You are on page 1of 7

LIETUVOS JAUNŲJŲ MATEMATIKŲ MOKYKLA

8 tema. BRIAUNAINIAI
(2007–2009)

Teorinę medžiagą parengė bei aštuntąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis

1. Briaunainiu vadinama geometrinė figūra, sudaryta iš baigtinio skaičiaus plokščiųjų daugiakampių, vadinamų briaunainio sienomis. Kiekvienos sienos bet kuri kraštinė yra dar vienos ir tik vienos sienos kraštinė, tuomet šios sienos vadinamos gretimomis. Bet kurios dvi gretimos sienos nėra vienoje plokštumoje. Jei α ir β – dvi briaunainio sienos, tai egzistuoja tokios sienos α1 , α2 , ..., αn , kad α ir α1 yra gretimos sienos, α1 ir α2 yra gretimos sienos, ir t. t. αn ir β yra gretimos sienos. Jei sienos α ir β turi bendrą viršūnę A, tai minėtas sienas α1 , α2 , ..., αn galima parinkti taip, kad visos jos turėtų bendrą viršūnę A. Briaunainio sienų kraštinės yra vadinamos briaunainio briaunomis, o jo sienų viršūnės briaunainio viršūnėmis. Briaunainio kiekviena briauna yra dviejų jo sienų kraštinė, kiekviena briaunainio viršūnė yra bent trijų briaunainio sienų viršūnė. Atkarpa, jungianti dvi briaunainio viršūnes, nepriklausančias tai pačiai sienai, vadinama briaunainio įstrižaine. Dvisieniai kampai, kuriuos sudaro dvi gretimos briaunainio sienos, yra vadinami briaunainio plokščiaisiais kampais. Nagrinėsime tik iškiliuosius briaunainius, t. y. tokius briaunainius, kurie yra kiekvienos briaunainio sienos plokštumos vienoje pusėje. Visų briaunainio sienų plotų suma yra vadinama briaunainio paviršiaus plotu. Kiekvienas briaunainis turi tūrį, išreiškiamą tūrio matavimo vienetu. Tūrio matavimo vienetas – tai kubo, kurio kraštinė lygi ilgio matavimo vienetui, tūris. 2. Sakykime kad lygiagrečiose plokštumose α ir β yra duoti dar lygūs lygiagretainiai ABCD ir A1B1C1D1 , kurių kraštinės AB ir A1B1 yra lygiagrečios ir vienkryptės, kraštinės BC ir B1C1 taip pat D lygiagrečios ir vienkryptės (1 pav.). Tuomet tiesės AA1 ir BB1 yra lygiagrečios, C α nes keturkampio ABB1 A1 kraštinės AB ir A1B1 lygios ir lygiagrečios. A B Analogiškai AA1 BB1 CC1 DD1 . Taigi gavome briaunainį, kurį žymime

ABCDA1B1C1D1 , sudarytą iš šešių lygiagretainių: po du jie yra lygūs ir yra D1 C1 lygiagrečiose plokštumose (ABCD ir A1B1C1D1 , ABB1 A1 ir DCC1D1 , β A1 H B1 ADD1 A1 ir BCC1B1 ). Šis briaunainis vadinamas gretasieniu: gretasienis turi 6 1 pav. sienas, 8 viršūnes ir 12 briaunų, 4 įstrižaines ( AC1 , A1C , BD1 , B1D ). Lygios ir lygiagrečios gretasienio sienos yra vadinamos priešingomis sienomis. Dažnai dvi priešingos sienos yra vadinamos gretasienio pagrindais, tuomet likusios 4 sienos vadinamos gretasienio šoninėmis sienomis; jų plotų suma vadinama gretasienio šoninio paviršiaus plotu. Statmuo, nuleistas iš gretasienio viršūnės į vieną iš per tą viršūnę neinančių gretasienio sienų, vadinamas gretasienio aukštine; atkarpa AH (1 pav.) yra gretasienio aukštinė. Gretasienis turi tris aukštines. Jei tiesė AA1 yra statmena plokštumai, einančiai per taškus A1 , B1 , C1 , D1 , tai gretasienis vadinamas stačiuoju. Stačiojo gretasienio sienos ABB1 A1 , ADD1 A1 , BCC1B1 ir CDD1C1 yra stačiakampiai, jo aukštinė lygi briaunoms AA1 , BB1 , CC1 ir DD1 . Jei stačiojo gretasienio sienos ABCD ir A1B1C1D1 irgi yra stačiakampiai, tai toks gretasienis yra vadinamas stačiakampiu gretasieniu. Gretasienio tūris yra lygus sienos ploto ir į tą sieną nubrėžtos aukštinės sandaugai.
1 pavyzdys. Gretasienio ABCDA 1B1C1D1 siena ABCD yra rombas, kurio kraštinės ilgis lygus a, o smailusis kampas 60 . Briaunos AA1 ilgis irgi lygus a, o su briaunomis AB ir AD ji sudaro 45o kampus. Rasime gretasienio tūrį. Sprendimas. Rombo, kurio kraštinės ilgis lygus a, o kampas 60 , plotas lygus
a2 3 . Rasime gretasienio ABCDA S= 1B1C1D1 aukštinės, nuleistos iš viršūnės 2 A1 į pagrindą ABCD, ilgį (2 pav.). Nubrėžkime statmenis HM ir HN į briaunas AB
A
o o

D1 A1 B1 D N M H B 2 pav. C

C1

1

ir AD. Pagal trijų statmenų teoremą gauname, kad A1M ⊥ AB , A1N ⊥ AD . Statieji trikampiai AA1M ir

AA1N yra lygūs, nes jų įžambinė AA1 bendra, o ∠ A1 AM = ∠ A1 AN = 45o. Taigi A1M = A1N ir statieji trikampiai A1HM ir A1HN lygūs, nes jų statinis A1H bendras, o įžambinės A1M ir A1N lygios. Todėl

HM = HN , t. y. taškas H yra rombo kampo A pusiaukampinėje. Taigi ∠ HAM = 30o , o iš trikampių AA1M
ir
=

AA1N

randame

AM = AN = AA1 cos 45o =

a 2 . Iš trikampio HAM randame 2

a 2 3 : = 2 2

2 a. Tuomet iš stačiojo trikampio AA1H turime A1H = 3

= cos 30o a 2 , A1 A2 − AH 2 = a 2 − a 2 = 3 3
An
α A1

AH =

AM

todėl gretasienio tūris V = S ⋅ A1H =

a2 3 a a3 . ⋅ = 2 2 3

3. Sakykime, kad lygiagrečiose plokštumose α ir β yra du lygūs nkampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn (3 pav.), be to, tiesės A1B1 , A2 B2 , ..., An Bn yra lygiagrečios. Tuomet keturkampiai A1 A2 B2 B1 , A2 A3B3B2 , ..., An A1B1Bn

A2

A3 Bn

B3 B2 kurį sudaro du lygūs n-kampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn ir n lygiagretainių 3 pav. A1 A2 B2 B1 , A2 A3B3B2 , ..., An A1B1Bn , yra vadinamas n-kampe prizme. Lygūs n-kampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn yra vadinami prizmės pagrindais, o minėtieji lygiagretainiai – prizmės šoninėmis sienomis. Atkarpos A1B1 , A2 B2 , ..., An Bn yra vadinamos prizmės šoninėmis briaunomis; jos yra lygios ir lygiagrečios. Statmuo, nuleistas iš bet kurio vieno pagrindo taško į kito pagrindo plokštumą, vadinamas prizmės aukštine. Jei prizmės pagrindai yra lygiagretainiai, turime D1 gretasienį. Jei prizmės šoninės briaunos statmenos pagrindų plokštumoms, tai C1 A1 prizmė vadinama stačiąja: priešingu atveju prizmė yra pasviroji. Stačiosios Q B1 prizmės aukštinė lygi šoninei briaunai. Stačioji prizmė vadinama taisyklingąja, jei jos pagrindai yra taisyklingieji daugiakampiai. Prizmės statmenuoju pjūviu P M vadinama jos pagrindo ortogonalioji projekcija bet kurioje plokštumoje, D N statmenoje prizmės šoninėms briaunoms. Visi prizmės statmenieji pjūviai yra C lygūs. Stačiosios prizmės statmenieji pjūviai yra lygūs jos pagrindams. 4 pav. A prizmės ABCDA 1B1C1D1 statmenasis pjūvis yra keturkampis MNPQ, jei B plokštuma, einanti per taškus M, N, P ir Q yra statmena prizmės briaunoms. 4 pav. Prizmės šoninio paviršiaus plotas yra jos šoninių sienų plotų suma. Jis lygus prizmės pagrindo perimetro ir prizmės šoninės sienos aukštinės sandaugai. Kadangi prizmės šoninės sienos yra lygiagretainiai, kurių viena kraštinė lygi prizmės šoninei briaunai, o į ją nubrėžtos aukštinės yra prizmės statmenojo pjūvio kraštinės, tai prizmės šoninio paviršiaus plotas lygus prizmės statmenojo pjūvio perimetro ir prizmės šoninės briaunos sandaugai. Prizmės tūris lygus jos pagrindo ploto ir aukštinės sandaugai.

yra lygiagretainiai, todėl A1 A2 B1B2 , A2 A3 B2 B3 , ..., An A1 Bn B1 . Briaunainis,

β

2 pavyzdys.

Pasvirosios trikampės prizmės

ABCA1B1C1

visos briaunos lygios,

∠ A1 AB =

= ∠ A1 AC = 60o , sienos CC1B1B plotas lygus Q. Rasime prizmės tūrį. B1 Kadangi visos prizmės ABCA1B1C1 briaunos lygios, o ∠ A1 AB = ∠ A1 AC = A1 C1 = 60o , tai trikampiai A1 AB ir A1 AC – lygiakraščiai (5 pav.). Jei A1H – prizmės B aukštinė, tai statieji trikampiai AA1H , BB1H ir CC1H yra lygūs, nes jų statinis K A H A1H – bendras, o įžambinės AA1 , BA1 ir CA1 lygios. Iš trikampių lygybės seka, C kad AH = BH = a , t. y. taškas H yra lygiakraščio trikampio ABC centras. Kadangi 5 pav. AH ⊥ BC , A1H ⊥ BC , tai pagal trijų statmenų teoremą AA1 ⊥ BC , t. y. CC1 ⊥ BC ir BB1 ⊥ AC . Kadangi prizmės visos briaunos lygios, tai iš čia seka, kad keturkampis BCC1B1 yra kvadratas, o kadangi jo plotas lygus Q, tai BC = Q . Tuomet trikampio ABC plotas

2

S=

2S 3Q 1 BC 2 ⋅ sin 60o = , o aukštinė AK = = 4 2 BC

3Q 2

, todėl AH =

Q 2 AK = . Iš stačiojo trikampio 3 3

AA1H

randame

prizmės

aukštinę

2 A1H = AA1 − AH 2 = Q −

2Q Q , = 3 3

todėl

prizmės

tūris

V = S ⋅ A1H =

Q 2Q . 4

3 pavyzdys. Pasvirosios trikampės prizmės ABCA1B1C1 pagrindas ABC yra statusis trikampis, kurio ∠ C = 90o , BC = a . Viršūnės B1 ortogonalioji projekcija pagrindo plokštumoje yra kraštinės BC vidurio taškas. Dvisienis kampas tarp sienų ABB1 A1 ir CBB1C1 lygus ϕ , visos prizmės šoninės briaunos su pagrindo plokštuma sudaro kampus, lygius α . Rasime prizmės šoninio paviršiaus plotą. Sakykime, kad prizmės ABCA1B1C1 viršūnės B1 ortogonalioji projekcija B1 pagrindo ABC plokštumoje yra taškas E (6 pav.). Tuomet tiesei BC yra tiesės A1 C1 BB1 ortogonalioji projekcija toje plokštumoje, taigi ∠ B1BC = α . Kadangi tiesės F φ AC ir BC statmenos, tai pagal trijų statmenų teoremą tiesės AC ir BB1 yra α B statmenos. Plokštuma, einanti per tiesę AC ir statmena tiesei BB1 kerta tiesę BB1 A E C taške F, todėl trikampis FAC yra prizmės statmenasis pjūvis, be to ∠ AFC = ϕ .
6 pav. Kadangi tiesė CB yra tiesės FC ortogonalioji projekcija, tai pagal trijų statmenų teoremą FC ⊥ AC . Taigi iš stačiojo trikampio AFC randame AC = FCtgϕ = a sin αtgϕ , o FC a sin α = 2 p = AC + CF + AF = AF = . Taigi statmenojo pjūvio AFC perimetras cos ϕ cos ϕ a sin α a sin α = a sin αtgϕ + a sin α + = (sin ϕ + cos ϕ + 1) . Iš stačiojo trikampio B1EB randame prizmės cos ϕ cos ϕ EB a šoninę briauną BB1 = , todėl prizmės šoninio paviršiaus plotas S lygus statmenojo pjūvio = cos α 2 cos α a sin α perimetro ir šoninės briaunos sandaugai, taigi S = (sin ϕ + cos ϕ + 1) . cos ϕ

4. Nagrinėjame n-kampį A1 A2 ... An , kurio visos viršūnės yra vienoje plokštumoje, ir tašką S, nepriklausantį tai plokštumai. Tašką S sujunkime atkarpomis su taškais A1 , A2 , ..., An , gauname n trikampių A1 A2 S , A2 A3 S , ..., An A1S (7 pav.). Paviršius, sudarytas iš n-kampio A1 A2 ... An ir minėtų n trikampių, vadinamas n-kampe piramide. Daugiakampis A1 A2 ... An vadinamas piramidės pagrindu, taškas S – piramidės viršūne, trikampiai A1 A2 S , A2 A3 S , ..., An A1S – piramidės S šoninėmis sienomis, atkarpos A1S , A2 S , ..., An S – piramidės šoninėmis briaunomis. Statmuo iš piramidės viršūnės S į pagrindo plokštumą, vadinamas piramidės aukštine. Piramidė yra vadinama taisyklingąja, jei jos pagrindas – taisyklingasis A A1 n daugiakampis, o atkarpa, jungianti to daugiakampio centrą su piramidės viršūne, A2 A3 yra piramidės aukštinė. Taisyklingosios piramidės visos šoninės sienos yra lygūs 7 pav. lygiašoniai trikampiai, jų aukštinės, nubrėžtos iš viršūnės S, yra lygios, jos vadinamos piramidės apotemomis. Piramidės šoninio paviršiaus plotas lygus visų jos šoninių sienų plotų sumai. Taisyklingosios piramidės šoninio paviršiaus plotas lygus jos pagrindo perimetro ir apotemos sandaugos pusei. S Piramidės tūris lygus piramidės pagrindo ploto ir aukštinės sandaugos trečdaliui. 4 pavyzdys. Taisyklingosios trikampės piramidės aukštinė lygi h, o visi plokštieji kampai prie viršūnės yra statieji. Rasime piramidės tūrį. Kadangi piramidė taisyklingoji, tai jos pagrindas ABC – lygiakraštis trikampis, trikampiai ASB, BSC ir ASC – statieji lygiašoniai trikampiai, todėl pažymėję piramidės šoninės briaunos ilgį a, randame pagrindo kraštinę a 2 (8 pav.). Tuomet pagrindo
C D B

A

H

8 pav.

3

plotas S =

1 1 3 3a 2 AB 2 sin 60o = ⋅ ( a 2 ) 2 ⋅ . Nubrėžiame piramidės pagrindo aukštinę AD, tuomet = 2 2 2 2 3 a 6 2 a 6 AD = AB = . Jei taškas H – lygiakraščio trikampio ABC centras, tai AH = AB = . Kadangi 2 2 3 3 piramidė taisyklingoji, tai atkarpa SH yra jos aukštinė, tuomet iš stačiojo trikampio ASH gauname 3 3 3 2 2 AS 2 = AH 2 + SH 2 , t. y. a 2 = a 2 + h 2 . Iš čia a = 3h , S = ⋅ ( 3h ) 2 = h , o tūris 2 2 3 1 3 3 V = Sh = h . 3 2

5. SA1 A2 ... An šonines briaunas taškuose B1B2 ...Bn kerta plokštuma, lygiagreti su pagrindo plokštuma (9 pav.). Šia plokštuma piramidė SA1 A2 ... An padalijama į du briaunainius. Briaunainis, kurio sienos yra nkampiai A1 A2 ... An ir B1B2 ...Bn (didesnysis ir mažesnysis pagrindai), esantys lygiagrečiose plokštumose, ir n trapecijų A1 A2 B2 B1 , A2 A3 B3 B2 , ..., An A1B1Bn (šoninės sienos), vadinamos nupjautine piramide. Atkarpos A1B1 , A2 B2 , ..., An Bn vadinamos nupjautinės piramidės šoninėmis briaunomis. Statmuo, nuleistas iš nupjautinės piramidės vieno pagrindo bet kurio taško kitam pagrindui, S vadinamas nupjautinės piramidės aukštine. Jei SA1 A2 ... An – taisyklingoji nBn kampė piramidė, tai nurodytu būdu iš jos gaunama nupjautinė piramidė, vadinama B1 n-kampe taisyklingąja nupjautine piramide. Taisyklingosios nupjautinės B2 B3 piramidės visos šoninės sienos yra lygios lygiašonės trapecijos, šių trapecijų A aukštinės vadinamos nupjautinės piramidės apotemomis. Taisyklingosios A1 n A2 A3 nupjautinės piramidės pagrindai yra panašieji taisyklingieji n-kampiai, jų centrus jungianti atkarpa yra taisyklingosios nupjautinės piramidės aukštinė.Nupjautinės 9 pav. piramidės šoninio paviršiaus plotu vadinama jos šoninių sienų plotų suma. Taisyklingosios nupjautinės piramidės šoninio paviršiaus plotas lygus pagrindų perimetrų sumos pusei, padaugintai iš apotemos. Jei S1 ir S 2 – nupjautinės piramidės pagrindų plotai, H – jos aukštinė, tai H nupjautinės piramidės tūris skaičiuojamas pagal formulę V = ( S1 + S 2 + S1 ⋅ S 2 ). 3 5 pavyzdys. Taisyklingosios keturkampės nupjautinės piramidės ABCDA1B1C1D1 pagrindai AB = 10 , A1B1 = 6 . Per viršūnę D1 nubrėžta plokštuma, statmena pagrindo įstrižainei B1D1 ir gautojo pjūvio plotas

lygus 6 2 . Rasime piramidės tūrį. Sakykime, kad plokštuma, einanti per piramidės ABCDA1B1C1D1 viršūnę D1 ir statmena briaunai B1D1 , kerta piramidės briaunas AD ir CD taškuose E ir F (10 pav.). Kadangi B1 C1 piramidės pagrindai ABCD ir A1B1C1D1 yra kvadratai, tai kertančioji plokštuma, A1 D1 statmena įstrižainei B1D1 , yra lygiagreti su įstrižaine A1C1 , t. y. ir su įstrižaine B C AC, todėl tiesės EF ir AC yra lygiagrečios. Taigi, kertančioji plokštuma yra F lygiagreti plokštumai, einančiai per taškus A, C, C1 , A1 (taip vadinamai A E HD piramidės įstrižaininei plokštumai). Kadangi plokštuma, einanti per taškus A, D, 10 pav. D1 , A1 , kerta dvi lygiagrečias plokštumas ACC1 A1 ir EFD1 lygiagrečiomis tiesėmis, tai tiesės AA1 ir ED1 lygiagrečios, analogiškai ir D1F CC1 . Taigi keturkampiai AA1D1E ir

CC1D1F yra lygiagretainiai, todėl ED = DF = 10 − 6 = 4 . Kadangi trikampis EDF – statusis, tai EF = 4 2 . Trikampio EFD1 aukštinė D1H yra statmena piramidės pagrindo plokštumai, tai ji yra piramidės aukštinė. 2S ∆ED1 F 1 2⋅6 2 = = Iš uždavinio sąlygos turime S ∆ED1 F = EF ⋅ D1H , todėl ⋅ D1H = = 3. Tuomet EF 2 4 2 3 2 2 2 2⎞ piramidės tūris V = ⎛ ⎜10 + 8 + 10 ⋅ 8 ⎟ = 196. 3⎝ ⎠

4

6. Sprendžiant daugelį briaunainių uždavinių, svarbu mokėti brėžinyje nubraižyti jų pjūvius, gautus kertant briaunainius įvairiomis plokštumomis. Briaunainių kertančioji plokštuma tai tokia plokštuma, kurios abiejose pusėse yra briaunainio taškų. Kertančioji plokštuma briaunainio sienas kerta atkarpomis. Daugiakampis, kurio kraštinės yra tos atkarpos, vadinamos briaunainio plokščiuoju pjūviu. 6 pavyzdys. Gretasienis ABCDA1B1C1D1 , kertamas plokštuma, einančia per taškus B, K ir L, čia taškas K yra briaunos AA1 vidurio taškas, o taškas L – briaunos CC1 vidurio taškas. Nubraižysime šį pjūvį ir įrodysime, kad jis yra lygiagretainis. Sprendimas. Kadangi gretasienio sienos ADD1 A1 ir BCC1B1 yra lygiagrečios, tai pjūvio plokštuma jas kerta lygiagrečiomis tiesėmis (11 pav.). Jei taškas M – atkarpos DD1 vidurio taškas, tai keturkampis MLBA yra
D1 A1 K A M D B 11 pav. B1 C1 L C

lygiagretainis, todėl AM BL . Bet AM KD , todėl KD1 BL . Taigi pjūvio plokštuma sieną ADD1 A1 kerta tiese KD1 , todėl pjūvio plokštuma eina per tašką D1 . Analogiškai įsitikinome, kad KB D1L , t. y. ieškomasis pjūvis – lygiagretainis KBLD1 .
7 pavyzdys. Taškai P, H ir K yra gretasienio ABCDA1B1C1D1 briaunose B1C1 , CC1 ir AB. Nubrėšime pjūvį, gautą gretasienį kertant plokštuma, einančia per taškus P, H ir K. Sprendimas. Nubrėžiame tiesę PH, randame jos susikirtimo su tiese BC tašką X (12 pav.). Tiesė KX kerta briauną CD taške L. Kertančioji plokštuma gretasienio sienas ABCD ir A1B1C1D1 kerta lygiagrečiomis tiesėmis, todėl
B1 M B K A
12 pav.

C1 H A1 C L D D1 X

brėžiame PM KL , M ∈ A1B1 . Penkiakampis MKLHP yra ieškomasis pjūvis.

7. Iškilusis briaunainis yra vadinamas taisyklinguoju briaunainiu, jei visos jo sienos yra lygūs taisyklingieji daugiakampiai, o į kiekvieną viršūnę sueina vienodas skaičius briaunų. Taisyklingojo briaunainio visi dvisieniai kampai lygūs. Yra šie taisyklingieji briaunainiai: 1) taisyklingasis tetraedras (13 a) pav.), sudarytas iš keturių lygiakraščių trikampių; 2) taisyklingasis oktaedras (13 b) pav.), sudarytas iš aštuonių lygiakraščių trikampių, taisyklingasis oktaedras yra dvi taisyklingosios keturkampės piramidės, turinčios tą patį pagrindą, kurių sienos yra lygiakraščiai trikampiai; 3) taisyklingasis heksaedras arba kubas (13 c) pav.), sudarytas iš šešių kvadratų; 4) taisyklingasis ikosaedras, (13 d) pav.), sudarytas iš dvidešimties lygiakraščių trikampių; 5) taisyklingasis dodekaedras (13 e) pav.), sudarytas iš dvylikos taisyklingųjų penkiakampių.

a)

b)

c)

d)

e)

13 pav. Antikinėje filosofijoje būties pagrindu buvo laikomi keturi gamtos elementai. Graikų filosofas Platonas teigė, kad žemės atomai turi tetraedro formą, vandens – kubo, oro – oktaedro, ir ugnies atomai – ikosaedro formą, dodekaedro formą Platonas suteikė visam B pasauliui. S A
8 pavyzdys. Taisyklingojo ikosaedro briaunos ilgis lygus a. Rasime jo tūrį. Sprendimas. Taisyklingąjį ikosaedrą sudaro 20 taisyklingųjų trikampių piramidžių, kurių viršūnė O yra bendra (taškas O yra apie taisyklingąjį ikosaedrą apibrėžtos ir į jį įbrėžtos sferų centras) (14 pav.). Rasime šių piramidžių aukštines. Sakykime, kad ABCDEF – ikosaedro pjūvis, einantis per lygiagrečias briaunas
F E O H D C

14 pav.

5

AB ED ir sienų aukštines AF, FE, DC ir CB. Jei taškai G ir H – briaunų AB ir ED vidurio taškai, tai GH = CF (nes tai atstumai tarp taisyklingojo ikosaedro lygiagrečių briaunų centrų). Tiesės GH ir CF kertasi taške O. Pažymėkime OF = OG = d (tai atstumas nuo ikosaedro centro iki briaunos vidurio taško), AF = b (tai ikosaedro sienos aukštinė), OO1 = h (tai atstumas nuo ikosaedro centro iki jo sienos, minėtų trikampių piramidžių aukštinė). Patogumo dėlei nubrėžkime keturkampį AGOF atskirai (15 pav.), be to, nubrėžta a OO1 ⊥ AF ir AN ⊥ FO . Akivaizdu, kad AG yra pusė ikosaedro briaunos, t. y. AG = , 2 A G a AF AN todėl FN = d − . Iš panašiųjų trikampių AFN ir OFO1 turime , t. y. = 2 OF OO1 b d d . Iš stačiojo trikampio AFN randame FN 2 + AN 2 = AF 2 , t. y. = . Iš čia h = d h b
2

O1

F

N

O

2 15 pav. a ± 8b 2 − a 2 a⎞ ⎛ 2 2 . Kadangi ikosaedro sienos taisyklingieji ⎜ d − ⎟ + d = b , iš čia d = 4 2⎠ ⎝ 3 a (1 + 5 ) a , todėl 8b 2 − a 2 = 5a 2 > a 2 , todėl turime d = trikampiai, tai sienos aukštinei b turime b = , 2 4

tuomet h =

a 2 (1 + 5 ) 2 3 3+ 5 20 a 2 3 3 + 5 5 : a= a , ir ikosaedro tūris V = ⋅ ⋅ a = (3 + 5 )a 3 . 16 2 3 4 12 4 3 4 3

AŠTUNTOJI UŽDUOTIS
1. Stačiojo gretasienio pagrindas – rombas. Plokštuma, einanti per dvi lygiagrečias pagrindų briaunas,

neesančias vienoje šoninėje sienoje, su pagrindo plokštuma sudaro 45o kampą. Gautojo pjūvio, kuriuo gretasienį kerta minėtoji plokštuma, plotas lygus Q. Raskite gretasienio šoninio paviršiaus plotą.
2. Stačiojo gretasienio pagrindas – lygiagretainis, kurio kraštinės lygios 1 ir 4, o smailusis kampas 60o . Gretasienio ilgesnioji įstrižainė lygi 5. Raskite gretasienio tūrį. 3. Pasvirosios trikampės prizmės ABCA1B1C1 pagrindai yra lygiakraščiai trikampiai, kurių kraštinė lygi 3 3 . Viršūnės A1 ortogonalioji projekcija yra pagrindo ABC centras. Prizmės visos šoninės briaunos su

pagrindo plokštuma sudaro 60o kampus. Raskite prizmės tūrį.
4. Pasvirosios trikampės prizmės ABCA1B1C1 pagrindas ABC yra statusis trikampis ABC, ∠C = 90o . Viršūnės B1 ortogonalioji projekcija plokštumoje ABC yra taškas C. Visos prizmės šoninės briaunos lygios l ir su prizmės pagrindu sudaro kampą ϕ , sienos BCC1B1 ir ABB1 A1 sudaro dvisienį kampą lygų α . Raskite prizmės šoninio paviršiaus plotą. 5. Piramidės pagrindas – lygiašonis trikampis, kurio šoninė kraštinė lygi a, o kampas tarp šoninių kraštinių α . Visos piramidės šoninės briaunos su pagrindo plokštuma sudaro kampus β . Raskite piramidės tūrį. 6. Taisyklingosios trikampės piramidės visi plokštieji kampai prie viršūnės statieji, pagrindo plotas Q. Raskite piramidės šoninio paviršiaus plotą. 7. Taisyklingosios trikampės nupjautinės piramidės pagrindų briaunų ilgiai 8 ir 4. Per šoninę briauną ir su ja nesikertančios mažesniojo pagrindo briaunos vidurio tašką nubrėžta plokštuma, gautojo pjūvio plotas lygus 6 3 . Raskite piramidės tūrį.

6

8. Trikampės piramidės ABCD briaunose AB, DB ir DC pažymėti atitinkamai taškai E, K ir P, taip, kad tiesės PK ir BC nelygiagrečios. Nubrėžkite piramidės pjūvį plokštuma, einančia per taškus E, K ir P. 9. Taškai K, P ir M yra gretasienio ABCDA1B1C1D1 briaunose AA1 , A1 B1 ir BC atitinkamai. Nubrėžkite gretasienio pjūvį plokštuma, einančia per taškus K, P ir M. 10. Taisyklingojo oktaedro briauna lygi a. Apskaičiuokite jo tūrį.

Aštuntosios užduoties sprendimus prašome išsiųsti iki 2009 m. kovo 1 d. mokyklos adresu: Lietuvos jaunųjų matematikų mokykla, Matematikos ir informatikos metodikos katedra, VU Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius. Mūsų mokyklos interneto svetainės adresas: www.mif.vu.lt/ljmm/ Baigiamasis uždavinių sprendimas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (Naugarduko g. 24) numatomas 2009 m. kovo 28 d. (šeštadienį). Tikslesnę informaciją paskelbsime vėliau LJMM interneto svetainėje. Į baigiamąjį darbą kviečiami LJMM mokiniai, turintys ne mažiau kaip šešias (iš aštuonių) įskaitytas užduotis. Kviečiamųjų sąrašą paskelbsime svetainėje. LIETUVOS JAUNŲJŲ MATEMATIKŲ MOKYKLOS TARYBA

7