1

Prof. dr. Vytautas Sinkeviius, Teiss fakulteto Konstitucins teiss katedros profesorius

Dstomas dalykas: Lietuvos konstitucin teis

Kai kuri paskait konspektai

I. Konstitucijos aikinimas - vadins pastabos.

1.1. Keli odiai apie tai, kad Konstitucija - tai ne vien jos tekstas Konstitucija, kaip ir kiekvienas teiss aktas, turi tam tikr tekstin iraika. Visi arba bent dauguma, kurie skaito Konstitucij, sutaria, koks yra Konstitucijos tekstas: tai tam tikri odiai, sakiniai, skyrybos enklai tam tikras fizinis dalykas. Taiau u Konstitucijos teksto slypi tam tikra vertybi sistema, slypi teis, kuri buvo sukurta priimant Konstitucij. Konstitucijos tekstas, ireikiantis tam tikr konstitucin nuostat, ne visada lemia vienintel galim tos nuostatos turinio samprat, nes odiai, atspindintys i nuostat, skirting moni neretai suvokiami skirtingai1. Aiks odiai ne visada turi aiki konstitucin prasm. Btent dl to Konstitucijos tekstas, kaip ir kiekvieno kito teiss akto tekstas, neretai yra dviprasmikas, neapibrtas, miglotas2. inoma, ne visiems Konstitucijos odiams, sakiniams bdingas neapibrtumas. Jeigu taip bt, Konstitucija apskritai negalt atlikti jai, kaip pagrindiniam alies statymui, kaip aukiausiajai teisei tenkani funkcij. Taiau Konstitucijoje yra gana daug odi, termin, svok, formuluoi, t. y. teksto, kurie nra pakankamai aiks, kuriuos reikia paaikinti. Antai argi i Konstitucijos 1 straipsnio sakinio formuluots Lietuva yra demokratin valstyb galima sprsti, kokie elementai sudaro demokratins valstybs svokos turin? Konstitucijos tekste, formuluotje demokratin valstyb, ie elementai nra nurodyti; iame tekste jie ir neturi bti nurodyti. Formuluots demokratin valstyb turinys atskleidiamas aikinant i formuluot sudaranius odius, suteikiant jiems atitinkam teisin, politin, socialin ir kitoki prasm. Be abejo, pradedant aikinti bet kuri konstitucin nuostat pirmiausia isiaikinama odi, termin, svok, sakini, t. y. i nuostat ireikianio teksto prasm. Konstitucijoje esantys odiai, terminai, svokos turt bti suprantami taip, kaip jie paprastai suprantami bendrinje kalboje, kaip jie visuotinai vartojami, nes manoma, kad Konstitucijos krjas jos tekste vartoja tokias odi, termin, svok prasmes, kokios yra visuotinai
1

Berger Linda L. How Embedder Knowledge Structures Affect Judicial Decision Making: A Rhetorical Analysis of Metaphor, Narrative, and Imagination in Child Custody Disputes// Southern California Interdisciplinary Law Journal. 2009, Vol. 18, p. 259-308. Barak A. Judicial Discretion. Yale University Press, 1989, p. 64.

2 suprantamos bendrinje kalboje, o jeigu kuriam odiui suteikia kitoki, speciali, prasm, tai aptaria teiss akte. Taiau Konstitucijos aikinimas neapsiriboja ir negali apsiriboti vien Konstitucijos teksto odi, termin, svok, sakini - gramatins prasms aikinimusi, nes to aikiai nepakanka u Konstitucijos teksto odi, termin, svok, sakini - slypiniam tikrajam konstitucinio reguliavimo turiniui atskleisti. Dl teiss, slypinios u Konstitucijos teksto, sutariama daug maiau negu dl Konstitucijos teksto. Ir tai visikai suprantama, nes Konstitucijos odiai, sakiniai, apibrtys (definicijos) neretai turi vairias reikmes, gali bti skirtingai suvokiami ir aikinami. Anot H. G. Gadamerio, kalba apima ne tik iorin, bet ir vidin od. Antai tikriausiai visi ar bent dauguma sutaria, kad Konstitucijos 19 straipsnio tekstas, kuriame nustatyta, kad mogaus teis gyvyb saugo statymai, reikia, jog iame straipsnyje tvirtintos teiss esm yra tokia: pagal straipsn gyvyb turi bti saugoma; statymais turi bti nustatyta atsakomyb u mogaus nuudym, u pasiksinim nuudyti; asmuo, nuuds mog, turi bti nubaustas. Taiau nra sutariama dl to, nuo kada, nuo kokio momento Konstitucija saugo mogaus gyvyb, nes skirtingai suprantama, nuo kada atsiranda gyvyb, kuri saugo Konstitucija: ar nuo gyvybs usimezgimo, ar nuo vaisiaus susiformavimo, ar nuo vaiko gimimo3. Nuo to, kaip bus atsakyta klausim, labai priklauso inter alia tai, ar statymais gali bti leista nutraukti ntum, ar nutraukti ntum, jeigu jis nekelia pavojaus moters sveikatai ir gyvybei, pagal Konstitucija yra negalima. Nesutariama ir dl to, ar Konstitucijos 19 straipsnio tekstas apibria teis gyvyb kaip absoliui ir neatimam mogaus teis 4, kurios pats mogus, net bdamas nepagydomas ligonis ir kentdamas nemonikas fizines kanias, negali atsisakyti 5, ar io straipsnio tekstas gali bti aikinamas ir kaip leidiantis mogui, inter alia, sprsti, ar gyvendinti jam priklausani teis gyvyb, ar savanorikai atsisakyti teiss gyvyb. Antai raoma, kad eutanazija nra moraliai smerktinas reikinys, o atvirkiai, esti gailestingumo ir mogikojo supratimo iraika, kad visuomens morals suvokimas laipsnikai kinta racionalumo linkme, o tai, tiktina, ilgainiui paskatins atsisakyti neigiamo poirio tuos, kurie dl objektyvi prieasi priversti pasirinkti lengvesn fizini ir su tuo susijusi psichologini kani baigt6. iai nuomonei prietaraujama: eutanazija, nesvarbu, ar ji yra savanorika, ar ne, yra tyinis vieno asmens nuudymas, atliktas kito asmens, kad tiek pasyvioji, tiek aktyvioji
3

Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo statymo 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vaiko gimimas gyvo vaisiaus istmimas ar itraukimas i moters organizmo// Valstybs inios, 2002, Nr.43 1602//. Pagal Civilinio kodekso 2.3. straipsnio 1 dal fizinio asmens gimimo momentu pripastamas pirmas savarankikas naujagimio kvpimas// Valstybs inios, 2000, Nr. 74 2262. 4 Visuotins mogaus teisi deklaracijos 3 straipsnyje nustatyta, kad Kiekvienas turi teis gyvyb, laisv ir asmens saugum. Taigi, pagal i Deklaracij teis gyvyb yra neatimama. 5 Feinberg J. Voluntary Euthanasia and the Inalienable Right to Life . 7 Phil. & Pub. Aff., 1978, p.105.
6

r. pvz., Gumbis J. Eutanazija mogaus teisi ir autonomijos kontekstu // Teis, 2003, Nr. 47, p.49.

3 eutanazija i esms yra toks pat paciento nuudymas, tik pasirenkamos kitos priemons. Saviudyb su gydytojo pagalba yra saviudybs veiksmas 7. Vienoks ar kitoks atsakymas klausim lems atsakym ir tai, ar statymais gali bti leidiama eutanazija, ar pagal Konstitucijos 19 straipsn j turi bti draudiama. Konstitucijoje rasime ne vien od, termin, svok, formuluot, nuostat, kurias ireikiantis tekstas gali bti aikinamas skirtingai. Todl atskleisti u Konstitucijos teksto slypini teis nra paprasta. Kiekvienas, kuris aikina Konstitucij, gali skirtingai suvokti aikinam tekst. Suteikus aikinamo teksto odiams, terminams, svokoms skirting prasm, - samprata, kokia teis u j slypi, bus nevienoda. Konstitucija turi bti aikinama , nes aikinimas reikalingas tam, kad ivengtume nesusipratimo arba paalintume t nesusipratim, kuris atsirast, jeigu nebt paaikinimo8. Teksto svokai bdinga tai, kad tiktai interpretacijos kontekste ir ja remdamasis tekstas yra tikra duotyb, tai, kas turi bti suprasta9. Teiss literatroje pripastama, kad Konstitucijos tekstas tampa tik ieities taku tikrajai konstitucinio reguliavimo prasmei ir turiniui atskleisti, kad tikrasis svorio centras suprantant Konstitucij kaip normin tikrov i Konstitucijos pagrindinio akto konstitucins justicijos dka perkeliamas konstitucin jurisprudencij10. Aikinti reikia ir aikias teiss normas, nes aikumas yra reliatyvus dalykas. Taisykl lex clara non sunt interpretanda (aikios teiss normos aikinti nereikia) Konstitucijos atvilgiu negalioja vien dl to, kad Konstitucija - tai ne vien jos tekstas, ne vien joje tvirtintos teiss normos. Isami, visada ir visiems laikams tinkanti Konstitucijos interpretacija yra konceptualiai negalima, nes Konstitucijos samprata yra dinamin, o ne statin kategorija11. 1.2. Konstitucija kaip teis, slypinti u jos teksto Nors ir turi didiul normin turin bei potencial, Konstitucija nra statym svadas, ji negali vis visuomenje susiklostani santyki reguliuoti taip, kad bt nustatomos konkreios teisini santyki subjekt teiss ir pareigos. Nema dal labai svarbi visuomenini santyki Konstitucija reguliuoja tik bendriausiais bruoais. Neinterpretuojamos konstitucins normos gali atrodyti deklaratyvios, stokojanios juridinio tikslumo, gal net prietaraujanios viena kitai, taiau tai - ne Konstitucijos krj darbo spragos, o objektyviai egzistuojanti konstitucinio reguliavimo specifika12. Pritartina poiriui, kad teiss (taigi, ir Konstitucijos) aikinimas utikrina teiss
7

r.,pvz., Narbekovas A. Eutanazijos termin vartojimo bioetikoje bei teisje problematika Lietuvoje//Jurispudencija, 2008, Nr.12(114). p. 33, 34. 8 Vitgenteinas L. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1995, p. 166. 9 Gadamer H.G. Istorija, menas, kalba. Vilnius: Baltos lankos, 1999, p.179. 10 Jarainas E. Jurispudencin Konstitucija//Jurisprudencija, 2006, Nr.12(90), p. 24.
11

12

Mesonis G. Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai. Vilnius: Registr centras, 2010, p.11. Mesonis G. Kai kurie Konstitucijos interpretavimo aspektai: expresis verbis ribos // Jurisprudencija, 2008, Nr. 5(107),

4 gyvavim, garantuoja tai, kad teis pltojasi kartu su besikeiiania visuomene, pasaulira. Be aikinimo ir interpretavimo teis negalt egzistuoti, ji bt statika, sustabarjusi ir sunkiai pritaikoma, todl neatitikt visuomens lkesi13. Teiss mokslo darbuose, kuriuose apibendrinami konkreioms teiss aikinimo problemoms skirti usienio valstybi ir Lietuvos mokslinink tyrimai, pagrstai teigiama, kad pati teiss prigimtis ir visuomenini santyki vairov lemia neapibrtum, dl kurio susidaro toki situacij, kai konkreiai problemai isprsti teiss sistema pateikia daugiau nei vien galim teist sprendimo variant arba tokio varianto apskritai nepateikia(esant teiss sprag) ir kad i problem bandoma sprsti suteikiant teisjui statymo leidjo partnerio vaidmen ir pripastant jo gali aikinant teis remtis ne tik statym leidjo suformuluota aikinama teiss norma ir jos kalba ar toki teiss norm sistema, bet ir teiss principais, vertybmis ar teiss siekiamais tikslais14. Apskritai, pastaraisiais metais vairi teiss mokykl doktrin radikali priepriea sumenko15. Konstitucijos normos turi vairi ypatum , vienas i j yra tai, kad konstitucins normos struktra neretai yra kitokia, negu statym ar kit teiss akt norm. Teiss literatroje daniausiai nurodomas toks Konstitucijos normos struktros ypatumas: ji neturi vis trij element, kurie paprastai bdingi teiss normai, t. y. hipotezs, dispozicijos ir sankcijos 16. Teigiama, kad konstitucin teiss norma neretai neturi hipotezs ir dispozicijos, kad konstitucins teiss norma daniausiai turi tik dispozicij. Nurodoma ir tai, kad sankcija u Konstitucijos normos paeidim nebtinai turi bti numatyta toje paioje ar kitoje Konstitucijos normoje, kad sankcija gali bti nustatoma kituose teiss aktuose, pvz., statymuose17. Konstitucins teiss normos struktros apibdinimas yra plai teisini diskusij dalykas, todl ia bus apsiribota tik kai kuriomis su tuo susijusiomis pastabomis. Teiss normos struktra, taip pat trinar teiss normos samprata tai tik tam tikras teorinis teiss normos modelis. Jis atspindi maksimaliai galim teiss normos struktrini element kiek. Konstitucijos krjui, tvirtinaniam joje tam tikras teiss normas, danai visikai nerpi teoriniai teiss normos modeliai, jis nesinaudoja tokiomis kategorijomis, kaip normos hipotez, dispozicija, sankcija. Atitinkam element kiek konstitucinje teiss normoje lemia teiss normos prigimtis ir paskirtis, jos reguliuojam santyki pobdis, normos turinys ir kiti veiksniai. Konstitucin teis yra ypatinga ne tik tuo, kad tai aukiausioji teis, bet ir tuo, kad ji apima visas
p. 20. 13 Gumbis J. Teiss samprata: logikos taikymo problematika // Teis, 2010, Nr. 76, p.60. 14 Latvel R. Teisjo vaidmuo aikinant teis. Daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, Teis (01 S), Vilniaus universitetas. Vilnius: 2010, p.176. 15 Nekraas E. Pozityvus protas. Jo raida ir taka modernybei ir postmodernybei. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, p. 390-391. 16 r., pvz., Diit Foigt D. Konstitucijos aikinimo klausimai // Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos. Tarptautins konferencijos mediaga. Vilnius, 1993, p. 96. 17 r., pvz., Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2001, p.40 44.

5 visuomenini santyki sritis, nustato visos teisins sistemos, vis teiss ak teisinio reguliavimo pagrindus. Todl teorin trinar teiss normos struktra, bdinga ordinarins teiss ak normoms, ne visada gali ir turi bti taikoma Konstitucijos normoms. Konstitucin norma jos struktrini element pairiu gali bti pilnesn ar maiau pilna. Kad ir kaip abstrakiai bt suformuluotos Konstitucijos normos, kad ir kokia kokia bt j struktra, jos visada nustato tam tikrus subjekt veiklos parametrus: tikslus, ribas, slygas, bdus ir kt. 18. Konstitucijos normose visada reikalaujama tam tikro elgesio, nustatomas jo standartas. Reikalaujamo elgesio taisykls konstitucinse normose ne visada ireiktos aikiai, taiau tai nereikia, kad j ten nra. Jos yra. Jeigu tokios taisykls konstitucinse normose ireiktos nelabai aikiai, jas tiesiog sunkiau dispozicij19. Btent dispozicija atrasti ir atskleisti. Taigi konstitucins normos visada turi

sudaro konstitucins normos esm, jos turin. Konstitucins normos dispozicijos iraikos forma daniausiai yra kitokia negu ordinarins teiss ak norm, taiau dispozicija, kaip visuomenini santyki subjektams adresuotas reikalavimas, lemiantis subjekt elges, - tikslus, ribas, slygas, bdus, subjekt veiklos parametrus, tam tikr elgesio standart ir kt. - konstitucinje normoje yra btina. Manytina, kad konstitucins normos visada turi ir hipotez, tik ji ne visada formuluojama expressis verbis; ji gali bti konstruojama ir mstymo bdu (ji gali bti fakultatyvin), taiau ji btina, nes be jos nebt aiku, kada pradeda veikti Konstitucijos normoje tvirtinta dispozicija (atitinkama elgesio taisykl ir pan.). Konstitucins normos sankcija taip pat gali bti nustatyta tik paioje Konstitucijoje, bet nebtinai toje paioje Konstitucijos normoje - ji gali bti nustatyta ir kitoje konstitucinje normoje, bet btinai Konstitucijoje, o ne kuriame nors emesns galios teiss akte. Konstitucin sankcija gali bti kildinama ir i konstitucini princip. Sutikus su teiss literatroje kartais pateikiama nuomone, kad sankcija u Konstitucijos normos paeidim gali bti nustatyta statymuose (pvz., baudiamuosiuose ar kituose), kartu tekt sutikti su tuo, kad konstitucin teiss norma gali susidti i vairios teisins galios element. Vieni i j, kaip antai dispozicija, turt Konstitucijos gali, o kiti, pvz., sankcija, nustatyta Baudiamajame kodekse, turt statymo gali. Tai kokia tokiu atveju bt visos konstitucins normos teisin galia Konstitucijos ar statymo? Visuotinai pripastama, kad konstitucins teiss normos galia tai aukiausioji galia, nes pati Konstitucija yra aukiausioji teis. Tai leidia teigti, kad visi konstitucins normos elementai gali bti nustatyti tik to paties lygmens teiss akte Konstitucijoje. Be abejo, konstitucins teiss normos struktros analiz prasminga tik susitarus dl teiss norm struktros apskritai20.
18 19 20

Luin V. Konstitucija Rossijskoj Federacyji. Problemy realizacyji. Moskva: UNITY, 2002, p.13. LuinV. Konstytucionnyje normy i pravootnoenyja. Moskva: Izdatelskoje objedenenyje UNITY, 1997, p. 55. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2001, p. 43.

6 Gal tokiai analizei takos turt, inter alia, tai, kad konstitucins teiss normos struktra gali bti atskleidiama kitaip negu statymo ar kito teiss akto normos struktra. Pamginkime atskleisti, pvz., Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje tvirtintos teiss normos teisingum vykdo tik teismai struktr. ios normos dispozicija (elgesio taisykl) aiki: teisingum vykdo tik teismai. Vadinasi, jokia kita valstybs valdios institucija, joks kitas subjektas negali vykdyti teisingumo. Kokios yra ios normos hipotez ir sankcija, kur ir kaip jos idstytos? ios normos hipotez nra ireikta tiesiogiai, ji yra numanoma; i hipotez galt bti, pavyzdiui, tokia: jeigu prireikia vykdyti teisingum, tai gali padaryti tik teismas; jeigu prireikia isprsti teisin gin, tai galutinai padaryti gali tik teismas. Kokia sankcija numatyta u ioje konstitucinje normoje numatytos elgesio taisykls paeidim, kokiame teiss akte ji tvirtinta? Jeigu ioje konstitucinje normoje sankcijos iekotume taikydami tokius paius teiss normos struktros aikinimo bdus, kaip, pavyzdiui, baudiamojoje teisje, tekt konstatuoti, kad normoje sankcijos nra. Taiau teiss norma be sankcijos bejg. Ar gali bti bejg konstitucin norma, pagal kuri teisingum vykdo tik teismai? Ar tai reikia, kad pati Konstitucija nenumato sankcijos u ioje normoje nustatytos taisykls nepaisym, kad ios normos Konstitucija negina ir nesaugo, kad j galima paeisti ir atsakomybs u tai nekils? Paymtina, jog konstitucins sankcijos taip pat turi ypatum, vienas i j yra tai, kad joms bdingas ne tiek represinis, kiek teiss atkuriamasis pobdis, kad konstitucin sankcija gali bti suprantama ne tik siaurja prasme, t. y. kaip normoje nustatyta konkreti valstybs poveikio priemon, taikoma u normos paeidim, bet ir plaija prasme, t. y. kaip elgesio, nesuderinamo su Konstitucijos reikalavimais ar nukrypstanio nuo j, neigiamas teisinis vertinimas, sukeliantis atitinkamiems subjektams neigiamas pasekmes. Kitaip tariant, kaip galimyb pritaikyti tam tikras poveikio priemones siekiant, kad konstitucins normos bt laikomasi. Paymtina, kad Konstitucijos normos ne tik reguliuoja tam tikrus santykius, bet ir utikrina tam tikr teisin bv (bsen), tvirtina galimyb gyvendinti tai, kas nustatyta Konstitucijoje. Btent tai lemia konstitucins normos iraikos ir jos struktros ypatumus, taip pat sankcijos, kaip konstitucins normos sudedamosios dalies, ypatumus. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje tvirtintos normos teisingum vykdo tik teismai sankcij pavelgus i konstitucins teiss pozicij, bt beprasmika Konstitucijoje iekoti nuostat, numatani laisvs atmimo ar kitas panaias bausmes, skiriamas u mintoje teiss normoje nustatytos dispozicijos (elgesio taisykls) paeidim. ios konstitucins normos sankcija yra visikai kitokia: jeigu teisingum vykdys ne teismas, o koks nors kitas subjektas, tai nebus teisingumo vykdymas; kito subjekto priimtas aktas, kuriuo es buvo vykdytas teisingumas, nesukels toki teisini pasekmi, kokias sukelia atitinkamoje byloje teismo priimtas sprendimas; jeigu statym leidjas statyme nustatyt, kad teisingum vykdo ne tik teismas, bet ir koks nors kitas subjektas, toks statymas Konstitucinio

7 Teismo bt pripaintas antikonstituciniu. Be abejo, konstruoti konstitucins normos sankcij taip, kaip tai mginome padaryti apibrdami Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje tvirtintos normos teisingum vykdo tik teismai sankcij, galima tik tada, kai konstitucins normos sankcij suprantame plaija prasme kaip neigiam teisin vertinim, sukeliant atitinkamiems subjektams neigiamas pasekmes. ia galima pastebti ir tai, kad Konstitucijos norm elementai (hipotezs, dispozicijos, sankcijos) gali slypti ne kokiame nors viename, bet vairiuose Konstitucijos straipsniuose, kad Konstitucijos norm elementai gali bti iskiriami loginiu bdu, sugretinus vairius Konstitucijos straipsnius ar suskaidius vien Konstitucijos straipsn atskiras teiss normas. 1.3. Konstitucijos samprata Konstitucijos interpretavimo pradia Konstitucijos interpretavim lemia vairs veiksniai, vienas i j - paios Konstitucijos samprata. Konstitucinis Teismas, savo ankstesniuose nutarimuose daniausiai apsiribodavs lakoniku konstatavimu, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kad Konstitucija yra pagrindinis statymas, statym hierarchinje sistemoje turintis aukiausi teisin gali, pastaraisiais metais pabria, kad Konstitucij sudaro jos normos ir principai, taip pat Konstitucinio Teismo doktrina, atskleidianti konstitucini norm ir princip turin, joje tvirtintas vertybes. Visapusikas ir gana isamus Konstitucijos apibdinimas suformuluotas Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarime. Jame pabriama Konstitucijos, kaip sudtingos teisins realybs, atspindinios joje tvirtint vertybi ir sieki sistem, prasm. Konstitucijoje tvirtintas teisinis reguliavimas visada turi tam tikr tekstin form, tam tikr kalbin iraik, taiau Konstitucija - ne vien jos tekstas, ne vien joje tvirtintos teiss normos. Konstitucija - tai ir joje tvirtintos tokios gilumins, pamatins vertybs, kurios gali neturti konkreios tekstins iraikos, kurios kyla i konstitucini norm ir konstitucini princip, i konstitucinio reguliavimo visumos. Konstitucija turi ne tik raid, bet ir dvasi. Konstitucijos dvasios svoka nra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atradimas21. aipytis i ios svokos gali tik tie, kurie nra susipain su teiss istorija.
21

Prof. E. ileikis pagrstai nurodo, kad svoka konstitucijos dvasia yra ne Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atrasta naujov. (ileikis E. Konstitucijos dvasia: idja fiks, juodoji technologija ar igryninta teis?//Justitia, 2008, Nr.3, p.4.). Tikriausiai nemanoma tiksliai nustatyti, kada i svoka pirm kart buvo vesta teisin apyvart ir kas pirmas tai padar, bet gerai inoma, kad yra Montes quieu 1748 metais ileista knyga Apie statym dvasi, kad konstitucijos dvasios svoka vartojama Lenkijos Karalysts ir Lietuvos Didiosios kunigaiktysts 1791 m. gegus 3 d. Konstitucijoje (VI skyriuje), kad konstitucijos dvasios svok JAV Aukiausiasis Teismas savo nagrintose bylose yra pavartojs beveik prie kelis imtus met. i svoka vartojama ir Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijoje, kurioje raoma, kad atkrus nepriklausomyb Lietuvos valstybs atstatymas <...> vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasi" (14 str.). Teiss mokslinje literatroje cituojami islamo teiss tyrintoj darbai, kuriuose teigiama, jog islamo teisje laikomasi nuostatos, kad laikui bgant islamo teiss normos gali keistis, taiau islamo teiss dvasia yra amina. Apie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos dvasi raoma Europos mogaus Teisi Teismo sprendimuose. Belieka priminti gars Charleso de Gaulle'o posak, jog Konstitucija kartu yra jos dvasia, institucijos ir praktika.

8 Niekinami Konstitucinio Teismo nutarimuose pavartotos konstitucijos dvasios svokos komentarai, kad ir kokie maikts bt, rodo komentatori teisin neimanym arba teisinio isilavinimo spragas. Suprantant konstitucij kaip fenomenologin dialog, galima teigti, kad ji teisine kalba siekia ireikti, parodyti tam tikr tikrov. Taiau ,<...> semiotika ir hermeneutika atskleid, kad egzistuoja ir vidinis odis, kurio negalima visikai ireikti22. Teiss mokslinje literatroje visuotinai pripainta, kad Konstitucijos dvasi ireikia ir Konstitucijos tekstas, ir konstituciniai principai. Todl Konstitucijos teksto, jos raids negalima aikinti ir taikyti taip, kad bt paneigti Konstitucijos principai, jos dvasia, kad bt ikreipiama Konstitucijos, kaip svarbiausi tautos vertybi sistem tvirtinanio ir ginanio, visai teiss sistemai gaires nubrianio akto, pamatin, gilumin prasm. Konstitucijos dvasia yra juridizuojama Konstitucinio Teismo doktrinoje. Kai kalbame apie Konstitucijos raid ir dvasi, kartu turime kalbti ir apie Konstitucijoje tvirtint eksplicitin ir implicitin teisin reguliavim. Nuostatos, kurios Konstitucijoje nustatytos gana atvirai, tiesiogiai, neisemia viso Konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo. Implicitinio teisinio reguliavimo kategorija, kuri Vakar valstybi konstitucinje teisje jau seniai inoma, Lietuvos teisinje sistemoje atsirado palyginti neseniai; i kategorij Konstitucinis Teismas23. Implicitiniu konstituciniu teisin apyvart paleido reguliavimu paprastai laikomas toks

reguliavimas, kuris Konstitucijoje nra nustatytas expressis verbis, bet gali bti ivedamas i Konstitucijos, gldi Konstitucijoje tvirtintose vertybse, j pamatinje, giluminje prasmje. Implicitin teisin reguliavim, kaip ir Konstitucijos dvasi, galima atskleisti aikinant Konstitucijoje nustatyt eksplicitin teisin reguliavim, taip pat aikinant konstitucini princip turin. Konstituciniais principais paprastai laikomos paios fundamentaliausios, bazins teisins pasauliros nuostatos, lemianios vis Konstitucijos norm, viso konstitucinio reguliavimo turin. Konstituciniai principai persmelkia vis konstitucin reguliavim, jie gldi konstitucini norm turinyje. Konstitucini norm negalima aikinti taip, kad bt paneigta ar ikreipta konstitucini princip prasm. Konstituciniai principai yra laikomi savarankikais, savitus poymius ir funkcijas turiniais teiss sistemos elementais 24. Konstituciniams principams pripastama tiesioginio reguliavimo savyb. Jie taip pat kreipia Konstitucijos gyvendinim. Visi konstituciniai principai yra vienodai reikmingi, j teisin galia yra vienoda, tarp j paprastai nra herarchijos, jie paprastai skiriasi savo universalumo laipsniu. Konstitucinis Teismas vadovaujasi nuostata, kad tarp konstitucini norm ir konstitucini
22

23

Vaiaitis V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2009. p.36. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjio 8 d. sprendimas// Valstybs inios, 2008, Nr.15-520. 24 Jankauskas K. Teiss princip samprata ir jos tvirtinimas konstitucinje jurisprudencijoje. Daktaro disertacija, socialiniai mokslai:teis (01 S)//MRU. - Vilnius, 2005, p.54.

9 princip negali bti ir nra prieprieos, kad btent konstituciniai principai visas Konstitucijos nuostatas organizuoja darni sistem, neleidia, kad Konstitucijoje bt vidini prietaravim ar kad ji bt taip aikinama, kad bt ikreipiama ar paneigiama kurios nors Konstitucijos nuostatos prasm, kuri nors joje tvirtinta ir saugoma vertyb. Poiris Konstitucij kaip pamatin, vis teiss sistem grindiani princip rinkin (sistem)25 nepaneigia Konstitucijos normatyvumo, nes bendrieji konstituciniai principai vis tiek yra pripildyti normatyvios materijos26. Konstitucijos princip vaidmuo dar tik pradedamas apmstyti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Atskleisti konstitucinio principo turin ne visada lengva vien dl to, kad ne visi konstituciniai principai yra expressis verbis tvirtinti Konstitucijos normose - nemaai konstitucini princip yra ivedami i konstitucini norm, i kit konstitucini princip, i konstitucinio teisinio reguliavimo visumos. I konstitucini princip isirutulioja itisas teisini konstrukcij tinklas, nes pati konstitucini princip sistema yra savitas tinklas, kurio vairs elementai susij sudtingais determinaciniais ir koordinaciniais ryiais27. Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikros jos nuostatos gali bti pakeistos tik referendumu, o kitas nuostatas gali pakeisti Seimas. Tai nereikia, kad nuostatos, kurios gali bti keiiamos tik referendumu, turi didesn teisin gali ar yra labiau privalomos negu kitos Konstitucijos nuostatos. Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucij, laikosi nuostatos, kad visas be iimties Konstitucijos tekstas, visos Konstitucijos normos ir principai turi vienod teisin gali. Taiau konstitucini norm ir konstitucini princip norminis turinys (krvis) yra skirtingas. Konstitucini princip norminis turinys yra kur kas platesnis. Normin krv turi ir Konstitucijos preambul. Konstitucijos preambuls nuostata, kad Tauta siekia atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs, nra, kaip kartais teigiama, vien filosofinio-politinio pobdio kategorija. ioje nuostatoje pavartot svok turinys negali bti atskleidiamas vien raytiniu Konstitucijos tekstu. Konstitucijos preambulje tvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens siekis Konstitucinio Teismo nutarimuose danai apibdinamas kaip imperatyvas, neatskiriamai susijs su konstituciniu teisins valstybs principu, kitais konstituciniais principais, kuris danai bna svarbus argumentas sprendiant, ar ginijamas statymas, kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai. Suvokiant Konstitucij kaip joje tvirtint teiss norm ir princip visum, kaip viening ir darni sistem, kurioje visos nuostatos tarpusavyje yra suderintos, tarp kuri yra pusiausvyra, konstatuotina, kad Konstitucijoje nra sprag, tarp atskir Konstitucijos nuostat nra prietaravim,
25 26

27

Kris E. Konstitucijos dvasia // Jurisprudencija, 2002, Nr.30(22), p. 5. Safjan M. Rol konstytucionnych sudov v procese sozdanija konstitucionnogo prava // Konstitucionnoje pravosudyje na rubee vekov. Moskva: norma, 2002, p.134. Kris E. Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai // Lietuvos konstitucin teis. Lietuvos Teiss universitetas, 2001, p. 225.

10 visos konstitucins nuostatos ir jos preambul yra tos paios, aukiausiosios, teisins galios, kad tik Konstitucija - vienintelis teiss aktas - savo prigimtimi yra steigiamosios valdios (suverenios valdios) pirminis teiss aktas, tikrasis ir vienintelis visos teiss sistemos teisikumo matas. Konstitucija - tai aukiausioji nacionalin teis, teis par excellence, kurios teisikumas nekelia abejoni28. Vis kit nacionalini teiss akt (statym ir postatymini teiss akt) teisikumas yra tik preziumuojamas, reliatyvus, nes patikrinus j konstitucingum gali bti konstatuota, kad jie neatitinka Konstitucijos. Tokia konstituciocentrin teiss sistemos samprata suponuoja tai, kad Konstitucija yra vis teiss sistem integruojantis ir vis teisin reguliavim kreipiantis, jo turin lemiantis teiss aktas. Visa kita teis - vadinamoji ordinarin teis - turi atitikti aukiausij teis, t. y. Konstitucijos teis. Pagal Konstitucij negali bti toki statym, kit Seimo ileist teiss akt, toki Vyriausybs ar Respublikos Prezidento ileist teiss akt, kurie negalt bti tiriami j atitikties Konstitucijai poiriu. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad jis turi galiojimus tirti ne tik galiojani, bet ir jau negaliojani statym, kit teiss akt atitikt Konstitucijai, taip pat priimt ir oficialiai paskelbt, bet dar nesigaliojusi statym, kit teiss akt atitikt Konstitucijai, be to, turi galiojimus tirti teiss akt atitikt Konstitucijai, nesvarbu, ar jie bt paymti slaptumo, konfidencialumo, ar kuria nors kita yma29. Teiss sistemoje Konstitucijos teis iskirtina ne horizontaliu, o tai iki iol labai paplit teisinje literatroje, bet vertikaliu teiss sistemos diferencijavimo pjviu - tik tokiu atveju i aukiausioji teis gali bti kit teiss ak pagrindas, kit teiss norm teisikumo matas30. Interpretuoti Konstitucijos tekst - vadinasi, suteikti jam teisin gyvenim. Atskleisti net ir, atrodyt, paprasiausi Konstitucijos norm tikr, gilumin turin ne visada lengva. Dar sudtingiau atskleisti konkrei konstitucini princip turin, j apimt. Ir ne vien dl to, kad konstituciniai principai danai nra tvirtinti expressis verbis, kad juos tenka ivesti i vairi Konstitucijos norm ir nuostat, taip pat i kit Konstitucijos princip. Konstitucini princip turinys negali turti kokio nors isamaus (baigtinio) apibrtumo, j turinys turi daugyb vairi aspekt, taiau konstituciniai principai visada turi aikiai apibrt savo pamatin prasm, jie visada atspindi pagrindines, fundamentalias vertybes, kuriomis grindiama Konstitucija; konstituciniai principai yra savitas konstitucinio reguliavimo karkasas, ant kurio lipdoma normin mediaga31. Kokia yra konstitucini princip teisin galia? Tai - Konstitucijos galia; konstituciniai principai ir saisto, ir pareigoja; principai kreipia ir determinuoja Konstitucijos aikinim, jie diktuoja tam tikr
28

29 30 31

Jarainas E. Aukiausioji ir ordinarin teis: poirio Konstitucij pokyiai // Jurisprudencija, 2002, Nr. 33(25), p. 5-6. Konstitucinio Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutarimas//Valstybs inios, 2000, Nr.30-840. Kris E.. Konstitucijos dvasia // Jurisprudencija, 2002, Nr. 30(22), p. 5. Kuris E. Konstitucijos dvasia // Jurisprudencija, 2002, Nr.30(22), p.22.

11 rezultat, taiau ne visada grietai; principai lieka nepakit net ir tada, kai ne jie paima vir32. Tarp konstitucini princip, kaip ir norm, taip pat galima tam tikra konkurencija, taiau yra ir j pusiausvyra. Btent konstitucini princip pusiausvyros paieka yra vienas svarbiausi Konstitucijos aikinimo tiksl ir udavini. Kita vertus, aikinam konstitucini princip sveika turt bti atskleidiama taip, kad tie principai bt sustiprinami, kad n vienas i j nebt sumenkintas. Tai bendra konstitucini princip aikinimo taisykl. Atvejai, kai iauktinamas tik kuris nors vienas konstitucinis principas, turt bti reta iimtis33. Konstitucinis Teismas suvokia Konstitucij kaip darni norm ir princip sistema, todl ne viename savo nutarime yra konstatavs, kad negalima vien Konstitucijos princip ir norm aikinti paneigiant kit princip ir norm esm. Paneigus kur nors Konstitucijoje tvirtint princip, bt paeista konstitucini princip ir vertybi pusiausvyra, ikreipta konstitucinio reguliavimo esm. Konstitucija aikintina remiantis tik ja paia, jos paios logika, jos norm ir princip ryiais ir sveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Konstitucijos norm ir princip, konstitucinio reguliavimo turinio negalima aikinti remiantis statymais ar kitais teiss aktais, es konkretinaniais Konstitucij, nes taip bt paneigta Konstitucijos virenyb teiss sistemoje. Jeigu Konstitucija bt aikinama remiantis statymais ar kitais teiss aktais, ji labai greitai prarast savo tikrj turin ir prasm dar ir dl to, kad statymai, kiti teiss aktai neretai priimami atsivelgiant atitinkamo laikotarpio realijas, siekiant isprsti tuo metu ikilusias konkreiais ekonomines ar socialines problemas, vadovaujantis tikslingumo, racionalumo ir kitais panaiais argumentais, o ne Konstitucija. Kita vertus, Konstitucija negali bti aikinama vadovaujantis tik jos krj intencijomis, nes Konstitucija ireikia tam tikrus principus, o principai nesutampa vien su tam tikro istorinio laikotarpio intencija, kuri yra apibrta ankt laiko, intereso, vaizduots ir pan. rib34. Taiau ne visada paprasta nustatyti, kokia buvo tikroji Konstitucijos krj intencija, nes t intencij taip pat gali bti ne viena ir ne dvi, o kur kas daugiau. Laikui bgant Konstitucijos tekste vartojamos svokos dl interpretavimo gali gyti ir toki nauj reikm, apie kuri Konstitucijos krjai n nenutuok. Dialogas tarp teksto ir jo aikintojo niekada nesibaigia, <...> pats tekstas ne kalba, o atsako aikintojo uduotus klausimus, kurie yra dabarties produktas <...> 35. Teiss mokslinje literatroje pagrstai nurodoma ir tai, kad interpretacin reikm neturt bti suvokiama kaip baigtin metafizin prasm. Tai reikia, kad visuomet yra galimyb, jog iuo metu

32

Dworkin R. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004, p. 65-66. Antai, Konstitucinis Teismas yra pabrs ypating teisins valstybs principo reikm. r. pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarim //Valstybs inios, 2000, Nr. 17-419. 34 Dworkin R. Teiss imperija. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2005, p. 387. 35 Barak A. Purposive interpretation in Law. Princeton University Press. 2005, p.57-58.
33

12 surasta reikm ateityje bus (re)interpretuota naujai.36 Konstitucijos tekste gali bti tam tikr nelygum, gali bti net toki tekstini nuostat, kurios, i pirmo vilgsnio, atrodo tarpusavyje nesuderinamos. Taiau tik Konstitucijos tekste, bet ne paioje Konstitucijoje. Konstitucija, kaip minta, turi ne tik raid, bet ir dvasi, joje tvirtintas ne tik eksplicitinis, bet ir implicitinis teisinis reguliavimas. Paioje Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas aktas (6 str. 1 d.). Tai reikia, kad visos Konstitucijos nuostatos yra susijusios ne tik formaliai, pagal Konstitucijos norm idstymo struktr, bet ir pagal j turin; aikinant konkreios konstitucins nuostatos turin daugeliu atvej jos nemanoma aikinti atsietai nuo kit Konstitucijos nuostat 37. Antai aikinant Konstitucijos 23 straipsn, kuriame yra tvirtinta nuosavybs teiss apsauga, btina matyti ir Konstitucijos 42, 46, 48, 52 straipsniuose nustatyt teisin reguliavim, kuris tiesiogiai susijs su nuosavybs santykiais; be to, Konstitucijos 23 straipsnis aikintinas ir Konstitucijos 18 straipsnio, tvirtinanio teisi ir laisvi prigimtin pobd, taip pat 29 straipsnio, tvirtinanio asmen lygiateisikum, kontekste. Konstitucijos vientisumas reikia ir tai, kad joje yra tvirtintos vairios pamatins vertybs, kad visos jos yra tarpusavyje suderintos ir sudaro darni sistem, kad j sandroje turi bti rasti sprendimai, utikrinantys, kad n viena i i vertybi nebus paneigta ar nepagrstai apribota 38. Aikinant Konstitucij labai svarbu isaugoti joje tvirtint vertybi pusiausvyr, jos nepaeisti. Viena konstitucin vertyb negali bti pakeiiama kita vertybe, tuo labiau dl vienos konstitucins vertybs negali bti sumenkinama kita. Pusiausvyros takas ne visada aikus, taiau j rasti btina. Konstitucija neturi tik jai bdingo reguliavimo dalyko, joje yra tvirtinti vis visuomenini santyki teisinio reguliavimo pagrindai. Konstitucija yra tarsi sktis, kuris visk udengia 39. Tai, kad visos Konstitucijos nuostatos (normos ir principai) yra susijusios ne tik formaliai, bet ir savo turiniu, t. y. sudaro tam tikr darni vertybi sistem, taip pat reikia, kad tiriant ar statymas ar kuris nors kitas teiss aktas neprietarauja kuriam nors Konstitucijos straipsniui, btina itirti ginijamo teiss akto atitikt visai Konstitucijai, o ne tik pareikjo nurodytam Konstitucijos straipsniui. Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucij, isklaido konstitucinio reguliavimo neaikumus, paalina dviprasmybes, sukonkretina svok ir formuluoi turin, suderina tarpusavyje Konstitucijos normas ir konstitucinius principus. Tikrasis konstitucinio reguliavimo turinys gali bti atskleistas tik kai konstitucins normos yra analizuojamos konstitucini princip kontekste. Tai
36

Vaiaitis V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2009. p.39. 37 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada // Valstybs inios. 1995, Nr.9-199.
38

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas // Valstybs inios. 2003, Nr.29Kris E. Konstitucija kaip teis be sprag //Jurisprudencija, 2006, Nr. 12(90), p.11.

1196.
39

13 reikia, kad konstituciniai principai nra greta norm, nra alia j - konstituciniai principai persmelkia Konstitucijos normas, lemia j turin, kreipia jose tvirtint teisin reguliavim, kitaip tariant, yra konstitucini norm pamatas. Toks poiris leidia Konstituciniam Teismui atskleisti vis naujus konstitucinio reguliavimo aspektus, realiai gyvendinti gyvosios Konstitucijos idj, neleidia Konstitucijos raidei dominuoti prie Konstitucijos dvasi. Jis taip pat leidia Konstituciniam Teismui nubrti tam tikrus konstitucinius orientyrus, kuriais turi toliau vadovautis teiskros subjektai, taip pat teis taikantys subjektai. Btent todl, kad Konstitucija yra vientisas aktas, kad j sudaro vairios nuostatos (ir konstitucins normos, ir konstituciniai principai), negali bti ir nra Konstitucijos raids ir jos dvasios prieprieos. Konstitucinis Teismas pabria, kad aikinant Konstitucij negalima apsiriboti lingvistiniu (paodiniu) jos aikinimu; aikinant Konstitucij taikytini vairs teiss aikinimo metodai: lingvistinis (paodinis), sisteminis, bendrj teiss princip, loginis, teleologinis, statym leidjo ketinim, precedent, istorinis, lyginamasis ir kt. Tik itaip - visapusikai - aikinant Konstitucij yra sudaromos prielaidos gyvendinti jos, kaip visuomens sutarties ir aukiausios teisins galios akto, paskirt, utikrinti, kad nebus paneigtos Konstitucijos normos ir principai, Konstitucijos raid ir dvasia, nebus nukrypta nuo atitinkam Konstitucijos nuostat ir viso konstitucinio reguliavimo prasms, ir kad gyvenime bus paisoma t vertybi, kurios yra tvirtintos Konstitucijoje ir kuriomis Tauta grindia savo paios priimt Konstitucij40. Panaius teiss aikinimo metodus taiko ir kit valstybi konstitucins kontrols institucijos41. Tiek atskiros konstitucijos normos, tiek konstitucini princip atskleidimas tai teiss aikinimas, paremtas daugelio metod taikymo rezultatu.42 Antai atskleidiant Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatos Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis samprat, negalima apsiriboti vien lingvistiniu (verbaliniu) teiss aikinimo metodu ir remiantis tik kurio nors vieno tos nuostatos esanio odio iuo atveju odio atskiras lingvistine prasme aikinti visoje nuostatoje nustatyto teisinio reguliavimo. Bt beprasmika ginytis, kad odis atskiras lietuvi kalboje reikia tam tikras, vien tam skirtas 43, kad odis iimtinis reikia iskirtinis, ypatingas44, o odis retas reikia atsitinkantis, pasitaikantis

40

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas //Valstybs inios. 2004, Nr.85-3094. Antai, M. Rosenfeld, analizuodamas Vokietijos Federacins Respublikos Konstitucinis Teismo jurisprudencij, nurodo, kad is teismas taiko gramatin, istorin, sistemin ir teleologin Konstitucijos aikinimo metodus. (Rosenfeld M. Constitutional adjudication in Europe and the United States: paradoxes and contrasts// Nolte G. (editor), European and US Constitutionalism. New York: Cambridge University Press, 2004, p.229). 42 Mesonis G. Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai. Vilnius: Registr centras, 2010, p. 99. 43 Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000, p. 58. 44 Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000, p. 234.
41

14 didesniais laiko tarpais45. Taiau ar nurodyta odio atskiras lingvistin prasm reikia, jog Konstitucijos 12 straipsnio nuostatoje Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis yra tvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad statym leidjas gali Pilietybs statyme nustatyti labai daug mint atskir atvej, kada absoliuti dauguma Lietuvos piliei, nesvarbu, kur jie gyvena Lietuvoje ar kitoje valstybje, tuo pat metu gali bti ir kitos valstybs pilieiai? Norint atsakyti klausim pirmiausia btina isiaikinti, ar Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatoje yra tvirtinta kokia nors speciali taisykl, susijusi su dvigubos pilietybs ribojimu, ar tokios taisykls joje nra. Jeigu nuostat Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis aikintume kaip reikiani, jog Konstitucijos krjai tikrai norjo joje tvirtinti, kad statymo nustatyti dvigubos pilietybs atvejai nebt labai reti iimtiniai, kad dviguba pilietyb gali bti plaiai paplits reikinys, tai reikt, kad Konstitucijoje tvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kur Seimas turi galiojimus nustatyti tiek daug toki atskir atvej, kai visi ar beveik visi Lietuvos pilieiai, nesvarbu, kur jie gyvena Lietuvoje ar kitoje valstybje, tuo pat met gali bti ir kitos valstybs pilieiai. Taip aikinant Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostat tekt konstatuoti ir tai, kad joje yra tvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kur sprsti, ar leisti dvigub pilietyb ir kiek plaiai j leisti, yra statym leidjo prerogatyva, kad Konstitucija statym leidjui nenustato joki apribojim ioje srityje, kad statym leidjas turi neribot diskrecij. Kitaip tariant, Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje vartojam formuluot Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus bt galima suprasti kaip tolygi formuluotei iskyrus statymo numatytus atskirus retus ir statymo numatytus atskirus gausius atvejus?! Taiau toks Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo aikinimas bt visikai nepagrstas. Jeigu Konstitucijos krjai tikrai bt norj Konstitucijoje tvirtinti nuostat, kad statymo nustatyti dvigubos pilietybs atvejai nebt labai reti, iimtiniai, kad dviguba pilietyb gali bti plaiai paplits reikinys, tokiu atveju Konstitucijos 12 straipsn apskritai nebt buvusi rayta nuostata Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis. Tam visikai bt pakak Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas: turdamas galiojimus statymu nustatyti Lietuvos pilietybs netekimo pagrindus, Seimas kartu galt sprsti, ar statyme numatyti ir tai, kad Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama gijus kitos valstybs pilietyb. Netgi sutikus su teiginiais, kad pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dal statym leidjas es turi galiojimus nustatyti daug atskir atvej, kada dviguba pilietyb bus ne retas, bet plaiai paplits reikinys, kad Konstitucijos 12
45

Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000, p. 655.

15 straipsnyje nuostata iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu

Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis es rayta ne dl to, kad norta drausti nustatyti tok teisin reguliavim, pagal kur dviguba pilietyb bt plaiai paplits reikinys, o tik dl to, kad norta atskirai aptarti galimyb turti dvigub pilietyb, negalima nepastebti, kad tokie samprotavimai vis tiek bt nepagrsti. Vien dl to, kad jeigu Konstitucijos krjai tikrai nort joje tvirtinti nuostat, kad statymo nustatyti dvigubos pilietybs atvejai nebt labai reti iimtiniai, kad dviguba pilietyb gali bti plaiai paplits reikinys, Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nebt rayti odiai atskirais atvejais, taip pat nebt akcento niekas negali bti ir kitos valstybs pilietis, iskyrus <...>. Bt pasirinkta kitokia tekstin iraika, odio atskirais nebt, pavyzdiui, tokia: iskyrus statymo numatytus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis; arba tokia: statymo nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis tuo pat met gali bti ir kitos valstybs pilietis. Pamintina, kad btent tokia tekstins iraikos forma vartojama vairiuose Konstitucijos straipsniuose tvirtinant nuostat, jog atitinkami santykiai ar teisins pasekms atsiranda statymo nustatytais atvejais. Antai Konstitucijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statym nustatytais atvejais referendum skelbia Seimas, Konstitucijos 123 straipsnio 4 dalyje tvirtinta, kad statymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybs teritorijoje Seimas gali laikinai vesti tiesiogin valdym. Paymtina, kad formuluot statymo nustatytais atskirais atvejais (mano V.S.) vartojama tik Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje kituose Konstitucijos straipsniuose, kuriuose yra nuostata, kad atitinkamus atvejus nustato statymas, odio atskirais nra, o yra vartojama formuluot statymo nustatytais atvejais. Taigi Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje vartojamo odio atskirais vien lingvistin prasm nra joks pagrindas teigti, kad ioje dalyje yra tvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kur Seimas turi galiojimus statymu nustatyti tiek daug toki atskir atvej, kai visi ar beveik visi Lietuvos pilieiai nesvarbu, kur jie gyvena Lietuvoje ar kitoje valstybje, tuo pat metu gali bti ir kitos valstybs pilieiai. Paymtina, kad Konstitucijos 12 straipsnyje, kaip ir kituose Konstitucijos straipsniuose, nra beprasmi odi, kiekvienas i j turi savo paskirt ir reikm. Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje rayti odiai atskirais atvejais taip pat nra atsitiktiniai, j paskirtis atspindti, kad statymo numatyt atvej, kai Lietuvos Respublikos pilietis tuo pat metu gali bti ir kitos valstybs pilietis, negali bti daug, kad dviguba pilietyb negali bti plaiai paplits reikinys. Kitoks odi atskirais statymo numatytais atvejais interpretavimas ikreipt Konstitucijos krj ketinimus (minta, jog Konstitucijos koncepcijos metmenyse buvo numatyta, kad rengiant Konstitucijos projekt bus vadovaujamasi nuostata, jog tik iimtinais atvejais, nustatytais Konstitucijoje, Lietuvos Respublika pripasta dvigub pilietyb), taip pat

16 ikreipt dvigubos pilietybs konstitucinio reguliavimo paskirt ir prasm. Perfrazuojant gars posak, kad JAV Konstitucijos krjai tikriausiai apsiverst karstuose suinoj, kaip JAV Aukiausiasis Teismas iuo metu aikina j sukurtos Konstitucijos nuostatas, telieka pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos krjai, ko gero, taip pat n nenutuok, kad kas nors mgins aikinti, es jie pareng toki Konstitucij, kuri statym leidjui leidia nustatyti tok teisin reguliavim, pagal kur beveik visi Lietuvos Respublikos pilieiai, kad ir kur jie gyvent Lietuvoje ar kitoje valstybje, tuo pat metu gals bti ir bet kurios kitos valstybs, pvz., Rusijos, pilieiai. Akivaizdu, kad Lietuvos valstybs nepriklausomybe ir valstybs ateitimi Konstitucijos rengjai taip nerizikuot46. Deja, statym leidjas visikai kitaip suvok Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyt teisin reguliavim: nuostat atskirais statymo numatytais atvejais jis aikino vien lingvistikai (paodiui) ir nusprend, kad Konstitucijos 12 straipsnis leidia jam Pilietybs statyme nustatyti labai daug mint atskir atvej. Tiek daug, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliei, kad ir kur jie gyvent Lietuvoje ar kitoje valstybje, tuo pat met gali bti ir kitos valstybs pilieiai. Suprantama, toks Pilietybs statyme nustatytas teisinis reguliavimas negaljo bti pripaintas atitinkaniu Konstitucij47. Pabrtina, jog Konstitucija aikintina taip, kad bt utikrintas konstitucionalizmas. Nors konstitucionalizmas neatsiejamas nuo konstitucijos ir yra grindiamas onstitucija, vien tai, kad yra konstitucija, savaime nereikia, kad yra konstitucionalizmas. Konstitucijos kuriamos tam, kad valstybs valdia bt apribota visuomens labui, kad ji bt gyvendinama tik Konstitucijoje numatytais bdais ir pagal joje numatytas ribas. Konstitucijos reguliuojamus santykius galima skirstyti vairias grupes, taiau joje visada turi bti nustatomi valstybs valdios organizavimo ir jos funkcionavimo pagrindai, taip pat tvirtinamos mogaus teiss ir laisvs, nustatomas asmens ir valstybs santykis. mogaus teiss ir valstybs valdios organizavimas tai lyg du konstitucijos sparnai, dvi to paties medalio puss 48. Konstitucionalizmas - tai daugiau negu konstitucija. Antai vien teksto poiriu vertinant buvusios Soviet Sjungos 1936 m. konstitucij ji galt bti priskirta demokratini valstybi konstitucijoms. Bet visiems inoma, kad ta konstitucija buvo fiktyvi, kad ji tebuvo dekoracija, kuria mginta maskuoti ir legitimuoti neteisin, nedemokratin, nusikalstam politin reim49. Mintos konstitucijos nuostatos skelb viena, o
46

Teiss mokslinje literatroje visuotinai pripastama, kad aikinant teiss normos turin labai svarbus yra ir statym leidjo ketinim metodas. r., pvz., Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p.217-222. 47 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriio 13 d. nutarimu mintas teisinis reguliavimas buvo pripaintas prietaraujaniu Konstitucijai // Valstybs inios, 2006, Nr. 123-4650. 48 Jarainas E. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003, p.52. 49 Meduevskyj A. Perechod k demokratyji i novyj konstitucionalizm v stranach Centralnoj i Vostonoj Evropy // Rossija i sovremennyj mir //2007, Nr.2, S. 32.

17 realus j gyvendinimas rod visai k kita. Tuometinje Soviet Sjungoje visos valstybins ir visuomenins institucijos buvo kontroliuojamos komunist partijos; kitos politins partijos negaljo steigtis ir veikti; buvo nustatyta visiems privaloma viena pasaulira ir ideologija (marksizmas-leninizmas); buvo paneigtas parlamentarizmas ir valdi padalijimas, kuriam buvo prieprieinama vadinamoji vieningos valdios, priklausanios viepataujanioms darbinink ir valstiei klasms (vliau visiems dirbantiesiems), teorija; nebuvo nepriklausom teism, nes jie buvo sudaromi ir kontroliuojami komunist partijos; buvo paneigta privati nuosavyb, kitos asmens teiss ir laisvs; dl valstybinio ir partinio aparato susiliejimo visa reali valdia buvo sutelkta partins nomenklatros rankose. Galima ivardyti ir daug kit dalyk, rodani, kad kai konstitucijos gyvendinimo praktikoje visikai nepaisyta to, kas buvo nustatyta konstitucijoje. Taigi nors buvusi Soviet Sjunga turjo 1936 m. Konstitucij, kuri sovietinje propogandinje literatroje buvo vadinta demokratikiausia pasaulio konstitucija, jokio konstitucionalizmo toje valstybje nebuvo. Net nominalaus. Konstitucionalizmas - tai toks demokratins konstitucijos norm ir princip gyvendinimas, toks konstitucijos gyvenimas, koks yra preziumuojamas paioje konstitucijoje, ir kyla i paios konstitucijos. Konstitucijoje tvirtintas mogaus teisi ir laisvi prioritetas, privati nuosavyb, kins veiklos laisv ir iniciatyva suponuoja liberalistin visuomens organizavim, kartu tai turt suponuoti ir atitinkam interpretuotoj, vis pirma konstitucins kontrols institucij, nusistatym interpretuojant konstitucij, utikrinant konstitucionalizm.

1.4. Konstitucinis Teismas ir Konstitucijos aikinimo ribos Konstitucija - tai lyg tam tikri rmai, apibriantys, kas yra teisikai btina ir galima; perengus iuos rmus kyla grsm visuomens ir valstybs gyvenimo pamatams. Konstitucijos stabilumas yra didel vertyb, nes tai yra svarbiausia slyga politins realybs tstinumui (nuspjamumui), kartu ir ekonomins, socialins, moralins realybs tstinumui ir nuspjamumui (prognozuojamumui) utikrinti. Taiau Konstitucija, kaip tobula teis, kaip ideali norma (kaip idealus konstitucinis modelis), kiekvien kart yra udedama ant pasikeitusios, pagal model dar neorganizuotos terps, todl labai svarbu, kad nauji besiformuojantys santykiai nenukrypt nuo Konstitucijos nustatyt parametr. Apibrdamas iuos parametrus Konstitucinis Teismas turt iekoti galimybi (inaudoti visas galimybes) interpretuoti Konstitucij taip, kad ji bt pritaikyta prie besikeiiani visuomens poreiki, kad galt atlikti jai tenkanias funkcijas, leist adekvaiai reaguoti nauj tikrov. Tai galima padaryti tik pleiamai aikinant Konstitucij, ypa konstitucinius principus. Tik tuomet, kai Konstitucija nesileidia interpretuojama, ji turt bti keiiama ar papildoma. Be abejo, is teiss literatroje jau daug kart isakytas poiris ne visiems priimtinas. Ypa

18 politikams, kurie danai sunkiai susitaiko su mintimi, kad dar kas nors kitas, be j pai, iuo atveju Konstitucinis Teismas, gali aikinti Konstitucij ir kartu j kurti. Visikai sutinkant su politik teiginiu, kad teisjai turi taikyti toki Konstitucij, kokia ji yra, ir nekeisti jos pagal j pai samprat, etik, moral ar politines pairas, vis dlto negalima nematyti vienos problemos: nra lengva sutarti, kokia i tikrj yra Konstitucija, kokia teis gldi joje. Konstitucijos normos ir principai, konstitucins nuostatos nra matematikos formuls. Atskleisti Konstitucijoje tvirtint teis yra viena svarbiausi Konstitucinio Teismo funkcij. Argumentuojant, kodl Konstitucinis Teismas es neturi galiojim aikinti Konstitucijos, daniausiai naudojama tai, kad nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo statyme es nra nustatyta, kad Konstitucinis Teismas aikina Konstitucij. Tikrai, Konstitucijoje nerasime odi, kad Konstitucinis Teismas turi galiojimus aikinti Konstitucij; Konstitucijoje taip pat nerasime expressis verbis tvirtintos nuostatos, kad Konstitucinis Teismas aikina Konstitucij. Taiau ar tai reikia, kad pagal Konstitucij i funkcija nra priskirta Konstituciniam Teismui, kad Konstitucinis Teismas neturi galiojim aikinti Konstitucij? Akivaizdu, kad norint itirti, ar statymas, kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, prie tai btina isiaikinti atitinkam Konstitucijos nuostat turin, atskleisti j samprat. Konstitucinis Teismas aikina Konstitucij sprsdamas, ar statymai ir kiti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai. Konstitucija aikinama formuojant oficialij konstitucin doktrin. Konstitucinio Teismo galiojimai sprsti, ar statymai ir kiti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai, nustatyti Konstitucijoje. Btent i i konstitucini galiojim kyla Konstitucinio Teismo galiojimai aikinti Konstitucij. Pabrtina, kad Konstitucinio Teismo galiojimai aikinti Konstitucij kyla i steigiamosios valdios Tautos priimto teiss akto (Konstitucijos), o ne i statym leidjo priimto teiss akto (ne i statymo). Vadinasi, Konstitucinio Teismo galiojimai, kylantys i Tautos priimtos Konstitucijos, negali bti apriboti statymais ar kitais teiss aktais. Pagal Konstitucij galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij turi tik Konstitucinis Teismas. Kodl Konstitucijoje nustatyta, kad galiojimus aikinti Konstitucij turi btent Konstitucinis Teismas, o ne, pvz., Seimas Tautos atstovyb? Gal Seimas, pagal Konstitucij turdamas galiojimus j keisti (iskyrus Konstitucijoje nurodytas nuostatas, kurios gali bti keiiamos tik referendumu), galt daug geriau ir teisingiau aikinti Konstitucij? Tokiu atveju ir Konstitucinis Teismas negalt, kaip kartais teigiama, ikilti net vir Seimo Tautos atstovybs, nes vir Tautos atstovybs, kuri yra vis piliei tiesiogiai renkama, negali bti jokios kitos institucijos, jokios kitos valdios. Jeigu Seimas galt oficialiai aikinti Konstitucij, bt tokia situacij, kad Konstitucij aikint tokia valstybs valdios institucija, kuri savo prigimtimi ir esme yra politinio pobdio. Seimo sprendimuose atsispindi Seimo nari daugumos politin valia, Seimo sprendimai grindiami

19 politiniais susitarimais, vairiais politiniais kompromisais ir pan. Jeigu politinio pobdio institucija Seimas galt aikinti Konstitucij, toks aikinimas, kaip ir visi kiti Seimo sprendimai, galt bti grindiamas ne teisiniais, o politiniais argumentais, atsivelgiant vairius politinius susitarimus. Akivaizdu, kad politiniais argumentais grindiamas Konstitucijos aikinimas neleist atskleisti jos nuostat tikrojo turinio, tikrosios j prasms. Bt tiek Konstitucijos samprat, kiek bt Seim, o gal ir tiek Konstitucijos samprat, kiek nauj daugum susiformuot tame paiame Seime. Tokiu atveju Konstitucijos vaidmuo visuomens ir valstybs gyvenime bt visai kitoks. Ji bt ne aukiausios galios teiss aktas, kuriam privalo paklusti visos valstybs valdi gyvendinanios institucijos, taigi ir Seimas, bet dokumentas, neturintis konkretaus turinio, nes io dokumento turinys labai priklausyt ir nuo to, koki tiksl Konstitucijos aikinimo metu siekia Seime daugum turinios politins jgos. Ar Konstitucija, nenustatanti Seime esanios politins daugumos valios suvarym, btent taip ir atsitikt, jeigu Konstitucij galt aikinti Seimas, bt teisingesn? Palikus Konstitucij aikinti maoritarini institucij sinei, nei pati Konstitucija, nei visuomen tikrai nebt (netaps) teisingesn50. Atsiradus konstitucijoms, kartu atsirado btinyb jas ginti ir saugoti. Btent tam vairiose pasaulio valstybse yra steigti konstituciniai teismai ar kitokios konstitucins justicijos institucijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos apsaug turi utikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Tai jis daro vairiais bdais, inter alia aikindamas Konstitucij ir pateikdamas oficiali Konstitucijos nuostat samprat. Minta, kad pagal Konstitucij galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij turi tik Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas, aikindamas Konstitucij, joje tvirtintai teisei suteikia real ir konkret turin. Tai, kad pagal Konstitucij galiojimus oficialiai aikinti j turi tik Konstitucinis Teismas, nereikia, kad niekas, iskyrus Konstitucin Teism, negali jos aikinti. Konstitucij gali aikinti kiekvienas. Taiau Konstitucijos aikinimo pasekms yra skirtingos. Kol atitinkam Konstitucijos nuostat nra iaikins Konstitucinis Teismas, tol yra (gali bti) tiek Konstitucijos nuostat samprat, kiek yra j aikintoj. Konstitucijos nuostat samprat pateikus Konstituciniam Teismui, yra vienintel oficiali Konstitucijos nuostat samprata, kurios turi paisyti visi teiskros subjektai: Seimas, Vyriausyb, Respublikos Prezidentas. Oficialios konstitucini nuostat sampratos turi paisyti ir visi teis taikantys subjektai, skaitant teismus: taikydami teis jie negali aikinti Konstitucijos nuostat kitaip, nei savo aktuose yra iaikins Konstitucinis Teismas51. Tai reikia, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir kiti aktai, kuriuose pateikiama Konstitucijos nuostat samprata, turi ne tik Konstitucijos aikinamj, bet ir teisin reguliavim pertvarkant bei teis kuriant krv. Jokia Konstitucijos nuostat interpretacija neders su praktika, tiksliau - praktika jos
50 51

Dworkin R. Teiss imperija. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2005, p. 374. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsjo 20 d. sprendimas // Valstybs inios, 2005, Nr. 1134132.

20 nepaisys, jeigu Konstitucinio Teismo sprendimai nebus galutiniai ir visiems privalomi. Konstituciniam Teismui pateikus Konstitucijos nuostat samprat, konstituciniai karai gali bti (turt bti) kariaujami tik neperengiant Konstitucinio Teismo apibrt rm. Nauja erdv konstitucinms diskusijoms atsiranda naujose konstitucins justicijos bylose atskleidus naujus jau aikint Konstitucijos nuostat aspektus, kurie yra btini nagrinjamai bylai isprsti. Pagrindinis klausimas yra ne tas, ar Konstitucinis Teismas turi galiojimus aikinti Konstitucij, bet kaip turi bti naudojama Konstituciniam Teismui pagal Konstitucij priklausanti milinika galia. Teiss mokslinje literatroje pagrstai nurodoma, kad nra paprasta rasti takoskyr tarp teiss aikinimo ir jos krimo, kad esminis dalykas yra teiss aikinimo kokyb 52. Pritartina poiriui, kad teisj kuriama teis yra faktas, kur reikia pripainti, net jei jis netelpa i anksto susikurt teorin schem53, kad tiek statymo, tiek nuostat praktiniam taikymui visuomet reikia interpretacijos, o tai, <...>, reikia, kad kaskart praktikai taikant, jau interpretuojama. Todl teismo sprendimai, precedentai arba ligtolin teisin praktika visuomet atlieka teiss krimo funkcij54. Kita vertus, tai, kad Konstitucinis Teismas pateik oficiali atitinkam Konstitucijos nuostat samprat, nereikia, jog i samprata negali bti vertinama kritikai. Juk visais atvejais reikm yra tam tikras interpretavimo judesys, pripastantis skirting prasmi tamp, kuri siekia pastebti interpretatorius55. Prisiminkime, kaip nevienareikmiai ir net labai kritikai kai kurie asmenys reagavo Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriio 13 d. nutarime pateikt Konstitucijos 12 straipsnio nuostat, susijusi su galimybe turti dvigub pilietyb, samprat. Konstitucinis Teismas yra kolegiali institucija, jis savo nutarimus priima bals dauguma, todl neturtume manyti, kad teisjai nutarimus visada priima tik vienbalsiai, kad j nuomons dl interpretuojamos konstitucins nuostatos turinio visada sutampa. statymu nustaius galimyb Konstitucinio Teismo teisjui pareikti atskirj nuomon, teisjai gijo teis atvirai idstyti savo nesutikim su Konstitucinio Teismo nutarimu, taigi ir su jame pateikta atitinkam Konstitucijos nuostat samprata. Konstitucija kiekvienam mogui garantuoja teis turti sitikinimus ir juos laisvai reikti; pagal Konstitucij mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. ios teiss ir laisvs, suponuojanios ir iniasklaidos laisv, yra vieni svarbiausi demokratins visuomens pagrind. Tad niekas negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai drausti, kad alia Konstitucinio Teismo pateiktos oficialios Konstitucijos nuostat sampratos ir toliau egzistuot daugyb kitoki Konstitucijos nuostat samprat. Beje, toki draudim iki iol nebuvo; j nebus ir ateityje, nes jie pagal
52

53

54 55

Mikelnas V. Interpretacinis aismas, arba kaip kurti teis be parlamento // Jurisprudencija, 2009, Nr. 2(116), p. 83,88. Kris E. Teismo precedentas kaip teiss altinis Lietuvoje: oficiali konstitucin doktrina, teisinio mstymo stereotipai ir kontrargumentai //Jurisprudencija, 2009, Nr.2(116), p. 137. Gadamer H.G. Istorija, menas, kalba. Vilnius: Baltos lankos, 1999, p.185. Vaiaitis V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2009. p.38.

21 Konstitucij nemanomi. Taiau mint kitoki samprat buvimas nepadaro j privalomomis teiskros subjektams ir teis taikantiems subjektams, kurie, kaip minta, turi paisyti (negali nepaisyti) oficialios Konstitucijos nuostat sampratos, kuri yra pateiks Konstitucinis Teismas. Ar Konstitucinis Teismas interpretuodamas Konstitucij kartu j kuria ? Plaija io odio prasme - taip. Jeigu Konstitucinis Teismas kuria Konstitucij, tai kaip pagal Konstitucij tai gali bti daroma: ar Konstitucija, krybikai aikinama, yra papildoma, atskleidiant tai, kas joje nustatyta, ar ji yra taisoma, atskleidiant joje nustatyt teisin reguliavim? Konstitucinis Teismas taiko ir interpretatio praeter legem (teiss aikinimas papildant), kai interpretavimas nekeiia Konstitucijos norm teksto prasms, o tik atskleidia galimas vairias tekste vartojam odi prasmes56, ir tok Konstitucijos interpretavim, kai Konstitucijos tekstas i esms yra pataisomas, t. y. kai iaikinta teiss normos prasm i esms neatitinka Konstitucijos teksto, bet atitinka Konstitucijos principus57. Antai Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms visi asmenys lygs. i konstitucin nuostata tvirtina vis asmen lygiateisikum. Taiau k reikia svoka asmenys, kokius subjektus ji apima - ar tik fizinius, ar ir juridinius asmenis? Konstitucinis Teismas, interpretuodamas i konstitucin nuostat, viename pirmj savo nutarim buvo konstatavs, kad i svoka sietina tik su fiziniais asmenimis; vliau Konstitucinis Teismas pakeit savo poir ir konstatavo, kad svoka asmenys apima ne tik fizinius, bet ir juridinius asmenis. Taigi Konstitucinis Teismas, nekeisdamas Konstitucijoje vartojamos svokos asmenys tekstins prasms, suteik iai svokai tok turin, t. y. fiziniai ir juridiniai asmenys, kuris telpa ios svokos tekstin prasm. Konstitucijos nuostatos, kaip minta, gali bti aikinamos ir tokiu, bdu, kai Konstitucijos tekstas i esms yra pataisomas, t. y. kai iaikinta teiss normos prasm i esms neatitinka Konstitucijos teksto, bet atitinka Konstitucijos principus. Tokio Konstitucijos nuostat aikinimo pavyzdiu galt bti Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja tik paskelbti statymai aikinimas. Visi odiai, tvirtinantys i nuostat, yra pakankamai aiks, kiekvienas i j turi aiki, jiems bdinga visuotinai pripaint prasm. Taiau ar tai, kad visi ios konstitucins nuostatos teksto odiai yra aiks, kad i aiki odi susidedantis sakinys yra aikus, savaime reikia, kad visa nuostata, kuri ireikia ie odiai, yra aiki? Toli grau ne. Minta, kad u aiki odi ne visada slypi visikai aikus teisinis reguliavimas, kad norint isiaikinti tikrj teisinio reguliavimo turin, slypinti u tam tikros odi ir sakini tekstins iraikos, danai nepakanka isiaikinti vien vartojam
56 57

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas //Valstybs inios, 1996, Nr. 20- 537. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkriio 29 d. nutarimas // Valstybs inios, 2001, Nr. 1023636; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas // Valstybs inios, 2003, Nr. 1034611.

22 odi prasm. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoje galioja tik paskelbti statymai vartojama svoka statymas. Panagrinkime, k ji reikia, k atspindi. Pagal Konstitucij statymu yra laikomas toks teiss aktas, kur gali priimti tik Seimas Tautos atstovyb (Konstitucijos 67 str. 2 p.), ir kur pasirao ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas (Konstitucijos 70 str. 1 d.). Be to, pagal Konstitucij statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu (Konstitucijos 69 str. 4 d.). Kiti subjektai pagal Konstitucij neturi teiss leisti statym, j leidiami teiss aktai turi kitus pavadinimus. Antai Vyriausyb leidia nutarimus (Konstitucijos 92 str. 2 d.), Respublikos Prezidentas leidia dekretus (Konstitucijos 85 str.). Taigi Lietuvos konstitucinje teisje svoka statymas parodo atitinkamo teiss akto form: teiss aktas, turintis statymo form skiriasi nuo Seimo priimto nutarimo, rezoliucijos ar kit Seimo ileist postatymini teiss akt; jis skiriasi ir nuo Vyriausybs bei Respublikos Prezidento ileist teiss akt. Paymtina, kad Konstitucijoje nra parayta, jog Vyriausybs nutarimai ir Respublikos Prezidento dekretai galioja tik juos paskelbus. Toki odi ir sakini Konstitucijoje nra. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoje galioja tik paskelbti statymai vartojam svok statymas aikinant tik paodiui (lingvistikai), bt galima teigti, kad es Konstitucijoje yra tvirtintas reikalavimas skelbti tik statymus ir kad nra reikalavimo skelbti Vyriausybs nutarimus, Respublikos Prezidento dekretus, ministr sakymus, savivaldybi taryb aktus, kitus postatyminius aktus. Akivaizdu, kad toks svokos statymas aikinimas bt netinkamas, kad jis nepagrstai susiaurint Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoje tvirtinto teisinio reguliavimo paskirt ir turin. Tokia svokos statymas ir konstitucins nuostatos galioja tik apskelbti statymai samprata nesiderint su konstituciniu teisins valstybs principu, pagal kur teis negali bti neviea - teiss akt paskelbimas yra btina slyga, kad teisini santyki subjektai inot, kokie aktai galioja, koks j turinys ir kaip juos vykdyti; teiss akt paskelbimas yra btina teisinio tikrumo ir teisinio saugumo slyga. Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostat galioja tik paskelbti statymai aikindamas ne vien paodiui (lingvistikai), bet ir kit Konstitucijos nuostat, inter alia, konstitucinio teisins valstybs principo, kontekste, yra konstatavs, kad ioje nuostatoje yra tvirtintas reikalavimas skelbti ne tik statymus, kaip joje nustatyta tiesiogiai (paodiui), bet ir Vyriausybs, Respublikos Prezidento, ministr ileistus aktus. Taigi Konstitucinis Teismas svokai statymas suteik kitoki prasm, negu ta, kuri yra visuotinai pripainta, ir pakeit, patais Konstitucijos tekst. Daniausiai Konstitucija interpretuojama taip, kad iaikinto teksto prasm yra platesn u jos teksto prasm. Taiau kai kalbama apie Konstitucinio Teismo kuriam nauj teis, i esms reikt kalbti ne apie tai, kad Konstitucinis Teismas pakeiia Konstitucijos krj Taut arba pakeiia statym leidj, o apie tai, kad Konstitucinis Teismas atskleidia Tautos Konstitucijos krjos vali, nustato tikrj Konstitucijos nuostat turin, Konstitucijos nuostatas susieja su visuomenine praktika. taip lyg

23 Aikinant Konstitucij tik siekiama paalinti Konstitucijos nuostat turinio suvokimo netikrum, utikrinti tinkam j taikym, laikymsi, vykdym ir naudojimsi jomis. Konstitucinis Teismas i Konstitucijos norm ir princip nustato tam tikro konstitucinio teisinio reguliavimo model, leidiant konstitucini santyki subjektams veikti taip (nustatyti tok teisin reguliavim), kad tai bt suderinama su Konstitucija. Konstitucinis Teismas nekeiia Konstitucijos norm, kurias interpretuoja; jis nekuria Konstitucijos norm nauj hipotezi, dispozicij ar sankcij. Konstitucinio Teismo pateiktas Konstitucijos nuostat interpretavimas tik atskleidia, suobjektyvina" Konstitucijoje tvirtint reguliavim, t. y. pareigoja konstitucini santyki subjektus veikti neperengiant esamos konstitucins normos, esamo konstitucinio principo, taigi esamo konstitucinio reguliavimo, rib (pareigoja statymais, kitais teiss aktais nustatyti tok teisin reguliavim, kad jos nebt perengtos). Aikinant Konstitucij byla po bylos nepakankamai aikiai ireikta teis pamau transformuojasi savo paios grynesn form (bv). Be abejo, Konstitucij aikina mons, todl ioje veikloje galimi tam tikri netolygumai, taiau kiekvienas Konstitucijos nuostat aikinimas vienaip ar kitaip padeda siekti joje tvirtintos teiss grynumo. Konstitucija yra visa apimantis teiss aktas, jos negali isemti ir neisemia joks grietai apibrtas norm ar princip katalogas. Nors Konstitucijoje tvirtinta teis niekada nebus igryninta iki galo, po kiekvienos naujos konstitucins justicijos bylos ji tampa arba turt tapti aikesn (grynesn) negu buvo iki tol. Kartu turt padidti teisinis tikrumas, teisinis saugumas, visuomens pasitikjimas teise. ia galima paklausti: ar tai, kad tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus pateikti vienintel oficiali Konstitucijos nuostat samprat, kurios turi paisyti visi teiskros subjektai (Seimas, Vyriausyb, Respublikos Prezidentas), taip pat visi teis taikantys subjektai, skaitant teismus, reikia, kad Konstitucinis Teismas niekada neklysta? Sunku pasakyti, kas pirmas paleido viej erdv mit apie Konstitucinio Teismo tariam neklystamum. Aiku, kad tai padar ne Konstitucinis Teismas, kuris niekada nelaik ir nelaiko savs neklystaniu . Konstitucinis Teismas yra kolegiali valstybs valdios institucija, j sudaro devyni teisjai. Kiekvienas i j turi savo samprat, k reikia viena ar kita Konstitucijos nuostata, kokia teis slypi u Konstitucijos teksto. Tos sampratos toli grau ne visada sutampa, jos gali i esms skirtis. Kiekvienas teisjas gali manyti, kad btent jo Konstitucijos samprata yra teisingiausia, o jo kolegos teisjai, pateikdami kitoki Konstitucijos nuostat samprat, ne tik nesupranta Konstitucijos, bet j tiesiog griauna. Taiau Konstitucinio Teismo sprendimus lemia ne kiekvieno atskiro teisjo pateikta Konstitucijos nuostat samprata, o ta samprata, kurios laikosi dauguma teisj. Konstitucinio Teismo sprendimai priimami bals dauguma. Ta dauguma ne visada lengvai susiformuoja. Diskusijos neretai bna labai smarkios, temptos, taiau teisjai priimdami sprendimus visada siekia kuo didesnio konsensuso. Mechanins daugumos buldozeris nra tinkama priemon Konstitucijai aikinti. Paprastai diskutuojama tol, kol

24 susiformuoja teisikai argumentuotas kuo didesns teisj daugumos bendras (ar bent beveik toks) poiris tai, koks yra atitinkamos konstitucins nuostatos turinys. Jeigu lieka koki nors didesni abejoni dl aikinamos konstitucins nuostatos sampratos, Konstitucinis Teismas daniausiai apsiriboja tuo, kad atskleidia tik tuos konstitucins nuostatos aspektus, kurie btini nagrinjamai bylai isprsti, o galimus ir kitus (diskutuotinus) konstitucins nuostatos sampratos aspektus palieka ateiiai, kitoms byloms, galbt ir kitos sudties teismui. Yra nemaai Konstitucinio Teismo nutarim, i kuri aikiai matyti, kad atitinkamos konstitucins nuostatos turinys atskleistas tik i dalies, tik tiek, kiek reikjo tai bylai, kad aikinamos konstitucins nuostatos turinys yra daug platesnis, bet jis tiesiog nutyltas. Pagal Konstitucinio Teismo statym visi Konstitucinio Teismo teisjai, kad ir kaip bt balsav, privalo pasirayti Konstitucinio Teismo priimt nutarim. statymas tvirtina teisj pasitarimo kambario, kuriame priimami Konstitucinio Teismo nutarimai, paslapt teisjui draudiama atskleisti, kaip jis pats balsavo ir kaip balsavo kiti teisjai, taip pat draudiama atskleisti argumentus, motyvus, kuriuos pateik kuris nors kitas teisjas. Taigi vien tai, kad visi teisjai pasira Konstitucinio Teismo nutarim, dar nereikia, kad vis j nuomons dl nutarimo, taip pat dl motyv, kuriais jis grindiamas, sutapo. Kartu tai nereikia, kad sutapo teisj nuomons dl to, koks yra aikinamos konstitucins nuostatos, Konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo turinys. Tai, kad dl Konstitucinio Teismo nutarimo teisjai nepareik atskirj nuomoni, taip pat negali bti laikoma rodymu, es teisj nuomons dl Konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo, dl Konstitucinio Teismo priimto nutarimo ar dl motyv, kuriais jis grindiamas, sutapo. Visikai manoma, kad teisjas nesutiko su nutarime pateikta Konstitucijos nuostatos samprata, kad jam buvo nepriimtini motyvai, kuriais grindiamas nutarimas, kad jis balsavo prie nutarim, taiau dl vairi prieasi nenorjo rayti atskirosios nuomons. manomas ir toks atvejis, kad teisjas pasitarim kambaryje nepateik joki argument, kodl teismo posdyje besiformuojanti konstitucins nuostatos samprata jam atrodo netinkama, ar net balsavo u Konstitucinio Teismo nutarim, taiau vliau dl koki nors prieasi (pvz., neigiamos visuomens reakcijos priimt nutarim ar pan.) apsigalvojo ir nutar pareikti atskirj nuomon, kad nesutinka su nutarimu ar motyvais, kuriais jis grindiamas. Tai, kad po Konstitucinio Teismo nutarimu yra vis teisj paraai, taip pat tai, kad byloje nra pareikta atskirj nuomoni, dar nerodo, kad visi Konstitucinio Teismo teisjai vienodai supranta atitinkam konstitucin nuostat, Konstitucijoje tvirtin teisin reguliavim ir kad tokiu atveju Konstitucinis Teismas es laikosi neklystamumo dogmos. Ta aplinkyb, kad teisjas pateikia atskirj nuomon, kurioje idsto savo principin nesutikim su Konstitucinio Teismo nutarimu, su jame pateikta Konstitucijos nuostat samprat ir kt., taip pat nra joks pagrindas teigti, es tokiu atveju Konstitucinis Teismas jau gali bti laikomas klystaniu. Mitas apie Konstitucinio Teismo neklystamum neturt pagrindo gyvuoti ir su juo nereikt kovoti, - nes i tikrj nra su

25 kuo kovoti, - jeigu bt sutarta, jog apie Konstitucinio Teismo neklystamum galima kalbti tik tuo aspektu, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria io teismo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Kitaip tariant, Konstitucinio Teismo sprendim niekas negali pakeisti, net jeigu jie bt klaidingi. Kitoks Konstitucinio Teismo priimam sprendim neklystamumo supratimas ir aikinimas, pvz., toks, es Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata Konstitucijos turinio poiriu visada yra absoliuiai teisinga, es Konstitucinis Teismas niekada neklysta ir negali suklysti, yra visikai nepriimtinas . Konstitucinio Teismo teisjai yra tokie pat mons, kaip ir visi kiti, jie nra apsaugoti nuo didesni ar maesni klaid; kiekvienas teisjas kiek kitaip supranta, kas yra tikrasis teisingumas, lygiateisikumas, proporcingumas ir pan.; negalima paneigti ir to, kad teisjai yra veikiami socialins aplinkos, kurioje gyvena. Pati Konstitucinio Teismo jurisprudencija paneigia mit apie tai, kad Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata Konstitucijos turinio poiriu visada yra absoliuiai teisinga, kad Konstitucinis Teismas niekada neklysta. Konstitucinis Teismas ne kart yra pakeits savo anksiau suformuluot atitinkamos konstitucins nuostatos ir Konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo samprat, kai pastebdavo, kad ta samprata nra visikai teisinga, kad ji neleidia kuo geriau apginti ir apsaugoti konstitucini vertybi. Daugiausia diskusij kyla dl konstitucini princip aikinimo - btent juos atskleidiant i esms gali bti suformuotas (nustatytas) toks konstitucinis reguliavimas, kuris danai ne tik politik, bet ir teisinink i anksto buvo sunkiai numanomas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nemaai nutarim, kuriuose Konstitucijos normos ir principai buvo aikinami pleiamai. Tai leidia paversti Konstitucijos nuostatas veiksmingais pozityvaus teisinio reguliavimo instrumentais, teisiniais imperatyvais, kuriuos turt bti orientuota teiskra ir teisin praktika, ir neleidia Konstitucijos nuostatoms pavirsti vien abstrakia deklaracija. Vieni i pastarj tokio pobdio Konstitucinio Teismo nutarim - tai nutarimai, kuriuose buvo suformuota konstitucin apkaltos doktrina58. Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose, kaip kartais teigiama, Konstitucinis Teismas perengia Konstitucijoje jam nustatytos negatyviosios statym leidybos funkcijos ribas ir, interpretuodamas Konstitucijos normas ir principus, sukuria tarsi naujas teiss normas, ne visada vertinami vienareikmikai. Po toki Konstitucinio Teismo nutarim, kuriuose pleiamai aikinamas konstitucins normos ar konstitucinio principo turinys, kartais net sulaukiama draugik patarim, spjim neviryti Konstituciniam Teismui Konstitucijoje nustatyt
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d., 2001 m. sausio 25 d. nutarimai, 2004 m. kovo 31 d. ivada, 2004 m. balandio 6 d. sprendimas, 2004 m. balandio 15 d., 2004 m. gegus 25 d. nutarimai, 2010 m. spalio 27 d. ivada.
58

26 galiojim ir nekurti to, ko nra Konstitucijos tekste, vadinasi, nra ir Konstitucijoje. Taiau Konstitucija, minta, tai ne vien jos tekstas. Jeigu Konstitucinis Teismas savo jurisprudencija ir siveria Konstitucijos krim - tai tik tiek, kiek konstituciniai principai ir konstitucins normos yra aikinami ir kartu pltojami. Danai btent konstitucinis principas, atskleistas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tampa tuo vieninteliu konstituciniu matu, kuriuo manoma patikrinti statymo, kito teiss akto atitikt Konstitucijai59. Jeigu Konstitucijoje ar statymuose yra nustatyti atitinkami reikalavimai, kuri turi bti laikomasi leidiant statymus, Vyriausybs aktus, Respublikos Prezidento aktus, Konstitucinis Teismas, sprsdamas, ar statymai, kiti aktai neprietarauja Konstitucijai, tiria ir tai, ar toki reikalavim buvo laikomasi (tiria faktines aplinkybes), nes nenustaius i faktini aplinkybi bt nemanoma itirti ir statym, kit teiss akt atitikties Konstitucijai. Konstitucijos interpretavimo poiriu reikminga yra byla, kurioje buvo tiriama, ar Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietyb buvo suteikta J. Borisovui, neprietarauja Konstitucijai60. Tirdamas Respublikos Prezidento dekreto atitikt Konstitucijai Konstitucinis Teismas vertino ne tik Respublikos Prezidento dekreto turin, bet ir jo ileidimo faktines aplinkybes, taip pat Respublikos Prezidento veiksmus. Btent dekreto ileidimo faktini aplinkybi vertinimas leido Konstituciniam Teismui konstatuoti, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, suteikdamas Lietuvos Respublikos pilietybe J. Borisovui, kuris suteik jam svari finansin ir kitoki parama per Respublikos Prezidento rinkimus, traktavo asmen iskirtinai ir smoningai nepais Konstitucijos 29 straipsnio l dalyje tvirtinto reikalavimo, kad valstybs institucijoms ir j pareignams visi asmenys lygs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio l dalyje tvirtinto reikalavimo, kad Respublikos Prezidentas turi bti visiems lygiai teisingas. Skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teism, Konstitucinio Teismo nutarimai nra nutarimai individualiose bylose, jo nutarimai turi didel tak visam teiskros procesui, vis konstitucini teisini santyki subjekt veiklai. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad visos Konstitucinio Teismo nutarim sudedamosios dalys yra susijusios ir sudaro vien visum, Konstitucinio Teismo nutarime turi bti pateikiami argumentai, kuriais grindiamas sutarimas ir idstoma Konstitucijos nuostat samprata. Atsivelgdamas tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visiems, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimdamos naujus, keisdamos ar papildydamos priimtus statymus ir kitus teiss aktus juos leidianios institucijos Seimas, Vyriausyb, Respublikos Prezidentas - yra saistomos Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje idstytos Konstitucijos nuostat sampratos, kit teisini argument. Toks Konstitucijos interpretavimas buvo tarsi Konstitucinio Teismo atsakymas gana danai kartot
59

60

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d., 20001 spalio 2 d., 2007 m. gegus 5 d., 2008 m. gruodio 24 d. nutarimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas//Valstybs inios, 2003, Nr. 124-5643.

27 teigin, es privaloma tik Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucin dalis, o motyvuojamoji dalis nra obiter dicta ir ratio decidendi, ji tra rekomendacinio pobdio, taip pat atsakymas Seimo priimt Vietos savivaldos statymo pakeitim, kuriuo Seimas paband veikti ankstesniame Konstitucinio Teismo nutarime pateikt Konstitucijos nuostat, draudiani Seimo nario dvigub mandat, samprat61. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata, jog Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata suvaro Seim, Vyriausyb, Respublikos Prezident, reikia, kad Konstitucinio Teismo nutarimai i esms gyja paios Konstitucijos gali. Konstitucinio Teismo dinamikosios jurisprudencijos igauta nauja konstitucin nuostata ar principas, kurio formaliai nra konstitucijos tekste, galt bti laikomas konstitucijos teksto tsa, prilygstania paiai konstitucijai. Aiku, toks konstitucinis principas ar nuostata neturt prietarauti konstitucijos tekstui, o turt iplaukti i paios konstitucijos dvasios ir visuminio sisteminio aikinimo62. Negyvendinimas, nepaisymas tokios Konstitucijos nuostat sampratos, koki pateik Konstitucinis Teismas, i esms reikia Konstitucijos paeidim (tampa juo). Minta Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata, kad Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata suvaro Seim, Vyriausyb, Respublikos Prezident, reikia ir tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose interpretuojamos Konstitucijos nuostatos, turi ne tik Konstitucijos aikinamj, bet ir teisin reguliavim pertvarkant bei teis kuriant krv. Toks poiris suponuoja ir ypating Konstitucinio Teismo atsakomyb interpretuojant Konstitucij. ia galima kelti klausim, kiek laisvas yra Konstitucinis Teismas, kai interpretuoja Konstitucij, ypa konstitucinius principus. Kitaip tariant, kur yra paios Konstitucijos leidiama jos krybinio interpretavimo riba ir kur prasideda teisj (teismo) savival63. Net jeigu manytume, kad Konstitucinis Teismas turi bti ventai itikimas pradiniam (originaliam) Konstitucijos tekstui, stengtis nekeisti jo turinio, visada kils klausimas, kokia vis dlto yra to pradinio (originalaus) Konstitucijos teksto prasm, koks yra tikrasis jo turinys. Net ir io pradinio (originalaus) turinio samprat gali bti tiek, kiek yra jo aikintoj; ios vairios teksto sampratos turi bti derinamos, vadinasi, Konstitucijos tekstas vis tiek gis vienoki ar kitoki, jau ne pai pirmin, vien paodin samprat. Tai taip pat bt Konstitucijos interpretavimo rezultatas. Taiau toks vien originalistinis Konstitucijos aikinimas labai nuskurdint paios Konstitucijos turin ir jos prasm, skatint ar net reikalaut danai keisti Konstitucij atsivelgiant
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas //Valstybs inios, 2003, Nr. 19828. 62 Vaiaitis V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2009. p.35. 63 P. Heberle. Otkrytoje obestvo tolkovatelej konstituciji // Konstitucionnoje pravo: vostonoevropeiskoje obozrenije. 2003, Nr. 1(42), p. 24.
61

28 nuolat kintanius visuomeninius santykius, naujus visuomens poreikius. Konstitucija, tapusi nestabili, negalt bti tvirtu visuomens ir valstybs gyvenimo pamatu. Todl Konstitucinis Teismas pirmenyb teikia interpretatyvizmui. Konstitucinio Teismo 1999 2008 metais veiklos praktika rodo, kad tuomet j buvo galima priskirti aktyvistiniams teismams, neretai jis labai priartdavo prie ribos, kuri perengus galt kilti abejon, ar interpretuojant Konstitucij nra ikreipiama tikroji jos prasm. Taiau Konstitucinis Teismas iki iol nra perengs ios ribos. 2008 m. pasikeitus Konstitucinio Teismo sudiai, jis tapo santresnis, anksiau suformuot konstitucin doktrin pltoja labai nuosaikiai, gal net pernelyg nuosaikiai. Konstitucijos interpretavimo ribas nubria pati konstitucin mediaga. Interpretuojant Konstitucij negali bti ikreiptos ar paneigtos fundamentalios nuostatos, kuriomis grindiama visa Konstitucija. Prie i nuostat priskirtina: mogaus teisi ir laisvi prigimtinis pobdis; suvereniteto priklausymas Tautai; valstybs demokratinis pobdis; valdios staig pareiga tarnauti monms; tokia valstybs valdios institucij sistema, kai valstybs valdia negali bti sukoncentruota kurioje nors vienoje valstybs institucijoje, o turi bti padalyta vairioms valstybs institucijoms, kad tarp j bt pusiausvyra; nuostata, kad teisingum vykdo tik teismas; nuostata, kad kin veikla grindiama privaios nuosavybs teise, kins veiklos laisve ir iniciatyva ir kt. ios ir kitos panaaus pobdio nuostatos - tai lyg visos Konstitucijos karkasas, laikantis kitas konstitucines vertybes. Fundamentalios, pamatins nuostatos, kuriomis grindiama visa Konstitucija, joje nustatytas konstitucinis reguliavimas interpretuojant gali bti koreguojamos tik labai nedaug, vadinasi, jos i esms negali bti pakeistos. Kitos Konstitucijos nuostatos yra daug paslankesns. Btent i, vadinamj dinamin Konstitucijos dal interpretuojant galima pltoti ir taip, kad ji laipsnikai gaut kitoki kokyb, gerokai besiskiriani nuo tos, kuri Konstitucijai suteik jos krjai. Iki iol interpretuota tik nedidel dalis Konstitucijos norm, konstitucini nuostat. Konstitucinis Teismas dar turi pakankamai didel diskrecijos laisv atskleisti Konstitucijos norm ir konstitucini nuostat samprat. Taiau diskrecija yra reliatyvi svoka, tai nelyginant skyl pyraglyje - egzistuoja tik kaip erdv, palikta j juosianio suvarym saito64. Konstitucinis Teismas, formuodamas atitinkam konstitucin doktrin, kartu susaisto save ja, nes ateityje konstitucin doktrina negals bti formuojama neatsivelgiant Konstitucinio Teismo anksiau suformuot doktrin, kadangi jau suformuota konstitucin doktrina toliau gali bti pltojama tik tuo paiu, Konstitucinio Teismo jau atskleistu, konstituciniu pagrindu. Todl Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (plaija prasme kaip konstitucini doktrin vairiais klausimais visuma) turi bti organikai vienoda, ia negalimi jokie vidiniai nelygumai", tuo labiau prietaravimai. Tai reikia, kad, tirdamas ginijamo statymo, kito teiss akto konstitucingum, Konstitucinis
64

R. Dworkin. Rimtas poiris teises. Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2004, P. 60.

29 Teismas privalo vertinti jo atitikti ne tik pareikjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams, bet ir visai Konstitucijai, vadinasi, btina matyti visumin konstitucin reguliavim. Tai apsaugo Konstitucin Teism nuo fragmentik, tarpusavyje nesuderint doktrin tam tikrais klausimais krimo, utikrina konstitucins jurisprudencijos tstinum. Suprantama, konstitucin doktrina gali ir turi bti pltojama, - neatskleidus nauj Konstitucijos nuostat aspekt danai nebt galima isprsti naujos bylos, - taiau Konstitucinio Teismo laipsnikai pltojama, ji neturt bti i esms reviduojama. Teisins sistemos organinis vystymasis laipsnik formavimsi daro btin. Evoliucija, bet ne revoliucija. Tstinumas, o ne uoliai. inoma, kartais nemanoma ivengti staigi poski ir pavojing uoli, grindiam teisins sistemos pamatinmis vertybmis. Bet tai gali bti tik iimtiniais atvejais <...>. 65 Konstitucin doktrina radikaliai keistis turt tik tuo atveju, kai yra pakeiiama Konstitucija ir pasikeiia pats konstitucinis reguliavimas. Teorikai turt bti btent taip, taiau Konstitucinio Teismo jurisprudencija rodo, kad jis savo anksiau suformuot doktrin yra keits i esms ir nepasikeitus konstituciniam reguliavimui. Antai Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. Atskleisdamas Konstitucijos 29 straipsnyje vartojamos svokos asmenys turin Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime 66 konstatavo, kad svoka asmuo yra mogaus sinonimas, todl nra pagrindo plaiau traktuoti svok asmuo. Taigi, svoka asmuo buvo susieta tik su fiziniu asmeniu. Tokios nuostatos Konstitucinis Teismas laiksi neilgai. 1996 m. vasario 28 d. nutarime Konstitucinis Teismas pakeit savo anksiau pateikt Konstitucijos 29 straipsnyje vartojamos svokos asmuo samprat ir konstatavo, kad i svoka apima ne tik fizinius, bet ir juridinius asmenis67. Dar vienas pavyzdys: aikindamas Konstitucijos nuostatas, nustatanias Konstitucinio Teismo kompetencij, Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 25 d. sprendime konstatavo, kad Konstitucinis Teismas kompetentingas nagrinti tik galiojani statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt atitikt Konstitucijai. Nors nuo to laiko Konstitucijos tekstas ir joje nustatytas teisinis reguliavimas nepasikeit, Konstitucinio Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutarime 68 konstatuota kitaip Konstitucinio Teismo statymo 69 straipsnio 4 dalies formuluot ginijamo teiss akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendim pradtai teisenai nutraukti aikintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teis, atsivelgiant nagrinjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradt teisen, bet ne kaip nustatanti, jog kiekvienu atveju, kai ginijamas teiss aktas yra panaikintas, pradta teisena turi bti nutraukta ; pltodamas i konstitucin doktrin Konstitucinis Teismas 2002 m. rugpjio 21 d. nutarime 69 yra
65
66 67 68 69

Aharon Barak. Teismo diskrecijos prigimtis ir jos reikm vykdant teisingum //Justitia. 2005, Nr. 3(57), p. 26.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas // Valstybs inios, 1993, Nr. 61-1166. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas // Valstybs inios, 1996, Nr. 20-537. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. balandio 5 d. nutarimas // Valstybs inios, 2000, Nr. 30-840. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjio 21 d. nutarimas //Valstybs inios, 2002, Nr.82-3529.

30 konstatavs, kad tais atvejais, kai Konstitucin Teism kreipiasi byl nagrinjantis teismas, <...> Konstitucinis Teismas turi pareig inagrinti teismo praym nepriklausomai nuo to, ar ginijamas statymas arba kitas teiss aktas galioja, ar ne. Konstitucinis Teismas, nepasikeitus konstituciniam reguliavimui, yra koregavs ir savo doktrin, susijusi su teiss spragomis: antai, 1995 m. gruodio 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad <...> spragos paalinimas yra teiss norm ileidusios valdios institucijos prerogatyva70; panaiai konstatuota ir 1998 m. rugsjo 24 d. Konstitucinio Teismo nutarime - <...> sprag statymuose paalinimas yra statym leidjo prerogatyva71. i Konstitucinio Teismo pozicija pasikeit 2006 m. rugpjio 8 d. sprendime, kuriame buvo konstatuota, kad emesns galios teiss aktuose esanias spragas ad hoc gali upildyti teismai72. Paymtina, kad formuodamas konstitucin doktrin Konstitucinis Teismas siekia daryti tai tokia forma, kuri netrukdyt ateityje pltoti jau iaikint konstitucini nuostat turinio. Kitaip tariant, danai smoningai paliekama tam tikra erdv interpretuoti tiriamas Konstitucijos nuostatas ir modifikuoti doktrin, atsivelgiant galimus kitokius argumentus, kuriais galt bti grindiami nauji pareikj praymai, naujus visuomens poreikius. Akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas negali interpretuoti Konstitucijos remdamasis ne konstituciniais argumentais (motyvais), vadovaudamasis politiniais, tikslingumo, racionalumo ar kitais panaiais motyvais. nebt Tokiu utikrintas atveju Konstitucinio Teismo jurisprudencija negali tapt bti neprognozuojama, Konstitucijos stabilumas. Konstitucija

interpretuojama ad hoc, nes politins, socialins ar kitos aplinkybs, interpretavimo metu laikomos ypa svarbiomis, prajus kuriam laikui gali pasirodyti esanios visikai nereikmingos. Svarbu ir tai, kad Konstitucinis Teismas netapt aktyviu politinio proceso subjektu, nes dl to gali bti pakirstas pasitikjimas juo kaip nealiku politinio gino, kuris konstitucins justicijos procese gyja teisin form, arbitru. Todl pagal Konstitucij negalimas toks kreipimasis Konstitucin Teism, kuriame bt praoma iaikinti, k reikia viena ar kita Konstitucijos nuostata, pateikti kurio nors Konstitucijos skirsnio ar visoje Konstitucijoje nustatyto konstitucinio reguliavimo samprat. Jeigu bt kitaip politinio proceso dalyviai (Seimas, Vyriausyb, Respublikos Prezidentas) galt mginti politinius klausimus sprsti Konstitucinio Teismo rankomis (per Konstitucinio Teismo teikiam Konstitucijos interpretavim), patys ivengdami sprsti tokius klausimus. Todl Konstitucinis Teismas, sprsdamas, ar priimti tirti ginijama statym, kit teiss akt, visada aikinasi kreipimosi motyvus: jeigu ie motyvai nra teisiniai, Konstitucinis Teismas atsisako priimti nagrinti praym.
70

71 72

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m gruodio 22 d. nutarimas // Valstybs inios, 1995, Nr. 1062381. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsjo 24 d. nutarimas // Valstybs inios, 1998, Nr. 85-2382. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjio 8 d. sprendimas // Valstybs inios, 2006, Nr. 883475.

31 Konstitucijos interpretavimo ribas lemia ir subjektyvs veiksniai: protingas, nuosaikus Konstitucinio Teismo susivarymas" kartais visuomens ir valstybs raidai gali bti naudingesnis negu interpretavimo radikalumas, kuriam tiek teisin bendruomen, tiek politin valdia, tiek visuomen dar aikiai nra pribrendusios. Suprantama, ta riba, kai Konstitucinis Teismas pats susivaro", neturt bti tokia, kad jis kiekviename savo nutarime (atsivelgdamas jo turin) nemgint, pltodamas konstitucin doktrin, engti bent truput toliau negu buvo padaryta ankstesniuose nutarimuose. Kiek plaiai kiekvienoje nagrinjamoje byloje turi bti atskleidiamos Konstitucijos nuostatos, su kuriomis yra palyginamas ginijamas statymas ar kitas teiss aktas? Tai priklauso ir nuo ginijamo statymo (ar kito teiss akto) turinio, ir nuo to, ar Konstitucijos straipsnis (nuostata) jau buvo tirti ankstesnse bylose. Yra toki Konstitucinio Teismo nutarim, kuriuose pareikjo ginijamo akto tyrimui skirta visikai nedaug vietos, o daugiausia dmesio tenka Konstitucijos nuostat turinio atskleidimui. Taiau yra ir toki nutarim, kuriuose pasitenkinama tik btina argumentacija (taikoma vadinamoji argumentacijos pakankamumo taisykl), apsiribojama ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose idstyt Konstitucijos nuostat turinio pakartojimu. Pastaraisiais metais rykja tendencija, kad tais atvejais, kai tiriama statymo, kito teiss akto atitiktis tokiems Konstitucijos straipsniams (nuostatoms), kurie Konstitucinio Teismo nutarimuose dar nebuvo atskleisti arba yra atskleisti tik fragmentikai, Konstitucinis Teismas links gana isamiai atskleisti konstitucini nuostat turin. Galima teigti, kad pastaraisiais metais m dominuoti toks Konstitucinio Teismo poiris, jog jis turi ne tik atsakyti pareikjo klausim, ar jo ginijamas statymas (kitas teiss aktas) neprietarauja Konstitucijai, bet ir kuo isamiau atskleisti Konstitucijos teisin turin. Btent atskleisti Konstitucijos teisin turin yra svarbiausia Konstitucinio Teismo uduotis. Sprsdamas, ar ginijamas statymas, kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas visada privalo isiaikinti ginijamo statymo, kito teiss akto turin, jame nustatyt teisin reguliavim. Taiau ar Konstitucinis Teismas gali interpretuoti ginijam statym, kit teiss akt? Atsakymas klausim gali bti nevienareikmis, nes iuo atveju susiduria bendrosios kompetencijos teism, administracini teism (ypa aukiausij) ir Konstitucinio Teismo galiojimai. Konstitucinio Teismo jurisprudencija iuo poiriu nra gausi, taiau joje yra ne vienas nutarimas, kuriuo motyvuojamoje dalyje Konstitucinis Teismas vartoja formuluotes tik taip suprantant..., tik taip interpretuojant... statymo ar kito teiss akto nuostata ji neprietarauja Konstitucijai73. Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teism pateikiama statymo
73

r., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birelio 29 d., 2006 m. gegus 9 d., 2006 m. kovo

32 norm samprata ne visada sutampa. Ginijamo statymo, kito teiss akto interpretavimas Konstitucinio Teismo nutarimuose yra neivengiamas, nes tai padeda ne tik atskleisti statyme knytus statym leidjo ketinimus, bet ir suteikti statymo normoje nustatytam teisiniam reguliavimui toki prasm, kuri atitikt Konstitucij, iaikinti i prasm subjektams, taikantiems teiss norm. Interpretuodamas ginijamo statymo, kito teiss akto norm Konstitucinis Teismas ne tik pateikia jos tikrj turin, bet kartu ir netiesiogiai pakoreguoja normos taikymo praktik, kad statymas, kitas teiss aktas (teisingai iaikinus jo turin - atitinkantis Konstitucij) bt taikomas taip, kad nebt ikreiptas tikrasis jo turinys. Konstitucinio Teismo galiojimai Konstitucijoje apibrti gana lakonikai: Konstitucijos 102 ir 105 straipsniuose nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Taigi Konstitucinis Teismas privalo itirti, ar ginijamas statymas ir kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijos visumai. I ios konstitucins nuostatos kyla Konstitucinio Teismo galiojimai tirti ginijamo statymo, kito Seimo akto, Respublikos Prezidento bei Vyriausybs akto atitikt ne tik pareikjo nurodytiems, bet ir kitiems, pareikjo nenurodytiems, Konstitucijos straipsniams ir principams. Pagal Konstitucij Konstitucinis Teismas nagrinja statym ir kit teiss akt konstitucingum tik esant Konstitucijoje nurodyt subjekt praymui. Savo iniciatyva Konstitucinis Teismas negali tirti, ar statymas, kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai74. Ar tai reikia, kad Konstitucinis Teismas turi galiojimus tirti tik t statym ir kit teiss akt atitikt Konstitucijai, kuriuos ginija pareikjas, ar jis, atlikdamas tyrim pastebjs, jog Konstitucijai prietarauja ir kiti, pareikjo prayme nenurodyti, statymai bei kiti teiss aktai, gali savo iniciatyva tirti ir t kit, pareikjo neginijam, statym ir kit teiss akt konstitucingum? Tais atvejais, kai pareikjas ginija postatyminio teiss akto atitikt Konstitucijai, bet neprao itirti, ar postatyminis teiss aktas neprietarauja statymui, kuriuo remiantis jis buvo priimtas, Konstituciniam Teismui kyla pareiga patikrinti ir tai, ar ginijamas postatyminis teiss aktas neprietarauja statymui, kuriuo remiantis jis buvo priimtas (nors pareikjas minto statymo ir neginija), taip pat patikrinti, ar statymas, kuriuo remiantis buvo priimtas ginijamas postatyminis teiss aktas, neprietarauja Konstitucijai. Kitaip bt nemanoma nustatyti, ar postatyminis teiss aktas neprietarauja Konstitucijai. Antai postatymin teiss akt palyginus tiesiogiai su Konstitucija galt bti konstatuota, kad is aktas neprietarauja Konstitucijai. Taiau ar pakanka palyginti vien su Konstitucija, kad bt galima sprsti dl postatyminio teiss akto atitikties Konstitucijai?
28 d. nutarimus. Sinkeviius V. Konstitucijos aikinimas ir jo ribos//Justitia. 2004, Nr.3.

74

33 Konstitucijoje yra tvirtinta teiss akt hierarchija, kuri reikia ir tai, kad postatyminis aktas negali prietarauti statymui, o statymas - Konstitucijai. Apsiribojus vien ginijamo postatyminio akto lyginimu su Konstitucija nebt patikrinta, ar postatyminis teiss aktas neprietarauja Konstitucijai tuo aspektu, kad postatyminis teiss aktas negali prietarauti statymui. Taigi, sprendiant, ar pareikjo ginijamas postatyminis teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, visada turi bti patikrinama ir tai, ar is aktas neprietarauja statymui, kuriuo remiantis jis buvo priimtas, nors io statymo pareikjas ir neginija. Kita vertus, postatyminis teiss aktas, kurio atitiktimi Konstitucijai abejojama, gali neprietarauti statymui, taiau pats statymas, kuriuo remiantis priimtas ginijamas postatyminis aktas, gali prietarauti Konstitucijai. Akivaizdu, kad Konstitucijai prietaraujaniu statymu grindiamas postatyminis teiss aktas negali neprietarauti Konstitucijai. Todl sprendiant, ar postatyminis teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, turi bti patikrinama ir tai, ar statymas, kuriuo grindiamas postatyminis teiss aktas, neprietarauja Konstitucijai, nors statymo atitikties Konstitucijai pareikjas neginija. is teiginys nereikia, kad, gavs praym itirti postatyminio teiss akto atitikt Konstitucijai, Konstitucinis Teismas nagrinjamoje byloje visada privalo sprsti, ar pareikjo neginijamas statymas, kuriuo yra grindiamas ginijamas postatyminis teiss aktas, neprietarauja Konstitucijai. Atlikdamas tyrim pastebjs, kad statymas, kurio pareikjas neginija, taiau kuriuo yra grindiamas pareikjo ginijamas postatyminis teiss aktas, prietarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Kitaip tariant, tirti pareikjo neginijam statym ir tyrim atspindti Konstitucinio Teismo nutarime btina tik tuo atveju, jeigu sprendiant ginijamo postatyminio teiss akto atitikt Konstitucijai paaikja, kad pareikjo neginijamas statymas, kuriuo remiantis priimtas ginijamas postatyminis teiss aktas, prietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, turdamas konstitucinius galiojimus tirti teiss akt atitikt Konstitucijai, turi pareig alinti i teiss sistemos aktus, prietaraujanius Konstitucijai. Pareikjo ginijamas teiss aktas danai i dalies apima, udengia kito teiss akto, kurio pareikjas neginija, reguliuojamus visuomeninius santykius. Atliekant tyrim pastebjus, kad to kito, pareikjo neginijamo, teiss akto konstitucingumas yra abejotinas, ir, neityrus jo atitikties Konstitucijai, galt susidaryti tokia teisin situacija, kai pripainus pareikjo ginijam teiss akt prietaraujaniu Konstitucijai likt galioti ir bt taikomas dal t pai santyki reguliuojantis kitas, pareikjo neginijamas, teiss aktas. Kitaip tariant, i teiss sistemos paalinus tik dal tuos paius visuomeninius santykius reguliuojani teiss akt, konstitucinio teistumo utikrinimo problema ilikt, nes bt ir toliau taikomi kiti, t. y. pareikjo neginijami ir konstitucingumo poiriu netirti, teiss aktai, reguliuojantys visuomeninius santykius visikai analogikai, kaip ir teiss aktai,

34 kurie buvo pripainti prietaraujaniais Konstitucijai. Oponentai ioje vietoje galt paprietarauti, pateikdami kad ir tok argument. Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas tiria, ar statymai ir kiti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai tik pagal Konstitucijoje nurodyt subjekt praymus. Pagal Konstitucij Konstitucinis Teismas savo iniciatyva negali pradti tirti statym ir kit teiss akt atitikties Konstitucijai. Taigi ar Konstitucinis Teismas nevirija Konstitucijoje nustatyt savo galiojim, kai itiria ir t statym bei kit teiss akt, kuri pareikjas neginijo, atitikt Konstitucijai? Vertinant, ar taip suprasdamas savo jurisdikcijos ribas Konstitucinis Teismas nevirija Konstitucijoje nustatyt savo galiojim, esmin reikm turi tai, kad jis niekada nepradeda tirti teiss akt atitikties Konstitucijai savo iniciatyva - toks tyrimas atliekamas tik gavus Konstitucijoje nurodyt subjekt praym. Taiau tuos paius visuomeninius santykius vairiais aspektais danai reguliuoja ne vienas, bet keli teiss aktai, vienuose nustatytas teisinis reguliavimas danai susipina su nustatytuoju kituose, bna neatsiejamas nuo jo. Paymtina, kad Konstitucinis Teismas danai apskritai negalt itirti ginijamo teiss akto atitikties Konstitucijai, prie tai neityrs, ar kitas, pareikjo neginijamas, teiss aktas, tiesiogiai susijs su pareikjo ginijamu teiss aktu, neprietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, pastebjs, kad Konstitucijai prietarauja ne tik pareikjo ginijamas teiss aktas (jo dalis), bet ir kitas teiss aktas (jo dalis), kurio pareikjas neginija, taiau kuris yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijs su ginijamu teiss aktu ir i dalies apima ginijamo teiss akto reguliuojamus santykius, konstatuoja ir neginijamo teiss akto (jo dalies) prietaravim Konstitucijai. iuo atveju Konstitucinis Teismas lyg pratsia, patikslina pareikjo praym, pripildo j ir tuo trkstamu turiniu, kuris objektyviai turjo bti prayme ir kur prayme turjo pateikti pats pareikjas, jeigu bt rengs j kruopiau ir isamiau, uuot apsiribojs atskir teisinio reguliavimo fragment ginijimu. Suprantama, Konstitucinis Teismas, prie imdamasis tirti ir pareikjo neginijam statym ar kit teiss akt atitikt Konstitucijai, turi labai kruopiai vertinti visas aplinkybes ir konstatuoti, kad pareikjo neginijamu statymu ar kitu teiss aktu yra siterpiama pareikjo ginijamo statymo ar kito teiss akto reguliuojamus visuomeninius santykius ir dl to pareikjo neginijamas statymas ar kitas teiss aktas yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijs su pareikjo ginijamu statymu ar kitu teiss aktu. Kitaip labai nesunku perengti rib, kai gali kilti pagrst abejoni, ar Konstitucinis Teismas nevirijo Konstitucijos nustatyt savo galiojim. Dar vienas Konstitucinio Teismo jurisdikcijos aspektas yra susijs su legislatyvine omisija, t. y. su tokia teisine situacija, kai teiss akte nra nustatyta to, kas jame turi bti nustatyta. Kitaip tariant, susijs su teisinio reguliavimo spraga, kuria draudia Konstitucija. Konstitucinis Teismas savo

35 nutarimuose yra suformulavs toki legislatyvins omisijos doktrin: jeigu statymuose (j dalyse) tam tikras teisinis reguliavimas nra nustatytas, Konstitucinis Teismas turi galiojimus tirti t statym (j dali) atitikt Konstitucijai tais atvejais, kai dl to, kad tas teisinis reguliavimas nra nustatytas btent tuose statymuose (j dalyse), gali bti paeidiami Konstitucijos principai ir (arba) normos. Konstitucinis Teismas yra konstatavs ir tai, kad tais atvejais, kai statym leidjas nra tam tikr santyki sureguliavs, upildyti teiss sprag atitinkamu ad hoc atveju gali teismai75. Tais atvejais, kai pareikjas ginija tai, kad jo nurodytame statyme ar kitame teiss akte (jo dalyje) nra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, bet tas teisinis reguliavimas pagal Konstitucij neprivalo bti nustatytas btent tame ginijamame teiss akte (jo dalyje), Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad byloje dl pareikjo praymo nra tyrimo dalyko76. Konstitucin jurisprudencija, tiksliau - konstitucin doktrina, kaip Konstitucijos aikinimo rezultatas, jau tapo neatskiriamu Konstitucijos turinio elementu, nes ja atskleidiamos Konstitucijos normos ir konstituciniai principai, Konstitucijoje tvirtintos vertybs, tikroji konstitucinio reguliavimo prasm. Konstitucija turi bti aikinama nuolat, nes, perfrazuojant vien ymiausi JAV Aukiausiojo Teismo teisj Charles Evans Hughes' (1862-1948), Konstitucija yra tai, k apie j pasak Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota konstitucin doktrina, Konstitucinio Teismo taikomi Konstitucijos interpretavimo kanonai daro Konstitucijos aikinim konstitucikai nuosekliai pagrst ir pakankamai prognozuojam, sudaro prielaidas turti nuolatin, bet kartu nuolat evoliucionuojani gyvj Konstitucij (living constitution). Pritartina poiriui, kad konstitucija turi bti suprantama ne tik kaip daiktavardis, bet ir kaip veiksmaodis, t. y. kaip nuolatinis procesas, istorinis dialogas (ne abstrakcija), neatsiejamas nuo teiss gyvendinimo ar teisingumo vykdymo. Savo ruotu is dialogas nebtinai turi bti visuomet nuoseklus, jame gali bti vair trkim. Todl teis galima suprasti <...> kaip tam tikr nuolatin dinamik tamp tarp vairi prieing teisini tekst. i nuolatin tamp turi neutralizuoti btent teismai77.

II. Seimo, kaip Tautos atstovybs, konstitucin koncepcija. Lietuvos valstyb kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai. Tautai priklausanti suvereni galia yra aukiausia, i aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai
75

76

77

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjio 8 d. sprendimas // Valstybs inios, 2006, Nr. 883475. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegus 6 d., 2006 m. rugpjio 8 d. sprendimai. Apie legislatyvin omisij plaiau r. Legislatyvins omisijos problemos konstitucinje jurisprudencijoje. Europos Konstitucini Teism Konferencijos XIV kongresas. Pagrindinis praneimas. Vilnius, 2008 m. birelio 3-6 d., Vaiaitis V. Hermeneutin teiss samprata ir konstitucija. Vilnius: Justitia, 2009. p.34.

36 irinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dal Seimo nariai yra Tautos atstovai, jie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Tiesioginiai Seimo nari rinkimai tai tiesiogins demokratijos gyvendinimo forma. Svarbiausi valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai taip pat gali bti sprendiami referendumu (Konstitucijos 9 straipsnis). Paymtina, kad pagal Konstitucij tik Seimas yra Tautos atstovyb, nes tik Seimo nariai yra Tautos atstovai. Jokia kita valstybs valdios institucija nra Tautos atstovyb [1]; joks kitas valstybs pareignas nra Tautos atstovas. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei. Nors atstovavimo Tautai ir atstovavimo Lietuvos valstybei negalima prieprieinti, taiau atstovavimas Tautai ir atstovavimas valstybei nra tapaios teisins kategorijos, kiekviena i j turi ir tik jai vienai bding teisin turin. Vienas svarbiausi poymi, pagal kur valstybs valdios institucija yra priskirtina Tautos atstovybei, yra tas, kad tai yra kolegiali (kolegialiai veikianti) valstybs valdios institucija, kuri susideda i Tautos atstov, ir kuri priima sprendimus tik po debat, tik bals dauguma ir atsivelgdama vairias nuomones. Atstovavimas Tautai visada susijs su statym ir kit sprendim kolegialiu primimu, nes btent kolegialus statym ir kit sprendim primimas leidia geriausiai atspindti ir integruoti visos Tautos, o ne tik kurios nors jos dalies, lkesius ir interesus. Btent Seimo nariai, sudarydami Tautos atstovyb, paveria Tautos vali statymais ir kitais sprendimais; btent per Seim Tautos atstovyb, Tautos valia gauna valstybins valios form. Paymtina, kad Konstitucija nenumato dviej Tautos atstovybi: pagal Konstitucij Tautos atstovyb yra tik viena tai Seimas. Konstitucijoje tvirtinta Seimo, kaip Tautos atstovybs, koncepcija yra grindiama iomis nuostatomis: 1) Seim Tautos atstovyb steigia pati Tauta. Tauta tai daro priimdama Konstitucij ir tvirtindama joje Seim Tautos atstovyb vien i valstybs valdi gyvendinani institucij; 2) Tauta subjektas, kuriam priklauso suverenitetas ir kuris vykdo aukiausi suvereni gali, galioja Seim Tautos atstovyb Konstitucijoje nustatyt galiojim ribose vykdyti (gyvendinti) statym leidiamj valdi, atlikti kitas Konstitucijoje numatytas ir i jos kylanias funkcijas; 3) Seimas Tautos atstovyb, vykdydamas jam pagal Konstitucij priskirtus galiojimus, negali perengti rib, kurias jam Konstitucijoje nustat Tauta, t. y. Seim jo veikloje saisto Konstitucija, taip pat jo paties priimti statymai; 4) Tauta, siekdama utikrinti, kad visos valstybs valdi gyvendinanios institucijos, taip

37 pat ir Tautos atstovyb Seimas, laikytsi Konstitucijos, jos nepaeist, Konstitucijoje numato (steigia) konstitucins kontrols institucij Konstitucin Teism, kuriam paveda priirti inter alia tai, ar Seimas Tautos atstovyb, gyvendindamas savo galiojimus, veikia Konstitucijoje jam nustatyt galiojim ribose, ar neperengia jam Konstitucijoje nustatyt galiojim, ar paiso Konstitucijos. Tauta suteikia Konstituciniam Teismui inter alia galiojimus sprsti, ar Seimo priimti statymai atitinka konstitucinius statymus ir Konstitucij, ar konstituciniai statymai atitinka Konstitucij, ar Seimo priimti postatyminiai aktai atitinka statymus, konstitucinius statymus ir Konstitucij, ir, nustaius, kad Seimo priimti statymai, kiti teiss aktai prietarauja auktesns galios teiss aktams, ir pirmiausia Konstitucijai alinti juos i Lietuvos teiss sistemos. 5) Seimas Tautos atstovyb formuojama demokratini, laisv, sining rinkim bdu; Seimo narys yra visos Tautos atstovas, neatsivelgiant tai, pagal koki rinkim sistem jis yra irinktas. Seimo narys nra j irinkusi rinkim apygardos rinkj, kurios nors j iklusios politins partijos ar politins organizacijos, kurio nors kito subjekto atstovas Seime Seimo narys, kaip minta, yra visos Tautos atstovas. Seimo nario mandatas yra laisvas savo veikloje Seimo narys vadovaujasi tik Konstitucija, valstybs interesais ir savo sine, Seimo narys negali bti varomas joki mandat; Seimo narys negali bti atauktas. Seimas, kaip Tautos atstovyb, yra atstovaujamosios demokratijos institutas, alies politins sistemos erdis, politin sistem konsoliduojanti ir jos stabilum utikrinanti institucija [2, p. 349]. Nuo 1918 met, kai buvo atkurta Lietuvos valstybs nepriklausomyb, iki jos netekimo 1940 metais, Lietuvoje buvo ie Seimai: Steigiamasis Seimas (1920 1922 metai), I Seimas (1922 1923 metai), II Seimas (1923 1926 metai), III Seimas (1926 1927 metai), IV Seimas (1936 1940 metai). Nuo 1990 met, kai buvo irinkta Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas, Lietuvoje buvo ie Seimai: Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas t. y V Seimas (1990 1992 metai), VI Seimas (1992 1996 metai), VII Seimas (1996 2000 metai), VIII Seimas (2000 2004 metai), IX Seimas (2004 2008 metai) ir X Seimas (irinktas 2008 m.). Taigi nuo 1918 met iki iol Lietuvos valstyb turjo vienuolika Seim, skaitant Steigiamj Seim, kuris kr valstybs pagrindus ir dl savo svarbos nra numeruojamas. Pabrtina, kad nei 1940 metais okupacins valdios sudarytas vadinamas Liaudies Seimas, nei vadinamos Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos, kurios buvo okupacins valdios sudaromos nuo 1944 met iki tol, kol 1990 m. vasario 24 d. laisvuose demokratiniuose rinkimuose buvo irinkta Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas, nra ir negali bti laikomi Lietuvos valstybs parlamentais. Vadinamos Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos negali bti laikomos Lietuvos valstybs parlamentais vien dl to, kad pati vadinamoji Lietuvos TSR niekada nebuvo

38 valstyb, niekada nebuvo jokia Lietuvos valstybingumo forma; Lietuvos TSR nra ir niekada nebuvo Lietuvos Respublikos tsa. Tai nebuvo ir jokia marionetin valstyb, sovietin valstyb ar kokia nors kita valstyb, kaip, deja, dar neretai teigiama net ir teiss mokslinje literatroje. Tai kas gi buvo ta vadinamoji Lietuvos TSR? Norint atsakyti klausim, btina isiaikinti, ar minta Lietuvos TSR atitiko visuotinai pripaintus valstybs poymius. Visuotinai pripainti valstybs poymiai yra tvirtinti 1933 met Montevideo konvencijoje Dl valstybi teisi ir pareig, kurios 1 straipsnyje numatyta, kad valstyb, kaip tarptautins teiss subjektas, turi turti tokius poymius: a) nuolatinius gyventojus; b) apibrt teritorij; c) vyriausyb; d) galti umegzti santykius su kitomis valstybmis. Paymtina, kad neatskiriamas valstybs poymis yra suverenitetas. Akivaizdu, kad po 1940 met okupacijos ir aneksijos Lietuvos Respublika neteko suvereniteto. Tauta neturjo joki slyg laisvai ir savarankikai sprsti valstybs ir visuomens gyvenimo organizavimo klausim: pasirinkti valstybs santvark, nustatyti kinio ir visuomeninio gyvenimo pagrindus, pasirinkti usienio politikos kryptis ir kt. Okupacin valdia likvidavo visas Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucijas, visi politinio bei nors kiek svarbesni kitokio pobdio sprendimai buvo beslygikai priimami Maskvoje. Panaikinus Lietuvos Respublikos valstybs valdios institucijas, jos negaljo kurti ir palaikyti valstybs teritorijoje teisins tvarkos pagal Konstitucij, t. y. negaljo kontroliuoti alies teritorijos, taip pat neturjo galimybs savarankikai veikti tarptautiniu mastu, teisikai nepriklausomai nuo kit valstybi. Taiau btent valstybs valdios virenyb alies viduje ir jos nepriklausomumas tarptautiniuose santykiuose yra svarbiausi valstybs suvereniteto poymiai. Valstybs teisinio subjektikumo altinis yra tautos suvereni valia. Valstyb kuria tik tauta, suverenitetas taip pat priklauso tik tautai. Okupacijos slygomis tauta neturjo joki galimybi ireikti savo suvereni vali. Tai i kur galjo atsirasti Lietuvos TSR kaip valstyb, tegul ir marionetin, sovietin, socialistin ar dar kokia nors? Lietuvos TSR sukr ne tauta, ne jos atstovai: Lietuvos TSR atsirado i okupacins valdios sudaryto ir tautos galiojim neturjusio, tautos valios neatspindinio vadinamo Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo paskelbta, kad Lietuva yra Socialistin Taryb Respublika. Pabrtina, kad Lietuvos TSR neturjo esminio poymio, btino valstybei suvereniteto. Lietuvos TSR institucijos, nors ir turjo pavadinimus, turjusius liudyti j valstybin pobd (pvz.., pavadinimas Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba turjo parodyti, kad i institucija yra tikros valstybs parlamentas; terminas Ministr Taryba turjo parodyti, kad tai yra tikros valstybs Vyriausyb ir pan.) buvo ne kas kita kaip okupacins valstybs (tuometins SSRS) sudarytos vietins administracins staigos, turjusios padti jai

39 valdyti okupuot ir aneksuot Lietuvos valstyb. Galima teigti, kad Lietuvos TSR terminas atspindi ne Lietuvos valstybingumo form, bet okupuotos ir aneksuotos Lietuvos Respublikos valdymo bd, kurio esm galima apibdinti taip: SSRS valdios organai sukr joms pavaldias ir j tiesiogiai kontroliuojamas vietines administracines staigas, suteik joms pavadinimus, turjusius rodyti, jog ios staigos es atstovauja tautai ir yra valstybinio pobdio, ir per ias staigas, pasiremdami represinmis struktromis vald okupuot ir aneksuot Lietuvos valstyb. Akivaizdu, kad po 1940 met okupacijos ir aneksijos Lietuvoje buvo gyvendinama ne Lietuvos valstybs valdia, bet okupacins valstybs tuometins SSRS valdia. Taigi laikyti Lietuvos TSR valstybe nra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m . sausio 12 d. priimtame Memorandume iaurs Atlanto Aljanso valstybi parlamentams pabriama, kad bet koks buvusios soviet respublikos arba posovietins valstybs terminas Lietuvai <...> negali bti taikomas. iame kontekste pabrtina, kad vadinamos Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos, veikusios Lietuvoje nuo 1944 met iki tol, kol 1990 m. vasario 24 d. laisvuose demokratiniuose rinkimuose buvo irinkta Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas, buvo ne kas kita, o tik okupacins valdios sudarytos vietins administracins staigos, turjusios klusniai legalizuoti ir gyvendinti okupacins valdios padarytus sprendimus. Mintoms Lietuvos TSR Aukiausiosioms Taryboms negali bti taikomas parlamento terminas, net ir su ilygomis, es tai buvo netikras parlamentas, guminis parlamentas, minimalus parlamentas ar pan. Pateiktuose apibdinimuose pavartotas terminas parlamentas, nors ir darant nurodytas ilygas, suponuoja, kad mintos Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos visgi buvo parlamentais, na, gal ir ne visai tikrais, bet parlamentais. Jeigu sutiktume su kartais pateikiamais tokiais Lietuvos TSR Aukiausij Taryb apibdinimais, jog sovietinje sistemoje veiks parlamentas atitiko visus nereikmingo guminio antspaudo arba minimalaus parlamento kriterijus, jog 1990 m. atkrus Lietuvos valstybs nepriklausomyb pats parlamentas irgi turjo prisitaikyti prie aplinkos pokyi ir pradti veikti naujomis slygomis, galima uduoti kad ir tok klausim: kieno valia ir i kur atsirado is sovietinje sistemoje veiks parlamentas, kas yra jo altinis? Visuotinai priimta, kad parlamentas tai tautos atstovyb, kuri steigia pati tauta priimdama Konstitucij ar kit steigiamj akt; parlamento, kaip tautos atstovybs, sudtis gali bti suformuota tik laisv demokratini rinkim bdu; btent per parlament tauta gyvendina savo suvereni gali. Argi sovietins okupacijos metu tauta galjo laisvai reikti savo suvereni vali, argi galjo steigti btent toki savo atstovyb, per kuri galt laisvai reikti savo suvereni vali, argi sovietins Aukiausiosios Tarybos buvo formuojamos laisv, demokratini rinkim bdu? Akivaizdu, kad ne. Sovietins

40 okupacijos slygomis nebuvo joki galimybi steigti tautos atstovyb parlament. Kaip tautos atstovybs jo net ir nereikjo, nes sprendimus visais esminiais visuomens ir kinio gyvenimo klausimais priimdavo Soviet Sjungos komunist partijos vadovaujantys organai Maskvoje, taip pat tuo metu Lietuvoje veik ios partijos vietiniai padaliniai. Mint Lietuvos TSR Aukiausij Taryb sudt taip pat lemdavo ne rinkjai, o Soviet Sjungos komunist partijos vadovaujani organ Maskvoje ir tuo metu Lietuvoje veikusi ios partijos vietini padalini priimami sprendimai78. Pakanka konstatuoti, kad vien Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputato viet visada buvo keliamas tik vienas komunist partijos parinktas kandidatas, kad jokios kitos politins partijos negaljo kelti savo kandidat, nes joki kit politini partij tuo metu apskritai nebuvo i esms jos buvo udraustos. Pai rinkim tikslas buvo ne sudaryti slygas rinkjams i vairi kandidat laisvai irinkti savo atstovus tautos atstovyb, kurios, kaip minta, tuo metu nebuvo, bet, prisidengus vadinamais rinkimais, legalizuoti okupacins valstybs valdios struktr, konkreiai Soviet Sjungos komunist partijos vadovaujani organ Maskvoje ir tuo metu Lietuvoje veikusi ios partijos vietini padalini paskirt vadinam Lietuvos TSR Aukiausij Taryb sudarym. Taigi nra jokio teisinio pagrindo sovietinje sistemoje veikusi Lietuvos TSR Aukiausij Taryb vadinti parlamentais, tegul ir ne visai tikrais. ios Aukiausiosios Tarybos niekada nebuvo ir negali bti laikomos Lietuvos valstybs parlamentais Tautos atstovybmis, jos nra ir negali bti laikomos Lietuvos valstybs valdios institucijomis. Jos taip pat niekada nebuvo ir negali bti laikomos ir Lietuvos valstybs parlament, kaip tautos atstovybi, bei Lietuvos valstybs valdios institucij veiklos tsjomis. Sovietins Aukiausiosios Tarybos, kaip minta, buvo ne kas kita, o tik okupacins valdios sudarytos vietins administracins staigos, per kurias SSRS valdios organai, pasiremdami represinmis struktromis, vald okupuot ir aneksuot Lietuvos valstyb. Iki 1940 m. okupacijos veikusi Lietuvos valstybs parlament Seim veiklos ir tradicij tsja yra 1990 m. vasario 24 d. laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose irinkta Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas, taip pat vliau irinkti Lietuvos Respublikos Seimai79. Seimo, kaip Tautos atstovybs, konstitucin prigimtis lemia jo ypating viet valstybs
78

79

Soviet Sjungos komunist partija nebuvo politin partija tikrja io odio prasme. i partija, kaip savo 1992 m. lapkriio 30 d. nutarime konstatavo Rusijos Konstitucinis Teismas, buvo tuometins Soviet Sjungos valstybins valdios sudedamoji ir pagrindin dalis, lemdavusi visus valstybins valdios institucij, taip pat kit institucij priimamus sprendimus. Btent dl to 1944 - 1990 m. veikusios vadinamos Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos, kaip okupacins valdios sudarytos institucijos, nra traukiamos Lietuvos valstybs Seim sra. (Smulkiau r., pvz., Lietuvos Seimas.Vilnius, 2001. P. 94)

41 valdios institucij sistemoje, jo funkcijas bei galiojimus. Literatroje ivardinama daugyb funkcij, kurias atlieka demokratini valstybi parlamentai, ios funkcijos vairiai klasifikuojamos ir grupuojamos. Pateikti isam, tiksliai apibrt parlamento funkcij sra yra nemanoma. Lietuvos Respublikos Seimas, gyvendindamas savo konstitucinius galiojimus, vykdo klasikines demokratins teisins valstybs parlamento funkcijas: Seimas leidia statymus (statym leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdios ir kit valstybs institucij (iskyrus teismus) parlamentin kontrol (kontrols funkcija), steigia valstybs institucijas, skiria ir atleidia j vadovus bei kitus valstybs pareignus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas (biudetin funkcija) ir kt. Mintos Seimo funkcijos yra konstitucins vertybs. Pagal Konstitucij statym leidjas, kiti teiskros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt paneigiamos mintos Seimo konstitucins funkcijos arba bt suvaromos galimybs jas vykdyti, nes taip bt kliudoma Seimui Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybs interesais. Seimas veikia pagal Konstitucijoje jam nustatytus galiojimus; Seimo galiojimai taip pat gali bti nustatyti ir statymais; Seimas gali turti ir vykdyti ir tokius galiojimus, kurie, nors nra exspressis verbis nustatyti Konstitucijoje ar statymuose, taiau kyla i Seimo, kaip Tautos atstovybs ir statym leidiamosios institucijos konstitucins paskirties. Konstitucijoje yra nustatyta tokia valstybs valdios sranga, kai kiekviena valstybs valdios institucija savo funkcijas vykdo nepertraukiamai. Pagal Konstitucij negali bti toki teisini situacij, kai kuri nors valstybs valdi gyvendinanti institucija nefunkcionuoja. Taigi pagal Konstitucij negali bti ir toki teisini situacij, kad nefunkcionuot Seimas Tautos atstovyb. I Konstitucijos Seimui kyla pareiga utikrinti, kad Konstitucijoje nustatyti jo galiojimai bt gyvendinami nepertraukiamai, kad alyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovyb galt konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti aukiausi suvereni Tautos gali. Konstitucijos 2 straipsnyje nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai. i konstitucin nuostata reikia, kad tik Tautai priklauso teis valdi, kad i teis yra neatskiriama nuo Tautos, kad i teis yra aukiausia. i konstitucin nuostata reikia ir tai, kad Tauta yra aukiausias (pirminis) valdios altinis, kad valstybs valdia ir valstybs valdios institucijos yra ivestiniai dariniai jie atsiranda i Tautai priklausanios aukiausios valdios. Valstyb, valstybs valdios institucijos, taip pat ir Seimas tai subjektai, veikiantys Tautos pasitikjimo pagrindu. Tauta iuos subjektus steigia (juos numato Konstitucijoje) tam, kad jie tarnaut Tautai. Ar Tautai priklausanti aukiausia valdia yra absoliuti? Tai sudtingas klausimas. Nors pagal Konstitucijos 4 straipsn aukiausia suvereni galia priklauso Tautai, taiau tai nereikia, kad

42 Tautai priklausanti aukiausia suvereni galia, taigi ir aukiausia valdia, yra neribota. i valdia yra apribota paios Tautos priimtos Konstitucijos. Tauta, priimdama Konstitucij kaip visuomens sutart nustato (nusistato) tam tikras taisykles, reikalavimus ne tik valstybs valdios institucijoms, bet ir sau Tauta prisiima pareig paklusti savo paios nustatytoms taisyklms, kurias atspindi Konstitucijos normos ir principai. Konstitucijoje Tauta pati nusistato sau, kaip aukiausios valdios turtojai, vairi formali apribojim, kurie reikia, jog Tauta jai priklausani aukiausi suvereni gali gyvendins pagal tam tikras taisykles, laikydamasi tam tikr teisini procedr. Kitaip tariant, Tauta pati nusistato, kad jai priklausani suvereni gali Tauta vykdys tik Konstitucijoje nustatytose ribose ir Konstitucijoje tvirtintomis formomis (referendumu, rinkimais, statym leidybos iniciatyvos teiss gyvendinimu ir kt.). Todl moni minios nuomon, piliei susirinkimo ar mitingo rezoliucijos ir pan. savaime netampa ir negali tapti Tautai priklausanios suverenios valdios realizavimo aktu, t. y. netampa teiss aktu, galiniu sukelti ar sukelianiu teisines pasekmes. statymu Tautos suvereni galia gali tapti tik tuomet, kai parlamentas Tautos atstovyb, priima statymus ar kai statymo nuostatos yra priimamos referendumu (Konstitucijos 69 straipsnio 4 dalis). Tautos suvereni gali taip pat apriboja mogaus teiss ir laisvs. mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, mogus jas gyja gimdamas, o ne gaudamas i Tautos, visuomens, valstybs, kurios nors valstybs valdios institucijos, pareigno ar kurio nors kito asmens. mogaus teiss ir laisvs yra neatskiriamos nuo mogaus, jos yra moni bendruomens ir teisingumo pagrindas. Konstitucija neleidia paneigti mogaus teisi ir laisvi Tautos suvereniteto labui. Tautos suvereni gali riboja ir valstybs tarptautiniai sipareigojimai. Pagrindinis principas tarptautini sutari laikymosi srityje yra principas pacta sunt servanda (sutari reikia laikytis), suformuluotas 1969 m. Vienos konvencijoje dl sutari teiss [15, p. 101]. Pagal ios Konvencijos 27 straipsn alis negali remtis savo vidaus teiss nuostatomis sutarties nesilaikymui pateisinti. Principas pacta sunt servanda yra bendra taisykl. 1969 m. Vienos konvencija tvirtina situacijas, kai galima tarptautins sutarties veikim sustabdyti, pasitraukti i tarptautins sutarties, kai tarptautin sutartis gali bti denonsuota ar net anuliuota 80. Taiau tol, kol valstyb yra prismusi (turi) tarptautini sipareigojim, ie sipareigojimai negali bti nevykdomi. Netgi vidaus santykiuose Tauta jai priklausani aukiausi suvereni gali gali gyvendinti tik paisydama valstybs tarptautini sipareigojim. Seimas Tautos atstovyb, veikdamas Konstitucijoje jam nustatyt galiojim ribose, ireikia Tautos suvereni gali. Taiau, kaip minta, Seimas savo veikloje nra visikai laisvas:
80

Lietuvos Respublikos tarptautini sutari denonsavim ar galiojimo sustabdym reguliuoja Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas, priimtas 1999 m. birelio 2 d. (in., 1999, Nr. 60-1948).

43 pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 dal valdios galias taigi, ir Seimo, kaip Tautos atstovybs, galias riboja Konstitucija. Vadinasi, gyvendindamas Tautos suvereni gali, Seimas yra saistomas Konstitucijos norm ir princip, taip pat ir tokios konstitucini nuostat sampratos, kuri yra pateikta Konstitucinio Teismo aktuose. I konstitucinio teisins valstybs principo, kit konstitucini princip kyla ir tai, kad Seimas yra saistomas ir savo priimtu statymu. Ar Seimo ileisti statymai, kiti teiss aktai neprietarauja auktesns galios teiss aktams, ir pirmiausia Konstitucijai, sprendia Konstitucinis Teismas. Pabrtina, kad Konstitucinis Teismas yra steigtas Tautos, numatant teism Konstitucijoje, kad Konstitucinio Teismo galiojimai sprsti, ar Seimo ileisti statymai, kiti teiss aktai neprietarauja auktesns galios teiss aktams, ir pirmiausia Konstitucijai, taip pat kyla i Tautos, nes ie galiojimai expressis verbis yra nustatyti Tautos priimtoje Konstitucijoje. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dal Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Vadinasi, Konstituciniam teismui nusprendus, kad Seimo ileisti statymai, kiti teiss aktai prietarauja auktesns galios teiss aktams, ir pirmiausia Konstitucijai, yra panaikinama toki teiss akt juridin galia, tokie teiss aktai yra visam laikui paalinami i Lietuvos teiss sistemos. Taigi turdamas konstitucinius galiojimus sprsti, ar Seimo ileisti statymai, kiti teiss aktai neprietarauja auktesns galios teiss aktams, ir pirmiausia Konstitucijai, Konstitucinis Teismas turi galiojimus Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statymo nustatyta tvarka paneigti Seimo Tautos atstovybs vali, kuri yra atspindta Seimo priimtuose statymuose, kituose teiss aktuose. Taip nuo Seimo Tautos atstovybs, per kuri Tauta vykdo aukiausi suvereni gali, yra saugomas paios Tautos sukurtas (jos priimtas) aukiausias teisinis gris Konstitucija.

III. Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija. 1949 m. vasario 10 20 d. Mnaii kaime, netoli Radvilikio, vyko vis partizan apygard (struktrini vienet) vad suvaiavimas81. Jame buvo suvienytos visos sovietinei okupacijai besiprieinanios jgas, dar labiau centralizuotas vadovavimas partizaniniam judjimui.
81

Oficialiai posdiuose dalyvavo partizan vadai Jonas emaitis, Juozas ibaila, Petras Bartkus, Adolfas Ramanauskas, Aleksandras Grybinas, Vytautas Guas, Leonardas Grigonis ir Bronius Liesys.//Lietuva 1940- 1990 (okupuotos Lietuvos istorija). Vilnius: Lietuvos gyventoj ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. P.-340.

44 Lietuvos ginkluoto pasiprieinimo organizacij buvo nutarta pavadinti Lietuvos Laisvs Kovos Sjdiu; suvaiavime buvo sudaryta Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryb (toliau ir LLKS Taryba), kuri vienijo ir atstovavo visas Soviet Sjungos okupacijai besiprieinanias ir su jos okupacine kariuomene kovojanias lietuvi tautos karines ir visuomenines formuotes, kuri pagrindinis siekis buvo atkurti Lietuvos nepriklausomyb. LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininku buvo irinktas Jonas emaitis Vytautas. LLKS Taryba 1949 m. vasario 16 d. prim Deklaracij82, kurioje buvo tvirtinti busimos nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo metmenys, nustatyti nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai pamatai83. Deklaracijos primimo metu Lietuvoje nebuvo kitos institucijos, kuri taip plaiai atstovaut okupacijai besiprieinant Tautos judjim, kuri galt ireikti ir vykdyti tikrj Tautos vali, todl LLKS Taryba, priimdama Deklaracij, atspindini pagrindin Tautos siek - atkurti nepriklausom Lietuvos valstyb, turjo visik teisin pagrind reikti i siek visos Tautos vardu. Deklaracijoje nurodoma, kad LLKS Taryba yra aukiausias Tautos politinis organas (1 str.). Visuotinai priimta, kad Tautos aukiausia politin institucija yra ne kas kita, o Tautos atstovyb. Deklaracijos nuostata LLKS Taryba yra aukiausias Tautos politinis organas reikia, kad okupuotoje Lietuvoje nebuvo jokios kitos teistos valstybins valdios, iskyrus LLKS Taryb84. i Deklaracijos nuostata reikia ir tai, kad tuo metu okupuotoje Lietuvoje veikusios vadinama Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba", Lietuvos TSR Ministr Taryba" nebuvo Lietuvos valstybs valdios institucijos. Tai buvo Lietuv okupavusios ir j aneksavusios Soviet Sjungos sudarytos administracins staigos, per kurias Soviet Sjunga, pasiremdama savo kariuomene ir kitomis represinmis struktromis, vykd okupuotos Lietuvos valstybs teritorijos valdym. Deklaracijos nuostata, kad LLKS Taryba yra aukiausiasis Tautos politinis organas reik ir tai, kad ir sovietins okupacijos metu Lietuvoje teisikai egzistavo Lietuvos valstybs valdi gyvendinanti institucija. i institucija tai LLKS Taryba . io fakto teisinis konstatavimas, kartu su kitais faktais - usienyje veik Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs, kurios atstovavo
82 83

Valstybs inios, 1999, Nr. 11-241. Deklaracij pasira Jonas emaitis - Vytautas, Aleksandras Grybinas Faustas, Vytautas Guas Kardas, Juozas ibaila Merainis, Bronius Liesys Naktis, Leonardas Grigonis Upalis, Adolfas Ramanauskas Vanagas, Petras Bartkus adgaila.//Valstybs inios, 1999, Nr. 11-241. 84 Tai, kad LLKS Taryba buvo sudaryta ne pagal 1938 m. Lietuvos Konstitucij, nepaneigia, kad LLKS Taryba buvo vienintel teista Tautos atstovyb tuometinje okupuotoje Lietuvoje . Tarptautinje teisje pripastama, kad ypatingos aplinkybs veria kurti ypatingas teiss normas <...>. Nenumatytai kritinei situacijai susiklosius, pirmiausia taikoma ne Konstitucija, o atsivelgiama gyvybinius valstybs ir tautos interesus Akivaizdu, kad Soviet Sjungos okupacija buvo ypatinga, kritin situacija, kuriai esant Lietuvos valstybs ir Tautos ilikimui buvo ikils mirtinas pavojus. LLKS Tarybos, kaip Tautos atstovybs, susiformavim lm btinumas apginti gyvybinius Tautos ir valstybs interesus; tam reikjo suvienyti visas Soviet Sjungos okupacijai besiprieinanias ir su jos okupacine kariuomene kovojanias lietuvi tautos karines ir visuomenines formuotes, ir jas atstovauti. Btent tai, kad LLKS Taryba vienijo visas Soviet Sjungos okupacijai besiprieinanias ir su jos okupacine kariuomene kovojanias lietuvi tautos karines ir visuomenines formuotes, ir jas atstovavo, bei tai, kad LLKS Taryba vadovavo pasiprieinimo sovietinei okupacijai judjimui, yra pagrindas LLKS Taryb laikyti vienintele teista Tautos atstovybe tuometinje okupuotoje Lietuvoje.

45 Lietuvos Respublik, buvusi iki okupacijos; buvo pripastami Lietuvos Respublikos pasai, t. y. buvo pripastama Lietuvos Respublikos pilietyb; buvo saugoma Lietuvos nuosavyb usienyje ir kt. - atspindi ne tik valstybs valdios tstinum, bet ir Lietuvos valstybs tstinum tuo metu, kai ji buvo fizikai nuslopinta. Deklaracija svarbi ir tuo, kad joje tvirtinti bsimos nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai pagrindai. Pagal valdymo form Lietuva turjo bti demokratin respublika (l str.); bsimoji nauja Lietuvos Konstitucija turjo atitikti mogaus teises ir demokratinius siekimus (principus) (14 str.); buvo numatyta, kad nauj Lietuvos Konstitucij priims Seimas (14 str.), kuris bus renkamas laisvais, demokratiniais, visuotinais, lygiais, slaptais rinkimais (5 str.); btent taip irinktas Seimas ir Vyriausyb valdys Lietuv (5 str.). Deklaracijoje buvo numatyta, kad kol Seimo bus priimta nauja Konstitucija Lietuvos valstybs atstatymas <...> vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasi" (14 str.). 1922 m. Konstitucija, - o ne paskutin, iki Lietuvos sovietins okupacijos Lietuvoje galiojusi, 1938 m. Konstitucija, - Deklaracijoje nurodyta todl, kad Deklaracijoje buvo numatyta kitokia valstybs valdi vykdani institucij sranga negu 1938 m. Konstitucijoje: jeigu pagal 1938 m. Konstitucij valstybs valdi vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausyb ir Teismas" (4 str.), tai Deklaracijoje yra nurodoma, kad tai daro demokratiniu bdu, visuotinais rinkimais irinktas Seimas ir Vyriausyb (5 str.). Prezidentas - svarbiausia valstybs valdios figra pagal 1938 m. Konstitucij - ioms institucijoms nra priskirtas. Deklaracijoje nra nuostat, apibriani Prezidento viet valstybs valdios sistemoje, jo galiojimus bei santykius su kitomis valdios institucijomis. Apsiribojama trumpu teiginiu: atstaius Lietuvos nepriklausomybe, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas" (8 str.), taip pat nuostata, kad laikinoji Lietuvos Vyriausyb sudaroma LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko pavedimu" (9 str.). Taiau ia pat daroma ilyga - Vyriausyb atsakinga prie Laikinj Tautos Taryb" (9 str.) - tai yra ne Respublikos Prezidentui, kaip buvo nustatyta 1938 m. Konstitucijoje, bet tik Laikinajai Tautos Tarybai, kuri nuo okupacijos pabaigos iki susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, turi teis leisti statymus (6 str.). Pagal Deklaracij Laikinj Tautos taryb turjo susidti i vis vieningoje vadovybje Lietuvoje ir usienyje kovojani srii, apygard, rinktini auktj mokykl, kultrini, religini organizacij bei sjdi ir tautos atram turini politini partij atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimo principo (7 str.). Kita vertus, Deklaracijos nuostata, kad Lietuvos valstybs atstatymas vykdomas <...> pagal 1922 m. Konstitucijos dvasi" (iskirta autoriaus) leidia teigti, kad ir i Konstitucija Deklaracijos autoriams buvo priimtina ne visa. Ir tai suprantama, nes 1922 m. Konstitucijoje tvirtinta valdi sranga, kai Seimas i esms buvo

46 visagalis, taip pat turjo trkum, neleido utikrinti valdi pusiausvyros, valstybs stabilumo, sudar prielaidas staigiam ir rykiam dalies visuomens radikaljimui, ne tik politini jg, bet ir visuomens susiprieinimui. Deklaracijoje yra labai talpi nuostat, susijusi su mogaus teismis ir laisvmis, j garantijomis. Pagal Deklaracijos 15 straipsn atstatytoji Lietuvos valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams. Deklaracijoje numatyta ems kio ir pramons reforma, kuri laikoma prielaida socialini problem racionaliam sprendimui ir krato kiniam atkrimui - tokia reforma turjo bti vykdoma paioje nepriklausomo gyvenimo pradioje (20 str.). Deklaracijoje konstatuojama teigiama religijos taka ugdant tautos moral ir palaikant jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu (18 str.). Deklaracijoje tvirtintas labai svarbus teisins valstybs principo elementas - teisingum vykdo tik teismai, taip pat nustatyta, kad asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyne bendradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ar taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsakingi prie Lietuvos Teism (17 str.). Deklaracijoje yra tvirtintas Lietuvos valstybs geopolitins orientacijos principas. Deklaracijoje nurodoma, kad LLKS Taryba prisideda prie kit taut pastang sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnutiniu gyvendinimu tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios morals supratimo, ir paskelbt Atlanto Chartoje, Keturiose Laisvse, 12 oje Prezidento Trumano Punkt, mogaus Teisi Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvs deklaracijose (22 str.). ios nuostatos reikia, kad Lietuvos geopolitin orientacija - demokratinis Vakar pasaulis, kad Lietuva savo ateit sieja tik su Vakar demokratini ali bendrija. iose Deklaracijos nuostatose i esms atsispindi kolektyvins gynybos principas. Kartu LLKS Taryba prao vis demokratin pasaul pagalbos Lietuvos isilaisvinimo kovoje, kad bt gyvendinti jos tikslai. Svarbiausias LLKS Tarybos tikslas atkurti laisv, demokratin, nepriklausom Lietuvos valstyb. Seimas 1999 m. sausio 12 d. prim statym Dl Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos85. statyme nurodoma, kad juo nustatomas Deklaracijos statusas Lietuvos Respublikos teiss sistemoje (l str.), kad Deklaracija yra Lietuvos valstybs teiss aktas (3 str.). Atsivelgiant Deklaracijos paskirt ir jos turin, galima teigti, kad Deklaracija priskirtina konstitucins reikms teiss aktams, kad ji yra vienas i Lietuvos nepriklausomos valstybs konstitucini pamat. i reikm Deklaracija turjo ir tebeturi nuo pat 1949 m. vasario 16 d. t.y. nuo jos primimo. Deklaracija pati savaime yra pirminis konstitucins teiss altinis. Seimo priimtas specialus statymas, apibrs Deklaracijos viet ir status Lietuvos
85

Valstybs inios, 1999, Nr.11-241.

47 teiss sistemoje, yra labai svarbus io akto reikms teisinis tvirtinimas. Primus statym Deklaracija buvo oficialiai vesta Lietuvos teiss sistem. I LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos nuostat kyla ne tik moralinio pobdio pasekms, bet ir btinumas priimti statymus bei kitus teiss, kuriais bt atkuriamas istorinis teisingumas, tvirtinamas valstybs tstinumas, prasminamas LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo Pirmininko teisinis statusas. Vienas i toki teiss akt yra Seimo 2009 m. kovo 12 d. priimta Deklaracija Dl Jono emaiio pripainimo Lietuvos valstybs vadovu, kuria LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Jonas emaitis pripastamas kovojanios su okupacija Lietuvos valstybs vadovu, faktikai vykdiusiu Respublikos Prezidento pareigas86.

IV. Kovo 11 oji: Nepriklausomybs atkrimo teisin konstrukcija 1990 m. vasario 24 d. vyko rinkimai Lietuvos TSR Aukiausij Taryb. Per pastaruosius 50 met tai buvo pirmieji tikrai laisvi ir demokratiniai rinkimai, kuriuose dalyvavo vairios politins partijos ir organizacijos, tarpusavyje konkuravo ir asmenybs, ir rinkim programos. 141 deputato viet pretendavo net 472 kandidatai87. Rinkimus triukinama bals persvara laimjo Sjdis, kurio ikelt arba remiam kandidat programose buvo aikiai raytas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomyb. Taigi, balsuodami u Sjdio ikeltus ir jo remiamus kandidatus, rinkjai suteik jiems tautos mandat atkurti Lietuvos nepriklausomyb. 1990 m. vasario 24 d. irinkus Lietuvos TSR Aukiausij Taryba, pirmiausia reikjo atsakyti klausim, i kur gali atsirasti nepriklausoma Lietuvos valstyb. Ar ji atsiranda vl gyvendinus taut apsisprendimo teis, ar tai modifikuota Lietuvos TSR, ar atsiskyrimas nuo Soviet Sjungos (secesija, istojimas i jos), ar tai priekario nepriklausomos Lietuvos Respublikos tsinys? Atsakymo klausim buvo iekoma ir principin Sjdio pozicija buvo suformuluota dar iki rinkim, bet dabar j reikjo paversti ios Aukiausiosios Tarybos valia, reikjo sukurti teisin valstybs nepriklausomybs atkrimo schem. Kita vertus, reikjo atsakyti klausim, ar irinkta Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba gali i karto priimti Akt Dl Lietuvos Nepriklausomos Valstybs atstatymo? Kitaip tariant, kaip autentik tautos vali ireikti per esamas Lietuvai primestas sovietines institucijas, kaip nepriklausomybei atkurti panaudoti i Lietuvos TSR Aukiausij Taryb ir kartu nesiteisinti Lietuvos TSR struktrose? ia slypjo tam tikras pavojus. Jeigu btent Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba atkuria
86 Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. kovo 12 d. Deklaracija Dl Jono emaiio pripainimo Lietuvos valstybs vadovu.//Valstybs inios. 2009, Nr. 30 - 1166. 87 Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (pirmojo aukimo) pirmoji sesija. Stenogramos. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, 1990. - P. 4.

48 nepriklausomyb, tai i kur atsiranda nepriklausoma Lietuvos valstyb? Su kokiu teritoriniu vienetu yra susijusi k tik irinkta Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba? Jeigu su Lietuvos Taryb Socialistine Respublika, tai ar Lietuvos TSR yra valstyb? Ar tai, kad btent Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba atkuria nepriklausomyb, vliau nebus interpretuojama ir taip, kad i demokratiniuose ir laisvuose rinkimuose irinkta Aukiausioji Taryba (Tautos atstovyb), tegul ir netiesiogiai, vis dlto es pripasta, jog Lietuvos Taryb Socialistin Respublika yra (buvo) Lietuvos valstybingumo forma? Viena i form88. Norint neikreipti istorins tiesos (ji buvo ir yra tokia: Lietuva 1940 metais buvo Soviet Sjungos okupuota ir aneksuota), reikjo labai aikiai konstatuoti, kad nepriklausoma Lietuvos valstyb atsiranda tik kaip priekario nepriklausomos Lietuvos valstybs tsinys. Kitaip tariant, nepriklausomos valstybs atkrimas galjo ir turjo bti grindiamas tik priekario Lietuvos valstybs tstinumu89. Reikjo btinai atsiriboti nuo Lietuvos TSR kaip valstybs kategorijos ir i demokratiniuose rinkimuose irinkt Lietuvos TSR Aukiausij Taryb labai aikiai atriboti ir nuo Lietuvos TSR kaip sovietinio teritorinio darinio, ir nuo ankstesni Lietuvos TSR Aukiausij Taryb kaip sovietini institucij. Kad tarp ios Aukiausiosios Tarybos, kuri priims Nepriklausomybs Atkrimo Akt, ir vadinamosios Lietuvos TSR nelikt n menkiausios ssajos. 1990 m. vasario 24 d. irinkta Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba savo esme buvo visikai kitokia negu ankstesns Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos. Tai buvo tikra tautos atstovyb,
88

Jeigu btent Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba atkuria nepriklausomyb, bt galimas kad ir toks aikinimas: iki 1940 met buvo viena Lietuvos valstybingumo forma (nepriklausoma valstyb), nuo 1940 met kita, vadinama socialistine Lietuvos valstyb Soviet Sjungos sudtyje, o dabar, 1990 metais, pasirenkama dar kita, nauja valstybingumo forma. (Paymtina, kad btent taip Lietuvos valstybingumo raida aikinama oficialioje dabartins Rusijos istoriografijoje.) Jeigu taip, tai gal 1940 metais Lietuvoje tikrai vyko socialistin revoliucija, gal tuomet tauta pati atsisak nepriklausomybs, pati pasirinko socialistin valstybingum, o tai dabar nutaria pasirinkti kitoki valstybingumo form?! Jeigu taip, tai gal ir sovietins okupacijos, ir aneksijos nebuvo?! Tai kam tada kalbti apie Soviet Sjungos moralin ir teisin atsakomyb, apie jos pareig atlyginti padaryt al, jeigu demokratiniuose ir laisvuose rinkimuose irinkta Lietuvos TSR Aukiausioji Taryba, kaip minta, tegul ir netiesiogiai, vis dlto pripasta, kad Lietuvos Taryb Socialistin Respublika buvo (yra) Lietuvos valstybingumo forma? Nebuvo galima suteikti jokio preteksto tokiems ar panaiems teisikai visikai nepagrstiems interpretavimams. 89 Nepaisant 50 met sovietins okupacijos, buvo daug poymi, rodani priekario Lietuvos valstybs egzistavim de jure net ir jos fizinio slopinimo metu. Vis pirma pamintinas Lietuvos diplomatini atstovybi veikimas kai kuriose usienio valstybse. Akivaizdu, kad jeigu Lietuvos valstyb teisikai neegzistuot, Lietuvos diplomatins atstovybs negalt veikti. Tarptautinje praktikoje unikalu ir tai, kad Lietuvos diplomatins atstovybs veik nesant Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Antra, Vakar demokratins valstybs vykd Lietuvos aneksijos nepripainimo politik JAV ir dar apie pusimtis valstybi niekada de jure nepripaino Baltijos valstybi aneksavimo ir inkorporavimo Soviet Sjung. Treia, usienio valstybse buvo pripastami priekario Lietuvos Respublikos piliei pasai, taip pat ir tie, kuriuos iduodavo Lietuvos diplomatins atstovybs usienyje. Taigi, nors ir labai siauroje erdvje, vis dlto priekario Lietuvos Respublikos pilietybs institutas veik. Ketvirta, kai kuriose usienio valstybse buvo isaugota Lietuvos Respublikos nuosavyb, taip pat ir Lietuvai priklausiusios pinigins los bei aukso atsargos, iki sovietins okupacijos laikytos t valstybi bankuose. Priekario Lietuvos Respublikos valstybs valdios tstinum okupuotoje Lietuvoje liudijo ir 1949 m. vasario 10 d. sudaryta Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, atstovavusi visas tuo metu Lietuvoje veikusias karines ir visuomenines formuotes, kurios prieinosi Soviet Sjungos okupacijai. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijoje nurodoma, kad Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai. (

49 irinkta demokratiniuose ir laisvuose rinkimuose. Ji buvo atribota nuo Lietuvos TSR primus Deklaracij Dl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputat galiojim90. Tai pirmasis teiss dokumentas, tiesiogiai susijs su Kovo 11-osios Aktu. ios deklaracijos svarbiausias nuostatos yra ios: 1) iki 1940 met egzistavo nepriklausoma Lietuvos valstyb, ji suvereni tautos gali reik per Lietuvos valstybs institucijas; 2) 1940 metais Soviet Sjunga vykd agresij ir neteistai inkorporavo Lietuv Soviet Sjung, sugriov buvusias valstybs struktras ir primet svetimas; 3) nuo 1988 met atsirado nauj galimybi reiktis tautos valiai, taip pat ir per ias primestas (esamas) institucijas; 4) tai, kad yra panaudojamos Lietuvai primestos svetimos struktros, negali bti interpretuojama taip, es pripastamas jas primetusios valstybs (Soviet Sjungos) suverenitetas lietuvi tautai ir Lietuvos teritorijai, pripastama aneksija; 5) 1990 m. vasario 24 d. rinkimuose tauta suteik Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputatams tautos atstov mandat ir prievol atkurti Lietuvos valstyb bei reikti tautos suvereni gali per i Aukiausij Taryb, kuri nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 valandos bus vadinama Lietuvos Aukiausija Taryba. Taigi, atrodyt, smulkmena neliko vos trij raidi (TSR). Taiau svarbu ne vien pavadinimas: taip buvo konstatuota, kad atsirado visikai kitokio pobdio institucija Lietuvos Aukiausioji Taryba. Toks konstatavimas buvo btinas, kad institucija, priimsianti sprendim dl valstybs nepriklausomybs, jokiais bdais nebt susieta su vadinamja Lietuvos Taryb Socialistine Respublika, kuri niekada nebuvo Lietuvos valstybingumo forma. Siekiant ivengti bet koki spekuliacij dl to, kokios valstybs nepriklausomyb bus atkuriama, siekiant ivengti bet koki mginim net ir netiesiogiai susieti tai su Lietuvos TSR, buvo priimtas statymas Dl valstybs pavadinimo ir herbo91. Jame nustatyta, kad Konstitucijoje ir kituose teiss aktuose turi bti vartojamas vienintelis valstybs pavadinimas Lietuvos Respublika, kad Lietuvos Aukiausioji Taryba yra vadinama Lietuvos Respublikos Aukiausija Taryba, o Lietuvos Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pareigyb vadinama Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybe. Primus statym Dl valstybs pavadinimo ir herbo atsirado institucija, kuri vadinosi Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. Nutraukus bet kokias ssajas su Lietuvos TSR btent i institucija - Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba galjo priimti sprendim dl valstybs (Lietuvos Respublikos) nepriklausomybs atkrimo. ie du teiss aktai deklaracija Dl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputat galiojim ir statymas Dl valstybs pavadinimo ir herbo teiss literatroje danai vadinami nepriklausomybs atkrimo parengiamaisiais teiss aktais92.
90

91

92

Lietuvos Respublikos svarbiausi dokument rinkinys (1990 m. kovo 11 d. - 1990 m. gegus 11 d.). Vilnius: Mintis, 1990. P. 6-7. Lietuvos Respublikos svarbiausi dokument rinkinys (1990 m. kovo 11 d. - 1990 m. gegus 11 d.). Vilnius: Mintis, 1990. P. 7. D. alimas. Lietuvos respublikos nepriklausomybs atkrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir

50 Po to buvo priimtas Kovo 11-osios Aktas Dl Lietuvos Nepriklausomos Valstybs atstatymo93. Jo tekstas trumpas, bet labai talpus. Lietuvos valstybs tstinum ireikia dvi pirmosios Akto nuostatos. Pirmoji nuostata: atstatomas 1940 metais svetimos jgos panaikintas Lietuvos Valstybs suverenini gali vykdymas ir nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb; atkreipkime dmes, kad raoma ne apie paios valstybs atkrim, kaip minta, teisikai ji egzistavo ir j fizikai nuslopinus, o apie tai, kad atstatomas <...> Lietuvos Valstybs suverenini gali vykdymas. Labai svarbu ir tai, kad raoma ne apie tautos suvereniteto atkrim jis visada priklaus tautai, tik okupacijos slygomis nebuvo galimybs j gyvendinti o apie tai, kad yra atstatomas suverenini gali vykdymas. Antroji nuostata: Lietuvos valstybs konstitucinis pamatas yra 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas ir 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs; ie teiss aktai niekada nebuvo nustoj teisins galios . i nuostata reikia ir tai, kad visi vadinamojo liaudies seimo, o vliau marionetini Lietuvos TSR Aukiausij Taryb sprendimai, kurie prietaravo iems kertiniams konstituciniams aktams, yra neteisti. Toliau Kovo 11 osios Akte konstatuojama, kad Lietuvos teritorija yra vientisa ir nedaloma, kad joje neveikia jokios kitos valstybs konstitucija. Nuostata, kad Lietuvos teritorija yra vientisa ir nedaloma, reikia inter alia tai, kad jokios valstybs i Lietuvos negali reikalauti atiduoti ar kam nors grinti Vilniaus krat arba Klaipdos krat, kokias nors kitas teritorijas. i nuostata reikia ir tai, kad Lietuvoje negali bti joki autonomini ar kit panai darini, kurie galt kelti grsm Lietuvos teritoriniam vientisumui. Ketvirtoji Akto nuostata skirta ireikti tai, koki pozicij (nuostat) Lietuvos valstyb laikysis tarptautiniuose santykiuose: Lietuva pabria savo itikimyb visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta sien nelieiamum, taip pat garantuoja mogaus, pilieio ir tautini bendrij teises. Ir penktoji Akto nuostata: Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba kaip suverenini gali reikja iuo aktu pradeda realizuoti vis valstybs suverenitet. Minta, jog Kovo 11 osios Akte konstatuojama, kad Lietuvoje neveikia jokios kitos valstybs konstitucija. Valstyb negali bti be konstitucijos, todl buvo btina nedelsiant konstatuoti, kad atkurtoji nepriklausoma Lietuvos valstyb turi Konstitucija. Koki? Rengiant nepriklausomybs atkrimo dokumentus pirmiausia buvo minima 1922 met Konstitucija, nes ji buvo demokratin. Bet ji prie sovietin okupacij jau negaliojo, tuo metu galiojo 1938 met
93

pasekms. Vilnius, Demokratins politikos institutas. P. 202. Lietuvos Respublikos svarbiausi dokument rinkinys (1990 m. kovo 11 d. - 1990 m. gegus 11 d.). Vilnius: Mintis, 1990. P. 8.

51 Konstitucija. Nors i Konstitucija buvo autoritarin visa valdia buvo sutelkta Respublikos Prezidento rankose, o tautos atstovybei Seimui i esms buvo paliktas antraeilis vaidmuo tai buvo paskutin iki sovietins okupacijos galiojusi Konstitucij, todl reikjo atkurti btent j, taip dar kart parodant priekario Lietuvos valstybs ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs tstinum. statyme Dl 1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo 94 yra tvirtintos ios pagrindins nuostatos. Pirmoji statymo nuostata: Aukiausioji Taryba nutaria nutraukti 1978 m. balandio 20 d. Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio statymo) galiojim, nutraukti 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio statymo), taip pat TSRS ir sjungini respublik statym pagrind, kit TSRS statym galiojim Lietuvos Respublikos teritorijoje (i nuostata tiesiogiai susijusi su Kovo 11-osios Akto teiginiu, kad Lietuvos teritorijoje neveikia jokios kitos valstybs konstitucija). Antroji statymo nuostata: atnaujinti 1938 met Lietuvos Konstitucijos veikim . Atkreipkime dmes, kad buvo atnaujintas visos 1938 met Konstitucijos galiojimas, bet, kadangi 1990 met pradioje Lietuvoje veik ne visos institucijos, kurios buvo numatytos 1938 met Konstitucijoje, ia pat, tiksliau tame paiame sakinyje, po teiginio, kad yra atnaujinamas 1938 met Konstitucijos veikimas, buvo rayta tokia nuostata: sustabdant t skyri ir straipsni, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybs Tarybos ir Valstybs kontrols status, galiojim. inoma, i karto kilo klausimas, ar 1938 met Konstitucijos galiojimo atnaujinimas reikia ir tai, kad atkuriami ir tuo metu veik statymai? Mechanikai atkurti buvusi statym buvo nemanoma, nes tuomet kilt teisinis chaosas. Todl statyme buvo tvirtinta nuostata, kad 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym. Atkrus nepriklausomyb, gyventi pagal 1938 met Konstitucij bt buv sunku ar net nemanoma. Todl buvo nutarta sustabdyti 1938 met Konstitucijos galiojim ir priimti laikinj Konstitucij. Tam skirtas statymas Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo 95. Nors iame pavadinime nra odio Konstitucija, bet tai buvo ne kas kita, kaip Laikinoji Konstitucija. statymu Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo buvo nutarta, pirma , sustabdyti 1938 met Konstitucijos galiojim; antra, patvirtinti Lietuvos Respublikos Laikinj Pagrindin statym.
94

95

Lietuvos Respublikos svarbiausi dokument rinkinys (1990 m. kovo 11 d. - 1990 m. gegus 11 d.). Vilnius: Mintis, 1990. P. 8-9. Lietuvos Respublikos svarbiausi dokument rinkinys (1990 m. kovo 11 d. - 1990 m. gegus 11 d.). Vilnius: Mintis, 1990. P. 9.

52 Konstitucija turi virenyb, Konstitucijos virenybs principas yra demokratins teisins valstybs principas - is principas reikia, jog jokie teiss aktai negali prietarauti Konstitucijai. Kaip galiojanius statymus suderinti su nauja Laikinja Konstitucija? Jeigu bt imta perirti kiekvien statym jo suderinamumo su Konstitucija poiriu, tas darbas labai usitst. Tuomet net nebuvo inoma, kiek apskritai statym yra, kokios paskutins galiojanios j redakcijos ir pan. Nebuvo galima leisti teisinio chaoso, todl buvo pasirinkta tokia nuostata: nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki iol veik Lietuvos statymai bei kiti teiss aktai, kurie neprietarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam statymui. Tokia buvo nepriklausomybs atkrimo dokument rengimo logika, nepriklausomybs atkrimo teisin konstrukcija.

V. Seimo rinkim konstituciniai principai Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Btent ios konstitucins nuostatos - Seimo nari rinkimai yra visuotiniai, tiesioginiai, rinkim teis yra lygi, balsavimas yra slaptas - Lietuvos teisinje literatroje daniausiai vardijamos kaip rinkim principai 96. Pritariant mokslinje literatroje pateiktoms nuomonms, kad mintos konstitucins nuostatos yra rinkim principai, vis tik galima teigti, kad principais. Seimo Konstitucijoje yra tvirtintos ir kai kurios kitos - teiss vairios Konstitucijos mokslinje literatroje maai tyrintos nuostatos, kurios taip pat gali bti laikomos rinkim rinkim konstitucinius principus ir j turin lemia nuostatos. I Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad Lietuva yra demokratin valstyb, kad jos valdymo forma yra respublika97, i Konstitucijos 4 straipsnio nuostatos, kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo per demokratikai irinktus savo atstovus, i Konstitucijos 33 straipsnio nuostatos, kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, i Konstitucijos 55 straipsnio nuostatos, kad Seimo nariai yra Tautos atstovai, kurie yra renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu, taip pat i Konstitucijos preambulje tvirtint atviros, teisingos, darnios pilietins
96

97

r. pvz., A. Normantas. Rinkimai ir referendumai// Kn. Lietuvos konstitucin teis.- Vilnius, Lietuvos teiss universitetas.-2001-P.624 630; ]; greta i princip teiss moksliniuose darbuose nurodomas ir laisv rinkim principas (r. pvz., J. ilys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio komentaras // Teiss problemos. - 1999/1-2, p.166; E. ileikis. Alternatyvi konstitucin teis.Vilnius: Teisins informacijos centras.- 2003. - P. 158; K. Jovaia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (2 dalis). - Vilnius: Teiss institutas. -2002. - P. 4], taip pat demokratini rinkim principas ( r. pvz., A. Krupaviius, R.Pogorelis . Rinkim sistema ir rinkimai // Kn. Lietuvos politin sistema: sranga ir raida. - K.: Poligrafija ir informatika, 2004. - P.244). Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodio 10 d. nutarime "Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra konstatavs, kad pagal Konstitucijoje nustatyta valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai, kad ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Valstybs inios, 1998, Nr. 5-99.

53 visuomens, teisins valstybs imperatyv kyla, kad Seimo nariai - taigi ir visas Seimas - gali

bti ir turi bti renkamas tik tokiose rinkimuose, kurie yra demokratiki ir laisvi. Demokratiki ir laisvi parlamento rinkimai yra esminis demokratins visuomens elementas, be tikrai demokratik ir laisv rinkim demokratin visuomen yra negalima. Seimo rinkim demokratikum utikrina Seimo rinkim konstituciniai principai. Konstitucijoje nra tvirtinta kuri nors konkreti Seimo rinkim sistema, pagal Konstitucijos 55 straipsnio 3 dal Seimo nari rinkim tvark nustato statymas. 98 Nuostata, kad Seimo nari rinkim tvark nustato statymas, reikia, kad statym leidjas turi konstitucin pareig ileisti statym, kuriuos bt nustatyta Seimo rinkim sistema, kandidat Seimo narius iklimo, j registravimo, balsavimo, rinkim rezultat nustatymo tvarka, taip pat reguliuojami kiti rinkim santykiai. Pagal Konstitucij visi svarbiausi Seimo rinkim proceso elementai (rinkim santykiai) turi bti reguliuojami teiss aktu, turiniu btent statymo form, o ne kokiu nors emesns teisins galios aktu. Tai, kad Konstitucijoje yra numatyta Vyriausioji rinkim komisija (Konstitucijos 67 str.13 p.) suponuoja ir jos atitinkamus galiojimus organizuojant bei vykdant Seimo rinkimus, inter alia galiojimus leisti atitinkamus teiss aktus. Taiau Vyriausiosios rinkim komisijos ileistais teiss aktais gali bti reguliuojamu tik vadinami techniniai Seimo rinkim proceso elementai, jais negalima nustatyti teiss norm, sudarani rinkim teiss turin. Nustatydamas Seimo rinkim sistem, reguliuodamas kitus Seimo rinkim santykius statym leidjas turi plai diskrecij, taiau tai nereikia, kad statym leidjas ioje srityje yra visikai laisvas, kad jis savo nuoira gali nustatyti bet koki Seimo nari rinkim tvark. statym leidj saisto Seimo rinkim konstituciniai principai, nuo kuri jis negali nukrypti. Pirmiausia konstatuotina, kad Konstitucijoje yra tvirtintas Seimo rinkim btinumas ir rinkim periodikumas. Tai reikia, kad pagal Konstitucij negali bti tokios situacijos, kai Seimo rinkimai nra rengiami arba kai jie rengiami ne Konstitucijoje nustatytais periodais. Konstitucija draudia ileisti statymus ir kitus teiss aktus, kuriais bt nustatyta, kad Seimo rinkimai nra rengiami pasibaigus Konstitucijoje nustatytam Seimo ketveri met kadencijos laikotarpiui. Vienintel iimtis, kai Seimo rinkimai gali bti nerengiami Konstitucijoje numatytu periodikumu yra numatyta paioje Konstitucijoje pagal Konstitucijos 143 straipsn jeigu karo veiksm metu turi bti rengiami eiliniai Seimo rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendim pratsti Seimo galiojimus. Taiau ir tokiu atveju Seimo rinkimai turi bti skiriami ne vliau kaip po trij mnesi karui pasibaigus.
98

Apvelgdamas vairi valstybi Konstitucijas vienas ymiausi rinkim sistem tyrintoj prof. Giovanni Sartori labai taikliai pastebi, kad nors rinkim sistemos konstitucij tekstuose gali formaliai net nebti aptariamos, bet i tikrj jos yra esminis politini sistem funkcionavimo elementas. r. Giovanni Sartori. Lyginamoji konstitucin ininerija. - Vilnius: Poligrafija ir informatika. - 2001. - P.19.

54 Manytina, kad bt nepagrsta Seimo rinkim principais laikyti tik tai, kad rinkimai yra visuotiniai, tiesioginiai, kad rinkim teis yra lygi, o balsavimas - slaptas (55 str. 1 d.). I vairiuose Konstitucijos straipsniuose (1, 4, 22, 33, 55 ir kituose straipsniuose) tvirtint nuostat, taip pat i Konstitucijos preambulje tvirtint atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens imperatyv kildintini ir tokie Seimo rinkim principai : 1) Seimo rinkimai turi bti konkurenciniai t. y. rinkjai turi turti reali galimyb pasirinkti i keli kandidat ; 2) vis Seimo rinkimuose dalyvaujani politini partij teis vienodomis slygomis kelti kandidatus Seimo narius; draudimas nustatyti tok teisin reguliavim, kai teis kelti kandidatus Seimo narius galt turti tik kuri nors viena (pvz., esanti valdioje ar pan.) politin partija ar kuri nors viena asmen grup; 3) vis politini partij ir kandidat Seimo narius teis vienodomis slygomis dalyvauti Seimo rinkim kampanijoje, skaitant vis politini partij, kandidat Seimo narius teis vienodomis slygomis laisvai skelbti savo rinkim programas (pairas), supaindinti su jomis rinkjus bei rinkj teis inoti rinkimuose dalyvaujani politini partij, kandidat Seimo narius rinkim programas (pairas) ir laisvai jas svarstyti; 4) galimyb rinkjams balsuoti laisvai, nepatiriant jokios tiesiogins ar netiesiogins prievartos, grasinim ar kitokio spaudimo, taip pat nepatiriant jokio materialinio ar kitokio skatinimo dalyvauti rinkimuose ar juose nedalyvauti; 5) valstybs valdios ir kit valstybs institucij nealikumas (neutralumas) Seimo rinkim kampanijos atvilgiu; 6) Seimo rinkim vieumas, skaidrumas; 7) paeist rinkim teisi reali gynyba, skaitant teismin gynyba; 8) siningas Seimo rinkim rezultat nustatymas; 9) Seimo rinkimus turi organizuoti ir vykdyti, j galutinius rezultatus turi nustatyti institucija Vyriausioji rinkim komisija. Nurodyti Seimo rinkim konstituciniai principai neretai persipina tarpusavyje, vienas kuris nors rinkim principas danai yra kito rinkim principo dalis, lemia kito rinkim principo turin, tad pateiktas Seimo rinkim konstitucini princip apibrimas yra slyginis - pasirinkus atitinkamus kriterijus galimas ir kitoks Seimo rinkim konstitucini princip apibdinimas ir j skirstymas. Pastebtina ir tai, kad mintos nuostatos, kurios iame straipsnyje vardijamos kaip Seimo rinkim konstituciniai principai, gali bti apibdintos ir kitaip, pvz., kaip demokratik ir laisv rinkim principo elementai (sudedamosios dalys). Taiau kaip beapibdintume mintas nuostatas ar kaip Seimo rinkim konstitucinius principus, ar kaip demokratik ir laisv rinkim principo elementus (sudedamsias dalis) - galima teigti, kad pagal Konstitucij Seimas gali ir turi bti bti renkamas tik tokiuose rinkimuose, kurie yra visuotiniai, tiesioginiai, kai rinkim teis yra lygi , o balsavimas slaptas; pagal Konstitucija galimi tik tokie Seimo rinkimai, kai dl Seimo nario mandato varomasi laisvai ir siningai, kai rinkjai turi teis laisvai rinktis i vair pair kandidat, gali laisvai pareikti savo vali. nepriklausoma ir nealika

55 Pagrindiniai rinkim principai buvo patvirtinti Venecijos Komisijos 51 oje sesijoje, kur vyko 2002 m. liepos 5 6 d.; Venecijos komisija patvirtino Rekomenduojam norm vykdant rinkimus svad, kuris dar vadinamas Geros praktikos rinkim kodeksas ( Code of good practice in electoral matters). //Guidelines and Explanatory Report. // CDL STD (2003) 034. iame dokumente yra nurodomi tokie penki pagrindiniai rinkim principai: visuotin rinkim teis, lygi rinkim teis, laisvi rinkimai, slaptas balsavimas ir tiesiogin rinkim teis. Be to nurodoma, kad rinkimai turi vykti reguliariai. ie rinkim principai laikomi Europos konstitucinio paveldo dalimi; jie, kaip raoma mintame svade, sudaro Europos rinkim paveldo pagrind. I Konstitucijos valstybei kyla pareiga pozityviai veikti, kad Seimo rinkimai bt demokratiki ir laisvi, kad jie vykt Konstitucijoje numatytais periodais. Tik tuomet, kai paisoma Konstitucijoje tvirtint Seimo rinkim princip, tokiu rinkim bdu suformuotas Seimas Tautos atstovyb, yra legalus ir legitimus. Konstitucijoje tvirtinta pilieio teis rinkti Seimo narius (aktyvi rinkim teis) ir teis bti irinktam Seimo nariu (pasyvi rinkim teis) yra individuali teis. ios teiss esm sudaro reali teis dalyvauti demokratikuose ir laisvuose Seimo rinkimuose remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu, tiesiogiai renkant Seimo narius. Konstitucijoje tvirtintas demokratik ir laisv Seimo rinkim principas yra Tautos aukiausiosios suverenios galios tiesiogins raikos bdas, o teis rinkti Seimo narius ir ir teis bti irinktam Seimo nariu yra labai svarbus pilieio teisinio statuso demokratinje visuomenje elementas. Pagal Konstitucij valstybei kyla pareiga utikrinti vienod rinkim teis visiems Lietuvos Respublikos pilieiams be jokios diskriminacijos. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad teis bti irinktam nustato Konstitucija ir rinkim statymai, o Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Seimo nari rinkim tvark nustato statymas. statym leidjas, turdamas konstitucinius galiojimus (teis ir pareig) ileisti Seimo rinkim statym, gali iame statyme tvirtinti ir tokias nuostatas inter alia tokius reikalavimus asmenims, kuriuos jie turi atitikti, kad galt bti renkami Seimo nariais, kurie nra tiesiogiai nurodyti atitinkamuose Konstitucijos straipsniuose. Svarbu, kad Seimo rinkim statyme nebt tvirtinta toki nuostat - inter alia toki reikalavim, kuriuos turi atitikti asmenys, kad galt bti renkami Seimo nariais, - kurios konkuruot su Konstitucijos nuostatomis arba nebt grindiamos Konstitucijos nuostatomis. Kitaip tariant, Seimo rinkim statyme gali bti nustatyti ir Konstitucijoje tiesiogiai nenurodyti t. y. kitokie papildomi reikalavimai , kuriuos turi atitikti asmuo, kad galt bti renkamas Seimo nariu, taiau jie turi bti konstitucikai pagrsti, negali paneigti ar ikreipti Konstitucijoje explicitikai

56 bei implicitikai tvirtint reikalavim. 99

VI. Kas gali bti renkamas Seimo nariu? Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucinis Teismas ne kart yra konstatavs, kad visos Konstitucijos nuostatos(tiek konstitucins normos, tiek konstituciniai principai) yra tarpusavyje susijusios ir sudaro viening, darni sistem, kad tarp Konstitucijoje tvirtint vertybi yra pusiausvyra, kad n vienos Konstitucijos nuostatos negalima aikinti taip, kad bt ikreiptas ar paneigtas kurios nors kitos Konstitucijos nuostatos turinys, nes taip bt ikreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esm, paeista konstitucini vertybi pusiausvyra. Vadinasi, aikinant Konstitucijos normas, tvirtinanias reikalavimus asmenims, kurie gali bti renkami Seimo nariais, ias normas btina aikinti atskleidiant jos ssajas su kitomis Konstitucijos normomis ir Konstitucijos principais. Ypa svarbu Konstitucijos normas aikinti viso konstitucinio reguliavimo kontekste. Reikalavimai asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, ekspresis verbis yra nustatyti Konstitucijos 56 straipsnyje. Taiau ne tik jame. Norint atskleisti, kokie reikalavimai asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, yra tvirtinti visoje Konstitucijoje, btina matyti ne tik Konstitucijos 56 straipsnio nuostatas, bet ir j ry su Konstitucijos 74, 113, 141 straipsni nuostatomis, taip pat j ry su konstituciniais principais. Atskleidiant, kokie reikalavimai asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, yra nustatyti visoje Konstitucijoje, negalima apsiriboti vien lingvistiniu (verbaliniu) teiss aikinimo metodu; aikinant mintus reikalavimus tvirtinanias Konstitucijos nuostatas kaip ir aikinant visas kitas Konstitucijos nuostatas privalu taikyti vairius teiss aikinimo metodus: sistemin, bendrj teiss princip, login, teleologin, statym leidjo ketinim, istorin, precedent, lyginamj ir kt. Tik itaip visapusikai aikinant Konstitucij galima sudaryti prielaidas atskleisti tikrj Konstitucijos nuostat taip pat ir t, kurios tvirtina reikalavimus asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu prasme ir paskirt, nenukrypti nuo t vertybi, kuriomis Tauta grindia savo paios priimt Konstitucij, apginti ias vertybes. Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai. Aikinant i konstitucin nuostat vien paodiui, taikant vien lingvistin teiss aikinimo metod, galima bt teigti, es Seimo rinkim statymu galima nustatyti ir tokius reikalavimus asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, kuri nenumato pati
99

Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 1(1) straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies ( 2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai// Valstybs inios, 2004, Nr.85 -3094.

57 Konstitucija t. y. greta konstitucini reikalavim statymu nustatyti ir kitokius, papildomus reikalavimus asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu. Toks Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies mintos nuostatos aikinimas bt konstitucikai nepagrstas, padaryt teisikai beprasm pati konstitucin teisin reguliavim. Pastebtina, kad reikalavimai asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, yra nustatyti Konstitucijoje. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dal negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai. Vadinasi, Konstitucijos 32 straipsnio 2 dalies nuostata teis bti irinktam nustato <...> rinkim statymai reikia tai, kad statym leidjas pagal Konstitucij turi galiojimus rinkim statymuose, taigi ir Seimo rinkim statyme, nustatyti tokius reikalavimus (slygas) asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, kurie yra konstitucikai pagrsti, kurie neprietarauja Konstitucijai. Seimo rinkim statyme negali bti nustatomi tokie reikalavimai (slygos) asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, kuriais bt paneigti ar ikreipti Konstitucijoje tvirtinti reikalavimai, negali bti nustatomi tokie reikalavimai, kurie neiplaukt i Konstitucijos. Kitaip tariant, Seimo rinkim statyme gali bti nustatomi ir tokie reikalavimai (slygos) asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, kurie nra ekspresis verbis nustatyti Konstitucijoje, taiau yra skirti gyvendinti Konstitucijoje nustatytus reikalavimus, yra grindiami Konstitucijos nuostatomis, iplaukia i Konstitucijos. Svarbu, kad Seimo rinkim statyme nustatyti reikalavimai (slygos) asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, nekonkuruotu su Konstitucijoje nustatytu teisiniu reguliavimu ir jo nepaneigtu. Seimo rinkim statyme nustatyti reikalavimai (slygos) asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, negali paeisti ne tik Konstitucijos norm, bet ir konstitucini principu. Jeigu Seimo rinkim statyme bt nustatyti ir tokie reikalavimai (slygos) asmeniui, kuris gali bti renkamas Seimo nariu, kurie neiplaukia i Konstitucijos, nra ja grindiami, toks teisinis reguliavimas bt nesuderinamas su Konstitucijos virenybs principu, su Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad negalioja joks statymas ar kitas teiss aktas, prieingas Konstitucijai. Konstitucijos 56 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje; Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais. Panagrinkime kai kuriuos i i reikalavim (slyg) detaliau, nes j turinys tiek teiss mokslinje literatroje, tiek teiss akt taikymo praktikoje kartais aikinamas nevienodai; pagaliau yra teism sprendimai vairiose rinkim bylose, kuriuose atskleidiama atskir reikalavim teisin samprata. Seimo nariu gali bti renkamas tik Lietuvos Respublikos pilietis.

58 Pagal Konstitucijos 12 straipsn Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais (1 dalis), pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas (3 dalis). Kokie asmenys yra Lietuvos Respublikos pilieiai, nustato Pilietybs statymas. Atkreiptinas dmesys, jog Konstitucijoje nra reikalaujama, kad Seimo nariu gali bti renkamas tik toks asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, t. y. gijs Lietuvos Respublikos pilietyb gimdamas. Toks reikalavimas Konstitucijoje nustatytas tik asmeniui, siekianiam bti irinktu Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalis). Seimo nario atvilgiu svarbu tai, kad asmuo bt Lietuvos Respublikos pilietis; pilietybs gijimo bdas reikms neturi. Tad siekti bti irinktam Seimo nariu gali ir Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ir asmuo, gijs Lietuvos Respublikos pilietyb natralizacijos bdu, ir asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietyb buvo suteikta iimties tvarka u nuopelnus Lietuvos valstybei. Konstitucinis reikalavimas, kad Seimo nariu gali bti renkamas tik Lietuvos Respublikos pilietis yra susijs su kitomis konstitucinmis nuostatomis: Seimas yra Tautos atstovyb (Konstitucijos 55 straipsnio 1 d.); Tauta suvereni gali vykdo per savo atstovus (4 straipsnis); rinkim teis turi pilieiai (34 straipsnis) ir kt. Pilietyb ireikia ypating nuolatin teisin asmens ir valstybs ry, atspindi teisin asmens priklausomyb valstybinei bendruomenei, pilietinei Tautai. Atsivelgiant tai, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta, kad tik Lietuvos pilieiai gali nustatyti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, kio sistem, sprsti kitus esminius Tautos ir valstybs gyvenimo klausimus, akivaizdu, kad bti Tautos atstovais Seimo nariais, gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei. Pagal Konstitucijos 56 straipsn Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei. (vairiose enciklopedijose, taip pat teiss literatroje priesaika daniausiai apibdinama kaip asmens ikilmingas ir tvirtas pasiadjimas tinkamai vykdyti j saistanias pareigas. r. pvz., Lietuvi enciklopedija. Boston, 1961, T. 24, p.32; P. ioys. Priesaika: juridinio fakto, sukelianio darbo(tarnybos) teisin santyk, sudedamoji dalis. Teis. 1996, T. 30, P. 29-31.). Konstitucijoje reikalavimas bti nesusijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei yra suformuluotas gana abstrakiai100. Konstitucijos normose nra detalizuota, koki konkreiai priesaik ar pasiadjim asmuo turi bti davs usienio valstybei, kokiu bdu jis tai turjo bti padars, kokia usienio valstybs institucija ir kaip turjo konstatuoti tokios priesaikos ar
100

Rengiant Konstitucijos projekt darbo grupje dl io reikalavimo nebuvo bent kiek plaiai diskutuota. is reikalavimas buvo raytas paioje Konstitucijos projekto rengimo pabaigoje.

59 pasiadjimo usienio valstybei davim, kad asmen galima bt laikyti susijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei. Taiau konstitucin formuluot priesaika ar pasiadjimas usienio valstybei suponuoja ne bet kok priesaikos ar pasiadjimo pobd, bet politin pobd, nes raoma apie priesaik ar pasiadjim ne bet kokiam subjektui, bet ypatingam subjektui usienio valstybei. Konstitucins nuostatos nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei samprata yra atskleista Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 11 d. nutarime, priimtame nagrinjant, ar Konstitucijai neprietarauja kai kurios Seimo rinkim statymo bei Savivaldybi taryb rinkim statymo nuostatos. Mintame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad aikinant konstitucins nuostatosbti nesusijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei turin, joje vartojamas formuluotes priesaika ar pasiadjimas usienio valstybei reikt suprasti kaip bet kuri priesaik ar pasiadjim usienio valstybei. Kita vertus, atskleidiant i konstitucini nuostat turin, btina prisiminti ir svarbiausius tikslus, dl kuri ji (kartu su kitomis nuostatomis) yra tvirtinta Konstitucijoje. Tai i esms politiniai tikslai: utikrinti Seimo ne tik kaip valstybs valdi gyvendinanios institucijos, bet ir kaip Taut atstovaujanios institucijos, tinkam suformavim. Akivaizdu, kad Tautai gali atstovauti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Konstitucins nuostatos nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei turinys aikintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog irinktas Seimo narys <...> prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai, taip pat nuo 59 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Vadinasi, Konstitucija i Seimo nario beslygikai reikalauja itikimybs, priesaikos vien Lietuvos valstybei, pasiadjimo gerbti ir vykdyti jos Konstitucij ir statymus. Tai suprantama, nes valstybs valdios institucijose gali dirbti tik lojals tai valstybei asmenys, kuri itikimyb jai ir patikimumas nekelia joki abejoni. Akivaizdu, kad jeigu Seimo nario priesaik duot asmuo, kuris yra susijs priesaika ar pasiadjimu ir kitai valstybei, kilt abejoni dl duotos priesaikos tikrumo ir patikimumo, o tokio Seimo nario teisin politin situacija tapt dviprasmika. (Antai pagal JAV statymus asmuo, kuris siekia gyti JAV pilietyb natralizacijos bdu, atvirame teismo posdyje turi duoti priesaik, kuria jis inter alia absoliuiai ir visikai atsisako itikimybs bet kuriai kitai valstybei, kurios pilieiu jis anksiau buvo, kuria jis pasiada bti itikimas Jungtinms Amerikos Valstijoms; minta priesaika asmuo sipareigoja ginti JAV Konstitucij nuo bet kuri vidaus ir usienio prie, statymo nustatytais atvejais tarnauti JAV karinse pajgose ir pan.). Akivaizdu, kad jeigu asmuo, prie tapdamas Seimo nariu, bt davs JAV pilieio priesaik, jis, net ir taps Seimo nariu, bt susaistytas minta priesaika, taigi jo dl jo duotos priesaikos tikrumo ir patikimumo visada galt kilti abejons.) Seimo nario

60 Taigi Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje tvirtinta formuluot priesaika ar pasiadjimas usienio valstybei apima bet kokius asmens politinio pobdio sipareigojimus usienio valstybei: tiek kylanius i formaliai duotos priesaikos ar pasiadjimo, tiek atsirandanius kaip politin pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijs su kitos valstybs pilietybs turjimu. Konstitucinis Teismas 1998 m. lapkriio 11 d. nutarime yra pabrs, kad svarbiausias bdas konstitucinei slygai bti nesusijusiam priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei vykdyti yra usienio valstybs pilietybs atsisakymas. Teisinje literatroje pagrstai teigiama, jog Seimo nario dviguba pilietyb i esms neatitinka Konstitucijos reikalavimo, kad kandidatas Seimo narius bt politikai teisikai nesusijs su kita valstybe, kad Seimo nario dviguba pilietyb yra problemin tuo poiriu, jog ji disonuoja tautos atstovo(Konstitucijos 55str. 1 d.) rangui ir dvigubos pilietybs neigiamam vertinimui pagal Konstitucijos 12 straipsn ) (E. ileikis. Aktuals Seimo kvorumo ir Seimo nario dvigubos pilietybs klausimai. Teis. 2003. Nr. 47, p. 192-193.) Suprantama, atsivelgdamas nuostatos nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei konstitucin samprat, statym leidjas gali nustatyti ir kitus, papildomus reikalavimus, kad i konstitucin nuostata bt vykdyta. statym normos, nustatanios tokius reikalavimus, visais atvejais turi bti suformuotos aikiai, nedviprasmikai, kad likt kuo maiau galimybi skirtingai jas aikinti. Ypa svarbu nustatyti procedras, kurios turi bti vykdytos, kad galima bt sprsti, ar asmuo, kuris buvo susijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei, jau nra susijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei. Reikalavimas, kad asmuo, siekiantis bti registruotas kandidatu Seimo narius, turi atsisakyti kitos valstybs pilieio priesaikos, Lietuvos teiss sistemoje atsirado dar iki tol, kol 1992 m. spalio 25 d. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirm kart i nuostata buvo tvirtinta Seimo rinkim statyme, kur Seimas prim 1992 m. liepos 9 d.: io statymo 31 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti. Paymtina, kad nei Seimo rinkim statyme, nei kituose statymuose nebuvo nustatyta, kokia tvarka turi bti atsisakoma kitos valstybs pilieio priesaikos: nebuvo nustatyta, koki valstybs institucij asmuo turi kreiptis ratu atsisakydamas kitos valstybs pilieio priesaikos, kaip konstatuojamas mintos priesaikos atsisakymo faktas ir kt. is teisinio reguliavimo neapibrtumas sudar prielaidas nevienodai aikinti, kaip pagal statym turi bti gyvendinama jo nuostat ratu atsisakyti kitos valstybs pilieio priesaikos. Buvo manomos bent dvi interpretacijos, kurias lm tai, kokiam teiss aikinimo metodui bus teikiama pirmenyb. Pasirinkus vien paodin ( verbalin ) teiss aikinimo metod buvo galima teigti, es, statym leidjo svarbiausia intencija buvo tvirtinti reikalavim, kad asmuo turi ireikti savo

61 poir priesaik, kuri jis dav gydamas kitos valstybs pilietyb, kad iuo atveju neturi reikms, ar asmuo nors ir atsisaks mintos priesaikos ir toliau ilieka teisikai susijs su kita valstybe jai duota pilieio priesaika, ar su ta kita valstybe nra susijs jos pilieio priesaika. Kitaip tariant, statym leidjas, tvirtins mint reikalavim, neturjo intencijos, kad asmuo atsisakyt kitos valstybs pilietybs; statym leidjui buvo svarbu vien tai, kad asmuo ireikt savo vali, jog jis nelaiko savs susijusiu su kita valstybe tai valstybei duota jos pilieio priesaika. Atidavus prioritet ne vien paodiniam (verbaliniam ) teiss aikinimo metodui, bet taikant ir kitus metodus, o ypa atsivelgiant tai, kad aptariamas teisinis reguliavimas susideda ne tik i eksplicitini, bet ir i implicitini nuostat, buvo galima ir kita Seimo rinkim statyme (1992 m. liepos 9 d. ) tvirtinto reikalavimo kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti bei jo vykdymo interpretacija: nors nei Seimo rinkim statyme, nei kituose statymuose nra nustatyta, kokia tvarka kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti, taiau mintos nuostatos turinys, o ypa jos paskirtis, implikuoja (suponuoja) kai kuriuos btinus ios tvarkos elementus; atsivelgiant tai, kad reikalavimas kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti yra skirtas utikrinti, kad Seimo nariu galt bti renkamas, taigi, ir Seimo nariu galt bti tik toks asmuo, kuris nra susijs su kita valstybe jai duota tos valstybs pilieio priesaika, akivaizdu, jog sprsti, ar asmuo yra susijs su kita valstybe jai duota tos valstybs pilieio priesaika, gali tik tos valstybs, kuriai asmuo dav tos valstybs pilieio priesaik, institucijos; taigi nuostata kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti visais atvejais inter alia reikia, kad asmuo, kuris yra davs kitos valstybs pilieio priesaik, apie tai, kad jis atsisako mintos priesaikos turi ratu praneti ne kuriai nors Lietuvos valstybs institucijai( ne tik kuriai nors Lietuvos valstybs institucijai), o tos valstybs, kuriai asmuo dav tos valstybs pilieio priesaik, valstybs institucijai. Dar vienas argumentas, pastiprinantis btent toki Seimo rinkim statyme (1992 m. liepos 9 d. ) tvirtinto reikalavimo kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti bei jo vykdymo interpretacij, galt bti toks: vien paodinis (verbalinis ) nuostatos kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti aikinimas t.y. toks aikinimas, es, norint vykdyti mintos nuostatos reikalavimus pakanka vien to, kad asmuo ratu pareikt, jog jis atsisako kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos, ne tik ikreipt, bet ir visikai paneigt mintos nuostatos prasm bei jos paskirt, nes vien ratikas asmens pareikimas, kad jis atsisako kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos, joki teisini pasekmi nesukelia asmuo, davs kitos valstybs pilieio priesaik, ir toliau likt susijs su ta valstybe jai duota tos valstybs pilieio priesaika; vadinasi, vien paodinis (verbalinis) nuostatos kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti

62 aikinimas neleist pasiekti to tikslo, kuriam i nuostata buvo skirta ukirsti keli bti renkamiems Seimo nariais tiems asmenims, kurie yra susij su kita valstybe jai duota tos valstybs pilieio priesaika. Teisinis ginas dl to, kaip reikt suprasti Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalyje tvirtint reikalavim, jog kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti pirm kart kilo 1992 m. ruden vykusios rinkim kampanijos Lietuvos Respublikos Seim met. Lietuvos Aukiausiasis Teismas savo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendime konstatavo, jog Seimo rinkim statymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodytas tik reikalavimas kandidatams, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, kad jie ratu nuo jos atsisakyt. statymas nenumato, kad toks atsisakymas nuo kitai valstybei duotos pilieio priesaikos bt pateiktas tos valstybs, kuriai priesaika buvo duota, institucijoms. Taigi Lietuvos Aukiausias teismas suformulavo toki doktrin: kad bt vykdytas tuo metu galiojusio Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti pakanka ratik atsisakym nuo kitai valstybei duotos priesaikos teikti inter alia Vyriausiajai rinkim komisijai (jos nariui). Kaip galima bt vertinti mint Lietuvos Aukiausiojo teismo sprendim? Manytina, kad kritikai, nes Lietuvos Aukiausiasis teismas, interpretuodamas Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalies nuostat kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti taik vien paodin (verbalin ) teiss aikinimo metod ir visikai nepais to, kok implicitin teisin reguliavim tvirtina eksplicitins statymo nuostatos, kokia yra tikroji nagrinjamos statymo nuostatos paskirtis ukirsti keli tapti Seimo nariais asmenims, kurie yra susij su kita valstybe jai duota tos valstybs pilieio priesaika. Negalima neatkreipti dmesio ir t aplinkyb, kad Lietuvos Aukiausiajam teismui priimant mint 1992 m. lapkriio 12 d. sprendim jau galiojo 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Konstitucija, kurios 56 straipsnyje buvo nustatyta, kad Seimo nariu gali bti renkamas inter alia asmuo, kuris yra nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei. Palyginus i konstitucin nuostat su Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalies nuostata kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti, matyti, kad Konstitucijos 56 straipsnio nuostatos turinys yra platesnis, kad Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalies nuostatoje tvirtintas reikalavimas, jog kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti yra tik vienas i bd, kaip galima vykdyti (nors i dalies) Konstitucijos 56 straipsnyje nustatyt reikalavim nebti susijusiam priesaika ir pasiadjimu kitai valstybei. Vadinasi, Lietuvos Aukiausias teismas 1992

63 m. lapkriio 12 d. sprendime pateiks toki tuo metu galiojusio Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti vykdymo samprat, pagal kuri mintas reikalavimas yra laikomas vykdyt, kai kandidatas Seimo narius vienam i rinkim komisijos nari teikia ratik atsisakym nuo usienio valstybei duotos priesaikos, o Vyriausiosios rinkim komisijos narys tok atsisakym priima, kartu netiesiogiai pateik ir Konstitucijos 56 straipsnyje tvirtinto reikalavimo nebti susijusiam priesaika ir pasiadjimu usienio valstybei vykdymo tiksliau, vieno i bd, kuriuo galima vykdyti mint reikalavim - samprat: tam, kad bt vykdytas Konstitucijos 56 straipsnyje tvirtintas reikalavimas nebti susijusiam priesaika ir pasiadjimu usienio valstybei, es, pakanka ir to, kad kandidatas Seimo narius vienam i Vyriausiosios rinkim komisijos nari teikia ratik atsisakym nuo usienio valstybei duotos priesaikos, o Vyriausiosios rinkim komisijos narys tok atsisakym priimt. Btent tokia Seimo rinkim statyme tvirtinto reikalavimo, kad kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti samprata, kuri buvo pateikta Lietuvos Aukiausiojo teismo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendime, Vyriausioji rinkim komisija vadovavosi ir 1996 metais, ir 2000 metais vykusios Seimo rinkim kampanijos metu. Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata, kad kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti, buvo patikslinta Seimo 1996 m. birelio 27 d. priimtu Seimo rinkim statymo pakeitimo statymu: Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje (1996 m. birelio 27 d. red.) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada tai padar. tvirtinus reikalavim kandidato Seimo narius anketoje nurodyti, kada ir kaip asmuo atsisak kitos valstybs pilieio priesaikos, anksiau buvs teisinio reguliavimo neapibrtumas nebuvo paalintas, nes ir toliau liko neaiku, kokia tvarka turi bti ratu atsisakoma kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos. Lietuvos Aukiausiojo teismo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendime pateikta samprata, kaip gali bti vykdytas Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) 31 straipsnio 3 dalyje tvirtintas reikalavimas kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti, o tuo paiu kaip gali bti vykdytas Konstitucijos 56 straipsnyje tvirtintas reikalavimas nebti susijusiam priesaika ir pasiadjimu usienio valstybei - buvo pakoreguota mintame Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 11 d. nutarime. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas konstitucins nuostatos nebti susijusiam priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei turin, nurodytame nutarime suformavo doktrin, kad svarbiausias bdas konstitucinei slygai bti nesusijusiam priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei vykdyti yra usienio

64 valstybs pilietybs atsisakymas. Akivaizdu, jog Konstitucinio Teismo nutarime suformuota doktrina, kad norint vykdyti konstitucin reikalavim bti nesusijusiam priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei yra btina atsisakyti usienio valstybs pilietybs, yra netapati Lietuvos Aukiausiojo teismo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendime pateiktai nuostatai, jog, norint ratu atsisakyti kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos o tai, kaip minta, yra vienas i bd, kaip galima vykdyti Konstitucijos 56 straipsnyje tvirtint reikalavim nebti susijusiam priesaika ir pasiadjimu usienio valstybei - pakanka, kad kandidatas Seimo narius vienam i Vyriausiosios rinkim komisijos nari teikt ratik atsisakym nuo usienio valstybei duotos pilieio priesaikos, o Vyriausiosios rinkim komisijos narys tok atsisakym priimt. Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 11 d. nutarime suformuota konstitucin doktrin, kad norint vykdyti konstitucin reikalavim bti nesusijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei reikia atsisakyti kitos valstybs pilietybs, suponuoja labai svarb minto konstitucinio reikalavimo vykdymo element: kadangi pilietybs netekimo (taip pat ir jos atsisakymo atveju) klausimus gali sprsti tik tos valstybs institucijos, kurios pilieiu asmuo yra, asmuo savo vali dl pilietybs atsisakymo turi pareikti btent tos valstybs institucijoms, kurios turi galiojimus sprsti, ar patenkinti asmens praym atsisakyti turimos pilietybs, o ne Lietuvos Respublikos valstybs institucijoms. Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 11 d. nutarimas, kuriame suformuota konstitucin doktrin, kad norint vykdyti konstitucin reikalavim bti nesusijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei reikia atsisakyti kitos valstybs pilietybs, buvo priimtas prajus vos dviems metams po Seimo rinkim, kurie vyko 1996 m. ruden. Organizuodama ir vykdydama 1996 m. Seimo rinkimus Vyriausioji rinkim komisija, kaip minta, vadovavosi tokia Seimo rinkim statyme tvirtinto reikalavimo kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti vykdymo samprata, kuri buvo pateikta Lietuvos Aukiausiojo teismo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendime: pagal t samprat Seimo rinkim statyme tvirtintas reikalavimas kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti laikomas vykdyt, kai kandidatas Seimo narius ratu formaliai pareikia, kad jis atsisako kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos; toks ratikas kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos atsisakymas gali bti pateiktas vien Lietuvos valstybs institucijoms, pvz., Vyriausiajai rinkim komisijai; mint ratik kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos atsisakym nra btina pateikti tos valstybs institucijoms, kuriai asmuo dav tos valstybs pilieio priesaik. Vadovaujantis minta Seimo rinkim statyme tvirtinto reikalavimo kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti vykdymo samprata, kandidatais Seimo narius

65 buvo registruoti, o vliau Seimo nariais buvo irinkti ir tokie asmenys, kurie, bdami kitos valstybs pilieiai, formaliai vykd Seimo rinkim statyme tvirtint mint reikalavim Vyriausiajai rinkim komisijai ratu pareik, kad jie atsisako kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos, nors mintas ratikas kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos atsisakymas joki teisini pasekmi asmeniui, kuris atsisak tos priesaikos, nesukl: asmuo ir toliau liko susijs su kita valstybe jai duota tos valstybs pilieio priesaika. Vien ta aplinkyb, kad Vyriausioji rinkim komisija vadovavosi tokia Seimo rinkim statyme tvirtinto reikalavimo kandidatai, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti vykdymo samprata, kuri buvo pateikta Lietuvos Aukiausiojo teismo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendime nors ta samprata buvo akivaizdiai ydinga negaljo bti pagrindas kvestionuoti 1996 m. vykusi Seimo rinkim teistum, o tuo paiu kvestionuoti ir t asmen, kurie turjo kitos valstybs pilietyb (vadinasi buvo susij su kita valstybe jai duota tos valstybs pilieio priesaika) irinkimo Seimo nariais teistum. Kita vertus, kandidatai Seimo narius, mintu bdu atsisakydami kitai valstybei duotos tos valstybs pilieio priesaikos, vykd tuos reikalavimus, kurie jiems kilo i Seimo rinkim statymo (1992 m. liepos 9 d. red.) nuostat interpretavimo (nors ir visikai netinkamo), pateikto Lietuvos Aukiausiojo teismo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendime; kandidatai Seimo narius, kurie turjo ir kitos valstybs pilietyb, mintu bdu atsisakydami kitai valstybei duotos pilieio priesaikos, taip pat vykd tuos reikalavimus, kuriuos jiems kl Vyriausioji rinkim komisija, vadovaudamasi Lietuvos Aukiausiojo teismo 1992 m. lapkriio 12 d. sprendimu. Todl Konstitucinis Teismas 1998 m. lapkriio 11 d. nutarime visikai neatsitiktinai konstatavo, kad tai, jog statym leidjas konstitucin svok priesaika ar pasiadjimas usienio valstybei rinkim statymuose apibr nepakankamai aikiai ir taip sukr prielaidas j nevienodai interpretuoti bei taikyti, kad tai, jog ir teismai, ir Vyriausioji rinkim komisija reikalaudavo ratu atsisakyti duotos kitos valstybs pilieio priesaikos ir nurodyti tai anketoje, kad btent toks svokos priesaika ar pasiadjimas usienio valstybei suvokimas nekliud kandidatuoti per Seimo rinkimus asmenims, turjusiems Lietuvos ir kit valstybi pilietyb, kai jie ratu atsisakydavo duotos kitos valstybs pilieio priesaikos, nra pagrindas kvestionuoti toki asmen, irinkt Seimo nariais pagal tuo metu galiojusius rinkim statymus, mandat. Konstitucinis Teismas pabr, kad toki Seimo nari mandatai yra legitims. Pastebtina, kad statym leidjas labai vangiai taiso Seimo rinkim statymo nuostatas, kad jos kuo geriau atitikt Konstitucinio Teismo nutarime pateikt konstitucins nuostatos bti nesusijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei samprat, taip pat ir ios nuostatos vykdymo samprat. Seimas 2000 m. liepos 18 d. prim Seimo rinkim statymo pakeitimo statym, Seimo

66 rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje buvo tvirtinta nuostata, jog asmuo, kuris yra susijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei, turi ratu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada tai padar. Palyginus i statymo nuostat su anksiau buvusia nuostata, matyti, kad joje vietoje anksiau buvusio reikalavimo ratu atsisakyti kitos valstybs pilieio priesaikos, buvo nustatytas reikalavimas ratu atsisakyti priesaikos ar pasiadjimo usienio valstybei. Nors formuluot atsisakyti priesaikos ar pasiadjimo usienio valstybei labiau atitinka Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje esani formuluot, taiau, galima teigti, jog vien nurodyto Seimo rinkim statymo pakeitimo nepakako, kad bt sudarytos tinkamos prielaidos vykdyti konstitucin nuostat bti nesusijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei. Seimo rinkim statymo atitinkamos nuostatos dar kart buvo pakeistos Seimo 2004 m. liepos 15 d. priimtu Seimo rinkim statymo pakeitimo statymu , kuriuo Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 d. buvo tvirtinta nauja nuostata, kad jeigu kandidatas Seimo narius yra ir kitos valstybs pilietis, Vyriausioji rinkim komisija gali pareikalauti i jo pateikti kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym ar jos netekim. I Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 d.(. 2004 m. liepos 15 d. red.) tvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad statym leidjas Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 12 d. nutarime pavartot formuluot atsisakyti kitos valstybs pilietybs Seimo rinkim statym perkl mechanikai, be to suteik jai visikai kitoki prasm, negu ta, kuri iplaukia i Konstitucinio Teismo nutarimo Konstitucinio Teismo nutarime kitos valstybs pilietybs atsisakymas suprantamas tik kaip kitos valstybs pilietybs netekimas, nes pagal Konstitucij asmuo, turintis ir kitos valstybs pilietyb, negali bti renkamas Seimo nariu, tuo tarpu Seimo rinkim statyme tvirtintos nuostatos, kad Vyriausioji rinkim komisija gali pareikalauti i asmens pateikti kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym ar jos netekim, reikia, jog statym leidjas, mintoje nuostatoje pavartojs dvi skirtingas formuluotes kitos valstybs pilietybs atsisakymas ir kitos valstybs pilietybs netekimas, formuluot kitos valstybs pilietybs atsisakymas supranta kaip apibdinani kitoki teisin situacij, negu t, kuri ireikia formuluot kitos valstybs pilietybs netekimas. statym leidjas, Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje (2004 m. liepos 15 d. redakcija) tvirtins dvi skirtingas formuluotes kitos valstybs pilietybs atsisakymas ir kitos valstybs pilietybs netekimas kiekvienai i j suteik skirting, tik kiekvienai i j bding turin ir nustat tok teisin reguliavim, pagal kur Vyriausioji rinkim komisija turi teis (gali) reikalauti pateikti vien i dviej dokument: arba apie kitos valstybs pilietybs atsisakym, arba apie kitos valstybs pilietybs netekim. Vadinasi, statym leidjas nustat tok teisin reguliavim, pagal kur

67 Vyriausioji rinkim komisija turi teis (gali) ir nereikalauti pateikti kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs netekim minta komisija gali apsiriboti vien reikalavimu pateikti kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym. Konstatavus, kad formuluots kitos valstybs pilietybs atsisakymas ir kitos valstybs pilietybs netekimas yra skirtingos, turi tik joms bding turin, Seimo rinkim statyme 38 straipsnio 4 dalyje (2004 m. liepos 15 d. redakcija) vartojama formuluot kitos valstybs pilietybs atsisakymas aikintina kaip ireikianti toki teisin situacij, kad asmuo jau yra kreipsis kitos valstybs institucijas atsisakydamas turimos tos kitos valstybs pilietybs, taiau mintos institucijos dar nra primusios sprendimo dl pilietybs netekimo taigi asmuo tebra kitos valstybs pilietis. Vadinasi, pagal Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje (2004 m. liepos 15 d. redakcija) nustatyt teisin reguliavim Seimo nariu gali bti renkamas ir toks asmuo, kuris, nors ir yra atsisaks kitos valstybs pilietybs t. y. pradjs kitos valstybs pilietybs atsisakymo procedr, taiau i procedra nra pabaigta ir asmuo tebeturi ir kitos valstybs pilietyb. Jeigu is teiginys yra pernelyg kategorikas, j galima formuluoti velniau: mintas teisinis reguliavimas neukerta kelio (nepakankamai ukerta keli) Seimo nariu rinkti ir tok asmen, kuris, nors ir yra atsisaks kitos valstybs pilietybs t. y. pradjs kitos valstybs pilietybs atsisakymo procedr, taiau i procedra nra pabaigta ir asmuo tebeturi ir kitos valstybs pilietyb. O gal nurodyt Seimo rinkim statymo nuostat dl kitos valstybs pilietybs atsisakymo galima interpretuoti ir kitaip, pvz., kaip reikiani, jog pagal i nuostat asmuo turi pateikti dokument, kuriame bt konstatuota btent tai, kad asmuo jau yra atsisaks kitos valstybs pilietybs t. y. pilietybs atsisakymo procedra jau yra baigta ir asmuo jau nebra kitos valstybs pilietis? Toks ios nuostatos aikinimas vargu ar manomas, nes, kaip minta statym leidjas mintoje nuostatoje vartoja dvi skirtingas formuluotes kitos valstybs pilietybs atsisakymas ir kitos valstybs pilietybs netekimas. Vadinasi, statym leidjas kiekvienai i j suteikia savarankik, kiekvienai i j bding turin. Todl, aikinimas, es, Seimo rinkim statymo nuostata dl kitos valstybs pilietybs atsisakymo yra tik nuostatos kitos valstybs pilietybs netekimas sinonimas, kad ios nuostatos savo turiniu i esms sutampa, bt teisikai nepagrstas. Kaip galima bt vertinti Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje (2004 m. liepos 15 d. redakcija) nustatyt teisin reguliavim, pagal kur Seimo nariu gali bti renkamas ir toks asmuo, kuris, nors ir yra atsisaks kitos valstybs pilietybs t. y. pradjs kitos valstybs pilietybs atsisakymo procedr, taiau i procedra nra pabaigta ir asmuo tebeturi ir kitos valstybs pilietyb? Matyt, kaip neatitinkant Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje tvirtintos nuostatos nebti susijusiu priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei sampratos, nes, kaip minta, pagal

68 Konstitucij Seimo nariu negali bti renkamas asmuo, kuris turi ir kitos valstybs pilietyb. iuo metu galiojanio Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kandidatas Seimo narius <...> taip pat privalo ratu praneti Vyriausiajai rinkim komisijai, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybs (kit valstybi) pilietis, ir jei toki aplinkybi yra, pateikti kitos valstybs (kit valstybi) pilietyb patvirtinant dokument, o Vyriausiosios rinkim komisijos reikalavimu Lietuvos Respublikos, kitos valstybs (kit valstybi) kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym ar netekim, taip pat atitinkamos formos ir turinio raytin sutikim, kad Vyriausioji rinkim komisija galt gauti duomenis i Lietuvos Respublikos, kitos valstybs (kit valstybi) kompetenting institucij apie kandidato Seimo narius turim ar turt kitos valstybs (kit valstybi) pilietyb, jos atsisakym ar netekim. I ios Seimo rinkim statymo nuostatos matyti, kad joje yra tvirtinta asmens, siekianio bti registruotam kandidatu Seimo narius, pareiga pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai kitos valstybs pilietyb patvirtinant dokument, jeigu asmuo yra kitos valstybs pilietis. Minta asmens pareiga turt suponuoti atitinkam Vyriausiosios rinkim komisijos pareig reikalauti, kad asmuo pateiktu kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym ar jos netekim. Taiau pagal mint Seimo rinkim statymo nuostat Vyriausioji rinkim komisija tokios pareigos neturi, nes formuluot Vyriausiosios rinkim komisijos reikalavimu reikia, kad Vyriausioji rinkim komisija turi teis sprsti, ar reikalauti, kad asmuo pateikt kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym ar jos netekim, ar to nereikalauti. Suprantama, galima preziumuoti, kad Vyriausioji rinkim komisija, gavusi asmens praneim, kad jis yra kitos valstybs pilietis, visada pareikalaus (turt pareikalauti), kad asmuo pateikt kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym ar jos netekim. Taiau Vyriausiosios rinkim komisijos( kaip valstybs institucijos) galiojimai teiss aktuose neturt bti tvirtinami tokiu bdu, kad, esant statymuose nustatytoms slygoms, Vyriausioji rinkim komisija savo nuoira galt sprsti, ar iuos galiojimus gyvendinti, ar ne. Geresnes prielaidas gyvendinti konstitucin nuostat bti nesusijusiam priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei sudaryt toks teisinis reguliavimas, kuriuo bt ekspresis verbis tvirtinta Vyriausiosios rinkim komisijos pareiga gavus asmens praneim, kad jis yra kitos valstybs pilietis, visada pareikalauti, kad asmuo pateikt kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs netekim. Kita vertus, kaip teisikai nekorektika gali bti vertinama ir Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje tvirtinta nuostata, kad Vyriausioji rinkim komisija gali pareikalauti

69 dokumento apie kitos valstybs pilietybs atsisakym. Formuluot apie kitos valstybs pilietybs atsisakym reikia, kad asmuo, turintis kitos valstybs pilietyb, gali pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai ir tok kit valstybi kompetenting institucij iduot dokument, kuriame bus nurodyta, kad asmuo yra pateiks praym atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, arba kad asmuo atsisak kitos valstybs pilietybs. Taigi pateikus tokio turinio dokument asmuo lyg ir bt formaliai vykds Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje tvirtint reikalavim: pranes apie kitos valstybs pilietybs atsisakym. Taiau konstitucikai reikminga yra ne tai, kad asmuo, siekiantis bti registruotas kandidatu Seimo narius, turi praneti apie kitos valstybs pilietybs atsisakym, bet tai, kad asmuo, turintis kitos valstybs pilietyb, negalt bti renkamas Seimo nariu vadinasi, kad bt vykdytas konstitucinis reikalavimas nebti susijusiam priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei, yra btina pateikti tok kit valstybi kompetenting institucij iduot dokument, kuriame bt nedviprasmikai konstatuota, jog asmuo yra neteks kitos valstybs pilietybs. Akivaizdu, kad svokos asmuo, atsisaks pilietybs ir asmuo, neteks pilietybs nra tapaios, kad kiekviena i j turi savarankik, tik joms bding turin. Asmens teis atsisakyti turimos pilietybs yra tvirtinta vis demokratini valstybi pilietybs statymuose, tokia teis nustatyta ir Lietuvos Respublikos pilietybs statyme. Taiau vien tai, kad asmuo ireik savo vali atsisakyti turimos pilietybs (pateik atitinkam praym) savaime nereikia, jog nuo mintos valios pareikimo (atitinkamo praymo pateikimo) asmuo netenka turtos pilietybs. Asmuo lieka pilieiu tol, kol valstybs institucijos, turinios galiojimus sprsti pilietybs netekimo klausimus, nepriims sprendimo, kad asmuo neteko pilietybs. Tokiam sprendimui priimti paprastai reikia tam tikro laiko, taigi asmuo, pareiks vali atsisakyti turimos pilietybs (atsisaks turimos pilietybs), dar kur laik t. y. iki tol, kol pilietybs atsisakymo procedra nra baigta ir nra priimtas sprendimas, kad asmuo neteko turtos pilietybs, ilieka tos valstybs pilieiu. Tuo tarpu svokos asmuo, neteks pilietybs turinis yra visikai kitoks: i svoka reikia, jog pilietybs atsisakymo procedra yra baigta, kad yra priimtas sprendimas dl pilietybs netekimo ir asmuo jau nra tos valstybs pilietis. Atsivelgiant tai, kad svok asmuo, atsisaks pilietybs ir asmuo, neteks pilietybs turinis yra skirtingas, kad ios svokos nra tapaios galima teigti, jog Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje tvirtinta alternatyva, kad Vyriausioji rinkim komisija gali pareikalauti pateikti dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym ar jos netekim yra teisikai nepagrsta. Konstitucin nuostata nebti susijusiam priesaika ar pasiadjimu kitai valstybei gali bti laikoma vykdyta inter alia tik tada, kai asmuo, turintis kitos valstybs pilietyb, jos netenka. Pilietybs netekimo fakt gali konstatuoti tik ta atitinkamos valstybs institucija, kuri turi galiojimus sprsti

70 pilietybs netekimo klausimus. Manytina, kad Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra koreguotinas, atsisakant joje tvirtintos nuostatos apie tai, jog gali bti pareikalauta pateikti kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs pilietybs atsisakym, ir vietoje jos tvirtinant nuostat, jog tais atvejais, kai asmuo, siekiantis bti registruotas kandidatu Seimo narius, turi kitos valstybs pilietyb, Vyriausioji rinkim komisija privalo pareikalauti, kad asmuo pateikt kitos valstybs kompetenting institucij iduot dokument apie tai, jog asmuo yra neteks tos kitos valstybs pilietybs. Minta, kad atsivelgdamas nuostatos nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei konstitucin samprat, statym leidjas gali nustatyti ir kitus, papildomus reikalavimus, kad i konstitucin nuostata bt vykdyta. Ko gero, pirmiausia galima bt pamginti statyme isamiau apibrti, kas yra laikytina priesaika ir (ar) pasiadjimu usienio valstybei. Atsivelgiant tai, jog Konstitucijos 56 straipsnio l dalyje tvirtinta formuluot priesaika ar pasiadjimas usienio valstybei vis pirma apima asmens politinio pobdio sipareigojimus usienio valstybei, svarbu nustatyti, kokie sipareigojimai usienio valstybei yra laikytini btent politinio pobdio sipareigojimais (manytina, kad formuluot politinio pobdio sipareigojimai usienio valstybei neturt bti aikinama, kaip apimanti tik kitos valstybs pilietybs turjim, ar kaip apimanti tik tuos sipareigojimus, kurie susij su kitos valstybs pilietybs turjimu); statym leidjas galt aikiau reglamentuoti ir tai, kokiu bdu asmuo gali atsisakyti usienio valstybei duotos priesaikos ar pasiadjimo (kai duota priesaika ar pasiadjimas nra kitos valstybs pilietybs gijimo slyga), kas ir kokiu bdu galt konstatuoti usienio valstybei duotos priesaikos ar pasiadjimo atsisakymo fakt; statyme svarbu tvirtinti ir tai, kaip turt bti utikrintas asmens konstitucins teiss bti renkamam Seimo nariu gyvendinimas tuo atveju, kai asmuo i ties siningai siekia atsisakyti usienio valstybei duotos priesaikos ar pasiadjimo, siekia atsisakyti kitos valstybs pilietybs, taiau usienio valstybs institucijos, turinios galiojimus sprsti, ar atleisti asmen nuo duotos priesaikos bei pasiadjimo, ar priimti sprendim, jog asmuo neteko tos valstybs pilietybs, mint sprendim nepriima. Nuolatinis gyvenimas Lietuvoje. Vienas i Seimo rinkim statyme nustatyt reikalavim, kur turi atitikti asmuo, kad galt bti renkamas Seimo nariu, yra reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje (2 str. 2 d.). Toks pats reikalavimas ir tais paiais odiais yra tvirtintas ir Konstitucijoje jos 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariu gali bti renkamas pilietis, kuris nuolat gyvena Lietuvoje. Konstitucijoje nra atskleista, koks asmuo laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje, taip nra nustatyta, kiek laiko likus iki rinkim asmuo turi nuolat gyventi Lietuvoje, kad

71 galt bti renkamas Seimo nariu - tai apibrti yra statym leidjo kompetencija. Pagal Seimo rinkim statymo 2 straipsnio 2 dal nuolat gyvenaniu Lietuvoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, arba pilietis, kuris pagal Civilin kodeks pripastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvoje. Taigi pagal Seimo rinkim statym minta aplinkyb - ar asmuo nuolat gyvena Lietuvoje, gali bti nustatoma dviem bdais: 1) konstatavus, kad asmens duomenys apie jo gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, arba 2) pagal Civilin kodeks pripainus asmen turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvoje. Lietuvos Respublikos gyventoj registras yra pagrindinis valstybs registras, jame tvarkomi Lietuvos Respublikos piliei duomenys, skaitant j gyvenamj viet. 101 Pagal Lietuvos Respublikos gyventoj registro statymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punkt registre nurodoma asmens gyvenamoji vieta, atvykimo gyvenamj viet data; jeigu asmuo ivyksta gyventi usien, ivykimo vieta (valstyb) ir ivykimo data; jeigu asmuo nuolat gyvena usienyje, - valstyb; jeigu asmuo neturi gyvenamosios vietos, - savivaldyb, kurioje asmuo gyvena. Nors Lietuvos Respublikos gyventoj registro statyme nra nurodoma, kad registre tvarkomi duomenys t Lietuvos Respublikos piliei, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, i statymo paskirties kaupti Lietuvos Respublikos gyventoj duomenis, taip pat i statymo nuostat, kad registre nurodoma asmens gyvenamoji vieta matyti, kad registre inter alia nurodomi duomenis:1) Lietuvos Respublikos piliei, kurie nuolat gyvena Lietuvoje; 2) Lietuvos Respublikos piliei, kurie Lietuvoje nuolat negyvena, bet deklaruoja savo gyvenamj viet Lietuvoje. Registre taip pat fiksuojama tai, kada Lietuvos Respublikos pilietis ivyko gyventi kit valstyb, o jeigu kitoje valstybje apsigyveno nuolat - kokioje valstybje nuolat apsigyveno. Lietuvos Respublikos gyventoj registro statyme tvirtintas teisinis reguliavimas yra susijs su teisiniu reguliavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statyme.102 Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo statym Lietuvos Respublikos gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, usienio valstybs pilietis ir asmuo be pilietybs (3 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, privalo deklaruoti savo gyvenamj viet - nurodyti gyvenamosios vietos adres t. y. namo, buto ar kitos patalpos, kurioje jis gyvena adres (3 str. 1 ir 4 d.). Pagal statymo 3 straipsnio 2 dal asmens gyvenamja vieta laikoma ta pagrindin vieta, kurioje asmuo faktikai daniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijs. Jeigu asmuo gyvena keliose vietose jis privalo deklaruoti tik vien gyvenamj viet t. y. t viet, kurioje jis faktikai daniausiai gyvena ir su
101 102

Lietuvos Respublikos gyventoj registro statymas // Valstybs inios, 1999, Nr.28 793. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statymas // Valstybs inios, 1998,Nr. 66 1910.

72 kuria labiausiais susijs. statyme taip pat nustatyta, kad gyvenamj viet turi deklaruoti asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos t. y. asmenys, neturintys gyvenamosios patalpos (3 str. 8 d.); gyvenamj viet Lietuvoje taip pat turi deklaruoti Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie atvyko Lietuv ilgiau kaip 183 dienoms per metus bei pilieiai, keiiantys gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje ar ivykstantys i Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip ei mnesi laikotarpiui (4 str. 1 d. 1 p.). Nei Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statyme, nei Lietuvos Respublikos gyventoj registro statyme nra vartojamas terminas asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir nra nurodoma, kad gyvenamj viet turi deklaruoti tik tokie asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo statym pareig deklaruoti gyvenamj viet turi ir tie Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, ir tie pilieiai, kurie nuolat gyvena ne Lietuvoje, o kitoje valstybje, ir yra atvyk Lietuv ilgesniam kaip 183 dien laikotarpiui per metus. I Gyvenamosios vietos deklaravimo statymo nuostat matyti, kad iame statyme numatyto gyvenamosios vietos deklaravimo tikslas yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmen gyvenamj viet; iame statyme nra apibrtos slygas, kurioms esant asmuo laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje. Kitaip tariant, galima teigti, kad nei Lietuvos Respublikos gyventoj registro statyme, nei Gyvenamosios vietos deklaravimo statyme nra aikiai nustatyta, koks asmuo laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje iose statymuose nustatyta tik tai, kad asmuo, gyvenantis Lietuvoje, turi deklaruoti viet, kurioje jis gyvena Lietuvoje. Kas yra asmens nuolatin gyvenamoji vieta, kada asmuo pripastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvoje yra nustatyta Civiliniame kodekse. Pagal Civilinio kodekso 2.12. straipsnio 1 dal asmens nuolatin gyvenamoji vieta reikia asmens teisin santyk su valstybe ar jos teritorijos dalimi - asmens nuolatin gyvenamoji vieta yra toje valstybje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas t valstyb ar jos teritorijos dal savo asmenini, socialini ir ekonomini interes buvimo vieta. Taigi pagal Civilin kodeks Lietuvos Respublikos pilietis laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje, jeigu jis nuolat ar daugiausia gyvena Lietuvoje ir btent Lietuv laiko savo asmenini, socialini ir ekonomini interes buvimo vieta. Civiliniame kodekse numatyta, kad asmuo pripastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia kuria ir ilaiko savo vienintel arba pagrindin gyvenamj viet, ketindamas ia kurti ir ilaikyti savo asmenini, socialini ir ekonomini interes centr; is ketinimas gali bti ireiktas, be kita ko, asmeniui faktikai bnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustaius asmeninius ar verslo ryius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmen arba remiantis kitais kriterijais. Pagal Civilin kodeks asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet. Civiliniame kodekse vartojama ne tik asmens nuolatins gyvenamosios vietos, bet ir

73 asmens gyvenamosios vietos svoka - asmens gyvenamja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktikai daniausiai gyvena. Nustatant fizinio asmens gyvenamj viet, atsivelgiama asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukm ir tstinum, duomenis apie asmens gyvenamj viet vieuosiuose registruose, taip pat paties asmens vieus pareikimus apie savo gyvenamj viet. Jeigu asmuo faktikai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijs (kur yra asmens turtas ar didioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatin gyvenamj viet, atsivelgiama tai, kur yra jo pagrindin gyvenamoji vieta. Paymtina, kad nors Civiliniame kodekse nra vartojama formuluot asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, i io kodekso nuostat, apibriani, koks asmuo yra laikomas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvoje, galima daryti ivad, kad Civiliniame kodekse nustatyta, jog asmuo, turintis nuolatin gyvenamj viet Lietuvoje, Civiliniame laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje. kodekse nurodyti dviej ri asmens nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvoje

nustatymo kriterijai: objektyvs ir subjektyvs. Objektyvs kriterijai, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvoje yra tai, kad ia - Lietuvoje yra asmens pagrindin (reali, faktin) gyvenamoji vieta, jo darbo vieta, jo eimos reali (faktin) gyvenamoji vieta, kad ia Lietuvoje - asmens nurodytoje gyvenamojoje vietoje prireikus j gali rasti vieosios valdios atstovai ir pan. Svarbiausias objektyvus kriterijus yra tai, kad asmuo daugiausia realiai (faktikai) gyvena Lietuvoje, o ne kurioje nors kitoje valstybje. Subjektyvus kriterijus yra asmens ketinimas Lietuv pripainti savo asmenini, socialini ir ekonomini interes buvimo vieta t. y. subjektyvi asmens nuomon, jo subjektyvi nuostata. Sprendiant, ar asmuo nuolat gyvena Lietuvoje, btina remtis ir objektyviais, ir subjektyviais kriterijais.103 Vertinant, ar Seimo rinkim statyme nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kur nuolat gyvenaniu Lietuvoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, yra toks, kad bt galima teigti, jog pilietis, atitinkantis mint kriterij, kartu atitinka ir Konstitucijoje nustatyt reikalavim (slyg) nuolat gyventi Lietuvoje, vis pirma btina isiaikinti, koks yra Konstitucijoje tvirtinto reikalavimo nuolat gyventi Lietuvoje turinys. Pagal Konstitucij Seimo nariai yra Tautos atstovai, jie sudaro Tautos atstovyb Seim. Akivaizdu, kad pilieiai, kurie nuolat gyvena ne Lietuvoje, bet kitoje valstybje, tik netiesiogiai ir tik retkariais susiduria su kasdieninmis Lietuvos visuomens ir valstybs problemomis, menkiau jas supranta, jie gali bti atitrk nuo realios Lietuvos tikrovs. Jeigu Seimo nariais galt bti renkami Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie nuolat gyvena ne Lietuvoje, bet kitoje valstybje,
103

susidaryt ir tokia

situacija, kai tokie Lietuvoje nuolat

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. - Vilnius: Justitia, 2002. P41.

74 negyvenantys Seimo nariai, galt priiminti (dalyvaut priimant) sprendimus, turinius lemiam reikm, vis pirma, ia Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Tai nebt teisinga. Kita vertus, jeigu Lietuvoje nuolat negyvenantys pilieiai galt bti renkami Seimo nariais, bt sunku utikrinti toki Seimo nari dalyvavim Seimo, jo komitet ir komisij darbe, galt nukentti Seimo veiklos efektyvumas. Atsivelgtina ir tai, kad Lietuvoje gyvenani moni poreiki bei lkesi, visuomens ir valstybs raidos problem ir j sprendimo bd geras suvokimas yra labai svarbi Konstitucijoje tvirtinto atsakingo valdymo principo gyvendinimo prielaida. Taigi i Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio statuso kyla, kad Seimo nariais gali bti renkami tik tie Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Btent dl to mintas reikalavimas yra expresis verbis tvirtintas Konstitucijoje. Net jeigu is reikalavimas Konstitucijoje nebt nustatytas tiesiogiai, galima teigti, kad toks reikalavimas vis tiek kilt i vairi Konstitucijos nuostat. Paymtina, kad konstitucinis reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje turi savo, jam bding konstitucin turin, kurio esm - Seimo nariu gali bti renkamas tik toks Lietuvos Respublikos pilietis, kuris tikrai nuolat gyvena Lietuvoje t. y. realiai (faktikai) gyvena Lietuvoje. Vien tai, kad asmuo atitinka statymuose nustatytus tam tikrus formalius juridinius poymius, dar nra pagrindas laikyti asmen nuolat gyvenaniu Lietuvoje Konstitucijoje nustatyto reikalavimo prasme. Galima teigti, kad Seimo rinkim statyme nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kur pilietis, kurio duomenys apie jo gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, yra laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje, yra nepakankamas, kad asmen, atitinkant kriterij, savaime bt galima laikyti nuolat gyvenaniu Lietuvoje Konstitucijoje nustatyto reikalavimo prasme. Vien dl to, kad pagal mint teisin reguliavim asmuo gali bti laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje net ir tuo atveju, kai jis Lietuvoje...realiai (faktikai) negyvena. Antai, kitoje valstybje nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, laikinai atvyks Lietuv ir gijs Lietuvoje nuosavybs teise gyvenamj patalp (but, nam, namo dal ir pan.) bei paskelbs, kad jis Lietuvoje ketina kurti ir ilaikyti savo asmenini, socialini ir ekonomini interes centr, taip pat deklaravs savo gyvenamj viet Lietuvoje pagal mint teisin reguliavim bt (galt bti) laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje, nors jis Lietuvoje realiai (faktikai) negyvent, o jo tikroji nuolatin gyvenamoji vieta kaip buvo taip ir likt kitoje valstybje. Galima ir tokia situacija, kai Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje (duomenys apie jo gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre) ivyksta laikinai gyventi kit valstyb, taiau pasilieka ten ilgam laikui daug met ten dirba, sukuria eim, gyja turt, ten gimsta jo vaikai, kurie ten lanko mokykl, ir pan., - kitaip tariant, yra akivaizdu, kad tokio asmens pagrindin (nuolatin) gyvenamoji vieta, pagrindin asmenini, socialini, ekonomini interes sfera jau senai

75 yra ne Lietuvoje, o kitoje valstybje, taiau asmuo yra deklaravs, kad jis nuolat gyvena Lietuvoje, duomenys apie jo gyvenamj vieta Lietuvoje yra Respublikos pilietis gali bti laikomas rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registr, nes asmuo nepasirpino, kad minti duomenys bt pataisyti. Ar ir toks Lietuvos atitinkaniu konstitucin reikalavim nuolat gyventi Lietuvoje, kad galt bti renkamas Seimo nariu? Labai abejotina. Galima teigti, kad Civiliniame kodekse nustatyti objektyvs kriterijai, kuriais remiantis galima konstatuoti, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvoje, ir svarbiausias i j - ia yra asmens pagrindin (reali, faktin) gyvenamoji vieta, - po to, kai asmuo deklaravo savo gyvenamj viet Lietuvoje, kai duomenys apie jo gyvenamj viet Lietuvoje konstitucin reikalavim rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registr, vliau, jau pagal Seimo rinkim statym sprendiant, ar toks asmuo atitinka nuolat gyventi Lietuvoje, neturi lemiamos reikms. Seimo rinkim statyme nustatytas toks reguliavimas, kad sprendiant, ar pilietis atitinka konstitucin reikalavim nuolat gyventi Lietuvoje, pakanka to, kad, kaip minta, pilieio duomenys apie jo gyvenamj viet Lietuvoje yra rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre t. y. pilietis yra deklaravs savo gyvenamj viet Lietuvoje - jeigu pilietis yra tai padars, pagal Seimo rinkim statym laikoma, kad jis nuolat gyvena Lietuvoje. Taigi pagal Seimo rinkim statym lemiama aplinkybe tampa tai, kad pilietis atitinka vien i statymuose nustatyt formali kriterij. Taiau, kaip minta, pagal Konstitucij Seimo nariu gali bti renkamas tik toks Lietuvos Respublikos pilietis, kuris tikrai t. y. realiai (faktikai) nuolat gyvena Lietuvoje. Pastebsime tik tai, kad jeigu iuo metu kilt ginas, ar asmuo, kurio duomenys apie jo gyvenamj viet yra rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, tikrai gali bti laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje t. y. ar toks asmuo atitinka konstitucin reikalavim nuolat gyventi Lietuvoje, kad galt bti renkamas Seimo nariu, - isprsti tok gin bt labai sunku ar net nemanoma, nes pagal iuo metu galiojanius statymus teismas turt (galt) konstatuoti, pvz., tai: kadangi pagal Seimo rinkim statym asmuo, kurio duomenys apie jo gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, yra laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje, nra teisinio pagrindo tokio asmens nelaikyti nuolat gyvenaniu Lietuvoje. Taigi atsidurtume (galtume atsidurti) toje paioje neapibrtoje situacijoje. Vadinasi, sprendiant, ar pilietis, kuris siekia bti irinktas Seimo nariu, atitinka konstitucin reikalavim nuolat gyventi Lietuvoje, nepakanka isiaikinti, ar duomenys apie jo gyvenamj viet Lietuvoje yra rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, ar jis yra deklaravs savo nuolatin gyvenamj viet Lietuvoje. Manytina, kad statym leidjas, nustats, kad nuolat gyvenaniu Lietuvoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, neturt apsiriboti mintu teisiniu reguliavimu. Gal vertt nustatyti ir tai, kad, esant pagrstoms abejonms, ar siekiantis tapti Seimo nariu asmuo, kurio

76 duomenys apie jo gyvenamj viet Lietuvoje yra rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, tikrai nuolat gyvena Lietuvoje, Vyriausioji rinkim komisija turt teis ginyti tokio asmens pateikt duomen apie jo gyvenamj viet Lietuvoje raymo Lietuvos Respublikos gyventoj registr, pagrstum. Galimas ir kitoks teisinis reguliavimas, taiau visais atvejais jis turt bti toks, kad galima bt vykdyti konstitucin reikalavim rinkti Seimo nariais tik tokius asmenis, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Kitaip tariant, btinas toks teisinis reguliavimas, kad, kilus abejonei, ar pilietis, siekiantis bti irinktu Seimo nariu, atitinka konstitucin reikalavim nuolat gyventi Lietuvoje, bt galimyb patikrinti, ar toks pilietis tikrai t. y. realiai (faktikai) nuolat gyvena Lietuvoje. Be abejo, tokiame gine galutin sprendim turt priimti teismas. Jeigu pilieio nuolatinis gyvenimas Lietuvoje yra fiktyvus pvz. duomenys apie jo gyvenamj viet Lietuvoje yra rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, taiau yra akivaizdu, kad jis nuolat gyvena ne Lietuvoje, o kitoje valstybje, toks pilietis negalt bti laikomas nuolat gyvenaniu Lietuvoje Konstitucijoje numatyto reikalavimo nuolat gyventi Lietuvoje prasme. Mint santyki isamesnio teisinio reguliavimo kol kas stokojama. Suprantama, diskutuojant, ar toks teisinis reguliavimas yra reikalingas, taip pat dl jo turinio btina vadovautis nuostata, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudaryt prielaidas ar net leist dirbtinai riboti Lietuvos Respublikos piliei, ivykusi gyventi kit valstyb tik laikinai, konstitucin teis bti renkamiems Seimo nariais. ia btina rasti pusiausvyr tarp dviej konstitucini vertybi: Lietuvos Respublikos pilieio konstitucins teiss bti renkamam Seimo nariu ir Konstitucijoje tvirtinto reikalavimo, kad Seimo nariais gali bti renkami tik tie Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. iame kontekste turime pastebti vien svarb dalyk Lietuvos Respublikos pilietis, laikinai ivyks gyventi kit valstyb dl to, kad jis yra Lietuv toje valstybje atstovaujantis pareignas (pvz., diplomatas), ar yra Lietuvos Respublikos deleguotas pareignas kurioje nors tarptautinje ar kitoje panaaus pobdio organizacijoje, kurios bstin yra ne Lietuvoje, negali bti laikomas nuolat negyvenaniu ar negyvenaniu Lietuvoje. VII. Seimo funkcijos ir galiojimai. Seimo funkcijas bei galiojimus lemia Seimo, kaip Tautos atstovybs, konstitucin prigimtis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 13 d. nutarime 104 yra konstatavs, kad Seimas vykdo visas klasikines demokratins teisins valstybs parlamento funkcijas: leidia statymus (statym leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdios ir kit valstybs institucij (iskyrus teismus) parlamentin kontrol (kontrols funkcija), steigia valstybs institucijas, skiria ir atleidia j vadovus bei kitus valstybs pareignus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybs biudet ir priiri,
104

Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 13 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr.81-2903.

77 kaip jis vykdomas (biudetin funkcija), ir kt. Nurodytos Seimo, kaip Tautos atstovybs, funkcijos yra konstitucins vertybs. Pagal Konstitucij statym leidjas, kiti teiskros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt paneigiamos mintos Seimo konstitucins funkcijos arba bt suvaromos galimybs jas vykdyti, nes taip bt kliudoma Seimui - Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybs interesais. Seimo konstituciniai galiojimai yra tvirtinti Konstitucijos 67 straipsnyje. iame straipsnyje nustatyta, kad Seimas: svarsto ir priima Konstitucijos pataisas (1 punktas); leidia statymus (2 punktas); priima nutarimus dl referendum (3 punktas); skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus (4 punktas); steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus (5 punktas); pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai (6 punktas); svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti (7 punktas); Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas (8 punktas); priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru (9 punktas); skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus (10 punktas); skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink (11 punktas); skiria savivaldybi taryb rinkimus (12 punktas); sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt (13 punktas); tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas (14 punktas); nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus (15 punktas); ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus (16 punktas); nustato Respublikos administracin suskirstym (17 punktas); steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus (18 punktas); leidia amnestijos aktus (19 punktas); veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas (20 punktas). Konstitucijos 67 straipsnyje tvirtint Seimo konstitucini galiojim sraas nra baigtinis . vairs Seimo galiojimai yra tvirtinti ir kituose Konstitucijos straipsniuose (j dalyse). Antai Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo pirminink ir teisjus, Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat; tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas. Konstitucijos 75 straipsnyje nustatyta, kad Seimo skirti ar rinkti pareignai, iskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidiami i pareig, kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma pareikia jais nepasitikjim. Pagal Konstitucijos 106 straipsn Seimas turi teis nutarimu kreiptis Konstitucin Teism ir prayti itirti, ar Konstitucijos 102 straipsnyje

78 nurodyti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai (postatyminiai aktai - Konstitucijai ir statymams), taip pat prayti Konstitucinio Teismo ivados Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytais klausimais. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkt ir 118 straipsnio 5 dal Seimas pritaria arba nepritaria Respublikos Prezidento skirti ar atleisti teikiamai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kandidatrai, o pagal Konstitucijos 84 straipsnio 14 punkt - kariuomens vado ir saugumo tarnybos vadovo kandidatroms. Pagal Konstitucijos 100 straipsn Seimas gali duoti sutikim patraukti baudiamojon atsakomybn arba suimti Ministr Pirminink ar ministr arba kitaip suvaryti j laisv. Pagal Konstitucijos 128 straipsnio 1 dal Seimas priima sprendimus dl valstybins paskolos ir valstybs kit esmini turtini sipareigojim. vairiuose Konstitucijos straipsniuose (j dalyse) yra nustatyta ir daugiau Seimo galiojim. Kai kurie Konstitucijos 67 straipsnyje nustatyti Seimo galiojimai yra sukonkretinti, detaliau apibrti kituose Konstitucijos straipsniuose (j dalyse)105. Seimo galiojimai pagal Konstitucij gali bti nustatomi ir yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir statymuose106. Seimas turi teis statymais nustatyti ir tokius savo galiojimus, kurie nra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, taiau yra skirti gyvendinti Seimo konstitucinms funkcijoms107. Kitaip tariant, Seimas turi ir numanomus galiojimus. Pagal Konstitucij statymais gali bti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, kuris apibria Seimo galiojim vykdym ir taip apriboja Seim108 . Parlamentin kontrol yra viena svarbiausi Seimo funkcij. Parlamentins kontrols
Pavyzdiui, Konstitucijos 67 straipsnio 9 punkto nuostat, kad Seimas "gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru", sukonkretina Konstitucijos 61 straipsnio 3 dalies nuostata "Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru". Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostata, kad Seimas inter alia priiri, kaip vykdomas valstybs biudetas, yra sukonkretinta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte, kuriame inter alia nustatyta, kad Vyriausyb teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; taigi Seimas pagal Konstitucij turi galiojimus i apyskait tvirtinti. Konstitucijos 67 straipsnio 20 punkto nuostata, kad Seimas veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, yra sukonkretinta Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Seimas veda karo padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus, taip pat Konstitucijos 144 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt, taip pat kad nepaprastosios padties trukm - iki ei mnesi. Konstitucijos 67 straipsnyje nustatyti Seimo galiojimai yra sukonkretinti, detaliau apibrti ir kituose Konstitucijos straipsniuose (j dalyse). 106 Konstitucijoje yra nuostat, kurios expresis verbis nurodo, kokie Seimo galiojimai gali bti sukonkretinami statymais. Antai, pagal Konstitucijos 67 straipsnio 16 punkt Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Seimas ratifikuoja ir denonsuoja, o io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad statymuose, taip pat tarptautinse sutartyse gali bti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis; pagal Konstitucijos 67 straipsnio 3 punkt Seimas priima nutarimus dl referendum, Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, o pagal io straipsnio 2 dal Seimas referendum skelbia statymo nustatytais atvejais. gyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai tvirtint teis statymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius galiojimus, Seimas privalo paisyti Konstitucijos norm ir princip. 107 Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 13 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr.81-2903. 108 Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2002, Nr.72-3080.
105

79 formos yra tvirtintos Konstitucijoje, Vyriausybs statyme, taip pat Seimo statute. Parlamentin kontrol apima ne tik vykdomosios valdios kontrol, bet ir vairias kitas sritis. Parlamentin kontrol gali vykdyti tik Seimas bei jo struktriniai padaliniai; Konstitucija nenumato, kad parlamentine kontrol galt vykdyti kokios nors kitos valstybs institucijos ar j pareignai. Pagal Konstitucij Seimas priiri Vyriausybs veikl (67 str.9 p.); Seimas gali pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru tai daroma pareikiant interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui (61 str. 2 ir 3 d.); Seimas gali pareikti nepasitikjim Vyriausybe (101 str., 58 str. 2 d. 2 p.); Seimo narys gali pateikti paklausim Ministrui Pirmininkui, ministrui, kit valstybs institucij, kurias sudaro arba irenka Seimas, vadovams (61 str. 1 d.)109; Vyriausyb ar atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl (101 str. 1 d.). Seimas parlamentin kontrol taip pat vykdo priirdamas, kaip vykdomas valstybs biudetas (Konstitucijos 67 str. 14 p.), sprsdamas, ar suteikti Vyriausybei i naujo galiojimus kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr (Konstitucijos 101 str. 2 d.) ir kt. Seimo statute numatytos tokios parlamentins kontrols formos, kaip Vyriausybs nari atsakymai klausimus Seimo posdyje (208 str.), raytiniai klausimai Vyriausybs nariams (212 str.), Vyriausybs metin ataskaita Seime (207 str.). Pagal Seimo statuto 56 straipsn parlamentin kontrol gali vykdyti ir Seimo komitetai jie turi teis tikrinti, kaip laikomasi statym, Seimo nutarim, kaip atsivelgiama komitet rekomendacijas bei pasilymus. Seimo komitetai savo iniciatyva arba Seimo pavedimu gali atlikti atskir problem parlamentin tyrim; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu nagrinti Seimui atskaiting valstybs institucij met ataskaitas; iklausyti Vyriausybs nario ar kitos valstybins institucijos (iskyrus teismus) pareigno informacij ir kt. Vykdydami parlamentin kontrol komitetai turi teis ireikalauti i valstybs institucij, iskyrus teismus, ir pareign dokumentus, ivadas ratu, ataskaitas bei kitoki reikiam mediag. Vyriausybs nariai ir kiti valstybs pareignai, gav Seimo komitet, komisij ar frakcij rekomendacijas ar pasilymus, privalo juos inagrinti ir per 15 dien nuo j gavimo pateikti atsakym.

VIII. Seimo struktros konstituciniai pagrindai Tam, kad Seimas galt vykdyti savo funkcijas, jis turi turti tam tikr struktr, nustatyti savo darbo tvark. Konstitucijoje konkreti Seimo struktra nra nustatyta Konstitucijoje yra tvirtinti tik kai kurie Seimo struktros elementai. Pagal Konstitucijos 76 straipsn Seimo struktr
109

Konstitucinis Teismas 1994 m. birelio 30 d. nutarime yra konstatavs, kad pagal Konstitucij Seimo narys neturi teiss pateikti paklausimo teisjams, nes j nepriklausomumas laiduojamas Konstitucijos 109 ir 114 straipsniuose.//Valstybs inios, 1994, Nr. 51-979.

80 ir darbo tvark nustato Seimo statutas. i konstitucin nuostata reikia, kad pagal Konstitucij tik Seimas turi galiojimus nustatyti savo struktr ir darbo tvark, kad jokia kita valstybs valdi gyvendinanti institucija negali dalyvauti nustatant Seimo struktr ir darbo tvark, negali siterpti iuos Seimo konstitucinius galiojimus110. i konstitucin nuostata reikia ir tai, kad Seimas savo struktr ir darbo tvark turi nustatyti btent Seimo statute. Svoka Seimo struktra paia bendriausia prasme atspindi Seimo statute nustatyt Seimo vidini padalini sistem. Seimas, pagal Konstitucij turdamas diskrecij nustatyti savo struktr, turi teis nustatyti ir savo struktrini padalini pavadinimus, kompetencij, j sudarymo tvark, sudt, struktrini padalini tarpusavio santykius, veiklos trukm; Seimas taip pat turi teis formuluoti savo struktriniams padaliniams tam tikrus udavinius, teiss akt nustatyta tvarka vertinti j veikl bei jos rezultatus, prireikus panaikinti savo steigtus struktrinius padalinius ir kt. Seimas, turdamas diskrecij nustatyti savo struktr ir darbo tvark, yra saistomas Konstitucijos, inter alia konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojanio Seimo pareig nustatyti toki savo struktr ir darbo tvark, kad Seimas galt konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti aukiausi suvereni Tautos vali, kad bt utikrinta galimyb gyvendinti Konstitucijoje apibrtas valdios galias, sudarytos slygos kiekvienam Seimo nariui vykdyti Tautos atstovo galiojimus. Nustatant Seimo vidin struktr, turt bti pasirenkami universals jos formavimo principai, utikrinantys vis parlamento nari vienodas ir realias galimybes dalyvauti sudaromuose struktriniuose dariniuose111. Nustatant Seimo struktr negalima paneigti t Seimo struktros element, kurie expresis verbis nustatyti Konstitucijoje. Antai, konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje, kuris yra sudedamoji Konstitucijos dalis, 3 punkto nuostata Seimo Europos reikal komitetas ir Usienio reikal komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomon dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus reikia, kad Seime turi bti sudaryti (negali bti nesudaryti) minti Europos reikal ir Usienio reikal komitetai; minta konstitucinio akto nuostata reikia ir tai, kad Seime turi bti sudaromi tokie Seimo struktriniai padaliniai, kurie vadinasi komitetai. Seimas, nustats savo struktrini padalini sistem, turi nustatyti ir j teises bei pareigas. Pagal Konstitucijos 76 straipsn atitinkamos Seimo struktrini padalini teiss bei pareigos, Seimo nari teiss bei pareigos turi bti nustatytos Seimo statute. Kita vertus, pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dal Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato statymas. Vadinasi, paioje Konstitucijoje yra numatyta, kad Seimo struktrini padalini teiss bei pareigos, Seimo nari teiss bei pareigos gali bti ( turi bti ) nustatytos Seimo statute ir statyme. Interpretuodamas
110 111

Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 13 d. nutarimas .//Valstybs inios, 2004, Nr.81-2903. Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1993, Nr.66-1260.

81 Konstitucijos 76 straipsnio ir 60 straipsnio 4 dalies nuostat tarpusavio santyk, Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 13 d. nutarime konstatavo, kad tokie Seimo struktrini padalini galiojimai, kurie yra susij su Seimo struktrinio padalinio galiojimais vien Seime, turi bti nustatyti Seimo statute. Jeigu Seimo struktriniam padaliniui reikia nustatyti valdingus galiojimus Seimui neatskaiting institucij, j pareign, kit asmen atvilgiu, tokie Seimo struktrinio padalinio galiojimai turt bti nustatomi ne Seimo statutu, bet statymu112. Kai kurie su Seimo struktrini padalini sudarymu, j kompetencijos nustatymu, sudties suformavimu, uduoi jiems formulavimu susij klausimai gali bti sprendiami ir Seimo postatyminiais aktais. Tokie Seimo postatyminiai aktai negali prietarauti statymams, taip pat Seimo statutui. Jeigu Seimo postatyminiame akte yra formuluojami Seimo struktrinio padalinio galiojimai valstybs ar savivaldybi institucij, j pareign, kit asmen atvilgiu, tokios Seimo postatyminio akto nuostatos turi bti grindiamos statym nuostatomis113. Vis demokratini teisini valstybi parlamentuose paprastai sudaromi dviej ri struktriniai dariniai: frakcijos (deputat grups) ir komitetai (komisijos); taip pat gali bti sudaromi ir kiti parlament struktriniai padaliniai. Seimo statute yra nustatyti vairs Seimo struktriniai padaliniai: Seimo nari frakcijos (26 str.1 d.), Seimo komitetai (25 str. 1 d.), Seimo komisijos (25 str. 2 d.), Seimo valdyba (27 str.), Senin sueiga (28 str.), Seimo nari laikinosios grups (26 str. 4 d.) ir kt. Kiekvienas Seimo struktrinis padalinys turi savo kompetencij, kuri nustato Seimo statutas ir (ar) statymai. Seimo statute ir (ar) statymuose taip pat yra nustatyta Seimo struktrini padalini darbo tvarka. Svarbiausi Seimo struktriniai padaliniai yra Seimo frakcijos ir komitetai. Seimo frakcijos. Seimo frakcijos tai politinio pobdio Seimo struktriniai padaliniai, kurie yra sudaromi pagal Seimo nari politines orientacijas ir politinius tikslus. Svarbiausia Seimo frakcij funkcija parlamentar politins valios subrandinimas ir jos suformavimas. Konstitucijoje nra svokos Seimo nari frakcijos - nustatyti Seimo nari grupi, susibrusi pagal savo politines pairas (politines orientacijas), pavadinimus yra Seimo diskrecija. Pasakytina, kad Seimo nari grups, laisva valia susibrusios pagal savo politines pairas (politines orientacijas), yra btina Seimo veiklos slyga jeigu parlamentarai pagal savo politines pairas (orientacijas) nesijungt grupes (nesvarbu, kaip ios parlamentar grups vadinamos Seimo statute ar kituose Seimo veikl reglamentuojaniuose teiss aktuose) bt sunku, o gal ir apskritai nemanoma subrandinti ir
112 113

Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 13 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr.81-2903. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 13 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr.81-2903.

82 suformuoti Seimo nari, o tuo paiu ir viso Seimo valios; kartu bt labai apsunkinta Seimo veikla priimant statymus ir kitus teiss aktus, vykdant kitas Seimo, kaip tautos atstovybs, funkcijas. Literatroje nurodomi vairs frakcij tikslai, kaip antai, politikos formulavimas teiskros klausimais, vykdomosios valdios prieiros vykdymas, frakcij nari vienybs ir drausms utikrinimo, frakcijoje steigt darbo gupi veiklos koordinavimas ir kt114. Seimas turi diskrecij nustatyti minimal frakcij sudarani Seimo nari skaii, frakcij formavimo tvark, j teises ir pareigas. Tai darydamas Seimas turi paisyti Konstitucijos norm ir princip, taip pat ir Konstitucijoje tvirtinto Seimo nario laisvo mandato. Nors frakcijos daniausiai sudaromos pagal Seimo nari partin priklausomyb, nors frakcijos paprastai yra glaudiai susijusios su politinmis partijomis, taiau tai nereikia, kad frakcija yra politins partijos atstov Seime. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalies nuostata pareigas eidami Seimo nariai negali bti varomi joki mandat, reikia, jog Seimo frakcijas formuoja tik patys Seimo nariai, o ne politins partijos, politins organizacijos ar j koalicijos. Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia pagal savo pairas ir politinius tikslus. Frakcijoms gali priklausyti ir tie Seimo nariai, kurie nra politini partij ar organizacij nariai. Toks teisinis reglamentavimas, kuriuo bt suvaromos Seimo nario teiss laisva valia jungtis frakcijas, paeist Seimo nario laisvo mandato princip ir bt nesuderinamas su Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalimi.115 Seimo statute nustatant minimal frakcijos nari skaii, taip pat nustatant frakcij formavimo tvark, j teises ir pareigas turi bti atsivelgiam vairius kriterijus (aplinkybes): bendr Seimo nari skaii, Seimo statute tvirtint frakcij teisi ir pareig pobd, btinyb garantuoti visiems Seimo nariams vienodas galimybes reikti pairas ir politinius tikslus, maumos gynimo princip, parlamentins opozicijos apsaugos minimalius reikalavimus. Nustatant ar keiiant jau nustatyt minimal frakcij galini sudaryti Seimo nari skaii labai svarbu utikrinti, kad nebt akivaizdi disproporcij tarp minimalaus frakcij galini sudaryti Seimo nari skaiiaus ir bendro Seimo nari skaiiaus. Be to, reikt irti, kad maos politins grups
114

r. pvz., Lukoaitis A. Parlamento institucionalizacija ir teiskros procesas: Lietuvos atvejis. - 2005.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. - P 85.

115

Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkriio 26 d. nutarime konstatavo, kad Seimo statuto 25 straipsnio (1993

m. gegus 20 d. red.) 1 dalies nuostata Politins partijos ir politins organizacijos bei j koalicijos, kuri nariai yra irinkti Seim pagal t pat rinkim sra, ir t pai partij bei organizacij nariai, irinkti Seim vienmandatse rinkim apygardose, sudaro vien frakcij. Frakcijos negali bti kuriamos asmenini, profesini ar vietini interes pagrindu. Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys ir 25 straipsnio 2 dalies nuostata Politins partijos bei politins organizacijos, kurios neturi pagal sra irinkt Seimo nari, gali sudaryti vienmandatse rinkim apygardose irinkt Seimo nari frakcij, kurioje turi bti ne maiau kaip viena penkioliktoji Seimo nari prietarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai//Valstybs inios, 1993, Nr.66-1260.

83 neatsidurt geresnje padtyje negu didels grups tais atvejais, kai formuojama Seimo vadovyb, sudaromi komitetai ir skiriami j vadovai, skirstomos los ir kt. Galimi ir kiti kriterijai, kuriuos turt bti atsivelgiama nustatant frakcij formavimo tvark. Taiau pasirenkant kriterijus ir juos taikant, visais atvejais negalima paeisti Seimo nario laisvo mandato ir Seimo nari lygiateisikumo principo116. Pagal Seimo statuto 38 straipsn Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat. Frakcij gali sudaryti ne maiau kaip 7 Seimo nariai 117. Kiekvienas Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys. Frakcij krimas negali bti grindiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Seimo narys, irinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veikl Seimo nari frakcijoje. Seimo statute yra tvirtinta pareiktin frakcij sudarymo tvarka (39 str.). Seimo nariai, kr frakcij, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareikim su savo paraais. iame pareikime turi bti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos senino bei senino pavaduotoj pavards. Jeigu Seimo nari kuriama frakcija atitinka Seimo statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vliau kaip per savait Seimo posdyje paskelbti apie ios frakcijos sikrim. Frakcijos paios nusistato savo darbo tvark, kuri negali prietarauti Seimo statutui. Frakcijos gali jungtis koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija. Tik paios frakcijos sprendia ir tai, ar pakeisti frakcijos pavadinim, ar priimti frakcij kitus Seimo narius, ar nutraukti frakcijos veikl. Tos Seimo frakcijos, kuri bendras nari skaiius yra daugiau kaip pus Seimo nari ir kurios yra pasiraiusios bendros veiklos deklaracij arba sutart dl koalicins Vyriausybs yra laikomos Seimo dauguma (Seimo statuto 40 str. 1 d.). Seimo nari frakcijos arba j koalicijos, nesutinkanios su Vyriausybs programa, gali pasiskelbti opozicinmis (Seimo statuto 41 str. 1 d.) Opozicinmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar j koalicijos, kuri Seime paskelbtose politinse deklaracijose idstytos jas nuo Seimo daugumos skirianios nuostatos (Seimo statuto 41 str. 2 d.). Seimo statuto 40 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog opozicinms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcij ir koalicij teiss, kad ios teiss jokia dingstimi negali bti apribotos. Jeigu opozicin frakcija arba j koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, tokios frakcijos seninas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos

116 117

Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1993, Nr.66-1260. Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalies nuostata frakcij gali sudaryti ne maiau kaip 7 Seimo nariai neprietarauja Konstitucijai.// Valstybs inios, 2001, Nr.10295.

84 lyderiu118. Opozicijos lyderis turi Seimo statute numatytas papildomas opozicijos lyderio teises. Seimo statute nustatyta, kad Seimo nariai, nesiregistrav frakcijas, pripastami vienos mirios Seimo nari grups nariais. Miriai Seimo nari grupei suteikiamos visos io statuto nustatytos frakcijos teiss (26 str. 3 d.). Pagal Seimo statut opozicins bei kitos Seimo daugumai nepriklausanios frakcijos ir miri Seimo nari grup yra laikoma Seimo mauma (40 str. 2 d.). Seimo komitetai. Seimo komitetai formuojami vadovaujantis parlamentinio darbo specializacijos principu, siekiant utikrinti tinkam dalykin klausim parengim ir j svarstym Seime. Pagrindin komitet paskirtis ir udavinys utikrinti sprendim primimo ekonomikum ir racionalum, svarstomais klausimais patekti parlamentui visapusik informacij, dalykinius klausimus inagrinti j nepolitizuojant119. Btent komitetuose yra derinamos vairioms frakcijoms priklausani Seimo nari pozicijos, iekoma kompromis; komitet sprendimuose paprastai atsispindi bsimieji viso Seimo sprendimai. Seimas, turdamas teis nustatyti savo struktr ir darbo tvark, taip pat turi diskrecij nustatyti Seimo komitet skaii, j dyd, pavadinimus, teises ir pareigas, darbo tvark ir kt. Tai turi bti nustatyta Seimo statute. Apsisprendiant dl Seimo komitet, btina paisyti Lietuvos Respublikos konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje 3 dalies nuostatos, kad Seime funkcionuoja Seimo Europos reikal komitetas ir Usienio reikal komitetas.
118

Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalyje

vartojama svoka Seimo opozicijos lyderis nesiderina su Seimo statute tvirtintu Seimo opozicijos lyderio teisiniu statusu. Pagal Seimo statut Seimo opozicijos lyderiu vadinamas opozicins frakcijos seninas ar opozicini frakcij koalicijos, turinios daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, vadovas; jis turi papildomas Seimo statute numatytas teises. Nors is teisinis institutas pagal Seimo statute tvirtint pripainimo Seimo opozicijos lyderiu tvark ir teisin padt neprietarauja Konstitucijai, taiau pats io instituto pavadinimas Seimo opozicijos lyderis yra dviprasmikas, nes vien lingvistikai aikinant i svok galima daryti prielaid, kad Seimo opozicijos lyderis atstovauja visoms Seimo opozicinms frakcijoms ar visai Seimo maumai. Pagal Seimo statute tvirtint Seimo opozicijos lyderio teisin padt jis yra tik Seimo opozicins frakcijos ar j koalicijos, turinios daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani nari, taigi tik vienos i opozicini frakcij ar j koalicij, vadovas ir atstovas. Todl Seimo statuto reguliuojam santyki kontekste svoka Seimo opozicijos lyderis yra netiksli. Konstitucinis Teismas paymjo, kad teisinio aikumo, teisinio tikrumo reikalavimai suponuoja Seimo pareig Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalyje bei kituose Seimo statuto straipsniuose vartojam svok Seimo opozicijos lyderis patikslinti, kad ji atitikt tikrj teisin padt.//Valstybs inios, 2001, Nr. 10-295.
119

Lukoaitis A. Parlamento institucionalizacija ir teiskros procesas: Lietuvos atvejis. - 2005. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla. - P. 126-127.

85 i konstitucin nuostata inter alia reikia, kad Seimas negali Seimo statute nenumatyti nurodyt komitet, negali j nesudaryti. I komitet paskirties iplaukia, kad Seimo statute turt bti nustatyta tokia komitet sistema, jog komitet veikla apimt visas valstybs vykdomas funkcijas. Nustatant komitet skaii ir j nari skaii atsivelgtina bendr Seimo nari skaii, komitetams priskirta funkcijas bei galiojimus, Seimo nari profesin pasirengim, btinum utikrinti Seimo maumos teises, taip pat vairius kitus kriterijus (aplinkybes). Komitetai neturt bti labai siaurai specializuoti, neturt dubliuoti ministerij sistemos, tapti mini- ministerijomis, nes tai trukdyt matyti kylanias problemas platesniame kontekste, galt sudaryti prielaidas kitis ministerij veikl. Kita vertus, komitetai neturt bti labai dideli, neturt apimti labai daug vairi srii, nes tokiuose komitetuose bt sunku nuodugniai ir visapusikai inagrinti konkreias problemas bei statym projektus. Pagal Seimo statut kiekvienas Seimo narys, iskyrus Seimo Pirminink ir Ministr Pirminink, turi bti kurio nors komiteto narys (10 str.). Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas negali bti Seimo komiteto nariu. Seimo narys gali bti tik vieno komiteto narys, iskyrus Europos reikal komitet ir Usienio reikal komitet, kuriuos gali sudaryti ir kit komitet nariai. Seimo statute nustatyta, kad Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje. Komitetai sudaromi ne maiau kaip i 7 ir ne daugiau kaip i 17 Seimo nari. Iimtis i ios taisykls nustatyta Europos reikal komitetui ir Usienio reikal komitetui. Tikslus kiekvieno komiteto nari skaiius nustatomas Seimo nutarimu. Komitetai sudaromi pagal proporcinio frakcij atstovavimo princip. Komitet sudt tvirtina Seimas, balsuodamas u vis komiteto nari sra. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti ivadas dl jiems svarstyti perduot klausim, atlikti kitas Seimo pavestas uduotis. Komitetai yra atsakingi, kad laiku bt nustatytas atitinkam statym ir kit teiss akt reikalingumas, pagal j veiklos kryptis ir kompetencij inicijuotas j rengimas ir usakytos isamios ivados dl j projekt. Pagrindiniai Seimo komitet galiojimai yra ie: svarstyti statym projektus, rengti ivadas ir nagrinti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti statym, kit Seimo priimam teiss akt projektus, analizuoti nauj statym ar j patais reikalingum; svarstyti Vyriausybs program; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybs arba kit valstybs institucij veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo ivadas; apsvarstyti pagal savo kompetencij valstybs institucij vadov, kuriuos skiria Seimas arba kuri paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir j pavaduotoj kandidatras, taip pat

86 t pareign atleidimo klausimus; preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt bei biudeto vykdymo apyskait; svarstyti pasilymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybs institucijas; atliekant parlamentin kontrol, iklausyti ministerij ir kit valstybs institucij informacijas bei praneimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir problem parlamentin tyrim ir pateikti Seimui savo ivadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting valstybs institucij veiklos met ataskaitas ir pateikti Seimui savo ivadas; dalyvauti Lietuvos pozicijos dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus rengimo ir derinimo procese (Seimo statuto 49 str.). Komitet priimti sprendimai valstybs institucijoms yra rekomendaciniai. Gavusios Seimo komitet rekomendacijas ir pasilymus, valstybs institucijos, iskyrus teismus, privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kuri imtasi, turi bti praneta komitetams ne vliau kaip per 15 dien nuo pasilym gavimo arba per kit komitet nustatyt laik. Seimo komisijos. Seimas kaip Tautos atstovyb, pagal Konstitucij turi galiojimus gauti vis informacij apie padt vairiose valstybs bei visuomens gyvenimo srityse, kylanias problemas, valstybje ir visuomenje vykstanius procesus120. Tam Seimas gali sudaryti savo struktrinius padalinius ir jiems pavesti atlikti atitinkam tyrim. Pagal Seimo statut Seimas gali sudaryti nuolat veikianias, taip pat laikinsias komisijas. Nuolat veikianios komisijos sudaromos specialioms problemoms nagrinti, ilgalaikiams ir pakankamai plaios paskirties klausimams sprsti; i komisij veiklos trukm paprastai nra i anksto apibrta121. Laikinosios komisijos sudaromos kokiam nors konkreiam klausimui itirti, parengti, konkretiems Seimo pavedimams vykdyti, trumpalaikiams, siauresns paskirties klausimams sprsti; ityrusios ar isprendusios atitinkam klausim, atlikusios Seimo pavedim laikinosios komisijos paprastai baigia savo veikl. Seimo statute numatyta, kad Seimas gali sudaryti tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias laikinsias komisijas (71 str. 1 d.). Pagal Konstitucij negalima nustatyti kokio nors isamaus (baigtinio) klausim, kuriems itirti Seimas gali sudaryti tyrimo komisijas, srao Seimas gali sudaryti komisijas, skirtas kuo vairiausiems valstybje ir visuomenje vykstantiems procesams itirti122. Seimo komisijos sudaromos pagal frakcij proporcingo atstovavimo princip; tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitoki komisij sudarymo tvark, taiau niekada j negali sudaryti
120

Konstitucinio Teismo 2006 m. balandio 4 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2006, Nr.38-1350. Antai, Seimo statuto 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seime sudaromos nuolat veikianios Etikos ir procedr komisija, Peticij komisija, Operatyvins veiklos parlamentins kontrols komisija ir kitos komisijos. 122 Konstitucinio Teismo 2006 m. balandio 4 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2006, Nr.38-1350.
121

87 vienos frakcijos ar vieno komiteto atstovai. Komisijos savo galiojim metu vadovaujasi komitet darbo tvarkos nuostatais; jeigu komisijos galiojim laikas ilgesnis kaip metai, ji turi visas komitet teises ir pareigas. Seimas gali patvirtinti ir atskirus kiekvienos Seimo komisijos veikl reglamentuojanius nuostatus. Komisija, baigusi darb, pateikia Seimui savo ivad. Seimo laikinosios tyrimo komisijos. Seimo laikinj tyrimo komisij sudarymo tvark reguliuoja Seimo statutas, taip pat Seimo laikinj tyrimo komisij statymas 123. Pagal Seimo statuto 73 straipsnio 1 dal iniciatyvos teis sudaryti laikinsias kontrols arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne maesn kaip 1/4 Seimo nari grup. Seimo laikinj tyrimo komisij statymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimas gali sudaryti Seimo laikinj tyrimo komisij, jeigu reikia itirti valstybins svarbos klausim. Koks klausimas yra valstybins svarbos sprendia pats Seimas. Sudarant Seimo komisij, pirmiausia nustatomas komisijos nari skaiius, po to nustatomos Seimo frakcij proporcinio atstovavimo normos. Komisijos sudt tvirtina Seimas. Pagal Seimo laikinj tyrimo komisij statym Seimo laikinoji tyrimo komisija turi isiaikinti ir nustatyti, ar buvo atlikti veiksmai, priimti sprendimai dl klausim, kuriuos jai pavesta itirti, taip pat isiaikinti kitas su tiriamu klausimu susijusias aplinkybes; komisijos nustatytos aplinkybs turi bti patvirtinamos dokumentais ir kitais rodymais. Komisija turi teis gauti i vis valstybs valdios ir valdymo institucij, Lietuvos banko, valstybs ir savivaldybi moni (taip pat ir j kontroliuojam), staig ir organizacij, j vadov bei kit darbuotoj informacij Seimo laikinosios tyrimo komisijos tiriamais klausimais dokumentus, duomenis, inias, taip vadov bei kit darbuotoj odinius ir ratikus paaikinimus. Komisija taip pat turi teis savo posdius kviesti valstybs ir savivaldybi politikus, pareignus, tarnautojus, kitus valstybs ar savivaldybi institucijose dirbanius asmenis, iklausyti j praneimus ar paaikinimus, reikalauti i j informacijos ar duomen komisijos tiriamu klausimu ir juos gauti ratu ar odiu. statyme numatyta, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija turi teis suderinusi su Generaline prokuratra, Valstybs kontrole, Valstybs saugumo departamentu ar ikiteisminio tyrimo staiga statym nustatyta tvarka susipainti su j inioje esania baudiamja byla ar kita mediaga, dokumentais. Taiau pagal statym Seimo laikinoji tyrimo komisija neturi teiss reikalauti, kad teisjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas Seimo laikinajai tyrimo komisijai pateikt paaikinimus dl atliekamo arba atlikto ikiteisminio tyrimo ar teisme priimtos nagrinti, nagrinjamos arba inagrintos bylos. Atlikusi tyrim Seimo laikinoji tyrimo komisija parengia ir perduoda Seimui ivad, kurioje pateikiamas tam tikr veiksm ar fakt, kuriems itirti i komisija buvo sudaryta,
123

Seimo laikinj tyrimo komisij statymas.//Valstybs inios, 1999, Nr. 33-943.

88 vertinimas, pareikiama nuomon dl pavesto itirti klausimo, formuluojami atitinkami pasilymai ir kt. Seimo laikinosios tyrimo komisijos ivada Seimo nesaisto. Seimas gali nusprsti pritarti ar nepritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos ivadai, Seimas taip pat gali konstatuoti, kad komisija baig savo veikl, arba nusprsti pratsti jos veikl ir t. t. Seimo laikinosios tyrimo komisijos ivada (ar jos atskiri teiginiai), taip pat Seimo pritarimas komisijos ivadai savaime, tiesiogiai nesukelia teisini padarini joje nurodytiems asmenims. Jiems tokius padarinius gali sukelti tik kit institucij, j pareign sprendimai, kurie gali bti priimti atsivelgus Seimo laikinosios tyrimo komisijos ivad. Pabrtina, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos ivada, taip pat Seimo nutarimas pritarti komisijos ivadai nesaisto nei teismo, nei prokuratros, nei ikiteisminio tyrimo institucij124. Konstitucijoje tvirtintas atsakingo valdymo principas, todl Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kai Seimas vis statym leidybai bei kitoms funkcijoms vykdyti reikaling informacij renka pats, nepasikliaudamas kit valstybs institucij pateikiama informacija, ir kai Seimo veikloje dominuoja laikinj tyrimo ar panaios paskirties komisij sudarymas bei j atliekami tyrimai. Seimas turt sudarinti komisijas tik ypatingiems t. y., valstybins svarbos klausimams itirti. Pagal Konstitucij Seimas negali sudaryti toki laikinj tyrimo komisij, kurioms bt pavedama itirti tokius dalykus, kurie pagal Konstitucij vieosios valdios institucijos apskritai negali tirti (pvz., mogaus asmeninio ar s eimyninio gyvenimo aplinkybi ir kt.). Konstitucija nesuponuoja ir to, kad Seimas galt sudaryti komisijas, kurioms bt pavedama itirti dalykus, kuriuos tiriant bt siterpiama valstybs ir savivaldybi institucij, kit viej valdi vykdani institucij galiojimus (antai Seimo laikinoji tyrimo komisija negali perimti teism konstitucini galiojim ar kaip nors siterpti teisingumo vykdym, negali paeisti teism ir teisj nepriklausomumo principo; komisija negali perimti prokuror konstitucini galiojim ar kaip nors siterpti prokuror konstitucins kompetencijos gyvendinim ir kt.)125. Seimo Pirmininkas. Seimo statute nustatyta, kad Seimo Pirmininkas renkamas i Seimo nari pirmajame po rinkim Seimo posdyje. Kandidatus Seimo Pirmininko pareigas ratiku pareikimu gali silyti ne maiau kaip 1/10 Seimo nari. Kandidatas laikomas irinktu, jeigu u j balsavo daugiau kaip pus balsavusi Seimo nari, iskyrus Seimo statute numatytus pakartotinius balsavimus, kai irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiausiai bals. Seimo Pirmininko galiojimai nustatyti Konstitucijoje, Seimo statute, taip pat statymuose.
124 125

Konstitucinio Teismo 2006 m. balandio 4 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2006, Nr.38-1350. Konstitucinio Teismo 2006 m. balandio 4 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2006, Nr.38-1350.

89 Seimo Pirmininkas nra Seimo vadovas, nes Seimo nariai, bdami Tautos atstovais ir turdami laisv mandat, negali turti vadov Seimo nariai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais ir negali bti varomi joki mandat. Pagal Konstitucijos 66 straipsn Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo posdiams. Konstitucijoje nustatyta, kad Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais: 1) Respublikos Prezidentui mirus; 2) Respublikos Prezidentui atsistatydinus; 3) Seimui paalinus Respublikos Prezident i pareig apkaltos proceso tvarka; 4) kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo galiojim Seime, jam laikinai pereina visi Respublikos Prezidento galiojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol statym nustatyta tvarka prisieks naujai irinktas Respublikos Prezidentas. iuo laikotarpiu Seimo pavedimu Seimo Pirmininko pareigas laikinai eina vienas i Seimo Pirmininko pavaduotoj. Konstitucijoje nustatyta, kad Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezident Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais: 1) kai Respublikos Prezidentas laikinai ivyks usien ir dl to laikinai negali eiti pareig; 2) kai Respublikos Prezidentas suserga ir dl to laikinai negali eiti pareig. Seimo Pirmininko galiojimai gali bti nustatyti statymuose. Tokie Seimo Pirmininko galiojimai paprastai susij su jo teise ir pareiga teikti kandidatras tam tikr valstybs institucij vadov pareigas126. Seimo Pirmininko galiojimai numatyti taip pat nustatyti Seimo statute. Pagal Seimo statuto 28 straipsn Seimo Pirmininkas vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; per 10 dien nuo primimo patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum ir perduoda j Respublikos Prezidentui pasirayti, per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirao statymus, kuri Respublikos Prezidentas per 10 dien po teikimo nepasirao ir negrina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus; teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj kandidatras Seimui; Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras; teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras; Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov ir j pavaduotoj kandidatras; pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos
126

Antai, pagal Seimo kontrolieri statym Seimo Pirmininkas teikia Seimui svarstyti Seimo kontrolieri kandidatras.//Valstybs inios, 2004, Nr.170-6238.

90 posdiams arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj ir kt. Vykdydamas savo galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius. Seimo valdyba. Seimo statute nustatyta, kad Seime veikia Seimo valdyba, kuri sudaro Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo opozicijos lyderis. Seimo valdybos sudt nutarimu tvirtina Seimas. Pagrindinis Seimo valdybos udavinys - sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prao. Seimo statute numatyti vairs Seimo valdybos galiojimai: tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik; aukia nenumatytus Seimo posdius, nustato j laik; prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus ir teikia ivadas Senin sueigai arba Seimui; komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos, komitet uduotimis; prireikus sudaro darbo grupes statym projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; padeda organizuoti bendr komitet darb tais klausimais, kurie priklauso keli komitet kompetencijai; tvirtina Seimo kanceliarijos struktr ir kt. Seimo Senin sueiga. Seimo statute nustatyta, kad Seime veikia Senin sueiga, kuri eina Seimo valdybos nariai ir frakcij atstovai. Kiekviena frakcija Senin sueig skiria po 1 atstov nuo 10 frakcijos nari. Frakcijos, kuriose nra 10 nari, skiria Senin sueig po 1 atstov. Pagrindinis Senin sueigos udavinys - svarstyti Seimo sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitet ir frakcij darbo organizavimo klausimus, teikti sprendim iais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui (Seimo statuto 28 str.). Seimo kanceliarija. Seimo kanceliarija yra biudetin valstybs staiga, kuri turi padti Seimui gyvendinti jo funkcijas, sudaryti slygas jo veiklai127. Seimo kanceliarija padeda Seimui, Seimo komitetams, komisijoms rengti statym, kit Seimo teiss akt projektus, atlikti parlamentin kontrol, vykdyti kitas Seimo funkcijas, utikrina Seimo statute numatytas Seimo nari veiklos garantijas, sudaro Seimo nariams tinkamas darbo slygas. Seimo kanceliarija vykdo Seimo ir jo struktrini padalini veiklos finansavim, Seimo statuto nustatyta tvarka registruoja gautus statym, kit teiss akt
127

Seimo kanceliarija veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Seimo valdyba (Seimo statuto ... str.).

91 projektus, nagrinja valstybs institucij, moni, staig, organizacij ir gyventoj pateiktus statym ir kit teiss akt projektus, teikia Seimui ivadas dl Seimui pateikt statym ir kit teiss akt projekt, atlieka su teiskra ir parlamentine kontrole susijusius tyrimus, analizes, kaupia ir rengia Seimo darbui reikaling informacij, teikia j Seimo nariams. Seimo kanceliarijai vadovauja kancleris, kur 5 metams skiria ir i pareig atleidia Seimas. Seimo kanceliarija turi savo struktr, kuri sudaro departamentai, Seimo komitet biurai ir kiti padaliniai. Seimo kanceliarijos struktr tvirtina Seimo valdyba.

IX. Dar kart apie Konstitucijos samprat ir tai, kuo savo veikloje turi vadovautis Seimo narys? Iminta, kad Konstitucija, kaip ir visi kiti teiss aktai, yra ireikta tam tikra teisine forma, turi tam tikr kalbin iraik. Taiau, kaip ne kart savo aktuose yra konstatavs Konstitucinis Teismas, teiss negalima traktuoti vien kaip teksto, kuriame expresis verbis yra idstytos tam tikros teiss nuostatos; teisins realybs negalima traktuoti vien kaip jos tekstins formos, vien kaip eksplicitini nuostat visumos. Konstitucija - tai ne vien jos tekstas, ne vien jos raid ( ne vien tas teisinis reguliavimas, kuris tvirtintas Konstitucijoje expresis verbis ). Konstitucija yra tam tikr fundamentali vertybi, kuriomis visuomen grindia savo gyvenim, sistema, turinti tekstin iraika. Konstitucijos turinys yra daug platesnis ir visapusikesnis negu jos tekstas; Konstitucija turi ne tik raid, bet ir dvasi: Konstitucijos turinio nemanoma atskleisti remiantis vien jos tekstu, aikinant j vien paodiui, ir nematant t esmini ( pamatini) vertybi, kurias implikuoja jos tekstas( kurios slypi u jos teksto), kurios yra ivedamos i Konstitucijos teksto. Konstitucij, kaip teisin realyb, sudaro ne tik joje tvirtintos normos, bet ir principai. Konstituciniais principais laikytinos tos fundamentalios, pamatins konstitucins nuostatos, kuriomis grindiamas visas konstitucinis reguliavimas, kurios lemia Konstitucijos turin 128. Konstituciniai principai gali bti tvirtinti Konstitucijos normose, jie gali bti ivedami i Konstitucijos norm, i kit konstitucini princip, i konstitucinio reguliavimo visumos. Konstituciniai principai ir saisto, ir pareigoja; konstituciniai principai yra savitas konstitucinio reguliavimo karkasas, ant kurio lipdoma normin mediaga. Konstitucini princip galia - tai paios Konstitucijos galia. Tikrasis konstitucinio reguliavimo turinys gali bti atskleistas tik kai konstitucins normos yra analizuojamos konstitucini princip kontekstu. Konstituciniai principai nra greta norm, nra alia j konstituciniai principai persmelkia Konstitucijos normas,
128

Konstitucinius principus labai isamiai ir visapusikai nagrinja prof. E. Kris vadovlyje Lietuvos konstitucin teis, taip pat straipsniuose, paskelbtuose Jurisprudencijoje (r. pvz., Kris E. Konstituciniai principai ir Konstitucijos tekstas. // Jurisprudencija, 2001, t. 23(15), p. 4670, 2002, t. 24(16), p. 5770).

92 lemia j turin, kreipia jose tvirtint teisin reguliavim, kitaip tariant yra konstitucini norm pamatas. Konstituciniams principams yra priskiriami tokie principai, kaip Konstitucijos virenybs principas, teisins valstybs principas, valdi padalijimo ir j pusiausvyros principas, vis asmen lygybs statymui bei teismui principas ir kiti principai129. Konstitucini princip yra labai daug, jie labai vairs, vis j net nemanoma vardinti. Konstituciniai principai neretai persipina tarpusavyje, kuris nors vienas konstitucinis principas gali bti kito konstitucinio principo sudtine dalimi ir atvirkiai. Nors kiekvienas konstitucinis principas turi jam bding turin, taiau konstitucini princip turinys negali turti kokio nors isamaus(baigtinio) apibrtumo, j turinys turi daugyb vairi aspekt. Konstituciniai principai visada turi aikiai apibrt savo pamatin prasm, jie visada atspindi pagrindines, fundamentalias vertybes, kuriomis grindiama Konstitucija. Btent konstituciniai principai organizuoja darni sistem visas Konstitucijos nuostatas, neleidia, kad Konstitucijoje bt vidini prietaravim ar tokio jos aikinimo, kai ikreipiama ar paneigiama kurios nors Konstitucijos nuostatos prasm, kuri nors Konstitucijoje tvirtinta ir saugoma vertyb. Per konstitucinius principus atsiskleidia ne tik Konstitucijos raid, bet ir jos dvasia tos vertybs ir siekiai, kurios Tauta Konstitucijoje tvirtino pasirinkusi tam tikr jos nuostat tekstin form, kalbin iraik, nustaiusi tam tikras Konstitucijos normas, eksplicitikai ir implicitikai tvirtinusi tam tikr teisin reguliavim. Konstitucij i esms yra ne kas kita, o btent konstitucini princip sistema, j rinkinys; i io pamatinio, vis teiss sistem grindiani princip rinkinio isirutuliuoja itisas teisini konstrukcij tinklas, nes ir pati konstitucini princip sistema yra savitas tinklas, kurio vairs elementai susij sudtingais determinaciniais ir koordinaciniais ryiais. Poiris Konstitucij, kaip pamatin, vis teiss sistem grindiani princip rinkin, nepaneigia Konstitucijos normatyvumo, nes bendrieji konstituciniai principai vis tiek yra pripildyti normins materijos. Btent konstituciniai principai kreipia ir determinuoja Konstitucijos aikinim. Konstitucini princip norminis turinys (krvis) yra nepalyginti platesnis negu konstitucini norm. Konstitucinis Teismas suvokia Konstitucij kaip darni norm ir princip sistem, todl ne viename savo nutarim yra konstatavs, kad negalima vien Konstitucijos norm ir princip aikinti paneigiant kit norm ir princip esm. Konstitucija aikintina remiantis tik ja paia, jos paios
129

Teisinje literatroje pateikiama vairi nuomoni dl to, i ko yra kildintini konstituciniai principai. Antai, prof. E. Kris teigia, kad principai negali bti ivedami i tam tikr norm, jie turi bti arba tiesiogiai suformuluoti, deklaruoti, arba juos turi bti manoma logikai ivesti i kit tiesiogiai suformuluot princip (r. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2001. P. 208); E. Vaitiekiens ir S. Vidrinskaits nuomone, yra normos-principai, taip pat principai, kuriuos galima ivesti i teiss norm (r. Vaitiekien E., Vidrinskait S. Lietuvos konstitucins teiss vadas. Vilnius: Justitia, 2001. P. 2829); atsargesn nuomon yra pareiks E. Jarainas, kuris teigia, kad konstituciniai principai ir konstitucins teiss normos yra glaudiai susij, kartais vienas nuostatas galima laikyti ir principais, ir normomis (r. Lietuvos konstitucin teis. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2001. P. 77).

93 logika, jos norm ir princip ryiais ir sveika, konstituciniu visuminiu reguliavimu. Konstitucijos norm ir princip, konstitucinio reguliavimo turinio negalima aikinti remiantis statymais ar kitais teiss aktais, neva konkretinaniais Konstitucij, nes taip bt paneigta Konstitucijos virenyb teiss sistemoje. Poiris, kad Konstitucij yra konstitucini princip sistema (j rinkinys) , leidia - oficialiai interpretuojant Konstitucij - ilyginti tariamus konstitucinio reguliavimo neaikumus, paalinti tariamas dviprasmybes, sukonkretinti konstitucini svok ir formuluoi turin, nubrti tam tikrus konstitucinius orientyrus, kuriais turi toliau vadovautis teiskros subjektai, teisin praktika. Toks poiris leidia atskleisti vis naujus konstitucinio reguliavimo aspektus, realiai gyvendinti gyvosios Konstitucijos idj, neleidia Konstitucijos raidei dominuoti prie Konstitucijos dvasi. Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikros jos nuostatos gali bti pakeistos tik referendumu, o kitas nuostatas gali pakeisti ir Seimas. Tai nereikia, kad nuostatos, kurios gali bti keiiamos tik referendumu, turi didesn teisin gali ar yra labiau privalomos negu kitos Konstitucijos nuostatos. Visos be iimties Konstitucijos nuostatos, taip pat ir tos, kurios yra idstytos Konstitucijos preambulje, turi vienod teisin gali. Konstitucijos preambul taip pat turi normin krv; Konstitucijos preambulje tvirtinti imperatyvai neatsiejamai susij su vairiais konstituciniais principais, ie imperatyvai gali bti, o - kaip rodo Konstitucinio Teismo jurisprudencija - neretai ir yra, svariais argumentais sprendiant, ar ginijamas statymas, kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai. Konstitucij sudaro ne tik Konstitucijos normos ir principai, bet ir Konstitucinio Teismo suformuota konstitucin doktrina, atskleidianti Konstitucijos norm ir princip turin, konstitucini nuostat samprat.. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavs, kad priimdamos naujus, keisdamos ar papildydamos priimtus statymus ir kitus teiss aktus juos leidianios institucijos Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb yra saistomos Konstitucinio Teismo akt (nutarim bei sprendim) motyvuojamoje dalyje idstytos konstitucini nuostat sampratos, kit teisini argument. Tai, kad Konstitucinio teismo pateikta Konstitucijos nuostat samprata suvaro Seim, Respublikos Prezident, Vyriausyb, reikia, jog Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai, kuriuose yra suformuota konstitucin doktrina, i esms gyja paios Konstitucijos gali, kad statym ir kit teiss akt leidyboje nepaisymas tokios konstitucini nuostat sampratos, kuri savo aktuose pateik Konstitucinis Teismas, i esms reikia (tampa) Konstitucijos paeidim. Konstitucinis reikalavimas, kad Seimo narys savo veikloje turi vadovautis Konstitucija, reikia kad Seimo nario veikla negali bti prieinga Konstitucijai, kad Seimo narys negali veikti kitaip, negu reikalauja Konstitucija; Seimo narys negali veikti taip, kad bt paeistos Konstitucijos normos ir principai, kad bt nepaisoma Konstitucijoje tvirtint vertybi, nepriklausomai nuo to, ar

94 Konstitucijoje ios vertybs yra tvirtintos eksplicitikai, ar implicitikai.. Konstitucija reikalauja, kad Seimo narys savo veikloje vadovautsi valstybiniais interesais ir savo sine. Koks yra i reikalavim turinys, kitaip tariant, kas yra valstybs interesai ir kas yra sin, kuriais turi vadovautis Seimo narys? Teisine forma, teisinmis kategorijomis sunku, o gal net nemanoma apibdinti, kas yra valstybs interesai. Taiau tai nereikia, kad apskritai nra kriterij, kuriais remiantis galima bst sprsti, ar Seimo narys vadovaujasi (vadovavosi) valstybs interesais, ar jais nesivadovavo. Kriterijai gali bti vairs: vienas i j ar Seimo narys veik Tautos, visos visuomens interesais, ar tik savo rinkj, atskir asmen ar j grupi interesais, ar Seimo narys vadovavosi vieaisiais interesais, ar siek asmenini tiksl, vietini interes. Akivaizdu, kad jeigu Seimo narys vadovavosi siaurais vietiniais ar partiniais interesais, Seimo nario mandat naudojo siekdamas asmenini interes, veik atskir asmen ar j grupi interesais tokiais atvejais net netenka kalbti apie tai, kad buvo veikiama vadovaujantis valstybs interesais. Ne valstybs interesais bt veikiama ir tuomet, jeigu Seimo narys nepaisyt Konstitucijos ir statym, veikt taip, kad bt diskredituojamas valstybs ir valstybs valdios autoritetas, paeidiamos mogaus teiss ir laisvs. Ir atvirkiai: Seimo nario veikla, kuria siekiama gyvendinti Konstitucijoje tvirtintas vertybes, jas apsaugoti ir ginti, vertintina kaip veikla, kuri lemia valstybs interesai. Btent orientavimasis Konstitucij, joje tvirtintas vertybes yra vienas i svarbiausi kriterij sprendiant, ar Seimo narys vadovavosi valstybs interesais. Taigi Konstitucijoje nurodyti valstybs interesai, kuriais turi vadovautis Seimo narys, tai visais atvejais interesai nukreipti pai Konstitucij, jos gyvendinim, joje tvirtint vertybi apsaug ir gynim. Dar sunkiau apibrti sins svok. Sin tai, vis pirma, morals, etikos, kultros, filosofijos kategorija. Nei Konstitucijoje, nei statymuose ar kituose teiss aktuose sins kaip teiss kategorijos samprata nra pateikiama ir dl savo ypatingo turinio ir daugiaaspektikumo gal net ir negali bti pateikta. Teiss literatroje nurodoma, kad konstitucikai Seimo nario sin suvoktina iimtinai parlamentaro teisinio savarankikumo, teiss balsuoti ar kalbti savo nuoira poiriu. Pabriant veikimo savo nuoira svarb, kartu atsivelgtina ir tai, kad konstitucin nuostata, jog Seimo narys savo veikloje vadovaujasi savo sine, yra tvirtinta tame paiame sakinyje, kuriame idstyti ir kiti imperatyvai, kuriais turi vadovautis Seimo narys, t. y. Seimo narys vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomas joki mandat. Nurodyti imperatyvai sudaro vien visum, jie yra neatskiriami, todl Seimo narys visais atvejais turi vadovautis ne kuriuo nors vienu atskiru reikalavimu, bet visais nurodytais reikalavimais kaip vientisa visuma. Sin, kaip vienas i imperatyv, kuriuo turi vadovautis Seimo narys, negali bti iskirta i Konstitucijoje tvirtint reikalavim visumos ir negali bti vertinama kaip visikai

95 savarankikas atskiras elementas, leidiantis Seimo nariui laisvai veikti vien savo nuoira. Konstitucijoje yra tvirtinta tokia Seimo nario sins samprata, kuri yra orientuota Konstitucij ir valstybs interesus; Konstitucijoje tvirtinta Seimo nario sins samprata negali bti suprantama ir aikinama tik kaip leidimas Seimo nariui veikti vien savo nuoira, veikti vadovaujantis vien savo sine ir ignoruoti Konstitucij, nepaisyti Konstitucijoje nustatyt reikalavim ir imperatyv, t. y. veikti nesivadovaujant Konstitucija ir valstybs interesais, veikti bnant susaistytam koki nors mandat, veikti ne Tautos ir Lietuvos valstybs, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, naudotis savo statusu savo ar sau artim asmen arba kit asmen privaiai naudai gauti. Konstitucija suponuoja toki Seimo nario nuoiros ir toki Seimo nario sins samprat, kurioje tarp Seimo nari nuoiros bei Seimo nari sins ir Konstitucijos reikalavim, Konstitucijos saugom ir ginam vertybi neturi bti atotrkio: kaip minta, pagal Konstitucij Seimo nario nuoira ir jo sin turi bti orientuotos Konstitucij, Tautos ir Lietuvos valstybs interesus. Kita vertus, tai, kad vien teisinmis kategorijomis nemanoma apibrti svok valstybs interesai, sin turin, lemia, kad Seime Tautos atstovybje yra (gali bti) tiek valstybs interes ir sini samprat, kiek yra Seimo nari. Atlikdamas savo konstitucin priederm atstovauti Tautai, Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario galiojimus. Minta, kad Seimas Tautos atstovyb, veikia pagal jam Konstitucijoje nustatytus galiojimus, kad pagal Konstitucij nra ir negali bti prieprieos tarp Tautos ir jos atstovybs Seimo.

X. Seimo nario konstitucinis teisinis statusas Seimo nario priesaika. Pagal Konstitucij Seimo nario irinkimas savaime nereikia, kad irinktas Seimo narys gyja visas Tautos atstovo teises. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai130. i konstitucin nuostata reikia ir tai, kad tol, kol irinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi vis Tautos atstovo teisi - toks irinktas Seimo narys dar nra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario galiojim ir dar negali j vykdyti. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas
130

Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluot visos Tautos atstovo teiss neturt bti prieinama Konstitucijos 63 straipsnio formuluotei Seimo nario galiojimai. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalies nuostatoje irinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai vartojama svoka Tautos atstovo teiss aikintina pleiamai, kaip apimanti ne tik Seimo nario kaip Tautos atstovo teises, bet ir jo pareigas bei visas Seimo nario parlamentins veiklos garantijas. Btent nuo to momento, kai irinktas Seimo narys prisiekia, jis gija visas Seimo nario teises, pareigas, visas Seimo nario parlamentins veiklos garantijas.

96 statyme Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos (5 str.). Irinkti Seimo nariai pagal Konstitucij privalo prisiekti pirmame naujai irinkto Seimo posdyje. Iimtis galt bti padaryta tik tiems irinktiems Seimo nariams, kurie negali atvykti pirmj naujai irinkto Seimo posd dl ypa svarbi pateisinam prieasi (pavyzdiui, dl ligos); pagal Konstitucij toks irinktas Seimo narys privalo prisiekti artimiausiame Seimo posdyje, kai tik inyksta ypa svarbi pateisinama prieastis, dl kurios is irinktas Seimo narys negaljo prisiekti pirmajame naujai irinkto Seimo posdyje. Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dl to Seimas priima nutarim (Konstitucijos 59 str. 3 d.). Seimo nario priesaika nra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nra vien ikilmingas priesaikos odi itarimas ir priesaikos akto pasiraymas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. nutarime131 konstatavo, kad Seimo nario priesaikos aktas yra konstitucikai teisikai reikmingas: duodamas priesaik irinktas Seimo narys vieai ir ikilmingai sipareigoja veikti taip, kaip pareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybmis jos nesulauyti; nuo priesaikos davimo jam atsiranda konstitucin pareiga veikti tik taip, kaip pareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybmis jos nesulauyti. Priesaikos sulauymas yra pagrindas panaikinti Seimo nario mandat apkaltos proceso tvarka (sm. r. ... skyri). Seimo nario konstitucinis teisinis statusas tai Seimo nario teisi ir pareig visuma, taip pat jo veiklos Seime bei kitos parlamentins veiklos garantijos, Seimo nariui taikomi apribojimai bei Seimo nario atsakomyb. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra konstatavs, kad kiekvienas Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementas gali bti teisingai suvoktas tik j susiejus su kitais Seimo nario konstitucinio statuso elementais ir j vertinant kaip vieningos visumos Seimo nario konstitucinio teisinio statuso dal 132. Mintame nutarime yra konstatuota ir tai, kad kad Seimo nario konstitucinis teisinis statusas ir atskiri jo elementai aikintini ir kit konstitucini institut kontekste, inter alia Konstitucijoje tvirtint asmens teisi ir laisvi - teiss nuosavyb, nuosavybs nelieiamumo ir nuosavybs teisi apsaugos (Konstitucijos 23 straipsnis), teiss laisvai pasirinkti darb bei versl (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), kins veiklos laisvs ir iniciatyvos (Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis), piliei teiss laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas (Konstitucijos 35 straipsnis), darbuotoj teiss kurti profesines sjungas (Konstitucijos 50 straipsnis) ir kt. - kontekste. Konstitucijos nuostat, tvirtinani Seimo nario konstitucin teisin status, negalima interpretuoti taip, kad bt paeistos mintos, taip pat kitos asmens konstitucins teiss ir laisvs; taiau ne maiau svarbu yra ir tai, kad Konstitucijos nuostatos, kuriose tvirtintos
131 132

Valstybs inios, 2004, Nr.85-3094. Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr.105-3894.

97 ios bei kitos asmens teiss ir laisvs, negali bti interpretuojamos taip, kad bt paneigtas arba ikreiptas Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso turinys t. y. jos negali bti interpretuojamos taip, kad bt sudarytos prielaidos suprieinti Seimo nario vieuosius ir privaius interesus, Seimo nariui neatlikti ar netinkamai atlikti savo konstitucin priederm atstovauti visai Tautai, veikti tik Tautos ir Lietuvos valstybs interesais, naudoti Seimo nario laisv mandat ne Tautos ir Lietuvos valstybs interesais. Seimo nario laisvas mandatas. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomi joki mandat. Konstitucin nuostata Seimo nariai negali bti varomi joki mandat reikia, kad Seimo nario konstitucinis teisinis statusas grindiamas Seimo nario laisvo mandato konstituciniu principu133. Seimo nario laisvo mandatas yra vienas i esmini Seimo nario konstitucinio teisinio statuso element. Seimo nario laisvo mandato esm Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teis balsuoti savo nuoira, gyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j iklusi partij ar organizacij politiniais reikalavimais, nepripastant teiss ataukti Seimo nar 134. Demokratins teisins valstybs nepripasta parlamento nario imperatyvaus mandato, kuris reikia, kad parlamento nar iklusios politins partijos gali reikalauti i parlamento nario vykdyti j nurodymus, kad rinkjai gali duoti parlamento nariui priesakus, kad parlamento narys gali bti prie laik atauktas i pareig. Seimo nario laisvas mandatas yra Seimo nario konstitucins priederms atstovauti visai Tautai vykdymo btina slyga; Seimo nario laisvas mandatas utikrina Seimo nari lygyb, tai viena i Seimo nari veiklos savarankikumo ir lygiateisikumo garantij135. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimuose konstatavo, kad Konstitucijoje tvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali bti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuoira, veikti vadovaujantis vien savo sine, ignoruojant Konstitucij . Konstitucija suponuoja toki Seimo nario nuoiros ir toki Seimo nario sins samprat, kurioje tarp Seimo nario nuoiros bei Seimo nario sins ir Konstitucijos reikalavim, Konstitucijos saugom ir ginam vertybi neturi bti atotrkio: pagal Konstitucij Seimo nario nuoira ir jo sin turi bti orientuotos Konstitucij, Tautos ir Lietuvos valstybs interesus 136. Seimo nario veikla, grindiama konstituciniu Seimo nario laisvo mandato principu, negali bti prieprieinama
133 134 135 136

Konstitucinio Teismo 2009 m. gegus 15 d. sprendimas.//Valstybs inios, 2009, Nr. 58-2251. Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriio 9 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1999, Nr. 96-2769. Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 21 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2001, Nr. 10-295. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 85-3094.

98 Seimo, kaip Tautos atstovybs, galiojimams. Konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali bti suprantamas kaip Konstitucijos ir statym nevaroma Seimo nario absoliuti laisv veikti taip, kad Seimas negalt gyvendinti i Konstitucijos kylani reikalavim ir kad bt priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai137. Seimo nario laisvas mandatas turi bti naudojamas taip, kad Seimas galt efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybs interesais, kad jis deramai vykdyt savo konstitucin priederm138. Seimo nario laisvas mandatas negali bti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybs interesais. Jis negali bti naudojamas Seimo nario ar jam artim asmen arba kit asmen privaiai naudai gauti, j asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidat Seimo narius iklusi ar j rmusi politini partij ar politini organizacij, visuomenini organizacij, kit organizacij ar kit asmen interesais, teritorini bendruomeni, Seimo nario rinkim apygardos rinkj interesais, t. y. partikuliariais interesais. Seimo statute nustatyta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interes konflikto tarp Seimo nario privai interes ir jo pareig atstovauti visuomens interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenje kilt abejoni, kad toks konfliktas yra; Seimo narys privalo daryti visk, kad jo siningumas nekelt visuomenei abejoni ir kad visuomen turt visas galimybes tuo sitikinti (18 str. 2 d.). Seimo nario teiss. Svarbiausios Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teiss yra expressis verbis arba implicitikai tvirtintos paioje Konstitucijoje139. Vienas savo konstitucines teises Seimo narys realizuoja vienasmenikai. Antai Seimo narys turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime (Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalis); jis taip pat turi teis pateikti paklausim Ministrui Pirmininkui, ministrams, kit valstybs institucij, kurias sudaro arba irenka Seimas, vadovams, o ie privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka (Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalis). Seimo narys taip pat turi konstitucin teis pretenduoti uimti pareigas Seime; i teis apima teis uimti Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime - Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo, taip pat teis uimti kitas pareigas Seime, kurios numatomos Seimo statute. Kitas Konstitucijoje nustatytas teises Seimo narys gyvendina kartu su kitais Seimo nariais. Antai ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup turi teis pateikti Seimui sumanym keisti ar papildyti Konstitucij (Konstitucijos 147
137

138 139

Konstitucinio Teismo 2009 m. gegus 15 d. sprendimas// Valstybs inios, 2009, Nr. 58-2251. iame sprendime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo nario pareiga veikti taip, kaip j pareigoja Seimo nario duota priesaika, paisant i Konstitucijos ir Konstitucijai neprietaraujani statym kylani reikalavim, negali bti interpretuojama kaip reikianti konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo ribojim. io principo aikinimas, es Seimo narys, vykdydamas savo konstitucin priederm, tam tikrais atvejais galt nepaisyti i Konstitucijos ir Konstitucijai neprietaraujani statym kylani reikalavim, yra nesuderinamas su konstitucine Seimo nario laisvo mandato principo samprata. Konstitucinio Teismo 2006 m. balandio 4 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2006, Nr. 38-1350. Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894.

99 straipsnio 1 dalis); ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui (Konstitucijos 61 straipsnio 2 dalis), kreiptis su praymu Konstitucin Teism (Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalis); Seimo nari grup gali inicijuoti apkaltos proces Respublikos Prezidentui, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisjams, Aukiausiojo Teismo pirmininkui ir teisjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisjams, Seimo nariams (Konstitucijos 74 straipsnis, Konstitucinio Teismo 2004 m. balandio 15 d. nutarimas). Seimo nariai turi teis lygiais pagrindais dalyvauti Seimui, kaip Tautos atstovybei, gyvendinant visas jo, kaip Tautos atstovybs, konstitucines funkcijas ir vykdant visus jo, kaip Tautos atstovybs, galiojimus. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dal Seimo nario teises nustato statymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario teisi teisinio reglamentavimo lygmenys: teiss, nustatytos paioje Konstitucijoje, ir teiss, kurias statymuose nustato statym leidjas. Seimas turi pareig statymuose nustatyti tokias Seimo nario teises, kad bt utikrinta galimyb Seimo nariams visavertikai vykdyti savo, kaip Tautos atstov, konstitucin priederm. Tai nustatydamas, statym leidjas negali nustatyti toki Seimo nario teisi, kurios nepagrstai privilegijuot Seimo narius, nes taip bt nepaisoma inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad mogui negalima teikti privilegij dl jo socialins padties. Pagal Konstitucijos 76 straipsn Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo struktros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijs ir su Seimo nario teisi nustatymu, todl mint Konstitucijos 60 straipsnio 4 dalies ir Konstitucijos 76 straipsnio nuostat negalima prieprieinti. Jeigu Seimo nario teiss apima tam tikrus Seimo nario galiojimus Seimui neatskaiting institucij, j pareign, kit asmen atvilgiu, tokie galiojimai pagal Konstitucij turi bti nustatomi statymu. Taiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario teiss yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. y. su paties Seimo struktra ir darbo tvarka, jos gali bti nustatytos Seimo statute140. Seimo statuto 9 straipsnyje nustatyta, kad Seimo narys turi teis balsuoti dl vis svarstom klausim Seimo, komiteto ir komisijos, kuri narys jis yra, posdiuose; dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, odiu ir ratu pateikti pasilymus, pastabas, pataisas; silyti Seimui svarstyti klausimus; rengti ir teikti Seimui svarstyti statym bei kit teiss akt projektus, taip pat teikti pasilymus dl statym, kurie turi bti apsvarstyti Seime; kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kit valstybs institucij vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareignams klausim ir kt. Kartu su kitais Seimo nariais Seimo narys turi teis inicijuoti apkalt, pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras, aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin posd ir kt. Seimo statute numatyta, kad Seimo narys turi teis nekliudomas lankytis visose monse, staigose
140

Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894.

100 ir organizacijose, turi teis reikalauti, kad j neatidliojant priimt monse, staigose ir organizacijose jo veiklos klausimais ir pateikt reikiam informacij. Seimo nario pareigos. Kad Seimo narys galt nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, galiojimus, paioje Konstitucijoje yra nustatytos ne tik tam tikros Seimo nario teiss, bet ir jo pareigos. Vienos Seimo nario pareigos Konstitucijoje yra suformuluotos expressis verbis, kitos Seimo nario pareigos Konstitucijojeyra tvirtintos implicitikai - jos ivedamos i Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio teisinio statuso. Dar kitos Seimo nario pareigos yra tvirtintos ne Konstitucijoje, bet emesns galios teiss aktuose - statymuose ir Seimo statute141. Konstitucijoje expressis verbis yra tvirtintos tik kai kurios Seimo nario pareigos. Antai Seimo narys turi laikytis duotos Seimo nario priesaikos (Konstitucijos 59 str. 2 d., statymo "Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" 5 str.), eidamas savo pareigas Seimo narys turi pareig vadovautis Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir nebti varomam joki mandat (Konstitucijos 59 str. 4 d.). Seimo, kaip Tautos atstovybs, konstitucin paskirtis, Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis teisinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucin priederm atstovauti Tautai, taigi ir jo pareig dalyvauti Seimo posdiuose, taip pat Seimo struktrini padalini, kuri narys jis yra, darbe. Dar kitos Seimo nario konstitucins pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai - kaip Seimo nario pareig nesuderinamumas su kitomis pareigomis bei darbu, iskyrus Konstitucijoje nustatytas iimtis, ir kaip draudimas Seimo nariui gauti kit atlyginim, iskyrus Konstitucijoje nustatytas iimtis (Konstitucijos 60 str.). Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dal Seimo nario pareigas nustato statymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario pareig teisinio reglamentavimo lygmenys: pareigos, nustatytos paioje Konstitucijoje, ir pareigos, kurias statymuose nustato statym leidjas. Seimas turi statymuose nustatyti tokias Seimo nario pareigas, kad bt utikrinta, jog Seimo nariai visavertikai vykdys savo, kaip Tautos atstov, konstitucin priederm. Minta, kad pagal Konstitucijos 76 straipsn Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo struktros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijs ir su Seimo nario pareig nustatymu. Seimo nario pareigos, nesusijusios su Seimo nario darbu Seime, t. y. su paties Seimo struktra ir darbo tvarka, pagal Konstitucij turi bti nustatomos statymu. Taiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario pareigos yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. y. su paties Seimo

141

Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894.

101 struktra ir darbo tvarka, jos gali bti nustatytos Seimo statute 142. Pagal Seimo statuto 12 straipsn Seimo narys turi nuolat susitikinti su rinkjais ir juos informuoti apie savo veikl; jis turi teis kviesti susitikimuose dalyvauti valstybs ir savivaldybi institucij bei staig ir savivaldybi pareignus, taip pat savivaldybi taryb narius. Seimo narys privalo nagrinti gautus rinkj pasilymus, pareikimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos sisti svarstyti valstybs institucijoms. Seimo nario kreipimsi, taip pat jo persistus rinkj pasilymus, pareikimus ir skundus visi pareignai bei moni, staig ir organizacij vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo inagrinti ir atsakyti Seimo nariui ne vliau kaip per 20 dien nuo gavimo dienos. Seimo nario veiklos garantijos. Vienas i Seimo nario konstitucinio teisinio statuso element yra Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentins veiklos garantijos. Pagal Konstitucij Seimo nario veiklos garantijoms priskiriami draudimas be Seimo sutikimo traukti Seimo nar baudiamojon atsakomyb, suimti ar kitaip suvaryti jo laisv (62 str. 2 d.); draudimas persekioti Seimo nar u kalbas ir balsavimus Seime (62 str. 3 d.). Konstitucijoje taip pat nustatyta Konstitucijoje taip pat numatyta ypatinga Seimo nario mandato panaikinimo tvarka: pagal Konstitucijos 74 straipsn Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali panaikinti Seimo nario mandat, jeigu Seimo narys iurkiai paeidia Konstitucij, sulauo priesaik, padaro nusikaltim. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savo galiojim laikui Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos tarnyb. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dal Seimo nario darbas, taip pat ilaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginamos i valstybs biudeto. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 4 dal Seimo nario veiklos garantijas nustato statymas. Taigi Konstitucijoje yra numatyti du Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentins veiklos garantij sistemos teisinio reglamentavimo lygmenys: garantijos, nustatytos paioje Konstitucijoje, ir garantijos, kurias statymuose nustato statym leidjas. Pagal Konstitucijos 76 straipsn Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo struktros ir darbo tvarkos teisinis reglamentavimas yra susijs ir su Seimo nari darbo Seime bei kitos parlamentins veiklos garantij nustatymu. Jeigu Seimo nario parlamentins veiklos garantijos yra susijusios su i to kylaniomis pareigomis Seimui neatskaitingoms institucijoms, j pareignams, kitiems asmenims, tokios garantijos pagal Konstitucij turi bti nustatomos statymu. Taiau tuo mastu, kuriuo Seimo nario darbo Seime ir kitos parlamentins veiklos garantijos yra susijusios tik su Seimo nario darbu Seime, t. y. tik su paties Seimo struktra ir darbo tvarka, jos gali bti nustatytos Seimo statute 143.
142 143

Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894. Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894.

102 statymuose ir Seimo statute tvirtinant Seimo nario veiklos garantijas negalima nustatyti toki garantij, kurios nepagrstai privilegijuot Seimo narius, nes taip bt nepaisoma Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad mogui negalima teikti privilegij dl jo socialins padties144. Seimo nario imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario - Tautos atstovo konstitucinis teisinis statusas i esms skiriasi nuo kit piliei ir kit valstybs pareign konstitucinio teisinio statuso. Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Pagal Konstitucijos 62 straipsnio 3 dal Seimo narys u kalbas ir balsavimus Seime negali bti persekiojamas, taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka. Draudimas be Seimo sutikimo patraukti Seimo nar baudiamojon atsakomybn, suimti ar kitaip suvaryti jo laisv sudaro Seimo nario munitet145. Imunitetas yra speciali garantija, skirta utikrinti galimyb Seimo nariui laisvai ir netrukdomai kartu su kitais Seimo nariais vykdyti konstitucines Seimo funkcijas bei visus Seimo nario, kaip Tautos atstovo, galiojimus. Jeigu Seimo narys neturt imuniteto, galt susidaryti ir tokia situacija, kad Seimo narys bt traukiamas baudiamojon atsakomybn, kitaip persekiojamas, bt suvaroma jo laisv nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, o vien dl jo, kaip Seimo nario, veiklos. Jeigu Seimo narys neturt imuniteto, jis negalt laisvai ir netrukdomai vykdyti vis Seimo nario, kaip Tautos atstovo, galiojim. Seimo nario indemnitetu laikomas Konstitucijoje tvirtintas draudimas persekioti Seimo nar u kalbas ir balsavimus Seime. Seimo nario imunitetas ir indemnitetas - tai teisiniai institutai, kuri kiekvienas turi ir tik jam bding turin. ie teisiniai institutai ir juos sudarantys elementai negali bti prieprieinami, nes jie yra susij, ir kartu su kitomis Seimo nario veiklos garantijomis sudaro prielaidas Seimo nariui laisvai ir netrukdomai kartu su kitais Seimo nariais vykdyti konstitucines Seimo funkcijas bei visus Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinius galiojimus. Pagrindinis skirtumas tarp Seimo nario imuniteto ir indemniteto yra tai, kad indemnitetas t.y. draudimas persekioti Seimo nar u kalbas ir balsavimus Seime yra absoliutus - Seimas neturi teiss sprsti, ar panaikinti mint draudim; Seimo narys u kalbas ir balsavimus Seime negali bti traukiamas atsakomybn, negali bti kitaip persekiojamas niekada, taigi net ir po to, kai pasibaigia Seimo nario
144

Antai, pagal Seimo statut Seimo nario galiojim laikotarpiu Seimo nariui suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viebutyje gyventi kartu su eimos nariais; gyvenimo Seimo viebutyje ilaidos (u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas) kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka (15(4) str). ; nutrkus Seimo nario galiojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, jam imokama ieitin imoka (15(5) str.); asmenys ir pareignai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo galiojimus, besiksinantys jo, kaip Tautos atstovo, gyvyb, sveikat, garb ir orum, atsako pagal statymus (17 str.). 145 Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894.

103 kadencija ir asmuo jau nra Seimo narys. (Be abejo, is draudimas nesusijs su galimybe traukti Seimo nar atsakomybn u u asmens eidim ar meit u tai jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka). Kitaip yra su Seimo nario imuniteto panaikinimu ir jo persekiojimu u nusikalstamos veikos padarym: pagal Konstitucij Seimas turi galiojimus sprsti, ar panaikinti Seimo nario imunitet t.y. ar leisti Seimo nar patraukti baudiamojon atsakomybn, j suimti, kitaip suvaryti jo laisv; Seimo nario imunitetas pasibaigia, kai baigiasi Seimo nario kadencija pasibaigus Seimo nario kadencijai jis be Seimo sutikimo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn net ir u nusikalstam veik, kuri jis padar bdamas Seimo nariu. Konstitucijoje vartojama ne tik Seimo nario svoka, bet ir asmens, irinkto Seimo nariu svoka (Konstitucijos 59 str. 2 d.). Nors Konstitucijoje nra explicitini nuostat, tvirtinaniu irinkto, bet dar neprisiekusio Seimo nario imunitet, taip pat kandidato Seimo narius imunitet, Konstitucija nedraudia statymu nustatyti ir i asmen imunitet. J imunitetas tvirtintas Seimo rinkim statymo 49 straipsnio 1 dalyje, pagal kuri kandidatas Seimo narius rinkim agitacijos metu, taip pat iki pirmojo naujai irinkto Seimo posdio (po pakartotini arba nauj rinkim iki Seimo nario priesaikos) be Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip varoma jo laisv146. Seimo nario imuniteto panaikinimo tvarka yra tvirtinta Seimo statute (22 -23 str.). Esant pagrindui manyti, kad Seimo narys padar nusikaltim generalinis prokuroras kreipiasi Seim. Seimas turi apsisprsti, ar sudaryti tyrimo komisij dl sutikimo Seimo nar patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti ar kitaip suvaryti jo laisv, ar pradti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju, jeigu yra Seimo statute nuodyt subjekt silymas. Tyrimo komisija parengia ivad ir Seimo rezoliucijos projekt - jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikim, ji gali bti priimta, kai u projekt balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari. Jeigu Seimas yra prims rezoliucij dl sutikimo Seimo nar patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti ar kitaip suvaryti jo laisv, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedra Seimo nariui gali bti pradti tik isprendus baudiamosios atsakomybs klausim, t. y. jeigu yra priimtas teismo iteisinamasis nuosprendis arba siteisjs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudiamoji byla yra nutraukta. Seimo nario imunitetas taip pat reguliuojamas Administracini teiss paeidimo kodekso normomis io kodekso 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu u administracin teiss paeidim, kur padar Seimo nariai, is kodeksas numato administracin aret, protokol sura pareignai, prie perduodami byl teismui ar kitai byl nagrinjaniai institucijai, ne vliau kaip per
146

Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymas.//Valstybs inios, 2000, Nr. 59-1760.

104 tris dienas kreipiasi generalin prokuror dl iankstinio Seimo sutikimo suvaryti Seimo nario laisv. Draudimas dirbti kit darb. Pagal Konstitucijos 60 straipsn Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse (1 dalis); Seimo narys gali bti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru (2 dalis); Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl (3 dalis). iais konstituciniais apribojimais siekiama utikrinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisv mandat ir jo darbo Seime bei kitos parlamentins veiklos nepertraukiamum, garantuoti, kad Seimo narys veiks Tautos ir Lietuvos valstybs, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, kad Seimo narys nesinaudos savo statusu, laisvu mandatu savo ar sau artim asmen arba kit asmen privaiai naudai gauti, kad kiekvienas Seimo narys turs galimyb vykdyti savo konstitucin priederm nuolatos dalyvauti Seimo - Tautos atstovybs darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius galiojimus147. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1 dal Seimo narys gali uimti dar ir tam tikras kitas pareigas Seime. Formuluot "Seimo nario pareigos Seime" apima Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojo pareigas, taip pat Seimo struktrini padalini vadov pareigos ar kitos pareigos, kurias Seime gali uimti tik Seimo narys; i formuluot taip pat apima tam tikras pareigas tarpparlamentinse ir kitose tarptautinse institucijose, kurias manoma uimti tik bnant Seimo nariu148. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotje " pareigos valstybinse staigose ir organizacijose" vartojama svoka "pareigos" ir ios dalies formuluotje " darbas verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse" vartojamos svokos pareigos ir "darbas" - tai konstitucins svokos, jos turi konstitucin turin ir negali bti aikinamos remiantis vien tuo, kaip analogikos svokos yra apibrtos statymuose ar kituose teiss aktuose (pavyzdiui, teiss aktuose, reguliuojaniuose darbo arba valstybs tarnybos santykius). iuo atvilgiu Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir darbas nesietini tik su darbo ar pan. sutartimis arba susitarimais. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotje "pareigos valstybinse staigose ir organizacijose" vartojama svoka "pareigos" apima bet koki veikl Lietuvos valstybs, savivaldybs, usienio valstybs ar tarptautinje staigoje, monje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai staigai, monei, organizacijai, jeigu i veikla yra
147 148

Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894. Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894.

105 susijusi su pareig umimu, darbo atlikimu, tarnybos jimu, kit funkcij vykdymu, kit uduoi atlikimu, vadinamj garbs pareig umimu ir pan. (skaitant dalyvavim kolegialiuose valdymo, kontrols ir kituose organuose), neatsivelgiant tai, ar ta veikla yra nuolatin, ar laikina, ar vienkartinio pobdio (epizodin), tai, ar u t veikl yra atlyginama kokiomis nors imokomis arba kaip nors kitaip, ar nra atlyginama, tai, ar ta veikla teiss aktuose yra vardijama kaip pareigos, ar kaip nors kitaip, tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, tai, ar ta veikla yra forminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teiss aktu, ar yra atliekama be teisins sutarties arba kito teiss akto, iskyrus iame Konstitucinio Teismo nutarime nurodytas paioje Konstitucijoje expressis verbis nustatytas arba implicitikai numatytas iimtis149. Svoka "darbas", vartojama Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotje "darbas verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse", savo ruotu apima bet koki veikl Lietuvos, usienio ar tarptautinje privaioje staigoje, monje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai staigai, monei, organizacijai, jeigu i veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareig umimu, tarnybos jimu, kit funkcij vykdymu, kit uduoi atlikimu, vadinamj garbs pareig umimu ir pan. (skaitant dalyvavim kolegialiuose valdymo, kontrols ir kituose organuose), neatsivelgiant tai, ar ta veikla yra nuolatin, ar laikina, ar vienkartinio pobdio (epizodin), tai, ar u t veikl yra atlyginama kokiomis nors imokomis arba kaip nors kitaip, ar nra atlyginama, tai, ar ta veikla teiss aktuose yra vardijama kaip darbas, ar kaip nors kitaip, tai, ar toje staigoje, monje, organizacijoje yra, ar nra dar ir kit asmen, usiimani kokia nors veikla, tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, tai, ar ta veikla yra forminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teiss aktu, ar yra atliekama be teisins sutarties arba kito teiss akto; Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotje "darbas verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse" vartojama svoka "darbas" apima ir bet koki kit privai veikl, kuria siekiama pelno, taip pat ir toki veikl, kuria siekiama pelno, kuri atliekama nesteigus mons, staigos, organizacijos. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai Seimo nariui dirti kit darb, gauti kit atlyginim aikintini ne izoliuotai, o kit konstitucini nuostat kontekste. Antai Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies nuostat, tvirtinani Seimo nario pareig nesuderinamum su inter alia usimimu verslu, komercija ar kita privaia veikla, kuria siekiama pelno, negalima aikinti kaip reikiani draudim Seimo nariui naudoti savo nuosavyb, gauti i jos pajam, tvarkyti jam nuosavybs teise priklausant turt ir pan., taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Taiau tokia
149

Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d.. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894.

106 Seimo nario veikla, kai jis naudoja savo nuosavyb, gauna i jos pajam, tvarko jam nuosavybs teise priklausant turt ir pan., taip pat sudaro su tuo susijusius sandorius, pagal Konstitucij negali peraugti versl, komercij ar kitoki veikl, kuria siekiama pelno, nes taip bt paeistas Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje tvirtintas draudimas Seimo nariui bet kokia forma usiimti verslu, komercija ar kitokia privaia veikla, kuria siekiama pelno. Pagal Konstitucij Seimo narys turi teis bti politini partij, visuomenini organizacij, bendrij nariu, bti profesini sjung nariu, taip pat turi teis uimti jose vadovaujanias pareigas. Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai Seimo nariui dirti kit darb, gauti kit atlyginim reikia ir tai, kad Seimo narys, uimantis kokias nors pareigas politinje partijoje, visuomeninje organizacijoje, bendrijoje, profesinje sjungoje pagal Konstitucij negali bti su ia politine partija, visuomenine organizacija, bendrija, profesine sjunga ar jos struktriniais padaliniais susijs darbo santykiais, nesvarbu, ar jo veikla einant ias pareigas yra forminta kokia nors teisine sutartimi ar kitu teiss aktu, ar yra atliekama be teisins sutarties ar kito teiss akto150. Konstitucijoje nustatytas draudimas Seimo nariui gauti kok nors kit atlyginim, iskyrus Seimo nario atlyginim ir atlyginim u krybin veikl, reikia, kad Seimo narys, uimantis kokias nors pareigas politinje partijoje, visuomeninje organizacijoje, bendrijoje, profesinje sjungoje pagal Konstitucij negali gauti jokio atlyginimo u i veikl. Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Seimo nario pareig nesuderinamumas su jokiomis kitomis pareigomis ar darbu (iskyrus Konstitucijoje numatytas iimtis), apimantis Seimo nario pareig nesuderinamum su usimimu verslu, komercija, kita privaia veikla, kuria siekiama pelno, ir draudimas Seimo nariui gauti kit atlyginim (iskyrus Konstitucijoje numatytas iimtis) Seimo nariui yra taikomi nuo to momento, kai jis gyja visas Tautos atstovo teises, t. y. kai jis prisiekia. Seimo nario darbo atlyginimas. Konstitucija Seimo nar traktuoja kaip profesional politik, t. y. kaip tok Tautos atstov, kuriam darbas Seime yra jo profesin veikla. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dal Seimo nario darbas, taip pat ilaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos i valstybs biudeto . Tame paiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra konstatavs, kad Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje vartojama svoka "atlyginimas" - tai konstitucin svoka, ji turi konstitucin turin ir negali bti aikinama remiantis vien tuo, kaip analogika svoka yra apibrta statymuose ar kituose teiss aktuose (pavyzdiui, teiss aktuose,
150

Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimas.//Valstybs inios, 2005, Nr. 21-664.

107 reguliuojaniuose darbo arba valstybs tarnybos santykius). iuo atvilgiu Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas atlyginimas nra sietinas tik su atlyginimu, mokamu pagal darbo ar pan. sutartis ar susitarimus; Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalies svokos "atlyginimas" turinys yra daug platesnis, i svoka apima vairi ri pinigines imokas bei kitokios materialins naudos suteikim Seimo nariui. Seimo nario atlyginimas turi bti pakankamo dydio, mokamas reguliariai, taip pat kad Seimo kadencijos metu statymu negali bti nustatytas maesnis Seimo nario atlyginimas negu kadencijos pradioje151. Seimo nario atlyginimas Seimo kadencijos metu gali bti sumaintas tik esant konstituciniam pagrindui itin sunki valstybs finansin, ekonomin padtis ir pan. Toks mainimas gali bti tik laikinas. Taiau ir tokiais atvejais Seimo nario atlyginimas negali bti sumaintas taip, kad Seimo narys negalt visavertikai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucins priederms152. Pagal Konstitucij Seimo narys gali uimti dar ir kitas pareigas Seime, skaitant Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tokias Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statut uima Seimo vadovybje ar vadovaudamas Seimo struktriniams padaliniams, taip pat tokias Seimo nario pareigas tarpparlamentinse ir kitose tarptautinse institucijose, kurias manoma uimti tik bnant Seimo nariu. Seimo nario teis uimti tokias pareigas Seime suponuoja teis gauti statymu nustatyt papildom atlyginim u toki pareig umim. Pagal Konstitucij Seimo narys gali tuo pat metu uimti ir Ministro Pirmininko ar ministro pareigas tai suponuoja Seimo nario teis gauti atlyginim u toki pareig atlikim. Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriio 9 d. nutarime konstatuota, kad Seimo nariui, paskirtam Ministru Pirmininku ar ministru, gali bti nustatytas kitoks atlyginimas u Seimo nario darb, negu kitiems Seimo nariams, taiau ir iuo atveju Seimo nario atlyginimas turi bti pakankamo dydio, idant Seimo narys galt tinkamai atlikti savo, kaip Tautos atstovo, priederm153. Pagal Konstitucijos 60 straipsn Seimo narys turi teis gauti atlyginim u krybin veikl. i konstitucin nuostata susijusi su Konstitucijos 42 straipsnio nuostatomis, pagal kurias krybin veikla - tai veikla mokslo, technikos, kultros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti krin, t. y. kokybikai nauj, originali, niekada anksiau neegzistavusi konkrei materialin ar dvasin mokslo, technikos, kultros ar meno vertyb. Seimo nario krybin veikla n kiek nesiskiria nuo bet kurio kito mogaus krybins veiklos. Krybin veikla gali bti ir nuolatin, profesin, ir vienkartin (epizodin). Seimo nario krybin veikla Konstitucijoje yra atribota nuo darbo, tarnybos ar pan. santyki, nuo koki nors pareig umimo kokioje nors staigoje, monje ar organizacijoje;
151 152 153

Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriio 9 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1999, Nr. 99-2863. Konstitucinio Teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimas.//Valstybs inios, 2009, Nr. 6-170. Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkriio 9 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1999, Nr. 99-2863.

108 pagal Konstitucij Seimo nario krybin veikla neapima pedagogins veiklos154. Pagal Seimo statuto 15 straipsn Seimo nario atlyginimu u krybin veikl laikomas autorinis honoraras u meno krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas, u mediag radijo ir televizijos laidoms, jeigu Seimo narys nra susijs su staiga, mone ar organizacija, atlyginania u krybin veikl, darbo, tarnybos ar panaiais santykiais, dl kuri gali kilti viej ir privai interes konfliktas. I valstybs biudeto taip pat apmokamos Seimo nario ilaidos, susijusios su parlamentine veikla. Los Seimo nario ilaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, nra atlyginimas u Seimo nario darb; ios los gali bti naudojamos tik tuo tikslu, kuris nurodytas Konstitucijoje, t. y. padengti Seimo nario ilaidas jo parlamentinei veiklai. Seimo statute nustatyta, kad Seimo nari l su parlamentine veikla susijusioms ilaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo tvark nustato Seimo valdyba. Pasakytina, kad Konstitucija suponuoja toki ilaid parlamentinei veiklai samprat, jog i i l Seimo nariai negali sigyti materialini ir kitoki vertybi, kurios tapt j nuosavybe. Seimo nario galiojim nutrkimo konstituciniai pagrindai. Pagal Konstitucijos 63 straipsn Seimo nario galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktas Seimas; 2) Seimo narys mirta; 3) Seimo narys atsistatydina; 4) teismas pripasta Seimo nar neveiksniu; 5) Seimas panaikina Seimo nario mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinkim statymas; 7) Seimo narys pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) Seimo narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybs. Pagal Konstitucij Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su su Respublikos Prezidento pareigomis (83 str. 1 d.), su tikrja karo arba alternatyvija tarnyba, su buvimu karininku, puskarininkiu, liktiniu krato apsaugos sistemoje, policijoje ir vidaus tarnyboje, su buvimu kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokamu pareignu (141 str.), su teisjo, taip pat Konstitucinio Teismo teisjo pareigomis (Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalis, 104 straipsnio 3 dalis). Seimo nario pareigos taip pat nesuderinamos su savivaldybs tarybos nario pareigomis155. Konstitucijos 63 straipsnyje nustatytas Seimo nario galiojim pasibaigimo pagrind sraas yra isamus (baigtinis), jis negali bti pleiamas statymais ar kitais teiss aktais 156. Seimo nario
154 155 156

Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr. 105-3894. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2003, Nr. 19-828. Teiss literatroje kartais pateikiama ir kitokia nuomon. Antai, K. Jovaios nuomone, Konstitucijos 63 straipsnyje nustatytas Seimo nario galiojim nutrkimo pagrind sraas nra isamus ir baigtinis (pabr. - ms), o Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalis numato savarankik pagrind, kai Seimo narys netenka Seimo nario mandato ir

109 galiojim panaikinimo ar mandato netekimo tvark nustato Konstitucija, taip pat Seimo rinkim statymas. Pagal Konstitucijos 74 straipsn Seimo nario mandatas gali bti panaikintas apkaltos proceso tvarka, jeigu u tai balsuoja ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Jeigu asmuo, irinktas Seimo nariu, statymo nustatyta tvarka neprisiekia arba prisiekia lygtinai, - jo Seimo nario mandat panaikina Seimas, priimdamas nutarim (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis). Seimo rinkim statyme nustatyta, kad Seimo nario galiojimus nutrkusiais pripasta Vyriausioji rinkim komisija, kai tam atsiranda vada: 1) Seimo nariui mirus pagal Lietuvos Respublikos gyventoj registro duomenis; 2) Seimo nariui atsistatydinus - pagal Seimo nario paties parayt pareikim atsistatydinti; 3) teismui pripainus Seimo nar neveiksniu - pagal sigaliojus teismo sprendim; 4) Seimui panaikinus Seimo nario mandat apkaltos proceso tvarka - pagal sigaliojus Seimo nutarim; 5) Seimo nariui perjus dirbti arba neatsisakius darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, - pagal sigaliojus Seimo nutarim; 6) Seimo nariui netekus Lietuvos Respublikos pilietybs - pagal sigaliojus teiss akt dl pilietybs netekimo; 7) statymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiek arba prisiek lygtinai - pagal sigaliojus Seimo nutarim157.

XI. Apkaltos konstituciniai pagrindai Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo pirminink ir teisjus, Aukiausiojo teismo pirminink ir teisjus, Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti seimo nario mandat. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas. Galimyb nurodytus asmenis paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka Lietuvos konstitucinje sistemoje tvirtinta pirm kart. Nei vienoje anksiau galiojusioje Lietuvos Konstitucijoje toks aukiausi valstybs pareign konstitucins atsakomybs bdas nebuvo numatytas. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad apkaltos institutas yra Respublikos Prezidento ir kit Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt valstybs pareign veiklos vieos demokratins kontrols ir j atsakomybs visuomenei bdas, apimantis inter alia galimyb paalinti juos i uimam pareig, jeigu jie nevykdo savo sipareigojimo vadovautis tik Konstitucij ir teise, savo asmeninius ar grupinius interesus ikelia vir visuomens interes, savo veiksmais
faktikai jo galiojimai nutrksta. r. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras. Konstitucijos V skirsnio Seimas 55 66 straipsni komentaras//Teiss problemos. 2001, Nr. 1(31), p. 43. Seimo rinkim statymas//Valstybs inios, 2000, Nr. 59-1760.

157

110 diskredituoja valstybs valdi158. Tai viena i valstybins bendruomens - pilietins Tautos savisaugos priemoni, gynimosi nuo mint aukiausi valstybs valdios pareign, nepaisani Konstitucijos ir teiss, savo veiksmais diskredituojani valstybs valdi, bdas, kai j galiojimai nutraukiami Seimo Tautos atstovybs sprendimu. (Lietuvoje apkaltos proceso tvarka i Respublikos Prezidento pareig buvo paalintas Rolandas Paksas (2004 m. balandio 6 d.), taip pat buvo panaikintas Lino Karaliaus Seimo nario mandatas (2010 m. lapkriio 11 d.)). Parlamento teis paalinti aukiausius valstybs pareignus i pareig, kai parlamentas juos apkaltina padarius tam tikrus paeidimus ir paalina i pareig, susiformavo XIV am. Anglijoje 1376 m. balandio 28 d. karaliaus Edvardo III ojo patarjams buvo pateikti kaltinimai dl netinkamo valdymo ir jie buvo paalinti i pareig. Vliau tokia teise pradjo naudotis ir kit valstybi parlamentai, pirmiausia JAV Kongresas. Aukiausi valstybs pareign paalinimo i pareig procedra vairiose valstybse turi vairius pavadinimus, ji danai vadinama impymentu159. Pradioje vyravus tok apkaltos model, kai kaltinimus pareikdavo ir sprendimus priimdavo pats parlamentas (paprastai kaltinim pareikdavo emieji parlamento rmai, o sprendim priimdavo auktesnieji parlamento rmai), palaipsniui pakeit modelis, kai apkaltos procese vis daniau dalyvauja ir aukiausios teismins institucijos. Jos arba teikia ivadas dl apkaltint asmen veiksm (pareikt kaltinim), ar, inagrinj parlament pateiktus kaltinimus, priima galutinius sprendimus dl asmens paalinimo i pareig160. Kita vertus, apkaltos procesas tapo labiau teisikai reglamentuotas, jame atsirado daug teisminio proceso element. Apkaltos pagrindai paprastai tvirtinami konstitucijose, jie gali bti vairs; daniausiai pagrindas apkaltai yra Konstitucijos paeidimas, tyinis Konstitucijos paeidimas, tvyns idavimas, sunkus nusikaltimas, nusikaltimas. Apkalta paprastai taikoma tik aukiausiems valstybs pareignams, kurie nra
158

Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 2004, Nr.85-3094. 159 Impymento svoka kildinama i formuluots Articles of Impeachment - kaltinimo straipsniai, kuriuos patvirtindavo Anglijos parlamento Bendruomeni rmai, kai bdavo sprendiamas valstybs pareign paalinimas i pareig. 160 Antai, apkaltos modelis, kai kaltinimus pareikia ir sprendimus priima pats parlamentas, yra tvirtintas JAV Konstitucijoje, kurioje nustatyta, kad Atstov rmai turi iimtin teis traukti atsakomybn apkaltos tvarka (1 str. 2 sk. 5 d.), o Senatas turi iimtin teis svarstyti visas apkaltos bylas (1 str. 3 sk. 6 d.). Kitoks apkaltos modelis yra tvirtintas Vokietijos Konstitucijoje: Bundestagas arba Bundesratas gali kreiptis Federalin Konstitucin Teism, kaltindamas federalin prezident dl tyinio Pagrindinio statymo ar kito federalinio statymo paeidimo (61 str. 1 d.); jei Federalinis Konstitucinis Teismas nustato, kad federalinis prezidentas yra kaltas dl tyinio Pagrindinio statymo ar kito federalinio statymo paeidimo, jis gali paskelbti j netekusiu savo pareig (61 str. 2 d.). Dar kitoks apkaltos modelis tvirtintas Pranczijos Konstitucijoje: Respublikos Prezidentas gali bti apkaltintas valstybs idavimu; kaltinimas pareikiamas tik abiej rmams primus vienod sprendim; Respublikos Prezident teisia specialus teismas - Aukiausiasis Teisingumo Teismas (68 str.), kur i savo nari po lygiai renka Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas po kiekvieno dalinio ar visiko i rm atnaujinimo (67 str. 2 d.). Dar kitoks apkaltos modelis yra tvirtintas Suomijos Konstitucijoje, kurioje nustatyta, kad jeigu parlamento narys i esms ir daug kart neatliko savo pareig, parlamentas, remdamasis Konstitucins teiss komiteto ivada, gali atleisti j i pareig visam arba tam tikram laikui (28 str. 3 d.).

111 pavalds, nra atskaitingi parlamentams: prezidentams, parlament nariams, teisjams, taip pat kitiems asmenims, turintiems imunitet. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt valstybs pareign konstitucin atsakomyb yra viena i teisins atsakomybs ri, todl jai bdingi bendrieji teisins atsakomybs bruoai. Kita vertus, konstitucin atsakomyb yra ypatinga teisins atsakomybs ris, ji turi ypatum, skiriani j nuo kit teisins atsakomybs ri. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt valstybs pareign konstitucin atsakomyb nuo kitos teisins atsakomybs skiriasi tuo, kad ji: 1) taikoma ypatingiems subjektams ; 2) taikoma esant tik Konstitucijoje nustatytiems pagrindams; 3) taikoma pagal ypating procedr; 4) taikomos ypatingos sankcijos161. Konstitucijos paeidimas, kaip ir priesaikos sulauymas ar nusikaltimo padarymas, yra teiss paeidimas, todl svarbu nustatyti, koks yra konstitucinio delikto turinys. Konstituciniu deliktu paprastai laikoma ypatingo subjekto (iuo atveju Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisj, Aukiausiojo teismo pirmininko ir teisj, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisj, Seimo nari) veika (veikimas, neveikimas), kuri yra prieinga Konstitucijai, ir u kuri taikoma ypatinga konstitucin sankcija paalinimas i pareig. Konstitucinio delikto objektas yra Konstitucijoje tvirtintos konstitucins vertybs, kurias atspindi konstitucins normos ir principai; delikto objektyvin pus sudaryt Konstitucijai prieinga (su Konstitucija nesuderinama) veika (veikimas ar neveikimas); delikto subjektu yra Respublikos Prezidentas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisjai, Aukiausiojo teismo pirmininkas ir teisjai, Apeliacinio teismo pirmininkas ir teisjai, Seimo nariai; delikto subjektyvin pus sudaryt nurodyt valstybs pareign kalt, kaip j psichinis santykis su Konstitucijai prieinga (su Konstitucija nesuderinama) veika ir jos pasekmmis. Konstitucijos 74 straipsnyje numatytas pagrind, kuriems esant jame nurodyti valstybs pareignai gali bti paalinti i pareig, sraas yra isamus (baigtinis), jis negali bti pleiamas ar siaurinamas statymais. Pagal Konstitucij nurodyti asmenys gali bti paalinti i pareig esant bent vienam Konstitucijos 74 straipsnyje numatytam pagrindui u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauim, nusikaltimo padarym162.
161

Teisinje literatroje yra ir kit nuomoni dl to, kokie specifiniai riniai poymiai yra bdingi konstitucinei atsakomybei. Antai, V. Baceviius rao, kad specifiniams poymiams daniausiai priskiriama: a) konstitucins teiss normoje tvirtinta subjekto pareiga atsakyti u joje numatyt netinkam elges, b) galiotos institucijos teis taikyti poveik. Autorius taip pat nurodo, kad tikslinga skirti iuos konstitucins teisins atsakomybs poymius: 1) valstybs ar jai prilyginta prievarta; 2) vykdytas konstitucinis deliktas; 3) nepageidaujam poveikio priemoni (sankcij) taikymas konstitucinio delikto subjektui; 4) ypatinga taikymo procedra,kuri gyvendina galiota institucija. r. Baceviius, V. Apkaltos institutas ir konstitucin atsakomyb: probleminiai aspektai. Jurisprudencija. 2008, 9(111): 95. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. ivadoje yra konstatavs, jog apkaltos ypatingos parlamentins procedros instituto taikymas nereikia, kad u veiksmus, kurie yra apkaltos pagrindas, asmuo negali bti traukiamas kit ri teisinn atsakomybn, o asmens patraukimas kit ri teisinn atsakomybn negali bti klitimi tokiam asmeniui taikyti apkalt; ta aplinkyb, kad u teiss paeidim asmeniui buvo taikyta tam tikra teisin atsakomyb
162

112 Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai gali bti patraukti konstitucinn atsakomybn tik u veiksmus, kuriuos jie padar eidami nurodytas pareigas. U veiksmus, kuriuos nurodyti valstybs pareignai padar iki tol, kol pradjo eiti savo pareigas, konstitucin atsakomyb negalima. Tai inter alia reikia, kad asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu kitai kadencijai, negali bti traukiamas konstitucinn atsakomybn u veik, kuri jis padar eidamas Respublikos Prezidento ar Seimo nario pareigas ankstesns kadencijos metu. iurktus Konstitucijos paeidimas. Konstitucijos 74 straipsnio nuostata, kad iame straipsnyje nurodyti valstybs pareignai gali bti paalinti i pagrind u iurkt Konstitucijos paeidim, yra susijusi su Konstitucijos nuostatomis, numataniomis nurodyt valstybs pareign priesaik (Konstitucijos 82 str. 1 d., 59 str. 2 d., 104 str. 2 d., 112 str. 6 d.). Duodami priesaik valstybs pareignai sipareigoja inter alia bti itikimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taigi, nuo priesaikos davimo jiems atsiranda pareiga savo galiojimus vykdyti taip, kad nebt paeista Konstitucija t. y. nebt paeistos Konstitucijos normos ir principai, taip pat tokia Konstitucijos nuostat samprata, kuri savo aktuose yra pateiks Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai gali bti paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka ne u bet kok Konstitucijos paeidim, bet tik u jos iurkt paeidim. Ne kiekvienas Konstitucijos paeidimas savaime yra iurktus Konstitucijos paeidimas. Nei Konstitucijoje, nei statymuose ar kituose teiss aktuose nra explicitikai tvirtinta, koks Konstitucijos paeidimas yra jos iurktus paeidimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad Konstitucija iurkiai paeidiama visais atvejais, kai yra sulauoma priesaik 163, kad Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija bt iurkiai paeista ir tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas nesiningai eit savo pareigas, veikt vadovaudamasis ne Tautos ir valstybs interesais, bet savo privaiais interesais, atskir asmen ar j grupi interesais, veikt turdamas toki tiksl ir interes, kurie nesuderinami su Konstitucija ir statymais, su vieaisiais interesais, smoningai nevykdyt Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir statymuose nustatyt pareig 164. ios konstitucins doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir toms teisinms situacijoms, kai sprendiama, ar Seimo nario veiksmai, kuriais paeista Konstitucija, yra iurktus Konstitucijos paeidimas165. I anksto nemanoma apibrti konkrei veiksm, kuriais gali bti iurkiai
(civilin, drausmin, administracin, baudiamoji ar kt.) ir iam asmeniui u t pat teiss paeidim yra taikoma konstitucin atsakomyb, nereikia, kad yra paeidiamas konstitucinis principas non bis in idem.//Valstybs inios, 2010, Nr.128- 6545. 163 Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandio 11 d. dekreto Nr.40 Dl Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo iimties tvarka ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 16 straipsniui. Valstybs inios. 2003, Nr.124-5643. 164 Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. ivada Dl Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradta apkaltos byla, veiksm atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 2004, Nr.49-1600. 165 Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. ivada.//Valstybs inios, 2010, Nr.128- 6545.

113 paeista Konstitucija; i anksto taip pat nemanoma nustatyti kokio nors isamaus j srao. Todl Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad sprendiant, ar Konstitucija yra paeista iurkiai, kiekvienu atveju btina vertinti veiksm pobd, j turin, atlikimo aplinkybes, laik, viet, sistemingum, pakartotinum, trukm, veiksmus atlikusio asmens elges po j padarymo, kitas reikmingas aplinkybes166. Priesaikos sulauymas. Konstitucijoje nustatyta, kad prie praddami eiti savo pareigas Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, teisjai turi prisiekti 167. Kol nurodyti asmenys neprisiek, jie negali pradti eiti savo pareig. Priesaika nra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nra vien ikilmingas priesaikos odi itarimas ir priesaikos akto pasiraymas. Priesaikos aktas yra konstitucikai teisikai reikmingas: duodami priesaik Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, teisjai vieai ir ikilmingai sipareigoja veikti taip, kaip pareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybmis jos nesulauyti; nuo priesaikos davimo jiems atsiranda konstitucin pareiga veikti tik taip, kaip pareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybmis jos nesulauyti 168. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. nutarime yra konstatavs: itikimyb Lietuvos valstybei yra neatsiejama nuo itikimybs ir Konstitucijai; sulauius priesaik bti itikimam Lietuvos Respublikai, kartu yra iurkiai paeidiama ir Konstitucija. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai gali bti paalinti i pareig paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Konstitucijoje nra atskleista, u kokio nusikaltimo padarym jie gali bti paalinti i pareig. Nusikaltimai yra vairs, jie gali bti sunks ar maiau sunks, padaryti tyia ar dl neatsargumo, jie gali sukelti sunkias pasekmes, ar j nesukelti, jie gali bti susij su tarnybini pareig atlikimu ar nesusij, jie gali bti ir tokio pobdio, kad jie tiesiogiai nra susij su Konstitucijoje numatytos priesaikos sulauymu, su iurkiu Konstitucijos paeidimu. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai neturt ivengti konstitucins atsakomybs tais atvejais, kai nusikaltimu kartu iurkiai paeidiama Konstitucija, sulauoma priesaika, taip pat tais atvejais, kai nusikaltimu nra iurkiai paeidiama Konstitucija, nra sulauoma priesaika, bet yra diskredituojama valstybs valdia169.
166 167

168

169

Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. ivada.//Valstybs inios, 2010, Nr.128- 6545. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas numatytas Konstitucijos 82 str. 1 d. , taip pat Respublikos Prezidento statyme; Seimo nario priesaikos tekstas nustatytas statyme Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos; teisjo priesaikos tekstas nustatytas Konstitucijos 112 str. 6 d., taip pat Teism statyme. Seimo nario, taip pat Respublikos Prezidento priesaikos konstitucin teisin reikm yra atskleista Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarime.//Valstybs inios. 2004, Nr.85-3094. Pasakytina, kad Konstitucinio Teismo suformuotoje apkaltos instituto oficialioje konstitucinje doktrinoje kol kas nra pateikta tiesioginio atsakymo klausim, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys gali bti paalinti i pareig u bet kokio nusikaltimo padarym . Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimo teiginys i Konstitucijos 74 straipsnio ir 56 straipsnio 2 dalies nuostat kyla tai, kad nusikaltimas, kuriuo kartu nra iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, nesukelia toki pai konstitucini teisini padarini, kaip nusikaltimas, kuriuo kartu yra iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, taip pat teiginys Konstitucijoje nra nustatyta, kad Respublikos Prezidentu negali bti renkamas (yra nustatytas leidimas bti renkamam) asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig, buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas u tokio

114 Pagal Konstitucij statym leidjas turi diskrecij nustatydamas, kokios veikos yra nusikalstamos. iuo metu galiojaniame Baudiamajame kodekse nusikalstamos veikos yra suskirstytos nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus (10 str.). Konstitucijoje vartojama nusikaltimo svoka turi tik jai bding turin, ji neturt bti aikinama pleiamai, kaip reikianti, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys gali bti paalinti i pareig ir u toki nusikalstam veik, kuri yra pavojinga, bet statyme nra apibrta kaip nusikaltimas. Vadinasi, sprsdamas, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis paalinti i pareig u nusikaltimo padarym, Seimas yra saistomos nusikaltimo sudi, numatyt Baudiamajame kodekse. U iuo metu galiojaniame Baudiamajame kodekse numatytus baudiamuosius nusiengimus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai negali bti paalinti i pareig, nes Konstitucija tokio konstitucins atsakomybs pagrindo nenumato. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus valstybs pareignus apkaltos proceso tvarka i pareig gali paalinti tik Seimas. Tai reikia, kad jokia kita valstybs institucija ar pareignas toki galiojim neturi. Konstitucija yra vientisas aktas, todl Konstitucijos 74 straipsnio nuostatos, sudaranios apkaltos institut, - inter alia tvirtinanios Seimo galiojimus apkaltos procese, aikintinos atskleidiant j logines, sistemines bei kitokias ssajas su kitomis Konstitucijos nuostatomis, susijusiomis su Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt pareign paalinimu i pareig apkaltos proceso tvarka: su Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, jog Konstitucinis Teismas teikia ivad, ar Seimo nari ir kit valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai, su Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalimi, kurioje tvirtinta, kad remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendia Seimas, taip pat su Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalimi, pagal kuri Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Aikinant Konstitucijos 74 straipsnio nuostatas atsivelgtina ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dal, kurioje nustatyta, jog valdios galias riboja Konstitucij, taip pat konstitucin valdi padalijimo princip. Konstitucijoje yra tvirtintas toks apkaltos modelis, pagal kur apkaltos procese dalyvauja dvi valstybs valdios institucijos: Seimas ir Konstitucinis Teismas. Kiekvienai i i institucij Konstitucija numato atitinkamas funkcijas ir galiojimus: Konstitucinis Teismas sprendia (teikia ivad), ar valstybs pareigno ar Seimo nario, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai, ar iais veiksmais Konstitucija paeista iurkiai, o Seimas apkaltos proceso tvarka sprendia, ar paalinti asmen i pareig (panaikinti Seimo nario mandat) 170.
nusikaltimo, kuriuo nebuvo iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, padarym leidia daryti prielaid, kad bet kuris nusikaltimas yra pagrindas paalinti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis i pareig. Konstitucinio Teismo 2004 m. balandio 15 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2004, Nr.56-1948.

170

115 Jokioms kitoms valstybs valdios institucijoms ar j pareignams Konstitucijoje nra numatyti galiojimai dalyvauti apkaltos procese. Konstitucinio Teismo suformuota apkaltos instituto oficiali konstitucin doktrina 171 remiasi tuo, kad ivada, ar asmens veiksmai prietarauja Konstitucijai, gali bti grindiama tik teise, taigi, Konstitucijos paeidimo fakt - ar asmens veiksmais yra iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, - Konstitucij paveda nustatyti ne Seimui, kuris savo prigimtimi ir esme yra politinio pobdio institucija, o tik Konstituciniam Teismui, kuris sudaromas ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai Konstitucinis Teismas sprendia, ar asmens veiksmai prietarauja (neprietarauja) Konstitucijai, o Seimas sprendia, ar u veiksmus, kurie prietarauja Konstitucijai, paalinti asmen i pareig172. Kitaip tariant, teisin fakt (Konstitucijos paeidimas visada yra btent teisinio vertinimo dalykas) nustato teisinio pobdio institucija Konstitucinis Teismas, o konstitucin atsakomyb u konstatuot teiss paeidim taiko politinio pobdio institucija Seimas 173. Vadinasi, Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendia Seimas (iskirta - autoriaus), reikia ne tai, kad Seimas galutinai sprendia, ar asmens veiksmai prietarauja (neprietarauja) Konstitucijai, o tai, ar u veiksmus, kuriuos Konstitucinis Teismas pripaino prietaraujaniais Konstitucijai, paalinti asmen i pareig. Kadangi pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dal Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami, Seimas neturi galiojim sprsti, ar Konstitucinio Teismo ivada yra pagrsta ir teista, Seimas negali ios ivados pakeisti, negali jos paneigti ar kitaip kvestionuoti. Konstitucinis Teismas pabr ir tai, kad pagal Konstitucija tokia ivada negali bti pakeista ar panaikinta nei referendumo, nei rinkim ar kurio nors kitu bdu. Tai, kad oficialioje konstitucinje doktrinoje yra tvirtinta, jog Seimas neturi galiojim sprsti, ar Seimo nari ir kit valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai, yra garantija Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims, kad jiems nebus nepagrstai taikoma konstitucin atsakomyb. Paalinimas i pareig galimas tik esant Konstitucinio Teismo ivadai, kad asmuo iurkiai paeid Konstitucij, sulau
171

172

173

Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d., 2000 m. kovo 30 d., 2004 m. balandio 15 d., 2004 m. gegus 25 d. nutarimai, 2004 m. kovo 31 d. ivada, 2010 m. spalio 27 d. ivada. Analizuodamas Konstitucinio Teismo suformuot apkaltos instituto oficiali konstitucin doktrin E.ileikis pastebi, kad Konstitucinis Teismas atskleid tam tikr Konstitucijos (105 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 107 straipsnio 3 dalies) nuostat prasm, nenuspt akademinje literatroje ir kad tai paskatino Seim atitinkamai pakeisti Seimo statuto nuostatas, o mokslininkus koreguoti senus darbus ir suaktyvinti naujus tyrinjimus. ileikis, E. Apkaltos proceso sampratos pokyiai Lietuvos Respublikoje. Konstituciniai valdi sandaros principai. (Tarptautins konferencijos mediaga). Vilnius, 2008, p.95-96. Jarainas, E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir auktj valstybs pareign apkalta: kelios aktualios problemos. Jurisprudencija. 2006, 2(80): 41.

116 priesaik174. Jeigu Konstitucinis Teismas konstatuot, kad asmens veiksmai neprietarauja Konstitucijai, Seimas negali apkaltos proceso tvarka paalinti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt valstybs pareign i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym175. Nuostata, kad Seimas neturi galiojim sprsti, ar Seimo nari ir kit valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai, reikia ir tai, kad Seimas neturi galiojim sprsti, ar iais veiksmais Konstitucija yra paeista iurkiai. Konstitucijos iurktaus paeidimo fakt gali konstatuoti tik Konstitucinis Teismas. Taigi, Konstitucijoje yra tvirtintas toks apkaltos modelis, pagal kur tais atvejais, kai Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai traukiamas konstitucinn atsakomybn u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym, yra btina Konstitucinio Teismo ivada . Kitaip yra tais atvejais, kai paalinimo i pareig pagrindas yra paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Tai savarankikas konstitucins atsakomybs pagrindas. Jis aikintinas atsivelgiant Konstitucijos 86 straipsnio 1 dal, kurioje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas, kol eina savo pareigas, negali bti traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Vadinasi, teismas negali priimti nuosprendio, kuriuo bt konstatuota, kad Respublikos Prezidentas padar nusikaltim. Konstitucijos 74 straipsnio nuostata, kad Seimas gali paalinti Respublikos Prezident i pareig paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, reikia ir tai, kad nusikaltimo padarymo fakt gali konstatuoti pats Seimas. Pagal Konstitucijos 74 straipsn Seimas nesant teismo apkaltinamojo nuosprendio gali konstatuoti ir tai, jog nusikaltim padar Seimo nariai, teisjai, ir u tai paalinti juos i pareig. Konstitucinje jurisprudencijoje yra iaikinta, kad Seimas, turdamas galiojimus be teisini institucij tyrimo (nesant teismo apkaltinamojo nuosprendio) paiam nusprsti, ar paalinti asmen i pareig paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, nusikaltimo padarymo fakt gali konstatuoti tik tuo atveju, kai nusikaltimas yra akivaizdus; tais atvejais, kai nusikaltimo padarymo faktas nra akivaizdus, Seimas negali vykdyti apkaltos nurodytu pagrindu tol, kol nra priimtas ir siteisjs teismo apkaltinamasis nuosprendis 176. Seimas, sprsdamas, ar
174

175

176

Teiss mokslinje literatroje kartais visikai nepagrstai teigiama, kad priesaikos sulauymo atveju nra numatyta, kokia institucija turt pateikti atitinkam ivad. Tai reikt, kad pats Seimas priima politin sprendim ir iuo atveju nereikalaujama nustatyti priesaikos sulauymo pobd (r., pavyzdiui, A.Skaistys. Priesaikos institutas ir jo gyvendinimo problemos. Jurisprudencija. 2004, 54(46): 23). Pasakytina, kad oficiali konstitucin doktrina yra kitokia: Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. nutarime yra konstatavs, kad galiojimus sprsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradta apkaltos byla, iurkiai paeid Konstitucij (atsivelgiant tai, kad iurktus Konstitucijos paeidimas kartu yra ir priesaikos sulauymas, - sprsti ir tai, ar jie sulau duot priesaik), pagal Konstitucij turi tik Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo ivada, kad asmuo iurkiai paeid Konstitucij (taigi ir sulau priesaik), yra galutin. Jokia valstybs institucija, joks valstybs pareignas, joks kitas subjektas tokios Konstitucinio Teismo ivados pakeisti ar panaikinti negali. Pagal Konstitucij tokia ivada negali bti pakeista ar panaikinta nei referendumo, nei rinkim ar kuriuo nors kitu bdu. Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. ivada Dl Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradta apkaltos byla, veiksm atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 2004, Nr.49-1600. Konstitucinio Teismo 2004 m. balandio 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 230 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. kovo 12 d. dekreto Nr.397 Dl silymo pradti apkaltos proces

117 Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus valstybs pareignus paalinti i pareig u nusikaltimo padarym, visais atvejais privalo kreiptis Konstitucin Teism ivados, ar nusikaltimo padarymu nra iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika177. Isiaikinti i aplinkyb yra labai svarbu, nes tai, kaip matysime vliau, lemia apkaltos konstitucinius teisinius padarinius: vienokie teisiniai padariniai atsiranda, kai asmenys paalinami i pareig u tokio nusikaltimo padarym, kuriuo yra iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, ir kitokie, jeigu nusikaltimu nra iurkiai paeista Konstitucija, nra sulauyta priesaika. Seimo konstatavimas, jog Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai padar nusikaltim, u kur atsakomyb numatyta Baudiamajame kodekse, nra tas pats, kas teismo apkaltinamasis nuosprendis baudiamojoje byloje. Apkalta nra baudiamosios atsakomybs taikymas, net jei jos pagrindas yra nusikaltimas 178. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai, kuriuos Seimas paalino i pareig apkaltos proceso tvarka, netenka imuniteto ir u tuos paius veiksmus, u kuriuos jie buvo paalinti i pareig, gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn bendra tvarka. Esant Konstitucijos 74 straipsnyje numatytiems pagrindams iame straipsnyje nurodyti valstybs pareignai gali bti paalinti i pareig tik tuomet, kai yra kalti padar veiksmus, kurias iurkiai paeidiama Konstitucija, sulauoma priesaika. Kalt yra btinas konstitucinio delikto elementas. I Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyt veik, kuriomis gali bti iurkiai paeista Konstitucija, galima daryti ivad, kad Respublikos Prezidentas gali bti paalintas i pareig ne tik tuomet, kai jis atitinkamus veiksmus padaro tiesiogine tyia, pvz., veikia vadovaudamasis savo privaiais interesais, atskir asmen ar j grupi interesais, smoningai nevykdo Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir statymuose nustatyt pareig ir pan. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje vartojamos formuluots veikia vadovaudamasis ne Tautos ir valstybs interesais, nesiningai eina savo pareigas, veikia turdamas toki tiksl ir interes, kurie nesuderinami su Konstitucija ir statymais, su vieaisiais interesais rodo, kad Respublikos Prezidentas gali bti paalintas i pareig ir tuomet, kai jo kalt pasireikia netiesiogine tyia. Ar Respublikos Prezidentas, kiti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti valstybs pareignai yra kalti padar veiksmus, kuriais iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, sprendia Konstitucinis Teismas. Neturi didesns reikms tai, ar Konstitucinio Teismo ivadoje asmen

177

178

Seimo nariui Artrui Paulauskui atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios. 2004, Nr.56-1948. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 1-1 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.//Valstybs inios, 2004, Nr.85-3094. Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Valstybs inios. Nr. 42-1345.

118 kalts forma yra nurodyta expresis verbis179, ar apie konkrei kalts form galima sprsti i ivadoje pateikt argument. Svarbiausia yra nustatyti, ar asmuo yra kaltas dl veiksm, kuriais iurkiai paeidia Konstitucij, sulauo priesaik, padaro nusikaltim. Nesant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt valstybs pareign kalts, jie negali bti paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. Konstitucijos 85 straipsnyje nustatyta: Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3,15, 17 ir 21 punktuose, turt gali, jie privalo bti pasirayti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. Konstitucijos 85 straipsnio nuostata atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui, negali bti aikinama atsietai nuo Konstitucijos 86 straipsnio ir 74 straipsni. Konstitucijos 86 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas, kol eina savo pareigas jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn; iame straipsnyje taip pat nustatyta, kad Respublikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i pareig tik iurkiai paeids Konstitucij, sulaus priesaik ar paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Konstitucijos 74 straipsnyje numatyta, kad Respublikos Prezidentas, iurkiai paeids Konstitucij, sulaus priesaik ar paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, gali bti paalintas i pareig apkaltos proceso tvarka. Taigi, Konstitucijos 86 ir 74 straipsniuose tvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad Respublikos Prezidentas gali bti paalintas i pareig visais atvejais, kai jis iurkiai paeidia Konstitucij, sulauo priesaik, padaro nusikaltim. Tai bendra taisykl, Konstitucija nenumato i jos joki iimi. Paymtina, kad Konstitucija ir negali numatyti koki nors atskir atvej, kai Respublikos Prezidentas, kuris iurkiai paeid Konstitucij, sulau priesaik, negalt bti paalintas i pareig. Vadinasi, Konstitucijos 85 straipsnio nuostata atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui negali bti aikinama kaip reikianti, kad Respublikos Prezidentas es visais atvejais nra atsakingas u savo ileistus Konstitucijos 85 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose nurodytus dekretus, kuriuos pasira Ministras pirmininkas arba atitinkamas ministras. U nurodytus dekretus Respublikos Prezidentas nra atsakingas tik tada, kai tais dekretais nra iurkiai paeidiama Konstitucija, sulauoma priesaika, padaromas nusikaltimas. Ta aplinkyb, kad Respublikos Prezidento dekret pasira Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras, neatleidia Respublikos Prezidento nuo konstitucins atsakomybs u
179

Antai, Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. ivadoje nurodoma, kad Seimo narys A. Sacharukas iurkiai paeid Konstitucij tokiais veiksmais: naudojosi Seimo nario L. Karaliaus Seimo nario paymjimu Seimo plenariniuose posdiuose ir smoningai balsavo u j. Svoka smoningai balsavo reikia, kad A. Sacharuko kalts forma yra tiesiogin tyia.

119 tokio dekreto ileidim, kuriuo iurkiai paeidiama gali bti paalintas i pareig. Respublikos Prezidento dekretai negali prietarauti Konstitucijai ir statymams. Ar Respublikos Prezidento dekretai neprietarauja Konstitucijai ir statymams sprendia Konstitucinis Teismas. Tai, kad Respublikos Prezidento dekretas pripastamas prietaraujaniu Konstitucijai, savaime nereikia, kad ileisdamas tok dekret Respublikos Prezidentas iurkiai paeid Konstitucij arba sulau priesaik, arba padar nusikaltim. Ileisdamas dekret, kur Konstitucinis Teismas vliau pripaino prietaraujaniu Konstitucijai, Respublikos Prezidentas galjo tiesiog suklysti. Konstitucija nenumato, kad Respublikos Prezidentas gali bti paalintas i pareig vien dl to, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Respublikos Prezidento dekretas prietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad sprendiant, ar Respublikos Prezidento ileistu dekretu nra iurkiai paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, padarytas nusikaltimas btina vertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turin, bet ir jo ileidimo faktines aplinkybes180. Minta, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt valstybs pareign konstitucin atsakomyb nuo kitos teisins atsakomybs skiriasi ir tuo, kad tuo, kad yra taikomos ypatingos sankcijos. J ypatingumas pasireikia ne tik tuo, kad nurodyti asmenys yra paalinami i pareig. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad Respublikos Prezidento, kaip ir bet kurio kito Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyto asmens, sulauiusio priesaik, iurkiai paeidusio Konstitucij, paalinimas i uimam pareig apkaltos proceso tvarka nra savitikslis, kad apkaltos instituto konstitucin paskirtis yra ne tik vienkartinis toki asmen paalinimas i uimam pareig, bet daug platesn - ukirsti keli asmenims, iurkiai paeidusiems Konstitucij, sulauiusiems priesaik, uimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kuri jimo pradia yra susijusi su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu181. Taigi, apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucins sankcijos (konstitucins atsakomybs) turin sudaro ir asmens, iurkiai paeidusio Konstitucij, sulauiusio priesaik, paalinimas i uimam pareig, ir i to iplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje uimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatyt priesaik. Vadinasi, Konstitucijos 74 straipsnyje
180

Konstitucija, sulauoma priesaika ar

padaromas nusikaltimas. U tokio dekreto ileidim Respublikos Prezidentas pagal Konstitucij

181

Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandio 11 d. dekreto Nr.40 Dl Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo iimties tvarka ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 16 straipsniui. Valstybs inios. 2003, Nr.124-5643. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 1-1 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Valstybs inios. 2004, Nr.85-3094.

120 nurodyti asmenys, kurie buvo paalinti i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym niekada negali bti renkami Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali bti skiriami Ministru Pirmininku, ministru, teisju, valstybs kontrolieriumi, nes vis nurodyt pareig jimo pradia pagal Konstitucija yra susijusi su priesaikos davimu. Konstitucij numato tik vien iimt Respublikos Prezidentas ar Seimo narys, kuris buvo paalintas i pareig u tokio nusikaltimo padarym, kuriuo nra iurkiai paeista Konstitucija, nra sulauyta priesaika gali ateityje bti renkamas Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu. i taisykl iplaukia i Konstitucijos 56 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog asmuo, atliks teismo nuosprendiu paskirt bausm, gali bti renkamas Seimo nariu, ir i Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog Respublikos Prezidentu gali bti renkamas asmuo, kuris gali bti renkamas Seimo nariu. Pagal Konstitucijos 74 straipsn apkaltos proceso tvark nustato Seimo statutas. Seimo statute numatyta, kad teikti Seimui pradti apkaltos proces Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teis ne maesn kaip 1/4 Seimo nari grup (228 str.1 d.). Teikime pradti apkaltos proces nurodomas konkretus asmuo, apkaltos pagrindas, silym pagrindiantys argumentai, rodymai ir j altiniai. Jeigu Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo yra tariamas padars nusikaltim, generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas pranea Seimui (228 str. 3 d.). Jeigu tariamas padars nusikaltim Respublikos Prezidentas, Seimas i karto sudaro specialij tyrimo komisij (228 str. 4 d.). Jeigu nusikaltimo padarymu tariami kiti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, Seimas sprendia, ar duoti sutikim konkret asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, ar sudaryti specialij tyrimo komisij (jeigu yra ne maesns kaip 1/4 Seimo nari grups silymas). Specialioji tyrimo komisij turi vertinti pateikt silym pradti apkaltos proces pagrstum bei parengti ivad, ar yra pagrindas pradti apkaltos proces (231 str.). Komisijos posdiuose iklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimai bei argumentai, apklausiami liudytojai, renkami, tiriami ir vertinami kiti rodymai, prireikus kvieiami ekspertai bei specialistai (233 str. 3 d.). Komisija, baigusi tyrim, surao ivad, taip pat parengia Seimo nutarimo projekt. Jeigu Seimas pritaria specialiosios tyrimo komisijos ivadai, kad yra pagrindas pradti apkaltos proces, Seimas priima nutarim pradti apkaltos proces Seime konkreiam asmeniui ir kreipiasi Konstitucin Teism ivados, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai (239 str. 1 d.). Apkaltos procesas Seime gali bti tsiamas tik sigaliojus Konstitucinio Teismo ivadai, kad asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Apkaltos proceso Seime posdiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas i Seimo Pirmininko pavaduotoj. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis dalyvauti Seimo posdyje pats ir (ar) per savo advokat. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti rodym, turini reikms sprendiant konstitucins atsakomybs klausim.

121 Vykdant apkaltos procedr, Konstitucinio Teismo ivada bei kiti io ir kit teism sprendimai nesvarstomi ir dl j teistumo bei pagrstumo nediskutuojama (241 str. 3 d.). Sprendiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucins atsakomybs klausim, remiamasi mintuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta j juridine kvalifikacija, o i klausim tyrimas neatliekamas. Apkaltos bylos nagrinjimas baigiamas posdyje dalyvaujanio asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamuoju odiu. Pasibaigus asmens paalinimo i pareig arba Seimo nario mandato panaikinimo svarstymui, dl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo asmuo, kuriam taikoma apkalta, iurkiai paeid Konstitucij ir sulau duot priesaik, ar dl kiekvieno konkretaus nusikaltimo Seimo Pirmininkas ar Seimo Pirmininko pavaduotojas pateikia atskir Seimo nutarimo projekt. Nutarimas dl asmens paalinimo i pareig (ar Seimo nario mandato panaikinimo) laikomas priimtu, jei u j balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Asmuo laikomas paalintu i pareig arba netenka Seimo nario mandato nuo nutarimo paskelbimo visuomens informavimo priemonse. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis bet kurioje apkaltos proceso dalyje, taiau tik iki balsavimo pradios atsistatydinti i pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato (243 str. 1 d.). Toks pareikimas turi bti nedelsiant patenkintas - asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas. Jeigu u nutarim dl asmens paalinimo i pareig (ar Seimo nario mandato panaikinimo) balsavo maiau kaip 3/5 vis Seimo nari, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritar. Tokiu atveju asmuo, kurio atvilgiu buvo taikyta apkalta, isaugo visus jam pagal pareigas priklausanius galiojimus, visas teises ir pareigas, imunitetus, kitas jam pagal pareigas priklausanias veiklos garantijas. Tokio asmens teiss, pareigos, veiklos garantijos negali bti apribotos ar panaikintos statymais ar kitais teiss aktais.

XII. Konstitucini statym samprata: teorins ir praktins problemos Teiss mokslini doktrin vairov. Konstitucini statym svoka vartojama vairiuose Konstitucijos straipsniuose. Konstitucijos 47 straipsnio (2003 m. sausio 23 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta: em, vidaus vandenys ir mikus sigyti nuosavybn Lietuvos Respublikoje usienio subjektai gali pagal konstitucin statym. Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta: Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. Pagal Konstitucijos 72 straipsnio 2 dal pakartotinai Seimo apsvarstytas konstitucinis

122 statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u konstitucin statym balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Konstitucijos 150 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamja dalimi yra: 1) 1991 m. vasario 11d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs; 2) 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines ryt sjungas; 3) 1992m. spalio 25 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos; 4) 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje. Taigi konstitucini statym svoka ekspressis verbis tvirtinta Konstitucijos 47, 69, 72 straipsniuose, taip pat Konstitucijos 150 straipsnyje. Konstitucijoje tvirtinus konstitucini statym svok teiss mokslinje literatroje yra pateikiama vairi, neretai skirting samprotavim apie tai, kokie statymai laikytini konstituciniais, kokia j prigimtis ir paskirtis, teisin galia, kokia tvarka jie gali bti priimami ir keiiami. Konstitucini statym samprata daniausiai nagrinjama teiss teorijos mokslo darbuose; ie statymai vairiais aspektais taip pat aptariami mokslo darbuose, skirtuose konstitucins teiss tyrinjimams. Teiss mokslinje literatroje statymai vairiai klasifikuojami (grupuojami). Analizuodamas statymus, j poymius ir ris prof. A. Vaivila teigia, kad pagal juridin gali statymai skirstomi pagrindinius ir paprastuosius (einamuosius) 182. Pagrindiniams statymams autorius priskiria Konstitucij, konstitucinius statymus, ratifikuotas tarptautines sutartis. A.Vaivilos nuomone, pagrindiniai statymai nustato pradinius, pamatinius visuomens ir valstybs gyvenimo principus. Nagrindamas konstitucini statym samprat, autorius teigia, kad konstituciniai statymai tai siauresns nei konstitucija kompetencijos statymai, kad jie reguliuoja tik kuri nors vien itin svarbi valstybs gyvenimo srit, kad nuo paprast statym jie skiriasi primimo ir keitimo tvarka, kuri yra susijusi su ypatinga konstitucini statym vieta teiss sistemoje ir specifiniais konstitucini statym norm santykiais su paprastj statym normomis, kad konstituciniai statymai yra juridinis pagrindas priimti paprastuosius statymus, kad pagal Konstitucij konstitucini statym sra nustato tik Seimas trij penktadali vis Seimo nari bals dauguma (69 str.)183. A.Vaivila teigia, kad toki konstitucini statym Lietuvoje iki 1999 met priimta trys: 1) 1991 m. vasario 11 d. statymas Nr. I-1051 Dl Lietuvos valstybs; 2) 1992 m. birelio 8 d. statymas Nr. I-2622 Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines ryt sjungas; 3) 1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje
182 183

Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 314. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2004. P. 315.

123 numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinis statymas Nr. I-1392. Kitaip statymus grupuoja E. Vaitiekien jos nuomone, pagal svarb ir visuomenini santyki reguliavimo pobd statymai skirstomi pagrindinius (konstitucijos), konstitucinius ir paprastuosius184. Taigi E. Vaitiekien konstitucini statym nepriskiria pagrindiniams statymams, kaip tai daro A. Vaivila. Autors nuomone, konstituciniai statymai tai atskira, savarankika statym grup. E. Vaitiekien teigia, kad pagal Konstitucij ir Seimo statut, konstituciniai statymai tai tiesiogiai konstitucijoje vardinti statymai ir kiti konstitucijos normas sukonkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao 185. E. Vaitiekien, kaip ir A. Vaivila, konstatuoja, kad konstitucini statym sra Seimas nustato trij penktadali Seimo nari dauguma, kad konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip trij penktadali vis Seimo nari bals dauguma. E. Vaitiekiens nuomone, pagal Seimo statute apibdint konstitucini statym svok, prie konstitucini statym kategorijos priskiriamos ir kitos, gana skirtingos teisins prigimties akt grups: 1) Lietuvos Respublikos konstitucijos sudedamosios dalys: 1992 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs ir 1992 m. birelio 8 d. aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines ryt sjungas (Konstitucijos 150 str.); 2) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos; 3) tiesiogiai Konstitucijoje vardyti statymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao. Autor nurodo, kad iuo atveju konstituciniu statymu gali bti laikomas ne tik tiesiogiai Konstitucijoje vardytas statymas, bet ir bet kuris Konstitucijos normas konkretinantis statymas, kad vienintelis kriterijus, kuriuo vadovaujantis paprastasis statymas pripastamas konstituciniu, yra tai, kad jis raytas konstitucini statym sra. E. Vaitiekien daro ivad, kad faktikai tai reikia, kad nra joki formali klii daugel paprastj statym pripainti konstituciniais, kad pasikeist tik i statym keitimo tvarka, nes konstituciniai statymai keiiami ne maesne kaip trij penktadali vis Seimo nari bals dauguma, kad tuo tarpu teisin i statym galia nesikeist186. Dar kitaip statymus grupuoja prof. S. Vanseviius. Nagrindamas statym ypatybes, autorius teigia, kad statymai skirstomi ris pagal vairius kriterijus, kad statymai, atsivelgiant juose esam norm svarb, skirstomi konstitucinius ir paprastus, kad konstituciniams statymams priklauso Konstitucijos, statymai, kuriais daromi Konstitucijos pakeitimai ir papildymai, ir
184 185 186

Vaitiekien E., Vidrinskait S. Lietuvos konstitucins teiss vadas. Vilnius: Justitia, 2001. P. 46. Ten pat, p. 47. Vaitiekien E., Vidrinskait S. Lietuvos konstitucins teiss vadas. Vilnius: Justitia, 2001. P. 47-48.

124 statymai, kuri ileidim numato Konstitucija (galimi politini partij, vyriausybs statymai) 187. I cituoto teksto matyti, kad autorius, raydamas apie konstitucinius statymus, analizuoja ne Lietuvos teiss sistem, o kit valstybi teiss sistemas, atskirus j elementus. P. A. ioys teigia, kad statymai pagal juose esani norm svarb skirstomi konstitucinius ir paprastus188. Autoriaus nuomone, konstituciniais statymais Lietuvoje laikomi Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti 1991 m. vasario 11 d. konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, 1992 m. birelio 8 d. konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines ryt sjungas, Konstitucijos pataisos, Konstitucijoje vardyti statymai ir konstitucines normas sukonkretinantys statymai dl konstitucini statym srao. Pastebtina, kad autoriaus nurodyti 1991 m. vasario 11 d. konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs ir 1992 m. birelio 8 d. konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines ryt sjungas yra Konstitucijos sudedamosios dalys. Tai, kad iuos teiss aktus autorius priskiria tai paiai grupei, kuri apima jo minimus Konstitucijoje vardytus statymus ir konstitucines normas sukonkretinanius statymus dl konstitucini statym srao, rodo, kad autorius nedaro skirtumo tarp konstitucini statym, kurie yra Konstitucijos sudedamosios dalys, ir t konstitucini statym, kurie nra Konstitucijos sudedamja dalimi. Sunku paaikinti ir tai, k reikia autoriaus vartojama formuluot konstitucines normas sukonkretinantys statymai dl konstitucini statym srao. Pastebtina, kad pagal Konstitucij mint konstitucines normas sukonkretinani statym dl konstitucini statym srao, ko gero, apskritai negali bti: konstituciniu statymu dl konstitucini statym srao tegali bti nustatomas konstitucini statym sraas; tuo tarpu tai, kaip statymais dl konstitucini srao nustatymo galima sukonkretinti konstitucines normas, lieka visikai neaiku. Taip pat neaiku, ar tai, kad autorius vartojama odio statymas daugiskaitin form, reikia, kad gali bti ne vienas statymas dl konstitucini statym srao, bet keli ir net daugiau statymai dl konstitucini srao. V. Vaiaitis konstitucini statym (pagal Konstitucijos 69 straipsn) kilm ir status sieja su organini statym institutu, inomu kit valstybi konstitucinje teisje 189. Autorius teigia, kad Konstitucijos projekto rengjai vis dlto ketino konkreiuose projekto straipsniuose pateikti blanketines normas dl konstitucinio statymo primimo, <...> taiau, matyt, nepavykus i karto susitarti, kokie tai turt bti statymai, tai padaryti buvo vis atidliojama, kol i pareiga buvo perduota Seimui nustatyti konstitucini statym sra. V. Vaiaitis toki situacij vertina kaip Konstitucijos teksto nenuoseklum konstitucini statym atvilgiu, ir net kaip Konstitucijos

187 188 189

Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. P. 121. ioys P. A. Teiss pagrindai. Vilniaus vadybos kolegija, Vilnius, 2002. P. 26. Vaiaitis V. Konstitucini statym fenomenas. Vilnius, Teisins informacijos centras, 2004. P. 83.

125 projekt tekst ydingum ir neubaigtum190. V. Vaiaitis visikai pagrstai atskiria konstitucinius statymus (konstitucinius aktus), kurie yra nurodyti Konstitucijos 150 straipsnyje ir yra Konstitucijos sudedamoji dalis (ie aktai laikomi steigiamosios galios aktais), nuo konstitucini statym, kurie numatyti Konstitucijos 69 straipsnyje (ie aktai laikomi legislatyviniais aktais). Autoriaus nuomone, Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje tvirtinta konstitucini statym idja remiasi tokia koncepcija: 1) Seimas ne maesne nei 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato konstitucini statym sra, o tada 2) i io srao jau kiek maesn kvalifikuota dauguma (ne maiau nei pus Seimo nari) priima konkret konstitucin statym. A. Vaiaitis pabria, kad puss vis Seimo nari bals daugumos reikalavimas gali bti taikomas tik srainiams konstituciniams (organiniams) statymams priimti, ir kad konstitucini statym srao iuo met nra191. Atsakydamas savo paties uduot klausim, kokia minimali dauguma Konstitucijos leidjo buvo numatyta Konstitucijoje, be kurios nebt galima priimti konstitucinio statymo?, V. Vaiaitis teigia, jog galima vienareikmikai teigti, kad tai ne maesn nei 3/5 Seimo nari bals dauguma (85 Seimo nariai) 192, kad btent tokia ivada iplaukia i Konstitucijos 69 straipsnio analizs193, kad puss Seimo nari bals daugumos reikalavimas gali bti taikomas tik srainiams konstituciniams statymams priimti194. Kadangi konstitucini statym srao iuo metu nra, V. Vaiaitis daro ivad, jog Konstitucijos 69 straipsnio sistemin analiz leidia teigti, kad konkreiam konstituciniam statymui priimti reikalingas ne maesnis nei 3/5 parlamentar daugumos pritarimas. i ivad V. Vaiaitis grindia tuo, kad prie priimant srain konstitucin statym reikalaujama, kad jo traukimui sra pritart ne maiau kaip 85 Seimo nariai195, kad jei Konstitucijos leidjas bt nustats tik puss Seimo nari bals daugum konstituciniams statymams priimti, tai tokios pat daugumos jis bt reikalavs ir dl i statym keitimo, nes nei logikos, nei lyginamosios teiss poiriu nra pateisinama praktika, kad statymo keitimo procedra bt sudtingesn u jo primim196. Nagrindamas, kokia bals dauguma Seimas gali priimti konstitucin statym, numatyt paioje Konstitucijoje (remiantis Konstitucijos pataisoje suformuluota blanketine nuostata), autorius daro ivad, kad Seimui priimant blanketinius konstitucinius statymus reikia balsuoti vienkart ir taikyti trij penktadali Seimo nari bals daugum, kad jei Seimas, priimdamas blanketinius konstitucinius statymus, taikyt maesn (nei 3/5) daugum, tai neatitikt Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies ratio197. Kartu
190 191 192 193 194 195 196 197

Ten pat, p. 83. Ten pat, p. 117. Ten pat, p. 108. Ten pat, p. 108. Ten pat, p. 117. Ten pat, p. 117. Ten pat, p. 108. Vaiaitis V. Konstitucini statym fenomenas. Vilnius, Teisins informacijos centras, 2004. P. 109.

126 V. Vaiaitis kritikai vertina 1996 metais padaryt Konstitucijos 47 straipsnio patais, kurioje buvo tvirtinta, kad savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat usienio subjektams gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus ir kad tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas. Autoriaus nuomone, 1996 m. Konstitucijos pataisoje blanketin norma konstitucin statym atsirado nenustaius i statym srao ir taip ikreipus Konstitucijos leidjo pradin idj198. Kadangi i Konstitucijos pataisa prietaravo Konstitucijos 69 straipsnio idjai, V. Vaiaitis teigia, kad priimant statym jau nebebuvo galima laikytis mintos Konstitucijos normos reikalavim. Autorius nurodo, kad net ir iuo atveju statym leidjui reikt stengtis kuo maiau nukrypti nuo Konstitucijos leidjo suformuluotos konstitucini statym sampratos, ir kad vis pirma tai pasakytina apie konstituciniams statymams priimti btin ne maesn nei 3/5 Seimo nari bals daugumos reikalavim. V. Vaiaiio nuomone, kadangi Seimas apjo Konstitucijos reikalavim dl konstitucini statym srao nustatymo ne maesne nei 3/5 savo nari bals dauguma, tai leisti jam konstitucinius statymus priiminti paisant tik puss savo nari daugumos reikalavimo bt dar vienas (daug didesnis) Konstitucijos paeidimas199. V. Vaiaitis taip pat aptaria konstitucinio bei paprasto statymo teisin gali. Atsivelgdamas tai, kad iki iol Seimas nra patvirtins konstitucini statym srao ir kad vienintel konstitucini statym atsiradimo galimyb yra Konstitucijos blanketins nuorodos gyvendinimas, autorius teigia, kad konstituciniai statymai negalt bti vienareikmikai traktuojami kaip ipso facto auktesni u paprastuosius statymus, kad jei paprastieji statymai siterpia konstitucini (organini) statym konstitucionalizuot reguliavimo sfer, jie Konstitucinio Teismo galt bti pripainti kaip prietaraujantys Konstitucijai, o ne patiems konstituciniams statymams, kad j santykiai turt bti traktuojami ne tiek hierarchine prasme (kaip kad yra statym ir postatymini teiss akt atveju), kiek skirtingo reguliavimo domeno atvilgiu200. T. Birmontien, analizuodama konstitucins teiss altinius, vadovlyje Lietuvos konstitucin teis rao, kad konstituciniai statymai Lietuvos konstitucini altini sistemoje gali bti klasifikuojami atskiras ris, kad svarbu isiaikinti, ar konstitucinis statymas suprantamas kaip konstitucin pataisa, ar yra jos sudtin dalis, ar turi savarankik prasm kaip ikirtins galios atitinkamus teisinius santykius reglamentuojantis teiss aktas. Autors nuomone, konstitucinius statymus, kurie yra nurodyti Konstitucijos 150 straipsnyje ir savo teisine galia prilygsta Konstitucijai, reikia skirti nuo konstitucini statym, apie kuriuos kalbama Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje tai ne steigiamosios, o tik statymins galios teiss aktai, savo galia
198 199 200

Ten pat, p. 117. Ten pat, p. 118. Ten pat, p. 135.

127 neprilygstantys Konstitucijai201. Aptardama konstitucini statym teisin gali T. Birmontien cituoja Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarim, kuriame konstatuota, kad konstituciniai statymai negali prietarauti Konstitucijai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir konstituciniams statymams. Kartu autor teigia, kad Konstitucijoje nra nurodyta joki santyki srii, kurios turt bti sureguliuotos konstituciniu statymu Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies prasme202. T. Birmontien atkreipia dmes ir tai, kad vadovaujantis konstitucins teiss teorija, alia konstitucini statym yra organiniai statymai, taiau pabria, kad Lietuvos konstitucins teiss altini doktrinoje toki statym nra iskirta, kad 1992 m. Konstitucija organini statym nenumato203. Tiesa, ia pat daroma ilyga, kad ms nagrinti konstituciniai statymai (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies prasme) turi tam tikro panaumo organinius statymus. Kokie tai panaumai ar skirtumai autor nenagrinja. J. ilys, nagrindamas Konstitucijos apsaugos tem, vadovlyje Lietuvos konstitucin teis atkreipia dmes tai, kad vairi kategorij konstituciniai statymai yra priimami ir keiiami skirtinga tvarka, kad negalima neatsivelgti skirting i statym pobd ir gali204. E. ileikio nuomone, konstitucini statym institutas rodo Konstitucijos rengj sumanym stabilizuoti politikai diskutuotin statym leidyb, kuri be ilgalaiks Seimo nari daugumos ir maumos vienybs i esms bt beprasm (alinga stabilumo ir asmen teisinio tikrumo poiriu)205. Autorius teigia, kad konstituciniai statymai, nors ir skambiai pavadinti, i esms nuo paprastj skiriasi tik primimo ir keitimo tvarka, bet ne ypatingu konstitucinio ir statyminio reguliavimo objektu206, kad Konstitucija nenustato, kad tam tikrus bendrojo valstybinio bvio klausimus galima reglamentuoti tik konstituciniais statymais 207. Pastebtina, kad tai teigdamas E. ileikis nepaiso, jog Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje (1996 m. birelio 20 d. redakcija) buvo expressis verbis tvirtinta, jog ioje dalyje nurodyti subjektai gali gyti nuosavybn ne ems kio paskirties sklypus pagal konstitucin statym [pabraukta ms]. Kartu autorius lyg ir stebisi tuo, kad Seimas 1996 m. birelio 20 d. pakeit Konstitucijos 47 straipsn ir io straipsnio 2 dalyje nustat, kad jame nurodyti subjektai gali gyti nuosavybn ne ems kio paskirties em pagal konstitucin statym, nors prie tai nepatvirtintas konstitucini statym sraas! 208. E. ileikio nuomone, be papunkiui suformuoto konstitucini statym srao aptariamas institutas, t. y. konstitucini statym institutas, i dalies netenka savo prasms, kadangi sunku prognozuoti
201 202 203 204 205 206 207 208

Lietuvos konstitucin teis. Vilnius, Lietuvos teiss universiteto Leidybos centras, 2002. P. 58-59. Ten pat, p. 67. Ten pat, p. 68. Ten pat, p. 453. ileikis E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius, Teisins informacijos centras, 2005. P. 65. Ten pat, p. 76-77. Ten pat, p. 77. Ten pat, p. 364.

128 konstitucini statym reglamentavimo dalyk ir leidyb. Analizuodamas konstitucini statym teisin gali, E ileikis teigia, kad Konstitucijoje tiesiogiai neatskleistas konstitucini statym ir paprastj (nekonstitucini) statym santykis ir kad nra tiesiogiai apiuopiamo konstitucinio pagrindo kategorikai teigti, kad konstitucinis statymas Lietuvos teisinje sistemoje turi hierarchikai auktesn padt nei paprastas statymas. Autorius daro ivad, kad pagrindin mint konstitucini statym skirtum i principo lemia ne j skirtinga reguliavimo sfera ir normin galia, bet ne tapati primimo ir keitimo procedra. Kadangi konstitucinis statymas, kildintinas i Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies, nra Konstitucijos sudedamoji dalis, autorius teigia, kad galima samprotauti, jog nra pagrindo vienareikmikai konstatuoti, kad negalioja joks statymas, prieingas konstituciniam statymui209. E. ileikis kritikai vertindamas Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarime pateikt doktrinin nuostat Konstitucinis Teismas pagal Konstitucij sprendia, ar statymas neprietarauja konstituciniam statymui teigia, jog iuo atveju neaiku, kuo remiantis i esms aikinta, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1-3 dali nuostatos neva rodo konstitucini ir nekonstitucini (paprastj) statym galios skirtum, kad statymas, taps konstituciniu dl specialios primimo tvarkos, nenustoja bti statymu, t. y. netampa Konstitucija210. E. ileikis pakankamai pagrstais ir jurisprudentikai tikinamais laiko V. Vaiaiio samprotavimus, kad nesant konstitucini statym srao kilus paprastj ir konstitucini statym kolizijai, paprastieji statymai Konstitucinio Teismo galt bti pripainti prietaraujantys Konstitucijai, o ne patiems konstituciniams statymams 211. Kita vertus, pritardamas mintai V. Vaiaiio nuomonei, autorius ia pat jai lyg ir oponuoja teigdamas, kad galima suprasti ir i esms (teisins valstybs ir konstitucingumo kontrols prasms poiriu) pateisinti [irykinta E. ileikio] mint Konstitucinio Teismo iaikinim, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstitucij sprendia, ar statymas prietarauja konstituciniam statymui212. Dar kitaip statymus grupuoja vadovlio Lietuvos administracin teis autoriai. Vadovlyje teigiama, kad Lietuvos Respublikoje statymais pripastami: Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymai dl tarptautini sutari ratifikavimo, Konstitucinio Teismo nutarimai, statymai dl Konstitucijos patais, Seimo priimti statymai (kodeksai, pagrindai, bendri principai ir kt.)213. Vadovlio autoriai nenurodo kriterij, kuriais remiantis yra iskiriamos btent tokios statym grups. Plaiau nekomentuojant pateikto statym klasifikavimo akivaizdu, kad jis yra labai diskutuotinas vien dl to, kad iuo atveju yra visikai nepaisoma, jog nurodyti statymai yra
209 210 211 212 213

ileikis E. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius, Teisins informacijos centras, 2005. P. 365. Ten pat, p. 365. Ten pat, p. 366. Ten pat, p. 366. Lietuvos administracin teis: bendroji dalis. Vilnius , Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 490.

129 skirtingi savo teisine galia, kad yra nevienoda j primimo tvarka ( inter alia skirtingas j primimui reikaling bals skaiius); pastebtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nra statymai, kaip yra teigiama mintame vadovlyje. Nors Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo gali, taiau dl to Konstitucinio Teismo nutarimai netampa statymais teiss akto formos prasme; kita vertus, Konstitucinio Teismo nutarim galia i esms yra ne statymo, o paios Konstitucijos galia, nes Konstitucinio Teismo nutarimas pripainti statym (jo dal) nekonstituciniu negali bti veiktas pakartotinai primus tok pat statym(Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 5 dalis). Mintame vadovlyje apie konstitucini statym institut, j teisin gali, viet Lietuvos teiss sistemoje, santyk su paprastais statymais neraoma. K. Jovaias, nagrindamas konstitucini statym samprat, Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentare cituoja Seimo statuto 168 straipsnio 2 dal, kurioje nustatyta: Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. Taip pat sra gali bti rayti ir jau priimti statymai, jeigu Seimas padarys ivad, kad jie tokie yra pagal savo turin bei svarb. Autorius atkreipia dmes tai, kad mintos Seimo statuto 168 straipsnio nuostatos juridikai suformuluotos ne visikai korektikai ir nurodo, kad konstituciniais statymais ia nepagrstai laikomos ir Konstitucijos pataisos. K Jovaios nuomone, Konstitucijos XIV skirsnyje Konstitucijos pataisos ir laikomos btent Konstitucijos pataisomis, bet ne konstituciniais statymais. Autorius taip pat teigia, kad konstitucini statym, palyginti su kitais statymais, iniciavimo ir svarstymo procedra sudtingesn, o priimami jie ne paprasta, bet kvalifikuota Seimo nari bals dauguma, iskyrus atvejus, kai Konstitucija keiiama referendumu 214. Pastebtina, kad formuluot iskyrus atvejus, kai Konstitucija keiiama referendumu, sukelia tam tikr dviprasmyb, nes tampa neaiku, kokiais statymais yra keiiama Konstitucija. Konstatavs, kad konstitucini statym projektai registruojami, pateikiami ir svarstomi Seimo statuto statym leidybos procedros nustatyta tvarka, iskyrus iimtis ir ypatumus, autorius teigia ir tai, kad aptariam statym primimo tvarka priklauso ir nuo to, ar priimamos Konstitucijos pataisos ar (pabraukta ms) kiti konstituciniai statymai, kad yra konstitucini statym (Konstitucijos nuostat pataisos), kurie gali bti keiiami tik referendumu215. I i teigini dar sunkiau sprsti, kokie statymai, autoriaus nuomone, vis tik yra konstituciniai. K. L. Valanius, pateikdamas statym klasifikavim, teigia, kad pagal teisin dali yra iskiriami <...> konstituciniai statymai, ir kad konstituciniams statymams yra priskiriami 1) Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti statymai; 2) kiti statymai, kuri sra 3/5 Seimo nari
214 215

Jovaias K. Lietuvos Respublikos konstitucijos komentaras. Vilnius, 2002. P. 83. Ten pat, p. 85.

130 bals dauguma nustato Seimas; 3) Konstitucijos pataisos [K.L. Valanius. Teiss pagrindai: konstitucionalistinis aspektas. Vilnius, Technika, 2008, P. 79]. Apibendrinant teiss mokslinje literatroje pateikiam konstitucini statym samprat, galima teigti, kad yra skirtingai suprantama: 1) kokie statymai pagal Konstitucij yra laikytini konstituciniais statymais; 2) kokia yra konstitucini statym ir paprast statym teisin galia; 3) kokia bals dauguma gali bti priimami ir keiiami konstituciniai statymai. Norint atsakyti iuos klausimus, vis pirma, btina isiaikinti, kodl 1992 m. Konstitucijoje yra tvirtintas konstitucini statym institutas, koki tiksl buvo siekiama numatant institut, kokia buvo Konstitucijos projekto rengj intencija? Rengiant Konstitucijos projekt buvo diskutuojama ir dl to, kaip utikrinti, kad ypa svarbi srii teisinis reguliavimas bt stabilus, kad toki santyki nustatytj teisin reguliavim bt sunkiau pakeisti. Btent tam ir buvo numatytas konstitucini statym institutas, kurio esm galima apibdinti taip: Seime esani politini jg atstovai turi pasiekti kuo platesn susitarim, koki srii teisinis reguliavimas turi bti kuo stabilesnis; ios sritys tai ypa svarbios visuomens ir valstybs gyvenimo sritys; jos bus reguliuojamos konstituciniais statymais, kuriems priimti ir pakeisti bus taikoma sudtingesn tvarka negu ta, kuri taikoma priimant ir keiiant paprastus statymus; konstitucini statym nebus galima pakeisti paprastais statymais. Ypa svarbias sritis, kurios turt bti reguliuojamos konstituciniais statymais, buvo norta numatyti paioje Konstitucijoje, taiau rengiant Konstitucijos projekt to padaryti nepavyko, nes tuo metu Seime buvusi politini jg atstovai nesutar, kokios sritis yra ypa svarbios ir dl to turt bti reguliuojamos ne paprastais statymais, o konstituciniais statymais. Politini jg atstovams nepavykus susitarti dl konstituciniais statymais reguliuojam srii vardijimo paioje Konstitucijoje, buvo nutarta Konstitucijoje tvirtinti nuostat, kad sritis, kurias turs reguliuoti konstituciniai statymai, nustatys pats Seimas; tai Seimas padarys priimdamas konstitucini statym sra. Konstitucini statym samprata gali bti atskleista juos analizuojant ne kurios nors vienos, bet vairi konstitucini nuostat, visos Konstitucijos kontekste, inter alia matant vairi Konstitucijos nuostat, susijusi su konstituciniais statymais, ssajas. Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis), Konstitucij sudaro normos ir principai. Konstitucijos vientisumas reikia, kad visos Konstitucijos nuostatos (normos, principai) tarpusavyje yra susijusios ne tik formaliai, bet ir pagal turin (vien Konstitucijos nuostat turinys lemia kit jos nuostat turin), kad visos Konstitucijos nuostatos sudaro darni sistem, kad tarp Konstitucijoje tvirtint vertybi yra pusiausvyra, kad n vienos Konstitucijos nuostatos negalima aikinti vien paodiui, n vienos Konstitucijos nuostatos negalima

131 prieprieinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aikinti taip, kad bt ikreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucins nuostatos turinys, nes tuomet bt ikreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esm, paeista konstitucini vertybi pusiausvyra216. Konstitucija, kaip teiss aktas, turi tam tikr form ir tekstin (kalbin) iraik. Taiau taip, kaip teis negali bti sutapatinama vien su teiss akto tekstu, taip ir Konstitucija, kaip teisin realyb, negali bti traktuojama vien kaip tam tikra tekstin (kalbin) forma. Konstitucija tai ne vien joje tvirtint explicitini nuostat visuma Konstitucija turi ir implicitin teisin reguliavim. Konstitucijos tekste, kaip ir bet kuriame kitame teiss akto tekste gali bti tam tikr kalbini netikslum, nelygum; kartais gali bti ir toki tekstini nuostat, kurios i pirmo vilgsnio atrodyt yra nesuderinamos tarpusavyje; Konstitucijos tekste gali bti ir sprag . Taiau tik Konstitucijos tekste, bet ne paioje Konstitucijoje, kuri, kaip minta, negali bti traktuojama vien kaip tekstas, kaip tam tikra kalbin iraika. Konstitucijos, kaip aukiausios teisins galios akto prigimtis, Konstitucijos esm, pati konstitucionalizmo idja lemia tai, kad Konstitucijoje, kaip teisinje realybje, nra ir negali bti sprag 217. Konstitucija yra laikoma tobula teise, idealia norma, kurios teisikumu, kol Konstitucijoje nra nustatyta kitaip, netenka abejoti 218. Konstitucija tai lyg tam tikri rmai, apibriantys, kas yra teisikai btina ir galima; i rm negalima perengti, nes juos perengus kyla grsm visuomens ir valstybs gyvenimo pamatams. Konstitucijos stabilumas yra didel vertyb, nes tai yra svarbiausia slyga, kad bt utikrintas politins realybs tstinumas ir nuspjamumas, kartu ir ekonomins, socialins, moralins realybs tstinumas ir nuspjamumas (prognozuojamumas). Taiau Konstitucija, kaip tobula teis (kaip idealus konstitucinis modelis) kiekvien kart udedama ant besikeiianios, pagal model dar neorganizuotos terps, todl labai svarbu, kad naujai besiformuojantys santykiai nenukrypt nuo
216

217 218

Konstitucinio Teismo 2006 m. gegus 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 56 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 3 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 4, 5, 6 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 57 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 28 d. redakcija), 63 straipsnio 4 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 71 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 72 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 73 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 74 straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 75 straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 76 straipsnio 2 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 77 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 78 straipsnio 2 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 79 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 81 straipsnio 3, 7 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 90 straipsnio 3, 7 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 2, 5 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 3, 4 punkt (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 128 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos statymo "Lietuvos Aukiausiojo Teismo statutas" 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto (1996 m. liepos 4 d. redakcija), 17 straipsnio 1, 3 dali (1995 m. balandio 18 d. redakcija), 4 dalies (1996 m. liepos 4 d. redakcija), 18 straipsnio 3 dalies (1995 m. balandio 18 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 10 d. dekreto Nr. 2048 "Dl apygardos teismo teisjo atleidimo" 1 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2006. Nr. 51-1894. E. Kris. Konstitucija kaip teis be sprag//Jurisprudencija, 2006, t. 12 (90), p. 10. E. Jarainas. Aukiausioji ir ordinarin teis: poirio Konstitucij pokyiai//Jurisprudencija, 2002, t. 33(25), p. 36.

132 Konstitucijoje nustatyt parametr. Apibriant iuos parametrus btina inaudoti visas galimybes interpretuoti Konstitucij taip, kad ji bt pritaikyta prie besikeiiani visuomens poreiki, kad galt atlikti jai tenkanias funkcijas, leist adekvaiai reaguoti nauj tikrov. Tik tuomet, kai Konstitucija nesileidia interpretuojama, ji turt bti keiiama ar papildoma. Keiiant ir papildant Konstitucij negalima nepaisyti inter alia to, kaip Konstitucijos pataisos derinsis su tuo teisini reguliavimu, kuris jau yra tvirtintas Konstitucijoje. Reikia matyti Konstitucijoje nustatyt visumin teisin reguliavim ir Konstitucijos pataisomis nesukurti tokios teisins situacijos, kad viena Konstitucijos nuostata paneigt ir tekstuliai, ir prasms poiriu kuri nors kit Konstitucijos nuostat. Kitaip tariant, Konstitucijos pataisomis negalima tvirtinti tarpusavyje konkuruojanio, ar net vienas kit paneigianio teisinio reguliavimo. Tokiu atveju bt labai sunku nustatyti, k i tikrj reikia Konstitucijoje tvirtintas teisinis reguliavimas; bt labai sunku, o gal ir apskritai nemanoma, protingai ir racionaliai aikinti Konstitucij. Tai reikt, kad Konstitucija jau nebegalt atlikti daugelio savo funkcij, inter alia ji negalt bti etalonu (matu), kur taikant galima bt patikrinti, ar statymai ir kiti teiss aktai atitinka Konstitucij. Keiiant ir papildant Konstitucij btina laikytis jos keitimo tvarkos. i tvarka tvirtinta paioje Konstitucijoje, jos XIV skirsnyje, apimaniame 147149 straipsnius. Konstitucijos 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucijos 1 straipsnio nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau, kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dal tik referendumu gali bti keiiamos Konstitucijos pirmojo skirsnio Lietuvos valstyb bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. Konstitucijos 148 straipsnyje nustatyta, kad kitas Konstitucijos nuostatas gali pakeisti ar papildyti Seimas: statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu dl Konstitucijos keitimo turi bti balsuojama du kartus, o tarp balsavim turi bti nemaesn kaip trij mnesi pertrauka u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Tai, kad Konstitucijoje yra nustatyta, jog Konstitucijos 1 straipsnio nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau, kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis, kad tik referendumu gali bti keiiamos Konstitucijos pirmojo skirsnio Lietuvos valstyb( skirsn sudaro 1-17 straipsniai) bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas( skirsn 147-149 straipsniai) nuostatos, reikia, kad mintas nuostatas Konstitucija laiko ypa svarbiomis, pamatinmis visuomens ir valstybs gyvenime. Todl paioje Konstitucijoje yra tvirtinta ypatinga mint nuostat apsauga jos gali bti keiiamos tik referendumu, Seimas j pakeisti negali. Taip pati Konstitucija saugo jos 1 straipsnyje, taip pat jos pirmame ir keturioliktame skirsniuose tvirtintas

133 nuostatas net nuo Seimo Tautos atstovybs. Tai, kad mintos Konstitucijos nuostatos gali bti keiiamos tik referendumu reikia, kad Seimas, turdamas galiojimus keisti kitas Konstitucijos nuostatas, negali t kit Konstitucijos nuostat pakeisti taip, kad jose bt nustatytas teisinis reguliavimas, konkuruojantis su tuo teisiniu reguliavimu, kuris yra tvirtintas Konstitucijos nuostatose, kurios gali bti keiiamos tik referendumu. Jeigu Seimas tokias Konstitucijos pataisas priimt ir jomis nustatyt tok teisin reguliavim, kuris konkuruot su tuo teisiniu reguliavimu, kuris yra tvirtintas Konstitucijos nuostatose, kurios gali bti keiiamos tik referendumu, susidaryt tokia teisin situacija, kai, formaliai nekeiiant Konstitucijos nuostat, kurios gali bti pakeistos tik referendumu, ios nuostatos Seimo priimtu statymu dl Konstitucijos keitimo bt neutralizuojamos. Taip bt ikreiptas ir paneigtas tas teisinis reguliavimas, kuris yra tvirtintas Konstitucijos nuostatose, kurios gali bti keiiamos tik referendumu. Paymtina, kad Konstitucija draudia Seimui priimti tokias Konstitucijos pataisas. Prieingu atveju paioje Konstitucijoje tvirtinta mint Konstitucijos nuostat ypatinga apsauga j keitimas tik referendumu bt paneigta. Todl bet kokie mginimai Seime priimti Konstitucijos pataisas, tvirtinanias tok teisin reguliavim, kuris konkuruot su tuo teisiniu reguliavimu, kuris yra tvirtintas Konstitucijos nuostatose, kurios gali bti keiiamos tik referendumu ir taip ikreipt ar paneigt t Konstitucijoje nustatyt teisin reguliavim, kuris gali bti keiiamas tik referendumu suponuoja akivaizd Konstitucijos paeidim. Konkreiai, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad valdios galias riboja Konstitucija, paeidim, taip pat konstitucinio teisins valstybs principo paeidim. Jeigu Seimas tokias Konstitucijos pataisas priimt, tokio statymo dl Konstitucijos pakeitimo atitiktis Konstitucijai nors tai ir bt statymas dl Konstitucijos pakeitimo galt bti kvestionuojama, nes Seimas viryt jam Konstitucijoje nustatytas galias (pasisavint tas galias, kurios priskirtos tik Tautai ir kurias gyvendinti galima tik referendumu) ir tuo paeist Konstitucijos 5 straipsnio 2 dal. iame kontekste negalima nepaminti diskusijos, kaip es nerengiant referendumo galima bt pakoreguoti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis konstitucin samprat. ios nuostatos samprat pateik Konstitucinis Teismas, kuris savo nutarimuose yra konstatavs, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilieiu tik atskirais statymo numatytais atvejais, reikia, kad tokie statymo nustatyti atvejai gali bti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybs atvejai turi bti ypa reti iimtiniai, kad pagal Konstitucij negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur dvigubos pilietybs atvejai bt ne ypa retos iimtys, bet paplits reikinys, kad pagal Konstitucij negalimas ir toks Pilietybs statymo nuostat, tvirtinani galimyb tuo pat metu bti

134 Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilieiu, pleiamasis aikinimas, pagal kur dviguba pilietyb bt ne atskiros, ypa retos iimtys, bet paplits reikinys219. Toks Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos iaikinimas reikia ir tai, kad Lietuvos pilieiai, kurie ivyko gyventi kitas valstybes, jeigu jie gys kurios nors kitos valstybs pilietyb, negals isaugoti turimos Lietuvos pilietybs. Kaip bebt vertinama i Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos samprata (iniasklaidoje dl to reikiamos visikai prieingos nuomons), taiau tai yra oficialus Konstitucijos aikinimas, oficiali Konstitucijos nuostatos samprata ir niekas, iskyrus pat Konstitucin Teism, jos pakeisti negali. Konstitucinio Teismo pateiktas Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos iaikinimas sukl didel lietuvi ieivijos, ir ypa t Lietuvos piliei, kurie neseniai emigravo i Lietuvos, nepasitenkinim. Iekant bd, kaip, nerengiant referendumo, pakoreguoti Konstitucij taip, kad dvigubos pilietybs atvejai nebt ypa reti iimtiniai, buvo pateiktas ir toks pasilymas: papildyti Konstitucijos 32 straipsn nuostata Lietuvos pilietybs prie savo vali negali netekti gimimu j gavs asmuo220; taip isiplst ir Konstitucijos 12 straipsnio vertinimo kontekstas, be to Konstitucijos 12 straipsnis, tvirtinantis nuostat iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis turt bti vertinamas kartu su Konstitucijos 32 straipsniu. Vliau is pasilymas buvo patikslintas teigiant, kad Konstitucijos 32 straipsnio pataisoje turt bti ufiksuota, kad kiekvienas i Lietuvos ivyks ir kitoje valstybje apsigyvens ar ten kit pilietyb gijs pilietis, jo vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai negali netekti Lietuvos pilietybs prie savo vali arba dl t apribojim, kurie kyla i Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, kurioje tvirtintas dvigubos pilietybs ribojimas221. Taigi, pasilymo esm papildyti Konstitucijos 32 straipsn nuostata, kad Lietuvos pilietybs prie savo vali negali netekti gimimu j gijs asmuo. is pasilymas nusipelno nagrinjimo ne tik dl to, kad jis danai pateikiamas kaip svarbiausias argumentas, es rodantis, kad, norint leisti visiems lietuvi kilms asmenims turti dvigub pilietyb, yra nebtina rengti referendum dl Konstitucijos 12 straipsnio nuostat pakeitimo222. Panagrinti mint pasilym pirmiausia skatina tai, kad jis yra tiesiogiai susijs su
219

220

221 222

Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandio 11 d. dekreto Nr. 40 "Dl Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo iimties tvarka" ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybs statymo 16 straipsnio 1 daliai // Valstybs inios. 2003. Nr. 124-5643; Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriio 13 d. nutarimas Dl teiss akt, reguliuojani Lietuvos Respublikos pilietybs santykius, nuostat atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2006. Nr. 123-4560. Teisininkas ir diplomatas sako rad konstitucin dvigubos pilietybs isaugojimo rakt // http://www.balsas.lt/naujiena/85855 Dvigubos pilietybs rebusas visai nesudtingas // http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/61368 R. Naruien : referendumas dl dvigubos pilietybs politinis aidimas // http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=14709373

135 Konstitucijoje tvirtint Konstitucijos keitimo pagrindu interpretavimu. Panagrinkime, k reikia mintas pasilymas. Ar is pasilymas yra konstitucikai pagrstas? Kokius teisinius padarinius galt sukelti jo gyvendinimas? Vis pirma palyginkime tarpusavyje Konstitucijos 12 straipsnio nuostat iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis ir silom Konstitucijos 32 straipsnio papildymo nuostat Lietuvos pilietybs prie savo vali negali netekti gimimu j gijs asmuo. Akivaizdu, kad j turinys visikai nesutampa. Siloma nuostata Lietuvos pilietybs prie savo vali negali netekti gimimu j gijs asmuo reikia ir tai, jog Lietuvos Respublikos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb, nepraras Lietuvos pilietybs, t. y. tuo pat metu gals bti ir Lietuvos, ir kitos valstybs pilietis. Kadangi absoliuti dauguma Lietuvos piliei Lietuvos pilietyb gijo gimdami, tai reikia, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliei tuo pat metu gals bti ir Lietuvos, ir kitos valstybs pilieiais. Taigi papildius Konstitucijos 32 straipsn taip, kaip yra siloma, Konstitucijoje bt tvirtintos dvi skirtingos ir tarpusavyje konkuruojanios nuostatos: pagal Konstitucijos 12 straipsn dviguba pilietyb bt leidiama tik kaip reta iimtis, o pagal Konstitucijos 32 straipsn dviguba pilietyb bt paplits reikinys. Vien dl to mintas pasilymas vertintinas kaip teisikai ydingas. Taiau jo pagrindinis ydingumas slypi kitur. Konstitucijos 32 straipsnis, kur siloma papildyti, yra idstytas Konstitucijos antrame skirsnyje. Konstitucija nereikalauja, kad iame Konstitucijos skirsnyje esanius straipsnius bt galima pakeisti tik referendumu, vadinasi tai gali padaryti ir Seimas, priimdamas statym dl atitinkamo Konstitucijos straipsnio pakeitimo. Pasilymas Seimui Konstitucijos 32 straipsnyje nustatyti kitoki taisykl konkuruojania su ta, kuri yra tvirtinta Konstitucijos 12 straipsnyje ir kuri, kaip minta, gali bti keiiama tik referendumu reikia, kad Seimui yra siloma apeiti Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyt taisykl, nepaisyti Konstitucijos 12 straipsnyje ireiktos Tautos valios, kad dviguba pilietyb galima tik retais atvejais, kad ji negali bti plaiai paplits reikinys. Kadangi Seimui buvo pasilyta nepaisyti paioje Konstitucijoje nustatytos jos pirmo skirsnio keitimo tvarkos io skirsnio nuostatos, kaip minta, pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dal gali bti keiiamos tik referendumu galima teigti, kad Seimui buvo pasilyta viryti jam Konstitucijoje nustatytus galiojimus, t. y. pasisavinanti pagal Konstitucij tik Lietuvos Respublikos pilieiams priklausani teis referendumu sprsti, kok pilietybs santyki teisin reguliavim tvirtinti Konstitucijoje. Mintas pasilymas vertintinas ir platesniame kontekste. Juk jis i esms reikia ir tai, kad paioje Konstitucijoje tvirtinta atskir Konstitucijos nuostat ypatinga apsauga galimyb jas keisti tik referendumu netenka prasms, nes, vadovaujantis minto pasilymo logika, iose Konstitucijos nuostatose tvirtintas taisykles (imperatyvus) visikai nesunkiai galima apeiti tai

136 galima padaryti Seimui atitinkamai pakeiiant tuos Konstitucijos straipsnius, kuri Konstitucija nereikalauja keisti tik referendumu. Vadovaujantis minto pasilymo logika, galima sukonstruoti labai pavojingus Konstitucijos keitimo precedentus. Kad ir tokius. Antai Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybin kalba yra lietuvi kalba. Konstitucijos 14 straipsnis yra idstytas Konstitucijos pirmame skirsnyje, kurio nuostatas, kaip minta, galima keisti tik referendumu. Argi, vadovaujantis minto pasilymo logika, negalima bt pasilyti Seimui papildyti kur nors Konstitucijos straipsn, kuris gali bti keiiamas nebtinai tik referendumu pvz., Konstitucijos 37 straipsn, kuriame tvirtintos piliei, priklausani tautinms bendrijoms, teiss tarkim tokia nuostata: Valstybin kalba yra ne tik lietuvi kalba, bet ir X kalba (nurodant kuri nors kit kalb). Jeigu Seimas padaryt mint Konstitucijos 37 straipsnio patais, argi jis nepaneigt Tautos valios, ireiktos Konstitucijos 14 straipsnyje, pagal kur tik lietuvi kalba yra valstybin kalba? Akivaizdu, kad paneigt. Priimti tokius sprendimus Seimui draudia Konstitucija pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dal Konstitucijos 14 straipsnio nuostata, kad valstybin kalba yra tik lietuvi kalba, gali bti keiiamos tik referendumu, o ne Seimo priimtomis Konstitucijos pataisomis. Galima pateikti ir kit pavyzd. Antai Konstitucijos 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucijos 1 straipsnio nuostata Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau, kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Argi, vadovaujantis minto pasilymo logika, negalima bt pasilyti Seimui pakeisti kur nors Konstitucijos straipsn, kuris gali bti keiiamas nebtinai tik referendumu tarkim, kur nors Konstitucijos XIII skirsnyje Usienio politika ir valstybs gynimas esant straipsn (kad ir 138 straipsn) ir rayti jame, pvz., nuostat, kad Seimas gali ratifikuoti ir tokias tarptautines sutartis, pagal kurias Lietuva nra nepriklausoma valstyb? Jeigu Seimas padaryt mint Konstitucijos 138 straipsnio patais, argi jis nepaneigt Tautos valios, ireiktos Konstitucijos 1 straipsnyje, pagal kur Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika? Akivaizdu, kad paneigt; Konstitucija draudia Seimui priimti tokius sprendimus. Gal tai drastiki pavyzdiai, bet mintas pasilymas dl Konstitucijos 32 straipsnio pakeitimo, raant jame nuostat n vienas pilietis negali prarasti Lietuvos pilietybs, gytos gimus, prie savo vali yra ne kas kita, kaip btent tokio pobdio Konstitucijos keitimo precedento krimas. Tokio pobdio pasilymai yra visikai nesuderinami su Konstitucijos 148 straipsniu, pagal kur jame nurodytos Konstitucijos nuostatos gali bti keiiamos tik referendumu; jie nesuderinami ir su Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalimi, pagal kuri valdios galias (taigi, ir Seimo galias) riboja Konstitucija. Tokio pobdio pasilymai yra visikai nesuderinami ir su konstituciniu teisins valstybs principu. Pabrtina, kad Seimas gali veikti tik jam Konstitucijoje nustatyt galiojim ribose, negali

137 j perengti. Seimas, turdamas galiojimus keisti tas Konstitucijos nuostatas, kurios gali bti keiiamos nebtinai tik referendumu, negali t kit Konstitucijos nuostat pakeisti taip, kad jose bt nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris bt kitoks ir konkuruot su tuo teisiniu reguliavimu, kuris yra tvirtintas Konstitucijos nuostatose, kurios gali bti keiiamos tik referendumu. Prieingu atveju susidaryt tokia teisin situacija, kai, formaliai nekeiiant Konstitucijos nuostat, kurios gali bti pakeistos tik referendumu, ios nuostatos Seimo priimtu statymu dl kit Konstitucijos nuostat pakeitimo bt neutralizuojamos. Taip bt ikreiptas ir paneigtas tas teisinis reguliavimas, kuris yra tvirtintas Konstitucijos nuostatose, kurios gali bti keiiamos tik referendumu. Taip Seimo priimtais sprendimais bt paneigta Tautos valia, ireikta tose Konstitucijos nuostatose, kurios, kaip nustatyta Konstitucijos 148 straipsnyje, gali bti keiiamos tik referendumu. Konstitucija draudia Seimui priimti tokias Konstitucijos pataisas. Mintas pasilymas dl Konstitucijos 32 straipsnio pakeitimo (papildymo) iame straipsnyje aptariamas dl to, kad tai, kaip minta, susij su Konstitucijos keitimo teisini pagrind, tvirtint Konstitucijoje, interpretavimu. Toliau nepltojant ios temos, pastebtina, kad Konstitucijos normos, nustatanios, kaip gali bti keiiama Konstitucija, negali bti aikinamos, kaip, es, leidianios ir tok Konstitucijos keitim, kad Seimo priimtu Konstitucijos pakeitimo statymu galt bti ikreiptas, paneigtas tas teisinis reguliavimas, kuris tvirtintas Konstitucijos nuostatose, kurios gali bti keiiamos tik referendumu. Konstitucijos keitimo konstituciniai pagrindai aikintini matant ne tik atskirus Konstitucijos straipsnius, atskiras Konstitucijos nuostatas, bet ir Konstitucijos vidin logik, jos norm ir princip ryius bei sveik, visumin konstitucin reguliavim. Konstitucijos turinio, taigi, ir Konstitucijos nuostat keitimo konstitucini pagrind, nemanoma atskleisti apsiribojant vien lingvistiniu (paodiniu) jos aikinimu aikinant Konstitucij taikytini vairs konstitucijos aikinimo metodai: sisteminis, bendrj teiss princip, loginis, teleologinis, statym leidjo ketinim, precedent, istorinis, lyginamasis ir kt. Tik itaip visapusikai aikinant Konstitucij yra sudaromos prielaidos atskleisti jos tikrj turin, utikrinti, kad nebus nukrypta nuo Konstitucijos atskir nuostat ir visos Konstitucijos prasms, nebus paneigti Konstitucijos principai, jos raid ir dvasia. Tik itaip visapusikai aikinant Konstitucij yra sudaromos prielaidos gyvendinti jos, kaip visuomens sutarties ir aukiausios teisins galios akto, paskirt ir utikrinti, kad gyvenime bus paisoma t vertybi, kuriomis Tauta grindia savo paios priimt Konstitucij223. Pabrtina ir tai, kad Konstitucija aikintina taip, kad bt utikrintas konstitucionalizmas.
223

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Valstybs inios, 2004, Nr. 853094.

138 Konstitucija savaime nereikia, kad yra konstitucionalizmas. Konstitucionalizmas tai daugiau negu Konstitucija; tai toks Konstitucijos gyvendinimas ir toks jos gyvenimas, koks yra preziumuojamas paioje Konstitucijoje, kuris kyla i paios Konstitucijos. Pagal Konstitucij galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij turi tik Konstitucinis Teismas. Nors Konstitucijoje expressis verbis nra tvirtinta, kad Konstitucinis Teismas turi galiojimus aikinti Konstitucij, akivaizdu, kad norint itirti, ar statymas, kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai, prie tai btina isiaikinti atitinkam Konstitucijos nuostat turin, atskleisti j samprat. Konstitucinis Teismas aikina Konstitucij sprsdamas, ar statymai ir kiti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai. Konstitucija aikinama formuojant oficiali konstitucin doktrin. Konstitucinio Teismo galiojimai sprsti, ar statymai ir kiti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai, o tuo paiu aikinti Konstitucij, nustatyti Konstitucijoje. Taigi jie kyla i steigiamosios valdios Tautos priimto teiss akto (Konstitucijos), o ne i statym leidjo priimto teiss akto (ne i statymo). Vadinasi, Konstitucinio Teismo galiojimai, kylantys i Tautos priimtos Konstitucijos, negali bti apriboti statymais ar kitais teiss aktais. Kodl Konstitucijoje nustatyta, kad galiojimus aikinti Konstitucij turi btent Konstitucinis Teismas, o ne, pvz., Seimas Tautos atstovyb? Gal Seimas, pagal Konstitucij turdamas galiojimus keisti Konstitucij (iskyrus joje nurodytas nuostatas, kurios gali bti keiiamos tik referendumu), galt daug geriau ir teisingiau aikinti Konstitucij? Tokiu atveju ir Konstitucinis Teismas negalt, kaip kartais teigiama, ikilti net vir Seimo Tautos atstovybs, nes vir Tautos atstovybs negali bti jokios kitos institucijos, jokios kitos valdios. Jeigu Konstitucij galt oficialiai aikinti Seimas, turtume situacij, kad Konstitucij aikint tokia valstybs valdios institucija, kuri savo prigimtimi ir esme yra politinio pobdio. Seimo sprendimuose atsispindi Seimo nari daugumos politin valia, Seimo sprendimai grindiami politiniais susitarimais, vairiais politiniais kompromisais ir pan. Jeigu politinio pobdio institucija Seimas galt aikinti Konstitucij, toks aikinimas, kaip ir visi kiti Seimo sprendimai, galt bti grindiamas ne teisiniais, o politiniais argumentais, atsivelgiant vairius politinius susitarimus. Akivaizdu, kad politiniais argumentais grindiamas Konstitucijos aikinimas neleist atskleisti Konstitucijos nuostat tikrojo turinio, j tikrosios prasms. Turtume tiek Konstitucijos samprat, kiek bt Seim, o gal ir tiek Konstitucijos samprat, kiek nauj daugum susiformuot tame paiame Seime. Tokiu atveju Konstitucijos vaidmuo visuomens ir valstybs gyvenime bt visai kitoks. Ji bt ne aukiausios galios teiss aktas, kuriam privalo paklusti visos valstybs valdi gyvendinanios institucijos, taigi ir Seimas, bet dokumentas, neturintis konkretaus turinio, nes io dokumento turinys labai priklausyt ir nuo to, koki tiksl tuo metu, kai yra aikinama Konstitucija, siekia politins jgos, turinios Seime daugum. Ar Konstitucija, nenustatanti suvarym Seime

139 esaniai politins daugumos valiai o btent taip ir atsitikt, jeigu Konstitucij galt aikinti Seimas bt teisingesn? Palikus Konstitucij aikinti maoritarini institucij sinei, nei pati Konstitucija, nei visuomen tikrai nebt (netaps) teisingesn224. Tai, kad pagal Konstitucij galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij turi tik Konstitucinis Teismas, nereikia, kad niekas, iskyrus Konstitucin Teism negali aikinti Konstitucijos. Konstitucij gali aikinti kiekvienas. Taiau Konstitucijos aikinimo pasekms yra skirtingos. Tol, kol atitinkam Konstitucijos nuostat nra iaikins Konstitucinis Teismas, turime (galime turti) tiek Konstitucijos nuostat samprat, kiek yra j aikintoj. Po to, kai Konstitucijos nuostat samprat pateikia Konstitucinis Teismas, turime vienintel oficiali Konstitucijos nuostat samprat, kurios turi paisyti visi teiskros subjektai: Seimas, Vyriausyb, Respublikos Prezidentas. Oficialios konstitucins doktrinos turi paisyti ir visi teis taikantys subjektai, skaitant ir teismus: taikydami teis jie negali aikinti Konstitucijos nuostat kitaip, nei savo aktuose yra iaikins Konstitucinis Teismas225. Tai reikia, kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir kiti aktai, kuriuose yra pateikiama Konstitucijos nuostat samprata, turi ne tik Konstitucijos aikinamj, bet ir teisin reguliavim pertvarkant bei teis kuriant krv. Kita vertus, tai, kad Konstitucinis Teismas pateik Konstitucijos nuostat oficiali samprat, nereikia, kad i samprata negali bti vertinama kritikai. Konstitucija garantuoja teis turti sitikinimus ir juos laisvai reikti; mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. ios teiss ir laisvs, suponuojanios ir iniasklaidos laisv, yra vieni svarbiausi demokratins visuomens pagrindai. Tad niekas negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai drausti, kad alia Konstitucinio Teismo pateiktos Konstitucijos nuostat oficialios sampratos ir toliau egzistuot daugyb Konstitucijos nuostat kitoki samprat. Taiau mint kitoki samprat buvimas nepadaro j privalomomis teiskros subjektams bei teis taikantiems subjektams, kurie, kaip minta, negali nepaisyti Konstitucijos nuostat oficialios sampratos, kuri yra pateiks Konstitucinis Teismas. Grkime prie klausimo: kokie statymai pagal Konstitucij yra konstituciniai statymai? Kokie statymai pagal Konstitucij yra konstituciniai statymai? Konstituciniai statymai Lietuvos teiss sistemoje pirm kart atsirado 1991 metais; iki tol konstitucini statym instituto ms valstybs teiss sistemoje nebuvo. Pirmas konstitucinis
224 225

Dworkin R. Teiss imperija. Vilnius, Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 2005. P. 374. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsjo 20 d. sprendimas Dl Klaipdos apygardos teismo 2005 m. rugpjio 4 d. praymo itirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodio 31 d. sakymu Nr. 432 "Dl Sprendim vykdymo instrukcijos patvirtinimo" patvirtintos Sprendim vykdymo instrukcijos 89 punktas neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2005. Nr. 113-4132.

140 statymas, kuris vadinosi Dl Lietuvos valstybs, buvo priimtas 1991 m. vasario 11 d. konstitucin statym prim Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, atsivelgdama tai, kad 1991 m. vasario 9 d. vykusios visuotins apklausos plebiscito metu daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj, turini aktyvij rinkim teis, pasisak u tai, kad Lietuvos valstyb bt nepriklausoma demokratin respublika. Konstitucini statym institutas yra tvirtintas 1992 m. spalio 25 d. Tautos referendumu priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: konstitucini statym svoka vartojama Konstitucijos 150 straipsnyje, kuriame inter alia nustatyta, kad Konstitucijos sudedamja dalimi yra konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines ryt sjungas, konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje; konstitucini statym svoka taip pat vartojama Konstitucijos 69, 72 ir 47 straipsniuose. I teiss mokslins literatros matyti, kad konstituciniai statymai (konstituciniai aktai), kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis, ne visada atskiriami nuo konstitucini statym, kurie nra sudedamoji Konstitucijos dalis; kad visi teiss aktai, turintys konstitucinio statymo pavadinim, nepaisant to, kad j prigimtis ir teisin galia yra visikai skirtingi, kartais apjungiami vien grup. Tam tikros teisins painiavos neivengta ir Seimo statuto nuostatose, skirtose apibrti, kokie statymai yra laikomi konstituciniais statymais. Galima manyti, kad btent Seimo statute tvirtinto teisinio reguliavimo nekorektikumas nemaa dalimi lemia tai, kad literatroje yra pateikiama skirtinga konstitucini statym samprata. Paymtina, kad pagrindinis kriterijus, leidiantis atskirti konstitucinius statymus (konstitucinius aktus), kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis, nuo konstitucini statym, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis, yra atitinkam konstitucini statym teisin galia ir j primimo tvarka. Nors konstitucinio statymo svoka yra vartojama ir Konstitucijos 150 straipsnyje, ir Konstitucijos 69, 72 ir 47 straipsniuose, akivaizdu, kad vien dl to, kad jiems apibdinti vartojamos vienodos svokos, ie konstituciniai statymai netampa vienodi savo teisine galia. Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti konstituciniai statymai (konstituciniai aktai) turi Konstitucijos gali. Vadinasi, jie gali bti keiiami ir papildomi tik ta tvarka, kuria gali bti daromos Konstitucijos pataisos. Pabrtina, kad Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti konstituciniai statymai (konstituciniai aktai) negali bti sutapatinami su konstituciniais statymais, nurodytais Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje, 72 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, nes konstitucini statym, nurodyt Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje, 72 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje teisin galia yra kitokia jie yra maesns galios, negu Konstitucija. iems statymams priimti ir pakeisti taikoma ne Konstitucijos keitimui nustatyta tvarka, o tvarka, kuri yra teiss mokslinje

141 tvirtinta Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje. Taigi konstitucini statym klasifikavimo poiriu nra jokio teisinio pagrindo konstitucinius statymus, kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis, jungti (grupuoti) su tais konstituciniais statymais, kurie nra Konstitucijos sudedamja dalimi. Deja, to ir Seimo statute. Pagal Seimo statuto 168 straipsn (1998 m. gruodio 22 d. redakcija) yra tokie konstituciniai statymai: 1) Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti statymai; 2) Konstitucijos pataisos; 3) tiesiogiai Konstitucijoje nurodyti statymai; 4) kiti, Konstitucijos nuostatas sukonkretinantys, statymai, nurodyti statyme dl konstitucini statym srao. Palyginus nurodytus konstitucinius statymus, matyti, kad ie statymai skiriasi savo prigimtimi ir teisine galia: Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti statymai, kaip minta, yra Konstitucijos sudedamoji dalis, j teisin galia tokia pati, kaip paios Konstitucijos galia. Toki pai, t. y. Konstitucijos gali, turi ir Konstitucijos pataisos. Visikai kitokia yra tiesiogiai Konstitucijoje nurodyt statym ir kit, Konstitucijos nuostatas sukonkretinani, statym, nurodyt statyme dl konstitucini statym srao, prigimtis ir teisin galia jie nra Konstitucijos sudedamoji dalis, vadinasi, j teisin galia yra maesn, negu Konstitucijos. Galima teigti, kad Seimo statuto 168 straipsnis (1998 m. gruodio 22 d. redakcija) konstitucini statym grupavimo (klasifikavimo) poiriu yra suformuluotas teisikai nekorektikai ir dl to taisytinas. Minta, kad pagal Seimo statuto 168 straipsnio (1998 m. gruodio 22 d. redakcija) 1 dalies 1 punkt Konstitucijos pataisos laikomos konstituciniais statymais [pabraukta autoriaus]. ios nuostatos negalima aikinti kaip reikianios, kad Seimo statute es nustatyta, jog Konstitucija yra keiiama konstituciniais statymais Seimo statuto 168 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad Konstitucijos pataisos yra konstituciniai statymai, aikintina Konstitucijos 149 straipsnio 1 dalies, 148 straipsnio 3 dalies, taip pat kit Seimo statuto straipsni kontekste. Konstitucijos 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimt statym dl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia; Konstitucijos 148 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seime priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Taigi paioje Konstitucijoje expressis verbis nustatyta, kad Konstitucija gali bti keiiama teiss aktu, turiniu statymo form. I mint Konstitucijos nuostat iplaukia ir tai, kad neatsivelgiant tai, kaip vadinasi teiss aktai, nurodyti Konstitucijos 150 straipsnyje (iame straipsnyje, kaip minta, vartojamos konstitucinio statymo, konstitucinio akto, taip pat statymo svokos) ie teiss aktai gali bti keiiami btent statymu dl Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyto teiss akto pakeitimo; tokio statymo iniciavimui, svarstymui ir primimui taikoma

142 Konstitucijos keitimui nustatyta tvarka (Konstitucijos 147 149 straipsniai). Seimo statuto 169 straipsnyje (1998 m. gruodio 22 d. redakcija), kuriame aptariama Konstitucijos keitimo iniciatyvos teis, vartojama statymo [pabraukta autoriaus] dl Konstitucijos keitimo svoka. Toki pai, t. y. statymo dl Konstitucijos keitimo, svok statym leidjas vartoja ir Seimo statuto 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose reguliuojama statym dl Konstitucijos keitimo svarstymo ir primimo tvarka. Taigi i Seimo statuto nuostat, skirt Konstitucijos patais ir kit konstitucini statym svarstymui ir primimui, akivaizdiai matyti, kad Konstitucijos pataisos yra svarstomos ir priimamos pagal Konstitucijos XIV skirsnyje nustatytas jos keitimo taisykles (Seimo statuto 171 straipsnio 1 ir 2 dalys), o kiti konstituciniai statymai priimami taip, kaip to reikalauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis tokie konstituciniai statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari (t. y. ne maiau kaip 71 Seimo narys). Nors pagal Seimo statuto 168 straipsnio (1998 m. gruodio 22 d. redakcija) 1 dal Konstitucijos pataisos laikomos konstituciniais statymais, vartoti mint konstitucini statym svok apibdinant Konstitucijos pataisas galima tik viena prasme parodant, kad statymas, kuriuo keiiama Konstitucija (padaryta Konstitucijos pataisa) turi paios Konstitucijos gali (taigi slyginai yra konstitucinis statymas). Btent tokia yra Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime esanio teiginio, kad Konstitucijos pataisos gali bti vadinamos konstituciniais statymais prasm226. Taigi tegul neklaidina terminija: konstituciniai statymai tai ne konstitucijos pataisos, bet tolimas organini statym giminaitis227. Kokia bals dauguma gali bti priimami konstituciniai statymai, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis? Kokia toki konstitucini statym teisin galia? Minta, kad konstitucini statym, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis, institutas iuo metu yra tvirtintas Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje, 72 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 3 dalyje. Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta: Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. Pagal Konstitucijos 72 straipsnio 2 dal pakartotinai Seimo apsvarstytas konstitucinis statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir
226

227

Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m. kovo 16 d. statymo "Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo dalinio pakeitimo ir papildymo" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1993. Nr. 61-1166. Kris E. Konstitucin justicija Lietuvoje: pirmasis deimtmetis. Justitia, 2003, Nr. 3-4(45-46). P. 6.

143 papildymai arba jeigu u konstitucin statym balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Konstitucijos 47 straipsnio (2003 m. sausio 23 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta: em, vidaus vandenys ir mikus sigyti nuosavybn Lietuvos Respublikoje usienio subjektai gali pagal konstitucin statym. Pastebtina, kad 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos 47 straipsnyje nebuvo nuorodos konstitucin statym. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dal (1992 m. spalio 25 d. redakcija) em, vidaus vandenys, mikai, parkai nuosavybs teise galjo priklausyti tik Lietuvos Respublikos pilieiams ir valstybei, o io straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ems sklypai nuosavybs teise statym [pabraukta autoriaus] nustatyta tvarka ir slygomis gali priklausyti usienio valstybei jos diplomatinms ir konsulinms staigoms kurti. Taigi 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje konstitucini statym institutas pradioje buvo tvirtintas tik jos 69 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 2 dalyje. Vliau pakeitus Konstitucijos 47 straipsn tai buvo padaryta du kartus (1996 m. birelio 20 d. ir 2003 m. sausio 23 d.) Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas iliko nepakits. I Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad joje tvirtintos ios nuostatos: 1) Seimas turi nustatyti konstitucini statym sra; 2) konstitucini statym sra Seimas nustato 3/5 Seimo nari bals dauguma; 3) konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari; 4) konstituciniai statymai keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Taigi pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal tik po to, kai Seimas ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma nustatys konstitucini statym sra, tok konstitucini statym sra rayti statymai gals bti traktuojami kaip konstituciniai statymai; tik iems statymams turs bti taikoma Konstitucijoje nustatyta j primimo ir keitimo kvalifikuota bals dauguma taisykl. Kol tokio konstitucini statym srao nra, minta konstitucini statym primimo tvarka negali bti taikoma n vieno statymo primimui. Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje numatyta iimtis tik vienam statymui statymui, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas228. Atsivelgiant tai, kad pagal Konstitucij konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaikinami ne konstituciniais (t. y. paprastais) statymais, pagal Konstitucij konstitucini statym sraas tegali bti nustatomas konstituciniu statymu. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal toks konstitucinis statymas turi bti priimamas 3/5 Seimo nari bals dauguma. Konstitucinis Teismas 1994 m. gruodio 22 d. nutarime konstatavo, kad, iskyrus Konstitucijos 69 straipsnyje nustatyt
228

Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1993 m. kovo 16 d. statymo "Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo dalinio pakeitimo ir papildymo" atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1993. Nr. 61-1166.

144 tvark, kitokia konstitucini statym nustatymo procedra Konstitucijoje nenumatyta229. I Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su konstituciniais statymais, matyti, kad ioje dalyje tvirtinta inter alia taisykl, kad Seimas gali veikti Respublikos Prezidento veto konstituciniam statymui, jeigu u vetuot konstitucin statym balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Apibendrinant Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 2 dalyje tvirtint teisin reguliavim, t. y. t teisin reguliavim, kuris buvo nustatytas iki tol, kol 1996 m. birelio 20 d. buvo pakeistas Konstitucijos 47 straipsnis, galima konstatuoti, kad pagal mint teisin reguliavim konstituciniai statymai galjo atsirasti tik i vieno altinio i konstitucini statym srao. Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta iimtis tik vienam statymui statymui, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas. Konstitucin statym, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas, Seimas galjo priimti ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma. Pastebtina, kad teiss mokslinje literatroje nra ginijamasi dl to, kad konstituciniai statymai, kurie bus rayti konstitucini statym sra, gali bti priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Sutariama ir dl to, kad konstitucinis statymas, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas, gali bti Seimo priimtas, jeigu u tai balsuoja ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Konstitucijoje tvirtinta konstitucini statym samprata pasikeit 1996 m. birelio 20 d. primus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo statym 230, kurio 1 straipsniu Konstitucijos 47 straipsnis buvo papildytas nauja 2 dalimi: Savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems kin veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas (pabraukt. ms). gyvendindamas Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, Seimas 1996 m. birelio 20 d. prim Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucin statym 231,
229

230

231

Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodio 22 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1994 m. birelio 15 d. statymo "Dl Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard teism steigimo, apygard ir apylinki teism veiklos teritorij nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratros reformavimo" 2 straipsnio ir io statymo primimo tvarkos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 1994. Nr. 101-2045. 1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 64-1501. Valstybs inios, 1996, Nr. 64-1503. is konstitucinis statymas buvo idstytas nauja redakcija Seimo 2003 m. kovo 20 d. priimtu Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo pakeitimo statymu Valstybs

145 kuriuo nustat: 1) subjektus, kuriems iame statyme numatytai veiklai Lietuvoje gali bti leidiama nuosavybs teise sigyti ne ems kio paskirties ems sklypus; 2) slygas, tvark ir apribojimus, kuri laikydamiesi io statymo nustatyti subjektai gali sigyti nuosavybn ems sklyp; 3) sigyjamo nuosavybn ems sklypo dydio nustatymo pagrindus. Taigi Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje (1996 m. birelio 20 d. redakcija) buvo expressis verbis tvirtinta, jog tam tikri ioje dalyje nurodyti visuomeniniai santykiai reguliuotini ne paprastu, o konstituciniu statymu. Vadinasi, 1996 metais papildius Konstitucijos 47 straipsn, atsirado dar vienas konstitucini statym altinis t. y. Konstitucijos nuostata, tvirtinanti, kad atitinkamus santykius turi reguliuoti konstitucinis statymas. (Konstitucijos 47 straipsnis buvo dar kart pakeistas Seimo 2003 m. sausio 23 d. priimtu Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo statymu 232. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje (2003 m. sausio 23 d. redakcija) taip pat yra tvirtinta nuostata, kad atitinkamus santykius reguliuoja konstitucinis statymas). Paymtina, jog ta aplinkyb, kad pagal Konstitucij vieni konstituciniai statymai tokiais tampa dl to, kad jie yra nurodomi (bus nurodyti) konstitucini statym srae (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis), o kiti tokiais tampa dl to, kad jie, kaip konstituciniai statymai, yra nurodyti kuriame nors Konstitucijos straipsnyje (nagrinjamu atveju Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje), nereikia, kad i konstitucini statym prigimtis, paskirtis, teisin galia yra skirtinga. ie konstituciniai statymai yra emesns teisins galios negu Konstitucija, jie negali prietarauti Konstitucijai; iais konstituciniais statymais reguliuojami tokie santykiai, kurie teiskros subjekto, padariusio atitinkamas Konstitucijos pataisas, nuomone, ar Seimo, nustaiusio konstitucini statym sra, nuomone, yra labai svarbs ir dl to btina utikrinti t santyki patvaresn teisin reguliavim; ie konstituciniai statymai gali ir turi skirtis tik tuo, kad reguliuoja ne tos paios srities santykius. Svarbia aplinkybe yra ir tai, jog Konstitucijoje nra numatyta, kad tol, kol Seimas nenustatys konstitucini statym srao, atitinkamame Konstitucijos straipsnyje es negalima nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja konstitucinis statymas. Konstitucija nereikalauja ir to, kad konstitucinis statymas, nurodytas atitinkamame Konstitucijos straipsnyje, po to dar turt bti traukiamas Seimo nustatom konstitucini statym sra. Kokia bals dauguma gali bti priimamas, keiiamas konstitucinis statymas, kuris tiesiogiai numatytas Konstitucijoje (iuo atveju Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje)? Ar jo primimui, pakeitimui turi bti taikoma bals dauguma, numatyta Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje, t. y. ta dauguma, kurios reikia norint priimti, pakeisti konstitucin statym rayt konstitucini statym sra? Ar naujo konstitucinio statymo altinio atsiradimas reik ir tai, kad konstitucinis
232

inios, 2003, Nr. 34-1418. 2003 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 14-540.

146 statymas, kuris tiesiogiai numatytas Konstitucijoje, gali bti priimamas, keiiamas taikant kitoki bals daugum, negu ta, kuri taikoma norint priimti, pakeisti konstitucin statym, rayt konstitucini statym sra? Minta, kad pakeitus Konstitucijos 47 straipsn ir jame tvirtinus nuostat, kad atitinkamus santykius turi reguliuoti jame nurodytas konstitucinis statymas, Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nepasikeit. Padarius Konstitucijos 47 straipsnio patais, Konstitucijoje nebuvo tvirtinta koki nors nauj norm, nustatani, kokia bals dauguma gali bti priimamas, keiiamas Konstitucijos 47 straipsnyje pamintas konstitucinis statymas. Vadinasi, Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje paminto konstitucinio statymo primimui ir pakeitimui turi bti taikomos tos paios taisykls, kurios nustatytos priimti ir pakeisti konstituciniams statymams, kylantiems i konstitucini statym srao. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandio 2 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucij konstituciniai yra tie statymai, kurie tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir yra priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat statymai, rayti konstitucini statym sra ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Mintame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad tai, jog kai kurie konstituciniai statymai gali bti tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje, suponuoja Seimo konstitucin pareig iuos konstitucinius statymus priimti paisant Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyto daugiau kaip puss vis Seimo nari bals daugumos reikalavimo, o juos keisti paisant ne maesns kaip 3/5 vis Seimo nari bals daugumos reikalavimo233. Teiss mokslinje literatroje yra pateikiamas ir kitoks Konstitucijos nuostat, tvirtinani, kokia bals dauguma gali bti priimami konstituciniai statymai, aikinimas. Minta, kad V. Vaiaitis, aptardamas situacij, kai Seimas dar nra patvirtins konstitucini statym srao, o Konstitucijos straipsnyje yra tvirtins nuostat, kad atitinkamus santykius reguliuoja konstitucinis statymas, teigia, kad, toks, Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas konstitucinis statymas, gali bti priimamas ne maesne nei 3/5 Seimo nari bals dauguma (85 Seimo nariai). V. Vaiaiio nuomone, puss Seimo nari bals daugumos reikalavimas gali bti taikomas tik srainiams konstituciniams statymams priimti; kadangi konstitucini statym srao iuo metu nra, V. Vaiaitis daro ivad, jog Konstitucijos 69 straipsnio sistemin analiz leidia teigti, kad
233

Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dali, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir io straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl io statymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dali ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo 8 straipsniui // Valstybs inios. 2001. Nr. 29-938, atitaisymas 2001-04-06. Nr. 30.

147 konkreiam konstituciniam statymui priimti reikalingas ne maesnis nei 3/5 parlamentar daugumos pritarimas. V. Vaiaiio nuomone, tai galima teigti vienareikmikai. Toki ivad V. Vaiaitis grindia tuo, kad prie priimant srain konstitucin statym reikalaujama, kad jo traukimui sra pritart ne maiau kaip 85 Seimo nariai, kad jei Konstitucijos leidjas bt nustats tik puss Seimo nari bals daugum konstituciniams statymams priimti, tai tokios pat daugumos jis bt reikalavs ir dl i statym keitimo, nes nei logikos, nei lyginamosios teiss poiriu nra pateisinama praktika, kad statymo keitimo procedra bt sudtingesn u jo primim. V. Vaiaiio nuomone, Seimui priimant blanketinius konstitucinius statymus reikia <...> taikyti trij penktadali Seimo nari bals daugum, kad jei Seimas, priimdamas blanketinius konstitucinius statymus, taikyt maesn (nei 3/5) daugum, tai neatitikt Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies ratio. V.Vaiaiio argumentai, kuriais jis grindia ivad, kad Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas konstitucinis gali bti priimamas ne maesne nei 3/5 Seimo nari bals dauguma (85 Seimo nariai), yra doms. Taiau ar jie yra konstitucikai pagrsti? Gerbdamas kolegos V. Vaiaiio nuomon, vis tik manyiau, kad sutikti su mintais argumentais ir laikyti juos konstitucikai pagrstais nra pagrindo. Pirmiausia tai pasakytina apie teigin, kad jei Konstitucijos leidjas bt nustats tik puss Seimo nari bals daugum konstituciniams statymams priimti, tai tokios pat daugumos jis bt reikalavs ir dl i statym keitimo, nes nei logikos, nei lyginamosios teiss poiriu nra pateisinama praktika, kad statymo keitimo procedra bt sudtingesn u jo primim. inoma, cituoto teiginio autorius gali manyti, kad Konstitucijos projekto rengjai logikos poiriu pasielg kakaip netinkamai, kad jie neinojo kit valstybi teiss sistem ir pan. Taiau negalima nepaisyti to, kas Konstitucijoje yra tvirtinta expressis verbis: jos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis seimo nari bals dauguma. Taigi Konstitucija ne tik pateisina praktik, kad statymo keitimo procedra bt sudtingesn u jo primim, bet ir imperatyviai nustato, kad konstitucinio statymo keitimo procedra yra sudtingesn u jo primimo procedr. Nevienodas bals skaiius norint priimti ir pakeisti konstitucin statym minta, kad norint priimti konstitucin statym reikia daugiau kaip puss vis Seimo nari bals, t. y. 71 balso, o norint pakeisti konstitucin statym reikia ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals, t. y. ne maiau kaip 85 bals Konstitucijoje nustatytas btent dl to, kad Seimo priimtas konstitucinis statymas bt kuo stabilesnis, kad j pakeisti bt sunkiau, negu priimti. Tokia skirtinga bals dauguma Konstitucijoje yra tvirtinta visikai smoningai, tad priekaitauti Konstitucijos leidjui dl tokios logikos poiriu nepateisinamos praktikos, manyiau, nra pagrindo.

148 Netikinaniais, o gal net ir dirbtinais, laikytini ir kiti argumentai, kuriais V. Vaiaitis grindia ivad, kad puss Seimo nari bals daugumos reikalavimas gali bti taikomas tik srainiams konstituciniams statymams priimti, o Seimui priimant blanketinius konstitucinius statymus reikia <...> taikyti trij penktadali Seimo nari bals daugum. iai ivadai pagrsti V. Vaiaitis, kaip minta, naudoja tok argument: prie priimant srain konstitucin statym reikalaujama, kad jo traukimui sra pritart ne maiau kaip 85 Seimo nariai; kadangi konstitucini statym srao iuo metu nra Konstitucijos 69 straipsnio sistemin analiz leidia teigti, kad konkreiam konstituciniam statymui priimti reikalingas ne maesnis nei 3/5 parlamentar daugumos pritarimas; jei Seimas, priimdamas blanketinius konstitucinius statymus, taikyt maesn (nei 3/5) daugum, tai neatitikt Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies ratio. Taigi V. Vaiaiio nuomone, bals skaii, kuriais gali bti priimamas blanketinis konstitucinis statymas, lemia ne teiss normos, tvirtintos Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje, o tai, kad Seimas iki iol nra patvirtins konstitucini statym srao kadangi iam sraui nustatyti reikia ne maiau kaip 3/5 Seimo nari bals daugumos, tai tol, kol konstitucini statym sraas nra patvirtintas, Konstitucijoje nurodyti blanketiniai konstituciniai statymai, pasak V. Vaiaiio, gali bti priimami tik ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma. Vertinant mintus V. Vaiaiio argumentus, vis pirma, reikt atkreipti dmes tai, kad Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies normos, nustatanios, kokia bals dauguma gali bti priimami ir keiiami konstituciniai statymai, Konstitucijoje buvo tvirtintos nuo pat jos primimo, o nuostatos, kad tam tikrus santykius reguliuoja konstitucinis statymas, Konstitucijoje buvo tvirtintos vliau, t. y. Seimui 1996 m. birelio 20 d. primus statym dl Konstitucijos 47 straipsnio papildymo, kuris sigaliojo 1996 m. liepos 21 d. Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje expressis verbis tvirtinta nuostata konstitucinis statymas gali bti priimtas, jeigu u j balsuot daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiamas jeigu u j balsuot ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari, reik ir tai, kad tik po to, kai Seimas ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma nustatys konstitucini statym sra, tok konstitucini statym sra rayti statymai gals bti traktuojami kaip konstituciniai statymai, kad tik iems statymams turs bti taikoma Konstitucijoje nustatyta j primimo ir keitimo kvalifikuota bals dauguma taisykl, kad kol tokio konstitucini statym srao nra, minta konstitucini statym primimo tvarka negali bti taikoma n vieno statymo primimui, iskyrus paioje Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje numatytam statymui statymui, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas. Kitaip tariant tol, kol Seimas nra patvirtins konstitucini statym srao, joks statymas negaljo bti priimtas kaip konstitucinis statymas (iskyrus konstitucin statym, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas). is konstitucinis imperatyvas pasikeit 1996 metais: padarius mint Konstitucijos 47 straipsnio patais ir iame

149 straipsnyje nustaius, kad atitinkamus santykius turi reguliuoti konstitucinis statymas, atsirado paioje Konstitucijoje nurodytas pagrindas, o kartu Seimo teis ir pareiga priimti atitinkam konstitucin statym. Minta, kad pakeitus Konstitucijos 47 straipsn ir raius jame nuostat, kad atitinkamus santykius turi reguliuoti jame nurodytas konstitucinis statymas, Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nepasikeit, kad padarius Konstitucijos 47 straipsnio patais, Konstitucijoje nebuvo tvirtinta koki nors nauj norm, nustatani, kokia bals dauguma gali bti priimamas, keiiamas Konstitucijos 47 straipsnyje pamintas konstitucinis statymas. Vadinasi, Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje paminto konstitucinio statymo primimui ir pakeitimui turi bti taikomos tos paios taisykls, kurios nustatytos priimti ir pakeisti konstituciniams statymams, kylantiems i konstitucini statym srao. Net ir tuo atveju, jeigu V.Vaiaiio ivad kol konstitucini statym sraas nra patvirtintas, Konstitucijoje nurodyti blanketiniai konstituciniai statymai gali bti priimami tik ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma mgintume pagrsti vadinamu aritmetiniu argumentu o btent tai ir daro V. Vaiaitis negalime nepaisyti aplinkybs, kad norint padaryti Konstitucijos 47 straipsnio patais, kuri numato, kad turi bti priimtas iame straipsnyje nurodytas konstitucinis statymas, reikjo, kad u i patais balsuot ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari (Konstitucijos 148 straipsnio 3 dalis). Akivaizdu, kad 2/3 vis Seimo nari bals yra daug daugiau negu 3/5 vis Seimo nari bals, kuri reikia norint nustatyti konstitucini statym sra. Taigi net ir tuo atveju, jeigu V. Vaiaiio darom ivad tol, kol konstitucini statym sraas nra patvirtintas, Konstitucijoje nurodyti blanketiniai konstituciniai statymai gali bti priimami tik ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma grstume V. Vaiaiio naudojamu aritmetiniu argumentu t.y. kadangi konstitucini statym sraas gali bti nustatytas ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma, tai tol, kol tokio srao nra, blanketiniai konstituciniai statymai gali bti priimami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma tokie argumentai vis tiek bt nepagrsti. Vien dl to, kad 2/3 vis Seimo nari bals dauguma, kuri reikia norint padaryti Konstitucijos 47 straipsnio patais, veikia 3/5 bals daugum, kuri reikia norint nustatyti konstitucini statym sra. Minta, jog V. Vaiaitis teigia, jei Seimas, priimdamas blanketinius konstitucinius statymus, taikyt maesn (nei 3/5) daugum, tai neatitikt Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies ratio. Manyiau, kad yra visikai prieingai: jei Seimas, priimdamas blanketinius konstitucinius statymus, taikyt maesn (nei 3/5) daugum, tai kaip tik atitikt Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies ratio, nes ioje dalyje expressis verbis yra tvirtintas reikalavimas konstitucinius statymus priimti btent daugiau kaip puss vis Seimo nari, t. y. ne maiau kaip 71 Seimo nari bals dauguma, o ne 3/5 Seimo nari bals dauguma.

150 Kokia yra konstitucini statym, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis, teisin galia? Akivaizdu, kad toki konstitucini statym teisin galia yra maesn, negu Konstitucijos galia, kad tokie konstituciniai statymai negali prietarauti Konstitucijai. Kadangi Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti konstituciniai statymai yra Konstitucijos sudedamoji dalis, akivaizdu ir tai, kad konstituciniai statymai, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis, negali prietarauti tiems konstituciniams statymams, kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis, nes tai bt prietaravimas paiai Konstitucijai. Dl tokio konstitucini statym, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis, santykio su Konstitucija (j teisins galios aspektu) teiss mokslinje literatroje yra visuotinai sutariama. Skirtingos nuomons yra pateikiamos dl konstitucinio statymo, kuris nra Konstitucijos sudedamoji dalis, ir paprasto statymo teisins galios. Jau minjome, kad E. Vaitiekiens nuomone, paprast statym pripainus konstituciniu statymu pasikeist tik i statym keitimo tvarka, o j teisin galia nesikeist. V. Vaiaitis, atsivelgdamas tai, kad iki iol Seimas nra patvirtins konstitucini statym srao ir kad vienintel konstitucini statym atsiradimo galimyb yra Konstitucijos blanketins nuorodos gyvendinimas, teigia, jog konstituciniai statymai negalt bti vienareikmikai traktuojami kaip ipso facto auktesni u paprastuosius statymus, kad jei paprastieji statymai siterpia konstitucini (organini) statym konstitucionalizuot reguliavimo sfer, jie Konstitucinio Teismo galt bti pripainti kaip prietaraujantys Konstitucijai, o ne patiems konstituciniams statymams, kad j santykiai turt bti traktuojami ne tiek hierarchine prasme (kaip kad yra statym ir postatymini teiss akt atveju), kiek skirtingo reguliavimo domeno atvilgiu. Panaios nuomons laikosi ir E. ileikis, kuris teigia, kad Konstitucijoje tiesiogiai neatskleistas konstitucini statym ir paprastj (nekonstitucini) statym santykis ir, kad nra tiesiogiai apiuopiamo konstitucinio pagrindo kategorikai teigti, kad konstitucinis statymas Lietuvos teisinje sistemoje turi hierarchikai auktesn padt nei paprastas statymas. E. ileikis daro ivad, kad pagrindin mint konstitucini statym skirtum i principo lemia ne j skirtinga reguliavimo sfera ir normin galia, bet ne tapati primimo ir keitimo procedra, kad paprasto statymo tapim konstituciniu statymu lemia speciali primimo tvarka, kad nra pagrindo vienareikmikai konstatuoti, kad negalioja joks statymas, prieingas konstituciniam statymui. Kritikai vertindamas Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarime pateikt doktrinin nuostat Konstitucinis Teismas pagal Konstitucij sprendia, ar statymas neprietarauja konstituciniam statymui E. ileikis teigia, jog iuo atveju neaiku, kuo remiantis i esms aikinta, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1-3 dali nuostatos neva rodo konstitucini ir nekonstitucini (paprastj) statym galios skirtum, kad statymas, taps konstituciniu dl

151 specialios primimo tvarkos, nenustoja bti statymu, t. y. netampa Konstitucija. E. ileikis pakankamai pagrstais ir jurisprudentikai tikinamais laiko V. Vaiaiio samprotavimus, kad nesant konstitucini statym srao kilus paprastj ir konstitucini statym kolizijai, paprastieji statymai Konstitucinio Teismo galt bti pripainti prietaraujantys Konstitucijai, o ne patiems konstituciniams statymams . Kita vertus, pritardamas mintai V. Vaiaiio nuomonei, autorius ia pat jai lyg ir oponuoja teigdamas, kad galima suprasti ir i esms (teisins valstybs ir konstitucingumo kontrols prasms poiriu) pateisinti [irykinta E. ileikio] mint Konstitucinio Teismo iaikinim, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstitucij sprendia, ar statymas prietarauja konstituciniam statymui. Taigi, ar konstitucini statym teisin galia, kuri yra didesn negu ta, kuri turi paprasti statymai, kyla i Konstitucijos, ar teiginys, kad konstitucini statym teisin galia yra didesn negu paprast statym yra, kaip teigia E. ileikis, Konstitucinio Teismo neinia kuo grindiamas aikinimas? Ar kilus paprastj ir konstitucini statym kolizijai, paprastieji statymai gali bti pripainti prietaraujantys Konstitucijai, o ne patiems konstituciniams statymams, ar konstitucinio statymo ir paprasto statymo santykiai turt bti traktuojami ne tiek hierarchine prasme (kaip kad yra statym ir postatymini teiss akt atveju), kiek skirtingo reguliavimo domeno atvilgiu, kaip teigia V. Vaiaitis? Su E.ileikio argumentu, kad statymas, taps konstituciniu dl specialios primimo tvarkos, nenustoja bti statymu, t. y. netampa Konstitucija, galima sutikti tik tiek, kad statymas, taps konstitucini dl specialios primimo tvarkos ia raome apie vadinamus srainius konstitucinius statymus tikrai netampa Konstitucija. Taiau, ar statymas, taps konstituciniu, negyja tam tikr savybi, kurios j skiria nuo paprast statym, ar jis ir toliau ilieka tik paprastu statymu? Ar kilus paprastj ir konstitucini statym kolizijai, paprastieji statymai Konstitucinio Teismo negalt bti pripainti prietaraujantys konstituciniams statymams? Bent kiek argumentuotai atsakyti klausim, ar konstitucini statym galia yra didesn negu paprast statym, galima tik tuo atveju, jeigu konstitucini statym ir paprast statym santyk aikinsime naudodami visus konstitucinius argumentus, o ne tik argument, kad konstituciniai statymai yra priimami pagal speciali tvark. Argumentas, kad konstituciniai statymai yra priimami pagal speciali tvark, yra svarbus, taiau toli grau ne vienintelis. Jeigu ivad, kad konstitucini statym teisin galia yra didesn negu ta, kuri turi paprasti statymai, grstume tik tuo, kad konstituciniams statymams priimti yra nustatyta speciali tvarka, galbt net tekt sutikti, kad toks argumentas nra pakankamas pagrsti konstitucini statym virenyb paprast statym atvilgiu. Taiau konstitucini statym didesn teisin gali negu ta, kuri turi paprasti statymai, lemia ne vien minta aplinkyb, bet ir vairios kitos Konstitucijos nuostatos (ir

152 eksplicitins, ir implicitins), j visuma. Vis pirma atkreiptinas dmesys tai, kad Konstitucijoje vartojamos dvi skirtingos svokos: statymai ir konstituciniai statymai. Tai reikia, kad i svok turinys nesutampa, kad kiekviena i j turi jai bding turin. Vadinasi, Konstitucija expressis verbis numato dvi skirtingas teiss akt formas statymus ir konstitucinius statymus. Be abejo, konstituciniai statymai taip pat yra statymai, taiau tai tokie statymai, kurie pagal Konstitucij skiriasi nuo paprast statym. Svarbu ir tai, kad konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaikinami paprastu statymu jie gali bti keiiami ar panaikinami tik konstituciniu statymu. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 2 dal statymai (t. y. paprasti statymai) laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje. Akivaizdu, kad jeigu konstitucinis statymas galt bti keiiamas ar panaikinamas paprastu statymu, tai konstituciniais statymais sureguliuoti santykiai netekt stabilumo, nes konstituciniais statymais nustatyt teisin reguliavim galima bt nesunkiai pakeisti priimant paprast statym. Kartu netekt prasms Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies nuostata, kad konstituciniai statymai gali bti keiiami ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma. Tikriausiai nra reikalo rodinti, kad Konstitucijos (aptariamu atveju konstitucinio statymo ir paprasto statymo teisins galios santykio) negalima aikinti taip, kad kuri nors Konstitucijos nuostata (nagrinjamu atveju 69 straipsnio 3 dalies nuostata) netekt prasms. Taigi pati Konstitucija lemia ypating konstitucini statym viet Lietuvos teiss sistemoje, j virenyb paprast statym atvilgiu. Tai, kad konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaikinami paprastais statymais utikrina, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai paprastais statymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas234. Pateikti argumentai leidia daryti visikai prieing ivad, negu t, kuri daro V. Vaiaitis ir E. ileikis konstituciniai statymai ne tik gali bti, bet ir turi bti vienareikmikai traktuojami hierarchine prasme, taigi ir kaip ipso facto auktesni u paprastuosius statymus, nes pati
234

Konstitucinio Teismo 2001 m. balandio 2 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dali, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir io straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl io statymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dali ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto ems sklyp sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim konstitucinio statymo 8 straipsniui // Valstybs inios. 2001. Nr. 29-938, atitaisymas 2001-04-06. Nr. 30; Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), ios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsjo 25 d. redakcijos) ir ios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkriio 8 d. redakcijos), taip pat dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo raymo Konstitucini statym sra statymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2003. Nr. 19-828.

153 Konstitucija tvirtina btent tok j santyk. Vadinasi, jeigu paprastuose statymuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruot su teisiniu reguliavimu, kuris nustatytas konstituciniais statymais, tokie paprastieji statymai ne tik gali, bet ir turi bti pripainti prietaraujaniais konstituciniams statymams. Tokie paprastieji statymai gali bti pripainti prietaraujaniais ir Konstitucijai, pvz., prietaraujaniais konstituciniam teisins valstybs principui, suponuojaniam teiss akt hierarchij, inter alia tai, kad konstitucinio statymo teisin galia yra didesn negu paprasto statymo, kad paprastas statymas negali prietarauti konstituciniam statymui. Jeigu paprastais statymais bt reguliuojami santykiai, kurie pagal atitinkam Konstitucijos straipsn turi bti reguliuojami konstituciniais statymais, tokie paprasti statymai turt bti pripainti prietaraujaniais tam Konstitucijos straipsniui, kuriame nurodyta, jog atitinkamus santykius reguliuoja konstitucinis statymas (tokiu atveju praverst ir minti V. Vaiaiio teiginiai dl skirtingo reguliavimo domeno). V. Vaiaiio ivada, kad konstitucini statym ir paprast statym santykiai turt bti traktuojami ne tiek hierarchine prasme (kaip kad yra statym ir postatymini teiss akt atveju), kiek skirtingo reguliavimo domeno atvilgiu, laikytina nepagrsta ir dl to, kad, sutikus su teiginiu, jog tarp konstitucini statym ir paprast statym nra hierarchinio santykio, kartu tekt konstatuoti ir tai, jog es yra ir toki statym, kuri atitiktis Konstitucijai pagal form negali bti tiriama. Antai, negalt bti tiriama, ar Konstitucijai pagal form neprietarauja statymas dl konstitucinio statymo pakeitimo (ar panaikinimo), nes iuo atveju apskritai nra V. Vaiaiio minto skirtingo reguliavimo domeno. Akivaizdu, kad pagal Konstitucij negali bti toki statym, kuri atitiktis Konstitucijai pagal form negalt bti vertinama. Pastebtina, kad dl t pai argument negalime sutikti ir su E. Vaitiekiens nuomone, paprast statym pripainus konstituciniu statymu pasikeist tik i statym keitimo tvarka, o j teisin galia nesikeist, ir su E.ileikio teiginiais, kad nra tiesiogiai apiuopiamo konstitucinio pagrindo kategorikai teigti, kad konstitucinis statymas Lietuvos teisinje sistemoje turi hierarchikai auktesn padt nei paprastas statymas, kad nra pagrindo vienareikmikai konstatuoti, kad negalioja joks statymas, prieingas konstituciniam statymui. Belieka pridurti, kad Konstitucinis Teismas, aikindamas konstitucini statym, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis, samprat, savo nutarimuose yra konstatavs, kad pagal Konstitucij konstituciniai yra: 1) konstituciniai statymai, tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; 2) konstituciniai statymai, rayti konstitucini statym sra ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; tai, kad kai kurie konstituciniai statymai gali bti tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje, suponuoja Seimo konstitucin pareig iuos konstitucinius statymus priimti paisant Konstitucijos 69 straipsnio 3

154 dalyje nustatyto daugiau kaip puss vis Seimo nari bals daugumos reikalavimo, o juos keisti paisant ne maesns kaip 3/5 vis Seimo nari bals daugumos reikalavimo235. Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje yra tvirtinta nuostata, kad konstitucini statym sra nustato Seimas. Ar formuluot nustato Seimas reikia, kad Seimas turi pareig nustatyti konstitucini statym sra, ar ji gali bti aikinama ir taip, kad Seimas turi diskrecij sprsti nustatyti tok sra, ar jo nenustatyti? Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje is klausimas dar nebuvo nagrintas, Konstitucinis Teismas yra konstatavs tik tai, kad Seimas iki iol nra nustats konstitucini statym srao. Seimo galiojimai sprsti, kokie santykiai turi bti reguliuojami konstituciniais statymais, leidia daryti prielaid, kad Seimas neturi pareigos nustatyti konstitucini statym srao Seimas tokio srao gali nenustatyti, jeigu, jo nuomone, nra reikalo tam tikrus santykius reguliuoti konstituciniais statymais. Kodl iki iol nra nustatytas konstitucini statym sraas? Vienas i paaikinim galbt galt bti toks: Seimo nariai, priklausantys Seimo daugumai (ypa tuo atveju, kai j sudaro ne maiau kaip 3/5 Seimo nari) yra suinteresuoti traukti konstitucini statym sra kuo daugiau konstitucini statym, nes nustaius, kad atitinkamus santykius reguliuoja konstituciniai statymai, atsiranda galimyb santykius sureguliuoti taip, kaip to nori minta Seimo dauguma. Taiau Seimo nariai, priklausantys opozicinms frakcijoms ir kitoms frakcijoms, t. y. sudarantys Seimo maum, nelink sutikti, kad konstitucini statym sra bt traukta kuo daugiau konstitucini statym, nes gerai supranta, jog konstituciniais statymais nustatyt teisin reguliavim vliau bus labai sunku pakeisti pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal tai gali bti padaryta ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Suburti toki Seimo nari daugum nra lengva. Taigi jie visais manomais bdais prieinasi, kad konstitucini statym sraas bt didelis. Primus Konstitucij Seime bta ne vieno bandymo nustatyti konstitucini statym sra, buvo parengtas ne vienas konstitucini statym projektas. Bta ir toki projekt, kurie rodo, kad j autoriai visikai neskiria konstitucini statym, kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis (taigi turi paios Konstitucijos gali), nuo t konstitucini statym, kurie nra Konstitucijos sudedamoji dalis

235

Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), ios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsjo 25 d. redakcijos) ir ios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkriio 8 d. redakcijos), taip pat dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo raymo Konstitucini statym sra statymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2003. Nr. 19-828.

155 (taigi j teisin galia yra maesn, negu Konstitucijos)236. Visi ie mginimai iki iol buvo neskmingi, nes politinms jgoms nepavyksta susitarti, kokie santykiai turt bti reguliuojami btent konstituciniais statymais. Bandydamas sudaryti konstitucini statym sra Seimas buvo pasirinks ir vadinam tuio lapo princip, kurio esm galima apibdinti taip: Seimas, esant dideliam politini jg sutarimui, priima atskir konstitucin statym ir rao j konstitucini statym sra, kurio realiai dar nra, t. y. priimtas konstitucinis statymas raomas tui lap. Pasirinkus mint princip konstitucini statym sraas bt formuojamas ne visas i karto, o palaipsniui, raant vis naujus konstitucinius statymus ir taip formuojant sra. Paymtina, kad toks konstitucini statym srao formavimo principas yra nesuderinamas su Konstitucija tok konstitucinio statymo raym konstitucini statym sra Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. nutarime vertino kaip fiktyv237. Projekt, kuriais nustatomas konstitucini statym sraas, rengimo ir svarstymo peripetijos Seime leidia daryti prielaid, kad mginimai rayti tok sra labai daug konstitucini statym nra perspektyvs. Ne vien dl to, kad susitarti dl didelio skaiiaus konstitucini statym raymo sra yra daug sunkiau, negu dl maesnio konstitucini statym skaiiaus. Apsisprendiant dl to, kokie konstituciniai statymai turt bti rayti sra, neturt bti ignoruojama ir ta aplinkyb, kad konstitucini statym institutas Konstitucijoje numatytas ne dl to, kad kuo daugiau srii (visuomenini santyki) turt bti reguliuojama konstituciniais statymais, bet siekiant iskirti ypa svarbias sritis (visuomeninius santykius), kuriuos turt reguliuoti btent konstituciniai statymai, kad konstituciniais statymais nustatytas t santyki teisinis reguliavimas bt stabilus,
236

237

Antai, 2006 m. spalio 18 d. Seime buvo registruotas Lietuvos Respublikos konstitucini statym srao konstitucinio statymo projektas (Reg. Nr. XP 1558A), kuriuo konstitucini statym sra siloma rayti inter alia 1991 m. vasario 11d. konstitucin statymas Dl Lietuvos valstybs, 1992 m. birelio 8 d. konstitucin akt Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines ryt sjungas, 1992m. spalio 25 d. statym Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, 2004 m. liepos 13 d. konstitucin akt Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje. Pasilymas rayti konstitucini statym sra mintus teiss aktus reikia tai, kad iems teiss aktams, kurie pagal Konstitucijos 150 straipsn yra Konstitucijos sudedamoji dalis (taigi turi Konstitucijos gali), norima suteikti maesn gali, t. y. srainio konstitucinio statymo gali. Kadangi konstituciniai statymai, kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis, gali bti keiiami tik ta paia tvarka, kaip ir pati Konstitucija, mintas pasilymas reikia ir tai, kad siloma nepaisyti Konstitucijos 148 straipsnyje nustatytos Konstitucijos keitimo tvarkos. Kitaip tariant, pamatines Konstitucijos nuostatas, kurios gali bti keiiamos tik referendumu, siloma pakeisti j teisins galios aspektu priimant aptariam konstitucini statym srao konstitucin statym. Pabrtina, kad Konstitucija to daryti neleidia. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), ios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsjo 25 d. redakcijos) ir ios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkriio 8 d. redakcijos), taip pat dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo raymo Konstitucini statym sra statymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios. 2003. Nr. 19-828.

156 negalt bti danai koreguojamas. Seimas, turdamas diskrecij pasirinkti, kokius konstitucinius statymus rayti konstitucini statym sra, yra saistomas Konstitucijoje tvirtintos konstitucini statym instituto sampratos, Konstitucijos Konstitucijoje yra tvirtinta 69 straipsnio 3 dalies nuostat konstitucins sampratos, pateiktos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. tokia konstitucini statym doktrina: 1) konstituciniais statymais yra konstituciniai statymai, kurie konstituciniais vadinami paioje Konstitucijoje (iuo met yra vienintelis paioje Konstitucijoje nurodytas konstitucinis statymas tai Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodytas konstitucinis statymas, turintis reguliuoti, kaip usienio subjektai Lietuvoje gali sigyti nuosavybn em, vidaus vandenis ir mikus); 2) konstituciniais statymais yra ir konstituciniai statymai, kurie rayti konstitucini statym sra; 3) konstitucini statym sra Seimas gali nustatyti tik konstituciniu statymu; 4) n vienas statymas, kuris nra raytas konstitucini statym sra, ar nra kaip konstitucinis vardytas paioje Konstitucijoje, negali bti traktuojamas kaip konstitucinis statymas, iskyrus statym, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas; 5) tik tiems statymams, kurie rayti konstitucini statym sra, ar kaip konstituciniai vardyti paioje Konstitucijoje, ir statymui, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas, gali bti taikoma Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje numatyta konstitucini statym primimo tvarka; 6) konstitucinis statymas, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas, gali bti priimtas ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma; 7) konstitucinis statymas, kuriuo keiiamas konstitucini statym sraas, gali bti priimtas ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma; 8) ir tie konstituciniai statymai, kurie konstituciniais vadinami paioje Konstitucijoje, ir tie konstituciniai statymai, kurie yra rayti konstitucini statym sra, yra priimami ir keiiami Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka jie priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari (t. y. ne maiau kaip 71 Seimo narys), o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma (t. y. jeigu u tai balsuoja ne maiau kaip 85 Seimo nariai); 9) konstituciniai statymai, kurie konstituciniais vadinami paioje Konstitucijoje, ir konstituciniai statymai, kurie yra Seimo rayti konstitucini statym sra, taip pat konstitucinis statymas, kuriuo nustatomas konstitucini statym sraas, yra maesns teisins galios negu Konstitucija, bet konstitucini statym teisin galia yra didesn, negu paprast statym; paprasti statymai negali prietarauti konstituciniams statymams; 10) Konstitucinis Teismas turi galiojimus tirti, ar paprastas statymas neprietarauja konstituciniam statymui; 11) konstituciniai statymai, kurie konstituciniais vadinami paioje Konstitucijoje, ir konstituciniai statymai, kurie yra Seimo rayti konstitucini statym sra, negali bti tapatinami su Konstitucijos 150 straipsnyje nurodytais konstituciniais statymais Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti konstituciniai statymai yra Konstitucijos sudedamoji dalis, j teisin galia yra paios

157 Konstitucijos galia, ie konstituciniai statymai (konstituciniai aktai) priimami ir keiiami tokia paia tvarka, kaip ir pati Konstitucija; tuo tarpu konstituciniai statymai, kurie konstituciniais vadinami paioje Konstitucijoje, ir konstituciniai statymai, kurie yra rayti konstitucini statym sra, priimami ir keiiami Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; 12) Konstitucija keiiama statymu, o ne konstituciniu statymu.

XIII. Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident konstitucin doktrina: kai kurie argumentavimo aspektai. Konstitucinis reguliavimas, susijs su Vyriausybs galiojim grinimu irinkus Respublikos Prezident, nra isamus, jis gali bti nevienodai aikinamas. Esant neaikiam konstituciniam reguliavimui Konstitucinis Teismas turi diskrecij suteikti neaikioms Konstitucijos nuostatoms konkret turin, gali pasirinkti vien i keli galim teising Konstitucijos aikinimo variant. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime suformuluot Vyriausybs grinimo irinkus Respublikos Prezident oficiali konstitucin doktrina grindiama tuo, kad Konstitucijoje nustatytas Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis, ir kad Konstitucijos normose nenumatyta, jog tuomet, kai Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident, Vyriausyb privalo atsistatydinti. Pasirinkus tok atsparos tak ir iam argumentui suteikus prioritet, visoms kitoms Konstitucijos nuostatoms, susijusioms su Vyriausybs galiojim grinimu irinkus Respublikos Prezident, buvo suteikiamas toks turinys, kad galima bt pagrsti, jog pagal Konstitucij po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb neprivalo atsistatydinti. Patyrinjus Konstitucinio Teismo argumentus, kuriais yra grindiama Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident oficiali konstitucin doktrina, galima teigti, jog kai kurie i j yra diskutuoti. Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident oficiali

konstitucin doktrina Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident; pagal Konstitucijos 84 straipsnio 6 punkt Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb, o pagal io straipsnio 8 punkt Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr; pagal

158 Konstitucijos 101 straipsnio treios dalies 4 punkt Vyriausyb turi atsistatydinti po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. Taigi Konstitucijoje Vyriausybs galiojim grinimas siejamas su dviem aplinkybm: pirma, su Seimo rinkimais; antra, su Respublikos Prezidento rinkimais. Politin ir teisin diskusija dl to, ar Vyriausyb, grinusi galiojimus irinkus Respublikos Prezident, turi atsistatydinti, ar ji gali veikti toliau, pirm kart kilo 1997 m. pabaigoje, kai buvo renkamas Respublikos Prezidentas. Politiniuose sluoksniuose kils ginas, koks yra Konstitucijoje tvirtinto Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident tikrasis turinys, buvo perkeltas Konstitucin Teism. j kreipsi Vyriausyb, kuri papra itirti, ar Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimas "Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos"238, neprietarauja Konstitucijos 92 straipsnio 4 daliai, kurioje nustatyta, kad irinkus Respublikos Prezident Vyriausyb grina jam savo galiojimus. Konstitucinis Teismas nutarim ioje byloje prim 1998 m. sausio 10 d. 239 Nutarime pateikta ir Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident samprata. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 84, 92 ir 101 straipsni turinio analiz leidia teigti, kad Vyriausybs galiojim grinimas irinkus Respublikos Prezident nesuponuoja Vyriausybs atsistatydinimo. Antraip Konstitucijoje bt tiesiogiai nurodyta, kad po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb grina savo galiojimus ir atsistatydina. Konstitucinis Teismo nutarime teigiama, kad Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident procedra suteikia galimyb Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidentas, remdamasis Konstitucijos 92 straipsniu, 84 straipsnio 8 punktu bei atsivelgdamas parlamentins demokratijos tradicij, Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti. Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad jei Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti (Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 2 punktas). Tai bt konstitucinis pagrindas pradti naujos Vyriausybs sudarymo procedr.
238 239

Valstybs inios, 1996, Nr. 120-2821. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Valstybs inios. 1998, Nr. 5 99.

159 K reikia Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimo teiginys "Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti" bei nutarime pavartota formuluot "nepasikeit daugiau kaip pus ministr" iaikinta Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 17 d. sprendime 240. Jame konstatuota, kad Vyriausybs atsistatydinimas siejamas su Seimo pasitikjimo Vyriausybe netekimu ar negijimu, kad tik po Vyriausybs atsistatydinimo gali bti formuojama nauja Vyriausyb ir tvirtinama Vyriausybs programa, taip pat pabriama, kad po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb taip pat grina savo galiojimus naujai irinktam Respublikos Prezidentui. Taiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausyb privalo atsistatydinti. Tai paaikinama tuo, kad pasikeitus valstybs vadovui ilieka Seimo pasitikjimas Vyriausybe. Seimui pritarus Respublikos Prezidento pateiktai svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai, Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, jei nepasikeit daugiau kaip pus ministr, pripastama, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iuo atveju tai reikia, jog Vyriausybei yra i naujo suteikti galiojimai veikti ir todl ministr pasikeitimai Vyriausybje turt bti skaiiuojami nuo i galiojim gavimo. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime ir io nutarimo iaikinime idstyta Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident samprata teiss mokslinink buvo vertinta labai kritikai. Antai, teiss mokslinje literatroje nurodoma, kad Konstitucinis Teismas pasirinko toki Konstitucijos aikinimo stilistik bei argumentus, kurie palieka erdv jo sprendim delegimituojaniam interpretavimui ir kad io sprendimo vadinimas politiniu (vadinasi, ne teisiniu) iniasklaidoje ir profesional komentaruose nekelia nuostabos 241. Konstitucinio Teismo nutarime pateikta Vyriausybs galiojim grinimo samprata kartais apibdinama vartojant dar iraikingesnius epitetus, pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas vadinamas vienu i Konstitucinio Teismo jurisprudencijos perl242; yra mokslinink, kurie rao, jog Konstitucinio Teismo teiginys, kad irinkus nauj Prezident Vyriausybs grinimas savo galiojim Prezidentui, suteikia viso labo tik teis paklausti Seim, ar jis toliau tebepasitiki esamu Ministru Pirmininku, yra igalvotas 243. Kita vertus, yra mokslo darb, kuriuose, aikinant Vyriausybs galiojim grinim irinkus Respublikos Prezident, apsiribojama minto Konstitucinio Teismo nutarimo teigini atkartojimu, j nekomentuojant ir niekaip
240

Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 17 d. sprendimas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimo iaikinimo/ Valstybs inios, 1998, Nr. 112 3114. 241 E. Kris. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio teismo obiter dicta: Lietuvos respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d, nutarim// Politologija. 1998/1(11). - P.27. 242 E. ileikis. Alternatyvi konstitucin teis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2005. - P. 487. 243 Taip teigia doc. dr. Adolfas Povilas Zamalaitis straipsnyje K gali Lietuvos Prezidentas? // Voruta, 1998 m. sausio 17 d., Nr.3 (333).

160 nevertinant, taigi, Konstitucinio Teismo nutarimo atvilgiu laikantis visikai neutralios pozicijos244. Kokiais argumentais Konstitucinis Teismas grind 1998 m. sausio 10 d. nutarime pateikt Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident samprat? Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstitucijoje nustatyt valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai, kuriai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkam Vyriausybs sudarymo bd. Konstitucinis Teismas atkreip dmes tai, kad Vyriausyb - kolegiali vykdomosios valdios institucij formuoja Seimas ir Respublikos Prezidentas, taiau j vaidmuo ir udaviniai nevienodi. Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt; Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink, priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta Vyriausyb, priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Konstitucinis Teismas nurod ir tai, kad Vyriausybei atsistatydinus ar grinus savo galiojimus Respublikos Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr, kad Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus. Konstitucinio Teismo nuomone, Seimo ir Respublikos Prezidento galiojim Vyriausybs formavimo srityje analiz leidia teigti, kad iame procese Respublikos Prezidento veiklos svarbiausias udavinys laiduoti valdios institucij sveik. Formuojant Vyriausyb jo veiksmus vis pirma turt lemti pareiga veikti taip, kad bt sudaryta veiksminga, t. y. turinti Seimo pasitikjim, Vyriausyb. Konstitucinis Teismas nurod, kad nors Respublikos Prezidentas, bdamas vykdomosios valdios dalis, turi tam tikr politinio poveikio galimybi Vyriausybs personalins sudties formavimui, jis neignoruoja parlamento daugumos, negali laisvai pasirinkti Ministro Pirmininko ar ministr kandidatr, nes visais atvejais mint pareign skyrimas priklauso nuo Seimo pasitikjimo ar nepasitikjimo jais. Nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikom Ministr Pirminink ir tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybs funkcionavim utikrinanti vykdomosios valdios institucija. Konstitucinis Teismas pabr, kad pagal Konstitucijos 92 straipsnio 5 dal Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas pritaria jos programai. Taip gyvendinamos Vyriausybs veikl reguliuojanios Konstitucijos normos,
244

r., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras/2 dalis/. Ats. red. K. Jovaias. Vilnius: Teiss institutas, 2002. - P. 177 179.

161 tvirtinanios Vyriausybs atsakomybs Seimui princip. Konstitucinje valdi struktroje tvirtinta, kad tik Seimo pasitikjim turinti Vyriausyb gali vykdyti savo galiojimus. Teisin toki galiojim suteikimo forma - balsavimas Seime pritariant Vyriausybs programai. Aikindamas Konstitucijoje tvirtintas nuostatas, susijusias su Vyriausybs atsistatydinimu, ir su Vyriausybs galiojim grinimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tai skirtingi teisiniai institutai, susij su skirtingomis teisinmis situacijomis, ir kad Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas sukelia nevienodus teisinius padarinius. Konstitucinis Teismas nurod, kad Vyriausybs atsistatydinimo pagrindai tvirtinti Konstitucijos 101 straipsnio treiojoje dalyje. Joje nustatyta, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta; 4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. Be to, atsistatydinti turi ir Vyriausyb, kuri, pasikeitus daugiau kaip pusei ministr, i naujo negauna Seimo galiojim (Konstitucijos 101 straipsnio antroji dalis). Konstitucinis Teismas paymjo, kad is Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis (iskirta aut.). Aikindamas Konstitucijoje tvirtint Vyriausybs galiojim grinimo institut Konstitucinis Teismas nurod, kad Konstitucijoje Vyriausybs galiojim grinimas yra numatytas dviem atvejais: pirmu - po Seimo rinkim, ir antru - po Respublikos Prezidento rinkim (Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalis). Konstitucinis Teismas padar ivad, jog btinyb Vyriausybei grinti galiojimus lemia tai, kad baigiasi vieno i Vyriausyb sudariusi subjekt galiojimai. Taiau konstitucinse normose mintj subjekt pasikeitimui ir j takai Vyriausybs formavimui teikiama skirtinga reikm. Antai po Seimo rinkim Vyriausyb privalo ne tik grinti savo galiojimus, bet ir atsistatydinti (Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taigi iuo atveju galiojim grinimas yra pirmas ingsnis privalom, Konstitucijoje sakmiai nurodyt Vyriausybs atsistatydinim. Akivaizdu, kad po Seimo rinkim nebelieka subjekto, i kurio Vyriausyb gavo pasitikjim ir galiojimus veikti, todl ji ir privalo atsistatydinti. Po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb taip pat grina savo galiojimus naujai irinktam Respublikos Prezidentui, taiau, Konstitucinio Teismo nuomone, Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausyb privalo atsistatydinti. Taip yra dl to, kad pasikeitus valstybs vadovui toliau ilieka Seimo pasitikjimas Vyriausybe. Konstitucinis Teismas nurod, kad prisiekus naujajam Respublikos Prezidentui, nutrksta buvusiojo Respublikos Prezidento galiojimai, kartu nutrksta ir Vyriausybs ryys su valstybs vadovu, kuris taip pat j formavo, kad galiojim grinimu neabejotinai ireikiama pagarba valstybs vadovo institucijai, pripastamas Respublikos Prezidento ir Vyriausybs santyki reikmingumas. Taiau, Konstitucinio Teismo nuomone,

162 Konstitucijos 84, 92 ir 101 straipsni turinio analiz leidia teigti, kad toks galiojim grinimas nesuponuoja Vyriausybs atsistatydinimo. Antraip Konstitucijoje bt tiesiogiai nurodyta, kad po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb grina savo galiojimus ir atsistatydina . Kartu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galiojim grinimo procedra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo iraika - ji suteikia galimyb Respublikos Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Konstitucinis Teismas padar ivad, kad Respublikos Prezidentas, remdamasis Konstitucijos 92 straipsniu, 84 straipsnio 8 punktu bei atsivelgdamas parlamentins demokratijos tradicij, Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte nustatyta tvarka teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti. Jei Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti (Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 2 punktas). Tai bt konstitucinis pagrindas pradti naujos Vyriausybs sudarymo procedr. Teiss mokslininkai, kritikuodami Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime pateikt Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident samprat, nurodo, jog Konstitucinis Teismas vienareikmikai palaik pozicij, kad galiojimus Vyriausybei veikti suteikia Seimas, kad Konstitucinis Teismas hipertrofavo Seimo daugumos vaidmen, kad Konstitucinis Teismas laiksi poirio, jog irinkus Respublikos Prezident, Vyriausybs atsistatydinimas tarsi nelogikas, nes jos galiojimai neva susij ne su Prezidento, o tik su Seimo galiojimais ir kad Konstitucinis Teismas i esms paneig Prezidento, kaip Vyriausyb konstituojanios institucijos, subjektikum245. Nurodoma ir tai, kad netikina Konstitucinio Teismo mintis, jog Vyriausybs skyrimo ir galiojim jai suteikimo subjektas yra Seimas, o ne Prezidentas arba Prezidentas ir Seimas drauge246. Atkreipiamas dmesys, jog Konstitucinis Teismas ignoravo tai, kad Konstitucija (84 str. 4 p.) aikiai nustato, jog Ministro Pirmininko kandidatr Seimui teikia, ir gavs Seimo pritarim, Ministr Pirminink skiria bei kabineto sudt tvirtina Prezidentas, kad iki Seimui suteikiant Vyriausybei galiojimus veikti savus galiojimus turi bti suteiks Prezidentas, paskirdamas Vyriausybs vadov ir narius bei patvirtindamas Vyriausybs sudt. Pabriama, kad Prezidento galiojimai Vyriausybei yra pirminiai jie btini ir j pakanka, kad Vyriausyb rengt savo program, kuriai turs pritarti Seimo dauguma, bet j
245

E. Kris. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo obiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d, nutarim// Politologija. 1998/1(11). - P. 43,44,45. 246 Ten pat, P.39,41,45.

163 nepakanka, kad Vyriausyb galt veikti Konstitucijos 92 str. 5 d. prasme; tuo tarpu Seimo galiojimai yra antriniai jie negali bti suteikiami, jeigu Prezidentas nra suteiks savj. Nurodoma ir tai, kad Konstitucinis Teismas nesigilino odio atsistatydinti semantik, kad kalbos poiriu atsistatydinimas ir yra galiojim grinimas247, kad ianalizavus 84 straipsn <...> tai reikia, kad ir po Prezidento rinkim Vyriausyb privalo atsistatydinti, nes nra pagrindo skirtingai vertinti atsistatydinim ir galiojim grinim248. Pagaliau, pateikiamas ir toks argumentas: Konstituciniam Teismui iaikinus neaikias Konstitucijos nuostatas Prezidento nenaudai, susiklosto ities neracionali situacija: visuotinai renkamas valstybs vadovas beturi maai teisini svert realizuoti savo politinius siekius. Jo vaidmuo tampa simbolinis ar net apskritai butaforinis249. Teiss mokslinje literatroje pateikiami ir kai kurie kiti panas argumentai250. Be abejo, tai, kad atkreipiamas dmesys Respublikos Prezidento vaidmen formuojant Vyriausyb, yra labai svarbu. Taiau minti argumentai, es iki Seimui suteikiant Vyriausybei galiojimus veikti savus galiojimus turi bti suteiks Prezidentas, paskirdamas Vyriausybs vadov ir narius bei patvirtindamas Vyriausybs sudt, kad Prezidento galiojimai Vyriausybei yra pirminiai jie btini ir j pakanka, kad Vyriausyb rengt savo program, kad Seimo galiojimai yra antriniai jie negali bti suteikiami, jeigu Prezidentas nra suteiks savj, nelaikytini tikinamais. Vien dl to, kad iuo atveju, ko gero, apskritai nra pagrindo kalbti apie Konstitucijoje numatyt galiojim Vyriausybei suteikim. Konstitucija nenumato nei pirmini, nei antrini galiojim suteikimo Vyriausybei. Manytina, kad Respublikos Prezidento dalyvavimas formuojant Vyriausyb nra joks galiojim Vyriausybei suteikimo etapas, nes Konstitucijoje galiojim Vyriausybei suteikimas yra siejamas tik su Seimo pritarimu Vyriausybs programai. Tai, kad pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas teikia Seimui Ministro Pirmininko kandidatr, Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, tvirtina jo sudarytos Vyriausybs sudt nereikia ir to, jog taip, es, bent i dalies gyvendinamas Konstitucijoje numatytas galiojim Vyriausybei suteikimas. Taip yra formuojama Vyriausybs personalin sudtis, bet nra sprendiama, ar suteikti Vyriausybei galiojimus veikti, kaip tai numatyta Konstitucijoje. Tai skirtingi dalykai. Be abejo, jeigu Respublikos Prezidentas nepaskirt Ministro Pirmininko ir nepatvirtint jo sudarytos Vyriausybs, netekt prasms kalbti apie Vyriausybs program ji
247 248

Ten pat, P.46,48. Egidijus Vilkickas. Konstitucinio Teismo iaikinimas: imperatyvas ar rekomendacija?// Justitia, 1998, Nr.2, P.19. 249 E. Kris. Politini klausim jurisprudencija ir Konstitucinio Teismo obiter dicta: Lietuvos Respublikos Prezidento institucija pagal Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d, nutarim// Politologija. 1998/1(11). - P. 57. 250 Paulius Vinkleris. Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir galiojimai. Vilnius: Teisins informacijos centras, 202. -P. 118.

164 tiesiog nebt parengta ir nebt pateikta Seimui, o Seimas net negalt sprsti, ar jai pritarti, vadinasi, negalt Vyriausybei suteikti galiojim veikti. Bet, kaip minta, tai nereikia, kad Vyriausybs personalins sudties formavimas pagal Konstitucij gali bti laikomas vienu i etapu, kai Vyriausybei suteikiami galiojimai veikti. iuos dalykus galima susieti nebent paia bendriausia prasme, bet tik ne ta, kuri nustatyta Konstitucijoje. Nors Respublikos Prezidento vaidmuo formuojant Vyriausyb yra labai svarbus, galutin od, lemiant Vyriausybs veiklos pradi, vis dlto taria ne Respublikos Prezidentas, o Seimas - pagal Konstitucijos 92 straipsnio 5 dal nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti tik tuomet, kai Seimas pritaria jos programai. Pritardamas Vyriausybs programai Seimas sutinka, kad Vyriausyb veikt btent taip, kaip numatyta jos programoje. Jeigu Vyriausyb nevykdyt programos, kuriai pritar Seimas, tai bt vienas i pagrind Seimui pareikti nepasitikjim Vyriausybe. Negalime be ilyg pritarti ir teiginiui, jog kalbos poiriu atsistatydinimas ir yra galiojim grinimas. Manytina, kad ios svokos gali bti sutapatinamos tik bendrinje kalboje, bet ne konstitucinje teisje. Konstitucijoje nustatyta, jog Vyriausyb turi atsistatydinti po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. Vadinasi, Vyriausybs galiojim grinimas po Seimo rinkim yra tik viena i konstitucini procedr, kuri turi bti atlikta irinkus Seim. Tai tik viena kelio, vedanio Vyriausybs atsistatydinim, atkarpa. Po to turi bti atliktos kitos Konstitucijoje numatytos procedros, kuri galutinis rezultatas Vyriausyb atsistatydinimas. Vien dl to konstitucins svokos atsistatydinimas ir galiojim grinimas nesutampa, kiekviena i j turi savarankik turin. iame straipsnyje nesiekiama smulkiai nagrinti Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime pateikt Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident doktrin. Taip pat nra isamiai tyrinjama, ar teiss mokslinje literatroje pateikti kritiki Konstitucinio Teismo nutarimo vertinimai yra pagrsti. Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident doktrina priimama tokia, kokia ji yra suformuluota Konstitucinio Teismo nutarime. I karto reikia pasakyti ir tai, kad i doktrina nra kvestionuojama. Dmesys sutelkiamas tik kai kuriuos Konstitucinio Teismo argumentus, kuriais i doktrina grindiama tai argumentai, susij su nepasitikjimo pareikimu Ministru Pirmininku ir su Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalyje numatytu Vyriausybs galiojim i naujo gavimu (kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr). Autoriaus nuomone, kai kurie i j gali bti diskutuotini. Argumentai analizuojami tik teisiniu dogmatiniu, o ne kokiu nors platesniu socialiniu aspektu, be to, taikomas tik normatyvinis metodas. Prie aptardami kai kuriuos Konstitucinio Teismo argumentus, kuriais grindiama Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident doktrina, pavelkime, kokios konstitucins nuostatos turi bti gyvendintos (kokios konstitucins procedros turi bti atliktos) po

165 to, kai Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim ir po Respublikos Prezidento rinkim. Tai pads geriau suvokti, kuo teisin situacija, kuri susiklosto, kai Vyriausyb grina galiojimus po Seimo rinkim, skiriasi nuo situacijos, kur susiklosto, kai Vyriausyb grina galiojimus kitu atveju t.y. po Respublikos Prezidento rinkim. Po Seimo rinkim Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb ( 84 str. 6 p.); Vyriausybei grinus galiojimus Respublikos Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr ( 84 str. 8 p.); Seimas sprendia, pritarti ar nepritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatrai (67 str. 6 p.); jeigu Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai Respublikos Prezidentas skiria asmen Ministru Pirmininku, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (84 str. 4 p.); pagal Konstitucijos 92 straipsnio 3 dal paskirtasis Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo turi pateikti Seimui svarstyti savo sudarytos ir Respublikos Prezidento patvirtintos Vyriausybs program; Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti (67 str. 7 p.); Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai (92 str. 5 d.); praddami eiti savo pareigas, Ministras pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia (93 str.). Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Vyriausyb atsistatydinti po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. Taigi, Konstitucija reikalauja, kad po Seimo rinkim bt gyvendintos visos nurodytos konstitucins nuostatos; Konstitucijoje expresis verbis nustatyta, kad po Seimo rinkim Vyriausyb turi ne tik grinti galiojimus Respublikos Prezidentui, bet ir atsistatydinti. Dabar pavelkime, kokios konstitucins nuostatos turi bti gyvendintos po to, kai Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident. Konstitucijoje nustatyta, kad Vyriausybei grinus galiojimus Respublikos Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr ( 84 str. 8 p.); Seimas sprendia, pritarti ar nepritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatrai (67 str. 6 p.); jeigu Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai Respublikos Prezidentas skiria asmen Ministru Pirmininku, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (84 str. 4 p.); paskirtasis Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo turi pateikti Seimui svarstyti savo sudarytos ir Respublikos Prezidento patvirtintos Vyriausybs program (92 str.3 d.); Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti (67 str. 7 p.); Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai (92 str. 5 d.); praddami eiti savo pareigas, Ministras pirmininkas privalo

166 ir ministrai Seime prisiekia (93 str.). Palyginus Konstitucijos nuostatas, kurios turi bti gyvendintos po Seimo rinkim, su nuostatomis, kurios turi bti gyvendintos po Respublikos Prezidento rinkim, matyti, kad jos tekstualiai beveik sutampa. Taiau yra esminis skirtumas tarp Konstitucijoje expresis verbis nustatyt Vyriausyb atsistatydinimo pagrind nra tokio, jog Vyriausyb turi atsistatydinti ir po Respublikos Prezidento rinkim. Taigi, po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb turi grinti jam savo galiojimus, taiau atsistatydinti neprivalo. Tai, kad Konstitucijoje nra nustatyta, jog Vyriausyb turi atsistatydinti ir po Respublikos Prezidento rinkim, leidia daryti kelias prielaidas, susijusias su teisine situacija, kuri susiklosto irinkus Respublikos Prezident. Viena i j gali bti tokia: kai kurios Konstitucijoje tvirtintos nuostatos, kurios turi bti gyvendintos irinkus Respublikos Prezident, nors ir turi toki pai tekstin iraik, kaip ir nuostatos, kurios turi bti gyvendintos po Seimo rinkim, negali bti aikinamos taip, kad i j kilt ivada, jog ir po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb privalo atsistatydinti. Vadinasi, tam tikros Konstitucijoje tvirtintos nuostatos, kurios turi bti gyvendintos irinkus Respublikos Prezident, negali bti aikinamos taikant vien lingvistin teiss aikinimo metod. Vien gramatikai (paodiui) aikindami Konstitucijoje tvirtintas nuostatas, kurios turi bti gyvendintos irinkus Respublikos Prezident, ir teigdami, kad po Respublikos Prezidento rinkim jos turi bti gyvendintos visos ir be joki ilyg, prieitume paradoksalios ivados, kad ir po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb es turi atsistatydinti. Taiau Konstitucijoje, kaip minta, nra nustatyta, jog po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb turi atsistatydinti. Tai esmin aplinkyb, leidianti teigti, kad kai kuri Konstitucijoje nustatyt nuostat, kurios turi bti gyvendintos irinkus Respublikos Prezident, turinys (j gyvendinimas) turi tam tikr ypatum, nors tos nuostatos, kurios turi bti gyvendintos ir po Seimo, ir po Respublikos Prezidento rinkim, turi vienod tekstin iraik. Tai, kad Konstitucijoje nra nustatyta, jog Vyriausyb turi atsistatydinti ir po Respublikos Prezidento rinkim, leidia daryti ir kit prielaid: Konstitucija preziumuoja ir toki teisin situacij, kai tam tikros Konstitucijoje tvirtintos nuostatos, susijusios su Vyriausybs formavimu irinkus Respublikos Prezident ir galiojim Vyriausybei suteikimu, gali bti gyvendintos tik esant atitinkamoms slygoms. Kitaip tariant, Konstitucija nereikalauja, kad visos joje tvirtintos nuostatos, susijusios su Vyriausybs formavimu irinkus Respublikos Prezident ir galiojim Vyriausybei suteikimu, turi bti gyvendintos vien dl to, kad pagal konstitucij Vyriausyb turi grinti galiojimus irinkus Respublikos Prezident. Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime pateikta Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident samprata suponuoja, kad tam tikr ypatum turi inter

167 alia Konstitucijos 84 straipsnio 8 punkte tvirtinta nuostata Vyriausybei grinus galiojimus Respublikos Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jeigu po Seimo rinkim Respublikos Prezidentas gali teikti Seimui bet koki Ministro Pirmininko kandidatr svarbu, kad ji bt priimtina Seimo daugumai, - tai po Respublikos Prezidento rinkim Seimui gali bti teikiama tik galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Kitaip tariant, Respublikos Prezidentas neturi galimybs pasirinkti Ministro Pirmininko kandidatros, negali teikti Seimui jokios kitos kandidatros, nors ji ir bt priimtina Seimo daugumai. Kitas ypatumas yra susijs su Konstitucijos 67 straipsnio 6 punkto nuostata Seimas sprendia, pritarti ar nepritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatrai: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident kontekste i nuostata aikintina ir taip, jog nepritarimas galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai reikia, kad Ministrui Pirmininkui yra pareiktas nepasitikjimas. Dar vienas ypatumas, kuris gali bti kildinamas i Konstitucinio Teismo pateiktos Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident sampratos, yra susijs su Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalies nuostata Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimui pritarus galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti. Kitaip tariant, Vyriausyb gali gauti galiojimus veikti ne tik i Seimo, ir ne tik tokiu bdu, kuris nurodytas Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalyje (kai Seimas pritaria Vyriausybs programai), bet ir i kito subjekto, ir kitokiu bdu. Kita vertus, Konstitucinio Teismo pateikta Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident samprata reikia, kad Konstitucijoje tvirtintos nuostatos, kurios turi bti gyvendintos po to, kai Respublikos Prezidentas Paskiria Ministr Pirminink ir patvirtina jo sudarytos Vyriausybs sudt, gali ir turi bti gyvendintos ne visais atvejais, o tik esant tam tikroms slygoms. Antai, Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paskirtasis Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo turi pateikti Seimui svarstyti savo sudarytos ir Respublikos Prezidento patvirtintos Vyriausybs program; pagal Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkt Seimas svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti. Konstitucijos tekste nra expresis verbis tvirtinta, kad Ministras Pirmininkas, kuris paskiriamas po Seimo, ar po Respublikos Prezidento rinkim, galt neteikti Seimui svarstyti savo sudarytos ir Respublikos Prezidento patvirtintos Vyriausyb programos. I Konstitucinio Teismo

168 nutarimo teiginio Seimui pritarus galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti, iplaukia, kad Vyriausybs program Ministras Pirmininkas turi teikti Seimui ne visais atvejais, kai jis yra paskiriamas Ministru Pirmininku po Respublikos Prezidento rinkim ir Respublikos Prezidentas patvirtina jo sudarytos Vyriausybs sudt, bet tik tada, kai Seimas, irinkus Respublikos Prezident ir Vyriausybei grinus galiojimus, - nepritaria Respublikos Prezidento pateiktai galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai (tuomet Respublikos Prezidentas turs pateikti kita Ministro Pirmininko kandidatr, ir btent naujas Ministras Pirmininkas turs teikti Seimui Vyriausybs program), ar kai Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybje pasikeiia daugiau kaip pus ministr . I minto Konstitucinio Teismo teiginio iplaukia ir tai, kad jeigu Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybje nepasikeiia daugiau kaip pus ministr, Seimas neturi teiss reikalauti, kad Vyriausyb pateikt jam svarstyti savo program, ir neturi galiojim svarstyti, ar jai pritarti. Ar pakanka konstitucini argument teigti, kad jei Seimas nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti . Konstitucinio Teismo nutarimo teiginys jei Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti (Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 2 punktas) reikia, kad vienas i Konstitucijoje nustatyt Vyriausybs atsistatydinimo pagrindu yra toks: jei Seimas nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai. Konstitucinis Teismas daro nuorod Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 2 punkt, vadinasi, Konstitucinio Teismo nuomone, mintas Vyriausybs atsistatydinimo pagrindas yra tvirtintas btent ten . Pavelkime, kas nustatyta Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Pagal Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkt Vyriausyb privalo atsistatydinti kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku (iskirta aut.). Kadangi Konstitucinio Teismo nutarime raoma apie toki teisin situacij, kuri susidaro jei Seimas nepritaria galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai, - ir, kad, tokiu atveju tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti (Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 2 punktas) - galima teigti, kad Konstitucinis Teismas Vyriausybs pareig atsistatydinti susiejo su Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 2 punkte numatytu nepasitikjimo

169 pareikimu btent Ministru Pirmininku, o ne visa Vyriausybe. Konstitucinio Teismo teiginys jei Seimas nepritaria galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti, susijs su Konstitucijoje tvirtintu nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikimo institutu. Tai patvirtina ir jau minta Konstitucinio Teismo nuoroda Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 2 punkt. Taip, pagal Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkt Vyriausyb privalo atsistatydinti kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; iame punkte yra tvirtintas Seimo nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikimo institutas. Bet Seimo nepasitikjimas Ministru Pirmininku nra tas pats, kas Seimo nepritarimas Respublikos Prezidento teikiamai galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai. Galima teigti, kad tai visikai skirtingi konstituciniai institutai. Ir tai dl ko. Manytina, jog Konstitucinis Teismas nepagrstai sutapatino du skirtingus subjektus kandidat Ministrus Pirmininkus ir Ministr Pirminink. Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriuo Konstitucinis Teismas grind savo teigin jei Seimas nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai Vyriausyb turi atsistatydinti, reguliuoja santykius, susijusius su nepasitikjimo pareikimu tik Ministru Pirmininku. Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas nra taikytinas jokiam kitam subjektui, taigi, ir kandidatui Ministrus Pirmininkus. Kandidatui Ministrus Pirmininkus yra taikytini kiti Konstitucijos straipsniai: Konstitucijos 84 straipsnio 8 punktas, kuriame nustatyta, kad Respublikos Prezidentas teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr ir 67 straipsnio 6 punktas, pagal kur Seimas sprendia - pritarti ar nepritarti Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai. Konstitucijoje nustatyta, kad jeigu pareikiamas nepasitikjimas Ministru Pirmininku Vyriausyb privalo atsistatydinti; visikai kitos pasekms kyla, jeigu Seimas nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai toks asmuo negali bti paskirtas Ministru Pirmininku. Taigi, jeigu Seimas nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai dl to joki teisini pasekmi veikianiai Vyriausybei pagal Konstitucij nekyla. Taigi, nepritarimas Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai nra tas pats, kas nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikimas, ie institutai negali bti sutapatinami, nes jie susij su skirtingais subjektais, skirtingomis teisinmis situacijomis, sukelia skirtingus teisinius padarinius. Oponentai gali pasakyti, kad nagrinjamu atveju Respublikos Prezidentas teikia ne bet koki Ministro Pirmininko kandidatr, o galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. i kandidatra tai esamas Ministras Pirmininkas. Jeigu taip, vadinasi, jo atvilgiu

170 galima taikyti Konstitucijos normas, numatanias nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikim; taigi, ir Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkt, kur savo nutarime nurod Konstitucinis Teismas. Manytina, kad taip aikinti Konstitucijos nuostat negalima. Ir ne tik dl to, kad tai reikt, jog, kaip minta, taip bt nepagrstai sutapatinami nepritarimo Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai ir nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikimo institutai. Reikt atkreipti dmes tai, kad teiss normos, nustatanios Seimo teis pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, yra tvirtintos ne tik Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kur nurodo Konstitucinis Teismas, bet ir 61 straipsnio 2 dalyje. Konstitucijos 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta: Sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru (iskirta aut.). Visuotinai priimta, kad svoka interpeliacija reikia deputato paklausim valdymo organui ar jo nariui dl kurio nors fakto ar reikalo251. Kitaip tariant, praoma paaikinti tam tikrus dalykus, pasiaikinti dl priimt sprendim, dl savo veiklos. Paymtina, kad pagal Konstitucijos 61 straipsnio 2 dal teis inicijuoti nepasitikjimo procedr Ministru Pirmininku o tai, kaip minta, daroma tik pateikiant Ministrui Pirmininkui interpeliacij - turi tik Seimo nariai (ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup). Nei iame, nei kuriame nors kitame Konstitucijos straipsnyje nra numatyta, kad Seime nepasitikjim Ministru Pirmininku galt inicijuoti koks nors kitas subjektas (kokia nors valstybs valdi gyvendinanti institucij ar koks nors kitas valstybs pareignas); nei iame, nei kuriame nors kitame Konstitucijos straipsnyje taip pat nra nurodyta, kad Seime nepasitikjim Ministru Pirmininku galt inicijuoti Respublikos Prezidentas. Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkte tvirtintos teiss normos, numatanios Seimo teis pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, nekonkuruoja su Konstitucijos 61 straipsnio 2 dalies normomis, numataniomis interpeliacijos Ministrui Pirmininkui pateikim ir nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikim. ios teiss normos yra suderintos tarpusavyje, tarp j nra prietaravimo. Konstitucijos 61 straipsnio 2 dalies normos nustato, kokiu bdu yra inicijuojama (pradedama) Seimo nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikimo procedra tai, kaip minta, daroma Seimo nari grupei pateikiant interpeliacij Ministrui Pirmininkui, taip pat tvirtina kokiu bdu yra pareikiamas nepasitikjimas Ministru Pirmininku, o Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkto normos nustato, kad Seimo pareiktas nepasitikjimas Ministru Pirmininku yra Vyriausybs atsistatydinimo pagrindas. Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punktas neturt bti
251

Dabartins lietuvi kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1993. - P. 215.

171 aikinamas kaip nustatantis nauj, kitok nepasitikjimo Ministru Pirmininku pareikimo bd, negu tas, kuris nustatytas Konstitucijos 61 straipsnio 2 dalyje - pagal Konstitucij nepasitikjimas Ministru Pirmininku gali bti pareikiamas tik pateikiant interpeliacij. Tenka atkreipti dmes tai, kad Konstitucinis Teismas, suformulavs nuostat jei Seimas nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai Vyriausyb turi atsistatydinti ir padars nuorod Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkt, - jame, kaip minta, nustatyta, jog Vyriausyb turi atsistatydinti, jeigu Seimas pareikia nepasitikjim Ministru Pirmininku, - visikai neanalizavo Konstitucijos 101 straipsnio 3 dalies 2 punkto santykio su Konstitucijos 61 straipsnio 2 dalimi. Svarbi dar viena aplinkyb: pagal Konstitucij nepasitikjimas Ministru Pirmininku gali bti pareiktas, jeigu u tai balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari (61 str. 3 d., 101 str. 3 d. 2 p.); nepasitikjimas gali bti pareiktas tik slaptu balsavimu (101 str. 3 d. 2 p.). Kitaip yra tuo atveju, kai Seimas sprendia, ar pritarti Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai. Konstitucija nereikalauja, kad pritarimas ar nepritarimas Ministro Pirmininko kandidatrai bt sprendiamas, jeigu u tai balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari ir kad tai daroma slaptu balsavimu. Vadinasi, pagal Konstitucij pritarimas ar nepritarimas Ministro Pirmininko kandidatrai gali bti pareiktas paprasta Seimo posdyje dalyvaujaniu Seimo nari bals dauguma (69 str.2 d.), o balsavimas dl to gali bti ir ne slaptas. Akivaizdu, jog Konstitucijos nuostatos, pagal kurias pareikiamas nepasitikjimas Ministru Pirmininku, negali bti aikinamos taip, neva nepasitikjimas Ministru Pirmininku gali bti pareiktas dviem skirtingais bdais: ir kai u tai slaptai balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari (101 str. 3 d. 2 p.), ir kai u tai atvirai balsuoja paprasta Seimo posdyje dalyvaujaniu Seimo nari dauguma.

Ar Vyriausyb gali i naujo gauti galiojimus veikti, jeigu Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, joje nepasikeit daugiau kaip pus ministr?

Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime, kaip minta, yra raoma, kad Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti (iskirta aut.) . Nutarime taip pat konstatuota, kad Vyriausyb, kuri, pasikeitus daugiau kaip pusei ministr, i naujo negauna Seimo galiojim, turi atsistatydinti.

172 Konstitucinio Teismo teiginys jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti yra susijs su Konstitucijoje tvirtintu Vyriausybs galiojim veikti i naujo gavimo institutu. is institutas tvirtintas Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta: kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus; prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti. Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalis neatsiejamai susijusi su 92 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai. Seimo pritarimas Vyriausybs programai reikia, kad Vyriausybei yra suteikiami galiojimai gyvendinti jos programines nuostatas. Pritarimu Vyriausybs programai suteikiant Vyriausybei galiojimus veikti yra tvirtinamas Seimo pasitikjimo Vyriausybe in corpore principas. Konstitucinio Teismo 1999 m. balandio 20 d. nutarime konstatuota, kad Vyriausybs in corpore ir Seimo santyki aspektu yra svarbu ne atskir ministr pasikeitimas Vyriausybje (kai tos Vyriausybs narys paskiriamas vadovauti kitai ministerijai ir pan.), bet tai, ar dl toki pasikeitim Vyriausybje neatsiranda daugiau kaip pus nauj ministr252. Konstitucinis Teismas nurod, kad Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalies nuostat dl ministr pasikeitimo reikt suprasti taip, kad atleisto ar naujai steigtos ministerijos vadovo viet skiriamas asmuo, kuris nra tos Vyriausybs narys. Jeigu Vyriausybje pasikeiia daugiau kaip pus ministr , tuomet, kaip raoma Konstitucinio Teismo nutarime, Seimas turi konstitucin pagrind patikrinti, ar tebevykdoma Vyriausybs programa, kuriai Seimas anksiau buvo pritars. Vyriausybs galiojim i naujo gavimo institutas yra viena i Vyriausybs parlamentins prieiros form. Jeigu pasikeitus daugiau kaip pusei ministr Vyriausyb i naujo negauna Seimo galiojim, ji, kaip minta, pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal turi atsistatydinti. Kada gali bti taikoma Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalies norma kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti? ios normos hipotez yra tokia: kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr. Dispozicija - Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus, prieingu atveju ji turi atsistatydinti. Taigi, paioje teiss normoje expresis verbis nustatyta, kad i norm galima taikyti tik tuomet, kai yra joje tvirtinta slyga: kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr . Jeigu ios slygos nra - normoje tvirtinta taisykl Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus, prieingu atveju ji turi atsistatydinti negali bti taikoma. Vadinasi, pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal Vyriausyb gali i naujo gauti Seimo galiojimus tik tuo atveju, jeigu joje pasikeit
252

Konstitucinio Teismo 1999 m. balandio 20 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. birelio 1 d. nutarimo Nr. 647 Dl sutikimo vykdyti viej pirkim udarojo konkurso bdu ir l skyrimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 8 straipsniui//Valstybs inios. 1999, Nr.36 1094; atitaisymas: Nr.38.

173 daugiau kaip pus ministr. Jeigu Vyriausybje nepasikeit daugiau kaip pus ministr, yra kitokia, skirtinga teisin situacija - jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, Vyriausybs galiojim i naujo gavimo institutas apskritai negali bti taikomas, Vyriausyb neturi ir negali i naujo gauti Seimo galiojim pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal. Dabar dar kart pavelkime Konstitucinio Teismo nutarimo teigin Seimui pritarus Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentui paskyrus Ministr Pirminink bei patvirtinus jo pateiktos Vyriausybs sudt, jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti (iskirta aut.) . Matome, kad vietoje Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalyje tvirtintos teiss normos hipotezs kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Konstitucinis Teismas panaudojo kitoki hipotez - jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr. Manytina, kad slyga kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr nra tapati slygai kai nepasikeiia daugiau kaip pus ministr. Taigi, mintos hipotezs skiriasi ne tik kalbine iraika, bet ir turiniu, tai visikai skirtingos hipotezs. Konstitucinio Teismo teiginyje jeigu nepasikeit daugiau kaip pus ministr, tai reikt, kad Vyriausyb yra i naujo gavusi galiojimus veikti yra dar vienas diskutuotinas dalykas. Pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal Vyriausybei galiojimus veikti i naujo gali suteikti tik Seimas. Pagal Konstitucij jokie kiti subjektai negali i naujo suteikti Vyriausybei galiojim veikti. Tuo tarpu i nurodyto Konstitucinio Teismo teiginio seka, kad Vyriausybei galiojimus veikti i naujo gali suteikti ir Respublikos Prezidentas jis tai gali padaryti, jeigu patvirtina toki Vyriausyb, kurioje nepasikeit daugiau kaip pus ministr. Tiesa, su slyga, kad prie tai Seimas pritaria Respublikos Prezidento pateiktai galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatrai. Manytina, jog Konstitucija nei explicitikai, nei implicitikai nesuteikia Respublikos Prezidentui teiss sprsti, ar suteikti i naujo Vyriausybei galiojimus veikti. Pagal Konstitucij tai tik Seimo prerogatyva, kuri jis gyvendina sprsdamas, ar pritarti Vyriausybs programai (92 str. 5 d.). Konstitucinio Teismo suformuota Vyriausybs galiojim grinimo irinkus

Respublikos Prezident oficiali konstitucin doktrina - vienas i keli galim teising Konstitucijos nuostat aikinimo variant. Minta, kad konstitucinis reguliavimas, susijs su Vyriausybs galiojim grinimu irinkus Respublikos Prezident, nra isamus ir aikus. Tikriausiai taip atsitiko dl to, kad galiojanti Konstitucija yra kompromisas tarp vairi Konstitucijos projekt: antai, Aukiausiosios Tarybos sudarytos komisijos parengtame Konstitucijos projekte buvo numatyta, kad Vyriausyb privalo

174 atsistatydinti, kai irenkamas naujas Respublikos Prezidentas (projekto 101 str. 2 d. 2 p.), tuo tarpu Santaros U demokratin Lietuv parengtame Konstitucijos projekte buvo numatyta, kad Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po eilini Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident (projekto 99 str.), bet tarp Vyriausybs atsistatydinimo pagrind (projekto 102 str.) nebuvo tokio, kad Vyriausyb turi atsistatydinti ir po Respublikos Prezidento rinkim. Derinant Konstitucijos projektus ir iekant kompromiso, projekt rengjams nepavyko susitarti dl tokio Konstitucijos teksto, i kurio bt aikiai matyti, ar po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb turi atsistatydinti, ar ji tokios pareigos neturi. Todl Konstitucijos nuostatose, tvirtinaniose Vyriausyb galiojim grinim irinkus Respublikos Prezident, nustatytas teisinis reguliavimas liko dviprasmikas. Jeigu kiekvien Konstitucijos nuostat, susijusi su Vyriausybs galiojim grinimu irinkus Respublikos Prezident, aikintume atskirai, galtume teigti, kad jos yra pakankamai aikios. Konstitucins nuostatas, kurios turi bti gyvendintos po Seimo rinkim, ir po Respublikos Prezidento rinkim, kaip minta, turi beveik vienod tekstin iraik. Taiau atskiros Konstitucijos nuostatos neturt bti aikinamos izoliuotai nuo kit Konstitucijos nuostat. Konstitucija yra vientisas aktas, visos jos nuostatos yra susijusios, sudaro darni sistem, tarp konstitucini nuostat nra prietaravim, todl kiekviena i j turi bti aikinama ne tik kit Konstitucijos nuostat, bet ir visuminio konstitucinio reguliavimo kontekste. Aikinant bet kuri Konstitucijos nuostat, ji negali bti aikinama taip, kad bt paneigta kuri nors kita Konstitucijos nuostata. Pagrindin problema, su kuria Konstitucinis Teismas susidr aikindamasis, koks yra Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident konstitucinio reguliavimo turinys, buvo ta, jog mintas (atskirai paimtas) aikias konstitucines nuostatas buvo btina suderinti su tuo, kad Konstitucijoje expresis verbis nra nustatyta, jog po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb turi atsistatydinti. Esant neaikiam konstituciniam reguliavimui Konstitucinis Teismas turi diskrecij suteikti neaikioms Konstitucijos nuostatoms konkret turin, gali pasirinkti vien i keli galim teising Konstitucijos aikinimo variant. Kitaip tariant, Konstitucija apibria tam tikr teisin erdv, kurioje Konstitucinis Teismas gali pasirinkti vien ar kit teist sprendim. Be abejo, Konstitucijos nuostat aikinimo rezultat lemia inter alia tai, kokios Konstitucijos nuostatos yra pasirenkamos atsparos taku, kokiems argumentams teikiamas prioritetas, kokia Konstitucijos nuostat aikinimo metodika taikoma ir pan. Kita vertus, apribota. Kaip bevertintume Konstitucinio Teismo argumentus, kuriais grindiama Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident oficiali konstitucin doktrina, tai jokiu bdu nereikia, kad ji yra kvestionuojama. i doktrina tai vienas i Konstitucinio Teismo pasirinktu Konstitucinio Teismo diskrecija nra absoliuti, ji yra

175 keli galim teising Konstitucijos nuostat aikinimo variant, kur, kaip minta, Konstitucinis Teismas grindia principine nuostata, jog Konstitucijoje numatytas Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis ir kad Konstitucijoje nra numatyta, jog Vyriausyb turi atsistatydinti ir po to, kai irenkamas Respublikos Prezidentas. Galima manyti, kad tok Konstitucinio Teismo poir lm ir tai, jog pagal Konstitucij Lietuvos valstybs valdymo forma yra parlamentin respublika, kad jai bdingos tik kai kurios vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai, kad Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkam Vyriausybs sudarymo bd. Jeigu Konstitucijos nuostatos, susijusios su Vyriausybs galiojim grinimu irinkus Respublikos Prezident, bt iaikintos kaip reikianios, jog po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb turi ne tik grinti savo galiojimus, bet ir atsistatydinti, kartu bt labai sustiprintas Respublikos Prezidento vaidmuo ne tik Vyriausybs atvilgiu, bet ir visoje valstybs valdi srangoje. Tarp Konstitucijoje numatyt Vyriausybs atsistatydinimo pagrind, kaip minta, nra tokio, kad Vyriausyb turi atsistatydinti ir po Respublikos Prezidento rinkim. Taigi, Konstitucinis Teismas negaljo iplsti Respublikos Prezidento konstitucini galiojim tuo poiriu, kad Respublikos Prezidento rinkimai suteikia Respublikos Prezidentui galimyb radikaliai sikiti Vyriausybs personalins sudties formavim. Konstitucinis Teismas tikriausiai mat galimus tokio Konstitucijos aikinimo pavojus ir saugojo Konstitucijoje tvirtint Vyriausybs atsakingumo Seimui princip, lemiant atitinkam Vyriausybs sudarymo bd. Konstitucinis Teismas, konstatavs, kad po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb neturi atsistatydinti, labai sustiprino tuos konstitucinius elementus, kurie tvirtina Lietuvos, kaip parlamentins respublikos, bruous. Pagal Konstitucij tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij, joks kitas subjektas toki galiojim neturi. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami, taigi, juose pateikta atitinkam Konstitucijos nuostat samprata saisto visus teiskros subjektus: Seim, Respublikos Prezident, Vyriausyb, taip pat visus teis taikanius subjektus, skaitant teismus. Tol, kol nebus pakeistos atitinkamos Konstitucijos nuostatos, Konstitucinio Teismo pateikta Vyriausybs galiojim grinimu irinkus Respublikos Prezident samprata yra vienintel teisinga oficiali Konstitucijos nuostat samprata. Vadinasi, kiekvien kart, kai bus irenkamas Respublikos Prezidentas, turs bti atliktos tokios konstitucins procedros, kurios nurodytos mintame Konstitucinio Teismo nutarime253. Kita vertus, pripastant, kad Konstitucinis Teismas, turdamas diskrecij nepakankamai aikioms Konstitucijos nuostatoms, susijusioms su Vyriausybs galiojim grinimu
253

Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime pateiktos Konstitucijos nuostat, susijusi su Vyriausybs galiojim grinimu irinkus Respublikos Prezident, sampratos buvo laikomasi 1998, 2003, 2004 ir 2009 metais, kai po Respublikos Prezidento rinkim Vyriausyb jam grino savo galiojimus.

176 irinkus Respublikos Prezident, suteikti konkret turin, pasirinko vien i keli galim teising Konstitucijos nuostat aikinimo variant, vis tik yra pagrindas manyti, kad kai kurie argumentai, kuriais Konstitucinis Teismas grind Vyriausybs galiojim grinimo irinkus Respublikos Prezident doktrin, yra diskutuotini. XIV. Seimo ir Vyriausybs galiojim atribojimas: kai kurie konstitucins

doktrinos aspektai.
Konstitucija atriboja Seimo ir Vyriausybs galiojimus. Tai reikia inter alia, kad Konstitucijoje kiekvienai i i institucij yra priskirta atitinkama veiklos sritis, ir kad kiekviena i j negali siterpti kitai institucijai priskirt kompetencij. Konstitucinio Teismo jurisprudencija rodo, kad statym leidjui ne visada pavyksta statymais reguliuoti teisinius santykius taip, kad nebt paeista Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata valdios galias riboja Konstitucija. Konstitucinio Teismo nagrintos bylos rodo, kad statym leidjas kartais tik jam pagal Konstitucij priklausanius galiojimus statymu perduoda Vyriausybei, o kitais atvejais prieingai, bando perimti Vyriausybei priklausanius galiojimus. Todl yra svarbu atskleisti, k reikia konstitucin nuostata, jog atitinkamus santykius reguliuoja statymas, kokiais kriterijais remiantis konstitucinje jurisprudencijoje yra atribojami Seimo ir Vyriausybs galiojimai, koks yra statym ir Vyriausybs nutarim santykis. Valdi padalijimo principas konstitucinje doktrinoje Lietuvoje valstybs valdia organizuota remiantis valdi padalijimo principu. is principas, kartu su teisins valstybs ir kitais konstituciniais principais, yra Lietuvos valstybs konstitucins santvarkos pamatas254. Valdi padalijimo principas lemia valstybs valdios institucij sistem, j sudarym, galiojimus, tarpusavio santykius255. Konstitucinje jurisprudencijoje valdi padalijimo principas bendriausia prasme apibdinamas kaip reikiantis, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismins valdios yra atskirtos, pakankamai savarankikos, kad tarp valdi turi bti pusiausvyra256. iuolaikinis konstitucionalizmas, kurio pagrindin paskirtis apriboti valstybs
Tai, kad Europos valstybi konstitucijose, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijose yra tvirtintas valdi padalijimo principas, nemaa dalimi lm Jungtini Amerikos Valstij konstitucionalizmas, kuris pirmiausia grindiamas valdi padalijimo principu, stabdi ir atsvar sistema bei teismine kontrole.// r., pvz., Henkin L. Elements of Constitutionalism. Columbia University, Center for the Study of Human Rights, 1992. P. 2-3. 255 Ch. L. Montesquieu, kuris despotij ir savival laik vien didiausi grsmi valstybei, ir kuris vienas pirmj pagrind valdi padalijimo principo btinum, ra, kad statym leidiamj, vykdomj ir teismines valdias reikia atiduoti skirtingas rankas, nes viskas t, jei susijungt vien asmen ar staig <...> trys valdios: statymus leidianioji valdia, vykdanti bendro pobdio nutarimus, ir valdia, teisianti u nusikaltimus arba nagrinjanti privai asmen ginus//Ch. L. Montesquieu. Apie statym dvasi. Vilnius: Mintis, 2004, p.161. 256 Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos
254

177 valdi - turi turti tam tikras garantijas. Viena i j yra toks valstybs valdios organizavimas, kai kiekviena valstybs valdios aka - statym leidiamoji, vykdomoji ir teismins valdia turi savo veiklos sfer, savo domen, kuriuos jokia kita valdios aka negali siterpti, ir kai skirtingos valdios akos atsveria viena kit. Tai neleidia kuriai nors vienai valdios akai sukoncentruoti savo rankose absoliuios valdios257. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai, kuriai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje258. Analizuojant Lietuvoje gyvendint valdi padalijimo model, galima teigti, kad Konstitucijoje Seimui suteiktos galios akivaizdiai iskiria i valdios institucij i kit valstybs valdios institucij. Tam tikr gali disbalans (amerikietikojo modelio kontekste) pastebi ir analizuoja dauguma nacionalins doktrinos atstov 259. Taiau parlamento gali iskirtinumas nra klitis egzistuoti demokratiniam politiniam reimui260. Lietuvos konstitucinje doktrinoje neabejojama, kad demokratinje valstybje parlamentinis valdymo modelis yra tinkamas tam, kad valdi padalijimo principo ir checks and balanses mechanizmo pagrindu galima bt sukurti toki valdios institucij srangos sistem, kuri garantuot mogaus teises ir utikrint efektyv valdios funkcij atlikim. iuolaikiniame Lietuvos konstitucionalizme valdi padalijimo principas natraliai susijungia vien visum kartu su kitais demokratinei teisinei valstybei bdingais poymiais, tokiais, pavyzdiui, kaip mogaus teisi ir laisvi apsauga, mogaus orumo gerbimu, teiss virenybs, nepriklausomo teismo, valdios teismins kontrols, atstovaujamosios demokratijos principais ir kt. Kita vertus, vien valdi padalijimo principo pavadinimas pats savaime nedaug k pasako apie io principo turin 261. Juk svarbu ne tik padalinti valstybs valdi atskiras valdios akas, bet ir utikrinti valdi pusiausvyr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste expresis verbis nra nuostatos, kad valstybs
Konstitucijai//Valstybs inios, 1999, Nr.109 3192. 257 Valdi padalijimo principo, taip pat stabdi ir atsvar sistemos sampratos kontekste vairi valstybi konstitucinei justicijai ypa reikmingas yra Jungtini Amerikos Valstij Aukiausiojo Teismo 2008 m. birelio 12 d. sprendimas byloje Lakhdar Boumediene et al. v. George W. Bush, No 06 1195 , kurioje Teismas dar kart pabr, kad net esant ypatingoms slygoms (kova su terorizmu) negalima leisti, kad valdia bt sukoncentruota vienoje valdios akoje, kad btina utikrinti teismin vykdomosios valdios sprendim kontrol// Beumediene v. Bush, 553 U.S. (2008), http://www.oyez.org/cases/2000-2009/2007/2007_06_1195. 258 Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Valstybs inios. 1998, Nr. 5 99. 259 G.. Mesonis. Valdi padalijimo teorija ir jos gyvendinimo modeliai: kriterij kokybs problema//Jurisprudencija, 2004, t.61 (53), p.14. 260 r. pvz., K. Klima. Teorie vereine moci (vladnuti). - Praha:ASPI Publishigt, 2003, p.143. 261 r., pvz., Otto Pfersmann. Poniatyje razdelenija vlastei i problema vlasty vo vlasty//. Konstytucionnoje pravo: Vostonoevropeiskoje obozrenije. 2004, Nr.2(47), p.44.

178 valdia organizuojama remiantis valdi padalijimo principu. Nors Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybs valdi vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas, o io straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad valdios galias riboja Konstitucija, valdi padalijimo principo negalima kildinti vien i mint Konstitucijos 5 straipsnio nuostat. Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos valstybs valdios institucijas, kurios gyvendin valstybs valdi, bet nra nustatyti i valstybs valdios institucij tarpusavio santykiai. Be abejo, tai, kad Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje yra tvirtinta valstybs valdios institucij sistema, yra labai svarbu, nes tai neleidia (draudia) kuriai nors vienai valstybs valdios institucijai sukoncentruoti savo rankose vis valstybs valdi pagal i konstitucin nuostat valstybs valdia turi bti padalinta. Ne maiau svarbi yra ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata valdios galias riboja Konstitucij, nes ji susaisto valstybs valdi gyvendinanias institucijas tuo atvilgiu, kad nei viena i j - Seimas, Vyriausyb, Respublikos Prezidentas, taip pat teismai negali perengti joms Konstitucijoje nustatyt galiojim. Teiss mokslinje literatroje pagrstai nurodoma, kad valdi padalijimo principas yra priskirtinas ivestiniams konstituciniams principams, kurie i vairi (tai yra, i komplekso) Konstitucijos nuostat, kurioje kiekvienoje yra tvirtintas tas ar kitas valdi padalijimo principo aspektas; valdi padalijimo principas yra sudtinis ir kompleksinis262. Tik sisteminis Konstitucijos, kaip vientiso akto, aikinimas leidia atskleisti valdi padalijimo principo turin. io principo turinys atsiskleidia vairiose Konstitucijos nuostatose, pirmiausia tose, kuriose tvirtinti Seimo, Vyriausybs, Respublikos Prezidento, taip pat teism galiojimai, i valstybs valdios institucij tarpusavio santykiai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje byla po bylos yra susiformavs poiris, kad Konstitucijoje tvirtintas valdi padalijimo principas reikia, jog statym leidiamoji, vykdomoji ir teismins valdios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet tarp j turi bti pusiausvyra; kiekvienai valstybs valdios institucijai Konstitucijoje yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija; valstybs valdios institucijos kompetencijos konkretus turinys priklauso nuo tos valdios vietos bendroje valdi sistemoje ir jos santykio su kitomis valdiomis, nuo nuo tos institucijos vietos tarp kit valdios institucij ir jos galiojim santykio su kit institucij galiojimais; Konstitucijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybs valdios institucijos galiojimus, viena valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti; tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 25 d., 1998 m. balandio 21, 1999 m. birelio 3 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. balandio 26 d., 2002 m. birelio 3 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. gruodio 13 d., 2005 m. rugpjio 23 d., 2006 m. birelio 6 d, 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
262

E.Kris. Konstituciniai principai ir Konstitucijos tekstas(2)//Jurisprudencija. 2002, t.24(16), p. 60.

179 Valdi padalijimo principas nra statikas Konstitucinis Teismas, savo nagrinjamuose konstitucins justicijos bylose aikindamas Konstitucijos nuostatas, atskleidia naujus io principo aspektus, kurie yra btini nagrinjamai bylai isprsti. Konstitucinio Teismo praktika rodo, kad statymai, Vyriausybs nutarimai danai pripastami prietaraujaniais Konstitucijai btent dl to, kad yra paeidiamas valdi padalijimo principas (tiesa, Konstitucinio Teismo nutarimuose paprastai yra nurodoma, kad yra paeista Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, pagal kuri valdios galias riboja Konstitucija). Konstitucijoje tvirtinta nemaai vairi mechanizm, leidiani vienai valstybs valdios akai kontroliuoti kit valdios ak ir j atsverti. Antai, pagal Konstitucija statymus leidia Seimas (67 str. 2 p.), taiau Respublikos Prezidentas turi atidedamojo veto teis (71 str. 1 d.), kuria Seimas gali veikti tik daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma (72 str. 2 d.). Konstitucijoje nustatyta, kad Ministr Pirminink skiria Respublikos Prezidentas, bet tai jis gali padaryti tik tuomet, jeigu Ministro Pirmininko kandidatrai prie tai pritaria Seimas (84 str. 4 p.). Respublikos Prezidentas tvirtina Vyriausybs sudt (84 str. 4 p.), taiau Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas pritaria jos programai (92 str. 5 d.). Pagal Konstitucij tik Seimas gali steigti ir panaikinti ministerijas, taiau tai daryti jis gali tik Vyriausybs silymu (67 str. 7 p.). Ar Seimo, Vyriausybs, Respublikos Prezidento aktai neprietarauja Konstitucijai sprendia Konstitucinis Teismas (105 str. 1 ir 2 d.), kurio sprendimai yra galutiniai ir neskundiami (107 str. 2 d.). ie ir kiti panas stabdi ir atsvar mechanizmai nepaneigia valdi padalijimo principo jie tiesiog neleidia kuriai nors vienai valdios akai dominuoti kit valdios ak atvilgiu. Kita vertus, tai, kad kiekviena valstybs valdios aka yra atskirta nuo kitos valdios akos, yra savarankika ir nepriklausoma, nereikia, kad valdios akos yra visikai izoliuotos viena nuo kitos 263. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegus 9 d. nutarime yra konstatavs, kad stabdiai ir atsvaros, kuriuos teismin valdia (jos institucijos) ir kitos valstybs valdios (j institucijos) turi viena kitos atvilgiu, negali bti traktuojami kaip atitinkam valdi prieprieos mechanizmai. Valdi padalijimo principo paskirtis apriboti, bet ne susilpninti kitai valdiai priskirt kompetencij. Pagal Konstitucij Seimas yra Tautos atstovyb (55 str. 1 d.). gyvendindamas savo konstitucinius galiojimus Seimas vykdo klasikines demokratins teisins valstybs parlamento funkcijas: leidia statymus (statym leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdios ir kit valstybs institucij (iskyrus teismus) parlamentin kontrol (kontrols funkcija), steigia valstybs institucijas, skiria ir atleidia j vadovus bei kitus valstybs pareignus (steigiamoji
263

valstybs valdi. Todl valdi padalijimo principas,

stabdi ir atsvar sistema nepaneigia valdi sveikos. Svarbu, kad nei viena i j nesiterpt

r., pvz., Jan - Erik Lane. Constitutions and political theory. Manchester University Press, 1996, p. 94.

180 funkcija), tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas (biudetin funkcija) ir kt. Seimo galiojimai yra tvirtinti vairiais bdais: vieni i j expresis verbis nustatyti paioje Konstitucijoje, kiti nustatyti statymais, dar kiti yra kildinami i Seimo, kaip Tautos atstovybs, konstitucinio statuso (vadinami numanomi galiojimai ). Vyriausyb yra vykdomosios valdios institucija. Jos galiojimai nustatyti Konstitucijoje ir statymuose, jie taip pat kyla i Vyriausybs konstitucins paskirties ir jos konstitucinio statuso. Vyriausyb yra ne tik vykdomoji, bet ir tvarkomoji institucija. Visa tai, k Vyriausyb daro gyvendindama Konstitucijoje bei statymuose jai nustatyt kompetencij, yra valstybs valdymo reikal sprendimas. Valstybs valdymo reikalus Vyriausyb sprendia priimdama nutarimus (Konstitucijos 95 str. 1 d.). U savo veikl Vyriausyb solidariai atsako Seimui (Konstitucijos 96 str.1 d.). Seimas gali pareikti nepasitikjim Vyriausyb, tokiu atveju Vyriausyb privalo atsistatydinti (Konstitucijos 101 str. 3 d. 2 p.). K reikia konstitucin nuostata reguliuoja statymas? Konstitucijoje yra nemaai norm, kuriuose nustatyta, kad atitinkamus santykius reguliuoja statymas. Antai, Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo numatytais pagrindais (12 str. 1 d.); informacija apie asmens privat gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym (22 str. 2 d.); asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas (30 str. 2 d.); politini partij steigim reglamentuoja statymas (35 str. 3 d.); darbo laiko trukm apibria statymas (49 str. 2 d.). Nuostat, kuriose expresis verbis daroma nuoroda statymus, ar i kuri kyla, kad tam tikrus santykius turi reguliuoti statymas, Konstitucijoje yra ir daugiau, i viso apie 50. Pagal Konstitucij statymus leidia Seimas (67 str. 2 p.), statymai taip pat gali bti priimami referendumu (69 str. 4 d.). Lietuvos konstitucinje jurisprudencijoje svoka statymas yra aikinama paodiui, kaip apimanti tik tuos teiss aktus, kurie turi statymo form. Jeigu Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje statymo kategorijai priskiriami ir emesns negu statymai galios aktai, taigi ir vyriausybi leidiami teiss aktai, tai Lietuvos konstitucinje teisje statymai yra labai aikiai atribojami nuo Vyriausybs ir kit vykdomosios valdios institucij leidiam teiss akt. Pagal Konstitucij Vyriausybs nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, ministr sakymai turi postatyminio teiss akto status, j teisin galia emesn negu statymo. Valdi padalijimo principo kontekste labai svarbu nustatyti, kokius teisinius santykius pagal Konstitucij galima reguliuoti tik statymais, o kokie teisiniai santykiai gali bti reguliuojami ir Vyriausybs nutarimais. Kita vertus, nepakanka vien konstatuoti, kad vienus ar kitus santykius pagal Konstitucij turi reguliuoti statymas. Ne maiau svarbu atskleisti, o kas gi turi bti nustatyta statymu, kad galima bt teigti, jog yra vykdytas konstitucinis

181 reikalavimas santykius reguliuoti btent statymu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuota doktrina, kad jeigu Konstitucijoje nustatyta, jog tam tikrus santykius reguliuoja statymas, tai tokie santykiai gali bti reguliuojami tik tokiu teiss aktu, kuris turi btent statymo form. statymas turi bti priimtas subjekto, pagal Konstitucij turinio teis leisti statymus t.y. statym turi bti prims Seimas ar jis turi bti priimtas referendumu. Be to, statymas turi bti priimtas pagal tokias statym primimo procedras, kurios nustatytos Konstitucijoje ir Seimo statute. Taigi, jeigu Konstitucijoje nustatyta, jog tam tikrus santykius reguliuoja statymas, tai tokie santykiai negali bti reguliuojami emesns galios teiss aktais Seimo nutarimais, Vyriausybs nutarimais, Respublikos Respublikos aktais ir kt. Paymtina, kad Konstitucija nenumato vadinamos deleguotosios statym leidybos264. Vadinasi, Seimas negali - nei statymu, nei kuriuo nors kitu teiss aktu - pavesti Vyriausybei reguliuoti santyki, kurie pagal Konstitucij turi bti reguliuojami tik statymu. Tokius santykius Seimas turi reguliuoti pats, ileisdamas atitinkam statym. Konstitucinio Teismo jurisprudencija rodo, kad statym leidjui ne visada lengva apsisprsti, kokius jo reguliuojam visuomenini santyki elementus jis turi nustatyti statymu, o k gali pavesti reguliuoti Vyriausybei . Su ia problema danai susiduriama reguliuojant pensinio aprpinimo, socialins paramos, mokesi, biudeto sudarymo ir kitus santykius. Konstitucinio Teismo nagrint byl analiz leidia atskleisti, kokie teisini santyki elementai turi bti nustatyti statymu, koki reikalavim turi paisyti statym leidjas, kai jis reguliuoja tuos santykius, kuriuos pagal Konstitucij galima reguliuoti tik statymu. Minta, kad viena i srii, kuriose Konstituciniam Teismui teko aikintis, k reikia konstitucin nuostata reguliuoja statymas, yra pensinio aprpinimas ir socialin parama. i santyki teisinio reguliavimo pagrindai tvirtinti Konstitucijos 52 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad "valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais" (iskirta autoriaus). ios konstitucins nuostatos reikia, kad visuomen prisiima pareig prisidti prie ilaikymo t savo nari, kurie dl statymuose numatyt prieasi negali apsirpinti i darbo ir kitoki pajam arba yra nepakankamai aprpinti. Socialins apsaugos priemons ireikia visuomens solidarumo idj, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galim socialini rizik. Vadinasi, socialiniam aprpinimui pripastamas konstitucins vertybs statusas. Be abejo, socialins apsaugos, socialinio aprpinimo, socialins paramos santyki teisinio reguliavimo turin lemia vairs veiksniai, inter alia valstybs ir visuomens itekliai, materialins ir finansins galimybs.
264 Pritartina prof. E. Jaraino nuomonei, kad teiss leisti statymus delegavimo Vyriausybei draudimas yra Konstitucijoje statym leidiamosios valdios institucijai priskirt galiojim apsaugos doktrinos elementas.//r. E.Jarainas. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2003, p.199.

182 statym leidjas, paisydamas Konstitucijos, reguliuodamas mintus santykius turi plai diskrecij: jis gali pasirinkti ir statymuose tvirtinti socialins paramos teikimo model, inter alia vairias jo formas (valstybin, privai, miri ir kt.), jis taip pat turi diskrecij pasirinkti pensij sistem, nustatyti vairias pensij ir socialins paramos ris. Konstitucijos 52 straipsn aikinant Seimo ir Vyriausybs galiojim atribojimo kontekste, svarbu nustatyti, k reikia nuostata, jog pensijos ir socialin parama nustatoma statymu? Ar i nuostata statym leidj pareigoja statymu nustatyti tik pensij ir socialins paramos ris, o vis kit leidia pavesti reguliuoti Vyriausybei? Kokios tokiu atveju yra Vyriausybs galiojim ribos? Konstituciniam Teismui ne kart teko nagrinti, ar statymai ir kiti teiss aktai, reguliuojantys pensijas ir socialin param, neprietarauja Konstitucijos 52 straipsniui btent dl to, kad iuos santykius (j elementus) reguliavo ne statymas, kaip to reikalauja Konstitucija, o atitinkamas Vyriausybs nutarimas. Atskleisdamas, k reikia Konstitucijos 52 straipsnyje tvirtinta nuostata, jog pensijos ir socialin parama nustatoma statymu, Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad statymu turi bti nustatomos ne tik atskiros socialins paramos rys, bet ir socialins paramos (pensinio aprpinimo) pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensij skyrimo ir mokjimo slygos, taip pat pensij dydiai265. Konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teist lkesi apsaugos reikalavimai suponuoja ir tai, kad statymu nustatytinos senatvs, invalidumo pensij, kit socialins paramos ri skyrimo ir mokjimo pagrindai, slygos ir kiti elementai turi bti aiks, nediskriminaciniai. Konstitucijos 52 straipsnis suponuoja ir tai, jog statymu nustaius tam tikr pensin aprpinim valstybei kyla pareiga j garantuoti nurodytiesiems asmenims tokiais pagrindais bei dydiais, kurie nustatyti statyme; valstybei kyla pareiga pensinio aprpinimo santyki srityje laikytis konstitucini teist lkesi apsaugos ir teisinio tikrumo princip. Asmenys, atitinkantys statyme nustatytas slygas, turi teis reikalauti, kad valstyb jiems skirt i pensij ir j mokt. Be to, teisinis reguliavimas neturt bti pernelyg danai keiiamas. Prieingu atveju gali bti pakenkta ne tik asmens pasitikjimui valstybe ir teise, bt paeistas teisins valstybs principas, bet galt bti pakenkta ir asmens orumui, jo sveikatai, nesilaikoma i Konstitucijos 52 straipsnio 1 dalies kylani imperatyv. Taigi, Konstitucijos 52 straipsnio nuostata
265 Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1990 m. rugsjo 27 d. nutarimo Nr. I-619 Dl Lietuvos Respublikos gyventoj pajam garantij statymo taikymo 1 punkto, taip pat dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 808 Dl socialins paalpos skyrimo ir mokjimo nuostat patvirtinimo patvirtint socialins paalpos skyrimo ir mokjimo nuostat 6.1.1 punkto (1996 m. lapkriio 6 d. redakcija), 6.1.4 punkto (1996 m. lapkriio 6 d. redakcija), 6.1.5 punkto (1996 m. lapkriio 6 d. redakcija), 7 punkto (1996 m. lapkriio 6 d. redakcija), 9 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. balandio 17 d. nutarimu Nr. 441 Dl socialins paalpos skyrimo ir mokjimo nuostat patvirtinimo patvirtint socialins paalpos skyrimo ir mokjimo nuostat 5.1.1 punkto, 5.1.7 punkto (2000 m. balandio 17 d. ir 2000 m. liepos 14 d. redakcijos), 5.1.8 punkto (2000 m. balandio 17 d. ir 2000 m. liepos 14 d. redakcijos), 5.4, 5.5.2, 9 punkt atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos gyventoj pajam garantij statymo 10 straipsnio (1994 m. lapkriio 3 d. redakcija) 1 daliai//Valstybs inios, 2004, Nr. 381236.

183 pensijos ir socialin parama nustatoma statymu pareigoja Seim btent statymu nustatyti visus svarbiausius pensij bei socialins paramos santyki elementus. Vyriausyb pagal Konstitucij to padaryti negali. Kita vertus, Konstitucija draudia Seimui statymu pavesti Vyriausybei nustatyti tuos pensini bei socialins paramos santyki elementus, kurie gali ir turi bti nustatomi tik statymu. Antai, Valstybini pensij statymo nuostatos, kuriomis Vyriausybei buvo suteikta teis nustatyti kitas struktras, kuri veikla buvo nukreipta kovai prie rezistencin judjim Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos gyventoj genocid, taip pat patvirtinti tarnyb ir pareig, kurias jusiems tose institucijose (struktrose) asmenims neskiriamos nukentjusij asmen valstybins pensijos, sra, buvo pripaintos prietaraujaniomis Konstitucijai btent dl to, kad buvo nepaisoma Konstitucijos 52 straipsnyje tvirtinto reguliavimo, kuris suponuoja tai, kad jeigu norima nustatyti, jog esant tam tikroms slygoms atskir grupi asmenys neturi teiss gauti mintos pensijos, tokie asmenys taip pat turi bti nurodomi statyme, o ne Vyriausybs nutarime266. Be abejo, praktikoje danai atsiranda poreikis detalizuoti statymais nustatyta teisin reguliavim. Konstitucija nedraudia to daryti emesns galios teiss aktais, pvz., Vyriausybs nutarimais, ministr sakymais. Taiau postatyminiais teiss aktais (taigi, ir Vyriausybs nutarimais) galima nustatyti tik socialins apsaugos, socialins paramos santykius reguliuojani statym gyvendinimo tvark. Postatyminis teisinis reguliavimas gali apimti tik atitinkam procedr nustatym. Kita vertus, teiskroje ne visada lengva nubrti rib tarp to, kas yra statym gyvendinimas, o kas yra paios teiss nustatymas. Kaip bebt, Vyriausybs nutarimais nustatomas teisinis reguliavimas (t.y. postatyminis teisinis reguliavimas) visada turi bti grindiamas statymu. Kartu Konstitucinis Teismas yra suformavs doktrin, kad statym leidjas gali statymu pavesti Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybs valdymo institucijoms detalizuoti statymin teisin reguliavim ir tada, kai tok poreik objektyviai lemia btinumas teiskroje remtis specialiomis iniomis ar specialia profesine kompetencija tam tikroje srityje (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegus 5 d., 2009 m. rugsjo 2 d. nutarimai). Socialins apsaugos, socialins paramos santyki teisniame reguliavime vadinamoji specialij ini doktrina reikia, inter alia, kad tam tikri galiojimai vykdomosios valdios ar kitoms institucijoms gali bti
Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymo 11 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos asmen, nukentjusi nuo 1939-1990 met okupacij, teisinio statuso statymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 829 Dl 1939-1990 met okupacij represini struktr, tarnyb ir pareig, kurias jusiems asmenims neskiriamos nukentjusij asmen valstybins pensijos, srao patvirtinimo" patvirtinto srao 1939-1990 met okupacij represins struktros, tarnybos ir pareigos, kurias jusiems asmenims neskiriamos nukentjusij asmen valstybins pensijos" 9 bei 12 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymo 11 straipsnio 4 daliai//Valstybs inios, 2000, Nr. 14-370.
266

184 suteikiami atsivelgiant j funkcijas267. Atitinkami vykdomosios valdios sprendimai Konstitucinio Teismo yra interpretuojami, kaip statym gyvendinimas. Taiau, kaip ne kart savo nutarimuose yra konstatavs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 52 straipsnyje nurodyt santyki postatyminiu teisniu reguliavimu negalima nustatyti asmens teiss socialin param atsiradimo slyg, taip pat riboti ios teiss apimties. Analogiko poirio tai, k reikia nuostata nustato statymas, Konstitucinis Teismas laikosi aikindamas ir Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatos mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos statymai turin. Pastebtina, kad i konstitucin nuostata susijusi su kitomis Konstitucijos nuostatomis, inter alia su Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktu, pagal kur valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus nustato Seimas. Reguliuodamas mokesi santykius statym leidjas taip pat yra saistomas konstitucini teisingumo, proporcingumo princip, taip pat valstybs valdios padalijimo, teisins valstybs, asmen lygiateisikumo, asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos bei kit konstitucini princip. Nustatant mokesius statym leidj saisto ir valstybs sipareigojimai, kylantys i Lietuvos narysts Europos Sjungoje. Konstitucinio Teismo praktika rodo, kad konstituciniai ginai neretai kildavo btent dl to, kad Seimas ir Vyriausyb nevienodai aikino, kokie mokesi, kit mok biudetus ir rinkliav elementai turi bti (gali bti) nustatyti tik statymais, o kokie Vyriausybs nutarimais ar dar emesns galios vykdomosios valdios aktais. Diskutuojant dl Seimo ir Vyriausybs galiojim mokesi srityje neivengiamai susiduriama su klausimais: kokie mokesio elementai yra esminiai? Kada galima teigti, kad esminiai mokesi elementai yra nustatyti btent statymu? Ar tai, kad yra vartojama mokesio esminio elemento svoka, reikia, kad yra ir maiau svarbs mokesi elementai, kuriuos gali nustatyti ne statym leidjas, o Vyriausyb? Tai tik kai kurie teoriniai ir praktiniai klausimai, susij su konstitucins nuostatos mokesius nustato statymai samprata. Savo veiklos pradioje, vienoje pirmj nagrint mokesi byl Konstitucinis Teismas yra konstatavs, jog pagal Konstitucij Vyriausyb turi galiojimus nustatyti
Pavyzdiui, lig sra, kuriomis sergantis asmuo gali bti pripaintas turiniu tam tikr negalum, turi teis nustatyti sveikatos apsaugos ministras, pagal atitinkamos gydytoj komisijos pasilymus. Bt neracionalu aikinti Konstitucijos nuostat socialin parama nustatoma statymu kaip es reikianios, jog btent parlamentas statymu turi nustatyti mint lig sra. Tam reikia specialios profesins medik kompetencijos, speciali medicinini ini, tad statym leidjas gali pavesti tai nustatyti atitinkamoms vykdomosios valdios institucijoms. Nuostata, kad statym leidjas gali statymu pavesti Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybs valdymo institucijoms detalizuoti statymin teisin reguliavim ir tada, kai tok poreik objektyviai lemia btinumas teiskroje remtis specialiomis iniomis ar specialia profesine kompetencija tam tikroje srityje yra suformuluota Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. gegus 8 d. nutarimu Nr. 506 Dl nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo imok nuostat patvirtinimo patvirtint nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo imok nuostat 37 punkto (2000 m. gegus 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo statymo 29 straipsnio 1 daliai (1999 m. gruodio 23 d., 2001 m. liepos 5 d. redakcijos)// Valstybs inios, Nr. 2005, Nr. 19 623.
267

185 yminio mokesio tarifus268. Nors Konstitucinis Teismas nurod, kad yminis mokestis, nors ir pavadintas mokesiu, savo esme skiriasi nuo mokesi tikrja to odio prasme (reguliari mokesi), kadangi yra tiesiogiai atlygintinio pobdio, vis tik negalima nematyti, kad 1996 m. kovo 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas suformulavo principin nuostat, kad pagal Konstitucij galima ir tokia teisin situacija, kai Seimas veda ymin mokest, o Vyriausyb nustato io mokesio tarifus. Panaaus poirio Konstitucinis Teismas laiksi ir byloje, kurioje buvo tiriama, ar Konstitucijai neprietarauja Akciz statymo nuostatos, pagal kurias akcizais apmokestinamas prekes ir tarifus iki 1999 m. sausio 1 d. nustato Vyriausyb269. Vliau nagrintuose Konstitucinio Teismo bylose tokia Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatos mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato statymai samprata buvo gerokai pakoreguota. Galima sakyti, ji beveik visikai pasikeit. Konstitucinis Teismas 2002 m. birelio 3 d. nutarime270 konstatavo, pagal Konstitucij mokesiai ir kiti privalomi mokjimai biudet gali bti nustatyti tik statymu, ir kad nustatant mokesius ir kitus privalomus mokjimus statyme privalo bti apibrti tokie esminiai mokesio, kito privalomo mokjimo elementai kaip mokesio objektas, mokestini santyki subjektai, j teiss ir pareigos, mokesio dydiai (tarifai), mokjimo terminai, iimtys bei lengvatos. Dar vliau Konstitucinis Teismas nurod, kad ir tokie esminiai mokesio elementai kaip baudos ir delspinigiai turi bti nustatomi tik statymu.
271

. Taigi,

Vyriausybs galiojimai reguliuojant mokesi ir kit privalom mokjim biudet santykius buvo gerokai sumainti. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad pagal Konstitucij Vyriausyb gali nustatyti mokesi statymo gyvendinimo tvark, taip pat ir konkretaus moktino apskaiiavimo tvark272.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. lapkriio 11 d. nutarimu Nr. 1123 Dl yminio mokesio tarif bei yminio mokesio mokjimo ir grinimo tvarkos patvirtinimo patvirtint yminio mokesio tarif 5, 6, 7, 8, 16, 17, 19, 27.427.9, 29, 34 ir 36 punkt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Lietuvos Respublikos yminio mokesio statymo 6 straipsniui ir Lietuvos Respublikos konkurencijos statymo 6 straipsniui// Valstybs inios, 1996, Nr. 25-630. 269 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos akciz statymo 13 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto ir io straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios, 1998, Nr. 91-2533. 270 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 3 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 99 Dl atskaitym valstybiniams keliams tiesti, taisyti ir priirti atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybs inios, 2002, Nr. 55-2199. 271 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsjo 2 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1996 m. gegus 9 d. nutarimo Nr. 546 Dl pridtins verts mokesio 2.4 punktu patvirtintos Pridtins verts mokesio moktoj registravimo tvarkos 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pridtins verts mokesio statymo 6 straipsnio 3 daliai (1994 m. balandio 7 d. ir 1997 m. spalio 14 d. redakcijos) bei 15 straipsniui (1993 m. gruodio 22 d. redakcija). Valstybs inios, 2004, Nr. 135-4903. 272 Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkriio 17 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo straipsnio 2 dalies, 27- 1 straipsnio, 29 straipsnio 7 dalies ( 2002 m. spalio 8 d. redakcija) 4 punkto, 56 straipsnio 2 dalies (2001 m. birelio 26 d. redakcija) 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. rugsjo 3 d. nutarimo Nr. 1073 Dl mokesio bazs netiesioginio nustatymo 2 punkto, taip pat iuo Vyriausybs nutarimu patvirtint mokesio bazs netiesioginio nustatymo metod skyriaus Mokesio bazs netiesioginio nustatymo atvejai ir skyriaus Mokesio bazs netiesioginio nustatymo
268

186 Konstitucinje jurisprudencijoje Konstitucija suprantama kaip vientisas aktas, kurio visos nuostatos susijusios ir sudaro darni sistem. Konstitucij sudaro normos ir principai, Konstitucij turi ne tik raid, bet ir dvasi. Konstitucijoje tvirtintas teisi ir laisvi prioritetas, nuostata, kad asmens teiss yra prigimtins (18 str.) reikia ir tai, kad viskas, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis turi bti reguliuojama statymais. Jeigu reikt trumpai apibdinti, kokiais kriterijais remiantys galima atriboti statym nuo Vyriausybs nutarimo, koks yra statymo ir Vyriausybs nutarimo santykis, galima konstatuoti, jog konstitucinje jurisprudencijoje palaipsniui susiformavo tokia doktrina: jeigu Konstitucijoje nustatyta, jog tam tikrus santykius reguliuoja statymas, tai tokie santykiai gali bti reguliuojami tik tokiu teiss aktu, kuris turi btent statymo form; tokie santykiai negali bti reguliuojami emesns galios teiss aktais Seimo nutarimais, Vyriausybs nutarimais, Respublikos Respublikos aktais ar kitais postatyminiais aktais; tokiais atvejais statyme turi bti nustatyti visi svarbiausi reguliuojam santyki elementai; Vyriausybs nutarimai turi bti priimami remiantis statymais; jeigu Konstitucija nereikalauja tam tikr santyki reguliuoti statymais Vyriausyb gali leisti nutarimus remdamasi jai priskirtais galiojimais (svarbu, kad taip nebt siterpiama kitai institucijai priskirtus galiojimus); Vyriausybs nutarimas paprastai yra statymo norm taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar Vyriausyb nutarimas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo; Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas suponuoja ir teiss akt hierarchij, inter alia tai, kad Vyriausybs nutarimai negali prietarauti statymams, konstituciniams statymams ir Konstitucijai; Vyriausybs nutarimai negali negali keisti statymo norm turinio, jame negali bti toki teiss norm, kurios konkuruot su statymo normomis (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1997 m. gegus 29 d., 1998 m. gegus 6 d., 2000 m. kovo 15 d., 2001 m. spalio 30 d., 2002 m. balandio 23 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Nors aikinant Konstitucij aikiai dominuoja funkcinis (interpretatyvistinis) poiris Konstitucij, taiau atribojant Seimo ir Vyriausyb galiojimus, Konstitucinio Teismo sprendimuose neretai prioritetas atiduodamas formaliajai Konstitucijos nuostat sampratai. Draudimas siterpti kitoms valstybs valdios institucijoms priskirtus galiojimus. Vienas i valdi padalijimo principo element yra tai, kad Konstitucijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybs valdios institucijos galiojimus, viena valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti, tokie galiojimai negali bti
metodai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymo 5 straipsnio 2 daliai//Valstybs inios, 2003, Nr. 109 4887.

konstitucinius

187 pakeisti ar apriboti statymu. Nors Konstitucijoje nra expresis verbis nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia ginus dl atskiroms valstybs valdios institucijoms priklausanios kompetencijos, taiau bylos, kuriose buvo nagrinjama, ar atitinkamas Vyriausybs nutarimas neprietarauja statymui, neretai buvo susijusios btent su Seimui ir Vyriausybei priskirtais galiojimais, j apimtimi. Viena i statym leidiamosios ir vykdomosios valdios konkurencijos sfer yra valstybs biudetas. ia galima pastebti statymo leidjo nenuoseklum: vienais atvejais statym leidjas statymu perduoda Vyriausybei galiojimus, kurie pagal priklauso tik jam, o kitais statymu prisiima sau tuos galiojimus, kurie pagal Konstitucij yra priskirti tik Vyriausybei. Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad ir vienu, ir kitu atveju yra nepaisoma Konstitucijoje nustatyt Seimo ir Vyriausybs galiojim biudeto srityje, paeidiamas konstitucinis valdi padalijimo principas. Antai, Vyriausyb pra Konstitucinio Teismo itirti, ar Konstitucijai neprietarauja Seimo priimt ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo, Sveikatos sistemos statymo, Mokslo ir vietimo ilgalaikio finansavimo statymo, Biudeto sandaros statymo, taip pat Seimo statuto nuostatos, kuriose buvo tvirtinta, kad Vyriausyb, rengdama valstybs biudeto projekt, privalo j traukti tam tikro statymuose nustatyto dydio asignavimus (ireiktus santykinmis dalimis nuo bendro vidaus produkto) atitinkamai ems kio, sveikatos sistemos, mokslo ir studij bei vietimo finansavimui. (Antai, Sveikatos sistemos statymo 39 straipsnyje, buvo nustatyta, kad "bazinis Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos veiklos finansavimo dydis, skaitant valstybs biudeto, savivaldybi biudet las bei privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto las, kiekvienais metais turi sudaryti ne maiau kaip 5 procentus bendrojo vidinio produkto verts"). Ginijamos Biudeto sandaros statymo ir Seimo statuto nuostatos pareigojo Vyriausyb valstybs biudeto projekt traukti tokius asignavim Seimui dydius, kokius nustat Seimo valdyba. Savo abejones nurodyt statym nuostat konstitucingumu Vyriausyb motyvavo tuo, kad i anksto statymu nustaius konkreius atskir valstybs funkcij finansavimo rodiklius, ireiktus santykinmis bendrojo vidaus produkto ar nacionalinio biudeto dalimis, yra ribojami Vyriausybs konstituciniai galiojimai savarankikai rengti valstybs biudeto projekt. Vyriausyb teig, kad toks reguliavimas neleidia tinkamai planuoti kit valstybs funkcij bei program finansavim, paeidia konstitucin valdi padalijimo princip. Seimo atstovai nesutiko su Vyriausybs argumentais ir teig, kad ne visi valstybs socialiniai tikslai yra lygiaveriai, kad Seimas turi konstitucin teis sprsti, kurios valstybs socialins funkcijos yra svarbiausios. Seimo atstov teigimu, statym nustats, kokia santykin bendrojo vidaus produkto dalis (pinigine iraika) bus skiriama finansuoti ems k, sveikatos sistem, moksl ir vietim, Seimas gyvendino savo finansin kompetencij ir deklaravo valstybs prioritetus ir neapribojo bei

188 nepaneig Vyriausybs galiojim rengti ir teikti Seimui valstybs biudeto projekt. Nagrindamas byl, Konstitucinis Teismas pirmiausia turjo atskleisti Konstitucijos nuostat, tvirtinani Seimo ir Vyriausybs biudetin kompetencij, turin. Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybs biudeto projekt rengia Vyriausyb. Pagal Konstitucijos 130 straipsn Vyriausyb sudaro valstybs biudeto projekt ir pateikia j Seimui. Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Seimas tvirtina valstybs biudeto projekt. Pagal Konstitucijos 131 straipsnio 1 dal valstybs biudeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina statymu iki naujj biudetini met pradios. Konstitucinis Teismas pabr, kad Konstitucijoje nra teiss norm, nustatani, jog valstybs biudeto projekt gali rengti ir teikti Seimui svarstyti bei tvirtinti ne Vyriausyb, o kuri nors kita valstybs institucija arba kuris nors kitas subjektas. Taigi Konstitucijoje galiojimai rengti valstybs biudeto projekt yra nustatyti tik Vyriausybei. Konstitucijos nuostata, kad galiojimus rengti valstybs biudeto projekt turi Vyriausyb, reikia, jog Vyriausyb - ir tik ji - turi galiojimus valstybs biudeto projekte numatyti, kiek l ir i koki pajam altini turt bti gauta, kiek l ir kokiems tikslams turt bti skirta, ir kt. Valstybs biudeto projekte numatydama valstybs ilaidas, Vyriausyb yra saistoma atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens imperatyvo, konstitucinio valdi padalijimo principo, kit Konstitucijos norm ir princip. Rengdama valstybs biudeto projekt Vyriausyb turi atsivelgti Konstitucijoje tvirtintas valstybs funkcijas, esam ekonomin ir socialin padt, visuomens ir valstybs poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius iteklius bei valstybs sipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog konstitucin valstybs biudeto samprata suponuoja tai, kad valstybs biudeto projekto rengimas (sudarymas), biudeto svarstymas Seime ir jo patvirtinimas statymu, biudeto vykdymas yra atskiros biudeto proceso stadijos, kad rengiant valstybs biudeto projekt ir svarstant bei tvirtinant valstybs biudet Seimo, kaip statym leidiamosios valdios institucijos, ir Vyriausybs, kaip vykdomosios valdios institucijos, galiojimai yra atriboti ir kad ioje srityje taip pat turi bti utikrintas konstitucinis valdi padalijimo principas. Konstitucinis Teismas paymjo, kad pagal Konstitucij Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt apriboti ar paneigti Vyriausybei Konstitucijoje nustatyti galiojimai rengti valstybs biudeto projekt. Valstybs valdi vykdanios institucijos, taigi, ir Seimas, negali viryti Konstitucijoje joms nustatyt galiojim; Konstitucija draudia vienai valstybs valdios institucijai siterpti kitai valstybs valdios institucijai Konstitucijoje nustatytus galiojimus. Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad Sveikatos sistemos statyme nustaius, jog sveikatos sistemos veiklai finansuoti valstybs biudete ir savivaldybi biudetuose kasmet turi bti skiriama tam tikra ilaid dalis, ne maesn u i anksto fiksuotj (ireikta santykine bendrojo vidaus produkto verts dalimi), Vyriausyb, rengdama

189 metin valstybs biudeto projekt, privalo jame numatyti tok ilaid sveikatos sistemos veiklai finansuoti dyd, koks yra nustatytas Sveikatos sistemos statyme. Tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybs konstituciniai galiojimai rengti valstybs biudeto projekt biudetiniams metams atsivelgiant esam socialin ir ekonomin situacij, visuomens ir valstybs poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius iteklius bei valstybs sipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Analogikai buvo vertintas ir kituose ginijamuose statymuose nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kur Vyriausyb, rengdama valstybs biudeto projekt, privaljo traukti j tam tikras statymu i anksto nustatytas ilaid dalis. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad toks statymuose nustatytas teisinis reguliavimas prietarauja Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausyb rengia valstybs biudeto projekt ir Konstitucijos 130 straipsnio nuostatai, kad valstybs biudeto projekt sudaro Vyriausyb. Toks statymuose nustatytas teisinis reguliavimas taip pat buvo pripaintas kaip nesuderinamas su Konstitucijos 5 straipsniu, konstituciniu valdi padalijimo principu ir konstituciniu teisins valstybs principu. Konstitucinis Teismas nurod ir tai, kad pagal Konstitucij tik Seimas turi galiojimus tvirtinti biudet, kad pagal Konstitucij valstybs biudeto projekto patvirtinimas (valstybs biudeto statymo primimas) - tai galutinis biudeto suformavimas. Seimo konstituciniai galiojimai tvirtinti valstybs biudeto projekt apima ir Seimo galiojimus nustatyti valstybs biudeto pajam altinius, planuojamas valstybs biudeto pajamas bei j dydius, taip pat valstybs biudeto ilaidas, subjektus, kuriems skiriamos valstybs biudeto los, asignavim dydius, ir kt. Taigi, Seimas, statymu tvirtindamas valstybs biudet, turi teis nustatyti ir tai, kiek l skirti ems kio, sveikatos apsaugos, vietimo ir kit srii finansavimui. Kartu Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Seimas jam Konstitucijoje nustatyt galiojim tvirtinti valstybs biudeto projekt negali atsisakyti arba perduoti kitoms valstybs institucijoms, o ios negali i Seimo perimti t galiojim. Prieingu atveju bt paneigti Seimo konstituciniai galiojimai tvirtinti valstybs biudeto projekt: taip bt paneigtas konstitucinis valdi padalijimo principas, paeistas Konstitucijos 5 straipsnis273. Minta, kad yra buv atvej, kai Seimas savo priimt statymu perduoda Vyriausybei tokius biudetinius galiojimus, kurie pagal Konstitucija priklauso tik paiam Seimui. Pvz., Seimas 1997 m. gruodio 2 d. prim Lietuvos Respublikos 1998 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statym, kuriuo 10 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad Vyriausybei arba jos galiotai institucijai suteikiama teis, "perskirsius ministerij, apskrii, departament, valstybs tarnyb kai kurias funkcijas, atitinkamai pakeisti patvirtintus
273 Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokslo ir vietimo ilgalaikio finansavimo statymo 1, 2 ir 3 straipsni, Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Valstybs inios, 2002, Nr. 72 3080.

190 asignavimus". Vykdydama statym, Vyriausyb prim kelet nutarim, kuriais inter alia reorganizavo Lietuvos standartizacijos departament ir paved Finans ministerijai sumainti Lietuvos standartizacijos departamentui 1998 met biudeto statyme numatytus asignavimus bei paskirstyti ias las kitoms valstybs institucijoms, kurioms buvo perduotos kai kurios Lietuvos standartizacijos departamento funkcijos. Vyriausybs nutarimais taip pat buvo perskirstytos kai kuri ministerij funkcijos, o Finans ministerijai buvo pavesta atitinkamai perskirstyti 1998 met biudeto statyme numatytus asignavimus. Konstituciniame Teisme sprendiant, ar nurodytos statymo nuostatos neprietarauja Konstitucijai, Seimo atstovai teig, kad Konstitucij nustato, jog Vyriausyb vykdo biudet, ir kad Seimas, suteikdamas Vyriausybei teis pakeisti patvirtintus asignavimus, neperleido jam priklausanios iimtins teiss keisti valstybs biudet, bet tik nustat Vyriausybei papildomus galiojimus vykdant valstybs biudet , t. y. atitinkamai perskirstyti las nevirijant bendr biudeto statyme nustatyt asignavim, skirt vienoms ar kitoms valdymo funkcijoms finansuoti; ios los tarp institucij buvo perskirstytos dl to, kad tarp j buvo perskirstytos atitinkamos valdymo funkcijos, kurioms finansuoti Seimas yra patvirtins biudetinius asignavimus. Seimo atstov nuomone, perskirsius las bendra ilaid suma ir j paskirtis, kur buvo patvirtinta biudeto statymu, liko nepakitusi, o Vyriausybs teis perskirstyti asignavimus vertintina kaip technin taisykl, leidusi efektyviau ir operatyviau naudoti valstybs biudeto las administracinei reformai vykdyti. Be to, Seimo atstovai atkreip dmes tai, kad Vyriausyb gijo teis perskirstyti las, kurios buvo numatytos biudeto statymo priedliuose - pats biudeto statymas, jame tvirtinta bendra ilaid suma ir j paskirtis, kaip teig Seimo atstovai, liko nepakitusi. Konstitucinis Teismas nesutiko su tokiu poiriu. Teismas konstatavo, kad Konstitucija atskiria Seimo ir Vyriausybs galias biudeto sudarymo ir vykdymo srityje. Pagal Konstitucij biudetiniais metais Seimas gali pakeisti biudet, bet jis keiiamas pagal t pai tvark, pagal kuri sudaromas, priimamas ir patvirtinamas (Konstitucijos 132 straipsnio 2 dalis). Konstitucijoje nustatyta, kad valstybs biudet Seimas tvirtina statymu. iam statymui yra bdinga tai, kad jame patvirtinama bendra pajam ir ilaid suma. Biudeto statymas turi priedlius, kuriuose biudeto ilaidos paskirstomos ir detalizuojamos ministerijoms, departamentams, valstybinms tarnyboms, monms, staigoms ir organizacijoms; statymo priedliuose biudeto ilaidos paskirstomos ir pagal kitus rodiklius (pagal socialines ekonomines programas, pagal pavadinimus, t. y. iskiriant ilaidas bendram valstybs valdymui, krato apsaugai, vietimui, sveikatos apsaugai ir t. t.). Konstitucinis Teismas paymjo, kad visos biudeto statymo dalys (taip pat priedliai) sudaro vien visum, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienod teisin gali. Priedli atskirti nuo biudeto statymo negalima, nes keiiant juose konkreiai idstyt turin keiiasi ir viso biudeto statymo

191 turinys. Konstitucinis Teismas atkreip dmes tai, kad biudeto l perskirstymo, kur pagal ginijam statym galjo atlikti Vyriausyb, negalima laikyti biudeto vykdymu. Vyriausybei suteikta teis perskirstyti biudeto las - kai pasikeiia valstybs institucij funkcijos negali bti aikinama vien kaip technin taisykl. Suteikus Vyriausybei ar jos galiotai institucijai teis pakeisti Biudeto statymo priedliuose atskiriems asignavim valdytojams numatytas ilaid sumas, kartu buvo nustatyta, kad Vyriausyb ar jos galiota institucija turi teis savo aktais t.y. postatyminiais aktais keisti Seimo priimt biudeto statym. Taiau biudeto statymas, kaip ir kiekvienas kitas statymas, gali bti keiiamas tik statymu, jis negali bti keiiamas emesns galios teiss aktais. Konstitucinis Teismas nutar, kad ginijamomis statymo normomis Seimas dal savo biudetini teisi perleido Vyriausybei, ir kad tuo buvo paeista Konstitucija, inter alia, jos 5 straipsnis, pagal kur valdios galias riboja Konstitucij274. statym leidjas pagal Konstitucij negali statymais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kai galiojimus, kurie Konstitucijoje priskirti atitinkamai valdios institucijai, siterpia Konstitucijoje nenumatyti subjektai. Tai ypa svarbu apsaugant teism savarankikum ir nepriklausomum. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi275. Aikindamas i konstitucin nuostat Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra konstatavs, kad teisjo ir teism nepriklausomumas vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip: teismai, vykdydami teisingum, privalo utikrinti Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 6 d., 1997 m. spalio 1 d., 1999 m. gruodio 21 d., 2000 m. gegus 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjio 17 d., 2004 m. gruodio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Asmens teis teismin gynyb neatsiejama nuo kit Konstitucijos norm ir princip lygiateisikumo, teiss alos atlyginim, teiss tinkam teisin proces ir kt.276 Teismai, bdami savarankika ir nepriklausoma valstybs valdia,
Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos 1998 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo 10 straipsnio 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 105 "Dl Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerijos reorganizavimo" 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 117 "Dl Lietuvos zoologijos sodo steigjo teisi perdavimo" 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 366 "Dl kai kuri ems ir mik kio ministerijos funkcij perdavimo Aplinkos apsaugos ministerijai ir Mik ir saugom teritorij departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos steigimo" 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Valstybs inios, 1999, Nr. 61 2015. 275 Lietuvos konstitucinje jurisprudencijoje yra iskiriamos vairios teisjo ir teism nepriklausomumo garantijos: 1) teisjo galiojim trukms nelieiamumas; 2) teisjo asmens nelieiamumas; 3) teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos; 4) teismins valdios, kaip visaverts valdios, savivalda; 5) teism finansinio ir materialinio techninio aprpinimo garantijos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 6 d., 1996 m. balandio 18 d., 1996 m. gruodio 19 d., 1999 m. vasario 5 d., 1999 m. gruodio 21 d. nutarimai, 2000 m. sausio 12 d. sprendimas). 276 A.Abramaviius. Teis teismin gynyb Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Jurisprudencija, 2009, 3(117), p.22.
274

192 vykdydami jiems pavestas funkcijas, nra pavalds nei statym leidiamajai, nei vykdomajai valdiai, kurioms draudiama kitis teism veikl277. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 2 dal Aukiausiojo Teismo teisjus, o i j - pirminink, skiria ir atleidia Seimas Respublikos Prezidento teikimu; Apeliacinio teismo teisjus, o i j pirminink, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (112 straipsnio 3 dalis); apylinki, apygard ir specializuot teism teisjus ir pirmininkus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas (112 straipsnio 4 dalis). Konstitucijoje tvirtinti Respublikos Prezidento galiojimai, susij su teisj paskyrimu ir atleidimu, aikintini neatsiejamai nuo Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, kad dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija. Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatyta speciali statymo numatyta teisj institucija turi konstitucinius galiojimus patarti Respublikos Prezidentui dl vis teism teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig 278, iskyrus Konstitucinio Teismo teisj paskyrim ir atleidim i pareig279. Konstitucija neleidia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad Respublikos Prezidento veiksmus skiriant ar atleidiant teisjus galt slygoti (jie bt saistomi) Konstitucijoje nenumatyt institucij ar pareign sprendimais. Utikrinant teisjo ir teism nepriklausomum ypa svarbu aikiai atriboti teism veikl nuo vykdomosios valdios; teism veikla nra ir negali bti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdios institucijai. Konstitucinis Teismas nepalaik statym leidjo ketinim traukti teisj skyrimo procedr teisingumo
inknas H. Valdi padalijimo principas ir teismins valdios vieta valdi padalijimo sistemoje. Teis, 2003, t. 49, p. 119. 278 Konstitucinis Teismas 2006 m. gegus 9 d. nutarime yra konstatavs, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali statymo numatyta teisj institucija turi konstitucinius galiojimus patarti Respublikos Prezidentui dl vis teism teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig // Konstitucinio Teismo 2006 m. gegus 9 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Teism statymo 56 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 3 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 4, 5, 6 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 57 straipsnio 3 dalies (2003 m. sausio 28 d. redakcija), 63 straipsnio (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 71 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 72 straipsnio 2, 3 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 73 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 74 straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 75 straipsnio 1 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 76 straipsnio 2 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 77 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 78 straipsnio 2 dalies (2003 m. sausio 21 d. redakcija), 79 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 81 straipsnio 3, 7 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 90 straipsnio 3, 7 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 119 straipsnio 2, 5 dali (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 120 straipsnio 3, 4 punkt (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 128 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), Lietuvos Respublikos statymo Lietuvos Aukiausiojo Teismo statutas 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto (1996 m. liepos 4 d. redakcija), 17 straipsnio 1, 3 dali (1995 m. balandio 18 d. redakcija), 4 dalies (1996 m. liepos 4 d. redakcija), 18 straipsnio 3 dalies ((1995 m. balandio 18 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. vasario 10 d. dekreto Nr. 2048 Dl apygardos teismo teisjo atleidimo 1 straipsnio atitikties Lietuvos respublikos Konstitucijai//Valstybs inios, Nr. 51 - 1894. 279 Konstitucinio Teismo 2005 m. birelio 2 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. X-131 Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisj paskyrimo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 17 d. dekreto Nr. 237 Dl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti R.K. Urbait i Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo pareig ir Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. X-138 Dl R.K. Urbaiio atleidimo i Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjo pareig atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Valstybs inios, 2005, Nr. 71 2561.
277

193 ministr. Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodio 21 d. nutarime yra konstatavs, kad Teism statymo nuostatos, pagal kurias apylinki, apygard teism teisjus Respublikos Prezidentas galjo skirti ir atleisti esant ne tik Teism tarybos patarimui, bet ir teisingumo ministro teikimui, prietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pabr, kad ginijamuose statymo straipsniuose, j dalyse tvirtinus teisingumo ministro teikim Teisj tarybos patarimas netenka Konstitucijoje nustatytos prasms, nes tokiu atveju Respublikos Prezidento veiksmus slygoja ne vien Teisj tarybos patarimas, bet ir Konstitucijoje nenumatytas teisingumo ministro teikimas. Tokiu teisiniu reguliavimu paeidiama Konstitucijoje nustatyta teisj korpuso formavimo tvarka, siterpiama Respublikos Prezidento ir Konstitucijoje numatytos specialios teisj institucijos kompetencij280. Jeigu iame kontekste vertintume Diplomatins tarnybos statymo 281 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su Lietuvos Respublikos diplomatini atstov skyrimu, bt pagrindas abejoti, ar Konstitucijai neprietarauja kai kurie ioje dalyje nustatytos diplomatinio atstovo skyrimo procedros elementai. Pagal Konstitucij Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skiria ir ataukia Respublikos Prezidentas Vyriausybs teikimu (84 str.3 p.). Taigi, pagal Konstitucij diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo klausimus sprendia Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb - ji teikia Respublikos Prezidentui diplomatini atstov kandidatras. Diplomatins tarnybos statymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad diplomatinis atstovas (nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius) yra skiriamas taip: I anksto kandidatr apsvarsius Seimo usienio reikal komitete, Lietuvos Respublikos diplomatin atstov usienio valstybje, gavus tos usienio valstybs sutikim priimti (agreman), Vyriausybs teikimu skiria Respublikos Prezidentas, kur taip pat pasirao Ministras Pirmininkas. Tokia paia tvarka skiriamas ir diplomatinis atstovas prie tarptautins organizacijos, skirtumas tik tas, kad nereikia gauti agremano. Taigi, pagal Diplomatins tarnybos statym diplomatinio atstovo kandidatra i anksto turi bti apsvarstyta Seimo usienio reikal komitete. K reikia i statymo nuostata, kokias pasekmes sukelia reikalavimas i anksto apsvarstyti kandidatr Seimo usienio reikal komitete? Nuo atsakymo klausim priklauso ir atsakymas tai, ar nurodyta statymo nuostata neprietarauja Konstitucijai. Nurodyta statymo nuostata neprietaraut Konstitucijai tik tuo atveju, jeigu teigtume, kad i nuostata neukerta kelio Vyriausybei teikti diplomatinio atstovo kandidatr Respublikos Prezidentui net ir tuo atveju, kai i kandidatra nra i anksto apsvarstyta Seimo usienio reikal
280 Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51, 56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai//Valstybs inios,1999, Nr.109 - 3192. 281 Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymas//Valstybs inios, 1999, Nr.7 - 140.

194 komitete. Taiau i statymo nuostata gali bti aikinama ir kitaip: joje expresis verbis tvirtinta viena i slyg, kuri turi bti vykdyta, kad diplomatinis atstovas galt bti paskirtas jo kandidatra turi bti i anksto apsvarstyta Seimo usienio reikal komitete. Vadinasi, kol tai nepadaryta, Vyriausyb negali teikti diplomatinio atstovo kandidatros Respublikos Prezidentui. Btent taip i statymo nuostata iki iol yra interpretuojama diplomatini atstov skyrimo praktikoje. Konstitucinis Teismas dar nra nagrinjs, ar i statymo nuostata neprietarauja Konstitucijai. Manytina, kad jeigu kilt konstitucinis ginas, galimi keli Konstitucinio Teismo sprendimai. Vienas i j galt bti grindiamas konstitucinje jurisprudencijoje suformuota doktrina, kad pagal Konstitucij statymais negali bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai galiojimus, kurie Konstitucijoje priskirti atitinkamai valdios institucijai, siterpia Konstitucijoje nenumatyti subjektai. statyme nustatytas reikalavimas diplomatinio atstovo kandidatr i anksto apsvarstyti Seimo usienio reikal komitete reikia, kad tol, kol tai nepadaryta, Vyriausyb negali teikti diplomatinio atstovo kandidatros Respublikos Prezidentui. Vadinasi, Vyriausybs, - o kartu ir Respublikos Prezidento - veiksmus slygoja inter alia tai, ar Seimo usienio reikal komitetas i anksto apsvarst diplomatinio atstovo kandidatr. Tokiu bdu Konstitucijoje nenumatyta institucija Seimo usienio reikal komitetas - siterpia Vyriausybs ir Respublikos Prezidento galiojimus. Konstitucija tai draudia282. Galimas ir kitoks Konstitucinio teismo sprendimas. Jis galt bti grindiamas vadinama statymo turinio teisingo iaikinimo taisykle, kai ginijamai statymo nuostatai suteikiama tokia samprata, kad ji atitikt Konstitucij. Pasirinkus tok keli, statymo nuostata diplomatinio atstovo kandidatr i anksto apsvarsius Seimo usienio reikal komitete turt bti iaikinama kaip reikianti tik tai, kad Seimo usienio reikal komitetas gali i anksto svarstyti kandidatr, bet tai, kad jis nesvarsto kandidatros ar jai nepritaria nesukelia joki teisini pasekmi nei Vyriausybei, nei Respublikos Prezidentui Vyriausyb gali teikti diplomatinio atstovo kandidatr Respublikos Prezidentui, o Respublikos Prezidentas gali asmen paskirti diplomatiniu atstovu. XV. statym leidybos procedra Seime. Pagal Konstitucij Seimas leidia statymus (67 str. 2 p.), konstitucinius statymus (69 str. 3 d.), nutarimus dl statym gyvendinimo (94 str. 2 p.), kitus Seimo nutarimus (59 str. 3 d., 67 str. 3
Diplomatins tarnybos statyme nieko neraoma apie tai, kokios pasekms kyla, jeigu Seimo usienio reikal komitetas nepritaria diplomatinio atstovo kandidatrai. statyme aikiai tvirtintas tik reikalavimas kandidatr i anksto apsvarstyti Seimo usienio reikal komitete. Tokia statymo formuluot yra gana dviprasmika, nes ji gali bti aikinama ir kaip reikianti, jog statymas reikalauja tik to, kad Seimo usienio reikal komitetas turi apsvarstyti kandidatr ir pareikti dl jos savo nuomon, bet gali bti aikinama kaip reikianti ir tai, kad jeigu Seimo usienio reikal komitetas nepritaria kandidatrai, Vyriausyb negali teikti ios kandidatros Respublikos Prezidentui, o Respublikos Prezidentas negali asmens skirti diplomatiniu atstovu.
282

195 p. ir kt.), taip pat kitus teiss aktus, reikalingus Seimo funkcijoms gyvendinti. statym leidyba viena svarbiausi Seimo funkcij. Pagal Konstitucij Seimas yra vienintel statym leidybos institucija; pagal Konstitucij statymai taip pat gali bti priimami referendumu (69 str. 4 d.). Konstitucija nenumato deleguotosios statym leidybos 283 - tai reikia, kad Seimas jam Konstitucijoje priskirt galiojim leisti statymus negali perduoti kitoms valstybs institucijoms, o ios negali j perimti, kad Seimo galiojimai leisti statymus negali bti apriboti ar suvaryti statymais. Teiss teorijoje statymas apibdinamas kaip teiss norminis aktas, priimamas tautos (referendumo atveju) arba Seimo teiskros bdu, remiantis teiss nustatytomis sudtingomis procedromis, turintis sudting struktr, reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius bei esantis pagrindu postatyminiam teisniam reguliavimui284. statym leidybos procesas tai visuma juridikai reikming veiksm, btin, kad bt priimtas statymas, ir atliekam tam tikra grieta logine ir laiko seka285. Konstitucinius galiojimus leisti statymus Seimas gyvendina priimdamas naujus statymus, statymais keisdamas ar papildydamas galiojanius statymus, pripaindamas statymus netekusiais galios. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata valdios galias riboja Konstitucija reikia ir tai, kad leisdamas statymus ir kitus teiss aktus Seimas turi paisyti Konstitucijoje nustatytos tvarkos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad statymai Seime priimami laikantis statymo nustatytos procedros; pagal Konstitucijos 76 straipsn Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Konstitucinis Teismas 2001 m. birelio 28 d. nutarime yra konstatavs, kad ios konstitucins nuostatos reikia, jog statym primimo tvarka gali bti reguliuojama Seimo statutu, taip pat kitais statymais 286. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengim, jo stadijas, teiss akt formos, struktros, turinio ir kalbos reikalavimus reglamentuoja statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas287. Konstitucijoje expresis verbis yra tvirtintos tokios statym leidybos proceso stadijos: statym leidybos iniciatyvos teiss gyvendinimas (68 str.); statym primimas (69 str.); statym pasiraymas ir sigaliojimas (7072 str.). Nors Konstitucijoje atskirai nra nurodyta statym projekt svarstymo stadija, i stadija pagal Konstitucija yra btina ji kildintina i konstitucini nuostat, reglamentuojani statym primim, taip pat i konstitucini nuostat, tvirtinani Seimo pareig pakartotinai svarstyti Seimo priimt statym, kurio Respublikos Prezidento nepasira ir grino Seimui pakartotinai svarstyti 288. Tik pasibaigus vienai statym leidybos
283 284 285 286 287 288

Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2005, Nr.89-2007. Teiss teorijos vadas. Vilnius: Mes, 2010, p. 260. Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1993, Nr. 61-1166. Konstitucinio Teismo 2001 m. birelio 28 d. nutarimas.//Valstybs inios, 2001, Nr. 56-1997. Valstybs inios, 1995, Nr.41-991. Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1993, Nr. 61-1166.

196 proceso stadijai gali prasidti kita io proceso stadija289. Pagal Seimo statut statym leidybos procesas Seime apima: statymo projekto pateikim Seimo posdyje, jo svarstym Seimo komitetuose, svarstym Seimo plenariniame posdyje, statymo primim, jo pasiraym ir oficial paskelbim. Konstitucijoje nustatyta, kad statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei (68 str. 1 d.). statym leidybos iniciatyvos teis taip pat turi Lietuvos Respublikos pilieiai - penkiasdeimt tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir Seimas privalo j svarstyti (68 str. 2 d.)290. statym leidybos procedros nustatytos Seimo statute. Reikalavimai statym leidybai gali bti tvirtinti ir statymuose291. Pagal Seimo statut kartu su statymo projektu pateikiamas aikinamasis ratas, kuriame nurodoma projekto rengim paskatinusios prieastys, pirminiai jo silytojai ir asmenys, dalyvav rengiant ar tobulinant projekt; parengto projekto tikslai ir udaviniai; kaip iuo metu yra teisikai reglamentuojami statymo projekte aptarti klausimai; kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuot klausim teigiamos savybs ir koki teigiam rezultat laukiama; galimos neigiamos priimto statymo pasekms ir koki priemoni reikt imtis, kad toki pasekmi bt ivengta; kiek biudeto l pareikalaus ar leis sutaupyti statymo gyvendinimas (pateikiami vertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateiiai) ir kt. Visi teikiami statym projektai ir pasilymai registruojami Seimo posdi sekretoriate. Dl uregistruoto statymo projekto Seimo kanceliarijos Teiss departamentas parengia ivadas, ar tas projektas atitinka Konstitucij, statymus, teiskros principus ir juridins technikos taisykles. statymo ar kito Seimo teiss akto projekt Seimo posdyje pateikia projekto iniciatorius arba jo atstovas. Dl pateikto statymo ar kito Seimo teiss akto projekto Seimas priima vien i i sprendim: 1) pradti projekto svarstymo procedr; 2) atidti projekto pateikimo procedr ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime; 3) atmesti projekt nurodant motyvus. Nutars pradti projekto svarstymo procedr, Seimas paskiria preliminari svarstymo Seimo posdyje dat, taip pat pagrindin komitet ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinti arba tobulinti. Komitetai, apsvarst statym ir kit Seimo teiss akt projektus, parengia ir pateikia Seimui savo ivadas dl projekto. Svarstymo
289 290

291

Konstitucinio Teismo 1997 m. gegus 29 d. nutarimas.//Valstybs inios, 1997, Nr. 49-1173. Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime yra konstatavs, kad statym leidybos iniciatyvos teiss esm ir paskirtis inicijuoti statym leidybos proces. i teis praktikai realizuojama pateikiant Seimui konkret statymo projekt. Kai Konstitucijoje nurodytas subjektas pateikia statymo projekt, statym leidybos institucijai Seimui ikyla pareiga pradti j svarstyti.//Valstybs inios, 1993, Nr. 61-1166. Konstitucinis Teismas 2001 m. birelio 28 d. nutarime yra konstatavs, kad pagal Konstitucij nustatyti administracinius vienetus ir j ribas, taigi ir panaikinti esamas bei steigti naujas savivaldybes, keisti j teritorijos ribas bei centrus, gali tik Seimas ir tik statymu. Tai darydamas Seimas yra saistomas statym nustatytos i klausim sprendimo tvarkos.//Valstybs inios, 2001, Nr. 56-1997.

197 Seimo posdyje metu aptariamas statymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindins projekto nuostatos ir principai, pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos statym leidybos iniciatyvos teis turini asmen pataisos ir papildymai292. Po svarstymo Seimas nusprendia, ar pritarti komiteto patvirtintam statymo projektui, ar grinti projekt pagrindiniam komitetui patobulinti, ar daryti projekto svarstymo pertrauk, ar grinti iniciatoriams projekt tobulinti i esms, ar atmesti projekt ir prireikus pavesti parengti nauj. Jeigu Seimas pritaria komiteto patvirtintam statymo projektui, pradedama jo primimo procedra. Primimo metu pranejas trumpai aptaria gautus papildomus pasilymus ir pataisas. Primimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei ibraukimai, kuriuos, posdio metu posdio pirmininkui paskelbus, paremia ne maiau kaip 1/5 Seimo nari. Po to balsuojama dl atskir statymo projekto dali; straipsniai priimami i eils; dl straipsni, kurie lemia statymo projekto principus ir sandar, gali bti balsuojama pirmiau u kitus. statymo primimo metu silymai atmesti projekt nepriimami. Jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo bals skaiiaus. Apsvarsius visus statymo projekto straipsnius, balsuojama dl viso statymo projekto. Pagal Konstitucijos 69 straipsn statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje293. Konstituciniai statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma; konstitucini statym sra nustato Seimas ne maesne kaip 3/5 vis seimo nari bals dauguma (69 str. 3 d.). Seimo statute numatyta, kad statymai ir kiti Seimo aktai gali bti priimami skubos (163 str.) ir ypatingos skubos tvarka (164 str.). Tokiais atvejais trumpinami Seimo statute nustatyti terminai, susij su statym leidyba. Pagal Konstitucijos 71 straipsn Seimo priimtus statymus pasirao Respublikos Prezidentas. Seimo priimt statym Respublikos Prezidentas privalo ne vliau kaip per 10 dien nuo jo teikimo arba pasirayti ir oficialiai paskelbti, arba motyvuotai grinti j Seimui pakartotinai svarstyti294. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir
292

293

Konstitucinis Teismas 1993 m. lapkriio 8 d. nutarime konstatavo, kad statymo projekto svarstymo stadijoje parlamentar dl projekto pateiktos pastabos, pasilymai, pataisos ir papildymai yra svarbs jo svarstymo stadijos elementai, taiau jie negali bti traktuojami kaip statym leidybos iniciatyva, nes ji jau buvo realizuota. Pasilymai, pataisos bei papildymai praktikai teikiami iki pat statymo primimo. J teikimo ir svarstymo tvark reguliuoja statym projekt svarstymo reglamentins normos. Bdinga tai, kad i tvarka i esms skiriasi nuo statym leidybos iniciatyvos teiss realizavimo. statym leidybos iniciatyva nuo patais ir papildym teikimo svarstomam projektui taip pat skiriasi savo paskirtimi, pagaliau tai yra skirtingos statym leidybos proceso stadij dalys.//Valstybs inios, 1993, Nr. 61-1166. Seimo statuto 113 str. 1 d. nustatyta, kad statymai priimami, kai Seimo posdyje dalyvauja ne maiau kaip pus vis Seimo nari; statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari. Taigi, pagal Seimo statut statymas laikomas priimtu, jeigu u j balsuoja ne maiau kaip 36 Seimo nariai. Konstitucinis Teismas 2002 m. birelio 19 d. nutarime yra konstatavs, kad pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas turi teis ne vliau kaip per deimt dien po Seimo priimto statymo teikimo atlikti vien i iose

294

198 nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas (71 str. 2 d.). Referendumu priimt statym ar kit akt Respublikos Prezidentas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti ne vliau kaip per 5 dienas (71 str. 3 d.). Respublikos Prezidentas neturi teiss vetuoti referendumu priimto statymo ar kito akto. Jeigu nurodytu laiku Respublikos Prezidentas referendumu priimto statymo ar kito akto nepasirao, toks statymas ar kitas aktas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas (71 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas 2002 m. birelio 19 d. nutarime yra konstatavs, kad pagal Konstitucij negali bti oficialiai paskelbiamas ir sigalioti statymas, kuris nebuvo nustatyta tvarka pasiraytas Konstitucijoje nurodyto pareigno; taip pat negali bti oficialiai paskelbiamas ir sigalioti statymas, kur pasira pareignas, pagal Konstitucij neturintis toki galiojim295. Respublikos Prezidentas, grindamas Seimui statym pakartotinai svarstyti, gali teikti pasilymus, kaip turt bti pataisytas arba papildytas Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasiraytas statymas296. Pagal Konstitucijos 72 straipsnio 1 dal Respublikos Prezidento grint statym Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u statym balsavo daugiau kaip 1/2, o u konstitucin statym ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari (Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalis); tokius statymus Respublikos Prezidentas privalo ne vliau kaip per tris dienas pasirayti ir nedelsiant oficialiai paskelbti (Konstitucijos 72 straipsnio 3 dalis). Toks Respublikos Prezidento ir Seimo galiojim santykis svarbus Konstitucijoje tvirtinto valdi padalijimo principo aspektas. Pagal Konstitucij Seimas turi galiojimus priimti ne tik statymus, bet ir emesns teisins galios aktus: Seimo nutarimus, Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, Seimo rezoliucijas ir kitus postatyminius teiss aktus. Seimo statute numatyti kai kurie i teiss akt leidybos procedros ypatumai, taiau ir juos leidiant yra j inicijavimo, svarstymo, primimo, pasiraymo ir paskelbimo stadijos. Pagal Seimo statuto 113 straipsn Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai
nuostatose nurodyt teisini veiksm: arba pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimt statym (promulgavimo teis), arba j motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti (atidedamojo veto teis). Atlikti vien i i teisini veiksm Respublikos Prezidento konstitucin pareiga. iame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat yra konstatuota, kad Seimo Pirmininko konstituciniai galiojimai pasirayti ir oficialiai paskelbti statymus siejami su grietomis Konstitucijoje nustatytomis slygomis: Seimo Pirmininkas pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo priimtus statymus tik tuomet, kai Respublikos Prezidentas j nepasirao ir nepaskelbia (Konstitucijos 71 straipsnio 2 ir 4 dalys, 149 straipsnio 2 dalis). Be to, kad Seimo Pirmininkas turt konstitucinius galiojimus pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus statymus, reikia, kad Respublikos Prezidentas ne tik nepromulguot i statym, bet ir (iskyrus statymus dl Konstitucijos keitimo) nepasinaudot savo atidedamojo veto teise. Tad Seimo Pirmininko galiojimai pasirayti ir oficialiai paskelbti statymus yra slygoti atitinkam Respublikos Prezidento veiksm.//Valstybs inios, 2002, Nr. 62-2515. Valstybs inios, 2002, Nr. 62-2515. Konstitucinis Teismas 2002 m. birelio 19 d. nutarime yra konstatavs, kad teikti Seimui pakartotinai svarstyti grinamo statymo pataisas ir papildymus ne Respublikos Prezidento konstitucin pareiga, o teis.//Valstybs inios, 2002, Nr. 62-2515.

295 296

199 priimami Seimo posdiuose paprasta (t. y. daugiau kaip puss) posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma, iskyrus specialius Konstitucijos ir Seimo statuto nustatytus atvejus. Seimo priimtus postatyminius aktus pagal Konstitucij pasirao Seimo Pirmininkas. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dal galioja tik paskelbti statymai. statym ir kit teiss akt sigaliojimo tvark nustato Konstitucija. Pagal Konstitucijos 70 straipsn Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena; kiti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiais aktais nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. statym pasiraym ir paskelbim taip pat reglamentuoja Konstitucijos 71 str., 72 str. 2 d., 84 str. 24 p., 149 str. Pagal Konstitucij Seimas turi galiojimus ir diskrecij nustatyti statym ir kit teiss akt sigaliojimo tvark i tvarka nustatyta statyme Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos297.

297

Valstybs inios, 2002, Nr. 124-5626.