You are on page 1of 86

1tema.

Baudžiamosios teisės samprata
1. Baudžiamosios teisės kaip teisės šakos sąvoka
Baudžiamoji teisė – tai teisės šaka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius atsirandančius dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ne pozityvius, o negatyvius santykius kurie kyla asmeniui pažeidus baudžiamąjį įstatymą. ati sąvoka !baudžiamoji teisė" gali b#ti vartojama keliais aspektais$ a% kaip teisės šaka teisės sistemoje& b% kaip įstatym' leidybos sritis (įstatymo leidėjo ar )eimo%& *% kaip mokslo sritis. Nusikalstamos veikos ir j' požymiai yra pirmoji baudžiamosios teisės, kaip teisės šakos, reguliavimo dalyko sudedamoji dalis, nusikalstam' veik' padarymo teisiniai padariniai + antroji baudžiamosios teisės dalyko sudedamoji dalis. Taigi baudžiamoji teisė, kaip teisės šaka, yra nusikalstamų veikų padarymo ir jų teisinių padarinių teisė. ,audžiamoji teisė, kaip mokymo dis*iplina, yra teisinė dis*iplina, kuri nagrinėja nusikalstam' veik' požymius ir ši' veik' padarymo teisinius padarinius. Šiuolaikinės baudžiamosios teisės apibrėžimas - tai valstybės nustatyt' teisės norm' sistema, reglamentuojanči' kokios veikos yra nusikalstamos, nustatančius bendrosios baudžiamosios atsakomybės pagrindus, valstybės prievartos priemoni' turinį, sąlygas, kurioms esant bausmės gali b#t pakeistos kitomis poveikio priemonėmis, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. )ąvoka baudžiamoji kilo nuo žodžio bausti. .iterat#roje kartais ,/ sąvokos turinys yra skirstomas į dvi dalis$ baudžiamąją teis0 subjektyvine prasme (ius puniendi% ir baudžiamąją teis0 objektyvine prasme (ius poenala%. ,audžiamoji teisė subjektyvine prasme iš esmės turi atsakyti į klausimą dėl valstybės teisės nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą. ažymėtina, kad valstybės teisė nubausti pirmiausia atsiranda todėl, kad ji teisės norm' pagrindu imasi reguliuoti tvarką visuomenėje. 1š pilieči' reikalavimo užtikrinti j' saugumą išplaukia valstybės pareiga užtikrinti joje gyvenanči' žmoni' interesus ir saugumą. 2i valstybės pareiga yra atsiradusi iš jos pačios paskirties. /eisės nustatytai tvarkai užtikrinti panaudoja ir teisės pažeidėj' nubaudimą bei taisymą. 3tsižvelgiant į tai tam tikri nubaudimo teisės aspektai įgyja savarankišką prasm0 ir todėl ši baudžiamosios teisės sritis gali b#ti spe*ialiai ak*entuota. ,audžiamoji teisė objektyvine prasme – tai visuma įstatymo numatyt' draudim' ar įpareigojim', kurie išdėstyti baudžiamosios teisės normose. 2ios baudžiamosios teisės normos apibrėžia saugom' teisini' gėrybi' apimtį ir jiems padaromos žalos pob#dį.

.Baudžiamosios teisės dalykas ir metodai.
,/ teisinio reguliavimo dalykas – visuomeniniai santykiai atsirandantys dėl nusikaltamos veikos, dėl nusikaltimo at baudžiamojo nusižengimo padarymo. ,audžiamosios teisės dalykas – baudžiamosios teisės normomis nustatoma svarbiausi' visuomenės gėri' apsauga (vertybi' kurios deklaruotos .4 konstitu*ijoje%, o už padarytus pažeidimus grasinama atitinkamomis priemonėmis. ,/ teisės normos realizuojamos panaudojant imperatyvinį metodą. /ai reiškia, kad jas reikia taikyti ne tik tiksliai laikantis baudžiamosios tesės normose apibrėžt' reikalavim', bet ir panaudojant valstybės prievartą. /aigi baudžiamosios teisės dalykas yra tas, kad jos normos yra nukreiptos apsaugoti tam tikrus žmoni' interesus (teisinius gėrius%, jos sank*ijos yra nukreiptos į asmenis, padarius nusikaltimą, kuriems dėl padaryt' nusikaltim' remiantis šiomis sank*ijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pob#džio suvaržymai. 2ie suvaržymai yra tiksliai apibrėžti, negali b#ti pakeičiami šali' (subjekt'% tarpusavio susitarimu ir yra privalomi ir taikyti, ir vykdyti.

!. Baudžiamosios teisės sistema
Baudžiamosios teisės sistema – tai baudžiamosios teisės teisės kaip teisės šakos sąranga. 2ią sistemą sudaro dvi dalys$ bendroji ir spe*ialioji. 5os veikia sistemoje santykyje viena su kita. ,audžiamasis kodeksas turi savo strukt#rą$ jį sudaro ,endroji ir )pe *ialioji dalys. 2ios dalys savo ruožtu yra suskirstytos į skirsnius, o skirsniai + į straipsnius. )traipsniai gali turėti dalis ar punktus. ,audžiamojo kodekso ,endrojoje dalyje yra nustatyta baudžiam'j' įstatym' galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji požymiai ir jo padarymo 6ormos, asmen', traukiam' baudžiamojon atsakomybėn, amžius, nurodomos kaltės 6ormos ir atskleidžiamas j' turinys, taip pat bausmės, j' skyrimo ir atleidimo nuo j' tvarka. )pe*ialiojoje dalyje išvardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikal timais, ir nustatytos sank*ijos už baudžiamosios teisės norm' pažeidimą. ,7 ,endroji ir )pe*ialioji dalys sudaro vieningą visumą. 8ažnai )pe*ialiosios dalies normos yra taikomos kartu su ,endrosios dalies normomis. 9:sminės reikšmės atskleidžiant ,7 )pe*ialiosios dalies norm' turini turi ,endrosios dalies normos-de6ini*ijos. ateikiant nusikaltimo, atsakomybės ir kit' pagrindini' baudžiamosios teisės sąvok' apib#dinimą įstatyme pasiekiamos vis' šios teisės šakos norm' vieningas supratimas. ,audžiamojo įstatymo )pe*ialiosios dalies normos numato sank*ijas kaip padaryto nusikaltimo pasekmes. /uo tarpu visa bausmės skyrimo tvarka (konkrečios bausmės parinkimas pagal sank*iją, švelnesnės negu numato atitinkamo straipsnio sank*ija bausmės paskyrimas, subendrintos bausmės paskyrimas esant nusikaltim' sutapčiai% ir kt. klausimai yra nustatyti baudžiamojo kodekso ,endrojoje dalyje. /aigi galima pasakyti, kad baudžiam'j' įstatym' ,endroji dalis sava rankiškai 6unk*ionuoti be )pe*ialiosios dalies negali. /ačiau ir )pe*ialiosios dalies norm' realizavimas praktiškai neįmanomas be ,endrosios dalies.

". Baudžiamosios teisės uždaviniai
3pibendrintai galima teigti, b.t. uždaviniai nustatyti kokios veikos laikytinos nusikaltimais ar baudžiamaisias nusižengimais ir saugoti visuomen0 nuo t' nusikalstam' veik', taikant valstybės prievartą.

#.Baudžiamosios teisės spe$ialieji prin$ipai % nullum crimen sine lege nullum poena sine lege, nullum crimen sine culpa, ultima ratio, non bis in idem ir kt.&.
2iuolaikinė teisė, kai ginami valstybėje pripažinti gėriai, atiduoda pirmenyb0 ;/, 3/, 7/ teisės šakoms. ,audžiamoji teisė yra paskutinė priemonė ( ultima ratio% padrius teisės pažeidimą. /ik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti valstybės pripažint' gėri' apsaugos, gali b#ti taikoma baudžiamoji atsakomybė.. )pe*ial#s baudžiamosios teisės prin*ipai$ <% niekas negali b#ti pripažintas kaltu ir nubaustas, jeigu nėra įstatymo (nullum *rimen, sine lege –nėra nusikaltimo be įstatymo, nulla poena, sine lege- nėra bausmės be įstatymo% =% atsakomybės neišvengiamumo prin*ipas (atsako tik kaltas asmuo% >% asmeninės atsakomybės ir bausmės individualizavimas ?% in dubio pro reo(visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai% @% bausmės ekonomijos prin*ipas A% ne bis in idem – draudimas bausti = kartus už tą pačią veika prin*ipas B% nullum *rimen,sine lege *ulpa – nėra nusikaltimo be kaltės prin*ipas.

<

nullum *rimen, nulla poena sine lege- šiuolaikini' įstatym' dauguma gana aiškiai apibrėžia įstatymo galiojimo laiką – pradžią, pabaigą, grįžtamojo galiojimo atvejus. Cstatyme yra kategoriška nuoroda, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios. Neži#rint į tai , kad baudžiamieji įstatymai yra kodi6ikuoti, neretai kyla klausimas ar konkreti veika yra uždrausta , dėl įstatymo netikslumo , neaiškumo ar blanketini' norm' taikymo . atsakomybės neišvengiamumo prin*ipas- šio prin*ipo realizavimas reiškia, kad kiekvienas, padar0s nusikaltimą privalo už jį atsakyti. asmeninės atsakomybės ir bausmės individualizavimas- prin*ipas reiškia, kad baudžiamosios teisės normos turi užtikrinti, kad baudžiamojon atsakomybėn b#t' traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo. /ačiau įvairiose valstybėse yra taikoma ir kolektyvinės atsakomybės prin*ipas. ,ausmės individualizavimas nėra atribotas nuo aplinkos – kaltininko nubaudimas daro įtaką kaltininko artimiesiems, šeimai ir tokios įtakos išvengti beveik neįmanoma. ,ausmės individualizavimas reikšmingas siekiant nubaudimo teisingumo. /eisingumas reiškia įstatymo nustatytą, optimal' pataisymui reikalingą bausmės dydį. in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai%- susietas su baudžiamuoju pro*esu. Dis' aplinkybi', kurios ne visiškai aiškios ir tikslios, įvertinimas ir atsisakymas lemia kaltinimo pagrįstumą. /ačiau tas pats reikšminga ir baudžiamosios teisės prasme- yra visi įstatymo numatyti nusikaltimo sudėties požymiai ar ne – negali b#ti joki' abejoni'. 7ai kyla abejoni' sprendžiant veiklos kvali6ikavimo klausimus, turi b#ti parinkta tik ta nusikaltimo sudėtis, kuri be abejonės atitinka surinktus duomenis. Neturi b#ti taikomi griežtesni įstatymai, kad nepažeist' žmogaus teisi'. bausmės ekonomijos prin*ipas – turėt' b#ti akivaizdžiai ak*entuotas baudžiamajame įstatyme. Cstatymo įtvirtintas bausmės ekonomijos prin*ipas reiškia, kad nustatytos tokios sank*ij' ribos, kurios leidžia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kuri' užtekt' nuteistajam pataisyti.

'. Baudžiamosios teisės (unk$ijos.
,endriausia prasme baudžiamoji teisė vykdo apsaugin0 6unk*iją. .abiau spe*ializuotos ,/ 6unk*ijos$ <. ,endrosios preven*ijos$ ,audžiamaisiais draudimais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams apskritai. 4ealus ,/ įstatym' taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkamą poveikį kitiems, poten*ialiai linkusiems nusikalsti asmenims. :smė$ ne bausmi' griežtumas, o atsakomybės neišvengiamumas. =. 1n6orma*inė$ :sant tinkamai pateiktai in6orma*ijai apie ,/N nustatytus draudimus ir įpareigojimus siekiama$ <% apsaugoti nuo neteisėt' veiksm' žmones, kurie nelink0 nusikalsti (sulaikyti nusikaltėlį, b#tinoji gintis ir t.t.%, =% ,/ priemonėmis galėt' pasinaudoti nukentėj0s asmuo, >% taip 6ormuoti įstatymui paklusni' žmoni' kategoriją, taip siaurinant galimybes daryti nusikaltimus. >. 4epresinė$ :smė$ pagal ,/ normose nustatytas sank*ijas daromi asmeninio ar turtinio pob#džio suvaržymai nuteistajam. ?. 1ndividualios preven*ijos (pataisymo%$ Nusikaltusiam asmeniui taikant įstatymą tikimasi jo elgesio pasikeitimo – daugiau nedarys nusikaltim'. ,/ poveikis priklauso nuo$ tinkamai pritaikyto įstatymo, individualizuotos bausmės parinkimo, jos atlikimo organiza*ijos ir t.t.

). Baudžiamosios teisės santykis su kitomis teisės šakomis %tarptautinė, $ivilinė, administra$inė, baudžiamojo pro$eso, bausmių vykdymo& ir dis$iplinomis %kriminoligija, kriminalistika&.
,audžiamoji teisė kaip teisės šaka, turi sąsają su kitomis teisės šakomis. (konstitu*ine%. 7onstitu*ijoje numatytos esminės žmogaus teisės ir laisvės, konstitu*ijoje jos deklaruotos. ,auž. /eisė yra kaip priemonė tas deklara*ijas apsaugoti. ,audž. teisė siejasi ir ribojasi su administra*ine teise, nes kai kurie administra*iniai nusižengimai ribojasi su nusikalstamomis veikomis. ,.t. susijusi ir su kitom teisės šakom – komer*ine, 6inans', *iviline ir t.t. ,/ vieta teisės sistemoje gali b#ti aptariama dvejopai$ <. ji gali b#ti analizuojama kit' baudžiamojo pob#džio teisės šak' (b-ojo pro*eso ir bausmi' vykdymo teisės% poži#riu, =. teisės sistemos apskritai poži#riu. <. ,/ dar vadinama materialine teise, o baudžiamasis pro*esas ir bausmi' vykdymo teisė – 6ormaliąja teise. /ai reiškia, kad tarp ši' teisės šak' yra tiesioginis ryšys. ,/ apibrėžia nusikalstam' veik' ratą ir bausmes už j' padarymą. ,/ nesprendžia klausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi b#ti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausmė. 7votos, tardymo organ' bei vis' instan*ij' teism' veikla traukiant asmenį baudž. atsakomybėn ir paskiriant bausm0 sureguliuota baudž. pro*eso teisės. ,ausmi' vykdymo teisė sureguliuoja kaip praktiškai turi b#ti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. 2i teisės šaka numato bausmi' vykdymo tvarką ir juos vykdanči' institu*ij' teises bei pareigas. /aigi ,/, baudž. pro*esas ir bausmi' vykdymo teisė sudaro tam tikrą visumą, kuri teisiškai sureguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo išaiškinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausmės realizavimu. =. ;/, 8/, E/ ir kit' teisės šak' norm' pagrindu sukuriamos prielaidos subjekt' tarpusavio santykiams 6ormuotis ir vystytis, kartu užtikrinant ir visuomenės raidos pažangą. ,/ normos nekuria joki' prielaid' ir nereguliuoja koki' nors pozityvi' visuomenini' santyki' raidos, j' uždavinys – užkirsti kelią toki' visuomenini' santyki' susi6ormavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei nauding' santyki' 6unk*ionavimui. ,/ ir kitos teisės šakos dažnai gina tą patį objektą (gyvyb0, sveikatą, nuosavyb0, viešąją tvarką ir kt.% tik skirtingomis priemonėmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus. 2iuo metu vis didesn0 reikšm0 visose valstybėse įgyja tarptautinės teisės normos. Fra ir toki' konven*ij', kuriuose sprendžiami baudž. atsakomybės klausimai. 4emiantis .ietuvos 4espublikos 7onstitu*ija ir susiklosčiusia įstatym' leidybos praktika, konven*ij' nuostatai ,/-je taikomi tada, kai jie yra inkorporuoti į .ietuvos 4espublikos baudž.įstatymus. Gaterialinė ir pro*esinė baudžiamoji teisė. Gaterialioji baudžiamoji teisė - tai baudžiamoji teisė, kuri numato, kokios veikos yra draudžiamos ir kokios taikomos bausmė už nusikaltim' padarymą. ,audžiamojo pro*eso ir bausmi' vykdymo teisės laikomos 6ormaliomis teisės šakomis. Gaterialinė baudžiamoji teisė trumpai gali b#ti apib#dinama taip$ tai teisės norm' visuma, kuri uždraudžia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes. ,ausmi' vykdymo teisė. ,ausmi' vykdymo teisė sureguliuoja kaip praktiškai turi b#ti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. 2i teisės šakos normos nustato tvarką, kaip turi b#ti vykdomos paskirtos bausmės, kad kartu b#t' pasiekti bausmės tikslai. )varbią vietą bausmi' vykdymo teisėje užima laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir su tuo susij0 nuteist'j' teisinės padėties (j' teisi' ir pareig'%, mokymo, auklėjimo, darbinės veiklos sureguliavimo ir kt. klausimai. 2i teisės šaka numato ir kit' bausmi' vykdymo tvarką ir juos vykdanči' institu*ij' teises bei pareigas. ,audžiamosios teisės atribojimas nuo kit' teisės šak'$ administra*inės, *ivilinės teisės. 3tribojimas yra per dalyką ir metodą. ,audžiamosios teisės mokslas spr0sdamas konkrečius klausimus gana dažnai pasinaudoja tokiomis mokslo šakomis kaip kriminologija, kriminalistika, teism' statistika, teismo pedagogika ir psi*Hologija. Dertinant kai kuriuos klausimus, susijusius su kaltininko gebėjimu

=

atsakyti už padarytą veiką, itin reikšmingi yra teisminės psi*Hiatrijos duomenys, o padarytos žalos dydis žmogaus sveikatai pa prastai vertinamas remiantis teisminės medi*inos išvadomis. /aigi baudžiamosios teisės mokslas labai artimai yra susietas su dau geliu kit' mokslo šak'. 5' spe*iali' tyrim' pagrindu galima tiksliau įverti n t i padarytos nusikalstamos veikos požymius bei kaltininko atsakomybės už juos ribas.

*. Baudžiamosios teisės mokslas
,audžiamosios teisės mokslas. /ai žini' visuma apie tokius išskirtinius visuomenės teisinius reiškinius kaip nusikaltimas ir bausmė. /uo ji skiriasi nuo baudžiamosios teisės kaip teisės šakos, nes mokslo dalykas yra tirti šios teisės šakos normas, pagal kurias veika pripažįstama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausmė. Iana plačiai baudžiamosios teisės teorija analizuoja nusikaltimo es m0, jo materialiuosius ir 6ormaliuosius požymius, nusikaltimo padarymo 6ormas. 2i analizė sudaro prielaidas tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą. ,audžiamosios teisės mokslas paprastai neapsiriboja dogmatine teisės norm' analize. ,audžiamosios teisės mokslas negali sėkmingai plėtotis be atitinka mos praktikos analizės. /ik jos pagrindu galima padaryti prielaidas apie galiojanči' baudžiam'j' įstatym' taikymo e6ektyvumą, pasitaikančias baudžiamosios teisės spragas ir priemones joms pašalinti. /aigi baudžiamosios teisės mokslas tampa gana svarbiu tarpininku tarp Cstatym' leidėjo ir praktikos. Gokslini' tyrim' pagrindu pateikiamos rekomenda*ijos ne tik baudžiam'j' įstatym' taikymo praktikai tobulinti, bet ir įstatym' leidėjui + tobulinti šiuos Cstatymus. 2iuolaikinis baudžiamosios teisės mokslas neapsiriboja na*ionalini' įstatym' ir j' taikymo praktikos tyrimais. /aip yra dėl keli' priežasči'. Dis' pirma dalis nusikaltim' (narkobiznis, kontrabanda, turto vagystės ir kt.% dažnai turi tarptautinį pob#dį. Fra nusikalstam' organiza*ij', kurios veikia ne vienoje, bet keliose valstybėse. /odėl koordinuojant nusikalstamumo kontrolės klausimus b#tina įvertinti atitinkamus ši' šali' Cstatymus ir esant reikalui juos suderinti. 7ita vertus, užsienio šali' baudžiam'j' įstatym' leidybos ir j' taikymo patirtis dažnai yra savotiškas pavyzdys na*ionaliniams įstatymams tobulinti. /arptautinis valstybi' bendradarbiavimas sprendžiant nusikalstamumo problemas pasireiškia ir tuo, kad kai kurie veiksmai (geno*idas, nusikaltimai taikai, žmonijai ir žmoniškumui, kai kurie kariniai nusikalti mai% yra pripažinti tiesiog tarptautiniais nusikaltimais. Dadinasi, galima manyti, kad pradeda 6ormuotis atskira baudžiamosios teisės kryptis + tarptautinė baudžiamoji teisė ,audžiamosios teisės mokslas visose šalyse stengiasi ištirti baudžiam'j' įstatym' raidą. /ik iš šios raidos analizės galima suvokti kovos su nusikalstamumu tenden*ijas ir pateikti mokslines prognozes ateičiai . /aigi baudžiamosios teisės moksle sąlyginai galima išskirti tokias kryptis$ a% baudžiamosios teisės dogmatiką& b% baudžiamosios teisės so*iologiją& *% lyginamąją baudžiamąją teis0& d% tarp tautin0 baudžiamąją teis0& e% baudžiamosios teisės istoriją ,audžiamosios teisės mokslas, nagrinėjantis nusikaltimo ir bausmės klausimus, turi daug ryši' su kitomis mokslo šakomis, kurios vienaip ar k i t a i p yra susijusios tarpusavyje. ,audžiamosios teisės mokslas spr0sdamas konkrečius klausimus gana dažnai pasinaudoja tokiomis mokslo ša komis kaip kriminologija, kriminalistika, teism' statistika, teismo peda gogika ir psi*Hologija./aigi baudžiamosios teisės mokslas labai artimai yra susietas su daugeliu kit' mokslo šak'. 5' spe*iali' tyrim' pagrindu galima tiksliau įverti n t i padarytos nusikalstamos veikos požymius bei kaltininko atsakomybės už juos ribas.

+. Baudžiamosios teisės mokslo dalykas ir tyrimo metodai
,audžiamosios teisės mokslas - tai žini' visuma apie tokius išskirtinius visuomenės teisinius reiškinius kaip nusikaltimas ir bausmė. /uo ji skiriasi nuo baudžiamosios teisės kaip teisės šakos, nes mokslo dalykas yra tirti šios teisės šakos normas, pagal kurias veika pripažįstama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausmė. Gokslo rezultatai apskritai (ir baudžiamosios teisės skyrium imant% daug priklauso nuo mokslinės analizės metod'. Norėdamas nuodugniau ištirti atskirus baudžiamosios teisės institu t u s ir baudžiamosios teisės normas, baudžiamosios teisės mokslas naudoja gana įvairius metodus. /arp j' paminėtini$ sisteminis, lyginamasis (komparatyvinis%, statistinis, so*iologinis, istorinis ir kt. )isteminis metodas gali b#ti panaudotas nustatant teisės normos vie tą, parenkam' bausmi' r#šis ir dydį, sudarant atskiras baudžiamojo kodekso dalis ir kt. .yginamasis (komparatyvinis% metodas paprastai naudojamas lyginant skirting' šali' baudžiamosios teisės atskirus institutus ar normas. )tatistinis metodas reikalingas įvertinant padaryt', išaiškint' nusikaltim', paskirt' bausmi' ir kitus kiekybinius rodiklius. 5is svarbus norint išsiaiškinti padaryt' nusikaltim' strukt#rą, taikytas bausmes, nu teist'j' demogra6inius ir kt. rodiklius, kurie gali b#ti vertingi baudžiamiesiems įstatymams tobulinti. )o*iologini' metod' panaudojimas padeda atskleisti spe*i6inius baudžiamosios teisės klausimus, kurie reikalingi išsamaus pažinimo. 3nketuojant baudžiamąsias bylas, apklausiant nuteistuosius ar nukentėjusiuosius, teisėsaugos darbuotojus galima tiksliau paaiškinti kai kuri' baudžiamosios teisės institut' veikimą (pvz., skirting' bausmi' e6ektyvumą%, kriminalinės ar kitos statistikos patikimumą ir kt. klausimus. anaudojant istorinį metodą atskleidžiama baudžiamosios teisės norm' raida, įvertinamos jos taikymo galimybės ir kt. /yrimo metod' panaudojimas priklauso nuo konkrečios mokslinės už duoties, keliam' tiksl' ir pan. /odėl moksliniame darbe gali b#ti panaudotas ne kuris nors vienas, o keli metodai. 1,.Baudžiamosios teisės mokyklos.. -lasikinė BT kryptis. 2i kryptis pagrindė vis' asmen' lygyb0 prieš įstatymą, b#tinumą padaryti esmini' pakeitim' bausmi' srityje (atsisakyti k#ną žalojanči' bausmi', sumažinti mirties bausmės taikymą, vykdyti kalėjim' re6ormą, atsisakyta bausti už kai kuriuos nusikaltimus tikybai ir ypač tariamus nusikaltimus, susijusius su raganavimu ar kitais prietarais. 4yškus baudžiamosios atsakomybės 6ormalizavimas – ,7-ai, numatydami nusikaltimo požymius, stengėsi labai išdi6eren*ijuoti nusikaltim' r#šis ir tuo pagrindu konkretizuoti sank*ijas (pvz.$ vagystės numatoma apie =J sudėči' su skirtingomis sank*ijomis%. 2is laikotarpis pasižymi nemažais biologijos ir psi*Hologijos laimėjimais, pradėtais plačiais so*iologiniais nusikaltėli' ir bausmės tyrimais. 4eikšmė$ šios krypties svarbiausi teiginiai sudaro ir ši' dien' demokratini' valstybi' ,/ pagrindą įgydami neoklasi*izmo ar kt bruož'. 3tstovas$ K. ,ekarija jau nuo L1L a. yra laikomas vienu iš pradinink' vadinamosios klasikinės ,/ teorijos. 5is iškėlė vieną svarbiausi' šiuolaikinės baudžiamosios teisės prin*ip'$ pagrindinį vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams turi ne bausmės žiaurumas, bet jos neišvengiamumas. .ntropologinė kryptis. L1L a. M ame dešimtmetyje ryškiai iškyla antropologinė ir so*iologinė ,/ kryptys . 2ios kryptis tikslas buvo ne ieškoti baudžiamosios atsakomybės pagrind', o nustatyti realias nusikaltimo priežastis.

>

3tstovas $ K. .ombrozo "Nmogus nusikaltėlisO – jo išvada – nusikaltėlis yra atskiras žmogaus tipas, kurio savybės lemia jo patologiniai nukrypimai (veido, aki', kaktos ir kt%, esantys nusikalstamo elgesio priežastimi ir kartu darantys asmenį įgimtu nusikaltėliu. /ačiau tie požymiai buvo gana b#dingi ir kitiems, įstatymui nenusižengusiems asmenims. /odėl ši kryptis jau šio šimtmečio pradžioje beveik vieningai ,/ teoretik' buvo pripažinta nepagrįsta. 4eikšmė$ <. atkreipė žmonijos dėmesį į tai, kad nusikaltėlio nubaudimas nėra vienintelis valstybės r#pestis. )varbu suvokti nusikaltim' priežastis ir jas šalinti, tai visuomenei atsieit' pigiau. =. 5os pagrindu susi6ormavo kriminologija, tyrinėjanti nusikalstamumo priežastis ir nusikaltėlį /o$iologinė kryptis. 3tstovas$ E. .istas – Disuomenės kova su nusikaltimais gali b#ti vaisinga, jei <% gerai žinomos nusikaltim' priežastys, =% įtaka, kurią daro valstybės skiriamos bausmės nusikaltėliams. agal šios krypties atstov' mokymą ,/ mokslas turi b#ti suskirstytas į kelias šakas, kurios sudaryt' vieningą mokslą$ <% baudžiamosios teisės dogmatika, =% kriminologija, >% baudžiamoji politika (yra ir kitoks skirstymas%.

0eoklasikinė teorija (.ešekas%- atnaujinti klasik' teiginiai, su6ormuluota veikos sąvoka. 1inalinė teorija(Del*eris% - tiksl' kėlimas ir konkreči' tiksl' siekimas.
Šiuolaikinis baudžiamosios teisės mokslas apie nusikaltimąkmnnvvvv$$ ir baudžiamąją atsakomyb2. 2iuolaikinė ,/ teorija tampa daugiau pragmatine. Nubaudimo tikslai paprastai siejami su nusikaltusio asmens pataisymu, visuomenės apsauga nuo nusikaltimo padarymo. Nusikaltimą, nusikaltėlį ir bausm0 tyrinėja įv šiuolaikinio mokslo šakos.

33311. 4ietuvos teisės universiteto ir kitų 4ietuvos mokslininkų darbai 5 neaišku

tema. Baudžiamasis 6statymas
1.Baudžiamojo 6statymo sąvoka ir pagrindiniai bruožai
,audžiamasis įstatymas yra pagrindinis baudžiamosios teisės šaltinis. ,audžiamosios teisės normos, kuriose 6ormuluojamos elgesio taisyklės, yra priimamos, keičiamos ar naikinamos tik įstatymu. Disos baudžiamosios teisės normos ar, kitaip sakant, visi galiojantys baudžiamieji įstatymai .ietuvoje yra kodi6ikuoti viename įstatyme. Šis 6statymas vadinamas Baudžiamuoju kodeksu. .ietuvos 4espublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstam' veik'. =. 2is kodeksas$ <% apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia& =% nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse numatytas veikas bei priverčiamąsias medi*inos priemones& >% nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padar0 asmenys gali b#ti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. .4 baudžiamieji įstatymai turi tokią paskirtį$ - uždrausti veikas, kurios daro esmin0 žalą asmens,valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsm0 tokiai žalai atsirasti& - tiksliai apibrėžti, kokios veikos pripažįstamos nusikaltimais& - nustatyti nusikalstam' veik' pavojingumo pob#dį ir jas atitinkančias bausmes& - saugoti asmenis ir visuomen0 nuo nusikalstam' kėsinim'si grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys, norint juos pataisyti. ,audžiamuosiuose įstatymuose yra nustatyti draudimai arba įpareigojimai nedaryti nusikalstam' veik'.

.Baudžiamosios teisės šaltiniai.
Baudžiamosios teisės normos priimamos, kei7iamos ar naikinamos 6statymu, todėl baudžiamasis 6statymas yra pagrindinis baudžiamosios teisės normų šaltinis. P kadangi teis0 priimti įstatymus .ietuvoje turi tik )eimas, tai galima daryti išvadą, kad tik )eimas kuria .ietuvos baudžiamąją teis0 kaip teisės šaką. Nei Dyriausybė, nei kitos valstybės institu*ijos negali priimti, keisti ar naikinti baudžiamosios teisės norm'. ,audžiamosios teisės norm' nustatyt' draudim' turi laikytis visi .ietuvos piliečiai, tačiau pripažinti, kad asmuo pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir taikyti baudžiamosios teisės normose numatytas sank*ijas gali toli gražu ne kiekvienas pilietis ar institu*ija. Teisė taikyti baudžiamuosius 6statymus suteikta tik teismams ir pagal savo kompeten$iją kitoms institu$ijoms, kurios 6vardijamos kaip teisėsaugos institu$ijos, ir jų pareig8nams. ,e teism', baudžiamuosius įstatymus pagal savo kompeten*iją taiko prokurat#ros prokurorai ar Didaus reikal' ministerijos ikiteisminio tyrimo pareig#nai, )pe*iali'j' tyrim' tarnybos ikiteisminio tyrimo pareig#nai, Einansini' nusikaltim' tyrimo tarnybos ir kai kuri' kit' įstaig' ikiteisminio tyrimo pareig#nai. /aikant baudžiamąjį įstatymą yra apribojamos žmogaus teisės (atimama laisvė ar apribojama laisvė, atimama teisė dirbti tam tikrą darbą ir pan.%, todėl jam taikyti yra spe*ialus baudžiamasis pro*esas, kurio paskirtis laikantis tam tikr' taisykli' nustatyti, ar tikrai konkrečiu atveju yra pažeistas baudžiamasis įstatymas ir kas jį pažeidė, o šios taisyklės išdėstytos ,audžiamojo pro*eso kodekse. 4ietuvos baudžiamosios teisės šaltinis yra ir tarptautinės sutartys. .ietuva dalyvauja rengiant ir priimant tarptautines sutartis ir negali nesilaikyti ši' institu*ij' priimam' teisės akt', nesivadovauti jais teisės k#rimo ir taikymo veikloje. Tre7ias baudžiamosios teisės šaltinis 5 4ietuvos .ukš7iausiojo Teismo pateikiami baudžiamosios teisės normų 5 baudžiamųjų 6statymų išaiškinimai. 5ie pateikiami .ietuvos 3ukščiausiojo /eismo senato nutarimuose arba ,audžiam'j' byl' skyriaus teisėj' kolegij' nutartyse. 1šaiškinimuose aiškinami tie baudžiamieji įstatymai ar j' dalys, dėl kuri' kyla taikymo problem' !.4ietuvos -onstitu$ija ir 4ietuvos baudžiamieji 6statymai. ,audžiamieji įstatymai, kaip ir visi kiti .ietuvoje galiojantys, neturi prieštarauti .ietuvos 4espublikos 7onstitu*ijai, kuri numato ne tik bendruosius šalyje galiojančius teisės prin*ipus, bet ir tiesiog įtvirtina daugelį baudžiamajai teisei reikšming' nuostat'. .ietuvos 7onstitu*ijos =J str. pirma dalis nustato, kad !Niekas negali b#ti savavališkai sulaikytas arba suimtas. Niekam neturi b#ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias pro*ed#ras, kurias yra numat0s įstatymasQ, 7onstitu*ijos >< str., be kita ko, nustatyta, kad !,ausmė gali b#ti skiriama tik remiantis įstatymuQ. 7onstitu*ijos atitinkamuose straipsniuose garantuojama žmogaus teisė į gyvyb0 (<R str.%, laisvės neliečiamybė (=J str.%, asmens neliečiamybė (=< str.%, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybė (== str.%, nuosavybės neliečiamybė (=> str.% ir kt. C .ietuvos 7onstitu*ijoje išdėstytas nuostatas privaloma atsižvelgti ne tik kuriant ir tobulinant baudžiamuosius įstatymus, bet ir juos taikant, nes remiantis jos A str. 7onstitu*ija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. /ai reiškia, kad kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudžiamojo įstatymo, bet ir 7onstitu*ijos nuostatomis. /odėl šiuo aspektu konstitu*inės normos yra baudžiamosios teisės šaltinis. ".Tarptautinės sutartys ir 4ietuvos baudžiamieji 6statymai.

?

t. #. ir tai yra visuotinai pripažįstama. kaip vieną iš j' taikymo vidaus teisėje sąlyg'. Baudžiamųjų 6statymų vystymasis 4ietuvoje po 1++.ntras svarbus tarptautinių sutar7ių ir vidaus teisės santykio klausimas 5 kaip sprendžiama jų koli:ija. metų. ir.ietuva derina vidaus įstatymus su tarptautini' sutarči' normomis ir rati6ikuot' sutarči' normas įtraukia į vidaus įstatymus. ?. tiek stodama į :uropos /arybą. @.ietuvos 4espublikos )eimas priima atitinkamą baudžiamąjį įstatymą ir papildo . <RR= m. jomis remiantis priimant vidaus įstatymus.7 atsirado gana daug nauj' straipsni'. ar tarptautinės sutartys gali b#ti taikomos tik tada. 1& nuo 1++. /okia išvada taip pat b#t' neteisinga. kad .. net ir esant kolizijai su .ir jo 6sigaliojimo. beprasmio darbo. gali remtis ne .ietuvos 4espublikos . susij0 su tarptautini' sutarči' ir vidaus baudžiamosios teisės santykiu ir j' taikymu$ a% koks yra tarptautini' sutarči' taikymo .ietuvos 4espublikos . susijusias su asmen' baudžiamosios atsakomybės sąlygomis ir rekomenduoja valstybėms įgyvendinti jas vidaus įstatymuose. kita vertus. m. kurios turi labiau pro*esinį pob#dį. y. 8augelis veik' pagrįstai kriminalizuota dėl nauj' nusikalstamumo tenden*ij' (nelegali' migrant' gabenimas. .ietuvos baudžiamojoje teisėje gali b#ti taikomi tiesiogiai. taikymo . 7aip teismai turėt' veikti. kuriuose 6ormuluojami tam tikr' bausmi' požymiai.ietuva yra rati6ikavusi šią konven*iją.ietuvos 4espublikos 7onstitu*inis /eismas.ietuvos teisėje yra vienas iš teisės šaltini'.! m.7.5 . /uo metu . noras visas problemas spr0sti griežtinant bausmes. agal dualistin0 teoriją tarptautinė ir vidaus teisė yra atskiros teisės šakos. 9irmo klausimo esmė yra tokia$ ar tarptautinės sutartys ir iš tarptautinės sutarties išplaukiantys :uropos )ąjungos institu*ij' teisės aktai . & nuo 1++* m. /okią išvadą padarė ir .#dingosios šio laikotarpio baudžiamosios politikos tenden*ijos$ <. Fpač padidėjo laisvės atėmimo bausmės trukmė ir baudos.ietuvos 4espublikos tarptautines sutartis . 5ei įsigaliojusioje rati6ikuotoje . sunku įsivaizduoti. matoma baudžiam'j' įstatym' leidybos srityje. gali b#ti tiesiogiai taikomi tik tais atvejais. /ačiau išvada apie tarptautini' sutarči' įtraukimą į vidaus teis0. t. 7ol įstatym' leidėjas to nepadarė. >. gali b#ti tiesioginio taikymo dalykas.ietuvos baudžiamojoje teisėje. . Irįžtant prie baudžiamosios teisės reikia pabrėžti. kurie išvardyti . /arptautinės sutartys vidaus teisėje gali b#ti taikomos tiesiogiai. bandymas baudžiamaisiais įstatymais vykdyti ra*ionalesn0 ir šiuolaikiškesn0 baudžiamąją politiką. m.. ir tarptautinės teisės normos paprastai gali b#ti taikomos vi daus teisėje tik valstybei sank*ionavus jas. kituose teisės aktuose.ietuvos vidaus baudžiamojoje teisėje me*Hanizmas ir b% kaip sprendžiama tarptautinės ir vidaus teisės norm' kolizija.ietuvos 4espublikoje b#das yra t' sutarči' rati6ikavimas . įsipareigojo suderinti savo teisės aktus su ši' organiza*ij' teisės aktais. tiek į :uropos )ąjungą. gegužės 1 d. yra sudedamoji . Gonistinės teorijos atstov' teigimu. pinig' plovimas%. /ačiau. 7ita ryški baudžiamosios politikos tenden*ija įstatym' leidybos srityje .ietuvos 4espublikos įstatymuose. o valstybė to nepadaro. 3išku.. gali b#ti be vargo taikomos tiesiogiai. 2i tenden*ija vyravo nuo <RRJ m. P normos.! m.ietuvos 4espublikos tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios normos negu .. todėl . galiojančiuose šią sutartį sudarant arba įsigaliojusiuose po šios sutarties įsigaliojimo. kuriose yra baudžiamosios teisės nuostat'. iki <RRM m. galima aiškiai skirti du reikšmingus baudžiamosios politikos poži8riu periodus. teroro aktas. vidurio.ietuvos 4espublikos )eime ir j' nuostat' įtraukimas į . birželio == d. kad tai yra globali teisės problema. 5ei tarptautinės sutartys 6ormuluoja normas. Nors .ietuvos 4espublikos tarptautini' sutarči' įstatyme. karo nusikaltimai. priimdami sprendimą baudžiamojoje byloje. . susijusios su baudžiamąja teise. agrindinis tarptautini' sutarči'. 3tkreiptinas dėmesys. y... kad tarptautini' sutarči' tiesioginio taikymo sritis. 7etvirta baudžiamosios politikos tenden*ija. 8ekriminalizuoti daugiausia tie ekonominio pob#džio nusikaltimai. kolizij' išvengti nepavyksta. iki priimant .ietuvos teismai negali savo sprendim' grįsti rati6ikuotomis tarptautinėmis sutartimis. . taikomos . nereikalaujama neišvengiamai įtraukti sutarties nuostat' į vidaus teis0.ietuvos 4espublikoje privalu vykdyti. kuri ilgą laiką nagrinėjama daugelio valstybi' teisinink'.ietuva. jei valstybė prisijungė prie tarptautinės sutarties. įstatym' leidybos srityje visą laiką dominavo veik' kriminalizavimo tenden*ijos. y. Diena iš bendrojo pob#džio sutarči' yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. privati įmoninink' veikla%.pibendrinant baudžiamosios politikos tenden$ijas 6statymų leidybos srityje nuo 1++. negali b#ti tiesiogiai taikomos .ietuvos 4espublikos 7onstitu*ijos <>M straipsnio > dalyje teigiama. taip pat :uropos )ąjungos teisės aktai. 2io įstatymo << straipsnyje nustatyta.ietuvos baudžiamosios teisės šaltiniu tapo tik atgavus nepriklausomyb0 <RRJ metais. tačiau ne visos jos nuostatos detaliai įtrauktos į . susid#r0 su tokia situa*ijaS. tarptautinės sutartys. B.ietuvos įstatymais. 2ios problemos sprendimo atžvilgiu pasaulyje susi6ormavusios dvi teorijos .ietuvos 4espublikos tarptautinės sutarties normos.dualistinė ir monistinė. nepaisant tokio įsipareigojimo. kyla du svarb#s klausimai. o teismai. irmą kartą aiškus šio klausimo sprendimas buvo įteisintas <RRR m. bet ir juridini' asmen' baudžiamąją atsakomyb0. Nors teoriškai tarptautinės sutartys ir :uropos )ąjungos teisės aktai gali b#ti taikomi tiesiogiai. susijusi' su baudžiamąja teise.7 buvo griežtinamos bausmės ir už tam tikrus nusikaltimus. /ačiau .. padėti @ . kai . /aigi nuo <RR= met' tarptautinės sutartys . .ietuvos 4espublikos teisinės sistemos dalis. vidurio iki ./arptautinės sutartys . kurias rati6ikavo . =.ietuvos baudžiamieji įstatymai numato kitokį teisinį reguliavimą negu tarptautinė sutartis. iki 1++* m.7. iš j' ir :uropos )ąjungos teisės aktai. 8alis šios konven*ijos nuostat' skirta baudžiamajai teisei.7 priede. Ginėta konven*ija yra tiesiogiai taikoma konven*ija. 3ntai kai kurios tarptautinės sutartys (konven*ijos%. kurios skirtingai vertina ši' dviej' teisi' santykį. priimtame naujame . o tarptautine sutartimi. Nors . kad tarptautinės sutartys apskritai baudžiamojoje teisėje negali b#ti taikomos tiesiogiai. . teismai negalės tiesiogiai taikyti konven*ijos norm' ir nubausti juridinį asmenį. kurie prarado pavojingumą pasikeitus ekonominėms sąlygoms (spekulia*ija. mažinti . 7ai kuri' tarptautini' sutarči' nuostatos. irmu periodu akivaizdus polinkis griežtinti baudžiamąsias priemones.7 nuostatomis.ietuvos teismai gali ją taikyti tiesiogiai baudžiamosiose bylose taikymo galimybė.7 bendrosios dalies ir spe*ialiosios dalies sank*ijose numatytas bausmes. liečiančios žmogaus teises. 5ei valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose tokia atsakomybė nėra numatyta.7 bendrosios dalies straipsniuose. Nors teisės teoretikai daug kalba apie veik' dekriminalizavimo b#tinumą.ietuvos 4espublikos .bausmi' griežtinimas. išvaduoti teisėsaugos institu*ijas nuo tuščio. kai jomis remdamasis . m. praktiškai tarptautinės sutartys. kad tarptautinės sutartys. t. kad teismai vien remdamiesi tarptautinės sutarties normomis galės asmenį pripažinti esant kaltą ir nuteisti už padarytą veiką net ir vadovaudamiesi nuostata. kad tokios sutartys yra sudedamoji .7.ietuvos 4espublikos )eimas. prekyba žmonėmis% ar vykdant tarptautinius įsipareigojimus (geno*idas. be to. kai buvo priimtas ir 6sigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas. nereiškia. skirtos kovoti su tam tikr' r#ši' nusikaltimais..ietuvos teism'. 3ntru periodu įstatym' leidėjas ima po truputį keisti baudžiamąją politiką – ją švelninti. kad įsigaliojusias . vidurio. įstatym' kolizija įmanoma. 7albant apie tarptautines sutartis kaip baudžiamosios teisės šaltinį ir j' taikymą . įpareigoja valstybes nustatyti už tam tikras veikas ne tik 6izini'. buvo didinama minimali ir maksimali bausmė . yra gana siaura. /iesiogiai gali b#ti taikomos bendrojo pob#džio sutartys.ietuvos teisinės sistemos dalis. 7ita ryški tenden*ija + sunki' nusikaltim' rato didinimas.

nepaisant . /aikant . įstatymus. pateikiamas tik veikos pavadinimas& pvz. enkta baudžiamosios politikos tenden*ija b#dinga laikotarpiui nuo <RRM m. Nors. o visoms ar daliai nusikalstam' veik'. Disada nurodomos pagrindinės bausmės. kaltės 6ormos ir j' apibrėžimai. /ačiau norint visapusiškai suvokti draudimo esm0. . o aprašomos nuostatos. bet neaiškina jos požymi'. kurie yra vienodi visoms nusikalstamoms veikoms. 4ietuvos <espublikos baudžiamasis kodeksas turi priedą. /aip pat įtvirtinamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. kad užtikrint' įstatymo teisingumą$ 7lasi6ika*ijos pagrindas . nes įstatym' leidėjas taip reagavo į besikeičiančias gyvenimo sąlygas nepriklausomoje . gerai atskleista. 4ietuvos <espublikos naujasis baudžiamasis kodeksas ir jo strukt8ra. požymius ir sąlygas. kai nusikaltimas yra visiems aiškus.audžiamojo kodekso normas. padėti teisėsaugos institu*ijoms aiškinti nusikaltimus.7 vis' nusikalstam' .7 )pe*ialiosios dalies straipsniuose.bausmės.ietuvos įstatym' leidybos tenden*iją. 5ose atsispindi veikos pavojingumas. o jei . neretai tenka pasitelkti ir . už kurią baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik pagal pareiškimą + skundą%. kad priede nurodyti :uropos )ąjungos teisės aktai. baudžiamosios atsakomybės amžius. atleidimo nuo bausmės institutas.Baudžiamojo kodekso spe$ialiosios dalies straipsnio strukt8ra )pe*ialiosios dalies straipsniai susideda iš dviej' dali'$ dispozi*ijos ir sank*ijos. j' klasi6ika*ija..7 spe*ialiosios dalies normą (tai vadinama nusikalstamos veikos kvali6ikavimu%. vėliau ir kitiems asmenims. tam tikri nusikaltimo sudėties požymiai. Nėra nusikalstam' veik'. kad ne kiekviena baudžiamosios teisės norma ir ne visuomet sutampa su atitinkamais .7 < straipsnio > dalies nuostatos dėl .=ispo:i$ija ir jos r8šys.endrojoje dalyje įtvirtinami baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Fra . Csigaliojus =JJJ met' . 6ormuluojamos bausmi' skyrimo teisme taisyklės. kurie skali no kaltininkus prisipažinti. . o pateikiamas atitinkamo .. yra pagrindas. /iesa. 7ai kuriuose .7 skyriaus kai kuriuose straipsniuose aprašyt' nusikalstam' veik' sudėties požymi' aiškinimas. =abar galiojantis 4ietuvos <espublikos baudžiamasis kodeksas susideda iš trijų dalių. numatytos ir skirtinos už padarytas tam tikras nusikalstamas veikas. kaip minėta. 2ie pakeitimai atspindėjo naują . neįtraukt' į . . . o atskirame įstatyme. ir pan . Dis' nusikalstam' veik' požymiai ir bausmės. 2iuose . pakaltinamumas.$ tyčinis nužudymas. o sank*ijoje . kuri užtraukia baudžiamąją atsakomyb0. /aigi dispozi*ija nurodo veikos. suprantamas. šalinančios baudžiamąją atsakomyb0. taikoma.7 straipsni' dispozi*ijos pagal išdėstymą yra keturi' r#ši'$ paprastos. kurios požymiai nuo <RR= met' 6ormuluojami ne .ietuvoje veik' požymiai yra numatyti .7 straipsniuose aprašomos ne nusikalstam' veik' sudėtys. paprastai j' pabaigoje po nusikalstamos veikos sudėties požymi' aprašymo ir nustatyt' sank*ij' 6ormuluojamos spe*i6inės baudžiamosios atsakomybės už . 6ormuluojami baudžiam'j' įstatym' galiojimo prin*ipai ir aplinkybės. P tai reiškia. turi b#ti susipažin0s ir su priede nurodyt' teisės akt' turiniu. 8auguma baudžiamosios teisės norm'.7 straipsniais. /ačiau naujojo .7 straipsnio sudedamoji dalis pradedama nauja pastraipa. 2ioje dalyje pateikiami nusikalstam' veik' r#ši' apibrėžimai.7 buvo viena nusikalstama veika + geno*idas.. kuris pavadintas >?gyvendinami @uropos /ąjungos teisės aktaiA'. . A. . aukštesnės instan*ijos teismui panaikinti arba keisti žemesnio teismo priimtą nuosprendį motyvuojant netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymuR. kurias gali skirti teismas už padarytą nusikalstamą veiką.7 straipsnio dispozi*ija + tai ta jo dalis. nuosavybei. nužudymas dėl neatsargumo& A . 1& paprastos – tik įvardina nusikalstamą veiką.7. kurie išplėtė nukentėjusi'j' teises baudžiamajame pro*ese nutraukti pro*esą šalims susitaikius. )pe*ialiosios dalies skyriai nustato atsakomyb0 už nusikaltimus gyvybei." m. sušvelnintos sank*ijos iš pradži' nepilnamečiams. galioja ir gali b#ti taikomi tiesiogiai. *. pagal kurią kvali6ikuojama nusikalstama veika. 2iame priede vardijami :uropos )ąjungos teisės aktai. Kia kalbama apie įstatymus. kuriomis ji yra galima. reikalaujama nurodyti ir . ).audžiamosios teisės normos ir . vidurio iki priimant naująjį . kuri užtraukia baudžiamąją atsakomyb0. pateikiamas vis' bausmi' ir baudžiamojo poveikio priemoni' sąrašas. kuriomis ji galima.audžiamojo įstatymo straipsnis turi dvi dalis$ dispozi*iją ir sank*iją. bendrosios dalies. numatyt' . požymius ir sąlygas.endrosios dalies straipsnius. aprašomi spe*ialiojoje . 7iekviena .7 spe*ialiojoje dalyje.7 spe*ialiojoje dalyje 6ormuluojami ne tik nusikalstam' veik' požymiai. Taikant Baudžiamojo kodekso normas. kuri apibrėžia konkrečią veiką kaip nusikaltimą. esant apelia*iniam ar kasa*iniam skundui.7 spe*ialiosios dalies skyri' pabaigoje paskutinis straipsnis vadinamas !)ąvok' išaiškinimasQ..7 straipsnio dalis nenurodoma nuosprendyje.7 straipsnio atskyrimas reiškia.7 spe*ialiosios dalies straipsniuose. kurie išplėtė nukentėjusiojo teis0 gintis užpuolimo atveju. gegužės 1 d. 2ios nuostatos 6ormuluojamos standartiniais sakiniais . 2iuo laikotarpiu buvo panaikinta mirties bausmė. taikantis atitinkamas . 3tkreiptinas dėmesys.ietuvos 4espublikos baudžiamasis kodeksus. Ne visas minėtas baudžiamosios politikos tenden*ijas galima vertinti teigiamai. aprastai yra manoma kad . 0uo .ietuvoje ir bandė spr0sti kylančias problemas.7 spe*ialiojoje dalyje. kaltės 6ormos ir r#šys%. kuri apibrėžia konkrečią veiką kaip nusikaltimą. /aigi dispozi*ija nurodo veikos. )kirtingai nei spe*ialiojoje dalyje. ir jo dalį.7 ši' :uropos )ąjungos teisės akt' turinys neatskleidžiamas.šioms institu*ijoms vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. siekį švelninti baudžiamąją represiją.audžiamąjį kodeksą ir jam įsigaliojant. )pe*ialiosios dalies straipsniui nustato baudžiamąją atsakomyb0 už konkrečius nusikaltimus.7 suderinimo su :uropos )ąjungos teisės akt' nuostatomis. BK Straipsnio dispozicija – tai ta jo dalis. apra šomosios. spe$ialiosios dalies ir Bpriedų.7 )pe*ialiosios dalies straipsni'. įvardi janči' konkrečius draudimus. /odėl asmuo. /ačiau pačiame .7 straipsnį. tačiau pažymėtina. daugelio . yra išdėstytos .7 straipsnyje uždraustą veiką sąlygos.e to. bet ir jo dal6. =% juridini' asmen' baudžiamąją atsakomyb0 ir (ar% >% nusikalstamos veikos statusą (viešojo kaltinimo veika ar veika. kad kiekviena baudžiam'j' įstatym' leidybos tenden*ija gali b#ti pateisinama.e to. kuriuose išdėstytas ne vienas.straipsn6. .audžiamojo kodekso dalyje. Straipsnio sankcija – bausmės r#šis ir b#das už dispozi*ijoje nurodytą veiką. galiojant <RA< met' . aprašomi b#tent bendrosios dalies straipsniuose (pvz.audžiamojo kodekso bendrojoje dalyje nusikalstam' veik' sudėtys ne6ormuluojamos. o du ar net daugiau draudim'. teis0 į aktyvius veiksmus ir padaryti žalą nusikaltėliui jį sulaikant.pavojingos veikos požymio aprašymo b#das straipsnio dispozi*ijoje. 5i turi b#ti aiški. su kuriais suderintas . turinčios visuotinį pob#dį ir taikomos ne vienai nusikalstamai veikai. taip pat įstatymai. 6ormuluojamos atleidimo r#šys ir j' taikymo sąlygos. gali b#ti ir papildomos (privalomos ir 6akultatyvios%. padariusiems nusikaltimus. blanketinės ir pasiunčiamosios.7 straipsnio dalies nenurodžius kaltinamajame akte.7 spe*ialiąją dalį. labai svarbu 6vardyti ne tik tinkamą B. bet ir numatytos ir skiriamos bausmės jas padarius.7 straipsnyje yra dvi normos. teistumo institutas. numatydami už tai jiems garantuotas privilegijas skiriant baudžiamojo poveikio priemones. yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui patikslinti kaltinimą. bendrosios dalies normose nusikaltim' sudėtys ne6ormuluojamos. atskleidžiamas j' turinys. '. )traipsnio dispozi*ijoje aprašomi teisiškai reikšmingi nusikalstamos veikos požymiai (nusikalstamos veikos sudėties požymiai%. kad viename . 5os gali apimti tris dalykus$ <% kaltės 6ormą.

)enojo .%. o =JJJ met' . Naujajame . . ?.7 straipsni' sank*ij' greta laisvės atėmimo bausmės kaip alternatyvi bausmė numatomas areštas ar su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. 4emiantis naujuoju . /ačiau neretai įstatymo leidėjas išaiškina kai kurias įstatyme naudojamas sąvokas. 7ai . palyginti su <RA< met' . 11. jo prigimčiai ir vietai teisės sistemoje suvokti. kontrabandą.7 absoliučiai vyrauja atsakomybės švelninimo tenden*ijos. Iriežtėja bausmės skyrimo už kelis nusikaltimus taisyklės. jos apatin0 ribą dažniausiai nustato atitinkamas bendrosios dalies straipsnis.7 baudos.0aujojo ir 1+'1 m.%.$ valstybės išdavimo esmė& >% blanketinės – nėra vis' konkreči' nusikaltimo požymi'. 2iems požymiams suteiktas atsakomyb0 sunkinanči' aplinkybi' statusas. apildomos bausmės sank*ijoje nurodomos kaip privalomos ar 6akultatyvios. 8augumoje straipsni' yra numatytos alternatyvinės sank*ijos. =. nusakoma koki' požymi' visuma sudaro nusikalstamą veiką.7 nuostatos$ <.7 straipsni'. tyčinį nužudymą esant lengvinanči' aplinkybi'. )traipsnio sank*ija – tai tos pasekmės.7. atleidimo pagrindai 6ormuluojami taip.%. kurio sank*ija numato vieną laisvės atėmimo bausm0.7 A> straipsnyje.7 nėra. /oki' sank*ij' šiuo metu galiojančiame .7 normos yra švelnesnės. A. .7 atsisakoma papildom' bausmi'. kad nekilt' abejoni' dėl j' turinio& -teisminis gali b#ti$ norminis – turintis normin0 galią (3ukščiausiojo /eismo )enato aprobuoti teismo sprendimai.7. neatsarg' gyvybės atėmimą.eveik visuotinai mažėja minimalus bausmės dydis spe*ialiosios dalies sank*ijose ar bendrosios dalies straipsniuose dėl bausmės r#ši'./ank$ija ir jos r8šys.4 7onstitu*ija nenumato spe*ialaus autentiško įstatym' aiškinimo. )antykinai apibrėžtos sank*ijos yra dviej' r#ši'$ <% nustatančios . visada bus laikomas švelnesniu už įstatymą. dėl kuri' įstatymas suteikia teis0 atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. 3bsoliučiai apibrėžta sank*ija yra tuomet. ?% 9asiun7iamoji dispozi*ija skirta taip pat . 8auguma naujojo . tai nereiškia. kad baudžiamoji politika griežtinama. )ank*ijos visuomet numato pa grindinės bausmės r#šį ir dydį. 7ai . bet ir re*idyvistui. Cstatymas. kaip antai$ atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant atsakomyb0 lengvinanči' aplinkybi' (. bendrininkavimo 6ormą. neb#t' galima teigti.7 straipsnyje yra nustatyta tik viršutinė riba.7 jos buvo numatytos kaip alternatyvios$ tai daro įstatymą švelnesnį. kurios atsiranda dėl nusikalstamos veikos. )antykinai apibrėžtos sank*ijos numato bausmės r#šį ir j' ribas. Nors naujojo . paprastai nesiejant j' buvimo su kvali6ikavimu. naujojo .Baudžiamųjų 6statymų aiškinimas.Iriežtėja atsakomybė už smurtinius nusikaltimus. 3pskritai naujojo .7 R= straipsnyje nepilnamečiui asmeniui numatomos dar liberalesnės bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Net ir paliekant tokį patį ši' bausmi' maksimumą apskritai naujas įstatymas bus laikomas švelnesniu. yra ir atsakomybės griežtinimo pavyzdži'$ <. palyginti su <RA< met' . 7ita vertus. 4#šys$ <% aiškinimas pagal subjektus$ -autentiškas – aiškina įstatymo leidėjas. )ank*ijos gali b#ti absoliučiai ir santykinai apibrėžt os. >. bet ir asmenis. padariusį nusikalstamą veiką. 1. /urto kon6iskavimas kaip papildoma bausmė apskritai yra nurodyta tik bendrojoje dalyje. perduodant kaltininką pagal laidavimą (. 3tsisakyta papildom' bausmi' net ir tais atvejais. nes buvo atsisakyta toki' kvali6ikuojam'j' požymi'. įtvirtintos . + tokios sank*ijos vadinamos komuliatyviomis. nesvarbu. kurie yra bendri daugumai nusikalstam' veik' ir kartojosi daugelyje . /ai ypač turi įtakos laisvės atėmimo ir baudos bausmėms.7 sank*ij' numatė greta pagrindini' ir papildomas bausmes.7 sank*ij' yra 6ormuluojama kaip alternatyvios. Ialiojantis . o straipsni' sank*ijoje tik nurodoma.7 tekstui trumpinti.e to. sunk' ir nežym' sveikatos sutrikdymą. kad daugėja nusikalstam' veik'.7 atveriamos galimybės plačiau taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. o daugelis <RA< met' .7 labai išplečiamos teisinės galimybės atsisakyti baudžiamosios represijos atleidžiant asmenį. /aigi dėl veik'. 4emdamasis sank*ija teismas asmeniui. aiškinimų r8šys /ai – intelektuali veikla. +. palyginti su <RA< met' .audžiamojo kodekso spe*ialiojoje dalyje iš esmės sumažėjo kvali6ikuot' nusikaltim' sudėči'. o tik su bausmė skyrimu.7 ?= straipsnyje.7?B straipsnio nuostatomis. kad naujajame . kad bauda turi ar gali b#ti paskirta kaip pagrindinė ar papildoma bausmė.7 straipsnio dalį ar iš viso į kitą straipsnį. 3tsiranda nauj' atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės r#ši'.. :sminis naujojo . kaip antai$ tyčinį nužudymą be kvali6ikuojam'j' požymi' (. Tž vieną nusikalstamą veiką dabar galima tik viena bausmė. nuo baudžiamosios atsakomybės ir vietoj baudžiamosios atsakomybės priemoni' taikyti jam baudžiamojo poveikio priemones.7 straipsnyje tik viršutin0 ribą ir =% nustatančios apatin0 bei viršutin0 ribas.& pvz.7 numatytą nusikalstamą veiką. 4ietuvos baudžiamųjų kodeksų strukt8riniai skirtumai. kurį atlikt' pats )eimas. už kokius nusikaltimus ji skiriama. be to. kai jos negalima dozuoti (buvo mirties bausmė.7 normos. /ai pasakytina apie nusikaltimo kartotinumą.7 numatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą ne tik pirmą kartą nuteistajam. .7 bruožas neabejotinai yra baudžiamosios atsakomybės priemoni' Humanizavimas + baudžiamosios represijos švelninimas. areštu ar bauda.7 ?B< straipsnyje buvo numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą tik pirmą kartą nuteistam asmeniui. nusikaltusius pakartotinai%. padariusiam nesunk' nusikaltimą ir nuteistam tik laisvės atėmimo bausme. skiria bausm0. leidžiančios teismui pasirinkti vieną iš dviej' ar daugiau sank*ij'.7 <=R str. kurios buvo kvali6ikuotos pagal minėtus kvali6ikuojamuosius požymius.=% aprašomosios – yra tuomet. kai <RA< met' . kaip pagrindinės ir taip pat papildomos baus mės. < d. neabejotinai daugeliu atvej' numato švelninti baudžiamąją atsakomyb0 už . mažesni reikalavimai keliami asmenybei (suteikiama teisė atleisti nuo atsakomybės ne tik pirmą kartą padariusius nusikalstamas veikas asmenis. padariusiam nusikaltimą. /okią išvadą bendriausiu poži#riu skatina daryti šios naujojo . Naujajame . dydį nustato bendrojoje dalyje. aptariant. skirta tikram baudžiamojo įstatymo turiniui suvokti. kai veika apib#dinama pakankamai tiksliai. 8augelyje naujojo . atidėti vykdyti paskirtą bausm0 galima padarius nesunk' irapysunkį nusikaltimą bei nuteistajam laisvės atėmimu.7 ?J str. kokio dydžio. numatyta daugiau bausmi' r#ši'. numatantis alternatyvias bausmes.7 >R str. . =. daugelį nusikaltim' nuosavybei. . 7onstitu*inio teismo sprendimai% ir kazuistinis – nagrinėjant konkrečią baudžiamąją bylą& B . @. be to.lanketinėje dispozi*ijoje paprastai įvardijamos tik poįstatyminio akto *Harakteristika ir pasekmės.7 straipsnyje numatytos sank*ijos už padarytą vieną nusikaltimą leidžia paskirti daugiau nei vieną bausm0 + pagrindin0 ir vieną ar dvi papildomas. kurios yra numatytos įstatymo už jame nustatyt' reikalavim' pažeidimą. 2i dis pozi*ija neturi pagrindini' nusikalstamos veikos aprašym' ir apie j' buvimą galima spr0sti iš daromos nuorodos į kitą . o nesantiems nustatyti duodama nuoroda į kitus norminius aktus. . dabar nėra%&. 1š sank*ijos r#šies ir jos dydžio paprastai sprendžiama apie nusikaltimo ir nusikaltėlio pavojingumą.

o priimant atitinkamus pro*esinius sprendimus (pareiškiant įtarimą. nes reikšmės gali turėti ir padėtas ne vietoje kablelis& -sisteminis – palyginant atskirus straipsnius ar j' dalis& -istorinis – padeda atskleisti įstatymo priėmimo sąlygas& -loginis – logikos taisykli' panaudojimas įstatymo turiniui atskleisti. Cstatymo analogija – paprastai suprantamas toks teisinio santykio sureguliavimas. /oks skirstymas pagrįstas . Norint atskirti kriminaliza*ijos pro*esą nuo sprag'. 9irmas ir svarbiausias b8das yra teismo kolegijų nutartys. /ai + antras baudžiamųjų 6statymų aiškinimo b8das.7 > straipsnis. t. padariusį nusikalstamą veiką. B konsultuoja teisėjus dėl baudžiamųjų ar baudžiamojo pro$eso 6statymų. agaliau kokią įtaką asmens baudžiamajai atsakomybei turės tai. kai darant nusikalstamą veiką galiojo vienas baudžiamasis įstatymas. kad įstatymas pasikeitė bylai esant apelia*inės ar kasa*inės instan*ijos teisme ar nuosprendį vykdant. jeigu padarant nusikalstamą veiką galiojo vienas įstatymas arba jo nebuvo. kuris yra privalomas visiems asmenims ir institu*ijoms. tačiau jie turi įtakos asmenį. 5uose keliamos baudžiam'j' įstatym' taikymo problemos teismuose tam tikr' kategorij' bylose ir su6ormuluojami baudžiamojo įstatymo nuostat' išaiškinimai. surašant kaltinamąjį aktą.ietuvos 4espublikos baudžiam'j' įstatym' galiojimo laiko atžvilgiu nuostatas labai svarbu tais atvejais.e ši' dviej' baudžiam'j' įstatym' aiškinimo b#d'.4ietuvos <espublikos . taip pat baudžiamiesiems įstatymams taikyti.audžiam'j' įstatym' taikymo pasikeitus įstatymui klausimus reguliuoja . Ninoti . /ačiau įstatymuose yra kai kurie analogijos aspektai$ "sukelia sunkias pasekmesO. lygtinai atleisti nuo bausmės. taikančioms įstatymą. baudžiamajai teisinei padėčiai. taip pat nauj' teisės norm'. o tik parodo jo tikrąją prasm0. . kas lengviau teisiamajam& =%plečiamasis aiškinimas taikomas. rin*ipinės aiškinimo taisyklės$ <%jei kyla neaiškum' dėl įstatymo teksto ar jo taikymo – pirmenybė turi b#ti atiduota tam. . 2io straipsnio < dalyje nustatyta. priimant nuosprendį% jau galiojo kiti įstatymai. =% aiškinimas pagal apimtį$ siaurinamasis arba plečiamasis– nekeičia įstatymo turinio. 8ėl to jie taip pat priskirtini prie baudžiamosios teisės šaltini'.tai įstatymai. liečiantys asmen' baudžiamumą.ukš7iausiojo Teismo pateikiami baudžiamosios teisės normų 5 baudžiamųjų 6statymų išaiškinimai. y. .Teismo vaidmuo aiškinant baudžiamuosius 6statymus. galioj0s tos veikos padarymo metu. senaties eigai. Deikos nusikalstamumą liečiantys įstatymai . 2ioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas pagrindinis M .7 > straipsnio nuostatomis. )iekdamas išsiaiškinti.ietuvos 3ukščiausiojo /eismo senatas ir jie publikuojami leidinyje !/eism' praktikaQ. asmeniui atliekant bausm0. pagal kurį įstatymą kvali6ikuojama kaltininko veika ir ar ji apskritai gali b#ti kvali6ikuojama. keičiantys bausmės už padarytą nusikalstamą veiką r#šį ar jos dydį. ir >% įstatymai.audžiamojoje teisėje analogija negalima. kad b#t' galima išspr0sti atsakomyb0 už padarytas veikas& !& ar nėra sąmoningo įstatymo leidėjo vengimo nustatyti už tokias veikas baudžiamąją atsakomyb0 "& ar negalima esamos įstatym' spragos užpildyti plečiamuoju aiškinimu. išžaginim' ar įstatym' dėl b#tinosios ginties nuostat' taikymo%.ukš7iausiasis Teismas naudoja ir tre7ią 6statymo aiškinimo b8dą. priimamos nagrinėjant kasa$ines bylas pagal pro$eso dalyvių kasa$inius skundus dėl žemesniųjų teismų sprendimų baudžiamosiose bylose. ar vienodai teismai taiko baudžiamuosius įstatymus. 3smens baudžiamumą liečiantys įstatymai . <emiantis teismų praktikos anali:e rengiamos teismų praktikos apžvalgos ir 4ietuvos . 7lausimo esmė + kuris įstatymas turi b#ti taikomas. turintys įtakos asmens baudžiamajai teisinei padėčiai. . =% įstatymai. nekeičia veik' nusikalstamumo ar asmens baudžiamumo. 7onsulta*ijos taip pat publikuojamos !/eism' praktikojeQ. kai reikia siaurinti atsakomyb0 ar kitaip palengvinti kaltininko padėtį& >%plečiamuoju aiškinimu neturėt' b#ti išplečiamos baudžiamosios atsakomybės ribos ar kitaip apsunkinama kaltininko padėtis.ukš7iausiojo. 3pžvalgas ir nutarimus priima .nalogijos problema.ietuvos 3ukščiausiasis /eismas nekuria įstatym'. /ačiau . turintys įtakos asmen'. priimtos nagrinėjant baudžiamąsias bylas kasa*ine tvarka. Cstatym' spraga -yra tokie atvejai. kurioms esant baudžiamasis įstatymas apskritai gali b#ti pritaikytas.ietuvos 3ukščiausiasis /eismas analizuoja teism' praktiką taikant baudžiamuosius įstatymus tam tikr' kategorij' bylose (pvz. yra nebaudžiamos. o priimant pro*esinius sprendimus + jau kitas baudžiamasis įstatymas. teistumo terminui. y. 1šaiškinimuose aiškinami tie baudžiamieji įstatymai ar j' dalys. 4ietuvos . 1 . padariusiems nusikalstamas veikas. dėl kuri' kyla taikymo problem'.tai įstatymai. tačiau paprastai į jį atsižvelgiama sprendžiant konkrečias bylas%. kurios numatyt' naujus draudimus ar sank*ijas asmenims. pranešimuose (neturi privalomosios galios. 1!. j' motyvai. ar juos keist'.-mokslinis (doktrininis%– pateikiamas moksliniuose straipsniuose. mokslo. liečiantys veik' nusikalstamumą. o rezoliu*inėse . . turinčios iš dalies analogiškus požymius.nurodoma. išeinančiame dukart per metus. Cstatymai. gali b#ti siauresnė ar platesnė. . 5ie pateikiami . Cstatym' leidėjas baudžiamuosius įstatymus j' galiojimo laiko atžvilgiu skirsto į tris grupes$ <% įstatymai. kuri.ukš7iausiojo Teismo senato nutarimai dėl teism' praktikos tam tikr' kategorij' bylose.pagal savo kompeten*iją teikia priimt' įstatym' aiškinimą. kurias įstatym' leidėjas mano esant pakankamas. palyginus su teksto žodine išraiška. koks baudžiamasis įstatymas turi b#ti taikomas byloje nurodytomis aplinkybėmis. Dienintelis b#das panaikinti spragas baudžiamuosiuose įstatymuose yra j' pakeitimas ir papildymas.ietuvos 3ukščiausiasis /eismas baudžiamuosius įstatymus aiškina trimis b#dais. tampa vienu iš pagrindini' baudžiamosios teisės studij' šaltini'. kai baudžiamasis įstatymas numatė baudžiamąją atsakomyb0 už tam tikras veikas. tačiau dėl netinkamo įstatymo 6ormulavimo ar kit' įstatym' pakeitimo veikos. riėmus tokius įstatymus veikos gali b#ti kriminalizuojamos ar dekriminalizuojamos. keičiantys ar naikinantys nusikalstamos veikos sudėties požymius.ietuvos 3ukščiausiasis /eismas atlieka labai svarb' darbą . suvokimas& & ar nėra kit' teisės norm'. atleisti nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės. . raidai. padariusi' nusikalstamas veikas. "sunkus įžeidimasOU 1".ietuvos 3ukščiausiojo /eismo senato nutarimuose arba ..ietuvos 3ukščiausiojo /eismo teikiami baudžiam'j' įstatym' aiškinimai yra labai reikšmingi baudžiamosios teisės teorijos. numatytą Teismų 6statymo ! straipsnio dalies ! punkte. 7asa*ini' nutarči' aprašomosiose dalyse pateikiami baudžiam'j' įstatym' aiškinimai.?statymų spragos ir analogija. kai vietoj tr#kstamo panaudojamas kitas įstatymas.ukš7iausiojo Teismo baudžiamųjų 6statymų aiškinimas vadinamas teisminiu 6statymo aiškinimu. 8ėl įstatymo aiškinimo privalomumo . >% Cstatymo turinio aiškinimo b#dus$ -gramatinis – gramatinis teksto aiškinimas. 4ietuvos . pirmiausia reikia išspr0sti klausimus$ 1& ar veikos baudžiamumo nustatymo reikalavimas nėra tik neteisingas sąlyg'. atitinkamai nukreipiant teism' praktiką. nužudym'. kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas.Baudžiamųjų 6statymų galiojimas laike. t. monogra6ijose. kontrabandos. 4ietuvos . nustatantys..audžiam'j' byl' skyriaus teisėj' kolegij' nutartyse.ietuvos 3ukščiausiojo /eismo nutartys.

galioj0s šios veikos padarymo metu. 7artu pažymėtina. kai o6i*ialiai paskelbiamas 7onstitu*inio /eismo sprendimas. = ir ? dalyse numatytos išimtys. . aprastai nuo įstatymo paskelbimo iki jo įsigaliojimo praeina keli mėnesiai.ietuvos 3ukščiausiojo /eismo senato =JJ= m. paskelbimas ir 6sigaliojimas. kurios įtvirtina kitą baudžiam'j' įstatym' galiojimo laiko atžvilgiu prin*ipą. kada nusikalstama veika yra išaiškinta.. turi grįžtamąją galią. o įsigaliojo tik =JJ> m. (8ar šis prin*ipas vadinamas ir kitaip + atgalinio baudžiamojo įstatymo galiojimo prin*ipas% 7ita vertus. kad jei kuri nors įsigaliojusi rati6ikuota . kuriuos numato Konstitucijos 107 str.e to. /ai + gr6žtamosios baudžiamojo 6statymo galios prin$ipas. išskyrus tuos. 4emiantis šiuo prin*ipu. Cstatymo priėmimo ir paskelbimo data niekada nesutampa. /eismai. t. priėmus spe*ial' įstatymą. jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu. todėl teismai turi kruopščiai patikrinti. kuris galiojo padarant veiką. pavyzdžiui. jeigu pačiame įstatyme nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. 7eli' eismo taisyklėse. < d. . 3išku.7 > straipsnio > dalyje numatoma ir išimči'. švelninantis bausm0 ar kitaip palengvinantis asmens teisin0 padėtį.ietuvos 4espublikos tarptautinės sutarties nuostatos. pasiekė rajono spaudos platintojus ir valdžios institu*ijas tik antroje tos pačios dienos pusėje.ietuvos 4espublikos įstatymai įsigalioja po to.. /ačiau įstatymo įsigaliojimas ne visuomet reiškia.audžiamasis įstatymas baigia galioti. rugsėjo =A d. kuriuose nustatyta. in6orma*ija apie tai.Baudžiamųjų 6statymų priėmimas.ietuvos 4espublikos tarptautini' sutarči' įstatymą. kaip dėl toki' pakeitim' ir papildym' kituose norminiuose teisės aktuose pakito baudžiamajame įstatyme numatyt' veik' nusikalstamumas. kad atitinkamas aktas (ar jo dalis% prieštarauja .7 įsigaliojimui. kuri nurodyta pačiame įstatyme.nusikalstamos veikos padarymo laiko prin$ipas. turi vadovautis ir . >% įstatymus. nes kaltininkas. 3tkreiptinas dėmesys ir į tai. gruodžio =J d.ietuvos 4espublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu . spalio =@ d. negalėjo žinoti o6i*ialaus nustatyto draudimo teksto. kuri pagal tarptautinės bendrijos pripažįstamus bendruosius teisės prin*ipus buvo laikoma R . < d. ir atlikti j' analiz0. kuris iš įstatym' yra pritaikytas. kai 4espublikos rezidentas 7onstitu*ijos B< str. jeigu jame nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. kad . Nusikalstamoms veikoms kvali6ikuoti svarbi yra tik baudžiamojo įstatymo paskelbimo ir įsigaliojimo. norint tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą konkrečioje byloje. 3tkreiptinas dėmesys į tai. bet ne priėmimo data. negali b8ti taikomas padarytai veikai.audžiamasis kodeksas buvo priimtas =JJJ m.uHalterinės apskaitos įstatyme. naikinantis veikos nusikalstamumą. kad . baudžiamumui arba teisinei veiką padariusio asmens padėčiai įtakos gali turėti pakeitimai ir papildymai kituose įstatymuose ar teisės aktuose. Narkotini' ir psi*Hotropini' medžiag' sąraše bei pan.ietuvos 4espublikos Konstitucijai.9agrindinis baudžiamųjų 6statymų galiojimo laike prin$ipas. 4e6erendumu priimtas įstatymas įsigalioja jo o6i*ialaus paskelbimo !Dalstybės žinioseQ dieną. )varbu nustatyti. kai jį pasirašo ir !Dalstybės žinioseQ o6i*ialiai paskelbia )eimo irmininkas.Baudžiamųjų 6statymų 6sigaliojimas ir taikymas. kad tokio draudimo gali b#ti nesilaikoma tik tuomet. visada b#tina$ <% nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laiką. ir kaltinamojo akto ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ar net apelia*inės ar kasa*inės bylos nagrinėjimo metu ir net pagal nuosprendžio vykdymo metu įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą. 5is įvardijamas taip . kiti teisės aktai. nustatantis veikos nusikalstamumą.. ?% palyginti padarant nusikalstamą veiką ir vėliau galiojusius įstatymus. teismai.ietuvos 4espublikoje įstatymai įsigalioja$ a% paskelbimo!Dalstybės žinioseQ dieną& b% vėliau tą dieną. kad . priimti įstatymai turi b#ti skelbiami !Dalstybės žinioseQ. . toks įstatymas įsigalioja po to. . pradedamas taikyti kitą dieną po jo o6i*ialaus paskelbimo !Dalstybės žinioseQ. kad įstatymas. kurie pagal j' padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba pagal tarptautin0 teis0 nebuvo laikomi nusikaltimaisQ. 2iose tarptautinėse sutartyse nustatyta. reglamentuojančias baudžiam'j' įstatym' galiojimą laiko atžvilgiuQ. galioja bendra taisyklė$ įstatymas. asmens padaryt' veik' baudžiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra įstatymas. kurie vėliau pakeitė šį įstatymą.7 > straipsnyje įtvirtint' nuostat' ypatumas yra tas. tačiau gali įsigalioti ir vėliau. kad kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui.. kai juos pasirašo ir !Dalstybės žinioseQ o6i*ialiai paskelbia 4espublikos rezidentas. < d. galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioj0 po šios sutarties įsigaliojimo. spr0sdami baudžiam'j' įstatym' galiojimo ir taikymo laiko atžvilgiu klausimus. /arkim. BK 3 str..ietuvos 4espublikoje įstatym' įsigaliojimo tvarką nustato 7onstitu*ijos BJ str. o ne jo paskelbimo arba 6sigaliojimo datą. kad jis besąlygiškai gali b#ti taikomas. nustato. padarytai iki jo įsigaliojimo. įstatymas gali įsigalioti jo paskelbimo dieną. kai jis pripažįstamas netekusiu galios. kurio @ str. /ais atvejais. jeigu pačiuose įstatymuose nenumatoma vėlesnė įsigaliojimo data.ietuvos 4espublikos įstatym' ir kit' teisės akt' skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas. kad asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką klausimas gali b#ti sprendžiamas ir pagal veiką padarant galiojusį baudžiamąjį įstatymą.audžiamojo kodekso normas. o naujai uždrausta nusikalstama veika padaryta ryte. . jei tai nustatyta įstatyme. net ir norėdamas. nustatyta. =% įstatymą. jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo. /iesa.audžiamojo kodekso nuostatas. skirtą . 3smens baudžiamoji atsakomybė yra neatsiejama nuo baudžiamojo įstatymo galiojimo. baudžiamumas ar teisinė veiką padariusio asmens padėtis. arba kuriems taikomos BK 7 str. >M !8ėl teism' praktikos taikant . /ačiausteism' sprendimuose reikia nurodyti. y. kad reikia skirti baudžiamojo 6statymo priėmimą. 4espublikos rezidento aktas.. ar asmuo objekty viai galėjo susipažinti su paskelbtu įstatymu. /ik atsakius į visus šiuos klausimus galima padaryti teisingą sprendimą. o ją detalizuoja . pagal kurią baudžiamasis įstatymas. taikydami baudžiamąjį įstatymą. bei /arptautinio pilietini' ir politini' teisi' pakto <@ str. turi atsižvelgti ir į . nutarimo Nr. jo redak$ija turi b8ti nurodyta pagal to 6statymo priėmimo. 8ėl to .. 3tsižvelgiant į tokias . kad !niekas negali b#ti nuteistas už veiksmus ar neveikimą. < d. reglamentuojančias baudžiam'j' įstatym' galiojimą laiko atžvilgiuQR punkte pritariama tokiai teism' praktikai.ietuvos 4espublikos įstatymas.7 > straipsnio = dalyje numatytos nuostatos.Naujasis . veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato įstatymas. paskelbimą ir 6sigaliojimą. 2ia nuostata teismai privalo vadovautis visais atvejais. taikomos . gruodžio =J d. kurie nepriskiriami prie baudžiam'j' įstatym'. 1'. Dyriausybės aktas (ar jo dalis% negali b#ti taikomi nuo tos dienos. numato. kas naujai priimtu įstatymu numatyta kaip nusikalstama veika paskelbtose !Dalstybės žinioseQ. /okiu atveju nėra pagrindo reikalauti baudžiamosios atsakomybės. /aigi . >M !8ėl teism' praktikos taikant . kad asmuo gali b#ti baudžiamas tik tuo atveju. 1).audžiamojo kodekso normas. įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo.ietuvos 4espublikos Konstitucijos 107 str. tačiau byla sprendžiama pagal seną įstatymą. /eigiama./aigi . kada vyksta teisminis bylos nagrinėjimas.parinkti tinkamą asmens baudžiamajai atsakomybei įstatymą .ietuvos 3ukščiausiojo /eismo senato =JJ= m.audžiam'j' įstatym' galiojimo ir taikymo laiko atžvilgiu bendrieji prin*ipai įtvirtinti :uropos žmogaus teisi' ir pagrindini' laisvi' apsaugos konven*ijos B str. . agal BK 7 str. taikomas veikai. gegužės < d. ga-liojusį padarant nusikalstamą veiką. kuris nustato. nutarimu Nr. neatsižvelgiant į j tai. paskelbtas !Dalstybės žinioseQ =JJJ m. 1#. pakeičiamas kitu įstatymu arba netenka galios suėjus jo galiojimo terminui. griežtinantis bausm2 ar kitaip sunkinantis asmens teisin2 padėt6.ietuvos 4espublikos baudžiam'j' įstatym' galiojimo laiko atžvilgiu prin*ipas. tokiu atveju susidaro tam tikras nelogiškumas + jau paskelbtas naujas įstatymas. kuris tuoj praras galią.ietuvos 4espublikos įstatymas (ar jo dalis% arba kitas )eimo aktas (ar jo dalis%. nurodytu laiku nesiunčia )eimui įstatymo pakartotinai svarstyti ir jo nepasirašo. . kai padaryta tokia veika.

y. bausm2 švelninan7io ar griežtinan7io. o vėlesnis įstatymas. < dalyje numatyta išimtis. < dalis ir kiti įstatymai. pavyzdžiui. o jei byla yra nagrinėjama teisme.7 > str. įsigaliojusi po nusikalstamos veikos padarymo.ausmi' vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas.7 spe*ialiosios dalies straipsnį& =% nepanaikinant . C)/3/FGP.. .audžiamojo kodekso. kad . Deikos nusikalstamumas gali b#ti panaikinamas keliais budais$ <% panaikinant . jis galioja atgal.kitas. susijusi su materialinėmis nusikalstam' veik' sudėtimis. pabaigė savo veiksmus arba nuo j' susilaikė. 5is įvardijamas taip nusikalstamos veikos padarymo laiko prin$ipas. kurios įtvirtina kitą baudžiam'j' įstatym' galiojimo laiko atžvilgiu prin*ipą. galioj0s tuo metu. /ai reiškia. nustatantis veikos nusikalstamumą. t. galioj0s tos veikos padarymo metu. /aip pasireiškia Humanistinis baudžiam'j' įstatym' pob#dis. . bet įvedant naujus papildomus nusikaltimo sudėties požymius ar pateikiant kitokį o6i*ial' j' aiškinimą. kada vyksta teisminis bylos nagrinėjimas. taikomas jos nutr#kimo metu galioj0s įstatymas. galioj0s veikos padarymo metu.#t' ne tik nepagrįsta.7 > straipsnis. /0stinės ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas. 1*. jei$ a% naujajame įstatyme nėra papildomos bausmės (daugelis <RA< met' . 2iuos pradmenis išplėtoja . t. kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. padarytai iki jo įsigaliojimo. palyginti su <RA< met' . galioj0s tuo metu.Ceikos nusikalstamumą nustatan7io ar panaikinan7io. .endrininkavimo atvejais kiekvienam iš bendrinink' taikomas baudžiamasis įstatymas. draudžiamą karo ataką (<<< straipsnis%. . . jog asmuo atsako pagal įstatymą. okupuotos valstybės *ivili' trėmimą (<J= straipsnis%. galioj0s padarini' atsiradimo metu. kada nusikalstama veika yra išaiškinta. kuris galiojo jo veikos padarymo metu. negali b8ti taikomas padarytai veikai. jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teism' praktika jis pripažįstamas švelnesniu.7 sank*ij' yra 6ormuluojamos kaip alternatyvios$ greta laisvės atėmimo bausmės alternatyviai numatomas areštas ar su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės%. neatsižvelgiant į j tai. padariusiems veiką iki įsigaliojant tokiam įstatymui. naikinantis veikos nusikalstamumą. 7 > straipsnio < punktu. y. asmens padaryt' veik' baudžiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra įstatymas. neturi grįžtamosios galios. kurio sank*ija numato vieną laisvės atėmimo bausm0 nepriklausomai nuo jos dydžio. visada bus laikomas švelnesniu už įstatymą. bet ir neHumaniška asmeniui toliau atlikti bausm0 už veiką. jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu. 2io straipsnio < dalyje nustatyta. NT)/3/FG3) 5ei įstatymas naikina veikos nusikalstamumą. jos baudžiamumo bei veiką padariusio asmens teisinės padėties teismas taiko veikos padarymo metu galiojusį įstatymą.)/3GTGV. švelninantis bausm0 ar kitaip palengvinantis asmens teisin0 padėtį.7. *% sumažėjo minimal#s ar maksimal#s bausmės dydžiai spe*ialiosios dalies sank*ijose ar <J . kad nustatyta bendros taisyklės.7 aptariant grįžtamąjį baudžiamojo įstatymo galiojimą le! retro agit"# jis siejamas su trimis aplinkybi' grupėmis$ <% veikos nusikalstamumo panaikinimu (dekriminaliza*ija%& =% bausmės švelninimu (depenaliza*ija%& >% kitokiu teisinės nuteisto asmens padėties palengvinimu. 1šimtį sudaro tokios bendrinink' padarytos nusikalstamos veikos.nusikaltimu.3T8N13GTGV C)/3/FGP NT)/3/FG3) agal . kaltininko tyčia yra nukreipta į tam tikrą padarini' atsiradimo laiką. kad kaltininkui taikomas ne įstatymas. 7ai darant nusikalstamą veiką. /okiais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu. /ai + gr6žtamosios baudžiamojo 6statymo galios prin$ipas.7 > str.Baudžiamojo 6statymo gr6žtamoji galia. .7 > straipsnio = dalyje numatytos nuostatos. asmuo turi b#ti atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. *ivili' ar karo belaisvi' prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (<J@ straipsnis%.N1N3NK1P 34 I41:N/1N3NK1P 3)G:N) . kad išimtį sudaro šio kodekso normos. išimtis. tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (<JJ straipsnis%. 4emiantis šiuo prin*ipu. o padarini' atsiradimo metu . veikdamas pagal susitarimą. jos padarymo pabaiga yra antrojo veiksmo atlikimo laikas. . 2ioje įstatymo nuostatoje įtvirtintas pagrindinis .ietuvos 4espublikos baudžiam'j' įstatym' galiojimo laiko atžvilgiu prin*ipas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikos (veikimo arba neveikimo% padarymo laikas. 5eigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dėl to. kad nutr#ko rengimosi arba pasikėsinimo stadijoje. 1švada apie baudžiamumo švelninimą darytina. griežtinantis bausm2 ar kitaip sunkinantis asmens teisin2 padėt6. reglamentuojantys baudžiamosios teisės norm' galiojimą ir taikymą laiko atžvilgiu. taikomas veikai. kuri įstatyme apibudinta kaip materiali. t. Deikos nusikalstamumą panaikinantis.7 spe*ialiosios dalies straipsnio. nustatantis veikos nusikalstamumą.7 numatytą nusikalstamą veiką priemoni' švelninimą. tokios veikos padarymo laikas yra t' padarini' atsiradimo laikas.7 > straipsnio > dalyje numatyta ir išimči'. kuri nauju įstatymu dekriminalizuota arba numato galimyb0 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti švelnesn0 bausm0 bei taikyti kitas bausmės atlikimo sąlygas. /okiais atvejais baudžiamojo įstatymo nuostatos netaikomos.7 sank*ij' numatė greta pagrindini' ir papildomas bausmes%. /ačiau . turi grįžtamąją galią. neabejotinai daugeliu atvej' numato baudžiamosios atsakomybės už . kitokiu b8du nusikalstamą veiką padariusio asmens teisin2 padėt6 palengvinan7io ar kitaip sunkinan7io baudžiamojo 6statymo $Darakteristika. 7artu pažymėtina. 5eigu nusikalstamą veiką sudaro du veiksmai. kad priimant sprendimą dėl padarytos veikos įstatymas tokią atsakomyb0 numato. naikinančiam vei kos nusikalstamumą. /ačiau .7 normos. kad įstatymas. 5os esmė yra tai. bausm0 švelninantis ar kitokiu b#du nusikalstamą veiką padariusio asmens teisin0 padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią.įsigaliojus įstatymui. kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais (<J> straipsnis%. kai bendrininkas. kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas. kad . (8ar šis prin*ipas vadinamas ir kitaip + atgalinio baudžiamojo įstatymo galiojimo prin*ipas% 7ita vertus. asmuo negali b#ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą veiką. kuri' padarini' atsiradimo jie norėjo kitu metu.audžiam'j' įstatym' taikymo pasikeitus įstatymui klausimus reguliuoja . 1+. y. 5ei asmuo jau nuteistas ir atlieka bausm0 . Disais atvejais nuosprendyje ar nutartyje remiantis nau ju įstatymu dėl veikos nusikalstamumo panaikinimo ir . galioja bendra taisyklė$ įstatymas. jei naujas įstatymas švelnina asmens baudžiamumą. /eigiama. taikomas įstatymas. NT)/3/3NK1P 34 N3171N3NK1P D:17P) NT)173. jog įstatymas. Cstatymas.0usikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas /aikant baudžiamąjį įstatymą už padarytą nusikalstamą veiką. /ačiau ši' nusikalstam' veik' padarymo atvejais taikomas įstatymas. nustatančios atsakomyb0 už geno*idą (RR straipsnis%. kurios palengvina nuteistojo padėtį. 5oje teigia ma. /okiais atvejais visiems bendrininkams taikomas baudžiamasis įstatymas. /okiu atveju taikomas įstatymas. kuris galiojo padarant veiką. galioj0s padarini' atsiradimo metu 5eigu baudžiamojo įstatymo pakeitimai nekeičia padarytos veikos nusikalstamumo.b#tina nustatyti jos padarymo laiką.audžiamojo pro*eso kodekso ir . b% naujajame įstatyme vietoje vienos laisvės atėmimo bausmės įvedama alternatyvi bausmė (dauguma naujojo . tai komas asmenims.7 > straipsnio > dalyje nustaty ta. kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta. toks įstatymas turi grįžtamąją galią. priimamas išteisinamasis nuosprendis. 5eigu veikos padarymo metu galiojo vienas įstatymas. Naujojo . nepaisant to. 7artu atkreiptinas dėmesys. 2D:. veika kvali6ikuojama ar perkvali6ikuojama pagal įstatymą.7 > straipsnio = dalį. numatantis alternatyvias bausmes. tarptautinės Humanitarinės teisės saugom'Wasmen' žalojimą. tarptautinės Humanitarinės teisės saugom' asmen' žudymą (<J< straipsnis%.

pašalina švelnesn0 bausmės r#šį. atsako pagal šį kodeksąQ.7 > straipsnis.ietuvos baudžiamieji įstatymai taip pat galioja. esantys respublikos teritorijoje >% teritoriniai vandenys. taiko sank*ijas ar sprendžia kitus teisės taikymo klausimus.ietuvos 4espublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą .7 uždraustas veikas ar 6izinis asmuo yra . numato naują alternatyvią griežtesn0 bausmės r#šį. Naujas įstatymas neb#tinai švelnina asmens baudžiamumą.. 7ontinentinis šel6as + tai susietas su teritoriniais j#ros vandenimis iki tam tikro gylio j#ros paviršius ir jos gelmės. nustato asmeniui mažiau palankią pataisos įstaigos r#šį. pagal kurį kaltinamas asmuo. kai naujasis baudžiamasis įstatymas padidina minimalią bausmės ribą ir kartu sumažina jos maksimalią ribą. kurioje . #. padar0s nusikalstamą veiką už nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teritorijos rib' (nusikalsta kitos valstybės teritorijoje arba vietoje. kuriomis remdamosi gali tyrinėti ir eksploatuoti. užsienietis ar asmuo be pilietybės (apatridas%. jeigu baudžiamojo 6statymo pakeitimai nekei7ia padarytos veikos nusikalstamumo.Calstybės baudžiamosios jurisdik$ijos prin$ipai.ietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose suz . . pilietybės (personalinis%. kad įstatymas. :kstrateritorinė jurisdik*ija yra teritorinės jurisdik*ijos papildinys.audžiamojo įstatymo galiojimas visuomet yra ribojamas tam tikra teritorija. nagrinėjant baudžiamąsias bylas (teisminė jurisdik*ija% ir sudarant sąlygas (prielaidas% nagrinėti baudžiamąsias bylas dėl valstybės teritorijoje ir už jos rib' padaryt' nusikalstam' veik'. naujas įstatymas bus laikomas švelnesniu.ietuvos 4espublikos teritorijos ribas sausumoje.ietuvos 4espublika turi tam tikras suverenias teises.keičiant tik įstatymo sank*iją.! straipsnio 1 dalimi ir taiko veikos padarymo metu galiojus6 6statymą. 71/P71T . Dalstybės baudžiamoji jurisdik*ija įgyvendinama vadovaujantis tam tikrais prin*ipais. kurį iš prin*ipo galėt' b#ti taikoma kaltinamajam. suėmimu. arba =% netiesioginis (sudėtingas%. . susiaurina galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. žemės gelmėse. 7iekvienos valstybės teisinė kompeten*ija priklauso nuo to. teritorinėje j#roje ir jos gelmėse. . 3ntruoju atveju tiesiogiai nauju įstatymu . ar toks įstatymas yra griežtesnis. suteikia mažiau palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas. pagal to straipsnio sank*iją paskirs bausm0. /ačiau teritorinio prin*ipo gali' nepakanka. ?% pasienio upės ir ežerai iki skiriamosios linijos. pakrantės valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje turi$ a% suverenias teises. sank*ija lyg ir nekeičiama. /eisės pažeidimai. esantys neutraliose teritorijose. Net ir paliekant tokį pat ši' bausmi' maksimumą įstatyme sumažinus j' minimal' dydį. vidaus vandenyse.4ietuvos teritorijos sąvoka. įtvirtinti . nustatantis veikos nusikalstamumą.ausmės švelninimas nauju įstatymu gali b#ti <% tiesioginis . kuriame numatyta nauja arba pakeista esanti nusikalstamos veikos sudėtis išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas. vadovaudamasis .valstybės siena yra linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius. nustato baudžiamąją atsakomyb0 nepriklausomai. jurisdik*ija – tai valstybės suvereniteto išraiška. o kai kuriais atvejais net jas griežtina. kuris pakeičia nusikalstamos veikos r#šį ir klasi6ika*in0 nusikaltimo grup0. @% oro erdvė virš sausumos ir vanden' teritorijos. agal . negalima. 3tkreiptinas dėmesys. jurisdik*iją ir pareigas.4 skiriamaisiais ženklais.6izinis ar ju ridinis padarė . 7o mentuojamo straipsnio < dalyje įtvirtinta taisyklė.ietuvoje ar kitoje valstybėje. perkvali6ikuos veiką pagal naujojo . bet įstatymas panaikina nusikaltimą kvali6ikuojantį požymį arba kitaip 6ormuluoja konstitu*inės nusikaltimo sudėties požymius.% valdžios. maksimalią arba abi šias ribas. padar0 nusikalstamas veikas . kokia juridinio asmens 6orma. pailgina senaties. Cstatymas. . nustatytas pagal . ir pan.bendrosios dalies straipsniuose dėl bausmės r#ši'. realinis bei universalinis prin*ipai. Iriežtinantis bausm0 įstatymas yra toks įstatymas.4 teritorija$ <% žemės paviršius ir gelmės tarp valstybės sien'. koks asmuo . areštuojant turtą ir pan. susij0 su neteisėtais j#ros du /uo tarpu išskirtinė ekonominė zona pagal 5#ros aplinkos apsaugos įstatymą yra !už teritorini' vanden' ribos esanti .7 > straipsnio < dalies ir iš . =% vandens telkiniai. Dalstybės baudžiamoji jurisdik*ija neabejotinai susijusi su įgaliojimais leidžiant baudžiamuosius įstatymus (įstatym' leidybos jurisdik*ija%.3tkreiptinas dėmesys dar į vieną dalyką$ tiereikia painioti įstatymo. jos baudžiamumo bei veiką padariusio asmens teisinės padėties. vėliau į ją sugrįžta.altijos j#ros dalis.:NID1N3NK1P 34 3)TN71N3NK1P%. 7itaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį įstatymas yra toks įstatymas. teistumo terminus ir pan.X8T 8343NK1P C/37V 3)G:N) /:1)1N:1 NT)/3/FG3) 38YK131 (5V 3. .altijos j#ros pakrašči' vandenys. jeigu nusikaltimas padarytas . apibrėžiantis .ietuvos pilietis. agal paminėtos 5#r' teisės konven*ijos @A str. vienareikšmiškai atsakyti. kurios ribose užtikrinamas valstybės suverenitetas. /ačiau įsigalioj0s naujas baudžiamasis įstatymas tuo pat metu gali numatyti švelnesnes lygtinio atleidimo nuo bausmės sąlygas ar įvesti naują atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės r#šį. nustato naują alternatyvią švelnesn0 bausmės r#šį ir kartu padidina griežtesnės bausmės ribas. teisiškai vertina 6aktus. A% j#r' laivai ir orlaiviai su . /ais atvejais. kad taikomas . Diena iš valstybės jurisdik*ijos 6orm' – baudžiamoji jurisdik*ija.7 > straipsnio = dalimi.ietuvos 3ukščiausiojo /eismo senato nutarimo << punkto.ietuvai priklausančiame kontinentiniame šel6e. nereiškia.ietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Nemažai nauj' įstatym' nekeičia .ietuvos 4espublikos tarptautiniai susitarimaiQ. norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. !. /aigi. pagal kurią !asmenys. neturi grįžtamosios galios. Cstatymo nuoroda į asmenį reiškia. koks valstybės poži#ris į jurisdik*iją. )u valstybės teritorija yra glaudžiai susijusios dar dvi sąvokos$!kontinentinis šel6asQ ir !išimtinė ekonominė zonaQ. kai jis. taikymo ir realaus bausmės švelninimo. saugoti ir << . Deikos nusikalstamumą nustatantis įstatymas yra toks įstatymas.ietuvos valstybės jurisdik*ijai. ". kuri' įtvirtinimas konkrečios šalies baudžiamajame kodekse apibrėžia šios šalies baudžiam'j' įstatym' galiojimo erdvėje teisines ribas. 1. /okia nuostata išplaukia iš . kuri pagal tarptautin0 teis0 nepriklauso nė vienai suvereniai valstybei% . bet nekeičiant dispozi*ijos. senaties ar teistumo nuostatas.7 ?-M str. griežtinantis bausm0 ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį.ietuvos valstybės teritoriją apibrėžia valstybės siena.audžiam'j' įstatym' galiojimą erdvėje apsprendžia teritorinis.ietuvos 4espublikos įstatymus ir tarptautinius susitarimus. su asmen' sulaikymu. kuris padidina jos minimalią. kuri yra jos suvereniteto išraiška ir pagrindinė ypatybė. nes valstybė gali išplėsti savo baudžiam'j' įstatym' galiojimo teisin0 erdv0 . sumažina minimalią bausmės ribą ir kartu padidina maksimalią jos ribą. kai kompetentingos valstybės institu*ijos pagal savo įgaliojimus leidžia teisinius aktus.Teritorinis valstybės baudžiamosios jurisdik$ijos prin$ipas. C)/3/FGP.Calstybės baudžiamoji jurisdik$ija. teismas vadovaujasi B. kurie pakeičia atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės sąlygas.7 straipsnio. Cvairi' statini' pastatymas j#ros dugne esančioms iškasenoms tirti priklauso . oro erdvėje. ar juridinis asmuo registruotas . .Calstybės baudžiamosios jurisdik$ijos samprata. pavyzdžiui.7 spe*ialiosios dalies straipsni' sank*ij'.7 straipsnį. .kuriems priklauso <= j#rmyli' pločio . ir kurios ribas su kaimyninėmis valstybėmis nustato . susij0. 2iuo atveju kalbama apie įstatymus. Cgyvendinant jurisdik*iją dalyvauja ir įstatym' leidžiamoji (leidžiant įstatymus% bei vykdomoji (įgaliojimai. švelninančio asmens baudžiamumą. tačiau tai. kuriame aptariamas teritorinis prin*ipas. /eismas. jog pati nauja paskirta kaltininkui bausmė neišvengiamai sušvelnės. kylančius dėl asmen' veiklos šalies teritorijoje arba už jos rib'.

aivui ar orlaiviui.ietuvos 4espublikos 7onstitu*ijos ?B str. Ežsienie7ių baudžiamoji atsakomybė už užsienyje padarytus nusikaltimus 4ietuvos valstybei Ežsienie7iai.Teritorinio prin$ipo išimtys. pilietybės arba universaliniu. numatyta. jeigu jie užsienyje padarė šio kodekso 11"51 * straipsniuose numatytus nusikaltimus 4ietuvos valstybei. 8iplomatinis imunitetas yra dviej' r#ši'$ <% diplomatini' atstovybi' imunitetas (eksteritorialumas% – jos patalp' ir transporto neliečiamybė& =% asmeninis diplomat' imunitetas (darbuotojai. 7onven*ija dėl nusikaltim' ir tam tikr' veiksm'. kuris yra atviroje oro erdvėje. nelaikomi . kuri' na*ionalinei priklausomybei priklauso karinis j#r' laivas ar orlaivis. j' šeimos nariai. /rečioje šalyje padarius nusikalstamą veiką asmeniui. ažymėtina. pavyzdžiui. <= .Calstybės baudžiamoji jurisdik$ija. diplomatini' atstovybi' personalas&taip pat užsienio valstybi' vadovai.7. 4usija%& b% asmenys. buvo išteisintas užsienio valstybės teismo nuosprendžiu.ietuvos valstybės vėliavą ar . pagal kurios valstybės baudžiamuosius įstatymus jis gali b#ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. tačiau tai nereiškia.ietuvos teritorija ir jie naudojasi neliečiamumo teise$ juose negalima daryti kratos. jei atliko užsienyje paskirtą bausm0. sprogstam'j'. o kitais prin*ipais.7. sprogmen'. vyriausybini' delega*ij' nariai bei pagal dvipusį susitarimą – įvairi' delega*ij' nariai bei j' bendradarbiai. turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas. jos gelmėse esančiuose kloduose& b% turi teis0 atlikti kitokią veiklą. 2ia taisykle spe*ialiai užprogramuojama keli' valstybi' baudžiam'j' įstatym' jurisdik*ij' kolizija. /aip pat pagal . karinėms pratyboms ir pan.ietuvos 4espublika. /ai nulemia ir tarptautinėse sutartyse nustatyti pakrantės valstybės interesai. jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos.ietuvos 4espublikai.ietuvoje gyvenančio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal . /odėl klausimo sprendimas galėt' b#ti dvejopas$ a% nustatoma spe*iali atsakomybė už veikas.ietuvos 4espublikos tarptautinėje sutartyje. uostus ar teritorinius vandenis su o6i*ialiais vizitais. atsako pagal baudžiamąj6 6statymą.ietuvos . nesantys . sroves. Tžsienio šali' diplomatinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise – j' jurisdik*ijos klausimas yra sureguliuotas Dienos konven*ijos 8ėl diplomatini' santyki' bei tarpvalstybinėmis sutartimis. arba na*ionaline teise. narkotini'. pagal kurią niekas už tą patį nusikaltimą negali b#ti baudžiamas du kartus"# bei .. 4emiantis tarptautine tei se tokiais atvejais si#loma taikyti vadinamąjį !e6ektyvios pilietybėsQ prin*ipą. nusikalstamą veiką padarius 4ietuvos j8ros. leidžiančios atsisakyti išduoti kitai valstybei savo pilietį. parlamentarai. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais .ietuvos 4espublikos ar asmen' interesais& b% padaryta ar daroma nusikalstama veika trikdo .7 negalima. traukiami baudžiamojon atsakomybėn remiantis ne teritoriniu. išsprendžiant ir kai kuriuos baudžiamosios atsakomybės klausimus. padar0 veikas šiose teritorijose. ). padar0s nusikaltimus užsienyje. 7artu b#tina atkreipti dėmesį kad tokia jurisdik*ija paprastai yra nustatoma tik *iviliniams j#r' laivams ir orlaiviams. /okį imunitetą turintis asmuo. pagal kurį nustatoma. vėją. kad jie automatiškai bus taikomi. neteikti teisinės pagalbos ir pan. straipsnis įteisina pilietybės (personalinį% prin*ipą.ietuvos 4espublikos teritorin0 j#rą laivo kapitonas arba laivą įregistravusios valstybės diplomatinis atstovas arba konsulinis pareig#nasQ. kuria siekiama. pavyzdžiui.ietuvoje gyvenantys asmenys gali b#ti nusikaltimo padarymo vietos valstybės teismo pripažinti kaltais ir nubausti. kokios valstybės piliečiu asmuo laikytinas pirmiausia atsižvelgiant į$ a% tikrąjį konkret' ryšį su tam tikra valstybe& b% nuolatin0 gyvenamąją vietą. padarytas kontinentiniame šel6e ir išskirtinėje ekonominėje zonoje (taip yra padariusios kai kurios valstybės. A /traipsnis. avyzdžiui.ietuvos . skirtą išskirtinei ekonominei zonai tyrinėti ir eksploatuoti.ietuvos valstybės skiriamuosius ženklus.ietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal . kur jie yra. susij0 su pavojing' zon' tokiose vietose suk#rimu. arba j#ros dugne. kurioje gyvena ar dirba jis ir jo šeima& *% turto buvimo vietą& d% valstybės.ietuvos 4espublikos ir kitos valstybės (dvigubą% pilietyb0. +. – jiems yra numatyta tam tikra pro*ed#ra '. buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo. 3ptariant teritorinį prin*ipą.išimtines .ietuvos valstybės teritorija.ietuvos . /okia taisyklė taikoma todėl. remdamasi Dalstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo M str. kad už baudžiamojo nusižengimo padarymą užsienyje . 7onven*ija dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu% ir pan.4 piliečiais ir gyvenantys su diplomatais%.ietuvos 4espublikos piliečiai ir kiti nuolat . atsižvelgiant į padariusio veiką asmens pilietyb0 arba pažeisto teisinio gėrio spe*i6iką. pavyzdžiui. padaryt' orlaiviuose. psi*Hotropini'.ietuvos 4espublikos piliečio ar kito nuolat . užsiimti energijos gamyba panaudojant vandenį. )eimo nariai (sesij' metu%. kuriais jie važinėja.ietuvos valstybės teritorijos dalis.4 7onstitu*iją neliečiamyb0 turi rezidentas. /okiu atveju galioja . ekstradi*ijos.7 M str. . taiko baudžiamąjį įstatymą tik tada.9ersonalinis valstybės baudžiamosios jurisdik$ijos prin$ipas.. sutarči' nuostatos. ? dalį nėra . turinčiame . /oks jurisdik*ij' kolizijos atvejis sprendžiamas remiantis tarptautinėmis sutartimis. kad b#t' užkirstas kelias neteisėtai ginkl'. baudžiamuosius įstatymus. ar orlaivyje.ietuvos gyventojas neišvengt' baudžiamosios atsakomybės. jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. /okį imunitetą paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareig#nai.7 = str. šaudmen'. iš kurios jis yra kil0s. padar0s nusikaltimą užsienyje. upės ar oro laive %vėliavos prin$ipas&. tiek negyvosios gamtos turtus tuose vandenyse. baudžiamoji atsakomybė dažniausiai iškyla pagal tos valstybės. kuris turi . gali iškilti klausimas.ietuvos 4espublikos piliečiai ar kiti nuolat . kuris yra atviroje j#roje.ietuvos 4espublikos viešąją tvarką arba pažeidžia taikaus plaukimo teritorine j#ra tvarką& *% tokios priemonės b#tinos. . kad . 7onven*ija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugiąjur' laivybą.valdyti tiek gyvuosius išteklius.ietuvos valstybės teises aptariamose teritorijose. jei tame laive ar orlaivyje bus padaryta nusikalstama veika. = dalies norma. atliekantys laisvės atėmimo bausm0 užsienio valstybėje.ietuvos . baudžiamoji atsakomybė siejama su .a% nusikalstamos veikos padariniai yra susij0 su . .ietuvoje gyvenantys asmenys. galioja tos šalies įstatymai.Calstybės interesų apsaugos valstybės baudžiamosios jurisdik$ijos prin$ipas. kad karini' j#r' laiv'. baudžiamojo persekiojimo ir pan. arešto ir pan.ietuvos 4espublikos tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais ir tvarka gali b#ti perduoti . baudžiamoji atsakomybė atsiranda pagal . teritoriją ir pan. pavojing' ir (ar% kenksming' medžiag' apyvartai& d% to prašo įplaukusio į .. neatsižvelgiant. neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos 4ietuvos <espublikoje. kad atlikt' likusią bausmės dalį. b#na iš anksto tarp valstybi' suderintas tarptautiniuose susitarimuose.ietuvos užsienio diplomatini' atstovybi' teritorija ir diplomat' automobiliai.7. pagal kurį . jeigu kitaip nenustatyta . paskelbiamas persona non grata ir jam nustatomas išvykimo iš šalies laikas. @ strps. toki' zon' turt' tyrimu ar naudojimu. teisėjai ir pan. . A dalies norma. kad nusikalstamą veiką užsienyje padar0s . neatsako pagal . adarius nusikalstamą veiką j#ros laive. 7onstitu*inio teismo teisėjai. kurie dengia j#ros dugną. /aigi kontinentinis šel6as ir išskirtinė ekonominė zona pagal tarptautines sutartis ir . 5os įteisinimą nulemia tarptautini' savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. orlaivi' ir karinio kontingento atvykimas į užsienio valstybi' teritoriją. *.ietuvos 4espublikos pilietis ar kitas nuolatinis .ietuvos 4espublikos piliečiai ar kiti nuolat . pavyzdžiui. kai$ . adarius nusikalstamą veiką kariniuose j#r' laivuose ar orlaiviuose. esančiam užsienio šalies teritorijoje. pagal kurią asmuo.

taikant šį prin*ipą kaltininkas gali b#ti teisiamas tik tuomet. . numatytas . Ialiausiai šio prin*ipo pripažinimas yra b#tina personalinio prin*ipo pripažinimo pasekmė.7 <@B str. kad toks asmuo neišvengt' baudžiamosios atsakomybės. ?.7 <<? str. kuria siekiama.7 <<M str. kad valstybė nustato baudžiamąją atsakomyb0 už tam tikrus nusikaltimus. vis' pirma privalu. 5is reiškia. valstybės simboli' išniekinimą (. viešus raginimus smurtu pažeisti . kad valstybė. Dertybės. /rečia. 3ntra. ir tik nesant tokios galimybės gali b#ti realizuota nusikalstamos veikos aukos valstybės baudžiamoji jurisdik*ija. esantis prin*ipą taikančios valstybės teritorijoje. kuriuo kėsintasi į esminius . =.ietuvos 4espublikos rezidento gyvyb0 (. .ietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys užsieniečiai ir asmenys be pilietybės. kurias darant kėsinamasi į . kolaboravimą (.ietuvoje !. kai kita valstybė prašo jį nubausti.%.. ! . 2io prin*ipo esm0 sudaro tai. Ialiausiai žengus žingsnį šio prin*ipo pripažinimo link.%.7 <=< str. Tžsienietis už paminėtus nusikaltimus komentuojamo straipsnio pagrindu baudžiamojon atsakomybėn turi b#ti traukiamas . Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės interesams yra nusikalstamos veikos. negalimas ir atvirkštinis valstybės ir asmens teisinis ryšys. ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus. taip pat nusikaltimo padarymo vietą bei tai.ietuvos valstybės interesus.%. jo ieškanti valstybė gali kreiptis su prašymu nuteisti kaltininką už nusikalstamą veiką.%. 7omentuojamas straipsnis nustato tokios baudžiamosios atsakomybės realizavimo sąlygas$ a% nusikaltimą padarė užsienietis (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės%.%. 1ndividuali' interes' apsaugos prin*ipas .ietuvos 4espubliką (. 3tstovavimo prin*ipo esmė ta. kai nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybė aplaidžiai ži#ri į kitos valstybės pilieči' teisi' apsaugą ir nesiekia dėl toki' veik' įgyvendinti savo baudžiamosios jurisdik*ijos.Calstybės interesų sąvoka.4 . /aikant individuali' interes' apsaugos prin*ipą praplečiamos valstybės jurisdik*ijos ribos. Neretai šis prin*ipas įvardinamas kaip valstybės interes' apsaugos prin*ipas. /ačiau šiuo atveju reikia pabrėžti. kėsinimąsi į . nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai (.%. 2ia taisykle spe*ialiai užprogramuojama keli' valstybi' baudžiam'j' įstatym'jurisdik*ij' kolizija. !!. neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos . piktnaudžiavimą o6i*ialiais įgaliojimais (. ir pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos baudžiamuosius įstatymus (veikos abipusio baudžiamumo apribojimas%.7 <<B str. todėl jame nenumatyto nusikaltimo.Fndividualių interesų apsaugos valstybės baudžiamosios jurisdik$ijos prin$ipas. siekdamos dėl padaryt' veik' įgyvendinti savo baudžiamąją jurisdik*iją. kuri yra valstybės paslaptis (.7 RR-<<> str. yra ideologinės. nes tik tokiu atveju galima kalbėti apie abipusį valstybės ir nuolat joje gyvenanči' asmen' ryšį. nustatančiame atsakomyb0 už nusikaltimus .7 <=> str..7 <== str.%.% Dienu iš esmini' šio prin*ipo požymi' yra tai. 2io prin*ipo reikšmė ta.% ar kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organiza*ijos nario gyvyb0 (.7 D1 skyriuje numatyta atsakomybė už valstybės perversmą (.ietuvos. /o nesant.%. kad užsienietis. B )traipsnis. kad jį taikant galima įgyvendinti savo baudžiamąją jurisdik*iją tuomet. individuali' interes' apsaugos ir universal'jį prin*ipus% atsako pagal valstybės baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju. 3bipusio baudžiamumo reikalavimo pripažinimas lemia tai. 2is nusikaltim' sąrašas yra išsamus. .%. kad pirmiausia kaltininkas turi atsakyti pagal nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybės įstatymus. jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos. pavyzdžiui. niekam nepriklausiančioje suvereniomis teisėmis. valstybės paslapties atskleidimą (.7 <<@ str.7 <<?-<=M straipsniuose. teritorijos vientisumui ir konstitu*inei santvarkai& d% nusikaltimą padar0s užsienietis yra . )iekdama.tstovavimo valstybės baudžiamosios jurisdik$ijos prin$ipas. jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos . kai dėl j' padaryt' nusikalstam' veik' užsienyje gali b#ti taikomas personalinis prin*ipas. prekyba žmonėmis (. kartais susiduriama su jo išdavimo teisinėmis kli#timis. /okiais pačiais pagrindais valstybės baudžiamoji jurisdik*ija gali b#ti įgyvendinama ir tuomet.4 .ietuvoje galima net ir tuo atveju.ietuvos 4espublika universalinį prin*ipą taiko tik tiems nusikaltimams. !1. kai veika padaroma vietoje. 2is reikalavimas netaikomas tik tuomet.%. Dis' pirma šis prin*ipas gali b#ti taikomas tik tada.%. kurie numatyti . >.%.7 neįtvirtintas.7 D1 skyriuje. valstybės paslapties praradimą (. padėjimą kitai valstybei veikti prieš . išdavyst0 (. 7omentuojamas straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės doktrinoje vadinamąjį universalinės jurisdik*ijos prin*ipą.. jo skiriamieji bruožai ir taikymo sąlygos.ietuvos piliečiai.7 <=A str. padarytą prašomosios valstybės teritorijoje arba už jos rib' pagal jo 6aktinės buvimo valstybės teis0. Dalstybės neretai ieško j' teritorijoje arba už j' rib' nusikalstamą veiką padariusi' asmen'.% ir vaiko pirkimas arba pardavimas (.ietuvos 4espublikos teritorijoje& e% už tokio nusikaltimo padarymą užsienietis kitoje valstybėje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas arba at leistas nuo baudžiamosios atsakomybės.7 B str. konstitu*in0 santvarką. antikonstitu*ini' grupi' ar organiza*ij' k#rimą ir veiklą (.7 <=M str.<.ietuvos valstybės nepriklausomyb0. /ačiau suradus ieškomą asmenį. kai padaryta nusikalstama veika baudžiama ir pagal . neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos toje valstybėje.7 A straipsnyje. kurioje negalioja jokios valstybės įstatymai.% ir užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organiza*ijos simboli' išniekinimą (. Dalstybės interes' apsaugos prin*ipas įtvirtintas .ietuvos valstybės nepriklausomybei. už užsienyje padarytas nusikalstamas veikas (išskyrus tas.7 projekt' rengėjai ir si#lė tai padaryti. kad nusikalstamą veiką padar0s asmuo neišvengt' baudžiamosios atsakomybės.7 <=J str. kad asmenį. nors abiej' .ietuvos 4espublikos tarptautinėse sutartyse.7 <=? str.ietuvoje gyvenantys asmenys.7 <<R str. padarymas nesudarys baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal komentuojamą straipsnį.ietuvos 4espublikoje& b% nusikaltimas padarytas užsienyje& *% padarytas nusikaltimas numatytas šio .audžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus <.7 <=@ str. į kurios esminius interesus užsienyje kėsinasi užsienietis. padariusį tarptautinį ar tarptautinio pob#džio nusikaltimą. bet ir kiti nuolatos . teritorijos vientisumą. gali patraukti tokį užsienietį baudžiamojon atsakomybėn. reikia nustatyti.%. į kurias kėsinamasi darant nusikalstamas veikas. /radi*iškai tokiomis nuostatomis siekiama padėti baudžiamosios teisės priemonėmis užkirsti kelią tarptautiniams nusikaltimams. kad toks prašymas b#t' patenkintas. kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas.Eniversalus valstybės baudžiamosios jurisdik$ijos prin$ipas. kad kit' asmen' gynyba gali b#ti organizuojama tik tuomet. numatytą . kai nusikalstama veika padaroma teritorijoje. neleidžiančios jį išduoti nusikalstamos veikos padarymo vietos valstybei.7 <=B str.7 <?B str. taikant šį prin*ipą turėt' b#ti baudžiami tik . 7omentuojamas straipsnis įtvirtina baudžiamosios teisės doktrinoje vadinamąjį realinį prin*ipą. kurios baudžiamos taikant valstybės interes' apsaugos. neatsižvelgdama į juos padariusi' asmen' pilietyb0 ir gyvenamąją vietą. kai nustatomos aplinkybės. patraukti baudžiamojon atsakomybėn .%.ietuvos 4espublikos suverenitetą (. kad prašymą gavusios valstybės baudžiamieji įstatymai <> . /ai b#tina sąlyga norint šį prin*ipą atriboti nuo personalinio.4 .7 <<A str. neteisėtą disponavimą in6orma*ija. šnipinėjimą (. kad jį taikant saugomi ne tik . Norint.

!'. turi vadovautis tik šios konven*ijos nuostatomis. tos mirties bausmės nėra. 3tstovavimo prin*ipas turėt' b#ti taikomas tik tuomet. kad negali traukti baudžiamojon atsakomybėn už kitus nusikaltimus. >. !". kaltininkas negali b#ti išduotas arba perduotas kaltininko nubaudimu suinteresuotai valstybei arba toks prašymas. . už kuriuos taikoma ekstradi$ija. kuriai pateiktas prašymas. 3tstovavimo prin*ipo pagrindas – ekstradi*ijos arba asmens perdavimo netaikymas arba negalimumas bei siekis užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą. kai viena valstybė kitai perduoda prašomą asmenį. 9aprastai neišduodama tuo atveju. Negalima priversti valstybės išduoti prašomo asmens. 4ietuva. . už tą patį nusikaltimą buvo priimti ir įsiteisėjo nuosprendis ar nutarimas nutraukti bylą.7 B str. pakeičia visas dvišales sutartis ar konven*ijas ir nustato ekstradi*ijos taikymą tarp bet kuri' dviej' šali'. negali b#ti išduotas užsienio valstybei. Tuo tikslu yra sudaromos sutartys dėl nusikaltėlių išdavimo. traktuoja kaip politin6. Ciena iš taikymo sąlygų. visai nepateikiamas.7 atstovavimo prin*ipas neįtvirtintas. rodomo kitai valstybei.ietuvoje asmens ekstradi*ijos teismo pro*esas vyksta Dilniaus apygardos teisme. /a pati sąlyga galioja ir iki teisminio tyrimo pradžios momentui. kurių bausmė yra daugiau kaip 1 metai laisvės atėmimo. kad jis yra artimas universaliajam baudžiam'j' įstatym' galiojimo erdvėje prin*ipui. /arpvalstybini' sutarči' apribojimai išduoti asmenį$ <% kai nusikaltimas buvo padarytas susitariančios šalies.ietuva rati6ikavo <R@B m. Tokią praktiką savo pilie7ių atžvilgiu taiko daugelis valstybių.ietuva. turint tikslą jį teisti ar įvykdyti jam paskirtą bausm0. ta7iau dabar gyvenantis 4ietuvoje. o jeigu toki' sutarči' nėra – vadovaujantis .austi asmenį taikant atstovavimo prin*ipą galima tik tuo atveju. @kstradi$ija – tai tarptautiniais ir na*ionalinias teisės aktais reglamentuotas pro*esas. ar ji sutiks išduoti savus pilie7ius. kurioje tas asmuo yra atsirad2s. 2i atstovavimo prin*ipo taikymo sąlyga galėt' b#ti 6iksuojama ne jį įtirtančioje normoje.4 baudžiamuosius įstatymus. . atsižvelgiama į padaryt' nusikaltim' sunkumą ir prašym' gavimo eiliškumą.4 . bendradarbiaudama su šios konven*ijos dalyvėmis. @uropos konven$ijoje dėl ekstradi$ijos išdėstytos taikymo sąlygos.$bausti tik už kriminalinius. ir pro$ed8ra. Taip garantuojama teisė b8ti neišduotam kitos valstybės teismams. ji gali ekstradi$ijos netaikyti. žinant. Hra galimybė neišduoti. kurioje jis padarė nusikaltimą. teritorijoje& =% šalyje. kad ten jis bus nuteistas neteisingai. 5eigu prašo išduoti kelios valstybės. =M str.== @ straipsniai. kad užsienio piliečiai. bausmės ribas. @uropos Tarybos ekstradi$ijos konven$ija ir dvišalės 4ietuvos tarpvalstybinės sutartys& ir 4ietuvos baudžiamuosius 6statymus. kai. pirmąjį papildomąjį bei <RBM m. 4eikia pripažinti. jį teisti už nusikalstamą veiką arba įgyvendinti bausm0 ( b. valstybės interes' apsaugos. Fšdavimas užsienio šalims reglamentuotas dvišaliais arba daugiašaliais susitarimais. /aip pat dažnai yra nurodoma. vadovaujantis pasirašyta tarptautine sutartimi arba na*ionaliniu įstatymu. kurios pilie7iai jie yra. individuali' interes' apsaugos arba universal'jį prin*ipus. išduodami atitinkamoms valstybėms remiantis tarptautinėmis ir tarpvalstybinėmis sutartimis. @kstradi$ija G nusikaltėlio išdavimo pro$ed8ra arba tvarka. tai gresianti kaltininkui bausmė turi b#ti ne mažesnė kaip vieneri metai laisvės atėmimo. :uropos konven*iją dėl ekstradi*ijos ir <RB@ m.@kstradi$ijos sąlygos pagal 4ietuvos tarptautines sutartis %1+#) m. Rstr%. 3tstovavimo prin*ipą apib#dinančios ir jo galiojimui b#tinos sąlygos$ <. . Ežsienie7iai išduodami ar gali b8ti išduoti valstybei. =. prisijungdama prie šios konven$ijos padarė išlygą G griežtą atsisakymą išduoti savo pilie7ius užsienio valstybėms. padar0 nusikaltimus. sako. ar ne. adaryta nusikalstama veika turi b#ti baudžiama .4 pilietis.et kokie bandymai pabrėžti pareigos buvimą yra negalimi. kad jei valstybė nusikaltimą. kurioje negalioja jokios valstybės įstatymai. . ta7iau nuolatos gyvenantis kitoje valstybėje.4 . !#.4 baudžiamuosius įstatymus nelaikomos nusikaltimais& =% jeigu asmenims už veikas. nustatyta.4 . jei ji to nenori daryti. kad konven*ija tose šalyse. o teisiamas savoje valstybėje. tą 6tvirtindamos savo na$ionalinėse konstitu$ijose. o ne už politinius nusikaltimus%. padariusiems nusikalstamas veikas už . kad jis nebus patenkintas. Nepaisant ganėtinai plači' atstovavimo prin*ipo galiojimo rib'.#tent tokiais atvejais kaltininko nubaudimu suinteresuota valstybė gali kreiptis prašydama perimti iš jos baudžiamąjį persekiojimą ir kaltinamą asmenį už jos teritorijoje arba už jos rib' padarytą nusikalstamą veiką teisti pagal prašomosios valstybės baudžiamuosius įstatymus. kad nuo jo įsigaliojimo dienos . . kad asmens išdavimas yra tik vienos valstybės geros valios ir mandagumo. dėl kurio prašoma ekstradi$ijos. Šiuo metu @ taikoma tik už nusikaltimus. laikyti juos lygiaverčiais negalima. užkertanti kelią nusikaltimams. apibrėžia nusikaltimų. <? .4 baudžiamuosius įstatymus buvo suteikta prieglobsčio teisė& jie nebaudžiami pagal . o straipsnio pavadinime. kuriose yra taikoma. 2io tarptautinio akto rati6ikavimas reiškia. kad 4ietuvos <espublikos pilietis. <RR@ m. antrąjį papildomąjį protokolus.ietuvos teritorijos rib'.ietuvoje ir jos padarymo vietoje. kad asmuo bus nuteistas mirties bausme.ji nedraudžia savų pilie7ių ekstradi$ijos 6 užsienio valstyb2. . kuriai pateiktas prašymas. o jei ji padaryta vietoje. padar2s nusikaltimą užsienio valstybėje.k. kai dėl kaltininko padarytos nusikalstamos veikos negali b#ti įgyvendinta . bet kiekvienai valstybei suteikia galimyb2 apsispr2sti.ietuvoje negyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės. /aikant normą kaltininkas turėt' b#ti . ?. kurie nebuvo nurodyti prašyme išduoti tą asmenį (pvz. jei manoma. 7 ==Z .ietuvoje. teisinis reglamentavimas .4 įstatymais. Tžsienio piliečiai. padaro nusikaltimą ir kyla klausimas dėl prin$ipo taikymo %kur6 prin$ipą G teritorijos ar pilietybės G taikyti&. išraiška. ! konven$ijos straipsnyje nurodoma. :kstradi*ija + nusikaltėlio atidavimas tai valstybei. Tžsienio piliečiai neišduodami$ <% jeigu j' veikos pagal . jei toje valstybėje yra tikimybė. :kstradi*ijos samprata. @. kurio metu viena šalis kitai išduoda prašomą asmenį. kitai valstybei neišduodamas. :kstradi*iją iš lietuvos reglamentuoja . . kuriai pateiktas prašymas baudžiamasis persekiojimas negali b#ti pradėtas arba nuosprendis įvykdytas dėl senaties ar kitu teisėtu pagrindu& >% kai šalyje. išduodami atitinkamoms valstybėms remiantis tarptautinėmis ir tarpvalstybinėmis sutartimis. 4ietuvos <espublikos -onstitu$ija 6tvirtina. 3tstovavimo prin*ipas turėtu b#ti taikomas tik nuolatos . padar0s nusikaltimą. dėl kuri' jie buvo persekiojami užsienyje ir pagal . padar0 nusikaltimus.4 įstatymais. leidžianči' teigti.@kstradi$ija. tarpvalstybiniais ir na*ionaliniais įstatymais reglamentuojamas pro*esas.@kstradi$ijos samprata ir (ormos.smuo 5 kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės.įtvirtint' atstovavimo prin*ipą. Nusikaltėlio išdavimas yra viena iš tarptautinio solidarumo priemoni'.– tai tarptautiniais.ietuvos baudžiamoji jurisdik*ija taikant vėliavos. o valstybėje. o jei toki' nėra – vadovaujantis .

BK 3 Ekstradicijos s-l1gos ekstradicijos kliBt1s" 1" s-l1gin6sC . kai dėl tokio gabenimo per tos valstybės teritoriją gali b#ti kliudoma perdavimui ar jis užsit0st'. kad sužinot'.sipareigoja 0austi asmen.ka + pilna procedBra reglamentuota . konven*iją ar na*ionalinius teisės aktus pristato asmenį kitai valstybei. na*ionaliniame teisme ginčija šį prašymą. 1" 0ausm6s ri0os + nei. &r du 1375 m. ES . $ro0lemos su Baltarusija# Ausija.smens perdavimo sąvoka. prašomoji valstybė nedelsdama konsultuojasi su /eismu.. >.duodamo asmens sutikimas. ji tai praneša /eismui ir prašančiajai valstybei.$%SK%&'( K)*S$EK'%S Ekstradicija + tai tarptautiniais ir nacionaliniais '% reglamentuotas procesas# kurio metu viena . prašomoji valstybė. )tatuto 2alys. rašymas suimti ir perduoti asmenį pateikiamas raštu.". arba b% kai paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai .om. gavusi /eismo prašymą perduoti jam asmenį.# kitai valst10ei ES narei.duoti 4' piliet. kurį prašoma perduoti.davimo galim106C . visi. <omos Tarptautinio baudžiamojo teismo statutas : u r o p o s a r e š t o o r d e r i s pagal .stat1me. draudžianti i.politinio nusikaltimo padar1mu tai n6ra smurtinis nusikaltimas". dėl kurio yra prašoma jį perduoti /eismui. prieglo0sDio teis6 < nei." a0soliuDios. Falioja ekstradicijosE 1. 4' rati7ikuota 1335. < dalyje nurodytus 6ormos ir turinio reikalavimus agal :uropos arešto orderį . 'eisminiu sprendimu perduoti asmen. rašymą suimti ir perduoti asmenį bei prašymą pagrindžiančią medžiagą. Aeikalingas i.t. kuriuo galima pristatyti rašytinį dokumentą.QperdavimasQ yra tada.duodamasC BK 31 str. )tatuto 2alis.al6mis sutartimis teisin6s pagal0os BB# sutartis d6l ekstradicijos". /eismas gali si'sti bet kuriai valstybei.<0=<1.duodami asmen1s# jei gresia mažesn6 nei 1 metų laisv6s at6mimo 0ausm6# kad ne0Btų kreipiamasi d6l nesunkių */. gauna ir kitos valstybės prašymą išduoti tą asmenį dėl veikos.# j. + asmens perdavimas pagal E%)".# kaltinam.smens perdavimo ir ekstradi$ijos skiriamieji bruožai5 neaišku <@ . 4' pilieDių i. kai viena valstybė pagal sutartį. jeigu$ a% pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vieneri' met' su laisvės atėmimu susijusi bausmė.1me. 5ei valstybė. /arybos pagrind' sprendimo =JJ=W@M?W/D4 dėl :uropos arešto orderio ir valstybi' nari' tarpusavio perdavimo pro*ed#r' M str.C 3 d.to orderiu. =.ietuvos 4espublikos pilieči' perdavimo pagal :uropos arešto orderį pagrindas yra tarp tautinė sutartis . 4' BK 3 str ir B$K. nutarusi vykdyti prašymą. Su kitomis valst106mis# ne konvencijos nar6mis# 4ietuva vadovaujasi dvi.duodami svetimai valstybei. kol bus įteiktas prašymas perduoti asmenį ir jį pagrindžiantys dokumentai. pagal savo pro*eso teis0 leidžia per savo teritoriją gabenti /eismui kitos valstybės perduotą asmenį.00.to orderio ir perdavimo tarp ES valst10ių narių tvarkos> . su Baltarusija# Kazac8stanu# 9z0ekistanu# :%/# Kinija# t. galima atsisak1ti i. supaprastinta + asmuo i. 5eigu asmeniui. tačiau nėra jos atlik0s. išskyrus atvejus. d. dėl kurio jį perduoti prašo ir /eismas. 'ar10os pagrindų sprendimas . kuriuo kita :uropos )ąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausm0 ir kuris atitinka =JJ= m.. Ekstradicija v1kdoma remiantis tarptautiniais susitarimais# konvencijomis.<5?@<'/A". pvz. !*. tik už veikas nurod1tas pra.asmen. agal :uropos arešto orderį perduodamas asmuo. Be to# su ES valst106mis ekstradicija v1kdoma konvencija d6l supaprastintos ekstradicijos tarp ES . agal :uropos arešto orderį asmuo perduodamas tik tuo atveju. ". 3smen' perdavimas teismui$ <. arba b% :uropos arešto orderį išdavusioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme.audžiamojo pro*eso kodekso <B[ str. !+.00. !). 5eigu nutartis dėl bylos priimtinumo dar nėra priimta.. prašomoji valstybė pradeda jį vykdyti. Europos konvencija d6l ekstradicijos. tariasi su /eismu. yra iškelta byla arba asmuo atlieka bausm0 prašomojoje valstybėje už kitą nusikaltimą. 1 d. užs. 5eigu byla yra priimtina /eismui. ar yra priimta atitinkama nutartis dėl bylos priimtinumo /eismui.alis kitai i.duodamas 0e teisminio nagrin6jimo ir 0e jokių garantijų.siv1rauja tendencija# kad ekstradicija 0us pakeista Europos are. .duodamiC @ d.. j. birželio <> d. Fpatingos skubos atvejais /eismas gali prašyti laikinai suimti prašomą perduoti asmenį. Ekstradicijos pra. Fpatingos skubos atvejais prašymą galima perduoti bet kokiu b#du.. kai valstybė pagal <RRM m. $vz.ietuvos 4espublikos piliečiai ne i. . 4omos /arptautinio baudžiamojo teismo )tatutą pristato asmenį /eismui& =. )tatuto 2alis. 4' Konstitucijoje nurod1ta s-l1gin6 kliBtisE 1. ir prašyti tą valstyb0 bendradarbiauti suimant ir perduodant jam tą asmenį. o perduodami kitai :uropos )ąjungos valstybei.duoti jei asmeniui gresia mirties 0ausm6. d6l Europos are. Dalstybės.teikianti valst106 . ekstradicijos s-l1gosGkliBt1s kada gali 0Bti nei. QišdavimasQ (ekstradi*ija% yra tada.1m. pagal šios )tatuto dalies nuostatas ir j' na*ionalinėje teisėje nustatyta tvarka vykdo suėmimo ir perdavimo prašymus. teisti už */ ar0a . kuri yra pagrindas to nusikaltimo. BK 3 str. <.. kurios teritorijoje tas asmuo gali b#ti surastas. 5eigu prašomas perduoti asmuo.g1vendinti 0ausm2 BK 3 str.duoda pra. /isuotinai pripažintas draudimas + i.alių narių# parengtos vadovaujantis ES sutartimis K 3 str. Svar0iausias 4' tarptautinis susitarimas + 1357m..:uropos )ąjungos steigimo sutartis. kuris$ a% :uropos arešto orderį išdavusioje valstybėje yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.smens perdavimas ad hoc ir nuolat veikian7iam Tarptautiniam baudžiamajam teismui %1++* m.# jei tarptautin6 sutartis nenumato kitaipC . $il. prašomoji valstybė gali atidėti prašymo perduoti asmenį vykdymą. ne tą.papildant1s protokolai. ?. yra :uropos )ąjungos valstybės narės teisminės institu*ijos sprendimas. < d. Dalstybė.duoti asmen. kol /eismas priims sprendimą dėl bylos priimtinumo.smens perdavimas.

už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė. ir j' norėjo& atsirasti . Deika baudžiamojoje teisėje .1. tačiau lengvab#diškai taip veikti. toks pat skirstymas taikomas ir baudžiamajam nusižengimui. Nusikalstamos veikos yra baudžiamosios teisės šerdis.7 numatyti padariniai. jeigu$ turėjo tai numatyti.7 <J str. . poelgis. *usikaltimai /yčiniai Neatsarg#s Nusikaltimas yra tyčinis. =. laisvės atėmimo. už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.e veikos negali b#ti kalbos apie nusikalstamą veiką.audžiamosios teisės objektas + nusikalstamos veikos. apib#dinantys veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. /iesiogine tyčia. .0usikaltimo sąvoka 0usikaltimas %BT kodeksas 11 str. numatė. 0usikalstama veika 5 tai pavojinga viešpataujan7iai vertybių sistemai veika. asmuo suvokė pavojingą ND pob#dį ir norėjo . pavojingą ND pob#dį.. /yčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius. ir nors j' nenorėjo. sunkius ir labai sunkius.7 numatyti padariniai. laisvės atėmimo. (. bet sąmoningai leido jiems atsirasti . asmuo suvokė. /a čiau toli gražu ne kiekvienas žmogaus poelgis pripažįstamas esąs nusikalstamas. nors pagal (materialioji sudėtis% aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir Netiesioginė tyčia. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali .! tema. & veikos draudžiamumas arba priešingumas baudžiamajam 6statymui %Baudžiamajam kodeksui&. Nmogaus poelgiai so*ialiniu poži#riu gali b#ti so*ialiai naudingi. 2ie požymiai tai 1& veikos pavojingumas.% Nusikalstamas nusižengimas avojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas%.7 numatyti padariniai. už kurią numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. numatė. /erminas !nusikalstama veikaQ yra naujas . 1r nusikaltimas. bet neviršija A m. .% !. atsirad0s priėmus =JJJ met' . bet neviršija <J m. laisvės atėmimo <A . /yčiniai nusikaltimai skirstomi į $ Nesunkius Tž juos baudžiamajame įstatyme (b įst% numatyta didžiausia bausmė neviršija > met' laisvės atėmimo 3pysunkius Tž juos b įst numatyta didžiausia bausmė viršija > m. jeigu jis padarytas dėl$ arba netiesiogine tyčia$ <. .7 <J str.+ ' & <. ir baudžiamasis nusižengimas yra pavojingos veikos. nusikalstamo pasitikėjimo – kai asmuo numatė. Nusikalstamos D požymiai$ o avojingumas& o riešiškumas teisei& o )ąmoninga ir valinga veika (veikimas ar neveikimas% *usikalstama veika Nusikaltimas /ai pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas%. jeigu jis padarytas tiesiogine Neatsargus nusikaltimas. )unkius Tž juos b įst numatyta didžiausia bausmė viršija Am.7 numatyti padariniai. nusikalstamo ner#pestingumo – kai asmuo kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti nenumatė. asmuo suvokė.tai so*ialiai reikšmingas žmogaus elgesys. 0usikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas !. jeigu$ kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti <.7 <@ ir <A str. =.abai sunkius Tž juos b įst numatyta didžiausia bausmė viršija <J m... Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas%. apysunkius. neutral#s ir žalingi. ar nusikalstamą veiką apskritai.audžiamąjį kodeksą ir vartojamas įvardyti visas šiame kodekse numatytas ar kitais žodžiais draudžiamas veikas. pavojingą ND pob#dį. išskyrus areštą. j' požymiai ir ši' veik' padarymo teisiniai padariniai. (6ormalioji sudėtis% tikėjosi j' išvengti& =. . Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsarg#s.ietuvos baudžiamojoje teisėje. 0usikalstama veika yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika %veikimas ar neveikimas. 0usikalstomos veikos samprata ir r8šys. už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė (. Fra pabrėžiami du požymiai. kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti . .

Nusikaltimu gali b#ti laikoma tik sąmoninga ir valinga veikla. • 7aip asmens savybi' ir jo *Harakterio bruož' pasekmė. taikanči' baudžiamąsias teisines normas. . A. nei asmens neigiamos subjektyvios elgesio savybės. bet neviršija dešimties met' laisvės atėmimo. & o tai priešinga teisei veika$ Ouždrausta . vertingumo. 0usikaltimo požymiai. už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Deikos pavojingumas apib#dinamas dviem rodikliais$ pob#džiu ir laipsniu.aipsnis išreiškia kiekybin0 veikos *Harakteristiką.7" ( 6ormalusis požymis%. į kuriuos kėsinamasi. nei nuo asmen'. kol jos nėra realizuojamos žmogaus išorinėje veikloje. diagramą%. kintantis požymis. avojingumą lemia įvair#s objektyv#s ir subjektyv#s veikos požymiai.abai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas. • 7aip so*ialinio gyvenimo reiškinys. @. nuo teisini' gėri'. )unkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas.!. nei mintys. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas. agrindinis vaidmuo tenka objektyviems požymiams$ padarytos veikos pob#džiui.>. už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo. laikui ir kitoms aplinkybėms. ob#dis – tai kokybinė veikos *Harakteristika. avojingumas yra laikomas antruoju nusikaltimo požymiu. Nusikaltim' pavojingumas apibrėžiamas = terminais$ nusikaltimo pavojingumo pob#dis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimai skiriasi pavojingumu. 3pysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas gali b#ti nagrinėjamas įvairiais aspektais$ • 7aip atitinkamas poelgis. Nusikaltimu nelaikoma nei įsitikinimai. kuri nepriklauso nei nuo įstatymo leidėjo.tai priešinga teisei veika Nusikaltimu yra pripažįstama ne bet kokia veika. valios. tikslas. 5is priklauso nuo nusikaltimo objekto. bet pavojinga veika. už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt met' laisvės atėmimo. )kiriami trys nusikaltimo požymiai ( žr. • avojingumo laipsniu. t. . bet neviršija šešeri' met' laisvės atėmimo. !. 5i gali pasireikšti aktyvia veikimo 6orma – veikimu arba pasyvia elgesio 6orma – neveikimu. Deikos pavojingumas yra dinamiškas. pasekmėms. Deikos pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė. Nusikaltimo požymiai$ o tai veika (veikimas ar neveikimas%& o tai pavojinga veika (materialusis požymis$ veika pavojinga viešpataujančiai vertybi' sistemai. )ubjektyv#s požymiai – tai kaltė. Deikos pavojingumas apib#dinamas dviem rodikliais$ • avojingumo pob#džiu. Nusikaltimo požymiai Tžtraukiama laisvės atėmimo bausmė Nusikaltimas – tai pavojinga veika Nusikaltimas . už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trej' met' laisvės atėmimo.y. Dienar#šiai nusikaltimai atskiriami pagal laipsnį. vietai. ?. motyvai. 7ėsinimosi Nusikaltimo objekto dalykas Nusikaltimo pob#dį lemiantys požymiai Deikos 7altės 6orma padarymo Nusikaltimo Deikos padarymo Deikos tikslas Deikos padarymo subjekto <B .

/. tačiau nepriešinga . asmeniui. /uo tarpu keli tapat#s ar vienar#šiai nusikaltimai skiriasi pavojingumo laipsniu. Naujame .$ spekulia*ija <M .4 . b%veika priešinga . Disas visuomenines vertybes galėtume suskirstyti į dvi grupes$ • . Nodis "pavojingasO . dėl to galime teigti. laisvė. kurį lemia tam tikr' požymi' išreikštumo laipsnis (sunkus k#no sužalojimas yra pavojingesnis už lengvą k#no sužalojimą.endražmogižkos – tokios vertybės. besikėsinantis ar kažką pažeidžiantis. pavojinga viešpataujančiai vertybių sistemai . 2ios vertybės ginamos (bent jau įstatymuose% daugiau ar mažiau ir totalitarinėse valstybėse.7 nusikaltim' klasi6ika*ijai numatoma teikti daug didesn0 reikšm0. kam daro žalą nusikalstamas poelgis$ valstybei. nuosavybė.$ iki šiol nėra . jog juose 6ormuluojamos ne įpareigojamos. kurios kėsinasi į didžiausias vertybes. vz.avojingumo pob#dį dažniausiai lemia kėsinimosi objekto vertingumas.C spe*i6iniai tuo atžvilgiu. • 1deologinės – paprastai skiriasi įvairi' partij' poži#ris b#tent į šias vertybes. ir jeigu vienose šalyse vertinami tvirti santuokiniai ryšiai. siejant su nusikaltimo kategorijomis tokias baudžiamąsias teisines pasekmes kaip atleidimą nuo bausmės. a%padaryta veika pripažįstama pavojinga viešpataujančioms vertybėms. už kurias įstatymu numatyta sank*ija yra ne didesnė kaip A metai laisvės atėmimo%. kuri yra kriminalizuota įstatyme. tačiau nepavojinga viešpataujančiai vertybi' sistemai. /ai pirmas – r#šinis nusikaltimo pavojingumo lygis. už kuriuos įstatymas numato laisvės atėmimo bausm0 daugiau kaip <J met'. Nusikaltimo pavojingumas (sunkumas% kon*entruota 6orma išreiškiamas įstatymo sank*ijoje už padarytą nusikaltimą. . kurie yra aprašomi . atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. už kuriuos įstatymas numato iki <J met' laisvės atėmimo%. Naujuose įstatymuose numatoma išskirti > nusikaltim' kategorijas – nesunkius (veikos. sunkius (tyčiniai nusikaltimai. nes k#no sužalojimas yra pavojingesnis nusikaltimas dėl to . nedaro jai žalos. Ne mažiau svarbu į ką kėsinamasi.t. kad mus dominanti veika ne tik apskritai kelia pavoj' kokioms nors vertybėms. kurias demokratinėje visuomenėje pripažįsta ir gerbia visos politinės partijos (žmogaus gyvybė. labai sunkius (tyčiniai nusikaltimai./ . pripažinimą re*idyvistu. bet yra įstatymas. sveikata. 3ntras veik' pavojingumo lygis – konkretaus padaryto nusikaltimo lygis. Nusikaltimu galime pavadinti tik tokią pavojingą veiką. senaties bei teistumo išnykimo terminus. 1&Nusikaltimas – veika./. orumas. kuris draust' prostitu*iją./ aiškinamas kaip keliantis pavoj'. kad sveikata yra didesnė vertybė už nuosavyb0.C dispozi*ijoje. visuomenės saugumas%. kad nusikaltimais pripažįstamos pačios pavojingiausios veikos. tai kitose šalyse legalizuojama prostitu*ija 8idžiausias vertybes saugo . 5os draudžia daryti poelgius. vz.%.7 straipsnio. nėra nusikaltimo. lygtinį atleidimą nuo bausmės. kuris aprašo nepageidautino elgesio požymius ir numato baudžiamąją atsakomyb0 už tokią veiką. 5uk kiekviena visuomenė turi savo vertybi' skal0. 2) eikos priešingumas baud!iamajam "statymui. visuomenei.antai k#no sužalojimas skiriasi nuo vagystės pavojingumo pob#džiu. darantis žalą.ir t. 2is požymis reiškia. o draudžiamos normos. Išvados Iei nėra bent vieno nusikaltimo požymio. 0usikaltimo požymiai yra pagrindas ini$ijuoti baudžiamąj6 persekiojimą.

JMIM 0E/FL@0NFJM /OCM-. . labai sunk#s nusikaltimai. nesusijusi su laisvės atėmimu. kurį įvertina įstatym' leidėjas. – kiekybinė *Harakteristika./F1F-. kai už j' padarymą įstatyme nustatyta bausmė ne daugiau kaip šešeri metai laisvės atėmimo.. . /oks pat pagal savo pob#dį nusikaltimas gali b#t skirtingai pavojingas pagal savo laipsnį. /eismas parenka tinkamiausią iš sank*ijoje nurodyt' bausmi' arba net nenurodyt'.CFJ. rugsėjo=A d. Tž kai kuriuos itin sunkius nusikaltimus labai retai yra taikoma amnestija ar teikiama malonė. B. apysunkis. Nusikaltim' klasi6ikavimas pagal j' pavojingumo laipsnį ir pob#dį$ • nusikaltim' priskyrimas tam tikroms kategorijoms. • į atskiras grupes ir remiantis baudžiamojo persekiojimo sąlygomis. <-> GI. avojingumą apib#dina tam tikros *Harakteristikos$ avojingumas aptariant kiekvieną nusikaltimą . nesudarantys didelio pavojaus . . riešingumo teisei požymis reiškia. vz. nesusijusi su laisvės atėmimu.7 )pe*ialiosios dalies normose. kaip ir nusikaltimui. D111-<RAM%. kad padaryta veika laikoma nusikaltimu. už kuri' padarymą įstatyme nustatyta bausmė yra didesnė nei ketveri metai laisvės atėmimo. *% %Baudžiamumas& nieks nėra tikras dėl to.audžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas%. !. bet ne daugiau dešimties (pvz. . motiną% /eismas įvertina kiekvieno nusikaltimo pavojingumą skirdamas bausm0. bet ne daugiau dešimties met' laisvės atėmimo. apysunkiai nusikaltimai& >. lengvas% (pvz. (l.. o neatsargius nusikaltimus./ Nusikaltim' klasi6ikavimas – tai nusikaltim' suskirstymas į atskiras grupes pagal atitinkamus kriterijus. nusikaltimai. asmeniui negali b#ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. ir privilegijuotas. i% 9avojingumo pob8dis + parodo kaip nusikaltimas pavojingas.E=LF. ?. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsarg#s. kad veika b#t' laikoma nusikalstama. sunk#s nusikaltimai& @. kvali6ikuotas. Nusikaltimai klasi6ikuojami$ • pagal nusikaltimo sudėties elementus. t. <R . išskyrus areštą.audžiamajam nusižengimui budingi tie patys požymiai. Deika yra ne šiaip pavojinga. ar sudaro prielaidas tai žalai atsirasti. ii% 9avojingumo laipsnis – parodo kiek nusikaltimas pavojingas. laipsnį ir individualizuot bausm0. jo pob#dį. Nusikaltimu laikoma tik tokia pavojinga veika.sukus. kuri viršija dešimt met' laisvės atėmimo. į kokias vertybes jis kėsinasi.( <= str. Baudžiamojo nusižengimo požymiai. Nr. už kuri' padarymą įstatyme numatyta bausmė daugiau kaip šešeri metai laisvės atėmimo. . už kuriuos įstatyme numatyta bausmė daugiau kaip vieneri metai laisvės atėmimo. numatyti kiek labiau subalansuotą poveikį nusikalstamos veikos padariusiems asmenims. Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.4TFJK -4. 0uo nusikaltimo skiriasi baudžiamumo prin$ipu.#tent pagal pavojingumo pob#dį ir laipsnį nusikaltimai klasi6ikuojami C atitinkamas grupes.audžiamojo nusižengimo sudėtis konstruojama tuose pačiuose straipsniuose ir eina po nusikaltimo sudėči'. .nusikaltimas.baudžiamasis nusižengimas. !. (šiame kodekse uždrausta veika%.$ iki < GI. bet ir įstatymo leidėjo atitinkamu b#du į6orminta. avojingumas – materialusis nusikaltimo požymis. – kokybinė *Harakteristika. tam tikri bausmės diapazonai. Eormalusis poži#ris.7 išreiškiamas sank*ija už padarytą nusikaltimą. • tiesioginis nurodymas . arba maksimali bausmė – ne daugiau kaip vieneri metai laisvės atėmimo. 2is požymis vienija visas nusikalstamas veikas. už kuriuos įstatyme nustatyta bausmė – daugiau kaip vieneri metai laisvės atėmimo. kurie leidžia atsižvelgt į pavojingumą. b% #riešingumas teisei. a% #avojingumas. )ank*ijose yra numatytos tam tikros alternatyvos. virš > GI.nesunk#s nusikaltimai& =.švelnesnis. tai yra kriminalizuota veika. už kuri' padarymą įstatyme yra numatyta tik bausmė. agal pavojingumo pob#dį ir laipsnį nusikaltimus galima sąlyginai suskirstyti į tokias kategorijas$ <. straipsniuose daroma nuoroda – padarė baudžiamąjį nusižengimą.!. pavojingumo laipsnis ir pob#dis lemia nusikaltimo sudėči' suskirstymą į paprastas. 7iekviena visuomenė turi savo vertybes ir gina jas įvairi' teisi' šak' normomis. 7elia pavoj' ar tiesiogiai daro žalą. • pagal pavojingumo pob#dį ir laipsnį.0E/F-. rie sunki' nusikaltim' priskiriami nusikaltimai. 3prašant baudžiamąjį nusižengimą dispozi*ijos spe*.y. Numatant baudžiamojo nusižengimo sąvoką įstatym' leidėjas stengėsi di6eren*ijuoti baudžiamąją atsakomyb0. 3pysunkiais laikomi nusikaltimai.#. rie nesunki' nusikaltim' priskiriami tyčiniai nusikaltimai. r#šinį pavojingumą. • nusikaltim' kategorij' išskyrimas pagal baudžiamosios teisės normos sank*ijoje numatytą bausmės dydį. mažesnės kriminalinės represijos reikalaujantis nusikalstamos veikos r#šis. nes b#tent toks klasi6ikavimas padeda spr0sti baudžiamosios atsakomybės di6eren*ijavimo bei bausmės individualizavimo klausimus. Tž baudžiamąjį nusižengimą nekyla teistumas..". bet ne daugiau kaip ketveri metai laisvės atėmimo. tėvą.abai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas.audžiamasis nusižengimas. Dien veikos pavojingumo neužtenka. Tž tyčinį nusikaltimą baudžiamajame įstatyme yra numatyta didžiausia bausmė.7 =JJJ m. Nusikaltimai nesudarantys didelio pavojaus – tai nusikaltimai. už kurią numatyta bausmė. nužudymas dėl neatsargumo%.administra*inis teisės pažeidimas. kuri numatyta baudžiamajame įstatyme.'. 5ei yra padaromas sunkus nusikaltimas. nužudymas vs nužudymą dėl savanaudišk' tiksl'. . . taip pat neatsarg#s nusikaltimai.audžiamajai teisei reikšmingiausias yra nusikaltim' klasi6ikavimas pagal pob#dį ir laipsnį.

nusikalstamos veikos dalyko ypatumai. pažadėj0s ar susitar0s priimti kyšį. pagal tam tikrus nusikalstamos veikos sudėties požymius. 3dministra*inės teisės pažeidimas (nusižengimas% . reikia pasitelkti o6i*ial' baudžiamojo įstatymo aiškinimą.7 LL111 skyriuje !Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimaiQ.7 <MB straipsnio > dalį numatoma atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. naudojimąsi energija ar ryšiais. 2iuo atveju kyšio dalyko vertė yra nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atskyrimo kriterijus. visai nereiškia. . 2i aplinkybė leidžia atskirti veikas ir teisingai nuspr0sti. . kuriuo kėsinamasi į valstybin0 arba viešąją tvarką. LLD11 skyriuje !Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens so*ialinėms teisėmsQ. kad išskiriami baudžiamieji nusižengimai. tačiau jei dokumentas pagrobtas. . kurios gali b#ti nusi kalstamos. 3biem atvejais pasinaudojama svetimu asmens dokumentu. kuri' požymi' galima aptikti ir . Nusikaltim' atskyrimas turi remtis trimis pagrindiniais kriterijais$ <% pavojingumo laipsniu ir pob#džiu& =% priešingumu teisei& >% sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. D. kokį teisinį statusą suteikti vienai ar kitai veikai. atsiranda baudžiamojo nusižengimo ir administra*inės teisės pažeidimo atskyrimo sunkum'. savo ar kit' naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėm0s.iki penkeri' met'%.7 === straipsniu ar ==> straipsniu. ir 3dministra*ini' teisės pažeidim' kodekse. 3tsižvelgiant į pagrobto turto vert0 atskiriamos ir nusikalstamos veikos nuosavybei. padarė baudžiamąj6 nusižengimą ir baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu. pagal kurį naujajame . !. Iali b#ti atskiriama ir atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius.7 <BR straipsniu numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prisijungimą. reikalav0s ar provokav0s jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.administra*iniu teisės pažeidimu (3/ 7 =<J str.audžiamajame kodekse ir 3dministra*ini' teisės pažeidim' kodekse.)/3G\ D:17\ 14 38G1N1)/43. t. o 3/ 7 <JB = straipsnyje < atsakomybė už neteisėtą opijini' aguon'. kanapi' ar kokamedži' auginimą.tai turtini' ir su jais susijusi' asmenini' neturtini' santyki' pažeidimai.7 >J= straipsnyje . 3utentiškas baudžiamojo įstatymo aiškinimas pateikiamas .7 ==@ straipsnio (7yšininkavimas% < dalyje ir = dalyje nustatyta. dažnai naudojamas įstatym' leidėjo. jei per valstybės sieną neteisėtai gabenami daiktai. Nusikalstamą veiką. ne visada gelbsti gramatinis ar loginis įstatymo aiškinimas. Disais šiais atvejais tiriant ir nagrinėjant bylas kyla nusikalstam' veik' ir administra*ini' teisės pažeidim' atskyrimo problem'. kuri' požymiai aprašyti ir .7 straipsnis aprašo nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymius. 7ai . 9la7iau NT)173.4emiantis . kad savaime išnyksta baudžiamajame įstatyme numatyt' veik' (nusikaltim' ir baudžiam'j' nusižengim'% ir administra*ini' teisės pažeidim' atskyrimo problema. yra nusikalstamos veikos dalykas. Ialima teigti esant apie ?J atvej'. pirmiausia jo vertė ar kiekis.!.%.7 =A@ straipsnyje numatoma atsakomybė už didelio kiekio aguon'. 8eja.7 spe*ialiosios dalies straipsniuose. /ačiau jei dėl tokio apskaitos tvarkymo nebuvo galima objektyviai įvertinti įmonės veiklos rezultat'.priešingas teisei. iesliako knygoje !. 5ei įstatyme nėra aiški' atskyrimo kriterij'. 7adangi dauguma nusikalstam' žmogaus poelgi' yra palyginti nedidelio pavojingumo. agal . 1š prin*ipo nusikaltimai skiriasi nuo kit' teisės pažeidim' didesniu pavojingumu. 3ntai 3/ 7 =J? straipsnyje nustatoma atsakomybė už neteisėtą pasinaudojimą svetimu ar negaliojan7iu asmens dokumentu. ateikiame keletą veik'. savo ar kit' naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėm0s. Nusikaltimo statusas suteikiamas pavojingiausioms žmogaus elgesio 6ormoms. /ačiau ne visada įstatym' leidėjas pačioje įstatymo dispozi*ijoje 6ormuluodamas nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymius pažymi abiej' nusikalstam' veik' skiriamąją ribą. j' dydį. pasireiškusią transporto priemon0 vairuojančio asmens keli' eismo saugumo ar transporto priemonės taisykli' =J . . pavadintuose !)ąvok' išaiškinimasQ. Dienas iš toki' požymi'. 7ai kontrabandos vertė viršija =@J GI.ietuvos baudžiamoji teisė" pateikiamas =B veik' sąrašas. o kai . =. veika tampa nusikalstama. kaltas veikimas arba neveikimas. veika tampa nusikalstama ir atsakomybė kyla remiantis . /oki' veik' galima rasti ir daugiau. kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.7 atskiriamas nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. rengiant įstatymus nuolat kyla ginč'. 3ntai.1N1\ /:1)Y) 3N:181G\ 3/)7F41G3) 8ažniausiai nusikalstamas veikas tenka atskirti nuo administra*ini' teisės pažeidim'. 3ntai . >. baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki trej' met' (= dalyje . administra$inio teisės pažeidimo. o 3/ 7 RR straipsnyje . 0usikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atribojimo kriterijai. susij0 su drausmini' nuobaud' paskyrimu. paprastai tokia veika laikoma kontrabanda .audžiamajame. kanapi' ar kit' į narkotini' ar psi*Hotropini' medžiag' sąrašą įtraukt' augal' auginimą pažeidžiant nustatytą tvarką. vis vien liko nemažai veik'. jei tuo pa daryta kitam asmeniui turtinė žala.uHalterinės apskaitos taisykli' pažeidimas.atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą. y. taigi už kurias .7 spe*ialiosios dalies skyriuose. nuosavyb0. 8rausminiai nusižengimai . o .spe*ialiuose teisės norminiuose aktuose numatytos tvarkos tarnybai pažeidimai.%.7 tam tikras straipsnis aprašo tik nusikaltimo požymius. nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. . pilieči' teises ir laisves. kuri atsakomybė turi b#ti taikoma. agrindinis materialus kriterijus. /am tikrais atvejais įstatym' leidėjas naudoja net kelis kriterijus atskirti nusikalstamą veiką ir administra$in6 teisės pažeidimą. ir 3dministra*ini' teisės pažeidim' kodeksuose. taikytina baudžiamoji atsakomybė (. o 3/ 7 @J straipsnyje . kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.).atsakomybė už pasinaudojimą pagrobtu asmens dokumentu.iviliniai pažeidimai (deliktai% . rie toki' galima priskirti daugelį veik'.*. numatyt' pvz.atsakomybė už savavališką prisijungimą prie energijos tiekimo sistem'.. 2itaip yra atskirta baudžiamoji ir administra*inė atsakomybė. 0usikalstamos veikos atribojimas nuo kitų teisės pažeidimų %$ivilinio delikto. iškyla nusikaltimo ir administra*inio teisės pažeidimo atskyrimo problem'. /o paties straipsnio ? dalyje nustatyta. pažadėj0s ar susitar0s priimti mažesnės negu 1 JN4 vertės kyš6. nustatytą valdymo tvarką. LLL1 skyriuje !Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkaiQ ir kituose . o tam tikromis sąlygomis administra*iniais teisės pažeidimais. už kontrabandą. materiali jo vertė ar kiti dalyko ypatumai.audžiamajame kodekse. Net ir suteikus daliai veik' baudžiamojo nusižengimo statusą. /ada reikia pasitelkti įvairius įstatymo aiškinimo b#dus. pavyzdžiui. už kurį įstatymai numato administra*in0 atsakomyb0. akankamai dažnai nusikalstamas veikas ir administra*inius teisės pažeidimus 6statymų leidėjas bando atskirti pagal kilusius padari5 nius. /aigi tai. kai tos pačios veikos požymiai yra 6ormuluojami . nėra visiškai išsamus. drausminio nusižengimo& atskyrimas nuo kitų teisės pažeidimų. pasireišk0s aplaidžiu ar apgaulingu apskaitos tvarkymu. Nusikaltimai ir kiti teisės pažeidimai atskiriami vadovaujantis panašiais kriterijais kaip atskiriant nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. reikalav0s ar provokav0s jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgalioji mus.ietuvos teisėje numatyta ir baudžiamoji. pagal 3/ 7 <B> straipsnį yra ad ministra*inis teisės pažeidimas.7 <RR str. ir administra*inė atsakomybė$ <.

b#tina išmanyti giminingas teisės šakas. turtas gali b#ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat pagal *ivilines sutartis. dėl neatsargumo neatlik0s savo pareig' ar jas netinkamai atlik0s.pažeidimu (. /okią išvadą kai kuriose bylose daro ir teismai. 8ėl sukčiavimo. turin7ių suk7iavimo ar turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių. y. kaip nusikalstamos veikos. Pivilinė ir baudžiamoji atsakomybė kertasi ir dėl veikų. /okiu atveju naudinga remtis teisminiu įstatymo aiškinimu. jeigu nebuvo kyšininkavimo požymi'. nesant aiški' kriterij' ir o6i*iali' išaiškinim'. kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.% ir administra*inį teisės pažeidimą įstatym' leidėjas atskiria pagal tris kriterijus$ <% pagal kilusi' padarini' r#šį& =% pagal padarini' dydį& >% pagal asmens apsvaigimą nuo alkoHolio. . 5ei padarytas teisės pažeidimas pažeidžia keli' teisės šak' norm' reikalavimus. yra ne nusikalstama.. sudarant sutartį. jei veika turi 4ietuvos <espublikos baudžiamajame kodekse numatytus nusikalstamos veikos požymius. pirmiausia svarstomi nusikaltimo sudėties ir baudžiamosios atsakomybės klausimai ir tik paskui. kad administra$inė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda. sprendžiant teisinės atsakomybės r#šies klausimus svarbu. kad tokiais atvejais. aktyvaus vengimo atlyginti žalą (slėpimasis ir pan. paprastai reikia imtis aiškinti baudžiamąjį įstatymą. juridinis ar (i:inis asmuo. susijusias su $ivilinių sutar7ių sudarymu. už6iksuota . buvo nusprend0s jam patikėtą turtą pasisavinti arba neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims. . . kur pasakyta. pagal kurį atskiriamos nusikalstamos veikos ir drausminiai nusižengimai.JK C@F-K F< PFCF4F0Q/ T@F/Q/ 9. 5ei veikos požymiai abiejuose įstatymuose apra šyti panašiai. ji tampa baudžiamosios teisės da lyku. juridinis ar (i:inis asmuo patyrė didelės žalos. prioritetas turi b#ti teikiamas švelnesnei atsakomybės r#šiai. /eisinėje praktikoje pripažįstama. 3ntai . kad įstatymas bus išaiškintas teisingai.7 ==M straipsnio < dalyje nustatyta. dėl kurios jiems pateiktas kaltinimas. kad asmuo turi teis0 reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis. priimtomis nagrinėjant kasa*ines bylas.7 atitinkam' straipsni' dispozi*ij' tekst' dalys iš esmės identiškos. arba laisvės atėmimu iki ketveri' met'. y. . /ais atvejais. narkotini'. 7itais atvejais naudinga remtis . y. nustatyti veikos pavojingumo laipsnį paliekama teismo nuoži#rai. /okiais atvejais vertinga remtis teisminiu baudžiamojo įstatymo aiškinimu. norint tinkamai pritaikyti įstatymą. apib#dinančiais teisės pažeidimo pavojingumą. svarstomi administra*inės atsakomybės klausimai. teisėtų valdytojų ar asmenų.ietuvos 3ukščiausiojo /eismo nutartimis. tarptautinė viešoji organi:a$ija. skiriantis jį nuo *ivilinio delikto ir darantis turto pasisavinimą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą.% ar kit' panaši' priežasči'. susijusios su asmeniui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimu ar iššvaistymu. kaip nusikaltimo. atskyrimo problemų kyla padarant veikas.e to.7 <@? straipsnyje (2meižimas% nustatyta. o kyla iš *ivilini' teisini' santyki'. ateikti pavyzdžiai rodo.tikslas ar motyvas dažniausiai pasirenkami nusikalstamos veikos ir drausminio nusižengimo atskyrimo kriterijai. sutartį sudarant šalims išreiškus savo tikrą valią. ==R str. 3ntai . sprendžiant teisinės atsakomybės r#šies nustatymo klausimus.7 <MB straipsnyje ir <MM straipsnyje numatoma baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. /eismas įvertina padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir vadovaudamasis savo teisine sąmone sprendžia. vadovaujasi tam tikrais kriterijais. požymis. )vetimas. 0usikalstamos veikos 5 suk7iavimo ir $ivilinės teisės pažeidimo.ivilinio kodekso normomis už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą galima ir *ivilinė atsakomybė (sutartinė ir deliktinė atsakomybė%. kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji.)/3G\ D:17\ 14 843T)G1N1\ NT)1N:NI1G\ 3/)7F41G3) Nusikalstam' veik' ir drausmini' nusižengim' atskyrimo problema kyla dėl veik' valstybės tarnybai ir viešiems interesams. kai už tam tikrą veiką įstatymuose yra numatyta keli' r#ši' teisinė atsakomybė.e abejo. jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė.4/T. o 3/ 7 <B? straipsnyje . kad tas. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis. baudžiamas ]. nusikalstama veika. kurių žinioje yra turtas. Nesant aiški' didelės žalos kriterij' nustatyti šio nusikaltimo sudėties požymį nėra lengva. skiriantis j6 nuo $ivilinio delikto ir darantis turto pasisavinimą ar teisės 6 j6 6gijimą neteisėtą. apgaulė.nedidelio *Huliganizmo požymiai. :sminis sukčiavimo. 3ntai piktnaudžiavimas tarnyba ar tarnybos aplaidumas (. turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. kad veikos pavojingumas nėra tokio lygio. taip pat atlyginti toki' duomen' paskleidimu jam padarytą turtin0 ir neturtin0 žalą. t. Taigi išvada apie didel2 ar nedidel2 žalą ir nulems teisin6 asmens poelgio vertinimą. teismas.. 7ita byl' kategorija. baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešeri' met'.ietuvos 3ukščiausiojo /eismo konsulta*ijoje teisėjams pateiktas ši' veik' atskyrimo išaiškinimas.. kad esant skirting' r#ši' teisės pažeidim' ko lizijai.Q 7itas požymis. psi*Hotropini' ar kit' psi*Hiką veikianči' medžiag'. /ai gali b#ti susij0 arba su vienos sutarties šalies apgaulės panaudojimu. dėl to įgyvendinti *ivilinės atsakomybės priemones už sutarties pažeidimą be teisėsaugos institu*ij' įsikišimo tampa problemiška. . dažnai kyla ir įstatym' kolizijos problema. yra bylos. opera*ijos mastas. 0E/F-. kaip nusikalstamos veikos. t.^. 2io teisės pažeidimo pavojingumą vis' pirma lemia nusikaltimo dalykas. yra turto savininkų. galinčią paniekin ti ar =< . @sminis suk7iavimo.T9. susijusių su asmens garbės ir orumo pažeidimais. viena iš kuri' yra pirkimo+pardavimo sutartis. ir draudžiam' veik' kiekis. piktnaudžiav0s tarnybine padėtimi arba vir šij0s įgaliojimus.T/-H<FJ. jeigu dėl to valstybė. ir administra*inė atsa komybė. Dadovaujantis .ivilinio kodekso =. arba areštu. kai veika tampa nusikaltimu. požymis. kas padarė šio straipsnio < dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos. /okiu atveju svarbi nuo stata. 3tskirti nusikalstamas veikas ir administra*inius teisės pažeidimus dažnai nėra lengva. kad tinkamai vertinti veiką teisiniu poži#riu dažnai nepakanka išmanyti vien baudžiamąją teis0.L@F=FJK . teisės taikytojas turi pasirinkti vienos teisės šakos nor mą. t. ar teisės pažeidimas turi nusikaltimo požymi' ar veika turi administra*inio teisės pažeidimo požymi'.+ straipsnio dalyje. kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. )ukčiavimo bylose kaltinamieji ginčydami kaltinimą dažnai teigia.% paprastai laikomi drausminiais nusižengimais. /ačiau pagal *ivilines sutartis nuosavybės teisė įgyjama teisėtai. kur taip pat kyla panaši' atskyrimo problem' padarius turtin0 žalą. /ai du esminiai požymiai. y. Iramatinis loginis įstatym' aiškinimas dėl dispozi*ij' 6ormuluoči' panašumo negarantuoja.=? straipsnyje (3smens garbės ir orumo gynimas% nustatyta. teisėt' valdytoj' ar asmen'. t. kad veika. padarius išvadą. žeminančius jo garb0 ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. )ubjektyv#s veikos požymiai . /ačiau jei iš veikos matyti siekis turtinės ar asmeninės naudos. baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bau da. 3ntai . kad jau sutartį sudarant nuomininkas nesirengė vykdyti nuomos sutarties sąlyg'. jei savo pob8džiu šie pažeidimai pagal galiojan7ius 6statymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.7 ==R straipsnyje (/arnybos pareig' neatlikimas% numatyta. arba pagal nuomos sutartį gautas turtas pradanginamas (iššvaistomas% ir paaiškėja.7 =M< str./ =ažniausiai teismų praktikoje nusikalstamų veikų ir $ivilinės teisės pažeidimų atskyrimo problemų kyla padarius žalą dėl veikų. kylan7io iš sutarties. 5ei 3/ 7 ir . spr0sdamas teisinės atsakomybės klausimą.7 ==M straipsnio ( iktnaudžiavimas% = dalyje nustatyta$ !/as.7 ==M str. apgaulė. kuria reikia remtis sprendžiant problemą. NT)173. kas paskleidė apie kitą žmog' tikrovės neatitinkančią in6orma*iją. 2i nuostata reiškia. kuri' žinioje yra turtas. . lemiantys teisės pažeidimo pavojingumą ir teisinės atsakomybės r#šį. o ne taikyti iš karto keli' teisės šak' normas. 0usikalstamų veikų ir $ivilinės teisės pažeidimų atskyrimo problemų kyla ir dėl žalos padarymo sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą. 9agal nuomos sutart6 gauto turto negrąžinimas nuomotojui gali užtraukti baudžiamąją atsakomyb2 tik tuo atveju. . kad žalos atlyginimas *ivilinės teisės priemonėmis tampa problemiškas dėl kaltininko nemokumo. yra padarytos veikos padariniai ir j' dydis.7 =M? straipsnyje numatomi baudžiamojo nusižengimo viešosios tvarkos pažeidimo požymiai. yra turto savinink'. Dadinasi.

ir kiekvienas neteisėtas atlyginimas yra kyšis.audžiamojo kodekso tiesiogiai draudžiama veika. dėl kurio neįmanoma duoti pagrįst' rekomenda*ij'. )udėtis baudžiamajam kodekse neaprašyta. t teorijoje sudėtis apibrėžiama kaip baudžiamajame įstatyme numatyt' objektyvi' ir subjektyvi' požymi' visuma. nes pagrindas baudžiamajai bylai iškelti yra nusikaltimo požymi' buvimas veikoje. 5i nėra pavojinga ar priešinga teisei. /ik įrodžius visus inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius. pavojingą veiką nuo nepavojingos veikos.audžiamajame kodekse nėra dovanos termino. 0v sudėties reikšmė bt. gydymo ir globos (r#pybos% institu*ij' vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmen'. )udėties neįmanoma pamatyti.tai vidinė. kuria kėsinamasi į tam tikrus valstybės saugomus gėrius. subjektyviąją pus0 – subjektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais. nud#rė%. /aigi. . aplinkybės. iš kurios pirmiausiai atskiriame vieną nusikaltimą nuo kito. išskyrus simbolines dovanas. padarytas nusikaltimas ar ne. priežastinis ryšys (aprašomas kai jis yra komplikuotas. Ialiojančiame . '. 1švada%. bei j' artim' giminaiči'. Pbjektyvieji sudėties požymiai – tai išorinė. )pe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje aprašant nusikaltimą. kaltė (subjektyvioji pusė%. priimdami nutarimus iškelti baudžiamąją bylą ir pradėdami teisinį persekiojimą. . Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis susideda iš atitinkam' strukt#rini' vienet'. jie įeina į kiekvieno nusikaltimo sudėtį ir privalo b#ti įrodinėjami tiriant kiekvieną nusikaltimą. Nv sudėtis – tai mokslinė abstrak*ija. kad 6izinio asmens pri vatus gyvenimas neliečiamas. 7onkrečiose nusikaltim' sudėtyse visi į konkretaus nusikaltimo sudėtį įeinantys požymiai yra pagrindiniai. rie pagrindini' nusikaltimo sudėties požymi' priskiriami tie nusikaltimo sudėties požymiai. kuri yra nematoma. net ir tuo atveju. ). 0v sudėties požymiai. . kurios susisieja su minėtomis . susijusios su priva7iu žmogaus gyvenimu. . įrodinėtini. <=R strp. t.7 norm' kolizija. *. esminis ši' termin' skirtumas yra tas. Nv sudėties subjektyvieji požymiai yra$ amžius_& pakaltinamumas_& spe*ialusis subjektas& kaltė_& motyvas& tikslas. !Nužudė" yra nuoroda į pavojingą veiką (kaip ta veika pasireiškia$ nušovė. H < pagrindiniai nusikaltimo sud6ties pož1miai# o kiti papildomi. Nv visada pasireiškia pavojinga veika.7 A. P nusikaltimo sudėtis yra abstrak*ija – protu suvokiam' požymi' visuma. kurie šiose institu*ijose gydosi ar išlaikomi. 0usikalstamos veikos sudėties samprata. ožymi' yra tiek. 8ispozi*ija$ !/as kas nužudė kitą žmog'"$ žodžiai !tas kas" yra nuoroda į subjektą. kad jie apib#dina matomą ir nematomą nv puses bei jį padariusį asmenį. 7ai subjektas bendras tai rašoma !tas kas". pavojingi padariniai (teismo med.spe$. apib#dinantys nusikaltimo objektą. kuria remiantis konstruojamos konkrečios dispozi*ijos (nusikaltimo apibrėžimai%. 4eikia atkreipti dėmesį. 3išku.7 įtvirtintos normos ir . taigi. 9agrindiniai ir (akultatyv8s nv sudėties požymiai. 0usikalstamos veikos %nv& sudėtis kaip b6 uždraustos veikos juridinis modelis. pasekmės. Nv sudėtis (priešingai negu nusikaltimas% nėra objektyvios tikrovės reiškinys. -ita sritis. baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu. Nv sudėties požymiai padeda išskirti nusikaltimo sudėči' spe*i6ines savybes. )udėtis netapatintina su veika. nes visus aprašyti netikslinga. Nužudymas. Pivilinės teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų atskyrimo problemų kyla ir dėl kai kurių veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. kuriuos įstatym' leidėjas naudoja konstruodamas ne kiekvieną. Nusikaltimo sudėties požymiai apib#dina išorin0 ir vidin0 nusikaltimo pus0. 2i klasi6ika*ija yra labai svarbi įrodinėjant nusikaltimą. su pačiu nusikaltimu.y. Ių santykis. Nusikaltimo padarymą mes galime stebėti savo akimis. teisės mokslo išradimas. Nusikalstama veika – tai realaus gyvenimo reiškinys. o tik kai kurias nusikaltim' sudėtis. Negalima tapatinti nv sudėties ir nv sąvok'. 7itaip negu sureguliuota . subjektas. konkretaus asmens poelgis. kurių vertė neviršija 1 JN4 dydžio sumos. " tema. kad "nvO terminas vartojamas objektyvios tikrovės reiškiniui – vagystei ar nužudymui – pažymėti. kartu įtvirtinami ir sudėties požymiai kuriuos reikia aprašinėti.7 normomis. arba areštu. nulemianti pavojingos veikos. )udėtis nėra akivaizdus ar matomas dalykas – tai baudžiamosios teisės mokslo abstrak*ija. =str. :ksp. psi*Hinė nusikaltimo pusė. .7. įrankis išvadai dėl nusikaltimo padaryti. jeigu yra spe*. pagal . subjekto amžius ir pakaltinamumas (subjektas%. tai veikos. )ubjektyvieji požymiai . atskirti vienas nusikaltimo sudėtis nuo kit' nusikaltimo sudėči'. įrankis teisininko rankoje konstatuoti išvadą. dalies straipsnio dispo:i$ija. jis tiesiog įvardijamas.7 LL1D skyriuje !Nusikaltimai asmens privataus gyvenimo ne liečiamumuiQ numatoma daug nusikalstam' veik' sudėči'. .?BJ straipsnyje ? dalyje teigiama. ir vidin0 nusikaltimo padarymo puses. matoma nusikaltimo pusė. pripažinimą nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. sudėtingas%. 0v ir 0v sudėtis. pavojinga veika. apib#dinantys subjektą.pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. == . išskyrus pakaltinamumą$ tai nusikaltimo objektą apib#dinantis požymis. o požymiai. baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės_& veika_& pasekmės_& priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmi'_& laikas& vieta& padarymo b#das. ir išorin0 nusikaltimo padarymo puses. 0usikaltimo %n& ir baudžiamojo nusižengimo %bn& sudėtis. #. vadinami objektyviaisiais nusikaltimo sudėties požymiais. Cstatym' leidėjas aprašo tik b#dingiausius esmingiausius nv požymius. bet minima. bet preliminarią išvadą padaryti galime. 7iekvienas iš ši' požymi' apima ir išorin0. todėl įrodinėjami tiriant ne visas bylas. kur padarytos veikos gali b8ti vertinamos kaip $ivilinės teisės pažeidimai ir kaip nusikalstamos veikos. Nusikaltimo sudėties modulis – tam tikra 6ormulė. !. Nusikaltimo sudėties požymius galima suskirstyti į pagrindinius ir papildomus (6akultatyvius%. /okią išvadą daro ir teisininkai. ".et dispozi*ijoje neaprašomi visi požymiai. 2ie požymiai įeina ne į visas nusikaltim' sudėtis. ir apčiuopiama jusliškai veika. kad draudžiama priimti dovanas sveikatos prieži#ros. Pbjektyviesiems nv sudėties požymiams priklauso$ teisinis gėris. apildomiems nusikaltimo sudėties požymiams priklauso požymiai. mes negalime iš karto daryti teisiškai pagrįstos išvados dėl nusikaltimo. . jų reikšmė 6rodinėjimui. skyrium imant dėl dovanų davimo ar priėmimo. objektyviai egzistuojanti erdvėje. 1. 0v sudėties ir B. /ai itin retas dviej' vienodos galios teisės akt' kolizijos pavyzdys. neatsižvelgiant į duodamo ar imamo kyšio vert0. jei jie nėra aprašyti dispozi*ijoje. kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį". Nusikaltimas yra išoriškai matoma. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatyt' objektyvi' ir subjektyvi' požymi' visuma. todėl tiriant nv reikia įrodyti požymi' visumą. apib#dinančias ir vidin0. Mbjektyvieji ir subjektyvieji požymiai.=> straipsnyje (/eisė į privat' gyvenimą ir jo slaptumą% nustatyta. arba laisvės atėmimu iki vieneri' met'. ?dalis teigia$ ! agal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo. galima asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.7 =.e to.iviliniame kodekse. galima bus veiką pavadinti nusikaltimu. 7iekvienas nusikaltimas yra objektyvaus ir subjektyvaus požymio vienybė. objektyviąją pus0. kad nusikaltimo sudėties požymiai į pagrindinius ir papildomus skirstomi tik bendrojoje nusikaltim' sudėtyje. įteisinama . /aigi yra . priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmi' (objektyvioji pusė%. ožymiai.7 kyšininkavimas ir papirkimas yra nusikalstamos veikos. kurie įstatym' leidėjo yra naudojami aprašant kiekvienos nusikaltimo sudėties požymius. kuriuos b#tina išsiaiškinti nagrinėjant pačią nusikaltimo sudėtį. /ik nustačius sudėties požymius. . o "nv sudėtiesO terminas vartojamas objektyvios tikrovės reiškiniui teisiškai apibrėžti ir konkrečiam atvejui teisiškai įvertinti. /arp nusikaltimo sudėties požymi' galima išskirti atskiras požymi' grupes. tačiau įrodinėti reikia visus pagrindinius sudėties požymius.

apelia*inės ir kasa*inės instan*ijos teism' nutartyse. blanketinėse ir . turinčio nusikaltimo požymius. arba privilegijuota nusikaltimo sudėtis. 7vali6ikavimas išreiškiamas 6ormalia skaiči' kalba. 4emdamiesi bendrąja nusikaltimo sudėtimi nusikalstamas veikas galime atriboti nuo nenusikalstam' veik'. arba paskutinėjeW priešpask. 7vali6ikavimas atliekamas dokumentuoseE nutarime pradėti tyrimą. => . nužudym'. numatytas įstatyme. 4eikiamais atvejais aprašomas nepakaltinamumas (<M. ar ne% sudėtys skirstomos į$ <% Eormalios nusikaltimo sudėtys – kai įstatym' leidėjas konstruodamas nusikaltimo sudėtį apsiriboja tik veikos aprašymu. riežastinis ryšys straipsnyje neatsakomas niekad. .y. b#ding' atitinkamam nusikaltimui (pvz. 2iuo atveju nusikaltim' baigtumo momentas tokiose sudėtyse siejamas su nv pasekmi' atsiradimu$ mirtimi. t. o pasekmi' atsiradimas gali turėti reikšmės tik bausmės individualizavimui. -vali(ikavimo subjektai ir pro$esiniai dokumentai.t. materialios. > ir kitose dalyse (<=Rstr. 7onkretaus gyvenimiško atvejo požymi' nustatymu. bet ir jos sukeltas pasekmes... sudarančius konkrečią nusikaltimo sudėtį. :eigu n6ra 0ent vieno i. 1. =. 0v sudėtis kaip ba pagrindas. 7ai veikoje nėra nusikaltimo sudėties. =% Gaterialios nusikaltimo sudėtys – tokios. kurios apima ne tik pačią veiką.Nv sudėties reikšmė baudžiamojoje teisėje yra labai didelė. kontrabandai. b#dingus nusikaltim' grupei. rie toki' nusikaltimo sudėči' priskiriamos šmeižimo. tokia veika negali b#ti laikoma nusikaltimu. sveikatos sutrikdym' ir kt.. pakartotinumas. irmasis b#das – straipsnio analizė& jei straipsnis iš keli' dali'& pirmoji dalis – paprastoji sudėtis. subjektyviąją pus0. .endroji nusikaltimo sudėtis – tai požymi'. ji visais atvejais yra tyčinė. klasi6ikuojamos Horizontaliuoju prin*ipu pagal > kriterijus$ <% agal sudėties aprašymo b#dą ( pagrindinė. pavadinimo.%. 7iekviena konkreti nusikaltimo sudėtis apib#dina keturias nusikaltimo puses$ objektą. /ai vagysči'. 7artais viename straipsnyje yra skirtingos nusikaltimo sudėtys. kuriuose išskiriami turtiniai. kuriuose atsispindi nv kvali(ikavimas. įtvirtintą pro*esiniuose dokumentuose. visuma. akaltinamumas neaprašomas ir neįrodinėjamas niekad. 1#. t. agal sudėties aprašymo b#dą išskiriamos > nusikaltim' sudėtys$ a% pagrindin6 nusikaltimo sudėtis numato minimal' kiekį požymi'.7 yra pasirinktas modelis$ pirmoji – bendroji dalis& toliau – kvali6ikuota& toliau – privilegijuota. tyčiniam nužudymui% visuma. 11. tyčiniam nužudymui% visuma. valstybiniai ir kt. objektyviąją pus0. 7aip atskirti pagrindin0 sudėtį nuo kit' =. b#tin' nusikalstamą veiką pripažinti nusikaltimu. privilegijuota%& =% agal sudėties aprašymo 6ormą (paprastoji. 2iuo atveju nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. /ik įrodžius visus inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius. >. teismo nuosprendyje.%& b% kvali7ikuotas – jose pagrindinės atžvilgiu numatyta daugiau požymi' sunkinanči' veiką beiWar kaltininko atsakomyb0. Nusikaltimo sudėtis yra vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrind'. nusikaltim' sudėtys. 4#šinė nusikaltimo sudėtis apima požymius. 7iekvienas poelgis.7 straipsnis ar straipsnio dalis. =% 4#šinė nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatyt' požymi'. 9avojinga veika aprašoma visais atvejais . labai paprastai – paprastose.<d.audžiamojoje teisėje vertikaliuoju prin*ipu išskiriami trys nusikaltim' sudėči' lygmenys$ <% . Eakultatyviniai požymiai aprašomi kartais. subjektą. 1". o kartais ir atskiru straipsniu (<=Rstr. Dertybės dispozi*ijoje neaprašomos beveik niekada. sveikatos sutrikdymo padarymu ir kt. Nusikalstamu veik' kvali6ikavimo pro*esas turi tris etapus$ <. su įstatymo norma ir iš šio sulyginimo padaryta teisiškai reikšminga išvada. agrindinė bendrosios nusikaltimo sudėties paskirtis – atskleisti vis' nusikaltimui b#ding' požymi' turinį. nusikaltim' sudėtys. +. b#ding' atitinkamam nusikaltimui (pvz. 7ai kaltė neatsargi.t. 5os įtvirtintos pirmose straipsni' dalyse. . . skirtingais lygmenimis. apib#dinanči' vienar#ši' nusikaltim' grup0. 9agrindinė.7onkrečios nusikaltim' sudėtys g. Bendra. /ai . 0v kvali(ikavimo samprata. Nusikaltimo sudėtis turi didel0 reikšm0 ir teisingai kvali6ikuojant nusikaltimus. turinčiai vieningą r#šinį objektą. adariniai aprašomi tik kai kada. 7aip tik pagal požymius. vienu lygmeniu.endroji nusikaltimo sudėtis – tai požymi'. 1!. 7onkretaus gyvenimiško atvejo sulyginimo su teisės norma. >% 7onkreti nusikaltimo sudėtis (pati svarbiausia% – tai požymi'. 5os nustatomos aiškinant įstatymu. 3tskirti galima pagal sank*ijas – griežtesnės ar švelnesnės bausmės. r8šinė ir konkreti nv sudėtys. lengvinanči' nusikalstamą veiką ir kaltininko atsakomyb0 (<>J str. )ubjekto amžius neaprašomas. 11. kai to reikia sudėčiai. Nusikaltim' sudėtys gali b#ti skirstomos remiantis "vertikaliuojuO. numatanti atsakomyb0 už nusikaltimą. kvali(ikuota. agal sudėties konstruk*iją (ar sudėtyje aprašyti padariniai. o jos pasekmes palieka už nusikaltimo sudėties rib'. kontrabandos ir kt. visuma. galima bus veiką pavadinti nusikaltimu. kaltinamajame akte. ji yra aprašyta arba dispozi*ijoje.b. ir dažniausiai iš skyriaus. pagrindinė%& >% agal sudėties konstruk*iją (6ormalios. visuma. nusikaltimai >% 7onkreti nusikaltimo sudėtis (pati svarbiausia% – tai požymi'. pvz. kuriame straipsnis yra. Cstatymo turinio išsiaiškinimo. *% privilegijuota sudėtis pagrindinės atžvilgiu numato požymi'.audžiamajame įstatyme negali b#ti konkreči' nusikaltimo sudėči' su tapačiais požymiais. atžvilgiu – nužudymas labai susijaudinus%. kvali6ikuota. arba įsidėmėti tam tikrus požymius. b#ding' apskritai visiems nusikaltimams.y. agal šį kriterij' yra suskirstyti . turi b#ti įvertintas. 1ormali ir materiali nv sudėtys. 7ai kaltė yra neaprašyta. 1. b#ding' apskritai visiems nusikaltimams. =% 4#šinė nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatyt' požymi'. apib#dinanči' vienar#ši' nusikaltim' grup0. kontrabandai. /uo tikslu egzistuoja nusikalstam' veik' kvali6ikavimas – tai sulyginimas konkretaus gyvenime pasitaikiusio 6akto. 5os įtvirtintos po pagrindinės =.%&. neteisėtas poelgis. privilegijuota nv sudėtys. straipsnio dalyje.<Rstr. <=Rstr. 0v sudė7ių r8šys.=d. bei "HorizontaliuojuO. prin*ipais. vieni nusikaltimai atribojami nuo kit' nusikaltim'. nukirstinės%. 1 . visuma. toliau einančios dalys – arba kvali6ikuota. sud6ties pož1mių# asmens negalima traukt 0audžiamojon atsakom106n.audžiamojoje teisėje vertikaliuoju prin*ipu išskiriami trys nusikaltim' sudėči' lygmenys$ <% . vagystei. /iktai veika aprašyta išsamiai aprašomosiose dispozi*ijose..7 )8 skyriai. vagystei.

nusikalstamos veikos padarymo vieta. 5ą apib#dina požymiai$  'alt$ ( tai asmens psi*Hinis santykis su daroma pavojinga veika ((ne%veikimu% ir pasekmėmis. priežastinis padarytos veikos ir kilusi' (įstatyme numatyt'% pavojing' padarini' ryšys. kaip daroma nusikalstama veika. Deikos pavojingumą nulemia įvair#s požymiai. kaip nusikalstamos veikos sudėties požymio. /odėl objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. net ir mintyse kurdamas pačius košmariškiausius planus. nustatymo (įrodinėjimo% etapai$ <% vertybi'. nustatymas. pagal išorinės raiškos skirtingumus. /ačiau baudžiamojo įstatymo saugom' vertybi'. numatytus .ar pažeista baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė ir ar yra pagrindas pradėti ar t0sti ikiteisminį tyrimą. apib#dinantys nusikaltimo subj. kurioms padaryta žala konkrečia veika. nustatymas& =% vertybi'.  #rie!astinis ryšys tarp veikos ir pasekmių – egzistuojantis ryšys tarp asm. darant ND  Iot1vas – tai suvoktos vidinės paskatos. 7aip jau minėta. 5ą apib#dina šie požymiai. tai .ivilizuotame pasaulyje tokios veikos.tai išorinė.pagrindinis objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis. 7iekviena visuomenė turi savo vertybi' sampratą ir skal0. Baudžiamojo 6statymo ginamų vertybių sistema. Disos priešingos baudžiamajai teisei veikos .# tema. j' numatymu ir kilimu. jeigu jis darydamas N) dėl psi*Hikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksm' esmės arba valdyti savo veiksm'%. trauktino baudžiamojon atsakomybėn. kaip antai$ nužudymas. pus0 – subjektyviąją 0/. yra nepaprastai svarbu siekiant tinkamai vertinti padarytą nusikalstamą veiką iš baudžiamojo įstatymo pozi*ij'. 7aip 6akultatyvus požymis – spe*. ir obj.%$  eika – elgesys.rankiai# priemon6s (daiktai. skirtingai nuo kit' nusikalstamos veikos sudėties požymi'.audžiamajame kodekse yra sugrupuotos į atitinkamus skyrius. plėšimas. kam nusikaltimu padaroma žala ar sukeliama žalos grėsmė. nenaudojami ND.%  #akaltinamumas (3sm. . nusikalstamos vei kos padarymo aplinkybės. )avo ruožtu įstatym' leidėjas.e abejo. nusikalstamos veikos pavojingi padariniai. poelgis priešingas . • 0usikaltimo objektyvioji pusė – išorinė nusikalstamos veikos pusė.žmogaus gyvyb0 ar nuosavyb0. kas pažeidžia . kad vienos nusikalstamos veikos nuo kit' pirmiausia skiriamos pagal objektyviuosius požymius. . nusi kalstamos veikos dalykas. o požymiai. akiai matoma šios veikos dalis. kad kiekviena valstybė stengiasi jai brangias vertybes ar gėrius apsaugoti įstatymais. paprastai viena ar kita 6orma aprašomi . nustatydamas veikos nusikalstamumą ir įstatymu uždrausdamas asmenims taip veikti./ normą. o tam tikrą visuomenin0 vertyb0 ar gėrį. bet palengvina atlikti nusikaltimą%. kuriuos veikiant daroma žala ar kyla grėsmė teisinėms vertybėms%. bet savo akimis pamatome ne visus. nulemiantis žmogaus poelgio pavojingumą ir baudžiamąjį teisinį jo vertinimą. ND. /aip jie tampa baudžiamosios teisinės apsaugos objektai. nusikalstamos veikos padarymo laikas. žmogus negali padaryti jokios nusikalstamos veikos. neteisėtos N) ir padarini'. N) požymiai. • 0usikaltimo subjektyvioji pusė G veikos vidinė (psi*Hinė% pusė. rie objektyvi'j' nusikalstamos veikos sudėties pažymi' priskirti na baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. turintis b#tinus konkrečiai ND) požymius. 0usikalstamos veikos objektyvieji požymiai 0usikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių samprata. vertybi' skalė įvairiose valstybėse gali b#ti skirtinga. į kokią vertyb0 pasikėsino kaltininkas. .7 saugom' vertybi' sąrašu galima daryti svarbią išvadą . pus0. į ką nukreiptas nusikaltimas.audžiamojo kodekso straipsnis. į kuriuos kėsinamasi nusikaltimu. nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Dertingiausi. • 0usikaltimo objektas – tai. – tai asmuo. subj. kurias ima baudžiamojon teisinėn apsaugon baudžiamasis įstatymas (. kad teisingai nustatyti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir vertybes. Baudžiamojo 6statymo ginamos vertybės %objektas& kaip objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nmogaus poelgį galima įvardyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu tik kai nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. kurie yra pagrindiniai (tamsiai mėlyni% ir 6akultatyv#s (šviesiai mėlyn.pasaulio daiktai. /ačiau neabejotina. Disos valstybės netoleruoja toki' poelgi'. Nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu *ivilizuotoje visuomenėje gali b#ti pripažintas toli gražu ne kiekvienas žmogaus poelgis (veika%. nulėmusios ND padarymą. Giegodamas ar ramiai gulėdamas lovoje.7 )pe*8 norm' dispozi*ijoje. labiausiai branginami gėriai imami baudžiamojon teisinėn apsaugon. apib#dinantys nusikaltimo obj. yra kriterijus. 8irbant kriminalinės justi*ijos srityje b#tina žinoti. nusikalstamos veikos padarymo b#das. pavojinga veika. kaip objektyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio. (tyčia ir neatsargi%  'ikslas + įsivaizduojami siekiai./  #asekm$s – tik materialioje teisėje atsiradusi žala. laikas# vieta# 0Bdas (kada. 5i daugiausia priklauso nuo valstybės santvarkos ir ideologini'. sudaro objektyviąją 0/. kurias ima apsaugon tam tikra įstatymo norma. vagystė.7 spe*ialiosios dalies straipsni' dispozi*ijose. kuriems šis poelgis daro žalą ar kelia pavoj'. ir palyginus ją su . Nustačius.audžiamojo kodekso spe*ialiosios dalies norm' suskirstymo į skyrius pagrindinis kriterijus. sukčiavimas ar šnipinėjimas vertinamos vienodai . asmens. kur kaip padaroma ND% . ažymėtina. ir subj. 5į apib#dina$  %m!ius &bendroji amžiaus riba <A met'& atsakomybė už tam tikras veikas yra numatoma nuo <? met'. nepakaltinamas.visos yra laikomos nusikalstamos ir uždraustos baudžiam'j' įstatym'. ima apsaugon ne pavienio žmogaus gyvyb0 ar turtą. =? . kad kelia pavoj' (kėsinasi% kažkokiai reikšmingai vertybei ar vertybėms.7 spe*ialiosios dalies straipsnis%. amžius. Dertybės. Fra du baudžiamojo įstatymo saugom' vertybi'.objektyviuosius jos požymius. į kurias pasikėsino nusikaltėlis. • 0usikaltimo subjektas Gtas. /odėl baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės yra įtrauktos į nusikalstamos veikos sudėties modelį kaip vienas iš objektyvi'j' nusikalstamos veikos požymi'. Pbjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai .C saugomi gėriai. kuri parodo asmens psi*Hinį santykį su jo daroma veika. kokią vertyb0 saugo kiekvienas . Nmogaus poelgis pripažįstamas pavojingas pirmiausia dėl to. 5is b#dingas kiekv. mąstydamas.e išorinės raiškos padaryti nusikalstamos veikos neįmanoma. tačiau svarbiausias veiksnys. ažymėtina. taip pat ekonomini' valdžios nuostat'.  Nusikaltimo padarymo dal1kas (tai konkret#s mater. /ai . 4ealiame gyvenime galima stebėti. Nusikalstamomis tampa tik pavojingos veikos. yra vertybės arba gėriai. realios tikrovės išoriniai pakitimai. spe*ialaus subjekto požymis. išžaginimas. o tik dalį nusikalstamos veikos sudėties požymi' . 7iekviena nusikalstama veika kažkaip pasireiškia išoriškai.audžiamojo įstatymo saugomos vertybės yra . į kurias pasikėsinta. . . reikšmė neapsiriboja nusikalstam' veik' vertinimu.

pagal kurį tos normos dedamos į vieną ar kitą ,7 skyri'. 1š ,7 spe*ialiosios dalies skyri' pavadinim' matyti baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. /odėl neatsitiktinai ankstesniame skyriuje buvo konstatuota, kad vertybės, kurias saugo vienas ar kitas ,7 straipsnis, gali b#ti nustatomos iš skyri' pavadinimo. rireikus papildyti ,7 nauja nusikalstamos veikos sudėtimi, ji dedama į tą ,7 skyri', kuriam ši norma labiausiai tinka pagal baudžiamojo įstatymo saugom' vertybi' požymį. %reikėtų papildyti& Fdeologinės ir bendražmogiškos vertybės. 0usikalstamų veikų sudėtys, saugan7ios vieną ar kelias vertybes. aprastai vienas ,audžiamojo kodekso straipsnis saugo vieną vertyb0. /ačiau b#tina žinoti, kad galimi atvejai, kai vienas ,7 spe*ialiosios dalies straipsnis ima apsaugon ne vieną, o kelias vertybes. /ai itin reikš minga baudžiamojoje teisėje situa*ija, nes nuo to, kiek vertybi' saugo vienas ,7 straipsnis, priklausys teismo išvada dėl padaryt' nusikalsta m' veik' skaičiaus (viena ar kelios nusikalstamos veikos% ir, aišku, padarytos veikos kvali6ikavimas. )varbu pažymėti, kad jei tam tikras ,7 straipsnis saugo kelias vertybes, vis' j' pažeidimas teisiškai bus vertinamas kaip viena nusikalstama veika, kvali6ikuojama pagal vieną ,7 spe*ialiosios dalies straipsnį. /ais atvejais, kai vienas ,7 straipsnis saugo kelias vertybes, jos klasi6ikuojamos. 8idel0 praktin0 reikšm0 turi baudžiamojo įstatymo saugom' vertybi' klasi6ika*ija į pagrindin0 ir papildomą ,audžiamojo kodekso straips nio (baudžiamojo įstatymo% saugomą vertyb0 (objektą%. irmasis ją pasi#lė rus' pro6esorius N. 7oržanskis. 5is klasi6ikavo nusikalstamos veikos objektus ir skyrė tris j' grupes$ pagrindinį, papildomą ir 6akul tatyv'. 2i baudžiamojo įstatymo saugom' vertybi' klasi6ika*ija pagrįsta tuo, kad kai kurios pavojingos veikos kelia pavoj' ar daro žalą paprastai ne vienai kuriai nors atskirai vertybei, bet iš karto kelioms. ,audžiamasis teisinis padarytos veikos vertinimas priklausys nuo baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomyb0 už padarytą veiką, 6ormuluotės arba, kitais žodžiais, nuo nusikalstamos veikos sudėties požymi' aprašymo straipsnio dispozi*ijoje. /okia įstatymo 6ormuluotė, kai viena nusikalstamos veikos sudėtis gina kelias vertybes, labai palengvina praktiškai taikyti įstatymą, nes nereikia padarytos nusikalstamos veikos vertinti kaip keli' nusikalstam' veik' (nusikalstam' veik' daugėto% ir kvali6ikuoti veikas pagal kelis ,7 straipsnius, o skiriant bausm0 vadovautis ,7 A> straipsnio nustatytomis taisyklėmis. Nusikalstamos veikos sudėtys, saugančios kelias vertybes, ,7 toli gražu nėra išimtis. rie toki' sudėči' galima priskirti išžaginimo (,7 <?R straipsnis%, seksualinio prievartavimo (,7 <@J straipsnis%, plėšimo (,7 <MJ straipsnis%, teroro akto (,7 =@J straipsnis%, eismo saugumo taisykli' pažeidimo (,7 =M< straipsnis% ir daugelį kit' nusikalstam' veik' sudėči'. /aigi studijuojant tam tikrą ,7 straipsnį ir aiškinantis šį nusikaltimo sudėties požymį, kyla praktiškai reikšming' klausim'$ <% kiek vertybi' saugo šis ,7 straipsnis, =% kokios apimties yra vertybės baudžiamoji teisinė apsauga. Nustačius, kad ,7 straipsnis saugo kelias vertybes, dažnai reikia papildomai aiškintis, kokios apimties šios vertybės yra saugomos vienu ,7 straipsniu. 9agrindinės, papildomos ir (akultatyvinės baudžiamojo 6statymo ginamos vertybės, jų atribojimas. /ais atvejais, kai ,7 ima apsaugon kelias vertybes, kyla teorinis klausimas, kuri vertybė yra pagrindinė, o kuri papildoma baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė. .iterat#roje šis klausimas įvardijamas kaip pagrindinio ir papildomo nusikalstamos veikos sudėties objekto nustatymo problema$ kai vienas ,7 straipsnis ima apsaugon kelias vertybes (turi kelis objektus%, viena iš įstatymo saugom' vertybi' bus pagrindinė baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė (arba pagrindinis nusikalstamos veikos objektas%, kita - papildoma. agrindinė baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė yra tokia vertybė, kurią pirmiausia norėjo apsaugoti įstatym' leidėjas, nustatydamas veikos nusikalstamumą. asikėsinimas į šią vertyb0 yra nusikalstamos veikos esmė. apildoma baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė yra tokia, pasikėsinimas į kurią nesusij0s su nusikalstamos veikos esme ar su kaltininko galutiniais tikslais, tačiau kuri visada pažeidžiama ar jai kyla pavojus, kėsinantis į pagrindin0 baudžiamojo įstatymo saugomą vertyb0. 7iekvienos nusikalstamos veikos sudėtis gali turėti tik vieną pagrindin0 baudžiamojo įstatymo saugoma vertyb0. /ačiau ši taisyklė netaikoma papildomai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei. Diena nusikalstamos veikos sudėtis gali apimti ir kelias papildomas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes (=M< str.%. /ačiau tais atvejais, kai nusikalstamos veikos sudėtis įtraukia kelias papildomas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, dažniausiai nusikalstamai veikai vertinti pagal pasirinktą ,7 straipsnį pakanka nustatyti, kad buvo pasikėsinta bent į vieną papildomą įstatymo saugomą vertyb0. ,e b#tinojo objekto (pagrindinio – nulemia nusikaltimo sudėties vietą )pe*ialiosios dalies sistemoje& ir papildomo%, ,/ teorijoje dar išskiriami 6akultatyvieji objektai – tie teisiniai gėriai, kurie nėra b#tini, bet į juos galima atsižvelgti sprendžiant bausmės individualizavimo klausimus (*Huliganizmo sudėtyje viešoji tvarka yra pagrindinis b#tinasis obj., o nuosavybė, asmens sveikata – 6akultatyvieji šios veikos objektai%. Baudžiamojo 6statymo ginamų vertybių 6taka nusikalstamų veikų kvali(ikavimui. irma preliminari sąlyga tinkamai kvali6ikuoti veiką yra tikslus vertybi', kurias ima apsaugon ,7 straipsniai, nustatymas. ro6esionalus teisininkas žino bendras baudžiam'j' įstatym' saugom' vertybi', kaip pagrindinio nusikalstamos veikos sudėties požymio, nustatymo įstatyme taisykles. irma taisyklė - baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės nustatomos iš skyriaus, kuriame yra dominantis ,7 straipsnis, pavadinimo, remiantis gramatiniu įstatymo aiškinimu. 7ai tai nepadeda, įtraukiami kiti baudžiamojo įstatymo aiškinimo b#dai, pavyzdžiui, loginis. )udėtingesniais atvejais ypač naudinga remtis teisminiu ir doktrininiu aiškinimu. 1šsiaiškinus, kokius gėrius (vertybes% saugo dominantis ,7 straipsnis, pereinama prie antro baudžiamojo įstatymo saugom' vertybi' nustatymo etapo + konkrečios padarytos veikos 6aktini' aplinkybi' aiškinimo ir vertybi', į kurias pasikėsino kaltininkas, nustatymo. ažymėtina, kad dažnai tai galima padaryti tik tiksliai nustačius pavojingą veiką padariusį asmenį, jį apklausus ir sulyginus jo parodymus su kita turima bylos medžiaga. 3tkreiptinas dėmesys, kad net ir vien tik baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės turi apsaugos ribas, kurias b#tina žinoti. 3ntai baudžiamieji įstatymai saugo žmogaus gyvyb0, tačiau tik kito žmogaus gyvyb0. )avižudybė, padaryta laisvu žmogaus apsisprendimu, nėra nusi-

=@

kalstama veika. /ačiau jei į savižudyb0 buvo past#mėta kito žmogaus sąmoninga veika, toks 6aktas sudarys nusikaltimo sudėtį ir užtrauks baudžiamąją atsakomyb0. 7ėsinimasis į savo sveikatą taip pat nėra baudžiamas. 3ntai nėra nusikalstamos veikos, jei asmuo, susižaloja sau ranką ar kitą organą ir tampa invalidu, nors jis tai b#t' padar0s sąmoningai. /ačiau yra ir išimči'. 5ei asmuo susižaloja, siekdamas išvengti karinės tarnybos, jis jau pasikėsina į baudžiamojo įstatymo saugomą vertyb0. /ik šiuo atveju įstatymo saugoma vertybė yra ne žmogaus sveikata, o krašto apsaugos tarnyba, jos komplektavimas. /okią svarbią vertyb0 - nuosavyb0 baudžiamieji įstatymai taip pat saugo tik nuo kit' asmen' kėsinim'si. /aigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei klausimus, pagrindinė problema + nustatyti asmens santykį su nuosavybe. /ačiau ir čia gali b#ti išimči'. 5ei žmogaus nuosavybė yra kult#rinė ar istorinė vertybė, jos sunaikinimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomyb0 pagal ,7 <MB straipsnio = dalies požymį !itin reikšming' mokslo, istorijos, kult#ros vertybi' sunaikinimasQ. %reikėtų papildyti& 9avojinga veika. Nusikalstamos veikos apibrėžimuose pavojinga veika nurodoma kaip vienas iš dviej' b#tin' požymi', be kuri' nebus nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo. 7artu pavojinga veika yra vienas iš objektyvi'j' nusikalstamos veikos sudėties požymi'. /ačiau pavojinga veika be kit' nusikaltimo sudėties požymi' nelemia padarytos veikos nusikalstamumo ir asmens baudžiamumo. 7ita vertus, be veikos negalima kalbėti nei apie nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nei apie jo sudėtį įtariamojo ar kaltinamojo atžvilgiu. Pbjektyviosios tikrovės pokyčiai visada turi savo priežastis. ,audžiamajame įstatyme numatyti padariniai taip pat neatsiranda savaime, juos kažkas sukelia. Nmogaus padaryta pavojinga veika yra viena iš j' atsiradimo priežasči'. ,audžiamasis įstatymas saugo vertybes (gėrius% tik nuo žmoni' darom' veik'. Cstatym' leidėjas, suinteresuotas apsaugoti visuomenėje branginamas vertybes, priima baudžiamuosius įstatymus, kuriais uždraudžia daryti tam tikras veikas, vis' pirma tokias, kurios, įstatym' leidėjo poži#riu, yra pavojingos, nes pažeisdamos vertybes sukelia nepageidaujam' padarini'. /oki' veik' pagrindu įstatym' leidėjas kuria baudžiamąjį įstatymą, 6ormuluoja nusikalstam' veik' sudėtis, įtraukdamas papildomus požymius, kuriuos aprašo ,7 spe*ialiosios dalies straipsni' dispozi*ijose. avojinga veika yra nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, kurį įstatym' leidėjas visada naudoja 6ormuluodamas nusikalstam' veik' sudėtis. 2is požymis turi b#ti nustatytas, įrodinėjant bet kokią nusikalstamos veikos sudėtį. Nenustačius, kad padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, negalima kelti žmogaus baudžiamosios atsakomybės už kilusius padarinius klausimo. /erminas !pavojinga veikaQ yra bendras terminas, vartojamas baudžiamosios teisės teorijoje. 7onkrečiose nusikalstam' veik' su dėtyse terminas !pavojinga veikaQ nusakomas konkrečiais ir kiekviename ,7 straipsnyje skirtingais žodžiais. /aigi pavojinga veika yra tas požymis, kuris paprastai aprašomas ,7 straipsnio dispozi*ijoje. 7ą gi reiškia žodžiai !pavojinga veikaQS /erminas !veikaQ pirmiausia apibrėžia žmogaus poelgį, suprantant jį kaip išoriškai pasireiškiantį elgesio aktą. /ai elgesio aktas, kurį galima stebėti, matyti, girdėti ar pajausti. /odėl negali b#ti įstatymu pripažįstama pavojinga veika ir kriminalizuojama tai, kas išoriškai nepasireiškia, pavyzdžiui, žmogaus mintys. ,audžiamosios teisės poži#riu svarbu skirti veiką ir mintis. Gintys yra tai, kas vyksta žmogaus psi*Hikoje ir nepasireiškia išoriškai. /ačiau ir jos gali turėti išorin0 išraišką, kai asmuo jas dėsto (šmeižimas%. 2tai tada ir iškyla minči' dėstymo ir pavojingos veikos santykis. Tž išoriškai pasireiškiantį žmogaus elgesį ne visada yra baudžiama. Nusikalstamu gali b#ti pripažįstamas ir sukelti baudžiamąją atsakomyb0 tik pavojingas įstatym' leidėjo poži#riu žmogaus poelgis. /ik toks poelgis gali b#ti laikomas pavojinga veika. )avo ruožtu pavojingas pripažįstamas tik toks poelgis, kuris kelia pavoj', daro žalą visuomenėje branginamoms vertybėms ir dėl to netoleruotinas, taigi ir įstatym' leidėjo draudžiamas. /erminu !pavojinga veikaQ baudžiamojoje teisėje apibrėžiama tiek pavojingas veikimas, tiek pavojingas neveikimas. ,e abejo, daugeliu atvej' žalą visuomenėje branginamoms vertybėms įmanoma padaryti tik aktyviais veiksmais, t. y. tik veikiant. /aigi, pavojinga veika - tai priešingas teisei, pavojingas, sąmoningas ir valingas žm. elgesys išoriniame pasaulyje ((ne%veikimas%. ND reiškiasi = 6ormom$ veikimu ir neveikimu. D nuo N skiriasi 6izine prasme, išorine išraiška. /iek D, tiek N t.b. valingi - žmogus tuos veiksmus atliko suvokdamas, kad tai yra neteisėtas elgesys. D ir N t.b. priešingumas teisei, kaltumas bei pavojingumas. 9avojingas veikimas, jo (ormos. Ceikimas - tai aktyvus žm. elgesys (judesys, judesi' visuma%& tai sąmoninga veikla, kai žm. valdo t.tikras priemones ir panaudoja jas nusikaltimui. /ai psi*Ho6iziologinė aktyvi veikla, kai kaltininkas, suvokdamas veikos priešingumą, aktyviais veiksmais pažeidžia įstatymo draudimus. avojingą veikimą galima padaryti 6iziniu smurtu, kitokiu 6iziniu poveikiu, rašymu, piešimu, žodžiais, konkliudentiniais veiksmais, ypating' organizmo savybi' panaudojimu (išimtis - paži#ros ir j' viešas skleidimas, kritika%. avojingas veikimas tai aktyvus poelgis. Deikimas gali įgauti įvairi' 6orm'. Diena iš pavojingiausi' pavojingo veikimo 6orm' yra 6izinis smurtinis poveikis kitam žmogui. /okia veikimo 6orma numatyta daugumoje nusikalstam' veik' žmogaus gyvybei ir sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei (nužudymas, sveikatos sutrikdymas, išžaginimas%, didelėje dalyje nusikalstam' veik' visuomenės saugumui (keli' transporto eismo saugumo taisykli' pažeidimai% sudėtyse. 1š nusikalstam' veik' nuosavybei 6iziniu smurtiniu poveikiu yra padaromas plėšimas. ažymėtina, kad tai so*ialiai ir teisiškai pavojingiausia veikimo 6orma ir už tokią veiką įstatymas numato griežčiausias bausmes. avojingas veikimas gali pasireikšti ir nesmurtinio pob#džio 6iziniais k#no judesiais paveikiant baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. /ai gali b#ti labai įvair#s savo pob#džiu k#no judesiai. /okia pavojingo veikimo 6orma numatyta daugumos nusikalstam' veik' nuosavybei sudėtyse. 3ntai turto sunaikinimas padaromas 6iziniu poveikiu turtui. /.p. kyšininkavimas, prekyba žmonėmis, neteisėtas asmens b#sto neliečiamumo pažeidimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. 8ispozi*ijoje išvardytos veikos taip pat padaromos veikiant - nesmurtinio pob#džio 6iziniais k#no judesiais.

=A

avojingas veikimas galimas ir žodžiais. 7ito žmogaus šmeižimas, įžeidimas, mažamečio tvirkinimas, viešosios tvarkos pažeidimai, įtraukimas nepilnamečio į nusikalstamą veiklą, girtavimą ir panašiai gali b#ti padaromi žodžiais, todėl ,7 galima rasti straipsni', kuriuose pavojingas veikimas gali pasireikšti žodžiais. /.p. seksualinis priekabiavimas - vulgariais ar panašiais veiksmais, pasi#lymais ar užuominomis priekabiavo, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas, davė melagingus parodymus, b#damas ekspertu ar spe*ialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba b#damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo 6unk*ijas atliekantį asmenį. ,e to, daugelyje ,7 straipsni' nusikalstamas laikomas veikimas, padaromas rašant, piešiant, 6otogra6uojant ar 6ilmuojant. /okiais veiksmais gali b#ti padaromas melagingas įskundimas ar pranešimas apie neb#tą nusikaltimą. 8okumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas. iešiant ir rašant gali b#ti padaromi ir tokie nusikaltimai$ įžeidimas, šmeižimas, raginimai smurtu pažeisti .ietuvos 4espublikos suverenitetą, apgaulinga apskaita, netikr' duomen' apie pajamas pateikimas. /am tikrais atvejais pavojingas veikimas gali pasireikšti vadinamaisiais konkliudentiniais veiksmais (k#no judesiais, gestais, neprisiliečiant prie kito asmens%. 3ntai ,7 <@> straipsnyje (Gažamečio asmens tvirkinimas%. 3tkreiptinas dėmesys, kad kai kuri' nusikalstam' veik' sudėtyse pavojinga veika gali b#ti padaroma tik viena iš paminėt' 6orm' (pvz., nužudymas suponuoja tik smurtinį poveikį%, kitos sudėtys numato dvi ar trys galimas veikimo 6ormas (įžeidimas - viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmog'%. ažymėtina, kad ir vienu žodžiu įstatyme apibrėžta veika gali b#ti padaroma keliomis veikimo 6ormomis (Gažamečio asmens tvirkinimas gali pasireikšti ir žodžiais, ir konkliudentiniais veiksmais, ir nesmurtiniu 6iziniu poveikiu%. /aigi visada, sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, kokiomis veikimo 6ormomis gali b#ti padaryta įstatyme numatyta veika ir sugretinti kaltininko padarytus veiksmus su įstatymo nuostatomis. .tsakomybės už pavojingą neveikimą sąlygos. 0eveikimas – žm. neatlieka t. tikr' pareig', veiksm', kuriuos buvo b#tina atlikti ir jis subjektyviai galėjo elgtis taip, kad nekilt' pavojaus žmonėms. /ai pasyvus žm. elgesys, sukeliantis ar galintis sukelti išoriniame pasaulyje t.tikrus pakitimus. N. /.b. sąmoningas (asmuo turi suvokti, kad jis privalo atitinkamai veikti% ir valingas žmogaus poelgis. ,C numatytą pareigą veikti atitinkamu b#du gali lemti$ • asmens pro7esija bei jo tarnybinės pareigos (gydytojas privalo suteikti medi*inos pagalbą%& • gimin1st6s r1,iai (tėvai privalo išlaikyti vaikus%& • pilietin6s pareigos (asmuo privalo pranešti apie nusikaltimą%& • ankstesnis pačio asmens elges1s (vairuotojas, padar0s avariją, privalo nukentėjusiam suteikti pagalbą%. avojingas neveikimas yra antra pavojingos veikos padarymo 6orma. Ne tik veikimas, bet ir neveikimas gali padaryti žalą visuomenėje branginamoms vertybėms. /okiais atvejais įstatym' leidėjas neveikimui priešpriešina baudžiamąjį įstatymą, kuriuo, užuot drausdamas, įpareigoja asmenį veikti (pvz., <??, <A?, ==>, ==<, =>M str.%. 7artu atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios atsakomybės už neveikimą nustatymas ir jos praktinis įgyvendinimas turi tam tikr' ypatum', palyginti su situa*ija, kylančią dėl veikimo. Fra tam tikros baudžiamosios atsakomybės už neveikimą nustatymo ir įgyvendinimo sąlygos. <% irma baudžiamosios atsakomybės už neveikimą nustatymo ir jos įgyvendinimo sąlyga yra asmens pareiga veikti. ,audžiamasis teisinis įpareigojimas veikti grasinant baudžiamąja atsakomybe negali b#ti absoliutus. 3bsoliutus gali b#ti tik moralinis asmens įpareigojimas, bet ne baudžiamasis teisinis. agal teorijos reikalavimus įstatym' leidėjas gali įpareigoti veikti ir savo ruožtu nustatyti baudžiamąją atsakomyb0 už neveikimą tik tiems asmenims, kuri' pareiga veikti išplaukia iš atitinkam' normini' akt' reikalavim'. /a pareiga neturi remtis vien moralinėmis nuostatomis. /ai turi b#ti teisinė pareiga, kuri gali kilti iš darbo, *ivilinės, šeimos teisės norm' reikalavim'. /ik esant tokiai teisinei pareigai ir jeigu neveikimas gali kelti esminį pavoj' visuomenėje branginamoms vertybėms, baudžiamoji teisė gali nustatyti baudžiamąją atsakomyb0 už pareigos nevykdymą, t. y. neveikimą. /aigi atsakomybė už neveikimą paprastai turi b#ti susijusi su spe*ialaus subjekto požymiais, kurie privalo b#ti įvardyti ,7 straipsnio dispozi*ijoje. vz., nužudymas gali b#ti padarytas veikimu arba neveikimu, ir čia atsakomybei už neveikimą kilti taip pat b#tina sąlyga yra asmens pareiga veikti. Tž nužudymą veikiant atsakys kiekvienas asmuo, dėl veikos atėm0s kitam gyvyb0. P už gyvybės atėmimą neveikiant atsakys tik asmuo, turintis pareigą atitinkamoje situa*ijoje veikti, suteikti paramą pavojingoje padėtyje atsid#rusiam asmeniui. =% 7albant apie baudžiamosios atsakomybės už neveikimą sąlygas b#tina atkreipti dėmesį į dar vieną sąlygą. 3smuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus už neveikimą tik tada, jei, be pareigos, jis dar turi galimyb2 veikti. 2i sąlyga pirmiausia įtvirtinama ir pabrėžiama tuose ,7 straipsniuose, kuriuose pareiga veikti nustatoma tik baudžiamosios teisės normomis (pvz., <??, =>M str.%. /ačiau net ir nesant ,7 straipsnio dispozi*ijoje nurodytos tokios sąlygos tai, kad nebuvo galimybės veikti, turėt' šalinti baudžiamąją atsakomyb0. 5ei asmuo, turintis pareigą veikti, neturėjo realios galimybės veikti, baudžiamoji atsakomybė už neveikimą negali kilti. >% 8ar viena sąlyga baudžiamajai atsakomybei už neveikimą kilti yra galimybė veikiant pagal teisės aktų nuostatas išvengti žalingų pa5 darinių atsiradimo. 9v:., ,7 >< str. (,#tinasis reikalingumas% - jeigu asmuo, dėl pro6esijos, pareig' ar kit' aplinkybi' privalo veikti didesnio pavojaus sąlygomis, kaltinamas tarnybos pareig' neatlikimu, savo neveikimą teisins tuo, kad veikimas, susij0s su pareigos vykdymu, sukelt' pavoj' jo sveikatai ar gyvybei, tai neb#t' pateisinama priežastis konstatuoti nesant nusikaltimo sudėties dėl aplinkybi', šalinanči' baudžiamąją atsakomyb0. 1i:inės ir psi$Dinės prievartos 6taka baudžiamajai atsakomybei. Eizinė prievarta – tai pavojingas aktyvus poelgis. Diena iš pavojingiausi' pavojingo veikimo 6orm' yra 6izinis smurtinis poveikis kitam žmogui. /okia veikimo 6orma numatyta daugumoje nusikalstam' veik' žmogaus gyvybei ir sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei, didelėje dalyje nusikalstam' veik' visuomenės saugumui, nuosavybei (plėšimas%. atraukiant baudžiamojon atsakomybėn svarbu įvertinti ir tai, kokio laipsnio sužeidimai buvo padaryti panaudojant 6izin0 prievartą – lengvas k#no sužalojimas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus, ar buvo atimta gyvybė. si*Hinė prievarta taip pat daro didel0 įtaką baudžiamajai atsakomybei. avyzdžiui, jei panaudojant psi*Hin0 prievartą asmuo buvo privestas prie savižudybės ar prievartaujamas turtas, ar padarytas neteisėtas abortas (<?> str.%, ar asmuo priverčiamas lytiškai santykiauti (<@< str.%, reikalavo

=B

iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus ar nuo j' susilaikyti (=MB str.%, tai toks 6aktas sudarys nusikaltimo sudėtį ir užtrauks baudžiamąją atsakomyb0. %reikėtų papildyti& 9avojingi padariniai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvali(ikavimui. ,audžiamajame kodekse yra straipsni', kuriuose veikos nusikalstamumas siejamas su pavojingos veikos padarymu, neatsižvelgiant į tai, ar dėl padarytos veikos kilo koki' nors pavojing' padarini'. /okiuose ,7 straipsniuose 6ormuluojamos vadinamosios 6ormalios nusikalstam' veik' sudėtys. Fra ar nėra padarini' 6ormaliose sudėtyse, nedaro įtakos veikos nusikalstamumui ir jos sudėčiai (<<?, <<@ str.%, čia atsakomybė numatyta tik už veiką. ,et padarini' gali kilti ir padarius nusikaltimą, kurio sudėtis yra 6ormali. 7okią įtaką kil0 padariniai turės veikai kvali6ikuotiS /am tikrais atvejais jie neturės įtakos veikos sudėčiai ir jai kvali6ikuoti, kitais - gali turėti įtakos. /ačiau net ir esant 6ormaliai nusikaltimo sudėčiai dėl nusikaltimo kil0 padariniai turi b#ti byloje nustatyti, nors jie ir nedaryt' įtakos sudėčiai. /ačiau ,7 yra nemažai straipsni', kuri' dispozi*ijose nurodoma ne tik veika, bet ir padariniai. /okios sudėtys vadinamos materialiomis nusikalstam' veik' sudėtimis. 5ose numatoma atsakomybė ne tik už veikos padarymą, bet ir jos sukeltus padarinius. /okiais atvejais baudžiamojo įstatymo dispozi*ijoje minimi padariniai tampa įrodinėjimo dalyku baudžiamojoje byloje. /aip yra visais atvejais, kai nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. adariniai įeina į nusikalstam' veik' sudėtis ir įrodinėjami daugeliu atvej', kai įstatyme numatyta kaltės 6orma yra neatsargumas. Cstatym' leidėjas vadovaujasi taisykle, kad esant neatsargiai kaltei baudžiamoji atsakomybė už veiką nustatoma paprastai tik kilus įstatyme aprašytiems padariniams. 8augelio tyčini' veik' baudžiamumas taip pat siejamas su pavojingais padariniais. 7artu pažymėtina, kad tyčia padarius nusikaltimą, kurio sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė kyla net ir neatsiradus įstatyme numatyt' padarini'. /ačiau kaltininkas tokiu atveju traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne už baigtin0 nusikalstamą veiką, o už pasikėsinimą ją padaryti. ,audžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai materialiose nusikalstam' veik' sudėtyse visais atvejais viena ar kita 6orma aprašomi ,7 straipsnio dispozi*ijoje. /ai yra labai svarbu, nes klaidingai nustačius nusikalstamos veikos sudėties r#šį, neteisingai apibrėžiamos įrodinėjimo ribos. 8ėl padarini' visada prisimintina, kad jie, kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, yra glaudžiai susij0 su baudžiamojo įsta tymo saugomomis vertybėmis. adariniai tai ne kas kita, o žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, šiuo atveju nuosavybės santykiams. /odėl kilus aiškinimo problem' visada reikia kelti klausimą, ar dominantis terminas susij0s su žala ,7 skyriaus pavadinime įvardytoms vertybėms. Nusikalstam' pasekmi' reikšmė$ • Nuo j' l. priklauso nusikaltimo pavojingumas • 5os padeda atriboti nusikaltimus nuo kit', ypač administra*ini' teisės pažeidim' • 5os gali b#ti nusikaltimą kvali6ikuojančiomis aplinkybėmis • C jas, kaip į atsakomyb0 sunkinančias aplinkybes, atsižvelgiama skiriant bausm0. 9avojingų padarinių r8šys. Nusikalstamos veikos padariniai įstatyme paprastai įvardijami žodžiais !žalaQ, !sveikatos sutrikdymasQ, !žuvo žmogusQ, !sunk#s padariniaiQ ir kitais panašiais žodžiais. Nusikalstamos pasekmės G vienas iš pagrindini' požymi' objektyviosios pusės elemento Nusikalstamos veikos sudėtyje. /ai žala, kuri atsiranda kėsinantis į baudž. įst. saugomus objektus, t.y. teisinius gėrius. 5os betarpiškai susijusios su nusikaltimo objektu, nuo kurio vertingumo priklauso ir pasekmi' pavojingumas. .abai artimai susijusios su nusikaltimo dalyku – materialiais daiktais, į kuriuos kėsinantis daroma žala objektui. agal žalos pob#dį jas galima suskirstyti į turtines, )i*ines, organi*acines, politines, socialines, moralines ir pan. Diena ND g.b. kėsinamasi į kelis objektus, tokiu b#du atsiranda dvejopo pob#džio pasekmės. Eizinė žala - tai padariniai, susij0 su žmogaus k#no sužalojimais, sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu. /urtinė žala - tai padariniai, susij0 su žala nuosavybei. /urtinė žala, kaip nusikaltimo sudėties požymis, gali pasireikšti tiek tiesiogine turtine žala (prarandamas turtas, negrąžinta paskola%, tiek negauta turtine nauda (negautos pal#kanos už kreditą%. ,7 nustato baudžiamąją atsakomyb0 ir už kitokius padarinius, ne tik už 6izin0 ar turtin0 žalą. 2ie padariniai gali b#ti ir nemateriali žala, kurios neįmanoma išreikšti pinigais. agal tai, kaip veika padaroma, N asekmės skirstomos į pagrindin0 ir papildomą. #agrindin$ pasekmė atsiranda kaltininkui veikiant tyčia, o papildoma – neatsargiai. agal tai, kaip N pasekmės nurodytos ,7 )pe*8 str. dispozijoje, jas galime grupuoti į$ a% aiškiai apibr$!tos (nužudymas%& b% apib+dintos vertinamaisiais po!ymiais (l.sunkus k#no sužalojimas& didelė turtinė žala%& *% nurodytos kelios alternatyvios pasėkm.& d% nurodyta pasekmi' tikimyb$ (!jei tai galėjo sukelti sunkias pasekmes"%. ,/ teorijoje išskirtos$ B8tinoji pasekmė – reiškinio dėsningum' vystymasis, pasireiškimas, tai yra jo vidinė savybė, jo priežastis. .tsitiktinė pasekmė dėsningai neišplaukia iš šio reiškinio, nors šio reiškinio yra sąlygota. 9riežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių, jo nustatymo problemos. riežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatyt' pavojing' padarini' ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, įrodinėtinas tiriant nusikalstam' veik', kuri' sudėtys yra materialios, bylas. ažymėtina, kad tai labai spe*i6inis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kuri nustatant vis' pirma vadovaujamasi baudžiamosios teisės teorijos žiniomis, o tik paskui įstatymo aiškinimu. Fšvada dėl priežastinio ryšio yra teisinė, ją daro savarankiškai prokuroras ar teismas. Nustat0s pavojingos veikos požymius ir esant ,7

=M

/oliau reikia nustatyti tai. kai tam tikromis sąlygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atvej'% sukelia tam tikrus pavojingus padarinius. 1šsiaiškinus. komplikuotas pašalini' jėg' įsikišimo. y. gamtos ar te*Hninės jėgos ir panašiai. valstybės tarnybai%. nustatant priežastinį ryšį ir inkriminuojant kaltininkui kilusius padarinius (ypač mirtį%. 3tkreiptinas dėmesys. prieinama prie antro priežastinio ryšio nustatymo etapo . /okie veiksniai gali b#ti kalta (gydytojas.#tinasis priežastinis ryšys yra b#dingas. kad asmuo padarė nusikaltimą. 7albant apie priežastinį ryšį yra vartojamos dvi sąvokos$ priežastis ir padarinys. nustatymas. . ji negali b#ti pripažįstama b#tina nusikalstam' pasekmi' atsiradimo sąlyga. kai. remdamiesi dviem dalykais$ <% bylos medžiagoje (pro*esiniuose aktuose% nustatytais duomenimis. Fra du priežastinio ryšio nustatymo etapai$ <% b#tinosios padarini' kilimo sąlygos taisyklės nustatymas ir =% priežastinio ryšio pob#džio nustatymas. /as 6aktas. tiriantis bylą.. neatsižvelgiant į tai. kai per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia mus dominanči' padarini'. /iesioginis priežastinis ryšys yra tada. . .tai objektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas. riežastinis ryšys yra sudėtingas. /aip pat nagrinėjant priežastinį ryšį reikia nustatyti. tačiau tam tikromis. Iamtos jėgos. padaryta veika gali sukelti pavojing' padarini'. kas sukelia padarinį. ar yra priežastinis padarytos veikos ir kilusi' padarini'. daro asmuo. kai padarinius sukelia kelios sąlygos. Nusikaltimams kvali6ikuoti priežastinio ryšio nustatymas yra reikšmingas tik materialiosiose nusikaltim' sudėtyse. 2iuo atveju turi b#ti nustatyta. Nusikalstam' pasekmi' priežastimi ir sąlyga gali b#ti tik nusikaltimo subjekto veika. dėsningas vidinis reiškini' ryšys. kai objektyviai įstatyme numatytus padarinius sukelia ne vien pavojinga žmogaus veika. )unkum'. nusikalstam' veik'. 1švadą.audžiamosios teisės teorijoje priežastinis ryšys skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. ar įstatyme aprašyta ir asmens padaryta veika buvo b#tina padarini' kilimo sąlyga. =R . 7iekviena priežastis apima b#tinas rezultato atsiradimo sąlygas. 7ita vertus. /arp asmens veiksm' ir atsiradusi' pasekmi' gali b#ti atsitiktinis priežastinis ryšys. . sveikatai. riežastinis ryšys gali b#ti dvejopas$ b#tinasis ir atsitiktinis priežastinis ryšys. tiriantis bylą. egzistuojantis objektyviojoje tikrovėje ir nepriklausantis nuo m#s' valios ar nor'.tai neb#dingas.#tinasis priežastinis ryšys yra toks. kad yra priežastinis ryšys. . kad tarp asmens veikos ir nusikalstam' pasekmi' yra priežastinis ryšys. 5ei vairuotojas suvažinėjo pėsčiąjį. ryšys. padaryti išvadą. nustatant priežastinį ryšį. asmuo. 8ėl objektyvaus priežastinio ryšio pob#džio pažymėtina. pavyzdžiui.e abejo. . 2is metodas itin naudingas tais atvejais. prisidėjus kažkokiai papildomai aplinkybei. inkriminuojam' kaltininkui. ir teismas. . (=JJ< m. bet iš dalies prisideda ir kiti veiksniai.tai ryšys. kad jis padarė nusikaltimą. yra b#tinosios padarini' kilimo sąlygos taisyklės nustatymas. )ąlygos tik apsunkina priežasči' atsiradimą ir j' veikimą.audžiamąją teisin0 reikšm0 turi mirties priežastis. jei įvykiai toliau vystosi kaip ir vyst0si. operuodamas sužalotą pa*ientą. ar subjekto veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo. tai dar nereiškia. t. pro*eso dalyvi' parodymai. ar veika. /ik išvada apie b#tinąjį priežastinį ryšį pagrindžia. kai veika tiesiogiai sukelia padarinius. nei atsirado nusikalstamos pasekmės. susijusi' su eismo saugumo taisykli' pažeidimu. ar buvo pažeistos eismo saugumo taisyk lės. kad tiriamojoje veikoje yra objektyvi'j' požymi'. t. Deika laiko poži#riu turi b#ti padaroma anksčiau. kuri atliko b#tinosios sąlygos vaidmenį. tokia išvada daroma paskiausiai. taip pat vadovaujantis priežastinio ryšio nustatymo metodika. kad tam tikros m#s' veikos tam tikromis sąlygomis visada sukelia atitinkam' padarini'. sprendžiant priežastinio ryšio nustatymo klausimus. kad veika buvo b#tinoji padarini' kilimo sąlyga. 3tsitiktinis priežastinis ryšys . /aigi veika turi b#ti pripažinta ne tik b#tina nusikalstamos veikos atsiradimo sąlyga. bet ne kiekviena b#tina sąlyga yra pasekmi' priežastis. ir teismas turi susieti tai priežastiniu ryšiu. bylose ar padarius pavojingas veikas žmogaus gyvybei./% 4emdamiesi b#tinumu ir atsitiktinumu paanalizuokime priežastinio ryšio tarp veikos ir nusikalstam' pasekmi' turinį. kad pavojinga veika padaryta ir inkriminuojamoji veika turi įstatyme numatyt' padarini'.priežastinio ryšio pob#džio byloje nustatymo.numatyt' padarini'. o gal net nepasikartojančiomis sąlygomis. nedėsningas vidinis reiškini' ryšys. ar tokia veika buvo b#tina nusikalstam' pasekmi' atsiradimo sąlyga. kiekviena priežastis sukelia kelis padarinius.dar turi b#ti nustatyta ir jo kaltė. agal visuotinį reiškini' ryšio prin*ipą kiekvienas reiškinys yra veikiamas daugelio jėg'. Kia padeda ekspertizi' aktai. tik nustačius. norime to ar ne. Diena iš preliminari' priemoni'. riežastinis ryšys yra objektyvus reiškini' ryšys. y.#tinosios padarini' kilimo sąlygos nustatymas . avyzdžiui. neturi reikšmės padarini' kilimo laikas (mirties laikas%. bet ir jos b#tina priežastimi. . kad jis yra iš anksto numatomas. paprastai pradedama nuo b#tinosios padarini' kilimo sąlygos taisyklės patikrinimo. dar nereiškia. /odėl kiekvienas padarinys visada yra bent keli' priežasči' veikimo rezultatas. /ik tada gali b#ti bandoma susieti veiką su padariniais. kurie uždrausti baudžiamajame įstatyme. kaltininkas tris kartus smogė peiliu į pilvą ir nukentėjusysis įvykio vietoje nuo padaryt' sužalojim' mirė. . kai išaiškėja kelios įstatyme numatyt' padarini' kilimo sąlygos ar priežastys. kyla dažniausiai tada. tai yra turėti savyje bent galimyb0 sukelti žalingas pasekmes. riežastis yra tai. gyv#nai. /aigi vis' pirma kalbant apie priežastinį ryšį tarp veikos ir nusikalstam' pasekmi' reikia nustatyti. Diena iš b#tinojo priežastinio ryšio savybi' yra ta.priežasties veikimo rezultatas. kuri sąlyga ir priežastis buvo pagrindinė (pvz.tai 6akto. kad. 3smens veikimas (neveikimas% turi b#ti bent aso*ialus. Negali b#ti laikoma pasekmės priežastimi asmens naudinga veika. . retomis.audžiamojoje teisėje nusikalstam' pasekmi' atsiradimo priežastis ir sąlyga yra tik nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas. adarinys . padarė medi*inos klaidą% ar nekalta trečiojo asmens veika (nukentėjusysis stumiamas po pravažiuojančios mašinos ratais%.audžiamąją teisin0 reikšm0 turi tik b#tinasis priežastinis ryšys. kiti pro*esiniai dokumentai. /ačiau visada b#tina nustatyti ir subjektyv' pagrindą . 2iuo atveju tokią veiką reikia išskirti iš kit' aplinkybi' ir. padarini' kilimą galima susieti su keliomis sąlygomis ar priežastimis ir reikia nuspr0sti. automobiliai negali b#ti laikomi nusikalstam' pasekmi' priežastimis.kalt0. /odėl nustatyti priežastinį ryšį tais atvejais. buvo konkreti pasekmės priežastis. riežastinio ryšio tarp veikos ir nusikalstam' pasekmi' buvimas . 2iuo atveju asmuo už atsiradusias pasekmes negalės b#ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. )udėtingas priežastinis ryšys . =% teorinėmis žiniomis apie priežastinį ryšį ir jo atmainas.

nors ir įvardytas labai skirtingais terminais.7 straipsniuose nukentėjusysis. 3smuo. /aigi adekvati priežastis nėra vienintelė tam tikr' pasekmi' priežastis. Diduramžiais ital' teisininkai parengė nemaža taisykli'. . (=JJ< m. atsiradusi žala yra laikytina normalia t' veiksm' pasekme. : . 5eigu grandinė tarp veiksmo ir jo rezultato nutr#ksta įsikišus trečiajam asmeniui. apib#dinantis trauktiną baudžiamojon atsakomybėn asmenį ir įeinantis į visas nusikalstam' veik' sudėtis. nesusijusį su subjekto kalte. 8ėl 6izinio asmens pasakytina. b#tina. kad nusikaltimo sudėties požymio . gali turėti reikšm0 vertinant. /okiais atvejais jos 6ormuluojamos įstatyme kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis. 2iuo metu teisės moksle egzistuoja labai daug įvairi' priežastinio ryšio teorij'$ b#tinos pasekmės teorija. kad kiekvieną žmog'. Dienuose . . jo priežastis. .ipmenas%. /ai gali b#ti labai skirtingi kaltininką apib#dinantys požymiai. 7itas dalykas . /iriant nusikalstamą veiką daugiausia dėmesio skiriama ją padariusiam asmeniui. G. apib#dina daugybė požymi'. (=JJ< m. įvardytas straipsnio dispozi*ijoje. todėl neįtraukiamos į nusikalstamos veikos sudėtį ir neturi įtakos sudėčiai kaltininko veikoje. apib#dinantis asmenį. tačiau nereikia pamiršti. betarpiškos pasekmės teorija. ir padariusi nusikalstamą veiką. . 7itais atvejais nukentėjusiojo savybės neturi įtakos veikos pavojingumui. padidintos žalos atsiradimo rizikos taip pat neb#t' buv0. .audžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. y. ir juridinis asmuo. kai veiksmas yra ekvivalentinė pasekmės priežastis. . padariusį nusikalstamą veiką ir trauktiną baudžiamojon atsakomybėn. j' priklausomyb0 vienas nuo kito. tai priežastinį ryšį./% riežastinis ryšys . riežastinis ryšys egzistuoja tik tada.istas.baudžiamoji teisė nežino. pasireiškimas. atitinka nusikalstamos veikos dalyko požymį. kurio sulaukus galima baudžiamoji atsakomybė. t. t.nukentėjusysis .nuo kokio amžiaus asmuo >J . . privaloma sąlyga. . be kurios žalingo rezultato nė neb#t' buv0. padar0s nusikalstamą veiką. aprastai vienas teisinio santykio subjektas įgyvendina nusikalstamos veikos sudėtį. Plandijoje. kai nužudymas buvo nukentėjusiajam padarytos žaizdos pasekmė. kurios. kuriam esant vienas reiškinys ar sąveikaujanči' reiškini' visuma (priežastis% sukelia ir nulemia kitą reiškinį (pasekm0%. /rauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens amžius yra pagrindinis objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis. 3tsitiktinė pasekmė dėsningai neišplaukia iš šio reiškinio.9riežastinio ryšio teorijos. nulemti ar net didinti veikos pavojingumą. riežastinio ryšio problema teisėje yra tokia pat sena kaip ir pati teisė. riežastinio ryšio klausimas turi b#ti sprendžiamas nagrinėjant Cvairi' reiškini' tarpusavio ryšius. Dokietijoje ir vėliau paplito 3ustrijoje. 5eigu šį priežastinio ryšio apibrėžimą pritai kytume baudžiamajai teisei. /ačiau baudžiamosios teisės mokslui reikšmingiausios yra dvi teorijos . /ačiau adekvati priežastis visada išsiskiria iš kit' priežasči' tam tikr' pasekmi' atsiradimo tikimyb0 paversdama tikrove.#tinoji pasekmė yra reiškinio dėsningum' vystymasis.audžiama jai teisei šios teorijos nuostatas pritaikė vokieči' kriminalistas : . 2vei*arijoje. artimiausios priežasties teorija ir t. . tiesioginės pasekmės teorija.et kurioje žmoni' santyki' srityje reikia skirti b#tinas ir atsitiktines žmogaus veiksm' pasekmes.dekvataus priežastingumo teorija. 7iti požymiai. kadangi veiksmai padidina žalos at siradimo riziką. kitas yra nusikalstamos veikos paveikiamas. Fpač nuodugniai priežastinio ryšio problemos pradėtos nagrinėti L1L amžiuje. 7itaip tariant.onditio sine -ua non priežastinio ryšio teorija. ar yra nusikalstamos veikos sudėtis.audžiamosios teisės teorijoje priežastinio ryšio klausimas atsirado nagrinėjant nusikaltimus gyvybei ir sveikatai.mžius. tik tam tikrais atvejais. /aigi nusikalstama veika yra teisinis keli' asmen' santykis. kad nusikalstama veika yra teisinis santykis. kad kiekviena sąlyga.uri. .uri priežastinį ryšį suprato kaip objektyv' reiškinį. Dienas iš šios teorijos pradinink' vokieči' teisininkas . ekvivalentinio priežastinio ryšio tarp veiksmo ir pasekmi' nebelieka.ietuvos baudžiamąją teis0 gali b#ti ir 6izinis. tai yra jo vidinė savybė. /am tikros nukentėjusio asmens savybės gali b#ti teisiškai svarbios. 3tkreiptinas dėmesys./% :kvivalentinio priežastinio ryšio teorija šiuo metu yra viena iš labiau siai paplitusi' (. tačiau dažniausiai nukentėjusysis nusikaltimo sudėtyje yra nusikaltimo dalyko požymis. o šis santykis visada turi du subjektus. agrindinis nusikaltimo sudėties požymis. tačiau visi įvardijami bendru terminu + spe$ialaus subjekto požymis. pakankamos priežasties teorija. kai veiksmai padidina žalos atsiradimo galimyb0. yra tokio asmens amžius. gali nurodyti skirtingus sudėties požymius. nors šio reiškinio yra sąlygota./% agal adekvataus priežastinio ryšio teoriją priežastinis ryšys tarp veiks m' ir j' žaling' pasekmi' egzistuoja tada. apib#dinantys nusikalstamą veiką padariusį ir trauktiną baudžiamojon atsakomybėn asmenį. Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje yra grynai pro*esinė 6ig#ra. . galėjo padėti spr0sti nužudymo klausimus. kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. 9irmasis 6vardijamas kaip asmuo. 2ios teorijos susi6ormavo L1L a. Iali egzistuoti daug konkreči' kurios nors vienos pasekmės priežasči'. padar2s nusikalstamą veiką. (=JJ< m. . 0usikalstamos veikos subjektas kaip objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. )kandinavijos šalyse. galima b#t' apibrėžti taip$ priežastinis ry šys tarp veikos ir nusikalstam' pasekmi' yra toks santykis.tai toks santykis tarp reiškini'. yra to žalingo rezultato pasekmė. įgyjanti nukentėjusiojo statusą ir jo pro*esines teises ir pareigas. agal baudžiamuosius įstatymus už padarytas pavojingas veikas gali atsakyti tik asmenys. sulauk0 įstatymo nustatyto amžiaus. kitas yra nukentėjusysis. priežastinis ryšys tarp k#no judesio ir rezultato yra tada. arba baudžiamosios atsakomybės subjektas pagal . kai rezultatas negali atsirasti be k#no judesio. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. 5eigu konkreči' veiksm' neb#t' buv0. kurio manymu.istas. kaip vieną iš nusikaltimo objektyviosios pusės požymi'. Nukentėjusysis. 2i teorija aiškina. j' nuomone. arba kaltininkas.tai ekvivalentinio ir adekvataus priežastinio ryšio teorijos. )enovės 4omos teisėje buvo skiriami neteisėti veiksmai injuria"# kaltė pulpa" ir priežastinis ryšys causa".

kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėj0 keturiolika met'. tiek praktiškai baudžiamoji atsakomybė gali iškilti tik vyresnio amžiaus žmonėms. vagystė (<BM straipsnis%. tokie asmenys trauktini baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais. kai jam sukako keturiolia ar šešiolika met'. reiškia. 5ei nėra dokument'. 3uklėjamojo poveikio priemonės gali b#ti taikomos ir nepilnamečiui. nenustatys tikslios gimimo datos mėnesio ir dienos tikslumu. kai padarė nusikalstamą veiką. nesulauk0s įstatymo nustatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus.7 nuostatomis. kuriais remiantis galima nustatyti tiksl' amži'. 3smuo laikomas sulauk0s reikiamo amžiaus ne jo gimimo dieną. turto sunaikinimas ar sugadinimas (<MB straipsnio = dalis%. šaudmen'. juose esanči' įrengini' sugadinimas (=MJ straipsnio = dalis%. kuris nusikalstamą veiką padarė. taigi jau gali suprasti savo veiksm' pob#dį ir esm0. taigi b#tina nustatyti. nes karinėn tarnybon šaukiami asmenys. padariusio nusikalstamą veiką.gali b#ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. pats b#damas nepilnametis. Dis' pirma amžius paprastai nustatomas pagal asmens dokumentus. /ai lemia veik' pavojingumas ir nepilnamečio asmenybės so*ialiniai ir psi*Hologiniai ypatumai. yra asmens pasas ar gimimo liudijimas. seksualinis prievartavimas (<@J straipsnis%. . sulauk0 devyniolika met'. kad nusikalstamos veikos padarymo metu asmeniui buvo trylika met'. amžius yra įrodinėtinas baudžiamojoje byloje požymis. nauj' met' sausio < dieną. už kurias atsakomybė kyla nuo keturiolikos met'. t. jog sulauk0s šešiolika met' asmuo. nes amžius yra 6ormalusis nusikaltimo sudėties požymis. įstatym' leidėjas konstatuoja.7 <> straipsnio > dalį asmeniui. kai padarė nusikalstamą veiką. gruodžio >< dieną. prokuroras ar teismas padarys išvadą. išvardytos . :kspertas. narkotini' ar psi*Hotropini' medžiag' pagrobimas (=A> straipsnis%. nors ir b#damas nepilnametis. narkologinės ekspertizės. /aikomos kituose įstatymuose numatytos priemonės. padariusio nusikalstamą veiką. kuris negali b#ti traktuojamas kitaip. padariusio nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos. 3smens. Iali b#ti. už tam tikras nusikalstamas veikas tiek teoriškai. 5ei įstatyme numatytą veiką padaro asmuo. ne bylos nagrinėjimo metu. kai kaltinamasis yra nepilnametis. 3tsižvelgiant į amžiaus ypatumus yra susiaurinta tik pavojing' veik'.e to.ietuvos 4espublikos įstatym' nustatyta tvarka gali b#ti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. 4emiantis tuo. sulauk0s įstatyme numatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus. amžius b#tinai nustatomas tais atvejais.ietuvos teism' praktika. t. 1i:inio asmens. kad įstatyme nustatytas asmens. riverčiamosios auklėjamojo poveikio priemonės vaikams pagal Daiko teisi' apsaugos pagrind' įst. šaunamojo ginklo. y. amžius. jis negali b#ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. sprogmen' ar sprogstam'j' medžiag' pagrobimas (=@? straipsnis%. tinkami amžiui nustatyti. Fra tam tikri asmens. Tž tam tikras nusikalstamas veikas nustatydamas keturiolikos met' amžiaus ribą. tiriamasis gali b#ti gim0s <RRJ-<RR= metais. sulauk0s keturiolika met'. trauktino baudžiamojon atsakomybėn. ir atsakyti už savo veiksmus.7 <@R straipsnis%. pavyzdžiui. /aigi jei asmuo kaltinamas vagyste. atsako asmuo. kokio amžiaus yra asmuo. t. 8okumentai. keturiolika met'. baudžiamojon atsakomybėn jis netraukiamas nesant nusikalstamos veikos sudėties. y. sulauk0 keturiolika met'. 2iuo atveju nepilnamečio gimimo diena laikoma nustatyt' met' paskutinioji diena (gruodžio >< d. Gedžiaga perduodama nepilnameči' reikal' tarnyboms. Tž kai kurias nusikalstamas veikas baudžiamoji atsakomybė kyla nuo keturiolikos met'. psi*Hologinės.ylos tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu asmuo gali b#ti sulauk0s įstatymo reikalaujamo baudžiamajai atsakomybei amžiaus. Ialima nustatyti tik gimimo metus. y. tačiau jeigu tuo metu. prisimintina. išžaginimą ar seksualinį prievartavimą. skiriama teismo medi*ininė ekspertizė amžiui nustatyti. kad įstatym' leidėjas prezumuoja. /aikant tokias priemones nesiremiama . y. 3smuo tampa baudžiamosios atsakomybės subjektu kitą dieną. /ik sulauk0s aštuoniolika met' asmuo gali atsakyti už nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiką (. kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėj0 šešiolika met'.%. Nors įstatym' leidėjas apie tai nekalba. 5ei ekspertas negali nustatyti tiksli' gimimo met'. kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys. jis gali nurodyti minimalius ir maksimalius nepilnamečio gimimo metus. agal baudžiamąjį įstatymą yra nustatyta 6ormali baudžiamosios atsakomybės amžiaus riba. išžaginimas (<?R straipsnis%. jau yra pakankamai protiškai išsivyst0s. kad įstatym' leidėjas nustato tikslią baudžiamosios atsakomybės ribą. asmens.7 <> straipsnyje teigiama. /am gali b#ti skiriamos teismo psi*Hiatrinės. agal ..7 <> straipsnyje. asmens iki aštuoniolikos met'. be abejo. ką daryti galima ir ko daryti negalima. plėšimas (<MJ straipsnis%. o kitą dieną po to. <eikalavimai amžiui nustatyti baudžiamojoje byloje.7 <> straipsnio = dalyje išvardyt' nusikalstam' veik' pavojingumą suvokia asmenys. jis neturėjo įstatyme numatyto amžiaus. kai keturiolikos ar šešiolikos met' asmens so*ialinė ir protinė branda atitinka dvylikos ar keturiolikos met' žmogaus so*ialin0 brandą ir protinį išsivystymą. kuriems yra sukak0 devyniolika met'. sunkus sveikatos sutrikdymas (<>@ straipsnis%. >< . kad nustatoma. kurios gali taikyti priverčiamąsias auklėjamojo poveikio priemones. /aigi jis nėra sulauk0s įstatym' nustatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus. tačiau baudžiamoji atsakomybė už veiką numatyta nuo šešiolikos met'. . turto prievartavimas (<M< straipsnis%. kad kaltinamasis gim0s <RR= m. amžiaus nustatymo reikalavimai. 3ntai už nusikalstamas veikas krašto apsaugos tarnybai gali atsakyti tik asmenys. o kokio jis buvo amžiaus. t. atsakomybės už padarytą pavojingą veiką ypatumai. už kurias nepilnamečiai nuo keturiolikos iki šešiolikos met' traukiami baudžiamojon atsakomybėn įstatyme nustatyta tvarka.$ <% įspėjimas& =% įpareigojimas viešai ar kitokia 6orma atsiprašyti nukentėjusiojo& >% atidavimas tėv' ar kit' asmen' prieži#rai pagal laidavimą& ?% nam' prieži#ra (laisvalaikio apribojimas%& @% atidavimas į spe*ialią auklėjimo ir drausmės įstaigą& A% kitos įstatymuose numatytos priemonės. 2iuo atveju bus laikoma. kad . transporto priemoni' ar keli'. . /ada sprendžiant nusikalstamos veikos sudėties klausimus vadovaujamasi minimaliu amžiumi. apimtis.7 <> straipsnio = dalyje$ nužudymas (<=R straipsnis%. 4emiantis . negu nustatyta . . /ai. y. ar jis yra sulauk0s baudžiamajai atsakomybei reikiamo amžiaus. t. nesulaukusio 6statymo reikalaujamo amžiaus. padaryta =JJA m. /ačiau už nepilnamečio. sausio <@ d.

gyvenimo b#das. /ačiau nusikaltėlio asmenybė neturi jokios reikšmės vertinant padarytą veiką nusikalstamos veikos sudėties poži#riu. atlik0s bausm0.am žius. nusikaltimą padariusio asmens asmenyb0 apib#dina daug kit' požymi'. pavyzdžiui. jog asmuo ateityje gali padaryti nauj' nusikalstam' veik'. Nusikalstamos veikos sudėtis yra visada. adaryta nusikalstama veika nulemia ją padariusio asmens (nusikaltėlio% pavojingumą. apib#dinanči' nusikalstamą veiką. padariusiam nusikalstamą veiką. koki' nusikalstam' veik' galima iš jo tikėtis. padariusio nusikalstamą veiką. ir apskritai gana pavojinga asmenybė. parodo. /ačiau padaryta nusikalstama veika yra tas pagrindas. Nesvarbu. nulemiantis nusikaltėlio pavojingumą ir skirtinos bausmės dydį. ir ją apib#dinantys požymiai padarius nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenyb0. !asmuo. turinys. mokslą. ir turinčius įtakos nusikalstamos veikos sudėčiai. sulauk0s įstatyme nustatyto amžiaus (o tam tikrais atvejais dar atitinkantis spe*ialaus subjekto požymius%. padariusio nusikalstamą veiką. kuris pasireiškia tuo. ar nusikaltėlis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo apib#dinamas teigiamai ar neigiamai. /ačiau pagrindinis kriterijus. >= . gyvena amoral' gyvenimą. pasireiškiantys padarant nusikalstamą veiką. Nusikaltėlius apib#dina tie patys požymiai. taigi kokias poveikio priemones taikyti nusikaltusiam. išsilavinimas. adariusio nusikalstamą veiką asmens asmenyb0 apib#dinantys požymiai yra tokie$ poži#ris į padarytą nusikalstamą veiką. /o$iologinė baudžiamosios teisės mokykla ir jos poži8ris 6 kaltininko asmenyb2. šeiminė padėtis. tačiau turi didel0 reikšm0 bendram nusikaltusio asmens asmenybės paveikslui sudaryti. kad minėti terminai nėra tapat#s. /ai terminas. asmenyb0. skirtingas j' turinys ir reikšmė baudžiamojoje teisėje. ar ne. rie 6akultatyvi' objektyvi'j' nusikalstamos veikos sudėties požymi'. 8ažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save. lytis. jog jis ir vėl gali nusikalsti. Disi šie bruožai apib#dina kaltininko asmenyb0 ir jos pavojingumą. todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti nusikaltėlio asmenybė. prokurorui ir ypač teismui svarbu tinkamai parinkti atsakomybės priemones nusikaltusiam asmeniui. kurie neturi tiesioginės įtakos veikos pa vojingumui. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis ir pakankamas pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. ne kartą teistas. jei padaryta įstatymo draudžiama veika ir ją padarė asmuo. elgesys buityje. taigi nulemiančius veikos baudžiamumą. pripažinta ar nepripažinta kaltė. kokia naujos nusikalstamos veikos padarymo tikimybė. /rauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo (nusikaltimo subjektas% yra terminas.e išvardyt' požymi'. į kurią įeina tokie duomenys . 3tkreiptinas dėmesys. padarini' sunkumas parodo asmens antiso*ialines nuostatas. yra jo padaryta nusikalstama veika ir jos požymiai. nusikaltusio žmo gaus asmenybė turi didžiul0 įtaką individualizuojant baudžiamąją atsakomyb0 ir bausm0. jos pavojingumą apib#dina dar dvi grupės požymi'$ požymiai. Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė . 1r todėl pirmiausia vertina mi asmens. užsiėmimas ir kt.tai nusikaltusio asmens asmenybė. trauktinas baudžiamojon atsakomybėnQ (kaltininkas% ar !nusikaltimo subjektasQ baudžiamosios teisės teorijoje vartojamas nusikalstamą veiką padariusio asmens (nusikaltėlio% asmenybės terminas. kuris sujungia objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. teistumas ir kt. kuris aprėpia nusikalstam' veik' sudėtyse keliamus reikalavimus asmeniui. bausmė jam skiriama b#tent todėl. Nusikaltimą padar0s asmuo nėra kažkoks ypatingas asmenybės tipas.-altininko asmenybė. kuris pasireiškia tuo. laikyt'si įstatym' ir nenusikalst'. Dertinti padeda byloje surinkta medžiaga apie kaltininko asmenyb0. kad jis apib#dindamas labai neigia mai. 5is turi savo turinį ir vartojamas įrodinėjant veikas. savanoriškas žalos atlygini mas. kuris leidžia išskirti iš vis' žmoni' ir atskirai analizuoti žmogaus. nuoširdus gailėjimasis. niekur nedirba. jog asmuo ateityje gali padaryti nauj' nusikalstam' veik'. :sminė nusikalstamą veiką padariusio asmens (nusikaltėlio% asmenybės savybė yra jo pavojingumas. /erminas !nusikalstamą veiką padariusio asmens (nusikaltėlio% asmenybėQ turi kiek kitokį turinį ir reikšm0. asmenybės bruožai$ kiek asmuo kelia pavoj' aplinkiniams. Nors asmuo baudžiamas už padarytą veiką. Nors ir neturi įtakos baudžiamajam teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui. kad. kad yra pavojus. Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė . jei jis nepadarė įstatyme numatytos veikos. apib#dinantys ją iki padarant nusikalstamą veiką. kad yra tikėtina. kad yra pavojus. negalima traukti asmens baudžiamojon atsakomybėn siekiant užtikrinti visuomenės saugumą vien už tai. so*ialinė padėtis. /ačiau nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenyb0 apib#dina ne vien požymiai. 0usikalstamos veikos sudėties objektyvieji (akultatyv8s požymiai ir jų reikšmė nusikalstamų veikų kvali(ikavimui. Nusikalstamos veikos padarymo b#das. liečiančius asmenį. -altininko asmenybės sąvoka. prisipažino ir labai gailisi padar0s nusikalstamą veiką. ankstesnės padarytos nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai. /ai vadinamoji so*ialinė-demogra6inė nusikaltusio asmens *Harakteristika.tai nusikaltusio asmens asmenybė. priskiriama$ • nusikalstamos veikos dalykas. :sminė nusikalstamą veiką padariusio asmens (nusikaltėlio% asmenybės savybė yra jo pavojingumas. kurie *Harakterizuoja visus kitus žmones. padėjimas išaiškinti bendrininkus ir kt. baudžiamoji teisinė reikšmė. Nustačius esant nusikalstamos veikos sudėties požymi'. Dienas iš bausmės tiksl' yra atimti iš asmens galimyb0 daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti jį. . Ireta termin' !nusikalstamą veiką padar0s asmuoQ. 7ita vertus. padariusį nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenyb0 iki padarant nusikalstamą veiką apib#dina tokie požymiai$ poži#ris į darbą.

3ntai <M= straipsnyje ()ukčiavimas% numatyta$ !/as. tėvas ar vaikas (> punktas%. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė. in6orma*ija. aveikiant svetimą turtą yra padaroma žala nuosavybei. . tuo darydamas jam žalą. 8ažniausiai į šias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bausmes. . /aigi nusikalstamos veikos sudėtyje gali b#ti panaudoti ir keli požymiai. 3ntai . turintis tam tikrus požymius.7 <M? straipsnyje (/urto iššvaistymas% nusikaltimo dalykas su6ormuluotas kiek plačiau negu vagystės + !svetimas turtas ar turtinė teisėQ.ietuvos 4espublikos valstybės paslaptis. labai glaudžiai susij0s su pavojingos veikos požymiu. kurie patys naudojami nusikaltimui padaryti.7 ==@ straipsnyje (7yšininkavimas% nusikalstamos veikos dalykas įvardytas žodžiu !kyšisQ. išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. 3ntai nužudymo nusikalstamos veikos dalykas yra žmogus. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė. tačiau palengvina atlikti nusikalstamus veiksmus arba sudaro jo materialias prielaidas.7 spe*ialiosios dalies straipsni' dispozi*ijose nurodomos labai retai. du ar daugiau žmoni' (@ punktas%. kaip jos sudėties požymis.7 spe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje. baudžiamas. Nusikaltimo padarymo b#das. laikas. kuriuo padaroma pavojinga veika. nes paveikiant žmog' padaroma žala tokiai vertybei . Nusikaltimo įrankiai. kuri yra . 6rankiai bei aplinkybės.. o jį panaudojant + jau nusikaltimo padarymo priemonė. • jos padarymo b#das. susij0s su nusikaltimo padarymo b#du. /ai pavojingos veikos raiškos b#das ar jos padarymo metodas.6sibrovimas į patalpą. 5ei nusikalstamos veikos padarymo b#das yra pagrindinės (konstitu*inės% nusikalstamos veikos sudėties požymis. kad nusikalstamos veikos padarymo b#das kai kuriose sudėtyse kartu yra ir pavojingos veikos požymis (pvz. 2is nusikalstamos veikos sudėties požymis gana dažnai naudojamas įstatym' leidėjo 6ormuluojant nusikalstam' veik' sudėtis. kuri saugoma . saugyklą ar saugomą teritoriją. baudžiamas.audžiamajame kodekse aprašant nusikalstamos veikos sudėtį dažniausiai naudojami požymiai yra$ • nusikalstamos veikos dalykas. labai glaudžiai susij0s su pavojingos veikos požymiu. kai jie aprašyti .tkreiptinas dėmesys.7 >JJ straipsnyje (8okumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas% nustatyta$ !/as.7 <<R straipsnyje (2nipinėjimas% yra in6orma*ija. priemonės. suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. nusikalstamos veikos padarymo laikas ir vieta.Q 7iti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai daug rečiau naudojami 6ormuluojant nusikalstam' veik' sudėtis. nėščia moteris (? punktas%. priemonės.• • jos padarymo b#das. kurį veikiant pažeidžiamos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės.. tačiau tam tikras b#das gali sunkinti atsakomyb0.. Nusikaltimo padarymo vieta ir laikas . Nusikalstamos veikos dalykas yra daiktas. 3ntai vagystės nusikalstamos veikos dalykas yra apibrėžiamas žodžiais !svetimas turtasQ.žmogaus gyvybei. žmogus (nužudymo nusikalstamos veikos dalykas%. bet ir turtinė teisė ar turtinė pareiga arba net turtinio pob#džio veiksmai.tai daiktai ir ar priemonės. Disi šie požymiai apib#dina objektyviąją nusikaltimo pus0. kas apgaule savo ar kit' naudai įgijo svetimą turtą ar turtin0 teis0. Nusikalstamos veikos padarymo b#das. kaip buvo padarytas nusikaltimas. Nusikaltimo dalykas gali b#ti žmogus apskritai ar žmogus. priemonės. kurį veikiant pažeidžiamos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės.tai 6akultatyvieji bendrosios nusikaltimo sudėties požymiai.7 <MJ straipsnyje ( lėšimas% nustatyta$ !/as.Q agaminant netikrą dokumentą.t. jo nesant ar neįrodžius. vieta. užsienietis.7 LD11 skyriaus !Nusikaltimai žmogaus gyvybeiQ straipsniuose. Nusikaltimo padarymo priemonės. t. turtinė teisė ar turtinė pareiga arba turtinio pob#džio veiksmaiQ.7 <=R straipsnio = dalies >+@ punktuose nusikalstamos veikos dalykas dar labiau tikslinamas$ juo gali b#ti ne bet koks žmogus. kurias kaltininkas tiesiogiai vartoja darydamas nusikaltimą. kitaip nei nusikaltimo dalykas. plėšimas padarytas panaudojant 6izinį smurtą – smurtavimą%. kitaip nei nusikaltimo dalykas.. ar yra pagrindinė nusikaltimo sudėtis.p.7 <BM straipsnio (Dagystė% = dalyje yra dar vienas sudėties požymis. transporto priemonė ir t. Nusikalstamos veikos dalykas yra daiktas. b8das. kad nusikalstamos veikos padarymo b#das neturi reikšmės veikos nusikalstamumui ir konstatuoti. . 0usikalstamos veikos dalykas. aprastai į nusikaltimo padarymo priemones ir įrankius atsižvelgiama individualizuojant bausmes. įrankiai ir kitos aplinkybės. laikas. 8ar plačiau apibrėžiamas turto prievartavimo nusikaltimo dalykas$ nusikals tamos veikos dalykas čia yra !turtas. kurio dispozi*ijoje panaudoti iš karto trys 6akultatyvieji požymiai$ nusikalstamos veikos padarymo laikas. Nusikaltimo dalykas . Dienas iš nedaugelio . >> . . dokumentas yra nusikaltimo dalykas. Nusikaltimo dalykas gali b#ti ne tik daiktas. . . 5ei jie yra numatyti konkrečioje nusikaltimo sudėtyje. jų samprata. 5ei nusikalstamos veikos padarymo priemonė turi įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Nusikalstamos veikos padarymo b#das.endra taisyklė yra tokia$ šie požymiai įeina į nusikalstamos veikos sudėtį ir nulemia veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą tik tais atvejais.. kas pagamino netikrą dokumentą. kuriuo padaroma pavojinga veika. Nusikaltimo dalykas gali b#ti ne tik daiktas.. Nusikaltimo padarymo priemonėmis ir įrankiais kaltininkas tiesiogiai veikia nusikaltimo objektą. yra materialus daiktas. jie tampa b#tinaisiais jos požymiais. jei šis požymis panaudotas kvali6ikuotoje nusikaltimo sudėtyje. jo samprata. įstatym' leidėjas įtraukia šį požymį į nusikalstamos veikos sudėtį. kas panaudodamas 6izinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimyb0 nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.. Cstatym' leidėjas kai kurias nusikalstam' veik' sudėtis 6ormuluoja taip. vieta ir priemonės. o motina. apib#dinantys nusikalstamos veikos padarymo b#dą.tai daiktai.Q Nodis !apgaulėQ nurodo svetimo turto neteisėto įgijimo b#dą . kaip jos sudėties požymis. 3tkreiptinas dėmesys. Tai pavojingos veikos raiškos b8das ar jos padarymo metodas.7 straipsni'. mažametis vaikas. baudžiamas. bet ir turtinė teisė ar turtinė pareiga arba net turtinio pob#džio veiksmai. aplinkybės. nėra nusikalstamos veikos sudėties. kad nusikalstamos veikos padarymo b8das kai kuriose sudėtyse kartu yra ir pavojingos veikos požymis. . 3ntai . Nusikaltimo padarymo b#das parodo. yra materialus daiktas. 0usikalstamos veikos padarymo vieta.

pripažinta ar nepripažinta kaltė. parodo. jog jis ir vėl gali nusikalsti. nulemiantis nusikaltėlio pavojingumą ir skirtinos bausmės dyd6. 8ėl 6izinio asmens pasakytina. kad. apimtis yra platesnė. so*ialinė padėtis. leidžia spr0sti. 3ntai pagal . avyzdžiui. išsilavinimas. tačiau turi didel0 reikšm0 bendram nusikaltusio asmens asmenybės paveikslui sudaryti. bet ir gali daryti įtaką nusikalstamos vei kos pavojingumui. /ai 6akultatyv#s objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai..7 <<B straipsnį (1šdavystė% baudžiamojon atsakomybėn gali b#ti traukiamas ne kiekvienas asmuo. /ai vadinamoji so*ialinė-demogra6inė nusikaltusio asmens *Harakteristika. apib#dinantys trauktiną baudžiamojon atsakomybėn asmenį. Nusikaltimą padar0s asmuo nėra kažkoks ypatingas asmenybės tipas. jos pavojingumą apib#dina dar dvi grupės požymi'$ • požymiai. interesus. iš esmės apib#dina tam tikrus kaltininko asmenybės bruožus. kaip nusikalstamos veikos sudėties požymį. 9adariusio nusikalstamą veiką asmens asmenyb0 apib#dinantys požymiai yra tokie$ poži#ris į padarytą nusikalstamą veiką. Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenyb0. mokslą. Nusikaltėlius apib#dina tie patys požymiai. kad yra tikėtina. 8ispozi*ijoje neaprašyt' asmenyb0 apib#dinanči' požymi' reikšmė apsiriboja išimtinai atsakomybės individualizavimu. 7o gero. . talpesnė už asmens. ar stambios pinig' sumos vagystė. /ie požymiai gali b#ti labai įvair#s ir apib#dinti skirtingas nusikaltusio asmens savybes. padarini' sunkumas parodo asmens antiso*ialines nuostatas. kiek kaltininkas yra sugadintas ir kokia tikimybė sulaukti iš jo nauj' nusikalstam' veik'.yra . pradedant nuo ly ties. kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku. gali turėti reikšm0 vertinant. darytina išvada. >? . mažametės išžaginimas ar nužudymas itin žiauriai. padėjimas išaiškinti bendrininkus ir kt. 3tkreiptinas dėmesys. Nusikalstamos veikos padarymo b#das. apib#dina daugybė požymi'. pilietybės ir baigiant turimomis pareigomis.7 spe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje. apib#dinantys ją iki padarant nusikalstamą veiką.7 =B= straipsnis (Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas%. /ai gali b#ti labai skirtingi kaltininką apib#dinantys požymiai. sulauk0s šešiolika metą. sąvoką. Dienas iš bausmės tiksl' yra atimti iš asmens galimyb0 daryti naujas nusikals tamas veikas ir paveikti jį. Cstatym' leidėjas dažnai vieną ar kitą nusikaltėlio asmenyb0 apib#dinantį požymį įtraukia į nusikalstamos veikos sudėtį. atlik0s bausm0. kad yra pavojus. numatan7ios spe$ialiuosius subjekto požymius. /pe$ialieji nusikalstamos veikos subjekto požymiai ir jų reikšmė 6rodinėjimo pro$esui Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė + tai nusikaltusio asmens asmenybė.#tent nusikalstama veika yra tas pagrindas. kurie *Harakterizuoja visus kitus žmones. jog asmuo ateityje gali padaryti naujų nusikalstamų veikų. Ta7iau pagrindinis kriterijus. įsibraunant į banką. • ir ją apib#dinantys požymiai padarius nusikaltimą. bausmė jam skiriama b#tent todėl. pa dariusio nusikalstamą veiką. asmenyb0. /aigi nnusikaltėlio asmenybės sąvokos turinys. kuris leidžia išskirti iš vis' žmoni' ir atskirai analizuoti žmogaus. nuoširdus gailėjimasis.. padariusį nusikalstamą veiką ir trauktiną baudžiamojon atsakomybėn. tik tam tikrais atvejais. pradedant nuo ly ties. /ie požymiai gali b#ti labai įvair#s ir apib#dinti skirtingas nusikaltusio asmens savybes. Disuma minėt' duomen' pateikia nusikaltusio asmens (nusikaltėlio% asmenybės vaizdą. 7o gero. teistumas ir kt. kuriame nustatyta$ !/as. ankstesnės padarytos nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai. /as pats pasakytina apie nusikalstam' veik' padarymo tikslus ir motyvus. Nors asmuo baudžiamas už padarytą veiką. )pe*ialaus nusikalstamos veikos subjekto požymiai įgyja b#tin'j' nusikalstamos veikos sudėties požymi' reikšm0 ir įrodinėjami tik tada. Disi šie bruožai apib#dina kaltininko asmenyb0 ir jos pavojingumą. Nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenyb0 iki padarant nusikalstamą veiką apib#dina tokie požymiai$ poži#ris į darbą. /ačiau padaryta nusikalstama veika yra tas pagrindas. tai dažniausiai aptinkamas 6akultatyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis. baudžiamas. kai jie aprašyti . /ačiau kai kuriais atvejais atskiri nusikaltėlio asmenybės bruožai turi įtakos ne tik paties nusikaltėlio pavojingumui. šeiminė padėtis. tačiau visi įvardijami bendru terminu + spe$ialaus subjekto požymis. . avyzdžiui.Q /pe$ialieji nusikalstamos veikos subjekto požymiai ir jų reikšmė 6rodinėjimo pro$esui. kuriuo remiantis išskiriama nusikaltėlio asmenyb0 ir todėl ji nagrinėjama. /aigi trumpai apib#dinus nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenyb0 ir ją apib#dinančius duomenis. 3ntai vieni asmenys labiau link0 į smurtinius nusikaltimus. lytis.e išvardyt' požymi' nusikaltimą padariusio asmens asmenyb0 apib#dina daug kit' požymi' kurie neturi tiesioginės įtakos veikos pavojingumui. elgesys buityje. todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti nusikaltėlio asmenybė. pilietybės ir baigiant turimomis pareigomis. ir padariusi nusikalstamą veiką. polinkius. kad nusikalstamą veiką padariusio asmens (nusikaltėlio% asmenyb0 apib#dina gerokai daugiau požymi'. negu asmenį. /ačiau nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenyb0 apib#dina ne vien požymiai. ar yra nusikalstamos veikos sudėtis. užsiėmimas ir kt. iš padarytos nusikalstamos veikos pob#džio (turtinė ar smurtinė nusikalstama veika% spr0stina apie kaltininko vertybin0 orienta*iją. /ada įstatym' leidėjas įtraukia juos į nusikalsta mos veikos sudėtį ir jie įgauna spe*ialaus nusikalstamos veikos subjekto požymio reikšm0. pasireiškiantys padarant nusikalstamą veiką. savanoriškas žalos atlyginimas. kiti į nusikalstamas veikas nuosavybei. apib#dinantys nusikalstamą veiką padariusį ir trauktiną baudžiamojon atsakomybėn asmenį. laikyt'si įstatym' ir nenusikalst'. uždraus5 tose vietose ar draudžiamomis priemonėmis ir padarė didelės žalos gyv#nijai. į kurią įeina tokie duomenys . yra jo padaryta nusikalstama veika ir jos požymiai.amžius. 7ai kurie požymiai. Baudžiamojo kodekso spe$ialiosios dalies normos. adaryta nusikalstama veika nulemia ją padariusio asmens (nusikaltėlio% pavojingumą. gyvenimo b#das. kad kiekvieną žmog'. koki' nusikalstam' veik' galima iš jo tikėtis. @sminė nusikalstamą veiką padariusio asmens %nusikaltėlio& asmenybės savybė yra jo pavojingumas. kuris pasireiškia tuo. kad įstatym' leidėjas dažnai vieną ar kitą nusikaltėlio asmenyb0 apib#dinantį požymį įtraukia į nusikalstamos veikos sudėtį. padariusio nusikalstamą veiką. 8ažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save. tai dažniausiai aptinkamas 6akultatyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis.

et dispozi*ijoje neaprašomi visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. /as kas nužudė kitą žmog'. labai paprastai – paprastose. .8 – amžius. išskyrus motyvą ir tikslą. ji yra aprašyta arba dispozi*ijoje. blanketinėse ir . Cstatym' leidėjas aprašo tik b#dingiausius esmingiausius požymius. pavojingi padariniai (teismo med. neaprašomi niekad.%.3. jeigu yra spe*. kad . 5os nustatomos aiškinant įstatymu. subjektas. 8ispozi*ija$ =. požymiai. sudėtys skirstomos į$ a% Eormalias – jei sudėtis sukonstruota taip kad .#tina įrodinėt ir veiką ir padarinius ir priežastinį ryšį. /ačiau šiuos požymius reikia įrodinėti –visus pagrindinius sudėtinius požymius. adariniai aprašomi tik kai kada. %reikėtų papildyti& 0usikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymo b8dai Baudžiamojo kodekso spe$ialiosios dalies straipsnio dispo:i$ijoje. 7ai kaltė tyčinė – neaprašoma. nužudymas – d#rė ir nenud#rė – nusikaltimas nepadarytas. net jei jie neaprašyti dispozi*ijoje. 8ispozi*ija$ <. sudėtingas%. ji yra aprašyta arba dispozi*ijoje. (žodžiai !tas kas" yra nuoroda į subjektą. 5os nustatomos aiškinant įstatymu. %reikėtų papildyti& Nusikalstamos veikos objektyvi'j' požymi' aprašymo b#dai . jis tiesiog įvardijamas. Cstatym' leidėjas aprašo tik b#dingiausius esmingiausius požymius. jis tiesiog įvardijamas.7 <B<M str. /iktai veika aprašyta išsamiai aprašomosiose dispozi*ijose. dalyje.t. gali b#ti nustatyti ir . *% 7vali6ikuotas – jose pagrindinės atžvilgiu numatyta daugiau požymi' sunkinanči' veiką ir kaltininko atsakomyb0. 7ai subjektas bendras tai rašoma !tas kas". arba paskutinėj ar priešpask. 1švada%. neįrodinėjamas. :ksp. nes visus aprašyt netikslinga. > ir kitose dalyse.ietuvos valstybės išdavyst0. atžvilgiu – nužudymas labai susijaudinus. išskyrus motyvą ir tikslą.ietuvos 4espublikos piliečiu. )ubj. <=R str. )ubjektyvieji požymiai nustatomi iš . 7itas variantas 3tskir' straipsni' dispozi*ij' analizė leidžia padaryti gana svarbią išvadą. asmens negalima traukt . d% rivilegijuotas – jos pagrindinės atžvilgiu numato požymi'. numatytas . vz. kartu įtvirtinami ir sudėties požymiai kuriuos reikia aprašinėt. neatsakomas niekad. apib#dinantis padariusį nusikalstamą veiką asmenį. )8 straipsnio dispozi*ijoje aprašant nusikaltimą. <=R str. neatsakomas niekad. nes visus aprašyt netikslinga. akaltinamumas (požymis% neaprašomas. kartu įtvirtinami ir sudėties požymiai kuriuos reikia aprašinėt. /as kas nužudė kitą žmog'. riežastinis ryšys str.7 <B<M str. vz. 7ai kaltė neatsargi. nudurė%.3 kyla tik padarius pavojingą veiką ir neaprašyti padariniai. neįrodinėjamas. riežastinis ryšys str.7 spe*ialiosios dalies LLL111 skyriuje numatomos nusikaltim' ir baudžiam'j' nusižengim' valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sudėtys. 5eigu nėra bent vieno iš sudėties požymi'. pavojingi padariniai (teismo med. pavadinime (objekto požymis. <=R < d. 2iuo atveju asmens pareiginis statusas tu ri vieno iš b#tin'j' nusikalstamos veikos sudėties požymi' reikšm0.t. nudurė%. atskirais atvejais – atskiru str. neaprašomi niekad. atsakys tik tie asmenys.7 ==@.7 spe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje aprašomi ne visi nusikaltimo sudėties požymiai. = d. jeigu yra spe*. sudėtingas%. b% Gaterialias – jei aprašyta ir veika ir padariniai. priežastinis ryšys (aprašomas kai jis yra komplikuotas. Eakultatyviniai požymiai aprašomi kartais kai to reikia sudėčiai. avojinga veika aprašoma visais atvejais . ir dažniausiai iš skyriaus kuriame straipsnis yra pavadinimo. dalyje. požymiai. Tž nusikalstamas veikas. subjektas. >@ . 7it' valstybi' piliečiai negali b#ti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už . ==R straipsniuose. 1švada%. ir dažniausiai iš skyriaus kuriame straipsnis yra pavadinimo. priežastinis ryšys (aprašomas kai jis yra komplikuotas. akaltinamumas neaprašomas niekad. /ačiau šiuos požymius reikia įrodinėti –visus pagrindinius sudėtinius požymius. reikamais atvejais įrodinėjama priešinga b#klė – nepakaltinamumas (.o tik esantis nusikalstamos veikos padarymo metu . blanketinėse ir .t. vertybės%. pavadinime (objekto požymis. /aigi asmens pilietybė yra b#tinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nusikaltimo pabaigos momentas yra veikos atlikimo momentas. Nusikaltimo pabaigos momentas yra padarini' ar pasekmi' atsiradimo momentas. agal veikos aprašymo b#dą.7 str. padarini' aprašymą arba neaprašymą. (<=R% be joki' sunkinanči'Wlengvinanči' aplinkybi'. )ubjektyvieji požymiai nustatomi iš . akaltinamumas neaprašomas niekad. labai paprastai – paprastose. 5os skirstomos pagal$ b% agrindines – jos numato minimal' kiekį požymi'. 7ai kaltė neatsargi. . Dertybės dispozi*ijoje neaprašomos beveik niekad. . adariniai aprašomi tik kai kada. 8ispozi*ijoje įtvirtinta sudėtis.t. /iktai veika aprašyta išsamiai aprašomosiose dispozi*ijose. reikamais atvejais įrodinėjama priešinga b#klė – nepakaltinamumas (. str. )ubjekto amžius neaprašomas. b#tin' ND pripažinti nusikaltimu. (žodžiai !tas kas" yra nuoroda į subjektą. Dertybės dispozi*ijoje neaprašomos beveik niekad. kurie yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys. str. 4eikia įrodinėt tik veiką. arba paskutinėj ar priešpask. vz. Nužudymas. gali b#ti nustatyti ir . <=R str. vz$ <>J str. net jei jie neaprašyti dispozi*ijoje. .%. 9avojinga veika aprašoma visais atvejais . 7ai kaltė tyčinė – neaprašoma. !Nužudė" yra nuoroda į pavojingą veiką (kaip ta veika pasireiškia$ nušovė. Nužudymas.7 str. vertybės%. ==M. )ubjekto amžius neaprašomas.et dispozi*ijoje neaprašomi visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. 7ai subjektas bendras tai rašoma !tas kas". Neaprašyti požymiai nustatomi aiškinant įstatymą. tačiau tai netapačios sąvokos. :ksp. akaltinamumas (požymis% neaprašomas. lengvinanči' ND ir kaltininko atsakomyb0. 5os įtvirtintos pirmose straipsni' dalyse.8 – amžius. !Nužudė" yra nuoroda į pavojingą veiką (kaip ta veika pasireiškia$ nušovė.7 spe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje (1š 7onspekto paskait'% )pe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje aprašant nusikaltimą. 5os įtvirtintos po pagrindinės =. įžeidimas – sudėtis – nemateriali. )udėtys klasi6ikuojamos pagal j' aprašymo b#dą. Neaprašyti požymiai nustatomi aiškinant įstatymą. Eakultatyviniai požymiai aprašomi kartais kai to reikia sudėčiai. )ubj.

kuri' atsakomybės klausimai sureguliuoti . neįmanoma juridinio asmens atsakomybė. agrindiniai baudžiamosios atsakomybės subjektai yra privat#s juridiniai asmenys. 5os tik bendrai įvardija draudžiamą veika. valstybės ir savivaldybės institu*ija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organiza*ija. kai įeina į nusikaltimo sudėtį ir yra įrodinėtini tiriant nusikaltimą. nes .audžiamajame kodekse nepateikiama juridinio asmens sąvoka. Dienintelė išimtis.>? straipsnio > dalį yra tenkinti privačius interesus. gali b#ti. jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar 6galiotas atstovas dėl šio straipsnio dalyje nurodyto asmens nepakankamos prieži8ros arba kontrolės. t.>> straipsnyje nustatyta. tačiau jis nepakaltinamas. tie juridiniai asmenys. 7artu vadovaujamasi ir . 3ntai pakaltinamumo požymis 7odekso spe*. /aigi vieš'j' juridini' asmen' baudžiamoji atsakomybė yra ribota. identitetas. loginį ar kitokį įstatymo aiškinimo b#dą. Nusikaltimo subjekto pagrindinis požymis. Nusikaltimo subjektyviosios pusės pagrindini' požymi' aprašinėjimo taisyklės nevienodos. )iaurai aiškinant šią . >A . Iuridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už (i:inio asmens padarytą nusikalstamą veiką sąlygos. už kuri' padarymą šio kodekso spe*ialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens bau džiamoji atsakomybė. 5uridiniai asmenys savo ruožtu skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. 5is aprašomas bendrojoje dalyje. /iesa.7 normomis. galėjimą sudaryti savo vardu sandorius.remiantis skirsnio (skyriaus%. )kaitydami dispozi*iją ir panaudodami gramatinį. dalies str. Dadinasi. )traipsnio > dalyje teigiama. agal . .7 =J straipsnyje nustatytos dvi grupės juridini' asmen' baudžiamosios atsakomybės sąlyg' . 5uridiniai asmenys savo ruožtu gali b#ti viešieji ir privatieji bei ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės. b#ti ieškovu ar atsakovu teisme. kad juridinis asmuo atsako už 6izinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju.ivilinio kodekso =. 3išku. pavadinimu. 3ntras. savarankišk' tiksl' ir interes' turėjimą bei t. /okia sąvoka pateikiama . tokia situa*ija išties reta. < dalyje nurodyta. .>> str. kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas.7 neatsako valstybė. agrindiniai baudžiamosios atsakomybės subjektai yra privat#s juridiniai asmenys. dalies straipsni' dispozi*ijose.>? straipsnio > dalį yra tenkinti privačius interesus. mažai pasakantis apie nusikaltimo objektą. /aigi vieš'j' juridini' asmen' baudžiamoji atsakomybė yra ribota. padar0s veiką. )traipsnio = dalyje nustatyta. kitais apie jį neužsimenama. norint patraukti atsakomybėn juridinį asmenį. įstaiga ar organiza*ija. /eisėsaugos pareig#nai aiškindami baudžiamąjį įstatymą ir spr0sdami juridini' asmen' baudžiamosios atsakomybės klausimus (pvz. nedetalizuodamos.!už šią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuoQ. įstaiga ar organiza*ija.7 straipsnio dispozi*ijose dažniausiai yra aprašinėjami ir norint juos išaiškinti didesni' problem' nekyla. /aigi pažymėtina. dispozijose niekada neaprašinėjamas.7 =J straipsnio = ir > dalyse.7 greta 6izinio asmens įtvirtinama ir juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.kaltininko amžius. galima konstatuoti. kad pagal šį kodeksą neatsako valstybė. kad joje numatyti šie juridinio asmens požymiai$ juridinio asmens organizuotumas. lačiai aiškinant galima išskirti ir kitus požymius$ juridinio asmens turto atskirumą nuo jo dalyvio turto. kai yra šioje dalyje numatyt' sąlyg' visuma. dalies straipsni' dispozi*ijose nenurodomas. b#ti ieškovu ar atsakovu teisme. koki' konkreči' veik' padarymas sudaryt' nusikaltimo objektyviąją pus0.ivilinio kodekso normomis.agrindiniai nusikaltimo požymiai įeina į vis' nusikaltim' sudėtį. 5uridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos 6ormuluojamos .7 =J straipsnio = dalį juridinis asmuo atsako tik tuo atveju. padariusį nusikaltimo požymius atitinkančią veiką. aprašyti jie mus dominančio . veik2s individualiai ar juridinio asmens vardu. Hra trys b8dai pagrindiniam nusikaltimo objekto požymiui nustatyti. kuriame įdėtas mus dominantis straipsnis. turėjo teis2. tačiau negali jos pakeisti.blanketinės straipsni' dispozi*ijos. juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas.kaltė. . ir įrodyti esant nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje. y.7 normą. =JJJ met' .> dalyje.7 straipsnis. jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė (i:inis asmuo. 5i gali papildyti 6izinio asmens baudžiamąją atsakomyb0.7 =J straipsnio @ dalyje nustatyta. y.7 yra išvestinė iš 6izinio asmens baudžiamosios atsakomybės. 7itas subjektyviosios pusės požymis. eidamas vadovaujan7ias pareigas juridiniame asmenyje.viena grupė sąlyg' nustatyta straipsnio = dalyje. tačiau ji galima. galime nustatyti kokias vertybes saugo mus dominantis . kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė. kad juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atve ju. kad . /ik tada galima kelti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą. 5ei tokios nuorodos nėra. tie juridiniai asmenys. kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė. kad yra nustatytas 6izinis asmuo.7 =. taigi yra nustatinėjami tiriant visus nusikaltimus. 7itaip nei 6iziniai asmenys. kai skirsnio pavadinimas yra gan aptakus. . Iuridinio asmens požymiai. kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas.7 spe*. kuri' tikslas pagal . agal . Nusikaltimo objektyviosios pusės pagrindiniai požymiai .iviliniame kodekse. Nenustačius 6izinio asmens. ar įmonė yra juridinis asmuo ar ne% vadovaujasi .7 =. b#tina nustatyti 6izinį asmenį. 8abar jis yra aprašomas tik tais atvejais kai kaltės požymis siejamas su tyčia ar neatsargumu. Iuridinis asmuo kaip baudžiamosios atsakomybės subjektas.7 straipsnio dispozi*ijoje ar ne. . vienais atvejais nurodomas spe*. arba !& kontroliuoti juridinio asmens veiklą. kuri' tikslas pagal . galėjimas b#ti ieškovu ar atsakovu teisme bei įgyti tam tikras teises ir pareigas. todėl netraukiamas baudžiamojon at sakomybėn. kita . irmas. jeigu jis.įstatym' aiškinimas. valstybės ir savival dybės institu*ija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organiza*ija. 2į b#dą naudinga panaudoti tais atvejais.t. 1& atstovauti juridiniam asmeniui arba & priimti sprendimus juridinio asmens vardu. juridinis asmuo nėra baudžiamosios atsakomybės subjektas. Nusikaltimo sudėties 6akultatyviniai požymiai aprašinėjami tik tais atvejais. neatsižvelgiant i tai. Disi požymiai bendri visoms nusikaltim' sudėtims įvertinti..ivilinio kodekso =. Taigi pirma juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra (i:inio asmens padarytos nusikalstamos veikos. 5uridinio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal .7 bendrojoje dalyje. /okiu atveju nubaudžiamas tik juridinis asmuo.7 spe*ialiosios dalies straipsnio paskutinėje ar vienoje iš paskutini' dali' b#na įrašyta standartinė nuoroda. t.

Taigi pirma juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga pagal šio straipsnio dal6 5 nusikalstamą veiką padaro ir bau5 džiamojon atsakomybėn trauktinas (i:inis asmuo gali b8ti ir ne vadovaujantis 6monės darbuotojas. neįgaliotas juridinio asmens. arba !& kontroliuoti juridinio asmens veiklą& nepakankamos prieži8ros arba kontrolės. Tre7ia sąlyga nustato. kontrolėQ lyg ir reikšt'. su pačiu nusikaltimu. kai kalbama apie 6izinio asmens atsakomybės pagrindus. numatytas . . . kieno interesais daroma veika. todėl nenuostabu. kad juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei pagal . yra tik toks vadovaujan7ias bpareigas einantis asmuo. . <. objektyviai egzistuojanti erdvėje. 9agaliau tre7ia sąlyga 5 (i:inio asmens veika. b% agrindiniai ir 6akultatyviniai sudėties požymiai. /ačiau 6izinis asmuo turi b#ti nustatytas ir jo padaryta nusikalstama veika įrodyta.ntra sąlyga B veika padaryta juridinio asmens naudai. padar0s nusikalstamą veiką. ar jis veikia individualiai. kokią reikšm0 turi 6aktas. už6iksuota pavieni' juridini' asmen' patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atvej'. savo nuoži#ra. )varbu. /ačiau vienas dalykas. Cstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą. jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar 6galiotas atstovas. turin7ių teis2. ar juridinio asmens var du ar jo įgaliotas. Mbjektyvieji sudėties požymiai yra. kaip ji bus sprendžiama. t. a% Pbjektyvieji ir subjektyvieji požymiai. kuris. kad .7 = straipsnio ? dalimi baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėtis asmens veikoje. 8ėstytojo padiktuota @ tema per įžangines paskaitas$ /eorijoje sudėtis apibrėžiama kaip baudžiamajame įstatyme numatytu objektyvi' ir subjektyvi' požymi' visuma. ir apčiuopiama jusliškai veika.7 =J straipsnio = dalyje. P nusikaltimo sudėtis yra abstrak*ija – protu suvokiam' požymi' visuma. niekieno neįgaliotas. iš j' ir kalt0S /ai viena iš pagrindini' problem'. 8ėl sudėtingos įstatymo 6ormuluotės įrodyti visas juridini' asmen' baudžiamosios atsakomybės sąlygas. y. 1& atstovauti juridiniam asmeniui arba & priimti sprendimus juridinio asmens vardu. negalima atsakyti į visus r#pimus juridini' asmen' baudžiamosios atsakomybės klausimus.numatytą veiką.ntra juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga susijusi su tuo. priemonės& <<. padarymo b#das& R. o ne jo viršininkai. /en teigiama. ir nuo to. kad ir 6izinio asmens savarankiškai padaryta veika juridinio asmens naudai taip pat užtrauks juridiniam asmeniui baudžiamąją atsakomyb0. /ačiau įstatyme su6ormuluotos sąlygos aiškinimas leidžia daryti išvadą. kad (i:inis asmuo.ietuvoje iki šiol. veikiantis juridinio asmens naudai. ažymėtina. kad tokiu atveju juridinis asmuo neatsakys. . turėjo teis2. /ik minėt' sąlyg' visuma leis traukti juridinį asmenį bau džiamojon atsakomybėn.juridini' asmen' atsakomybės pagrindai. kad nepakankama vadovaujanči' asmen' kontrolė neeliminuoja tyčinio veikos padarymo juridinio asmens naudai pagal žemesnio rango darbuotoj' užduotį ar dėl nepakankamos žemesnio rango vadov' kontrolės. net ir veikdamas juridinio asmens vadovybės nurodymu.e to. 5i nėra pavojinga ar priešinga teisei. pavojingi padariniai& ?. o baudžiamosios teisės doktrinoje dar nėra visiems priimtino šio klausimo sprendimo. Cstatyme neaiškinama. kad jie apib#dina išoriškai matomą bei išoriškai nematomą nusikalstamos veikos puses bei tą veiką padariusį asmenį. darydamas B. dėl šio straipsnio dalyje nurodyto asmens nepakankamos prieži8ros arba kontrolės. nėra paprasta. priežastinis ryšys tarp veikos ir padarini'& @. 3r ir dėl juridini' asmen' teismas turi nustatyti tuos pačius visus padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Iei nusikalstamą veiką padaro paprastas darbuotojas. Nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.7 =J straipsnio = dalyje numatytais pagrindais. kitas dalykas . kitaip nei kitose valstybėse. Nesvarbu. padaryta dėl juridinio asmens vadovaujan7ių asmenų %asmenų. įstatyme aiškinama.audžiamajame kodekse ji nesprendžiama. jo veika neužtrauks juridiniam asmeniui baudžiamosios atsakomybės . o ir paprastas darbuotojas. kitos objektyvios aplinkybės& >B . padarymo įrankiai& <J. 1š veikos turi b#ti matomi juridinio asmens interesai. kad nusikalstamą veiką (i:inis asmuo padaro juridi5 nio asmens naudai arba interesais. arba !& kontroliuoti juridinio asmens veiklą. tai ne paprastas darbuotojas. /ačiau atkreiptinas dėmesys. nulemianti pavojingos veikos. 1& atstovauti juridiniam asmeniui arba & priimti sprendimus juridinio asmens vardu. )udėtis nepatintina su veika. nes nepakankamai vadovaujanči' asmen' priži#rimas ar kontroliuojamas turi b#ti tiesiogiai asmuo. o einantis vado5 vaujan7ias pareigas juridiniame asmenyje. tiek > dalyje reikalaujama sąlyg' visumos. Nes nusikaltimas yra išoriškai matoma. /ačiau net ir nustačius visas sąlygas. pavojinga veika& >. 0usikalstomos veikos sudėties strukt8ra. kad (i:inis asmuo. /iek . padarymo laikas& B. 7aip žinoma. /ai jau yra įrodinėjimo dalykas byloje.. kurio veika gali užtraukti atsakomyb2 juridiniam asmeniui. 8eja.7 =J straipsnyje. kuri' yra tiek. nusikalstamos veikos objektas arba baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės& =.7 =J straipsnio > dalyje 6ormuluojamos alternatyvios ir šiek tiek kitokios (paprastesnės% juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Nodžiai !nepakankama prieži#ra.7 =J straipsnio = dalį b#tina ir vis' pirmiau aptart' sąlyg' visuma. kad juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju. nusikalstamos veikos dalykas& A. 3lternatyva su6ormuluota tik dėl trečioje sąlygoje paminėto 6izinio asmens teisinio statuso. kad 6izinis asmuo veikia savo ini*iatyva ir siekdamas naudos sau. pripažinimą nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. padarymo vieta& M. remiantis . priklausys teism' praktikos 6ormavimas. kad juridinio asmens naudai 6izinis asmuo veikė savarankiškai.

tikslas ir motyvas >. motyvas& ?.7 spe*ialiosios dalies straipsni' dispozi*ijose nurodomas tais atvejais. b% 1akultatyviniai – tokie požymiai. oelgiu parodomas žmogaus poži#rį į tam tikrus gyvenimo reiškinius.7 =M< str. kad jie nurodomi .7 spe*ialiosios dalies straipsnio. kai dėl kažkoki' priežasči' objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai neatitinka subjektyvi'j'. kurie naudojami konstruojant tik kai kurias sudėtis. kai įeina į nusikalstamos veikos sudėtį ir yra įrodinėtini baudžiamojoje byloje. /ačiau kaip elgtis tais atvejais. kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra subjektyvusis asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindas. 5ie įrodinėjami nepriklausomai nuo to ar aprašyti jie dispozi*ijoje ar ne.4/T. Naujajame . kad žmogus suvokia.#tina nustatyti dar ir kitos r#šies požymius.JM/ C@F-M/ %0C& /EBI@-THCF@IF 9MLHJF. kaip suvokia. <M? str. 7itais atvejais neatsargi kaltės 6orma nurodoma pačiame straipsnio pavadinime ir jo dispozi*ijoje 6ormuluojant sudėties požymius (. 5ie įstatym' leidėjo aprašomi konstruojant nusikalstamą veiką. žmogaus sąmonėje vykstančius psi*Hinius pro*esus ir juos vertinti. t. . b#das. y.spe$ialiosios dalies straipsnio dispo:i$ijoje ir jų 6rodinėjimas. kai objektyvieji ir subjektyvieji jos požymiai sutiks. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis kalt6s požymis . . )ubjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiais glaudžiai susij0. <. pateisinančią. pakaltinamumas& =. agrindiniai nusikaltimo požymiai yra$ <. kurie vadinami subjektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. 1šoriškai pasireiškiantis žmogaus poelgis leidžia daryti išvadas apie jo poži#rį į tam tikras vertybes ir spr0sti jo teisinės atsakomybės klausimus.audžiam'j' įstatym' gali b#ti vertinami tik normalios psi*Hikos žmoni' poelgiai. jei teisiškai vertinant žmogaus poelgius ir sprendžiant jo atsakomybės klausimą į ją neb#t' atsižvelgiama. spe*ialaus subjekto požymis. koki' siekta subjektyvi' konkreči' padarini'. dėl to požymiai skirstomi. kvali6ikuojant nusikalstamą veiką. ?d. o pagal tai..t ai požymiai. a% 9agrindiniai – tokie sudėties požymiai. avyzdžiui. tikslas.7 spe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje neminima kaltės 6orma. arba paskutinėje straipsnio dalyje (pvz. kaltė& >. nusikalstamo subjekto amžius& <>.7 straipsnio dispozi*ijoje ar neaprašyti. Dargu ar b#t' teisinga poelgį vertinti tik pagal objektyviuosius jo požymius ir baudžiant žmog' neatsižvelgti į tai. 2ie požymiai įrodinėjami tik tada. Norint pavojingą poelgį pavadinti nusikalstama veika. . numato kažkokius padarinius. neatsižvelgiant į tai. jei pačiame įstatyme nepasakyta kitaip. Nmogaus poelgis duoda pagrindą pažvelgti į žmogaus vid'.%. /okie poelgiai nėra kažkokie paslaptingi. savo poelgiu sukėl0s pavojing' padarini'. vz. Nmogaus poelgis valdomas jo psi*Hikos ir veikos padarymo metu.= d. nusikaltimo padarymo laikas. )ubjektyvieji požymiai yra$ <. jie aprašyti dominančio . kai nusikalstamos veikos sudėtis įtraukia vien tik neatsargią arba greta tyčinės ir neatsargią kaltės 6ormą. savo elgesį suvokiančią. adaryta veika bus teisiškai teisingai įvertinta tik tada. agrindiniai požymiai įrodinėjami visais atvejais. tačiau arba ginklas neiššovė ar š#vis nebuvo taiklus. kai kyla asmens psi*Hinės b#senos pavojingos veikos padarymo metu klausimas. subjektas ' T@J.7 spe*ialiosios dalies straipsni' dispozi*ijose niekada nenurodomas.7 spe*ialiosios dalies straipsni' dispozi*ijose visais atvejais.7 <=R straipsnio = dalies R punkte minimas >M . ką daro. <. oelgio valdymas pasireiškia tuo. kažkoki' padarini' nori. už veiką.ietuvos baudžiamojoje teisėje neįmanoma baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką ir kilusią žalą nesant įstatymo numatyt' subjektyvi'j' požymi'. dėl to jie nustatomi tiriant visus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusikaltimus. 4eiškia tiriant nusikaltimą reikia įrodyt požymi' visumą. tačiau žmogaus poelgiui vertinti svarbią . o subjektyviesiems požymiams$ veika vertinama ne pagal objektyvius padarinius. kai yra aprašyti dispozi*ijoje.7 spe*ialiosios dalies straipsnio dispozi*ijoje aprašomi toli gražu ne visi konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.psi*Hin0. )ubjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai .7 <B straipsnyje. baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės& =. B d. padarytą nepakaltinamo asmens ar be kaltės. įrankiai. ką jis sako.F 0usikalstamos veikos subjektyviųjų požymių samprata.%. . motyvuoja savo poelgį. 3ntai nepakaltinamumo požymis . vadinasi. 7adangi žmogaus poelgis turi ne tik išoriškai matomą. numatančio atsakomyb0 už veiką. nepakanka nustatyti buvus objektyvi'j' nusikalstamos veikos sudėties požymi'. 0usikalstamos veikos subjektyviųjų požymių aprašymas B. P tai yra teisiškai reikšminga išvada sprendžiant žmogaus atsakomybės už padarytą veiką klausimus.7 <>= str. 8ėl 6akultatyvi'j' nusikalstamos veikos sudėties požymi' pasakytina. )udėtis yra objektyvi' ir subjektyvi' požymi' visuma. pavojinga veika& >. agrindini' subjektyvi'j' nusikalstamos veikos požymi' aprašymo taisyklės nevienodos. 2iuo atveju vertinant veiką iš baudžiam'j' įstatym' pozi*ij' prioritetas teikiamas ne objektyviesiems.7 įtvirtinta nuostata. 5uk žmogus. . 0E/F-. 2io požymio turinys yra bendras visoms nusikalstam' veik' sudėtims ir įtvirtintas . išskyrus pakaltinamumą. priežastinis ryšys& @. kaltė. )ubjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai turi didžiul0 reikšm0 baudžiamojoje teisėje. ožymi' teisinė reikšmė yra nevienoda.vadinamąją sub jektyviąją pus0. sudėtis numato baudžiamąją atsakomyb0 už veiką tik esant tyčinei kaltei. tai nurodoma arba pačioje . agrindinius nusikalstamos veikos sudėties požymius turi visos nusikalstamos veikos. dispozi*ijoje. nukreipiančią ir kontroliuojančią pus0. Normalaus žmogaus poelgiai visada yra valdomi. 5ei nusikaltimo sudėtis numato neatsargią kalt0. pakaltinamumas& B. vargu ar b#t' pateisinama. nevaldomi. priemonės ir dalykas =. /ada. kurie įrodinėjami tiriant kiekvieną nusikalstamą veiką. 2is požymis byloje nustatomas tik tais atvejais.. asmuo norėjo nužudyti kitą žmog'. spe*. pavojingi padariniai& ?. subjekto amžius& A. o subjektyviesiems požymiams. /okiu keliu eina ir teism' praktika. bet ir akiai nematomą. kurie apib#dina žmogaus vidin0 . gali j' visai nenorėti ar siekti visai kit' padarini'. vieta. kad baudžiamoji atsakomybė paprastai kyla tik už tyčines veikas. abrėžtina.<=. . kontroliuojami jo psi*Hikos. /aigi jei . prioritetas teikiamas ne objektyviesiems.

kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. buvimą psi*Honeurologijos dispanserio įskaitoje. kad b#t' nustatytas bent vienas momentas. jis negali atsakyti už padarytą veiką. skirtinguose . Nepakaltinamumo sąvoka remiasi dviem kriterijais$ juridiniu ir medi*ininiu. t. dėl kuri' asmuo netenka galimybės suprasti savo poelgio pavojingumo ar jį valdyti. kai asmuo lyg ir suvokia ką daro. Nodžiai. negalėjimas suvokti veikos pavojingumo (intelektinis%& =. Fntelektualinis ir valinis juridinio kriterijaus momentai.Q 2iame sakinyje yra įteisinti du svarb#s nepakaltinamumo momentai$ <. normalios psi*Hikos žmonės. Nustatyti medi*ininį kriterij' yra b#tina siekiant pripažinti asmenį nepakaltinamą. tiek įvairios pažymos apie mokymosi vietą. jeigu jis yra kaltas padar0s nusikalstamą veiką. apib#dinanti asmens. . 0epakaltinamumo juridinis kriterijus. 5ei asmuo veikia nesąmoningai. turintis normalią sąmon0 ir valią. Gedi*ininis kriterijus nusako negalėjimo visa tai suvokti priežastį.audžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus. akaltinamumo sąvoka nesunkiai išvedama iš nepakaltinamumo apibrėžimo. Diena iš j' yra pakaltinamumas. turinčiam normalius psi*Hinius gebėjimus. Gedi*ininis nepakaltinamumo kriterijus nepakaltinamumo apibrėžime nusakomas žodžiais !dėl psi*Hikos sutrikimoQ. /oki' įtarim' pagrindas gali b#ti tiek išorinė kaltininko išvaizda. Disada (nesvarbu. /aigi. .audžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju. ji visada turi įrodyta. savo poelgio tikslus ir motyvus. . )ubjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai turi b#ti įrodinėjami kiekvienoje baudžiamojoje byloje. y. :sant mažiausi' įtarim' šiuo pagrindu byloje visada skiriama teismo psi*Hiatrinė ekspertizė. dėl to gali b#ti pripažintas nepakaltinamas. pakaltinamumas yra gebėjimas darant veiką suvokti daromos veikos pob#dį ir valdyti savo poelgį. Gedi*ininio nepakaltinamumo kriterijaus reikšmė yra ta. Dadinasi. o tik toks.7 straipsniuose numatyt' veik' gali sutapti objektyvieji požymiai. o ji yra psi*Hikos sutrikimas. /ik dėl pakaltinamo žmogaus galima kelti klausimą. pagrįstos surinkta bylos medžiaga. padar0s pavojingą veiką. /odėl esant įtarim' padarius įstatyme numatytą pavojingą veiką. 5is nesuvokia. Crodinėti subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius yra nepalyginti sudėtingiau nei objektyviuosius požymius. kuriais remiantis 6iksuojami objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. sujungti jungtuku !arbaQ. su gebėjimu sąmoningai pasirinkti tam tikrą žmogui priimtiną elgesio variantą kiekvienoje konkrečioje situa*ijoje. . norint nužudymą kvali6ikuoti pagal minėto . nurodo ligas. kad visi žmonės yra pakaltinami. Ctariamojo ir kaltinamojo parodymai turi b#ti vertinami asmens. 0epakaltinamumo medi$ininis kriterijus. sirgtas ligas. kai kaltinamasis nesako tiesos apie real' psi*Hinį santykį su veika. Eiloso6inis žmogaus teisinės atsakomybės pagrindas siejamas su asmens valios laisve. teismo išvada pateikiama nuosprendyje. bylą nagrinėjant teisme . 3bu nepakaltinamumo kriterijai glaudžiai susij0 ir turi vienodą reikšm0 konstatuoti nepakaltinamumo b#seną. jo poelgis nulemtas liguistos psi*Hikos. )avo veikos pavojingumo nesuvokimas$ <% tai 6aktini' veikos aplinkybi' nesuvokimas arba =% jos so*ialinio reikšmingumo nesuvokimas. negalėjimą suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm'.7 straipsnio = dalies R punktą. bet jam nepasiekiamas daromos veikos so*ialinio reikšmingumo suvokimas. prokuroras ar teismas gali padaryti išvadą apie subjektyviuosius požymius. krata. alygindamas objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. kad asmuo yra nepakaltinamas. reikia įrodinėti asmens nepakaltinamumą. t. akaltinamumas yra teisinė sąvoka. sprendžiant juridinio nepakaltinamumo kriterijaus nustatymo klausimus. ar jis kaltas padar0s baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. padariusio baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. įtariamasis ar kaltinamasis prisipažino ar ne% išvadą apie subjektyviuosius veikos požymius ir j' turinį daro ikiteisminio tyrimo pareig#nas. 7altei nustatyti taip pat naudojami nukentėjusi'j' ir liudytoj' parodymai.3 smuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju. reikės greta kaltės įrodyti ten nurodytą motyvą kaip subjektyv'jį nusikalstamos veikos požymį.e abejo. . t. kad tokie veiksmai yra visuomenėje netoleruojami ir teisės norm' uždrausti. iš kurio gaunama in6orma*ijos apie subjektyviuosius kaltininko padarytos veikos požymius. ekspertizės ir kt. y. o iš esmės vertinami teismo. . baudžiamojoje teisėje kaltė negali b#ti preziumuojama. padar0s pavojingą veiką. kad jis patikslina juridinį nepakaltinamumo kriterij'. /ačiau įtariamojo ar kaltinamojo prisipažinimas yra vienintelis jo kaltės įrodinėjimo b#das. pasiekti teisingumo tikslus. už6iksuotus byloje. galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje. psi*Hin0 b#kl0 padarant veiką ir turinti esmin0 reikšm0 jo atsakomybei. .audžiamosios teisės subjektais gali b#ti tik sąmoningi.7 <B straipsnyje pateiktame nepakaltinamumo apibrėžime. ekspertizės aktai ir kiti pro*esi niai veiksmai. y. jis turi atsakyti už savo poelgį. Nepakaltinamumo požymiai numatyti . dėl koki' priežasči' asmuo.toks nužudymo požymis . )ubjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai turi didžiul0 reikšm0 teisingai kvali6ikuoti padarytas veikas. )ubjektyviesiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams nustatyti nepakanka paklausti įtariamojo ar kaltinamojo ir automatiškai rašyti jo parodymus. >R . rezu-muojama. akaltinamumas yra b#tina kaltės sąlyga. Dienas iš pagrindini' pro*esini' dokument'.7 <B straipsnyje. Eaktini' daromos veikos aplinkybi' nesuvokimas suponuoja situa*iją. akaltinamumo baudžiamojoje byloje įrodinėti nereikia. negalėjo suprasti savo veiksm' esmės. 1r tik teisingai juos nustačius bus galima tinkamai kvali6ikuoti veiką. nesupranta. kuria kėsinasi į visuomenėje vertinamas vertybes. 5uridinis nepakaltinamumo kriterijus įstatyme nusakytas žodžiais$ !negalėjo suvokti jos (veikos% pavojingumo arba valdyti savo veiksm'. o skirtis tik subjektyvieji požymiai. ką jis daro. rokuroras išvadą apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius 6iksuoja kaltinamajame akte. numatyti j' padarinius. nes praktiškai žmogus gali nesuvokti savo veikos pavojingumo ir dėl kit' priežasči'. kurie gali nesutapti su kaltinamojo parodymais. atliekančio tyrimą. 5uridinis nepakaltinamumo kriterijus nusako asmens psi*Hinį santykį su padaryta veika. Deikos so*ialinio reikšmingumo nesuvokimas suponuoja situa*iją.iš savanaudišk' paskat'. taigi sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą. neturi valios laisvės. /ais atvejais. 0epakaltinamumo sąvoka ir požymiai. taip pat liudytoj' parodymai apie elgesį darant nusikalstamą veiką. kad asmuo nesuvokia savo poelgio. ir teismo. kad subjektyvi'j' nusikalstamos veikos sudėties požymi' galima neįrodinėti. Nusikaltimo motyvas įeina į <=R straipsnio = dalies nusikaltimo sudėtį kaip vienas iš alternatyvi' požymi'. pakanka. /odėl . /ačiau tai nereiškia. Gedi*ininis nepakaltinamumo kriterijus paaiškina. negalėjimas valdyti savo veiksm' (valinis%. kuri iškreiptai at spindi objektyviąją tikrov0. pavyzdžiui. apsiriboti objektyvi'j' nusikalstamos veikos požymi' nustatymu ir konstatuoti kalt0. visos išvados turi b#ti motyvuotos.e abejo. žymintys intelektinį ir valinį nepakaltinamumo momentą. 3tliekant ikiteisminį tyrimą jie įrodinėjami prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareig#no pastangomis. subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti pasitelkiami kiti pro*esiniai veiksmai$ akistata. darant šio kodekso uždraustą veiką. su kaltinamojo parodymais. jei jos taikomos žmogui.audžiamajame kodekse nepateikiama pakaltinamumo apibrėžimo. suprasti savo poelgi' esm0. 1švada teisme daroma remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta medžiaga. yra įtariamojo apklausos protokolai ir kaltinamojo apklausa teisme.kaltintojo (prokuroro% pastangomis.audžiamojoje teisėje atsakomybė be kaltės neįmanoma. kad darydamas pavojingą veiką jis dėl psi*Hikos sutrikimo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo arba valdyti savo poelgio. prokuroras ir teismas. jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psi*Hikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm'. 9akaltinamumas kaip (i:inio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga. 5eigu žmogus.7 <B straipsnyje nustatyta. .ent vieno iš j' nesant nepakaltinamumas eliminuojamas ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą veiką. sąmoningai daro pavojingą veiką. pateikto .

tačiau suvokimas buvo ne toks kaip kit' normalios psi*Hikos žmoni' .audžiamajame kodekse (RM straipsnyje%. 5o nepakaltinamumas medi*inos poži#riu nulemiamas !kitokios patologinės b#senos buvimuQ. Nmogus. kurie trunka ilgą laiką kaip pro*esas. /ačiau tam tikrais atvejais. Diena iš labiausiai paplitusi' *Hronišk' psi*Hikos lig'. turintys psi*Hikos sutrikim'. ar asmuo pripažintinas nepakaltinamas. kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamą. <iboto pakaltinamumo sąvoka ir požymiai. . padar0s veiką patologinio girtumo b#senos. :pileptikai gali b#ti pripažįstami nepakaltinami. <iboto pakaltinamumo medi$ininis kriterijus. nes panaši į nepakaltinamumą psi*Hikos b#sena atsirado jau padarius nusikalstamą veiką./eismas priimdamas galutinį sprendimą. 6taka žmogaus baudžiamajai atsakomybei. /eisiškai reikšmingiausia yra debi-liškumo 6ormos silpnaprotystė. /okį asmenį . tai visai nereiškia. 5' taikyti neb#na prasmės . kaip ir nepakaltinamumo. 5uridinis kriterijus nurodo. ilgalaikė nemiga.e to. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pob#džio ar valdyti savo veiksm'. epilepsija. imbe*ilija ir idiotija. 0epakaltinamumo ir neveiksnumo sąvokų atribojimas. ar asmuo pakaltinamas.e abejo. vis labiau paralyžiuodamas žmogaus psi*Hin0 veiklą.menkesnis.aikini psi*Hinės veiklos sutrikimai . 5' taikymas neatitinka bausmės paskirties (tiksl'%. si*Hikos sutrikimai. apibrėžimas remiasi dviem kriterijais$ juridiniu ir medi*ininiu. 7itokia reikšm0 turi patologinis girtumas. Negalima asmens pripažinti nepakaltinamo apskritai. yra silpnaprotystė. 4aikini psi$Dinės veiklos sutrikimai. kuri tokiais atvejais privalo b#ti paskirta. atsižvelgiant į padarytos veikos pob#dį. gali b#ti skirstomi į tris grupes$ <% *Hroniškos psi*Hikos ligos.7 <B straipsnio = dalį taikomos priverčiamosios medi*inos priemonės. jei jie padaro įstatymo draudžiamą veiką priepuolio metu ar prieš priepuolį. kad asmuo. 3smenims. 7itos patologinės b#senos . 9si$Dinių sutrikimų. o pagydyti žmog'. kurios.7 įvesta nauja sąvoka -ribotas pakaltinamumas. visada pripažįstami pakaltinami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn. ar asmenys. kad asmeniui sutrinka psi*Hika jį sulaikius ir uždarius į neįprastą aplinką (tardymo izoliatori' ar areštin0%. kada asmuo praranda normal' sąlytį su aplinka. =% laikini psi*Hinės veiklos sutrikimai.tai stai ga atsirad0s dėl alkoHolio vartojimo trumpalaikis psi*Hikos sutrikimas. 8ažnai tai įgimtos ir praktiškai neišgydomos ligos. kai liga nėra pasiekusi tokio laipsnio. 8ažniausiai tenka spr0sti.tai trumpalaikės b#senos. kad 6izinis asmuo.7 uždraustą veiką tas asmuo dėl psi*Hikos sutrikimo. kuris dėl psi*Hikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksm' esmės arba j' valdyti.Hroniškoms psi*Hikos ligoms priklauso ir epilepsija. esant koki' psi*Hinės veiklos sutrikim'. 3smuo.juk b#sena praėjo ir vargu ar pasikartos. Gedi*ininis kriterijus nurodo tokio ?J . pripažintiems nepakaltinamais. aplitusi yra ir šizo6renija. padar0 nusikalstamas veikas paprasto (6iziologinio% girtumo b#senos.ivilinio kodekso nustatyta tvarka galima pripažinti neveiksn'. . dėl kuri' asmuo ne dėl savo valios praranda galimyb0 normaliai suprasti savo veiksm' esm0. 7riminalinės justi*ijos pareig#nai dažniausiai susiduria su asmenimis. 6izinis ir psi*Hinis išsekimas. /erminas !*Hroniška psi*Hikos ligaQ apima visus psi*Hinės veiklos sutrikimus.7 <B straipsnyje pateiktame nepakaltinamumo apibrėžime. kurie numatyti . Ne visos jos sutrikdo žmogaus psi*Hiką tiek.7 <B straipsnio = dalyje numatyta. pripažįstamas nepakaltinamas.#na. jei jie išgeria tam tikrą. sergant kokiomis ligomis yra pagrindas kelti klausimą.iviliniame kodekse numatytais pagrindais. medi*ininis . o pasveik0s jis gali b#ti baudžiamas. PDroniškos psi$Dinės ligos.<J straipsnyje teigiama. kuri' atsiranda dėl stipri' stres' ir kit' priežasči'. darydamas pavojingą veiką. /oks asmuo negali b#ti pripažįstamas nepakaltinamas. 5am paprastai netaikomos priverčiamosios medi*ininio poveikio priemonės. 3smenys. šizo6renija. psi*Hikos lig' b#na įvairi'. vien tik dėl psi*Hikos ligos. 8ažnai epileptikai sugeba suprasti savo veiksm' esm0 ir juos valdyti. Gedi*ininis kriterijus ir jo aiškinimas nurodo. gali b#ti teismo tvarka pripažintas neveiksnus. nėra nei baudžiamosios atsakomybės priemonės. kad atima galimyb0 suprasti savo veiksm' esm0. stresas. .7 už padarytą pavojingą veiką.tai išgydomos psi*Hikos ligos. -iti psi$Dinės veiklos sutrikimai. baimė. teismo pripažintas nepakaltinamas. :sant tokios b#klės ir nedidelis alkoHolio kiekis gali sukelti patologinį girtumą. Nors j' šalinis gali b#ti analogiškas (psi*Hikos ligos%. neatsako pagal . >% kitokios patologinės b#senos. <ibotas pakaltinamumas. /okiam asmeniui yra nustatoma globa. 0epakaltinamumo 6rodinėjimas. /ai atvejai. kaip kad b#na pripažinus asmenį neveiksn' . nors ir yra numatytos . . šios sąvokos skiriasi. Diena iš labiausiai paplitusi' *Hronišk' psi*Hikos lig'. /oks asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. agrindiniai skirtumai yra šie$ <% nepakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik baudžiamosiose bylose ir tik padarius nusikalstamą veiką& =% ne pakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik nusikalstamos veikos padarymo momentui (laikui%& >% asmens pripažinimas nepakaltinamo turi reikšmės tik jo baudžiamajai atsakomybei. kurie gali b#ti pagrindas kelti asmens nepakaltinamumo klausimą. nes j' tikslas yra ne nubausti. 9si$Diniai sutrikimai ir jų r8šys. . su kuriomis susiduriama kriminalinėje praktikoje. 4iboto pakaltinamumo. ripažinimas žmogaus nepakaltinamo nekeičia teisinio jo statuso. ar b#tent tokie asmenys nepakaltinami. kuris gali pamažu progresuoti. atologinis girtumas gali atsirasti ir psi*Hiškai sveikiems žmonėms veikiant tokiems ekstremaliems veiksniams . . badas. sergančiais b#tent lengva silpnaprotystės 6orma . 5uridinis riboto pakaltinamumo kriterijus apibrėžtas žodžiais !negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pob#džio ar valdyti savo veiksm'Q. agal .debiliškumu. /ačiau j' turinys šiek tiek skiriasi. kuris laikomas antra stipraus apsvaigimo alkoHoliu 6orma. progresuojantis paralyžius. Ireta nepakaltinamumo sąvokos naujajame . jeigu darydamas . . ir šizo6renija sergantys asmenys gali b#ti pripažinti pakaltinami. . suvokė jos pavojingą pob#dį.smens pripažinimo nepakaltinamu teisiniai padariniai. rie toki' b#sen' priskiriamas patologinis girtumas. patologinis a6ektas. jog tokios b#senos asmuo bus teisiamas. yra silpnaprotystė. arteriosklerozė ir kai kurios kitos ligos. su kuriomis susiduriama kriminalinėjepraktikoje. atologinis girtumas . pasireiškusių po nusikalstamos veikos padarymo. kartais ir nedidelį kiekį alkoHolio. /ačiau vertindamas ekspertizės išvadą teismas turi teis0 su ja nesutikti ir skirti papildomą ar pakartotin0 ekspertiz0. ripažinimo nepakaltinamo pro*esas vyksta vadovaujantis nepakaltinamumo požymiais.7 <M straipsnio < dalį teismas pripažįsta asmenį ribotai pakaltinamą. ir tada atsiranda iš to 6akto išplaukiantys padariniai. /ačiau dažniausiai į patologinio girtumo b#seną patenka žmonės. nuteistas ir turės atlikti bausm0. kad tokiais atvejais asmeniui taikomos priverčiamosios medi*inos pob#džio priemonės. nei baudžiamojo poveikio priemonės. Negalima tapatinti nepakaltinamumo ir neveiksnumo. pagal . 3smenį esant nepakaltinamą pripažįsta tik teismas (tai teisinė išvada%. 3pie epileptik' pakaltinamumą sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.7 =.Hroniškos psi*Hikos ligos yra silpnaprotystė. /ilpnaprotystė ir jos r8šys. nesiejant su padaryta pavojinga veika.stipraus alkoHolinio ar narkotinio apsvaigimo. visada remiasi teismo psi*Hiatrinės ekspertizės išvada. anksčiau turėj0 galvos smegen' traumas.didelis nuovargis. Dėliau jie dažnai vėl sugeba suprasti savo veiksm' esm0. .!dėl psi*Hikos sutrikimoQ. <iboto pakaltinamumo juridinis kriterijus. 2i liga gali pasireikšti trimis 6ormomis$ debiliškumas.

kokio turinio asmens psi*Hinį santykį su objektyviaisiais konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais privalu nustatyti. ne taip pažeidusi žmogaus psi*Hiką.psi*Hikos liga. 7itais žodžiais tariant. tačiau juos skiria baudžiamosios teisės teorija. 4iboto pakaltinamumo samprata neapima toki' situa*ij'.7 spe*ialiosios dalies straipsnyje.smens pripažinimo ribotai pakaltinamu pagrindai. . esant kitai + j' nenori. kad yra kaltė. -altės 6rodinėjimas. -altės samprata. detalizavimas. kad apskritai asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą ir turi atsakyti už padarytą veiką. norint kvali6ikuoti veiką (pareikšti įtarimą. o psi*Hinis santykis su padariniais + valiniu kaltės momentu. ir su įstatyme numatytais padariniais. kaip ir nepakaltinamumas. o esant kitai . kad kaltė yra. įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir priežastinis pavojingos veikos ir kilusi' padarini' ryšys. kai asmens suvokimas yra sumažėj0s ne dėl psi*Hikos ligos.jo nesuvokia& esant vienai kaltės 6ormai asmuo numato baudžiamajame įstatyme numatyt' pavojing' padarini' kilimo galimyb0. kuriais remiantis konstruojamos kaltės 6ormos. /as pamatas yra objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai ir vis' pirma pavojinga veika bei įstatyme numatyti pavojingi padariniai.tai pirmas kaltės detalizavimo. ir neatsargi% vis' pirma išreiškia asmens. 7altės turinys nustatomas pripildant bendrą tyčinės ar neatsargios kaltės 6ormos apibrėžimą. PDroniškos psi$Dinės ligos. 7altė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis. tačiau tose sudėtyse. surašyti kaltinamąjį aktą ar priimti kaltinamąjį nuosprendį% pagal dominantį .7 spe*ialiosios dalies straipsnį. apsibrėžiamos kaltės įrodinėjimo ribos. o dėl kit' ne nuo jo priklausanči' priežasči'. 2ie kriterijai netapatintini su nepakaltinamumo kriterijais` 7altė turi du momentus. Nustatant konkrečios nusikalstamos veikos tyčios ar neatsargumo turinį. dalykas. ta7iau negalima daryti vienintelės išvados. =.stipraus girtumo ar narkotinio apsvaigimo. 2is santykis gali skirtis tuo. o esant materialioms nusikalstam' veik' sudėtims. nustatoma. vidinis (psi*Hinis% santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. 7altė baudžiamosios teisės teorijoje + tai asmens. Tokiu atveju daroma išvada. konkrečiu turiniu. irmiausia kaltei reikia nusta tyti psi*Hinį santykį su pagrindiniais sudėties požymiais. 7latės 6ormos konstruojamos remiantis šiais kriterijais$ <. 33333333333333333 -altės (ormos. asmens so*ialinės ar psi*Hinės brandos ypatum'. <ibotas pakaltinamumas nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis.e abejo. 7altės turinys – tai tyčinė ar neatsargi kaltė konkrečioje nusiklstamos veikos sudėtyje. 9si$Diniai sutrikimai ir jų r8šys. kaltei nustatyti reikia išsiaiškinti asmens psi*Hinį santykį ir su 6akultatyviais sudėties požymiais. Nėra nusikalstam' veik' sudėči'. 7altės turinio nustatymas – tai kaltės 6ormos. si*Hiškai ar so*ialiai nebrandži' asmen' pakaltinamumas iš esmės yra ribotas.6teisino pasitaikan7ias asmens psi$Dikos b8kles. tačiau ligos 6orma yra lengvesnė. padariusio pavojingą veiką. pavyzdžiui. 0ors ribotas pakaltinamumas apibrėžiamas panašiai kaip nepakaltinamumas. kuri' nereikėt' įrodinėti kaltės. . psi*Hinį santykį su p<adaryta pavojinga veika. si*Hikos ligos gali b#ti tos pačios kaip ir sprendžiant asmens pripažinimo nepakaltinamo klausimą (šizo6renija. kurie kils dėl veikos ar neveikimo. esant kitai . tokiais kaip antai$ nusikalstamos veikos padarymo b#das. si*Hinis santykis su pavojinga veika bei priežastinio ryšio vystymusi teorijoje vadinamas intelektualiuoju kaltės momentu. 5i b#tinoji kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties dalis. kuriuo remiantis 6ormuluojami kaltės 6orm' apibrėžimai. ?< . 7altės 6ormos viena nuo kitos skiriasi asmens psi*Hinio santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais ypatumais. /yčios ar neatsargumo kaip kaltės 6orm' nustatymas . ją nustatyti. kad visos kaltės 6ormos turi bendrą vardiklį.7 <? ir <@ straipsniuose. . bendrą vienijantį jas pamatą.audžiamojoje teisėje nėra kaltės apskritai. tačiau dėl įstatymo 6ormuluoči' netobulumo jie negali b#ti pripažinti ribotai pakaltinami ir tikėtis t' lengvat'.nenumato. . -altės teorijos. Crodinėjant kalt0 baudžiamosiose bylose turi b#ti nustatyta$ <% kaltės 6orma ir =% kaltės turinys. pateiktą .menkesnio suvokimo priežastį$ ji yra tik viena . tyčia nuo neatsargumo skiriasi tik tuo. jos nustatymo etapas. 7altė turi tam tikras 6ormas. -altės turinys. 4aikini psi$Dinės veiklos sutrikimai. esant vienai kaltės 6ormai asmuo nori įstatyme numatyt' pavojing' padarini'. todėl turi b#ti įrodinėjama kiekvienoje baudžiamojoje byloje. kurias turi asmenys. negali b#ti pripažintas ribotai pakaltinamas asmuo. kaip antai$ pavojinga veika. 7riterijai. abrėžtina.7 nėra dviej' straipsni'. 7as vienija ir skiria įstatyme įtvirtintas kaltės 6ormas. kuri' esant yra pagrindas daryti išvadą. /aigi bet kuria kaltės 6orma padaryta veika iš prin*ipo gali b#ti vertinama kaip nusikalstama. tvarka ir teisiniai padariniai. siejami tik su psi*Hikos ligomis. jis ne visai suvokia daromos veikos pavojingumą. Disos kaltės 6ormos (ir tyčinė. ir kaltės turiniu. jo baudžiamoji teisinė reikšmė yra visai kita. padariusio pavojingą veiką. Ta7iau pripažinus asmen6 ribotai pakaltinamą. 3bu kaltės momentai yra vienodai reikšmingi išvadai. kuris iškreiptai suvokė daromos veikos pavojingumą dėl nuo jo priklausanči' priežasči'. Cstatyme jie neįvardyti. bei šios veikos pavojingumo so*ialinės reikšmės vertinimo. kad ji turi skirtingą psi*Hinį santykį su daroma pavojinga veika ir dėl jos kilusiais pavojingais padariniais. . <ibotas pakaltinamumas neturi 6takos sudė7iai kaltininko veikoje ir patraukti j6 baudžiamojon atsakomybėn. teismo pripažinti ribotai pakaltinami. 7altės 6ormos nustatymas tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą apima$ <% kaltės 6ormos baudžiamajame įstatyme nustatymą ir =% kaltės 6ormos tiriamoje veikoje nustatymą. kad asmuo visai nesuvokė daromos veikos pavojingo pob8džio ir pripažinti j6 nepakaltinamą. 6statyme numatyta galimybė skirtiną bausm2 švelninti. B. kuriose numatyti 6akultatyv#s objektyvieji požymiai. kurie sutapt' ir kaltės 6orma. 2ios dvi kaltės 6ormos yra įtvirtintos įstatyme. kad esant vienai kaltės 6ormai asmuo suvokia daromos veikos pavojingą pob#dį. /ilpnaprotystė ir jos r8šys. /alinis kriterijus išplaukia iš intelektinio ir siejamas su norėjimu arba nenorėjimu veikti ir norėjimu ar nenorėjimu tam tikr' padarini'. kurį sukėlė sąmoningai vartodamas alkoHolį ar narkotines arba psi*Hotropines medžiagas. kai žmogaus psi$Dika pažeista. laikas ir panašiai. &ntelektinis kriterijus – susij0s su asmens (proto% intelektinėmis galiomis ir suvokimu ar nesuvokimu tam tikr' aplinkybi' darant veiką. -iti psi$Dinės veiklos sutrikimai. nustatytos . kaip antai . Cstatyme ribotas pakaltinamumas. silpnaprotystė ir kt%.7 skiriamos dvi kaltės 6ormos$ tyčinė ir neatsargi kaltė.

pavojingas pasekmes. /ai reiškia.tyčinis nužudymas dėl *Huliganišk' paskat' . !#. 7altės 6ormos nustatymas – b#tinas kaltės pažinimo etapas. >d. /o paties straipsnio antrame punkte pateikiamas apibrėžimas. avojingi padariniai tampa neišvengiami dėl to.t. /yčios r#šys$ tiesioginė ir netiesioginė. psi*Hinį santykį su padaryta pavojinga veika.7 skiriamos dvi$ tyčinė ir neatsargi kaltė. bet dispozi*ijos tekste yra kertiniai žodžiai. t.7 <@str. !'. kai asmuo suvokia daromos ND pavojingą pob#dį. "aiškiaiO . :sant netiesioginei tyčiai negalima parengtinė nusikalstama veika$ rengimasis.pibrėžta ir neapibrėžta ty7ia %. /yčios r#šys$ tiesioginė netiesioginė /yčios požymiai$ intelektualusis$ <.y. /yčia (. kuris užkoduotas straipsnyje..7 <@str. pvz.įstatym' leidėjas tiesiogiai nenurodo 6ormos. tačiau sąmoningai leidžia joms kilti. nustatyti kaltės turinį. !*. tačiau leido jiems kilti". kokią ar kokias kaltės 6ormas nustato dominantis įstatymas.t.kokia kaltės 6orma turi b#ti padaryta. leidžiantys suprasti . tyčia gali b#ti tik tiesioginė. t. numatytą dominančiame . t. !". bet jo nepakanka.% – tai tokia kaltės 6orma. pavojingas pasekmes. turi suvokti. Norimos yra ir tos pasekmės. Nusikalstama veika yra padaryta N/ tada.%. numato šios veikos pavojingas pasekmes ir ši' pasekmi' siekia arba sąmoningai leidžia joms kilti.7 <@str. darydamas pavojingą veiką. kvali6ikuoti padarytą veiką. /iesioginė tyčia yra tada. ir su įstatyme numatytais padariniais. kad jie nekilt'. į kurias asmuo ži#ri neigiamai.% – tai tokia kaltės 6orma. suvokia pavojingą daromos veikos pob#dį ir nori taip veikti. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti . !). jei jį darydamas asmuo suvokia pavojingą ND pob#dį. asmuo suvokia savo veikos pavojingumą (nereikalaujama. tiesioginės tyčios atveju kaltininkas turi norėti (siekti% pasekmi'& =. turi suvokti. <=R str.turi b#ti terminai liudijantys apie tyčin0 kalt0. pritaikytas materialioms ND sudėtims$ nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia. /yčia tokia kaltės 6orma. . asmuo suvokia savo veikos pavojingumą (nereikalaujama. b#tinas dar vienas žingsnis – detalizuoti kaltės 6ormą.Md. ?= . kaip tiesioginės tyčios elementas. P 6ormaliose – pasekmės nėra b#tinas požymis. Dalinis N/ momentas nusakytas žodžiais$ !nors nenorėjo.kai kaltininkas siekia tik veikos. pvz. 5ei asmuo numato. Nenoras. kai asmuo suvokia savo veikos pavojingumą.7 <@str. asmuo turi numatyti savo veiklos pasekmes. kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingumą. kad veika sukelia t. <punkte pateiktas tiesioginės tyčios apibrėžimas. tačiau nieko nedaro. 4emiantis objektyviaisiais veikos požymiais baudžiamasis persekiojimas pradedamas pagal konkret' .. pritaikytas 6ormalioms nv sudėtims$ nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia.liudija apie tiesiogin0 tyčią. kad suvokt' draudžiamumą%& =. 5ei keliamas privalomasis požymis. kad kilt' pavojingi padariniai N/ apibrėžime aiškinami taip – jis nenori ši' padarini'. valinis$ tiesioginės tyčios atveju kaltininkas turi norėti (siekti% pasekmi' :lgesys dėl tiesioginės tyčios$ . numato pavojing' padarini' kilimą ir nors nenori t' padarini'."žinomaiO. Netiesioginė tyčia . kad veika sukelia t. bet sąmoningai leidžia joms kilti. kad reikės įrodinėti ne apskritai kalt0. Dalinis elementas . nagrinėti baudžiamąsias bylas. tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (. kokia kaltės 6orma turi b#ti padaromas nusikaltimas. galima imtis praktinės veiklos + tirti. . motyvas (<=Rstr. )iekiant teisingai ir tinkamai taikyti įstatymus. todėl j' norėjimas neturi reikšmės. /yčios požymiai$ intelektualusis$ <. už melaging' parodym' davimą . kad kaltininkas tikslui pasiekti tokį elgesio b#dą vietą ir laiką. Pbjektyvi'j' požymi' reikšmė įrodinėjant kalt0. numato jos pasekmes ir j' siekia arba jei ir nenori toki' pasekmi'. numato šios veikos pavojingas pasekmes ir ši' pasekmi' siekia arba sąmoningai leidžia joms kilti. kad b#t' galima pro6esionaliai vertinti žmogaus poelgį iš baudžiamojo įstatymo pozi*ij' bei tirti. tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia.% . asmuo turi numatyti savo veiklos pasekmes. Dalinis tiesioginės tyčios (//% momentas pabrėžia ne padarini' siekimą. Disos kaltės 6ormos (ir tyčinė. o veikos norėjimą (išžaginimas ir seksualinis prievartavimas%. tačiau jos reikalingos poreikiams patenkinti. Netiesioginė tyčia galima tik materialiose nusikaltim' sudėtyse. . Pbjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai ir vis' pirma pavojinga veika bei įstatyme numatyti pavojingi padariniai yra reikšmingi nustatant kaltės 6ormą bei turinį.jei asmuo nori pavojing' pasekmi'. vagystė%. 0etiesioginė ty7ia %0T&. nagrinėti baudžiamąsias bylas ir kvali6ikuoti veikas.y. kuomet asmuo suvokia savo veikos pavojingumą.tai pat terminai "piktybinisO. jog pasirinktomis sąlygomis nepageidaujami padariniai tampa labai tikėtini. galima imtis praktinės veiklos įrodinėti kaltės 6ormą konkrečioje tiriamoje byloje.7 numatyti padariniai ir j' norėjo.y. "valstybės išdavimasO tikslas "susilpninti valstyb0O. yra akivaizdus materialiose nusikaltim' sudėtyse (nužudymas. adaryta tiesiogine tyčia veika yra tada.nors ir nenori. Ty7ios apibrėžimai sudėtyse. netiesioginės . "melagingaiO . /ik išsiaiškinus kaltės turinį.tai tiesioginė tyčia. N/ nuo tiesioginės skiriasi tik valiniu kaltės momentu – santykiu su pavojing' padarini' kilimu. ir vis dėlto elgiasi nusikalstamai. kuri' sudėtys yra 6ormalios. nors jis j' ir nenori. "/yčinis nužudymasO . bet abejingas pasekmėms. o tokį kaltės turinį. adarant nusikalstamas veikas. jos sudėtinės dalys. kai kaltininkas supranta daromos veikos pavojingumą. jeigu jį darydamas asmuo suvokia pavojingą ND pob#dį ir norėjo taip veikti. pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. Tiesioginė ty7ia.. 7altė turi tam tikras 6ormas. tai jis veikia tiesiogine tyčia. pagal kurį pradėtas ir vyksta tyrimas (apsibrėžiamos kaltės įrodinėjimo ribos%.7 straipsnyje./ik išsiaiškinus. kai asmuo. ir neatsargi% vis' pirma išreiškia asmens. =d. numato pavojingas pasekmes ir j' siekia. /yčia (. kad pasekmės atsiras neišvengiamai. motyvas ar tikslas.T ir 0T&. 1ntelektualusis tiesioginės tyčios elementas$ pilnas veikos pavojingumo suvokimas. valinis$ <. Ty7inė kaltės (orma. vz. kad suvokt' draudžiamumą% =. numatė. padariusio pavojingą veiką. asekmi' norėjimas. o esant materialioms nusikalstam' veik' sudėtims.7 straipsnį.

paruošia priemones ar įrankius veikai atlikti. įrankius. kad jo daroma veika yra labai so*ialiai žalinga.7 straipsnyje ar jo dalyje numatyt' padarini'. j' nori tačiau nedetalizuoja numatom' ir siekiam' padarini' kiekybinės išraiškos iki atskirame .7 numatyti padariniai. kad pavojing' darini' ?> . (. kai asmuo suvokia pavojingą daromos veikos pob#dį. 7as padaryta už tai ir atsako. per kurį kaltininkas apgalvoja esmines nv padarymo detales. N apibrėžime pasakytas žodžiais – lengvab#diškai tikėjosi išvengti pavojing' padarini'.3 už padarytą pavojingą veiką. o ne pagąsdinti. negu dėl tyčini' veik'. objektyviomis aplinkybėmis ar jėgomis. )taiga atsiradusi tyčia turi por#šį – a6ektin0 tyčią. 0usikalstamas pasitikėjimas %09&.T. kuriuos asmuo numatė ir kuri' siekė. alyginti su tyčine kalte. asmens psi*Hinis santykis su daroma veika b#t' išreiškiamas žodžiais !asmuo suvokia daromos veikos rizikingą pob#dį". kurie paveikia kaltininko psi*Hiką ir su6ormuoja sprendimą padaryti nusikaltimą. " . "". Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti b#tina.. /odėl turi b#ti įgyvendinta per trumpą laiko tarpą. /ai yra. N7 6ormos apibrėžimai pateikiami . Dalinis N kaltės momentas. /odėl veikos kvali6ikavimas siejamas su pakankamai greitu atsaku į dirgiklį. sukelianti 3E/ nustatoma pagal 6aktines bylos aplinkybes. 8ėl neatsargi' ND sužalojama ir ž#sta daug daugiau žmoni'. nustatydamas švelnesnes bausmes. . adarini' nenoras susij0s su tikėjimu. 0eatsargios kaltės %0-& r8šys. todėl jos pagrindu įstatym' leidėjas 6ormuoja privilegijuotas ND sudėtis. :sant neapibrėžtai tyčiai veika kvali6ikuojama pagal realiai kilusias pasekmes.. "'. neatsargumas yra mažiau pavojinga ir reikšminga kaltės 6orma. o siekia tik tam tikros r#šies padarini'. jis numato pavojingus darinius kaip neišvengiamus arba labai tikėtinus. 3E/ laikoma lengvesne tyčios r#šimi.7 <Astr. /aigi. numato pavojing' padarini' r#šį. pateikiamas apibrėžimas. N esminis požymis yra asmens darom' apskaičiavim' ar tikėjimo lengvab#diškumas. 0eatsargi kaltė %0-& Neatsargumas yra antra kaltės 6orma. numatantį padarinius.nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo ner#pestingumo. 0v kvali(ikavimas esant . /ai paprastai liudija apie didesnį kaltininko asmenybės pavojingumą& b% staiga kilusią tyčią. :sant nusikalstamam pasitikėjimui kaltininkas nesiekia baudžiamajame įstatyme numatyt' ir jam inkriminuojam' padarini'. )kirtinga veikos pavojingumo suvokimą lemia skirtingos pačios veikos objektyvus pavojingumas. kad j' neatsiras. jeigu jį padar0s asmuo numatė. teismo psi*Hologinė-psi*Hiatrinė ar kitokia ekspertizė.Norint tinkamai kvali6ikuoti veiką neužtenka nustatyti asmens kalt0 – tyčią tiesioginės ar netiesioginės tyčios poži#riu.audžiamoji atsakomybė nustatoma tik atsižvelgiant į padarini' sunkumą ir visiškai nekreipiant dėmesio į pačios veikos pavojingumą. kai padariniai numatomi kaip labai mažai tikėtini. ". vz. prieš pat padarant nusikalstamą veiką dėl kažkoki' išorini' veiksni'. tačiau lengvab#diškai tikėjosi j' išvengti. . 5ei pasekmi' nekyla reikia kiek įmanoma labiau konkretizuoti galėjusias kilti pasekmes. sunaikinama daugiau turto. Fšankstinė ir staiga kilusi ty7ia. 0v kvali(ikavimas esant 0T. Ty$ios susi(ormavimo laikas. koki' pasekmi' kaltininkas norėjo už tokias ir atsakys. kad ji staiga susi6ormuoja ir greitai praeina. asmuo atsako pagal . tačiau lengvab#diškai tikėjosi j' išvengti. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai.7 straipsnį. :sant apibrėžtai tyčiai veika kvali6ikuojama pagal tyčios kryptingumą. agal susi6ormavimo momentą tyčia skirstoma į a% išankstin0 tyčią. nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. 3tsižvelgdamas į daromos veikos tikslus ir motyvus. :sminis šios tyčios bruožas tas. kai asmuo suvokia pavojingą daromos veikos pob#dį. darytina išvada. 0p atribojimas nuo ty7inės kaltės (ormos. 7albant apie nusikalstamą pasitikėjimą.7 <A str. N konstatuoti b#tina jog asmuo numato pavojing' padarini' kilimą. j' nori tačiau nedetalizuoja numatom' ir siekiam' padarini' kiekybinės išraiškos iki atskirame . šaudamas nušauti. kuris atsispindi žmogaus sąmonėje. 3/ yra tada. jeigu jį padar0s asmuo numatė. jeigu jį padar0s asmuo nenumatė. jog asmuo numato pavojing' padarini' kilimą. agrindinis jos ypatumas – ši tyčia susi6ormuoja staiga. Ty$ia isansktine5pasiruose is anksto Ty$ia padaryta susijaudinus%a(ektine ty$ia& "!.. o siekia tik tam tikros r#šies padarini'. .. kai asmuo darydamas pavojingą veiką suvokia pavojingą jos pob#dį. prireikus gaunama spe*ialisto išvada arba skiriama teismo psi*Hologinė.y. kaltininkas atsako pagal baudžiamojo įstatymo straipsnį.%. jei nepavyko – už pasekmes%. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti .7 straipsnyje ar jo dalyje numatyt' padarini'.7 numatyti padariniai. kuris numato atsakomyb0 už kilusius padarinius. iš esmės nusikalstama. :sant 3E/ kaltininko gebėjimas valdyti savo veiksmus yra ribotas. 36ekto b#sena.7 <>< str. 3E/ yra spe*i6inė tiesioginės tyčios atmaina. Norint padaryti teisingą išvadą apie tyčios apibrėžtumą labai svarbu kaltinamojo parodymus lyginti su objektyviaisiais padarytos ND požymiais$ nusikalstamos veikos padarymo b#dą. kurios kaltininko poži#riu turėt' padėti išvengti pavojing' padarini'.nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo. /ačiau numatymo pob#dis esant tyčinei ir neatsargiai kaltei iš esmės skiriasi. 7altininkas nesiekia baudžiamajame įstatyme numatyt' ir jam inkriminuojam' padarini'. N/ yra tada. Fra dvi N7 r#šys$ a% nusikalstamas pasitik6jimas . numato pavojing' padarini' r#šį. Fra dvi N7 r#šys$ nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas ner#pestingumas. 7albant apie N asmens psi*Hinis santykis su daroma veika išreiškiamas žodžiais – asmuo suvokia daromos veikos rizikingą pob#dį. =d. 3pie tai spr0stina iš kaltininko parodym' ir objektyvi' bylos aplinkybi'. . kurios atveju atotr#kio tarp nusikalstamo ketinimoatsiradimo ir jo realizavimo nėra arba jis b#na labai trumpas. (jei pavyko – veika baigta. <>A str. /yčia darydamas nusikalstamą veiką asmuo siekia pavojing' padarini' kaip savo poelgio tikslo ar b#tinos sąlygos tikslui pasiekti. o ne dėl kit' priežasči'& <>J. numato. 8aromos veikos pavojingo pob#džio suvokimas esant tyčinei ir neatsargiai kaltei skiriasi. kuriai esant galima . kaltininkas suvokia. b% nusikalstamas nerBpestingumas . kokios r#šies pavojing' padarini' gali sukelti ir nori griežtai kiekybiškai apibrėžt' padarini'. b#dą. kas tai yra N $ nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl N . kurios atveju tarp nusikalstamo ketinimo atsiradimo ir jo realizavimo b#na tam tikras laiko tarpas. Deikdamas tyčia. pasinaudoti kita in6orma*ija apie kaltinamojo ketinimus. N/ yra tada.y. /ikėjimas turi remtis apskaičiavimais. kai motina nužudo savo naujagimį dėl gimdymo nulemtos psi*Hinės b#senos.(ektinė ty7ia %.1T&.#tina detalizuoti kalt0 apibrėžtos ar neapibrėžtos tyčios poži#riu. t. !+. "1. :sant N/ kaltininko padaryta veika kvali6ikuojama pagal kilusius padarinius. ND kvali6ikavimo taisyklė esant 3/ yra tokia$ veika kvali6ikuojama pagal tyčios kryptingumą. t. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti . "#.

#tinos > sąlygos$ <% b#tina viena veika. adaryta veika yra kazusas.7 <Astr. 00 strukt8ra ir 6rodinėjimo problemos.tyčia.neatsargumas. ar asmuo galėjo konkrečioje situa*ijoje suprasti so*ialin0 daromo poelgio reikšm0 ir išvengti pavojing' padarini'. . už kurią valstybė privalo numatyti atsakomyb0$ <.7 numatyt' pavojing' padarini' b#tina nustatyti buvus pareigą b#ti atidžiam. pasekmės . dalyje numatytais atvejais. padarytas esant neatsargiai kaltei. tai . apibrėžiamas nusikalstamas ner#pestingumas$ nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl NN jeigu jį padar0s asmuo nenumatė. kad kaltininkas nenumatė pavojing' padarini' kilimo.audžiamoji atsakomybė dėl NN įgyvendinti kilus . kad . o antroms pasekmėms .. Gišri kaltė . 7iti nepripažįsta teigdami.vienas priežastinis ryšys ir turėsime nužudymą #1. o pasekmės atsiranda dėl neatsargumo. /ai toks asmens psi*Hinis santykis. .. atidus atlikdamas tam tikrą darbą. kuomet įstatym' leidėjas numato tokią sudėtį. :sminis N ir kazuso skirtumas yra asmens tikėjimo. įstatymas numato dispozi*iją. =% ji turi sukleti dvi savarankiškas pasekmes. 33333333333333 "+. o pasekmi' atžvilgiu vien' . kad asmuo pažeidė savo pareigą. 1šsiaiškinama. numato įstatyme numatyt' padarini' kilimo galimyb0. tačiau situa*ij' suvokimas nėra visiškas. Nesuvokdamas daromos veikos pavojingo ar rizikingo pob#džio asmuo nenumato. mišrios kaltės nebus . kuriose kaltininko veiksmai yra tyčiniai. 0usikalstamas ner8pestingumas %00&. Ad. jog jis nesuvokia daromos veikos pavojingo pob#džio.bus nužudymas. šie padariniai vis dėlto kyla . ką daro. $laDi-j. o pasekmės . todėl toks nusik-mas bus laikomas padarytu dėl neatsargumo.Nalvoja kad nusikalstamos veikos nedaro. jog pavojingi padariniai neišvengiami ar labai tikėtini. ?? .tsakomybės už neatsargias nv ypatumai. kad padarini' nekils pob#dis. nekyla baudžiamoji atsakomybė. veika padaroma 53 naudai& =. argumentuodami tuo. /avo vaikos teisinis vertinimas. kai asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo pob#džio.7 ribojama. kad asmuo baudžiamas už nv padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso spe*. b#ti dėmesingas. b#tina nustatyti. 1. 5ei išd#rus akį. tačiau kaip tai padaryti – nebuvo nusakyta. bet vadovybei leidus (žinant. )ank*ijos už neatsargias nv . o esant nusikalstamam pasitikėjimui – padariniai numatomi kaip labai mažai tikėtini. su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais.?d. # . asekmes turi sukelti skirtingi priežastiniai ryšiai. nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Deikdamas NN suvokia. 1šimtis. kad numatoma. nustatyta. -a:uso teisiniai padariniai. o pasekmės gali atsirasti ir dėl neatsargumo (pvz.dėl neatsargumo. Siaur-j..bet padaro . tačiau j' kilo. Io atribojimas nuo ty7ios ir neatsargumo. :uropos konven*ija prieš korup*iją numato valstybėms absoliučią pareigą numatyti baudžiamąją atsakomyb0 ir 53 ir pateikia pagrindin0 sampratą – kada ši atsakomybė gali b#ti taikoma$ <. =. )iaurąja prasme mišri kaltė interpretuojama tik teorijoje. Norint pripažinti asmens veiką padarytą dėl NN. sukėl0s nukentėjusiosios mirtį%. kad dėl jo poveikio kils įstatymo numatomi pavojingi padariniai. kad materialiose nusik. o kitos . Dieni autoriai Gk pripažįsta. >% veika turi b#ti tyčinė. Pbjektyvaus kriterijaus nepakanka. o kit' . 7onven*ija įvardina ir veik' r#šis (kurios sudaro korup*iją%. . =% minėta taisyklė nebus taikoma. . -a:usas.7 <Astr. Deikla .tai yra padaroma be vadovybės sprendimo.prasme mišri kaltė bus. kai kaltininko tyčinė veika sukelia dvi savarankiškas pasekmes. Gišri kaltė galima tik materialiose nusikaltim' sudėtyse. kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai. 3tsakomybė už veikas. . Kia galimi keli kvali6ikavimo variantai$ <% bendra taisyklė nustato. -altės klausimas esant juridinio asmens ba. suvokiamos ne visos reikšmingos veikos aplinkybės./ teorijoje Gišri kaltė suvokiama plačiąją ir siaurąją prasme.numatymo pob#dis esant tyčinei ir neatsargiai kaltei iš esmės skiriasi. tarpininkavimas kyšininkaujant. kai . sukėl0s sunkias pasekmes%. susideda iš keleto alternatyv'$ . sukėl0s sunkias pasekmesO. o . 7adangi įstatyme pasakyta. pvz. adaryta veika yra kazusas. o nukentėjusysis dėl kraujo užkrėtimo miršta. sudėtyse nusik-mo kvali6ikavimą nulemia kaltininko psi*Hinis santykis su pasekmėmis.C numatyt' padarini' sukėlimas be kaltės. kai kaltininkas veikia tyčia.neatsargumas. kuris neatitinka nei tyčinės nei neatsargios kaltės sampratos. norint pripažinti asmenį NN sukėlus pavojing' padarini' . kyšio davimas. #. neprieštaraujant%. 5ei mirtį sukėlė k#no sužalojimas. . neturėjo arba negalėjo suprasti daromos veikos pavojingo pob#džio ir numatyti pavojing' padarini'.prasme mišri kaltė bus tada. /yčiai b#dinga. nenumato pavojing' padarini' kilimo galimybės.tyčinė.audžiamoji atsakomybė nustatoma tik atsižvelgiant į padarini' sunkumą ir visiškai nekreipiant dėmesio į pačios veikos pavojingumą. įstatymas tiesiogiai nenumato Gk. įstatymai numato nusikaltimo sudėči'. pagal kurią veika turi b#ti tyčinė. išžaginimas. logiška manyti. Kia b#tinos trys sąlygos$ <% viena veika sukelia dvi savarankiškas pasekmes& =% veikai ir vienoms pasekmėms kaltė yra tyčinė. Dertinama nevienareikšmiškai./ su6ormuluota taisyklė$ visais atvejais viso nusikaltimo atžvilgiu kaltės 6orma nulemia kaltininko psi*Hinį santykį su pasekmėmis.tai skirtingas kaltininko psi*Hinis santykis su veika ir pasekmėmis.. asmuo miršta nuo nukraujavimo . skiriantis jį nuo kit' kaltės 6orm'. Dadovėlio autoriai pripažįsta. . . 7vali6ikuojamas kaip neatsargus. 8aroma so*ialiai žalinga pavojinga veika.neatsargios (pvz.neatsargumas& > tarp veikos ir pasekmi' egzistuoja du savarankiški priežastiniai ryšiai. /ačiau tai nepašalina *ivilinės atsakomybės už padarytą žalą. kai veika padaroma tyčia. 7azusas. M dešimtmetyje buvo keletas :uropos konven*ij'. bus. "). ir nors pagrįstai tikisi j' išvengti. kurios numatė sąlygą valstybėms numatyti 53 kaip baudžiamosios atsakomybės subjektą (daugiausia – ekologinės konven*ijos%. kai asmuo suvokia rizikingą daromos veikos pob#dį. o pasekmės atsiranda dėl neatsargumo ":ismo taisykli' pažeidimas. . Jišri kaltės (orma %Jk&.tai yra padaroma to 53 vadovybės sprendimu . neteisėtas aborto darymas. "*.7 paprastai yra švelnesnės negu už analogiškas tyčines nv. 4eikalaujama nustatyti ir subjektyv'jį kaltės kriterij' – atlikti individuali' asmens savybi' įvertinimą nustatant kalt0. /ai esminis NN momentas. 7onstatavus kazusą. kad ./ teorija negali sukurti naujos kaltės 6ormos. iš kuri' vienos kaltė yra tyčinė. <RRJ m. kai kaltininkas nori išdurti akį ir padaro tai nešvariu pirštu.

ar ne – jau kitas klausimas.>d. 3ntras momentas. o antras argumentas – realus gyvenimas rodo. 3smens baudžiamosios atsakomybės klausimas esant teisinei klaidai sprendžiamas remiantis 6aktiškai padarytos veikos juridine reikšme.7 sako.?d. jose yra išsamus institu*ij' ir įstaig' sąrašas (pvz. 2iuo atveju nustatyti yra labai paprasta. . savivaldybės valdyba. 7laida dėl nusikalstamo veikos pob#džio. vėlgi pabrėžtina. ministerijos. t.4 . ši' trij' veik' pagrindu gaut' pinig' plovimas. tai daromos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo suvokimo klaidos. – !Cstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia". kad jo veika įstatymo leistina arba. medžiag' asmens padaryta veika užtraukia baudžiamąją atsakomyb0 lygiai taip pat kaip ir blaivaus ar neapsvaigusio.y. 7altininkas suvokia. su6ormuota nuostata. tačiau kad atsakomybė kilt' 53 vienas iš esmini' toki' veik' bruož' turi b#ti – jos turi sukelti sunkias pasekmes.C nesaugomą vertyb0"%& b% klaida susijusi su pavojingos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis& *% klaida dėl b#tinosios ginties sąlyg'. kuris daro konkrečią nusikalstamą veiką. asmuo atsako už padarytą nusikaltimą. jog tai yra vadovaujančios pareigos. /eisiškai reikšmingos yra klaidos. gali b#ti įsitikin0s. arba. arba kitaip tariant. /ai kartais teisės teorijoje vadinamas absoliučiu požymiu& *% pats 6izinis asmuo. =%7laidos dėl padarytos veikos teisinės kvali6ika*ijos yra teisiškai nereikšmingos. jeigu (sąlygos%$ a% 6izinis asmuo nusikalstamą veiką padaro 53 naudai arba interesais& b% 6izinis asmuo. /eisinės klaidos gali b#ti šios$ <. Eaktinės klaidos yra keli' r#ši'$ a% klaidos dėl nusikalstamos veikos dalyko (klaidos dėl nukentėjusiojo. . kad$ <% valstybė yra pirmas 53.y. o visuminis teisinis jos vertinimas.endra sąlyga – 53 atsako už 6izinio asmens padarytą nusikalstamą veiką. kad nesuvoktum savo veiksm'% Iirtumo sąvoka skirtinga nei medi*inoje. kalbėt apie 53 baudžiamąją atsakomyb0 mes negalime. jeigu bent vienos neturime. kad !3smuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju. turi b#ti užimantis vadovaujančias pareigas 53. Eaktinės klaidos tam tikr' daugiau ar mažiau reikšming' ND sudėčiai ir veikai kvali6ikuoti objektyvi' požymi' subjektyvaus suvokimo klaidos. /okia teisinė klaida nėra teisiškai reikšminga. apie kurias mes galėtume pasakyti. /ačiau tai tik medi*ininis kriterijus. kuris yra išimamas iš baudžiamosios teisės jurisdik*ijos& =% valstybės ar savivaldybės institu*ija ar įstaiga. veikia individualiai arba 53 vardu. poveikio priemonės . psi*Hotropini' ar kit' psi*Hiką veikianči' medžiag'. . kurios yra įvardintos spe*ialiojoje dalyje.> dalies numatytas veikas atsako 53.7 = str. /eisinės klaidos. . kyšio priėmimas ?. = 7laida dėl padarytos veikos teisinės kvali6ika*ijos.. kad visos šios išvardintos sąlygos.7 girto ar apsvaigusio nuo narkotik' ir kt. 3r tas laikinas psi*Hikos sutrikimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes. nusikalstamos veikos kvali6ikavimą. Iuridinė klaida. kad 53 taikomos skirtingos nusikaltimo padarymo teisinės pasekmės. įsitikin0s. 5as vertina atliekantis ikiteisminį tyrimą asmuo ir teismas.7 <Rstr.7 <Rstr. nes šiuo atveju nėra sąrašo t' pareig'. jeigu tos atsakomybės sąlygos atitiks tas sąlygas. kurios pašalina baudžiamąją atsakomyb0 už padarytą veiką arba ją koreguoja. ?@ . tačiau klysta dėl atskir' objektyvi' daromos veikos požymi'. 1š šios taisyklės išimtis. 1aktinė klaida. 2i klaida priklauso prie teisiškai reikšming' klaid'. nes prie kiekvieno spe*ialiosios dalies straipsnio. kuris padarė tą nusikalstamą veiką. nusikalstamą veiką. 7ai kuri' užsienio valstybi' įstatymuose tokio pob#džio klaidos pripažįstamos teisiškai reikšmingos. išoriškai žmogus turi b#ti paveiktas. . tačiau nėra priešinga baudžiamajai teisei. <%7laidos dėl nusikalstamo veikos pob#džio gali b#ti dvejopos$ a% asmuo. kuri sukelia tariamosios ginties b#kl0. netgi jeigu valstybė kontroliuoja visą <JJ pro*ent' ak*ij'. tiek ir 53. 2i sąlyga yra alternatyvi. 8ar kartą pasikartosiu.. t. šiuo atveju atsakomybės neišvengia. 3tsakomybėn yra traukiami tiek 6izinis asmuo. padarytas apsvaigus. darantis objektyvią pavojingą veiką. 7laidos paprastai išaiškėja tiriant bylą iš kaltininko parodym'. apie kurias kalbėta anksčiau& >% tarptautinė viešoji organiza*ija #!. kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir 53. rie teisini' klaid' priskiriamos ir klaidos dėl tam tikr' nusikaltimo sudėties požymi' teisinės reikšmės. ypatumai už nv. departamentai prie vyriausybės./. B. Jaktin6s klaidos – tai nepadarytos veikos teisinio vertinimo klaidos. visada rasite spe*ialią dalį. #". 1šskirtinis teisinių klaidų bruožas yra tas. kad 53 gali b#ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tas veikas. kurios yra b#tinos 53 baudžiamajai atsakomybei. -laidų 6taka ba. įmonė bus atsakinga pagal . jeigu tai kelios dalys. tai asmens klaidingas padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo ar neteisingas tam tikr' veikos 6aktini' aplinkybi' suvokimas. kuriame numatyta už nusikalstamą veiką galima 53 atsakomybė. tai . o dar turi b#ti juridinis (ar suvokia ir valdo – kiek reikia gerti.>.y. kad visos šios sąlygos yra b#tinos vienu metu – jeigu bent vienos sąlygos nėra. gali b#ti pasakoma. jeigu jis yra kaltas padar0s nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio". kuris padarė tą konkrečią veiką . prie ministerij'. verčia keisti padarytos veikos baudžiamąjį teisinį vertinimą. /ai daromos veikos objektyvi' ir subjektyvi' požymi' neatitiktis. 6izinis asmuo. /eisiškai nereikšmingos klaidos nekeičia nei padarytos veikos nusikaltimo pob#džio. kad medi*ininiu kriterijumi yra ir laikinas psi*Hikos sutrikimas (apsvaigimas toki' irgi yra%. 7artu su šio straipsnio > d.=d. 7laida . abrėžtina. kurioj pasakoma. kai apkaltinamas asmuo per ikiteisminį tyrimą ar duodamas parodymus teisme teigia tikrai suvok0s so*ialin0 veikos reikšm0. kad daro pavojingą veiką.7. tačiau iš tikr'j' jo veika nėra nusikalstama. nėra nusikalstama& b% asmuo. 53 baudžiamoji atsakomybė skiriasi nuo E3 baudžiamosios atsakomybės ir tuo. savivaldybės įmonės nėra išimamos. jei asmuo negalėjo klaidos išvengti. tiek savivaldybės institu*ij' ir įstaig' išsamiai pateikia valstybės tarnybos arba viešojo administravimo įstatymas. 3smuo.pvz. kad sukčiauja. nei teisinės jos kvali6ika*ijos. numatyta . agal pob#dį klaidos skirstomos į teisines ir 7aktines. 3bejonės sietinos su tuo. = d. kad <W> nusikaltim' padaro išgėr0 ar neblaiv#s. 2is požymis taip kaip jis yra apibrėžtas . kurios daro žalą aplinkai.. kad iš baudžiamosios teisės jurisdik*ijos valstybės. dėl to 6akto. o klaidos dėl 6aktini' padarytos veikos aplinkybi'. ?Bstr. kontrolės subjektai.@>str. padarius veiką apsvaigus nuo alkoHolio. ir čia turėtina omenyje.. /ai atvejai. 3tsižvelgiant į situa*iją ji gali b#ti įvertinta kaip pateisinama arba nepateisinama. o iš tikr'j' prievartauja turtą%.nesvarbu – kiek promili' . /iek valstybės.. ir tarptautinėje teisėje.7. . kad yra traukiamas 53 baudžiamojon atsakomybėn. kad klaidingai suvokiamos ne tam tikros 6aktinės daromos veikos aplinkybės. numatytos bausmės švelninimo sąlygos. t. kad už =. darydamas pavojingą veiką ir suvokdamas jos pob#dį gali daryti klaidą dėl veikos kvali6ikavimo (mano.7 <MMstr. savivaldybės taryba.@=str. Disos klaidos (teisinės ir 6aktinės% baudžiamojoje teisėje skirstomos į dvi grupes$ teisiškai reikšmingas ir teisiškai nereikšmingas klaidas. teismai.endra taisyklė sako.. apart tą vieną alternatyvią. t. reiškia kalbėti apie 53 baudžiamąją atsakomyb0 mes nebegalim. j' sąrašas yra pateikiamas išsamiai.7 ?>str. 8ėl girtumo populiariausias aiškinimas – visi gers ir darys nusikaltimus. dėl nusikaltimo dalyko !kėsinimosi į .spe*ialios sąlygos. Dertinant girtumo įtaką baudžiamajai atsakomybei – sunku pagrįsti – kodėl taip yra. kelia šiek tiek problem'. kad daro baudžiamojo įstatymo užraustą veiką. 3tsižvelgiant į aplinkosaugini' konven*ij' reikalavimus prie šio sąrašo prijungtos ir tos veikos. turi b#ti vienu metu. kuris padarė tą nusikalstamą veiką. tai yra viešojo administravimo. y. . narkotini'. nors ir so*ialiai žalinga. -laida.

kuris nusikaltimą padarė b#damas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėjo suvokti pavojingo nv pob#džio arba valdyti savo veiksm'.%& ?A .tokie asmenys yra pakaltinami. 2iais atvejais motyvo ar tikslo nebuvimas nusikalstamą veiką leidžia kvali6ikuoti pagal bendrą normą. amžius.".. b#damas girtas. 7adangi nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra 6akultatyvieji požymiai.= d. atologinis girtumas laikomas antra stipraus apsvaigimo alkoHoliu 6orma. jo samprata. tačiau jie neatima galimybės suvokti savo veiksm' esm0 bei juos valdyti . asmuo.#tina išskirti$ <% savanorišką ir priverstinį girtumą ar apsvaigimą& =% 6iziologinį ir patologinį girtumą ar apsvaigimą.. psi*Hinis išsekimas. psi*Hotropini' medžiag' vartojimo. padar0 ND paprasto (6iziologinio% girtumo b#senos visada pripažįstami pakaltinami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Nmogus paprastai užmiega ir pabud0s nieko neprisimena. paskata. ir priverstinis patologinis girtumas ar apsvaigimas sukelia #min0 trumpalaik0 psi*Hoz0.##. <. samprata ir 6taka ba.. kai jo psi*Hika ima iškreiptai atspindėti tai. '. !už. /ikslas. tyčinis nužudymas dėl savanaudišk' ar *Huliganišk' paskat'..%& =% neutralius (meilė. '1. Jotyvų r8šys.3 grindžiama tuo. 3ntra vertus. 3smenys. padar0 ND dėl ši' medžiag' vartojimo pripažįstami pakaltinami. 5ei dėl ilgalaikio ši' medžiag' vartojimo asmuo netenka glimybės suvokti supančią tikrov0. todėl negali teisingai suvokti savo veiksm' esmės ir juos valdyti. baudžiamas švelniau atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. /okie asmenys dažniausiai pripažįstami nepakaltinamais. o kartu turi įtakos skiriant bausm0.y. Eiziologinis girtumas nepašalina . pvz.. >. ilgalaikė nemiga. ' . atribojant panašius objektyviąja puse nusikaltimus. leidžia nustatyti tyčią ir jos kryptingumą.= d. stresas. . 7ai motyvas ir tikslas neįtraukiami į privalomus nusikaltimo sudėties požymius. asmenys. atologinis girtumas ar apsvaigimas prasideda staiga. $agrindiniai$ pakaltinamumas. apib#dina kaltininką ir veikos pavojingumo laipsnį. tačiau ir tada jie privalomai nustatomi. dėl to asmuo gali padaryti įstatymo draudžiamą veiką. #). tačiau jie neįtraukiami į tyčios turinį. išdavystė (<<B str. kaip paprastą nužudymą. Nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas turi įtakos tyčios ir jos kryptingumo susi6ormavimui.. atologinis girtumas . nes padeda atskleisti tikrąjį nusikaltimo me*Hanizmą. nekontroliuoti savo veiksm' ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką savo noru vartoja alkoHolinius gėrimus ir priveda save prie tokios b#senos. !dėl. tačiau jie neatima galimybės suvokti savo veiksm' esm0 bei juos valdyti . pvz. atriboti tyčinius nusikaltimus nuo neatsargi'. baimė. žmog' apima pyktis. . nusikaltimo padarymo tikslo negalima tapatinti su nusikaltimo pasekmėmis. )avanoriško 6iziologinio girtumo ar apsvaigimo metu iš esmės nenutr#ksta normalus psi*Hinis kaltininko ryšys su išoriniu pasauliu. 1r savanoriškas.. asmuo. :sant šiam girtumui gali b#ti psi*Hikos pakitim'. 9atologinis girtumas.. agal . Gotyvai pagal visuomeninį vertingumą gali b#ti klasi6ikuojami į$ <% pozityvius (noras padėti.7 <R str.". jog dėl alkoHolio vartojimo gali stipriai apgirsti. kas vyksta aplink ir praranda savo veiksm' kontrol0. kad asmuo suprasdamas. siekimas palengvinti kančias ir pan. Jotyvas. 5is gali atsirasti ir psi*Hiškai sveikiems žmonėms veikiant ekstremaliems veiksniams – didelis nuovargis. kaltė. Nmogaus psi*Hika iš dalies gali sutrikti dėl narkotini'.% . tuo tarpu pasekmės yra objektyvios tikrovės 6aktas. Nmogus. .7 <R str. nusikalstamo elgesio varomoji jėga ar sav0s pateisinimas. .paskat'". 8ėl patologinio girtumo pažeidžiami suvokimo pro*esai. Nmogus praranda normal' sąlyti su išoriniu pasauliu. 4ašoma. kaip norimo rezultato įvaizdis. paar0s pavojingą veiką jis gali b#ti pripažįstamas nepakaltinamu. #+. /oks asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. Gotyvas arba tikslas gali b#ti kvali6ikuojančiu ar privilegijuotu nusikaltimo sudėties požymiu. 6izinis. Gotyvas arba tikslas gali b#ti privalomu nusikaltimo sudėties požymiu. =. 1i:iologinio ir patologinio girtumų atribojimas. Nes šis apsvaigimas neatima galimybės suprasti savo veiksm' esmės.. j' reikšmė gali b#ti trejopa$ /arp motyvo ir tikslo yra egzistuoja glaudus vidinis ryšys. #*. /ubjektyvieji nv sudėties (akultatyv8s požymiai.. Haliu*ina*ijos& asmuo iškreiptai suvokia tikrov0. apib#dina žmogaus mąstymą.tokie asmenys yra pakaltinami. t. )avanoriško 6iziologinio girtumo ar apsvaigimo metu iš esmės nenutr#ksta normalus psi*Hinis kaltininko ryšys su išoriniu pasauliu. 1i:iologinio girtumo (ormos ir jų 6taka atsakomybei. :sant šiam girtumui gali b#ti psi*Hikos pakitim'. pvz. kuri yra medi*ininis nepakaltinamumo kriterijus.. /eisingas subjektyviosios nusikaltimo pusės požymi' nustatymas turi didel0 reikšm0 kvali6ikuojant nusikaltimus. /eisinė reikšmė$ <% girtumą ar apsvaigimą galima numatyti kaip spe*ialiojo nusikaltimo subjekto požymį& =% vertinamas kaip atsakomyb0 sunkinanti aplinkybė. suserga psi*Hikos liga. turi nevisiškai suvokti savo daromą veiką. Eiziologinio girtumo 6ormos yra$ <% savanorišką girtumas& =% priverstinis girtumas. )ubjektyvius požymius galima suskirstyti į pagrindinius ir 6akultatyvinius.tai staiga atsirad0s dėl alkoHolio vartojimo trumpalaikis psi*Hikos sutrikimas. 5o nepakaltinamumas medi*inos poži#riu nulemiamas !7itokios patologinės b#senos buvimu". atologinio girtumo b#sena sukelia įvairi' Haliu*ina*ij'. draugystė ir pan. Gotyvas yra ta jėga.C numato = privalomas sąlygas$ <% asmuo turi b#ti nugirdytas prieš savo valią& =% asmuo. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos. Nv padarymo motyvas išreiškiamas vartojant terminus !iš. kuri asmenį veda į tikslą.3 už tokios b#senos padarytą veiką neatsižvelgiant į girtumo laipsnį . 1i:iologinio girtumo sąvoka.psvaigimo nuo . #'. taip pat parenkant ir skiriant bausmės r#šį ir dydį. atologinio girtumo diagnostika ir ekspertizė gana sudėtinga. jų reikšmė. 8ažniausiai įstatyme nurodomi motyvai yra savanaudiškos ar *Huliganiškos paskatos.7 <R str. . adar0s veiką patologinio girtumo b#senos pripažįstamas nepakaltinamu... 2iuo atveju motyvas ir tikslas atlieka svarb' pagalbinį vaidmenį. kuris nusikaltimą padarė b#damas prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir dėl to ne visiškai sugebėjo suvokti pavojingo nv pob#džio arba valdyti savo veiksm'. badas. kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. baudžiamas švelniau arba atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2iais atvejais motyvo arba tikslo nebuvimas liudija apie visos nusikaltimo sudėties nebuvimą. Nv motyvas pagal bt teoriją yra veikos priežastis. Jakultat1viniaiE motyvas ir tikslas. atologinis girtumas trunka neilgai.

lytin0 laisv0. apib#dina žmogaus mąstymą. Nusikaltimo padarymo tikslo negalima tapatinti su nusikaltimo pasekmėmis.>% negatyvius (savanaudiškumas. . 4ealumas. nes nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės. susij0 su nv padarymu. paskatos ir pan. 7. priežastys. numatytos veikos.alinanDių aplink10ių samprata ir rB. kad pats nebus nubaustas. BBtinoji gintis kaip žmogaus teis6 B8tinoji gintis – tai tokia situa*ija. *Huliganiškos ar kt. agal teisin0 prigimtį$ <% aplinkybės. ažymėtina. o ne besiginančiojo vaizduotėje. .1. jei tuo nebuvo peržengtos b#tinosios ginties ribos.audžiamosios teisės teorijoje aplinkybės. pavydas. 3kivaizdžiu laikomas kėsinimasis. kad nusikaltimas gali b#ti padarytas dėl keli'. tuo tarpu pasekmės yra objektyvios tikrovės 6aktas. kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo grėsmė. /ikslas.7 =M->@ str. nuosavyb0. !.b. 5ie susij0 su k6sinimusi ir g1n10a.7.b. kitas teises. pašalinančios veikos priešingumą teisei.3 BBtinoji gintis ir jos teis6tumo s-l1gos 1& b#tinoji gintis galima ne prieš visus. sveikatą. padariusio nusikaltimą. o ne veikos baudžiamumą& >% baudžiamosios atsakomybės pašalinimas negali b#ti siejamas su kaltės buvimu. '!. b#sto neliečiamyb0. )ąlygos dėl ginties$ a%gynyba galima tik apsaugoti įstatymo saugomas vertybes& b%žala t. 3kivaizdumas.@. o tik prieš pavojingus veiksmus$ 7ėsinimosi pavojingumą rodo tai. . objektyviai. agal .. kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save. kaip norimo rezultato įvaizdis. . panaudota laiku& d%neperžengtos b#tinosios ginties ribos (svarbiausia sąlyga%. 5ei vis tik taip įvyko tai vadinama tariamąja b#tinąja gintimi. dėl ko jis nusprendė padaryti nusikalstamą veiką. sulaikymas& >% b#tinasis reikalingumas& ?% kelio užkirtimas organizuotos grupės veiklai. Nv padarymo tikslas paprastai išreiškiamas . numatytos . 2ios aplinkybės padeda atriboti nusikaltimą nuo nenusikaltimo& taip pat drąsina žmones sulaikyti kitus nuo nusikaltimo darymo arba darant nusikaltimą& žmogus yra garantuotas. /ai asmens siekiai. Baudžiam-j. yra aplinkybės. turintys nusikalstamos veikos požymi'. kurie turi atsirasti dėl nusikaltimo padarymo. nuosavyb0. ?B .7$ <% b#tinoji ginti& =% asmens. Tikslas. pašalinančios veikos pavojingumą& =% aplinkybės. kurioms esant padaryti veiksmai. avojingu kėsinimusi laikomas tik baudžiamojo įst. kitą asmenį.#tinoji gintis galima ir prieš nepakaltinamus bei mažamečius asmenis (čia b#tina vadovautis Humaniškumo prin*ipu%. agal projektą. avojing' gyvybei įrengini' įtaisymas taip pat nelaikomas b#tinąja gintimi. motyv'. /eisėti pareig#n' veiksmai nelaikomi pavojingu kėsinimusi. kad jie nukreipti prieš$ asmens gyvyb0.% 7.atsakom102 . nelaikomi nusikaltimu.1s. S-l1gos# susijusios su k6sinimusi 7ėsinimąsi apib#dina trys sąlygos$ 1.%.t.7 straipsni' dispozi*ijose vartojant žodžius !siekiant" arba !turint tikslą". 7. kai atliekama laikantis tam tikr' reikalavim'. ) tema.#tinoji gintis visuomet yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. . & kėsinimosi akivai:dumas – egzistavimas laike. !& kėsinimosi realumas – egzistavimas erdvėje. net priešingai vertinam'. padaroma tik besikėsinančiajam& *%b#tinoji gintis t. Tžsienyje papildomai yra$ <% nukentėjusiojo sutikimas (eutanazija%& =% nusikaltimo imita*ija& >% žala. 5' požymiai$ <% žalos. papildomai yra$ <% įsakymo vykdymas& =% pateisinama #kinė arba pro6esinė rizika& >% mokslinis eksperimentas. 5i gali b#ti teisėta arba ne. Nusikaltimo padarymo tikslas – tai asmens įsivaizduojami objektyviosios tikrovės pasikeitimai.#tinoji gintis yra kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė. 7ėsinimosi pavojingumas. padaryta vykdant karinį įsakymą. b#sto neliečiamyb0 ir t. 7ėsinimasis turi b#ti iš tikr'j'. jo samprata. (. /eisėta ji b#na tuomet. pašalinan7ios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei. padarymas& =% turi pašalinti baudžiamąją atsakomyb0. visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Baudžiamąją atsakomyb2 šalinan7ios aplinkybės 7.

7.1. = d. N.11. kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo iškus. sunkus k#no sužalojimas. o ne besiginančiojo vaizduotėje. 3kivaizdus – prasidėjo arba tuoj prasidės.audžiamojo įst. 2ie savo ruožtu priklauso nuo objekto į kurį kėsinamasi vertingumo. interesus t.10. .t. kurio padaryta žala bus vertinama pagal b#tinosios ginties taisykles.$ užsiundydamas šunį%. kai žala jau daroma arba yra labia aiški jos grėsmė. negali b#ti pripažįstamas kėsinimosi nutraukimu. avojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviais veiksmais. 7ėsinimosi sustabdymas. kurios gali pasireikšti veikimu. b#sto neliečiamyb0 ar kitas teises. . nukreiptas prieš asmens gyvyb0. 7riterijai kai nelaikoma peržengimu$ a% jei besikėsinančiajam padaromas nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas arba žala& b% taip pat jei ta žala padaroma dėl neatsargumo& *% žala neatitinkanti pavojingumo pob#džio buvo padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio& d% kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į b#stą 7.taka 0Btinosios ginties teisei 7ėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai turi įtakos . N. & baudž. kad buvo peržengtos b#tinosios ginties ribos$ 1. o ne tretiesiems asmenims. adaryta žala neperžengia b#tinosios ginties rib'. aplinkybi'. K6sinimosi akivaizdumas 3kivaizdžiu laikomas kėsinimasis.g negalima tyčios iškėlimo aikštėn metu arba nusikaltimo rengimosi stadijoje. t. sveikatą. 5ei vis tik taip įvyko tai vadinama tariamąja b#tinąja gintimi.7%. /eismas gali paskirti švelnesn0. sudarantys kėsinimosi turinį. 7ėsinimasis turi b#ti iš tikr'j'. . kėsinimosi realumas – egzistavimas erdvėje. Nynyba turi atitikti tris požymius. BBtinosios ginties ri0ų peržengimas ir jo reik. N. nors kartais galima ir prieš neveikimą& =% kėsinimasis turi b#ti akivaizdus (egzistavimas laike%& kai jau daroma žala arba yra reali grėsmė.g.y kėsinimasis laikomas akivaizdžiu. turto sužalojimas ir pan. Iinkl' ar kit' daikt'. nes nėra akivaizdžios kėsinimosi grėsmės& >% . @ p. 5ei realiai kėsinimosi nebuvo ir žmogus dėl tokio kėsinimosi klydo. objektyviai. atitekimas besiginančiajam dar besąlygiškai nereiškia kėsinimosi pabaigos. avojingu kėsinimusi laikomos tik tos . ar didesnė už žalą. Iynybos priemonės gali b#ti galingesnės& >% ypač svarbu kėsinimosi intensyvumas ir apimtys . :ų turin1s 1& žala padaroma tik besikėsinančiajam.y. kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms. įst. valstybės ar visuomenės interesams. įsivaizduodamas jį. Nala padaroma tik besikėsinančiajam. tokia situa*ija laikomatariamąja b#tinąja gintimi. 7itos svarbios aplinkybės – laikas. negu numatyta baudž.eidžia ginti ne tik savo. o ne besiginančio vaizduotėje. 7. kurį sukėlė kėsinimasis. jeigu jos atitinka kėsinimosi pavojingumą ir pob#dį. )varb#s aspektai$ <% įstatym' leidėjas nereikalauja žalos adekvatumo.et tai dar nereiškia.esiginantysis gali pažeisti geresnį gėrį nei yra kėsinamasi.m6 asmens 0audžiamajai atsakom10ei B8tinosios ginties ribų peržengimas (arba gynybos eks*esas% (=M str. kitas asmens teises ar laisves. taip pat ginantis nuo įsibrovimo į b#stą. b#tinosios ginties atveju. !& gynybos priemonės ir padaryta žala laikomos teisėtomis. kai kėsinimasis buvo atremtas ar pasibaig0s ir aiškiai nebuvo reikalo panaudoti gynybos priemones. b#sto neliečoamyb0.. laisvės apribojimas. tiek besikėsinančiojo. nukreipti prieš kito asmens gyvyb0. nuosavyb0. jei užpuolikui padaromas lengvas ar apysunkis k#no sužalojimas. lytin0 laisv0. valstybės arba visuomenės interesus. /ais atvejais.kokiu b#du daromas kėsinimasis (kiek užpuolik'. jei tai įvyko dėl didelio išgąsčio. kokį gėrį nori pažeisti%. kad . Aeikalavimai keliami g1n10ai 4eikalavimus gynybai nulemia pats kėsinimosi pob#dis. nus.g. 2iuo atveju b#tina. kad besikėsinančio asmens veiksmai. <d. materialinė žala. kurią šis kėsinosi padaryti besiginančiajam (kitaip nei esant b#tinajam reikalingumui%. veikimo b#do. yra mažesnė. sm#gi' sudavimas.g b#klė be minėt' atvej' gali b#ti ir kai gynybos aktas įvyksta vos tik pasibaigus kėsinimuisi. 2iuo atveju gynybos b#das . vertinama kaip atlikta lengvinančiomis aplinkybėmis (@R str. .. gintis gali ne tik užpultasis.C numatytos veikos. 7ėsinimosi pob#dis priklauso nuo pavartot' priemoni'. kad besiginantysis tai suvokt' ir tyčia daryt' žalą& =% nėra .?. atžvilgiu nesvarbu.= K6sinimosi pavojingumo . kėsinimosi intensyvumo.5 K6sinimosi pavojingumas. kai įtaisomi pavojingi gyvybei įrengimai. . R p. jog buvo peržengtos b#tinosios ginties ribos. Tžpultasis gali gintis ir netiesioginiu b#du (pvz. Nala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi. 7. 'ariamoji gintis ?M .audž. 1.<%kėsinimasis turi b#ti pavojingas& t. !. /okiu atveju pasikėsinimo atrėmimo intensyvumas aiškiai viršija gynybos poreikius. K6sinimosi realumas.3. kai b#tinosios ginties rib' peržengimas užtraukia baudž. padaryta besikėsinančiajam.7%.g teisėtumui$ <% jei užpuolikui žala padaroma po to. vietos. kuris jau daro arba jau yra aiški jo grėsmė. bausm0 (A= str. pvz. įst. siekiant pagerinti kėsinimosi sąlygas. Iinant asmenį nuo užpuolimo neb#tinas jo sutikimas. nuosavyb0. ožymiai. atsakomyb0.7% – aiškus gynybos ir kėsinimosi pob#džio bei pavojingumo neatitikimas. laiko ir kt. vieta. kuris yra iš tikr'j'. 7. pavartot' užpuolimo metu. 7. lytin0 laisv0. kokios priemonės. 7. .13. egzistuoja objektyviai. 7ėsinimosi pavojingumą rodo tai.7. bet ir kit' asmen' ir t. Besik6sinanDiam padaromos žalos d1dis ir jo 0audžiamasis teisinis vertinimas.y. b#tinosios ginties atveju gali b#ti$ gyvybės atėmimas. 4ealiu laikomas kėsinimasis. )varbu nustatyti kėsinimo pradžios ir pabaigos momentą& b#tinoji gintis negalima tyčios iškėlimo aikštėn metu arba nusikalstamos veikos rengimosi stadijoje (galima tik pranešti pareig#nams%& >% kėsinimasis turi b#ti realus (egzistavimas erdvėje% 7. 3kivaizdžiu laikomas kėsinimasis. 7. tiek besiginančiojo 6izinės galimybės./ teorijoje nurodoma. sveikatą. atsakomybės neužtraukia b#tinosios ginties rib' peržengimas. kuriems esant nepripažįstama. visuomenės ar valstybės interesus. kėsinasi į turtą – ginantis į sveikatą& =% nereikalaujama gynybos priemoni' atitikimo kėsinimosi priemonėms. . tai besiginančiojo veiksmai nėra .pranešimas teisėsaugos organams apie rengiamą nusikaltimą.v. . jei užpuolikui padaroma žala dėl neatsargumo. ar žala. > d.

manoma kitais 0Bdais# o tik padar1ti žal.g galima ir nuo mažamečio ar nepakaltinamo asmens vykdomo kėsinimosi. 5ei asmuo negalėjo ir neprivalėjo numatyti. atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį. 7. =% 'uri 0Bti atitikimas tarp sulaikanDiojo ir sulaikomojo asmenų veiksmų . veik-. tai nebus traukiamas baudž. atsakomybėn. 7. o besiginantysis klysta.)ulaikantysis turi atsižvelgti į sulaikomojo elgesį ir naudoti minimalias priemones jo laisvei apriboti. kurios e6ektyviai riboja nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksm' laisv0. kai sulaikomasis aktyviai priešinasi. /ai įrodo įv. atliekamo vadovaujantis . jeigu padarytoji žala bus mažesnė už išvengtąją. kurį saugo įstatymas. 3smens. tačiau tiesiogiai dar nepasireiškia ir kelia grėsm0 interesams. /ai gali b#ti 6iziniai ir juridiniai asmenys. nebaudimo esmė yra kita – asmuo nebaudžiamas. nesuvokiant savo vertinimo klaidingumo. gynybos ir tam tikr' j' tarpusavio ryši'. /ariamosios ginties. 7.1=. nesuvokiant ir pagal įvykio aplinkybes negalint suvokti savo klaidos dėl gresiančio pavojaus (veikimas be kaltės%& .veik-# sulaik1mas ir 0Btinoji gintis. padariusio nusikaltimą. ar įvykio 6aktinės aplinkybės ir besiginančiojo psi*Hinė b#klė davė pagrindo manyti esant puolimą& . ant r#b' liko pėdsakai ir pan. siekiama apginti teisingumo interesus. agal naują . 7ai neteisingai vertinami kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai. @sant tariamajai gin7iai žala gali atsirasti dvejopai. nei praėj0s pavojus negali sudaryti . bet jei nesuvokė dėl neapdairumo. 7ai neteisingai vertinamas pašalinio asmens vaidmuo užpuolimo sąlygomis& !. /ačiau bet kuriuo atveju 6izinės prievartos panaudojimo ribas reglamentuoja . 5ei privalėjo ir galėjo suvokti tai bus traukiamas už neatsargumą. .C nuostata. %smens# padariusio nusikalstam. S-l1gos# susijusios su pavojaus gr6sme. nuo žalos. padaryta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. veiką. )ulaikymas galimas tik po nusikaltimo padarymo ir aktyvus šiuo atveju yra sulaikantysis asmuo. 5į turi teis0 vykdyti tik teisėsaugos institu*ij' pareig#nai.#tinosios ginties b#klė susideda iš trij' element'$ kėsinimosi. atsakomybėn dėl neatsargumo. %smens veiksmų 0audžiamojo teisinio vertinimo aspektai esant tariamajai ginDiai Certinant tariamąją gint6 b8tina atsižvelgti. tuo tarpu . 7.veik-# sulaik1mo ir žalos jam padar1mo teis6tumo s-l1gos. užklumpama darant nusik. manydamas. 4ealus pavojus egzistuoja tikrovėje.. nes jo padarytoje veikoje nelieka kaltės elemento (žmogus nesuvokia ir negali bei neturi suvokti savo įsitikinimo ydingumo%. kuris sulaiko. 1.I gali peraugti į sulaikymą. >% :ei gresianDio pavojaus ne. 5ei sulaikomasis pasipriešina. 5ei nėra bent vienos ši' sąlyg'. )ulaikymas gali peraugti į .)itua*iją. tai bus traukiamas baudž.veik-# sulaik1mo ir žalos jam padar1mo teis6tumo s-l1gų pažeidimo . Nala. pradeda galioti .. >" Jizin6s prievartos panaudojimo ri0os.15. /ariamosios ginties atveju vis' element' nėra. skirtingai nei realios ginties.vengtoji. aplinkybės – yra liudinink'. turi iš esmės atitikti padarytos veikos pavojingumo pob#dį ir laipsnį bei sulaikymo aplinkybes.3 :ų skiriamieji 0ruožai. agal seno . %smens# padariusio nusikalstam. 7. S-l1gos# susijusios su nusikalstomos veikos padar1mu 7. %smens# padariusio nusikalstam.0. sąžiningesnis turėjo ir galėjo numatyti savo prielaidos klaidingumą. padariusio nusikalstamą veiką. )ulaikantysis asmuo. Nei b#simas. sulaikymo institutą reikia skirti nuo įtariamojo sulaikymo.7 <?(=%str. santyki'. 7. įsivaizduodamas jį esant. )ulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį žala gali b#ti padaroma tik jam. @% $adar1ta žala turi 0Bti mažesn6 nei i. kad žala bus didesnė ar lygiavertė. bet gali b#ti ir atvirkščiai. sunk' k#no sužalojimą sulaikant galima padaryti tik kai asmuo yra padar0s tyčinį nužudymą.1@. jei kitomis priemonėmis nebuvo įmanoma jo sulaikyti.kil2s pavojus pa.treDiajam asmeniui. BBtinasis reikalingumas ir jo teis6tumo s-l1gos.veik-# sulaik1mas kaip 0audžiamosios teis6s ir 0audžaimojo proceso institutas. atsakomybėn jei neprivalėjo ir negalėjo suvokti jog daro klaidą. 5ei asmuo.@. )ulaikant žalą galima padaryti tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. sulaikymas skiriasi nuo . suklydo – tai nebus traukiamas baudž. )ulaikymo teisėtumo sąlygos$ <" Sulaikomas asmuo turi 0Bti padar2s nusikalst.5. kai iš tikr'j' užpuolimo nebuvo. 1. 5ei asmuo negalėjo ir neprivalėjo suvokti pavojaus realumo. 3smens. b#damas bent kiek atidesnis. ir nesuvokia savo prielaidos klaidingumo. jog žala asmeniui gali b#ti padaroma tik tuo atveju.g savo tikslu$ . atsakomybėn. ?% &. kai susiduria du teisės saugomi interesai. B< G tokia situa*ija.S-l1gos# susijusios su žalos padar1mu 7. Eizinė prievarta galima tuo atveju..4 teisėtumo sąlygos$ <" 'uri gr6sti žala valst106s# visuomen6s interesams ar pilieDių teis6ms & =" $avojus turi 0Bti akivaizdus ir realus. 7.. kuri' vieną galima apsaugoti tik padarant žalą antrajam. /aip pat . 7. padariusį nusikaltimą.I taisyklės. o sulaikant asmenį. /ai propor*ingumo prin*ipas. b#tina laikyti tariamąja gintimi. ?R . . atsakomybėn bendrais pagrindais. /oki' pareig#n' veiksmai sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį turėt' b#ti vertinami pagal pro6esinės pareigos vykdymo taisykles.teis6s saugomiems interesams.I. . 3kivaizdus – pavojus iškilo ir nepasibaigė. /ariamai ginantis padarytą žalą galima tik prilyginti padarytai b#tinosios ginties sąlygomis. sulaikydamas kaltininką turi naudoti minimalias priemones.1. 5eigu sulaikant bus padaryta nereikalinga žala ar nužudomas suimamasis. %smens# padariusio nusikalstam. 5ei sulaikant tokį smenį žala padaroma teetiesiems asmenims..13. 1. ar kaltininkas..17. :ų turin1s.4. 7. bet ne tretiesiems asmenims. 7ai neteisingai vertinamos paties įvykio aplinkybės ir nukentėjusiojo elgesys laikomas pavojingu& . /ačiau negalima gelbėti gyvybės kitos gyvybės sąskaita.7 =Rstr. 7 normomis. – padar0s tyčinį nužudymą ar pasikėsin0s tai padaryti.g galima kėsinimosi metu.g atveju siekiama apginti interesą. 8ažnai sulaikymas pereina į b#tinąją gintį. tai jo veikoje nebus kaltės. tai už padarytą žalą asmuo bus traukiamas baudž.alinamas padarant žal..1?. -laida gali atsirasti. sulaikantis asmuo bus traukiamas baudž. čia aktyvus yra užpuolikas. 7. :ų turin1s. situa*ija gali b#ti vertinama pagal b#tinojo reikalingumo taisykles. realią situa*iją ir savo galimybes..taka asmens 0audžiamajai atsakom10ei. tačiau pagal situa*iją privalėjus ir galėjus suvokti savo klaidą (veikimas neatsargios kaltės 6orma%.

stat1me& vz.4 palyginimas su b#tinąja gintimi (. dirbančio tam tikrą darbą. 7.imituojanDio elgesio modelio samprata ir jo sankcionavimas Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis.31. tai jis privalo pasinaudoti šia galimybe.sank*ionuoti veiksmai. ginties riba. atliekami siekant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatym' saugomas asmens teises ir laisves.stat1mo nustat1tas s-l1gas. tlikdamas pro6esines pareigas peržengia teisės akt' nustatytas pro6esini' pareig' vykdymo ribas.4 keliamos griežtesnės sąlygos. 7. nes priešingu atveju jo veikimas nebus pripažintas . 4ealus egzistuojantis tikrovėje. 7.1s /eisėsaugos institu*ijos yra poli*ija.taka asmens 0audžiamajai atsakom10ei 7. gali b#ti traukiamas baudž. 3kivaizdžiu laikomas toks pavojus. kai .3@. o tik padarant žalą.=B. o .$ gydytojas savo pareigas turi atlikti ir ne tarnybos metu.37 'eis6saugos institucijų užduoties v1kd1mas ir jo teis6tumo s-l1gos /eisėsaugos institu*ijos užduotis vykdymas – tokia situa*ija. remdamasis darbą..I yra& !& . 7.33.veik-# sulaik1mu kaip 0audžiam-j. !& $$/ neturi peržengti .st. 6ormaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymi'. kai kada ir žmogaus elgesys.I%$ 1& . kuriuos jis privalo atlikti ir atlieka savo darbo.@1. kurio realiai nebuvo ir jis neprivalėjo ir negalėjo to suvokti ..b atsakomybėn netraukiamas. (Naujo . taip pat operatyvinės veiklos subjektai. tai jis privalo pasinaudoti šia galimybe. nes šiuo atveju žala padaroma tretiesiems asmenims& & Nėra . teisės aktai.3. $ro7esinių pareigų v1kd1mo teis6tumo s-l1gų pažeidimas ir . Ksak1mo v1kd1mas ir jo teis6tumo s-l1gos. jį turi sank*ionuoti generalinis prokuroras ar jo įgaliotas generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygared' prokarat#r' vyriausieji prokurorai ar j' įgalioto pavaduotojai& >. 'eis6saugos institucijų samprata ir rB. atsakomybėn (aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis%. $ro7esinių pareigų v1kd1mas ir jo teis6tumo s-l1gos 9ro(esinės pareigos vykdymas. o .taka asmens 0audžiamajai atsakom10ei 5ei asmuo įstatyme nustatytas pareigas atlieka nesilaikydams jame nurodyt' toki' pareig' vykdymo sąlyg'.I pavoj' sukelia žmogaus veiksmai.atsakom102 .30.. pro6esinės veiklos s6eroje. nustato pro6esines pareigas vykdantiems asmenims pareigą atitinkamose situa*ijose veikti tam tikru b#du.4 atveju padaryta žala negali b#ti didesnė už išvengtąją.7 >Jstr. veiksmai. nes priešingu atveju jo veikimas nebus pripažintas . kai žalą teisės ginamiems interesams padaro asmuo.3. rokurat#ros įstatymas.veik. ?sakymo vykdymas. )ąlygos. <% pavojaus kilmės šaltinis tam tikra prasme yra objektyvus$ pvz. neperžengtos nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio ribos. taip pat institu*ijos. vz$jei gydytojas nesilaiko įst. D teisėtumo sąlygos$ 1& $$/ turi 0Bti numat1tas . BBtinojo reikalingumo teis6tumo s-l1gų pažeidimas ir .33.3?. nusikalstomos veikos padarymą. 3titinkami įstatymai$ oli*ijos veiklos įstatymas. 7.asmens. B. :ų turin1s. tiksl' bei motyv'. 7.4 rib' peržengimo. bet dar nesibaigė. )veikatos sistemos įstatymas. Neteisėto įsakymo vykdymas negali b#ti pateisintas pro6esinės pareigos vykdymu.. kuriais stengiamasi apginti svarbesnius valstybės. 7.veikti didesnio pavojaus s-l1gomis# pro0lema. 5ei asmuo manė. kad egzistuoja pavojus. vidaus tvarkos taisyklmis.C ginamies interesams padaroma žalos sank*ionuotais veiksmais. už padarytą žalą . $ro7esin6s pareigos samprata pro6esinė pareiga. 7. nurod1tų ri0ų. tačiau daro įtaką subjektyviajai veikos pusei. 5' turinys 5ei asmuo turi galimyb0 pašalinti pavoj' nepadarydamas jokios žalos. o .3=. susijusios su pavojaus pašalinimu B. vykdydamas savo pareigas turi stengtis išvengti žalos. 7.r. nuosavyb0.I – gali. Su0jekto# turinDio pareig.r. einančio tam tikras pareigas ar užsiimančio tam tikra veikla. ir nors dar nepasireiškia.7.% /ai tokia situa*ija. & $areiga turi 0Bti v1kdoma pagal . padarytą dėl neatsargumo.=. vykdantis įstatymo numatytas 6-jas ir pareigas. daromą ar padarytą labai sunk' ar sunk' nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus& =. kai asmuo padaro žalą teisės saugomiems interesams vykdydamas aukštesnio pagal pavaldumą pareig#no įsakymą.4 sąlygomis =% pavojaus šaltinis turi kelti grėsm0 valstybės.r. Ialimi trys atvejai$ @J . ro6esin0 pareigą vykdantiems asmenims pareigą atitinkamose sitrua*ijuoase veikti tam tikru b#du gali nustatyti ne tik įstatymai.alinanDiomis aplink106mis. visuomenės ir valstybės saugumą. tačiau kelia tiesiogin0 grėsm0 saugomiems interesams. nustatyt' sąlyg'. 7. Nala turi b#ti padaroma trečiajam asmeniui 5ei asmuo turi galimyb0 pašalinti pavoj' nepadarydamas jokios žalos.r. BBtinojo reikalingumo sant1kis su 0Btin-ja gintimi ir pro7esinių pareigų v1kd1mu.taka asmens 0audžiamajai atsakom10ei. kitos ikiteisminio tyrimo ir prokarat#ros įstaigos. už padarytą žalą jis traukiamas atsakomybėn bendrais pagrindais pagal pasekmės kaip už tyčinės ar neatsargios. vz. nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti.@0.atsakys kaip už nusikaltimą.7 >> str. . bet čia negalima kalbėti apie žmog'. priklausomai nuo kaltės 6ormos. pro6esin0 veiklą. bet ir kt. žmogaus interesams >% pavojus turi b#ti realus ir akivaizdus 2ie pavojaus požymiai atspindi jo egzistavimą laike ir erdvėje. $ro7esinių pareigų v1kd1mo sant1kis su 0Btin-ja gintimi# 0Btinuoju reikalingumu ir asmes# padariusio nusikalstam. (. 'eisiniai aktai# reglamentuojant1s asmens# v1kdanDio pro7esines pareigas# veikl-. ?% to pavojaus negalima išvengti kitaip.4 – ir sti*Hinės nelaimės& "& . kuris veikia . agrindinės nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio teisėtumo sąlygos yra šios$ <.#simas ir praėj0s pavojus negali sudaryti . sank*ija duodama pagal operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą& ?. atitinkamais statutais ir pan. jei nėra peržengta b#t. 5ei nebuvo pakankamai apdairus ir todėl neteisingai suvokė pavoj'.% /ai tokia situa*ija. visuomenės ar asmens interesus. 7laidingas pavojaus ir jo realumo suvokimas nesudaro .$poli*ininkas. sti*Hinės nelaimės.=M. bet turima in6orma*ijos apie rengiamą. kurioje jis dirba. kurio iš tikr'j' nebuvo. 7. me*Hanizm' veikimas. 'eis6saugos institucijos užduoties ri0ų peržengimas ir . reglamentuojančiais teisės aktais. kuris iškilo. . visuomenės.35. *usikalstam. 7.

kai padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudėtis.. agal tas pačias taisykles turi b#ti vertinami ir kit' pareig#n' arba darbuotoj'. tai pagal bendrą taisykl0 jis neatsakys už jo vykdymą. . 4izika bendrąja prasme. kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą.7 <?= str.tai siekt' minimalios žalos. b#tina išskaidyti neteisėto įsakymo įvykdymo pasekmes *ivilinėje ir karinėje s6eroje. nusikaltėlio sulaikymas ir pan. /okią išvadą galima padaryti remiantis oli*ijos veiklos įstatymo == str. kai akivaizdu. avaldinys privalo vykdyti ir tokį įsakymą. vykdanči' pro6esines pareigas (gaisrinink'. kad "karys. pašalinančia veikos baudžiamąją atsakomyb0. Ksak1mo v1kd1mo teis6tumo s-l1gų pažeidimas ir . kad įsakymas neteisėtas – neatsakys už jo vykdymą&/ačiau jei pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes tai atsakys už nusikalstamą ner#pestingumą. 7. 7. vengt' žalos padarymo. jeigu gydytojas nesilaiko įstatyme nustatyt' sąlyg'. taip pat prieš asmenis. ir gydytojas. 7. . . avyzdžiui. irma. kad įsakymas neteisėtas – atsakys kartu su viršininku& & pavaldinys abejoja įsakymo teisėtumu – atsakys už neatsargumą& !& pavaldinys nesuvokia. ir poli*ininkas net ir ne tarnybos metu privalo vykdyti savo pareigas. todėl. pavyzdžiui. numatyta. $ateisinama pro7esin6 ir Bkin6 rizika ir jos teis6tumo s-l1gos. kai žala teisės ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomiškai nauding' rezultat'. potvarkį ar nurodymą. kad jis nusikalstamas. pavyzdžiui. neįvykd0s viršininko įsakymo. gelbėtoj' ir pan. kad "asmuo neatsako aUb už žalą. potvarkį ar nurodymąOi.tai tokia situa*ija. Iydytojo pro6esinės pareigos vykdymas gali sutapti ir su nukentėjusiojo sutikimu. 5eigu pavaldinys abejojo įsakymo teisėtumu.7 =@< str. /rečia. Linomai nusikalstamo . /ačiau neteisėto įsakymo vykdymas negali b#ti pateisintas pro6esinės pareigos vykdymu.audžiamosios teisės teorija su6ormulavo pro6esinės pareigos vykdymo teisėtumo reikalavimus. kurio teisėtumu jis abejoja ar net įtaria.7. tai gali sudaryti nusikaltimo sudėtį – tokiu atveju bus nusikalstamas pasitikėjimas.žalai atsirasti & 5ei veiksmais peržengiama riba. tai jis atsakys už neatsarg' nusikaltimą.ietuvos 4espublikos .sprendimas veikti tikintis teigiam' rezultat'. numatyta. pareigos vykdymas turi b#ti pagal įstatymo nustatytas sąlygas. 3smuo turi pasirinkti geriausią jo nuomone sprendimo variantą. Tž tokio įsakymo vykdymo pasekmes atsako tik įsakymą dav0s pareig#nas. nustato.7 <?= str.iuolaikinius mokslo pasiekimus & & jei norimo tikslo negalima pasiekti 0e rizikos& 4eikšmingesnis tikslas pateisina didesn0 riziką. veiksmai. . išskyrus atvejį. kad poli*ininko padaryta žala sulaikant nusikaltėlį remiantis oli*ijos veiklos įstatymu gali b#ti teisėta ir viršijus . pagal baudžiamuosius įstatymus neatsakoO. panaudos gumin0 lazdą.sak1mo# potvarkio ar nurod1mo samprata ir jų nev1kd1mo teisiniai padariniai. kuris leist' pasiekti maci rezultat' kuo mažiau rizikuojant. /uo tarpu karys. kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei j' amžius žinomas pareig#nui arba išvaizda atitinka amži'%. avaldinys turi teis0 nevykdyti tik aiškiai neteisėto įsakymo. numatytas pasekmes. !& jei 0uvo imtasi visų galimų saugumo priemonių# užkertanDių keli.@. numatyt' įstatyme. baudžiamąja tvarka neatsako. nes reikalingas pa*iento sutikimas.%. tai jis turės atsakyti bendrąja tvarka. /eisėtumo sąlygos$ 1& padar1ti veiksmai turi atitikti . vyriausiasis 6inansininkas atsako už įstaigos.1& pavaldinys suvokia. kad įsakymas (nurodymas% neteisėtas. Naujasis . (Naujo .su įsakymo vykdymu. 5ei poli*ininkas. rizikos rib'. kad jis neteisėtas& =% abejoja teisėtumu& >% nesuvokia. 7arinės tarnybos sąlygomis neteisėto įsakymo vykdymo sprendimas pasižymi tam tikromis ypatybėmis. jo veiksmai bus vertinami kaip pro6esinės pareigos vykdymas. tačiau neperžengiant pateisin. ažymėtina. nustato. pavaldinys privalo ir gali numatyti pasekmes. 2i įstatymo nuostata reikalauja. jeigu jis įvykdė žinomai nusikalstamą įsakymą. poli*ijos pareig#nai privalo stengtis išvengti sunki' pasekmi'O. kad "draudžiama naudoti spe*ialiąsias priemones prieš moteris. kad "asmuo neatsako aUb už veiką.audžiamosios teisės poži#riu svarbesni yra atsakomybės klausimai.. jei asmens gyvybei gresia realus pavojus.@@. kai žalą baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaro asmuo. kad poli*ininkas. tai baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir įsakymą dav0s pareig#nas.ietuvos 4espublikos . jeigu jis neviršijo įstatym' ar kit' teisės akt' nustatyt' įgaliojim'Oii.taka asmens 0audžiamajai atsakom10ei. 3smuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą. avyzdžiui. pavyzdžiui. nors padarytoji žala gali atitikti . verčiančio sulaužyti priesaiką ar aiškiai neteisėto. kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams asmuo padaro žalą vykdydamas aukštesnio pagal pavaldumą pareig#no įsakymą. įteisindamas pro6esinės pareigos vykdymą. kad "naudodami prievartą. oli*ijos veiklos įstatymo => str. 3nalogiškai klausimas sprendžiamas ir oli*ijos veiklos įstatyme. įteisindamas įsakymo vykdymą. turto kon6iskavimo vykdymas. kad įsakymas (nurodymas% neteisėtas. o jei ji neišvengiama .7 >?str% /ai tokia situa*ija. kurią padarė vykdydamas pro6esines pareigas. tai jis kartu su viršininku atsakys už tyčinį nusikaltimą. išskyrus atvejus. pareigos vykdymas neturi peržengti įstatyme nustatyt' rib'. $ateisinamos pro7esin6s ar Bkin6s rizikos teis6tumo s-l1gų pažeidimas ir . /okiu atveju pavaldinys atsakys už neatsarg' nusikaltimą. 3tsižvelgiant į šias galimas situa*ijas. 2i aplinkybė dažniausiai siejama su gydytojo bei teisėsaugos institu*ij' pareig#n' veikla. numato. = d. jog "žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas poli*ijos pareig#no nuo atsakomybės neatleidžiaO.@=. . kurios gali atsirasti vykdant įsakymą. 9ro(esinė arba 8kinė ri:ika.@5. ne mažiau dviej' gydytoj' konsiliumui nutarus bei in6ormavus ligonį ar jo šeimos narius. jei po darbo gydytojas suteikdamas pirmąją pagalbą padarys žalą. kartu suvokti b#tinyb0 tam tikslui paaukoti atitinkamas vertybes. mirties bausmės vykdymas.taka asmens 0audžiamajai atsakom10ei @< . poli*ininkas sulaikydamas nusikaltėlį gali pažeisti oli*ijos veiklos įstatymo numatytas ribas. kai dėl tam tikr' įgaliojim'. numatytas pasekmes.ivilinės tarnybos sąlygomis neteisėto įsakymo (nurodymo% vykdymas sprendžiamas taip$ jei pavaldinys suvokė. Naujasis . B. padaro didel0 materialin0 žalą arba kitas sunkias pasekmes. potvarkį ar nurodymą. kuris nustato. nes įsakymo nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomyb0. 7. $ateisinamos pro7esin6s ar Bkin6s rizikos samprata #ro)esin$s pareigos vykdymas – tai tokia situa*ija.e to. 5ei pavaldinys nesuvokė. 7arinėje tarnyboje pavaldinys neturi teisės svarstyti gauto įsakymo. pro6esinės pareigos vykdymas turi b#ti numatytas įstatyme. tačiau įstatymo numatytais atvejais. . kai žala padaroma vykdant neteisėtą įsakymą. 3ntra vertus.7. 3ntra. neįvykd0s aiškiai neteisėto vado įsakymo. opera*ijai atlikti. kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai b#du arba jei užpuola toki' asmen' grupė ir šis užpuolimas kelia grėsm0 gyvybei ar sveikataiO. avaldinys neteisėtą įsakymą (nurodymą% gali suvokti trejopai$ <% suvokia. nes tai numatyta įstatymuose. jis gali b#ti patrauktas atsakomybėn. . pavyzdžiui. aborto padarymas antisanitarinėmis sąlygomis užtrauks net baudžiamąją atsakomyb0. sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusią nėščią moterį. vykdantis įstatymo numatytas 6unk*ijas ar pareigas. kad jos nėščios.ietuvos 4espublikos . 5ei pavaldinys tokį įsakymą įvykdo ir tai sukelia sunk' k#no sužalojimą. asmuo neatsakys ir už atsisakymą įvykdyti nusikalstamą įsakymą. ir jį įvykd0s pavaldinys.sakymo vykdymas . kai akivaizdu. pavyzdžiui. vykdydamas savo pareigas. ro6esinės pareigos vykdymas gali sutapti su kita aplinkybe. tai pagalba gali b#ti suteikta ir be sutikimo. =? str. kad jis neteisėtas. 2i taisyklė turi tam tikras išimtis. įmonės ar organiza*ijos 6inansine veiklą.@3.

jos vaisiumi.50. Gokslinio eksperimento teisėtumo reikalavimai atitinka pro6esinės arba #kinės rizikos teisėtumo reikalavimams.tai priešingas teisei.iuolaikinius mokslo pasiekimusC & jei norimo tikslo negalima pasiekti 0e rizikosC !& jei 0uvo imtasi visų galimų saugumo priemonių# užkertanDių keli. išskyrus įstatym' numatytus atvejus. dav0s sutikimą atlikti su juo mokslinį eksperimentą. mažamečiu. 2i in6orma*ija turi b#ti nurodyta rašytiniame sutikime. tačiau b#tina dar viena papildoma sąlyga. 0C . . )avininkas valdo jam priklausantį turtą. *ukent6jusiojo sutikimo d6l sveikatos sutrikd1mo 0audžaimojo teisinio vertinimo aspektai 3smuo. tačiau ji padaroma su asmens. 3smuo negali laisvai disponuoti savo gyvybe. kad ja daroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams& ji visada yra objektyviai pavojinga. vz. sužalojimą arba sunaikinimą.7 >@ str. 0C stadijų samprata ir r8šys. jog "su žmogumi. nauj' vaist' bandymai su žmonėmis. su nėščia moterimi. sutikimas. * tema. nepažeisdamas kit' asmen' teisi' ar teisėt' interes'.ietuvos 4espublikos 7onstitu*ijos =< str. kad mokslinio eksperimento metu tiesiogiai rizikuojama žmogaus gyvybe arba sveikata. negalima atsakomybėn už vagyst0 patraukti asmens. . 7ai mokslinį ekperimentą b#tina atlikti su nepilnamečiu. ir pan.7. nes pasinaudojimas ginčijama teise gali pažeisti kit' asmen' teises ar teisėtus interesus ir kartu nepašalinti veikos priešingumo teisei. kai kurie įstatymai uždraudžia mokslo ir medi*inos bandym' atlikimą su kai kuriais asmenimis net ir su j' sutikimu. 3smuo pagal baudžiamuosius įstatymus gali disponuoti tik sveikata. kurio gyvybei ar sveikatai atliekant mokslinį eksperimentą gali b#ti padaryta žalos. bet ne jaunesniu kaip <?m. 7. kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė žalos.@3. opera*ija ir pan. . nustato. /oks atlikimas vertinamas kaip atsakomyb0 lengvinanti aplinkybė arba gali b#ti švelnesnės bausmės. kad "asmuo. tačiau nužudymas nukentėjusiojo prašymu arba sutikimu pripažįstamas nusikaltimu. paėmusio daiktą savininko leidimu.5. kai žmogaus gyvybei ar sveikatai žala padaroma siekiant so*ialiai nauding' rezulatat' arba norint išvengti labai sunki' pasekmi'. /okios teisės turėjimas reiškia.imt1s d6l mokslinio eksperimento draudžiamumo 8raudimo atlikti mokslinį eksperimentą su nėščia moterimi.@7. amžiaus sulauk0s asmuo. kai padaroma žala baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams. sutrikusios psi*Hikos asmeniu ir asmeniu. 7. 7. kuriais gali laisvai disponuoti asmuo. 8aug siauresnis yra asmenini' interes' ratas. <M m. kurį turi duoti veiksnus. negali b#ti atliekami moksliniai ar medi*ininiai bandymaiO.51.. sutikimu. kai baudžiamojo įstatymo ginamai žmogaus gyvybei arba sveikatai žala padaroma siekiant so*ialiai nauding' rezultat' arba norint išvengti itin sunki' pasekmi'.žalai atsirastiC "& taip pat jei asmuo 1ra dav2s sutikim. *ukent6jusiojo sutikimo d6l turto sunaikinimo ar sugadinimo 0audžamojo teisinio vertinimo aspektai 7. lačiausias yra turtini' interes' ratas. atlikti mokslinį eksperimentą su nėščia moterimi.t. Naujasis . 'eis6to mokslinio eksperimento samprata /eisėtas mokslinis eksperimentas yra tais atvejais. kad savininko sutikimas šiuos veiksmus atlikti pašalina pastar'j' prieštaravimą įstatymui. B. šios teisės neturi b#ti ginčijamos. kuriam atimta laisvė.dar1ti su juo IE& 7.. 0usikalstamos veikos %0C& stadijos. opera*ija. aUb neatsako. %Naujo . jei savininkas sutiko su tuo.55. jį gali bet kuriuo momentu atšaukti. Iokslinio eksperimento draudžiamumas 8raudžiama. kai tradi*inės priemonės ir metodai negelbėja žmogaus gyvybės. pavyzdžiui. Fra priešinga teisei. 7. *ukent6jusiojo sutikimas ir jo 0audžaimojo teisinio vertinimo aspektai. pavyzdžiui. nustatomi tam tikri draudimai mokslinio eksperimento atlikimui. mažamečiu.e to. P kai padaroma tyčia ar dėl nusikalstamo ner#pestingumo kaltininkas traukiamas budžiamojon atsakomybėn bendrias pagrindais. kuriam atimta laisvė. *% eksperimentuotojas imasi b#tin' priemoni'. jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis. sąmoningas ir valingas žmogaus elgesys išoriniame pasaulyje (veikimas arba neveikimas%. naudojasi ir disponuoja juo pagal įstatymus. jos vaisiumi arba be eksperimento dalyvio laisvo sutikimo ir t. /uo tarpu baudžiamoji atsakomybė už apysunkį ar sunk' k#no sužalojimą iškyla net ir esant nukentėjusiojo sutikimui. nes @= . arba už tyčinį turto sunaikinimą.5@. kad b#t' išvengta žalos įstatym' saugomiems interesamsOiii. 2i sąlyga. 3ntra vertus. )utikimą gali duoti tik veiksnus. kad savižudybė ar pasikėsinimas nusižudyti nebaudžiami. Iokslinio eksperimento teis6tumo s-l1gų pažeidimas ir . pavyzdžiui. įteisindamas mokslinį eksperimentą. jos vaisiumi.audžiamosios teisės teorijoje yra su6ormuluoti žalos padarymo su nukentėjusiojo sutikimu teisėtumo reikalavimai.tai tokia situa*ija. kuriai padaroma žala negali viršyti lengvo k#no sužalojimo. B. /okslinis eksperimentas . kuriam priklauso šie interesai. Jokslinis eksperimentas. G: teisėtumo sąlygos$ 1& padar1ti veiksmai turi atitikti . Nebus laikomas teisėtu apgaulės b#du arba panaudojant prievartą gautas sutikimas. kad b#t' išvengta žalos įstatym' saugomiems interesams& d%yra laisvas asmens. riše duodant sutikimą eksperimento dalyvis turi b#ti in6ormuotas apie mokslinio eksperimento atlikimo sąlygas ir kt. ND pavojingumas yra tas.taka asmens 0audžiamajai atsakom10ei 7. 3ntra vertus.% /ai tokia situa*ija.@?. negu numatyta įstatyme. sutrikusios psi*Hikos asmeniu ir asmeniu. Nukent$jusiojo sutikimas – tai tokia situa*ija. sutikimą turi duoti tėvai. ? d. sulauk0s reikiamo amžiaus asmuo. nustatyta . galima nesilaikyti tik konkrečiai įstatymuose numatytais atvejais ir neperžiangiant nustatyt' leidimo rib'.ietuvos 4espublikos . agrindinis reikalavimas – žmogaus sutikimas. )utikimas turi b#ti savanoriškas ir duotas iki arba veiksm' atlikimo metu.eržengti pateisinamos pro6esinės ar #kinės rizikos ribas asmuo gali tik veikdamas neatsargiai ir b#tent nusikalstamo pasitikėjimo 6orma. Gokslinį eksperimentą nuo pro6esinės arba #kinės rizikos skiria tai. 3ntra sąlyga – sutikimas susij0s su asmeniniais ar turtiniais interesais. b% sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui. Kstat1mo numat1tos i. )avaime suprantama. kai$ a%eksperimentuojant remiamasi mokslo aprobuotomis metodikomis.53. be jo žinios ir laisvo sutikimo.$ nauj' vaist' bandymai su žmonėmis. Iokslinis eksperimentas ir jo teis6tumo s-l1gos. sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas ėmėsi b#tin' priemoni'. *ukent6jusiojo sutikimo d6l g1v106s at6mimo 0audžiamojo teisinio vertinimo aspektai. pavojingas.audžiamąją teis0 domina tik savininko teisė į nuosavybės netekimą. skelbia.

tai nenumatytas. kurie vienas nuo kito skiriasi atliekam' pavojing' veiksm' pob#džiu ir atspindi skirtingą nusikalstamo sumanymo realizavimo laipsnį. kuris veikė dėl nenugalimos jėgos ar 6izinės prievartos. už rengimąsi atsako. kai kaltininkas atlieka visus veiksmus. ginklo. negali b#ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamoji atsakomybė už ty7ios iškėlimą aikštėn. nepriklausanči' nuo jo valios. kuriuos jis laikė b#tinais N padaryti. 9. kurie gali praversti tokiai veiklai. tačiau sudaryti sąlygas N padaryti įmanoma ir neveikimu (asmuo. įsilaužti į butą%. tačiau 6aktiškai už rengimąsi padaryti N baudžiamoji atsakomybė nerealizuojama. pvz. įsitikinimai. <engimosi sąvoka ir požymiai. neišvengiamas išorinis įvykis. irmos dvi stadijos – tai parengtinė ND (. laikomas tyčinis veikimas. galima tik tiesiogine tyčia. nors ir privalėjo juos atlikti. kad veiksmais kaltininkas tiesiogiai siekia N padaryti. =>A str. sąvoka ir požymiai. /odėl l. kaltininkas nėra užbaig0s pradėto N. 9abaigtas 9 yra tuomet. kad čia yra ne visi norėto padaryti N objektyviosios pusės požymiai.y. kai asmuo rengiasi daryti konkret' N (pabėgti iš įkalinimo vietos. klausinėja. . konkretizuota. /aip yra teoriškai. 9 r8šys$ <. Nebaigtas pasikėsinimas& >. apie juos neįmanoma sužinoti. gestais. Irasinant daromas psi*Hinis poveikis žm. nužudyti žmog'. /ai nėra parengtinė ND. t. 7ai tokie veiksmai savaime yra pavojingi.žmogus neatlieka tam tikr' pareig'. aiškinasi. įsitikinimus. 4engiantis N tiesiogiai dar nesikėsinama į įstatymo saugomą objektą. jau yra pradėj0s realizuoti N subjektyviąją pus0 kėsindamasis į konkret' objektą. o6i*ialaus dokumento suklastojimas (. jie sudaro savarankišką N. /. judesi' visuma%& tai sąmoninga veikla.y.svarbu nustatyti N užbaigimo momentą. kurį ketinama padaryti stadija (nenumato įst.y.7 =< str. sukelti nusikalstamas pasekmes.b. nepriklausanči' nuo kaltininko valios. kuri' siekiama grasinimu. 8ėl psi*Hinės prievartos įtakos reikia atsižvelgti į jos turinį. kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti N. o neveikimu . 2i veika nebaigiama dėl priežasči'. į N sumanymo realizavimo laipsnį ir į priežastis. dėl kuri' N nebuvo pabaigtas. išskyrus l. 5ei ketinant padaryti N yra grasinama – jau pavojinga veika. nes negalima bausti už mintis. dalies normą.uždrausta įstatym'. nepriklausanči' nuo kaltininko valios. 0eveikimas . 8ažniausiai rengimasis yra aktyv#s veiksmai. jis baustinas pagal tą . kuri reglamentuoja atsakomyb0 už atitinkamą pabaigtą N .%. 5uo labiau – atsargiai. @> . padarytos esant psi*Hinei prievartai. už rengimąsi neatsako. negali b#ti baudžiami. nėra to N. )ubjektyvus rengimosi padaryti N požymis yra tyčia. paži#ros. nakčiai palieka jį neužrakintą%. pasikėsinimas padaryti N ir pabaigtas N. laikymas (. savo noru atsisako jį daryti. Tž mintis. jeigu N nebuvo pabaigtas dėl priežasči'. suklastot' dokument' ir pan. /odėl tam tikri grasinimai . 4engimasis yra nusikaltimo stadija tik tada.p. /yčia visada yra tiesioginė ir apibrėžta. atsižvelgiant į padaryt' veiksm' pavojingumo pob#dį bei laipsnį. pasekmes (ji gali b#ti traktuojama tik kaip atsakomyb0 švelninanti aplinkybė%. atveju kaltininkas atlieka veiką. abaigtas pasikėsinimas& =. Pbjektyv#s rengimosi požymiai – priemoni' arba įranki' N padaryti suieškojimas.7 =>@. ji sudaro . nepriklausiusi' nuo jo valios (šovė. bet nepataikė. kai asmuo. Ceikimas . kurį rengė. N st-jos yra kokybiškai skirtingi.tai aktyvus žmogaus elgesys (judesys. 7etinimo padaryti N pareiškimas.pavojingas. Deika tiesiogiai sukelia grėsm0 kėsinimosi objektui& >. kitoks sąlyg' padaryti N sudarymas. Nuo baigto N skiriasi tuo. kuri sudaro baudžiamojo įstatymo normos dispozi*ijoje numatytus objektyviuosius N sudėties požymius ar bent j' dalį. suman0s apvogti savo įstaigos kabinetą. t. kai žmogus valdo tam tikras priemones ir panaudoja jas nusikaltimui (N%. rengiasi ne konkrečiam N. v-bės ar visuomenės interesus. Pbjektyv#s padaryti N požymiai$ <. nusikalstamos veikos grandinėje užima tarpin0 vietą tarp rengimosi padaryti N ir baigti N. neteisėtas šaun. Ty7ios iškėlimo aikštėn samprata ir atribojimas nuo rengimosi padaryti 0 bei nuo baigtinės 0C. 4engimasis visada yra tyčinė veika. kėsinamasi į asmens. kokia nusikalstama veikla b#t' naudingiausia ir saugiausia užsiimti. Nenugalima jėga . reng0sis padaryti N. t. kuria tiesiogiai siekiama padaryti N. ar institu*ijai.. Netiesiogine tyčia sudaryti sąlygas N padaryti neįmanoma. kad nekilt' pavojaus žmonėms. nes ja siekiama sudaryti sąlygas padaryti N. /uo tarpu rengimusi tik sudaromos sąlygos tokiam . ir N g. sumanymus negalima bausti ir todėl. padar0s veiką negalėjo kontroliuoti. kas prisidėt' prie tokios veiklos%. mimika. apibrėžti ND periodai. bet nebaigtas. o neapibrėžtai ND (pasir#pina ginkl'. Deikimas nuo neveikimo skiriasi 6izine prasme& pirmu atveju daro tam tikrus judesius.% N st-j' reglamentavimas lemia parengtinės nusikaltamos veiklos baudžiamumą ir leidžia di6eren*ijuoti atsakomyb0 bei individualizuoti bausm0. tačiau N nepadaromas dėl priežasči'.%. dėl priežasči'. minči' išreiškimas žodžiu. t. Deika tiesiogiai siekiama nusikalstam' kėsl'.7 >JJ str. kad j' neįmanoma už6iksuoti. <engimasis padaryti nusikaltimą ir jo baudžiamumas. sąmoninga ir valinga& todėl asmuo.7 yra su6ormuluoti kaip savarankiškas pabaigtas N. Eizinė prievarta . nukreipti kito asmens valiai suvaržyti ar ją palenkti nusikaltėlio norima linkme.7 Fpatingojoje dalyje numatyto N objektyviosios pusės sudedamąją dalį& =. Nėra rengimosi padaryti N. 7ai asmuo. bet medikai išgelbėjo gyvyb0%. <engimosi padaryti 0 kvali(ikavimas.. Nm.7 )pe*.%. rengiamas. Irasinimo padaryti N pavojingumo laipsnį lemia grasinamos padaryti žalos pob#dis ir tikslai. Netinkamas pasikėsinimas. pritaikymas. 5eigu jis nutraukia rengimosi veiksmus ar negali padaryti N.7 =<str. jau daromas.y. paži#ras. įsilaužimo priemoni'. Nuo rengimosi jis skiriasi tuo. arba pataikė.y. Baigtinis ir nebaigtinis 9. 0C stadijos. mintys ir sumanymai ką nors daryti ar nedaryti. domisi padarytais nusikaltimais. dar vadinamas ir tyčios iškėlimu. pavojingumą bei. kurio asmuo. ketinantis daryti N. t. raštu. /aip pat ji pasireiškia išoriniame pasaulyje. ND t.nuo j' susilaiko. nors j' realizavimas b#t' l. veiksm'. )ubjektyv#s padaryti N požymiai$ – tyčinė veika. pasirengimas ND. /okie ir panaš#s veiksmai nėra N padarymo stadija. 9asikėsinimas %9& padaryti 0C. siekiant. ir pabaigtas.b. yra žm. turint tikslą padaryti konkret' N.tai veiksmai. veikos. retus pavienius atvejus.7 ==str. šaudmen' įgijimas. kuriuos buvo b#tina atlikti ir jis subjektyviai galėjo elgtis taip.

jeigu ta veika kurią atsisakyta pabaigti. pasirenkami e6ektyvesni N įrankiai ir priem.&. nelaikoma pavojinga. b#rimu ar maldomis. reng0s ar pradėj0s daryti nusikaltimą. pastangos numarinti žmog' ar padaryti kitokią žalą. naudoja nuodus.. o rengimosi atveju tik sudaromos sąlygos tai daryti.tsisakymo motyvų reikšmė. kai atsisakoma pabaigti n-mą dėl objektyvi' aplinkybi'. sunkinanti aplinkybė. kaltininkas šauna į lavoną. . kai klaidingai įsivaizduojamas ryšys tarp reiškini'. /aigi. nes$ <. nėra ir atsakomybės. nepriklausanči' nuo kaltininko valios. )kirtingai nuo rengimosi. už parengtin0 nusikalstamą veiklą baudžiama pagal . bet kai asmuo jas nutraukia. + tema. kad buvo sukliudyta pabaigti nusikaltimą. . atveju tiesiogiai kėsinamasi ar bandoma kėsintis padaryti N. kad jis turi galimyb0 pabaigti pradėtą nusikaltimą.b. požymiai ir atribojimas nuo savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką.audžiamieji įstatymai turi preven*inį tikslą. bet po to nuo savo nusikalstamo sumanymo atsisakė ir netikr' pinig' negamino. pasekmės neatsiranda todėl. Tž rengtąjį N jis neatsako. dėl to.y. nepriklausiusi' nuo jo valios (kaltininkas užsimoja kirviu. kuri pašalina atliktos ND pavojingumą ir baudžiamumą.. sukelti nelaim0 užkeikimais. . tačiau už vagyst0 – atsako. ) atsisakymas pabaigti N – tai aplinkybė.. /aip įstatymas ragina savanoriškai atsisakyti nusikalstamo sumanymo. dažnai b#na N. -elių asmenų dalyvavimo padarant 0C teisiškai reikšmingos (ormos. asmuo atsako už tą N. padidėjusios rizikos ir pan. geriau apgalvojami N padarymo b#dai. /okios veikos baudžiamos kaip pasikėsinimas padaryti N. kad tai padaryti buvo neįmanoma. ar tai padaro kieno nors patariamas ar prašomas. bet nebaigtą nusikalstamą veiką nebaudžiama.aigtas ir nebaigtas skiriasi nusikalstamo sumanymo realizavimo laipsniu. į netinkamą dalyką – kai kaltininkas klysta vertindamas N dalyko savybes. tai tada nėra ) atsisakymas. -elių asmenų dalyvavimas padarant 0C ir jo baudžiamasis teisinis vertinimas .0ebaigtas 9 yra tuomet. nubaustam. 4engimasis ir pasikėsinimas yra pavojingos veikos. kai asmuo. kad klydo. bei kai N pripažįstamas 6aktiškai baigtu rengimosi stadijoje. vz. Bendrininkavimo %B& samprata. 33 – pasekmės jau atsirado. bendrinink' skaičius ir kt. gali apsispr0sti baigti N ar jį nutraukti. ... arenkama už . /ai tam tikrais atvejais g. aplinkybės.b. kai N jau pabaigtas. 9 atribojimas nuo rengimosi padaryti 0 ir baigtinės nusikalstamos veikos. 7eli' asmen' suderinta bendra ND pavojingesnė visuomenei nei padaryta < asmens. bet jo ranka yra sulaikoma%. taip atsiranda galimybė kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms. 3tsisakymas g./ skiriamos dvi netinkamo r#šys$ <. nutraukti jo realizavimą. vz. kad geriau pasiruošt' .y. neryžtingumo. tai padaroma po to. )varbi nusikaltimų preven$ijos poži#riu yra įstatymo nuostata. besąlygiškas ir galutinis. C tai gali b#ti atsižvelgta skiriant bausm0 už . . kad žmogus mir0s. laikomas tyčinis bendras = ar daugiau tarpusavyje susitarusi' pakaltinam' ir sulaukusi' . 0C stadijos. vz.y. nes veika pavojinga ir nebuvo baigta dėl priežasči'. kurią ) atsisakyta pabaigti. /ai g. nustatyto amžiaus asmen' dalyvavimas darant ND. dalies straipsnį. pvz. atstumu iki nusikalstam' pasekmi'. savo noru atsisak0s pabaigti pradėtą nusikaltimą. kuriuos manė esant reikalingais. norėdamas nužudyti žmog'.7 spe*. 3smuo. 3smuo. kurią atlieka asmuo. griežtesnė sank*ija. / samprata. 3tsisakymas pabaigti konkret' pradėtą N t. nuo kaltininko nepriklausanči' aplinkybi'. pats savo noru atsisako t0sti pradėtąjį N. ats. teisiniai padariniai. todėl ir nebaustinomis& =. . sąvoka. kai veika. kurioms esant galimas / atsisakymas. ) atsisak0s pabaigti N. sąžinės graužatis.. arba atlygina pasekmes. turi visus b#tinus kito N požymius. Deika. tačiau kaltininkas aktyviais veiksmais arba švelnina tas pasekmes. subjektyviai yra įsitikin0s. sunkiam N ieškant bendrinink'. ats. veika yra pavojinga ir užtraukia atsakomyb0 už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą. nors ir nepabaigtą N.tsisakymas pakartoti 9 ir jo teisiniai padariniai. atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju. 2iais ir panašiais atvejais nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl klaidos ar atsitiktinumo. . tiek pasikėsinimo metu. t.b. kai pasikėsinus tuoj pat atsiranda pasekmės. /ačiau. Neįmanoma ) atsisakyti nuo N. kuriais dėl j' objektyvi' savybi' neįmanoma to N padaryti.ausmė už rengimąsi ir skiriama pagal įstatymą. 0etinkamas 9 – tai toks . yra ). kai nepadaroma nusikalstama veika. sunkesni N. rengimasis nužudymui ar kt. jeigu asmuo. kurie toki' pasekmi' sukelti negali& šauna neveikiančiu ar neužtaisytu ginklu ir pan..7 => str. kai kaltininkas nepadaro vis' veiksm'. ar asmuo pats savo ini*iatyva nutraukia N.7 <> str. numatantį atsakomyb0 už tokį pat pabaigtą N. rengdamasis gaminti netikrus pinigus. nežinodamas.<d. kad už pradėtą. kad nepavyko tai padaryti dėl kaltininko nesugebėjimo. kuris dėl pasirinkt' nusikalstamo sumanymo realizavimo b#d' bei priemoni' realiai negali pažeisti baudžiamojo įstatymo saugom' interes' ir padaryti jiems žalos dėl priežasči'. Neturi reikšmės. vz. kad jis turi galimyb0 jį pabaigti. padaromi pavojingesni. aktyvus (sukliudymas kilti nusikalstamoms pasekmėms% ir pasyvus (susilaikymas nuo tolimesni' veiksm'%. pavojing' visuomenei. iš viso neįmanoma padaryti siekiamos žalos. panaudotos priemonės.. 3tsisak.7 @Rstr. suvokimas.=p. todėl ir j' pavojingumo laipsnis yra skirtingas. skirtingai nuo ) atsisakymo pabaigti N. gailestis nukentėjusiajam. baimė b#ti demaskuotam.7 =>str. . . @? . /ačiau. labai skiriasi pavojingumo pob#džiu nuo bendrinink' ieškojimo vagystei. / atsisakymo pabaigti 0C teisiniai padariniai.endrai veikiant yra tvirtesnis psi*Hologinis nusistatymas ir pasiryžimas padaryti ar t0sti N. . dėl priežasči'. 3tsisakymas nėra ). arba neleidžia toms pasekmėms padidėti. /ačiau tais atvejais. kaip N kvali6ikuojantis požymis. jeigu jo 6aktiškai padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis. 33 – tai atsakomyb0 švelninanti aplinkybė . 4engimusi ir padaryt' veiksm' pob#dį pirmiausiai lemia kėsinimosi objektas. . kad neverta rizikuoti. negali b#ti baudžiamas nei už rengimąsi. netinkamomis priemonėmis. . arengtinės nusikalstamos veiklos pavojingumo laipsnį lemia jos turinys. pasiekti nusikalstam' rezultat'. kai susiduria su neįveikiama kli#timi. ) atsisakymas pabaigti N įmanomas abiejose parengtinės ND stadijose – tiek rengimosi. jos tampa nepavojingomis. 7ai kaltininkas demaskuojamas nusikaltimo metu ar sulaikomas ir dėl to netenka galimybės t0sti N. kad jos ir negalėjo atsirasti – kaltininkas klydo dėl N dalyko. 2iuo atveju kaltininkas klysta dėl N priemoni' ar b#do. =. sudėties požymis. pradėj0s N.b. . asmuo pavogė įrenginį netikriems pinigams spausdinti. /avanoriško atsisakymo požymiai. /avanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. numatantį kaltininko pradėtą.. t. . neverčiant tai padaryti objektyvioms aplinkybėms ir esant įsitikinimui. nepriklausanči' nuo kaltininko valios. suvokimas.ktyvi atgaila %. atleidimas nuo baudž. nei už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą. daugiau galimybi' paslėpti N pėdsakus. t. išvengti atsakomybės. ) atsisakymas pabaigti N yra asmens atsisakymas pabaigti pradėtą N savo noru. 5ei ta veikla nutraukiam tik laikinai. 2iais ir panašiais atvejais nusikalstami sumanymai nerealizuojami. prakeikimais. naudoja tokias priemones ar b#dus. .

Ialimas padėjimas ir neveikimu.endrin. ) prasme galima vertinti kaip bendrą tyčinį = ar daugiau asmen' dalyvavimą tame pačiame tyčiniame N. veiksmams. lenkiama padaryti konkret' N arba bent jau apib#dintą r#šiniais požymiais.t. savo veiksmais (neveikimu% buvo reikalingi ar net b#tini bendroje ND. kurstytojo. riež. galima tik aktyviais veiksmais. norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą.b. kiekv. už kurį jis atsako asmeniškai. bet kuria .b. už tokius D veiksmus. /aigi galimas kiekvieno bendrininko eks*esas. verbuoja asmenis dalyvauti N. -elių asmenų dalyvavimas.y. jau realizuojantiems bendrus ND tikslus. . sąmoningai jos nevykdo. P vadovauja N pasiruošimui (lenkia. pats pavojingiausias. 3smuo turi turėti visus subjekto požymius (t. veiksmai yra b#tini.7 =? str. kurie nebuvo bendrinink' susitarimo dalyku arba kurie buvo padaryti neatsargiai. stadijoje. tačiau atskir' bendrinink' bendros ND tikslai ar motyvai gali skirtis. D realizuoja vis' . D yra asmuo. kad savo veiksmais vykdytojui sudaro b#tinas sąlygas padaryti N. siekti kit' pasekmi' ar atlikti bendrai neaptartus veiksmus ir t. ryšį tarp organizat. Neatsargiai bendrininkauti neįmanoma pvz. kai bendrai daromo N sudėtyje motyvas ar tikslas nėra b#tinas jos požymis. 9adėjėjas. tačiau iš kitos pusės toks asmuo yra nekontroliuojamas ir neprognozuojamas. kurie nors tiesiogiai neatlieka N sudėtyje esanči' veiksm'. 2is požymis lemia ne tik nustatant baudž. – tiek išankstinis. Bendrininko eks$esas. Nors . 7iekvieno . /odėl priež. ryšis yra vienas svarbiausi' moment'. bet ir nubrėžiant ribą. aktyvumo. /ačiau 7 neb#tinai t. sąlygas kt.. šalina kli#tis ir t. . /aigi. Ne tik D.? d. D N padarymo vietoje jiems suteikia b#tiną pagalbą – neleidžia pabėgti. kuris palenkė kitą asmenį padaryti N (. bet b#dami su kt. ir siekimas sujungti savo nusikalstamas pastangas su kt. intelektual'jį tyčios turinį sudaro šie momentai$ <%kiekvieno . kuris nors ir skiriasi nuo bendrinink' numatytos. Cykdytojas. bet nekeičia kėsinimosi esmės ir neturi reikšmės veikos kvali6ikavimui.7 kvali6ikuojami vienodi . Nusikaltim' sudėtį sudaro bendrai daromo N požymi' visuma. 6orma. jo požymiai. tačiau tik tuo atveju.%. kai įsitikinama. > d. Bendrininko eks$eso sąvoka ir požymiai. asmen'. t. daiktus. bendr. kad kiekv. A d. pašalindamas kli#tis arba. 7iekv. N vykdytojas (D% – asmuo betarpiškai padar0s nusikaltimą. net ir užmaskuota 6orma. o ne visiems bendrininkams. kad eks*esu nebus laikomas toks D elgesys. nuo prisidėjimo prie N. /aigi išnyksta b#tini . Ceikos bendrumas. Bendrininkų r8šys.7 =? str.#dingesnė tiesioginė tyčia. tiek ir N darymo metu – sujungia juos. kuris organizavo arba vadovavo N (. kuris padėjo patardamas. .7 =? str. numato b#dus. . bet nebuvo apimti bendrinink' tyčia. 9riežastinis ryšys tarp bendrininkų veiksmų ir nusikalstamo re:ultato. D eks*esu laikytini ir tokie veiksmai. suvokimas. . kad vykdytojas įgyja reali' galimybi' realizuoti P-iąją bendro N dalį.$ kuomet paprašoma panešti ar atnešti ne sau priklausantį lagaminą – tai veikods padarymas per tarpininką. Tž tokius veiksmus ir j' pasekmes D atsako vienas. iš . 8ažniausiai tai tiesioginė tyčia.. pasinaudoj0 tokiais asmenimis lyg nusikaltimo padarymo priemonėmis. galimas tik iki N pabaigimo momento. įmanomas visuose tyčiniuose N. sukuria sistemą bendroje ND. kuris iš anksto pažadėjo paslėpti priemones. kad . valinį tyčios turinį sudaro$ <% .%. neleisti nusikalstamiems bendrinink' veiksmams atsirasti.. noras veikti kartu su kt. vaidmens. .. nesuvokiančiais savo veiksm' esmės ar negalinčiais j' valdyti arba nesulaukusiais amžiaus. atveju P-iąją N sudėties pus0 neretai realizuoja ne visi . subjektyvusis ryšys. /usitarimas ir ty7ios bendrumas. /ai bendro N vadovas. 7iekvieno . P sujungia ir nukreipia kt. 7urstyti visada. 7urstymas turi b#ti konkretus. . . ir papildė j' veiksmus. ir bendrai veikiantys asmenys. atsako kaip tiesioginiai atitinkamo nusikaltimo vykdytojai. . pėdsakus. (nusikaltimo padarymas tyčia% analizė leidžia teigti. P tame pačiame N gali atlikti ir D veiksmus.y. sukeliantį įvairaus sunkumo. t. sulauk0s amžiaus. tačiau skirtingas . baigė veiklą toje pat stadijoje. . kai . o tik abipusiu žinojimu vieno apie kito prisidėjimą prie bendros veikos. 7altininkai. /odėl D. priem. adėjimas kitiems bendrininkams g.Mbjektyv8s ir subjektyv8s B požymiai. nedalijamos. bet ir bet kuris bendrininkas gali pažeisti bendrai numatyto N padarymo me*Hanizmą. kt.-me. . ats. . M – asmuo. Cieningų pasekmių kilimas. turėj0s spe*ialią teisin0 (ne moralin0% pareigą trukdyti. veiksmai sudaro prielaidas.. . intelektualus ar 6izinis. kaltininko kaltė yra individuali ir jos turinys priklauso nuo kiekv. pagrindus . teikdamas priemones. atribojanči' . bet g. inkriminuojamos tik jo suvoktos kvali6ikuotos N aplinkybės. veika& =% bendro nusikalstamo rezultato siekimas arba sąmoningas leidim as tokiam rezultatui atsirasti t )usitarimas tarp . Nepakaltinamo asmens įtraukimas į nusikaltimo padarymą palengvina nusikaltėlio padėtį. /ai ir nulemia. kad ir kt. Bendrininkų veiksmų kvali(ikavimas. atsakomybės prin*ipai$ už bendras nusikalstamas pasekmes taikomos tos pačios bausmės. sugebėti suvokti savo veiksmus ir juos valdyti%. P požymi'. . . kurie nors kartais ir turi ryšį su bendrai daroma veika. P – N dalyvauja = ar daugiau asmen'. jis realizuoja nusikaltimo objektyviąją pus0 (. veikia bendrai remdamiesi ne susitarimu. bausmė individualizuojama. suvokimas vykdytojo ketinim' bei siekiamo rezultato nusikalstamo pob#džio& >% )upratimas. neperžengiant min ir mac ribos. 5ei asmuo toki' požymi' neturi – nėra bendrininkas. )uprantama. P galimas darant bet kurį tyčinį N. kad jis dalyvauja bendrai daromame N ir padeda vienas kitam& =% .b. kai .%. b#dingos abi tyčios r#šys$ tiesioginė ir netiesioginė. atsako už savo asmenin0 veiką. Mrgani:atorius ir kurstytojas. neatsako už vykdytojo eks*esą. . N autoriumi. pavogtus daiktus (. . kur baigiasi . ) požymiai$ įvairi' bendrinink' veiksm' visumą jungia tyčia. jų požymiai bei atribojimas. Bendrininkų atsakomybė esant bendrininko %5ų& eks$esui. veiksmai (neveikimas% turi priežastinį ryšį su bendromis pasekmėmis.– asmuo. sutartos veikos. jo požymiai.%. ir <@ str.7 =? str.et tokia situa*ija įmanoma tik tada. @@ . – asmuo. @ d. /ai N ini*iatorius. kad jo veiksmai padeda rengiamam ar vykdomam N ir sąmoningai leidžia tam įvykti.b.b. . dalyvaujanči' tame pačiame N. pastangas. N D g. padėjėjo veikos ir bendr' pasekmi' galima patvirtinti tik tada. vaidmuo lemia tam tikras priežastinio ryšio ypatybes . . nes sukelia kitiems asmenims pasiryžimą. 8ėl bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros visiems ir atskirai . nes sudarė sąlygas veikti kt.7 =? str. 1š jo veiksm' sprendžiama apie N baigtumo laipsnį. nuo kurio galima baudž. vadovauja kt. tai laikoma. t. įmanomas ir tada. 7iekv.t.%. pagalba visados nukreipta į konkretaus N padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. nuo kurio galima baudž.. /aip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veikos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis Norint pripažinti asmenį b#tina nustatyti jo veikoje tyčią. 5ei D veikla sustojo pasirengimo ar pasikėsin. o tik vykdytojas. atsak. bet vienodo pob#džio pasekmes. . atsakomybė.. požymiai$ veiksm' bendrumas. nusikalstamus ketinimus. kuris pasiekia nusikalstamą rezultatą pasinaudodamams asmenimis.b. kad suvokia.

apr. šaudmen'.. pasisav. 0usikalstamas susivienijimas. bendrininkai už . šaunam. ) atsisakiusiam pabaigti N.nežymus ar jo visai nėra. neišnyksta ir tai gali b#ti tik kaip aplinkybė. kuria siekiama pašalinti savo indėlį.7 <?R str. ginklo. Bendrininkų grupė. jie visi b#na N vykdymo .7 AJ str. aiškaus organizatoriaus – vadovo ar vadov' buvimas. savanoriškai atsisakiusiam pabaigti N. /ačiau nėra ir negali b#ti visiško bendrinink' atsakomybės priklausymo nuo vykdytojo atsakomybės. bendra piniginė kasa. Dykdymas gali b#ti$ tiesioginis. aplinkybė. neatsirast' bendrai siektas rezultatas%. )avanoriškas atsisakymas gali pasireikšti$ <% nepadarymu t' veiksm'.. – visi . veikos suderinimas čia l.7 =@str.endrininkai neatsako už vykdytojo eks*esą.sudėties požymiu. nustačius kiekv. ats. 0/ sąvoka. požymiai ir baudžiamoji teisinė reikšmė. / atsisakymas pabaigti 0C esant bendrininkavimui.. sutariama dėl N padarymo vietos. atkaklumo. neišnyksta. bendrin. aktyvumo ir kt.y. risidėj. -urstytojo / atsisakymas pabaigti 0C. sukčiavimas <M= str. 0/ ir M grupės atribojimas. Cykdytojo %5jų& / atsisakymas pabaigti 0C. Neretai atliekami ir tam tikri pasirengimo N veiksmai. Prganizuota grupė. kad veikos tarpininkas nepakaltinamas arba žino kitas aplinkybes. P grupė pasižymi didesniu organizuotumu negu grupė iš anksto susitarusi' asmen'. kurią stadiją pasiekia bendra nusikalstama veika. pavojingas tik tada. dėl konkreči' N padarymo me*Hanizmo moment'. . savo pagalbą ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms. kada nutr#ko D veikla. 6orma. . . jiems baudž. padėjėjas. /ai leidžia suprasti ats. privalo b#ti aktyvus (imtis įv. r8šys ir skiriamieji bruožai. aprastai bendrinink' veiksm' kvali6ika*ija priklauso nuo to. kai yra inkriminuojamas turto prievartavimas. ND susitariama iš anksto. bendras. nepasisekė nutraukti kit' bendrinink' veikos. susitarimo momentą ir pagal j' organizuotumo 6ormą$ <% be išankstinio susitarimo – kai susitariama iki veikos pabaigos& =% su išankstiniu susitarimu – kai susitariama iki veikos darymo pradžios. valios. atsakom. atlieka skirtingus veiksmus. kad kt. 9adėjėjo / atsisakymas pabaigti 0C. N) yra aukščiausias organizuotumo lygmuo. atvejais . švelninanti atsakomyb0. sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai. Neb#na suderinti veiksmai siekiant nusikalstamo rezultato.?d. 7ai ) pabaigti N atsisako vykdytojas. . )ykiu jis supranta.7 @? str. /iesioginiu vykdytoju yra pripažįstamas tas bendrininkas. veiklos. nepasisekė nutraukti kt. yra vykdytojai ir kėsinasi į ypatingai svarb'. prie N – pavojinga visuomenei veika.endrininkams negali b#ti inkriminuojamos vykdytojo asmeninės savybės$ pakartotinumas. N) b#dinga ne tik išankstinis > ar daugiau bendrinink' susitarimas. tvirti konspira*iniai tarpusavio ryšiai. bendrininkams paskirstomi vaidmenys.7 numatyta. P. /as kitas asmuo – tarsi veikos tarpininkas veikia žmogiškojo įrankio pavidalu. už .t.. Ireta vykdytojo gali veikti organizatorius. kuris pats asmeniškai įvykdo baudžiamąją veiką. 6orma yra !grupė" ir yra laikoma vieno nusikaltimo – išžaginimo.7 =@str. jo atsakomybės klausimas sprendžiamas kaip individualiai veikusio subjekto ir nutarusio nutraukti nusikalstamą veiklą atveju. 6ormos išskiriamos pagal . sprogstam'j' medž. suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti N ar N momentus$ paruošiamas ir suderinamas N padarymo planas. į kuriuos ruošiamasi pasikėsinti. . Netiesioginis vykdytojas – tai N užkulisiuose esantis asmuo. kurioms sąlygas atsirasti ruošė ir jis. /okia . "svetimomis rankomisO realizuoja N sudėtį. kuriuos jis. Mrgani:uota grupė. nėra tiek pavojingas visuomenei. kiek vykdytojas realizuoja bendrą nusikalstamą ketinimą. N) sukuriamas siekiant daryti sunkius N (paprastai sistemingai nusikalstamai veiklai%. teikti pagalbą. P grupės nariai iš anksto aptaria. priem. /ačiau iš anksto aptarto rengimosi N nėra. vertingą saugomą objektą ir kai nusikalstamas tikslas pasiekiamas smurtu. laiko. išanalizuojamas N padarymo (ir slėpimo% me*Hanizmas. kurstytojas. teroristinė grupė%.. 5ei P ar 7. j' pasiekimo b#dus bei priemones ir yra pasiryž0s aktyviai vykdyti jam paskirtą vaidmenį. r#šies. . todėl turi įtikinti bendr. detalus vaidmen' pasiskirstymas (nors kartais ir visi nariai gali b#ti vykdytojais%. kad prisidėjimo prie N institutą sudaro normos. tačiau jis neteisingai suvokia situa*iją.% . turto prievartav. kuris baudžiamąją veiką o padaro per "kitą asmenįO. 5ei 7. M grupės sąvoka. jiems baudž. bendrinink' ND nutr#kt'.>d. sunkinanči' apl. /ada kt.7 =@str. Ių $Darakteristika ir baudžiamoji teisinė reikšmė. tiesiogiai betarpiškai dalyvauja vykdydami bendro N sudėties P pus0 (visą ar dalį%. supranta jo padarymo me*Hanizmą ir planingai panaudoj0s nukreipia "žmogiškąjį įrankįO. nustatančios atsakomyb0 už N slėpimą. reikalavimus. kaltumo laipsnį įvykdyti .b. nepranešimą apie N. Disais kt. Io esmė.y. Nusikalstamas susivienijimas (antikonstitu*inė grupė ar organiza*ija.. tačiau bandymas išvengti ND t. Netiesioginiu vykdytoju laikomas tas bendrininkas. kad tai yra !grupė iš anksto susitarusi' asmen'" ir t. B iš anksto susitarus. vagystė <BM str. šio indėlio svarba kit' bendrinink' veiksmams. privalėjo atlikti ir be kuri' tolimesnė kit' bendrinink' veika b#t' neįmanoma arba labai sunkiai t0siama& =% aktyvia veikla. slepiant N. . kai visi . 0usikalstamos veikos padaryme dalyvavusių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumai esant tarpiniam jos vykdymui. 9aprastas ir sudėtinis B. atsisak0s t0sti bendrą nusikalstamą veiką. savybi' panaudojimo siekiant bendro nusikalstamo rezultato įvertinimas. savavaldžiavimas =R? str. Šių B (ormų $Darakteristika ir baudžiamoji teisinė reikšmė. neatsiranda. dėl nusikaltimo slėpimo ir t.Tarpinis nusikalstamos veikos vykdymas. .endrinink' savanoriškas atsisakymas pabaigti bendrą nusikaltimą yra galimas tik jei vykdytojas dar nėra pabaig0s nusikaltimo. )udėt. N) subjektyviajai pusei b#dinga tik tiesioginė tyčia. padaryto grupės asmen' (. Mrgani:atoriaus / atsisakymas pabaigti 0C.=d. be išankstinio susit. kaip . tačiau kartais jis gali b#ti reikalingas vienam. 9risidėjimo prie 0C samprata. te*Hninės priemonės. todėl pavojingesnė.endrinink' grupė . 6orma – organizuota grupė. M grupės ir B grupės atribojimas. nutraukti ND arba in6ormuoti atitink. . 3pie tai byloja bendrininko sumanumo. įspėti asmenis. . Deikos bendrumas atsiranda tik prieš N padarymo pradžią ar jį jau pradėjus. grobimas ir pan. bet labai sudėtingam nusikaltimui padaryti. )usitarimas g. nėra daug. 8ažniausiai teigiama. vaidmens nustatymas sudaro galimybes teisingai kvali6ikuoti . nes apsunkina ruošiam' @A .. kurioje daromas N.audžiamajame įstatyme nustatyta. Šios B (ormos skiriamieji požymiai ir baudžiamoji teisinė reikšmė. jei padėjėjui nepavyko atsisakyti teikti savo pagalbą. itin pavojingas re*idyvas. – visi . . plėšimas <MJ str. 3smuo įstodamas (kai kada atlikdamas tam tikrą pro*ed#rą% į N). dėl kuri' šis tarpininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. suvokia jo tikslus. visa ND nesuderinama. turi b#ti Hierar*Hija. labai glaud#s. ar iššvaistymas. .b. pagrindai už . pastov#s ryšiai tarp . 7iekvieno bendrininko dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį nulemia jo veiklos indėlis. 0/ kaip B (ormos baudžiamoji teisinė reikšmė. sąrašas . B be išankstinio susitarimo. vertinamas kaip švelninanti ats. kuriam reikia > asmen'. įvairus$ dėl tam tikros ND epizod'. . veiką. . atsako iki tos stadijos.#tent vykdytojo veiksmai lemia. t. /ai mažiausiai pavojinga . agal organizuotumo 6ormą skirstomos tik iš anksto susitarusi' asmen' grupės$ . Bendrininkavimo (ormos. bet ilgalaikiai. kad yra P grupė.. i-jas. jei nepavyko atsis. . netiesioginis. kur minima daug pavojingesnė . . požymiai ir (ormos.

kvali6ikuojama kaip N sutaptis. kai b#tinas privatus kaltinimas. 2eimos narius. 5eigu šios sąlygos yra. skirtingas laikas% Fdealiosios ir realiosios 0C sutap7ių atribojimas. /odėl N apib#dinimas turinio atžvilgiu yra žymiai sudėtingesnis. veiksmus.Nesudraudimui subjektyviąja prasme b#dinga tiesioginė tyčia. – prisidedantis asmuo iš anksto nėra prižadėj0s padėti. < sm#giu į galvą sulaužo kaukol0%. N su alternatyviniais požymiais – kuomet įstatym' leidėjas. idealioji ir realioji %pakartotinumas& 0C sutaptys. vis' pirma atkreipti dėmesį ar šie aktai tarpusavyje susij0. apildomas požymis – veiksm' vienalaikiškumas.7 >=> str. o subjektas nepraneša. požymiai bei baudžiamoji teisinė reikšmė. kaltės 6orma – jeigu tikslas buvo pavogti <JJ plyt' – tai bus pavienis nusikaltimas. veiksmai. kėsindamasis padaryti žalą vienam objektui. tai vientisas poelgis& šie veiksmai atitinka vieną . kad subjekto. Disais atvejais. todėl = N buvimas tik numanomas. /okia subjekto tyčia susi6ormuoja kai N jau baigtas. kvali6ikuojamas kaip padarytas @B . /ačiau daugelis N yra padaromi prieš tai atlikus sudėt. giminaičius galima slėpti. nes už tai nebaudžiama. 1) teism' praktikoje$ nužudymas darant kt. kad yra suėjusi patraukimo baudž. kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. lėšimas – pažeidžiama nuosavybė ir sveikata. tai šio N subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. N r#šys$ t0stiniai& trunkamieji& sudėtiniai (su = objektais. /oks subjektas nėra kaltas už pasekmes. 9risidėjimo prie 0C ir B skiriamieji bruožai. senatis ir už juos asmuo neatsako.b. ar j' dali' reikalavimai. o jo nėra. jos skiriamieji bruožai. )unaikinti N pėdsakai.7 )pe*. vz. asmens daromą ND& suvokia savo pareigą užkirsti kelią N& nori likti daromo N nuošalyje 0usikaltimo ar nusikaltimą padariusios asmens slėpimas. kai kurios atleidimo nuo baudž. ats. kad nešiu kol išnešiu. nepranešimas apie N. Ne už vis' nusikaltėli' slėpimą ar už nepranešimą apie padarytą N yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. nors ir prisidėjusio prie nusikaltimo.7 str. kuri' kiekvienas atskirai paimtas kartu su kitais N sudėties požymiais sudaro vieną N. skirtingi veiksmai. paremtos tikrais 6aktais%& subjektui turi b#ti suvokiamas nusikaltimo pob#dis (turi suprasti. kurioje yra vieno N sudėtis (vienu š#viu nušautas žm. kurie yra kaip įrodymai.% /N g. nurodo kelis vienodos reikšmės skirtingus veiksmus. už kuriuos numatyta . vienu veiksmu ištr.7 str. /N pasibaigia.b.b. reikalavimai (namo sprogimas ir ž#na žmonės – viena veika – du nusikaltimai%. asmuo nėra baustas (šio požymio neturi re*idyvai%& neturi b#ti juridini' kli#či' patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn$ senatis. veiksmai panaš#s. 7altės poži#riu /N g. /uomet reikia skirti bausm0 už kelis N. valdžios i-jos arba pasibaigia pareigos vykdymas. kai slepiant vieną N padaromas kt. požymiai bei baudžiamoji teisinė reikšmė.. įstatym' pagrindu. sukėlusias sunk' k#no sužalojimą% ir 6statymo 6tvirtinti. 9avienė 0C su alternatyviais veiksmais. 7t. ožymiai$ N padaro vienas asmuo& padaryti mažiausiai du nusikaltimai& nei už vieną iš padaryt' N. darydamas vieną N yra kt. ši pareiga trunka tam tikrą laiką. jos skiriamieji bruožai. sunk' N (laisvės atėmimas iki gyvos galvos%& kai padaromas sudėtinis N. ar turi vieningą kaltės 6ormą. realizuojami – tokia veika. vz. atsiradusias ne dėl jo. kai keliais aktais padaryt< N reikia vertinti kaip pavienį N.7 įtvirtina skirtingas bausmės skyrimo taisykles. risidedant prie kit' asmen' nusikalstamos veikos. Nusikaltėlį slepiantis asmuo turi žinoti ne tik tai. tema. N bruožai$ vieningi nusikalstami kėslai.N preven*iją. nes ne už vis' N slėpimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.. kai jis vienu 6iziniu veiksmu sukelia įstatymo numatytas pasekmes (pvz. veikos. bet nieko nedaro. padaryti tyčia arba neatsargiai. iš kišenės piniginė%. nebus baigto vieno nusikaltimo. 5uridinės 6ormos prasme N – veika. jos skiriamieji bruožai. /okiu atveju yra vis tiek tik vienas veiksmas. bet ir suvokti nusikaltėlio padaryto N esm0. )ubjektyviajai nusikaltimo slėpimo pusei b#dinga$ slepiamo nusikaltimo pob#džio suvokimas& supratimas. nuspr0s. re*idyvo atžvilgiu ir nuosprendžio vykdymo senatis arba teistumo išnykimas arba panaikinimas. dalies straipsnį. ir todėl nėra j' bendrininkas. 7ai vienas ar keli asmenys padarė kelis N ir už juos reikia šiuos asmenis patraukti baudž. todėl atsakomybė iškyla už patį nepranešimo 6aktą.sunkus ir pavojingas N%. kurie kartu sudaro vieną nusikaltimą (jeigu <J kart' vagia po <J plyt' – objektas vieningas. jau padaryt' N ir j' subjekt' išaiškinimą ir nubaudimą. avienis N tai veika. bet nepažeidus j' abiej'.b. įstatymo ar kt.3& siekimas tokia savo veika apsunkinti N ir jį padariusi' asmen' išaiškinimą bei j' nubaudimą. kad slepia nusikaltėlį. pakartotinai padarytos veikos. o baigiasi kai baigiasi senatis už sunkesnį N& 4) atveju – antras N nutraukia pirmo N senatį ir pradeda eiti iš naujo. 0usikalstamų veikų daugetas 0C daugeto samprata ir požymiai. pareng. T2stinė 0C. N pagal požymius yra nat8ral8s (tai tokie kaltininko veiksmai. kuri yra nukreipta į vieningą objektą (objekto vieningumas nustatomas pagal tyčios kryptingumą%. kai pareigos nevykd. Fdealiosios 0C sutapties samprata. kuri kvali6ikuota sunkinančiomis aplinkybėmis ir kuri gali sudaryti kt. prie N 6orma – netrukdymas daryti N (nesudraudimas%. Neteisėtas šaunamojo ginklo nešiojimas. /N ypatumas – kaltininkas žino apie atsiradusią pareigą veikti ar neveikti tam tikru b#du. 1dealioji sutaptis (1)% – kai viena veika pažeidžiami dviej' . atsak. N bendrininkas& kai viena veika praktiškai negali apimti padaryt' nusikalstam' veiksm' (pinig' vežimas kontrabanda%. kuriame yra = objektai. 5eigu tyčia neapibrėžta ir pavogė daugiau tai jau mažiausiai du nusikaltimai. 5eigu pavog0s <JJ plyt'. 8vi veikos – du N (savarankiškas kėsinimasis. padaro žalą kitam& kai kaltininkas. vieninga kaltės 6orma ir padaroma tapačiais ar panašiais veiksmais. nusikalstamu b#du įgyti daiktai paslėpti arba jie suvartojami. kad tai l. 9avienės 0C samprata ir požymiai. 2i pareiga veikti ar neveikti atsiranda baudž. /0stiniai nusikaltimai – kuomet yra keli epizodai. <ealiosios 0C sutapties samprata. 9avienės 0C r8šys. /runkamieji N – kuomet veikimu ar neveikimu padaromas pareigos nevykdymas t0siasi tam tikrą laiką. 4ealioji sutaptis (4)% – kai dviem veikom pažeidžiami dviej' . )kirtumas nuo . padarytas veikimu ir neveikimu.. tai kiekvienas epizodas – atskiras N. Nepranešimo apie N sudėtis – 6ormalioji. .$ dezertyravimas. 0epranešimas apie nusikaltimą. gaminimas ir realizavimas. atsakomybės aplinkybės. Trunkama 0C. paslėpti dokumentai. 0C daugeto (ormos. nėra determinuojami jos vykdytoj' ar kit' bendrinink' veiksmai ir tada sąmoningai nepadedama atsirasti nusikalstamoms pasekmėms. ar siekiama vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato. nutraukia teisėsaugos ar ar kt. 0usikalstamu b8du gauto turto 6gijimas arba reali:avimas. 9avienės 0C atribojimas nuo 0C daugeto. /ačiau g.audžiamoji atsakomybė negalima jeigu po nepranešimo gali iškilti grėsmė artimiems giminaičiams. N%. su keliais alternatyviais požymiais. bet dėl kit' asmen' ND. paslėpti N įrankiai ir priem. kad atliekami veiksmai. prisidėj. konstruodamas nusikaltim' sudėtis. Nusikaltimas su dviem objektais pvz. . nes tyčia buvo apibrėžta. o žalos padarymas antrajam objektui atitinka vieną padarytą N& kai kaltininkas. /ai bus nusikalstamas prisidėjimas. vieninga valia šiems tikslams pasiekti& vieningas kėsinimosi objektas. kai bus sekančios sąlygos$ subjektui apie nusikalstamą kit' asmen' veiklą turi b#ti tikrai žinoma (žinios patikimos. 1. /aigi b#dingiausias tokio prisidėjimo prie nusikaltimo požymis yra tai. <%)kirtingai skaičiuojama patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis (1) atveju senaties terminas prasideda kartu . nes subjektas$ supranta kt. su = veiksmais. =%. kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą. >%7ai yra 4) – antrasis N g. veiksmai (neveikimas% nėra susij0 priežastiniu ryšiu su kit' asmen' daromu ar padarytu N ir jo pasekmėmis.

4egalus %bendras& – kai ankstesnis nuteisimas turi juridinės reikšmės vėlesniam nuteisimui& 1aktinis 0< .7 straipsni' dalyse. 0C pakartotinumo santykis su 0C idealia ir realia sutaptimis. pvz. pripažinto itin pavojingu re*idyvistu. =d. o 4) – N g.%& =% 1tin pavoj. 0C pripažinimo pakartotine baudžiamieji teisiniai padariniai pagal 1+'1 m.kai asmuo. ir . 9eniten$iarinis – kai asmuo anksčiau buvo teistas laisvės atėmimu.endrosios ir spe*ialiosios norm' konkuren*ija ir jos įveikimas. re*. nurodyta. – kai jie yra 6aktiškai atlik0 ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. kurie t. re*idyv. padaro naują labai sunk' nusikaltimą& >% b#damas re*idyvistas. neturi betarpiško ryšio – nužudymas ir vagystė%& =%4) kaip kvali6ikuojantis požymis kartu yra ir pakartotinumas (tik tada. už nužudymą. itin pavoj. . . 4ealioji N sutaptis kvali6ikuojama kaip itin pavoj.problema-veikos padarymo metu galioja vienas įstatymas.5ei abu lyg#s- @M . kad nuosprendžio vykdymas negali b#ti atidėtas asmenims pagal . . kad esant tokiai situa*ijai toks asmuo yra laikomas re*idyvistu ir be teismo nuosprendžio.7 =B str.7 =B str. jeigu teistumas už jį neišnyk0s ar nepanaikintas įstatym' nustatyta tvarka. <e$idyvo baudžiamoji teisinė reikšmė atsiskleidžia per bausmės skyrimo ypatumus. 11 tema. nusikaltimus. kuris N kvali6ikavimui reikšmės neturi. pripažintiems pavojingais re*idyvistais. o tai nevisada galima padaryti kai yra N sutaptis. sunk' k#no sužaloj. Norm' konkuren*ijos ir norm' kolizijos skiriamieji bruožai. .. kvali6ikuotas kaip padarytas itin pavoj. m. re*idyv. 7. asmenį gali pripažinti pavojingu re*idyvistu.7 str. vėl padarė *Huliganiškus veiksmus. /odėl teismui leidžiama parinkti bausmės dydį atsižvelgiant į pakartotinai įvykdyt' N skaiči'. už kuriuos teistumas yra išnyk0s ar panaikintas. jeigu teistumas už jį neišnyk0s ar nepanaikintas įstatym' nustatyta tvarka.ygtinio paleidimo iš pataisos įstaig' sąlygos > d. padaro naują sunk' nusikaltimą& ?% turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus. > r#ši'$ Bendras re$idyvas – teistas asmuo padaro naują. padaryta veika pripažįstama N sutaptimi ir pakartotinumu (pvz. <d.b. 1) – nusikaltimai numatyti skirtinguose . re*idyv. į dalyvavimo darant nusikaltimus pob#dį ir kitas bylos aplinkybes.b. galima paminėti . o po to įvykdė vagyst0. agal pob#dį g. :sant realiajai N sutapčiai išžaginimas t./aikomas švelnesnis.7 str. nurašymo. itin pavoj. jeigu šis asmuo$ <% turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunk' nusikaltimą.o sprendimo priėmimo metu trečias. ir toks pažeidimas yra laikomas atskira kvali6ikuota N padarymo 6orma.7 straipsniuose. Teismas. nes plėšimas sukčiavimui sudaro pakartotinumą.ausmi' vykdymo kodeksą ir . 0usikaltimų re$idyvas 0usikaltimų re$idyvas %0<& . re*idyv. ? p.7 str. atsakomybei . atsižvelg0s į kaltininko asmenyb0.egalus re*idyvas g. <e$idyvų r8šys. ?% :sant 1) N visada skirtingi (*Huliganizmas ir sunkus k#no sužalojimas%. kuris yra tarsi prielaida asmenį pripažinti pavojingu re*idyvistu.. 7.audžiamosios teisės norm' konkuren*ijos r#šys. kavli6ikuoti kaip padaryti pakartotinai%& >% 1tin pavoj. siekiama sugriežtinti atsakomyb0. re*idyv. asmuo. padaryti esant 1) ir 4) variantai (pvz. kaltininkas padarė sukčiavimą.. N4 įtaka baudž. re*idyv. padaryta veika pripažįstama N sutaptimi (pvz. 5ą visais atvejais sudaro N.. :smė čia yra ta. Teismas. yra numatyta sąlyga. pripažintas itin pavoj. Iriežtesnė pozi*ija yra išreikšta . 7ai asmuo įvykdo kelis tuos pačius ar tos pačios r#šies N. neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus. vėl padaro vieną ar daugiau tyčini' nusikaltim'. 5au nebėra griežto ir besąlyginio re*idyvisto kaip žmogaus.tardymo metu kitas. taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus. Nusikaltimus padar0s asmuo teismo gali b#ti pripažintas pavojingu re$idyvistu. re*. /arpinio baudž. kai įstatymas įtvirtina vienar#ši' N pakartotinumą%. už nužudymą ir plėšimą. tik kai vienas N su kt. kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. 0C pakartotinumas pagal 1+'1 m. 4B-. jog lygtinai iš pataisos įstaig' gali b#ti paleidžiami pavojingi re*idyvistai. nusikalstam' ketinim' įvykdymo laipsnį.. ar jo dalyse nurodytus N%.7 norm'. vz . irmiausia lyginamas veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galioj0 įstatymai.$ asmuo yra laikomas re*idyvistu. ir . N kvali6ikuoti. Ialima sakyti. požymiu%& ?% 1tin pavoj. . Disur kitur. ar jo dalis% ir vienar#šį (kai yra padarius ir kitus . kuriems kvali6ikuoti reikia keli' . vėl padarė išžaginimą ir sukčiavimą. jeigu bent vienas iš sudaranči' re*idyvą nusikaltim' yra labai sunkus. 4B-.audžiamosios teisės norm' kolizijos samprata. Nusikalstamos veikos sudėties kvali6ikuot' požymi' tarpusavio konkuren*ija ir jos įveikimas. kai nei vienas iš padaryt' N nedaro įtakos kt. 1) ir 4) bendras bruožas – = ar daugiau N padarė tas pats asmuo.7 =B str. už kuriuos .7 @A str. ir itin piktybinį *Huliganizmą. o sukčiavimas kai padarytas pakartotinai. paprastas ir spe*ialus.ietuvos 4espublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato.. vėl padaro vieną ar daugiau tyčini' nusikaltim'. jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. o po to padarė sunk' k#no sužaloj. . spr2sdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu re$idyvistu. <%= ar daugiau N sudaro N sutaptį. N asmeniui ir kt. o 4) nusikaltimai numatyti ir skirtingose . 3smens pripažinimas pavojingu re*idyvistu netenka galios.b. padaro naują sunk' nusikaltimą. jei jis jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą.ausmi' vykdymo kodekse <@B str. vėl padarė nužudymą bei išžaginimą. draudžia atleisti nuo bausmės prieš terminą pavojingą re*idyvistą. padarytas naujas N pripažįstamas pakartotiniu (pvz. kad ši re*idyvo r#šis tai tam tikras nusikaltusio asmens statusas.%. – kaltininkas = ar daugiau kart' pažeidė tą patį arba tapačiam prilygintą įstatymą. P esant 1) tokio pakartotinumo b#ti negali.. kur nėra nuorodos į N . priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą.b. pripaž. m. kuris yra susij0s su ankstesniu (pvz. tai už juos lyg ir nenubaudžiama. asmuo.7eli' spe*iali'j' norm' konkuren*ija ir jos įveikimas. o BB str.b. Nvelgiant plačiau į re*idyvo baudžiamąją teisin0 reikšm0.. pagal du . už išžaginimą ir plėšimą. 9akartotinumo %9& sąvoka ir požymiai. re*idyv.. asmuo pripaž.įstat.4 . tyčinis nužudymas – nužudymas%& 3smens. vėliau padaryti N gali varijuoti su 0 sutaptimi ir pakartotinumu$ <%pripažinimas itin pavojingu re*idyvistu nedaro įtakos nei pakartotinumui. Deika kvali6ik. neatsargius nusikaltimus. Kia >>M str.. skirtingi (vagystė ir nužudymas% ir vienar#šiai (paprasta vagystė ir vagystė įsibraunant į gyvenamąją patalpą%. kuris gali vėl integruotis į visuomen0. vadinama N epizodu. nesusijusį su ankstesniu nusikaltimą (pvz. )pe*ialus kartais skirstomas į tapat'jį (kelis kartus pažeidžiamas tas pats . pripaž. o jeigu įvykdė =J->J. iš kuri' antras numato kvali6ikuotą N. asmuo.. itin pavoj. padaro naują labai sunk' nusikaltimą& =% b#damas re*idyvistas. Baudžiamųjų teisės normų konkuren$ija Norm' konkuren*ijos samprata ir atsiradimo priežastys. 1 tema.. nei sutapčiai (pvz. /oks asmuo yra re*idyvistas (.. Disumos ir dalies konkuren*ija ir jos įveikimas. 7vali6ikuot' ir privilegijuot' nusikalstam' veik' tarpusavio konkuren*ija ir jos įveikimas.7 šis požymis yra nusikaltimuose nuosavybei. /ačiau baudžiama tik už antrą N. už plėšimą ir nužudymą. vagis – nužudo%& /pe$ialusis re$idyvas – teistas asmuo padaro naują nusikaltimą. kuriuos asmuo padarė b#damas jaunesnis negu aštuoniolika met'.4 .pakartotinai. aprastas tai bet koks dviej' N padarymas. 2i lygtinio paleidimo sąlyga yra viena iš naujos baudžiamosios politikos apraišk'.

spe*i6inius bruožus%& !& bendroji norma atitinka veiką tiksliausiai.klausimas kokią normą pritaikyti atsiranda tik tuomet. mažiau pavojingus. agrindinės nusikaltim' sudėtys dar vadinamos konstitu*inėmis nusikaltim' sudėtimis. 7artais su bendrąja norma konkuruoja ne viena./okios sudėtys paprastai aprašomos atskirame . . jei tarpusavyje konkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba dalys. konkuren*ijos atveju tarp galiojanči' įstatym' nėra prieštaravim'& . kai kuri nors normomis reguliuojama veika atitinka keliose normose aprašytus kai kuriuos baudž. 7elios veiką atitinkančios normos sutampa nevienodai$ viena norma šią veiką apib#dina visapusiškai.J9<. požymiai.endroji ir spe*ialioji normos kartu gali b#ti taikomos tik tuo atveju.kolizinės normos prieštarauja viena kitai. 7vali6ikuotos sudėtys aprašomos .7 spe*ialiosio dalies straipsni' pirmosiose dalyse.ketvirtosiose dalyse. 7ad veika b#t' ."Naujagimio nužudymas"numatyta prveligijuota nužudymo sudėtis. turi b#ti taikomos tos. Baudžiamosios teisės normų konkuren$ija pažymi tuos atvejus. per ją įgyvendinama teisingumo 6unk*ija.tik iš dalies (sudėjus šias dalis gaunama apytikrė veikos *Harakteristika%. apib#dinanči' vagyst0 kaip nusikaltimą. nes joje yra aprašytas minimalus kiekis nusikaltimo sudėties požymi'.7 <=R str. Nusikaltim' sudėtys skirstomose tik į 6ormalias ir į materialias. 1eisine prasme$ . nes atskiras šios veikos dalis apib#dinančios normos neišryškina šios veikos spe*i6ikos& "& normos del savo turinio yra tarpusavyje pavaldžios. o kelios normos. kitos . taip pat . 1& Bendrosios ir spe$ialiosios normos konkuren$ija. galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. .norm' kolizija . palyginti su pagrindine sudėtimi .3ntai . Ceika G baudžiamosios atsakomybės pagrindas. neigiamas savybes. . Socialine prasme$ parodo taikymo apimtį. e6ektyvumą. rodantys didesn0 nusikaltimo pavojingumo.tardytojas. 7ai vienam nusikaltimui gali b#ti pritaikomos dvi normos . /odėl b#tina nustatyti norm' pob#dį$ nustačius. o konkuren*inės neprieštarauja. kurios dėl savo apibrėžtumo gali b#ti priskirtos prie spe*iali'j' norm'. toje valstybėje laikomą nusikalstama veika. perspektyvas. .Norm' konkuren*ija-tai situa*ija. kuriam galima pritaikyti skirtingas normas.7 <BM straipsnio eeDagystėff = ir > dalyse.taikomas veikos metu galij0s įstymas.viena bendresnė. /ai . kai kaltininkui paskiriama bausmė ir ji realiai taikoma bei kai asmuo yra atleidžiamas nuo atsakomybės. kai kelios baudžiamosios teisės normos gali b#ti pritaikytos konkrečiam juridiniam 6aktui (nusikaltimui%. 7vali6ikuota nusikaltimo sudėtis vadinama tokia sudėtis.7 <=R straipsnis eeNužudymasff turi dvi dalis. riveligijuotos nusikaltim' sudėtys-tai tokios. .mažinantys veikos pavojingumą. . kad dvi ar daugiau norm' tarpusavyje konkuruoja.teisės požymius.kai į pagrindin0 sudėtį įjungiami papildomi požymiai. agrindinės nusikaltim' sudėtys paprastai aprašomos . 0ormu konkuren$ijos r8šys.pateikus vis' požymi' aprašymą. agrindinėmis vadinamos tokios nusikaltim' sudėtys. o konkuren*iją .7 <=R straipsnio eeNužudymasff = dalyje numatytos kvali6ikuotos sugėtys. 3ntai .T/. o kitos . įstatym' leidėjas 6ormuluoja griežtesn0 sank*iją. reikia išsiaiškinti. kuriuose yra tik viena dalis. jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij0 nusikaltimai %realioji sutaptis&.-MJHBQ/ /.7 spe*ialiosios dalies straipsni' antrosiose.nes įtvirtinta švelnesnė sank*ija negu . teisėjas ar kitas pareig#nas.7<>Jstr. nes ten įtvirtinti papildomi sudėties požymiai. & /pe$ialiųjų normų konkuren$ija. prokuroras.3 – tai asmens ir jo padaryto nusikaltimo pasmerkimas valstybės vardu (vykdo teismas%. aprašančiame pagrindin0 sudėtį.7 straipsniuose.endrosios ir spe*ialiosios normos konkuren*ijai b#dinga. aprašoma pagrindinė nusikaltimo sudėtis.. . kai yra konkretus nusikaltimas. 0ormų konkuren$ijos ir koli:ijos skirtumai./aisyklės$ • kai konkuruoja normos su lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis.T. taigi ir bausm0. taigi. kurios numato labiausiai pavojingas& !& Cisumos ir dalies konkuren$ija.7 straipsnyje.E=LF. kita konkretesnė. kai asmuo padaro veiką. b#tinas veikai įvardyti kaip nusikalstamai.3 pagrindu turi atitikti tokius požymius$ <% padaryta veika buvo uždrausta BK. kuri iš j' taikytina.7 <BM strapsnis eeDagystėff turi penkias dalis. < dalyje yra apibrėžta pagrindinė nusikaltimo sudėtis. kuris pasireiškia asmenini' ir turtini' suvaržym' nustatymu kaltininkui.trečiosiose. į kurią įtraukiami papildomi. .3 esmė.3 yra pagrindinė nusikalstamos veikos padarymo teisinė pasekmė. numatančios skirtingas kvali6ikuojančias aplinkybes. :sant kvali6ikuotai sudėčiai. kuriuose yra aprašytas minimalus kiekispožymi'. kitos atitinka kvali6ikuojamos veikos dalis (viena norma atitinka veiką bendrais bruožais. @R . Norm' koliziją turi išspr0sti įstatym' leidėjas. .bet dar į pagrindines#kvali7ikuotas ir priveligijuotas.3 atsiranda. 0švada$ turi b#ti taikoma bendroji norma.3 realizavimas. kad$ 1& dvi ar daugiau norm' numato atsakomyb0 už padarytą veiką& & bendra norma apima visą veiką. 3ntai .JM/FM/ .y. rodantys didesn0 nusikaltimo pavojingumą./uose . t.3 sąvoka apima$ <% valstybės prievartos taikymą& =% normatyviškumą (teisės normos pažeidimas%& >% realizavimą šiuo metu& ?% teisinį santykį. 1! tema B. o abi galioja savarankiškai ir savarankiškai turi b#ti pritaikytos& .3 sąvoka vartojama tik retrospektyvine (atsakomybė už praeityje padarytus veiksmus% prasme. prioritetas atiduodamas normai su lengvinančiomis aplinkybėmis& • kiekvienas labiau pavojingas požymis apima visus kitus.tai įstatym' leidybos netobulumas. .fNužudymas labai susijaudinus" ir <>< str. < dalyje yra aprašyta pagrindinė sudėtis.

seksualinį prievartavimą. už baudž.3 turinio elementas yra kaltinamasis nuosprendis(pasmerkimas valstybės vardu%. tarp asmens pažeidusio įstatymą. .ausmė gali b#ti paskirta.-MJHBQ F< B. b%kriminalinė bausmė *%teistumas. šaunamojo ginklo. 0E/F-.4FR. išreiškiamas valstybės vardu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu.b. kuris veikė nenugalimos jėgos ir 6izinės bei psi*Hinės prievartos.-MJHBQ/ H9. . ožymiai. turinys – t. 5ei bent vieno požym. kuriems ND padarymo metu nebuvo suėj0 <M m. ?% už D t. bet atidėtas jos vykdymas.b. prievartavimą ar kt.E=LF. B. nėra. /ačiau pažeidus baudžiamosios teisės normą. ND visada t. raktikoje galimi atvejai. Npl2 3% asm.J@TFK B. pakeisti gyvenimo b#dą ir elgesįU #& sulaikyti Npl. /ai pirminis baudžiamasis teisinis santykis. 0@9F40.4/T. asmuo laikomas patrauktu baudžiamojon atsakomybėn. Npl. kad . t. pareiga atsakyti pagal įstatymą ir b% patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.=LF.C tik tada. ikiteisminio tyrimo metu. . bei visuomenės labui apribojanti nuteistojo teises ir laisves.#tent nuo jo priėmimo momento prasideda antroji baudžiamosios atsakomybės stadija – baudžiamoji atsakomybė pradedama realizuoti. /ačiau. traukiamo .3 gali b#ti realizuojama paskiriant bausm0 (dažniausiai% arba nepaskiriant. Deika yra ND. . arba bausmė neskiriama.. . kuriam iki ND padarymo buvo suėj0 <? m.3 ypatum' paskirtis.B.3 atitikt' j' amži' ir so*ialin0 brandą U & riboti laisvės atėmimo bausmės galimybes& !& didinti auklėjamojo poveikio priemoni' taikymo jiems galimybes& "& padėti Npl. IK T.. B. skiriantys ..-MJHBQ/ TE<F0H/ :sminis . kaip nusikaltimo subjektas.. nėra ir teistumo. neteisėtą užvaldymą.. jei yra kaltas padar0s nusikalstamą veiką. .%. /eistumo terminai skaičiuojami.0TH-F/ Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė.audžiamoji atsakomybė esant šiam /) yra viena iš asmens. atsako pagal . >% adaryta veika turi atitikti . esmė – ND padariusio asmens nubaudimas./ F< 9.JM/FM/ .3 nekyla. 1& užtikrinti. asmuo. plėšimą. nusižengimo sud6t.CFJ. vagyst0. ir valstybės. yra teismo apkaltinamasis nuosprendis.3 ir bausmė yra labai artimos sąvokos.T/.3. 9<. gali b#ti nerealizuota teisėsaugos institu*ij' nuoži#ra. narkotini' ar psi*Hotropini' medžiag' vagyst0..audžiamoji atsakomybė susideda iš trij' element'$ a% asmens pasmerkimas. teisinė padėtis& >% Nubaudus asmenį kriminaline bausme atsiranda spe*i6inės pasekmės – teistumas. priemonės. išžaginimą. (o jei teismas pagal so*.3 nuo bausmės$ <% )kirtingas atsiradimo ir pasibaigimo laikas& =% )kirtinga asmens. B. bausmė nėra b#tinas . kai baudžiamoji atsakomybė nėra realizuojama – baudžiamosios atsakomybės senatis.<HJM T@F/F0FK 9.CFJM 1M<JM/ a%baudžiamoji atsakomybė su bausmės paskyrimu ir atlikimu (visa baudžiamoji atsakomybė ir b% baudžiamoji atsakomybė su atleidimu nuo bausmės atlikimo. .E=LF. tampa teisinio santykio su nukentėjusiuoju dalyviu. 3sm.$ kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius.0TH-F/ .FN.T/. reglamentuota . jeigu Npl. jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.3 ir kuriam paskirta bausmė. už visą ND pagal .audžiamoji atsakomybė atsiranda atsiradus teisiniam santykiui. nustatytą nusikaltimo ar baudž. /eisės taikymo aktas. Nesant jo. atsako už nužudymą.JM/FM/ .-MJHBQ/ <@. negali b#ti traukiamas .E=LF./-F<TF/ 3sm. kurio subjektai – kaltininkas ir nukentėjusysis. padariusio nusikalstamą veiką.C atsako nuo <A m.b. Nusikalstama veika suponuoja teisinį santykį.teismas raštu išaiškina teisines pasekmes. g. kai atitinka požymius$ <% D t. kuriuo konstatuojama pareiga atsakyti pagal įstatymą.b. kurią atstovauja kriminalinės institu*ijos. kai atlieka bausm0. transporto priemoni' ar keli'.<9E/.brandą nusprendžia – =< m. pavojinga&=% D turi pasireikšti (ne%veikimu& >% D t.tikr' teisi' bei laisvi' atėmimas ar ribojimas. B. sprogmen' ar sprogstam'j' medžiag' pagrobimą. turto prievartavimą.3 palydovas.=. F< T@F/F0F/ /. . sunk' sveikatos sutrikdymą.CFM /. .T/. 3sm. nėra ir .E=LF. šaudmen'.4FR. jo sunaikinimą ar sugadinimą.y.b./@-JFK <SŠH/ Disi galimi nusikalstamos veikos padariniai (pasekmės% yra numatomi baudžiamajame kodekse. pareig'. numatyta bausmė. B. turi bti įrodyta.=% %smuo.C.7. Fra dvi nusikalstamos veikos padarymo teisini' padarini' r#šys$ baudžiamoji atsakomybė ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. <@.T/. skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ND padariusiam asmeniui. nusižengimą skiriamos aukl$jamojo poveikio priemon$s (ne daugiau kaip > tarpusavy suderintos%$ 1& įspėjimas .JK C@F-K 9. /ačiau yra ir 6akultatyviniai elementai$ 0ausm6 ir teistumas. juose esanči' įrengini' sugadinimą. atsiranda dar ir antrinis baudžiamasis teisinis santykis. taikomos auklėjimo poveikio ar kt. priš tai. padariusio nusikalstamą veiką .TEJK 9.audžiamoji atsakomybė susideda iš dviej' stadij'$ a% baudžiamoji atsakomybė kaip asmens.JM/FM/ . kuriam iki ND padarymo nesuėj0 <? m. pareigos realizavimas.y. Nepilnameči' . o šis atsiranda padarius nusikalstamą veiką.JMIF . 8arydamas nusikalstamą veiką. /. todėl asmuo. padaryt' nauj' ND& AJ . nuo nauj' nusikalstam' veik' padarymo. kad asmuo tikrai padarė nusikalstamą veiką. pvz. sąmoninga ir valinga.3. 5ei nėra bausmės.E/JQ.

tleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai toks .tleidimo nuo B..bendrojoje dalyje. pataisos namuose. nusižengimą – <-A%$ <. 3reštas – trumpalaikis laisvės atėmimas areštinėje B. užsiimti t.>d. pagal naują .tikrą darbą ar užsiimti t. sveikatos prieži#ros.% @% turi b#ti nustatytas konkretus asmuo.& #& elgesio apribojimas – teismas <-<= mėn. aplinkybes ir tt. nesilankyti t.alinimas . o nuo *ivilinės ir kit' atsakomybi' neatleidžiama. ugdymo ar reabilita*ijos priemonėse& gali uždrausti . t. kalėjimuose.<=MJM/FM/ 9<F@JM0Q/ Eiziniam 3sm. .auda – piniginė bausmė @. .=R<str. globos. 3tleidimo nuo . spe*ialiosios – reglamentuojamos .tleidimo nuo B. kuris atleidžiamas nuo . B.3& ?% pagal seną . narkomanijos ar kt. ar dirbti. . /aip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo asmenyb0.tikr' teisi' ir laisvi' suvaržymas$ nekeiti gyv. 3tleidimo nuo .v. kurie r#pinasi vaikais.E=LF. bet gali ir neatleisti.tikrais asm. =@Rstr. .tikr' žini'. turin6. /erminuotas laisvės atėmimas – nelaisvė atvirose kolonijose..b#ti namuose nustatytu laiku. =. skiriamieji požymiai. jis vis vien buvo pripažįstamas kaltu.7 R>str.3& A% teismas nustato konkrečias atleidimo r#šies taikymo sąlygas. pagrindai. Dieš'j' teisi' atėmimas – teisės b#ti išrinktamWpaskirtam į valst. vairuoti.3 tik iki kaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Diešieji darbai – neatlygintinas darbas visuomenės labui ?.-MJHBQ F< -. n.3.3 r#šys. Disos . vietą ir kt. liečia tik vieną kurį nors nusikaltimą. gydytis nuo alkoHolizmo.skiriamas tuo atveju. lankytis t. .@-> m. baudžiamojo pro*esinio poveikio& =% atleidžiama tik nuo .azartinius žaidimus./ institutas. . nenaudoti daikt' ir kt. požymiai& >% asmuo atleidžiamas nuo .3 r#šys klasi6ikuojamos$ <% bendrosios atleidimo nuo . . įgyti t. /uo tarpu atleidimo nuo . kai Npl. preven*ini' priemoni' taikymą nuo priemoni' sudaranči' baudžiamosios atsakomybės turinį taikymo.. teisiniai padariniai. 7 tie atvejai –tai naujo .aisvės apribojimas – t.tikra veikla. >% atleidimas nereabilituoja asmens. keisti gyven. institu*ij' pareigas atėmimas& =.lig'. nuo bausmes atleidimas <% asmuo turi b#ti pripažintas kaltu& =% padarytoje veikoje turi b#ti visi n. t.@-> m. /eismas atleisti gali kaltininkui. padariusiam nusikaltim./ institutas.3 atveju asmuo atleidžiamas nuo visų pasekmių... /eisės dirbti t. 3smuo gali b#ti atleidžiamas nuo .tikra veika atėmimas – kai ND padaroma darbinės ar pro6esinės veiklos srityje& >.T/. juridinė prigimtis. vietos.tleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės %apskirtai netraukimas asmnes baud: atsakom&. <<?str.tleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atribojimas nuo atleidimo nuo bausmės. 3smuo gali b#ti atleidžiamas nuo . r#pybos ar kt. <% patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis& =% kai veika praranda pavojingumą visuomenei& >% nepilnamečiam taikomos auklėjamosios priemonės& ?% nukentėjusysis susitaiko su kaltininku& @% kai užkertamas kelias organizuotai grupei.y. .& "& atidavimas tėvams ar kt.>d. laipsnį. sudaran7ių B. E3 ar 53. teistumo.3 pagrindai$ <% jei nusikalstama veika praranda pavojingumą& =% nukentėjusysis susitaikė su kaltininku& >% amnestija (ir nuo baudžiamosios atsakomybės. <% atleidžiamas nuo$ bausmės. 3tleidimas nuo . 3smuo nera kaltu pripazistamas ir bausme jam nera skiraiama tada jis gali buti atleidziamas nuo baudziamosiso atsakomybes . /eisminis asmens kaltės pripažinimas yra takoskyra atribojanti įspėjam'j'. 1" tema. pasmerkimo. dėl įvairi' priežasči' yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir taip pat nuo bausmės.3 r#šys& =% spe*ialiosios atleidimo nuo . atsakomybės individualizavimo ir teisingumo prin*ipai. B.3& B% teismas atleisti gali (ne privalo%.JMIF .tleidimo nuo B.Wsaviv. r8šys B. A. o po to jis atleidžiamas nuo visos ar dalies paskirtosios bausmės atlikimo.v.tikrose vietose. 7 atleidžia teismas ir ikiteisminio tyrimo pareig#nai tam tikrais atvejais (pagal naują . mokytis.tikru laiku b#ti namuose. o jei j' nėra teismas išvis neskirs atleidimo nuo .skiriamos bgės (už baudž. ugd1ti ir prižiBr6ti – J.tleidimo nuo B. dalyvauti so*.& turtin6s žalos atlyginimas ar0a jos pa. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo.3 yra reikšmingas . bet gali ir neatleisti& M% atleidžiama nuo . nes juo remiantis realizuojami Humanizmo. gali įpareigoti Npl. nusikalstamo susivienijimo veikai.7 spe*ialiojoje dalyje. gali b#ti taikoma kartu su įspėjimu ir žalos atlyginimu . . pradėti dirbti ir pan. ir nuo bausmės%.tikrose vietose..turi savo lėš' ar padarytą žalą gali pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą& !& nemokami auklėjamojo pob#džio darbai – =J-<JJ H.7 atleidžia tik teismas. >d.3 atvej' negalima tapatinti su atleidimu nuo bausmės. '& atidavimas į spe*ialią auklėjimo įstaigą – J. A< . kuomet asmuo. nebendrauti su t. 5' pagrindinis skirtumas$ bendrosios taikomos bent jau keli' nusikaltim' atveju.3 tik esant įstatyme numatytiems pagrindams.3 tik esant įstatyme numatytiems pagrindams. nes šiuo atveju asmeniui nuosprendžiu paskiriama bausmė.

dėl laidavimo . teismas paskiria jam vieną ar kelias .. 3tleisdamas nepilnametį nuo .3 teismas gali esat bent vienai iš .7>Mstr.7 M= str. (3smuo.tleidimas nuo B. padar0s šį nusikaltimą. atsižvelg0s į padarytos nusikalstamos veikos pob#dį. . atleistiems nuo B.7 >M str.7 >R str. atleistam nuo .3 susitaikius yra sąlyginis. nusižengimą. ugdyti ir priži#rėti. motyvus bei kitas bylos aplinkybes.E/JQ/ /OCM-. padariusiam nusikaltimą ar baudž. 3tleidimas nuo .7?Jst.ausmė yra viena. arba teisminio nagrinėjimo stadijose. ? p.tleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. kurį taikydamas įstatymas numato bandomąjį laikotarpį.. /ąlyginės atleidimo nuo B.tleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Nepilname čiui galima paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones. jo pavojingumo laipsnį. atleisti nepilnametį nuo . . r8šys – laikomasi nuomonės. )prendžiama. .7 R> str. nekyla ir kitos su nusikaltimu susijusios pasekmės. .. tačiau ne vienintelė baudž.3 galimas tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminėje stadijoje. ats.. . >% susitaiko (susitaikymas išreiškiamas rašytine arba žodine 6orma% ?% Fra pagrindo manyti. asmeniui. susitaikius pagrindai <% prisipažino atlik0s n. o jos turinį – tam tikr' teisi' ar laisvi' apribojomai ir spe*ialios pareigos. Bausmė G valstybės prievartos priemonė.arba bausmės bei paskyrus jam įstatyme numatytas baudž. Cisos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės r8šys dar skirstomos. (. kaltininko asmenyb0.tleidimas nuo B.%. skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui.v. agal . ( adar0s . gali b#ti realizuojama ir atleidus asmenį nuo baudž. esant atsakomyb2 lengvinan7ių aplinkybių. jeigu teismo nutarties priėmimo metu dar buvo nesuėj0 <Mm arba nebuvo suėj0 =<m.4 pilietis.. (.3. kad kaltininkas nedarys nauj' n. sąlygomis.audž.& =% atlygino žalą. susitaikius teisiniai padariniai. tvarka ir padariniai. praranda pavojingumą taikymo pagrindai. jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti.v. kad po j' pritaikymo baudžiamieji teisiniai santykiai dėl padaryto nusikaltimo baigėsi. Besąlyginės atleidimo nuo B.v.4 pilietis%& >% savanoriškai grąžina neteisėtai laikytą ginklą& ?% narkomanas savanoriškai kreipiasi medi*ininės pagalbos& @% kyšį davusio asmens pranešimas& A% ne pareig#no. 1# tema.spe$ialiojoje dalyje.3 veikai praradus pavojingumą& >% nepilnameči' atleidimas nuo . pirmojoje dalyje numatyt' sąlyg'.3. atsakom. agal . atlikta pirmą kartą ir$ a% arba atlygino žalą b% arba pripažintas ribotai pakaltinamu *% arba pripažino ir gailisi dėl n. kai n. ar kėsinimusi į baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes asmuo siekė padaryti joms esmin0 žalą./-F<TF/.% riimdamas sprendimą teismas atsižvelgia į nusikaltimo pob#dį. .v.tleidimo nuo B. Deika mažareikšmė. . kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. veikos padarymo b#das ir pasekmės rodo. /ai$ <% patraukimo . .7>Bstr.tleidimas nuo B. $riemonesEM=str.tleidimo taikymo nuo B. . vėliau nebebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. kurias įvykdžius. kad šia veika nebuvo siekiama tokią žalą padaryti. taikomos nepilname7iams..% .3 senatis& =% atleidimas .3 nustoja galioti ir spendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas. .v..3 ir priverčiam'j' auklėjamojo pob#džio priemoni' paskyrimas.tleidimo taikymo nuo B.. ir nuo baudžiamojo nusižengimo.tleidimo nuo B. o tarnautojo papirkinėjimas. =% asmuo dėl aplinkybi' pasikeitimo tapo nepavojingas..% 3tleidimas nuo . kai asmuo ar n. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės$ <% atleidimas nuo .3 atsakomybės pagal šio straipsnio pirmą dalį.. arba yra kito pagrindo manyti kad n. bei kitas bylos aplinkybes.t. 'eisiniai padariniaiE 3tleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. bei nepilnamečio atidavimas į spe*ialią auklėjimo įstaigą skiriamas ne ilgiau kaip nepilnamečiui sueis aštuoniolika met'. )pe*ialiojoje dalyje atleidimas susij0s su konkreči' veik' padarymu$ <% užverbuotas . B. r8šys. kad toks asmuo pagal so*ialin0 brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatum' taikymas jam atitikt' . . . . . . 3uklėjamojo poveikio priemonės – atidavimas tėvams arba kitiems 6iziniams ar juridiniams asmenims. ar veikos tikslai ir motyvai. per <m padarius naują nusikaltimą. A= . todėl veika yra mažareikšmė.yla nutraukiama atidavimo teismui. ( adar0s nv asmuo .uklėjamojo poveikio priemonės.3 už padarytą nusikaltimą. ar auklėjamojo poveikio priemones. o asmuo. kurie r#pinasi vaikais. numatytos B.tleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teisėsaugos institu$ijų praktikoje3 . $agrindaiE n.7 R> str. kai apie tai pranešama. nebepasikartos.. numatytas auklėjamojo poveikio priemones ir nustato j' vykdymo terminą. praranda pavojingumą.7 >A str.. apribojanti nuteistojo teises ir laisves. 1. <% asmens veika dėl aplinkybi' pasikeitimo tapo nepavojinga.ausmės esm0 sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas. 0epilname7ių atleidimo nuo B. atsakomybės realizavimo priemonė.7 MJ straipsnyje numatytą paskirtį.v. r8šys – atleidimas su numatytomis t.3 ir nuo nusikaltimo. 5ei pažeidžia įsipareigojimą – traukiamas . . Nusikaltimą padar0s asmuo gali b#ti atleistas nuo . jeigu teismas. pirmasis sprendimas atleisti nuo .% asmuo gali b#ti atleistas nuo .3 kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius.v. . F< 9. jis neįgyja teistumo. jeigu nepadarė joki' veiksm' ir in6ormuoja apie tai& =% šnipas atsisako savo veikos (ne .. taikymo pagrindai.

Dalstybėje vyraujanti bausmės teorija turi ir grįžtamąjį ryšį.t. /ačiau jį lemia ir šie objektyv#s veiksniai$ nusikalstamumo b#klė ir dinamika. . ir . :smė – nubausti asmenį ir tas nubaudimas tiesiogiai propor*ingas tam.ausmės teorijos pagal bausmės esm0 klasi6ikuojamos į$ 1& absoliu7iąsias teorijas 2ios teorijos bausm0 laiko savaiminiu gėriu. )avo visas teises asmuo atgauna tik teistumui išnykus arba jį panaikinus (. 3zijoje ir 36rikoje įvairios k#no bausmės$ plakimas.t. P6i*ialumas – valstybės poži#ris į kaltininką už tai.7 RBstr. nors įvairi' valstybi' (t.ritanija$ pirmoji įvykdė te*Hnin0 revoliu*iją.ausmės turinį visada sudaro teisi' ar laisvi' apribojimas ar pareig' nustatymas. kuri numatyta . .3TI1N1GP /:P4153 atitinka visuomenės išsivystymo lygį (te*Hnikos revoliu*ija.bausm0 paskiria tik teismas& . >% . pavadino angl' . 1š čia pradėjo 6ormuotis = srovės$ bendroji ir spe*ialioji preven*ija.e to. pagal kurias skirstomos į > grupes$ . 1. :smė – bausme siekiama ne vien atkeršyti kaltininkui. 2i teorija egzistavo iki LD – LD11a. kai reikia skirti bausmes. 2i teorija davė pozityvi' rezultat'.. svarb' tiek įstatym' leidybai. ką asmuo padarė. nes atskleidė vieną esmini' bausmės požymi' .audžiamajame kodekse – h bausmi' – mirties bausmės (t. kad jis pats ir visi kiti bijot' daryti nusikaltimusO. įkalinimas iki gyvos galvos.bausmė turi b#ti nukreipta ne į praeitį (kerštą%. įbauginimo e6ektas nedidelis (siekė riboti mirties bausm0%.ietuvos% baudžiamuosiuose įstatymuose ir baudžiamojoje politikoje galima aptikti jos bruož' (mirties bausmės taikymas.entamas (angl' 6iloso6as% teigė$ "4eikia kaltininkui sudaryti tokias sąlygas. /eismas skiria bausm0 tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu (joks kitas dokumentas%. atlygis.y. Dietoj mirties bausmės si#lė įvairias k#no bausmes$ viešą plakimą. bei bausmes vykdanči' institu*ij' veiklą. spartus ekonomikos vystymasis. vidurio stovėjo vietoje. laisvės atėmimą. irmasis . ir spe*ialiąją preven*iją& . dantis už dantįO.ausmi' skyrimo praktika& Gaterialinės ir 6inansinės išlaidos ir kt. turtinės bausmės. . /ai reiškia. iš kuri' svarbiausias – jos e6ektyvumas. B. ar C.5.entamo laikais tai buvo vieninga teorija$ <% bauginti galima buvo tik patį kaltininką& =% per jį bauginti likusią visuomen0..p.ENF0FJM T@M<FI. @%.tik teismas gali atleisti asmenį nuo bausmės (nepainioti su atleidimu nuo bausmės atlikimo. rezidento teisė suteikti malon0%. Cbauginimo teorija realiame gyvenime reiškiasi keliais aspektais$ Cvykdant mirties bausm0. tačiau dabar absoliučiai nepriimtina.bausmės esme pripažįstančias ir bendrąją. tikslo%. teisinės tradi*ijos ir papročiai bei tarptautinės teisės reikalavimai./ vadovėlį. Diešumas – bausmė visada skelbiama viešai (. 5. :smė – pirminis bausmės paskyrimas – b#tinas nuosprendis. 5os šaknys gl#di bendruomeninėje santvarkoje galiojusiame keršte. agrindinė bausmės 6unk*ija – pažeistos teisės atstatymas. )partus . pataisos darbai. 3ngl' teisėjas.ausmės e6ektyvumo reikalavimas – išvestinis dalykas – leidžia įvertinti kiek veiksminga bausmė. kurie išskiria ją iš kit' valstybės prievartos priemoni' – administra*ini' nuobaud'.t. orientuoja teism' praktiką. )varbiausi požymiai$ <% . . -eli kriterijai vertinant bausmės e6ektyvumą$ 4e*idyvinis nusikalstamumas Nusikalstamumo dinamika ir strukt#ra& .ausmės e6ektyvumas – bausmės tikslo pasiekimas minimaliausiomis represinėmis ir materialinėmis sąnaudomis.ausmė skiriama tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. /eismo paskirtos bausmės atlikimas užtraukia nuteistajam teisines pasekmes – teistumą. kur nuo pačios bausmės neatleidžiama – )eimo priimti amnestijos aktai. . ?% . tiek aplinkinius. valstybės ekonominis išsivystymas. ?B. kuriam negali b#ti keliami spe*ial#s tikslai. gamtos mokslai%. valstybė savo prievartos aparato pagalba vis tiek ją įgyvendina. kurio esmė – "akis už akį. t.ausmė gali b#ti skiriama tik už nusikaltimo padarymą. 7 – net ir uždarame posėdyje skelbiama viešai%. =% .ekarijos knygos "Nusikaltimai ir bausmėsO pradėta galvoti. 1ki L1L a. nes padeda apibrėžti bausmės esm0 ir su6ormuluoti jai keliamus tikslus.ausmė pasižymi spe*i6iniais požymiais. kokią bausmės teoriją ji pasirenka. išleid0s . bet į ateitį (siekti t. pagal bausmės paskirtį išskiriamos$ <% atpildo& =% įbauginimo& >% galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo& ?% reabilita*ijos teorijos. 8idžioji .ausmė yra prievartos priemonė.T9F4=M T@M<FI.C – kruvinuoju įstatymu. LD1 – LD11a. baudos. . 7riminalinė bausmė yra tokia poveikio priemonė.E/JQ/ T@M<FIM/ Dalstybė turi atsakyti į klausimą.bausmės esme pripažįstančias bendrąją preven*iją& . tiek ir baudž. . ką jis padarė – ne vien pasmerkimo aktas. /ai buvo labai pažangu. :uropoje po . 1šlygos$ bauda.bausmės esme pripažįstančias spe*ialiąją preven*iją& . irmoji ir pati seniausioji bausmės teorija – . 5ei kaltininkas nesutinka.ausmė gali b#ti paskirta tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu.7.ausmė pasižymi o6i*ialumu ir viešumu. priverčiam'j' auklėjimo ar medi*ininio pob#džio priemoni'%. bet ir t. . pro*esini' prievartos priemoni' (suėmimo. A% . politikai.% 7iekviena bausmė be minėt' objektyvi' požymi' pasižymi ir subjektyviais požymiais. . /ai valingas valstybės sprendimas. A> . kad nepriklausomai nuo kaltininko valios ar noro ši bausmė yra įgyvendinama.7 išliko nepakit0s%./ vystymasis. & utilitarines teorijas 2ios teorijos bausmei iškelia spe*ialias 6unk*ijas. rankos ar kojos nukirtimas%. bet stengtis įtakoti tiek kaltininką. sudaryti ir tobulinti bausmi' sistemą.

darbą arba užsiimti t. )pe*ialiosios preven*ijos tikslas yra pats pažangiausias. spe*ialios sąlygos$ nesilankyti alaus bare. kuriuo siekiama atimti iš jo galimyb0 padaryti naujus nusikaltimus. pats atliko tyrimus ir paskelbė knygą apie žmog' nusikaltėlį. 2i teorija vadinosi P. iipotezė$ kiekvieną žmog' galima t. 7adangi nusikaltėlis turi t.7 tiesiogiai nulemia bausmės esmės samprata.%. Eeri. 3smen' sulaikymas nuo nusikaltim' padarymo . 9<MN<@/HCFMIF %..ombrozo susistemino j' darbus. sistemą modi6ikavo$ leido kalbėtis. nes ji neliečia nusikaltimą padariusio asmens.PFIM/& T@M<FI. 5į reikia izoliuoti nuo aplinkos ir leisti sužydėti geram pradui. ir elgtis reikia pagal t. 2ios teorijos atstovai (K. dirbti t. )pe*. ". todėl nesukuria baudžiam'j' teisini' santyki'. paveldėt' ar įgyt' bruož'. 1FRF0Q/ N. bals' skaiči'% jam sudaromos pusiau laisvos sąlygos dirbti už kalėjimo rib'. . padar0s nusikaltimą ir valstybė. agrįsta bausmės atlikimo 6iloso6ija$ kvakeriai rėmėsi tuo. preven*ijos poveikis pasireiškia teisi' ar laisvi' atėmimu ar ribojimu. Ialimybės padaryti naują nusikaltimą atėmimo ar apribojimo tikslas reiškia. . 5au po > met' žmogus pasikeisdavo negrįžtamai.ombrozo vardu. %9.t. nebendrauti su nusikaltėliai ir t.t./ teorijoje vadinamas bendrąja preven$ija. kuri apie bausm0 kalbėjo ne kaip apie poveikio priemon0 už padarytą nusikaltimą. 2ias idėjas "pasigavoO 8idžiosios . bausmės skyrimu ir atlikimu.endrosios preven*ijos poveikis pasireiškia baudžiamojo įstatymo. kurie verčia jį nusikalsti.4FJHBQ/ 9. 1šmatavus žmogaus galvą – jį galima padėti į t./ teorijoje bendroji preven*ija yra kritikuojama. bet medikai. kurios užkirst' kelią naujam nusikaltimui padaryti. :lgesys vėl b#davo vertinamas.p. kurie atlieka bauginimo 6unk*iją ir atima galimyb0 padaryti naują nusikaltimą. jos neįgyvendino ir ji numirė. kuri vėliau tapo tikrosios 3/31)FGP /:P415P) pagrindu. 7apitonas įvedė <-mą bausmės atlikimo etapą$ 1 etapas – absoliutaus paklusnumo prin*ipas – kiekvienas nuteistasis A mėn. atėmimas teisės eiti t. !.audžiam'j' teisini' santyki' subjektai yra žmogus. 2i sistema patvirtino. 2i K. ribose valdyti ir su6ormulavo kelis postulatus$ <% 8rausmės supratimas – visuomenė gyvena pagal t. /ai 6antastiški skaičiai. abaigoje Dokietijoje žymus mokslininkas D.y. 2i sistema išbandyta per <@ met'. 4e*idyvas sudarė tik apie <@ pro*. 5ei po met' išvada teigiama – perkeliamas į aukštesniąją grup0.4TFJO . Gintis – kai žmogus sugeba valdytis b#damas vienas. nes valstybė A? . si#lomos preven*ijos priemonės švelnėjo – taikomas įkalinimas iki gyvos galvos. ypač psi*Hiatrai ir L1La. bei pataisymo priemoni' taikymu.t pareigas.t. 7iekvienai kategorijai si#lė labai aiškias ir įdomias kovo su nusikalstamumu priemones$ Dagys – ištremti į negyvenamas salas& Nudikai – panašiai& Nusižengėliai – arba ilgalaikio. o teism' praktikoje ji pasireiškia plačiu laisvės atėmimo bausmės taikymu.p. kad bausme siekiama sudaryti tokias 6izines sąlygas. :smė – jei po A mėn. iš kurio jie sugebėt' pragyventi laisvėje (ne kokį juodą darbą%. o ak*entavo asmenį. 7aip kurie iš ši' pasi#lym' buvo realizuoti. kad įbaugintumėte ar pataisytumėte kitusO.F/HJM T@M<FIM/ pagrindinės nuostatos% . kad ši sistema sukelia labai daug problem' žmonėms bandantiems adaptuotis visuomenėje po bausmės atlikimo. arba trumpalaikio laisvės atėmimo įvairios 6ormos.t. laikyt'si valstybėje galiojanči' įstatym' ir nedaryt' nauj' nusikaltim'.3TI1N1GP /:P415P) vystymuisi davė ne teisės teoretikai. t. gabenantis nusikaltėlius į 3ustraliją. 2i teorija ypatingo pritarimo negavo. pamatė.BF4FT. 8abar didžioji dalis 53D laikosi šios teorijos. si#lė naujoviškas nusikaltim' preven*ijos priemones kastra*iją. 2i teorija po =Jm. 5is nusprendė tai pritaikyti praktikoje. nustatančio nusikaltimą ir bausm0. 2iuo atveju įtraukiami ir kiti asmenys. . padariusį nusikaltimą.ritanijos laivo kapitonas 7ro6tonas.TQJFJM T@M<FI.T. 8ar po met' (jei surinkdavo t. . tai reikia juos neutralizuoti. 53D jau po =Jm./ samprata. vėliau. galimyb0 daryti naujus nusikaltimus& "& paveikti bausm0 atlikusius asmenis. :. jis perkeliamas į b. 53D vėl grįžo prie bauginimo sistemos. 5au 7arlsonas Garksonas kėlė klausimą "kokią teis0 turite bausti mane tam.T. :uropa.:4G3NP /:P4153. kad laikyt'si įstatym' ir vėl nenusikalst'& #& užtikrinti teisingumo prin*ipo įgyvendinimą. taisykles.ombrozo. 2tel*eris iškėlė Hipotez0. pvz. mirties bausm0. Iaro6alo. 1& sulaikyti asmenis nuo nusikaltim' padarymo& 2) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį& !& atimti ar apriboti nuteistam asm./ teorijoje vadinamas spe$ialiąja preven$ija. 4. nepasitvirtinus daugelio biologini' nusikalstamumo prigimties teorij' išvadoms. 11 etapas trukdavo metus. 1škreipta . 4ezultatai pranoko l#kesčius. pasimatymai.t. . ilgalaikis laisvės atėmimas ir pan. atlik0 bausm0. 5i buvo popierinė. :smė – 6izinis poveikis nusikaltėliui. kad nuteistasis praėjo šį etapą. 2ie veiksniai žmogaus psi*Hikoje 6ormuoja motyva*iją nedaryti nusikaltim'. grup0 (mažą%. spe*ialybės. Ialėjo b#ti numatomos ir t. )iekimas. radžioje gimė teorijos pakraipa.=. L1La. =% Nmogus turi b#ti so*ialiai naudingas – turi naudingai dirbti. deporta*iją į negyvenamas salas. 1šbandė su baisiausiais nusikaltėliais.F/HJM %<@.t. Eeri.1mpulsą C. .ausmė d naudingas darbas. 1štakos – biologiniame nusikalstamo elgesio suvokime. /ada jis gali b#ti pradedamas mokyti t. kuri siejama su K.t įgimt'. Kia teisinė padėtis žymiai švelnesnė – bendravimai.t.. laisvos statybos. 8ar po met' – paskutinis 111 etapas – lygtinis paleidimas. veikla atima iš nuteistojo galimyb0 padaryti nusikaltimą tarnybai ir pan. kad kiekvienas žmogus savyje yra geras. 9. buvo labai kritikuota . blogu jį padaro aplinka. 2iuos žmones reikia mokyti tokio amato.4 .ombrozo teorija sudarė pagrindą naujos teorijos atsiradimui.7alinimas – tylėjimo sistema. . Bausmės paskirtis. priži#rėtojas duoda išvadą. Ne jis pirmasis pradėjo kalbėti apie biologin0 nusikalstamo elgesio kilm0. )ąlygos$ nepadaryti naujo nusikaltimo& reguliariai registruotis pas poli*ijos viršininką. 7aip kurios bausmi' r#šys tiesiog užprogramuotos šiam tikslui. 2io tikslo įtvirtinimą . kad asmenys. priėmimu. kad 3/31)FGP /:P4153 pati perspektyviausia. K. Iaro6alo% baudžiamajai teisei t.F<FŠ-MIF& T@M<FI. lentel0. <-mas dalykas – drausmė. amputa*ija. 5is susistemino daugelį darb'.išlik0s nuo )ovietini' laik'%. Dienį <-j' – 1tal' mokslininkas :. absoliučiai izoliuojamas ir turi absoliučiai paklusti priži#rėtoj' nurodymams. 4.t.t. . :sminis momentas – 2i teorija buvo <-ji teorija. ataisymas – kai bausm0 atlik0s žmogus savo gyvenimo tiksl' siekia dorais b#dais. taisykles. jis gali b#ti perkeliamas į mažą grup0. pvz.t. steriliza*iją. t. susitikti su giminėmis.<HTF 0E/F-.

1L-RR?. įtvirtintas nuostatas. Disiems bausmes . F< B.7 A> ir A? str.Ad. b#dingas visoms teisės šakoms. . jo orumui išsaugojimu. prin*ipas. kuriuos nulemia b#tinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą. šis nuoseklumas turi reikšm0 teismui kai jis skiria nuteistajam asmeniui galutin0 bausm0 už kelis nusikaltimus.ausmi' sąrašas yra išsamus ir teismas turi teis0 skirti tik tas bausmes kurios nurodytos . adekvačios nusikalstamoms veikoms.ausmės vykdomos pagal j' vykdymo metu galiojančius .ietuvos 4espublikos įstatymus. pvz.4 teismo nuosprendis. B=str. B. kurios kiekvienai bausmei yra skirtingos.7 ?@str. Gaterialinė baudžiamoji teisė .6ormalioji teisės šaka. nustatytus atvejus. 2iuolaikinėje :uropos šali' baudžiamojoje teisėje pastebima akivaizdi tenden*ija$ kriminalinė bausmė turėt' derinti bausm0 su žmoniškumo.D/ reguliuoja. kad reikia sušvelninti bausm0.t. . • teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas . . Bausmių vykdymo kodeksas. /eismui kilus abejoni'.ausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėj0s apkaltinamasis . . nusikalstamos veikos ir numato bausmes už j' padarymą.7 @Jstr.4 tarptautini' sutarči' numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindu yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institu*ijos įsiteisėj0s apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas%.?d. Toks bausmių konstravimo prin$ipas parodo ir valstybės baudžiamosios politikos kryptingumą bei siek6 6gyvendinti baudž. /ai bendrasis. /eisingumas.teismą. todėl jis privalo derinti įstatymo jam suteiktą laisv0 ir vienodą baudž.7 ji nebuvo minima. išskyrus . .4 =JJ= m. 5i skirstoma į dvi pagrindines šakas$ materialinė baudžiamoji teisė ir 6ormalioji baudžiamoji teisė.7 AB. . gali b#ti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis spe*ialia teise ir (ar% turto kon6iska*ija.įsipareigoja nuteistajam taikyti pozityvias poveikio priemones. sąlygas ir prin*ipus.spe$.4 bausmi' vykdymo įstatym' paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką.ietuvos 4espublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šiame 7odekse išdėstytosios. Teisingumo prin$ipo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiam. Io paskirtis ir reguliavimo dalykas. pagarbos žmogui. Tarptautinės normos ir bausmės tikslai. kurie b#t' neadekvat#s nusikaltimui ir bausmės paskirčiai.7 ?Bstr. ar įstatymas atitinka 7onstitu*. 7artu asmeniui kartu su bausme. . • areštas . • terminuotas laisvės atėmimas . kai jis skiria nuteistajam galutin0 bausm0 už kelis nusikaltimus ir tais atvejais. A@ .ausmės išvardijamos nuosekliai pagal j' griežtumą. o taip pat atleidimą nuo bausmės ar bausmės palengvinimą. /eismas klauso tik įstatymo.4 atliekantiems asmenims taikomi . pro6esinis ir bendrasis lavinimas ir auklėjamasis darbas ir t.tai visuma teisės norm'. dalies straipsnių sank$ijose. uždraudžianči' veikas kaip nusikalstamas ir numatanči' už ši' draudim' pažeidimą atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip šios veikos pasekmes. sudarantis sąlygas vienodai teisminei praktikai. kad atlik0s bausm0 nuteistasis savo gyvenimo tiksl' siekt' teisėtais b#dais ir priemonėmis. tačiau skiriant bausmes jis įgauna spe*i6ini' ypatum'.E/JFK /F/T@J. teisės ekonomiškumo prin$ipą taikant optimalias ir propor$ingas bausmes.7 @=str. atvirtintas . • juridinio asmens likvidavimas .7 ??str. nes sename . ./ apibrėžia. jis turėt' kreiptis į 7onst. kaip praktiškai turi b#ti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. priemoni' parinkimo bei skyrimo praktiką.vis' pirma teisingas baudž.7 nuostatos neprieštar. .įstayme įtvirtinta bausmės paskirtis. o bausmės tikslas b#t' atkurti nusikaltimu pažeistą tvarką bei užtikrinti žmoni' saugumą.7 @>str.7.7 ?Mstr. už nusikaltimą. ?d. 2is nuoseklumas turi daug reikšmės teismui. . Baudžiamoji teisė yra viešosios teisės dalis. 7onstitu*ijai. AM. . kuri geriausiai atitikt' įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. kai teismas pripažįsta. už nusižengimą$ • vieš'j' teisi' atėmimas • teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas • viešieji darbai • bauda • laisvės apribojimas • areštas 3smeniui už vieną nusikaltimą gali b#ti skiriama tik viena bausmė. • bauda .4 bausmi' vykdymo įstatymai nustato bausmi' vykdymo ir atlikimo tvarką. taigi tarp j' yra tiesioginis ryšys.7 ?Bstr.7 ?=str. 1arptautin$s normos d$l bausmių ir !mogaus teisių bei laisvių u!tikrinimo jas atliekant2 1arptautinių normų "taka "statymų raidai 4ietuvoje2 Baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės santykis./ yra materialinė teisė. • bauda . už kurias jos nustatytos. >d. esanči' skirtingose padėtyse. esant laisvės atėmimui pataisymo priemonės yra bausmės atlikimo režimas.b.. Šiuo bausmių sistemos konstravimo prin$ipu vadovaujamasi ir nustatant konkre7ias bausmes B. 1' tema. • laisvės apribojimas . atžvilgiu gali b#ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas. • juridinio asmens veiklos apribojimas . kas yra bausmė.D/ .7 @<str. • viešieji darbai .4 bausmi' vykdymo įstatymai 5eigu . • vieš'j' teisi' atėmimas . . įstatymas. remiantis .7 ?Astr.. • laisvės atėmimas iki gyvos galvos .7 ?=str. 2is prin*ipas savaime nepaneigia. statymu Nr. Bausmių r8šys juridiniams asmenims. išsamus ir teismams privalomas bausmi' sąrašas.7 ?Rstr.E/JFK <SŠH/ Bausmių sistema – tai baudžiamajame įstatyme tam tikra tvarka išdėstytas. negalima nustatyti toki' bausmi' ir toki' j' dydži'. . birželio =B d. Bausmių r8šys %(i:iniams pilname7iams asmenims&. o . kad tam tikr' asmen' kategorij'. kad šis nustatyt' ar konkrečios . Disos bausmės išvardijamos nuosekliai pagal j' griežtumą pradedant švelniausia ir baigiant griežčiausia .ausmės t. taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

kai straipsnio sank*ijoje numatyta teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmė ir nusikalstama veika padaryta piktnaudž. Nepilnamečiui bauda g. 3tleisti nuo baudos – dėl ligos.7 L skyrius% arba atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės ( .D8 vykdomi tik tuo atveju.7 M=str. . • įmoka į nukentėjusi' nuo nusikaltim' 6ondą .ar arešto atlikimo. .darbais.>d. dydžio už sunk' nusikaltimą – iki >JJGI. kai asmuo atleidžiamas nuo b. kai bausmė skiriama už nusikaltimą. Netaikoma nepilnamečiams. mėnesiais. . kad nuteistąjam negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. skirdamas vieš. atimtos nuo < iki @ met'. g. skirdamas bausm0..auda paskirta juridiniam asmeniui. rin*ipas toks$ jei asmuo nuteisiamas. . 5eigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybi' ją išieškoti. 5į nustato teismas. • žalos atlyginimas ar pašalinimas. Ciešųjų teisių atėmimas yra teisės b#ti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institu*ij' ir įstaig'. • atidavimas tėvams ar kitiems 6iziniams ar juridiniams asmenims. kai bausmė skir. dydžio už nesunk' nusikaltimą – iki <JJ GI. bankine ir pan.skaič.7 MAstr.b.straipsnio sank*ijoje nenurodomas. teisės atėmimas. )kaičiuojama minimaliais gyvenimo lygio dydžiais. . ir =?Jv. • nemokami darbai .=d./ai nustato teismas. amnestijos arba malonės tvarka. 5į nustato teismas. 5eigu asmuo dėl pateisinam' priež.&.7 ?>str. nurodo.ausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato bausmi' vykdymo kodeksas. .7 MMstr. jei jis dirba ar turi savo turto .7 MBstr.7 M>str. teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso 1L skyriuje numatytą baudž.dydžio bauda.7 AMstr. bet atleidžia nuo bausmės (. 3tleisti nuo D/atėmimo prieš terminą galima tik dėl ligos. jam paskiriama reali bausmė& jei pripažįstamas kaltu. dydžio . padaro išvadą. .priež. d.. dalyje numatytais atvejais. D8 skiriami nuo <mėn. atėmimas straipsnio sank*ijoje nenustatomas. • turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas .7 BJstr. ji taikoma visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laikir teismo paskirtą laiką po laisvės atėm. 1ki < met'.nusižengimą – iki @J GI. nuosprendyje turi konkrečiai įvardinti tuos darbus arba veiklos s6eras.7 M@str. įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo <J iki ?J val.7 B=str.7 Diskyrius% – taikoma b. • atidavimas į spe*ialią auklėjimo įstaigą. D8 atlikimo laikas bei darbo val..3smuo nuteistas atlikti D8.b. 5eigo ir po įspėjimo vengiama atl.7 B<str.D/ g. /eismas. 2i' baudžiamojo poveikio priemoni' esmė ta. skirdamas bausm0.audos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sank*ijoje nenurodomas. Ireta bausmi'. 5eigu ši bausmė paskirta kartu su laisvės atėmimu arba areštu. ugdyti ir priži#rėti .b. atimama nuo < iki @ met'. /eismas gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas šias priemones .ausmi' vykdymo kodeks. numatytoms B. esant tam tikroms aplinkybėms.poveikio priemonė. 5eigu asmuo neturi lėš' sumokėti baudą. galim' taikyti 6iziniam pilnamečiui asmeniui esant tam tikroms sąlygoms galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonės$ • spe*. amnestijos. galimos taikyti auklėjamojo poveikio priemonėsB.ausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėn. . <dalimi tokia bausmė netaikoma nepilnamečiams. dydžio už apysunkį nusikaltimą – iki =JJ GI.VF skyriuje. kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar pro6esinės veiklos srityje arba.ausmės laikas straipsnio sank*ijoje nenustatomas .Nepilnam. gali b#ti skiriama tik viena iš ši' bausmi'. komer*ine.b.už baudžiamąjį nusižengimą. vadovaudam. /eisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra uždraudimas nuteistajam užsiimti kokia nors veikla – #kine.7 RJstr.atsakomybės ar nuo bausmės atlikimo. amžiaus...7 ?Bstr. amnestijos arba malonės.asmuo negali atlikti D8. D8 teismas skiria šio kodekso spe*. Ginimali bauda yra < GI. teismas gali pakeisti baudą areštu. Dieš'j' t. 5eigu asmuo vengia atliktiD8 jis yra įspėjamas dėl teisini' pasekmi'. teismas. kurias asmeniui uždraudžia.7 ARstr.audž. Dadovaujantis . per mėn. kurie r#pinasi vaikais. 3tleisti nuo atėmimo prieš terminą galima tik dėl ligos. 2i teisė g.Eiziniam asmeniui$ už b. • nemokami auklėjamojo pob#džio darbai . • turto kon6iskavimas. dydžio 5uridiniam asmeniui– iki <JJJJ GI.7 M?str. jeigu nuteistasis sutinka. nuteistojo sutikimu šią bausm0 gali pakeisti vieš. visuomenės labui.5.* str. veikos pob#dį. 0epilname7iams%iki 1*m.skiriama tik tuo atveju. bausm0. dydžio už neatsarg' nusikaltimą – iki B@ GI.skiriama iki @J GI. • įspėjimas . D/ atėmimas – švelniausia bausmė. viešosiomis teisėmis. malonės.3. . kokia teisė atimama. D/ atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato bausmi' vykdymo kodeksas.per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirt' val.. Bauda.. . AA .įstatymas nenustato minimalaus baudos dydžio nepilnamečiui. /eismas skirdamas tokią bausm0.ausmės terminas skaič. metais ir mėn. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. viešaisiais darbais arba areštu nekeičiama. atskirais atvejais iki 1 metų amžiaus B.*1str.kod. 5eigu dėl objekt. . be kriminalinių bausmių. 2ios priemonės negali b#ti taikomos su bausme. atsižvelgdamas į padarytos nusikalst. 2i bausmė skiriama. bausm0 vykdančios institu*ijos teikimu gali pakeisti D8 bauda arba areštu. D8 – teismas. kad jos gali b#ti taikomos. tačiau šis laikas negali b#ti ilgesnis nei ?MJ val. . teismas gali prat0sti D8 laiką. • elgesio apribojimas . įmoni' ar nevalstybini' organiza*ij' renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. poveikio priemon0. skirdamas bausm0.teisi' atėm.ausmės terminas skaič.audos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato . Ciešieji darbai. /urinys – piniginė nuobauda. kai teismas.A@str. 2ią bausm0 teismas skiria tais atvejais.

. pvz. skirdamas . malonės tvarka.7 nustatytas taisykles. pvz. (gali b#ti skiriamas bet kuriam nuteistajam. 4aisvės apribojimo pakeitimas kitomis bausmėmis. . nesiartinti šimto metru atstumu prie nukentėjusiojo%. saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems t. kavinėj. kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. 4aisvės apribojimo bausmės terminas ir nubaudimo elementai. 3 laikas straipsnio sank*ijoje nenurodomas. Bausmės laiko skai7iavimas. ar tai b#na pavieniai. gali paskirti.3 gali b#ti paskirtas tik tais atvejais.3 bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausm0 vykdančios institu*ijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (in6ormuoti teismą arba pataisos inspek*iją ne vėliau kaip prieš B dienas apie planuojamą keisti gyvenamąją vietą% . laikant jį spe*ialiai tam tikslui skirtose areštinėse. toksikomanijos ar venerinės ligos ( skiriama tik tam.3 bausmės prieš terminą galima tik dėl$ ligos. atliekamas areštinėje.. laiku b#ti namuose.t. padariusiems baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. (3 laikas net ir skiriant švelnesn0 bausm0 negali b#ti trumpesnis. viena arešto diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai 5ei 3 paskirtas iki ?@ par'. neatlygintinai išdirbti iki =JJ val. bendrauti su t. /eismas tokią bausm0 t. ( gali b#ti skiriamas bet kuriam nuteistajam. kuris savo nusikalstama veika padarė turtin0 žalą. . 4aisvės apribojimas teismų praktikoje. įtėviai. sank*ijoje.3 yra viena iš vidutinio griežtumo bausmi' r#ši'. bausm0 vykdančios institu*ijos teikimu. globos ir r#pybos įstaigose ar nevalstybinėse org. ligos.. . skiriant švelnesn0. 4aisvės apribojimo atribojimas nuo bausmės vykdymo atidėjimo.3 bausm0. kai straipsnio sank*ijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraut' teisingumo prin*ipui (@? str. pvz. /eismas gali nustatyti vieną arba kelis tiek baudžiamajame įstatyme numatytus tiek ir nenumatytus draudimus bei įpareigojimus.3 laiką. nesimoko%. ši bausmė jam keičiama areštu pagal .3 bausm0 sprendžia teismas. iki dvej' met'. sveikatos prieži#ros.. Šios bausmės esmė ir vieta bausmių sistemoje. gali paskirti. kuris serga bent viena paminėta liga ir pats nuteistasis sutinka gydytis%. neskiriamas nėščioms moterims (teismas turėt' skirti švelnesn0 bausm0%. kuris to nedaro. . 3tleisti nuo ..smenų kategorijos. vietose. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtin0 žalą ar jos dalį arba tokią žalą pažalinti savo darbu. ankstesnius teistumus. globėjai ir bet kuris asmuo. motina. . padariusiems baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius nusikaltimus. (skiriamas tik tam nuteistajam. > dalis%. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. )pr0sdamas apie vaiko interesus teismas privalo įvertinti kaip minėtas asmuo vykdo savo pareigą auklėti vaiką. per teismo nustatytą. kai jis numatytas straipsnio. kuomet nuteistasis turi b#ti namuose%. turtinės žalos dalies atlyginimas skiriamas.3 bausm0 laikytinas nuteistajam nustatyt' draudim' pažeidimas ar nesilaikymas. sank*ijoje.% arba lygtinai atleidžiant nuo laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiant švelnesne bausme (BB ir R? str.%. jis paskiria švelnesn0 bausm0. (ši' rib' teismas negali viršyti skirdamas net ir bausm0 už kelias nusikalstamas veikas ar kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika%.. Šios bausmės skyrimas. Šios bausmės vieta bausmių sistemoje. įgyti. 5ei asmuo vengia atlikti . kaip r#pinasi jo sveikata. /eismas. tai daryt' teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. jog jie turi b#ti tarpusavyje suderinami ir objektyviai įvykdomi. terminai ir nubaudimo elementai. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatyt' draudim' bei atsiskaityti. jį nustato teismas. amnestijos. AB . daiktus. /rumpiausias 3 laikas yra dešimt par' už . mobiliuosius tel. 7eičiant 3 bausm0 į laisvės atėmimo bausm0.3 ir iš jo išplaukiančią draudim' bei įsipareigojim' r#šį atsižvelgia į kaltininko asmenybės požymius.t. . nedarbo dienos%. negu įstatymo numatytą. kuomet auksčiau minėtus veiksmus asmuo daro dėl objektyvi' priežasči'. 2i bausmė turėt' tapti ekonomiška ir pakankamai e6ektyvia poveikio priemone asmenims. 5' maksimalus skaičius nenustatomas.. jei šią žalą padarė keli asmenys ir jiems solidariai priteistas žalos atlyginimas%. Dengimu atlikti . Šios bausmės skyrimas ir bausmės laiko skai7iavimas. dvasiniu ir moraliniu ugdymu. /eismas tokią bausm0 t. pareigos atsiskaityti nevykdymas. transporto priemones ir pan.% arba lygtinai atleidžiant nuo laisvės atėmimo bausmės dalį pakeičiant švelnesne bausme (BB ir R? str. 2i bausmė turėt' tapti ekonomiška ir pakankamai e6ektyvia poveikio priemone asmenims. kai jis numatytas straipsnio.. pagal kurį kvali6ikuojama nuskalstama veika. kai straipsnio sank*ijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraut' teisingumo prin*ipui (@? str. įpareigojim' nevykdymas ar netinkamas vykdymas. asmenimis ar j' grupėmis. bausm0 (A= str.3 bausm0 nelaikytini atvejai. (skiriamas tik tam nuteistajam. naudoti. bet ne ilgesnį kaip . =raudimai$ lankytis t. restorane. gydytis nuo alkoHolizmo. teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis (sekm ir kt.t.N (baudž nusiženg% ir penkiolika par' už nusikaltimą. bausm0 (A= str. tačiau pripažįstama. jeigu teismo nuomone. tėvai. 3 gali b#ti neskiriamas asmenims. teismas nustato tik darbo valand' skaiči'. smulk#s 6ormal#s pažeidimai. teismas turi nustatyti tiksl' paros laiką. . tačiau tik nuteistojo ark kit' baudžiamojo pro*eso dalyvi' prašymu.y. .4aisvės apribojimas.3 bausmė gali b#ti skiriama nuo trij' mėn. sporto klube. narkomanijos. auginantiems vaiką iki trej' met'. skiriant švelnesn0. turėti. ?pareigojimai ir draudimai nuteisus laisvės apribojimu. atsižvelgiant į vaiko interesus. lošimo namuose ir pan. 3r asmuo vengia atlikti . Cpareigojimai$ t. mokytis. šaunamuosius ar kt. . – trumpalaikis laisvės atėmimas. kuris 6aktiškai augina tokį vaiką%. 3 gali b#ti paskirtas tik tais atvejais.p. kurios esm0 sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatyt' pareig' (draudim' ir įpareigojim'% taikymas nuteistajam. negu įstatymo numatytą.N ir RJ par' už nusikaltimą. pagal kurį kvali6ikuojama nuskalstama veika. kitaip skiriama švelnesnė bausmė už 3%. t. :sm0 sudaro trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės. 3 laikas skaičiuojamas paromis.t.p. /okios bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais ir metais.%. Gaksimalus 3 laikas yra ?@ paros už . kurioms neskiriamas areštas.reštas. (tai gali b#ti tėvas. Dengimu atlikti . pvz. vertybin0 orienta*iją ir pan. ginklus.. o konkret' darbą parenka bausm0 vykdanti institu*ija – pataisos inspek*ija% /eismas gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus bei įpareigojimus (pvz. > dalis%.rešto esmė. 3tsižvelgiant į tokią motyvuotą teismo išvadą..

laikant jį spe*ialiai tam skirtose pataisos įstaigose$ atvirose kolonijose. atliekan7ių laisvės atėmimo bausm2 pataisos namuose. Iuridinio asmens likvidavimas. vykdan7ios terminuotą laisvės atėmimo bausm2.e to. . taikoma juridiniams asmenims. 2iuo atžvilgiu teismas atsižvelgia į$ kaltininko asmenyb0 (amžius. . tikslai ir nubaudimo elementai. irmuosius dešimt met' bausmės atlik0.FNN& . Šios bausmės esmė. tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. baudžiamasis įstatymas nenustato griežt' ir 6ormali' kriterij'. pagal kurį kvali6ikuojamas nusikaltimas. 5ei neatlikus maksimalios bausmės padaromas naujas nusikaltimas.. geno*idą.t. šeimos padėtis. padariusiems tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. ataisos įstaigos tarpusavyje skiriasi nuteist'j' izolia*ijos griežtumu bei teisine padėtimi.3 bausm0 atlieka kalėjimuose bei atvirose kolonijose. pataisos namuose ir kalėjimuose. 0uteistųjų. skirdamas šią bausm0. .3 laiką įskaitomas kardomojo kalinimo (suėmimo% bei priverčiamosios medi*inos priemonės taikymo laikas. . įpareigojimas uždaryti t. 3smeniui. pagal kuriuos teismas parinkt' pataisos įstaigos r#šį.4 rezidento gyvyb0 ar kitos valstybės ar tarptautinės viešosios organiza*ijos atstovo gyvyb0. nuosprendyje turi konkrečiai įvardinti veiklos. . elgesys% padaryto nusikaltimo pob#dį bei pavojingumą (tyčia ar netyčia. nenumatoma galimybė šią bausm0 skirti ir ribotai pakaltinamam asmeniui. ..3 terminas yra dvidešimt met'. terminas ir nubaudimo elementai. Fnstitu$ijos. 5uridinio asmens veiklos apribojimas gali b#ti skiriamas nuo vieneri' iki penkeri'.& Šios bausmės esmė.3 gali b#ti paskirtas tik tais atvejais. 0uteistųjų paskirstymo 6 laisvės atėmimo 6staigas kriterijai. tačiau teismas gali atsižvelgti į jas ir bausmės skyrimo metu.4& Šios bausmės esmė.1II – tai nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės neribotam laikui. numatytos straipsnio. o didžiausias izolia*ijos laipsnis ir griežčiausia teisinė padėtis kalėjimuose. Bausmės atlikimo kalėjimuose ir pataisos namuose sąlygos. 5ei juridiniam asmeniui uždraudžiama užsiimti veikla. kuriai b#tinas leidimas (li*en*ija%. sank*ijoje. 0uteistųjų. spe*ialybė. teroro aktą sunkinančiomis aplinkybėmis%. . 3tleisti nuo bausmės prieš terminą galima tik amnestijos arba malonės tvarka. kad kitos r#šies bausmi' nusikalstamiems nepilnamečio polinkiams pakeisti nepakanka. kuris padarė nusikaltimą neturėdamas aštuoniolikos met'.3 bausmės prieš terminą galima dėl$ ligos& taikant lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme& amnestijos ir malonės tvarka. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas. sank*ijoje.3 bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties met'. %4. %T4. kategorijos. 3tvirose kolonijose bausm0 atlieka asmenys padar0 neatsargius nusikaltimus.. Gac. Terminuotas laisvės atėmimas. apkaltinamajame nuosprendyje nustatydamas pataisos įstaigos r#šį. nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis.3 teismas gali skirti.3 (laivės atėmimas% ir . po to perkeliant nuteistąjį tolesniam bausmės atlikimui į pataisos namus.ausmi' vykdymo kodeksas kai kuriais atvejai nustato nuteist'j' kategorijas.3 iki gyvos galvos. įgaliotos išduoti leidimus (li*en*ijas%. 4aisvės atėmimo r8šys. 4aisvės atėmimas iki gyvos galvos. sveikata. laikant jį spe*ialiai tam skirtose pataisos įstaigose.ausmės atlikimas kalėjimuose skirtinas tik pilnamečiams asmenims. pvz. privalo panaikinti išduotus leidimus (li*en*ijas%. Gin. draudžiamą karo ataką sunkinančiomis aplinkybėmis.rešto skyrimo nepilname7iams ypatumai. 4aisvės atėmimas teismų praktikoje. tarptautinės Humanitarinės teisės saugom' asmen' nužudymą. tyčinius nesunkius nusikaltimus ir pan.3 bausm0 nuteistieji atlieka atvirose kolonijose. Iuridinio asmens veiklos apribojimas. %I. 53D3 yra bausmė. %I. mėnesiais ir dienomis. pataisos namuose ir kalėjimuose. 0uteistųjų perkėlimas iš kalėjimo 6 pataisos namus.ausmės terminas skaičiuojamas mėnesiai ir metais.3 terminas yra trys mėnesiai. /eismai ir pataisos įstaigos. turtinis nusikaltimas ir pan. kai jis numatytas straipsnio. )kiriant nepilnamečiui . atstovybės ar kito padalinio veiklos nutraukimas (uždarymas%. 2i bausmė gali b#ti skiriama tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Bausmės laiko skai7iavimas.. 3tleisti nuo .3 bausmės vykdymo pro*ese.31II bausmė atliekama kalėjime. išsilavinimas. vaist' gamyba ir pan. kurios . terminas gali b#ti dvidešimt penki metai. pvz. ankstesnis teistumas. r#šį arba padalinį. /.t. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui paskirti dalies bausmės atlikimą kalėjime.% Disgi.reštas teismų praktikoje.t.C. . /okia bausmė negali b#ti taikoma juridinio asmens vidin0 veiklą užtikrinantiems ar su ja susijusiems padaliniams. kategorijos. .. smurtinis. r#šies veikla . tikslai ir nubaudimo elementai.& Terminuoto laisvės atėmimo vieta bausmių sistemoje.3 bausm0 teismas gali taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.ausmės esm0 sudaro$ terminuotas draudimas verstis t. C . Terminuoto laisvės atėmimo skyrimo nepilname7iams ypatumai. (čia aš spėju% 4aisvės atėmimo 6staigos ir jų r8šys.. kuria uždraudžia užsiimti. Nepilnamečiui 3 gali b#ti skiriamas nuo @ iki ?@ par'. įstaigos. /. kėsinimąsi į .t. /eismas. atliekan7ių laisvės atėmimo bausm2 kalėjimuose. .3. remiantis Humanizmo prin*ipais. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimas. AM . /ai nuteistojo izoliavimas t. .3 bausmės terminas skaičiuojamas metais. arba jeigu nepilnametis padarė sunk' ar labai sunk' nusikaltimą. veikla – tai terminuotas uždraudimas užsiimti t.ausmės atlikimo vietą parenka teismas. Šių nuteistųjų teisinė padėtis. nuteistieji gali b#ti perkelti į pataisos namus. juridinio asmens padalinį – terminuotas juridinio asmens 6ilialo. 2ios nuostatos privalomos tik . kurį įpareigojama uždaryti. pvz. trejus ar penkerius metus. 8vi r#šys$ /erminuotas . Gažiausias izolia*ijos laipsnis ir švelniausia teisinė padėtis taikoma atvirose kolonijose. šios bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės. jeigu yra pagrindo manyti.aisvės atėmimas – tai nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės. . . atitinkamos valstybės ar savivaldybės institu*ijos. kuria 6aktiškai užsiima juridinis asmuo. . nusikalstamą susivienijimą sunkinančiomis aplinkybėmis. laikui nuo visuomenės. buHalterijai. prekyba ginklais. pagal kurį kvali6ikuojamas nusikaltimas. Nenumatoma šios bausmės skyrimo nepilnamečiui galimybė. 4aisvės atėmimas. agresiją. askyr0s /. /ai griežčiausia bausmė skiriama tik už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (pvz.

galimybės daryti naujas ND apribojimo ar atėmimo ir t. skyrimo pagrind' ir tvarkos.. kad jos suvaržo asmen'. atliekantis bausm0 ar . priemonė ar ND rezultatas. /eismas privalo kon6iskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui ND padaryti pinigus ar kt materialiąją vert0 turinčius daiktus& darant ND panaudotus pinigus ir kt materialiąją vert0 turinčius daiktus& iš ND gautus pinigus ir kt materialiąją vert0 turinčius daiktus. skiriama. $ <% uždraudimas naudotis spe*ialia teise (pvz teisės vairuoti trans priemones. laikydamasis . arba atleisti nuo baudž atsakomybės ar bausmės. taikymas. už kurią teismas jam paskiria . /eismas nurodo kon6iskuojamus daiktus arba kon6iskuojamo turto vert0 pinigais. .3 ar bausmės. turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. dienomis& =% turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas skiriamas kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žala asmeniui. nuosavybei ar gamtai%& =. skiriama tik atleidus asmenį nuo . pvz turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas skiriamas tik tada. nusikaltimu gautos naudos kon6iskavimas%... . ir taikyti . kai dėl nusikaltimo ar baudž nusižengimo padaryta žalos asmeniui. paėmimas valstybės nuosavybėn. padarė nusikalstamą veiką& spe* teisės atėmimas gali b#ti skiriamas <-> metams.3 ar bausmės.. padariusiam baudžiamąjį nusižengimą. . priverstinis neatlygintinas kon6iskuotino bet kokio pavidalo turto. laivės apribojimo bausmės įpareigojim'. kuri' paskirtis – padėti užkirsti kelią nauj' ND padarymui ir pašalinti sąlygas padaryti ND& =% priemonės..3 ar bausmės (ši teisė ribojama . teisiniai nevykdymo pagrindai. kai juridinis asmuo sistemingai daro nusikalstamas veikas ir pan.#tinumas turėti šias . Nors .. nuosavybei arba gamtai& į atlyginamos žalos dydį neįskaičiuojant sumos. arba bausm0. BB9 r8šys.7 L skyriuje numatytais pagrindais% (nepilnamečiams. pataisymo. /ada.53. padariusiam baudž nusižengimą.ausmės esm0 sudaro įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nutraukti visą #kin0. dydžio ir sumokėta per teismo nustatytą terminą& @% turto kon6iskavimas .. kad tas turtas gali b#ti panaudotas darant sunk' ar labai sunk' nusikaltimą. skiriant .ausmė turi daug reikšmės teistumui ir jo trukmei. neatsarg' arba nesunk' ar apysunkį nusikaltimą. B99 atribojimas nuo bausmės. = dalyje. kuris buvo nusikaltimo įrankis. atleisto nuo . priežasči'. teisės medžioti ir pan. jei šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti. . arba nustato spe* pareigas. teismas. atsižvelgdamas į ND pob#dį. atleistiems nuo . nustatytos . – viena iš valstybės nustatytos reak*ijos į padarytą nusikalstamą veiką 6orm'. nereiškia visiško atleidimo nuo . esančio pas kaltininką. % atsirado . atlikti nemokamus darbus ar sumokėti įmokos į AR . skiriama tik atleidus asmenį nuo .3 ar bausmės. kurią(-ias% iš įstatyme numatyt' . priemoni'. baudžiamasis poveikis pasireiškia tuo. t. kuri' paskirtis – daugiau auklėjamojo nei baudžiamojo pob#džio. kaip ir kriminalinės bausmės skyrimu – asmens. suvartotas. 7on6iskuojamas tik tas turtas. jų samprata. jo bendrininką ar kt asmenis. skyrimu siekiama to paties rezultato.y. globos. arba bausm0. 2iuo atveju teismas turi atsižvelgti į juridinio asmens dydį. kai kartu paskirtos bausmė ir .. 7/ 6iz ar jurid asmenims perduotas turtas kon6iskuojamas neatsižvelgiant į tai. skaičiuojant metais. nes . t. teismas iš kaltininko. skiria teismas. arba atleisti nuo baudž atsakomybės ar bausmės. .3 atleistam ribotai pakaltinamas asmeniui.. pvz nuo . B99 skyrimas. Baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas Baudžiamojo poveikio priemonių %B99& samprata. kurios gali asmenį. nors tie asmenys ir nėra patraukti baudž atsakomybėn. ar turtą perdav0s asmuo yra patrauktas .7 nustato skirtingas nuostatas dėl j' paskirties. gali b#ti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės ir turto kon6iskavimas%. nesunk'. . taikyti asmeniui. .3. nes skiriasi j' skyrimo pagrindai. 2i' . taikoma juridiniams asmenims.3 ar bausmės. nubaudimo elementai. už kurią teismas jam paskiria . skaičiaus& skiriant dvi ar daugiau . priklauso tretiesiems asm. įmoka į nukentėjusi' asmen' nuo nusikaltim' padarymo 6ondą%& >% priemonės.3 ar bausmės. teistumo neužtraukia. paskirtos . 5ei kon6iskuotinas turtas paslėptas. 5as skiria teismas asmeniui. komer*in0. 6inansin0 ar pro6esin0 veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius. kad . apysunkį ar sunk' nusikaltimą ir atleistam nuo . . .t.7 1L skyriaus nuostat'. ir skiriamos pilnamečiui asmeniui. nėra vienareikšmės ir sąlyginai jas galima suskirstyti į$ <% preven*inio pob#džio priemones (pvz uždraudimas naudotis spe* teise – vairuoti.y. jei dėl objektyvi' priežasči' asmuo negali atlikti jam paskirt' vieš'j' darb'. 7itiems 6iz ar jurid asmenims perduotas turtas kon6iskuojamas. teisini' j' nevykdymo pasekmi'. kaltininko asmenyb0 ir kt aplinkybes. daryt' maksimal' poveikį asmeniui. kai pvz asmuo. . /eismas tokią bausm0 turėt' skirti tik išimtiniais atvejais. jeigu turtas buvo jiems suteiktas ND daryti& įsigydami turtą jie žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti. padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. agal savo esm0 ir daromą poveikį asmeniui .% skiriamas tais atvejais. teises ir laisves ir nustato spe* pareigas.3 ar bausmės. kuri apriboja pilnamečio asmens. kuriomis siekiama nukentėjusiojo nuo nusikaltimo teisi' atstatymo (pvz turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.y.7 AB str. Nors .3 ar bausmės.7 D1 skyriuje numatytais pagrindais% ar 0ausm6s (. padariusi' ND. įteisinimas sudaro teisines sąlygas platesniam baudž atsakomybės individualizavimui ir di6eren*ijavimui. . /eismas nustato terminą per kurį turi b#ti likviduojamas juridinis asmuo. gali b#ti skiriamos ir kitais BK numat1tais atvejais. . t. pvz. . padaro naują ND. taip pat . j' subendrinimas negalimas. negali viena kitos dubliuoti ar kelti rimt' keblum' kiekvienos iš j' vykdymui. kai atleidžiama nuo . tokia situa*ija įmanoma. B99 paskirtis . padariusį ND paveikti stipriau nei griežta bausmė. nėra tapačios bausmėms. . padariusio ND. skiriamos tik pilnameDiams asmenims# atleistiems nuo B% (. teises ir laisves. 1) tema. . jos negali b#ti subendrinamos ir vykdomos atskirai. pinigai ar už juos įgytos vertybės yra gautus iš ND. kai asmuo. 8augiausia dėmesio.7 įteisinus mažiausiai pavojing' nusikalstam' veik' r#šį – baudžiamuosius nusižengimus. teisi' ir laisvi' apribojimo apimtys. mėnesiais. . jo bendrinink' išieško kon6iskuotino turto vert0 atitinkančią pinig' sumą. medžioti ir tt& nusikaltimo įranki'. jos turi b#ti tarpusavyje suderinamos. B99 keitimas 5ei asmuo dėl pateisinam' priež. atleistam nuo . negali įvykdyti . nukentėjusio asmens gautos iš draudimo ar kt institu*ij' patirtai žalai padengti& žala turi b#ti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą& >% nemokami darbai skiriami sveikatos prieži#ros. įstatymas suteikia teismui teis0 pačiam pasirinkti. . . tokia situa*ija įmanoma.t. padaro naują ND. – tai teismo skiriama valstybės prievartos priemonė. . kai pvz asmuo. kadangi jo uždarymas dažnai sukelia kit' ekonomini' bei so*ialini' padarini' visuomenei. 7ai kartu su kriminaline bausme skiriama . kuriomis siekiama pataisyti kaltininką (pvz nemokami darbai%. taikymas neužtraukia teistumo. . jog šis turtas.. įstatymas neriboja .y. . atsiranda bedarbiai. gali skirti bausm0. o . yra griežčiausia bausmė. – atlyginti ar pašalinti turinės žalos. darbuotoj' skaiči' ir pan. .. ar jo negalima paimti dėl kt. turinio. gali b#ti skiriami tik jei asmuo sutinka& ?% įmoka į nukentėjusi' nuo nusikaltim' asmen' 6ondą skiriama nuo @ iki =@ GI. naudodamasis šiomis teisėmis. /aip pat .3 priemones (. neatsarg'. atliekantis bausm0 ar . r#pybos. B$$ sk1rimo principai$ <. kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose nuo =J iki <JJ valand'.

jeigu$ <% turtas jiems buvo suteiktas nusikalstamai veikai daryti& =% įgydami turtą. jo bendrinink' išieško kon6iskuotino turto vert0 atitinkančią pinig' sumą. netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas. kad jos atitinka šiuose straipsniuose numatytus reikalavimus. . jo bendrinink' ar kit' šio straipsnio =. kad asmuo nevykdo.. 4ietuvos baudžiamuosiuose kodeksuose.3 ar bausmės. į kurį asmuo privalo kreiptis . /okiam asmeniui padarius nusikaltim-. /eismo nepilnamečiui skiriamos dvi ar trys 3 . savo sprendimą motyvuodamas.y. /eismas gali paskirti ne daugiau kaip > tarpusavyje suderintas 3 . /eismas privalo kon6iskuoti perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui ND padaryti pinigus ar kt materialiąją vert0 turinčius daiktus& darant ND panaudotus pinigus ir kt materialiąją vert0 turinčius daiktus& iš ND gautus pinigus ir kt materialiąją vert0 turinčius daiktus. Turto kon(iskavimas iš tre7iųjų asmenų. kad tas turtas gali b#ti panaudotas darant sunk' ar labai sunk' nusikaltimą. /uo atveju. =. jei šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti. . jog šis turtas.7 R=. 5ei po teismo sprendimo įsiteisėjimo asmuo nesutinka atlikti nemokamus darbus. Turto kon(iskavimas 1+'1 ir . vykdančios institu*ijos teikimu šią pakeičia į kitą .3.. Turto kon(iskavimo sąlygų ir tvarkos pagal šiuos kodeksus skiriamieji bruožai. = d. nedirba ar atmestinai dirba nemokamus darbus. m. priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. turi slaugyti invalidą ir pan. kad tas turtas gali b#ti panaudotas darant sunk' ar labai sunk' nusikaltimą.. jei jis negali jos atlikti dėl pateisinam' priežasči'. BJ . ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nepilnamečiui. > ir ? dalyse nurodyt' asmen' išieško kon6iskuotino turto vert0 atitinkančią pinig' sumą. gimdymo. kuris buvo nusikaltimo įrankis. . ir kai asmuo atleidžiamas nuo b. ar turtą perdav0s asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. teismas iš kaltininko. akeisti kitomis galima tik tas . ir negalima skirti kartu su nemokamais auklėjamojo pob#džio darbais. 5ei kon6iskuotinas turtas paslėptas. . 3 jam gali b#ti skiriamos remiantis . nepažeidinėti so*ialinio elgesio norm'. teismas nepilnamečiui gali skirti bausm0. 7itiems 6iziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas kon6iskuojamas nepaisant to. -on(iskuotino turto samprata. suvartotas. sprendžia teismas. išeina nėštumo . . teismas iš kaltininko. /eismas privalo kon6iskuoti$ <% perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vert0 turinčius daiktus& =% darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vert0 turinčius daiktus& >% iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vert0 turinčius daiktus. 7itiems 6iziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali b#ti kon6iskuojamas neatsižvelgiant į tai. 7aip pedagoginės priemonės jos skirtos ugdyti nepilnametį. teismas parenka jam tinkamiausią priemon0. 3r laikyti priežastį pateisinama. nesilaiko nustatyt' draudim' (pvz vairuoja tr priemon0%. Turto kon(iskavimas.neatlygintinas priverstinis paėmimas valstybės nuosavybėn bet kokio pavidalo turto. (išskyrus turto kon6iskavimą%. R> ir R? str. Neturėjusiam <M met' asmeniui padarius 0audž nusižengim-. kai padaryti du ir daugiau baudž nusižengim'. ar turtą perdav0s asmuo yra patrauktas . ar jo negalima paimti dėl kt. laikoma. 3biem atvejais teismas savo nuoži#ra privalo parinkti ir paskirti kitą(-as% . %$$ jam skiriamos tik su s-l1ga. /urto kon6iskavimas . jog šis turtas. teismas bausm0 vykdančios institu*ijos teikimu gali paskirti bausm0 pagal . baudžiamasis įstatymas nenumato. kurie r#pinasi vaikais. /eismas nurodo kon6iskuojamus daiktus arba kon6iskuojamo turto vert0 pinigais. . vaiko prieži#ros atostog'.uklėjamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir tvarka. 3tsižvelgdamas į konkretaus nepilnamečio asmenyb0. esančio pas kaltininką ar kitus asmenis. jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti. Dengimu vykdyti paskirtą . ?. bet nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą .7 =?> str. @. Dieną iš 3 – atidavimą į spe* auklėjimo įstaigą – galima skirti kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu ar pašalinimu. priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kit' priežasči'. rivalomi šios . o nusikaltimą padariusiam ir nuo . ateisinamomis priežastimis laikoma. teismas jam privalo skirti %$$. priklauso tretiesiems asm. jo prašymu gali b#ti pakeista kitą . bei galimybes įvykdyti naują . Ialimybės atleisti asmenį nuo .7 AB str. padariusiam baudžiamąjį nusižengimą. 7 nustatyta tvarka. suvartotas. ugdyti bei priži#rėti ir elgesio apribojimu. . /urto kon6iskavimas privalomai taikomas ir kai paskiriama bausmė.7 M= str. požymiai$ neatlygintinumas – kon6iskavus turtą. jeigu turtas buvo jiems suteiktas ND daryti& įsigydami turtą jie žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti. 7on6iskuojamas tik tas turtas. . jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti. t. pinigai ar už juos įgytos vertybės yra gautus iš ND. atleistiems nuo . dėl kuri' asmuo negalėjo atlikti pirmiau paskirtos . skiriamos. kad asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo tampa 1 ar 11 gr invalidu. nors tie asmenys ir nėra patraukti baudž atsakomybėn. atsižvelgdamas į priežastis. <. atidavimu tėvams arba kitiems 6iziniams. priežasči'. >. B99 nevykdymo pasekmės 3smeniui. kurie r#pinasi vaikais. Io samprata. neatlygina ar nepašalina žalos. numatytą . . kuris vengia įvykdyti jam paskirtą . 7ai kon6iskuotinas turtas yra paslėptas.3 ar bausmės atleistam nepilnamečiui gali b#ti skiriamos šios 3 $ <% įspėjimas& =% turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas& >% nemokami auklėjamojo pob#džio darbai& ?% atidavimas tėvams ar kitiems 6iziniams ar juridiniams asmenims. laikytis įstatym'. Turto kon(iskavimo skyrimas. 7itiems 6iz ar jurid asmenims perduotas turtas kon6iskuojamas. kurios nurodytos . ? punktuose.nukentėjusi' nuo nusikaltim' asmen' 6ondą. juridiniams asmenims. teismas . riverčiamosios auklėjamojo pob#džio priemonės turi pedagoginio auklėjimo ir bausmės požymius. ugdyti ir priži#rėti& @% elgesio apribojimas& A% atidavimas į spe*ialią auklėjimo įstaigą. 6ormuoti jo asmenyb0 dorai elgtis. Auklėjamojo poveikio priemonių (APP) samprata ir teisinė prigimtis 3 skiriamos nepilnamečiams.atsakomybės. turi b#ti tarpusavyje suderintos (padėti viena kitai jas taikyti%. pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos. kaltininkui nėra atlyginama nei pinigais nei kitu turtu.. 7/ 6iz ar jurid asmenims perduotas turtas kon6iskuojamas neatsižvelgiant į tai.

2ią B< . šeimyna bei valstybinės ir nevalstybinės globos (r#pybos% įstaigos. kad nepilnametis objektyviai !vykdyti paskirtos APP. 0emokamų . (. jeigu jis atiduodamas į spe*ialią auklėjimo įstaigą (. Turtinės žalos atlyginimo arba jos pašalinimo terminai /urtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju. kai nepilnametis atsitiktinai padaro ND.=d. jeigu jis padaryt' nauj' nusikalstam' veik'.99 terminai. skirdamas nepilnamečiui šią auklėjamojo poveikio priemon0. 3tidavimas tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir priži#rėti gali 0Bti skiriamas nepilnameDiui kaip savaranki. išlaikyti juos. prasme kiti 6iziniai ir juridiniai asmenys. kad jį ugdyt' bei priži#rėt' nurodyti asmenys. . kurie r8pinasi vaikais. teismas #ali pakeisti t$ APP bet kokia kita APP. kai tyčia$ <% nevykdo prisiimt' įsipareigojim'. naudoja 6izinį ar psi*Hinį smurtą ir dėl to kyla pavojus vaiko vystymuisi ir saugumui. tiek nuolatiniai r#pintojai. /urtinės žalos atlyginimo arba pašalinimo savo darbu terminą nustato teismas. Cspėjimas yra pareiškiamas perskaitant teismo nutartį ar nuosprendį kuriais nutraukiama byla ir nepilnametis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. kokią teigiamą įtaką jie turi vaiko ugdymui ir jo asmenybės 6ormavimui. *uolatin6 rBp10a nustatoma be tėv' globos likusiems vaikams. kuriam paskirta viena aukl6jamojo poveikio priemon6.eim1noje yra globos ar r#pybos 6orma. nuoširdžiai gailisi.7 MA str. amžiaus. (. prieži#rai. kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pob#dį. šeima. tačiau ji neturi būti dau# #riežtesnė už keičiam$ APP% APP rūšys Fra šios$ <% įspėjimas& =% turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas& >% nemokami auklėjamojo pob#džio darbai& ?% atidavimas tėvams ar kitiems 6iziniams ar juridiniams asmenims. (. kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą. teismas. /eismas. ir pasižada j' klausyti bei tinkamai elgtis. Nepilnamečiui išaiškinamos bylos nutraukimo ir auklėjamojo poveikio priemonės pasekmės. jo nepriži#ri. teismas. Įspėjimo samprata ir turinys.endras vaik' skaičius šeimynoje kartu su juridinio asmens vadovo savais vaikais negali viršyti dvylikos vaik'. gali pakeisti tą poveikio priemon0 bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone.ka aukl6jamojo poveikio priemon6 arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis.y. skiriama teismo už baudž nusižengimą ar nusikaltimą. šeimynoje.7 M? str. t.. remdamasis ši' priemoni' vykdymą kontroliuojanči' institu*ij' teikimu. Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas. ir yra link0s pasitaisyti. kai tėvai ar vienintelis iš tėv' yra ding0 arba negali r#pintis vaiku dėl ligos. neturi skirti visais atvejais. jeigu$ <% ją vykdo tik iš dalies& =% tyčia blogai ar nesąžiningai vykdo prisiimtus įsipareigojimus ar teismo paskirtus įsipareigojimus& >% vykdo tik vieną iš vis' teismo paskirt' 3 . APP nevykdymo pasekmės 5eigu nepilnametis. kuri$ nepilnametis #ali !vykdyti. atskirais atvejais iki =< met' amžiaus . esant tam tikroms aplinkybėms. esant šioms sąlygoms$ <% tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei priži#rėti nepilnametį. jeigu nepilnametis atiduodamas į spe*ialią auklėjimo įstaigą. numatytoms .7 L1 skyriuje%. arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu. įskaitant atidavimą į spe*ialią auklėjimo įstaigą. kuriomis savarankiškai disponuoja. ugdyti ir priži#rėti& @% elgesio apribojimas& A% atidavimas į spe*ialią auklėjimo įstaigą.7 M<str. bausmės atlikimo arba jie nesidomi vaiku.7 MA str. kurie r#pinasi vaikais gali b#ti tiek laikini. kurie r#pinasi vaikais. sutinka teikti b#tiną in6orma*iją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institu*ijoms& =% nepilnametis sutinka. kad vaikas b#t' parengtas savarankiškam gyvenimui. Nemokami auklėjamojo pob#džio darbai vykdomi. kai nėra galimybės skirti jo r#pybą šeimoje ar šeimynoje. teismas #ali pakeisti toki$ APP kita. 3tidavimas tėvams ar kitiems 6iziniams ar juridiniams asmenims.% /ėvai privalo dorai auklėti ir priži#rėti savo vaikus. . netinkamo vykdymo nepilnametis kontroliuojančių institucijų turi būti ne mažiau kaip 2 kartus raštu o icialiai !spėtas" jei#u nepilnametis nerea#uoja ! tokius !spėjimus. Cspėjimas gali b#ti skiriamas nepilnamečiams (iki <Mm. /aiko rBp10a . kai juridinis asmuo glo0oja šešis ir daugiau vaik' šeimos aplinkoje. supranta savo kalt0 ir elgesio netinkamumą. kurie r#pinasi vaikais yra įtėviai. nes baudž nusižengimai yra mačiau pavojingi už nusikaltimus. turi galimybi' sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas. kuriam yra paskirtos dvi ar tr1s aukl6jamojo poveikio priemon6s. skyrimo pagrindai ir sąlygos.7 M= str. . gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.7 M@ str. =% nevykdo teismo įpareigojim'& >% nepaiso teismo įspėjimo dėl nauj' ND padarymo& ?% nepaiso teismo draudim'. 2i 3 gali b#ti skiriama. ABp10a nustatoma vaikams.ių m6nesių iki trejų metų# 0et ne ilgiau kaip iki nepilnameDiui sueis a. (.% Įspėjimas. j' nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas. Daiko laikinoji rBp10a nustatoma tada. r#pintojai. teismas gali paskirti bausm0. teismas turi įsitikinti ar įstatymo nustatyta tvarka jie paskirti vaiko r#pintojais. kai nepilnametis turi lėš'. suėmimo.tuoniolika metų. jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas.7 MA str. Nuolatinė r#pyba nustatoma teismo nutartimi. miesto savivaldybėje jos valdybos (mero% sprendimu. Dėl APP nevykdymo. išskyrus atidavim$ ! spec auklėjimo !stai#$% &ustat's. Šios . Šios APP savarankiškumas /ai švelniausia 3 . Cspėjimas gali b#ti skiriamas nepilnamečiui kaip savaranki. pasižada gerai elgtis ir mokytis. o o icialūs !spėjimai nepa#r!sti. 5eigu nepilnametis. išskyrus atidavimą į spe*ialią auklėjimo įstaigą. sulaukusiems keturiolikos met'. Ios savarankiškumas. kad parengtinio tyrimo institu*ijos surinkt' nepilnamečio tėvus *Harakterizuojančius duomenis bei duomenis apie auklėjimo sąlygas šeimoje. /aiko rBp10a .% . /aikydamas šią 3 . globos ir r#pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organiza*ijose. Nemokam' darb' nepilnamečiui negalima skirti. prasme.ka poveikio priemon6 ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir Harmoningai vystytis.eimoje yra ne daugiau kaip penki' (įskaitant savuosius% vaik' globa ar r#pyba nat#ralioje šeimos aplinkoje. teismas turi priimti nutart! nekeisti paskirtų APP% (ei paaiškėja. jeigu nepilnametis sutinka.tidavimas tėvams arba kitiems (i:iniams ar juridiniams asmenims. todėl minėtais atvejais teismas turėt' įvertinti galimyb0 skirti griežtesnes 3 . atsižvelgdami į j' 6izin0 ir protin0 b#kl0. 3tiduodamas nepilnametį kit' 6izini' ir juridini' asmen'. /eismas turi reikalauti. patys nedaro neigiamos įtakos nepilnamečiui. Nemokami auklėjamojo pob#džio darbai skiriami nuo =J iki <JJ valand' sveikatos prieži#ros. teismas atsižvelgia į nepilnamečio santykius su tėvais.aikoma. netinkamai auklėja. kurie r#pinasi vaikais.Nepilnamečiui.% 0emokami auklėjamojo pob8džio darbai. remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojanči' institu*ij' teikimu. kurie vaiku r#pinasi. Turtinės žalos atlyginimo arba jos pašalinimo samprata ir skyrimo sąlygos. r#pintis j' sveikata. kad APP nevykdomos ar vykdomos netinkamai dėl pateisinamų priežasčių. padariusiam du ir daugiau baudž nusižengim'. kad nepilnametis nev1kdo jam paskirtos 3 . ugdyti ir priži8rėti. Daiko rBp10a nustatoma valst10in6se ir nev1riaus10in6se glo0os institucijose . raštu išaiškina galimas teisines pasekmes. Nepilnametis netinkamai v1kdo jam paskirtą 3 . valstybinėse ar nevyriausybinėse globos ir r#pybos įstaigose. 2i priemonė negali b#ti skiriama. ugdyti ir priži#rėti nustatomas nuo . r#pintojais.e. Daiko laikinoji r#pyba nustatoma rajono.7 MR str.9= skyrimo ir vykdymo sąlygos. be kriminalini' bausmi'.% . kiti 6iziniai ir juridiniai asmenys.

kad į auklėjimo ir globos namus priimami nepilnamečiai. 2i' nam' auklėtiniams taikomi kai kurie elgesio ir judėjimo laisvės apribojimai. ir kitas bylos aplinkybes. )pe*ialieji vaik' auklėjimo ir globos namai. jeigu nepilnametis sutinka%& @% dalyvauti valstybini' ar nevalstybini' įstaig' bei organiza*ij' rengiamose so*ialinio ugdymo ar reabilita*ijos priemonėse.ietuvos 4espublikos Dyriausybės nutarimu Nr.7 @? str. numatytos priemonės yra nepakankamos. ar jo nusikalstamas elgesys kartojasi. asmens Higienos. Šios .atsakomyb0 lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nurodytas aplinkybes& . R> str. skiriant bausm0 tiksliai laikomasi . :lgesys gali b#ti apribojamas nuo trisde.9 terminai. turi įsitikinti. mokymosi ir darbo įg#dži' 6ormavimo nuostatas reguliuoja <RR@ m. kurie nuolat daro administra*inius teisės pažeidimus. 3pie įpareigojim' ir draudim' vykdymą nepilnametis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka. į kuriuos.%& ?% atlikti visą gydymosi nuo alkoHolizmo.ka poveikio priemon6 ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. arba bendrauti su žmonėmis.7 MB str. agrindiniai bausmi' skyrimo kriterijai$ <. aprastai šią auklėjamojo pob#džio priemon0 teismas taiko. padėti vaikui išsiugdyti dorovinius pagrindus ir vertybines nuostatas.7 M=. teisėjas vadovaujasi teisine sąmone.7 M=.asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką 6ormą ir r#šį& . B= . 0epilname7iui skiriami 6pareigojimai ir draudimai. atskleisti ir puoselėti gerąsias j' dvasines bei 6izines savybes. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į spe*ialią auklėjimo įstaigą.7 bendrosios dalies nuostat'. jeigu nepilnametis atiduodamas į spe*ialią auklėjimo įstaigą.staig.99 terminai. /eoriškai galima išskirti dvi pagrindines nuostatas$ <% bausmė už visus nusikaltimus beatodairiškai turi priklausyti nuo nusikalstamos veikos.tidavimas 6 spe$ialiąją auklėjimo 6staigą. teismui b#tina atsižvelgti į . t0sti mokslą arba dirbti& >% įgyti tam tikr' žini' ar išmokti draudimus (saugaus eismo. j' sugriežtinto auklėjimo. narkomanijos. taikydamas nepilnamečiui priverčiamąją auklėjamojo pob#džio priemon0 – atidavimą į spe*ialią auklėjimo ir drausmės įstaigą. . turin7ios 6taką termino nustatymui.e. politini' teisini' idėj'. nurodyti atitinkamą baudžiamąją teisin0 normą.(. sąrašą nustato )veikatos apsaugos ministerija. . 7onkret' buvimo spe*ialioje auklėjimo įstaigoje laiką nustato teismas. darančiais jam neigiamos įtakos& @% be šios priemonės vykdymą kontroliuojanči' institu*ij' žinios keisti gyvenamąją vietą. taikydamas . speciali. 6ormuoti auklėtiniams darbo. kokios poveikio priemonės jau taikytos. .ietuvos 4espublikos švietimo sistemą kaip korek*inio reabilita*inio tipo valstybinė spe*ialaus režimo bendrojo lavinimo ir ugdymo įstaiga aso*ialaus elgesio nepilnamečiams. kuriems. mokslini' sąvok'% ir teisinės psi*Hologijos(jausm'. . gegužės @ d. turinys ir vykdymo sąlygos. įstatymo nustatyta ir tiesiogiai išplaukianti iš aplinkybi'. Cstatymas pirmiausiai reikalauja. o nepilnametis sutinka b#ti šio asmens priži#rimas. bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis aštuoniolika met'./ 1.ių m6nesių iki trejų metų.7 dalyje.padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus& . vadovaujantis . . 2ios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais. . /eismas nepilnameDiui gali uždrausti$ <% žaisti azartinius žaidimus& =% užsiimti tam tikra veikla& >% vairuoti motorin0 transporto priemon0 (moto*iklą.1ra pati griežDiausia aukl6jamojo po0Bdžio priemon6# taikoma nepilnameDiams juos atleidžiant nuo 0audžiamosios atsakom106s. C auklėjimo ir globos namus priimami teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės <?–<B met' nepilnamečiai. ar nepilnametis neserga įtraukta į šį sąrašą liga.imties dienų iki dv1likos m6nesių. A?> patvirtint' !)pe*iali'j' vaik' auklėjimo ir globos nam' laikin'j' nuostat'O =A punkte nurodyta. =. 5ie be pedagog' žinios negali išeiti iš auklėjimo ir globos nam' teritorijos.aukl6jimo . 5i turi b#ti aiški.ietuvos 4espublikos Dyriausybės nutarimas Nr. @lgesio apribojimo savarankiškumas. atsižvelgdamas į nepilnamečio asmenyb0. jei nesilaikoma taisykli' už6iksuot' .nusikalstamos veikos stadiją& .% Nepilnameči' patalpinimo į spe*ialiuosius vaik' auklėjimo ir globos namus tvarką. kai asmuo kuriam perduodamas nepilnametis sutinka jį ugdyti ir priži#rėti. kuriomis sergantis nepilnametis negali b#ti priimtas į šiuos namus. A?>.ausmės paskyrimas tik pagal )pe*ialios dalies sank*iją gali b#ti neteisingas. G B.%& ?% lankytis vietose. 3tidavimas į spe*ialią auklėjimo įstaigą nustatomas nuo . jeigu kitos . atsiradusi' taikant baudžiamuosius įstatymus% ?. bausmė skiriama pagal įstatymo straipsnio. kad teisinga tokia bausmė. kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemon0 asmeniui pripažintam kaltu nusikaltimo padarymu. draudžiama šiuose namuose turėti tam tikrus daiktus. 2i priemonė negali b#ti skiriama. tai. .endrojoje . 1* T@J. Nepilnamečio elgesio apri0ojimas gali b#ti skiriamas nepilnamečiui kaip savaranki. bei valkataujantys <=–<? met' vaikai. sistemingai pažeidžia mokyklos drausm0.plinkybės.tidavimo 6 spe$ auklėjimo 6staigą savarankiškumas. R> str. kult#ringo bendravimo įg#džius.7 MM str. toksikomanijos ar venerinės ligos kursą (šis įpareigojimas skiriamas tėv' ar globėj' prašymu. /odėl teismas. Šios . nuotaik'. ar vaikai. kuri yra griežtai individualizuota atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pob#dį ir pavojingumą bei kaltininko asmenyb0. savaeig0 mašiną ir pan. %tidavimas . Ių turinys. Bendrieji bausmių skyrimo pradmenys.ig'. teismas atiduoda nepilnametį yra įtraukti į . todėl bausmė turi atspindėti visus individualius bruožus. kad nusikaltimas b#t' tinkamai klasi6ikuotas. >. numatančio atsakomyb0 už padarytą nusikaltimą. susijusi' su konkrečiu nusikaltimu& =% kiekvienas nusikaltimas yra unikalus tiek dėl savo veikos. @lgesio apribojimas. tiek dėl kaltininko asmenybės.% .7 M= str.ka poveikio priemon6 arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu (.endrieji bausmi' skyrimo pradmenys atspindi nuostatą.ausmės skyrimas – tai toks pro*esas. auklėtiniai privalo dalyvauti nam' darbinėje–gamybinėje veikloje. 3uklėjimo ir globos nam' paskirtis yra skatinti auklėtinius mokytis. /ad teismas pirmiausiai privalo pagal nusikaltimo požymius juridiškai įvertintiveiką. .padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį& . mokinio taisykles ir pan. kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui. padar0 visuomenei pavojingą veiką . nustatytas ribas. 2i 3 gali b#ti skiriama nepilnamečiui kaip savaranki. neturintys 6izini' ir psi*Hini' negali'. taip pat priimami šio amžiaus nepilnamečiai.E/JQ/ /-H<FJ. sudaryti sąlygas įgyti pagrindinės ir vidurinės mokyklos teikiamą išsimokslinimą. /eisinė sąmonė susideda iš teisinės idealogijos(teisini' žini'.kaltės 6ormą ir r#šį& .kaltininko asmenyb0& . /eismas nepilnametį gali .pareigoti$ <% b#ti namuose nustatytu laiku& =% mokytis.auklėjamojo poveikio priemon0 galima paskirti tik tuomet.

numatančio atsakomyb0 už padarytą nusikalstamą veiką. teismas. /eismai vadovaujasi pagrindiniais bausmi' skyrimo kriterijais ir taisyklėmis$ <% . kuri sulaikyt' asmenis nuo nusikaltim' darymo.y.asmenys pirmąkart padar0 nesunk' nusikaltimą ir praeityje *Harakterizuoti teigiamai& =% Situacinis tipas – asm. aktyviai pad6jo i. n6ra .bylos aplinkybes (lengvinančias ir sunkinančias atsakomyb0% 5eigu straipsnio sank*ijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraut' teisingumo prin*ipui.. vieta.kinti nusikaltimą. t..kaltininko asmenyb0 . tačiau *Harakterizuojami teigiamai& >% Nepastovus tipas . *Harakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai. skyrimo pagrindus bei minėtas aplinkybes. Cstatym' leidėjas niekos nepasako. bet ankstesnis j' elgesys vertinamas kaip amoralus& ?% #iktybinis tipas . nustatytas ribas& todėl pirmiausia jis privalo pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius juridiškai įvertinti veiką.ai. 7ad bausmė b#t' paskirta teisingai si#loma atsižvelgti ir į nusikaltėli' asmenybės tipus$ <% %tsitiktinis tipas . dydži' ribos ir kiti su bausme susij0 klausimai. ! kuriais teismai atsižvel#ia. )kiriant bausm0 tiksliai laikomasi .asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką 6ormą ir r#šį . B> . poži#ris į darbą. teismas gali skirti ne didesn0 kaip str. paskirtoji bausmė turi atitikti bendros nusikaltim' preven*ijos 6unk*iją. teismas negali griežtinti bausmės. ?% jei kaltininkas savo noru prisipažino padar0s nusikaltimą. Gedianos dydis vienodai nutol0s nuo bausmės minimumo ir maksimumo (prie sank*ijos minimumo pridedamas maksimumas ir dalinama iš dviej'%. organizatoriui ir vadovui%.endrąja. . >% /eismui individualizuojant bausm0 b#tina atsižvelgti$ .padaryto nusikaltimo pob#dį ir jo pavojingumo laipsnį& . -altininko asmenybė ir jos 6taka bausmės dydžiui 7ad bausmė b#t' paskirta teisingai si#loma atsižvelgti ir į nusikaltėli' asmenybės tipus$ <% %tsitiktinis tipas . 0usikalstamos veikos pob8dis ir jo 6taka bausmės skyrimui )kirdamas . dalyvav0s tyčia nužudant..asmenys padar0 nusikaltimą pirmą kartą. )kirdamas bausm0 teismas gali atsižvelgti ir į amži'. nurodyti atitinkamą baudžiamąją teisin0 normą. 3ausm$ &griežtesnė ar švelnesnė% skiriama motyvuotai. ?statymo sank$ijos reikšmė skiriant bausm2 /eismas skiria bausm0 pagal spe*ialiosios dalies straipsnio. )kirdamas bausm0 teismas vadovaujasi dviej' r#ši' baudžiamosios teisės normomis$ spe*ialiosios ir bendrosios dalies (detalizuoja sank*ijos taikymąg%& =% /eismas skiria bausm0 pagal šio kodekso spe*ialiosios dalies straipsnio.7 @? str. numatančio atsakomyb0 už apdarytą nusikaltimą. priklausantys itin pavojing' re*idyvist' kategorijai. įvertinus bendruosius .asmenys.atsakomyb0 lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.asmenys praeityje ne kartą padar0 nusikaltimus ir anksčiau teisti& @% 4abai pavojingas tipas . sveikatos b#kl0 ir pan. @% 5ei asm.kaltės 6ormą ir r#šį . . skirdami bausm'% /aisyklės. priemonės. priklausantys itin pavojing' re*idyvist' kategorijai. j' kiekį ir pob#dį. teismas turi atsižvelgti. jei nesilaikoma taisykli' . <% jei byloje yra atsakomyb0 lengvinanDių aplinkybi'. kaltės 6orma. sank*iją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostat'. numatytos . kuriomis teismas turi vadovautis skirdamas bausm0. ar tik sunkinanči' aplinkybi'. polinkis į girtavimą. gali motyvuotai paskirti švelnesn0 bausm0. asmens *Harakteristika ir k t%.. /ad skirdamas bausm0 teismas vadovaujasi ne tik )pe*ialiąja dalimi. sank*iją laikydamasis kodekso bendrosios dalies nuostat' (@? str. jos paskirtis. <ekomenduojama.asmenys. sank*ijoje numatytos . laikas. gailėjimasis. išsilavinimą. j' reikšmė turi b#ti kiekvienu atveju įvertinta atskirai. pirmakart padar0 sunk' nusikaltimą susiklosčius nepalankiai gyvenimo situa*ijai.y. ir . bet ankstesnis j' elgesys vertinamas kaip amoralus& ?% #iktybinis tipas . ar yra abiej' r#ši'. žalos atlyginimas%. bet ir .asmenys pirmąkart padar0 nesunk' nusikaltimą ir praeityje *Harakterizuoti teigiamai& =% Situacinis tipas – asm. nusikaltimo tikslas% ir po nusikaltimo padarymo Ratvykimas ir prisipažinimas. kurioje yra numatyti šie požymiai.padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus . pirmakart padar0 sunk' nusikaltimą susiklosčius nepalankiai gyvenimo situa*ijai. /ačiau remdamasis šiais požymiais.vertinti kiekvienos j' svarbą. nustato ir tos bausmės r#šies vidurkį (medianą%. teisės pažeidimai.3 sunk. vadovaudamasis bausmės paskirtimi. tačiau *Harakterizuojami teigiamai& >% Nepastovus tipas . P )pe*ialiojoje dalyje tai neminimama. /eismas. kaltininko asmenybė ir į ką reikėt' teismui atsižvelgti.asmenys padar0 nusikaltimą pirmą kartą. padarini' sunkumas.asmenys praeityje ne kartą padar0 nusikaltimus ir anksčiau teisti& @% 4abai pavojingas tipas . kas t. 1 dalis% Bendrosios dalies nuostatų reikšmė skiriant bausm2 . 7altininko pavojingumą nulemia požymiai.ių aplinkybi'. teismas skiria jam ne didesn0 nei str. aplink10ių.#tent bendrojoje dalyje yra pateikta bausmės sąvoka. sank*ijoje už padarytą ND numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausm0 (išsk. pagal baudžiamosios normos sank*iją parink0s kaltininkui tinkamą bausmės r#šį. numatančio atsakomyb0 už padarytą nusikalstamą veiką.susivienijimo nari' padarytą tyčinį nužudymą. ark t. nuoširdžiai gailisi. ar nustatyta tik lengvinanči'.Aplinkybės. nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo b#das. grupės ar nusik.ausmė skiriama pagal įstatymo straipsnio.ausmės paskyrimas tik pagal )pe*ialiosios dalies sank*iją gali b#ti neteisingas.endrosios dalies nuostat'& teismas turi paskirti tokią bausm0.endrosios . vidurkis laisvės atėmimo ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausm0. šeimynin0 padėtį.7 dalyje. lytį. bausm0 reikia skirti ne mažesn0 nei sank*ijos mediana& >% jei yra a0iejų rB. bausm0 reikia skirti ne didesn0 nei sank*ijos mediana& =% jei byloje yra tik atsakomyb0 sunkinanDios aplinkybės. prisipažino d6l visų savo padar1tų */ ir aktyviai pad6jo atskleisti org.

kurios. įstatyme nenurodytas. kurio b#klė beviltiška prašymu. surinkti daiktinius įrodymus. išlaikyti turimas materialines vertybes ir t. kai vienas ar keli kaltininkaiatlygina grupės padarytą žalą. /eismas gali nustatyti. pilnametis – nepilnametis.tsakomyb2 lengvinan7ios aplinkybės ir jų 6taka bausmei 5oms esant kaltininkas turi teis0 prašyti. veiką padarė bendrinink' grupė.3tsižvelgti reikia į patį kaltininką kaip žmog' – (vyras – moteris. 3tsakomyb0 lengvinančios aplinkybės (. kai$ jis pasiekė 6iziologinio a6ekto laipsnį o jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. 7adangi tokiu atveju kaltinamasis nors ir peržengdamas b#tinosios ginties ribas. kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. kai asmuo padeda išaiškinti visas nusikaltimo padarymo detales. b#tinojo reikalingumo. adėjimas išaiškinti nusikaltimą bus tada. bet ir jo artimiesiems. 5uo anksčiau kaltininkas atlygina žalą. tai teismas negali neatsižvelgti. 7altininkas išeitį iš susidariusios padėties randa tik nusikalsdamas. 3tsakomyb0 lengvinančios aplinkybės – tokios aplinkybės. 5eigu lengvinanti aplinkybė yra. /okie veiksmai turėt' b#ti atlikti iki nuosprendžio priėmimo. Eiziologinis a6ektas – ypatinga emo*inė asmens b#sena.engvinančios aplinkybės nustatymas reiškia. /ais atvejais. kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomyb0 už b#tinosios ginties rib' peržengimą. /eismas. kad asmuo turi teis0 pretenduoti į bausmės švelninimą. muosavyb0. :sant šiai aplinkybei kaltininkui dėl nuo jo valios nepriklausanči' aplinkybi' buvo gerokai susiaurinta jo teisėto elgesio galimybė. A% Deikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. <J% Deika padaryta dėl didelio susijaudinimo. Nala atlyginti savo noru gali tik baigus pradėtą daryti nusikaltimą. . kad nusikaltimas padarytas daug pavojingesniu b#du. ši aplinkybė taip pat gali b#ti nusikaltimo sudėties požymiu. )kirdamas bausm0 teismas gali taip pat atsižvelgti ir į kitas. kad kaltininkas nėra labai pavojingas. galima sakyti. šeimos situa*ija. viešai atsiprašo už įžeidimą.tsakomyb2 sunkinan7ios aplinkybės . atsakomyb0 lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik žalą atlyginusiems asmenims. teismui parodo tuos teigiamus momentus. materialinės situa*ija%. nurodo nusikaltimo liudytojus ir t. prieštaraujančius įstatymams ir nukreiptais į kaltinamąjį ar jam artimus žmones. taip pat svarbi aplinkybė yra ta. . 2i aplinkybė parodo.t. pinigais atlygina pagrobto turto vert0. kuri yra nusikaltimo sudėties požymis.. įžeidimus.7 @R str.7 AJ straipsnis nustato tokias atsakomyb0 sunkinančias aplinkybes$ <. smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus. nelaikomas nusikaltimu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksm' esm0 ir juos valdyti. tuomet ji netaikoma kaip sunkinanti atsakomyb0. 2i aplinkybė rodo mažesnį kaltininko pavojingumą ir galimyb0 švelninti jam bausm0. sutaiso sugadintą daiktą. /ai elementar#s (privalomi% požymiai. pro6esinės pareigos atlikimo arba teisėsaugos institu*ijos užduoties vykdymo. =% 7altininkas prisipažino padar0s baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomyb0 sunkinančia. Nalos atlyginimo b#dai gali b#ti įvair#s$ grąžinimas pagrobto turto.t. 8idelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada. . geriau nuslėpti pėdsakus. gamybinės ar #kinės rizikos. kaltinamasis neb#t' nusikalt0s. veika padaryta dėl *Huliganišk' ar savanaudišk' paskat'. ?statymo nuostatų ir teismo nuoži8ros santykis skiriant bausm2 Teisingos bausmės samprata . 7elio užkirtimas žalingoms pasekmėms yra atsakomyb0 lengvinanti aplinkybė visiems 6ormali' sudėči' nusikaltimams. 5i suteikia kaltininkui daugiau galimybi' įgyvendinti bet kokį nusikaltimą sumanymą. tuo daugiau reikšmės turi paskiriant bausm0. Neatsižvelgiama į tokią aplinkyb0. kai iš dalies aptemsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda. kai kaltojo asmens nuomone niekas nežino apie jo padarytą nusikaltimą ir jis galėjo jį nuslėpti. R% Deika padaryta peržengiant b#tinosios ginties ribas. 7altininko prisipažinimas – savo noru atėjimas įį bet kurią teisėsaugos institu*iją ir prisipažinimas padarius nusikaltimą tuomet. 8idžiai susijaudinus nusikaltimas yra staigi atsakomoji reak*ija į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus pvz. <<% Deiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo& <=% Deiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo& <>% Nepavyk0s savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. M% Deika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo. ?% Nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. nėščia moteris. kad bausmė b#t' paskirta arčiau minimalios ribos arba švelnesnės r#šies. tais atvejais ši aplinkybė negali b#ti taikoma. padarytas ginant save. /ačiau esant materialiajai sudėčiai kelio užkirtimas žalingoms pasekmėms atsirasti gali b#ti laikomas ir savanorišku atsisakymu pabaigti daryti nusikaltimą. Nuoširdus gailėjimasis – neigiamas vertinimas savo poelgio. oveikis gali b#ti daromas ne tik pačiam kaltinamajam. apib#dindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką. kitą asmenį. tiek atsakomyb0 lengvinanti aplinkybė. kurie mažina veikos pavojingumo laipsnį ir kartu švelnina baudžiamąją atsakomyb0. kad jei neb#t' buv0 tokios aplinkybės. B? . =. atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pob#dį ir laipsnį. Prganizuotumas kai kuriuose sudėtyse yra kaip požymis.%$ <% 7altininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesni' padarini'. B% Deika padaryta nukentėjusiojo asmens. )enajame kodekse dar buvo tokios aplinkybės kaip jei nusikaltimą padarė nepilnametis. kitas teises. visuomenės interesus. kad kaltinamasis gali padėti susekti kitus nusikaltimą dariusius asmenis. gynėsi ar gynė kit' visuomenini' santyki' subjekt' teises bei interesus nuo pavojingo kėsinimosi. Deikimas. @% Deika padaryta dėl psi*Hinės ar 6izinės prievartos. )avanaudiška paskata laikomas asmens siekimas gauti bet kokią materialin0 naudą. jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. aplinkybes. >. )varbus momentas žalos atlyginimo savanoriškumas. veiką padarė organizuota grupė. mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. >% 7altininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

nuoširdžiai gailisi. Kia baudžiamąją atsakomyb0 sunkina ne nusikaltimo padarytos žalos dydis. į tai. )varbiausias įstatym' leidėjo reikalavimas yra tas. numatančio atsakomyb0 už padarytą nusikaltimą ribas. Fpatingas žiaurumas yra atsakomyb0 sunkinanti aplinkybė tik tada. kai kaltininkas daro veiksmus. . )ename kodekse dar buvo aplinkybė kad nusikaltimą padarė asmuo. sveikatai ar turtui. 7itokia bausmė pavojingam re*idyvistui gali b#ti skiriama tik šio kodekso A= straipsnyje numatytais pagrindais. kuri' dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės neb#t' kam priži#rėti. Ež rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso ' straipsniu gali b8ti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. B. :sant tokiai situa*ijai vis' dėmesys b#na nukreiptas į ištikusios nelaimės pasekmes. teismas skiria jam ne didesn0 kaip straipsnio sank*ijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausm0 arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausm0. 6ormą. . A. 3tsakomyb0 apsunkina pats nusikaltimo padarymo b#das. kad teismas skiria bausm0 atsižvelgdamas į įstatymo str. Disais atvejais kaltininkas gauna realią bausm0. veika padaryta nėščiai moteriai. kad teismas vykdyt' nurodytas . atsižvelg0s į visas bylos aplinkybes. . /eismo išvada apie galimyb0 taikyti bausmės švelninimą yra objektyvi' bylos duomen' analizės rezultatas. bausm0. tačiau ji b#na švelnesnė. prisipažino ją padar0s ir nuoširdžiai gailisi. invalidumo. #. jeigu jis prisipažino dėl vis' savo padaryt' nusikalstam' veik' ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nari' padarytą tyčinį nužudymą. todėl kiekvienas tuo metu padarytas nusikaltimas yra pavojingesnis. arba kai nusikalsti kurstomi nepilnamečiai. kurie serga sunkia liga ar yra neįgal#s ir nėra kam juos priži#rėti.. bet ne atsiradusi žala. kuris jau buvo prieš tai padar0s kokį nors nusikaltimą. psi*Hotropini' ar kit' psi*Hiką veikianči' medžiag'. kai yra atsakomyb0 lengvinanči' aplinkybi'.ausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka. bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala. ). jeigu ji buvo padaryta. dėl kuri' nusikalstama veika nebuvo baigta. 4e*idyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausm0. bei A= str. kai akivaizdu. kad tokie vaikai dar nėra pajėg#s reikiamai suprasti savo veiksm' bei negali j' valdyti. M. veiką padarė asmuo. /ai .#.7 sąlygas. =.ausmės švelninimas gali b#ti taikomas kvali6ikavus veiką pagal bet kurį spe*ialiosios dalies straipsnį.bendroji taisyklė. kai kaltininkas supranta. Bausmės skyrimas už parengtin2 nusikalstamą veiką %#) str. siekiama pažeminti aukos orumą. Ganoma.ausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka. 5ie šia prasme laikomi bejėgiais ir negali pasipriešinti. skiriant bausm0 privaloma atsižvelgti į šią sunkinančią aplinkyb0. organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.ausmi' skyrimo ypatumai bendrininkams reglamentuojami @M str. apsvaig0s nuo alkoHolio. )% *velnesnės ne#u numatyta !statyme bausmės skyrimas +. teismas tam tikrais atvejais gali skirti švelnesn0 nei sank*ijoje numatytas minimumas bausm0. bet aplinkybės.& <. sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus. kurie sukelia grėsm0 daugelio žmoni' gyvybei. kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas. /ačiau pagal . veika padaryta kankinant nukentėjusįjį ar tyčiojantis iš jo. jeigu nusikalstamą veiką padar0s asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką. Disuomeninė nelaimė tai tokie visuomeninio gyvenimo įvykiai ar gamtos reiškiniai. ir$ <% kaltininkas išlaiko asmenis.& . <J. =. 5eigu kaltininkas savo noru prisipažino padar0s nusikaltimą. > dalį. 2į klausimą reglamentuoja . arba ?% veika nutr#ko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesn0. <<. kurios gerokai viršijo įstatymo numatytas b#tinas ir pakankamas tam nusikaltimui pasekmes. )unkinančia aplinkybe pripažįstamos tik tokios sunkios pasekmės. Bausmės skyrimas pripažinus kalt2 %'1 str. nes rodo kaltininko žemą moralės lygį. !. už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesn0. vaidmenį ir pob#dį. atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką r#šį. kuris dėl ligos. be jo prašymo. jame sakoma <. kad jis su nukentėjusiaisiais elgiasi labai žiauriai ir to nori. 2velnesnės bausmės skyrimas nėra asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. bausm0 ir tuo atveju. kad ji nėščia. kuriomis padarytas nusikaltimas. Bausmės skyrimas esant re$idyvui %#' str. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams %#* str. arba B@ . atsižvelgiant į kaltininko padaryt' veiksm' pavojingumą. veika padaryta asmeniui. dalyvavusiam tyčia nužudant. @. negu įstatymo numatyta. ir į priežastis. /eismas. aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomyb0 sunkinanči' aplinkybi'.Gažamečiu laikomas asmuo iki <? met'. 2io straipsnio @ dalis netaikoma tyčinio nužudymo. ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtin0 žalą. ".7 @@ str. veika padaryta visuotinai pavojingu b#du arba naudojant sprogmenis. kurios parodo mažesnį veikos bei kaltojo asmens pavojingumą. <. iš esmės prieštaraujančius moralės bei dorovės prin*ipams. Prganizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrinink' grupės nariams. teismai tą turi motyvuoti. Ne didesn0 kaip straipsnio sank*ijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausm0 teismas gali skirti asmeniui. jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.7 @? str. '.ausmės švelninimo pagrindas paprastai yra bylos aplinkybės.?. veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime. senatvės ar kit' priežasči' buvo bejėgiškos b#klės. R. . 5ei tokiom aplinkybėm esant padaroma net ir nedidelė žala. veika padaryta mažamečiui.endrieji bausmi' skyrimo pagrindai nurodo.& irmą kartą teisiamam už nesunk' ar apysunkį nusikaltimą. arba >% kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. =. @. ".2 str%. asityčiojimas iš nukentėjusiojo b#na tada. /eismas. ir (ar% padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. . negu įstatymo numatyta. arba =% kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus.' dalis& ?.& <. avojingam re*idyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sank*ijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. A. o skirdamas laisvės atėmimo bausm0. dėl padarytos veikos atsirado sunki' padarini'. Bausmės skyrimas pirmą kartą teisiamam asmeniui %## str. kuriame nurodoma. atsižvelg0s į visas bylos aplinkybes. narkotini' medžiag'. kad tokiam asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

ausmės individualizavimo pro*esas vyksta su kartus$ <% pirmą kartą teismas kiekvieną veiką kvali6ikuoja ir skiria bausm0(pagrindin0 ir papildomą% už kikevieną nusižengimą. %smuo 0audžiamas pagal nusikaltimų sutapt. 3smuo esant realiajai nusikaltim' sutapčiai padaro vagyst0. Nusikaltim' sutapties nesudaro t0stiniai ir trunkamieji nusikaltimai. negu straipsnio sank*ijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė.% /ausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus +. jo vietą nusikaltamoje veikoje(vykdytojas. . arba >% veika nutr#ko rengiantis nužudyti ar kėsinantis nužudyti. skirdamas bausm0 turi įvertinti tą aplinkyb0. )avavaldžiavimo metu nukentėjusiajam tyčia padarytas k#no sužalojimas%. negu įstatymo numatyta. tai ankstesnis nusikaltimas nesudaro sutapties&  jei atleista nuo baudžiamosios atsakomybės buvo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir per vienerius metus padarytas naujas nusikaltimas. :sant idealiajai nusikaltim' sutapčiai (įstatym' leidėjas ją laiko mažiau pavojinga nei realioji% – subendrinamos tik apėmimo b#du$ griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiajai iš paskirt'j' už įeinančius į sutaptį nusikaltimus bausmei. Ialutinė bausmė parenkama atsižvelgiant į sunkiausią nusikaltimą ir griežčiausią bausm0. . padėjėjas ir tt% BA .7 straipsnį arba jo dalį& nei už vieną nusikaltimą jis anksčiau nebuvo teistas& nei už vieną iš nusikaltim' nesuėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir asmuo nėra atleistas nuo bausmės malonės ar amnestijos tvarka. tai toks nusikaltimas nesudaro sutapties. atsakomyb0 lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. teismas gali$ <% paskirti mažesn0 bausm0. Bausmės skyrimo pagrindai ir etapai Bausm6s sk1rimas numatomas esant dvejopai nusikaltimų sutapDiaiE 1dealioji sutaptis – atvejis. negu nustatyta šio kodekso @A straipsnio = dalyje. kai parenka bausmi' subendrinimo b#dą ir skiria galutin0 bausm0 už visus nusikaltimus. adariusio keletą nusikaltim' kaltininko asmenybė yra žymiai pavojingesnė ir jo veika gali b#ti vertinama griežčiau.7 spe*ialiosios dalies straipsniuose. įeinančius į nusikaltim' sutaptį.0 str%/eismas. 4ealioji sutaptis – atvejis. kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro du nusikaltimus. =% 3ntrą kartą individualizti bausm0 teismas turi galimyb0 tada. nes dėl padarytos klaidos vienas nusikaltimas gali b#ti išskaidomas į kelis ir už kiekvieną paskiriama atskira bausmė. kai šie požymiai yra nusikaltimo sudėties elementai.7 straipsniuose ar to paties straipsnio skirtingose dalyse.anditizmas apima kelis nusikaltimus$ turtinius nusikaltimus. teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti – sudėjimo prin*ipas$ sudedamos viso bausmės (papildomos ir pagrindinės%. Disais atvejais teismas nuosprendyje turi b#tinai nurodyti bausmės švelninimo motyvus.@% veika padaryta peržengiant b#tinosios ginties ribas.ausmi' subendrinimo b#dą teismas pasirenka savo nuoži#ra. tada# kaiE    jis padaro du ar daugiau nusikaltim' ir kiekvienas iš j' kvali6ikuojamas pagal atskirą . raktikoje dažnai pasitaiko toki' atvej'. tai pirmais sprendimas nustoja galioti ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas. k#no sužalojimus ir kt%. /iek pagrindini' tiek papildom' bausmi' skyrimo tvarka yra vienoda. ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (pvz. kad veika prarado pavojingumą. /eisingai nustatyti nusikaltim' sutaptį yra labai svarbu. 7ai yra šio straipsnio < ir = dalyse nurodytos sąlygos. ?. )kirdamas bausm0 už kiekvieną padarytą nusikaltimą. mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. bet keletą nusikaltim'. numatyt' skirtinguose . taip pat nusikaltim' pakartotinumas. teismas atsižvelgia į padaryt' nusikaltim' pavojingumo pob#dį ir laipsnį kaltės 6ormą motyvus ir tikslus aplinkybes aplinkybes lengvinančias ir sunkinančias atsakomyb0 duomenis apie asmenyb0. 5eigu už vieną iš padaryt' nusikaltim' asmuo jau buvo nuteistas. kadangi neatkreipiamas dėmesys. arba A% veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo. b#tinojo reikalingumo. jeigu jis prisipažino dėl vis' savo padaryt' nusikalstam' veik' ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nari' padarytą tyčinį nužudymą. arba =% paskirti mažesn0 bausm0. numatyt' skirtinguose . pro6esinės pareigos arba teisėsaugos institu*ij' užduoties vykdymo. o po to tyčia sunaikina turtą%. sistemingumas. Nusikaltim' sutaptis – dviej' ar daugiau nusikaltim'. o kaltininko asmenybė – pavojingesnė. pavojingumo laipsnį. )kirdamas subendrintą bausm0. /uo pat metu teismas atsižvelgia į kiekvieno nusikaltimo pob#dį. versliškumas. arba nepilnamečiui buvo pritaikytos auklėjimo priemonės. bausm0 asmeniui. :ei asmuo už vien. jeigu už vieną iš j' asmuo nebuvo nuteistas. arba >% paskirti švelnesn0 bausmės r#šį.i. nes naujo nusikaltimo padarymas yra sunkinanti aplinkybė pirmiau padarytam nusikaltimui. padar1tų nusikaltimų 0uvo atleistas nuo 0audžiamosios atsakom106s# tai klausimas d6l 0ausm6s sk1rimo sprendžiamas dvejopaiE  jei atleista nuo . numatytus skirtinguose . kad kaltininko padarytos veikos pažeidžia kelis . >. padarymas. jog vieno nusikaltimo sudėtis apima keletą nusikaltim' (pvz. negu numatyta straipsnio sank*ijoje už padarytą nusikalstamą veiką. . kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltim'. . :sant realiajai nusikaltim' sutapčiai teismas turi įvertinti ne vieną. /eismas taip pat gali pagal šio straipsnio > dalį paskirti švelnesn0.7 straipsniuose arba to paties straipsnio skirtingose dalyse (pvz.7 straipsnius arba vieną straipsnį kelis kartus.audžiamosios atsakomybės buvo dėl to. gamybinės ar #kinės rizikos. ir$ <% nužudymas padarytas dėl grasinimo ar prievartos arba =% kaltininko kaip bendrininko vaidmuo nužudant buvo antraeilis. dalyvavusiam tyčia nužudant. Nalos apimtis esant nusikaltim' sutapčiai yra žymiai didesnė.

:eigu skiriant galutin2 0ausm2 dalis paskirtų 0ausmių gali 0Bti apimamos# o kitos + tik visi. o to visos aplinkybės subendrinamos ir skiriama viena galutinė bausmė.0ausm2 visi. kokio dydžio yra paskirtos bausmės. bausmi' r#šys. Nalutinės subendrintos bausmės skyrimas Nusikaltim' sutapties atveju teismas skiria bausm0 už tuos nusikaltimus pagal kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai. )T8Y51GP . iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. teismas pirmiausia išrenka griežčiausios bausmės r#šį ir prie jos prideda švelnesn0. Nuo to ir priklauso galutinės bausmės vykdymo tvarka.iuo 0Bdu paskirt. dalies sudeda su kitomis paskirtomis 0ausm6mis. /ai įtakojanusikaltimo pavojingumas.teismas taiko# kaiE <. 8raudžiamas dvigubas bausmi' keitimas. įstatymo numatyto tai bausmės r#šiai. raktikoje jis gali b#ti taikomastais atvejais. jog subendrintoji bausmė negali viršyti =Jm. . /eismas nuteistajam gali skirti ne daugiau kaip dvi papildomas bausmes. dalies sudedamos# teismas pirmiau taiko 0ausmių ap6mim-# po to . o nepilnamečiams -<Jm laisvės atėmimo.kai ar i. Ialutinė bausmė parenkama atsižvelgiant į sunkiausią nusikaltimą ir griežčiausią bausm0. paskirtos už vieną iš padaryt' nusikalstam' veik'.griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir subendrintoji bausmė prilygsta griežčiausiajai iš paskirt'j' už įeinančius į sutaptį nusikaltimus bausmei. /ubendrintos bausmės skyrimas paskyrus skirtingų rušių bausmes už pavienes nusikalstamas veikas 5eigu už padarytus nusikaltimus paskirtos skirting' r#ši' bausmės. prie griežčiausios bausmės.auda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.prie griežčiausios bausmės.Tž visus nusikaltimus. o kai paskiriamos kit' r#ši' bausmės . Disiškas sudėjimo b#das – kai sudedamos visos bausmės.ausmi' subendrinimo b#dą teismas pasirenka savo nuoži#ra. neatsižvelgiant į sutapties r#šį. dydžio baudai (<$=%& b% šešioms vieš'j' darb' valandoms (<$A%& *% dviem laisvės apribojimo dienoms (<$=%& >% viena laisvės apribojimo diena prilyginama$ a% trims vieš'j' darb' valandoms (<$>%& b% vieno GI. =. )ubendrindamas bausmes teismas vadovaujasi . kuri nebuvo skirta už atskiras nusikalstamas r#šis.& BB . dydžio bauda prilyginama šešioms vieš'j' darb' valandoms. asmuo yra baudžiamas atkirai.<dalį Nusikaltim' sutapties atveju teismas skiria bausm0 už tuos nusikaltimus pagal kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai. Fra ideali nusikalstam' veik' sutaptis& =. /odėl galutinė bausmė parenkama pagal sunkiasią nusikaltimą. pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. /ada į bausmės laiką bus įskaitoma. o jei skiriama kitokia bausmės r#šis. kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą. o to visos aplinkybės subendrinamos ir skiriama viena galutinė bausmė. 1. /aip pat skiriama bausmė tais atvejais. kai padaryti nusikaltimai labai panaš#s savo pob#džiu ir pavojingumo laipsniu. tai negali viršyti tos r#šies bausmės maksimalios ribos. paskirtos už kurį nors nusikaltimą. . kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma.7 A> str. =. švelnesn0 bausm0 keičia griežtesne bausme. visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. agal galutin0 bausm0 sprendžiami teistumo panaikinimo. subendrindamas bausmes šio kodekso A> ir A? straipsniuose numatytais atvejais. -ardomojo kaltinimo 6skaitymas 6 paskirtą bausm2 %'' str. apkaltinamojo nuosprendžio senaties. dydžio baudai (<$<%& ?% vieno GI. agal . Negalima skirti tokios subendrintos bausmės. 8alinis bausmi' sudėjimo b#das .. 7ai bausmės visiškai sudedamos. ir pagrindinės.& >% galutinė subendrinta bausmė negali viršyti =J met' laisvės atėmimo. 1šdėstytomis bausmi' sudėjimo taisyklėmis.kai ar i. askirtos bausmės sudedamos. teismas pirmiausia išrenka griežčiausios baumės r#šį ir prie jos prideda švelnesn0. aišku. kitos bylos aplinkybės. klausimai Bausmių subendrinimo b8dai 3 YG1GP . Ialutinės bausmės dydžiui svarbią reikšm0 turi tai. 5eigu už padarytus nusikaltimus paskirtos skirting' r#ši' bausmės. atleidimo nuo bausmės dėl ligos ir kt. Bausmių ap6mim. įeinantį į sutaptį.X83) . 7ai sudedant nepažeidžiamos maksimalios ribos – pilnas sudėjimas& kai viršija – dalinis (jis gali b#ti taikomas ir kai nėra peržengtos ribos – nusikaltimai nėra sunk#s& bet ir tokiu atveju bausmė negali b#ti švelnesnė už griežčiausią vieno iš nusikaltim' bausm0%. /eismas. 3pėmimo b#du nustatyta galutinė bausmė negali viršyti pačios griežčiausios bausmės.X83) (teismas taiko esant realiajai nusikaltimo sutapčiai% $ <. paskirtos už vieną iš padaryt' nusikalstam' veik'.7 A@ str. 7okią kitos bausmės dalį reikia pridėti.neturi b#ti didesnė nei maksimalaus dydžio. kokie nusikaltimai įeina į sutaptį. įstatym' leidėjas nenurodo. ir papildomos. Dinos r#šies papilomos bausmės subendrinamos tuo pačiu b#du kaip ir pagrindinės. :sant realiajai nusikaltim' sutapčiai šiais atvejais$ <% kada padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam' veik' r#šims ar kategorijoms& =% kai už vieną nusikaltimą teismas paskyrė =J met' laisvės atėmimo arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Cstatym' leidėjas nenurodo teismui kokį b#dą pasirinkti. /ačiau įvairi' r#ši' papildomos bausmės negali b#ti sudedamos ar pakeičiamos kitomis ir vykdomos kiekviena atskirai Bausmių keitimo taisyklės %'# str& <. paskirtos už kiekvieną padarytą nusikaltimą. taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles$ <% viena laisvės atėmimo diena prilyginama$ a% vienai arešto parai (<$<%& b% dviem laisvės apribojimo dienoms (<$=%& =% viena arešto para prilyginama$ a% dviej' GI.

Nuteistasis neatliko visos nuosprendžiu paskirtos bausmės. kaltininko asmenybės ir kit' bylos aplinkybi' įvertinimas. )kiriant bausm0 teismas nurodo. 7artu teismas nustato bausmės r#šį ir dydį bei skiria įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti Bausmių keitimo taisyklės %'# str. /ačiau visais atvejais paskirta bausmė turi b#ti ne mažesnė už neatliktą bausm0 pagal ankstesnį nuosprendį ir didesnė už bausm0.iš dalies pridedama neatliktos bausmės dalis. laisvės atėmimo (taikomas tik sudėjimas%. skirti tokios griežtos bausmės r#šies.nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas& BM . paskirtą naujuoju nuosprendžiu. švelnesn0 bausm0 keičia griežtesne bausme. jog jis padaro naują nusikaltimą dar neatlik0s ankstesnės bausmės(pvz. taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles$ <% viena laisvės atėmimo diena prilyginama$ a% vienai arešto parai (<$<%& b% dviem laisvės apribojimo dienoms (<$=%& =% viena arešto para prilyginama$ a% dviej' GI. jog negalima griežtinti galutinės bausmės. asmuo terorizuoja kitus kalinius% =. ar nuteistasis pradėjo atlikti bausm0 ir kokią bausmės dalį jis atliko(vieną dieną ar daugiau%. /aigi galutinėje bausmėje matyti vis' padaryt' nusikaltim'. Tokie atvejai. atsižvelgia į$ . teismas subendrina į nuosprendži' sutaptį įeinančias bausmes ir skiria galutin0 bausm0. teismas gali atsižvelgdamas į kardomąjį kalinimą. . nuosprendži' sutapties – =@m. (taikomas sudėjimas bei apėmimas%. 5i negali b#ti didesnė. paskirtos naujuoju nuosprendžiu. askirtos bausmės sudedamos.& <. teismas skiria bausm2 už naują nusikaltimą. kurie dar neatlik0 visos jiems paskirtos bausmės padarė naują nusikaltimą.  kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas. bausmės subendrinamos apėmimo b#du ir subendrinta bausmė yra lygi laisvės atėmimui iki gyvos galvos. po to nustato subendrintą bausm2 %taiko visiško ar dalinio bausmių sudėjimo prin$ipus&.y. dydžio bauda prilyginama šešioms vieš'j' darb' valandoms. agal N . 4eikia pažymėti.aisvės atėmimo ar maksimalus dydis. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. >. /eismas nepilnamečiui skiria bausm0 vadovaudamasis bendrais bausmi' skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis% sudėjimo prin*ipu. t. )kiriant bausm0. nustatytas kitai bausmės r#šiai /ubendrintos bausmės skyrimas ir jos ribos Fpatumai <% galutinė maksimali subendrintoji bausmė$ realios sutapties – =Jm. atitinkamai sušvelninti savo paskirtą bausm0 arba visiškai atleisti nuo bausmės atlikimo. askirstant kit' r#ši' bausmes. 3tlikdamas laisvės atėmimo bausm0. teismas gali taikyti tik bausmi' sudėjimo prin*ipą. /aikant visiško sudėjimo prin*ipą. Bausmės skyrimo nepilname7iams ypatumai %+1 str. kai asmuo. jis visiškai ar iš dalies prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalį. kuri nei iš už vieną iš nusikaltim' nebuvo paskirta.audžiamasis įstatymas numato griežtesn0 bausmės skyrimo tvarką asmenims. BT vadinami nuosprendžių sutaptimi. Bausmės skyrimo pagrindai ir etapai <. o atliktos bausmės laikas į galutin0 bausm0 neįskaitomas. nuo kada pradedamas skaičiuoti bausmės laikas.7 A? str. b8damas nuteistas už pirmesn6 nusikaltimą ir dar neatlik2spaskirtos bausmės padaro naują nusikaltimą. 8raudžiamas dvigubas bausmi' keitimas. rie bausmės. )varbu tai. /eismas. skirdamas bausm0 nepilnamečiui. teismas sprendžia savo nuoži#ra. be šio kodekso @? straipsnio = dalyje išvardyt' aplinkybi'. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis% ar dalinio (7ai bausmės iš dalies sudedamos. dydžio baudai (<$=%& b% šešioms vieš'j' darb' valandoms (<$A%& *% dviem laisvės apribojimo dienoms (<$=%& >% viena laisvės apribojimo diena prilyginama$ a% trims vieš'j' darb' valandoms (<$>%& b% vieno GI. bet bausmės atidėjimo laikotarpiu jis padarė naują nusikaltimą  lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos& padaro naują nusikaltimą. 7aip subendrinti bausmes visiško (7ai bausmės visiškai sudedamos. Bausmės skyrimas kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika %'" str& . už kurią jam teismas skiria bausm2 ir po to ją subendrina su pirmojo nuosprendžio neatlikta bausme. . 5eigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė. < dalį%& nuteistojo laisvės atėmimu – diena už dieną& o pataisos darbais – diena už tris. /eismas kardomąjį laiką įskaito į bausmės laiką (pagal A@ str. .7ardomojo kalinimo įskaitymas. 11. ar nuosprendžio vykdymas buvo atidėtas ar nebuvo vykdomas dėl teisėsaugos institu*ijos kaltės. 1 . nustatyto atitinkamai bausmės r#šiai. 5eigu už vieną iš padaryt' nusikaltim' buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. )kirdamas galutin0 bausm0. dydžio baudai (<$<%& ?% vieno GI. subendrinta bausmė negali viršyti =@m. po to prie antruoju uosprendžiu paskirtos bausmės jis visiškai ar iš dalies prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausm0. 7itu atveju už keli' nusikaltim' padarymą b#t' baudžiamas švelnesne bausme. Neturi reikšmės. subendrindamas bausmes šio kodekso A> ir A? straipsniuose numatytais atvejais. visiškai ar iš dalies prideda pagal pirmesnį nuosprendį neatliktą bausm0. =. =. netaikomas apimties b#das >% :sant nuosprendži' sutapčiai teismas prie bausmės. /eismas. prie bausmės pridedama pagal pirmesnį nuosprendį visa neatliktos bausmės dalis& o taikant dalinį . =% Nuosprendži' sutapčiai taikomas tik bausmi' sudėjimo b#das. paskirtos naujuoju nuosprendžiu. askyr0s bausm0 už naujai padarytą nusikaltimą. laisvės atėmimo.auda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. /ubendrintos bausmės skyrimas esant skirtingoms nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtoms bausmėms /eismas pirmiausiai skiria bausm0 už naują nusikaltimą. jeigu nuteistasis$  neatlik0s visos nuosprendžiu paskirtos bausmės.& <. nei =@ m.ausmi' apėmimo b#das šiuo atveju netaikomas. arba maksimalaus dydžio.

4 . BR . nuo bausmės paskyrimo. 3tidedant bausmės vykdymą svarbu nustatyti. Tž dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus nuteistiems ne daugiau kaip šešeriems metams. atleidimas nuo bausmės dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties(. 3tleidimo nuo bausmės r#šis galima skirstyti ir pagal jų apimt6$ <. kuri teismo gali b#ti skiriama nepilnamečiui kaip pagrindinė ar papildoma bausmė baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. rie sąlyginio atleidimo nuo bausmės reikėt' priskirti lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ( . atleidimo nuo bausmės pagrindai yra susij0 su bausmės tikslais <8šys. atleidimas nuo bausmės dėl ligos (. atleisti tiek nuo visos. taip pat amnestiją bei malon0. B. Nepilnametis. kurias paskyrus. Bausmės r8šys. )kirtingai nuo suaugusi'j'. pataisos darbai be laisvės atėmimo. atleidimo nuo bausmės r#šys t. kai atleidžiama tik nuo dalies paskirtos bausmės. kuris apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu& =. bausmės vykdymas atidedamas apibrėžtam laikotarpiui& >. Iali b#ti taikoma asmeniui. . !atleidimas nuo bausmės – tai yra įstatyme numatyta teismo teisė ( o kai kuriais atvejais ir pareiga% atleisti asmenį. taikomas asmeniui. laisvės atėmimas. dėl apkaltinamuojo nuosprendžio senaties. . kad ši bausmė asmenims nuo <? – <Mm. t0sti mokslą ar įgyti spe*ialyb0& A.nepilnamečio sveikatos b#kl0 ir so*ialin0 brandą& . teismas negali atidėti bausmės vykdymo. teismo gali b#ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. kurias paskyrus galimas bausmės vykdymo atidėjimas. elgesio kontrolė& @. visos atleidimo nuo bausmės r8šys skirstomos į sąlygines ir besąlygines$ <. jeigu teismas nusprendžia. jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.taip pat nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali b#ti ilgesnė nei <J m ?.auda yra piniginė nuobauda. skiriami atidedant paskirtos bausmės vykdymą. kad dažniausiai skiriama laisvės atėmimo bausmė. kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo <Mm. bet jo teisė. rie šios grupės jie priskiria tokias atleidimo nuo bausmės r#šis kaip$ atleidimas nuo bausmės dėl baudžiamuojo įstatymo pasikeitimo. nedarys nusikaltim'. )i#lomas dar toks atleidimo nuo bausmės r#ši' skirstymas$ <. . Bausmės tikslų 6taka bausmės vykdymo atidėjimo taikymui. /eism' praktika liudija. nuo kurios buvo atleistas. atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtin0 žalą& =. Dienas iš ypatum' yra tas. )kirdamas laisvės atėmimo bausm0 suaugusiems už sunkius nusikaltimus. B. ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai e6ektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstam' veik' darymo. kai nuteistasis sutinka& B.. . .tleidimas nuo bausmės. kurias padarius galimas bausmės vykdymo atidėjimas. kuris jas taikydamas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pob#dį bei pavojingumą. jau atlikusį dalį teismo paskirtos bausmės". kai vykdomos visos šios sąlygos$ nepilnametis pirmą kartą padarė nusikaltimą& visiškai pripažino savo kalt0 ir gailisi& atlygino padaryta žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo& yra pagrindo manyti. atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės tais atvejais.7 BA str. . šio instituto taikymo ypatumus$ <. atleidimas nuo bausmės pripažįstamas netekusiu galios ir asmuo siunčiamas atlikti bausm0. tai yra jo prerogatyva& >.7 RA str. 4ealiai ji gali b#ti skiriama tik dirbančiam ar sutinčiam savarankiškas pajamas. 7artu su pagrindinėmis. bet kuri atleidimo nuo bausmės r#šys gali b#ti pritaikoma tik tokiam asmeniui.4 . teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelis ši' įpareigojim'$ <. sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės atlikimo". kai bausmės tikslai pasiekti pirmą laiko arba negali b#ti pasiekti ryšium su nuteistojo liga".%. ar tokiu b#du asmuo bus pakankamai nubaustas. =. . Cpareigojimus teimas turėt' skirti atsižvelgdamas į j' tikslingumą bei įvykdymo realumą. Disos kt.7 BB str. toksikomanijos ar venerinės ligos. gydytis nuo alkoHolizmo. /aikoma retai.%.4 . ?pareigojimai. kai baudžiamasis įstatymas numato tam tikrą bandomąjį laikotarpį asmeniui bei kelia tam tikrus reikalavimus asmens elgesiui. nuteistam laisvės atėmimu už < ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams. 3tidėdamas bausmės vykdymą. 6akultatyvios. kalto asmens asmenyb0 bei į kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes. kad yra pakankamas pagrindas manyti. )ąlyginis atleidimas nuo bausmės yra tada. žalos dydį ir pob#dį. =. teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos& @. padariusiam nesunk' nusikaltimą& =. /eismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo < iki >m. nuteisto už nusikaltimo padarymą. 0usikalstamų veikų r8šys. tiek ir nuo dalies bausmės gali tik teismas. pripažintą kaltu nusikaltimo padarymu. !atleidimas nuo bausmės – tai asmens. keliami nuteistojo elgesio reikalavimai – nepadaryti naujo nusikaltimo ir nedaryti kit' teisės pažeidim'& ?. bausmės individualiza*ijos bei ekonomijos prin*ipus. jog ateityje laikysis įstatymo. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausmė neskiriama asmenims. /eism' statistiniai duomenys liudija. dėl ligos. arba nuo realaus bausmės atlikimo. kai atleidžiama nuo visos bausmės& =. be institu*ijos. Nepilnamečiams bausmės vykdymas gali b#ti atidėtas. jo taikymo sąlygos. ?pareigojimų r8šys. padar0s nesunk' nusikaltimą.esąlyginis atleidimas nuo bausmės – tai yra tokia atleidimo nuo bausmės r#šys. arba nuo likusios bausmės atlikimo asmenį. teikti nukentėjusiam pagalbą. >.%. kad ne visos . teisiniai padariniai. privalomosios. narkomanijos. po kurios pritaikymo pasibaigia baudžiamieji teisiniai santykiai (pvz.ausmės vykdymo atidėjimas išreiškia Humanizmo. 5eigu tie reikalavimai neįvykdomi. b#simą poveikį nuteistajam. įstatymas numato galimyb0 skirti papildomas bausmes.anksčiau taikytas poveikio priemones ir j' veiksmingumą& . @.tleidimo nuo bausmės požymiai . Bausmės vykdymo atidėjimas. priži#rinčios bausmės atidėjimą. pradėti mokytis. sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms. kol šis gydosi& ?. kai laikomasi reikalavim' ir juos pažeidus Bausmės vykdymo atidėjimo terminai.y. !atleidimas nuo bausmės – tai yra pirmalaikis asmens. Nepilnamečiams skiriamos šios pagrindinės bausmės$ bauda.%. ?pareigojimų paskirtis.. j' taikymas yra ne teismo pareiga.7 numatytos kriminalinės bausmi' r#šys gali b#ti skiriamos nepilnamečiams$ . atsiprašyti nukentėjusio asmens& >. A.ausmės vykdymas gali b#ti b#ti atidėtas. 1+ tema. ar bus užtikrintas teisingumo prin*ipo įgyvendinimas. <.nepateikia sąvokos !atleidimas nuo bausmės" apibrėžimo. bauda siuo atveju nėra di6eren*ijuojama pagal nusikaltimo motyvus (nepilnamečiams nuo < iki @JJ GI.tleidimo nuo bausmės samprata.nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. .

teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieneri' iki trej' met'. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. per kurį lygtinai atleistasis nuo bausmės asmuo privalo juos įvykdyti. nepadaro pažeidim' ir yra pagrindas manyti. jis priklauso nuo padaryto nusikaltimo pavojingumo.. 4ygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme. MJ . teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institu*ijos teikimu įspėja nuteistąjį.e to. kada asmuo yra laikomas pavojingu re*idyvistu yra išvardyti . kuri suteikt' jam kančias.ietuvos 4espublikos . Teisės pažeidimų per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarp6 padarymo teisinės pasekmės. =d. /as terminas negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. arba jeigu asmuo yra re*idyvistas& ?. teismas gali <m. teismas kartu nustato laiką. kuria asmuo gali b#ti atleistas nuo bausmės dėl ligos. piktnaudžiauja tėv' valdžia. jis.7 BB str.t. jis turi b#ti atlik0s tam tikrą bausmės dalį& >.4 . . bei asmeniui. nedarys nauj' nusikalstam' veik'. gali paskirti tam asmeniui vieną arba kelis . . /eismas negali nustatyti įpareigojimams įvykdyti ilgesnį už neatliktos bausmės laiką. už kuriuos jam taikytos administra*inės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės. =d.4 .7 B@ str. kai sueina laisvės atėmimo bausmės terminas. askirdamas vieną ar kelis įpareigojimus.smens. asmeniui. kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. . 5ame yra numatyta.7 =Bstr. Teismo paskirtų 6pareigojimų vykdymo metu padaromų teisės pažeidimų 6taka bausmės vykdymo atidėjimui.tleidimas nuo bausmės dėl ligos. Šios atleidimo nuo bausmės r8šies taikymo pagrindai ir sąlygos. negalima žmogui nustatyti tokios bausmės. kai jam (jai% tėv' valdžia nėra teismo apribota ši' vaik' atžvilgiu. agrindas atleisti asmenį nuo bausmės pagal . teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės. teimas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institu*ijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausm0. . neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus. iumanizmo prin*ipo yra įtvirtintas . Teismo paskirtų 6pareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės.?pareigojimų 6vykdymo laikas. kalbant apie psi*Hikos sutrikimus. ne mažiau kaip tris ketvirtadaliai paskirtos bausmės už labai sunk' nusikaltimą. nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriemsm metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. /aigi. pvz. /ąlygos. asmuo turi b#i nuteistas laisvės atėmimo bausme& =. prat0sti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. lygtinai atleistiems nuo bausmės prieš terminą.ausmi' vykdymo kodeksas reglamentuoja tvarką.4 . tėv' valdžia gali b#ti apribota jeigu tėvai (tėvas ar motina% vengia atlikti savo pareigos auklėti vaikus. ?pareigojimai. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui bei elgesiui ir darbui. kai nuteistasis lygtinai atleidžiamas nuo tam tikros bausmės dalies atlikimo nustatant bandomąjį laikotarpį arba neatliktoji bausmės r#šis pakeičiama kita. jie turi atsirasti po nusikalstamos veikos padarymo. <eikalavimai. numato tris pagrindus atleisti asmenį nuo bausmės dėl ligos$ <.. skiriami asmenims. kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį nusikaltimą. jeigu asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga& >.ivilinio kodekso >. jog nuteistasis gali pasitaisyti ir be tolesnio realaus bausmės atlikimo. galin7ios turėti 6taka 6pareigojimų skyrimui. ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės už neatsarg' arba nesunk' ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. jeigu asmuo suserga sunkia nepagydoma liga iki teismo nuosprendžio priėmimo& =. numatytus įpareigojimus. už kuriuos ne mažiau kaip =k. švelnesne bausme. turintis vaiką iki B met' arba du ar daugiau nepilnameči' vaik'. asmuo turi b#ti atlygin0s nusikaltimu padarytą turtin0 žalą arba iš dalies atlygin0s ar pašalin0s ir įsipareigoj0s per neatliktos bausmės laiką visiškai ją atlyginti ar pašalinti& ?. sąlygos ir teisinės pasekmės. kad jis laikysis įstatym'. Nepilnamečiui.%. o b#tent taip galėt' atsitikti privertus nepagydoma liga sunkiai sergantį asmenį atlikti bausm0. /eismas. lygtinai atleisdamas asmenį nuo bausmės prieš terminą.<MJ str. jeigu asmeniui po nusikalstamos veikos padarymo arba bausmės paskyrimo sutrinka psi*Hika. 4ygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme netaikymas. teismo paskirtų 6pareigojimų 6vykdymo ir teisės pažeidimų nepadarymo teisinės pasekmės. . kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausm0 pakeisti švelnesne. yra galimybė. ro*esinis gi pagrindas asmenį lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra bausm0 vykdančios institu*ijos nustatytos 6ormos teikimas. 7albant apie privalomos atlikti paskirtos bausmės dydį. jog teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institu*ijos vadovas. /eismas skiria bausm0 pagal kodekso A? straipsnyje numatytas taisykles$ skiriama nauja bausmė ir pridedama visa neatlikta bausmė ar jos dalis. . ši atleidimo nuo bausmės r#šis gali b#ti taikoma ne bet kokia liga susirgus asmeniui.plinkybės.4 . nuteistam laisvės atėmimu iki gyvos galvos. lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmuo. pažeidinėja viešąją tvarką ir pan. nes jeigu asmens psi*Hika sutrinka dar iki nusikalstamos veikos padarymo. įvykd0s teismo nustatytus įpareigojimus ir nepadar0s per tą laiką joki' kit' teisės pažeidim'. išskyrus atidavimą į spe*ialią auklėjimo įstaigą. lygtinai atleisto nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. per kurį nuteistasis privalo juos įvykdyti. kad bausmės vykdymo atidėjimas gali b#ti panaikintas. teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones. atleidimo nuo bausmės dėl ligos institutas yra Humanizmo prin*ipo realizavimas baudžiamojoje teisėje. gydytis nuo alkoHolizmo ar narkomanijos ir t. 3tidėdamas bausmės vykdymą. <. o tik sunkia nepagydoma liga arba sutrikus psi*Hikai. žiauriai elgiasi su vaikais. kankinti.4 7onstitu*ijos =< str. ne mažiau kaip pusė paskirtos bausmės už neatsarg' arba nesunk' ar apysunkį tyčinį nusikaltimą& =. laikomas atlikusiu bausm0. agal . keliami minimaliam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. . kuri padarė nėsčia moteris. 5ei asmuo įvykdo įpareigojimus. tai sąlyginio atleidimo nuo bausmės atlikimo r#šis. ne mažiau kaip du trečdaliai paskirtos bausmės už sunk' nusikaltimą& >. Bausmės vykdymo atidėjimo ypatumai nepilname7iams %+ straipsnis&. remiantis .7 <B str. 5ei be pateisinam' priežasči' nevykdo įpareigojim'. )kirdamas įpareigojimus teismas nustato laiką.t. 5o esmė – negalima žmogaus žaloti. Šios atleidimo nuo bausmės r8šies taikymo pagrindai. 4eikėt' pažymėti. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesir#pina jais.uvo taikytos administra*inės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės. žeminti jo orumo ir t. 7artu su tuo teikimu teismui turi b#ti nusiunčiama gydytoj' komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. asmuo savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu turi b#ti įrod0s. Teismo paskirtų 6pareigojimų ir teisės pažeidimų nepadarymo teisinės pasekmės. kad toks atleidimo nuo bausmės b#das nėra taikomas pavojingam re*idyvistui (atvejai. taip pat vienišas tėvas (motina%.7 BA str. 5ei asmuo vykdo įpareigojimus. asmens kaltės 6ormos ir paskirtos bausmės dydžio$ <. bet padaro kt teisės pažeidim'. pradėti mokytis.4 . 5eigu nuteistasis toliau nevykdo teismo įpareigojim' ar daro teisės pažeidimus.

labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju. 4espublikos rezidento patarėjas valstybės ir teisės klausimais.mnestijos samprata ir teisinė prigimtis. jog amnestija visada yra taikoma aukščiausiosios įstatym' leidžiamosios valdžios aktu. . . taisykles. . <RRA JB <J !.tai )eimo priimtas aktas.y. . )varbiausia yra kad nuteistasis suprast'. kuriuo konkretus nuteistasis sąlyginai ar besąlygiškai atleidžiamas nuo bausmės arba jam sutrumpinamas bausmės terminas. 3mnestijos aktas sprendžia. Teistumo skai7iavimas pritaikius amnestiją. kokiems asmenims netaikoma amnestija. amnestija skelbiama leidžiant atskirus įstatymus. nuteistiems už kai kuri' nusikaltim' padarymą dėl neatsargumo klausimus. lygtinai atleisto nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. sprendžia paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo asmenims. kurie ir nustato kokioms sąlygoms esant gali b#ti pritaikoma amnestija . už nusikaltim' padarymą tyčia.ietuvos 4espublikos teisingumo ministras. kokia bausmė jam paskirta.7 MB str. numatyt' įpareigojim' ar draudim'. o jeigu nepakeičia savo elgesio – jam gali b#ti panaikinta teismo nutartis dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. bausmė jam skriama pagal . lygtinai atleistam nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. pripažint' kalt0. numatytos taisyklės. nesvarbu kokią nuikalstamą veiką jis padarė. nevykdant įpareigojim' ar padarant teisės pažeidimus. taikytina nepilnamečiams norma yra Humaniškesnė. jau yra įsiteisėj0s teismo apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu ir asmuo jau pradėjo atlikinėti jam paskirtą bausm0. jog yra tikslinga suteikti tokiam asmeniui malon0. numato amnestiją taikančias ir vykdančias institu*ijas. 3pibendrintai. t. t. . jog malonė gali b#ti suteikta bet kuriam nuteistajam. kurios posėdžiams vadovauja 4espublikos rezidentas. numatančias bausmės skyrimą. kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne. = ir > straipsniuose numatytais atvejais. .. aprastai teistumo terminas skaičiuojamas nuo tos dienos.per neatliktos bausmės laiką padarytos naujos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės.4 amnestijos už kai kuri' opera*ij' užsienio valiuta normini' akt' pažeidimą įstatymas" @. amnestijos aktas turi įstatymo 6ormą. yra malonės prašančio asmens elgesys įkalinimo įstaigoje. malonė yra teikiama rezidento Jalonės komisija ir jos 6galiojimai. kuriuo individualiai neapibrėžtam nuteist'j' ratui taikomas sąlyginis ar besąlyginis atleidimas nuo bausmės arba bausmės termino sutrumpinimas.4 įstatymas !8ėl amnestijos akto" B. nepilnamečiui padarius sunk' ar labai sunk' nusikaltimą. kuriuo. nusikalstamos veikos padarymo Fnstitu$ijos. kaip.smens.4 įstatymas !8ėl amnestijos pažymint . t. jeigu tik malon0 teikiantis subjektas nusprendžia. jog jam gali b#ti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. /uo atveju. Jalonės samprata ir teisinė prigimtis. t.4 .ietuvos 3ukščiausiojo /eismo pirmininkas. turi tik rekomenda*inį pob#dį. jog pasielgė netinkamai. kaip ir pilnamečiui asmeniui. iš pradži' asmuo įspėjamas teismo. labiau ak*entuojamas auklėjamasis bausmės vaidmuo. tuo pačiu metu visiškai ar iš dalies atleidžiamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu konkretus asmuo ar konkrečiai nurodyti asmenys nuo teismo paskirtos bausmės ar jos dalies atlikimo.y. 5eigu lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą nepilnametis padaro naują nusikalstamą veiką.4 įstatymas !8ėl amnestijos pažymint . <% teismai . =JJJ J? << . lygtinai atleisto nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. lygtinai atleid0s nepilnametį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą teismas gali jam paskirti vieną ar kelis iš .smens.šio įstatymo A straipsnyje numatytais atvejais. gailėt'si dėl savo poelgio. numato amnestijos sąlygas asmenims.ietuvos 4espublikos poli*ijos kapelionas.ietuvos kalini' globos draugijos atstovas. t. amnestijos įvykdymo terminus ir pan.ietuvos 4espublikos generalinis prokuroras. nekeičiant ir neatšaukiant baudžiamojo įstatymo. nusikaltimo padarymo motyvai.4 7onstitu*ijosdešimties met' sukaktį" . teismo paskirtų 6pareigojimų nevykdymo arba teisės pažeidimų padarymo teisinės pasekmės. Nuteist'j' malonės prašymus preliminariai svarsto ir pasi#lymus dėl j' teikia Galonės komisija. M< .ietuvos valstyb0" =. )varbiausias šio instituto ypatumas yra tas. kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėj0s apkaltinamasis nuosprendis. pvz. . Galon0 galima pritaikyti tik tam asmeniui. nenaikinant apkaltinamojo nuosprendžio. =JJ= << JB . teismas gali įpareigoti b#ti namuose nustatytu laiku. to teisinės pasekmės iš esmės nieko nesiskiria nuo t'. privaloma atlikti bausmės dalis nepilnamečiui yra mažesnė. kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika.4 7onstitu*ijos priėmimą" >. t.7 A? str.mnestijos akto sprendžiami klausimai.šio įstatymo <.t kai nepilnametis nevykdo jam paskirt' įpareigojim' ar pažeidžia jam nustatytus draudimus be pateisinam' priežasči'.7 A? str. Dienas iš skiriam'j' amnestijos instituto bruož' yra tas.. jeigu nuteistasis ir toliau nevykdo jam nustatyt' įpareigojim' bei toliau daro teisės pažeidimus.y.mnestijos 6statymai išleisti po 1++. taikomos . 4ygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme taikymo ypatumai nepilname7iams. jis gali b#ti lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmė jam gali b#ti pakeista švelnesne bausme. Galonės komisijos nuomonė nėra privaloma. padarytus dėl neatsargumo. jo šeimos padėtis. taip pat kada bylos nagrinėjamos kasa*ine tvarka& =% 3mnestijos komisijos . arba asmens. Galonė – tai yra rezidento dekretas. uždrausti žaisti azartinius žaidimus ar užsiimti tam tikra veikla ir t. Dieninteliai kriterijai.4 įstatymas !8ėl dalinės amnestijos akto" A. turin7ios teis2 suteikti malon2. jo asmenybė. Jalonė yra prezidento išleistas teisės aktas. <.y. mokytis. tiek nuo papildomosios bausmės& >% neatb#tą laisvės atėmimo dalį pakeičiant švelnesne bausme. <RR> JA <@ . į kuriuos atsižvelgiama teikiant malon0. turin7ios teis2 leisti amnestijos 6statymus. taip pat asmenims. galima teigti.y. .4 įstatymas !8ėl amnestijos atstačius nepriklausomą . 4espublikos rezidento kan*eliarijos vadovas. bet įstatym' dėl amnestijos leidėjas gali numatyti tam tikras sąlygas. Galonė nuteistiesiems teikiama šiais b#dais$ <% mirties bausm0 pakeičiant laisvės atėmimu& =% visiškai arba iš dalies atleidžiant tiek nuo pagrindinės. jam. 5eigu asmuo be pateisinam' priežasči' neįvykdo jam nustatyt' įpareigojim' arba pažeidinėja viešąją tvarką ar padaro kit' teisės pažeidim'. nuteistiems už nusikaltimus. kurioms esant amnestija panaikina teistumą. 3mnestijos aktas neturi reabilita*inio pob#džio.mnestija . Fnstitu$ijos.y. kurie atsiranda pilnamečiui asmeniui.4 . teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institu*ijos teikimu priima nutartį panaikinti lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir siunčia nuteistąjį toliau atlikti bausmės.4 . 5eigu lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą asmuo padaro naują nusikaltimą. metų. kada asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ar atleidžiamas nuo kitos bausmės. <RRM <= == . kuris jau yra nuteistas. Fnstitu$ijos taikan7ios amnestijos aktus. Galonės komisiją sudaro . <RRJ J@ JM . teismas iš pradži' įspėja asmenį.ietuvos 4espublikos vidaus reikal' ministras. jeigu jis atliko ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės. <RR@ <= =< .4 įstatymas ! 8ėl amnestijosf ?. kas gali b#ti atleisti nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. jog nepilnamečio atžvilgiu įstatym' leidėjas numato švelnesnes bausmes.

3pkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. jei po nusikaltimo padarymo ar nuosprendžio priėmimo praeina tam tikras laikas ir yra kitos įstatyme numatytos sąlygos. 5ei bausmė taikoma praėjus gana daug laiko po nusikalstamos veikos padarymo. kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. jos samprata ir vykdymo sąlygos. )ąlygos. 2iuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos.ietuvos 4espublikos pilieči'. senaties eiga sustoja. kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padar0s nusikaltimą. )enaties eiga atsinaujina nuo tos dienos. 6% =J met'. )varstomi malonės prašymai t' asmen'. jeigu .e to.7 įvardytos senaties r8šys$ <. jei ji taikoma praėjus nedideliam laiko tarpui po nusikaltimo padarymo.ntroji sąlyga reikalauja. 25 tema2 1eistumas /eistumo samprata. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. iki kurio skaičiuojama senaties eiga . – tai asmens teisinės padėties ypatybė. negali b#ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. .7 RA straipsnyje įtvirtinta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. arba d% per <J met'. nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties eiga. . /ai spe*i6inė. kai padarė nusikaltimą.sunkina baudžiamąją atsakomyb0& M= . Dienas iš baudžiamosios teisės institut' – senatis – pateisinamas laikantis nuostatos. 2iuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos. 2iuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo. praėjo <@ met'. e% <@ met'.7 R@ str. Tre7ioji sąlyga – reikalaujama. kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. jeigu per RA straipsnio < dalies < punkto (nuo a% iki e%% nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos.ietuvos 4espublikos teismai. kai asmuo padarė nusikaltimą. kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. . )enaties instituto skiriamieji bruožai. kai paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija <J met' ar paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 5eigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausm0.=J met' ir senaties eiga nenutr#ko dėl naujo nusikaltimo padarymo. senaties eiga sustoja. 3pkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties netaikymas. kuriam praėjus negali b#ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.$ )enaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo datos. arba *% per @ metus.7$ a% geno*idui& b% tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis& *% tarptautinės Humanitarinės teisės saugom' asmen' žudymui& d% okupuotos valstybės *ivili' trėmimui ar okupavusios valstybės *ivili' gyventoj' perkėlimui& e% tarptautinės Humanitarinės teisės saugom' asmen' žalojimui. jog asmeniui. 3pkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. asekmės$ <% baudžiamosios-teisinės$ . Nėra senaties šiems nusikaltimams. kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. 3pkaltinamasis nuosprendis negali b#ti priimtas. kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Nuosprendis negali b#ti vykdomas.aikas.PFIM/. kuriuos nuteisė kit' valstybi' teismai ir kurie atlieka bausm0 . *% M metai. teisinė asmens padėtis. 5i apima ir bausmės atlikimo laiką ir po jos. 5eigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodyt' termin' pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką. susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu. arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija = met'. .3pkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. ji pasidaro nebe tokia veiksminga. arba e% per <@ met'. o nuo to laiko. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. . kuriuos yra nuteis0 . 7altinamasis aktas ir senaties eiga. )enaties eigos sustojimas. taip pat t' .=J met' ir senaties eiga nenutr#ko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. =. kad bausmė yra veiksminga tuo atveju. jeigu nuo to laiko. . 5eigu nusikalstamą veiką padar0s asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar tesimo. /odėl kodekse numatyta galimybė netraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn ar nevykdyti jau anksčiau paskirtos bausmės. . b% @ metai.aikas. kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija @ met'. padariusiam nusikalstamą veiką.Jalonės akto sprendžiami klausimai. Baudžiamojo 6statymo taikymo senatis 0@TE<FE F01M<J. senaties eiga nutr#ksta. senaties eiga nutr#ksta. susij0s su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu. . tema. =d. jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo <@ met'.ietuvoje. jeigu yra > sąlygos. o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip <J-čiai met' arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. kurioms esant apkaltinamasis nuosprendis negali b#ti vykdomas. arba b% per > metus. jog asmuo R@ straipsnyje nurodyt' termin' metu nepadaryt' naujos nusikalstamos veikos. kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas.aikas. kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusikaltimas. o kai kada praranda ir prasm0.ietuvos 4espublikos tarptautinė sutartis nenumato kitko. kuris pripažįstamas kaltu ir nubaustas kriminalinė bausme. . 3pkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiavimas. . kai buvo padarytas nusikaltimas. kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.7 R@ straipsnyje teigiama. numatytiems . kankinimui ar kitokiam nežmoniškam elgesiui su jais& 6% tarptautinės Humanitarinės teisės norm' dėl *ivili' ir j' turto apsaugos karo metu pažeidimui& g% *ivili' ar karo belaisvi' prievartiniam panaudojimui priešo ginkluotose pajėgose& H% saugom' objekt' naikinimui ar na*ionalini' vertybi' grobstymui& i% agresijai& j% draudžiamai karo atakai& k% uždraust' karo priemoni' naudojimui. kad per R@ straipsnio < dalies < punkte nustatytą laiką (nuo a% iki 6%% asmuo nepasislėpt' nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadaryt' naujos nusikalstamos veikos. 7ardomosios priemonės paskyrimas ir senaties eiga. . jeigu jis nebuvo įvykdytas$ a% per = metus. . 3pkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis. )enaties eigos nutr#kimas. 9irmoji sąlyga – jei yra praėj0$ a% = metai. kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas. d% <J met'. kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija <J met'. 5eigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką.

3 turinio sudėtinė dalis. visuomenini' organiza*ij' prašymu gali panaikinti teistumą prieš terminą. kad tas asmuo neteistas. Ių teistumo klausimas sprendžiamas. aleidžiant nuo bausmės atlikimo prieš terminą – teistumas pradedamas skaičiuoti nuo 6aktiško bausmės atlikimo termino.M metai. . -itose teisės šakose teistas asmuo negali b8ti valstybės tarnautoju.gali b#ti kli#tis atleisti nuo atsakomybės arba lengvinti bausm0& bei atleisti nuo bausmės .& *% 5ei virš A. daugiau kaip 1. /eistumas stiprina teisinio pob#džio priemones& prat0sia baudžiam'j' teisini' poveikio priemoni' taikymo laiką& =% bendrosios$ . teistumas pradedamas skaičiuoti nuo abiej' bausmi' atlikimo laiko. turi sueiti *m terminas W teismo sprendimas. teistumo terminai po bausmės atlikimo mažinami per pus0. nepriklausomai nuo to. /eistumas yra baudžiam'j' teisini' santyki' dalis.pagrindas pripažinti itin pavojingu re*idyvistu& . jei asmuo padaro naują nusikaltimą.pagrindas skirti maksimalią bausm0& .t. bet b#tina viena sąlyga – b#tinas teismo sprendimas& Šiuo atveju teistumą panaikinti gali teismas. . esantį b#tinąja sudėtine re*idyvo dalimi. arba kai išnyksta teistumas už sunkiausią iš nusikaltim'. darbo kolektyvo prašymas& /. 3tlikusiems laisvės atėmimo bausm0 asmenims. Tai gali b8ti. Gažiausias – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. . /eistumo išnykimo sąlygos pavojingiems re*idyvistams. ./ nereikšmingas. bet ne daugiau <J m. 2ios pasekmės yra. 3not I.smens pripažinimas pavojingu re$idyvu netenka galios. I.nutraukia apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą.7 numato tokius laikotarpius$ 1. 6aktai.priklauso įstaigos r#šis ir režimas (bausmės atlikimo sąlygos%& . kad pasitaisė. 8idžiausia reikšmė. /usij2 su laisvės atėmimo bausmės trukme.apklausos metu turi nurodyti. nes$ nusikaltimą visada lydi . 5ei paskirta pagrindinė ir papildoma bausmės. kad tas asmuo neteistas. dėl to atskiras teismo sprendimas nereikalingas. /eistumo baudžiamoji teisinė reikšmė. /eistumas svarbus tuo atveju.gali b#ti kvali6ikuojantis požymis& . kurie pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodė./ teorijoje į teistumą egzistuoja = poži#riai$ <. 2vedo = pozi*ija yra tikslesnė. Nepilnamečiams. 5ei asmeniui buvo taikytas >m. a% 5ei iki > met' – teistumo trukmė > m. jei per šį laikotarpį jis nepadarė naujo nusikaltimo.& b% 5ei nuo > iki A m.m. sudaranči' re*idyvą. – M metai& Šiais trim atvejais teistumas išnyksta savaime.t. bausmės atlikimo laikotarpiu. per kur6 asmuo yra laikomas teistu. nebelaikomas re*idyvu. nuteistam 4. kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš j'. kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. nepriimant nei teismo nutarties. nuteistiems už neatsargius nusikaltimus. -T& /avaime teistumas B9 pasekmių nesukuria. laikoma. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. tam tikras laiko tarpas po bausmės atlikimo. nes teistumas pats savaime nesukelia asmeniui joki' papildom' baudžiam'j' teisini' apribojim'. ats teistumas tuo tarpu niekuo žmogaus neįpareigoja. kadangi asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiklą tol. jei nustato. 1& naują nusikaltimą kvali(ikuojanti aplinkybė. kai išnyksta ar panaikinamas teistumas bent už vieną nusikaltimą. 7itose teisės šakose sukelia daug ir sunki' pasekmi'$ teistas asmuo negali dirbti valstybės tarnyboje. /eistumo termin' skaičiavimo ypatumai nepilnamečiams.%. teismas. – M metai& e% 1tin pavojingas re*idyvistas . kad nuteistasis pasitaisė.y. kai asmuo padaro naują nusikaltimą ar pakartotiną. asmuo padar0s nusikaltimus sudariusius nusikaltim' re*idyvą. ir bausmės paskyrimas sukuria teisin2 pasekm2 G teistumą. =. laikoma.3. kai vėl padaro nusikaltimą. nei kokio nors kito teistumo išnykimo (aktą patvirtinan7io dokumento d% 5ei virš <J m. atidėjus bausmės vykdymą ir nuteisus už konkrečios kategorijos nusikaltimą. kad buvo teistas& . t. kad per * metus asmuo nepadarė naujo nusikaltimo. kai asmuo padaro nusikaltimą per tą laiko tarpą. Nusikaltim' re*idyvas baigiasi. pasitaisė ir nėra reikalo laikyti j6 turin7iu teistumą. /eistumo laikas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės atlikimo laiko. /eistumas trunka t. todėl baudžiamieji teisiniaii santykiai pasibaigia tik išnykus arba įstatymo nustatyta tvarka panaikinus teistumą. 5ei asmeniui buvo taikytas >m. bausmės vykdymo atidėjimas. /eistumas – visiškai . Teistumas (.% – tai asmens teisinės padėties ypatybė. reikšmingas. M> . kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas. & atsakomyb2 sunkinanti aplinkybė.smens patraukimas B. Ftin pavojingiems re$idyvistams G kitaip ir asmeniui. /am b#tina$ /eismo sprendimas& aties nuteistojo.. Iei bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – < metai po bausmės atlikimo. .3 suprantama kaip apribojim' ir įpareigojim' taikymas. teisėju. . !.T. kokia bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikyta. komer$inių bankų steigėju. g.7 RB str. Nuo to momento. laiko tarpą. /eistumas ir naujos nusikalstamos veikos padarymas. – M m.audžiamieji teisiniai santykiai pasibaigia atlikus bausm0. . /eistumo išnykimo termin' skaičiavimas. valstybė teistam asmeniui gali atsisakyti suteikti pilietyb0 ir kt. /ai bus kaip sunkinanti aplinkybė. teistumas perskaičiuojamas remiantis bausmi' sudėjimo taisykle ir taikomos švelnesnės bausmės teistumo taisyklės. 2vedą$ teistumas nėra . kad šie asmenys nebelaikomi teistais.gali b#ti kli#timi užimti tam tikras pareigas.gali b#ti b#tinas požymis (nusikaltimo sudėties%& . jei per šį laikotarpį jis nepadarė naujo nusikaltimo. /ai traktuojama kaip bausmės atlikimo pasekmė. 5ei bausmė keičiama į švelnesn0 bausm0. %. bausmės vykdymo atidėjimas. Teismo pareiga.

0epilname7iams jokių išim7ių. P dėl prat0simo priima sprendimą vietos. teistumo išnykimo eiga nutr8ksta.. /uo atveju teismas gali priimti sprendimą. o A mėn. 2i' priemoni' taikymas pasižymi viena savybe. bet. 9radedama skai7iuoti. teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. kurį dėl jo psi*Hikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti sta*ionare%& >% sta*ionarnį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis spe*ializuotose psi*Hikos sveikatos prieži#ros įstaigose (taiko asmeniui. paskutinės bausmės atlikimo momento. jei yra visuomeninės organi:a$ijos prašymas panaikinti teistumą %ne tik re$idyvistui ir nuteistam daugiau 1. arba asmenims. jei asmuo tampa nepakaltinamu – gali griežčiausią medi*ininio poveikio priemon0 pakeisti į švelnesn0$ . teismas jį gali pasi'sti atlikti bausm0 bet įtraukti į bausmės atlikimo laką gydymo laiką. )iekti nubaudimo tiksl' priverčiamosiomis medi*inos priemonėmis nėra prasmės. riverčiam'j' medi*inini' priemoni' skyrimo tikslai$ <% apsaugoti žmog' ir visuomen0 nuo nepakaltinam' asmen' pavojing' veik'& =% gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psi*Hikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti riverčiamosiomis medi*ininėmis priemonėmis. teistumas *m. kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. teismas. 5ei teismas priima sprendimą. padariusiems pavojingas veikas. tema. riverčiamosios medi*inos priemonės yra baudžiamojo įstatymo numatytos valstybinės prievartos priemonės. r#šies pakeitimo ar j' taikymo panaikinimo. )kiriasi savo tikslais.y./ačiau tai daroma ne įtikinėjant jį. /ada viena gydymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai. 5ei per tam tikrą laką asmuo pasveiksta. tačiau teismui priimant nuosprendį. pakeitimas&. asmuo gali b#ti teismo perduotas giminaičiams ar kit' asmen' globai ar r#pybai ir kartu jam gali b#ti nustatomas medi*ininis stebėjimas. 7ai sueina nustatyti terminai. /eistumas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Iei bausmė 4. 3išku. iki bausmės atlikimo ar bausmės atlikimo metu susirgusiems psi*Hikos liga. dėl psi*Hikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi b#ti stebimas bei gydomas spe*ializuotame sta*ionare%. Teismas turi teis2 panaikinti teistumą ir visų kitų terminų atžvilgiu. riverčiam'j' medi*inos priemoni' r#šys ir j' taikymo pagrindai. kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psi*Hikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti spe*ializuotame sta*ionare%& ?% sta*ionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis spe*ializuotose psi*Hikos sveikatos prieži#ros įstaigose (taiko asmeniui. 7uris teismas priima sprendimąS /as kuris turi bylą. /eismas ne rečiau kaip kartąper šešis mėnesius pagal sveikatos prieži#ros įstaigos išvadą privalo spr0sti klausimą dėl priverčiam'j' medi*inos priemoni' taikymo prat0simo. '51. 9river7iamosios medi$inos priemonės %+* straipsnis& 3smenys. /eistumo sutrumpinimas arba panaikinimas. r#šies pakeitimas ir j' taikymo panaikinimas. /eistumas atleidus nuo bausmės. /eismas nenustato G taikymo laiko.Teistumo trukmė pradedama skai7iuoti atlikus bausm2. kad vietoje bausmės jam taikomos priverčiamosios medi*ininės priemonės.r#pybą& . Teistumo už ankstesn2 nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skai7iuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąj6 nusižengimą atlikimo. taip pat jeigu teismas panaikina ši' priemoni' taikymą. viskas vėl kartojasi. kad asmuo pasveiko. 5' taikymo pagrindai. dėl kurios jie negali suprasti savo veiksm' ir paskirtos bausmės esmės. 3smuo nepakaltinamu gali tapti bausmės atlikimo metu. padariusiems nusikaltimus. ir teismas vėl turi priimti sprendimą prat0sti priemonės taikymą ar ne. kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psi*Hikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti sta*ionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis%& =% sta*ionarinį stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis psi*Hikos sveikatos prieži#ros įstaigose (taiko asmeniui.m&. teistumas išnyksta ir asmenys yra laikomi neteistais. 5os taikomos. anašumas tarp medi*inos priemoni' ir kriminalinės bausmės yra$ <% abi priemonės yra valstybės prievartos priemonės& =% taikomos nepaisant asmen'. 5eigu G taikyti asmeniui neb#tina. kuriems jos taikomos ar j' atstov' noro& >% taiko tik teismas už pavojingas veikas ar nusikaltimus. teismo taikomos nepakaltinamiems ar ribotai pakalatinamiems asmenims. bet taikant medi*inines priemones ir priži#rint jo elgesį. Teistumas pradedamas skai7iuoti nuo visų bausmių. 7ai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino. kuris kėsinosi į žmogaus gyvyb0 ar sveikatą. M? . 5os taikomos kol asmuo pasveiksta arba išnyksta jo pavojingumas. padar0s pavojingą veiką b#damas nepakaltinamas. kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psi*Hinė b#klė bei išnyksta jo pavojingumas. taip pat kaip ir bausmėmis siekiama neleisti asmeniui daryti pavojingą veiką. /eismas gali taikyti šias priverčiamąsias medi*inines priemones$ <% ambulatorinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psi*Hikos sveikatos prieži#ros sąlygomis (taiko asmeniui. P po A mėnesi' gydymo įstaiga turi pateikti teismui išvadą dėl pavojingumo ar nepavojingumo. kada asmuo (aktiškai atleidžiamas nuo bausmės %atleidimas. /ačiau j' taikymo terminas kiekvienu atveju yra ne ilgesnis kaip A mėnesiai.stebėjimą. turiniu ir teisinėmis pasekmėmis$ <% G nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką& =% ši veika nelaikoma nusikaltimu& >% priemoni' taikymas neužtraukia teistumo ir kit' pasekmi'& ?% kartasi jos skiriamos nenurodant termino. tai problem' dėl tolesnio bausmės vykdymo neatsiranda. kad jis nesupras bausmės prasmės. kur yra gydymo įstaiga.smuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol. kuriems taikomos priverčiamosios medi*inos priemonės. Iei turinti steistumą asmuo padaro naują nusikaltimąarbaudžiamąj6 nusižengimą. t. nes psi*Has. negalėjo suprasti savo veiksm' ir j' valdyti. riverčiam'j' medi*inos priemoni' taikymo prat0simas. . 2i' priemoni' taikymo terminai.

M@ .

i ii iii .