You are on page 1of 1

Albert Camus (Alberas Kamiu, 1913 m. lapkričio 7 d. - 1960 m. sausio 4 d.) - prancūzų filosofas ir rašytojas, ateistinio egzistencializmo atstovas.

1957 m. jam buvo įteikta literatūros Nobelio literatūros premija. Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų. Biografija Gimė darbininkų šeimoje Mondovio kaime, Alžyre. Iš Elzaso kilęs tėvas mūšyje prie Marnos buvo sužeistas ir mirė. Tuo metu Albertui nebuvo nė vienerių. Motina buvo dalinai kurčia ir jų namuose „daiktai neturėjo vardų“, kaip vėliau apibūdino A. Kamiu. 1923 m. Albertas Kamiu laimėjo vietą į licėjų. Tuo metu pasireiškė tuberkuliozė, vėliau kankinusi filosofą visą gyvenimą. 1936 m. gavo Alžyro universiteto filosofo diplomą. Buvo įstojęs į komunistų partiją. Savo jaunystės laikus, kai mokėsi licėjuje, A. Kamiu aprašė autobiografinėje knygoje „Pirmajame žmoguje“ (Le Premier Homme), kurios rankraštis buvo rastas automobilyje, kuriuo važiuodamas žuvo avarijoje 1960 m. sausio 4 d. Nuo 1938 m. atsikėlė gyventi į Prancūziją. Karo metu dalyvavo Prancūzijos Pasipriešinimo judėjime. Tada sutiko Ž.Sartrą, su kuriuo buvo artimais draugais ir 1944 - 1947 m. redagavo kartu įsteigtą pogrindinį laikraštį "Combat". Vėliau jų pažiūros 1951 m. išsiskyrė dėl Ž.Sartro komunistinių pažiūrų. A. Kamiu kūrybos bruožai A. Kamiu savo kūryboje žmogaus gyvenimą traktuoja kaip absurdą, neturintį jokios aukštesnės prasmės. Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Vienintelė pateisinama maišto forma - kūryba. Tik patyręs ir suvokęs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką. A. Kamiu atkreipia dėmesį į visuomenės normų ir įstatymų prikišimą žmogui, pabrėžia buvimą savimi peikdamas "atrodymą", taip pat žmogus yra atsakingas už savo poelgius, atsakingas sau. Vienintele žmogaus priedermė - meilė, tai tuo pačiu ir vienintelė paguoda pasaulyje neturinčiame jokios aukštesnės prasmės (ty. amžinojo gyvenimo, ruošimosi amžinajam gyvenimui - vienintelis rojus ir kartu pragaras yra čia ir dabar) nei švelnus artimo (esančio šalia ir brangaus) žmogaus žvilgsnis, apkabinimas. Labai svarbi kūrybai yra gamta (ypač jūra, Alžyras). Kamiu paprašius paminėti keletą pirmų pasitaikiusių žodžių, vienas iš jų buvo - jūra. Kamiu labai svarbi jungtis su gamta, tuo jis priartėja prie senųjų graikiškųjų papročių. Kūryba • • • • • Apybraižų rinkiniai: "Išvirkščioji ir geroji pusė" (1939), "Jungtuvės" (Les noces, 1938). Filosofinės esė: „Sizifo mitas“ (1943), „Maištaujantis Žmogus“ (1951). Pjesės: drama „Kaligula“ (1944), „Nesusipratimas“, „Apgulties padėtis“ (1948), „Teisieji“. Novelių rinkinys: "Tremtis ir karalystė" (1957). Romanai: „Svetimas“ (1942), „Maras“ (1947), „Krytis“ (1956).