You are on page 1of 4

189056030.doc 13.11.

17 13:06

1
AUGALIN LSTEL

Kitas eukariotini lsteli tipas - augalins lstels. Jos susintetina didij dal ems biosferos
organini mediag. Fotosintetinti organines mediagas i neorganini geba tik augalins lstels ir dalis
prokariot.
Bendroji augalins lstels sandara tokia pati, kaip ir gyvnins lstels. Du esminiai skirtumai
yra augalinms lstelms bdingos plastids ir lstels sienels. Taiau augalins lstels turi ir daugiau
ypatum.
Augalins lstels ypatumai:
1. Celiuliozin lstels sienel
2. Plastids ir fotosintez
3. Atsarginis angliavandenis - krakmolas
4. Centrin vakuol
5. Citokinez su fragmoplastu [Sk. skyrel Lsteli dalijimasis]
6. Plazmodezmos
LSTELS SIENEL
Augalins lstels apvalkal sudaro plazmin membrana ir celiuliozin lstels sienel. Sienel
yra u lstels plazmins membranos, todl ji yra ulstelinis lstels darinys. Sienels sudarymui
reikalingas mediagas iskiria lstel.
Sienels karkas sudaro celiuliozini gij rezginys, kurio tarpai upildyti polisacharid
drebuiais. Sienelse yra vandeningos (celiulioz ir kiti polisacharidai yra hidrofiliniai) - 60-70% j mass
sudaro vanduo, laisvai prasisunkis lsteli sienelmis.
intarpas AUGALINS LSTELS SIENELS SANDARA
Svarbiausia augalins lstels sienels dalis yra celiulioz. Silins celiuliozs molekuls
labai atsparios tempimui.
Celiuliozs molekul yra ilga polimerin grandin i >500 gliukozs liekan. Skersinmis
vandenilinmis jungtimis sutvirtintos celiuliozs silikos molekuls sudaro 10-25 nm storio
mikrofibriles. Mikrofibrils tvirtos kaip ir tokio storio plienin viela. [Mikrofibrils gali susivyti
storesnius "lynus", vadinamus makrofibrilmis, kuri storis apie 0,5 m, o ilgis iki 4 m.]
Lstelei dalijantis susidaranti sienel vadinama pirmine sienele. Vliau ji storja ir virsta
antrine sienele.
Dalis augalini lsteli (pvz., lapo minktimo lstels) vis gyvenim turi tik
pirmin sienel. Celiuliozs mikrofibrils, sujungtos tarpusavyje hemiceliuliozs molekulmis,
sudaro tempimui atspar sienels karkas. Celiuliozinis karkasas panirs drebutinje mediagoje.
Drebuius sudaro irgi tinklikai susijung pektinai. Pirminje sienelje celiuliozs, hemiceliuliozi
ir pektin bna madaug po lygiai.
Pektinai 1 yra polisacharidai, kuriuos sudaro retesnieji monosacharidai (arabinoz, galaktoz,
galakturono rgtis ir kt.). Ilgos pektin molekuls gali bti akotos arba neakotos. Pektinai yra
tirpesni u hemiceliuliozes.
Pektinai sudaro drebutin mas, kuri upildo sienels karkas ir sudaro sluoksnel,
suklijuojant gretim lsteli sieneles.
Kai kuri augal ri nokstaniuose vaisiuose netirps pektinai virsta tirpiais ir itirpsta, o
pridjus cukraus sudaro drebuius. Obuoli, raudonj serbent prinokusi vaisi pektinai
drebuius sudaro ir be cukraus, tereikia ilgiau pavirinti.
Pektinai naudojami maisto pramonje drebuiams gaminti ir vaist pramonje kaip vaistin
ir kaip pagalbin mediaga. Daug pektin turinios vaisi sultys rekomenduojamos monms,
galintiems apsinuodyti sunkij metal jonais, nes pektinai sujungia juos ir padeda paalinti i
organizmo. [Ar tikrai?]
Hemiceliuliozs2 - miri polisacharid, sudaryt i vairi monosacharid (ksilozs,
galaktozs, manozs, gliukozs ir gliukomanozs) liekan, grup. Hemiceliuliozi molekuls
grandinins, taiau jos trumpesns, labiau akotos. Hemiceliuliozs lengviau virkinamos, nei
celiulioz, tirpios armuose.
1
2

Gr. pektos - sukrejs.


Gr. hmi (pusiau) + lot. cellula (lstel) + -oz (priesaga, reikianti angliavanden).

189056030.doc 13.11.17 13:06

Daugelis uaugusi lsteli vidiniame pirmins sienels paviriuje sudaro papildomus


celiuliozs sluoksnius. Sienel su papildomais celiuliozs sluoksniais vadinama antrine sienele.
Viename papildomame sluoksnyje celiuliozs skaidulos isidsiusios viena kryptimi, antrame
sluoksnyje - kita kryptimi, treiame - treia kryptimi ir t.t. Toki sluoksni visuma labai padidina
atsparum tempimui. Pirmin sienel kur kas silpnesn.
Paprastai augalins lstels viduje itirpusi mediag osmosin koncentracija didesn, negu
aplinkoje. Todl vanduo veriasi lsteli vid. Lsteli tris didja, lstels puiasi, kol itempia lsteli
sieneles. Taip automobilio ar dviraio rato pripsta kamera kietai itempia padang. Augalo sieneli
itempimas vadinamas turgoru. Turgoras oliniams augalams suteikia stangrumo, ilaiko j form.
Trkstant vandens (pvz., labai kart dien, kai augalas nuskintas) lstels prarand dal vandens,
suplikta.
Dalis lsteli - vandens indai, medienos plau lstels - gali sumedti. Medjant visi sienels
sluoksniai persunkiami ligninu - sudtingu nepolisacharidiniu polimeru. Ligninas sutvirtina celiuliozines
skaidulas. Jis veikia kaip labai kietas upildas, padidina sieneli atsparum tempimui ir ypa
gniudymui. Btent ligninas suteikia medienai jai bdingas savybes.
Kamtini lsteli sienels persisunkia lipidins kilms suberinu ir pasidaro nepralaidios nei
vandeniui, nei dujoms. Kamtins lstels - geras izoliatorius. [reikia intarpo apie kamtini lsteli
funkcijas]
Lap ir vaisi odels iorines sieneles padengia kutinas ir vakai, kurie stabdo vandens garavim
pro paviri.
Lstels sienels funkcijos:
a) lstels formos palaikymas,
b) sauga nuo mechanini paeidim (sprogimo hipoosmosinje terpje),
c) sauga nuo augalini virus,
d) vandens ir itirpusi mediag transportas tarpulsiais.
Specializuot augalini lsteli sienels taip pat:
a) paveria lstel atramine lstele (medienos ir karnienos plauai, akmenins lstels sklereids),
b) sudaro nepralaid barjer (kamtins lstels).
intarpas SIENELS IR VANDENS TRANSPORTAS AUGALE
Hidrofilins lsteli sienels jungiasi viena su kita 3, todl jomis lengvai sunkiasi vanduo ir
itirpusios mineralins druskos. Sieneli visuma veikia lyg traktas vandens tekjimui.
Gretimas augalines lsteles jungia citoplazminiai takeliai, vadinami plazmodezmomis4.
Plazmodezmos suvienija lsteli protoplastus vien visum 5. Sienelse yra nedidels angos, pro
kurias plazmodzmos praeina.
[pagal Sovremennaja botanika2 - apie vandens ir jon transport aknyse, endoderm, akn slg]
[apie vandens ind sandar]
intarpas apie medienos ir karnienos plauus
intarpas apie kamtin audin
VAKUOLS
Vakuols - tai skysiu upildyti membraniniai maieliai, nuo citozolio atskirti paprasta
membrana. Gyvn lsteli vakuols - fagocitozins ir virkinamosios, pulsuojanios ir transportins,
lizosomos ir peroksisomos - uima nedidel lstels trio dal.
Tuo tarpu suaugusioje augalinje lstelje vakuols danai uima didel citoplazmos dal.
Suaugusi augalin lstel paprastai turi vien didel centrin vakuol. Centrin vakuol upildo lstels
sultys. Tai koncentruotas mineralini drusk, cukr, organini rgi, pigment ir kai kuri antrini
metabolizmo produkt tirpalas.
Centrins vakuols funkcijos:

Augalinio audinio sieneli visuma vadinama apoplastu.


Gr. (cito)plazma + gr. desmos (ryys).
5 Plazmodezmomis sujungtos gretim lsteli citoplazmos sudaro simplast.
4

189056030.doc 13.11.17 13:06


1.

2.

3.
4.

5.

Vanduo osmosikai veriasi koncentruotas lstels sultis pro plazmin membran bei vakuols
membran. Lstelje isivysto turgoro6 slgis, spaudiantis citoplazm prie sienels ir tempiantis
lstels sieneles. Osmosinis vandens siurbimas centrin vakuol labai svarbus lstelei augant ir
apsirpinant vandeniu.
Kartais lstels sultyse bna antocianin - raudon, mlyn ar purpurini pigment 7. ie pigmentai
nudao vainiklapius (pvz., roi, nalaii, jurgin), o taip pat neretai ir vaisius, pumpurus bei
lapus. Antocianinai ir kai kurie chloroplast pigmentai nudao ir rudeninius lapus. Spalvingi iedai
privilioja apdulkinanius vabzdius bei paukius, vaisiai - paukius skl platintojus.
Kartais centrin vakuol turi hidrolizini ferment ir gali virkinti lyg lizosoma. uvus lstelei
suyra centrins vakuols membrana, ir hidroliziniai fermentai suardo citoplazm 8.
Vakuolje gali kauptis mediag apykaitos atliekos (pvz., kalcio oksalato kristalai) ir kai kurie
antriniai metabolitai. Vakuolse gali bti alkaloid, saugani nuo augaldi gyvn. Lap,
ievs, medienos, neprinokusi vaisi, skl luobeli lsteli vakuolse (ir citozolyje, lsteli
sienelse) gali bti gaii tanin 9.
Kai kurios lstels suli mediagos (sacharoz, inulinas, mineralins druskos) yra maistmediagi
atsarga.
intarpas AUGAL PIENAS
Kiaulpiens, karpaols, ugniaol ir kai kurie kiti augalai turi pientakius. Pientaki
lsteli centrinse vakuolse kaupiasi pienikos sultys - pieno baltumo emulsija.
Brazilins hevjos pienikose sultyse yra ferment ir monomer, sudarani kauiuk.
[intarpas apie natral kauiuk]
Aguonos pienikose sultyse yra narkotini alkaloid. [Apie i aguon gaunam narkotik
poveikio mechanizmus - bus intarpas Individualaus vystymosi skyriuje]
Karpaoli pienikos sultys yra nuodingos.
intarpas INULINAS, TRKAOL IR TOPINAMBAS
Inulinas - tai stambiamolekulis akotas polisacharidas, sudarytas i keliasdeimties
sacharozs liekan. Graiaiediai augalai j danai kaupia aknyse (kiaulpien, debesylas,
trkaol) ir stiebagumbiuose (topinambas) kaip atsargin angliavanden. Pavadintas pagal
lotynik graiaiedio augalo didiojo debesylo Inula helenium pavadinim.
Trkaols aknis ir topinambo stiebagumbius kartais naudoja fruktozei gauti.
Trkaol Cichorium intybus - dvimet graiaiedi eimos storaakn ol rykiai
mlynais iedais. Ji - techninis, maistinis ir vaistinis augalas. Ruden ~11% j akn mass sudaro
inulinas, kelis procentus - cukrs. I akniastiebi igauna inulin, fruktoz, gamina etanol.
Pakepinus ir sumalus diovintas aknis gaminamas kavos tipo grimas be kofeino.
Trkaols lapus valgo kaip salotas, verda, trokina. Liaudies medicinoje trkaols aknys
ir antemin dalis vartojamos kaip lapim varanti ir virkinim skrandyje gerinanti priemon.
[trkaols nuotrauka]
Laukins trkaols auga visoje Europoje, Kaukaze, V.Sibire, Vidurinje Azijoje. Kaip
kultrin augal augino jau romnai. Dauguma trkaols veisli aknins, likusios - lapins.
Topinambas Helianthus tuberosus - daugiamet iki 2,5 m aukio ol. Stolonai sudaro
stiebagumbius - nuo smulkios iki vidutins bulvs dydio. iurkiais plaukeliais apaugs stiebas
primena plonos auktos saulgraos stieb, graiai - kaip smulkios saulgraos. Topinambas ir
saulgraa yra vienos genties augalai.
Stiebagumbiuose bna 15-20% inulino ir ~3% fruktozs. Daniausiai auginamas kaip
paarinis augalas. Paarui naudojami stiebagumbiai, i antemins dalies daromas puikus silosas.
I stiebagumbi gauna inulin, gliukoz, fruktoz.

Lot. turgo - brinkstu, puiuosi.


Kai kurie antocianams artimi junginiai gali bti geltoni ar gelsvi.
8 Todl atitirpintos aldytos uogos - braks, serbentai, aviets - greitai sugenda. aldant ledo kristaliukai
suplo centrines vakuoles. [Tikrai?]
9 Pr. tanner - rauginti kailius. Taninai - raugins mediagos. Daug tanin turini augal iev bdavo
naudojama odoms dirbti.
7

189056030.doc 13.11.17 13:06

Laukiniai topinambai auga .Amerikoje. Sukultrino indnai. Derlingumas - iki 15 t/ha


stiebagumbi, iki 70-90 t/ha aliosios mass. Stiebagumbiai nebijo alio, juos galima kasti ir
pavasar. Todl Lietuvoje topinambus kartais vadina ieminmis bulvmis.
[topinambo nuotrauka]