klausimai

1 seminaras Praktinio proto dėsnis ir įstatymų leidimo galia I. Kanto filosofijoje Literatūra: Kantas I.

Praktinio proto kritika, Vilnius, 1987, p.30-49. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kuo, anot I. Kanto, maksima skiriasi nuo dėsnio? Kuo gamtos pažinimas skiriasi nuo praktinio pažinimo? Kaip gali būti apibrėžiama praktinė taisyklė? Kada ji įgyja objektyvią reikšmę? Kuo maksima skiriasi nuo imperatyvo? Kuo hipotetinis imperatyvas skiriasi nuo kategorinio imperatyvo? Kokie reikalavimai yra keliami dėsniui? Ar hipotetinis imperatyvas yra dėsnis? Kodėl? Kodėl praktiniai principai, kurie numato sugebėjimo norėti objektą, negali būti laikomi praktiniais dėsniais? 9. Kuomet protas turi įstatymų leidimo galią? Paaiškinkite plačiau. 10. Kodėl laimės troškimas negali būti laikomas dėsniu? 11. Kaip suprantate teiginį: „<...> protinga būtybė savo subjektyviai praktinių principų, t.y. maksimų, arba visai negali mąstyti kartu ir kaip visuotinių dėsnių, arba ji turi pripažinti, kad vien tik tų maksimų forma, pagal kurią jos tinka visuotiniam įstatymų leidimui, pati savaime padaro jas praktiniais dėsniais.“ 12. Kaip gali būti apibūdinta gryna dėsnio forma? 13. Kaip I. Kantas apibūdina valią, kuriai dėsniu gali būti tik maksimų forma? 14. Koks dėsnis, anot I. Kanto, gali determinuoti laisvą valią? Apibūdinkite jį. 15. Koks yra pagrindinis grynojo proto dėsnis? Kokie požymiai jam būdingi? 16. Kokį aukščiausią dalyką gali pasiekti baigtinis protas? 17. Ką išreiškia moralės dėsnis?

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful