradžioje ir pabaigoje skiriasi, pradžioje pienas yra liesesnis, labiau vandeningas, skirtas atsigerti. Dėl to karštomis dienomis kūdikis gali norėti dažnai, bet trumpai žįsti krūtį. Maitinimo pabaigoje pienas yra riebesnis, sotesnis, skirtas pavalgyti. Dėl to svarbu yra leisti kūdikiui žįsti krūtį tol, kol pats ją paleidžia. Vanduo, arbatėlės neturi maistinės vertės, tačiau užpildo kūdikio skrandį, todėl kūdikis negauna augimui ir vystymuisi reikalingų medžiagų. Prieš žindymą reikia nuplauti spenelius. Maitinat mišiniais higiena yra labai svarbi, nes mišinys, buteliukas, čiulptukas yra gera terpė veistis bakterijoms. Tačiau mamos pienas yra gyvas, jame esančios gyvosios ląstelės kovoja su bakterijomis ir virusais ir saugo vaikus nuo infekcijos. Spenelių plovimas tik nereikalingai apsunkina žindymo procesą ir nuplauna apsauginį riebalinį sluoksnį. Kad sužinotum kiek moteris pagamina pieno, reikia nusitraukti. Kiek pieno moteris pajėgs nusitraukti priklauso nuo daugelio aplinkybių, ypatingai nuo moters streso lygio. Gerai žindantis kūdikis gali ištraukti daug daugiau pieno, nei jo mama. Ištraukiamas pieno kiekis parodo tik tai, kiek jūs sugebate pieno ištraukti. Nėra būdų sužinoti, kiek kūdikis ištraukia pieno ir ar jo jam pakanka. Iš tiesų yra nelengva IŠMATUOTI, kiek kūdikis tiksliai išgėrė pieno, tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma suprasti, ar kūdikis gauna pakankamai. Svarbu stebėti, ar žindymo metu kūdikis ryja pieną ir suskaičiuoti bent 6 šlapius vystyklus per parą (iki 45 dienos naujagimis turėtų kasdien tuštintis bent du kartus, tačiau vėliau žindomas kūdikis gali nesituštinti ir iki 10 parų.) Šiuolaikiniai pieno mišiniai yra beveik tokie pat kaip motinos pienas. Taip pat buvo tvirtinama ir 1900-aisiais. Šiuolaikiniai pieno mišiniai tik bando atspindėti motinos pieno sudėtį. Kiekvienos medžiagos trūkumo pieno mišinyje pašalinimas yra skelbiamas kaip pieno mišinio patobulinimas. Pieno mišiniai iš principo yra netikslios motinos pieno kopijos, sukurtos remiantis netiksliomis ir neišsamiomis motinos pieno sudėties studijomis. Mišiniuose nėra gyvųjų ląstelių, antikūnių, enzimų, hormonų. Juose yra daug daugiau aliuminio, magnio, kadmio, švino ir geležies nei motinos pie-

14 / tema

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

Jei gyvenčiau kur nors Meksikoje ar Tibete, ar kokioj nors Afrikos šaly, straipsnio tema būtų kita: mėginčiau parodyti tenykštėms motinoms, koks puikus dalykas yra vežimėlis – įsidedi vaikelį ir nereikia nešiotis! Turėčiau įrodyti, kad vaikui būnant taip toli nuo mamos jis nesušals. Kad gulėdamas ant nugaros jis jausis patogiai. Kad mama pastebės kiekvieną jo poreikį. Galiausiai – kad vaikelis bus saugus vežimėlyje ir kad pačiai mamai bus patogu juo naudotis visur, kur jai reikia. Tiesą pasakius, netikiu, kad kur nors tose šalyse sulaukčiau didelio pasisekimo! O štai jų patirtis pas mus vis populiarėja. Pažįstu mamų, kurioms prisirišti ir nešioti savo vaikus tapo taip pat natūralu, kaip afrikietėms, indėnėms ir Azijos kaimelių gyventojoms. Dar yra žmonių, kurie prisimena, kad lietuvės irgi prisirišdavo kūdikius. Ši „mada“ grįžta: gatvėse matote vis daugiau mamų, kurios nešasi vaikus įvairiaspalvėse skarose ar kuprinėse. Tad kas tai per daiktai, ir kodėl mums jų reikia ne mažiau negu mūsų prosenelėms?
Jana Štutaitė-Šniūrevičienė, „Trageshule Dresden“ vaikjuosčių rišimo mokytoja, VU psichologijos magistrantė bet kokia audinio atraiža, dažniausiai prijuostę primenančia aprangos dalimi ar skraiste: „apsivelka“ vaikus ir nešioja su savimi atlikdamos įvairius dienos darbus. Kai europietė nešioja vaikelį, ji dažniausiai neliks nepastebėta, o tą „drabužį“ jai tenka specialiai įsigyti ir išmokti jį dėvėti. Labiausiai paplitusios Lietuvoje šios minkštos nešioklės: • Vaikjuostė – ilga audinio juosta (2,5–5 metrų), naudojama apsivyniojant save ir vaiką ir užsirišant mazgu. Tokia nešioklė tinka naujagimiams ir paaugusiems vaikams nešioti priekyje ir ant nugaros, ją labai nesunku pasisiūti patiems. • Slingas – tai trumpos vaikjuostės variantas, kai surišti naudojamas ne mazgas, o žiedai. Geriausiai tinka namuose, kai reikia greitai išsiimti ir įsidėti mažylį, žindyti. • „Mei tai“ – tai iš Azijos kraštų atėjusios nešioklės, kurios primena

PRISIRIškIME!

Vaikų nešiojimo priemonės

Vaikų nešiojimo priemonės – vaikjuostės, slingai, kitos minkštos nešioklės – tai yra iš esmės mamos drabužio dalis, kuri skirta vaikui įsidėti. Taigi „vaikų nešiojimas“ reiškia kūdikių ir vyresnių vaikų nešiojimą prie kūno minkštoje nešioklėje didelę dienos dalį. Amerikiečių pediatras Williamas Searsas sugalvojo šmaikštų ir tikslų žodį „babywearing“, kuris tiksliai išvertus ir reikštų „vaiko dėvėjimas“. Mano tėtis, mano prašymu ieškojęs tradicinės nešioklės Angoloje ir Namibijoje, susidūrė su gilia vietinių žmonių nuostaba: nėra „tokio specialaus daikto“, nėra net jam pavadinimo! Moterys prisiriša vaikus

vaikjuostę, tik šiek tiek suformuotos, užsirišus atrodo beveik kaip kuprinė. Labai patogi rištis vaikelį ant nugaros, tinka nuo trijų mėnesių. Kokį „drabužį“ savo kūdikiui pasirinksite, priklauso nuo jo amžiaus, būdo, jūsų poreikių ir galimybių. Taip pat nuo mažylių skaičiaus – taip, kai kurie tėvai pasiryžta nešioti net dvynukus! Prieš įsigydami pasikonsultuokite su patyrusia drauge ar nešiojimo konsultante, išmėginkite įvairius variantus. Atminkite tris pagrindinius dalykus: 1. Nešioklė turi palaikyti tinkamą vaiko kojų poziciją: jos turi būti plačiai išskėstos, keliai pakelti iki bambos. Tai svarbu sąnarių vystymuisi. 2. Nešioklė turi išlaikyti natūralų kūdikio stuburo linkį ir suteikti atramą galvytei. Visa nugara turi būti tvirtai prilaikoma natūraliai išlinkusi. 3. Nešioklė turi tolygiai paskirstyti svorį ant nešiojančio asmens – vaiko užpakaliukas turi atsidurti aukščiau jūsų bambos, tuomet sėkmingai nešiosite nepavargdami. Daug dažniau nei vaikjuostę ar slingą matome vaikus įvairiose kuprinėse, vadinamose „kengūrose“. Ar jos tinka? Tai galite nuspręsti įvertinę jas pagal tris išvardintus kriterijus: vaiko kojos – dažniausiai tiesios, nugaros raumenys – tiesūs ir įsitempę, vaikas dažnai tiesiog kabo visu svoriu ant tarpvietės. Be to, petnešos reguliuojamos nepakankamai ir vaikas atsiduria per žemai, o tai apkrauna mamos ar tėčio stuburą. Gal geriau pasiimti skarą...

Prie rankų nepripras

Tačiau, kad ir kokios gražios būtų nešioklės, nuolat būti šalia savo kūdikio, prisipažinkime, mums neatrodo taip jau savaime suprantama. Susimąstykime: belaukdami savo vaikelio gimimo svajojame nešioti jį ant rankų – ir vos tik jam gimus ieškome, kurgi jį padėti, kad pagulėtų pats vienas. Nenuostabu, juk turime pasirūpinti ne tik naujagimiu: pavalgyti, nusiprausti,

sutvarkyti namus, o jei šeimoje yra dar ir daugiau vaikų – negi visąlaik laikysi mažylį ant rankų? Bet ką daryti – jis, atrodo, nori viso mano laiko, o aš negaliu tiek skirti... Kita vertus – ir aš pati noriu savo mažajam paties geriausio! Tai neįmanoma? Mus ramina praėjusiame amžiuje paplitusi psichologų nuomonė, kad vaikas turi išmokti būti vienas, jo nevalia „pripratinti prie rankų“ – tokie vaikai užauga išlepę. Todėl, kuo ilgiau mūsų naujagimis „išbūna vienas“, tuo labiau džiaugiamės ir užjaučiame mamas, kurių vaikai neramūs, vis reikalauja būti paimti ant rankų... Tačiau yra ir kita galimybė. Vaiko nešiojimas numato aktyvų suaugusiojo gyvenimą. Taip pat – pilnavertį kūdikio gyvenimą ir visų jo poreikių patenkinimą – o iš jų bene svarbiausias, kaip žinome, yra nuolatinis ryšys su mama ar kitu mylinčiu suaugusiuoju. Tai suderinti – įmanoma. Vaikas nuolat yra ant mamos (nebent jis rodo, kad norėtų būti paleistas), o mama daro tai, ką yra numačiusi, ji taip pat nuolat yra su vaiku. Mudu su vyru savo vaikjuostę juokais vadiname laisvų rankų įranga. Prisirišę galime nuveikti savo darbus, tuo pat metu suteikdami sūnui galimybę pabūti ant rankų, prisiglausti ir – tuo pat metu – dalyvauti mūsų gyvenime, stebėti, ką veikiame. Būdamas vaikjuostėje jis gali pasirinkti: gali bendrauti su manim ar užsiimti savo reikalais, stebėti pasaulį. Mums labai džiugu, kad galime pabūti su juo taip arti, ypač po išsiskyrimų, tūziną kartų apsikabinti – tiesiog einant gatve. Ar būtina nešioti nešioklėje? Žinoma, ne. Galite nešioti vaikelį ant rankų – tiesa, taip yra sunkiau ištverti ilgą laiką, be to, bent viena ranka visada būna užimta. Tačiau jūsų vaikas ir tokiu atveju gaus visus nešiojimo privalumus. Tyrimai rodo, kad: • Dėl nuolatinio fizinio kontakto su kūdikiu didėja motinystės hormono progesterono gamyba – tai užtikrina motinos ir vaiko ryšį, palengvina žu-

dymą, rūpinimąsi vaiku, sumažina depresijos tikimybę; • Nešiojami vaikai mažiau verkia; • Jie labiau patenkinti ir ramesni, nes užuosdami, matydami, liesdami tėvus saugiai jaučiasi; • Patirdami tėvų kvėpavimą, širdies darbą bei judesius jie greičiau suformuoja dienos ir nakties ritmą; • Kūdikiai dažniau žinda, todėl greičiau priauga svoris – tai ypač aktualu neišnešiotiems naujagimiams; • Nešiojami vaikai rečiau atpila, mažiau kenčia dėl dieglių ir pilvo pūtimo; • Spartėja kūdikių motorinis vystymasis: nuolat patirdami motinos judesius ir kūno pozos pasikeitimus jie yra skatinami judėti, laikyti galvą, įsikibti ir pan.; • Tokie vaikai nuolat lavina savo socialinius įgūdžius: stebi kalbantį žmogų, veido išraiškas – jie greičiau mokosi kalbėti, suprasti kūno kalbą, įvairias situacijas; • Aukštesnis intelektas: kai mažiau verki, turi daugiau laiko džiaugtis gyvenimu, ypač kai mama daro tiek daug įdomių dalykų! Vaiko neįmanoma sugadinti savo artimu ryšiu. Jie nepripranta prie rankų visam likusiam gyvenimui (nors tai turbūt nebūtų blogiausias iš žalingų įpročių!). Kai kam gali atrodyti paradoksalu, tačiau vaikai, kurie yra dažnai nešiojami, paaugę lengviau atsiskiria nuo mamų ir anksčiau tampa savarankiški, nei tie, kurie nebuvo nešiojami. Prisiriškime! Literatūra: Maria Blois, „Babywearing“, Amarillo Press, TX, USA, 2005. Geramama.lt En.vikipedija.org Jennifer Norton, „Great Things About Babywearing” 2006, Thebabywearer. com LaRee Brown, „Babywearing and Multiples“, 2005, TheBabyWearer.com

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

Rubriką remia UAB „žalvaris“. perdirbimas / 15

ATLIEkų TvARkyTOJų ARUODUOSE GAUSĖJA ATLIEkų
atliekų ar transporto remonto metu susidarančių atliekų kiekis. Šiemet tokių atliekų iš automobilių serviso tinklų, nedidelių remonto dirbtuvių ar automobilinių detalių bei priedų importuotojų jau surinkta daugiau kaip 8600 t, o per visus 2007 m. buvo surinkta apie 6000 t. „Paskutinius kelerius metus esame lyderiai automobilinių atliekų – kuro, oro, tepalo filtrų, amortizatorių, panaudotos alyvos – surinkimo ir utilizavimo bei spalvotojų metalų supirkimo segmentuose. Dėl įdiegtų inovatyvių sprendimų, klientų aptarnavimo kokybės gerinimo, atnaujintos vadybinės grandies bei aiškesnio teisinio reglamentavimo aplinkosauginiame sektoriuje pavyko atliekų surinkimo sistemą padaryti efektyvesnę ir surinkti iki šiol rekordinius kiekius“, – teigia UAB „Žalvaris“ plėtros direktorius Mantas Marcinkevičius. M. Marcinkevičius sako, kad kitais metais atliekų kiekis turėtų išaugti dar mažiausiai 30 proc.

„Žalvaris“ prognozuoja, kad šiemet beveik perpus išaugę pavojingų atliekų surinkimo kiekiai kitais metais turėtų padidėti dar bent 30 proc.
Janina Melnikovienė Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius viena didžiausių atliekų tvarkymo bendrovių Lietuvoje „Žalvaris“ surinko net 14,4 proc. daugiau atliekų (23,6 tūkst. t), nei 2007 m. per tą patį laikotarpį. Iš viso praėjusiais metais buvo surinkta 28,7 tūkst. t atliekų. UAB „Žalvaris“ surenka, rūšiuoja, perdirba ir eksportuoja antrines žaliavas (metalines ir plastikines pakuotes), pavojingas atliekas (naudotus akumuliatorius, tepalo, kuro, oro filtrus, padangas ir kt.), galvaninius elementus, elektros ir elektronikos įrangą, spalvotuosius ir juoduosius metalus bei jų lydinių laužą.

Atliekų kiekį augina eisinės normos, vadyba ir IT sistema

Automobilinės atliekos – sparčiausiai auganti pavojingų atliekų rūšis

Bene sparčiausiai, daugiau kaip 40 proc., šiemet augo automobilinių

Didžiausias atliekų surinkimo šuolis šiemet stebimas renkant alyvų atliekas (panaudotą automobilinę alyvą) – jos augimas kiekvieną mėnesį sudaro daugiau kaip 60 proc. Tepalo ir kuro filtrų surinkimas šiemet, lyginant su pernai metais, išaugo beveik 30 proc., oro filtrų – per 70 proc. Panaudotų automobilių padangų surinkimas, tampantis vis aktualesniu gyventojams, išaugo 45 proc.,

„Žalvario“ plėtros direktorius M.Marcinkevičius kitiems metams prognozuoja automobilinių atliekų surinkimo įkainių augimą.

„Paskutinius kelerius metus esame lyderiai automobilinių atliekų – kuro, oro, tepalo filtrų, amortizatorių, panaudotos alyvos – surinkimo ir utilizavimo bei spalvotojų metalų supirkimo segmentuose.”

švino akumuliatorių ¬– per 30 proc. Pasak Manto Marcinkevičiaus, kiekvienais metais importuotojams ir automobilių servisams griežtėja teisiniai aplinkosauginiai reikalavimai bei atsakomybė už netvarkingai tvarkomas pavojingas atliekas. Pagal alyvų atliekų tvarkymo užduotis (remiantis gamintojo atsakomybės principu), numatytas Vyriausybės teisiniuose aktuose, jau nuo 2006 m. regeneruoti ar perdirbti į kurą reikia 30 proc., o pradedant 2010 m. – ne mažiau kaip 50 proc. alyvų atliekų. Filtrais prekiaujančioms įmonėms nustatytos 80 proc. atliekų sutvarkymo normos. „Per ateinančius metus turime visi pasiruošti įgyvendinti išaugusius automobilinių atliekų surinkimo normatyvus, todėl jau dabar mūsų bendrovė efektyvina veiklą, vykdo struktūrinius pokyčius, stiprina vadybinę grandį bei klientų aptarnavimo sistemą ir diegia visiškai automatizuotą logistikos sistemą, į kurią investavo 0,5 mln. Lt“, – sako „Žalvario“ plėtros direktorius Mantas Marcinkevičius. Pirmoji Lietuvoje atliekų tvarkymo logistikos sistema leis žinoti visus atliekų judėjimo srautus realiu laiku ir tiksliai pateikti duomenis, kiek ir kur skirtingų atliekų rūšių susikaupė, kiek apdorojama, perdirbama, eksportuojama ar importuojama. Vakarų valstybių praktika rodo, jog kasmet surenkama ir sutvarkoma vis daugiau pavojingų atliekų. Nors krizės metais prognozuojamas mažesnis automobilių servisų veiklos intensy-

vumas, griežtėjantys gamtosauginiai reikalavimai ir jų įgyvendinimo kontrolė neturėtų keisti augančios atliekų surinkimo tendencijos.

Mažėjančios žaliavų kainos augins atliekų surinkimo įkainius

Bendrovės apyvarta už pirmuosius tris ketvirčius sudarė beveik 44,5 mln. litų. Pasak M. Marcinkevičiaus, bendrovės veiklos plėtrai ir santykiniam apyvartos mažėjimui daro įtaką pasaulio rinkose sumažėjusios antrinių žaliavų supirkimo kainos bei išaugę atliekų surinkimo kaštai: automobilių amortizacija, atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos darbuotojų užmokesčio bei kuro išlaidos. „Plėsdami atliekų surinkimo sistemos tinklą ir didindami atliekų surinkimo (iš automobilių servisų, gyventojų, įmonių ir kitų teršėjų) spektrą, nuo 2009 m. pradžios planuojame didinti kai kuriuos pavojingų atliekų surinkimo įkainius. Dabartinė situacija, kai nemažai sąnaudų padengiama atliekų tvarkytojo sąskaita, mūsų netenkina. Manome, jog mūsų darbo kokybė ir pajėgumai visiškai kompensuos iki 10 proc. išaugusius įkainius gamintojams bei automobilių servisams“, – apie kitų metų planus dėstė „Žalvario“ vadovas. Bendrovė, valdanti didžiausią atliekų surinkimo aikštelių tinklą, planuoja peržiūrėti alyvų atliekų bei įvairių automobilių plastikinių detalių supirkimo kainas.

16 / Rūšiuok Rūšiuok

Ozonas 2008/11 (15) www.ekologija.lt

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful