You are on page 1of 3

Vidurami teis

PRANCZIJOS TEISS AKTAI

Bovs kutiumai
Kutiumai (pranc. coiilume - paprotys) - tai vieno i ymiausi vidurami teisinink Pilipo de Bomanuaro (1247-1295) sudarytas iaurs ryt Pranczijos (Bov grafysts) paprotins teiss rinkinys. Tiksli sudarymo data neinoma, nes neiliko ir Bomanuaro darbo originalas. Rinkinio pavadinimas iki galo neparodo jo turinio. Pats autorius pratarmje paymjo, kad dalis knygos pagrsta bendromis visiems Pranczijos kutiumams teiss normomis". Kartu su Didiaisiais Normandijos kutiumais" (1275) Bomanuaro darbas parodo svarbiausius Pranczijos feodalins teiss bruous.

30 skyrius. Apie nusikaltimus 823. Visiems tiems, kurie vykdo teisingum, svarbiausia - mokti atskirti nusiengimus, kokie jie - dideli ar mai, ir inoti, koki bausmi jie verti, nes kaip nevienodi nusiengimai, nevienodos ir bausms. Yra toki nusikaltim, u kuriuos, kaip priklausanius karalikai jurisdikcijai, reikia bausti mirtimi, nesvarbu, kaip nusikaltlis juos padar. U kitus nusikaltimus turi bti baudiama ilgalaikiu kalinimu kaljime su turto konfiskavimu, bet ne visais atvejais vienodai, o tokiu mastu, kokiu reikia. U treius nusikaltimus turi bti baudiama turto konfiskavimu be mirties bausms, be suluoinimo ir be kalinimo kaljime; (juos padariusiems nusikaltliams nubausti) pakanka baudos, kadangi jie nelygs tiems, apie kuriuos kalbjome pirmiau. Bausms dydis turi priklausyti nuo nusiengimo, taip pat nuo to, kas j padar, ir kam padaryta ala... 825. mogudyst yra tada, kai vienas (mogus) laikotarpiu nuo saullydio iki saultekio tyia nuudo arba priveria k nors nuudyti kit mog, be to, i mogudyst padaroma i tikrj. 828. mogudyst yra ir tada, kai kas nors nuudo kit (mog) besiginijant: kyla kiviras, kiviro metu itariami bjaurs odiai, po bjauri odi kyla mutyns, kurios danai baigiasi vieno i besiginijani mirtimi. 831. Tas, kuris padeg nam, turi bti pakartas ir jo turtas konfiskuotas kaip pirmiau nurodyta. 832. Tas, kuris pavogs svetimus daiktus, turi bti pakartas ir jo turtas konfiskuotas kaip pirmiau nurodyta. 833. Tas, kuris klysta dl tikjimo, netiki ir nenori grti tikrj keli..., turi bti sudegintas ir netekti viso turto kaip pirmiau nurodyta. 34 skyrius. Apie suveren 1043. Visose vietose, kur karalius neminimas, mes galvojame apie tuos, kurie valdo baronij, kadangi kiekvienas baronas savo baronijoje yra suverenas. Reikia suprasti, kad karalius yra vis suverenas ir remdamasis savo teise saugo vis karalyst, dl ko jis gali kurti vairias staigas, koki pageidauja bendrai naudai, ir turi bti laikomasi to, k jis nustato. Ir nra nieko aukiau jo, tokio didio, kuris galtu ateiti jo dvar (teisti) dl teiss paeidimu arba pagal skundus d! neteisingo sprendimo visose bylose, kurios lieia karali. Kadangi jis yra suverenas, esantis aukiau vis, j mes minime tik tada, kai kalbame apie koki nors suvereni jam priklausani teis. 39 skyrius. Apie rodymus, netikrus liudytojus ir t.t. 1146. Ms manymu, remiantis ms paproiais, yra atuonios rodym rys. Pirmoji ris, kai kas nors pripasta tai, ko i jo reikalauja, sutinka vykdyti tai, ko reikalaujama, arba be jokio atsisakymo, arba po tam tikro fakto neigimo. Sis rodymas geriausias, paprasiausias ir pigiausias i visu. 1149. 4-oji rodym ris - rodymas su liudytoj pagalba. Jis naudojamas tais atvejais, kai koks faktas neigiamas ir praytojas silo j patvirtinti su liudytoj pagalba. iam rodymui btini maiausiai du teisti liudytojai, kurie prisiek atsakyt vienodai pateiktus klausimus. 1156. 8-oji rodym ris - rodymas vadovaujantis prezumpcija. i rodym ris gali turti daugyb bd, kadangi vieni gali byl taip aikiai pateikti, kad ji tampa rodyta remiantis prielaida, o kiti - taip abejotinai, kad piktadaryst niekaip nerodoma. 45 skyrius. Apie atsisakymus, servitutus ir t.t.
1

1438- Asmenin baudiavin priklausomyb buvo kuriama daugeliu bd. Pirmiausia kaip padarinys to, kad senovje, kuomet auk savo pavaldinius kar..., tuos, kurie be rimtos prieasties likdavo (namie), amiams paversdavo baudiauninkais kartu su j palikuonimis... Antra, kaip padarinys to, kad daugelis, bdami labai dievobaimingi, atiduodavo save ir savo palikuonis, ir savj turt ventiesiems, ...apkraudami save prievolmis savo (gera) valia. Ir j vykdomas prievoles banyios turto valdytojai raydavo sraus..., o paskui diena i dienos sigudrindavo reikalauti i j vis daugiau ir daugiau... Gal gale tai, kas buvo padaryta i geros valios ir dievobaimingumo, virsdavo ala ir palikuoni padties sumenkinimu. Treioji prieastis, dl kurios daugelis tapo baudiauninkais, tai - pardavimas, kada kas nors, pateks skurd, sak savo senjorui: Js man duosite tiek ir tiek, o a tapsiu js priklausomu mogumi..." O kit kart pasiduodavo asmenin baudiavin priklausomyb tam, kad apsisaugot nuo kit senjor arba nuo kai kuri moni jiems jauiamo prieikumo. Dl vis it prieasi ir atsirado asmenin baudiavin priklausomyb, nes pagal prigimtin teise visi laisvi... Yra ir kit (baudiaunink) gijimo bd, nes yra emi, kuriose nebajorikos kilms mons: vyrai ir moterys, jeigu jie pragyvens jose metus ir vien dien, taps baudiauninkais tu senjor, kuri valdose jie gyvena... 1451. Reikt inoti, kad ms amiaus monms inomos trys bsenos. Pirmoji kilminga. Antroji - laisv pagal kilm moni, gimusi i laisvos motinos... ...Tarp bajor ir kit laisv moni teisi yra didiulis skirtumas, kadangi bajorais vadina tuos, kurie yra tiesiogiai kil i karali, hercog, graf ir riteriu; ir is kilmingumas eina pagal tiesiogin tvo linij, bet jokiu bdu ne pagal motinos linij: nes juk yra visikai aiku, kad niekas, netgi jeigu jo motina bajor, negali tapti bajoru (jeigu tik bus tam tikra ypatinga karaliaus malon), jeigu jo tvas nra bajoras. Bet kitaip yra su laisvs bsena, kadangi i bsena kyla i motinos, tai kiekvienas laisvos motinos pagimdytas mogus - laisvas. 1452. Mes kalbjome apie dvi bsenas - kilming ir laisv; treioji moni bsena baudiavin. Ir ne visi ios bsenos mons yra vienodos padties: yra skirtingos baudiavins priklausomybs slygos. Nes vieni i baudiaunink yra tiek pavalds savo senjorams, kad senjorai gali disponuoti visu j turtu, turi ( juos) gyvybs ir mirties teise, gali juos laikyti kalintus kaip nors - kaltus ir be kalts, ir u juos prie niek neatsako, tik prie Diev. Su kitais elgiamasi velniau, nes jiems esant gyviems senjorai negali nieko i j reikalauti, jeigu tik jie neprasikalsta, iskyrus inus, rentas ir prievoles, kurias jie paprastai moka u savo baudiavin padt. Ir tik kai jie mirta arba veda laisvas moteris, visas j turtas - kilnojamasis ir nekilnojamasis - pereina senjorui; kadangi tas, kuris veda laisv moter ar moter i kitos senjorijos, turi mokti ipirk senjoro nuoira. Ir jeigu baudiauninkas mirta, jis neturi kito pdinio, iskyrus senjor, o baudiauninko vaikai negauna nieko, jeigu nesumoka senjorui ipirkos, kaip tai daryt paaliniai mons. is paskutinis paprotys, apie kur kalbjome, Bovs baudiaunink vadinamas negyva ranka" ir vedybine ipirka. 1457. Ms paprotys baudiauninkams velnesnis nei daugelyje kit ali, kadangi daugelio kit ali senjorai su savo baudiaunink gyvybe ir mirtimi gali elgtis kada ir kaip nori, taip pat versti juos gyventi aminai savo emse. Bovje su jais elgiamasi monikiau, nes senjorui sumokjus paproio nustatytas rentas ir special mokest, renkam nuo kiekvienos eimos (chevage, formariage - vedyb ipirka -aut. pastaba), jie gali eiti tarnauti ir gyventi u savo senjor jurisdikcijos rib. Bet jie niekur neturi atsisakyti mokti senjorui tenkani vedyb ipirk (formariages), iskyrus tas vietas, kuriose bdami jie gali tapti laisvi, pavyzdiui, kai kuriuose miestuose, kuri kiekvienas gyventojas laisvas dl privilegijos ar paproio. Kai tik kas i nuogird suino, kad jo baudiauninkas apsigyveno tokioje vietoje, jis gali reikalauti, kad jis sugrt, jeigu pranea apie savo teises j per vienus metus ir vien dien arba per tok laikotarpi, kuris pagal paprot galioja tose vietose. Daug baudiaunink, tokiu bdu slapta ij i savo senjor ir apsigyven kitose vietose, gavo laisv. 50 skyrius. Apie miest komunas ir teises 1517. Pagal naujas taisykles n vienas miestas Pranczijoje negali tapti komuna be karaliaus leidimo, nes visos naujovs be karaliaus sutikimo udraustos. Jeigu karalius panort kokiam nors miestui suteikti toki teis arba j suteik, tai turi bti urayta laisvi chartijoje, kuri karalius tokia proga duoda miestui. Bet tai turi bti padaryta nevarant Banyios ir bajorijos teisi, kadangi negali ir neturi bti apsunkintos Banyios ir sumaintos bajorijos valdos.

1519. Kiekvienas senjoras, savo valdioje turintis miest - komun, turi kasmet suinoti, kokios bkls yra miestas, kaip j valdo merai ir tie, kurie paskirti ji saugoti ir valdyti. 67 skyrius. Kaip reikia teisti 1883. Pagal ms kutiumus niekas negali bti teisju savo teisme ir savo byloje dl dviej prieasi: pirmoji - n vienas mogus niekada neturi bti teisju savo paties byloje..., antroji pagal Bovs kutiumus senjoras savo teisme neteisia. Jo teisme teisia tik jo mons. 1914. Kaip jau sakme, teismo sprendimas nieko nevertas, jeigu buvo priimtas alims nedalyvaujant; jis taip pat nieko nevertas, jei priimtas prie nepilnameti ir jeigu is nepilnametis negals apeliuoti ir sulauks pilnametysts. 1920. Tegu visi ino, kad niekas neturi teiss atsisakyti teisjo pareig, kurios jam privalomos pagal oma; bet jeigu jis tani turi kakoki teistu prieasi, vietoj savs gali ( teism) pasisti mog, kuris pagal savo padt gali jam atstovauti. Loriso miesto laisvi chartija
Tai viena i seniausi miest chartij Pranczijoje (1155 m.). Jos straipsniuose kalbama apie asmenines ir turtines miestiei teises, apie senjor teises, administracij ir teisen. Ypa daug straipsni, kurie panaikina ir riboja atskirus feodalinius mokesius.

Liudvikas [Liudvikas VII (1119-1180)] ir kt. Tebnie inoma visiems dabartiniams ir bsimiesiems, kad: 5. I kiekvieno Loriso parapijoje valdanio turt nebus nieko i jo nuosavo turto atimta n u jok nusiengim, iskyrus, kai jo nusiengimas nukreiptas prie mus arba prie k nors i ms moni. 9. Niekas: nei mes patys, nei kas nors kitas nereikalaus i Loriso gyventoj talijos, jokios paramos ar duokli. 15. Niekas i Loriso gyventoj neis mums lao, iskyrus kart per metus... 17. Kiekvienas, panorjs parduoti savo turt, yra laisvas tai daryti, ir gavs umokest u pardavim gali savo noru laisvai ir ramiai ivykti i miesto, jeigu tik nepadar mieste jokio nusiengimo. 18. Jeigu kas nors igyvens Loriso parapijoje metus ir vien dien ir jam nebus pareiktas joks iekinys ir jeigu jis sutiks paklusti ms arba ms prevo jurisdikcijai, gali ateity ramiai ir laisvai ten pasilikti. Paryiaus kepj statutas
Svarbus ini apie prancz cechus altinis yra XIII a. pabaigoje Paryiaus prevo sudaryta Amat knyga", Paryiaus cech reglament rinkinys. { Amat knyg" surinktas 101 cecho statutas (jungiantis madaug pus to meto Paryiaus profesij). Toliau pateikiamos itraukos akivaizdiai parodo paang cech darbo reglamentavim atskirose gamybos akose.

1. Niekas negali bti Paryiaus apygardos ribose kepju, jeigu nenusiperka i karaliaus teiss usiimti amatu... Mint amat karaliaus vardu parduoda tie, kurie nusipirko j i karaliaus, vienam brangiau, kitam pigiau, kaip jiems ateis galv. 30. Kepjai gali kepti pirmadieniais (sekmadienis - udrausta diena - aut. pastaba) nuo saultekio, kai tik Dievo Motinos Katedroje skambins ankstyvosioms miioms, jeigu tdien nra vienos i mint veni. 32. N vienas kepjas negali kepti duonos, didesns nei du denj, jeigu tai ne pyragaitis dovanai, maesns kaip obolas, jeigu tai ne eod.