You are on page 1of 20

NOMEDA URBONAVIČIENĖ

KŪRYBINGUMO UGDYMAS INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE
2013

Šiame rinkinyje:

Įvadas Kas yra kūrybingumas 1. Projektas SKAIČIAI 2. Projektas PAVASARIS 3. Projektas ŠEŠĖLIŲ PASAKA 4. Projektas PASAULIO GAMTOS STEBUKLAI 5. Projektas KALĖDOS 6. Projektas ATSPINDŽIAI

ĮVADAS

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pažymima, jog Lietuva turi „tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi... Tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės.“ Mūsų siekiamybė: „sumani visuomenė - laiminga visuomenė, kuri yra kiekvieno piliečio idėjoms [kūrybingumas], naujovėms ir iššūkiams atvira, solidari, savivaldi ir politiškai brandi. sumani ekonomika - lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje, aukštą pridėtinę vertę kurianti ekonomika, grindžiama žiniomis, inovacijomis, verslumu [kūrybingumas] ir socialiniu atsakingumu bei „žaliuoju“ augimu. sumanus valdymas - atviras ir skatinantis dalyvauti , rezultatyvus, atitinkantis visuomenės poreikius ir užtikrinantis geros kokybės paslaugas valdymas, kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus valdžia [kūrybingumas].„ Todėl būtina „bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą. Sukurti ir visose švietimo įstaigose įdiegti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas...“[1]

KAS YRA KŪRYBINGUMAS
(pagal dr. Vaivą Vaicekauskienę)

Kūrybingumas - tai gebėjimas kurti naujus dalykus. Kūrybingi žmonės yra smalsūs, besidomintys įvairiais dalykais, atviri naujoms idėjoms, originaliai mąstantys, nepriklausomi, atkaklūs. Ir kūrybingumas gali ir turi būti ugdomas mokykloje. Sisteminiu požiūriu kūrybinius gebėjimus lemia kelių veiksnių sąveika: gabumai ir polinkiai; asmenybės bruožai; pasirengimas tam tikros srities kūrybinei veiklai; aplinka.[2]

Gabumai
Mąstymo lankstumas, vaizduotė, atmintis

Asmenybė
motyvacijos stiprumas, savarankiškumas, atkaklumas

Pasirengimas
Išsilavinimas, patirtis, įgūdžiai

Aplinka

Kūrybingumui ugdyti taikomos strategijos:

KAS BŪDINGA KŪRYBINGOMS ASMENYBĖMS?
Kūrybingiausi žmonės yra: • smalsūs ir pastabūs – nuodugniai ir visapusiškai besido• mintys įvairiais dalykais; geba įžvelgti problemas, trūkumus, keistybes, taip pat savo darbui aktualias idėjas; • pakantūs neapibrėžtumui – nebijantys netvarkos, faktų ir • taisyklių trūkumo, prieštaravimų, nesuderinamumo, nes tai teikia daug naujos tvarkos kūrimo galimybių; lankstūs – prisitaikantys prie kai-tos ir jos siekiantys, atviri naujoms idėjoms ir naujai patirčiai, reikalavimams ir rizikai; • originaliai mąstantys – geba pamatyti įprastus dalykus • kitaip, atitrūkti nuo tradicijų ir konvencijų, kurti alternatyvias idėjas; vaizduotėje vizualizuoja problemas ir mąsto metaforomis; • nepriklausomi – stiprios savimonės, savarankiškai mąs• tantys, tikintys savo idėjomis ir savo veiklos prasme, atsparūs kitų nepritarimui, nesupratimui, pasipriešinimui; neklausiantys kitų nuomonės ir mėgstantys dirbti pavieniui; negalvojantys apie greitą atlygį; • atkaklūs – susikūrę savo veiklos tikslus ir linkę juos įgy• vendinti, todėl labai motyvuoti, entuziastingi, energingi, atsidavę pasirinktai veiklai, galintys ilgai, sunkiai ir susitelkę dirbti.

KAS SLOPINA KŪRYBINGUMĄ?
Kūrybingumą slopina ir daugelis įprastų ugdymo praktikų: • smalsumas slopinamas draudžiant vaikams „gaišinti • laiką kvailais klausimais“; • noras būti originaliam slopinamas lyginant vaiką su ki• tais vaikais – tai subtili užuomina, kad reikia būti tokiam kaip dauguma; • noras veikti savaip slopinamas smulkmeniškai nurodinė• jant, kaip kas turi būti atlik-ta, reikalaujant veikti „teisingu“ būdu ir vertinant pagal standartines instrukcijas; • idealizmas slopinamas reikalavimu būti praktiškais rea• listais – įvertinti reikalingas pastangas ir pasverti, ar jos apsimoka; • vidinė motyvacija nyksta, kai tikslai primetami ir kai • vertinama per dažnai; • maksimalūs reikalavimai savo darbui netenka prasmės, • kai nuolat primenamas laiko trūkumas, neleidžiama taisyti ir tobulinti ar padaryti darbą iki galo.

KAIP SUKURTI KŪRYBINGUMUI PALANKIĄ APLINKĄ
Viena iš prielaidų - leisti pasirinkti veiklą – sudaryti sąlygas neprograminiam, pačių mokinių inicijuotam mokymuisi. Leisti rinktis sritis ir temas, kurios mokiniams patinka, veiklos būdus bei priemones. Kas mokiniams iš tiesų patinka, tai jie padarys geriausiai. Čia mokytojui į pagalbą gali ateiti naujausios informacinės technologijos. Be tradicinių programų MS Word, Power Point, Movie Maker, kūrybinius ir projektinius darbus mokiniams galima pasiūlyti atlikti ir su įvairiais internetiniais įrankiais: http://cooltoolsforschools.wikispaces.com/

Vertinant pristatomą baigtą projektinį ar kūrybinį darbą, galima vertinti ir mokinių kūrybingumą:. kiek darbas naujas idėjos ir atlikimo požiūriu; kiek darbas išraiškingas ir vientisas; kiek darbas padeda spręsti iškeltas problemas. Vertinti mokinių darbus kūrybingumo aspektu nėra ir taip paprasta. Jaunesnieji mokiniai dar nepajėgia kurti visiškai originalių darbų, todėl būtų teisinga kūrybinį mokinio darbą vertinti atsižvelgiant į jo galimybes, tai yra pagal ankstesnius jo paties laimėjimus

Apibendrinant galima teigti, kad ugdant mokinių kūrybingumą, būtina tikėti mokinių galimybėmis, kelti sudėtingesnius nei įprasta uždavinius, mokyti atkakliai dirbti, leisti būti savimi.

1. Projektas SKAIČIAI
http://popplet.com/app/index.php#/984827

Mokinių darbai

2. Projektas PAVASARIS
http://popplet.com/app/index.php#/988138

Mokinių darbai

3. Projektas ŠEŠĖLIŲ PASAKA
http://popplet.com/app/index.php#/988193

Mokinių darbai

4. Projektas PASAULIO GAMTOS STEBUKLAI
http://popplet.com/app/index.php#/988247

Mokinių darbai

5. Projektas KALĖDOS
http://popplet.com/app/index.php#/989038

Mokinių darbai

6. Projektas ATSPINDŽIAI

Mokinių darbai

Šaltiniai

1. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ 2. Vaicekauskienė V. (2009). Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje. Vilnius.