ISSN 1648-2603 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS

VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS
Nr. 1

Kaunas *Technologija* 2002

Vyriausieji redaktoriai:
Prof. habil. dr. Vladislavas Domarkas, Kauno technologijos universitetas Prof. habil. dr. Eduardas Jančauskas, Lietuvos teisės universitetas

Redaktorių kolegija:
Prof. PhD Erik Aalbek, Aalborgo universitetas, Danija Prof. PhD Larry Bakken, Hamlino universitetas, JAV Prof. PhD Howard Balanoff, Pietryčių Teksaso valstybinis universitetas, JAV Doc. dr. Viktorija Baršauskienė, Kauno technologijos universitetas Doc. dr. Eugenijus Chlivickas, Lietuvos viešojo administravimo lavintojų asociacija Prof. habil. dr. Vladislavas Domarkas, Kauno technologijos universitetas Prof. habil. dr. Eduardas Jančauskas, Lietuvos teisės universitetas Prof. dr. Algis Krupavičius, Kauno technologijos universitetas Doc. dr. Vaidotas Laurėnas, Klaipėdos universitetas Doc. dr. Kęstutis Masiulis, Lietuvos teisės universitetas Doc. dr. Irmina Matonytė, Kauno technologijos universitetas Prof. habil. dr. Borisas Melnikas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Doc. dr. Jūratė Novagrockienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Doc. dr. Jolanta Palidauskaitė, Kauno technologijos universitetas Prof. dr. Rimantas Petrauskas, Lietuvos teisės universitetas Doc. dr. Saulius Pivoras, Vytauto Didžiojo universitetas Prof. dr. Alvydas Pumputis, Lietuvos teisės universitetas Prof. habil. dr. Stasys Puškorius, Lietuvos teisės universitetas Doc. dr. Alvydas Raipa, Kauno technologijos universitetas Doc. dr. Alvydas Šakočius, Lietuvos teisės universitetas Doc. dr. Rasa Šnapštienė, Kauno technologijos universitetas Prof. habil. dr. Edvins Vanags, Latvijos universitetas, Latvija Prof. PhD Stanley Vanagunas, Arkanzaso valstybinis universitetas, JAV Doc. dr. Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universitetas

Šio numerio atsakingasis redaktorius
Prof. habil. dr. Vladislavas Domarkas

Interneto svetainės adresai: http://www.ktu.lt/lt/index2_3.html http://www.ltu.lt/leidyba.html Redakcijos adresai:
KTU Socialinių mokslų fakultetas Viešojo administravimo katedra K.Donelaičio g. 20 LT-3000 Kaunas El. paštas: vak@smf.ktu.lt Leidžiama nuo 2002 metų LTU Valstybinio valdymo fakultetas Viešojo administravimo katedra Ateities g. 20 LT-2057 Vilnius El. paštas: vak@ltu.lt

 Kauno technologijos universitetas, 2002  Lietuvos teisės universitetas, 2002

ISSN 1648-2603 KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY LAW UNIVERSITY OF LITHUANIA

PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION
No. 1

Kaunas *Technologija* 2002

Prof. PhD Howard Balanoff. Lithuanian Association of Public Administration Trainers Prof. General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania Assoc. Prof. Eugenijus Chlivickas.ktu. Borisas Melnikas. Algis Krupavičius. Dr. Kaunas University of Technology Assoc. Viktorija Baršauskienė.html Editorial offices: Department of Public Administration Faculty of Social Sciences Kaunas University of Technology K. Dr. Habil. Dr.lt/lt/index2_3. Prof. Prof. Prof. Law University of Lithuania Prof. Kaunas University of Technology Prof.ktu. Kaunas University of Technology Prof. Habil. Dr. PhD Erik Aalbek. Kaunas E-mail: vak@smf. Alvydas Pumputis. Dr. 20 LT-3000 Kaunas. 2002 . Dr. Habil. Rasa Šnapštienė. Southwest Texas State University. Habil. Stasys Puškorius. Kaunas University of Technology Assoc. Dr. Law University of Lithuania Editorial Board Prof. Klaipėda University Assoc. Eduardas Jančauskas. Law University of Lithuania Assoc. Dr.Donelaičio str. Law University of Lithuania Assoc. 2002  Law University of Lithuania. Habil. Prof. PhD Larry Bakken. Dr. Denmark Prof. Prof. Dr. Vilnius University Editor of this issue Prof. Kęstutis Masiulis. Prof. Rimantas Petrauskas. Law University of Lithuania Prof. University of Latvia . Jolanta Palidauskaitė. Aalborg University. Kaunas University of Technology Prof. Kaunas University of Technology Prof. Hamline University. Prof. Dr. Habil. Dr. Law University of Lithuania Assoc. Dr. 20 LT-2057 Vilnius E-mail: vak@ltu. Alvydas Raipa. Dr. Law University of Lithuania Assoc. Dr. Prof.lt  Kaunas University of Technology. Edvins Vanags. Ramūnas Vilpišauskas. Dr.html http://www. Dr. Dr. Dr.lt Published since 2002 Department of Public Administration Faculty of Public Administration Law University of Lithuania Ateities str. Vytautas Magnus University Prof. Vladislavas Domarkas Internet addresses: http://www. Kaunas University of Technology Assoc. Habil. Vaidotas Laurėnas. Dr. Arkansas State University. Vladislavas Domarkas. PhD Stenley Vanagunas. Irmina Matonytė. Prof. Kaunas University of Technology Prof.ltu.lt/leidyba.Editors: Prof. Dr. Prof. Vladislavas Domarkas. USA Assoc. Eduardas Jančauskas. Dr. USA Assoc. Habil. Latvia Prof. Saulius Pivoras. Jūratė Novagrockienė. USA Prof. Vilnius Gediminas Technical University Assoc. Alvydas Šakočius. Dr.

planais. mes turime sugebėti valstybės institucijų viduje sukurti pastovų poreikį ir sugebėjimą keistis. biudžetais ar organizacijų schemomis. Atėjo laikas keisti vadybinės veiklos metodus. modeliuojant naujus efektyvesnius vadybos metodus. kad ši mintis didele dalimi galioja kaip bendroji vertybinė nuostata ir naujajam leidiniui. Nuoširdžiai linkiu sėkmės apmąstant mūsų vadybos praktiką. Siekdami organizacijų efektyvumo ir sėkmės ateities neapibrėžtumų pasaulyje. Nauji gebėjimai. mūsų aplinkoje. vykstančių mūsų valstybėje. Jos susijusios su santvarkų kaita. permainos yra procesas. kuriuos būtų nesunku adaptuoti. informacijos technologijose. kurie savo kokybiška veikla padeda sukurti žmogui egzistavimo prasmę. disponuoti adekvačiais resursais arba turėti jų įsigijimo viziją. kurio metu analizuojama praeitis siekiant išsiaiškinti dabarties veiksmus. demokratijos procesais. Šis leidinys taip pat yra strateginė permaina. Naujojo leidinio Viešoji politika ir administravimas pasirodymas yra tinkama proga dar kartą pabrėžti.Gerbiamieji. naujas vadybinis mąstymas yra žymiai sunkiau atsirandantys dalykai. keičiantis situacijoms ir aplinkybėms. sugebėti parengti kokybiškus strateginius planus. vykstančiais mūsų visuomenėje. globaliais pokyčiais visame pasaulyje. mastą ir kokybę. Permainos yra bene pastoviausias pasaulyje egzistuojantis procesas. nei elementarus organizacijų struktūros tobulinimas. reikia kažko daugiau. atsisakymas senų vadybinių įpročių. Tačiau tik jie sudaro prielaidas atsirasti naujo tipo vadovams. liudijanti permainų procesų. negu tai galima išreikšti politiniais pareiškimais. analizuojant ir vertinant ją moksliniu požiūriu. mokėti valdyti strateginius procesus.M. Norint išlaikyti valstybės gyvybingumą ir lankstumą. Manau. valstybė privalo labai aiškiai žinoti savo ilgalaikį tikslą. bet ir neišsenkanti jos prasmė ir tęstinis tikslas. sėkmingas naujos organizacijų kultūros kūrimas. Siekdama ilgalaikės sėkmės tarptautinėje arenoje. valstybės institucijų organizacinėje kultūroje. Lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas . Dėl šių priežasčių valstybių institucijų vadovai turi labai gerai suprasti strateginės veiklos esmę. kad žmogus yra ne tik svarbiausias valstybės turtas. Anot žymios vadybos teoretikės R. svarbius ateičiai. Algirdas Mykolas Brazauskas.Kanter. teisingai jausti pagrindinę raidos kryptį.

39 Borisas MELNIKAS Viešojo administravimo organizacijų valdymo ypatybės ……. 33 Stanley VANAGUNAS Ilgalaikė socialinės ekonominės raidos strategija: teoriniai modeliai ir sprendimų prioritetai Lietuvos sąlygomis …………... 1 TURINYS Proginiai pranešimai Įvadinis straipsnis Redaktorių kolegijos žodis ……………………………………… 9 Viešoji politika ir viešasis administravimas: raida. 11 Alvydas RAIPA Viešasis administravimas akademinių programų raidos aspektu . 51 Vida ŽILINSKIENĖ Viešojo administravimo raidos aspektai Viešojo administravimo etika E-valdžios kūrimo problemos Ekonominės politikos įgyvendinimo problemos Knygų apžvalga Kontinentinės Europos viešojo administravimo genezė ………. struktūra ir sąveika ……………………………………………………. 21 Vladislavas DOMARKAS Viešosios vadybos specialistų rengimo tendencijos Jungtinėse Amerikos Valstijose …………………………………………….. 71 Ričardas Saulius ŽUKAUSKAS Apibendrinantys požiūriai į viešąją politiką ir administravimą (naujų verstinių knygų apžvalga) ……………………………….. Nr. 75 Alvydas RAIPA Atmintinė žurnalo publikacijų autoriams ……………………. 55 Vainius SMALSKYS Viešojo administravimo etikos aspektai Lietuvoje …………..… 47 Fabijonas Saulius BUTKUS Lietuvių kalbos administracinis stilius ir bendras jo leksikos vaizdas …………………………………………………………..ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. 61 Jolanta PALIDAUSKAITĖ Rasa DIDŽIULIENĖ Interneto vartojimo Lietuvos centrinės valdžios institucijose ypatybės ………………………………………………………… 67 Rimantas PETRAUSKAS Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys ………..…..… 79 Viešojo administravimo specialistų rengimo tendencijos Teoriniai viešojo administravimo ir viešosios politikos aspektai Informacija ..…….

74 Alvydas RAIPA Notes for Contributors …………………... 21 Vladislavas DOMARKAS Current Trends in the Education of Public Managers in the United States …………………………………………………….... 33 Stanley VANAGUNAS Long-term Social Economic Development Strategy: Theoretical Models and Decisions Priorities in Lithuania ………….…. 47 Fabijonas Saulius BUTKUS The Lithuanian Language Administrative Style and its Lexis General View ……………. 55 Vainius SMALSKYS Ethical Aspects of Lithuanian Public Administration ……. 1 CONTENTS Special Reports Lead Article Remarks of Editorial Board .…………………………………… 10 Public Policy and Public Administration: Development. 51 Vida ŽILINSKIENĖ Developing Public Administration Ethics of Public Administration E-Government Role of National Administration in Economic Affairs Book Reviews Genesis of Public Administration in Continental Europe ………. 71 Ričardas Saulius ŽUKAUSKAS General View to Public Policy and Public Administration: Reviews of Recently Published Lithuanian Translated Books .……………………… 80 Current Trends in the Education of Public Managers Theoretical Aspects of Public Administration and Public Policy Information .. Structure and Reciprocity ……..... 11 Alvydas RAIPA Public Administration: An Academic Programmes Approach ... 39 Borisas MELNIKAS Features of Public Administration Organization’s Management .ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002.. 61 Jolanta PALIDAUSKAITĖ Rasa DIDŽIULIENĖ Internet Intelligence of the Lithuanian Central Government …… 67 Rimantas PETRAUSKAS Strategy of the Small and Medium-Size Business Development ..……………………………………...…….…………………………..………... Nr..

viešosios politikos ir viešojo administravimo srities naujų knygų recenzijos. Tuo susitarimu patvirtinta žurnalo redaktorių kolegija bei kiekvienam universitetui atstovaujantys vyriausieji redaktoriai ir numatyta žurnalą leisti periodiškai po du numerius per metus. bendradarbiaujant su būsimaisiais skaitytojais ir straipsnių autoriais. birželio 25 d. tarp jų viešojo administravimo sistemos reformos eiga.Redaktorių kolegijos žodis 2001 m. Viešojo administravimo studijų programos jau įgyvendinamos septyniose universitetinio lygio Lietuvos aukštosiose mokyklose. R. pertvarkant Lietuvos viešojo administravimo sistemą ir stengiantis ją harmonizuoti su viešuoju administravimu Europos Sąjungos valstybėse. kad. ateityje šiam žurnalui teks priderama vieta tarp kitų mokslinių žurnalų ir jis bus teigiamai vertinamas tiek akademinėje bendruomenėje. kuriuose akcentuojamos šiuolaikinės Lietuvos viešosios politikos formavimo ir viešojo administravimo aktualijos. A. Žurnale numatomi spausdinti viešosios politikos ir viešojo administravimo teorinius ir praktinius klausimus nagrinėjantys straipsniai. Be to.Bansevičiaus ir prof. Pradėti leisti viešosios politikos ir viešojo administravimo krypties mokslo žurnalą skatino vis didėjanti profesionalios ir moksliškai pagrįstos viešosios politikos formavimo ir jos įgyvendinimo viešojo administravimo priemonėmis svarba valstybės gyvenime. Prioritetas bus teikiamas straipsniams. valstybės tarnautojams ir viešojo administravimo magistrantams bei doktorantams. Lietuvos viešojo administravimo sistemos priderinimas prie Europos Sąjungos reikalavimų ir kt. taip pat tos krypties mokslinių tyrimų ir akademinių studijų programų plėtra. Pradedamas leisti žurnalas skiriamas plačiam skaitytojų ratui. informacija apie naujoves bei įvykius mokslo ir studijų bei viešojo administravimo sistemos institucijose ir įstaigose. profesionalios ir moksliškai pagrįstos viešosios politikos formavimo ir viešojo administravimo patirties sklaida yra labai svarbi. Žurnalo Viešoji politika ir administravimas redaktorių kolegija tikisi.Pumputis pasirašė šių universitetų susitarimą įsteigti mokslo žurnalą Viešoji politika ir administravimas ir organizuoti jo leidimą partneriniais pagrindais. žurnale bus spausdinamos mokslinėse konferencijose diskutuotų problemų apžvalgos. tiek ir valstybės tarnyboje. pirmiausia moksliniams ir pedagoginiams darbuotojams. besidominčiam viešosios politikos ir viešojo administravimo problemomis. Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos teisės universiteto rektoriai prof. . Be to.

The dissemination of the experience in public policy formulation and implementation are important to the reorganisation of public administration system and its further development to match the administrative standards common to the public administration systems of the EU Member States The journal targets a wide range of readers. A. the adjustment of Lithuanian public administration system to the requirements of European Union and etc. are interested in public policy and public administration problems. public servants. Pumputis have signed the resolution establishing the scientific journal "Public policy and administration" a joint initiative of the two universities. R. The papers analysing public policy and administration theoretical and practical problems will be published in this journal. . It was decided to publish the journal biannually. 2001 the Rector of Kaunas University of Technology Prof. The Editorial Board will strive to make this Journal useful and interesting for public administration practitioners and academics alike. The priority will be given to the papers. especially for scholars and lecturers. At present the academic programmes of public administration education are established and functioning in seven Lithuanian universities. Bansevičius and Rector of Law University of Lithuania Prof. as well as the development of the research and academic studies programs in this field. and all students of public administration. The publication of this journal was initiated due to the growing importance of public policy and its implementation to the state governance. including the reform of public administration system. emphasising the topicality of modern public policy and public administration in Lithuania. Editorial Board of the journal and the editors representing each university were appointed by this resolution.Remarks of Editorial Board On June 25th.

kad viešoji politika kaip definicija ir kaip praktika sios politikos praktinį įgyvendinimą. modelių analizė yra pradiniai taškai. 20. veiklos kurso pasirinkimą ir praktinį mais. terminas viešoji politika dažniausiai valdymo institucijas. viešųjų projektų ir programų valdymo modernizavimo. motyViešosios politikos ir viešojo administravimo raidos ir vus. instituViešosios politikos turinį ir veiklos kryptis geriausiai cionalizuota. LT-3000 Kaunas Straipsnyje pateikiama šiuolaikinė viešosios politikos ir viešojo administravimo samprata ir aptariama viešosios politikos ir viešojo administravimo sąveika bei dabartinių socialinių pokyčių sąlygotos raidos tendencijos. demokratinių procesų plėtros svarba šiuolaikiniame viešajame administravime. koordinavimo ir biurokratinės kontrolės būdų ir jos įgyvendinimo. analizuodami __________________________________________________________________________________________________ Įvadas Alvydas Raipa – Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedros docentas. p. skirstyti materialias ir simbolines vertybes jančius faktorius ir politinius veiksmus. bet į valdžios ir Kitais žodžiais tariant. dėmesys dažniau kontys. Sprendimai savo ruožtu traktatuose dažniausiai išskirdavo valdžios vykdomą daro įtaką teisėkūrai. socialinių mokslų daktaras. Nr. taip pat viešojo administravimo ir [2. jų dūros buvo pripažintos daugelyje šalių. viešosios vartojamas apibūdinant valdžios institucijų. analizuoti. tybės valios išraiška valdžios veikla ir tos veiklos priežasAnalizuojant viešąją politiką. jo įgyvendinimą politikos procese. Viešoji politika – tai tarsi atsakas į pradėtas vartoti tik XX a. kines kalbas evoliucionavo iš senosios graikų kalbos. viešosios politikos sąveiką. išsilavinimą. numatant viešosios Etimologiškai viešosios politikos terminas į šiuolaipolitikos ir viešojo administravimo teorinius tyrimus. ką anglų kalboje Viešoji politika dažniausiai apibūdinama kaip valsreiškia policy ir politics [3. Viešosios politikos Viešoji politika dažniausiai suprantama kaip valdžios akademinės studijos suprantamos kaip galimybė fiksuoti. viešosios politikos turinį.33-34]. 11 . interesus. metodai ir proceskundus. fiskalinės politikos svertais reguliuoti biuDarinys viešoji politika nėra naujas. goje. bei paslaugas. Akcentuojama administravimo politinio konteksto. administracinio regupolitiką. ją formuojančias jėgas ir jų poveikį visuomenės liavimo taisyklėms. pastangos reguliuoti visuomenėje kylančius konfliktus tarp aprašyti. reikalavimus. politika). struktūra ir sąveika Alvydas Raipa Kauno technologijos universitetas K. Aristotelis politikos terminą – politea – tapatino su žymia dalimi lemia sprendimų rengimas ir jų įgyvendinipiliečiais ir miesto-valstybės valdymo struktūra bei mas. p. sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo motyvacija. birželio 25 d. El. o pati viešoji polibiurokratinio personalo veikla.30-31]. Todėl viešosios politikos pajėgumą raidai. kadangi istoriniai siekusioms pakankamo teorinio lygmens ir praktinio išsipokyčiai reikalavo sistemingų. centruojamas ne į pačią viešąją politiką. public administration.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. prašymus. Viešosios politikos sampratos raida visaįsitvirtinti šioms sąlyginai naujoms ir Lietuvoje nepada buvo siejama nuo civilizacijos plėtra. Anglų kalboje viešosios politikos sąvokos kilmė siejama su definicijomis policy ir politics. tika kaip veiklos struktūra tapo gana savarankiška.12-14]. sprendimų priėmimu bei politikos įgyvendinimu. [1. oficialių asmepolitikos fazes ir procedūras. Todėl šio straipsnio tikslas – apvaldymo. kaštus ir pan. Senųjų laikų mąstytojai politinės filosofijos išreiškia priimami sprendimai. viešosios politikos programų ir projektų rengėjams. komercinės veiklos ir gamybos organizavimo. septintojo dešimtmečio pabaivisuomenės grupių poreikius. kadangi viešoji politika dažniau suvokiama pagal tai. Analizuojamos naujos valdymo ir administravimo sistemos bei modeliai. racionalesnių valstybės vystymo mokslo šakoms. akcentuoja viešosios valdžios pagrindus – moralumą. paštas: alvydasraipa@takas. Tai formuluojant viešosios politikos ir administruojant viešorodo. Raktažodžiai: viešoji politika. jį sąlygointeresų grupių. politinę elgseną ir procesus. aptariami nauji iššūkiai vadybos ir administravimo filosofijai. viešasis administravimas. funkcijomis. žvelgti modernių valstybių viešosios politikos formavimo planavimo. veiksmus. Viešosios politikos ir turi ilgą bei turtingą istorinę praeitį: nuo seno ji dažniausiai viešojo administravimo tolesniam konceptualizavimui siejama su administracinės valdžios vadovavimu viešieskirti teoriniai ir metodologiniai tyrimai turėtų padėti siems reikalams. susijusius su valdžios institucijų.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. sugebėjimus. potvarkiams. 1 Viešoji politika ir viešasis administravimas: raida. Keywords: public policy. Kitos šiuolaikinės Viešoji politika ir jos struktūra kalbos (rusų. susietas su politikos veiksnų elgseną. kada viešosios politikos funkcijos. reiškiantį iš esmės tą patį. nors oficialiai jis džetą ir pinigų srautus.Donelaičio g. vokiečių) turi tik vieną terminą (politik. p. vertinti politikos procesą. Kai kurie šių laikų autoriai.

Kai kurie autoriai politiką skirsto į savarankišką ir procedūrinę.ką valdžios institucijos atlieka. Suprasti viešosios politikos struktūrą būtina. siekiant įgyvendinti valstybės valia priimtus sprendimus. kai valdžios institucijos yra nepakankamai aktyvios ir būtiniems politiniams sprendimams neužtenka reguliavimo taisyklių. viešųjų projektų ir programų įgyvendinimą. nutarimų ar aktų. bandydami struktūrizuoti politikos procesą. taisyklės individų ar jų grupių elgsenai. gyvenamąją vietą ir kt. Vertybių paskirstymas Netiesioginės vertybės Resursų perdislokavimas Poveikis. priklausymą interesų grupėms. Susireguliavimo politika yra panaši į reguliavimo politiką tuo. Liberali viešoji politika šiek tiek dažniau inicijuoja socialinių ir ekonominių santykių reguliavimo bei socialinės gerovės programų skatinimo priemones. regionų raidą ir miestų plėtrą. 8. Paskirstymo politikos esmę sudaro paslaugų ir paramos įvairioms grupėms išdėstymas. pagrindinę veiklos kryptį. licencijų. nacionalinės gynybos organizavimas neįmanomas kaip individuali paslauga. tačiau jos procesams įtaką daro ir nevalstybinės institucijos. bendruomenėms ir individams. Viešosios politikos elementai 1. Kintanti politinė aplinka reikalauja lanksčių politinės strategijos įgyvendinimo formų ir metodų įvairovės. kai tos institucijos gali savarankiškai atlikti su politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas. energetiką. Bet kokio įstatymo priėmimas ir pakeitimas pats savaime dar negarantuoja įstatymo įgyvendinimo sėkmės ir sparčių pokyčių vienoje ar kitoje viešojo sektoriaus sferoje [4. o konservatyvi politika paprastai ieško evoliucinių politikos keitimo priemonių ir adoruoja laipsnišką. idėjomis ir nuostatomis. Paprastai viešoji politika gali būti koncentruojama reguliuoti įvairias tos veikos sferas – šalies gynybą. nustatyti kainas ir kt. Viešoji politika gali spręsti visuomenės narių problemas kolektyviai ir individualiai. ar kt. Viešoji politika gali daugiau ar mažiau išreikšti pagrindines politines doktrinas – konservatyvizmą ir liberalizmą. pasirenkant galimas alternatyvas. naudos ar valdžios. Materiali politika tos politikos vartotojams dažniau suteikia tam tikrų materialinių išteklių.2-4]. Pagal įtakos visuomenei lygmenį išskiriamos paskirstymo. kad ji taip pat draudžia ir reguliuoja kai kuriuos procesus. valdant ir skirstant resursus. Pozityvi viešoji politika remiasi teisėkūra. Savarankiška viešoji politika – tai valstybės institucijų veikla. kurias dažnai sunkiau identifi- . Vertinant viešąją politiką kaip tikslingą valdžios institucijų. reguliavimų dėka Simbolinės išlaidos viešojoje politikoje Piliečių dalyvavimas Nesėkmės viešojoje politikoje Vienas svarbiausių viešosios politikos elementų yra materialinių vertybių paskirstymas konkretiems viešiesiems tikslams įgyvendinti. infliacijos ir darbo jėgos problemas. Procedūrinei politikai priskiriami daugiau organizaciniai viešosios politikos dalykai. todėl ji dažniausiai patraukia visuomenę ilgai 12 puoselėjamomis bendražmogiškomis vertybėmis. Individualus aprūpinimas dažniausiai yra padalytas įvairioms grupėms. Daugelis paminėtų veiklos sričių taip pat generuoja naujas vertybes. limitai. Valdžia dažniausiai nustato galimybes.46-49]. gauta apribojimų. 4. švietimą. Tada viešosios institucijos turi autoritetą. priimant ir įgyvendinant sprendimus. konstruodami politikos schemas bei modelius. reguliavimo. Priešingai nei reguliavimo politika. 6. užsienio reikalus. Viešoji politika privalo turėti strateginę. pavyzdžiui. įstatymų autoritetu. 1 lentelė. nes ji proteguoja tų grupių interesus. kaip atskaitos tašką dažnai pasirenka politines sistemas ir. demografinius pokyčius reguliuoti ir kt. Reguliavimo politika suprantama kaip tam tikri apribojimai. teikiant visuomenei prekes ir viešąsias paslaugas. susireguliavimo politika yra pačių reguliuojamų grupių remiama. Konservatyvios ir liberalinės krypties politikos pozicijos dažniausiai nėra itin skirtingos ir remiasi dialogu bei konsensusu. paslaugų prioritetus. prekių. tam naudojant įstatymų galią ir netgi prievartos priemones. kaip racionaliai ši tiesioginė nauda paskirstoma visuomenei (pagal piliečių lytį. vykdymo formas ir kitus požymius. susireguliavimo bei perskirstymo politikos rūšys. Tačiau modernioje visuomenėje viešosios politikos būsena yra nuolat besikeičianti ir kartais galimi atsitiktiniai ar netikėti jos pokyčiai. tobulinant sprendimų rengimą. Viešoji politika gali būti pozityvi arba negatyvi. Tokiu būdu viešoji politika gali reguliuoti valdžios struktūrų elgseną. lėtą raidą bei pasikeitimus. Kai kurių paslaugų. išskiria įvairias reikalingas politikos dimensijas bei lygmenis. ką yra numačiusios ar ruošiasi atlikti. ar viešojo įdarbinimo galimybės. teisėtvarką. svarbu detaliai analizuoti ir suprasti politikos proceso struktūrą. padedančios pakeisti pajamų. 9. politikos taisyklių ir normų parengimas ir jų laikymasis. Politikos mokslų specialistai. tokie kaip atsakomybės paskirstymas. Perskirstymo politiką sudaro valdžios parengtos priemonės. Šiuolaikinėse valstybėse apie 30 proc. teikiančius tiesioginę naudą visuomenei. skirstant viešuosius fondus. sveikatos apsaugą. Viešoji politika gali būti įvairiai klasifikuojama: pagal tikslus. Viešosios politikos specialistai paprastai išskiria 1 lentelėje nurodytus viešosios politikos struktūros elementus. 5. nesvarbu. Viešoji politika gali būti apibūdinama ir kaip materiali. 7. p. ekonominę padėtį. interesų grupių ir atskirų asmenų veiklą sprendžiant visuomenei aktualias problemas. Niekas kitas negali priimti sprendimų leisti naudoti minėtus resursus vienai ar kitai visuomenės grupei. Negatyvioji jos forma pasireiškia tada. 2. verčiantį piliečius ir organizacijas tinkamai elgtis ir veikti. ar tai būtų valstybinis mokslo finansavimas. siekiant koordinuoti interesų grupių veiksmus. tiesiogiai paskirstyti lėšas interesų grupėms. o ne pagal tai. ir kaip simbolinė. gautas tiesioginių išlaidų dėka Papildomos išlaidos realizuojant viešąsias programas Nauda. naudas. ar savivaldybių veikla. p. sakysim. vertybių išdėstymą tarp visuomenės grupių [15. Simbolinė politika nedisponuoja ištekliais. 3. laisvių. bendrojo nacionalinio produkto sukuriama viešajame sektoriuje. Nors viešąją politiką rengia ir vykdo valdžios institucijos. Politikos specialistai dažniau domisi. aplinkosaugą.).

kad ta veikla būtų efektyvi. kartais pralenkia pačią viešosios politikos esmę [6. kontrolės taisyklių. gamybos ir vartotojų interesų suderinimo. Šis antrasis viešosios politikos struktūrinis elementas gali būti apibūdinamas kaip tam tikros netiesioginės vertybės. dažnai pervertinamas visuomenės. kada atsiranda tam tikras diskomfortas struktūroms ir piliečiams. Tačiau rinkos reguliavimo metodų ar modelių. Politikai dažnai priešinasi materialinės vertės sureikšminimui ir iškelia socialinių reiškinių prioritetines vertybes – savigarbą. bazinius politinio proceso aspektus. Penktasis viešosios politikos elementas leidžia susidaryti vaizdą apie netiesioginių. Ketvirta. Ketvirtasis politikos dėmuo apima tiesioginių išlaidų dėka gautą naudą. socialinių ir geopolitinių veiksnių. daryti įtaką viešųjų institucijų veiklos produktyvumui. Tai padeda ieškoti politinės pusiausvyros ir įvairių interesų suderinimo. tiek pat svarbias kaip ir dalyvavimas priimant sprendimus. draudimų. kad viena ar kita viešoji politika yra visuotinai priimtina ir remiama. Šeštasis politikos komponentas – tai nauda. nes tiek visuomenė. sąlygojamos pirmojo viešosios politikos elemento ir pasireiškiančios kaip netiesioginė nauda. sąžiningumą. demokratinių santykių plėtrą. Todėl visa. Praktiškai dažniau susiduriama su politiniais ketinimais bei „tam tikromis aplinkybėmis“. kilnumą. nes daugelio šalių vyriausybių subsidijavimo politika labai įvairi ir dažnai sunkiai valdoma ir prognozuojama. Paprastai tiesioginių išlaidų išraiška yra piniginė. Antra. visuomenėje priimta manyti. sprendžiant visuomenės problemas. bei kontrolės mechanizmų dažnai nepakanka. Daugelis visuomenės narių suteikia viešajai politikai atsakomybę už socialinių ir ekonominių problemų identifikavimą. dažnai adresuojama viešajai politikai. Tačiau jos įvaizdis. Aštuntasis viešosios politikos elementas apima vertę. naudingą politiką. siekiama galimybės nuodugniau ir tiksliau suprasti atskirų individų. programas ir projektus. Dažniausiai subsidijos tik paskirstomos. individualių asmenų sugebėjimas suprasti. įsikišus viešosios politikos reklamai. ir atsiranda „specifinių politinių nesėkmių“ kategorija – devintasis viešosios politikos elementas [5. atsirandančių piliečiams įsitraukiant į politikos procesą ir pasirenkant parametrus bei galimybę gerinti savo socialines ir ekonomines pozicijas. efektą ar poveikį. tiek specialistai dažnai ignoruoja išsamią apskaitą. piliečių dalyvavimo kaina dažnai būna per didelė net ir modernios visuomenės nariams: savidisciplinos reikalavimų kartais neišlaiko ir patyrę politikos dalyviai. šalutiniai poveikiai. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje esama neatitikimo tarp piliečių viešosios politikos proceso sampratos ir viešosios politikos rengimo ir įgyvendinimo realijų. Jos atspindi fiskalinės politikos mokesčių sistemos galimybes bei struktūrą ir priklauso nuo ekonominių. nukreipti į kurios nors visuomenės grupės poreikių subsidijavimą. Todėl valstybinio reguliavimo teoriniai ir metodologiniai aspektai iki šiol yra mokslininkų dėmesio centre. nors neretai problemos sprendžiasi stichiškai. linkę dėmesį sutelkti daugiau į politinio vadovavimo ir elgsenos tyrimus bei atskirų viešųjų subsidijų efektyvaus panaudojimo modeliavimą. siekiant vienų ar kitų politinių tikslų. Tiesa. Šios papildomos išlaidos ir nuostoliai retai būna išanalizuoti ir įvertinti. kurį sąlygoja valdžios institucijose užprogramuotas tiesioginės naudos siekimas. ideologija. sėkmingai formuojamas. tiesiogiai nesusietiems su minėtomis programomis ir projektais. Pirma. Trečia.12-15]. licencijų. realizuojant stambias viešąsias programas ir projektus. ekonominei ir socialinei situacijai. piliečių organizacijų.kuoti empiriškai. 13 Septintasis politikos elementas apibūdina simbolinių skirstymų išlaidas bei gaunamą vertę ir yra susijęs su tokiomis definicijomis kaip religija. Simboliniai skirstymai atspindi esminius požiūrio į materialinės naudos paskirstymą skirtumus ir labiau tikėtini esant stabiliai politinei. Minėtos šešios viešosios politikos dedamosios atspindi išlaidų ir sukuriamų vertybių vertės priežastingumą. kad valdžia turi aiškiai apibrėžtą.357]. bandančių suderinti įvairių struktūrų ar grupių interesus. numatančią esminių visuomenės problemų sprendimo kryptis ir priemones. visai neįtakojant arba net priešinantis politikos dalyviams. atsirandantys dėl viešosios politikos sprendimų. išlaidų sumažinimo optimizavimo. ją reikia apibrėžti kaip organizuotą tikslų ir programų parengimą ir racionalų jų įgyvendinimą. t. Trečiasis viešosios politikos elementas apima vadinamuosius valdžios institucijų transferinius sprendimus. Subsidijavimo politikos valdymo teorija ir metodologija nėra pakankamo lygmens. Dalyvavimo politikoje būdų ir priemonių pasirinkimas padeda individui išreikšti savo reikmes. kad būtų įgyvendinama „švari“. dažnai neturint laiko ilgai svarstyti ir pagrįsti racionalius sprendimus. faktai ar produktai. Politikos proceso struktūrizavimas padeda suprasti viešosios politikos elementų tarpusavio ryšius. Netiesioginė nauda gali padėti gerinti sprendimų priėmimų kokybę. kad viešosios politikos uždaviniai ir sprendimo būdai pasirenkami racionaliai mąstančių politinių lyderių ir politinių partijų vadovų. „išgryninta“ ir „apibrėžta“ viešoji politika. grupių ir politinės sistemos santykius. Jungiant atskirus politikos elementus. jų sprendimo strategijos paieškas ir įstatyminį pagrindimą.y. trukdančiomis priimti ir realizuoti sprendimus. nors kartais šių išlaidų išraiška ne vien piniginė. skatinančiomis arba. itin dažnas teiginys. kurią visuomenės nariai gauna iš apribojimų. Daugeliu atvejų sunku tikėtis. tačiau jos yra gana pakankamai reikšmingi viešosios politikos rezultatai. nemaža dalis visuomenės narių yra įsitikinę. Tai yra sprendimai. kultūrinių galimybių sklaidai. tačiau sunkiai įmanomus suskaičiuoti. kuriai tuo metu subsidijavimas labiau reikalingas. bijodami viešųjų projektų sąmatų „išpūtimo“. demokratija. turinčių vieną tikslą – siekti potencialaus naudingumo. . Bandant preciziškai apibūdinti viešąją politiką. naudojantys jas savo nuožiūra. perkeliant resursus iš vienos interesų grupės kitai. priimti ir paremti valdžios institucijų proteguojamus politinius sprendimus. tuo tarsi nurašydami minėtas problemas į neišvengiamus nuostolius. nors ir veikiančius tiesioginės naudos dydį. p. siekti jų įgyvendinimo ir užsitikrinti norimą socialinį statusą. p. jų reikšmę bendrame politikos kontekste. neesminių išlaidų modelį. analizuodami transferinius viešosios politikos sprendimus. o jų naudojimą administruoja patys vartotojai. kas daroma sprendžiant visuomenės problemas. atvirkščiai. Politikos mokslų atstovai.

Teoretikai dažniausiai išskiria informacines. XVII-XVIII amžiams buvo būdingas vadinamasis prūsiškasis kameralizmas – valdymo būdas su aukšta centralizacija. kopijuodami užsienio šalių patirtį. kuris dažniausiai siejamas su bendruomene. D. Viešojo administravimo efektyvumas dažniausiai suprantamas kaip efektyvi viešoji politika. Siekiant išskirti viešojo administravimo problemas. atskirų socialinių grupių. technologines ir vadybines efektyvumo elementų • • 14 . terminas viešasis reiškia administravimo proceso atvirumą žinioms. t. sutelkti žmogiškuosius ir materialinius bei finansinius išteklius. jų biurokratiniu personalu. kurie teoriniai postulatai ir paradigmos gali tapti baziniai. analizei. Esminėmis šiuolaikinio viešojo administravimo plėtros kryptimis laikytinos: viešųjų institucijų pastangos siekiant efektyvumo. griežtas teisėkūros ir vykdomosios valdžios atskyrimas. Sėkmingai veikiančios viešosios institucijos tobulina mišrius veiklos metodus. siekiant įgyvendinti valstybės valią ir politinius sprendimus. Sunkiau yra apibūdinti terminą viešasis.4-8]. kontrolei. papročiais bei tradicijomis.y. valstybinio reguliavimo užtikrinimo svarba viešųjų institucijų veikloje.. vykdančios įvairias funkcijas – planavimą. Po Prancūzų Revoliucijos valstybė įsipareigojo ginti iš piliečių gautas teises. Didžiojoje Britanijoje valdžios institucijų veiklai šimtmečius vadovavo neturintys griežtos specializacijos. dažnai pasirenka neteisingus sprendimus. Šiuolaikinio viešojo administravimo ištakomis reikėtų laikyti Europos centralizuotų valstybių atsiradimą ir raidą. p. viešojoje tarnyboje įtvirtinusi specialistus-administratorius [7. efektyviai parengti ir priimti sprendimus. pozityvios organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas. XX a. kuris tinkamiausias vienoje ar kitoje valstybėje. reikėjo kvalifikuoto administratorių korpuso.Geabler [8. tapusių mokslininkų ir praktikų diskusijų objektu. kartais neskiriama pakankamai lėšų valdymo procesams pertvarkyti ir dėmesio viešosioms programoms koordinuoti bei ignoruojama procedūrinių elementų ir viešumo svarba. viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą. suvokti jį kaip šiuolaikinio valstybės valdymo.Osborne ir T. Terminas viešasis administravimas yra vartojamas ir platesne prasme: kaip tam tikra atsakomybės rūšis. Tai reikalavo tobulinti valstybės tarnautojų pasirengimą. akcentuojant politikos. Toks teisinis požiūris į valstybę ir biurokratiją paplito visoje Vakarų Europoje ir yra žinomas kaip teisinis viešojo administravimo metodas. JAV viešojo administravimo teorijos raidą veikė federalinė sistema. tvarkyti ekonomiką ir amatus. interesų ir t. koordinuoti jų įgyvendinimą. Viešasis administravimas atsirado kartu su organizuotos visuomenės – valstybės pradžia. įvaizdis. tačiau įvairių šalių viešojo administravimo struktūra ir procesai yra skirtingi. teikiant viešąsias paslaugas. XX a. organizuoti kariuomenę. Nuo viešųjų institucijų sugebėjimo planuoti. Efektyvumas viešajame sektoriuje yra sudėtinė problema. dvipartinė sistema ir kitos šios šalies valdymo ypatybės. sutelkiant išteklius. Kartu. veiklos funkcijų. sudarę sąlygas universaliems administratoriams rengti. o viešasis administravimas yra vis sudėtingėjanti tos valios įgyvendinimo sistema. plėtojant viešojo administravimo srities mokslinius tyrimus ir tobulinant viešojo administravimo praktiką. sugebančio realizuoti valdovų politinius ketinimus. veiklos kontrolę. rinkti mokesčius. viešųjų finansų. subalansuoti jas su ekonominėmis galimybėmis ir įstatymais. įvairių socialinių grupių interesams tenkinti. plečiančia valstybės tarnautojų universitetinį rengimą. Viešosios organizacijos siekia sistemingai motyvuoti darbuotojus. t. kada akcentuojama įstatymų leidimo funkcijų. p. ekonomikos. ieško papildomų galimybių. visuomene.t. vykdančių valdymo-administravimo funkcijos. integruojant vadybos ir administravimo technologijas. racionalus resursų panaudojimas. vertinimui. sugebančią veikti nepriklausomai nuo besikeičiančių vyriausybių ir valdymo formų. Visa tai sąlygoja tolesnę teorinę plėtotę. ruošti teisiškai orientuotą biurokratiją. vadovavimą. viešosiomis institucijomis. kontrolės ir vertinimo galimybes bei viešųjų institucijų strategines perspektyvas. metodų ir procedūrų sistemą. JAV formavosi itin specializuota ir profesionali viešojo administravimo sistema.Viešasis administravimas: raidos tendencijos ir kryptys Viešoji politika dažniausiai suprantama kaip valstybės valios išraiška. įsisavinti tyrimo logiką. kurią turi įvairių lygių viešosios institucijos. viešųjų institucijų santykis su demokratinėmis vertybėmis ir tradicijomis.y. koordinavimą. Viešojo sektoriaus veiklos plėtra ir modernizavimas yra vienas iš žymiausių paskutinių dešimtmečių socialinių fenomenų. • inovacijos ir modernizavimo tendencijos viešajame sektoriuje. komercijos sluoksnių. Terminas administravimas dažniausiai suprantamas kaip priemonės organizuoti. reikalaujanti kompleksiškų sprendimų. naudoja kokybės vadybos principus bei kontrolės ir vertinimo sistemas vadybai tobulinti. pabaigoje administratorių daugumą jau sudarė išeiviai iš verslo. Viešasis administravimas yra visoms šalims ir valdymo formoms būdinga veikla. globėjiška merkantilinės ekonomikos valstybe. Visa tai sąlygojama nepakankamo viešojo administravimo kaip savarankiškos mokslo šakos išsivystymo. socialines. organizavimą. kadangi yra įtakojami įvairių socialinių. administravimo. jį reikia nuodugniau pažinti ir konceptualizuoti. Dažnai diskutuojama. Prancūzijoje imta daugiau dėmesio skirti nacionalinėms profesinėms studijoms viešosios tarnybos specialistams rengti. tiesiogiai veikiančią sprendimų rengimą bei įgyvendinimą. apimanti ir veikianti didelę visuomenės dalį.260-264] efektyvesnės viešųjų institucijų veiklos galimybes įžvelgia sistemingai pertvarkant viešojo sektoriaus valdymą. Tačiau reformos kryptis formuojantys politikai. tobulinti išteklių valdymą bei geriau derinti viešųjų institucijų ir privačių struktūrų interesus. atsiradimu. kuris viešojo administravimo. ekonominių faktorių. valstybės tarnybos modelis yra efektyviausias. tačiau išsilavinę džentelmenai. septintame dešimtmetyje ten įvyko pokyčiai. specifinių politinių jėgų. pradiniai. XVIII a. ir bandoma suprasti. ir tik XIX a. priklauso šalies ekonominė padėtis. galimybės naudotis pasaulio politinių ir finansinių institucijų parama. Centralizuotai valdžiai stiprėjant. Be to. žemės ir miškų valdymo sritis. diegti naujas technologijas.

• paramą administravimo kultūrai. p. kurie negali greitai keistis: visų pirma efektyvumo poreikiai. Aišku. T. siekiantiems kokybės. konkurencijos plėtrą). t.304-309]. • darbuotojų elgsenos pasikeitimai. galima išskirti keturias įtaką darančių faktorių kategorijas: dydžiai ar faktoriai. apimant motyvacijų stimulus. • didinti lankstumą (organizacijos. reikalauja peržiūrėti kai kurias.y. lokalinį technologijų taikymą. Vienas būdingiausių viešojo sektoriaus veiklos bruožų yra sistemingas dėmesys institucijų veiklos modernizavimui. pateikdama modernizavimo kryptis kaip būdingų bruožų ar reikalingų priemonių bei metodų rinkinį.ir makro-lygiai [16. kurie dažniausiai apibūdinami kaip siekis: pasirinktiti griežtesnius veiklos vertinimo (matavimo) kriterijus. biurokratinio personalo profesionalizacijos ir kitas vertybes. pastangas bei išteklius ir realiai veikia kurią nors interesų grupę. naujų formų biudžetą. nacionaliniai prioritetai. [10. Daugelyje publikacijų esama bandymų išskirti bendrus. skatinančią administratorių veiklos efektyvumą. vadybininkų ir kitų darbuotojų mokymą bei lavinimą ir kt. piliečių grupės [11. Be to. • pasiekti administracinių sistemų ir valdžios institucijų visiško veiklos legitimumo. klasikinėmis laikomas administravimo ideologijas. Iš esmės viešojo sektoriaus modernizavimo idėjoms dažniausiai būdingos antibiurokratiškos (antiveberinės) nuostatos.grupes. Programa yra efektyvi. viešųjų programų rengėjams ir administratoriams. Politikos ir programų administravimo efektyvumo įvertinimas yra daugiau praktinė veikla. jų derinimo su piliečių atstovavimu ir dalyvavimu priimant sprendimus. leidžia susidaryti jų įgyvendinimo įspūdį [3. p. • veikla ar specifinės programos. tačiau ilgamečių biurokratinio valdymo tendencijų pokyčių galimybės vertinamos taip pat gana rezervuotai. padedančius didinti atsakomybę už viešojo biudžeto naudojimą. kokybės vadyba. Biurokratinę kontrolę turi pakeisti naujos postbiurokratinės kontrolės formos. • vadybos proceso pasikeitimai [11. Siekiant efektyvumo.3-5]. visų pirma motyvacinę (personalo lavinimą. nes nemažai viešojo sektoriaus problemų tik iš dalies prognozuojamos. dažniau orientuojamasi į viešųjų institucijų • • 15 . • paramą vartotojams – piliečiams. viešojo administravimo erdvė. ir jų sprendimas sudėtingėja. p. kurios turi būti šalinamos šiuolaikinėmis efektyvumo didinimo programomis. akcentuoja skirtingais metodais įgyvendinamus to proceso aspektus. • problemos (pvz. paremta tiksliais organizacinės struktūros ir finansiniais aspektais bei kontrolės sistemomis. technologijų sklaidą organizacijos struktūrose. Pasak jų. standartizuotus modernizavimo kriterijus. atrodo. Tas priemones viešojo administravimo problemas tiriantys specialistai dažniausiai skirsto į tris grupes: • veiklos proceso pasikeitimai. Viešojo administravimo literatūra dažniausiai išsiskiria ir analizuoja viešojo sektoriaus modernizavimą kaip visiškai konkretų kelią. žinoma. biurokratinė patologija. 45-48]. nepajudinamas. p. vadybininkų ir darbuotojų santykius. • atsižvelgti į augančią politinę įtaka administracinių sistemų ir institucijų veiklai. Lyginamoji šių „kataloginių“ priemonių analizė rodo jų pranašumą. finansinių barjerų mažinimą. darbo sąlygų ir sutarčių sistemų tobulinimas ir kt. viešojo sektoriaus produktyvumas ir kt. kurias išreiškia modernios ir postmodernios viešojo administravimo raidos tendencijos bei jas atitinkantys turinio pokyčiai. viešajame sektoriuje galimi įvairūs metodai ir technika: kokybės ciklai ir valdymas. ta administracinė elgsena apima: • visų rūšių veiklą. Atsiranda naujų valdymo ir administravimo sistemų. viešojo sektoriaus modernizavimas reikalauja globalinių viešųjų organizacijų sampratos pasikeitimų. Viešojo sektoriaus modernizavimas gali remtis „griežta“ strategija. apimančiai minėtus tikslus. Modernizacijos strategijų įvairovę gali lemti ir viešojo administravimo sistemų bei organizacijų mikro-mezo. ekspertai ir. Sąvokos naujasis viešasis administravimas. p. vartojamos įvairios sąvokos ir terminai. strategijos). kurią indikuoti gali audito–vertinimo institucijos. Šiuolaikinę viešojo administravimo raidą lemia atskirų visuomenės struktūrinių dalių socialiniai pokyčiai ir globalizacijos procesai.y. jei jų poreikis visuomenei ar problemoms spręsti atitinka investicijas. arba „švelnia“ strategija.78-79]. silpna vadyba ar stereotipinis didelių organizacijų nelankstumas) ar kliūtys efektyvumui siekti. Pokyčių tempas generuoja naujas užduotis vadybos ir administravimo ideologijai. modernių šalių piliečiai reikalauja tobulesnių valstybinio reguliavimo metodų. įvertinant informacijos srautus. Į veiklos rezultatus orientuota administracinė elgsena turi pakeisti į taisykles ir reguliavimus orientuotą elgseną. projektai ir viešosios politikos administravimas yra efektyvūs. naujų atsakomybės formų. Jas analizuojant. vertinant iš visuomenės pozicijų. siekiant sistemingai atlikti veiklos monitoringą bei vertinti rezultatus [14. kultūriniai skirtumai.107-108]. • grįžtamojo ryšio taikymą. jo tobulinimo paieškos. p. veiklos sistemas ir kontrolę. efektyvumo nesuvokimas. • įtvirtinti administracinių struktūrų personalo lūkesčius. jei pasitvirtina ją esant teisingą. organizacinis efektyvumas. • galimybės ir pozityvūs efektyvumo didinimo metodai. Siekiant tiksliau apibrėžti viešojo sektoriaus modernizavimo esmę ir strategines to modernizavimo galimybes.. kontaktų su administratoriais išplėtimą ir administratorių bei programų vadybininkų atsakomybės išplėtimą ir kompleksinį vadovavimą. p. politikos. apimančia daugiau kultūrinius ir personalo požiūrius bei aspektus. valdymą ir skirstymą. jeigu jų rezultatai atitinka lauktus. orientuotos į decentralizavimą. modernizuojant viešąjį sektorių [15. kad viešosios programos. rengiant ir įgyvendinant viešąsias programas ir projektus. Modernios visuomenės piliečiai vis atsargiau vertina klasikinio valstybės institucijų veiklos biurokratizavimo būtinumą.348-349].6469].

sprendžiant visuomenės grupių iškeltas problemas. „išplauna“ administracinės atsakomybės sampratos realizavimą praktikoje. dažniausiai identifikuoja pokyčius politinėje. Nepaisant dalies teoretikų ir praktikų kritinio požiūrio į kai kurių struktūrinių naujosios viešosios vadybos elementų (kaip antai supaprastinto požiūrio į kontraktų teisę) vaidmenį. kada visuomenė toliau remia politines figūras ir partijas. Pradėjusi formuotis Didžiojoje Britanijoje. derinant esminius valdymo ir administravimo uždavinius – reguliavimą. esant stiprioms biurokratinėms sistemoms (Kuba. Dar daugiau. Galima išskirti kiekybinių metodų technikos išvystymą. kai vadybos sistemos nukreiptos į tam tikro veiklos kurso įgyvendinimą. tradicinių. atrinkti reikalingiausias . p. Viešojo sektoriaus valdymas XXI amžiuje natūraliai privalo tęsti XX amžiaus antrojoje pusėje prasidėjusias viešojo sektoriaus permanentines reformas. kontraktų valdymo informacinį aprūpinimą ir privatizacijos procesus. kartais net agresyvi veikla ir susijusi daugiau su konkrečiais vadybininkais ir jų veikla. vėliau Skandinavijoje ir kitose Europos šalyse. tuo administratoriams prisiskiriant sau nebūdingą politikos formulavimo funkciją. formuluojant reguliavimo svertus ir taisykles.) su šiandieniniais rinkos. paslaugų tiekimą. sąlygojanti vis sudėtingesnių viešojo administravimo procesų atsiradimą. Vertindami XX a. „sveika nuovoka“. paslaugų efektyvumo būdus. nors kartu dažnai sulaukia prieštaringų vertinimų ir kritikos. Šiuolaikinė naujoji viešoji vadyba susideda iš kelių elementų: valstybinės valdžios. – tai augantis administravimo kompleksiškumas. standartinių vadybos ir administravimo metodų evoliuciją. piliečiai vis dažniau gali konstatuoti viešojo sektoriaus veiklos aktyvėjimą. visuotinės kokybės vadybos ir kt. reikalaujančius iš viešųjų institucijų naujos paslaugų kokybės. Decentralizuotoje valstybinėje administracinėje sistemoje atsiranda galimybės gana laisvai. Vadybos sistemos sudaro galimybę geriau naudoti valstybės biudžetą.152] įvardija kaip megatikslus. Galima diskutuoti ar teiginys „kontrolė – tai nėra vadyba“ yra tinkamas. p. tačiau negalima pritarti nuomonei. paskirstymą. susijusias su naujomis valdymo teorijomis ir praktikos inovacijomis. antrosios pusės viešųjų institucijų funkcionavimą. vis dėlto dažniau pažymi ekstensyvų pokyčių pobūdį. naujų prisitaikymo prie aplinkos formų bei naujos rūšies politinės atsakomybės. multiorganizacinės politikos rengiant ir įgyvendinant viešąsias programas. p. ji plito JAV. Naujoji viešoji vadyba tapo sudedamąja vadybinių pertvarkymų. vadybos ir administravimo sistemos nėra panacėja. Įvairios vadybos ir administravimo sistemos – resursų valdymo.211-224]. neleidžia įtvirtinti viešojo administravimo sistemos atvirumo.88-114]. kadangi atsiranda sunkumų perdislokuoti nacionalinės politikos valdymo funkcijas ir sukurti įvairaus lygmens subnacionalines institucijas bei perduoti įvairių rūšių valdymo ir administravimo funkcijas subnacionaliniams subjektams. decentralizacijos ir kitais uždaviniais. tarpininkavimą. mažumų ignoravimą. kaip privačiame sektoriuje taikyta vadybinė technika yra transformuojama į viešojo sektoriaus praktiką. Naujųjų vadybos ir administravimo sistemų taikymą sąlygoja visuomeninė politinė sąranga. Specialistai. įvairūs autoriai. lankstesnė plečiant viešųjų institucijų veiklą kontraktų sferoje.veiklos evoliucinį debiurokratizavimą. ne visada garantuoja administravimo efektyvumą. kurie vyksta globalioje erdvėje ir kuriuos C. valdžios klerkams interpretuoti valstybės politikos įgyvendinamų projektų ir programų administravimą. viešojo sektoriaus reformas ir rekomenduojant naujus valdymo. p. Naujoji viešoji vadyba atsirado ir vystosi. aprūpinimą. veiklos monitoringo. universali priemonė visoms visuomenės problemoms spręsti. kurie administravimą padarė žymiai modernesnį ir sisteminį. Teoretikai akcentuoja modernių šalių viešojo administravimo sistemose vykstančius pokyčius. Kita priežastis. Antra vertus. – tapo itin svarbios viešajame sektoriuje. Viešosios organizacijos vis glaudžiau susyja su privačiomis struktūromis. ekonominėje. technologinėje sferose [20. Vadybos ir administravimo sistemos – tik vienas iš esminių komponentų kompleksinėje kūrybinėje vadyboje. teisinėje. pokyčiais viešųjų institucijų veikloje bei prognozuoja spartesnę viešojo sektoriaus veiklos teorinių apibendrinimų plėtrą. nepaisant kompleksiškos. tiriantys organizacijų aplinką. Žinoma. žinomų vadybinės revoliucijos vardu. esant privataus sektoriaus struktūrų aktyviai pozicijai. naujoji viešoji vadyba gana neutrali ideologiniu požiūriu. p. dažnai vadovaujantis „sveiku protu“. dalimi. siekiant apibūdinti. pastaraisiais metais buvo imtasi ganėtinai efektingų debiurokratizavimo priemonių [18. žadančias gerinti valdymo efektyvumą. valdant resursus. resursų bei gyventojų. Kinija).Hood [21. apibendrinant realius eksperimentus. Dažnai tokių pokyčių grupė įvardijama kaip vadybos modelių ir procedūrų technikos pokyčiai. privatizavimo. arba centrinės valdžios įgaliojimų perdavimas regionams. informacinės. Australijoje ir ypač N. sukelia projektų finansavimo problemų. Reali vadyba ar realus viešasis administravimas yra 16 kūrybinga. naujoji viešoji vadyba nėra tik mados reikalas ar koks trumpalaikis vadybininkų teoretikų susižavėjimas. sociokultūrinėje. jungiant ir perkeliant populiarius idėjinius postulatus bei mikroekonomikos dėsnius į viešąjį sektorių. siekiant efektyvumo ir pažangos organizacijų ir personalo veikloje. kad vadybos procesų kontrolė ryškiai rutinizuota ir susieta daugiau su procesais. kompiuterizuotą projektų valdymą. vidinės veiklos institucijoms. planuojant ir prognozuojant organizacijos ateities užduotis. Kartu viešojo administravimo teoretikai didesnes viltis sieja su galimais XXI a. Decentralizacijos.Zelandijoje. kontraktų parengimą ir įgyvendinimą [22. Kūrybingumas ir žmonių orientavimas gali sąlygoti sėkmę ir rezultatus tik tuomet. Antai įvairūs autoriai ne itin teigiamai vertina galimybes sukurti minėtų vadybos ir administravimo sistemų veiklos kontrolės mechanizmus. Naujosios viešosios vadybos sąvoka vartojama. joje bandoma sujungti tradicines viešojo sektoriaus teorijas (tokia kaip viešojo pasirinkimo ir kt. kur politinės pastangos buvo itin stipriai nukreiptos į valstybės ekonomikos sektoriaus augimą.82]. Net ir kai kuriose šalyse. sprendžiant finansines ir organizacines problemas. Tai dažnai sukelia antidemokratines regionalizmo nuostatas. sisteminis viešasis administravimas apima ir tik vienai ar kitai viešajai organizacijai būdingas atskiras programas ar projektus [19. struktūrizuojant paslaugų planavimą. Naujosios viešosios vadybos teorinės paradigmos atspindi šiuolaikinių viešojo sektoriaus valdymo formų ir metodų pokyčius. procedūrų. vykdymo institucijų.3-4].

derinant įvairių valdžios lygių pastangas ir atsakomybę [23.y. nepažeidžiant pagrindinių demokratinės visuomenės principų bei žmogaus teisių ir laisvių. siekiant efektyvios demokratinės visuomenės. profesionalizmo įtvirtinimą. Antai realizuojant panašų modelį dažnai susiduriama su situacija. Formalus biurokratinis požiūris taip pat reiškia ir pačių organizacijos darbuotojų skirstymą į vadovaujančius ir vadovaujamus.128-129]. Žinoma. bet kokia biurokratizuota veikla ne visada suderinama su demokratinėmis piliečių laisvės ir dalyvavimo organizacijų valdyme nuostatomis. viešumas. interesų grupėms ir bendruomenei.351-354]. Kartais vartojamas konstitucinės biurokratijos terminas. kad tradicinė viešojo administravimo teorija. demokratinių nuostatų atsakomybės procesuose stiprinimą. Galima ir tokia administravimo koncepcija. Demokratijos principai pripažįsta hierarchinius santykius kaip neišvengiamą reiškinį. 150-152]. Demokratinis administravimas gali būti labai įvairus. Visuomenės regulaminai ir taisyklės bei veiklos elgsenos standartai ir normos turi būti suderinti su esminiais demokratijos principais bei atitikti demokratinių vertybių sistemos pokyčius. Hierarchinė monocentrinė tvarka biurokratinėje struktūroje mažina atsakomybę už piliečių dalyvavimo plėtrą ir daro nepakankamą įtaką veiklos efektyvumui. visuomenėje neretai pažeidžiami demokratijos principai organizacijos viduje.Veber biurokratijos monocentrine samprata. tokį požiūrį reikia suprasti kaip įvairias įstatymines kontrolės formas. tik esant visuotinei decentralizacijai. išreikšti organizacijos taisyklėmis. irgi yra diskutuotinas. administracinių taisyklių ir elgsenos nustatymą. kad pastangos plėtoti demokratiją dažniausiai reiškia tolesnį dirbančiųjų teisių varžymą. Paprasčiausia jo forma – atstovaujamoji biurokratija. spartesniems pokyčiams ir visuomenės gerovei užtikrinti. kad demokratinių veiksnių ir normų įsigalėjimą gali riboti tam tikri organizacijų interesai. p. jog esama pavojaus. išskiria demokratinę politinę teoriją ir viešųjų organizacijų vadybą [24. kad permanentinių institucinių reformų idėja. Taigi demokratija administravimo dėka tarsi užtikrina biurokratijos viziją – siekti efektyvumo. Todėl išvada. įgyvendinant organizacijos tikslus. H. tai iš 17 pradžių atrodo daugiau demokratija per administravimą nei demokratija administravime. toks požiūris. priešingai. jų sugebėjimas atstovauti piliečių interesams ir tai spręsti ne savavališkai. kokį administravimo procesų demokratizavimo modelį parinkti. kad atstovaujamosios biurokratijos koncepcija praktiškai dažnai įgyja ne itin teigiamų požymių. etinių vertybių. biudžeto procesų administravimą. p.t. Tikriausiai nėra pats svarbiausias uždavinys. organizacinės kultūros principams ir normoms įgyvendinti. kada viešųjų institucijų darbuotojai labiau rūpinasi savo ir sau artimesnių specifinių interesų grupių „geresniu“ atstovavimu. Labiau detalizuojant. Žinoma. formuojant personalo kokybę. ypač įsivyravus griežtiems hierarchiniams santykiams. Žymiai svarbiau sutelkti organizacijų pastangas demokratinėms normoms visuomenėje įtvirtinti. racionalumo lygmens. priešingai negu vadovaujantis M.Simon akcentavo organizacijų reikšmę ir poveikį. Šiuolaikinėje visuomenėje įsigali samprata. leidžiantis orientuotis netgi į alternatyvių organizacinių struktūrų kūrimą. neapriboti demokratijos plėtros procesų organizacinėmis struktūromis. juridinę administravimo procedūrų kontrolę. Tokia demokratinio administravimo vertybių gausa tik patvirtina. Atstovaujamoji biurokratija gali padėti užtikrinti socialinių reikmių svarbą sprendimų priėmimo procesuose. ir tuo suteikti biurokratijos veiklos kontekstui daugiau policentrinį aspektą. Kartu pažymėtina. leidžia panaudoti įvairesnes priemones politiniam stabilumui. o pagal numatytas taisykles. Minėtų galimybių visuma sudaro prielaidas stiprinti demokratijos normų įtvirtinimą viešųjų institucijų veikloje. realizuojant demokratinį administravimą ir naudojant potencialias jo galimybes. Kai kurie autoriai rekomenduoja dažniau ir kompleksiškiau atkreipti dėmesį į organizacijos visapusiškos veiklos restruktūrizavimo uždavinius. nors postuluojamas decentralizacijos kaip būtinos demokratijos sąlygos vaidmuo yra neginčytinas [25. nėra visiškai priimtina.17-20]. Tai nėra lengvai įgyvendinami ir pasiekiami dalykai. ir kartu nurodė. kad maksimali demokratijų plėtra įmanoma. akcentuojantis viešojo administravimo institucijų ir valdžios struktūrų atsakomybę. p. pokyčių organizacijų struktūroje reguliavimą. Dažniausiai demokratijos įtaka administravimui suprantama kaip tam tikrų kontrolės formų galimybės. plėtojant demokratines vertybes. Atsakomybei. kad net ir tobuliausiai formalizuotos demokratinės vertybės procedūrine išraiška ne visada įkūnija demokratines nuostatas ar padeda įtvirtinti demokratinius principus. tai nereiškia. Vadovai ir vadybininkai formuoja ir keičia organizacijas. pripažįstant prioritetines darbuotojų teises. formaliai nuasmenintus. Todėl atstovaujamos biurokratijos koncepcija yra gana dirbtinė ir daugiau svarstoma politikos-administravimo dichotomijos kontekste. Todėl kartais teigiama. t. kurios esmė ta. viešųjų paslaugų kokybę. gilesnį ir detalesnį viešųjų paslaugų vartotojų reikmių identifikavimą. atstovavimui ne visada lieka vietos administracinėse struktūrose. o organizacijos savo ruožtu formuoja ir keičia vadovus ir vadybininkus. siekti panaudoti institucines galimybes demokratinei etikai. p. Valdžios ir valdymo fragmentacija. finansavimo galimybes. organizacijos ir bendruomenės psichologinio klimato gerinimą ir t. Kita vertus. gerinti jų įgyvendinimą. ypač organizacijos narių individualizmo. struktūrizuojant komunikavimą ir informacines sistemas bei tobulinant organizacijų specializaciją. reikalinga demokratijai administravime įtvirtinti. gebėjimus ir įgūdžius. yra populiari ir reikšminga. moralinio požiūrio ir kitomis prasmėmis. Taigi biurokratinis mechanizmas ne visada suderinamas su demokratinėmis piliečių laisvės ir dalyvavimo organizacijų valdyme nuostatomis. Vadybininkų ir administratorių uždavinys – užtvirtinti administravimo procesų transformaciją į demokratines galimybes piliečiams. Toks požiūris tam tikra prasme atspindi vadinamąją politikos-administravimo dichotomiją. Viešųjų institucijų veiklos demokratizavimo procesų plėtrai itin svarbus viešojo administravimo struktūrų veiklos skaidrumas. siekiant demokratijos ir efektyvaus administravimo suderinamumo. dominuojančiomis veiklos technologijomis ir procedūromis [26.visuomenei viešąsias programas. kad vien tik procedūromis galima įtvirtinti teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės formavimą. . kadangi. kuri leidžia nedemokratinį traktavimą ir mąstymą siekiant demokratinių tikslų.

reikmes. Kiekvienas jų siūlo skirtingą viešosios politikos ir viešojo administravimo procesų.Viešosios politikos ir viešojo administravimo sąveika Analizuojant viešojo administravimo kaip įvairiapusės veiklos. Dėl tokios veiklos nemažai valdžios funkcijų iš šališkos politinės kontrolės pereina į nepriklausomų įstaigų ir biurokratinių institucijų rankas. kuri. Antrasis administracinės politikos matmuo yra oficialumas. Antra vertus. atsakingumas. gali palenkti juos į kitas politines įtakas. etikos standartus. Demokratiją suprantant įvairiai. juridinių ir techninių kriterijų pritaikymu politikos klausimams. Kartais bandoma pernelyg kategoriškai atskirti viešosios politikos ir viešojo administravimo funkcijas. reikia išskirti keletą politinės administratorių veiklos matmenų. valstybės valdymo aparatą siekiant išlaikyti neutralų valdančiųjų partijų atžvilgiu [4. Analizuojant administracinių sprendimų politinės aplinkos ir politinio konteksto įtaką sprendimams. inkrementinis ir kiti nėra skirti vien viešosios politikos teorijai ir politikai. jų įgyvendinimo valdymas. kad būtų galima aptarti tikėtinas daromo poveikio ir įtakos rūšis. kad jie gali atlikti daugiau ar mažiau nepriklausomus veiksmus. kurdama politiką. Dirbtinį viešosios politikos ir viešojo administravimo funkcijų atskyrimą dažnai lemia patys politikai ir administratoriai. normatyvus. besiremiantys lygiu individų laisvės. viešąsias programas ir projektus. tai veiklos taisyklių. kontroliuojant valdžios atstovus. konsultacinės-ekspertinės ir kt. Tokios kategorijos yra atskaitomybė. užmirštama. institucijų elgseną. nuostatų rengimas. įtvirtinimu visuomenėje. leidžia politikams atitolinti daugelį reikalingų sprendimų. galima prielaida. struktūrų bei elementų supratimą. kurį atlieka administravimo institucijos (resursų valdymo. kadangi tos sąveikos būdas. politologai ir vadybos specialistai dažnai išskiria keletą kategorijų. kuri yra kelias į valdžios ir valdymo sutvarkymą. efektyvumas. atvirumas. Viešojo administravimo teoretikai. t. arba formalumas. tačiau jas galima atskirti analizės tikslu. priėmimo bei įgyvendinimo principus ir metodus. Fundamentalių šios srities darbų tikrai nėra per daug. Administracinėms biurokratinėms struktūroms toks administravimo ir politikos atskyrimas leidžia dalyvauti politikoje (daugiau kaip organizatoriams. įstatyminių-normatyvinių aktų rengimas ir adaptavimas konkrečiai viešosios politikos sričiai. o spaudimo grupės gali veikti įvairiausiais metodais. p. viešojo administravimo ir viešosios politikos sąveiką arba dichotomiją. o ne kaip tos politikos šalininkams). siekia priimti daugybę duomenų iš įtaką turinčių ir spaudimą darančių grupių bei rėmėjų. sprendimų priėmimo praktika. lūkesčius. racionalusis. nes valdžios atstovai dažnai yra suvaržyti savo įsipareigojimų ir tam tikrų interesų. supratimas. sistemų. kurie priešingu atveju gali įžiūrėti politinę ar ideologinę įtaką. savo ruožtu darančios poveikį viešajai politikai.y.5-6]. valdžios institucijos jungia ir derina visuomenės sluoksnių požiūrius. jie gali užsiimti politine veikla. Vienoje šio matmens pusėje yra politinė veikla toje tarnyboje. Administracinių galimybių formos įvairiose viešosios politikos fazėse gali būti labai įvairios. Priimdamos sprendimus. įgyvendinimo. Tokie modeliai kaip institucinis. regulaminų. Toks loginių ir techninių sprendimų atlikimo vyksmas dar labiau sustiprėja demokratinėje visuomenėje. Todėl dažniausiai viešosios politikos ir viešojo administravimo institucijos ir specialistai pasirenka tuos pačius modelius arba jų kombinacijas. būtina atsižvelgti į tai. politinių viešųjų institucijų veiklos reguliavimo demokratinėje visuomenėje aspektus. Taigi viešojo administravimo veiksmų poveikį politikai. Kitoje šio matmens pusėje yra politinė veikla. leidžiančių nuodugniau suprasti administracinės valdžios ir jos sistemų vietą ir vaidmenį demokratinėje valstybėje. finansinės. laikydami. Programų valdymas suprantamas kaip kurios nors viešosios politikos srities realizavimas. užuot saugojęs sprendimus nuo politinės įtakos. dažniausiai neprisiimant realios atsakomybės už tos politikos rezultatus. Šios galimybės padeda administravimo ir viešosios politikos sąveikoje įtvirtinti naujus terminus. realizuojant savo tikslus.29-37]. ir todėl jos gali būti sunkiau valdomos ir kontroliuojamos. Šios dvi politikos formos retai būna aiškiai atskirtos realiame gyvenime. minėtas politikos ir administravimo atskyrimas suteikia tam tikrą laisvę politikams ir palengvina daugelį šiuolaikinės valdžios sprendimų. netrukdydami politikams. viešųjų programų ir projektų rengimas. jungiančios valdžios ir valdymo institucijų politiką. viešojo pasirinkimo. visuomenė ir net patys administratoriai gali laikyti protinių. Administratoriai sąveikauja tiek su valdžios atstovais. p. demokratinės visuomenės laimėjimai ir sugebėjimai. įvertinti demokratijos lygmenį vienoje ar kitoje viešojo sektoriaus sferoje. kad būtų galima tarp jų nubrėžti ryškią takoskyrą. Tačiau demokratija gali būti apibūdinama ne tik kaip tam tikrų procesų ir procedūrų suma. Demokratija suprantama ir kaip piliečių galimybė dalyvauti formuojant ir priimant sprendimus. atitikimas procesinėms normoms ir valdžios padalijimas.). kuriems neteks stoti prieš visuomenę per kitus rinkimus. jei toks taikymas gali padėti surasti ir realizuoti geresnius sprendimus. Be to. Šios principinės viešojo administravimo kategorijos leidžia aptarti įvairius teorinius ir praktinius sprendimų parengimo. Tačiau taip atskirti naudinga analizės tikslais. Tačiau toks dirbtinis politinių ir administratorių funkcijų atskyrimas. elito. bet ir kaip tam tikros kultūrinės vertybės. 18 . procesų. nukreipta į organizacijos stiprinimą. būtina aptarti viešojo administravimo politinį kontekstą. Visų pirma. jų veiklos ir galimybių. grupių. kurių visuomenė nepažįsta ar menkai tepažįsta. kad modernioje visuomenėje demokratija remiasi politine sistema. Vienas jų gali būti įvardintas kaip „politinio išlikimo“ matmuo. procedūros yra per daug bendros. Šį sąveikavimą ne visuomet galima aiškiai atskirti. Politikos ir administravimo santykių problema tiesiogiai siejasi su viešojo administravimo ir demokratinių vertybių (visų pirma su demokratiniu valdymu) santykiais. Be to. kad viešosios politikos ir viešojo administravimo modeliai. tiek su neoficialiomis struktūromis. kadangi juos padaro asmenys. kad politiniai ir techniniai sprendimai viešajame sektoriuje gali būti atskirti. jos teisėtumas ir galima jos įtaka politikai skiriasi priklausomai nuo joje dalyvaujančių veikėjų tipo ir dalyvaujančių institucijų veiklos [6. Jeigu sprendimus darantys administratoriai tam tikra prasme yra izoliuoti nuo politinio sprendimo. kad savo sprendimus grindžia techniniais ir juridiniais kriterijais. veiklos metodai.

Improving Sector Productivity. and Gaebler. London: Sage Publication. Cave. 1993. 2 kn. Visa tai suponuoja naujų 19 .. Viešoji politika. Vol. taip pat moksliniais empiriniais metodais. Dunn.Analizuojant viešosios politikos ir viešojo administravimo dichotomiją. Literatūra 1. Viešąjį administravimą ir viešąją politiką sieja įvairiapusė veikla.Organization Studies. instituciniai metodai orientuoti į įvairių medžių. Public Policymaking. and Klages. dažnai jie reikalauja vienas kitą papildyti. Halachmi. sisteminės analizės metodai tiria mišką. Hood. F.. viešosios vadybos formų atsiradimą ir viešųjų projektų bei programų rengimo kokybinių dimensijų svarbos didėjimą. Boston: Princetone. 18. 47 No 4.. 11. kad viešojo administravimo praktika ir veiklos metodai yra tiesioginis politikos mokslo specialistų dėmesio centras. galima teigti. and Bockaert. 6. San Francisco: Jossey Bass Publishers. mokymo. Kaunas: Naujasis laikas. biurokratijos kaip sistemos veiklos) sudėtinė dalis. lavinimo metodais. Reinventing Government. įstatymus. and Milakovich. 2. Reading Mass.: Addison-Wesley.88-114. Public Productivity Handbook. T. New Jersey: Prentice Hall. 10.E. 1987. Concept and Practice. struktūrų veiklos (pvz. J. Dye.Martins Press. 2. No. Išvados 1 Viešosios politikos turinį ir veiklos kryptis labiausiai atspindi priimami sprendimai. bet ir aktyviai dalyvauti rengiant viešosios politikos kryptis. Public Management for All Seasons? Public Administration. Pyle. reikalauja viešųjų institucijų prisitaikymo ir naujos rūšies atsakomybės formų. Viešasis administravimas dažniau remiasi instituciniu ir individualiu analizės lygmeniu. V. Viešasis administravimas politikos mokslo dėmesio dažniau nusipelno kaip socialinių ir politinių sistemų. Management Cooperation. 1994. Institucinis analizės lygmuo orientuojasi į sistemų struktūrinių dalių lyginamuosius tyrimus. 1992. pokyčius ir poveikį. individų požiūrių ir lūkesčių tyrimas. Tradiciškai operuojama trimis dominuojančiais analizės lygiais – sisteminiu. Denhardt. and Porter. įtaką vienų kitoms žymiai giliau ir detaliau nei sisteminės analizės metodais. jų grupių tyrimą. 3. 12. and Smith. S.J. Gordon. Viešasis administravimas. New York: St. Grace. J. darantys tiesioginę įtaką ir viešosios politikos formulavimo. Politikos mokslai ir viešasis administravimas naudoja ne visiškai vienodus analizės lygmenis.. 1991. BadenBaden. potvarkius. Implementing Quality Circles in State Government. G. 1997.Lane (Ed. M. Vilnius: Eugrimas. 1992. tiesiogiai ir netiesiogiai veikiantys valdžios nutarimus. Apibendrinant viešosios politikos ir viešojo administravimo sąveiką. Tiek politikos. 1994. E. D. R. valstybės institucijų veiklos modernizavimo ir personalo profesionalumo. L. Tai patvirtina ir naujausios viešojo valdymo paradigmos. tiriant socialines. kad viešosios politikos mokslo galimybės ir politikos mokslų intelektualus turinys yra būtinas viešojo administravimo kaip interdisciplinarinio mokslo raidai bei praktikai. Output and Performance Measurement in Government. strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo metodų sėkminga atranka. T. kontekstas leidžia teigti. 1990. metodams ir procedūroms. Sisteminis analizės lygmuo tyrimus koncentruoja į makroekonominį lygmenį: tiria sistemų ir aplinkos sąveiką. Public Administration in America. funkcijos. New Jersey: Prentice Hall. identifikuoja leidžiamus ekonominius. M. 1983. Understanding Public Policy. (Ed). 1995. kurie analizuoja sistemą dažniausiai kaip homogenišką visumą. Bet kurios valdymo formos. jų įtaką ir poveikį elgsenai [27. Evaluation and Effective Public Management. The Enduring Challenges in Public Management. 1981. Hjern. apimančios savyje politiką ir administravimą. tiek viešojo administravimo specialistai tiria įvairių subsistemų ir jų struktūrų sąveiką. demografinius veiksnius. instituciniu ir individualiu. akcentuojant motyvacijas ir vertybes. Osborne. The Elements of Public Policy. Parsons. C. 5. A. 1982.. Rosen. Competition Between Excellent Public Services: Documentation of the First Speyer Quality Award. 4. 9.Mervill Publishing Company. kadangi politikos mokslas disponuoja tobulesniais nei viešasis administravimas pažinimo. Public Policy Analysis: An Introduction. Individualus analizės lygmuo tiek politikoje. 304-309. Public Administration Review. strategiją ir programas. Kogan. politinių. Hill. Vaizdžiai sakant. and Holzer. and Blendorn.) Current Issues in Public Administration. Boston: Little Brown and Co.69. 14. Englewood Cliffs. naujų viešosios politikos ir viešojo administravimo strateginių perspektyvų. metodai ir viešųjų programų bei projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūros. 1972. atskirti viešojo administravimo ir viešosios politikos funkcijas galima tik gana sąlyginai. antropologiniams ir sociologiniams tyrimams. G. Anderson. Wholey. 3. R.D. Kartu. New York: St. In Holzer M. piliečių įtraukimo į valdymą. skirtingų valdžios lygių. Šiuolaikinė viešosios politikos ir viešojo administravimo raida neįsivaizduojama be plataus viešojo sektoriaus veiklos demokratizavimo. kad įgyvendinančios – vykdomosios institucijos. 17. p. remdamosios administracinių struktūrų darbuotojų profesionalumu ir jų ekspertinėmis bei konsultacinėmis galimybes. 1995. In E. 2001. įgauna vis didesnių potencijų galimybių realiai veikti ne tik politikos įgyvendinimą bei veiklos vertinimą. H. administracines reguliavimo taisykles. kad. A. Implementation Structures: A New Unit of Administrative Analysis. sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo technologijoms. How the Entrepreneurial Spirit is Transforming the Public Sector.Viešosios politikos ir viešojo administravimo struktūrą ir turinį lemia pokyčiai esminėse valdymo sferose: politikoje ir administravime vykstančios transformacijos ir globalizacijos procesai. 13. Martins Press. galima teigti. New York: Dekker. Lietuvos politinės partijos ir partinė sistema. B. Public Administration. H. J. viešosios politikos rezultatyvumą lemia politinių sprendimų realizavimas. Ohio: C. Mosher. M. M. 4. London: Jessica Kingsley. Wade. 15. jo metodų ir formų evoliucija sąlygojama socioekonominių. Politikos mokslas niekada nedeklaravo. 5. nepaisant veiklos metodų įvairovės.532-535]. 16. tiek viešajame administravime pirmenybę teikia individualios elgsenos skirtingose aplinkose psichologiniams. W. O. 1995. Individualus analizės lygmuo suprantamas kaip elito ir masių veiklos elgsenos. stiliaus. politines problemas. 8. 150-151. 7. 1993. 3.A. teisinių pokyčių.

Structure and Reciprocity Summary Public policy is a process about selecting strategies and making choices. Lane. 1990. There is no clear separation between administration and politics in the development of government policy and public administration. 532-535. J. 26. 24..). A.). Stickland.19. Public Administration and Political Science. New Jersey: Prentice Hall. structures. D. London: Prentice Hall. 22. Public administration also can be defined as public programs and projects. In J. but also to directly influence the preparation of public sector directions and strategy. Swiss. while their knowledge of administrative and legal procedures helps them by suggesting ways of managing and enforcing the laws. Lee. to revise existing and future public programs and projects. G. Belmont: Wadsworth Publishing Company. 25. Simon. Organization and Management in the Public Sector. K. Public policy can be studied as producing three types of policies (distributive. Viešasis administravimas. (Ats. Alvydas Raipa Public Policy and Public Administration: Development. Public administration is the formulation and particularly implementation of public policy and the examination of the strategies and choices associated with that process. Public policy making include some steps – getting of agenda. regulatory and re-distributive) related with decision making process. policy adoptions. Whicker.G. functions. and Rose. New Public Management. Jahson. 21. London: Pitman Publishing.red. The administrators understanding of managerial issues and policies places them in a position of substantial expertise. profession and as academic field of study. 20 . New York: Longman Publishers. Public administration is the set of processes. 20. get more and more possibilities to really influence not only the implementation of policy and the estimation of activities. D. 23. and Sholes. Lawton.E. Public Administration Review.E. R.Shafrittz and A. It must be also evaluated to see the intended results. A. Kaunas: Technologija. Executive bureaucratic structures using expert-consultation services. M.. 2000. policy formulation. administrative innovations allow us to assume that legislative and implementing contents of institutional activity today acquires new specific features. 1994. 1999. The Troublesome Cleff. The Basic of Management in Public Organizations. policy implementation. 1991. November/December 1993. Raipa A. 1993. Administrators engage in political acts by recommending legislation as much as by making policy decisions in carrying out the laws. The Proverbs of Administration. Exploring Corporate Strategy: Text and Cases. The most modern forms of governance. (Eds. Classics of Public Administration. H. London: Routledge. J. and Olfskfski. Public Management Systems. methods and procedures.Hyde. 1992.

buvo įkurtas Savivaldos mokymo centras. iki šiol viešojo administravimo ir akademinių programų sąsajos atskirose šalyse traktuojamas skirtingai. kaip ir kitoms mokslo šakoms. kad įvairiais viešojo administravimo dalyko kaip mokslo šakos vystymosi laikotarpiais jo tikslai ir uždaviniai šiek tiek keisdavosi. Raktažodžiai: viešasis administravimas. Vilniaus universiteto (VU) ir Klaipėdos universiteto (VU) (magistro studijų programos) bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) ir Šiaulių universiteto (ŠU) (bakalauro programos). o VU – nuo 1998 metų. 2001 m.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. būdingi bruožai: leidžiami moksliniai žurnalai bei monografijos. kad viešasis administravimas yra praktinis mokslas [1. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) (šiose trijose mokyklose įgyvendinamos bakalauro ir magistro studijų programos). paštas: vladom@af. academic programmes. teisinį pagrindą. akademinės programos. o nuo 1994 m. technologijos mokslų habilituotas daktaras. 1998 m. Atitinkamai. Tai patvirtina tokie šiuolaikiniam viešajam administravimui. rugpjūčio 2 d. tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau įsigali nuostata. siekiant išryškinti tų programų svarbą viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemoje bei apibrėžti jų kaitos tendencijas. Išanalizavus šiuolaikinių viešojo administravimo studijų programų turinio ypatybes. El. 21 . taip pat bakalauro studijos KTU. p. KTU vadybos ir administravimo šakos doktorantūroje įvesta viešojo administravimo specializacija. ir 2001 m. tai siejant su atitinkamomis aukštojo mokslo studijų ir tyrimų akademinėmis programomis.Donelaičio g. Straipsnyje parodyta. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu įregis-truotos net septynių universitetinio lygio aukštųjų mokyklų viešojo administravimo studijų programos: Kauno techno-logijos universiteto (KTU). dirba mokslinės grupės aukštosiose mokyklose ir kitose tyrimo įstaigose. Keywords: public administration. Taip pat tik pastaraisiais ____________________________________________________________________________________________________________ Vladislavas Domarkas – Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas. Lietuvoje viešojo administravimo akademinės programos pradėtos kurti ir įgyvendinti tik pastarąjį dešimtmetį. tačiau visą laiką svarbiausieji tyrimų objektai buvo ir yra valdžios tikslų įgyvendinimo efektyvumas bei konstitucionalizmo puoselėjimas (politikos efektyvumas) ir valdžios bei kitų viešųjų įstaigų reikalų tvarkymo kompetentingumas (vadybos efektyvumas) Todėl viešojo administravimo universitetinės studijos buvo plėtojamos atsižvelgiant į visus pagrindinius viešojo administravimo bruožus – politinę prigimtį. pagrįstas tarpdisciplininių šios srities studijų programų perspektyvumas ir konkurencingumas. Pradinį impulsą tam davė iš JAV grįžusio viešojo admi- nistravimo srities filosofijos daktaro Edvardo Jasaičio veik-la.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. Suprasdamos viešojo administravimo akademinių programų svarbą. Įvadas Viešasis administravimas – svarbi kiekvienos valstybės socialinės veiklos sritis. Nuo 1997 m. daugelio valstybių aukštosiose mokyklose yra savaran-kiškos tos šakos studijų programos. pradėtos 1999–2000 mokslo metais. LTU tos srities bakalauro ir magistro studijos. Jų atsiradimą skatino po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusi viešojo administravimo sistemos pertvarka. KTU viešojo administravimo magistrantūra veikia nuo 1994 metų. 1 Viešasis administravimas akademinių programų raidos aspektu Vladislavas Domarkas Kauno technologijos universitetas K. Jis daro įtaką valstybių raidai ir atskirų žmonių gyvenimui. Nr. Jo iniciatyva Kauno technologijos universitete 1993 m. kad ta diskusija neturi prasmės. vadybinį pobūdį bei daugiaprofilinę profesinę veiklą. pradėjęs organi-zuoti kvalifikacijos kėlimo kursus viešojo administravimo sistemos darbuotojams.197-222]. Todėl neatsitiktinai daugelyje valstybių didelis dėmesys skiriamas sėkmingai šioje srityje galintiems dirbti asmenims parengti ir viešojo adminis-travimo tobulinimo būdams moksliškai pagrįsti. pradėtos viešojo administravimo bakalauro ir magistro studijos VDU. atidaryta viešojo administravimo magistrantūra. rugpjūčio 23 d.ktu. Iš esmės viešasis administravimas yra tarpšakinė mokslo sritis. Antra vertus. netrukus tas programas pradėjo rengti bei įgyvendinti ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos. Kai kurie viešojo administravimo dalykai jau keleri metai dėstomi KU. profesorius. tačiau oficialiai šios krypties magistrantūra šiame universitete įteisinta tik pastaraisiais metais. 20. Kai kuriose valstybėse socialinių mokslų atstovai vis dar diskutuoja. Lietuvos teisės universiteto (LTU). kuriai iki šiol galioja daugiau kaip prieš šimtą metų Woodrow Wilson akcentuotas teiginys. LT-3000 Kaunas Šio straipsnio tikslas – aptarti akademinių viešojo administravimo programų genezę jų raidos įvairiose šalyse kontekste ir išanalizuoti šiuolaikinių programų turinio ypatybes. ar viešasis administravimas gali būti laikomas savarankiška mokslo ir studijų šaka.

kurios dėka viešasis administravimas susiformavo kaip akade-minė disciplina ir kelis dešimtmečius veikė tos srities stu-dijų ir tyrimų kryptis. Tačiau moksliniu 1 Toliau tekste prie anglų kalba parašytų žodžių nuoroda „angl. Autorius dėkoja ALF'ui už paramą projektui. Lietuva yra viena iš tų valstybių. Tai galima pasiekti tik tada. paslaugų teikimo ir kitų pagrindinių valdžios funkcijų įgyvendinamo metodams keisti. kad „viešojo administravimo tikslas yra efektyviausiai panaudoti pareigūnų ir tarnautojų dispozicijoje turimus resursus“ [7. požiūriu ši sritis žymiai sparčiau vystėsi JAV. pvz. Pastaraisiais metais viešojo administravimo studijų programos analizuojamos ir jų tobulinimo būdai aptariami daugelyje mokslinių publikacijų. kad tas straipsnis galėjo turėti įtakos viešojo administravimo akademinės discipli-nos raidai. kuriose bandoma analizuoti tų programų ypatybes.2].. Todėl kai kada pradinio viešojo adminis-travimo akademinių programų raidos periodo ideologija siejama su šio straipsnio įvade minėtu tas idėjas propaga-vusiu W.Wilson straipsnis iki Pirmojo pasaulinio karo iš viso nebuvo cituojamas kitų mokslininkų darbuose. Kaip minėta. kad viešojo administravimo pagrindas turi būti vadyba. kurioje viešojo administravimo studijų programų raidos stadija yra pirminė. kurie galėtų įnešti svarų indėlį kuriant ir įgyvendinant efektyvų viešąjį administravimą visose valstybės valdymo ir administravimo grandyse. Viešojo administravimo studijų programų pagrindinis tikslas – rengti specialistus. Tai ypač svarbu aukštosioms mokykloms tų valstybių. 3]. Šio straipsnio tikslas – aptarti akademinių viešojo administravimo programų genezę jų raidos įvairiose šalyse kontekste ir išanalizuoti šiuolaikinių programų turinio ypatybes. būtina įvertinti ne tiktai toje mokykloje sukauptą mokslinį ir pedagoginį potencialą. Tuo straipsniu akade-minė visuomenė susidomėjo tik po Antrojo pasaulinio karo.White laikomas vienu iš žymiausiųjų viešojo administravimo kaip akademinės disciplinos formavimo ideologu. Minėtoje pirmojoje savo knygoje jis rašė. jog tas W. Pirmoji viešojo administravimo studijų knyga buvo išleista. o ne teisė. Daugiau kaip po dvidešimties metų jo išleistoje knygoje Viešojo adminis-travimo studijos (The Study of Public Administration) jau pateikiama žymiai platesnė viešojo administravimo samprata.Straipsnis parengtas vykdant Atviros Lietuvos Fondo (ALF) remiamą projektą Efektyvios viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo galimybių tyrimas žmogiškųjų išteklių ugdymo aspektu. Tačiau kritiškesni šią sritį tyrinėję mokslininkai teigia.1 American Society for Public Administration – ASPA) leidžiamo žurnalo Journal of Public Affairs Education publikacijų.29]. kurių tikslas buvo ieškoti būdų. Tai buvo Čikagos universiteto profesoriaus L. tėra tik mitas [6.White knyga Įvadas į viešojo administravimo studijas (Introduction to the Study of Public Administration). Pagrindinis dėmesys čia skiriamas nuosekliųjų studijų programoms. Pirmųjų viešojo administravimo studijų programų atsiradimą JAV skatino siekis pagerinti valdiškųjų reikalų tvarkymą gero administracinio patyrimo sklaidos būdu. Tiems klausimams skiriama didžioji dalis Amerikos viešojo administravimo draugijos (angl. į kurias priimami kitas pirmosios studijų pakopos programas baigę asmenys. praėjus dešimčiai metų po minėtos magistrantūros atidarymo. kaip geriau spręsti miestų problemas. Tų biurų parengti pranešimai (ataskaitos) buvo priemonė biudžeto praktikos. kad siekiant efektyvumo turi būti išsaugomos demokra-tijos 21 . 1941 m. jį perspausdinus žurnale Political Science Quarterly. kad politika ir administravimas yra skirtingi dalykai ir kad viešasis administravimas turi būti atskirtas nuo politikos ir remtis vadybos mokslu. [4. Tada vyravo nuostata. 2001 m. dažnai tai problemai skirtus straipsnius spausdina Londone leidžiamas žurnalas Public Administration (an international quarterly). Europos valstybių viešojo administravimo studijų programų analizei paskirti du atskiri gana didelės apimties leidiniai [2.Wilson straipsniu. siekiant išryškinti tų programų svarbą viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemoje bei apibrėžti jų kaitos tendencijas. ŠU pradėtos profesinės viešojo administravimo studijos. taip pat kiti žurnalai. kuriose viešojo administravimo studijų programos yra tik pradinėje jų raidos stadijoje. tačiau kartu atkreipiamas dėmesys į tai. Kad parengti pasiūlymai galėtų būti sėkmingai įgyvendinti. p. kuriuose buvo mokoma naujųjų planavimo ir analizės metodų. ir todėl akademinių viešojo administravimo programų istorijos pradžia siejama su pirmosiomis šios krypties programomis toje šalyje. Todėl L. Ten irgi akcentuojama viešojo administravimo efektyvumo būtinybė. kokia biurokratijos įta-ka formuojant valstybės raidos tikslus. Tobulinant aukštojoje mokykloje įgyvendinamas programas. ir todėl tai. Be to. nesistengdamas atsakyti į klausimą.. 5]). jeigu tos programos kuriamos ir įgyvendinamos atsižvelgiant į progresyvias viešojo administravimo teorijos bei praktikos raidos tendencijas ir grindžiamos geriausia kitų šalių universitetų patirtimi bei moksliniais šalies viešojo administravimo sistemos ypatybių tyrimais. Jis akcentavo. tie biurai pradėjo organizuoti miestų valdžios tarnautojų mokymo kursus. p. Viešojo administravimo studijų programų genezė Dauguma viešojo administravimo praktinių ir teorinių nuostatų buvo suformuluotos Vakarų Europos valstybėse 19 amžiuje bei 20 amžiaus pradžioje. Niujorko municipalinio tyrimų biuro kursai ir jo bendradarbiavimas su Kolumbijos universitetu ir sudarė prielaidas pirmajai viešojo adminis-travimo magistrantūros programai atsirasti: ta pirmoji pa-saulyje programa Kolumbijos universitete pradėta įgyven-dinti 1916 metais. bet ir atlikti kitų aukštųjų mokyklų (tarp jų ir užsienio) analogiškų programų lyginamąją analizę ir bandyti adaptuoti teigiamus tų programų bruožus. Tuo tikslu 20 amžiaus pradžioje JAV pradėti steigti municipaliniai tyrimų biurai. viešųjų darbų organizavimo. ir todėl tik pastaraisiais metais pasirodė pirmosios publikacijos (žr. kuriuos 1999 ir 2000 metais išleido Limerick universitetas ir Centrinės ir Vidurio Europos viešojo administravimo institutų ir mokyklų tinklas (The Network of Institutes and Schools of Public Administration in Central and Eastern Europe – NISPAcee). mokslo metais pradėtos įgyvendinti viešojo administravimo bakalauro studijų programos LKA ir ŠU.“ nerašoma.

J.Laurinaičio knygoje skirta baigiamoji penktoji dalis. hierarchinę kontrolės sistemą. kad visų tipų organizacijoms esmi-niai yra vadybos reikalai. laisvė. čia teigia-ma. M. 4th ed. Daugiausia remtasi Henri Fayol 1920 m. tačiau Lietuvoje tuo metu apie viešojo administravimo programas dar nebuvo galvojama. personalo stabilumą ir pan. Tada kai ku-riuose Prancūzijos ir Vokietijos universitetuose buvo įkurtos politikos mokslų arba valstybės reikalų tvarkymo katedros.Laurinaitis. vadybos. kompetentingumas (vadybos efektyvumas) ir 3) konstitucionalizmo puoselėji-mas (politikos efektyvumas) [10]. Politikos mokslų pabrėžtinumas viešajame administravime Vakarų Europos valstybėse buvo labai ryškus 1950–1970 metais. juose dalyvaujančiais asmenimis bei politikos esme. p. turinčiose seniausias viešojo administravimo akademinių studijų programų tradicijas. apimantys darbo pasidalijimą. atspindys. 12. Antra vertus.. kurias „maitina“ daugelis mokslo šakų. nepaisant tos kaitos. Tuo požiūriu viešojo administravimo sąvoka labiau sieta su politikos procesu.Shafritz. Viešojo administra-vimo studijų programos JAV vystėsi kaip tarpdisciplininės programos. J.Laurinaitis. visą laiką išlik-davo tokie svarbiausieji viešojo administravimo kaip mokslo šakos tyrimų objektai: 1) valdžios tikslų įgyvendi-nimo efektyvumas (programų efektyvumas). kad dauguma toje knygoje išdėstytų principų taikytini ir valstybės valdyme bei administravime. Tos idėjos įvairiomis formomis atsispindėjo ir viešojo administravimo akademinių programų raidoje. kalbėdamas apie aukštąjį mokslą. reiškė viltį. Europoje viešojo administravimo studijų programų tam tikrų užuomazgų jau būta net XVII amžiuje. ypač valdžios pareigos visuomenei bei atsako-mybės ir atskaitomybės aspektais. joje paskleistas pluoštas minčių apie pagrindi-nius administravimo pradmenis. valdymas. Classics of Organization Theory. Pasak tos knygos autoriaus. Tokiu būdu JAV susiformavo viešojo administravimo studijų programos. Fayol. daugiau 23 . p. Wadsworth Publishing Company. 13]. kurios analizavo ir dėstė kai kuriuos valdžios.. Kartu su tuo intensyviau pradėtos nagrinėti valstybės valdymo bei valdžios valdymo tobulinimo problemos. kad „pravartu būtų turėti vienas administravimo meto-dų supratimas ir vienodas jų taikymas“. JAV įgyvendinta nacionalinė viešojo administravimo studijų programų akreditacija ir visų universitetų programoms keliami vieno-di reikalavimai.10]. kuriose viešasis administravimas studijuojamas politikos mokslų. vėl imtos labiau akcentuoti klasikinės viešojo administravimo idėjos ir nuostatos.. teisinį pagrindą. Toje dalyje atkreipiamas dėmesys ir į politiką formuojančių institucijų įtaką administravimui. JAV. 1996. kad viešojo administravimo studijų pagrindą turi sudaryti politikos mokslai. discipliną. Be to. naudojant to meto naujau-sią prancūzų literatūrą apie bendrąjį ir pramonės admi-nistravimą. kai L. Lietuvoje buvo išleista teisės daktaro Prano Viktoro Raulinaičio para-šyta pirmoji lietuviška viešojo administravimo pagrindų knyga Administracijos principai [9]. komandų vienin-gumą. kad politikos mokslai turi atsakyti į klausimus. plečiant viešąjį sektorių ir kuriant „gerovės valstybes“.V. valdžią ir atsakomybę. Jis pats dėstė Kauno univer-sitete ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje ir tikriausiai kokia nors forma jo knygos idėjos buvo perduodamos studentams.11]. Konkretiems administravimo principams valstybės valdyme aptarti P.White idėjomis. asmeninių interesų subordinaciją bendriesiems interesams. Pary-žiuje išleista knyga Pramonės ir bendrasis administra-vimas (Administration industrielle et générale)2. H. joje yra trys skyriai: 1) Valdymo organizacija. Toje knygoje rašoma. 52-65. paklusnumas ir valstybės vaidmuo žmonių gyvenime“ [8.V. P. S. Viešosios vadybos koncepcija išsivys-tė kaip ekonomikos faktorių svarbos didėjimo viešajame sektoriuje išraiška ir atspindėjo tarptautinės aplinkos pokyčius pastaraisiais to amžiaus dešimtmečiais. kad joms buvo būdinga nemaža turinio kaita. Laikantis nuostatos. Įdomu tai. pvz.Laurinaičio knygoje išdėstytos mintys siejasi su L. organizavimas. ir apgailestavo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą toje šalyje viešojo administravimo studijų programas turėjo keletas universitetų. valdymo. lygybę. iniciatyvą. tos programos buvo plėtojamos atsižvelgiant į visus pagrindinius viešojo administravimo bruožus: politinę prigimtį. koordinavimas ir kontrolė. kad „viešojo administravimo studijos … turi sietis su plačiais politinės teorijos apibendrinimais tokiose srityse kaip teisė. p. Retrospektyviai vertinant kitų šalių viešojo administravimo akademinių studijų programų raidą. ką ir kodėl valdžia ką nors daro bei kaip ir kokiomis priemonėmis ji atlieka savo funkcijas. Čia galimos visų trijų lygių studijos – baka-lauro. General Principles of Management. 2) Administracijos principai ir vyriausybė ir 3) Ministerijos ir parlamentas. teisės. o dabar jų jau yra dešimtys. atlyginimus personalui.White išleido knygą Įvadas į viešojo administravimo studijas. Tai buvo didėjančio valdžios aktyvumo. vadybinį pobūdį bei daugiaprofilinę profesinę veiklą.vertybės. pastebima. Apie devintą praėjusio šimtmečio dešimtmetį viešojo administravimo studijose pradėjo labiau įsigalėti vadybos koncepcija. magistro ir daktaro [11.V. įrodinėjo. In. administravimo proceso bei viešosios politikos klausimus. Tą akreditaciją atlieka Viešųjų reikalų ir administravimo mokyklų nacionalinė asociacija (The National Association of Schools of Public Affairs and Administration – NASPAA). tvarką. Savarankiškos viešojo administravimo studijų programos Europos aukštosiose mokyklose atsirado tik prieš tris keturis dešimtmečius. Fayol straipsnis išspausdintas 1916 m. Vėliau jis buvo išverstas į anglų kalbą ir perspausdintas daugelyje mokslinių leidinių (žr. o pagrindinės vadybininkų funkcijos yra: numatymas.V. Kai kurios P. kaip ir Fayol. sociologi-jos bei kitų mokslų integracijos aspektu. P. kad tais pačiais metais. kad „ … nėra dar priimta mokykloje mokyti administracijos teorijos ir praktikos“ [9. and Ott. priklausomai nuo atitinkamų istorijos laikotarpių socialinių ir ekonominių sąlygų. centralizaciją. ekonomikos. daugelio šalių universitetuose vyravo nuomonė. Pastarajame šimtmetyje iki pat pokario laikotarpio viešasis administravimas Europos valstybių akademinėse programose dažniausiai buvo dėstomas tik kaip vienas iš dalykų politikos mokslų ir teisės programose. 2) valdžios ir kitų viešųjų įstaigų reikalų tvarkymo 2 To paties pavadinimo H.

procedūras ir elgesį. Ispanijos. dabartinį raidos laikotarpį atitinkančias viešojo administravimo sistemas bei suvokiant. vietoj viešojo administravimo mokslinių mokyklų ėmė kurtis viešosios vadybos. p. suteik-dama naują prasmę viešojo administravimo akademinėms programoms ir įtakodama naujų pavadinimų programų atsiradimą. Iki 20 amžiaus devintojo dešimt-mečio vyravusi klasikinė. p. Vis labiau įsigali nuostata. visuomenės finansų administravimas. 1994 metais dešimtyje naujųjų Didžiosios Britanijos universitetų. „…sąvoka viešasis administravimas tapo beveik visiškai asocijuota su valdžios biurokratija. Tai sukėlė iki šiol nesibaigiančias diskusijas dėl viešojo administravimo ir naujai įvestų sąvokų prasmės. Pavyzdžiui. „Viešasis administravimas koncentruoja-mas į procesą. jau tuo metu labiau buvo akcentuojama vadybos svarba. Tas pats autorius teigia. kad vartoti viešosios vadybos. Dėl nurodytų priežasčių kai kurie universitetai buvusias viešojo administravimo studijų programas pavadino viešosios vadybos (public management) ir dar kitokių pavadinimų programomis. Vienų šalių aukštosiose mokyklose yra tos šakos nuosekliosios studijos. Prancūzijoje viešojo administravimo specialistai dažniausiai rengiami politikos mokslų institutuose. magistro ar kitokie akademiniai laipsniai. Italijos. Daugelis JAV viešojo administravimo studijų programų turi po kelias specializacijas. arba to pavadinimo specializacijos viešojo administravimo. Viešoji vadyba apima viešojo admini-stravimo ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų organizacinę veiklą. Viešojo administravimo dalykai dėstomi ir kai kuriuose kituose specializuotuose. Norvegijos bei Švedijos aukštosiose mokyklose. tarp jų technologijos. įvairūs autoriai įvardijo skirtingais pavadinimais: vadybininkiškumas (managerialism) [16].Huges. Užuot tik vadovavęsis instrukcijomis. Kai kurios iš tų aukštųjų mokyklų teikia viešojo administravimo arba kitų savo prasme artimų pavadinimų akademinius laipsnius. žmonių resursų administravimas. kad viešoji vadyba – tai pla-tesnė sąvoka negu viešasis administravimas. Pasak O. buvo šių pavadinimų programos: keturiuose universitetuose – viešojo administravimo. kad būtina tobulinti tos veiklos sferos specialistų rengimą. arba kitaip vadinama. Tos specializacijos būna gana įvairios. naujoji viešoji vadyba (new public management) [17]. o ne administratoriaus titulai. galimas dalykas.. kitose – specializacijos bendrosiose politikos mokslų. bei universitetuose. 24 efektyvumą ir našumą bei įtvirtinti jų vadybos demokratinius principus. kurie iš esmės yra socialinių mokslų universitetai. o viešoji vadyba apima žymiai daugiau. antrepreneriška valdžia (entrepreneurial government) [19] ir kt. tų progra-mų raidos pastaraisiais dešimtmečiais tendencijos rodo. tradicinė viešojo administravimo samprata. Kai kurie itin kritiškai tradicinio viešojo administravimo atžvilgiu nusiteikę politologai net įrodinėja. Antra vertus. teisės ar vadybos programose. Politikos arba teisės mokslams subordinuotos viešojo administravimo studijos iki šiol dominuoja ir Graikijos. pastaraisiais dešimtmečiais keičiama naujojo viešojo administravimo arba viešosios vadybos samprata. p. [21]). Tą mintį žymia dalimi paneigia daugelis kitų profesionalių diskusijų (žr. viešųjų reikalų (public affairs) ar viešosios politikos (public policy) mokyklos. naujesnė sąvoka viešoji vadyba. Pirmiausia. universitetuose. pelno nesiekiančių organizacijų administravimas. įgyvendinant įstatymais ir kitais teisės aktais iškeltus uždavinius. Belgijos. sveikatos apsaugos tarnybų administravimas. Taip pat esama valstybių.5-6].7]. kadangi. Daugelyje valstybių (tai nepasakytina apie Vokietiją) tuo buvo siekiama panaikinti per daug įsigalėjusį teisininkų monopolį valdžios įstaigose. tarptautinė politika ir administravimas ir kt. kur vienuose universitetuose įgyvendinamas vienas. siekiant efektyviausiai įgyvendinti tų įstaigų tikslus. Viešasis administravimas – valdžios įstaigų ir jų darbuotojų tarna-vimo visuomenei veikla. pavyzdžiui. o kituose – kitas studijų modelis. rinkos tipo viešasis administravimas (market-based public administration) [18]. personalo administravimas. JAV kai kuriuose universitetuose yra pelno nesiekiančių organizacijų vadybos (Nonprofit Management) studijų programos. hie-rarchijos ir administravimo tikslaus reglamentavimo [14] bei konkrečių organizavimo principų laikymosi [15] idėjos. vien teisinio išsilavinimo dažnai nepakanka. Viešojo administravimo studijų programas atskirais laikotarpiais veikė ir veikia atitinkamų laikotarpių viešojo administravimo samprata. kituose – viešosios vadybos arba viešosios tarnybos vadybos [24. Jungtinėje Karalystėje naujų studijų programų įvedimas betarpiškai sietas su administravimo profesionalumo didinimu vadybos ir analitinių sugebėjimų aspektu. o ne viešojo administravimo sąvokas skatina ir psichologinės žmonių nuostatos: valstybės tarnautojams labiau patinka vadybininko. Pavyzdžiui.E. Pavyzdžiui. 1955–1970 metais tarpdisciplininės viešojo administravimo studijų programos pradėtos įgyvendinti Airijos.145].. kad jos tampa vis „savarankiškesnės“. sprendžiant įvairias viešojo administravimo problemas. pvz. Jungtinės Karalystės. Iki šiol politikos mokslų institutų programos daugeliu atveju yra subordinuotos politikos mokslams. Siekiant sukurti profesionalias. kuriomis siekiama padidinti valdžios įstaigų veiklos ekonomiškumą. aštuntajame dešimtmetyje – Portugalijos bei Olandijos universitetuose. Suomijos bei Vokietijos aukštosiose mokyklose. viename – viešosios politikos ir administravimo. verslo administravimo arba socialinio darbo studijų programose [25]. kad viešasis administravimas kaip mokymo dalykas „… dabar paseno ir ilgainiui ėmė prarasti savąjį statusą“ [20. Naujas viešojo administravimo tendencijas. Antra vertus. kuriuose dominuoja teisės ar ekonomikos studijos. . kuriuos dažniausiai nusta-to kitos institucijos. valdžios informacinės sistemos. yra aptakesnė“ [22. turinčių šios krypties pirmosios pakopos studijų programas. vietos valdžia. Nors daugumoje Europos valstybių viešasis administravimas jau pripažįstamas kaip atskira studijų šaka. teisėtvarkos administravimas. valdžių sąveikos vadyba. p. miestų planavimas. kurią geriausiai simboli-zuoja Woodrow Wilson. viešojo sektoriaus vadybininkas labiausiai rūpinasi rezultatų siekimu ir prisiima atsakomybę už tą veiklą“ [23. kurias baigus suteikiami viešojo administravimo bakalauro. iki šiol skirtingose valstybėse tos studijos gerokai skiriasi ir turiniu. ir galimais įgyti akademiniais laipsniais. Max Weber ir Luther Gulick vardai bei jų propaguotos vieno valdžios centro [1].susirū-pinta kompleksine mokslinių viešojo administravimo prob-lemų analize.4].

Todėl manytina.5–2) Daktaro (3) Filosofijos daktaro (3) Lenkija Bakalauro (3) Magistro (2) Magistro (ištisinių studijų) (5) Profesinių studijų (prilyginamas magistro diplomui) (5) Bendrųjų universitetinių studijų (2) Licenciato (3) Maîtrise (4) Trečiojo lygio: magistro. Toliau šiame straipsnyje tos programos apibendrintai vadinamos viešojo administravimo programomis. kad kurį laiką universitetuose išliks mažai turiniu besiskiriančios viešojo administravimo ir viešosios vadybos programos.22].Dabar pasaulyje yra gana didelė nagrinėjamos srities akademinių programų įvairovė.5) Magistro (1) Paaiškinimai: * – Skaičiai rodo minimalų studijų metų skaičių. Šiuolaikinėse viešojo administravimo studijų programose nagrinėjamos naujosios viešosios vadybos idėjos ir dauguma dėstomų dalykų yra analogiški kaip ir viešosios vadybos programose. reikalingą atitinkamai studijų pakopai baigti. Tai ilius-truoja 1 lentelė. gilesniųjų studijų (rengiant daktaro disertaciją) Olandija Prancūzija Vokietija Profesinių studijų (4. profesinių studijų. naujosios viešojo administravimo ir viešosios vadybos idėjos jau daro ir ateityje darys įtaką jų turiniui. 4]). Viešojo administravimo Viešojo administravimo specializacija politikos mokslų programose Teikiami diplomai Bakalauro (4)* Didžioji Britanija Bakalauro (3–4) Magistro (1. Naujosios viešojo sektoriaus vadybos bei viešojo administravimo tendencijos rodo. kurioje pateikta iš įvairų leidinių surinkta informacija apie JAV ir kai kurių Europos valstybių aukš1 lentelė VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ PROGRAMOS Valstybės Airija Programų pavadinimai Viešojo administravimo Viešosios vadybos Viešosios ir socialinės politikos** Viešojo administravimo Viešosios politikos** ir administravimo Viešojo administravimo ir vadybos Politikos ir valdymo Viešojo administravimo ir švietimo Europos studijų ir viešojo administravimo Europos viešosios politikos ir kt. 25 . bet ir studijų apimtimi (studijų trukme) ir teikiamais diplomais. Viešojo administravimo Vietos valdžios Socialinės antropologijos Viešojo administravimo Politikos** ir administravimo mokslų Administravimo ir organizavimo mokslų Viešojo administravimo Viešojo administravimo ir valdymo Viešosios vadybos valdymo Viešosios vadybos Administravimo ir politikos mokslų Diplomatija ir tarptautinės organizacijos Teisės ir administravimo Valstybė ir viešoji politika ir kt.5–2) JAV Bakalauro (3–4) Magistro (1. Viešojo administravimo Viešosios politikos** ir administravimo Viešosios politikos ir vadybos Viešosios politikos** Miestų ir regionų planavimo Sveikatos priežiūros administravimo Tarptautinių santykių ir administravimo ir kt. kad viešojoje tarnyboje nuo administravimo vis labiau krypstama į vadybą – pirmenybė teikiama lankstumui. o ne fiksuotoms procedūroms. kartu daugiau dėmesio skiriama politiniam viešojo sektoriaus veiklos kontekstui ir verslo sektoriaus patirčiai [23. p. ** – Žodis politika čia turi angliško žodžio policy prasmę. Jos skiriasi ne tik pačių programų ir specializacijų pavadinimais. Kad ir kokie būtų tų studijų programų pavadinimai. tųjų mokyklų pagrindines šios krypties programas (daugiausia pagal [3.

yra disciplinos. Tuose kursuose anksčiau daugiausia būdavo nagrinėjami tik minėtų organizacijų instituciniai ir valdymo klausimai. Šiuolaikinis viešojo administravimo mokslas ir toliau ieško atsakymo į du pagrindinius klausimus: kokie yra biurokratinių spren-dimų priėmimo filosofiniai pagrindai ir kokia jų taikymo praktikoje reikšmė [26. Skiriant didesnį dėmesį bendriesiems vadybos klausimams – bendrosios or-ganizacijų teorijos. racionalaus visuomenės pasirinkimo teorija ir pan. ir todėl toliau aptariami tik kai kurie įvairių valstybių aukštųjų mokyklų programų būdingi bruožai. sociologija ir kiti mokslai. biurokratinė elgsena. finansai. toje programoje būtini ir dalykai. 27]) Tokia struktūra būdinga JAV ir kai kurių kitų valstybių universitetų viešojo administravimo studijų programoms.y. Pavyzdžiui. taip pat etikos problemos. kiek tos programos atitinka visuomenės interesus. kuriame susipina vadyba. Tarpdisciplininių viešojo administravimo studijų programų struktūra parodyta 1 pav.435-437]. siekiant minėtųjų pagrindinių tikslų – programų. „Šerdiniai“ administravimo proceso bloko dalykai yra konkretūs Danijos viešojo administravimo proceso aspektai: sprendimų priėmimas. ir todėl viešojo administravimo studijų programose dėstomi panašių pavadinimų dalykai daugeliu atveju laikomi savarankiškomis disciplinomis. Europos valstybių universitetų viešojo administravimo studijų programoms iki šiol būdinga labai didelė tų programų struktūros ir dėstomų dalykų turinio įvairovė [2. programų vertinimas. sprendimų priėmimo ir motyvacijos. Empirinės analizės bloke yra trys pagrindinės temos: Danijos valstybės raida istoriniu ir administracinio pasidalijimo aspektu.14].). Jį taip pat veikia valstybėje susiklosčiusios tradicijos ir bendroji visuomenės kultūra bei mokslinių tyrimų lygis. Viešojo administravimo studijų programų sudedamosios dalys (pagal [6. Tačiau kurios nors programos dalies išryškinimas dažniausiai nereiškia. Minėti bendrosios vadybos teorijos dalykai sudaro ir viešojo administravimo teorinį pagrindą. p. ekonomika. vertinamus pirmiausia remiantis santykiais su Jungtinėmis Tautomis ir Europos Sąjunga. tikslų ir elgsenos ypatybių analizė ir metodologija. 3. p. 28-30]. sudaranti prielaidas viešajam administravimui tobulinti. empirinė analizė ir internacionalizacija [28. Ten dėstomi dalykai grupuojami į tokius blokus: teoriniai pagrindai. galia. atspindintys teorijos taikymo praktikoje esmę. Teoriniuose kursuose nagrinėjami įvairūs organizacijų teorijos aspektai (struktūra. kurie lemia universitetinių viešojo administravimo studijų programų kaip atitinkamos mokslo ir studijų srities turinį. Antra vertus.15]. organizacijų ir aplinkos ryšiai. vietos savivalda ir regioninis valdymas bei įvairių valdymo lygių sąveika. valdžios institucijų sąveika ir kai kurie kiti dalykai. Vadyba Politologija Sociologija Teisė Psichologija VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO “ŠERDINIAI” DALYKAI Ekonomika Inžinerija Logika Kita Edukologija 1 pav. kaip spręsti esminius viešojo administravimo klausimus. personalo vadybos ir lyderiavimo bei kitiems panašiems dalykams – ir siekiant programos pilnumo viešojo adminis-travimo specifikos požiūriu. viešojo administravimo ir visuomenės santykiai. finansai ir biudžetas. studijų programos paprastai gerokai skiriasi ir pagal „šerdinius“ dalykus. susieti su politikos ir programų įgyvendinimu. personalo vadyba. Administravimo ir visuomenės santykių kursuose labiausiai akcentuojama administravimo ir politikos sąveika. kurių galėtų būti siekiama ir Lietuvoje. Tų programų „šerdis“ paprastai būna organizacijų teorija. tačiau viešojo administravimo krypčiai būdinga politinių teorijų įtaka. politikos mokslams ar teisei – būtina tose programose skirti pagrindinį dėmesį [27. administravimo etika. Pavyzdžiui. kurios esmė – viešojo administravimo organizacijų prigimties. tose programose vietoj bendrosios organizacijų teorijos paprastai dėstoma teorija. pateikiančios metodologiją. kultūra. įvairių šalių universitetų. teisė. p. administravimo procesas. t. Struktūriniu požiūriu gana gerai sutvarkytos Danijos viešojo administravimo studijų programos. Internacionalizacijos bloke dėstomi dalykai apima Danijos tarptautinius santykius. dalykai. tarp jų ir demokratijos įgyvendinimo šiuolaikinime etape problemoms spręsti. vadybos ir politikos efektyvumo. „Šerdiniai dalykai“. Jau senokai išryškėjo trys skirtingi požiūriai į viešąjį administravimą pagal tai. p. Priklausomai nuo universiteto profilio ir atitinkamos šalies gyvenimo aktualijų įvairių universitetų studijų programos paprastai skiriasi skirtingo lygio akcentais viešojo administravimo pagrindiniams objektams ir dėstomiems dalykams. Viename straipsnyje pateikti detalesnės jų analizės neįmanoma. neišvengiamai tenka giliau analizuoti programų parengimo ir jų įgyvendinimo klau-simus bei vertinti jų efektyvumą tuo požiūriu. ir pagrin26 . politologija. programų įgyvendinimas ir vertinimas bei finansavimas. viešosios politikos analizė. Visa tai lemia ir viešojo administravimo studijų programų turinį.Viešojo administravimo studijų programų turinys Viešasis administravimas siejasi su plačiu akademinės veiklos lauku. kad mažinama kitų dalių reikšmė. tačiau pastaraisiais metais tų klausimų gerokai padaugėjo. akcentuojant politikos analizės reikšmę. kuriai iš trijų sričių – vadybai. taip pat ir skirtingų vienos šalies universitetų.

konstitucinė ir administracinė teisė. viešojo sektoriaus ekonomika. antrasis – Vokietijos politikos. administravimo ir vadybos ar informacijos ir vadybos specializacijas. infrastruktūra. susietus su Europos Sąjunga ir tarptautiniais santykiais platesne prasme. nacionalinė valdžia ir Europos integracija. Prie pasta27 rųjų gali būti priskiriami šie dalykai: įvadas į viešąjį administravimą. teisės ir vadybos dalykų apimčių santykiu. viešasis administravimas tarp tradicijų ir reformų. pagal kuriuos vienareikšmiškai būtų galima įvertinti jų turinio privalumus ar trūkumus.175-180. Viešojo administravimo aukštesnio-sios studijos paprastai galimos pagal funkcinį ir sektorinį profilius. politikos (policy) studijos organizavimas ir finan-sų vadyba. viešojo administravimo klasika. kai kuriais atvejais gali padėti rasti sprendimus. Europos Sąjungos plėtra ir NATO. Įvairiose Prancūzijos aukštosiose mokyklose dėstomi viešojo administravimo studijų dalykai taip pat yra skirtingi. vertinimas). politinio-administracinio proceso analizė. valstybės valdymo ir administra-vimo reforma). Visa tai darė įtaką tų programų turiniui. įvadas į sociologiją. socialinės ir darbo politikos bei tarptautinių santykių specializacijas. Pavyzdžiui. marketingas. Europos bendradarbiavimas ir integracija. administracinės reformos problemos. apimant vietos. 7) organi-zacijų sociologija. euro įvedimas ir Vokietijos viešasis administravimas. tarptautinė politika ir administravimas ir kt. viešojo administravimo atkūrimas naujosiose žemėse ir kt. 2) teisė (administracinė. o vėles-niais metais aukštesniosiose studijose giliau specializuo-jasi siauresnėje srityje. 6) valdymas. mokslo filosofija. Europos Sąjungos teisė ir kt. vietos ir regionų valdžia. 3) viešoji politika ir jos įgyvendini-mas (sprendimų formavimas. įgalinančius tobulinti konkrečiose aukštosiose mokyklose egzistuojančias bei kuriant šiuolaikinį lygį atitinkančias naujas tos srities studijų programas Lietuvos aukštųjų mokyklų viešojo administravimo studijų programų ypatybės Visos Lietuvos aukštosios mokyklos. organizacijų teorija arba organizacijų mokslas. administra-vimo sociologija. Vokietijos viešojo administravimo studijų programose nemažai dėmesio skiriama praktiniams viešojo administravimo klausimams. valdžios organizacijos ir kt. politinės teorijos. Tačiau. gali turėti politikos ir administravimo. ypač jų raidos tendencijų analizė. analizavo tos srities studijų raidos kitose šalyse tendencijas bei stengėsi pasinaudoti užsienio valstybių aukštųjų mokyklų patirtimi. ypač politikos. įvadas į teisę. politiniųadministracinių sprendimų vertinimas. . p. mikroekonomika ir makroekonomika. Antra vertus. Pirmuosius dvejus metus Vokietijos studentai paprastai mokosi bendruosius studijuojamos šakos dalykus. Vokietijos viešojo administravimo specifika analizuojama šiuose kursuose: pagrindinės Vokietijos viešojo administravimo problemos. visuomenės finansų vadyba. Tai grupei gali būti priskiriami šie įvairiuose universitetuose dėstomi dalykai: socialinių tyrimų metodai. viešojo administravimo tyrimai ir teorija. Pagal dėstomų dalykų skaičių ir jų studijoms skiriamą laiką. Europos Komisijos vaidmuo daugelio lygių Europos sistemoje. įvadas į socialinę psichologiją. tačiau daugumoje jų dėstomi tokie „šerdiniai“ dalykai: įvadas į viešąjį administravimą arba įvadas į organizavimo ir administravimo mokslą. aplinkos studijos ir informatizavimas. politinė administracinė vadyba. politika ir administravimas lyginamuoju aspektu. viešųjų pa-slaugų modernizavimas. Aptartieji kai kurių šalių viešojo administravimo studijų programų bruožai rodo. Pirmasis. ir todėl skir-tingose aukštosiose mokyklose parengtos viešojo adminis-travimo studijų programos šiek tiek skiriasi dėstomų daly-kų turiniu. kontraktų vadyba ir viešasis administravimas. sociologijos. Vokietijos miestai ir globalizacijos iššūkiai bei vietiniai pokyčiai. Leideno universitete yra tokios specializacijos: organizavimas ir vadyba.dinis dėmesys dabar skiriamas bendresnėms europanizacijos ir globalizacijos problemoms bei jų daromai įtakai Danijos valdymo administravimo sistemai. pavyzdžiui. valstybės ir viršna-cionalinį (Europos Sąjungos institucijos) lygius. politika ir administravimas federacinėje valstybėje. Panašiu aspektu atitinkami kursai dėstomi ir daugelyje kitų Europos valstybių universitetų. Kai kuriuose universitetuose gana daug viešojo administravimo srities specializacijų. Tose programose taip pat yra ganėtinai daug dalykų. tų programų lyginamoji analizė. rengdamos viešojo administravimo studijų programas pastarąjį dešimtmetį. Prie pastarosios grupės galima priskirti ir kursus. pavyzdžiui. viešųjų organizacijų finansų vadyba. Twente universitete – valdžios struktūra. ir todėl nėra kriterijų. administravimo sistemos. savivaldybių finansai. organizacijų teorija ir organizacijų tyrimas.). [31.276-281]. Prancūzijos viešojo administravimo studijų progra-mose išsiskiria tokios dėstomųjų dalykų grupės (svarbos mažėjimo tvarka): 1) valstybės politinės ir administracinės institucijos. ryšiai. civilinė ir konstitucinė teisė. Tai sąlygoja gana didelę tų programų įvairovę. 8) administravimo istorija [32. tarptautiniai politiniai santykiai ir daugelis kitų. teisės ir ekonomikos – žinias ir patirtį. Olandijos valdžia lyginamuoju aspektu. 142]. regionų. p. jos rėmėsi ir savo patirtimi bei turimu pedagoginio personalo poten-cialu. 191-195]. biurokratijos teorijos. p. tačiau gana ryškiai išsiskiria ir teoriniai „šerdiniai“ dalykai [33. vietinės ir regioninės politikos. parodytą viešojo administravimo studijų programų struktūrą gana gerai atitinka Olandijos universitetų programos. taip jos susiejamos su atitinkamų šalių raidos pro-cesais. administraciniai ryšiai ir Europos politinės administracinės studijos. viešojo administravimo informatizavimas. viešoji va-dyba (valdymas. kad visose tose programose derinami teorinius ir praktinius klausimus analizuojantys kursai. 5) administravimo mokslas. padedančių įgyti daugelio kitų socialinių mokslų sričių – politologijos. įvadas į politikos mokslus. tarptautiniai santykiai ir Europos integracija. Skirtingų Olandijos universitetų programos šiek tiek skiriasi. neformalūs ryšiai viešajame administravime ir kt. kokybės vadyba viešajame administravime. suprantama. Europos Sąjungos studijos jau tapo neatskiriama daugumos šiuolaikinių viešojo administra-vimo studijų programų dalimi. viešojo sektoriaus vadyba. 1 pav.

Vėlesniuose semestruose iš 16 privalomųjų dalykų betarpiškai su viešuoju administravimu siejasi šeši: viešojo administravimo teorijos. finansai ir vadyba. socialinę psichologiją. taip pat įvadinius mokslo šakos dalykus – įvadą į viešąjį administravimą ir valstybės pagrindus. VU ir LTU viešojo administravimo magistrantūroje dėstomi dalykai nurodyti 2 lentelėje [5]. VDU studentai. 2) valdymo ir administravimo struktūrų bei jų veiklos analizės dalykai ir 3) vadybos ir administravimo bendrieji dalykai. valstybės institucijų strategija. viešoji politika ir analizė. VU viešojo administravimo magistro programa sudaryta moduliniu principu. 2) visuomenės ekonomika. politinės sistemos ir konstitucionalizmas. ir todėl jos priskiriamos socialinių mokslų srities vadybos ir administravimo krypčiai. kurios yra sukaupusios didžiausią šioje srityje patirtį. Jose dominuoja su vadyba.y programos tų aukštųjų mokyklų. tarptautinių santykių įvadą bei ekonomikos įvadą. Čia yra trys teisės . o pastaraisiais metais pertvarkytose magistro programose kai kuriose specializacijose teisės dalykų nebeliko. Valdymo ir administravimo struktūrų bei jų veiklos analizės dalykų bloke yra ir privalomieji. Į tą modulį taip pat įtraukti pasiren-kamieji dalykai nepelno organizacijos ir lyginamoji savi-valda. Pirmojoje grupėje dauguma dalykų yra privalomieji. valdymo ir administravimo in-formacinės sistemos. Dauguma vėlesniuose semestruose dėstomų dalykų gali būti priskiriami viešojo administravimo pagrindų grupei. Joje yra keturios dėstomųjų dalykų grupės: 1) viešojo administravimo teorija ir metodologija. vadybos įvadą. viešojo administravimo organizacijų teorija bei viešojo administravimo etika. teisės įvado. pirmuosius 4 semestrus kartu su kitais studentais studijuoja humanitarinius. viešoji politika ir visuomenės pasirinkimas bei socialinė statistika – pasirenkamasis yra tik viešojo administravimo teorijos II. LTA. Privalomieji yra visuomenės ekonomika ir finansai bei makroekonomikos politikos analizė. strateginis planavimas viešajame administravime. teisės. Toje progra-mos dalyje. įvadas į miestų planavimą ir plėtrą. KTU viešojo administravimo magistro studijų programoje apie 90 proc. KTU viešojo administravimo bakalauro studijų progra-ma sudaryta laikantis nuostatos. miestų ir regionų planavimas. tiesiogiai orientuoti į viešojo administravimo praktiką. Kitose disciplinose nagrinėjami politikos. o apie 10 proc. VU viešojo administravimo magistrantūros programoje labiau akcentuoti politikos mokslai ir ji priskiriama politikos mokslų krypčiai. šalies strateginis vystymas ir Europos Sąjungos institucijos ir politika.). Viešojo administravimo teorijų disciplinų grupei priskiriami šie privalomieji kursai: viešojo administravimo principai ir lyginamoji analizė. o pasirenkamieji – ekonomikos transfor-macija Centrinėje ir Rytų Europoje. tiek bakalauro KTU viešojo administravimo studijų programos yra orientuotos į bendrąjį viešąjį administravimą. o pasirenkamųjų dalykų grupei priskirta kompiuterizuotas 28 projektų valdymas viešajame administravime. Jie per pirmuosius dvejus metus turi išklausyti šiuos socialinių mokslų šakos dalykus: politologijos įvadą. valstybinių institucijų finansai bei personalo valdymas ir valdininko etika. o kitus semestrus – mokslo šakos specialaus lavinimo dalykus. kad pirmuosius keturis semestrus studentai mokosi bendruosius humanitarinio ir socialinio lavinimo bei studijuojamos mokslo srities ben-drųjų pagrindų dalykus. VDU – šiek tiek ryškiau išsiskiria politikos mokslų ir teisės dalykai. Tiek magistro. vadyba ir profesiniai įgūdžiai bei informacijos organizavimas ir vadyba. Toje programoje išsiskiria šios dėstomųjų dalykų grupės: 1) viešojo administravimo teorijos. numatantys pasirinkti viešojo administravimo bakalauro studijų programą. Kiekvienoje dėstomų dalykų grupėje yra privalomieji ir pasirenkamieji kursai. viešojo administravimo organizacijų teorijos pagrindai. sudaro maž-daug pusę visų disciplinų. finansų institucijų valdymas.). Lietuvos infrastruktūra ir jos valdymas. Šioje studijų programoje dalykai. Modulyje Visuomenės ekonomika. KTU. interesų grupės ir valdžios politika. darbo teisė. studijų apimties (įskaitant magistrantūros baigiamojo darbo rengimą bei tiriamąjį darbą) tenka su viešojo administravimo praktika susijusiems dalykams. – vadybos ir administravimo srities bendrųjų pagrindų dalykams. Modulyje Viešasis administra-vimas ir teisė yra net keturi teisės kursai – administracinė teisė. – tačiau privalomasis yra tik vienas – lygina-moji civilinė teisė. socialinės statistikos. dauguma dalykų yra pasirenkamieji. valstybės finansai ir biudžetas ir kt. savivaldos principai ir savivaldybių administravimas. Iš šiai grupei priskiriamų keturių dalykų – viešojo administravimo teorijos I ir II. VDU ir VU viešojo administravimo studijų programos. politinės filosofijos įvadą. Privalomieji yra valstybės valdymo bei administravimo institucijų sąveikos ir regioninio plana-vimo ir infrastruktūros vystymo kursai. ir pasirenkamieji kursai. Europos integracijos pagrindų ir kitus savos mokslo srities bendrųjų pagrindų dalykus. valstybės valdymo ir administravimo sistemos. t. Šios studijų krypties studentai jau pirmaisiais metais mokosi mikroekonomikos ir makro-ekonomikos. ekonomikos. palyginti su kitomis disciplinomis. tiek ir susiję su viešojo administravimo praktika (administracinė teisė. vadybos ir kai kurie kiti klausimai. žmonių resursai. tačiau gana stiprus politikos analizės akcentas yra ir kai kuriose kitų modulių disciplinose. viešųjų finansų ir biudžeto adminis-travimas. o ne su politikos mokslais susiję dalykai. lyginamoji civilinė teisė bei teisės sociologija. 3) viešasis administravimas ir teisė bei 4) politikos analizė. Moduliui Politikos analizė betarpiškai priskirtas tik vienas privalomasis – pramonės politika – ir vienas pasi-renkamasis – politikos studijos – kursai. Va-dybos ir administravimo bendrųjų dalykų blokui priski-riami privalomieji kursai – administracinė teisė ir žmonių išteklių vadyba viešajame sektoriuje ir pasirenkamieji kursai – žmogiškieji santykiai. valstybės tarnybos etika. socialinių ir gamtos mokslų bei kitus bendruosius dalykus. sociologijos įvadą. Lietuvos politinę sistemą ir politikos tradicijas. šiek tiek ryškesnė teisės studijų kryptis.Dėl ribotos straipsnio apimties šiame skyrelyje aptariamos tik KTU. vadovas ir vadovavimas viešosiose institucijose bei politinės idėjos ir teorijos. savivaldos politika Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje. Jie yra tiek grynai teorinio pobūdžio (viešosios politikos ir analizės pagrindai. finansai ir vadyba. LTU viešojo administravimo bakalauro studijų programoje dominuoja teisės dalykai. kiekybiniai ir kokybiniai socialinių tyrimų metodai ir kt. atvirkščiai.

teisėsaugos institucijų administravimas. kad joje dominuoja teisės disciplinos. finansų teisė. mokesčių adminis2 lentelė. – studijų programos pagrindų bloko dalykai. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO MAGISTRANTŪROS PROGRAMOSE DĖSTOMI DALYKAI KTU “Šerdiniai” dalykai Viešojo administravimo lyginamoji analizė Viešojo administravimo organizacijų teorija Viešojo administravimo etika Valstybės valdymo ir administravimo institucijų sąveika Žmogiškųjų išteklių vadyba viešajame sektoriuje Žmogiškieji santykiai Viešoji politika ir analizė VU Viešojo administravimo teorijos Lyginamoji savivalda Vadyba ir profesiniai įgūdžiai Žmonių resursai LTU Viešojo administravimo principai ir lyginamoji analizė Sprendimų priėmimo teorijos Organizacijų teorijos Sprendimų priėmimo teorijos Valstybės strateginė plėtra Etika valstybės tarnyboje Valstybės turto administravimas Politikos kursai Viešoji politika ir visuomenės pasirinkimas Interesų grupės ir valdžios politika Pramonės politika Politikos studijos Administracinė teisė Darbo teisė Lyginamoji civilinė teisė Teisės sociologija Lyginamoji viešoji politika Valstybės ekonominė politika Valstybės socialinė politika Valstybės kontrolės politika Valstybės eksporto-importo politika Mokesčių teisė Administracinės atsakomybės modeliai Civilinės atsakomybės modeliai Administraciniai teisiniai santykiai muitinės veikloje Mokesčių administravimo teorija Auditas ES mokesčių administravimas Smulkaus ir vidutinio verslo valstybinis reguliavimas Informacinės technologijos viešajame administravime Savivaldos strateginis planavimas Regioninės plėtros vadyba Darbo rinkos politika ES muitų politikos administravimas Teisė Administracinė teisė Ekonomika ir finansai Viešųjų finansų ir biudžeto administravimas Finansų institucijų vadyba Visuomenės ekonomika ir finansai Makroekonomikos politikos analizė Ekonomikos transformacija Centrinėje ir Rytų Europoje Informacijos organizavimas ir vadyba Socialinė statistika Teisės sociologija Miestų ir regionų planavimas Nepelno organizacijos Informacinės technologijos Kita Valdymo informacinės sistemos Kompiuterizuota projektų vadyba Europos integracijos procesai Valstybės valdymo strategija Miestų planavimas ir plėtra travimas ir kt. LTU yra pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje. administracinė teisė.organizacinė psichologija ir komunikacijų sistemos. kurioje jau yra net keturių specializacijų viešojo administravimo magistrantūros studijų programos: bendrojo viešojo admi- 29 . Ši programa skiriasi nuo anksčiau aptartųjų tuo. darbo teisė. marketingo pagrindai. – betarpiškai su viešuoju administravimu susieti kursai. Čia yra 10 įvairių teisės šakų disciplinų Šios disciplinos: teisės teorija. demografinių procesų valdymas. Prie pastarųjų priskiriami: lyginamasis viešasis administravimas. apie 14 proc. Kitoms šakoms toje progra-mos dalyje skiriama po vieną discipliną. konstitucinė teisė. Europos Sąjungos institucinė ir materialinė teisė. Tarp jų yra makroekonomika. Europos Sąjungos tei-sė bei ūkinė ir komercinė teisė. LTU viešojo administravimo bakalauro studijų programoje apie 18 proc. vadybiniai spren-dimai.discip-linos: darbo ir administracinė teisė. visos studijų apimties sudaro bendrojo humanitarinio ir socialinio lavinimo bloko dalykai. civilinė teisė. – teisės dalykai ir apie 43 proc. socialinių paslaugų administravimas. apie 25 proc. baudžiamoji teisė bei socialinės saugos teisė. tarp- tautinė žmogaus teisių apsauga.

Viešojo administravimo studijų programų konkurencingumas Šio straipsnio skyrelyje Viešojo administravimo studijų programų genezė jau buvo nurodyta. apskričių ir centrinės valdžios įstaigose vadybos ir administravimo specialistų rengimo programomis. studijų programas Socialinių arba politikos mokslų fakultetai Gana aukštas tarpdisciplininių VASP lygis. savivaldos administravimo ir muitų administravimo. Aukštas tarpdisciplininių VASP lygis. Prancūzijoje – Nacionalinė administravimo mokykla. kad jose yra gana daug panašių dėstomų dalykų ir panaši jų struktūra. politikos mokslų institutai ir kt. kad daugelyje Euro-pos valstybių savarankiškos viešojo administravimo studijų programos formavosi pastaraisiais dešimtmečiais ir. kad ir ateityje jos de-rinsis su pažangių valstybių tos srities studijų programomis. pastaraisiais metais daugiau akcentuojamas viešojo sektoriaus vadybos profilis Politikos ir viešojo administravimo fakultetai Tarpdisciplininės VASP yra pirminėje raidos stadijoje.nistravimo. dažniausiai konstatuojama. Jų pripažinimas ir tolesnė raida betarpiškai siejasi su akademinių studijų programų konkurencingumu. mokesčių administravimo. akcentuojamas viešosios vadybos profilis Socialinių arba politikos mokslų fakultetai. studijų programomis Politikos arba teisės mokslų fakultetai Aukštas tarpdisciplininių VASP lygis. VDU: Tarptautinės teisės ir politikos mokslų institutas. LTU: Valstybinio valdymo fakultetas. tos programos yra tik dviejuose universitetuose Tarpdisciplininių VASP nėra KTU: Socialinių mokslų fakultetas. konkuruoja su anksčiau dominavusiomis viešojo administravimo personalą rengusiomis teisės ir kt. Gana sparti tų programų kokybinė raida pirmaisiais jų egzista-vimo metais leidžia daryti prielaidą. tačiau viešojo administravimo sistemoje iki šiol dominuoja teisinį išsilavinimą turintys specialistai Įsidarbina vietos ir regioninės valdžios įstaigose. Viešojo administravimo katedra. skirtin-gai negu JAV. Viešojo administravimo katedra. Palyginus dabartines Lietuvos viešojo administravimo studijų programas su atitinkamomis kitų šalių universitetų programomis. VU: Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Pakankamai aukštas tarpdisciplininių VASP lygis Austrija Lietuva Įsidarbina vietos. tiksliau – su šias studijas baigusių asmenų galimybėmis įsidarbinti 30 . Viešojo administravimo katedra. taip pat atskiros viešojo administravimo mokyklos Aukštas tarpdisciplininių VASP lygis. jos neseniai tepripažintos viešojo sektoriaus 3 lentelė VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ PROGRAMŲ (VASP) SĄSAJOS SU KITOMIS PROGRAMOMIS IR ABSOLVENTŲ KONKURENCINGUMAS Valstybės JAV Dominuojantys programas kuruojantys aukštųjų mokyklų padaliniai ir programų pobūdis Socialinių arba politikos mokslų fakultetai. išstumia anksčiau dominavusias viešojo administravimo personalą rengusias teisės ir kt. mažiau – centrinės valdžios įstaigose Nėra informacijos Airija Jungtinė Karalystė Portugalija Graikija Socialinių mokslų fakultetai Aukštas tarpdisciplininių VASP lygis. regioniniai administravimo institutai. tarpdisciplinines VASP turi tik keletas aukštųjų mokyklų Absolventų konkurencingumas Sėkmingai įsidarbina vietos ir centrinės valstijų valdžios įstaigose Sėkmingai įsidarbina vietos ir centrinės valdžios įstaigose Olandija Švedija Norvegija Danija Suomija Prancūzija Italija Ispanija Belgija Vokietija Sėkmingai įsidarbina vietos ir centrinės valdžios įstaigose Sėkmingai įsidarbina vietos ir centrinės valdžios įstaigose.

Ott (Eds. Determinants of Graduate Research Productivity in Doctoral Programs of Public Administration.W. Journal of Public Affairs Education. 1999. 1997. daugumoje Vakarų Europos valstybių – praėjusio šimtmečio antrojoje pusėje. J. Gulick. and Otto. Tos programos buvo rengiamos analizuojant tos srities studijų raidos kitose šalyse tendencijas.. MA: Addison-Wesley. Brown. M. Mokslas ir technika. Domarkas. (Eds. stengiantis panaudoti teigiamą užsienio valstybių aukštųjų mokyklų patirtį. V. Reading. Vareheijen. teisės ir vadybos dalykų apimčių santykius.. kartu nurodant tų programų pobūdį ir kokie aukštųjų mokyklų padaliniai rūpinasi jų įgyvendinimu. Raulinaitis P. tarpdisciplininės programos. 197-222. 267-278. koks dėmesys skiriamas vadybos. 14.A.). Tos programos turėtų būti tobulinamos. viešojo administravimo studijų programos jau sėkmingai konku-ruoja su kitomis studijų programomis. 2000. 6. 21. Public Administration Education: Lithuania. 1972. Weber. Reinventing the Proverbs of Government. In Vareheijen.J. politikos mokslų ir teisės sritims. 13. A Public Management for all seasons? Public Administration. Rengiant specialistus valstybės tarnybai viešojo administravimo įstaigose. Higher Education Programmes in Public Administration: Ready for the Challenge of Europeanisation? Centre for European Studies University of Limerick. L. The Growth of the Federal Personnel System. L. 2001. Managerialism and the Public Service: The AngloAmerican Experience. and Russell. Šių programų pasta-rojo laikotarpio raidos tendencijų analizė leidžia daryti prielaidą. 373-382.H. Vol. 7. and Co. zacijai. Addison-Wesley Educational Publishers Inc.M. and Gineitienė. Rourke. Building Higher Education Programmes in Public Administration in CEE Countries. White. modeliai ir požiūriai. Programas kuruojantys aukštųjų mokyklų padaliniai nurodyti todėl. 2. 1992. Reinventing Government: How the Entrepreneurial Spirit is Transforming the Public Sector. Harrington. 3-19. Editorial. J. 1926. and Rosenbloom. 9. and Nemec.. In. Public Administration Review. pateikiančios metodologiją. NISPAcee and EPAN. T. 5.T. kurių tikslas – padidinti valdžios įstaigų veiklos ekonomiškumą.9. o Lietuvoje – 1994 m. 3. K. Z.60. H. L. E. Viešojo administravimo bakalauro ir (arba) magistro studijų programos jau yra septyniose universitetinio lygio Lietuvos aukštosiose mokyklose. No 1. Undergraduate Education in Public Administration: The Right Place.A. Wilson. Classics of Organization Theory. 1991.. arba naujosios viešosios vadybos.). 1948.). 1991. Political Science Quarterly 2. J. M. kuri leistų tikslingiau rengti specialistus įvairioms viešojo administravimo sritims.. 16. T. ypač pagal tai.W. Facer II. and Sundeen. Notes on the Theory of Organization. and Gaebler. (Ed. L. ypač pagal politikos. 19. 2000. Public Administration Review. 1992. aprėpus daugiau problemų. kurie galėtų įnešti svarų indėlį kuriant ir įgyvendinant efektyvų viešąjį administravimą visose valstybės valdymo ir administravimo grandyse. (Eds. siekiant viešosios vadybos ir politikos efektyvumo. Pollitt. R. 4. 3 lentelėje pateikta informacija rodo.A. Wadsworth Publishing Compaany. ir todėl jos skiriasi savo struktūra ir dėstomų dalykų turiniu. D. Lan... kad tų padalinių profilis daro įtaką ir studijų programų turiniui. White. Apibendrinimas Beveik šimtametė viešojo administravimo studijų programų raida glaudžiai siejosi su tos mokslo šakos raida. Shafritz.W. taip pat kaip JAV. (Eds). 4th ed. ASPA. G. 12. Ch. Sąvokos. Siekiant rengti būsimuosius specialistus.. 31 . No 6. D. 2nd ed. MD: Johns Hopkins Press. B. kurių „šerdį“ sudaro disciplinos. 1999. Išryškėję skirtingi tų programų profiliai gali teigiamai veikti tolesnę viešojo administravimo studijų programų raidą Lietuvoje. and Urwick. Viešasis administravimas: mokslas ar empirika. L. 69.. No 3. 522-534. Introduction to the Study of Public Administration. Administracijos principai. Douglas J. New York: Macmillan. and Nemec. Vol.) Papers on the Science of Administration.. T. Bureaucracy. L. July 1998.). and S. kad savarankiškos tarpdisciplininės viešojo admi-nistravimo studijų programos yra perspektyvios tiek viešo-jo administravimo tarnautojų profesinio rengimo. kad kuo geriau atlieptų atitinkamos šalies raidos specifiką ir to meto iššūkius. The Study of Public Administration. Wiliams. Hood. 8-9. A. Osborne.D. kadangi. Domarkas V. Šiuolaikinės tos srities viešojo administravimo studijų programos susiformavo kaip tarpšakinės. T. 3-13. R. Tačiau įvairiuose universitetuose įgyvendinamų programų turinį lėmė ir turimas pedagoginis potencialas. Introducing Public Administration. J. In Gulick. NISPAcee and EPAN. Priklausomai nuo universiteto profilio ir atitinkamos šalies gyvenimo aktualijų įvairių universitetų studijų programos paprastai skiriasi kito lygio akcentais dėstomiems dalykams. idėjos. 1999. June1887. F. W. Viešasis sektorius. Įvairiose valstybėse tos programos pradėtos įgyvendinti skirtingais laikotarpiais: JAV – 1916 m. No 5. 20. New York: Institute of Public Administration. 5-6.. kad. Vol. 15. 10. 1937. 52. Brewer. Newcomer. 8.59. 17. daugelyje Europos valstybių. Literatūra 1. efektyvumą ir našumą bei įtvirtinti demokratinius valdymo principus. Pastaraisiais dešimtmečiais jų raidą labai veikia naujojo viešojo administravimo.L. and O’Toole. 215-220. kaip spręsti esminius klausimus. Kaufman. D.V. Lane. 18.E. rengiant spe-cialistus valstybės tarnybai viešojo administravimo įstaigo-se. 1999. The Study of Administration. D. 3 lentelėje pateikta apibendrinta informacija (daugiausia remiantis [34]) apie viešojo administravimo studijų programas baigusiųjų asmenų konkurencingumą įvairiose valstybėse. 11. 1996. 1926. Vilnius: Margi raštai. Baltimore. (Eds). 162-184. įvertinus progresyvias viešojo administravimo teorijos ir praktikos tendencijas pasaulyje ir valstybės realios situacijos iššūkius. Building Higher Education Programmes in Public Administration in CEE Countries. Oxford: Basil Blackwell. and Connaughton. Kaunas: Valstybės spaustuvė. 2000. Vol.M. sudaromos prielaidos speciali- 4. Boston: Little. tos programos nuolatos tobulinamos struktūriškai ir pildomos nauju turiniu. Ch.viešojo sektoriaus institucijose ir sugebėjimu jose sėkmingai dirbti. (Originalas išspausdintas 1922 m. Are MPA Programs Preparing Public Managers for the Challenges of the 21st Century? PA Times 1999 Educational Supplement. In J. Public Administration Review. Bureaucratic Power in National Politics.Shafritz.. Verheijen. No 6. tiek ir jų bendrojo lavinimo požiūriu. tarpdisciplininės viešojo administravimo studijų programos daugelyje valstybių jau sėkmingai konkuruoja su kitomis studijų programomis. Nr.E. Vol.

S. 23. St.A. 395-413.M.. and Eggins. 33. 1999. Public Administration Programmes in France..C. Public Administration.G. Bozeman. New Jersey: Prentice-Hall. Public Administration Strategies. Vol. 1999. Vladislavas Domarkas Public Administration: An Academic Programmes Approach Summary A genesis of the academic programmes in the field of public administration. 143-163.J. managerial and occupational perspectives.). Shifting Sands: Teaching Public Administration in a Climate of Change. Vol. In Verheijen.K. 219-229. Higher Education Programmes in Public Administration: Ready for the Challenge of Europeanisation? Centre for European Studies University of Limerick.D. 169-197.M. Public Administration Programmes in the Netherlands.N. Beyers. and Wish. J. 26. 1999. 259-287. New York: McGraw-Hill. 29. 24. 1993. R. No 3. 28. 31. (Eds.B. 421-438. 77. B. Public Administration. No 2. Denmark): A Review Symposium. Public Management and Administration. Finland. and Connaughton. T. 1999.. S.).). Higher Education Programmes in Public Administration: Ready for the Challenge of Europeanisation? Centre for European Studies University of Limerick. B. Inc. 27.22. Vol. 77. Cox. (Eds. Montin.N. and Morgan. It is shown that contemporary challenges for public administration (ideas of the new public administration and new public management) are giving new tasks for public administration academic programmes and therefore the focus of the programmes is changing more and more often emphasising significance of management subjects. In Verheijen.E.. Y. Leutenecker. B. San Francisco: Jossey-Bass. Teaching Public Administration in the Nordic Countries (Norway. legal. T. B. Higher Education Programmes in Public Administration: Ready for the Challenge of Europeanisation? Centre for European Studies University of Limerick. T.L. J. T. N. Raadschelders. F. 30. however permanently the fundamental concerns were effectiveness in achieving the goals of government and constitutional support (political effectiveness) and competence in the performance of all public enterprises (managerial effectiveness). R.). By analysing programmes of different universities. B. 32 . (Eds. Buck. Public Administration Review. 129-168. 77. Public Administration. S. and Verheijen. and Finger.. S. and Connaughton..W. 1990. H.. It is shown that in different periods of development of public administration as an academic discipline tasks and objectives were changing. (Eds. Public Administration in Theory and Practice. 1999. Sandberg. Rosembloom. Bellamy. Ch. and Connaughton. it was found that they differ from each other in their structure and courses content. and Connaughton. Sweden. The "Best Place" Debate: A Comparison of Graduate Education Programs for Nonprofit Managers. J.. A. It is why academic programmes in the field of public administration were developed taking into account political. 911-925. Vol. B. Mirabella. Public Administration. Spring 1995. and Straussman. T. Public Administration. Sadran. the UK and Eire: A Review Symposium. Toonen. tendencies of their development in different countries (including Lithuania) and peculiarities of content are discussed in the article. 1994. P. Dose. No 4. Hughes O. 32. and Connaughton. Modern academic programmes of this field are interdisciplinary. In Verheijen. M. Plees. Vol. 2000. Fimreite. and van Nispan. Higher Education Programmes in Public Administration: Ready for the Challenge of Europeanisation? Centre for European Studies University of Limerick. No 3. Public Administration in Germany and Switzerland: A Review Symposium. 34. N. political and legal). 1995. Public Administration Education in Europe: In Need of Convergence and Europeanisation? In Verheijen. 1999. 25. Martin's Press. in particularly varies their focus (management. J. and Jensen L. 73.. Greenwood.60. 657-661. Englewood Cliffs. Public Administration in Belgium..J. B.J. 1994. 1999. Public Administration Programmes in Germany.. D. T.

It also because America’s constitutional order has created a highly decentralized government where important public services remain the responsibility of states. Introduction The public management profession in the United States constitutes a vast and diverse group. public management education programs. The complexity of public administration institutions in the United States is compounded by the realization that they are a product of evolution and not necessarily of rational design. The professionals. computer experts. Keywords: education of public managers. its bureaucracy remains more a “natural growth forest” rather than a neat and orderly “tree plantation”. At the apex are the politically elected or appointed administrators. On the other hand. medical specialists. directed at present or prospective governmental administrators. As a consequence. reacting to the long-standing tradition of home rule. we shall first discuss some wellestablished patterns in the education of American public managers. is an inherent property of United States government1. as is the case in the public administration systems of all nations. have virtually no role in national defense and international relations matters. Lastly. AR 72467. i. The matter is made even more complex by the fact. crises or various kinds.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. In sum. attorneys. there are the career generalist managers with wide experience in government who manage operations and. Taking in account “government reinvention” or “high performance government” movements and stating that the content of public manager education is not constant.O. paštas: vanagunas@msn. balandžio 18 d. social workers. etc.e. As a result. also have great influence on policy. to counties and municipalities. is again primarily found at the state and local level. to discuss concretely the types of education being provided in the United States to these multiple and diverse government administrative groups would require an encyclopedic work. international situations. have in turn delegated considerable autonomy to local units of government. generally described as “government reinvention” or “high performance government” movements. They are cosmopolitans with links to their specific professions. federal funds represent a mere five percent of total funds spent by government on all public higher. that the bureaucracy contains several managerial levels or situations. managerial ethics. USA Some well-established patterns in the education of American public managers are discussed in the article. the national government’s role in that crucial governmental task of public education is minimal. 33 . Subsequently the discussion will turn to the recent trends in the programmatic content of education. Some such trends. The federal government accounts for only about ten percent of resources devoted to the administration of justice. who dominate modern government because of its need for specialized expertise. certainly an example of the fundamental sovereign power. Box 1750. The exercise of police power in United States. __________________________________________________________________________________ Stanley Vanagunas – Arkanzaso valstybinio universiteto (JAV) viešojo administravimo profesorius emeritas. the American constitutional order prevents the formation of a coherent civil service policy on manager selection and their education. State University. all governmental levels are substantially involved in public health services. El. The states. attempts at “intelligent design”. Raktažodžiai: viešosios vadybos specialistų rengimas. Conversely. However. For instance. short-term Public Management Education programs are described. the different levels of government specialize in the provision of some public services and cooperate in the provision of others. They represent less than one percent of the bureaucracy but have the highest executive authority. scientists. etc. Fragmentation of public personnel policies. the states and local units of government. This is not just because the nation and its economy are large. viešosios vadybos mokymo programos. Peculiarities of the Master of Public Administration Degree and intensive. Nr. but must evolve to remain relevant.com Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. and derive much of their bureaucratic authority from their expertise. vadybos etika. are a profoundly important class of bureaucrats. So despite various periodic attempts at government organizational reform in the United States. Bureaucracy at every level of government grows in response to political forces which themselves are reacting to economic and technological developments. at the senior level. There are a great variety of organizational forms and bureaucratic sub-cultures in American public administration. including managerial education. secondary and primary education. do represent a promising advance in public sector management philosophy and method. In this group we are including various engineers. charismatic leaders. so as to find order in this “chaos”. some recent trends in the programmatic content of education are analyzed. value shifts such as citizen demands for the welfare state. 1 Current Trends in the Education of Public Managers in the United States Stanley Vanagunas Arkansas State University P.

students are normally allowed considerable discretion to choose electives so as to develop some measure of specialization (e. They are usually given some management training prior to or after appointment. means that a disproportionate number of new governmental managers in the United States are neither educated in administrative topics nor socialized to a management ethos (e. One of the more interesting developments in the American MPA has been the retreat of NASPAA accreditation standards from an engraved-in-granite common template for the degree. An internship/practicum with a public agency has recently been very strongly encouraged as a MPA requirement. In this writer’s view. such as to individuals from business. undergraduate education in public administration has not been encouraged. policy and program formulation and implementation. The emphasis is on graduate level preparation. an exception to this. These traditions. The Juris Doctor. Although there is a number of NASPAA affiliated and other universities that offer a baccalaureate in public administration.) or to slant their studies to a particular level of government (federal. organizations and managerial behavior. This organization assumed the responsibility for promoting the degree. Two academic backgrounds are. restricts managerial mobility and tends to encourage a parochial. in the early 1990s.Established Patterns in the Education of American Public Managers No Dominant Academic Credential for Public Management With the exceptions of some of the most senior executive level positions at the national government level. if not yet dominant. It has certainly played a central role in making the degree a prominent. The core curriculum in the MPA is “cameralist” in its approach. information systems including computer literacy and applications. The undergraduate degree as a prerequisite for entry into a MPA program typically can be from any discipline. state or local) or to the third sector (NGO) career. a response to the above mentioned decentralization and complexity of American government. short-term management education programs are much more prevalent in the United States than traditional universitybased degree programs. the professions or the academy but also discourages the development of a self-conscious and cohesive public management profession. The core curriculum typically offers some combination of the courses covering the following topics: human resources. the military and some specialized bureaus. administration of justice. NASPAA presently has a membership of more than two hundred fifty university programs offering the MPA. etc. Because MPA programs usually require 42 graduate credit hours. to a minor extent. is conspicuous at the highest. decision-making and problem solving techniques. Historically. NASPAA became increasingly aware that there was considerable diversity among the various university programs and that such diversity. Lateral entry opens mid-career and higher management opportunities to those outside the government. this is appropriate as upper-level government management is a complex enterprise requiring a sophisticated balancing of economic efficiency. as in the case of the legal and medical professional education in the United States. the MPA. one that is usually well liked by students. the civil service systems of federal. and for imparting some nationwide discipline to the endeavor. And a management appointment policy which favors technical and professional specialists. as contrasted with the rank in person systems common throughout the civil service systems of Europe. was a desirable feature given the above-mentioned variety and complexity of public management in the United States (see the Introduction).2 Several points can be made about the MPA and how it has evolved under the leadership of NASPAA. The emphasis is on exposing the student to concepts and methodologies most characteristic of contemporary public management scenarios. a transportation engineer who becomes an administrator of a division in the Department of Transportation. to a point. but by no means a dominant credential for entry into public management is the Master of Public Administration. no single academic curricula dominate the public management field in the United States. it became a peerreview and accreditation agency for the MPA degree.g. and have promotional policies that favor appointment of administrators from the ranks of professional or technical specialists rather than from management generalists. as we shall discuss again later.). approximately three semesters of full-time study. in the first 34 . social equity and political issues. agency-bred management cadre. The second academic degree that has in the past several decades has increasingly become a prominent. As a consequence of these and related issues.g. intensive. political and social institutions. Profile of the Master of Public Administration Degree The MPA is a most direct attempt by the American academic community to develop a curriculum to prepare individuals for public management. Rank-within-the-position system. especially at the politically appointed executive levels. It consequently revised the thrust of its accreditation process where presently the main emphasis of NASPAA accreditation review is to ascertain whether a member university’s MPA program is compatible. permit lateral entry of managers from outside the government. It seems to have particularly found applicability in local government administration as about one-half of city managers in America are holders of the MPA. the law degree. or a physician in the public health service who becomes a bureau director. the foreign service. Starting in mid-1980s. And it is truly dominant in the legislative branch. state and local government in the United States have traditions such as rank within the position rather than the person. professional credential for entry into a government administration career. It was founded more than sixty years ago but the degree really did not come into its own until the formation in the mid-1970s of the National Association of Schools of Public Affairs and Administration (NASPAA). fiscal administration. about one half of the members of Congress of the United States have been lawyers. have inhibited the emergence of a preferred or dominant academic preparation for public management. That is why. budgeting and financial processes. In the second decade of its accreditation activity. for developing its curricula.

The course content and its delivery may be more sophisticated. applied management training (helpful web sites and other sources will be found in the endnotes): • Executive MPA Programs. The MPA differs from many other graduate program in that the majority of its students. time consuming university based degree programs. The CPM is a professional designation. common degree standards.instance. fragmented government. National Association of Counties. arrayed from those that most closely approximate an academic setting to those that constitute very concrete. all offer opportunities for management 35 . and with emphasis on student participation. These programs may even have public or private sector tracks and utilize outside experts to supplement in-house. state and local public managers are educated in administration. U. Student-managers are usually expected to be in residence. special programs. There are many professional associations which offer periodic courses that cover a great variety of topics including managerial issues. similar in conception to the CPA (Certified Public Accountant). To the extent that American federal. The CPM is often jointly sponsored by a governmental agency. However. around 2/3 of those enrolled. This is because. Some of the better known ones for state and local government managers are listed in the endnote. Training modules may be chosen to last from one week to three weeks. typically the state Department of Administration. Here are examples of such. are often offered on weekends or otherwise at times and places convenient for government administrators. intensive executive training sessions. seminars. lasting from one to several weeks.S. There is a very strong emphasis on student-manager participation in class exercises and interaction between instructors and student-managers. There are many universities in the United States which offer. The Institute offers high-level training to senior government managers on a variety of topics. it is not at all unusual for university public administration faculties to be participants or sponsors of such intensive. Conference of Mayors.7 Programs Offered by Public Sector Professional Associations. State government Departments of Administration typically also maintain in-house training divisions which offer a variety of training including in managerial topics. even different departments and agencies within that government. and frequently within the very organizations employing them. with its own articulated mission. the American Constitution and the tradition of home rule provide for a highly decentralized. for the duration of the training. assert prerogatives to define management qualifications or to allocate training and education funds. Short-term Public Management Education Programs While the MPA degree represents the traditional. intensive programs outside traditional academic settings. The federal government makes available many management education opportunities through the U. MPA courses are compacted to last a much shorter period than a semester. National League of Cities. For instance. The classic academic situation where a student remains at the university after receiving a baccalaureate to undertake an additional year or two of graduate work is not typical for most MPA programs in the United States. there is a strong preference for shortterm. state and local government service.4 Government Sponsored Executive Training Institutes. intensive management education rather than the more extensive. The best example of such management education is the Federal Executive Institute with three campus sites in the United States. Individual units of government. an association of twenty five states and two federal CPM programs. an effort equivalent to three semesters of full-time study. These are universitybased MPA programs specifically packaged for the working public manager. International City Management Association. applied. representing expertise that often is drawn from outside academia. and one or several universities within that state. Department of Agriculture Graduate School which recently assumed the bulk of the federal training function formerly residing in the Office of Personnel Management. university faculty. it is not the primary source of such learning. Many recently promoted managers do not have neither the time nor the inclination to devote to the pursuit of the MPA degree. nationally coordinated program directed at mid-level public managers in federal. and only secondarily for its compliance with NASPAA-defined. as mentioned in the Introduction to this essay. on the university campus or at some other specifically chosen site. which is awarded to managers who complete a sanctioned sequence of managerial studies offered typically as groups of two-day workshops. It is also a government which is more a product of evolution rather than design. Managers remain in residence during the training. principally through their Colleges of Business. This is a multi-state. And since public managers in the United States tend to rise from the ranks of professional specialists rather than from a pool of civil service generalists. The model for such programs has been the Executive MBA (Master of Business Administration).S. The National Association for Government Training and Development is a repository of information about such public management training. the bulk of it comes from short-term. The effort is overseen by the National State CPM Consortium.6 Other Government Sponsored In-House Management Training. are in-service (already working) individuals who are aspiring to management positions in government.3 University Based Executive Training Institutes.5 The Certified Public Manager Program. prominent state and local government organizations such as the Council of State Government. which are usually • • • • • open to public as well as to corporate managers. The faculty is diverse. Intensive. university-based approach to public management education.

the new managerial paradigm most certainly applies to the public sector. Consequently. Moreover. In this setting the task of top executives is to clearly articulate the mission. Malaysia. a policy promoting continuous learning at all organizational levels is a priority. While this is not the place to trace the origins of this movement. The economies of nations. They are conspicuous in the Vice President Gore led effort called National Performance Review. Japan. the reinvention movement has influenced European public administration particularly Britain as well as the Westminster countries of Australia and New Zealand. Third. Indonesia.education specific to that level of governmental organization. has been stagnant for a decade.11 Extracting their essential characteristics. the Public Works Association. the model accepts that work is increasingly based on knowledge rather than physical effort. the Municipal Finance Officers Association. Second. The New Managerial Paradigm During the past decade or so. When applied to governmental administration. Moreover. Even the second most powerful economy in the world. from university based MPA curricula to various short-term management training programs.10 The above summary of what constitutes the essential elements of the new management movement has found its greatest application in the business world. decision-making is dispersed in a highperformance government organization rather than centralized. such as governmental restructuring and reform. work on constantly reconfigured project teams. economic developments. The rubric under which this discussion takes place is frequently referred to as “The New Managerial Paradigm”. there has been excitement and freshness in the discussion of how organizations. because it operated for so many years on the grounds of governmental paternalism and capitalist-public executive cronyism rather than on the basis of sound business practices. information based. and by a variety of external environmental influences such as innovation in method and technology. mission and goal directed with continuous performance measurement as a central value. subcontracts to the maximum. and often corrupt. A number of American state governments also grounded changes in their public management processes on these principles. The purpose of the remaining sections of this essay is to point out the new directions in public management theory and methodology. more flexible one. However.8 Current Trends in the Theory and Method of Public Management The public administration of a nation is affected by internal systemic changes. high-technology utilizing firms such as found on the Fortune 500 list. • 36 . the new organization decentralizes its activities. international issues of trade and security. or even societal value shifts. In the United States the Clinton Administration premised its executive branch reform on such “reinvention” ideas. The tall and rigid organizational hierarchy is replaced by a flatter. its banking system on the verge of collapse. Characteristics of High-Performance Government Organizations There is already a considerable body of experience and literature which discusses how “reinvented” or “high performance” government organizations tend to look and operate. such as for example. the “new managerial paradigm” is characterized first by recognition that modern organizations are subject to very rapid change. We are stating the obvious here simply to emphasize that the content of public manager education is not constant. There surely is a bedrock to managerial know-ledge which tends to transgress time and culture. to closely intertwined with private capital. Management levels are reduced and managerial responsibilities naturally rotate to those best qualified in a given project team to lead its particular phase. As a result. such as South Korea. The collapse of the Asian Tigers of several years ago is perhaps a most telling example. Because of job enrichment and dispersed decisionmaking. The better analogy is a network. and many others. breaks down the hierarchy. Many methods of Roman imperial bureaucracy would undoubtedly be familiar to public managers of the present era. part of this body of knowledge is in fact new and significant. the equivalent term for the movement is usually “Government Reinvention” or “High Performance Government”. rationally arranged in a disciplined hierarchy of subordination is no longer applicable to such organizations. a web of neurons emitting signals and reconfiguring to react to a rapidly changing environment. However. in the community of global. but must evolve to remain relevant. Thailand. The Weberian pyramid of specialized roles. offer opportunities for some profession-specific management education. the workers that are permanently retained are those that are able to learn. should be managed. any number of specialized public sector professional organizations. were unsustainable because their public sectors were anachronistic.9 At its most essential. employees given greater latitude and discretion. high technology private organizations) without also developing a correspondingly “thorough-bred” high-performing public sector. first private and more recently public. dynamic. the International Association of Chiefs of Police. There is consequently little permanence to the structure and processes of organizations. The connection is this: a nation cannot support a “thoroughbred” private sector (one marked by innovative. goals and values of the organization rather than give explicit instructions to those below. and who can cross knowledge boundaries. It prefers multi-skilled workers rather than those of narrow expertise because jobs are enriched. the International Personnel Management Association. we find that a high-performance government organization is marked by the following: • • • It is vision. These approaches are presently filtering through the entire spectrum of public management education in United States (as well as in some other part of the world). some discussion of its nature is called for so as to recognize its apparently lasting impact on the discipline of administration. The organizational situation is fluid.

This is understandable as the before. has a highly decentralized government with its ultimate test of any military officer is in the fog-of-battle. a setting where the federal seen as one way of obtaining some assurance that a high government bureaucracy itself provides a given public civil servant would decide selflessly even when he was service and consequently. and the like. requisites for fiscal and otherwise programmatic when there is a mortal danger and when the choices clear cooperation. United States still remains one the and hard – self-preservation on one hand and duty on the most capitalist of industrialized nations where the private other. governments come and bulk of national government responsibility. and more by leadership through example and continuous effort to clarify organizational vision. has example. the nation remains. The gist of the article was that the number of legislature. organization theory. can bring civil and even criminal suits in court to force Frederick Mosher. as cases of undue pliability to political pressure. such public services. privatization. e. where classic administrative beyond the “eyes and ears” of the Emperor. goals and values.g. Service to the knowledge about matters such as division of labor. Indirect administration requires. but the case in the past. mission. administrative aptitudes. and by understood this early in administrative history. contract negotiating skills.g. etc. the United States is seen in the manner by which military etc. by monetary grants to state and local control. intergovernmental relations. Thus citizens 1970s a noted scholar of American public administration. The Chinese government to achieve certain national purposes. imperial civil service (the Mandarin system) was the study The net effect of such policies has been that today the of Confucian philosophy which was essentially a study of national government devotes only about 25% of resources Chinese society’s ethics. by using resources distinguishes it from business management where outside one’s own agency or organization. the entire MPA curriculum and in various intensive raised concern in the public administration academic management development programs. at around three million civilian employees. In United States there 75%. e. and country”. The states such as France or Britain. but more amorphous idea that the ultimate duty where the premium is on a very different set of of civil servants is to “the public interest”. sector is large and which has traditionally been heavily Weakness in the ethical bearing of the recent relied upon by government for provision of certain kinds of generations of American public managers. but that decisions are not very visible to external controls. the officer corps is encapsulated by the slogan of “honor. is another well known control over the public federal civil servants remained relatively constant over the bureaucracy. The the number of governmental programs and services. Action only Related to the principles of high-performance when authorized by law is one of the most salient aspects of government is the increasing practice of management of governmental administration and one which especially governmental programs indirectly. by top executive officials as well as the Less?”.12 community. contractors. Moreover. West Point (Army).g. It is likely that such indirect administration quality of the officer corps is in fact tied less to science but is more prevalent in America. Nevertheless. A grounding in such ethics was to direct administration. shirking ethics and to emphasize managerial ethics throughout. Managerial control is maintained less by exercise of formal authority. duty. “Is The Federal Government Doing More With oversight. and even outright corruption. which as said several times more to an ethical base. most public managerial years. published an essay with an intriguing public officials to act or refrain from action. Most of what officials measured in dollars outlays.) over whom there is no direct supervisory control. However. the discretionary decision-making. a bureaucratic ethos based on ethics. are increasingly stressed by public management education and training programs in the United States. is a similar. are also characterizes these academies. Indirect government administration skills. i. had grown tremendously. Political title. human relations importance of ethics in the education of public officials in skills to work with individuals (e. new ideas encouraged. Only the top level of decisions are Mosher’s humorous title in fact addressed a real and visible and therefore readily accessible to controls by the interesting phenomenon – the national government was external legal and political institutions. and pay is linked to performance. perhaps the clearest example of the for example. The ethics of solid know-ledge of legal and financial issues. there is the law. for of responsibility. span of nation is at the heart of the civil service ethics in European control. Its response has been to introduce courses in Worker involvement in decisions is stressed. The core means of tax incentives which encourage achievement of element in the education of prospective members of the national goals. do is below the surface. In the early rationality is the principal criterion for action. accomplishing a great deal not through the expansion of its The large “submerged” portion of govern-mental own bureaucracy but indirectly by such means as action. such as contract negotiation. 37 . a officers are educated in the service academies. grantees. has a direct bearing. when classic iceberg analogy applies here. much more engaged in indirect administration than was the Annapolis (Navy) and the Air Force Academy. State and even local governments in the United States. Most visibly.• • An Emphasis on Managerial Ethics There are many external controls over public Rise of Indirect Administration management. compliance enforcement.e. is performed by means of indirect administration. A top-notch science based curriculum while to a lesser extent than the national level. the remaining go but the state. private-public sector cooperation. can be contracting out (privatization) with the private and nonreasonably guided only through a system of internalized profit sectors.

1998.org – Council of State Governments. foreign affairs.fedsearch. The distribution of the nearly 16 million civilian government employees is approximately as follows: 17% Federal. housing.unit. Harvard University (5 days). Tam tikra išimtis yra teisės ir viešojo administravimo magistrantūros studijos bei atitinkami teisės daktaro (Juris Doctor) ir viešojo administravimo magistro (Master of Public Administration) diplomai. Several books are particularly noteworthy for encapsulating the main concepts associated with “new managerial paradigm” as applied to the public sector: • Popovich.gove – Federal Bureau of Investigation. streets and sanitation. • Maine Executive Institute (10 days). corrections. 25 proc. State Government – public welfare. University of Texas. University of Arkansas.nga.columbia.org – Government Finance Officers Association. • Osborne. Austin (21 days). www. The Reinventor’s Fieldbook: Tools for Transforming Your Government.org – International Personnel Management Association. www. nuolatiniu visapusišku tarnautojų mokymusi ir pan. 10 The “new managerial paradigm” is manifest in an excellent anthology of articles published by The Drucker Foundation (www. offered by universities and other organizations in the United States.org – Governors’ Association. parks and recreation. see Training. vadybos taurumo ugdymu. iš kurių 17 proc. www. Most of the articles deal with the more “rational” business sector but there is great applicability to government leadership as well. kurie būtų laikomi atitinkantys universalų mokslinį pasirengimą valdininkystei. mostly for business but also includes public management. County Governments (3040). including literature.alliance. University of Colorado (10 days).cpmconsortium. 12 A summary statement of public administration ethics has been developed by the American Society for Public Administration (http://www. Conference of Mayors. public hospitals. 9 There is considerable literature about the ideas and methods associated with “high performance government” and “government reinvention”.html This Columbia University site contains an extensive discussion of the Executive MPA concept. bet toli gražu ne dauguma. Stanley Vanagunas Viešosios vadybos specialistų rengimo tendencijos Jungtinėse Amerikos Valstijose Reziumė Jungtinių Amerikos Valstijų valdžiai būdinga didelė decentralizacija ir valdžios įstaigų įvairovė.fbi. • The Rocky Mountain Program. The Leader of the Future.org The NASPAA web site offers a number of excellent links to public administration educational and other organizations as well as to each of its constituent 250 university public administration programs. The main responsibilities by level of government are: Federal Government – defense.petersons. www.g. Unincorporated Town (subset of county) Governments (17. 25% State.gfoa. 11 See notes 9 and 10. Incorporated Municipalities (19.napawash. (Ed. • LBJ School of Government. Nemažai. 1 6 http://www. elementary and secondary education.com).ipma-hr.com Bricker Executive Education Search provides a very extensive listing for the many types of executive education programs.pfdf.org – International City Management Association.org): Frances Hesselbein. valdininkų yra baigę teisės mokslus.nasbo. and others. National Performance Review led the federal government “reinvention” and is currently sharing its experience with other governmental levels (http://www. San Francisco: Jossey-Bass. ir laikoma. The Alliance for Redesigning Government (www. Local Government – police. ir tai jau atspindima viešosios vadybos specialistų rengimo programose. Latest and precise information about the above and related matters will be found in the most recent US publication: Statistical Abstract of the United States. state level regulation (e.000). 8 http://www. Little Rock. įsidarbinant aukščiausiojo lygio valdžios įstaigose. 7 http://www. 2000. water and sewage. Best places to begin are web sites of organizations devoted to their advancement.aspa. Dabartiniu laikotarpiu viešojo administravimo mokslams didelę įtaką daro vadinamosios „naujosios vadybos paradigmos“ teorija ir metodologija.S.html). Marshall Goldsmith and Richard Beckhard (Eds. decentralizacija. is very much on the forefront in the reinvention movement. 38 . 2 http://www. www. – valstijų ir 58 proc. San Francisco: Jossey-Bass.org and www.library.usd. kad to lygio studijos gerai tenkina municipalitetų ir valstijų administracijų darbuotojų parengimo reikalavimus.) Creating High-Performance Government Organizations.000). David and Peter Plastrik. libraries. which is a part of the National Academy of Public Administration. Duke University (6 days).org – National Association of State Budget Officers. www. national level regulation. Daugiau kaip 200 Amerikos universitetų turi studijų programas. Some of the better-known state and local government oriented executive residential institutes are (from an unpublished paper by Dr. • Kennedy School of Government. State Governments (50). Dėl nurodytųjų ir kitų priežasčių JAV valdininkai rengiami įvairiomis formomis ir iki šiol nėra visuotinai pripažintų akademinių studijų programų bei diplomų. 58% Local Government. 4 http://www. Šios administracijos mokslų krypties nuostatos keičia ankstesnįjį tradicinį viešąjį administravimą. Viešojo administravimo magistro diplomo prestižas kasmet kyla.org – U. While these web sites will provide excellent links. Todėl iki šiol teisės studijas baigę asmenys turi tam tikrų privilegijų. 3 http://www.naco.org – National League of Cities.opm.edu/~sc32/marketing. Šių studijų metodikos skiriasi nuo tradicinių universitetinių studijų ir jų turinyje labiau akcentuojami praktinei veiklai svarbūs dalykai. highways.) 1996. Mark G.icma. Ji siejama su valdžios įstaigų veiklos efektyvumo siekiu. particularly as it applies to state and local government. fire.statesnews.Notes The distribution of governmental units is approximately as follows: Federal Government (1).leadership. University of Oregon (6 days).usmayors.edu/nagtad – National Association for Government Training and Development. postal service. Jerry Stevenson. – vietinei (municipalitetų ir grafysčių) valdžiai.nlc. • Strategic Leadership for State Executives. Arizona State University (10 days). www. Vietinio valdymo sluoksniai pagal Konstituciją ir savivaldos tradicijas turi esminę autonomiją.edu/npr /default. San Francisco: Jossey-Bass. aukščiausio lygio. medical and professional practice licensure).naspaa.gov The Federal Executive Institute web site provides excellent links to other federal government management training and education programs. higher education. Valdžios įstaigose dirba (neįskaitant kariuomenės) maždaug 16 milijonų valstybės tarnautojų.org – National Association of Counties. Iki šiol didžioji dauguma JAV valdininkų administracinei tarnybai parengiami intensyvių. 5 http://www.org). • The Pacific Program. National Academy. social security. ypač politinio sluoksnio. priklauso federalinės valdžios tarnybai. 1998): • The Institute for Public Executives. Tuos kursus paprastai organizuoja specializuoti universitetų institutai bei vadybos mokslų centrai.govinfo.org The National Certified Public Management Consortium web site provides links to its some thirty constituent programs (states plus several federal) as well as the American Academy of Certified Public Managers. www. www. privatizacija. trumpų vadybos kursų aplinkoje.

prioritetų nustatymas. raidos strategijos. socialinių. atsižvelgiant į globalizacijos. reikalaujanti detalesnių aptarimų. ekonominės ir technologinės raidos sąlygų susidarymą. development of Eastern and Central European countries Įvadas Lietuvoje. paštas: vadyba@vv. Nr. Jie reikalauja kryptingų valdymo poveikių. apibrėžti spręstinas problemas. tarptautinės integracijos ir informacinės visuomenės raidos prioritetus. valstybės. socialinių mokslų habilituotas daktaras. Įgyvendinant tokias strategijas. Esminis dabartinio transformacijų etapo požymis – intensyvi Lietuvos ir kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių integracija į tarptautines. jog ilgalaikių raidos strategijų parengimo ir įgyvendinimo problemų suvokimas ir sprendimas. yra svarbus aktualių mokslinių tyrimų ir praktinių darbų objektas. Rytų ir Vidurio Europos šalių raidos ypatybės.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. neatidėliotinų ir netradicinių sprendimų reikalaujanti sudėtinga socialinė ekonominė situacija. ypač euroatlantines. kartu sudarant prielaidas Tų uždavinių prasmės suvokimas ir jų sprendimas – efektyvesnio valdymo priemonėmis sparčiau modernizuoti kompleksinė problema. Lietuvos teisės universiteto Valdymo teorijos katedros profesorius. Ilgalaikių raidos strategijų parengimo ir įgyvendinimo problemų suvokimas ir sprendimas aktualus mokslo ir praktikos aspektais. sluoksnių interesus. galimas valstybės politikos tęstinumas ir perimamumas. įvertinti kėlimo kryptis. LT-2054 Vilnius Straipsnyje išryškinamos socialinės ekonominės raidos strategijų rengimo ir įgyvendinimo problemos. pasireiškiančioms Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Keywords: social economic development. atitinkamas adaptacijos ir visuomenės gerovės tinkamai apibrėžti siektinus tikslus ir idealus. visuomenę ir kelti jos gerovę. Tos problemos aktualumą Lietuvos sąlygomis lemia tiek konstruktyvių. socialinės. ypač ilgalaikės socialiįgyvendinimas kiekvienoje Rytų ir Vidurio Europos šalyje. nės ekonominės raidos strategijos parengimo ir tarp jų ir Lietuvoje. rasti ir integruotinų į bendrąją valstybės raidos strategiją. 11. numatant socialinės. Raktažodžiai: socialinė ekonominės raida. yra svarbi sąlyga. Šiuolaikinėmis Lietuvos valstybės politinės. tiek ir intensyvūs pasirengimo narystei Europos Sąjungoje bei NATO procesai. išreiškiantys kokybiškai naujos XXI amžiaus visuomenės formavimąsi bei naujų tolimesnės politinės. Išryškinami socialinę ekonominę raidą lemiantys veiksniai. technologinės raidos prioritetus. Rengiant ir įgyvendinant valstybės raidos ilgalaikes strategijas Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse svarbiais laikytini šie uždaviniai: 39 . ekonominės. erdves bei laipsniška adaptacija globalizacijos ir informacinės visuomenės raidos procese. profesorius. tarptautinės integracijos bei Ilgalaikių raidos strategijų parengimas ir įgyvendiniinformacinės visuomenės formavimosi poveikių į mas įgalina atskleisti ir panaudoti papildomas galimybes tolimesni valstybės bendrajai ir socialinei pagrįstai nustatyti ir realizuoti tolimesnės politinės. Atskleidžiami politinių. El. realizuoti efektyvius šių problemų sprendimo būdus. parodomi strateginių sprendimų prioritetai. __________________________________________________________________________________________________ Borisas Melnikas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vadybos katedros vedėjas. 1 Ilgalaikė socialinės ekonominės raidos strategija: teoriniai modeliai ir sprendimų prioritetai Lietuvos sąlygomis Borisas Melnikas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saulėtekio al. technologinių transformacijų dėsningumai ir jų poveikis valstybės plėtojimo perspektyvai. visuomenės bei atskirų socialinių grupių ir • socialinės ekonominės raidos bei kitų strategijų. Pagrindinis dėmesys skiriamas specifinėms socialinės ekonominės raidos ilgalaikių strategijų rengimo ir įgyvendinimo problemoms. ekonominių. siekiant užtikrinti įgyvendinimo principų nustatymas. kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse vyksta labai sudėtingi ir prieštaringi transformacijų procesai.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. ypatingą tolimesnių transformacijų sėkmę ir adekvačiai reaguoti į dėmesį skiriant tose šalyse vykstančių transformaglobaliniais mastais vykstančią tarptautinę integraciją bei cijų specifikai įvertinti. socialinės. realizuotinų parengiant ir įgyvendinant atitinkamas ilgalaikes raidos strategijas. Apibendrinamos šiuolaikinės valstybės visuomenės raidos tendencijos. informacinės visuomenės formavimąsi. development strategies. liepos 12 d.vtu. Konstruktyvus ilgalaikių raidos strategijų parengimas ir • ilgalaikių raidos strategijų. ekonominei raidai įvertinimas. Todėl galima teigti. • globalizacijos. Lietuvoje ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse besireiškiantys integracijos į tarptautines erdves bei prisitaikymo prie globalizacijos ir informacinės visuomenės raidos normų procesai negali vykti stichiškai. ekonominės raidos sąlygomis šis objektas gali būti vertinamas kaip prioritetinis.

Beje. išreiškiantys tai. siekiant kompleksiškai įgyvendinti valstybės ir visuomenės saugumo ir stabilumo reikalavimus. visų visuomenės sluoksnių interesų suderinimą. tiek ir į vidinės raidos procesų tarpusavio harmonizavimą. Socialinės ekonominės raidos strategija visais atvejais turėtų būti orientuota į valstybei ir visuomenei aktualių problemų sprendimą. 40 Paprastai gali būti išskirtos dvi pagrindinės socialinės ekonominės raidos ilgalaikės strategijos rengimo ir įgyvendinimo principų grupės: principai. jog pribrendo būtinybė parengti šiuolaikinio pasaulio aktualijoms bei XXI amžiaus visuomenės prioritetams adekvačią ilgalaikę valstybės socialinės ekonominės raidos strategiją.Socialinės ekonominės raidos ilgalaikės strategijos rengimo ir įgyvendinimo principai ir prioritetai Socialinės ekonominės raidos ilgalaikės strategijos esmė. apimantis visas visuomenės raidos sritis bei apibrėžiantis daugelį politinės. kurioje būtų išryškinti šalies nacionaliniai interesai. Socialinės ekonominės raidos strategija gali būti suvokiama kaip integruotas daugialypių strateginių sprendimų kompleksas. prioritetinių tikslų ir interesų išryškinimą. teisių užtikrinimą. išreiškiantys reikalavimus. 6. karinio gynybinio ir kitokio pobūdžio priemones. kad valstybės socialinėje ekonominėje raidoje turi būti garantuojama pozityvi visų visuomenės sluoksnių socialinė ekonominė raida ir visuotinis socialinio saugumo ir ekonominės gerovės kilimas. siekiant visų visuomenės sluoksnių ir struktūrų raidos harmonijos. nacionalinio saugumo kompleksiškumo principas. taip pat į tam tikros siektinos „idealios“ ar artimos „idealiajai“ situacijai valstybėje ir visuomenėje sukūrimą. bet ir pagrįstai parengtas šių interesų įgyvendinimo scenarijus. 4. kompleksinio vertinimo. realizuojant daugialypes politinio. Norint išreikšti socialinę ekonominę raidą lemiančių strateginių sprendimų turinį. 6]. kad artimiausių 10–15 metų laikotarpiu Lietuvoje būtų suformuota visuomenė. išreiškiantys socialinę ekonominę raidą lemiančių strateginių sprendimų turinį. harmonizuojant sąveiką su biosocialine aplinka [2.y. kartu įgyvendinant socialinių konfliktų ir ryškių ekonominių prieštaravimų prevencijos idėją [3. • • • • . socialinio. kad socialinė ekonominė raida turi būti orientuojama tiek į nekonfliktinę sąveiką su išorine aplinka. ypač jaunosios kartos. humanistinės moralės ir demokratijos normų įgyvendinimą. tiek ir šių sprendimų priėmimo. tarp jų etninių ir religinių. kuriais apibrėžiamos svarbiausios siektinos vertybės. įvertinimą bei realizavimą. socialinės. Ilgalaikė Lietuvos valstybės socialinės ekonominės raidos strategija turėtų būti traktuojama kaip esminė grandis šalies vystymo tęstinumą ir politikos perimamumą užtikrinančių sąlygų sistemoje. 3. tikslinga atsižvelgti į tuos principus. mokslo ir technologinės pažangos bei inovacijų ir intelektinės raidos skatinimo principas. T. saugumą ir stabilumą. socialinės ekonominės gerovės harmoningo ir sinchronizuoto didinimo principas. Tokiais pagrindiniais principais laikytini šie: • humanistinių ir demokratijos vertybių. ilgalaikiai socialinės ekonominės raidos tikslai. Lietuvoje. kurių įgyvendinimas sudarytų sąlygas aktyviai plėtoti įvairialypes inovacijas. vystyti kūrybines iniciatyvas visose gyvenimo srityse. reikalaujanti adekvataus suvokimo. kad. Socialinės ekonominės raidos ilgalaikės strategijos rengimo ir įgyvendinimo principų sistema. ir joje turėtų būti numatyti tokie sprendimai. Minėtosios principų grupės kaip tik ir leidžia apibrėžti ir realizuoti svarbiausius reikalavimus prioritetinėms raidos kryptims nustatyti bei siekiamų idealų prasmei apibrėžti. ekologinio. išreiškiantis tai. rengiant ir įgyvendinant tokią strategiją. 5]. detaliai struktūrizuoti ir pagrįsti svarbiausieji ilgalaikės raidos prioritetai bei numatyti strateginių tikslų įgyvendinimo etapai. realizuojamomis visose gyvenimo srityse. realizuojamas harmonizuojant sąveiką su vidine ir išorine aplinka ir išreiškiantis tai. taip pat intelektinių išteklių ir jų kokybės gerinimo bei jų raidos reikšmingumo didinimu [7]. suvokiant šiuolaikiniame pasaulyje pasireiškiančius pavojus. tokia strategija gali būti traktuojama kaip tarpusavyje suderintų ir į bendras nuostatas orientuotų specializuotų strategijų visuma. Ilgalaikėje Lietuvos valstybės socialinės ekonominės raidos strategijoje turėtų būti ne tik išryškinti ilgalaikiai nacionaliniai šalies interesai. kuriuos turėtų tenkinti tiek strateginių sprendimų turinys. Lietuvos Socialinės ekonominės raidos strategija turėtų būti orientuota į tai. pagrindimo bei įgyvendinimo metodika. apibrėžta visuomenės bei jos gyvenimo kokybės perspektyva. ekonominės ir technologinės pažangos trajektorijų. išreiškiantys socialinę ekonominę raidą lemiančių strateginių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesą. suformuota ūkio ir socialinės sistemos vizija. taip pat į siekimą aukštų ekologiškumo standartų. savo raidos potencijomis bei gerovės lygiu prilygtų moderniausiose pasaulio šalyse įgyvendintiems standartams ir būtų pajėgi integruotis į pažangiausių ir efektyviausiai besivystančių šalių sistemą ir užtikrinti aukštą konkurencingumo lygį intensyviai besiplėtojančios globalizacijos bei visuotinės informatizacijos sąlygomis. ženkliai padidinti intelektinį ir finansinį kapitalą bei pasiekti aukštą gyvenimo kokybės lygį. Tai reiškia. kad socialinė ekonominė raida pirmiausia turi būti orientuota į prigimtines žmogaus teises. kuriuos sąlygoja įvairūs konfliktai ir globaliniai prieštaravimai [1. • principai. kaip ir daugelyje kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių. kad socialinė ekonominė raida turi būti grindžiama įvairiapusėmis inovacijomis. optimizmą ir nuoširdų tikėjimą ateitimi. atsakingo požiūrio ir efektyvaus valdymo. garantuojančia gerovę. ekonominio. Socialinės ekonominės raidos strategijos rengimas ir įgyvendinimas – daugialypė labai sudėtingų procesų visuma. pastaroji aplinkybė ypač svarbi. jau suprasta. Tokie sprendimai bei siekimas juos sėkmingai įgyvendinti turėtų padidinti Lietuvos visuomenės. turi būti realizuojami tam tikri principai. 10]. įvairių visuomenės mažumų. socialinės harmonijos ir ekologiškos raidos prioritetiškumo principai. išreiškiantis tai.

išreiškiančios strateginių sprendimų bei jų įgyvendinimo logiką. Intensyvios tolimesnės socialinės ekonominės raidos bei nacionalinio verslo pakilimo etapas (10–12 tolesnių metų). • strateginių sprendimų dinamiško adekvatumo bei nepertraukiamos adaptacijos aplinkos pokyčių atžvilgiu principas. turi būti suformuota moderni ir aukšta gyvenimo kokybe pasižyminti visuomenė. kadangi jos reikalauja ypač konstruktyvių bei ryžtingų sprendimų. turi būti prioritetiškai atsižvelgiama į atitinkamos šalies bei tam tikro laikotarpio ypatybes [4. rengiant ir įgyvendinant strateginis sprendimus. tose šalyse prioritetinės laikytinos ir žmogiškųjų išteklių raidos. kurie turėtų būti priimami ir vykdomi. nuo kurių sprendimo efektyvumo 41 • • priklausys tų šalių integracijos į globalines bei Europos struktūras galimybės. kad. Šie strateginiai sprendimai turėtų apimti 13–15 metų perspektyvą. Rengiant ir įgyvendinant ilgalaikės socialinės ekonominės raidos strategijas konkrečiose valstybėse. kad. pirmiausia būtina atsižvelgti į valstybei ir visuomenei aktualias spręstinas problemas bei šių problemų prioritetus. Apibendrinant galima teigti. į kurią integruojamos svarbiausios nuostatos. išreiškiantis atviros visuomenės bei laisvų mainų prioritetiškumą vis labiau intensyvėjančios globalizacijos bei įvairialypės tarptautinės integracijos sąlygomis. pirmiausia efektyvumo ir rezultatyvumo aspektais. kad strateginiai sprendimai. Socialinės ekonominės padėties normalizavimo etapas (artimiausieji 3–4 metai). Ši nuostata grindžiama tuo. 9]. išreiškiantis tai. kad išdėstytieji teiginiai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti adekvačiai pritaikomi prie vietinių sąlygų. kad visi valdymo bei sprendimų priėmimo subjektai sugebėtų pagrįstai ir realistiškai vertinti situaciją. tarp jų tie. leidžiančiomis suformuoti Lietuvoje reikiamą kapitalo potencialą). • . Minėtieji principai išreiškia svarbiausius siekius. 11]. 2. sugebanti realizuoti vis aukštesnės gerovės standartus ir pajėgianti prevencinėmis formomis spręsti savo raidos problemas. valstybės valdymo tobulinimo bei kitos probleminės sritys. turi prasidėti intensyvus tolimesnis ūkio plėtojimas. kokybės. kad: artimiausiais metais (per 3–4 metus). prireikus turi būti koreguojami. apibrėžiantis aplinkos pokyčių monitoringo idėją ir išreiškiantis tai. prisitaikant prie neišvengiamai vykstančių aplinkos pokyčių [11]. Šie principai labai svarbūs valstybės valdymo praktikoje. efektyvumo ir socialinių garantijų užtikrinimo reikalavimus spartėjančio modernių technologijų (ypač informacinių ir intelektinių technologijų) plitimo sąlygomis. lemiančius socialinę ekonominę raidą [8. turi būti stabilizuota socialinė ekonominė situaciją (turima galvoje. pradėjus juos įgyvendinti. išreiškiantis tai. rengiant ir įgyvendinant socialinės ekonominės raidos strategiją. išreiškiantis tai. pritraukus vidines bei užsienio investicijas ir realiai suaktyvinus verslo plėtrą bei gerokai sumažinus nedarbą. kad socialinė ekonominė padėtis gali būti stabilizuota rinkos liberalizavimo bei intensyvaus užsienio investicijų skatinimo priemonėmis. Tai reiškia. žmogiškųjų išteklių. turi būti atsižvelgiama į visų visuomenės sluoksnių interesus. Iš tokių principų pagrindiniais laikytini šie: strateginių sprendimų pagrįstumo. racionaliai sukoncentruoti keliamiems tikslams pasiekti reikalingus išteklius bei pagrįstai sumodeliuoti atitinkamų veiksmų programas ir raidos scenarijus. Be to. atsižvelgiant į vis labiau sudėtingėjančius darbo našumo. reikalaujant. realizuotinus adekvačiai tiems sprendimams. kompleksiškai atsižvelgti į visas aplinkybes bei adekvačiai reaguoti į daugialypius poveikius. Pavyzdžiui. valstybės socialinės ekonominės raidos strategijoje turėtų būti numatyti du svarbiausieji etapai: 1. siekiant efektyvios valstybės raidos bei visuotinės pažangos. Formuojant socialinės ekonominės raidos strategijos struktūrą. rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę socialinės ekonominės raidos strategiją. kurių paskirtis – užtikrinti valstybei ir visuomenei aktualių prioritetinių problemų išsprendimą. mokslo ir technologijų plėtros. Be to. Atsižvelgiant į šiuolaikinės situacijos Lietuvoje ypatumus. jog strategija turi būti rengiama ir įgyvendinama. • stabilizavus socialinę ekonominę padėtį. švietimo. daugumoje Rytų ir Vidurio Europos šalių tarp tokių problemų yra ekonominės gerovės esminio pakėlimo bei socialinio saugumo problemos. vis aktyviau skatinant ir palaikant nacionalinio verslo struktūras: nacionalinio verslo struktūrų skatinimo ir palaikymo priemonėmis turi būti užtikrinamas Lietuvos ūkio subjektų produktyvumas ir konkurencingumas Europos Sąjungos bei globalinėse rinkose.atvirumo. kurie išreiškia socialinę ekonominę raidą lemiančių strategijų rengimo ir įgyvendinimo procesui keliamus reikalavimus. atitinkamose gyvenimo srityse sukuriant siekiamą „idealiąją“ ar „idealiajai“ artimą situaciją. Socialinės ekonominės raidos ilgalaikės strategijos rengimo ir įgyvendinimo ypatumai Lietuvos sąlygomis Socialinėse ekonominės raidos strateginiai etapai. • strateginių sprendimų orientavimo į visuotinę interesų harmoniją principas. kartu siekiant šiuos interesus kuo geriau tarpusavyje harmonizuoti. turėtų būti realizuojami ir kitokio pobūdžio principai. informacijos bei kultūrinių mainų plėtros principas. realumo ir kompleksiškumo principas. jog socialinės ekonominės raidos strategijos struktūroje kaip esminės grandys turi būti išskiriamos tos specializuotos strategijos. taip pat aktyvinamas gamybos modernizavimas. • strateginių spendimų orientavimo į kokybinius pokyčius bei į problemų prevenciją principas. įgyvendinant socialinės ekonominės raidos strategiją. Tinkamas socialinės ekonominės raidos strategijos struktūrizavimas įgalina konstruktyviai parengti ir įgyvendinti strateginius sprendimus. Apibūdintoms dviem grupėms priskirtini valstybės raidos strategijos rengimo ir įgyvendinimo principai sudaro tam tikrą sistemą.

reikalinga liberalizuoti rinkai ir sudaryti palankiai teisinei aplinkai intensyviai verslo plėtrai. kai investicijos orientuotos būtent į šiuos prioritetus. kuriomis įgyvendinama „oazių“ politika. ypatingą dėmesį reikėtų skirti: naujoms technologijoms diegti. „Oazių” politika neretai būna patraukli užsienio investitoriams. jei bendras vidinis produktas būtų žymiai didesnis už dabartinį ir. • parengtas ir įgyvendintas tikslinių priemonių kompleksas investicijoms pritraukti. jaunų specialistų įdarbinimui ir profesinei karjerai palaikyti. jei. studijų. turėtų būti įgyvendintos kryptingos teisėsaugos ir teisėtvarkos priemonės. bet ir švietimo. Investicijoms pritraukti galėtų būti pasitelktos ir papildomos vartojimo skatinimui skirtos priemonės: vartojimo skatinimas turėtų būti nukreiptas į intensyvesnį ekonominės veikos ir verslo aktyvinimą. Socialinės ekonominės padėties stabililizavimo etape turėtų būti įveikta šiuo metu besireiškianti ekonominė krizė ir pašalintos neigiamos šios krizės socialinės pasekmės: per artimiausius 3–4 metus turėtų būti gerokai padidintas šalies bendras vidinis produktas. galinčioms pasireikšti rinkos liberalizavimo sąlygomis. iniciatyviems ir gerai išsilavinusiems jaunosios kartos atstovams). regioninės plėtros bei ūkio technologinės modernizacijos prioritetus. mokslo ir technologijų. Dėl forsuoto investicijų pritraukimo ir vartojimo aktyvinimo galėtų būti sudarytos realios prielaidos ne tik stabilizuoti socialinę ekonominę padėtį. Specializuoti nacionalinio verslo sektoriai turėtų būti valstybės remiami. naujiems produktams kurti bei eksportinėms potencijoms stiprinti. kad būtų efektyviai įgyvendinama šalies ir visuomenės interesus realizuojanti valstybės politika.Socialinės ekonominės padėties stabilizavimo etapas. • esminėms socialinėms problemoms spręsti. Tuose sektoriuose būtų kuriami į globalines rinkas eksportuojami aukšto kokybės ir konkurencingumo lygio bei unikalūs ir specifiški produktai. Tuo laikotarpiu turėtų būti: galutinai parengta įstatyminė bazė. bendram vidiniam produktui augant. Tų sektorių raida turėtų garantuoti aukštą užimtumą bei vis didėjančią gyventojų perkamąją galią. kartu įgyvendinant nuostatas. skirtos sušvelninti neigiamoms socialinėms pasekmėms. Kol bus galima vykdyti intensyvios socialinės ekonominės raidos • • • • • • 42 . verslo intelektualizacijai. kad investicijų pritraukimas turi būti orientuotas į nedarbo mažinimo. jei investicijos skirtos: darbo vietoms kurti ypač aukšto nedarbo lygio šalies regionuose ar ūkio sektoriuose. investavimui turėtų būti sudaromos ypač palankios sąlygos. identifikuojamos tos ūkio sistemos grandys. remiantis nuostata. bet ir pradėti realiai remti nacionalinį verslą. Tam pačiam tikslui gali būti panaudotos ir tikslinės priemonės. Tuo tikslu rengiant ir įgyvendinant įvairias valstybines verslo rėmimo programas. • parengtos ir pradėtos įgyvendinti priemonės. atitinkamos priemonės turi būti nukreiptos į neigiamų „biurokratizmo“ apraiškų pašalinimą. kultūros. jog tais atvejais. jų modernizacijai taikant ir „smūginius“ bei „šoko terapijos“ metodus. • verslui aktyvinti socialinės ekonominės raidos sąstingio regionuose. smarkiai sumažintas nedarbas. Šios politikos esmė tokia: išryškinus prioritetines socialinės ekonominės raidos kryptis. iš valstybės biudžeto galima būtų skirti tam rėmimui reikiamas lėšas. plėtoti konkurencingumą ir sudaryti galimybes jaunajai kartai dirbti intelektualinį. kurių modernizacija galėtų būti socialiai efektyviausia. Tai reiškia. ir toms grandims sudaromos palankiausios („oazių“) raidos sąlygos. verslo ekologizavimui. verslo informatizacijai ir e-verslui palaikyti. kurios galėtų užtikrinti įvairiapusišką investuotojų. Siekiant pritraukti daugiau investicijų. įgyvendinti. • racionalizuota valstybės valdymo institucijų veikla. • regioniniam verslui palaikyti. Intensyvi socialinė ekonominė raida bei nacionalinio verslo pakilimas. Jeigu artimiausiais metais bendras vidinis produktas pradėtų sparčiai didėti. valdžios įstaigų atsakomybės ir veiklos rezultatyvumo padidinimą bei šios veiklos monitoringo sistemos sukūrimą. Nacionalinio verslo rėmimo idėja Lietuvoje realiai galėtų būti įgyvendinta tik tuo atveju. Intensyvios socialinės ekonominės raidos bei nacionalinio verslo pakilimo etape (per 10–12 tolimesnių metų) Lietuvoje turėtų susiformuoti specializuoti nacionalinio verslo sektoriai. sudarytos prielaidos tolimesnei ūkio modernizacijai. efektyviai integruoti į Europos Sąjungos bei į globalinėse rinkose veikiančias tarptautinio verslo struktūras. Tikslinių priemonių kompleksas investicijoms pritraukti turėtų būti rengiamas ir įgyvendinamas. • • investavimo objektų bei investicinės veiklos saugumą bei investavimui palankių sąlygų ir garantijų stabilumą. • eksportui remti ir marketingui tobulinti. revizuojant ir optimizuojant tiek centrinių. orientuotai į energetinių išteklių taupymą bei ekologinių problemų sprendimą. • aukštoms technologijoms diegti. Specializuotų nacionalinio verslo sektorių plėtrai palaikyti turi būti įgyvendinamos adekvačios ne tik valstybės socialinės ir ekonominės politikos. Tokiu būdu realiai galėtų būti pradėtas intensyvios socialinės ekonominės raidos bei nacionalinio verslo pakilimo etapas. kūrybingą ir gerai apmokamą darbą (pastaroji aplinkybė ypač svarbi užtikrinant visuotinį užimtumą kūrybingiems. Išskirtinai palankų režimą investavimo procesams tikslinga būtų taikyti. • technologinei modernizacijai. tiek ir regioninių valdžios įstaigų vykdomų funkcijų struktūras ir užtikrinant šių funkcijų tarpusavio suderinamumą ir vykdymą tokiu kokybės lygiu. socialiai reikšmingam verslui palaikyti. užsienio. tai sudarytų ekonomines prielaidas kryptingai palaikyti nacionalinių verslo subjektų konkurencingumo didinimo priemones ir jų veržimąsi į globalines rinkas. kad būtina ženkliai didinti darbo našumą. kad būtų galima radikaliai modernizuoti įvairias ūkio grandis ir sukurti daug naujų darbo vietų. vidaus ir kitos politikos priemonės.

Lietuvoje būtina sukurti ir toliau plėtoti informacinės visuomenės įtvirtinimo bei konkurencingumo globalizacijos sąlygomis užtikrinimo aplinką. Todėl rengiant ir įgyvendinant socialinę ekonominę raidą apibrėžiančius strateginius sprendimus. 9]. Mokslinių tyrimų ir studijų modernizavimas universitetuose įgauna ypatingą svarbą: toks modernizavimas yra tiesiogiai orientuotas į visuomenės intelektualizaciją bei į masinį žmogiškųjų išteklių parengimą aukštos kokybės ir technologiškumo produkcijos kūrimui. įvertinti visuotinės technologinės bei informacinės pažangos perspektyvas ir tuo remiantis apibrėžti svarbiausius nacionalinio verslo perspektyvios specializacijos prioritetus. ekonominės ir technologinės pažangos lygį pasiekusiose Vakarų Europos šalyse. 11]. kad Lietuvos visuomenės intelektinis lygis. žmogiškųjų išteklių tobulinimo bei mokslo ir technologijų plėtros strategijos turi būti traktuojamos kaip prioritetinės specializuotos strategijos bendroje valstybės raidos strategijų struktūroje. . disponuojančioms gana ribotais gamtos turtais bei materialiniais ištekliais. kad mokslinių tyrimų ir studijų Lietuvos universitetuose modernizavimo priemonėmis turi būti užtikrintas visiškas Lietuvos mokslo ir technologijų plėtros potencialo integravimasis į europinę sistemą bei pasiekta. 5]. kokybės ir efektyvumo. Pastaroji aplinkybė. kad formuojant Lietuvos socialinės ekonominės raidos strategiją bei verslo rėmimo programas artimiausiu metu būtina atlikti kompleksinius situacijos europinėse ir globalinėse rinkose tyrimus. inovatyvumu. Šis tikslas išreiškia Lietuvos 43 integracijos į Europos Sąjungą ir NATO nuostatą ir atspindi būtinybę. per artimiausius 3–4 metus turi būti suformuotas ženklus papildomas kapitalo potencialas. keltinus modernizuojant mokslinius tyrimus ir studijas universitetuose. o tai savo ruožtu atvertų jaunajai kartai esmines gyvenimo bei socialinio ekonominio aktyvumo perspektyvas. 8]. kad būtų užtikrintas Lietuvos ūkio struktūrų konkurencingumas globalinėse rinkose. o kartu ir inovatyvumo bei kvalifikacijos standartų atžvilgiu. finansų. jog universitetinio mokslo raida – esminė bendrosios mokslo ir technologijų plėtros grandis.bei nacionalinio verslo pakilimo politiką. darbo vietų kvalifikacinė struktūra bei darbo kokybė ir efektyvumas. kad Lietuva europinėje darbo pasidalijimo sistemoje būtų traktuojama kaip informacinės visuomenės lygį įgyvendinęs bei masiškai aukštas technologijas kuriantis. užimtumo. įsisavintų žinių naujumo ir kompleksiškumo lygiu pasižymintį visuomenės intelektinį branduolį. Rengiant ir įgyvendinant universitetinio mokslo raidos strategiją. informuotumu. Tokio lygio žmogiškųjų išteklių parengimas ir sukaupimas Lietuvoje ateityje pasireikš ir kaip vienas svarbiausių veiksnių pritraukti papildomoms investicijoms. Universitetinio mokslo strategijos parengimo ir įgyvendinimo tikslas išreiškia šios strategijos ilgalaikiškumą ir jos orientaciją į ateinančių 5–10 metų laikotarpį. vis didesnį dėmesį skiriant kūrybinėms potencijoms formuoti. socialinės ekonominės raidos perspektyvą lemia būtent žmogiškųjų išteklių potencialas bei sugebėjimas plėtoti mokslo ir technologinę pažangą. mokslo ir technologijų. socialines ir ekonomines transformacijas. kurie yra susiformavę aukščiausią socialinės. Žmogiškųjų išteklių ugdymas bei mokslo ir technologijų plėtra socialinę ekonominę raidą apibrėžiančių strateginių sprendimų sistemoje Žmogiškųjų išteklių ugdymas bei mokslo ir technologijų plėtra – prioritetinė šiuolaikinės visuomenės raidos kryptis. beje. Tai reiškia. Apibendrinant šiame skyrelyje išdėstytus teiginius galima teigti. Tai reiškia. Ši aplinkybė ypač svarbi šalims. Universitetinio mokslo raidos strategijos parengimo ir įgyvendinimo tikslas – mokslinių tyrimų bei studijų esminiu modernizavimu sudaryti prielaidas. tiek ir švietimo. turinti atlikti šias svarbiausias funkcijas: • taikant mokslinių tyrimų ir studijų integracijos ir sintezės metodus. vis didesnę reikšmę įgauna žmogiškųjų išteklių ugdymas bei mokslo ir technologijų plėtra [2. o kartu sudaryti valstybei papildomas konkurencingumo galimybes [4. Čia išdėstytos nuostatos ir apibrėžia reikalavimus. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogiškųjų išteklių tobulinimo bei mokslo ir technologijų plėtros strategijoms. kad žmogiškųjų išteklių tobulinimui bei mokslo ir technologijų plėtrai skirtose strategijose kaip esminę grandį reikėtų išskirti būtent universitetinio mokslo raidos strategiją. jas eksportuojantis ir plačiai panaudojantis kraštas. visuotinis užimtumas. svarstant valstybės raidos klausimus. Lietuvoje prioritetas turėtų būti skiriamas universitetinio mokslo raidai. per kurį intensyviai turėtų vykti Lietuvos valstybės integracija į euroatlantines struktūras bei Lietuvos visuomenės adaptavimasis vakarietiškų darbo našumo. ir kurių socialinę ekonominę raidą iš esmės lemia žmogiškųjų išteklių kokybė bei sugebėjimai intensyviai kelti žmogiškųjų išteklių tobulinimo ir jų panaudojimo efektyvumą įvairiomis inovacijų skleidimo bei mokslo ir technologijų plėtros priemonėmis [4. Principinė šios strategijos parengimo ir įgyvendinimo nuostata turėtų būti ta. rengiant ir įgyvendinant strateginius sprendimus dėl žmogiškųjų išteklių ugdymo bei mokslo ir technologijų plėtros. o visų šalies socialinių sluoksnių gerovės lygis atitiktų Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių socialinės ekonominės pažangos normas. Todėl būtina žmogiškuosius išteklius orientuoti į vis labiau spartėjančias inovacijas bei įvairiapusiškas technologines. Darbo rinkoje turėtų didėti aukštąjį išsilavinimą (ypač universitetinį) turinčių specialistų paklausa. studijų. turėtų būti išreiškiama nuostata. formuoti kūrybingumu. galinčioms užtikrinti intensyvią socialinę ekonominę raidą [7. Universitetinio mokslo raidos funkcijos ir kryptys bendroje mokslo ir technologijų raidos sistemoje. užsienio ir kita politika. kultūros. Vykstant globalizacijos ir tarptautinės integracijos procesams bei formuojantis informacinei visuomenei. tarp jų ir Lietuvai: tų šalių. o kartu ir darbo apmokėjimas ir visuomenės gerovė artėtų prie standartų ir modelių. 8. kad. JAV bei kituose pirmaujančiuose pasaulio kraštuose. 7. į kuriuos turėtų būti orientuojama dabartinė tiek ūkio. intensyviai inovacinei veiklai ir konkurencijai Europos bei globalinėse rinkose ir informacinėse erdvėse. ypač besiintegruojančių į Europos Sąjungą bei į NATO. Savo ruožtu. Šis teiginys taikytinas daugumai Rytų ir Vidurio Europos šalių. išreiškia mokslinių tyrimų ir studijų vienovės prioritetiškumą.

Lietuvos raidos strategijoje turėtų būti numatyta. pasiekti. kokybę ir efektyvumą. humanizavimo ir demokratizavimo prioritetus. įgalinančią pasiekti mokslinių pedagoginių darbuotojų ir studijas baigiančių spe-cialistų kompetencijos ir kvalifikacijos bei kuria-mų intelektinių produktų kokybės visišką adekva-tumą pasaulinėje praktikoje susiklosčiusiam lygiui bei konkurencingumo normoms. įvertinimo. kuriuos įgyvendinant būtų pasiektas aukštas mokslo darbų kokybės lygis. Universitetinio mokslo raidą traktuojant kaip esminę bendrosios mokslo ir technologijų plėtros grandį. įgalinančią pasirinkti tokius mokslinių tyrimų bei kitų darbų prioritetus. į tokią sistemą turėtų būti integruotos posistemės informacijai apie naujausius mokslo ir technikos pasiekimus pasaulyje rinkti. įvertinti. didinant darbo našumą. universitetinio mokslo ir studijų potencialą būtina vertinti kaip labai svarbų nacionalinio turto elementą. studijuojančiųjų bei verslo ir valstybinio valdymo specialistų. įgyvendinimo bei paskleidimo procesus. • lygiavertės partnerystės principais į mokslinius tyrimus turi būti įtraukti įvairūs dalyviai ir vykdytojai. atitinkamai koncentruojant žmogiškuosius. Suvokiant šiuolaikines aktualijas. naudojant universitetuose turimą bei toliau vystytiną potencialą. o kartais ir lemiama visuotinės pažangos sąlyga. norint įgyvendinti strategines Lietuvos valstybės nuostatas. finansinius. savo turiniu ir raidos kryptingumu išreiškiantį XXI amžiaus informacinės visuomenės. materialinius ir informacinius išteklius bei specializuojant mokslo darbų tematiką. moksliniai tyrimai traktuotini kaip esminė studijų bei mokymo procesų dalis. kaupti. taip pat tiesiogiai dalyvauti modernizuojant verslo bei viešojo sektoriaus struktūras ir tuo prisidėti. dalyvavimo moksliniuose renginiuose bei tyrimų rezultatų skelbimo ir aptarimo akademiniuose sluoksniuose formomis. perdavimo ir įgyvendinimo sistema. naujų žinių ir pažangių technologijų kūrimo. • • moksliniai tyrimai turi būti orientuoti tiek į naujų intelektinių. Lietuvos universitetinio mokslo raida orientuotina į šias svarbiausias funkcines kryptis: fundamentinių tyrimų palaikymas. Šio potencialo vystymas turi būti suvokiamas kaip svarbiausia prielaida. o fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei naujų technologijų kūrimo ir skleidimo darbai turėtų sudaryti vientisą intelektinės produkcijos formavimo bei intelektinio potencialo plėtojimo procesą. Minėtieji integraciniai ryšiai išreiškia universitetinio mokslo potencialui būdingas charakteristikas ir kartu leidžia apibūdinti svarbiausias universitetinio mokslo raidos kryptis. • konkrečių technologijų kūrimas ir taikomųjų tyrimų plėtojimas. sukurti susireguliavimo principu veikiančią mokslinio potencialo racionalios specializacijos pasirinkimo ir pastovaus šios specializacijos aktualizavimo bei patikslinimo sistemą. kad būtų aktyviai bendradarbiaujama su užsienio partneriais • • • • • 44 . kad: • universitetinio mokslo plėtojimas turi būti tiesiogiai integruotas į visos visuomenės mastu vykstančius socialinės ekonominės. Toks universitetinio mokslo potencialas turėtų būti formuojamas kaip integruota fundamentinių ir taikomųjų tyrimų. Šios sistemos daugialypiai integraciniai ryšiai turėtų būti grindžiami nuostatomis. išreiškiančias integracijos į Europos Sąjungą ir NATO prioritetus. spartėjančios mokslo ir technologinės pažangos. mokslinių stažuočių. studijuojančiųjų parengimui dirbti kūrybinį intelektinį darbą bei naujajai mokslininkų kartai ugdyti įvairiomis doktorantūros studijų bei daktaro disertacijų rengimo. • Lietuvos ūkio struktūrų bei visuomenės intelektinio potencialo adaptavimas Europos Sąjungos bei NATO technologinėse ir informacinėse erdvėse. analizuoti. mokslo ir technikos raidos procesus ir suvokiamas kaip būtina. kad atliekamų mokslinių tyrimų tematika būtų adekvati Europos Sąjungos ir NATO struktūrose vykdomų tyrimų tematikai ir kad atliekami tyrimai būtų integruoti į atitinkamus tarptautinius projektus bei programas. gyvenimo būdo ekologizavimo. moksliniai tyrimai atliktini daugelyje sričių bei krypčių ir turėtų būti tarpdisciplininio pobūdžio. intensyvėjančių tarptautinių mainų. atrinkti ir skleisti. kurios turėtų padėti įgyvendinti šiuos strateginius tikslus: • sukurti ir įvairiapusiškai plėtoti naujausių žinių ir duomenų apie pažangią pasaulinę patirtį akumuliavimo. adaptavimo valstybės ir skleidimo ir visuomenės reikmėms bei pritaikymo Lietuvoje sistemą. sąlygojantis galimybę konkrečiose ir griežtai apibrėžtose specializacijos srityse pelnyti europinį ir pasaulinį pripažinimą bei tapti lyderiais atitinkamuose tarptautinių mokslo darbų rinkų segmentuose. atstovaujantys šalies bei užsienio akademinės bendruomenės bei specialistų praktikų sluoksniams. tiek į žmogiškųjų išteklių įvairiapusišką tobulinimą. habilitacijos. į tokius prioritetus orientuojant mokslinio potencialo plėtojimą.fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais aprūpinti naujų technologijų kūrimo. taip pat analizuoti ir įvertinti Lietuvos ūkio bei visuomenės struktūrų sugebėjimą absorbuoti naujausias pasaulyje gaunamas žinias ir pažangią patirtį. kad valstybėje būtina suformuoti universitetinio mokslo potencialą. tuo tikslu atliekant reikalingus tyrimus ir skleidžiant jų rezultatus tarp mokslininkų. o studijos – kaip esminė mokslinių tyrimų bei naujų žinių ir technologijų kūrimo ir paskleidimo procesų dalis. informacinių bei materialinių produktų kūrimą. ypatingą dėmesį skiriant šių žinių sklaidai. tuo tikslu aktyvinant fundamentinių tyrimų Lietuvoje integravimą į pasaulinėje praktikoje plėtojamus fundamentinius tyrimus. siekiant išsaugoti ir stiprinti Lietuvoje sukauptą fundamentinio mokslo potencialą. ypatingą dėmesį skiriant mokslinių pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.

Svarbiausiais strateginių sprendimų parengimo. Todėl universitetinio mokslo raida reikalauja išskirtinio valstybės palaikymo bei adekvataus finansavimo. orientavimo į kokybinius pokyčius bei į problemų prevenciją. • mokslo ir technologinės pažangos bei inovacijų ir intelektualizacijos skatinimo principas. taip pat su įvairių mokslo ir studijų įstaigų vadovais. Antra vertus. turinčios įgaliojimus ir galimybes kontaktuoti su Lietuvos ir užsienio vyriausybinėmis struktūromis. kuruojančiomis atitinkamas mokslo ir technologijų plėtros sritis. ambasadomis. atsižvelgiant į globalizacijos. tiek ir žymiai bendresnes žmogiškųjų išteklių tobulinimo bei mokslo ir technologijų plėtros strategijas. vykdyti užsakovų ir partnerių paiešką bei prireikus administruoti dalyvių iš Lietuvos veiklą. Be to. kurios kompleksiškai apimtų visas svarbiausias politinio. užtikrinančius visokeriopą valstybės ir visuomenės pažangą.tiesioginių dvišalių ar daugiašalių partnerystės ryšių pagrindu. būtų tikslinga priimti ir įgyvendinti kai kuriuos organizacinius sprendimus universitetinio mokslo raidos Lietuvoje tarptautinio marketingo sistemai suformuoti. laikantis tam tikrų principų. Galimos įvairios to palaikymo formos. kad dalyvavimas tarptautinėse programose reikalauja adekvataus tarptautinio marketingo bei profesionalaus administravimo. sisteminio požiūrio ir efektyvaus valdymo. integruojančias įvairių padalinių bei pavienių mokslininkų ir specialistų potencialą ir įgalinančias skatinti kūrybinę iniciatyvą. UNESCO tarnybomis. kad jie „aptarnautų“ atitinkamuose universitetuose turimo potencialo tarptautinio marketingo procesą. Nacionalinė universitetinio mokslo ir technologijų plėtros agentūra prie atskirų universitetų galėtų steigti savo padalinius. šias programas ir projektus integruoti į įvairias Lietuvos ir tarptautines socialinės ekonominės raidos programas ir projektus. viena iš priežasčių. nepertraukiamos adaptacijos ir dinamiško adekvatumo aplinkos pokyčiams. kuriai turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys. žmogiškųjų išteklių ugdymo. Strateginiai sprendimai turi būti parengiami ir įgyvendinami. pagrindimo ir įgyvendinimo metodikas apibrėžiančiais principais laikytini šių sprendimų pagrįstumo. Beje. realiai įgyvendinančią aukštos mokslinės kvalifikacijos. Beje. • sukurti ir įgyvendinti lanksčias vidinės mokslinės kooperacijos struktūras ir organizacines formas bei išorinių ryšių sistemas. • socialinės ekonominės gerovės harmoningo ir sinchronizuoto kėlimo principas. tarptautinės integracijos bei informacinės visuomenės raidos procesai. rengiant ir įgyvendinant tiek universitetinio mokslo raidos. grindžiamas vien atskirų mokslininkų bei katedrų asmeniniais kontaktais. į kurias reikėtų atsižvelgti. kuriais išreiškiami reikalavimai tiek strategijų turiniui. Išdėstyti teiginiai apima tik dalį esminių nuostatų. NATO. formuoti potencijas sinergetiniam efektui gauti ir kartu plėtoti atvirų universitetų sistemą. reikalaujantis gilaus ir daugialypio suvokimo bei pažinimo. o kartu užtikrinti Lietuvoje realią mokslo ir technologijų plėtrą. Išvados Šiuolaikinės valstybės socialinė ir ekonominė raida – sudėtingų ir prieštaringų procesų kompleksas. Tokios agentūros veikla galėtų skatinti realią Lietuvos universitetinio mokslo potencialo integraciją į tarptautines struktūras ir įgyvendinti nuostatą. Tokį darbą turėtų atlikti profesionalios tarnybos. socialinio ir ekonominio gyvenimo. Tokios sistemos sukūrimas ir tolimesnis plėtojimas galėtų pozityviai paveikti Lietuvos universitetinio mokslo potencialo integracijos į tarptautines struktūras procesą. norint įvairiapusiškai plėtoti modernią visuomenę. Lietuvoje galėtų būti įsteigta Nacionalinė universitetinio mokslo ir technologijų plėtros agentūra. Šių sąlygų įvertinimas įgalina deramai atsižvelgti į daugelį aplinkybių. tiek ir jų parengimo ir įgyvendinimo metodikai. kultūrinės raidos ir technologinės pažangos kryptis. Europos Komisijos. Svarbiausiais socialinės ekonominės raidos strategijų turinį apibrėžiančiais principais laikytini šie: humanistinių ir demokratijos vertybių. • nacionalinio saugumo kompleksinio užtikrinimo principas. yra tarptautinio marketingo stoka ir neprofesionalus paraiškų rengimo bei projektų vykdymo administravimas: šiam darbui būdingas „mėgėjiškas“ požiūris. kad universitetinio mokslo raidos Lietuvoje strategija turi būti laikoma prioritetine. rengiant ir įgyvendinant ilgalaikę valstybės socialinės ekonominės raidos strategiją. informacijos bei kultūrinių mainų plėtros principas. realistiškumo ir kompleksiškumo. kuri turėtų koordinuoti tarpuniversitetinių (Lietuvos mastu) mokslo ir technologijų plėtros programų ir projektų formavimą. informacinės visuomenės bei stambių tarptautinių struktūrų raidai būdingus dėsningumus. kurias lemia globalizacijos. • atvirumo. Esminė sąlyga sėkmingai valstybės ir visuomenės raidai – sugebėjimas parengti ir įgyvendinti ilgalaikes valstybės raidos strategijas. ieškant papildomų finansavimo šaltinių bei racionalizuojant turimų finansinių išteklių panaudojimą. tolerancijos ir demokratiškumo bei integracijos į tarptautines intelektinės veiklos erdves prioritetus. dėl kurių Lietuvos universitetuose šiuo metu yra atliekama mažai darbų pagal tarptautines programas. Jungtinių Tautų. kūrybinės laisvės. o tai savo ruožtu sudaro prielaidas priimti ir realizuoti strateginius sprendimus. numatytų aktualių problemų sprendimo ir jų prevencijos būdus. tinkamas išdėstytais teiginiais apibrėžiamų strateginių sprendimų parengimas ir įgyvendinimas yra esminė sąlyga. socialinės harmonijos ir ekologiškos raidos prioritetiškumo principai. Pastarųjų logikos suvokimas lemia būtinybę tuos sprendimus parengti ir įgyvendinti. Universitetinio mokslo funkcijų svarba valstybei lemia tai. orientavimo į visuotinę interesų harmoniją ir kt. Žmogiškųjų išteklių tobulinimas bei mokslo ir technologijų plėtra – labai svarbi socialinės ekonominę raidą lemiančių sąlygų grupė. galinčiais savarankiškai ir operatyviai priimti sprendimus įvairiais partnerystės klausimais. taip pat padėti vykdyti Lietuvoje sukurtų ar sukurtinų mokslinių produktų marketingą tarptautinėse rinkose bei realizuoti įvairias mokslo ir technologijų plėtros programas užsienyje ir vykdyti tarptautinio verslo subjektų užsakymus. išryškintų ilgalaikės raidos prioritetus. • 45 .

. Jakubavičius A.Socialinės ekonominės raidos strategijų struktūrose tikslinga išryškinti specializuotas strategijas. Management und Markt: Unternehmensfuhrung: gesamtwirtschaftliche Rahmen. M. Porter. ir Strazdas R. informacinės visuomenės kūrimo bei stambių tarptautinių struktūrų plėtros sąlygomis turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys. 1997. Vilnius: Amžius. 1994. and Hansen. 1997. Menedžmentas ir transformacijos Rytų ir Vidurio Europos šalyse. 3. Socialinės ekonominės raidos ilgalaikių strategijų rengimo ir įgyvendinimo problemų sprendimas – aktuali ir perspektyvi tolimesnių mokslinių tyrimų ir praktinių darbų kryptis. 1998. Įvadas į vadybą ir darbo ekologiją. kad svarbiausiomis specializuotomis strategijomis. W. įtrauktinomis į socialinės ekonominės raidos strategijų struktūras. W. konsultavimas. 10. vadyba. galima teigti. Inovacijos: verslas. P. Competitive Strategy: Techniques for Analyzing Industries and Competitors. 2000. Laqueur. 4. economic and technological development in the Eastern and Central European countries. The phenomenon of globalization. Melnikas B. M. 1994. 6. Viešoji politika: politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas. S. valstybė ir baimė. 2001. London: Touchstone Books. Kapitalizmas ir laisvė. Parsons. 1998. J. laikytinos žmogiškųjų išteklių. Europa mūsų laikais 1945-1992. 7. Įvertinus dabartinio laikotarpio ypatumus. Buzan. mokslo ir technologijų plėtros strategijos. Vilnius: Eugrimas. Melnikas B. Melnikas B. The methods and problems of strategic decisions making are described. Literatūra 1. 1980. B. Vilnius. Beck Verlag. especially in Lithuania. šioms strategijoms rengti ir įgyvendinti globalizacijos. visuomenės struktūros pokyčius išreiškiantys prioritetai. Huntington. Vilnius: Lietuvos karo akademija. Vilnius: Eugrimas. 5. 46 . Some ideas of long-term social economic strategy for Lithuania are discussed. valstybėje realizuotinų gyvenimo būdo modelių charakteristikas ir ypatybes išreiškiantys prioritetai. Harmonija ir produktyvumas. international integration and information societies development as the main factors of the modernization and social. valstybės ir visuomenės saugumo ir stabilumo nuostatas bei nacionalinius interesus išreiškiantys prioritetai. are analyzed. Fridman. 1995. Žmonės. Verslo aplinka ir transformacijų procesai: Rytų Europos raida. 1995. socialinę brandą ir ekonominę gerovę išreiškiantys prioritetai. Vilnius: Technika. especially in Lithuania. Dabartiniu laikotarpiu socialinės ekonominės raidos strategijose akcentuotini šie prioritetai: • • • • • valstybės vietą ir funkcijas tarptautinės bendrijos ir tarptautinių darbo pasidalijimo sistemų atžvilgiu išreiškiantys prioritetai. Borisas Melnikas Long-term Social Economic Development Strategy: Theoretical Models and Decisions Priorities in Lithuania Summary The main problems and priorities of the preparing and realization of the long-term modernization and development strategies in the Eastern and Central European countries. 11. 8. New York: The Free Press. ypač reikšminga Lietuvai bei kitoms Rytų ir Vidurio Europos šalims dėl jose vykstančių transformacijų. The clash of civilizations and the remaking of world order. Vilnius: Lietuvos inovacijų centras. Cristensen. Vilnius Mintis. 9. 2. are exposed.

moksliniuose leidiniuose yra paskelbta gana daug darbų. Pastaraisiais metais išleistoje literatūroje viešojo administravimo klausimais šios srities organizacijų valdymui bei jo ypatybėms skiriama nedaug dėmesio. p. dažniausiai apsiribojama tokių organizacijų veikloje būdingo biurokratinio valdymo stiliaus nagrinėjimu. turi būti nuosekliai realizuojamas darbų. paštas: vadyba@vv. organizavimas. liepos 12 d. jų ir jų valdymo struktūros elementų paskirties apibrėžimo svarba. gavinys po truputį keičia savo savybes. kur pateikiamos ne tik gausios nuorodos į literatūros šaltinius tais klausimais. reguliavimas ir atlyginimas [4]. corporate culture. Vienas svarbiausių vadybai organizacijų klasifikacijos pagrindų yra produkto prigimtis: materialus produktas (gaminys ar vėliau perdirbama medžiaga). Viešojo administravimo organizacijos savo darbo vartotojams dažniausiai teikia intelektinį produktą – informaciją arba paslaugą. Tame procese naudojamos darbo priemonės taip pat gali būti intelektinės (formulės. greitai reaguodami į jo pasikeitimus. Keywords: public administration organizations. taikomų darbo technologinių procesų ir veiklos mastų ypatybėmis.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. konsultavimas ir kt. kompleksas: planavimas.Įvadas Lietuvai stiprinant savo valstybingumo pagrindus ir jungiantis į euroatlantines struktūras. skirtingai negu darant anksčiau paminėtus produktus. jos turi būti kryptingai valdomos. ryšiai. Svarbus vadybai ir organizacijos gavinio vertimo produktu technologinis procesas. smarkiai didėja viešojo administravimo organizacijų svarba tiek valstybės kaip savitos organizacijos raidoje.6-9]. Tarpininkavimo technologija visai nekeičia gavinio savybių – darbo produktas yra tas pats gavinys. dažniausiai vadinamų vadybos funkcijomis arba vadybos ciklo elementais. Šio straipsnio tikslas – išryškinti viešojo administravimo organizacijų veiklos valdymo ypatybes. kai reikia suderintų kelių labai kvalifikuotų specialistų pastangų. Jos gali būti saugomos ne tik organizacijai priklausančiose informacijos saugyklose. intelektinis produktas (projektas.). Pasiekus numatytus rezultatus. El. bet ir atitinkamos srities mokslinių žurnalų sąrašas). O intelektinių produktų darymo procesas ir to proceso valdymas iš esmės skiriasi. Raktažodžiai: viešojo administravimo organizacijos. Nr. pristatymas. tik kitoje vietoje.. vadybos funkcijos. Pažangių užsienio valstybių. Intensyvioji technologija naudojama. Organizacijų teorija išskiria tris technologijų rūšis: nuosekliąją. ypač JAV. išskiriantys tokių organizacijų valdymą iš kitų organizacijų visumos. [5]. __________________________________________________________________________________________________ Fabijonas Saulius Butkus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vadybos katedros docentas. įstatymai. pavyzdžiui. reglamentai ir kt. tiek ir kiekvieno jos piliečio gyvenime. mokymas.). programa.). nagrinėjančių įvairius viešojo administravimo organizacijų valdymo aspektus (žr. gaminant sudėtingus technikos prietaisus. kurias iš eilės atliekant.vtu. bankininkystė. meno kūrinys ir kt. Teoriniai valdymo pagrindai pirmiausia buvo kuriami įvertinant materialių produktų gamybos ypatybes. tarpininkavimo ir intensyviąją [3. pagrindžiama organizacijų korporacinės kultūros. Lietuviškuose leidiniuose tais klausimais iki šiol terasime mažai darbų. p. statant namą. Valdant bet kokią organizaciją. Vaizdingiausi tokios technologijos pavyzdžiai: prekyba. pervežimai.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. sprendimas. į organizacijos darbo aplinką patenka ir pats vartotojas. visas darbas suskaidomas į technologines operacijas.Puškoriaus darbas [7]. Išryškinamos valdymo funkcijų realizavimo viešojo administravimo organizacijose ypatybės. reikia atlyginti dirbantiesiems už jų siekius nukreipti savo pastangas organizacijai reikalinga linkme [3. Viešojo administravimo organizacijų kaip valdymo objektų ypatybės Priklausomai nuo organizacijų ypatybių. Tai kelia papildomų darbo priemonių apsaugos bei darbuotojų skatinimo ir kvalifikacinio ugdymo problemų. bet ir jame menkai teišryškinami šių ir kitų organizacijų valdymo skirtumai. priklausomybės. lyginant su kitose veiklos srityse dirbančių organizacijų valdymu. Tokių 47 . siuvant drabužius. p.68-69]. 11. ar paslauga – tam tikri vartotojui reikalingi veiksmai (pardavimas. management functions. 1 Viešojo administravimo organizacijų valdymo ypatybės Fabijonas Saulius Butkus Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saulėtekio al. socialinių mokslų daktaras. 1. dėsniai. kol galų gale virsta produktu. skatinimas. Viešojo administravimo organizacijų valdymo proceso nagrinėjimo prasme išsiskiria S.5-7]. Remiantis viešojo administravimo organizacijų kaip valdymo objektų teikiamų produktų. Teikiant paslaugas. Pasirinkus nuosekliąją technologiją. bet ir kvalifikuotų darbuotojų atmintyse. 2. jų veikla valdoma skirtingais būdais [2. ir jie savo gavinį veikia nuolat tarpusavyje bendraudami. LT-2054 Vilnius Straipsnyje nagrinėjami viešojo administravimo organizacijų valdymo bruožai. Siekiant kuo rezultatyvesnės ir efektyvesnės tų organizacijos veiklos. kontrolė. Nuoseklioji technologija dabar dažniausiai naudojama materialinėje gamyboje: ruošiant maistą. kuriam reikia papildomo ypatingo dėmesio. korporacinė kultūra.

kai paslaugos objektas – sunkiai objektyviai įvertinamos kokybės intelektinis produktas. Masiniam tipui priskiriami darbai. Korporacine kultūra dabar vadinama organizacijai būdingų. p. kaip magnetinis laukas nukreipia įelektrintą dalelę. Tai turi būti aiškiai apibrėžtų tikslų įgyvendinimo sistema“ [10. kai darbuotojai atlieka vis naujas operacijas. gali juos paskatinti susitarti dėl organizacijai žalą darančių paslaugos teikimo sąlygų. ir poreikio. serijinė (batch) ir masinė (mass arba flow). kurių konstitucijose nėra valstybės paskirties sampratos. Šio straipsnio autoriaus atlikti tyrimai rodo. kolektyvinė mokslinė ar meninė kūryba. kurią garsus vadybos teoretikas H. o jų pati pirmoji nuostata – kuo geriau tenkinti organizacijos produkto vartotojų poreikius. Korporacinė kultūra remiasi raiškia ir plačiai paskelbta organizacijos paskirties (misijos) teikti vartotojui kuo geriau jo poreikį tenkinantį produktą samprata. kuris. santykių ir elgesio normų visuma. Jais turėtų remtis ir visų darbuotojų pareiginiai nuostatai. Dažniausiai išskiriami trys gamybos tipai: vienetinė (angl. Tų produktų kokybės valdymas neturi tokio pagrindo. vienetinei. partinių-politinių ar net nacionalinių ryšių tinklas. siekiant asmeninės naudos. žemyn per visus valstybės valdymo hierarchijos lygius slenka funkcijos prioritetas prieš tikslą ir viešajam administravimui taikoma M. Rutininį darbą tose organizacijose galima priskirti serijinės. bet ir paslaugų teikimą bei intelektinės produkcijos kūrimą. serijiniam – kai darbuotojų atliekamos operacijos tam tikru periodiškumu keičiasi. 48 . vadybos literatūroje vadinamas gamybos tipu. nukreipianti kiekvieno organizacijos nario elgesį bendrų tikslų linkme – panašiai. Nesant įsakmaus reikalavimo suformuluoti kiekvienos žmonių sukurtos organizacijos pagrindinio tikslo – paskirties. matyt. suderintų įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų pastangų. p. Tokiomis sąlygomis ypač svarbios tampa ne tik darbuotojo žinios ir įgūdžiai. atskleidžiančia tiek organizacijos produkto. toliau tikslinamas strateginėmis nuostatomis kuo tolimiausiai numatomai organizacijos ateičiai. susitapatinimas su organizacija. ir intensyviąją – rengiant naujus sprendimus. socialinių. bet ir dorovinės jo nuostatos.100]. Priklausomai nuo veiklos mastų organizacijos valdymas tampa labai skirtingas net ir darant tą patį produktą. kad tų produktų įvairovė labai didelė. Valstybės valdymo pagrindus dedančioje Lietuvos Respublikoje valstybės ir jos valdymo tikslams suformuluoti iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. patarėjas Staffan Synnerstrom: „Valstybės tarnyba neturi funkcionuoti kaip asmeninių. Šiuolaikinis vadybos mokslas vienu iš veiksmingiausių įrankių. ims naudoti tikslą kaip vieną pagrindinių valdymo įrankių.12]. job production). Todėl tenka remtis pačių darbuotojų patirtimi ir sukauptomis žiniomis. komandinės sporto varžybos. kad visos organizacijos. kurių dažnai mažiau turi net už darbo kokybę atsakingi jų tiesioginiai vadovai. kai kiekvienas produkto darymo proceso darbuotojas diena iš dienos atlieka vis tą pačią operaciją. ypač teikiančios intelektinius produktus ir paslaugas. ir apsiribojama organizacijos ar jos narių vietos atitinkamoje sistemoje apibrėžimu bei funkcijų išvardijimu. turėtų tiksliai ir aiškiai suformuluotus pagrindinius tikslus.technologijų pavyzdžiai: žmonių gydymas ligoninėse. kuris bus tenkinamas organizacijos produktu išskirtinumą tarp kitų tų vartotojų poreikių. Organizacijos veiklos valdymo pobūdžiui įtaką daro ir tos veiklos mastas.Weber „idealios biurokratijos“ samprata greitai tapo valdininkiško išsigimimo įvardijimu [1].Mintzberg vadina „ideologija“ [7. Autoriaus nuomone.114115]. ji gana plačiai išnagrinėta ir atspindėta vadybos literatūroje. Galimi keblumai ir taikant tarpininkavimo technologiją paslaugoms teikti. Gamybos mastų įvairovė jau seniai būdinga materialinei gamybai. Vadybos požiūriu gamybos tipus patogiau skirti pagal darbo vietoje atliekamų operacijų skaičių. ją išskiriančių iš kitų organizacijų vertybių. kartais pridedant bendro pobūdžio samprotavimus apie tam tikros veiklos srities reikalų būklę. Toks organizacijų skirstymas turi prasmę valdant ne tik gamybą. Tikslų svarbą valstybės tarnyboje įsakmiai pabrėžė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Europos Sąjungos programos SIGMA vyr. Panaši situacija ir kitose valstybėse. formuojant rezultatyviai ir efektyviai veiklai būtinas darbuotojų dorovines nuostatas. Tiesioginiai organizacijai atstovaujančio paslaugos tiekėjo ir vartotojo kontaktai. kurioje taip pat išvengta tikslių ir aiškių pačios valstybės ir svarbiausių jos valdymo institucijų paskirties formuluočių. Viešojo administravimo organizacijos kai kuriais atvejais teikia paslaugas. o esminių sprendimų parengimą vienetinės „gamybos“ tipui. Dėl paties gavinio vertimo produktu proceso nematerialumo jo eiga laike sunkiai kontroliuojama ir valdoma. kol teisininkai. teks gerokai pasistengti. reikalaujančius bendrų. kuriuos tenkinti organizacija ir buvo sukurta. Todėl reikia aiškiai apibrėžti organizacijos produkto vartotojus – pažymėti jų išskirtinumą iš kitų produkto vartotojų. laiko organizacijos korporacinę kultūrą. kokį turi gaminių ir paslaugų kokybės valdymas. Viešojo administravimo organizacijos taiko visas tris technologijų rūšis: nuosekliąją – kuriant rutininius sprendimus. to šaknys glūdi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Dabar aktualu teorinius įvairaus masto gamybos valdymo pagrindus pritaikyti ir paslaugų teikimo bei intelektinės produkcijos kūrimo procesams. tarpininkavimo – teikiant paslaugas. kam iš viso organizacija arba jos tarnautojai reikalingi. kad daugelio Lietuvos organizacijų nuostatuose vengiama konkrečiai nurodyti. ir net panašios paskirties produktai dažnai turi skirtingų bruožų. tiek ir pačios organizacijos išskirtinumą jos veiklos aplinkoje [3. kurie būtų išdėstyti tų organizacijų veiklos nuostatuose. 3. mokymas mokyklose. Veiksmingos korporacinės kultūros įgyvendinimas organizacijoje prasideda nuo pagrindinių jos nuostatų suformulavimo. p. kurias galima laikyti masinėmis. Tuo atveju organizacija netenka veiksmingos korporacinės kultūros pradžių pradžios. suformulavus paskirtį. diktuojantys viešojo administravimo madas. tiek jo vartotojo. Toks pavojus yra didesnis. Toks dvigubas vartotojo ir jo poreikio išskirtinumas tampa pagrindu kurti specifinių organizacijos vertybinių orientacijų lauką. besiremiantis pakankamai išplėtotais jų kokybės vertinimo teoriniais pagrindais. Vadybos specialistams. Todėl labai svarbu. Korporacinės kultūros reikšmė viešojo administravimo organizacijų valdyme Intelektinį produktą teikiančiose organizacijose labai problematiška laiduoti aukštą produkto kokybę dėl to.

kurių interesai neretai nesutampa su bendruomenės interesais. Herzberg žodžiais tariant. organizavimas. dėl informacinio viešojo administravimo organizacijų produktų pobūdžio reguliavimas dažniausiai vykdomas konsultuojant. Atlyginimas keistinas. instrukcijos ir pan. kaip higiena. panašių produktų kūrimo pavyzdžių nagrinėjimų pavidalu. dėl kūrybinio darbo ir kūrybingų žmonių būdo ypatybių kontrolė vykdytina periodinių kolegiškų aptarimų. daromas taikant tarpininkavimo technologiją masiniais arba serijiniais mastais. darbuotojų dalyvavimą valdyme. statusu. teikiančiose sunkiai apibrėžiamos kokybės produktus ir veikiančiose nuolat kontaktuojant su vartotojais. suteikiami garbės vardai. Dažnai pasikartojančios paslaugos klientams reglamentuotinos labai tiksliai tiek darbų turinio. Tose organizacijose turėtų dominuoti darbuotojai. platesne veiklos sfera. Labai svarbi yra priešplaninė prognozė ir atsarginių darbo variantų numatymas. įvertinus ne tik paties darbuotojo kvalifikacijos pasikeitimus. elgesio taisykles. motyvavimą. kaip išplėsti jo vartojimo sferą. o ne pinigų poreikiai. kiek jų turi nusikalstamas pasaulis. jo daryme naudojamos technologijos. nuostatai. kad viešajame administravime darbas neturėtų būti skatinamas pinigais. viešojo administravimo organizacijose vengtina kaip didesnio pavojaus plisti korupcijai šaltinių. bet ir darbo pasikeitimus. nebent išskirtiniais organizacijai reikšmingos sėkmės atvejais. Tai reiškia. tarp jų atsakomybės pasiskirstymą. sugebančius taip vadovauti grupinio protinio darbo sesijoms. Vienkartiniai sprendimai. kaip norėtųsi patobulinti produktą. Organizacijose. veiklos mastų ir kitų bruožų. Darbuotojų. Viešajame administravime paskatos sietinos su viešu pripažinimu. nė viena valstybė neturi tiek lėšų skatinti visam pareigūnų korpusui. jo kūrimo procesą. Nors paslaugų kontrolė dėl asmeniško kliento ir paslaugos tiekėjo santykių pobūdžio reikalauja tam tikro subtilumo ir varžo vadovą. gali aktyvinti ir darbuotojo su vyraujančiu nematerialiu poreikiu veiklą. kad jose būtų tinkamai atrankti darbuotojai. kuris ir imasi nusikalstamos veiklos dėl aukščiausiosios pelno normos. įteikiamame kiekvienam darbuotojui ir svarbiausiems vartotojams. Dėl to tam tikrų darbų kontrolės ir reguliavimo įgaliojimai (atitinkamai įteisinus) gali būti suteikiami aukštesnę kvalifikaciją turintiems bendradarbiams. sulaikantis tiek darbuotoją. tiesiogiai su darbu nesusijusią paramą. tiek ir elgesio normų prasme. norint sumažinti vadovų darbo krūvį. todėl šios srities darbuotojams galėtų būti skiriama daugiau valstybinių pasižymėjimo ženklų. ir paslaugas. Išvados Organizacijų veiklos planavimas. kuriems organizacijos vadovybė nori daryti įtakoti. skatinimas darbo užmokesčiu. F. Kontroliuojant intelektinių produktų kūrimo eigą ir kokybę. Organizuojant paslaugų teikimą. Atvirkščiai. bet jei darbuotojo vyraujantis poreikis siejamas su pinigais. nutarimai. kad griežta ir tiesmuka kontrolė netrikdytų įtemptai kūrybiškai dirbančio specialistų ansamblio.atsižvelgiant. Suprantant korporacinės kultūros viešojo administravimo organizacijose svarbą. Todėl pareiginių algų keitimas svarstytinas po kiekvienos periodinės darbuotojų atestacijos. nusikalstamas pasaulis turi skatinti tik vienetinius nusižengimus nustatytoms normoms. Paslaugų kontrolės ypatybės čia tiesiogiai neperkeliamos. kuriems svarbiausi gyvenimo įprasminimo ir pagalbos kitiems. daromus dažniausiai taikant intensyvią technologiją ir grupinį protinį darbą vienetiniais mastais. jų veiklos planavimas yra dvejopas. planuotini nuo vienos grupinio protinio darbo sesijos iki kitos. kad darbuotojai galėtų pavaduoti vienas kitą. remiantis grupinio protinio darbo organizavimo pagrindais ir paliekant tam tikrą laiko atsargą pataisymams. visus organizacijoje skatinamus ir smerktinus elgesio bruožus. o ne kaip paskata. tiek klientą nuo pagundos pažeisti bendrus interesus vardan asmeninių. corporate culture statement). kad jose būtų skatinama visų dalyvių iniciatyva bei kūrybingumas ir laiduojamas rezultatyvus darbas. kurių dydis priklauso ne tik nuo pareigybės vietos valdymo hierarchijoje ir vykdomų funkcijų. kadangi paslaugų teikimo iniciatorius yra klientas. Literatūroje viešojo administravimo organizacijų valdymo klausimais toms ypatybėms skiriamas nepakankamas dėmesys. bet ir nuo darbuotojo kvalifikacijos: žinių ir įgūdžių. žinoma. 4. Valdymo ciklo elementų realizavimo ypatybės viešojo administravimo organizacijose Kadangi viešojo administravimo organizacijos teikia intelektinius produktus. reglamentai. eksponuojamos vaizdingais dekoratyviniais plakatais ir įtvirtinamos ritualais bei tradicijomis. manieras. kurių atsiranda keičiantis darbo produktui arba tobulėjant darbo priemonėms ir technologiniam procesui. Šios nuostatos ir turi tapti pagrindu formuluojant pagrindines organizacijos narių gyvenimo darbe nuostatas. tokiu skatinimu gali būti padaryta žala organizacijos korporacinei kultūrai ir veiklos rezultatyvumui bei efektyvumui. daromos tokios išvados. profesinį augimą ir karjerą. 49 . tradicijas bei ritualus ir kitus dalykus. pirma. Kontrolei išryškinus nukrypimus nuo norimos būklės. skatinimas. būtina. Šios nuostatos turėtų būti viešai paskelbtos organizacijos korporacinės kultūros pareiškime (angl. akivaizdžiai rodoma darbo produktų ir paties darbo proceso kontrolė yra veiksmingas aukštos darbo kokybės laidas. nes. nuolat pabrėžiamos vadovų viešuose pasisakymuose. siekiant viešumo ir aiškaus paslaugų reglamentuotumo viešajame administravime gali būti kontroliuojama aiškiau ir griežčiau. Organizuojant intelektinių produktų kūrimą svarbu parengti geriausius specialistus. Idealiu atveju piniginis užmokestis už darbą viešajame administravime turėtų būti suprantamas kaip deramo gyvenimo lygio pagrindas. tiek laiko sąnaudų. kontrolė ir reguliavimas turi ypatybių priklausomai nuo organizacijos teikiamo produkto. arba. ir antra. Apibendrinant šiame straipsnyje pateiktą analizę. jeigu būtų ryškiai nukrypstama nuo prognozės. turėtų būti numatyta. sudaroma galimybė dalyvauti tarptautinėse programose ir kt. Dėl minėtųjų skatinimo viešajame administravime ypatybių darbas paprastai atlyginamas pastoviomis pareiginėmis algomis. turinčių vyraujančius materialinius poreikius. o valstybei privalu valdyti visą valstybės tarnybos sistemą. išryškėjus dideliems paslaugos poreikio nukrypimams nuo prognozuotojo.

Viešojo administravimo organizacijos teikia intelektinius produktus. nustatant jų dydį priklausomai nuo pareigybei pavestų funkcijų ir darbuotojo kvalifikacijos. Nr. N. Parenkant darbuotojus. lapkričio 25. Butkus F. Planuojant intelektinių produktų kūrimą. Butkus F. Taking in account the role of corporate culture of public administration organizations. Viešasis administravimas kuriant informacinę (pilietinę) visuomenę (vadybinis aspektas). tobulinant viešojo administravimo organizacijų valdymą. Some specific features are stressed in realization of each management function. Literatūra 1. 3. Skatinant nesinaudotina piniginėmis paskatomis – tinkamesnės paskatos. Organizuojant veiklą. Butkus F. the persons with dominating material interest should be avoided. One of the most important means of management in such an organization is corporate culture based on clear formulated mission of organization. 2000. 8. vengiant ardyti kūrybinio darbo atmosferą. 7-14. Puškorius S. teikiamas masiniais ir serijiniais mastais. Darbas atlygintinas pareiginėmis algomis. H.S. Englewood: Prentice Hall. Vadybos funkcijų samprata turi būti patikslinta. Paslaugų planavimas turi remtis jų poreikio prognoze ir gali būti labai detaliai reglamentuotas. nukreipiantis kiekvieną organizacijos narį bendrų jos tikslų linkme. 3-9. vengtina žmonių su ryškiais materialiniais poreikiais. Tiek kuriant intelektinius produktus. Quality control in creation of intellectual product must be realized in delicate forms such as consultations or discussions. 5. būtina parengti grupinio protinio darbo sesijų vadovus. its parts and particular executives is considered by the author as one of the main problems increasing effectiveness and efficiency of public administration organizations in Lithuania today. planuotina veikla nuo grupinio protinio darbo sesijos iki sesijos. o paslaugų tiekėjus apmokyti pavaduoti vieniems kitus. susijusios su statusu. Vilnius.. Verslas: teorija ir praktika. Dedant valstybingumo pagrindus būtina remtis organizacijų teorija ir vadyba. ir paslaugas. remiantis galutiniu terminu ir grupinio protinio darbo organizavimo pagrindais.S. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.2 (11). Butkus F. 50 . Nonmaterial work motivators such as recognizing. Vilnius: Technika. guaranties of social security and others can be used effectively in the organizations of public administration. Formulation of the mission of organization. The planning of services must be based on forecasting of consumers needs and all the procedures and time consuming must be standardized. kuri suprantama kaip kuo geresnis organizacijos produkto vartotojų poreikių tenkinimas. 2. The main professionals must be taught to work as moderators during the sessions of brain teamwork. Henry. 7. Mintzberg. Korporacinės kultūros nuostatas sąlygoja organizacijos paskirtis.S. 4. technology of production and scale of operations. Controlling of the services should be transparent and include consultations. 1999.9. daromus vienetiniais mastais. Kasdieninės organizacijų veiklos valdymas: turinys ir įvairovė. todėl kontrolės ir reguliavimo funkcijas galima pavesti kvalifikuočiausiems darbuotojams. Viešojo administravimo reforma Lietuvoje: konferencijos protokolai. Organizing production of services employees must be prepared to help each other when the amount of services needed exceeds forecasted.S. possibility to participate in important projects. 2000. Kontroliuoti intelektinių produktų kokybę ir kūrimo procesą būtina kuo subtiliau. Nr. produced using intensive technology as units. Public administration organization provides its consumers with an intellectual product. Inžinerinė ekonomika. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. o paslaugų kokybę tikslinga kontroliuoti akivaizdžiai demonstruojant kontrolės visuotinumą. Public Administration and Public Affairs. taikant intensyvią technologiją. 2. 8. 3.1. galiomis. Reguliuotina daugiausia konsultuojant. 1989. socialinėmis garantijomis. prestižu. 6. Organizacijos ir vadyba. 1989. 1998. Vilnius: Alma Littera.1. tiek teikiant paslaugas vienu iš veiksmingiausių rezultatyvios ir efektyvios veiklos valdymo įrankių tampa organizacijos korporacinė kultūra – vertybinių orientacijų laukas. 5. 10-13. 1996. 6. 7. taikant tarpininkavimo technologiją. Viešojo administravimo organizacijų. 1997 m. and services produced using mediating technology in batch or mass scales. 4. jų sudedamųjų dalių bei pareigybių nuostatų papildymas aiškiai ir tiksliai suformuluota kiekvieno jų paskirtimi – vienas svarbiausių uždavinių. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. T 1. Free Press. Mintzberg on Management. Fabijonas Saulius Butkus Features of Public Administration Organization’s Management Summary Realization of the management functions beginning with planning and ending with controlling have many specific features depending on such characteristic of an organization as product. Nr.

4. administracinį (arba kanceliarinį) ir publicistinį. El. laikant. t. kurie žodžiai dažniausiai vartojami administracinio stiliaus tekstuose. Įvadas Bendrinė lietuvių kalba. paštas: vizili@ltu. todėl čia turi vyrauti logiškas. humanitarinių mokslų (filologijos) daktarė. dramaturgija. įstatymai. Tiek visa kalba. žodžių daryba ir pan. kalbą spraudžia į tam tikrus rėmus: čia dažnai vartojamos griežtai apibrėžtos sąvokos ar žodžiai. Kuriuo būdu beskirstytume (tai daugiausia tik pavadinimo reikalas). Tyrimo metodika Bandant atsakyti į klausimą.y. administracinius ir tarnybinius raštus. kokiose visuomenės gyvenimo srityse vartojama ar kokias funkcijas atlieka. morfologija. mokslinį ir administracinį (arba kanceliarinį). gali būti nagrinėjama leksika.y. Kalbos vie- netų vartojimui tirti dažniausiai naudojami dažniniai žodynai. poezija. – ir tekstynai. kalbos atmainos [3. tačiau daugelis kalbininkų paprastai išskiria penkis funkcinius stilius: buitinį. kad žodis yra raidžių grandinėlė nuo tarpo iki tarpo. Šiame straipsnyje aptariami administracinio stiliaus tekstuose dažniausiai vartojami žodžiai. dažniausios tarnybinės kalbos dalys ir dažniausi žodžiai. kurių kiekvienos ilgis 1000 žodžių pavartojimų. kurie žodžiai dažniausiai vartojami rašant įvairiausius dokumentus. be dviprasmybių ar emocinių atspalvių. kartu paimti. visose kalbotyros srityse vis plačiau diegiant įvairiausius paieškos ir skaičiavimo metodus.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. o žodžiai turi būti labai tiksliai parinkti. kokia jų įvairovė. meninį. kartais susipinančios. atskiruose stiliuose vartotinų žodžių ypatybes. kad meniniu stiliumi yra rašoma grožinė literatūra: proza. kai labai išaugo kompiuterių atmintys. paprastai bendrais bruožais aptaria stilių klasifikavimo problemas. Savaime aišku. aprašyti. tačiau kol kas niekas nesiėmė konkrečiai įvardyti. tam tikros dažnai standartinės sintaksinės konstrukcijos. fonetika. be atskirų kalbos lygmenų aprašymo. ministerijų ir Seimo dokumentai. ir kasdieniniu buitiniu). kokiam kalbos stiliui kurie žodžiai būdingi. Atskirų stilių dažniniai žodynai buvo rengti pagal tą pačią metodiką ir iš vienodos apimties medžiagos: buvo atitinkamai apdorota 300 rišlaus teksto atkarpų. LT-2057 Vilnius Visi autoriai. arba šnekamąjį. stilių ribų klausimus. yra nevienalytė. tikslus. Žinoma. 2) teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų __________________________________________________________________________________ Vida Žilinskienė – Lietuvos teisės universiteto Kalbos kultūros katedros docentė. vis tiek skirstymo pabaigoje atsiranda trijų nemeninių stilių grupė – administracinis (arba kanceliarinis). publicistinį. Kai kurie kalbininkai linkę dar pirmiau išskirti oficialųjį-dalykinį ir publicistinį stilių. administrative language. Raktažodžiai: kalbos stilių klasifikavimas.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. o pastaruoju metu. tiek atskirose jos dalyse – stiliuose ar net tekstų teminėse grupėse. semantika. 1 Lietuvių kalbos administracinis stilius ir bendras jo leksikos vaizdas Vida Žilinskienė Lietuvos teisės universitetas Ateities g. Nors skaidymas kartais įvairuoja. Priklausomai nuo to kalbą įprasta skaidyti į tam tikras smulkesnes struktūrines sistemas. tiek atskiri jos stiliai gali būti tyrinėjami įvairiais kalbos lygmenimis. Jie palyginami su kitų lietuvių kalbos stilių dažniausiais žodžiais ir nagrinėjamos jų reikšmės. Šio straipsnio tikslas – aptarti lietuvių kalbos administracinio stiliaus leksiką. Keywords: language styles classification. kaip ir bet kurios kitos tautos bendrinė kalba. 20. kurioms kalbos dalims jie priklauso. kad buitiniu stiliumi bendraujama buityje (jis dar vadinamas ir šnekamuoju. mokslinis ir publicistinis stilius. akcentologija. administracinės kalbos stilius. ir buitiniu šnekamuoju. buvo pasinaudota „Dažniniu dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynu“ [1] ir kompiuteriniais jo atskirų stilių dažniniais žodynais. kurios vienalytiškesnės nei visa kalba. kartais pavadinami nemeniniais (kartais dalykiniais) stiliais ir tik tada skirstomi į mokslinį. Administracinio stiliaus dažniniam žodynui rengti tekstai rinkti iš 1990-1995 metais Lietuvoje išleistų atitinkamų leidinių bei dokumentų ir suskirstyti į septynias temines grupes: 1) Vyriausybės. vadinamas funkciniais stiliais. glaustas ir nuoseklus minčių dėstymas. rugsėjo 9 d. 8]. Plėtojantis mokslui. konkretūs. rašantys apie lietuvių kalbos stilius. vis dažniau susiduriama ir su tam tikrų kalbinių vienetų vartojimu tiek kurioje nors konkrečioje kalboje. o vėliau oficialųjį-dalykinį skaidyti į mokslinį ir administracinį. 5. ką jie reiškia ir pan. Kiti trys stiliai. Nr. Įvairių rūšių raštams ir dokumentams keliami reikalavimai. priklausantys pagrindinėms dalims. Ji suskilusi į tam tikras šakas pagal tai. o viena kitą veikiančios. Dokumentai ir įvairūs tarnybiniai raštai fiksuoja. t. stilių būdingus bruožus. funkciniai stiliai – tai ne uždaros sistemos. ir bendrais bruožais bandyti atsakyti į vieną iš informacinės visuomenės kūrimo programos klausimų – apie atskirų lietuvių kalbos stilių leksikos vartojimą (išsamus administracinio stiliaus leksikos aprašymas rengiamas). aptaria ar nusako svarbią reikšmę turinčius gyvenimo reiškinius ar įvykius. Ruošiant straipsnį remtasi statistiniais tekstų tyrimais. 51 .

kartas. suteikti. organizacija. siūlyti.dokumentai. prašyti. arba gana griežtai apibrėžiantys ar nusakantys veiksmus (pvz. tikslas. naudoti. sudaryti. turėti. t. prašyti. negalėti. Atskirų lietuvių kalbos funkcinių stilių iteracijos koeficientai Stilius Administracinis Mokslinis Publicistinis Beletristinis Iteracijos koeficientas 20. pareigūnas. duomenys. o juk žodžių įvairovė paprastai ir atsispindi mažo dažnio zonose. kurie tekstuose vartoti arba kaip pagalbiniai (galėti. turtas. Kaip matyti iš šių pavyzdžių. mažo dažnio žodžių yra atitinkamai mažiau. tačiau šie žodžiai nieko 1 konkrečiai neįvardija ir priklauso bendrajai leksikai. žmogus. objektas. pvz. mokykla. 52 . kultūros ir švietimo. todėl prireikus galima pasinaudoti ir siauresnės srities – teminės grupės – duomenimis. teikti. priklausančių pagrindinėms kalbos dalims (mokslas. to stiliaus leksika įvairesnė. šalis. dėl (1239). turėti. Pavyzdžiui. o grožiniame stiliuje dažnai pasikartotų dokumentas. kad kuo šis koeficientas mažesnis. pasirašyti. ar (1890). už (891). kaip (1060). didelis. Pirmojo dažniausių šių žodžių šimto vartojimo dažniai įvairiuose lietuvių kalbos stiliuose pateikti 2 lentelėje. mokslo įstaigų bei aplinkos apsaugos dokumentai).. aktas. Keli žodžiai yra tie patys visų stilių dažniausių žodžių pirmajame šimte: darbas. socialinės saugos ir sveikatos apsaugos dokumentai. įvairus. ir tik vienas tikrinis daiktavardis. vykdyti. ne (792). o iš jų – viso stiliaus dažninis žodynas. mokestis.).63 10. pažeidimas. nustatyti. aš (1419). miestas. nebūti ir kt. bei (1085). skyrius.53 Aišku. ministerija. dalyvauti. Seimas. su (1481). būti (5124). socialinis. būdas. nerealu. kuris kartu reiškia ir vidutinį žodžio dažnumą tekste. išlaidos. svarbus. administraciniame stiliuje. papildyti. ir todėl jie toliau plačiau neaptarinėjami. pavyzdžiui. iš kokio stiliaus tekstų šie žodžiai išrinkti.51 9. 1 lentelė. visas (1140). Tai reiškia. 4) vidaus ir užsienio politikos dokumentai. sąskaita. konstitucinis. jis (4457). kurie įvardija: 1) valdymo institucijas ir įvairias organizacines struktūras. vyriausybė ir pan. patys dažniausi žodžiai – tai arba tarnybinės kalbos dalys. galėti. kuris (2198). tuo tiek pat žodžių pavartojimų turinčiuose tekstuose rasta daugiau skirtingų žodžių. kontraktas. skyrius. į (1843). politinis. sąlyga. pvz. daryti. koja ir pan. paslauga. gyventojas.78 12. numatyti. reikia numatyti. 6) informacijos šaltiniai (įvairūs žinynai. junginiuose turi atsakyti. ir vienas veiksmažodis. firma. kurie būdingi bet kokiems tekstams lietuvių kalba. bendras. įstatymas. šis (2123). kad (1986). ekonomikos įstatymai. skirti). komisija. kuris yra labai bendros reikšmės ir dažniausiai vartojamas kaip pagalbinis. atskiras. taryba. Gana tipiški administracinio stiliaus tekstų dažniausi veiksmažodžiai. Galima būtų pavardyti ir kitas tarnybines kalbos dalis ar įvardžius. vardas. ekonominis. specialus. protokolas. fondas. Jie paprastai atrenkami kai patenka į kitų stilių pirmuosius dažniausių žodžių šimtus [2]. rašyti. informacija. iš (1242).. tarptautinis. balsuoti. Kaip ir reikėjo tikėtis. laikas. mėnuo. būti. nebūti. kad administracinio stiliaus tekstuose kiekvienas žodis vidutiniškai pasikartoja 20 ar 21 kartą. jie įdomesni tyrinėjant sintaksinius ryšius. 3) ekonomikos ir ūkio šakų dokumentai. atlikti. komitetas. o (991). Administracinio stiliaus dažninio žodyno duomenys rodo. respublika. komisija. tėvas.. jau net iš pirmojo šimto dažniausių pagrindinėms kalbos dalims priklausančių žodžių matyti. taryba. galva. bibliografijos. kad. Antrajame ir trečiajame dažniausių žodžių (jų dažnis yra maždaug nuo 400 iki 160) šimtuose be bendrosios leksikos žodžių2. organizacija. atitikti. vieta. įstaiga. apsauga. pasakyti). Kaip matyti. apsauga. Administracinio ir kitų kalbos stilių lyginamoji analizė Paprastai kurios nors kalbos. apskaita. skiriasi tik jų vieta sąraše – tai ir yra bendrosios leksikos žodžiai. be bendrosios leksikos. nuo (845). priklausyti ir t. nebuvo sutarta ir pan. nutarimas. kad administracinio stiliaus leksika yra pati neįvairiausia ir labai aiškiai skiriasi nuo kitų trijų rašomosios lietuvių kalbos stilių leksikos. tas (3099). vyriausybė. patvirtinti. naujas.78. Taip pat yra daug konkrečių ir be jokių emocinių atspalvių žodžių. dažniausiai vartojami tokie žodžiai. katalogai). valstybė. amžius. pavyzdžiui: sprendimas. Lietuva (2203). komitetas 2 Skliaustuose nurodyti žodžio pasikartojimo skaičiai 300 000uose žodžių pavartojimų. perduoti. Krinta į akis ir tai. Gerokai įdomesnis pirmasis šimtas dažniausių žodžių. pateikti. gali reikalauti.. ranka. esant daugiau didelio dažnio žodžių. lapas. privatizavimas. Iš pradžių buvo suskaičiuoti atskirų šių teminių grupių dažniniai žodynai. ūkis. atsakomybė. dirbti. spręsti. 1 lentelėje palyginimui pateikti ir kitų lietuvių kalbos funkcinių stilių iteracijos koeficientai. O tai (kaip ir iteracijos koeficientas) rodo. kontrolė. Iš pateiktų skaičių matyti. kitas (1736). tarnyba. straipsnis. vaikas. arba įvardžiai (tekstuose statistiniu požiūriu jie visada ir elgiasi kaip tarnybinės kalbos dalys [2]. tam tikro funkcinio stiliaus. norėti. kad administraciniame stiliuje būtų dažni žodžiai akis. vadovas.t.y. esančius pirmame dažniausių žodžių šimte. akcija. atskirų sričių standartai. kad administracinio stiliaus pirmajame šimte dažniausių žodžių yra daugiau daiktavardžių negu kitų stilių pirmame šimte dažniausių žodžių. sistema. kodeksai. reikėti. priimti. pradžia. kad šio stiliaus iteracijos koeficientas lygus 20. rašytojo ar kokio nors kūrinio leksikos įvairovė pirmiausia vertinama vadinamuoju iteracijos koeficientu – žodžių pavartojimų ir žodžių santykiu. svarstyti. partijų ir judėjimų įstatai ir programos. jeigu (920). arba (1357). 7) kitų specifinių sričių raštai (krašto apsaugos dokumentai ir statutai. 5) statistikos instrukcijos ir dokumentai. priklausančių pagrindinėms kalbos dalims. įstaiga. metas. Patys dažniausi (pirmasis dešimtukas mažėjančio dažnio tvarka) administracinio stiliaus tekstuose vartojami žodžiai yra: ir (10933)1. pasiūlymas. konkretus. pagal (889). nurodyti..

2 lentelė. Atskirų stilių dažniausi pagrindinėms kalbos dalims priklausantys žodžiai Stiliai Beletristinis žmogus akis ranka galva diena laikas namas žodis vyras kartas darbas vaikas tėvas koja metas moteris gyvenimas langas Publicistinis Lietuva žmogus metai darbas šalis diena metas valstybė žemė Vilnius laikas gyvenimas mokykla Rusija vaikas lietuviai įmonė kartas bankas įstatymas pasaulis namas ūkis Europa dalis miestas Mokslinis Daiktavardžiai darbas sistema Lietuva žmogus tyrimas dalis metas procesas elementas medžiaga vanduo laikas metai kultūra duomuo lietuviai sąlyga būdas skaičius reikšmė atvejis kalba mokslas forma grupė paviršius metodas rezultatas veikla problema vieta savybė Administracinis Lietuva darbas dokumentas respublika straipsnis teisė įstatymas asmuo įmonė valstybė pirmininkas metai įstaiga organizacija kalba žodis deputatas dalis teismas taryba komisija klausimas byla nutarimas prekė tvarka narys šalis bankas veikla vyriausybė žmogus darbuotojas atvejis priemonė pažeidimas projektas diena posėdis forma kaina užsienis sutartis aukštas valstybinis administracinis pagrindinis Žodžių dažnis administraciniame stiliuje 2203 1693 1615 1446 1401 1370 1239 1180 1029 954 952 822 803 744 726 696 693 688 652 645 643 634 625 616 608 607 602 580 569 554 542 541 539 516 512 502 498 495 487 484 449 433 432 746 684 539 480 Būdvardžiai didelis geras didelis naujas geras svarbus didelis įvairus pagrindinis naujas svarbus bendras socialinis Veiksmažodžiai būti galėti turėti nebūti sudaryti naudoti nustatyti būti galėti nebūti turėti sakyti žinoti eiti norėti imti reikėti pasakyti žiūrėti negalėti būti turėti galėti nebūti sakyti reikėti būti galėti turėti nustatyti priimti pateikti nurodyti numatyti sudaryti reikėti nebūti gauti skirti 5126 1817 1722 1030 660 621 618 610 602 568 542 525 439 53 .

Župerka K. 3) the most often used words of this style along with general notions most often denote administrative and other institutions. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. Tai. kaina. Žilinskienė V. 3. akcija (gali būti ir renginys). Župerka K. pavyzdžiui. dokumentas. Vida Žilinskienė The Administrative Lithuanian Language and its Lexis: General Overview Summary The discussions of most often used words of administrative style texts have been based on the “Frequency dictionary of modern written Lithuanian” (Grumadienė. people and their responsibilities. Nr. Lietuvių kalbos stilistika. pavyzdžiui. Funkcinių stilių terminai. įvairių raštų ar jų dalių pavadinimus. yra neįvairi. 1983. pinigas. ūkio reikalus. Administracinio stiliaus leksikos lyginamoji analizė iteracijos koeficiento metodu rodo. 2. pavyzdžiui. bendrovė. pavyzdžiui. 3) įvairių raštų ar jų dalių pavadinimus. biudžetas. aktas. byla. sutartis. pareigūnas. produkcija.A.. diegiant informacines technologijas valdymo ir administravimo srityje. teisėjas. asmuo. Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas: mažėjančio dažnio tvarka. 11-12. apskaita. kad šis stilius pasižymi daug mažesne įvairove negu kitų lietuvių kalbos stilių leksika. dažniausiai įvardija: valdymo institucijas ir įvairias organizacines struktūras. 1994. teisė. įmonė. 2) the most often used words in administrative style are really definitive and without any emotional colouring. privatizavimas. teisės sąvokas. teismas. archyvas. T. kontrolė. siūlymas. 1990. Administracinės kalbos kultūra. Grumadienė L. 1994. tam tikru požiūriu galėtų būti paranku. pirmininkas. mokestis. Vilnius: Mokslo aidai. įvairius veiksmus. procesas. 2. pareiškimas. titles of different documents or their parts. gyventojas. 2) žmones ir jų pareigas. 1981. Vilnius. partija. 1997) and its computerised frequency dictionaries of different styles. The most often used auxiliary parts of speech and words belonging to the main parts of speech have been given and their meanings have been discussed. Vilnius. grupė. 5) įvairius veiksmus. palyginti su kitų stilių leksika. valdymas. rinka. 6) teisės sąvokas. Čiasti reči i tipy tekstov (rusų kalba). deputatas. protokolas. 7. gamyba. Administraciniame stiliuje dažniausiai vartojami žodžiai yra konkretūs ir be jokių emocinių atspalvių. The following conclusions have been drawn: 1) the iterative coefficient indicates that administrative style lexis is characterised by less variety than that of other Lithuanian language styles. žmones ir jų pareigas. Vilnius. tarnyba. darbuotojas. 5. economic notions. Bendrinė kalba – vizija ir kasdienybė. lėšos. savivaldybė. kad administracinio stiliaus leksika. 1997. Žilinskienė. Miliūnaitė R. švietimas. kontraktas. ūkis. Stilistika. prekė. programa. Išvados 1. pavyzdžiui. Jakubaitis T. 4) ekonomikos sąvokas. 8. Riga. 6. sprendimas (gali būti ir dokumentas). Gimtoji kalba. pelnas. Nr. tyrimas. narys. Terminologijos vagos. Pikčilingis J. vadovas. 1995. be bendrųjų sąvokų. pavyzdžiui. different actions. 4. Palionis J. straipsnis. išlaidos. pasiūlymas.1. 7) ūkio reikalus. Vilnius. pajamos.ministerija. Administraciniame stiliuje dažniausiai vartojami žodžiai. suma. nutarimas. valdyba. reikalavimas. Piročkinas A. ministras. pavadinimas. 1971. 1-10. firma. Literatūra 1. policija. sąskaita. pilietis. atstovas. pirkėjas.1.8–9. įstatymas. 3. bankas. ekonomikos sąvokas. 54 .

t. Karolio Didžiojo imperija). išskyrus vergus. pasirinktos ideologijos ir t. viešųjų paslaugų vartotojas. europinio viešojo administravimo ištakos ir jo raida gali būti patikimas atramos taškas..111-119]. vertinant dabartinę viešojo administravimo raidą ir bandant numatyti tolesnės jo raidos tendencijas. tiek prancūzų administravimo mokyklų patirtis tyrinėtojams dar yra gana platus tyrimų laukas. ar tik vadybos mokslo šaka. tiek austrųvokiečių. šiame straipsnyje analizuojama europietiškojo viešojo administravimo genezė per austrų-vokiečių ir prancūzų administravimo mokyklos raidos prizmę. bažnytiniai sinodai užėmė buvusių romėnų provincijų susirinkimų vietą. Amerikietiškoji viešojo administravimo mokykla.. Įvadas Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau įsigalint anglosaksiškajam (amerikietiškajam) viešojo administravimo modeliui. susidaro įspūdis. Vėliau. kurie turėjo didelę politinę valdžią ir visišką poli- __________________________________________________________________________________________________ Vainius Smalskys – Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedros doktorantas. ar viešasis administravimas yra savarankiškas mokslas. Didelės gyventojų dalies nepriklausomybę nuo valdžios sprendimų garantavo privatinė žemės nuosavybė. Raktažodžiai: viešojo administravimo genezė. daugiau remiasi vadybiniais administravimo metodais. Šių valstybės ir piliečių santykių neįstengė pakeisti ir feodalizmas. Ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu valstybiniai junginiai buvo dideli.Puškorius nurodo. kad viešasis administravimas yra palyginti jauna mokslo sritis ir kad ją galima laikyti XIX a. yra teisės ir pareigų subjektas. o kiek mažiau vadybos. kad tradicinis viešojo administravimo mokslas sukurtas per pirmuosius du XX a. LT-3000 Kaunas Siekiant geriau išsiaiškinti šiuolaikines viešojo administravimo tendencijas ir įvertinti dabar pasaulyje įsigalinčio anglosaksiškojo (amerikietiškojo) viešojo administravimo modelio atsiradimo priežastis. Europinį valstybės raidos kelią pagrindė graikai ir romėnai. Dažnai šalia bažnytinių buvo sprendžiami administraciniai ir socialiniai klausimai. o ne iš valdžios sprendimų malonės. Akcentuojama. sociologijos ir politikos mokslais. Ir tik pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos valstybių viešojo administravimo studijose labiau imta akcentuoti politikos ir vadybos mokslai. įsigalint vadyba grindžiamai amerikietiškajai viešojo administravimo koncepcijai.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. Pavyzdžiui. Feodalinės viduramžių valstybės administracinis valdymas ir suskirstymas perėjo tris etapus. Didelę įtaką administraciniams sprendimams turėjo hierarchinė Katalikų Bažnyčios organizacija. Dėl graikų aristokratų ir demoso kovos aristokratinės respublikos ar tironijos virsdavo demokratinėmis. Pastarasis teiginys grindžiamas ir kai kuriomis pastaraisiais metais Lietuvos mokslinėje spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis. kuri gyveno iš savo darbo.t. Antra vertus. Kontinentinėje Europoje viešasis administravimas savo ištakose rėmėsi teise ir finansų mokslu. yra svarbi tolesnės viešojo administravimo raidos prielaida. o S. administravimas yra senas kaip ir valstybė. ir administraciniai sprendimai būdavo kolektyvinių pastangų vaisius. pabaigos prancūzų ir vokiečių mokslininkų pastangų vaisiumi [1. Valstybės valdymo reikaluose dažnai dalyvaudavo visi socialiniai sluoksniai. paremti skirtingų genčių ir tautų sąjungomis (pvz. X–XII a. 20. kurio pagrindinės vertybės yra jo teisės. E.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. kad žmogus. kad Europos kontinentinėje tradicijoje įsigalėjusi nuostata. Roma ir jos privatinė teisė padėjo pagrindus vakarietiškai savininkų civilizacijai. p. Beveik visi išlikę romėnų miestai (civitates) tapo vyskupų buveinėmis. laisvės. kad per mažai dėmesio beskiriama europinio viešojo administravimo genezei ir jo patirties analizei.6-7]. bandant tos analizės rezultatus susieti su dabartinėmis viešojo administravimo raidos aktualijomis. vyravo smulkūs politiniai junginiai – kunigaikštystės. feodalinio susiskaldymo laikotarpiu. 55 . Keywords: genesis of public administration. Administravimo metodai priklauso nuo šalies socioekonominių sąlygų. paštas: smk@ltukf. Senovės ir viduramžių Europos valstybių administravimo metodai Kaip praktinė valstybės tarnybos veikla.. European schools of public administration. rugsėjo 21 d. kaip dominuojančioji postindustriniame Vakarų pasaulyje. ir tai kartais verčia abejoti. dešimtmečius [2. kad. Atlikta analizė apibendrinta išvada. Viduramžių Europa formavosi veikiama romėnų kultūros. hercogystės.Jasaitis teigia. Europos viešojo administravimo mokyklos. Būtent viduramžiais atsirado pirmosios nuo valdžios nepriklausomos socialinės karitatyvinės organizacijos. šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas šių mokyklų idėjų ir tų šalių viešojo administravimo patirties analizei. p. Nr.Donelaičio g. grafystės ir t. bet trapūs. Kadangi iki šiol Lietuvos mokslinėje spaudoje mažai tenagrinėtas austrų-vokiečių ir prancūzų administravimo mokyklų indėlis į viešojo administravimo praktiką bei tyrimus. teisiniai interesai ir teisiškai apibrėžtos pareigos. 1 Kontinentinės Europos viešojo administravimo genezė Vainius Smalskys Kauno technologijos universitetas K. El.

Didžiausią įnašą į kameralinius mokslus įnešė Seckendorf. Kai kurie autoriai. Vakarų Europos ekonominės raidos plačiąja prasme kameralizmas buvo vokiškasis merkantilizmo variantas. Tų katedrų uždavinys buvo rengti finansų ir valstybės įstaigų administravimo personalą. Tada daugelyje Vakarų Europos šalių prasidėjo centralizacijos procesas. Visos tos mokyklos iki XX a. kaip antai prancūzų ir lenkų tyrinėtojai G.17].t. Šiam procesui buvo būdingas administracijos centralizavimas. orientavosi į merkantilistinės ekonomikos raidą. pertvarkė pinigų ir kreditų sistemą. ekonomiškai ir finansiškai savarankiškų vokiečių valstybių jungimasis prasidėjo Prūsijoje valdant Frydrichui Vilhelmui I. kur stipri karaliaus valdžia veikė kartu su luomų atstovybėmis (parlamentais). teisinius ir techninius gamybos.Longchamps [4. antroji – amerikiečių. Daries. Kameralizmas reikalavo reguliuoti ekonominį ir socialinį gyvenimą. varžyti importą ir skatinti eksportą. Vokiečių politinis filosofas S. kurios apėmė įvairias valstybės veiklos sritis. Praktika tapdavo pavyzdžiu kitiems. autoritarinėms Europos politinėms sistemoms. veikiami kameralistų. Nuo XVII iki XIX a. mokesčius. Kameralizmo teorijos rėmė politinės valdžios intervenciją į ūkį ir pabrėžė technologijų reikšmę siekiant valstybės gerovės. įsigalėjo luominė monarchija. centrinės vyriausybės mokesčių agentūrų įsteigimas. prekybos ir gėrybių paskirstymo reikalus ir priemones. 16] tvirtina. Plečiantis absoliutinės monarchijos galioms ir tobulėjant administracinių sprendimų „technikai“. karaliaus iždo pertvarkymas į visos imperijos iždą. Laikyta. Efektyvus valdymas XVII. Administravimo kaip mokslinės disciplinos pagrindus padėjo kameralistai1. pramonės ir amatų disciplinas ir primityvius teorinius ekonomikos pagrindus. darbuose. dar kitaip vadinami policistai – organizacijų teorijos pradininkai. kuri buvo tam tikra jungiamoji vokiečių . kurių įtaka administravimo srityje siekė Centrinę Europą.Machiavelli laikus (jo knygoje „Valdovas“ pirmą kartą aprašyta valdymo „technika“).17] ir F. p. tačiau jie nesuvaidino tokio vaidmens. Kameralizmas Analizuodami austrų-vokiečių administravimo mokyklą ir kryptis. Padėtis ėmė keistis XIII–XV a. gyventojų reprodukavimo. Moksliniai tyrinėjimai orientavosi daugiau į politinius ir teisinius metodus (atsirado politinės doktrinos. XVIII ir net XIX amžiais buvo savotiškas „menas“ ir priklausė nuo praktinių administratorių sugebėjimų. taip pat viešosios administracijos veikimą). XVIII a. 1727 m. Šie mokslai buvo susieti su karalių ir kunigaikščių iždais ir jų pajamomis. ir buvo valdymo teorijos Europoje pradžia. ir kartais tik nominaliai priklausė nuo silpnos karaliaus valdžios. ypač mokesčiams kaip materialinės tautos gerovės pagrindui. Kameraliniai mokslai. politcija buvo suprantama kaip įvairių administracinių funkcijų vykdymas [3. Tai buvo teorija ir praktika. kasyklų. Karinės organizacijos modelis išliko pavyzdžiu hierarchinei organizacinei struktūrai. Iš kameralizmo išsirutuliojo ne tik administravimo disciplina. siekiant centralizuoti ir sukurti vieningą Vokietijos valstybę. ekonominę politiką. Vėliau jie apėmė bendrąsias žemės ūkio. Prancūzija taip pat turėjo savus 1 Lotyniško žodžio camera viena iš reikšmių – karalių valstybės iždinė.austrų ir amerikiečių mokyklų grandis. Šia prasme kameralizmas buvo artimas XX a. Austrijoje ypač išryškėjo finansų teisėkūros centralizavimas. „policistus“.Langrod [3. vėliau ir kitose aukštosiose mokyklose. XIX a. XVII–XVIII amžių austrų ir vokiečių monarchai. Administravimo kaip mokslinės disciplinos ištakos siekia N. Pirmoji – vokiečių-austrų administracijos mokykla. p. Kameralizmo teorijos atspindėjo prūsiškojo absoliutizmo siekius sukurti vieningą. susiformavo kelios administravimo mokyklos. bet ir modernūs ekonomikos.tinio bei administracinio valdymo savarankiškumą.Putendorf (1632–1694) prigimtinių teisių koncepciją bandė suderinti su valstybės absoliutizmu ir tuo padėjo idėjinius Vokietijos suvienijimo pamatus. įstaiga. Įvairių šalių (kontinentinės Europos ir anglosaksų) doktrinos skirtingai suvokė administravimo dalyką ir šios krypties tyrimo metodus. kuri buvo priimtina absoliutinei monarchijai. Ši koncepcija pagrindė valdovo paternalizmą ir pateisino valdžios intervenciją į ūkį. miško. finansų ir statistikos mokslai. labai daug dėmesio skyrusi viešojo ūkio pajamoms. kad tada viešajame administravime susiformavo dvi mokyklos ir doktrinos. Teisiškai. kai kurie autoriai šios prancūziškosios „jungiamosios grandies“ mokyklos nelinkę vadinti mokykla. o tik jungiamąja minėtųjų dviejų mokyklų grandimi. Kameralistika – specialus administravimo ir ekonomikos žinių disciplinų ciklas. Kaip minėta. kuri protestantizmo epochoje susidarė palanki terpė vokiečių mokslinėse mokyklose. dėstytas viduramžių Europos universitetuose. Dithmar. Kameralizmas buvo grindžiamas bendruomenės intereso pirmenybe: jis reikalavo individualius interesus palenkti valstybės ir visuomenės interesams. Bornitz ir Klock. vidurio kontinentinėje Europoje buvo pagrindinės ir darė didelę įtaką aplinkiniams kraštams. Besiformuojanti administravimo mokslinė kryptis nebuvo vieninga. municipalinių įstatymų vienodinimas ir t. Gossen. kaip juos pradžioje vadino. Tačiau administravimo teorija naujaisiais amžiais vystėsi itin lėtai. Jis apibendrino XVII–XVIII amžių vokiečių absoliutizmo valstybinės ekonominės politikos teorijų ir praktikos visumą. biurokratiniam aparatui ir jo atliekamoms funkcijoms pagausinti. finansus. išsivystė teisės šakos. į administravimą imta žiūrėti kaip į mokslinę sritį. Tiesa. Centralizacijos procesas padėjo pamatus tautinėms valstybėms susikurti ir administravimui ištobulinti: mokesčių bazei praplėsti. arba policistų. tvarkiusi karaliaus pajamas. o Austrijoje – Marijai Terezai. Šis mokslas apėmė valdymą. p. centralizuotą Vokietijos imperiją ir sustiprinti valstybės kontrolę daugeliui piliečių socialinio gyvenimo sričių. Zincke ir Justis kameralinius mokslus susistemino ir pritaikė universitetinėms studijoms. visai Austrijai galiojančių mokestinių potvarkių paskelbimas. kaip austrų ir vokiečių kameralistai. įvedė ūkio kontrolę ir 56 . tyrinėtojai jos ištakų ieško kameralistų. kad valstybė dominuoja virš visų kitų tikslų. Prūsijos imperatorius Frydrichas Vilhelmas I įsteigė kameralizmo katedras Frankfurto (prie Oderio) ir Halės universitetuose. Tačiau realiai egzistavo ir trečioji – prancūzų administravimo mokykla. Kameralizmo ideologijos pradininkais laikomi XVI–XVII amžių teisės profesoriai Obrecht ir Besold. Galiausiai vėlyvuosiuose viduramžiuose luominė monarchija virto absoliutine.

Kameralistai tam tikra prasme kūrė to laikotarpio administracinės politikos pagrindus.von Stein teigė. Kai kurie vokiečių tyrinėtojai (E.Hornick. ir nurodė.Marchlevskio (1752–1832) darbuose atsispindėjo fiziokratizmo teorijos2 (Quenet. Nors XVIII a. Savo darbuose jis sujungė kameralinius mokslus su konstitucinės teisės dogma ir ragino į administravimą žiūrėti per konstitucionalizmo prizmę [6. p. Tai. moksliniais metodais paremtos viešojo administravimo 2 žinios. Jis žymiai anksčiau negu F. XIX a. 57 . Veikale „Prigimtinė teisė“ [10. Dirbdamas aukštuose valdžios postuose (buvo Reichstago narys ir teisingumo ministras). o Lenkijos–Lietuvos valstybėje vyravo elekcinė monarchija. Būtent Daries ir Sonnenfels suformulavo ir suakademino ekonominius kameralizmo principus ir perkėlė juos į valstybės administravimo teoriją. • XIX a. pradžioje buvo pereinama iš Fiziokratizmas – klasikinės plitinės ekonomikos kryptis. p. pabaigoje ir XX a. Pirmajai. aišku.23]. Peters) tai aiškina tuo. Šis vokiečių teisininkas ir ekonomistas savo mokslinę karjerą pradėjo Kylio universitete. jog centrinė valdžia turi būti stipri. Pasak jo. Tačiau dėl išorinių (Rusijos) veiksnių to padaryti nepasisekė. kuriam paprastai priskiriami mokslinės vadybos pirmtako laurai.41]. Vilniaus universiteto profesorius J.Seckendorf siūlė skatinti gyventojų dauginimąsi ir racionalizuoti valstybės valdymą. o administracijos mokslas apima visas administravimo sritis. Turgot) ir A.skatino savos pramonės susikūrimą. Šios teorijos propagavimas atitiko apsišvietusiųjų vokiečių absoliutizmo siekius: viena – sustiprinti absoliutinės valdžios vertikalę. Jie valstybės valdymą suprato absoliutizmo prasme – didelį vaidmenį skyrė finansiniam aspektui (valstybės monetarinei politikai). Hornick. Apie J. Forsthoff ir H. jog administravimo procese reikia jungti įvairių mokslų žinias – ekonomiką. Tai turbūt galima paaiškinti tuo.Mohl (1799–1875) veikla. Pirmuoju laikotarpiu kameralistai daugiausia rūpinosi ūkiniais valstybės reikalais: buvo dedami pagrindai ūkiniam šalies administravimui. prisidėjo prie Vokietijos ir Austrijos (vėliau Austrijos–Vengrijos) pažangos.Becher smerkė importą ir siūlė valstybei perimti į savo rankas eksportą. p. priskiriami vokiečių ir austrų mokslininkai Justis. persikėlė į Vieną ir ten profesoriavo iki pat mirties. Kameralistų indėlis į administravimo teoriją tas. Būtent antruoju laikotarpiu buvo suformuluota „valstybės intervencijos“ koncepcija. Bandydamas sukurti viešojo administravimo lyginamosios analizės tyrimų metodą. kad administracija apima beveik visą valstybės veiklą. priskiriami kameralinių mokslų autoritetai Seckendorf. politines ir teisines sąsajas – vėliau pradėtos vadinti Vienos normatyvine. bet konstitucinės monarchijos idėjos.von Stein (1825–1890). Jis iki šių dienų vadinamas vokiečių liberalizmo tėvu. Išskiriami trys kameralistikos periodai: • merkantilizmo įtakos. teisę. Tai paaiškinama tuo. XVII amžiaus grupei. Vientiso tyrimų metodo jam nepasisekė sukurti. arba vokiečių-austrų administravimo mokykla [6. viską reikia gaminti savo valstybėje. į viešąjį administravimą jis žiūrėjo besiformuojančios industrinės visuomenės ir jos socialinių prieštaravimų kontekste. kurie administravimą sieję su politiniais ir ekonominiais aspektais. kad jie pagrindė nuostatą. Lietuvoje jos didelės įtakos nedarė. absoliutine monarchija paremtą šalies administravimą. pradžioje administravimo kaip atskiros mokslo šakos raida sustojo. XVIII amžiaus kameralistų grupei. p. p. kaip reikia sutvarkyti valstybės aparatą.Stroinovskio (1752–1815) ir J. o tik tam tikri apmąstymai.9-17]. kad žemė ir žemdirbystė yra vienintelis turto šaltinis. Antruoju laikotarpiu kameralizmui įtaką darė prigimtinių teisių teorija.Smith mokslinių darbų įtaka. kadangi stiprios valdžios esmė yra pagrindinis tautos įstatymas – konstitucija. Vienos normatyvinės. bet. kad jis gyveno XVIII a.W. arba vokiečių-austrų administravimo. kad Vilniaus universiteto teisės ir ekonomikos profesorių J. tačiau nebūtinai turi būti stiprus valdovas.W. kurie atitiko individualius turtingų miestiečių siekius. o F. Trečiasis laikotarpis padėjo pagrindus vadinamajai Vienos normatyvinei. Prancūzų fiziokratai buvo absoliutinės monarchijos šalininkai ir rėmė neribotą karaliaus valdžią. laikant. Antrajai. kad administravimas yra glaudžiai susijęs su kiekvienos tautos gyvenimo sąlygomis.9-17]. p. antra – apriboti vienvaldiškumą švietimo epochos filosofiniais postulatais. mokyklos kūrėju laikomas Vienos universiteto profesorius L.Stroinovskio idėjose atsispindėjo reforminės Ketverių metų Seimo (1788–1792) nuotaikos. Tuo turbūt galima paaiškinti ir faktą. Kameralistai kartais skirstomi į dvi grupes. daugelyje Centrinės Europos valstybių buvo žavimasi kameralizmo idėjomis. arba vokiečių-austrų administravimo. J.Stroinovskis šiek tiek modifikavo fiziokratams būdingą absoliutinės valdžios sąvoką. Tai dar nebuvo susistemintos. bandant konstitucija sustiprinti vykdomosios valdžios vertikalę.Sonnenfels.383]. Panašiai mąstė ir P.Marchlevskio darbus yra mažai žinių [11. Jis siūlė valstybei globoti ligonius bei liberalizuoti bausmes [5. J. Tuo metu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje stiprėjo ne absoliutizmo. o darbas žemės ūkyje – vienintelis gamybinis darbas. šis teisininkas stengėsi Vokietijoje įvesti konstitucinę tvarką. Becher. • prigimtinių teisių. kameraliniai mokslai pasisakė už stiprų centralizuotą. Vienos normatyvinė arba vokiečių-austrų administravimo mokykla Konstitucinės doktrinos laikotarpio pradžia siejama su vieno iš iškiliausių vėlyvojo periodo kameralistų R. Jie siekė pagrįsti gausias valdžios funkcijas. kad XIX a. L. J.Sonnenfels darbuose vyravo socialinės politikos aspektai. tačiau jo ir jo pasekėjų idėjos – kad administravimo mokslas turi ekonomines.Taylor savo knygą „Moksliniai valdymo principai“ [7] išleido 1911 m. o ne importuoti. mokyklai. išskyrus įstatymų leidybą.Taylor. 1855 m. kurioje ekonominiai tyrimai iš cirkuliacijos sferos buvo perkeliami į gamybos sferą. 119-129] jis tvirtino.Daries bei J. į administravimą bandė pažvelgti moksliniu aspektu: jo 7 dalių knyga „Administracijos mokslas“ (Die Verwaltungslehre) išleista 1865-1868 metais. L. J. pagal kurią valstybė turi daryti įtaką žmonių socialiniam gyvenimui. politinę filosofiją. bijodamas danų valdžios persekiojimo. pabaigoje ir XX a. pabaigos Europos revoliucijų laikoterpiu. konstitucinės doktrinos [4.

parašyti XIX a.Jastrow ir F. Iš XX a.Weber. tačiau jo koncepcijos ir šiandien turi didelę įtaką viešajam administravimui. ji vengė empirinių tyrimų. kurią supriešino su paveldimu (patrimonialiniu) valstybės administravimu. H. administracijos disciplina. sociologo ir ekonomisto M. Daugelyje kontinentinės Europos šalių reikėjo įgyvendinti valstybės įstaigų reformas.Stier-Somlo ir kt. Valstybės administravimo modelį M. pasitelkus sociologinių tyrimų metodus. laikant. kad administracijos mokslas turi nagrinėti dvi problemas: tai. kad administracinė teisė tapo atviresnė kitiems socialiniams mokslams. į kurią jau nebuvo galima nekreipti dėmesio [6. Italų viešojo administravimo mokyklos kūrėju laikomas Palermo universiteto konstitucinės teisės profesorius V. Ta mokykla „užsikonservavo“: teisinio pozityvizmo įtaka ją skatino vykdyti formalius teisinius tyrimus.27-36]. kad šiuo laikotarpiu JAV viešojo administravimo vadybinė teorija plačiau ėmė skverbtis į kontinentinę Europą. nemažą indėlį įnešė italų ir prancūzų tyrinėtojai. J. kad viešojo valdymo ir administracinės teisės negalima nagrinėti atskirai [13. intensyvėjant įvairių mokslo šakų specializacijai.9-17]. turėjusi didelę įtaką kitiems kontinentinės Europos kraštams. Italų administracinės teisės tyrinėtojai laikėsi nuostatos. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje ir pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose ėmė bręsti administracinės permainos [9.Weber darbai. Italų mokslininkų administracinės teisės tyrinėjimai sudavė skaudų smūgį austrų-vokiečių administravimo mokyklos tradicijoms ir kryptims. Dėl viso šito kontinentinės Europos administravimo raidos teorija ir praktika tapo dinamiška galinga jėga. ekonominiais ir sociologiniais metodais. pradžioje. kuriems teisinė ir administracinė tvarka buvo pažangos pagrindas [4. F. taip pat laiku nesuvokė. ne vien minėtoji italų mokslininkų veikla.Forsthoff.265-267]. Pabaigoje ir XX a. p. pastaraisiais dešimtmečiais užleido savo pozicijas: viešojo administravimo tyrimų centrai persikėlė į JAV. dešimtmetyje) Austrijoje ir Vakarų Vokietijoje vėl prasidėjo spartesnė administravimo mokslo raida.y. Todėl jį galima rikiuoti greta tokių austrų-vokiečių administracinės mokyklos atstovų kaip I. supažindinantis su administracine valdymo sistema. E.administracijos mokslinės teorijos į administracinę teisę. Italų teisininkai pradėjo teisinės administravimo struktūros tyrinėjimus ir ėmė domėtis praktinėmis administravimo reformomis. 1947 m.Antonioli. kad administracijos mokslas yra aprašomojo pobūdžio.2736].Kelsen. Iki šiol plačiausiai žinomi žymaus vokiečių istoriko. kad dėl partinės kovos valstybėje gali įvykti politinės valdžios pasikeitimų. Tada atgimė teisinės valstybės idėja. ir todėl šiuolaikinės viešojo administravimo raidos kontekste jo idealios biurokratijos modelis turi nemažai trūkumų. Ši teisė buvo pavadinta administracine teise. Šioje mokykloje susibūrė pagrindinės vokiečių ir austrų administravimo tyrinėtojų pajėgos (E. Nors jo mokslinė veikla nebuvo tiesiogiai susijusi su viešuoju administravimu. Be to. suabsoliutino formalųjį administracinės organizacijos aspektą.265-267]. kad tik toks aparatas yra stiprus ir gali įvesti valstybėje tvarką. administracijos mokslą ir administracinę politiką.31-45]. vis dėlto turi mokslinius tikslus [6. valstybės veiklą suvokė kaip teisės aktų įgyvendinimą bei vykdymą. kaip yra administruojama. Septintajame–devintajame dešimtmetyje ir . hierarchija.Stier-Somlo siūlė išskirti tris disciplinas: administracinę teisę.Peters. o modernusis viešasis administravimas reikalauja netradicinių „techninių“ sprendimų. nors ir paremta praktika. Jis tvirtino. specializacija. Todėl sutvirtėjo viešosios teisės pozicijos.Antoniolli ir kt.). nes jo pažiūros ir tyrinėjimai padarė didelę įtaką viešojo administravimo organizacijų teorijos raidai. bet kartu remtis ir konkrečiais empiriniais faktais. nublokšdama į šalį Vienos mokyklos administravimo koncepcijas. p. p.Jastrow.Jastrow nagrinėjo socialinės politikos ir administracijos ryšius ir tvirtino. ir kad tam tikram istoriniam administravimo procesui praverstų mokslinė kritika. žinoma. jos istorija. ir tai.Stier-Somlo. p. kad konstitucinio biurokratizmo epocha su industrine era eina į pabaigą. Jo sukurtas „biurokratinės organizacijos“ modelis padėjo pagrindus sociologiniams valdžios įstaigų tyrimams. kad reikia išskirti administracijos mokslą iš administracinės teisės. Austrų-vokiečių administravimo mokykla. p. Panašūs procesai vyko ir Prancūzijoje [8. pasiremiant politiniais. organizacine struktūra ir tikslumu paremtas administracinis aparatas. pradžios vokiečių mokslininkų. M.Weber teigė. M. Prancūzų teisininkas G. L. paminėtini I.637].Weberis formulavo „legalaus valdymo“ sistemoje. W. p. p. Administracinę teisę derinant prie modernaus viešojo administravimo. Pasiekta. kaip reikia administruoti.Adamovich. kad valstybės raidai būtinas dalykiškumu. Teisininkas I. Jis akcentavo. besiformuojantis administracijos mokslas „susmulkėjo iki administracinės teisės normų“ [4.Peters. Tos mokyklos atstovai (W. Tai lėmė. jis pirmasis pasiūlė administracinę politiką paversti sudedamąja administracijos mokslo dalimi [4. Biurokratinį organizacijos modelį jis tyrinėjo politinių partijų kovos ir valdymo kontekste.9-17]. p. tuo panaikinę ribą. Tačiau jo darbai svarbūs. akcentuodamas. Deroche savo darbuose pradėjo taikyti socialinės psichologijos metodus. kad teisės mokslas turi tyrinėti teisinių normų pozityvizmo esmę.Forsthoff) administravimo teoriją toliau siejo su administracine teise.Orlando. todėl ir išaugo administracinės teisės vaidmuo.37-36]. Be to. neįvertino neformalių struktūrų įtakos administraciniams procesams. sukurtas daugiausia administracinės teisės mokslininkų. Teisė tapo pagalbine administravimo priemone.Weber – teisinės-normatyvinės valdžios ir prūsiškojo administracinio modelio šalininkas.. Pasak jo. Be to. remdamasi vien tik Prūsijos valdymo pavyzdžiais. Tokioje biurokratinėje organizacijoje pagrindinis vaidmuo skiriamas profesionaliems valdininkams. administracijos veikimu. tačiau biurokratinis aparatas turi likti nepakitęs. F.E. Prancūziją ir kitas šalis. vėl atkreipusių dėmesį į administravimo teoriją. p. 58 Po Antrojo pasaulinio karo (tiksliau – šeštajame XX a. Tai buvo susiję ir su tuo. skiriančią viešąjį administravimą ir administracinę teisę. prancūzų okupacinėje zonoje Vokietijoje buvo įsteigta Vokietijos aukštoji administracinių mokslų mokykla (pagal Prancūzijos Paryžiaus administracijos mokyklos pavyzdį). laikydamas. M. neužsisklendė formaliai dogminiuose teisės tyrimų metoduose ir tapo atviresnė organizacijų teorijai [8. Kartu atsirado būtinybė atnaujinti administravimo tyrinėjimus ir priderinti administracinę teisę prie naujų reikalavimų. H. t. Tuo metu „teisinės valstybės“ koncepcija pradėjo užleisti vietą „administracinės valstybės“ koncepcijai.

kad XX ir XXI amžių sandūroje Vienos normatyvinė ir prancūzų administravimo mokyklos užleidžia savo pozicijas amerikiečių viešojo administravimo mokyklai.9-17].Catherine ir kt. yra orientuotas į biznio vadybos elementus. Prancūzų administravimo tyrinėtojai viešąjį administravimą sieja su valstybės ir teisės problemomis (panašiai kaip ir Vienos mokykla). Jeigu taip būtų.Luhmann. Tyrinėjamos tokios viešojo administravimo problemos kaip valdymo aparato struktūra ir jos kitimas. Tokia situacija yra vadinama viešosios politikos proceso „suteisinimu“ (juridicization). R. kiti – kad tie tyrimai tik padėjo suformuoti jungiamąją grandį tarp Vienos normatyvinės administravimo mokyklos ir amerikiečių viešojo administravimo mokyklos. administravimo technika ir procedūros) [6. pasirodžiusi kolektyvinė monografija „Traite de science administrative“. Taigi Prancūzijos viešojo administravimo mokyklos atstovai tyrinėja tai. jos autoriai – to meto administravimo autoritetai M. jos vaidmeniui šiuolaikinėje valstybėje. kas Vokietijoje ir Prancūzijoje ir daug kur kitur Europos kontinente gali būti paaiškinama keturiais tarpusavyje susijusiais faktoriais: 1) atskirai įgyvendinamas trijų valdžios šakų konstitucinės tvarkos modelis. 2. kad abi šios mokyklos yra nelanksčios ir nepakankamai sugebėjo prisitaikyti prie besikeičiančių socialinio gyvenimo sąlygų. kad viešajame administravime turi dirbti teisininkai.Crozier.Grauhan) administravimą ėmė nagrinėti politiniu aspektu. 59 . ir jis prieštarauja šiuolaikiniams demokratijos procesams bei suteikia galimybę amerikietiškajai viešojo administravimo teorijai įsigalėti Europos kontinente. Prancūzų mokykla yra linkusi akcentuoti administravimo tyrimų socialinį ir politinį kontekstą. Labiau negu Europoje jis buvo vertinamas JAV.30-41]. darbo valstybinėse įstaigose technika. tačiau jie pasitelkia kitokius tyrimo metodus nei teisės moksluose.Gournay tvirtina. kai kurios mokslininkų grupės (W. p.R. Fayol. kas artima amerikietiškajam viešajam administravimui (viešųjų įstaigų vadyba. paremtos organizacijų vadyba [4. Europos teisės mokyklos tuo metu valdymo „technikos“ nemokė [6. Amerikos viešasis administravimas.9-17]. Prancūzijoje tyrinėtojai taip pat mato viešojo administravimo ir politikos mokslų tiesioginį ryšį. XX a. bet ne viešajai politikai. Kitaip tariant. Jis administravimo mokslą papildė kai kuriais naujais sociologijos bei žmogaus pažinimo elementais. kurie galutiniame etape visada formuluojami subjektų – pagrindinių veikėjų viešojo administravimo organizacinėje struktūroje – atžvilgiu. Tas pats B.Gournay tvirtina. kad kai kuriose srityse administracijos tyrinėjimai yra integrali politikos mokslų dalis. Išvados 1. taip pat tai. 3) teisinis aktyvumas ir lydintis šį procesą valdžios galių augimas sukelia techninių problemų teisėkūroje. ekonominių bei politinių faktorių įtaka viešajam sektoriui). nesuprantami taptų tų organizacijų tikslai. Jis agitavo už verslo vadybos patirties įdiegimą viešųjų įstaigų darbe. Būtent toks viešosios politikos „suteisinimas“ gali būti vadinamas „regime administratif“. Svarbus įvykis Prancūzijos viešojo administravimo raidoje buvo 1966 m. ir todėl tuo metu H. tačiau neatskyrė pramonės įmonių ir viešųjų įstaigų administravimo. viešasis administravimas yra integralus su administracinės teisės disciplina. nes administravimas tiesiogiai susijęs su politika. palyginti su kitomis kontinentinės Europos valstybėmis. kadangi ekonomikos valdymo procesai visada aplenkia administracinius pertvarkymus. Prancūzijos mokslininkai neturi vienos nuomonės. p.Vokietijoje atsirado naujų viešojo administravimo tyrimų krypčių. Prancūzų viešojo administravimo tyrinėtojai administravimą sieja su sociologine ir politine problematika. tačiau pasirodė. kas būdinga austrų-vokiečių mokyklai (teisinis administravimo kontekstas ir socialinių. 2) tai naudinga politikams. skirtingai negu JAV. kaip konstitucinei teisei yra politikos mokslai“ [6. šeštajame–septintajame dešimtmetyje pasiekė Prancūzija. Prancūzų administravimo mokykla Laikoma. ar viešasis administravimas yra savarankiškas mokslas. Tai būdinga ir kai kurioms kitoms Pietų Europos šalims.Fayol darbai nesuvaidino didelio vaidmens Prancūzijos ir kitų Europos valstybių viešajame administravime. Šie administravimo modeliai buvo grindžiami daugiausia teisiniu ir ekonominiu bei sociologiniu aspektais. Dar XX a. laikant. biurokratijos įtaka sprendimams. N. apsiribojanti vien tik ją kuriančiomis individų organizacijomis. Austrų-vokiečių ir prancūzų administravimo sistemos genezė įrodo. administracijos kontrolė ir kt. pradžioje austrų-vokiečių ir prancūzų administravimo tyrinėtojai amerikiečius paniekinamai vadino „technikais“. Labai daug dėmesio skiriama viešosios organizacijos „misijai“. kad santykyje su administracine teise „…viešasis administravimas administracinei teisei yra tas pats. kadangi tų tyrimų koncepcijos ir metodai yra paimti iš sociologijos. kad vokiečių kameralistai ir prancūzų policistai padėjo Europos viešojo administravimo pagrindus. pradžioje svarų indėlį į administravimo teoriją ir praktiką įnešė H. R. kur pirmumas teikiamas vadybai ir politikai. Pavyzdžiui. tyrimus orientuojant į politines administravimo funkcijas. Garsus prancūzų viešojo administravimo autoritetas B. p. o tada dar vyravo nuostata. kad. galima tvirtinti. p.Thieme. Tose valstybėse viešąjį administravimą stipriai veikia administracinė teisė. kad teise paremtoje valstybėje ji nėra išskirtinė prakseologinė konstrukcija. Išanalizavus kontinentinės Europos viešojo administravimo genezę.Fayol nuostatos nerūpėjo nei universitetams.23].9-17] ir todėl H. didžiausią pažangą viešojo administravimo tyrimų srityje XX a. Kai kurie mokslininkai teigia. austrųvokiečių administravimo mokyklos idėjos iki šiol gana populiarios Vokietijoje ir Austrijoje. kad tuo metu susiformavo atskira prancūzų administravimo mokykla. Pastarųjų dešimtmečių viešojo administravimo raida kontinentinėje Europoje rodo. Antra vertus. 4) griežta teisinė aplinka bei valdininkų iniciatyvos apribojimas [12. p. Administravimo procesas čia tiriamas socialinės aplinkos politikos ir teisės kontekste. kad administravimo tyrinėjimus galima priskirti viešojo administravimo sociologijai. ar ne. todėl geriau prisitaiko prie naujų techno-ekonominių paradigmų. materialinis aprūpinimas.

Viešasis administravimas (ats. and Tate. kur precedentinės teisės aplinka ir sistema suteikia daugiau iniciatyvos ir novatoriškumo administratorių sprendimams. 39-45. Leonski. J. 381-383. 6-7. F. Jasaitis E. pareigas. 111-119. Nauka administracji. bet ir kitų socialinių mokslų metodais. kad viena iš pagrindinių viešojo administravimo vertybių yra legalus veikimas valstybės ir piliečių labui. Vainius Smalskys Genesis of Public Administration in Continental Europe Summary Currently Anglo-Saxon models of public administration are dominant. A. F. 1991.10. Public Administration and Paradox of Professionalization: Public Administration Review. 60 . Studia z nauki prawa administracyjnego i nauki administracji. New York. 1968. Ekonominės teorijos Vilniaus universitete 17831832 m. 4.C. Warszawa. 11. Nr. Wroclaw. Administracijos veikimo rezultatas austrų-vokiečių ir prancūzų tyrinėtojams visada juk buvo ir yra pilietis (individas). 637-653. ir toliau išlieka aktualūs viešojo administravimo tyrimai. 19. 9. Puškorius S. Comparative Judicial Review and Public Policy. Longchamps. Tai siejasi ir su M. 1618. 12. November/December 1990. 6. Wroclaw. Ekonomika. T1. Fizjokratyzm w dawnej Polsce. 17. 1992. Theses models are based on business management and public policy. Založenia nauki administracji. These models come from Austrian. 5. Juridical models of public administration were formerly used in continental Europe and these models are still valid in many countries. Makarevičius A. 1960. D. Lietuvių enciklopedija. Institucje prawa administracyjnego. Įvadas į viešąjį administravimą Kn. 1948. Viešojo sektoriaus tyrimai kontinentinėje Europoje visada vyko platesniame kontekste (įtraukiant ir teisę). 1977. Įsigalint vadyba grindžiamai amerikietiškajai viešojo administravimo koncepcijai. Visi jie yra teisės subjektai. 1998. besiremiantys ne tik administracinės teisės. London. 13. teisiniai interesai ir teisiškai apibrėžtos pareigos. Kontinentinėje tradicijoje pilietis viešųjų paslaugų vartotojas visada buvo ir yra teisės ir pareigų subjektas. 5. 2000. 41. Marchlewski. Krakow. Blas. Kaunas: Technologija. red. 4. Prawo. 1957. Boston. negu JAV ir kitose anglosaksų kraštuose.Weber pastebėjimu. This article is about traditional administration genesis and its impact on administration process in continental Europe. Jackson. o pagrindinės vertybės yra jo teisės. Taylor.B.S. Warszawa. Valdymo ir viešojo administravimo aktualijos Lietuvoje. Literatūra 1. German and French schools of public administration and are used in practice. 6. Acta Universitatis Wratislavensis. Westport. 8. The Principles of Scientific Management.W. 7. Connecticut.3. Longchamps.Raipa). Jie turi savo teisinius interesus.W. B. 265-267. nauce prawa Cigler. 27-36. N. T. 3. Jurisprudencija. įgaliojimus. 119-129. 1999. A. Warszawa. Wspolczesne kierunki w administracyjnego. 10. 23. laisvės. F. 1897. 2. Langrod J. 9-17. Z. lokalinė bendruomenė ar piliečių grupė. 1911. taip pat konstitucijos jiems suteiktas laisves.15(7).

Todėl šiame straipsnyje analizuojamos aktualios viešojo administravimo etikos problemos ir tuo aspektu vertinama situacija Lietuvoje. į tokias problemas bando pažvelgti naujai. Australija ir kt. Pirmojo Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio savivaldybių tarnautojas ir pedagogas A. kad tarnautojai atstovaus eilinių piliečių ir kartu visos visuomenės interesams. 1 Viešojo administravimo etikos aspektai Lietuvoje Jolanta Palidauskaitė. Kintanti valstybės socialinė. Kiekvienas jų elgesys ir elgesys su piliečiais. liepos 5 d. Nr. bandė kovoti su korupcija bei interesų konfliktu. globalizacija ir kitais šiuolaikinio gyvenimo reiškiniais bei su tuo. netinkamam. paštas: vak@smf. p. tarp jų ir etinių. Piliečiai tikisi.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. Jie yra tarpinė grandis tarp piliečių ir politinės valdžios. Tokioje situacijoje viešojo administravimo etika (ypač normatyvinė etika) gali tapti valstybės tarnautojų kelrodžiu. bet su atitinkamas funkcijas vykdančiais viešojo administravimo tarnautojais. rasti tinkamus Pavyzdžiui. Politinė valdžia tikisi. Rasa Didžiulienė Kauno technologijos universitetas K. visuomenę daugeliu atvejų informuoja žurnalistai.Valstybės tarnautojai formuoja visuomenės nuomonę apie krašto įstaigas ir visą administracinį aparatą. Įvadas Dabartiniame pasaulyje auga valdžios veiklos mastai ir jos įtaka įvairioms visuomenės gyvenimo sritims.Valašinas rašė: . Bene universaliausia prevencinė priemonė korupcijai. demokratija ir net pačia valstybe. Tarpinė viešojo administravimo tarnautojų padėtis uždeda jiems sunkią atsakomybės naštą. 2 Nepakankamai informuoti ir nesuprantantys visuomenės valdymo proceso piliečiai kartais tikisi. ethics of public servants. įgyvendinamos antikorupcinės programos ir pan. 1 Jolanta Palidauskaitė – Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedros docentė. gali net pakeisti esamus įstatymus. Kanada. elgesį. pereinančių iš autoritarizmo į demokratiją ir rinkos ekonomiką. JAV dar XIX a. Etikos svarba viešajame administravime Viešojo administravimo tarnautojų vietą visuomenėje – išskirtinė. kad tarnautojai vykdys numatytą politiką ir tinkamai reprezentuos valdžią piliečių akyse. Šio straipsnio tikslas – aptarti aktualias viešojo administravimo etikos problemas ir tuo aspektu išanalizuoti dabartinę situaciją Lietuvoje. Drausminančios ir kartu prevencinės priemonės buvo nuolatinė piliečių vykdoma tarnautojų asmeninės ir visuomeninės veiklos kontrolė ir reikalavimas atsiskaityti prieš visuomenę už atliktą darbą baigus tarnybą. JAV. spalio mėn. bet ir naujųjų technologijų plėtra atominės energijos panaudojimo. socialinių mokslų daktarė. Prahoje vykusi antikorupcinė konferencija. labai didelio pasaulio bendrijos susidomėjimo sulaukė 2001 m. demokratija ir net pačia valstybe.48-50]. pirmiausia susiduria ne su aukščiausia valdžia. ekonominė ir politinė aplinka viešojo administravimo etikai daro vis naujus iššūkius. su kuriais ji privalo susidoroti. Senovės Atėnuose buvo bandoma iš anksto užkirsti kelią neatsakingam ir egoistiniam tarnautojų elgesiui. p. Piliečiai. Su netinkamu valdžios pareigūnų elgesiu stengtasi kovoti jau nuo seno. bet ne jos savininkai. valdžiai metama vis daugiau iššūkių. spręsdami jų reikalus. Anksčiau prevencinės priemonės bandant įveikti valdžios negeroves apsiribodavo vienos valstybės teritorija. Kita vertus.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. 20. bendradarbiaudamos su tarptautinėmis organizacijomis (viena jų Transparency International).293]. Panaši praktika buvo nusistovėjusi ir Prūsijoje. ir vis aktualesni darosi jos teoriniai ir praktiniai aspektai. LT-3000 Kaunas Su viešojo administravimo etika siejasi pasitikėjimas valdžia ir atskiromis jos institucijomis. fenomenas. Jie turi tam tikrą galią ir veikimo laisvę.). Dabar daugelis valstybių (ES šalys.Donelaičio g. Netinkami politikų ir valstybės pareigūnų veiksmai bei sprendimai nėra tik šiandieninės Lietuvos ar kitų valstybių. Raktažodžiai: viešojo administravimo etika. o dažnai ir įstatymams. kiekvienas patarnavimas piliečiui šį atitinkamai nuteikia ir palieka jam tokį ar kitokį įspūdį [15. kad vis didesnius reikalavimus valdžiai kelia piliečiai. spręsdami įvairius reikalus. neetiškam valstybės tarnautojų ir politikų elgesiui apriboti yra profesinės etikos standartų laikymasis. tačiau negali peržengti nustatytos kompetencijos ribų2 [8. prasižengiantį visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms. Valstybės tarnautojai yra tik valdžios patikėtiniai. Tai siejasi su spartėjančia mokslo ir technologijų pažanga. Tuo tikslu organizuojami tarp_______________________________________________________________________________________________ tautiniai seminarai ir konferencijos1. kad valstybės tarnautojai. valstybės tarnautojų etika. El. padedančiu spręsti iškylančius sunkumus. Rasa Didžiulienė – Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros doktorantė. Iki pat žiniasklaidos kaip profesijos atsiradimo didesnė visuomenės dalis apie tokius dalykus nesužinodavo: tai likdavo savotiška valdžios atstovų sluoksnių paslaptimi. kosmoso užkariavimo ir kitose srityse. Jį lemia žmogaus egoizmas.. Reguliuojama ne tik socialinė ir ekonominė raida. Viešojo administravimo etika siejama su pasitikėjimu valdžia ir atskiromis jos institucijomis. Dabar apie neprofesionalų. Keywords: ethics in public administration.ktu. 61 .. Netinkamas kai kurių valdžios atstovų elgesys turi gilias istorines šaknis.

p. 62 . grindžiamas valdžios veiksmų vertinimu.Van Wart [16. Posūkis naujų vertybių link nereiškia. tiek valstybės tarnautojams. Ji irgi išgyvena įvairius pokyčius. kaip visuomenė. Keičiantis visuomenei. suvokia valdžios vykdomą politiką. antruoju – darbuotojas [16. kad valstybės tarnautojai dirbs geriau. asmuo jaus įsipareigojimą elgtis tinkamai. remiantis M. [3. viešumu. Valstybės tarnautojų elgesio standartus veikia ir besikeičiančios socialinio bendravimo normos: priemonės prieš seksualinį priekabiavimą. kad tarnautojas yra pilietis. skelbia. bet daugiau iš funkcinių pozicijų. ir pagrindžia nuostatą. p. darbuotojų kūrybingumą ir atsidavimą3. didesnis pliuralizmas ir pan. Šalia tradicinio viešojo administravimo modelio atsirandanti naujoji viešoji vadyba akcentuoja vadybos dalykus. kaip naudotis tarnybiniais mobiliaisiais telefonais. kad tiek išrinkti. Žmonės tikisi. sąžiningumų bei pažadų paisymu. profesinės etikos ir elgesio standartų. Augant privataus ir viešojo sektoriaus sąveikai. išlaviruoti tarp politinės valdžios ir piliečių keliamų reikalavimų ir kt. Tai vienas iš iššūkių. Valdžios šaknis pakerta žmonių patirtis. akcentuojantis visuomenės pasirinkimą. ir 2) įgalinimo. keičiasi ir valdžios vaidmuo. bet visų piliečių (bendruomenės) interesais. Žmonės nepasitiki valdžia kuri nepaiso visuomenės poreikių. Pasitikėjimas įgyjamas. valdžia nebetenka paslaugų teikimo monopolio ir turi konkuruoti su privačiu sektoriumi. Dabartiniu laikotarpiu vertybių kaitą sąlygoja šalia tradicinio biurokratinio viešojo administravimo modelio atsirandantys kiti du administravimo modeliai: 1) konkurencijos. Tokia demokratiška pažiūra į valstybės tarnautoją atsispindi ir 1999m. kad vis daugiau viešųjų paslaugų visuomenei turi teikti privačios struktūros. Etiškas elgesys turi tapti gyvenimo norma. taikant efektyvesnę ir demokratiškesnę administravimo sistemą. Pasitikėjimas valdžia susijęs ir su tuo. sprendžiami konkurencijos dėl paslaugų teikimo klausimai su privačiu sektoriumi ir kt. nešališkai tarnaudami visoms piliečių grupėms. į kuriuos konkrečiais darbais turi atsakyti šiuolaikinė valdžia. bet pilietis. gerbtų piliečių teises ir atsižvelgtų į jų lūkesčius. Su tuo susieta vertybių kaita turėtų prisidėti prie 3 M. Valdžios ir piliečių bendravimo sėkmę lemia aiškiai apibrėžtos demokratinio bendravimo taisyklės. ieškoti naujų darbo metodų. Etiško elgesio pagrindas yra mintys. Jis teigia. teiks daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Tradicinio ir naujojo viešojo administravimo palaikomų vertybių palyginimas. organizacijos struktūros ir darbo jėgos lankstumą. kad viešojo administravimo tarnautojai dirbtų visuomenės interesams. tiek ir paskirti valstybės tarnautojai visų pirma rūpinsis ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais. akcentuojantis demokratiją organizacijoje. Etika. Viešojo administravimo etikos svarba akivaizdi tiek eiliniams piliečiams. o ne juos išrinkusiųjų piliečių interesais. puoselėtų visuomenėje pripažįstamas vertybes. nuopuolius ir pakilimus. Kartais valstybės tarnautojų sąžiningumas. žvelgdama iš etinių pozicijų. Tai greičiau liudija norą ir pasiryžimą uoliau tarnauti visuomenės interesams. taip.86]. įsipareigojimai ir sprendimai veikti tam tikru būdu. kontaktuojantis su kitais valstybės piliečiais. o kartu mažės ir jų išlaikymo išlaidos. Interneto tinklu ir kt. demokratinėje valstybėje piliečiai tikisi. kreipiant jų elgesį siektinų etikos idealų linkme. Tokia situacija verčia valdžios atstovus iš naujo permąstyti ir įvertinti savo veiklą. priimtame Estijos valstybės tarnautojų etikos kodekse. Demokratinėje visuomenėje labai svarbu pasitikėjimas eiliniais valstybės tarnautojais. kai patiems žmonėms sudaroma daugiau galimybių pasireikšti skaidrumo ir aiškumo aplinkoje. kad valstybės tarnautojai dirba senais metodais ir kad valdžia dažnai nespėja eiti koja kojon su sparčia technologijų ir visuomenės raida.18-21]. Demokratijos sėkmingą gyvavimą užtikrina visuomenės pasitikėjimas.Frederickson valstybės tarnautoją vertina ne iš struktūrinių (galios). Negalima visiškai pasikliauti valstybės tarnautojų sąmoningumu ir nusišalinti nuo etinio švietimo. sukurti savo veiklos viziją. kad nusisukama nuo eilinio piliečio. Piliečių bendravimas su viešojo administravimo tarnautojais formuoja jų požiūrį į visą valdžią ir visą politinę sistemą. kaip to reikalauja profesinės etikos standartai. bei kitos netinkamo elgesio apraiškos. pilietis. Viešojo administravimo sektoriaus darbuotojų elgesį veikia ir bendravimas su kitų valstybių tarnautojais. Tik apmąstęs ir įsisąmoninęs etikos svarbą. Nors ir tebevaidindama pagrindinį vaidmenį. Tie pokyčiai apima ne tik atskiras institucijas. pateiktas 1 lentelėje. kurią akcentuoja naujojo viešojo administravimo teoretikai. kad tarnautojas nėra valdžios reprezentantas. Demokratija nėra statiška sistema. užfiksuotos konstitucijoje ar kituose įstatymuose ir grindžiamos atvirumu. pavyzdžiui. kad valdžią turintys asmenys daugiau rūpinasi savo asmeniniais. p. Pirmuoju atveju varomoji jėga yra klientas. bet ir vertybes.Van Wart išskiria du naujus viešojo administravimo modelius. Kartu su sparčia technologijų raida keičiasi ir piliečių poreikiai: jie kelia visai kitokius nei iki tolei reikalavimus ne tik valdžiai apskritai. Pirma. valdžia ir pasitikėjimas yra susiję. Dažnai priekaištaujama. kurio 1 str.problemų sprendimo būdus. demokratija remiasi pasitikėjimu. Naujajame viešajame administravime vietoj tradicinės hierarchijos. politikams ir žiniasklaidai. besilaikančiais skirtingų moralinių. dorumas vertinamas labiau nei jų kompetencija. centralizacijos ir kontrolės diegiamas bendradarbiavimas. kurių junginį kai kurie teoretikai vadina naujuoju viešuoju administravimu. Todėl labai svarbu. Vienas iš naujojo viešojo administravimo propaguotojų H. Demokratinės valdžios institucijų veiklos sėkmė priklauso nuo žmonių paramos. jos stipriąsias ir silpnąsias savybes. visuomenės gyvenimo sritis. antreprenerišką vadovavimą. Etika viešajame administravime svarbi dėl dviejų priežasčių. keičiasi ir valstybės tarnautojų veiklos metodai: įsitraukiama į komercines operacijas. Šiame kontekste paminėtina nauja valstybės tarnautojo statusą apibrėžianti pozicija. kurie anksčiau buvo daugiau taikomi tik verslo struktūrose. tarnaujantis žmonėms [13]. iškelti naujus uždavinius. Todėl labai svarbu tobulinti viešojo administravimo tarnautojų sprendimus. Naujų elgesio taisyklių poreikį didina ir kai kurios naujų technologijų naudojimo problemos. Reikia nuolatos akcentuoti viešojo administravimo etikos svarbą ir būtinumą. Demokratija priklauso nuo efektyvaus valdžios ir piliečių komunikavimo. bet ir valstybės tarnautojams.86]. etiško elgesio ir sprendimų vidinį naudingumą. Skirtingai nei kitų politinių režimų sąlygomis. decentralizacija ir problemų prevencija. greičiau.

Nagel. kad jie laikysis aukštesnių negu eiliniai piliečiai moralinių normų bei etinių standartų profesiniame ir privačiame gyvenime ir kad bus moralaus elgesio pavyzdžiai [8. kad valstybės tarnautojai gyvena tarsi auksinių žuvelių akvariume. teisingesnių bei nešališkesnių sprendimų iš jo tikimasi. jis pabrėžia.Van Wart) Tradicinės vertybės Makro lygio vertybės monopolija reguliavimas (kontrolė) organizacijos stabilumas nusistovėjusios programos konkurencija rinkos sistema (organizacija. Etinio mokymo tyrinėtoja C. ir kiti darbuotojai. bet kitais atvejais jie gali daryti tai. kas kitiems asmenims būtų neleidžiama. kad valstybės tarnautojams keliami aukštesni reikalavimai negu kitiems piliečiams. Juo aukštesnės valstybės tarnautojo pareigos. Tradicinio ir naujojo viešojo administravimo palaikomos vertybės (pagal M. Dėl to visi viešojo sektoriaus organizacijų vadovai ir darbuotojai nuolatos turi kontroliuoti savo elgesį etikos aspektu bei domėtis bendromis etikos problemomis. įstatymų numatytais atvejais naudoti prievartą [11]. p.Denhardt teigia. t. Antroji viešojo administravimo etikos svarbos priežastis ta. kuriuos apibrėžia jų darbo pobūdis ir pareigos. reikalaujama vienodo vyrų ir moterų Naujos vertybės 63 . nes kiekvieną jų judesį atidžiai stebi kritiška visuomenės akis [2. Didesni moraliniai reikalavimai valstybės tarnautojams keliami dėl dviejų priežasčių: jie turi tam tikrą valdžią darbuotojų poreikiai darbuotojai vertinami kaip organizacijos turtas dėmesys darbuotojui vystymas-mokymas-pripažinimas eiliniams piliečiams.30]. Viešojo administravimo tarnautojai prisiima specifinius įsipareigojimus daugiau ar mažiau apibrėžtais būdais nešališkai tarnauti tam tikriems interesams. orientuota į rinką) besitęsiantis organizacijos tobulėjimas programų keitimas Struktūrinės vertybės centralizacija vadovas kaip kontrolierius nedemokratiška organizacija individualus darbas hierarchinė organizacija paprasti darbai paprasta paslauga decentralizacija vadovas kaip padėjėjas dalyvaujanti organizacija komandinis darbas lygi organizacija įvairiaplaniai darbai įvairios paslaugos versijos Su darbu susijusios vertybės dėmesys ekspertui dėmesys tradicijoms (status quo) problemų analizė bijoma įvertinimų besiginanti organizacija atlikimas inspekcija ir kontrolė dėmesys klientui dėmesys pokyčiams galimybių matymas įvertinimas suvokiamas kaip nauja galimybė produktyvi organizacija sugebėjimas prevencija Su darbuotojais susijusios vertybės abejingumo sistema su darbuotojais susijusios organizacijos išlaidos dėmesys vadovui įvertinimas-sankcija-reitingas tolesnės demokratijos raidos tiek atskirose organizacijose. kad valstybės tarnautojams vienais atvejais taikomi aukštesni elgesio standartai. Atsakomybę už tai turėtų jausti ir organizacijos vadovai. kad tai atsakymas į mūsų visuomenėje vykstančius pokyčius: techninė revoliucija iškėlė naujas oro ir aplinkos užterštumo problemas. ir juos išlaiko mokesčių mokėtojai. pavyzdžiui.18-20]. p. Atskirų organizacijos darbuotojų etiškas arba neetiškas elgesys yra tos organizacijos bendrosios kultūros išraiška. tarp jų į asmeninius interesus. Tikimasi. Šiuolaikiniame pasaulyje griežtinant reikalavimus valstybės tarnautojams. jų elgesys tiriamas ir vertinamas vis kruopščiau ir kritiškiau. Tai sumažina jų teisę atsižvelgti į daugelį kitų faktorių. Todėl atskirų organizacijos darbuotojų ir visos organizacijos etinio ugdymo klausimai neturėtų būti palikti savieigai. tuo pavyzdingesnio elgesio ir sąžiningesnių. Kiek kitokios pozicijos laikosi viešojo administravimo etikos tyrinėtojas T. viešojo administravimo tyrinėtojas R.y. veikimo laisvę įgyvendindami įstatymus. tiek ir visoje visuomenėje. Paminėtos skirtingos nuostatos dar kartą akcentuoja etikos svarbą valstybės tarnyboje ir parodo etikos aspektų sudėtingumą. kad dėmesys etikai nėra praeinanti užgaida. kurie nėra susiję su tarnybos institucija ir joje atliekamu vaidmeniu. Pavyzdžiui. pasikeitus įstatymams.Moeller teigia. nes jie rūpinasi bendra gerove.1 lentelė .

ar seminarų metu gauta informacija prisidės prie kolektyvo etikos bei darbo klimato gerinimo. ministrus ir Prezidentą. šalies gyventojų mano.117]. Visa tai sąlygojo daugelio valdžios atstovų netinkami veiksmai. Nerimą kelia ne tik paties kyšininkavimo kaip reiškinio egzistavimas. Susidaro įspūdis. Votergeito skandalas. p. padėti atsakyti į praktiškai kylančius etikos klausimus. supažindinti su etikos kodeksais. kurie galėtų būti taikomi bet kurioje pasaulio valstybėje. jau yra keletas kai kuriuos etikos klausimus reglamentuojančių įstatymų6. viešojo administravimo tarnautojai daugelyje demokratinių šalių skatinami etika domėtis nuolatos5. parduotuvių tinklo „Senukai“ skelbiamoje kalėdinėje ruletėje nurodyta. KTU etikos kursai įtraukti ir į bakalauro. Svarbu. priežasčių) paskatino šalies aukščiausiosios valdžios atstovus atkreipti dėmesį į etikos svarbą politikoje ir administravime. Lietuvos teisės universiteto (LTU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentams. Didelę reikšmę turi asmeninis organizacijos vadovo pavyzdys. darbuotojai ir vadovai kasmet turi praeiti etinį apmokymą. Etikos mokymas apima universitetų viešojo administravimo programose dėstomus etikos kursus ir etikos seminarus. turėjusi parengti pareigūnų ir tarnautojų tarnybinės etikos normų kodeksą. bei mokėti jas spręsti. bet Lietuvos visuomenės tolerancija tam reiškiniui. įskaitant Seimo narius. Etikos kursai būsimiems viešojo administravimo specialistams dėstomi Kauno technologijos universiteto (KTU). Tačiau ir ta idėja nebuvo įgyvendinta. išmokyti mąstyti ir elgtis pagal profesinės etikos normas. Tada organizacija vienodai suprastų etikos principus [1. Etikos kodekso idėja vėl buvo prisiminta 2000m. bet ir nuo to. ar tai bus tik nenaudingai išleisti pinigai ir veltui sugaištas laikas.y. 8 Tikslesnės ir neutralesnės būtų apmokymo ar supažindinimo su etikos normomis sąvokos. bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais. 64 . kita vertus. organizacijose atliekamas etikos auditas. Nuo to pareina. vis didėja visuomenės dėmesys politikų ir valstybės tarnautojų etikai. iki šiol Lietuvoje labai trūksta viešojo administravimo etikos specialistų. kuomet keletas politinių partijų inicijavo politikų garbės kodekso priėmimo idėją. siekiama išvengti potencialaus interesų konflikto. 7 Dar 1994m. kad valdžia ir visuomenė stovi skirtingose barikadų pusėse: valdžia mažai domisi visuomenės pasitikėjimu. Beje. Rengiamas kodeksas po patvirtinimo turėjo būti privalomas visiems be išimties valstybės tarnautojams ir politikams. kyla diskusijos. į kurias įsitraukia tiek eiliniai piliečiai. Per pastaruosius penkerius metus 36 procentams visų Lietuvos gyventojų ir 37 procentams verslo atstovų teko duoti kyšį. rūpinantis įvaizdžiu. kad žaidime negali dalyvauti „Senukų“ įmonių asociacijos. Viešojo administravimo etikos situacija Lietuvoje Viešojo administravimo etikos situacija Lietuvoje negali būti vertinama vienareikšmiškai. p. rinkimų kampanijas bei lobistinę veiklą reglamentuojantys ir kiti įstatymai. tų priemonių 4 Pavyzdžiui. gyventojų prireikus yra pasirengę jį duoti [7]. Jie gali suteikti trūkstamų teorinių žinių. suprantama. 6 Tokių įstatymų kategorijai priskirtini interesų konfliktus draudžiantys. nebetikėdami. Šiame universitete viešojo administravimo etikos kursas dėstomas nuo 1995–1996 mokslo metų. kaip pavyzdžiui. Teorijos ir praktikos neatitikimo iššūkius pajėgia atlaikyti tik tvirtos valios. Visuomenės švietimo poreikis išryškėja. Vienos vertus. kad jie gali prisidėti prie visuomenės siekių įgyvendinimo. viešumon iškelti seksualinio priekabiavimo momentai [10. kaip bus vadovaujamasi gautomis žiniomis ir pradėtais formuoti įgūdžiais. visi konkrečios organizacijos nariai. Lietuvos aukščiausioji valdžia etikos svarbą dar tik pradeda įsisąmoninti.73]. Toliau viešojo administravimo etikos padėtį Lietuvoje analizuosime etinio mokymo8 (ethical training) ir švietimo (ethical education) bei viešojo administravimo tarnautojų veiklos reglamentavimo aspektais. priimti etiškus sprendimus ir kt. 61proc. Seimą. LR Seimo Valdybos nutarimu buvo sudaryta darbo grupė. kad tokiuose seminaruose dalyvautų visų lygių viešojo administravimo tarnautojai. t. Priimamiems į darbą naujiems tarnautojams rengiami etikos instruktažai. o piliečiai savo ruožtu vis labiau nusišalina nuo aktyvesnio dalyvavimo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. atstovų parduotuvių ir LNK darbuotojai bei jų šeimos nariai. Pagal korupcijos indeksą Lietuva yra 43 vietoje tarp 90 tyrime dalyvavusių pasaulio valstybių (korupcijos indeksas 4. tokio. Net 72 proc. Etikos aspektus akcentuoja ir daugelis privataus verslo atstovų4. Seminarų sėkmė priklauso ne tik nuo dalyvių gausumo.įdarbinimo galimybių. vasarą. Tačiau. principingi asmenys. kad kyšiai padeda spręsti iškilusias problemas. Etinio mokymo sąvoka pasirinkta dėl jos trumpumo. Universitetuose studentai supažindinami su etikos koncepcijomis. netinkamo įvaizdžio ar kt. siekiama formuoti analitinius jų įgūdžius ir sugebėjimą suvokti etikos problemas. taip pat visuomenės švietimas etikos klausimais. rūpinimasis ne visos visuomenės. Bandyta kurti politikų ir valstybės tarnautojų etikos kodeksą7. Nors visuomenės susidomėjimas viešojo administravimo ir politikos etikos klausimais atskirose valstybėse yra cikliškas. kai buvo pradėta įgyvendinti pirmoji Lietuvoje viešojo administravimo magistrantūros programa. įtrauktus į valstybės tarnautojų tobulinimosi programas. To kodekso idėją pasiūlė amerikiečiai. Tačiau pradėję dirbti absolventai neretai konstatuoja. Tačiau šis kodekso projektas Seime susilaukė visuotinio pasipriešinimo ir nebuvo patvirtintas. Kai kurios įtakingos organizacijos bando kurti universalius etikos kodeksus. Visa tai valstybės tarnautojams nuolat primena etikos svarbą. Svarbi sąlyga tam tikslui pasiekti yra visų lygių politikų ir valstybės tarnautojų etinis ugdymas.. pristatę JAV federalinės valdžios etikos kodeksą. ruošiantis rinkimams į nepakanka etiškai viešajai politikai ir administravimui įgyvendinti. ir į magistrantūros studijų programas. Pastarasis demokratinės Lietuvos dešimtmetis gali būti įvardytas kaip nusivylimo valdžia dešimtmetis. Daugelio politikų ir aukšto rango vykdomosios valdžios atstovų etiniai nusižengimai (ministrų ir kitų valstybės tarnautojų atsistatydinimai dėl interesų konflikto. 5 Po vieno ar kito įvykio. tiek mokslininkai ir valdžios atstovai. su kuriomis susiduria visuomenė ir viešojo administravimo tarnautojai. kad praktiškai etikos normos pažeidžiamos. analizuojant organizacijos Trasparency International (Tarptautinis skaidrumas) Lietuvos padalinio atliktų tyrimų rezultatus.1). Kita etinio mokymo grandis yra etikos seminarai valstybės tarnautojams.

Finansų ministerijos mokymo centras tarp siūlomų temų yra įtraukęs derybų meno ir valstybės tarnautojų etikos seminarą [4]. kurie reglamentuoja viešojo administravimo tarnautojų veiklą. Vieno bendro kodekso. Visuomenės nuomonės apie esamą korupcijos lygį šalyje skelbimas ir jos palyginimas su kitomis šalimis leidžia visuomenei ir valdžiai geriau suprasti ir įvertinti esamą situaciją.06. Pagrindinis tų reglamentavimo formų skirtumas tas. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – kova su korupcija ir jos prevencija. kuriuo turėtų vadovautis visi Lietuvos viešojo administravimo tarnautojai.22).08)9. Vakarų demokratinėse šalyse pastarieji du įstatymai priskiriami prie etikos įstatymų. paminėtini šie: Lietuvos Respublikos (toliau – LR) gyventojų turto ir pajamų deklaravimo (1994. kuriai vėliau pavesta ir lobistinės veiklos įstatymo kontrolė. gvildenančios viešojo administravimo etiką. muitininkams ir pan.02.12. [6]. Daugelio valstybių ir institucijų praktika rodo. KTU savivaldos mokymo centras įvadinėje valstybės tarnautojų mokymo bendrojoje programoje siūlo valstybės tarnautojų etikos seminarą. nes toks dokumentas dažnai vertinamas kaip vidinis susireguliavimo mechanizmas. solidesnių darbų viešojo administravimo etikos klausimais iki praeitų metų visai nebuvo. Profesinio etikos kodekso sukūrimas reiškia profesijos pasiektą brandą. LR viešojo administravimo (1999. reglamentuojantys visų viešojo administravimo sistemos tarnautojų veiklą. Viešojo administravimo sektoriaus veikla gali būti reglamentuojama dvejopai: formaliai (įstatymais. arba jo parengimo ir priėmimo procese dalyvauja platesni visuomenės ar atitinkamos profesinės srities atstovai. Neskaitant keleto straipsnių ir nedidelių brošiūrų. etiketas) ir viešosios politikos ir interesų vadybos seminaras [9]. Atsižvelgus į tą patirtį. kad tokios nevyriausybinės organizacijos bendradarbiavimas su šalies valdžia. Literatūros. muitinė. taisyklėmis) ir neformaliai (etikos kodeksais). Kita prasme etikos švietimas gali būti suvoktas tik kaip literatūros etikos klausimais platinimas specialistams ir visuomenei.) gvildenami ir kai kurie su etika susiję klausimai. kad Lietuvoje didžiausią dėmesį viešojo administravimo etikai rodo žiniasklaidos atstovai. kurią sudaro 10 organizacijų. Etikos švietimas gali būti suvoktas plačiąja ir siaurąja prasme. Pirmasis valdininkų veiklą reglamentuojantis įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1995m. ir būna ignoruojami. Vyrų ir moterų lygioms galimybėms užtikrinti buvo įkurta atitinkama kontrolieriaus institucija. Tarp jų yra ir bendrieji įstatymai.07.). 65 . kad „iš viršaus nuleisti“ etikos kodeksai dažnai būna vertinami kaip priverstiniai. Lietuvos viešojo administravimo (ar valstybės tarnybos) etikos kodekso kūrime turėtų dalyvauti ne tik valstybės tarnybos darbuotojai. dar nėra. Etikos seminarus siūlo tik 4 organizacijos: Lietuvos viešojo administravimo institutas. Lietuvos viešojo administravimo instituto parengtoje valstybės tarnautojų įvadinio mokymo bendrojoje programoje numatytas valstybės tarnautojo etikos seminaras. Yra keletas etikos kodekso priėmimo būdų: jis gali būti „nuleistas iš viršaus“. buvo įkurta šio įstatymo priežiūros institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.12.01). antikorupcinių nuotaikų propagavimas visuomenėje ilgainiui duos teigiamus rezultatus. galima tikėtis. taikytini atskirų administravimo sričių atstovams (pvz. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo (2000. KTU savivaldos mokymo centras. o vadovavimasis etikos kodeksais yra savanoriškas.Paulausko paskirta darbo grupė jau yra suformulavusi 8 etinius principus. bendravimo įgūdžiai. mokesčių inspektoriams. ir specialieji. LR valstybės tarnybos (1998. valstybės valdymo tobulinimo programoje – keletas tarnybiniam etiketui skirtų seminarų (tarnybinis protokolas. Atrodo. Finansų ministerijos mokymo centras. Socialinių darbuotojų rengimo centras.: tai Valdininkų įstatymas ir Vyriausybės nutarimais patvirtinti su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai aktai.. Socialinių darbuotojų rengimo centras savo klausytojams siūlo socialinio bendravimo įgūdžių ir etikos pagrindų seminarą [14].Viešojo administravimo tarnautojų profesionalumui tobulinti Lietuvoje sukurta Viešojo administravimo lavinimo asociacija. kurie turėtų sudaryti valstybės tarnautojų ir politikų etikos kodekso pagrindą. kad įstatymų laikymasis yra privalomas ir už jų pažeidimus baudžiama. Tarp bendrųjų įstatymų. Iki šiol jau priimta keletas svarbių įstatymų. ir kai kurios savivaldybės bei kitos organizacijos. Šis centras viešojo administravimo etikos seminarus savivaldybių tarnautojams pradėjo organizuoti dar 1997 m. neobjektyvumo ir kt. LR moterų ir vyrų lygių galimybių (1998. įsakymais. Lietuvos žurnalistai ir leidėjai jau senokai turi etikos kodeksą ir jo įgyvendinimą prižiūrinčią tarnybinės etikos komisiją. ir yra tokių seminarų pradininkas Lietuvoje. tačiau Seime jie dar neaprobuoti. Kadangi šalies vyriausybė jau senokai nelabai sėkmingai bando įvairiais būdais kovoti su korupcija. Netiesioginę įtaką etikos švietimui daro tarptautinės organizacijos Transparency International padalinio įkūrimas Lietuvoje. Plačiąja prasme etikos švietimas yra visapusiško etinio mokymo (formalaus ir neformalaus) dalis. Lietuvoje iki šiol savus etikos kodeksus turi sukūrusi Lietuvos mokesčių inspekcija. politinio užsiangažavimo. nutarimais. išleista vienos iš šio straipsnio autorių knyga Viešojo administravimo etika. Lietuvoje iki šiol mažai teišleista. Valstybės tarnybos ir kt.29) įstatymai. savo straipsniuose nuolat keldami politikų ir tarnautojų netinkamo elgesio aspektus ir taip atlikdami tradicines jai priskiriamas sargo (watchdog) funkcijas. kurių turi laikytis visi Lietuvos valstybės tarnautojai. Taip suprantamo etinio švietimo poreikiai mūsų valstybėje dar nėra deramai įsisamoninti. Kai kuriuose bendruosiuose įstatymuose (Viešojo administravimo. kuriuo nusistatomi tam tikri veiklos standartai. 2001 m. Priėmus interesų konfliktą draudžiantį įstatymą. JAV visi viešojo administravimo sektoriaus darbuotojai (įskaitant ir politikus) privalo laikytis Amerikos viešojo administravimo asociacijos (American Society for Public Administration – ASPA) etikos kodekso. Tai būtų realus žingsnis funkcionalaus valdžios ir piliečių bendradarbiavimo ir abipusės pagarbos link. 9 Yra parengtas iš esmės naujos šio įstatymo redakcijos projektas. Tačiau nerimą kelia pastaruoju metu vis gausesnė kritika šios profesijos atstovų adresu dėl profesionalumo stokos. bet ir kitų visuomenės sluoksnių atstovai. Pavyzdžiui. Seimo pirmininko A.17).

Pabaiga
Etikos svarbą demokratinės valstybės viešajame administravime sąlygoja tai, kad pasitikėjimas valdžia apskritai ir atskiromis jos institucijomis priklauso nuo to, kaip eiliniai piliečiai vertina valdžios veiksmus ir priimamus sprendimus. Viešojo administravimo tarnautojai, būdami tarp politinės valdžios ir piliečių, turi jausti didelę atsakomybę. Jiems privalu tinkamai atstovauti piliečių interesams ir kartu įgyvendinti numatytą politiką. Šiuo metu dėmesys viešojo administravimo ir politikos etikai Lietuvoje nėra pakankamas, tačiau pastebima ir teigiamų tendencijų. Etikos svarba viešajame administravime ir politikoje jau pradedama suprasti. Etikos dimensijos suvokimas politikoje ir administravime yra pirmas mažas žingsnis etiškos politikos ir administravimo link. Lietuvoje jau priimta keletas įstatymų, nurodančių principus, kuriais turi būti vadovaujamasi valstybės tarnyboje, draudžiančių valstybės tarnautojų interesų konfliktus, reiškiančių iššūkį korupcijai, apgaulei ir kitiems etikos pažeidimams. Tačiau įgyvendinant tuos įstatymus dar yra daug spragų, ir sunkiai pasiekiama, kad jais būtų vadovaujamasi kasdienėje veikloje. Šalinti tuos trūkumus galėtų padėti valstybės tarnautojų ir politikų profesinės etikos kodekso parengimas ir jo įgyvendinimas, etikos seminarų organizavimas, diskusijos viešojo administravimo ir viešojo administravimo etikos klausimais, viešojo administravimo ir politikos etikos disciplinų įtraukimas į universitetinių studijų programas, literatūros etikos klausimais sklaida tarp viešojo administravimo specialistų ir kitų visuomenės narių. Investavimas į viešojo administravimo ir politikos etiką gali ne tik užkirsti kelią netinkamam valstybės tarnautojų elgesiui, bet ir sudaryti jiems sąlygas siekti geresnių darbo rezultatų, sukurti tinkamesnę organizacijų vidinę aplinką, pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą, taip pat padidinti valstybės tarnautojų bei politikų pasitenkinimą savo darbu ir pagerinti valdžios ir piliečių ryšius. Pavieniai žingsniai etiškos politikos ir administravimo link, nesuvokus ir neįvertinus bendro konteksto, gali

nepateisinti dėtų vilčių ir išlaidų. Etiškai politikai ir administravimui sukurti reikalinga aiški valstybės mastu suformuluota etikos strategija, kuria būtų siekiama sukurti etikos infrastruktūrą.
LITERATŪRA 1. Bonczek, S. Creating an Ethical Work Environment. In Berman, E., West, J., Bonczek, S. (Eds.). The ethics edge. International City/County Management Association, 1998, 72-79. Denhardt, R. Viešųjų organizacijų teorijos. Vilnius: Algarvė, 2001. Ethics in the public service. Current issues and practise. OECD Public Managment Occasional Papers. 1996, Nr. 14. http://www.oecd.org/puma/ethics (2001.10.04). Finansų ministerijos mokymo centras. http://www.fmmc.lt (2001.04.26). Frederickson, H. The Spirit of Public Administration. San Francisco: Jossey-Bass Publishers, 1997. Kauno savivaldos mokymo centras. http://www.smc.ktu.lt (2001.04.26). Kyšio rekordas – du milijonai. Lietuvos rytas. 2001, Nr. 231. Lewis, C. The Ethics Challenge in Public Service. A problem solving guide. San Francisco: Jossey-Bass Publishers, 1991. Lietuvos viešojo administravimo institutas. http://www.livadis.lt (2001.04.26).

2. 3.

4. 5. 6. 7. 8. 9.

10. Moeller, C. 1988. Ethics training. In Kellar, (Ed.). Ethical Insight, Ethical Action: Perspectives for the Local Government Manager. International City/County Management Association, 116-130. 11. Nagel, T. 1978. Ruthlessness in Public Life. In Hampshire, S. (Ed.). Public and private morality. Cambridge: Cambridge University Press, 75-91. 12. Palidauskaitė J. 2001. Viešojo administravimo etika. Kaunas: Technologija. 13. Public service code of ethics. http://www.legaltext.ce/indexen.htm 14. Socialinių darbuotojų rengimo centras http://www.fmmc.lt/vala/lit/narys7.htm (2001.04.26). 15. Valašinas A. Biurokratizmas ir administracijos aparato reformos. Kn. Vadyba Lietuvoje 1918-1940 metais. Rinktinė apie valdymą ir darbo organizavimą. Vilnius: Mintis, 1991, 290-295. 16. Van Wart, M. The First Step in the Reinvention Process: Assessment. In Berman, E., West, J., Bonczek, S. (Eds.). The Ethics Edge. International City/County Management Association, 1998, 80-100.

Jolanta Palidauskaitė, Rasa Didžiulienė Ethical Aspects of Lithuanian Public Administration Summary Deeds and decisions made by Lithuanian politicians and public servants are deserving greater public and mass media attention whenever before. Authors directs readers attention to the aspects of significance of ethics in public administration, characterizes the situation of ethics in contemporary Lithuania. Ethical dimension in Lithuanian politics and administration is underestimated. Lithuania has several laws which define ethical principles for public servants, prohibit the conflict of interest etc. Laws without their effective implementation are worthless. Professional code of ethics for politicians and public servants, ethical education and training could help to create ethical climate and ensure public trust which are very important for democracy. Authors concludes that ethical politics and administration in Lithuania could be reached by formulating ethical strategy on the state level.

66

ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. Nr. 1

Interneto vartojimo Lietuvos centrinės valdžios institucijose ypatybės
Rimantas Petrauskas
Lietuvos teisės universitetas Ateities g. 20, LT-2057 Vilnius Straipsnyje analizuojamos naujų informacinių technologijų taikymo viešajame administravime problemos; aptariami Lietuvos centrinės valdžios institucijų tarnautojų pasirengimo bendrauti elektroninėje erdvėje eksperimentinių tyrimų rezultatai. Internetinės kompetencijos aspektu tirta Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentūra ir ministerijos. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad Seimas ir Prezidentūra savo internetine kompetencija artimos Europos Sąjungos valstybių vidutiniam lygiui, tačiau dauguma ministerijų per menkai naudoja internetą grįžtamajam ryšiui su visuomene. Raktažodžiai: naujos informacinės technologijos viešajame administravime, internetinė kompetencija. Keywords: new information technologies in public administration, internet intelligence.

Įvadas

Naujos informacinės technologijos sudaro prielaidas vis pigiau ir paprasčiau priimti, apdoroti, saugoti ir Valdžios institucijų internetinės kompetencijos tyrimai perduoti informaciją. Skaitmeninės informacijos paverbuvo vykdomi dviem kryptimis: analizuojant centrinių timas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonoaukščiausiojo rango valdžios institucijų tinklapius ir tiriant, mikos, sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kaip operatyviai ministerijų darbuotojai naudojasi elektrokitas ir turinčios nepaprastai didelį poveikį piliečių gyniniu paštu. venimui, pagrindas. Raktas į šią plėtrą – platus naujų Pirmoji tyrimų dalis buvo atlikta pagal švedo Phil informacinių kompiuterinių ir komunikacinių technologijų Noble ir vokiečio Bernhard Lehmann parengtą ES valsbei interneto naudojimas, leidžiantis gerokai padidinti tybių politikų bei valdininkų internetinių kompetencijų darbo produktyvumą ir našumą. Todėl visų sričių įstaigos, tyrimo metodiką [4]. Ši metodika remiasi specializuota poįmonės, institucijos vis daugiau savo veiklos bei inforlitikų tinklapių bei grįžtamojo ryšio su visuomene analize. macinių santykių perkelia į elektroninę komunikavimo Minėtieji mokslininkai pagal šią metodiką 1999 m. liepos erdvę. 29 – rugpjūčio 1 dienomis ir 2000 m. liepos 27-30 dienoNaujos informacinės komunikacinės technologijos, mis tyrė visų penkiolikos Europos Sąjungos valstybių sparti interneto plėtra sąlygojo ir didelius valdymo bei aukščiausiųjų valdžios institucijų internetinę veiklą. Jų viešojo administravimo sričių pakitimus [1]. Naujajame tyrimo objektas buvo keturių kategorijų valdžios institutūkstantmetyje viešojo sektoriaus organizacijos darbo cijos: premjero arba prezidento tarnybos, parlamento arba sėkmę gali užsitikrinti tik įsisavindamos elektroninių darbo vyriausybės tarnybos, ekonomikos ministerijos ir socialibūdų potencialą ir išnaudodamos jų teikiamus pranašumus nės apsaugos arba švietimo ministerijos. Kiekvienai iš šių [2]. Tačiau iki šiol daugumos valdžios institucijų keturių institucijų kategorijų buvo parengtas nuo 9 iki 13 kompetencija dirbti naujais metodais yra nepakankama, ir (priklausomai nuo kategorijos) klausimų klausimynas ir tai daugiau ar mažiau stabdo žinių visuomenės plėtrą [3]. pagal atsakymus į pateiktus klausimus kiekvienos kategoriTodėl tų institucijų ir jose dirbančių tarnautojų informacinį jos institucija buvo vertinama pagal 25 balų skalę. amžių atitinkančių administracinių gebėjimų ugdymas yra Lietuvos teisės universiteto tyrimuose analizuota labai svarbi šio laikotarpio viešojo administravimo. UžLietuvos Respublikos Seimo, Prezidentūros ir Ūkio bei duotis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų internetinė komAtskirų institucijų ir asmenų kompetencijos bei petencija. techninių galimybių stoka šiuolaikinių informacinių Seimo internetinės kompetencijos tirtos pagal 9 rotechnologijų taikymo srityje išryškėja vertinant jų diklius. Gautas apibendrinantis įvertinimas 6,8 balo iš 9. naudojimąsi internetu informacijai priimti ir pateikti. Pagal 25 balų skalę tai atitinka 19 balų. Palyginus su ES Siekiant išsiaiškinti, kiek internetu naudojasi Lietuvos valstybėmis [4], LR Seimo internetinės kompetencijos gacentrinės valdžios institucijos, 2001 m. sausyje Lietuvos nėtinai aukštos, ir jas pranoksta tik keturios šios sąjungos teisės universitetas atliko pradinius kai kurių Lietuvos valstybės (žr. 1 pav.). centrinės valdžios institucijų internetinių kompetencijų Prezidentūros internetinės kompetencijos tirtos pagal eksperimentinius tyrimus, kurių rezultatai ir aptariami 11 rodiklių. Gautas įvertinimas 7,5 balo iš 11, t.y. 17 balų, šiame straipsnyje. vertinant pagal 25 balų kalę. Prezidentūros internetinės __________________________________________________________________________________________________
Rimantas Petrauskas – Lietuvos teisės universiteto Teisinės informacijos katedros vedėjas, profesorius, technologijos mokslų daktaras. El. paštas: rpetraus@ltu.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. gruodžio 10 d.

Internetinės kompetencijos tyrimų metodika ir tų tyrimų rezultatai

67

Kompetencijos irgi ganėtinai aukštos, ir tik jas pranoksta tik šešių ES valstybių atitinkamos institucijos (žr. 2 pav.). ES valstybių tos kategorijos institucijų vidutinis vertinimo balas yra 15,4 [4]. Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų internetinės kompetencijos tirtos pagal 12 rodiklių. Abiejų

ministerijų įvertinimas – 5,4 balo iš 12. Tai atitinka 11 balų, vertinant pagal 25 balų skalę. Palyginti su ES valstybių atitinkamomis ministerijomis [4], abiejų šių Lietuvos ministerijų internetinės kompetencijos yra neaukštos ir mažesnės už ES vidurkį 13,87 (žr. 3 pav.).

Balai (iš 25) 25 20 15 10 5 0
a n r i ja cū zi ja Ju Ita ng l tin L ija ė ie t K a uv ra a ly s G tė ra ik O ij a la nd V o ij a ki et S u i ja om I s ija p Po an rt u ija ga li j Be a lg i Li u k A u ja se s t m r i ja bu rg as D an i ja ed Ai ij a

21

20

20

20

19

18

18

18 18

18 14 10 9 8 7 5

Šv

1 pav. ES valstybių ir Lietuvos parlamentų internetinės kompetencijos

Pr

Balai (iš 25) 25 20 15 10 5 0
Ka ra ly s Šv tė Pr ed an ija cū zi ja Po Ital rtu ija ga l Au ija st r Li ija et u G va ra ik Li ija uk se Ai m rija bu rg O as la nd Su ija om ij Be a l Vo gija ki et Is ija pa ni j D a an ija

20 19 19 19 19 18 17 16 16 16 15

13 12

10 10

8

Ju ng tin ė

2 pav. ES valstybių ir Lietuvos valstybės vadovų tarnybų internetinės kompetencijos

68

Informacija apie atskirų ministerijų darbuotojų atsakymų skaičių pateikta 4 pav. o gal ir dėl informacines technologijas ir sistemas prižiūrinčių specialistų aplaidumo. ministerijų darbuotojų išvis neatsakė. tyrimus toje srityje tikslinga plėtoti. t. kad interesantams bendrauti su tokiomis ministerijomis yra sunkiau. Tą pačią dieną gauti atsakymai iš 9 respondentų. ES valstybių Ekonomikos bei Socialinės apsaugos ministerijų ir Lietuvos Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų internetinės kompetencijos Antros tyrimų dalies objektas buvo įvairių Lietuvos Respublikos ministerijų tarnautojai. kad internetinis ryšys ministerijų grįžtamajam ryšiui su visuomene dar per mažai naudojamas. Žemės ūkio.y. Socialinės apsaugos ir darbo. pagal kurią tinklapiai turi būti nuolat atnaujinami. Be to. atsakymai į tokį klausimą teikia informacijos apie tai. Iš trijų ministerijų (Aplinkos. Teisingumo) negauta nė vieno atsakymo. kad tik apie 11 proc. kurių tinklapiuose galima rasti tarnautojų elektroninio pašto adresus: Teisingumo. Įvertinant valdžios institucijų internetinės kompetencijos svarbą bendrajame informacinės visuomenės kūrimo procese. pavardė. jog tai yra tyrimas. Daugiau atsakymų nebuvo. Iš pašto serverių iškart buvo gauta informacija. ar net klausiantys. Ūkio. ir trumpi. jie į adresatų sąrašą nebuvo įtraukti. kur ir kada vyksta Jūsų priėmimai asmeniniais klausimais? Su pagarba – Vardas. kad ministerijų vadovybės darbuotojų internetinių kompetencijų ugdymu daugiau rūpintųsi. Kitą dieną gauti atsakymai dar iš 2 respondentų. Gal tai atsitiko todėl. koks yra grįžtamasis ryšys tarp piliečių ir valstybinių organizacijų. kad 7 elektroninio pašto adresai neegzistuoja. norėčiau pasiteirauti. kad kai kurių ministerijų tinklapiuose pateikta informacija apie darbuotojų elektroninį pašto adresus nėra tiksli. Švietimo ir mokslo. sausio 24d. Vidaus reikalų. Atliekant šį tyrimą. Lietuvos ministerijų darbuotojų internetinė kompetencija dar žema ir internetinis ryšys menkai tepanaudojamas ministerijų grįžtamajam ryšiui su visuomene. Aplinkos. kad ministerijoje nenustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijos.). 00. lakoniški. Sveikatos apsaugos. Iš keturių ministerijų (Ūkio. Ju ng tin ė Ka ra ly s Šv tė ed Au ija st rij a Ai O rija la nd G ija ra ik Su ija om Vo ija ki et ija Ita Is lija pa ni Li ja e Pr tuv an a cū zi Be ja lg ij Li uk D a se an m ija bu Po rga rtu s ga lija Išvados Atlikto preliminarinio tyrimo rezultatai rodo. kontaktinius telefonus. Reikėtų. respondentų bendrauja elektroninėmis priemonėmis. Tirta dešimt iš trylikos Lietuvos Respublikos ministerijų. Tai rodo. Iš Kultūros ministerijos gauti 3 atsakymai. Švietimo ir mokslo. Atsakymai gauti įvairus ir išsamūs (nurodantys tikslų priėmimo laiką ir vietą. Tyrimo rezultatai rodo. ministerijos interneto tinklapyje randamais elektroninio pašto adresais dešimčiai atsitiktinių ministerijos darbuotojų buvo siunčiami elektroniniai laiškai su elementariu klausimu ir po to analizuojami atsakymai. fakso numerius ir t. Taip pat nebuvo tiriami informatikos ir informacijos skyrių specialistai. Atliktų tyrimų apimtis dar neleidžia daryti griežtų apibendrinimų. 69 . Suprantama. Vidaus reikalų ir Žemės ūkio) gauta po vieną atsakymą. Iš Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų gauta po 2 atsakymus. Kadangi ministrų ir viceministrų elektroninę korespondenciją dažniausiai tvarko kiti asmenys. Elektroninio laiško turinys buvo toks: Laba diena. kad Lietuvos aukščiausiosios valdžios institucijų – Lietuvos Respublikos Seimo. Elektroniniai laiškai dešimčiai atsitiktinių ministerijos darbuotojų (iš viso šimtui) išsiųsti 2001 m. Todėl ministerijų tarnautojų internetinių administracinių gebėjimų lygio kėlimu ministerijų vadovybės turėtų daugiau rūpintis. Finansų. 82 proc. Tyrimų rezultatai rodo. Toks paprastas klausimas pasirinktas dėl to.00 val. kad adresatas neįtartų. Prezidentūros ir kai kurių ministerijų – tinklapių internetinės kompetencijos yra artimos Europos Sąjungos valstybių vidutiniam lygiui. kaip ministerijų tarnautojai bendrauja su eiliniais piliečiais.Balai (iš 25) 25 20 15 10 5 0 20 19 19 17 17 15 15 13 13 12 11 11 10 10 9 8 3 pav.t.

http://www.lrs. Elektroninė Europa – informacinė visuomenė visiems: Pranešimo apie Europos Komisijos iniciatyvą vertimas į lietuvių kalbą. Vilnius: LTU. Kubilius A.ViewDoc?p_int_tekst_id =4104&p_int_tv_id=691 3.4 pav.23.pašto adresai Literatūra 1.12. The analysis shows however most of Lithuanian ministries poorly use Internet feedback from society. Workshop – Checklist : Interactive Internet Study of EU Governments. Petrauskas R.amsu. 2001. 2. Aiškinamasis raštas rezoliucijai „Dėl žinių visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros Lietuvoje prioritetinių darbų“. http://www. Lietuvos Respublikos Seimas. B. Ministerijų atsakiusiųjų. neatsakiusiųjų ir neveikiančių el. the different Internet activities of the Seimas. P. that the Seimas and the President office closely approach EU countries average level according to Internet intelligence.edu/jac/ default3. htm. the President office and Lithuanian ministries are investigated and compared with findings of West European countries.lt Phil Noble. Informacinių technologijų taikymas viešajame administravime. pašto adresų santykis Aplinkos Sveikatos apsaugos Teisingumo Švietimo ir mokslo Vidaus reikalų Žemės ūkio Ūkio Finansų Socialinės apsaugos ir darbo Kultūros 0 1 1 1 1 1 2 2 3 2 3 4 5 9 9 10 1 1 9 9 8 9 3 8 6 5 6 7 8 9 1 10 1 atsakė neatsakė neveikiantys el. and Lehmann. Rimantas Petrauskas Internet Intelligence of the Lithuanian Central Government Summary The Internet intelligence of the Lithuanian government and governmental information accessibility to the wider public are analysed and compared with the situation in the EU countries. Amsterdam-Maastricht Summer University (2000. 2001. http://www.04. 4. Based around a standard for EU countries questionnaire.lrs. The findings show.lt/inter/plsql/www_viewer.10). 70 .

Pastaraisiais metais tai informacijos. Daugumoje regiTikslinti strategines SVV plėtros kryptis ir numatyti onų pradedantiems verslininkams sunku gauti informacijos bei įgyvendinti tam reikalingas priemones. organizacinėmis. savivaldybių teikiamas lengvatas. vietos. regionų ekonomikos pertvarkymą. SVV plėtra siejasi su inovacijų komercializavimu. ekonomikos plėtra. teigiamo verslininko įvaizdžio formavimą. ir tai veikia visos šalies ekonomikos ir mokslo raidą. valdymo ir administravimo institucijų sudėtinga užduotis. LT-2057 Vilnius Straipsnyje analizuojama Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyva. Verslo informacijos. Keywords: strategy of small and medium-size business. verslo kultūros augimą. informacinių lapelių. užsienio valstybių verslininkams programoje visose apskrityse buvo teikiaatstovų ir kt. 128 fiziniai pastangomis (finansinėmis. Įsteigtos 106 naujos įmonės. liepos 12 d. Paramos pradedantiesiems verslininkų. smulkių ir stambių įmonių bendradarbiavimu. Tų trijų liausiais verslo klausimais. sėkmingo bendradarma. Vykdant Verslo plėtros programą 158 įmonėms __________________________________________________________________________________________________ Ričardas Saulius Žukauskas – Lietuvos Teisės universiteto Viešojo administravimo katedros docentas. technologijos mokslų daktaras. E-paštas: vak@ltu. svarbų Iki šiol Lietuvoje veikianti informacijos tiekimo vaidmenį turėtų vaidinti gerai organizuota ir būtiniausia sistema SVV subjektams nėra tobula: informacijos šaltiniai finansinė valstybės parama. Parodyta. galimybę pritraukti tarptautinių organizacijų ir fondą skiriama finansinė valstybės parama yra nepakankaužsienio valstybių techninę pagalbą. taikant naujausias technologijas ir kt. mažinti regionų socialinius . ES PHARE su Lietuvos SVV plėtros agentūra 2000 kurioje susipina šalies politikų. mokymo realizavimo proceso tobulinimą galima būtų apibūdinti ir nemokamos informacinės paslaugos. regulative policies. susijusias su ribotomis valstybės paramos galimybėmis. buvo sukurtos 233 naujos darbo ekonominėmis) siekia efektyviausių SVV plėtros rezultatų. Kal1. asmenys įsigijo patentus. mokymo ir konsultavimo bant apie žinias.ekonominius skirtumus – negali būti pasiekti.lt Straipsnis įteiktas redakcijai 2001 m. lėšų administravimo decentralizavimu į regionus. skatinanti įmones augti ir stiprėti. Būtiniausios SVV plėtros sąlygos – žinios. Šis sudėtingas vadybos procesas reikalauja atitinkamos to proceso dalyvių kvalifikacijos ir nemažų jų pastangų. pasitelkus įvairias galimybes – gaunant tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių finansinę ir techninę pagalbą. stiprinti viduriniąją klasę. regionų ir savivaldybių. Šio straipsnio tikslas – išryškinti SVV plėtros strategijos formavimo problemas. naujų gamybos būdų diegimą. bankų paskolų paramos galimybes. Raktažodžiai: smulkaus ir vidutinio verslo strategija. 71 . lėšos ir atitinkama aplinka. verslo infrastruktūros bei savivaldos plėtojimu. spartinti BVP augimą. Tiems tikslams per SVV skatinimo metodus. siekiant nukreipti raidą reikiama linkme. siekiant paminėtų tikslų. visuomenė mažai informuobūtiniausių sąlygų įgyvendinimas. Įvadas Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtros skatinimas yra vienas svarbiausių ekonominės plėtros uždavinių. valstybės tarnautojų. 20. Trūksta ir sudaro SVV strateginės raidos esmę [1]. kur valstybė minimaliomis verslininkai. akcentuotina informacijos apie verslą paslaugų teikimas sklaida ir mokymo bei konsultavimo paslaugų prieinamumas. skverbimąsi į naujas rinkas. verslo fizinės ir institucinės infrastruktūros plėtrą. patentinės veiklos jų veiksmingumą ir kompleksiškumą. gerai apgalvoti apie įmonės registravimo procedūras. numačius dinamiškų įmonių ir naujų darbo vietų jose sukūrimą.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. trūksta valstybės lėšų pirmiausia – SVV teisinės ir ekonominės aplinkos gerinisubsidijuoti verslininkų mokymui ir konsultavimui aktuamas. Gerinant SVV subjektų finansines galimybes. Aplinkos tobulinimas – tai netolygiai išdėstyti šalies regionuose. teisinėmis. lėšų efektyvaus naudojimo kontrolės gavimo sąlygas ir kt. nes pagrindiniai šalies raidos tikslai – kurti naujas darbo vietas. kad visapusiškai subalansuota smulkaus ir vidutinio verslo plėtra turėtų būti vykdoma gerai apgalvotomis strateginėmis kryptimis. Nr. 1 Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginės kryptys Ričardas Saulius Žukauskas Lietuvos teisės universitetas Ateities g. metais vykdė keletą programų. economic development. mokymo ir konbiavimo su verslo savivaldos organizacijomis ir regionisultavimo paslaugų spragai užpildyti pradėta sėkmingiau nėmis verslo rėmimo institucijomis būdus – tai valstybės naudotis tarptautinių organizacijų pagalba. bei įvertinus dabartiniu laikotarpiu ryškėjančias tendencijas siekti SVV plėtros. veiklos efektyvumo didinimą. SVV plėtros strateginių krypčių mos 90 procentų subsidijuojamos konsultavimo. kurias gavo 6635 kaip naująją viešąją vadybą [2]. palikus valstybės mastu centralizuotą to administravimo kontrolę. finansines valstybės sąlygas. jama apie verslo sąlygas ir verslininkų problemas. specialių leidinių. interesai. labiau neišplėtojus SVV įmonių tinklo. atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių patirtį. valstybinė reguliavimo politika.

nuolat kontroliuoti. numatoma sukurti beveik 3000 naujų darbo vietų.t. Lt aktyvais. Panaudojus šias lėšas. mažai skatino bankus teikti SVV subjektams draustus kreditus: iš viso buvo apdrausti tik 35 projektai ir tik 16 įmonių pasinaudojo dalinio paskolų palūkanų kompensavimo lengvata. Taip pat numatoma decentralizuoti SVV skatinimo fondo lėšas. Tai yra akivaizdus pavyzdys. Seimas nepritarė Įmonių įstatymo pataisai. Tačiau 2000 m. Numatoma parengti mokestinių paskolų SVV subjektams teikimo tvarką. 1 p. skelbimo sistemą. Pagal ES PHARE kreditines linijas nuo 1993 m. Deja. Nemažų sunkumų SVV subjektams sudaro netobula mokesčių sistema. ypač Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos ūkio institutas prie Ūkio ministerijos yra parengęs finansinės paramos smulkiam ir vidutiniam verslui teisinio reglamentavimo projektą. buvo skirstomos pagal ES SVV įmonių statuso apibrėžimą. 2000 m. Vienas iš biurokratinių suvaržymų yra verslo licencijavimas. mažėja eksportuojančių SVV įmonių. ir 1995 m. kad SVV subjektai gali pasinaudoti mokestinėmis paskolomis ir mokesčių lengvatomis. agentūros interneto tinklapyje [4] kas mėnesį parengiamas ir išleidžiamas informacinis biuletenis verslininkams apie SVV aplinkos pasikeitimus ir naujoves. išlikę biurokratiniai verslo suvaržymai. Pradedantiems verslininkams ilgalaikius ir trumpalaikius mikrokreditus jau teikia Kredito unijos. kai valstybinis reguliavimas trukdo SVV plėtrai. sukurti internetinį verslo informacinį tinklą.ekonominė aplinka Lietuvoje dar nėra palanki smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti: nebaigta reformuoti teisinė sistema. patirtimi. superkamo metalo laužo vertės. supaprastinti ir liberalizuoti mokestinių paskolų sutarčių sudarymo tvarką ir kt. remiamas Atviros Lietuvos fondo Baltijos-Amerikos partnerystės programos. dirbančių su SVV įmonėmis. dirbančių SVV įmonėse. pagal kurią metalo laužo supirkimo licencijavimas turėjo būti panaikintas. Veikiančiame Juridinių asmenų pelno 72 . išperkant dalį įmonės akcijų ir dalyvaujant jos valdyme iki sėkmingo įmonės plėtros plano įgyvendinimo. kadangi gaunamas žyminis mokestis nekompensuoja nuostolių dėl darbo vietų mažėjimo. mikrokreditavimo sistemos sukūrimą. apdorojimo. kad juodųjų ir spalvotųjų metalų laužo supirkimo licencijavimas akivaizdžiai žalingas. Lt) kreditų su valstybės garantija ir rizikos kapitalo investavimu. Taip pat bus mokomi už verslo plėtrą regionuose atsakingi valstybės tarnautojai. ir SVV asocijuotų organizacijų spaudimas pagerino paskolų skyrimo santykį SVV įmonių naudai. Būtina padidinti valstybės paramos SVV įmonėms skaidrumą. rizikos kapitalo investavimą. I ir II kreditinių linijų lėšos 1993 m. asocijuotos verslo organizacijos įrodė Finansų ministerijai. padarytos Kredito unijų įstatymo pataisos [6] paskatino ryškų kredito unijų narių ir jų aktyvų augimą ir tų metų pabaigoje ji jau vienijo beveik 6000 narių su beveik 14 mln. Tačiau iki šiol buvusi parama netenkina SVV verslininkų poreikių. buvo paskirtos 407 paskolos.3 karto padidėjo. Finansinė parama pradedantiems verslininkams ir kitiems SVV subjektams turi apimti didelę įvairovę finansinių paslaugų – nuo nedidelių paskolų mikrokreditavimo forma iki stambesnių (apie 1 mln.6 mln. Valstybės draudimo garantijos. čia pasinaudoti kitų šalių. kuriose dirba iki 50 darbuotojų. vertinti ir tobulinti jų teikimo visuose Lietuvos regionuose sistemą. nurodyta.5 mln. netobulos buhalterinės apskaitos ir mokesčių sistemos ir kt. koordinuoti institucijų. numatyta strateginėse kryptyse. Įgyvendinant projektą Verslininkų pagalba pradedantiesiems. Todėl valstybės finansinė parama. Vokietijos markių) tuo metu „užsigulėjo“ bankuose ir į verslo įmones nepateko. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo [5] 4 str. o 1. Valstybės finansinė parama SVV daugiausia turėtų būti teikiama per valstybinį vystymo banką. Smulkaus ir vidutinio verslo teisinės ir ekonominės aplinkos tobulinimas Dabartinė teisinė . Numatoma. 25 įmonėms suteikta subsidija inovacijoms įdiegti. priimtas SVV plėtros įstatymas [5]. Lietuvos bankai ir įvairių finansinių institucijų sistema mažai ką nuveikė SVV subjektų labui. koordinuojant tos pagalbos paskirstymą visos šalies mastu. Tame kreditavimo procese ypač geranoriškai ir intensyviai su SVV įmonėmis dirbo AB Šiaulių bankas. kad ir ateityje SVV plėtrai bus pasinaudojama įvairių tarptautinių organizacijų pagalba. kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Šie keli pavyzdžiai rodo realias pastangas gerinti aprūpinimą informacija bei plėsti mokymo ir konsultavimo paslaugas. Lietuvos SVV plėtros agentūra nuolat plėtoja verslininkų informacinį aprūpinimą. 2. dėl to metalo (daugiausia spalvotojo) vagysčių ne tik nesumažėjo. kovos su metalo vagystėmis pretekstu 2000 m. sumažinusių gamybos apimtis [7]. Vokietijos markių. Įmonėms. Pavyzdžiui. Nemaža tų lėšų dalis (apie 4. Tokia praktika taikoma ES šalyse. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansinių galimybių gerinimas SVV subjektų finansinės galimybės iki šiol nėra geros. turėtų būti įvairiapusiškesnė ir geriau organizuota bei suderinta su Europos Sąjungos taisyklėmis. subsidijuojamų konsultacijų ir mokymų. Panevėžio verslo konsultacinis centras. realizuojamos per UAB draudimo įmonę Lietuvos eksporto ir importo draudimas. parengti statistikos informacijos rinkimo. siekiant gerinti SVV subjektų finansines galimybes. analizuoti SVV būklę bei perspektyvas ir apie tai plačiai informuoti visuomenę. Klaipėdos uosto. veiklą. Realizuojant strategines priemones. pagerinti tos paramos koordinavimą ir jos efektyvumo kontrolę. sukurtos 147 naujos darbo vietos. daugėja SVV įmonių. Ir vis dėlto. kuris numato naujas paramos formas: paskolų garantijų teikimą. 3. skirta didžioji dalis (317) paskolų. nusakantis SVV įmonės statusą. Strateginėse kryptyse tam numatyta finansinė ir organizacinė valstybės parama: teikti subsidijuojamas paslaugas. autotransporto ir geležinkelio apkrovimo sumažėjimo ir t. įvykdytas Lietuvos vystymo banko privatizavimas (prieštaraujant SVV asocijuotoms struktūroms) panaikino tą galimybę. kurių bendra suma – daugiau kaip 29. išleido Pradedančiojo verslininko žinyną [3]. 1998 m.suteikta 75 proc. skatinti tarpusavio bendradarbiavimą ir geriausios patirties sklaidą. Žyminio mokesčio dydis už licenciją sudaro iki 40 proc. kasmet tirti SVV įmonių veiklos sąlygas. iš jų 124 paskolos skirtos smulkiosioms įmonėms. nors ir nemažai stengiamasi jas pagerinti. Dėl to pastaraisiais metais mažėja žmonių.

Strateginėse SVV plėtros kryptyse tokį naudingą bendradarbiavimą numatoma skatinti visuose pridedamosios vertės sukūrimo etapuose – pradedant žaliavos įsigijimu. Institucinės verslo infrastruktūros tobulinimas Institucinė SVV infrastruktūra turėtų apimti pakankamai verslo institucijų. Gerą šios srities patirtį yra sukaupusi Latvija ir Estija. dešimtmetyje JAV smulkiose įmonėse buvo įgyvendinta 2. naujų darbo vietų kūrimą. Nuo tada prasidėjo glaudesnis tų įmonių gamybinis bendradarbiavimas. užtikrinti ekonomikos plėtrą. Sėkmingam bendradarbiavimui plėtoti reikia pagrįsti ir sukurti naujus arba pritaikyti praktiškai patikrintus to bendradarbiavimo modelius (pvz. teikiančių valstybės subsidijuojamas konsultavimo ir mokymo paslaugas norintiems pradėti verslą asmenims. jos jau užmirštos.. Zarasų. šaldytuvų gamybos (Snaigė) ir elektronikos (Vingis) įmonių atstovų susitikimai. ir dabar jau matomos to bendradarbiavimo plėtros tendencijos. artimas kontaktas su vartotojais. atrankos kriterijų. atitinkančias SVV plėtros strategines kryptis ir plėtros priemones. atrodo. Prieš keletą metų nemažai abejota dėl jų veiklos specifikos.). sukurtų finansinės paramos mechanizmus technologijoms perduoti. Naujai įsteigti Švenčionių. Lengvatos SVV įmonėms numatytos ir Fizinių asmenų pajamų mokesčių bei Pridėtinės vertės mokesčių įstatymuose. Pastaraisiais metais šio tipo institucijų (verslo centrų) steigimas spartėja. patikslinti ir supaprastinti individualių įmonių atskaitomybės tvarką bei formas. Tais metais. mokslo įstaigų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą technologijų perdavimo ir inovacijų diegimo srityse. stambiųjų – tikslingai planuojama ir orientuota į organizacijos galimybes. finansuojant tarptautinėms organizacijoms. įvyko SVV subjektų ir 3 stambių baldų pramonės.techninė pažanga. SVV subjektai Lietuvoje nepakankamai remiasi mokslo laimėjimais.5 karto daugiau naujų idėjų negu stambiose kompanijose [9]. darbuotojų funkcinis universalumas. 5. Telšių apskrities. siekiant sukurti patrauklią investicinę aplinką. technologijų perdavimą. valdymo koncentracija. nes trūksta duomenų įvertinti jų įtaką verslo plėtrai ir valstybės biudžeto pajamoms. SVV inovacinį aktyvumą lemia visų įmonių veiklai įtaką darančios priežastys. kad šio mokesčio tarifas ūkio subjektams. komplektuojant inkubuojamas įmones. naujų technologijų taikymo ir valdymo įgūdžių ir t. kurias sąlygoja mokslinė . mažina jų konkurencingumą. PLATO). ir dabar. tačiau realaus jų įgyvendinimo galimybė buvo abejotina.t. Kazlų Rūdos verslo inkubatoriai per neilgą savo veiklą pasiekė gerus veiklos rezultatus ir daugumą ankstesnių abejonių išsklaidė.. technologijų ir rinkų dinamiškumas. Lietuvos apskričių SVV infrastruktūra iki šiol menkai teišvystyta (vidutiniškai 2. komplektuojamųjų detalių gamybos spragą. Lt mokesčių. Todėl SVV sektoriuje būtina sukurti institucinę infrastruktūrą. marketingo ir intelektualinės veiklos vadybos klausimais. 6. Tarp jų paminėtinos šios: apibrėžti kriterijus SVV plėtros įstatymo 4 str. kurios pagrindinės nuostatos – verslo sąlygų gerinimas ir esamų suvaržymų šalinimas. 1 p. plėstų tarptautinį bendradarbiavimą technologijų perdavimo ir inovacijų srityse. skatinti stambias verslo įmones padėti SVV įmonėms įgyti vadybos. Vilnijos. turi būti 15 proc. finansinių rinkų aktyvumas bei ekonominės plėtros tendencijos ir labiau SVV įmonėms būdingos charakteristikos – lankstumas bei adaptyvumas. Tačiau naujoje Mokesčių sistemos koncepcijoje [8] praktiškai visos SVV subjektų lengvatos naikinamos: nėra numatyti ne tik lengvatiniai tarifai. parengtų ir įgyvendintų priemones. buvo pasiūlyta daug naujienų. Lt investuota į savo įmonių plėtrą. taip pat naujai įsisteigusių įmonių darbuotojams. atitinkantiems SVV apibrėžimą. parengti skatinimo priemones. skatinančias SVV įmonių. konkurencija. Dar viena institucinė SVV infrastruktūros forma yra verslo inkubatoriai. inovacinių verslo struktūrų (pvz. inovacijoms diegti.7 konsultacinės įmonės apskričiai ir nedaug realiai dirbančių verslininkų interesams atstovaujančių organizacijų). materialinės gerovės siekis. beveik 2 mln. o kitoms įmonėms – 24 proc. inovacinis imlumas. Didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo skatinimas Pirmas žingsnis plėtojant didelių ir SVV įmonių bendradarbiavimą žengtas 2000 m. nuostatoms realizuoti. skatinančius bankų aktyvumą finansuojant inovacinius projektus. patobulinti SVV plėtros įstatymą. įgyvendinti visus tos srities Nacionalinės ACQUIS programos reikalavimus. kur aptarti stambių įmonių poreikiai ir SVV subjektų galimybės užpildyti smulkių. Norint mažinti biurokratinius suvaržymus. Tačiau įsteigtieji Kauno technologijos universiteto. Gerų idėjų sisteminiu požiūriu gerinti SVV teisinę ir ekonominę aplinką buvo pateikta vadinamojoje Saulėtekio programoje.mokesčio įstatyme numatyta. į valstybės biudžetą sumokėta daugiau kaip 3 mln. tolygiai išdėstytų Lietuvos teritorijoje ir galinčių teikti SVV subjektams reikalingas paslaugas (konsultavimą.. 4. Alytaus. kurti Euroinfocentrus. Jurbarko ir N. mokymą ir kt. išplėtotų garantinius mechanizmus. kuri skatintų inovacijų plėtrą. Galimybė realizuoti šioje programoje buvusius siūlymus ribojama sisteminių verslo sąlygų tyrimų stoka. patikslinti mokesčių lengvatas. inkubavimo terminų ir kt.Akmenės verslo centrai. Nemažai priemonių verslo aplinkai tobulinti numatyta SVV plėtros strateginėse kryptyse. Tai trukdo įmonių plėtrai. glaudžiau turėtų bendradarbiauti asocijuotos SVV struktūros ir įstatymų leidėjai. Siekiant išvengti dėl to atsirandančių verslo suvaržymų. verslo planų. Buvo sukurta daugiau kaip 500 naujų darbo vietų. tiesiogiai tiekiant jas užsakovui. moksliniams tyrimams ir technologinės plėtros darbams atlikti. supaprastinti deklaravimo ir mokėjimo tvarką smulkiems PVM mokėtojams. bet ir minimalus apmokestinimo ribų dydis. kur dabar jau veikia (atitinkamai) 12 ir 16 konsultacinių centrų. gamyba bei rinkotyra ir baigiant sukurto produkto pateikimu vartotojui. 73 . parengtų specialią SVV darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą inovacijų vadybos. mokslo ir technologijų parkų) steigimą. Šiaulių. SVV įmonių inovacinė veikla yra spontaniška ir orientuota į rinkos teikiamos galimybes. Smulkių ir vidutinių įmonių inovacinio potencialo stiprinimas Paskutiniame XX a. žmonių su regos neįgaliųjų fondo M-95.

Išrašas Nr. nutarimas Nr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. Literatūra 1. 81-2448. įtraukti šias organizacijas į Trišalės tarybos (Vyriausybė.lt [2000-2001 m. ekonominei plėtrai ir išvystymo netolygumams mažinti. 2000.]. gegužės 23 d. opening up of new markets. siekiant padidinti verslo infrastruktūros vaidmenį. Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas. kultūros ir išsilavinimo sąlygų skirtumus. formation of a positive image of the business person. kuri sudarytų sąlygas minėtoms SVV plėtros regioninėms problemoms spręsti. Puškorius S. 7. Trys SVV profilio konfederacijos. labai žymūs darbo atlyginimo bei nedarbo ir kitų socialinės ir ekonominės raidos rodiklių skirtumai. Net du ir daugiau kartų skiriasi vienam gyventojui tenkančio BVP dydžiai. http://www. veiklos koordinavimą ir finansavimą. 1998. 2000. Apibendrinimas Valstybės SVV plėtros politika deramai bus įgyvendinta tik tuo atveju. Panevėžys: Panevėžio Verslo Konsultacinis centras. Valstybės žinios. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros Lietuvoje strateginių principų nustatymas. mokymą. jų atlikimo terminus.Strateginėse SVV plėtros kryptyse numatyta išanalizuoti esamą institucinę SVV sistemą bei jos infrastruktūrą ir.svv. suteikus reikiamą finansinę ir nefinansinę paramą. laisvos darbo jėgos mastą ir kt. tačiau verslininkams remti skirtos valstybės lėšos skirstomos per valdžios įsteigtas institucijas. atsakingų už verslo plėtrą regionuose. regioninė plėtra turi būti griežtai koordinuojama. 36. 109-2993. įvardijus kiekvienos užduoties konkrečius darbus. pertvarkyti šalies ekonomiką. Verslo savivaldos institucijos gali suvaidinti svarbų vaidmenį SVV raidoje. It is shown. Visa tai verčia imtis skubių priemonių. that strategy of small and mediumsize business development should be based on building up of a dynamic enterprises and creation of new jobs. atsakingą už SVV politikos vykdymą. Todėl valstybė turėtų šiek tiek lėšų skirti verslo savivaldai ir organizuoti tų lėšų panaudojimo kontrolę. 26-578. kad daugumą SVV subjektams reikalingų paslaugų tiesiogiai teiktų asocijuotos verslo organizacijos. 9. improvement of the business culture. 5. Verslo savivaldos plėtojimas Asocijuotos verslo struktūros šiuo metu iš esmės yra nustumtos nuo SVV problemų sprendimo: joms leidžiama pasakyti savo nuomonę. patikslinti verslą remiančių organizacijų veiklos sritis. Vilnius: LR Ūkio ministerija. Lietuvos Respublikos Kreditų unijų įstatymas. 8. rugsėjo 19 d. sukurti daug naujų darbo vietų. profesinės sąjungos. Nr. Taip pat reikėtų tobulinti dvišalių susitarimų tarp valstybės valdžios institucijų ir verslininkus vienijančių organizacijų sistemą. Valstybės žinios. Pradedančiojo verslininko žinynas. Pačesa N. parengti valstybės remiamas paslaugas SVV subjektams teikiančių institucijų schemą. Todėl būtina stiprinti verslo savivaldą ir plėsti verslininkams atstovaujančių organizacijų funkcijas. kur lemiamą steigėjo (dalininko) balsą visų pirma turi valstybinė ar savivaldybės institucija. Nr. 3. Ateityje situacija turėtų pasikeisti. konkurencijos sąlygas. griežtai kontroliuojant strateginių krypčių vykdymą. tikrai yra pajėgios teikti informaciją esamiems ir būsimiems verslininkams apie realizavimo rinkas. kai ją formuos ir įgyvendins ne tik valstybės įstaigos. Nr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kad visuose Lietuvos regionuose būtų sudarytos sąlygos tolydesnei ilgalaikei 7. 74 . Daktaro disertacija. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. žymiai sustiprinti vykdomosios valdžios padalinį. 2000. kartu gerinant aplinkosaugos būklę ir mažinant gyventojų gyvenimo. development of the business infrastructure. skatinti visų SVV institucinės infrastruktūros institucijų bendradarbiavimą. regionuose rekomenduotina sukurti tokią institucinę verslo infrastruktūra. 2000. Viešasis administravimas kuriant informacinę (pilietinę) visuomenę (vadybinis aspektas). 24. introduction of new production methods. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. 1995. posėdžio protokolas Nr. 8. Verslo plėtra Lietuvoje ir Vidurio Europoje. 1119 Dėl smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginių krypčių ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2000-2001 metų priemonių patvirtinimo. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra regionuose Dabartiniu laikotarpiu atskirų Lietuvos regionų ekonominės plėtros potencialas labai skirtingas. organizuoti tarnautojų. darbdaviai) veiklą. pavyzdžiui. apimančios dešimtis įvairaus profilio asociacijų visuose Lietuvos regionuose. Dėl Mokesčių sistemos koncepcijos. sujungus visų žinybų jėgas ir esamas struktūras. galima bus užtikrinti reikiamą SVV plėtrą. bet ir patys verslininkai bei jų organizacijos. Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. numatyti tų institucijų veiklos kryptis. Tik aiškiai apibrėžus vykdytojus ir jų funkcijas. SVV plėtros strateginės kryptys regionuose turėtų būti įgyvendinamos vadovaujantis šiais principais: kiekvienam regionui privalu ištirti savo SVV plėtros problemas ir įvertinti galimybes jas spręsti nacionaliniame SVV strateginių krypčių kontekste. Valstybės žinios. 2. 2000. Ričardas Saulius Žukauskas Strategy of the Small and Medium-Size Business Development Summary The long-term perspective of Lithuanian small and medium-size business is analysed in the article. 6. restructuring of the regional economy. 4. increasing the efficiency. Būtina. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. jų ryšius. atsakingus asmenis ir koordinuojančias institucijas. Kelios išimtys (LVDK Edukacinis centras ir Kauno regiono SVV Verslininkų namai) esmės nekeičia.

Rengiant naująją viešojo sektoriaus darbuotojų kartą. vadybininkai. analizuoja efektyvumo reformų modeliavimą autorius patei„žvelgiant į ateitį nematyti jokios turinį. sios vadybos“ galimybes lyginant kitai viešojo administravimo paradigkoncentruojančių į viešojo sektoriaus konceptualias šios doktrinos mai. praėju-sio amžiaus dešimtmečio. Ypač svarbūs ir muojantis į Ex post valdymo modelių Budapešte. p. sistemingam organizacijų personalo gebėjimų ugdymui. Šiandieninėje viešojo administraviešojo sek-toriaus išteklių valdymo Monografijos įvade. Nr. Jonas Či-činskas. įvaldę strateginį mąstymą. LT-3000 Kaunas Viešojo administravimo sistemos tobulinimui. svarūs privatizavimo. sistovėjusių viešojo sektoriaus veikrių.E. jos vertinimo metodologinių nuovokos imlumo problema. Per statų. 20. 214-224). t. autorius. debiurokratizavimo galimybes. politikos akademiniuose sluoksniuose nėra nučioms geriau suprasti viešąjį sektoįgyvendinimas.E. kad formuojant Vilnius: Margi raštai. paštas: alvydasraipa@takas.Lane studijos „Viešasis sektorius: ma pagrindinėms viešojo sektoriaus dymo turinį) krizę. iš naujo įvertinant valstybės viešosios politikos tikslus ir prioritetus. vertinimas. viešojo administravimo ir valdymo sričių mokslinės minties. modeliai. kiek vienas ar kitas politikos įgyvendinimą. 461 p. Kny-gos leidimą tai ne itin dažnai pasitaiko mokslinės naudotis privataus sektoriaus vadybos finansavo Atviros Lietuvos fondas ir vie-šojo administravimo srities patyrimu (Ex ante modeliui transforAtviros vi-suomenės institutas literatū-ros kontekste. 1 Apibendrinantys požiūriai į viešąją politiką ir administravimą (naujų verstinių knygų apžvalga) Alvydas Raipa Kauno technologijos universitetas K. požiū-riai. sprenes-mines reformas jau nuo 7-ojo viešojo admi-nistravimo principais. centrami. vadyba. nuostatas su klasikinio tradicinio konceptas apima procesų. teorijai. mas viešojo administravimo teorijos viešojo sektoriaus procesų tyrinėtojo Knygoje nemaža dėmesio skiria(kaip esminės galimybės aiškinti valJ. sukaupta permanentiškai refor________________________________________________________________________________________________________________________ Alvydas Raipa – KTU Viešojo administravimo katedros docentas. naudojamų tokiose skirtingose srimingu įvykiu. reikalingi naujoviškai mąstantys ir veikiantys vadovai. įžvelgia sąvokos. Jan Erik Lane. 75 . Ribotos galimybės adaptuoti vakarietiškas monografijas bei mokymo ir metodinę literatūrą lėtina vykdomas valstybės valdymo reformas. J. modernizuojant viešąjį administravimą. planavimą. integraciniams politiniams ir ekonominiams procesams keičiant viešųjų institucijų veiklą. remdamasis įvai-riais kia. jų mokymo ir lavinimo strategines nuostatas.ISSN 1648-2603 ● VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS ● 2002. pažiūrų ir koncepmas į lietuvių kalbą laikytinas. jų reikšdaug nekvestionuodamas tradicinio Pabrėždamas „naujosios viešomingumo galime priskirti vienai ar administravimo esminių uždavinių. Todėl sveikintinos šalies leidybos institucijų pastangos skirti daugiau dėmesio kompleksiškai viešąjį sektorių analizuojančių. reikšteorijoms arba teorinių hipotezių tų. juolab.245). kokių norminių definicijų. požiūriai“. kiek ir mas ir neoinstitucionalizmas. viešojo muojant viešąjį sektorių. vertiraidos koncepcijoms bei ryškiausioms įvairovę modelių. administratoriai. žymiausių užsienio autorių darbų pristatymui šalies skaitytojams.Donelaičio g. Birutė pro-ceso analitiniai apibendrinimai. Organizuojant personalo mokymą ir lavinimą esmine problema šiandien tampa mokomosios literatūros stoka. lapkričio 27 d. J. modeliai. kad sektorių. viešojo sekto-riaus etikos normas ir standartus.Viena jų – viešojo sektoriaus sąItin akcentuojamas viešasis pasirinkilos.Lane. Šių knygų tematika apima labai platų viešosios politikos. dimų rengimu ir įgyvendinimu. išgyvenusių viešojo admi-nistravimo bei naujojo viešųjų programų ir projektų. lizacijos ir decentralizacijos. patirties ir analizės lauką.Lane monografijos vertę reformų politiką ir rengiant strategiją Iš anglų kalbos ver-tė Linara didina viešojo sektoriaus reformų bei įgyvendinant tas reformas būtina Bartkuvienė. 2001. visų rūšių tipą. svarbi vieta tenka informacinėms technologijoms. susietų su iš-teklių valdymą ir kt. padedantyse kaip viešoji politika. kad Lietuvos kombinacijų galimybėms. El. o atsižvelgti į rinkos sąlygas ir plačiau Voverienė. joje akcentuojama. autorius struk-tūrizuoja viešąjį Naują požiūrį į viešojo sektoriaus autorius pripažįsta (p. socialinių mokslų daktaras.y.. Viešasis sekto-rius: sektoriaus veiklos postuluojamoje reformų metodologisąvokos. remdamasis įvairių šalių patirtinaujos viešajam požiūriais į biurokratiją. jų sklaidai. Šioje apžvalgoje bandoma aptarti 2001 metais išleistas užsienio autorių knygas lietuvių kalba.lt Apžvalga įteikta redakcijai 2001 m.E. norintys ir sugebantys vado-vautis naujaisiais valdymo ir administravimo mokslo bei praktikos pasiekimais. konstatuodavimo interpretacijų gausoje žymaus teoriniai api-bendrinimai.

remiantis įvairiais socialiniais mokslais.Denhardt. metodus.Lane akcentuoja viešojo sektoriaus modelių. Šešių šimtų puslapių leidinyje specialistai gali pasigesti platesnio autoriaus dėmesio ir apibendrinimų viešosios politikos. Viešųjų organizacijos teorijos.y. D. viešąsias programas ir projektus šiandien sparčiai evoliucionuoja. t. 608 p.Lindblom. Knygos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuomenės institutas Budapešte. vadybinių perspektyvų galimybes. tiek šiuolaikinės modernios filosofijos paradigmas. Į akis krinta ypatingas W. Greta tradicinių viešojo administravimo metodologinių klausimų.Easton ir kt. matyt. politikos ciklų. W. vertinti paplitusias teorines metodologines nuostatas. akcentuodamas viešųjų institucijų darbuotojų teisinę. turintį daugybę skirtingų konceptų. J. tai specialistų – vertėjų uždavinys. jungianti politiką.Parsons sugebėjimas. Kny-gos leidimą finansavo Atviros Lietuvos fondas ir Atviros visuo-menės institutas Budapešte. rodo autoriaus pasirengimą. asmenybės ir organizacinių struktūrų santykiams planavimo.E. J. viešojo pasirinkimo.Parsons veikale išryškėja autoriui būdingas išskirtinis gebėjimas aptarti ir pateikti savo vertinimus ir požiūrį į daugelį šiandieninių viešosios politikos ir jos sąsajų su viešuoju administravimu metaproblemų. kad W. esamos viešojo sektoriaus situacijos analizei ir aiškinimui. atsistoja į viena gretą šalia tokių viešojo sektoriaus specialistais. Iš anglų kalbos vertė Algirdas Degutis. transformacijų ir kitus klausimus. 2001. 1 viešosios politikos „grandų“ – Wyne Parsons darbą. R. tokių kaip viešųjų organizacijų įvairovės. išteklių valdymo procesuose. po ilgų tyrimų darančių išvadą. 2001. viešųjų institucijų veiklos efektyvumo. originalūs viražai interpretuojant tiek klasikinės. kad ilgametės jų veiklos rezultatas tėra tik kaip smulkus akmenėlis mokslo sistemos mozaikoje. geriausiu atveju galintis praversti kaip metodologinis instrumentarijus. vyraujančios tradicinės viešojo administravimo paradigmos perima jau praėjusias išbandymus privačiame sektoriuje metodikas. Tačiau tai nemenkina Atviros Lietuvos Fondo pastangų pateikti skaitytojams naujausią viešojo administravimo teoriją. Paskutiniųjų metų pokyčius viešajame administravime tarsi susumuoja žinomo JAV viešojo administravimo teoretiko (ir praktiko) R.E. demokratiškesnių pozityvių organizavimo veiklos metodų. Ch. Monografijos turinio patrauklumą sąlygoja specifinis žaismingas gebėjime improvizuoti. ypač vadybines inovacijas. tačiau. problemų struktūrizavimo.Etzioni.Denhardt ypatingą dėmesį skiria naujų. politikos prognostikos srityje. norint geriau suprasti ir įvaldyti vadinamąją viešosios politikos sprendimų tinklo struktūrą. Viešoji politika: politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas. Wayne Parsons. Lietuvos skaitytojui nebuvo pateikta anksčiau. . jo vertinimo dimensijų. konceptus. Konceptualiausia ir išraiškingiausios formos bei turinio verstine viešojo sektoriaus problemas gvildenančia knyga galima laikyti vieno iš Lane. autorius daro išvadą. neoinstitucinis) skirti vertybinių dimensijų (efektyvumo. politikos ir administravimo santykių (dischotomijos) interpretacijų galimybių.E. W. t. teorijų racionalumą ir įracionalumą. Vilnius: Eugrimas.Parsons knyga. monografijoje New Public Management (Naujoji viešoji vadyba)1. Robert B. Atskirai verta 76 pažymėti mokslinės argumentacijos ir naudojamų argumentų lygmenį ir vaidmenį viešosios politikos ir jos analizės. Su panašia situacija susiduria daugelis socialinės srities mokslininkų. įvaldant mokslinės metodologijos aukštąjį pilotažą. koordinavimo. teorijas.Simon. schemų. turinčiais politinių implikacijų. orientacija į veiklos procesų debiurokratizavimą. Vilnius: Algarvė.Denhardt knyga “Viešųjų organizacijų teorijos”. etinę atsakomybę prieš visuomenę. Knygos autorius disponuoja daugelio socialinių mokslų galimybėmis ir. modelių. Reziumuojant galima apgailestauti. analizuojant net ir sudėtingiausius viešojo sektoriaus raidos. Pažvelgęs į viešojo sektoriaus veiklos modelius. 304 p.y. pasirinkti modeliai ir metodai (vadybos. sprendimų rengimo ir alternatyvų atrankos procesuose. jo decentralizavimo ir demokratizavimo tendencijas. (Tai J. konceptų. kad viešojo sektoriaus veiklos tyrimo metodologija.Parsons studijos skiriamasis bruožas – siekimas išplėsti įprastą viešosios politikos studijų galimybę iki požiūrio į politiką kaip meną.y. London: Routledge. pasitelkus potencialiai naudingas metodikas. metodus. tyrimo logiką analizuojančią ir vertinančią literatūrą.Parsons visų laiko tarpsnių filosofinės minties įvaldymas. poveikio rekomendacijoms) formulavimui bei veiklos monitoringui. plačiame intelektualiniame kontekste analizuodamas specifines viešosios politikos problemas. Ypač imponuoja W. organizavimo humanistinio konteksto analizei. bet vis dėlto dažnai tekste tačiau pasitaikančiai konstrukcijai net ir ne lingvistikos žinovas gali papriekaištauti. jų gnoseologijos ir aksiomatikos. problemų visumą: politikos problemų formulavimo. Suprantama. Atskirai reikėtų užsiminti apie knygos vertimo kokybę. pateikti reikiamų žinių apie esamas viešosios politikos problemas ir pasiūlyti efektyviausius sprendimus. skatinančias efektyvesnę viešojo sektoriaus institucijų veiklą. kaip H. A.Lane plačiau gvildena savo 2000 m. sprendimų priėmimo ir kt. New Public Management. autorius nekėlė sau tokių tikslų. viešųjų programų ir projektų vertinimo. Viešasis administravimas tradiciškai suprantamas kaip plati įvairiapusė valdžios ir valdymo institucijų veikla. nors atkreipia dėmesį į vadybos metodologijos. t. schemas ir modelius. 2000. įžvelgti stip-riąsias jų savybes ir praktines jų veiksmingumo ribas. Iš anglų kalbos vertė Jūratė Musteikytė. sprendimų priėmimo. gebėjimas remtis jomis konstruojant savitą tyrimo ir analizės logiką.sektoriui tinkamos sintezės iš politikos mokslų ir viešojo administravimo pu-sės”. anglų kalba išleista 1995 m.

2001.Denhardt darbams jau artimiausiu metu galėtų būti realizuojamas verčiant profesoriaus darbus ir visų pirma.Denhardt “atranda” naujas viešojo sektoriaus tyrimo galimybes. bei siekiančių susipažinti su . juridinių ir fizinių asmenų santykiams. R. Šiandien organizacijų personalas tikisi didesnės veiklos laisvės. tiek viešųjų institucijų sferos vadovams.Dessler knygoje gausu terminijos aiškinimų. Recenzijos autorius turėjo galimybę klausyti R. R. Galima sutikti su nuomone. etines. mokslinių problemų interpretavimas. Minėtos žmonių išteklių vadybos tendencijos. tikint. padėti viešojo sektoriaus institucijų vadovams. kuriai daugiausia skirta monografija. lygios vyrų ir moterų apmokėjimo galimybės. programų. Ch. susivienijimų ir sąjungų kūrimo galimybės. D.Golembiewski. reitingų skalių ir kt. tikrojo pažinimo pakaitalų raiškos formų. kad žmonių išteklių vadybos ir personalo vadybos sampratos yra nelengvai išgryninamos. kurie sudaro ypatingą G. teoriniais klausimais.Wildavski ir kt.Dessler. būti įtikinėjami (ir įtikinami). 77 Šiandien žmonių išteklių (kaip svarbiausių visuomenės išteklių grupės) valdymo aktualumas tampa pagrindu naujiems viešojo ir privataus verslo institucijų. tikslų įgyvendinimas (politiniais. pasirengimą suprasti kartais subtilias JAV visuomenės specifines (ekonomines. Darbuotojai yra daugiau imlūs. Garry Dessler. Personalo valdymo pagrindai. J. o pakankamai motyvuotai ir argumentuotai. socialines) problemas bei tų problemų vertinimo metodologiją. daugelio monografijų autoriaus knyga “Personalo valdymo pagrindai”. kūrybingumo įtvirtinimo palaikymo. lavinasi ir nori lavintis. todėl kiekvienas monografijos skyrius yra logiškai išbaigtas ir praktiškai būtinas. minčių dėstymo aiškumu ir nuoseklumu bei įspūdingu pateikiamos iliustratyvinės medžiagos kiekiu. sistemų teorijas ir kt. vadybiniais metodais). A. valstybės tarnautojams ieškant efektyvesnių veiklos formų. nori įtikinėti. Tiek verslo. L. bent kiek besidominčių personalo vadybos problemomis. G. aukščiausio lygio vadybininkus. kone kasmet pakartotinai leidžiamam jo darbui – “Public Administration. susiję su darbuotojų privilegijomis ir specifinėmis teisėmis. biurokratijos vaidmenį formuojant visuomenės vertybes. personalo mokymo strategijų. mažiau linkę vadovautis principu. todėl knyga turėtų atitikti ir tenkinti visų. kad “bosas visada teisus” ir kt. darbuotojų ir vadovų santykius. D. tradicinių vertybių ir modernių paieškų santykio traktavimas. Personalo vadybos literatūroje greta tokių personalo vadybos teoretikų. individo gyvenimo slaptumo užtikrinimas. Daugelis R. viešojo sektoriaus teorines ir praktines problemas. jų profesionalumui formuoti skiriamas esminis dėmesys.Denhardt teiginių pateikti kaip nepriekaištingai suformuluoti.Nalbandian. kurioje personalo analizei globalizacijos kontekste. Modernioje visuomenėje valstybė ir darbdaviai susiduria su naujomis problemomis personalo valdymo srityje. jie pagrindžiami tikslia epistemologija. vertybines dimensijas ir kriterijus. personalo praktiniams valdymo įgūdžiams. Žymiai daugiau žmonių geriau suvokia savo potencialias galimybes ir laukia jų adekvataus įvertinimo. strategija) ir kaip valios.Nigro. teisiniais. kaip adekvačių sąvokų interpretavimas nėra visiškai priimtinas. veiklos rakursus – organizacinio humanizmo ir demokratizavimo konteksto vietą. vyrauja išsamūs politikos ir viešojo administravimo bei viešosios politikos mokslų apibrėžimai. klausimynų.Lee. tikslai (politika. kad Lietuvos leidybos įstaigų dėmesys R. Iš esmės įsitvirtino lygių galimybių politika. Valdymas bet kokiu atveju suprantamas ir kaip valia. galima išskirti itin racionalią knygos struktūrą. paveikslų. kaip D. požiūriai į viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą.Argyris. viešųjų institucijų santykius su aktyvumo ir socialumo paradigmomis.. vertinimai bei gausybė naudojamų metodikos priemonių (lentelių. Iš anglų kalbos vertė Donatas Masilionis.Galima diskutuoti ar visi pateikti atvejai atitinka mūsų akademinės bendruomenės.Bochlander ir kitų.). metodų analizei. G. Pažymint neblogą vertinimo iš anglų kalbos kokybę.Riley. Metodologiniu požiūriu itin reikšmingas naujų postmodernių teorijų. kad jo mokslinių tyrimų rezultatai gali būti pritaikyti administravimo studijose. todėl pristatyti profesoriaus darbus lietuvių kalba itin malonu.Dessler darbai (kaip vieną iš skaitomiausių knygų galima paminėti septynis kartus išleistą “Human Resource Management”) pasižymi išskirtine tyrimo logika. diagramų. tačiau valdymo ir vadybos. Nedetalizuojant esminių žmonių išteklių vadybos postulatų. papildomų užduočių. atsiradimo genezės ir kt. siekia išvengti nepateisinamos rizikos ir užsitikrinti saugų darbą bei šansus karjerai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. klausimų. An Action Orientation” (Viešasis administravimas veiklos požiūriu). valdžios institucijų sprendimų tikslingumą.Dessler monografijos vertę. politinio kurso aktualumą arba priešingai). Ženkliai pasikeitė pats požiūris į darbą. Per paskutinius dešimtmečius civilizuotose šalyse įvyko radikalūs pasikeitimai žmonių išteklių vadybos srityse. Manyčiau. R.Weber.viešojo sektoriaus veiklos modeliavimo ir kt. skiriant išskirtinį dėmesį bene populiariausiam. atvejų analizės (ypač argumentuojant teisinių aktų. ne visiškai suprantamas vertėjų noras pernelyg laisvai interpretuoti verčiant anglišką knygos pavadinimą – “Essentials of Human Resource Management”. 344 p.Denhardt viešojo administravimo metodologijos paskaitų kursą Centro Floridos (Orlando) universitete. suformuluoti mokslinį požiūrį vertinant tradicinius ir modernius viešojo administravimo modelius. įvairiausių dokumentų pavyzdžių. akademinei auditorijai skirta žinomo JAV žmonių išteklių vadybos specialisto G. vietos ir vaidmens. Knygoje pristatoma ir siekiama įvertinti dvidešimtojo amžiaus viešojo administravimo korifėjų M. terminai vartojami ne itin laisvai ir neapibrėžtai.Klingner.

J. Šalies universitetų viešojo administravimo katedroms. B. Tolesnis viešojo administravimo konceptualizavimas bei tos srities studijų plėtra neįmanomi neperimant modernių šalių patirties. T. Atrenkant ir rekomenduojant vertimui reikalingus darbus tikslinga plačiau panaudoti šalies mokslininkų ir ekspertų pastangas ir galimybes.Dunn. Guy Peters. ekspertams. Sparčiai plečiasi įvairių lygių viešojo administravimo studijų programų apimtys.Dye ir kitų autorių kūriniai. Savo eilės laukia nauji J. kad ledai pajudėjo pristatant modernių šalių viešojo sektoriaus tyrinėtojų darbus. viešųjų institucijų specialistams tai yra itin reikšmingi procesai.aukščiausio lygio žmonių išteklių vadybos praktikos analize. koncentruojant pastangas viešojo administravimo paradigmų analizei ir jų taikymui rengiant ir įgyvendinant viešosios politikos projektus bei programas. 78 .M. Lane. Perimant tą patyrimą verstinė literatūra vaidina svarbų vaidmenį net ir globalių informacinių technologijų amžiuje. Bryson. skatinantys lietuviško viešojo administravimo modelio paieškas. W.E. rengiant ir lavinant naujos kartos valstybės tarnautojus. Paskutinių metų praktika leidžia teigti.

Įvadiniame paragrafe būtina pagrįsti temos aktualumą ir apibrėžti mokslinę ar praktinę problemą. Straipsnio pradžioje rašoma ne trumpesnė kaip 600 spaudos ženklų anotacija. S. Žurnalui pateikiamų straipsnių apimtis neturėtų viršyti 8 000 žodžių (maždaug 60 000 spaudos ženklų). 1999. straipsnio tekstas. Heeks. No 3. Interneto šaltiniai: 13. London and New York: Routledge. Įstatymai ir Vyriausybės nutarimai: 11. MA: Merriam-Webster. Public Administration: An Action Orientation. Politologija. R.htm [2001 m. R. Tarptautinis bendradarbiavimas. literatūros sąrašas.C.). Vilnius: Eugrimas. Tekstą spausdinti 12 pt dydžio šriftu. Teksto redaktorius Microsoft Word. Municipal Year Book. 79 . (3rd ed. Valstybės žinios. Straipsnio teksto pabaigoje padaromos svarbiausios išvados. balandžio 20 d. Straipsniai straipsnių rinkiniuose arba knygų skyriai kelių autorių knygose: 3.Urwick (Eds. Viešoji politika ir analizė: viešojo administravimo politinis kontekstas. Nr.A. Organizacijų ir oficialių įstaigų leidiniai: 9. reziumė. Kaunas: Technologija. DC: International City Management Association. Springfield. Tekstą spausdinti A4 formato lape 1.htm?dokumentai. atskirai pateikiami duomenys apie autorių(-ius) (ne daugiau kaip 150 žodžių): vardas(-ai) ir pavardė(-ės). 1998. Lietuvos viešojo administravimo sistemos priderinimas prie Europos Sąjungos reikalavimų ir kt. 50.Raipa (Red. L. Harcourt Brace College Publishers.Gulick and L. (Ed. kaip ir straipsnio tekstas.).]..B. 6. dešinėje ir kairėje – 1. anotacija. Washington. Lietuvos autorių straipsniai spausdinami lietuviškai. Pageidautina.L.Atmintinė žurnalo publikacijų autoriams Žurnale spausdinami viešosios politikos ir viešojo administravimo teorinius ir praktinius klausimus nagrinėjantys straipsniai. nutarimas Nr. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. nurodyti santykį su kitų tyrinėtojų darbais. kad straipsnio turinys būtų suskirstytas į paragrafus. http://europe. 127 Dėl valstybės įmonių ir įstaigų audito. laužtiniuose skliaustuose pažymint šaltinio numerį(-ius) literatūros sąraše ir puslapį(-ius).1.) Papers on the Science of Administration. Individual Conceptions of Public Service Motivation. 1999. In L.11.lt/index1. Nr. Glaustai ta informacija turi būti pateikta ir anotacijoje bei reziumė.]. G. T.6 cm įtrauka.0 cm. Įteikiant straipsnį.8 cm. 17-41. Denhardt. apačioje – 2. rusiškai. Public Administration Review. Kn. vasario 1 d. 2000. Reinventing Government in the Information Age. Lietuvos Respublikos audito įstatymas.). 7. and Facer. R.). Notes on the Theory of Organization. 1937. vasario 7 d. Vol. kuriuose akcentuojamos šiuolaikinės Lietuvos viešosios politikos formavimo ir viešojo administravimo aktualijos.5 cm. and Grubbs. Tarptautinė teisė. Pastraipas pradėti su 0. Merriam-Webster’s collegiate dictionary (10th ed. Du galios veidrodžiai.W. 13-323. 1-46. 1998. 240-253. Literatūros sąraše šaltiniai spausdinami originalo kalba toliau pateikiamų pavyzdžių forma. Nr. Viešasis administravimas. nurodomos rekomendacijos. 103-116. Knygos: 5. Publikacijų medžiaga redakcijai pateikiama kompiuteriame diskelyje dviem spausdinto teksto egzemplioriais.htm [2001 m. darbovietė(-ės) ir pareigos bei informacija apie ankstesnę profesinę patirtį. žurnale spausdinamos konferencijose diskutuotų problemų apžvalgos. Straipsniai recenzuojami. viešosios politikos ir viešojo administravimo srities naujų knygų recenzijos ir informacija apie naujoves bei įvykius viešojo administravimo sistemos. Vadapalas V. 1992. 1993. autoriaus(-ių) vardas(-ai) ir pavardė(-ės). o užsienio autorių – angliškai. Valstybės žinios. adresas. Straipsniai periodiniuose leidiniuose: 1. 10. Pirmumas teikiamas tiems straipsniams. tyrimo objektą ir tikslą bei tyrimo metodiką. o konferencijų apžvalgų. Straipsnio medžiaga pateikiama šia tvarka: straipsnio pavadinimas. reziumė ir literatūros sąrašą – 10 pt dydžio šriftu. prancūziškai. 2. May/June 2000.int/comm/information_society/ eeurope/ index en. Remiantis kitų autorių darbais arba dokumentais. raktažodžiai lietuvių ir anglų kalbomis. tarp jų – viešojo administravimo sistemos reformos eiga. šriftas Times New Roman arba Times New Roman Baltic. 59-1916. taip pat mokslo ir mokymo institucijose ir įstaigose.eu. Švietimas. 14. 1999. http://www. parašyta ta pačia kalba.vrm. vokiškai arba lietuviškai. tekste pateikiamos nuorodos. darbovietė(-ės) ir jos adresas(-ai). New York: Institute of Public Administration. mokslinis(-iai) laipsnis(-iai) ir vardas(-ai). Gulick. Selden. Be to. J. 12. 8.5 eilutės intervalu su šiomis paraštėmis: viršuje – 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. Brewer. A. knygų recenzijų ir informacinio pobūdžio medžiagos – 2 000 žodžių. 4. Raipa A.. eEurope: An Information Society For All. 2000. o pabaigoje – ne trumpesnė kaip 600 spaudos ženklų – reziumė anglų kalba lietuviškiems straipsniams ir lietuvių kalba –užsienio kalba parašytiems straipsniams. 1999. Norkus Z. nurodant mokslo sritį ir kryptį.

htm [2001 m. Bibliographic references should be given in angle brackets and should refer the number in the bibliography list and the number of the page. Selden. 10. left and right – 1. 103-116. Merriam-Webster’s collegiate dictionary (10th ed. subject. Du galios veidrodžiai. vasario 1 d. G. Kn.).int/comm/information_society/ eeurope/ index en. 1999. address. L.B. 4. Nr. J. vasario 7 d. London and New York: Routledge. Viešasis administravimas. 50. Politologija. http://www. Individual Conceptions of Public Service Motivation.Raipa (Red. The articles of authors from Lithuania are published in Lithuanian and the articles of authors from foreign countries are published in English. balandžio 20 d. Public Administration Review. 7. 1-46. T. 12.W. A. the aim and the methods of the research. An article should include the following order: the title. German or Lithuanian. the adjustment of Lithuanian public administration system to the requirements of European Union and etc. http://europe. Tarptautinė teisė. In L. All submissions must be 1. Kaunas: Technologija. author’s name and surname. The reviews of the problems discussed in the conferences.. The article should begin with an abstract of no less than 600 symbols written in the same language as an article and should end with the summary of no less than 600 symbols.A. Public Administration: An Action Orientation. Švietimas. Norkus Z. Russian. R. 127 Dėl valstybės įmonių ir įstaigų audito. R. Nr. Institutional books: 9. 1999. The articles should not exceed 8 000 words (approx.htm [2001 m. nutarimas Nr. May/June 2000. Main conclusions and recommendations should be stated at the end of the article. 8. work and position.L. 60 000 symbols) and the reviews of conferences and new published books and occasional notes should not exceed 2000 words.lt/index1. Nr.Gulick and L. Gulick. and information about previous work experience.11. 1993. DC: International City Management Association. Tarptautinis bendradarbiavimas. 1998. R. The summary of articles written in Lithuanian should be written in English and summary of articles written in foreign language should be in Lithuanian. 1937. 2000. (3rd ed. S. 13-323.8 cm.). (Ed. for summary and bibliography list font size is 10 pt. 14. Each paragraph should begin with indention of 0. Notes on the Theory of Organization. 2. Vilnius: Eugrimas. 1999. 1998.Urwick (Eds. Denhardt. Vol. On separate sheet should be included author’s personal data: name and surname. research field and direction. Vadapalas V. No 3. Municipal Year Book. describe the relation with the works of other investigators. 80 .). eEurope: An Information Society For All. 2000.1. New York: Institute of Public Administration. keywords in Lithuanian and English. Lietuvos Respublikos audito įstatymas. 6. The essential thing of the first paragraph is to substantiate subject relevance and to define problem.]. The priority is given to the articles that emphasize the topicality of modern public policy and public administration in Lithuania. Internet: 13. 1992. Legislation and government resolutions: 11. Raipa A. Valstybės žinios. text.. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Valstybės žinios. For article text font size is 12 pt.). abstract.C. Viešoji politika ir analizė: viešojo administravimo politinis kontekstas. and Facer. Articles in notes or chapters in books of multiple authors: 3. French.5 spaced on one side paper of A4 format and with margins as follows: top 2 cm. 240-253.eu.htm?dokumentai. In the bibliography list the references are given in original language and should respond the following requirements: Articles in the periodical: 1.vrm. 1999.Notes for Contributors This journal publishes the articles analyzing public policy and administration theoretical and practical problems. including the reform of public administration system. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. Springfield. workplace and its’ address. Washington. font Times New Roman or Times new Roman Baltic. Heeks.6 cm. the critique of new published public administration books and information about the events in scientific and academic field of Lithuanian public administration institutions are also published in the journal. Brewer.) Papers on the Science of Administration. Reinventing Government in the Information Age. 17-41. bibliography. Harcourt Brace College Publishers. 59-1916. It is desirable that the article should be divided into paragraphs. summary. MA: Merriam-Webster. The article should be submitted in two printed copies and one electronic copy in a floppy disk Text editor Microsoft Word. scientific degree. and Grubbs.]. The same information should be condensed in the abstract and summary as well. Books: 5.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful