You are on page 1of 49

2011 m.

rudens semestras
Egzaminas + kaupiamasis balas (2 balai seminaruose, o lik 8 balai udavini sprendimas ratu) (2 po 4 balus) (udaviniai sudtingi reikia inagrinti daug problem, kuri galbt ir neprane terminai, ynibingumas, k galima priteisti; pateikti atsakym ir atsikirtimus savo paties teiginius, pateikti kontrargumentus. Ikelti argumentus u ir prie tiek u vien, tiek ukit pus) ir odinis atsakinjimas isitraukt biliet su dviem klausimais. Literatra: vadovlis (VU ir MRU), komentaras (sensteljs, vertinti kritikai, bet bendroji gana tvarkingai idstyta); kodeksas, ES teiss aktai darbo teiss srityje (mokti taikyti ES instrument), tarpt.teiss konvencijos.

Darbo teis I/II

I. Darbo teiss genez ir funkcijos


Darbo santykis santykis, kuris pasireikia vieno asmens priklausomybe nuo kito asmens. Darbo santykiuose svarbus tiesioginis pavaldumas usakovui, kuris pasireikia kaip nuolatinis visus darbo aspektus apimantis dmesys, kontrol. Ji pasireikia nurodym davimu, k reikia atlikti ir kaip reikia atlikti. Darbo sutartis nuo civil.sutari skiriaisi tuo, kad mums svarbus procesas, o ne vien rezultatas. DT akcentas ant proceso, o civilinse dl rezultato (iskyrus tam tikras iimtis, pvz.: dl gydymo ir pan.). I tokios darbdavio valdios atsirandantis santykis turi tok poym, kaip pavaldumas. Darbo sutartis sutartis tarp dviej subjekt, pagal kuri vienas subjektas pereina kito subjekto dispozicijon, tampa pavaldiu, sipareigoja paklusti jo nurodymams, o iuos nurodymus privalu vykdyti.

Darbo teiss raida


I. Darbo santyki uuomazg pastebime dar senovs Romoje. Romn teis inojo darbo jgos samdos sutart. Locatio conductio operarum. Fiduciarinis (asmeninio pobdio) ir visada atlygintinis santykis. Netgi prastovos instituto uuomazgos jau buvo. (Vlyvio straipsnis ia tinka). Darbo santykis gali bti susietas su laiku, arba su rezultatu. (sakymas kareiviui imk va kastuvl ir kask nuo ia iki piet.) (arba ikask imt metr). II. Viduramiais niekas nevyksta. Samdos sutartis. Atgijo ios sutarties reikm XVII- XVIII a. Atsiranda laisv, niekam nepriklausani asmen grup, nes nebelieka darbo kaip baudiaunink. mones samdyti pradjo kiti mons ir atsirado poreikis pervadinti i sutart. Samdos sutartis dabar vadinama darbo sutartimi. Sutarties objektas veikla, kuri vienas asmuo atlieka kitam asmeniui. Visa kita paliekama alims susitarti laikas, umokestis, rezultatas, polisis, bla bla. Ieities takas absoliuti sutarties laisv (civilin sutartis). Tai, k suraysite ant popieriaus, viskas yra galima. Taiau kai nra pasirinkimo kur dirbti, tampi paeidiamu atjs derybas dl darbo. Nevyksta tikr deryb
1/49

dl sutarties, nes alys nelygiaverts (faktin ali nelygyb pagrsta vienos alies ekonominiu pranaumu prie kit al)(alis, usakanti darb, yra stipresn, nes opposite al sudaro daug moni, norini valgyt). disbalans palaiko nedarbas. ios sutartys traktuojamos i tokios nelygiaverts padties. odis kaip turi ir ger, ir blog pusi. x] Vienos alies diktatas kitai vaik darbas, ilgos darbo valandos, kenksmingos darbo slygos, ir t.t. dar viena nelygybs forma. || Manesterio fabrik ir kasykl darbinink vidutin gyvenimo trukm buvo 26 metai. Kai asmuo sutinka dirbti tam tikro pramoninko fabrike, turim vertinti kaip prisijungimo prie tam tikro kolektyvo akt. Tam tikri autoriai sil i sutart vadinti prisijungimo sutartimi (tam tikra standartin sutartis, kaip ir vienaalis aktas). Darbo sutartis organizacinis sandoris, nes mon sudaro sandor dl savo org.struktros palaikymo priimdama darbuotoj. ios koncepcijos visos paneigtos, bet padeda sivaizduoti, kaip skirtingai vertina darbo sutarties sudarym. ali padtis yra toli grau nelygiavert. Civilinse sutartyse alys lygios, o ia visuomet yra jg disbalansas, kai galim darbuotoj daugiau. Disbalansas sustiprinamas, kai darbuotojas dirba pavaldume, alys vlgi nra lygios. DS sutartis, dirbant pavaldume; nurodinjama, k turi daryti, kaip turi dirbti, gali bausti, jei kak daro ne taip. III. XIX a. I ankstesnio disbalanso atsiranda pirmosios pasaulyje teiss normos, kurios nukreiptos korekcijas. Absoliuti sutarties laisv pradedama riboti suvokiant tai, kai darbdavio valdia darbuotojui gali turti neigiam paskmi mogaus asmeniui ir reikia itaisyti sutarties sudarymo ir vykdymo metu atsirandani nelygyb. XIX a. pirmieji statymai dl darbo santyki (UK), kuriuose udraustas jaunesni nei devyni met amiaus vaik darbas. Darbo jgos samdos sutartis kaip pirmasis teisinis fenomenas buvo sugalvotas apibdinti iems santykiams, kurie pasireikia atlygintinumu, pavaldumu ir funkcijos atlikimu. Toks civil.teisinis pobdis atsiskleidia to meto kodifikuotuose kodeksuose (Napoleono ir pan.) Sutartis vertinama kaip eilin civil.sutartis, kurios esm asmuo u umokest savo darbo jg suteikia kitam asmeniui, todl galioja bdingi civilins teiss principai. alys gali susitarti kaip nori, o valstybs suvarymai buvo minimals. Pirmieji statymai ribojant sutarties laisvs princip datuojami XIX a. pr.-pradjo riboti darbo laik, nepilnamei darb. 5.1. Sindikalizmas, ir asociacijos. Kolektyvinis aspektas. Sindikatas gauja. Graiai isireikus asociacija. Kad ja btum, turi brys moni turt viening tiksl (bendras tikslas yra bendras prieas). || Streikas revoliucijos maasis broliukas. moni nusivylimas darbo ir pragyvenimo slygomis yra galinga banga, ant kurios galima labai toli nukeliauti (Spalio revoliucija 1917 prasidjo btent dl socialini neramum, darbinink klass engimo). 5.2. Nepaisant to, kad valstybs msi tam tikr korekcij, kam apsaugot darbuotoj teisin padt, soc.klausimas buvo aktualus visais pramonins revoliucijos laikais. Sutarties laisvs principas leidia inaudoti darbuotojus primetant tam tikras darbo slygas. Viskas
2/49

rutuliojasi, tampa auga iki tam tikr darbuotoj judjim. 1666 m. cechinse bendruomense buriasi t pat darb dirbantys mons, tai ivirsta eitynes, streikus, prao geresni darbo slyg kartu. J jgos instrumentas atsisakymas dirbti, streikas. Jie lauo savo sudaryt darbo sutart, reikalaudami geresni slyg, kurios nenumatytos darbo sutartyje. Kai jie tai daro kartu, tai tampa labai pavojingu dayku. Pirmoji darbdavi reakcija malinimas, udraudimas io judjimo apraik. Taiau vliau streikai imti legalizuoti, nes suprasta, kad nemanoma pasiprieinti tokiam stipriam dariniui kaip darbuotoj minia linkstama civilizuot i santyki sutvarkyt, pasakant, kad viskas manoma, bet reikia laikytis tam tikros tvarkos. Iekoma socialinio stabilumo. 1917 m. Spalio revoliucija savo idjin pagrind turi ioje situacijoje. Soc.konfliktas kils gamykloj, ijs gatv, gali versti reimus. Stabilioje visuomenje to nenorima. Tad jau gana anksti atsirado tarp.pobdio iniciatyvos kaip pagerinti darbuotoj slygas, pvz.: Berlyno konferencija. Atsivelgiant didjani darbinink jg, nordami ilaikyti stabil reim, valstybs vadovai sutiko dl darbo slyg gerinimo per daugel ali saistanius sipareigojimus. 5.3. I pasaulin kar ubaigusi Versalio sutartis steigia Tarptautin darbo organizacij (TDO), kurios tikslas sukurti bendrus darbo standartus visoms valstybms, juos gerinti, vystyti, pripastant bendras vertybes, pvz.: vaik darbo udraudimas, priverstinio darbo udraudimas, kolektyvins derybos, asociacijos laisv. Organizuotas darbuotoj judjimas padjo pagrindus tarpt.teiskrai, bet valstybs mat btinyb veikti ir nacionaliniu lygiu. TDO siek bendr standart, bet valstybs toliau veik skirtingai atsivelgdamos savo interesus ir padt toje alyje. Taiau subendrinus, valstybs siekia atlikti tam tikr socialin funkcij sukurdamos minimalias nacionalines slygas kiekvienam darbuotojui (daniausiai jos auktesns u tarptautines) ir sukurdamos mechanizm, kaip t standart galt kelti pats darbuotojas derybose su darbdaviu ir organizuoti darbuotoj atstovai santykiuose su darbdaviu. Organizuoti darbuotoj atstovai gali pasiekti daugiau nei individualus darbuotojas. Valstyb sukurdama slygas tokioms deryboms, numato ir tokiose derybose kylani konflikt sprendimo kelius. 6. Valstybs politika orientuota socialin paang. Tai antonimas liberaliam principui, kad rinka veikt pati sau viena. Politika nukreipta silpnesns alies apsaug. Ekonomins veiklos reguliavimas (Konst 46-3); Soc.politika soc.apsaugos teis, darbo rinkos politika (ia eina DT); || Kiek kainuoja darbo teis? Kiek DK atnea pajam biudet? (begalyb) x]] || Negalima atostogaut civilinj teisj (apyvarta vyksta visada), o darbo teisj tai tvirtinta. Tai ir yra DT katai kiek prarandama pinig dl to, k darbdaviai turi vykdyti pagal DK mokdami kak kakam (ieitins kompensacijos, atostog apmokjimas, bla bla bla.) Kaina produkto lietuvoje didesn, nes j eina dar ir DT katai. Darbdavys turi i kakur paimti sau pelno, kai turi mokti visk visiem. Sindikalizmas. Ar profsjungos yra organizacija, kuri mons nori jungtis, ar tik laukia, kol kas nors reform i dangaus numes? Kubilius nenumet. Nu k, apsiverkm, ir toliau laukiam... Kolektyvins struktros padeda isikovoti tam tikras teises ir galimybes.

3/49

Vaka europoje profesins sjungos yra auktame lygmenyje. I.e. Stebtoj taryba (aukiausias AB organas) kai kuriose europos alyse (Vokietija, anglies-plieno sektorius), kur tarybos pus sudaro darbuotoj rinkti atstovai (!). || Dstytojai turi apie 50 dien atostog, plius 36 darbo valandos per savait. Europoj niekas to neino... kai normals mons 28 dienas ir 40 val. darbo savait.

Darbo teiss funkcijos


Apsaugin kai valstyb numato minimal standart, nustato tam tikras prievoles, ji gina silpnesn darbo santykio al, kuri negali derybose pasiekti interes pusiausvyros su darbdaviu, nes darbdavys gali ireikalauti. Ginamas darbuotojas nuo absoliutaus darbdavio dominavimo tiek sudarant sutart, tiek j vykdant, tiek nutraukiant. F-ja kyla i valstybs privalomo humanistinio poirio mog. mogus kaip vertyb, negali bti paliktas nevienodoje padtyje, todl ginama silpnesn alis. Valstyb nustato tai, k darbdavys privalo padaryti, ir tai, ko jis negali priversti darbuotojo atsisakyti. (Jei nustatom, kad gali dirbti ilgiau nei nustatyta, jei darbuotojas sutinka, tai klausimas kiek sutiks ir nesutiks? Nesutiks tik labai drss ) Valstyb draudia kartais net susitarimo bdu nukrypti nuo imperatyvo. Nors yra ir pervert dalyk, pvz.: virvalandiai iki i met rugpjio buvo udrausti LT. Iki to buvo galima dirbti virvalandius tik force majore - 151 str. Kai buvo toks reguliavimas, darbdavys ir darbuotojas tapdavo paeidjas negalima dirbti, nerodo iniaraiuose, neapmokdavo. Nevykdomas imperatyvus reguliavimas ir nukenia abi alys. Dabar virvalandius dirbti galima darbuotojui sutinkant. F-ja pasireikia per imperatyv nustatinjim, pvz.: darbo laikas, alga, sauga darbe, atleidimas i darbo (darbuotojo padtis ginama apsunkinant sutarties nutraukim), atostogos. Reguliacin ar gali bti tokia iskiriama DT, nes teis apskritai reguliuoja asmen tarpusavio santykius. Ekonomin, gamybin funkcija DT padeda sutvarkyti gamybos proces. Kontroliuodami darbuotoj, veriam j dirbti ir kurti pridtin vert. DT naudojama kaip instrumentas gyvendinti reguliavim paio gamybinio proceso. Kartais sako, kad DT ikelia darbo naum galbt ir didina stropum. Gamybin demokratija darbo organizavimas taip pat turi paklusti tam tikriems demokratiniams principams. Yra nemaai nuostat, kurios riboja darbdavio galimyb tvarkytis darbo vietoje, pvz.: negali darbdavys vienas patvirtinti darbo grafik, Vokietijoj be darbo tarybos sutikimo negali prikti nauj technologij. Darbuotojai perima dal funkcij i darbdavio. Gamyb.demokratija egzistuoja ir DT turi juos reglamentuoti. Siekiama taip pat tam tikr apsaugini tiksl.

II. Darbo teiss objektas, dalykas, sistema


Darbo teis reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su darbu. Darbas mogaus poveikis j supaniai aplinkai. Ne kiekvienas poveikis yra darbas ekonomine teisine prasme. Tai turt bti naudingas, smoningas procesas, vykstantis tarp mogaus ir gamtos.
4/49

Jame dalyvauja darbo objektas, veikimo objektas, darbo priemons ir ta ms veikla tikslingai, smoningai nukreipta konkretaus rezultato pasiekim. Darbas mogaus smoninga veikla, panaudojant tiek fizines, tiek intelektines savybes ir is darbas turi bti visuomeninis, socialinis. Tai ne vien tik susijs su aplinka, bet jame turi pasireikti kolektyvinis, visuomeninis elementas jame turi dalyvauti mons. DT labai svarbu, kad santykis bt ne privatus, o santykis tarp keli moni. Viena vertus, tas mogus, kuris dalyvauja greta mogaus, gali bti usakovas. Kita vertus, jis gali bti kitas darbuotojas. Turim sivaizduoti, kad egzistuoja santykiai tiek su darbdaviu, tiek su kolegomis. Tai nra darbo santykiai, bet DT jie labai svarbs.

Darbo santyki bruoai:


Pavaldumas. Tai paklusimas darbdavio nustatytai tvarkai vienas svarbiausi poymi darbo santykiuose. Pagal poym daugiausia atskiriam darbo santykius. Darbas organizuotas darbas, kur organizuoja darbdavys ir pastarasis vadovauja darbui, u j atsako. Darbdavys prisiima vis eil pareig, pvz.: pareiga suteikti priemones, pareiga organizuoti darb, pareiga utikrinti normal kolegik santyk. Jo pareiga organizuoti darb, todl gyja teis duoti privalomus nurodymus. is darbas vardijamas ir kaip nesavarankikas darbas. Savarankikas darbas gali bti dirbamas pagal daug vairi sutari, pvz.: rangos. Procese jis laisvas, jam svarbu pateikti tik rezultat. Savarankikas darbas pats asmuo reguliuoja darbo proces, niekas jam nenurodinja proceso, kontroliuoja rezultat. LT self-employed darbas pagal verslo liudijim arba pagal individuali veikl. Quazi self-employed didiul ekonomin priklausomyb nuo vieno usakovo. Ar leisti jiems naudotis DT? Pvz.: dl atleidimo i darbo ir pan. Ekonomin gamybin rizika tenka darbdaviui, o jei tai savarankikai dirbantis asmuo tenka jam paiai. Darbuotojas neturi ios rizikos bet nustaius jo tyi (arba didel jo nerpestingum), i jo bus galima iiekoti. Darbo funkcijos atlikimas. Darbuotojas sutartimi sipareigoja dirbti, bet nenudirbti; esm procesas, o ne rezultatas (e.g. rangos sutartimi sipareigojama pagaminti konkret daikt, t.y., gauti rezultat). Darbo sutarties objektas apibdinamas riniais poymiais, susitariama ne dl konkretaus darbo, o dl funkcijos. Atlygintinumas. Darbas turi bti dirbamas u atlyginim. Klausimas ar atlygintinumas galimas tik pinigais? Buvo atlygintinumas, net jei atlygino launelmis, pinigais ar cepelinais, bet santykiai neadekvats. Atlygintinumo forma turi bti pinigais, bet jei moka ne pinigais, vis tiek skaitome, kad tai atlygintina. Tradicikai geros kaimynysts santykiai reikalauja padti ir atsidkojimas neparodo, kad susiklosto darbo santykiai, bet parodo, kad susiklosto civiliniai santykiai. Nereikia formali atlygintinumo, pavaldumo poymi vertinti formaliai, reikia atsivelgti kontekst. DT doms santykiai, kur asmuo veikl traukiamas, kai jis siekia ekonomins naudos sau. DT preziumuoja, kad iekodamas darbo, smoningai siekia susikurti iuos darbo santykius. Jei santykiai neturi bent vieno i poymi, tai nra darbo santykiai.

5/49

LR Sporto statymas numato, kad krepininkai sudaro speciali profesionalaus sporto sutart. Nors jai bdingi visi trys poymiai darbo sutarties, bet tai civilin sutartis, jis nra darbuotojas pagal DT. Bet pagal ES teis, jis laikomas darbuotoju. O ES numatytas laisvas darbuotoj judjimas, nei valstyb, nei privats asmenys negali to trukdyti. Darbuotojas pagal LT teis visada atitiks darbuotoj pagal ES teis, ES teis darbuotojus supranta ymiai plaiau, bet ES darbuotojui vardija tuos paius tris poymius: pavaldumas, paslaug teikimas, atlygintinumas. Kiti poymiai (su klaustuku): Darbas atsiranda sutarties pagrindu DK 99 str. sutartis sudaryta, kai sutariama dl darbo slyg. Ar buvo sutartis, jei tiesiog papra padti ir paadjo atsilyginti o vliau ukrito plyta, tai ar bus socialinis draudimas? Sutartis gali bti sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais. Tiek plaiai traktuojamos darbdavio pareigos, kad darbdavys privalo utikrinti teising darbo sutarties sudarym ir turi utikrinti, kad tie asmenys, su kuriais nesudaryta sutartis, tokiais neatrodyt ir nesimaiyt darbo vietoje. Algos dydio nebuvimas neukerta kelio algai isireikalauti. Darbas nepraneus Sodrai, laikomas nelegaliu darbu. Svarbu tiesiog, kad sudaryta darbo sutartis. Ar galima tapti darbuotoju nesudarant sutarties? Dabar jau ne. Darbo santykis sutartinis santykis, paskyrimas yra tik slyga darbo sutariai sudaryti. Darbo sutartis asmeninio pobdio santykis. Darb turi atlikti pats darbuotojas, negalimas pavadavimas. Tik sutarties alis turi asmenikai vykdyti prievol. Mes susiejame darbdav ir darbuotoj ryiu, kuriam bdingas fiduciarinis pobdis tai daugiau nei iaip preki pirkimas parduotuvje, tai rpestis darbuotojo asmeniu. Atostog davimas susijs su tuo, kad darbas vienai aliai yra vienintelis pragyvenimo altinis, kitai aliai tai suteikia pareig rpintis darbuotoju, j ilaikyti gyv ir sveik, kvalifikuot. Darbdaviui ir darbuotojui numatoma daugiau pareig, nei numatoma iaip pagal civilin sutart. Tstinis pobdis santykis tsiasi kakok laiko tarp. Nepasakome kada pabaiga, vertiname kaip ilgalaikius santykius.

Darbo santyki atskyrimas nuo panai civilini santyki


Darbo santykius btina atriboti nuo toki civilini sutari kaip rangos, pavedimo, paslaug teikimo. Nuo paslaug teikimo sutarties atskirsim pagal pavaldum Nuo rangos - pagal objekt Nuo pavedimo paval pavaldum ir pagal objekt Darbuotojas DT santyki prasme vs Darbuotojas kituose santykiuose, e.g., valstybs tarnyba, prof. sporto santykiai. Pagrindiniai poymiai sutampa. Jie iimti i DK reguliavimo srities stat. leid`o specialiai (iki 1999 buvo reguliuojami DK).

6/49

Ranga. Atlygintinumas yra; pavaldumas usakovas gali teikti reikalavimus kokybei ir pan. (usakovas gali kontroliuoti rezultat. Darbo santykiuose darbdavys gali kontroliuoti proces, t.y. operatyvinis pavaldumas.). Yra rezultatas kiekyb. funkcija. Atlygintin paslaug teikimas. Atlygintinumas yra, darbo procesas yra (paslauga). Vl nra operatyvinio pavaldumo tik usakovo ir paslaugos teikjo kokybiniai santykiai. || Mes prie advokat nelysim, vistiek gausim galv lietuvikos grimasos. || In-house lawyeris pagal DK yra nelegalus darbas x]. Nes jis pasiymi darbo santyki poymiais, bet kadangi advokatai dirba savarankikai, t.y., nesudaro darbo sutarties, tai jie yra nelegalai, jei dirba monse kaip darbuotojai. x] ||| Kada darbo sutartis yra privaloma? Savarankiko/ nesavarankiko darbo atskyrimas. TDO rekomendacija nr.198: atsirandant darbo form vairovei, ribos tarp darbo ir civ. santyki inyksta. Reikalingas aikesnis atribojimas. E.g. darbo atlikimas pagal instrukcijas ir kitos alies kontrol, darbuotojo integravimas mon, ar ta veikla vykdoma vienam, ar daugeliui kliet, ar darb atlieka specifinmis valandomis ir vietose, ar suteikiami instrumentai, technika, etc. |||| Irish Code of Practice. Employees (pavaldumas, fiksuotas darbo umokestis, negali atlikti to paties darbo kitam asmeniui, ne darbdaviui, neturi pats instrument, nepatiria finansins rizikos, atsakomybs vadovauti, galimybs gauti naudos i geros vadyvos, konkreios darbo valandos, dirba ne sau, gauna ilaid atlyginim (komandiruots), teis i virvalandi apmokjim) vs self-employed (turi savo versl, atsakomyb dl investavimo ir vadovavimo, vadovauja, atlieka paslaugas bet kam usakiusiam, turi t.t. fiksuot darbo viet, pats nustato darbo apmokjimo dydius kitiems, turi savo draudim pats, kontroliuoja savo darbo valandas pats). ||||| Darbo inspekcijos Aplinkratis x] instrukcijos inspektoriams, kaip atskirti. Basically, same shit. Savarankiko darbo paymos/ verslo liudyjimo reikm darbo inspektoriams nulin. Tai nieko nepasako apie pat santyk. Valst.darbo inspekcijos aplinkratis, kuris neturi teisins galios, apibdina kriterijus, kuriuos btina vertinti sprendiant, ar tam tikri santykiai yra darbo: Kas duoda instrukcijas, kaip turi bti atliekas darbas Ar vykdoma paties darbo kontrol Ar asmuo, kuris suteikia paslaug, yra integruotas mons veikl, kiek danai turi sueiti kontakt su kitais asmenimis, kurie dirba atsakovui. Jei turi bendrauti bent su keliais, galime konstatuoti didel integracijos laispn Kas suteikia darbo rankius, mediagas, rengimus Atlygintinumas kaip danai imokamas, ar periodikai, kaip suderama dl atlyginimo (u valand/u vienet u vienet panau rang, dl valandos darbo) Ar numatytas kompensavimo mechanizmas u patirtas ilaidas Ar manoma finansin, komercin rizika, kam ji tenka iuos poymius tikrina darbo inspektoriai, nordami nustatyti ar tai atitinka darbo santykius.
7/49

Economically dependent. Pagal statymus turi teis tam tikr ribot apsaug. Tai nra darbo santykiai lietuvoje laikomi paprasiausiais savarankikais. Dl krinio sukrimo autorini ir gretutini teisi statymas. Danai nutinka, kad darbuotojas sukuria krin darbo procese, pvz.: programuotojas. Sukurtas objektas potencialiai vertinamas kaip autori teisi objektas, taiau bendram teisinio santykio kvalifikavimui, reikalingas pasvrimas ko daugiau: autoriaus teisi objekto ar tos veiklos, kuri negali bti laikoma autori teisi objektu? Dstytojai santykius su Universitetu vertina grietai turi bti didelis balansas, kad sakytume, kad nra darbo santyki. Jei asmeniui mokama ne vien u krinio sukrim, tai visas santykis negali bti paverstas autorini teisi objektu. Pvz.: alia paskaitos (kuri gali bti vertinama kaip krinys), dstytojai veda seminarus, rengia programas (ios veiklos nra autorini teisi objektas). Kitas pavyzdys - TV laid vedjas. Vesdamas laid jis sukuria krin, bet jei i veikla kuriama reguliariai ir alia to yra kiti darbai, tai didel tikimyb, kad tai darbo santykis. Bandoma atskirti sutartis, kad dl laidos vedimo sudaro autorini teisi sutart, o dl viso kito sudaro darbo sutart. Santykius apiformina dviem sutartimis. O tai pinigins los daniausiai vaikto per autorini teisi, krinio usakymo sutart, nes palankesnis mokestinis reimas. Problemos sprendimas rastas finansiniais instrumentais mokesi beveik suvienodinimas, kad pereit normalius darbo santykius. Formalusis atskyrimas: Krinio sutartimi privalu sipareigoti sukurti krin Autorius gauna atlyginim u turtini teisi perleidim krin (nuperka autoriaus turtines teises, autoriaus neturtins teiss egzistuos toliau) Profesinio mokymo sutartys: santykiai, kurie susiklosto mokant asmen tam tikros profesijos, suteikiant tam tikr gdi. Valstyb lyg ir skatina tai, nes valstyb suinteresuota, bet nieko dl to nedaro, kad asmuo likt. Jei tik asmeniui kakiek mokama tai jau darbo santykiai, nes atitinka visus poymius ir darbdaviui tampa labai sudtinga: asmuo tampa brangus ir tampa darbuotoju. Profesinio mokymo santykiai pagrsti tuo, kad jie traukti mokymo staig programas. Tuomet sudaroma trial profesinio mokymo sutartis. O jei tokios sutarties nra - asmuo nra praktikantas, o jau darbuotojas ir turi darbuotojo status. Darbo umoksestis nors abonementai neeina darbo umokest, bet ES teis ir n skaiius direktyv dl vyr ir moter lygi galimybi garantuoja, kad bet kas, kas gaunama darbuotojo dl darbo fakto (i darbdavio ar treij asmen) bus laikoma darbo umokesiu, nes ne darbuotojas to gauti negali. Teisinio santykio kvalifikavimui tiek umokesio forma, tiek imokjimo bdas neturi lemiamos reikms, todl ir profesinio mokymo sutartis, praktinio mokymo sutartis turi turti vis eil slyg (pvz.: trials sutartys, traukimas mokymo programas) tam, kad asmuo dirbantis pavaldume net ir u atlyginim nebt laikomas darbuotojo, kad mons galt pabgti i darbo santyki.
8/49

Tik savarankikame santykyje, kuris nra darbo santykis, galime turti tokias mokesi sumokjimo galimybes kaip verslo liudijimas ar savarankiko darbo payma. Valstybs tarnautojai Atskirti nuo kit darbuotoj, kad valstyb galt laikyti u trumpesnio pavadlio Dl to j santykius reglamentuoja administracin teis (VT). Jie nra darbuotojai, nes juos st.leid. i darbo santyki im. O kaip tada K-jos 48-51 straipsnio galiojimas jiems, nes tie str. skirti darbuotojams. Tai aiku saugo ir tarnautojus tie str. ;]] Bet atleidimo i darbo atveju DK tarnautojo negins. Tai sureguliuota VT. Bet tas st yra trumpokokas x]. DK taikomas, kiek nereglamentuoja VT. Valstybs tarnyba ES leidia riboti laisv darbuotoj judjim ioje srityje, bet ES valstybs tarnyb suvokia siaurai (siauriau nei mes). Valstyb tarnyba pagal ES tik tie tarnautojai, kurie tiesiogiai gyvendina valstybs suverenitet. ETT kovo 27 d. Cudak v. Lietuva (ambasados telefonist) Lt apsksta, nes atsisak nagrinti iekin dl grinimo darb, es ji dirba Lenkijos ambasadoje, santykiai yra ne darbo. Iekinys prie Lenkij kyla i vieosios teiss, todl nagrintinas Lenkijos teismuose. ETT inagrinjo telefonists status (padjo rengti renginius, telefonist) ir pasak, kad tai darbo santykiai. Kad ir kaip js j bepavadintumt teiss aktuose, i TT konteksto ji susijusi su ambasada darbo santykiais, o ne vieosios teiss dalykas. Todl ms teismai turjo nagrinti iekin ir netaikyti valstybs imuniteto Lenkijai. 55 str. po Lisabonos sutarties utikrinamas laisvas darbuotoj judjimas, netaikomas valstybs tarnybai, valstybs tarnyba suprantama siaurai tik tie, kurie funkcikai irint, o ne formaliai, atlieka tiesiogiai gyvendina valstybs suverenitet . Traktavimas yra siaurinantysis. Dabar mes valstybs tarnyb iskiriam i darbo teiss srities, bet atskiriems i ES ar TT ateinantiems reikalavimams jie gali bti valstybs tarnautojais (darbuotojais?). Moter ir vyr lygi galimybi statymas perkeltos ES direktyvos, o ES teisj tiesiai viesiai pasakoma, kad direktyvos dl vienodo poirio vyrus ir moteris nedaro skirtumo tarp darbuotojo ir valstybs tarnautojo. O itam statyme kalba apie darbuotojus ir darbdavius, tad ia yra statymo spraga. Valstybs tarnybos stat. 5 str. numato subsidiar darbo santyki taikym valstybs tarnybos santyki nesureglamentuotais atvejais. Bet kas yra nesureguliuota jei statyme nra, tai jau nesureguliuota? Pvz.: DK mini ir mokymosi atostogas pagal subsidiarumo princip valstybs tarnautojai irgi turi toki teis (dabar tai pataisyta). Jei statymas vardija baigtin sra, tai taip ir daroma, kad nebt toki atostog. T.p. Dieduko garantija. Bet koks vaik priirintis asmuo gali vaiko prieiros atostog ieit iki 3 met, taip sustabdydamas 3 metam atleidimo i darbo proces. T prasimu valstybs tarnyb. O gali toki atostog ieit ir diedukas, ir bobut.

9/49

Subsidiarus DT taikymas yra Valstybs tarnyboje (statutiniai pareignai patenka valstybs tarnyb, bet jie dar ir atskirai reguliuojami. Kai statutini santyki nereguliuoja taiko valstybs tarnybos santykius, kai ir ten nra taikom DT). Pagal analogij valstybs tarnybai taikysim dl lygi galimybi (kaip minta apie sprag aukiau), bet jei paeis ministerija norm ar taikysim administracin atsakomyb? Ar ministerija laikoma darbdaviu? Pagal direktyv laikoma darbdaviu, pagal statym ne. Profesionals sportininkai. KKS numato, kad sportininkai sudaro civilin sutart dl sporto paslaug teikimo. Nesvarbu, kad tu turi darbo santykius atitinkant santyk, bet vistiek tu nesi darbuotojas pagal statym. Sportininko veikla specifin darbin veikla (pasisak ApelT). Aha. Tai jis yra ne darbuotojas, bet turi garantij i DK (darbuotojai neturi mokt yminio mokesio). O kaip tada dl darbo sant byl nagrinjimo taisykli inkvizicinis procesas, ne rungimosi, teismas turi priteisint, net ko neprao. ES utikrina laisv darbuotoj judjim. Bet darbuotojo apibrimas kiekvienoje valstybje narje yra vis kitoks. Todl ES apsibreia patys, kas tai yra (EBTT). Atlygintinumas, paslaugos, paklusimas teismui nustaius tuos poymius, ES teiss kontekste, asmenys laikomi darbuotojais. Ten patenka ir sportininkai. O valstybs tarnyba turi iimt. Todl yra baigtinis sraas pareigybi, kas laikoma valst.tarnyba. Ta pati ES teis mums numeta kaikoki dar problem (visa eil direktyv, tik jos neaiku kam taikomos, nes taikomos darbuotojams pagal nac.teis): Nediskriminavimas. Darb sauga. |||| Bendrovs vadovas. Pagal AB, su juo sudaroma darbo sutartis. LAT sako, ne ia es pavedimas, nes jis atstovauja bendrov. O mokesi inspekcijai jis pilnu reimu darbuotojas... Denosa byla. Pagal EBTT, lemiamas argumentas yra pavaldumas. Ar vadovas yra pavaldus? Nu jis yra atskaitingas stebtoj tarybai ir akcinink susirinkimui. Pavaldumas yra. Ar vadovas gali patirti neigiam finanasini pasekmi dirbdama. Nra vadovo finansins rizikos jam vistiek sumoks.

Darbo teiss reglamentuojami santykiai


Dvi darbo santykio sampratos vieningas santykis arba dalomas. Kartais darbo santyk reikia suvokti siaurai, kartais plaiai. Darbo santykiai DK reglamentuojami santykiai. Darbo santykiai santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio, kurie kyla i darbo sutarties ir kuriame yra visi trys poymiai: Atlygintinumas Pavaldumas
10/49

Objektas apibdinamas kiekybiniais poymiais (darbo funkcija) Tai santykiai siaurja prasme, plaija prasme visi DT reguliuojami santykiai.

Kiti darbo teiss reguliuojami santykiai (pagal j atsiradimo moment):


Prie darbo santyk einantys santykiai, kurie gali bti prielaida darbo santykiui atsirasti (darbinimo santykiai), kita vertus, jie yra tokie svarbs darbo teisei, kad kodeksas imasi juos reguliuoti. Tai taip uimtumo ir paramos uimtumui santykiai, darbinimo sistema. Jei draudiama diskriminuoti darbuotojus, ar leidiama diskriminuoti atjusius sidarbinti? ES teis gina ir moment, nors nacionalin teis apie tai nieko nesako. Ar jis jau turi darbuotojo status? Jis jau turi apsaug nuo diskriminacijos sidarbinimo prasme. Kokiam jam apsauga reikalinga? Kad neispirt pro duris, kad neeist, kad be diskriminacijos inagrint jo kandidatr. Viskas susiveda diskriminacijos udraudim. Darbdavys nesvarst mano kandidatros dirbti lktuvo stiuardu dl plauk nebuvimo ES teis negina plikumo, o nac.teis gina. Reikia interpretuoti, kad darbuotoj lygiateisikumas taikomas ir tiems, kurie nori bti darbuotoju. DK 96 str. jei asmuo buvo diskriminuotas, jis gali kreiptis dl atsisakymo priimti darb tokiais motyvais, teismas gali pareigoti priimti asmen (ne darbuotoj) darb. Lydintys darbo santyk, kartu su darbo santykiu santykiai, kurie gali bti skirstomi dvi grupes: Kolektyviniai santykiai (paremti soc.partneryste) kolektyvin sutartis, asociacijos laisv, derybos ir pan. Santykiai, susij su darbo statymo vykdymo prieira, kontrole bei ginai darbo santykio vykdymo metu. Po darbo santykio einantys santykiai, kuriuose gali dalyvauti ne tik darbdavys ir darbuotojas, bet ir teismas, uvusiojo darbuotojo ilaikytiniai, sutuoktinis ir pan. Tai santykiai, susij su darbo ginais, ir santykiai, susij su materialine atsakombe (alos atlyginimo bylos).

Darbo teiss reguliavimo metodas


Pagal teorij, DT metodas mirus. Taiau esm atsiskleidia per atskirus institutus: darbo sutarties sudarymas, vykdymas, materialin atsakomyb ir pan. Visi jie turi iek tiek skirting reguliavimo metod. Leidimas su liepimu turi skirting santyk. Pvz.: darbo sutarties nutraukimo reguliavimas itin imperatyvus. Ar galima ieiti nemokam atostog? 184 str. Prao suteikti kelionei Brazilij. Kodeksas numato baigtin sra, taiau valstybs tarnautojas gali ieiti nemokam atostog, o darbuotojas negali. Darbo inspektorius pasakys, kad negali. O dstytojas sako, kad gali, nes atostog institute vyrauja dispozityvus metodas: numaius minimalias atostogas, kitos normos leidia dar daugiau (185 str. alys gali susitarti dl papildom atostog). Svarbu tinkamai interpretuoti straipsn, kas i tikrj jame ukoduota. Asmeniniai santykiai nereguliuojami DT, kol jie neperengia tam tikr rib esant darbuotoj simpatijai, gali suveikti apsaugin DT funkcija (nuo seksualinio priekabiavimo ir pan.)
11/49

III. Darbo teiss principai


Principai tai idjos, pradai, atskleidiantys teiss esm, prigimt, socialin paskirt, tendencijas. Princip klasifikacija: bendrieji, tarpakiniai, akiniai; kolektyvins DT, individualios DT;

Bendrieji teiss principai Darbo teisje.


Teisingumo, teistumo ant j laikosi teisin sistema. Pirmiausia reikt irti Konstitucij ir KT doktrin. Teisi ir pareig vienovs principas negalima tik vienai aliai suteikti teises ir tik i vienos reikalauti pareig atlikimo. Vieno asmens teises atitinka kito asmens pareigos. Teisins apibrties, teist lkesi principas skirti daugiau sprsti teiskros, teisins politikos problemas, pvz.: tvirtinti taisykles dl statymo negaliojimo atgal, sudaryti galimybes planuoti komercin veikl, darbo santyk. Jie paskutins priemons bandant statyme velgti prietaravim iam principui ir taip laimti byl, paneigiant statymo leidjo reguliavim. Kam reikalingi teiss principai? Reikm: Kolizij alinimas; Sprag alinimas (teiss analogija); Aikinimas; Kuriant teis.

Bendrieji principai labiau padeda aikinant teis ir j kuriant, maiau padeda alinant spragas ir kolizijas.

Tarpakiniai principai.
Neleistinumas piktnaudiauti teise Protingumas gali skirtis reikalaujamo protingumo laipsnis. Atsivelgiant darbo pobd ir asmens kvalifikacij, galima reikalauti ir skirtingo pareig suvokimo, savo veiksm vertinimo ir atidumo. Todl pvz.: kai LAT nagrinjo byl dl sutarties sudarymo fakto buvimo/nebuvimo tarp teisininko ir mons, jis kelia skirtingus standartus nei kad ginyt paprastas dabuotojas. Siningumas - DT daniausiai taikomas siningumo principas (i tos trijuls), kai alis turdama statyme numatyt teis, naudojasi ja nesiningai. Pvz.: darbuotojas, atostog metu susirgs, turi teis atostog pratsim ligos laikotarpiu. Darbuotojas susirgo, tai pagal DK panau, kad net nereikia informuoti. Bet praktika pasak, kad jei turi teis ir nori ja pasinaudoti, o kita alis neino apie i teis, tai siningumo principas reikalauja informuoti apie savo status. Atskirais atvejais, darbdavys net gali pareikalauti susitarti dl ios teiss panaudojimo. Taigi, LAT iaikino tiek
12/49

informavimo pareig, tiek pareig tartis dl teiss panaudojimo. Siningumo principas atspindi CT bding tendencij reikalauti i abiej ali elgtis siningai. Teisingumas ne tas pats, kaip bendrasis teisingumo principas. Kai kas nors pritaikys, tai ir inosim turin. Tarpakiniai principai veikia DT kaip aibolaidiai. Kai nebra daugiau u ko griebtis, tai lieka ie principai: teisingumas, protingumas, siningumas. Pvz.: primte darbuotoj darb. Po dviej savaii jis paprao atostog. Galima suteikti tokias atostogas mnesiui laiko, net jei idirbo dvi savaites. Suteikiam atostogas. Vidury atostog, jis prao nutraukti darbo sutart. Darbuotojas turi toki teis. Darbdavys privalo forminti atleidim. Kaip dl atostogini? Gavo viso mnesio alg. DK 224 str. iskaita nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas nesant jo kalts. Tik rodius darbuotojo nesiningumo, yra mikrogalimyb usikabinti. Siningumo principas taip pat turi savo ribas.

akiniai principai
Specialiai sukurti DT principai. Juos randame DK 2 str., 40 str. (socialins partnerysts principai). Be i princip, ireikt DK, dar yra principai, kylantys i skirting teiss norm interpretavimo, norm esms. ie principai daug siauresni, instituto lygmens, pvz.: darbuotojas atleistas i darbo dl struktrini pertvarkym, spja, sumoka ieitin. O pasirodo po savaits prim kit mog t pai viet. Reikt jam kreiptis teism dl grinimo darb, pripainti darbo atleidim neteistu. Kas turi rodinti atleidimo teistum? Darbdavys. CPK sako, kad nereikia rodinti aplinkybi, kur statymas pasako, kad nereikia j rodinti. DK neturi tokio rodinjimo natos atgrimo, DK nepasakyta, kad turi rodinti darbdavys. Tuomet LAT kuria taisykl - jis sukuria princip, kuris tampa taisykl. O kodl jis taip daro? LAT vysto argument, kad doktrinoje visuotinai pripainta, kad tais atvejais, kai tik viena alis turi rodymus, kuri kita alis negali pasiekti, rodinjimo nat turime perkelti tai aliai. Btinyb, kylanti i rodinjimo procese, tampa tokia btinybe, kad pasakius, kad mano atleidimas yra neteistas, galiu sdti susidjs kojas, nes turi rodyti darbdavys. Toks rodinjimo natos atgrimas yra taps instituto principu. Diskriminacijos bylose rodinjimo nata irgi perkelta spec. statymuose. Ten turime aiki norm, bet ta norma ne principas.

Kolektyvins DT principai.
Asociacij laisvs principas visa eil norm, TDO konvencij, Europos socialin partija, tarptautiniai paktai, Visuotin mogaus teisi deklaracija, Konvencija ir kt. dokumentai udraudia kitis asociacij laisv, drausti jas. Tokia apsauga tvirtinta ir Konstitucijoje per dvi teiss normas 35 str. (laisvai vienytis asociacijas), 50 str. (profesins sjungos). iame principe turime atskiras teises: Teis steigti Teis stoti (pozityvioji)/nestoti (negatyvioji) ias asociacijas abi teiss saugomos vienodai
13/49

Teis prof.sjungoms laisvai veikti, nusistatyti vidaus struktr, tikslus, bti apsaugota nuo iorinio poveikio (valstybs, darbdavi) Ar gali bendrovs vadovas steigti profsjung? Darbdavys negali bti jo monje veikianios sjungos nariu. I i teisi ivedamos kitos teiss. Ta grup turi dar teisi: Kolektyvins derybos Kolektyvini sutari sudarymas Kolektyviniai ginai (-> teis kolektyvinio poveikio priemones, t.y. streikai). Streikuoti neturi teiss tie, kas nra darbo teisje ir nra asociacijos (iimtiniu atveju darbo tarybos), nes tik tokiu atveju streikas bus teistas. {DT deimt moni gali nustatyti taisykles imtui moni. } Kolektyvini deryb laisv pasireikia tuo, kad pas darbdav ateina profsjunga ir sako, kad nori didesni alg. Darbdavys neturi teiss su jais nesikalbti. Deryb laisv reikia galimyb kelti reikalavimus ir darbdavio pareig tuos reikalavimus iklausyti. Turi dertis su darbuotojais, net jei reikalavimai keisti. Ar turi sudaryti sutart? Nra prievols, neprivalai. Ir dar vienas laisvs aspektas k traukti sutart. Kolektyvini deryb ali atsakomyb u savo sipareigojimus Savanorikumas, savarankikumas prisiimant sipareigojimus Galiojanios teisins sistemos nepaeidiamumas negalima siekti paeisti teiss sistem Realus sipareigojimo vykdymas. Kolektyviniame lygmenyje abi alys turi gerbti vien kita negali imesti i deryb, nesuteikti minimalios pagalbos, derybas reikia vesti geranorikai.

Individualios DT principai:
Priverstinio darbo udraudimas tvirtinta Konstitucijoje ir tarptautiniuose dokumentuose. Darbas, kurio asmuo nepasirenka savo valia. Negalima versti darbuotoj atlikti darb be jo sutikimo, kitok negu kuriam jis buvo pasamdytas. Vieieji darbai nra priverstinis darbas, nes reikalingas nuteistojo sutikimas. Bausmi vykdymo kodeksas 125, 126 str. Klausimas dl geleinkelio statuto u paeidimus perkelia emesnes pareigas. Sutiko dirbti darb, bet juk ne itas funkcijas atlikti. Tarybinj teisj t plaiai naudojo, po nepriklausomybs t panaikino, nes primetinja asmeniui dirbti t funkcij, dl kurios jis nesutiko. Taiau geleinkelio drausms statut pakeisti pamiro. Taip pat tai ir jgos struktr tarnybose perkelia maiau apmokamas pareigas, o apsigynimo priemon jie nesudaro sutarties. Jie patenka valstybs tarnyb, kur nra darbo sutarties. Taip kvazilegitimuojamas jo perklimas maiau apmokas pareigas kaip darbo drausms priemon. Darbo santyki stabilumas santyk sivaizduojame trunkant. Bendrja prasme, santyk norime matyti sudaryt neapibrtam laikui, kuris tsiasi. Valstyb siekia, kad bt neterminuota darbo sutartis. Todl terminuotos darbo sutartys tvirtintos kaip iimtys.
14/49

Antroji stabilumo apraika visa eil norm, kurios draudia darbdaviui atleisti darbuotoj tiesiog taip. Taip leidiama pvz.: Amerikos, UK sistemose. Kontinentinje teisje is principas yra visuotinis. Skiriasi gyvendinimo detals, pvz.: Lietuvoj beveik maksimali apsaugos palet: darbdavys turi turti svar,bi prieast nutraukti sutart (su darbuotojo kalte daug procedr turi bti atlikta/be darbuotojo kalts dl koki prieasi, kada sptas, kaip sumokama, su kokiais negali nutraukti sutari). Vokietijoje pvz. nra ieitins kompensacijos, bet ilgi spjimo terminai. Kitur yra kompensacija, bet trumpesni spjimo terminai. Laisv pasirinkti darb gali pasirinkti t usimim, kur nori, bet nesuteikia teiss reikalauti darbo vietos. Valstybs pagalba gyvendinant teis darb nereikia, kad valstyb turi tave aprpinti tave darbo vieta. Saugi ir sveikatai nekenksming slyg sudarymas turim siekti sudaryti sveikas ir saugias darbo slygas. Teisingo atlyginimo principas valstyb nustato minimali alg ir tam tikrus apmokjimo principus. tvirtintas tiek K-joj, tiek DK. Negalima mokti skirtingo atlyginimo pagal lyt ar dar k. Darbo umokestis turi garantuoti darbuotojo ir jo eimos nari pragyvenim. Ha. Ir apmokama u darb, o ne u soc.padt ir bla bla. Kas turi utikrinti teising apmokjim? Darbdavys ar valstyb? Oj, jie turi tai daryt solidariai. Valstyb nustato tokio dydio minimal darbo umokst, kuris utikrint darbuotojo ir jo eimos pragyvenim, o darbdavys turi mokti DT bendrumas ir diferenciacija darbo santykiams naudojame normas, kurias taikome visiems darbo santykiams, bet iskiriame specialias dl: Darbuotojo psichofizini savybi sukuriame asmenis sauganias teiss normas. Darbo santykio pobdio sukuriame specialias teiss norma,s kurios bando atsivelgti darbo santykio specifik ir taip padaro nukrypimus nuo bendr DT norm. Princip apraika bendrosios ir specialiosios DT normos. Lygiateisikumas, lygyb gali bti vartojami kaip sinonimai ms teisinj sistemoj, nedarom dogmatinio, lingvistinio tyrinjimo. Asmuo turi teis lygiateisikum su kitais asmenimis. Kuo pasireikia lygyb tai starto ar rezultato lygyb? Kur lygyb? Kokiu pagrindu lygyb? Kokiais veiksmais, normomis gali bt paneigiama? Kokiomis priemonmis galima de facto gyvendinti lygyb? Tai suvokiama kaip prigimtin teis bti vienodai traktuojamu kaip ir kitas asmuo. Ms KT lygiateisikumo tyrinjimai dar labai nebrands. KT pateikia tam tikras ivadas, kuriomis pats save sirmina, pvz.: visi asmenys teismui, pareignui yra lygs. Jei a privatus darbdavys, ar man visi asmenys lygs. Ar pareignui visos parduotuvs yra lygios? Didiuliai klausimai, kokiu pagrindu galima diskriminuoti. Visi asmenys yra lygs.
15/49

Kam? Ministerijai, policijai ir pan. kol jie gyvendina viej valdi. Ar is principas yra taikomas privaiems asmenims? Tai yra nurodymas vieam asmeniui (skaitant vykd.valdi ir stat. leidj) vienodai traktuoti visus asmenis, iskyrus jei yra tam tikras tikslas, siekiama tinkamomis priemonmis ir tai daroma proporcingai. Dl privai asmen svarbu atriboti sferas. mogaus teiss neveikia civilinj srity, nes ten vyrauja sutarties laisv, valios autonomija. Nors dabar i laisv mainama ES priemonmis: visa eil direktyv veikia CT ir kitas mirias teiss akas, pvz.: darbo teis. Tam tikrais pagrindais draudiama atsisakyti sudaryti sutart ar nustatytui diskriminacines slygas. Ar galima romui atsisakyti suteikti gyv.plot lygiomis slygomis kaip lietuviui? Direktyva sako, kad draudiama diskriminuoti dl rass, etnins kilms ji galioja DT, vietime, housing (valstybs suteikiami bstai). Housing dar neapima privai bst, bet pvz.: Vokietija tai pritaik visai nuomai. CT dar veikia principai viej sutari sudaryme ir vartojimo sutartyse. Bet civiliniame sandoryje nieko negalsime padaryti. jimas naktin klub skirtingos kainos panoms ir vaikinams. Pagal nacionalin teis viskas gerai. Bet ES direktyva draudiama diskriminuoti dl lyties preki pardavime, paslaug teikime. Apibendrinant, Konstitucija tvirtina draudim diskriminuoti, privilegij teikim, taiau is draudimas pats savaime kyla tik valstybei ir jos pareignams (vieam asmeniui), privataus asmens jis nepareigoja. Antroji straispnio dalis, kuri mini draudiamus diskriminacijos pagrindus, yra ne savarankika teiss norma, o pltoja pirm dal, nesukuria naujo efekto ar draudimo. Jei bt pasaks, kad tai atskira norma, bt galima j taikyti privaiam asmeniui. Bet iaikino, kad tai kaip apsaugins teiss, ginams nuo valstybs puolimo. Reikalavimas specialiai kvalifikacijai nra lygiateisikumo paeidimas. Tai objektyvus reikalingumas savybi, reikaling atlikti to darbo funkcijas. Tuo pagrindu diferencijuoti galima. Darbdavys gali nustatyti slygas, bet jos visiems darbuotojams, kandidatams vienodos turi bti. Arba jei t.t. savyb gali kelti pavoju paties darbuotojo ar kit saugumui. Diskriminacijos pagrindai: Ras ar yra rass? ES atmeta rasi teorij Socialin padtis statyb bendrov iekojo teisininko su VU TF diplomu. Aikino, kad isilavinimas yra socialin padtis. Bet kokiu atveju, KT privatininkams neukrov tos normos. Ar draudiama darbdaviui diskriminuoti kandidatus pagal j diplomus? Pagal Konstitucij ne, bet pagal kitus aktus? Pati Konstitucija nedraudia, bet ji tvirtina bendrj teiss princip. Tuomet princip suprantame kaip paliepim statym leidjui eiti CT ir nustatinti ten lygiateisikum. Taigi DT yra i Konstitucijos iplaukiantis teisingumo principas, kuris turi savo turin. is principas bendrojo konstitucinio principo iraika. Taip pat turime ES teis, kuri nuleidia direktyvas, kurios gyvendinamos spec.statymais, pvz.: Lygi moter ir vyr statymas.

16/49

Taigi, turime: Konstitucij, DK (savas turinys, daugiau pagrind ivardinta, nebaigtinis sraas) ir dar turime spec.statymus lygiateisikumo srityje, kurie perkelia ES direktyvas (o jei direktyva perkelta blogai, tai atskiras aidimas ). Ar reikia iekoti prieprieos, konflikt? Visi suinteresuoti mogaus teisi pltra. Taiau pleiant vieno asmens teises, kito asmens teiss siaurja. DT tai daroma darbdavio sskaita. Taigi, darbdavys ne i Konstitucijos, bet i DK gauna nurodymus nepaeisti lygiateisikumo. ie nurodymai tiesiogiai seka i DK princip. ie nurodymai paiame DK apibrti labai fragmentikai. Kokios normos ji pltoja? DK 96 str. draudiama diskriminuojant priimant darb DK 129 str. mainant darbuotoj skaii DK 186 str. u tok pat darb mokamas vienodas umokestis Ar pakanka i norm? Vargu. Ir tai ateina direktyvos, kurios antidiskriminacin politik pakl labai aukt lyg. Pilietyb visose srityse ios sutarties galiojimo teritorijoje, tai nustatyta sutartyje dl ES veikimo Lytis darbo umokesio srityje (e.g. 141 str. nuo pat ES steigimo, nes Pranczijoje jau buvo tokia norma, todl kit valstybi darbdaviai galt gaminti pigiau, nes atlyginim katai bus maesni. Tai tiesiogiai atsilieps ir bendroje rinkoje, kurioje pranczikos preks bus brangesn. Tai pats stipriausias teiss aktas, nes tai ES steigimo sutartis. Juo galima ijoti ymiai toliau nei bet kuria direktyva). Konsoliduota direktyva - 2006 m. 54 direktyva draudia diskriminacij: Sudarant darbo sutart Vykdant Baigiant Profesins socialins apsaugos sistema (tai, k darbdavys daro savo iniciatyva drausdamas darbuotojus nuo rizikos), socialinio draudimo santykiai, iskyrus valstybin soc.draudim, savarankikai dirbani asmen apsauga. Po ios direktyvos veikimu patenka darbuotojai, savarankikai dirbantys asmenys ir valstybs tarnautojai, nes darbuotoj svoka direktyvos prasme juos visus apima. 2004/114 direktyva dl diskriminacijos dl lyties paslaug ir preki pardavimo srityje. Ji konkreiai eina CT taikymo srit, ji nelabai domi DT. Ras, etnin kilm - 2000/43/EB direktyvos sritys: DT Socialins imokos vietimas Housingas

17/49

Savarankikas sidarbinimas individuali veikla, ne pagal darbo sutart. Tai yra CK. Pvz.: advokat kontora. Byla kontoros partneriu padar vyr, o ne moter, nors jos record buvo ymiai geresnis. Amius, negalia, seksualin orientacija, religija - 2000/78/EB direktyva. Sritys tik DT. Pagrind sraas baigtinis ES antrinje teisje. Praktin situacija Airijos darbdavys nutaria paskatinti nerkanius asmenis ir pasako, kad nerkantiems asmenims priedas prie algos. Nepatenka nei vien i i pagrind ES. ES leidia tai daryti (nedraudia), bet galbt nacionalin teis draudia, reikia atsivelgti konkrei situacij. O kaip LT? DK 2 str. 1 d. 4 p. aplinkyb, nesusijusi su dalykinm savybm. Taigi, Lietuvoje taip daryti negalima. Todl jei nori diferencijuoti darbuotojo teisin padt, js turite turti darbuotojo dalykin savyb. Nuo diskriminacijos iki diferenciacijos vienas ingsnis. Tik daugeliu atveju diferenciacija gali bti pateisinama arba ji nepatenka teiss reguliavimo srit. 2000/43 ir 2000/87 K29 str: 1 d. definicija, 2 d. vertikalus taikymas taikomas valstybei. Valstyb negali diskriminuoti, teikti privilegij. Pateikiamas nebaigtinis pagrind sraas. Antra dalis papildo pirmj, todl privats asmenys negali taikyti io principo tarpusavy. statymai ir DK 2 str. 1 d. 4 p. taikoma ir tarp privai asmen. Taip pat nebaigtinis pagrind sraas: savybs, kurios nepriklauso dalykinms savybms. Dalykins savybs pagrindas diferencijuoti. ES teis: EB Steigimo sutartis ir direktyvos. EB Steigimo sutartyje draudimas diskrimuoti dl pilietybs ir darbo umokesio lygyb tarp vyr ir moter. Direktyvose kiti pagrindai, kurie jau baigtiniai. 2000/43 ir 2000/87 perkeltos LT teis spec. statymais: Moter ir vyr lygi galimybi statymas, Lygi galimybi statymas. i statym santykis su DK lygiateisikumo principu didel problema, nes tai eurointegracijos statymai, jie turt turti pirmenyb prie nacionalin teis. Taiau ios pirmenybs DK nenumato, numato CK CK nustato eurointegracini statym pirmenyb prie CK. Ar i pirmenyb konstitucikai paaikinama? Taip, per konstitucin akt dl LT narysts ES. Turt bti paaikinama pirmenyb eurointegracini statym. DK numato tik kelias normas, kurios draudia diskriminuoti dl primimo darb, atleidimo bei darbo umokesio srityje. Kitos normos yra paslptos, bet realiai ie statymai taip detaliai perkelia direktyvas, kad jie numato: diskriminacijos svok, formas (tiesiog./netiesiog.), iimtis ir apibria rodinjimo natos perklimo princip (diskriminacijos bylose rodinjimo nata perkeliama atsakovui). Problemos gali atsirasti ir lygioj vietoj: leidiama pozityvi diskriminacija vyr ir moter diskriminacijos srityje. Teisingumo teismas sako, kad negali bti absoliuti diskriminacija, negali esmingai skirtis kompetencijos ir pan. Ar gali suveikti i iimtis Lietuvoje? MVLG 2 str. 4 d. Turi bti numatytas spec.statymas pozityviai diskriminacijai, taigi iaip tokios iimties taikyti negalima. Dstytojas sako, kad tiesiog nevykusiai perkl direktyv.
18/49

Situacija: mados nam direktor sak, kad priims maneken demonstruoti drabuius. Ar reikalavimas darbo vietai susijs su lytimi yra teistas? Direktyva 2006/54 ir MVLG diskriminacija nebus laikoma, kai darb atlikti gali tik tam tikros lyties asmuo. Situacija2: darbuotojas, kurie per pastaruosius 6 mn nesirgo, skiriama priemoka. Diferenciacijos pagrindas juridinis faktas, kad asmuo buvo laikinajam nedarbingume ar nebuvo. Ar ES teis reguliuoja klausim? Nra io klausimo. Ar reguliuoja DK? Diferencijuoti draudiama, nes is faktas netenkins darbini savybi. Situacija3: darbuotojai, kurie turi nepertraukiam didel sta monje, jiems skiriama priemoka. Ar i trukm gali bti diferenciajavimo pagrindas? Taisykls, kurios orientuojasi sta, labai danos; visi labai nori paskatinti ilgai dirbanius. Ar staas yra darbuotojo dalykin savyb? Staas siejasi su amiumi. Kas gali turti 15 met sta? Jau tik tie, kurie yra atitinkamo amiaus, vyresni. Taigi staas i principo stipriai susijs su amiumi. Klausimas ar tai diskriminacija dl amiaus ar diferenciacija netiesiogiai dl amiaus? Tiesiogin diskriminacija paima pagrind ir tiesiogiai diskriminuoja. Teis senatvs pensij skirtingas vyr ir moter amius. Staas tiesiogiai nepasako, bet kas turi ans turti tok sta? Vyresni. Kitas pvz.: kas gali ieiti ntumo ir gimdymo atostog? Moteris. Atimam i moters dal algos. Diskriminuojam dl ntumo ir gimdymo atostog. Netiesiogiai taip diskriminuojam dl lyties, nes tik moteris gali ieiti toki atostog. O tai dl vaik prieiros iki 3 m atostog gali ieiti tiek vyras, tiek ir moteris. Todl atimant alg i tokio asmens, diskriminacijos kaip ir nra, bet labiau nukenia kakurios lyties asmenis: praktikai ieina 97 procentai moter. Taip netiesiogiai diskriminuojam moteris. Tiesiogin dl udrausto pagrindo taikoma diskriminacija. Netiesiogin dl neultralaus pagrindo taikoma diskriminacija, pvz. darb priima ti 180 cm gio asmenis. Praktikai taikant tok neultral kriterij, yra diskriminuojamos moterys. Taigi staas irgi nesakom, kad jaunimas negali naudotis ia teise, bet praktikai gaunasi, kad jaunimas ios teiss neturi, o vyresni asmenys turi. Draudiama tiek tiesiogin, tiek ir netiesiogin diskriminacija. Reikia irti ar skirtingas traktavimas yra pateisinamas. statym leidjas numato iimtis i lygiateisikumo principo: diskriminacija leidiama ar net sukuriama, bet statym leidjas nelaikys to diskriminacija, nes siekiam paangi socialini tiksl. Udavinio sprendimas: diferenciacijos pagrindas, aplinka, kurioje tai vyksta, blogesn asmens padtis, irima ar pataiko iimt. Amius tiek tiesiogin, tiek netiesiogin diskriminacija dl amiaus pagal statymus ir direktyvas gali bti pateisinama. 2000/78 6 str. dl amiaus nebus diskriminacijos, jei nacionaliniais statymais bus siekiama pateisinamo tikslo, o jo bus siekiama btinomis ir teistomis priemonmis ir bus laikomasi proporcingumo principo. 3 btini ingsniai: tikslas, priemons, proporcingumas. Dl kit pagrind formul iek tiek kitokia. Tiesiogin diskriminacija pateisinama tik statyme numatytais atvejais, t..y reikia iekoti statyme numatytos iimties. O netiesiogin
19/49

diskriminacija gali bti pateisinama per generalin iimt, pvz.: diskriminacija nebus laikoma speciali moters apsauga ntumo, gimdymo, indymo metu. LG netaikomas katalikikoms organizacijoms, staigoms. Pvz.: Jzuit gimnazij ateina sidarbinti asmuo su turbanu. Diskriminacijos pagrindas: religija. I jo reikalauja bti kataliku. Ar galima to reikalauti? DK, K sako, kad negalima diskriminuoti dl religijos, LG sako, kad negalima, bet negalioja, kai religini organizacij veikla paremta etosu. Gauname apsaug per DK, o per LG norima apsaug atimti. Susidaro DK ir eurointegracinio statymo konfliktas. Ar tikrai egzistuoja konfliktas? Darbuotojas sako, kad gina DK, o LG netaikomas, nereguliuotinas. O pagal direktyv 2000/78 galima numatyt apribojimus, bet tik tuomet, jei jie egzistuoja primimo metu ir valstyb juos ilaiko. Bandoma gauti toki situacij kaip usienyje iuo 2008 m. LG pakeitimu, nors direktyva priimta 2000 m. Taigi tiesiogin diskriminacija gali bti pateisinama eksplicitikai, o netiesiogin ir tiesiogin dl amiaus, jei tuo siekiama tinkam tiksl, tinkamom priemonm ir tos priemons yra proporcingos. Taigi staas netiesiogin diskriminacija dl amiaus, kuri gali bti pateisinama siekiant socialiai reikming tiksl, tinkamom priemonm, kurios yra proporcingos. Ar i nuostata turi tiksl? Kuo darbuotojas ilgiau dirba toje monje, tuo jis yra brangesnis: daugiau mokti u sta, kvalifikacijas ir pan., nei jaunesnis darbuotojas. Bgant laikui produktyvumas nustos augti, bet katai dids. Tokie darbuotojai nesukuria tiek produkto, kiek kainuoja; sunku su jais nutraukti darbo sutart; vliau niekas nenors jo darbinti. Kas turi prisiimti ilaikymo katus? Valstyb liepia laikyti darbdaviams. (O jeigu turi t darbo sta, bet 3 metus pradirbo iki baigdamas auktj mokykl? Tai irgi netiesiogin diskriminacija.) U k mokama? Gal u lojalum. Ar ji tinkama lojalumui skatinti? Ar pasiekiame lojalum per 100 lit? i priemon nei per tiksl, nei per priemoni tinkamum nepraeina. Situacija4: 4 m mergait ieko auklyts lietuvs pensininks. U tok skelbim kabo 2000 Lt ATPK Diskriminacija dl: Amiaus Tautybs Lyties (bt skirtumas, jei tai bt 1 m mergait) Situacija5: Pranas ir Maryt yra 59 m amiaus. Dirba toje paioje vietoje. Pastat nauj rengim, vien asmen reikia atleisti. Visos slygos yra visikai vienodos. Pranui iki pensijos liko daugiau nei 3 m. Marytei yra pirmenybs teis likti darbe, nes iki pensijos liko maiau nei 3 m. Diferenciacijos pagrindas: dl lyties. Ar diskriminacija pateisinama? LG diskriminacija nebus dl pensinio amiaus, iskyrus profesins pensijos sistemas (tai savanorikas darbdavi aprpinimas, kurio LT de facto nra). iuo atveju pensijinis amius patenka iimt. Ar galima iimt praplsti dl galimybs likti darbe, nes pats skirtingas pensijinis amius yra teistas? Garantija likti darbe taikoma skirtingai vyrams ir moterims. Ar tai tiesiogin ar netiesiogin, nes skirtingi teistumo reikalavimai priklauso nuo to.
20/49

O jei Pranui 39 m., bet jis turi 20 m sta, o Maryt 59 m., bet stao neturi. Tiesiogin diskriminacija dl lyties ir netiesiogin dl amiaus. Ar Maryt turi pirmenyb likti darbe?

21/49

IV. Darbo teiss altiniai


Teiss altiniai teiss norm iraikos forma. Teiss norma visuotinai privaloma bendro pobdio elgesio taisykl.

Teiss altini hierarchija:

Konstitucija
(48 str., 49 str., 50 str. , 51 str. ir kt.).: teis pasirinkti darb, teis apmokjim, priveriamo darbo draudimas ir pan. Usieniei darb reguliuoja statymas: buvo laikas, kai reguliavo tik Vyriausybs nutarimas; iuo metu reguliuoja ne tik statymas, bet ir ES teiss aktai. Ar reikia saugoti darbdav? Nuo valstybs reikia. Pagrindins normos: nuosavybs apsauga, privaios iniciatyvos apsauga, teis pasirinkti darb bei versl. LAT yra pasaks, kad reikia iekoti statym ir jo interpretavimo galimybi. Netikint, kad statymai atitinka K, kreiptis KT. Tiesioginis K taikymas daugiau iimtis, force majeure atvejis, kai nepakanka statym.

statymai: paprastieji, konstituciniai.


DT kodifikuotas statymas (DK). Taigi DT svarbs DK ir kt. statymai, reglamentuojantys darbo santykius. Kit statym ryys su DK pakankamai sudtingas, nes DK 11 str. 1 d. jei yra prietaravim, taikomas DK. is principas nra patvirtintas KT. Jis realiai veikia, nes DK yra sistemikas, konsoliduotas teiss aktas. DK nepalieka sprag kai nebegalim panaudoti teleologinio, gramatinio teiss aikinimo, galim panaudoti sistemin teiss aikinim. DK neleis nugrybauti on. Kai tarp teiss akt yra prietaravim, taikoma darbuotojui palankesn norma DK 11 str. 2 d.

Postatyminiai teiss aktai.


Reguliuoja darbo santykius DK numatytais atvejais ir DK numatyta apimtimi. Jei neturim DK numatyto leidimo, postatyminis teiss aktas negali bti priimamas, nebent jis yra konstruojamas taip, kad padt gyvendinti aikiai ireikt teis, t.y. statymui veikti gali prireikti postatymini teiss akt, bet tai labai iimtinis atvejis. Kodl Vyriausyb nra laisva reguliuoti DT santyki? Nes kalbam apie privataus asmens santyk su privaiu asmeniu. Darbdavys reikalauja ginti K 23 str., o darbuotojas K 48 str. Reikia suderinti privai asmen interesus, kuriuos turi reguliuoti statym leidjas. Vyriausyb gali tik numatyti statym gyvendinimo tvark. Problema kyla tuomet, kai Vyriausyb perengia savo diskrecijos ribas. Skausmingiausi atvejai, kai Vyriausybei suteikiama kompetencija nustatyti reguliavimo ypatumus, o jie gali bti suvokiami ypatingai plaiai, pvz.: laikino darbo sutartys (iki 2 mn trukms); eina klausimai ir apie toki sutari nutraukim. Darbo sutartis gali bti nutraukiama labai ribotai, o laikino darbo sutari nutraukimas labai liberalus. Ar sutarties nutraukimo
22/49

ypatumai, kuriuos Vyriausyb gali nustatyti, reikia ir garantij suteikim, bei nauj nutraukimo pagrind nustatym?

Kolektyvins sutartys.
Kolektyvins sutartys visuomet yra dvials, o ne trials ir pan. Rys: Kolektyvins sutartys, sudaromos tarp socialini partneri auktesniu nei mon lygiu, t.y. kio aka, teritorinis lygmuo, nacionalinis lygmuo. Valstyb ir savivaldyb nra socialinis partneris. Atskirais atvejais gali bti prilyginamos soc.partneriams valstybs tarnybos santykiuose, bet ten jau veikia Valstybs tarnybos statymas. DK 23, 24 str. bet ten valstyb ir savivaldyb ais kaip darbdavi asociacija. mons lygio ir emesns kolektyvins sutartys (struktrinio padalinio).

Skiriamos dvi sutari rys, nes: - skiriasi i kolektyvini sutari reguliavimas - Egzistuoja hierarchija tarp pirmos ir antros grups

Kolektyvins sutarties teisin prigimtis


Profesins sjungos galimyb ginti darbuotoj interesus: stojant asociacij, sudaroma asociacijos sutartis (konkliudentiniais veiksmais daniausiai). Po vien laknai (darbuotojai) silpni, bet kartu jie stiprs. Profesin sjunga, kuri atstovauja 100 darbuotoj i 200, prao pakelti algas laknams. Yra galimybi priversti paklusti darbdav. Profesin sjunga, grasindama streiku, sudaro kolektyvin sutart dl algos paklimo 100 procent. O kaip padaryti, kad kolektyvin sutartis pakeist individualia sutartimi sulygt darbo umokest? Kolektyvin sutart turime padaryti norminiu instrumentu. Tuomet suteikiama jai privalomum ir visuotinum. Darbdavys negals pabgti nuo jos taikymo. Tik pripainus kolektyvinei sutariai normin gali, mes turime kolektyvins sutarties privalomum individualiam darbo santykiui. Kaip tai daroma? statym leidjas tiesiog taip ir pasako. Kolektyvin sutartis yra normin sutartis. Visoj teisinj sistemoj nra jokio analogo. Reikia skirti darbuotoj interes atstovavim nuo atstovavimo CT prasme. Ar gali organizacija prisiimti pareigojimus ir teises asmeniui, kuris nra jos narys? Ne, negali, nes tuomet tai interes atstovavimas. Savo individualias teises ir garantijas reikia skirti nuo interes, kuriuos gali ginti interes grups. Lietuvoje kolektyvin sutartis taikoma visiems. KT 1999 m prim nutarim pasakydamas, kad tradicikai profsjungos susiformavo kaip vis darbuotoj gynjos, todl statym numatytais atvejais jos gali atstovauti visus darbuotojus, t.y. sukurti pareigojimus ir teises net ir ne profsjungos nariui. Taip pat reikia skirti darbuotoj kolektyv nuo profsjungos. tai pvz. Vokietijoj kolektyvins sutartys saisto narius, o ne darbuotojus. Nariais yra 25 procentai, o de facto taiko 95 procentams, nes darbuotojas gali stoti profsjung. Taigi, tam, kad sulaikyt nuo stojimo, i karto moka kolektyvine sutartimi sutart alg. Kolektyvin sutartis lokalinis norminis aktas. Galimi ir kiti lokaliniai norminiai aktai. Tai yra aktai, kurie yra priimami darbdavio, kuriais reguliuojami darbo santykiai mons lygmenyje. Darbdavys turi vali ir pareig organizuoti darbo proces. Ar jis gali pasakyti, kada reikia darb pradti? Jis turi teis duoti privalom nurodym kiekvienam darbuotojui arba nurodym tiesiog sunorminti, t.y. pasakyti, kad visiems galioja jos nurodymas, kada pradti
23/49

darb. Savo individuali vali paveria kolektyvine valia per savo sakymus, nurodymus ir pan. Atskirais atvejais ia gali sudalyvauti ir darbuotoj atstovai, pvz.: Darbo tvarkos taisykls gali bti priimtos tik suderinus su darbuotoj atstovais. O jei teiss aktas priimtas paeidiant teiss akto primimo tvark? Jis negalioja. Jei darbdavys staiga sumsto pakeisti darbo tvarkos taisykles be darbuotoj sutikimo?

Darbo sutartis.
Individualaus asmens teisi ir pareig altinis, bet ne DT altinis, nes ji netvirtina bendro pobdio privalom taisykli. Tai individualus teiss aktas. Auktesns teisins galios teiss aktas alina emesns teisins galios teiss akto taikym. Taiau DT galioja ir prieinga rodykl naudingumo darbuotojui rodykl. Ji reikia, kad ir kokia norma tvirtint darbuotojo teis, galios ta, kuri numato jam palankesnes darbo slygas. Taip gyvendinama DK 11 str. 2 d.

Tarptautin darbo teis.


Tarptautins sutartys, reglamentuojanios darbo santykius. Sutartys: daugiaals, dvials. Du svarbiausi aspektai: tiesioginis veikimas ir virenyb. Virenyb - tarptautin teis stovi po Konstitucijos, bet vir DK. Tiesioginis veikimas priklauso nuo to, k sako pati tarptautin sutartis. Nepaisant to, kad DK nurodo, kad sutartys taikomos tiesiogiai. Tiesioginis veikimas reikt, kad ateini teism, mojuodamas tarptautine sutartimi ir nieko daugiau neturdamas, ir gali gintis vien ta tarptautine sutartimi. Tiesiogiai veikia nereikalingas joks papildomas nacionalinis teiss aktas. Tiesiogiai veikia, jei: Pati sutartis tai leidia Sutart pasiraanios valstybs mano, kad ji tiesiogiai gali bti taikoma Galioja atvirktinis principas, nei nustatyta DK ne visos tarpt. sutartys yra tiesiogiai veikianios. Atvirkiai tiesiogiai veikia mauma, pvz.: ETK (LT teism praktikoje patvirtinta tiesioginio veikimo galimyb). LAT Senato nutarime (2003 12) pasakyta, kad Europos socialin chartija ir kt. sutartys taikomos ne tiesiogiai, o tik tuomet, kai priimti specials nacionaliniai aktai. Tai klasikinis tarptautini sutari aikinimo modelis. Jis suteikia teisei tikrumo, bet neleidia teisei dinamikumo, neleidia nustatyti tam tikro dugno (neleidia akt perkelti tam tikr individual lygmen). Tai nra pats blogiausias dalykas, nes ios normos paprastai yra virtusios principais. Taigi, t pat galime pasiekti taikydami teiss principus (statymo nesureguliuotais atvejais taikoma teiss analogija).

Europos Sjungos (Europos bendrijos) teis.


Pagrindiniai bruoai: Virvalstybikumas (supranacionalin teiss sistema). i teis stovi vir Konstitucijos, vir visos nacionalins teiss piramids. Nors KT galvoja, kad stovi po Konstitucijos.
24/49

ES TTT pasisak, kad jei valstyb sutiko atiduoti ES dal savo suvereniteto, tai turi pripainti ir teiss aktus. ES teiss akt formos veikia taip, kaip apibrta ES steigimo dokumentuose (ES sutartis, ES veikimo (funkcionavimo) sutartis). Vienas i nustatyt bruo tiesioginis veikimas, tiesioginis taikymas. Reikia skirti teiss akt ris: direktyvos, reglamentai, rekomendacijos, steigimo sutartys, sprendimai, tarptautins sutartys (kurias turi ES), nuomons, deklaracijos, memorandumai ir t.t.

Steigimo sutartis.
Steigimo sutartyje randamos normos, tvirtinanios ES kompetencij leisti darbo teiss aktus. Dabar ES turi gana plaia kompetencij vairiose srityse. ES negali susikurti kompetencijos, ji gali veikti tik ten, kur jai leista veikti ir tik siekiant t tiksl, kuri leista jai siekti. Pvz.: ar gali siekdama socialins politikos tiksl pasakyti, kad per savait dirbti ne daugiau nei 48 valandas. (socialinis ne visuomeninis tikslas, o reikia saugoti mog. Socialiniai tikslai saugoti mog jo darbiniuose santykiuose). ES negali pasakyti, kad turi ilstis 35 valandas per savait ir tarp j sekmadien. UK pasak, kad ES negali sprsti, kad btent sekmadien, nes tai nacionalins teiss klausimas. Steigimo sutarties 153 str. apibria ES kompetencij darbo srityje. Darbo teis gali atsirasti siekiant ne tik soc.politikos, bet ir ekonomini tiksl. Pvz.: transporto politika vairuotojai turi dirbti tam tikr kiek valand, o po to ilstis. K saugo i norma? Vartotoj, kad vairuotojas niekur nevaiuot, svarbu apsaugoti visuomen, o ne darbuotoj. ios normos tikslai yra ekonominiai. Taiau ios normos tampa apsaugos normomis, kaip ir socialins politikos. Steigimo sutartys pirmin teis . Svarbiausios yra tiesioginio veikimo nuostatos. ES funkcionavimo sutartis gali bti taikoma tiesiogiai, jei jos nuostata tenkina tiesioginio veikimo kriterij: norma tiksli, konkreti, apibrta, nereikalaujanti atskiro nacionalinio teiss akto. Toki norm, lieiani darbo santykius, yra tik keletas: - Draudimas diskriminuoti dl ES pilietybs (18 str.); - Laisvas darbuotoj judjimas (45 str.); - Vienodas darbo umokestis vyrams ir moterims u tokios paios verts darb (157 str.). ES TTT pasak, kad tai yra ne tik valstybs, bet ir kiekvieno privataus asmens pareigojimas. Tiesioginis veikimas yra tik ia princip gina ES steigimo sutartis, o jei tursime direktyv dl to paties klausimo, tai apsauga bus kitokia (direktyvin, ji bus maesn).

Reglamentas.
Reglamentai yra antrin teis. ES steigimo sutarties 288 str. atskleidia, kad reglamentai visuotinai privalomas ir tiesiogiai taikomas. Reglamentas kaip statymas, kur priima ES. Jo negalima perrainti dl to, kad: Valstyb nepakeist reguliavimo Bt utikrinamas vienodas reglamento aikinimas. J aikina ES TTT (kad neaikint kiekvienos valstybs-nars AT vis skirtingai).

25/49

Direktyva.
velnesnis veikimas, nei reglament, nes ji turi bti perkeliama nacionalin teis. alys gali adaptuoti direktyv, pritaikyti j. Direktyva skirta rezultato atvilgiu, valstyb pasirenka gyvendinimo formas ir bdus. Valstyb prisitaiko direktyv prie tiksl. Klausimai: Gal mes jau turime t tiksl pasiek? Direktyva papildo turimus statymus. Kaip perkelti? Kaip gauti t norim rezultat? Klausimas paliktas visikai valstybi jurisdikcijai galime kalbti apie statymus, postatytiminius aktus, netgi - kolektyvines sutartis (su slyga, kad kolektyvins sutarties veikimo sritis atitinka direktyvos taikymo srit, pvz.: geleinkeli akoj dirba tik Lietuvos geleinkeliai. Bet tai gali bti ne tik monopolistinj akoj, bet ir tuomet, kai sutartis ipleiama visai kio akai. Taiau ia nuostata n karto nepasinaudota). Galima perkelti bet kokiu nacionaliniu aktu, bet btina ilaikyti teisin aikum, apibrtum. Ar galima teism praktika, aplinkraiu? Tai neatitikt teisinio tikrumo reikalavimo. Kas atsitinka, kai valstyb gauna pareig perkelti direktyv? Draudiama priimti statym, kuris blokuot direktyvos veikim. Direktyv atitinkantis teiss aikinimas turi aikinti taip, kad bt ivengta prietaravim. Kas atsitinka, jei valstyb neperkelia/perkelia netinkamai direktyv? Atsiranda galimyb direktyv taikyti tiesiogiai. Apribojimai: tik direktyvos self-executing nuostatos (konkreios, aikios, gali bti taikomos be perklimo akto, pvz.: 2000/43 direktyva negali bti jokios diskriminacijos dl rass ir etnins kilms. Paiam veikimui to utenka. Jei neaiku, ar tenkina kriterij, galima kreiptis ES TTT); valstyb privaloma valstybei narei. Jei netinkamai perkelta, valstyb paeid savo pareig, subjektas nra pareigotas, nebent subjektas yra valstyb, i.e. vieasis juridinis asmuo. Turime irti, kieno atvilgiu darbuotojas turi reikalavimo teis. Jei darbdavys yra vieas darbdavys, tai subjektas yra valstyb. Vieas darbdavys negali pabgti pasakydamas, kad nieko neino apie direktyv ir ji neperkelta. Kaip valstybs dalis vieas darbdavys turi jos laikytis. Tai vieninteliai direktyvos tiesioginio veikimo atvejai siauros galimybs (tiesioginis veikimas, vieas darbdavys). Privatiems darbdaviams valstybs klaidos neturi kenkti. Kas atsitinka, kai negalim padaryti tiesioginio veikimo? Pvz.: outsourcino ne valstyb, o privatus asmuo. Tuomet atsiranda valstybs pareiga atlyginti al asmeniui, kuris patyr al dl to, kad valstyb neperkl direktyvos. Privataus subjekto atvilgiu negali pareigoti vykdyti direktyvos. Gali reikalauti alos pagal spec. statym (dl alos, padarytos pareign veiksmais atlyginimo), tai administracini teism kompetencija. Nors kakaip niekas to alos atlyginimo per daug neprao Nacionaliniai teismai turi aikinti teiss aktus direktyvos viesoje. T.y., teismas turi taip aikinti, kad nebt nustatyta nac.akte neatitikimo direktyvai nebent jau jis tikrai tikrai yra.

26/49

Rekomendacijos.
Paprastai neprivalomos, bet ji gali bti naudojama paaikinant privalomas teiss normas. Tuomet ji tampa privaloma. Tarptautins sutartys irgi gali bti self-executing nuostatos. ES TTT praktika daugiau netiesioginis altinis. Daugiau tiesioginis konkreioje byloje ir primus sprendim dl teiss akt galiojimo. domiausias dalykas klausimo formulavimas. Jei nori tikinti teisj kreiptis TTT, reikia protingai suformuluoti klausim. TTT ne turi kompetencijos aikinti nacionalins teiss, bet jis netiesiogiai paaikina nacionalin teis, jei teisingai paklaus. Pvz.: Latvija neseniai kreipsi. Klausimo esm ar galima i darbo be spjimo, be imokos atleisti ni direktor? Direktorius nra 100 procent prilyginamas darbuotojui (valstybei mokesi prasme geriau, kai vadovas, o ne paprastas darbuotojas ). ES mastu sureguliuota: Laisvas darbuotoj judjimas Lygiateisikumo utikrinimas Individualioji darbo teis (darbo sutartis: informavimas apie darbo slygas, netipins darbo panaudojimo formos terminuotos, darbas ne vis darbo dien, nuotolinis darbas, agentrinis darbas; reikmingi ekonominiai vykiai (verslo perleidimas, kolektyvinis atleidimas i darbo, darbdavio nemokumas); Darbuotojo sauga ir sveikata; darbo laikas; jaunimo, nij, neseniai pagimdiusi moter darbas) Kolektyvin darbo teis (informavimas, konsultavimas, dalyvavimas vairaus lygio darbdavio juridinse formose) Glaudaus ryio doktrina, tai..? Pagal k nustatomas tas pats glaudiausias ryys? Ne pagal darbdavio buveins viet, o pagal darbuotojo gyvenamj viet (ar eim ir blah blah) anyway, pagal darbuotoj. Iskaidymo principas. alys gali susitarti, kad daliai sutarties nuostat bus taikoma vienos alies teis, kitai daliai kitos. Imperatyvas darbuotojo ir darbdavio atsakomyb neturi bti taikoma pagal skirting ali teises. alys gali susitarti dl taikytinos teiss. Jei jos to nepadaro DK 7str.

Kolizijos darbo teisje.


Nacionalinj teisj naudojamos taisykls: Vlesnis statymas pakeiia ankstesn Speciali norma veiki bendrj Darbuotojui naudingesns normos taikymas nra kolizijos sprendimo taisykl. Tarptautins kolizins normos kalba apie tokius darbo santykius, kuriuose atsiranda usienio elementas. Kiek labai valstybs nori iplsti nacionalins darbo teiss taikymo sfer jos teritorijoje esantiems atvykliams? Ar galime leisti, kad Lietuvoje darbo santyk reguliuot ne LT teis?
27/49

Pilietyb nenulems usienio elemento. Bet jei jis dirba usienio alies darbdaviui ir atsiuniamas Lietuv kak padaryti ar galima jam u dien mokti 2 doleri alg, kaip leidia tos valstybs statymai? Valstybs nori visiems dirbantiems jos teritorijoje ukrauti savo reim. Kit valstybi darbdaviai neino LT taisykli jie nori, kad jie dirbt ne pagal LT, o pagal j teis. Dar vienas aspektas atvyklis yra grsm darbo rinkai. Atimamas darbas i vietinio ir dirbdamas pigiomis darbo slygomis dempinguoja darbo kain. Darbo sutartis yra sutartis, tai yra privatin teis. Galioja ali autonomijos principas. Romos konvencija ir j pakeits reglamentas nurodo ali santykiams taikom teis, kai turime ali sienas kertant santyk.

Usienio elementas:
Usienietis (darbdavys arba darbuotojas) Darbas dirbamas usienyje arba darbas vykdomas keliose valstybse iam santykiui primesti reim gali norti kelios valstybs.

Usienio mon (subjektas) LT vykdo veikl (steigia UAB, filial arba samdo fizin asmen): Jei steigia usienio mon UAB (usienio kapitalas), tai darbuotoj darbdavys yra itas UABas, ir usienio elemento nra. Tuomet santykis nacionalinis, Danijos darbo teiss negalsime taikyti. Jei tas pats usienio subjektas steigia filial, tai darbdavys bus filialas. Filialas registruojant tampa lietuviku, todl tai bus nacionalinis santykis ir taikysime nacionalin teis. Jei tas pats usienio subjektas samdo fizin asmen, tuomet darbdavys bus tas usienio subjektas ir tursime usienio element. LT darbdavys: darbina darbuotoj rus Maskvoje yra usienio elementas; darbina darbuotoj lietuv vykdyti funkcijas Maskvoje irgi yra usienio elementas, nors abi santykio alys ir lietuvos subjektai. Usienio elementas daniausiai atsiranda, kai darbdavys yra usienio subjektas arba darbas atliekamas usienio teritorijoje. Tik iame santykyje galima nukrypti nuo LT teiss. DK sudaro iliuzij, kad teis galime pasirinkti bet kada. Pabgti nuo teritorinio darbo teiss principo galima tik tarptautinio pobdio santykiuose, nes tai privatinio pobdio sutartis. Toks susitarimas gali bti darbuotojui nenaudingas, bet darbuotojas tiesiog negali jo atsisakyti, nordamas dirbti. Taigi yra specialios nuostatos, kurios apriboja alis pasirinkti taikytin teis. DK 7 str. - alys gali pasirinkti taikytin teis , bet toks pasirinkimas nepanaikina galimybs taikyti imperatyvi teiss norm tos alies, kuri galiot nesant ali pasirinkimo. Taiau pasirinkimo teis galioja tik tada, kai santykyje yra usienio elementas. O kuri teis nukrenta automatikai? T.y., atvejai, kai alys paios nepasirenka taikytinos teiss. Danijos mon sudaro darbo sutart su lietuviu ir nieko neaptaria. Dirbs Lietuvoje, todl LT pretenduoja pirmoji reglamentuoti santyk. Jei nra vienos nuolatins darbo vietos, sprendimas darbdavio verslo vietos teis (alis, i kurios tave siuntinja).
28/49

O jei Danijos mon sutaria su Danijos pilieiu, kad jis dirbs LT? Pirmas dvi prezumpcijas paneigia treia taisykl jei i aplinkybi sutartis atrodo labiau susijusi su konkreia valstybe, tai pretenduoja reguliuoti btent tos alies teis. Kokios aplinkybs? Pilietyb, sutarties kalba, valiuta, sutarties sudarymo vieta, sutarties gin sprendimo vieta ir kt. 1. alys gali pasirinkti teis 2. Atvejai, kai alys nepasirenka teiss lex loci laboris darbo vietos teis; lex loci delegationis tos alies teis, kur sdi tave deleguojantis subjektas; lex causa sutartis tampriai susijusi su konkreia jurisdikcija (e.g. vokietis su vokieiu sudaro sutart dl vokieio darbo mozambike. Bus taikytina vokietijos teis.) Kriterijai: sutarties kalba, sutarties valiuta, sutarties sudarymo vieta, gin sprendimo teis, arbitrains ilygos, ir pan. 3. Net pasirinkus, galioja imperatyvios normos Klausimas kas yra imperatyvios DK normos? Klasikinis vadovlinis prijimas pakartojamas DK ir galv sml kaip strutis. Diferencijuotas prijimas galime LT esantiems santykiams taikyti darbo teis pagal vietos teis kiek tai yra kietosios teiss normos (visos imperatyvios, bet kakurios labai imperatyvios). ios normos susijusios su bendros rinkos funkcionavimu. Pvz.: airBaltic atvyksta LT vykdyti savo veiklos. Ar galime primetinti LT teis 100 procent? Tokiu atveju mes neskatinam j atvykti, nes nacionalinio standarto umetimas j atbaido. Tai yra paslaug teikimo laisvs ribojimas, kuris yra draudiamas ES. Ne viskas, kas DK imperatyvu, yra imperatyvu Reglamento kontekste (over-riding mandatory provisions). Bzz. I lietuvos teiss mogelis gauna minimum LT teiss (imperatyv, apsaug), ir ant viraus dar okolado, danijos teiss, usibarsto jei danijos teis k nors papildomo duoda. Ir gauname kosmoso teis. :] LAVAL byla Latvijos statybos kompanija laimjo konkurs remontuoti darel vedijoje. vedija neturi stipraus kodekso, bet turi stiprias kolektyvines sutartis. Profsjunga darbdaviui sako, kad tu negali statyti darelio pagal LV teis, tu turi paklusti vedikoms kolektyvinms sutartims. Jie primetinja nacionalin reim atvykliui i ES, sakydamas, kad privalo paklusti nacionalinei teisei (ji sudaryta i kodekso ir kolektyvini sutari). vedai panaudojo blokad ir darbdavys bankrutuoja, nes negali paveti vedikos darbo teiss. Yra direktyva dl komandiruojam darbuotoj teikiant paslaugas. Ji reglamentuoja, kiek darbo teiss galima pumpuoti atvykliams. Direktyva pasako, kas yra tos kietosios nuostatos: Minimali alga Maksimalus darbo laikas Minimalus poilsio laikas (klausimas ar patenka metinis poilsis, t.y. kaip su veni dienomis? Dstytojo nuomone, nereikt priskirti metini atostog, nes Europa negali susitarti dl vienodo metini veni dien skaiiaus) Jaunimo apsauga Ni moter apsauga
29/49

Nediskriminavimas Laikino darbinimo agentr veikla

Teismai imperatyviomis gali pripainti tik tas, kurios ivardintos direktyvoje. Visa kita yra sutartiniai dalykai. Vienas bet: Saudo Arabijos bankas atidaro LT filial ir pasako, kad tam banke dirbs tik vyrai. Pagal j teis galima taip daryt. Taiau taip ksinamasi viej tvark. Teisjas niekada negali taikyti teiss, kuri prietarauja vieajai tvarkai. Teismas gali taikyti nacionalines nuostatas, jei susitarimas paeidia viej tvark. Vieoji tvarka yra kieiau nei DK. KT nagrinjo vien byl, kurioje prie pamatini princip suvardino visus, buvusius DK (tarp j galimyb darbuotojui nutraukti darbo sutart laikantis statym nustatytos tvarkos ir galimyb darbdaviui nutraukti sutart esant statymo numatytam pagrindui ir laikantis statyme nustatytos tvarkos). Taip i statymo padar konstitucin vertyb (kartais kritikuoja KT, kad Konstitucij aikina remiantis statymu). is nutarimas reikia, kad teismas galt nuostatas dl atleidimo i darbo tvarkos ir pagrindo pripainti vieja tvarka. Reglamentas (2001 EB 44) pasako, kokios valstybs teism galima kreiptis esant tarptautinio pobdio santykiams.

Diplomatins atstovybs.
Egzistuoja imunitetas, kuris ireiktas DK 5 str. 3 d. Modernioji doktrina valstybs suverenitet suvokia kaip apribot, t.y. suvereniteto gyvendinimas vieojoje teisje skiriasi nuo ekonomins veiklos ir prisiimt darbuotoj vykdant i veikl. Dalinimas vie teis ir privatin teis yra btinas. Imunitetas egzistuos tik suvereniteto gyvendinime, bet ne darbo santykiuose. domi byla Cudak v. Lietuva. Tarptautininkams domi tuo, kad LT turi laikytis sutari prie kuri prisijungus, bet neratifikavus. Telefonists iekinius dl grinimo darb teismai atsisak nagrinti, nes Lenkija pra taikyti imunitet, es ji gyvendino suverenitet, nes galjo nugirsti slaptus pokalbius. mogaus teisi teismas pasak, kad darbas neturi suvereniteto gyvendinimo poymi ir todl taikomas ribotas imunitetas. Teismas liep LT priimti iekinius ir juos nagrinti. Darbo santykiai, atsirandantys laivuose ir lktuvuose dstytojas mano, kad tokiu formaliuoju poymiu negalima reguliuoti. Reikt likti prie darbdavio buveins, jeigu tai yra kelias valstybes nuolat kertantis ekipaas. (FIBA, FIFA aktai bt priskirti kolektyvinms sutartims pagal ES teis. Pagal Lietuv, tai bt lokalinis norminis aktas, nes vakarieiai tokios svokos neturi). Kontrols funkcija nebtina, kad darbdavys konkreiai kontroliuot, utenka, kad yra tokia galimyb kontroliuoti.

30/49

V. Darbo teiss subjektai.


Individuali darbo santyki dalyviai. Darbuotojas:
FA, turintis darbin teisnum ir veiksnum; Amius: Darbinis teisnumas ir veiksnumas nuo 16 m. Iimtys: Kai kurie darbai, tam tikros pareigos ir teiss atsiranda tik nuo 18 m. Kai kurie darbai gali bti asmenims nuo 14 m. Darbinis teisnumas ir veiksnumas yra savarankiki institutai nuo civilinio veiksnumo ir teisnumo, t.y. 15 m. sudars santuok gali dirbti tik tuos darbus, kurie iki 16 m. leidiami. Psichin bkl: DT neprileidia neveiksni asmen prie darbo santyki apskritai. Pilietyb: pilieiai, nuolatiniai LR gyventojai (o kuo tai skiriasi nuo asmens, turinio leidim nuolat gyventi LT? Pagal CK, nuolatin gyvenamoji vieta ten, kur yra interes vieta),

Darbdavys:
Ar galt 15 m. susituoks asmuo bti darbdaviu? Pagal statymo raid, gali bti darbdaviu, bet negali bti darbuotoju.

Kolektyvini darbo santyki dalyviai.


Darbuotoj pusje: Profesins sjungos Kitos darbuotoj atstovavimo formos.

Europoje iskiriami du pagrindiniai modeliai: Atstovauja tik profesin sjunga Atstovauja ir profesin sjunga, ir darbo taryba (veikia kartu arba gali veikti tik vienas i j). DK 19 str. jei nra prof. sjungos, darbuotojus atstovauja Darbo taryba.

Kodl LT teisintas Darbo taryb institutas? Profesins sjungos nenorjo darbo taryb instituto, nurodinjo es jos bus paklusnios darbdaviui (realiai neatstovaus darbuotoj interes), bet iaip bijojo konkurencijos. Kodl priimta (pateikti argumentai): silpna naryst profesinse sjungose; profsjungos veikia nevieningai (kritikuotinas argumentas); LT vyrauja smulkios ir vidutins mons, kuriose retai veikia profsjungos, todl darbo tarybos geriau atstovaus interesus.

Profesins sjungos
Savanorikos, savarankikos, savaveiksms organizacijos (PS preambul), steigiamos pasiekti tam tikrus tikslus ginti interesus.
31/49

Dvigubas PS statusas: darbuotoj atstovas; Savarankikas kolektyvini darbo santyki subjektas. PS juridinis asmuo, darbo taryba ne.

KT nutarimas 1999 01 14. Dvejopa PS paskirtis: Atstovauti PS nariams ir juos ginti; statym nustatytais bdais ir atvejais ginti visus atitinkamos mons, staigos, organizacijos darbuotojus.

PS kompetencija
Pagal PS veiklos sritis, j teises galima suskirstyti : Organizacij valdymo Darbuotoj atstovavimo ir darbo slyg nustatymo Darbo teiss norm taikymo Darbo statym laikymosi prieiros ir kontrols Kolektyvini darbo gin sprendimo Turtins PS, kaip darbuotoj atstov teises, reglamentuoja DK 22 str., 50-51 str., 60 str. PS steigimas iimtis i bendros JA steigimo taisykls. Steigj skaiius 20 ar daugiau darbuotoj, kurie sudaro ne maiau kaip 1/10 darbuotoj dal, bet ne maiau 3 steigjai. Reikalavimai steigjams CK 2.38 str. 3 d. PS veiklos garantijos: PS veiklos laisv PS 3 str. Darbdavys ar jo galiotas atstovas negali bti monje veikiani PS nariu PS suteikiama teis kontroliuoti darbo statym laikymsi ir panaikinti darbdavio sprendimus PS 10,17,18 str. PS vadov veiklos teisins garantijos: DK 134 str. dl irinkusio organo sutikimo atleidiant i darbo PS 21 str. 2 d. dl drausmini nuobaud skyrimo PS 21 str. 4 d. PS 13 str. Kitos garantijos gali bti nustatytos kolektyvinse ir kitose sutartyse. Labiausiai atstovaujanti PS (kas tai?) pagal TDO, atstovavimo kriterijai turi bti: Numatyti i anksto (prie svarstant konkret klausim) Objektyvs, juos turi bti galima sukonkretinti ir vertinti

32/49

Turi bti taikomos ios slygos: toki PS turi paskirti nepriklausomas organas, galiojanioji organizacija turi bti irinkta toje monje dirbani darbuotoj bals dauguma, galimyb perrinkti po tam tikro laikotarpio. Pasaulyje iskiriami tokie atstovavimo kriterijai: Nominacijos (ivardinti pavadinimai PS, kurios pripastamos atstovaujaniomis ivardija stat. leidjas ar trialio susitarimo alys). Turi sutapti realus ir nominalus atstovavimas Kiekybinis (labiausiai atstovaujanti ta, kuri turi didiausi ar susitarime/statyme numatyt nari skaii) Kokybiniai: nepriklausomumas nuo darbdavio, egzistavimo laikotarpis, PS nari mok mokjim reguliarumas, tam tikras nari lojalumo rodiklis ir pan. Funkciniai kriterijai: patirtis ir gebjimas sudaryti kolektyvines sutartis (kiek realiai veiksminga) Kiti kriterijai LT atstovavimo klausimas sureguliuotas trialiu susitarimu nominacijos bdu (nacionaliniu lygmeniu). akos ar teritoriniu lygmeniu nra taisykli kaip irinkti. Teisinio reguliavimo trkumas. mons lygmeniu paskyrimo bdu (suinteresuoti darbuotojai patys paskiria organizacij, kuri jiems atstovaus). Kas yra veikianti PS? DK nepaaikina io termino. Tai yra aikinimo dalykas ar nuo steigimo, kol registruota; ar turi atspindti kakok veiklum ir pan.

Darbo tarybos
Darbo Tarybos (DT) svok apibria DT 2 str. 2 d. Kuo skiriasi DT nuo PS? DT gali veikti tik mons ir struktrinio padalinio lygmeniu, o PS gali veikti visais atstovavimo lygiais. Vienoje monje gali bti tik viena DT. DK 21 str. DT gali bti steigiamos monje, staigoje, organizacijoje, jeigu: Joje nra veikianios PS; Darbuotoj kolektyvo susirinkimas neperdav funkcij akos PS.

Kiek darbuotoj reikia sudaryti DT? Ne maiau kaip 20. DT nari skaiius priklauso nuo darbuotoj monje skaiiaus. Kadencijos laikotarpis 3 metai. Ar DT yra JA? Ne. Ar DT turi teis kreiptis teism? Taip, atleidiami nuo yminio mokesio, bet kas atlygins kitas ilaidas? PS yra JA, turi savo turto, kuriuo gali atsakyti.

33/49

DT 9 str. 2 d. DT rinkimuose gali dalyvauti visi mons darbuotojai, iskyrus numatytas iimtis. DT rinkim tvarka: Pateikiamas praymas darbdaviui Sudaroma DT rinkim komisija Organizuojamas pirmasis posdis Pateikiamas kandidat sraas Vyksta rinkimai Skelbiami rezultatai Rezultatai gali bti skundiami Organizuojamas pirmas DT posdis

Posdiai vyksta ne reiau kaip kart per mnes darbo metu, jei kolektyvinje sutartyje nenumatyta kitaip. DT posdis teistas, jei jame dalyvauja 2/3 DT nari. Sprendimai priimami bals dauguma, jei balsai pasiskirsto po lygiai lemia posdio pirmininko balsas. DT kompetencija DT 19 str., 20 str. DT veiklos teisins garantijos DT 18 str. PS ir DT tarpusavio santykio problema ES teis leidia veikti ir PS, ir kitoms atstovavimo kryptims ir nereglamentuoja j tarpusavio santykio. TDO konvencija Nr. 135 5 str. gali veikti tiek PS, tiek darbuotoj irinkti atstovai. Pripasta ir kitus subjektus, bet i konvencija reikalauja, kad bt utikrinta, kad irinkt atstov buvimas nesumenkint PS ar j atstov pozicijos ir bt skatinamas j bendradarbiavimas. Galimi tiek vieni, tiek kiti subjektai, bet btina utikrinti bendradarbiavim. LT reguliavimas: DT negali atlikti funkcij, kurios pripaintos PS prerogatyva DT 19 str. 2 d. (veikimas auktesniu nei mons lygmeniu). DT gali skelbti streik mons lygiu, bet ne nacionaliniu. DT yra alternatyvus darbuotoj teisi ir interes atstovas (negali veikti abu kartu). DT 27 str. kai jau irinkta DT ir steigiama PS, turi bti aptartas j tarpusavio santykis. Tokiu atveju vykdyti funkcijas turi jungtin DT ir PS atstovyb. O jei jie nesusitaria, tai mons darbuotoj kolektyvas (susirinkimas arba konferencija) priima sprendim dl atstovavimo. Teisinio reguliavimo nenuoseklumas DK pirmenyb teikia PS, o ia darbuotojai gali pasirinkti DT. Prioritet PS: JA, veikia auktesniu lygmeniu ir pan. DT atsiradim lemia mons profesins sjungos buvimas. PS labai lengvai gali atsirasti, bet labai sunkiai inyksta. PS reikalauja registracijos registracijos faktas tvirtintas CK. Steigj skaiius PS numatyta ar, CK ir. CK yra bendrosios normos, PS specialus statymas; tod CK taikome subsidiariai.

34/49

DK kalba apie veikiani PS todl turime galimyb egzistuojani PS nelaikyti veikiania ir naudotis DT institutu. Kas yra monje veikianti PS? Ar galima laikyti keliose monse veikiania PS? Ne, nes monje veikianti PS suponuoja ne tai, kad atuonkojis yra kls koj, bet suponuoja, kad tai yra tos mons lygmens PS. Ar gali mons PS bti mons padalinio PS? Jei bt vieno fakulteto i vis VU nebt, bet jei bt 11 fakultet i vis VU turbt bt. Reikt teism tikinti, kad ta PS gina viso universiteto darbuotoj interesus. mons lygmuo DT, mons PS (veikianti, mons lygmens). Jiems esant, DT negali atsirasti. DT ateina i kontinentins teiss modeli, kuriuose yra aikus kompetencij padalijimas darbuotoj atstov tarp mons ir tarp akos (ar teritorijos). Tradicikai vakar Europoje PS kuriasi kaip akins organizacijos, bet ne kaip tam tikro darbdavio organizacijos. Kai jungia vis profesij, fabrik darbuotojai nra niekaip susij, tuomet turime atstov daugt, daug PS skirtingoms profesijoms. PS asociacija, jungiasi interes pagrindu. Tai udara organizacija. DT renkamos organizacijos. mons lygmens atstovauja visus. Pas mus Lietuvoje galioja kitoks modelis. DT reikia darbdaviams, nes jie man, kad DT bus sukalbamesnis objektas. DT neturi jokios gynybos, joki pinig, ji yra priklausoma nuo darbdavi. LT yra unikalus modelis: DT leidiame, bet tik kaip pakaital PS ir tik ten, kur nra PS. Darbuotoj atstovu gali bti arba tas, arba tas, priklausomai nuo to, ar monje yra veikianti PS. Pasinaudojant TDO konvencija Nr. 135 dl darbuotoj interes gynimo. Ar gerai, kad DT ir PS konkuruoja tarpusavy kaip sako darbdaviai? statym leidjas paima vien sakin i TDO konvencijos: DT negali atlikti t funkcij, kurios pagal statymus pripaintos PS prerogatyva. Juokingi bandymai sugalvoti toki funkcij. Sugalvoja tik atstovavim ir streikavim akos, teritoriniu, nacionaliniu lygiu. Bet DT negali taip daryt tiesiog todl, kad veikia mons lygiu. DT pakaitinis subjektas, bet pakaitinis tik pagal atsiradimo galimybes. Koki kompetencij turi DT? Toki pai kaip ir PS. statym leidjas nesugeba DT kaip alternatyvos pasilyti, nes PS isireikalauja dar vienos slygos galimyb lipti mon per ak. Kai darbuotojai patys bijo steigti PS, bet nubalsuoja, kad juos atstovaut akos PS. Kas atsitinka, kai DT monje jau egzistuoja, ir atsiranda PS? ekija pasak, kad atsiradus PS, DT inyksta. LT taip nepadaryta DT ir PS veikia toliau abidvi. Kaip veikia? Veikia kartu sudarydamos jungtin atstovyb. O jeigu daugiau PS? kiek dali dalinti atstovybs vietas? tvirtinta taisykl, kad sprendia darbuotojai. Balsuojant:
35/49

Isirenka PS DT toliau veikia, nieko nedaro, nieko negali padaryti. DT nariai toliau naudojasi garantijomis, vainja mokymus ir pan. mon isirenka DT PS lieka prioritetin, bet ji nieko negauna, nes nubalsavo u DT. Ar DT 100 procent atstovaus ar PS gali

Darbdavi organizacijos (Asociacijos statymas)


Darbdavi atstovai DK 24 str. Darbdaviui atstovauja vadovas ir administracija, o socialinje partnerystje atstovauja darbdavi organizacijos. Asociacijos Vieieji JA tikslas yra tenkinti vieuosius interesus, paskirsto peln siekiant to tikslo, negali atiduoti dalyviams. Darbdavi organizacijos vieieji JA, turintys special tiksl (atstovauti savo nari teisms ir interesams socialinje partnerystje). [Paradoksas: du privats JA (darbdaviai) turi savo privai interes, o sujungus j interesus gauname vie JA.] Darbuotoj atstovai turi spec. teisin form PS. Darbdavi atveju turim bendr asociacij ir tik nuo jos steigimo dokumentuose nurodyt tiksl priklauso ar ji gals atstovauti darbdaviams (PS i prigimties toks tikslas). Darbdavi organizacijos savaime negauna: Darbdavi atstov statuso; Teiss atstovauti darbdavi interesams gyvendinant soc.partneryst Kolektyvini deryb vedimo; Kolektyvini sutari sudarymo kompetencijos;

Pripainti darbdavi organizacija, turi bti nurodyta steigimo dokumentuose. Turi bti nurodytas ne tik atstovavimo tikslas, bet ir konkreti kompetencija, jos ribos. Darbdavi asociacijos gali jungtis konfederacijas. Paskaityti asociacij stat. tai nra tik darbdavi organizacijoms skirta teisin forma. Esminis klausimas dl ko veikia darbdavi organizacijos; tikslas.

Darbuotoj kolektyvas
Teisinio statuso problema pagal LR DK 17 str. darbuotoj kolektyv sudaro visi darbuotojai. Dvi nuomons: tai yra DT subjektas arba ne. Davulio nuomone, kolektyvas nra savarankikas DT subjektas. Subjektas, nes: DK 17 str. yra skyriuje Darbo teiss subjektai (formalus argumentas) DK 60 str. 1 d. numatyta, kad mons kolektyvin sutart sudaro darbdavys ir darbuotoj kolektyvas, kur atstovauja PS arba DT. Kolektyvas nra atskiras subjektas, nes:
36/49

DT subjektai turi turti savarankikas teises, pareigas ir atsakomyb, o darbuotoj kolektyvui tai nra bdinga, pvz.: ar gali darbuotoj kolektyvas sudaryti kolektyvin sutart (kakas turi atstovauti, nesigalios vien dl j pritarimo, negali priversti pasirayti PS ar DT kolektyvin sutart). Turimas teises gali gyvendinti tik per atstov. mons vadovas taip pat yra mons darbuotoj kolektyvo narys, bet turi specifikum dl savo dvigubo statuso. Darbo teiss ir civilins teiss skirtumas yra, kad kolektyviniai santykiai privalomi naujai ateinantiems darbuotojams.

37/49

VIII. Socialins partnerysts pagrindai.


Pagrindas asociacij laisv. Pozityvusis ir negatyvusis aspektai. Asociacij laisvs principas tam kad veikt kolektyviniai santykiai btina, kad subjektai turt savo atstovus. Asociacij laisvs principo ribojimas: Visi privalo gerbti ir laikytis valstybs statym. Galima numatyti asociacij laisvs ypatumus tam tikroms kategorijoms darbuotoj pvz.: ginkluotosioms pajgoms.

Socialins partnerysts apibrimas, svoka, samprata


DK 40 str. 1 d. Lietuvoje yra trial partneryst. Socialin partneryst tai: Santyki sistema Dalyvauja darbuotojai, darbdavi atstovai ir j organizacijos, o tam tikrais atvejais ir valstybs institucijos. Tikslas suderinti darbo santyki subjekt interesus. Reikm: Isprendiamos problemos. Ivengiama pernelyg dideli ir nepageidaujam ekonomini ir socialini konflikt. Sprendim primimo procesas tampa demokratikesnis. Suteikiama galimyb atsivelgti vis ali interesus. Stipresnis vyriausybs ir socialini partneri ryys gerina ekonomin politik. Sprendim gyvendinimas yra rezultatyvesnis ir veiksmingesnis, kai iame procese tiesiogiai dalyvauja suinteresuotos socialini partneri organizacijos. Atviros socialini partneri konsultavimo procedros utikrina sprendim primimo proceso skaidrum. Principai DK 40 str. 2 d. Prielaidos: a) Kolektyvins autonomijos principas reikia, kad didesn reikm reguliuojant darbo santykius turi bti teikiama socialini partneri susitarimams, o ne imperatyviems valstybs priimtiems sprendimams. Valstyb turi reguliuoti minimaliai, o visa kita turi bti palikta socialini partneri susitarimams. b) Tarptautiniai teiss aktai, TDO konvencijos ir rekomendacijos tvirtina: o o o o Vienijimosi laisv. Laisvo organizacijos pasirinkimo princip. Organizacij veiklos laisv princip. Darbuotoj organizacij apsaugos principus.

o Kolektyvini sutari ir susitarim sudarymo princip.


38/49

Lietuvos darbo teis. Etapai: 1. Iki nepriklausomybs atkrimo. 2. Nuo nepriklausomybs atkrimo iki DK sigaliojimo 2003 sausio 1 d. 3. Nuo DK sigaliojimo iki dabar. 1999 m. kolektyvini sutari statymas nustat pirmsias kolektyvini santyki prielaidos. Dabar tai reglamentuoja DK.

Socialins partnerysts alys


DK 41 str. socialins partnerysts sistemoje dalyvauja: a) Darbuotj ir darbdavi atstovai ir j organizacijos. b) Vykdomosios valdios ir vietos savivaldos institucijos. J pareiga utikrinti visuomens interesus, koordinuoti kolektyvin darbo santyki reguliavim vairiais lygmenimis ir derinti kolektyvin ir sutartin reguliavim. Socialins partnerysts lygiai. (Nereikia, kad reikia derinti visais): Tarptautinis. EU Nacionalinis. Tarpakini. akos. Teritorinis. mons, staigos, organizacijos. Struktrinio padalinio. Teorijoje iskiriama tarptautinis lygmuo. Trialiu principu veikia TDO. Darbuotoj ir darbdavi atstovai dalyvauja lygiais pagrindais su vyriausybi atstovais. TDO konvencijos yra privalomos kai ratifikuojamos. EU lygmuo supranacionalin teis (yra deleguota kompetencija). Europos bendrijos steigimo sutarties 138 str. 1 d. 139 str. 1 d. Galima iskirti dvi socialinio dialogo Europos bendrijos lygiu formas: Teis 2006 nr. 58. Dialogas kuriant normas. Socialini partneri dalyvavimas gyvendinant darbo teiss normas. Soc.partnerysts formos socialins partnerysts gyvendinimo bdai (DK 43 str.): Dalyvavimas dviali ir triali komitet veikloje. Darbuotoj informavimas ir konsultavimas. Kolektyvini sutari sudarymas.

Socialins partnerysts sistema.


LR trial taryba. DK 45 str. LR trials tarybos prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos 2004 06 29 d. sprendimu patvirtinti LR trials tarybos nuostatai. Veikia keturios nuolatins komisijos: Darbo apmokjimo nuolatin komisija. Darbo santyki nuolatin komisija.
39/49

Uimtumo ir socialini garantij nuolatin komisija. Triali konsultacij tarptautinms darbo normoms gyvendinti nuolatin komisija. Trials tarybos veikl gyvendina trials tarybos sekretoriatas.

Kitos dvials ir trials tarybos ir komitetai:

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba valstybinio socialinio draudimo statymo 26-27 str. Lietuvos profesinio mokymo taryba profesinio mokymo statymo 29 str. Grantinio fondo taryba garantinio fondo statymo 8-9 str. Privalomojo sveikatos draudimo taryba privalomojo sveikatos draudimo statymo 28 str. Lietuvos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija LR vyriausybs nutarimas dl LR darbuotoj saugos ir sveikatos komisijos nuostat patvirtinimo 2002 sausio 9 d. nr. 13. Kita.

Kolektyvins derybos.
Kolektyvins derybos tai procesas, kurio pagrindinis tikslas priimti abiem alims nauding kompromis. Kolektyvinms deryboms visada yra bdingas kolektyvinis interesas t.y. naudos siekiama ne vienam subjektui, o tam tikrai j grupei. Kolektyvinis interesas gali bti abipusis, tiek i darbuotoj tiek i darbdavi puss (kai dalyvauja darbdavi organizacija) ir vienpusis, kai kolektyvinis interesas yra tik darbuotoj pusj. Taip pat visada bdingas vieasis interesas. Tai labiausiai ymu derybose dl darbo umokesio galinio padaryti tak kainoms. !!! TDO konvencija 154 dl kolektyvini deryb skatinimo. Pagal 2 str. kolektyvins derybos apima visas darbdavio, darbdavi grups ir vienos ar daugiau darbuotoj organizacij derybas, kuriomis norma: Nustatyti darbo ir primimo darb slygas. Reguliuoti santykius tarp darbdaviu ar j organizacij ir darbuotoj organizacijos ar organizacij.

Kolektyvini deryb principai:


Derybos turi bti savanorikos alims negalima primesti kolektyvini deryb... Abi alys turi elgtis siningai. Galiojanios teisins sistemos nepaeidiamumo principas. Pareigos prisiimamos konsensuso bdu. Turi bti utikrintas realus sipareigojim vykdymas. Kolektyvini deryb metu turi bti laikomasis ir bendrj socialini ekonomini princip darbuotoj atstov susilaikymas nuo reikalavim, kurie virija ekonomines ir finansines darbdavi galimybes, klimo. Darbdavi pasirengimas atsivelgti ekonomikai ir finansikai pagrstus reikalavimus, bei susijusios informacijos teikimas kitai aliai. Treiosios alies vieojo intereso gerbimas skaitant ir tuos darbuotoj interesus kuri konkretus deryb objektas neapgina.

40/49

Kolektyvini deryb turinys.


Trys teisins galimybs: Kolektyvini deryb teisi turtojo atitinamo elgesio galimyb. Asmuo kuris turi teis kolektyvines derybas gali jas inicijuoti arba ne. Kelti tik tam tikrus klausimus ir pan. Galimyb reikalauti kitos kolektyvini deryb alies elgesio. Kai inicijuojamos derybos turi teis gauti atsakym. Galimyb reikalauti taikyti valstybin prievart, kai galioti asmenys neatlieka savo pareig. Kolektyvini deryb procedra DK 48 str.

Kolektyvin sutartis.
Dvejopa prigimtis. Tai sutartis, turinti norminio teiss akto poymius. Sutartis ireikia susitarim, suderint vali. Norminis teiss aktas sudaryta kolekt.sutartis privaloma ir darbuotoj ir darbdavi individualiems darbo santykiams, ne tik sutarties alims. Kolekt. sutariai bdingas normatyvinio privalomumo poymis. Tai reikia, kad ji taikoma neatsivelgiant : Darbo santyki atsiradimo moment nesvarbu prie ar po KS sigaliojimo sudaryta darbo sutartis Darbuotojo ir darbdavio vliau sudaryt individual susitarim, pagal kur atsisakoma kolektyvins sutarties arba susitarim, pagal kur pabloginama darbuotojo padtis, palyginti su ta, kuri buvo nustatyta KS Taigi, valstybs pripainta KS turi normatyvin gali. Tokios galios neturi Darbo tarybos ir darbdavio susitarimai.

KS poymiai:
Tai savotika normin sutartis tai privai teiss subjekt sudarytas susitarimas, kuris statymo pagrindu privalomai taikomas kitiems privatiems asmenims. Kaip norminiui teiss aktui bdingi poymiai: j gali priimti darbuotojo ir darbdavio atstovai; Ji priimama po kolektyvini deryb; Ji uima ypating viet normini teiss akt hierarchijoje; Garantuojama numatyt teisi apsauga. KS papildo valstybin reguliavim: Jomis konkretinama statym leidyba vykdomi imperatyvs statym nurodymai traukti KS vienas ar kitas nuostatas Pagal savo kompetencij, upildomos teiss spragos Padidinamos darbuotoj teisi garantijos, nustatant papildom, lyginant su statymuose nustatytomis, garantij ir lengvat

41/49

Sutariai keliami teistumo reikalavimai KS turi bti sudaryta statymo nustatyta tvarka ir nepaeidiant procedros. Ji taip pat turi neprietarauti auktesns juridins galios teiss aktams. Raytin sutartis Subjektai atstovauja dviems skirtingoms socialinms grupms KS pranaumai lyginant su individualiomis sutartimis: Derybose dl KS sudarymo, iek tiek sulyginama nevienoda darbuotoj ir darbdavi ekonomin ir teisin padtis

Kolektyvini sutari rys:


Pagal taikymo srit: - Nacionalin - Teritorin - akos - mons - mons struktrinio padalinio Pagal sutarties turin: - Pamatins nustato bendras taisykles, principus ir tikslus - Bendrosios reguliuoja visus ar dauguma individualios ar kolektyvins darbo teiss institut klausim - Specialiosios skirstos vienam ar keliems susijusiems klausimams sprsti Pagal prievol registruoti sutartis valstybinse institucijose: - Registruojamos - Neregistruojamos Pagal DK, visas KS galima skirstyti : mons lygio ir emesnio lygio bei auktesnio nei mons lygio.

Kolektyvins sutarties alys:


Auktesnis nei mons lygmuo: Nacionaliniai centrai (tiek darbdavi, tiek darbuotoj pusje), akins organizacijos mons: darbdavys ir darbuotoj kolektyvas/ (Davulis mano, kad alimi yra profsjunga arba Darbo taryba, nes jis nemano, kad darbuotoj kolektyvas yra atskiras subjektas)

Kolektyvins sutarties turinys.


kitiems Vis KS nuostatas galima suskirstyti : Normatyvines DT altinis. Privalomos ne tik KS pasiraiusiems subjektams, bet ir Prievolines saisto tik pasiraiusias alis Informacines atkartoja statym nuostatas Organizacines reglamentuoja KS sudarymo, nutraukimo tvark ir t.t. Auktesnio: 50 str. 4 d.
42/49

mons: 61 str. Tai pavyzdinis slyg sraas tiek vienu, tiek kitu atveju. alys gali dertis dl kit slyg, kurios ia neivardintos Taikymo sritis asmenims: Auktesnio lygio: 52 str. 1 d. taikoma tiems darbdaviams, kurie buvo pasiraiusi asociacij nariai, prisijung prie t asociacij ar buvo srae, kuris pridtas prie KS. Taikymo sritis priklauso ne nuo darbuotoj, o nuo darbdavi. 52 str. 2 d. ministras gali praplsti KS taikymo srit utikrinti teisingai konkurencijai. Nepasinaudota, nors tokia galimyb yra. mons: 59 str. 2 d. pagal darbuotojus, taikoma visiems darbuotojams. KT pabr, kad KS taikoma ne tik prof.sjungos nariams, bet visiems darbuotojams. Galiojimas laike: Auktesn: nuo registracijos ir galioja iki joje nurodytos datos (DK 55 str.). Gali bti nutraukta pagal DK 56 str. mons: galioja nuo pasiraymo (DK 63 str.), o galioja iki joje nurodytos datos ar naujos KS sudarymo. Nutraukimas pagal DK 65 str. Sudarymo tvarka: Auktesn: statymas nereguliuoja procedros mons: detaliai numatyta DK 62 str.

KS santykis su statymais, postatyminiais teiss aktais ir kitomis KS


DK 4 str. 4 d. negalioja KS pabloginanios darbuotoj padt palyginus su statymo nuostatomis. Iimtis i taisykls KS leidiama siaurinti darbuotoj teises ir lengvatas, garantijas, taiau tik konkreiais DK nustatytais atvejais ir leistinomis ribomis, pvz.: DK 127 str. trumpesnis spjimo terminas, kai darbuotojas turi spti prie ieidamas i darbo. Kitas pvz.: DK 256 str. nors praktika nujo klaidingu keliu, kad nereikia KS Advokatas Donatas Zdanaviius kolektyviniai darbo santykiai 3 kolektyvin sutartis. Google (Verslo inios, 2006 03 31) mons KS yra emesns galios teiss aktas palyginus su akos, teritorine ar nacionaline KS (nuostata vadovlio) mons padalinio KS turi maesn gali nei mons KS (nuostata vadovlio) Vadovlio nuostatos taikomos, kiek neprietarauja statymams: DK 52 str. jei monje galioja kelios KS, taikomos tos KS nuostatos, kurios numato palankesnes slygas darbuotojams Kai konkuruoja valstybinis ir sutartinis reguliavimas, statymais nustatyti imperatyvai lieka, o alys gali susitarti dl naudingesni slyg Kai konkuruoja individualus ir kolektyvinis sutartinis reguliavimas, kolektyviniams reguliavimui dl didesnio veiksmingumo palyginti su individualiu turt bti teikiamas prioritetas

43/49

Kokius klausimus galima reguliuoti KS? Pagal DK 61 str. 1 d., gali bti reguliuojami tokie klausimai: Kuriuos teiss aktai palieka sutartiniam reguliavimui KS: a) DK ar kiti teiss aktai nereglamentuoja, bet nurodo, kad tai sutartinio reguliavimo dalykas; b) DK ir kiti teiss aktai reguliuoja, bet suteikia galimyb reguliavim pakeisti KS, pvz.: darbuotojo iniciatyva nutraukiama darbo sutartis Klausimai, kuri teiss aktai nereglamentuoja teiss spraga Nerijus Kasiliauskas KS reikm reguliuojant darbo santykius, Justicija, 2005 m. 2(58)

44/49

IX. Kolektyviniai darbo ginai.


Apibrimas DK 68 str. Pagal gino objekt, ginai skirstomi : Ginai dl teiss (kyla dl nevienodo teiss norm interpretavimo) Ginai dl interes (kyla dl besiskiriani darbo santyki ali interes, nustatant naujas ar keiiant esamas darbo slygas) Individuals darbo ginai paprastai bna dl teiss, o kolektyviniai tiek dl teiss, tiek dl interes. is skirstymas padeda: Atskleisti atskir ri svokos samprat ir turin, kuo skiriasi ginai i principo; Tiesiogiai lemia sprendimo procedr. Iki XX a. vid. Gin sprendimai nebuvo sureguliuoti. Pirmieji teiss aktai priimti tik po II pasaulinio karo. (Vienas statymas dar nereikia akos susiformavimo) Darbo teis iaugo baudiamj teis, sutari teis ir tapo savarankika teiss aka.

Kolektyviniams ginams bdingi poymiai:


Bent viena i gino ali turi turti kolektyvin element; Kalbant apie darbuotoj al ji visada turi bti kolektyvin. Vienas darbuotojas kolekt. gine nedalyvauja. Kalbant apie darbdav gali dalyvauti ir individualus darbdavys ir j daugetas. Darbuotoj pusje pagal usienio patirt galima slygikai iskirti tris pagrindines teorines koncepcijas, skirtingai interpretuojanias darbuotoj sudt kolekt.gine: - Koncepcija, pagal kuri alis yra darbuotojai (darbuotoj kolektyvas). iuo poiriu grietai atribojamos darbo gin alys nuo j atstov - Koncepcija, pagal kuri alimi laiko profesin sjung - Skiria alis materialine ir procedrine prasme dualistin darbo gino ali koncepcija. Tas elementas turi bti ne chaotikas, bet aikiai apibrtas ir turti apibrtus statyme poymius. LT egzistuoja dvinar kolektyvini darbo santyki sistema: mons kolektyvini darbo gin alimi laikomas darbuotoj kolektyvas, dalyvaujantis gine per savo atstovus akos, terit. Ir nacionalini gin alimi laikomos atitinkamos prof.sjng organizacijos. Taigi, LT galioja dualistin koncepcija. Darbdavi pus galima iskirti dvi pagrindines koncepcijas: Koncepcija, kai alimi laikomas tik individualus darbdavys
45/49

alimi laikomas tiek individualus darbdavys, tiek ir organizacijos dualistin koncepcija LT pripastama dualistin koncepcija. alimi laikomas darbdavys, jei kilo ginas mons lygmeniu akos, teritorinio ar nacionalinio gino alimi laikomi darbdavys, keli darbdaviai ar darbdavi organizacijos Kolektyvinis kriterijus keli darbuotoj interesai turi bti paeidiami. Nei vienas teiss aktas nenumato kiekybinio kriterijaus, net mokslas nesiryta vardyti. KG alis gali bti bet kokia grup darbuotoj, apimanti visos mons, jos dalies darbuotojus arba tam tikr profesin ar darbuotoj grup, turini vienodas, tuo paiu ir iskirianias juos i kit darbuotoj, slygas. KG pradios momentas: DK 70 str. apsisprendimas perduoti reikalavim nagrinjim DK nustatyta tvarka. Sprendimo metodai: Pozityvieji: derybos, taikinimas, tarpininkavimas, arbitraas ir t.t. Konfliktiniai: streikas, lock outas, boikotas, piketas ir t.t. Taikinimas pasyvesnis treiojo asmens (taikintojo) dalyvavimas gino sprendimo procese. Kai darbuotojai ikelia reikalavimus, darbdavys gali pasirinkti i karto patenkinti reikalavimus arba kreiptis taikinimo komisij (DK 72 str.,73 str.). Privaloma gino nagrinjimo stadija kreipimasis taikinimo komisij. Taikinimo komisijoje galimi du variantai: susitaria arba nesusitaria ir eina arbitra (treij teism DK 75 str.) DK 71 str. sprendimas pasitelkiant tarpinink. DK 75 str. prim. Darbo arbitrao ir treij teismo nuostatai paskaityti Nuo 1992 m. iki 2003 m. buvo sudaryti trys darbo arbitraai, o vliau nei vienas.

Konfliktiniai sprendimo metodai.


Ultima ratio metodai. Gali bti naudojami tik kai inaudoti visi pozityvs metodai. iems metodams bdinga, kad jie pasireikia masinmis priemonmis. Bdingas, kad j atramos takas yra organizacinis, ekonominis ir net psichologinis spaudimas siekiant sau nauding tiksl kaip gino sprendimo rezultato

Streikas.
iki XVIII a. j nereglamentavo joki valstybi statymai. XVIII a. pb. Valstybi statymai draud streikuoti. Nuo XIX a. vid. Streikai tapo leidiama kovos u darbuotoj teises forma.

46/49

Lietuvoje: Streik laisv paminta pirm kart 1920 m. laikinojoje Konstitucijoje. 1992 m. streikai reglamentuoti 51 str., priimtas Kolektyvini gin statymas Nuo 2003 m. sigaliojo DK. Streiko samprata DK 76 str. Streikas darbo pareig nevykdymas. Streik rys pagal socialins partnerysts lygius: - Nacionalinis - Teritorinis - akos - mons - mons padalinio LT reglamentuota kaip skelbti mons lygmeniu streik. O kaip su auktesnio lygmens streikais? Mokslininkai pripasta, kad galima, nes DK numato kad streikai gali bti tokie ir galimi kolektyviniai ginai keli moni ir pan. papildyt. Streikai: Tikrasis spjamasis DK 77 str. 4 d. Negali trukti ilgiau kaip 2 val.

Streiko teistumo slygos


Kai streikas paskelbiamas darbdavys gali kreiptis teism dl pripainimo neteistu. Gali pripainti neteistu dl: Tikslingumo, tiksl Nesilaikant nustatytos procedros Paskelbimo tvarka DK 77 str. Gali skelbti darbuotoj atstovai (prof.sjungos, darbo tarybos savo veikimo lygmenyje) Turi pritarti mons darbuotojai 77 str. 1 d. 1 ir 2 p. Balsavimas dl streiko yra slaptas.

Teiss streikuoti apribojimai


Skiriamos trys rys apribojim: Ratione personae 78 str. 1 d. (greitosios pagalbos darbuotojams). Apribojimai streikuoti turi bti pagrsti ir turi bti nustatomos garantijos, kaip sprendiami klausimai, susij su iais darbuotojais. Ratione locii 78 str. 2 d. (stichins nelaims zonose, karo padtis ir pan.) Stichin nelaim naikinanios gamtos jgos sukeltos pasekms. Karo padtis Karo padties stat. Apribojimai gali bti taikomi tik iimtiniais atvejais ir kritiniais atvejais, tik tam tikr laik ir tik tokiu mastu, kuris adekvatus esaniai kritinei situacijai.
47/49

Ratione temporis DK 78 str. 3 d. KS galiojimo metu draudiama skelbti streik, jei darbdavys laikosi ios sutarties. Minimali visuomens poreiki utikrinimas 77 str. 5 d., 80 str. 2 d. Jie nra laikomi teiss streikuoti apribojimu. Buvo paduotas skundas prie LT Vilniuje streikavo autobus vairuotojai. Savivaldyb vienaalikai nustat, kad 70 procent autobus. TDO laisvs streikuoti komitetas pripaino, kad buvo paeista asmen laisv streik, nes tai ymiai daugiau nei minimals poreikiai. Be to, is sprendimas vienaalikai priimtas savivaldybs. Turjo bti konsultuojamasi su socialiniais partneriais. Streiko pasibaigimas DK 84 str. Teisin streikuotoj padtis ir garantijos 82 str. Dalyvavimas teistame streike darbuotojui nesukelia joki pasekmi, nebent u individualius asmeninius veiksmus. Niekas negali bti veriamas dalyvauti ar atsisakyti dalyvauti streike. Paliekama dalyvaujantiems: Darbo staas ir aprpinimas pagal valstybin socialin draudim Nemokamas atlyginimas, nebent sprendime ubaigti streik bus susitarta, kad bus tas laikas apmoktas Nedalyvaujantiems darbuotojams apmokama kaip u prastov ne dl j kalts arba j sutikimu gali bti perkelti kit darb. Atsakomyb 85 str. Kokios los gali bti skiriamos? Negali bti tos los, kurios buvo skirtos darbuotoj umokesiui, tik j priedams. 4 d. dl vadovo materialins atsakomybs negirdjo, kad kakas bt panaudojs

Lock outas
Samprata - darbdavio veiksmai paskelbus streik, pasireikiantis streikinink neleidimu darbo vietas, masiniu j atleidimu i darbo, o kartais net smoningu mons ar jo padalinio likvidavimu ar reorganizavimu. Usienio valstybse susiduriama su trimis lockoutas teiss pripainimo bdais: Valstybs garantuoja i teis Draudia i teis Apskritai nutyli apie toki teis TT aktai ios teiss netvirtina. Pagal ms DK 83 str. lock outas yra draudiamas, kai paskelbtas teistas streikas. D. Petrylait pripasta, kad jie turi bti leidiami tik iimtiniais atvejais, t.y.: teismas pripasta streik neteistu, ir Darbuotojai nenutraukia streiko. DK 81 str. 3 d. neteistas streikas turi bti nutrauktas. Bendrai, lock outas LT yra draudiamas.
48/49

Udavini sprendimas Kas yra KS? Tarp ko ir dl ko ji pasiraoma? KS raytinis susitarimas tarp to ir to. Kada laikoma sudaryta KS? Sudaroma prajus tam tikras stadijas, etapus. Reikalinga udti para DT privalo udti para Galioja ir be parao Viena i pozicij, kad DT yra darbuotoj atstovai, KS alys yra darbuotojai ir pan. Kita pozicija - 48 str. 7 d. jei alys nenusprendia kitaip, derybos baigtos, kai sutartis pasiraoma. Tai raytinis susitarimas, turi bti pasirayta. Parao nra nra ir sutartis. Subjektai gali ir persigalvoti. 2 variantas PS ir DT turjo sudaryti jungtin atstovyb pagal DT. Pasiraytas projektas negalioja, nes jis buvo sudarytas paeidiant statymuose numatyt tvark ir neturjo kompetencijos. Tiltai: 47 str. numato prievol konsultuotis. Kolektyvinio atleidimo i darbo nra, bet galbt yra verslo ar jo dalies perdavimas. Nra 47 str. 3 d., bet yra 47 str. 4 d. paeista pareiga konsultuotis. Ar gali leisti nepriimti sprendimo? DK 22 str., DT kompetencijos tokios neturi. Neleisti priimti kreiptis teism dl udraudimo. Netinkamai kam konsultuotis, jei nra kaip j igelbti. vykdyta ne laiku ir atsistas netinkamas asmuo, kuris neturi kompetencijos ir pan. informavimas ir konsultavimas turi vykti tarp t subjekt, kurie turi teis priimti iuos sprendimus, o ne su t sprendim vykdytojais. DT gali kreiptis teism negali prayti grinti asmen darb, nes ji nra t santyki alis, negali lsti tuos santykius, nebent t rodysi, kad tomis procedromis galjai igelbti savo darbo viet. Realiai DT teiss paeistos gali reikalauti atkurti paeistas teises. ia jau LT teis miglota. Ar gali prayti sustabdyti sprendimo vykdym? Dstytojas mano, kad gali, bet nra pavyzdi. Ar gali atidti, kol bus atliktos procedros? Berods ir nra kitos alternatyvos. Negali remtis tuo, kad paeistos procedros. Bet k jis gali gali pasakyti, kad tai dalies verslo perdavimas (138 str.) ir darbo santykio tstinumas. Egzaminas udavinio sprendimas ir odiu.

49/49