You are on page 1of 12

Idja mokyklos bibliotekai

EKM: erdv kritiniam mstymui


Irma Stadalnykait Mokykloje surasta istorija ioje istorijoje a atsiradau, kai 2012 m. lapkriio 8 d. elektroninio pato dutje radau projekto Mokykl bibliotek darbuotoj kompetencijos tobulinimas, taikant iuolaikines priemones (Nr. VP1-2.3-MM-04-V-03-001) koordinators laik su kvietimu sidarbinti projekto 1.2.2 veiklos Pilietini inovatyvi idj diegimas mokykl bibliotekose metodininke. Negaliau pasakyti, kad iki tol visikai negalvojau apie projekto gyvendinim, taiau nuo tada dar miau mstyti ir apie atsakomyb, kuri prisiimsiu pasiraydama sutart. O jeigu nepavyks pasiekti ger rezultat? O jeigu nesugebsiu dirbti gerai n viename darbe, turdama j kelis? O jeigu bus per daug nemalonu sugrti t pai mokykl, kurioje besimokydama buvau susidrusi su patyiomis, kurioje stengiausi daugiau nei galbt vertjo? O jeigu mokyklos bendruomen ms nepriims? O jeigu mokiniai nenors drauge dirbti? O jeigu nuvilsiu mokinius, bibliotekininkes ir t, kuris dirbs drauge su manimi? Toki o jeigu... buvo daug, taiau nuostabus ir diaugsmas suvokus, kad paraik vertintojai susidomjo ms pasilyta idja. Taip jau yra, kad kai mumis patiki kiti, tampame stipresni, nors ir prisiimame daugiau atsakomybs. Ir tai dabar matau, kad su kai kuriais o jeigu per iuos beveik keturis mnesius apskritai nesusidriau, dl j problem neikilo, o kai kuriems reikjo daugiau dmesio skirti viso projekto metu. Dabar, pasibaigus projekto vykdymo laikui, diugu, nes dal savo lkesi gyvendinome, ir kartu apmaudu, nes ne viskas pavyko ir ne viskas buvo taip, kaip tikjoms. Numatytas EKM: erdv kritiniam mstymui veiklas turjome vykdyti nuo 2012 m. gruodio 17 d. iki 2013 m. balandio 8 d. Lentvario Motiejaus

imelionio gimnazijos bibliotekoje, taiau viskas prasidjo kur kas anksiau ir pasibaigs kur kas vliau. Procedros. Kodl verta arba kodl neverta? Ruotis ms projekto gyvendinimui mms likus dviems savaitms iki jo pradios. 2012 m. lapkriio 29 d. susitikome su gimnazijos administracija ir bibliotekos darbuotojais. Supratome, kad neatsirado joki klii dl projekto vykdymo, isiaikinome, kaip mokykloje organizuojamas ugdymo procesas, popamokin veikla. Bibliotekos darbuotojoms daugiau papasakojome apie planuojamas veiklas, klausme, k mano apie jas, o jos mus supaindino su bendra mokyklos tvarka, naudojimosi biblioteka taisyklmis, pateik silym. Buvome draugikai ir maloniai sutikti, bibliotekininks buvo susidomjusios projektu, diugiai nusiteikusios, pasiruousios galbt ir naujiems ikiams tai matyti buvo ities smagu. Bene t pai dien mokyklos tinklalapyje jos paskalb praneim Inovatyvios idjos gimnazijos bibliotekoje. Nors is susitikimas tuo metu atrod tikrai pavyks, dabar dl to jau kyla abejoni. Patys esame baig i mokykl, domims, kas vyksta joje, tad atrod, kad puikiai inome, koki inovacij reikia mokyklos bibliotekai. Vis dlto reikjo paklausti ir pai bibliotekos darbuotoj, su kokiomis problemomis susiduria darbe, kokias problemas ir kaip jas mato? Manau, kad btume nustebinti t atsakym, bet ne tai svarbu. Daug svarbiau yra tai, kad igird i pai bibliotekininki lp problemas btume ir patys labiau orientavsi tai kartu iekoj atsakym arba parod, kad tikrosios problemos yra ne ios. Galbt toks ms elgesys bt labiau motyvavs bibliotekos darbuotojas. Nors negaliau tvirtinti, kad nebuvo stengtasi jas motyvuoti jau lapkriio 30 d. Povilas bibliotek pasikviet Lentvar aplankiusius seminaro Youth Inn. You(th) better learn here dalyvius, kur su dar viena visuomenins jaunimo organizacijos Lentvario parko renesansas nare Giedre pristat projekt EKM: erdv kritiniam mstymui. Seminaro dalyviai itin susidomjo bsimomis veiklomis ir netgi pateik pasilym. sidarbin projekte, pirmj savait (2012 m. gruodio 1723 d.) siekme isiaikinti mokyklos bendruomens poreikius, ianalizuoti situacij gimnazijoje. Projekt aptarme su pavieniais mokyklos darbuotojais (mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologu), mokiniais, Mokini taryba, administracija. Prie projekto veikl gyvendinim visada pravartu pasitikrinti, kiek numatytos veiklos atitinka mokyklos bendruomens poreikius. ia svarbu lankstumas, nes tai ne tik padeda siekti geresni rezultat, bet ir pagerina paties proceso kokyb. Kai mokykloje ima vykdyti veikl ne mokyklos
2

darbuotojas, jam svarbu susirasti rmj ne tik tarp administracijos darbuotoj, bet ir tarp mokytoj. Svarbu atrasti santyk su mokytojais, susipainti su j poreikiais, poiriu ugdymo proces, mokyklos problemas, mokinius ir tai aptarti. Geriausias bdas neformalus pokalbis. Tuomet mokytojai ima patys silyti idjas, veiklas, pagalb ir pan. tai reikt atsivelgti ir bibliotekos darbuotojams, kurie tarsi atskirti nuo dalykinio-pamokinio ugdymo proceso. Vliau, per mokini iemos atostogas, koregavome veiklas, stengms jas labiau pritaikyti mokini, mokytoj ir bibliotekos darbuotoj poreikiams. Keista buvo tai, kad atjus mokykl, mus ia dirbti, bendrauti su mokyklos darbuotojais, mokiniais, pakeitme dal veikl. Regis, anksiau taip pat turjome tuos kertinius akmenis, ant kuri statme projekt, taiau supratome, kad btina atsivelgti mokyklos bendruomens poreikius, kad ia btina ms pai kritika ira. Buvome ne kart susitik su Povilu, susitikim metu numatme veiklas, jas preliminariai idliojome laiko skalje, pasidalijome atsakomybmis. Kalbdama apie veikl datos numatym, dabar jau i patirties galiu pasakyti, kad labai svarbu i anksto nusimatyti konkrei dat, vertinus aplinkybes tai ir mokini atostogos, ugdymo proceso nutraukimas epidemij metu, kiti mokyklos renginiai, skaitos ir pan. Mano manymu, to nepadarme, todl ir nukentjo dalis veikl. Po atostog mokykl sugrusius I, II, III, IV gimnazini klasi (9, 10, 11, 12 kl.) mokinius pasitikome su projekto pristatymais, vykusiais gimnazijos akt salje keturi pamok metu. Dar rengdami skaidres iems pristatymams nusprendme, kad j tikslas yra sudominti, provokuoti ir pritraukti mokinius, pakviesti drauge su mumis lavinti kritin mstym, parodyti, kad tai nauja ir mums. Juk nesinori mus dirbti ioje mokykloje mokiniams primesti projekto, nesinori, kad mokiniams tekt jame dalyvauti nenorint. Kad pasiektume tiksl, apgalvojome, kas yra ms tikslin auditorija, kas jai bdinga, kokie jos interesai, ir pristatym pritaikme, pasirinkome pristatymo bd, btent jai tokiai, kokia yra i tikrj. Taip pat apsvarstme ir kit aspekt mus, kas mes tokie, kuo galime bti doms mokiniams? Prajus beveik pusei projekto vykdymo laiko, naudingas buvo vidurio sivertinimas. Tikrai verta pasitikrinti, koki rezultat jau pasiekta, kaip sekasi bendradarbiauti, priimti sprendimus ir pan. Tai padeda, kai trksta aikumo, kai ne viskas klostosi taip, kaip nortum, padeda perdlioti udavinius ir vliau palengvina keli einant per juos. Svarbu laiku suvokti, k darai blogai, k dert tobulinti laiku pristabds, spsi pasukti. Tok sivertinim tik jau kitoki tiksl vedin verta pasidaryti ir projekto pabaigoje apskritai, kuo daniau, tuo geriau. Ir ne kakam kitam, o tik sau paiam juk tai tarsi pirmoji pagalba,
3

padedanti augti. Tereikia neumirti iek tiek krybingumo ir sivertinimas gali bti tikrai domus. pilsiu ir aukt deguto jeigu jau imiesi kalti lentyn, tai tursi paskaiiuot, kiek vini jai reiks. I ties, viskas vyko panaiai. Bent a nesitikjau, kad projekto metu kiniams reikalams sugaiime tiek laiko. Kurdami lentyn knygoms Skaityt knyg keitykl bei sien-lent ir braime, ir paime, ir matavome, ir skaiiavome, ir smat rengme... Bet gal tai nra blogai, tiesiog reikia turti omeny, kad kiekvienam materialiam pokyiui reikalingas ir tam tikras laiko rezervas. O kuo veikla vairesn, tuo patirtis didesn. Taigi kodl verta arba kodl neverta? Visa tai priklauso nuo ms pai, nuo ms poreiki, tiksl... Nors ir reikjo pavargti, inau, kad kiekviename projekto ingsnyje supratau, imokau daugiau... Ir tai man svarbu.

Vieinimas ir komunikacija Per tas dvi pasiruoimo projektui savaites apgalvojome ir vieinimo strategij, inoma, mano manymu, is ms planas buvo maksimalistinis. Net ir dirbant dviese nepavyko tam skirti tiek dmesio, kiek tikjoms. Bendradarbiavome su vietos iniasklaidos atstovais miesto laikraiu Klev alja. 2012 m. gruodio 14 d. jame pasirod ms straipsnis Mokyklos
4

biblioteka erdv kritiniam mstymui ugdyti (Klev alja, 2012 m. gruodio 14 d. Nr. 15(15), p. 2). Pristaius projekt mokiniams ir mus vykdyti pirmsias veiklas laikratyje buvo ispausdintas ir kitas straipsnis Gimnazijos bibliotekoje jau vykdomas projektas EKM: erdv kritiniam mstymui (Klev alja, 2013 m. sausio 18 d. Nr. 3(20), p. 2). iame straipsnyje buvo pateikta ir socialinio tinklalapio, kuris buvo svarbiausia projekto vieinimo priemon, nuoroda (https://lt-lt.facebook.com/motiejaussimelioniobiblioteka). Gimnazijos bibliotekos Facebook paskyra buvo sukurta 2012 m. gruodio 20 d., atsiradus poreikiui dalintis informacija su mokiniais. Ir turbt nereikia aikinti, kodl ne tik vieinimui, bet ir bendravimui su mokyklos bendruomene, pasirinkome btent socialin tinklalap visiems inoma, koks jis populiarus. Kad jis populiarus ir tarp ios mokyklos mokini, netrukome sitikinti. Nuorod pateikme skaidrje projekto pristatymo mokiniams metu, miesto laikratyje, urame ant sienos (viena i inovacij, aprayta kiek toliau), isiuntme keliems Facebook draugams, o 2013 m. balandio 21 d. galime konstatuoti, kad bibliotekos informacij seka 125 asmenys: Moterys 66,4 % Amius Vyrai 33,6% 35,2% 1317 15,2% 20% 1824 13,6% 6,4% 2534 3,2% 2,4% 3544 0,8% 1,6% 4554 0,8% 0,8% 5564 -

I j 60 moni savo paskyrose nurod vietov Vilnius, Vilniaus apskritis, ir 57 Lentvaris, Vilniaus apskritis. Pateikti duomenys pagrindia tai, kad didioji dalis yra mokiniai. Vieinimas tarptautiniu lygmeniu buvo inicijuotas EKM: erdv kritiniam mstymui pristatymu seminaro Youth Inn. You(th) better learn here dalyviams. Mokiniai ir mokytojai buvo informuojami ir elektroninio dienyno TAMO pagalba (skelbimai apie projekto pristatym gimnazini klasi mokiniams, Film nakt, krybinio raymo usimim) taiau abejoju ios priemons efektyvumu. Tiesa, taip pateikiama informacija kiekvienam mokiniui asmenikai, taiau negali niekas utikrinti, kad informacija bus perskaityta ir suprasta tai nra ta viea vieta, kur kartu mokomasi kelti klausimus, atsakyti juos, svarstyti ir komentuoti.
5

Svarbus ir efektyvus komunikacijos bdas per projekt buvo ir gyvas, neformalus pokalbis. Kartais net atrodydavo, kad bendraudami valgykloje padarome daugiau dl bibliotekos nei bdami bibliotekoje. Pirmomis projekto vykdymo savaitmis besiaikindami mokyklos bendruomens poreikius kalbjoms su mokyklos darbuotojais, Mokini taryba, kai kuriais sutiktais mokiniais. Vienas simintiniausi pokalbi su mokiniais buvo susitikimas su devintoke (I gimnazijin klas) Gintare, po kurio ir gim idja apie Film nakt bibliotekoje. is renginys tai drauge ir mokinio iniciatyvos pavyzdys, rodymas, kad kiekvienas bendruomens narys, turintis idj ir norintis j gyvendinti gali tapti daugelio projekt dalimi. Kai turi tiksl ir negaili jg jo siekdamas, tarsi savaime atsiranda terp jam gyvendinti. Per projekto pristatymus gimnazini klasi mokiniams taip pat svarbus buvo paprastas, gyvas pokalbis. Tiesioginis bendravimas su mokiniais vyko ir per angl kalbos bei pilietinio ugdymo pamokas. Man atrod svarbu vliau ufiksuoti, k igirdome kiekvieno pokalbio metu, kaip pavyzd galiu pateikti dal to, kas iplauk po susitikimo su Mokini taryba, kuri atstovauja mokini interesus, yra ariausiai j: Itin aktualia ir paplitusia tarp mokini problema Mokini tarybos nariai vardijo tolerancijos stok. Jie pasakojo, kad ia tema psichologas buvo surengs seminar. Vis dlto neseniai mokykla buvo susidrusi su nemaloniu vykiu, susijusiu su patyiomis. ia taip pat netoleruojami subkultr atstovai gotai, pankai ir t. t. Tad Gyvoji biblioteka turt bti itin aktuali. Mokiniai sil bdus, kad kuo daugiau mokini galt pabendrauti su gyvosiomis knygomis, pasil galimyb joms bendrauti su atskiromis klasmis, taiau tai kertasi su paties metodo principu. Jie pabr, kad daug kam nedomu skaityti knygas, aisti stalo aidimus, taiau yra ir skaitani, ir aidiani. Bene populiariausios knygos: Beveik suaug, Heroinas, Saullydis, Vampyro dienoratis. Tiesa, knyg Saullydis, Vampyro dienoratis populiarumas blanksta. domu bt garsiai skaityti Heroin. Mieliau nei knygas mokiniai renkasi filmus, serialus. Netgi nort pasiirti ir lietuvik film: A. Puipos aibo nutvieksti, Miegani drugeli tvirtov, J. Lapinskaits Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis (daliai teko irti Lentvario miesto bibliotekos renginio metu) ir pan. Taip pat bt domu trumpametraiai filmai. Mokini tarybos nariai teig, kad silytos projekto veiklos bt domios 910 klasi mokiniams. 11 klass yra pasyvios, sutelkusios dmes tokius dalykus kaip vairavimo kursai. Pasak j, 12 klass mokini net neverta dominti dl artjani egzamin... Mums ir bibliotekos darbuotojams bendravimo, o mokytojams gal daugiau metodine priemone tapo iorin bibliotekos siena. J pavertus lenta
6

raymui kreida, joje mme skelbti informacij apie bibliotekoje vyksianias veiklas. Tai tarsi kokia socialinio tinklalapio siena bendravimui, komentavimui, tik j galima paliesti ir jai nebtinas kompiuteris. Inovacij diegimas prasideda nuo galvos Matyti, kad sudtinga, taiau btina priemon mokyklai inventorizuoti tai, k ji turi. Kuo daugiau nenauding dalyk pakeisime naujais, palengvinaniais mokymsi, skatinaniais bendravim ir pan., tuo ugdytiniams bus paprasiau ir geriau. Projekto metu pamatme, kaip kartais bna sudtinga laikytis ios pozicijos. Iorin bibliotekos sien nusprendme nudayti kreidiniais daais ir paversti vieta, kur mokiniai gali nevaromai urayti, pieti savo emocijas, komentuoti, skelbti, tokiu bdu bendrauti su kitais. Stengms sukurti erdv j saviraikai. Problema ant sienos, kuri pasirinkome (ji matoma geriausiai) kabojo mediniai paukteliai. Truput apl, papuoti necenzriniais odiais akivaizdu, reikjo vietos, kur mokiniai galt ilieti savo mintis... Tiesa, tie visi odiai i tolo sunkiau matomi, o raai lentoje pakankamai gerai skaitomi net ir kitame koridoriaus gale. Bet ar tai, kad buv raai mai, reikia, kad j nra? Nereikia, taiau, suprantama, danai jau taip bna, kad kai kuriuos dalykus mums apskritai nepatogu matyti tiesiog nusisukame nuo j, neirime ir taip juos ignoruojame. Man tokia moni pozicija atrodo absurdika kam mginti save apgaudinti, bandyti tikinti, kad nra to, k matai ir jauti esant? Usimerk ia, imokysime ir mokin usimerkti, kai is susidurs su neteisybe... O jauiu, kad mokyklose toki atvej daug ne vienoje ne vienas, ne du. Tad galiu tik palinkti neeikvoti savo energijos mginant save apgauti, o iekoti bd, kaip dirbti su tais neigiamais dalykais, kad galiausiai jie virst teigiamais. Negaliu teigti, kad dabar sienoje-lentoje neatsiranda toki neigiam dalyk, j bna, taiau kartu yra ir erdv, kurioje galima reaguoti juos, atitinkamai sureagavs, esu sitikinusi, priversi daugiau moni susimstyti nei kad laikydamasis pozicijos, kad nra to, kas tau nepatinka. Mano manymu, ioje istorijoje yra ir dar vienas pozityvus aspektas anksiau mint sien puo dails paukteliai vien su negraiais odeliais, dabar puoia kreiduota lenta, kur tie odeliai apsupti grai, kvepiani, paprast, bet labai tikr nuoirdi odi. Padkime monms keistis, augti ir tobulti juk tai mokykla. Sutinku, kad kaboj paukteliai meno krinys, tam tikras paveldo objektas ir silau tai isaugoti, taiau neutverti keli tiems dalykams, kurie reikalingi mokiniams. Ir ne tik iuo atveju ar iomis aplinkybmis j daugyb daugiau ar maiau panai.
7

Prie imdamiesi veiksm kalbjoms su dalimi mokytoj, jiems neatrod, kad paukteliai mokykloje atlieka reikming funkcij ar turi koki simbolin reikm. Taiau, kai buvo imtos neioti ir tvirtinti prie sienos gipso kartono plokts, gavome tok grtamj atsak i dalies mokytoj, kad susimsiau, ar verta aukoti jgas ir laik taant netaom rst. Gavome netgi pasilym toki lent daryti sienos kampe, ten, kur j ustot atviros bibliotekos ir dar vieno kabineto durys. I dalies, suprantu pedagog baimes, taiau negaliu suvokti, kaip mokiniams mokykloje gali bti skirtas tik maai kam matomas kampas. Tokios mintys padjo nusprsti, kad verta iek tiek pavargti. Dabar galima diaugtis, nes erdv mokini saviraikai, mintims pakeit iki tol ant sienos kabjusi puomen. Projekto pabaigoje buvo nepaprastai diugu igirsti, kad vienas mokytojas tikrai labai diaugiasi ia naujove j mokykloje, j jau dabar naudoja per pamokas ir naudos ateityje. tai tokia buvo mayt ms ir mokyklos administracijos pergal prie, regis, nepakeiiamas nuostatas. Pergal mayt, nes tai tik pradia ugdytoj laukia ilgas darbas su lenta, kol joje pasiliks tik teigiami dalykai, taiau juk reikia nuo kako pradti. Film naktis stipryb ir negalia Film naktis tai buvo ities pozityvus renginys, isiskiriantis tuo, kad gim i vienos devintos klass mokins Gintars iniciatyvos. Mokin jau seniai buvo suplanavusi rengin, taiau jai reikjo pagalbos. Kai kalbjoms su Mokini taryba, ie irgi teig, kad daugelis mokini ities domisi filmais, mgsta juos irti, ivardijo mums filmus, kuriuos jie nort pasiirti. Dar jie kalbjo apie tai, kad kart po pamok akt salje kviet mokinius irti filmo, apmaudu, taiau niekas neatjo. Jie sak, kad mokiniams bt labai domu nakvoti mokykloje, smalsu tiesiog pamatyti mokykl kitoki, i kitos perspektyvos. tai taip ir atsirado ta Film naktis, tiesa, dl laikino ugdymo proceso nutraukimo, paskelbus epidemij, ji vyko mnesiu vliau nei turjo. Atrod, kad tokiam renginiui, kuris tiesiog idealiai atlieps ir mokini, ir ms poreikius (ia ir jo stipryb), nieks nebesutrukdys. Deja, vos nesutrukd... Nebekalbu apie tai, kad toks renginys daliai tv pasirod nenormalus, buvau paskelbusi ms kontaktinius duomenis dl detalesns informacijos. Tikrai tikjausi, kad tvai pasidoms labiau, bet igirdau tik kalbas i antr, trei ar ketvirt lp, kad kakas nesmones mokykloje sugalvojo daryti, juk, aiku, ia bus narkotik, kaip ten kakur kakada buvo. Tiesa, sulaukiau vieno skambuio, taiau ne tokio, kurio metu siekiama daugiau isiaikinti ar pasiteirauti. Tai labiau primin pamoksl apie tai, trumpai tariant, kad ir a pamatysiu, kaip nepasitiksiu savo vaiku, kai iam bus penkiolika, juk visi ino, k daro tokio
8

amiaus mokiniai. Na, tikriausiai, a to neinau, bet nepasakiau to, nes jau per daug skubjau Film nakt. I io pokalbio dar vienas dalykas mane nustebino. Rengin organizuoti leido mokyklos administracija, sudar tam slygas ir suteik priemones, mes pateikme tv leidimus, taiau, kodl man skambins mogus teig, kad ryt paskambinus mokykl jam pasak, kad mokykla su tuo niekaip nesusijusi? Neinau, su kuo jis kalbjosi, o gal ir nebeturjau jau noro aikintis. Blogiausia tai, kad taip ir liko neaiku, koki vert turi tie tv sutikimai, ir kas t nakt atsakys u mokinius... Dl mokyklos materialins bazs buvo kaip ir viskas aiku pasirayta sutartis, o tai dl mokini... O kam tada filmus rodyti, su kuo juos aptarinti, vertinti? Laim, atsirado mokini ir tv, kurie jais ir mumis patikjo, ir viskas sklandiai prajo. Negaliu nepaminti dar vieno aspekto, dl kurio ir patys vos visko nemetme. Kai prasidjo rakt dalybos, mums prane, kad visas pirmas auktas bus urakintas t. y. mes naudosims tik antro aukto vienu korpusu, kur yra biblioteka, klas miegojimui, berniuk tualetas, o pirm aukt patekti negalsime. Argumentas: O jeigu js per langus prileisite mokini, kurie neturi tv sutikim? Net neinau, kaip tai pakomentuoti, nustebau, turbt pati nebiau taip sugalvojusi. Vis negaliu suprasti, kai mons jaunimui ypsosi, o i tikrj laiko prieais, kakuo destruktyviu. Tuokart galvoje kirbjo mintis o jeigu nutikt nelaim, kaip pasieksime ijim? Ms neurakino tame viename aukte, bet neinau, kaip bt buv, jei ne atkaklumas... Ir visk apibendrindama klausiau, k dar galima padaryti, kad joks mokinys tikrai nenort imtis iniciatyvos mokykloje organizuoti jam aktualaus renginio? Kova su patyiomis. Arba ko reikia mokyklai? Gyvosios bibliotekos poreik jau buvome numat paraikoje, tad dirbdami pirmsias savaites mokykloje tik dar labiau sitikinome jos btinybe. Buvo susiklosiusios labai palankios aplinkybs renginys galjo vykti Savaits be patyi metu ir manome, kad jis tikrai bt turjs teigiamos takos, sprendiant patyi problem. Regis, klii nebuvo, kol nepradjome rimtai tartis dl datos. Susisiekiau su V Nacionaliniu socialins integracijos institutu, gavau Gyvosios bibliotekos gyvendinimo sutarties pavyzd, kur nurodyti abiej ali sipareigojimai ir nuskubjau pas u Savaits be patyi renginius atsakingus mokyklos darbuotojus. Dalis j puikiai suprato ms idj, jai pritar, tikjo jos veiksmingumu. Deja, kita dalis nepritar, pagrindinis argumentas tokio renginio nemanoma suorganizuoti tokioje mokykloje. Nusprendiau, kad is nepritarimas Gyvajai bibliotekai kilo vien dl neinojimo, todl susisiekiau su
9

mokyklomis, kuriose iais mokslo metais buvo suorganizuoti ie usimimai. Visi, su kuriais kalbjausi, nuteik be galo optimistikai, pasakojo, kaip viskas vyko, sil btinai pamginti tai gyvendinti, padjo surasti atsakymus organizacinius klausimus. inoma, tai prestiins mokyklos, taiau manau, kad gerus pavyzdius turi lygiuotis visos mokyklos. Mokyklos, j bibliotekos turi bendrauti ir bendradarbiauti, kad perimt gerj patirt ir pajudt i tos pozicijos, kurioje daug met tno sustingusios. Jau daugiau imanydami dar kart keliavome pas mokyklos administracij. Diugu, mokyklos vadovai mus suprato, pritar Gyvosios bibliotekos idjai, taiau kartu ir paaikino, dl koki prieasi ji negali vykti ioje mokykloje arba gali vykti, taiau su tam tikrais apribojimais buvo pasilyta gyvj knyg atranka, kuriai nepritar institutas. Administracija mums pateik rimt argument, bene svarbiausi tai, kad Gyvoji biblioteka gali paskatinti patyias, kad i mokini, kalbjusi su gyvosiomis knygomis (monmis i paeidiam socialini grupi, apie kurias esti stereotip), gali imti tyiotis kiti mokiniai, kad mokini tvai gali nesuprasti, kodl j nepilnameiai vaikai kalbjosi su tam tikroms seksualinms maumoms priklausaniais monmis. Gyvoji biblioteka mokykl neatvyko. Vis dlto ios idjos neatsisakyiau, taiau j iek tiek pakoreguoiau i to, k igirdome, aiku, kad pokalbius su gyvosiomis knygomis i pradi reikt suorganizuoti mokyklos darbuotojams ir tik tada eiti prie mokini. Skaityt knyg keitykla Jauiu, kad dar neisipild mano lkesiai dl knyg lentynos Skaityt knyg keityklos. ia matau asmenin kalt, nes per vlai suvokiau, k darau blogai. Projekto terminas pasibaig, o lentynos naudoti dar nepradjome. inoma, turiu nusimaiusi tolesnius savo ingsnius iuo aspektu, taiau ios inovacijos diegimo procesas dar usits. Jeigu siektume, kad lentyna tiesiog stovt bibliotekoje niekam nereikalinga, nenaudojama, prikrauta sen, neaktuali knyg, tai viskas vykt kur kas greiiau. Tik ms tikslas ne toks. Vis pirma tai turi bti mokiniams artima ir sava btent todl lentyn jie patys dekoravo per technologij pamokas, ant jos klijavo pai sukurtus klausimus, kuriuos rasti atsakymus jiems iuo metu yra svarbu ir aktualu. Knyg mainams reikalinga ir motyvavimo sistema u atnetas knygas mokiniai gauna tak, kuriuos sunaudoja imdami kitas knygas i lentynos (knygos ir takai fiksuojama https://www.dropbox.com pagalba), mokiniai socialiniame tinklalapyje www.facebook.com gali pamatyti, kokias knygas gali rasti lentynoje, toliau dirbant su lentyna turt bti rengiami konkursai ir
10

akcijos, vykdomas bendradarbiavimas su leidyklomis, knygynais kreipiamasi dl paramos knygomis (rekomenduotina nurodyti kiek)... Skaityt knyg keityklos diegimas turt bti nenutrkstamas, tam bibliotekos darbuotojai turt skirti laiko, dmesio. tai ia kyla problema darbo krvio paskirstymas. Galiau tik patarti kiekvienai mokyklai perirti bibliotekos darbuotoj pareiginius nuostatus ir pagalvoti, kas mokykloje yra svarbiau visapusis jaunosios kartos ugdymas ar sniai tvarkingai upildyt popieri? Gerai pagalvojus, gal atsirast ir problemos sprendimo bdas. Man atrodo svarbu paminti ir viet, kurioje suklydau, kad kiti drauge su manimi i to pasimokyt. Tad truputis apie lentynos gaminim ir dekoravim. Ms lentyn pagamino mokyklos darbininkai, darbas vyko sklandiai, inoma, jiems buvo pateiktas brinukas su matmenimis, pasitarta dl mediag, pasirpinta kai kuriomis, nuolat teiraujamasi, kaip vyksta darbas, kiek padaryta. Domjimasis lentyna paskatino darbininkus greitai dirbti. Pagaminta lentyna buvo perleista mokiniams susitikau su jais per technologij pamok ir papasakojau apie ms idj. Ir tai taip palikau juos likimo valiai paklausindavau mokytojos, kaip sekasi ir tiek. Mokini darbas vyko, taiau judjo labai ltai, deja, per vlai sumaniau iekoti sprendimo. Dabar inau, kad kitkart nepraleisiau nei vienos j technologij pamokos. Ir man, ir bibliotekos darbuotojams, i lentyn dert kurti drauge su mokiniais dayti, palaikyti, padti surasti klausimus... Svarbiausia, kad dirbtume drauge, kad imoktume bendradarbiauti ir tartis vieni su kitais. Iekotojai ir atradjai Daug moni, sutikt mokykloje, linkiau vadinti iekotojais ir atradjais - tai mokiniai, mokytojai, bibliotekos darbuotojai. Buvo nepaprastai diugu, kai mokytojai, suinoj apie projekt, panordavo prisijungti. Kai mokiniai prieidavo, klausindavo, sakydavo, kad nori veiklos, kad trokta save kakur realizuoti. Vieni ateidavo iekodami, kiti jau bdavo tarsi nutvieksti atradimo diaugsmo. Pasiirjus juos atrodydavo, kad viskas j rankose, tereikia, kad neinykt pasitikjimas savimi ir nepradingt usidegimas veikti. Bibliotekoje buvome keturis mnesius ir per laik nemaai toki moni sutikom. Jei mes j sutikome, tai bibliotekos darbuotojai juos dar daniau sutinka ir mokytojus, ir mokinius. Vadinasi, jiems telieka kartu igerti arbatos, pasikalbti tarpusavyje ir atrasti, k galt ir nort drauge nuveikti. Mokinius manoma suburti, tereikia pamstyti ir pasitarti su jais paiais juk ir tarp ms veikl neatsitiktinai atsirado stalo aidim ir vintaini kompiuterini aidim dienos.

11

Kasdienyb pasilo daugyb prog, telieka bti atviresniems pasauliui ir jomis pasinaudoti. Darbas bibliotekoje nra lengvas ia negali automatikai kaip koks robotas vykdyti veikl, tad tempas nra svarbiausias dalykas. Daniausiai bibliotekoje sutikdavome tuos paius mokinius, reguliariai aidianius kompiuterinius aidimus, galbt neturinius galimybi to daryti namuose. Matyti, kad dalis bibliotekos lankytoj yra tam tikra prasme kit apleisti mons, patyr ar patiriantys sunki igyvenim, stokojantys bendravimo, bendradarbiavimo ir pan. gdi.. Ir jau vien dl to, kad su jais pasikalbi, nusiypsai, manau, jie tampa iek tiek laimingesni. Aiku, vieno ar dviej kart neutenka. Nesakau, kad bibliotekininkai turi bti dar ir psichologais. Utenka bti tik nuoirdiais monmis, siekiantiems iekotojams padti surasti tai, ko i tikrj reikia ne vien knyg, bet ir trupuio jautrumo, ilumos... Kad i tikrj biblioteka prisidt prie ugdymo proceso, ji neturt bti ta vieta, kur mokiniai tik pasiima knygas, o vliau grina. ia turt bti bendraujama, vairiais kanalais dalijamasi informacija, mokomasi i patirties, ruoiamasi gyvenimui, kuris laukia baigus mokykl.

12