Bendroji.psichologija.2003.LT

LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS

Viktoras Justickis

BENDROJI IR TEISËS PSICHOLOGIJA
Vadovëlis

Vilnius 2003

UDK 159.9(075.8) Ju259

2003-02-21 Nr. A­134 Aukštøjø mokyklø bendrøjø vadovëliø leidybos komisijos rekomenduota Išleista Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos lëšomis Vadovëlio rengimà parëmë Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas ir Atviros Lietuvos fondas

Recenzavo: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios ir pedagoginës psichologijos katedros docentas dr. Gintautas Valickas; Lietuvos teisës universiteto Socialinio darbo fakulteto Socialinës politikos katedros docentas dr. Gediminas Navaitis

Vadovëlis svarstytas Lietuvos teisës universiteto Socialinio darbo fakulteto Psichologijos katedros 2002 m. vasario 28 d. posëdyje (protokolo išrašas Nr. 5) ir rekomenduotas spausdinti

Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø, metodiniø bei kitø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2002 m. rugsëjo 30 d. posëdyje (protokolas Nr. 2L-1) leidiná patvirtino spausdinti

ISBN 9955 – 563 – 08 – 7

© Lietuvos teisës universitetas, 2003

1. Teisės psichologija. Dalykas. Sistema. Teisė ir psichologija. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas

3

Turinys
Ávadas............................................................................................................... 6 Pirmoji dalis. Bendroji psichologija teisininkams 1. Teisës psichologija. Dalykas. Sistema Teisë ir psichologija. Jø sàveika nagrinëjant teisës taikymo problemas...................................................... 10 1.1. Teisës psichologija kaip mokslas apie psichologijos þiniø taikymà teisëje................................................................................... 10 1.2. Psichologijos ir teisës sàveikos intensifikacija. Veiksniai, skatinantys platesná teisës taikymà................................................... 15 1.3. Veiksniai, stabdantys psichologijos taikymà teisëje....................... 18 1.4. Teisës psichologija siauràja prasme. Teisës psichologija kaip savarankiškas mokslas ir mokslinio tyrimo objektas...................... 22 1.5. Teisës psichologijos struktûra. Ávairiø „teisës psichologijø“ problema............................................................................................. 24 1.6. Teisës psichologijos kaip savarankiško mokslo raidos istorija 27 1.7. Pratybos. Psichologijos þiniø taikymas teisëje................................. 33 2. Psichologinis asmenybës paþinimas. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija................................................................................ 35 2.1. Psichologijos teorijos. Jø savybës ir tarpusavio santykiai............... 35 2.2. Teisinë „praktinë“ psichologija. Jos pagrindiniai bruoþai ir santykis su moksline ir „naiviàja“ psichologija. „Naivioji“ (sveiko proto) psichologija................................................................ 43 2.3. Pratybos. Teisinë „praktinë“ psichologija....................................... 52 3. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas.................... 55 3.1. Psichikos procesai ir jø paþinimo reikšmë teisininkui.................... 55 3.2. Kaip studijuoti psichikos procesus? ................................................ 57 3.3. Biologiniai psichikos procesø „rëmai“............................................. 59 3.4. Kategorizacija ávairiuose psichikos procesuose.............................. 61 3.5. Kategorijos poveikis psichikos procesams....................................... 69 3.6. Kategorijø pasirinkimas. Atpaþinimas............................................. 73 3.7. Psichika ir problemø sprendimo algoritmai.................................... 85 3.8. Informacijos apdorojimo algoritmø pobûdis.................................. 89 4. Asmenybës savybiø psichologija............................................................... 96 4.1. Asmenybës psichologinio bruoþo samprata.................................... 96 4.2. Faktorinë analizë ir asmenybës bruoþas.......................................... 98 4.3. Faktorinë analizë ir asmenybës savybiø struktûra.......................... 101

4

PIRMOJI DALIS

4.4. Penkiø veiksniø modelis. Penketas svarbiausiø bruoþø................. 104 4.5. Asmenybës psichologinës savybës pasireiškimas. Asmenybë ir situacija. Psichologinis individo bruoþø savitarpio suvarþymo fenomenas.......................................................................................... 105 4.6. Konkreti gyvenimo situacija ir individo bruoþø savitarpio suvarþymas. Asmens bruoþo ir situacijos sàveikos teorija............. 107 4.7. Asmenybës bruoþo nukrypimas........................................................ 111 4.8. Asmenybës nukrypimø pavyzdþiai................................................... 122 Antroji dalis. Pagrindinës teisës psichologijos problemos Ávadas.............................................................................................................. 129 5. Liudininko psichologija............................................................................. 131 5.1. Ávadas. Liudininkai. Jø reikšmë ir psichologinis tyrimas................ 131 5.2. Teisinis procesinis liudininkø statusas............................................. 132 5.3. Liudininko psichologijos tyrimø istorija ir pirmieji rezultatai....... 138 5.4. Dabartiniai psichologinio liudininkø parodymø tyrimo metodai.. 141 5.5. Liudininkø parodymus veikiantys situacijos veiksniai.................... 143 5.6. Liudininko asmenybë ir jo parodymai............................................. 151 5.7. Liudininkas, sakantis netiesà. Subjektyvios tiesos išaiškinimas..... 168 5.8. Liudininko psichologijos duomenø reikšmë ir taikymas nustatant teisiniu poþiûriu svarbius faktus...................................... 175 6. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Psichologinë ekspertizë................................................................. 183 6.1. Eksperto teisës ir pareigos. Psichologinë ekspertizë...................... 183 6.2. Psichologinës ekspertizës paskirtis, ypatumai ir jos teisinis statusas............................................................................................... 189 6.3. Psichologinës ekspertizës funkcijos................................................. 195 6.4. Psichologinës ekspertizës santykis su psichiatrine.......................... 204 6.5. Kai kurios psichologiniø ekspertiziø atmainos............................... 208 6.6. Pratybos. Psichologinës ekspertizës skyrimas (dalykinis þaidimas)............................................................................................. 236 7. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu................. 237 7.1. Tikrovës rekonstrukcija (atkûrimas). Samprata............................. 237 7.2. Istorijø kûrimas kaip tikrovës rekonstrukcijos pagrindas.............. 239 7.3. Scenarijus kaip istorijos pagrindas................................................... 242 7.4. Istorijos (versijos) vertinimas........................................................... 243 7.5. Kategorizacijos, nepilnos atrankos algoritmas ir istorijø vertinimas........................................................................................... 246 7.6. Galimybë ásivaizduoti istorijà ir tikëjimas ja................................... 247 7.7. Sveiko proto postulatai ir istorijos tikrumo pojûtis........................ 249

1. Teisės psichologija. Dalykas. Sistema. Teisė ir psichologija. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas

5

7.8. Vidinis ásitikinimas istorijos tikrumu ir teisëjo motyvai. „Mastymas norais“............................................................................. 252 7.9. Pratybos. Tikrovës ávykio rekonstrukcija......................................... 254 8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis.............................................................. 255 8.1. Psichologinio poveikio samprata...................................................... 255 8.2. Psichologinio poveikio struktûra...................................................... 257 8.3. Psichologinis poveikis teisëje............................................................ 258 8.4. Psichologinio poveikio metodai....................................................... 261 8.5. Tikëjimo pagrindine versija sumaþinimas pateikiant alternatyvià. Fabuliacija.................................................................... 266 8.6. Distancijos euristika. Konkretizacijos metodas.............................. 273 8.7. Nespontaniniai (reflektyviniai) psichologinio poveikio metodai.. 275 9. Teisingumo psichologija. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai....................................................................................................... 287 9.1. Procesinis teisingumas ir subjektyvus jo vertinimas....................... 287 9.2. Pasitenkinimo procedûriniu teisingumu padariniai....................... 291 9.3. Pasitenkinimo procedûriniu teisingumu šaltiniai. Arbitro vaidmuo kaip procedûrinio teisingumo vertinimo šaltinis............ 297 9.4. Ásitikinimø dël bûdo, kurio turi bûti išspræstas konfliktas, prigimtis. Psichologiniai teisiniø ásitikinimø šaltiniai..................... 306 9.5. Procedûrø teisingumo vertinimo ir arbitro elgesio savitarpio ryšiai.................................................................................................... 312 9.6. Teismo posëdþio procedûros ir subjektyvus ásitikinimas jø teisingumu. Situacija Lietuvoje........................................................ 319 9.7. Ikiteisminio tyrimo procedûros ir subjektyvus ásitikinimas jø teisingumu. Procedûrinis teisingumas ikiteisminio tyrimo stadijoje............................................................................................... 326 Literatûra: Pagrindinë................................................................................................. 334 Papildoma.................................................................................................. 334

6

PIRMOJI DALIS

Įvadas
Šis vadovëlis pirmiausiai skirtas studentams, studijuojantiems teisæ, teisæ ir valdymà, penitencinæ, policijos teisæ. Tai Lietuvos teisës universiteto, Vilniaus, Vytauto Didþiojo universitetø, kitø aukštøjø mokyklø studentai. Taikant teisæ psichologijos þinios bûtinos. Sprendþiant teisiná ginèà labai svarbu gerai suvokti jo psichologinæ pusæ. Santuokos nutraukimas, ginèas tarp ûkio subjektø, konfliktas dël nuosavybës tarp kaimynø, ginèas tarp darbdavio ir darbuotojo – tai tik nedaugelis pavyzdþiø, kai derinant psichologinius þmoniø tarpusavio santykius panaudojamos teisinës priemonës. Átariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, tardytojas, teisëjas, ieškovas, atsakovas, liudininkas, visi kiti baudþiamojo, civilinio, administracinio ir bet kurio kito proceso subjektai yra þmonës. Dël to psichologiniai jø asmenybës ypatumai daro átakà jø elgesiui ir sprendimams proceso metu. Pagaliau psichologijos þinios svarbios kuriant ir plëtojant teisæ. Ši knyga – pirmas mûsø šalyje teisës psichologijos vadovëlis. Taèiau tai toli graþu ne pirma knyga, iš kurios teisininkas galëtø pasisemti jam reikalingø teisës psichologijos þiniø. Ypaè norëtumëme paminëti doc. G. Valicko parengtà vadovëlá „Psichologinës asocialaus elgesio ištakos“, taip pat jo kartu su doc. Suslavièiumi parengtà knygà „Socialinë psichologija teisëtvarkos darbuotojams“. Svarbus ávykis gerinant psichologijos dëstymà buvo garsaus D. Myerso psichologijos vadovëlio vertimas á lietuviø kalbà. Ši knyga teisininkui ypaè naudinga bendrosios psichologijos þinioms ágyti. Taigi šio vadovëlio tikslas jokiu bûdu nëra pakeisti viskà, kas buvo parašyta iki šiol. Juo siekiama papildyti minëtas knygas. Modulinis mokymasis. Šis vadovëlis sudarytas pasitelkus modulinio mokymosi elementus. Jis gerokai skiriasi nuo kitø mokymo priemoniø, su kuriomis studentas ápratæs dirbti. Mat áprasti vadovëliai apsiriboja tuo, kad tam tikra tvarka išdësto tam tikrà medþiagà. Studento vaidmuo šiuo atveju pasyvus. Jis turi pateiktà medþiagà išmokti. Vadovëlis yra „mokytojas“, studentas – pasyvus „mokinys“. Mokymosi psichologijos tyrimai nepalieka jokiø abejoniø – pats neefektyviausias mokymosi bûdas yra tiesiog skaityti vadovëlá ir bandyti atsiminti, kas ten parašyta. Mokymasis turi bûti aktyvus. Prieš susipaþástant su tam tikra vadovëlio dalimi reikia suvokti jo skaitymo tikslà, tvarkà, þinoti, á kuriuos klausimus bûtina atsakyti. Moduliniu pagrindu parengtas teisës psichologijos vadovëlis kitoks. Èia studentui skiriamas aktyvus vaidmuo – jis pats sau mokytojas. Jam pasa-

nesugeba susidoroti su tolimesne ir nesupranta prieþasties. darbas su moduliniu vadovëliu iš pradþiø gali atrodyti šiek tiek neáprastas. Taigi priemonës þinioms pasitikrinti leidþia studentui išvengti tos iliuzijos. jis. patogiau. uþdaviniai. Norint pasitikrinti pakanka perþvelgti atitinkamà modulá. nurodomos priemonës jiems pasiekti. kurá reikia panagrinëti. bet ir labai jam reikalingo mokymosi meno. jis greitai ásitikina. Kartais studentui. kiek jau priartëta prie mokymosi tikslo. kad toks vadovëlis moko studentà ne tik teisës psichologijos. kad viena svarbiausiø nesëkmingo mokymosi prieþasèiø yra mokymosi metu kylanti „þinojimo“ iliuzija. kurá reikia sugebëti išspræsti ir pan. Pavieniai moduliai sujungti á modulinæ programà (þr. Mokymosi vienetas vadovëlyje yra modulis. kurso programos moduliø paveikslus). ko jis turi siekti. Toks vadovëlio pobûdis leidþia gerokai padidinti mokymosi efektyvumà. kitais – ásivaizduoti tam tikras psichologines bûsenas.1. kad mokytis iš tokio vadovëlio yra lengviau. Savikontrolës priemonës gali bûti klausimai. tinkamai nesupratæs ankstesnës medþiagos. b) šios medþiagos mokymosi tikslai. organiškai diegti moderniausius pedagogikos metodus. Jis sudaro studentui galimybæ savarankiškai kelti mokymosi tikslus. Tai gali bûti mokomasis tekstas. atrodo. apie kurias pasakojama vadovëlyje. . Teisės psichologija. á kuriuos reikia atsakyti. Studentui. Pedagoginiai tyrimai rodo. kurià reikia išanalizuoti. Sistema. suvokti. Pateikiami pratimai. kurie padeda geriau ásisavinti mokymosi medþiagà. taip pat sudaromos galimybës paèiam nustatyti. geriau kontroliuoja mokymosi procesà. kas jau išmokta. pasirinkti tinkamus metodus. Dalykas.. c) patarimai arba nurodymai. Taèiau. Labai svarbu ir tai. praktikos atvejis. sudaro galimybæ mokymo procesà kompiuterizuoti. kad suprato gerai ir gali þengti tolesná þingsná. kuris iš tikrøjø mokomàjà medþiagà suprato iš dalies ar neteisingai. arba atpaþinti tam tikrus psichologinius reiškinius (mokymosi tikslai nurodomi po modulio pavadinimo). o ko dar reikia mokytis. Šie tikslai gali bûti labai skirtingi: vienais atvejais studentui keliamas tikslas išmokti tam tikrà sàvokà. ádomiau. Studentui pasakoma. d) pateikiamos savikontrolës priemonës. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 7 komi kiekvieno skyriaus ir poskyrio pedagoginiai tikslai. Þengæs tà þingsná. pripratusiam prie tradiciniø vadovëliø ir tradicinio mokymosi bûdo. galima detaliau susipaþinti su kursu. kurá reikia išnagrinëti ir pan. lentelë. kaip pasiekti mokymosi tikslø. išmokæs nesudëtingos darbo su juo technikos. Modulá sudaro: a) tam tikra mokymo medþiaga. skatina aktyvø ir probleminá mokymàsi. Teisė ir psichologija.

geriau susieti jà su kasdienine savo praktika. protas. kurias sugalvojote prieš pradëdami skaityti šá modulá. Pavyzdþiui: 1.1. (Pavyzdþiui. DALYKAS. 1. Dabar perskaitykite 1.8 PIRMOJI DALIS Programà (ir visà parengtà kursà) sudaro atskiri moduliai. aprašymai. Tai nurodymai. modulis). kitas tæsia ar keièia já. ir patys sau atsakykite á klausimà: kokias psichologijos taikymo galimybes numatëte. kad galëtumëte gerai ir greitai ásisavinti modulá.1. Šiø uþduoèiø derinys padeda jums nepalyginti giliau suprasti problemà. išdëstytà modulyje. Naudojantis programa reikia þinoti. vaizduotë ir pan. 1. modulá „Teismo psichologija kaip mokslas apie psichologijos þiniø taikymà teisëje“ pateikta uþduotis: „Prieš skaitydami šá tekstà pabandykite patys ásivaizduoti situacijas. TEISË IR PSICHOLOGIJA. (Pavyzdþiui. tiek kursà atsisakyta áprasto modulinëje literatûroje begalinio þodþio „modulis“ kartojimo prieš modulio numerius. 1. kai kuriant. . viename dëstoma uþduotis. numerá. kad skaièiø su taškais kombinacija yra modulio pavadinimas. Moduliø komentarai daþnai yra susijæ.1. Ypaè atkreipkite dëmesá á moduliø metodinius komentarus. Jie þymimi skaièiais. modulis. uþduotys studentui. modulis. Þinokite. kokiø nesugebëjote numatyti. kuriam jis priklauso. kaip studijuoti modulá. 1.1. Pirmasis nurodo aukšèiausio lygio modulio. taikant.1.1. Pavyzdþiui. Teismo psichologija kaip mokslas apie psichologijos þiniø taikymà teisëje. STRUKTÛRA. prieš 1. JØ SÀVEIKA NAGRINËJANT TEISËS TAIKYMO PROBLEMAS. Aukšèiausiojo lygio modulis þymimas vienu skaièiumi su tašku. pratybø ir pan. kurá dabar skaitote). Perskaitæ šá modulá gaunate kità uþduotá: Prisiminkite psichologijos taikymo teisëje galimybes. Þemesnio lygio modulis þymimas dviem skaièiais. Dëstant tiek programà. modulio tekstà“. TEISMO PSICHOLOGIJA. naudojant ar vykdant teisæ gali bûti naudinga psichologija. Skaitykite já atidþiai. Pasistenkite sugalvoti ne maþiau kaip 20. antras – jo paties numerá. Jums bus ádomiau ir dël to (kaip rodo psichologijos tyrimai). Pavyzdþiui: 1. kad tokiø situacijø labai daug. surinktus kursyvu (kaip tekstas. kad šiai problemai suprasti bus daug efektyviau panaudoti Jûsø atmintis. Taigi þinokite. jo mokymosi tikslai. kad šis kursyvu surinktas tekstas labai svarbus.

Dalykas. Teisė ir psichologija. Teisės psichologija.1. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 9 Pirmoji dalis psichologija teisininkams Bendroji . Sistema.

sugebëti apibûdinti pagrindinius etapus. Išmanyti teisës psichologijos struktûrà (iš kokiø daliø ji susideda). Sugebëti apibûdinti jos potencialaus ir realaus objekto skirtumus. Suvokti teisës psichologijos objektà. Ávairios teisës psichologijos sampratos: „psichologija ástatyme“. kliudanèius psichologijà taikyti teisëje. skatinanèius platesná psichologijos taikymà teisëje. TEISËS PSICHOLOGIJA. Teisës psichologija kaip mokslas apie psichologijos þiniø taikymà teisëje Šiame modulyje kalbama apie santykius tarp teisës ir psichologijos.10 PIRMOJI DALIS 1. taikant. Þinoti ir sugebëti apibûdinti veiksnius. Išmanyti teisës psichologijos raidos istorijà. 1. Daugiausia dëmesio skiriama psichologijos taikymui teisëje. „psichologija ir ástatymas“. Prieš skaitydami šá tekstà pabandykite ásivaizduoti situacijas. TEISË IR PSICHOLOGIJA.1. naudojant ar . „ástatymo psichologija“. Suprasti skirtumà tarp teisës psichologijos plaèiàja prasme (kaip taikomojo mokslo) ir teismo psichologijos siauràja prasme. JØ SÀVEIKA NAGRINËJANT TEISËS TAIKYMO PROBLEMAS !!! Tikslai !!! Suprasti santyká tarp psichologijos ir teisës mokslø. DALYKAS. Þinoti ir sugebëti apibûdinti veiksnius. kai kuriant. SISTEMA.

išaiškinantis ir aprašantis teisines problemas. kurioms sëkmingiau spræsti reikia taikyti psichologines þinias. daugelis atskirø šakø. inþinerijà. kurioms spræsti panaudojami šio mokslo duomenys. vykstanèius kuriant. Teisės psichologija. kad tokiø situacijø labai daug. ir kitam bûdinga sudëtinga struktûra. ir kitas uþima savo tvirtà pozicijà mûsø praktiniame gyvenime. Tiek psichologija. Teisës psichologija (plaèiàja prasme) ir yra mokslas. Dalykas. ryšá galime kalbëti. Teisë taip pat pasiþymi šakø ir pašakiø gausumu. Dabar perskaitykite 1. Jo ribos yra nulemtos istorijos. Realus yra daug siauresnis. tiek teisë yra labai platûs mokslai. pošakiø. kurios išvados vienoje ar kitoje situacijoje negalëtø bûti naudingos ir netgi bûtinos sëkmingai sprendþiant teisinæ problemà. organizuojant justicijos veiklà ir pan. kai tos psichologinës þinios gali bûti labai svarbios sprendþiant bylà. gali bûti ar turi bûti toks bendradarbiavimas tarp teisës ir psichologijos? Ko gero. Kad ir kokià psichologijos šakà pasirinktumëme: pedagogikà. taikant ir vykdant teisæ. efektyviau sprendþiamos pasitelkus psichologijos þinias. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 11 vykdant teisæ gali bûti naudinga psichologija. Teisė ir psichologija. modulio tekstà. vystymosi ir pan. kur kuriant ir taikant teisæ. specialisto dalyvavimas. Koks platus yra. temø. vykdant ir naudojant jà nebûtø taikytinos psichologijos þinios. krypèiø. Þinokite. kuriant teisiná aktà. kai tam tikrai teorinei ar praktinei problemai spræsti reikia taikyti kità mokslà (þinios. Ir vienam. Yra svarbiø praktiniø problemø. nepavyktø rasti tokios psichologijos šakos ar netgi atskiros temos. nagrinëjanti psichologinius procesus. . sugalvoti ne maþiau kaip 20. specialûs tyrimai). ûkio ir ekologinæ – visur aptiksime problemø. psichologijà. Sistema. Apie šiø mokslø bendradarbiavimà. nagrinëjantis realø ir potencialø psichologiniø þiniø taikymà. Kiekvienas iš jø – ilgo vystymosi rezultatas. naudojant. policijos ir valdymo. jos priklauso nuo psichologø ir teisininkø abipusio supratimo ir daugybës bendradarbiavimo problemø sprendimo (daugelá iš jø aptarsime vëliau).1. nesunkiai nustatysime realià ar potencialià situacijas. Ir vël neámanoma rasti tokià.1. kurios geriau. Potencialus psichologijos taikymas iš tikrøjø neturi ribø. Kad ir kokià teisës šakà pasirinktume: civilinæ ir kanoninæ. Pasistenkite. Pagaliau ir vienas. Teisės ir psichologijos sąveika Teisës psichologija daþniausiai suprantama kaip psichologijos ir teisës šaka.

ir baudþiamoji. Teisinei problemai spræsti gali prireikti inþinerijos. ir pateikti reikalingas þinias. Psichologijos þiniø taikymas teisëje. apibûdinantis tokià mokslø sàveikà – taikomasis mokslas. kad tai tikrai atskira teisës šaka. psichologijos ir bet kokios kitos srities þiniø. kad aukštosiose mokyklose skaitomi kursai. Taèiau vargu ar galima sakyti. „aptarnavimo“ funkcijà. Jos nustato verslo veikimo teisines sàlygas. Kartu kiekviena jø tik iš dalies taikoma tai darant. ir mokesèiø. pedagogikos. Psichologija èia atlieka pagalbinæ. ir tarptautinë teisë. Visos šios teisës šakos vienu ar kitu poþiûriu reguliuoja verslà. ir administracinë. kurios vienu ar kitu poþiûriu naudingos kitam. santykis tarp šiø mokslø ypatingas. kurioms spræsti reikalinga psichologija. kad toks dalykas egzistuoja. verslo teisë. Tai reiškia. ji stengiasi nustatyti teisines problemas. Þinome. Sugalvotas specialus terminas. Taikomojo mokslo pavyzdys yra. tarkime.12 PIRMOJI DALIS Potencialiai taikytina Realiai taikoma Potencialus psichologijos žinių taikymas teisėje 1 pav. rengiami specialistai. Kaip geras padëjëjas. Verslo teisë – tai „visko po truputá“: ir civilinë. Jis reiškia ávairiausias vieno mokslo þinias. kad kiekvienos tam tikros (bet toli . Santykis tarp potencialaus ir realaus taikymo Psichologija kaip taikomasis mokslas Kai psichologija taikoma teisinëms problemoms spræsti. rašomi vadovëliai.

Matematikai. kodël gaunamas reikalingas rezultatas. Ne taip lengva sutarti psichologams. Kalbant apie teisës psichologijà plaèiausia šio þodþio prasme turimos omenyje psichologinës þinios. Lygiai taip pat yra ir su teisës psichologija. Taikant ávairiø mokslø išvadas teisëje vyrauja „know how“ principas. Du psichologai ekspertai spræsdami tà patá klausimà gali prieiti visiškai skirtingas išvadas. teisinius jø nariø santykius – sudaro verslo organizavimo šerdá. matematikos þinios. bet nebûtina giliai suprasti. kiekvienoje iš jø aptariame psichologijos taikymo galimybes ir problemas. medicinos. Sistema. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 13 graþu ne visos) normos svarbios verslui. Jiems neádomu. Psichologui ypaè tinka þymaus advokato Koni þodþiai. Teisės psichologija. fizikos. Taèiau psichologijos atveju toks santykis daþnai neámanomas. Beveik kiekvienu klausimu skirtingi psichologai gali teikti skirtingas išvadas. labai svarbûs organizuojant verslà. kuriø prireikia sprendþiant svarbiausias teisines problemas. Situacija iš esmës skiriasi nuo to. Pavyzdþiui. bausmës vykdymo ir t. kad galëtø sëkmingai vaþinëti. kuriam nereikia automobilio konstrukcijos ir gamybos þiniø. reguliuojantys tëvø pareigas maþameèiø vaikø atþvilgiu. Psichologijos žinių taikymo teisėje ypatumai Teisë intensyviai panaudoja ávairiausiø mokslø þinias. fizikai. vargu ar civilinio kodekso straipsniai. kaip teismo procese panaudojamos ávairiausiø kitø specialistø þinios. Jie prašo suteikti nurodymø.1. . skirianèiø jà iš kitø. Pavyzdþiui baudþiamojo proceso psichologijos pagrindas yra šio proceso stadijos. kodël taip reikia pasielgti. Tà patá galima pasakyti ir apie baudþiamàjá ástatymà. chemikai daugeliu teismui svarbiø klausimø sutaria. Kalbame apie tardymo psichologijà. reguliuojantys ámoniø organizavimà ir veikimà. psichologijas. t. „Kol ekspertas vienas – jis išdidus kalnø erelis. Taigi ávairios teisës šakos vienaip ar kitaip dalyvauja nustatant verslo teisines sàlygas. pasakyti apie ekspertà apskritai. Dalykas. kaip taikyti. Psichologija – tik vienas iš teisëje taikomø mokslø. Neretai teisininkai (taip pat ir kitø specialybiø atstovai) siekia panašiu bûdu sieti savo darbà su psichologo darbu. Dël to šio mokslo vidinë struktûra daugiausiai atkartoja teisës apskritai ir atskirø teisës šakø struktûrà. Teisė ir psichologija. Taèiau egzistuoja principiniø dalykø. Verslui svarbi tik tam tikra baudþiamøjø ástatymø dalis. Pasitelkiant tokiø mokslø þinias teisininkui pakanka þinoti tik. Taèiau kiti straipsniai. Teisininkas tokiu atveju panašus á vairuotojà. Nagrinëjant vienà po kitos tas stadijas. kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. teisminio nagrinëjimo. Vienokioje ar kitokioje teisës taikymo situacijoje naudingos ar net bûtinos chemijos.

Neámanoma atrasti psichologijos þiniø. Nëra nei vienos teisës šakos. su tiksliø metodikø trûkumu. pamatysime. kad vienas. Nieko nuostabaus. vaidmeniu. teisiniai paproèiai. Atsakykite patys sau á klausimà: kokias psichologijos taikymo galimybes þinojote dar prieš pradëdami skaityti. Kad sugebëtø teisingai ávertinti psichologinius árodymus. Taèiau tai nenulems galutinës jo nuomonës tuo klausimu. Tam jis turi turëti bendrøjø (fundamentalesniø) psichologijos þiniø. atlikæs aibæ testø ir kitokiø tyrimø. nutraukiant santuokà ir sprendþiant klausimà. Tam tikslui labai svarbus vaiko interesø apibrëþimas. su kuriuo iš tëvø liks vaikas. ir palyginkite su tuo. kiek realiai taikomos psichologijos þinios. Psichologijos taikymo teisėje ribos Anksèiau minëjome. kurios problemoms spræsti negalëtø bûti panaudotos psichologijos þinios. paskatins atkreipti dëmesá á naujus esminius momentus. nustatyti. Dël to riba. dideliu asmeninës psichologo patirties. Tarkime. teismø praktika ir daugelis kitø momentø. Jam tenka tai daryti situacijoje. Prisiminkite psichologijos taikymo teisëje galimybes. kas sudaro tuos interesus. nes tai pagilins vaiko interesø supratimà. Kitas gi gali atlikti ne maþiau tyrimø ir pateikti priešingà išvadà. besiplëšantys dël bet kokio klausimo gaidþiai“. kurios leistø jam palyginti skirtingus poþiûrius. turime vadovautis vaiko interesais. kad vaikà reikia palikti su tëvu. kà suþinojote apie šio mokslo taikymà.14 PIRMOJI DALIS Kai tik pasirodo kitas – prieš mus du ambicingi. kurias sugalvojote prieš pradëdami skaityti šá modulá. nesuprantantys vienas kito. Teisëjui keliama uþduotis eksperto parodymus byloje vertinti kaip árodymà. fundamentaliø psichologijos þiniø reikia ir tardytojui bei gynëjui.Taèiau panagrinëjæ. intuicijos ir pan. o kokias suþinojote tik dabar. kad jos taikomos toli graþu ne visais atvejais. prieis išvadà. kiek kiekvienas iš jø atitinka bendruosius psichologijos mokslo reikalavimus. kad galimybës psichologijos þinias taikyti teisëje neribotos. kai tarp psichologø vyksta ginèiai dël to. Já patikslinti kai kuriose bylose neretai pavedamas psichologui ekspertui. ir kiekviena psichologijos mokykla siûlo savo supratimà ir savo nustatymo budus. Tas nuomoniø skirtumas susijæs su psichologijos teorijø daugybe. Realø psichologiniø þiniø panaudojimà nulemia teisës ir psichologijos išsivystymas vienoje ar kitoje šalyje. Jà teisëjas turi susidaryti savarankiškai. skirianti potencialø nuo realaus psi- . kai bûtø galima. Susipaþinti su ávairiomis nuomonëmis teisëjui bus neabejotinai naudinga. kurios negalëtø bûti panaudotos vienokioje ar kitokioje teisës taikymo situacijoje.

o dël to. skirtinga kiekvienoje šalyje.2. Taip yra ne dël to. Sakykime. kurie tam trukdo. reikia suinteresuoti. O dabar perskaitykite modulá. ir kaip já paskatinti pasielgti taip. siekiant nustatyti. kad tiesiog dar nëra tokiø ekspertiziø atlikimo praktikos. tiek Lietuvoje. Teisė ir psichologija. Teisės psichologija. Šiomis sàlygomis psichologijos vaidmuo didëja. Èia lemia nurodymai iš viršaus. reklamos specialistams – kaip padidinti reklamos poveiká pirkëjui. Lietuvoje tokia ekspertizë dar neskiriama. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 15 chologijos þiniø panaudojimo. kaip jiems elgtis. Psichologai aiškina automobiliø gamintojams. tuo maþiau joje psichologijos? Ar teko susidurti su nuomone. Negalime jo priversti. Laikui bëgant panašios psichologinës ekspertizës taps kasdienybe. kad bûtø nesuprantama teisiø išaiškinimo svarba. 1. ko þmogus nori. Taèiau Jungtinëse Valstijose gali bûti paskirta psichologinë ekspertizë. Išnagrinësime veiksnius. tiek JAV asmuo gali turëti psichologiniø prieþasèiø. skatinanèius platesná psichologijos þiniø taikymà teisëje ir tokius. Þmogus pats sprendþia. Asmens pareiga – paklusti. politikui – kaip kurti politiná ávaizdá. trukdanèiø jas suprasti. Demokratinëje visuomenëje atsiranda ir pleèiasi pasirinkimo laisvë.1. skatinantys platesná teisës taikymà Ar teko girdëti nuomonæ. Veiksniai. Drauge riba tarp potencialaus ir realaus psichologijos taikymo teisëje pasistûmës platesnio taikymo link. gamybos organizatoriui – nuo kokiø veiksniø priklauso darbuotojø motyvacija ir pan. kaip reikia. Psichologijos ir teisës sàveikos intensifikacija. ar asmuo pakankamai suprato savo teises. . Tiek Lietuvoje. tiek JAV suimant asmená jam turi bûti išaiškintos jo teisës. kaip jam pasielgti. Sistema. kad visuomenës ir teisës progresas siejamas su psichologijos reikšmës teisëje maþëjimu? Pagalvokite. Þmonës renkasi. Psichologas padeda geriau suprasti. Dalykas. kad kuo geresnë teisë. kiek pritartumëte tokiai nuomonei. kaip turi atrodyti mašina ar lëktuvo salonas. Visuomenės demokratizacija Totalitarinëje visuomenëje psichologas nereikalingas. ir kokios psichologinës aplinkybës trukdë jam tai padaryti.

Policija persiorientuoja á paslaugos ideologijà. ir tolimesniam jo vystymuisi ir likimui. Vokietijos ástatymø leidëjai tiesiog reikalauja. Psichologijos pozicijos sustiprëjo XIX amþiuje. vis labiau siekiama suprasti ir atsiþvelgti. á jo teisiø uþtikrinimà. Psichologijos pozicijas dar labiau sustiprino teisinis pozityvizmas. kreipiantis á tarpininkà ir pan. kad bausmë individui duotø naudos. Kol bausmës tikslas buvo atlyginti nusikaltëliui. ir jo pasitenkinimas ar nepasitenkinimas jos veikla tampa vienu svarbiausiø policijos veiklos kriterijø.16 PIRMOJI DALIS Nieko nuostabaus. Kada teisme ar tardytojo kabinete pasirodo psichologas. kad nuoseklus ástatymo taikymas pats savaime sumaþina nusikalstamumà ir gerina teisëtvarkà. Taèiau tik pradëjus taikyti šá kriterijø aiškëja. koks sudëtingas reiškinys yra pasitenkinimas. nukenksminti já. kad joms svarbiausia ne vienoks ar kitoks sa- . Dar viena dabartinës baudþiamosios teisës tendencija – persiorientavimas á paslaugos idëjà. Psichologø dabar esama visur. Didëja individo vaidmuo. nes bûtent pilietis apmoka policijos darbà. koká poveiká bausmë turës nusikaltëlio asmenybei. neleisti padaryti tolimesniø nusikaltimø. kà jis ten veikia. Siekiama. Taliono principas „akis uþ aká“ ágyvendinamas ir be psichologijos. nieks neklausia. Visi supranta – atëjo tokie laikai. metant monetà. Dabartinės teisės humanizacija Dabartinë teisë tampa vis labiau orientuota á þmogø. ginèas turi bûti išspræstas burtø keliu. apsaugoti teisës pasiekimus – psichologija buvo nelabai reikalinga. koká didelá vaidmená jam susiformuoti vaidina psichologiniai procesai. kai È. Teisės persiorientavimas į derybas. Kriminologiniai tyrimai „sutriuškino“ ásitikinimus. Taèiau jeigu nepavyks susitarti. į santykių reguliavimą Vienoje sutartyje tarp dviejø ûkio subjektø buvo átrauktas toks punktas – visi ginèai sprendþiami derybø keliu. Daugelyje šaliø nepilnameèiø teisëje pabrëþiamas auklëjimo momentas. kad teisëjas pagalvotø. kad ir teisëje psichologija vaidina vis didesná vaidmená. Bekario dëka teisës tikslu buvo pripaþintas sulaikymas. Abi šalys pripaþino. Šis iš pirmo þvilgsnio keistas sutarties punktas iš tikrøjø buvo gana logiškas.

Sistema. verèianèius šalis elgtis vienaip ar kitaip. sakykime.1. Ástatyme atsiranda vis daugiau nusikaltimo sudëèiø. Teisės psichologija. Bet jeigu Jûs nesate sau priešas – geriau susitarti þmoniškai“. kad tik mano priešui bûtø dar blogiau! – tada galima bylinëtis. specialiø derybininkø pastangomis. Baudþiamojoje teisëje greitai plëtojasi privataus kaltinimo institutas. advokatø. Dalykas. Jeigu teisininkas dirba. kad derybos. kodël jis to nori ar nenori. Aišku. ir kitai šaliai yra daug didesnë vertybë negu vieno ar kito ginèo tiesioginis rezultatas. tobulinimo árankiu. kaip jie vertina ávairius klausimus. JAV iš 100 ginèø. suprasti. teisëjà. motyvacija. poþiûrius á ávairiausius klausimus. kad teisininkas turi bûti geras psichologas ir geras derybininkas. tradicijas. mieste. kiek jis paþástà Maišiagalos þmones. Ne vi- . kaip stimuluoti já pasielgti tam tikru bûdu. ko jiems iš tikrøjø reikia. jo profesinë sëkmë labai priklauso ir nuo to. kuriø bûsimasis teisininkas negali gauti besimokydamas aukštojoje mokykloje. Maišiagaloje. Tai þinios. pasirinkimas. bendraudamas su þmonëmis. kur byla gali bûti iškelta tik paties nukentëjusiojo iniciatyva. Esant tokiam poþiûriui. bet lokaliniø þiniø jis ásigis tik keletà metø padirbëjæs tam tikroje vietoje. suprasti savo klientø motyvus. Tai þinios apie šio rajono ar miesto þmoniø santykius. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 17 vitarpio ginèo sprendimas. Ikiteisminiai ginèø sprendimai pasiekiami paèiø dalyviø. sprendimø priëmimas – visa tai psichologijos sritis. siekdamos sprendimø vis labiau pasitiki savo paèiø pastangomis. o tai. Lokalinių žinių vaidmuo Vis labiau suvokiama teisininko vadinamøjø lokaliniø þiniø reikšmë. Teisė ir psichologija. spræsdamas jø problemas. kad ginèas bûtø kaþkaip išspræstas ir išgelbëtas susiformavæs bendradarbiavimas. Ginèo šalys vis maþiau vilèiø sieja su teismu. sàmoningus ir pasàmonës stimulus. prokurorà. savitarpio pasitikëjimas ir vienai. tik maþiau kaip vienas pasiekia teismà. susitarimai vis daþniau tampa svarbiausi. Baigusio universitetà teisininko teisës þinios gali bûti labai geros. Šis vystymasis atsispindi ir teisëje. Nusistovëjæ ûkiniai santykiai. Amerikieèiø advokatai sako savo nuolatiniams klientams: „Jeigu Jûs piktas ir vadovaujatës principu: tegul man bus blogai. Aišku. derybos. ambicijas. kiek jis sugeba kalbëti su jais. ginèas vis labiau tampa santykiø vystymo. Lokalinëmis vadinamos þinios apie teisës taikymo aplinkybës tam tikrame rajone. kuriuos galëtø nagrinëti teismas. verslininkà. Kodël þmogus gali norëti pasinaudoti privataus kaltinimo teise. Dël to teisminis ginèo sprendimo bûdas vis labiau vaidina „atsarginës instancijos“ vaidmená.

jø charakteriai. Atsiþvelgiant á tai. Dar kartà perþvelkite perskaitytà tekstà. kur mokslas mokamas ir daug dalykø pasirenkamø. kokie bûna þmonës. apie þmones ir jø santykius. Psichologijoje studentai ieško trûkstamø þiniø apie save ir kitus. kiek reikšmingø veiksniø skatina teisës ir psichologijos integracijà. 1. bet tik gerai juos suprantant. kad teisë ir psichologija tiesiog „puls . kuriant šeimà) tenka priimti bûtent gyvenimo pradþioje. kurie sutampa su jûsø nuomone. jûsø nuomone. Tai dar labiau sustiprina domëjimàsi psichologija. labiausiai trukdo psichologui ir teisininkui suprasti vienam kità? Sudarykite šiø kliûèiø sàrašà. Studentø teisininkø susidomëjimas psichologija kyla ne tik dël jauno jø amþiaus. Gyvenimo paradoksas. konfliktai. su kuriais nesutinkate.3. kaip jie ásivaizduoja ávairiausias situacijas ir pan. Studentų įtaka Didelë jëga pleèiant psichologijos dëstymà buvo studentai. antipatijos. visuomenës veikëjais. Universitetuose. Dauguma studentø – jauni þmonës. bûtø galima tikëtis. daugiausiai pasako. ir tuos. galima jiems kà nors paaiškinti. kad studijuodamas teisës psichologijà studentas gauna þiniø apie teisës veikimà. jiems apskritai ádomûs þmonës. Teisininkai iš prigimties yra psichologai. konfliktai. stabdantys psichologijos taikymà teisëje Kas. Psichologija domina studentus ir kitais atþvilgiais. Psichologija yra mokslas. Perskaitykite modulá. kad itin svarbius gyvenimo sprendimus (renkantis profesijà. Paþymëkite punktus. kai patirties maþiausia. simpatijos.18 PIRMOJI DALIS sada šie jø poþiûriai teisingi. Veiksniai. Ne tik dël to. Dël to gana greitai auga profesionaliø teisininkø susidomëjimas psichologija. átikinti ir pan. kà tik áþengæ á savarankiškà gyvenimà. kuris daugiausiai padeda teisininkui suprasti kitus þmones. jø santykiai. teisës psichologijà renkamasi labai daþnai. meilës. Neatsitiktinai tiek daug teisininkø tampa rašytojais.

Štai dël ko teisë yra tokia palanki dirva psichologinëms hipotezëms ir idëjoms“. New York: Springer Verlag. K. Kaip jie veikia. Skirtingas asmenybės suvokimas Kas sakoma apie þmogø baudþiamosios teisës vadovëlyje? Kad ir kokià teisës šakà rinktumëtës. visur remiamasi „laisvos valios ir atsakomybës“ prezumpcija. kuri yra svarbiausias visuomenës instrumentas þmoniø elgesiui kontroliuoti.) parašë straipsná ádomiu pavadinimu: „Teisë kaip taikomosios psichologijos šaka“ (Law as a Branch of applied Psychology). . kai aš maniau. Teisės psichologija. S.. viso labo. nusakanti individo „super–ego“ ir „ego“ veikimà. Daugumoje psichologijos teorijø ši sàvoka nepripaþástama. tai aišku. po pietø – viena teisës. bet nuo jo emociniø santykiø su tëvais ankstyvojoje vaikystëje. Viena svarbiausiø dabartiniø teorijø – biheiviorizmas teigia. sudëtinë psichologijos dalis. þmogus neþino tikrø prieþasèiø. Suartëjimas vyksta pakankamai sunkiai ir lëtai. S. Diamondas. Sistema. Teisė ir psichologija. kad teisininkai mes kitus reikalus ir sës studijuoti psichologijà. kad teisë – tai. Harry Crombagas (1994 m. Taip nëra.1. tiksliau jø sistema. garsiojo teisës psichologijos vadovëlio ávade1 rašo: „buvo puikios dienos. 1 Handbook of Psychology and Law / Ed. Valios laisvë nebuvo pripaþinta ir átakingiausioje dabartinës psichologijos teorijoje – kognityvinëje psichologijoje. kad þmogaus elgesys labiausiai priklauso nuo mokymosi procesø: þmogus elgiasi taip. Nemaþà vaidmená psichoanalizëje vaidina pasàmonës koncepcija. kas teisës dogmoje vadinama laisvàja valia ir atsakomybe (atsirandanèia valios laisvës sàlygomis). Tai liudija. kad rengiant teisininkà ryte bus dvi psichologijos paskaitos. 1992. kodël elgiasi vienaip ar kitaip. Dalykas. kad tai. kaip yra suprogramuotas. kad teisëjas bus diplomuotas psichologas ir pan. iš tikrøjø yra teisinë fikcija. teismo psichologijos patriarchas ir gyvas klasikas. kompiuteris neturi valios laisvës. Kita psichologijos teorija – psichoanalizë teigia. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 19 viena kitai á glëbá“. Kadangi psichologija yra mokslas apie þmoniø elgesá. by Kagehiro D. Ji taip pat nesuderinama su laisvos valios koncepcija. Pagal pirmàjà. Aišku. Jis veikia taip. pagal antràjà – puikiai þino. Paminësime kai kuriuos iš jø. kaip yra išmokytas. priklauso ne nuo paties individo. kad egzistuoja stabdþiai. kad jos sudëtinë dalis yra teisë. Remiantis ja þmogaus psichika suprantama kaip galingas kompiuteris. Laufer W.

Teorijų gausa Skirtingai nei daugelyje techniniø mokslø. kad kaltinamasis kaltas ar nekaltas. Esama daug teorijø. Pasak jos. Bet koká psichologiná teiginá galime teigti tik su kaþkokia tikimybe. tuo sunkiau já teisti ir smerkti. tiek paties þmogaus specifikà. Paprastai galimas tik vienas iš dviejø sprendimø: kaltas arba nekaltas. labai svarbu suprasti procesus. Teismas reikalauja. Teisinis màstymas ir ypaè sprendimai dichotominiai: kaltas ar nekaltas. Pavyzdþiui. bet ir prieštarauja vienas kitam. pakaltinamas ar nepakaltinamas. Toks poþiûris dabartinei teisei nebûdingas. iš kuriø kiekviena gali kitaip interpretuoti dominanèius teismà reiškinius. jo asmenybës vystymàsi ir pan. Sunkumai atliekant svarbiausių teisės sričių tyrimus Norëdami gauti þiniø apie psichologinius procesus. koká ir kaip já suformavo šeima. kaip paveikë aplinkybës ir pan. kad šie mokslai ne tik skirtingi. psichologai patiria rimtø kliûèiø. Sunku paminëti bent vienà psichologijos išvadà. kad tai gerokai kliudo psichologijos išvadas taikyti teisëje. kad þmogus yra toks ir pasielgia taip.20 PIRMOJI DALIS Nemaþai þmoniø mano. Teisës dogma operuoja „vienintelës tiesos idëja“. Tuo daugiau jauèiame. tai visiškai normalu. galëjo priimti dar treèià variantà: „Nekaltas. turime. sutartis galioja ar negalioja ir pan. reiškinys negali turëti daugelio paaiškinimø. vykstanèius taikant teisæ. Aišku. Kuo daugiau psichologinës ir kitokios informacijos apie þmogø. Þiûrint iš metodiniø dabartinës psichologijos pozicijø. Labai svarbu ištirti psi- . vykstanèius teismo pasitarimo kambaryje. atspindi tiek modernià mokslø apie þmogø (postmodernizmas). bet turi bûti ir toliau átariamas“. o jis gali pateikti tik daugelá. Psichologinis màstymas yra visai kitoks – statistinio ir tikimybiø pobûdþio. logika. psichologijoje nëra vientisos teorijos. kad psichologas pateiktø vienà reiškinio išaiškinimà. kuri teisinga 100 proc. Skirtingas mąstymas. gyvenimas. išvadų pobūdis Rusijos carienës Jekaterinos Antrosios laikais teismas be sprendimo.

Taèiau negalime trukdyti parlamento darbà. Taigi yra nemaþai srièiø. Iš tikrøjø. senovës Spartoje já skatindavo. Taèiau jø teisë gali labai skirtis. Ástatymas apsaugo nuo tyrimø tardytojo bei kvotëjo veiklà (tardymo paslaptis). Humanizuojant teisæ. dalis stabdo psichologijos taikymo išplëtimà. Tarybø Sàjungoje uþ homoseksualizmà buvo grieþtai baudþiama. dvi kaimyninës šalys gali bûti visiškai vienodo ekonominio išsivystymo lygio. Taèiau pagrindinë tendencija visgi vyksta išplëtimo link. o teisë – apie tai. vis sëkmingiau sprendþiamos minëtos psichologijos taikymo problemos ir vis daþniau psichologijos þinios panaudojama sprendþiant teisës problemas. klausimà. kas ji turi bûti.1. Svarstydamas. Be to. Kelsenas. Teisės psichologija. bûdais. o dabartinëse Vakarø šalyse á já þiûrima gana indiferentiškai. Perþiûrëkite ir papildykite psichologø ir teisininkø savitarpio nesupratimo problemø sàrašà. kiek pagrástas taip gautø þiniø taikymas priimant realius sprendimus. Geras pavyzdys – ávairiø netradiciniø lytiniø santykiø kriminalizacija. Taigi riba tarp potencialaus ir realaus psichologijos taikymo vienoje ar kitoje šalyje yra veikiama ávairiø jëgø. Pagalvokite. imituojant tikrus teisës veikimo procesus. Nemaþai þiniø apie psichologinius procesus taikant teisæ tokiais atvejais gaunama netiesiogiai. t. kurie vyksta parlamentarams svarstant ir priimant naujus ástatymus. o kurios iš principo yra áveikiamos ir reikalauja tik didesnio noro ir pastangø. uþ kuriuos vienoje šalyje baudþiama. Tai ir sukelia „ekologinio validumo“ problemà. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 21 chologinius procesus. susidurti su tomis paèiomis socialinëmis problemomis. vis daugiau orientuojantis á derybas. kurios iš tø problemø susijusios su paèia psichologijos ir teisës esme. kas bendro tarp teisës ir psichologijos. Dalykas. á ginèo šaliø pasitenkinimo uþtikrinimà. Dalykai. kur psichologija „neáleidþiama“ ir jai sunku atlikti reikalingus tyrimus. Sistema. susijusius su realiais teisës taikymo procesais. svarbiausi susitarimai pasiekiami neviešø derybø. Ryškiausiai skirtumà tarp teisës ir psichologijos apibûdino þymus austrø teisës teoretikas Hansas Kelzenas. tikrai neturi nieko bendro. gyventojus. sakë H. O tie du dalykai. lobistikos ir pan. kas yra. Psichologija teikia mums þiniø apie tai. kitoje gali bûti leidþiami ir net skatinami1. tradicijas. kuriø dalis skatina. y. diegiant demokratijà visuomenëje. Teisė ir psichologija. 1 . turëti visiškai panašià istorijà. jis teigë „Nieko bendro“.

Išsiaiškinkite skirtumus tarp psichologijos taikymo teisëje apskritai ir specializuotos teisës psichologijos. Dabar atëjo metas kalbëti apie atskirà mokslà ar šakà (þr. 2 pav. Kad suprastume skirtumà. egzistuoja dar ir specializuota psichologijos šaka – teisës psichologija. Matëme.). Taèiau be bendrosios psichologijos panaudojimo. Teisës psichologija kaip savarankiðkas mokslas ir mokslinio tyrimo objektas Perskaitykite modulá. Kol kas kalbëjome apie teisës ir psichologijos bendràja prasme ryšius.4. panagrinëkime pa- . Teisës ir psichologijos santykiai Kuo skiriasi teisës psichologijos þinios nuo bet kokiø kitø teisëje naudojamø psichologiniø þiniø. Ryšiai su teisės psichologija Teisės psichologija Ryšiai su teisės psichologija Teisė Tiesioginiai ryšiai Tiesioginiai ryšiai Psichologija 2 pav.22 PIRMOJI DALIS 1. kad sprendþiant teisines problemas galëjo bûti panaudotos bet kurios psichologijos šakos þinios. Teisës psichologija siauràja prasme.

tarkime. reikalingø teisës problemoms spræsti. Bet teismà dominantis autoávykis ávyko ne laboratorijoje. ir spaudþiamas ne mygtukas kaip laboratorijoje. kad šioje situacijoje buvo taikomos inþinerinës psichologijos þinios.05 sekundës. naudojant ir taikant teisæ. kad në viena psichologijos šaka neturi duomenø teisinei problemai išspræsti. Bûna. bendrosios. Dalykas. . Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 23 vyzdá. kuriuos aš naudoju. vykdant. Teisės psichologija. Teisė ir psichologija. kad duomenys apie reakcijø greièius. Autoávykio atveju tardytojas ar teismas gali pateikti klausimà ekspertui automobiliø technikui: Ar buvo techninë galimybë sustabdyti transporto priemonæ? Sakykime. kuriø neturi nei teisë. Taèiau jai išspræsti pirmiausiai reikia techninës informacijos. þmogaus reakcijø greitá intensyviai tyrinëja psichologijos šaka – inþinerinë psichologija. ar nekaltas? Tai teisinë problema. kad þmogui tokiomis sàlygomis reikia maþiausiai 0.1. Taèiau gali bûti. Taèiau prieš pripaþástant vairuotojo kaltæ galima bûtø uþduoti klausimà ir psichologui: „Ar buvo psichologinë galimybë sustabdyti transporto priemonæ? Ar þmogaus psichologinës reakcijos greitis šioje situacijoje pakankamas. Dël to aš nesu tikras dël inþinerinës psichologijos duomenø teisingumo autoavarijos sàlygomis. kad bûtø galima sustabdyti automobilá?“ Taip pat galimi du atvejai. ir ávyko avarija. automobiliø technikos specialistas atsakë á šá klausimà teigiamai: „Taip! Jeigu vairuotojas pradëtø iš karto stabdyti pësèiajam vos áþengus á vaþiuojamàjà dalá. kaip þmogus reaguoja autoávykio sàlygomis. Psichologiniai tyrimai rodo. gautos teisës problemoms spræsti. Mûsø pavyzdyje pakviestas psichologas gali pasakyti: „Þinokite. kurios tikslas – gauti psichologiniø þiniø. Jus dominanèioje situacijoje reikëjo sureaguoti per daugiausiai 0. Pavyzdþiui. Tai bus specializuotos teismo psichologijos þinios. Teismo psichologija yra psichologijos šaka. Gali bûti atvejø. kad psichologija jau disponuoja reikalingomis þiniomis. Taigi pakviestas inþinerinës psichologijos specialistas paþvelgs á þmogaus reakcijø greièio lentelæ ir pateiks reikalingà atsakymà. Tai reiškia. pedagoginës. gali pasakyti: „Ne! Laiko sureaguoti buvo per maþai. nei psichologija. o gatvëje. Sistema. kai taikomos kitø psichologijos šakø þinios. sisteminti tokias þinias ir nagrinëti jø panaudojimà kuriant. reikia atlikti specialius tyrimus“. Atlikta nemaþai tø reakcijø laboratoriniø tyrimø. Ar vairuotojas kaltas. medicininës psichologijos ir pan. Atkreipkime dëmesá á tai.1 sekundës. Dar reikia atlikti specialius tyrimus. Jis. gauti laboratorijos sàlygomis. pavyzdþiui. Tuo atveju reikia gauti naujø þiniø. kad psichologinës galimybës sustabdyti transporto priemonæ nebuvo“. transporto priemonë sustotø laiku“. Kad galëtume nustatyti. o stabdys. Vaþiuojamojoje gatvës dalyje staigiai pasirodþius pësèiajam vairuotojas nesugebëjo sustabdyti automobilio.

arba reikia nustatyti. • teisininkas. ir teismui prireikia specialiø psichologijos þiniø. teismas neþino. . kas gi iš tikrøjø yra teisës psichologija ir kaip ji turi vadintis. Kita – siaura (specializuota). Dël pavadinimø ávairovës kilo nemaþai problemø plëtojant ir taikant šià mokslo šakà.Viena labai plati ir tiria bet koká psichologijos taikymà teisëje. Teisës psichologijos struktûra. kad bûtø kuo geriau uþtikrinti jo interesai. pasiûlë neblogà kompromisà. arba teismui neaišku. „juridinë psichologija“. Pavyzdþiui. treèioji „teisës psichologija“ (psychology of law). „teisminë“. Vienas þymiausiø teismo psichologijos atstovø – Ronaldas Blackburnas savo programiniame straipsnyje þurnale „Legal and Criminological Psychology“ 1996 m. Išsiaiškinkite.5. Jos pavadinimas dar nëra galutinai nusistovëjæs. kiek galima pasitikëti maþameèio liudytojo parodymais. Taigi lyg ir turime dvi teismo psichologijas. • teismo psichologijos specialistas. Taèiau ir specializuota teismo psichologija suprantama gana ávairiai. kuo skiriasi teismo psichologija „siauràja prasme“ nuo teismo psichologijos „plaèiàja prasme“. • psichologas. kuris kartu yra ir psichologas. bûdamas tam tikros bûklës.24 PIRMOJI DALIS Pateikite psichologijos taikymo teisëje pavyzdþiø. Aptinkami pavadinimai: „teismo psichologija“. Tarkime. Ávairiø „teisës psichologijø“ problema Perskaitykite modulá. galëjo suvokti ir valdyti savo veiksmus. kai tuo turi uþsiimti: • teisininkas. kam palikti vaikà. specialiai gautas teisës problemoms spræsti. 1. vyksta teisminis nagrinëjimas. antroji – „psichologija ir teisë“ (psychology and law). Jis pasiûlë naudoti tris skirtingas teismo psichologijos sàvokas. „teisës“. Psichologija teisėje Pirmoji (psyhology in law) – tai psichologijos taikymas proceso tikslais. ar asmuo. vyko ilgos diskusijos apie tai. Pirmoji – „psichologija teisëje“ (psychology in law). ji apima tik psichologijos þinias.

Bet kyla svarbus klausimas. kuriuose pasakyta. Tø þiniø „vartotojai“ yra teisës taikytojai: teisëjas. specialistas. pirmiausiai.1. bausmiø vykdymo institucijos. atsakingi uþ teismø. prokuratûra. kodël þmonës vykdo bei naudoja ástatymà. liudytojø. Tokios psichologijos þinios suteikia galimybæ tobulinti baudþiamàjá. nuo átakingø politiniø jëgø ir panašaus psichologinio spaudimo. Psichologijos þinios gali bûti taikomos tiriant psichologinius veiksnius. civiliná ir kitus procesus ir gerinti justicijos veiklà. notariatas – visø jø veiklos pagrindinis tikslas – uþtikrinti ástatymo veikimà. liudininkas. Šiam klausimui ištirti reikalingi jau psichologiniai tyrimo metodai. tardytojø. policijos ir kitø justicijos institucijø veiklà. nuo viešosios nuomonës. asmenybës psichologinis tyrimas. teisëjø nepriklausomumas tiek Lietuvoje (Lietuvos Konstitucijos 109 straipsnyje). Sistema. Ypaè svarbus yra pagrindiniø proceso subjektø: teisëjø. Šiai Konstitucijos nuostatai átvirtinti ir uþtikrinti veikia teisëjo nepriklausomumo politiniø. Sakykime. nuo kuriø priklauso šiø ástaigø veikla. kaip teisingai bus taikomas ástatymas. ástatymo atstovø. Tai tyrimas motyvø. tardytojas. Jis psichologijos mokslo metodais tiria justicijos veiklà ir teikia rekomendacijas jà gerinti. ar bus pasiekiami ástatymo leidëjo deklaruojami tikslai. kiek visos minëtos garantijos uþtikrina teisëjo psichologiná nepriklausomumà. Tokios psichologinës informacijos vartotojas yra ástatymo leidëjas (psichologinë informacija reikalinga baudþiamajam ir kitiems procesams tobulinti). Teisė ir psichologija. socialiniø ir teisiniø garantijø sistema. policija. Teisės psichologija Tai tyrimai. Teisės psichologija. Psichologas èia yra tyrinëtojas. skatinanèiø pilieèius vykdyti ástatymo reikalavimus bei nulemianèiø tai. tiek ir daugelyje kitø šaliø átvirtintas Konstitucijos ir ástatymo. „teisës ir psichologijos“ sferai. kaip jie išnaudoja savo teises. ir gautos þinios priklausys teismo psichologijai. Teismas. Dalykas. teisingumo ministerijos ir kitø aukšèiausiø šalies institucijø vadovai. . sutinkant su Ronaldu Blackburnu. kad teisëjas klauso tik ástatymo. Psichologija ir teisė Psichologija ir teisë (psychology and law) – tai psichologiniai justicijos ir jos veikëjø tyrimai. advokatas. tiksliau. Nuo jø veiklos priklauso. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 25 Visais tais atvejais psichologijos þinios reikalingos tam tikram procesiniam veiksmui konkreèioje byloje atlikti. Psichologas atsiduria viename iš ástatymo numatytø procesiniø statusø – ekspertas. kaltinamøjø ir pan.

Taigi be teismo psichologijos (psichologija teisme). Ir šiuo atveju psichologas yra tyrinëtojas. teisëje vadinama ne „teisës“. bausmës vykdymo stadijose. šio istoriškai susiklosèiusio netikslaus pavadinimo reikia atsisakyti.26 PIRMOJI DALIS Svarbus šiø þiniø vartotojas yra ástatymø leidëjas. Jeigu išleidþiamas ástatymas. turëtø bûti ir tardymo ir bausmës vykdymo psichologijos (þr. o „teismo“ psichologija. 3 pav. kad mokslo šaka. Ji gali bûti panaudojama ikiteisminio tyrimo. Teismo psichologija yra ir turi bûti tai. psichologiniais metodais gaunantis specialiø psichologijos þiniø. bûtent – psichologija teisme. Blackburno nuomone. kuo ji vadinama. tirianti psichologijos taikymà. Teismo psichologija Istoriškai susiklostë taip. Kokiai teisës psichologijos sferai priklauso tokios problemos: a. Jis leidþia ástatymus ir turi uþtikrinti. Ar naujà ástatymà supras silpnesnio proto þmonës? c. kad ástatymas veiktø. Kokie psichologiniai momentai veikia nusikaltimo mechanizme? . Taèiau lygiai taip pat psichologija gali bûti taikoma ir kitose proceso stadijose. Šis pavadinimas nëra itin tikslus.) Ikiprocesinė psichologija Ikiteisminė psichologija Teismo psichologija Bausmės vykdymo psichologija Poprocesinė psichologija 3 pav. kuris neveikia – tai menkina pagarbà ástatymui. R. Tai „tiesioginis psichologinës informacijos pristatymas á teismà“. Psichologijà panaudoti teisëje galima ne tik teismo salëje. Teisëjai nesugeba áveikti savo subjektyvizmo teisiamøjø atþvilgiu? b. atsiþvelgiant á proceso stadijas Taigi šioje schemoje teismo psichologija – tai labai siaura teisës psichologijos sritis. Teisës psichologijos pošakës.

kurioms spræsti aiškiausiai reikia ir vieno. Taigi prieš keletà metø šiai mokslo šakai sukako 100 metø. kokiam mokslui priklauso viena ar kita problema. Tai sudarydavo sàlygas efektyviai spræsti problemà ir taip prisidëdavo prie mokslo vystymosi. Taip atsiranda naujø þiniø. kurá galima pripaþinti vienu iš pirmøjø teisës psichologijos darbø – „Psichologija tardytojams“. Teisės psichologija. kokio mokslo atstovai turi jà spræsti. savos organizacijos ir institucijos. Mes gyvename mokslø integracijos laikotarpiu. Taip vystësi ir teisës psichologija. atsiradusiems integracijos pagrindu. Scenarijus beveik visada vienodas. iš kuriø jis atsirado. Atsiranda savi mokslo centrai. integruotø mokslø. Iš pradþiø buvo atskiri mokslai. Jo pavadinime daþniausiai sujungiami abiejø kitø. 1898 metais jis parašë veikalà. ko galima tikëtis iš tolimesnio vystymosi.6. Teisës psichologijos kaip savarankiðko mokslo raidos istorija Perskaitykite modulá. Sistema. Pirmoji problema. Atsiranda þmoniø. Kai tokiø atvejø ir tokiø problemø padaugëja. Barjeras tarp mokslø uþuot padëjæs pradeda trukdyti reikiamai þiniø integracijai. H. Ásivaizduokite kiekvienà teismo psichologijos vystymosi etapà. Taip buvo visiems mokslams. Kasdien mokslø sandûroje atsiranda naujø. o tiksliau – naujam integruotam mokslui. Teisė ir psichologija. kurios vienodai priklauso ir vienam. Grossas Vienas šio mokslo kûrëjø buvo didysis vokieèiø kriminalistas Hansas Grossas. fizika ir chemija. Tie barjerai buvo labai svarbûs nustatant. Juos skyrë gana grieþti barjerai. kaip atsiranda ir vystosi toks mokslas. Pradžia. sakykime. geofizika – tai tik nedaugelis pavyzdþiø. kuriems uþtenka dràsos áveikti tuos barjerus ir kartu su kito mokslo atstovais spæsti problemà. sava literatûra. treèia. Biochemija. po to kita. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 27 1. nuo ku- . rengti specialistus. Taèiau besivystant ir vienam. Susikurkite nuomonæ apie tai. ir kito mokslo metodø ir þiniø integracijos. astrofizika. Dalykas. Kartu ištiriama viena tokia problema. atsiranda bûtinybë sisteminti. nagrinëti. vardai. kurie padëdavo atskirti fizikos sritá nuo chemijos. ir kitam mokslui.1. Nesunku ásivaizduoti. ir kitam mokslui atsiranda problemø.

Petražickis Zigmundas Freudas – vienas svarbiausiø XX amþiaus psichologø. L. kà dar ilgai po jo darë ir daro teisës psichologai: atrinko anø laikø psichologijos duomenis apie suvokimà. ypaè daug padaræs tiriant suvokimo ir mastymo procesus. . Ilgus šimtmeèius vyravo gana primityvus atsakymas á šá klausimà: dël to. Hansas Grossas atliko tai. Z. kuri ypaè daug dëmesio skyrë þmoniø elgesio motyvams tirti. Jungo straipsnis „Nusikaltimo sudëties psichologinë diagnozë“ pasirodë 1905 metais. K. Freudo knyga parodë. Jo indëlis á teismo psichologijà – 1905 metais pasirodæs platus straipsnis „Mokslas apie liudininkà“1. kada liudininkø duomenys gali bûti nepatikimi. Binet Tai vienas iš mokslinës psichologijos pradininkø. màstymà ir kitus psichikos procesus ir susiejo juos su tardymo situacijomis. 1905. Jungas buvo vienas iš vadinamosios psichoanalizës atstovø. 1 Binet A. kokios gilios gali bûti paklusnumo ástatymui psichologinës šaknys.28 PIRMOJI DALIS rios prasidëjo teismo psichologijos vystymasis ir kuriai skiriama didþiausia šios knygos dalis – liudininko psichologija. G. G. Jis teigë. net jeigu liudininkai protingi. G. 12–138. O nenorintis – priešingai. Jis atskleidë tardytojams. P. Šis darbas atvërë naujos teismo psichologijos problemos – nusikalstamojo elgesio psichologinio mechanizmo tyrimà. Jame buvo susisteminti Hanso Grosso tyrimai ir atskleistos tolimesnës liudininko psichologijos tyrimo perspektyvos. Jungas K. A. atmintá. La science du tomoigne // Annee Psychologique. išspausdintas svarbiausiame Šveicarijos baudþiamosios teisës þurnale „Schweizarische Zeitschrift fuer Strafrecht“. nuoširdûs ir siekiantys padëti tardymui þmonës. kad sàþiningas ir norintis padëti tardymui liudininkas sako tiesà. Jo knyga „Totemas ir tabu“ siekë atsakyti á teisei labai svarbø klausimà: kodël þmonës paklûsta ástatymui. Tai buvo tuo metu atsiradusi psichologijos šaka. Iki Hanso Grosso buvo manoma. kad bijo bausmës. Z. Freudas. K. Tai buvo daugiau nei 40 puslapiø darbas.

su komercinëmis sutartimis ir jø nevykdymu. ir tolimesnis vystymasis bûtø labiausiai susijæs su civiline teise. pavyzdþiui. Matome vystymosi dësningumà. kad bûtø kaþkokiø kliûèiø psichologijà taikyti kitose srityse. bausmës poveikis ir pan. civiline. Tai. kodël þmonës paklûsta ástatymui. buvo bandoma perkelti á kitas sritis. Л. kad tas vystymasis neperþengë tam tikrø ribø. kad svarbiausià vaidmená èia vaidina vadinamieji „teisiniai poreikiai“. Vëliau prasidëjo psichologijos taikymo teisëje ekspansijos laikotarpis. Taèiau lengva pastebëti. Jis kaip ir Freudas bandë atsakyti á klausimà. Dar vienas svarbus to periodo darbas – ne psichologo. nusikalstamojo elgesio mechanizmas. 2000. Lygiai taip pat juridinës psichologijos vadovëliuose nebuvo nagrinëjami psichologiniai reiškiniai. Teisės psichologija. Apibendrinimo. aprašë juos ir nagrinëjo jø vaidmená tiek kuriant. susijæ su skyrybomis. Санкт-Петербург: Питер.1. ko pasiekë psichologija tiriant liudytojà bei nusikalstamojo elgesio mechanizmus. liudytojas kaip proceso subjektas yra ne tik baudþiamajame. Vasiljevo vadovëlis„Juridinë psichologija“1. Юридическая психология. liudyto- 1 Васильев В. iš tikrøjø ji buvo „baudþiamosios teisës psichologija“ – jos interesai apsiribojo baudþiamàja justicija. Svarbiausi yra du jos etapai: 1. administraciniame ir kituose procesuose. Tai baudþiamosios teisës veikimo sfera: liudininkas. 1998 metais Rusijoje išëjo V. Beveik nesidomëta kitomis teisës šakoms. Nepaisant plataus pavadinimo iš tikrøjø ten kalbama tik apie kriminalinæ psichologijà. o tiesiog taip susiklostë istoriškai. Sistema. Taip yra ne dël to. Teismo psichologija pradëjo vystytis nuo liudininko psichologijos problemø ir toliau buvo atrandamos ir tiriamos vis naujos problemos. Dël to sakydami „teismo psichologija“ visi turëjo omeny bûtent kriminalinæ – liudininkas. nusikaltëlio psichologija. Leonas Petraþickis árodinëjo. administracine. nulemianèius tiek pasirengimà klausytis ástatymo reikalavimø. Ko gero jeigu Hansas Grossas bûtø civilinës teisës atstovas ir jo pirmasis veikalas bûtø apie sandoriø psichologijà. Taigi nors nauja psichologijos šaka ir buvo vadinama teisës psichologija. o teisës klasiko Leono Petraþickio straipsniai apie þmoniø elgesio motyvus. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 29 kad þmogaus poþiûrio á ástatymà šaknø reikia ieškoti jo ankstyvojoje vaikystëje. jam keliamus reikalavimus. Teisė ir psichologija. Sakykime. bet ir civiliniame. Jis visà teisæ traktavo kaip gyventojø. santykiuose su tëvais. Dalykas. tiek vykdant teisæ. ir kitur yra nemaþai specifiniø psichologiniø problemø. . paklusnumas ástatymui. kanonine. nors ir vienur. L. nuo to prasidëtø teisës ir psichologijos bendradarbiavimas. tautos „teisiniø jausmø“ kristalizacijà. Tarkime. Šios tradicijos reliktø galima pastebëti ir šiandien. tiek apskritai poþiûrá á patá ástatymà.

apibendrinimo periodà. Praëjo dar keletas dešimtmeèiø. Dabar jau visi suprato bûtinybæ plëtoti specialias teisës psichologijos šakas. Vieni jau finišuoja. tai yra. A Critical Introduction“. ko gero. Èia teismo psichologija dëstoma jau pagal teisës šakas. Taip yra ir su dabartine teisës psichologija. Didþiojoje Britanijoje Kapardþio vadovëlis (apibendrintas teisës psichologijos supratimas) ir „Psychological Evaluations for the Courts“1.. London: The Guilford Press. atpaþinimas. Knyga buvo sutikta priešiškai. ir autorius teisiu buvo pripaþintas daug vëliau. galima pritaikyti kitø procesø liudytojams. Beveik vienu metu pasirodo lyg ir skirtingiems teismo psichologijos vystymosi etapams priklausanèios knygos: minëtas Vasiljevo vadovëlis (kuriame teismo psichologija suprantama kaip kriminalinë psichologija). kai ji apima ir baudþiamosios. kieno likimus sprendþia. Èia nagrinëjamos temos: liudininkas. administracinës teisës psichologija ir pan. kiek tai. ir civilinës. Kembridþio universiteto išleistas Andreaso Kapardþio „Psychology and Law. Dabar aptarsime pirmàjá. melo išaiškinimas. Poythress N. teisminis nagrinëjimas kaip bendri visø teisës šakø fenomenai.. Nors èia liudininkas minëtas net pavadinime. Jis atkreipë dëmesá. Vyksta ir intensyvûs atskirø šakø tyrimai. Taigi buvo bandoma baudþiamojo proceso liudytojø tyrimø rezultatus perkelti á kitus procesus. sudarant sandorá ar nustatant juridinæ reikšmæ turintá faktà.. psichologiškai akla tiems. išleistoje knygoje „Apie liudininko padëtá“. per aštri. Psychological Evaluations for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Melton G. kiti – bando áveikti paskutinius kilometrus. 2. bet ir civilinio ar administracinio proceso liudininkas. ir kitø teisës šakø problemas. Kada prasidëjo antrasis etapas? Sunku pasakyti. tai buvo ne tik baudþiamojo. Muensterbergis pirmas nagrinëjo bendràsias psichologijos taikymo teisëje problemas. 511. 1987. Prasidëjus šiam etapui pradeda išsiskirti civilinës teisës psichologija. Pavyzdys lai bus dabartinis vadovëlis. pirmas apibûdino vokieèiø teisininkas Muenstenbergis 1908 m. Teismo psichologijos sampratà dabartine prasme. kad teisë yra per daug „depsichologizuota“. Kaip maratone „bëgikai“ – tyrinëtojai išsiskirstë trasoje. New York. B. Kritika buvo. prisiekusieji. sakykime. 1 . nustatyti ne tik. teismas. Petrila J. Teismo psichologijos pošakiø formavimasis. panagrinëti. G. bet ir kiekvienos specifikà. treti – tik ápusëja. P. kas þinoma apie liudytojà baudþiamajame procese.30 PIRMOJI DALIS jas civiliniame procese gali dalyvauti pasirašant testamentà. Slobogin Ch. kas bendra ávairiø teisës šakø psichologijoms.

Sistema. Pradinis teismo psichologijos vystymosi etapas 1990 1960-tųjų „Sprogimas“ Teismo psichologijos „ekspansija“ pradedant nuo 1960 m. Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 31 Organizacinis teisės psichologijos vystymasis Uþduokime patys sau klausimà: ar teisës psichologijà jau galima vadinti psichologijos ar teisës šaka? O gal bûtø tiksliau kalbëti tiesiog apie tam tikrà tyrimø kryptá? Atsakymas priklauso nuo to. jau galima kalbëti apie mokslo šakos atsiradimà. kà pripaþinsime atskira mokslo šaka. rengiami specialistai. Bet jeigu jau susiformavusios organizacinës struktûros: mokslo institutai. tai dar tik kryptis. Labiausiai paplitæs toks supratimas: jeigu tam tikroje mokslo srityje esama tik tyrimø ir publikacijø. 4 pav. Teismo psichologijos vystymosi periodai . specializuoti þurnalai.1. Teisės psichologija. Teisė ir psichologija. Dalykas.

vis plaèiau pripaþástama asmenybës reikšmë ir pagarba jai. Nemaþai universitetø turi specialias teisës psichologijos katedras. Teismai pradëjo vis intensyviau pritraukti psichologus kaip ekspertus ir specialistus sprendþiant ávairiausius klausimus. iliustruojanèius šá vystymàsi.32 PIRMOJI DALIS Jeigu taip suprantame santyká tarp krypties ir mokslo šakos. melo psichologija. . Teisës psichologijos kursas plaèiai dëstomas teisës specialybës studentams. Sustiprëjo gynybos ir teisinio atstovavimo reikšmë baudþiamajame ir kituose procesuose. „Expert Evidence“. Tuo metu (pirmiausiai JAV) teismo psichologijà vis plaèiau imta taikyti praktiškai. Dabartiniu metu pasirodo nemaþai specializuotø moksliniø teismo psichologijos þurnalø. pradëtos vystyti ir plësti ir atitinkamos organizacinës struktûros. stresas. Tas procesas vis greitëja. public policy. þurnalas. greitai daugëjo: liudininkas. Pateiksime kai kuriuos faktus. Taèiau ir kitose šalyse vyksta intensyvus judëjimas á prieká. „Legal and Criminological Psychology“. Vokietijoje pirmajame Konstitucijos straipsnyje þmogaus orumas buvo deklaruotas kaip pagrindinë konstitucinë vertybë. kad sprendþiant teisës problemas vis aktyviau buvo átraukiami psichologai. Plaèiai þinomi „Behavior science and Law“. Iš to logiškai sekë. þmogaus teisiø judëjimai. „þmogiškàjá momentà“. atpaþinimo psichologija ir pan. Tai oficialus JAV Teisës ir psichologijos asociacijos. kad šioje srityje pirmauja JAV. and Law“. kartu vyko plati pasaulio demokratizacija. Klausimø. Britanijoje Oksfordo universitete vyksta kasmetinës konferencijos teismo psichologijos klausimais. Kodël tai ávyko bûtent 1960 metais? Turime prisiminti: Vietnamo karas ypaè akivaizdþiai parodë visam pasauliui jëgos metodø neefektyvumà sprendþiant konfliktus. á kuriuos turëjo atsakyti psichologai. kuris specializuojasi vienoje teismo psichologijos šakoje – administracinës teisës psichologijoje „Psychology. Advokatai ëmë vis aktyviau pabrëþti subjektyviàjà nusikaltimo veikos pusæ. Pripaþinta. Rengiami teismo psichologijos specialistai. „Law and Psychology Review“. tai teismo psichologija tapo psichologijos ir teisës šaka praëjusio amþiaus septintajame dešimtmetyje. poligrafas. kuri susikûrë 1968 metais. ir kitos ekstremalios bûsenos. Pagaliau pasirodë þurnalas. Per paskutinius du dešimtmeèius ši mokslo šaka vystësi labai intensyviai. leidþiamas nuo 1977 metø. Iš jø þinomiausias „Law and Human Behaviour“.

Jų sąveika nagrinėjant teisės taikymo problemas 33 1. Mat. Suteikime jaunajam mûsø kolegai penkias minutes. „Baigëte studijas ir jau keletà mënesiø dirbate (advokatø firmoje. ir po pertraukos pranešimas bus perskaitytas“. prokuratûroje. Pratybos. kilo bendras nepasitenkinimas. Paskutiniø pratybø metu svarbiausia tema yra kurso þiniø integracija ir jø bûsimas konkretus praktinis panaudojimas Nurodymai Pratybos vyksta grupëje. galës eiti namo.7. suvokti naujas psichologijos taikymo teisëje kryptis. Psichologijos þiniø taikymas teisëje !!! Tikslai !!! Padëti suprasti psichologijos taikymo ávairiose teisës šakose reikšmæ ir perspektyvas. Tada sumanus pirmininkaujantysis pasiûlë kompromisà. Pasitarimo dienotvarkë labai ilga. Jûsø naujoje darbovietëje vyksta kolektyvo pasitarimas. teisme ir pan. Kas susidomës ir norës paklausyti viso pranešimo. – tarë jis. Dalykas. Kam pranešimas neádomus. . Jis vyksta jau ne pirmà valandà.). Pirmà kartà labiausiai pabrëþiama psichologijos taikymo problema. Tuomet skelbsime pertraukà. Metodika – vaidmenø þaidimas. – Siûlau daryti taip. Þaidimo siuþetas. Suformuoti psichologijos taikymo ágûdþius. Visi jau pavargo ir nekantriai laukia pabaigos. Ši uþduotis atliekama du kartus: po áþanginës paskaitos ir kurso pabaigoje.1. per kurias jis turi papasakoti. „Kolegos. Teisė ir psichologija. pasiliks. Kai priëjo jûsø eilë. Sistema. paskutiniuoju dienotvarkës punktu numatytas jûsø valandos ilgio pranešimas „Psichologijos þiniø nauda mûsø darbe“. apie kà bus kalbama jo pranešime. Teisės psichologija. Padëti pastebëti. Taèiau jûs jaudinatës dël kitos prieþasties. Padëti suvokti studentui psichologijos reikšmæ jo paties pasirinktoje teisës šakoje. ir pirmininkaujantysis paskelbë jûsø pranešimo temà ir trukmæ. Darbo dienos pabaiga. Gráþtamojo ryšio su studentais formavimas. Suformuoti motyvus ir sustiprinti studentø susidomëjimà teismo psichologijos studijomis.

Savo sprendimà jie išreiškia balsuodami“. Jûsø tikslas – kad pasiliktø kuo daugiau kolegø. turi pasakyti po vienà nuoširdø komplimentà pranešëjui. Jums baigus pranešimà jie apsisprendþia. kiek psichologija gali bûti naudinga gerinant santykius su kolegomis? . kiek psichologija gali bûti naudinga didinant paties teisininko domëjimàsi pasirinktàja profesija? Ávertinkite 10 balø sistema. kiek psichologija gali bûti naudinga sprendþiant pagrindines pasirinkto darbo problemas? Ávertinkite 10 balø sistema. Kritinës pastabos neleidþiamos. Prieš pratybas ir po jø studentai uþpildo „Psichologijos naudingumo teisininko darbe ávertinimo anketà“.34 PIRMOJI DALIS Jûs turite penkias minutes sudominti kolegas. Jûsø kolegos – tai jûsø grupës draugai. po to vyksta balsavimas. Pratybø metu kiekvienam suteikiamos 5 minutës. visgi pasilikti dar valandai“. ar lieka. Šá siuþetà studentai gauna po paskaitos ir pranešimà rengia namuose. Jos pagrindiniai klausimai: Ávertinkite 10 balø sistema. nepaisant nuovargio ir laiko stokos. Jo tema – „Kas mane paskatino. kas „pasilieka“. Po kiekvieno balsavimo tie.

1. Suvokti vadinamosios teisinës „praktinës“ psichologijos prigimtá. Treèiasis palietë dramblio straublá. kaip trys akli þmonës bandë aiškinti. „Jûs visi klystate.2. kas yra dramblys. PSICHOLOGINIS ASMENYBËS !!! Tikslai !!! Suprasti psichologiniø asmenybës teorijø specifikà ir funkcijas. MOKSLINË IR „PRAKTINË“ TEISININKØ PSICHOLOGIJA 2. Psichologijos teorijos. Senoje pasakëèioje pasakojama. Perskaitykite toliau pateiktà tekstà. . Pagalvokite. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 35 PAÞINIMAS. Vienas priëjo prie dramblio. – dramblys – tai virvë“. – pareiškë jis. dramblys – tai stulpas“. Kitas priëjæs prie dramblio palietë jo pilvà. 2. „praktinës“. Suvokti „sveiko proto“(„naiviosios“. „Ne. Jø savybës ir tarpusavio santykiai Pagalvokite apie tai. Psichologinis asmenybës paþinimas. – „dramblys – tai statinë“. uþkliuvo uþ jo kojos ir pasakë: „Aš þinau. – tarë jis. Padëti susipaþinti su pagrindinëmis dabartinëmis asmenybës psichologijos teorijomis. biologijos teorijø pavyzdþiø. kuo psichologijos teorijos panašios ir kuo skiriasi nuo gamtos mokslø teorijø. kaip jûs ásivaizduojate mokslinæ teorijà. Prisiminkite fizikos. „buitinës“) psichologijø esmæ ir jø santyká su moksline.

Yra daug teorijø. net ir psichologiniø teorijø visuma nesuteikia pilno þmogaus asmenybës vaizdo. Iš tikrøjø dramblys yra ne tik „stulpas. Po truputá ryškëja jo kontûrai. skirtingai aiškina psichologinius reiškinius. y. pavyzdþiui. Kitaip yra su psichologija. Në viena iš jø negali pretenduoti á tai. kiek teisinga. Kai atveriame matematikos. Dël to mums tenka vienodai pasitikëti (ir nepasitikëti) kiekviena. 2. kiek dar dalykø jiems reikia suþinoti. kiekviena iš tø teorijø atskleidþia tam tikrà asmenybës aspektà. apie kurias aklieji þmonës kol kas dar neátaria. ir jø sàveika nepaprastai sudëtinga. Tai ir daugybë kitø kûno daliø. Treèia vertus. kuris patvirtintas moksliniø tyrimø rezultatø. kad bûtent ji yra teisinga ar bent teisingesnë uþ kitas. Atvëræ psichologijos vadovëlá ar asmenybës teorijø apþvalgà matysime. Kiekviena skirtingai þiûri á asmenybæ. bandytume „integruoti“ tris minëtas „teorijas“ apie tai. Galima tikëtis. Taigi jie neturi tikslesnës informacijos. fizikos ar chemijos vadovëlá. Èia yra aibë teorijø. kad jie suþinos apie jas ateityje. gigantiškà. kas yra dramblys. Panašiai problemiškas yra ir kaþkokios integruojanèios asmenybës teorijos kûrimas. gautumëme labai keistà ir visai á dramblá nepanašø stulpo. Kaip ir akli þmonës pasakëèioje kiekviena „þino“. kad iš tikrøjø galëtø susidaryti vientisesná dramblio vaizdà. t. Dabartinës psichologijos teorijos dar neleidþia pamatyti visumos. bet ir neturi supratimo. Sunku net spëlioti. Kaip ir pasakëèioje niekas neþino visos tiesos. kokio didumo yra jø þiniø spragos. Dël to kiekviena tam tikru atþvilgiu yra teisinga. bruoþø. paaiškina tik tam tikrà tiesos dalá. Taip ir su dabartinëmis psichologinëmis teorijomis. ko mes dar neþinome. jos suskirstytos á stambias grupes: psichoanalitinë. Tø procesø be galo daug. biheivioristinë. statinës ir virvës deriná. cheminius reiškinius. Kokia iš tø teorijø teisinga? Á šá klausimà neámanoma atsakyti. Jeigu. statinë ir virvë“. Tas poþiûris daþniausias vienintelis – tas. nors negalime pasakyti. Turimos psichologijos teorijos lyg spinduliai tamsoje iš ávairiø šaliø apšvieèia tamsø. humanistinë ir pan.36 PIRMOJI DALIS Kaþkuo panašus á tai yra mûsø psichologijos paþinimas. kad jø labai daug. susipaþástame su dabartiniu šiø mokslø poþiûriø á svarbiausius matematinius. kada galësime visus apþvelgti. Dël to labai sunku tas teorijas integruoti. Taigi dabartiniø asmenybës teorijø situacija pasiþymi tokiais bruoþais: 1. Matome atskirus svarbius momentus. fizikinius. Tik èia dramblys – tai asmenybæ sudaranèiø psichologiniø procesø visuma. niekas nëra labiau teisus negu visi kiti. Dabar gi jie ne tik neþino jø. sudëtingos ir neaiškios formos reiškiná – þmogaus asmenybæ. Taèiau apie visumà þinome dar labai maþai. . Neþinome.

Tai jos daro keliais bûdais: 1. Daugiausiai tai vyksta didinant galimø þmogaus išgyvenimø ir poelgiø paaiškinimo variantø skaièiø. Jis ir nepagalvos. Taèiau su juo bendraujant susidaro áspûdis. kad jo elgesio prieþastis visai kitokia. ko jo klientas iš tikrøjø nori.2. kad sutuoktinio nesusipratimai ir jo keistas elgesys gali bûti jo konfliktø su tëvais ankstyvojoje vaikystëje tæsinys. Kasdieninë profesinë ir gyvenimiškoji patirtis duoda advokatui keletà galimø paaiškinimø. kaip jis daro dabar. Galbût jo klientas bijo savarankiško gyvenimo po skyrybø. Galbût klientas iš viso labai konfliktiška asmenybë ir dël to konfliktai jam teikia pasitenkinimà. Dël to jis tiesiog „išmoko“ taip elgtis konfliktinëse situaci- . sutuoktinio elgesys stimuliuojamas kaþkokio jo asmenybës bruoþo. Atsakymas á šá klausimà yra teigiamas. Advokatui ne kartà kilo klausimas. agresyvumo. susipaþinusio su dabartinëmis psichologijos teorijomis. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 37 3. Ji gali bûti viena iš tø versijø. ar psichologijos teorijos iš viso kuo nors naudingos? Ar jos gali bûti naudingos siekiant paþinti konkretø þmogø. apie kurias advokatas net nepagalvojo. gal sutuoktinis nëra ásitikinæs. Taigi dabartinë psichologija nesuteikia mums galimybës vadovautis nei vienà iš teorijø. Praplësdamos þmogaus ir jo elgesio aiškinimo galimybes. Bruoþø teorijos poþiûriu. kito sutuoktinio pajamos buvo svarbiausias jo gerovës šaltinis. nagrinëjantis skyrybø bylà. Taèiau gali bûti. matysime. kad viena iš tø versijø teisinga. taèiau net ir visos kartu jos dar negali pretenduoti á pilnà asmenybës supratimà. nei jø visuma. dabartinës psichologijos teorijos jau dabar yra galingas þmogaus ir jo elgesio paþinimo ir paaiškinimo árankis. kad tada jam buvo naudinga „aštrinti konfliktus“ – elgtis taip. Visos jos papildo viena kità. Taip. ir advokatas tokiu bûdu sugebëjo „atspëti“ tikrà keisto savo kliento elgesio prieþastá. Jo paaiškinimo versijø „arsenalas“ platesnis. Advokato. psichoanalizës teorija skatins já panagrinëti versijà. Panagrinëjæ ankstyvesnius jo konfliktus. Klientas pilnas neapykantos kitam sutuoktiniui ir reiškia tvirtà norà skirtis. Pavyzdþiui. padëtis geresnë. kad teismas paliks vaikus bûtent jam. Psichologinis asmenybës paþinimas. Kyla klausimas. paskui nustoja veikti ir netgi pradeda trukdyti advokatui. gal jam rûpi turto padalijimas. Gali atsitikti. advokatas. pavyzdþiui. gal patiria giminaièiø spaudimà ir pan. Biheivioristinë teorija „pasiûlys“ advokatui dar vienà paaiškinimà: sutuoktinio elgesá nulemia tai. kad jis nëra apsisprendæs dël skyrybø – kartais jis karštligiškai skubina. bando suprasti keistà besiskirianèio sutuoktinio elgesá. kokio elgesio konfliktinëse situacijose pastarasis iš viso išmoko. jeigu vadovausis tik savo sveiku protu bei asmenine patirtimi. Pavyzdþiui.

besivadovaujantá tik sveiku protu. kiekviena iš minëtø versijø – tik prielaida. kaip ji pasireiškia. Taèiau tarp jø gali bûti ir bûtent ta. advokatas. Aišku. Kuo daugiau versijø iškelsime kiekvienu konkreèiu atveju. kiekviena tokia teorija nurodo konkreèius psichologinius procesus. 1. Dël visø šiø prieþasèiø psichologiniø asmenybës teorijø paþinimas – praktinë bûtinybë visiems. pirmiausia. tos teorijos poþiûriu.38 PIRMOJI DALIS jose. atrinkti iš jø tà. kad kiekviena psichologijos teorija ne tik nurodo tam tikrà reiškinio prieþastá. kad tai lemia konfliktas tarp neásisàmonintø individo biologiniø poreikiø ir visuomenës „atstovybës“ psichikoje – vadinamojo „super–ego“. tuo didesnë tikimybë. kaip teigia psichoanalizë. kam tenka dirbti su þmonëmis. Sakykime. psichinius procesus ir. Dabartiniø psichologijos teorijø visuma iš esmës padidina ir mûsø sugebëjimà patikrinti iškeltø versijø teisingumà. tai (taip pat remiantis ta teorija) tas bruoþas turi pasireikšti ne tik santykiuose su sutuoktiniu. tai panagrinëjæ jo vaikystæ iš tikrøjø turëtumëme rasti šios teorijos aprašytus santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš jo tëvø. jø elgesio prieþastis. Šis elgesys tapo ágûdþiu. Pirmiausia. kad tarp jø yra ir teisinga. Jeigu individo elgesys susijæs su jo asmenybës bruoþais (bruoþø teorija). Pavyzdþiui. Panagrinëjæ kliento santykius su kitais þmonëmis galime patikrinti. kurie. kuri teisingai paaiškina kliento elgesá. kad asmens psichinio gyvenimo pagrindas – . Taigi dabartiniø psichologijos teorijø visuma iš esmës padidina þmogaus ir jo elgesio paaiškinimo galimybes ir daro tai. bet ir nurodo. jeigu iš tikrøjø keistas besiskirianèio sutuoktinio elgesys kyla iš konfliktiniø santykiø su jo tëvais vaikystëje. Taèiau klientas visai nesirengia iš tikrøjø skirtis. elgesá. Tai mums iš karto nurodo bûdà. lemia asmenybës struktûrà. susipaþinæs su psichologijos teorijomis. praplësdama mums þinomø paaiškinimø skaièiø ir taip didindama tikimybæ. Jis panašiai turi elgtis ir su kitais þmonëmis. Taip yra todël. kuri geriausiai paaiškina mus dominantá atvejá. Aišku. kad tarp jø bus ir teisingasis. Biheivioristinë teorija skelbia. ar tai tiesa. galiausiai. mechanizmus. Asmenybės teorija ir jos struktūra Kiekviena asmenybës psichologijos teorija susideda iš tam tikrø pastoviø struktûriniø daliø. kaip patikrinti versijà. Tam tikrø paaiškinimo versijø advokatui pasiûlys ir kitos psichologijos teorijos. psichologiškai „stipresnis“ uþ savo kolegà. psichoanalizë teigia. 2. Skyrybø siekimas kaip tik ir yra toks aštrinantis elgesys – konfliktø sprendimo bûdas. kuriø profesija reikalauja suprasti þmones. hipotezë.

ar nebuvo situacijø. sakanti. Ko reikia. psichologiniø problemø šaltiniai. Vienas iš dabartiniø mokslininkø iškëlë „teorijà“. ar bûtø galima romano „Ana Karenina“ turiná išdëstyti trumpai ir vokiškai. kurá tam tikra teorija laiko pagrindiniu. kai tai. kad ši idëja galëtø pretenduoti á psichologinës teorijos statusà? Psichologinių teorijų pažinimas Taigi išmanyti psichologines teorijas reikia visiems – ir praktikams. 2. Kognityvinës teorijos poþiûriu – tas asmenybës pagrindas yra jos màstymo procesø organizavimas ir pan. psichoanalizës. tai yra á tai. kad ji viena sugebës atsakyti á visus svarbiausius klausimus. ar jis nëra šio þmogaus santykiø. kuriame svarbi kiekviena detalë. Kiekviena psichologijos teorija siekia atsakyti á klausimà.2. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 39 sàlyginiø refleksø formavimasis. buvo visiškai natûralu ir individas tai išmoko. Kiekvienam skaièiusiam šá romanà toks klausimas gali sukelti tik šypsenà. Susidûrusi su sunkiai paaiškinamu reiškiniu psichoanalizë iš karto siûlo panagrinëti. kaip spræsti dar neišspræstas problemas. kas mums dabar atrodo keista. kodël þmonës daro nusikaltimus. kokios yra psichikos sutrikimø prieþastys. Mokymo teorija toje paèioje situacijoje rekomenduos panagrinëti ankstyvesnes mokymosi situacijas ir pabandyti atsakyti á klausimà. kad individualios þmogaus psichinës savybës labiausiai priklauso nuo… jo kraujo grupës. Kitas svarbus kiekvienos teorijos momentas – jos taikymas. kur ieškoti atsakymo á dar neatsakytus klausimus. Paprastai asmenybës teorija pretenduoja á universalumà. aiškinant svarbiausius psichologijos fenomenus. Psichologinis asmenybës paþinimas. kiek átikinamai ji sugeba tai padaryti. Biheivioristinës teorijos atveju – tai psichologiniai eksperimentai. . klinikiniai psichiatrø stebëjimai ir pan. þmoniø poelgiø aiškinimo pagrindiniai bûdai ir pan. Kà gi reiškia išmanyti tam tikrà psichologinæ teorijà? Kartà didájá rusø rašytojà Levà Tolstojø vokieèiø laikrašèio korespondentas paklausë. 3. ir teoretikams. Neretai teorija ir vertinama pagal tai. Asmenybës psichologijos teorija yra vientisas poþiûris á psichikos ir elgesio tyrimà. konfliktø su jo tëvais ankstyvojoje vaikystëje padarinys. kuriø darbas reikalauja suprasti þmogø. Paprastai „raktas“ joms spræsti áþiûrimas tame psichologiniame mechanizme. Joks trumpas romano fabulos atpasakojimas neatspindës didþio dviejø tomø romano. su kuriais susiduria dabartinë psichologija. Antroji kiekvienos teorijos dalis – jà patvirtinantys tyrimai. 4. Ji yra strategija.

reakcijà á jà. mokymo teorijos atstovø veikalai. jø paþinimo pradþia. Geriau prieš tai išstudijuoti gerà „ávadà á Freudà“. Skaitant Z. Norint suprasti teorijos santyká su kitomis teorijomis. susipaþástanèiam su kiekviena konkreèia teorija. tiesiog pradëjus skaityti vienà iš jo veikalø. su ja susijusius mokslinius ginèus. Labai svarbu suvokti kiekvienos tokios teorijos átikinamumo šaltinius. Dël to numanoma. Banduros ir kt.. Freudo. biheiviorizmas ir pan. sakykime. kas juos plëtojo. turimë paþinti jos vystymàsi labai svarbu. Bûtent šiame etape ypaè svarbus ir . Ten trumpai paaiškinama. Šie aprašymai labai naudingi: 1. Dël to psichologinë teorija ávaldoma susipaþinus su teorijos pagrindiniais veikalais. tiek ir uþ šio mokslo ribø. Bet susipaþinti su tais aprašymais jokiu bûdu nereiškia jas išmokti. veikalus kaþkuriam laikui susidaro áspûdis – „dabar viskas aišku“. kas juose gera ir bloga.40 PIRMOJI DALIS Panaši situacija yra su psichologijos teorijomis. su Z. prie sugebëjimo þiûrëti á tam tikrà reiškiná iš ávairiø teorijø pozicijø. kuriame bûtø paaiškintos pagrindinës sàvokos ir idëjos. Freudo. 2. Kiekviena teorija vystosi. panašø á tà. kad ásisavindamas asmenybës teorijas studentas turi savarankiškai susipaþinti su pagrindiniø psichologijos teorijø svarbiausiais veikalais. Tas efektas paprastai liudija. Tik tai leidþia išmokti þiûrëti á ávairiausius reiškinius „šios teorijos akimis“. Skaitant pirmiausiai reikia stengtis suprasti teorijos vidinæ logikà. kad tam tikra teorija viena gali paaiškinti visus psichikos reiškinius. Toká pat vaidmená vaidina akad. Taèiau tam tikrame psichologiniø asmenybës teorijø mokymosi etape turi bûti pereita prie kompleksinio poþiûrio. Jis natûralus ir studentui. Minëjome. Jungo. kokie pagrindiniai veikalai yra parašyti. Freudo teorija. Tik toks susipaþinimas suteikia galimybæ „þiûrëti atskiros teorijos akimis“. dabartiniø psichoanalitikø darbai. kad teorija „subjektyviai suprasta“ ir „psichologiškai priimta“. jos „racionaløjá grûdà“. Pavlovo. 3. K. kad kiekviena iš tø teorijø padarë labai didelæ átakà tiek psichologams. Dël to „vadovëlinis susipaþinimas“ su jø teorijomis gali bûti savotiškas „tiltelis“ á tà teorijà. Ávadinis kursas padeda studentui susidaryti bendrà dabartiniø psichologijos teorijø vaizdà. Reikia atsiminti. Psichoanalizës teorijos atveju – tai Z. ir kad jà suprastumëme. Skinnerio. kurio norëjo vokietis þurnalistas. Kiekviename psichologijos vadovëlyje rasime trumpà pagrindiniø asmenybës teorijø išdëstymà. jog teorijø pagrindëjams gana bûdingas ásitikinimas. padëti išvengti neaiškumø. K. rëmësi tam tikromis psichologijos þiniomis ir tradicijomis. Skinnerio. Mat psichologijos klasikai gyveno tam tikru laikotarpiu. Kaip ávadas á dabartines psichologijos teorijas. Jungo. Sunkoka susipaþinti. kas yra psichoanalizë. I. sugebëti nuosekliai taikyti jos suponuojamus aiškinimus. Banduros ir kt. tyrimais. Norint suvokti teorijos vystymàsi.

Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 41 naudinga jas vienà su kita palyginti.. Theory and Research. 2001. Knyga išleista 4 kartus. kokios paaiškinimo versijos tikriausiai bûtø pasiûlytos. kaip kiekviena iš jø paaiškintø tam tikrà reiškiná. Pabandykite nustatyti. New York: Longman. A. Myerso knygoje1. Теория и исследования. Tai: Pervin L. Taip pat yra vertingø knygø kitomis kalbomis. Èia vël tenka gráþti prie apibendrinanèiø veikalø. Fadiman J. Frager R. Personality and Personal Growth. Savarankiško darbo užduotis Susipaþinkite su pagrindiniø asmenybës psichologiniø teorijø aprašymu D. . Vilnius. Фрейдимен Д. 2000. New York. Москва. G.2. Personality.. 2000. Личность. Теории. & John O. Studentui ji gali bûti prieinama ir rusø kalba Первин Л. sugebëti suvokti. Санкт-Петербург. Фрейджер Р. 1990. Упражнения.. kuriai psichologinei teorijai priklauso šie teiginiai? Paþymëkite teorijas tokiais simboliais: Dinaminë (psichoanalitinë) Humanistinë (saviaktualizacijos) Biheivioristinës Kognityvinës D H B K 1 2 3 4 5 6 7 8 Daugelio þmogaus poelgiø ir minèiø tikrasis šaltinis yra neásisàmoninti norai Þmogaus psichiniai procesai priklauso nuo to. Psichologinis asmenybës paþinimas. Психология личности. Knyga buvo išleista 7 kartus. Джон О. Ji taip pat gali bûti prieinama rusø kalba. kaip jis ásivaizduoja tuos procesus „Super–ego“ panašus á slaptà policijos departamentà. Psichologija. kuris tiksliai nustato bet kokias uþdraustø potraukiø tendencijas ir negailestingai uþ tai baudþia þmogø Paprastas þmogus pasaulá paþásta tais paèiais bûdais kaip ir mokslininkas Ankstyvojoje vaikystëje nemaþa dalis vaikø nekenèia savo tëvo Ankstyvojoje vaikystëje mergaitës pavydi berniukams Jeigu þmogui be ypatingos prieþasties patinka kaþkà daryti. P. Эксперименты. vadinasi kaþkada anksèiau tokie veiksmai daug kartø suteikë jam pasitenkinimo Norint išgydyti psichikos ligoná reikia padëti jam suvokti neásisàmonintus savo norus 1 Myers D.

girdi. patenkina slaptus jo troškimus Þmogus ne tiek þiûri. kiek bando iš anksto prognozuoti. ar ji sugeba suprasti pati save Norint pataisyti nusikaltëlá reikia sudaryti jam tokias sàlygas.42 PIRMOJI DALIS 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Þmogaus gyvenimas labiausiai priklauso nuo to. ar bendraudamas su kitais jis sugeba tiksliai suprasti save ir išreikšti savo norus Svarbiausias þmogaus siekis yra aktualizuoti save Neásisàmoninti ir uþdrausti þmogaus norai pasireiškia sapnuose Noras. kad tai jam malonu. kad blogas elgesys sukeltø jam nemalonias pasekmes Þmogus gali „išmokti sirgti“. „išmokti simptomà“ pats nesuvokdamas. kûryba yra svarbiausia. kiti – išoriniam pasauliui Asmenybës vystymasis daugiausiai vyksta dël individo instinktø ir visuomenës reikalavimø prieštaravimo . ko reikia siekti norint išspæsti psichikos problemas Asmenybës vystymasis labiausiai priklauso nuo to. garbë. kà pamatys ar išgirs Norëdami suprasti. kurias jis vartoja pasauliui suvokti Vieni þmonës linkæ ávykiø prieþastis priskirti sau. kodël þmogus vienaip ar kitaip sureagavo. turime pirmiausiai panagrinëti sàvokas (kategorijas). gali bûti asmeninio vystymosi kliûtis Tik atviras þmogus gali bûti iš tikrøjø laimingas Geriausias bûdas padëti þmogui – tai kuo geriau suprasti jo jausmus Laisvë. kad asmens nuopelnai bûtø pripaþinti.

šie ásitikinimai – tik šiø senuèiø patirties ir asmeniniø samprotavimø išdava. kuris renkasi profesijà. kad „jeigu jaunimui viskas leidþiama. „sveiko proto“. Ir vël tai nëra mokslo psichologijos þinios. jis genda“. jos mano. kas yra „naivioji“ (sveiko proto) psichologija. „naivioji“ psichologija. pavaldinys. Tuo jis panašus á mokslinës psichologijos teiginius. màstymà. kad šiø teiginiø pagrindas yra tam tikra „psichologija“.2. Ši savotiška jø „psichologinë teorija“ išplaukia iš tam tikro jauno þmogaus psichikos bei jos vystymosi dësningumø ásivaizdavimo: jeigu su jaunu þmogumi elgiamasi grieþtai. èia ne mokslinë psichologija. jausmus. kad jam „viskas leidþiama“. mûsø senuèiø ásitikinimai jauno þmogaus asmenybës atþvilgiu nesiremia jokiais moksliniais psichologiniais tyrimais. Senutëms bûdingi tam tikri ásitikinimai dël jaunø þmoniø asmenybës. svarstantis. jø jausmus. Galvodamas apie tai jis taip pat vadovaujasi savo gyvenimiškomis þiniomis apie rinkëjø asmenybæ. kuo ji skiriasi nuo mokslinës. jeigu jam „viskas leidþiama“. jo vystymasis vyksta normaliai. „Naivioji“ (sveiko proto) psichologija Perskaitykite tekstà. Panagrinëkime kità pavyzdá. kad susilauktø jø paramos. Tai „praktinë“. . mano. Išsiaiškinkite. „buitinë“. Taèiau svarbu paþymëti. kaip gauti viršininko leidimà – visi jie vadovaujasi tam tikromis þiniomis apie þmoniø motyvacijà.2. Jos teigia. kad jaunimas sugedæs dël to. Kita vertus. Jie be galo naivûs ir aiškiausiai supaprastinti. Jos pagrindiniai bruoþai ir santykis su moksline ir „naiviàja“ psichologija. kodël šias laikais toks sugedæs jaunimas ir kà su juo reikia daryti. Senutës. pavyzdþiui. kà jam reikia pasakyti rinkëjams. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 43 2. jos psichologiniø savybiø. Dël to parlamentaro ásitikinimai priklauso psichologijos srièiai. bendravimo su kitais þmonëmis išdava. abiturientas. suvokimà. Dvi senutës aptaria. Šie samprotavimai gali sukelti mums tik šypsenà. Kita vertus. Vaikinas. apmastymø. bandantis uþkariauti merginos simpatijà. o patirties. vaizduotæ. Tai psichologinis teiginys – teiginys apie þmogaus psichikos procesø savybes. Teisinë „praktinë“ psichologija. kad já reikia sugraþinti á „tikrà kelià“ ir tam „reikia grieþtumo“. jis sutrinka. Visa tai irgi psichologijos objektas. màstymà. dëmesá ir pan. Psichologinis asmenybës paþinimas. Parlamentaras samprotauja.

jausmus. vystosi jo psichologinës þinios ir ásitikinimai. màstymà. kai þmogus tampa teisininku. bandydamas suprasti kaltinamojo motyvus ar nuspræsti. kas gi sudaro vaiko interesus. Ji niekur nëra išdëstyta ar susisteminta. kam palikti vaikà po santuokos nutraukimo – taip pat vadovaujasi kaþkokiomis psichologinëmis tiesomis. kaip á tai reaguos nusikaltëliai ir rinkëjai. gydytojas – apie pacientø. norus. pasigilinæ á „psichologines tiesas“.44 PIRMOJI DALIS Mokslinës psichologijos pradedame mokytis aukštojoje mokykloje. Ir tai. jo jausmus. taip pat nëra mokslinës. gali gerokai skirtis . Kitaip yra su naiviàja. skaitydamas advokatø ir kaltintojø kalbas. „praktinë“ psichologija. Jie tampa teisininko – profesionalo asmeniniø ásitikinimø dalimi ir pilniausiai pasireiškia teisinëje praktikoje ir idëjose apie þmoniø. Nagrinëdamas teisinæ dogmà. mokytojas vis geriau supranta savo mokinius. jø charakterius. Sunku pasakyti. Bendraudami su tëvais ir kitais þmonëmis po truputi surenkame informacijà apie savo ir kitø þmoniø suvokimà. Mat teisininko praktinës psichologinës idëjos remiasi ne tik jo kasdiene patirtimi. kurias jis laiko „savaime aiškiomis“. Kaþkas panašaus vyksta. jausmus. Pardavëjas vis daugiau suþino apie savo klientø „psichologijà“. vadovaujasi asmeniniais psichologiniais ásitikinimais ir jais remdamasis bando ásivaizduoti. bet ir sena teisine tradicija. panagrinëjæ išvadas. Taèiau apie jà nemaþai suþinosime paklausæ šio teisëjo ar parlamentaro samprotavimø ir komentarø. Tai „sveiko proto“. kad teisëjo psichologinës idëjos niekuo nesiskiria nuo anksèiau minëtø senuèiø ar politinio veikëjo. kaip rašytojas ar scenaristas ásivaizduoja þmogø. Teisëjas nëra skaitæs storø socializacijos teorijos foliantø. kada pradedame mokytis jos þiniø. dëmesá. kuriomis jis vadovaujasi. Mat kiekvienas iš mûsø nuo pat kûdikystës yra psichologas. Psichologinës idëjos. ar reikia sugrieþtinti kriminalinæ sankcijà. Spræsdamas. Bet jis nieko nesako apie tai. naudojanèiø ir taikanèiø teisæ jausmus. su kolegomis aptardamas bylas ir aiškindamasis ástatymà teisininkas perima ne tik teisines þinias. vykdanèiø. ko reikia vaikui. bet ir savo kolegø psichologinius ásitikinimus. Sprendþiant vaiko likimà ástatymas liepia teisëjui vadovautis vaiko interesais. intelektà ir kitas psichines savybes. Ástatymø leidëjas – parlamentaras svarstydamas. pleèiasi þmoniø. jis vadovaujasi asmeniniais psichologiniais ásitikinimais. bûrys ir kartu jis vis daugiau suþino apie þmones. parlamentaru ar kitais bûdais dalyvauja kuriant ir taikant teisæ. kurias jis jø pagrindu daro. Negalime sakyti. kitus psichologinius procesus. Eina metai. ko reikia vaikui. su kuriais individas bendrauja. màstymà. Teisëjas. Tam tikromis psichologinëmis prielaidomis apie þmogaus asmenybæ vadovaujasi ir meno literatûra bei publicistika. màstymà.

Vienas patarëjas sako.2. kuriuos jis nori paveikti.). Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 45 nuo senutës ar politiko „psichologiniø ásitikinimø“. Pabandykime ásivaizduoti situacijà. ir kita. treèias siûlo ir viena. ir kitu atveju – tai „gyvenimiškoji“ – sveiko proto psichologija. kad karalius sunerimæs. rinkdamasis geriausià pasiûlymà karalius nepradeda skaityti psichologijos darbø. kitas – kad reikia kirsti galvas. tam. kad pavaldiniai já pamiltø. kai ástatymo leidëjas (sakykime. Naivioji (sveiko proto) ir teisinë „praktinë“ psichologija Kaip minëjome. Kaip mûsø karalius renkasi geriausià pasiûlymà? Nors þmoniø jausmai. jam reiktø tiesiog sumaþinti mokesèius. karalius) svarsto naujo ástatymo kûrimo bûtinybæ. Teisinė praktinė psichologija NAIVIOJI (SVEIKO PROTO) PSICHOLOGIJA Meno kūrinių psichologija Kitos profesinės „praktinės“ psichologijos 5 pav. Ásivaizduokime. Santykis tarp „naiviosios“ (sveiko proto) ir teisinës. Psichologinis asmenybës paþinimas. Taèiau karalius verèiau renkasi „teisiná sprendimà“ ir nutaria grieþtinti sankcijas uþ „nepagarbà karaliui“. kaip geriausiai nubausti nepatenkintus. Aišku. Jis sukvieèia patarëjus ir klausia. nebando atlikti psichologiniø tyrimø ar tartis su psichologijos specialistais. meno literatûros bei kitø profesiniø „praktiniø“ psichologijø atsispindi schemoje „Naivioji (sveiko proto) ir teisinë „praktinë“ psichologija“ (5 pav. Taèiau ir vienu. Tuomet mûsø karaliø uþlietø dëkingumo bangos. Uþuot . kad tokius reikia karti. Taèiau joms (o kartu ir kitoms profesinëms praktinëms psichologijoms) bûdingi bendri esminiai skirtumai nuo mokslinës psichologijos. Aptarsime kai kuriuos iš jø. teisinë „praktinë“ ir naivioji sveiko proto buitinë psichologija nëra visiškai identiškos. yra psichologijos tyrimo objektai. publicistinës. jog vis daugiau pavaldiniø jo nekenèia.

kaip atrodys kiekvieno pasiûlymo vykdymas. jog savaime aišku. jausmus ir pan. Tarp kitko. kuris jam sako. vëliau jis po truputi pripras ir tikrai nustos nekæsti savo karaliaus. kad kriminalinës bausmës poveikis – akivaizdus dalykas. kad jie išsigàs. Dël to jis ir nutaria bausti nepatenkintus. kaip liepia ástatymas. „praktine“. kad išvengtø bausmës. reikalaujanti kruopštaus patikrinimo. kas naiviajai buitinei ir teisinei praktinei psichologijai yra savaime aiški. Nuomonë. akivaizdi tiesa. pasistengs ásivaizduoti. dël to visi darys viskà. taip: Jeigu bausime tikrai grieþtai. pavyzdþiui. ir tai paskatins juos atsisakyti ketinimo nepaklusti ástatymo reikalavimams. Karalius šventai tiki. banali.. 2001. kitaip bûsi nubaustas“ – „sako“ teisë nepastoviems pilieèiams ir mano. kad kuo grieþtesnë bausmë. Dauguma tyrimø tiesiog neaptinka ryšio tarp ástatymo sankcijos ir asmens. „Daryk taip. Minëtieji ástatymø leidëjo – karaliaus samprotavimai teikia nemaþai tokiø postulatø pavyzdþiø. grieþtos bausmës privers juos tylëti. Remdamasis savo psichologiniais ásitikinimais apie pavaldiniø màstymà. Tai. Taèiau jo didenybë – praktikos þmogus ir vadovaujasi praktine psichologija. per daug banalus. kad visi þmonës bijo bausmiø. Tuo remiasi visa imperatyvinë teisë. esà per daug banalûs ar akivaizdûs.46 PIRMOJI DALIS pasitelkæs mokslinæ psichologijà jis pasinaudoja „naiviàja“. karalius taip pat tiki. elgesio. jog teiginys „kiekvienas þmogus vengia bausmës“ akivaizdus. . jis màsto. Negana to. Dauguma þmoniø kaip ir jo didenybë tiki. kurie. sankcijos taikymas padidina recidyvo tikimybæ1. kad reikëtø árodinëti. o vëliau po truputi sugráš ir meilë karaliui. tokie patikrinimai neretai paneigia praktinës psichologijos postulatus. I dalis. Psichologiniai postulatai vietoj psichologinių teiginių mokslinio tikrinimo (verifikavimo) Postulatais vadinami teiginiai. koká jis darys poveiká. mokslinei yra tik hipotezë. kuriam ja grasinama. Kriminologija. Taip yra ir su baudþiamosios sankcijos poveikiu. Niekas nëra pats sau priešas. kad reikalautume juos árodyti. Vilnius. Panagrinëkime juos. Šiame samprotavime esama visø „praktinës psichologijos” pagrindiniø elementø. Karalius gali samprotauti. kad jeigu þmogus neišreiškia savo nepasitenkinimo dël baimës. Dar vienas psichologinio postulato pavyzdys – tai mûsø karaliaus tikëjimas. Nemaþai tyrimø nurodo priešingà efektà. 1 Justickis V. tuo stipresnis jos poveikis. ásivaizduoja. manoma. Jis tiki tik savo protu. nepatenkinti pavaldiniai bijos kelti galvà.

kaip jutimai. Štai mûsø karalius svarstydamas.. Dël to. Atkreipkime dëmesá á tai. visi nori maþdaug to paties. kad tas „tipiško pavaldinio vaizdinys“. išskiriami tokie paþintiniai procesai. Mokslinei psichologijai ir šis naiviosios psichologijos postulatas – tai tik patikrinimo reikalaujanti hipotezë. kitaip bus labai sunku ja naudotis. vienodai reaguoja á vienodus stimulus. Kitaip þinios sisteminamos naiviojoje (sveiko proto) psichologijoje. sisteminamos kaip stereotipinės asmenybės įvaizdis Tiek naivioji. ásivaizduoja tam tikrà savo pavaldinio. jausmai. màstymas ir pan. Tarkime. Jos poþiûriu þmogus – gana paprasta ir aiški bûtybë. Þmonës ganëtinai vienodi. mastymà. bijo to paties. Bûtent jis. kad þmogus pats save puikiausiai paþásta. suvokimas. vis labiau nepatenkintas karaliumi. tarp þmoniø gali bûti ir skirtumø. kad draudimai neretai daro kaip tik priešingà poveiká. kuriuo šventai tiki milijonai þmoniø. tiek jas patvirtinanèius tyrimus ir jø duomenis. Èia sistemos pagrindas – stereotipinis asmenybës vaizdas. Psichologinis asmenybës paþinimas. Aišku. susidomëjæ þmogaus jutimais atitinkamame vadovëlio skyriuje rasime tiek dabartines jutimø teorijas. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 47 kad jeigu þmogui ilgai ko nors neleisi. bet tai jau niuansai.2. Dël to á prašymà apibûdinti save þmogus neretai atsako labai paprastai: – „Aš? Normalus. Dël to šià informacijà reikia sisteminti. ko . kaip áveikti nepasitenkinimà ir kokià bausmæ uþ tai paskirti. Manoma. tiek mokslinë psichologija apima labai daug informacijos apie þmogaus psichikà. liausis to norëjæs – „praktinës“ psichologijos postulatas. kuriuo vadovaujasi jo didenybë yra labai supaprastintas asmenybës vaizdas. galiausiai. kitus psichikos procesus. naiviosios psichologijos poþiûriu. kokie ávairûs bûna draudimø efektai. asmenybës tipà. þino. Bûtent šis vidutinio pavaldinio vaizdinys ir teikia karaliui informacijà apie jo jausmus. Toks supaprastintas asmenybës ásivaizdavimas bûdingas naiviajai psichologijai. Naiviosios psichologijos žinios. Taigi „praktinës psichologijos þiniø“ apie savo pavaldinio asmenybës savybes karalius semiasi. þmogaus paþinimas nëra didelë problema. Tas vaizdas „pasako“ karaliui. remdamasis šiuo tipiško pavaldinio vaizdu. kad jo tipiškas pavaldinys godus ir todël bijo piniginiø bausmiø. šis tipiškas pavaldinys.“. Parodyta. greitai rasti reikiamà. ir yra þmogus. sustiprina norà (vadinamasis „reaktancijos“ efektas). Psichologiniai tyrimai rodo. Karaliaus vaizduotëje pavaldinys (niekuo nesusijæs su realiais pavaldiniais) turi visai nedaug asmenybës bruoþø. jis. kaip visi.. Taèiau dar labiau jis bijo fiziniø bausmiø ir ypaè mirties bausmës. Mokslinës psichologijos þinios sisteminamos pagal þmogaus psichikos pagrindines sritis: pavyzdþiui.

48 PIRMOJI DALIS nori. Psichologinis pažinimas mokslinėje ir naiviojoje psichologijoje. kad kiekvienas þmogus – be galo sudëtinga bûtybë. „mintinis modeliavimas“ yra vieni pagrindiniø praktinës (sveiko proto) psichologijos paþinimo instrumentø. susimàstë ir. Visa tai labai svarbu norint suprasti. Tie. pamatysime. Psichologai atliko ádomø eksperimentà. savo silpnybes ir stipriàsias puses. kad jo pavaldinys sunerimo. ar nesutikæs. Sakykime. Taigi jeigu jis nuoširdus. kad pavaldiniai juo nepatenkinti? Kodël jis netiki savo patarëjais. kai suokalbininkai nuvers já nuo sosto ir nukirs jam galvà. Tie. kad atsakymai iš esmës skyrësi. kuri dalis studentø. siûlydami uþ nedidelá mokestá pavaikšèioti po miestelá su reklaminiu skydu „Valgykite pas Dþo!“ Dalis studentø sutiko. kurias jis ruošiasi ávesti? Dël to. ar pats atsakantysis bûtø sutikæs. kad jis pats jø bijo. Toks þmogaus ásivaizdavimas yra visiškai priešingas mokslinës psichologijos poþiûriui. gali viskà apie save papasakoti. kaip leidþiami ir taikomi ástatymai. Po to vienø ir kitø buvo klausiama: „Kaip manote. Ásivaizdavæs tai. kad ir dauguma visø kitø studentø noriai dalyvautø tokiame renginyje. ko nenori. buvo ásitikinæ. Panagrinëjæ. nubausti ar nenubausti viešosios tvarkos paþeidëjà. manë. prašydami to paties. mûsø karalius nebuvo tikras. kad kiekvienas iš jø ásivaizduoja tam tikrà „tipiškà þmogø“. kas jam patinka. Įsivaizdavimas ir mintinis eksperimentas kaip naiviojo psichologinio pažinimo metodas Kodël karalius ásitikinæs. Bet jis pabandë ásivaizduoti savo „vidutiná pavaldiná“ tuo metu. kurie patys sutiko. Studentø miestelyje jie prieidavo prie studentø. kad pagal naujà ástatymà uþ tai baudþiama daug grieþèiau. kurie tvirtino. kaip jo pavaldiniai reaguos á vienà ar kità jo poveikio priemonæ. Pastaroji remiasi ásitikinimu. kad jo pavaldiniai reaguos á grieþtesnes bausmes. kad pavaldiniai išsigàs didesniø baisiø bausmiø. karalius „pamatë“. „tipiškà ieš- . kaip taikoma ir vystoma teisë. Jis pats su siaubu galvoja apie momentà. kai pastarasis sumano paþeisti ástatymà. Paaiškëjo. savo slaptus troškimus. kad jais dëtas jis pats bûtø nepatenkintas. jis mintyse daro eksperimentà. kad ir visi kiti atsisakys. Tai priklausë nuo to. atsisakë tos savo idëjos. kiti atsisakë. kaip priimami sprendimai. Lygiai taip pat joks þmogus nesugebës iki galo paþinti pats save. „tipiškà nusikaltëlá“. galø gale. kurios niekada nesugebësime paþinti iki galo. Tokie mintyse atliekami eksperimentai. kaip teisëjas komentuoja nuosprendá. prie kuriø prieiname. Kodël karalius mano. sutiks pavaikšèioti su šiuo skydu?“. kad pavaldiniai tiesiog laimingi? Jis þino. taèiau tuoj prisiminë. kurie atsisakë. kaip policininkas svarsto. Kai karalius nëra tikras. kas nepatinka.

ásitikinimai vaidina labai svarbø vaidmená mûsø gyvenime. Minëjome. kiek geras ar blogas vienoks ar kitoks sprendimas. Pagrindinës buvo tokios sàvokos. Taip yra dël daugelio prieþasèiø. kaip „valia“. reikia kuo greièiau pamiršti apie naiviàjà (praktinæ) ir imtis vien mokslinës. Viena iš jø – didelë naiviosios psichologijos reikšmë mûsø kasdieniniame gyvenime. Naiviosios ir teisinės praktinės psichologijos reikšmė studijuojant mokslinę psichologiją Naivioji psichologija daugeliu atþvilgiø primityvesnë uþ mokslinæ. Tas ávaizdis asmeniui yra praktinës psichologinës informacijos šaltinis. jie bando mintyse pritaikyti tà sprendimà „tipiškam þmogui“ ir paþiûrëti. mintyse su juo atliekamas eksperimentas leidþia tam paèiam asmeniui gauti naujos informacijos. turëdami galvoje tà ávaizdá. tiek teisinë praktinë psichologijos remiasi psichologiniais postulatais – ásitikinimais dël asmenybës psichologiniø savybiø. Stebëdami. supaprastintos „tipiškos asmenybës“ ávaizdþiu. Jie daþnai yra ávairiausiø teisiniø (teisëdaros. Panašø vystymosi kelià praëjo daugelis mokslø. kad naivioji ir teisës praktinës psichologijos. nëra patikrintos psichologijos mokslo priemonëmis ir pan. todël á juos neþvelgiama kritiškai. „kristalizavo“ sveiko psichologinio proto ásitikinimus. kad tie postulatai paèiø individø suvokiami kaip „savaime aiškûs“. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 49 kovà“. kad Saulë sukasi aplink Þemæ. Kaskart. Taigi konstatuojame: Tiek naivioji (sveiko proto. Jos þinios nepalyginti siauresnës. „temperamentas“. chemijos ir kitø mokslø þinios. Kalbëjome apie tai. Atrodytø. pradëjusiam studijuoti psichologijà. kai reikia patikrinti. „psichologinis tipas“. Tie ásitikinimai remiasi susistemintos.) sprendimø pagrindas. kad jie màsto. priimant svarbiausius kasdieninius ir teisinius sprendimus. pamatysime.). Tokios þinios nëra mokslinës (nesuformuluotos moksliniø teiginiø forma. jø postulatai. buitinë). taip pat mintyse. kad dabartiniam studentui. patikimumas nepalyginti maþesnis. Ne maþiau naivios buvo mokslinës fizikos.2. kas iš to išeina. kaip jie svarsto vienoká ar kitoká teisiná sprendimà. „charakteris“. Taèiau iš tikrøjø studijuojant ávairias psichologijos temas naiviajai bus skiriama daug dëmesio. Taigi bûtent šie postulatai yra svarbus daugybës . Pirmieji astronomai kaip ir paprasti þmonës tikëjo. Psichologinis asmenybës paþinimas. išplaukianèios iš praktinës psichologijos ir kuriø jau nëra (ar beveik nëra) dabartinëje psichologijoje. teisës taikymo ir kt. Pirmaisiais savo vystymosi etapais mokslinë psichologija buvo panaši á praktinæ. Savistaba (introspekcija) besiremiantys psichologø darbai daugeliu atvejø išreiškë.

Esmë ta. Jis taip pat jas „rûšiuoja“. kaip seminare. atsakyme bûtinai išgirsime ir apie tai. kad ir pojûèiai. Þmogaus psichika veikia tol. motyvai. iliuzijø. atitinkamai koreguoja savo poþiûrá á 1 Pateiksime psichologinio postulato pavyzdá. Darydami tai (matysime kitame skyriuje) jie remiasi kaip tik naiviosios psichologijos postulatais. Naiviosios ir praktinės teismo psichologijos vaidmuo individo psichikos procesuose Paþintiniai psichikos procesai apima jutimus. Klausydamasis vienø mokslinës psichologijos teiginiø jis juos „priima“. ir màstymas. Prisiminkime kriminalines bausmes. paneigianèiø jø efektyvumà. vaizduotæ. kad mûsø nusikaltëliai daug labiau uþkietëjæ“ – atsakë ástatymà parengusios komisijos vadovas. Kaip bangos negali iš karto sugriauti akmeninës uolos. màstymà. elgesys. atminties spragø. nesugebëjimo susidoroti su problema. kad naiviosios psichologijos teiginiai labai svarbûs. taip ir mokslinës psichologijos išvados labai lëtai veikia realià praktikà. ir vaizduotë „màsto“ – apdoroja informacijà. o nuosprendþiai skiriami remiantis vis tais paèiais mokslo nepatvirtintais naiviosios psichologijos postulatais – „Visi þmonës bijo bausmiø. kodël reikia imtis tokiø priemoniø1. studentas ne tik fiksuoja pateikiamas þinias. Šios knygos autorius prisimena. kol jis gyvena. suvokimà. ir bus paaiškinama. Tokio teiginio nepatvirtina jokie tyrimai. taèiau komisijos vadovas visiškai neabejojo. dël to jø grieþtinimas – geras bûdas kovoti su nusikalstamumu“. kokie yra þmonës. pateikë klausimà. kodël numatytos sankcijos tiek grieþtesnës uþ Vakarø Europos šaliø. priima sprendimus. Naivioji psichologija kaip kognityvinis filtras įsisavinant mokslinę Klausydamasis psichologijos paskaitos. kad tai tiesa. susiklostæs teisës taikymas persunkti sveiko proto psichologijos. „Uþtat. Pakanka uþduoti klausimà apie tà ar kità teisës institutà ar sprendimà. Tai supratus galima paaiškinti nemaþai psichikos reiškiniø: suvokimo. atmintá.50 PIRMOJI DALIS neefektyviø sprendimø pastovumo ir pasipriešinimo korekcijai šaltinis. kuriame buvo pristatomas naujas baudþiamasis ástatymas. Visa teisës sistema. màstymo. norint suprasti jø veikimà. Dabartinës (ypaè vadinamosios kognityvinës) psichologijos vystymasis parodë. o tik po truputi jà ardo. Baudþiamàjà politikà sunkiai paveikia net ir daugybë tyrimø. Ástatymai ir toliau priimami. ir dëmesys. koreguoja juos. kokie yra jø asmenybës bruoþai. . dëmesá.

kûryba yra svarbiausia. Užduoties atsakymai 1 2 3 Daugelio þmogaus poelgiø ir minèiø tikrasis šaltinis yra neásisàmoninti norai Þmogaus psichikos procesai priklauso nuo to. taèiau gyvenime jis yra“. (Pavyzdþiui.) Toks „atmetimas“ atsiranda.2. kai mokslinës psichologijos duomenys ir išvados prieštarauja individo sveiko proto ásitikinimams. Laisvë. kad bûtø pripaþinti jo nuopelnai. Štai dël ko mokantis psichologijos reikia gerai suvokti savo reakcijas á jos teiginius bei tø reakcijø šaltinius. garbë. Jei mokslas teigia. jis gali bûti linkæs „tikëti savo akimis“. ar bendraudamas su kitais jis sugeba tiksliai suprasti save ir išreikšti savo norus Svarbiausias þmogaus siekimas yra savæs aktualizavimas Neásisàmoninti ir uþdrausti þmogaus norai pasireiškia sapnuose Asmens noras. Klausydamas kitø – jis juos „atmeta“: „Gal mokslas taip ir teigia“. „gal mokslas ir nenustato baudþiamosios sankcijos poveikio. Bûtent todël susipaþástant su dabartine psichologija svarbu paþinti naiviàjà ir teisës praktinæ psichologijà. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 51 þmonës bei jø psichikà. kaip jis ásivaizduoja tuos procesus „Super ego“ panašus á slaptà policijos departamentà. vadinasi kaþkada anksèiau tokie veiksmai daug kartø suteikë jam pasitenkinimo Norint išgydyti psichikos ligoná reikia padëti jam suvokti neásisàmonintus savo norus Þmogaus gyvenimas labiausiai priklauso nuo to. gali bûti asmeninio vystymosi kliûtis Tik atviras þmogus gali bûti iš tikrøjø laimingas Geriausias bûdas padëti þmogui – tai kuo geriau suprasti jo jausmus. Taip veikia savotiška „psichologijos mokymosi psichologija“. kuris tiksliai nustato bet kokias uþdraustø potraukiø tendencijas ir negailestingai baudþia uþ tai þmogø Paprastas þmogus pasaulá paþásta tais paèiais bûdais kaip ir mokslininkas Ankstyvojoje vaikystëje nemaþai vaikø nekenèia savo tëvo Ankstyvojoje vaikystëje mergaitës pavydi berniukams Jeigu þmogui be ypatingos prieþasties patinka kaþkà daryti. Psichologinis asmenybës paþinimas. – sako sau studentas. ko reikia siekti norint išspæsti psichikos problemas D K D 4 5 6 7 K D D B 8 9 10 11 12 13 14 15 D H H D H H H H . – „gyvenime taip nebûna“. o þmogus „savo akimis“ mato priešingai. kad þemë sukasi aplink saulæ.

kad tai jam malonu. girdi. Rezultatai aptariami ir ávertinami kitos paskaitos metu. kiti – išoriniam pasauliui 23 Asmenybës vystymasis daugiausiai vyksta dël individo instinktø ir visuomenës reikalavimø prieštaravimo H B B K K K D 2. Nurodymai Pirmasis pratimas atliekamas per paskaità. kurias jis naudoja pasauliui suvokti 22 Vieni þmonës linkæ ávykiø prieþastis priskirti sau. Uþrašykite juos. Tolimesnius studentas atlieka savarankiškai namuose. kuriais jis remiamasi.3. patenkina jo slaptus troškimus 20 Þmogus ne tiek þiûri. kad draugas pasakoja. Sugalvokite 7 patarimus jam.52 PIRMOJI DALIS 16 Asmenybës vystymasis labiausiai priklauso nuo to. kà jis pamatys ar išgirs 21 Norëdami suprasti. kuo šie teiginiai skiriasi nuo mokslo psichologijos teiginiø. 1 pratimas. ar ji sugeba suprasti pati save 17 Norint pataisyti nusikaltëlá reikia sudaryti jam tokias sàlygas. . kiek bando iš anksto prognozuoti. Teisinë „praktinë“ psichologija !!! Tikslai !!! Išmokyti studentà atpaþinti ir išskirti sveiko proto ir „praktinës“ teisinës psichologijos teiginius. Patarimai ir jø psichologinis pagrindas Ásivaizduokite. kai blogas elgesys sukels jam nemalonias pasekmes 18 Þmogus gali „išmokti sirgti“. turime pirmiausiai panagrinëti sàvokas (kategorijas). Pratybos. Išmokyti studentà pastebëti. bet jam niekaip nepavyksta uþkariauti jos širdá. jog jam patinka mergina. kodël þmogus vienaip ar kitaip reagavo. „išmokti simptomà“ pats nesuvokdamas.

Tokiam asmeniui. nustatydamas šias teisines normas. kadangi juo aiškinamos tam tikros jausmø savybës. Šis teiginys yra postulatas. Jûs patariate draugui. 1994. galø gale atsiras atsakomasis jausmas“. Ástatymas ir „praktinë teisinë psichologija“ Toliau išdëstyti keli veikianèio Lietuvos baudþiamojo kodekso straipsniai. Šis teiginys psichologinis. kuris. kaip kalbëti ir elgtis. Girto ar apsvaigusio nuo narkotiniø ar toksiniø priemoniø asmens atsakomybë uþ padarytà nusikaltimà Lietuvos Respublikos 1994 m. Psichologinis asmenybës paþinimas. Asmuo. ávertins atkaklumà ir pamils tave“. teismo paskyrimu. . nes jis laikomas „savaime aiškiu“. silpnaprotystës ar kitokios patologinës bûsenos. prieš savo valià nugirdytas ar apsvaigintas ir dël to nevisiškai sugebëjæs suvokti savo daromos veikos.tai yra nebegalëjo suprasti savo veiksmø esmës arba jø valdyti dël chroninës psichinës ligos. Sisteminimo – tas teiginys yra „merginos“. Nepakaltinamumas Pagal baudþiamuosius ástatymus neatsako toks asmuo. „Turëk kantrybës. Nesiliauk stengæsis jai patikti. 60–1182) redakcija Asmuo. Patarimai ir jø psichologinis pagrindas Jûsø draugas ruošiasi nemaloniam pokalbiui su viršininku. rugsëjo 1 d. Išnagrinëkite. kokiais psichologiniais teiginiais remiasi ástatymø leidëjas. kokie buitinës psichologijos teiginiai sudaro jø pagrindà. Išaiškinkite. liepos 19 d. Kaip kiekvienu atveju pasireiškia sveiko proto psichologijos ypatumai? 1. 12 straipsnis. I–551 (nuo 1994 m. 3. „darbdavio“ stereotipø dalis. Nr. gali bûti taikomos priverèiamosios medicininio pobûdþio priemonës. kuris bûdamas fiziologiškai girtas ar apsvaigæs nuo narkotiniø ar toksiniø priemoniø padarë nusikaltimà. Prieþastis – jis visà savaitæ be svarbios prieþasties neateidavo á darbà. Ilgainiui ji atkreips á tave dëmesá. Verifikavimo – kodël manome. laikino psichinës veiklos sutrikimo. Mokslinë ir „praktinë“ teisininkø psichologija 53 Panagrinëkite patarimus ir nustatykite. 13 straipsnis. Pavyzdþiui. Sugalvokite maþiausiai 7 patarimus. nuo baudþiamosios atsakomybës neatleidþiamas. kokiais sveiko proto psichologiniais teiginiais remiasi jûsø patarimai. kad teiginys yra teisingas? 2.) (Þin. numatytos šio kodekso 59 straipsnyje. kad „mergina“ ar „darbdavys“ pasielgs bûtent taip. kaip mums reikia? 3 pratimas. baudþiamas švelniau arba gali bûti atleistas nuo baudþiamosios atsakomybës uþ padarytà veikà. darydamas visuomenei pavojingà veikà. buvo nepakaltinamumo bûsenoje. ástatymo Nr.2. 2 pratimas. Patarimas remiasi sveiko proto teiginiu – „jeigu ilgai rodysi merginai dëmesá.. Mintyse atliekamas eksperimentas – kaip buvo ásitikinta.

kurá sukëlë kësinimasis. Kriminalinës bausmës paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimø padarymo. átakos. arba ginantis nuo ásibrovimo á bûstà. 2) nubausti nusikaltimà padariusá asmená. liepos 2 d. 21 straipsnis. Bûtinosios ginties ribø perþengimu nelaikoma veikla. gali bûti skiriama švelnesnë negu ástatymo nustatyta bausmë (45 straipsnio 3 dalis).54 PIRMOJI DALIS 14–1 straipsnis. kurá sukëlë neteisëti nukentëjusiojo veiksmai. liepos 19 d. skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendþiu asmeniui.. birþelio 10 d. kad bausmæ atlikæ asmenys laikytøsi valstybëje galiojanèiø ástatymø ir nedarytø naujø nusikaltimø.) (Þin. padariusiam nusikaltimà. kai bûtinosios ginties ribos buvo perþengtos dël didelio sumišimo ar didelio išgàsèio. 1995. Nr. kai bûtinosios ginties ribø perþengimas uþtraukia baudþiamàjà atsakomybæ. 4) siekti. ástatymo Nr. tarnybinio ar kitokio priklausomumo. birþelio 8 d. Bausmë ir jos paskirtis Lietuvos Respublikos 1994 m. 3) atimti ar apriboti nuteistojo galimybes daryti naujus nusikaltimus. ástatymo Nr. 4) kad nusikaltimas padarytas dël didelio susijaudinimo. Tais atvejais.) (Þin. ástatymo Nr. I–180 (nuo 1993 m. 2) kad nusikaltimas padarytas dël susidëjusiø sunkiø asmeniniø ar šeiminiø aplinkybiø. . jeigu besikësinanèiajam padaryta þala dël neatsargumo. Neuþtraukia baudþiamosios atsakomybës bûtinosios ginties ribø perþengimas. I–551 (nuo 1995 m. 55–1358) redakcija Bûtinosios ginties ribø perþengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kësinimosi pobûdþiui ir pavojingumui.. 1994.) (Þin. Bûtinosios ginties ribø perþengimas Lietuvos Respublikos 1993 m. 40 straipsnis. 26–597) ir 1995 m. kurios metu besikësinanèiajam padarytas lengvas ar apysunkis kûno suþalojimas. 3) kad nusikaltimas padarytas dël grasinimo ar prievartos átakos arba dël materialinio. materialinë þala. Neuþtraukia baudþiamosios atsakomybës tokia veikla. ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenës interesais. Nr.. Nr. Atsakomybæ lengvinanèios aplinkybës Skiriant bausmæ. liepos 5 d. 60–1182) redakcija Kriminalinë bausmë yra valstybës prievartos priemonë. 1993. I–962 (nuo 1995 m. lengvinanèiomis atsakomybæ aplinkybëmis laikoma tai: 1) kad kaltininkas uþkirto kelià þalingoms padarytojo nusikaltimo pasekmëms arba savo noru atlygino padarytà nuostolá ar pašalino padarytà þalà. sausio 1 d.

mintys. BENDRIEJI PSICHIKOS VEIKLOS !!! Tikslai !!! Suprasti ávairiø psichikos procesø bendruosius dësningumus. naujos mintys. . jo psichika në sekundës nenustoja veikusi. Taip ir þmogaus psichinis gyvenimas – jis niekada nebus toks pat. tai jau bus kita upë. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 55 DËSNINGUMAI IR JØ STUDIJAVIMAS 3. Þmogaus psichinis gyvenimas kartais lyginamas su upe.3. kad á tà paèià upæ negalima ábristi du kartus. 3. Jis kaþkà padaro. Kai ábrisime antrà kartà. Suprasti. Psichikos procesai ir jø paþinimo reikðmë teisininkui Kol þmogus gyvas. jie atsiranda ir dingsta. kas yra kategorija ir kategorijø sistema. išgirsta. kad ir kokie trumpalaikiai jie bûtø. kas yra kategorizacija ir koks jo vaidmuo vykstant ávairiems psichikos procesams. ir vël atsiranda nauji jausmai. màstymo ir kitus psichikos procesus. ir jø nebelieka. joje tekës kitoks vanduo. Pirmiausia. Suprasti. Suprasti. momentiniai jausmai bei pojûèiai – lyg atskiri tos upës lašai. sudaro mûsø gyvenimo psichiná turiná. nauji prisiminimai. kaip psichika panaudoja kategorijø sistemas organizuodama percepcijos. pajunta. visas mûsø gyvenimas – tai „tik akimirka tarp praeities ir ateities“ ir minëtieji procesai. Atsiranda ir dingsta jausmai. tai suþadina prisiminimus bei vaizduotæ.1. Taèiau paþinti psichikos procesus yra svarbu. nauji pojûèiai. Jo atskiros mintys. þmogus kaþkà pamato. Senovës išminèius sakë.

Panagrinësime bendras ávairiø psichikos procesø savybes bei jø klaidingo veikimo šaltinius. kad tie jø veiklos iškraipymai atsiranda dël minëtø procesø sutrikimø. kurie pasireiškia ávairiais gyvenimo momentais. skatinant juos kuo kruopšèiau atlikti savo darbà. nustatant net ir labai rimtas sankcijas uþ jø padarytas klaidas. kad nebuvo atkreipta dëmesio á svarbias bylos aplinkybes. Net ir pastoviausio asmens optimizmas susideda iš aibës atskirø optimistiniø minèiø. Taèiau iš tikrøjø tie iškraipymai išplaukia iš paèiø mûsø psichikos organizavimo principø. Antra vertus. judrûs. atsitiktiniø klaidø.56 PIRMOJI DALIS Kaip upës nepaþinsime be atskirø jos lašø. Visi „pamato“. esminiø mûsø psichikos procesø veiklos savybiø padarinys. Teisininkas itin suinteresuotas asmenybës psichikos procesø studijomis. kad tardymo ir teisëjo išvados buvo nelogiškos. nepaþinæ atskirø psichikos procesø. teismas patikëjo jo parodymais. Daugiausia dëmesio kreipsime á psichikos reiškinius. supaþindinti su visais psichikos procesais. jie yra labai svarbiø. Kas ávyksta teisinio proceso dalyviø màstymui. Teisës istorija pilna klaidø pavyzdþiø. kad paaiškëjus klaidai. Šis domëjimasis labiausiai susijæs su sàvoka „klaida“ – teisinë klaida. glaudþiausiai susijusius su teisei ypaè svarbia teisinës klaidos problematika. . ávairiausiose situacijose. Dël to nepavyksta jø visiškai išvengti apeliuojant á teisëjo ir kitø proceso dalyviø sàþinæ. jausmø. bûtent šie nepastovûs. Teisëjas kruopšèiausiai išnagrinëjo bylos medþiagà. ávertino visus proceso dalyviø pateiktus argumentus ir árodymus. jeigu galëtumëme teigti. pastoviø psichikos savybiø pagrindà. kad jis suklydo. suvokimui. kad liudininkø parodymai buvo netikslûs ir prieštaravo vieni kitiems. Ypaè ádomu tai. atminèiai? Kokie procesai lemia klaidas? Bûtø gerai. priëmë atitinkamà sprendimà ir… paaiškëjo. vadovaudamasis savo teisine sàmone ir vidiniu ásitikinimu priëmë sprendimà ir… paaiškëjo. kad liudininkas klydo. ir sprendimas buvo neteisingas. Liudininkas nuoširdþiausiai papasakojo viskà. kà matë. kad kaltinimas „susiûtas baltais siûlais“. proceso dalyviams neretai ávyksta „praregëjimas“. Šio skyriaus tikslas jokiu bûdu nëra pateikti išsamià psichikos procesø apþvalgà. taip ir psichikos nepaþinsime. trumpalaikiai procesai sudaro ilgalaikiø. kad árodymø buvo nepakankamai. Jø pasekmës neretai buvo labai rimtos ir nepataisomos.

Atskiri skyriai paprastai skiriami jausmams. kur atskirai „padëtas“ màstymas. Susipaþinæ su šiais vadovëlio skyriais apie šias psichikos „dalis“ suþinosite nemaþai svarbaus ir ádomaus1. Minëtas psichikos „skirstymas“ á blokus yra labai apgaulingas. kalbëdami apie màstymà paprastai turime 1 Teisës studentams rekomenduojame gerà modernø psichologijos vadovëlá lietuviø kalba – tai iš anglø kalbos išversta Myerso „Psichologija“. kitame – apie màstymà. Atskirai vienas nuo kito veikia pojûèiai. emocijoms. vaizduotæ ir kt. Taèiau studentas su minëtais psichikos reiškiniais gali susipaþinti ir skaitydamas kitus vadovëlius. Taèiau toks (skyrius po skyriaus) susipaþinimas su þmogaus psichikos veikla gali ir klaidinti. transmisijà ir pan.3. Apie panašius dalykus kalbama skyriuose apie atmintá. suprasti jos vientisumà. atmintis. kokie pagrindiniai pasireiškimo dësningumai. matymo iliuzijos ir pan. Skyriuje. kad viena po kitos aprašomos pagrindinës þmogaus psichikos sistemos. Vartydami psichologijos vadovëlio puslapius matome. Lengvai susidaro áspûdis. Þmogaus psichikos veikla panaši ne tiek á atskirà kompiuterá. Per labai trumpà laikotarpá išversta daugybë psichologijos klasikø veikalø bei fundamentaliø veikalø. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 57 3. màstymas ir panašiai. tokiø kaip suvokimas. vaizduotë ar pojûèiai. apibendrinanèiø dabartinës psichologijos pasiekimus.). ypatingi reiškiniai. veiksniai. atsisakyti áprasto poþiûrio. dar kitame – apie vaizduotæ. trukdantys ir stimuliuojantys màstymà. Viename vadovëlio skyriuje paprastai kalbama apie pojûèius (regëjimas. rasime nemaþai ádomios informacijos apie tai. Labai intensyviai psichologinë literatûra verèiama Rusijoje. atskirai màstymas. automobilio agregatus. savarankiškai veikianèiø „daliø“. Kaþkas panašaus á.2. nurodymø. kaip kiekvienas iš jø veikia. rasime medþiagos apie tai. uoslë ir kt. Kaip studijuoti psichikos procesus? Perskaitykite tekstà. Bendra šiø skyriø struktûra daþniausiai panaši. sakykime. kiek á kompiuteriø tinklà. tarp kuriø matome atskirus blokus – variklá.). Smegenyse neaptikta vietos. kad þmogaus psichika susideda iš atskirø „gabalø“. Skirtingai nei automobilyje psichikoje nëra atskirø blokø. Lygiai taip pat skyriuje. t. skirtame pojûèiams.. èia aprašyti pagrindiniai dësningumai. skirtame atminèiai. Tarkime. kad psichika susideda iš atskirø. klausa. kas padeda ir kas trukdo kiekvienam iš jø reikštis. dëmesiui ir pan. bëgiø sistemà. savarankiškà „blokà“ sudaro atmintis ir t. . kokiø ypatingø reiškiniø pasitaiko jiems veikiant (pvz. „blokø“. Jis paskatins jus visai naujai paþvelgti á psichikos sandarà. motyvacijai. kaip þmogus atsimena ir pamiršta.

Tai. motyvacija – visø tø psichikos sistemø þinios jam bus reikalingos kasdien. Kiekviena iš jø turi aibæ ryšiø su kitomis psichikos sistemomis – atmintimi. kurie svarbûs susipaþástant su kiekviena iš minëtø daliø. Kiekvienas iš jø yra palyginti savarankiškas ir nepriklausomas nuo kitø. màstymas. bendraujant su ávairiais þmonëmis. suvokimas. Dël to taip sunku pasakyti kaþkà.) galime teigti gana paradoksalius ir prieštaringus dalykus: emocijos turi savo „atmintá“. kitose srityse visai neprotingas. Nëra tokiø psichikos sistemø. Bus kalbama apie ávairiø procesø bei psichikos sistemø bendruosius dësningumus ir savybes. Ji jokiu bûdu neatstoja bendrosios psichologijos vadovëlio. vaizduote. ir apgailëtini. emocijos. Þmogaus atmintis.58 PIRMOJI DALIS omenyje kaþkoká vienà uþdavinius sprendþiantá ir ávairiausià informacijà apdorojanti mûsø vidiná „kompiuterá“. kas bus išdëstyta šiame skyriuje. Visa tai nulemia šios dalies tikslus. Èia taip pat vyksta apsikeitimas informacija ir savitarpio valdymas. padëti studentui suprasti þmogaus psichikà kaip joje vykstanèiø psichikos procesø visumà. o kitur ramus ir santûrus. pojûèiai ir pan. Mûsø rega gali bûti „màstanti ir protinga“. atmintis. kuriø paþinimas bûsimajam teisininkui bûtø svarbesnis arba maþiau svarbus negu visø kitø. turi ir savo „emocijas“. Jos tikslas visai kitoks – „atsverti“ vadovëlá. Jos keièiasi informacija. pirmiau- . ir savo „dëmesá“ (dalykus á kuriuos màstymo procesas labiausiai linkæs atsiþvelgti). turi savus stabilumà uþtikrinanèius mechanizmus. tam tikru mastu daro poveiká. atmintá ir pan. ir savo atmintá. buki kitais. Nelabai tikslus pasakymas. Þymiai tikslesnis yra teiginys. Jos yra sujungtos viena su kita. kas apibendrintø visà atskiro þmogaus màstymà ar visà atmintá. savo ruoþtu. Dël to apie tuos atskirus þmogaus psichikos „agregatus“ (emocijas. o kitur nesugeba ásivaizduoti elementariausiø dalykø. Juk vientiso þmogaus màstymo tiesiog nëra. vienur pasiþymi stebëtina atmintimi. vienur labai emocionalus. Kiekvienas þmogus spræsdamas tam tikrus uþdavinius yra genialus. kad þmogus turi aibæ ávairiø „màstymø“. paryškina esminius momentus. Lygiai taip pat „mastantys ir protingi“ ar atvirkšèiai gali bûti mûsø dëmesys. Mes galime bûti labai protingi ir net genialûs vienu atþvilgiu. kurie. pojûèiais. o gali bûti ir priešingai – „nesugebanti màstyti ir kvaila“. Iš tikrøjø gi màstymas – tai daugybë tokiø kompiuteriø – gana ávairiø informacijos apdorojimo sistemø. Pojûèiai. jø veikla koordinuota. netgi valdo viena kità. dëmesys. o kitur neatsimena paprasèiausiø dalykø. savo „màstymà“ ir savo „dëmesá“. Taigi reikës (þymia dalimi savarankiškai) susipaþinti su visomis jomis. nagrinëjant ávairiausias gyvenimo situacijas. kad tam tikro þmogaus intelektas yra aukštas ar þemas ir pasiþymi vienokiomis ir kitokiomis savybëmis. vienur rodo stebuklingà vaizduotës galià. Šio skyriaus tikslas – papasakoti apie reiškinius.

kurios vienaip ar kitaip dalyvauja ávedant. kurios suteikia galimybæ gauti vienokià informacijà. Skirtingai nei . Techninë áranga – tai kompiuterio techninës galimybës. kaip greitai jis gali juos apdoroti. Èia esame šeimininkai. „veiklos sàlygos“. Kaip jûs suprantate posakius: „màstantis regëjimas“. kurias tiesiog turime priimti. bûdingi visoms psichikos sistemoms ir. apdorojant mûsø þmogiškàjà informacijà. tai geriau negu penki pojûèiai. Tai galimybiø „rëmai“. Pirmiausia. ir su tuo jis turi gyventi. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 59 siai. kiek informacijos vienetø telpa jo atmintyje. kad programas galima keisti. Pasakodamas apie tai. pobûdá. kiek daug ádomiø dalykø jie jam pasako. Svarbiausias jos skirtumas nuo techninës árangos yra tas.3. išsiaiškinti santykius tarp biologiniø psichikos procesø pagrindø ir paèiø procesø. Ne vienà šimtmetá besivystantys mûsø pojûèiø tyrimai atskleidë tiesiog fantastiškà jø galingumà. Nuo jø priklauso. Vienoje Voltero apysakoje aprašytas Jupiterio gyventojas. Biologiniai psichikos procesø „rëmai“ Šis skyrius padës išmokti „kompiuterinæ metaforà“. Mûsø akis gali pamatyti þvakës šviesà vieno kilometro atstumu. nei atminties apimties nepakeisime. kuris turi net 90 pojûèiø. „màstanti atmintis“. antra vertus. Techninës árangos taip lengvai nepakeisi. Taigi. kaip greitai ir kokiais kiekiais kompiuteris gali jà ávesti ir pan. kokia ji yra. Mûsø psichika turi savo techninæ árangà – biologines sistemas. Mes negirdime þemesniø ar aukštesniø nei tam tikrø daþniø garsø ir nematome šviesos. tie pojûèiai turi tam tikras „technines charakteristikas“. modifikuoti. bet man vis tiek kartais bûna nuobodu“. Visa tai priklauso nuo kompiuterio konstrukcijos. Programinë áranga – tai darbo su informacija programos. Mûsø ausis gali girdëti normalø þmoniø pokalbá per daugiau nei šimto metrø atstumà. kurià gali gauti þmogus. Kalbëdami apie kompiuterá esame pratæ skirti techninæ ir programinæ árangà. bet apriboja kitokià. Nei greièio. Šie penki pojûèiai riboja informacijos. išreiškia ir yra tos jø universalios vienybës padarinys. Tam tikrus „techninius” parametrus turi mûsø pojûèiai. Negana to. „intelektualûs jausmai“? 3. Þmogui „duoti“ penki pojûèiai.3. Taèiau kartu išryškëja ir mûsø pojûèiø „rëmai“ ar tiesiog „konstrukcijos trûkumai“. tokia turime ir naudotis. jø tik penki. Visai kas kita yra programinë áranga. jis priduria: „Aišku.

negirdime ultragarsø. kad ši informacija jums dar reikalinga. Jos nepanašios á fotonuotraukà. kà lengvai padaro dabartiniai kompiuteriai.60 PIRMOJI DALIS šikšnosparniai. Deja. Jos potencialios galimybës toli pralenkia visas dabar veikianèiø kompiuteriø sistemas. iš uþ nugaros ar iš apaèios. Iki tam tikro lygio sumaþëjus jos aktyvumui informacija neatsinaujina. Taèiau þmogaus màstymas ir jo atmintis turi aiškiø netobulumø. Þmogaus procesorius palyginti su jais yra labai silpnas. þmogui labai sunku. kuris pagaliau sugebëjo áveikti pasaulio šachmatø èempionà. atmintá. kai garsas sklinda iš viršaus. Vienu metu á atmintá patenka per daug informacijos. kad norite ištrinti šià informacijà?“ Neretai paaiškëja. Visais atvejais tai vyksta neuronø lygmenyje ir priklauso nuo to. pamiršome vardà. Juk kiekvienas prietaisas turi savo teigiamø ir neigiamø savybiø. bet nebus ir tam tikrø privalumø. Daþniausiai ir skaudþiausiai tai pajuntame uþmaršties procesuose. Neuronø tinklø sugebëjimas „mokytis“ (šiuo atveju išlaikyti informa- . Ji ištrina informacijà neáspëjusi ir „nesuderinusi“ su mûsø sàmone. Kokiø privalumø ir trûkumø jis turi. priklauso nuo jo konstrukcijos. Neuroninës làstelës informacijos neišsaugo automatiškai. Ypaè. „laikyti atmintyje“ ir atlikti ávairias operacijas su milijonais informacijos vienetø. kuriø kiekvienam atlikti reikia atsiminti nedaug skaièiø. Mûsø ausis (kitaip nei šuns) neretai negali nustatyti. Kai norime ištrinti iš kompiuterio kaþkokià informacijà. kad jûs visai to nenorite. pasirinkus kità bus išvengta tam tikrø trûkumø. nors visai neseniai puikiai išlaikëme egzaminà. Mûsø atminties apimtis toli pralenkia tobuliausius kompiuterius. pavyzdþiui. Jie gali iškviesti. Taèiau ir èia yra aiškiø netobulumø ir apribojimø. Neretai nemaloniai pasijuntame supratæ. Dël to þmogus gali atlikti šià operacijà tik „suskaldæs“ jà á daugybæ tokiø „gabaliukø“. kuriuos gali pajusti šuo. kitaip yra su mûsø atmintimi. Nemaþiau nuostabiø dalykø galima pasakyti ir apie mûsø màstymà. Nieko nuostabaus. sudauginti didelius skaièius. Dabartiniø kompiuteriø procesoriai yra tikrai galingi. daranèiø juos labai ribotus. iš kur girdime garsà. neatsimename gatvës pavadinimo ar eismo taisyklës. kaip veikia informacijà išlaikanèios làstelës. kad jau neatsimename mums labai svarbiø dalykø: netikëtai „dingo“ iš atminties labai reikalingas telefono numeris. Dël to tai. kuri be mûsø pastangø ilgus metus gali išsaugoti atvaizdà. kompiuteris paprastai paklausia: „Ar esate tikras. Nejauèiame ir šimtosios dalies kvapø. Neuroninëje làstelëje saugoma informacija turi bûti aktyvinama. Nemaþiau nuostabiø dalykø galime papasakoti ir apie mûsø atmintá. Pasirinkus vienà konstrukcijà bus vieni privalumai ir trûkumai. Tik visai neseniai pavyko sukonstruoti toká galingà kompiuterá.

kuriuose veikia mûsø psichika. pirmoji studento uþduotis – suvokti galimybes ir rëmus. màstymo ir pan. tokiø kaip „veikimo greitis“. svarbu. dëmesio biologiniø sistemø. ribojanèius psichikos veikimà. Pratybos.4. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 61 cijà) priklauso nuo individo amþiaus. jeigu psichikos procesø „biologiniai rëmai“ bûtø kitokie negu dabar. ir sàlygos. jeigu galëtumëme kaip šikšnosparniai girdëti ultragarsus. 3. kà reiškia kategorizacija. Taigi susipaþástant su psichika. Išsiaiškinkite. Pasitelkæ „smegenø šturmo“ metodikà sugalvokite kuo daugiau situacijos padariniø (jie gali bûti išgalvoti). kurios trukdo gerai veikti. kurie ávyktø. studijuojant psichologijos vadovëlyje pateiktus pojûèiø organø. . Kategorizacija ávairiuose psichikos procesuose Perskaitykite skyrelá. „techniniø parametrø“. 1 uþduotis Kas bûtø. Sudarykite regëjimo. nervø sistemos bûklës. Turite išmokti „atpaþinti“ kategorizacijos procesus. biologinius pagrindus. atminties. kad šià sàvokà suprasti labai svarbu norint teisingai suvokti daugelá tolesniø psichologiniø problemø. apimtis. Pabandykime pafantazuoti. kuriomis veikia geriausiai. Dirbdami kompiuteriu per sekundes ávedame didþiulius informacijos kiekius. Tam paèiam informacijos kiekiui ásiminti reikia mënesiø ir metø atkaklaus mokslo. Kai skaitysite apie kategorizacijà. atminties. Kitaip yra su þmogaus atmintimi. sàrašà. kaip kategorizacija pasireiškia ávairiuose psichikos procesuose. bet ir suvoktumëte.3. Þinokite. sàlygos. kas bûtø atradus bûdà á þmogaus sàmonæ tiesiogiai ávesti bet kokius informacijos kiekius. kad ir kur jie pasireikštø. matyti ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius? 2 uþduotis Viena sunkiausiø þmogaus psichikos problemø yra informacijos ávedimas. Tai „nustato rëmus”. kad ne tik gerai suprastumëte šià sàvokà. Biologiniai psichikos procesų rėmai Susipaþinkite su vadovëlyje aprašomais biologiniais psichikos pagrindais.

spalvø. viena vertus. automatiškai. kai kas nors trukdo jam pasiekti tai. kategorija „stalai“. Apibûdinkime svarbiausius informacijos apdorojimo algoritmus. prinokusio obuolio ar kraujo spalva. kai þmogø kas nors áþeidþia. mintys. jauèia. Taèiau apibûdiname jas tuo paèiu þodþiu – raudona. dar kitokie. Kà mato toks þmogus? Sunkiai ásivaizduojamà chaosà. sudaro didþiulæ problemà: kaip susidoroti su ta ávairove? Kaip kaþkà joje suprasti? Svarbiausias atsakymas á šá klausimà – informacijos apdorojimas. Dar vienas pavyzdys – kategorijos. Toká pat begaliná garsø mišiná girdi mûsø ausys. þyminèios mûsø bûsenas. Kategorizacija Kategorizacija – tai reiškiniø grupavimas á kategorijas. mišinio išskiriamos formos. nukreipia mastymà. Vieni jausmai. kita vertus. spalva. yra be galo ávairûs. Tokie pat be galo ávairûs ir chaotiški yra mûsø kûno signalai. seniai matanèiø þmoniø akiø tinklainæ. daiktø apaèios ir viršaus. kuris nuo vaikystës buvo aklas. Taèiau visus tuos daiktus galima priskirti vienai grupei – stalai ir paþymëti vienu þodþiu – „stalas“. kà þmogus mato. áspûdþiø. patenkantys á mûsø sàmonæ. sàmonës nekontroliuojami. raudona. „ájungia“ atitinkamus jausmus ir emocijas. Jis niekada nematë saulës. atspalviø. Kitas pavyzdys – kategorijos. prisiminimo ir ásiminimo procesus. prie kuriø galima atsisësti papietauti ar norint kà nors parašyti. Dauguma šiø procesø vyksta savaime. sisteminanèios daiktø savybes. formø mišiná. Þmogaus psichikos procesus tvarko be galo sudëtingi informacijos apdorojimo algoritmai. girdi. Tai. kategorija. Pavyzdþiui. reguliuoja pojûèius. kitokie. taèiau. minèiø. kai jam kas nors nepavyksta. Daiktai. þmoniø. Toká pat sudëtingà mišiná kiekvienà akimirkà sudaro kiekvieno iš mûsø jausmø. prisiminimai kyla. jis nieko negali išskirti. Pavyzdþiui. Tarkime. nuostabu. Visa ši informacija tikrai be galo ávairi. visuma. Ir štai sëkmingos operacijos dëka jo regëjimas atstatomas. jungianti tokius jausmus kaip „pyktis“. jis nematë tolumos ir artumos. begaliná dëmiø. prisiminimø ir pan. garsø ir pan. Šie algoritmai nukreipia mûsø dëmesá. Pavyzdþiui. Nors dabar visi jie atsispindi jo akies tinklainëje. daiktai. jo akys „nieko nesuvokia“. linijø. medþiø. ko jis nori. Jis nëra matæs net tiesios linijos ar apskritimo. spalvø.62 PIRMOJI DALIS Ásivaizduokime þmogø. . Bûtent toks vaizdas patenka ir á mûsø. Iš begalinio linijø. jis nematë šviesos ir šešëlio. nukreipianèius psichikos procesus. Jie pertvarko tai. Labai skiriasi aušros. Jis nematë në vienos spalvos.

Iš tikrøjø kategorizacija yra universalus reiškinys. kai jis karštai nori papasakoti mylimam þmogui apie savo jausmus. Tuo tarpu visais kitais atvejais. Taèiau visais šiais atvejais þmogus neþino. kaip tai padaryti. jis iš tikrøjø naudoja ávairiausias kategorijas. Panagrinësime keletà kategorijø atmainø. kaip pragyvens tam tikrà laikà. bet neþino. visiškai skiriasi nuo tø. Kategorijos gali bûti ávairiausios. grupuojanèios màstymo sferos reiškinius. Vaizdo kategorija Kategorija "apskritimas" 6 pav. kai þmogui trûksta pinigø ir jis neþino. kaip pasielgti ir turi rasti sprendimà. Vaizdo kategorija „Apskritimas“ ir tikrovës reiškiniø kategorizacija . abstrahavimas) yra tik vienos psichikos sistemos – màstymo savybë. Taigi visus tokius atvejus priskirsime vienai kategorijai – „problema“. kai jis sëdi prie suolo su vadovëliu rankose ir átemptai ieško uþdavinio sprendimo.. kad kategorizacija (apibendrinimas. problemines situacijas. Dar vienas pavyzdys – kategorijos. kai jauèia. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 63 Taèiau ir juos galima priskirti vienai kategorijai ir visais atvejais pasakyti „jis supyko“ (o ne. Situacijos. Tradicinëje psichologijoje buvo manoma.3. Dar kitokia yra situacija. pavyzdþiui. kad kai þmogus màsto. pavyzdþiui. Atitinkamai buvo ásivaizduojama kategorija – vien kaip þodis. þiûri. kuriuo paþymima tam tikra reiškiniø grupë. pvz. reaguoja – apsieina be jø. „apsidþiaugë“). Buvo manoma.

Pykèio „etalonas“ mûsø sàmonëje. Taèiau kai áþvelgiame šias figûras. . kà turime galvoje. М. С. Москва. 7 pav. kai kalbame apie pyktá apskritai. net maþai panašiose á skritulá1.). jos „uþvaldo“ mûsø matymà. bet kiekvienas turi omenyje kitoká 1 Экспериментальная психология / Ред. Jà ne iš karto pamatome viduriniame paveiksle ir labai sunkiai dešiniajame (þr. pagal kurá priskiriame pykèiui ávairiausius jausmus. kad akis sugeba jas išskirti net iš labai maskuojanèio fono. Tokio pobûdþio „vaizdinës kategorijos“ („geros formos“) buvo intensyviai tiriamos. kad abudu kalba apie pyktá. negalime jø nematyti. 1978.64 PIRMOJI DALIS Labai ávairûs yra apskritimai. 6. Kartà pamatæ. Tokios visà kategorijà þyminèios formos vadinamos pregnantinëmis – bûtent jas akis stengiasi áþiûrëti ávairiose formose. Árodyta. Taèiau visiems jiems mûsø sàmonëje „atstovauja“ apskritimo formos linija. 276. Dël to já ne taip lengva „perteikti“ kitam þmogui. Gali bûti. Taèiau visiems jiems mûsø sàmonëje atstovauja „tas pyktis“. 7 pav. Aišku. kà jauèiame. Пиаже. Ж. Figûra ir fonas Figûra (a) paprasta. Т. yra iš tos paèios „medþiagos“ kaip ir tikrasis pyktis. Ši kategorija irgi neþodinë. galime bandyti þodþiais aprašyti. Taèiau tas aprašymas daþniausiai tik blankus atspindys to. Emocijų kategorijos Labai skirtingi yra pykèio protrûkiai. kurá paprastai ásivaizduojame. kai esame pikti. Фресс.

pasirengæs nušauti antá. atmintis daþnai remiasi atitinkama kategorija. Nurodymai Keletà sekundþiø paþiûrëkite á paveiksliukus. Schachter S. Treèiame – meška lipa á medá). (ed. Matysite. ávairiomis aplinkybëmis. New York: Academic Press. Psichologiniai tyrimai parodë. su kuriuo susiduria atmintis. Anxiety and Behavior. (Pirmame – uþ tvoros pasislëpæs medþiotojas su šautuvu. Kategorizacija ir atmintis Nepaprastai sunki uþduotis tenka mûsø atminèiai.3. pradedant nuo mûsø vaikystës. kad bûtent tokia „emocinë kategorija“ labiausiai nulemia emocijos vystymàsi. kas. tai mûsø atmintis turi iš visos tos begalinës informacijos gausybës akimirksniu surasti tai.). Taèiau ir èia pagrindiná vaidmená vaidina ávairiausia kategorizacija. labiausiai priklauso. 1966. Ásivaizduokime sandëlá. kurio plotas prilygsta Lietuvos ir Latvijos teritorijai kartu sudëjus ir kurio kiekviename kvadratiniame centimetre patalpintas tam tikras daiktas. kokiai emocijø kategorijai jà priskirs pats asmuo. Ypaè reikšmingi šiuo atþvilgiu S. kad daugelio jø prisiminti nepavyks. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 65 jausmà. P. Adatos paieška šieno kupetoje yra tiesiog vaikø þaidimas palyginti su uþdaviniu. ko reikia. Kad surastø. (þr. The Interaction of Cognitive and Psychological Determinants of Emotional States // Spielberger C. Pratybos !!! Tikslas !!! Padëti „paþinti“ kategorizacijà ir jos poveiká psichikos procesams. vaizduojama kiekviename paveiksliuke. „Prisiminimo procesai ir kategorizacija“). tik pagalvokite. kad nuo to. ko reikia. D. po to juos uþdenkite ir pabandykite atsiminti visas jø detales. ieškodama reikalingos informacijos savo kloduose. ávairiu bûdu. Ir štai. kuriai priklauso reikiamas objektas. Schachterio darbai1. 193–244. Antrame – du kosmoso ateiviai slapta stebi þemës gyventojus. kai uþduodame sau (savo atminèiai) klausimà „Kokia to þmogaus pavardë?“ ar „Kurgi aš já maèiau?“. 1 . Jie parodo. kokia bûtent emocija išsivysto dël neapibrëþto bendro nervinio pakilimo. tikriausiai. Jie ten atsidûrë ávairiu laiku. Tada pabandykite padaryti tà patá.

8 pav. kad tam psichika taip pat taiko kategorizacijà.66 PIRMOJI DALIS Pamatysite. spalvø ir dëmiø chaoso reikia išskirti figûrà.. Kitaip yra gyvenime. kaip iš karto tapo lengviau prisiminti. kokia infor- . Priskyrus prie kategorijos kartu nutariama. ir jûsø charakteris. á jos „sàlygas“ áeina viskas: ir jûsø pinigai. Kaip iš linijø. ir jûsø perspektyvos. Psichologiniai tyrimai rodo. kaip pragyventi be pinigø). Kai sprendþiate gyvenimo problemà (pvz. taip ir èia iš begalinës aplinkybiø aibës reikia išskirti problemà. prireiks já sprendþiant. kokiai problemø kategorijai priklauso mûsø sprendþiama uþduotis. Visko. Ji bando nustatyti. ir daugelis kitø dalykø. kas parašyta. Kategorizacija ir atmintis Kategorizacija ir mąstymas Kai mokinys skaito uþdaviná apie du baseinus. kai informacijai tvarkyti panaudojome kategorijas. jis gali nesijaudinti – uþdavinyje nëra nereikalingos informacijos.

kokio pobûdþio atsakymo bus tikimasi. Árašykite á juostà savo mintis ir jausmus. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 67 macija reikalinga. Nurodymai Màstyti reikia balsu. Kategorizacija mąstymo procesuose !!! Tikslas !!! Padëti suvokti kategorijø esmæ ir jø veikimà psichikos procesuose. pagaliau. kurá nori padalinti po lygiai 7 sveèiams ir pasilikti vienà gabalà sau. problemos priskyrimo tam tikrai kategorijai prieš jà sprendþiant) reikšmæ (þr. abejonës dël tam tikro sprendimo ir viso uþdavinio. atkakliai samprotaukite toliau. Savo samprotavimus uþrašykite á magnetofonà. Sprendimas Uþdavinio sprendimas labai paprastas – reikia supjaustyti pyragà á keturis gabalus ir sudëjus juos vienà ant kito dar kartà perpjauti pusiau. Taigi reikia tik trimis pjûviais padalinti pyragà á 8 gabalus. Net jeigu matote. taip pat ir jûsø emocijos. Ji iškepë pyragà.. . kurie išryškina kategorizacijos (pvz. ??? Užduotis ??? Jûsø draugë pakvietë jus á savo gimtadiená. Tai išties paprasta. Nenutraukite bandymø bent 10 minuèiø. kad visiškai nesiseka išspræsti uþdavinio. Tolimesni nurodymai 1. savarankiško darbo uþduotá „Kategorizacija màstymo procesuose“). kokiais bûdais bus bandoma jà spræsti ir. Màstymà tyrinëjantys psichologai sugalvojo nemaþai graþiø eksperimentø. Pratybos. Tuomet (jeigu neišsprendëte) susipaþinkite su sprendimu. Vienodai svarbi ir turi bûti árašyta kiekviena mintis. kuriuos patyrëte suþinojæ sprendimà.3.

68 PIRMOJI DALIS 2. kol pats jo ieškojote. Iš kur þmogus þino. Iš viršaus jis iš tikrøjø atrodo kaip apskritimas. kad tai planimetrinë uþduotis. nepaisant atkakliø ir ilgø bandymø išspræsti uþduotá. paprastai suvaidina pirminis pyrago vaizdas. kodël tokia paprasta idëja jam iš karto neatëjo á galvà. Esmë ta. kad galima panaudoti ir treèià matmená – bûtent sudëti gabaliukus vienà ant kito. kurá dauguma þmoniø ásivaizduoja tik gavæ uþdaviná. Mums net á galvà neateina tai. didþiausio išradingumo galvojant vis naujus bûdus pyragui pjauti. y. Negana to. pats labai nustemba. ir mûsø psichika uþdaviná automatiškai priskyrë prie „dvimaèiø“ (geometriniø). Ji paanalizuoja uþduoties tipà ir pagal tam tikrus poþymius nustato. kaip supjaustyti pyragà. o ne trimaèiø („stereometriniø“) uþduoèiø. Kodël gi þmonëms. suprantama kaip problema. jo treèiasis matmuo – aukštis nepatraukia dëmesio. matome já iš viršaus. kad tai „planimetrinis“ – plokštumos (dvimatës erdvës) uþdavinys1. taèiau galø gale vis tiek ásitikina. susijusios su treèiojo matmens panaudojimu. kaip padalinti apskritimà. Taigi bûtent „kategorizacija“ – problemos priskyrimas prie tam tikro tipo nulemia jos formulavimà bei sprendimo pasirinkimà. kodël pats nesugebëjote išspræsti? 3. Dël to net ir natûraliausios ir paprasèiausios idëjos. paprastai. 1 Pagrindiná vaidmená nustatant. Atsakykite á klausimus: Ar buvo sunku suprasti sprendimà? Ar jis atrodë neáprastas? Ar nustebote. kad sprendimas „trimatis“. Susipaþinæ su uþdaviniu ásivaizdavome apskritimà – pyragà. sugalvoja ávairiausiø pjûviø kombinacijø. pyrago gabalai nebûtinai turi gulëti greta vienas kito ant stalo. Perklausykite savo samprotavimø árašà ir pabandykite apibûdinti. vienas ant kito. kad tai neámanoma. kaip ásivaizdavote sprendimà. Todël problema. nepavyksta rasti tokio paprasto sprendimo. be jokio vargo já supranta 2. kad reikia dirbti tik plokštumoje? Tai „sufleruoja“ bûtent anksèiau minëtas „uþdavinio tipas“. kad pyragas (ypaè namie keptas) paprastai bûna labai plokšèias. Nurodykite vietas. ir pasiduoda. Mat psichika iš pat pradþiø nustato problemos „tipà“ (kategorijà). Kas gi apakina þmones ir neleidþia jiems pamatyti akivaizdaus sprendimo? Atsakymas vël atveda mus prie kategorizacijos problemos. Kas sutrukdë jums prieiti prie tos minties? Dauguma þmoniø atkakliai bando surasti koká nors bûdà padalinti „apskritimà“ – pyragà á 8 gabalus trimis pjûviais. kai þmogui pasakomas sprendimas. . bet gali bûti ir suguldyti vertikaliai. Be to. jis 1. kai buvote priartëjæs prie minties. netgi neatëjo mums á galvà. t.

Пиаже. Kategorizacijos poveikis psichikos procesams Paþvelkime á 10 pav. 252. . Фресс. Figûra ir fonas Taigi kategorizacija – tai universalus principas. Kai vizualinës informacijos trûksta. С. „Kategorizacijos ir vizualinës informacijos papildymas“.5. 3.3. Т. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 69 9 pav. Kategorizacija ir vizualinës informacijos papildymas 1 Экспериментальная психология / П. Ж. Москва. 1978. 10 pav. akis linkusi esama interpretuoti kaip tokià kategorijà – formà1. Jis bûdingas ávairiausioms psichikos sistemoms ir uþtikrina jø veiklà bei ryšá su kitomis sistemomis. 6.

Negalime matyti visos „A“ paveikslo formos. Neapibrëþtumo ar informacijos stokos sàlygomis kategorizacija papildo tai. „nukreipia“ formos supratimà. Schachterio eksperimentais matëme. kad pasirinkta kategorija lemia mûsø regëjimo „tendencingumà“. ir tuomet matome nematomus dalykus. Bûtent ji . pavaizduotos „B“ ar „C“ pav. taèiau akys automatiškai suvokia jà kaip matomà trikampio dalá. kad tai. kà matome. Jas nemaþiau veikia ir tada. yra këdë. kad nuo to. Matome. yra universali (pasireiškia ávairiausiø kategorijø atveju) ir labai svarbi. B ir C. dalys. 11 pav. pav. kai informacijos per daug. Á klausimà: „Kà matote?“ þmonës daþniausiai atsako: „Apatinæ trikampio dalá“. Tuo tarpu iš tikrøjø tai gali bûti ir bet kokios kitos formos dalis (þr. priklauso jos tolimesnis vystymasis. Taigi kategorijos „áþiûrimos“ ne tik tada. o ne formos. kai jos nepakankamai. Kategorizacijos dëka tai. kaip pavadinsime savo emocijà. vëliau tas jausmas pasireikš ir toliau vystysis kaip dþiaugsmas. pasipildo tuo. Susipaþindami su S. Jei medikamentø sukeltà neapibrëþtà emocinæ bûsenà suvoksime kaip pyktá. nors iš tikrøjø matosi tik viršutinë atramos dalis. kà þinome.70 PIRMOJI DALIS Kampiukus ir netgi tiesias linijas esame linkæ matyti jau kaip trikampio dalis. toliau jausime ir išgyvensime bûtent pyktá. kà matome kitapus stalo.) Taèiau tai kaþkaip neateina á galvà. Ši kategorizacijos savybë – papildyti ir nukreipti suvokimo procesà. Nematomos formos dalies ásivaizdavimas Esame ásitikinæ. Mûsø akims šie „kampiukai“ – tai bûtent trikampio. jeigu kaip dþiaugsmà. Paþiûrëkime á kità paveikslà. kà matome.

Daþniausiai tai labai naudinga. padeda mums išgyventi labai sudëtingame ir greitai besikeièianèiame pasaulyje. Dzianis pasisveikino su Dziniu. Kategorijos savybæ papildyti ir nukreipti suvokimà gerai iliustruoja išmintinga kinø pasakëèia apie þmogø. Staiga virtuvës kampe išvydo savo kirvá. kad þmogus padarë nusikaltimà. kad já pavogë kaimynas Dzinis. Išgirdæ „la–as“. Tardytojas dar labai maþai þino apie þmogø. kartu su viskuo.3. kurie vagia kirvius. Dzianis išëjo iš savo trobos ir paþvelgë á kaimyno trobà. pamatomi kiti dalykai. Taèiau ši labai svarbi kategorizacijos savybë sudaro ir nemaþø problemø. kuris pavogë kirvá. bet paaiškëjo. Dzianis pagalvojo. kad þmogus kaltinamasis. kuris vagia kirvius. kad jis kaltinamasis. emociniai išgyvenimai veikia kitaip. Anksèiau jo tiesiog nepastebëjo. kad Dzinis vaikšto kaip normalus. kaip stebëdami þalià ir raudonà dëmæ matome obuolá. . Lygiai taip pat. o ne neaiškø garsø deriná. kuris niekada nevagia jokiø kirviø. taip pat ir suþinojæ. Mûsø informacijos apdorojimo algoritmai automatiškai pratæsia ir papildo tai. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 71 leidþia mums matyti ir suvokti pasaulá toká. „pamatome“ jame daug kitø dalykø. pastaroji papildo ir nukreipia já. Sukrëstas savo atradimo Dzianis gráþo á trobà. surenkama kita informacija. tas atsakë. kà tiesiogiai matome ar girdime. Sutikæ paþástamà matome bûtent paþástamà. o ne raudonà ir þalià dëmæ. Ši pasakëèia. taip ir suþinojæ. kurá iškvietë pokalbio. Niekur troboj jo nebuvo. Tuo pat metu ir Dzinis išëjo iš savo trobos. manytumëm. kuris pavogë kirvá. Mums nereikia 1 Esu labai dëkingas filosofui Aleksandrui Dobryninui. Jis šypsosi kaip þmogus. kuris pavogë kirvá. jis vaikšto kaip þmogus. Dzianis paþiûrëjo á Dziná ir nustebo. þiûrime á já ir visà jo gyvenimà „kitomis akimis“. taèiau jis þino. Kartà valstietis Dzianis pasigedo kirvio. neatsiþvelgiant á tardytojo valià) jo dëmesys. þiûri. kuris papasakojo man šià išmintingà istorijà. šypsosi kaip þmogus. kuris pavogë kirvá1. Keista. ypaè situacijose. Dzianis išbëgo iš trobos ir vël paþvelgë á Dziná. Jos dëka þiûrëdami á obuolá matome obuolá. suvokimas. girdime „labas“. paprastas þmogus. puikiai iliustruoja neigiamus kategorizacijos proceso padarinius. kà apie já þinome. Dël to (nemaþa dalimi. kad ir Dzinio balsas kaip þmogaus. koks jis yra. kai informacijos trûksta arba ji prieštaringa ar neaiški. ir Dzianis nustebæs išgirdo. vertinimas. Kai tik reiškinys priskiriamas kategorijai. o ne kaþkokio þmogaus á mus atsuktà kûno dalá (nors iš tikrøjø tuo momentu matome kaip tik pastaràjà). Du kampiukus suvokiame kaip „apatinæ trikampio dalá“ ir „pamatome“ visà trikampá. jis net þiûri kaip þmonës. tai yra þmogus. jis labai panašus á þmogø. jis kalba. kaltinamas nusikaltimo padarymu.

Ásivaizduokime. tyrimai nenustatë jokiø visiems vagims bûdingø asmenybës bruoþø1. 1 McGuire J. Tai ypaè naudinga. kad ji kyla ne iš kokiø nors psichikos procesø sutrikimø. Nepaisant visø pastangø.72 PIRMOJI DALIS ilgai galvoti. susijusi su ávairiausiø mûsø psichikos procesø (pojûèiø. kuris ruošiasi mus uþpulti. New York. màstymo ir t. kad kiekvienas vagis turi visus šiuos bruoþus. Chichester. apsunkina klaidos išaiškinimà. Taèiau informacijos spragas greitai papildo mûsø vaizduotë. veikla)2. Buisbare. Jis nelabai gerbia svetimà nuosavybæ (kitaip jos nevogtø). kuriø dauguma – bûtent vagys. Ši klaida atsiranda informacijos trûkumo ir neapibrëþtumo sàlygomis ir pasireiškia tuo. kasdien susiduriantys su nusikaltëliais. Nusikaltimø tyrimas paprastai vyksta neapibrëþtumo ir nepilnos informacijos sàlygomis. P. Apie já neþinome daugiau nieko. Jeigu akis jau mato du kampiukus kaip trikampio dalis.Weinheim. išplaukiantis iš jø organizavimo bûdo. Toronto: Johm Wiley & Sons. Taèiau gyventojø apklausos rodo. net jeigu tai visai kita figûra. Hollin D. Dar ádomiau. „matome“ juos vagyje. teisiniø ginèø nagrinëjimas yra itin palanki dirva šiai fundamentaliai klaidai atsirasti. kai reikia greièiau ir tiksliau orientuotis ir kai trûksta informacijos. ši kategorija nukreipia tolimesnius psichikos procesus. emocijø. Nusikaltimø išaiškinimas ir tyrimas. vëliau pamatæ visà figûrà (ypaè jei suvokimo sàlygos nelabai geros) bûsime linkæ áþvelgti trikampá. atminties. apie kurá þinome tik viena – jis kaþkà pavogë. Taigi tikimës. LTD. kad tenka bendrauti su þmogumi. . o yra jø normalaus funkcionavimo padarinys. atsirandantis vykstant kategorizacijos procesui – pirma vadinamoji fundamentalioji klaida. kà matome. kad nepaisant to þmonës tuos bruoþus „mato“. nelabai gerbia ástatymà (kitaip jo nepaþeistø). Tai lemia didelis neapibrëþtumas bei naudojamø kategorijø pobûdis. 501–504. kà þinome. iš karto sujungia su tuo. Mûsø akys tai. Toks poþiûris iš esmës skiriasi nuo mokslinio. Tendencingumas. Taèiau lygiai tas pats procesas gali bûti iškraipymø ir klaidø šaltinis. Tai. 2 Ši klaida vadinama fundamentaliàja taip pabrëþiant. t. Mes tiesiog iš karto pamatome liûtà. nelabai bijo bausmës (kitaip bijotø vogti). savo ruoþtu. 2001. R. Property offences // Handbook of Offender Assessment and Treatment / Ed. kurià mato mûsø akys. Singapore. kas yra ta didelë geltona dëmë. kad ávykus net ir klaidingam kategorizavimui. kad šiuos tipiško vagies bruoþus „áþvelgia“ ir kriminalinës policijos pareigûnai.

gëlë ar apskritai kitas daiktas. Taèiau tikrovëje viskas yra daug sudëtingiau. kuriuos þmogus mato já supanèiame pasaulyje. Iš anksto neþinome. 12 pav. kad iš tûkstanèiø þinomø vizualiniø kategorijø bûtent kategorija „stalas“ geriausiai atitinka tai. Mûsø sàmonëje yra tûkstanèiø tûkstanèiai ávairiausiø kategorijø. Tarkime. su kuriomis teko susidurti šá syká – tai stalas. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 73 3. Kad nustatytumëme. kad šá syká akys mato tam tikrà spalvø. kuri iš daugybës kategorijø yra „tinkamiausia“. spalvø ir dëmiø. kuri iš psichikos kategorijø jam labiausiai tinka. . Taip pat reikia suvokti kiekvieno iš jø trûkumus ir privalumus. deriná. kà jos pamatë. kokia iš begalybës galimø kategorijø tinka konkreèiu atveju. Jos dar „nesupranta“. reikia iš visø psichikos kategorijø atrinkti tinkamiausià. kas yra pilnos ir nepilnos atrankos algoritmas. Atpaþinimas Šio skyriaus turiniui suprasti bûtina išsiaiškinti. gali bûti ne tik obuolys.3. kylanèios pasirenkant tinkamà kategorijà stebimam vaizdui ávardyti. linijø ir pan. Ásivaizduokime. Kategorijø pasirinkimas. kaip jie veikia. ir dramblys – bet koks iš milijonø daiktø. Reikia dar nustatyti. Kad susistemintume savo tikrovës áspûdþius vien kategorijø nepakanka. kaip ávairiausius psichikos procesus reguliuoja tam tikra kategorija. Akys dar „neþino“. Kategorijos pasirinkimas yra labai sudëtingas procesas. kad keletas iš visos tos daugybës linijø. Atpažinimo (tinkamos kategorijos paieškos) problema Kol kas nagrinëjome.6. vadinasi kategorijos parinkimo procesas (bent šiuo atveju) veikia teisingai. bet ir kitas vaisius. þalia ir raudona apvali dëmë. kurià mato mûsø akys. Jeigu šio proceso dëka bus teisingai atpaþintas obuolys. Linijø ir spalvø mišinys akies tinklainëje gali bûti viskas: ir stalas. vaizduojamos problemos.

Problemos taikant kategorijà .74 PIRMOJI DALIS 12 pav.

savo ruoþtu. Jis ásivaizduoja. mišiniui. darysime išvadà. šis algoritmas turi vienà didelá trûkumà. kokia gi kategorija tinka. Já naudojant reikia nepaprastai daug darbo ir laiko. „didelis stalas“. dramblys ir tûkstanèiai kitø daiktø. Kiekvienas iš jø naudoja skirtingà algoritmà. Juo iš tikrøjø iš visø mûsø kategorijø išsirinksime geriausiai tinkanèià. kuri iš visø mums þinomø kategorijø geriausiai tinka tam. Perþvelgæ visas nuo pradþios iki galo. tai bûtø grandiozinis darbas.). nutarsime. kà matome. kuriuos saugo mûsø atmintis. Dalinës atrankos algoritmas Kitas mûsø kompiuteris dirba kitokiu bûdu. Taigi atmintyje yra daugybë tûkstanèiø vaizdiniø kategorijø. kurias matome. su kiekviena spalvø. Sakykime. Apverstas aukštyn kojomis stalas atrodo visiškai kitaip negu gulintis ant šono. Šis kompiuteris turi savà „pasaulëvaizdá“. Mûsø galvoje gali bûti kiekvieno iš jø atvaizdas. Mes þinome. po to galime patikrinti. linijø.3. gana tikslus ir objektyvus algoritmas. Be to. stalas. Reikia dar išbandyti ávairiausius variantus („maþas stalas“. atrodo visai kitaip negu normaliai stovintis. Kita vertus. kurie bando išspræsti šià stalo atpaþinimo problemà. kurià atspindi mûsø tinklainë. su kuriuo nelengva susitvarkyti ir labai galingam kompiuteriui (nors tikrovëje toks algoritmas neretai taikomas). Pagalvokime. Patekæs á kambará šis kompiuteris iš anksto . o jeigu „dramblys“. kad ir stalas. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 75 Kaip galima nustatyti. kuriø kiekvienà reikia „ištraukti“ ir „primatuoti“ tam. kaip apskritai atrodo këdë. Pilnos atrankos algoritmas Pirmas kompiuteris perþiûri visas kategorijas. spalvø ir pan. viena vertus. kà matome. kad jeigu kompiuteris veiktø tokiu bûdu (perþiûrëtø visus atmintyje saugomus vaizdus ir lygintø su kiekviena ámanoma tinklainës vaizdø. Taigi mûsø vidinis „kompiuteris“ turi ne tik palyginti kiekvienà iš milijonø pavyzdþiø. Tai. Aišku. kas tai? Kaip visgi galima atpaþinti stalo formà? Ásivaizduokime du kompiuterius. Pavyzdþiui. kas gyvenime bûna daþniau ir kas reèiau. kad tai dramblys. kiek milijonø daiktø yra pasaulyje. atmintis saugoja aibæ ávairiausiø „pavyzdþiø“. kombinacija). dëmiø ir linijø konfigûracija. Kokie ávairûs yra stalai! O kokia skirtinga gali bûti jø padëtis. Jeigu geriausiai tinka kategorija „stalas“. realus daiktas gali atrodyti labai ávairiai. kad matome stalà. „apverstas stalas“ ir pan. kuris vyktø labai lëtai. Taigi mûsø „kompiuteris“ gali vienà po kitos „ištraukti“ iš atminties visas tas kategorijas ir bandyti kiekvienà iš jø „pritaikyti“ spalvø ir linijø. Tas gi.

Jeigu pakankamo panašumo kriterijai yra labai grieþti – kompiuteris dirbs lëèiau. . kiek kiekviena iš jø tinka. Bet èia slypi klaidos pavojus. Jeigu paslaptingasis daiktas iš tikrøjø panašus á stalà. iš karto sakysime – tai tikrai stalas. kitø kategorijø toliau galime netikrinti. kad ji bus atpaþinta kaip vienas iš vaisiø. jà ir pasirinkdavome. Taigi mûsø kompiuteris uþuot perrinkinëjæs visus atminties pavyzdþius iškart ištraukia bûtent stalo „pavyzdá“ ir pirmiausiai patikrina já. apie tai. koks atitikimas vienu ar kitu atveju „pakankamas“.76 PIRMOJI DALIS þino. kad panašumas „pakankamas“. Kai naudojamas antrasis algoritmas ir pradedame nuo idëjos. o ne dramblio. Jeigu þalios ir raudonos dëmës atpaþinimà pradësime nuo vaisiø. kad kambario centre labiausiai galima tikëtis stalo. kad mûsø matomas daiktas pakankamai panašus á stalà. Atlikus pilnà atrankà paaiškëdavo. visas „primatuodavo“ ir nustatydavo. Bet gali atsitikti. Sakykime. Uþuot perrinkinëjæs visus atmintyje saugomus pavyzdþius. reikia turëti papildomø „pakankamo panašumo“ kriterijø. Taèiau mes apie tai nesuþinosime (juk atranka jau sustabdyta). Atsiranda didþiuliø atpaþinimo klaidø šaltiniø. Treèia vertus. Juk jeigu nustatysime. jis iš karto pradeda nuo reikiamo. kad viena iš jø tinka labiausiai. labai priklauso nuo kompiuterio „subjektyvios nuomonës“ apie pasaulá. Bûtent ji „nugalëdavo“. didesnë tikimybë. kad bus atpaþinta kaip vienas iš jø. šis algoritmas labai priklauso nuo subjektyvaus „kompiuterio priekabumo“ – jo nuomonës. kad jame galima tikëtis stalo. šá algoritmà naudojanèiam kompiuteriui tenka atsakyti á dar vienà klausimà – ar pakankamai panašus. Jeigu jis nëra itin reiklus. labiausiai tikëtino. gana greitai parinks kaþkokià (kad ir klaidingà) kategorijà ir netikrins tolimesniø kategorijø. nuo ko pradëta atranka. kas paprastai bûna kambario centre. Šis kompiuteris dirbs daug greièiau uþ pirmàjá. Ji sustabdo tolimesnæ paieškà ir kitø kategorijø netikrina. tokio atpaþinimo algoritmo taikymo rezultatas gerokai priklauso nuo to. bet darys maþiau klaidø. Mat naudojantis pilnos atrankos algoritmu šis klausimas tiesiog nekildavo. pavyzdþiui. Mat atpaþinimo kokybë. kad tarp likusiø nepatikrintø kategorijø yra tokia. antruoju bûdu veikiantis kompiuteris nepalyginti greièiau susidorotø su kambaryje stovinèio stalo „atpaþinimo problema“. Jeigu pradësime nuo gyvûnø. Be abejonës. Tiesiog kompiuteris tikrindavo visas kategorijas. Antra vertus. Bet uþ tà privalumà jam tenka brangiai mokëti. tai padidëja tikimybë. Taèiau jis susidurs ir su papildoma problema. pirmiausiai. ar tai tiesa. pradëjusi tikrinti kategorijas mûsø psichikoje veikianti programa gana greitai nustato. ir iš karto bandome nustatyti. kuri tiktø dar labiau.

13 pav. kad galime áþvelgti ir graþuolæ. jis ir toliau manys.3. turi didþiausià tikimybæ (ypaè jeigu kompiuteris nelabai „priekabus“) bûti pasirinkta kaip teisinga. jog kambariø centre paprastai stovi stalai. kad imtume vël matyti „graþuolæ“1. Dviprasmiai paveikslai. kad sustiprës jo (kompiuterio) ásitikinimas. ir senà moterá. Jauèiame. kad atpaþinome mus dominantá reiškiná. kad pagaliau mums aišku. kad kambario centre labiausiai galima tikëtis stalo. jeigu klaida tuoj pat nepaaiškës (nustatæs kategorijà kompiuteris daugiau neturëjo su ja nieko bendro). Þiûrëdami á paveiksliukà galime pamatyti vienà svarbø reiškiná. Kategorijos pasirinkimo pabaigà subjektyviai išgyvename kaip atradimo („A–ha!“) jausmà. Dar svarbiau tai. Patvirtinimo tendencija percepcijos etape 1 Mes dabar neaptariame spontaniniø „persijungimø“. Taigi bûtent „stalo“ kategorija. ávykus atpaþinimui mums sunku atsisakyti jo rezultato ir atrankà pradëti iš naujo. Be to. Jis linkæs manyti. Vadinasi. Kol suvokiame piešinukà kaip „graþuolæ“. nuo kurios pradëta. kà matome. tokiam kompiuteriui bûdinga „patvirtinimo tendencija“ – jis linkæs matyti tai. mums gana sunku „persijungti“ á „uošvæ“. kità kartà jis lengviau priskirs kambario centre stovintá daiktà stalø kategorijai. kurie ávyksta ilgà laikà stebint paveikslà. mums reikia specialiø pastangø. Paþvelkime á 13 pav. kas atitinka jo pasaulëvaizdá. kad daiktas kambario centre buvo stalas. Negana to. „prilimpa“ prie jos. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 77 Ketvirta. Taèiau kai pradedame matyti „uošvæ“. . ir kategorijø atrankà pradeda bûtent nuo stalo. Jis nupieštas taip. Taigi mûsø psichika tarsi sustoja ties pasirinkta kategorija („graþuolë“ arba „uošvë“).

kad šiuo konkreèiu atveju per anksti nutariame. kà aš matau – ne kas kita kaip graþuolë. iš prielaidos pereina á ásitikinimo statusà. Tai reiškia ir tai. Juk þiûrëdami á minëtà paveiksliukà suklystame ne dël to. kad kas nors pasa- . ir dël to nenagrinëjame kitø kategorijø.78 PIRMOJI DALIS Matydamas „graþuolæ“ mechanizmas. kad „atmetame abejones“ ir manome. reguliuojantis mûsø percepcijà. Psichika tarsi „nusprendë“: „Tai. aiškesniø paneigimø – jam prieštaraujanèios informacijos – negu anksèiau. kad tai namas. kad tai. Tai reiškia. kad mes pasitenkinami pasirinkta kategorija ir toliau netikriname ir ypaè (!) tai. jog tai namas. o ne kas nors kita. Reikia. Namo iliuzija Geras pavyzdys yra „namo“ paveikslas (þr. kad apskritai nesugebame atskirti namo nuo dekoracijos. 14 pav. Tai lyg ir sumaþina mûsø sugebëjimà pamatyti. buvo tikrai namas. bet dël to. Vaizdinë kategorija. o juo labiau ásitikinimui paneigti reikës nepalyginti daugiau ir „stipresniø“. 14 pav. Vienodai svarbûs abiejø šiø algoritmø klaidø šaltiniai – ir tai. kad vaizduojama kaþkas kita. kà matëme.). tarsi „nutaria“ – paveiksliuke „iš tikrøjø“ pavaizduota graþuolë. kad dabar abejonëms sukelti. Kartu teiginys. kad jokia kita kategorija èia netinka.

Mums tenka atsisakyti ásitikinimo. kad tai „ne namas“ patiriame kaip savotiškà „vidiná perversmà“. kuriems vaistas nepadëjo. ji ignoruoja visas kitas galimybes. nekreipiame á juos dëmesio. þmogus neprisimena nei paèiø atsisukimø. iš tikrøjø tai kaþkas kita“. Tai daroma mechaniškai. matyti reiškinius taip. tuo daugiau tokiø orientaciniø atsisukimø. Mûsø psichika naudoja ir vienà. nei kitam neateina á galvà pasidomëti. kad tai namas. Tuoj atsiranda jau áprastas „vienintelis paaiškinimas“ – atsisukau dël to. ir jeigu atitikimas „pakankamas“. kurios atitinka jo pasaulëvaizdá. Tiriant šá ádomø fenomenà paaiškëjo. nei. rodantys. kuris lyg ir iš tikrøjø á mus þiûrëjo. ir kità atrankos algoritmà. patvirtinanèius jo prielaidà. Taèiau kartais atsisukæs jis pagauna kito þmogaus þvilgsná. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 79 kytø: „Paþiûrëk dar kartà. – Man padëjo“. . kad dalis þmoniø vaþiuodami visuomeniniu transportu kartkartëmis spontaniškai atsigræþia.3. kad „pajutau þvilgsná“. kurie jo neatitinka. Svarbus ir nustebimo jausmas. Tuo galime paaiškinti nemaþai reiškiniø. emocijas. Atsisukæ pamatome þmogø. Nagrinëjant ávairiausias psichikos sferas (pojûèius. kurá patirsime nustatæ. màstymà. atmintá ir pan. Psichikos selektyvumas ir polinkis atrinkti faktus. tik atidþiau! Tik atrodo. mes tiesiog neatsimename. kurie sutampa su pasaulëvaizdþiu. Ir prasideda samprotavimai apie stebuklingus reiškinius. Bendra tendencija yra tokia – kuo stipresnis þmogaus nerimas. kiti reèiau. kiek yra þmoniø. Nustatæ tà faktà dar kartà susimàstome apie þmogaus psichikos paslaptingumà ir jos stebuklingus sugebëjimus. kai þmogus atsisuko ir jokio þvilgsnio nebuvo. juo labiau. „Atradimà“. – sako vienas pacientas kitam. Visø atvejø. nustatytas atliekant daugybæ ávairiø þmogaus psichikos sistemø tyrimø. Kaip ir pavyzdyje su stalu þmogus linkæs pirmiausiai tikrinti prielaidas.) nustatomi fenomenai. kiek jø buvo. kad sena kategorija „netinka“. Nepalyginti maþiau dëmesio skiriama jà paneigiantiems faktams. kad psichika linkusi parinkti kategorijas greitesniu ir lengvesniu keliu – remtis savo „pasaulëvaizdþiu“. „Išbandykite ši vaistà. Šis reiškinys gerai iliustruoja vienà gana svarbià þmogaus atpaþinimo ypatybæ – jis linkæs orientuotis tik á faktus. kaip išplaukia iš šio pasaulëvaizdþio ir „nepastebëti“ reiškiniø. Vieni tai daro daþniau. Taèiau nepilnos atrankos algoritmas taikomas þymiai daþniau. Nei vienam. kuris jau tapo mûsø pasaulëvaizdþio dalimi. Patvirtinimo tendencija ir nepilnos atrankos algoritmas Vaþiuodami visuomeniniu transportu kartais „pajuntame kaþkieno þvilgsná“.

& Lepper M. Bruneris teigia. jog atpaþástamas reiškinys yra bûtent „A“. tiek darydamas tai diskusijoje þmogus linkæs skirtingai vertinti argumentus. Ypaè svarbus ir perspektyvus šiuo atþvilgiu atrodo ginèas. kurie jiems prieštarauja. Nr. atima jo sugebëjimà matyti tai. pritaræ abortams ar mirties bausmei. manë. Taigi uþuot suartinusi poþiûrius (kaip buvo tikimasi) neutrali apþvalga juos išskyrë. 2098–2109. kai kalba kiti. Tiek pats svarstydamas problemà. abortai arba mirties bausmë1. Pirmiesiems keliami maþesni. arba klausydamasis savo paties kalbos árašo. Ross L. kà iki šio sprendimo jis tikrai sugebëjo áþvelgti. Vieno iš tyrimø metu koledþo studentai gavo uþduotá parašyti pranešimà viena iš probleminiø temø. kad tam tikru momentu psichika „nusprendþia“.80 PIRMOJI DALIS Mąstymas ir patvirtinimo tendencija Màstymas lyg ir egzistuoja tam. kuriø metu.. kurie laikësi priešingos nuomonës. The Effects of Prior Theories on Subsequently considered evidence // Journal of Personality and Social Psychology. Kiekviena šalis labiausiai atkreipdavo dëmesá á informacijà. kaip teigia išmintis. gimsta tiesa. Po to jiems davë perskaityti eksperimentiniø tyrimø rezultatus. „sprendimà“. Perskaitæ šià neutralià apþvalgà studentai. Taèiau tyrimai rodo kà kita. diskusija. 37. pavyzdþiui. Tø tyrimø rezultatai buvo neaiškûs – nei „uþ“. kad straipsnis remia teigiamà poþiûrá. ir tuos. Aiškiausiai matome psichikos procesø. tiek ginèas sustiprina pirmuosius ir susilpnina antruosiuos. Bruneris paaiškina. nei „prieš“. atsiþvelgiant á visus „uþ ir prieš“. kad šis sprendimas savotiškai „apakina“ þmogø. kurie sutampa su jo ásitikinimais. 1979. Lord C. kad padëtø þmonëms áveikti subjektyvizmà ir šališkumà. Taèiau jis sugeba pastebëti já. Biased Assimilation and Attitude Polarisation. visapusiškai. taip pat nuoširdþiai manë. Jo negirdi tik pats kalbantysis. Šis fenomenas pasireiškia tuo. patvirtindavusià jos poþiûrá. vertinti problemà objektyviai. Þymus percepcijos procesø tyrinëtojas J. kad eksperimentai remia nuostatà „prieš“. pavyzdþiui. kaip akcentas kalbant uþsienio kalba. Šiuo reiškiniu J. o antriesiems didesni reikalavimai. P. kad kalbanèiojo kalba pakankamai panaši á taisyklingà. Dël to tiek svarstymas. reguliuojanèiø percepcijà. 1 . Tuo tarpu studentai. toká fenomenà.

kas atitinka pasaulëvaizdá ir „streikuoti“. Taèiau ir èia vyrauja patvirtinimo tendencija. kurios tiesiogiai arba netiesiogiai liudijo apie normalø seksualiná gyvenimà. kai ji tapo gydytoja. Snyderis ir W. pateikdavo klausimus. Jiems taip pat bûdinga atrinkti tai. 1 Snyder M. pateikdavo klausimus. Po to tiriamuosius apklausë. Vieni iš pirmøjø šià tendencijà 1978 metais savo tyrime atskleidë M. 36. Swannas1. Mes gyvybiškai suinteresuoti iš jø gauti teisingà informacijà. Kokiø gi klausimø studentai klausë savo tiriamøjø? Tie. kai reikia prisiminti kà nors. yra ekstravertas. kurie galëjo bûti susijæ su seksualiniu gyvenimu. ar jie pasiþymi tam tikrais charakterio bruoþais. kad tiriamasis ekstravertas. . Vol. kà jie atsimena iš biografijos. kad jie turi iš jø pasirinkti 12. kuriuos norëtø pateikti apklausos metu. antrieji – apie homoseksualizmà. kas jam prieštarauja. Pirmieji prisiminë daug detaliø. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 81 Atmintis ir patvirtinimo tendencija Panašiai veikia ir atminties mechanizmai. atliktas Marko Snyderio laboratorijoje Minesotos universitete. 1978. kad þmogus. Naujoji nuomonë aiškiausiai nukreipdavo atsiminimo procesus. skirtus prielaidai apie ekstraversijà patvirtinti. vardu Betti. kurie vadovavosi prielaida apie intraversijà. Po savaitës dalis suþinojo. Atminties mechanizmø veiklà gerai iliustruoja tyrimas. Kiekvienos iš tiriamøjø grupiø prisiminimai buvo gana skirtingi. Tuo tikslu jie atsakinëjo á klausimus apie biografijos faktus. biografijà nuo vaikystës iki momento. Tiriamieji pradëjo skaityti jaunos moters. Kitai pusei – kad intravertas. and Swann W. P. Studentams buvo áteikta 26 klausimø anketa ir pasakyta. Buitinė „psichodiagnostika“ Niekas nevaidina mûsø gyvenime tokio svarbaus vaidmens kaip kiti þmonës. kurie manë. Koledþo studentai gavo uþduotá apklausti tam tikrus þmones ir išsiaiškinti.3. kurie paprastai klausiami intravertø. kad ji buvo „normalios“ (heteroseksualios) orientacijos. Tie. kurá jie rengiasi tirti. Kita dalis – kad ji tapo lesbiete. Hypothesis – Testing in Social Interaction // Journal of Personality and Social Psychology. Pusei studentø buvo uþsiminta. 1202–1212. Patvirtinimo tendencija ir kitų žmonių pažinimas.

kad pagalvojote apie seniai matytà draugà.82 PIRMOJI DALIS Aiškindamas šià psichodiagnostikos taktikà.. Nors ji ir ekstravertë. 603–618. Griggs R. A. Ásivaizduokite. ekstrasensine chirurgija.. gydomaisiais kristalais. Bet jûs to neþinote ir manote. mistinio). Dël to norëdama. bet jie neskambindavo. Fabrication and Revision of Personal History // American Psychologist. G. Student Belief and Involvement in the Paranormal and Performance in Introductory Psychology // Teaching of Psychology. astralinëmis kelionëmis. P. Bermudø trikampio paslaptimis. ir jis jums paskambina. Klausiate intraversijai išaiškinti skirtà klausimà: „Ar jums bûna sunku bûti atvirai su kitais þmonëmis?“. ypaè aštri tëvø ir priešingos lyties atstovø atþvilgiu“. aura. Be to. vaiduokliais? Jeigu nors kartà atsakëte „taip“. kad ji intravertë. Itin ryškus patvirtinimo tendencijos pasireiškimas – okultiniai tikëjimai. polinkis ignoruoti ásitikinimø neatitinkanèià informacijà ir atvirumas bei jautrumas atitinkanèiai buvo pavadinti þmogaus psichikos „per dideliu pasitikëjimu savimi“. nesate vienišas. psichokineze. 1 Messer W. 1989. kai kaþkas ávyko. Jo nuomone. telepatija. jeigu mûsø santykiai nueina per toli“. kad paslaptingos jëgos pasireiškia tik vienà kartà. kad atsakymas bûtø nuoširdus. ji gali pasakyti: „Man nelengva atsiskleisti mano tëvø amþiaus þmonëms. Faktas ir jo paaiškinimas ágauna ásitikinimo statusà ir tampa individo „pasaulëvaizdþio“ dalimi. Ar tikite aiškiaregyste. 2 Greenwald A. . Tai išgirdæ pagalvojame: „Aiški intraversija. Visi jie pamiršti. levitacija. 16 (4). augalø sàmone. nesuvaidino jokio vaidmens. þmonëms bûdingas „totalitarinis ego“. 1980. Na kaip èia nepagalvoti apie telepatijà! Aišku. Tik jis susilaukia susidomëjimo ir paaiškinimo (aišku. kai pagalvodavote apie ávairius þmones. kad apklausiate jaunà moterá ekstravertæ. Vol. JAV koledþø studentø apklausa parodë. Jis pavadino tai psichikos „totalitarizmu“. kad 99 proc. F. 35. man nelengva bûti atvirai su vaikinu. Amerikieèiø psichologas Antony Greenwaldas (1980) sugalvojo dar aiškesná šios tendencijos pavadinimà2. Ásivaizduokite. jûsø gyvenime buvo daugybë atvejø. Visi jie remiasi „atskirais patvirtinanèiais pavyzdþiais“. Tik tas konkretus atvejis. Vol. ákvepia vaizduotæ. bet tikrai patekdavo á tokias situacijas. pranašystëmis. Pagaliau faktas. 187–191. neatpaþintais skraidanèiais objektais. The Totalitarian Ego. P. tiki bent vienu iš minëtøjø reiškiniø1. Zimbardo’as pateikia ádomø pavyzdá. Psichikos procesų „totalitarizmas“ Šis psichikos procesø pastovumas.

kuriame vaizduojama.. „papildo“. kai já grindusi informacija buvo visiškai diskredituota. kurá geriausiai galëtumëme pailiustruoti paveiksliuku. kuriais remiantis ji buvo padaryta 15 pav. R. negu mes manëme anksèiau. susijusios su informacijos gavimu ir apdorojimu ir nukreipianèios kitus psichikos procesus. kad þmogaus psichika priešinasi savo pasaulëvaizdþio pokyèiams lygiai. Totalitarinës valstybës linkusios „perrašinëti istorijà“ taip. A. P. Vyksta procesas. kad lentelës jau nieks nelaiko (15 pav. Vol. Ross L. koká poveiká gaisrininko darbui turi polinkis rizikuoti. Ross’as ir jø kolegos. neatitinkanèiai oficialios ideologijos. „ištaiso“ esamà informacijà taip. Išvada Argumentai. dirbantys JAV Stanfordo universitete. A. Išvada tampa nepriklausoma nuo argumentø Kalbame apie reiškiná. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 83 Palyginimo pagrindas yra tai. ir (o tai ypaè svarbu) nei paprastai mano pats þmogus. Šis konservatizmas daug stipresnis. informacijai. 1037–1049. 39. Þmonës yra „kognityviniai konservatoriai“ – jie nenori keisti savo minèiø apie pasaulá ir jo objektus. Andersonas. Perseverance of Social Theories: The role of Explanation in the Persistence of Discredited Information // Journal of Personality and Social Psychology. kad ji atitiktø pasaulëvaizdá. Tyrinëtojai davë tiriamiesiems perskaityti išgalvotà informacijà apie tai. L. kuris átikino. kad ji atitiktø partinæ linijà. 1 . C.. Psichikos sistemos.3. kad linkusieji rizikuoti tampa gerais gaisrininkais. Vieniems buvo pateikta informacija. kad ji teisinga. taip pat atrenka. Lepper M. kiti gavo priešingo Anderson C. kai ásitikinimas išlieka netgi tada. kaip nedemokratinë totalitarinë valstybë priešinasi socialinëms naujovëms. Negana to.). atliko labai ádomø eksperimentà1. tai gali padaryti tas pats þmogus. „perrašo“. iš kurios sekë. 1980.

Lygiai taip pat ir tie. Flaton R. ir toliau tuo tvirtai tikëjo. Siekdami išaiškinti jo kaltumà. Jiems buvo pasakyta. kas teigë. rašytinis pasiþadëjimas neišKuhn D. Kaip tik priešingai – jà lemia esminiai jos veiklos bruoþai. 289–296. Ji – normalios psichikos normalaus veikimo išdava.84 PIRMOJI DALIS turinio informacijà. nebûdingo psichikai. Weinstock M. suteikia psichikai puikias galimybes veikti greitai. viena vertus. ši nëra kokiø nors psichikos procesø veiklos sutrikimø ar nesklandumø padarinys. Taigi matome dar vienà fundamentalià klaidà – tai patvirtinimo tendencija. kuriø nuomonë buvo priešinga. koks iš tikrøjø yra ryšys. P. teisëjai kuria nusikaltimo versijas ir siekia jas ištirti. kad patvirtinimo tendencija yra pagrindinë nustatant. Ji nëra ir kaþkas atsitiktinio.. prisiekusiøjø tyrimas parodë. Kaip ir klaida esant kategorizavimui. akistata ir pan. Kaip pasakë þymus psichologas Robertas Èaldinis „ásitikinimai patys sau išsiaugina kojas“. Ikiteisminio tyrimo tikslas yra išaiškinti tiesà byloje. krata. nuo pradþios iki galo išgalvoti. kad visa informacija išgalvota. Tam tikslui tarnauja tardymo veiksmai (apklausa. Po to ir vieni. 5. niekas neþino.) ir kardomosios priemonës (suëmimas.. Pavyzdþiui. Vol. kad ji neteisinga ir to. Tiriamiesiems buvo atvirai pasakyta. laikësi jos. kuriø svarbiausias – antroji fundamentali klaida – patvirtinimo tendencija. kylanti iš nepilnos kategorijø atrankos algoritmo. How Well do Jurors Reason? Competence Dimensions of Individual Variation in a Juror Reasoning Task // Psychological Science. ir kiti buvo paprašyti parašyti darbà apie ryšá tarp polinkio rizikuoti ir sugebëjimo dirbti gaisrininku. kad rizikos pomëgis naudingas gaisrininko profesijai. Šis psichinës informacijos apdorojimo algoritmas. Taèiau su šiais pranašumais glaudþiai susijæ ir trûkumai. 1994. prisiekusieji. Tie. Tada prasidëjo ádomiausia tyrimo dalis. Atliekant šios veiklos tyrimus buvo nustatyta aiški patvirtinimo tendencija. prisiekusieji pirmiausiai konstruoja ámanomà (kaip jiems atrodo) ávykiø versijà ir po to ieško jos patvirtinimø1. ar nekaltas. Patvirtinimo tendencijos pasireiškimas nagrinėjant bylą teisme Siekdami išaiškinti tiesà byloje kriminalinës justicijos dalyviai: tardytojai. 1 . kuriais buvo remiamasi. kad visi „atsitikimai gaisro metu“. ar teisiamasis kaltas. maksimaliai atsiþvelgiant á jau turimà patirtá ir þinias. Taèiau nepaisant tokios negailestingos diskreditacijos tiriamieji ir toliau laikësi susiformavusios nuomonës. Labai palankios sàlygos patvirtinimo tendencijai pasireikšti atsiranda ikiteisminio tyrimo metu.

7. bet suteikia daugiau tyrimo galimybiø. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 85 vykti ir pan. màsto. nes anksèiau tø skaièiø sandaugos neþinojote. jis apdoroja esamà informacijà.). ir jam reikia pateikti svariø árodymø. kad asmuo padarë nusikaltimà. labiau riboja kaltinamojo teises. kad asmuo padarë nusikaltimà. jam reikia gauti kuo daugiau árodymø. myli. Tardytojas pastebi kiekvienà detalæ. Në vienas psichikos procesas nevyksta be ávairaus pobûdþio informacijos apmàstymo ir jo dëka gautos naujos informacijos. ir pojûèiai. Taèiau kad tardytojas gautø teisæ jas taikyti. Pojûèiø. ar þmogus tikrai tà nusikaltimà padarë. Tai tikrai nauja informacija. Dël to tardytojas atsiduria paradoksalioje padëtyje. pyksta. siekdamas gauti naujà. ir yra aklas kiekvienai tai paneigianèiai. kad kaltinamasis tikrai padarë nusikaltimà. . jauèia. Naujàjà informacijà gavote atlikæ „informacijos apdorojimo operacijà“ – daugybà. gaunate tø skaièiø sandaugà. Taèiau leidimà kratai atlikti gali duoti tik teisëjas. atminties. Kas ávyko? Iš esamos informacijos (dviejø skaièiø) gavote naujà informacijà – jø sandaugà. kad galëtø naudoti veiksmingesnes priemones nustatydamas. šalta ir protinga galva ir karšta širdis. Psichika ir problemø sprendimo algoritmai Dauginate vienà skaièiø iš kito. Informacijos apdorojimas – naujos informacijos gavimas apdorojant esamà yra daugelio psichikos procesø pagrindas. kurio ryškiausias bruoþas yra stipri patvirtinimo tendencija. jis turi turëti svaresniø árodymø. Grieþtesnës yra stipresnio poveikio. suvokimo.3. kuriomis šiam þmogui sekasi ypaè gerai. dëmesio pagrindas yra ávairiø informacijos apdorojimo operacijø atlikimas. Tai gerokai sustiprina patvirtinimo tendencijà. Kad ir kà þmogus daro. Buvo priešinami šaltas màstymas ir karšti jausmai. kad kaltinamasis kaltas. ir atmintis. ??? Užduotis ??? Sukurkite psichologiná portretà þmogaus. Sprendimà dël kaltinamojo apklausos tardytojas gali priimti ir savarankiškai. kuriø dëka gaunama ávairiausia nauja informacija. kitos švelnesnës. 3. Tradiciškai informacijos apdorojimas daþniausiai siejamas su màstymu. Taèiau „màsto“ ir jausmai. Vienos tø priemoniø yra grieþtesnës. Aprašykite gyvenimo sàlygas. rodanèià.

tarytum tam. kà dariau. Aš turëjau nustebti. pavyduliaujanèio savo þmonai. kad galëèiau pats sau pasakyti. tuojau atsirado keistas jausmas. kaltës árodymø nebus. Ir aš daviau valià savo pagieþai. „SA – savaime aiškûs“ teiginiai. kad bûtø galima gailëtis. Širdis taip plakë. jausmø aprašymas. ir šito malonumo aš jai nepadarysiu“. 1 Plg. aš pajutau dþiaugsmà. . netgi. kad dabar pasibaigs mano kanèios.Nesuvokdamas. kad aš galiu duoti valià savo pagieþai.. aš tapau þvëris.. truputá anksèiau. kad smogiu þemiau šonkauliø ir kad durklas ásmigs. kodël taip vëlai pro mûsø langus matyti šviesa. . Aš viskà atsiminiau ir në sekundei nepraradau atminties. ir tu visà amþiø abejosi ir kankinsies“. aš mirsiu nuo smûgio. pakilau laiptais ir paskambinau. piktas ir gudrus þvëris. bûdamas tos paèios sielos bûsenos. Apimtas pavydo jausmo vyras gráþta namo. Vilnius: Valstybinë groþinës literatûros leidykla. Duris atidarë geras. aš þinojau. Taip ir yra – tariau pats sau. rodyk savo švelnius jausmus..86 PIRMOJI DALIS Pratybos Perskaitykite toliau pateiktà ištraukà. juo ryškiau ëmë liepsnoti suvokimo šviesa. netiesà. jog galëjau sustoti. PR – prisiminimai.. kad dabar aš galiu jà nubausti. Tolstojus L. Aš negalëjau ákvëpti oro ir sulaikyti virpanèiø þandikauliø. kuriuose kalbama apie informacijos apdorojimo procesus ir paþymëkite kiekvienà atitinkama raide (I – išvados. aš. Pabraukite sakinius. Tai þmogaus. tai jai bûtø labai naudinga. kad jie ištikti siuto priepuolio neatsimena nieko. Taip.Kai þmonës sako. atrodo. galiu nusikratyti ja. P.. kurioje negalëjau nematyti viso to. Kiekvienà sekundæ. nes šito tikëjausi. tikëdamasis kaþko baisaus. 132–140. jie kalba nesàmones. rûpestingas ir labai kvailas liokajus Jegoras. 1958. bet negalëjau.. Ji nuþudys mane. Juo stipriau kaitinau savo širdyje siutulio garus. bet tuètuojau šëtonas man pakuþdëjo: „Verk. bet nenustebau. Kà jai reiškia nuþudyti? Bet ne. Kreicerio sonata. o jiedu ramiai išsiskirs. PA – palyginimai). Aš vos nepravirkau. Norëjau atsistoti. Aš þinojau. Jûs nepatikësite. kà daro. kas krito man á akis. Ir jautrumo kaip nebûta. buvo prieškambaryje ant kabiklio šalia kitø drabuþiø kabantis jo apsiaustas. ketindamas netikëtai uþklupti þmonà su menamu meiluþiu1. kà aš dariau. jog negalëjau pastovëti ant kojø. jausmø bei veiksmø nusikaltimo metu aprašymas: .. O štai nusikaltëlio minèiø. Jai šito ir tereikia. Pirma..

kur apaèia. Ar skiriasi šios dvi spalvos? Ko trûksta paveiksliuke? Kas padarë nusikaltimà? Pakeiskite kitu þodþiu þodá „nuoširdus“. rezultatas bûna labai skirtingas. 1978. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 87 Tà minutæ. Фресс П. Viena iš jø – atstumo iliuzija. ar tarp tø krantø kas nors yra (valtis ar pan. kur viršus. Москва: Прогресс. 6.. Esant kokiai temperatûrai sušalo vanduo? Kas parašë „Respublikà“? Kodël auksas brangesnis uþ vará? Paaiškinkite. kai tai dariau. tai atstumas ávertinamas kaip didesnis. Kai „iš akies“ nustatome nuotolá iki kito upës kranto. kad darau kaþkà baisaus. Iš tikrøjø tà iliuzijà gali sukelti ir kiti psichologiniai procesai. kad toks atstumo iliuzijos paaiškinimas dabartinëje psichologijoje jokiu bûdu nëra vienintelis. Пиаже Ж. Bet šitas suvokimas švystelëjo kaip þaibas. o dvi valtys. ko dar niekuomet nesu daræs. kas toliau.3. kaip vienà akimirkà pasipriešino jos korsetas ir kaip po to peilis smigo á minkšta vietà“. Jeigu individas uþsiëmë vienu stambiu darbu. Sudëkite paveikslà iš atskirø gabaliukø. Jos metu atliekama analizë ir nustatoma. ir po to tuojau sekë pats poelgis. formø mišinio patekimas á mûsø akies tinklainæ – tai tik pirmoji visos šios pradinës informacijos apdorojimo operacijø grandinë.). Т. . aš þinojau. darau tai. Perskaitykite kiekvienà ir sugalvokite jam pavadinimà. ir tatai turës baisiø pasekmiø. linijø. vadinasi ir atstumas didesnis“1. Aš girdëjau ir atsimenu. Matome. formos ir atstumas tarp jø. kad protinga þmogaus akis nustatydama atstumà remiasi „neásisàmoninta“ išvada: „Tarp krantø telpa daugiau daiktø. С. Suvokimas ir nesąmoningas informacijos apdorojimas Spalvø. Jis atrodys dar didesnis. atsiþvelgiant á tai. 112). Taèiau norëtumëme pabrëþti. Daugelá šimtmeèiø mokslininkams buvo máslë – kodël më1 Panašûs efektai nustatomi ir vertinant laiko trukmæ. Экспериментальная психология / ред. kas yra šviesa. kas arèiau. Jeigu atliko keletà smulkiø darbø. tamsa. atsiranda laiko „pailgëjimo efektas“ (þr. Kiekvienas iš toliau esanèiø klausimø þymi kitoká informacijos apdorojimo algoritmà. jis linkæs suvokti tà patá periodà kaip trumpesná. kà reiškia þodis „keistas“. Jeigu taip. jeigu tarp krantø plûduriuos ne viena. Tø operacijø ypatumai ypaè gerai matomi nagrinëjant vadinamàsias matymo iliuzijas.

o ne apdorojimu. Štai mes ásiminëm naujà þodá. kokios figûros stovi kiekviename iš 64 langeliø. Jeigu mums reiktø palyginti. mënulis daug didesnis uþ juos“1. Tiek ásimindamas. Remdamasi turima informacija atmintis „nutaria“. kad iliuzijos pagrindas yra neásisàmonintas palyginimas ir juo remiantis daroma išvada. kokia figûra stovi. Taigi informacijos apdorojimas yra ávairiausiø þmogaus psichikos procesø pagrindas. Atmintis ir informacijos apdorojimas Iš pirmo þvilgsnio atmintis atrodo susijusi su informacijos ásiminimu ir atkûrimu. „Protinga akis“ palygina mënulio diskà su jais ir daro (neásisàmonintà) išvadà: „Vadinasi. kurios siûlai – tai begalinës klausimø. šachmatininkas atsimena jø išdëstymà ne geriau negu paprastas þmogus. Psichologai atrado nemaþai patvirtinimø. Jø sugebëjimas keletà sekundþiø paþiûrëjus á lentà tiksliai atsiminti. kurios ieškome. tai tuos procesus turëtumëme lyginti ne tiek su srove (tai lyg ir savaime išplaukia iš þodþio „procesas“). „ištraukianèiu“ reikiamà prisiminimà. . kokia turi stovëti. suvokimo ir kitø procesø darbà. 1 Nuoširdþiai rekomenduojame susipaþinti su regëjimo ir kitø vaizdø apdorojimu ir atitinkamomis iliuzijomis D. kad atlikdama paieškà begaliniuose savo „aruoduose“ atmintis „samprotauja“. Šis informacijos apdorojimo procesas „tvarko“ atminties. tiek ásiminimas.88 PIRMOJI DALIS nulis prie horizonto atrodo daug didesnis negu tada. Kai mënulis yra prie horizonto. ir ši išvada tampa atminties „kabliu“. o po to já atkûrëme. Vilnius. Jeigu figûros lentoje stovi be jokios sistemos. pagal kokius poþymius galësime jà rasti. kuriuos matome ta paèia kryptimi. tiek atsiminimas vyksta renkantis naujos informacijos sutvarkymo ir senos paieškos strategijas. tiek atkurdamas informacijà šachmatininkas (neretai pats to nesuvokdamas) „màsto“. kad atmintis „màsto“. dëmesys ir kt. šachmatininkas pirmiausia pamàsto. kokia ji turi bûti. Bandydamas prisiminti. Taèiau atminties tyrimai parodë. Myerso vadovëlyje „Psichologija“. kur begaliniuose atminties kloduose gali bûti informacija. Vis labiau linkstama prie atsakymo. jis yra greta medþiø ir kalnø. Tokie pat „mastantys“ yra kiti psichikos procesai: vaizduotë. kai jis aukštai danguje. kiek su nenutraukiama medþiaga. išvadø ir tolimesniø klausimø bei samprotavimø grandinës. Geras pavyzdys – „puiki“ šachmatininkø atmintis. 2000. yra glaudþiai susijæs su þaibiška partijos analize. samprotavimø.

Teisingas logines tam tikrø faktø išvadas galima padaryti tik remiantis logikos taisyklëmis. jeigu kaip ir þmogus nustatydamas atstumà jis atsiþvelgs á tai. kiek daiktø „telpa“ tarp pradinio ir galutinio taško (pavyzdþiui. skirtuose atpaþinimo procesams. Taèiau nëra tokio „þmogiškojo algoritmo“. 1 Ar þmogus yra kompiuteris. ir nëra tokio kompiuterio. bet lygiai tokià pat išvadà gali padaryti ir atitinkamai uþprogramuotas kompiuteris. kuris iš principo negali bûti uþprogramuotas kompiuteryje. tai toks kompiuteris netgi turës tas paèias atstumo iliuzijas kaip þmogus. priklauso. Lygiai taip pat regimosios ar girdimosios informacijos atpaþinimas vyksta panaudojant algoritmus. kad þmogus veikia kitaip. Tos taisyklës tos paèios ir þmogaus. kaip geriau sugauti grobá. Pavyzdþiui. kuriø daugelis aprašyti matematinës statistikos darbuose. bet nuo informacijos pobûdþio. Jeigu paaiškëja. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas 89 3. Daugiausia šioje srityje nuveikë psichologai. kaip suprasime þodá „kompiuteris“. kurias atlieka þmogus. nagrinëjantys màstymo. tikimybës (subjektyviosios tikimybës) vertinimo problemas. kad mûsø psichika apdoroja ávairiausià informacijà ir tuo tikslu atlieka ávairiausias operacijas. Taèiau tarp visø tø operacijø nëra në vienos. ar ne. ypaè sprendimo priëmimo. „Protinga“ ir màstanti þmogaus akis nustato atstumà tarp dviejø objektø. atminties. . ir ateivio iš kosmoso. Visi šie tyrimai leido nustatyti du esminius faktus. kaip reikia tirti informacijos apdorojimo operacijas. Visa tai nurodo bûdà.8. Þmogus nëra „Pentiumas 4“. kuris bando nustatyti. kokie tokios informacijos apdorojimo algoritmai efektyvûs. o kitoks kompiuteris – dar kitokius.3. Aišku. tarp upës krantø). suvokimo. Informacijos apdorojimo algoritmø pobûdis Matëme. þmogus gali panaudoti vienus iš tø algoritmø. Pirmas þingsnis – nustatyti. tenka atsakyti dar ir á treèià klausimà – kodël. kas apdoroja. ir plëšrûno. kompiuteris kitus. Þmogus gali padaryti loginæ išvadà. ir kompiuterio. kurià galëtø atlikti tik þmogus. Antras – ar bûtent taip veikia þmogus. kad vienoks ar kitoks informacijos apdorojimo bûdas priklauso ne nuo to. aišku. bet yra informacijos apdorojimo sistema. kad þmogus bûtø kompiuteris1. Esmë ta. Taip yra ne dël to. nuo to. Lygiai taip pat ir lygiai tokiais pat bûdais atstumà gali nustatyti ir kompiuteris. kurio negalëtø panaudoti þmogus.

90

PIRMOJI DALIS

Þmogus toli graþu ne visada panaudoja teisingus informacijos apdorojimo algoritmus, tai yra tokius, kurie uþtikrina teisingà išvadà. Þmogus nepanaudoja tø algoritmø net ir tada, kai gerai juos išmano. Jis verèiau linkæs plaèiai naudoti netikslius ir klaidingus algoritmus. Netikslûs algoritmai uþtikrina teisingà išvadà tik áprastomis, „tipiškomis” sàlygomis. Tuo tarpu klaidingi iš viso neuþtikrina teisingos išvados. Kaip sustojusio laikrodþio rodmenys pritaikius tuos algoritmus gautos išvados gali bûti kartais teisingos, bet nemaþesnë tikimybë, kad jos bus neteisingos.

„Supaprastinti“ informacijos apdorojimo algoritmai
Šiai grupei priskiriame daugelá informacijos apdorojimo algoritmø, kurie iš esmës tie patys, kaip ir aprašytieji logikos, aibiø teorijos, algoritmø teorijos atitinkami algoritmai. Kai kurie iš tø informacijos apdorojimo algoritmø yra labai paprasti ir elementarûs. Taèiau kiti yra daug sudëtingesni. Naudodamas šiuos informacijos apdorojimo algoritmus þmogaus „kompiuteris“ supaprastina juos, pasirenka „primityvesná variantà“. Diane Halpern iliustruoja tai pokalbio fragmento pavyzdþiu. Kalbëdamas apie bendrà paþástamà Dþonà, vienas pašnekovas pasakë kitam: „Þmonës, kurie lanko roko koncertus, vartoja narkotikus. Dþonas juos lanko. Vadinasi, ir jis vartoja narkotikus“. Konstrukcija rodo, kad samprotaujant panaudotas kategorinis silogizmas. Yra du teiginiai, iš kuriø remdamiesi logikos dësniais gauname treèià. Vienintelis šios išvados skirtumas nuo formalios logikos reikalavimø yra tas, kad nepatikslinami vadinamieji „kvantoriai“. Logikos specialistas papriekaištautø anksèiau pateiktam samprotavimui sakydamas, kad šiuose teiginiuose praleisti þodþiai „visi“, „kai kurie“. Minëtas silogizmas bûtø teisingas, jeigu bûtø nurodyta, kad „visi“, kas lanko roko koncertus, vartoja narkotikus. Galbût tai ir neatitiktø tikrovës, bet pats algoritmas bûtø teisingas, ir logikos atþvilgiu išvada bûtø teisinga. Iš tikrøjø, ásivaizduokite, kad tai tiesa, kad visi, kurie lanko roko koncertus, vartoja narkotikus. Tarkime, mus domina, ar Dþonas juos vartoja. Suþinojæ, kad jis lanko roko koncertus, padarysime logiškai nepriekaištingà išvadà, kad ir jis juos vartoja. Taèiau jeigu kvantorius bus „dauguma“ ar „kai kurie“, ši išvada bus neteisinga. Negana to, vienas pašnekovas gali turëti omenyje tikimybinæ išvadà (yra didelë ar tam tikra tikimybë, kad þmonës, kurie lanko roko koncertus, vartoja narkotikus). O kitas manys, kad turima omenyje visi, kas lanko tuos koncertus.

3. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas

91

Jokiu bûdu negalime sakyti, kad algoritmas, kurá pritaikë minëtasis þmogus, visiškai neteisingas. Jis tik primityvus. Gali atsitikti, kad taikant šá primityvø algoritmà bus gauta apytikriai teisinga išvada – iš tikrøjø, narkotikø vartojimas gana populiarus tarp tokiø koncertø lankytojø. Ir ko gero Dþonas tikrai yra juos išbandæs. Taèiau gali bûti padaryta ir klaidinga išvada. Tokio algoritmo veikimo tikslumo pakanka, jeigu: • nereikia ypaè didelio tikslumo (pašnekovams nëra labai svarbu nustatyti, ar Dþonas vartoja narkotikus), • išvados reikia labai greitai, tada geriau jà daryti paprasèiausiu (kad ir nevisai tiksliu) bûdu, • reikia padaryti kaþkokià (nebûtinai teisingà) išvadà. Pavyzdþiui, neturime pakankamai informacijos, kad priimtumëme teisingà sprendimà, bet bûtinai reikia kaþkaip apsispræsti Dþono atþvilgiu. Paskui tà išvadà bus galima pakoreguoti. Toks suprimityvintas algoritmas gali bûti taikomas apdorojant ávairiausià informacijà, veikiant ávairiausiems psichikos procesams. Pavyzdþiui, rega. Percepcijos procesø tyrinëtojai daug dëmesio skiria vadinamajam „suvokimo schematizavimui“. Prisiminkime atstumo suvokimo iliuzijà. Jeigu tarp upës krantø kaþkas yra (pvz., valtis), atstumà tarp jø pervertiname. Tai ávyksta veikiant tam paèiam supaprastintam silogizmui, kuris atrodo maþdaug taip: Didesniame atstume telpa daugiau daiktø. Upëje tarp krantø telpa valtys. _____________________________________ Vadinasi, atstumas didesnis. Nesunku paþinti tà patá supaprastintà kategoriná silogizmà, kuris veikë, kai buvo aptariama, ar Dþonas vartoja narkotikus. Kaip ir Dþono atveju trûksta kvantoriaus (pvz., „daþniausiai“). Taèiau nurodytas algoritmas matyt daþnai bûna gana tikslus. Kitas pavyzdys – implikacijos (teiginiai, kurie jungiami þodþiais „jeigu“). Logika skiria paprastà ir grieþtà implikacijà. Pastaruoju atveju „jeigu“ reiškia „jeigu ir tik jeigu…“. Pavyzdþiui, jums kaþkas pasako: „Jeigu padarysi šá darbà, gausi 100 Lt“. Paprasta implikacija reiškia tik teiginá, kad „jeigu individas padarys nurodytà darbà, tai jis gaus tuos pinigus“. Taèiau ji nereiškia, kad negaus, jeigu nepadarys. Galbût tuo atveju jis gaus minëtà sumà uþ kà nors kita. Grieþta implikacija, priešingai, reiškia „jeigu ir tik jeigu…“. Suprimityvinta implikacija neskiria šiø niuansø. Ádomiausia, kad dauguma

92

PIRMOJI DALIS

þmoniø supranta tà skirtumà, arba jiems bent nesunku já paaiškinti. Taèiau tai netrukdo jiems naudotis primityvesniu. Supaprastinta implikacija daþnai naudojama atpaþinimo, atminties, màstymo procesuose. Pojûèius ir suvokimà tiriantys psichologai jau seniai suprato, kokia svarbi percepcijos procesuose màstymo veikla. Dar praëjusio šimtmeèio percepcijos tyrinëtojas Helmholzas kalbëjo apie „neásisàmonintus samprotavimus“, sukelianèius savotiškà „laukimo efektà“. Pavyzdþiui, jeigu akis priprato po A paprastai matyti B, pradeda veikti neásisàmonintas samprotavimas „jeigu A, tai B“, jis sukelia B laukimà ir dël to atsiranda regëjimo klaidos. Šiuos efektus vëliau tyrë gruzinø mokslininkas D. N. Uznadze. Jo eksperimentø idëja buvo tokia: tris kartus bûdavo pateikiami apskritimai A ir B, iš kuriø A didesnis. Po to iš karto bûdavo parodomi du vienodi apskritimai. Paaiškëjo, kad tiriamieji linkæ juos suvokti kaip nevienodus, antrojo dydis bûdavo sumaþinamas. Garsus šveicarø mokslininkas Þ. Piaþe modifikavo šá eksperimentà ir atliko vaikø tyrimà. Paaiškëjo, kad didëjant amþiui (ir vystantis màstymui) šis efektas stiprëja1. Supaprastinti loginiai algoritmai toli graþu nëra vieninteliai, kuriuos psichika naudoja ávairiausiai informacijai apdoroti. Tai ávairiausios supaprastintos prieþastingumo schemos, ávykio tikimybës ávertinimo bûdai ir pan.2 Tai, kad mûsø psichika informacijai apdoroti naudoja supaprastintus algoritmus, nëra nei gerai, nei blogai. Supaprastinti algoritmai turi savø privalumø – pirmiausia, greitá. Taèiau tikrasis pavojus tas, kad nesuvokiamos potencialios klaidos, taikomas supaprastintas algoritmas, o jo dëka gauta išvada panaudojama taip, lyg buvo taikytas tikslus algoritmas.

Klaidingi informacijos apdorojimo algoritmai
Matëme, kad naudodami supaprastintus algoritmus daþnai prieiname teisingø išvadø. Iš esmës tie algoritmai remiasi logikos dësniais, tik labai juos suprimityvina. Klaidingi algoritmai nesiremia jokia logika. Kartais ir jais remiantis gauta išvada pasitvirtina, bet tai jau daugiau atsitiktinumas. Minëjome, kad net ir sugedæs laikrodis du kartus per parà rodo teisingà laikà. Taèiau net ir teisingi rodmenys tokiu atveju nereiškia, kad laikrodis geras.
1 Экспериментальная психология / под ред. Фресс П., Пиаже Ж. Москва: Прогресс, 1978. Т. 6. С. 45. 2 Myers D. Psichologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika, 2000. P. 325–342.

3. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas

93

Šie algoritmai daþnai vadinami euristiniais. Toks pavadinimas kelia abejoniø. Mat paprastai euristiniais vadiname „paieškos algoritmus“. Jie tiesiogiai prie tiesos neatveda, taèiau bent nurodo, kaip ieškoti kelio. Kitaip yra su euristiniais algoritmais, kuriuos naudoja psichika. Jie tik atrodo kaip loginis samprotavimas. Paminëkime kai kuriuos iš jø.

„Kartu reiškia todël“
Vienas svarbiausiø psichikos algoritmø apdorojant ávairiausià informacijà yra asociacijø kûrimas. Jeigu du reiškiniai ar ávykiai yra arti vienas kito laike (ávyksta kartu) ar erdvëje, psichika daro „išvadà“, kad jie susijæ ávairiausiais ryšiais: prieþastiniais (vienas lemia kità), struktûriniais (yra vienas kito dalys) ir pan. Amerikieèiø psichologas R. Munsonas pateikia linksmà šio reiškinio iliustracijà1. Fermeris vaþiuodamas su savo þmona traukiniu pamatë, kad priešais sëdintis þmogus išsitraukë bananà ir pradëjo valgyti. „Ei, misteri! – sušuko jis, – Kà jûs valgote?“ „Bananà, – atsakë þmogus. Jeigu norite, paragaukite“. Fermeris paëmë bananà, apvalë já, davë gabaliukà þmonai ir kaip tik tuo momentu, kai jis suvalgë pirmà kàsná, traukinys ávaþiavo á tunelá. „Nevalgyk, Mod, – sušuko jis, – apaksi!“. Anglø patarlë sako: „Neþinau, jis pavogë ar iš jo pavogë, bet jis yra ásipainiojæs á šià nešvarià istorijà“. Abiem atvejais reiškiniai seka vienas po kito, taèiau mûsø psichika „daro išvadà“, kad vienas (ankstesnis) yra kito (vëlesnio) prieþastis.

„Todël, kad jis toks“
Šis algoritmas labai svarbus. Jo esmë – daikto savybiø sutapatinimas su paèiu daiktu. Kodël individas taip elgiasi? Atsakymas paprastas: „Todël, kad jis toks yra. Jam tai bûdinga“. Samprotaujant apie nusikalstamumà ir nusikaltëlius šis algoritmas taikomas ypaè noriai. Ilgus amþius jis buvo pasitelkiamas atsakant á klausimà, kodël þmogus padarë nusikaltimà. Atsakymas bûdavo toks: dël to, kad jis yra nusikaltëlis („antisociali asmenybë“, jam bûdingi „nusikaltëlio bruoþai“, „nusikalstami polinkiai“, jis „sugedæs“ ir pan.). Jeigu þmogus padarydavo keletà nusikaltimø, iš to sekdavo, kad tie bruoþai labai ryškûs. Á klausimà, kodël þmogus padarë keletà nusikaltimø, bûdavo atsakoma: „Todël,
1

Munson R. The way of words. Boston: Houghton Mufflin, 1976. P. 277.

94

PIRMOJI DALIS

kad jis uþkietëjæs nusikaltëlis“. Á klausimà, iš kur apie tuos bruoþus þinome, sekë atsakymas: „þinome, nes jis padarë nusikaltimà“. Kiti tokio samprotavimo pavyzdþiai1: „Reikia padidinti leistinà vaþiavimo greièio ribà, kadangi dabar egzistuojanti riba yra per maþa“. Faktiškai, išvadoje pakartota tai, kas jau pasakyta – kad leidþiamo greièio riba yra per maþa. Obuolys geltonas „todël“, kad jis prinokæs (prinokusiam obuoliui „bûdinga“ bûti geltonam). Mokinys nenori mokytis todël, kad jis tinginys – kitais þodþiais tariant, jam tiesiog „bûdingas“ nenoras mokytis. Šis „ydingas ratas“ tik imituoja loginá samprotavimà. Jis leidþia mums turëti iliuzijà, kad á mûsø klausimà atsakyta, kad reiškinys paaiškintas. Šis samprotavimo bûdas gerokai prisideda prie patvirtinimo tendencijos sustiprinimo. Iš tikrøjø, jos dëka niekada negausime netikëtos, nelauktos, mûsø pasaulëvaizdþio neatitinkanèios išvados. Nusikaltëlis daro nusikaltimus todël, kad jis nusikaltëlis, vanduo šlapias todël, kad jis vanduo ir t. t. Taigi mes suþinome tai, kà ir be to þinojome apie nusikaltëlius, vandená ir t. t.

Artumo (vaizdo ryškumo) euristika
Tai dar vienas euristiniø (klaidingø) algoritmø. Jo turinys yra gana paprastas: jeigu kaþkà aiškiai ásivaizduojame, vadinasi tai tiesa. Jeigu neásivaizduojame, tai kelia abejoniø. Pateiksime keletà šio algoritmo veikimo pavyzdþiø. Pabandykime atsakyti sau á klausimà, ko labiau galima tikëtis – tapti nuþudymo auka ar mirti nuo diabeto. Dauguma dideliø miestø gyventojø ásitikinæ, kad tikimybë bûti nuþudytam daug didesnë. Taip manoma neatsiþvelgiant á tai, kad dauguma iš mûsø paþásta bent keletà diabetu serganèiø þmoniø ir asmeniškai nepaþino në vienos nuþudymo aukos. Iš tikrøjø, mirèiø nuo diabeto skaièius keletà sykiø viršija nuþudymø skaièiø. Taèiau kiekvienas iš mûsø gali ásivaizduoti nuþudymà. Tai padaryti mums išties padeda televizija, laikrašèiai, romanai. Nesunkiai ásivaizduojame keletà nuþudymo variantø. Plëšikai tamsioje gatvëje atimantys pinigus iš praeivio ir já nuþudantys. Profesionalus þudikas ásitaisæs namo mansardoje þiûri pro optiná taikiklá á nusikaltimo aukà, vienas iš muštyniø dalyviø išsitraukia peilá ir smogia kitam ir pan. Tuo tarpu mirties nuo diabeto atvejø vaizdas nëra toks ryškus. Dël to kyla jausmas (aišku, jeigu þmogus ar kas nors iš jo artimøjø pats neserga), kad mirtis nuo diabeto yra kaþkas neaiškaus ir reto.

1

Munson R. The way of words. Boston: Houghton Mufflin, 1976. p. 247.

3. Bendrieji psichikos veiklos dësningumai ir jø studijavimas

95

Klaidingi informacijos apdorojimo algoritmai teisminio bylos nagrinėjimo metu
Pateiksime pavyzdá, kaip šis algoritmas veikia justicijos srityje1. Reiesas, Tompsonas ir Baueris (1980) imituoto teisminio nagrinëjimo metu keitë árodymø pateikimo vaizdingumà. Vienais atvejais faktai, árodantys liudininko kaltæ, buvo pateikiami vaizdþiai, spalvingai, o paneigiantis jà buvo dëstomi sausai. Kitais atvejais viskas buvo daroma priešingai. Buvo nustatyta aiški tendencija – kai vaizdingai buvo pateikiami faktai, ginantys kaltinamàjá, jis daþniau buvo pripaþástamas nekaltu. Tais atvejais, kai vaizdingesni buvo kaltinimo faktai, jis daþniau buvo pripaþástamas kaltu2. Kaip matome, tiek supaprastinti, tiek klaidingi informacijos apdorojimo algoritmai vaidina tam tikrà teigiamà vaidmená organizuojant psichikos procesus. Jie pagreitina sprendimø priëmimà, jais remiantis priimti sprendimai gali bûti teisingi, ypaè kai priimami áprastomis, standartinëmis sàlygomis. Taèiau esant nestandartinëms, neáprastoms sàlygoms jie gali bûti klaidø šaltiniai. Daþniausia klaida – tai patvirtinimo tendencijos sustiprëjimas. Þmogus geriausiai ásivaizduoja tai, su kuo daþniausiai susiduria gyvenime. Dël to artumo euristika skatina já manyti, kad šá syká yra taip, kaip visada. Lygiai taip pat „ydingas ratas“ skatina manyti, kad reiškinys yra toks, koká asmuo pripratæs já matyti. Panašiai yra ir su supaprastintais loginiais samprotavimais, kuriø teisingumas individui nekelia abejoniø, jeigu jø rezultatas sutampa su tuo, kà individas ir šiaip galvoja. Teisingumo (ypaè baudþiamojo) vykdymas yra ypaè palanki dirva patvirtinimo tendencijai stiprëti.

1 Халперн Д. Психология критического мышления. Санкт-Петерберг: Питер, 2000. C. 60. 2 Ten pat, p. 60–61.

bûsenas. Taèiau kuo ilgiau trunka psichologinis reiškinys. savybes (metus. Vilnius. 3. ASMENYBËS SAVYBIØ PSICHOLOGIJA !!! Tikslai !!! Supaþindinti su asmenybës savybës sàvoka ir dabartiniu poþiûriu á jà. 2. P. procesus (trunka keletà minuèiø). Vilnius.1. Net ir dosniausias nors kartà pasielgia kaip paskutinis šykštuolis. tuo stipresnë individualioji specifika. . Pastovûs bruoþai yra individualûs. Supaþindinti su pagrindinëmis teorijomis. pagrástomis asmenybës savybës sàvoka1. sugebame suprasti net ir visai á mus nepanašius þmones. bûsenas (iki keleto mënesiø). Justickis V. Kiekvienas iš mûsø išgyvena ávairiausius psichikos procesus. Akcentuotas nepilnametis nusikaltëlis. kad išgyvename ávairiausias. ávairiø þmoniø skirtingi. 2000. Net ir šaltas kaip ledas þmogus nors kartà gyvenime gali bûti giliai sujaudintas. Psichologija. 1 Myers D. Net ir angelas nors kartà gyvenime bûna velnias.96 PIRMOJI DALIS 4. Asmenybës psichologinio bruoþo samprata Visus psichologinius reiškinius psichologai skirsto pagal trukmæ á: 1. 479–488. didelæ gyvenimo dalá). 4. 1993. kartais mums visiškai nebûdingas psichines bûsenas. Galbût dël to.

kad þmogus pasielgë dosniai. Lygiai tà patá galima sakyti apie bet kokià þmogaus savybæ. turime omenyje. Savybės pastovumas laiko atžvilgiu (bruožo permanentiškumas) Antras klausimas. jis elgiasi vienodai – bûtent duoda. Jaunas karininkas iššovë á scenoje dainuojanèià aktoræ. kad jis atitiktø du reikalavimus: permanentiškumas (pastovumas laikui bëgant) ir globališkumas (pastovumas esant skirtingoms situacijoms). Susiklosèius bet kokioms aplinkybëms. galime konstatuoti asmenybës bruoþà. o þmonai – ne. vadinasi tai ne pastovi savybë. nuo kurio þmogus toks pasidarë?“ Jeigu iki jo jis buvo kitoks ir staiga pasikeitë. ar þmogus visada ja pasiþymëjo. irzlumas. Jeigu þmogus piktas. Daþniausiai tas klausimas formuluojamas taip: „Ar buvo apibrëþtas momentas. nei geru. kad þmogus dosnus. O jeigu bûtø kitaip? Jeigu mylimajai dosnus. kitais – kitaip. tai ilgam“. Nebuvo matyti jokiø prieþasèiø. jo negalima pavadinti nei piktu. Liaudies išmintis sako: „Jeigu þmogus kvailas. Savybės pastovumas esant skirtingoms situacijoms (bruožo globališkumas) Sakydami. bûdamas su þmona. kad vyriškis pakaltinamas – gerai orientuojasi laike ir erdvëje. Asmenybës savybiø psichologija 97 Kada galime konstatuoti. kurio reiktø paklausti: „Ar þmogus visada toks buvo?“ Mat savybë – labai pastovus dalykas. Atsakydami á klausimà. Išvadose buvo paþymëtas ir jo agresyvumas. kuris stovi gatvëje ištiesæs rankà. kad þmogus turi tam tikrà pastovø bruoþà? Reikia. kad paskutiniu metu su juo apskritai buvo sunku susikalbëti. Komisija tik nepaklausë labai svarbaus su jo agresyvumu susijusio klausimo: „ar jis vi- . nes yra dosnus. Medicinos komisija nustatë. Bandydami nustatyti savybæ turime išsiaiškinti. Jis buvo labai irzlus ir piktas. ar tas bruoþas tikrai pasireiškia visose gyvenimo situacijose. kodël jis tai padarë. kad jis toks „visais atvejais“: ir draugams.4. ir þmogui. bendraudamas su darbo draugais. skatinanèias já elgtis vienais atvejais vienaip. Karininkas buvo nuteistas ir sušaudytas. kodël jis padeda mylimajai. Taigi prieš sakydami. Þmogus jà turi daugelá metø. per daug geras vaikams ir vidutiniškas. turime panagrinëti. ir mylimajai. kai bruoþas kryptingai pasireiškia visose minëtose situacijose. kur turëtø pasireikšti. Amþiaus pradþioje Vienos operoje ávyko kraupi istorija. ir vaikams. kai kaþkam reikia jo pinigø ir jis jø turi. Tuo atveju skirtingomis situacijomis elgiamasi nevienodai. Tik tada. polinkis á pykèio priepuolius. net visà gyvenimà. Já paþinæ þmonës sakë. turime nustatyti konkreèias aplinkybes. o kaþkas kito.

Þmogus gali bûti priekabus. Priekabus Stačiokas Priekabus Konfliktiškas Stačiokas Konfliktiškas Latentinio bruožo nėra Latentinis bruožas yra A 16 pav. kad prieš metus jis susirgo smegenø liga. Toks momentas buvo – skrodimo metu paaiškëjo. kuri ir sukeldavo nesuvaldomus pykèio protrûkius. Taigi savybë pasiþymi pastovumu esant skirtingoms situacijoms ir bëgant laikui. kad ištyrëme tam tikrà þmoniø grupæ ir nustatëme. Jau po to komisijos nariai prisiminë. jog anksèiau jis buvo visiškai kitoks. kad draugai minëjo. Latentinis asmens bruoþas B . kad minëtieji bruoþai nëra susijæ. Tarkime. bet nekonfliktiškas arba staèiokas. kiek kiekvienam bûdingi šie trys bruoþai. „perauklëti“. kad þmogø galima bemat „ištaisyti“. Gali bûti (þr.98 PIRMOJI DALIS sada toks buvo. Asmenybës savybë kaip griauèiai – pasilieka ilgam. 4. galime gauti skirtingus rezultatus. „A“). staèiokas (rëþia nemalonià tiesà á akis). Apibendrinæ gautus duomenis. 16 pav. net ir visam gyvenimui. konfliktiškas (turi daug priešø). Tik blogi pedagogai svajoja. Faktorinë analizë ir asmenybës bruoþas Ásivaizduokime tris þmogaus savybes: priekabus (kad ir kaip stengiatës. ar toks pasidarë nuo konkretaus momento“. bet nepriekabus.2. jis vis vien nepatenkintas).

Asmenybës savybiø psichologija 99 Antruoju atveju galime manyti. latentinë. Jie išauga iš jo kaip šakos iš medþio (þr. kad kiekvienas iš minëtøjø bruoþø yra. Priekabus Stačiokas Konfliktiškas AGRESYVUS Latentinis bruožas 17 pav. tai visais tais bruoþais jis nepasiþymi. polinkis bendrauti su daugybe þmoniø. Didþiausià vaidmená psichologijoje vaidina vienas iš minëtøjø metodø – faktorinë analizë. kad kiekvienas iš pastarøjø su juo glaudþiai susijæs: energingi þmonës ir aktyvûs. ir optimistiškai þiûri á gyvenimà (didelë energija ágalina manyti. Mat optimistiškai nusiteikæ þmonës tik todël turi daugiau draugø. Jeigu þmogus labai energingas. Galime patys sau kelti klausimà. grupiø sàsajø ir pan. šiuo atveju tai gali bûti energingumas. Aišku. ir turi daug draugø.). kad visi trys bruoþai yra tik vieno bendrojo išraiška. Faktorinë analizë suteikia galimybæ „išaiškinti“ paslëptàjá. kokios jo sàsajos su kitais (aktyvumu. kad jis áveiks visus sunkumus). kad tokie bruoþai. Taip yra dël to. energija ir pan. kad yra energingi. Jis pasireiškia tik per kitus. atlikæ masiná tyrimà nustatëme. ir turi daug draugø. atvirumas. vieno paslëpto („latentinio“) bruoþo išraiška. Pavyzdþiui. latentinio bruoþo negalime pamatyti tiesiogiai. Pats gi optimizmas su draugø skaièiumi nesusi- . Tarkime. kodël šie þmogaus bruoþai taip susijæ vienas su kitu. kaip aktyvumas. latentiná bruoþà.4. 17 pav. analizë – visos siekia išaiškinti paslëptàjá (latentiná) bruoþà.). draugø kiekio ir optimizmo išnyktø. O jeigu energijos maþai. tai paaiškëtø. optimistinis poþiûris á gyvenimà glaudþiai susijæ vienas su kitu. Jeigu galëtumëme nustatyti paslëptàjá bruoþà ir patikrinti. Taèiau ryšys tarp aktyvumo. Vienas iš atsakymø á šá klausimà gali bûti toks. Tai daroma remiantis gana paprasta prielaida. viso labo. ir optimistiškai nusiteikæ. tai jis ir aktyvus. Agresyvumas kaip asmens latentinis bruoþas Faktorinë.

koks turi bûti paslëptasis veiksnys. Iš tikrøjø gi draugø kiekis ir optimizmas vienas su kitu nëra susijæ. Bet taip yra visai ne dël to.9 r=0. o todël. kad pasitenkinimas šeima koreliavo su pasitenkinimu darbu. Taigi atliekant faktorinæ analizæ ir bandoma nustatyti. Jis atsirado ne dël to. ??? Užduotis ??? Tam tikro tyrimo metu paaiškëjo (þr.9 r=0. daug ir kitø. Ar galima teigti. o paslëptasis (latentinis) bruoþas yra industrializacijos mastas. kad optimizmas iš tikrøjø skatina turëti daug draugø. Taigi ryšys tarp optimizmo ir draugø kiekio. Taigi ryšys tarp jø yra pseudoryšys. kad ir viena. abu – su pasitenkinimu ekologinëmis sàlygomis ir toliau – su pasitenkinimu kultûriniu miesto gyvenimu.9 Pasitenkinimas darbu Pasitenkinimas gamta 18 pav. . apgaulingas)1. kad uþ viso šito slypi latentinis veiksnys? Koks? Pasitenkinimas šeima r=0. kad regionuose. kad televizija veda iš proto. kur daug vienø.). kad ir optimizmas.100 PIRMOJI DALIS jæs.9 r=0. Pasitenkinimo ávairiomis gyvenimo sritimis ryšiai (pavyzdys sàlygiškas) 1 Kitas graþus pseudoryšio pavyzdys – tai ryšys tarp televizoriø ir beproèiø skaièiaus. kaip matëme. kad ryšys tarp tyrinëjamø veiksniø „pradingtø“. ir draugø kiekis yra paslëptojo bruoþo – energingumo išraiška. Kuo labiau išvystyta regiono industrija.9 r=0. yra „pseudoryšys“ (netikras. Neenergingas optimistas draugø turi nedaug. ir beproèiø. o dël to. tuo daugiau jame ir televizoriø. ir kita yra paslëpto bruoþo – industrializacijos išraiška.9 Pasitenkinimas savimi r=0. 18 pav. Statistika rodo.

jis turi daug draugø. trokšta naujø áspûdþiø.4. Pavyzdþiui. Amerikieèiø psichologas W. Aišku. Tipiškas ekstravertas paprastai teigiamai atsako á tokius klausimus. reikalingø atskiram þmogui apibûdinti. atitrûkimu nuo tikrovës ir pan. nuotaikø nepastovumu ir pan. Taip pavyktø iki minimumo sumaþinti savybiø. asmenybei apibûdinti pakanka trijø „aukštøjø“ bruoþø. Ю. Taip ir prašosi mintis – išvardyti visus þmogaus bruoþus. J. kad psichologiniø problemø atsiranda. Jis gavo gana áspûdingà skaièiø. G. kai individas turi nepalankià bruoþø kombinacijà. kurie apibendrina visus kitus. „Ar bûtumëte nelaimingas. Tie bruoþai yra intraversija–ekstraversija. Asmenybës savybiø psichologija 101 4. Структура личности. ûmaus bûdo ir pan.3.“ Taèiau èia iš karto susiduriame su nelengva problema. Psichologus ši problema traukia ne maþiau negu fizikus amþino variklio ar chemikus filosofinio akmens. kuri yra išversta á vokieèiø. jeigu didþiàjà gyvenimo dalá negalëtumëte bendrauti su kitais þmonëmis?“. H. 1999). energingas. Москва–Санкт Петербург. Eysenckas teigia. labai atsargus. nustatyti ryšá tarp jø ir išskirti keletà latentiniø. Ásivaizduokite. Anot jos. polinkiu lengvai ásiþeisti. kurie taikomi asmeniui apibûdinti. Stiprus psichotizmas pasiþymi keistumu. linkæs veikti impulsyviai. „The Structure or Human Personality“. intraversija ir neuro1 Rekomenduotina Eysencko J. taip pat yra prieinama rusø kalba (Айзенк Г. Ekstravertui bûdingas polinkis bendrauti. Paaiškëjo kad jø yra per keturiolika tûkstanèiø. nesugebëjimu valdytis. Átakingiausios yra trys faktorine analize pagrástos teorijos. sukurta Hanso Eysencko1. Mat psichologiniø asmens bruoþø yra labai daug. Pirmoji – trijø veiksniø teorija. kaip jis elgsis ávairiausiose gyvenimo situacijose. yra aukšto intelekto. kaip „Ar þmonës jus laiko optimistu?“. prancûzø. neurotizmas. „Ar jums patinka emocinis pakilimas?“ Neurotizmas siejamas su emocijø nestabilumu. tà skaièiø reikia bandyti sumaþinti. Allportas ávairiausius þmogaus bruoþus pabandë suskaièiuoti. Jie išskirti atlikus daugybës asmenybës bruoþø faktorinæ analizæ. psichotizmas. surasti tokius bruoþus. Faktorinë analizë ir asmenybës savybiø struktûra Norëdami apibûdinti asmenybæ turime nustatyti jos psichologines savybes ir jas visas paminëti: „B. kaip supaprastëtø gyvenimas. nenuoseklumu. nuolaidus. jeigu kiekvienà þmogø galëtume apibûdinti keliais bruoþais ir tuo remdamiesi numatyti. . Tam jis surinko visus þodþius.

dorovinëmis. Tuo tarpu ekstraversijos ir neurotizmo derinys sukels elgesio sutrikimus. kuris kaip tik renkasi profesijà. B (intelekto lygis). 440. kalbame apie Vygantà S. psichiatrø psichologiniai profiliai2. suteikia galimybæ individo asmens bruoþus palyginti su tam tikrais pavyzdþiais. p. 2 Ten pat. Neurotizmas + intraversija = neurozë. Tarkime. Tokie þmonës bus linkæ paþeisti dorovës ir teisës normas. kokios profesijos atstovø bruoþus labiausiai primena kokio nors jaunuolio asmenybës bruoþai. 1 . New York. E – polinkis dominuoti. Tai lakûnø. Katello testo rezultatai Toliau pateikti keliø profesijø vidutiniø psichologiniø profiliø grafikai. nuotaikos nepastovumas). 1986.102 PIRMOJI DALIS tizmas gali lemti vidinius konfliktus ir dël jø kylanèias neurozes. Tiriamojo Vyganto S. Jo asmens profilio tyrimo rezultatas toks: 19 pav. Jie paþymëti raidëmis. G – polinkis vadovautis ávairiausiomis normomis: teisinëmis. sugebëjimas atlaikyti stresus ir siekti savo tikslo nepaisant kliûèiø). by Catell R. šventikø. pardavëjø. and Johnson R.. šiltumas kitø þmoniø atþvilgiu. Functional Psychological Testing. Tai. C (ego – individo stabilumas. Jø kombinacija (psichologinis profilis) buvo asmenybës psichologinës charakteristikos pagrindas1. savo ruoþtu. Neurotizmas + ekstraversija = asocialus elgesys. Pavyzdþiui. Principles and Instruments / Ed. loginëmis ir kt. Remiantis jo atliktu faktoriniu tyrimu buvo išskirta 16 veiksniø. Daug sudëtingesnæ bruoþø teorijà išplëtojo amerikietis Raimondas Cattellas (1905–1998). Tarp jø svarbiausias A (ciklotimija: polinkis bendrauti. mus domina.

Asmenybës savybiø psichologija 103 20 pav. Skirtingø profesijø atstovø psichologiniai profiliai .4.

greitumas. and Johnson R. An Alternative „Description of Personality“: The Big Five Factor Structure // Journal of Personality and Social Psychology. 117.) Review of personality and social psychology. . Raimondas Cattellas atliko tolimesnæ šešiolikos veiksniø analizæ.4. 273–275.. 26–42. Beverly Hills. tai toli graþu neuþtikrina. tikras genetiniø tyrimø šuolis per pastaràjá dešimtmetá. impulsyvumas. Eysencko ir R. 26–34. Aišku. psichologiniø problemø. 2. Saucier G. P. 1986. 141–165. bet turás „šventiko asmenybës“ bruoþø. Vol. tai yra išskirti bruoþus. kad rado genà. bet. Eizenko išskirtuosius1. Goldbergo ir jo kolegø darbai2. kad jis turi daugiau šansø negu kitas jaunuolis. kurie iš dalies atitinka H. taip pat nutaræs tapti lakûnu. Goldberg L. Goldberg L. priešingai. Vol. P. kad jeigu jis iš tikrøjø taps lakûnu. P. 4. R. kuriose asmenybës bruoþø raides pakeitæ á tyrimo metu gautus individo duomenis galime atlikti prognozæ. pavyzdþiui. Principles and Instruments / Ed. Cattello išskirtøjø. 1 Functional Psychological Testing. Wheeler (Ed. Plëtojant šià koncepcijà nemaþa átakos turëjo: 1. 59. Išskirtuosius bruoþus R. Goldberg L. 1981. smalsumas1. R. 2 Goldberg L. R. Jais remiantis buvo išskirti bendriausi bruoþai. Taèiau galime manyti. The Development of Markers for the Big–Five Factor Structure // Psychological Assessment. 4. Penketas svarbiausiø bruoþø Tai moderniausias faktorine analize pagrástas asmenybës modelis. jam gerai seksis. siekimas apibendrinti jau egzistuojanèias bruoþø koncepcijas. P. P. parodanèiø. Jam bûdinga „lakûno asmenybë“. Vol. by Catell R. 1992. Šio geno veikimo išraiška – individo ekstraversija. H. Goldberg L. lemiantá asmenybës potrauká naujovëms. Tai intraversija ir emocionalumas (neurotizmas).104 PIRMOJI DALIS Net nesigilindami á konkreèiø bruoþø analizæ. Penkiø veiksniø modelis. Cattellas panaudodavo ir ávairiausioms prognozëms: elgesio. Calif: Sage. panaikina skirtumus ir juos apibendrina. New York. 1995. profesinës sëkmës. kad nemaþai asmenybës bruoþø turi genetiniø komponentø. 221–225. Já kuriant svarbiausi buvo L. Language and Individual Differences: The Search for Universals in Personality Lexicons / L. kad mûsø tiriamojo psichologinis profilis labiausiai panašus á lakûno. Buvo išvestos specialios lygtys. Vol. 1990. The Structure of Phenotypic Personality Traits // American Psychologist. So What do you Propose we Use Instead? A reply to Block // Psychological Bulletin. R. 48. Per praëjusá dešimtmetá buvo surinkta nemaþai áspûdingø duomenø. P. o tik paþvelgæ á bendrà jø konfigûracijà matome. 1216–1229. kurie ne tik nesiskiria nuo. 1993. Visai neseniai mokslininkai pranešë.

5. sakyti. . 1985. kad pagaliau pavyko sukurti asmenybës aprašymo bûdà. bet kartais esame linkæ já pateisinti. kad pagrindiniai asmenybës veiksniai yra: 1. 2. naujø pojûèiø troškimas. Asmenybë ir situacija.5. Asmenybës psichologinës savybës pasireiðkimas. Šiame modulyje kaip tik nagrinëjama. impulsyvumas. teigiamos emocijos. altruizmas. Odessa.4.. R. kad panašûs faktoriai buvo aptikti kitose šalyse su kitomis kalbomis. išsivysèiusi vertybiø sistema. and McCrae R. kasdieninio. Svarbus argumentas šios teorijos naudai buvo tai. nuolankumas. neurotizmas: neramumas. polinkis á depresijà. kad panašiø bruoþø struktûra gaunama net atliekant beþdþioniø individualiø skirtumø faktorinæ analizæ. Джон О. 2. ekstraversija: aktyvumas. 2000. Teorijos autoriai faktorinës analizës rezultatus bandë pagrásti evoliucijos argumentais. pareigos jausmas. 4. vidinë drausmë. kiek individo elgesys priklauso nuo šiø dviejø aspektø. Netgi teigiama. priešiškumas. kuo dabartinis mokslinis poþiûris á individo ir situacijø santyká skiriasi nuo buitinio. Jie atrado. Pirmiausia tai – prognos1 2 Пелвин Л. sàmoningumas: kompetencija. Penketo svarbiausiø bruoþø teorija sulaukë gana plataus pripaþinimo. Jie teigia. kad tokia pagrindiniø bruoþø konfigûracija palankiausia genèiai išgyventi. pasiekimø poreikis. konkreti situacija. jautrumas. 4. Психология личности. kad kaltos aplinkybës. The NEO Personality Inventory Manual / Costa P. nuolaidumas. Skaitydami pagalvokite. atvirumas naujai patirèiai: laki vaizduotë. 3. P. kuriam pritaria dauguma psichologø. verþlumas. palankumas: polinkis pasitikëti aplinkiniais. apdairumas2. Asmenybës savybiø psichologija 105 Teorija teigia. Viltys. Psichologinis individo bruoþø savitarpio suvarþymo fenomenas Þmogui nusiþengus já kaltiname. siejamos su pastovių asmenybės savybių išskyrimu Su svarbiausiø þmogaus savybiø išskyrimu buvo siejama ne maþiau vilèiø nei su filosofiniu akmeniu ar amþinu varikliu. T. groþio pomëgis. С. tradicijomis ir kultûra.296. šiltumas þmoniø atþvilgiu. Санкт-Петербург.

kad pastovumas ávairiose situacijose – daugiau išimtis nei taisyklë. Þinant pastovius asmens bruoþus galima tikëtis numatyti bûsimà jo elgesá. Jeigu individas šeimoje agresyvus. May ir kiti. protingas ir pan. Pastoviø þmogaus savybiø paþinimas turëtø padëti atsakyti ir á daugelá kitø klausimø. kad psichologinë savybë pasiþymi vienodumu ir pastovumu bëgant laikui ir esant ávairiausioms situacijoms. ar perspektyvi dviejø þmoniø santuoka. Šá svarbø klausimà dar 1928 metais tyrë amerikieèiai H.106 PIRMOJI DALIS tinës viltys. neapgaus. pavyzdþiui. kurie skiriasi nuo kitø kaþkokiais savo bruoþais. Antra – elgesio paaiškinimas. Tuo tarpu tyrimai rodo. jis dràsus. kur jis susiduria su rizika. turime galvoje: 1.. Sakydami. Taigi pastoviø asmenybës bruoþø nustatymas atrodo kaip stebuklingas raktelis. kai sakome. kad jam bûdingas kaþkoks bruoþas. Pavyzdþiui. 2. atsidûræs tokioje situacijoje šis þmogus nebijo pavojaus. nesumeluos ir pan. Taigi sàþiningumo apraiškos turëtø bûti tarpusavyje susijusios – kas maþiau linkæs vogti. Pamàstykime. dosnus. kiek tas ginèas kilo dël realiø interesø prieštaravimo. tas turëtø bûti maþiau linkæs meluoti. Minëjome. pavyzdþiui. kurie iš viso kelia abejoniø dël asmenybës bruoþø egzistavimo. dosniai ir pan. Treèia – tai nusikaltëlio pataisymas. kad þmogui bûdingas tam tikras bruoþas. . kiek vyro ir þmonos asmenybës bruoþai suderinami tarpusavyje. Pastarasis dalykas ypaè svarbus. Matyt taip daro tik kai kurie þmonës. Ne visi pykèio apimti þmonës naudoja smurtà. kà turime omenyje. Taèiau ar iš tikrøjø þmonës linkæ vienodai elgtis panašiose situacijose? Kitais þodþiais tariant. Nustatæ abiejø partneriø pastovias asmenybës savybes galime panagrinëti. bûtø galima geriau suprasti. darbe neagresyvus – tai negalime sakyti. Nustatæ tuos bruoþus galësime paaiškinti nusikalstamà elgesá. kad kai galima „pašykštëti“ arba „nepašykštëti“ þmogus daþniausiai pasielgia šykšèiai. jeigu þmogus vienà kartà pasielgë dràsiai. kad ir kitoje panašioje situacijoje jis panašiai pasielgs. Hartshornas. Sàþiningas þmogus neapvogs. Šias viltis þlugdo tyrimai. ar galime tikëtis. A. reikia jas pakoreguoti. M. Lygiai taip pat nagrinëjant dviejø ûkio subjektø teisiná ginèà. kad þmogus dràsus. ir galësime tikëtis. Lygiai taip pat „godus“ reiškia. agresyvumas ar neagresyvumas. Sàþiningumo apraiškos yra gana ávairios. atveriantis visø problemø duris. kad daugiau nusikaltimø jis nedarys. kad gyvenime yra situacijø. Jeigu þinome nusikaltëlio asmens savybes. paskatinusias já padaryti nusikaltimà. paþinus šio ginèo dalyviø charakterius. o kiek dël šaliø charakteriø ypatumø. Jie tyrë labai svarbø þmogaus bruoþà – sàþiningumà.

Jeigu þmogus vienà kartà tam tikroje situacijoje vogë. 2 Newcomb T. kurie pasirodë nesàþiningi vogdami. bet ne skirtingose situacijose. 1 Hartshorn H. kuris turi vienintelá asmenybës bruoþà. .4. The consistency of certain extrovert-introvert behaviour patterns in 51 problem boys. praëjus ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui. jis „dosnus“ – pasirengæs dalintis tuo. Newcomb2 su kolegomis panašiu bûdu tyrë kitus bruoþus – ekstraversijà ir intraversijà. savo ruoþtu. jog išaiškinti padarytà nusiþengimà neámanoma. A. Tiriamojo polinkis vogti nepriklausë nuo polinkio apgaudinëti. Asmenybës savybiø psichologija 107 H. Tuo tarpu intraversija jungia priešingus bruoþus: uþdarumà. kuriø vienoje mokinys galëjo pasisavinti paliktà nedidelæ pinigø sumà. Tas pats þmogus vienose situacijose gali bûti ekstravertiškas. Konkreti gyvenimo situacija ir individo bruoþø savitarpio suvarþymas. Visos situacijos buvo tokios. Jie sudarë situacijas. kad mokiniai manë. kad ryšys tarp individo elgesio identiškose situacijose yra gana stiprus. þmogaus elgesiui bûdingas pastovumas laike. New York: Macmillan. sakykime.. 1928. Kaip þinoma. kad mokiniø elgesys priklausys nuo vieno bruoþo. Hartshornas su kolegomis tyrë mokinius. bet nesàþiningas kitu. Rezultatas buvo tas pats. Studies in the nature of character. 4. šiuo atveju viskas lyg ir labai aišku. treèioje – apgauti. Asmens bruoþo ir situacijos sàveikos teorija Ásivaizduokime individà. Tyrimai tokios tendencijos nepatvirtino. May M. yra pagrindo tikëti. Autoriai kiekvieno mokinio tyrimà kartodavo keletà kartø. M. santûrumà. visai nebuvo susijæs su polinkiu meluoti1. matydamas. M. kad ir kità kartà toje paèioje situacijoje jis vogs. Šiø eksperimentø rezultatus nesunku paaiškinti. kà turi. Vadinasi. I: Studies in deceit. Nebuvo aptikta „ekstraversijos apskritai“.6. aktyvumas. T. Abstrakèiai màstant. daþniau meluos arba apgaudinës. o kitose intravertiškas. Taigi vien nuo mokinio sàþiningumo priklausë: nusiþengti ar nenusiþengti. išreikšti savo jausmus ir mintis. kitoje – nusirašyti. Eksperimento organizatoriai manë. ir tie. Taigi nëra sàþiningumo apskritai – þmogus gali bûti sàþiningas vienu atþvilgiu. kad kitam þmogui to reikia. tas. kaip þmogaus savybës pasireiškia konkreèioje gyvenimo situacijoje. Tam pabandykime tiksliau ásivaizduoti. ekstraversija – tai polinkis bûti atviram. Paaiškëjo.

Pavyzdþiui. jeigu individas turëtø tik vienà bruoþà. Visa tai ir pagimdo asmenybës bruoþø savitarpio suvarþymo fenomenà. o du bruoþus. gerai paþinti þmogø ir þinoti. Antrasis bruoþas viskà dar labiau komplikuoja. kad jis turi ir treèià bruoþà – labai myli merginas. Viskas paprasta. bet ir nelengvabûdis. ir jo skatinamas kiekvienoje situacijoje. Psichologijoje tai vadinama „asmenybës bruoþø savitarpio suvarþymo fenomenu“. Taèiau bûtent dirigentas – situacija nulemia. Dël to matysime bûtent tai. Èia glûdi atsakymas. ketvirtà – yra aistringas keliautojas. numatyti bûsimas situacijas. treèia – kai nuo valstybës nuslepiami mokesèiai. nelabai ir stengsis padëti. kad pagalbos nelabai reikia. penktà – atsargus. jeigu pats neturi. kokiam bruoþui. Þmogus turi tam tikrus bruoþus. Šio fenomeno padarinys – lemiamas situacijos vaidmuo pasireiškiant bruoþui. ši savybë kiekvienoje iš minëtø situacijø susiduria su visiškai kitais jo paties bruoþais. Dosnumas skatins individà padëti. prisidës prie labdaros. Þmogus taip pat nepadës. jog testu nustatoma. jis stengsis padëti. kad bruoþai „suvarþo“ vienas kito poveiká asmens elgesiui. Viena – kai vagiama iš draugo. taèiau procesas nevyks automatiškai. kai galës padëti. taèiau to bruoþo poveikis veiksmams ávairiose situacijose bus skirtingas. kad ateityje tø pinigø labai prireiks jam paèiam. restorane sumokës uþ draugus. linkæs þiûrëti á ateitá. Jo dosnumas konkuruos su nuogàstavimu. Taigi galite paaiškinti savo draugams ir mylimosioms: „Apskritai aš esu labai geras ir doras þmogus. Dabar ásivaizduokime. paskolins iki stipendijos. parems draugà. Jis gali. ir jo elgesys turëtø bûti lengvai nuspëjamas: jis dosnus taigi atitinkamojoje situacijoje pasielgs dosniai. Ásivaizduokime. pavyzdþiui. kuriam bruoþui kokià melodijà groti – kaip jam pasireikšti. kodël kyla tokiø problemø dël pastovumo esant skirtingoms situacijoms. kurioje tas bruoþas pasireiškia. t. Taèiau tikrovëje. Matome. jog kaþkas kitas gali paskolinti daug lengviau ir daugiau. kiek ir kaip joje pasireikšti. kad asmuo mato. Elgetai duos pinigø. kad šis piktnaudþiauja alkoholiu. jis veiktø ne visais atvejais. Jis sukelia keistàjá faktà. kad viskas blogai ir t.108 PIRMOJI DALIS Þmogus turi pastovø bruoþà – dosnumà. kad bruoþas yra. kita – kai meluojama viršininkui. . o konkreèiu elgesiu jis nepasireiškia. Kiek stabdyti gali ir tai. Tiesiog tai niekaip nepasireiškia. skatinanèius já atitinkamai elgtis. pesimistas – màsto. kad šis individas turi ne vienà. situacija „Paskolink iki stipendijos“. Vadinasi. Situacija lyg dirigentas parodo. Jeigu jis matys. Ir nors sàþiningas þmogus visais atvejais linkæs elgtis sàþiningai. Jis ne tik dosnus. kà rodo eksperimentai: dar galima aptikti pastovumà esant tokiai paèiai situacijai (þmogui bûdinga identiškose situacijose elgtis vienodai). net jeigu þmogus turi vienà vienintelá bruoþà – viskà pirmiausiai gerokai komplikuoja situacija.

kiti – ne. P. 24. ko pavyksta pasiekti – tai nustatyti vadinamàjà tam tikro nepageidaujamo elgesio rizikà. kaip stipriai þmogus priklauso nuo situacijos. Nors psichologiniø tyrimø duomenys gana plaèiai taikomi. Daugiausia. Šiek tiek tiksliau prognozuojamas smurtas vaikø atþvilgiu1. Jie atskleidþia. Sex Offender Risk Assessment // Handbook of Offender . kuris nesavanaudiškai padëjo kitam þmogui. kad jie gali pavëluoti. 453–467. Assessing Violence Risk // Handbook of Offender Assessment. kad vieniems buvo pasakyta. Šiuo atveju net toks maþytis situacijos elementas („skubumas“) sugebëjo sëkmingai „nukonkuruoti“ labai svarbaus þmogaus bruoþo – artimojo meilës átakà. Chichester. yra vienodai pasirengæ padëti. kad suteikë galimybæ pasireikšti kitam svarbiam šiø seminaristø asmenybës bruoþui. Bailes G. Matëme. Šis eksperimentas daþnai cituojamas norint parodyti. Singapore. Vol. Dalis studentø suteikë šià pagalbà. K. Þmogus kaþko prašydavo. Asmenybës savybiø psichologija 109 Šá lemiamà situacijos vaidmená patvirtina psichologiniai eksperimentai. 2001. Tai yra išaiškinti. kaip pasielgs individas. Šie tyrimai verèia daug atsargiau þiûrëti á galimybæ prognozuoti þmogaus elgesá remiantis testø ar tyrimø rezultatais (pvz. Dauguma jø – labai pareigingi þmonës. Pakeliui kiekvienas sutikdavo þmogø. Galëjo bûti taip. vis dar gana netikslios yra smurtinio elgesio. Didþiausias skirtumas buvo tas.4. turintis tam tikrà bruoþà. koks jautrus þmogaus elgesys net ir maþiausiems situacijos niuansams. kiek vilèiø buvo sieta su galimybe prognozuoti þmoniø elgesá.). tuo tarpu kitiems to pasakyta nebuvo. Toronto: John Wiley & Sons. Šis jø bruoþas vertë juos labai išgyventi dël to. kad ir tie. Taèiau tie. 1 Webster C. nepavyksta. kurie nepadëjo. buvo kà tik parašæ rašiná apie tai. Skirtumas tarp padëjusiø ir nepadëjusiø buvo ne meilës artimajam stiprumas (visi jie jos turëjo. kai reikia numatyti bûsimà asmens elgesá. kaip gera ir graþu padëti artimajam). kurie padëjo. kad asmuo vël elgsis nepageidaujamu bûdu. D. kuriam ávykdyti reikëtø labai maþai laiko (pervesti per kelià ir pan. LTD. kuriam reikëjo pagalbos. ir tie. Pavyzdþiui. Tai buvo prašymas. Mathiesen T Selective Incarceration revised // Law and Human Behaviour 1998. 81. jog yra šiek tiek didesnë tikimybë. kurie nepadëjo artimajam.. Taèiau toks paaiškinimas ne visai teisingas. P.. Weinheim. Brisbane. seksualinio smurto prognozës. tokiais. Po to visi savo rašiná turëjo nunešti á kità pastatà. jog jie turi skubiai pristatyti savo darbà. be to. pareigingesni. kurie aprašyti ankstesniame skyriuje). Maþytis situacijos elementas toká galingà poveiká padarë dël to. tokiø prognoziø rezultatai yra tik šiek tiek geresni nei besiremianèiø sveiku protu. Taigi du asmenybës bruoþai suvarþë vienas kito veiklà. New York. Viename iš jø profesionalûs þmoniø „padëjëjai“ – dvasinës seminarijos studentai per paskaità rašë rašiná apie geràjá samarietá. Tiksliai prognozuoti. Hanson R.

Weinheim. 393 . 87. tyrimai nenustatë aiškesnio atitikmens tarp pastoviø asmenybës bruoþø ir minëtø nepageidaujamø poelgiø. visi vagys turëtø bûti labiau nei kiti þmonës neabejingi svetimai nuosavybei.495–508 3 Kolko D. padaræ seksualinius nusikaltimus. kuriose pasireiškia asmens bruoþai. pokalbius. kad asmenys. New York. LTD. turëtø jausti didesná seksualiná potrauká. kad þagintojø seksualinis aktyvumas nëra didesnis palyginti su gyventojø vidurkio rezultatais. Chichester. Weinheim. Toronto: John Wiley & Sons. kiti – ne. Adult Sexual Offenders against Women // Handbook of Offender Assessment. deja. Chichester. Toronto: John Wiley & Sons. 333. Atrodytø. P. turintis seksualiniø problemø þagintø. Singapore. Assessment. Atrodytø akivaizdu. New York. J. Singapore. paveikslus. Taèiau. 2001. Yra specialiø metodø. bruoþo pasireiškimo ávairovë paprastai „trukdo“ pasireikšti asmens bruoþui. gerokai „aptemdo“ jo veikimà. Singapore. kad vieni þmonës iš tikrøjø labai aktyviai reaguoja á seksualinius stimulus. priklauso ir nuo situacijø. Taèiau kartu paaiškëjo ir tai. P. Brisbane. galëtume daryti prielaidà. tai visada þinotumëme nepageidaujamo elgesio prieþastis. 1 Marshall W. bruoþø savitarpio suvarþymas. Jeigu agresyvus þmogus darytø agresyvius nusikaltimus. Jie parodë. Kiek jie trukdo. Suþinojæ. kad ši asmenybës savybë yra tokio elgesio šaltinis.110 PIRMOJI DALIS Nedaug sëkmingiau pastovûs asmenybës bruoþai panaudojami aiškinant kitokio nepageidaujamo elgesio prieþastis. Weinheim. 2001. jø reakcija á seksualinius stimulus ir smurtinio. ir nuo bruoþo ryškumo. 2001. LTD. L. Firesetters // Handbook of Offenders Assessment. Jie turëtø aktyviau negu vidutinis þmogus reaguoti á ávairiausius seksualinius stimulus: erotines scenas. 2001. Chichester. Toronto: John Wiley & Sons. ávairumas. Nepavyko išaiškinti kaþkokio visiems ar bent daugumai vagiø bûdingo asmenybës bruoþø derinio2. P. New York. kad situacijø. Chichester. ciniškesni draudþianèiø jà vogti ástatymø atþvilgiu ir maþiau nei kiti þmonës bijoti bausmiø (tarp jø ir ástatymo numatytø uþ vagystæ). godus vogtø.P. LTD. 2 McGuire J. Taèiau taip nëra. Singapore. Brisbane. leidþianèiø gana tiksliai nustatyti þmogaus reakcijos á tokius stimulus stiprumà. Toronto: John Wiley & Sons. Brisbane. Brisbane. Nenustatytas netgi ir tokius specifinius nusikaltimus kaip padegimai darantiems nusikaltëliams bûdingas asmenybës profilis3. kad agresyvaus bûdo asmuo padarë smurtiná nusikaltimà. Property Offences // Handbook of Offenders Assessment. Weinheim. agresyvaus sekso scenas nëra stipresnë1. Visa tai skatina daryti išvadà. New York. LTD.

trukdanèius jam pasireikšti (þr. padeda jam pasireikšti. o ne taisyklë. Daugiausiai bûtø vidutinio ûgio þmoniø. bet kai reikëjo skubëti. labai palankios bruožui pasireikšti Situacijos. labai bailûs. nepadëjo. kuriems pasitaikë proga padëti artimajam. nepalankios bruožui pasireikšti Bruožo stiprumas 21 pav. kurie nors ir padëtø. Meilei artimajam „lengviau pasireikšti“. jø elgesys situacijoje labiau priklausë nuo to. Kas vyksta. kad jis „áveikia“ veiksnius. Aukštesniø (10 cm) ir þemesniø (10 cm) uþ vidutinius þmoniø bus jau maþiau. þmonës – išimtis.7. Ásivaizduokime. Ryškiø asmenybiø nëra daug. labai protingi. Asmenybës bruoþo nukrypimas Asmens elgesá tam tikroje situacijoje veikia daug jo bruoþø. Bet buvo ir tokiø seminaristø. kad turime daugelio tûkstanèiø þmoniø ûgio duomenis. Galime manyti. jeigu þmogus neskuba. Þmoniø pasiskirstymo pagal ûgá schema bûtø panaši á varpà. Vienais atvejais studentai neskubëjo. palankios bruožui pasireikšti Situacijos. kai neskuba. Taigi pirmøjø (kurie padëjo net ir skubos sàlygomis) asmenybës bruoþas „pasirengimas padëti artimajam“ esant skirtingoms situacijoms pastovesnis. Kai neskubëjo. Skubëjimas artimojo meilei pasireikšti trukdë.4. Asmenybës savybiø psichologija 111 4. jeigu vienas iš jø labai stiprus ir turi aiškià persvarà kitø atþvilgiu? Prisiminkime eksperimentà su seminarijos studentais. kitais skubëjo. Taigi ši situacija geriau išryškina minëtàjá bruoþà. kad jø artimojo meilës bruoþas ypaè ryškus – „ryškesnis“ negu tø. Labai dràsûs. kiek jie apskritai linkæ padëti þmonëms. labai agresyvûs ir pan. 21 pav. Savybës nukrypimas ir pastovumo esant skirtingoms situacijoms atsiradimas Negana to – nuo tam tikros ribos bruoþas gali bûti toks ryškus. Visai maþai bus labai aukštø (20 cm . kurie padëjo ir skubëdami. Toks tam tikro bruoþo ryškumas nëra daþnas reiškinys.). Situacijos.

Aišku. kai veikiant atsitiktinumo dësniams atsiras didelë ûgá skatinanèiø veiksniø persvara1. Taèiau daþniausiai tai „normos variantas“. tai. tarp jø ir psichiniø. Taip yra ir su ûgiu. Normalusis pasiskirstymas NUKRYPIMAS Ypatingo mûsø dëmesio turëtø susilaukti ne daþniausiai pasitaikantys „vidutiniai“. Daugiausia yra vidutinio proto þmoniø. bet visgi dauguma yra vidutiniškai agresyvûs. kas vadinama „nukrypimais“ (anomalijomis). Labai protingø kaip ir labai kvailø yra daug maþiau. Taip yra ir su daugeliu kitø bruoþø. Paprastai ávairiø krypèiø veiksniai susiderina. kai kaþkoks reiškinys yra veikiamas daugelio vienas nuo kito nepriklausanèiø veiksniø. jis vadinamas „normaliuoju“. kiti. NUKRYPIMAS 22 pav. þmogaus patirties. per aukštas ûgis gali bûti ir ligos padarinys. Pagaliau. gali ávykti patys netikëèiausi dalykai. daþniausiai atsiranda tada. 1 . Matëme. intelekto pasiskirstymas. Pavyzdþiui. karštoje krosnyje gali susidaryti didelis ledo gabalas (vien dël atsitiktinës chaotiškai judanèiø molekuliø kombinacijos). Panaši situacija yra su daugeliu kitø þmogaus savybiø. nuotaikos ir pan. Jø protas pasireiškia skirtingai. Reikia iš karto pabrëþti. Toks pasiskirstymas. Tada þmogus Fizikai teigia. Toks yra. yra labai taikiø. Tai priklauso nuo situacijos. o kraštutiniai atvejai. veikiant aibei vienas nuo kito nepriklausanèiø veiksniø. tikrø milþinø ir tikrø nykštukø iš viso maþai. Vieni skatina didesná ûgá. priešingai. kad þodis „nukrypimas“ šiuo atveju jokiu bûdu nereiškia ligos ar kitokios patologijos. Ar þmogus bus keletà centimetrø aukštesnis. lemia maþesná ûgá. pavyzdþiui. Yra labai agresyviø þmoniø. išsilavinimo. ar þemesnis priklauso nuo aibës ávairiausiø vienas nuo kito nepriklausanèiø veiksniø. Taèiau gali susiklostyti situacija. kad atsitiktinai. Prisiminkime ûgá.112 PIRMOJI DALIS aukštesni nei vidutiniai) ir labai þemø (20 cm þemesni) þmoniø. ir rezultatas yra daugiau ar maþiau artimas vidurkiui ûgis. kad þmogaus ûgis priklauso nuo daugybës ávairiø veiksniø.

o normalaus vystymosi variantas. keistuoliais. Vienuolio. Ši labai stipraus bruoþo padariniø grandinë formuoja . jis nebus savarankiškas (baikštus þmogus norës. Palyginkime A. Štai kodël þmonës. labai ávairûs. kad ne jis. Labai panašûs ir kitø charakterio bruoþø turintys þmonës: silpnavaliai.charakterio logikà“. Teisininkui nuolatos tenka susidurti su „neáprastais þmonëmis“. kaip jie pasielgs. o kitas rinktøsi sprendimà). Susidaro grandinë: vienas bruoþas (šiuo atveju baikštumas) suponuoja keletà kitø. Taèiau tai bus ne liga. jis yra. socialinë padëtis. Ir viena.. Skaitydami toliau pateiktà tekstà pasistenkite suvokti. . kokia yra nukrypimø esmë ir kaip dël jos kyla tokiø þmoniø problemos. su tuo. Pavyzdþiui. Balzako gobšuolius. Nepaprastai ryškus bruoþas. koks baikštus. pasireikšti ávairiose situacijose. „ryškiomis asmenybëmis“. trokštantys dëmesio ir panašiai. turintys tam tikrà labai ryškø bruoþà (charakterio nukrypimà). numatyti. agresyvûs. átaresnis (pasitikëti kitu þmogumi reikia dràsos). godesnis – (kaupti skatina atsargumas). áprotis ar poþiûris pirmiausiai atskleidþia jø godumà. tai galime manyti. Asmenybës savybiø psichologija 113 bus didesnio arba net daug didesnio ûgio nei visi (tai priklausys nuo šios persvaros dydþio). labai panašûs vienas á kità. Dël jø teisininko darbe kyla ypaè daug problemø. Garsusis krepšininkas Arvydas Sabonis nëra ligonis. Dël to ir kalbame apie asmenybës „nukrypimus“. gyvenimo sàlygos ir netgi prieþastys. Lygiai taip pat yra su þmogaus protu. tiek net ir labai menkas protas nëra patologija. Toks psichologinis portretas – tai tokios asmenybës aprašymas. kad jis nebus ryþtingas. gali áveikti situacijos ir kitø veiksniø suvarþymà. baikštumas vers já dvejoti. Tai leidþia apibendrinti pagrindiniø nukrypimø atstovø „psichologinius portretus“.4. O. turás aiškià persvarà kitø atþvilgiu. ir kita yra „normos variantai“. padariusios juos gobšius. N. Gogolio. Laikai. poelgis. jautrus ir pan. kad jam trûks iniciatyvos (juk iniciatyva visada reikalauja tam tikros dràsos). taèiau visø jø charakterio struktûra nepaprastai panaši. Dël to jis gali paveikti visà þmogaus elgesá. kiek jis turi energijos. Toks þmogus bus labiau linkæs á konformizmà (elgtis ir galvoti kaip visi yra saugiau). „nukrypæ“ nuo labiausiai paplitusio asmenybës tipo. jeigu þmogus yra labai baikštus. Tiek genialumas. Nukrypimø turinèius þmones sunkiausia suprasti. átikinti. Jis tiesiog labai aukštas þmogus. Kiekviena šiø þmoniø mintis. kada jie gyveno. Moljero. Visiškai tas pat su þmogaus agresyvumu. Visi jie „ne tokie kaip visi“.

Šis psichologinis portretas neretai yra ir pagrindinis psichodiagnostikos árankis. Die psychopatische Personlichkeiten. santykiuose su ávairiausiais þmonëmis). Ypaè dëmesá atkreipia bruoþø nukrypimai. S. kad jo pykèio protrûkiai tik þalingi. sutrikdantys individo adaptacijà visuomenëje. Akzentuirte Persönlichkeiten. á tipiškà gobšuolá. asmens agresyvumas neperþengia normos ribø. Vadinasi. asmens agresyvumas gali bûti didelis. á taisyklæ. Protas jam sako. taèiau „neprotingas charakteris“ elgiasi priešingai. per þemos durys ir pan. ir kitu atveju rimtai sutrikdomas individo elgesys. kad rimtai sutrukdytø jo santykius su aplinkiniais. nepriklauso nuo jo valios. Mat mûsø gyvenimas „sukonstruotas“ orientuojantis á vidutiná ûgá. Ir vienu. o jis pats – psichopatu. Panašiø problemø turi pernelyg dràsûs. o ne á išimtá. Jeigu bruoþo nukrypimas toks ryškus. 33–151. Kyla paradoksali situacija – nukrypæs þmogaus asmenybës bruoþas tarytum veikia savarankiškai. Jie turi specialius pavadinimus – akcentuacija (þymûs nukrypimai) ir psichopatija (labai þymûs). S. tai vadinama „psichopatija“. Taigi asmenybës nukrypimas yra labai ryškus bruoþas. Þmogus mielai pasielgtø vienaip. 23 pav. Jis patiria nemaþai sunkumø ieškodamas reikalingo dydþio drabuþiø ir avalynës. jeigu jo pagrindinis nukrypæs bruoþas yra labai pastovus (bûdingas individui visada. Riba. Schneider K. kai nereikia. Þmogus supranta. nepakankamai dràsûs. konstatuojame asmenybës nukrypimà.: Leonhard K. Berlin. Jeigu matome. bet visgi nesiekti tokios ribos. iki kurios bruoþo išsivystymas nesukelia individo socialinës dezadaptacijos. kai bruoþo išsivystymas tik pri- 1 Þr. kad jam nereikëtø pykti. kai jo pykèio proverþis daro þalos jam paèiam ir aplinkiniams. pavyzdþiui. bet jo charakteris verèia já elgtis kitaip.114 PIRMOJI DALIS ryškumu bei vaizdingumu prilygstantis meniniam1. kad perþengia minëtà ribà. vadinama normos riba (þr. kad mus dominantis þmogus labai panašus. Šiek tiek maþesnis nukrypimas. atsiranda problemø asmeniui ir aplinkiniams. daugelá metø. 1976. Jam per maþa mašinos sëdynë.). kad to nereikia. 48–78 et at. labai valdingi. Per daug agresyvus þmogus ásiunta tada. Asmenybės akcentuacija ir psichopatija Labai aukšto ûgio þmogaus gyvenimas nëra lengvas. Pavyzdþiui. pasiþymintis pastovumu esant ávairioms situacijoms ir bëgant laikui. nepakankamai valdingi þmonës ir pan. . neretai nuo vaikystës) ir pasireiškia visur (visose jo gyvenimo sferose.

Taèiau didþiausia šios tipologijos dalis buvo originali. 48–78. Leonhardo átaka2. Jà sudaro kasdienine klinikine veikla pagrástas pagrindiniø akcentuacijos ir psichopatijos tipø aprašymas. kai reikia itin dideliø valios pastangø. kai gyvenimas „smogia“ á akcentuacijos „maþiausiai besipriešinanèià vietà“ (locus rezistencis minoris). Asmenybës savybiø psichologija 115 artëja prie minëtos ribos. originalus testas jiems išaiškinti (PDO)3. A. Pernelyg agresyviam individui tai – aplinkybës. Taèiau jo dezadaptacija yra nepastovi. bet neperþengia jos. Pernelyg atsargiam (baikšèiam) – situacija. Ленинград: Медицина. Aštuntajame praëjusio amþiaus dešimtmetyje Leningrado Bechterevo vardo psichoneurologinio instituto mokslininkø grupë. jø vaidmená atsirandant ávairiems psichikos sutrikimams bei elgesio paþeidimams. išplëtojo savo asmenybiø akcentuacijø ir psichopatijø tipologijà1. Lièko.4. Ti1 Личко А. . lengvai paþeidþiama. S. Psichopatija. ryþtingai ir pan. Ypaè svarbi buvo vokieèiø psichiatro K. Akzentuirte Persönlichkeiten. kur reikia veikti dràsiai. kai bûtina kontroliuoti savo agresijà. Психопатии и акцентуации у подростков. Normos ribos Bruožo vidurkis Normos ribos Psichopatija Akcentuacija Akcentuacija Bruožo intensyvėjimas Psichopatija 23 pav. 2 Leonhard K. Tai gali ávykti. turinèiu akcentuacijà). vadinamas akcentuacija. akcentuacija ir normos ribos Akcentuotas individas gali sugebëti adaptuotis. Berlin. 1976. vadovaujama šio instituto direktoriaus pavaduotojo þymaus psichiatro profesoriaus E. ir teorinës nuostatos apie akcentuacijos ir psichopatijos esmæ. 1976. Е. o pats individas – akcentuantu (arba tiesiog individu. Silpnavaliui – aplinkybës. 3 ПДО – патохарактерический диагностический опросник – charakterio patologijø diagnostikos anketa. Iš dalies ši tipologija remiasi asmenybës nukrypimø turinèiø asmenø tyrimo kitose šalyse patirtimi ir tradicijomis.

kaip stipriai „sugedæs“ þmogus. Akcentuacijø ir psichopatijø teorija „susprogdino“ šià tipologijà. Lièko ir jo mokiniai atskleidë. visiškai skirtingos nei prieþastys. kuriam nëra nieko švento. A. Šis poþiûris buvo tautologiškas ir labai neinformatyvus (nusikalstamas elgesys buvo aiškinamas antisocialia asmenybe. bet ir ávairaus kitokio nepageidaujamo elgesio pavojø. kad jiems darant nusikaltimus nemaþà vaidmená suvaidino asmenybës nukrypimai. Auklëjimo sunkumai. Akcentuacijø teorija iš karto þenkliai prisidëjo didinant psichologø ir psichologijos vaidmená dirbant su nusikaltëliais. kokios ryškios ir ávairios jø asmenybës. kokie ávairûs yra šie „uþkietëjæ nusikaltëliai“. saviþudþiais. Reikia prisiminti. jis buvo laikomas uþkietëjusiu nusikaltëliu. Akcentuacijø ir psichopatijø teorijos autoriø darbai parodë. Dirbdami su tokiais nepilnameèiais jie ypaè kruopšèiai tyrë tuos. Paaiškëjo. nepilnameèio konflik- . Tuo metu ávairiausiuose kriminologijos darbuose nusikaltëliai buvo paprasèiausiai skirstomi á atsitiktinius. koká vaidmená vaidina nukrypæs (akcentuotas) asmenybës bruoþas nepilnameèiui darant nusikaltimus. kad jo „asmenybë antisociali“. asocialias asmenybes. Ji árodë. kad ir uþkietëjæ nusikaltëliai yra labai ávairûs.116 PIRMOJI DALIS pologijos autoriai daugiausiai dirbo su nepilnameèiais nusikaltëliais. kad jos dëka „nusikaltëliai atgavo asmenybæ“. kad asmenybës akcentuacijos ir psichopatijos padidina ne tik nusikalstamojo.). nusikaltëlius. alkoholikais. jeigu situacija buvo standartinë. antisocialiai elgiantis. Prof. dël kuriø taip atsitiko kitam. Pagaliau jeigu jis pats sugalvodavo ir ávykdydavo nusikaltimà bei surasdavo tinkamà situacijà. portretas. Tai buvo stereotipinis labai blogo þmogaus. kad net labiausiai uþkietëjusio nusikaltëlio neámanoma suprasti ir pataisyti neatlikus jo psichologinio tyrimo. Kiekvienu atveju buvo siekiama kuo tiksliau nustatyti. Tokie nusikaltëliai gali bûti ávairiø akcentuacijø ir psichopatijø atstovai. pagal tai. o pastaroji buvo nustatoma iš nusikalstamo elgesio). Jeigu bûdavo manoma. Negana to. asocialiais paaugliais (valkatomis ir pan. E. Tradicinë kriminologija visus pavojingiausius nusikaltëlius „piešë“ vienoda juoda spalva. dël kuriø vienos akcentuacijos atstovas tapo uþkietëjusiu nusikaltëliu. buvo manoma. kad padaryti nusikaltimà þmogø paskatino neáprastos aplinkybës. o ypaè neišsiaiškinus jo asmenybës nukrypimø. kad ji atsirado vyraujant standartiniam sovietiniam poþiûriui á nusikalstamumà. kurie pasiþymëjo minëtais asmenybës nukrypimais. jis bûdavo laikomas atsitiktiniu nusikaltëliu. narkomanais. buvo átikinamai atskleidþiama. kad jis – atsitiktinis nusikaltëlis. teigta. Apie akcentuacijø teorijà buvo kalbama. Ši tipologija greitai tapo labai populiari buvusioje Sovietø Sàjungoje ir Lietuvoje. vartojant narkotikus. taèiau þmogus tiesiog neatsispyrë pagundai. nepastovius ir uþkietëjusius. kad prieþastys.

Buvo aiškinama.. Asmenybës savybiø psichologija 117 tai su tëvais ir mokytojais. bet. matematikà bei teologijà. Akcentuotas nusikaltëlis. skambino ávairiais 1 Анастази А. Nukrypimams nustatyti buvo sukurti nauji testai ir adaptuoti jau naudojami (pvz. ginamos disertacijos3. Taèiau nepaisant viso to susidomëjimas jomis išlieka ir dabar. psichologø. Психологическое тестирование. Iš dalies akcentuacijø ir psichopatijos teorijos bruoþai áëjo á dabartinæ sveikatos sutrikimø sistemà. 2 Justickis V. Jis bandë tiksliau skirti tikras psichikos ligas (proto ligas) nuo asmenybës (moralës) „ligø“. С. kurie vienaip ar kitaip susiduria su þmonëmis. 2000. Akcentuacijomis aktyviai domëtasi ir Lietuvoje2. vienas iš seniausiø ir solidþiausiø – MMPI)1. Vienintelë problema buvo tai. Realios akcentuacijos toli graþu nebuvo tokios ryškios. 3 Justickis V. Урбина С. nesupranta. Akcentuotas nepilnametis teisëtvarkos paþeidëjas. Štai dël ko susipaþinti su mokymu apie akcentuacijas ir psichopatijà bûtina visiems. . patiria haliucinacijas. kas darosi aplinkui. sociologai. Tai buvo tikrai sveiko proto þmogus. Atliekami tyrimai. pasiþymëjo aktoriaus talentu. E. kad akcentuacijai patikimai nustatyti reikalinga ilga klinikinë patirtis. psichiatrø. rašë gerus eilërašèius. pasiþyminèiais elgesio sutrikimais. psichiatrai bandë skirti tikrà psichikos ligà nuo asmenybës nukrypimo sukeltø asmenybës anomalijø. kriminologai. Asmenybës nukrypimais susidomëjo pedagogai. Rushas aprašo toká Servinà. kriminologø karta áþvelgia šioje teorijoje „raktà“ nusikaltëlio ir apskritai komplikuotø þmoniø asmenybei paaiškinti. Dël proto ligø þmogus nebesiorientuoja tikrovëje. saviþudybës. Servinas mokëjo daugybæ kalbø. gerai išmanë filosofijà. Vilnius. Санкт Петерберг: Питер. Naujoji pedagogø. Dar XVIII a. kad nebuvo ir nëra patikimo bûdo akcentuacijomis nustatyti. Antruoju atveju þmogaus protas gali bûti normalus (netgi labai išlavintas). kaip aprašomos knygose apie asmenybës nukrypimus. 1984. Buvo atlikta nemaþai ávairiausiø jø tyrimø. psichoterapeutai. Kaip pavyzdá B. taèiau prityrusiø psichologø ar psichiatrø diagnozës daþnai nesutapdavo.4. nesugeba išnarplioti net paprasèiausiø gyvenimo problemø. nepaisant to. 383–391. Akcentuacijø ir psichopatijos teorijos sàvokos gana plaèiai áëjo á psichologiniø sàvokø sistemà. bûdo nukrypimai verèia já paþeisti elementariausias elgesio normas. 1994. ypaè aptariant elgesio nukrypimus bei ávairiausius psichikos sutrikimus. Kaunas: Šviesa. Amerikieèiø psichiatras Benjaminas Ruchas (1745– 1813) 1786 m. paskelbë straipsná „Fiziniø prieþasèiø poveikis þmogaus dorovei“. Lièko – labai kruopštus ir sàþiningas mokslininkas ne kartà pareikšdavo abejoniø dël akcentuacijø egzistavimo. Á gyvenimo pabaigà profesorius A.. mokslo sunkumai ir daugelis kitø problemø buvo siejamos su asmenybës nukrypimais. Asmenybës nukrypimai pasaulyje pradëti tirti seniai.

K. P. J. girtauti. temperamentas. mat dirbant su þmonëmis. D. medicinos ir kitø mokslø plëtotë leido patikslinti asmenybës nukrypimø sàvokà. Mûsø laikø Švedijos mokslininkas H. Esquirol J. Nors ir talentingas. Esquirolis (1772–1840). psichopatija (psychopathy) ir daugelis kitø. nusikalsti. P. A Treaties on Insanity and Other Disorders Affecting the Mind. 2 1 . Uppsala. paranoidinæ. Warlinderis. 1978. Zieheno tipologija. C. Kartu buvo atkakliai ieškoma tinkamo šio reiškinio pavadinimo. kad nukrypimams netinka þodis „liga“ áprasta jo prasme. Tolesnis þingsnis buvo nukrypimø tipologijø atsiradimas. Treaties on Insanity in Which are Contained the Principles of a New More Practical Nosology of Maniacal Disorders. 1860.. puikiai šoko. y. bandë patiksinti vëlesniø laikø psichiatrai P. Prichard J. L. 1848. turinèiø psichikos sutrikimø. asmenybës nukrypimus. emoRunnes D. 1835. Kartu paaiškëjo. Jamesas Prichardas taip apibûdina asmenybës nukrypimø turinèius þmones: šiems þmonëms bûdingas . Kocho (1841–1908) ir jo mokinio T. t. Morelis (1809–1873) ir kiti2. aptiko net 178 ávairiø mokslininkø vartojamus asmenybës nukrypimø pavadinimus. Tai „asmenybës anomalija“ (character anomaly). Buvo atskleidþiami ir skiriami atvejai. moral dementia. The Selected Writings of Benjamin Ruch. Allgemeine und spezielle Pathologie und Therapie der Seelenstorungen. (Ed). London. áproèiai“3. New York.toks dvasinis sutrikimas. epileptinæ. A. C. 1838. Vis labiau prigijo þodis anomalija. neurasteninæ ir kitas „psichopatines konstitucijas“. Schneideris pasiûlë dešimties tipø tipologijà. Prichardas (1786–1848). A. Morel B. „asmenybës nukrypimas“ (abnormal character). 1906. Pavyzdþiui. pamaþu paaiškëjo. Paris. Psychopathy: A History of the Concepts: Analysis of the Origin and Development of a Family of Concepts in psychopathology. London. B. 183. D. 191–192. XIX amþiaus pabaigoje ir XX amþiuje buvo pasiûlyta keletas asmenybës nukrypimø tipologijø. moral idiocy. J. E. E. išstudijavæs mokslinæ literatûrà. Traite de maladies mentales. 1917. o pirmiausia sutrikæ jausmai. nukrypimas. Jà sudaro hipertiminiai. Pinel P. Prichard J.118 PIRMOJI DALIS muzikos instrumentais. London. „asmenybës patologija“ (charakteropathy). Skirtumà tarp asmenybës nukrypimø turinèiø þmoniø ir individø. On the Diferent Forms of Insanity in Relation to Jurisprudence. moral imbecility). A. Bet šis þmogus buvo nepaprastai linkæs meluoti. hipertiminæ. „dorovës nepakankamumas“ (moral deficiency). kad šie þmonës bûna labai ávairûs. depresyvûs. turinèiais asmenybës nukrypimø. Psichologijos. „dorovinis bukumas“ (moral cretinism. 3 Warlinder H. kai intelekto funkcijos visai ar beveik visai sveikos. „antisocialus charakteris“ (antisocial character). Viena jø – vokieèiø psichiatro J. Jie skyrë isterinæ. Pinelis (1745–1826). jis mirë visø nekenèiamas ir smerkiamas1. Leipzig. Jo pataisyti negalëjo jokios bausmës ir nelaimës. D. kai panašius elgesio sutrikimus sukelia galvos smegenø traumos (organinës charakteriopatijos) ir psichikos gynybos mechanizmø pokyèiai (neurozës).

stimulø badu (nusikaltëliams reikia þymiai daugiau dirgikliø. Kraepelino ir kitos tipologijos1. linkæ á emocijø proverþius (explosive). Atsirado netgi specialiø terminø. . Taip atsisakyta nuomonës. Skirtingø mokslininkø tipai daþnai nesutapdavo. Wien. Zur Lehre von cien psychopathische Konstitutionen. Nors bûta nesutapimø. E. bausmë. Psychiatrie. medicinai. Kraepelin E. kuris ir skatina asmená daryti nusikaltimus. Iki XX amþiaus 7–8 dešimtmeèio labiausiai domëtasi blogiausiais. Taèiau ypaè ryškus ir labiausiai traukiantis dëmesá dezadaptacijos bruoþas buvo nusikaltimø padarymas. Berlin. N. Birnbaum C. Schneider K. permainø. 1912. Petrilowitsch N. tipologijø sukûrimas buvo didelis þingsnis á prieká. B. Tokie nukrypimai daþnai vadinami psichopatijomis. Asmenybës savybiø psichologija 119 ciškai nepastovûs. Dabar padëtis pasikeitë. kurie nepaisant visø bausmiø nesiliaudavo daræ nusikaltimus. per dideliu jautrumu nemalonumams (nusikaltëlis palyginti su kitais þmonëmis itin sunkiai išgyvena nemalonumus (frustracijà) ir bûdamas tokios bûsenos linkæs á emocinius „protrûkius“). Berlin. Körperbau und Charakter. A. kitø ne. 1976. Leonhardas2. pavyzdþiui. Über psychopathische Persönlichkeiten. Abnorme Charaktere. Bruoþo nukrypimo sukelta dezadaptacija gali bûti ávairiausia: nesugebëjimas sutarti su aplinkiniais. 1922. nuotykiø. Ypaè recidyvistø. 1909. 1946. Tai impulsyvumas (nesugebëjimas „suvaldyti“ savo impulsø). H. Abnorme Personlichkeiten. Tyrinëtojus sudomino palyginti maþesni asmenybës nukrypimai. 1960. Kretschmer E. Kretschmerio. mokslui apie þmogø ir visuomenæ prasidëjo vis aktyvesni bandymai nustatyti asmenybës bruoþà. 2 Leonhard K. Akzentuirte Personlichkeiten. daugiau – veikti). nepaprastai bailûs ir kitokie þmonës. 1900/01. Taip atsirado terminas „akcentuacija“. þmoniø. neáprasti. Já pasiûlë vokieèiø psichiatras K. maþiau linkæ màstyti. normaliai gyventi. Birnbaumo. tai. Tyrinëti itin agresyvûs arba bevaliai. C. Eysenckas nusikalstamà elgesá sieja su didesne nusikaltëliø ekstraversija (nusikaltëliai maþiau gilinasi á save. dël ko kitas išgyvena. kuriuo tokie nusikaltëliai skiriasi nuo aplinkiniø. Paminëkime asmenybës bruoþus. þyminèiø maþesná nukrypimà. nusikaltëliui nepadaro áspûdþio). Wiesbaden. silpnavaliai (willenlöse) ir kitokie tipai. 1 Koch J. Ein Lehrbuch für Studierende und Ärzte. 1909–1915. Yra þinomos E. Leipzig. kad egzistuoja kaþkokia vienintelë „nukrypimø turinti asmenybë“. dirbti. labai dideliais asmenybës nukrypimais. L. Vystantis psichologijai. Vienø autoriø tipai átraukiami á kitø autoriø tipologijas. malonumø ir nemalonumø negu vidutiniams þmonëms). Wiesbaden. Mawsonas (1987) – su nervø sistemos nejautrumu (nusikaltëliams bûdinga nejautri nervø sistema. kurie asmenybës nusikalstamumo teorijose buvo laikomi svarbiausiais. Ziehen T.4. Basel. Petrilowitschiaus. Die psychopathische Personlichkeiten. paèiam individui ir aplinkiniams þalà darantys poelgiai. Berlin.

1990). bet ir asmenybës bruoþo ir netgi visos asmenybës. Lombrozo’as manë. þemos kaktos. Tolimesnis mokslo vystymas nepatvirtino nei atavizmo reiškinio. stambaus smakro. Atavizmas – tai pakankamai reti atvejai. ypaè genetinëmis ypatybëmis. koks asmenybës bruoþas yra pernelyg ryškus. Jis tyrë sunkiausius nusikaltëlius ir nusikaltimø padarymà bandë sieti su vadinamaisiais atavizmais. kas vienoje visuomenëje sukelia dezadaptacijà. Mûsø protëviai buvo plaukuoti. Jis labiau uþ mus panašus á þvërá“: plaukuotas. pereita prie klausimo. labai stipraus sudëjimo ir pan. 137–166. G. Psichologinës asocialaus elgesio ištakos: Monografija. Tai. lemiantá nusikalstamà asmens elgesá. Tada jam atgimsta mûsø laukiniø protëviø asmenybës bruoþai – nesuvaldoma agresija. Bûtent tai ir sukelia nukrypimà. Kol maþas tigriukas gali bûti labai mielas. È. Nusikaltëlis – tai „laukinis tarp civilizuotø þmoniø“. Þr. New York: Macmillan publishing Company. Criminology.2 Taèiau pastaruoju metu vis daugiau dëmesio pradëta skirti bendriesiems procesams. P. situacija ankstyvojoje vaikystëje ir pan. nei jo ryšio su nusikalstamu elgesiu. lemiantá nusikaltimo padarymà. Lombrozo’as manë. vëliau. kurie buvo bûdingi mûsø laukiniams protëviams. þudyti ir pan. perauklëjamas. 1997. taip pat siekë išaiškinti „nusikaltimo virusà“ – koká nors asmens bruoþà. 2 Conclin J. jeigu bet koks bruoþas yra pernelyg išsivystæs. Vëlesnës nusikaltimo teorijos. neapykanta sau ir siekimu save nubausti (Eichhornas. Tai ir yra atavizmas. kad taip pat kaip plaukai atavizmas gali pasireikšti individo asmenybëje. nuo klausimo. Lombrozo. 1986. Tø bruoþø atsiradimas siejamas su biologinëmis. Taèiau liko pati màstymo logika. kas ávyksta. ëmus vilkëti drabuþius. 1925) ir pan. kad pasekmës pirmiausiai priklauso nuo visuomenës. kaip ir È. Atavizmas gali pasireikšti þmogaus kûno plaukuotumu. bet ir kitus mûsø protëviø kûno ypatumus. kada kai kurie individai turi poþymiø. Kitaip tariant. „Laukinis þmogus turi ne tik „laukinius jausmus“. nuo jos reikalavimø jam. 1961. Tyrimai parodë. Vilnius: Lietuvos teisës universitetas. Valickas. Dël to jis „nesiduoda auklëjamas“. plaukai dingo. Valickas G.120 PIRMOJI DALIS neigiamu savæs vertinimu (Reckless. Per didelis agresyvumas (bûdingas plëšrûnui) nesileidþia koreguojamas. kas yra – plëšriu þvërimi. È. Lombrozo’as. kitoje gali bûti net naudinga. taèiau uþaugæs jis neišvengiamai tampa tuo. Lambrozo’as manë. kurioje gyvena individas.1 Visus šiuos mokslininkus vienijo siekimas rasti kaþkoká vienà akcentuotà bruoþà. kad atavizmas gali bûti ne vien kûno. Tik retkarèiais dël daþniausiai neaiškiø prieþasèiø jø atsiranda kai kuriems þmonëms. 1 . sukeliamiems bet kokio bruoþo nukrypimø. kad asmenybës atavizmas daþniausiai jungiasi su kûno atavizmu. Pionierius šioje srityje buvo italø mokslininkas È. polinkis kovoti.

kitoje visiškai normalu. G. todël jie buvo vejami iš genties. kuri yra tam tikras socialinës grupës nariø daugumos charakterio pagrin- 1 Morley S. Dievas galás pabusti. . kovos. Socialinis charakteris. Pavyzdþiui. Aišku. tai. Visiškai priešingas kitø Centrinës Amerikos genèiø poþiûris á kovà. Tam tikras agresyvumas vienos visuomenës laikomas per dideliu (toks individas vadinamas pernelyg agresyviu. piktu („konfliktiška asmenybe“). kad tai. ginèø. anot E. Frommo. Nebuvo reaguojama á kitø þmoniø padarytas klaidas ir netgi svetimo turto pasisavinimà1. kad pykèio ir kovos dievas visà laikà budriai miega. Tokiø þmoniø bijota (mat gali paþadinti pykèio dievà). 1956. kas vienai visuomenei yra asmenybës nukrypimas. svarbus asmenybës bruoþas – agresyvumas – polinkis piktai reaguoti á ávairiausias kliûtis bei nemalonumus. Asmenybës savybiø psichologija 121 Šiems skirtumams ávertinti ádomios medþiagos pateikia etnografai. P. rungtyniavimà. kitai – normalus ar net pageidautinas bruoþas. Buvo tikima. Nuo pat vaikystës genèiø nariai buvo pratinami kovoti. priešintis. 34–35. Visuomenës reikalavimø ir toje visuomenëje gyvenanèio þmogaus asmenybës santykiui paaiškinti pasinaudosime þymaus dabarties filosofo ir psichologo Ericho Frommo (1990–1980) socialinio charakterio koncepcija. Šià koncepcijà jis pirma syká išdëstë knygoje „Pabëgimas nuo laisvës“ (1941). Joje vengta rungtyniavimo. todël genties nariai visaip jø vengë. pyktá. netgi per maþu. Vadinasi. Taigi genties nariai vengë garsiai kalbëtis vienas su kitu. The Ancient Medya. Visuomenė A Visuomenė B Aa Ba Av Bv Aa Ba 24 pav. Esant tokioms sàlygoms agresyvesniam þmogui bûdavo sunkoka prisitaikyti gyventi šioje gentyje. kitos visuomenës nariø jis gali bûti laikomas normaliu. kas vienoje visuomenëje yra nukrypimas. išgirdæs piktà þodá. Uþtenka pasakyti garsesná þodá – ir jis tuoj pat pabunda. yra „asmenybës bruoþø visuma. Agresyvumas Majø genties þemdirbiams (Centrinë Amerika) bûdingas neigiamas poþiûris á agresyvumà.4. Stanford.

P. Tokiø þmoniø norai nesutampa su visuomenës reikalavimais. Ten pat. kas bûtina ir pageidaujama šios visuomenës sàlygomis. Jiems taupumas yra tiesiog išlikimo sàlyga. istorinës praeities ir reikalavimø. 1965. bet ir didelá psichologiná pasitenkinimà. „Jeigu þmogaus charakteris nelabai skiriasi nuo socialinio. Šis visuomenës daugumai bûdingas arba tam tikros socialinës grupës „centrinis“. kuriam bûdingas taupumas. Pavyzdþiui. New York. Asmenybës nukrypimø pavyzdþiai Susipaþinkite su nukrypimo pavyzdþiu. Labiausiai rekomenduojame 1 2 Fromm E. „tipiškas“ charakteris yra suformuotas tos visuomenës (ar atskiros socialinës grupës) gyvenimo sàlygø. Taèiau tam tikros (daþniausiai nedidelës) gyventojø dalies charakteriai turi esminiø skirtumø. keliamø jos nariui“1. kaip bûtina ir pageidaujama šioje visuomenëje. Bûtø gerai. 310. bet ir gerai ásivaizduoti ávairiausius nukrypimus. Pavyzdþiui. turinèiø ryškiø hipertimijos bruoþø. 308. 4. kaip konkreèiai pasireiškia nukrypimas.8. Tuo nesunku ásitikinti stebint šeimininkæ. tokiu atveju šio þmogaus norai (motyvai) skatina já daryti tai. dþiaugiasi kûniškais malonumais“3. Þmogui. labai agresyviam þmogui daug sunkiau vykdyti visuomenës normas. P. smulkiems krautuvininkams bûdingas polinkis taupyti. jeigu prisimintumëte vienà ar daugiau paþástamø. Paprastai visuomenës nariø daugumai bûdingos asmenybiø struktûros gana panašios ar bent labai nesiskiria nuo socialinës asmenybës. Tuo tikslu bûtina susipaþinti su meistriškais aprašymais. Bet kurios specialybës atstovui svarbu ne tik þinoti. Pagrindinë socialios asmenybës paskirtis – skatinti individà elgtis taip. Skaitydami aprašymà bandykite palyginti juos su pateiktu pavyzdþiu. kurio asmenybës struktûra kitokia. Escape from Freedom. jo problemos labai priklauso nuo to. 3 Ten pat.122 PIRMOJI DALIS das. bjaurëjimasis pinigø švaistymu. branduolys. kuri dþiaugiasi dviem turguje sutaupytais centais taip. taupymas teikia ne tik praktinës naudos. ar jo charakteris panašus á tipiná „socialiná charakterá“2. kuriuos pateikë jø tyrinëtojai. kaip þmogus. . Konkretaus þmogaus likimas. draudþianèias ar ribojanèias pykèio priepuolius. Jo tikslas – padëti ásivaizduoti. Norint prisitaikyti prie visuomenës jiems daþnokai tenka išeikvoti daug jëgø.

y. futbolas. keletà dienø bei naktø trunkantys pasilinksminimai). nauja 1 Леонгард. Leonhardas. „jo visur pilna“. paþinèiø. piešimui. Asmenybës savybiø psichologija 123 Karlo Leonhardo „Akcentuotos asmenybës“. nematyti þmonës. Е. màstymu (aktyvaus intelekto. ir sugebëjimas prireikus ištverti didelius fizinius ir psichinius krûvius. Kitø þmoniø nuomonë. E. Pirmieji šiai ypatybei apibûdinti daþnokai vartoja þargonà („kietas vaikinas“). Justickis V. taip pat knygas. Hipertimikas mokinys daþniausiai visai neskiria arba skiria labai maþai laiko ramiai veiklai (skaitymui. todël já traukia kelionës. 1976. mëgsta aktyviai bendrauti su þmonëmis (su daugeliu þmoniø). Jis trokšta vis naujø áspûdþiø. pakili nuotaika. „judrus kaip gyvsidabris“. bet ir pasaulio suvokimu (gyvas. 1984. Hipertimiko emocinis gyvenimas yra aktyvus (jis linkæs á stiprius išgyvenimus). t. К. Lièko „Paaugliø psichopatijos ir akcentuacijos“. . stiprus domëjimasis viskuo. Акцентуированные личности. psichinës átampos. tiek suaugusiesiems. Tai ir polinkis á veiklà. Kaunas. pasirodþiusias lietuviø kalba1. daug fiziniø jëgø. Akcentuotas nepilnametis nusikaltëlis (Asmenybë. televizijos laidoms). kelionës. tëvai. „padûkëlis“. ir subjektyvi (vidinë. kuri reikalauja didelës ištvermës. Justickis V. Ленинград. Nusiþengimai. vietø. pavyzdþiui. ávykiø. Личко А. uþtat aistringai mëgsta tokià veiklà. Per didelis aktyvumas pasireiškia ne tik individo veikla. ten bûtinai kas nors ávyksta“. 1980. A. Hipertimikui bûdingas naujoviø. emocinë) per didelio aktyvumo išraiška. Korekcija). Hipertiminis asmenybės nukrypimas Psichologinis portretas Šá charakterio nukrypimà panašiai apibûdina visi tyrinëtojai (K. energijos) bei þvali. Didelis hipertimiko aktyvumas daþnokai akivaizdus visiems: tiek draugams paaugliams. „nuo jo labai greitai pavargstame“. A. Nepilnameèiø teisëtvarkos paþeidëjø charakteriø nukrypimai. reikalaujanèià daug jëgø ir nemaþos psichinës átampos. grupinës muštynës. permainø. Киев. kad jis „nenuorama“. Padidëjusio aktyvumo apraiškos labai ávairios. kaimynai sako. 1993. Vilnius.). Paþinimo aktyvumas. kas já supa). Lièko ir kt. ávairovës troškimas. Jis sunkiai ištveria gyvenimo monotonijà. Психопатии и акцентуации у подростков. didelis tonusas (individas visà laika jauèiasi turás daug jëgø.4. Schneideris. K. „kur jis. kelia daug naujø idëjø). Pagrindinis šio nukrypimo bruoþas yra aktyvumas: sugebëjimas ir siekimas išeikvoti labai daug fiziniø ir psichiniø jëgø. kai kasdien kartojasi tas pats ir nevyksta nieko naujo.

kad sugebës rasti išeitá iš bet kokios padëties – visa tai tampa elgesio . varþybas. Hipertimikai nesugeba sutelkti savo energijos vienam tikslui. ávairaus pobûdþio specialiosios mokyklos). Šis bruoþas kartu su pomëgiu rizikuoti gali átraukti hipertimikà á nusikaltimà. polinkis á rizikà. Visoms joms bûdingas labai monotoniškas gyvenimo ritmas („Kasdien vis tas pats“). tuo patraukliau hipertimikui. kad lemtingu momentu ras išeitá. Be to. Hipertimikas linkæs tikëti. sveikata. nurodo. kad dël didesnio aktyvumo atsiranda ir neigiamø charakterio bruoþø. Bendravimo aktyvumas. nesutrinka. nelinkæ prisiminti nemalonumø. kaulø. Kompanijoje. Neigiamas aktyvumo pasireiškimas. áspûdingi. Jis – „natûralus lyderis“. Visi. Optimizmas. Hipertimikai kalba daug ir garsiai. Vartydami paaugliø. Kalbëdami „šokinëja“ nuo vienos temos prie kitos. egzaminø metu sugeba gauti geresnius paþymius nei yra nusipelnæ. Jam greitai ákyri vieta. depresijà. Nepakankamas sugebëjimas siekti uþsibrëþto tikslo. jø pasakojimai ádomûs. jam nereikia stengtis. Mat visos tos ástaigos labai riboja individo aktyvumà. Juo labiau rizikuojama ir juo stambesnis laimikis. Hipertimikai nerûpestingi. jis mëgsta kovà. jam patinka pavojingas sportas. Juos traukia rizika. pavyzdþiui. Per daug tiki. Já þavi garsi muzika. Stipriø áspûdþiø pomëgis. kariuomenë. avantiûros. jam seksis. Paaugliø kompanijoje hipertimikai daþniausiai bûna pavojingø išdaigø iniciatoriai. medicinos korteles daþnai aptinkame árašø apie kojø. sugeba mobilizuoti visas savo jëgas. ypaè muštynës. Jis noriai rizikuoja gyvybe. Dël visø šiø prieþasèiø labai sunkiai pripranta prie uþdaro tipo ástaigø (kalëjimas. dët to. Pakliuvæ á tokias ástaigas paaugliai blogai jauèiasi. avantiûras.124 PIRMOJI DALIS veikla. Þmonës patys noriai juo seka. kurioje gyvena. gali išgyventi neviltá. aplinkybës bus jam palankios. Hipertimikas sugeba gana lengvai išjudinti net ir nuobodþià draugijà. Jie mëgsta „šokinëti“ nuo vieno tikslo prie kito nepasiekæ pirmojo. kuriems nustatyta hipertimija. Hipertimikai lengviau iškenèia stresus. jis jauèia didelá pasitikëjimà savo jëgomis. Emocinis aktyvumas. þino. perdeda. jie nemaþai fantazuoja. ginèus. kad viskas bus gerai. kas rašo apie hipertimikus. þmoniø sambûryje jie greitai tampa pagrindiniai. triukšminga kompanija. Hipertimikai mëgsta stiprius pojûèius. Per didelis pasitikëjimas savo jëgomis. Psichinis atsparumas. Nerûpestingumas. uþdaras internatas. paþástamø. nes jis palengvina bendravimà. Varþybose daþnai pasiekia geresniø rezultatø nei per treniruotes. kad uþimtø lyderio vietà. Hipertimikai daþniausiai turi labai daug draugø. šonkauliø lûþius bei galvos smegenø traumas.

Kelyje nepakluso policijos reikalavimui sustoti. noriai pasakojo savo gyvenimà ir nuotykius. jis iš tikrøjø negalëdavo mokytis. – taip paauglá apibûdina motina. „visi tokie kaip aš“. Vogë arklius. auksinius þiedus. – Në vienos bausmës jis taip nebijojo. Hipertimiko pavyzdys Olegas S. nuomone. . Niekada to nebuvo. – pasakojo motina. ir uþ mokyklà. kur „virë gyvenimas“. – pasakoja paauglys. Nors Olegas gabus. 18 metø. kuriame viskas . iš pradþiø buvo atviras. Jie nerûpestingai vairuoja transporto priemones. suorganizavo kolektyviná auklëtiniø pabëgimà. Nuo 14 metø nesimoko. pas draugus. – Atsinešdavau koká gyvá á pamokas arba suorganizuodavau visus pabëgti“. Paþinimo aktyvumas. Pasinaudojæ tuo. Draugai jam visada buvo svarbesni ir uþ motinà. Olegas visada siekë bûti ten. . Buvo pasiryþæs bûtinai išvaþiuoti iš tylaus provincijos miestelio. Bendravimo aktyvumas.seniai ákyrëjo“. Visi jo teisëtvarkos paþeidimai padaryti kartu su grupe draugø. Aktyvumas. jis esàs „nenuorama“. paskaitytum kaip kiti vaikai. Išsiøstas á Veliuèioniø specialiàjà profesinæ technikos mokyklà. Paauglys nuo vaikystës labiausiai nemëgo monotonijos. nuobodulio. Namuose negalëdavæs ištverti në minutës: ko nors uþvalgo – ir vël á gatvæ. Olegas niekada nebuvo vienas. kad gautø pinigø kelionei „á pietus“. Asmenybës savybiø psichologija 125 sutrikimø šaltiniu. Perkeltas á Kauno auklëjamøjø darbø kolonijà. kur „tikri þmonës“. kad nëra šeimininko. Motinos ir paties Olego S. Nuteistas pagal BK straipsná uþ transporto priemonës nuvarymà. – su širdgëla sakë motina. „Jis jiems nieko negailëjo“. „Aš jam daug kartø sakiau: pasëdëtum su knyga. netgi dirþo“. Pas já daþnai nakvodavo draugai.. nuvarinëjo motociklus. paaugliai ásilauþë á butà. dideliu greièiu sugebëjo pasprukti nuo policijos.4. bet Klaipëdoje padarë avarijà. lengvabûdiškai elgiasi pavojaus metu. taèiau „prekiautojai“ buvo sulaikyti. Olegas juos apibûdina taip: „kieti vyrukai“. keletà kartø ilgam buvo pabëgæs iš namø. Tokio vienodumo ir nuobodulio ásikûnijimas jam buvo mokykla. per pamokas nesugebëdavo tyliai išsëdëti... Gráþæs namo vël nusikalto: nuvarë automobilá. susëdæ á automobilá nuvaþiavo Klaipëdos link. toks nuo pat vaikystës.Per pamokas krësdavau cirkus. nešiojamà spalvotà televizoriø. iš ten po keturiø mënesiø amnestuotas. „Didþiausia bausmë jam bûdavo likti vienam namie. Kalbëdamas su psichologu Olegas S. pavogë raktus. Jo raktus reikëjo pavogti iš buto. Metæ degantá automobilá ir nuvykæ á miesto turgø bandë parduoti vogtus daiktus. Ramiems dalykams jis tikrai neturëjo jokios kantrybës“.

kad sukeltø muštynes. kaip visi sutilpdavo. pagrindiniai asmenybës bruoþai yra protingumo lygis. Cattello testo rezultatai leidþia apskaièiuoti. Visi išgëræ. Olegas nuo pat maþens dalyvaudavo paaugliø muštynëse. Optimizmas. kà ne taip padarei ar kas gali atsitikti – gyventi nesinorës“ – sako jis. kad atsivërë tikrieji jo asmenybës bruoþai. palankumas. kad þmogui šiek tiek sutrikusi psichika 6 R. tai jis taip pat linkæs ir apgaudinëti 10 Normalus pasiskirstymas – tai normaliø þmoniø pasiskirstymas 1 Atsakymai . ??? Savikontrolės klausimai ??? Jums reikia patvirtinti arba paneigti teiginius Teiginiai Jeigu þmogus nuolat konfliktuoja su savo draugais. kokie faktoriai veikia tam tikrà reiškiná 4 „Neurotizmas“ reiškia.126 PIRMOJI DALIS Emocinis aktyvumas. bet stengiuosi kà nors sugalvoti“. Nesëkmës niekada jo ilgai neslëgdavo: „Jeigu visà laikà galvosi. ateidavome á šokiø salæ. kad jums gerai seksis uþsiimant tam tikra profesija 7 Penketo svarbiausiø bruoþø koncepcijos poþiûriu. Ar galima teigti. kuriuos anksèiau slëpë? 3 Faktorinë analizë – tai metodas. analizuojantis. kaip nepakliuvome á kokià nors avarijà. galima teigti. kokia tikimybë. tarsi iš naujo išgyvendamas viskà. kas ávyko.. Per rankas eidavo butelis. Atvaþiuodavome á vietà. jis su daug vyresniais draugais vaþinëdavo á kitus miestelius á šokius. „Vaþiuodavome – neaišku. Stipriø pojûèiø troškimas. sàmoningumas 8 Penketo svarbiausiø bruoþø teorijos šalininkai nustatë. Kai jam buvo 14 metø. kad beþdþionëms bûdinga tokia pati svarbiausiø bruoþø konfigûracija kaip ir þmogui 9 Tyrimais buvo nustatyta.. . gesindavome šviesà ir surengdavome muštynes“. kad jeigu þmogus linkæs vogti. Apie jas pasakoja labai vaizdingai. kad þmogaus ne visai sveiki nervai 5 „Psichotizmas“ reiškia. ir jo elgesys iš karto pasikeitë. neurotizmas. Jis pasidarë išdidus ir ambicingas. iki šiol nesuprantu. emocingai.Bûna ir prasta nuotaika. kad jam bûdingas asmenybës bruoþas „konfliktiškumas“ 2 Jûsø draugas tapo viršininku.. ekstraversija.

o kitoje jis gali bûti laikomas visiškai normaliu Atsakymai á savikontrolës klausimus Teiginiai Jeigu þmogus nuolat konfliktuoja su savo draugais. Ar galima teigti. kiek labai neprotingø 12 Vienoje visuomenëje tam tikri þmogaus bruoþai gali bûti laikomi asmenybës nukrypimais. tai jis taip pat linkæs ir apgaudinëti 10 Normalus pasiskirstymas – tai normaliø þmoniø pasiskirstymas 11 Normalaus pasiskirstymo atveju labai protingø þmoniø esama tiek pat.4. Cattello testo rezultatai leidþia apskaièiuoti. ekstraversija. Asmenybës savybiø psichologija 127 11 Normalaus pasiskirstymo atveju labai protingø þmoniø esama tiek pat. palankumas. pagrindiniai asmenybës bruoþai yra protingumo lygis. kiek labai neprotingø 12 Vienoje visuomenëje tam tikri þmogaus bruoþai gali bûti laikomi asmenybës nukrypimais. kad þmogaus ne visai sveiki nervai 5 „Psichotizmas“ reiškia. kokie faktoriai veikia tam tikrà reiškiná 4 „Neurotizmas“ reiškia. kad beþdþionëms bûdinga tokia pati svarbiausiø bruoþø konfigûracija kaip ir þmogui 9 Tyrimais buvo nustatyta. kad atsivërë tikrieji jo asmenybës bruoþai. neurotizmas. analizuojantis. kad þmogui šiek tiek sutrikusi psichika 6 R. kad jeigu þmogus linkæs vogti. sàmoningumas 8 Penketo svarbiausiø bruoþø teorijos šalininkai nustatë. Jis pasidarë išdidus ir ambicingas. kad jam bûdingas asmenybës bruoþas „konfliktiškumas“ 2 Jûsø draugas tapo viršininku. o kitoje jis gali bûti laikomas visiškai normaliu 1 Atsakymai Ne Ne Ne Ne Ne Taip Ne Taip Ne Ne Taip Taip . kokia tikimybë. ir jo elgesys iš karto pasikeitë. galima teigti. kad jums gerai seksis uþsiimant tam tikra profesija 7 Penketo svarbiausiø bruoþø koncepcijos poþiûriu. kuriuos anksèiau slëpë? 3 Faktorinë analizë – tai metodas.

128 ANTROJI DALIS Antroji dalis Pagrindinės teisĖS psichologijos problemos .

ámonës lëšø iššvaistymas. Bûtent liudininkas gali duoti parodymus apie paþeidimo aplinkybes. turime nustatyti ir árodyti faktus. kuriais remiantis reikia susidaryti aiškià nuomonæ apie tai. paþeista ar nepaþeista sutartis. Vagystë. kurias svarbiausia þinoti. Joms skirtas treèias antrosios dalies skyrius. Prieš nustatydami. Svarbiausi èia yra liudininkø parodymai. Tiriant bylà vyksta ávairiausiø proceso dalyviø sàveika. pirmiausiai. Kad ir kokià teisës šakà pasirinktume. Tai taip pat turi bûti padaryta bet kokios teisenos atveju. Taigi ketvirtajame šios dalies skyriuje bus aptartos ávykiø rekonstrukcijos teismo posëdþio metu psichologinës problemos. mokesèiø slëpimas – teisminio nagrinëjimo metu visada susiduriame su árodymais. susiformuoja teisëjo ir kitø proceso dalyviø vidinis ásitikinimas. keliø eismo taisykliø paþeidimas. Liudininko psichologija 129 ĮVADAS Pirmojoje dalyje susipaþinome su psichologijos sampratomis ir išvadomis. Tokiais atvejais gali bûti paskirta psichologinë ekspertizë. Ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu byloje gali bûti susiduriama ir su tokiais faktais. kad tas poþiûris taptø galutine teismo išvada. Dël to antrajame šios dalies skyriuje aptariama psichologinës ekspertizës esmë ir taikymas. Vykstant šiam procesui pirmiausiai „rekonstruojamas“ ávykis. Tam bus skirtas pirmasis antrosios dalies skyrius. kad ávykis atkurtas teisingai. ástatymø numatytomis priemonëmis. Nagrinësime keletà svarbiausiø teisiniø problemø ir þiûrësime. ar padaryta tam tikra þala. viskas taip ir buvo. Taèiau kartu nemaþà vaidmená vaidina psichologinio poveikio priemonës. antra. norint aiškiai suprasti specifines teisës psichologijos problemas. Remdamasis faktais teismas turi rekonstruoti praeities ávyká. Antrojoje dalyje þvelgsime „iš kitos pusës“.5. jis gali patvirtinti arba paneigti sutarties vykdymo aplinkybes. kokios psichologijos þinios svarbios toms problemoms sëkmingiau spræsti. . kuriems nustatyti reikia specialiø psichologijos þiniø. To siekiama. „kaip viskas buvo“. Kiekvienas turi savo poþiûrá á bylos esmæ ir yra suinteresuotas. Daugiausiai dëmesio kreipsime á bendras ávairiausiø teisës šakø problemas. Taigi antrojoje dalyje pirmiausiai aptarsime liudininkø parodymø psichologijà. buvo ar nebuvo baudþiamasis arba administracinis paþeidimas. kiekvienai svarbi árodymø problema.

kad jo dalyviai ir þiûrovai bûtø ásitikinæ. kas teisus ir kas kaltas. tai yra atitinkantis mûsø teisybës pojûtá.130 ANTROJI DALIS Ávertinæs praeities faktus teismas turi nagrinëti ávyká. ir jeigu kaltas.Taigi šeštajame skyriuje aptarsime teisybës pojûtá. Šis sprendimas ne tik turi atitikti teisës normas. kad viskas vyko teisingai? Ši problema taip pat bendra visoms teisës šakoms. Kaip turi vykti svarstymas. tai kiek. Jis taip pat turi bûti suvoktas kaip teisingas. ir koks turi bûti teismo sprendimas. . atsakyti á klausimà.

Supaþindinti su melagingø parodymø davimo psichologiniais aspektais. teismo metu susiduriama su vadinamàja „praeities rekonstravimo problema“. Kasdieninë teismo. Jø reikðmë ir psichologinis tyrimas Modulio tikslas – padëti suvokti liudininko parodymø vaidmená taikant teisæ.5. teisiamieji. LIUDININKO PSICHOLOGIJA !!! Tikslai !!! Supaþindinti su liudininko parodymø psichologiniø tyrimø bûkle ir problemomis. kiti teisei reikšmingi faktai. átariamieji. atsako á jiems pateikiamus klausimus. nuo kuriø priklauso parodymø patikimumas. ieškovai justicijos organams praneša apie ávykusá teisës paþeidimà. dësto tai. kad rekonstruojant praeitá. Supaþindinti su situacijos ir asmenybës veiksniais. Dauguma atvejø tai – praeities ávykiai: anksèiau padaryti teisës paþeidimai. Ávadas. Bûtent þmonës – pareiškëjai. atsakovai ir pan. aiškinantis ir árodant teisei reikšmingus faktus svarbiausi buvo þmoniø parodymai. Liudininkai. Liudininko psichologija 131 5. kaltinamieji. Nagrinëjant juos tardymo. Norëdami teisingai taikyti ástatymà turime išaiškinti ir árodyti jo hipotezëje numatytus faktus. tardymo patirtis rodo. informuoja apie jiems þinomas to paþeidimo aplinkybes.1. Tai reiškia. Kaip liudytojai. 5. þmoniø santykiai. kà þino apie minëtus . kad remdamiesi šiandienos duomenimis turime išaiškinti tiesà apie teisei reikšmingus praeities faktus.

apie faktus. kas yra liudytojas. Turite suvokti liudininko ir jo parodymø vaidmená nustatant bylai reikšmingus faktus. átariamøjø ir pan. kuris vienaip ar kitaip praneša apie teisiniu poþiûriu reikšmingus faktus. kurie viena ar kita proga praneša teisei svarbius faktus. rekonstruojamu tardymo ar teismo metu. 5. praneša apie kaþkà. kad jis þino kokias nors bylà lieèianèias aplinkybes. apibûdinanèius kaltinamojo ir nukentëjusiojo asmenybæ.2. nukentëjusiøjø. Šià problemà nagrinësime šiame vadovëlio skyriuje. kaip jis priklauso nuo situacijos. Veikianèio baudþiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje „Liudytojo parodymai“ pasakyta: „Liudytoju gali bûti šaukiamas kiekvienas asmuo. kà pastebëjo jie. kurioje þmogus (vadinsime já liudininku) stebëjo teisei svarbius praeities faktus. kiek jis to norëjo (melagingø parodymø problema). patvirtinanèios. . dar vëliau – kaip tai priklauso nuo jo paties asmenybës.) pareigø ir teisiø ypatumus Ástatyme nëra sàvokos liudininkas. ástatymo numatyta tvarka.132 ANTROJI DALIS praeities faktus. tarp praeityje vykusiø teisei reikšmingø faktø ir dabar pateikiamos informacijos. Liudytojas gali bûti apklausiamas apie nustatytinas toje byloje aplinkybes. Pirmiausiai. Taikant teisæ labai svarbu. Jie tai daro oficialiai. Tai taip pat nukentëjusysis. ir pagaliau nuo to. Tuomet aptarsime jø pranešimo – parodymø patikimumo problemas. apie kurá yra duomenø. Teisinis procesinis liudininkø statusas Perskaitykite modulá. kaip proceso dalyvis. nuo to kiek jis pats tuos faktus galëjo ásiminti (jo suvokimo. Skaitant medþiagà apie teisiná liudininko statusà reikia išsiaiškinti ávairiø liudininkø (liudytojø. kiek patikimas tas tiltas. kas vyko praeityje. Yra kita – liudytojas. kad tie faktai tikrai ávyko. Visais šiais atvejais jø atmintis ir jø parodymai – lyg tiltas tarp praeities ir dabarties. Tai kiekvienas proceso dalyvis. apie jø tarpusavio santykius. taip pat apie liudytojo santykius su kaltinamuoju ir nukentëjusiuoju“. ir ko nematë kiti. patikslinsime ávairiausiø þmoniø. Apsvarstysime. sutampa su praeities vaizdu. Visais šiais atvejais jie liudija. atminties). átariamasis. Teismo psichologijos sàvoka „liudininkas“ daug platesnë negu „liudytojas“. kaip tiksliai tai. Ástatymas gana tiksliai apibrëþia. teisiná statusà.

kanoniniame ir kituose procesuose. Liudytojai apklausiami po vienà. kurie taip pat gali bûti apklausti apie faktus. Liudytojo apklausos dalykas Liudytojas gali bûti apklausiamas vien apie nustatytinus toje byloje faktus. negalëtø iki apklausos pabaigimo tarpusavyje susiþinoti. . „Liudytojo apklausos tvarkos teisinis reglamentavimas“). Liudytojo apklausos tvarka Prieš pradëdamas apklausà. kurie gali bûti reikšmingi siekiant teisingai išspræsti bylà. ryšium su kuriomis jis pašauktas apklausti. kuriuos atliekant gaunami liudininkø parodymai. kokie liudytojo santykiai su kaltinamuoju. liudytojo apklausà baudþiamojoje byloje reglamentuoja Baudþiamojo proceso kodekso 177. Apklausos pradþioje tardytojas nustato. Liudytojo apklausos tvarkos teisinis reglamentavimas 177 straipsnis. Apklausa dël bylos esmës pradedama pasiûlymu liudytojui papasakoti visa. Visais šiø ástatymø numatytais atvejais asmuo. Pirmiausiai tai – liudytojai ir jø apklausa. kad liudytojai. 178 ir kiti straipsniai (þr.5. Liudytojui papasakojus. svarbius tiesai byloje nustatyti. tardytojas imasi priemoniø. išaiškina jam jo pareigà teisingai papasakoti visa. Menantieji atsakymà klausimai neleidþiami. nesant akivaizdoje kitiems liudytojams. administraciniame. civiliniame. atsakovas civiliniame ir visi kiti. 178 straipsnis. kas jam þinoma apie aplinkybes. ieškovas. tardytojas ásitikina liudytojo asmens tapatybe. Apþvelkime kai kuriuos veiksmus. pašaukti apklausai toje paèioje byloje. Pavyzdþiui. gali bûti ástatymo numatyta tvarka iškviestas ir apklaustas. jø tarpe apie kaltinamojo ir nukentëjusiojo asmenybæ. Liudininko psichologija 133 kaltinamasis. ir áspëja já dël atsakomybës pagal Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 293 straipsná uþ þinomai melagingus parodymus. Tai paþymima protokole ir patvirtinama liudytojo parašu. ir išaiškina reikiamas þinias apie apklausiamojo asmenybæ. Liudytojo apklausa Liudytojo parodymai vaidina nemaþà vaidmená baudþiamajame. þinantis tam tikrus faktus. tardytojas gali duoti jam klausimø. teisiamasis baudþiamajame procese. Be to. kas jam þinoma byloje.

Jaunesniems kaip šešiolikos metø amþiaus liudytojams tardytojas išaiškina reikalingumà teisingai papasakoti visa. duoti liudytojui klausimø. taèiau jie neáspëjami dël atsakomybës uþ atsisakymà ar vengimà duoti parodymus ir uþ þinomai melagingus parodymus. Liudytojo apklausos metu tardytojas gali paklausti: „Kaip atrodë peilis. Esant reikalui. ir kitu atveju apklausiamas asmuo. . šaukiamas pedagogas. bet tam. jaunesná kaip keturiolikos metø amþiaus. nepilnameèio liudytojo tëvams ar kitiems ástatyminiams atstovams jø teises apklausoje. o tardytojo nuoþiûra – ir apklausiant liudytojà. kas jiems þinoma byloje. Liudininko apklausa vykdant asmenų ir daiktų parodymą atpažinti Liudininkai taip pat yra asmenys. kad asmuo pateiktø šià informacijà. kuris suteikia informacijos apie jam þinomà ir teisiniu poþiûriu svarbø praeities ávyká. „Asmenø ir daiktø parodymas atpaþinti“). Nepilnameèio liudytojo apklausos tvarka Apklausiant liudytojà. Šio veiksmo tvarkà reglamentuoja keletas Lietuvos Respublikos Baudþiamojo proceso straipsniø. Iš jø svarbiausi 184. turintá nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metø amþiaus. tardytojo leidimu. Šiuo atþvilgiu asmenø ir daiktø parodymas atpaþinti – tai kita klausimo apie tuos teisiškai svarbius ávykius formuluotë. Baigus apklausà. 185 (þr. kurá matëte?“ Tuo tarpu parodant atpaþinti tardytojas to paties klausia šiek tiek kitaip: „Ar tarp jums pateikiamø atpaþinti peiliø yra tas. kaip asmenø ir daiktø parodymas atpaþinti. tardytojas turi išaiškinti pedagogui. Nurodytieji asmenys bûva akivaizdoje apklausos metu ir gali.134 ANTROJI DALIS 179 straipsnis. susipaþinti su apklausos protokolu ir raštu pateikti pastabas dël esanèiø jame árašø teisingumo ir pilnumo. visais atvejais reikia to paties: jis turi bûti matæs tuos ávykius. tie asmenys savo parašais patvirtina nepilnameèio liudytojo parodymø uþrašymo teisingumà. Nagrinëjant šià tvarkà nesunku ásitikinti. o baigus apklausà. kad nors daugeliu atþvilgiø asmenø ir daiktø parodymas atpaþint skiriasi nuo liudytojo apklausos. Tai paþymima apklausos protokole. juos ásiminæs. šaukiami taip pat nepilnameèio liudytojo tëvai ar kiti ástatyminiai jo atstovai. kurie duoda parodymus vykdant toká tardyminá veiksmà. Prieš pradëdamas apklausà. taèiau ir vienu. turi atsiminti juos tardymo veiksmo metu bei duoti parodymus. kurá matëte?“ Nors klausimo formuluotës šiek tiek skiriasi.

parodomà kartu su ne maþiau kaip trimis kitø asmenø fotografijomis. Jeigu parodyti asmená negalima. Menantieji atsakymà klausimai neleidþiami. jie áspëjami dël atsakomybës pagal Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 293 straipsná uþ þinomai melagingus parodymus. nukentëjusysis. ásiminti juos ir atsiminti tardymo veiksmo metu duodant parodymus. apie kurá jis davë parodymus. . Lietuvos Respublikos parodymo atpaþinti tvarka Atpaþintinas asmuo parodomas atpaþástanèiajam drauge su kitais tos paèios lyties asmenimis kiek galima savo išore panašiais á atpaþintinà. 185 straipsnis. átariamasis ar kaltinamasis. atpaþintinam asmeniui pasiûloma uþimti bet kurià vietà parodomø asmenø tarpe. pagal kurias jie gali atpaþinti. Parodomø asmenø ar daiktø grupë nufotografuojama. Jeigu nefotografuojama. Atpaþástanèiajam pasiûloma nurodyti asmená ar daiktà. laikantis šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytø taisykliø. Prieš pradedant parodymà. Tai paþymima protokole. Bendras parodomø atpaþinti asmenø skaièius turi bûti ne maþesnis kaip trys. atliekant šá veiksmà dalyvauja kviestiniai. tardytojas gali parodyti asmená ar daiktà atpaþinti.5. kad jie sëkmingai atliktø savo ástatymo numatytà pareigà. Tai paþymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentëjusiojo parašu. Ir èia tam. Liudininko apklausa vykdant suvedimą akistaton Liudijimas apie praeities ávykius yra dar vieno tardymo veiksmo – suvedimo akistaton pagrindas (þr. Asmuo ar daiktas gali bûti parodomas atpaþinti ir iš vaizdo árašo. kuriems bus parodomas atpaþinti asmuo ar daiktas. Ir èia svarbiausia – akistatoje dalyvaujanèiø þmoniø parodymai apie praeities ávykius. Liudininko psichologija 135 Asmenų ir daiktų parodymas atpažinti 184 straipsnis. pirmiau apklausiami apie tas aplinkybes. Ši taisyklë netaikoma lavono atpaþinimo atvejams. jam pasiûloma paaiškinti. reikia to paties: matyti tuos ávykius. kuriomis jie yra matæ atitinkamà asmená ar daiktà. Jeigu atpaþástantysis nurodo vienà iš parodytø jam asmenø ar daiktø. „Suvedimo akistaton tvarka“). Daiktas parodomas kitø vienarûšiø daiktø grupëje. ir apie þymes bei ypatybes. pagal kurias þymes ar ypatybes jis paþino tà asmená ar daiktà. atpaþinimas gali bûti daromas pagal jo fotografijà. Parodymas atpaþinti Esant reikalui. Liudytojas. Jeigu asmuo ar daiktas parodomas atpaþinti liudytojui ar nukentëjusiajam.

Po to nurodytiesiems asmenims iš eilës pasiûloma duoti parodymus apie tas aplinkybes. taip pat perklausyti šiø parodymø garso árašà leidþiama. tiek uþ neteisingø parodymø davimà. Ji daro didelæ átakà psichologiškai motyvuojant duoti parodymus bei uþtikrinant. kà jis matë. Liudininkui gali atsirasti nemaþai kliûèiø liudyti ar duoti teisingus parodymus apie tai. Jie turi bûti išsamûs ir teisingi. Jeigu akistatos protokolas susideda iš keliø puslapiø. kad asmuo. duoti klausimø vienas antram. tik davus jiems parodymus akistatoje ir uþrašius juos á protokolà. Akistatos protokole apklausiamøjø asmenø parodymai uþrašomi ta eile. bet ir psichologiniu poþiûriu. formuojantys jo poþiûrá á liudininko pareigas. Suvestieji akistaton asmenys gali. tardytojo leidimu. Kiekvienas akistatos dalyvis pasirašo savo parodymus. . Baimë. esanèius pirmesniøjø apklausø protokoluose. tardytojas paklausia juos. nenoras bûti átrauktam á baudþiamàjá procesà. kuria jie buvo duodami. skatinti nuslëpti informacijà ar duoti neteisingus parodymus. Paskelbti akistatos dalyviø parodymus. Kiekvienam iš apklausiamøjø davus parodymus. ar paþásta jie vienas antrà ir kokie jø tarpusavio santykiai.136 ANTROJI DALIS 183 straipsnis. Tai paþymima protokole ir patvirtinama liudytojo ar nukentëjusiojo parašu. Didelë atsakomybë liudininkui tenka ir duodant parodymus. Dël to ástatymas numato sankcijas tiek uþ vengimà duoti parodymus. Tie klausimai ir atsakymai á juos taip pat árašomi á protokolà. màstymas. suinteresuotos šalies psichologinis spaudimas – šie ir kiti motyvai gali sulaikyti liudininkà nuo parodymø davimo. keršys. Suvedimo akistaton tvarka Kai akistatoje dalyvauja liudytojas ar nukentëjusysis. kad jie bûtø kuo tikslesni. motyvacija tiesiogiai ar netiesiogiai yra jo teisinio statuso ir. tardytojas áspëja juos dël atsakomybës pagal Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 293 straipsná uþ þinomai melagingus parodymus. Pradëdamas suvedamø akistaton asmenø apklausà. su juo susijusios atsakomybës išdava. Liudininko atsakomybë uþ parodymø davimà ir jø teisingumà svarbi ne tik teisiniu. pirmiausiai. santykiai su nusikaltimo auka. Liudininko psichologiniai procesai. tardytojas turi teisæ duoti jiems klausimø. Liudininko atsakomybė kaip jo teisinio statuso dalis ir psichologinė jos reikšmė Prisiminti praeities faktus ir duoti apie juos parodymus – nelengva uþduotis. taip pat jo elgesá duodant parodymus – suvokimas. prieš kurá duodami parodymai. tai kiekvienà puslapá pasirašo abu apklaustieji asmenys. kurioms išaiškinti jie yra suvesti akistaton.

Esant konfrontacijos santykiui liudininkas priešinasi. Jis stengiasi kuo daugiau papasakoti. pagaliau. prisiminti ir papasakoti viskà. tai yra pranešti apie faktus. siekti. siekianèiais išaiškinti tiesà byloje. Liudininko ir nukentëjusiojo šie pagrindai skirtingi nei átariamojo. ir kita teisë. tiek nukentëjusysis privalo pateikti parodymus. tiek civiliniame procese). tardytoju. – baudþiamos laisvës atëmimu iki ketveriø metø su bauda ar be jos. parengtinio tardymo metu arba nagrinëjant bylà teisme. teisiamojo ir. taip pat kai dël tokiø veiksmø asmuo buvo neteisëtai suimtas. taip pat kai tokie veiksmai sukëlë kitas sunkias pasekmes.5. paaiškinimai ir vertimai Melagingas liudytojo ar nukentëjusiojo parodymas. Tiek liudininkas. vienaip ar kitaip . teisiamojo atsakomybë uþ atsisakymà duoti parodymus ar neteisingø parodymø davimà. Kitaip apibrëþta átariamojo. Tos paèios veikos. 293 straipsnis. kvotëju. Dël skirtingo liudininko poþiûrio á atsakomybæ ir apskritai á tiesos išaiškinimo bûtinybæ susidaro skirtingi liudininkø santykiai su teisëju. Liudytojo atsakomybė už žinomai melagingus parodymus Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas. Vilnius. civilinio ieškovo ir atsakovo (tiek baudþiamajame. Lygiai taip pat nukentëjusysis gali labai norëti atkurti teisingumà. bûna net duomenis uþsirašæs. ar to nori. Melagingi parodymai. Pamatæs vagystæ þmogus pats eina pranešti. – baudþiami laisvës atëmimu iki dvejø metø su bauda ar be jos arba bauda. ar ne (þr. jo ásiminimas. padaryti kvotos. neatsiþvelgdamas. kaltinamojo. prisiminimas. tardomojo. paliudijimas). Jie gali naudotis jomis gindamiesi baudþiamojo proceso metu. kà þino ir matë. išvados. Esant bendradarbiavimo santykiui liudininkas siekia padëti išaiškinti tiesà. kad bûtø atlyginta þala. padarytos iš savanaudiškø paskatø ar dirbtinai sudarant árodymus. Jiems paliekama ir viena. kad pats parodymø davimas vykdant ávairius tardymo veiksmus daugeliu atþvilgiø panašus (visais atvejais jø pagrindas – praeities ávykio stebëjimas. eksperto ar revizoriaus melagingos išvados davimas. specialisto melagingo paaiškinimo ar išvados davimas. Kitaip yra su teisine atsakomybe uþ tuos parodymus. „Liudytojo atsakomybë uþ þinomai melagingus parodymus“). 1999. turëjo didelæ turtinæ þalà. Jis visomis išgalëmis stengiasi padëti tardymui. pareigûnais. taip pat þinomai neteisingas vertëjo vertimas. nuteistas ar išteisintas. Liudininko psichologija 137 Jau minëjome.

girdëjo ir pan. Pavyzdþiui. kai þmogus sako netiesà. Baigæ skaityti turite þinoti Hanso Grosso ir kitø pirmøjø tyrinëtojø nustatytus regëjimo ir kitø pojûèiø ypatumus. jeigu liudininkas – átariamasis. kad jeigu þmogus kaþkà þino. . Kai liudininkas nori padëti teisingumui. išskyrus tiesà“. Kai teisëjas liepë jam uþdëti rankà ant Šventojo Rašto ir pasiþadëti sakyti tiesà. kaltinamasis iš tikrøjø kaltas ir visaip stengiasi. Šio skirtumo pagrindas buvo tai. kà þmogus matë. Liudininko psichologijos tyrimø istorija ir pirmieji rezultatai Susipaþinkite su modulio medþiaga.3. Svarbi tos priesaikos dalis yra pasiþadëjimas kalbëti tiesà. klysta. kad tiesa nebûtø išaiškinta. Šiuo atveju jis nori turi (motyvø) padëti teisingumui. su kuriomis susiduriama siekiant teisingø parodymø. jam lieka tik nuoširdþiai tai pranešti teismui. Kai liudininkas bendradarbiauja. ir kaip já paskatinti sakyti tiesà. ir tiesos. Tokia nuomonë dar šiandien atsispindi priesaikose. Buvo manoma. bet ir ar jis nori. visà tiesà ir nieko. kurias daugelyje šaliø duoda liudytojai ir kiti faktus pranešantys proceso dalyviai.. Kyla klausimas. indënas pareiškë: „Tiesos aš neþinau. net ir bûdamas visiškai nuoširdus bei siekdamas padëti teismui. JAV teisininkai mëgsta pasakoti istorijà. ásiminë. ir teismas jau gali tais faktais remtis. Taip gali bûti. jis paprastai siekia sakyti tiesà. Knygoje buvo aprašyta nemaþai situacijø. apie kuriø iškreipiantá poveiká teisininkai neþinojo. ar matë. pajëgumo ribas ir ypaè informacija apie suvokimo klaidas (vadinamàsias iliuzijas). kaip Aliaskos indënas duoti tokià priesaikà atsisakë. kas psichologams jau buvo þinoma apie þmogaus pojûèius ir suvokimà. matë. gali papasakoti apie matytus ávykius. svarbu ne tik visi minëtieji dalykai. svarbu tik ar jis gali duoti teisingus parodymus. 5. pranešti jam þinomus faktus. išryškino skirtumà tarp to. ar uþtenka vien šio nuoširdaus noro. ir Hanso Grosso knyga tiesiog atvërë jiems akis. Kai liudininkas priešinasi. išskyrus tiesà. Todël pasakosiu tik tai. kà maèiau“. Buvo nemaþai aplinkybiø.138 ANTROJI DALIS vengia duoti parodymus ir paliudyti „tiesà. svarbius nagrinëjant liudininko parodymus. tik tiesà ir nieko. Svarbiausi to skirtumo padariniai – papildomos problemos. Hansas Grosas bei jo pasekëjai – pirmieji teisës psichologai. Iki „kriminalistikos tëvo“ Hanso Grosso knygos „Psichologija tardytojams“ pasirodymo (1898) nebuvo áþiûrima jokios problemos. Kaip ir tas indënas.

iš pradþiø matome blogiau. Daugelis aprašytøjø reiškiniø buvo beveik tiesiogiai á nusikaltimø tyrimo situacijà perkeltos tuometës þinios apie þmogaus psichikos procesus. jog iš gatvës matë tai. apie veiksnius. Taèiau labiausiai netikëtas ir revoliucingas faktas buvo tai. klausos ir pan. taèiau gali paaiškëti. Pavyzdþiui. kai tai galëjo bûti svarbu. Jeigu dviejø daiktø apšvietimas skirtingas. Amþiaus pradþioje parašytose knygose buvo kalbama apie regëjimo. kad þmonës daþnai patys nesugeba pakankamai gerai ávertinti. Psichologai tai patvirtino ir tardytojams pateikë tikslius duomenis apie tai. kad matë ir tiksliai atsimena tam tikrà faktà. XX amþiaus psichologai jau daug þinojo apie þmogaus pojûèiø ir suvokimo procesus. kad jeigu liudininkas teigë. dienos metu iš gatvës nematome kambario vidaus. Hanso Grosso ir jo pasekëjø knygose aprašyta nemaþai tokiø atvejø. Hansas Grossas ir jo pasekëjai pirmiausiai panagrinëjo. tai iš jo išëjus á tamsà adaptacijos procesas pasibaigia po 20–30 minuèiø. kad tardymui ir teismui daþnai tenka susidurti su faktais. kad tiek liudininkai. Jeigu kambarys apšviestas vidutiniškai. kad to fakto nebuvo. tai akis adaptuojasi prie gerai apšviesto ir todël maþiau apšviestas daiktas matomas blogai. Buvo aprašyta nemaþai ávairiausiø iliuzijø. siekianèiø patvirtinti ir patikslinti tuos dësningumus.5. kiek patikimi yra jø parodymai. kaip visi šie veiksniai veikia formuojantis liudininko parodymams. paklaidas bei tardymo situacijas. Net ir nuoširdþiausi atsakymai á klausimus: „Ar gerai matëte? Ar tiksliai atsimenate?“ – visiškai negarantuoja gautø þiniø tikslumo. . Tuo tarpu á tà patá kambará áëjus iš tamsos šis procesas vyksta 10 kartø greièiau ir trunka tik 3–5 min. kuriuos stebëjo „netinkami þmonës netinkamoje vietoje“. Dël to maþiau apšviesto daikto detalës gali bûti nematomos. ypaè suvokimà. kad išeidami iš šviesos á tamsà arba atvirkšèiai. yra labai skirtingi. trukdanèius arba iškreipianèius jø veikimà. Tai reiškia. Tardytojai þinojo apšvietimo pokyèiø reikšmæ. Psichologai atkreipë kriminalistø dëmesá ir á kontrasto reikšmæ. Kiekvienas iš savo patirties þinome. Liudininko psichologija 139 Pavyzdþiui. kokia didelë asimetrija egzistuoja tarp tø procesø. kaip greitai didëja matymo klaidø skaièius blogëjant apšvietimui. tiek aplinkybës. Liudininko rega Tardytojai visada þinojo. kas vyko kambario viduje. kad regos tikslumas priklauso nuo apšvietimo sàlygø. Jie atliko nemaþai tyrimø. yra pagrindas suabejoti jo parodymais. Paminësime kai kuriuos svarbiausius tuo metu nustatytus faktus. Þmogus gali visiškai ásitikinæs teigti. atmintá. kuriomis jie stebi faktus. Taèiau tardytojai neásivaizdavo.

iš kur sklido garsas.). apie pagyvenusiø þmoniø klausà (jie blogiau girdi „plonus“ – aukštus garsus). Taèiau tas skaièius greitai didëja blogëjant apšvietimo sàlygoms. jeigu garsas girdimas iš dešinës. Dailininkai. kad išlavintas regëjimas. šis nuotolis sumaþëja iki 36 metrø. kad tardytojø dëmesys buvo atkreiptas á sutrikusius. þmoniø. kuriø profesija verèia tiksliai skirti niuansus. jeigu garso fonas (triukšmingumas) lygus 0 db. þmoniø. Mat liudininkas daþnai praneša apie tai. kà girdëjo. Gerosios atveju sugebama gana tiksliai nustatyti garso kryptá (pvz. tai jo kryptá teisingai nustato 96. Nemaþiau svarbios buvo þinios apie sutrikusià klausà. triukšmui (gatvë). Esant 10 db. Jie atskleidë tai. Pavyzdþiui. Paaiškëjo. Teismo psichologai atkreipë tardytojø dëmesá á tai. nusikaltëliø pokalbis. kurià vakare gatvëje uþpuolë plëšikas. þmoniø blogai skiria spalvas. kad liudininko sugebëjimas girdëti ir nustatyti kryptá labai priklauso nuo to. Kai kryptis bloga. pavyzdþiui. Pagaliau labai svarbu tai. tardytojui bûna svarbu suþinoti. Labai daþnai tai bûna per tam tikrà nuotolá girdëti dalykai. iš kurios girdimas garsas. Moteris. gali iš esmës skirtis nuo áprasto.). . Tardytojai neturëjo aiškaus supratimo apie þmoniø. jeigu iš kairës – 89. tai þmogaus kalbos galima klausyti iš 375 m nuotolio. Svarbûs buvo ir teismo psichologø duomenys apie išlavintà regëjimà. anomalius.. ko neþinojo tardytojai – kiek galëjimas išgirsti priklauso nuo garso fono. kokios spalvos buvo jo drabuþiai ir net akys.6 proc. klausà ir kitus pojûèius. triukšmingumui (tylus butas) – to paties pokalbio galima klausytis per 118 m.140 ANTROJI DALIS Liudininko klausa Hansas Grossas ir kiti pirmieji teismo psichologai smulkiai ištyrë þmogaus klausos ypatybes. iš priekio – 83 proc. klausos ypatumus. Esant 40 db. o neišlavinta akis mato tik vienà spalvà. dirbanèiø nuolatinio triukšmo sàlygomis.. iš kur liudininkas girdëjo šûvá.6 proc.8 proc. iš viršaus – 36. 8 proc. tai pasiseka daug prasèiau (iš uþ nugaros – 34. Taèiau minëtieji duomenys verèia abejoti parodymais ir atlikti tolimesnius tardymo veiksmus šiems faktams patikrinti. blogai funkcionuojanèius regëjimà. Teismo psichologai nuodugniai ištyrë šià situacijà.2 proc. Šiuo atþvilgiu kryptys skirstomos á „geras“ ir „blogas“.. gali ásitikinusi pasakoti. pavyzdþiui. Buvo árodyta. Toks þmogus gali pats nesuvokti. kokià reikšmæ turi kryptis. (taip bûna tik garso kameroje). audëjai skiria 40 pilkos spalvos atspalviø. Pavyzdþiui. kaip stipriai sumaþëjo jo sugebëjimas skirti spalvas pablogëjus apšvietimui.

Nusikaltimo įvykių inscenizavimas Nusikaltimo ávykiø atvaizdavimas pasitelkiant filmà turi ne tik privalumø. Nusikaltimo įvykių atvaizdavimas (filmai) Šiuo atveju tiriamiesiems rodomas filmas. jame nedalyvauja. Filmo turiná nesunku keisti. aptariant liudininkø tyrimus. kad peilis apšvieèiamas silpnai. laboratorijoje bûdavo ištiriama. Palyginkite pagrindinius psichologiniø liudininko tyrimø metodus. Visada buvo neaišku. Taikant šá metodà buvo gauta nemaþai duomenø apie liudininko psichologijà. Liudininko psichologija 141 5. o psichologai tà informacijà taikydavo liudininko parodymams ir stengësi išsiaiškinti. kuriame vaizduojami tam tikri ávykiai (daþniausiai nusikaltimai). jø parodymai lyginami. tai viename filmo variante stipriai apšvieèiamas peilis. galima rodyti ávairius tø paèiø ávykiø variantus.5. kitas skiriasi tik tuo. Jis yra labai „patogus“. Netgi nedalyvaujantis ávykiuose stebëtojas jauèia. bet ir dideliø trûkumø. pavyzdþiui. Jeigu. Nemaþai šio metodo taikymo pavyzdþiø matysime vëliau. Po to siûloma duoti apie juos parodymus. Pavyzdþiui. kad kiekvienà sekundæ gali tapti jø dalyviu. kaip liudininkà veikia ginklo vaizdas. Taigi visai kitokia gali . Kokie kiekvieno privalumai ir trûkumai? Pirmaisiais teismo psichologijos vystymosi etapais išvados daþniausiai bûdavo tiesiogiai „perkeliamos“ iš psichologinës laboratorijos á nusikaltimø tyrimo sferà. Teismo psichologija pamaþu vystësi. tiriama. Taèiau tai sukeldavo vadinamàjà ekologinio validumo problemà. buvo sukurti psichologinio tyrimo metodai. kokiomis sàlygomis þmonës blogiau skiria spalvas. Dabartiniai psichologinio liudininkø parodymø tyrimo metodai Susipaþinkite su moduliu.4. Realiame gyvenime taip nebûna. Kiekvienas filmo variantas rodomas tiriamiesiems. ar tikrovëje viskas vyksta taip pat kaip laboratorijoje. Filme vaizduojamø nusikaltimo ávykiø „liudininkas“ – tiriamasis niekaip nëra átraukiamas á ávyká. ar liudininkui stebint ávykius buvo tokios sàlygos. Po to jie apklausiami.

Tuo tarpu pašaliniai stebëtojai. tai buvo lydima riksmø. tai tokiø buvo tik 1 iš 40. kuriø dëmesys neuþimtas. ir visai kitokiø jausmø apimti þvelgti á jà. y. Jis nustatë ir kità svarbø faktà. šûviø ir kitø scenø. Eksperimentas akivaizdþiai parodë. Svarbios šio eksperimento ypatybës buvo tos.5 proc. Visas epizodas truko 20 sekundþiø. 2. Eksperimento rezultatai padarë labai didelá áspûdá visiems. kuris daro ne daugiau kaip 20 proc. jos pateikë maþiau jo išorës poþymiø nei vyrai. kad kà nors atsimintø. Be to. Taikant šá metodà apie liudininkø parodymus pavyko gauti ádomios informacijos. Taip turëtø bûti ir aprašant nusikaltimà. Pavyzdþiui. lyg ir turëtø atsiminti daug daugiau. Susirinkusiøjø nuostabai. Šis tyrimas parodë. tarkime. Dalyviai per daug uþsiëmæ. Jeigu „normaliu“. sukeliantys stiprias emocijas. dël kuriø realumo eksperimento dalyviai neabejoja. paskui kurá sekë juodaodis vyrukas su revolveriu rankose. tapo aišku. Praëjus tam tikram laikui þiûrovai buvo apklausti kaip ávykio liudininkai. kad kaip ir tikro nusikaltimo atveju viskas ávyko netikëtai. koks netvirtas yra kriminalinës justicijos pagrindas. Turint omenyje. kaip daþniausiai bûna stebint nusikaltimà: ávykiai buvo neáprasti. Mes galime susiþavëjæ stebëti audrà jûroje. atliktas dar 1908 metais. Taèiau tyrimas pa- . kas susiduria su nusikaltimø išaiškinimu ir liudininkø parodymais. „tinkamu apklausai“ liudininku laikytume toká. rimtø klaidø. kad daugelyje bylø liudininkø parodymai svarbiausi ar bent labai svarbûs. Archyvinės studijos Šiuo atveju tyrinëtojas tiria realias bylas. Èia organizuojami ávykiai. kokie nepatikimi tokiomis sàlygomis gali bûti liudininko parodymai. kaip neretai tenka daryti tikriems liudininkams. liudininkø apklausos protokolus. Müstenbergio eksperimentas „Liudininkø parodymø patikimumas“ Paskaitos metu á auditorijà netikëtai áëjo klounas margais drabuþiais. þiûrovai turëjo raštu išdëstyti viskà. kurie buvo duoti tiriant 135 plëšimo atvejus. kad moterims buvo kur kas sunkiau apibûdinti uþpuolëjà.142 ANTROJI DALIS bûti ir jo reakcija. kai jà matome kino juostoje. Sakoma. tai yra taip. Inscenizavimo metodas didesniu ar maþesniu mastu áveikia šià problemà. kà matë – taip. nuo laivo denio. t. kad iš šalies þiûrint geriau matosi. Klasikinis pavyzdys yra Müstenbergio eksperimentas. MacLeodas (1987) ištyrë 379 liudininkø parodymus.

Dalyviai atsimena þymiai daugiau ávykio detaliø nei pašaliniai stebëtojai. Skaitydami apie kiekvienà liudininko parodymams reikšmingà asmenybës ypatybæ. Liudininko psichologija 143 rodë. kad tikrovëje viskas yra kaip tik priešingai. ásivaizduokite situacijà. Kalbësime apie paties stebimo ávykio ir stebëjimo aplinkybes bei jø poveiká liudininko parodymø tikslumui ir pilnumui. paprastai ásivaizduojama standartinë situacija: liudininkas ir tardytojas yra vieni atskirame kambaryje.5. Liudininkø parodymus veikiantys situacijos veiksniai Perskaitykite modulá. 5. . 25 pav. kurioje ši informacija bûtø jums naudinga. Perskaitæ šá modulá palyginkite jo turiná su liudininko psichologijos tyrimø istorija ir pirmaisiais rezultatais. tyrimus.5. veikianèiø liudininko parodymus. Liudininko apklausa policijos nuovadoje Kai kalbama ar galvojama apie liudininkø apklausà. Šiame skyriuje apibendrinsime naujausius veiksniø. Jau kalbëjome apie pirmuosius teisës psichologijos tyrimus. apklausiantis asmuo pateikia klausimus ir uþsirašo atsakymus.

144 ANTROJI DALIS Abu neskuba. Liudininkø apklausa vykdant asmens paieškà . kuriomis liudininkas stebëjo ávykius. ir po to duodami parodymai apie juos nepaprastai skiriasi. 25. Liudininko apklausa nusikaltimo padarymo vietoje 27 pav. Lygiai taip pat ásivaizduojamos aplinkybës. „parodymø apie juos davimas“ slepia nepaprastà situacijø. niekas ypatingai netrukdo jø pokalbio. aplinkybiø. Þodþiai „ávykiai“. 26. minèiø. 26 pav. jausmø ávairovæ (þr.). jø santykiø. þmoniø. kuriomis stebimi ávykiai. 27 pav. Iš tiesø aplinkybës. abu uþsiëmæ tik apklausa.

. R.5. kaip detaliai ir kaip tiksliai policijos pareigûnai atsiminë vienus ir kitus þmones. kad kuo ilgiau stebime koká nors ávyká. 1997. New York. kaip ir tûkstanèius kitø lankytojø. Tyrimai neretai paneigia sveiko proto ásitikinimus. 372.. Confidence and Accuracy of Eyewitness Performance: Juror s’ Verdicts do not Follow their Beliefs // Ross D. Tai sukelia paradoksalø reiškiná – ávykus apiplëšimui. Cliffordo ir Richardso eksperimento metu prie policijos pareigûnø prieidavo nepaþástamas þmogus ir su jais kalbëdavo. Įvykio arba įvykio detalės pasikartojimas Kartais prieš apiplëšdami bankà nusikaltëliai uþeina „apsiþvalgyti“. kad dalis priëjusiøjø kalbëjo 15 sek. P. tuo detaliau ir tiksliau já atsiminsime. 37. iš 25 veiksniø. Lindsey tyrimas parodë. F. Cambridge. kaip ilgai liudininkas matë ávyká (galëjo stebëti ilgai ar tik „prabëgom“). kurie vienaip ar kitaip veikia teismo pasitikëjimà liudininko parodymais. kad tai ávyksta net jeigu darbuotojas ir neatsimena. kad tai. Imituojant šià situacijà paaiškëjo. Psychology and Law. 15 sekundþiø skirtumas nëra didelis. iš esmës skyrësi2. C. yra labai maþai. bet ir padeda suprasti. kad egzistuoja tam tikra „prisisotinimo riba“. Taèiau eksperimentas parodë. jog matë šá þmogø prieš keletà dienø. kad vertinant liudininko parodymus paprastai domimasi. tiek 30 sek. Tiek 15. ir matyto þmogaus „paslëptas portretas“ tam tikrà laikà dar glûdi atminties gilumoje. I. Kartu tyrimas parodë. Liudininko psichologija 145 Panagrinëkime kai kuriuos šiø apklausø bruoþus. et al Adult Eyewitness Testimony: Current Trends and Developments. po kurios policininko gebëjimas ásiminti negerëja net ir bendraujant ilgesná laikà. kad 1 Lindsey R. Susidaro áspûdis. Banko darbuotojai labai trumpai juos pamato ir. Taèiau šiuo atveju jie ne tik patvirtina. stebëjimo trukmë uþima ketvirtàjà vietà1. kad. Taigi esminis liudijimo patikimumà padidinantis veiksnys yra stebëjimo trukmë. Taèiau eksperimento metu paaiškëjo. 1994. 2 Kapardis A. Pokalbis buvo organizuotas taip. Stebimo įvykio trukmė Sveikas protas sako. kad pamirštama ne visiškai. A Critical Introduction. pavyzdþiui. P. kaip tai svarbu. kiti – 30 sek. Teismø veiklos tyrimas rodo. tuojau pat pamiršta. bûtent šituos anksèiau matytus asmenis banko darbuotojai atsimena geriau ir ilgesná laikà.

Šiuo metu šviesa yra „apgaulingiausia“. Pavyzdþiui. Paros laikas Nusikaltimø ávyksta bet kokiu paros metu. liudininkas mano. Jeigu apšvietimas geras. Ten pat. Jeigu apšvietimas blogas. P. kai jis nutolæs ne daugiau kaip per 3 metrus3. kà mato. 4 Kuehn I. 36. ásiminimas yra paslëptas. Šie faktai iliustruoja labai svarbià liudininko psichologijos savybæ – jie parodo. 1974. Looking Down a Gun Barrel: Person Perception and Violent Crime // Perception and Motor Skills. pats to neþinodamas. 1997. P. kad viskà gerai matë. 38. 39. latentinis. þmoniø susirëmimai yra jaudinantys. Scenos su ginklais Ginèai. keièia savo kontûrus ir matomà formà. nei paþinti. Mat subjektyviai vertindamas. Todël liudininkas. liudininkas orientuojasi á apšvietimà. 1159–1164. kad mënulio šviesa apgaulinga. O bûtent šis santykis išryškina daiktø formà. bet ir blogiau suvokia. Naujojo þmogaus negalime nei atsiminti. Tai patvirtina ir tyrimai2. Tuo tarpu šiuo laikotarpiu matomumas labiausiai priklauso nuo apšvietimo sàlygø ir pobûdþio. bet tik psichologø tyrimai parodë. švieèiant pilnaèiai apšvietimas yra geras. kad esant mënulio pilnaèiai asmens atpaþinimas patikimas tik tada. P. jis pradeda abejoti ir „netiki savo akimis“. blogai mato esant geram apšvietimui. Dar blogiau matosi esant prieblandai. kaip gerai matë. kad naktis net ir nepakankamo apšvietimo sàlygomis nëra pats blogiausias stebëjimo laikas. todël liudininko parodymai nëra labai tikslûs. Netikëta tai. visiškai kitoks nei dienà. kad tai. Šokiruojantis objektas. kai vieno iš Kapardis A. Juos stebëti iš šalies galima nejauèiant ypatingos baimës. P. Šviesos ir šešëliø santykis švieèiant mënuliui arba vakare. Jeigu tam yra nedaug laiko.146 ANTROJI DALIS mums sutikus naujà þmogø atmintis nedelsdama „pradeda darbà“ tam þmogui ásiminti. Psychology and Law. A Critical Introduction. Vol. Taèiau. Cambridge. Dël to liudininkas ir tikina. 2 1 . Shrieris (1994) nustatë. Asmuo ne tik blogiau mato. Savaime aišku. atmintis tiesiog baigia pradëtà darbà1. kokia apgaulinga. bet visgi gana áprasti. Taèiau jam pasirodþius kità kartà (ar kartus). kai tvyro prieblanda. kad naktá matomumas blogesnis nei dienà. 38. 3 Ten pat. yra iš tikrøjø. Sakoma. kaip blogai mato4. Dël to net ir gerai paþástami objektai tampa „nepaþástami“. kodël liudininkas gali smarkiai klysti vertindamas savo þiniø patikimumà.

Ginklas gali bûti nukreiptas ne tik á priešà. 167–184. Jo tiriamieji matë netikëtas scenas. Psichologiniø eksperimentø rezultatai ver1 Maas A. Euginio P. 2 Kapardis A. P. A. Taigi kalbame apie tam tikrà „koncentracijos“. Savarankiškà poveiká daro scenos su ginklu vaizdinë pusë. kitais – pieštukà. Kiekvienas supranta. kur „uþpuolëjas“ trenkë vyno buteliu „uþpultajam“ á galvà. kad esminiai skirtumai priklausë nuo to. Antrojoje eksperimento dalyje tiriamøjø uþdavinys buvo atpaþinti „nusikaltëlá“ tarp kitø þmoniø. 1989. dëmesio sutelkimo efektà. Be to. kuo uþsimota. ypaè šaunamasis. Kuo geriau jis buvo apšviestas. bet ir á ávykiø liudininkà. P. vienais atvejais jis imitavo smûgá. 397–408. já laikanèià rankà þmonës atsiminë gerai. kà maèiau“. Uþtat patá ginklà.5. kuriø rezultatai gana vienareikšmiški – ginklo pasirodymas keièia liudininkø suvokimà ir vëlesnius parodymus. netgi uþmuštas. T. Psychology and Law. viskas iš karto keièiasi. kitais blogai. Tai buvo daroma taip. Buvo atlikta daugybë tyrimø. nëra vienintelis šio poveikio šaltinis. kad supratimas. Eksperimentas buvo organizuotas taip. Taèiau visais atvejais buvo gana gerai matoma. P. Köhnken G. Tai papildo mûsø supratimà apie „ginklo poveikio“ mechanizmà. Maasas ir G. kaip paprastai organizuojamas atpaþinimas – jis stovëjo eilëje tarp kitø. Eksperimento rezultatas buvo vienareikšmis. Kai reikëjo já apibûdinti. 44. Arousal and Eyewitness Memory // Law and Human Behavior. 13. Krameris su bendradarbiais3. 44. Cambridge. 3 Kramer H. Prie tiriamojo visø akivaizdoje netikëtai prieidavo eksperimentatorius. kitais to nedarë. Weapon Focus. Eyewitness Identification: Stimulating the „Weapon Effect“ // Law and Human Behaviour. 4 Kapardis A. jog ištrauktas bûtent ginklas. Köhnkenas (1989) imitavo „ginklo poveiká“1. Matome. kiek tai veikia ávykio dalyviø parodymus. Buckhout R. tarp jø buvo daugiau klaidingø2. A Critical Introduction. Vol. Paprastai ginkluoto uþpuolimo liudininkai apie nusikaltëlá sako: „Niekada nepamiršiu to. jie pateikdavo daug maþiau detaliø. Paaiškëjo. Po to buvo tikrinama. tie linkæ laikyti jø liudijimus patikimais. Kaip keièiasi jø matymas.. turëjusá ginklà. 1997. P. Ávykio liudininkai þymiai blogiau atpaþindavo nusikaltëlá. Liudininko psichologija 147 ávykio dalyviø rankose pasirodo ginklas. Paminësime du labiausiai þinomus bandymus. kai scenoje pasirodo stiprus „ginklo veiksnys“. Taigi kyla klausimas. Kai jie tai sako teismo nariams.. Cambridge. ásiminimas. kaip apšviestas „ginklas“. Jie daþniau suklysdavo. Vienais atvejais jis buvo gerai apšviestas. tuo stipresni buvo su ginklu susijæ psichologiniai efektai – blogesnis visos scenos ir atskirø jos detaliø ásiminimas4. kaip tiksliai tiriamieji atsimena visà ávyká. A Critical Introduction. Vienais atvejais jis rankose laikë peilá. Psychology and Law. 1997. . 1990. Panašø eksperimentà organizavo H. Po to „nusikaltëlis“ greitai pradingdavo. kad gali bûti suþeistas. kad buvo galima keisti butelio apšvietimà.

Liudininko įsitikinimas savo parodymų teisingumu Atlikdami liudininko apklausà ir išklausydami jo parodymus tardytojas. 1997. 44. 44. Ádomu tai. Tai ávyko 1963 metais. išliko gyvi tos akimirkos vaizdai. taèiau „blykstës efektas“ neávyko. kai jie išgirdo apie šá ávyká. Jos metu buvo siekiama išsiaiškinti. . Paaiškëjo. reguliari reakcija. apklaustøjø pasakë. Vienas iš jø buvo sirgaliø. Psychology and Law. kà tuo momentu veikë. gynëjas ir pan. P. A Critical Introduction. savaime atsirandanti po netikëto ir reikšmingo ávykio. Tai buvo tikra tragedija ir smûgis Amerikos prestiþui. amerikieèius sukrëtë kosminio laivo „Challenger“ tragedija. Blykstės efektas Amerikieèius sukrëtë þinia apie prezidento Dþono Kenedþio nuþudymà. Ten pat. Tûkstanèiai panašiø vaizdø iki ir po šio ávykio pradingo. kiek minëtieji ávykiai buvo reikšmingi paèiam individui. kita vertus. prisiminimai1. kad jiems išliko labai gyvi momento. 71 proc. Prieš 70 metø kaþkas panašaus ávyko po prezidento A. kad tokio ávykio detales liudininkas atsimins kaip tik blogiau. Linkolno nuþudymo. teisëjas. kai suþinojo apie prezidento mirtá. Keletas panašiø ávykiø davë postûmá tolimesniems tyrimams. Galima tikëti. kitais ne2. P. taip pat ar jam ávyko „blykstës efektas“. koká áspûdá jam padarë atskiri jø momentai. kad blykstës efektas iš tikrøjø susijæs su tuo.148 ANTROJI DALIS èia tuo abejoti. o šá atmintis laiko kaip nuotraukà. Taèiau. ar liudininkas 1 2 Kapardis A. kaip stipriai individas „sirgo“ stebëdamas varþybas. paaiškëjo. Tai buvo panašu á blykstæ. Jis visiškai netikëtai sprogo viso pasaulio akivaizdoje. kà jis išgyveno varþybø metu ir iškart po jø. kad liudininkas negreitai pamirš matytà ávyká. koks buvo oras. Jie atsimena. stebëjusiø Didþiosios Britanijos futbolo pirmenybiø varþybas. Vienais atvejais jis ávyksta. kad minëtas efektas nëra pastovi. kad daugelis jø gyvai prisimena akimirkà. Toks efektas atsiranda toli graþu ne visais atvejais. Taèiau tyrimai verèia manyti. bûtinai uþduoda svarbø klausimà. Pavyzdþiui. po kuriø ávyko masinës riaušës ir þuvo apie šimtas þmoniø. Cambridge. apklausa. kuri blykstelëjo gyvenimo kasdienybëje ir nufotografavo kaþkoká momentà. já sukelia ne visi áspûdingi ir reikšmingi ávykiai.

Adult Eeyewitness Testimony: Trends and Developments. 2 Scientific American. 72. 1974. 28 pav. Paradoksali šiø tyrimø išvada yra ta. Jis ypaè svarbus. Tas klausimas gali skambëti labai ávairiai.. Deffenbacher K. Bergsonas buvo paleistas. 6. apie kà dabar pasakojate?“ „Ar esate ásitikinæs savo parodymø teisingumu?“ „Ar negalëjote suklysti?“ Atsakydamas á šiuos klausimus liudininkas pateikia savo parodymø patikimumo ávertinimà. P. Vëliau jis prisipaþino ir padaræs ginkluotus apiplëšimus. et al. kad parodymai teisingi1. Vol. Lawrence’as Bergsonas (iš kairës) buvo nuteistas uþ tai. Vol. P. kiek toká ásitikinimà patvirtina psichologiniø tyrimø duomenys. kaip daþnai klaidingi teismø nuosprendþiai buvo susijæ bûtent su kategoriškais liudininkø parodymais (þr. jeigu teismas ásitikinæs liudininko nešališkumu arba jeigu liudininko parodymai yra jam paèiam nenaudingi (pvz. kaip padarë nusikaltimà). negu daugelio manoma. uþ kuriuos buvo nuteistas 1 Bothwell R. suëmus tikràjá nusikaltëlá – Richardà Carbone’à (centre). F.). Correction of Eyewitness Accuracy and Confidence: Differences in Eyewitness Memory // Journal of Applied Psychology. Klaidingas atpaþinimas2 Dël klaidingø liudininkø parodymø du nekalti þmonës buvo apkaltinti ávykdæ sunkius nusikaltimus ir nuteisti sunkiomis laisvës atëmimo bausmëmis. jeigu prisiminsime. Ši išvada neatrodys tokia paradoksali. 691–695. Leippe M. 231. George’as Moralesas (iš dešinës) buvo nuteistas uþ apiplëšimus. nëra jokio esminio ryšio tarp liudininko parodymø teisingumo ir jo ásitikinimo. nusikaltëlis pasakoja.5. 1994.. 385–418. New York. 28 pav. kad padarë keletà išþaginimø. Liudininko psichologija 149 ásitikinæs savo parodymø teisingumu. Brigham J. 1987. Pavyzdþiui: „Ar jûs gerai matëte tai. kuris prisipaþino ávykdæs minëtus išþaginimus. Paties liudininko ásitikinimas savo parodymø teisingumu teismui yra labai svarbus. kad priešingai. .. Aptarsime. The Appraisal of Eyewitness Testimony // Ross D. P.

Liudininkas tiki savo parodymø teisingumu tiesiog dël to. Tuo remiantis galima daryti prielaidà. Loftus E. 2 Brown E. Deffenbacher K. E. Sturgill W. tuo didesná vaidmená vaidina netiesioginiai vertinimo kriterijai. kaip liudininko. kai jie gana teisingi). vadinasi. In Kagehiro et al. kad liudininko savo parodymø tikslumo ávertinimas pirmosios apklausos metu gali bûti daug tikslesnis negu vëlesnieji. 62. Kiti linkæ savimi abejoti. Jis taip pat iškëlë prielaidà. Visa tai rodo. New York. kiti visais atvejais linkæ per maþai tikëti savo paèiø parodymais (net ir tada. kad parodymø teisingumà lyg ir uþtikrina socialinis jo. statusas. Vieni þmonës linkæ apskritai. Kai atmintyje atsiranda informacija. akys. kol pakankamai geros suvokimo sàlygos. „Aš buvau ávykio vietoje. smakras. lygiai taip pat linkæ taip manyti ir tuo atveju. kad dauguma þmoniø. Brownas nustatë.. Jis nurodo. kad nesuklydo.. Paprasèiausiai vieni þmonës visada linkæ pasitikëti savo parodymais (net ir tada. kad jie teisingi. kol matymo sàlygos geros.. . Vol. kad tikëjimas savo parodymø teisingumu yra socialinis reiškinys. ir dël savo sugebëjimo juos teisingai suvokti. Memory for Faces and Circumstances of the Encounter // Journal of Applied Psychology. Kitaip tariant. Tada pastarasis taip pat buvo paleistas. // Handook of Psychology and Law. yra glaudþiausias. ásitikinusiø savo parodymø tikslumu tais atvejais. 1992. 1 Williams K. þmogus gali teisingai atsakyti. Williamsas ir jo kolegos (1992)1. Kai sàlygos blogos. neatsiþvelgdami á stebëjimo sàlygas pasitikëti savo suvokimu ir atmintimi. tuo tarpu jø ásitikinimà parodymø teisingumu veikia kiti veiksniai. 141–166. kai jie nelabai teisingi). kad liudininko stebëti ávykiai atmintyje nelieka nepakitæ. Kitas svarbus ásitikinimo dël parodymø teisingumo nepriklausomybës nuo paties teisingumo veiksnys yra individui bûdingas savo atminties tikslumo vertinimas. kad ryšys tarp parodymø tikslumo ir subjektyvaus liudininko ásitikinimo. liudininkas klysta ir dël ávykiø. Eyewitness Evidence and Testimony. privalëèiau þinoti. Aišku. Jø panašumas yra labai paviršutiniškas. Kodël taip yra? Anglø mokslininkas A. Skirtingos nosies formos. 311–318. Jis yra svarbi socialinio liudininko vaidmens dalis. ji dar ilgai apdorojama ir vertinama. kai šie duomenys iš tikrøjø yra teisingi. kad kuo maþau galimybiø teisingai suvokti savo sugebëjimà vertinti. kai duomenys nëra teisingi2. Atidþiai paþiûrëkite á pateiktas nuotraukas. Taèiau daugybë liudytojø buvo ásitikinæ. atlikti tardymo ir ypaè teismo metu. P. Kokie tai kriterijai? Kaip þmogus nustato. kas ten vyko“. Deffenbacher K. kaip tiksliai jis matë. ar teisingai suvokë situacijà? Vienà iš kriterijø nagrinëja K.150 ANTROJI DALIS George’as Moralesas. Leippe’as tai aiškina gana paprastai: tiesiog liudininkø parodymus formuoja vieni veiksniai. P. 1977.

140–141.5. kad liudininkø parodymus pirmosios apklausos metu bûtø tikslinga árašyti á vaizdajuostæ. St. 88– 93. jeigu jam leidþiama paèiam paþiûrëti savo pirmøjø parodymø videoárašà1. Vol.6. ar gerai matë (girdëjo ir pan.2 1 Kassin S. išsilavinimo. ypaè tada. San Francisko: McGraw-Hill. Pavyzdþiui. Eyewitness Identification: Retrospective. Territto Ch. blogai suprantantys kriminalinæ justicijà ir jos tikslus). tai padëtø teismui ir tardymui tiksliau ávertinti pradinæ liudininko nuomonæ apie savo parodymø teisingumà. New York. and the Accuracy Confidence Correlation // Jourmal or Personaltiy and Social Psychology. kad apklausa – tai tik kitø slaptø tikslø priedanga). 2 Swanson Ch. Ch. Liudininkai yra labai ávairûs: skirtingo amþiaus. tylenis (jis pasirengæs padëti teisëtvarkai. Tarp jø – doras ir linkæs padëti. kad liudininkas daug tiksliau ávertina savo parodymø teisingumà. A. bet iš viso nesugeba ir nemëgsta kalbëti). Swansonas ir N. yra ásitikinæs. Liudininko psichologija 151 Psichologiniai tyrimai patvirtino šià prielaidà. 49. 5. Criminal Investigation.. Skaitydami apie kiekvienà liudininko parodymams reikšmingà jo asmenybës ypatybæ. kurioje ši informacija jums bûtø naudinga. Taigi psichologiniai tyrimai išaiškino gana sudëtingà santyká tarp parodymø teisingumo ir liudininko nuomonës apie jø teisingumà. drovus (senyvo amþiaus þmonës. priešiškai nusiteikæs (jis apskritai nepatenkintas ir piktas). Chamelin N. Pavyzdþiui. Liudininko asmenybë ir jo parodymai Perskaitykite modulio tekstà. per daug plepus. ar tiksliai atsimena ávykius. átarus (nepasitiki tardytoju. pagyrûnas (apklausa jam – tai tik proga pakalbëti mëgstamiausiomis temomis). apsvaigæ nuo alkoholio ar narkotikø liudininkai ir pan. Inc. 1985. apie kuriuos duoda parodymus. 1999. Mokslininko nuomone. Jis nustatë.). Louis. Dar daugiau nuveikë S. menko išsilavinimo liudininkai. imigrantai. kai liudininkas atsako á klausimà. Territto išskiria keletà liudininkø tipø. Kassinas.. Skirtingai jie elgiasi ir duodami parodymus. ásivaizduokite situacijà. . Siekiant aprašyti liudininkø elgesio ávairovæ pasiûlyta nemaþai ávairiausiø liudininkø tipologijø. P. Sporeris ir kiti pasiûlë. P. Selfawareness. charakterio..

Nuo jo priklauso parodymø pilnumas ir tikslumas. Vienais ir kitais atvejais skirtingai veikia ir mûsø suvokimas bei atmintis. Kai esame pasyvûs. Kaip tik šioms problemoms buvo skirtas ádomus M. pakoreguoti.. C. 1 Diges M. Aišku. Aišku. ir kartu sugebëjimas daug kà pastebëti. Nemaþiau skirtingos yra ir liudininkø bûsenos. trokštame veiklos. Digeso ir jo kolegø (1992) tyrimas1. patikslinti tas išvadas. Tiriamiesiems buvo rodomas labai trumpas filmas apie automobiliø avarijà. Tokiø apibûdinimø kalboje per 14 tûkstanèiø. buitine psichologija. liudininko sugebëjimà pastebëti. jis atsimins maþiau detaliø. kartais pasyvus. 1992. Atlikus tyrimus paaiškëjo. atsiminti klausinëjant tardytojui ar teismui. Kai jauèiame turá daug energijos. International Perspectives. ásiminti. esame abejingesni aplinkai. Liudininkas. kiek juo galima pasitikëti. Dabartinës teismo psichologijos duomenys siekia padëti. atsiminti. pavargæ. kad skirtumas tarp to paties liudininko parodymø ávairiu laiku yra daug didesnis nei paprastai ásivaizduojama. „blogas“. Aptarsime keletà svarbiausiø tyrimø krypèiø bei tyrimø išvadas. pasyvûs. Manoma. „protingas“. . Filmas buvo demonstruojamas skirtingu laiku. Tai priklauso nuo tuometinës jo bûklës. Taèiau bûna ir priešingai – jauèiame energijos pertekliø. Vieniems jis buvo rodomas 10 valandà ryto. „gudrus“. Kartais bûname apsnûdæ. Rubio M. jie irgi veikia „puse“ savo pajëgumo: mûsø niekas ypatingai nedomina. New York. Tyrimai parodë. Tas pats þmogus gali bûti tikrai geras arba blogas liudininkas. vienais atvejais geros nuotaikos.152 ANTROJI DALIS Teismà visada domino liudininko asmenybë. suvokti. kad kiekvienas iš tø bruoþø gali vienaip ar kitaip veikti parodymø pilnumà ir tikslumà. (eds) Psychology and Law. atgimsta ir gyvas domëjimasis viskuo. kas vyksta aplinkui. „atviras“. kaip ir kiekvienas þmogus. Bendras psichikos procesų aktyvumo lygis Iš savo kasdieninës patirties þinome. kad sàþiningo liudininko psichikos aktyvumas yra vienas iš svarbiausiø dalykø. kartais yra aktyvus. kitais blogos. kad kiekvienas šis aspektas gali veikti parodymus. jeigu tokios bûklës liudininkui teko matyti kaþkokius ávykius. E. Liudininko ávertinimas išreiškiamas charakteristikomis: „geras“. Rodriguez M. bûna sunku prisiversti aktyvesnei veiklai. Eyewitness Memory and Time of Day // Lösel and al. „lengvabûdis“ ir pan. kad mûsø aktyvumo lygis gali bûti labai skirtingas.. Klausydamiesi liudininko parodymø teismo nariai atidþiai þiûri á liudininkà ir bando suprasti. koks jis þmogus. kiek jis sugeba pastebëti ir suvokti. „solidus“. P. Ieškodami atsakymo á pateiktà klausimà jie daugiausiai vadovaujasi kasdienine. 317–320. Tyrimo metodika buvo labai paprasta.

ar ekstravertas. „ekstra“ – á išoræ ir „vertus“ – nukreiptas) tie procesai labiau nukreipti á išoræ. S. „vertus“– nukreiptas) dëmesys (atitinkamai ir kiti su juo susijæ psichikos procesai – suvokimas. psichologai daug dëmesio skyrë veiksniams. ekstravertai vakare1.) labiau nukreiptas á jo vidiná pasaulá. Savotiškai netikëti buvo tyrimo duomenys. Glenview. kad „vieversiai“ pabudæ ryte iš karto yra þvalûs. Kadangi liudininko parodymams toks svarbus bendras psichikos aktyvumas. 2 1 . sunkiau pasiekia áprastà dienos ritmà. Nuo šio bruoþo priklauso ne tiek bendras aktyvumo lygis. Ir „vieversiai“. darantis poveiká liudininko parodymams. P. pasyvûs ir anksti gula miegoti. Uþtat vakare jie ilgiau bûna aktyvûs ir linkæ ilgai neiti miegoti („pelëdos“). 1971.) Psychology and Educational Practice. rodæ. tai ekstravertai geresni liudininkai. Suvokimo ir ásiminimo aktyvumà taip pat veikia tai. kad ir jø („pelëdø“) tikslesnio ir pilnesnio suvokimo. kad ekstravertai þymiai daþniau bûna „pelëdos“. 317. kad kai kurie þmonës („vieversiai“) lengvai pabunda ryte. lëèiau nei intravertai suaktyvëja ryte. Intraverto (nuo lot. jog ir èia justi priklausomybë nuo paros laiko. Buvo patvirtinta. Kogan N. Koganas2. Kadangi liudininkui tenka daugiau liudyti apie išorinius ávykius. greièiau suaktyvëja. Vienas iš veiksniø yra skirtumas tarp „vieversiø“ ir „pelëdø“. Intravertai geresni liudininkai ryte. Digeso ir jo kolegø tyrimas pateikë ádomiø duomenø ir šiuo klausimu. ásiminimas ir pan. Tik „vieversiai“ pasiekia aktyvumo viršûnæ vidutiškai trimis valandomis anksèiau nei „pelëdos“. yra ne visai teisingas. 242–292. kiek jo kryptis. ir tyrinëjo ryšá tarp jø ir liudijimo tikslumo bei išsamumo. et al. Tiek vieni. Lesser (ed. Tai reiškia. tiek kiti tik apie vidurdiená pasiekia aukšèiausià aktyvumo lygá. Tai buvo paaiškinta tuo. Pirmoji ir svarbiausia išvada: dauguma þmoniø ryte yra geresni liudininkai – atsimena daugiau ir tiksliau. Iš kasdieninës patirties puikiai þinome. M. Mat áprastas ásivaizdavimas. o vakare jauèiasi pavargæ. P. Liudininko psichologija 153 kitiems – 8 valandà vakaro. ir „pelëdos“ ryte yra maþiau aktyvûs nei dienos viduryje. nuo kuriø jis priklauso. Educational Implications of Cognitive Styles // G. Tuo tarpu kiti pabunda sunkiai.5. ar individas intravertas. „intra“– á vidø. ásiminimo ir prisiminimo laikas „pastûmëtas“ link vakaro. kad aktyvumo dinamikos tipas yra svarbus veiksnys. Jis apiDiges M. Kognityvinis liudininko stilius Terminas „kognityvinis stilius“ psichologijoje palyginti naujas. Já á psichologijà ávedë þymus amerikieèiø suvokimo tyrëjas N. Kartu jis leido patikslinti šià dinamikà ir jos poveiká. Ekstraverto (nuo lot.

atrodë. kad yra þmoniø. Priklausomybė nuo konteksto Psichologinë priklausomybë nuo konteksto – tai dar vienas liudininko psichologijos bruoþas. Vol. kà paskui pagalvojo. kà tikrai matë su savo vaizduotës paveikslais. o kambarys stovi vietoje. Perception of Body And of the Position of the Visual Field // Psychol. kol galiausiai pradëdavo suktis kartu su tiriamuoju. kurio tyrimas padëjo suprasti labai svarbø „subjektyvaus liudininko“ fenomenà. Tyrinëdamas šiø þmoniø psichologinius skirtumus. kaip ir traukinio judëjimo atveju. pavyzdþiui. pririšamas dirþais ir paliekamas vienas. Nors iš tikrøjø jis painioja tai. Tiriamojo sukimasis buvo viso labo iliuzija. jo sûpuoklës nejudëjo. ásiminimo. prisidedanèius formuojantis „subjektyvaus liudininko“ fenomenui. šis fenomenas buvo þinomas seniai. bet mums atrodo.. Taèiau tiriamajam. Perception of the Upright when the Direction of the Force Acting on the Body is Changed // J. Vitkin G. Vol. kartais to nepastebime. su tuo. kai pradeda vaþiuoti mûsø traukinys. kuriems ši iliuzija atsiranda labai lengvai. Psichologiniai tyrimai padëjo patikslinti asmenybës ypatumus. Germanas Vitkinas1 tyrë kiekvienam iš kasdieninës patirties þinomà fenomenà. kà tikrai matë.154 ANTROJI DALIS bûdina individui bûdingus informacijos apdorojimo bûdus: tam tikros informacijos suvokimo. kad juda jis pats. o kambarys. kad jie skiriasi daugeliu kitø atþvilgiø. Tiriamasis buvo sodinamas á kambaryje esanèias sûpuokles. 40. kad jo parodymai teisingi. Taèiau minëtojo eksperimento metu pirmà kartà buvo pastebëta. kad jo këdë pradëjo suptis. kuris painioja tai. Asch S. kad uþ vagono lango pajudëjo stotis. Ši iliuzija pastebima. 63. P. . iš pradþiø nestipriai. 603–614. jis nuoširdþiai ir visiškai ásitikinæs teigia. 38. P. o kitiems ji visai neatsiranda: jie iš karto pastebi. kuris galëjo suptis kaip sûpuoklës ir netgi apsiversti bei suktis aplink savo ašá. Exp. Studies in Space Orientation. kai jam tenka bûti liudininku. 1–46. Monogr. o tiriamasis visà laikà buvo vietoje. Psychol. 93–106. 1949. Jis ir yra „subjektyvus liudininkas“. Iš pradþiø siûbavo. Po kiek laiko jis pamatydavo ir pajusdavo. Exp. jos apmàstymo bei pertvarkymo. Vitkin G. Tiriamieji bûdavo specialiai árengtame kambaryje. P. 1950. o po to sukosi kambarys. kad juda ne jie. 1948. Perception of the Upright In the Absence of Visual Field // J. Kai kurie individualûs kognityvinio stiliaus ypatumai nulemia ir individo elgesá. Mums atrodo. E. Tai liudininkas. Psychol. o paskui vis stipriau. kad pajudëjo mus supantys daiktai. mokslininkas nustatë. Vol. Teismui paklausus: „Ar jûs tikrai matëte? Ar esate ásitikinæs savo parodymais?”. Vienas iš ryškiausiø skirtumø 1 Vitkin G. Kaip jau minëjome. kai pradëjæ judëti.

K. 1954. Cognitive Styles: Essence. Labai naudinga patiems atsakyti á klausimus ir susumavus. Jie „fatalistai“. Skyrybos daþniausiai ávyksta todël. New York. aplinkiniø pripaþinimas. „Nepriklausomi nuo konteksto“ labiau orientuojasi á save. Šie þmonës buvo pavadinti „priklausomais nuo konteksto“ (turima omenyje. namo nematë. N 1 Oltman P. ko jie nori. tai yra susiorientuoti. kurie mokëjo išskirti. Kilimas karjeros laiptais labiau priklauso nuo palankiai susiklosèiusiø aplinkybiø nei nuo þmogaus gabumø bei pastangø. kiek jûs šiuo atþvilgiu panašus arba skiriatës nuo jø.. Liudininko psichologija 155 buvo sugebëjimas iš konteksto išskirti figûrà. Priklausomybë nuo konteksto „N“ raide paþymëti teiginiai. Vitkin G. Su visais kitais teiginiais sutinka nuo konteksto priklausomi þmonës. su kuriais sutinka nuo konteksto nepriklausomi þmonës. ar jiems pavyks pasiekti tai. uþmaskuotas daugeliu chaotiškai nubraiþytø linijø. Jie labiau linkæ manyti. R.). ásitikinæ. jis neleidþia jiems išskirti piešinio iš fono)1. kad kontekstas uþ juos stipresnis. sveikata. Personality through perception.. 3 Goodenough D. kad þmonës nenori vienas prie kito taikytis. New York. Atliekant tolimesnius tyrimus buvo aptikta daug svarbiø šiø dviejø þmoniø grupiø asmenybës skirtumø. Tiriamieji. „Priklausomybë nuo konteksto“. Manual for the Embedded Figures Test. Vitkin G. 2 Vitkin G. A. Þr. kad bûtent nuo jø paèiø pastangø priklauso. kiek kartø teigiamai atsakyta á klausimus.3 (Jeigu norite geriau suvokti skirtumà tarp šiø dviejø tipø. Ásivaizduokite piešinukà. buvo pavadinti „nepriklausomais nuo konteksto“2. Palo Alto. nustatyti savo paèiø „nepriklausomybës nuo konteksto“ ávertinimà. 2. Jame nupieštas namas. 1982. Tuo tarpu „nuo konteksto priklausomi“ þmonës mano priešingai. . Jie neišskirdavo namo kontûrø (figûros) iš „fono“ (tuos kontûrus maskuojanèiø chaotiškø linijø). New York. nepaisant visø uþbraukymø. ar bus gera šeima. Karp S.. 1954. bet jø regëjimas nesugebëjo išskirti namo kontûrø. Vitkin G. kad visa tai priklauso nuo sëkmës. Tie. Šie þmonës matë chaotiškus brûkšnius. sugebëdavo.5. matyti namo kontûrus. siûlome panagrinëti testo klausimus. Personality through Perception. atsitiktinumo. Palyginæ savo balà su kitø þmoniø galësite „standartizuoti“ šá ávertinimà. at al. 1971. Raskin E. at al. 1. nepasidavæ judëjimo iliuzijai... kurie jai pasiduodavo. paþymëtus N raide. Kiti gi. likimo ir pan.

N 12. Liga – atsitiktinis dalykas. kad turiu maþai átakos tam. Mano norø išsipildymas daþnai priklauso nuo sëkmës. nei kada pasikliaujama jø savarankiškumu. 4. kad mano gyvenime atsitiktinumas ar likimas didelës reikšmës neturi. N . Daugumos þmoniø gyvenimas priklauso nuo susiklosèiusiø aplinkybiø. 19. tai nieko nepadarysi. Mano paþymiai mokykloje labiausiai priklausë nuo mano pastangø ir pasirengimo. N 5. tai kad ir kiek jie sistengtøsi susitvarkyti šeimyniná gyvenimà. Tai. kad patys nerodo dëmesio ir draugiškumo aplinkiniams.156 ANTROJI DALIS 3. mokytojo nuotaika) nei mano pastangos. N 13. Manau. jeigu jau lemta susirgti. su kuriuo konfliktuoju. 11. Vadovavimas efektyvesnis tada. kad teisingas gyvenimo bûdas sveikatai gali padëti labiau nei gydytojai ir vaistai. kai pavaldiniai visiškai kontroliuojami. 9. N 23. kà daugelis supranta kaip sëkmæ. jog mano gyvenimo bûdas jokiu bûdu nëra mano ligø prieþastis. 21. Manau. Mano paþymius mokykloje daþniau nulemdavo atsitiktinumai (pavyzdþiui. kai pavaldinys gali spræsti savarankiškai. jiems nieko neišeis. Kai kuriu planus. Jeigu þmonës netinka vienas kitam. 10. Šeimyniniuose konfliktuose aš daþniausiai jauèiuosi kaltesnis nei tas. Vaikai uþauga tokie. Uþ blogà vadovavimà organizacijoje atsakingi patys ten dirbantys þmonës. 8. paprastai tikiuosi. kokius juos išauklëja tëvai. 15. Beprasmiška stengtis uþkariauti kitø þmoniø simpatijà. kas vyksta su manimi. 22. kad galësiu juos ávykdyti. nes daug kas priklauso nuo to. kaip susiklostys aplinkybës. 7. Aš manau. Paprastai þmonëms pasiekti aukštumø savo veikloje trukdo bûtent nepalankiai susiklosèiusios aplinkybës. 6. 24. N 18. N 16. 25. Aplinkiniai paprastai ávertina mano gerus darbus. N 14. 17. Man labiau priimtinas toks vadovavimas. Þmonës tampa vieniši todël. Aš daþnai jauèiu. Išorinës aplinkybës – tëvai ir materialinë padëtis – šeimos laimæ nulemia ne maþiau nei sutuoktiniø tarpusavio santykiai. N 20. iš tiesø yra ilgø tikslingø pastangø rezultatas. Aš stengiuosi nieko toli á ateitá neplanuoti.

Daugelis nesëkmiø mano gyvenime ávyko dël nesugebëjimo. Bûna sunku suprasti vadovø elgesio prieþastis. o kitiems – ne. kol viskas susitvarkys savaime. 36. Dël nesëkmiø ir nemalonumø mano gyvenime daþniausiai buvo kalti kiti þmonës. kad niekaip negaliu pakeisti šeimoje susiklosèiusiø santykiø. Man visada sunku suprasti. Þmogus. daþniausiai lieka nepripaþinti. o ne tikëtis kitø þmoniø pagalbos ar palankaus likimo. kà ávykio metu jie iš tikrøjø matë. nepaisant visø pastangø. galëèiau palenkti savo pusën beveik kiekvienà þmogø. Auganèià kartà veikia tiek daug ávairiø aplinkybiø. Aš daþnai jauèiu. ir maþai kas priklausë nuo sëkmës. priklauso mano šeimos laimë. kas man atsitinka. nesugebëjæs pasiekti aukštø rezultatø savo darbe. kad bûtent nuo manæs. N 43. 31. N 32. nors tardymo eksperimentai átikinamai parodë. N 33. kuriø negalima išspræsti net ir labiausiai norint. N Remiantis liudininko psichologija buvo nustatyti labai svarbûs šiø dviejø grupiø atstovø skirtumai. Gabûs þmonës. nuo to. Moteris. kad esant tokiam apšvietimui. N 40. Aš jauèiu. Aš pats sukuriu tai. neþinojimo arba tingëjimo. kad nuo konteksto priklausomi þmonës blogiau sugeba atskirti. N 30. kà ásivaizdavo. N 28. Šeimos gyvenime bûna tokiø situacijø.5. Sëkmë – tai átempto darbo rezultatas. bet þmogaus nuopelnai. Vaikà visada galima apsaugoti nuo peršalimo. N 37. kodël vieniems þmonëms aš patinku. nesugebëjæ ágyvendinti savo galimybiø. Daþniausiai sugebu iš savo šeimos nariø gauti tai. 42. pagalvojo ir pan. kad uþpuolëjas buvo su ruda odine striuke. ko siekiu. kad tëvø auklëjimo pastangos yra beprasmës. greièiausiai nepakankamai stengësi. N 35. 41. Jeigu labai norëèiau. Daugelis mano pasiekimø tapo ámanomi tik kitø þmoniø dëka. o ne aš. 39. Aš linkæs spræsti ir veikti savarankiškai. 44. uþpulta vakare gráþtanti iš darbo. koks . visiškai ásitikinusi teigia. Paaiškëjo. o ne nuo ko nors kito. turëtø kaltinti tik save. ji maþai priklauso nuo atsitiktinumø. N 38. Liudininko psichologija 157 26. Gaila. 34. 27. Esant sudëtingoms situacijoms aš linkæs palaukti. 29.

tatuiruotë suvokiama kaip priklausymo nusikaltëliø arba kitokioms asocialioms grupëms poþymis. jai taip pat sunkiau atskirti. pasidarë jo dalimi. Vëlesnës mintys. Šis ávaizdis („socialinis stereotipas“) gana pastovus ir sëkmingai atlaiko bandymus já pakeisti. nuo to. spontaniškai já ásivaizduojame. Palyginti su þmonëmis. tik patvirtina taisyklæ. jausmai. kokie jo santykiai su aplinkiniais. Svarstant konkretaus liudininko parodymus išsiaiškinti jo kognityviná stiliø gali bûti itin naudinga. . Šios stereotipinës „þinios“ nevienareikšmës. Pastebëjæ nepaþástamà þmogø turint vienà iš „tipiško nusikaltëlio“ bruoþø. iš ko striukë pagaminta. gyvenimo bûdas ir pan. taip jai sunku atskirti tikrai matytà vaizdà nuo vëliau matyto bei nuo tolimesniø išvadø. jo siekiai. susiliejo su juo. jiems galime priskirti ir nepaþástamàjá. kad jis visai nepanašus á „tikrà“. Kaip tik toks nesugebëjimas atskirti tikro vaizdo nuo tikrovës bûdingas þmonëms. taèiau atkurdama tà vaizdà atmintis já „patikrina“ ir spontaniškai „pataiso“ „nenuoseklumà“. kaip jis atrodo. Tarkime. Bet ji þino. ieškome ir kitø. kurie labai svarbûs vertinant liudininko parodymus. kuriø kognityvinis stilius labai priklauso nuo konteksto. kà norëjo pamatyti. o ásivaizdavo teismà dominanèias ávykio detales. vertinimø. Net në karto nesusidûræs su tokiu nusikaltëliu þmogus gali gana detaliai apibûdinti. „Nenuoseklumas“. nei nustatyti. kad jis – išimtis. jos vaizduotë tuoj pat tai pavaizdavo. Pavyzdþiui. „tipiškà“ – darome išvadà. išvados ir pan. Nesąmoningas prisiminimų „koregavimas“ Vykstant nesàmoningam prisiminimø koregavimui þmogus ásimena vienà vaizdà. kà išties matë. „klaidas“. o atmintis nesugebëjo šio vaizduotës paveikslo atskirti nuo tikrovës. kad jis „netipiškas“.158 ANTROJI DALIS buvo uþpuolimo metu. kaip kalba. kaip þinoma. Kaip jos regëjimui sunku išskirti namelio kontûrus iš já maskuojanèiø linijø. kai yra pagrindas manyti. O priskyræ. Tai sukelia tam tikrus efektus. Susitikæ su tikru nusikaltëliu ir pamatæ. jog liudininkas ne matë. kuri. lyg linijos ant piešinio „uþmaskavo“ pradiná piešiná. kad nusikaltëlis apskritai turi bûti su ruda odine striuke. pastebëjæ tatuiruotæ. Socialinių stereotipų veikimas Kai girdime arba galvojame apie „tikrà nusikaltëlá“. kurie yra „nepriklausomi nuo konteksto“. ji negalëjo nei matyti spalvos. ir „klaidos“ – yra tai. kas nukrypsta nuo socialinio stereotipo. bûsime linkæ áþvelgti jame ir visus kitus nusikaltëlio bruoþus.

Eksperimentatoriai tai aiškino stereotipo veikimu. P. 53–64.5. kad peilá–skustuvà rankoje laikë juodaodis. kai juos gali paveikti ávairûs stereotipai. The Psychology of Rumor. Taigi teisëjas ir tardytojas turi bûti labai atsargûs vertinami liudininkø parodymus tais atvejais. bet jis lyg ir nekaltas. Effects of Racial Stereotypes on Eyewitness Performance: Implications of the Real and Rumored: Allport and Postman Studies // Applied Cognitive Psychology. Vienas iš kalbanèiøjø pasakojo kitam paveikslo turiná. Allportas ir I. kurioje baltaodis þmogus kalbëdamas su juodaodþiu laikë peilá.. McCCloskey M. Jis pasakojo. Panašûs buvo ir kitø dviejø JAV mokslininkø – Boono ir Davieso eksperimentø rezultatai2 (1987). P. W. New York. C. kad paveiksle vaizduojami septyni þmonës. bet ir tai. Šis efektas buvo pavadintas „ginklo perkëlimo“ (weapon transfer) efektu. 430–440. Postman. individui to nesuvokiant. juodaodis þmogus su striuke ir kaklaraišèiu ir baltaodis. M. Jie parodë. Treadway M. kuris pakabintas vienoje iš metro stoèiø. Pusei tiriamøjø buvo rodoma skaidrë. Taèiau teisiniu poþiûriu svarbu tai. I. Jis susilaukë tolimesniø tyrimø3. Jie rodë savo tiriamiesiems skaidres. 3 Þr. Vol. Liudininko psichologijos poþiûriu. Mat vidutinis amerikietis nusikaltëlá linkæs ásivaizduoti juodaodá. Rumors Greatly Exaggerated: Allport and Postman’s Eksperimental Study // Canadian Journal of Behavioral Science. kad jis gali pasireikšti. kad jo buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo papildomø sàlygø. kad jis ávyksta spontaniškai. Rezultatas buvo labai ádomus: beveik pusë tiriamøjø papasakojo. kad pirmojoje grupëje (antrasis pašnekovas buvo juodaodis) þymiai daþniau buvo klystama šio juodaodþio nenaudai – buvo teigiama. kad peilis buvo bûtent jo rankose. Vol. 1989. 3. 1947.. Tai moteris su kûdikiu. èia svarbus ne tik pats efektas. stovintis greta jo ir dešinëje rankoje laikantis peilá– skustuvà. Paaiškëjo. Postmanas1. Kitai pusei buvo rodoma skaidrë. 19. Liudininko psichologija 159 Vieni pirmøjø toká efektà 1947 metais pastebëjo amerikieèiø psichologai G. Praëjus tam tikram laikui eksperimentatoriai paprašë tiriamuosius prisiminti nuotraukos turiná. Kiek vëliau eksperimentatoriai tiriamøjø prašë atkartoti išgirstàjá pokalbá. Jie atliko eksperimentà. Jokie psichikos mechanizmai neáspëja individo. Davies G. kad jo atsiminimas bus „pakoreguotas“. Allport G. 2 1 . Boon J. kurio metu tiriamajam sudarë sàlygas išgirsti pokalbá apie piešiná.. kad šis efektas pasireiškia ne visada. vaþiuojantys metro vagonu. kurioje antrasis þmogus taip pat buvo baltaodis. nes jo atminties turinys pakito jam neþinant. Tai sukelia teisiniu poþiûriu paradoksalià situacijà. Liudininkas sakys netiesà (daugelio šaliø baudþiamieji ástatymai uþ tai numato gana grieþtà atsakomybæ).

Loftusas atlikdamas savo eksperimentà rodë trumpà filmà apie autoavarijà1. kai menanèiøjø atsakymà klausimø poveikis yra paslëptas. nematæs jokio mušimo. kai viena mašina „trenkësi“ á antràjà. Vidutinis automobilio greièio ávertinimas. kai viena mašina „palietë“ antràjà. liudininkas. jeigu poveiká daro ne pats klausimas (jo turinys visiškai neutralus). Tuo tarpu kitø jis klausë. C.. P. Draudþiama uþduoti menanèius klausimus (þr. tiek liudytojui siûloma paèiam papasakoti viskà. o Loftus E. Poveikis gali bûti labai stiprus. Palmer J. Jeigu liudininkà prašome papasakoti. taèiau teismui itin sunku já pastebëti. kad mušama nebuvo. prieš tai nepaklausæ. Jo metu buvo manipuliuojama jau ne savarankišku þodþiu (veiksmaþodþiu). kad jis já tikrai mušë. Pavartojus þodá „palietë“ greitis buvo 57. buvo 75. 585–589. arba ramiai sutikti su juo ir pateikti keletà jam reikalingø „mušimo“detaliø. F. Vienas ryškiausiø tokio poveikio pavyzdþiø yra vadinamieji „atsakymà menantys klausimai“. kà jis þino. Ne maþiau svarbûs yra atvejai. Vienø tiriamøjø eksperimentatorius klausë. Visus juos eksperimentatorius prašë pasakyti. susiduria su nelengvu pasirinkimu – imti ginèytis su tardytoju ir árodinëti. maþdaug kokiu greièiu vaþiavo mašina. Ástatymø leidëjai suvokia tokiø atsakymà menanèiø klausimø pavojingumà. Visi jo tiriamieji matë tà patá filmà. uþmaskuotas.160 ANTROJI DALIS Atsakymą menantys klausimai ir liudininkų parodymai Visais aptartais atvejais individo stereotipai patys spontaniškai pakoreguodavo atminties turiná. 13. Išgirdæs toká klausimà. Reconstruction of Automobile Destruction: Example of the Interaction between Language and Memory // Journal of Verbal Learning and Verbal Behavior. kaip kaltinamasis mušë nukentëjusájá. Tokia situacija susidaro. 168 ir 178 Lietuvos baudþiamojo proceso kodekso straipsniai liudininko apklausà „sureguliuoja taip“. 1 . koks buvo greitis. o tik atskiri jo þodþiai ar net gramatinës þodþiø formos. Tuo tikslu apklausos pradþioje tiek átariamajam. kad þmogus buvo mušamas. kad tokiø klausimø bûtø išvengta. 1974.6 km/val. Vol. Skyrësi tik vienas uþduodamo klausimo þodis. kai buvo pavartotas þodis „trenkë“. kai „atminties korekcijà“ atlieka kitas þmogus. Mes lyg ir priverèiame liudininkà patikëti. „Teisinis liudininko apklausos tvarkos sureguliavimas“). Þinomas teisës psichologas F.6 km/val. numanome. koks buvo greitis. Skirtingi þodþiai sukëlë áspûdingà atsakymø skirtumà. ar jis apskritai mušë. Ne maþiau ádomus buvo kitas to paties mokslininko eksperimentas. Šiomis aplinkybëmis ypaè svarbûs atvejai.

. Dël to liudininkø parodymai ávykiø vietoje daug efektyvesni. pirmosios grupës buvo klausiama: „Ar matëte „an apple“. lyties þmones nepalyginti tikslesni ir smulkesni nei apie kitos2. Atliekant tyrimus nustatyta. primityviau.5. K. Bûna sunku prisiminti tam tikrà þodá. Šis pavyzdys iliustruoja psichologams seniai þinomà dësná. Pavyzdþiui. 3 Powers P. Brigham J. Eyewitness Testimony: the Influence of the Wording of a Question // Bulletin of the Psychonomic Science. kad parodymai apie tos paèios rasës. 1989. kas priklauso „moterø pasauliui“: drabuþius.. Socialinis suvokimas kur kas labiau išsivystæs. P. Klausdamas. 2 Þr. Šiuo atveju jis sugeba pamatyti daug individualiø bruoþø. Èia mes daug sunkiau pastebime individualius skirtumus. tai yra bet koká obuolá?“.. jeigu vyras naudoja kosmetikà). P. kosmetikà ir pan. Išorinis ir vidinis įvykių kontekstas Kaþkà atpaþinti lengviau negu atsiminti. nebuvo rodoma jokio obuolio. eksperimentatorius vienais atvejais naudojo þymimàjá artikelá „the“. Vol. 1979. Jø nuomone. Esmë ta. paklaustø apie „the apple“.. Vol. Eyewitness Account of Females and Males // Journal of Applied Psychology. kai individas stebi savo socialinës grupës narius. 86–88. taèiau kai mums já primena. iš karto atpaþástame. 339–347. Vol. kad jie labai skirtingi. and Loftus E. Kiekviena aplinkos detalë 1 Loftus E. kad obuolio iš viso nebuvo”1. kurá matë tiriamieji. Tai pastebëjo daugelis liudininkø. F. Powerso tyrimø duomenys (1979)3. P. kaip buvo suformuluotas klausimas. bet apskritai apie viskà. and Zanni G. apþvalginá straipsná leidinyje: Bothwell R. I. ar filme buvo rodomas tam tikras daiktas. . A. 19–25. 1975. kitais atvejais buvo panaudotas neþymimasis artikelis „a“. Malpass R. Liudininkø parodymai iš esmës skyrësi. F. Tuo tarpu kitiems buvo pateikiamas klausimas: „Ar matëte „the apple“ (tam tikrà obuolá)?“. Kinams gi atrodo. Tam tikras šio reiškinio prieþastis padeda suprasti amerikieèio psichologo P. turi daugiau niuansø. Taèiau kitu atveju (artikelis „an“) þymiai maþiau þmoniø pasakë. Jos lengviau pastebi ir ásimena tokias „moteriškas“ gyvenimo detales net jeigu liudija apie vyrus (pvz. kad filme. kad moterys duoda daug tikslesnius ir pilnesnius parodymus ne tik apie kitas moteris. Ši aplinkybë pasirodë labai svarbi vertinant liudininkø parodymus. Andriks J. kad visi kinai panašûs vienas á kità. Liudininko psichologija 161 pagalbiniu (artikeliu). kaip tik europieèiai labai panašûs vieni á kitus. C. Socialinio suvokimo ypatumai ir liudininko parodymai Europieèiams atrodo. Jis nustatë. 64. amþiaus. 15. Kitø grupiø nariai mus suvokia grubiau. Cross–racial Identification // Personality and Social Psychology Bulletin. Tai priklausë nuo to. 5.

G. kurioje viskas ávyko. New York. Senyvo amþiaus þmonës daþnai yra maþiau apginti. 2 Þr. Dël to jie vis daþniau átraukiami á kriminaliná. 75–83. lengviau paþeidþiami. Confessions and Testimony. maþiau pasiduoda emocijoms. Tyrimai ir kasdieninë praktika rodo. 1990. kad jie solidesni. H. . Adult Eyerwitness Testimony. kurie stebëdami ávykius buvo apsvaigæ nuo narkotikø arba alkoholio. Lissmano tyrimø rezultatus sunku pavadinti kitaip kaip paradoksaliais. Šio amþiaus þmonës daþniau liudija tardymui ar teismui kaip liudytojai arba nukentëjusieji. Paaiškëjo. taip pat ir teisinë. 3 Þr. kokios buvo psichikos bûklës1. Vyresnio amžiaus liudininkas Vyresnio amþiaus þmonës sudaro vis didesnæ gyventojø dalá. Chichester. galinèioms sutrikdyti suvokimà. Ross D. procesus. apþvalgà: Gudjansson G. kad pagyvenæ þmonës yra atsakingesni. bet ir vidinë. P. objektyvioji aplinka. kuri buvo ávykiø. Kriminalistai seniai ir pagrástai kalba apie parodymø davimà ir ypaè patikrinimà ávykiø vietoje. apie kuriuos duodami parodymai. Overtono. A. Jie tyrë liudininkus. kad jiems lengviau prisiminti matytus ávykius pavartojus to paties narkotiko. kà jautë. labiau pasitiki teismu3. Haaga. kad teismas linkæs labiau tikëti pagyvenusio þmogaus nei jaunuolio parodymais. ir apsvaigimo stadijai esant panašiai á tà. Atlikus tyrimus paaiškëjo. kaip buvo nusiteikæs. Manoma. 28. metu2. Vol. The Psychology of Interrogations. 1992. kai reikia viskà prisiminti ir paliudyti. kà jis èia matë. and Toglia M. Mood–state–dependent Retention Using Identical or Nonidentical mood Induction at Learning and Recall // British Journal of Clinical Psychology. subjektyvioji. Liudininkui ávykius prisiminti padeda ne tik vieta. Visos ávyká primenanèios aplinkos detalës sudaro ávykiø kontekstà. Current Trends and Development. civiliná ir kt. Ne maþiau (o kartais ir labiau) svarbi yra vidinë liudininko bûsena: tai. kà jis tuo momentu galvojo. panašesnë á buvusià ávykio metu. J. Bûtinybë panaudoti šá kontekstà ir taip padëti liudininkui prisiminti ávykio detales niekam nekelia abejoniø.162 ANTROJI DALIS primena liudininkui viskà. E. S. todël jiems daþniau reikalinga gynyba. 1989. tuo sëkmingiau bus prisimenama. Tarp jø nedaug nusikaltëliø. kad svarbi ne tik išorinë. Paaiškëjo. 1 Haaga D. D. Gudjansono. Psichologiniai tyrimai gerokai praplëtë ávykiø konteksto sàvokà. kad kuo apklausiamøjø bûklë tuo metu.

Mat atmintis ima prastëti labai anksti. P. laboratorinius tyrimus nustatyta. Pavyzdþiui. Lindsay Expectations of Eyerwitness Performance. ypaè jeigu veidas matytas tik iš vienos pozicijos. Developmental Canges in the Representation of Faces // Journal or Expreimental Child Psychology. kaip atrodo kasdien jø vartojami pinigai. 1994. Kiti nurodo.. Vol. 14. 1982. Atliekant þmoniø. 1991. and Leslie J. jeigu senyvo amþiaus þmogui pavyko pamatyti veidà iš ávairiø padëèiø. Memory and Aging: Four Hypothesis in Search of Data // Annual Review of Psychology. kad tas skirtumas yra ypaè didelis. 372. New York. 5 Chance J. kad 70 ir daugiau metø – tai rimtas áspëjimas tardymui ir teismui. P. jeigu þmogus. yra jaunas3. 4 Diamond R. Áprasta manyti. 42. Nuo tada atmintis ima prastëti. 1986. and Carey S. kad jø atmintis veikia blogiau. 112. kurá reikia atpaþinti. Vol. 23. verèiantis vertinant parodymus rimtai atsiþvelgti á liudininko amþiø. Þymûs atminties tyrëjai R. Turner A. 1977. Šis efektas ne toks ryškus. Diamondas ir S. Amþius ir su juo susijæs didesnis pasitikëjimas senesniø þmoniø parodymais taip pat áëjo á šá veiksniø skaièiø. Pavyzdþiui. Vol. Vol. P. Teisiniu poþiûriu svarbu. taèiau nebuvo progos pamatyti já iš dešinës arba iš priešakio. P. C. kaip profesionalas. Aging and Memory for Faces versus single View of Faces // Memory and Cognitions.. Aging and Memory for Faces versus single View of Faces // Memory and Cognitions. Tai susijæ ne tik su specialiomis laboratorinëmis uþduotimis. kai jam apie 10 metø. kad tardymas ir teismas turi rimtai á já atsiþvelgti? Á šá klausimà nelengva atsakyti. vyresnio amþiaus þmogus matë tà veidà tik iš kairës. Atpaþástama dar blogiau. jeigu stebimas ávykis turi nusikaltimo bruoþø. 371–381. 1–22. Manoma. kad „atminties veikimo viršûnë“ pasiekiama 16 metø amþiuje5. 371–381. kad jie blogiau ásimena þmoniø veidus. 14. Klausiant. senyvo amþiaus þmogus prisimena maþiau pastatø. Light I. P. nei kai jiems buvo 20. 3 Bartlett J. daug pastabesnis nei paprastas pilietis. bet ir su kasdieninëmis aplinkybëmis. Bartlett J. kad þmogaus atmintis geriausia. Vol. 1986. Nuo kurio amþiaus šis atminties senëjimo procesas yra toks ryškus. and Leslie J. kurie stovi pagrindinëje jo miesto gatvëje. Itin skiriasi jø sugebëjimas atsiminti vienà kartà matytà veidà. Liudininko psichologija 163 Amerikieèiø tyrëjas Lindsay tyrë 25 veiksniø poveiká teismo sprendimui. Carey 19774 netgi teigia. Taèiau psichologiniai tyrimai verèia manyti. Goldstein A. kad policininkas. Taèiau bendrai sutarta. C. 333–376. Pagal reikšmæ jis uþëmë 18 vietà tarp visø kitø1. Development of Differential Recognition of own and other Faces // Journal of Psychology. P.5. kuriems 60 ir daugiau metø. kad senyvas amþius yra teisingø parodymø davimà sunkinanti aplinkybë. Policijos pareigūnas kaip liudininkas Poþiûris á policijos pareigûnø parodymus gana panašus á poþiûrá á senyvo amþiaus þmoniø parodymus. jie gali prisiminti maþiau jø išvaizdos detaliø2. 29–37. 2 1 .

164

ANTROJI DALIS

Teismai taip pat linkæ labiau tikëti policijos pareigûno parodymais. Manoma, savaime aišku, kad policininko, kaip oficialaus ir atsakingo asmens, parodymai yra patikimesni, kad policijos pareigûnas greièiau susiorientuoja nusikaltimo situacijoje ir geriau supranta, á kà reikia atkreipti dëmesá, kas reikšminga. Taip pat manoma, kad policijos pareigûnui suteikiamos kriminalistikos þinios išmoko já pastebëti detales. Nemaþà vaidmená šiai nuomonei susiformuoti vaidina ir detektyvinë literatûra. Jos pagrindinis veikëjas – nepaprastai pastabus ir aštraus proto „komisaras Kolombo“, sugebantis pastebëti ir atsiminti tai, á kà nekreipia dëmesio eilinis þmogus. Kiek visa tai pasitvirtina tikrovëje? Psichologiniai tyrimai šio ásitikinimo nepatvirtina. Vienas iš þinomiausiø yra P. Aisnwortho tyrimas1. Jis išskyrë tris tiriamøjø grupes. Pirmàjà sudarë prityræ policijos pareigûnai. Jø darbo policijoje vidurkis buvo 9 metai. Kitoje buvo neprityræ pareigûnai. Jø darbo policijoje vidurkis buvo maþiau kaip metai. Pagaliau, treèiàjà grupæ sudarë civiliai asmenys. Visiems buvo rodomas filmas. Filme jie matë tris ávykius. Pirmasis buvo lengvosios mašinos vagystë. Antrajame epizode buvo rodomas átartinas asmuo, kuris uþëjo á bankà ir ten gana keistai elgësi. Treèias epizodas buvo keliø eismo ávykis. Po filmo tiriamøjø buvo klausiama apie ávairiausias šiø ávykiø detales. Tyrimo metu nenustatyti jokie esminiai trijø grupiø skirtumai. Prityræ policininkai neturëjo jokio pranašumo prieš neprityrusius ir „civilius“. Taèiau kyla mintis, kad galbût policijos pareigûnai visgi sugeba geriau pastebëti „átartinus“ faktus ir asmenis ir maþiau kreipia dëmesá á áprastus, neutralius. Juk neretai apie policijos pareigûnus sakoma, kad jø tarnyba „deformuoja“ jø suvokimà, jie tampa átarûs, nusikaltimus áþvelgia netgi ten, kur jø nëra. Tai galbût jie itin gerai pastebi bûtent šias átartinas detales. Šià prielaidà tikrino J. Verinis ir V. Walkeris (1970)2. Savo tiriamiesiems jie rodë dešimt nespalvotø nuotraukø. Jose buvo pavaizduotos gana neutralios scenos. Taèiau tam tikros šiø scenø detalës buvo „átartinos“. Pavyzdþiui, vienoje buvo pavaizduota miškelyje stovinti mašina. Nuotraukoje buvo matoma, kad jos numerio plokštelë yra šiek tiek álenkta. Kitoje matësi þmogus, vaikštantis aplink pastatà. Buvo galima pastebëti, kad jo krepšyje tarp kitø daiktø yra ir benzino bakelis. Nuotraukos buvo rodomos dviem tiriamøjø grupëms. Vienà sudarë policininkai, kità – mokytojai. Po to ir vieni, ir kiti turëjo atsakyti á klausimus, kuriø tikslas buvo patikrinti, kiek pastebëta „átartinø“ detaliø. Vël nebuvo aptikta jokiø

Aisnworth P. Psychology and Policing in a Changing World. Chichester, 1981. Verinis J. and Walker V. Policemen and the Recall of Criminal details // Journal of Social Psychology. 1970. Vol. 81. P. 217–221.
2

1

5. Liudininko psichologija

165

skirtumø tarp policininkø ir neprofesionalø – mokytojø. O gal profesionalumas iš viso neturëjo jokios átakos atminties veiklai? Gal atmintis – „Dievo dovana“, nepriklausanti nuo to, ar individas policininkas ar ne? Amerikieèiø tyrinëtojas R. Logie (1992)1 ir jo kolegos bandë patikrinti ir šià prielaidà. Jie suformavo tris tiriamøjø grupes. Pirmojoje buvo dešimt nusikaltëliø, nubaustø uþ butø vagystes. Antrojoje grupëje buvo policijos pareigûnai, kuriø darbas buvo tokiø ir panašiø nusikaltimø išaiškinimas. Treèiàjà grupæ sudarë paprasti pilieèiai. Visiems buvo pateiktos ávairiø namø ir butø nuotraukos. Po to buvo uþduodami klausimai apie šiø butø detales. Tyrimo rezultatai buvo tikrai ádomûs. Nusikaltëliai toli pralenkë kitas dvi grupes pagal ásimintø detaliø kieká ir tikslumà. Taigi jie tikrai turi „profesionalià“ atmintá. Tiek policininkai, tiek eiliniai pilieèiai nuo jø atsiliko, nors šio tyrimo metu policijos pareigûnø rezultatai visgi buvo geresni nei civiliø asmenø. Pagrindinë visø šiø tyrimø išvada – „Faktai nepatvirtina teiginio, kad policijos pareigûnai yra labiau pasirengæ stebëti nusikaltimus ir átartinus asmenis“2.

Liudininkas vaikas
Teismas linkæs nepasitikëti vaikø ir netgi paaugliø liudijimais. Manoma, kad vaikai negali liudyti dël to, kad dar nesupranta ávykiø, apie kuriuos liudija, prasmës. Be to, daþnai manoma, kad vaikas lengvai pasiduoda átaigai, kad jis nesugeba atskirti to, kà iš tikrøjø matë, nuo savo vaizduotës paveikslø. Dël visø šiø prieþasèiø vaikø parodymams bei jø gavimo procedûrai teismai kelia daug papildomø reikalavimø. Pavyzdþiui, mûsø baudþiamojo proceso ástatyme numatyta atskira nepilnameèiø parodymø davimo procedûra. Pastaraisiais dešimtmeèiais sustiprëjo judëjimas uþ vaikø teises. Išaiškinama daugiau prievartos vaikø atþvilgiu atvejø. Dauguma tokiø atvejø ávyksta šeimoje – tai tëvø ir kitø šeimos nariø prievarta (seksualinë ir kitokia). Tokiose bylose pagrindinai yra paties vaiko parodymai. Šiomis aplinkybëmis teismø nepasitikëjimas vaikø parodymais tampa aplinkybe, daranèia juos dar labiau beginklius prieš smurtà. Kaltinimai prieš smurtininkus
1 Logie R., Wright R. and Decker S. Recognition Memory Performance and Residential Burglary // Applied Cognitive Psychology. 1992. Vol. 6. P. 109–123. 2 Thomassin I. and Michael A. Performance of Eyewitnesses when Giving Evidence and Making Eyewitness Identification // Canadian Police College Journal. 1990. Vol. 14. P. 233– 246.

166

ANTROJI DALIS

pasirodo neefektyvûs visais tais atvejais, kai vaikas yra vienintelis liudininkas, ir nëra kitø smurto árodymø. Visa tai psichologus skatina atidþiau tirti, kiek patikimi yra ávairaus amþiaus vaikø parodymai, kiek jais galima remtis kaip árodymais. Tyrimai parodë, kad visiškai neteisinga mechaniškai atmesti nepilnameèiø parodymus ar jais abejoti vien dël to, kad jie yra nepilnameèiai. Ávairaus amþiaus vaikø atminties tyrimai parodë, kad visos tos abejonës, dël kuriø teismai atmesdavo nepilnameèiø parodymus ar keldavo jiems papildomø reikalavimø, yra teisingos tik kai vaikai labai maþi (iki 5 metø). Mokyklinio amþiaus vaikai gali ásiminti ir adekvaèiai atkurti gana sudëtingus ávykius1. Šie duomenys tiek teismus, tiek ástatymo leidëjus paskatino keisti poþiûrá á vaikø liudijimus. Jungtinëse Amerikos Valstijose buvo panaikinta ástatymo nuostata, kad jaunas liudininko amþius savaime yra aplinkybë, dël kurios liudininkas pripaþástamas negalinèiu liudyti. Panašiø pataisø ávedë Kanados ástatymø leidëjai2. Taèiau psichologiniai tyrimai atskleidë ir kità aspektà. Vaikø parodymai iš tikrøjø gali bûti pakankamai patikimi tik maþameèiam liudininkui sudarius atitinkamas sàlygas. Mokyklinio amþiaus vaikø parodymais remtis galima, jie gali bûti reikšmingi tiesai byloje nustatyti, taèiau „gali“ toli graþu ne visada reiškia, kad taip yra. Tie patys tyrimai atskleidë, kad vaiko parodymai daug jautresni ávairaus pobûdþio veiksniø átakai. Pavyko nustatyti gana konkretø šiø veiksniø sàrašà. Tai savo ruoþtu leido patikslinti vaikø parodymams keliamus reikalavimus ir jø vertinimà. Labiausiai þinomas M. Brucko ir S. Ceci3 pateiktas vaiko parodymus iškreipianèiø aplinkybiø sàrašas. Visos tos aplinkybës atsiranda, jeigu vaikà apklausiantis asmuo mano, jog vaiko atþvilgiu buvo padarytas nusikaltimas (pvz., vyko seksualinis smurtas). Tuomet jis gali stipriai paveikti vaiko parodymus. Tas poveikis gali bûti nesàmoningai daromas keliais bûdais: 1. Klausimø kartojimas. Jeigu vykdant vaiko apklausà keletà kartø pakartojamas tas pats klausimas, vaikas (ypaè ikimokyklinio amþiaus) linkæs keisti savo parodymus. Svarbu, kad tokios „pataisos“ gali bûti gana stabilios. Vaikas vëliau jau pats laikysis savo naujø parodymø. 2. Vaikas pradeda kurti naujus parodymus, jeigu jam uþduodami netiesiogiai kaltinantys klausimai. Pavyzdþiui, „Ar tu bijai pasakyti, kas buvo?“
1 Davies G. G. Children on Trial? Psychology, Videotechnology and the Law // Howard Journal. 1991. P. 179–180. 2 Kapardis A. Psychology and Law. A Critical Introduction. Cembridge, 1997. P. 95. 3 Bruck M. and Ceci S. Amicus Brief for the Case of New Jersey. Michaels M. K. presented by Commitee of Concerned Social Scientists // Psychology. Public Policy and Law. 1995. Vol. 1. P. 272–322.

5. Liudininko psichologija

167

arba „Tau bus geriau, jeigu papasakosi visà tiesà“1. 3. Netiesioginis bendraamþiø spaudimas. Vaikus labai veikia argumentas, kad „kiti vaikai, tavo draugai, tokie kaip tu vaikai viskà pasako“. Noras bûti „tokiam kaip kiti“ šiame amþiuje labai stiprus. Vaiko baimë bûti išskirtam iš bendraamþiø grupës labai stipri. Kalbëjimas kitaip, nei kalbëtø kiti vaikai, yra „simboliškas išskyrimas“. Štai dël ko šis „nekaltas“ argumentas priverèia vaikà pakeisti parodymus. 4. Aukštas apklausianèiojo statusas. Policijos pareigûnas vaiko akimis – labai aukšto statuso asmuo. Dël to vaikas labai nori nusipelnyti jo pritarimà. To pritarimo þenklus vaikas supranta daug plaèiau negu suaugæs þmogus. Vaikas atidþiai stebi veido išraiškà, intonacijas, kalbà, norëdamas suvokti, ar apklausiantysis juo patenkintas, ar pavyko pasakyti tai, ko jis norëjo. 5. Vaikas, ypaè ikimokyklinio amþiaus, atsakinëdamas linkæs eksperimentuoti. Pokalbio metu jis išbando ávairius atsakinëjimo variantus. Ta vaiko elgesio ypatybë ypaè ryški, kai panaudojamos vaizdinës priemonës, pavyzdþiui, labai populiarios „anatominës lëlës“. Tai specialûs vaikø maketai, kuriuose anatomiškai teisingai pavaizduotas vaiko kûnas. Patirtis rodo, kad dauguma vaikø gavæ tokià lëlæ tuojau pat bando jà nurengti. Tai apklausianèiajam teikia pagrindà atlikti tolimesnæ apklausà, tikslinti, ar „dëdë tave nurenginëjo?“ Ta idëja patinka nurenginëjimà þaidþianèiam vaikui ir jis jai pritaria2. Kad bûtø išvengta tokio poveikio, autoriai pasiûlë keletà paprastø vaiko parodymø ëmimo taisykliø: 1) Vaikà apklausti tik vienà kartà. 2) Neleisti atlikti vaiko apklausà asmeniui, kuris jau turi susiformavusià nuomonæ tiriamu klausimu. 3) Jeigu á klausimà galima atsakyti „taip“ arba „ne“, jo kartoti negalima. 4) Negalima pateikti jokiø klausimø ar teiginiø, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai vaiko vertinimas susiejamas su jo atsakymais. 5) Negalima uþduoti klausimø, suformuluotø teiginio forma, ir vaiko prašoma tà teiginá patvirtinti arba paneigti3. Vaiko jautrumas dar labiau padidëja, kai jis yra kartu su kaltinamuoju arba kai jam tenka dalyvauti teismo posëdyje ir duoti savo parodymus visø akivaizdoje.

1 Bruck M. and Ceci S. Amicus Brief for the Case of New Jersey. Michaels M. K. presented by Commitee of Concerned Social Scientists // Psychology. Public Policy and Law. 1995. Vol. 1. P. 281. 2 Ten pat, p. 289–291. 3 Ten pat, p. 309.

168

ANTROJI DALIS

Bussey ir jo kolegø tyrimas1 parodë, kad vaiko parodymai esant kaltinamajam ir jam nesant gali iš esmës skirtis. D. Peterso eksperimento metu vaikai tapo ginkluoto apiplëšimo „liudininkais“. Paskui jø buvo klausiama, kà jie matë. Apklausa vyko dviem bûdais: jà stebint „plëšikui“ ir jam nesant. Palyginus atsakymus rezultatai buvo labai áspûdingi. Pirmosios grupës vaikai prisiminë keturiskart maþiau matyto ávykio detaliø2. Visa tai paskatino tobulinti vaiko apklausos metodus, padedanèius išvengti kaltinamojo spaudimo. Tai ypaè sunku padaryti teismo posëdþio metu. Kaltinamasis turi bûti teisme ir turi teisæ susipaþinti su visais árodymais. 1988 metais Didþiojoje Britanijoje apklausiant vaikus buvo leista oficialiai naudotis „gyvojo ryšio“ metodu. Vaikas šiuo atveju yra ne teismo salëje, o specialiame teismo kambaryje. Jis apklausiamas naudojant videoryšá. Vaikà ekrane gali stebëti visi salëje esantys þmonës. Tuo tarpu vaikas mato tik klausimus pateikiantá asmená. Tolimesnis þingsnis – vaiko parodymø videoárašø panaudojimas. Šiuo atveju vaiko apklausa filmuojama, grieþtai laikantis tam tikrø apklausos taisykliø. Árašas rodomas teismo salëje. Tiek jo turinys, tiek procedûra gali bûti teisminiø ginèiø objektas. 1990 metais 37 JAV valstijos legalizavo šio metodo panaudojimà. Labai svarbu, kad jis leidþia naudoti kaip árodymà duomenis, gautus iš karto po ávykio. Praktika rodo, kad paprastai nuo ávykio iki teismo praeina 6–10 mënesiø, ir vaikas duoda parodymus apie tai, kas vyko prieš daugelá mënesiø. Šis ilgas laikotarpis sudaro ávairiausio poveikio vaikui galimybæ.

5.7. Liudininkas, sakantis netiesà. Subjektyvios tiesos iðaiðkinimas
Perskaitykite modulá. Skaitydami apie kiekvienà melagingø parodymø poþymá ásivaizduokite situacijà, kurioje tà poþymá galëtumëte pastebëti. Pirmiausiai pabandykite ásivaizduoti labai aiškià situacijà, kada poþymis akivaizdus, po to neaiškià. Subjektyvi tiesa – tai, kas, liudininko nuoširdþiu ásitikinimu, vyko, kà jis matë, girdëjo. Dël anksèiau minëtø aplinkybiø (jutimo organø, suvokimo,
1 Bussey K., Lee K. Lies and Secrets: Implications for Children’s Reporting of Sexual Abuse // G. S. Goodman and B. I. Bottoms. Child Victims, Child Witness: Understanding and Improving Testimony. New York, 1993. P. 147–168. 2 Peters D. Confrontational Stress and Children’s Tesstimony: Some Experimental Findings // J. Doris The Suggestibility of Children’s Recollections: Implications for Eyewitness Testimony. Washington, DC, 1990. P. 60–76.

5. Liudininko psichologija

169

atminties klaidø) tai gali neatitikti objektyvios tiesos. Taèiau, kad galëtumëme nustatyti tiesà ir pakoreguoti liudininko klaidas, turime uþtikrinti, kad liudininkas kuo tiksliau ir nuoširdþiau papasakotø subjektyviàjà tiesà. Subjektyvios tiesos slëpimas vyksta kaip melas ir nutylëjimas. Ir vienu, ir kitu atveju liudininkas neatskleidþia subjektyvios tiesos. Nutylëjimo atveju jis vengia jà sakyti, melo atveju pakeièia netiesa. Melo ir nutylëjimo motyvai yra tokie pat ávairûs, kaip ir apskritai þmoniø elgesio motyvai. Liudininkas gali meluoti, kad išvengtø bausmës arba kitø nemalonumø. Melas arba nutylëjimas gali „dengti“ aplinkybæ, kurios jis gëdijasi, tikslus, kuriuos jis slepia. Baimë, kad asmuo, apie kurá duodami parodymai, atkeršys, nepasitikëjimas policija ir teisësaugos organais, nenoras „ásivelti“ á istorijà, nešvari paties pilieèio sàþinë, jo suinteresuotumas, kad nusikaltimas nebûtø išaiškintas ir pan. – visa tai ir daugelis kitø prieþasèiø gali bûti stimulai slëpti subjektyvià tiesà. Taigi melo galima tikëtis kiekvienà kartà, kai dël ávairiausiø prieþasèiø susidaro stiprûs motyvai slëpti tiesà. Dabartiniai kriminalistai gana skeptiškai þiûri á sàvokà „negalimas átarti þmogus“ bei ásitikinimà, kad geras individo charakteris, aukšta socialinë padëtis ir iki šiol geras vardas gali bûti pakankama garantija tikëti, kad asmuo sako tiesà. „Reikia turëti omenyje, kad tam tikromis aplinkybëmis kaip tik gerbiami pilieèiai turi daugiau motyvø sakyti netiesà“1. Šá teiginá nuolat patvirtina socialinë tikrovë. Prireikus meluoja aukšèiausieji politikos veikëjai (garsioji B. Klintono priesaika), parlamento nariai, partijø vadai. Aiškindamasis šià subjektyvià tiesà, apklausà atliekantis pareigûnas susiduria su dviem problemomis. Pirmoji – nustatyti melà ir nutylëjimà. Antroji – paskatinti liudininkà sakyti tiesà. Antràjà problemà aptarsime kitame vadovëlio skyriuje, skirtame psichologinio poveikio metodø taikymui. Ten bus kalbama ir apie šiø metodø naudojimà reikiamai liudininko motyvacijai kurti. Dabar aptarsime pirmàjà problemà – kaip vykdant apklausà galima atpaþinti subjektyvios tiesos slëpimà. Melas, tiesos slëpimas sulaukë labai didelio psichologø dëmesio ir daugybës tyrimø. Daug dëmesio skirta labiausiai paplitusiems tiesos slëpimo bûdams, kuriais bandoma sukurti tam tikrà (klaidingà, nevisai teisingà, iškreiptà) áspûdá. Šie tyrimai rodo, kad nëra grieþtø ribø tarp metodø, kuriais þmonës bando átikinti vienas kità kaþkokia tiesa (propaganda, reklama) ir tø, kuriuos taiko apgaudinëdami. Ir vieni, ir kiti siekia tam tikru bûdu pakeisti tikrovæ, išryškinti vienus jos aspektus ir nuslëpti kitus. Abiem atvejais iš-

1 Bender R., Wartemann F. Vernehmung // Kriminalistik – Handbuch für Praxis und Wissenschaft. Stuttgart. München, 1992. B. 1. S. 607.

1 Bender R. Tam egzistuoja kitos ástatymo numatytos priemonës. átampos ar netikslumo pasireiškimui. 1971. kur labiausiai galima tikëtis melo. Stuttgart. negalëjimo patikrinti informacijà ir nedelsiant išaiškinti melà. atlaikyti išbandymà netikëtais klausimais. 2) kurias parodymø dalis reikia itin kruopšèiai patikrinti. Dalis tiesos apie tuos ávykius tardytojui ir teismui yra þinoma. S. Nauja „tikrovë“. Dël šiø sunkumø daroma klaidø. kokio gilaus ir kruopštaus patikrinimo jie reikalauja. München.170 ANTROJI DALIS kraipymo dydis priklauso nuo neinformuotumo. nei visi kartu nesuteikia galimybës ir nekelia tikslo árodyti. . sukurta siekiant nuslëpti realiàjà. B. Wartemann F. Göttingen. Jas savotiškai apibendrina vokieèiø psichologø Fridricho Arntzeno. 1989. su ja susijusi daugeliu ryšiø. Bûtent šiomis dviem kryptimis vyko intensyvûs psichologø ir kriminalistø tyrimai1. Vernehmungspsychologie. Dël šios uþduoties sunkumo lieka „melo pëdsakø“. Undeutsch U. Išdëstysime minëtàjà aštuoniø kriterijø sistemà. kurià apklausiamajam tenka patirti sprendþiant nuolat kylanèias sunkias „naujos tikrovës“ kûrimo problemas (atsakant net ir á paprasèiausius klausimus liudininkui reikia daug pastangø ir apdairumo). 634. Taèiau jie turi didelæ orientacinæ reikšmæ. Psychologie der Zeugenvernehmung. Tikrovës „restruktûrizavimas“ vyksta po tam tikrø realiø ávykiø. Remiantis ja nagrinëjami apklausiamojo parodymai. Nei kiekvienas iš jø atskirai. Vernehmung // Kriminalistik – Handbuch für Praxis und Wissenschaft. Der Realitätgehalt von Zeugenaussagen. Kiekvienas iš tø poþymiø skatina apklausiantájá bûti atidesná tam tikram melagingos tikrovës. Forensische Psychologie. Jie leidþia suprasti 1) kiek parodymai apskritai verti pasitikëjimo. Göttingen.. 26–181. S. Visi šie poþymiai yra orientacinio pobûdþio. München. Trankell A. Iškraipantis tiesà liudininkas susiduria su tam tikromis problemomis. Dël to šios išgalvotos tikrovës sukûrimas meluojanèiam arba slepianèiam tiesà liudininkui kelia sunkiø psichologiniø problemø. Jo kuriama nauja tikrovë turi turëti visus realiosios poþymius. Sistemà sudaro aštuoni netiesioginiai melo poþymiai. Tai psichologiniai poþymiai padidëjusios átampos. Arne’o Trankello (1971) išplëtota vadinamøjø „subjektyvios tiesos kriterijø“ sistema (Realitätskriterien)2. dël kuriø naujoji tikrovë visgi bûna nepanaši arba nevisai panaši á tikràjà. Minëtieji kriterijai yra gana sudëtingos struktûros ir daþniausiai turi keletà papildomø kriterijø. 1992. Udo Undeutscho (1967). 1. Šie pëdsakai yra dviejø rûšiø. atsiranda „netobulumø“. 1967. Metodik der Aussagenpszchologie. gerai atitikti þinomus faktus. 2 Arntzen F. kad meluojama.

paprastai elgiasi bûtent taip. Pasakojimas nëra vien sausa ávykio schema. darydami toká nusikaltimà. kad parodymai atspindi subjektyvià tiesà. vyko bûtent taip. • Delikto poþymiai. Þmonës ir jø poelgiai atitinka vieni kitus. • Komplikacijos. • Psichologinis atitikimas. duoda parodymus byloje. Savaime aišku. Pavyzdþiui. nes manæs tuo metu ten nebuvo“ detaliø gausa nepasiþymi. išprievartauta suaugusio asmens. apie kuriuos duodami parodymai. Tiek jø buvimas. kaip jie buvo áveikti. Ji taip pat pasakoja apie nusikaltëlio veiksmus. tai rodo. Mergaitë. Detaliø gausa yra kompleksinis poþymis. kaip buvo planuota. kuriø jis ëmësi aiškiausiai norëdamas „nukenksminti“ savo veiksmus. Liudininko psichologija 171 Pirmasis subjektyvios tiesos kriterijus – detalių gausa Jeigu parodymai pasiþymi detaliø gausa. . kad šis kriterijus veikia tik tada. • Gyvumas. ypaè tokiø. • Daiktinis ir dalykinis tikslumas. Parodymuose nëra vidiniø prieštaravimø (nors nedideli neatitikimai galimi). kuriam bûdingi keletas bruoþø. • Koloritas. darydamas nusikaltimà jis klausia mergaitës: „Argi tai ne nuostabu?“ Padaræs nusikaltimà jis uþduoda jai klausimà: „Ar negalëtumëme vël susitikti?“ Tikëti mergaitës parodymais yra pagrindo. kad parodymuose dëstoma subjektyvi tiesa. Patirtis rodo. garsø. kad tiesiogiai stebite ávykius. Kuo daugiau parodymuose nusikaltimui (deliktui) bûdingø. kad pasakymas: „Nieko neþinau. visiškai natûralu. kai pasakojime gausu detaliø. Daug kas ávyksta. bet nedaug kam þinomø detaliø. Daug šalutiniø. spalvø. tiek pasakojimas. pasakojimas apie kliûtis ir komplikacijas verèia labiau pasitikëti parodymais. Pavyzdþiui. Kita vertus. papildomø detaliø. kad viskas vyktø tiksliai taip. • Šalutinës aplinkybës. • Vaizdumas. Parodymuose minimi ávykiai ir aplinkybës. Yra detaliø. pasireiškianèia tiesiogiai ir netiesiogiai su árodomuoju dalyku susijusiose parodymø vietose. tuo labiau galima jais tikëti. Jeigu ávykiai. tai verèia parodymus vertinti atsargiau. kad gyvenime nedaþnai pasitaiko. Pavyzdys. Klausantis parodymø atrodo. nes ji negali þinoti.5. prisideda prie išvados. trukdæ ávykti pagrindiniam veiksmui. kad nusikaltëliai. kurios niekaip negali bûti susijusios su noru átikinti tardytojà kaþkokiomis bylos aplinkybëmis.

teikia stipresná pagrindà tikëti parodymais. posakiai. ypaè apie prieštaringus ir besikeièianèius jausmus leidþia labiau tikëti parodymais. tuo labiau tai leidþia tikëti parodymø tikrumu. Pasakojimas apie minèiø „grandines“. asmenimis ir ypaè su besikeièianèiomis aplinkybëmis. kurios vyko tik aprašomøjø ávykiø metu. Nesant tokiø sàsajø atsiranda bûtinybë uþduoti vadinamuosius „situacijø klausimus“. ypaè jeigu jos sieja dabartines mintis su praeities prisiminimais. tai yra papildomas pagrindas tikëti parodymais. kuriø reikšmës individas nesupranta. kitokio charakterio asmuo. • Nesusipratimai. bet patikslina kitas aplinkybes. • Jausmai. Tai individualus kalbëjimo bûdas. tuo labiau galima tikëti parodymais. kurie sukelia áspûdá. bûdingi tik šiam asmeniui ir nepriklausantys nuo išsilavinimo ir patirties. ypaè tokius. Pasakojimas apie emocines reakcijas. liudija. tai yra tokius. Visi šie individualûs poþymiai pasireiškia duodant parodymus (šá parodymø individualumà puikiai aprašë Karelas Èapekas savo apsakyme „Liudininkai“). • Nesupratimas. Tikslus vaizdavimas ávykiø. Jeigu parodymø metu papasakojama apie nesusipratimus. visada kelia átarimà. suþeisto asmens aprangà. Šis kriterijus irgi turi keletà papildomø poþymiø: • Originalumas. ávykiø vietos vaizdà ir pan. kad yra anoniminiai arba kad juos davë kaþkoks kitas. .172 ANTROJI DALIS Antrasis subjektyvios tiesos kriterijus – individualumas Kuo labiau individo parodymai atspindi individualius jo asmenybës bruoþus. Kiekvienas þmogus tam tikrà ávyká stebi kitaip negu kas nors kitas. kad jo parodymai atspindi subjektyvià tiesà. • Asociacijos. individualø charakterá. Tai gali bûti klausimai apie orà ávykiø metu. temperamento. Trečiasis subjektyvios tiesos kriterijus – sąsajos Kuo daugiau tam tikro ávykio vaizdavimas siejamas su þinomomis. nuotaikos stebëjimo metu. parodymai. interesø. kurie tiesiogiai nesusijæ su tiriamais ávykiais. patikrintomis aplinkybëmis. kurios gali bûti susijusios su pagrindiniais ávykiais. kai tà patá ávyká galima suprasti ávairiai. faktais. Taigi. Tai priklauso nuo jo gyvenimo patirties. ávykiais.

pasakojime svarbesnës asociacijos. kad parodymuose dëstoma subjektyvi tiesa. kurios šiam tikslui netinka. ir jø nuoseklumas paklus minëtajai tvarkai. Liudininkà teigiamai ir neigiamai charakterizuojanèios parodymø dalys yra vienodos struktûros. kad „išgalvotos tikrovës“ kûrimas reikalauja dideliø meluojanèio liudininko protiniø pastangø. b) Kalbos greitis. Šiuo atþvilgiu itin svarbûs du pagalbiniai poþymiai: a) Vienoda struktûra. Priešingai. pasakojant maþiau laikomasi chronologinës arba kitokios tvarkos ir jeigu. Šeštasis subjektyvios tiesos kriterijus – vientisumas Kuo daugiau ávairios parodymø vietos ir ávairiais tikslais pateikiamos detalës atitinka vienos kitas ir sudaro vientisà vaizdà. nepaisant viso šito. galutinis ávykiø vaizdas yra neprieštaringas ir gana aiškus. Kuo vienodesnis kalbëjimo tempas tose parodymø vietose. tai padidina tikimybæ. Taèiau tuo atveju parodymai nebus impulsyvûs ir nesusisteminti. sàsajas vienoje ir kitoje dalyje). tuo didesnë tikimybë. kylanèius pasakojant). individualumà. tuo labiau tikëtina. kad bûtø kaþkuo átikintas pareigûnas. detaliø ir pan. kurios kelia arba nekelia átarimø. kad parodymai atskleidþia subjektyvià tiesà. jausmus. Liudininko psichologija 173 Ketvirtasis kriterijus – struktūrinė pusiausvyra Kuo daugiau struktûrinio panašumo tarp abejotinø ir nekelianèiø abejoniø pasakojimo daliø. tempo. kad parodymuose dëstoma subjektyvi tiesa. . o ne iš anksto numatyta pasakojimo tvarka. tuo labiau galima tikëti abejoniø kelianèia dalimi. individualaus kalbëjimo bûdo skirtumus abiejose dalyse). Jeigu parodymai yra maþai „apdoroti“. kuo daugiau yra vietø. Jau minëjome.. tuo labiau tikëtina.5. Struktûrinio panašumo sàvoka apima: a) turinio poþymius (pasakojimo detalumà. b) kalbines charakteristikas (kalbos rišlumo. impulsyvûs. jie bus nuoseklûs. kad dëstoma subjektyvi tiesa. Nepalyginti lengviau tokià „tikrovæ“ kurti laikantis kaþkokio nuoseklaus principo. c) kitus poþymius (kûno „kalbà“. Penktasis subjektyvios tiesos kriterijus – netendenciškumas Kuo maþiau visas parodymø turinys bei atskiros jo detalës nukreiptos á tai.

Daþniausiai ávykiø branduolá sudaro pavydas. pasakodamas pirmà kartà. kuri asmeniui buvo svarbiausia. neapykanta. priešiškø santykiø istorija. Pastovumo kriterijus reiškia. kas labai svarbu teisiniu poþiûriu. Tardytojà labiausiai domina nusikaltimas. Neretai nusikaltimus tiriantys pareigûnai mano esà savaime aišku. kokia pastovi ši pasakojimo dalis. B.) yra tik viena santykiø tarp dviejø asmenø grandis. 1992. Taèiau „veiksmo branduolys“ turi bûti pastovus. kûno suþalojimas ir pan. Taigi šalutiniø ir liudininkui ne tiek svarbiø dalykø detalës gali bûti nenuoseklios. kad sakoma tiesa. meilë. 1 Bender R. Pamirštos detalës gali iškilti antros apklausos metu. Kai antràjà apklausà vykdo prityræs pareigûnas. kad tas ávykiø branduolys visada yra nusikaltimas. draugystë.. tai yra vienas iš rodikliø (bet tik vienas!). Vernehmung // Kriminalistik – Handbuch für Praxis und Wissenschaft. Taèiau nusikaltimas (nuþudymas. S. išþaginimas. 618. Tai toli graþu ne visada teisinga.174 ANTROJI DALIS Jeigu apklausianèiam asmeniui klausantis net ir padriko pasakojimo susidaro vientisas ávykiø vaizdas. paèiam veikëjui arba liudininkui gali bûti šalutinis dalykas. Labai svarbu. 1. prisiminti visas detales. . parodymø apimtis gali padidëti 50–100 proc. Aštuntasis subjektyvios tiesos kriterijus – papildymai Subjektyvios tiesos poþymiai yra tam tikri parodymø išplëtimai. Tai. Septintasis subjektyvios tiesos kriterijus – pastovumas Šis kriterijus apibûdina vadinamàjá „asmens veiksmø branduolá“. keistis ir netgi prieštarauti vienos kitoms.1 Daugelis melagiø linkæ jau pirmosios apklausos metu pateikti visà „išgalvotà istorijà“ ir toliau stengiasi jos laikytis neišplësdami ir nedetalizuodami. Já sudaro ta ávykiø dalis. Joks þmogus negali iš karto. kad pastovumas pakartotinai pasakojant „pasakojimo branduolio“ ávykius yra subjektyvios tiesos poþymis. Wartemann F. Stuttgart. München. pagerinimai ir spontaniški patikslinimai. Jis yra dëmesio centre.

kad þmogus meluoja. Bendras poveikis. rodanèiø kad ástatymas siekia atsiþvelgti á individualius þmoniø ypatumus. Teisės taikymo individualizacija ir humanizacija Liudininko psichologijos tyrimai praeityje ir dabar daro labai didelá poveiká baudþiamajam. vyras. yra didelë tikimybë. 1 Bender R. München. Liudininko psichologijos duomenø reikðmë ir taikymas nustatant teisiniu poþiûriu svarbius faktus Perskaitykite modulá. Tai reiškia. individas. kad jo parodymai neteisingi. Jur Edwin Kube et al. nepilnametis. Dr.8. S. 1992. vis gilesnis proceso humanizavimas. turintis sveikatos sutrikimø – tai tik nedaugelis pavyzdþiø. Bendrasis šio poveikio rezultatas – vis daugiau dëmesio proceso dalyviams. 5. jeigu bent trys kriterijai nurodo. Patirtis rodo.. civiliniam. kokiø teigiamø poslinkiø ávyksta justicijoje ir kokiø problemø atsiranda. nevienodas galimybes. kad patikimiausias subjektyvios tiesos poþymis yra tai. kad kiekvienas turi vykdyti ástatymo nuostatas. vykdantiems teismo sprendimà. Kriminalistik Handbook fir Praxis und Wissenschaft / Herausgegeben von Prof. teismo antstoliui ir kitiems pareigûnams.5. Turite kuo aiškiau ásivaizduoti. padeda tiksliau nustatyti tolimesnio tyrimo kryptá. 619. Liudininko psichologija 175 Subjektyvios tiesos kriterijų taikymas Praktiškai taikant šios subjektyvios tiesos kriterijus pasirodë. vis geresnis individualiø jø savybiø supratimas. kad jie padidina parodymø informatyvumà. tardytojui. administraciniam procesui. . Moteris. jeigu klausant parodymø patikimai nustatoma. pleèiantis liudininko psichologijos þinioms. jog sutampa maþiausiai trys subjektyvios tiesos kriterijai1. nevienodà jø socialinæ padëtá. Taèiau tai visiškai nereiškia. Pavyzdþiui. Stuttgart. Tam paèiam tikslui tarnauja ir plati diskrecija. Pats ástatymas (tiek materialus. Wartemann F. kurià ástatymø leidëjai suteikia ástatymø taikytojams: teisëjui. Pagal ástatymà visi lygûs. kad visi lygûs ástatyme. tiek procesinis) siekia kiek ámanoma atsiþvelgti á natûralius þmoniø skirtumus.

Panagrinëkime šá poveiká ir liudininko psichologijos þiniø funkcijas. o kokios ne. 1. Kam labiausiai reikalingos þinios apie liudininko psichologijà? Patirtis rodo. Taigi didesnæ reikšmæ ágyja tardymo eksperimentas. suvokimà. 2.176 ANTROJI DALIS Liudininko psichologijos tyrimai leidþia visapusiškiau. vieni iš árodymø yra liudininkø parodymai. Sakykime. Liudininkø parodymø kontrolës stiprinimas. Jeigu liudininkas duoda parodymus apie pokalbá. . tardytojas. Nuo to laiko aiškinantis tiesà vis daþniau taikomos liudininkø psichologijos þinios. giliau ir nuosekliau vykdyti šá teisës humanizavimo procesà. kà jis matë blogo apšvietimo sàlygomis. atminties ypatumus. vertinant liudininko parodymus apie tai. Kartu jos daro vis didesná poveiká teisës procesui. Skatina kitø metodø. kurá girdëjo per 35 m nuotolá. Jeigu liudininkas pasakoja apie girdëtà pokalbá. padidina teismo reiklumà vertinant jø parodymus ir ypaè faktø gavimo sàlygas. gynëjas gali paklausti. kvotëjas informuoti apie psichologines liudininko parodymø teisingumo prielaidas. susijusios su liudininkø parodymais. Teisës psichologø pateikiami duomenys labiau verèia abejoti liudininkø parodymais nei tiesiogiai juos paneigia. kad ypaè daþnai teisës psichologijos duomenys apie liudininkø parodymus naudojami gynyboje. kai esant nurodytam nuotoliui arba triukšmui jis arba ji negalëjo jo girdëti – tai skatina teismà (tardytojà) parodymais abejoti. skatina baudþiamojo. kuriomis liudininkas stebëjo teismà dominanèius faktus. Liudininkø psichologijos tyrimai gerokai praturtino liudininkø parodymø gavimo ir vertinimo arsenalà. Teisës psichologijos þinios apie liudininkø parodymus suteikia galimybæ patikslinti liudininko parodymus. ypaè tardymo eksperimentø taikymà. Nuo Hanso Grosso laikø në vienas tardytojas negalëjo dirbti savo darbo. tai liudininkas negalëjo aiškiai girdëti pokalbio. jeigu neturëjo þiniø apie jutimus. kad jeigu triukšmas buvo didesnis nei kaþkiek decibelø. civilinio ir kitø procesø vystymàsi. 3. Tyrimai parodë. Tuo tarpu gynëjams itin svarbu sukelti teismo abejones tais parodymais. Teisës psichologijos þinios. tuo kritiškesni jie šiø parodymø atþvilgiu. kokiomis sàlygomis liudininko parodymais negalima tikëti. psichologijos þinios verèia teismà patikrinti parodymus atkartojant sàlygas. Šiuo atþvilgiu teismo psichologijos duomenys atlieka kontrolinæ funkcijà. koks toje vietoje buvo triukšmo lygis. Veikiant nekaltumo prezumpcijai tokia informacija labiausiai suinteresuoti gynëjai. daiktiniø árodymø tyrimas. Reiklumo liudininkø parodymams didëjimas. Šie duomenys daþniausiai yra apie tai. kokià informacijà liudininkas galëjo gauti. Jo klausimas gali bûti grindþiamas tuo. Mat kaltintojas arba ieškovas teikia kaltës árodymus. kad kuo geriau teismo nariai. nustatyti.

1 . Norint juos suprasti ir taikyti reikia specialaus pasirengimo. 631–632. Warteman F. Egzistuoja nemaþai bandymø sukurti tokias taisykles. Liudininko psichologija 177 Jeigu nukentëjusi moteris atpaþásta uþpuolëjà. kad jiems bûtø pateiktos paprastos. sisteminimas. Kriminalistinis išvadų. Apþvelgsime kai kurias itin svarbias metodikas. B. Tie atvejai gali bûti išdëstyti. Tokiø atvejø nustatymas turi paskatinti kruopšèiau tikrinti liudininko parodymus. tardytojas. Jie neturi nei laiko. kad tos sàlygos buvo netinkamos. Kad jie galëtø kasdien jà taikyti. Jie siekë aprašyti („inventorizuoti“) pagrindinius atvejus. nusikaltimø tyrimo bei ástatymo reikalavimø supratimo. Specialiosios liudininkų psichologijos taikymo kryptys Liudininkø psichologijos tyrimø dëka atsirado nemaþai naujø parodymø gavimo ir vertinimo bûdø. trumpos ir aiškios taisyklës. kai geranoriško liudininko parodymai yra maþiau patikimi. parengta vokieèiø kriminalistø Rolfo Benderio ir Franko Wartemano1. policijos pareigûnas nëra psichologijos specialistai. reikia. Psichologinės lentelės Teisëjas. Šie metodai yra savotiška psichologijos. München. Nemaþiau svarbu sukelti abejones liudininkës parodymais. nei reikiamo pasirengimo studijuoti specialiàjà literatûrà apie liudininkø psichologijà. laiku. Tokiø taisykliø formulavimas ir išplëtojimas yra viena iš svarbiausiø duomenø apie liudininko psichologijà diegimo á teisingumo institucijø darbà formø. kriminalistikos ir teisës integracija. Kartu šiø aplinkybiø Bender R. lentelës forma. nei galimybiø. S. kad išvados bûtø trumpai ir aiškiai suformuluotos. nes tai didina abejones kaltinamojo kalte. gynëjas pirmiausiai susidomës apšvietimo sàlygomis. Gynëjui bus svarbu ne tik pagrásti. padarytų remiantis liudininko psichologiniais tyrimais. 1992. 1. Dr. jur. Šios þinios yra svarbios ir teisëjui. kuris praëjo moteriai išëjus iš apšviestos patalpos ir pan. Handbook für Praxis und Wissenschaft / herausgegeben von Prof.5.. šviesos kontrastais. Stuttgart. pavyzdþiui. Vernehmung // Kriminalistik. Pagaliau kaltintojui minëtos þinios padeda geriau atrinkti ir kruopšèiau parengti árodymus – liudininkø parodymus. Edwin Kube et al. Viena iš þinomiausiø yra sistema. Reikia. ir tardytojas gali jà laikyti po savo rašomojo stalo stiklu. Jos padeda jam teisingiau ávertinti pateikiamus faktus. atitinkamø psichikos procesø.

automobilio šviesos arba sirenos garsas). Kuo silpnesnis. tiek virš liudininko ar po juo. b. Kuo daþniau buvo girdëtas kurio nors þmogaus balsas. maþinanèiø liudininkø parodymø patikimumà (þr. kuo didesnis kontrastas tarp dirgiklio ir fono bei aplinkos. tuo patikimiau galime já atpaþinti. iš kurios sklido garsas. Kuo garso šaltinis labiau nutolæs tiek priekyje. Kriminalistinës apklausos duomenø vertinimo taisyklës (ištrauka) a. Suvokimo apimties apribojimai Kuo stipriau patraukia dëmesá tam tikra suvokiamø ávykiø dalis (pvz. Pateiksime keletà Rolfo Benderio ir Franko Wartemano minëtø aplinkybiø. tuo artimesnis jis atrodo. Dirgiklio pobûdis Kuo stipresnis dirgiklis (pvz. tuo patikimiau nustatoma jo kryptis.. d. „Kriminalistinës apklausos duomenø vertinimo taisyklës“. tuo didesná vaidmená suvokiant jas vaidina vaizduotë ir mûsø spëliojimai apie tai. tuo nepatikimesnis suvokimas. Ávykio detaliø fragmentiškumas Kuo fragmentiškesnës stebimø ávykiø detalës. labiau skiriasi nuo áprasto. kaip viskas galëjo ávykti. kuriuos reikia patikrinti prieš pradedant vertinti liudininkø parodymus. kuo dirgiklis naujesnis. .. tuo jis atrodo tolimesnis. kuo stipresnis garsas). Pojûèiø apribojimai Rega Kuo blogesnës apšvietimo sàlygos. neáprastesnis. tuo nepatikimesnis yra jo suvokimas. tuo nepatikimesni jo parodymai apie kryptá. tiek uþnugaryje. e. kuo greitesni yra ávykiai. kuo greitesnis perëjimas nuo gero apšvietimo prie tamsos. Kuo labiau á šonà nuo mûsø yra garso šaltinis. kuo labiau jis kinta (pvz. Klausa Kuo stipresnis garsas. kuo atidþiau jà stebime). tuo maþiau galime suvokti kitas tø paèiø ávykiø dalis..178 ANTROJI DALIS sàrašas – tai sàrašas klausimø.

nusikaltimui išaiškinti bûtø naudinga. Dar svarbiau tai. Pirmiausia. Neretai stebëdamas ávyká bûsimasis liudininkas uþsiëmæs kitais. kaip asmuo tuo metu jautësi. ávykius stebintis þmogus labai retai pagalvoja apie tai. jam daug svarbesniais reikalais. klausiama. Visa apklausa susideda iš keturiø etapø. kuriø tikslas – patikslinti nusikaltimui išaiškinti arba árodyti svarbias detales. Be to. . Prašoma. kaip viskas atrodë: patalpa. Paskui uþduodami klausimai. Kognityvinis interviu yra speciali apklausos metodika. Liudininko psichologija 179 Kognityvinis interviu kaip liudytojų psichologijos žinių taikymo būdas Kognityvinis interviu – tai liudininko apklausos technika. Fisheris ir R. kad nemaþai matytø faktø. Liudininkas juos galbût pastebëjo. ar kas nors iš ávykio dalyviø turëjo instrumentus. savaime aišku. jeigu liudininkas prisimintø. Autoavarijos liudininkas skuba á darbà. kad jis prisimintø. Tai nebûna lengva. kad jam reikës duoti parodymus. Pagrindinis apklausos tikslas – paskatinti liudininkà prisiminti tai. kad vienas iš ávykio dalyviø turëjo šaltkalvio instrumentus. Dël to apklausos metu šis svarbus faktas „neiškilo“. 1 Fisher R. baldai. kà jis matë ávykio metu. greta buvæ þmonës. apšvietimas. nepaklausë. Pavyzdþiui. Memory Enhancing Techniques for Investigative Interviewing: the Cognitive Interview. Pirmas etapas – liudininko prašoma prisiminti ne patá ávyká. kvapai. kaip likti gyvam. Taèiau pats pasakodamas apie ávyká liudininkas to fakto (kaip ir daugelio kitø) nepaminëjo. objektai ir kitos detalës.. Springfield. transportas. Dël to nemaþai tardymui svarbiø dalykø lieka jo nepastebëti. kurios tikslas – uþtikrinti visapusiškà ir tikslø ávykio atsiminimà. banko apiplëšimo liudininkas rûpinasi. Šio etapo tikslas – giliai ir intensyviai gràþinti liudininkà á šià situacijà. Nustatæs liudininko asmenybæ apklausiantysis prašo papasakoti. Visas metodas yra apgaulingai paprastas. Geiselman R. kà tuo metu liudininkas turi stengtis prisiminti. 1992. Jie siekë sukurti tokià liudininko apklausos metodikà. Geiselmanas1. Jo esmë – liudininkui siûloma tam tikra nuosekli atsiminimo seka. oras.5. kuriomis viskas vyko. detaliø liudininkas nepasako. kurià pasiûlë ir išplëtojo amerikieèiø teismo psichologai R. kuri maksimaliai stimuliuotø jo atmintá ir taip leistø gauti kuo daugiau informacijos apie teisiniu poþiûriu reikšmingus faktus. taèiau apklausos metu tiesiog nesusidarë sàlygø tai prisiminti. Šios instrukcijos nurodo. Tai atliekama pateikiant instrukcijas. Paprastai liudininko apklausa vyksta pagal tam tikrà nusistovëjusià schemà. o tardytojas. o jo „scenà“. kà jis matë. aplinkybes.

koks buvo apibûdinamas asmuo. kaip visas ávykis atrodë nukentëjusiajam ir nusikaltëliui. Teismo hipnozė Kaip þinoma. Ši idëja tapo labai . kad kuri nors detalë gali bûti svarbi ne pati savaime. kà primena jo išorës detalës. Sakoma. Pasakodamas nuosekliai liudininkas daþnai sàmoningai arba nesàmoningai bando suteikti savo pasakojimui nuoseklumo. Natûraliai kyla mintis išnaudoti šià nuostabià hipnozës savybæ norint padëti liudininkui geriau prisiminti jo matytus ávykius. Liudininko prašoma papasakoti. daranèiø jo pasakojimà nuoseklø ir logiškà. Be to. Tokiø papildymø pavyzdys yra „panašumo nustatymo“ technika. kas svarbu. o kas ne. kai pradëjo já stebëti) iki galo. kad padës prisiminti kità. paþymima. kad pasakojant tokiu bûdu „iškyla“ naujos reikšmingos detalës. kad ji gali bûti nemaþiau efektyvi negu teismo hipnozë. „nukrypsta“ nuo to nuoseklumo ir „prideda“ naujø. Prisidëjo naujø etapø ir priemoniø. Po to taip pat bandoma prisiminti antrà ir pan. Ji taip pat labai paprasta. Jis praleidþia detales. Treèias etapas – tai ávykiø prisiminimas kita tvarka. kad mano. Pasakojimas nuo „karšèiausios vietos“ padeda apsaugoti parodymus nuo šios korekcijos. uþhipnotizuotas þmogus gali labai gyvai atsiminti matytus ávykius. „graþinanti“ liudininkà á senà situacijà. Paaiškëjo. Paaiškëjo. jo nuomone. Metodas buvo tobulinamas. Apklausiamasis bando prisiminti pirmàjà vardo raidæ þvelgdamas á abëcëlæ. jog tai nereikalinga. leidusiø dar labiau pagerinti prisiminimà. bet ir á kà jis panašus. kad kiekviena detalë gali bûti labai svarbi. Treèiajame etape liudininko prašoma viskà papasakoti nuo to momento. nuo pradþios (ar nuo momento. kad kai kurie þmonës nepamini svarbiø detaliø tiesiog dël to. kad prisimenant vardus efektyvus „abëcëlës metodas“. bet todël. Ji taikoma sudarant ávykiø dalyviø „portretus“. Tyrimai parodë.180 ANTROJI DALIS Antras etapas – liudininko prašoma viskà prisiminti ir papasakoti apie patá ávyká. Liudininko klausiama ne tik. Kartu nepalyginti maþesnë yra tikimybë já paveikti átaiga. jo nuomone. kuris jam padarë didþiausià áspûdá. Jam sakoma. kuri kitu atveju bûtø pamiršta. Taikant hipnozæ þmonës buvo gràþinami á ankstyvàjà vaikystæ ir galëjo prisiminti seniai pamirštas jos detales. Dël to prašoma „neredaguoti“ savo prisiminimø ir nebandyti nustatyti. Kognityvinio interviu technika pasirodë labai efektyvi ir sulaukë visuotinio specialistø pritarimo ir plataus taikymo. tikrai labai svarbià. Ketvirtas etapas – liudininko prašoma pasakoti apie ávyká iš ávairiø poþiûrio taškø: kaip ávykiai galëjo atrodyti kitiems dalyviams. Paprastai apie ávyká liudininkas pasakoja nuosekliai. kurios.

Antra vertus. 1981. October 25. kuriø iš tikrøjø nematë2. Po to jam liepiama atsiminti ávyká ir stebëti já tarsi jis bûtø demonstruojamas ekrane. P. 138– Graham F. Nusivylimø sukëlë ir hipnozës taikymas išaiškinant nusikaltimus. Platesnis hipnozës taikymas stimuliavo ir intensyvesnius jos taikymo liudininkams tyrimus. Territo L. Chamelin N. Vol. 4 3 . April 1986. Hypnosis Enhanced Testimony: Valid Evidence or Prosecutor's Tool // Trial. Eksperimentai parodë. 139. Pavyzdþiui. kad hipnozës bûsenos liudininkas gali ne tik prisiminti. uþhipnotizuoti liudininkai „prisimindavo“ numerius mašinø. Jø tikslas – uþtikrinti hipnotizuotojo nešališkumà. P.. 1981. New York. Hipnotizuotojas liudininkui gali lengvai áteigti ávairius dalykus. kurio iš tikrøjø nematë3. tai padeda išvengti iškraipymø. Visa tai paskatino daugelyje šaliø neleisti arba apriboti teismo hipnozës panaudojimà. Visa tai parodë. No. 2 P. Criminal Investigation. kad nuo to laiko nemaþai šaliø leido naudoti hipnozæ1. kad tai gali bûti padaryta nesàmoningai. 110. kuriø iš tikrøjø nebuvo. Kingston Admissibility of Post–hypnotic Testimony // FBI Law Enforcement Bulletin. Kito eksperimento metu liudininkas smulkiai apibûdino išvaizdà ir veidà þmogaus. kad jis daro tokià átaigà5. P. 5 Kimberly A. Ten. Tuo metu pasirodë keletas pranešimø apie nusikaltimus. 17. kai uþhipnotizuotas átariamasis prisipaþino padaræs nusikaltimà. ir jos taikomos technikos gali bûti nuginèytos teisme. Rezultatas buvo tas. 1988. Ten pat. bet ir „sukurti“ ávykio detales. nustatomos tikslesnës ir grieþtos jos taikymo procedûros. 10. Hipnozë paprastai naudojama taip. Liudininko psichologija 181 populiari 1960 metais.. Margolin E.5. neleisti jam daryti sàmoningà arba nesàmoningà átaigà. hipnotizuotojui paèiam nesuprantant. kurios metu uþhipnotizuotas þmogus lengviau pasiduoda hipnotizuotojo átaigai. 23. kuriuos pavyko išaiškinti uþhipnotizavus liudininkà ir liepus jam prisiminti jo matyto ávykio detales. Hipnozë – tai ypatinga þmogaus bûsena. kurio iš tikrøjø nebuvo padaræs4. Liudininkas uþhipnotizuojamas. 1 Swanson Ch. kad teismo hipnozë nëra stebuklingas raktelis. kur hipnozë ir toliau naudojama. leidþiantis tiesiogiai prieiti prie liudininko atminties. kad liudininkui nebûtø psichologinës traumos. Hipnozës seansas árašomas á vaizdajuostæ. Taip daroma pirmiausiai. nes tuo metu „išjungta“ sàmonë ir savikontrolë. Labai svarbu. Should our Courts Reject Hypnosis? // Parade Magazine. Buvo aprašytas atvejis. kuriø bûtø liudininkui iš naujo išgyvenant visus ávykius. 43.

iš kurios jis girdëjo garsus? Pateikite pavyzdá tyrimo. Bûdingos problemos. kaip liudininko parodymus veikia socialiniai stereotipai. kiek kartø pasikartojo ávykis? Kaip liudininko parodymai priklauso nuo ávykio padaryto áspûdþio stiprumo? Liudininkas tvirtai ásitikinæs savo parodymø teisingumu. Apibûdinkite visus subjektyvios tiesos kriterijus. Kas yra neásisàmonintas prisiminimø „koregavimas“ ir kaip jis veikia liudininko parodymus? Kas yra menantys atsakymà klausimai ir kaip jie veikia liudininko parodymus? Kas yra išorinis ir vidinis ávykiø kontekstas ir kaip jie veikia liudininko parodymus? Ar vyresnio amþiaus liudininkø parodymai yra patikimesni? Policijos pareigûnas kaip liudininkas. Kaip liudininko parodymai priklauso nuo ávykio stebëjimo trukmës? Kaip liudininko parodymai priklauso nuo to. kur buvo panaudotas ávykiø inscenizavimo metodas. gautais taikant hipnozæ? . Kuo jie skiriasi vienas nuo kito? Kas keièiasi baudþiamajame ir administraciniame procese pleèiantis mûsø þinioms apie liudininko parodymø psichologijà? Kas keièiasi civiliniame procese pleèiantis mûsø þinioms apie liudininko parodymø psichologijà? Kaip atliekamas kognityvinis interviu? Ar galima tikëti duomenims.182 ANTROJI DALIS ??? Savikontrolės klausimai ??? Kuo liudininkas skiriasi nuo liudytojo? Ar gali liudininkas atsisakyti duoti parodymus? Ar gali liudytojas atsisakyti duoti parodymus? Kokià átakà liudininko parodymams gali padaryti apšvietimo sàlygø pasikeitimas? Kokià átakà liudininko parodymams gali padaryti kryptis. kur buvo panaudotas ávykiø atvaizdavimo metodas. Pateikite pavyzdá tyrimo. Kiek tai liudija. Vaikas kaip liudininkas. kad jie iš tikrøjø teisingi? Kà reiškia kognityvinis liudininko stilius ir koks jo poveikis parodymams? Pateikite pavyzdá.

kurioje nebûtø taikomos specialiosios þinios.1. kas apskritai yra ekspertas. PSICHOLOGINË EKSPERTIZË !!! Tikslai !!! Suteikti bûsimajam teisininkui þiniø apie specialiøjø psichologijos þiniø panaudojimo formas ir bûdus. kai sprendimui priimti reikalingas specialiø þiniø taikymas1. Lietuvos baudþiamojo proceso kodeksas nurodo. 1998. Eksperto teisës ir pareigos. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. civilinio. Psichologinë ekspertizë Perskaitykite modulio tekstà. Ekspertas yra vienas iš baudþiamojo. . Specialiø þiniø panaudojimas tiriant nusikaltimus: bûklë ir perspektyvos: Daktaro disertacija. Vilnius. Sunku paminëti teisenà. kokie yra psichologo eksperto teisinio statuso ypatumai.6. kad 1 Juškevièiûtë J. Jis dalyvauja. Baigæ skaityti turëtumëte sugebëti atsakyti á klausimus. 6. administracinio proceso dalyviø. SPECIALIØJØ PSICHOLOGIJOS ÞINIØ TAIKYMAS NUSTATANT BYLAI REIKÐMINGUS FAKTUS. Psichologinë ekspertizë 183 6. Suteikti þiniø apie psichologinës ekspertizës panaudojimo galimybes ir problemas. Pavyzdþiui.

prašymà atlikti ekspertizæ vienu arba kitu klausimu gali pateikti kaltinamasis. I–2078 redakcija 1 2 Lietuvos baudþiamojo proceso kodeksas. Civilinëje teisenoje eksperto teisiná statusà reguliuoja 212–219 Civilinio proceso kodekso straipsniai. gruodþio 10 d. ir civilinio proceso (LR CPK 212–219 str. tardytojas. • eksperto teisës. 85 straipsnis. • eksperto apklausos teisme tvarka. civilinio ir administracinio proceso normos. Visa tai identiškai sureguliuota ir baudþiamojo (LR BPK 87–89 str. techninës ar kitos specialios þinios“1. 87 straipsnis. Svarbiausi reikalavimai: • specialiøjø þiniø taikymo bûtinybë. Ekspertizës aktas Lietuvos Respublikos 1991 m. teisiamasis ir jo gynëjas.) kodekse ir reikšminga bet kokiam ekspertui.). . kad „ekspertu gali bûti asmuo. Ten pat. Eksperto vaidmuo baudþiamajame procese 85 straipsnis. Jeigu teisëjas nesutinka su prašymu paskirti ekspertizæ.184 ANTROJI DALIS „Ekspertas yra šaukiamas ir duoda išvadà tais atvejais. reikalingos mokslinës. 3 Ten pat. kuriems išspræsti reikia ekspertizës. prokuroras ir teismas“3. • ekspertizës turinys ir apiforminimas. Be to. Savarankiškai jas palyginkite. „Baudþiamajame procese ekspertus skiria kvotëjas. kylanèiais baudþiamosios bylos procese“2. Savarankiško darbo užduotis Toliau pateiktos baudþiamojo. • eksperto pareigos. turintis reikiamas þinias specialiais klausimais. ástatymo Nr. Ten taip pat nurodoma. jis turi savo nesutikimà specialiai motyvuoti. administracinëje – administraciniø paþeidimø kodekso 277 straipsnis. kai. Civiliniame procese ekspertus skiria teisëjas. Taèiau klausimus. Nustatykite teismo eksperto teisinio statuso panašumus ir skirtumus trijose minëtose teisenose. eksperto teises ir pareigas. gali pateikti kiekvienas proceso dalyvis. Ástatymas nustato ir ekspertizës atlikimo tvarkà. taip pat ir psichologui. bylà tiriant ar teisme nagrinëjant. reguliuojanèios teismo eksperto teisiná statusà.

prokurorui ar teismui kyla abejonë dël kaltinamojo pakaltinamumo ar jo galëjimo bylos proceso metu suprasti veiksmø esmæ ar valdyti juos. kurià daryti pavedama tam paèiam ar kitam ekspertui. Ekspertizës aktas negali išeiti uþ specialiø jo þiniø ribø.6. 1983 lapkrièio 30 d. ásako. prokuroro ar teismo nesutikimas su eksperto išvada turi bûti jø motyvuojamas atitinkamai nutarime. Ekspertas duoda išvadà savo vardu ir pats atsako uþ savo duotà išvadà. byloje gali bûti skiriami keli ekspertai. spalio 27 d. ástatymo Nr. Bûtinoji ekspertizë Lietuvos Respublikos 1993 m. gali bûti skiriama pakartotinë ekspertizë. gruodþio 10 d. ástatymo Nr. kiekvienas ekspertas surašo ekspertizës aktà atskirai. Ekspertizës aktas kvotëjui. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Jeigu kvotëjas. birþelio 10 d. tardytojas. tai ekspertizës aktà surašo ir pasirašo jie visi. prokuroras ar teismas nesutinka su ekspertizës aktu dël jo nepagrástumo. taèiau kvotëjo. gali bûti skiriama papildoma ekspertizë. prokuroras ir teismas. jie pasitaria tarpusavyje. Psichologinë ekspertizë 185 Ekspertas yra šaukiamas ir duoda išvadà tais atvejais. Esant reikalui. I–180 redakcija Daryti ekspertizæ bûtina: 1) mirties prieþastims nustatyti. kurià daryti pavedama kitam ekspertui ar kitiems ekspertams. I–2078 redakcija Ekspertu gali bûti asmuo. tardytojas. taèiau ekspertizei padaryti kvotëjas. kur dirba ekspertas. Jeigu kvotëjas. tardytojui. prokurorui ir teismui neprivalomas. yra privalomas ámonës. X–3588 ir Lietuvos Respublikos 1991 m. Ekspertus skiria kvotëjas. prieš surašydami ekspertizës aktà. kylanèiais baudþiamosios bylos procese. tardytojui. nutartyje ar nuosprendyje. Ekspertizes daro paprastai atitinkamø ekspertizës ástaigø ekspertai. Jeigu ekspertai prieina bendrà išvadà. prokuroras ar teismas nesutinka su ekspertizës aktu dël nepakankamo jos aiškumo ar pilnumo. tardytojas. tardytojas. tardytojo. reikalingos mokslinës. 86 straipsnis. 2) kaltinamojo psichinei bûklei nustatyti tais atvejais. kuriuo šaukiamas ekspertas. tai. prokuroras ir teismas turi teisæ paskirti taip pat ir kitus asmenis. turintis reikiamas þinias specialiais klausimais. prokuroro ir teismo reikalavimas. ásako Nr. tardytojo. Kvotëjo. kai kvotëjui. kai. ástaigos ar organizacijos. techninës ar kitos specialios þinios. vadovui. Jeigu byloje paskirti keli ekspertai. Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria. bylà tiriant ar teisme nagrinëjant. Ekspertas Lietuvos Respublikos Aukšèiausiosios Tarybos Prezidiumo 1967 m. 87 straipsnis. .

prokurorà ir teismà pateikti jam papildomà medþiagà. reikalaujanèius specialiø mokslo. medicinos. jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. apklausiant kaltinamàjá. tardytojo. prokuroro leidimu. Ekspertas uþ þinomai melagingo akto surašymà ir pateikimà baudþiamojon atsakomybën traukiamas bendra tvarka. kad jis negali duoti išvados. 2. technikos ar amato þiniø. lieèianèius ekspertizës dalykà. kvotëjo. nukentëjusájá. Teisme baudþiamoji byla uþ þinomai melagingo ekspertizës akto surašymà ir pateikimà ekspertui keliama laikantis šio kodekso 282 straipsnio treèiojoje dalyje numatytos taisyklës. jeigu pateiktoji jam medþiaga yra nepakankama išvadai duoti arba jeigu jis mano. 2) prašyti kvotos organà. I–551 redakcija Ekspertu šaukiamas asmuo privalo atvykti á kvotos organà. atsiþvelgdamas á dalyvaujanèiø byloje asmenø nuomonæ. paskirti ekspertà arba pavesti atlikti ekspertizæ kompetentingai ekspertizës ástaigai. duoti kaltinamajam (teisiamajam). liepos 19 d. . Ekspertu gali bûti skiriamas asmuo. turintis reikiamà kvalifikacijà iðvadai duoti. liudytojus ir atliekant kitus tardymo veiksmus. tardytojà. 3) kvotëjo. Iðsiaiðkinti nagrinëjant bylà kylanèius klausimus.186 ANTROJI DALIS 88 straipsnis. I–2078 ir 1994 m. pas tardytojà. Uþ þinomai melagingo ekspertizës akto surašymà ir pateikimà ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudþiamojo kodekso 293 straipsná. prokurorà bei á teismà ir duoti objektyvià išvadà jam pateiktais klausimais. kad pateiktasis jam klausimas išeina uþ specialiø jo þiniø ribø. Jeigu ekspertas be svarbios prieþasties neatvyksta arba be teisëto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas. teismas gali skirti ekspertizæ ir. Ekspertizës atlikimas ir ekspertø skyrimas 1. Šiais atvejais ekspertas raštu praneša. dalyvauti. Eksperto vaidmuo civiliniame procese 212 straipsnis. reikalingà išvadai duoti. Prireikus gali bûti skiriami keli ekspertai ar ekspertø komisija. ástatymo Nr. Eksperto teisës Ekspertas turi teisæ: 1) susipaþinti su baudþiamosios bylos medþiaga. gruodþio 10 d. nukentëjusiajam ir liudytojams klausimus. meno. 89 straipsnis. ástatymo Nr. tardytojo. lieèianèia ekspertizës dalykà. 4) teisminio nagrinëjimo metu bûti posëdþio salëje. Eksperto pareigos Lietuvos Respublikos 1991 m. prokuroro ir teismo leidimu. Ekspertas gali atsisakyti duoti išvadà.

pateikti ðalims. 2. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. jø pagrindu padarytos iðvados ir pagrásti atsakymai á teismo iðkeltus klausimus. jis turi teisæ duoti savo iðvadà ir dël ðiø aplinkybiø. Klausimus. Psichologinë ekspertizë 187 3. kuriuos pasiûlë dalyvaujantis byloje asmuo. 3. kuriais pageidauja gauti eksperto iðvadà. Ekspertas turi teisæ atsisakyti duoti iðvadà. 213 straipsnis. Uþ duotos priesaikos sulauþymà ar nepagrástà atsisakymà atlikti ekspertizæ ekspertas atsako ástatymø nustatyta tvarka. Eksperto iðvada 1. kai teismas ðaukia. kai teismas nagrinëja bylà. atmetimà teismas privalo motyvuoti.6. kuriais reikalaujama eksperto iðvados. jeigu tai reikalinga iðvadai duoti. 2. ekspertui gali bûti skiriama iki vieno tûkstanèio litø bauda. Uþ neatvykimà. Jeigu atlikdamas ekspertizæ ekspertas nustato turinèiø reikðmës bylai aplinkybiø. praðyti teismà pateikti jam papildomà medþiagà. 214 straipsnis. Eksperto iðvada pateikiama ir iðdëstoma raðtu ekspertizës akte. kurie nesutinka su kitais ekspertais. Eksperto atsakomybë 1. jeigu jis mano. ar uþ atsisakymà duoti iðvadà dël prieþasèiø. dalyvauti. paraðo savo iðvadà atskirai. 3. Klausimai ekspertui Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisæ pateikti teismui klausimus. kurias teismas pripaþino nesvarbiomis. galutinai nustato teismas nutartimi. Kai ekspertø nuomonës sutampa. Ekspertizës akte turi bûti smulkiai apraðomi atlikti tyrimai. jie prieð duodami iðvadà tarpusavyje pasitaria. Ekspertas turi teisæ susipaþinti su bylos medþiaga. dël kuriø jam klausimø pateikta nebuvo. kad pateikta jam medþiaga yra nepakankama iðvadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas virðija jo kvalifikacijà ar kompetencijà. Uþ melagingos iðvados davimà ekspertas atsako Baudþiamojo kodekso nustatyta tvarka. . 3. tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimø. Jeigu byloje paskirti keli ekspertai. 215 straipsnis. visi ekspertai pasiraðo bendrà iðvadà. Eksperto pareigos ir teisës 1. Ekspertai. Paskirtas ekspertu asmuo teismo ðaukiamas privalo atvykti ir duoti objektyvià iðvadà jam pateiktais klausimais. 216 straipsnis. Civiliniame kodekse numatytais atvejais gali bûti nustatyta kitokia ekspertø skyrimo ir ekspertizës atlikimo tvarka. 2. Klausimø.

3. po to – kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas turi teisæ pasiûlyti ekspertui. vasario 17 d. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieðkovas. pagrástà visapusiðku. teismas gali paskirti pakartotinæ ekspertizæ ir pavesti jà daryti kitam ekspertui ar ekspertams. kad sàþiningai vykdysiu savo pareigà remiantis visomis turimomis þiniomis pateikti objektyvià ir pagrástà iðvadà byloje“. Jeigu teismui kyla abejoniø dël eksperto iðvados pagrástumo. padëjæs (padëjæ) rankà ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos: „Að.188 ANTROJI DALIS 217 straipsnis. (vardas. Eksperto apklausa 1. 2. VIII–1543 (nuo 2000 m. pavardë). Nr. kai reikalingos specialios þinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktà prie protokolo ekspertizës aktà. . ástatymo Nr. garbingai prisiekiu. Pirmasis pateikia klausimus tas asmuo. 2000. Eksperto iðvadai iðaiðkinti ir papildyti ekspertui gali bûti pateikiami klausimai. kovo 15 d. Eksperto vaidmuo administraciniame procese 277 straipsnis. kur dirba šaukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo. Eksperto iðvada balsu perskaitoma teismo posëdyje. Teisëjai turi teisæ duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu. Organo (pareigûno) sprendimas šaukti ekspertà yra privalomas ámonës. Prieð perskaitant eksperto iðvadà. ástaigos arba organizacijos. iðsamiu ir objektyviu byloje esanèiø árodymø iðtyrimu. ekspertizæ atlikæs teismo posëdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia. Ekspertas Lietuvos Respublikos 2000 m. 22–552) redakcija Ekspertà skiria administracinio teisës paþeidimo bylà nagrinëjantis organas (pareigûnas) tuo atveju. kurio praðymu ekspertizë paskirta. Papildoma ir pakartotinë ekspertizë 1. 218 straipsnis. kad jis savo iðvadà iðaiðkintø þodþiu. Jeigu ekspertizë atliekama ne teismo posëdþio metu. eksperto pasiraðytas priesaikos tekstas yra ekspertizës akto sudëtinë dalis.) (Þin. Taèiau teismo nesutikimas su eksperto iðvada turi bûti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. vadovui. 4. teismas gali paskirti papildomà ekspertizæ. Jeigu eksperto iðvada yra nepakankamai aiðki ar neiðsami. 219 straipsnis. Eksperto iðvados ávertinimas Eksperto iðvada teismui neprivaloma ir ávertinama pagal vidiná teisëjo ásitikinimà.. taip pat jeigu yra prieðtaravimø tarp keliø ekspertø iðvadø. 2. Þodinis iðaiðkinimas áraðomas á teismo posëdþio protokolà.

reikalinga išvadai duoti. lieèianèia ekspertizës dalykà. kasdieninës psichologijos þiniø. teisëjas. kad jam bûtø pateikta papildoma medþiaga. Ar atliekant ekspertizæ gynëjas gali uþduoti ekspertui klausimus? 6. kuriomis teismui ir kitiems proceso dalyviams prireikia specialiøjø psichologijos þiniø. 4) dalyvauti nagrinëjant bylà. Ar gali tiriamasis atsisakyti atsakinëti á eksperto klausimus? 6. lieèianèius ekspertizës dalykà.2. Kaip matëme. Ar atliekant ekspertizæ gali dalyvauti jo gynëjas? 7. Kokius klausimus gali uþduoti ekspertas tiriamajam: bet kokius. Psichologinë ekspertizë skiriama. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. nukentëjusiajam. 2) pareikšti prašymus. Psichologinë ekspertizë 189 Ekspertas privalo atvykti pagal šaukimà ir duoti objektyvià išvadà jam pateiktais klausimais. Ar gali gynëjas susipaþinti su ekspertizës aktu? 8. Ekspertas turi teisæ: 1) susipaþinti su bylos medþiaga. 3) administracinio teisës paþeidimo bylà nagrinëjanèio organo (pareigûno) leidimu duoti traukiamam atsakomybën asmeniui. Jos labai svarbios tiek kiekvieno þmogaus kasdieniame gyve- . Civilinio ir Administracinio kodeksø nuostatas ir atsakykite á klausimus: 1. ypatumai ir jos teisinis statusas Perskaitykite modulá. kai prireikia specialiøjø psichologijos þiniø. kiti proceso dalyviai patys yra „gyvenimo psichologai“. ar tik tokius. kuriuos mano esant reikalingus. Ar skiriasi ekspertas ir specialistas? 3. tardytojas. Jie turi „nespecialios“ – buitinës. Turite suprasti aplinkybes. liudytojams klausimus.6. Ar gali tiriamasis apskøsti eksperto veiksmus? 5. kuriø reikalingumui pritaria tardytojas ar kvotëjas? 4. Kokius eksperto teisinio statuso aspektus visi kodeksai reglamentuoja vienodai? 2. ??? Savikontrolės klausimai ??? Palyginkite Baudþiamojo. Psichologinës ekspertizës paskirtis.

712) „Dël Teismo psichiatrinës. narkologinës ir psichologinës ekspertizës organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo“. Nr. nuostatø patvirtinimo“1. atsakantis á teismo klausimus. narkologinës ir psichologinës ekspertizës organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos vidaus reikalø ministro ásakymas (2000 m. ir psichologui specialistui. liepos 3 d. uþtikrinanèio . Iš jø svarbiausi du. ekonominius ir pan. Šios þinios sudaro pakankamà pagrindà sprendimams priimti. • Šiuose santykiuose dalyvauja asmenys. teisinius. Smulkiau psichologiniø ekspertiziø atlikimà reguliuoja specialûs poástatyminiai teisiniai aktai. atliekantis atitinkamà tyrimà ir pateikiantis jo rezultatus kaip ekspertizës išvadas. nestandartiniais þmoniø santykiais. sprendimus. spalio 16 d. kai veikiama gerai paþástamoje socialinëje aplinkoje. kai santykiai yra gerai sureguliuoti ir priimami sprendimai nelabai svarbûs. kai buitiniø þiniø kiekis ir tikslumas nepakankami. Aišku. • Teisëjas neretai susiduria su itin sudëtingais. Dël to nagrinëjant bylas daþnai susiduriama su situacija.190 ANTROJI DALIS nime. liepos 3 d. arba kaip ekspertas. uþtikrinanèio valstybinës teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1–ojo poskyrio apsaugà. Kvotos. teismo veikla daþnai perþengia šias ribas. Kaip ir kitø specialybiø atstovai psichologas gali dalyvauti baudþiamajame ar kitame procese kaip specialistas. 552/395) „Dël valstybinës teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo ir Lietuvos respublikos vidaus reikalø ministerijos Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos apsaugos bûrio. 712) „Dël Teismo psichiatrinës. tiek priimant svarbius politinius. ir bylai teisingai išspræsti reikalingos specialios. visos baudþiamojo. spalio 16 d. Nr. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas (1997 m. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas (1997 m. • Teisëjo sprendimai labai atsakingi – nuo jø priklauso þmogaus laisvë ir gerovë. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos respublikos vidaus reikalø ministro ásakymas (2000 m. pasiþymintys ypatingais asmenybës bruoþais. Nr. administracinio proceso nuostatos. civilinio. Nr. reguliuojanèios specialistø ir ekspertø dalyvavimà. mokslinës psichologijos þinios. galioja ir psichologui ekspertui. 552/395) „Dël valstybinës teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo ir Lietuvos respublikos vidaus reikalø ministerijos Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos apsaugos bûrio. tardymo.

Psichologinë ekspertizë 191 Pirmuoju aktu psichologinës ekspertizës organizavimas pavedamas Valstybinei teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. kad paliktø galimybes teismui skirti ávairiausias psichologines ekspertizes. individualiø bûsenø. Jà psichologas atlieka kartu su psichiatru arba/ir narkologu. nustatyti kaltinamøjø. psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai“.6. taip pat kurie gali turëti reikšmës bylai. nustatymas ir pan. psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai sutrikimai. nuostatø patvirtinimo“. prasmæ ir galimybæ pasipriešinti. Pavyzdþiui. Jos metu „kompleksiškai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai. kalbant apie kompleksinæ ekspertizæ nurodoma. psichologinæ ir somatoneurologinæ bûklæ. nustatyti nukentëjusiøjø gebëjimà suprasti su jais atliktø veiksmø pobûdá. Psichologinės ekspertizės uždaviniai Svarbiausieji psichologinës ekspertizës uþdaviniai yra: • atsiþvelgiant á individualius psichologinius ir amþiaus ypatumus. nukentëjusiøjø sugebëjimo pasipriešinti. Tai nepaprastai platus formulavimas.. • nustatyti individualius psichologinius tiriamojo ypatumus ar bûsenà. iš kuriø galima spræsti. 1 Ten pat. . psichologinës ekspertizës uþdaviniai suformuluoti taip. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. kad reikšmës bylai gali turëti „psichikos sutrikimai. galëjusius turëti átakos jo elgesiui (pvz. nustatyti nepilnameèiø gebëjimà visiškai suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. psichologinæ bûsenà priešmirtiniu laikotarpiu ir panašiai). Konkreèiai bylai gali turëti reikšmës valstybinës teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1–ojo poskyrio apsaugà. kai tardymo ir teismo institucijoms kyla abejoniø dël nurodytøjø asmenø psichikos pilnavertiškumo“1. jø gebëjimà atkurti turinèias reikšmës bylai aplinkybes tais atvejais. norminiai aktai aiškiai nustato pagrindines psichologinës ekspertizës kryptis. • atsiþvelgiant á individualius psichologinius ypatumus. Kaip atskira ekspertizës atmaina nustatoma „kompleksinë ekspertizë“. Kompleksinë ekspertizë nustato liudytojø ir nukentëjusiøjø psichinæ. fiziologinio afekto bûsenà. Tai liudytojø ir nukentëjusiøjø sugebëjimo duoti parodymus. Taèiau. turinèiø reikšmës bylai. ar asmuo pakaltinamas ir veiksnus. liudytojø arba nukentëjusiøjø gebëjimà suprasti bylos aplinkybes ir teikti parodymus. kita vertus. Kaip matome. • atsiþvelgiant á psichofizinës raidos ypatumus.

Taigi tenka pasitikëti diplomu. susipaþásta su jo diplomais. licencijomis. ir skirti ekspertizæ paliekama teisëjui. Teismo psichologų ekspertų pareigos ir teisės Mûsø aptariamas dokumentas patikslina psichologø ekspertø teises ir pareigas. psichologu ekspertu“1. turintis specialiøjø þiniø. Kas gali būti psichologas ekspertas? Baudþiamasis ir kiti proceso ástatymai nurodo. 1 . kai tam yra ástatyme numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas „Dël Teismo psichiatrinës. Mûsø šalyje psichologinës ekspertizës atveju didelë reikšmë teikiama formaliems kompetencijos kriterijams. jeigu jis specialiai ir ilgai domisi psichologija. mokslinëmis publikacijomis. bet kokia individo bûsena. nelengva nustatyti. 1997 m. kas gali turëti reikšmës bylai. darbo patirtimi. kad ekspertas privalo: • priimti tarnybos vadovybës. „Ekspertizes atlieka tarnybos ekspertai. ar gali šá þmogø apklausti kaip ekspertà. pavyzdþiui. Jis. ar toks þmogus turi reikiamø þiniø. narkologinës ir psichologinës ekspertizës organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo“. Minëtas norminis aktas gana grieþtai apriboja ekspertizæ atlikti galinèiø specialistø kieká bei nustato grieþtus formalius jø specialiojo parengimo reikalavimus. • nusišalinti nuo ekspertizës atlikimo. Taèiau teismui. skyriaus viršininko arba vyresniojo komisijos eksperto jam pavestas atlikti teismo ekspertizes. išlaikæ atestacijà ir gavæ sertifikatà dirbti teismo psichiatru. Tai taikoma ir psichologams. Spræsti. išsiaiškina. kad ekspertas gali bûti tik þmogus.192 ANTROJI DALIS praktiškai bet kokis asmenybës bruoþas. 712. yra nuodugniai susipaþinæs su jos pagrindais ir atskiromis šakomis. ir kiek pasitikëti jo išvadomis. nustato. kiek ekspertui teko susidurti su panašiais atvejais ir tada sprendþia. liepos 3 d. Nr. kiek jis sugeba jas pritaikyti atsakydamas á ekspertizës klausimus. kokiø specialiøjø þiniø turi vienoks ar kitoks psichologijos specialistas. Tokià ástatymø leidëjo pozicijà nesunku suprasti. neturinèiam šiø specialiøjø þiniø. Tai aukštasis psichologinis arba medicininis išsilavinimas ir specialusis parengimas. • atvykti kvieèiamas dalyvauti teismo posëdyje. Kai kuriose šalyse teismas tokiu atveju apklausia já. turintys gydytojo psichiatro arba klinikinio psichologo specialybæ. Aišku. • pateikti objektyvià išvadà jam uþduotais klausimais. Teisëjui daþniausiai sunku paèiam apsispræsti. tokiø þiniø gali turëti bet koks þmogus.

• išsaugoti visus ekspertizei pateiktus dokumentus. • neskelbti parengtinio tardymo duomenø be paskyrusio teismo ekspertizæ pareigûno bei tiriamojo asmens leidimo. atliekant kitus tardymo veiksmus ir pateikti apklausiamiesiems klausimus. . • atsisakyti pateikti išvadà. daryti reikiamà poveiká bylos nagrinëjimui pateikiant savo nuomonæ klausimais. skyriaus viršininkà ar vyresnájá komisijos ekspertà ir ekspertizæ paskyrusá asmená. • pranešti tarnybos vadovybei apie faktus. • pateikti atskirà išvadà. jog bûtina išplësti pavestos ekspertizës atlikimà ar pavesti ekspertizæ atlikti kitø specialybiø ekspertams. tiksliai išreikšti savo nuomonæ nagrinëjamu klausimu. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. skyriaus viršininkà ar vyresnájá komisijos ekspertà apie esminius pateiktos ekspertizei medþiagos áforminimo trûkumus. • savo iniciatyva pateikti turinèias reikšmës bylai aplinkybes. • informuoti tarnybos vadovybæ. • išsirašyti arba kopijuoti bylos medþiagoje esanèius duomenis. árodanèius. uþtikrinant jam galimybæ gauti visà reikiamà informacijà. galinèius turëti átakos tyrimui. • paskyrusio ekspertizæ asmens leidimu dalyvauti apklausiant asmená. konsultuojant kitus proceso dalyvius ir pan. • prašyti paskyrusio ekspertizæ asmens pateikti reikiamà papildomà medþiagà.6. Kartu ekspertui suteikiamos gana plaèios teisës. apie tai informuodamas tarnybos vadovybæ. prokuroro. Psichologinë ekspertizë 193 pagrindas. teisëjo ar teismo paskirto vertëjo paslaugomis. tardytojo. dël kuriø jam nebuvo duota klausimø. kurie nëra tiesiogiai susijæ su jam pateiktais klausimais. • bûti posëdþio salëje bylos nagrinëjimo metu. kiek to reikia ekspertizei atlikti. • prašyti teisëjo ar teismo apriboti dalyvavimo teisme laikà tiek. • susipaþinti su savo apklausos protokolu ir pareikšti pastabas. susijusius su ekspertize. • naudotis kvotëjo. Nurodoma. jeigu ekspertas nepakankamai tais klausimais kompetentingas arba stokojama pateiktos ekspertizei medþiagos. kuria vadovaujantis bûtø galima atsakyti á pateiktà klausimà. kuriø reikia ekspertizei atlikti. árašytinas á protokolà. jeigu ji skiriasi nuo kitø komisijos nariø nuomonës. jeigu nëra moksliškai pagrástos metodikos. • pats surašyti savo atsakymus á apklausos protokolà. kad ekspertas turi teisæ: • susipaþinti su ekspertizei paskirtos bylos medþiaga.

kuriø ekspertas neturi teisës daryti: • atlikti jam pavestos ekspertizës be tarnybos vadovybës. Šis vyriausybës nutarimas savotiškai papildo baudþiamojo ir kitø ástatymø apibrëþtas eksperto teises ir pareigas. išrašyti iš ekspertinio skyriaus apie tai informavus ekspertizæ paskyrusias institucijas (ši nuostata netaikoma tiems tiriamiesiems. t. konsultuoti kvotëjà. kad nutarime (nutartyje) dël ekspertizës skyrimo bûtø teisingai nustatyti bei suformuluoti klausimai ekspertui ir pateikta medþiaga. tardytojà. teisëjo ar teismo. viena vertus. kur jie bûtø toliau stebimi ir gydomi. • savarankiškai rinkti ar imti medþiagos (išskyrus medicinos dokumentacijà). matome. • savarankiškai kviestis kitø asmenø dalyvauti atliekant jam pavestà ekspertizæ ir perduoti jos kitiems. • konsultuoti kvotëjà. • laikyti baudþiamosios. jeigu yra neatidëliotinø indikacijø“. bet nepateiktos jam ástatymø nustatyta tvarka. tardytojà. skyriaus viršininko ar vyresniojo komisijos eksperto nurodymo. • skirti ekspertizës atlikimo metu gydymà tiriamajam asmeniui. perkelti tiriamuosius. prokurorà. kuriuos rekomenduota gydyti ne priverstinai. administracinio teisës paþeidimo bylà nagrinëjanèià institucijà (pareigûnà) ir kitus asmenis tam. civilinës ar administracinio teisës paþeidimo bylos. kad. • nelaukiant teismo nutarties dël priverstinio gydymo. administracinio teisës paþeidimo bylà nagrinëjanèios institucijos (pareigûno) veiksmus bei sprendimus.194 ANTROJI DALIS • ástatymo nustatyta tvarka apskøsti kvotëjo. Jis gali kelti naujus klausimus. administracinio teisës paþeidimo bylà nagrinëjanèià institucijà (pa- . kuriems paskirta kardomoji priemonë – suëmimas arba kurie nuteisti laisvës atëmimo bausme). taip pat nurodyta. teisëjà ar teismà. nustatydamas jam specialius draudimus. teisëjà ar teismà. neátrauktiems á komisijà tarnybos ekspertams. kuriuos po atliktos stacionarinës ekspertizës rekomenduojama priverstinai gydyti gyvenamosios vietos psichiatrinëje ligoninëje arba bendrais pagrindais. kaip sureguliuotas teismo eksperto psichologo teisinis statusas. o tiriamuosius. y. á gyvenamosios vietos psichiatrinæ ligoninæ. pateikti savo išvadà. susijusios su byla. veiksmus. medþiagos ne tarnybinëse patalpose. tardytojo. ar tikslinga skirti ekspertizæ ir kokià. prokuroro. kurios reikia jiems spræsti. kurie paþeidþia jo teises ir teisëtus interesus. prokurorà. • pateikti išvados ne jo kompetencijos klausimais. siekiama suteikti jam kuo daugiau laisvës ir iniciatyvos taikant specialiàsias þinias. kurioje atliekama ekspertizë. Susipaþinæ.

Baigæ skaityti turëtumëte sugebëti nustatyti. Skaitydami ypaè atkreipkite dëmesá á klausimø ekspertui formuluotes. teisiamojo. ??? Savikontrolės klausimai ??? 1. ypaè nustatant nepakaltinamumà (paprastai atliekant testus). kad psichologas – ekspertas gali neturëti specialiøjø teisiniø þiniø. atsiþvelgdamas á tai. Þinokite. Ko gero sunku rasti koká nors asmenybës bruoþà ar individo bûsenà. kad gerai suvoktumëte. átariamojo. ástatymø leidëjas apriboja „teisiná savarankiškumà“. . Dël to ekspertui psichologui gali bûti uþduoti kuo ávairiausi klausimai. kad su tuo ne kartà susidursite dirbdami. Paprastai psichologinës ekspertizës taikymas tam tikrose šalyse prasideda nuo psichologo dalyvavimo psichiatrinëse ekspertizëse. kas yra ekspertizës funkcija ir kaip ji pasireiškia. priklauso nuo teismø praktikos bei psichologinës ekspertizës išsivystymo ávairiose šalyse. Kuo daugiau ir kuo ávairesnio pobûdþio ekspertiziø skiriama. tuo lengviau teismas „atranda“ naujø klausimø. kuri negalëtø tapti teismo susidomëjimo objektu vienoje ar kitoje byloje. Psichologinës ekspertizës funkcijos Perskaitykite modulá. jo savarankiškumas apribojamas (psichologas ekspertas negali atlikti ekspertizës be tarnybos vadovybës nurodymo. ieškovo. kur jos gali bûti reikalingos arba kur eksperto teisës yra apskritai ribotos proceso ástatymo. Vëliau teismo klausimø ekspertui psichologui daugëja. Kita vertus. Svarbu. kaip kiekviena funkcija pasireiškia vykdant ávairias psichologines ekspertizes. Psichologinë ekspertizë skiriama ávairiausiose situacijose.6. Psichologinë ekspertizë 195 reigûnà) ir kitus asmenis ir pan. Kokie klausimai bus pateikti. Kokias atvejais normatyviniai aktai numato skirti paprastà psichologinæ ekspertizæ ir kokiais kompleksinæ? 2. savarankiškai rinkti su byla susijusià medþiagà. nukentëjusiojo) psichologinë savybë. bet jos tyrimo neapibrëþia psichologinës ekspertizës uþdaviniø norminiai aktai. kuri nors ir turi ryšá su byla. á kurios atsakyti gali psichologas ekspertas. 6. jie perþengia baudþiamosios teisës ribas. atsakovo. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus.3. liudininko. Dël to ten. Ar egzistuoja kokia nors proceso dalyviø (kaltinamojo.). savarankiškai kviesti kitus þmones dalyvauti ekspertizëje ir pan.

kuriose psichologinë ekspertizë taikoma seniau. atsisakæs advokato pagalbos. kokius bendruosius tikslus sau kelia teismas. kad jie mums nereikšmingi. Neretai nagrinëjant panašias bylas tiesiog akivaizdu. negu leidþia jo konstrukcija. kuriuo jis vaþiavo. ar buvo psichologinë galimybë? Ar þmogus apskritai sugeba sureaguoti taip greitai. tai jis laiku sureaguoti negalëjo. Psichologijos kalba tai vadinama taip: jis neturëjo reikiamo sugebëjimo. ar þmogus. kaip reikëtø. kuriø mûsø teismuose dar neklausiama (pvz. Taèiau gali kilti klausimas. ir dël to þuvo þmogus. ar galëjo suimamas þmogus tinkamai suprasti jam perskaitytas teises. kiti – kitas ekspertizes.. galime išskirti tris pagrindines jos funkcijas: asmens sugebëjimø tyrimas. jas atlikdami ekspertai kelia sau ir bendruosius tikslus. Atsiþvelgdami á tai. Atliekant techniná ávykio tyrimà buvo nustatyta. tiek potencialiø uþdaviniai be galo skirtingi.2 sekundës. Psichologinë ekspertizë yra dinamiškas. Taèiau neretai konkreèiam faktui nustatyti jau reikia specialiø þiniø ir specialiø tyrimo metodø. Vairuotojas nesugebëjo laiku sustabdyti mašinos. Taèiau negalima teigti. bendras asmenybës tyrimas ir individo bûsimo elgesio prognozavimas. nelaimingo atsitikimo bûtø pavykæ išvengti.196 ANTROJI DALIS Šalyse. Psichologiniø ekspertiziø. tiek daromø šiuo metu. ekspertui uþduodami ir tokie klausimai. Bet ir jis negali daugiau. Asmens sugebėjimų tyrimas Ásivaizduokime tokià situacijà. Taèiau šie tyrimai gali daugiau pasakyti apie tai. kaip þmonës apskritai sugeba rea- . o jis turëjo tik 0. Þmogø sukûrë gamta.). Nemaþai jø atliko bendrosios ir inþinerinës psichologijos atstovai. kad þmogus negalëjo pasielgti taip. Pavyzdþiui. kad jeigu vairuotojas bûtø sureagavæs truputi greièiau.1. aptariamuoju atveju tai bûtø þmogaus reakcijø psichologiniai tyrimai. Taèiau kad ir kokie ávairûs bûtø ekspertams uþduodami klausimai ir konkretûs skirtingø ekspertiziø tikslai. Aptarsime juos. Techninë galimybë sustabdyti mašinà buvo. taèiau vieni iš jø svarbesni darant vienas. kaip šiuo atveju reikëjo? Ar taip greitai sureaguoti sugeba šis konkretus vairuotojas? Automobilis. Jeigu þmogui sureaguoti tam tikroje situacijoje reikia maþiausiai 0. Šie tikslai vienodi atliekant bet kokià ekspertizæ. negali sustoti greièiau. jos bus daromos rytoj. Jeigu vienokiø ar kitokiø ekspertiziø mûsø šalyje nedaroma šiandien. sugebëjo pakankamai suprasti šio savo sprendimo reikšmæ ir pan. nei leidþia jo „konstrukcija“. jà atlikdamas. Kaip nustatomi asmens sugebëjimai ir atliekamas ekspertø tyrimas? Dar kartà prisiminkime minëtàjá pavyzdá. skirdamas psichologinæ ekspertizæ. ir ekspertas. Teismas tai mato niekieno nepadedamas. greitai besivystantis reiškinys.

Psichologinë ekspertizë 197 guoti. jam gali bûti labai svarbu. • veiksnumas civilinëse bylose – individo sugebëjimas savarankiškai gyventi. jeigu norint išvengti nelaimingo atsitikimo reikëjo nepaprastos nervinës átampos. kad teismà dominanèioje situacijoje þmogus negalëjo tinkamai sureaguoti. remiantis 65 civilinio proceso kodekso straipsniu. Tai: • liudytojo sugebëjimas duoti parodymus (sugebëjimas matyti ir suvokti ávykius ir duoti apie juos parodymus teisme – „gebëjimas atkurti turinèias reikšmës bylai aplinkybes“). Psichologiniø ekspertiziø. Aišku. teismui tikriausiai teks pripaþinti já nekaltu. ar lengva buvo šiam þmogui tinkamai reaguoti. Nuo gauto rezultato priklausytø ir tolimesnis jo panaudojimas. sunku. Pavyzdþiui. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Tarkime. nuo jo atsakomybës jausmo. ir tolimesnis bendradarbiavimas su psichologu. jog vairuotojas visgi galëjo tinkamai sureaguoti. Visai kas kita. . sukurti eksperimento sàlygas. motyvø ir pan. neáprasto susikaupimo. tyrimo aplinkybes). tvarkyti savo reikalus. ši išvada nebus padaryta automatiškai. jeigu tam reikëjo tiesiog elementaraus noro. jeigu psichologinë ekspertizë parodys. Jeigu paaiškës. Tyrimo rezultatas bûtø minimalus laikas. kai mûsø tiriamajam reikia labai greitai sureaguoti ir nustatyti. kaip tirtasis autoávykis. kurio tikslas – padëti teisëjui suprasti šá þmogø kaip asmenybæ (šià funkcijà smulkiau aptarsime vëliau). kiek pastangø dëjo individas.6. • kaltinamojo sugebëjimas stoti prieš teismà. Šiuo atveju teismui teks ávertinti nemaþai papildomø aplinkybiø. kokios nuoširdþios buvo jo pastangos neleisti ávykti nelaimingam atsitikimui. Svarbu ir tai. • emancipacijos (nepilnameèio sugebëjimas savarankiškai tvarkyti savo reikalus). jos labai ávairios. koks yra jo realus reakcijos greitis tokioje situacijoje. Aišku. galima sumodeliuoti labai panašià situacijà. Situacija bus daug sudëtingesnë. Teismà dominantis þmogus gali gana aiškiai skirtis nuo kitø þmoniø. Taèiau pripaþinæs eksperto išvadà teismas turës gana vienareikšmiškai priimti išteisinantá nuosprendá. kad antruoju atveju individo elgesys daug labiau smerktinas. • sugebëjimas auklëti vaikus (sprendþiant tëvystës–motinystës atëmimo klausimus). normaliø pastangø. jis atsiþvelgs á eksperto kvalifikacijà. yra labai daug. t. Viena. Vertinant visus šiuos dalykus daug svarbesnë kita psichologinës ekspertizës funkcija – bendras asmenybës psichologinis tyrimas. y. kiek psichologiniø tyrimo metodø. kuriø pagrindinë funkcija – individualiø sugebëjimø išaiškinimas. Tai priklauso nuo jo asmenybës. kurio mûsø tiriamajam reikëtø sureaguoti. Èia jau prireiktø ne tiek psichologijos þiniø. Teismas turës ištirti eksperto išvadà kaip ir bet kokius kitus árodymus (sakykime.

kai vertinama asmenybë. Teismo sprendimas priklauso nuo atsakymo á klausimà. kiek gerbia ástatymà. • nustatyti. bandoma suvokti jos motyvus. kuris išreiškë atitinkamà individo sugebëjimà – reakcijos tam tikroje situacijoje greitá. jo jausmus (pvz. Psichologui tenka: • ištirti problemà. kaltinamasis.198 ANTROJI DALIS • nukentëjusiojo. Šis reikalavimas labai reikšmingas. kad galëtø su ja susidoroti. mus domino tik skaièius. kokiø sugebëjimø reikia. lindyniø laikymas ir sàvadavimas. Mums nebuvo labai svarbu. reikalingi kiekvienoje iš šiø situacijø. Ástatymas reikalauja. Visai kas kita. ar jis turi tuos sugebëjimus. kaip jis dabar vertina tai. • išsiaiškinti. Turto prievartavimas ir kt.. Tarkime. Palyginti su sugebëjimø nustatymu ši situacija visiškai kitokia. kokius reikalavimus ji jam kelia.. Tada turëtumëme ávertinti jo kaltæ. tvarkyti savo reikalus). jog individas psichologiškai galëjo jo išvengti. • nustatyti. Teismas turi ne tik nustatyti patá teisës paþeidimo faktà. þinome. ar individas apskritai sugeba sustabdyti mašinà minëtoje situacijoje. bet ir suprasti tai. Mus jau domina ne . kà padarë. kaþkà daryti (auklëti vaikus.). liudytojo. Visais minëtais atvejais teismà domina vienoks ar kitoks individo (teisiamojo. Sugebëjimai. Taèiau psichologo eksperto elgesys juos tiriant iš esmës yra toks pats. kad. kaltinamojo sugebëjimas stoti prieš teismà. Teismas turi suprasti „vidinæ“ nusikaltimo padarymo pusæ: nusikaltëlá skatinusius ir sulaikiusius nuo veiksmø motyvus. kaip sàþiningai þmogus stengësi išvengti nusikaltimo. Tiriant. su kuria susidûrë asmuo (pvz. yra ávairûs. prievartos taikymas atimant individui priklausantá turtà – 273 straipsnis. • nukentëjusiojo sugebëjimas priešintis fiziniam arba psichiniam spaudimui sprendþiant bylas. jai padarytos þalos reikšmæ ir pan. kas ávyko. kà jis jautë nusikaltimo metu ir pan. koks jis þmogus. ar individas sugeba. nukentëjusiojo) sugebëjimas. kuriose á nusikaltino sudëtá áeina psichinë arba fizinë prievarta (nustaèius psichinæ arba fizinæ prievartà teismas gali atsiþvelgti á jà kaip á švelninanèià aplinkybæ – 40 straipsnis (prievartos taikymas átraukiant á prostitucijà – 239 straipsnis. nukentëjusysis arba civilinio ginèo šalis). ir pan. kaþkam pasipriešinti (prievarta). Bendras asmenybės tyrimas Dar kartà prisiminkime autoávykio pavyzdá. ar nesugeba susidoroti su tam tikru sunkumu: kaþkà suprasti (vaikas liudytojas – suaugusiøjø veiksmus). Buvo svarbus tik vienas labai siauras jo asmenybës aspektas – ar jis sugeba vienà ar kità dalykà.). koks sàþiningas. kad tai bûtø padaryta atsiþvelgiant á individo asmenybæ ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

pavyzdþiui. Matome. • Kaltinamàjá gali bûti sunku suprasti ir tada. kad supranta jo elgesá. Anot jos. Atsiþvelgus á juos keistas elgesys tampa suprantamas ne tik psichologui. emocines bûsenas. jeigu þiaurø nuþudymà padaro recidyvistas. natûralu. reikalingas vientisas þmogaus supratimas. ir nusikaltimo situacijoje. Kitais þodþiais tariant. kai itin šiurkšèiai paþeidþiamas ástatymas. kai nusikaltimas padaromas nepaisant labai grieþtø ástatymo sankcijø ir tikrai nedidelës tikimybës. Jie gali bûti ne tokie ryškûs. bet bûna nesuprantama. kai paaiškëja. Teismas turi bûti tikras. jeigu proceso dalyvis (teisiamasis. • Taip gali atsitikti. liudytojas) elgiasi neáprastai. Visais minëtaisiais atvejais teismui jau maþiau padeda asmeninë patirtis. Svarbus smurtinius nusikaltimus daranèio þmogaus tipas yra „viskà kontroliuojantis“. buitinë psichologija. nukentëjusysis. turintis tam tikrø psichikos sutrikimø. Teismui nekelia nuostabos. jo veiksmus.6. Pavyzdþiui. kad nusikaltimas bus nuslëptas. Reikia suprasti šá þmogø. Teismas nesupranta tokio elgesio prieþasèiø. Psichologas turi daugiau šio pobûdþio þiniø negu teismas. Tai padës suvokti. nepriekaištingos reputacijos þmogaus padarytas þiaurus nuþudymas buitinës psichologijos poþiûriu atrodo keistas ir nesuprantamas. kad pripaþintumëme já nepakaltinamu. kai padorus þmogus visada elgiasi padoriai. o nepadorus – visada nepadoriai. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. emocijas apskritai. Sakykime. Teismui reikalinga psichologo specialisto arba eksperto pagalba. • Aiškiai suprasti þmogø ir nusikaltimo situacijà ypaè reikia tada. kaip vertinti asmens pasisakymus. kas já paskatino taip pasielgti. Psichologinë ekspertizë 199 pavieniai. kad bendro þmogaus supratimo bûtinybë daþniausiai susijusi su poreikiu ávertinti motyvacijà. kad taip bûna ne visada. individas. kurie teismui neþinomi. kà jis „nori tuo pasakyti“. ypatingas bûsenas. keistai. Jis išmano tokius psichologinius procesus. Šiuo atveju maþa paprasto atsakymo: „jis blogai jauèiasi“ arba „jis tyèiojasi iš teismo“. jeigu individo poelgis labai prieštarauja jo áprastam elgesiui. siauri jo asmenybës aspektai. bet ir teisëjui. motyvus. Mokslinë psichologija þino. kuris net . • Bûtinybë suprasti individà itin didelë. jog kaltinamasis kaþkuo ypatinga asmenybë. kai individas išgyvena išimtines. tai yra toks. jeigu tai padaro nepriekaištingos reputacijos pavyzdingas pilietis. Dël to neaišku. pasiþyminti retomis ir neáprastomis savybëmis. Bûtinybë suprasti þmogø gali kilti gana ávairiose situacijose. taèiau jie labai veikia jo elgesá. o visa asmenybë. • Teismas gali nesuprasti vidinës nusikaltimo pusës. Norint suprasti šá poveiká teisëjui reikalinga psichologo pagalba. pakliûva á ypatingas situacijas.

ir kito nesuprasime nesupratæ þmogaus. neleisti prasiverþti savo emocijoms. kad nemaþa jø dalis gali perþengti teisëjo asmeninës patirties ribas. kuris vienai merginai buvo tik nemalonus nuotykis. Pavyzdþiui. kuo aiškiau jas charakterizuoti. Taèiau tai gresia. jo funkcija yra padëti teismui geriau suprasti teisimàjá apskritai ir per tai – nusikaltimo situacijoje. Tik tai padës suprasti. kad emocinë átampa ir agresija visiškai netikëtai prasiverš ir taps nesuvaldomos1. 1966. Vol. Undercontrolled and Overcontrolled Personality Types in Extreme Antisocial Aggression // Psychological Monographs. „Silpnas protinis išsivystymas sutrukdë pilnai suvokti situacijà“). Taip yra todël. Teisëjas negali palikti suprasti teisiamàjá psichologui. Dël to paprastai jis elgiasi itin mandagiai. 611. kà nukentëjusiajam reiškë nusikaltimas. padëti teisëjui kuo geriau já suprasti. . 1 Megargee E. Svarbu tiksliai apibrëþti teismo ir psichologo eksperto santyká. Kitas pavyzdys – skyrybø bylos. kitai – mirtina psichinë trauma. P. Tokiais atvejais teisëjui gali atsirasti rimtø problemø bandant suprasti tikrus šaliø motyvus. Psichologas negali bandyti pakeisti teisëjà. paprastai ne tik pateikia konkretø atsakymà. Tik tai suteiks galimybæ suprasti. stengiasi padëti teismui suprasti individo asmenybæ ir jo bûsenà nusikaltimo situacijoje. Išþaginimas. teismà vargu ar patenkina trumpas ir konkretus atsakymas á bet kurá iš minëtøjø klausimø („Motyvas – savanaudiškumas“. Teismui reikia gerai ásivaizduoti teisiamojo ar nukentëjusiojo asmenybæ ir bûsenà.200 ANTROJI DALIS ir labai stipraus ir ilgo konflikto su kitu þmogumi sàlygomis stengiasi susivaldyti. po kurios neámanoma toliau gyventi. kaip nusikaltëlis pasiryþo já padaryti. Psichologo vaidmuo yra ne išlaisvinti teisëjà nuo bûtinybës suprasti teisiamàjá. bet ir apibûdina asmenybæ daug plaèiau. 80 (3). Ir vieno. priešingai. I. „Poveiká padarë teisiamojo egoizmas“. kà jam tuo momentu reiškë sàþinë ir ástatymas. kur funkcija padëti teismui suprasti þmogø vaidina itin didelá vaidmená: • nuþudymø. atsakydamas á šá klausimà. remdamasis savo tyrimu. o. suprasti þmogø uþ teisëjà. Todël psichologas ekspertas. Santykiai tarp besiskirianèiø tokie ávairûs ir sudëtingi. Á tai atsiþvelgiant suformuluojami tipiški teismo klausimai psichologui: „Kokie yra nusikaltimo padarymo motyvai? Kokie asmens bruoþai padarë esminá poveiká kaltinamojo elgesiui nusikaltimo metu? Koká psichikos sutrikimà (psichinæ anomalijà) turi individas ir koká poveiká jis padarë? Kokià moralinæ (psichinæ) þalà padarë nusikaltimas?“ Visais minëtais atvejais. kad ir koks bûtø klausimo turinys. kad nesupratus þmogaus neámanomas dorovinis ir teisinis jo poelgio vertinimas. Galima paminëti keletà psichologiniø ekspertiziø atmainø. tikrus jø norus ir interesus.

gilesnis nusikaltimo psichologiniø aplinkybiø tyrimas padeda teisëjui áveikti fundamentaliàjà atribucijos klaidà... kaip buvo padarytas nusikaltimas. Nurodykite tuos bruoþus. kad kaltinamasis dar vaikystëje patirdavo sunkumø. padarytø „staigiai didþiai susijaudinus“. kad kuo geriau teisëjas supras individo asmenybæ ir bûsenà. Antras svarbus teisëjo poþiûrá švelninantis veiksnys yra „simpatijos suþadinimas“. kokie asmens bruoþai padarë esminá poveiká. Slobigin Ch. B. 1 . kad teisëjo ir psichologo eksperto bendradarbiavimas bei psichologo pastangos padëti teisëjui geriau suprasti kaltinamàjá paprastai švelnina bausmæ. Poythress N. Mat teisëjas. P. kad jo atþvilgiu buvo elgiamasi neteisingai. Gali paaiškëti. Tai ávyksta trimis bûdais. kaip viskas ávyko. Tai padeda suprasti. London: The Guilford Press. G. tuo lengviau ásivaizduoti save jo padëtyje. New York. nuodugniau susipaþinus su kaltinamojo asmenybe ir geriau ásivaizduojant. kodël individas pasielgë vienokiu ar kitokiu bûdu. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. kitas psichikos savybes ir pan. kad neþinome. Kaip atsimename. 1987. jo elgesá. neretai pats to nesuvokdamas. motyvus. kodël jis pasielgë neteisingai. protestuodamas prieš patá nusikaltimà. 191. psichikos savybes ir paaiškinkite.6. negu atrodë1. sveiko proto psichologija linkusi gerokai pervertinti asmenybës ir neávertinti situacijos reikšmës aiškindama. Pagaliau. • psichinës þalos dydþio (reikšmës) nukentëjusiam nustatymo.. Kuo daugiau þinome apie þmogø. Psichologinë ekspertizë 201 • teisës paþeidimø. linkæs paskirti grieþtesnæ bausmæ emociškai. Kokiø padariniø teismo sprendimui turi sëkmingas šios funkcijos vykdymas? Turëtumëme tikëtis. Petrila J. tuo tiksliau nustatys jo kaltæ. Taèiau visais šiais atvejais uþ teismo klausimo slypi kreipimasis á psichologà: „mes nesuprantame (nepilnai suprantame) þmogø. þiauriai. Teismas gali ávairiai formuluoti klausimà ekspertui – gali klausti apie nusikaltimo padarymo motyvus. Tyrimais nustatyta. kad teisiamasis kaltas maþiau. Nesuprantame turbût todël. bet nesulaukdavo paramos. • versijø dël saviþudybës patikrinimo. padariusius esminá poveiká. Pirmiausia. kodël šis þmogus taip pasielgë“. ir tai verèia bûti atlaidesniam. ir nesigilinda- Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. kokie buvo motyvai. sumaþëja „atlygio troškimas“. Kruopštus nusikaltimo mechanizmo tyrimas išryškina situaciniø momentø reikšmæ ir skatina teisëjà manyti. asmenybës bruoþus. • riboto pakaltinamumo atveju padarytø nusikaltimø. G. pradëti þiûrëti á gyvenimà ir jo problemas „jo akimis“. kad gyvenime jam tekdavo susidurti su daug didesniais sunkumais negu paèiam teisëjui.

„Pasitaisë“ šiuo atveju taip pat yra prognostinis sprendimas. reikës laukti daugelá metø. Iš teismo salës išëjæs þmogus neilgai trukus padaro naujà smurtiná nusikaltimà. prognostinis sprendimas priimamas. Þmogaus elgesio prognozë yra sunki problema. koká poveiká darys vienokia arba kitokia bausmë. ar teisiamasis iš tikrøjø kaltas. Jà skirdamas teisëjas turi vadovautis ir ástatymo tikslais. Tarp šiø tikslø yra ir prevenciniai – sulaikyti nuo tolimesniø nusikaltimø. kaip þmogus pasielgs artimiausiu metu. „paslepia tikràjà nusikaltëlio asmenybæ“. ir korekciniai – suformuoti pagarbà ástatymui.202 ANTROJI DALIS mas á tai. Teisëjo peèius uþgula sunki atsakomybë. arba kitas su ja nesusijusias priemones. kuris pirmà kartà padarë smurtiná nusikaltimà. ar baudþiamoji bausmë tikrai ištaisys nusikaltëlá (jeigu šio tikslo siekë teisëjas). koká poveiká jam darys bausmë. Jis reiškia „ateityje daugiau nedarys nusikaltimø“. vadovaudamasis vaiko interesais. Jam nemalonu. kad pasitaisë“. kad asmuo gali pasitaisyti be realaus laisvës atëmimo. Pavyzdþiui. Ávertinæs nusikaltimo aplinkybes ir teisiamojo asmenybæ teisëjas prieina išvadà. kad teisëjas lygtinai nuteisë þmogø. Jeigu skyrybø byloje teismas. Teisëjui tenka bûti pranašu. Daugelyje bylø teisëjas renkasi arba laisvës atëmimà. Tokie sprendimai yra prognostiniai. ypaè áspûdingas. kol paaiškës. Jam tenka numatyti. kuris pasirodë . Stiprus pasipiktinimas poelgiu atima sugebëjimà ir norà suprasti þmogø. kad vaikui po skyrybø geriau gyventi su motina. ir bendraisiais baudþiamosios bausmës tikslais. Pavyzdþiui. Nepalyginti sunkiau numatyti jo elgesá po metø. Šis straipsnis „gali bûti taikomas nuteistajam tik tuo atveju. kaip iš tikrøjø viskas ávyko. ar tas sprendimas buvo teisingas. jeigu jis pavyzdingu elgesiu ir sàþiningu darbu árodë. Ásivaizduokime. kiek ji ištaisys situacijà ir pan. Nusikaltimas. Ástatymas daugeliu atvejø suteikia teisëjui gana plaèias nuoþiûros ribas nustatant laisvës atëmimo bausmës trukmæ. rinkdamas baudþiamàjà bausmæ teisëjas vadovaujasi ir atitinkamo baudþiamojo ástatymo norma. kurias taikys. priëmë sprendimà. kai nuteistasis lygtinai paleidþiamas iš laisvës atëmimo vietos pagal Lietuvos BK 54 straipsná „Lygtinis atleidimas nuo bausmës prieš terminà arba neatliktosios bausmës dalies pakeitimas švelnesne bausme“. kol pamatysime. Mat èia lengviausia apsirikti. „neperkando“ teisiamojo. kad teisëjas „per nusikaltimà nemato nusikaltëlio“. Neretai nelengva numatyti. ir apsirikimas bus ypaè akivaizdus. Teks nemaþai palaukti. kokia iš tikrøjø individo kaltë. Teisinio poveikio priemonių pasirinkimas Priimant sprendimà teismui neretai tenka rinktis priemones. kad nepakankamai paþásta þmones. Tokià emocinæ reakcijà daugiausiai lemia tai. Psichologinis prognozavimas.

jis turëtø paskirti švelnesnæ. kada teisëjas svarsto. Tada niekas negalës jam prikišti. Ypaè noriai su tokiu klausimu kreipiamasi á psichologà. Bet uþ ramø jo gyvenimà labai brangià kainà turi mokëti teisiamieji. Prisiminkime situacijà. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus.. Buvo nustatyta. padariusiam smurtiná nusikaltimà ir. Psichologinë ekspertizë 203 daug blogesnis negu teisëjas manë. Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. ar asmuo darys naujø nusikaltimø. Sakykime. ar šis asmuo padarys daugiau smurtiniø nusikaltimø. kad jis (kaip neretai daroma JAV. New York. Tuo atveju atsakomybæ uþ klaidingos prognozës padarinius perima psichologas. teisëjas gali išvengti tokios klaidos visada skirdamas kuo grieþtesnæ bausmæ. ávertinæs nusikaltëlio asmenybæ bei bylos medþiagà. kurià iš jø skirti.. kad tiek psichologai. kad teisëjai prognostines ekspertizes skiria labai noriai. psichologas ekspertas neturi pagrindo labai juo dþiaugtis. Slobigin Ch. Grieþta bausmë tokiu atveju skiriama ir tiems. 1987. G. Petrila J. Psichologø prognozës (dël ávairiausiø prieþasèiø) dar toli graþu neatitinka teismo ekspertizei keliamø reikalavimø. paaiškëjo. Vokietijoje ir kt. jeigu teisëjas bûtø priëmæs grieþtesná sprendimà – paskyræs laisvës atëmimà. Tuo tarpu vengiantis atsakomybës teisëjas skirs kuo grieþtesnæ bausmæ. tiek teisëjai negali patikimai prognozuoti. Jeigu gali bûti paskirta tiek grieþtesnë. Aišku. London: The Guilford Press. Buvo atlikta keletas tokiø tyrimø. tiek švelnesnë bausmë ir teisëjas abejoja. kad iš visø þmoniø.6. kad jis kaþko nepadarë. G. Bet daug sunkesnæ atsakomybæ jis jaus naujo nukentëjusiojo atþvilgiu. bando nusakyti. nes kad ir kaip malonus bûtø šis teisëjo pasitikëjimas. B. 1 . kad Þr. Paaiškëjo.“1 Kitø šaliø patirtis rodo. Prognostiniai klausimai yra maþdaug tokie: „Ar asmuo gali bûti pataisytas psichoterapijos ar psichokorekcijos priemonëmis? Kokià átakà skyrybos turës vaikui? Kokie bus bausmës padariniai tolimesniam individo gyvenimui? Ar individas lieka pavojingas aplinkiniams ir pan. kad paprastai pervertinama tikimybë. Juk pastarojo kanèiø ir suþalojimo nebûtø. apie kuriuos buvo prognozuojama. Situacija paradoksali. kuris padëtø jam padaryti prognostiná sprendimà ir kiek ámanoma palengvintø atsakomybæ uþ padarytà klaidà. kad toks teisëjas nusiþengia ástatymui ir kitu atþvilgiu. jog þmogus pakartotinai padarys toká nusikaltimà. Svarbu ir tai. Šioje prieštaringoje situacijoje teisëjas siekia surasti specialistà. šalyse) kreipiasi á psichologà ir prašo já atlikti tyrimus bei nustatyti specialaus recidyvo tikimybæ. P. kokià bausmæ turi paskirti asmeniui. 193–207. Negana to.. Poythress N. kuriems ástatymo tikslai galëjo bûti pasiekti ir be jos. Remiantis nekaltumo prezumpcija abejonë turi bûti traktuojama kaltinamojo naudai.

Prieþastys. Pagal tai. Baigæ skaityti turite aiškiai ásivaizduoti. Esant tokiai situacijai psichologo eksperto pozicija turi bûti labai tiksliai apibrëþta. atkreipti teismo dëmesá á tokiø prognoziø problemiškumà. kad paskirtosios bausmës tikslas yra ištaisyti nusikaltëlá. dël kuriø individas gali nesugebëti arba nepakankamai sugebëti suvokti savo veiksmus ir juos kontroliuoti. atþvilgiu (jie nepadarë naujø smurtiniø nusikaltimø)1. 3. Psichologinës ekspertizës santykis su psichiatrine Perskaitykite modulá.7 proc. . Bet kokia psichikos liga vienaip ar kitaip sutrikdo individo intelekto veiklà ir/arba savireguliacijà. suteikti paèiam teismui kitus psichologinius duomenis. turëti galimybæ teigti. 6. Èia mes susiduriame su ypatinga prognozës atmaina – ritualine prognoze ir ritualiniais prognostiniais sprendimais. galinèius bûti naudingus svarstant prognostiná sprendimà. Su prognostiniais sprendimais susijusios problemos daug kam þinomos.4. kokia tai 1 Ten pat. Tai prognozës. Taèiau pasitaisymas vis dar lieka kriminalinës bausmës tikslas. tai koká laisvës atëmimo terminà reikia paskirti. ar galima teisiamàjá pataisyti netaikant laisvës atëmimo. smurtinis) elgesys. siekiant „pateisinti“ ir „áprasminti“ nuosprendá. 198. ir jeigu negalima. Tai gali bûti psichikos liga. P.204 ANTROJI DALIS jie padarys naujø smurtiniø nusikaltimø per artimiausius metus. 2. Seniai neliko jokiø iliuzijø. Taigi prognozuojant pakartotiná smurtà padëtis në kiek ne geresnë negu ilgalaikiø oro prognoziø. teismui pateikti tik moksliniais tyrimais pagrástà informacijà apie tai. gali bûti ávairios. kad pasitaisymas bûtø uþtikrintas. kurios daromos nepaisant. ir teisëjas skirdamas bausmæ vis dar „prognozuoja“. prognozë buvo klaidinga 99. Atsakydamas á prognostinius teismo klausimus psichologas privalo: 1. kokiais atvejais klausimus skirsite ekspertui psichologui ir kokiais psichiatrui. kad laisvës atëmimo bausmë pataiso nusikaltëlá. su kokiais asmenybës bruoþais susijæs nepageidaujamas (sakykime. Jø patikimumas ne didesnis nei magijos. Vienintelë prieþastis – jos reikalingos psichologiškai. kurios tikslas – iškviesti lietø. kad jos visiškai nepatikimos ir daþniausiai klaidingos.

Psichologinio tyrimo išvados pateikiamos gydytojui psichiatrui. mokëjimo suvokti ir màstant taikyti gana sudëtingas sàvokas („ástatymas“. bet ir ávertindavo. Pavyzdþiui. Mat jis vertina psichologiniø individo sistemø veikimà subjektyviai – „kliniškai“. poreikiø sistemà. „draudimas“ ir pan. kuriais išaiškinami sugebëjimai (intelekto. jø pobûdá. organizuoti ásimintà medþiagà. Dël to psichologinis tyrimas ëmë po truputá darytis vis reikšmingesnis sprendþiant pakaltinamumo problemas. aprašai ir pan. Cattello ir kt. jà atkurti reikiamomis aplinkybëmis. Psichologo pozicija šiuo atveju labiau panaši á kito pagalbi- .6. Gydytojai daug anksèiau negu psichologai pradëjo dalyvauti tiriant nusikaltëliø pakaltinamumà. sugebëjimo modeliuoti gana sudëtingus reiškinius ir kita. Lietuvoje psichologinis tyrimas tvirtai nusistovëjo kaip psichiatrinio „papildymas“.). Prieþastá nustatyti turi jis. Psichologinë ekspertizë 205 liga. sintetinti. nusikaltimo situacijai teisingai suprasti ir ávertinti gali reikëti tam tikro màstymo operacijø susiformavimo lygio (sugebëjimo abstrahuoti. eksperimentinës metodikos. Jie suteikia galimybæ daug tiksliau ávertinti reikiamus sugebëjimus. Mat abu reiškiniai yra sudëtingi. Gydytojas psichiatras atsakydamas á teismo klausimà ne tik diagnozuodavo psichikos ligà. dëmesio. Daþnai jo uþduotis yra testinis tyrimas. Šio reiškinio tyrimas prasidëjo nuo ryškiausiø formø – aiškiø „beprotysèiø“. Sugebëjimas valdyti savo veiksmus apima visà psichologiná savireguliacijos mechanizmà: adekvatø savæs suvokimà. Ne maþesni reikalavimai keliami individo atminèiai: sugebëjimas ásiminti. ir jiems tirti reikia psichologijos þiniø. Reikalingas pakankamas individo atminties aktyvumas. atsparumas interferencijai ir panašiai. Dël šiø prieþasèiø nustatant savo veiksmø suvokimo ir savikontrolës sutrikimo prieþastis turi dalyvauti gydytojas psichiatras. neurozës). savæs vertinimo ir pan. Tai darydamas psichiatras susiduria su nemaþais sunkumais. Per pastaruosius dešimtmeèius psichologija išplëtojo daugybæ daug tikslesniø metodø psichikos sistemoms tirti: tai ávairûs testai. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus.). Dël to nepakaltinamumo ekspertizë ilgai egzistavo kaip vien tik psichiatrinë. percepcijos. Tokiu atveju psichologas ekspertas yra savotiškas psichiatro „padëjëjas“. MMPI. kurio metu nustatomos bendrosios asmenybës savybës (pvz. lyginti ir pan. dëmesys (depresijos. Gydytojai psichiatrai pirmieji atskyrë psichikos ligonius nuo tikrø nusikaltëliø. kuris jas apibendrina (kartu su kitais duomenimis). organizavimà ir pan. kiek liga paþeidë psichologiná individo funkcionavimà. sugebëjimas sutelkti dëmesá.. analizuoti. sutrinka màstymas ir suvokimas (psichozës).). Taèiau tiriant individo sugebëjimà suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus svarbus vaidmuo tenka psichologui. testai) bei tyrimas specializuotais testais. potraukiai (narkotikø vartojimas) ir pan. remdamasis savo patirtimi ir gana plaèiai apibrëþtais klinikiniais kriterijais.

Ir vienas. Dël to itin svarbu kuo giliau ištirti psichologinæ ávykio pusæ. Mat psichiatro atliekamas psichikos ligos nustatymas nëra svarbiausias tokio tyrimo tikslas. Psichikos ligos nustatymas šiuo atveju yra tik þenklas. Svarbus etapas vystantis jø bendradarbiavimui buvo kompleksinës psichiatrinës–psichologinës ekspertizës atsiradimas1. 1 Кудрявцев И. o kaip rimtai sutrikæs jo mastymas. psichinës bûsenos poveikis. savireguliacijos sistemos ir pan. Dël to šiuo metu greitai keièiasi psichologo ir psichiatro vaidmenys vertinant nepakaltinamumà. А. auklëjimo. nustatyti. ir kitas pasirašo ekspertizës aktà. situacijos. kad psichologo nustatytas psichiniø procesø nepakankamumas vienaip ar kitaip susijæs su tiriamo individo sveikatos sutrikimais) yra tik vienas iš psichologinio tyrimo momentø. Tai gali bûti amþiaus. psichikos liga nëra vienintelë prieþastis. Liga yra tik viena iš galimø nepakankamø psichiniø sugebëjimø prieþasèiø. . kad šiuo atveju svarbiausias bûtent psichologo ávertinimas. Nustatyti ir tirti šias prieþastis irgi turi psichologas. Tai reiškia. taip pat ir psichiatrinæ. Psichologas gi apibendrina visà medþiagà. net ir esant sunkiai psichikos ligai individas gali bûti pajëgus pilnai suvokti savo veiksmus ir juos kontroliuoti.. Kita vertus.206 ANTROJI DALIS nio medicinos personalo. Antra vertus. o paskui perima vadovavimà. kaip jo metu veikë intelektas. dël kurios vienoks ar kitoks psichinis sugebëjimas gali neatitikti teisiniø normø. daro galutines išvadas. pavyzdþiui su psichiatru. Комплексная судебная психолого–психиатрическая экспертиза. Psichiatro išvada dël psichikos ligos svarbi tik aiškinantis poelgio biologines prieþastis. kaip rimtai jis serga. Teisiškai vertinant individo elgesá svarbu ne tai. Москва. Psichiatro vaidmuo šá syká yra pagalbinis. suvokimas. Ir tokios ekspertizës atveju svarbu bendradarbiauti su kitais specialistais. Taigi ne pati liga. Psichologas ekspertas pirmiausia tampa lygiaverèiu partneriu. išvada. Èia jau pagrindinë atsakomybë ir pagrindinis vaidmuo apibendrinant tyrimo medþiagà bei formuluojant galutinæ išvadà tenka psichologui. 1999. o jos psichologiniø padariniø tyrimas yra iš tikrøjø svarbus vertinant individo sugebëjimà suvokti ir valdyti savo veiksmus tam tikroje situacijoje. kad jie gali veikti nepakankamai. Testinio tyrimo duomenys patenka ant psichiatro stalo kartu su laboratoriniø ir kitø tyrimø duomenimis. Tolimesnis šios tendencijos vystymosi etapas yra savarankiškos psichologinës ekspertizës atsiradimas. savikontrolë bei kitos psichikos sistemos. Vykdant tokià ekspertizæ psichologas ir psichiatras dalyvauja paritetiniais pagrindais. Jis pirmas atlieka psichiatriná tyrimà ir jo išvadas siunèia psichologui. Dël tokio psichiatrø ir psichologø santykio kilo tam tikrø problemø. Taèiau jo tyrimo rezultatas (pvz.

kad norint sëkmingai atlikti minëtas ekspertizes vien bendrojo išsilavinimo (nei medicininio. Psichiatrai manë.. 51. Kartu vis labiau ryškëja fundamentalus faktas. A Study of the Causes of Conflict between Psychiatirsts and Psychologists // Hosp. 2 Barren. G. kokia jo specialybë. Slobigin Ch. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. kad jie pranašesni devyniose iš 11. Šiuo atþvilgiu ádomus tyrimas. Pavyzdþiui. atliktas amerikieèiø mokslininkø Barreno. P. Petrila J. Þr. G. Reikia pasakyti. P. G.. Psichologinë ekspertizë 207 Tokia tvarka jau nusistovëjo JAV kriminalinëje justicijoje. 3 Petrella & Poythress. Tyrimas parodë.. 32. Consulting and Clynical Psychology. Lemiamà reikšmæ turi specializacija. Grupë ekspertø psichologø ir psichiatrø pagal keletà parametrø turëjo ávertinti kitø padarytas ekspertizes. išvados yra tikslesnës negu psichiatrø3. Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. Community Psychiatry. jø vaidmenys aiškinantis nepakaltinamumo prieþastis dar ir dabar yra gana sudëtingi. Jie turëjo ávertinti. Vol. Poythress N. kokios prieštaringos yra tø specialybiø atstovø tarpusavio ekspektacijos. Nagrinëdami ten skelbiamus ekspertizës aktus matome. Vol. kiekviena išvada labiau pagrásta. London: The Guilford Press. kas labiau kompetentingas vykdant kiekvienà iš tø uþduoèiø – psichologas ar psichiatras. Beigel. New York.6. P. Vertindami jie neþinojo. 4 Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. kad psichologø atliktos ekspertizës padarytos kruopšèiau. P. The Quality of Forensic Examinations: An Interdisciplinary Study // J. Slobigin Ch. uþsiimantis psichofiziologijos problemomis ir tiriantis psichologinius psichotropiniø medþiagø padarinius. Psichologai savo ruoþtu manë. Poythress N. kad psichologø ir psichiatrø bendradarbiavimas. gali pateikti tikslesnes išvadas ir skirdamas medikamentus bûti pranašesnis uþ medikà4. 1 . 76. 347–419. G. Schindler. Buvo atlikti lyginamieji psichiatrø ir psichologø padarytø ekspertiziø tyrimai. New York. B. 18–19. 1983. medicinos psichologas. 1987. 1981.. kad jie pranašesni aštuoniose iš 11 minëtø srièiø. London: The Guilford Press. nei psichologinio) nepakanka. prilygsta psichiatrams pristatydami ekspertizæ teisme ir nusileidþia jiems tik vienoje srityje – skirdami medikamentiná gydymà.. kas yra ekspertizës autorius. Schindlerio ir Beigelio2. Šio tyrimo metu psichiatrams ir psichologams buvo pateiktas 11 uþduoèiø sàrašas. Tokios uþduotys paprastai kyla vertinant individo psichologinius sugebëjimus. 263. Petrila J. jø darbø pasiskirstymas. skiriant ir vykdant jo psichokorekcijà bei teikiant teismui ekspertø išvadas.. Tyrimas parodë. lygûs dviejose ir nusileidþia psichologams tik vienoje – vykdant testiná tyrimà. 1987. B. kad psichologas praktiškai visada apibendrina visà tyrimo medþiagà (taip pat ir psichoneurologiná tyrimà) ir teikia galutinæ išvadà1.

kokiø jo atsakymø tikësitës.5. ástatymas patenka á gana prieštaringà situacijà. Taigi já galima pripaþinti kaltu dël autoávykio ir jo padariniø. Tarkime. pirmiausiai bando suprasti sûnø. jis baudþia daug švelniau. spræsdamas. Matydamas. kad dël galvos smegenø traumos šiek tiek sutrikusi jo psichika. Kitas pavyzdys. kaip nuo tø atsakymø priklausys teisinis sprendimas. Nors šie padariniai ir nepanaikina jo sugebëjimo valdytis. kà padarë. Kuo galingesnës jëgos. kad bûtø atsiþvelgta á šias ypatingas aplinkybes ir individui skiriama švelnesnë bausmë. Situacija vairuotojui iškëlë itin didelius reikalavimus. kuriems tinkamai elgtis sunkiau. kad. Kai susiduriama su tokiais þmonëmis ir tokiomis aplinkybëmis. Jeigu bausmës tikslas yra sulaikyti þmogø nuo tolimesniø nusikaltimø ir jeigu tikëtume. kad dëstytojas grieþtas. bet teisingo tëvo“. teisybës jausmas reikalauja. Kai kurios psichologiniø ekspertiziø atmainos Perskaitykite modulá. bet tai buvo labai sunku. Jeigu jis þino. Psichologo eksperto dalyvavimas nustatant jo poveikį individo elgesiui Dar kartà prisiminkime autoávykio pavyzdá. Taèiau ekspertizë taip pat parodë. Kiekvienu atveju turëtumëte ásivaizduoti. kita vertus. yra atsakingas uþ tai. Konfliktinëje situacijoje jam nepalyginti sunkiau negu bet kam kitam suvaldyti savo jausmus. Ásivaizduokime studentà. kuris jauèia pagundà nesiruošti rytdienos seminarui. Vadinasi. tokiam studentui bus þymiai lengviau áveikti pagundà ir visgi pasirengti. kad ekspertizë parodë. kuo sunkiau . kad sûnui buvo sunku pasielgti kitaip. Psichikos sutrikimas. reikia grieþèiau bausti þmones. Pasistenkite ásiminti kuo daugiau psichologinës ekspertizës panaudojimo pavyzdþiø. Psichologinë ekspertizë parodë. jie gerokai apsunkina savikontrolæ. Toks tëvas. Taèiau. Ši pozicija daþnai vadinama „grieþto. Individas buitinio konflikto metu padarë nukentëjusiam sunkiø kûno suþalojimø. jog kaltinamasis mašinà sustabdyti galëjo. kad nors sustabdyti buvo galima. kaip reikalauja ástatymas. vadinasi. Kartu paaiškëjo. Viena vertus. kokius klausimus uþduosite ekspertui. tuo grieþtesnes bausmes turi numatyti ástatymas. situacijà galima vertinti priešingai. bausmës baimë gali tai padaryti. Laiku sustabdyti jis galëtø tik bûdamas nuolatinës nervinës átampos bûklës. kà daryti su nusiþengusiu sûnumi.208 ANTROJI DALIS 6. kad jis galëjo suprasti ir valdyti savo veiksmus. trukdanèios individui elgtis taip.

Ástatymas teisëjui palieka dideles galimybes elgtis savo nuoþiûra parenkant baudþiamàjà sankcijà. kuriam sutrikusi psichika. Psichologinë ekspertizë 209 pasielgti taip. kuris nëra pakankamas pagrindas pripaþinti já nepakaltinamu. mediko pagalba). kaip ir visi kiti.6. Nuspræsti. þmogaus orumo idëjø paplitimas. Viena vertus. psichologinës konsultacijos. arba jis gali bûti atleistas nuo baudþiamosios at1 Þr. Ribotas pakaltinamumas 1. pasaulio „McDonaldizacija“. masinë racionalizacija. negalëjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobûdþio ar valdyti savo veiksmø. Prieš svarstant nepilnameèio bylà numatomas visapusiškas jo asmenybës ir aplinkos tyrimas. . kuri teisinga. rimtos savarankiškos pastangos. padaræs baudþiamàjá nusiþengimà. tikras psichologijos ir kitø mokslø apie þmogø „sprogimas“ sustiprina pirmàjà tendencijà. kad daug geriau. tuo grieþtesnë turi bûti bausmë uþ reikalavimø nevykdymà. Jos teisëjui suteikia galimybæ bausmæ skirti visiškai formaliai. atlikus nesudëtingus taškø skaièiavimus1. deindividualizacija skatina antrosios tendencijos plëtrà. bet teisingo tëvo“) poþiûrio link. taèiau bausmë jam gali bûti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. Kita vertus. neatsargø arba nesunkø ar apysunká tyèiná nusikaltimà ir teismo pripaþintas ribotai pakaltinamu. kad pakoreguotø šià pavojingà savo savybæ. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Á ástatymà ávestas „riboto pakaltinamumo“ institutas. Dabartiniame pasaulyje ir dabartinëje teisëje pasireiškia abi tendencijos. kai turintys nukrypimø arba pakliuvæ á ypatingas situacijas þmonës baudþiami grieþèiau arba bent taip pat. Vilnius: Eugrimas. Taigi jis turëjo seniai imtis priemoniø (psichoterapija. 1999. galvojama tik apie valstybës saugumà ir efektyvø valdymà ir manoma. Pacituosime já ištisai. Šis sutrikimas ir jo padariniai daþniausiai jam nëra jokia naujiena. sprendimø formalizacija. Asmená teismas pripaþásta ribotai pakaltinamu. Vokietijos „Jaunimo teismø ástatymas“ yra pirmosios tendencijos pavyzdys. ûmaus charakterio þmogus ne kartà turëjo progos ásitikinti. 18 straipsnis. Taigi galimos dvi priešingos pozicijos. Christie N. kokie pavojingi jam paèiam ir aplinkiniams yra jo pykèio proverþiai. vadinkime já „etatistiškos orientacijos valdininko poþiûriu“. neámanoma. Ásivaizduokime þmogø. jeigu darydamas šio kodekso uþdraustà veikà tas asmuo dël psichikos sutrikimo. kaip reikalauja ástatymas. Pavyzdþiui. 2. Lietuvos ástatymø leidëjas naujajame baudþiamajame ástatyme pasuko pirmojo („grieþto. JAV „Nuosprendþiø priëmimo taisyklës“ yra akivaizdus antrosios tendencijos pavyzdys. atsako pagal baudþiamàjá ástatymà. þmogaus teisiø. Nusikaltimø kontrolë kaip pramonë: á Gulagà Vakarø stiliumi. Laikantis šio poþiûrio. Taip elgdamasis ástatymø leidëjas turi ir tam tikrø doroviniø pasiteisinimø. Asmuo. ir dël to jis maþiau sugeba valdytis.

padaræs sunkø arba labai sunkø nusikaltimà ir teismo pripaþintas ribotai pakaltinamu. Riboto pakaltinamumo teisinio instituto ávedimas – tai humanistinio poþiûrio. taèiau bausmë jam gali bûti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu.> darant nusikaltimà buvo þymiai sumaþëjæs“1.. New York. P. Èia jam bus ypaè reikalinga psichologo pagalba. jeigu „nusikaltëlio sugebëjimas suvokti jo veiksmø neteisëtumà ir pagal tai elgtis <. atsako pagal baudþiamàjá ástatymà. Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. 1987. Po to jis pabëgo. B.. pergalë. Verminderte Schuldfähigkeit. kaip jis iš tikrøjø suvokia savo veiksmus ir kiek iš tikrøjø galëjo juos valdyti. Taèiau naujajam ástatymui pradëjus veikti. Nekyla abejoniø. Dabar gi iš teisëjo reikalaujama „grieþto. Be to. Roe kaltinamas šiurkšèiu seksualiniu priekabiavimu (third degree sexual misconduct). atkreipkime dëmesá á tai... Matome. apkabino jà ir suspaudë jos krûtis. 2 1 . Bûdamas zoologijos sode jis iš uþ nugaros priartëjo prie moters.210 ANTROJI DALIS sakomybës ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudþiamojo poveikio priemonës arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverèiamosios medicinos priemonës. nustaèius. Strafgesetzbuch Allgemeiner Teil § 21. Kaltinamojo tyrimo rezultatas buvo toks. 3. G. Teisëjui keliama visiškai nauja uþduotis. Šiek tiek keistas ir infantiliškas kaltinamojo elgesys gynëjui suteikë dingstá prašyti skirti psichologinæ ekspertizæ. kad individas „negalëjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobûdþio ar valdyti savo veiksmø“. G. bet teisingo tëvo“ poþiûrio – jis turi suprasti ribotai pakaltinamo individo vidiná pasaulá. Pavyzdys. 158. Poythress N. stovëjusios prie liûto narvo. Asmuo. London: The Guilford Press. kur ribotas pakaltinamumas pripaþástamas.. atsakyti á klausimà. atsiras ir sunkumø. Palyginkime šá ástatymà su atitinkamu Vokietijos ástatymu. Protiškai atsilikęs kaltinamasis2 P. Kaip matome. Anksèiau nustaèius asmens pakaltinamumà teisëjas galëjo já traktuoti kaip visiškai normalø þmogø. Petrila J. straipsnis numato galimybæ švelninti bausmæ. kad ástatymo formuluotë „visiškai suvokti“ numato gana plaèias galimybes pripaþinti ribotà pakaltinamumà. kad ásigaliojus naujajam baudþiamajam kodeksui iš karto þymiai padidës psichologinës ekspertizës poreikis. kad ásigaliojus naujajam baudþiamajam kodeksui ribotà pakaltinamumà Lietuvoje pripaþinti daug lengviau negu Vokietijoje. Slobigin Ch. atsiþvelgianèio á individualias þmogaus savybes.

kaip viskas ávyko.. nei zoologijos sode. Be to. jis turi þinoti. neturi draugës. ypaè su moterimis. Pavyzdžio komentaras Ástatymas nustato.“. Atsakymai buvo labai trumpi ir rodë. kas ávyko zoologijos sode. Tuo tikslu psichologas sukûrë keletà „hipotetiniø situacijø“. kad áþvelgtø skirtumà.. 97 proc. pasakojæ. Taèiau. kad jis nesugeba adekvaèiai jø suprasti bei tinkamai elgtis. kaltinamasis nesupranta vieno. Jo protinis ir socialinis išsivystymas nepakankamas. pavyzdþiui. maþiausiai protiškai išsivysèiusiø gyventojø. Kaltinamasis turëjo papasakoti arba parodyti. kad matë. kad kai lankë mokyklà „berniukai pavydavo mergaites ir jas graibydavo“. Psichologinio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti.6. kad P. Jo socialinio bendravimo ágûdþiai yra labai menki ir jis nesugeba tinkamai elgtis su kitais þmonëmis. Jis þino. kaip kaltinamasis supranta paprastas kasdienines situacijas. Turbût daugelis teismø neabejodami pripaþintø já kaltu. Roe nemoka bendrauti ir nesugeba uþmegzti draugystës su kitais þmonëmis. kad kaltinamasis tas situacijas supranta naiviai ir labai paviršutiniškai. kad neleidþiama apkabinti moterá arba merginà nei gatvëje. kaip jis elgtøsi. kad individas yra atsakingas uþ padarytà teisëtvarkos paþeidimà. kà pranešë šeimos nariai. Roe bûdingas nedidelis protinis atsilikimas. kad apskritai jis labai nedràsus su moterimis. Jis tiksliai apibûdino. kaip vaikšèiodami po zoologijos sodà jo pusseserë ir jos draugas „kabojo vienas ant kito“. Kitaip tariant. – kad ir ji (nukentëjusioji) juoksis. konstatuojame „objekto klaidà“. nebuvæs pasimatymuose. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Jis paaiškino. ir kad ji „visai tam neprieštaravo“. bet šiuo atveju itin svarbaus momento. Jie papasakojo. Jis gerai orientuojasi laike ir erdvëje.. kuriose dalyvauja vyrai ir moterys. – sakë jis. Tai ir buvo pagrindinë jo netinkamo elgesio aptariamojo teisës paþeidimo metu prieþastis. nei mokyklos þaidimø aikštelëje. þmoniø geriau uþ já sprendþia intelekto testø uþdavinius. tarp áprasto elgesio tarp mokiniø mokyklos þaidimø aikštelëje ir elgesio su svetima moterimi viešojoje vietoje. Psichologinë ekspertizë 211 Pagal protiná išvystymà kaltinamasis yra tarp 2 proc. Jis taip pat sakë.. Pavyzdþiui. Ar minëtuoju atveju kaltinamasis adekvaèiai supranta situacijà? Paviršutiniškai þiûrint – taip. Kaltinamojo paprašë papasakoti. kad P. Be anksèiau minëto draudimo (niekur negalima apkabinti priešin- . jeigu individas klaidingai supranta kësinimosi objektà. kas yra jis ir kas nukentëjusioji. Atliekant psichologiná tyrimà prieita išvada. Tai visiškai sutampa su tuo. jeigu adekvaèiai supranta situacijà. „Aš maniau. Jo pasakojimas atspindëjo tà paèià bendravimo ágûdþiø stokà ir naivumà. kaip parodë psichologinis tyrimas. Mergaitës visada cypdavo ir juokdavosi.

Dabartiniam ekspertui protinio išsivystymo ávertinimas – tai tik áþanginë tyrimo stadija. jis bûtø linkæs manyti. didþiai susijaudinus“ nustato. nëra kaltas. Didelio susijaudinimo sukelti neteisëti nukentëjusiojo veiksmai gali bûti švelninanti aplinkybë bet kokio nusikaltimo atveju. ir dël šio jausmo jis gali padaryti tai. koks apskritai stiprus yra protinis atsilikimas. kai tai ávyksta visiškai netikëtai. uþ pa- . staiga didþiai susijaudinus dël nukentëjusiojo pavartoto priešingo ástatymams smurto ar sunkaus áþeidimo. Dël to jis praktiškai nesuprato esminio situacijos momento ir. kaip reikalauja ástatymas. kaip jose elgësi bandomasis. „uþvaldo“ ániršis. Vyras staiga suþinojæs abejoniø nekeliantá faktà. Tuo tikslu sukuriamos „hipotetinës situacijos“ ir eksperimentuojama. Ši ekspertizë atskleidþia preciziškumà. baudþiamas laisvës atëmimu iki penkeriø metø arba pataisos darbais iki dvejø metø“. bet daug svarbesná klausimà: kokiø konkreèiø sugebëjimø kaltinamajam reikëjo bûtent šioje situacijoje. Tiriamasis to suprasti nesugeba. Já „apima“. su kuria susidûrë kaltinamasis. kad jo þmona neištikima. tam tikrais atvejais leidþianèios paþeisti tà draudimà arba bent atlaidþiai á já þiûrinèios. Siekdamas tai nustatyti ekspertas bando sumodeliuoti problemà. Normalaus protinio išsivystymo þmogus pajunta skirtumà tarp draudimo kategoriškumo. tiek þymø jis ieškos atsakymo á daug siauresná. mokyklos þaidimø aikštelëje. Dël to jis paprasèiausiai nesugebëjo pasielgti taip. kad jaunuoliui trûksta vieno. kad „Tyèinis nuþudymas. Tiek nustatæs neþymø protiná atsilikimà. Ástatymø leidëjas išskiria vienà itin svarbø atvejá. kai didþiai susijaudinus nuþudoma. zoologijos sode ar gatvëje. kad ávertintø. bet šioje situacijoje svarbaus sugebëjimo. Dar prieš porà dešimtmeèiø ekspertas psichologas dëtø visas pastangas. bûdingà dabartinei teismo ekspertizei. 107 BK straipsnis „Tyèinis nuþudymas. Jeigu pastarasis nelabai þymus (kaip buvo aptartuoju atveju). kad šiuo ir panašiais atvejais ástatymø leidëjas numato maþesnæ atsakomybæ. kad kaltinamasis galëjo suvokti situacijà. Natûralu. Jeigu labai stiprus. á kà niekada nebuvo linkæs. kaip ir negali suvokti skirtumo tarp slaptø moters motyvø þaidimo metu ir tada.212 ANTROJI DALIS gos lyties atstovo) egzistuoja subtilios normos. Tai þymiai švelnesnë sankcija palyginti su 104 BK straipsniu. teisiškai þiûrint. Kaltinamojo būsena nusikaltimo situacijoje ir staigus didelis susijaudinimas Netikëtas ir nepelnytas áþeidimas gali sukrësti þmogø. Aptariamuoju atveju eksperimentas parodë. jis bûtø pripaþintas nepakaltinamu. pirmàjà akimirkà gali nesuvaldyti jausmø. sakykime.

Jis gali trukti gana trumpai. Ilgas išgyvenimø kaupimas sukelia emocinæ átampà. bet jos já valdo. Elgesio sutrikimai. Diskutuotina. Sàmonës susiaurëjimas. Apimtas afekto þmogus nieko kito nemato. nereaguoja á aplinkiniø þodþius. Undeutschas vaizdþiai pavadino „afekto tuneliu“2. net po jos mir1 Sass H. kas tiesiogiai susijæ su afektu: áþeidimà. Galima manyti. (Hrsg. Sumaþëja sugebëjimas valdytis. parengiamoji. jautresnis bet kokiems savo asmenybës vertinimams. 1974. staèiokiškas. kad jis atsirastø. kai individas negali išreikšti jausmø ir kartu nemato išeities iš susidariusios situacijos. negirdi (todël ir sakoma. Individas gali agresyvius veiksmus išgyventi vaizduotëje. Staiga kilæs didelis susijaudinimas – teisinis terminas. Aptarsime jai labiausiai bûdingus procesus. Jis gali tai tæsti net aukai nustojus priešintis.6. Individas duria peiliu ne vienà. taèiau tai labai sudëtinga emocinë reakcija. t. Elgesys darosi primityvus. negalvoti apie padarinius. Tai pagrindinë afekto stadija. Stuttgart: Enkc. Šià sàmonës bûsenà vokieèiø tyrinëtojas U. Vokieèiø psichologas H. „emocinis sprogimas“. staigus ir netikëtas áþeidimas taip pat gali sukelti afektà. individo santykiø vystymàsi. 2 Undeutseh V. skriaudà. kad. Lygiai tokia pati dirva gali bûti tam tikros individo savybës. Jo dëmesys sutelktas á áþeidimà ir su juo tiesiogiai susijusius momentus. bet gali bûti ir daug trumpesnis). Psichologinë ekspertizë 213 prastà nuþudymà numatanèiu laisvës atëmimà nuo penkeriø iki dvylikos metø.) Handwörterbuch der Rechtsmedizin. kad ániršis yra „aklas“). Galime išskirti keletà afekto vystymosi stadijø. á staigø ir netikëtà áþeidimà reaguos þymiai aštriau1. Þmogus nejauèia skausmo. Affektdelikte // Fachtagung der Arbeitsgemeinschaft für forensische Psychologie und forensische Psychiatrie. bei afekto „sustingimà“ (šis periodas gali trukti ilgai – metus ir mënesius. Emocinio sprogimo stadija. Ne asmuo valdo emocijas. sakykime. Áþanginë. lëmusá „konflikto kumuliacijà“. Tai psichikos procesai. y. Uþtat áþeidimas arba skriauda jo sàmonëje švieèia visu ryškumu. Jis nemato paprastø bûdø savo tikslams pasiekti. Taèiau palankiausia dirva afektui atsirasti yra konfliktiniø santykiø istorija. Dominuoja automatiški veiksmai. Emocinio sprogimo stadijoje þmogus mato ir suvokia tik tai. Mintyse pasirengiama atitinkamiems veiksmams. Sassas išskiria du dalykus: tam tikrà „priešistoræ“. S. Pasirengimas „sprogti”. ar áþanginis etapas išgyvenamas visada. Schuldfähigkieit unter psychologischem Aspekt // Eisen G. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. 91–115. Individas. Stuttgart. Þmogus gali nepastebëti pavojaus. . 1988. nelankstus. kuriuo paþymimas tam tikras psichologinis reiškinys – afektas. vykæ prieš afektà ir daug kuo nulëmæ. nekreipia dëmesio á savo þaizdas. o daugybæ kartø. asmenybës problemos. turintis savæs vertinimo problemø.

Die psychiatrisch–psychologische Beurteilung von Affektdelikten. – jo pagrindiniu skiriamuoju poþymiu visi já tiriantys autoriai vienbalsiai laiko gilø sàmonës aptemimà afekto sprogimo stadijoje. 170. 1987. 206. taèiau jie yra skirtingo stiprumo. stipriausias psichologinis susijaudinimas. Vol. Kuo jis stipresnis. 4 Ten pat. Afekto bûsena gali iš esmës apriboti asmens sugebëjimà valdyti savo veiksmus. Tötung des Intimpartners. C. Stuttgart: Enke.214 ANTROJI DALIS ties. vidiniø išgyvenimø nuoseklumo ir ryšiø tarp minèiø nutrûkimas. Rasch W. Rasch W. kuriø paprastai jokiu bûdu neáveiktø. sutrikimas. Комплексная судебная психолого–психиатрическая экспертиза. Tipiška emocijos dinamika. kad psichiškai išsenka. Jis jokiu bûdu nereiškia ligos. kad tokio laipsnio afektà išgyvenantis þmogus elgiasi visai kitaip nei normalus. Þmogus sugeba áveikti kliûtis. W. Raschas mano. apie ávyká patys praneša policijai arba klajoja be tikslo ir maršruto. Specialiojoje psichologijos ir psichiatrijos literatûroje skiriama keletas afekto stiprumo laipsniø. 1983. Kiekvienas iš jø pasiþymi visais minëtais poþymiais. Kaip matome. Šiai stadijai bûdingi „akli“. Šis afektas priskiriamas prie „kraštutiniø bûsenø“3. (3). 489. kad yra ávairiø emocinio sprogimo tipø. Die Zuordnung der psychiatrisch–psychologischen Merkmalen der 20. 1964. gailestis nukentëjusiajam. Šiuo terminu siekiama pabrëþti. kuriø vëliau þmogus negali nei prisiminti. Praxis. Jam atskirti nuo kitø afekto laipsniø taikomi kraštutinumà išreiškiantys epitetai. P. – rašo vienas pagrindiniø Rusijos psichologinës ekspertizës tyrinëtojø I. Kudriavcevas. 1983. 1966. А. N 10. Rasch W. Aukšèiausio laipsnio yra „patologinis afektas“. Koks stiprus tas apribojimas? Aišku. P. kad emocijos augimas vyksta kaip kylanti banga2. daugelio veiksmø automatizmas ir beprasmë agresija“4. daþnai – gailestis dël poelgio. 2 1 . Forensische Psychiatrie. Emocija iš karto pasiekia maksimumà1. 563. Москва. beprasmiški poelgiai. 1980. „Kalbant apie patologiná afektà. nuovargis. Já apima kraštutinis išsekimas. nei paaiškinti. 206. 21 StGB // Psychiatr. Gali bûti. S. Þodis „patologinis“ neturi mûsø klaidinti. Per sprogimo stadijà þmogus praranda tiek energijos. Stiprûs ir labai ryškûs odos spalvos pokyèiai: þmogus „mirtinai išbàla“. paskui oda tampa visiškai raudona. tai priklauso nuo afekto stiprumo. A. Judesiai tampa staigûs ir labai stiprûs. NJV. tuo labiau „afektas valdo þmogø“. 1999. 3 Кудрявцев И. Undercontrolled and Overcontrolled Personality Types in Extreme Antisocial Aggression // Psychological Monographs. Ten pat. Vegetatyviniai afekto pasireiškimai. Megargee E. Balsas tampa kimus. Išsekimo stadija. S. Rasch W. I. skiriamieji bruoþai tokie patys kaip ir esant silpnesniems afektams (sàmonës aptemimas. Neretai afektà patyræ asmenys pasilieka ávykiø vietoje. susiSass H. S. 80. po kurio seka visiška dezorientacija. 611.

nesuvaldomus afektus nuo silpnesniø. leidþianèiø atskirti tikrai stiprius. kiek þmogus galëjo valdyti savo elgesá. Šiuos laipsnius vienà nuo kito atskirti yra labai svarbu nagrinëjant subjektyviàjà nusikaltimo sudëties pusæ. Buvo kreipiamas dëmesys á tai. Psichologinë ekspertizë 215 jaudinimas ir pan. nekraštutinis psichologinis susijaudinimas ir pan. Antra vertus. bet iš esmës apribojanèiø elgesio suvokimà ir kontrolæ“1. Pavadinimas „fiziologinis“ atsirado tik kaip „patologinio“ priešprieša. kad visi šie poþymiai nëra labai stipriai susijæ nei su afektu. kà jautë kaltinamasis. kad afektas yra fiziologinis. bet jie pasireiškia ne taip stipriai: ne toks stiprus sàmonës veiklos sutrikimas („aptemimas“). 202–203. Nustaèius fiziologiná afektà. kiek buvo keistø poelgiø. nedaranèios esminio poveikio elgesio suvokimui ir kontrolei“. priešingai. Jam bûdingi tokie patys bruoþai. ieškodami formaliø kriterijø. P. psichiatrai ir teisininkai dëjo nemaþai pastangø. „daugelis“ (automatiškai atliekamø veiksmø). „pilna“ (dezorientacija).). uþmiega ar ne). sugebëjimas suvokti ir kontroliuoti savo elgesá nëra paprastas reiškinys. Terminas fiziologinis taip pat jokiu bûdu nereiškia. bet. Po jø seka emocinës reakcijos. kiek išsekæs individas po emocinio sprogimo (pvz.6. po kuriø þmogus ne tik nepraranda gebëjimo atsiminti. paþvelgti á ávyká jo akimis ir tuo remdamasis (o ne pavieniais formaliais elgesio poþymiais) nustatyti.. . nesiekianèiø afekto lygio. bet jie skiriasi þodþiais „gilus“ (sàmonës aptemimas). Todël kaip ir kitais bûsenø nustatymo atvejais teisëjas turi pats suvokti. kad šio laipsnio afektas pagal savo pasireiškimà visgi yra „normalesnis“ negu patologinis. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Vienus savo poelgius individas gali visgi neblogai kontroliuoti net ir labai stipraus afekto bûsenos. „stipriausias“ (psichologinis susijaudinimas). kas ávyko (yra didelës prisiminimo spragos ar atsimena viskà). Neretai pasitaiko stipriø afektø. Pavadinimu norima pabrëþti. nei vienas su kitu. Psichologai. kiek gali atsiminti. Taèiau nuodugnesnis afektø tyrimas rodo. Afektas (abi jo formos) atskiriamas nuo emociniø reakcijø (bûsenø). Psichologas ekspertas šioje situacijoje gali tik padëti jam kaip ámanoma detaliau apibûdindamas kaltinamojo elgesá ir išgyvenimus. kitus jis blogai kontroliuoja net ir visai nebûdamas susijaudinæs. Taèiau psichologas jokiu bûdu neišlaisvina teisëjo nuo pareigos suprasti kaltinamàjá. Kiek psichologas gali prisidëti prie 1 Ten pat. nepaprastai aiškiai atsimena kiekvienà savo elgesio detalæ. pasisakymø ir panašiai. Silpnesnio laipsnio yra fiziologinis afektas. o ne psichinis reiškinys. Tik tuomet jis gali morališkai ir teisiškai ávertinti jo poelgá. jis gali bûti pripaþintas kaltæ švelninanèia aplinkybe. ne visiška individo dezorientacija. Nustaèius patologiná afektà padaræs nusikaltimà individas gali bûti pripaþintas nepakaltinamu.

jog þmona pragërë visas šeimos santaupas ir pardavë vestuviná þiedà. neramiu miegu.. skyrë daug bevaisiø pastangø šiai problemai spræsti. pokalbio su V. kiek pagerëjo nuotaika. Ekspertams buvo pateikti klausimai: „Ar V. dirba. V. Psichiatro išvada Tvarkingos išvaizdos. Sulëtëjusiø judesiø. be ryškiø svyravimø. Tiriamojo þodþiais. skundþiasi galvos skausmais. V. kai V. orientuojasi. vargina neþinomybë dël . jam padeda tëvai. buvo koreguojamos vaistø dozës. kontaktas pakankamas. V. judesiø. orientuojasi teisingai ir visapusiškai. suþinojo. Galvos traumas neigia. Dëmesio koncentracija klampoka. Lemtingas paskutinis konfliktas kilo. poliklinikoje lankosi reguliariai. kaltinamas þmonos nuþudymu šeimyninio konflikto metu. bûklæ. V. kad jis patyrë ilgalaikæ šeimyniniø santykiø krizæ (þmona kelerius metus piktnaudþiavo alkoholiu.216 ANTROJI DALIS kaltinamojo bûsenos nusikaltimo darymo metu supratimo galime pamatyti iš skyrelio „Nuþudymas staigiai didþiai susijaudinus“. Suicidiniø minèiø neturi. Nuo š. Sàmonë aiški. Pokalbio metu kalba tyliu balsu. paþymi savijautos pagerëjimà – „depresija praëjo nuo vaistø“. Kritika pakankama. Pavyzdys. V. V. smilkiniø spaudimu. Ligonio þodþiais. vasario 17 d. emocinæ bûsenà prieš pat nusikaltimà galima vertinti kaip didelá susijaudinimà? Kokia buvo jos trukmë? Ar ji pasiekë fiziologinio ar patologinio afekto ribà? Ar V. padidëjusiu jautrumu. lieka kiek lëtesnio màstymo tempo. V. nuotaikos fonas silpnesnis. nesirûpino namais. V. vyras. m. Nustatyta reakcinës depresijos diagnozë. Dël þmonos nuþudymo patrauktas á teismà. pastaruoju metu išgërimai tapo daþnesni ir intensyvesni. galëjo suprasti savo veiksmø esmæ? Ar galëjo juos valdyti?“. nerimu. Màstymas nuoseklus. Psichozës poþymiø neturi. šie poþymiai vargina po þmonos þûties. nepriþiûrëjo vaikø. Papildomai pateiktas išrašas iš suaugusiøjø poliklinikos apie V. prieš nagrinëjamà ávyká girtavo kelias dienas iš eilës). prasta nuotaika. Psichikos ligø nepaveldëjæs. Emocijos labilokos. þinoma. bûklës pagerëjimas neþymus – sumaþëjo nerimas. Elgiasi ramiai. ryškiu nuovargiu. kiek lëtesnis màstymo tempas. kuriame nurodoma: „Ligonis skundësi nemiga. Vienas augina 6 ir 5 metø vaikus. Nužudymas staigiai didžiai susijaudinus V. galvos skausmais. Iš baudþiamosios bylos medþiagos. Diagnozë: átariamas reaktyvinio pobûdþio vidutinio sunkumo depresinis epizodas. 40 m. Judesiai sulëtëjæ. þemesnio nuotaikos fono. vaistus vartoja reguliariai.

pastaruoju metu išgërimai tapo daþnesni ir intensyvesni. Iš baudþiamosios bylos medþiagos. Emocijos gyvos. sunkiai ištveria emocinæ átampà. Màstymas sulëtëjæs. linkusi kaupti ir slopinti neigiamus išgyvenimus. išgyveno stipriø emociná sukrëtimà. lëtai. suicidines mintis neigia – „man reikia auginti vaikus“. nesirûpino namais. sunkiais vidiniais išgyvenimais. nemokëdama jø išreikšti socialiai priimtinais bûdais. savo elgesá motyvuoja pykèiu ir nuoskauda. nepastovia nuotaika. dël to sumaþëjo jo sugebëjimas kritiškai ir teisingai vertinti esamà situacijà (nepaisydamas. skurdþiai apibûdina savo išgyvenimus. nebûdingos elgesio formos (impulsyvumas. neatspari neigiamam aplinkos poveikiui. subjektyvø nevilties. atkakliai reikalavo jos pasiaiškinimø. pasiþyminti padidëjusiu jautrumu ir paþeidþiamumu. o tai pasireiškë dirglumu. šiurkšèiø atminties sutrikimø nenustatyta. ypaè suþinojus. nepilnai atkuria ávykio detales. pasakoja sunkiai. t. Psichologo tyrimo išvados Asmenybë gana primityvi. ilgainiui kaupësi nuoskauda. V. nerimas. V. Inkriminuojamos veikos neneigia. þinoma. situacijos neišsprendþiamumo jausmà. Atliktas papildomas psichologinis tyrimas. prislëgta nuotaika. pasiruošæs atlikti bausmæ. Išnagrinëjus duomenis apie V.6. pyktis. „kaþkas paaiškëtø. kaþkas man darësi. primityvoki. kad jis patyrë ilgalaikæ šeimyniniø santykiø krizæ (þmona kelerius metus piktnaudþiavo alkoholiu. nebrandi. kad þmona buvo „labai girta“. Nuotaika pagal situacijà þemesnë. adekvaèios. elgesá nusikaltimo metu ir po jo matyti. nebesusivaldþiau“). atsirado V. o pinigus pragërë. sprendimø) bei atitinkamai organizuoti savo veiklà (elgesys neadekvatus situacijai). menkas heteroagresyvumo lygis. stokoja lankstumo ir paslankumo. depresinio pobûdþio išgyvenimai dël neišspræstos juridinës situacijos. Psichologinë ekspertizë 217 savo ateities. kad nagrinëjamø ávykiø metu V. norëtø. V. pasireiškusá iškrovos forma („buvau labai átûþæs. juridinius situacijos padarinius. labilios. kad þmona uþstatë vestuviná þiedà. Dëmesá koncentruoja gerai. ribotos socialinio prisitaikymo galimybës. kad greièiau išsispræstø juridinë situacija. Apie baudþiamojoje byloje nagrinëjamus ávykius V. y. pasyvi. nepriþiûrëjo vaikø. samprotavimai logiški. V. pokalbio su V. silpni sugebëjimai greitai priimti sprendimus ir aktyviai. Teisingai supranta pateiktà kaltinimà. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. ryþtingai veikti. V. emocinë átampa. sugebëjimo realiai vertinti susidariusià padëtá ir kontroliuoti emocijas susilpnëjimu. bendra dezadaptacija. sentimentali ir drovi. agresyvumas) ir emocinës reakcijos (audrin- . Kliedesiø ir suvokimo sutrikimø nekonstatuojama. prieš nagrinëjamà ávyká girtavo kelias dienas iš eilës) ir bevaisës pastangos šià problemà konstruktyviai išspræsti këlë „nepasitenkinimà. bejëgiškumo. Šiuo metu bûdinga aiški vidinë átampa. nes taip gyventi sunku“.

išëjo parûkyti. todël ávertinti afektiniø reakcijø trukmæ pagal bendrà nusikalstamos veikos laikà nëra galimybës. V. 3. emocinæ bûsenà galima vertinti kaip turëjusià esminá poveiká jo elgesiui ir trukusià iki pilno emocinës átampos pašalinimo. Klausimas. nebûdingø elgesio ir emocijø išraiškos formø atsiradimas. Kiek truko pertrauka tarp šiø dviejø emociniø bûsenø. V. Tokia afektinës iškrovos reakcija gali trukti tol. iš kur ji gavo pinigø gërimui. ar V. Po pirmosios V.. V.V. dalinis ávykiø išstûmimas). dar sugebëjo suprasti savo veiksmø motyvà ir tikslà (išsiaiškinti su þmona. bûsenos. kad iki to laiko susikaupusi emocinë átampa nebuvo pilnai pašalinta.218 ANTROJI DALIS gas nekontroliuojamas pyktis. emocinæ bûsenà prieš pat nusikaltimo ávyká galima vertinti kaip didelá susijaudinimà ir nurodyti jo trukmæ. V. kad galëjo bûti dvi tokios iškrovos. kad ávykiø metu V. bet dël emocinës bûsenos átakos nesugebëjo rasti adekvaèiø konstruktyviø ágyvendinimo bûdø bei numatyti galimø savo veiksmø padariniø. Iš nusikaltimo situacijos aprašymo matyti. negalëjo jø kontroliuoti. susitvardyti. pasireiškë paþintinës veiklos sutrikimai (màstymo kritiškumo susilpnëjimas. beveik kasdieninio dirgiklio). aplinkos suvokimas. krizinis išgyvenimø pobûdis nusikaltimo išvakarëse) liudija. V. taèiau negalëjo pilnai jø kontroliuoti ir atsisakyti arba nutraukti savo veiksmus. pilnai ir teisingai suvokti aplinkà ir valingai. apribojo sugebëjimà kritiškai. . nes sugráþæs á kambará ir pradëjæs kalbëti su þmona tiriamasis vël prarado savitvardà. t. galëjo bûti emocinio susijaudinimo. dël emocinës bûsenos prieš nusikaltimo ávyká ir ávykio metu galëjo suprasti savo veiksmø esmæ. kuri turëjo esminës átakos jo elgesiui. priklauso juristø kompetencijai. susiaurëjæs dëmesys. elgesio dezorganizacija. Ši bûsena nesiekë fiziologinio afekto ribø. V. V paminëta emocinë bûsena nesiekë fiziologinio nei patologinio afekto ribos. kà ji pati galvoja apie girtavimo problemà). kad ávykiø metu V. bandë nusiraminti. racionaliai kontroliuoti savo elgesá joje. paradoksalus emocinis reagavimas. V. t. Galima daryti prielaidà. nëra aišku. pajutæs. Paþymëtina. y. kol pašalinami susikaupæ neigiami išgyvenimai (paprastai nuo keliø iki keliolikos minuèiø). 2. V. Šie poþymiai (dalinis afektogeninis sàmonës susiaurëjimas. kad „kaþkas man darosi“. ániršis dël eilinio. y. ágavusio afektinës iškrovos formà. Teismo psichiatrø ir psichologø ekspertø komisijos išvados 1.

kiek individas realiai kontroliavo savo elgesá. jo keliamus reikalavimus. Kaltinamasis ir teisiamasis turi bûti geri savo advokatø „padëjëjai“. Dël to baudþiamasis (kaip ir kiti procesai) numato proceso sustabdymà. kas yra pagrindiniai teisminio nagrinëjimo subjektai. kas vyksta teisme.6. „prarado savikontrolæ“. taèiau paskutinis þodis nustatant. Nors ši psichologo eksperto nuomonë labai svarbi. kiek ji buvo valdoma. pradedame já suprasti. dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø kaltinamajam negalint dalyvauti procese. suprasti jo patarimus ir nurodymus. teisiamàjá jis verèia gintis. bet ir pradedame intuityviai suvokti jo elgesá. bandymas išlaikyti savikontrolæ. kad individas sugebëtø bendradarbiauti su savo advokatu. Jis atskleidþia kaltinamojo bandymus kontroliuoti savo elgesá. Be to. paneigti savo kaltumo árodymus. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. pateikti jam reikalingà informacijà. kad psichologas siekë atskleisti paèià kaltinamojo emocinæ bûsenà lemtingo paskutinio konflikto metu. V. Psichologinis tyrimas tuo atveju siekia išaiškinti. kad pats sugebëjimas dalyvauti teismo procese neretai sutapatinamas su sugebëjimu bendradarbiauti su advokatu. kaip tiksliai ekspertas ásivaizduoja teismo procesà. Skaitydami V. Jiems tenka spræsti labai sudëtingus ir labai atsakingus klausimus. kaip gerai individas ásivaizduoja savo veiksmus ir savo elgesá bei jø reikšmæ ir padarinius. visgi priklausys teisëjui. V. sugebëjimo pamatyti visà procesà kaltinamojo akimis. kiek nuoširdus buvo V. kiek pats individas galëjo jà suvaldyti. galime ásivaizduoti ir tai. Psichologas ekspertas taip pat bando atskleisti faktus. „paþvelgiame kaltinamojo akimis“. sugebëti greitai suprasti. kokie yra jø tikslai. kad V. kurie galëtø aiškiai parodyti. kad jos neprarastø. kad jo emocijos tikrai stiprios ir daro esminá poveiká jo elgesiui. Matome. nuo jo empatijos. Visus šiuos sugebëjimus ávertinti nelengva. Paprastai individo gynybà vykdo advokatas. . Tai labai priklauso nuo vertinanèiojo. siekiama nustatyti. kaltinamàjá. kokia stipri buvo kaltinamojo emocinë reakcija. Átariamàjá. ar jis viskà padarë. kaip gerai individas orientuojasi. nuo to. Baudžiamasis procesas. Asmens sugebėjimas dalyvauti baudžiamajame procese Baudþiamasis procesas jo dalyviams kelia ávairius ir neretai gana sunkius reikalavimus. Dël to itin svarbu. Matome. Psichologinë ekspertizë 219 Pavyzdžio komentaras Ekspertizæ atliko psichologas ir psichiatras. V. ko iš jø tikisi advokatas. kad tie bandymai buvo nesëkmingi. todël psichologas daro išvadà. Nieko nuostabaus. bûsenos prieš patá nusikaltimà aprašymà mes ne tik ásitikiname. Þinodami.

220

ANTROJI DALIS

Psichologai nemaþai padarë, siekdami sukurti patikimesnes metodikas, nustatanèias, kaip individas supranta teismo procesà. Viena iš jø – McGarry, Lipsitto ir kt. sukurta metodika1. Ji vadinasi CST (Competency Screening Test – kompetencijos patikrinimo testas). Metodika susideda iš 22 nebaigtø sakiniø. Pavyzdþiui, „Kai esu teisme, advokatas turi…“, „Jeigu teismas nustatys, kad aš kaltas, tai…“, „Fredas mano, kad jo advokatas…“, „Jeigu teigiama, kad þmogus nekaltas, kol neárodyta priešingai, aš…“. Kiekvienas atsakymas ávertinamas pagal skalæ nuo 0 iki 2. Kuo tiriamojo reakcija adekvatesnë gynybos teisme tikslams, tuo didesná balà jis gauna. Pavyzdþiui, jeigu sakiná „Liudytojui liudijant prieš mane, aš…“ tiriamasis uþbaigia þodþiais „…labai atidþiai klausyèiau“, gauna 2 balus. Jeigu jis tiesiog pasako „…jo klausyèiau“, gauna tik 1 balà. Metodikos autoriai nustatë, kad jeigu tiriamasis surenka 20 ir maþiau balø, jis nepakankamai supranta tai, kas vyksta teisme. Testo tyrimas parodë, kad jis nëra labai tikslus. Pagal já daþnai nustatoma maþesnë negu iš tikrøjø individo kompetencija. 14–28 proc. tiriamøjø klaidingai priskiriami prie nepakankamai kompetentingø2. Viena svarbiausiø prieþasèiø yra tai, kad sugebëjimas dalyvauti teisme èia faktiškai sutapatinamas su teigiamu poþiûriu á teismà. Pavyzdþiui, jeigu tiriamasis baigia sakiná „Jackas mano, kad teisëjas…“ þodþiais „…yra teisingas“, toks tiriamasis „uþdirba“ 2 kompetencijos balus. Jeigu pasako „neteisingas“, gauna 0 balø. Taigi CST naudingas vertinant kaltinamøjø sugebëjimà dalyvauti teisme. Taèiau, kita vertus, metodika dar ne tokia tiksli, kad bûtø galima remtis tik ja. Naujas þingsnis vertinant sugebëjimà stoti prieš teismà – McGarry sukurta interviu metodika CAI (Competency Assessment Instrument – kompetencijos nustatymo priemonë). Jà sudaro gana detalus pokalbio su tiriamuoju planas. Gautoji medþiaga panaudojama 5 balø skale vertinant 13 individo sugebëjimø. Tarp jø – „galimø gynybos planø ávertinimas“, „sugebëjimas duoti parodymus“, „sugebëjimas numatyti gynybos strategijà“ ir pan. Metodikos autoriai siekë apibendrinti visà egzistuojanèià praktikà ir patirtá, suteikti realià galimybæ išmokti nustatyti minëtà kompetencijà. Metodikos vadovëlyje aprašomi ávairiausi tiriamojo sugebëjimø vertinimo atvejai, papildomi klausimai, duodama daugybë ávairiausiø praktiškø pata1 Lipsitt S., Lelos S., McGarry S. Competency for Trial: A Screening Instrument // American Journal of Psychiatry. 1971. Vol. 128. P. 105. 2 Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton. G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobigin Ch. New York, London: The Guilford Press, 1987. P. 82.

6. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Psichologinë ekspertizë

221

rimø. Galima manyti, kad šiuo metu tai perspektyviausia šios srities metodika.

Pavyzdys. Įtariamojo sugebėjimo adekvačiai elgtis proceso metu ekspertinis tyrimas1
S. S. – nepilnametis. Kaltinamas, kad ásibrovë á degalinës dispeèerinæ, išpylë ant grindø benzinà bei padegë dispeèerinæ, t. y. tyèia jà sunaikino. Abejoniø dël S. S. sugebëjimo suvokti baudþiamàjá procesà sukëlë nemotyvuoti ir spontaniški nepilnameèio veiksmai: jis spontaniškai, be jokio aiškaus pagrindo keitë parodymus, prisipaþindavo ir neigdavo padegæs. Jis taip pat paviršutiniškai, be aiškaus pagrindo keitë savo veiksmø apibûdinimà, nurodydavo vis kitus motyvus. Visa tai kartu su duomenimis apie nepilnameèio psichiná atsilikimà bei galvos smegenø traumà leido manyti, kad nepilnametis nepilnai suvokia proceso ir savo veiksmø jame prasmæ. Teismo nutartimi jam buvo paskirta psichologinë ekspertizë. Ekspertui buvo uþduoti tokie klausimai: 1. Ar galëjo S. S., atsiþvelgiant á individualias bei amþiaus ypatybes ir á konkreèias sàlygas, kuriomis vyko apklausa, kurios metu jis prisipaþino padaræs nusikaltimà, teisingai suvokti aplinkybes, turinèias reikšmës bylai, ypaè – savo prisipaþinimà? 2. Ar yra protinio S. S. atsilikimo poþymiø. Jei yra, kaip konkreèiai jie pasireiškia? 3. Ar galëjo nepilnametis, atsiþvelgiant á jo išsivystymo lygá, visiškai suprasti savo veiksmø reikšmæ? 4. Ar S. S. bûdingos individualios psichologinës savybës (emocijø– valios, motyvacinës, intelektualios, charakteriologinës), galëjusios padaryti esminæ átakà jo prisipaþinimui apklausiant kaip átariamàjá? Ambulatorinë teismo psichologinë ekspertizë S. S. paskirta teismo nutartimi, kadangi tiriamasis yra nepilnametis, ir kilo abejoniø dël jo sugebëjimo teisingai vertinti esamà padëtá bei duoti teisingus ir nuoseklius parodymus. Iš baudþiamosios bylos medþiagos medicininës dokumentacijos bei tiriamojo pasakojimø yra þinoma, kad gimë sveikas, augo ir vystësi normaliai. Vienuolikos metø susirgo reumatu, jam buvo nustatytas aortos voþtuvø nepakankamumas. Dël šios ligos buvo pripaþintas III grupës invalidu. TuPateikti pavyzdþiai neskirti atspindëti realius asmenis ir bylas. Pavardës, bylø ir ekspertinio tyrimo aplinkybës pakeistos. Bet kokie sutapimai su tikromis bylomis yra atsitiktiniai.
1

222

ANTROJI DALIS

rëjo galvos traumà. Mokyklà pradëjo lankyti laiku, mokslai sekësi sunkiai. Dël ligos praleido daug pamokø, kartojo 3 ir 4 klasës kursà. Buvo nedrausmingas. Konsultuotas vystymosi sutrikimø diagnostikos tarnyboje. Tyrimo metu diagnozuota trauminë cerebroastenija. Psichologinio tyrimo metu nustatyti ribinio lygio intelektiniai sugebëjimai, ribotas socialinis supratingumas, sunkumai skiriant esmines ir antraeiles savybes, sunkesnis þodiniø sàvokø suvokimas, silpna trumpalaikë girdimoji atmintis. Tarnybos specialistai rekomendavo S. S. mokyti pagal adaptuotà (supaprastintà) bendrojo ugdymo programà. Artimøjø ir paþástamø charakterizuojamas teigiamai, apibûdinamas kaip tylus, ramus, geras ir paslaugus. Jø þodþiais tariant, jis negalëjo padaryti inkriminuojamo jam nusikaltimo.

Psichologinis tyrimas
S. S. intelektas atitinka ribiná lygá. Paþintinës funkcijos išsivysèiusios netolygiai: stokoja elementariø mokykliniø þiniø, bendro išsilavinimo, màstymas konkretus, silpni sàvokø apibendrinimo sugebëjimai, neþymiai susiaurëjusi dëmesio ir trumpalaikës atminties apimtis. Taèiau tiriamasis pasiþymi geru erdviniu suvokimu, sugeba nustatyti prieþasties–pasekmës ryšius tarp gana sudëtingø ávykiø, dëmesio koncentracija pakankama, atmintis nesutrikusi. Gana ryškus skirtumas tarp intelekto verbaliniø (jie yra lengvo protinio defekto lygio) ir konstrukciniø (atitinka normos ribas) sugebëjimø vertinimø rodo socialiná ir pedagoginá tiriamojo apleistumà. Asmenybë nebrandi, infantiliška, ribotø interesø. Socialinëje aplinkoje priklausomas, nesavarankiškas, patiklus, naivokas, nebrandus jo atsakomybës jausmas. Elgesys pasyvus, orientuotas á socialiniø normø laikymàsi, tiriamasis sugeba adekvaèiai vertinti savo elgesá, gerai susigaudo praktinëse gyvenimo situacijose, kuriose gali parodyti savarankiškumà, iniciatyvà, lankstumà, gerai prisitaikæs savo aplinkoje. Emocijos nebrandþios, banalios. Subjektyviai nesuprantamose, nepaþástamose situacijose gali sutrikti, lengvai atsisako savo nuomonës ir gali pasiduoti aplinkiniø átakai, stengdamasis jiems átikti. Remiantis S. S. parodymais bei jo psichologiniø tyrimø duomenimis galima daryti išvadà, kad pagal savo individualias psichologines bei amþiaus ypatybes S. S. galëjo teisingai suvokti esmines faktines bylos aplinkybes bei suprasti savo veiksmø prisipaþinimo metu reikšmæ. Nors, jo teigimu, apklausø metu jis buvo išsigandæs, tai netrukdë jam suprasti, kokia yra situacija (iš tardytojo þodþiø suprato, kad jo kaltë jau árodyta), ko iš jo reikalaujama (prisipaþinimas savo noru palengvins kaltæ) ir atitinkamai veikti. Apklausos metu jis netgi savo noru pateikë ávairiø papildomø nusikaltimo

6. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Psichologinë ekspertizë

223

situacijos detaliø. Taigi sugebëjo pagal turimà informacijà numatyti ir planuoti savo veiksmus bei ávertinti galimus jø padarinius. Jis moka naudotis prieþastiniais ryšiais „jeigu – tai“. Jis suprato prisipaþinimo prieþastinius ryšius „jeigu prisipaþinsiu, mane gali pasodinti á kalëjimà“ ir „jeigu prisipaþinsiu, gali nubausti ne taip grieþtai“. Taèiau tiriamasis aiškiausiai neávertino minties „jeigu nekaltas, tai nereikia prisipaþinti“.

Teismo psichologo eksperto išvados
1. Atsiþvelgiant á S. S. individualias bei amþiaus ypatybes, á konkreèias sàlygas, kuriomis vyko jo apklausa, jos metu jis galëjo teisingai suvokti aplinkybes, turinèias reikšmës bylai, bûtent – savo prisipaþinimà. 2. S. S. intelektiniai sugebëjimai yra ribinio lygio dël socialinio ir pedagoginio apleistumo, bendro išsilavinimo stokos ir pasireiškia menkomis þiniomis, siauru þodynu, konkreèiu màstymu. 3. S. S., atsiþvelgiant á jo protinio išsivystymo lygá, galëjo suprasti savo veiksmø reikšmæ. 4. S. S. bûdingos individualios psichologinës savybës (bendrø þiniø ir gyvenimiškosios patirties stoka, nesavarankiškumas, polinkis pasiduoti aplinkiniø átakai atsisakant savø tikslø ir ketinimø) galëjo turëti átakos jo prisipaþinimui apklausiant kaip átariamàjá.

Pavyzdžio komentaras
Matome, kad atsakydamas á klausimus psichologas ekspertas apibendrino visà bylos informacijà apie nepilnameèio elgesá, ankstesniø tyrimø duomenis ir atliko naujus tyrimus. Ši medþiaga parodë, kad nepilnameèiui iš tikrøjø bûdingi esminiai intelekto ir kitø asmenybës struktûrø defektai, kurie veikia jo elgesá, taip pat ir tardymo metu. Ekspertas konstatuoja nesavarankiškumà, polinká lengvai pasiduoti svetimai átakai. Šie bruoþai darë didþiausià átakà nepilnameèiui prisipaþástant, o paskui (turbût dël kitø átakø) spontaniškai keièiant savo elgesá. Eksperto tyrimas rodo ir tai, kad nepilnametis iš tikrøjø turi problemø suvokti socialinæ realybæ. Menkas intelekto lygis, þodinio intelekto defektas, nesugebëjimas suvokti sudëtingesnius socialinius reiškinius – visa tai iš tikrøjø verèia kruopšèiai patikrinti, ar jis pilnai suvokia savo veiksmø reikšmæ. Kartu ekspertizë parodë, kad kaip tik ta intelekto dalis, kuri yra svarbiausia vertinant savo veiksmus proceso metu (ypaè minëtàjá prisipaþinimà) – praktinis šio nepilnameèio intelektas išsivystæs pakankamai, kad jis suprastø minëtus veiksmus ir jø padarinius.

224

ANTROJI DALIS

Liudytojo sugebėjimas duoti parodymus ir jo psichologinė ekspertizė
Viena svarbiausiø kaltinamojo, liudytojo, nukentëjusiojo dalyvavimo procese formø yra parodymø davimas. Jie turi informacijos, kuri gali bûti labai svarbi spendþiant bylà. Parodymø davimas yra liudytojo ir nukentëjusiojo pareiga, juos gali duoti ir kaltinamasis. Jis gali ir atsisakyti duoti parodymus. Parodymø davimas teismo ar tardymo metu yra sudëtinga ir neretai sukelianti frustracijà situacija. Kaltinamajam tai yra situacija, kai iš jo bandoma suþinoti faktus, kurie gali bûti nukreipti prieš já. Liudytojui tenka atlaikyti gynybos ir kaltinimo klausimus, priešintis bandymams sudaryti áspûdá, kad jø parodymai melagingi. Liudytojas áspëjamas apie atsakomybæ (taip pat ir baudþiamàjà) uþ neteisingø parodymø davimà. Kartu parodymai teisme – esminis liudytojo santykiø su kaltinamuoju momentas. Taigi sugebëjimo duoti parodymus nustatymas pirmiausia svarbus paèiam kaltinamajam, uþtikrinant jo gynybos teises. Kita vertus, tai svarbu ir teismui, uþtikrinant nešališkà bylos tyrimà, pavyzdþiui, vertinant kaltinamojo (teisiamojo) parodymus ir jo veiksmus teismo metu. Ta pati problema atsiranda ir kitø teismo proceso dalyviø: liudytojo, nukentëjusiojo, atþvilgiu. Mat jø parodymai labai svarbûs nustatant nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismui svarbu, kà þino liudytojas. Taèiau teismui ne maþiau svarbu, kiek dabartinë liudytojo ar nukentëjusiojo bûsena leidþia remtis jo parodymais. Tardytojo klausimas ekspertui tokiu atveju gali bûti suformuluotas taip: „Ar liudytojo (átariamojo, kaltinamojo) psichologinës savybës ir jo bûsena trukdo jam duoti pilnus ir teisingus parodymus?“ Pateikime tokios ekspertizës pavyzdá.

Pavyzdys. Nukentėjusiosios sugebėjimo duoti parodymus ekspertizė
Iš baudþiamosios bylos medþiagos þinoma, kad B. A. buvo rasta namo rûsyje, uþrakintame savo sandëliuke, jai buvo padaryta dauginiø galvos traumø. Šiuo nusikaltimu átariamas jos name atliekantis remontà A. U. Ekspertams pavesta išspræsti šiuos klausimus: 1) Ar B. A. praeityje sirgo psichine liga, jeigu taip, kokia buvo diagnozë? Ar B. A. sirgo psichine liga jai padaryto nusikaltimo padarymo metu, jei taip, tai kokia?

6. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Psichologinë ekspertizë

225

2) Ar šiuo metu B. A. serga psichine liga, ar jai diagnozuotas psichikos sutrikimas, jeigu taip, kokia diagnozë, ar šie psichikos pokyèiai susijæ tiesioginiu prieþastiniu ryšiu su jos atþvilgiu padarytu nusikaltimu, kûno suþalojimu? 3) Ar B. A. atþvilgiu padaryto nusikaltimo padarymo metu ji buvo laikinos liguistos psichikos veiklos sutrikimo bûsenos, jeigu taip, kaip tai pasireiškë? 4) Ar nusikaltimo jos atþvilgiu padarymo metu B. A. galëjo, atsiþvelgiant á jos individualias bei amþiaus savybes, ávykio vietà (daugiabuèio namo sandëliukas) bei tai, kad ji buvo uþpulta netikëtai, teisingai suprasti ávykio aplinkybes ir duoti apie jas objektyvius parodymus liudytojo apklausos metu. Jeigu ne, tai kokias ávykio aplinkybes sureikšmina ar nuvertina? 5) Ar B. A. bûdingas padidëjæs polinkis fantazuoti, jeigu taip, kaip tai pasireiškia, ir ar jos vaizduotë remiasi realiai išgyventais ávykiais? 6) Ar pagal dabartinæ savo psichinës sveikatos bûklæ B. A. gali suprasti savo veiksmus, teisingai suprasti jos atþvilgiu padaryto nusikaltimo esmæ, pobûdá ir aplinkybes bei dalyvauti tardymo veiksmuose ir duoti teisingus parodymus apie jos atþvilgiu padarytà nusikaltimà? 7) Ar B. A. padaryti suþalojimai, pasikeitusi emocinë bûklë sukëlë jos operatyvinës, trumpalaikës ir ilgalaikës atminties pakitimø, jeigu taip, kaip tai pasireiškia? Ar B. A. prisimena visas ávykio aplinkybes, ar jos pasàmonë neblokuoja kokiø nors ávykio aplinkybiø kaip nemaloniø ir sukelianèiø emocinës bûsenos pokyèius? Jei taip, kokios tai aplinkybës?

Tyrimas
Sunkus galvos smegenø sumušimas. Dauginiai kaukolës lûþiai, kilo abejoniø dël jos psichikos visavertiškumo. Iš baudþiamos bylos medþiagos, medicininës dokumentacijos ir tiriamosios brolio pasakojimø þinoma, kad tiriamoji gimusi ir augusi Kaune tarnautojø šeimoje. Jaunesnë iš 2–jø vaikø. Psichikos ligø nepaveldëjusi. Po vidurinës mokyklos ástojo á VVU, vienerius metus mokësi prancûzø kalbos. Pradëjusi dirbti dailës muziejuje neakivaizdiniu bûdu mokësi Leningrado Repino skulptûros, architektûros ir tapybos institute, ágijo menotyrininkës specialybæ. Baigusi dirbo menotyrininke Profesiniø sàjungø dailës rûmuose, dailës fonde. Nuo 1993 m. pensininkë, paskutinius ketverius metus dirbo paminklosaugos komisijoje referente. Anksèiau priepuoliø, galvos traumø nebuvæ. Nerûkë. Alkoholio nevartojo. Negimdþiusi. Menopauzë nuo 50 metø. Sirgusi akiø uþdegimu, sinusitu, peršalimo ligomis. Jaunystëje buvusi trumparegë.

suvokimo sutrikimø neišsakë. Ryškiai susiaurëjusi fiksacinës atminties apimtis. Pastebimi ryškûs dëmesio koncentracijos lygiø sutrikimai. bûdingi trauminiam CNS pakenkimui ir galëjo atsirasti kaip patirtos galvos smegenø traumos padarinys. Iqk – 72). Màstymas sulëtëjæs. koncentracija silpna. Negali atlikti loginiø uþduoèiø. dëmesio koncentracija – 5–10 min. susiorientuoti daugiau ávykiø ar detaliø apimanèiose situacijose. ištarti kai kuriø þodþiø. Dëmesio apimtis siaura. Kalba sutrikusi – nesugeba pasakyti kai kuriø daiktø pavadinimø. kai kuriø þodþiø nesupranta. kad tyrimo metu nustatyti tiriamosios paþintiniø funkcijø sutrikimai. neranda þodþiø mintims išreikšti. Bendras psichikos veiklos tempas þymiai sulëtëjæs. Kai kuriø intelekto funkcijø maþesni ávertinimo rezultatai tiesiogiai susijæ su atminties ir dëmesio nepakankamumu. ji nepainioja realybës su vaizduote. taèiau tiriamosios ilgalaikë atmintis be þymesniø sutrikimø – ji gerai atsimena iki patirtos traumos buvusius ávykius. ásiminti naujos medþiagos. dëmesys išsenkantis.226 ANTROJI DALIS Psichoneurologinio tyrimo metu jai nustatyta sunkios formos galvos smegenø kontuzija. tiek loginis ásiminimas. pagrindines formas. naujose situacijose pritaikyti turëtus ágûdþius. taèiau ilgalaikë atmintis be þymesnës patologijos. Emocijos labilios. Á klausimus atsako lëtai. Ilgai galvoja. Ambulatorinës psichiatrinës ir psichologinës išvados B. Ypaè ryškûs pokyèiai nustatyti atliekant fiksacinës ir operatyvinës atminties tyrimà. Tiriamoji nesugeba atlikti elementariø aritmetiniø veiksmø. kad tiriamajai bûtø bûdingas padidëjæs polinkis fantazuoti. Nustatytas intelekto smukimas. Kliedëjimo idëjø. o . darbingumas ir produktyvumas silpnas. Ávertinus turimus duomenis galima teigti. Þymiai susiaurëjusi fiksacinës atminties apimtis. visiškai neefektyvus tiek mechaninis. nukopijuoja paprastas geometrines figûras. sutrikæs mechaninis ásiminimas. pacientë atpaþásta veidus ir paþástamus objektus. Atmintis ir dëmesys nepakankami. daro pauzes. pasunkëjæs dëmesio perkëlimas bei paskirstymas. dauginiai kaukolës lûþiai. nustatytas dalinis atminties praradimas (amnezija). Psichologo išvada Màstymo ir vykdymo funkcijø lygiø skalëje pastebimi ryškûs sutrikimai. Kadangi tiriamoji neatsimena nagrinëjamo ávykio detaliø ir negali išsamiai jo apibûdinti. vangiai. Intelekto rodmuo – 10–79 (Iqv – 84. yra tvarkingos išvaizdos. sàmoninga. Jai sunku kalbëti. A. Tyrimo metu nenustatyta.

tai á klausimà. A. 5. nëra. teisingai suprasti jos atþvilgiu padaryto nusikaltimo esmæ. ar ji galëjo teisingai suprasti ávykio aplinkybes. pobûdá ir aplinkybes. praeityje bei jai padaryto nusikaltimo metu psichikos liga nesirgo. Metodai. A. leidþianèiø ávertinti nukentëjusiosios sugebëjimà teisingai suvokti ávykio aplinkybes nusikaltimo jos atþvilgiu metu. atsirado dalinë motorinë afazija. psichikos bûsenà jos atþvilgiu padaryto nusikaltimo metu. intelekto smukimas.8). Nustatyta silpna dëmesio koncentracija. Šiuo metu B. Visø ávykio aplinkybiø tiriamoji neatsimena. kad dël jø pokyèiø B. nustatyti dëmesio bei atminties sutrikimai galëjo atsirasti dël padarytø suþalojimø. negali dalyvauti tardymo veiksmuose ir duoti parodymus. blokuoja tiriamosios pasàmonë. 4. Duomenø. diagnozuota sunkios formos galvos smegenø kontuzija. konstatuojama demencija (F02. 7. emocijø labilumas. serga lëtine progresuojanèia psichikos liga – demencija. B. B. nebûdingas padidëjæs polinkis fantazuoti. B. atsiradusia po galvos smegenø traumos. emocijø bûsenà. Esant jos astenijos lygiui . Psichologinis tyrimas parodo tiriamosios psichikos – màstymo. Psichologinë ekspertizë 227 baudþiamosios bylos medþiagoje apie ávyká nëra jokiø duomenø.6. Teismo psichiatrø ir psichologø ekspertø komisijos išvados: 1. 2. Matome. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. Baudþiamojoje byloje duomenø. atsakyti nëra galimybës. Dël ligos negali suprasti savo veiksmø esmës ir jø valdyti. nëra. 3. Pavyzdžio komentaras Ekspertizë yra gera psichologo ir psichiatro bendradarbiavimo iliustracija. Tyrimo metu B. A. nulemta galvos smegenø traumos – intrakraninio suþalojimo. todël negalima atsakyti á klausimà. Psichologinis tyrimas nedisponuoja metodais. negalës dalyvauti teismo posëdyje ir duoti parodymus. teismo psichologiniame tyrime nenaudojami (nepriklauso teismo psichologo eksperto kompetencijai). kad atmintis sutriko po galvos smegenø traumos. dëmesio. A. A. Šiuo metu serga lëtine progresuojanèia psichikos liga – demencija. atminties. atsiradusia po galvos smegenø traumos. A. leidþiantys ávertinti tiriamosios pasàmonës turiná. atlikta operacija. dauginiai kaukolës lûþiai. 6. leidþianèiais ávertinti tiriamo þmogaus pasàmonës turiná. ji nepainioja vaizduotës paveikslø su realiais ávykiais. A. leidþianèiø vertinti B. taèiau liko sutrikusi kalba. Apibendrinus pateiktà medþiagà bei ávertinus dabartinæ tiriamosios psichikos bûsenà nustatyta. kokias aplinkybes ir pan.

Nëra lengva atsakyti á vis naujus ar besikartojanèius klausimus. kad kiekvienas neatsargus þodis gali bûti nukreiptas prieš save. parodymai. Gintis – reiškia atlaikyti intelektualiná ir psichiná spaudimà. A. Didelë pagunda prisipaþinti. tylëti. Jiems gerai þinomi jo pasireiškimai. Tai suteikë abiejø specialybiø atstovams galimybæ kruopšèiai patikrinti teisininkø pastebëtà poþymá ir patikimai já paneigti. parodymus. Visi šie psichologiniai pokyèiai turi labai ryškià medicininæ prieþastá – galvos smegenø traumà ir dël jos išsivysèiusià lëtinæ progresuojanèià demencijà. màstyti ir pan. atsakinëti þinant. kurie jiems pasirodë fantazavimas. kaip nori tardymas. A. Teisës istorija parodë. Įtariamojo ir kaltinamojo sugebėjimo suvokti ir panaudoti savo teisę atsisakyti duoti parodymus ekspertizė Jeigu individui pateiktas kaltinimas. tiek sakanèios. kad teisë gintis yra labai svarbi ne tik kaltinamajam. taèiau sukeliantys nepasitikëjimà B. Tik aktyvios gynybos sàlygomis galime tikëtis. tiek liudijanèios apie individo kaltumà. Prisipaþinti kaltinamajam yra daugeliu atþvilgiø lengviau negu gintis. Ir vienas. kad bus išaiškintos visos ávykio aplinkybës. kad teismo dëmesá patraukë kaþkokie ryškûs. Todël nuo pirmosios proceso minutës kaltinamajam turi bûti uþtikrinta galimybë laisvai rinktis: prisipaþinti. teisingumui. Tam jai neuþtenka sugebëjimo valdyti dëmesá. Tai gali . kad atskleidþiama „tiesa. taip iš karto uþbaigiant neþinomybës ir átampos bûsenà. pasakyti taip. Taèiau toks prisipaþinimas toli graþu ne visada reiškia. išskyrus tiesà“. bet ir ástatymui. nuo kurio dabar priklauso viskas. Tai svarbi informacija tardymui ir teisminiam tyrimui. nëra lengva ilgà laikà gyventi nuolatinës neþinomybës atmosferoje. Ekspertizë atsako ir á klausimà apie polinká fantazuoti. aktyviai padëti teismui ir pan. neigti savo kaltæ. jis gali gintis. matyti. kad psichologinë ekspertizë yra greitai besivystanti sritis. Ádomi ekspertø reakcija á teisininko klausimà apie „išstumtà“ atminties medþiagà.228 ANTROJI DALIS dalyvauti teisme jai – per sunki uþduotis. Nelengva atsispirti pagundai átikti tardytojui. ir psichiatrams. tik tiesa ir nieko. ir kitas mokslas aprašo ávairias fantazavimo formas. Fantazavimo (pseudologijos) reiškinys gerai þinomas ir psichologams. Aktyvi gynyba svarbi uþtikrinant tiesos išaiškinimà. versianti kitaip vertinti B. Pagaliau. Ji parodo. bûdingus kiekvienos jø poþymius. kad jis nekaltas. Mat uþsienio šalyse ekspertai vis daþniau taiko ávairias atminties „išblokavimo“ priemones. Galima manyti. kad tardytojas ar kvotëjas netiki në vienu þodþiu.

Pavyzdþiui. suimant átariamàjá jam turi bûti perskaitytos jo teisës. kad individas iki galo supranta savo teisæ gintis. Neaiškus lieka ir kai kuriø sakiniø turinys. Jeigu šis bûtinas veiksmas neatliktas. Taigi jeigu prisipaþinimas ir daromas. Gana paprastais metodais buvo nustatoma. kad jø ginamieji jiems skaitant jø teises buvo pavargæ. þmogus tiesiog nesugeba ásigilinti á jam greitai skaitomo teksto turiná. Pradëjo vystytis tokios ekspertizës atlikimo metodika. Taèiau ar šis áspëjimas uþtikrina. neigti jam keliamus kaltinimus? Tyrimai parodë. Suëmimo situacijoje bûdamas kraštutinio susijaudinimo bûsenos. gali bûti panaudota prieš já. ir kad viskas. Kaip þinoma. ar galëjo kaltinamasis suprasti jam skaitomas jo teises. sprendimà darantis asmuo turi bûti: informuotas (tai yra individas turi labai gerai þinoti apie savo teisæ ir suprasti. prašydami ekspertà nustatyti. „Ekspertas turi þingsnis po þingsnio. teismas gali nenagrinëti tokiu bûdu surinktø árodymø. Tokios procedûros ávedimas buvo didelis þingsnis á prieká uþtikrinant tiek individo teises. Tai davë gynybai naujà galingà áranká. Kiekvienà kartà. kà jie atsimena apie apklausà policijoje. kad suimamasis gali tylëti. kai kaltinamiesiems perskaièius jø teises jie. Todël daugelis šaliø numato specialiai áspëti kaltinamàjá. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. sprendimas turi bûti racionalus. miglotai suprantama labai svarbi frazë „gali bûti panaudota prieš jus“. Paaiškëjo. kad jis suprantamas nepilnai. JAV suimamam asmeniui perskaitomas specialus Mirandos áspëjimas.6. Nemaþa apklaustøjø dalis nesupranta kai kuriø þodþiø. Tuo remiantis buvo reikalaujama. kad patirtis nepadeda geriau suprasti áspëjimà. suimami pirmà kartà. Psichologinë ekspertizë 229 bûti nekaltojo prisipaþinimas arba toks ávykiø pavaizdavimas. kad toli graþu ne. kà pasakys. kad jis gali neatsakinëti á tardytojo klausimus ir kad viskas. – suþinoti iš kaltinamøjø. kiek nepilnameèiai supranta minëtà áspëjimà. Amerikieèiø mokslininkas Grisso tyrinëjo. – rašoma populiariame vadovëlyje. kad jos atsisako). kokios buvo alternatyvos. kurio nori kaltinimas. kà individas suprato ir kà jis apskritai . patyrë policijos spaudimà ir todël nesuprato savo teisiø. kà jis pasakys. kurio svarbiausia dalis kaip tik ir yra pranešimas. jø advokatai imdavo árodinëti. tiek teisingumà. nepaisant teisës tylëti. kà jie galvojo atsisakydami savo teisës tylëti. o ne spontaniškas ir atliktas laisva valia (o ne dël spaudimo ir grasinimø). Tas pats pasakytina ir apie þemesniøjø visuomenës sluoksniø þmones. parodæ. pakartotinai suimti asmenys minëtà oficialø áspëjimà supranta në kiek ne geriau negu asmenys. gali bûti panaudota prieš já. išsigandæ. Teismai pradëjo jas skirti. visgi davë parodymus policijai. kad jiems bûtø atlikta psichologinë ekspertizë. Ypaè netikëti buvo tyrimo duomenys.

New York. senilinë psichozë) sutrikdo tikrovës vaizdà. kokie faktai turi átikinti teismà. apginti savo nuosavybës teises. Oligofrenija sutrukdo individui spræsti sudëtingesnes problemas.. kad nëra vienodø ir aiškiø standartø. uþ já ir jo vardu tvarkyti jo reikalus turi kaþkas kitas. kokiais atvejais turime pripaþinti neveiksnumà. kyla klausimas dël globos ar rûpybos paskyrimo. jo sugebëjimà priimti adekvatø sprendimà. B. Individo veiksnumo panaikinimas arba apribojimas siejamas su psichikos liga arba alkoholizmu (narkomanija). Pagrindinis sunkumø šaltinis yra tai. Slobigin Ch. Kartu vis daugiau gali atsirasti aplinkybiø. G. Veiksnumo įvertinimas Civilinis ástatymas suteikia individui daugybæ ávairiausiø teisiø. kad reikalingas pripaþinimas neveiksniu ar veiksnumo apribojimas. Petrila J. sudaryti sandorius ir pan. depresija atima iš individo valià ir norà uþsiimti savo reikalais. Individo neveiksnumo pripaþinimas yra viena iš sudëtingiausiø teismo uþduoèiø. kad jis nesugeba to daryti vienas? Kitas pavyzdys. Poythress N. Civiliniai santykiai nuolatos tampa vis sudëtingesni. Daugeliu atvejø psichikos ligomis sergantys þmonës sugeba prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimø. 1987. 96.230 ANTROJI DALIS apie šià savo teisæ þino. Svarbiausia tarp jø – psichikos sutrikimai. individas sugeba susitvarkyti su kasdieniniais reikalais. Jø dëka jis gali disponuoti savo turtu. bet daro tai draugø ar šeimos nariø padedamas. nustatanèiø. negu tai daro visi kiti. Taigi sprendþiant klausimà apie neveiksnumo pripaþinimà tenka nustatyti. individas tvarko savo turtinius reikalus tik pakenèiamai. ar iš tikrøjø psichikos sutrikimas taip paþeidþia individo sugebëjimà spræsti savo problemas savarankiškai. jo sugebëjimui tinkamai naudotis šiomis savo teisëmis. London: The Guilford Press. kiek kaltinamasis þino savo teises dabar ir kiek þinojo anksèiau“1. galinèiø sutrukdyti jam tai daryti. psichozës (šizofrenija. Ar turime já pripaþinti neveiksniu vien todël. Jeigu jis nesugeba arba sugeba nepakankamai. tvarkyti savo gyvenimà. Vis didesni reikalavimai keliami individui. Ekspertas gali pateikti teismui savo išvadas apie tai. gyventi savarankiškai. Pasirûpinti individu. Sakykime.. Ar turime já pripaþinti neveiksPsychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton G. kad asmuo tikrai neveiksnus. 1 . Taèiau psichikos sutrikimo konstatavimas (kaip ir pakaltinamumo atveju) neveikia automatiškai. Nemaþa jø dalis didesniu ar maþesniu mastu apsunkina individo orientacijà savo civiliniø teisiø ir pareigø sferoje. Civilinis procesas.. Visais šiais atvejais susiduriama su bûtinumu ávertinti. ar individas gali pats pasirûpinti savimi. P. nepalyginti blogiau.

sàskaitø apmokëjimas ir pan. Teismas tiksliai nurodë. Šioje situacijoje psichologinë ekspertizë gali bûti sëkminga. Esant maþesniam apibrëþtumui psichologo eksperto uþduotis yra kuo tiksliau apibûdinti. Þmogø. kitas priims kitoká sprendimà. (Pavyzdþiui. Susipaþinus su tokios ekspertizës medþiaga teismui bus lengviau susiorientuoti. kur baigiasi veiksnumas ir prasideda neveiksnumas. kokie gyvenimo uþdaviniai yra labai svarbûs ir kokie nelabai. Vienas iš tokiu atveju taikomø ekspertizës atlikimo bûdø pagrástas asmens kasdieninio gyvenimo tyrimu. turëtø bûti. jo nuomone. P. galimus savo sprendimø padarinius ir t.. kaip individas susitvarko su ávairiausiomis gyvenimo uþduotimis. Ar tai duoda teismui teisæ pripaþinti asmená neveiksniu? Ásivaizduokime. 249. Poythress N.. Kyla dideliø problemø. sugebantá savarankiškai pasirûpinti savimi. kai jam pateikiami árodymai. teismo nuomone. bet daro tai blogiau negu. kiek individas sugeba juos spræsti). skirtinga gali bûti ir nuomonë apie tai. 1 .. Jis teismo gali bûti suprantamas labai skirtingai. G. kad asmens padaryti investiciniai sprendimai buvo labai nevykæ? Ar teismas turi pripaþinti já neveiksniu ir atimti arba bent apriboti jo turtines teises? Teismø praktikoje rasime nemaþai pavyzdþiø. Petrila J.. toliau pateiktoje ekspertizëje tai yra sugebëjimas tvarkyti finansinius reikalus. kaip teismas supranta neveiksnumà. kokie individo veiksmai.). Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. kad asmuo labai neprotingai investuoja. vienas teismas pripaþins neveiksniu. Individo prašoma apibûdinti savo dienà (pvz.6. kai teismai á minëtus klausimus atsakydavo teigiamai. išlaidas. Atsakymas á šá klausimà þymiu mastu priklauso nuo to. kaip jis tvarko savo finansinius reikalus. asmuo sugeba pragyventi. kurie iš pateiktø jam duomenø yra svarbesni. Slobigin Ch. ir dël to jo turtas greitai maþëja. Taèiau neretai teismas visgi negali suformuluoti klausimo labai konkreèiai. pajamas. Asmeniui uþduodami klausimai. B. liudijo apie nesugebëjimà tvarkyti reikalus. iš kuriø aiškëja. London: The Guilford Press. ar asmuo yra veiksnus. kai jie atsakydavo neigiamai. 1987. Antra vertus. kas konkreèiu atveju laikytina veiksnumu ar neveiksnumu. jø santyká. bet blogai tvarkantá tam tikras finansines problemas. Skirtingas gali bûti atsakymas á klausimà. kaip tiksliai jis vertina savo turto dydá.1 Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton G. kai teismas prašo psichologà ekspertà atsakyti á klausimà. t. Psichologinë ekspertizë 231 niu dël to. maisto ásigijimas ir paruošimas. kad jo veiksnumo lygis aiškiai neatitinka bendrø standartø? Sakykime. kurie maþiau svarbûs. Kaip turi elgtis teismas. Tai psichologui suteikë galimybæ sumodeliuoti reikiamus uþdavinius ir ištirti. New York. ir nemaþai tokiø. Daþniausiai asmens sugebëjimas tvarkyti savo reikalus geriausiai matyti nagrinëjant. jeigu teismas sugeba tiksliai suformuluoti.

buvo paskirtas jos globëju. Psychological Evaluation for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Malton G. kad jau sugeba pati tvarkyti savo finansinius reikalus ir globa jai nebereikalinga. ar individas tikrai gali gyventi savarankiškai. Bûdama 22 metø amþiaus teismo sprendimu ji buvo pripaþinta nesugebanti tvarkyti savo finansiniø reikalø dël jai nustatyto protinio atsilikimo. sugebëjimas skaièiuoti ir kt. Metodika siekia apibrëþti pagrindines individo realaus gyvenimo sferas ir ávertinti. Dyer. pinigø tvarkymas.232 ANTROJI DALIS Bandymas sisteminti ir standartizuoti tokios ekspertizës atlikimà yra psichologinë metodika. bendravimas. kiek svarbûs yra atskiri uþdaviniai. Sugebėjimas tvarkyti finansinius reikalus1 Dorothy Dyer. kurià suteikë Jean Smart. kraštutinës situacijos.. Pavyzdys. 1 . kurià sukûrë St. su kokiais blogiau. kaip individas sugeba tvarkytis kiekvienoje iš jø. sugebëjimas naudotis medicina. galime nustatyti asmens sugebëjimo tvarkytis savarankiškai „profilá“ – matysime. New York. Šiuo metu ji mano. jeigu ji tai sugeba pakankamai. atmintis. Bendras adaptacijos ávertinimas Siekiant ávertinti jos adaptyvaus funkcionavimo lygá buvo panaudota informacija. JAV.. asmens higiena. panaikinti rûpybà. gauta iš paèios D. naudojimasis transportu. Jos advokatas Richardas Perkinsas. Metodika turi 16 skaliø: suvokimas (problemø sprendimas). 392–396. P. Farah James. Sveikatingumo departamento auklë. Jos prašomas advokatas nukreipë jà atlikti psichologinæ ekspertizæ nustatyti jos sugebëjimà savarankiškai tvarkyti finansus ir. pinigø gavimas. Poythress N. taip pat informacija. Dyer vaikà. 32 metø. priþiûrinti p. Klausinëdami asmená bei stebëdami. G. B. Šio profilio analizë padës teismui susidaryti vientisà vaizdà. Slobigin Ch. dieta (maitinimasis). kiek asmuo gali tvarkyti savo reikalus ir rûpintis savimi. London: The Guilford Press. Petrila J. tvarkæs jos šeimos reikalus. Louiso universiteto tyrinëtojø grupë. su kokiais kasdieniniais uþdaviniais individas susitvarko geriau. Tai kartu su informacija apie patá individà ir jo gyvenimà leis teismui susiorientuoti. 1987. asmens mobilumas.. kaip jis sprendþia kasdieninio gyvenimo uþduotis. Pateikiame dvi eksperto ataskaitos dalis.

6. kaip ji apmoka kiekvienà iš jø. R. Sugebëjimas tvarkyti finansinius reikalus Buvo ávertinta. Nors ji planuoja ateitá. kad p. kad mënesio gale galëtø apmokëti komunalines paslaugas ir kitas išlaidas (pvz. kad gauna 101 doleriø èeká. Jis taip pat informavo.. Ji þinojo. kad p. jos viršininkë. kaip tiksliai ji supranta finansinius reikalus. paaiškëjo.. kuris išrašo jai èeká arba organizuoja tiesioginá apmokëjimà pardavëjui. kurios turëtø uþtekti iki gyvenimo pabaigos. Papildomai ji informavo. . Perkinso pateiktomis þiniomis. Perkinsui. Perkinsas nuima nuo šios sàskaitos nedideles pinigø sumas tais atvejais. Dyer turi santaupø. Psichologinë ekspertizë 233 Remiantis jø pranešimais p. þino. anot jos. Susipaþinus su kasdieniniu jos gyvenimu paaiškëjo. bet. Dyer ir jos vaiko išlaidos pasirodo didesnës. Ji taip pat pranešë. kad pati kasdien apsiperka. Dyer sumetimai. batus). Ji taip pat pranešë. Nors ji pati neišrašo èekiø. Perkinsas pranešë. kaip naudotis telefonu ir susirasti reikiamà telefono numerá. kad tam tikrà pinigø sumà darbdavys perveda á banko sàskaità. kad ji nepilnai juos ásivaizduoja. papildomai pranešë. Pavyzdþiui. Ji sugeba valgyti. tëvas paliko didelæ sumà. Dyer kas savaitæ tiesiai iš darbdavio gauna èeká. kad kiekvienà savaitæ atideda likusius pinigus.. priþiûrëti savo drabuþius. Ji pasakë. ji pranešë. kurias jai paliko jos tëvai. Ji pranešë. kad þino. P. Tiesiog jeigu reikia papildomø lëšø. Jai buvo uþduota keletas specialiø klausimø apie tai. Dyer sugeba tinkamai rûpintis savo vaiku. aprangai. kai p. palaikyti švarà. Dyer sugeba labai detaliai apibûdinti savo sàskaitas ir papasakoti. kiek teisingi yra P. kad p. kaip naudotis banko paslaugomis. kuriuos ji apmoka grynais. ji praneša p. Be to. kad ten turëtø bûti didelë tëvo palikta suma. Dyer buvo klausinëjama apie jos finansinius reikalus. Ji þinojo. jos nuomone. taèiau ji neþinojo papildomai pervedamø pinigø kiekio ir kiek turi pinigø banke. Maisto produktai kas savaitæ kainuoja maþdaug 30 doleriø. kad jos savaitinis èekis sudaro 101 JAV dolerá. P. Gauta informacija buvo palyginta su jà globojanèio p. Kas savaitæ ji 20 doleriø moka auklei. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. kurá iškeièia á grynuosius pinigus èia pat darbovietëje. Dyer gerai sekasi ir darbe. p. Sarah Smith. ji nebando kiekvienai išlaidø grupei numatyti paskirti tam tikrà pinigø sumà. taèiau neturi jokios sistemos. pavyzdþiui. Kai p. pavyzdþiui. kad. kaip tai daryti. þino. kuriais ji vadovaujasi planuodama savo finansinius reikalus. pasirûpinti savo išvaizda. kad moka naudotis autobusu bei taksi. ir tiesiai iš darbdavio gautø pinigø neuþtenka. Dyer turi pakankamai savitarnos ágûdþiø. Jø suma sudaro per 7000 JAV doleriø.

Jai buvo duota pinigø ir sàskaita. Ji nesugeba operuoti abstrakèiomis piniginëmis sàvokomis. Ji geriau susitvarko tik su konkreèiomis kasdieninëmis situacijomis. Ji neásivaizdavo. kad tam reikia trijø 10 doleriø banknotø arba vienos 20 ir vienos 10 doleriø kupiûros. Nors p. Dyer operavimo finansais savybiø. Ji turi kalbos defektà. su kuriomis susiduria tiriamoji. Dyer gali operuoti grynaisiais pinigais. kad išryškintø problemas. kiek reikia 5 doleriø banknotø. mašinà. kiek ir kokiø asignacijø reikia apmokëti. ji negalëjo suprasti skirtumo tarp einamosios ir taupymo sàskaitos. Taèiau ji nesugebëdavo nustatyti. kad ji išmoko prisitaikyti savo aplinkoje. Tai parodë. taip pat ir piniginëmis. Pavyzdþiui. Taèiau nepaisant kalbos defekto ir protinio atsilikimo ji gerai adaptavosi savo socialinëje aplinkoje. Ji atideda pinigø. Dyer atskleidë turinti praktiniø prekiø pirkimo þiniø ir galëjo detaliai papasakoti apie kasdienines savo išlaidas. Ji sugeba efektyviai dirbti ir rûpintis savo vaiku. atsakingai disponuoja pinigais. bet dël jø kils problemø. kad nors p. ji negalëjo suvokti sudëtingesniø sàvokø. Išvados ir rekomendacijos Paaiškëjo keletas stipriøjø ir silpnøjø p. Aišku. pavyzdþiui. planuoti ateitá. Gavæs šios ekspertizës rezultatus teismas gerai orientuosis situacijoje. Taèiau intelekto trûkumas riboja jos sugebëjimà operuoti abstrakèiomis ir simbolinëmis sàvokomis. Nors visi šie trûkumai netrukdo jai operuoti pinigais dabar. 30 doleriø sàskaità. ir ávertintø. kà galima pirkti uþ tà sumà (pvz. Kai kuriais atvejais ji sugebëdavo nustatyti. kad antroji suma yra didesnë uþ pirmàjà. pavyzdþiui. abstrakèiomis.234 ANTROJI DALIS P. kai ji operuos didelëmis pinigø sumomis bei atlikdama operacijas su negrynaisiais pinigais. Pavyzdžio komentaras Ekspertas skyrë nemaþai pastangø. apmoka sàskaitas. Ji tik pasakë. ir ji turëjo „sumokëti“ uþ kaþkokià prekæ. sugeba naudotis visuomeniniu transportu. o ne ásivaizduojamomis. Dyer psichologinio tyrimo metu demonstravo savo sugebëjimà tvarkyti pinigus. Jos intelektas yra neþymaus protinio atsilikimo lygio. kaip ji sugeba tas problemas spræsti. jos sugebëjimas yra ribotas. kad mënesio gale apmokëtø sàskaitas. Pa- . perka drabuþius ir maistà. Ji taip pat nesugeba atlikti aritmetiniø operacijø su didelëmis pinigø sumomis. Ji þinojo. reikalingø operuojant didelëmis pinigø sumomis. kai reikia. namà). Ji negalëjo pilnai suprasti skirtumo tarp 500 ir 5000 JAV doleriø..

jis gali neleisti jai paèiai operuoti didelëmis pinigø sumomis (palikti viskà taip. pavyzdá. kaip dabar). o labai konkretus ir specifinis sugebëjimas susidoroti su labai siaura ir specifine uþduotimi. Specialiøjø psichologijos þiniø taikymas nustatant bylai reikšmingus faktus. skirtos asmenybës sutrikimams tirti. Psichologinë ekspertizë 235 vyzdþiui. Pasirinktas metodas suteikia galimybæ aiškiai atsakyti á teismo klausimà. išaiškino jos protinio išsivystymo lygá. kurioje tiriamajai labiausiai reikia mokëti operuoti finansais. skirtos individo sugebëjimui dalyvauti baudþiamajame procese tirti. kurios pagrindinë funkcija – asmens sugebëjimø tyrimas? Kuo ypatinga psichologinë ekspertizë. Kokie klausimai buvo uþduoti ekspertui? Kokie buvo atsakymai? Kokios reikšmës jie turëjo bylai? Pateikite psichologinës ekspertizës. Jis atliko jos protiniø sugebëjimø testà. pavyzdá. skirtos kaltinamojo bûsenai nusikaltimo situacijoje ir staigiai didþiai susijaudinus. Ši ekspertizë ádomi ir kitu atþvilgiu – psichologas surinko labai detalius tiriamosios gyvenimo duomenis. ir imtis atitinkamø apsaugos priemoniø. ??? Savikontrolės klausimai ??? Kas gali skirti psichologinæ ekspertizæ? Kokiais atvejais gali bûti paskirta psichologinë ekspertizë? Kaip skiriama psichologinë ekspertizë? Kokie teisës šaltiniai reglamentuoja psichologinës ekspertizës atlikimà? Kaip teisiškai reglamentuota psichologinës ekspertizës paskirtis ir jos santykis su psichiatrine? Kuo ypatinga psichologinë ekspertizë. Juk svarbiausia teismui yra ne abstraktus „bendras“ protinio išsivystymo lygis. kurios pagrindinë funkcija – bendras asmenybës paþinimas? Pateikite psichologinës ekspertizës. Tai buvo uþduotis apmokëti sàskaità ávairaus dydþio banknotais. Taèiau svarbiausias tyrime buvo modeliavimas tos konkreèios situacijos. taèiau tada jis tiksliai þinotø šio sprendimo „silpnàsias vietas“.6. Kokie klausimai buvo uþduoti ekspertui? Kokie buvo atsakymai? Kokià reikšmæ jie turëjo bylai? . Kokie klausimai buvo uþduoti ekspertui? Koks buvo atsakymas? Kokia reikšmæ jie turëjo bylai? Pateikite psichologinës ekspertizës. Bet teismas gali ir leisti. pavyzdá.

Tuo tarpu treèia vaidina „teismo“ vaidmená. Pratybos. Áþanginëje dalyje dalyviai suskirstomi á tris grupes. Kiekviena grupë pristato savo klausimus „ekspertui“. Psichologinës ekspertizës skyrimas (dalykinis þaidimas) !!! Tikslai !!! Suformuoti psichologinës ekspertizës skyrimo ágûdþius Nurodymai Uþduotys atliekamos grupëje. Parengus visus klausimus prasideda dalykinis þaidimas. skirti ir teikti pakartotinës ekspertizës nurodymus. Klausianti grupë gali pareikalauti. rengiantiems klausimus psichologui ekspertui“. „Teismas“ savo ruoþtu gali uþduoti papildomus klausimus. Kiekviena gauna po vienà bylos. Pratybø pabaiga – visi kartu rengia kolektyviná dokumentà „Patarimai teisëjui ir kitiems proceso dalyviams. Baigus nagrinëti vienos grupës ekspertizæ viskas lygiai taip pat kartojama su antràja ir treèiàja. . Kiekvienas teikia savo pasiûlymus. fabulà. kokie patarimai turëtø bûti átraukti á toká dokumentà.6.236 ANTROJI DALIS 6. Kiekvienos grupës nariai aptaria fabulà ir formuluoja klausimus ekspertui. Žaidimo taisyklės Klausianti grupë gali uþduoti papildomus klausimus ekspertui. kokià reikšmæ jos išvados turës bylai. kad „ekspertas“ pagrástø savo išvadà. kurioje gynëjas prašo skirti ekspertizæ. Baigus nagrinëti ekspertizæ teismas turi pasakyti. „Teismas“ priþiûri. Klausianti grupë gali paskirti pakartotinæ ekspertizæ – tuo atveju turi bûti pateikti papildomi nurodymai – kaip ji turi bûti atlikta. kad nebûtø paþeistos ekspertizës atlikimà reglamentuojanèios teisës normos. Šá vaidmená atlieka kita grupë.

Samprata Perskaitykite modulá. advokatas. Lietus nuplauna pëdsakus. vykstanèius teismo. Svarbu. Išmokti atpaþinti veiksnius. veikianèius uþ sàmonës ribø ir iškraipanèius tikrovës rekonstrukcijos procesà. faktus su savo nuomone… Ávykis ima skæsti uþmaršties upëje.7. maèiusieji pamiršta. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 237 7. mintys. supainioja tikrovæ su spëliojimais. kai tardytojas. Laiko juosta turi bûti „atsukta“ atgal. jausmai. Nuo šio momento iki momento. Jûsø tikslas – suvokti. Taèiau prasideda teisinis tyrimas. bando já suprasti. kaltintojas. TIKROVËS VAIZDO REKONSTRUKCIJA TEISMINIO NAGRINËJIMO METU !!! Tikslai !!! Suprasti psichologinius procesus. kas yra ávykio rekonstrukcija. Tikrovës rekonstrukcija (atkûrimas). . teisëjas ima tirti šá faktà. Šalis neávykdë prievolës ir teismas turi išnagrinëti nusikaltimo aplinkybes – teismas sprendþia civiliná ginèà. kvotos metu bandant rekonstruoti ávyká. Dingæ faktai. Ávyko nusikaltimas. ir viskas turi atgimti.1. ketinimai – visa tai turi atgimti teisminio nagrinëjimo metu. tardymo. praeina tam tikras laikas. kaip kas buvo. kad suvoktumëte. 7. koks didelis skirtumas tarp tikro ávykio ir jo atvaizdo teismo proceso dalyviø sàmonëje.

Kriminalistikos mokslas tiria. kaip giliai ir visapusiškai sugebësime atkurti. sutvirtinantis „vaizduotës plytas“ – mums þinomus faktus. tiriantis teisinæ tikrovës rekonstrukcijà. iš kuriø viskas pastatyta. . padaræs išvadas kriminalistas turi visu tuo remdamasis savo vaizduotëje sukurti bendrà ávykio vaizdà. Vadinasi. šità jis pamatë. „Aha! – sako tardytojas. o tai pagalvojo“. Taèiau yra svarbus ir skirtumas tarp namo restauracijos ir teisminio nagrinëjimo rezultato: „namas“. prielaidos. kaip krenta plyta. Plytos. kokius palieka pëdsakus ir kaip pagal tuos pëdsakus juos galima susekti. Kriminalistas ávykio vietoje ieško ávykio pëdsakø. atstatomas teismo proceso metu (kad ir koks realus. kaip nusikaltëliai daro nusikaltimus. kokius jie naudoja nusikaltimo bûdus. suprasti ir teisiškai ávertinti ávykius. Taigi nuo mûsø màstymo. išvados. Kitas blogai ásivaizduoja svorá. iš kuriø jis pastatytas. Kiekvieno mûsø màstymas skirtingas. tai ryškiai „pamato“ ir sunkø plytos „smûgá“ á þemæ. Bendrà ávykio vaizdà kartu su árodymais jis pateikia teismui. ásitikinimø ir panašiai priklauso. plytas. dalis. Vienam tardytojui atrodo átartina. – Èia nusikaltëlis áëjo. o mûsø þinios. Visa tai daro labai svarbià átakà teisminiam nagrinëjimui. kuris savo ruoþtu turi ásivaizduoti visa tai. siekia nustatyti faktus. Dar vienas mokslas. yra ne patys faktai. kuris kaþkada buvo naudojamas. kas vyko tà praeities dienà. kitam ne. kurioje buvo. Tai „psichinis namas“. ir sutvirtinti vienà su kita tuo cementu. tikslus jis bûtø). vieni þmonës gerai ásivaizduoja svorá. apþiûrëdamas ávykio vietà. Jo nukritusi plyta lengvai palieèia þemæ. iš kuriø buvo pastatytas seniai sugriuvæs namas. Jie turi surasti ir surinkti išmëtytas nuolauþas. palyginti su turimais faktais ir patikëti arba nepatikëti. mûsø ásitikinimai dël jø. Taèiau nustatæs faktus. kokie bûna motyvai. Pavyzdþiui. kitas ne. labiau ar maþiau tikslus vaizdinys to. árankius. tai mûsø màstymas. kas ir kaip buvo. yra tik mûsø sàmonëje. Plytos. Dël to kiekvieno þmogaus vaizduotës plytos padarytos iš „skirtingos medþiagos“. Jei bando ásivaizduoti. kuria mes naudojamës ir kuria siekiame suprasti. Teismo salëje nuþudymas neávyksta iš naujo. logika. padëti kiekvienà á tà vietà. Apie bendro vaizdo kûrimo psichologinæ pusæ daugiau papasakos psichologas. yra kriminalistika. Tai labai svarbu. toje paèioje situacijoje vienas teisëjas tiki. vaizduotës. Tiesiog visø teisminio nagrinëjimo dalyviø vaizduotëje atsiranda labiau ar maþiau ryškus. kaip jie elgiasi. – subjektyvûs vaizdiniai.238 ANTROJI DALIS Procese dalyvavusiø asmenø veiklà galima palyginti su restauratoriø darbu. „Cementas“.

Jis ne tik mato. Istorijos kûrimas yra tai. Psichologai tai vadina „istorijos kûrimu“. sutarties neávykdymo. Holmsas pamatydavo ir linijà. kad nusikaltimas nebus išaiškintas. Daktaras Vatsonas neþino. kas yra „istorija“.7. jis sugebëdavo atrasti istorijà. Pastebësite. lordo palikimas. faktai paaiškina istorijà. administracinio nusiþengimo aplinkybes. Taèiau minëtas „istorijø kûrimas“ ne maþiau svarbus árodinëjant ir vertinant turimus árodymus. Bet detektyvas papasakoja jam. kaip jis pats visko nesuprato – juk viskas buvo kaip ant delno. Bûtent istorija (kriminalistai jà vadina versija. – pasako Šerlokas Holmsas. kà ir galvoti. kaip viskas buvo. kuo uþsiima kiekvienas tardytojas. kvotëjas. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 239 7. Daktarà Vatsonà daþnai matome sutrikusá. teisëjas. Kartu turite atkreipti dëmesá á kai kurias naujas ir šiek tiek neáprastas istorijø taikymo teismo procesø metu tendencijas. Vatsonai. kad jo draugui pavyko išpainioti máslæ. nei su logika apskritai. kà darë Holmsas. Nusikaltëliui tai daro triuškinantá áspûdá. – pasitelkite paprastà dedukciná metodà ir viskà suprasite!“ Tada jis viskà paaiškina. jungianèios taškus. neturi nieko bendro nei su dedukcija. Skaitydami Šerloko Holmso nuotykius susipaþástame su jo „dedukciniu metodu“.2. paslaptingi signalai. Taèiau skirtingai nei Vatsonas. kad šio termino samprata psichologijoje nelabai skiriasi nuo mums áprasto – pasakojimas apie vienà arba keletà tarpusavyje susijusiø ávykiø. Jis kaip ir Vatsonas turëjo reikalà su nesusijusiais faktais. Istorija paaiškina faktus. bandydami nustatyti nusikaltimo. bet dar ir nuoširdþiai nustemba. . netikëtai pamatyta nesuprantama scena tarp paslaptingo namo gyventojø arba keistas susitikimas miške. Tai bûtø galima palyginti su kreivës. kuri „jungia“ tuos faktus. kuri juos jungia. Istorijø kûrimas kaip tikrovës rekonstrukcijos pagrindas Skaitydami šá modulá turite suvokti. Istorija – pagrindinis „árankis“ aiškinant faktus. parinkimu. Jis viskà prisipaþásta ir dar papasakoja papildomø detaliø. Vatsonas matë vien taškus (faktus). teisëjai – aplinkybëmis) vaidina pagrindiná vaidmená aiškinantis praeities ávyká. Tai. kuriuos namo tarnaitë rodo kaþkam naktá. kuris dar neprisipaþino ir tikisi. susidûrusá su nesusijusiais faktais: legenda apie baisø šuná. „Tai juk elementaru. šuns kaukimas pelkëse. Paskutinëje scenoje Šerlokas Holmsas susitinka su nusikaltëliu. ir ávyksta tikras stebuklas: Vatsonui akimirksniu viskas paaiškëja.

Ginèas teisme (ypaè nustatant ir ávertinant bylos faktines aplinkybes) – tai ginèas. Teisëjas visa tai išklauso ir turi „ávertinti árodymus“. kurià išdëstë kaltinimas. kà sakë. išsitraukë keletà bulviø. su kuria. ásivaizduoti. štai liudininkas ir jo pasakojimas“. kà galvojo jos dalyviai. Jo vaizduotëje suþibëjo scena. bet ir á didelá norà liudyti bei á jø tarpusavio santykiø istorijà. klausomasi liudininko parodymø. kuri istorija (istorijos) teisinga. nutarë išsikepti omletà su bulvëmis. Tai taip pat yra istorijø kûrimas. kaip reagavo. uþëjo á virtuvæ. Taèiau paþeidëjo istorija visai kitokia. kaip kalbëjome. Šios istorijos šviesoje visai kitaip atrodo vairuotojas. kaip piktai liudininkas kalba apie kaltinamàjá. lavono nuotrauka. nerado þmonos. Pasirinkæ istorijà visi bando „dirbti su ja“. jo asmenybë (rûpestis dël . negerbiantis policijos ir dar bandantis išsisukti nuo baudos“. kuriam dabar pasitaikë puiki proga. Taèiau tie patys atspaudai galëjo atsirasti visai kitaip. liudininko. gimsta istorija apie senà konfliktà ir kerštà. Teisëjas pamato. Taigi šiuo atveju peilis su kaltinamojo pirštø atspaudais patvirtino kaltinimo versijà.240 ANTROJI DALIS Nuþudymas. peiliu padaryta ši þaizda. „Tikrai. Sakykime. kaip dar galëjo atsirasti pateikiami árodymai. Jis nemaþiau svarbus nukreipiant teisëjo ar tardytojo dëmesá á vienus ar kitus faktus. Jie galëjo pasilikti nuo to laiko. kad šiuo peiliu buvo nuþudyta. kuris sudarë nusikaltimo motyvà. kaltinimo versijà: „Štai peilis. susiduria ir teismas. ir bet koks kitoks teisinis procesas. Vertindamas jo pasakojimà bando suprasti. ir jo elgesys – be jokio reikalo. štai testamentas. Jos pagrindas – karštai mylima teta. Policininko istorija: „Nedrausmingas vairuotojas. Tai ir yra „rekonstruotoji realybë“. Tai istorijos apie tai. parodymus ir visu tuo „iliustruoja“ istorijà. Kaltinimas pateikia vienà árodymà po kito: peilis. Taigi vertindamas árodymus teisëjas pirmiausiai susipaþino su istorija. kiek ten tiesos. kai kaltinamasis vakare alkanas gráþo namo. á policijà – nesiskaitymas. nesilaikantis eismo taisykliø. Štai jis vertina peilá su kaltinamojo pirštø atspaudais. taèiau istorijos jau kitos. Ir netgi jo poþiûris á ástatymà. Taigi „dedukcinis metodas“ iš tiesø yra istorijø kûrimas. kuris pro priešais esanèio namo langà viskà matë. tada sukûrë alternatyvià. šie atspaudai galëjo atsirasti dël to. atsiduso. patenkinantis savimi. Istorijos kûrimas ne tik padeda „sujungti faktus“. Šioje istorijoje yra viskas: ir pagrindinis veikëjas – vairuotojas–paþeidëjas. kai kaltinamasis paskutiná kartà skuto bulves arba pjaustë šnicelá“. Jis aiškiai ásivaizduoja šià scenà – ji atrodo jam visai átikima. kuriai bloga. kurá griebë kaltinamasis. kuri netikëtai paskambino ir kurià jis skuba gelbëti. ir jo charakteris – nerûpestingas. kaip viskas galëjo ávykti. pasiëmë tà peilá ir pradëjo skusti bulves. Policininkas sustabdë greitá viršijantá vairuotojà. tiesiog dël malonumo vaþiuoja neleistinu greièiu. Taip pagalvojæs teisëjas iš karto atkreipë dëmesá ne tik á piktà tonà. o kiek fantazijos.

kad visø proceso dalyviø. ir jis tampa suþavëtas jos aiškumo ir átikinamumo. Pavyzdþiui. Pradinis – Vatsonas mato tarpusavyje nesusijusius faktus.7. kad net pamirštamas savo paties saugumas). jungianèia taškus“? . Lygindamas vienà ir kità istorijà policininkas atidþiai þiûri á paþeidëjà. ??? Savikontrolės klausimas ??? 1. kaip buvo gauti ginklai. daktaras Vatsonas išgirsta tik pradiná ir paskutiná istorijos kûrimo etapus. kai kaþkas mums papasakoja. banko apiplëšimas – tai ne tik istorija apie tai. kaip padarytas nusikaltimas. priklauso nuo jø sugebëjimo kurti istorijas ir jas nagrinëti. policininkas. jis mato. Bûtent apie tuos tarpinius etapus kalbësime toliau. Kà reiškia istorijos palyginimas su „kreive. pagaliau. o keletas istorijø. Tai þinoma iš patirties. Aišku. teisëjo). Tikrai tikëtina. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 241 artimøjø toks didelis. Jis neþino. kaip bûna. á jo veidà. paþeidëjas ima tas istorijas? Jokiame kriminalistikos vadovëlyje nëra parašyta. skubantis gelbëti mylimà tetà. kad þmogus. kaip viskas vyko tà rytà. tai rodo neuþsegtos sagos ir pan. Asmeniui padarytas sunkus kûno suþalojimas. kaip viskas ávyko. pamirštate išjungti dujas ir pan. kaip susiginèijo ir susimušë du išgëræ draugai. Paskutinis – pasakojama istorija. daiktus paliekate kur papuola. kai jums netikëtai paskambina ir turite nedelsdamas išvykti: kaip blaškotës po kambará. kvotëjo. kuriø veikla turi prisidëti prie tiesos byloje nustatymo (policininko. kaip buvo ásiverþta á bankà. Ávykis paaiškëja. Istorijos kûrimas Kai Šerlokas Holmsas pasakoja daktarui Vatsonui. Banko apiplëšimas – tai irgi istorija apie tai. kai á banko patalpas staiga ásibrovë kaukëti vyrai. kurios susieja ávairias išvaizdos detales su savo ar paþeidëjo istorija. kad jis išvyko iš namø labai skubëdamas… Iš kur tardytojas. gali neuþsisegti sagø. bet ir kita – kaip kilo sumanymas tai padaryti. mašinà ir kuria subistorijas. jo ketinimai kuo kilniausi. darote viskà iš karto. Bet kokios bylos pagrindas yra tam tikra istorija. kas vyko tarp tø dviejø momentø. Mes þinome ir ásivaizduojame. aprangà. teisëjas ir. tardytojo. Kiekvienas gali gana smulkiai papasakoti. Daþniausiai bylos turiná sudaro netgi ne viena istorija. Pavyzdþiui. kaip apiplëšimo organizatoriai ëjo apþiûrëti bûsimojo nusikaltimo vietà ir pan. kà reiškià skubëti. kad vairuotojas paskubomis rengësi.

Pavyzdþiui. Scenarijumi psichologijoje vadinamas tam tikrø tipiškø gyvenimo situacijø ásivaizdavimas. Kino ir mûsø kasdieniniai scenarijai labai panašûs. vaþiavimas visuomeniniu transportu. „kà paprastai jauèia þmonës“). perþiûrëjo ir nieko neradæ metë ant grindø. tipiškus jø elgesio motyvus. Scenarijus padeda þmogui suprasti netgi kas vyksta jam paèiam. jausmai. Galima paminëti visus ávykius. Kiekvienas scenarijus turi savo tipiškà pradþià ir pabaigà. mintis. naujienø aptarimas ir pan. vizitas pas gydytojà. . „kokios paprastai bûna prieþastys“. Matome. apsilankymas restorane. kad vagys pirmiausiai išlauþë spynà. Rasti pëdsakai ásikomponuoja á tipiškà buto apiplëšimo vaizdà. pasisveikinimas. Tam jie griebë daiktus. Þmogø kreèia drebulys prieš pasirodymà publikai – jis daro išvadà: „jaudinuosi“. poelgius. šeiminis skandalas. Ir vieni. Kvieèia viršininkas – galite ásivaizduoti pagrindinæ šio vizito schemà. Bûtent tokius tipiškus ávairiausiø ávykiø scenarijus mes saugome atmintyje. kad patalpoje šaltoka). šeimos vizitas pas uošvæ. norus ir pan. išmëtytus daiktus – iš karto atpaþástame buto apiplëšimo vaizdà. Matome išlauþtà buto spynà. Gyvenimiški scenarijai gerokai palengvina mums gyvenimà.3.242 ANTROJI DALIS 7. ir kiti yra kaþkokiø ávykiø schema. Pavyzdþiui. Atëjæ á kirpyklà þinote. kaip vizitas pas uošvæ. pusryèiai. po to ieškojo pinigø ir vertingø daiktø. Juos prisimename norëdami paaiškinti kaþkokius ávykius. nuþudymas iš pavydo. kas toliau vyks. vizitas pas viršininkà. Ir vienu. Kiekvienas iš mûsø ásivaizduoja tokius ávykius. Ávairiø þmoniø vizitas pas uošvæ gali atrodyti gana vienodai. Mes visi turime „scenarijø sandëlá“. nes þino. tipiškà eigà. Ir vienu. kad atlikëjo jaudinimasis prieš pasirodymà – áprasta scenarijaus „pasirodymas publikai“ dalis (nors iš tikrøjø drebulys gali bûti susijæs su tuo. sveèiø priëmimas. Taèiau abiem atvejais scenarijus – tai tik pagrindinë ávykiø schema („kaip paprastai bûna“. Realiame gyvenime tà schemà „uþpildo“ realûs þmonës. arbatos gërimas. þodþiai. Terminà „scenarijus“ daþniausiai taikome kalbëdami apie kino scenarijus. ir kitu atveju tø ávykiø pagrindas yra tam tikri þmoniø veiksmai ir santykiai. skandalas šeimoje ir pan. „kodël paprastai taip bûna“. ir kitu atveju „suvaidinti“ tuos ávykius gali ávairiausi þmonës. pavëlavimas á paskaità ir pan. veikëjus. iš kuriø susideda toks vizitas: atëjimas. Scenarijus kaip istorijos pagrindas Šis modulis padës suprasti dar vienà svarbià sàvokà – istorijos scenarijus.

Nieks nepatikëjo. Tai. Spræsdamas. Jam daþnai tenka ávertinti. teisëjas privalo vadovautis savo vidiniu ásitikinimu ir teisine sàmone. dëstytojas nusišypsojo. Pasigilinkite á save – kà jûs jauèiate. Auditorija pagyvëjo. jûs jos neatmetate. Be to. Tai aiškumo. vargu ar patikësime medþiotojo istorija. sugalvota ir pan. paaiškinti kaþkoká ávyká.7. iš atminties iškvieèiamas scenarijus. ar tikrai nusikaltëlis padarë konkretø nusikaltimà. Šio modulio tikslas – padëti gerai suvokti jo turiná. priëmimo – versija tampa „jûsø“. Taigi reikia gerai suvokti vertinimo struktûrà. Teisininkui tenka daþnai susidurti su ávairiomis istorijomis.4. Studentas pavëlavo á paskaità. Šis tikëjimas arba netikëjimas yra sudëtingas reiškinys. priëmimo. pasitenkinimo. Koks skirtumas tarp tikro ávykio. ir jausmas. kad jam vaþiuojant sugedo troleibusas. o kita maþai tikëtina. pasitenkinimo – jums pagerëja nuotaika. kad kaþkuri istorija tikra. Áëjæs jis paaiškino. kad tai pasivaideno. kad pramiegojo. kad viena istorija tikëtina. ir tam tikri atminties veiksmai. Lyg ir turime savotiškà „termometrà“ ar „svarstykles“. jis ávairiø þmoniø gana skirtingas. Tai ir nuomonë. Štai jeigu studentas pasakytø. nors tai bûtø netiesa. sudëtines jo dalis. istorijos apie já. kad jis nesugebëjo atidaryti butelio. – istorijos ávykius ákomponuojate á realià tikrovæ. Aiškumo – jauèiatës maþiau sutrikæs. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 243 Taigi. kai tikite kaþkokia istorija. ir tipiško šios istorijos scenarijaus? 7. Kaip mes vertiname versijas? Kaip susiformuoja nuomonë. mums sako savotiškas „tikroviškumo jausmas“. Istorijos (versijos) vertinimas Susipaþindami su tam tikra istorija mes labiau ar maþiau ja tikime arba netikime. visi patikëtø. Pavyzdþiui. ar kaþ- . kai reikia atpaþinti. Šis modulis turi padëti tai padaryti. pasakanèias. tikrovës – nesakysite. kiek jos panašios á tiesà. ??? Savikontrolės klausimas ??? 1. kas tiesa ir kas netiesa? Mes „jauèiame“. Ástatymas tai vadina „vidiniu ásitikinimu“. suprasti. nors tai buvo tiesa. tikrumo jausmas. nes niekas neturëjo kamšèiatraukio.

kad dël mylimos tetos. kad visos istorijos. Istorijų gramatika Bennetas ir Feldmanas (1981) atliko ádomø eksperimentà. patiki ja. Teisëjui nesunku patikëti. Išankstinis tikėjimas istorija Kiekvienas iš mûsø turi išankstinæ nuomonæ apie kiekvienà scenarijø – kiek juo galima tikëti. kuri istorija tikra ir kuri ne. kuriomis buvo patikëta. kuriomis patiki daugelis þmoniø. Jau minëjome. Dabar matome. iš kuriø susideda istorija. Maþdaug pusæ kartø tiriamieji atspëdavo teisingai. Eksperimento metu nustatyti du svarbûs reiškiniai. kitø buvo prašoma atspëti. kita – išgalvotà. saugomas tame sandëlyje. Kito gi istorijos tikrumà matuojantis prietaisas suderintas kitaip – jis linkæs „nepriimti“ istorijø. nes nusikaltëlis buvo išgëræs arba apimtas pavydo. Tai buvo: aiškus . „realu“. antrajai – tikriausiai 0. kad sugedo troleibusas. turëjo tam tikrus bendrus bruoþus. kai jam árodinëjama. Panagrinëkime „dalis“. nëra geresnis uþ atsitiktiná atspëjimà. lengvai „priima“ kiekvienà istorijà. kad kiekvienas iš mûsø turi savotiškà ávairiausiø gyvenimo ávykiø scenarijø sandëlá. Išankstinis tikëjimas vienu ar kitu scenarijumi vaidina nemaþà vaidmená tardymo ir teismo veikloje. Kad ir kas bûtø studentas. Pusë studentø buvo paprašyti papasakoti tikrà istorijà. kad jis ávyko dël ideologiniø nesutarimø ar absoliuèiai be jokios prieþasties. kad paþeidëjas viršijo greitá dël nerûpestingumo. ar istorija tikra. Esant pirmajai istorijai mûsø vidinio ásitikinimo svarstyklës rodo 100 balø. Lygiai taip pat policininkui nesunku patikëti. Pirmiausiai paaiškëjo. kad sugebëjimas atspëti. o daug sunkiau. kad kiekvienas scenarijus. Jie egzistuoja tik mûsø sàmonëje. kad studentas pramiegojo. Paaiškëjo. turi tam tikrà þymæ: „šio scenarijaus ávykiai labai tikëtini“ arba „šio scenarijaus ávykiai maþai tikëtini“. Ypaè svarbus buvo antrasis reiškinys.244 ANTROJI DALIS kas yra „tikëtina“. Jie paprašë 58 studentus papasakoti po vienà istorijà. Nepaprastai sunku bûtø patikëti. Dël to ir šio prietaiso „rodmenys“ gana skirtingi. Taèiau vidinio ásitikinimo „svarstyklës“ ar „manometras“ tikrovëje neegzistuoja. kai kaþkas pasakojo. kokia bûtø paskaita ar aukštoji mokykla – tikëtina. kad nuþudymas ávyko. neátikëtina. Kiekvienà kartà. Tai tam tikras kiekvieno iš mûsø kaþkokio ávykio tikrumo ar netikrumo jausmas. Vienas þmogus „labai patiklus“.

kuriuose nëra kvalifikuojanèiø aplinkybiø). Istorija. Realiame gyvenime taip bûna retai. „taip paprastai ir bûna“). Teisiamasis buvo kaltinamas nuþudymu. kurios nedviprasmiškai aiškino. susipaþástantis su istorija. Galimi nuosprendþiai buvo pirmojo laipsnio nuþudymas (maþdaug atitinkantis mûsø sàvokà „kvalifikuotas nuþudymas“). Jeigu pirmame akte ant sienos kabo šautuvas – treèiame jis turi šauti. P. Ypaè ádomûs ir svarbûs šios gramatikos tyrimai teisminio nagrinëjimo atveju. kuriø reikia laikytis. norint pasiekti „efektà“ (kalbos atveju – supratimà. Iš aibës filme pateiktø faktø kiekvienas pasirinkdavo tuos. Kaþkada A. kodël jis pasirinko bûtent šá variantà. bet kitaip išdëstyti. Taèiau su istorijomis viskas yra kitaip. kad bûtent šis variantas geriausiai atitinka tam tikrus „logikos“ reikalavimus. kaip tiksliai faktai atitinka tam tikrà tipiškà scenarijø (þmogus. To paties reikalaujama iš pasitikëjimà sukelianèios istorijos. viena kitai prieštaraujanèiø detaliø. neaiškiø. Èechovas pasakë. aplinkybës. kuris jam pasirodë teisingas. kuriø visi elementai susijæ su pagrindiniu veiksmu. kad šie reikalavimai yra minëtosios „istorijø gramatikos“ reikalavimai. JAV (kaip ir daugelyje kitø šaliø. Svarbu ir tai. o kiti buvo nepastebimi. kelia nepasitikëjimà. Pasitikëjimà kelia istorijos. kad visi apklaustieji savo atsakymais (sàmoningai ar nesàmoningai) siekë árodyti.7. pasakojant istorijà – tikëjimà). ignoruojami arba jiems buvo randamas „pa- . Nagrinëdami atsakymus tyrëjai parodë. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 245 pagrindinis veiksmas. kurio metu buvo nagrinëjama baudþiamoji byla. Šiame tyrime kiekvienà variantà pasirinko beveik vienodas skaièius þmoniø. Šiuos dësningumus patvirtino nemaþai tyrimø. Penningtonas ir Hastie’as (1986) dviem šimtams galimø prisiekusiøjø pateikë nufilmuotà teismo. kad geroje pjesëje negali bûti nieko nereikalingo. Tada kiekvienas turëjo atsakyti á klausimà. kad ji gana „tipiška“. Visi jie turi papildyti arba paaiškinti pagrindiná veiksmà. Bûtent šie reikalavimai vertë prisiekusiuosius selektyviai þiûrëti á jiems pateiktus faktus. Visi šie reikalavimai tikëjimo jausmà sukelianèiai istorijai buvo pavadinti „istorijø gramatika“. kur veikia prisiekusiøjø teismas) yra specialûs „prisiekusiøjø sàrašai“. Kiekvienas prisiekusysis turëjo pasirinkti variantà. Kaip kalbos gramatikoje tai – taisyklës. kurioje yra tokiø detaliø. o ne kitaip. kodël veikëjas pasielgë bûtent taip. antrojo laipsnio nuþudymas (èia paprastai priskiriami likæ nuþudymai. konstatuoja. kurie sudarydavo „patikimà istorijà“. Tai pilieèiai. netyèinis nuþudymas arba nuþudymas vykdant bûtinàjà gintá. tie patys. Kiekviename ávykyje yra aibë nereikalingø. kurie prireikus gali bûti iškviesti á teismà prisiekusiojo pareigoms vykdyti. faktai padaro visai kità áspûdá ir sukelia nepasitikëjimà. posëdá. Jie atskleidë. Ta pati istorija.

Aplinkiniams teisingai ávertinti jo istorijà sutrukdë tam tikri veiksniai. Aptariamojo eksperimento metu buvo parodyta. kuriais ope- . kà mato. Taèiau niekas juo nepatikëjo. „liudininkø parodymai visada skiriasi“ ir pan. þmogus daro išvadas apie tai. Matëme. 7. Taigi istorija buvo ávertinta klaidingai.246 ANTROJI DALIS aiškinimas“ („tai galëjo bûti atsitiktinumas“. Skaitydami stenkitës suvokti. màstymo reiškiniø. kad su tuo susijæ nemaþai percepcijos. visø tø. ar teismas suvokia liudytojà kaip sakantá tiesà. Kategorizacijos. tai visiškai neturi reikšmës. Ši psichikos atpaþinimo procesø ypatybë labai svarbi minëtuoju atveju. nepilnos atrankos algoritmas ir istorijø vertinimas Studentas nemelavo. Kartu vyksta interpretacijos procesas. jis susidurtø su dideliais sunkumais. kad þmogus sako tiesà arba meluoja. Jeigu teismas suvokia liudytojà kaip meluojantá. kad èia geriausiai tinka scenarijus „A“.). Ar tie veiksniai veikia taip pat ir teismo arba tardymo metu? Šis modulis kaip tik atsako á šá klausimà. sako: „Teisme visai nesvarbu. kad paprastai þmogus radæs gana gerà (kaip jam atrodo) sàvokà (arba paaiškinimà) nelinkæs ieškoti geresniø. kaip veikia istorijos vertinimà trikdantys veiksniai ir ásivaizduoti. Kalbëdami apie psichikos atpaþinimo procesus matëme. Prisiekusieji visais 100 proc. Susipaþindami su ávykio detalëmis prisiekusieji bando „atpaþinti“ ávykio scenarijø. reikšmæ. kad šie „nauji“ faktai (atsiradæ kaip prisiekusiojo išvada) sudaro net 45 proc. 30 metø teismo salëje praleidusi JAV psichologë Patsy Weber. o tada jau randa kokià nors racionalià prieþastá tam nuosprendþiui pateisinti“ (Memphis Business Journal. koká vaidmená tie veiksniai gali suvaidinti reikšmingose situacijose. kad pavëlavo dël troleibuso gedimo. 10/25/93). jie pradeda gana selektyviai suvokti tolimesnæ informacijà – per lengvai priima informacijà. kad jis nemelavo.5. svarbu. Jeigu keletas pirmiausiai pateiktø detaliø verèia juos patikëti. atminties. ar jis iš tikrøjø sako tiesà. ir atmeta prieštaraujanèià. ar liudytojas sako tiesà. ar ne. atvejø priimdami nuosprendá visø pirma vadovaujasi emocijomis. Teismø darbuotojai gerai paþásta intuityvaus jausmo. ákûrusi savo teisininkø konsultavimo firmà. patvirtinanèià pirminæ versijà. Jeigu studentui bûtø labai svarbu árodyti. ir tos išvados prisideda prie faktø apie ávyká visumos.

reiškiná. Pakeitus ávykiø dëstymo tvarkà kitokià ávykiø versijà priëmë 31 proc. Jeigu su kokiu nors 1 Smulkiau þr. Tikime tuo. jeigu kiti – kità. kad tirdami tà patá ávyká ávairûs prisiekusieji prieina visiškai skirtingø išvadø ir (o tai dar svarbiau) kiekvienas gali bûti giliai ásitikinæs. Matëme. Psichologija. Nuo mûsø vaizduotës priklauso ir mûsø nuomonës. P. priklausanèius nuo to. Anksèiau smulkiau aptarëme psichologinius procesus. kad tai maþai tikëtina. Pasistenkite gerai ásivaizduoti ir atsiminti kuo daugiau pasiekiamumo euristikos pasireiškimo atvejø. Myers D. Pasiekiamumo euristika veikia tuomet. Jo metu „teisëjai“ klausësi gynybos ir kaltinimo kalbø ir turëjo ávertinti.6. kurios iš jø atspindi tiesà. Psichikos polinkis priimti pirmà tinkamà scenarijø ir selektyviai þiûrëti á tolimesnius faktus daro prisiekusiuosius labai jautrius faktø pateikimo tvarkai. tiriamø prisiekusiøjø. Mat ávykio rekonstrukcijos procese kiekvieno sàmonëje buvo rekonstruoti skirtingi ávykiai. Pavyzdþiui. 2000. kurio metu buvo modeliuojamas teismo procesas. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 247 ravo tiriami prisiekusieji. manëme. prisiekusieji bus linkæ priimti vienà versijà.7. Vilnius. ir netikëti tokiais. Aptariamajame tyrime šis efektas buvo labai stiprus. . ar ne. kà lengvai ásivaizduojame. kuriø neásivaizduoja. labiau tikime. Susipaþinkite su modulio medþiaga. Buvo árodyta. kad bûtent jo supratimas vienintelis yra teisingas. kad ši orientacija á vaizduotæ bûdinga buitinei. Kai pradëjome geriau ásivaizduoti. kam mums trûksta fantazijos. kad istorija yra tikra. 7. Matëme. kad þmogus linkæs tikëti ávykiais. Nieko nuostabaus. naiviajai psichologijai. kaip gerai þmogus ásivaizduoja tam tikrà objektà. Galimybë ásivaizduoti istorijà ir tikëjimas ja Tai istorijø vertinimo klaidø šaltinis. kad „teisëjø“ vertinimas þymiu mastu priklauso nuo to. kai savo sprendimus grindþiame atmintyje laikoma ir lengvai pasiekiama informacija1. Mums atrodo maþai tikëtina tai. Jeigu iš pradþiø negalëjome kaþko ásivaizduoti. 331–333. Prisimename ir eksperimentà. kaita. kaip vaizdþiai šalis dësto savo ávykiø versijà. jeigu pradþioje bus pateikti vieni faktai. G. teisinëje praktikoje vaidinantis ypaè svarbø vaidmená. ar ji tikëtina. kuriuos aiškiai ásivaizduoja.

nesunkiai ásivaizdavæ save þiûrinèius šá kanalà. kad „k“ daþniau pasitaiko kaip treèioji raidë. bet ne visada. atstoja tûkstanèius statistikos duomenø faktø. Tie. ar raidë „k“ daþniau bûna anglø kalbos þodþiø pirmoji. Vaizdingas pasakojimas. kaip gera leisti laikà þiûrint filmus per tam tikrà televizijos kanalà. vëliau þmonëms. taèiau ne visuomet. kaip vertiname jø atsiradimo tikimybæ. kuriuose „k“ yra treèioji raidë. „rezonansinis“ atvejis padaro stiprø poveiká vaizduotei. priklauso nuo to. Ar mums priimtiniau energijà gaminti naudojant branduoliná kurà. dël to šie atrodo dar labiau tikëtini. Sprendimø klaidos. Daþniausiai taip ir yra. o ne treèioji. patvirtinanèius arba paneigianèius susiformavusià versijà. daþniausiai nedaro þalos. Dar prieš pradedant nagrinëti bylà jiems jau susidaro ávykio „vaizdas“. yra tris kartus didesnë. ar anglá iš dalies priklauso ir nuo to. . išsakantiems savo nuomonæ apie gaunanèiuosius socialinæ paramà. prasidedantys raide „k“. kuriuos galima nesunkiai ásivaizduoti (Cialdini ir Carpenter. padarytos naudojant pasiekiamumo euristikà. Mûsø pasirinkimas. daugiau kaip du kartus daþniau buvo linkæ tapti jos abonentais. Vadinasi. dauguma þmoniø mano. Mûsø pastangas uþkirsti kelià ávairioms mirtinoms ligoms lemia tai. tikimybë laimëti loterijoje atrodo ne kà didesnë kaip bûti nutrenktam þaibo. darome prielaidà. Ryškus. ar treèioji raidë? Kadangi þodþiai. kaip vertiname rizikà sveikatai ir aplinkai. kartais naudojasi mûsø polinkiu manyti esà labiau tikëtini yra tie dalykai. Þmonës gali ásivaizduoti savo gedinèià šeimà arba pavogtà turtà. regis. sveikatà bei nuo vagysèiø. verta nuo jø apsidrausti. jeigu jie greitai ateina á galvà. Jie jau nevienodai vertina faktus. Þinant. leisti ar neleisti pinigus valstybinëse loterijose (kurios laimëjimais gràþina tik apie pusæ surinktø pinigø). o draudimo agentai geba paryškinti tuos nelaimiø vaizdinius. Tiriamieji. Vienas iš teisiniu poþiûriu svarbiø pasiekiamumo euristikos padariniø yra atskirø ryškiø ávykiø poveikis teismo nariø sàmonei. 1981). kad kartu pateikus ryškø paviená atvejá ir tikruosius statistikos duomenis. ásiminæs pavienis atvejis pasirodë esàs átikinamesnis. kuriø k raidë yra pirmoji. sukelia tam tikrà ávykiø scenarijø ir daro teismo narius „aklus“ prieštaringiems faktams ir argumentams. Vieno eksperimento metu Larry Gregory ir jo kolegos (1982) paprašë ásivaizduoti. kurie ákalbinëja mus apsidrausti gyvybæ. Daugelis svarbiø sprendimø yra susijæ su rizikos ávertinimu.248 ANTROJI DALIS dalyku susijæ pavieniai pavyzdþiai lengvai prisimenami. ar nujauèiame turá galimybæ laimëti. Kad tuo ásitikintumëte. kad tikimybë laimëti didþiausià loterijos prizà yra maþdaug viena iš dešimties milijonø. pamëginkite atspëti. greièiau ateina á galvà negu tie. Iš tikrøjø tikimybë. Pastebëta. kad tai yra áprasta. kad daugiau þodþiø.

7. Toks istorijø savitarpio ryšys yra áprastas ir gyvenime. sukrëtæs visø gyventojø vaizduotæ. Kas yra rezonansinë byla? 2. kurioje…. Postulatai yra nemaþas tardymo klaidø šaltinis. ádëta á kità. Dël to susipaþástant su modulio medþiaga reikia susidaryti vaizdà ir apie tai. kur ávyko nuþudymas. t. nors iš tikrøjø tokios nëra. ??? Savikontrolės klausimai ??? 1. kuri ádëta á treèià ir t. . kaip vienas þmogus susitinka su dar kitu. kurios subjektyviai atrodo akivaizdþios. Nagrinëjant bylà daugiausiai laiko uþëmë prisiekusiøjø atranka. kuris jam pasakoja savo istorijà. – kaip svogûnas. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 249 Á teisës istorijà áëjo teismo procesas nedideliame JAV miestelyje. gynëjas reikalavo nušalinti tokius prisiekusiuosius. kol tolimose fermose pavyko rasti þmoniø. Kokie pavojai atsiranda jà nagrinëjant? 3. kad jiems aiški kaltinamojo kaltë. Teisiamojo advokatas sugebëjo nušalinti 150 kandidatø á prisiekusiuosius. kai á šá klausimà buvo atsakoma teigiamai ir prisiekusieji sakë. Atranka truko keletà mënesiø. kurioje pasakojama. Jis tai darë labai paprastai – kiekvienam naujam kandidatui buvo uþduodamas klausimas: „Ar jûs jau girdëjote apie ávyká. Tai tiesos. kurio metu susitinka su kitu veikëju. ir teisme. kadangi jie jau yra nusiteikæs kaltinamosios versijos naudai. Gal jums teko skaityti knygà arba þiûrëti filmà „Rankraštis. Kokie pavojai gresia tardytojui. koks ávairus yra jø pasireiškimas. kurie tikrai nieko negirdëjo apie nuþudymà ir neturëjo išankstinës nuomonës. Sveiko proto postulatai ir istorijos tikrumo pojûtis Skaitydami šá modulá susipaþinsite su labai svarbiu reiškiniu – postulatu. kurá šiandien nagrinës teismas? Ar jau turite aiškià nuomonæ šiuo klausimu?“ Visais atvejais.7. Veikëjas patiria nuotyká. Taigi viena istorija. surastas Saragosoje“. ir pan. kaip daþnai jie pasitaiko. Daþniausiai vyrai þmonas nuþudo iš pavydo. kurio specializacija – tirti tokias bylas? 7. kuris taip pat pradeda pasakoti jam savo istorijà.

Faktø tarpusavio ryšio grandinës Padarytas nusikaltimas (viena istorija). apie kà pasakoja – Istorija Istorija Pirminis faktas Istorija Antrinis faktas .250 ANTROJI DALIS Galutinis faktas Istorija Galutinis faktas Galutinis faktas Istorija Istorija Antrinis faktas Antrinis faktas Istorija Istorija Pirminis faktas Pirminis faktas Postulatas Istorija Postulatas Postulatas 29 pav. apie já liudija árodymas. Kaip liudininkas matë tai. pavyzdþiui. liudininko pasakojimas.

Tie þmonës vël pasakoja savo istorijas. nori já apiplëšti“ (iš tikrøjø tai gali bûti banko apsaugos darbuotojas. Ir atsakydamas á juos liudininkas gali papasakoti apie kitus þmonës. priešingai. Tokiø postulatø. Taèiau neturëdami kitos informacijos neapibrëþtumo situacijoje ne tik tikësime postulatu. traktuoja kaip išimtá. – sakoma þodyne. Taigi versija pradedama tikëti. ir pan. filmo scena. Postulatas yra tai. galiausiai. Visos šios tiesos „per aiškios“. kuri tik patvirtina taisyklæ. santykiai yra labai geri. „kuo grieþtesnis ástatymas. bet kita mintis tiesiog neateis á galvà. kad visa tai tiesa. kaip „visi èigonai linkæ vogti“. Bet kaþkur teisëjas turi sustoti ir pradëti remtis istorija. Kad troleibusai retai genda – tai irgi akivaizdu. 29 pav. ir pan. Þmonës (taip pat ir teisëjai) gerokai skiriasi pagal tai. kad jas reikëtø árodinëti“. Ir vël teisëjui kyla klausimas – tikëti ar ir toliau abejoti. savaime aiškiø dalykø. Taèiau teisëjui dar neaišku. Kad studentai ryte gerai miega. kurios yra per daug banalios. „Kaltas neprisipaþásta. kad þmogus nepaþásta gyvenimo. Jeigu gyvenime þmogus sutinka priešingà faktà. parodo. kartà padaræs nusikaltimà. vëliau árodymo árodymo árodymo ir pan. . kuris su ginklu rankose ásiverþë á bankà. dorà èigonà. tai netiki juo. mano: „Liudininkas galëjo visas šias istorijas sugalvoti“. „moterys gudresnës uþ vyrus“. bandantis pasislëpti nuo persiekiotojø. Tam patvirtinti liudininkas pasakoja keletà tolimesniø istorijø apie savitarpio pagalbà ir pan. kas jiems yra „savaime aišku“. Taèiau kitas. paskui árodymo árodymo. átarus. Pavyzdþiui. ir pan. Taigi jis uþduoda tolimesnius klausimus. ar. ar galima tikëti liudininku. þmogus. Jis uþduoda klausimà apie liudininko ir kaltinamojo santykius ir paaiškëja. – tai bendrai þinomos tiesos. jis tikriausiai sumeluos – tai irgi visi þino. Tai gali bûti ir tokios „fundamentalios tiesos“. tuo maþiau nori prisipaþinti“. Ta abejonë atrodo „dirbtinë“. jeigu per istorijø grandá já priartëja prie tam tikrø postulatø (þr. „Postulatai. kà visi pripaþásta akivaizdþiu reiškiniu. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 251 antra istorija.). kad pradëtumëme jomis abejoti. Vienas teisëjas sako sau: „Dabar tikiu šiuo liudininku“. niekam nereikia árodinëti. kurie gali paliudyti. Teismo proceso metu gali bûti paminëtas faktas. gal liudininkui labai nepatinka teisiamasis ir jis dabar keršija. nemaþai yra teismo procese: „Liudininkai visada vienas kitam prieštarauja“. Jeigu þmogus neturi rimtos pavëlavimo prieþasties.). „per banalios“. pavyzdþiui.7. „þmogus. Kuo labiau kaltinamasis kaltas. labiau linkæs padaryti ir antrà“. tvirtinimas „þmogus. tuo labiau jo bijo nusikaltëliai“. Teisëjas gali reikalauti árodymo. kad.

pavyzdþiui. kuriuos galime pamatyti. nekenèia. kad šiø jausmø ypatybë ir keliamas pavojus. kad tie jausmai „pabunda“ ir teisminio nagrinëjimo arba tardymo metu. Lygiai taip pat jis jauèia pasitenkinimà. jeigu pa- . jis daro tai. kad iš tikrøjø viena šalis geresnë. màstymui. kad jie daþnai yra nesàmoningi. kuriomis jis didþiuojasi. kad tai sàmonës nesuvokiama. kaip ir su nemaloniais dalykais – jø vengia. kad jam nemalonus þmogus pasirodo nekaltas. arba. Jis mano. rodanèiais. Skaitydami modulá ypaè atkreipkite dëmesá á „slaptà“ visø šiø veiksniø poveiká. Þmogus elgiasi su nemaloniomis mintimis taip. Valgant kotletà nemalonu galvoti apie vargšà gyvulá. Mylimos komandos nariai atrodo simpatiški. kurios jam patinka. kà nori. kuris buvo uþmuštas vardan jûsø pusryèiø. „Màstymas norais“ Susipaþinsime su dar vienu tikrovës rekonstrukcijos procesø iškreipimo šaltiniu. kad laimëtø viena komanda. bet ir nematomiems dalykams. bet ir teisëjø sieloje. yra ir tokiø. teisesnë. Tai yra teisëjas pats jø nesuvokia. pralaimëtø kita. jog jis jauèiasi nusivylæs. Yra minèiø. Susipaþinsime su duomenimis. esame linkæ „nepastebëti“ jø praþangø. Tai. Matysime. pasididþiavimà. matydamas. yra dalykø. doresnë nei kita. jam atrodo. Vidinis ásitikinimas istorijos tikrumu ir teisëjo motyvai.252 ANTROJI DALIS 7. kad jis tai darys. apie kuriuos jis bijo galvoti. bûdinga ir jam. to didesnë tikimybë. jø norai atrodo kilnûs. Tai bûdinga ne tik þmogaus veiksmams. Jø poveikis yra nesàmoningas. Tas noras gerokai keièia mûsø poþiûrá á abi komandas. kad jis jokios simpatijos vienai šaliai ir antipatijos kitai nejauèia. Yra minèiø. Màstymas pats „atšoks“ nuo nemaloniø minèiø kaip ranka nuo karšto daikto. Tam netenka daryti kaþkokiø ypatingø pastangø. Teisëjas taip pat yra þmogus. kuriø jis bijo. Dël to net ir sàþiningas ir doras teisininkas gali bûti beginklis prieš jø veikimà. Jeigu þmogus gali rinktis. atvirkšèiai. Ypaè svarbu.8. Nyèë). Ir ne tik stebëtojø. Stebëdami sporto varþybas aistringai norime. kurios þmogui patinka. gëdijasi. Kuo stipresnis noras. „Mano atmintis sako: „Tai buvo!“ Mano išdidumas sako: „To negalëjo bûti!“ ir atmintis nusileidþia“ (F. simpatiškesnë. kas bûdinga visiems þmonëms. Teisëjui nelengva suvokti. Šiame modulyje susipaþinsite su šiuo reiškiniu ir jo sukeliamais psichologiniais procesais.

kiek tà pasitikëjimà sukëlë istorijos nuoseklumas. kad teisëjas gerai ásivaizduotø veiksnius. formuojanèius teisëjo vidiná ásitikinimà. kaip veikia šie procesai. Tik taip jis gali kontroliuoti jø veikimà. galintiems lemti asmeniná suinteresuotumà. tiksliai nustatyti. 1 Sisk G. P. teisinio nepriklausomumo priemonës. Tam tikslui tarnauja teisëjø nepriklausomumo institutas. Teisëjo atlyginimas jokiu bûdu nepriklauso nuo jo skelbiamø nuosprendþiø. Heise M. Teisminio nagrinëjimo atþvilgiu ypaè svarbu tai. gerai išmanytø jø veikimo mechanizmus bei sugebëtø pastebëti jø poveiká. formuojantys teisëjo vidiná ásitikinimà istorijos tikrumu. Morriss A. liudijæ.. vienaip ar kitaip spræsti bylà). kad psichologiniai veiksniai. kad tiki tam tikra istorija. veikia nepriklausydami nuo jo sàmonës.. priimdamas sprendimà. 1998. kuris galëtø ásikišti á teismo procesà. ar teisiamasis yra kaltas. Kai teisëjas sàmoningai arba nesàmoningai vadovaujasi asmeninëmis simpatijomis ar antipatijomis. Taèiau vëlesni tyrimai vertë tuo suabejoti. priklauso nuo jo asmenybës. C. Dël to labai svarbu. Charting the Influences on the Judicial Mind: an Empirical: Study of Judicial Reasoning. Nieko nuostabaus. kad moterys teisëjos linkusios bûti grieþtesnës nusikaltëlëms moterims1. . taèiau jam nelengva suvokti. neapykantà ir pan. organizacinio. formuojanèius tikëjimà istorija. Ástatymas nustato pagrindus. jog teisëjo sprendimai priklauso nuo jo asmenybës. nuo ávairiausiø niuansø. New York University Law Review. noru pelnyti aplinkiniø pritarimà. Taèiau visa tai neuþtikrina „psichologinio nepriklausomumo“ – teisëjo sugebëjimo pasipriešinti motyvams. baimæ. Tai darydamas jis turi vadovautis tik siekimu teisingai išspræsti bylà.7. Teisëjas gali jausti. kuris iš pat pradþiø nekëlë jokios simpatijos. kiek tikëtinos ávairios istorijos. kaip tiksliai jos atspindi tikrus ávykius. koks tai poveikis. kad psichologiniai tyrimai daþnai parodo. kodël pradedame „sirgti“ uþ vienà ar kità komandà. kiek paveikë jos ryšiai su jo sveiko proto postulatais. ásakyti vesti já vienaip ar kitaip.. kiek jos vaizdingumas. Kiekvienam iš mûsø nelengva pasakyti. Taigi aptarëme svarbiausius veiksnius. Ástatymas siekia apsaugoti teisëjà nuo galimo poveikio. uþ kà sàmoningai ir ypaè nesàmoningai nagrinëdamas bylà „serga“ teisëjas. kalbama apie neteisinius (extra legal) motyvus. kuriais turi vadovautis teisëjas. Tikrovës vaizdo rekonstrukcija teisminio nagrinëjimo metu 253 vyksta rasti kaltës árodymø þmogaus. Numatytos teisëjo ekonominio. ástatymas garantuoja jam procesiná nepriklausomumà (jis neturi vadovo. Tai. taèiau gauti labai skirtingi ir netgi prieštaringi duomenys apie tai. Didelá áspûdá padarë tyrimai.

kad teisingai nustatë istorijos tikrumà. Dalyviai iš anksto gavo uþduotá prisiminti vienà tikrà istorijà ir vienà sukurti. Nurodymai Pratybø schema remiasi garsiu Benneto ir Feldmano (1981) eksperimentu. Istorijos turi turëti pavadinimà. ar istorija tikra.254 ANTROJI DALIS 7. 2. Tikrovës ávykio rekonstrukcija !!! Tikslas !!! Supaþindinti su psichologiniais reiškiniais. Tai atlikus gaunama kita uþduotis – nurodyti. Tada studentø prašoma nurodyti po penkis tikros ar išgalvotos istorijos poþymius. ypaè gerà kriterijø. Studentai gali pakartotinai ávertinti kiekvienà istorijà. ar išgalvota. paþymi savo nuomonæ.9. kokie kriterijai labiausiai prisidëjo prie klaidingo istorijos tikrumo nustatymo. Tuomet organizuojamas „poþymiø aukcionas“. vykstanèiais tam tikro praeities ávykio rekonstrukcijos metu („istorijø gramatika“ ir kiti). Kiekvienas studentas susipaþásta su kiekviena istorija ir sàraše: 1. ávertina. Paskaitos pradþioje jos árašomos á istorijø sàrašà. kurios istorijos buvo tikros ir kurios išgalvotos. Kiekvienas studentas paskelbia po vienà. kad kiekvienas studentas turëtø po vienà egzemplioriø. Tada pratybø dalyviai supaþindinami su tikrove – jiems pasakoma. Pratybos. jo nuomone. kiek jis ásitikinæs. Padëti bûsimajam teisininkui suvokti tuos procesus ir kartu tapti „nepriklausomam“ nuo jø. Padaroma sàrašo kopijø. .

jausmus ir pan. kad jie nusileido. PROCESO DALYVIØ PSICHOLOGINIS TARPUSAVIO POVEIKIS 8. Išsiaiškinkite. jis jau pasirengæs ryþtingai pasakyti „Ne!“ Bet studentas pradeda . ir jo saugotis. Psichologinio poveikio samprata Perskaitykite modulá. Studentas priëjo prie dëstytojo aiškiausiai norëdamas paprašyti paleisti iš seminaro.8. kad iš jo paskaitø per daþnai „bëgama“. Bendra schema tokia (þr. kur tai ástatymo leidþiama. PSICHOLOGINIS POVEIKIS IR JO !!! Tikslai !!! Suprasti psichologinio poveikio esmæ ir struktûrà. kurios tikslas – nukreipti kito þmogaus elgesá reikiama linkme. Pavyzdþiui. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 255 TAIKYMAS TEISËJE. Ávairiausi tikrovës veiksniai individui daro vienokià arba kitokià psichologinæ átakà – keièia jo mintis. taip stipriai dauþë kojomis á grindis arba taip apkabino tëvelá ar mamytæ. Pradþioje tëvai nenorëjo net klausytis.1. Psichologiniu poveikiu vadinama sàmoninga veikla. 8. bet vaikas panaudojo išbandytà priemonæ: baisiai nuliûdo. Padëti išmokti psichologinio poveikio analizës ir taikymo pradmenis situacijose. daromà paèiam teisininkui. 30 pav. Išmokyti nustatyti poveiká. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. kuo skiriasi psichologinis poveikis. vaikas prašë nupirkti þaisliukà.). Dëstytojui ir taip atrodo.

kai jam pavyks išvengti pelnytos bausmës. kai reikia. darbuotojai – dirbti. Psichologinio poveikio schema Nukentëjusioji nuo smurto mergina neištaria në þodþio. Veikiamojo motyvai iki psichologinio poveikio Motyvai „už“ Motyvai „prieš“ Veikiamojo motyvai po psichologinio poveikio Motyvai „už“ Motyvai „prieš“ 30 pav. ir ji pradeda kalbëti. man be galo apmaudu. Átariamasis nenori prisipaþinti. Juk tai mano mylimiausias dalykas“. mokinys – mokytis. mergina – tekëti uþ jai rankà ir širdá siûlanèio vaikino. Bet tardytojas pasakoja jai. liudininkas – liudyti. ásimylëjæs vai- .256 ANTROJI DALIS þodþiais: „Þinote. viršininkas. kaip dþiaugsis jos skriaudëjas. pirkëjai – pirkti. pardavëjas. kad tenka išeiti bûtent iš jûsø paskaitos. draugas – paskolinti. ir dëstytojo þvilgsnis sušvelnëja. Ir visais tais atvejais kaþkas (tardytojas. rinkëjai – balsuoti.

8. ir nepatikës paþadais. vadovas siekia geriau paskatinti visus savo pavaldinius. tardytojas siekia sukelti jos pasipiktinimà. kaip vaikas dauþo kojomis á grindis. Oratorius siekia átikinti savo auditorijà. kaip jam reikia. kuriam daromas poveikis. mintis ir pan. Vaikas dauþo kojomis á grindis. Psichologinis pasipriešinimas.. 4. kuriam jis daromas (veikiantysis ir veikiamasis). poveikio veiksmingumas. Jis tikisi. skatinanèiø asmená. kad bûtø pasielgta taip. kad bûtent pasipiktinimas padës merginai susitvardyti ir padëti tardymui. iš kuriø vienas elgiasi arba ruošiasi pasielgti tam tikru bûdu. Asmuo. susiþavës paþadais ir nuspræs balsuoti uþ já. Jeigu rinkëjai yra daug skeptiškesni. 1. Pasakodamas smurto aukai. Psichologinio poveikio bûdu vadinama tai. Tai visuma veiksniø. Yra bent du þmonës. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. o antras nori. kaip dþiaugsis jos skriaudëjas. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 257 kinas) tuo nepatenkintas ir imasi priemoniø. Psichologinio poveikio mechanizmas yra tai. kokius psichinius reiškinius iš tikrøjø sukels poveikio bûdas. kas daroma siekiant pakeisti kito þmogaus elgesá. pasirengæ nusileisti. gali bûti ir daugiau. bet visgi bijo. jeigu jam pavyks išvengti bausmës. pasielgti kitaip. kad pirmasis pasielgtø kitaip. tam tikrus jausmus. kurie paskatintø asmená pasielgti taip. þmoniø. kuriems siekiama padaryti poveiká. Ši jø baimë yra psichologinio pasipriešinimo vaiko „spau- . Tam tikras nusistovëjæs poveikio bûdas vadinamas metodu. Nuo to. kaip tiksliai sugebëta numatyti. tardytojas vaizduoja nusikaltimo aukai. 2. kad vëliau vaikas visada reikalaus vykdyti jo uþgaidas tokiu bûdu. nei mano kandidatas. ir tas. kandidatas á deputatus siekia pritraukti rinkëjus. priklauso.8. poveikis nepavyks. sukelia tam tikrus psichologinius procesus. Tëvai matydami. Psichologinio poveikio bûdas ir metodas. Taikant minëtus poveikio bûdus kaip tik ir buvo siekiama sukelti tokius jausmus. kandidatas á deputatus þarsto paþadus. negu nori poveiká darantis þmogus. kad rinkëjai juo patikës. Aišku. kaip dþiaugsis jos skriaudëjas. kas daroma siekiant pakeisti kito þmogaus elgesá. Psichologinio poveikio struktûra Visi aprašytieji psichologinio poveikio pavyzdþiai labai skirtingi.2. darantis poveiká. 3. Þarstydamas paþadus kandidatas á deputatus tikisi. Taèiau visi atvejai turi tam tikrø bendrø bruoþø. kaip reikia. mintis ir kt.

ne tik árodyti savo dorumà. ásitikinsite. kad teismas patikëtø“. Advokatas. Tai já skatina priešintis tardymui. Jis neleis jai to daryti teisme. kurá vadovas skatina dirbti intensyviau. bet ir padaryti doro þmogaus áspûdá. Proceso dalyviai nuolat ieško ne tik teisiniø. Gali bûti nesunku atsispirti pagundai paimti kyšá. Lygiai taip pat kiti proceso dalyviai nuolat siekia atskleisti kitø taikomus psichologinio poveikio metodus ir juos „neutralizuoti“. Viskas vyksta didingai ir iškilmingai. bet ir psichologinëmis priemonëmis. kad jø aptinkama kiekviename þingsnyje. kà jûs sakote. Dar vienas pavyzdys. kurá tardytojas skatina pasakyti tiesà. Psichologinis poveikis teisëje Stebint teisës taikymo procesà „iš išorës“ atrodo.258 ANTROJI DALIS dimui“ šaltinis. kad juo naudojamasi sprendþiant net ir svarbiausius klausimus. – kuo tiksliau vykdyti ástatymo reikalavimus. Išþaginimo byloje nukentëjusiosios advokatas atstovauja merginai. kaltinamasis ne tik stengiasi átikinti tardytojà esàs nekaltas. išvengti nepageidaujamo poveikio. pamatyti iš arèiau. atrodo. viliojanèiai rengtis. kiekvienu atveju numatyta. Taikymo kryptys ir formos yra labai ávairios. linkæs pataupyti jëgas. teisëjas. kad tai grieþtas mechanizmas. ir kiekvienas teismo narys matys. sako: „Aš þinau. kad nukentëjusioji tai gali. Jis paaiškins. Bet tai tik „išorinë pusë“. kad visi siekia savo tikslø ne tik teisinëmis. tiesa. kurio siekia proceso dalyviai.3. teismas jumis nepatikës. ir bus akivaizdu. bet nelengva – þavingai kaltinamojo šypsenai. bet jeigu jûs pasakosite taip kaip dabar. išklausæs savo ginamojo pasakojimo. Pasakoti reikia taip. bet ir siekia patikti jam kaip þmogus. kaltintojas ar átariamasis. tapti proceso dalyviu. tai matysite nemaþai psichologinio poveikio pavyzdþiø. Pavyzdþiui. kad tai gali bûti svarbu. Negana to. ir vienintelis tikslas. Jos suknelë nëra juridinis faktas. nesvarbu. Kai vartote bylas ar dalyvaujate teismo posëdyje. bet advokatas pagrástai mano. Pavaldinys. Jeigu jûs pats esate proceso dalyvis. bijo. . kad toks jos elgesys pasisuktø prieš jà. bet ir psichologiniø poveikio priemoniø. Juk kaltinamasis sakë. kad ji já suviliojo. kur kiekviena situacija aptarta. kad psichologinio poveikio taikymas yra universalus. kaip reikia elgtis. kad toks prisipaþinimas baigsis kalëjimu. psichologiniai momentai. Pirmiausia matysite. kad tai. kuriai patinka madingai. kad èia tikrai pašalinti visokie „neteisiniai“. Kaltinamasis. 8. Uþtenka pasinerti á visà tai.

kas tik ámanoma. ar ne. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 259 Taigi psichologinis poveikis – universalus dalykas teisës taikymo procese. iškëlæs rankà klausia: „Kiek dar mes kentësime šiø nusikaltëliø piktadarybes?!“ – jis apeliuoja á proceso dalyviø emocijas. tiek visiems susirinkusiems á teismo posëdá. stengiasi numatyti ir neutralizuoti nepageidaujamà poveiká. kodël teisëjas priëmë palankø sprendimà – dël to. kad iki karo Lietuvoje buvo specialiai einama pasiklausyti garsiø advokatø ir prokurorø kalbø. teisëjas juos sustabdys. Vargu. ir tuo tikslu taiko psichologinëje literatûroje aprašytà psichologinio poveikio metodà. Jeigu jie nukryps nuo bylos teisinio nagrinëjimo. kad advokatas dirba gerai. kad „suveikë“ tinkama jo kliento apranga. Akivaizdþiausiai psichologinio poveikio metodai taikomi advokatø ir kaltintojø kalbose. kad jie turi „átikinti“ teismà. tai išvada tuo paèiu atveju bus kita: „net toks geras advokatas nieko negalëjo padaryti“. kad psichologinis poveikis yra labai paplitæs. Advokatas siekia padaryti reikiamà áspûdá ir savo klientams. klientas mano. ar taip pat ir dël to. Legalus ir nelegalus psichologinis poveikis Matëme. Jeigu klientas netiki advokatu ir byla pralaimima. Tiesa. Jo teisinis statusas gali bûti labai skirtingas. kad tai ávyko dël blogo advokato darbo. patiria já. Vienais atvejais jis leidþiamas. ar advokatas sugebës atsakyti. advokatas ar prokuroras turi tai daryti teisinëmis priemonëmis. kad teisë buvo jo kliento pusëje. kas padidintø tikimybæ pasiekti tai. Taèiau svarbiuose reikaluose þmonës stengiasi nepraleisti në vienos progos. Kai prokuroras uþuot paprasèiausiai atkreipæs teismo posëdþio dalyviø dëmesá á faktà. Labai sunku kiekvienu konkreèiu atveju tiksliai pasakyti. .8. nieko. ar apranga padarë poveiká. stebi kitø bandymus. Ugningos geriausiø advokatø bei prokurorø kalbos atvirai siekia ne tik teisiškai árodyti. Jø teisinis statusas numato. Jeigu jis mano. kad tam tikrø nusikaltimø skaièius didëja. kaip ir kiti proceso dalyviai. kad jis tikrai daro viskà. Psichologinio poveikio efektas teisiniuose santykiuose daþniausiai neapèiuopiamas. bet ir padaryti reikiamà áspûdá tiek teismui. ko reikia. Nieko nuostabaus. Kiekvienas proceso dalyvis bando padaryti poveiká. O tam panaudojamos psichologinës priemonës. Jie turi patikëti. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. Taèiau skirtingai nei kiti proceso dalyviai jie gali ávilkti teisinæ argumentacijà á „psichologiná rûbà“. norint dalyvauti teismo posëdyje reikëjo pirkti bilietà. kitais – grieþtai uþdraustas.

Todël ástatymas numato nemaþai priemoniø jo nepriklausomybei uþtikrinti. ekspertà. Yra šaliø. Ir vienu. kad jis gali bûti suinteresuotas ir veikti vadovaudamasis ne teise. tiek teisëjo etikos normomis.260 ANTROJI DALIS Kitais atvejais daryti poveiká ástatymas grieþtai draudþia. kurá jam galëtø padaryti kaltinamasis. Ástatymas numato labai drastiškas priemones (pvz. nušalinti teisëjà. Jis – laisvas þmogus ir gali kalbëti su kuo nori. ir todël kiekvienas stengiasi patikti. Kiekvienam iš jø kaþko reikia iš kitø.. kad tas pakalbëtø su teisëju apie jo bylà. Tam tikrais atvejais numatomos specialios priemonës proceso dalyviams apsaugoti nuo psichologinio poveikio. jis apriboja tardytojo psichiná ir fiziná poveiká kaltinamajam. Aišku. prokurorà. „Paslëptas“ (neakivaizdus) poveikis Kas uþdraus graþiai moteriai nusišypsoti teisëjui. kad neatsirastø þmoniø. taip siekiama apginti liudytojà nuo poveikio. „sterilizuoti“ procesà imamasi daugybës priemoniø. pavyzdþiui. padaryti áspûdá. daþniausiai norima paveikti teisëjà. kad laikrašèiai nepadarytø poveikio jautriai teisëjo sielai ir jo sprendimui. Aišku. kaþkuo átikinti. Šis institutas turëtø uþtikrinti. dël kurio minëtø taisykliø laikymàsi stebi ir kontroliuoja visi jo dalyviai – visa tai sudaro prielaidas „neutralizuoti“ psichologiná poveiká teismui. Dar vienas proceso dalyviø apsaugos nuo psichologinio poveikio pavyzdys – nušalinimo institutas. neakivaizdus poveikis daþniausiai pasitaiko proceso dalyviø santykiuose. kad jis – teisëjas ir atsiminti. Ástatymas grieþtai draudþia daryti poveiká liudytojui. imtis tam tikrø veiksmø ir panašiai. stengtis jam patikti?! Nieks negali uþdrausti Petrauskui paprašyti draugo. proceso viešumas. kad jo pokalbiai nagrinëjamø bylø atþvilgiu apriboti tiek teisës. ir kitu atveju nepaþeidþiamas joks ástatymas. kur net ribojama spaudos laisvë rašant apie procesà. kurie gali bûti suinteresuoti veikti ne pagal teisæ. jeigu jis kitos šalies giminaitis ir manoma. kardomasis suëmimas). Ginèio šalis gali. Liudininko apsauga nuo psichologinio poveikio. Teisëjo apsauga nuo psichologinio poveikio. Taigi siekiant padaryti psichologinio poveikio priemones justicijoje neámanomas. Pagaliau grieþtos taisyklës. Toks paslëptas. teisëjas turi nepamiršti. o kaþkaip kitaip. o „giminystës jausmais“. pagal kurias vyksta procesas. .

Dël to reklamos specialistai tai panaudoja. prisiminti jiems analogiškø. siekdami teisiniø tikslø. Spontaniško ir nespontaniško poveikio metodai Ávairiausius teisinëje ir kasdieninëje neteisinëje praktikoje taikomus metodus galima suskirstyti (aišku. Mat daug dalykø þmogaus psichikoje ávyksta savaime. kad dabartiniai advokatai duoda tuos paèius patarimus klientams kaip ir prieš 1000 metø. Lygiai taip pat per tûkstantmetæ teisës istorijà susiklostë ir nusistovëjo tam tikri psichologiniai metodai. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 261 8. Gerai nusiteikæs þmogus sukalbames- . kaip kaþkà suskaièiuoti (pvz. Dalis tø metodø gana panašûs (iš esmës tie patys) kaip ir kitose þmogaus veiklos srityse. kai jo reikia. specifiniai. Kalbëdami apie statybos metodus turime omenyje nusistovëjusius bûdus. rinkdamosi telefono numerá. labai apytiksliai) á dvi grupes. kad atkreiptø mûsø dëmesá á savo prekæ. o nusikaltëliai stengiasi tais paèiais bûdais padaryti gerà áspûdá teisëjui. Galima manyti.8. kuriuos þmonës taiko. kaip veikia advokatas ar tardytojas. nedalyvaujant mûsø valiai ir kartais sàmonei. forma. mokytojas ar politikas stebëdamas. paþástami bûdai!“ Kiti gi. Metodas – tai nusistovëjæs bûdas kaþkà daryti siekiant tam tikro tikslo.4. dalybos bûdai). Todël pasistenkite kuo geriau ásivaizduoti pateiktus psichologinio poveikio atvejus. spontaniškai. Kalbëdami apie „skaièiavimo metodus“ turime omenyje nusistovëjusius bûdus. Prekeivis. tuo lengviau sugalvosite bûdà padaryti toká poveiká. kaip statyti. garsu išsiskiria iš kitø. ir apsiginti nuo jø poveikio. kiek jø veikimà suvokia pats veikiamasis. daugiausiai taikomi bûtent teisinëje veikloje. Svarbus psichologinio poveikio metodø skyrimo bûdas – pagal tai. „mechaniškai“ keièiantá atitinkamus psichikos procesus. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. „Savaime“ atkreipiame dëmesá á daiktà. toká kaip 33 33 33. Nemaþa šiø metodø dalis pasiþymi „automatiniu veikimu“. Jie daro tam tikrà poveiká. Psichologinio poveikio metodai Kuo daugiau þinote psichologinio poveikio metodø taikymo pavyzdþiø. Tai padeda ir atpaþinti tuos metodus. sakys: „O.. kuris savo spalva. Savaime ásimename vienodø skaièiø eilæ – tuo naudojasi taksi kompanijos.

kai tik nutildavo garsas. kad geriau papasakoti visà tiesà. šventiškai puošdami parduotuvës vidø. norintis átikinti savo klausytojus uþ já balsuoti.. Á savo cigaretæ jis ákišo nedidelá vielos gabalà. kalakuto patelë elgiasi su iškamša kaip su savo vaiku. 17. Tuo naudojasi supermarketo darbuotojai. Priešingai veikia nespontaniško poveikio metodai. Filipas Zimbardo’as ir kt. . kuriuo jà paprastai šaukia jos višèiukai. Pateiksime keletà tokiø spontaniniø reakcijø pavyzdþiø. Санкт–Петербург: Питер. Stebëtina. kad jam daromas poveikis. Психология влияния. tardytojas. Зимбардо Ф. Jis rûkë. 2000. Spontaniško poveikio metodai Puikø tokiø „automatiniø“ poveikio metodø aprašymà pateikë amerikieèiø tyrinëtojai Robertas Èaldinis. ir stengiasi ákalbëti tai padaryti. jà apkabina. Reikiama kryptimi já nukreipia vidiniai automatiniai procesai. kuris toká spontaniško poveikio metodà panaudojo byloje. С. Лейпе М. darbdavys. Санкт–Петербург–Питер. Bet jeigu prie tos iškamšos prijungiamas magnetofonas. pasakojantis potencialiam pirkëjui apie prekës privalumus. 1 Чалдини Р. ko iš jo tikisi. Muzika ir visa kita pagerina kliento nuotaikà ir nuteikia já pirkti savaime. 2000. kai þmonës veikia lygiai taip pat spontaniškai. iš kurio sklinda garsas „cip–cip“. be jo þinios.1 Robertas Èaldinis aprašë kalakuto patelës reakcijà á garsà „cip–cip“. jis neinformuojamas. Санкт–Петербург–Питер. Kalakutë iš karto puldavo iškamšà2. kurdami šventinæ atmosferà: leisdami muzikà. Þmogus gali neátarti. advokatas atsistojo ir uþsirûkë. bandantis átikinti kaltinamàjá. Психология влияния. Paukšèiukø priešas yra šeškas. pardavëjas. 2000. 2 Чалдини Р. Pamaèiusi net jo iškamšà kalakutë nedelsdama já puola. neapmàstydami savo veiksmø prieþasèiø ir tikslø. Bûnant JAV autoriui ne kartà teko girdëti istorijà apie advokatà. Oratorius. Kai atëjo prokuroro eilë kalbëti. Visais tais atvejais poveikis pagrástas kaþkokiais „automatiniais“ (neretai sàmonës nekontroliuojamais) psichikos veiklos mechanizmais. kiek daug yra atvejø. Ji liaudavosi tai dariusi iškart. o prisiekusieji uþuot klausæsi prokuroro kalbos kaip uþburti þiûrëjo á advokato cigaretës galiukà.262 ANTROJI DALIS nis. siekiantis paskatinti savo darbuotojus geriau dirbti – visi jie tiesiai pasako þmogui. ko iš jo norima. kada gi nukris pelenai. Социальное влияние. vis laukdami.

Санкт–Петербург: Питер. o paskui raštu pateikti komunistinës ideologijos poþiûriu teisingà atsakymà. 635–642. Jeigu belaisvis atsisakydavo daryti tai pats. Jie nemàstydami sureaguodavo vien á „todël.“. jeigu anksèiau ávykdë maþesná prašymà. kad skubu. Þmogus daug sukalbamesnis. Charnowitzas atliko ádomø eksperimentà1.. Vienoje grupëje sutiko tik 17 proc. P. prieidavo eksperimentatorius ir paprašydavo praleisti be eilës. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. kad eksperimento dalyviai nesuprato.. kad jiems buvo padarytas poveikis. A. Maþas prašymas lyg ir praveria duris didesniam. Þmonës. Scheinas (1956) aprašë paimtø á nelaisvæ amerikieèiø kareiviø psichologiná „apdorojimà“. 2000. Svarbu. net nebandë tikrinti. „todël. Charnowitz B.. Antruoju – 94 proc. Prie þmoniø. Langeris.“ Harvardo universiteto psichologai E. já prašë nusirašyti atsakymà iš draugø sàsiuvinio. ar ta prieþastis iš tikrøjø egzistuoja. Vol. kuris jiems buvo daromas Kinijoje. C..“ „Kojø tarpduryje“ efektas Kitas spontaninës reakcijos pavyzdys – vadinamasis „kojos tarpduryje“ efektas. kad tai ávyksta spontaniškai. 1 Langer E. Blankas ir B.. kad... kad jie paprasèiausiai neþinojo apie minëtà þmoniø reakcijà á þodþius „todël. The Mindlessness of Ostensibly Thoughtful Action: the Role of ‘Placebic’ Information in Interpersonal Interaction // Journal of Personality and Social Psychology.“). stovinèiø eilëje kopijuoti. 36. Pirmuoju atveju sutiko praleisti tik 60 proc. jie nebandë patikrinti.. Ádomiausia. Priemiesèio gyventojø prašë leisti pastatyti prieš jø kotedþus didelá negraþø skydà. kad dabar daug lengviau já paskatinti ir didesniam. kad.8.. 81. sutikæs atlikti nedidelá veiksmà. Blank A.. gyventojø. Kaip ir minëtojo skydo atveju pirmoji nedidelë nuolaida turëjo didelæ reikšmæ uþtikrinant daug didesnæ. Vienais atvejais jis tiesiog paprašydavo praleisti be eilës. kitais pasakydavo „todël. net neátaria. Jiems tai buvo sunku pirmiausia todël.“ (pvz. Taip ávyko todël. Kitoje sutikimà davë net 76 proc. 2 Cituojama pagal: Чалдини Р. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 263 „Todël. Þmogus.. agituojantá uþ eismo saugumà.. tikra ji ar netikra. kurie praleido be eilës antruoju atveju. kad antrosios grupës gyventojai prieš porà savaièiø buvo paprašyti leisti pastatyti jø kieme nedidelá ir gana graþø skelbimà „Bûk drausmingas vairuotojas“. svarbi ar nesvarbi. „Taktikos esmë buvo priversti þmogø uþrašyti klausimà. nelabai gilinosi á jiems paminëtà prieþastá. Психология влияния. kad. . kad. Tai atrodë kaip visai nekalta nuolaida“2..

tas taškas gali bûti skirtingas. Психология влияния. Áprotis atsakyti paslauga á paslaugà yra gana paplitæs. o paskui ámerksite jà á vidutinës temperatûros vandená. Šis efektas buvo ne kartà patikrintas ir gana plaèiai naudojamas. porai minuèiø išeidavo iš kambario ir gráþdavo su dviem „Coca–colos“ buteliais. Jis naudojamas prekyboje. atsiþvelgiant á tai. kuriems buvo padaryta nedidelë paslauga1. Ten pat. jis leido paimti dar butelá jums“. kà þmogus veikë iki palyginimo. Р. kad jums reikia 20 litø. ir prašë pirkti iš jo kuo daugiau. Po vizito pas profesoriø asistentas prašë suteikti paslaugà jam paèiam. Du kartus daugiau bilietø buvo parduota tiriamiesiems. kad tai profesoriaus asistentas. Þmogus daþnai neturi pastovaus atskaitos taško. Tai yra „árëminimo“ (framing) efektas. tas atrodys beveik karštas. Jeigu palaikysite rankà karštame vandenyje. 37–49. o paskui já išvarë. Tiriamasis neþinojo. kol bus priimtas. Be to. atvirkšèiai. o kità paduodavo tiriamajam sakydamas: „Aš paklausiau. Kai šeimos nariai savaitæ pagyveno kartu su oþiu. Šiuo efektu pagrástas poveikio metodas „Didesnis prašymas–atsisakymas– maþesnis prašymas“. kad platina loterijos bilietus. jis pasirodys labai šaltas. Санкт–Петербург: Питер. C. jiems jø plotas pasirodë nepaprastai erdvus.2 Didesnis prašymas–atsisakymas–maþesnis prašymas Sename þydiškame anekdote rabinas liepë besiskundþianèiai savo maþu gyvenamuoju plotu šeimai nusipirkti oþá. Ásivaizduokite. Profesorius leido. ko gero ši maþesnë suma bus paskolinta. o paskui panardinsite á vidutinës temperatûros vandená. p. . Vienà jis pasilikdavo sau. politinëje veikloje ir pan. ar galiu paimti sau „Coca–colos“.264 ANTROJI DALIS „Nedidelës paslaugos“ efektas Vieno Kornelio universiteto profesoriaus Deniso Regano eksperimento metu tiriamasis turëjo laukti profesoriaus priimamajame. laikysite rankà šaltame vandenyje. Kartu su juo laukë kitas þmogus. Skirtumas tarp grupiø pasirodë gana reikšmingas. Taèiau jeigu jûs pirmiau paprašysite 50 litø. 2000. Tikriausiai jums jie nebus paskolinti. o tiesiog kartu laukë. Kitais atvejais asistentas jokios paslaugos tiriamajam nedarydavo. Vieno tokio eksperimento metu prie koledþo studentø prieidavo eksperimentatorius ir prašydavo keletà valandø priþiûrëti delinkventinius nepil1 2 Чалдини. Jeigu. o sulaukæ neigiamo atsakymo paprašysite 20. 36–37. verbuojant þmones á sektas. pirkëjams teikiant nemokamas paslaugas. Vienais atvejais asistentas atsistodavo. Jis prisipaþino.

Kai jis atsisakydavo (o atsisakydavo visi). Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. o paskui kostiumà. þmogus. . Kiekvienas psichikos veikimo dësningumas gali bûti panaudotas tam. kitus proceso dalyvius. sandorio sudarymo sàlygø. 2000. kad paveiktumëme kito þmogaus elgesá. Pavyzdþiui. Психология влияния. Dauguma prašytøjø (83 proc. nusipirkæs stambø pirkiná. Studento pirmiausiai buvo klausiama. Spontaniško poveikio metodų taikymas vykdant įvykio rekonstrukciją Baudþiamojo. Buvo atskleistas šio efekto panaudojimas prekyboje. jeigu gerai nusiteikæs arba sutrikæs. Panagrinëkime keletà tokiø metodø. Norite. Jeigu þmogus pirmiausia perka striukæ.). bet ir siekia átikinti teisëjà. lengviau sumoka didesnæ kainà uþ maþesná. Nemaþai èia taikomø metodø yra spontaninio poveikio. teigiamo atsakymo tikimybë bus didesnë. jis sutiks sumokëti uþ striukæ maþesnæ kainà nei tuo atveju. Antruoju atveju pagloboti nepilnameèius ekskursijos á zoologijos sodà metu sutiko triskart daugiau studentø1. kai buvo pakeista prašymo forma. kaip ir buvo tikëtasi. atsisakë. Taèiau rezultatas buvo kitoks. Þmogus labiau linkæs sutikti. 54–59. jeigu atstumas tarp jo ir prašanèiojo maþesnis (distancijos taisyklë). Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 265 nameèius jø ekskursijos á zoologijos sodà metu.8. civilinio ir bet kokio kito proceso svarbus tikslas yra nustatyti tiesà byloje. Taigi prieš prašydami gerai nuteikite já. C. buvo prašoma maþesnës paslaugos – nueiti su nepilnameèiais nusikaltëliais á zoologijos sodà. kad jø versija verta pasitikëjimo. Санкт–Петербург: Питер. politikoje. prieikite prie jo arèiau. Jeigu pradësite savo prašymà nuo pokalbio apie orà ir tik tada pereisite prie savo prašymo. Prašymas iš karto (sutikæs þmogø jûs iš karto paprašote. Neámanoma apþvelgti visø spontaninio poveikio kitam þmogui galimybiø. Þmogus keièia nuomonæ apie versijà pats gerai nesuvokdamas tikrosios prieþasties. jeigu þiûrite jam á akis (akiø kontakto taisyklë). Þmogus linkæs sutikti. Didesnë tikimybë gauti sutikimà. verbuojant donorus ir panašiai. kad þmogus sutiktø su jûsø prašymu. Siekiama atkurti teisminio nagrinëjimo dalyviø sàmonëje vientisà praeities ávykio (nusikaltimo. þalos padarymo aplinkybiø) vaizdà. ar jis nesutiktø dvejø metø laikotarpiu konsultuoti nepilnameèius nusikaltëlius. Yra þinoma daugybë kitokiø spontaniniø efektø. ko reikia) maþiau efektyvus negu pateiktas po ilgesnio paruošiamojo pokalbio. 1 Чалдини Р. Teisminio ginèo dalyviai ne tik bando árodyti savo versijos teisingumà (tam jie naudoja kriminalistikos metodus). jeigu pirmiau pirktø kostiumà. Paprastai teisminio nagrinëjimo metu tiriamos kelios alternatyvios versijos.

Taigi alternatyvioji versija tartum „atëmë“ iš pagrindinës dalá patikimumo. kad kai kuriais atvejais þmonës daro gera skatinami blogø ketinimø. ir nustatyti metodà. Sakykime. Jûs pilnas dëkingumo ir šventai tikite. 20 proc.5. kad tu bûtum nuo jo priklausomas. jo praeitá. kad atsiradus alternatyviai versijai jau maþiau tikite nesavanaudiškais motyvais. Jums reikia nemaþai pastangø. ar sugebëtumëte pastebëti. jums sakoma: „Jis nori. jokiø árodymø. Todël prieš skaitydamas modulá perskaitykite advokato kalbos ištraukas ir atsakykite á po ištraukomis pateiktus klausimus (þr. tiek prieš ávyká. Fabuliacija Fabuliacijos reiškiná galima pailiustruoti tokiu pavyzdþiu.266 ANTROJI DALIS 8. Anksèiau individas šimtu procentø tikëjo kilniais padëjusiojo þmogaus motyvais. sakykime. kad vyksta psichologinis poveikis. Tikëjimo pagrindine versija sumaþinimas pateikiant alternatyvià. Taigi atsiradus alternatyviai versijai nëra daugiau pagrindo blogai galvoti apie dovanà ir dovanojantájá negu iki tol. Dëmesá patraukia tokie bendravimo su padëjusiu þmogumi faktai. kaþkur greta jos atsiranda ir bloga nuomonë. Šio ir kitø moduliø medþiaga dëstoma remiantis advokato kalbos teisme pavyzdþiu. Ádomiausia tai. Tas „klaustukas“ . kad su dëkingumu priimdamas tuos pinigus jûs tikrai neturëjote jokiø duomenø. šiek tiek kitoks poþiûris á þmogø. Dabar jis tiki jau. kuriuo jis daromas. „atëmë“ alternatyvioji versija. netgi kai nuspræsite. kad ši paslauga padaryta vadovaujantis kuo kilniausiais motyvais. Fabuliacija Susipaþindami su moduliu stenkitës ásivaizduoti atitinkamø metodø naudojimà tikrovës sàlygomis. kad átarimai neteisingi. apie kurá jûs net nepagalvojote. Kartu keièiasi ir jûsø „regëjimas“. ko jis tave paprašys“. Dabar turësi daryti tai. 80 procentø. jo elgesá. kaþkur gilumoje liks klaustukas. Nuolat uþduokite sau klausimà. Padëtis nesikeièia. kad alternatyvioji versija išnyktø. Pavyzdþiui. jums skolinami arba dovanojami labai jums reikalingi pinigai. Be to. Negana to. „Ištrauka iš advokato kalbos“). tiek po jo jûs puikiai þinojote. kad þmogus yra skatinamas kilniø motyvø. Taigi nieko naujo jums nebuvo pasakyta. Negana to. á kuriuos niekada nekreipdavote dëmesio. kai jums sakoma apie blogus ketinimus. Taèiau jauèiate. kodël jis tau dovanoja?“ Ir pamini savanaudiškà motyvà. ir ryþtingai juos atmesite. Bet tuo momentu jums kaþkas sako: „Þinai.

Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 267 gali suvaidinti savo vaidmená. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. Tai yra spontaninio poveikio metodas – jis veikia neatsiþvelgiant á individo valià. Jeigu kaltinimo árodymai paneigti. nei daugiau. aišku. Vaþnevièiø. bûtent iškelia savo ávykiø versijà – „kontraversijà“. kad šioje byloje kaltinimas bûtø gerai pagrástas. kad veikdamas kartu su arklininku K. kas vyko byloje. Jis buvo kaltinamas pagal 105 straipsnio penktàjà dalá – ypaè þiaurus grupinis nuþudymas. kad ekspertizës išvadai padarë poveiká kaltinimas). Rekomenduojame prieš skaitant toliau susipaþinti su ja. nei maþiau kaip sàmokslas prieš kaltinamàjá. Jis álipo á traktoriø. kaip kaltinamasis ir jo bendrininkas spardë nukentëjusájá. kad paneigtø tiek liudininkës parodymus (ji neva matë. Jis imasi papildomo (ir teisiniu poþiûriu lyg ir nereikalingo) darbo. gynyba gali remtis nekaltumo prezumpcija ir siekti kaltinamojo išteisinimo. sukuriant alternatyvià. Kaltinamajam apginti pakaktø paneigti kaltinimo árodymus. pagrasino susidorosiàs. Jo paaiškinimas toks – viskas. Taèiau advokatas èia nesustoja. apie kurià dabar kalbësime. dëjo visas pastangas. tiek ekspertizæ (advokatas árodinëjo. kad nukentëjusiojo mirties prieþastys buvo sumušimø sukelti minëtieji šonkauliø lûþiai. Fabuliacija ir yra bûdas „atimti“ iš tam tikros versijos patikimumà. Nuo smûgiø nukentëjusysis parkrito ir kojomis jam buvo padaryti sunkûs kûno suþalojimai. kartu su bendrininku sutiko Vaþnevièiø miške ir susiginèijæs ëmë já mušti. Advokatas gynë Vievio sanatorinës miško mokyklos direktoriø Petrà Marcinkà. Byla. Fabuliacijos advokato kalboje Šiame skyriuje psichologinio poveikio metodø taikymà iliustruosime advokato kalbos pavyzdþiu. nuo kuriø nukentëjusysis vëliau mirë.8. Jos ištrauka pateikta skyriaus pabaigoje. dabar teisëjas. jeigu jis kaþkà „ne taip“ pasakys ir… átarimai iškils. Kaltinimas rëmësi praktiškai tik vieno liudininko parodymais ir medicininës ekspertizës aktu. buvo nagrinëjama 1996 m. kaip nukentëjusysis buvo spardomas). Liudininkas iš toli matë. Justinas Aleksandravièius. – advokatas. Advokatas. . Garsus kaip dalyvavæs Artûro Sakalausko byloje Sankt Peterburge. Pagal kaltinimo versijà kaltinamasis buvo stipriai supykæs ant Vaþnevièiaus dël konfliktø mokykloje. Medicininë ekspertizë nustatë. Dapkumi ypaè þiauriai nuþudë kûrikà J. nuo 1968 m. Negalima sakyti. jeigu kaþkas atsitiks. Principingas ir doras direktorius buvo reiklus nesàþiningiems ir nedoriems þmonëms. pavaþiavo toliau ir pakeliui nuo þaizdø (12 šonkauliø lûþiø) mirë.

kurie savanoriškai prisipaþino padaræ . ar tikrai buvo suokalbis. kurie já patvirtintø. y. Marcinkos daþnai kartojamas klausimas: . niekaip nepasikeitë árodymø struktûra. Bet stengiamasi jà pateikti kuo vaizdþiau. Alternatyvioji versija. direktoriui. Taèiau turëdamas alternatyvià versijà teisëjas visgi ramiau paneigia kaltinimo versijà. kad èia sàmokslas?“ Aš. Vos tik atsirado lavonas. turëtø sumaþinti teismo pasitikëjimà pagrindine. – To. nëra liudininkø. Ástatymas nustatë. Neatsiþvelgiant á tai. kad á kaltinamojo prisipaþinimà teismo gali bûti atsiþvelgta kaip á kaltæ švelninanèià aplinkybæ. – galvoja teisëjas. Po advokato kalbos greta kaltinimo versijos „susidorojimas su nukentëjusiuoju“ atsiranda nauja – gynybos versija – „suokalbis“. „Galbût Jums. visi proceso dalyviai turi aiškiai „pamatytø tuos ávykius“. net ákyrëjo teisiamojo P. pikti þmonës tuoj pat sukûrë siuþetà apie þmogþudystæ. kad tai „psichologinis nuraminimas“. Šiam teisëjo „psichologinio nuraminimo“ efektui pailiustruoti gana ádomus yra senesnis V. kitais darbo drausmës paþeidimais. Svarbu paþymëti. kad sàmokslas tikrai ávyko. neleidusiam Akanovièiams uþvaldyti tarnybiná butà ir garaþà ir pan. þmogþudþius ir liudytojus. Tiriantysis neabejojo. – ne taip greitai linkusiems tikëti kaltinamøjø þodþiais. Ir lyg tyèia sutapo visø jø norai – matyti direktoriø uþ grotø“. kuo kaltinamas teisiamasis. kaltinimo versija. – kreipiasi advokatas á teismà. Gynyba gi neteikia kaþkokiø árodymø.. Kaltinimas bando pateikti kuo daugiau árodymø savo versijai patvirtinti. šios bylos kitaip pavadinti negalëèiau. Kartu ji nuramina teisëjà. Vël turëtumëme pabrëþti. O dar kaip tyèia pasitaikë tinkamas tardytojas – Akanovièiø þentas. Taèiau psichologiniu poþiûriu mums liktø nepasitenkinimà keliantis jausmas: „kaþkas ne taip“. „Kà gi. kad gynyba elgiasi su savo „suokalbio“ versija visai kitaip nei kaltinimas su savàja. teismui liktø „neaiškumo jausmas“. reikia.Argi nematote. itin þiaurus kerštas principingam mokyklos vadovui uþ nesitaikstymà su kûrikø girtuokliavimu darbe. tik paneigus kaltinimo versijà. Jis ištyrë keletà tûkstanèiø baudþiamøjø bylø. norint apkaltinti dorà þmogø. nebuvo. kad teismo dalyviø vaizduotëje atsirastø ryškus alternatyvus vaizdas. Ši versija reikalinga psichologiniu poþiûriu. kad kaltinamieji. Advokatui iškëlus naujà versijà neišryškëjo në vienas naujas faktas. Èiubarevo tyrimas. gerbiamieji teisëjai. Tai niekingas. kad ir neparemta jokiais árodymais. Ir štai buvo pasinaudota neaiškiomis aplinkybëmis ávykusiu nuþudymu. advokato psichologiniu apskaièiavimu. „kaþkas neaišku“. t.268 ANTROJI DALIS Todël seniai brendo nepasitenkinimas ir tø nedorø þmoniø pasipriešinimas. Tad kas gi buvo?“ Paneigus kaltinimo versijà toks neaiškumas netrukdo pripaþinti kaltinamàjá nekaltu. Be jos. norëdamas nustatyti kaltinamojo prisipaþinimo poveiká nuosprendþio grieþtumui.

sugebëjimas sukurti alternatyvià versijà gali padaryti tà patá. Tardytojo veidas ištáso. kuo geriau advokatas sugeba sukurti vaizdþià alternatyvià versijà. Parduotuvë yra prie troleibuso stotelës. Kol prisipaþinimo nëra. Tyrinëtojo paaiškinimas labai paprastas. Situacija bûna visai kita. abejonës. kuris jau ne kartà buvo teisiamas uþ juvelyriniø parduotuviø apiplëšimà. kad teisiamasis kaltas. Kiekvienas teisëjas gali papasakoti nemaþai atvejø. Paieškojus kartotekoje greitai paaiškëjo. Taigi prieš mus – paradoksali situacija. Išdauþtas parduotuvës vitrinos stiklas. Alternatyviai versijai sukurti reikalinga gera vaizduotë. tuo labiau nukentës kaltinimo versijos átikinamumas. Toliau tirdamas šá ávyká tardytojas. Pasirodë. Reikia pabrëþti. ir aš galiu ramiai ir dràsiai skirti bausmæ. nustatë. Taèiau šis psichologinis fenomenas dar kartà parodo. paprastai gauna maþesnæ bausmæ. koká vaidmená byloje turi netikrumas. Dël to kartais pats to nesuvokdamas jis „dël viso pikto“ bausmæ skiria „atsargiau“. Jis kaip tik prieš porà dienø buvo išleistas iš kalëjimo. kad iš tikrøjø viskas atvirkšèiai. Ši veikla gimininga rašytojo veiklai. Pastarojo meno pagrindas – sugebëjimas sukurti átikinamà istorijà.8. Kaip tik tà dienà aš laukiau troleibuso. Panagrinëkime toká atvejá. Pavogti vitrinoje gulëjæ brangûs juvelyriniai papuošalai. buvau priëjæs prie vitrinos stiklo ir galbût já palieèiau. bet paaiškëjo. gavo didesnæ bausmæ. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 269 nusikaltimà ir padëjo tardymui já iki galo išaiškinti. kad pirštø atspaudai buvo palikti ne toje vietoje. – mano teisëjas. Tardytojas pergalingai šypsodamasis pateikë jam jo kaltæ árodanèius ákalèius. Dar prieš sekundæ jis šventai tikëjo. kad átariamajam nëra kur dëtis. Bet tai viskas. kad atspaudai yra asmens. kà daro árodymai ar jø paneigimas – sumaþinti tikëjimà pagrindine versija. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. „Prisipaþino. nepaisant visø árodymø. teisëjas dar abejoja. – vadinasi jis iš tikrøjø kaltas. kad tas vaizdas buvo apgaulingas. kad tai vien psichologinis efektas. kai visi árodymai liudijo. Apþiûrëdamas sudauþyto stiklo gabalus tardytojas aptiko pirštø atspaudø. Asmuo buvo suimtas. Apiplëšta juvelyrinë parduotuvë. Átariamasis sekundæ pamàstë ir pasakë: „Viskas aišku. Aišku. Juvelyriniø dirbiniø aš nevogiau“. jo kaltë árodyta ir še tau – staiga atsirado paprastas ir visiškai kitoks ávykiø paaiškinimas. Prisipaþinimas nuramina teisëjà. Ástatymas teisiamojo prisipaþinimà vertina kaip bet koká kità árodymà byloje. kai gera vaizduotë. Jam teko paleisti átariamàjá. kurie iki teismo pripaþino savo kaltæ. galutinio aiškumo nëra. kur juos paliktø laukiantis troleibuso . jeigu þmogus prisipaþásta. kai tiesiog nebuvo abejoniø. Prisipaþinimas neturi „nuraminti“ teisëjo labiau nei koks nors kitas árodymas. savo dþiaugsmui. Teisiamieji.

vaizduoèiø dvikova. Istorijų gramatika ir jos panaudojimas Vadovëlio skyriuje apie ávykiø rekonstrukcijà teisminio nagrinëjimo metu matëme. kur teisingas buvo tik vienas atsakymas – parašytasis vadovëlio gale. pirmiausia. kas kûrybiškesnis. Sugalvokite kuo daugiau versijø apie tai. Tikëjimas istorija veikiamas ir išankstinio tikëjimo . Ir bûtent ši savybë leis jam likti laisvëje. Pabandæ já spræsti kartu su kitais þmonëmis iš karto pamatysite. kas turi geresnæ vaizduotæ.“ – pabaigë jis savo paaiškinimà. Per pratybas turësime galimybæ detaliau panagrinëti minëtàjá sugebëjimà. Tokio tipo uþdaviniai vadinami divergentiniais. kad pirštø atspaudai buvo apatinëje vitrinos stiklo dalyje. kokia skirtinga yra þmoniø vaizduotë. „Tuo metu galëjau paliesti ir stiklà. mûsø aptariamà nusikaltimà visgi padarë šis átariamasis. – apie tokius sako tardytojai. Ir tardytojas. ir reikia rasti visus arba kuo daugiau. Pateiksime divergentinio uþdavinio pavyzdá. Šis ávykis gerai parodo. – Viskam jis turi paaiškinimà“. Átariamasis akimirksniu „prisiminë“. Svarbu ir tai. – aš visada dirbu su pirštinëmis“. kad jie turi daug sprendimø. Mûsø pavyzdyje nusikaltëlis visa galva aukštesnis uþ tardytojà. Tai reiškia. Sudëjæs stiklus jis nustatë. kad gynybos ir kaltinimo versijø dvikovoje svarbu ne tik. Ir svarbiausias šio sugebëjimo momentas – geresnë negu tardytojo vaizduotë. kas bûtø. Taèiau jis išvengs bausmës bûtent dël sugebëjimo apsiginti. operatyviai sugalvoja versijà. kad já labiausiai sudomino graþus papuošalas prie pat vitrinos stiklo. Ko gero. jeigu þmonës gyventø vandenyje. jiems niekas neateina á galvà. kad vidinis ásitikinimas dël vienos ar kitos ávykiø versijos – sudëtingas reiškinys. Iš tikrøjø ne tik átariamasis „slidus“. bet ir tardytojas „silpnas“ – neturi pakankamai vaizduotës ir patirties. Bet ir šá syká jis dþiaugësi neilgai. mûsø spræstø mokykloje. Tai iš esmës skiriasi nuo konvergentiniø uþdaviniø.270 ANTROJI DALIS ir atsitiktinai priëjæs ir palietæs stiklà þmogus. Didysis kriminalistas Hansas Grossas sakë. „Slidus kaip gyvatë. Jis turi daugiau fabuliacijos sugebëjimø. „Be to. – pridûrë jis. Tuo tarpu kiti tuojau pat nupieš puikø ir fantastiškà þmoniø gyvenimo vandenyje paveikslà. ir átariamasis mûsø pavyzdyje sprendë tà patá uþdaviná: sugalvoti kuo daugiau to paties ávykio paaiškinimø. kuri gali pateikti daugiau árodymø. ir jis pritûpë já apþiûrëti. kieno geresnë vaizduotë. Vieni negali „pajudëti iš vietos“. Jis ne kartà pabrëþë. kad tardytojo ir nusikaltëlio dvikova – tai. kad tardytojo (kriminalisto) ir nusikaltëlio dvikovoje nugali tas.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis

271

(ásitikinimo, kiek tikëtini joje aprašyti ávykiai), ir daugelio papildomø momentø. Savotiškas šiø momentø sisteminimo bûdas – vadinamoji „istorijø gramatika“ – istorijos dëstymo ypatumai, kurie padidina tikëjimà ja. Istorijø gramatikos „taisyklës“ nustatytos neseniai. Taèiau jas intuityviai jautë ir naudojo teisëjai, tardytojai, visi tie, kam tenka prisidëti nustatant tiesà byloje. Lygiai taip pat bandoma panaudoti šias taisykles, išdëstyti istorijà taip, kad ji bûtø kuo panašesnë á tiesà. Vienas iš „istorijø gramatikos“ reikalavimø yra detaliø nuoseklumas kaip minëtame A. Èechovo posakyje apie dramos kûriná: „Jeigu pirmame akte kabo šautuvas, treèiame jis turi šauti“. Visos átikinamos istorijos detalës „tarnauja“ pagrindinei idëjai. Realiame gyvenime, aišku, yra kitaip. Gyvenimo istorijos nepasiþymi nuoseklumu, èia pasitaiko visko. Aišku, siekdamas padaryti istorijà átikinamà advokatas jà „sušukuoja“, padaro nuoseklià. Tam pasitarnauja faktø atranka, jø interpretacija, pagrindiniø istorijos personaþø charakteristika.

Faktų reinterpretacija
Advokatas turi padëti teismui visur byloje „pamatyti“ faktus, kurie psichologiškai, subjektyviai patvirtina gynybos versijà. Jis tai daro dviem bûdais: savo interpretacija átraukdamas naujus faktus ir teikdamas alternatyvià interpretacijà kaltinimo pateikiamiems faktams – jais pagrásdamos „suokalbio“ versijà. Minëtoje byloje tam tikru momentu dalyvavo Nacionalinio saugumo darbuotojai. Jie nenustatë bylos ávykiø ryšio su valstybës saugumo interesais ir toliau jø netyrinëjo. Gynëjas primena šá faktà ir suteikia jam naujà interpretacijà, kuri atitinka „suokalbio“ idëjà. „Nacionalinio saugumo komiteto darbuotojai apklausë þmones, uþrašë jø parodymus, bet jø išvados buvo visiškai kitokios negu Trakø rajono apylinkës prokuratûros. Ta tyrimo medþiaga, bûdama nepageidaujama, þinoma, kaþkur dingo“. Aišku, tai „suokalbis“, kurio dalyviai yra ir tardymo pareigûnai, piktavališkai nuslëpæ saugumo darbuotojø atliktus tyrimo duomenis. Tie duomenys (leidþia suprasti advokatas), aišku, turëjo patvirtinti, kad tai buvo suokalbis. Svarbus reinterpretuotø faktø santykis su gynybos versija. Versija ir jà patvirtinantys faktai lyg ir palaiko vienas kità. Tai yra savitarpio patvirtinimo santykis. Esame linkæ patikëti fakto interpretacija, kadangi ji atitinka versijà (apie suokalbá). Lygiai taip pat esame linkæ patikëti versija, nes jà patvirtina minëtieji faktai. Taèiau jeigu paaiškës, kad versija neteisinga, jà patvirtinantys faktai iš karto atrodys ne tokie akivaizdûs ir átikinantys. „Kur

272

ANTROJI DALIS

buvo mûsø akys! – vëliau stebisi tardymo darbuotojai. – Juk versijos netikrumas ir faktø nepatikimumas buvo akivaizdus“. Pateiksime dar vienà reinterpretacijos pavyzdá. Minëtoje byloje tardymo metu kaltinamieji patys parodë vietà, kur ávyko lemtingas susitikimas su nukentëjusiuoju. Kaip manote, kurià versijà patvirtina šis faktas – kaltinimo ar gynybos? Bylos nagrinëjimas parodë, kad abu panaudojo šá faktà savo versijai paremti. Kaltinimas interpretuoja tai ir jø elgesá kaip dar vienà netiesioginá árodymà, kad jie kalti. Tardytojai šià detalæ palaikë kaltës árodymu, o tvirtinimai, kad nemušë, ,,vertinami kritiškai, kaip noras išvengti baudþiamosios atsakomybës“. Gynyba áþvelgia šiame fakte dar vienà árodymà, kad jie nekalti, ir tardymas jø atþvilgiu („suokalbis“) vyksta labai tendencingai. „Bûdami visiškai teisûs, jie neturá ko slëpti, parodë net vietà, kur sutikæ J. Vaþnevièiø”, – dësto advokatas.

Istorijos dalyvių („veikėjų“) asmenybės stereotipizacija
Svarbi istorijos nuoseklumo dalis yra jos veikëjø stereotipizacija. Istorija átikinama, jeigu jos veikëjø asmenybës bruoþai atitinka jø poelgius. Keista, jeigu nuþudymà padaro geras, švelnios sielos þmogus. Natûralu, jeigu tà patá nusikaltimà padaro þiaurus sadistas, kuriam nëra nieko švento. Taigi pirmoji istorija (švelnios sielos þmogaus padarytas nusikaltimas) kelia nepasitikëjimà, o antroji atrodo gana átikinama. Todël atitinkamas veikëjø apibûdinimas – svarbus poveikio metodas siekiant suformuoti proceso dalyviø (ypaè tø, kurie priima sprendimus) vidiná ásitikinimà, kad ginama versija yra teisinga. Taip elgësi advokatas byloje, kurià naudojame kaip pavyzdá. Gynybos versija yra suokalbis. „Suokalbio“ scenarijus yra gerai þinomas. Jo pagrindiniai veikëjai – þemø paskatø skatinami menkos moralës þmonës, nedorais bûdais siekiantys savo tikslo. Jø pastangos nukreiptos á gerus, kad ir per daug naivius, nesavanaudiškus þmones, kurie nieko neátaria. Taigi advokato tikslas yra parodyti, kad nukentëjusysis ir jo liudininkai tokie ir yra. Jeigu jie tokie – vadinasi jie galëjo suregzti sàmokslà. Taip atsiranda „psichologinio árodinëjimo dalykas“ – árodinëjimas, kad kaltinimo dalyviai – blogi, amoralûs þmonës. „Psichologinio árodinëjimo dalykas“ iš esmës skiriasi nuo teisinio–procesinio árodinëjimo dalyko. Pastaruoju atveju dëmesio centre yra ástatymo veikos poþymiø árodymas arba paneigimas. Pirmuoju gi pagrindas yra ne árodinëjimas, o átikinimas, kad kaltinimo dalyviai, sprendþiant iš charakterio ir dorovinio lygio, yra „suokalbininkai“. Advokatas tai daro gana sistemingai, ir tikrai negailëdamas juodos spalvos. „Aš taip pat manau, kad jûs matëte buvusiø darbo drausmës paþeidëjø, kaþkada atleistø iš darbo kûrikø, Janonienës, „doktorkos“ Barauskaitës ro-

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis

273

domà ániršá direktoriui, kitiems mokytojams. Daugelis jø èia yra pareiškæ nenorá atsakinëti á visuomeninës gynëjos mokytojos Malaiškienës klausimus. Sunku suprasti, iš kur tos gyvenvietës juodadarbiø ir stiklelio mëgëjø neapykanta doriems ir dvasingiems mokytojams. Atrodytø, kaimo šviesuomenë turëtø bûti gerbiama uþ vaikø mokymà, jø tempimà iš liûno, taèiau matome priešingà reiškiná. Ar bent kuris iš kaltinimo liudytojø buvo nešališkas, nuoširdþiai norëjo padëti išaiškinti Juliaus Vaþnevièiaus þûties aplinkybes? To nepasakyèiau nei apie vienà kaltinimo liudytojà, išskyrus atsisakiusius ankstesniø parodymø. Ir pakenkti siekta ne menka melagyste, ne vengiant suteikti kokià nors pagalbà, o niekšiškiausiu melu, kaltinant þmones þiauria þmogþudyste“. Tokie yra „suokalbininkai“. Priešinga šalis – tai „šventi“, „naivûs“, šviesiø idealø þmonës. Skardþiabalsis dainininkas, muzikantas, itin teigiamai charakterizuojamas ilgametis mokyklos vadovas, beveik pusantrø metø alinamas absurdiškø kaltinimø, bet dar ne visiškai palûþæs, Petras Marcinka yra ypaè dëkingas mokyklos arklio paieškø bendraþygiui gerbiamajam Klementui Dapkui. Klemento Dapkaus dievobaimingumas, pamaldumas, jo paties dvasios tvirtybë ir Dievo pagalba šiems garbingiems þmonëms padës pasiekti visiškà reabilitacijà. Koks stiprus yra tokio apibûdinimo poveikis? Vargu ar galime tikëtis, kad teismas šventai patikës, kad bylos dalyviai tokie skirtingi, vieni – šventieji, kiti – klastingi niekšai. Taèiau ryški, spalvinga, nuosekli „suokalbio“ versija lengvai uþima vietà teismo nariø vaizduotëje. Tokià istorijà lengva ásivaizduoti. Dël to ji sukelia daugiau pasitikëjimo nei tikra, bet paini istorija, kur (kaip paprastai ir bûna gyvenime) daug ávairiø prieštaringø detaliø, ir nëra paprasto atitikimo tarp pagrindiniø veikëjø veiksmø ir jø charakteriø.

8.6. Distancijos euristika. Konkretizacijos metodas
Neretai pastebime, kad teisiniø santykiø dalyviai uþuot „tiesiai šviesiai“ išdëstæ reikalo esmæ pradeda apie tai kalbëti ilgai, su „nereikalingomis detalëmis“. Pavyzdþiui (þr. ištraukà iš advokato kalbos), savo kalboje advokatas galëjo paprasèiausiai pasakyti – kaltinanèioji pusë siekë kuo þiauriau atkeršyti direktoriui, paþeminti já. Taèiau klausydamiesi kalbos ásivaizduo-

274

ANTROJI DALIS

jame spalvingà vaizdà: „Atrodytø, nekenèiantieji direktoriaus galëtø pasitenkinti pasiekæ jo pašalinimo iš pareigø. Tai pasiekti ne taip daug reikia: apkaltinti piktnaudþiavus tarnybine padëtimi, kà nors pavogus ar mokiniui ausá uþsukus, uþvoþus kûrikui – ir pakaktø. Èia tiems þmonëms tokiø kaltinimø per maþa, jie nori kraujo, trokšta matyti direktoriø sutryptà, sugniuþdytà, vedþiojamà á teismo salæ su didþiausia sargyba, surakintà antrankiais, jie nori reikalauti jam grieþèiausios bausmës“. Kodël advokatas šioje kalboje taip dësto „nereikšmingus“ ir teisinës reikšmës neturinèius faktus? Norëdami tai paaiškinti turime prisiminti „pasiekiamumo euristikà“. Kuo aiškiau, detaliau ásivaizduojamas tam tikras ávykis, tuo geriau susidaro áspûdis, kad jis tikras, realus. Kai þmogus pasakoja apie netikrà, išgalvotà vaizdà ir nori pabrëþti, koks ryškus jis buvo, neretai sakoma: „kaip gyvas“, „kaip tikras“. Þmogaus sàmonëje konkretumas, detalumas yra realumo poþymiai. Advokatas þino šá konkretumo poveiká ir panaudoja já tam, kad átikintø, jog buvo taip, kaip jis pasakojo.

Pratybos. Konkretizacijos metodas

!!! Tikslas !!!
Padëti suvokti konkretizacijos metodo esmæ ir poveiká

Nurodymai

Pratybos vyksta grupëje. Pateikiama ávykio fabula. „Pilietis A. matë tam tikrà ávyká, bet atsisakë duoti apie tai parodymus. Jokios tardytojo pastangos nepaskatino jo pakeisti savo nuomonës. Tardytojas suprato, kad pilieèio apsisprendimas neduoti parodymø tvirtas ir tiesà teks nustatyti kitais bûdais. Praëjus pusvalandþiui po to, kai pilietis A. išëjo, suskambo telefonas ir pakëlæs ragelá tardytojas išgirdo susijaudinusá pilieèio A. balsà: „Ar galëèiau su jumis tuojau pat susitikti? Aš noriu jums viskà papasakoti!“ Pratybø dalyviai turi iškelti kuo daugiau versijø, kodël pilietis A. taip staiga ir visiškai pakeitë nuomonæ. Kiekvienas dalyvis pasiûlo po vienà versijà ir stengiasi átikinti, kad ji tikra, kad taip tikrai galëjo atsitikti. Visos pasiûlytos versijos surašomos lentoje. Tada seminaro dalyviai balsuodami išrenka labiausiai tikëtinà versijà, maþiau tikëtinà ir pan. Antrojoje pratybø dalyje susitelkiama ties maþiausiai tikëtina versija. 1. Patikslinami jà sudarantys ávykiai.

8. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis

275

2. Dalyviø prašoma sukurti ir pasiûlyti šiø ávykiø „vaizdines detales“, tai yra tokias detales, kurias matytumëme, jeigu stebëtumëme versijos ávykius. 3. Dalyviø prašoma sukurti ir pasiûlyti šiø ávykiø „audiodetaliø“, tai yra tokiø detaliø, kurias mes girdëtume, jeigu stebëtumëme versijos ávykius. 4. Prašoma sudaryti ávykiø metu esanèiø daiktø sàrašà ir apytikriai ávertinti kiekvieno svorá, ásivaizduoti to svorio padarinius (pavyzdþiui, kas ávyktø, jeigu tas daiktas nukristø). 5. Prašoma ásivaizduoti kiekvieno ávykio dalyvio jausmus. Tuo tikslu prašoma paminëti jausmà ir pateikti jo palyginimà arba paaiškinimà“. Pavyzdþiui, „liudininkas išsigando. Staiga suprato, kad jis pats gali tapti eiline auka“. Po parengiamojo darbo maþiausiai tikëtina versija dëstoma iš naujo, panaudojant visas aptartàsias detales. Jà išdësèius seminaro dalyviø prašoma iš naujo ávertinti visø versijø tikëtinumà. Daþniausias rezultatas – maþiausiai tikëtina versija pereina á tikëtinø kategorijà. Pratybø dalyviø prašoma palyginti jausmà, kurá sukëlë versija, kai tik ji buvo pirmà kartà paminëta, su tuo, kurá patyrë po konkretizacijos. Lyginama naudojantis specialiomis skalëmis. Vertinimo skalës 1234567 Keista / Suprantama 1234567 Reta / Daþna 1234567 Aišku / Miglota

8.7. Nespontaniniai (reflektyviniai) psichologinio poveikio metodai
Þmonës nuolat bando ákalbëti vienas kità vienaip ar kitaip pasielgti. Pardavëjas bando átikinti pirkëjà pirkti prekæ. Mokytojas aiškina mokiniui, kad reikia daugiau ir geriau mokytis. Vadovas siekia paskatinti geriau dirbti savo pavaldinius, visuomenës veikëjas agituoja aplinkinius ásilieti á judëjimo gretas ir t. t. Tai, kà jie daro, turi skirtingus pavadinimus: átikinëja, agituoja, ákalbinëja, vilioja, stengiasi patraukti, bando ápiršti, ásiteikia ir t. t.

276

ANTROJI DALIS

Taèiau visais šiais atvejais atliekami panašûs veiksmai: bandoma paveikti tai, kaip individas suvokia situacijà (jis nesupranta, kiek jam iš tikrøjø reikalinga prekë ir pardavëjas visaip stengiasi jam tai išaiškinti), jo motyvus bei emocinius procesus (bandoma sukelti „apetità“ prekei), nukreipiamas jo dëmesys (ákalbinëjamo þmogaus dëmesys atkreipiamas á teigiamas pirkinio puses ir nukreipiamas nuo neigiamø), skatinama vaizduotë (padedama ásivaizduoti puikius momentus, kai prekë jau bus nupirkta, ir pirkëjas ja mëgausis). Lygiai taip pat bando išaiškinti padëtá, stimuliuoti motyvus, nukreipti dëmesá, suþadinti vaizduotæ mokytojas, kalbëdamas su mokiniu, darbdavys – su pavaldiniais, tardytojas – su kaltinamuoju, visuomenës veikëjas – su savo šalininkais ir t. t. Psichologiniai átikinëjimo metodai gana aiškiai skiriasi nuo spontaninio poveikio metodø. Pastarieji veikia „automatiškai“, spontaniškai, lyg paspaudus mygtukà, o psichologiniai átikinëjimo metodai – tai ilgesnë veikla. Antra vertus, spontaninio poveikio metodø panaudojimo þmogus gali ir nesuvokti. Psichologiniø átikinëjimo metodø atveju viskas yra kitaip. Þmogus þino, ko iš jo norima, jis þino, jog stengiamasi, kad jis to panorëtø. Spontaninio poveikio metodai psichologiškai paprasti. Jø veikimas pagrástas konkreèiu psichologiniu dësningumu. Pavyzdþiui, þinoma, kad þmogus reaguoja á sakiná „todël, kad…“ ir tai paprasèiausiai panaudojama, jeigu prireikia. Visai kitaip yra psichologinio átikinëjimo metodø taikymo atveju. Èia poveikis yra ávairiapusis: ir màstymui, ir emocinei sferai, ir dëmesiui, ir vaizduotei, ir pan. Gausu literatûros, skirtos psichologinio átikinimo metodams. Apie juos kalba oratorinio meno vadovëliai, auklëjimo patarimai, veikalai, skirti darbuotojø motyvams stiprinti, prekybos psichologijos knygos ir pan. Viena iš populiariausiø knygø apie psichologiná átikinëjimà yra Deilo Karnegio knyga „Menas turëti draugø ir daryti poveiká þmonëms“. Visa ši literatûra, viena vertus, naudoja tam tikrus psichologiniø tyrimø rezultatus, bet, o tai dar svarbiau, taip pat yra ávairiø profesijø patirties apibendrinimas. Tai pokalbiai su oratoriais, vadovais, mokytojais, tardytojais, kurie yra pripaþinti tiek savo profesijos, tiek átikinëjimo metodø taikymo meistrai. Jø prašoma pasidalinti savo patirtimi átikinëjant þmones. Tai sëkmingo poveikio situacijø apibendrinimas. Kiekvienas þmogus gali prisiminti bent vienà atvejá, kai jam bûtinai reikëjo kaþkà átikinti, kaþkà padaryti, tai atrodë beviltiška, nes þmogus buvo visai nesuinteresuotas, taèiau visgi pavyko rasti „raktà“ á já ir pasiekti, kad jis padarytø tai, ko reikia. Pagaliau, svarbus šaltinis yra realiø ar sumodeliuotø poveikio situacijø filmavimas ir tolimesnis tyrimas. Paprastai tai daroma taip – sukuriama situacija, kurioje tam tikros profesijos atstovas turi átikinti savo „klientà“ vienaip ar kitaip pasielgti. Pavyzdþiui, tardytojas tam tikroje byloje turi átikinti kaltinamàjá papasakoti visà

reikia susipaþinti su atitinkama literatûra1. kad esame tokie þmonës. kad patiktumëme aplinkiniams. pardavëjas turi átikinti pirkëjà pirkti šaldytuvà. á kurá minëtas metodas nukreiptas. Metodais vadinami ávairûs bûdai. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. ir pasiûlyti tam tikrà jø sistemà. kuris mums „tiesiog reikalingas“ dël savæs paties. viešosios policijos atstovas bando átikinti savo miestelio gyventojus. . pinigai mums reikalingi. Šioje sistemoje buvo siekiama patikslinti psichologinio átikinëjimo struktûrà ir parodyti ávairiausiø poveikio taisykliø. Èia išdëstysime tik pagrindines jos sampratas. Veikite taip. Apibendrinant visa tai atsiranda patarimai. 1986. Išdëstysime pagrindinius sistemos momentus. taisykles ir pan. „ramybës poreikio sukëlimas“ ir pan. Prieš daugiau kaip dešimtmetá bandëme apibendrinti visus tuos patarimus. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 277 tiesà. pavyzdþiui. Sakykime. Юстицкий. Pavyzdþiui. Tolimesnë scena filmuojama ir nagrinëjama. taikant psichologinius átikinëjimo metodus. Psichologinio poveikio metodø sistemos pagrindas yra jos metodø sistema. t. graþesni drabuþiai reikalingi. „poveikis simpatijos poreikiui“. Toká galutiná tikslø (norø) grandinës tikslà (norà) ir vadiname (aprašomojoje sistemoje) poreikiu. Kiekvieno iš aprašomø metodø pagrindà sudaro konkretus poreikis. „poveikis savigarbos poreikiui“.. kuriems reikalinga aplinkiniø simpatija. patarimø ir t. Aristotelis samprotavo taip: „Jeigu kaþko norime. Bet kam gi mums reikalinga kitø þmoniø simpatija? Ji tiesiog reikalinga.8. kaip reaguotumëte. jeigu iš tikrøjø atsidurtumëte tokioje situacijoje. metodikos. Norime jiems patikti. ji reikalinga dël savæs paèios. „Kliento“ vaidmuo atitenka kitam þmogui. kad jie jam daugiau padëtø ir panašiai. kaip paprastai veikiate panašioje situacijoje. ji reikalinga dël to. Tuo tarpu tiriamajam pasakoma: „Jûsø uþduotis – átikinti šá þmogø. Poreikio supratimas siekia Aristotelio „pirminio noro“ supratimà. Kaþkur turësime sustoti priartëjæ prie tikslo. tai norime to kaþkokiam tikslui pasiekti. Применение методов психологического воздействия. kad galëtumëme pirkti graþesniø drabuþiø. Jis gauna labai paprastà instrukcijà: elkitës taip. tai savo ruoþtu suteikia galimybæ pasiekti kaþkoká tolimesná tikslà“. kurios pasako. Norint suþinoti smulkiau. mokytojas átikina mokiná daugiau mokytis. – Минск. В. Taèiau tà tikslà pasiekti mums reikia dar kaþkam. Šio poreikio pavadinimas daþniausiai vienaip ar kitaip paminëtas metodo pavadinime. kurie siekia panaudoti tam tikrà 1 Þr. kad sukeltumëme jø simpatijà. Taèiau ši grandinë negali bûti begalinë. taisyklës. kaip turi bûti daromas poveikis. vietà šioje poveikio struktûroje. Tuo tikslu panaudokite visà savo profesinæ patirtá.

kad galëtumëte pats save gerbti. bei estetiniø dori. Teigiamas Bûtent taip. Etiniø diktuoja teisybës jausmas. Todël mano patarimas padiktuotas rûpesèio jumis ir simpatijos jums. ko jûs pats norite. 7. kaip aš jums patariu“. Poveikis Jeigu norite.278 ANTROJI DALIS poreiká ir juo remiantis suformuoti motyvà. Racionalusis Tai. Noro lenktyniau. rodo. kaip reikia. turite elgtis taip. kà aš jums patariu. kà veikiantysis sako. ir aš paliksiu jus ramybëje. kad jus gerbtø þmonës. poveikio savigarbos poreikiui formulë tokia: „Jeigu norite. Turi gi bûti pasaulyje teisybë. Poveikio metodo formule vadinamas trumpas veiksmø. 10. 4. kaip veikianèiajam reikia. kuriuos jûs pavyzdys gerbiate. yra jums naudinga. Formulë dësto metodo esmæ bei aprašo esmæ to. graþûs ir geri þmoniø santykiai.Padarykite taip. Grasinimas. Taèiau metodo formulës dëstymas tokia forma jokiu bûdu nereiškia. jau pasielgë kaip reikia. kuris paskatintø individà elgtis taip. Suþinosite daug naujo sukëlimas ir ádomaus.Þmogus. þiniø. paprasèiau. poreikiui turite pasielgti taip. Pavyzdþiui. kio sukëlimas. Pykèio sukëlimas Jeigu nepasielgsite taip. Paprastai ši formulë dëstoma kreipimosi á kità þmogø forma. Jis lenkia jus. daro þmonës. kuriø nuomonë jums svarbi. 3. greièiau. naudojamø taikant tam tikrà metodà. kad bûtent tai ir reikia pasakyti. kad turime daug bendro. kuris niekuo uþ jus negeresnis ir kurio padëtis ti sukëlimas nëra geresnë nei jûsø. kad aš jus gerbèiau. kuriø nuomonë jums svarbi. Pareigos jausmo Privalote taip pasielgti. 8. kad aš jus gerbèiau. išaiškina ir pan. Susidomëjimo Tai. kaip reikia. labai ádomu. Taip elgiasi dori þmonës. Ramybës porei. 11. kurios leidþia man duoti jums panaudojimas teisingà patarimà. . 2. jûsø priešai bus labai patenkinti. 5. maþesne kaina pasiekti tai. 1 l e n t e l ë . psi. Tai þadinimas. Autoriteto Aš turiu patirties. 6. kaip aš jums patariu. kad jus gerbtø þmonës. 9. Taip yra todël. Poveikis Jûs sukeliate man simpatijos jausmà.Jeigu nepasielgsite taip. kà aš jums patariu. man reiks panaudoti chinis spaudimas jëgà. Psichologinio poveikio metodai 1. Kad taip bûtø. kaip aš sakau. esmës suformulavimas. Patirsite naujø jausmø. kad jûs poreikiui man padëjote. kaip aš jums patariu. Aš rûpinuosi jûsø simpatijos likimu. kad galëtumëte pats save savigarbos gerbti. jausmø sukëlimas reikalingas toks jûsø poelgis. Aš tik rodau bûdà. kaip lengviau.

panašesnis á tam tikro metodo idealøjá adresatà. Iš tikrøjø jis labai . Tai aprašymas asmens. Já sudaro tokio þmogaus psichologiniai bruoþai. Savo gyvenimà jis tvarko pagal nustatytus standartus. Taèiau jø aprašymas labai svarbus. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. kad nuoširdumas ar prisipaþinimas sumaþins pagarbà jam. Þodis „idealusis“ pabrëþia. santykiai su aplinkiniais. koká metodà reikia taikyti. jeigu jis pasirengæs viskà padaryti jai uþtikrinti. Sakykime. turëtø pasiekti þmogus. Tuo tarpu antrieji – aukštesnës nei jo padëties. Kuo þmogus. su kuriais bendrauti jam garbë.“ Visai kita situacija. koká daro jam áspûdá. kà. oraus. Taigi idealusis metodo adresatas – toks asmuo. kalba. ir tai sustiprina jo savigarbà. išorë. kad galëtumëme tiksliau nustatyti. poveikio savigarbos poreikiui idealusis adresatas – þmogus. kuriam tam tikras metodas yra veiksmingiausias. Tuo tarpu treèiojo lentelës metodo idealusis adresatas yra visiškai kitoks þmogus. Jeigu individui visiškai nesvarbu. jam vargu ar gali bûti pritaikytas „Poveikis savigarbos poreikiui“. kuris turi tik atitinkamà asmenybës bruoþà. jam svarbiø þmoniø nuomone. Pirmojo susitikimo metu sudaro didelës savigarbos. kuriø demonstravimas turëtø sukelti jam naujo paþástamojo pagarbà. kad tai yra abstrakcija. Kiekvieno metodo idealusis adresatas yra kitoks. kuriam svarbu bûti mylimam. Jam nëra lengva uþmegzti ryšá su nepaþástamu þmogumi. ar pakankamai gerbia. kuriam svarbiausia – aplinkiniø nuomonë apie já. Tai visapusis idealiojo adresato aprašymas. Jis nuolat rûpinasi. poveikio savigarbos poreikiui metodo idealusis adresatas apibûdinamas taip: „Jis yra þmogus. kad aš jus gerbèiau . Dël to jis gali bûti veiksmingas tik tuo atveju. kuris dienà naktá rûpinasi. ir pastarasis pasiþymi visišku pastovumu esant skirtingoms situacijoms. Tai toks. Taèiau tai tik išorinis áspûdis. Idealiojo adresato psichologinë charakteristika. ûgis ir pan. santykius. sukelti simpatijos jausmà. Jo draugai dviejø tipø. Tai bruoþai. Bûtent jis nulemia kitus asmenybës bruoþus. Jam trukdo baimë. Jam nelengva bûti atviram netgi su geriausiais draugais.. problemas. Jam svarbu „pasiekti“ visa tai. kuriam reikia daryti psichologiná poveiká. Jam trukdo neþinojimas. kai tas poreikis stiprus. gerbia já aplinkiniai ar ne. tuo perspektyvesnis metodo taikymas. kur tik šis bruoþas gali pasireikšti. Grynøjø idealiø adresatø tikrovëje nëra. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 279 Idealusis metodo adresatas. Itin skausmingai reaguoja á kritikà. pavydintys.. jeigu þmogui aplinkiniø pagarba yra svarbiausias gyvenime dalykas. pirmojo kontakto (ypaè su tokio lygio þmogumi kaip jis pats arba aukštesniu) metu jauèiasi sukaustytas. Pirmieji – „þemesni“ uþ já.8. Kiekvienas iš aprašytøjø metodø nukreiptas á tam tikrà poreiká. þiûrintys á já su pagarba. Sakykime. koká áspûdá daro jo drabuþiai. kaip aplinkiniai já vertina. tipiškos problemos ir pan. kaip tas þmogus já vertina. pasireiškia bet kurioje situacijoje. besistengià uþsitarnauti jo pagyrimà. kurio esmë „Jeigu norite. pasitikinèio savimi þmogaus áspûdá.

þmonës naudoja ne tuos metodus. pirmiausiai. nustatyti. Charakterologinis poveikio stereotipas yra glaudþiai susijæs su gana visuotiniu þmoniø polinkiu „kitus vertinti pagal save“. kurie atitinka veikianèiojo asmenybæ. kuriam svarbiausias dalykas gyvenime yra garbë. kad kiti tokie pat ir nori to paties. kad šis charakterologinis poveikio stereotipas yra vienas iš svarbiausiø trukdþiø ásisavinant psichologinio poveikio metodus. kad þmogui didþiausià poveiká galima padaryti taikant jo asmenybæ atitinkantá metodà. Bandydami padaryti poveiká aplinkiniams. ko ir visi. kaip iškilmingai savininkas privaþiuos prie savo namo. Patirtis rodo. Sakykime. nei galimybiø panaudoti testus. kai naujoji. paveikesnis bus kitas metodas. psichodiagnostinius tikslus. asmenybæ. o ne tuos. Taigi psichologinio poveikio metodas turi atitikti þmogaus. bet tuos. tikriausiai nekalbës pirkëjui apie ateities situacijas. Jeigu svarbiausia šilti santykiai su aplinkiniais ir visuotinë pagarba. jeigu þmogui svarbi aplinkiniø pagarba. Kasdieniniame bendravime nëra nei laiko. apie brangstantá benzinà ir pan. jis nelabai bus linkæs kalbëti apie automobiliø grûstis. linkæs bûtent á šá jausmà orientuotis. Þmogus. Mat psichologinio poveikio metodai taikomi ne laboratorijoje. Þmonës labiausia linkæ taikyti psichologinio poveikio metodus. koks poveikio metodas jam tinkamiausias. kuriam daromas poveikis (veikiamojo). kur galima specialiais bûdais ištirti asmená ir nustatyti. kurie atitinka veikiamojo asmenybæ. Geras þmogus linkæs visais atvejais veikti geruoju. kuriems reikia padaryti poveiká. Aišku. Taèiau gyvenime daþniausiai bûna ne taip. Tokio idealaus adresato psichologinio portreto aprašymas turi. á kokio metodo idealøjá adresatà individas labiausiai panašus. Tai ásivaizduojama ateities situacija. pirmiausiai. koks metodas jam veiksmingiausias. galvoti. ákalbinëjantis potencialø pirkëjà ásigyti mašinà. kurie geriausiai paveiktø juos paèius. Charakterologinio poveikio stereotipas. Jis pasakos apie . rinkti medþiagà. kai pirkëjui bus labai reikalingi pinigai. Jis taip pat nekalbës apie situacijas. paþeidþiamas.280 ANTROJI DALIS jautrus. kaip pataria poveiká darantis þmogus. reikalingumas pasielgti taip. kurie bûtø efektyviausi asmenims. Susipaþinus su nauju þmogumi reikia per trumpà laikotarpá „atpaþinti“ já. ir jeigu palieèiama jo savigarba. Idealiøjø ávairiø metodø adresatø aprašymas kaip tik suteikia galimybæ pajusti tai. Pardavëjas. suvokti. norëdamas ákalbëti kità þmogø. lydimas pavydþiø kaimynø þvilgsniø ir visos šeimos dþiaugsmo. kurioje labiausiai pasitvirtina bûtinybë. kuriuos jis šiandien rengiasi sumokëti uþ mašinà. agresyvus þmogus agresyviai ir pan. gali reaguoti labai stipriai“. brangi mašina galës pakliûti á autoavarijà. tai bus veiksmingas vienoks metodas. Jo dëmesys bus atkreiptas á visai kitas situacijas. Stimuliuojanti situacija.

jeigu jis „piešia“ tà situacijà: „Ásivaizduokite ankstyvà rytà. Ten sakoma. bet ir akimis. kalbëdamas apie stimuliuojanèià situacijà. kuriam svarbiausia yra aplinkiniø pagarba. kiek liko. kuri taip tinka prie mëlynos jûsø suknelës. kad pasakë tiesà ir taip sutrumpino sau laisvës atëmimà. jos atspindþiai švyti jûsø mëlynoje mašinoje. negalime pamatyti. kuris kalba su kaltinamuoju apie tai. taip bus todël. Šis tardytojas tikriausiai nekalbës apie tai. Negana to. kad klientë daug labiau tiki. Visai kas kita. galvodamas apie jà ir jà ásivaizduodamas. Kaip rodo emocijø tyrimai. kad „trumpai–drûtai“ dëstoma reikalo esmë. kad klientë bus patenkinta. Taèiau to. Stimuliuojantis jausmas. jis nekalbës apie dienas ar metus. suþadintos emocijos stiprumas yra glaudþiai susijæs su jà sukelianèio stimulo konkretumu bei ryškumu. kad klientë bus patenkinta. Jose itin akivaizdþiai pasitvirtina metodo formulë. kuriø nuomonë jums svarbi“. apie pirmà atvaþiavimà á darbà. þmogui. kad ji tikrai bus patenkinta. t. mes suþinome ne tik protu. kad po tokio prisipaþinimo bausmë visgi bus. Ir vienoje. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 281 pirmàjà išvykà su nauja mašina. kad ji bus patenkina ásigijusi naujà mašinà. jeigu pardavëjas sakys: „Pirkite mašinà ir bûsite labai tuo patenkintas“. pirmosios kalbos privalumas yra tai. kai dalis bausmës bus jau atlikta. kurios leis ákalbinëjamajam savo vaizduotëje „pamatyti“ šià situacijà. Sakykime. kà geriau ásivaizduoja. Kaimynë klausia: „Tai jûs pirkote šià nuostabià mašinà?“ O pagalvokite apie akimirkà. antroji kalba sukels stipresnæ emocinæ reakcijà. ir kitoje klientei sakoma. Gerai ásivaizduojamas ryškus bûsimojo pasitenkinimo vaizdas su- . Jis kalbës apie laikà. Didesnis tikëjimas susijæs su jau aptarta distancijos euristika. Pavasaris. Pirmosios ir antrosios kalbos esmë nesiskiria. kad reikia papasakoti visà tiesà. Antrosios kalbos poveikis dël to nepalyginti stipresnis. tose situacijose tampa tikrove þodþiai „Jus gerbs þmonës. Jûs prieinate. pagal kurià þmonës labiau tiki tuo. Stimuliuojanèios detalës. Apie tai. kolegø þvilgsnius ir iš karto padidëjusá pagarbos jausmà. Tokios situacijos ir vadinamos stimuliuojanèiomis. jûs pasuksite vairà ir pajusite. Antra vertus. kurá turi patirti þmogus. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. Pardavëjas turi pasistengti. Tai jausmas. Viena. kas dëstoma pirmojoje kalboje. kurá patirs ásëdæs á naujutëlæ prašmatnià mašinà. kuriam daromas poveikis. švieèia saulë. Lygiai taip pat yra tardytojui. kad pirkëjas labai gerai ásivaizduotø išdidumo jausmà. ir kaltinamajam bus labai svarbu.8. Pirmiausiai. jis dþiaugsis. Tai stimuliuojanèios situacijos aprašymo detalës. kai ji tyliai ir minkštai pajudës iš vietos. kuriuos teks praleisti uþ grotø. atveriate dureles. ir kad teismas gali atsiþvelgti á tai ir sušvelninti bausmæ. Kitaip yra antrosios kalbos atveju. koks jis patogus ir kaip lengvai jam paklûsta mašina“ ir t.

kà reikia padaryti vardan aplinkiniø pagarbos. Detaliø konkretumo taisyklë. Ir vël. o antrà – pas Marytæ. skambës átikinamai. Tai yra visuma jo ásitikinimø bendriausiais gyvenimo klausimais: kas yra svarbiausia gyvenime. tai átikinëjanèiojo asmens þodþiai apie tai. kad viena didþiausiø gyvenimo vertybiø yra garbë. Tokios yra pagrindinës aptariamosios metodø sistemos sàvokos. kad joms ágyti negaila jokiø pastangø. o didþiausia nelaimë yra jà prarasti. Antrosios kalbos turiná bei kiekvienà detalæ galima ásivaizduoti. kà reikia padaryti vardan aplinkiniø meilës ir simpatijos. Jos esmë ta. kalbës ne tik þodþiai. ko labiausiai reikia þmogui ir pan. nagrinëjantis bendriausius pasaulëþiûros klausimus. Taikant metodà „Poveikis simpatijos poreikiui“ reikia išties giliai tikëti. kad uþsitarnautum aplinkiniø pagarbà. Su visu tuo susijusi detaliø konkretumo taisyklë. Jeigu taip yra. bet ir intonacija. kad jø pakeisti negali jokios kitos vertybës. tavo draugas jau ruošiasi á laisvæ. Sakykime. O tu klausysiesi jo ir galvosi: „Bûèiau aš buvæs protingesnis kalbëdamas su tardytoju. Применение методов психологического воздействия. ir átikinamasis asmuo. kà galimà (bent vaizduotëje) pamatyti. taikant metodà „Poveikis savigarbos poreikiui“ pats poveiká darantis asmuo turi bûti giliai ásitikinæs. „Surasti bendrà kalbà“ – tai ir reiškia surasti dalykus. pavyzdþiui. kurios didina arba maþina jø veiksmingumà. kad vaizduojant stimuliuojanèià situacijà reikalaujama stimuliuojanèiø detaliø konkretumo. skambës átikinamai. t. nagrinëjama jø taikymo patirtis ir tipiškos klaidos1. pasakoja tau. akys. kuriais tiki ir átikinëjantysis. kad nepasakei tiesos ir todël gavai didesnæ bausmæ“. pagarbos. Neretai kalbame apie tam tikro þmogaus „gyvenimiškàjà filosofijà“. Metodo filosofija vadinsime ásitikinimus. Gerai. Юстицкий В. kad be jø gyvenimas tušèias ir beprasmis. Remiantis šiomis sàvokomis apþvelgiami ir analizuojami pagrindiniai psichologinio poveikio metodai. tai ir aš dabar krauèiau daiktus ir galvoèiau. jeigu jis sako: „Ásivaizduok. bûèiau pasakæs viskà kaip buvo. – Минск. y. . Filosofija – tai mokslas. lygina kelnes. kad bûtent aplinkiniø ir ypaè artimøjø meilë ir simpatija – svarbiausia. Labai lengvai ásivaizduojami vaikino jausmai. 1986. kas yra laimë ar nelaimë. jeigu taip yra.282 ANTROJI DALIS kelia stipresnæ emocinæ reakcijà negu paprastas pranešimas apie bûsimàjá pasitenkinimà. kurie svarbiausi taikant tam tikrà metodà. išgirsti. kad pirmà dienà eis pas Birutæ. Metodo filosofija. ko reikia þmogui. kaip praleisiu kiekvienà dienà laisvëje““. kad verta gyventi tam. tai átikinëjanèiojo asmens þodþiai apie tai. Reikia tikëti.. kalbëti tik tai. aplinkybës. 1 Þr. Blogai (taip skelbia taisyklë). jeigu tardytojas sako: „Vëliau tu gailësiesi. pajusti.

kaip pareigūnas. tuo abejojate. Ir pakenkti siekta ne menka melagyste. šios bylos kitaip pavadinti negalėčiau. Ir lyg tyčia sutapo visų jų norai – matyti direktorių už grotų. veikdamas su arklininku K. direktoriui. Atrodytų. Gumbį ir L. Trumpas bylos turinys Vievio sanatorinės miško mokyklos direktorius Petras Marcinka buvo teisiamas už P. kad vienam septyniasdešimt antri metai eina. Atrodytų. Važnevičių. ypač žiauriai nužudė kūriką J. iš kur tos gyvenvietės juodadarbių ir stiklelio mėgėjų neapykanta doriems ir dvasingiems mokytojams. Jakonienės lengvą kūno sužalojimą. tikiu. Vos tik atsirado lavonas. žmogžudžius ir liudytojus. Dapkumi. kad jis. Vilniaus apygardos teisme ginant Petrą Marcinką. kad ir Jūs. ar pajėgtų kuris iš teisiamųjų įspirti 100 kg jėga. kažkada atleistų iš darbo kūrikų. kaltinant žmones žiauria žmogžudyste. Ar bent kuris iš kaltinimo liudytojų buvo nešališkas. 17 straipsnio antrąją dalį. Gerbiamieji teisėjai. net įkyrėjo teisiamojo P. Tai pasiekti ne taip daug reikia: apkaltinti piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. O dar kaip tyčia pasitaikė tinkamas tardytojas – Akanovičių žentas. kaltinimą pagal BK 116 straipsnio antrąją dalį. kaimo šviesuomenė turėtų būti gerbiama už vaikų mokymą. kitam jau per šešiasdešimt. jų tempimą iš liūno. Daugelis jų čia yra pareiškę nenorį atsakinėti į visuomeninės gynėjos mokytojos Malaiškienės klausimus. pasakyta 1996 m. Sunku suprasti. ne taip greitai linkusiems tikėti kaltinamųjų žodžiais. Nesvarbu. itin žiaurus kerštas principingam mokyklos vadovui už nesitaikstymą su kūrikų girtuokliavimu darbe. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 283 Ištrauka iš advokato kalbos Atidþiai perskaitykite tekstà ir atsakykite á klausimus. Dulienę ir. Ir iš tikrųjų. užvožus kūrikui – ir pakaktų. kad čia sąmokslas?“ Aš. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. neleidusiam Akanovičiams užvaldyti tarnybinį butą ir garažą ir pan. kitais darbo drausmės pažeidimais. ne vengiant suteikti kokią nors pagalbą. kovo 22 d. Marcinkos dažnai kartojamas klausimas: „Argi nematote. nekenčiantieji direktoriaus galėtų pasitenkinti pasiekę jo pašalinimo iš pareigų. išskyrus atsisakiusius ankstesnių parodymų. kur ten spardyti galime“. 105 straipsnio 5 punktą. kitiems mokytojams. o niekšiškiausiu melu. gerbiamieji teisėjai. Tai niekingas. Dapkus sako: „Mes vos kojas pavelkame. kad. gerbiamieji teisėjai. kaip P. Sąmokslas prieš direktorių Vilniaus antrosios advokatų kontoros advokato Justino Aleksandravičiaus ginamoji kalba. kad Jūs matėte buvusių darbo drausmės pažeidėjų. nuoširdžiai norėjo padėti išaiškinti Juliaus Važnevičiaus žūties aplinkybes? To nepasakyčiau nė apie vieną kaltinimo liudytoją. Aš taip pat tikiu. ką nors pavogus ar mokiniui ausį užsukus. galbūt jums. sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą. „doktorkos“ Barauskaitės rodomą įniršį direktoriui. akivaizdžiai viršijo įstatymo suteiktas jam teises bei įgaliojimus ir pavartojo fizinį smurtą prieš kūrikus M.8. Čia tiems žmo- . pikti žmonės tuoj pat sukūrė siužetą apie žmogžudystę. Jakonienės. tačiau matome atvirkščią reiškinį.

Apie tiesą ir netiesą žinome daugybę priežodžių ir patarlių: „Melo kojos trumpos“. Senukas Dapkus atlaikė šėtoniškus gundymus. čia girdėjome piktus žmones net prisiekinėjant. nors nesunku pajusti. Jis atsakydavo: . Juk kiek Dapkus buvo kurstomas sakyti matęs. dievagojantis sakant tiesą. Juk tai sunki nuodėmė. žmogaus fantazija neturi ribų. Daug kas pasistengta paslėpti. kad P. kad girtuoklis kūrikas ir doras mokytojas bei dievobaimingasis arklininkas – įstatymui visi lygūs. Gerbiamasis prokuroras šioje byloje neįžiūrėjo jokio sąmokslo. itin teigiamai charakterizuojamas ilgametis mokyklos vadovas. jie nori reikalauti jam griežčiausios bausmės. surakintą antrankiais. Jie apklausė žmones. kad teismo medicinos ekspertizės išvados esančios neteisingos. pareiginių įgaliojimų viršijimą M. sugniuždytą. kad po vandeniu slepiasi kelis kartus daugiau. Važnevičiaus lavoną ir pakartotinės teismo medicinos ekspertizės gydytojų ekspertų komisijai nustačius kitą mirties priežastį. kolegės norą žūt būt įrodyti. bet akis uždaro“ arba „Tiesos maiše nepaslėpsi“. užrašė jų parodymus. reikia tik noro. pamaldumas. jie nori kraujo. pašokinėjęs suglaustomis kojomis ant gulinčio J. kaip direktorius nors pirštu palietė Važnevičių. Važnevičių. Kaltintojas. jo paties dvasios tvirtybė ir Dievo pagalba šiems garbingiems žmonėms padės pasiekti visišką reabilitaciją. kad jie kalbėję netiesą. „Melas duris atidaro. šešių iš jų lūžis dvigubas. net keletas litų grįžti į Panerius. žinoma. šioje byloje užfiksuota daug įvairių paskalų: „aš girdėjau. beveik pusantrų metų alinamas absurdiškų kaltinimų. jeigu taip nebuvo. Taip ir šioje byloje. Visiškai suprantu jausmingą nukentėjusiosios atstovės. Jam už tai žadėta laisvė. Visiškai sutinku. bet jų išvados buvo visiškai kitokios negu Trakų rajono apylinkės prokuratūros. Neva šitaip paguldžius J. Ta tyrimo medžiaga. suspaudė ir deformavo jo krūtinės ląstą. Deja. Gumbio ir L. Ir koks atkaklumas! Ekshumavus J. Klemento Dapkaus dievobaimingumas. Deja. O Pranciška Jakonienė tiesiai išdrožusi. Be abejo. vis tiek tvirtinama. vedžiojamą į teismo salę su didžiausia sargyba. Yra parašyta – nekalbėk netiesos. Todėl atskirti pelus nuo grūdų bus galima tik vertinant parodymus su kitais objektyviais įrodymais. kad šešiasdešimtmetį atšventęs širdininkas.. iš anksto negalima nusiteikti. ir visi turi būti vienodai ginami. nepadarant išorinių kraujosruvų. kaip sakoma. Deja. buhalteriškai kruopščiai išvardijęs įrodymų prieštaravimus. paliko kaltinimo šiukšles: Jakonienės kūno sužalojimą. būdama nepageidaujama.Kaip aš galiu meluoti. neabejotinai nustatytais faktais ir įvykiais. Kadaise skardžiabalsis dainininkas. kad vieni iš jų sakys tiesą. ligotas direktorius Petras Marcinka ir senukas Klementas Dapkus itin žiauriai nužudę Julių Važnevičių. Dulienės atžvilgiu. trokšta matyti direktorių sutryptą. atsisakė teisiamuosius kaltinti itin žiauriai nužudžius J. negu matoma vandens paviršiuje. viena bobutė sakė“. muzikantas. . Važnevičiaus.284 ANTROJI DALIS nėms tokių kaltinimų per maža. Marcinka. kiti suktai meluos. ir aš nenoriu numirti su nuodėme“. gerbiamajam prokurorui nepavyko įžvelgti giluminių srovių. sulaužė 12 šonkaulių. bet dar ne visiškai palūžęs Petras Marcinka yra ypač dėkingas mokyklos arklio paieškų bendražygiui gerbiamajam Klementui Dapkui. avėdamas 42-ojo numerio batais. Važnevičių buvo galima sulaužyti jam šonkaulius keliose atskirose linijose. Juk tam tikrą tyrimą atliko Nacionalinio saugumo komiteto darbuotojai. kažkur dingo. Ką gi. o kad pateisintų teisiamojo kalėjime išbūtą laiką. Į ledkalnį irgi galima žiūrėti iš visų pusių ir matyti tik virš vandens iškilusią jo dalį ir visiškai nesusimąstyti.

Važnevičių. o Marcinka ir Važnevičius – veidu į mane. Marcinkos priešai visas viltis buvo sudėję į V. Spardė abu.. Deja. kur sutikę J. kas jį vežė į Trakų prokuratūrą šaukimo. Pas Petrauskus lankėsi traktoriumi brolį pavėžėjęs Antanas Važnevičius su savo artimaisiais. tardomojo eksperimento nebuvo. kaip direktorius P. jeigu esi nekaltas“.8. parodė net vietą. Proceso dalyviø psichologinis tarpusavio poveikis 285 Taigi įsitikinome. kad jie. Čia buvo daug dėmesio skirta. ko buvo prašomas. J. Petrauską. nė vienas kaltinamasis negalėjo persiplėšti krūtinės ir parodyti širdies liudydamas sakąs tiesą. neva matęs. kelio juosta yra daug gilesnė palyginti su kitu žemės paviršiumi. Tardytojai ir P. Čia buvo pasakyta: „Ko ten važiuoti. „Doktorka“ Barauskaitė prisipažino aplankiusi V. J. Deja. Psichologinis poveikis ir jo taikymas teisëje. pas juos lankėsi . būdami visiškai teisūs. o tvirtinimai. J. Dapkus spardė parkritusį J. Nacionalinio saugumo komiteto darbuotojai. Marcinka buvo jam už nugaros. V. Tačiau pas Petrauskus lankėsi ne tik Marcinkos ir Dapkaus giminės. dar tikėjosi ir E. Petrausko sodybos. Tai buvo netoli V. Kotlevskajos melagingų parodymų. Pagaliau argi nerūpi kaltinamųjų giminėms pažiūrėti į akis tam. daug klausinėta. neturį ko slėpti. Taip apstoję buvo apie 1 minutę. J. protokolų matyti. ir Petrauskas jiems prisipažino prokuratūroje liudijęs neteisingai. parodymai šiuo aspektu netikrinti. Dapkaus ar P. kuris tardytojui yra pasirašęs liudytojo protokolą. Petrauską. ar Petrauskas galėjo iš didelio atstumo per aukštą žolę matyti savo pasakotą vaizdą. Važnevičių netoli šio sodybos: „Dapkus buvo nugara į mane. „vertinami kritiškai. grindžiančių K. kad tiesioginių įrodymų. Aš arčiau nepriėjau. Taigi kaip nepažiūrėti tokiam netiesos sakytojui į akis? ??? Savikontrolės klausimai ??? Kuo psichologinis poveikis skiriasi nuo psichologinës átakos? Koks skirtumas tarp teisinio ir psichologinio poveikio? Kaip teisëjas saugomas nuo psichologinio poveikio? Kaip liudytojas saugomas nuo psichologinio poveikio? Psichologinio poveikio metodø vaidmuo teisës taikymo procese? .Respublikos“ laikraščio žurnalistas E. šioje byloje nėra. kaip noras išvengti baudžiamosios atsakomybės“. Tardytojai šią detalę palaikė kaltės įrodymu. Nukentėjusiosios atstovė kaip tvirčiausią įrodymą nurodė suimtųjų artimųjų vizitą pas V. tardytojams tai nebuvo naudinga. <…> Iš kaltinamųjų aiškinimų. J. Be to. Juodviršis. Marcinkos kaltę. Petrauską. Marcinka ir K. kad nemušė. nes nieko bloga nepagalvojau“. Petrauskas mums papasakojo.

286 ANTROJI DALIS Pratybos. Pateikite psichologinio poveikio metodø taikymo pavyzdá advokatø ar kaltintojø kalboje. kai psichologinis poveikis teisiniuose santykiuose neakivaizdus. kai psichologinis poveikis teisiniuose santykiuose matomas. Pateikite psichologinio poveikio metodø taikymo pavyzdá priimant teisinius sprendimus. Pateikite pavyzdá. Pateikite pavyzdá. Psichologinio poveikio teisiniuose santykiuose pavyzdys Advokatas prieš teismo posëdá kalba su savo klientu. . bet neapèiuopiamas. Pateikite psichologinio poveikio metodø taikymo pavyzdá vykstant nusikaltimo išaiškinimui ar tardymui. Pateikite pavyzdá. Pateikite psichologinio poveikio metodø taikymo pavyzdá santykiuose tarp teisininko ir jo kliento. kai psichologinis poveikis teisiniuose santykiuose nelegalus.

o kitoje svarstykles. Teisingumo psichologija. Jai svarbi tik teisybë. Padëti suvokti teisybës ávertinimo psichologinius veiksnius. Suteikti þiniø apie psichologines sàlygas. Justicijos institucijos visada sukeldavo nemaþai kritikos ir nepasitenkinimo. tiek apskritai visuomenë. Bûtent teisingo justicijos sprendimo tikisi tiek konkretus þmogus. Kartu teisybë – tai.1. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 287 9. Teisingumo dievaitë vienoje rankoje laiko kardà. Procesinis teisingumas ir subjektyvus jo vertinimas Perskaitykite modulá. Nuo È. Baigæ skaityti turite sugebëti apibûdinti procesiná teisingumà ir jo subjektyvøjá vertinimà. nuo kuriø priklauso. kas prieš jà stovi. Nepasitenkinimo šaltiniai buvo nagrinëjimo lëtumas. kaip teisingai suvokiamas ginèas ir jo sprendimas. TEISINGUMO PSICHOLOGIJA.9. Jos akys uþrištos – jai nesvarbu. 9. Kafkos teismo procesas vaizduojamas kaip gigantiškas. pateikti jø pavyzdþiø. abejingas ir šaltas . beveidis. TEISINIØ GINÈØ SPRENDIMO PSICHOLOGINIAI ASPEKTAI !!! Tikslai !!! Suteikti þiniø apie teisës proceso nagrinëjimà ir jo metu vykstanèius psichologinius procesus. ko iš jos norima. kuriomis turi tiksliai pasverti kiekvienos šalies kaltæ. taikomø procedûrø formalizmas ir biurokratizmas. Dikenso iki F. Justicija asocijuojasi su teisingumu.

Teisybës vardan kaltinama. jeigu manë. Net jeigu ginèas objektyviai išspræstas teisingai. Taèiau J. kad tai toli graþu ne vienintelis momentas. Akivaizdu. tuo labiau jis patenkintas paskirstymu. kuriais þmonës vadovaujasi spræsdami apie vieno ar kito poelgio teisingumà ar neteisingumà. Bet kokia justicijos sistema deda nemaþai pastangø šiam subjektyviam ásitikinimui sukurti. Nemaþiau sunku patikslinti subjektyvius kriterijus. kad jis yra teisingas. Inequity in Social Exchange // I. kad jo sprendimas buvo „teisingas“. visuomenës ávertinimas. turi bûti vienas svarbiausiø bet kokio teisminio nagrinëjimo rezultatø. kad su juo pasielgta teisingai. Tai þmoniø. jie sprendþia. kad nagrinëjimas nepasiekë savo tikslo. 1963. Toward an Understanding of Inequity // Journal of Abnormal and Social Psychology. Išeinantis iš teismo þmogus. J. kiekvienas þmogus suinteresuotas gauti kuo daugiau. S. Berkowitz (Ed. Ši teisybë nëra kaþkoks abstraktus idealas. bet jo dalyviai jauèia. Adams J. S. 2. Adamso ir jo kolegø tyrimai parodë. kad kai kas nors dalijama. P. 1960 m. galima teigti. Vol. Dabartinë teisës teorija. filosofija siûlo aibæ ávairiausiø apibrëþimø. gynybos kalbos ir elgesys turi nepalikti abejoniø. tiek pralaimëjusi šalis. nuo kurio priklauso pasitenkinimas paskirstymo (distribucijos) rezultatais. išteisinama. etika. vaidmuo. kad buvo sprendþiama neteisingai. New York: Academic Press. koks neapibrëþtas ir sunkiai apèiuopiamas yra šis reiškinys. P. 1 Adams J.) Advances in Experimental Social Psichology. turi bûti ásitikinæs. Á tai nukreipta visa teismo ir justicijos simbolika ir retorika: teisëjø togos. Teisëjø. kurio siekiama teisme – tai teisybë. Jie tai daro vadovaudamiesi savo teisingumo jausmu. Taèiau nepaisant visø pastangø nëra jokio sutarimo dël to. kad teisëjas teisë „pagal teisybæ“. Taèiau intensyviø psichologiniø tyrimø objektu šis jausmas tapo palyginti neseniai. kuo tiksliau jà apibrëþti rodo. Šis reiškinys atsirasdavo þmonëms skirstant tam tikras gërybes. . kas yra teisybë iš tikrøjø ir kuo ji skiriasi nuo neteisybës. kad kuo labiau jam tai pasiseka. tiek laimëjusi. 422–436. Adamsas ir jo kolegos pradëjo tyrinëti vadinamàjá distribuciná teisingumà1.288 ANTROJI DALIS mechanizmas. kiek teisingas buvo pasiskirstymas. jis turi išeiti jausdamas. kaltintojø. bet ir sunkiai apibrëþiamas bei valdomas reiškinys. Vol. ar vienoks arba kitoks sprendimas yra teisingas. 67. Šis subjektyvus teisingumo ávertinimas yra ne tik labai svarbus. subjektyvus ávertinimas. teisminio proceso metu vykdomi ritualai. Pirmiausiai visi bandymai patikslinti. S. kad vienintelis dalykas. kas yra teisybë. Stebëtinai svarbus buvo þmoniø ávertinimo. baudþiama. 1965. kad procesas vyko teisingai. kad visi formalumai ir lëtumas iš tikrøjø reikalingi teisingam sprendimui uþtikrinti. 267–299. Taèiau þmonës sugebëdavo atleisti teismo procesui nemaþai jo nuodëmiø. Aišku ir tai. Taigi teisingumo jausmas.

. viena vertus. Walker L. Tiriamieji turëdavo spræsti kaþkoká ginèà.. Vol. 1975. New York: Princeton University Press. 1978. sukilimai ir pan. Walkeris2. Sharpe. P. kiek kiekvienos grupës tiriamieji patenkinti ginèo sprendimu. buvo manoma.. N. 541–566. kurie taikomi nustatant. Thibaut J. New York: White Plains. Pagaliau buvo išsiaiškinamas grupës dalyviø poþiûris á ginèo sprendimo procedûrà. N. kitoje – kità. rodë. New York. 66. kam kiek turi tekti. Muller E. kad kiekvienas gautø po lygiai. Procedural justice: A Psychological Analysis. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 289 Net individai.9.. Lind E. jo rezultatais. Kai nustatome. 86.. kiek kam turi tekti (pvz. Thiboutas ir L. Vol. teisingas Moore B. kad taip nëra. Walker L. Po to eksperimentatoriai išsiaiškindavo. Injustice: The Social Bases of Obedience and Revolt. 2 Thibaut J. Houlden. A. atliekame ávairiausius kitus veiksmus. kaip masinis pasipriešinimas. Paprastai savo eksperimento metu procedûrø vertinimui išsiaiškinti J. Muller E. Walker L. blogiau vertina paskirstymo rezultatus.1 1970 m.. 1979. skirstant gavæ neproporcingai daug. Eksperimentø rezultatai. kad procedûrø teisingumo vertinimas daþnai nepriklauso nuo jø taikymo rezultato. sprendþiant ginèà) atliekame daug veiksmø: surenkame tam tikrà informacijà apie ginèo šalis ir ginèo objektà. P. 1978. J. Taèiau J. Jukam T. Vienoje grupëje tyrëjai liepdavo spræsti ginèà taikant vienà procedûrà. Adversary Presentation and Bias in Legal Decision Making // Harvard Law Review. 1974. bûdus. kurios uþtikrintø. Iki J. O. Þmogus gali vertinti ginèo sprendimo procedûrà kaip teisingà ir kartu neigiamai vertinti jos taikymo rezultatà. Walkeris atskleidë. kad ginèo sprendimo vertinimas tikrai priklauso nuo to. kad paskirstymo procedûros vertinimas nëra savarankiškas momentas ir tiesiogiai priklauso tik nuo tikro arba ásivaizduojamo jø taikymo rezultato.. Walkerio tyrimo buvo manoma. Vol. Thiboutas ir L. jeigu jie neatitinka jø teisingumo jausmo. P. Thibaut J. 1 . 27. tai jis pripaþins teisingomis ir tokias paskirstymo procedûras. grupës dalyviø poþiûriu. LaTour. bandome patikslinti pasiskirstymo kriterijus. Jie dëmesá sutelkë jau ne á paskirstymo rezultatus. A Theory of Procedure // California Law Review. Vol. Teisingumo psichologija. kiek. Thiboutas ir L. Procedural justice as fairness // Stanford Law Review. kad jeigu þmogus supranta teisingumà kaip situacijà. Hillsdale.. P. Walker L. S. On the Meaning of Political Support // American Journal of Political Science. 1977. kas neteisus. kuriø dëka galiausiai turi bûti priimtas teisingas sprendimas. Tø procedûrø yra labai daug. Jø tyrimai parodë. 386–401. Aggressive Political Participation.. kas teisus. 785–807. 26. Thibaut J. P. Visi tie veiksmai ir vadinami sprendimo priëmimo procedûromis. Walkeris sukurdavo ginèo situacijà. o á paèià paskirstymo procedûrà. Thibouto ir L. Adamso teorija suvaidino nemaþà vaidmená išaiškinant tokius politinius ir psichologinius fenomenus. Pavyzdþiui. kai visi gauna po lygiai. 1271–1289. naujà þingsná þengë amerikieèiø tyrinëtojai J. išaiškiname šaliø pozicijas ir argumentus.

visiškai toks pats sprendimo rezultatas vienais atvejais gali tik paaštrinti šaliø savitarpio priešiškumà. Nieko nuostabaus. Jeigu tai neávyksta. sušvelninantis smûgá. kas ávyksta. Dël to teisingø konflikto bûdø taikymas veikia integruojanèiai. sumaþinantis nusivylimà ir nepasitenkinimà. Tokiu atveju itin svarbu gerai išmanyti. . o kitais – pagerinti santykius. Akivaizdu. ar tos procedûros buvo teisingos. jog ginèas buvo išspræstas teisingai. kad ginèo sprendimo vertinimas priklauso ne tik nuo jo rezultato. tyrimas. Apþvelgsime abi kryptis. kaip buvo sprendþiamas konfliktas. kaip tai veikia jo savijautà. sukelianèiø teisingumo jausmà. ir kità nepatenkintà. kad ginèas buvo sprendþiamas teisingai. pasirodë daug straipsniø ir knygø. konfliktas yra kasdieniniai mûsø gyvenimo reiškiniai. konfliktas aštrëja. jeigu þmogus mano. palikti ir vienà. ne tik nuo to. politinæ reikšmæ. padedantis tokiam individui susitaikyti su nesëkme. kieno naudai išspræstas konfliktas. kaip vertinamos jo sprendimo procedûros. Ypaè svarbus yra atvejis. kà reikia daryti. sukelti pasitenkinimà. Buvo siekiama patikslinti. ekonominiø. socialinæ. kad þmogus manytø. Pirmoji – procedûrinio teisingumo padariniø tyrimas. kad viskas buvo teisinga. Atsiþvelgiant á tai. Šie rezultatai turi nepaprastai didelæ praktinæ. Ypaè svarbios buvo dvi tyrimo kryptys. o neteisingø – dezintegruojanèiai. Ginèas. Juk tai þinant lengviau padaryti viskà. kai ginèas sprendþiamas ne individo naudai. Minëtieji eksperimentai parodë. yra svarbus „buferis“. santykiø tarp þmoniø metu nuolat kyla konfliktinës situacijos. jog jo atþvilgiu buvo pasielgta teisingai. kad tas pasitenkinimas priklauso ne tik nuo to. apklausø. bet ir nuo to. Taèiau (tai buvo nauja) kartu jie átikinamai árodë. Kita kryptis – veiksniø. Svarbiausiø socialiniø. santykius. elgesá. Buvo siekiama patikslinti. Kiekvienas toks konfliktas turi bûti išspræstas taip. kad šalims liktø pasitenkinimo sprendimu jausmas. kaip atsiranda ásitikinimas. nuo ginèo dalyviø nuomonës. kà kiekviena šalis gavo išspendusi konfliktà. kad tai labai svarbi visuomeniniø ir ypaè teisiniø santykiø tobulinimo kryptis. Bûtent tokio „pralaimëjusio“ individo ásitikinimas. kaip jis buvo sprendþiamas. kad prasidëjo labai intensyvûs procedûrinio teisingumo tyrimai. kad pralaimëjæs þmogus bûtø ásitikinæs. Buvo atlikti šimtai eksperimentø. politiniø ir pan. Adamso teorijà). bet ir nuo to. daro destruktyvø poveiká. kad jo atþvilgiu elgiamasi teisingai.290 ANTROJI DALIS ginèo sprendimo rezultatas (tai visiškai atitinka J.

London. Teisingumo psichologija. Pasitenkinimo procedûriniu teisingumu padariniai Perskaitykite modulá. 51–59..9. The Social Psychology of Procedural Justice. Skaitydamas prieš akis turëkite paveikslà „Pasitenkinimo procedûriniu teisingumu psichologiniai padariniai“1. 1988. New York. Baigæ skaityti pasiruoškite smulkiai pakomentuoti paveikslà. P. . Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 291 9. Pasitenkinimo procedûriniu teisingumu psichologiniai padariniai 1 Lind E.2. Distribucinis teisingumas Pasitenkinimas ginčo sprendimu Pasitenkinimas procedūriniu teisingumu Pasitenkinimas justicija Pasitikėjimas teisėju 31 pav. Tyler T.

taèiau teigia. Tai. Procedūrinis teisingumas ir bendras pasitenkinimas Matëme. Apklausos metu jis uþduodavo tiriamiesiems sakramentalø klausimà: „Ar jûs teisingai nuteistas?“ Þinome. psichogeniniai susirgimai ir pan. kad þmogus. psichoterapeutas. kad jie iš viso nekalti. kas jam ávyko. . tyrinëjo nuteistøjø adaptacijà laisvës atëmimo vietose. ir psichologinës adaptacijos laisvës atëmimo vietoje buvo paradoksalus ryšys. Teigiamas procedûrinio teisingumo ávertinimas tiesiogiai veikia pasitenkinimà ginèo sprendimo rezultatu. Taèiau. buvo tiriami nuteistøjø dezadaptacijos poþymiai: konfliktai. kita vertus. kad ginèas buvo sprendþiamas teisingai. viena vertus. tiek bausmës paskyrimo teisingumà. ir kita. patiria maþiau konfliktø su aplinkiniais. þmogaus nuomone. Atrodytø. Paaiškëjo. geriau adaptuojasi. kad nuteisti neteisingai. net neátardamas apie teisingumo efekto egzistavimà. Jo nekankina sàþinës priekaištai. jog ásitikinimas. Tai. kad þmonës. Aptarsime juos. turi maþiau sveikatos problemø. tiesioginis poveikis. savo ruoþtu. kad bausmë per grieþta. jis þiûri kaip á atsitiktinumà arba nesusipratimà. turi geriau jaustis ir turëti maþiau problemø. Šie nuomoniø pareiškimai buvo fiksuojami. padidina pasitenkinimà ginèo sprendimo rezultatais.292 ANTROJI DALIS Paveiksle matyti. nemaþà vaidmená vaidina ir netiesioginio poveikio bûdai. nepasitenkinimas. lengviau išgyvena laisvës atëmimà. Taèiau buvo ir tokiø þmoniø. Šis mokslininkas. tai padidina jo pasitikëjimà ir justicija. kuris nepripaþásta savo kaltës. Taigi kaip matome ryšiai abipusiai. kad nuteista buvo teisingai. ne visai teisingai paskirta arba nebuvo atsiþvelgta á kaþkokias. Jeigu þmogus mano. teikiantis paguodà šventikas. jog tarp pripaþinimo. Ypaè ádomø „teisingumo poveikio“ pavyzdá aprašo tarybinis teisininkas Eleonskis. Teisingumo jausmas èia veikia lyg gydytojas. Kiti pripaþásta kaltæ. jog nuteisti teisingai. Taèiau apibendrinus duomenis paaiškëjo. svarbias aplinkybes. jis nesijauèia nusikaltëlis. kad pasitenkinimo procedûriniu teisingumu poveikis yra gana sudëtingas. Procedûrinis teisingumas padidina ir viena. kiek þmogus apskritai pasitiki justicijos institucijomis ir kiek jis linkæs pasitikëti konkreèiu teisëju. Be to. kurie pripaþino tiek kaltæ. Nemaþai þmoniø teigia. á tai. manantys. Mat pasitenkinimas teisinio ginèo sprendimo rezultatais priklauso ir nuo to. ir konkreèiu teisëju. kad „su manimi pasielgta teisingai“ tiesiogiai veikia individo pasitenkinimà arba nepasitenkinimà. kad nemaþa dalis nuteistøjø ásitikinæ (pagrástai arba nepagrástai).

Mat daugeliu atvejø ástatymas teikia jam plaèià nuoþiûrà. korumpuotas. taip pat ir bet kurio arbitro atþvilgiu. atþvilgiu. Jeigu individas akivaizdþiai mato. Jeigu netikime juo. Pastarasis savo ruoþtu daro atsakomàjá poveiká ir padidina pasitenkinimà arba nepasitenkinimà teisëju. jog bûtent šis sprendimas vienintelis buvo teisingas. prokuratûros. 31 pav. Ši nuomonë nemaþai priklauso nuo to. kai dël mûsø pasitikëjimo arba nepasitikëjimo priklauso. kuris tiesiogiai veikia mus. jo pasitikëjimas teisëju didëja. Dël šios išankstinës nuomonës kiekvienas tà patá teisëjo sprendimà vertins kitaip. P. pasitikëjimo kriminalinës justicijos pareigûnu ir pasitenkinimo ginèo sprendimu (þr. Taigi turime savotiškà „veiksniø grandinæ“. kad þmogus negali turëti savo nuomonës apie teisëjo sprendimà. jo tikrus motyvus.). Ypaè didelá vaidmená èia gali turëti teisëjo sprendimas. Taèiau tai nereiškia. kad jis árodytø. kad jo paties atþvilgiu elgiamasi teisingai.). jeigu jis neatrodo doras ir sàþiningas ir ne kartà girdëjome. Þmogus. Dar daugiau. 31 pav. 1988. bûsime linkæ kiekvienà jo sprendimà suprasti kaip teisingà. Tyler T. kà þmogus mano ir apie šá teisëjà. tokia pat grandinë veikia ir visos institucijos.. teisingumà. kaip asmeninë patirtis. Jeigu akivaizdþiai matome. tai gali gerinti mûsø netgi labai neigiamà nuomonæ. Teisingumo psichologija. ras blogø motyvø. jeigu jis atrodo doras ir sàþiningas þmogus. London. kaip skirtingai suprantame teisëjo sprendimus. Tokia „veiksniø grandinë“ veikia ne tik teisëjo. ir sprendimas jam dar kartà patvirtins. kad teisëjas elgiasi teisingai. tardytojo ir pan. tuos paèius sprendimus suprasime visai kitaip. kad jis šališkas. Kitam tie patys poelgiai liudys visiškai priešingai. yra labai daug. kuris blogai galvoja apie šá teisëjà. .) pasitikëjimas arba nepasitikëjimas teisëju sukelia pasitenkinimà arba nepasitenkinimà sprendimu. Dël to (þr. Niekas taip stipriai neveikia mûsø ásitikinimø. Nepasitikëjimas teisëju kelia nepasitikëjimà teismu ir atvirkšèiai. Remdamasis šia nuoþiûra teisëjas gali gana ávairiai išspræsti tà patá klausimà. The Social Psychology of Procedural Justice. Situacijø. jeigu apie já þinome tik gera. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 293 Panašø efektà aprašë ir kiti tyrinëtojai1. ir niekas neturi teisës reikalauti. kad teisëjas – blogas þmogus.9. dël kuriø teisëjas taip pasielgë. ir apie teisëjus apskritai. bet ir bet kokio kito justicijos pareigûno (policijos. 1 Lind E. New York. kuri susideda iš trijø sàveikaujanèiø veiksniø: procedûrinio teisingumo. 73. kuriai jis atstovauja. Pasitikėjimas justicija ir jos pareigūnais ir procedūrinio teisingumo efektas Jeigu tikime teisëju.

) Research on Negotiation in Organizations.294 ANTROJI DALIS Šià „veiksniø grandinæ“ ir jos vaidmená kitø ryšiø sistemoje tyrë keletas psichologø. R. Greenwich. Hensleris ir C. pirmiausiai. veikia pareigûno. J. D. Vol. Tai. Legitimacy and Compliance. 1986. pareigûno atstovaujama institucija. kaip ir finansinis kreditas. 1986. (Eds. jo ástaigos ir ástatymo teisingumo vertinimà. Adleris. kurie atliko arbitro vaidmená. McGraw K. Ideology and the Interpretation of Personal Experience: Procedural Justice and Political Quiescence // Journal of Social Issues. W. P. Nelsonas tyrë arbitraþo praktikà2.. R.. Why Citizens Follow the Law: Procedural Justice. Tylerio tyrimø1. 18. turëjusius reikalø su kriminaline justicija. 115–128.. Rasinski K. 2 Adler J. P. 7–23.. Taigi pasitikëjimas justicijos pareigûnu veikia jo taikomø procedûrø vertinimà. T. 970–978. R.. Tas pasitikëjimas ir sukuria „pasitikëjimo kredità“ – pilietis priima net ir nepalankø sprendimà tikëdamas. Ne maþiau svarbus ir gráþtamasis poveikis. kad procedûros yra teisingos. 1. keletas T. Tyler T. Dël to tokiø þmoniø nepasitenkinimas nepalankiais sprendimais daug maþesnis. kad jis yra teisingas. Ne maþiau ávairûs yra ir þmonës. 333–344. Þmogus praranda pasitikëjimà ástaiga ir pradeda „kitomis akimis“ þiûrëti á kiekvienà pareigûno poelgá. Kaip þinoma. McGraw K. Dël to ir anksèiau minëtas „švelninantis efektas“ nepalankaus sprendimo atveju neatsiranda. P. Tyler T. 1983.. atsiranda stipri tendencija laikyti nepalankø sprendimà neteisingu. Nelson C. Vol. E. The Influence of Perceived Injustice on Support for Political Authorities // Journal of Applied Social Psychology. CT: JAI Press. kai pareigûno sprendimas pilieèio atþvilgiu yra jam nepalankus. Procedural Justice in Organizations / Lewicki R. 41. CA: RAND Corporation. bûti patenkintas net ir juo. 52.. Tyler T. P. R. Sheppard B. Tyler T. Vol. Vol. Vol. Jeigu „pasitikëjimo kredito“ nëra arba jis išseko (buvo per daug nepalankiø sprendimø). Rasinski K. 1987 m. 15. visur randa poþymiø.. R. 700–725. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four models // Journal of Personality and Social Psychology. 1986. Griffin E. kol „pasitikëjimo kreditas“ dar neišsekæs. Tyler T. Santa Monica. P. pilietis linkæs „priimti“ kad ir nepalankø sprendimà. Taèiau tarp šiø ribø. Tyleris apklausë 652 Èikagos gyventojus. tai iki tam tikros ribos linkæs pripaþinti pareigûno sprendimo teisingumà. The Role of Perceived Injustice in Defendant's Evaluations of their Courtroom Experience // Law and Society Review. Vol. turi savo ribas. . Tyler T. Jis pasireiškia tik tada. ástatymu. 1987. Bazerman M. R. Hensler D. 51–74. arbitraþiniø sprendimø procedûros yra labai ávairios. 1985. Šis tikëjimas. Ši riba priklauso nuo išankstinio pasitikëjimo pareigûnu. kad pareigûnas elgiasi neteisingai. Jo esmë: jeigu pilietis pasitiki pareigûnu. Tyrimas atskleidë savotiško pilieèio „pasitikëjimo kredito“ (cushion of support) reiškiná. 1984. Nuomonë. Simple Justice: Pittsburgh Court Arbitration Program. Northwestern University. E. R. Ty1 Tyler T. 42. P. R. W.. Taigi jø tyrimas suteikia daug galimybiø apèiuopti pasitenkinimo procedûromis efektà. R. Alternative Images of the Citizen: Implications for Public Policy // American Psychologist.

Savo 1987 metø tyrime T. Itin svarbûs du tyrimo rezultatai. . kurie laimëdavo ginèà. pagaliau. pasitikëjimo arbitru problema nekildavo. taèiau jis stipriai maþëja. Kita vertus. Jie pareiškë visiškà pasitenkinimà tiek procedûra.9. Pirma. kad pilieèio nuomonë apie taikomø procedûrø teisingumà stiprina arba silpnina pasitikëjimà paèiu teisingumu. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 295 rinëtojai pastebëjo gana ryškø „pasitikëjimo kredito“ pasireiškimà. Taèiau jeigu šalis pralaimëdavo. Teisingumo psichologija. Ginèo sprendimo procedûrø vertinimas ir pasitikëjimo kredito formavimasis Šis efektas aiškiai pavaizduotas 32 paveiksle. kurá jis taiko. tiek. Tyleris su kolegomis pabandë smulkiau panagrinëti kaip tik šá reiškinio aspektà. pasitenkinimas procedûromis sukelia pasitikëjimà tiek pareigûnu. procedûrø vertinimas lemdavo viso ginèo vertinimà (þr. 32 pav. Taigi pasitikëjimas pareigûnu sukelia pasitikëjimà jo taikomomis procedûromis. Þmonëms. 32 pav. kuriai jis atstovauja. jis patvirtino prielaidà. tiek jos rezultatais. Bylà laimëjæ þmonës patenkinti tiek arbitraþo rezultatais. neatsiþvelgiant á bylos rezultatà. Pasitenkinimas susidûrimu su arbitraþu „teisingos procedûros“ atveju lieka didelis. tiek taikytø procedûrø teisingumu. kai ginèo procedûros nesuvokiamos kaip teisingos“. ir ástatymu. tiek ástaiga.).

greièiausiai. linkæs manyti. ar iš tikrøjø taip yra. Galime susidurti su priešingu reiškiniu. kad šis neteisybës pasireiškimas yra tik netipiškas. kad neteisus yra konkretus pareigûnas. Dël to jis manys. kai nuo jo sprendimo priklauso visas mûsø likimas. Taèiau kai ginèas lieèia mûsø gyvybiškus interesus. Jeigu pilietis mano. Beverly Hills. teisingumui ypaè svarbu. Suþinoti. Jis. Plea Bargaining. M. 1985. taip pat individai. When is Justice fair? // American Bar Foundation Research Journal. kurie teismo nutarimu turëjo mokëti dideles baudas.296 ANTROJI DALIS Antra. pavienis epizodas. San Diego. Consequences // S. Procedure v. M. kai ginèo sprendimas yra labai svarbus individui. aptardami tokio tyrimo rezultatus negalime pamiršti. Buvo tiriami þmonës. 675–708. kad tokiais atvejais „ne teisingumas galvoje“. To dëka pilietis. sunku tikëtis tokio objektyvumo. „kiekvienas kovoja tik uþ save“. pagalvos. Juk bûtent tokiems gyvybiškai svarbiems ginèams jis skiria daugiausiai dëmesio. and System Support: Paper Presented at the Law and Society Association. jeigu ginèas mums asmeniškai yra nelabai svarbus. Net ir gyvybiškas suin1 Heinz A. ar panašûs efektai veikia ir Lietuvoje. Aišku. taèiau þymiai maþiau palieèia teisës psichologinius pamatus – pasitikëjimà teisinëms institucijoms ir ástatymu. maþiau – jo institucijos (pvz. Mes sugebame bûti daugiau ar maþiau objektyvûs. tai labiausiai sumenkina procedûras taikanèio pareigûno (pvz. susidûræs su neteisingumo atveju. kad jis atliktas JAV – šalyje su tvirtomis teisinëmis tradicijomis. 1985. Galima manyti. Tokia neteisingumo efekto hierarchija labai svarbi. Ginčo reikšmė individui ir procedūrinio teisingumo efektas Teisiniø normø taikymo ir procedûrinio teisingumo vertinimas itin reikšmingas tada.todël vargu ar galima tikëtis švelninanèio procedûriniø normø teisingumo poveikio. teisëjo) vertinimà. buvo nustatyta savotiška poveikio stiprumo hierarchija.) Courts and Criminal Justice. Participant Satisfaction. kad jo atþvilgiu taikytos procedûros neteisingos. P. Landis J. Nieko nuostabaus. CA: Sage. kad bûtent ši situacija sulaukë didelio tyrinëtojø dëmesio1. jog visuomenëje kaþkas apskritai yra blogai. M.. laisvë ar net gyvybë. .. Turime kruopšèiai patikrinti. kai bet koks nepasitikëjimas konkreèiu pareigûnu nedelsiant tampa nepasitikëjimu justicija ir valstybe apskritai. Heinz A.. kad tai nereiškia. Goodstein L. Tyrimø rezultatai buvo gana netikëti. Ji saugo labai svarbø visuomenës pagrindà – pilieèio pagarbà ástatymui. Todël toks epizodas labiausiai maþina „pasitikëjimo konkreèiu pareigûnu kredità“. kurie padarë rimtus nusikaltimus ir uþ tai buvo nuteisti. Talarico (ed. teismo) ir dar maþiau – ástatymo. 1986.

Galima manyti.3. kad rimèiausi ástatymo paþeidimai iš tikrøjø tiriami daug kruopšèiau. Taigi individas labiau linkæs taikyti teisingumo kriterijus esant rimtai situacijai. Pasitenkinimo procedûriniu teisingumu ðaltiniai. kad þmogus. Esant teisiniam ginèui atsiranda „treèioji šalis“ – ginèo arbitras – teisëjas. Tas poþiûris neretai taikomas siekiant pagrásti þiaurias bausmes jø atþvilgiu. kad kuo rimtesnë situacija. taip pat procedûriniam teisingumui. padaræs rimtà nusikaltimà. kada ginèo dalyviai visgi psichologiškai „priima“ arbitrà. kiekvienas þingsnis pagrindþiamas daugiau negu smulkaus paþeidimo atveju. 9. Tai bûtø galima paaiškinti pirmiausiai tuo. sàþinë ir pan. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 297 teresuotumas išvengti didelës bausmës nemenkina švelninanèio procedûrinio teisingumo efekto. tuo svarbesnë jam tampa teisybë. elgiamasi daug atsargiau. Teisingumo psichologija. Ginčo procedūrų kontrolės formos – skirtumai. kuo didesnë grësmë kyla individo gyvybiškiems interesams. Galima aiškinti ir kitaip. ribas (kokiø dalykø aptarimas perþengia ginèo ribas). kad rimtas ástatymo paþeidimas ir visi jo padariniai suaktyvina nusikaltëlio sàmonëje visa tai. Arbitro vaidmuo kaip procedûrinio teisingumo vertinimo ðaltinis Perskaitykite modulá. tai gali bûti susijæ ir su tuo. priklausantys nuo trečiosios šalies dalyvavimo masto Neretai kilus ginèui jo šalys paèios randa sprendimà. Pagaliau. teisybës kriterijais. kas iki nusikaltimo padarymo jam nebuvo labai svarbu: teisybë. Turite suvokti arbitro vaidmens prieštaringumà ir sàlygas. kad jis turi maþiau sàþinës. kuo bejëgiškesnis jis jauèiasi. yra kitoks negu visi kiti. Ginèo dalyviai patys nustato ginèo objektà (dël ko reikia susitarti). kà aptarti anksèiau ir kà vëliau). teisminio posë- .9. bûdus (kaip galima tartis ir apskritai elgtis ginèo metu ir kaip ne) ir pan. procedûras (kokia tvarka aptarti. Tai sustiprina jo dëmesá teisybei apskritai. Jis gali perimti daugumà minëtøjø funkcijø. kad jis „negirdi dorovës ir teisingumo balso“. Tie duomenys prieštarauja nusistovëjusiam stereotipui. maþiau linkæs vadovautis dorovës. Sakykime.

eksperto ir pan. ieško eksperto. Teisëjas šiuo atveju nenustato ginèo eigos. uþduoda kitai šaliai klausimus. Šiuo atveju pirmiausiai procesas vyksta pagal rungtyniškà scenarijø (šalys paèios nukreipia teisminá nagrinëjimà). Teisëjas savarankiškai. Walkeris aprašë ir savotiškà kombinuotà inkvizicinio ir rungtyniškojo proceso formà. Šalys gali vienaip ar kitaip pakreipti proceso eigà. daugiausia – inkvizicinio tyrimo atveju. teisëjas tik pasyviai stebi šá procesà. taèiau nei patys sprendimai. nei jø aptarimo tvarka šalims nëra privalomi. uþduoda reikiamus klausimus. Teisminio nagrinëjimo metu teisëjas apklausia šalis ir liudininkus. Èia paèios šalys dësto savo ávykiø versijà. Šiuo atveju teisëjas aktyvus. priima sprendimà. Jis pats nutaria. Visas procesas ir priimtas sprendimas ávertinami. Jame yra visi vaidmenys (teisëjo. Thiboutas ir L. ir „teisëjas“. Taigi šiuo atveju treèiosios šalies vaidmuo jau didesnis. Tokio teismo metu nagrinëjamas ir sprendþiamas tam tikras teisinis ginèas. Taèiau galutiná ginèo sprendimà priima teisëjas. . Atsiþvelgiant á ginèo pobûdá ir teismà gali skirtis funkcijø perdavimo arbitrui (teisëjui) mastas. kà jam reikia papildomai suþinoti. kokia kryptimi ir kaip tirti.298 ANTROJI DALIS dþio metu teisëjas vykdydamas procesinio ástatymo nuostatas atlieka visas anksèiau minëtas funkcijas.) maþiausiai teisiø turi tarpininkavimo.). vykdo liudininkø apklausà. liudininko. kam bus skiriama daug dëmesio. Jis pats apklausia šalis. Rungtyniškasis procesas (bendrosios teisës šalyse). koká vaidmená vaidina arbitras ir paèios šalys. Mediacija (tarpininkavimas) – treèioji šalis tik siûlo ávairius sprendimus. Itin tipiškas šiuo atþvilgiu yra Prancûzijos civilinis ir administracinis teismas. Kombinuotas procesas (rungtyniško ir inkvizicinio proceso junginys). Tai teisës specialybës studentams gerai þinomas mokomasis teismas. Inkvizicinis procesas labiausiai bûdingas kontinentinës teisës šalims. Tai jau teismo procedûra. Po to ávyksta bendras teismo aptarimas. šalims nedalyvaujant nagrinëja juos ir nustato. 33 pav. Šalys gali priimti visai kitoká sprendimo variantà negu siûlo tarpininkas. Arbitras (þr. kuriam pritaria ir abi šalys. o kas vëliau. Remiantis bendra nuomone jie pripaþástami blogais arba gerais. Jis pats planuoja nagrinëjimo eigà. kas bus aptariama anksèiau. ieškovo. ir šis sprendimas šalims privalomas. Antrajame etape jis perima iniciatyvà ir išsiaiškina neaiškias aplinkybes. atsakovo. Pagrindinis skirtumas tarp tø procedûrø yra tai. Priimamas toks ginèo sprendimas. pateikia árodymus. o kam maþai ir pan. Teismui pirmininkauja teisëjas. Taèiau jis pasyviai stebi šaliø ginèà. Šalys raštu pateikia visus sumetimus ir árodymus. J. „Moot“ (mokomasis teismas). Bûtent nuo šaliø klausimø ir atsakymø priklauso.

P. 1972. Thibaut J. 1271–1289. A theory of Procedure // California Law Review. LaTour S. kai padidëja jo vaidmuo sprendþiant ginèà. Walker L. Kaskart. 541–566. Nuo J. . kuriø metu ávairios tiriamøjø grupës turëjo spræsti tà patá ginèà. Iš anksèiau aprašytø psichologiniø tyrimø matyti. kiek teisiø jis turi lemdamas nagrinëjimo eigà ir priimdamas galutiná sprendimà – itin svarbus pasitenkinimo teisminëmis procedûromis momentas.. Skiriant teisiniø ginèø sprendimo procedûras jam tenka nustatyti šaliø ir ginèo arbitro teises ir pareigas. A. Buvo atlikta ir nemaþai eksperimentø.9. 1978. Vol. Nepasitikëjimas arbitru auga kartu su jo valdþia. Walkerio knygos pasirodymo praëjo per 30 metø. 66.. Adversary Presentation and Bias in Legal Decision Making // Harvard Law Review. 86. reikia kuo daugiau teisiø pa1 Thibaut J. Thibaut J. Houlden P. Lind E.. 1978.. tai. Per tà laikà buvo atlikta daugybë eksperimentø. 1974 // Stanford Law Review. kuriu metu tiriamieji turëjo spræsti ginèà ir galëjo tam tikslui rinktis vienà iš anksèiau minëtø ginèo sprendimo procedûrø. P. taikydamos ávairias sprendimo procedûras. tuo labiau šalys yra linkusios vertinti ginèo sprendimo procedûras kaip teisingas. Vol.. Ši išvada ástatymø leidëjui nepaprastai svarbi. jog norint. Thibouto ir L. 26. Procedural Justice as Fairness. maþëja šaliø pasitikëjimas jo veiksmais1.. kad bûtent arbitro reikšmë sprendþiant ginèà. Walker L. P. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 299 Tarpininkavimas Mokomasis teismo procesas Arbitražas Rungtyniškasis teismo procesas Inkvizicinis teismo procesas Arbitro vaidmens (kontrolės) didėjimas 33 pav. Teisingumo psichologija. Vol. Ginèo sprendimo procedûrø pasiskirstymas pagal arbitro vaidmená (jo kontrolës mastà) Ginčo arbitro reikšmė sprendžiant ginčą ir ginčo teisingumo vertinimas Procedûrinio teisingumo tyrimai parodë. 386–401. Šie tyrimai patvirtina tà paèià tiesà – kuo maþiau valdþios turi arbitras. kad procedûros bûtø suvokiamos kaip teisingos. Walker L.

kadangi leidþia bûti aktyvesnëms ginèo šalims. 1978. kad ši tendencija padidina pasitenkinimà ginèø sprendimais. Ginèo šaliø advokatai turi daryti viskà. Derybos. Kaip matëme anksèiau. Šià prielaidà patvirtino jau pirmieji tyrimai1. paaiškëja. kokia teisiniø ginèø sprendimo sistema yra geresnë – rungtyniškoji ar inkvizicinë. ir kito proceso naudai. Thibaut J. tik vienas realiai já pasiekia. psichologinis tarpininkavimas yra greitai besivystanti ginèø sprendimo priemonë. kad bûtø pasirinkta ginèo sprendimo forma. o arbitraþas geriau uþ teisminá nagrinëjimà. 14. JAV iš 100 ginèø. Aptarti tyrimai verèia manyti. šios sistemos labiausiai skiriasi tuo.. 1 . kad uþ kiekvienà jø teisiø apribojimà. Aktyviai veikia ginèo šalys. Turëdami galimybæ rinktis tarp inkvizicinës ir rungtyniškos procedûros tiriamieji teikia pirmenybæ rungtyniškajai. Ši išvada yra labai svarbi ir proceso dalyviams. Jeigu vienos tiriamøjø grupës ginèas sprendþiamas taikant rungtyniškàjà procedûrà. Visi kiti sprendþiami šaliø ar jø atstovø derybomis. 13–30. Apytiksliais skaièiavimais. Rungtyniškojo proceso atveju jis gana pasyviai stebi ginèà. kad pirmoji grupë geriau vertina procedûros teisingumà. Ástatymø leidëjas turi suvokti. Tai svarbu ir renkantis teisinius ginèo sprendimo bûdus. kiek valdþios turi teisminio ginèo arbitras – teisëjas. ypaè psichologinëms ginèo sprendimo procedûroms diegti. tenka mokëti labai brangià kainà – auganèiu proceso dalyviø nepasitikëjimu teismo procedûrø teisingumu. trunka jau ne vienà šimtmetá. Inkvizicinio proceso atveju teisëjas pats aktyviai nukreipia teisminá nagrinëjimà. Tai dar vienas svarus argumentas neteisinëms. Vol. o kitos inkvizicinæ.. o jeigu tai neámanoma.300 ANTROJI DALIS likti šalims. kuri iš šiø procedûrø yra geresnë. paliekanti daugiausiai galimybiø šalims aktyviai dalyvauti sprendþiant ginèà. Nemaþai argumentø buvo išsakyta ir vieno. Ginèas. kad ir kokiø svarbiø sumetimø jis bûtø skatinamas. Houlden P. Preferences for Modes of Dispute Resolution as a Function of Process and Decision Control // Journal of Experimental Social Psychology. Bendroji ir kontinentinė teisė. Amžinas ginčas: kas geriau – rungtyniškos ar inkvizicinės procedūros Aptarti tyrimai suteikia galimybæ sugráþti prie „amþino ginèo“ tarp dviejø teisiniø sistemø – kontinentinës ir bendrosios dël to. kad rungtyniška procedûra turi bûti suvokiama kaip teisingesnë. LaTour S. kad ginèas bûtø sprendþiamas šaliø pastangomis. Walker L.. Iš anksèiau minëtø psichologiniø tyrimø matyti. Šiuo atþvilgiu tarpininkavimas geriau uþ arbitraþà. kuriuos galëtø nagrinëti teismas. P.

9. ar tik šie rezultatai nëra susijæ su teisinëmis šalies tradicijomis. Buvo lyginamas jø poþiûris á rungtyniškàjà ir inkvizicinæ procedûrà. Walkeris organizavo lyginamàjá tarptautiná tyrimà. . Thiboutas ir L. kad visø keturiø tautø atstovai reagavo vienodai – didëjant teisëjo aktyvumui nagrinëjant ginèà maþëjo pasitikëjimas procedûromis1. The Social Psychology of Procedural Justice. New York. Pasitenkinimas rungtynišku ir inkviziciniu sprendimu ávairiose šalyse Taigi subjektyviai rungtyniškasis procesas visuotinai suvokiamas kaip teisingesnis. London. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 301 Aišku. Tyler T. prancûzai ir vokieèiai). kad tie tyrimai vyko bendrosios teisës šalyse.. 1 Lind E. Tyrimas parodë. 34 pav. 1988. Juk bûtent rungtyniškàjá nagrinëjimà JAV ar Didþiosios Britanijos gyventojas mato þiniasklaidoje ir kasdieniniame gyvenime. ir kontinentinës teisës atstovai (amerikieèiai. britai. 34. negalime pamiršti. P. Norëdami patikrinti šià hipotezæ J. Jame pagal vienodà metodikà buvo ištirti ir bendrosios. Teisingumo psichologija. Taigi kyla klausimas. Taip pat be „grynøjø“ rungtyniškosios ir inkvizicinës buvo suformuotos dvi „tarpinës procedûros“ vieno tardytojo (ikiteisminio tyrimo rezultatus teismui pristato vienas teismo paskirtas tardytojas) ir dviejø tardytojø (ikiteisminá tyrimà atlieka du vienas nuo kito nepriklausomi tardytojai).

kiek kiekviena iš pagrindiniø procedûrø uþtikrina. labai suinteresuotas jas išaiškinti. kas pilniau išaiškina ginèo aplinkybes: rungtyniškasis ar inkvizicinis metodas. vadinasi. kai šalys ginèijasi. sakykime. Taigi ágalinæ jà tai daryti galime bûti ramûs – visi tokie faktai bus išaiškinti. kad bûtø vienodas argumentø kaltinamojo naudai ir nenaudai skaièius. Kiekviena ginèo šalis yra gyvybiškai suinteresuota išsiaiškinti visas aplinkybes. Lygiai taip pat yra ir su priešinga šalimi. kurioje á arbitro akiratá pakliûva visi argumentai – ir „uþ“. Bloga procedûra yra. Šiuo atþvilgiu geresnes sàlygas sudaro rungtyniškasis procesas. dël to „mato visà ginèà iš šalies“. Taigi kuri iš teisiniø procedûrø yra objektyviai geresnë? Psichologai bandë išsiaiškinti ir šá momentà. kad neatsi- . Jie mano. Ginèo šalys turi išeiti iš teismo salës ásitikinusios. Eksperimentas buvo suprojektuotas taip. kad tai darytø asmuo. Svarbus argumentas inkvizicinio proceso naudai yra prielaida. toks „nevaldomas“ ginèas gali vystytis neproduktyvia kryptimi. kurioje atsiranda vienoks ar kitoks tendencingumas. Gera procedûra tokia. tokia. kad jø ginèas buvo sprendþiamas „teisingai“. Kitaip yra. Jeigu tai yra tiesa. kuri skatina arbitrà daugiau kreipti dëmesá á argumentus „prieš kaltinamàjá“ negu „uþ“. kad jis turi bûti tiek objektyviai. Buvo tiriama. Rungtyniškojo proceso šalininkai su tuo nesutinka. kurios iš tikrøjø yra labai svarbios ginèui spræsti. kà jie išnaudos aktyviau – argumentus „uþ“ ar „prieš“. Svarbi yra ir objektyvioji pusë – kiek teisminio nagrinëjimo procedûros uþtikrina nagrinëjimo nešališkumà bei visø bylai svarbiø aplinkybiø išaiškinimà. tiek subjektyviai teisingas. Bûtent tokià galimybæ jam suteikia rungtyniškasis procesas. kad bûtø galima kuo tiksliau nustatyti. Keletas tiriamøjø grupiø turëjo nagrinëti tas paèias bylas. o teisëjas tik pasyviai stebi. kiek já skatina profesinës pareigos jausmas. tai inkvizicinis procesas identiškame ginèe turi išaiškinti daugiau faktø negu rungtyniškasis. bûtinas reikalavimas teisminiam procesui yra tai. kurios gali patvirtinti jos tiesà. Jis yra „aukšèiau“ uþ šalis. ir „prieš“. Taigi tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti. pasak šio poþiûrio šalininkø. Abi šalys suinteresuotos nepalyginti daugiau negu teisëjas. geriau išspræsti ginèà. kad svarbiausia aplinkybëms išaiškinti yra tai. kaip „arbitrai“ išnaudos tuos argumentus. Taèiau sukelti subjektyvøjá ásitikinimà nëra vienintelis teisminio nagrinëjimo tikslas. kad aktyvus teisëjas – profesionalas sugeba kryptingiau. Iš tikrøjø. Tokio nevaldomo ginèo metu gali neiškilti aplinkybës.302 ANTROJI DALIS Kaip minëjome. jis pastebës. kai ginèui aktyviai vadovauja teisëjas. kuriam ši byla – tik viena iš daugelio ir kuris suinteresuotas tik tiek. kad á šaliø akiratá nepakliuvo vienos ar kitos svarbios aplinkybës. Jø fabula buvo suprojektuota taip.

pavyzdþiui. kuriems buvo formuojamas išankstinis nusistatymas. teisminio nagrinëjimo metu išsiaiškino vienodà aplinkybiø „uþ“ ir „prieš“ skaièiø. kad ir arbitras (teisëjas) priimdamas galutiná sprendimà atsiþvelgtø tiek á palankius. Tyler T. Rezultatas – kaltinamojo pozicija stiprëja. neretai atsitinka realiame teisme). ir jiems buvo sukuriamas áspûdis. ir. Bet šie faktai objektyviai egzistuoja. deja. kylantis lyginant abi procedûras – išaiškinamos svarbios informacijos kiekis. tiek á nepalankius faktus. gali atsirasti ávairiai. kad paprastai tokiose bylose kaltinamasis bûna iš tikrøjø kaltas. Kitai pusei tokie atvejai nebuvo rodomi. London. 1 Lind E. Pats to nesuvokdamas arbitras atidþiau ir palankiau klausys vienos šalies argumentø ir kritiškiau kitos. Taip pat reikia. gynyba pradeda dëti itin daug pastangø naujiems faktams savo naudai rasti. nuo kurio turi apsaugoti gera ginèo procedûra. Bûtø blogai. kurie buvo iš anksto nusistatæ. jeigu tokioje situacijoje paaiškëtø (kaip. faktø yra kaltinamojo naudai ir 75 proc. kad rungtyniška procedûra gerokai atsparesnë iškreipianèiam išankstinio ásitikinimo poveikiui1. 21. arbitro išankstinis ásitikinimas kaltinamojo kaltumu arba nekaltumu. iš tikrøjø tam tikroje byloje 25 proc. kurie nebuvo. Kitas klausimas. Inkvizicinë procedûra pasirodë daug jautresnë išankstiniam arbitro nusistatymui.9. jam nelabai patiko viena šalis ir pan. Eksperimentatoriai bandë sumodeliuoti šià situacijà. Jis jau girdëjo apie ginèà ir jau susidarë kaþkokià nuomonæ. kad visi jie „išplauktø“ teisminio ginèo metu. The Social Psychology of Procedural Justice. . bylojanèius jo naudai. Eksperimentas parodo. kita – inkvizicinæ. Šioje situacijoje rungtyniškoji procedûra stipriai padidina gynybos aktyvumà. 1988. nagrinëti anksèiau. Teisingumo psichologija. – jo nenaudai. ir tie. Pirmiausiai. Ir pirmøjø. kai jø yra tiek pat. pagaliau. kad abiejø procedûrø veikimas skiriasi tik labai svarbiu atveju – kai kaltinamojo naudai yra maþai argumentø. kai jø daug. kaip veikia abi procedûros. tai teismas nustoja pastebëti faktus. pavyzdþiui. Tendencingumas. kai atsiþvelgiama tik á kaltinamajam palankias arba tik á nepalankias aplinkybes. kaip ir jo nenaudai. Kuri procedûra leidþia išaiškinti didesnæ dalá bylai svarbiø aplinkybiø? Eksperimentatoriai bandë palyginti. jie matë. jog visose panašiose bylose kaltinamasis buvo galiausiai pripaþintas kaltu. ir antrøjø viena dalis nagrinëjo bylà taikydami rungtyniškà procedûrà. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 303 rastø tendencingumo. Eksperimentas parodë. kuriems nebuvo tai daroma. Ir tie. kad jeigu daugiau faktø yra kaltinamojo nenaudai. Dar reikia.. Pavyzdþiui. Pusei „arbitrø“ buvo parodyti panašûs atvejai. P. New York. kai kaltinamojo naudai yra maþai faktø. ir tø. Èia atsirado esminiø skirtumø tarp tø arbitrø.

mûsø nepasitenkinimas kartu bûtø pretenzija tiems. ypaè svarbus teisingumui. ir šalys visgi mano. Rungtyniškos procedûros taikymas „išlaiko“ tikrà argumentø „uþ“ ir „prieš“ santyká. Taigi psichologinis pakantumas tam. kad tokiu atveju ávyksta vertinimo standartø pokyèiai. kad þinome. Taigi rungtyniškoji procedûra ir objektyviø parametrø atþvilgiu turi svarbiø privalumø. Patikrinus. buvo kaltinamojo naudai ir 74 proc. Kaþkas panašaus vyksta ir nagrinëjant bei sprendþiant ginèus. Apskritai ginèo šalys átartinai þiûri á arbitrà. Jeigu suprantame. kas negali bûti kitaip ir dël ko niekas nekaltas lyg ir „neutralizuoja“neigiamà nepasitenkinimo poveiká. kad atvejis. „prieš kaltinamàjá) nagrinëjimo ir sprendimo priëmimo metu santykis buvo jau kitoks (uþ já buvo 20 proc. atsiranda pakantumas – neišvengiamo blogio „priëmimas“. . 1988. kad jis kaltas. kad 26 proc. Svarbu. „prieš“. Taikant inkvizicinæ procedûrà tuo paèiu atveju (objektyviai 25 proc. paaiškëjo. kas vyksta. Jis reiškia. kaip mums norëtøsi.. bûtume nepatenkinti. Matome. Psichologinis pakantumas arbitro kontrolei Esame pripratæ. London. Á klausimà. The Social Psychology of Procedural Justice. kai nagrinëjimo metu daugiau kaltinamajam nepalankiø faktø ir pradeda formuotis arbitro ásitikinimas. prieš – 80 proc. ir niekam neturime dël to pretenzijø. 24. kad geriau turëti ginèo arbitrà.. Reikia pabrëþti. padaro já labiau kaltà. kad rungtyniška procedûra ir šiuo atþvilgiu „pajëgesnë“. jog geriau negali bûti. Mûsø atsakymas nereiškia. Pirmojoje eksperimento dalyje ginèas buvo nagrinëjamas rungtyniavimo bûdu. Tyler T. New York. Jeigu manytumëme kitaip. 1 Lind E. kad ne viskas pasaulyje vyksta taip. P. ar esame patenkinti.)1. kad inkvizicinë procedûra „skandina“ kaltinamàjá. negu jis iš tikrøjø yra. kurie dël to kalti. kai jis yra neišvengiama bûtinybë. uþ ir 75 proc. kiek faktø „uþ“ ir „prieš“ buvo išaiškinta teisminio ginèo metu ir á kiek iš jø atsiþvelgta priimant sprendimà. argumentø „uþ“ ir 75 proc. minëtojo eksperimento metu byloje iš tikrøjø buvo 25 proc. Èia ypaè lengvai gali ávykti teismo klaida. jeigu tikëtumëme. joms labiau patiktø paèioms spræsti ginèà. kad iš tikrøjø mums patinka tai. atsakome „Taip“. Taèiau yra situacijø. kad gali bûti geriau. kad kitaip neámanoma. Sakykime.304 ANTROJI DALIS Atlikti eksperimentai parodë. jo nenaudai.

1 Lind E. 1978. P. maþiausiai linkæ pasikliauti arbitru þmonës. Savo darbà tarpininkaujant ginèo sprendimui jie pradeda ne nuo paties ginèo. Tokiø pat procedûrø pageidauja þmonës. Ir priešingai. LaTour S. T. Jos patikslina sàlygas. . Praktinės išvados Šios išvados reikšmingos ir ástatymø leidëjui.. Kitaip tariant. bet nuo sàlygø jam spræsti sukûrimo. kaip išspræsti ginèà. 14. kas jas vienija. kurie jauèia. Walker L. 13–30. pirmiau išsiaiškinama. Jos nusako problemas. 15. Bûtent tuo keliu paprastai eina ir ávairiausi ginèø tarpininkai. Jie siekia organizuoti ginèo aptarimà aplinkoje. P. New York.9. Thibaut J. Net ir uþtikrinus tokià aplinkà jie neskuba pradëti svarstyti ginèà. Preferences for Modes of Dispute Resolution as a Function of Process and Decision Control // Journal of Experimental Social Psychology. The Social Psychology of Procedural Justice. Thiboutas ir L. New York: Eribaum. kai arbitro dalyvavimas sprendþiant ginèà nemaþina šaliø ásitikinimo. ir vykdytojui. o.. 16. Iš daugelio veiksniø trys pasirodë itin svarbûs: didelis laiko trûkumas. turintys pakankamai laiko savarankiškai sukurti ginèo sprendimo standartus ir laiko diskusijoms“2. P. Teisingumo psichologija. kuriuos reiktø panaudoti šalinant nesutarimus. kas ginèo šalis skiria. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 305 Veiksniai. lemiantys šalių požiūri į arbitro kontrolę Kokiomis aplinkybëmis šalys pradeda teikti pirmenybæ ginèo sprendimui su arbitru? Procedûrinio teisingumo tyrinëtojai šiam klausimui skyrë nemaþai dëmesio. Hillsdale. kurias reikia išspræsti norint nagrinëti ginèà be arbitro: tai laiko ir bendrø interesø radimas. Walker L. ir taikytojui.. 1988. kad taikomos teisingos procedûros. kurios taikomos dalyvaujant arbitrui – autoriaus pastaba) pageidaujamos þmoniø. kur ginèo šalys jauèiasi patogiai ir neturi skubëti. Vol. Tyler. 1975. kurie neturi idëjø. labai prieštaringi šaliø interesai ir aiškiø tokiø ginèø sprendimo standartø buvimas 1. kad jau nekontroliuoja jo eigos ir kuriems reikia tà ginèà kuo greièiau išspræsti. Procedural justice: A Psychological Analysis. supriešina. bet turi bendrà tikslà ir sutaria dël standartø (kredo ar ideologiniø kanonø).. kurie skuba. London. prieš svarstant tai. J. 2 Thibaut J. Houlden P. Walkeris tuos rezultatus komentuoja taip: „Autokratinës procedûros (taip autoriai vadina ginèo procedûras. stengiasi išsiaiškinti kuo daugiau šalis vienijanèiø aplinkybiø. pirmiausia..

Pabandykite iš anksto numatyti taisykles. Taèiau yra ir pastoviø konfliktø ir ginèø. ypaè ginèai viešojoje sferoje – baudþiamojoje ir administracinëje teisëje. Taigi visais tokiais atvejais egzistuoja tai. kur tokie konfliktai visada taip sprendþiami. kuriuo turi bûti iðspræstas konfliktas. þinome. Tada perskaitykite modulá. kurie kyla retai. Ásitikinimai dël bûdo. jog dalyvauti arbitrui sprendþiant jø ginèà yra bûtina. Jûs esate arbitras. Palyginkite. Taip yra todël. Ástatymas ir paproèiai netgi nustatydavo konkreèias „kainas“ (Donald Black). Įsitikinimų dėl būdo. moters.306 ANTROJI DALIS 9. kas anksèiau buvo pavadinta konkreèiais ginèo sprendimo standartais. plëšimas ar nuþudymas. kad esame išaugæ visuomenëje. Þudikas þinojo. kuriems spræsti egzistuoja pastovûs bûdai – standartai. kiek jûsø patirtis ir ásitikinimai sutampa su psichologiniø tyrimø išvadomis. Tie standartai egzistuoja dviem pavidalais: teisiniu ir psichologiniu. kuriø laikysitës spræsdamas ginèà. Tiesiog neásivaizduojame. Arabijoje toks pats savaime suprantamas buvo „atsiskaitymas“ uþ padarytà skriaudà. kurio turi būti išspręstas konfliktas. kad toká konfliktà tarp šaliø bûtø galima spræsti kaþkaip kitaip. Konfliktas tarp nukentëjusiojo ir nusikaltëlio vadinamas nusikaltimu ir sprendþiamas baudþiamosios teisës metodais. Kai ávyksta vagystë. . Iš anksto planuojate savo elgesio strategijà. prigimtis Yra ginèø. Psichologiniai teisiniø ásitikinimø ðaltiniai Sakykime. Taèiau toli graþu ne visada toks panašiø konfliktø sprendimo bûdas buvo vienintelis ir savaime suprantamas. Tipiški yra teisiniai ginèai.4. vaiko nuþudymà. kad šalys pripaþásta. Buvo apibrëþtos „kainos“ uþ vyro. todël tik jiems kilus šalys ieško jø sprendimo bûdo. kiek kupranugariø kiekvienu tokiu atveju jis turi perduoti nukentëjusiai pusei. kad vienintelis bûdas teisybei atkurti yra baudþiamasis persekiojimas ir baudþiamoji bausmë.

Taip yra dël to. Toks neatitikimas lengvai gali kilti teisës srityse. Kitas variantas – neatitikimas. nukentëjusiosios atþvilgiu. kad šiuo atveju šalys bus linkusios suvokti visà procedûrà kaip neteisingà. „primeta“ joms arbitrà. Mama paduoda pareiškimà á policijà. Taèiau policijoje paaiškëdavo. su baudþiamuoju ástatymu. nes tos procedûros visiškai atitinka jø ásitikinimus. Iš jø . Taigi labai svarbu. Dël to ástatymas atima iš šaliø teisæ tokiais atvejais paèioms savarankiškai aptarti konfliktà ir já išspræsti. Lengvoji mašina leistø pamiršti jai padarytà skriaudà. kad nuþudymas – tai smûgis bendrajam ásitikinimui. bet labiau valstybës reikalas“. kaip jie. Teisingumo psichologija. Jeigu galima nuþudyti vienà þmogø. kad já turi spræsti arbitras. Kompanija – keletas vaikinø ir mergina – linksmai kartu leidþia laikà. kad teisë atima iš ginèo dalyviø galimybæ patiems spræsti ginèà. pagal gyventojø ásitikinimus. Mat baudþiamosios teisës teorija teigia.9. Jeigu šalys linkusios spræsti ginèà savarankiškai. Dar svarbiau. – paaiškindavo jiems pareigûnas. Matëme. jo šeimai. kad pareiškimo atsiimti jie negali. Santykiai tarp teisinio ir psichologinio lygio gali bûti ávairiausi. galime sakyti. o teisë nustato. Aišku. galima nuþudyti ir kità. pirmiausiai. ir visi kartu vyksta atsiimti pareiškimo. Tai neteisybë. nustatantis. Paþeidþiama tai. kad vienas svarbiausiø procedûrø parametrø yra tai. Sugráþusi namo ji su ašaromis viskà papasakoja savo mamai. „Ávyko nusikaltimas. Vaikinai išprievartauja merginà. ar èia sutampa teisinis ir psichologinis lygiai. pavyzdþiui. kad ástatymà taikyti bûtina kiekvienà kartà. Tarybiniais laikais ne kartà tekdavo susidurti su tokia situacija. kiek teisiø suteikiama arbitrui. kai atsiranda jo hipotezëje nurodytos aplinkybës. kuriais visuomenëje sprendþiami tam tikri konfliktai. kuriø pakaktø nupirkti merginos šeimai mašinà. Psichologiniai – tai gyventojø ásitikinimai apie tai. Nemaþai išgeriama. kad ávyko neteisybë. kas vadinama teisës saugomomis vertybëmis. turi bûti sprendþiami. kad nusikaltimas – ne tik šaliø (nukentëjusiojo ir nusikaltëlio) reikalas. kaip turi bûti sprendþiami tie patys konfliktai. Šalys gráþdavo namo jausdamos. kad padaroma þala visai visuomenei. Nusikaltimas kelia grësmæ ir svarbioms visuomenës vertybëms. Konfliktai sprendþiami tiksliai taip. Išsigandæ vaikinø tëvai greitai surenka pinigus. Kartu tai buvo skriauda ir nusikaltëliams. Tai optimalus variantas. – o tai jau ne tik jûsø. kai uþmušamas þmogus – ne tik padaroma þala jam. Teisinës procedûros neatitinka gyventojø ásitikinimø. Taip yra. Vienas variantas – visiškas sutapimas. pinigai priimami. Þmonës tiki teisiniø procedûrø teisingumu. Pavyzdþiui. vadinasi. kad þmogaus gyvybë yra nelieèiama. Jie nuvyksta su minëtàja suma pas nukentëjusiosios tëvus. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 307 Teisiniai – tai teisës numatyti bûdai. kur vyrauja legitimumo principas.

. Toliau nagrinëjama. Tiriamieji turëjo nutarti. kaip turi bûti sprendþiamas toks konfliktas: teikiant ginèo dalyviams galimybæ patiems išspræsti jø konfliktà (pvz. Tyrimo tikslais buvo suformuluota keletas situacijø. ar turi treèioji šalis (arbitras) dalyvauti já sprendþiant. su kuriomis susiduria kriminalinë justicija. susitarimu tarpininkaujant arbitrui) ar atimant iš jø tà teisæ (pvz. Minëtuoju atveju iš konflikto šaliø atimama galimybë paèioms nutarti. kiek gyventojø nuomonë atitinka teisës nuostatas. kurias gyventojai vertina kaip teisingas. Kiekviena iš jø vaizdavo nusikaltimà ir jo padarinius nukentëjusiajam. Jis teigia. Tuo tikslu suformuluojamos ginèø fabulos. kad teisinës procedûros atitiktø gyventojø psichologinius ásitikinimus. kad bet koks konfliktas visada yra šiø šaliø nuosavybë. Subjektyvių įsitikinimų dėl teisinių ginčų sprendimo būdų teisingumo tyrimas Demokratinëje šalyje labai svarbu. teisme. ir jie turi atsakyti á klausimà. Kaip pavyzdá galima pateikti vokieèiø tyrinëtojo Klauso Sessaro atliktà tyrimà. jos pateikiamos gyventojams. kuriuos galëjo rinktis tiriamieji. kokiu bûdu ginèai turi bûti sprendþiami. taikant baudþiamosios teisës procedûras). ástatymø leidëjas turi gerai ištirti jø psichologinius ásitikinimus. Norëdamas kurti tokias teisiniø ginèø sprendimo procedûras.308 ANTROJI DALIS buvo atimta galimybë ištaisyti savo klaidà ar bent kompensuoti padarytà þalà. ir tik jos turi teisæ spræsti. Toliau pateikiami situacijø aprašymai ir ginèo sprendimo variantai. . kaip spræsti konfliktà.. Þymus norvegø tyrinëtojas Nilsas Christie šià situacijà pavadino „vagyste“ – iš ginèo šaliø pavagiamas jø konfliktas. savitarpio susitarimu. Tokiais atvejais galime konstatuoti aiškø gyventojø ásitikinimø dël teisingo ginèo sprendimo bûdo (psichologinis lygis) ir teisiniø procedûrø neatitikimà.

8 18. 1992. Subjektyviø ásitikinimø dël teisingø teisiniø ginèø sprendimø bûdø tyrimo pavyzdys1 Ginèo sprendimo variantai2 Eilës nr.3 14. Jis išnešë iš buto pinigø ir kitø daiktø. Dideliø pastangø dëka T.8 3.1 100.8 28.5 3.40 DM.3 6. Kolega susilenkia.3 100. išeina iš restorano neapmokëjæs 72 DM sàskaitos.0 50. kuriø vertë 400 DM. pavyko išlauþti spynà.5 6.0 100. susipyko su savo kolega.9.6 35. mirtinai susitrenkia galvà á laiptus. Teisingumo psichologija.4 100.0 3. kuriø vertë – 1200 DM. smogia jam á pilvà.4 100.0 27. Kai buto gyventojas buvo darbe. T. krenta.3 8 25. kurioje yra 180 DM.3 7. norëjo áeiti á jo butà. Praeidamas T. vaþiuoja miesto traukiniu be bilieto. T.0 Klaus S.2 6. 13. Jie susikimba.kaujant baunininalinës tari.7 4.7 34. po lentelës. Šaliø Šaliø Šaliø susitarimas BaustarsusitaKrimës vadovaupusarimas minasujant arbitvio tarpininlinë rui – krimi.7 100. kuriø bendra vertë 15 DM. pro langà álenda á fabrikà ir pagrobia instrumentø ir árangos.2 26.1 100.2 67. T.0 4. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 309 2 l e n t e l ë .8 21.2 23.4 51. S.áprastam smë mas justicijos mas arbitrui pareigûnui 3 4 5 6 7 Teisës paþeidimas Iš viso 1 1 2 3 4 5 6 7 2 T.0 2.5 5.0 25. T.švelsusi.2 55.6 23. griebia nuo prekystalio du bananus.9 30. kuris kainuoja 3.2 26. 98 2 Smulkesná sprendimo variantø aprašymà þr.0 0. ir pabëga. T. Išvykos metu T.0 16. 1 . Kad išsivaduotø nuo kolegos.4 12.8 9. išplëšia praeiviui iš rankø rankinæ. Wiedergutmachen oder strafen Einstellungen in der Bevölkerung und der Justiz Ein Forschunssbericht Centaurus–Verlagsgesellschaft Pfaffenweiler.8 8.

Net jeigu jis ir atlygins þalà.8 4. Pakeliui jis pradëjo kibti prie jos. 2.0 26.3 6.0 2.0 2.1 18. Kità savaitæ viskas iškyla aikštën.3 100. Moteris priešinosi. 10 Po kino pasisiûlo moteriai. Nusikaltëlis ir auka turi tarpusavyje (jeigu reikia. Kai jis nukentëjusiam atsilygina. 9 Saugomojoje automobiliø aikštelëje T. Bausmës sušvelninimas. jà palydëti. Nusikaltëlis turi bûti nubaustas. atidaro automobilio bagaþinæ ir išima 620 DM vertës fotoaparatà. tai ir su treèiojo asmens pagalba) susitarti dël þalos atlyginimo ir susitaikymo.8 8 100. Nusikaltëlis ir auka turi su oficialiai paskirto arbitro pagalba susitarti dël þalos atlyginimo ir susitaikymo. Šaliø tarpusavio susitarimas. Taip pat nesunku pamatyti. Tada T. suþino. þiûrëjusiai tà patá filmà.0 1. Nagrinëdami jø atsakymus matome. juo labiau. 5.4 71.2 30.0 Konflikto sprendimo variantai. á tai gali bûti atsiþvelgta švelninant bausmæ arba iš viso jà panaikinant. Minëtos situacijos buvo pateiktos Vokietijos gyventojø atrankai. kad didelë apklaustøjø dalis linkusi teikti pirmenybæ tokiam sprendimui.6 28. 1. Šaliø susitarimas tarpininkaujant áprastam arbitrui. nors puikiai þino.4 16. kad neturi tam jokiø lëšø. Kriminalinë bausmë. kai šalys savarankiškai sprendþia savo ginèà nedalyvaujant arbitrui ir. kriminalinei justicijai.7 100. Kriminalinës justicijos pareigûnas turi organizuoti susitaikymà ir toliau stebëti arba priþiûrëti. kad jo dëdë nori parduoti 800 DM vertës stereoaparatûrà. Šaliø susitarimas vadovaujant arbitrui – kriminalinës justicijos pareigûnui. kaip jis vykdomas. Jis susitaria su dëde dël pirkimo. 3. nutempë jà á artimiausius krûmus ir išþagino. kad kriminalinës justicijos dalyvavimo bûtinybæ tiriamieji . 1 8 68.5 13. Nusikaltëlis turi bûti nubaustas. 4. tai neturi švelninti bausmës.2 2.310 ANTROJI DALIS 3 4 5 6 7 2 T.8 7. ima aparatûrà ir paþada kità dienà atnešti pinigus.

priešingai. Tai. Tai baudþiamojo ástatymo nuostatos. Tai pirmiausiai privataus kaltinimo institutas. Pagrindinë išvada: jaunos moterys pareigûnës. kad bûtinas kriminalinës justicijos pareigûnø ásikišimas. kad atitiktø teisybës jausmà. leisti nusikaltëliui ir nukentëjusiesiems patiems spræsti savo konfliktà. Vyresnio amþiaus vyrai. kà jos sako. linkusios kaip ámanoma maþiau taikyti baudþiamàjá sprendimà. Šis ir panašûs tyrimai taip pat rodo. Taèiau esant didelës vertës turto grobstymui didesnë tiriamøjø dalis mano. vengti bet kokiø paaiškinimø ir reikalauti besàlygiškai paklusti kiekvienam savo sprendimui. Antra vertus. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 311 áþiûri tada. ypaè amþiaus ir lyties. kuo didesná pasipiktinimà sukelia nusikaltimas. kokios turi bûti baudþiamosios procedûros. gali pasitarti su šalimis. turi ryšá su ginèu ir gali galø gale pats nurodyti. jo nuomone.9. gali klausytis tik to. kai sprendþiant ginèà dalyvauja arbitras. kas. kad minëtieji psichologiniai ásitikinimai gali gerokai skirtis. advokatai. gali smulkiai komentuoti kiekvienà savo veiksmà. Pavyzdþiui. kurià jam teikia šalis. pagal kuriuos byla gali bûti iškelta tik esant nukentëjusiojo skundui. Dël to tyrëjas ištyrë ir jø psichologinius ásitikinimus taikytinø procedûrø atþvilgiu. ástatymo nuostatos. linkæ padidinti arbitro (baudþiamojo teismo) vaidmená. policijos ir prokuratûros pareigûnai. Ávairus gali bûti ir arbitro poþiûris á informacijà. Jis gali leisti abiem šalims paèioms kalbëti ir atidþiai išklausyti viskà. kaltinimo atstovai. Pastarasis gali elgtis ávairiai. kai nusikaltimas yra sunkus ir sunkiai atlyginamas. kad dël smulkesnio turto grobstymo nusikaltëlis ir nukentëjusysis turi patys susitarti. tuo daugiau þmoniø mano. dauguma sutaria. itin svarbø vaidmená formuojant ir taikant teisines ginèo sprendimo procedûras vaidina kriminalinës justicijos pareigûnai: teisëjai. kokia informacija jam reikalinga. O tai ámanoma tik jiems susitarus dël nusikaltimo padarytos þalos atlyginimo. leidþianèios nukentëjusiajam atsisakyti baudþiamojo persekiojimo vëlesnëse nusikaltimo tyrimo stadijose. Skirtingas . pavyzdþiui. Arbitro taikomos procedūros ir subjektyvusis teisingumo vertinimas Panagrinëkime situacijà. ypaè tos. Kaip þinoma. apibrëþianèios nusikaltimus. antra vertus. Ši nuostata skatina nusikaltëlá susitarti su nukentëjusiuoju. išklausyti visus jø pasiûlymus. o gali ir nutaisyti neáþvelgiamà minà ir kaip kariuomenës vadas komanduoti. Tai priklauso nuo pareigûno vietos ir jo asmenybës bruoþø. Tyrimas parodë. kurios daugiausiai susijusios su gynyba. kuo daugiau jis gali liudyti. kad nusikaltëlis – niekšingas þmogus. Teisingumo psichologija. kad bûtø neteisinga leisti tartis su juo ir já reikia bûtinai nubausti.

Pateikdamas nurodymus komisijai. ir tikëjimui. Tais paèiais sumetimais buvo itin stengiamasi slëpti nuo jø teisingumo „virtuvæ“ – tikras sprendimø priëmimo procedûras. klausimø bus daug daugiau“. karalius pasakë: „Turite parengti tokius aiškius ástatymus. Buvo manoma. tiek liaudies tikëjimà juo. Klausimas. kiek informuoti ginèo ir apskritai proceso dalyvius. kai paprasti þmonës pradës suprasti ástatymus. kad kartà išmintingas karalius nutarë ávykdyti didelæ teisinæ reformà. viešà kontrolæ ir pan. „Jûsø didenybe. vadinasi. pleèiantis demokratijai papûtë kiti vëjai – vis daugiau kalbama apie skaidrumà. o gali bûti ir „viršesnis uþ šalis“. O kaip gi yra iš tikrøjø? . jo simbolinæ ir iškilmingàjà pusæ. Jis gali elgtis kaip lygus su lygiais. o gali elgtis „vyriškai ir ryþtingai“ – trumpai–drûtai pareikšti savo nuomonæ. kad jis vykdomas teisingai. kad jo ginèo sprendimo procedûros bûtø šaliø subjektyviai vertinamos kaip teisingos. Dabar jau taip pat šventai tikima priešinga nuomone. Liaudis turëjo matyti tik teisingumo fasadà. Kyla klausimas. kaip procedûrø teisingumo vertinimas priklauso nuo ávairiø arbitro elgesio ypatumø? Atsakymas á šá klausimà labai reikšmingas norint atsakyti á dar svarbesná klausimà – kaip turi elgtis arbitras. Bet þinokite. kad paprastiems þmonëms nereikëtø klausinëti“. mandagumas. kiekvienà kartà prieš uþduodamas klausimà ar pasakydamas savo nuomonæ atsiprašyti. kad kuo maþiau þmonës išmano apie teisæ ir teismà. manieros. 9. XX a. Jis gali bûti labai mandagus. – kreipësi jie. Praëjusiais šimtmeèiais buvo laikomasi nuomonës. Procedûrø teisingumo vertinimo ir arbitro elgesio savitarpio ryðiai Šalių informuotumas ir teisingumo vertinimas Sena teisininkø legenda pasakoja.5. yra amþinas. Po savaitës komisija paprašë audiencijos pas karaliø. kuo paslaptingesni jie atrodo. – Mes galime parengti tokius aiškius ástatymus. kad bûtent visiškas aiškumas gali uþtikrinti tiek patá teisingumà.312 ANTROJI DALIS gali bûti jo elgesys. kad tik taip galima palaikyti pagarbà teisingumui. kuri turëjo parengti naujus ástatymus. tuo daugiau pagarbos jiems jauèiama ir daugiau pasitikima jø sprendimais.

Buvo lyginamas pasitenkinimas grupëse. kad arbitras pats suinteresuotas ginèo rezultatais ir kad ginèo rezultatai labai svarbûs tiriamiesiems. Vieniems tiriamiesiems nebuvo leista bendrauti su arbitru. kad su juo nekalbama. Jis padaro daug stipresná poveiká negu daugelis kitø. neatsakyti á juos. ir rezultatø teisingumu. Jis lygino. 2. Išgirdæs toká klausimà jis gali nuoširdþiai bandyti kuo išsamiau ir aiškiau á já atsakyti. kai tai absoliuèiai bûtina. kas sukeltø jø abejones. jiems buvo sudarytos prielaidos manyti. pavyzdþiui. Tyrimai vienareikšmiškai parodë. Tiriamieji turëjo duomenø. Vol. Dvi tyrimø išvados yra ypaè svarbios: 1. O gali elgtis ir priešingai – stengtis kuo maþiau informuoti ir kaþkà sakyti tik tada. kiekvienas iš minëtø momentø yra svarbus ir turëtø daryti átakà pasitenkinimui. jo nuo- Tyler T. turintis nacionaliniø ir kitokiø prietarø. o jeigu jie uþduodami.9. Taèiau iš tikrøjø svarbus pasirodë tik galëjimas bendrauti su arbitru. informatyvus arbitro elgesys sukelia daugiau pasitikëjimo ir procedûrø. jis neleisdavo ginèo dalyviams pasisakyti. Èia tiriamieji pasiþymëjo ypatingu jautrumu. kad jam neteikiama informacijos. pasakoti. jis gali leisti kiekvienam proceso dalyviui bet kuriuo metu uþduoti bet koká klausimà. P. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four Models // Journal of Personality and Social Psychology. kad jam neleidþiama pasisakyti. jis gali viskà komentuoti ir aiškinti kiekvienà savo þingsná. teismo veikloje. ir tokiø. 333–344. arba atsakyti taip. kad klausiantys nieko nesuprastø. jis gali neleisti uþduoti klausimø. Buvo lyginamas pasitenkinimas þmoniø. kitiems tai buvo leidþiama. su kuriais laikësi santûriai. Atrodytø. todël mums gali kilti ávairiausiø abejoniø dël jo veiksmø teisingumo. su nuomone tø grupiø. Jeigu tiriamasis jautë. Pirmas „atviras“ teisëjas gali kelti pasitikëjimà savo atvirumu. R. kad informatyvus arbitro elgesys yra ypaè stipriai veikiantis veiksnys. policijos) noriai kalbëjo. kur arbitras spræsdamas ginèà plaèiai komentavo savo veiksmus ir atsakydavo á klausimus. Kokia taktika geresnë? Siekiant atsakyti á šá svarbø klausimà buvo atlikta nemaþai tyrimø. Informavimo svarbà gerai iliustruoja T. kà rengiasi daryti. Tylerio tyrimas1. Antrasis neleidþia pašaliniams pamatyti nieko. kad arbitras yra þmogus. Be to. bet ir juos taikant. 1 . taèiau lengvai pamatome ir kiekvienà jo darbo trûkumà. 1987. Bet koks teisëjas ir apskritai ginèo arbitras gali rinktis iš dviejø variantø. kuriø kiekvienas turëtø maþinti pasitikëjimà arbitru. Be to. Tyrimai parodë. su kuriais pareigûnas (pavyzdþiui. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 313 Šis klausimas aktualus ne tik kuriant ástatymus. 52. koká poveiká daro keturi veiksniai. kad atviras. Tyrimo rezultatai buvo gana netikëti. kuriose tai nebuvo daroma. Teisingumo psichologija.

kai tikimasi. kad viskà reiktø organizuoti kitaip. 2. 1988. nepasitenkinimas bûtø þymiai maþesnis. L. Ásivaizduokime þmogø. 1983. The Effects of Control on Perceived Fairness of Procedures and Outcomes // Journal of Experimental Social Psychology. Neretai galimybë pasisakyti yra labai svarbi net jeigu tiriamasis tiksliai þino. New York. tas efektas pasireiškia ne tik tada. 103. mano. kur joks aptarimas nevyko. kuo daugiau duoda galimybiø paveikti ginèo eigà. plaèiai pasisakyti apie procedûrà ir savo ásitikinimus jos atþvilgiu. kad tiriamiesiems informuotumas tuo svarbesnis. kad grupës nariai geriau suprastø procedûrà. reikia pirmiausiai turëti informacijos apie tai. Tyler T. Pagaliau buvo grupiø. jog á pasiûlymus bus atsiþvelgta. Kodël šis momentas toks svarbus? Natûralu manyti.. Eksperimento rezultatai parodë. yra neteisinga. Gilbert M. Pavyzdþiui. Bet vienoms grupëms buvo pasakyta. M. pagal kurià turëtø vykti aptarimas. Thibaut J. Jeigu tokiam þmogui bûtø suteikta galimybë pareikšti savo nuomonæ. kad to nebus.. bus labiau patenkinti. Thibautas specialiai tyrë šá momentà (1983)1. Tai „ekspresyvioji“ procedûrø aptarimo pusë. Vol. Ši procedûra buvo aptarta kiekvienoje grupëje. 223–238. Iš tikrøjø. Jie suskirstë savo tiriamuosius á keletà grupiø. 2 Lind T. . Pati galimybë išreikšti savo nuomonæ. jis vertins tokia procedûrà neigiamai. kas ir kam daroma. Musante’as. R. kitose – kad aptarimas neturës poveikio ir reikalingas tik tam. P. kad tai ne viskas. bet ir tada. Aišku. The Social Psychology of Procedural Justice. kad tai neturës jokio poveikio ginèo sprendimo procedûroms ir galutiniam sprendimui. Kiekviena grupë turëjo spræsti tà patá ginèà. J. kad darytumëme átakà ginèo sprendimui. Buvo nustatoma tam tikra procedûra. kritiškai jà vertina. kad galëtumëme koreguoti tai. P. kad tai turëtø bûti susijæ su galimybe kontroliuoti ginèo sprendimo procesà.. Taigi galime manyti. kad: 1. kiek tiesiog išsakyti savo nuomonæ apie procedûras. A. A. kuriems bus leista dalyvauti aptariant egzamino procedûrà. net jeigu á jø nuomonæ nebus atsiþvelgta2.. London. 1 Musante L. studentai. kad daþniausiai tiriamiesiems ne tiek svarbu kontroliuoti ginèo sprendimà. Paaiškëjo. mûsø nuomone. ásitikinimus þmogui labai svarbi. taèiau jis vis tiek privalës jà naudoti spræsdamas ginèà. Tyrimai parodë. kad á šio aptarimo rezultatus bus atsiþvelgta nustatant galutinæ ginèo nagrinëjimo tvarkà. Taèiau minëtieji tyrimai rodo. Tiriamieji turëjo suprasti procedûrà ir jà vykdyti. pasitenkinimas ginèo procedûromis yra didesnis. kad tai ne visai taip. kai ginèo šalys tikrai þino. kas. kuris nesutinka su procedûra. Gilbertas.314 ANTROJI DALIS monë apie taikomø procedûrø teisingumà iš karto þymiai blogëjo. 19. jeigu ginèo dalyviai gali jas iš anksto aptarti.

kad labai svarbu pranešti teismui. O'Barro ir J. kad ta nuomonë padarë áspûdá. nes tai neturi aiškaus ryšio su nuomos byla. Tai svarbu net jeigu nebus jokio praktinio rezultato. Svarbus ir kiekybinis. išsinuomojote butà. kad ginèo procedûros nëra teisingos. 1987. Jeigu protestuojame. kad já jauèiame. o pati galimybë kaþkà daryti bei išreikšti savo nuomonæ. kad labai sunku buvo išreikalauti. Jûsø skundas svarstomas teisme. Šiuo atþvilgiu labai svarbus buvo W. tiek draugai) atkreiptø dëmesá á já. kad èia nuomos mokesèio dalis. Teisingumo psichologija. Atlikti tyrimai patvirtino šio momento svarbà. kad kiti þmonës. pats visà tà laikà saugumu nesirûpino. Tyleris iliustruoja šá momentà tokiu pavyzdþiu. jo nuomone. Mes protestuojame ir tada. kad á tai bûtø atkreiptas dëmesys. R. kuriems skiriamas mûsø protestas (tiek priešai. Teismas. Vol. kad tai jiems padarytø áspûdá. jog šeimininkas. Kai išreiškiame savo jausmus arba nuomonæ. Conley (1985) Tyler T. kai neturime jokio pagrindo tuo tikëti. kuo labiau siekiama šá pasisakymà ásprausti á tam tikras formas. Pasibaigus nuomos laikui ir jums išsikraustant iš buto šeimininkas negràþina jums uþstato. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 315 Rezultatas nebus toks netikëtas. ir kokybinis aspektas – kiek ir kaip leidþiama pasakyti savo nuomonæ. kad jis atliktø reikiamus remontus. Tas momentas itin svarbus vertinant teisines procedûras. Jums gali atrodyti. P. M. taip pat kiekvienam poþymiui. mums svarbu. M. Tai ir yra „ekspresyvinë funkcija“ – veikimas tam. mums reikia. jeigu padarytumëte butui þalos. buto savininko reikalavimu iš anksto sumokëjote uþstatà tam atvejui. priverstø susimàstyti. Kuo labiau apribojama ši galimybë. Paaiškëjo. o ne tam. kuriam neleista pasisakyti šiuo. kaip atidþiai išklausyta jø nuomonë.9. vadovaudamasis santykinumo principu. 333–344. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four Models // Journal of Personality and Social Psychology. tikriausiai neleis apie tai kalbëti. Susidûræ su neteisybe mes išreiškiame pasipiktinimà jà tiesiog todël. 1 . 52. Sakykime. kad net jeigu þmonës abejoja arbitro objektyvumu. labai svarbiu klausimu. kad kaþkà išreikštume. E. paëmæs uþstatà buto saugumui uþtikrinti. Lindas ir T. kad gautumëme kaþkoká praktiná rezultatà. apsvarstyta ir pan. Þmogus. jeigu prisiminsime. kad jam neduodama pasisakyti ir kad jo pasisakymas ignoruojamas. kaip daþnai gyvenime mums svarbus ne mûsø veiksmø ar pasisakymø praktinis rezultatas. árodinëdamas. kad buvo apmàstyta. ir tada. jie labai jautrûs tam. tuo labiau ginèo dalyvis gali jausti. kai manome. kad tai padarys reikiamà poveiká.1 Galimybë išreikšti savo nuomonæ – plati sàvoka. manys.

Conley J. kad turime bûti labai atsargûs. New York. jeigu jûsø pasakojimo turinys ar forma bus apriboti ir matysite. kad turime išnaudoti visas galimybes leisti šalims pasisakyti. Þymiai maþiau pabrëþiama priešinga pusë – teismo ir teisingumo pagarba pilieèiui. blogiau vertinsite tas paèias procedûras. Vol. jeigu teisëjas ar teisëja suteikë jums galimybæ papasakoti savà ávykiø versijà ir jeigu jà apsvarstë. 1988. kaip jos pageidauja. 1 O'Barr W. Tyleris rašo: „<…> net jeigu manote. kai pilietis yra kaltinamasis ar teisiamasis. kokios yra dabar. 661–701.. tiek valstybei. kad pagal socialiná ir teisiná statusà teismas yra „aukštesnis“ uþ pilietá. visgi vertinsite teismines procedûras kaip teisingas. 2 Lind E. pareikšti nuomonæ dël svarstymo ir padaryti tai taip. Taèiau aptariami tyrimai rodo. Apibendrindami minëtus tyrimus E. parodæs nepagarbà teismui. Litigant Satisfaction versus Legal Adequacy in Small Claims Court Narratives // Law and Society Review.316 ANTROJI DALIS tyrimas1. 106. teismo salës apipavidalinimas (valstybës herbas virš teismo nariø galvø). (Prisiminkime garsø vaiko liudininko – ketveriø metø mergaitës apklausos protokolà. gali bûti grieþtai nubaustas. prokurorø ir advokatø togos) – viso to tikslas – suformuoti ir palaikyti pagarbà teismui ir teisingumui. Tyler T. Jie smulkiai išnagrinëjo skirtumus tarp laisvos þmoniø pasisakymø formos (kaip þmonës siekia išreikšti savo nuomonæ arba pranešti faktus) ir teisminiø pasisakymo standartø. . kad teisëjas neobjektyvus. kodël jos bûtent tokios. M. Lindas ir T. Proceso dalyvis. kad jam nebuvo skirta reikiamo dëmesio“2. Jo uniforma ir kiti jo valdþios atributai labai svarbûs formuojant pilieèiø pagarbà tiek jam paèiam. P. P. 1985. Tai ypaè ryšku. kuriai jis atstovauja. Yra nemaþai prieþasèiø. London. Grieþtos ir labai formalizuotos liudininkø apklausos procedûros formavosi šimtmeèiais. Kita vertus. 19.. Taip yra iš dalies dël to. Iškilmingi teisminio proceso ritualai („Prašau stot! Teismas eina“). tai yra beveik pripaþintas nusikaltëliu. Arbitro manieros (etiketas) ir subjektyvus procedūrų teisingumo vertinimas Ástatymas reikalauja pagarbos teismui ir teisëjams. M. formalizuodami teisminá nagrinëjimà. kur liudijimai prasidëjo tokiais þodþiais: „Dël man uþduotø klausimø esmës galiu pranešti šiuos faktus…“). The Social Psychology of Procedural Justice. apranga (teisëjø. Tokios pat pagarbos sau reikalauja „valstybës atstovas“ – policijos pareigûnas.

Jais nustatomas „grynasis ryšys“ tarp dviejø kintamøjø. mandagumas. 108.9. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 317 Taip yra ir todël. bet išreiškë teigiamà arbitro poþiûrá á ginèo šalis1.. reakcija á prašymus.07 .04 . Taèiau vertinimas glaudþiausiai buvo susijæs su pareigûno elgesio etika. London. Kuo aukšèiau teismas ir þemiau teisiamasis. kad priimta galvoti. kuriø nuomonë jam reikšminga. 1988. kurios neturëjo tiesioginio ryšio su ginèo sprendimu.06 . Tyrëjas klausinëjo gyventojus apie jø susidûrimus su teismu ar policija.15** . kad jis bûtø gerbiamas. p. nuosekliai elgiasi teisëjas. 4 Atstovavimas reiškia. kokia jo sprendimø kokybë. Tarp klausimø buvo tokie: kaip. apklaustøjø nuomone. tuo svaresnë yra teismo nuomonë ir teisiamasis labiau bus linkæs patikëti sprendimo teisingumu. pagarba jø teisëms. Pirmasis – tai stambi T. Aptariami psichologiniai tyrimai leido patikrinti ir šià prielaidà. Daugiausia dëmesio buvo skiriama arbitro elgesio ypatybëms. New York. 2 Ten pat. Po to specialiu matematiniu aparatu buvo aiškinamasi ávairiø momentø reikšmë vertinant šiuos susidûrimus.21** Lind E. Teisingumo psichologija. Visi kartu jie vadinami arbitro elgesio „etika“. jog teisingumui svarbiau.05 "p < . The Social Psychology of Procedural Justice. kokia galimybë apskøsti teisëjo priimtà sprendimà. Tylerio Èikagos gyventojø apklausa. kuo didesnis yra jø statusø skirtumas.16* . kad šaliø pagarba teismui nepalyginti svarbesnë negu teismo teisiamajam. Procedûriná teisingumà lemiantys veiksniai2 Procedûros savybës Atstovavimas4 Nuoseklumas Nešališkumas Sàþiningumas Pastangos spræsti teisingai Priimto sprendimo kokybë Apeliacijos galimybë Etika 1 Beta koeficientas3 . Visi jie buvo daugiau ar maþiau susijæ su procedûrinio teisingumo vertinimu. Kuo beta koeficientas didesnis. tuo glaudesnis kintamøjø ryšys (•p < . 109. kiek jis nešališkas. 3 l e n t e l ë . kurá priimtø ir pats apklausiamasis bei kiti þmonës. Tai kreipimosi á šalis forma. . Taigi manoma. ar sugeba priimti gerus sprendimus. kad arbitras priëmë toká sprendimà. Aiškinantis šio aspekto reikšmæ itin svarbûs buvo du tyrimai. Tai yra ryšys atmetus („neutralizavus“) kitø veiksniø poveiká. P. 3 Standartiniai regresijos beta koeficientai.38" .01).12* . Tyler T.

kad justicija gali pelnyti pilieèio pagarbà ir pasitikëjimà keldama save „virš jo“. Northwestern University. Barrett–Howardo ir H. Procedural and Distributive Justice: Definitions and Beliefs of West German University Students: Unpublished manuscript. Ji atitinka nuostatà. nuo kuriø labiausiai priklauso ginèo sprendimo procedûrø vertinimas. Vokietijoje justicijos pareigûno etika liko pirmojoje vietoje. Ypaè svarbûs pasirodë trys momentai: kiek arbitras leidþia þmonëms pasisakyti. šis pasisakymas patraukia dëmesá ir nagrinëjamas. su kitomis tradicijomis ir teisës sistemomis. Kartu ši išvada yra nauja ir netikëta. Kyla svarbus klausimas.. nuoširdþios pastangos kuo sàþiningiau išspræsti bylà. kad ginèo šalis nuolat teikia pirmenybæ procedûroms. Lammo (1986) tyrimas1. 1 . Á šá klausimà atsako vokieèiø E. 1986. Be to. Ši išvada atitinka sveiko proto intuicijà: „Nori. tuo labiau pastarasis linkæs manyti. kad pagarba (kaip ir daugelis kitø vertybiø) yra kaþkas. kiek. Gerokai didesnë. paprastø ir aiškiø taisykliø buvimas) þmonës gali pripaþinti arbitro bûtinybæ. galima išskirti grupæ maþiau reikšmingø veiksniø. Dabar jau galime apèiuopti pagrindinius veiksnius. Lamm H. Jis beveik prilygsta etikai. laiko stoka. Kuo daugiau pagarbos teisëjas ar kitas justicijos pareigûnas parodo pilieèiui. Procedūrinį teisingumą lemiančių veiksnių apžvalga Praëjo beveik 30 procedûrinio teisingumo tyrimo metø. Barrett–Howard E. palyginti su JAV. gerbk juos“. arbitro etiškumas. kuo þmonës apsikeièia. atliktas pagal tà paèià metodikà.318 ANTROJI DALIS Matome. kur arbitro vaidmuo yra kuo maþesnis. Jis nepalyginti silpnesnis negu anksèiau apibûdintø veiksniø. Þinome. galimybë apskøsti ir pan. Šiuo atþvilgiu vokieèiai ir amerikieèiai panašûs. Tas ryšys nëra labai stiprus. ko negalima gauti nieko neduodant. kad arbitro etikos reikšmë toli lenkia kitus momentus. Aptariamieji tyrimai atlikti JAV. ginèo šaliø poþiûriu. Kai kurie iš jø parodyti 3 lentelëje. kad ginèo sprendimo procedûros teisingos. sàþiningumas. ar jø rezultatas pasitvirtintø kitose pasaulio šalyse. Taèiau kartu jie daro esminá poveiká procedûrø vertinimui. arbitro nuoseklumo reikšmë. Jeigu procedûra jau nustatyta ir ginèo sprendimui vadovauja arbitras. Kiekvienas iš jø rodo tam tikrà ryšá su procedûriniu teisingumu. Esant ypatingoms aplinkybëms (nesutaikomas interesø prieštaravimas. kad kiti tave gerbtø. svarbus yra jo elgesys. nes prieštarauja senai ir gana svariai teisës tradicijos nuostatai. Tai arbitro elgesio nuoseklumas (jis panašiose situacijose elgiasi panašiai).

). kà jais remdamiesi galime rekomenduoti teisminiam nagrinëjimui. Tada perskaitykite modulá ir palyginkite rekomendacijas. kad itin svarbûs momentai yra: . Teismo posëdþio procedûros ir subjektyvus ásitikinimas jø teisingumu. kad ginèo nagrinëjimas bûtø suvokiamas kaip teisingas. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 319 Galutinë procedûrinio teisingumo schema atrodo taip (þr. Taigi tam. lemiantys šaliø pasitenkinimà ginèo sprendimo procedûromis 9. Dėmesys šalies nuomonei Galimybė išreikšti savo nuomonę Pasitenkinimas procedūriniu teisingumu Arbitro etika Kiti veiksniai 35 pav. Veiksniai. Pagalvokite. 35 pav. kurias pateiktumëte remdamiesi savo nuomone. Teisingumo psichologija.6.9. svarbûs jo sprendimo procedûros bruoþai. Situacija Lietuvoje Susipaþinote su psichologiniø tyrimø duomenimis pagrástais ginèø sprendimo procedûrø reikalavimais. su psichologiniais tyrimais pagrástomis rekomendacijomis. Matëme.

reglamentuojantis teisiamojo apklausos tvarkà. kada ji nori. tai yra gana sudëtinga. Mûsø baudþiamojo proceso apþvalga rodo. Lietuvos teisë priklauso kontinentinei tradicijai. Kaip jau kalbëjome. tai yra galimybë pasisakyti tik tam tikru momentu arba bet kada ir pan. ir pateikti savo nuomonæ. Kokie bruoþai bûdingi teisminiam nagrinëjimui Lietuvoje? Ginčo šalių galimybė išdėstyti savo požiūrį Matëme. rodo pagarbà šalims. specialistø kvietimà. ko šalis nori. nustato „rungtyniškà“ teisminio tyrimo pradþià. kad pasisakymas darys tiesioginá poveiká šaliø teisëms. Jis. tai yra toks. kad èia svarbi jau pati galimybë išreikšti savo nuomonæ. išsiaiškinama inkviziciniu bûdu). kà sakyti. ko nepavyko išsiaiškinti rungtyniškai. Matëme. kad jis labiausiai panašus á kombinuotà modelá. galimybë atmesti sprendimà (apeliacija). ir tada. kad tai galimybë pasakyti tai. kas vyksta. ir galimybë patiems nutarti.320 ANTROJI DALIS • ginèo šaliø galimybë išdëstyti savo poþiûrá á reikalo esmæ. pirmiausia tyrimas vyksta kaip rungtyniškas. skirs reikiamà dëmesá).. atskleidþiantys. kiek ginèo arbitras (pvz. Turima galvoje ir apskritai galimybë pasisakyti. teisëjas) laikosi mandagumo taisykliø. nukreipdamas teisminá nagrinëjimà. viena vertus. árodymø nagrinëjimo eigà. teisëjui suteikiama galimybë bûti aktyviam ir „inkviziciškai“ vadovauti procesui. Tai svarbu net jeigu šalis nemano. argumentus. • kiti veiksniai: tai. Lietuvos Respublikos Baudþiamojo proceso kodekso 309 straipsnis. . kad daugiausiai privalumø turi „kombinuotas“ procesas. po to tai. savo ásitikinimus. numato šalims dideles galimybes suvokti tai. kuris jungia rungtyniškàjá ir inkviziciná (pvz. Tokiam procesui paprastai bûdinga ginèo arbitro „persvara“ šaliø atþvilgiu. kiek šalys gali veikti proceso eigà. „Teisiamojo apklausa pradedama pirmininkaujanèiojo pasiûlymu teisiamajam duoti parodymus apie pareikštà jam kaltinimà ir þinomas jam bylos aplinkybes“. • „etika“ – tai. šiai tradicijai bûdingas inkvizicinis procesas. Taip pat svarbûs faktai. Kita vertus. ir laiko aspektas. • ásitikinimas. Kaip buvo parodyta. Matëme. prašymus. susideda iš rungtyniškojo ir inkvizicinio modeliø junginio.. Teisminio posëdþio pradþia mûsø šalyje yra „rungtyniškojo“ pobûdþio. kad šalies nuomonei bus skirta dëmesio (kad arbitras rimtai apsvarstys šià nuomonæ. kad psichologiniai tyrimai rodo tam tikrà rungtyniškojo proceso pranašumà inkvizicinio atþvilgiu. Teisiamajam suteikiama galimybë išdëstyti tiriamo ávykio aplinkybes bei savo poþiûrá á kaltinimà.

civilinis atsakovas ir jø atstovai. palikti iniciatyvà proceso dalyviams. Tuo bûdu siekiama. civilinis ieškovas. Tam tikrais momentais ástatymas visgi pats nustato teisëjo elgesio modelá ir ápareigoja teisëjà elgtis pagal inkviziciná modelá. tai yra elgtis labai aktyviai (pagal inkviziciná modelá). teisminio ginèo metu šaliø pozicija yra rungtyniška. remiantis vien teisine puse. Pradþioje jis gali bûti pasyvus. Proceso ástatymas teisiamajam suteikia galimybæ daryti pareiškimus ir kitais proceso klausimais. gynëjai ir visuomeniniai gynëjai“. nukentëjusysis ir jo atstovas. Kartu teisëjui daþniausiai suteikiama galimybë paèiam pasirinkti savo „aktyvumo lygá“. kad iš esmës. Kitaip yra su teisëjo teisiniu statusu. Teisëjo vaidmuo prasidëjus teisminiams ginèams paliktas jo paties nuoþiûrai. Vadinasi. jis gali pats pradëti tyrimà. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 321 Ástatymas šiuo atþvilgiu nustato bûtent tai. ástatyminiai jø atstovai. Inkvizicinis – jo aktyvumà (jis pats vadovauja ginèams). ástatyminis teisiamojo atstovas. Jis gali pateikti daug klausimø. siûlyti ir pagrásti savà ávykiø versijà. o gali ir pasyviai (pagal rungtyniškàjá). Ástatymas tiesiogiai ápareigoja teisëjà pir- . kad „teisiamasis. uþduoti klausimus. Pasibaigus teisiamojo apklausai ir pradedant nagrinëti árodymus lietuviškasis tardymo procesas tampa labiau inkvizicinis. Kai jie „išeikvoja parakà“.9. Galima sakyti. Taigi veikiantis proceso ástatymas sudaro pagrindà rungtyniškam šaliø elgesiui. Paskui teisiamajam klausimus gali duoti kiti teisiamieji. aptarti árodymus. visuomeninis kaltintojas. gali savo parodymus duoti bet kuriuo teisminio tardymo momentu“. pagaliau. Teisingumo psichologija. siekti išsiaiškinti kitus momentus. Lietuviškasis modelis neseka nei vienu. nei kitu. pirmininkaujanèio leidimu. Tolimesnis teisminis nagrinëjimas taip pat vyksta pagal rungtyniškojo proceso nuostatas. Rungtyniškasis modelis numato teisëjo pasyvumà (jis tik ramiai stebi šaliø ginèus). kad teisiamajam išdësèius ávykio aplinkybes ir savo poþiûrá á kaltinimà „já apklausia prokuroras. jis gali uþduoti. bet gali ir neuþduoti. Ástatymas teigia. Jos gali ginèytis. kas (kaip rodo minëti eksperimentai) labiausiai skatina taikomas procedûras vertinti kaip teisingas – galimybæ išdëstyti savà ávykiø vizijà. kad teisëjas gali uþduoti savo klausimus bet kuriuo metu. kurie labiausiai suinteresuoti jø išaiškinimu. Nesunku ásivaizduoti. 309 straipsnis taip pat nurodo. elgtis pagal rungtyniškà ar inkviziciná modelá arba. kad kiekvienas iš minëtøjø proceso dalyviø gali uþduoti kitokius klausimus. Jis numato. Teisiamojo apklausoje gali dalyvauti visi proceso dalyviai (taip pat ir nukentëjusieji). keisti savo elgesá proceso metu. gynëjas ir visuomeninis gynëjas. kad teisminiam tardymui svarbius faktus galëtø išaiškinti bûtent tie proceso dalyviai.

tuo daugiau jà nagrinëjant atsiranda rungtyniškumo elementø (galimybë pasisakyti šalims ir pan. ágalinanèia já pareikšti nuomonæ dël kitø dalyviø kalbø. tai priklauso nuo bylos pobûdþio. charakterio. o nuo momentø. Teisminiai ginèai ir ginèo dalyviø replikos kitame teisminio nagrinëjimo etape vël suaktyvina rungtyniškumo elementà. ta teisë papildyta proceso dalyvio replikos teise. jis nutaria leisti arba neleisti šalims duoti papildomà galimybæ pasisakyti. kuriomis reikia vadovautis priimant sprendimà. kiekvienas proceso dalyvis turi teisæ pasisakyti. Antras momentas – vadinamoji „teisëjø ideologija“ – bûtent. ekspertui. Nuo to priklauso jø pasirengimas išklausyti proceso dalyvius. bûtent šis modelis labiausiai sukelia ginèo šaliø pasitikëjimà. kad Lietuvos baudþiamàjá procesà labai sunku vienareikšmiškai priskirti prie rungtyniškojo ar inkvizicinio. Bendras dësningumas yra toks. Kaip matëme. siekimas suprasti juos. Laikydamiesi tos nuomonës turëtumëme pagrindà tikëtis. Jis jungia vienà ir kità. Pagal tà patá 309 straipsná teisëjas gali uþduoti klausimus bet kuriuo metu. Tai yra nusistovëjusi praktika. Šalys stengiasi pagrásti savo nuomonæ. deklaratyviø normø pavidalu. Taigi teisëjo sprendimu procesas bet kuriuo metu gali pasidaryti rungtyniškasis arba inkvizicinis. kiek patys teisëjai rûpinasi. Jis priima arba atmeta šaliø prašymus. rungtyniškasis modelis numato. nukentëjusiajam. Kartu teisëjas turi suformuoti savo nuomonæ apie árodymà ir išsiaiškinti visas abejones dar iki kitø proceso dalyviø klausimø. Dël nusistovëjusios praktikos. Kartu lietuviškasis procesas pasiþymi plaèia teisëjo nuoþiûra renkantis teisminio nagrinëjimo modelá. administraciniame) šios nuostatos nëra aiškiai suformuluotos. kad ji skiriasi. Tokiomis aplinkybëmis proceso pobûdis (kartu ir jo poveikis teisingumo vertinimui) priklauso ne nuo ástatymo nuostatø. Tik po jø seka kaltintojo. kad kuo svarbesnë byla. kad teisëjo nuomonë apie árodymus turi susiformuoti kitø proceso dalyviø diskusijos pagrindu. Taigi turime konstatuoti. Kaip matëme anksèiau. Patirtis rodo. ávairiausiø átakø teisëjas gali pasirinkti labai skirtingus teisminio nagrinëjimo modelius. paaiškinti savo sprendimus ir pan.322 ANTROJI DALIS màjá uþduoti klausimus liudininkui. . kad bent taikomø procedûrø poþiûriu mûsø nacionalinis baudþiamasis procesas turëtø bûti suvokiamas kaip teisingas.). Paprastai ástatymas suformuoja nuostatas. kurie nulemia teisëjo nuoþiûros taikymà. gynybos ir kitø proceso dalyviø klausimai. kad teisiamieji ir kiti proceso dalyviai suvoktø jø sprendimus kaip teisingus. taip priartëdamas prie geriausio – „kombinuoto“. bûtent tokios procedûros daþniausiai vertinamos kaip teisingos. Taèiau mûsø baudþiamojo proceso ástatyme kaip ir kituose (civiliniame.

ar jis nori ko nors paprašyti. kurio prašymas atmestas. „<…> Teismas. kà reiškia šiuo atveju „motyvuotas“. sustiprina jø nuomonæ. jeigu išaiškintinos aplinkybës turi reikšmës bylai. teisës vël pareikšti já vëliau. Anksèiau matyti. 306 straipsnis. Aiškiai matosi ir antroji baudþiamojo proceso ypatybë – „plati teisëjo nuoþiûra pasirenkant teisminio nagrinëjimo modelá“. Ástatymas niekaip nepatikslina. turi apsvarstyti kiekvienà pareikštà prašymà. ásigilina á juos. Kaip realiai elgiasi teismas. jog prašymas „nesusijæs su byla“ ir toks. kaip yra iš tikrøjø. kad šalis matytø. Pagal 306 straipsná teismas turi iš karto paklausti kiekvienà proceso dalyvá. kà ir pats rengësi daryti. kai atmetimas smulkiai ir nuodugniai pagrindþiamas. Ástatymo poþiûriu. Patenkinæs pareikštà prašymà teismas turi imtis priemoniø. t. 1 Lietuvos Baudþiamojo proceso kodeksas. neatsiþvelgiant á tai. patenkinti já. savo ruoþtu. priklausomai nuo teisminio nagrinëjimo eigos“1. nekeliami jokie atmetimo motyvo reikalavimai. motyvuotas yra ir toks atmetimas. jø „rungtyniavimas“. Teisingumo psichologija. išklausæs kitø teisminio nagrinëjimo dalyviø nuomonæ. kad jos nuomonë buvo ne tik išgirsta. koká poveiká šalys gali iš tikrøjø daryti teismo posëdþiui. Tai reiškia.9. Net ir atmestas prašymas gali bûti iš naujo apsvarstytas ir patenkintas vëliau. Kaip rodo anksèiau aptarti tyrimai. kad kiekvieno prašymo atmetimas turi bûti motyvuotas. Jeigu teismas nelabai linkæs atsiþvelgti á prašymus ir daro tik tai. kad procesas vyksta teisingai. arba priimti motyvuotà nutartá atmesti pareikštà prašymà. Teismo posëdþio pradþioje dalyviams išaiškinamos jø teisës ir pareigos. procesas labiau panašus á rungtyniškàjá. Proceso ástatymas numato gana grieþtà reikalavimà. y. tada procesas labiau panašus á inkviziciná. . bei priima tik tokius prašymus. Šie prašymai turi bûti kruopšèiai apsvarstyti. Jeigu teismai paprastai rimtai þiûri á šaliø prašymus. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 323 Baudþiamasis procesas taip pat numato proceso šalims nemaþai galimybiø kontroliuoti proceso eigà. teisëjo asmenybës ir pan. tai savaime. kuriuos kelia aukštesnës teisinës institucijos. Pirmuoju atveju teisminio tardymo „variklis“ yra šaliø ginèas. priklauso jau nuo susiklosèiusios praktikos. kad jos gali daryti poveiká procesui. „Prašymo atmetimas neapriboja to asmens. Dël to nagrinëjant ástatymo tekstà labai sunku pasakyti. kurie visiškai atitinka teismo nuomonæ. kad bûtø uþtikrintas greitas bylos išnagrinëjimas“. kad teismas atmetimà turi pagrásti. o tai. kai teismo nutartis formaliai nurodo. antruoju – paties teismo pastangos. jog ginèo teisingumo vertinimui susiformuoti labai svarbu. buvo ar nebuvo priimtas prašymas. reikalavimø. bet ir rimtai apsvarstyta. padidina šaliø jausmà.

Vienus dalykus jis gali pastebëti. ar savo noru. Stebint procesà jam kyla ávairiausiø minèiø. turinèio aukštàjá išsilavinimà. Jis neþino visø procesinio ástatymo niuansø. Kiekvienas savaip supranta tai. kitø ne. kitais ne. paaiškinimais jis gali tikëti. vienais pasisakymais. taèiau turi savo nuomonæ. kas jame parašyta. kad remiantis . kitø ne. kà ir kodël daro proceso dalyviai. kodël teisëjas elgiasi vienaip ar kitaip: dël to. kad taip liepia ástatymas. neraštingo valkatos. kad teismo ir teisminiø procedûrø vertinimas tiesiogiai priklauso bûtent nuo šio subjektyvaus vaizdo. Teismo procedūrų teisingumo vertinimas Subjektyvus teismo įsivaizdavimas Teisėjo elgesys Teisminio nagrinėjimo procedūros 36 pav. Jis daþniausiai nesupranta. pirmà kartà stojusio prieš teismà. Lygiai taip pat skiriasi teismo vaizdas inteligento. ir „seno vilko“ – recidyvisto sàmonëje. kodël vienaip ar kitaip elgiasi teisëjas ir pan. Pilietis neišmano ástatymo.324 ANTROJI DALIS Ginèo šalis – paprastas pilietis nëra teisininkas. Viso to rezultatas – jo subjektyvus teismo ir teisminio nagrinëjimo vaizdas. Realus teismas ir teismo vaizdas kaltinamojo galvoje – tai du visiškai skirtingi dalykai. Dël to vienus dalykus jis mato. matëme. Tarpinës teismo procedûrø vertinimo grandys Aišku. þmogaus. Pavyzdþiui.

Bus pateikta nemaþai tai patvirtinanèiø istorijø. atskleisti mechanizmus. Pagarbà ar nepagarbà gali išreikšti daugybë kalbos aspektø: kreipimosi bûdas. kuriais remdamasis pilietis galëtø gintis. Taèiau teisiamieji teismà gali suvokti visai kitaip. Taigi šis subjektyvus teismo vaizdas „tarpininkauja“ realaus teismo poveikiui. nuodugniai. kalbos tonas. jie atsakytø. mandagumo reikalavimai nëra kodifikuoti. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 325 vien teisiniu poþiûriu. þiûri á pašnekovà. 36 pav. atsiprašau) ar apsieina be jø. þvilgsnis ir pan. Dël to ir jo subjektyvusis teismo procedûrø teisingumo vertinimas priklausys nuo šio subjektyvaus vaizdo. Teisėjo elgesio kultūra ir šalių pasitenkinimas Matëme. kalba „iš aukšto“ ar su pagarba. Jiems atrodys (toks bus jø subjektyvus teismo vaizdas). Realios teisinës procedûros teisiamojo sàmonæ pasiekia per tarpines grandis. Tai pirmiausiai kalbos kultûra. . kad procesas yra vien tik inkvizicinis. kuriø dëka susiformuoja subjektyvusis vaizdas. Jie kartu gali parodyti ir santyká tarp realaus teisminio proceso ir subjektyvaus jo vaizdo. nuo to. neatsiþvelgiant á jø pasisakymus. kad viskam „totalitariškai“ vadovauja teisëjas. nešališkai sprendþiami teisminiai ginèiai.). kad ginèo sprendimo vertinimas labai priklauso nuo arbitro elgesio kultûros. Nemaþai išgirsime apie tai. kaip savo elgesiu jis išreiškia pagarbà ginèo šalims. kiek teisingas yra ginèo sprendimas. mûsø teisme yra labai daug rungtyniškø elementø. Visa tai kartu suformuoja teisiamojo ar nukentëjusiojo nuomonæ. y. kad jis yra gana aukštas. paniekà. ar vengia jo þvilgsnio. Mûsø šalyje pagarbos teisiamajam. kurie aiškiausiai to neverti. t. iš kuriø svarbiausios dvi – teisëjo elgesys ir teisiamojo subjektyvus teismo vaizdas (þr. kaip rimtai. abejingumà. ir jis yra arèiausiai palankiausio. Nëra mechanizmø. išklauso rimtai ir susidomëjæs ar atmestinai ir formaliai ir pan. jeigu asmeninës kultûros lygis nëra itin aukštas. Teisëjo elgesio kultûra apima daug momentø. Koks yra realus „etikos“ lygis? Jeigu apie tai paklaustume teisëjø. kombinuoto modelio. neleidæs pabaigti þodþio. viskas sprendþiama nedavus šalims išsakyti savo nuomonës. o ne nuo ástatymo numatytø procedûrø. kokie jø rezultatai. Tikrà situacijà gali atskleisti tiesioginiai teismo posëdþio stebëjimai. vartoja mandagumo þodþius (prašau. Jeigu paklausime teisiamøjø. išgirsime priešingà nuomonæ – apie teisëjø šiurkštumà. Teisingumo psichologija. Jie priklauso nuo teisëjo asmeninës kultûros. kiek ištvermës ir kantrybës rodo teisëjai netgi tiems þmonëms.9. Teisëjas išklauso ar nutraukia.

kaip baigësi ginèas. atliekami kvotos ir tardymo metu. vienas jo rezultatø turi bûti pojûtis. Jo atþvilgiu gali bûti paskirtos kardomosios priemonës. su psichologiniais tyrimais pagrástomis rekomendacijomis. svarbiausios iš kuriø yra rašytinis pasiþadëjimas neišvykti. nagrinëjanèio bylà iš esmës. Baudþiamosios bylos atveju tai veiksmai. kad jis buvo teisingas. turto areštas. Tai krata. pagrástas jûsø nuomone. Tada perskaitykite modulá ir palyginkite rekomendacijas. Pagalvokite. atliekami iki teismo posëdþio. Visi šie veiksmai yra dalis ginèo tarp kaltinamojo (árodinëjanèio savo nekaltumà) ir kaltintojø (árodanèiø. išaiškinant ir tiriant nusikaltimà. kurios labiau ar maþiau apriboja kaltinamojo teises.). Iškëlus bylà ir pareiškus kaltinimà tardymà vykdantys asmenys ágyja teisæ taikyti vadinamàjà procesinæ prievartà. . kad teisybës nëra. suformuluotais remiantis psichologiniais tyrimais. Jeigu jos dalyviai turi pagrindà manyti. Procedûrinis teisingumas ikiteisminio tyrimo stadijoje Susipaþinote su reikalavimais. kardomasis kalinimas (suëmimas). y. tas pats veiksmas yra smurtas ir dar vienas árodymas. kad jis kaltas). imtis tardymo veiksmø ir skirti kardomàsias priemones. kad ji buvo reikalinga ir atlikta teisingai. árodymø rinkimas. namø areštas. poëmis. Civilinëje ar administracinëje byloje tai – pasirengimas teisminiam nagrinëjimui (ieškinio uþtikrinimas. Vykdydami kiekvienà iš šiø veiksmø kaltinimo pareigûnai siekia árodyti. Ikiteisminio tyrimo procedûros ir subjektyvus ásitikinimas jø teisingumu. keliamais ginèø sprendimo procedûroms. šis veiksmas yra teisingumo ir tiesos principo pergalë ir átvirtinimas. kad to nebuvo. kad buvo grieþtai laikomasi tiesos principø. Kaltinamasis árodinëja priešingai. Neatsiþvelgiant á tai. uþstatas. Ikiteisminiu tyrimu vadinami visi teisiniai veiksmai.326 ANTROJI DALIS 9. liudininkø radimas ir pan. Jeigu visi kratos dalyviai supranta. kokias rekomendacijas jais remdamiesi galëtumëte pateikti ikiteisminiam bylos tyrimui. Asmuo privalo dalyvauti tikrinant jo parodymus vietoje. Šis etapas itin svarbus baudþiamosios bylos atveju. asmens apþiûra.7. kad yra kaltæ patvirtinanèiø faktø. Tà patá galima pasakyti apie kiekvienà tardymo veiksmà ir kiekvienà kardomosios priemonës taikymo atvejá. t. taip pat tardymo eksperimente. pvz..

kaip turi bûti atlikta procedûra. Kaip teisiamasis suvokia teismo procesà. . Tai kontrolë – tai. galimybë apskøsti sprendimà (apeliacija). Teisingumo psichologija. vadinasi. kad pasisakymas darys tiesioginá poveiká teisminiam nagrinëjimui. kai individas mano. priklauso nuo elgesio su juo kvotos ir tardymo metu. ginti savo teises. kad šiai nuomonei skirta pakankamai dëmesio. kylanèios iš anksèiau aptartø tyrimø. kad kiekvienas iš minëtøjø momentø yra svarbus. Teismo proceso „virtuvë“ – kvota ir tardymas – daugeliu atvejø yra priešingos struktûros. kà ir kokia forma jis sakys). Dël to šalims atsiranda nemaþai prielaidø subjektyviai vertinti tà nagrinëjimà kaip teisingà. Matëme. mandagumo ir pan. Matëme. savo ásitikinimus. dar labiau pagerina vertinimà. pastarøjø poveikis yra pirminis. Tardymo veiksmø ir kardomøjø priemoniø skyrimo procedûros šiuo poþiûriu iš esmës skiriasi nuo procedûrø. ir turi poþymiø. kad: • galimybë pareikšti savo nuomonæ (net jeigu asmuo tiksliai þino. • poþymiai. árodymø nagrinëjimo eigà. taikomø teisminio nagrinëjimo metu. Matëme. apskøsti já aukštesnei instancijai) prisideda prie tolimesnio pasitenkinimo procedûros teisingumu. ir galimybë pasisakyti be apribojimø (kai pats individas nutaria. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 327 Teisybës jausmo formavimosi poþiûriu ikiteisminis tyrimas daþniausiai yra daug svarbesnis negu teismas. ir pan. Didelë dalis jø „sukonstruotos“ visiškai priešingai nei išvados. Kitokia tvarka yra teisinës sistemos „virtuvëje“. Nemaþà vaidmená vaidino ir keletas kitø veiksniø. Teismas vyksta po kvotos ir tardymo. Tai ir apskritai galimybë pasisakyti. kurie formuoja neteisybës jausmà. • galimybë dalyvauti diskusijoje nustatant. ikiteisminis etapas gali trukti daugelá mënesiø. kad á šià nuomonæ nebus atsiþvelgta) pagerina procedûros teisingumo vertinimà. • galimybë paveikti sprendimà (pvz. Matëme. kiek šalys gali veikti proceso eigà. Teismas trunka keletà valandø. ir laiko aspektas – tai yra galimybë pasisakyti tada. Pavyzdþiui. specialistø kvietimà.. svarbi yra jau pati galimybë pareikšti savo nuomonæ. kad mûsø teisinës sistemos „vitrina“ – teisminis nagrinëjimas – suteikia šalims nemaþai galimybiø aktyviai veikti. kad ginèo dalyviai sprendþia apie procedûros teisingumà iš ávairiø jos poþymiø. išreikšti savo nuomonæ ir pan.9. Asmens galimybė išreikšti savo nuomonę dėl tardymo veiksmo ar kardomosios priemonės vykdymo tvarkos Matëme. skatina tolimesná teisingumo vertinimo gerëjimà. rodantys. kad ginèo sprendimo teisingumo vertinimas priklauso nuo arbitro etikos – pagarbos. kad reikia. Tai svarbu net jeigu šalis nemano.

Tuos veiksmus atliekantis pareigûnas nedaug þino apie kaltinamàjá. jo gyvenimo bûdà. Asmuo turi turëti galimybæ apskøsti ne tik paèios kardomosios priemonës ar tardymo veiksmo bûtinumà (ástatymas tai numato). Paaiškëjo. ar esame . sudaro grësmæ jo orumui. jis turi turëti galimybæ pateikti argumentus. Vëliau supratome. Santykis tarp pareigûno ir asmens šiuo atþvilgiu labiausiai panašûs á karininko ir kareivio. Viso to procesinis ástatymas nenumato. informuoti asmená apie jo teises. Atsiliepëme. sutrikdo jo áprastà gyvenimo ritmà. 99 str. kurio atþvilgiu ši procedûra bus taikoma. „Laikinas nuosavybës teisiø apribojimas“. kad asmeniui „paskelbiama“ apie tai. (þr. 101–1. visais šias atþvilgiais svarbu. Po savaitës byla buvo nutraukta. „Nutarimas ir nutartis skirti kardomàjà priemonæ“. o kareivis vykdo ásakymus. kaip turi bûti atlikta procedûra. tiek ir bet kokia kardomoji priemonë stipriai. Kaþkas paskambino telefonu. pasirinkimo galimybæ. kad bus atliktas tam tikras veiksmas. moraliniø. nenumato daugelio šalutiniø jo taikomos priemonës psichologiniø. 184 ir kiti straipsniai. kad taip buvo tikrinama. bet ir jø atlikimo procedûras. Ástatymas visiškai neápareigoja pareigûno.328 ANTROJI DALIS Teisinës procedûros atlikimas skiriant ir vykdant kardomàsias priemones ir tardymo veiksmus daþniausiai nenumato në vieno iš šiø momentø. buitiniø. ekonominiø ir pan. siekusiø sutrikdyti jø veiklà. jo santykius su kitais þmonëmis. numato. 104–4 str. 100 str. kur karininkas ásako. Savotiška iliustracija galëtø bûti buvusiø átariamøjø (verslininkø – vyro ir þmonos) pasakojimas apie kratos atlikimà jø bute. Ástatymas nenumato jokiø galimybiø asmeniui pasisakyti apie tardomojo veiksmo ar kardomosios priemonës atlikimo procedûras. Tiek tardymo veiksmai. o neretai net drastiškai paveikia jo laisvæ. 183. palieèia intymias jo gyvenimo sferas. reguliuojantys ávairiø kardomøjø priemoniø ir tardymo veiksmø atlikimà. supaþindinti já su veiksmø atlikimo planu. kuri kuo maþiau sutrikdo jo gyvenimà ir kuo maþiau apriboja teises. „Kaltinamojo supaþindinimas su nutartimi paskirti kardomàjá kalinimà (suëmimà)“. padariniø. Á šiuos argumentus turi bûti atsiþvelgta priimant sprendimà dël to. 101–2. „Rašytinis pasiþadëjimas neišvykti“. Jiems buvo iškelta baudþiamoji byla dël nelegalaus prekiø perveþimo per sienà. Asmuo turi suprasti procedûros tikslà. patvirtinanèius tokios procedûros tikslingumà. jos atlikimo tvarkà. kad prieš taikant kiekvienà iš minëtø priemoniø jà atliekantis pareigûnas aptartø su asmeniu. paklausti jo nuomonës apie tokio plano tikslingumà ir pan. turëti galimybæ pasiûlyti procedûrà. „Mes ramiai gërëme arbatà. bûti supaþindintas su savo teisëmis. net ir nelabai suprasdamas jø prasmæ ar tikslingumà. Aišku. taip pat 194–1 str. atliekanèio numatytà veiksmà ar priemonæ. kad „signalus“ apie jø „nusikaltimà“ kvotos organas gavo iš jø konkurentø. taèiau niekas neatsakë.

kuriems neveikë jokie ástatymai. kurie negirdëjo mûsø þodþiø. kurias nelegaliai perveþëme per sienà. Skubiai atidarëme duris. net jeigu teks lauþti grindis ir sienas. Mums buvo svarbiausia. buvo aišku. jokiø atsiprašymø ir juo labiau kompensacijø uþ mums padarytà þalà nebuvo. „Sëdësite. Ásibrovë du vyriškiai. Policija ilgai aiškinosi ir galø gale patvirtino. sunkiai suduriame galà su galu. Po dviejø dienø mus iškvietë duoti parodymus. Mes ir neprieštaravome. kà. nereikalaujama pagarbos. nei apskritai. Teismo tyrimas yra nagrinëjimo ir ginèø sfera. Po minutës pasigirdo ilgas skambutis ir tuoj pat buvo pradëta belstis.9. kitaip išlaušime duris“. pamatæ mûsø butà. Matyt jis jau suprato. taikomø teismo posëdyje. todël buvo mandagus ir netgi malonus. kuriems mes buvome priešai ir uþkietëjæ nusikaltëliai. kas ten. Tai buvo du okupantai. Paskambinome 02 ir pradëjome barikaduoti duris. Apklausë tas pats tardytojas. – sušuko jis. kaip jautëmës. tokiø prekiø nëra nei bute. Tà akimirkà galutinai patikëjome. Galite ásivaizduoti. kaip á bandymà sutrukdyti (prisiminkite kratomo verslininko klausimà dël galimybës išeiti). kada galësiu išeiti. Mes buvome visiškai bejëgiai. ir tø. kad tai nusikaltëliai. Jø vizitas buvo visiškai netikëtas. Átariamajam nenumatyta galimybë pasisakyti. kad mes atiduotumëme prekes. kad pas mus numatyta atlikti kratà. Jeigu jis pateikiamas. kurios taikomos ikiteisminio tyrimo metu. kada ir kaip daryti. kad jie gali padaryti viskà. išreikšti savo nuomonæ. kiek sëdësime“. kad tas košmaras kuo greièiau pasibaigtø“. Po kiek laiko aš paklausiau. Pasakëme. Tai ásiutino vyresnájá. Jokiø turtø mes neturime. – jeigu reikës. Tardytojas vienvaldþiai nutaria. Teisingumo psichologija. Tuoj pat atidarykite. Aišku. kad tai nusikaltëliai. Kai pradëjo pjauti sofà. ir mes nieko niekam neárodysime. Elgesio etika Kaip ir teismo posëdþio atveju elgesio kultûros reikalavimai nëra kodifikuoti. Jie ieškojo apie valandà. Supratome. kiek reikës. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 329 namie. kad jis nejuokauja. Matyt tai buvo vadas. kad suras. Akivaizdus kontrastas tarp procedûrø. Mûsø butas nedidelis. kad tai netiesa. norintys apiplëšti mûsø butà. buvo atsakyta: „Policija. Turëjau skubiø reikalø. á já þiûrima átariai. Jie pareikalavo. nes jau buvo pradëta lauþti. Paklausus. Pagal taikomas procedûras visas ikiteisminis tyrimas yra pabrëþtinai inkvizicinis. þmona išëjo á kità kambará. nes turëjau eiti pasiimti prekiø. Tas klausimas kaþkodël labai nepatiko vyresniajam. Pareigûnai atrodë nusivylæ. Tai visiškai priklauso nuo veiksmà atlie- . pateikti prašymà. kad buvo padaryta klaida. tai ir dešimt dienø“. Vienas iš jø buvo vyresnis ir daug atþaresnis uþ antràjá. Jis pareiškë. Mûsø pirmoji mintis buvo. ir tik nuo jo priklauso. Ikiteisminio tyrimo metu vyrauja prievartos taikymas.

330 ANTROJI DALIS kanèiø pareigûnø vidinës kultûros. Daugëja tardymo veiksmø ir kardomøjø priemoniø. Tai riboja elgesio kultûros paþeidimus. spaudimas átariamajam daþniausiai yra tardymo ar kvotos taktikos dalis. Antras svarbus momentas yra ekonominë socialinë ikiteisminio tyrimo pozicija. Visa tai sudaro klasikines neteisybës jausmo atsiradimo prielaidas. suprasti. kaip turi bûti atlikta krata. Jis gali daryti bet kokià þalà kaltinamiesiems. kaip atliekama krata. Skirtingai nei teisës „fasado“ – teismo metu.. Taèiau yra ir svarbus skirtumas. kaip turi bûti atlikta krata. 1. kad ikiteisminis tyrimas yra ginèo tarp kaltinimo ir gynybos dalis. Átariamasis turi išsigàsti. Taigi viena ginèo dël procedûrø šalis – tardytojas yra „vadas. kai viena ginèo šalis (kvotëjas. Teisëjas su teisiamuoju bendrauja daugelio þiûrovø akivaizdoje. jis gali pasiskøsti tik paèiam tardytojui arba jo viršininkui.) Mûsø ikiteisminio tardymo paradoksas yra tas. remdamasis paprastu paaiškinimu „yra pagrindas manyti“. Priþiûrint pirmàjá aspektà vis didesná vaidmená vaidina teisëjas. Kartu toks skundas neturës teisiniø padariniø dël to. kad vis labiau vystosi reikalavimai pirmuoju atþvilgiu (dël paèios galimybës atlikti veiksmà ar imtis priemonës). humaniškesnës teisinës formos. bet lieka nesureguliuotas subjektyviai itin svarbus antrasis aspektas – kaip tai turi bûti daroma. „Teisingoji justicija“. Dël antrojo aspekto susidaro keista situacija. Pirmiausia tai jau minëta šešëlinë ikiteisminio tyrimo padëtis. Tardytojas ar kvotëjas neretai yra akis á aká su átariamuoju. Jeigu asmuo nepatenkintas tuo. dël kuriø padëtis ikiteisminio tyrimo srityje taip skiriasi nuo teismo posëdþiø. Galima paminëti nemaþai prieþasèiø. „Kaltumo prezumpcija“ ir spaudimu . kà jos metu galima ir ko negalima daryti ir pan. Be to. daug kainuoja ir reikalauja laiko ir aukštos kvalifikacijos. gerbianti asmens teises. drastiškai apriboti jø teises. Já vykdant kyla dvejopø problemø. kad joks ástatymas nenumato. kad priešintis beviltiška. kuris visada teisus“. Galimybė daryti poveikį tardymo veiksmo ar kardomosios priemones vykdymui Jau minëjome. Ar galima atlikti tardymo veiksmà arba pritaikyti kardomàjà priemonæ? 2. èia sunkiau ágyvendinami pilieèiø interesai bei lëèiau prasiskverbia modernesnës. tardytojas) kartu yra ir ginèø arbitras. Kaip tai daryti (pvz. Šiurkštumas ir paþeminimas tokiais atvejais yra nevieši „kvotos árankiai“. Tardymo ir kvotos krûvis yra nepalyginti didesnis uþ jø realias galimybes. kurios negali bûti atliktos be jo sankcijos.

Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 331 besiremiantis ikiteisminis tardymas – tai kvotos ir tardymo reakcija á šià situacijà. kad ávairiausiø tardymo veiksmø ir kardomøjø priemoniø atlikimo bûdas itin svarbus formuojantis jø teisingumo vertinimui. kurio atþvilgiu atliekami tardymo ir kvotos veiksmai. kad tai stipriai didina nepasitenkinimà kriminaline justicija ir daro blogesná jos teisingumo vertinimà. principas bei pareiga atlikti šiuos veiksmus minimaliai paþeidþiant jo . Aišku. Teisingumo psichologija. bûtent èia reikia ieškoti galimybiø kriminalinës justicijos teisingumo vertinimui gerinti. bet ir informuoti apie jos tikslus ir pagrindà. dalyvauti aptariant numatytos tardymo priemonës procedûrà reikšminga gerinant procedûros vertinimà. kad viena svarbiausiø procedûrinio teisingumo prielaidø yra galimybë pasisakyti. kaip tai gali bûti padaryta minimaliai sutrikdant jo áprastà gyvenimo ritmà bei maksimaliai apsaugant jo teises. su pagarba. 1. supaþindinti su jo teisëmis ir pareigomis. mandagiai. atidþiai išklausius þmogø ir kiek ámanoma atsiþvelgus á jo nuomonæ ir prašymus tardymo veiksmas darys visai kitoká poveiká teisingumo vertinimui negu storþieviškas elgesys. Iš to kyla tolimesnë prielaida. išreikšti savo nuomonæ. kai tardymas buvo vienareikšmiai tapatinamas su kaltinimu. Aptarti psichologiniai tyrimai rodo kryptis. Šie tyrimai parodë. Vadinasi. Galima netgi kelti hipotezæ. Matëme. teisiamieji). Kultûringai. kad bûtent èia pirmiausiai turime ieškoti prieþasèiø. kad bûtent šis aspektas yra ypaè svarbus formuojant kriminalinës justicijos procedûrø vertinimà. kurie buvo kriminalinës justicijos objektai – átariamieji. Pradëdamas bet koká tardymo veiksmà tardytojas turi ne tik „paskelbti“ asmeniui apie jà. nesiskaitymas su þmogumi ir jo þeminimas. su veiksmo atlikimo planu. Pagaliau nemaþà vaidmená vaidina ir ilgaamþë tradicija. 2.9. Èia áþiûrima vienintelë galimybë išaiškinti nusikaltimus bei gauti árodymus nusikaltëliams nuteisti. tardomieji. kuriomis reikia ieškoti šio gerinimo galimybiø. Turime pagrindà manyti. kodël kriminalinës justicijos veikla vertinama prastai (ypaè asmenø. kad vien galimybë išreikšti savo nuomonæ. Tie patys tyrimai rodo. kad visi šie reikalavimai turi bûti kodifikuoti Baudþiamojo proceso kodekso straipsniais. aptarti. Pagarbos pilieèiui. kad ikiteisminio tyrimo procedûros iki minimumo sumaþina tokias galimybes. Ikiteisminio tyrimo tobulinimo perspektyvos ir jo procedūrų teisingumo vertinimo gerinimas Matëme.

kad bus rasta árodymø. padaromos þalos bei þmogaus teisiø apribojimø. kad tai formuotø pasitikëjimà jos teisingumu. turi teisæ daryti policijos veiksmø vaizdo arba garso árašus.. Tardymo veiksmo tikslas – rasti papildomø árodymø. kad yra aiškus neatitikimas tarp tardymo veiksmo reikšmës tiesai byloje nustatyti ir. kiek teisingais pilieèiai laiko vykdomus teisinius veiksmus. Svarbus reikalavimas jam – sugebëti tai daryti taip. kad pavyks rasti tokios produkcijos pavyzdþiø arba pëdsakø. kurio atþvilgiu šis veiksmas atliekamas. Policijai atliekant kratà asmuo. Ši priemonë uþtikrintø proceso „skaidrumà“ ir asmens galimybæ parodyti. . savo ruoþtu. Šiø momentø deklaravimas turëtø labai didelæ reikšmæ. jeigu šis principas akivaizdþiai paþeistas. pavyzdþiui. Atsiþvelgdamas á nedidelá nusikalstamos veiklos pavojingumà (epizodinis áveþimas). sustabdant juos arba reikalaujant kompensuoti þalà. kad vykdant veiksmà nebuvo laikomasi pagarbos asmeniui principo. Tikimasi. leisdamas tik tokius veiksmus. Kriminalinës justicijos pareigûnø sugebëjimas elgtis taip. rodanèiø. kai pilietis turi svariø argumentø. Tardytojui neleidþiama ardyti baldø. kiekvienà kartà. Pareigûnas turi ne tik uþtikrinti nusikaltimo išaiškinimà ir visø tam reikalingø procesiniø veiksmø atlikimà. kaip susidaro subjektyvusis jø vertinimas. ar skirti sankcijà atlikti kratà individualioje ámonëje. kad produkcijai gaminti naudojama nelegaliai áveþta þaliava. kad tai maksimaliai uþtikrintø jo veiksmø teisingumo supratimà. kita vertus. turi tapti jo kvalifikaciniø reikalavimø sudëtine dalimi. Baudþiamojo proceso kodekse). kad ámonë iš tikrøjø paþeidë ástatymà. bet ir psichologinius savo veiksmø padarinius. Esant akivaizdþiam tardymo veiksmø ir padaromos þalos neatitikimui atsiranda galimybë nuginèyti tardytojo veiksmus. Kartu tai suteiktø ámonei galimybæ ginti savo teises nuo netikslingo jø paþeidimo. Tai. ribotà tikimybæ. ardyti sienø ar grindø. Tam turi veikti mechanizmai. paimti firmos kompiuteriø.332 ANTROJI DALIS þmogaus teises bei padarant kuo maþiau þalos turi bûti tiesiogiai deklaruoti ástatyme (pvz. Teisëjas svarsto. parodantys. Tokia galimybë atsirastø. nedidelæ tikimybæ. Baudþiamojo proceso ástatymas turi numatyti teisæ fiksuoti tardymo veiksmo atlikimà. Tam tikslui reikalingas specialus pareigûnø apmokymas. ir taikydamas tikslingumo principà tardytojas apriboja kratos apimtá. suteiks galimybæ tobulinti ir šá veiklos aspektà. kurie nedaro jokios þalos ir jokiu bûdu nesutrikdo ámonës veiklos. 4. Pareigûnai turi tiksliai ásivaizduoti ne tik teisinius. Kartu atsirastø galimybë nuginèyti tardymo veiksmø atlikimo tvarkà ir bûdà. Atsirastø galimybë duodant sankcijà atsiþvelgti ir á jos taikymo tikslingumà. Pavyzdys. 3.

9. Teisiniø ginèø sprendimo psichologiniai aspektai 333 ??? Savikontrolės klausimai ??? Kà aptaria teisingumo psichologija? Kas yra subjektyvusis teisingumo vertinimas? Kokie yra nepasitenkinimo procedûriniu teisingumu padariniai? Kokie yra pasitenkinimo procedûriniu teisingumu padariniai? Koks yra ginèo šaliø poþiûris á arbitrà? Nuo ko jis priklauso? Kokios yra pagrindinës ginèo sprendimo procedûros? Kaip jos vertinamos psichologiniu poþiûriu? Kokios rekomendacijos Lietuvos teismui kyla iš psichologinio procedûrinio teisingumo tyrimo? Kas rekomenduojama ikiteisminiam tyrimui? . Teisingumo psichologija.

Adams J. 1981. Adler J. W. 1985. L. Suslavièius J. Handbook of Psychology in Legal Contexts / Ed. Vilnius. 1. 5. Hensler D. 6.. New York: Academic Press. S. E. 1963. Vilnius. 67.. Psychological Perspectives on Justice: Theory and Applications / Edited by Mellers B.. Inequity in Social Exchange // L.. and Carson D. Baron J. 3. P. 267–299. Valickas G. Slobogin Ch. 4. K. 1983. Psychology and Policing in a Changing World. G. Ca: Rand Corporation. 1992. 1987. Handbook of Psychology and Law / Ed. Vol. S. Vol. 2. New York. Simple Justice: How Litigants Fare // Pittsburgh Court Arbitration Program. Procedural and Distributive Justice Effects: The Role of Social Context: Paper presented at the Meeting of the American Psychological Association.S. Petrila J. Psichologija. Alexander S. Psychological Evaluations for the Courts: A Handbook for Mental Health Professionals and Lawyers / Melton G. 2000. 1993.334 Literatūra Pagrindinė: 1. 4.. 1999. 1995. 2.. Vol. P. Socialinë psichologija teisëtvarkos darbuotojams. 1965. Alexander S. The Role of Procedural and Distributive Justice in Organizational Behavior // Social Justice Research. Chichester: Wiley & Sons. Santa Monica. . by Bull R.. P. Myers D. Laufer W. R. 117–198. Nelson C.. Chichester. B. Papildoma: 1.) Advances in Experimental Social Psychology. Ruderman M. 422–436. New York: Springer Verlag. Russ T. by Kagehiro D. 1987. 5. 6. London: The Guilford Press. Berkowitz (Ed. Toward an Understanding of Inequity // Journal of Abnormal and Social Psychology. Los Angeles.. Adams J. Poythress N.. A. press. 3. Aisnworth P. Cambridge: Cambridge Univ. 2.

and Ross L. 10.. Roles and Symbols // The Determination of State Expenditures // Midwest Journal of Political Science. Toronto. Vol. 1984. Russ T.. W.. S. 14. Wentzel A. S. Martz R. W. Tyler T.. A. P.. 39. Anderson C.. 14. Bartlett J. 1980. 11. Procedural Justice as a Criterion in Allocation Decisions // Journal of Personality and Social Psychology. Aging and Memory for Faces versus Single View of Faces // Memory and Cognitions. Responses to Favorable Sex Discrimination // Law and Human Behavior. 1947. Muenchen. Vol. Herausgegeben von Prof. Allport G. . Procedural and Distributive Justice: Definitions and Beliefs of West German University Students: Unpublished manuscript. 16. P. 1978. 1984. Edwin Kube et al. Bender R. Effect of Mode of Adjudication. 1950. S. 1. L. Ruderman M.. 1989. P. Austin. Vol. I. 19. Presence of Defense Counsel. P. Tobiasen J. C. 12. Barrett–Howard E. Vernehmungspsychologie. 1981. 11. München. Vol. Friedman J. Vol.. 371–381. Postman. and Favorability of Verdict on Observers' Evaluations of a Criminal Trial // Journal of Applied Social Psychology. R. (Ed. A. 8. 1986. Barrett–Howard E. Communication Patterns in Task–oriented Groups // Journal of the Acoustical Society of America. Vol. 296–304. 11. Alexander S. Worchel S. 1967. New York: Plenum Press. B.. The Psychology of Rumor. Northwestern University.. Bavelas A... Warteman F. Williams T. Dr. 9. Vernehmenung.. New York. Siegel D. Kriminalistik. Lepper M. 281–300. 1037–1049. 1986.. R. 18..335 7. Arntzen F. 17. P. A. 725– 730.. M. jur. Vol. 22. 227–274. Handbook fuer Praxis und Wissenschaft. P. J. Austin W. Lamm H. Stuttgart. 13. 631–632. Perseverance of Social Theories: The role of Explanation in the Persistence of Discredited Information // Journal of Personality and Social Psychology. The Nature of Procedural Justice and its Influence on Organizational Behavior: Paper presented at the Meeting of the American Psychological Association. 1986. A. 1.. Austin W. 50.. Hooe G. Psychologie der Zeugenvernehmung. 1992. 27–43.) The Sense of Injustice. Legal Justice and the Psychology of Conflict Resolution // Folger R.. 15. Leslie J. P. P. Anton T. Ball K.

Boon J. 1987. R. 30. 26.. (Eds. 1905. P. 1986. 1976. Chicago. Binet J. 32. La science du tomoigne // Annee Psychologique. 62. 1993. Vol. New York: MacMillan Publishing Company. Cross-racial Identification // Personality and Social Psychology Bulletin. Vol. 1. Memory for Faces and Circumstances of the Encounter // Journal of Applied Psychology. 1995. Oxford: Oxford University Press. 27. 1999. Identifying Principles of Interactional Justice: The Case of Corporate Recruiting: Paper presented at the Meeting of the National Academy of Management. 24.) Equity Theory: Toward a General Theory of Social Interaction // Advances in Experimental Social Psychology. 15. Bussey K. 9. Birnbaum C.. Vol. P.. Wiesbaden. Malpass R. 31.. Rumors Greatly Exaggerated: Allport and Postman’s Eksperimental Study // Canadian Journal of Behavioral Science. Uber psychopathische Personlichkeiten. 28. New York.. 33. Bothwell R. Bruck M. Bottoms. Cognitive Psychology and its Implications / Anderson J. Christie N. Davies G. Margaret Kelly Michaels presented by Commitee of Concerned Social Scientists // Psychology. 1980. Conclin J. C. Walster E.336 20. New York. Brown E. I. Sturgill W.. New York: Freeman. 1977. New York: Academic Press. K. M. 23. 19–25. Goodman and B. Criminology. The Role of Mental Health Professionals in the Criminal Process: The Case of Informed Speculation. Ceci S. 22. J. Brigham J. P. Bies R. 1989. Lee K. Public Policy and Law. C. P.. Deffenbacher K.. 311–318. 66. Vol. 21. 34. Lies and Secrets: Implications for Children’s Reporting of Sexual Abuse // G. 430–440.. . Bonnie. Sociological Justice. Child Witness: Understanding and Improving Testimony.. 1986. Nusikaltimø kontrolë kaip pramonë: á Gulagà Vakarø stiliumi. Vilnius: Eugrimas. 272– 322. 1909. Child Victims. Slobogin. Deffenbacher K. Correction of Eyewitness Accuracy and Confidence: Differences in Eyewitness Memory // Journal of Applied Psychology. 691–695. P. Berkowitz L. 1989. Amicus Brief for the Case of New Jersey v. 29. Black D. 1985. Vol. 25. Vol. S. Brigham J. Vol. 72. Bothwell R. 19.

E.. Vol. 1977. 1990. Vidmar N. Language and Individual Differences: The Search for Universals in Personality Lexicons // Wheeler L. D. Durham Nc. Rodriguez M. Diges M. 59. International Perspectives. Eyewitness Memory and Time of Day // Lösel and al. 1989. New York. Fromm E. 38. R. 50. J.. 39. 36. (Rev. Plomin R. R. A. Goldberg L. 41. 1982.. Davies G. 49. Ed. Furby L. Diamond R. New York: Oxford Univ. Springfield. R. 40. Psychology and Justice // Cohen R. 47. 1975. Sheppard B. 42. Adversary Pretrial Procedures and Testimonial Evidence: Effects of Lawyer's Role and Machiavellianism // Journal of Personality and Social Psychology. University Of Illinois.337 35. G. Fisher R. E. New York. . New York: Plenum Press.. L. Carey S. P. 1986. 1981.. Johnson. 1980.) Justice: Views from Social Sciences. of the Psychiatry. 1992. Escape from Freedom. R. Vol. (Ed. Dunn J. An Alternative „Description of Personality“: The BigFive Factor Structure // Journal of Personality and Social Psychology. Modern Tort Law: Liability and Litigation. Principles and Instruments / Ed. 320–332. 1990. Freeman P. H. Goldberg L. Derdeyn G. Cattell. 44. 48. P. Press. 1–22. 46. 1216–1229. New York: Basic Books. Beverly Hills. Separate Lives: Why Siblings are so Different. Leipzig. Memory Enhancing Techniques for Investigative Interviewing: the Cognitive Interview. Geiselman R.. 37. 39. Vol. P. C. Child Custody Consultation // Am. Champaign. Dooley J. New York. P. 1991. By Lindahl). 45. 45. 1985. 23. 1965. Videotechnology and the Law // Howard Journal. (Ed. Ethics For Bureaucrats: An Essay on Law and Values / Rohr J.) Review of Personality and Social Psychology. Procedural Fairness and Work Group Responses to Performance Evaluation Procedures: Unpublished Masters Thesis. (eds) Psychology and Law. 1992. Children on Trial? Psychology. 1986. Functional Psychological Testing. Rubio M. Developmental Changes in the Representation of Faces // Journal of Expreimental Child Psychology. 1838. Allgemeine und spezielle Pathologie und Therapie der Seelenstorungen. Esquirol J. 43. 791. 179–180. Calif: Sage. P. Vol.

Walker L. (Eds. Talarico (Ed. The Causation Issue in Workers' Compensation Mental Disability Cases: An Analysis. I: studies indecent. Hartshorn H. Studies in the nature of character. R. 1986. R. P.) Courts and Criminal Justice. R. 48.. 61. Goldberg L. Preferences for Modes of Dispute Resolution as a Function of Process and Decision Control // Journal of Experimental Social Psychology. Singapore. 14. Greenwald A. Confessions and Testimony. Goldberg L. So what do you Propose we Use Instead? A Reply to Block // Psychological Bulletin.. Hetherington. Participant Satisfaction. 2001. LaTour S. 52. Toronto: John Wiley and Sons. Justice in Social Relations / Cohen R. Vol. L. 35. M. Cognitive Styles: Essence.) New York: Plenum Press. Vol. 221–225. 1981. Goldberg L. 1980. 1985. Hart H. P. H. Haaga D. Chichester. May M. 54. Should our Courts Reject Hypnosis? // Parade Magazine. Psychologist. LTD. HollinChichister. 36. Procedure v. Vol. Consequences // S. The Psychology of Interrogations. Punishment and Responsibility. 1928. 53. Handbook of Offender Assement and Treatment / Ed. . and System Support: Paper presented at the Law and Society Association. New York: MacMillan. C. 34. 59. Joseph V. A. 851. 1979 Vol. 67. Plea Bargaining. A. 64.. The Development of Markers for the Big-Five Factor Structure // Psychological Assessment. 4.. Greenberg J. 1992. 117. M. 13–30. 62. 57. P. October 25. CA: Sage. Graham F. 1968. New York. 1992.. 1989. 66. Vitkin G. 65. R. Houlden P. Rev. 63. 58. The Structure of Phenotypic Personality Traits // American Psychologist. Heinz A. 10. Solutions. Beverly Hills. L. P. Vol. Fabrication and Revision of Personal History // American Psychologist. 55.338 51. 603–618. Saucier G. P. 75–83. Mood–state–dependent Retention Using Identical or Nonidentical Mood Induction at Learning and Recall // British Journal of Clinical Psychology. Brisbane. Vol. Vol. 60. Vol. and a Perspective. P. 26-34. 28.. 56. Gudjansson G. 1983. 26–42. 1985.. San Diego. The Totalitarian Ego. 1982. G.. P. New York. Divorce: A Child's Perspective // Am. 1978. Heinz A. 1995. Goodenough D. Thibaut J. P. 1993.

Theory and Research. et al. 1990. Kogan N. Admissibility of Post–hypnotic Testimony // FBI Law Enforcement Bulletin. A Critical Introduction.. 83. 167–184. Wiedergutmachen oder strafen Einstellungen in der Bevölkerung und der Justiz Ein Forschunssbericht Centaurus–Verlagsgesellschaft Pfaffenweiler. 1985. 81. V.. Kriminologija. 1988. P. 1986. Glenview. Cambridge. 79. Kimberly A. Kaunas. When is Justice fair? // American Bar Foundation Research Journal. Leonhard K. 76. Akzentuirte Persönlichkeiten. F. Weinstock M. 1909–1915. 78. Buckhout R. Kapardis A. 77. Abnorme Charaktere. Psychology and Law. Vol. Personality. Goodstein L. Adult Eeyewitness Testimony: Trends and Developments. 1994. A. 289–296. How Well do Jurors Reason? Competence Dimensions of Individual Variation in a Juror Reasoning Task // Psychological Science. Justickis V. 1159–1164. 85.) Psychology and Educational Practice. Juškevièiûtë J. The Art of Reasoning / New York. P. 1976. Specialiøjø þiniø panaudojimas tiriant nusikaltimus: bûklë ir perspektyvos: Daktaro disertacija. Vol. Wiesbaden. April. A. 1997. 88–93. Looking down a Gun Barrel: Person Perception and Violent Crime // Perception and Motor Skills. 5. 1900/01. P. Euginio P. 69. Nepilnameèiø teisëtvarkos paþeidëjø charakteriø nukrypimai. 73. I dalis. 49. Vol. 84. Weapon Focus. 1992. 74. Klaus S. Lawrence A. Kuhn D. 72. Berlin. Eyewitness Identification: Retrospective Selfawareness and the Accuracy Confidence Correlation // Journal or Personaltiy and Social Psychology. 80. 70. Ein Lehrbuch fur Studierende und Arzte. P. Pervin and Oliver P. 675–708. . S. Berlin. 1974. L. Landis J. 86.. Vilnius. Lesser (ed. Korperbau und Charakter. Kingston. John. Kassin S. 1984. 1971. 1998. Kraepelin E. Kuehn I. Educational Implications of Cognitive Styles // G. 1986. P. Leippe M. 1922. 2001. Flaton R. Vilnius: Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras. New York.339 68. Kelley D. London: Norton. Kramer H. 82. 1994.. 71. Kretschmer E. Koch J. Arousal and Eyewitness Memory // Law and Human Behavior. The Appraisal of Eyewitness Testimony / Ross D. M. Leipzig. Justickis. New York. Psychiatrie. 39. 75. T.

. Mathiesen T. 86–88. P. Light I.. Palmer J. Lindsay R. The Effects of Control on Perceived Fairness of Procedures and Outcomes // Journal of Experimental Social Psychology. Lelos. Tyler T. 1991. 94. Vol. Vol. Margolin E.).. Student Belief and Involvement in the Paranormal and Performance in Introductory Psychology // Teaching of Psychology. F. 91. 1989. Melton G. Selective Incarceration Revised // Law and Human Behaviour 1998. 1992.. Loftus E. 96. P. Vol. Eyewitness Testimony: the Influence of the Wording of a Question // Bulletin of the Psychonomic Science. Wright R. 43. 101. F. 333–376. 1988. 110. Lipsitt. 1982. 223–238. 24. Musante L. A. 97. I. P. 611. Vol 80 (3). Procedural Justice in Family Court: Does the Adversary Model Make Sense? / Legal Reforms Affecting Child and Youth Services (Ed.340 87. Memory and Aging: Four Hypothesis in Search of Data // Annual Review of Psychology. Vol. Lind E. 1983. Vol. Lindsey R. Reconstruction of Automobile Destruction: Example of the Interaction between Language and Memory // Journal of Verbal Learning and Verbal Behavior. P. Logie R. Eyewitness Identification: Stimulating the „Weapon Effect“ // Law and Human Behaviour. The Social Psychology of Procedural Justice. 1966. 89. 98. 13. 1994. McGarry. Adult Eyewitness Testimony: Current Trends and Developments. A. 13. I. I. 585–589. Lind M. . Loftus E. F. P. Messer W. C.453–467. 90. 6. Undercontrolled and Overcontrolled Personality Types in Extreme Antisocial Aggression // Psychological Monographs. 17. Thibaut J. Zanni G. Vol. and Decker S. ir Köhnken G. 100. Vol. 1974. P. P. Recognition Memory Performance and Residential Burglary // Applied Cognitive Psychology. Competency for Trial: A Screening Instrument // American Journal of Psychiatry. P. 19. P. Vol. 187–191. Megargee E. 1971. New York. Vol. 1994. Griggs R. 16 (4).. 99. 1989. 397– 408. Hypnosis Enhanced Testimony: Valid Evidence or Prosecutor's Tool? // Trial. C. et al. 109–123.. . C. 92. Confidence and Accuracy of Eyewitness Performance: Juror s’ Verdicts do not Follow their Beliefs // Ross D. 95. Gilbert M. P. Expectations of Eyerwitness Performance. 93. New York. 88. 42. No. London. 5. 1975. 1981. Maas A.

114. The Effects of Control on Perceived Fairness of Procedures and Outcomes // Journal of Experimental Social Psychology. R. 1947. 1983. V. M. 225–242. & Tanenhaus J. R. Miller A. Lind E. Moore M. Neumann J. 1985. 105. 110. 19. 107. 119. 1929. 1969. Gilbert M. 103.. 1978. 104. A. (eds. 1860. 111. 1980. M.341 102. (Eds. Vol.. W. Vol. 117. Miller A. New York: White Plains. P. 116. Pritchard. 661–701. P. P. B. G. Law and Psychiatry and Law: Rethinking the relationship. 1985. 1985. The Institutional Focus of Political Distrust: Paper Delivered at The American Political Science Association. Selection Procedure and Responses to Affirmative Action: the Case of Favorable Treatment // Law and Human Behavior. O'Barr W. Some Conditions of Obedience and Disobedience to Authority // Human Relations. Murphy W.. Is Confidence Rebounding? // Public Opinion.. 6. New York. 223–238. 1981. A. Nacoste R. New York: Academic Press. Moore B. Vol.) Law in Culture and Society. Vol. 118. Morgenstern O. Injustice: The Social Bases of Obedience and Revolt.) Odessa.. Morel B. 9. 113. M.. 115. The way of words. Styles of Court Procedure: To Make the Balance // Nader L. P. The consistency of certain extrovert-introvert behavior patters in 51 problem boys. NEO Personality Inventory Manual // Costa P. Stanford. 108. Vol. Ethnography and Experimentation – Partners in Legal.. A Theory of Behavior in Organizations. Ilgen D. 109. Conley J. 1984. 112.) Frontiers in Judicial Research. A. Munson R. Milgram S.. New York: Columbia University. Newcomb T. T. 57–76. Litigant Satisfaction versus Legal Adequacy in Small Claims Court Narratives // Law and Society Review. Princeton: Princeton University Press. Musante L. 1976. Paris. M. P. O'Barr W. 1979. R. 16–20. 1956. F. 106. D. 1969. . Boston: Houghton Mufflin. Chicago. McCrae R. Public Opinion and the United States Supreme Court: A Preliminary Mapping of Some Prerequisites for Court Legitimization of Regime Changes / Grossman J. Naylor J. The Ancient Medya. 1965. Tanenhaus J. Nader L. 19. 1983. Traite de maladies mentales. Theory of Games and Economic Behavior: 2nd ed. Morley S. C. 18. (ed. Thibaut J.

21 StGB // Psychiatr. The Suggestibility of Children’s Recollections: Implications for Eyewitness Testimony.. I. 122. 1835.. 1980. 132. Ophuls W. Vol. 1977. The Logic of Scientific Discovery. 128. 125. 1960. New York: Basic Books. K. Confrontational Stress and Children’s Tesstimony: Some Experimental Findings // Doris J. P. Powers P. 133. Prichard J. Popper K. Perry. 276–294. 339–347.1975. . Psychology Applied to Modern Life / Wayne Weiten Monterey: Brooks / Cole Publ. F. 170. 1986. 76. 1987. 1983. 134. Consulting and Clynical Psychology.342 120. Abnorme Personlichkeiten. 1848. P. 123. Washington. A. Raskin E.. 135. N. 1906. Oltman P. Chicago. Equality and Efficiency: The Big Tradeoff. 1979. The Quality of Forensic Examinations: An Interdisciplinary Study // J. 64. NJV. 126. Praxis. London. Die Zuordnung der psychiatrisch–psychologischen Merkmalen der 20. Washington. 10. Pinel P. Okun A. DC. C. Fundamental Principles of Democracy: Bases of Agreement and Disagreement // Journal of Politics.. A. 136. Vitkin G. Peters D. A Treaties on Insanity and other Disorders Affecting the Mind. 131. Prichard J. Dc: Brookings. Palo Alto. Treaties on Insanity in which are Contained the Principles of a New More Practical Nosology of Maniacal Disorders. M. Grigg C. Vol. Eyewitness Account of Females and Males // Journal of Applied Psychology. 51. San Francisco.. The „Crisis“ In The Courts: Critical Change in the Role of the Judge: Paper Presented At The Annual Meeting Of The Law And Society Association. Basel. P. Prothro J. Manual for the Embedded Figures Test. Vol. Petrilowitsch N. & Poythress P. London. 121. Die psychiatrisch–psychologische Beurteilung von Affektdelikten. Petrella P. 22. Andriks J. 1990. 124. W. 1960. Karp S. Forensische Psychiatrie. 127. J. L. 1983. On the Diferent Forms of Insanity in Relation to Jurisprudence. London. C. Loftus E.. S. Co. Ecology and the Politics of Scarcity. Rasch W. Rasch W. R. 129. 1986. M. 1971. A. 130. 1959. Rasch W.

Spielberger (ed. P. 127. 1978 Vol. 1988. 1966. 140. P. Fridkin K. 96. Anxiety and Behaviour. 143. . Sarat A. 1984. Rasch W. P. 151. Tötung des Intimpartners. E. Stuttgart: Enke.. 150. 141. 152. Cambridge: Harvard University Press. University of Chicago. 138.. Psychology Today. The Selected Writings of Benjamin Ruch. Vol. P. 57. Shaver P. 142. Toglia M. 1986. The Influence of Concerns about Economic Outcomes versus Concerns about Economic Justice on Political Behavior: Unpublished Manuscript. 339–375. Affektdelikte // Fachtagung der Arbeitsgemeinschaft für forensische Psychologie und forensische Psychiatrie. 1954. Some Effects of Unequal Distribution of Information upon Group Performance in Various Communication Nets // Journal Of Abnormal and Social Psychology. 145. B. D. Shaw M. A. New York. Exploring Dimensions of Legitimacy: The Mediating Effects of Personal and Nonpersonal Legitimacy on Leadership Endorsement and System Support // Journal of Personality and Social Psychology.). Vol. 386–394. 837–1011. 149. Schneider K. Rasinski K. Runnes D. R. The Public Distrust. Rasinski K. 1982. 1954. 201–211. Or is it? Value Differences Underlying Public Views about Social Justice // Journal of Personality and Social Psychology. A. Alternatives in Dispute Processing: Litigation in a Small Claims Court // Law and Society Review. Saphire R. Tyler T. 148. P. A Theory of Justice. 154. Ross D. 139. Managerial Judges. New York: Academic Press. 374–458. Rawls. Current Trends and Development. Vol. Die psychopathische Personlichkeiten. 1946. New York: Wiley. Sarat A. The Foundations of Statistics. P. New York. Vol. Adult Eyerwitness Testimony. 1964. 193–244. 1976. 547–553. Tiers: Southern California Law Review.343 137. 146. 1990. Vol. 1971. What's Fair is Fair. 1985. Wien. P. 49. Shachter S. 111–195. 153. 1980. A. P. D. 49. 144. 11. 53. 3. 147. E. Resnik J. Specifying due Process Values // University of Pennsylvania Law Review.. Rasinski K. Sass H. 1917. Vol. Harvard Law Review. P. 3–24. Vol. 1975. Support for the Legal System // American Politics Quarterly. 1987. The Interaction of Cognitive and Psychological Determinants of Emotional States // C. J.. Savage L. Resnik J. J.

Chicago: University of Chicago Press. 1987. 1979. Tajfel H... L.. 1660–1672. 1978. Differentiation Between Social Groups: Studies in the Social Psychology of Inter–group Relations. 165. Snyder M. P. Toward General Principles of Managerial Fairness // Social Justice Research. 1982. Wyer R. 159. Videotape and the Attribution Process: Reversing Actors' and Observers' Points of View // Journal of Personality and Social Psychology. A. Cognitive Aspects of Prejudice // Journal of Social Issues. E. K. (eds. Heise M. 158. Sheppard B. 166. Ca: Sage.. 161. 1984. Sisk G. J. 164. 1980. D. Communism. New York University Law Review. M. Sullivan J.344 155. 6. . Vol. Stouffer S. Beverly Hills. New York. Duke University. Saunders. 161–176. C. P. P. 165–175. 1973. Criminal Investigation. 1988. 163. Vol. 1955. New York: Wiley. (eds. Vol. Minton J. 36. Procedural Justice from the Third Party Perspective: Unpublished Manuscript... Cummings L. S. Territo L. 1983.. Vol. H. Morriss A. K. 27. Storms M. Lewicki R. Vol. New York: Academic Press. Sheppard B. Tajfel H. Piereson J. P.. J. H. Political Tolerance and American Democracy... Wyer R. 141–190. S. Marcus G. M. P. Category Accessibility and Social Perception: Some Implications for the Study of Person Memory and Interpersonal Judgments // Journal of Personality and Social Psychology. 168. 37. 1998. 1969. 79–97. The Role of Category Accessibility in the Interpretation of Information about Persons: Some Determinants and Implications // Journal of Personality and Social Psychology. 25. H. 841–856. Vol. Hypothesis–Testing in Social Interaction // Journal of Personality and Social Psychology. Sheppard B.) Negotiating in Organizations. Srull T. Swann W. 1978. 160. Third–Party Conflict Intervention: A Procedural Framework // Staw B. 1202– 1212. 157.. Chamelin N. Sheppard B. 156. & Lewicki R. H. Charting the Influences on The Judicial Mind: An Empirical: Study of Judicial Reasoning. W.) Research in Organizational Behavior. 38. Swanson Ch. 162. Managers as Inquisitors: Some Lessons From the Law // Bazerman M.. P. Conformity and Civil Liberties. P. 1986. L. Vol. 1. 167. H. Srull T.. D.

Adversary Presentation and Bias in Legal Decision Making // Harvard Law Review. 386–401. 89–102. P. Thibaut J.. 170. P. P. Vol.. Greenwich. Trankell A. Vol. 175. Ideology and the Interpretation of Personal Experience: Procedural Justice and Political Quiescence // Journal of Social Issues. 14. 18. Procedural Justice: A Psychological Analysis. McCCloskey M. Legitimacy and Compliance. Sheppard B. 182. 1965. Vol. 102–112. Michael A.. 7–23.345 169. 1990. Vol. 1989. Vol. CT: JAI Press. 176. Procedural Justice in Organizations // Lewicki R. R. Vol. R.. Der Realitätgehalt von Zeugenaussagen.) Research on Negotiation in Organizations. P. P.. Metodik der Aussagenpsychologie. Tyler T. Thomassin I. 1987. Thibaut J. P. Tyler T. New York. Northwestern University. P. 12. (eds.. 53–64. P. 115–128. Vol. Tyler T. 179. 1986.. Göttingen. Lind E. R.. 1. P. P. Walker L. Thibaut J. 180. Walker L. Thibaut J. 86. 1978. Thibaut J.. Tyler T. 178. R. 1975. 177... 1974. P. 1986. Hillsdale. 42. Treadway M. The Development of Contractual Norms in a Bargaining Situation under Two Types of Stress // Journal of Experimental Social Psychology. 1. P. Vol. Houlden. 3. McGraw K. 181. Effects of Racial Stereotypes on Eyewitness Performance: Implications of the Real and Rumored: Allport and Postman Studies // Applied Cognitive Psychology. A. 173. Tyler T. LaTour. Thibaut J. 233–246. Vol. Walker L. Vol. 1271–1289. 66. Walker L. 1968. A Theory of Procedure // California Law Review. . The Development of Contractual Norms in Bargaining: Replication and Variation // Journal of Conflict Resolution. 172. 333–344. Conditions Leading to Value Expressive Effects in Judgments of Procedural Justice: A Test of Four models // Journal of Personality and Social Psychology. 541–566. 174. Why Citizens Follow the Law: Procedural Justice. The Role of Perceived Injustice in Defendant's Evaluations of their Courtroom Experience // Law and Society Review. Bazerman M. R. Vol. Procedural Justice as Fairness // Stanford Law Review. Performance of Eyewitnesses when Giving Evidence and Making Eyewitness Identification // Canadian Police College Journal.. Faucheux C. 1971. 171. 52. 51–74. 1984. 26.. S.

R. 1912. Psychol. Айзенк Г. Vol. 1–46. Vol. Л. P. 2001. 63(7). Анастази А. Санкт Петербург: Питер. 199. 1949.346 183. Uppsala. Зимбардо Ф. Stuttgart: Enkc. 187. Урбина С. McGraw K. Schuldfähigkieit unter psychologischem Aspekt / Eisen G. Tyler T. P. Психологическое тестирование. 185. Perception of Body and of the Position of the Visual Field // Psychol. 15. Санкт Петербург: Питер. R. Социальное влияние. Санкт Петербург: Питер. Verinis J. 1970. 184. Warlinder H. Москва. 190. 603–614. Vilnius: LTA. 189. Санкт Петербург. 188. Psychopathy: A History of the Concepts: Analysis of the Origin and Development of a Family of Concepts in psychopathology. Undeutsch U. 1950. Asch S. 2000. Rasinski K. (Hrsg. Göttingen.. Zur Lehre von cien psychopathische Konstitutionen. Monogr. Forensische Psychologie. P. Vitkin G. 81. Vol. 41. Perception of the Upright In the Absence of Visual Field // J. The Influence of Perceived Injustice on Support for Political Authorities // Journal of Applied Social Psychology. Элементы практической психологии. 217–221. 196. 1954. Vilnius.. Vol. 191. 1978. Berlin. Vol. Rasinski K. 1997. Psichologinës asocialaus elgesio ištakos: Monografija. 38.. Юридическая психология. 40. P.. 1988. 197. 2000. 195. Kreicerio sonata. Walker V. 1948. Alternative Images of the Citizen: Implications for Public Policy // American Psychologist. Exp. Vitkin G. 1967. . E. Policemen and the Recall of Criminal details // Journal of Social Psychology... Ю. Valickas G. Структура личности. Vitkin G. 1958. 1986. М. New York. 970–978. P. 193.. Tyler T. 198. 194. Грановская Р. 1999. Лейпе М. 192. Ziehen T. Exp. Undeutseh V. 186. Griffin E. Vol.) Handwörterbuch der Rechtsmedizin. Perception of the Upright When the Direction of the Force Acting on the Body is Changed // J. P. at al. Васильев В. 1985.. 200. Tolstojus L. Ленинград. 93– 106. Vitkin G. Psychol. Personality through Perception. Studies in Space Orientation. 700–725. 1974.

Леонгард К. Социопсихология воли и сознания преступника. 1993. 1990. 1991. Гусев Е. Эксперименты. Кочeнов М. Клейменов М. Первин Л. И.. А. 203. Сухарев Е. 112. 216. 202. А. 1977. Теоретические основы судебно–психологической экспертизы: Автореферат докт. 2001. Джон О. Юстицкий В. Козачснко И.. Фрейдимен Д. 1978. Психология личности. А. Санкт Петербург. Минск. Москва. Использование следователем психологических познаний при расследовании дел об изнасилованиях несовершеннолетних: Методич. 210. 1980.347 201. 2000. Москва. П. Уголовно–правовое прогнозирование. Экспериментальная психология / Фресс П. Психология критического мышления. Москва. 1991. 208. Н. Халперн Д. 1999. Киев.. 205. Судебно–психологическая экспертиза. М. Москва. Психопатии и акцентуации у подростков. Пиаже Ж. Я. Теории. 1986. Психолого–юридическая сущность вины и вменяемости // Сов. 1989. Криминальный произвол. Т. 215. Кудрявцев И. 206. 211. Томск. 6. дисс. Ленинград: Медицина. 1989. М. Санкт Петербург: Питер. Личность. Санкт Петербург: Питер. П. . Личко А. Москва: Прогресс. Упражнения.. Еникeeв М. Москва. Теория и исследования. 2000.. Проблема уменьшенной вменяемости. C. пособие. 209. 207. Коченов М. № 12. 204. Е. государство и право. Акцентуированные личности. Костленко А. Чалдини Р. Применение методов психологического воздействия. С. 1976. Психология влияния. Кочсноо М. 60. 214. Екатеринбург. 212. М. Конышева Л. 2000. Комплексная судебная психолого–психиатрическая экспертиза. Киев. 213.

ISBN 9955 – 563 – 08 – 7 Ši knyga – pirmasis mûsø šalyje teisës psichologijos vadovëlis. l. Viktoras Ju259 Bendroji ir teisës psichologija: Vadovëlis. Antrojoje smulkiau aptariamos liudininko psichologijos. 8 lentelës. Uþsakymas .lt Elektroninis paštas ausra@ausra. Jis skiriamas Lietuvos teisës universiteto. Ateities g. teisminio nagrinëjimo.8) Viktoras Justickis BENDROJI IR TEISËS PSICHOLOGIJA Vadovëlis Redaktorë Gitana Irnienë Maketavo Regina Bernadišienë Viršelio autorë Stanislava Narkevièiûtë SL 585. Bibliogr. Tinklapis internete www. kitø aukštøjø mokyklø studentams. penitencinæ. Tinklapis internete www. 20. Toks vadovëlio pobûdis leidþia gerokai padidinti mokymosi efektyvumà. habil.lt Elektroninis paštas leidyba@ltu. 334–347. psichologinës ekspertizës bei psichologinio poveikio metodø taikymo teisëje problemos. 3000 Kaunas. 23.lt Spausdino AB spaustuvë „Aušra“. Vilniaus. 2057 Vilnius. suteikianèiø studentui galimybæ aktyviai dalyvauti mokymosi procese.: p. – Vilnius: Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras. apsk.9(075. Pirmojoje gvildenami bendrosios psichologijos taikymo teisëje klausimai.ausra. UDK 159. Vytauto Didþiojo universitetø. suteikia galimybæ mokymo procesà kompiuterizuoti.Prof. procedûrinio teisingumo. 2003 03 14. Vytauto pr.ltu. skatina aktyvø ir probleminá mokymàsi. dr. policijos teisæ. studijuojantiems teisæ. Vadovëlis turi modulinio mokymosi elementø.84 leidyb. Išleido Lietuvos teisës universiteto Leidybos centras. Tiraþas 1000 egz. Justickis. Vadovëlis sudarytas iš dviejø daliø. 36 paveikslai..lt . – 348 p. organiškai diegti moderniausius pedagogikos metodus. 2003. teisæ ir valdymà. 19.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful