1.ES atsiradimas, jos teisinis pagrindas ir tikslai. 1.1.Istorinės prielaidos, sąlygojusios trijų bendrijų-EAP , EE ir EA susik!rimą.

S"#umano planas. EE $k!rimas. %idaus rinkos lais&ė. Suvienyti Europą paskatino I pas. karo pelenai. Europos tautų bendradarbiavimo idėja buvo jau I tūkstantmečio pradžioje, kai Romos imperijai pasisekė pajun ti didžiulius plotus, apėmusius beveik visą dabartinės Europos teritoriją. !o Romos žlu imo "#$m. 'arolis (idysis pabandė at aivinti %ią struktūrą ir I&a. 'kūrė (v. Romos imperiją, kuri yvavo iki )*+$m. ,lestėjimo laikais ji apėmė didel- .. ir .id. Europos dal'. &I&a. buvo auk%tinama na/ionalinė valstybė, bet atsirado mąstytojų, pv0., 1u o, kurie pasisakė už laudesn- Europos tautų sąjun ą, tačiau nepateikė idėjos kaip tai padaryti. .ėliau Einaudi ynė Europos 2edera/in- struktūrą, kas paskatino sukurti 3paneuropin'4 judėjimą 5 gra)as *ouden#o&e-'alergi6. " de%. pab. +er,ilis pasiūlė sudaryti 7. 8rit. ir !ran/. 2edera/in- sąjun ą, kuri suvienytų valstybes bendra pilietybe ir jun tiniu parlamentu. !o II pas. karo Europos politikai sten ėsi rasti būdų kaip ateityje i%ven ti tokios didelės katastro2os kaip karas. 8uvo būtina 'kurti bendras institu/ijas, kurios neleistų Europos tautoms pradėti tarpusavio karo. .. Europos valstybių ekonominės inte ra/ijos pradžia siejama su 1-./m. 'kurta Europos ekonominio bendradarbia&imo organi0a"ija 1EE 23 pa al 9:. valstybės sekretoriaus 4ar5alo planą, kuri i%kėlė tikslą ' yvendinti jo planą ir atkurti II pas. karo nuniokotą Europą. 9ą 'kūrė 16 &alstybių, o or ani0a/ijos tikslas buvo padėti atkurti 'trauktų ' kon2liktą valstybių ūk';ji koordinavo ekonomin- pa albą, aunamą i% 9:.. .ėliau ji buvo pavadinta Ekonominio bendradarbia&imo ir plėtros organi0a"ija 1E P26, kuri yra viena svarbiausių pasaulio or ani0a/ijų ekonominių tyrimų ir pro no0avimo srityje. 1-./m. riuselio sutartis suvienijo Europos sąjun ininkų pajė as ynybos srityje. 1-.-m. 'kurta or ani0a/ija sujun ianti .. Europos ynybą su 9:. ir ,anados teikiama karine pa alba, kurią pavadino 7iaurės atlanto sutarties organi0a"ija 18A92 6. !a rindinis jos tikslas buvo i0oliuoti .okietiją, bet vėliau leista ir jai 'stoti ' %ią or ani0a/iją. Siekiant ' yvendinti bendradarbiavimą kultūros, politikos, teisės, so/ialinių reikalų srityse 1-.-m. 'kurta Europos 9aryba, kuri veikė pa al tradi/ines tarpt. teisės nuostatas< priėmė konven/ijų, kurios bendrus standartus 'tvirtino Europos mastu. (ios or ani0a/ijos buvo tarpvyriausybinės, o Europos tautų ry%iams labiau reikėjo or ani0a/ijos, kuri turėtų vir%na/ionalines alias. 7abartinės ES valstybių narių ekonominės inte ra/ijos pradžia siejama su !ran/. užsienio reikalų ministro 7umano 1-:;m. paskelbta taikos, santar&ės ir gero&ės Europos deklara"ija 5pavadinta (umano planu6, kurioje pasiūlyta sukurti or ani0a/iją, kuri sujun tų .ok. ir !ran/. an lių ir plieno amybą. !rie jų alėjo prisijun ti bet kuri Europos valstybė. 1-:1m. Pary<iuje buvo pasira%yta Eur. anglių ir plieno b-jos steigimo sutartis 1EAP 3, kuri 'si aliojo 1-:=m. (ios sutarties pa rindais 'stei ta tarptautinė or ani0a/ija;Eur. an lių ir plieno b=ja tapo kitų > b= jų, vėliau susijun usių ' bendrą sąjun ą, pradininkė. E:!8 sutarties aliojimas bai iasi >++>m. EAPB įkūrė: Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Italija, Vokietija, Prancū ija! EAPB įkurta siekiant reguliuoti Europos šalių sunkiąją pramonę. EAPB įkurti paskatino būtinybė pokario metais V. Europoje sut irtinti susitaikymo pro!esą ir ben"rai pri#iūrėti bu usių $$ pas. karo priešų %Vok. ir Pran!.& karo pramonę. Anglis ir plienas bu o strateginės #alia os' o jų kasyba ir gamyba( s arbiausios pramonės šakos. )artu bu o siekiama sukurti ben"rą anglių ir plieno rinką ir taip paskatinti ekonomikos augimą' "arbo ietų kūrimą' pakelti gy entojų gero ę. EAPB sutartis bu o pirmas integra!iją įteisinantis "okumentas. $nstitu!ijos u#ėmė s arbią ietą Pary#iaus sutartyje. 1-:=m. prasidėjus ,orėjos karui atsirado Ple&eno planas;tai privertė atkreipti dėmes' ' ynybos srit' ir paskatino E:!8 valstybes nares pabandyti 'kurti vienin ą Europos armiją, kartu su .okietija 5tai būtų buvus alternatyva .ok. dalinių 'traukimui ' ?:@A6< !leveno planas tapo siūlymo kurti Eur. gynybos b-ją 1E> 6 pa rindu. @urėjo būti 'stei ta ir Eur. politinė b-ja 1EP 3, bet to ne'vyko. .ėliau buvo nuspr-sta Europos bendradarbiavimą r'sti ekonomine inte ra/ija, t.y siekti sukurti valstybių narių bendrą rinką, 'stei ti muitų sąjun ą. 1-::m. E:!8 valstybių užsienio reikalų ministrų kon2eren/ija pritarė idėjai 'stei ti atominės ener etikos bendriją ir bendrąją rinką. 7erybos dėl EE8 buvo ana sunkios, ypač po EB8 žlu imo;valstybės pradėjo 'tariai žiūrėti ' vir%valstybi%kumą, ne visos valstybės norėjo atverti savo sienas laisvai prekybai ir konkuren/ijai. !ran/ū0ija buvo labiau suinteresuota E:!8 stei imu, todėl kitos valstybės alėjo priversti ją pasira%yti EE8 sutart', be to buvo atsižvel ta ' spe/i2inius !ran/ū0ijos pa eidavimus 'traukti žemės ūkio politiką. Stei iamų bendrijų pa rindu buvo !ran/ū0ijos ir .okietijos susitaikymas ir sąjun a. !latesnė %alių ekonominė inte ra/ija, apimanti ne tik an lies ir metalur ijos pramon-, bet ir kt. ūkio %akas, prasidėjo 1-:?m. @omoje pasira%ius 51-:/m. 'si aliojo6 dar dvi sutartisC Eur. ekonominės b-jos steigimo sutart$ ir Eur. atominės energetikos b-jos steigimo sutart$ , kurios pa rindu 'stei ta Euroatomo or ani0a/ija. Europos inte ra/ijos kertinis akmuo buvo EE8. Spe/i2inis E8 stei imo sutarties bruožas yra tas, kad jos nuostatų ' yvendinimą užtikrina ne vien atskiros valstybės dalyvės savomis vidinėmis alimybėmis, bet ir spe/ialiai tam tikslui tarptautiniu pa rindu sudarytas me/Dani0mas, susidedantis i% teisės aktų leidybos, 8endrijos valdymo, teisės

)

tvarką užtikrinančių ir kitų or anų bei institu/ijų, kurių 'stei imo tvarka ir kompeten/ijos ribos apibrėžtos i% esmės ta pačia sutartimi. EE8 'stei imas buvo ?yderlandų užsienio reikalų ministro pasiūlyto plano ' yvendinimas. Sutarties tikslas buvo palaikyti valstybių ekonomin' au imą, kelti yvenimo ly ', užkirsti kelią karui, stiprinti taiką ir laisv-, ' yvendinti laudesn- Europos tautų sąjun ą. 8endrijos tikslai ir uždaviniai ' yvendinami laikantis %ių prin/ipųC atviros rinkos ekonomikos, laisvos konkuren/ijos, stabilių kainų, tvirtų valstybės 2inansų ir pini inių sąly ų, pastovaus mokėjimo balanso, nediskriminavimo, laisvo prekių, paslau ų ir kapitalo judėjimo. EE8 sutartis numatė pana%ią struktūrą ' E:!8. Euroatomo sukūrimas užtikrino vienin ą bendrą ūkin- Europos valstybių sąjun ą, taikiai naudojant atomą. 1-:?m. EE $k!rė 6 Europos &alstybėsA elgija, Italija, Biuksemburgas, 2landija, Pran"!0ija, %okietija. !o pirmojo pasaulinio karo Europa buvo visi%kai nuniokota. Europos politikai manė, kad vienas i% būdų i%ven ti tokios tra edijos ateityje='kurti bendras institu/ijas, kurios neleistų tautoms pradėti karo.E:!8 'kurti paskatino būtinybė pokario metais .akarų E=je sutvirtinti susitaikymo pro/esą ir bendrai prižiūrėti buvusių :ntrojo pasaulinio karo prie%ų, pirmiausia .ok.ir !ran/., karo pramon- 5an lys ir plienas tuomet buvo pa rindinės strate inės žaliavos, o jų kasyba ir amyba=svarbiausios pramonės %akos6. ,artu buvo tikimasi sukurti bendrą an lių ir plieno rinką ir taip paskatinti ekonomikos au imą, darbo vietų kūrimą, pakelti yventojų erov-. ,onkretų planą pasiūlė tuometinis !ran/.užsienio reikalų ministras Robertas (umanas. 9is )EF+ +F +E pasaulio spaudos atstovams pristatė planą sukurti bendrą E:! rinką, kurią kontroliuotų spe/ialiai 'stei tos vir%valstybinės institu/ijos. (iuo planu buvo pradėtas buvusių :ntrojo pas.k.prie%ių susitaikymo pro/esas.E:!8 sutart' )EF) +" )* !aryžiuje pasira%ė 8el ija, Italija, Giuks.,?yderlandai, !ran/.ir .HR. Sutarties aliojimo terminas F+ m.Sutartis numatė sukurti bendrą an lių ir plieno rinką, joje panaikinti muitus ir rinkliavas, turinčias ly iavert' poveik', taip pat kiekybinius prekybos apribojimus. @ai buvo pirmasis E=pos inte ra/iją 'teisinantis dokumentas. (ia sutartimi pirmą kartą suverenios valstybės E=pos istorijoje 'stei ė or ani0a/iją, kurios inst.an lių ir plieno pramonės administravimo srityje buvo suteikti vir%valstybiniai ' aliojimai. EE8 buvo 'stei ta ' yvendinant ?yderlandų užsienio reikalų ministro pasiūlytą planą. )EF) m.pasira%ius E:!8, o )EF>=E ynybos bendrijos 5EB86stei imo sutartis, buvo ren iamas planas %ias dvi bendrijas sujun ti ' vieną E politin- bendriją ir i%plėsti jos kompeten/iją ' ekonomin- srit', 'stei ti muitų sąjun ą ir bendrąją rinką. )EFF m.E:!8 valstybių užsienio reikalų ministrų kon2eren/ija pritarė idėjai stei ti atominės ener etikos bendriją, kuri turėjo sudaryti sąly as būtinas atominei pramonei skubiai kurti ir plėtoti ir bendrąją rinką.)EF# +I >F buvo pasira%ytos EE8 ir Euroatomo bendrijos sutartys, kurias pasira%ė 8el ija, Italija, Giuks., ?yderlandai, !ran/.ir .HR.9os dar kartais vadinamos Romos sutartimis. 7erybos dėl EE8 nebuvo len vos, ypač žlu us EB8, kai valstybės pradėjo 'tariai žiūrėti ' vir%valstybi%kumą. ?e visos valstybės norėjo atverti savo sienas laisvai prekybai ir konkuren/ijai. !ran/.buvo labiau suinteresuota E:!8 stei imu. 7ėl to kt.valstybės alėjo priversti ją pasira%yti ir EE8 stei imo sutart'. 8e to, dar buvo atsižvel ta ' spe/i2inius !ran/.pa eidavimus 'traukti žemės ūkio politiką. ,itos valstybės su tuo sutiko, nes tikėjosi i% žū naudos ir norėjo bendros rinkos. .idaus rinkos laisvėsC Gaisvas kapitalo, asmenų, paslau ų, prekių judėjimas. . EC9A-Europos lais&osios prekybos aso"ia"ija, $kurta 1-6;m. EH@: buvo 'kurta 7. 8ritanijos ir Skandinavijos %alių ini/iatyva kaip savoti%ka atsvara vir%valstybinėms E8 aspira/ijoms, apsiribojo tarpvyriausybiniu valstybių bendradarbiavimu, nesiekė savo narių politinės inte ra/ijos. 7. 8ritanija nepritarė EE8 vykdomai inte ra/ijos 2ormai ir tai vertė ją ie%koti %alininkų laisvesnei or ani0a/ijos 2ormai, kuri skatindama laisvąją prekybą, nevestų 7. 8ritanijos suvereniteto ' apribojimą. EH@: tikslas yra liberali0uoti tarpusavio prekybą pramonės prekėmis, prisidėti prie visos Europos rinkos kūrimo ir skatinti prekybą pasaulyje. (alys susitarė panaikinti importo muitus ir kiekybinius apribojimus, numatė antidempin o priemones. Pirmieji EC9A nariaiC Austrija, (anija, (. ritanija, 8or&egija, Portugalija, 7&edija, 7&ei"arija. 1-?;m.-Islandija, 1-/:m.-Suomija, 1--1m.-Bi"#ten5teinas. 7au umai valstybių 'stojus ' E8, EH@: narės likoC Islandija, Bi"#ten5teinas, 8or&egija, 7&ei"arija. (iuo metu pa rindinės EC9A veiklos sritys yra EEE susitarimo ' yvendinimas, santykiai su trečiosiomis %alimis ir StokDolmo susitarimu rindžiami EH@: %alių ry%iai. EC9A institu"ijosC EC9A 9aryba 5auk%čiausias or anas6=ji priima sprendimus dėl EH@: veiklos, svarsto administra/inius ir biudžeto klausimus< D Sekretoriatai, 'omitetai= jie pavaldūs @arybai< Auditorių &aldyba;ji atlieka auditą. EEE;lais&osios prekybos 0ona Europoje, apimanti )* valstybių, I*+ mln. žmonių. EEE 'kurta E8 ir EH@: susitarimu, i%plėtė E8 vidaus rinką ' EH@: %alis, kurios susitarimui priklausančiose srityse suderino savo 'statymus su E8 teise. EEE susitarimas pasira%ytas 1--=m. 5'si . )EE"m.6. EEE susitarimas numatė laisvą prekybą pramonės prekėmis, laisvą kapitalo, asmenų judėjimą pa al bendras taisykles, 'vesti ES taisykles paslau ų prekybos srityje. EEE %alių piliečiai ' ijo teis- visoje EEE teritorijoje dirbti, apsi yventi su %eima, naudotis so/. arantijomis. Susitarimas neapėmė bendrosios žemės ūkio politikos, žvejybos politikos. !a al sukurtą bendrą sprendimų priėmimo sistemą EEE re uliuojantys teisės aktai priimami bendru EH@: ir E8 susitarimu. EH@: ir E8 bendradarbiavimui ' yvendinti 'kurtos bendros EEE institu"ijosC EEE 9arybaC po ) atstovą i% kiekvienos valstybės ir Eur. ,omisijos. ?aujas EEE taisykles priima ir inčytinus klausimus sprendžia Eungtinis komitetas, sudarytas i% E8, EH@: ir ,omisijos vyresniųjų parei ūnų.

>

Eungtinis parlamentinis komitetas=patariamasis or anas, sudarytas i% Eur. !arlamento ir na/ionalinių EH@: %alių parlamento atstovų. 'onsulta"inis komitetas=ES ekonomikos ir so/ialinių reikalų komiteto ir EH@: konsulta/inio komiteto nariai. Jkurtas Spe"ialusis nuolatinis komitetas, Prie<i!ros komitetas ir EH@: 9eismas, siekiant užtikrinti, kad EH@: valstybės vykdytų EEE susitarimo 'siparei ojimus. 1.=.Pagrindiniai E &ystymosi etapai, jų tarptautinis teisinis subjekty5kumas. 9au septintajame de%imtmetyje i%kilo 8endrijos plėtros klausimas, ,ai 78 pakeitė savo nei iamą nuostatą 8 atžvil iu ir parei%kė pa eidaujanti tapti jos nare. 7rau e kreipėsi :irija, 7anija ir ?orve ija. 7erybos prasidėjo )E$), tačiau buvo nutrauktos, nes 78 'stojimui paprie%taravo !ran/.pre0identas de Bolis.,ai %is pasitraukė i% posto)E#I m.%ios %alys 'stojo ' 8endriją. @ai pirmasis E8 plėtimosi etapas. 9is svarbus tuo, kad jame buvo nustatytos ne tik papildomos narystės sąly os, bet ir pats plėtros me/Dani0mas, kuris i% esmės liko nepakit-s iki %ių dienų. :ntrasis ir trečiasis E8 plėtros etapai vyko !ietų kryptimi. )E*) 'stojo Braikija, )E*$m Ispanija, !ortu alija. ,etvirtasis E8 plėtros etapas, kai 'stojo :ustrija, Suomija ir (vedija. 9os visateisėmis narėmis tapo )EEF m. @ai buvo ir pirmasis ES i%siplėtimas. @olesnė ES plėtros perspektyva yra susijusi su .idurio ir Rytų Europos v=bių=8ul arijos, Kekijos, Estijos, Gatvijos, Genkijos, Gietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, .en rijos, ,ipro, Laltos, @urkijos o2i/ialiai pareik%tais pa eidavimais prisijun ti prie %ios or ani0a/ijos. (iandieninės ES teisin' pa rindą sudaro I bendrijų sutartys. !radžioje visos bendrijos turėjo atskiras institu/ijas, bet # de%. pr. visų I bendrijų institu/ijos susijun ė ' vienin as E8 institu/ijas, bet pačių bendrijų tai nesujun ė 5Sujun imo sutartis6. @aip institu/i%kai buvo sukurta Europos 8endrija. # de%. pastebėta viena rimčiausių kri0ių E8 istorijoje. !ran/ū0ijos vyriausybė atsisakė dalyvauti @arybos posėdžiuose, at%aukė savo atstovą i% 8riuselioC jie prie%taravo dėl žemės ūkio politikos. !ran/ū0ija boikotavo bendriją iki 1-66m. Biuksemburgo susitarimo, kai peržiūrėjus bendrijos stei imo sutart' 'vesta veto teisė klausimams liečiantiems na/ionalinius interesus. 1-?-m. pirmą kartą !arlamentas i%renkamas visuotiniuose, tiesio iniuose rinkimuose. 9eisinis subjekti5kumas =tai teisinis terminas. Eur. -jos steigimo sutartyje, kuri buvo priimta 1-:?m. @omoje, 'tvirtinta, kad 8endrija yra juridinis asmuo. Eur. 8=jos stei imo sutartis numato, kad kiekvienoje valstybėje narėje 8endrija naudojasi plačiausiomis teisinėmis alimybėmis, suteiktomis juridiniams asmenims pa al jų 'statymus< ji ali 'si yti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto< %alies teisėmis dalyvauti vykstant teisminiams na rinėjimams. !ati bendrija, o ne jos institu/ijos yra juridinis asmuo. ,omisija veikia 8endrijos vardu ' yvendindama jos juridinio asmens teises. E8 alima na rinėti ne tik kaip juridin' asmen', bet ir kaipC = 9arpt. teisės subjektą. Kia E8 teisinis subjekti%kumas pasirei%kia teise sudaryti tarptautines sutartis, dalyvauti tarptautinių or ani0a/ijų veikloje. 9i ali būti tarptautinės atsakomybės subjektu, bet %iomis teisėmis ji naudojasi siauriau, nei valstybės. = 9arpt. organi0a"iją. ,albant apie E8 kaip apie tarptautin- or ani0a/iją, alima pažymėti E8 skirtumus nuo 'prastinių tarptautinių or ani0a/ijųC  7ideliu subjekti%kumu valstybių narių atžvil iu.  .ir%valstybin umu.  I%vystyta institu/ine sistema.  Savos 2inansinės lė%os.  Mpatin a teisine tvarka ' kurią 'eina ir tos teisės užtikrinimo me/Dani0mai. 1.D.%ieningas Europos aktas-steigimo sutar,ių re&i0ija. E8 valstybių narių sutartis, pasira%yta )E*$, 'si aliojusi )E*# +# +). 7ar vadinamas Suvestiniu aktu todėl, kad i% pradžių tarpvyriausybinė kon2eren/ija ren ė du dokumentusC E 8endrijų stei imo 5!aryžiaus ir Romos6 sutarčių pataisas ir E8 valstybių bendradarbiavimo užsienio politikos srityje nuostatus. ,omisijos siūlymu buvo nuspr-sta abu dokumentus sujun ti ' vientisą tekstą, o pačią sutart' pavadinti Suvestiniu aktu. (is aktas=tai pirmą kartą atliktos nuoseklios :8 stei imo sutarčių peržiūros re0ultatas. 9is nustatė tokias pa rindines pataisas, papildymus ir naujovesC).pirmą kartą apibrėžiama Europos vir%ūnių tarybos institu/ija, jos sudėtis, numatomi re uliarūs jos susitikimai< >.i%plečiamos E !arlamento teisės priimant teisės aktus 5bendradarbiavimo pro/edūra6 ir numatoma, kad E !arlamento pritarimas yra būtinas sudarant naujų narių stojimo, taip pat aso/ia/ijos sutartis< I.i%plečiamas sprendimų, @aryboje priimamų kvali2ikuota balsų dau uma, ratas< visų pirma tokia sprendimų priėmimo pro/edūra taikoma su bendrosios rinkos pro rama ir atitinkamu teisės derinimu susijusiose srityse, taip pat kai kurioms naujoms 8endrijos veiklos sritims< ".siekiant sumažinti @eisin umo @eismo darbo krūv' prie jo 'stei iamas !irmosios instan/ijos teismas, visų pirma turintis svarstyti 2i0inių ir juridinių asmenų ie%kinius< F.numatoma bendrosios rinkos sukūrimo data= )EEI +) +) ir nustatomos teisės derinimo priemonės< $.numatoma, kad 8endrijos veikla apims ir ekonominės bei pini ų politikos, so/ialinės apsau os, ekonominės ir so/ialinės san laudos, mokslo

I

ir tyrimų, taip pat aplinkosau os klausimus< #.suteikiamas teisinis pa rindas valstybių narių tarpvyriausybiniam užsienio politikos derinimui ir sukuriama spe/iali Europos politinio bendradarbiavimo sistema. 1...Europos Sąjungos sutartis. E steigimo sutar,ių pakeitimai ir papildymai. ES teisinis statusas. 8aujos ES politikos sritys. ES pilietybė. Lastri/Dto sutartis=tai ES sutartis, kuri buvo pasira%yta )EE> +> +# Lastri/Dte, 'si aliojo )EEI )) +)ES sutartis numatė tokius jos tikslusC ).skatinti toly ią ir nuolatin- ekonomin- bei so/ialin- pažan ą, ypač kuriant ekonominbei pini ų sąjun ą< >.tvirtinti Sąjun os indentitetą tarptautinėje arenoje< I.stiprinti valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsau ą< ".plėtoti laudų bendradarbiavimą teisin umo ir vidaus reikalų srityse< F.i%laikyti teisinės sistemos vientisumą. (i sutartis nesukūrė naujos sąjun os ar 2edera/ijos, o tik sujun ė ' vieną sutart' skirtin os pri imties bendradarbiavimo 2ormas, t.y.vir%vasltybi%kumo prin/ipais rindžiamas E8 ir tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu rindžiamą bendrą užsienio ir sau umo politiką bei bendradarbiavimą teisin umo ir vidaus reikalų srityse.Sąjun a 'stei ta E8 pa rindu, joje veikia viena bendra E8 stei imo sutartyje numatyta institu/inė sistema.ES sutartis nenumato, kad %is naujas darinys ' is teisin' subjekti%kumą. @eisiniu subj.ir toliau naudojasi tiktai trys E8. Sutartis nustatė tokias pa rindines naujoves ir jau aliojusių E8 stei imo sutarčių papildymusC ).teisi%kai 2iksuota pa arba tautiniam valstybių narių indentitetui< pa rindinės žmo aus teisės pripažintos bendruoju Europos teisės prin/ipu< 'vesta ES pilietybė< apibrėžtas subsidiarumo prin/ipas< >.numatyti ekonominės ir pini ų sąjun os 5E!S6 pa rindiniai ypatumai ir E!S ' yvendinimo tvarkara%tis< nutarta 'vesti bendrus pini us ir 'stei ti Europos /entrin' banką 5atskiri protokolai numatė i%ly as dėl 7anijos ir 78 dalyvavimo bai iamajame E!S etape6<I.numatyta i%plėsti 8endrijos kompeten/iją tokiose naujose srityse kaip pa alba besivystančioms %alims, %vietimas, visuomenės sveikata, vartotojų apsau a, transeuropiniai tinklai ir pramonės konkuren/in umas< 8endrijos kompeten/ija i%plėsta ir tokiose srityse kaip moksliniai tyrimai ir te/Dnolo ijų plėtra, aplinkos apsau a, ekonominė ir so/ialinė san lauda< 'stei tas San laudos 2ondas< ".numatyti bendros užsienio ir sau umo politikos tikslai, jos taikymo sritys, veikimo būdai ir priemonės< .akarų Europos Sąjun a apibūdinta kaip 3neatskiriama ES plėtros dalis4< numatytas valstybių narių diplomatinių ir konsulinių atstovybių bendradarbiavimas< F.numatyti bendradarbiavimo teisin umo ir vidaus reikalų srityse tikslai, mastas, veikimo būdas ir priemonės, nutarta 'kurti Europolą< $.pasira%ytas So/ialinės politikos protokolas ir atitinkamas susitarimas dėl so/ialinės politikos, užtikrinantis visų valstybių 5i%skyrus 786 bendradarbiavimą užimtumo, yvenimo ir darbo sąly ų bei kt.so/ialinės erovės srityse naudojantis 8endrijos institu/ijomis ir me/Dani0mais< 78 atsisakė %iuose susitarimuose dalyvauti ir priskirti %iuos klausimus E8 kompeten/ijai, todėl jie buvo atskirti nuo pa rindinio sutarčių teksto< #.padaryti sprendimų priėmimo pro/edūrų pakeitimaiC ).numatytas naujas sprendimų priėmimo būdas=bendro sprendimo pro/edūra, suteikianti dau iau alios E !arlamentui 5E!6< ji taikoma tokiose srityse kaip laisvas asmenų judėjimas, 'sistei imo laisvė, bendroji rinka, mokslinių tyrimų pro ramos, %vietimas, kultūra, vartotojų apsau a ir kt.< >.jau anksčiau taikyta bendradarbiavimo pro/edūra imta taikyti ir tokiose srityse kaip pa albos kitoms %alims politika, konkuren/ija, amtosau a ir kt.< I.pritarimo pro/edūra taikoma ir pilietybės, struktūrinių 2ondų pertvarkymo srityse, taip pat nustatant Europos rinkimų sistemą, Europos /entrinio banko vaidmen' ir sudarant tarptautines sutartis, turinčias rimtų 2inansinių padarinių< *.padaryti institu/ijų sistemos pakeitimaiC).suvienodinta ,omisijos ir E! kaden/ijų trukmė< >.numatyta E! teisė balsuoti dėl pasitikėjimo skiriamais ,omisijos nariais< I.'stei ta nauja konsulta/inė institu/ija=Re ionų komitetas< " numatyta E! skiriamo ombudsmeno 5kontrolieriaus6 parei ybė< E.numatyta )EE$ m.su%aukti naują tarpvyriausybin- kon2eren/iją, kuri atliktų tolesn- E8 stei imo ir ES sutarčių peržiūrą. .ienintelė bendra institu/ija, kuri ali tvarkyti visų I ramsčių reikalus yra ES valstybių narių ar jų vyriausybių sudaryta Europos vir%ūnių taryba. ES sutartis apima " svarbiausius prin/ipusC pilietybės, ekonominės, valiutinės ir politinės sąjun os. endra pilietybė;visi valstybių narių piliečiai yra ES piliečiai. @ai leidžia jiems laisvai judėti ES erdvėje, apsistoti bet kurioje ES %alyje ir ten naudotis ly iomis teisėmis bei alimybėmis su tos %alies piliečiais. Ekonominė sąjunga numato 'vykdyti labai plačią, beveik visuotin- valstybių narių ūkin- inte ra/iją, apimančią ne tik prekybą, bet ir dau el' kitų ūkinės veiklos sričių. Linistrų @aryba peržiūri ekonominės plėtros direktyvas kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje ES. ES 5Lastri/Dto6 sutartyje buvo numatytos ir konkrečios skaitmeninės optimalios i%rai%kosC = in2lia/ijos ly is neturi vir%yti I pro/. per metus. = .isuminis 'siskolinimas be dau iau kaip $+ pro/entų nuo bendro na/ionalinio produkto. = 8iudžeto de2i/itas nevir%ijantis I pro/. nuo bendro na/ionalinio produkto. PolitinF sąjungą sudaro bendra užsienio ir sau umo politika, kuri apima bendrą ynybos politiką, ES8A pro/esą, nusi inklavimą ir nusi inklavimo kontrol- Europoje, ekonominės apsau os priemones. 8endra teisėtvarkos ir vidaus politika apima imi ra/ijos, prie lobsčio, vi0ų, narkotikų prekybos kontrolė ir kt. kl. Jkurta Europos poli/ijos tarnyba EG@2P2B. "##$m! %rie "& 'alst(bi) %risijungė: Austrija, *uomija, +'edija. ES yventojų skaičius padidėjo $ pro/entais, 8?!=# pro/., teritorija=># pro/. .iena i% lemiančių ES narystės sąly ų yra demokratijos prin/ipas. Braikija, Ispanija, !ortu alija alėjo tapti EE8 narėmis tik panaikinus karinius ir pana%aus tipo režimus %iose %alyse. ES 5Lastri/Dto6 sutartis 'tvirtino ne tik

"

nuostatas dėl inte ra/ijos ilinimo, ji apima ir tokias sritis kaip bendroji užsienio ir sau umo politika, teisin umas ir vidaus reikalai, kultūros politika, visuomenės sveikata. %aliutinė sąjunga numato vienin ą valiutin- politiką, 'vesti bendrą valiutą ir 'stei ti Europos /entrin' banką. !irmą kartą ekonominės ir valiutinės sąjun os sukūrimas paminėtas 1-:?m. Romoje pasira%ytoje EE steigimo sutartyje, bet tada dar nebuvo numatytas bendrų pini ų 'vedimas, o tik ekonominės ir pini ų politikos koordinavimas. 1-6-m. E8 vir%ūnių susitikime Hagoje $ E8 valstybės narės susitarė dėl E!S su bendrais pini ais sukūrimo iki 1-/;m. E8 buvo > nuomonėsC !irmas žin snis turi būti bendradarbiavimas pini ų politikos srityje. !irmiausiai turi būti pasiektas tam tikras ekonomikos koordinavimo ly is. 1-?;m. buvo sujun tos nuomonės ' vieną;%ernerio prane5ime, o pro/esas padalintas ' stadijas. !irmoje stadijoje iki 1-?.m. buvo numatyta apriboti valiutų kursų svyravimus. Riba NO= >.>F pro/. ly inant su 9:. doleriu. (iam planui ' yvendinti buvo 'stei tas Europos monetarinio bendradarbia&imo )ondas, bet dėl ekonominių ir 2inansinių kri0ių to padaryti nepavyko ir tai buvo atidėta. !rie E!S sukūrimo idėjos r'žta 1-/-m. 4adride vykusios Europos vir%ūnių tarybos susitikimo metu ir buvo pateikti D etapaiC 1--;m. 5valstybių narių ekonomikos paren imas ekonominei ir pini ų sąjun ai6.  valiutų susaistymas Europos valiutinėje sistemoje.  visi%kas kapitalo judėjimo kontrolės panaikinimas.  konver en/ijos kriterijai, kuriuos turi atitikti valstybės narėsC *"i"elis kainų stabilumas+ ar jis pasiektas spren"#iama pagal in,lia!ijos lygį. $n,lia!ija ne "i"esnė kaip -.. pro!. palyginti su / ma#iausią in,lia!ijos lygį turin0ių alstybių narių i"urkiu. Ppalūkanų normos skiriasi ne dau iau kaip > pro/. paly inti su I mažiausią palūkanų normą turinčių valstybių narių vidurkiu. nedidėjantis biudžeto de2i/itas, kuris rodo valstybės 2inansinės padėties patvarumą. Ppini us nuvertinančios devalva/ijos atsisakymas per paskutiniuosius > metus.  .ienin os Europos rinkos kūrimo užbai imas. 1--.m. 5nustatomas ekonominės ir pini ų sąjun os veikimo me/Dani0mas6  Europos &aliutos instituto, kuris stebėtų pro/esų raidą, stei imas.  Ener in esnis konver en/ijos pro/esų skatinimas.  Raporto apie pasiektą pro resą ir detalaus valstybių narių 'sijun imo ' E.S tvarkara%čio paren imas iki )EE$m. pab. 1---m. 5laipsni%kas bendros Europos valiutos 'vedimas6  Europos /entrinių bankų sistemos, susidedančios i% Europos /entrinio banko ir na/ionalinių /entrinių bankų, sukūrimas.  Europos /entrinis bankas ir na/ionaliniai /entriniai bankai tampa visi%kai nepriklausomais.  Europos /entrinių bankų sistemos veiklos tikslas yra kainų stabilumas.  Euras tampa bendra valiuta ir pakeičia na/ionalines valiutas.  Sustiprinamos biudžeto de2i/ito kontrolės pro/edūros.  A2i/ialių užsienio valiutų re0ervų valdymo perdavimas Europos /entriniam bankui. 7. 8ritanija, 7anija, (vedija pasiliko teis- nedalyvauti trečiame etape, net jei atitiks kriterijus. Braikija ne'sten ė patenkinti ekonominės veiklos kriterijų. @ačiau jos alės vėliau prisijin ti prie E!S ir 'vesti eurą. EPS dalyvaujaC Airija, Austrija, elgija, Italija, Ispanija, Biuksemburgas, 2landija, Pran"!0ija, Portugalija, Suomija, %okietija. @ačiau i% pradžių euras 'vedamas tik ne rynųjų pini ų pavidalu. Brynųjų pini ų i%leidimas ' apyvartą prasidės >++> +) +) ir bai sis >++> +# +). ?uo to momento na/ionaliniai pini ai nustos alioj-. ES pilietybė. 8e savo %alies pilietybės ES valstybių piliečiai turi bendrą ES pilietyb-. !ilietybės idėja pradėta ' yvendinti nuo )E*"m., kai Europos vir%ūnių taryba pavedė spe/ialiam komitetui paren ti i%samų prane%imą. )E*Fm. Europos vir%ūnių taryba pritarė komiteto paren tam prane%imui 3piliečių Europa4, kuriame buvo detaliai i%na rinėtos alimybės 'die ti bendrą pilietyb-. 7e 2akto E8 valstybių piliečiai buvo E piliečiai jau E de%. vid. 5)E*Fm.6, pradėjus die ti Europos pasą. )EEIm. 'si aliojus ES 5Lastri/Dto6 sutarčiai ES valstybių piliečiai ' ijo ES pilietyb- ir de jure. .ienos i% ES valstybių pilietyb- turintis asmuo kartu yra ir ES pilietis. Pilietybė suteikė tam tikras teises ir pareigasC  teis- laisvai judėti ir apsi yventi bet kurioje ES valstybėje.  ES pilietis, re0iduojantis ES valstybėje, kurios pilietis jis nėra, turi teis- balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos ir E !arlamento rinkimus tokiomis pat teisėmis kaip ir tos valstybės piliečiai.  8ūdamas trečioje valstybėje, kurioje nėra jo valstybės atstovybės, jis turi teis- ' bet kurios kitos ES valstybės diplomatin- ir konsulin- lobą tomis pačiomis sąly omis kaip ir tos valstybės piliečiai.  @uri teis- teikti peti/ijas E! ir kreiptis ' @eisin umo @eismą bei Europos Ambudsmeną. 1.:.Amsterdamo sutartis. E steigimo sutar,ių ir 4astri"#to sutarties pakeitimai ir papildymai.

F

)+ +>. kai ES bus dau iau nei >+ narių. 8ritanija.  ES sutartyje numatytų subsidiarumo ir propor/in umo prin/ipų taikymas detali0uotas atskirame protokole. Institu"inė re)orma .omisijos narių skaičius bus sumažintas. bus %aukiama tarpvyriausybinė kon2eren/ija sutarties nuostatų dėl institu/ijų sudėties ir veikimo nuodu niai peržiūrai.omisijos sudėties 2ormavimo ir vadovavimo jai atžvil iu< patikslintos ir i%plėstos @eisin umo @eismo ir :udito rūmų 2unk/ijos. !akeista . dau iausiai jų turėsC .t.omisijos vidaus struktūrą.ai ES narių skaičius pasieks ># dyd'. kad pavienė valstybė ali neprisidėti prie kurio nors 8QS! veiksmo. 8i"os sutartis.  ?umatytos nuostatos.  9ei nustatoma. ypač kovojant su terori0mu. bet ir %alių. !rotokolas numato. taip pat !olitikos planavimo ir reitojo rea avimo padalin' @arybos sekretoriate< numatytas laudesnis bendradarbiavimas su . kurią ES užsienio politikai tam tikru klausimu nustato Europos vir%ūnių taryba< numatyta 'stei ti vyriausiojo ' aliotinio bendrai užsienio ir sau umo politikai parei yb-. 9oje buvo priimti tokie sprendimaiC  (ėl Europos 'omisijos sudėties ir dyd<io . keisti . didinančios bendros užsienio ir sau umo politikos vykdymo nuoseklumą ir nauja 8QS! priemonė=bendroji strate ija. !asira%yta 1--?m.ir nesinaudoti veto teise< numatyta ir alimybė kai kuriuos 8QS! sprendimų ' yvendinimo klausimus spr-sti kvali2ikuota balsų dau uma. !rotokolas numato.. apibrėžiančios. skirti savo pavaduotojus. 1. o prie lobsčio ir imi ra/ijos klausimais tokia alimybė numatyta po F m. norinčioms veikti intensyviau.omisijos narys privalo atsistatydinti. Gatvija ir Estija=po ". 7anijai ir 78 palikta savo vienų kontrolės teisė. I% esmės %is klausimas liko atviras. $ . vi0ų.omisijos !irmininko alios sustiprintos taip. kad sutartis neatitinka užduoties i% esmės sustiprinti institu/ijas ir kad toks sustiprinimas yra būtina būsimų stojimo derybų bai iamoji sąly a. ES plėtra "entrinėje ir rytų Europoje. skirta institu/inei ES re2ormai.pereinamojo laikotarpio. 2ormuojamoj Europos . tai turėtų būti kompensuojama perskaičiuojant balsus @aryboje. o komisarų vietos bus rotuojamos tarp valstybių narių ly iais pa rindais. Italija.  (en eno sutartis inkorporuota ' ES teisin.omisijos pirmininko kandidatūrai turi pritarti E !arlamentas< .tai sutartis dėl Europos Sąjun os sutarties.balsuoti @aryboje. atsisakiusioms antrųjų komisarų. . 7eklara/ijoj. korup/ija.< yra ir spe/ialios normos. rei%kianti. numatytos sąly os tai daryti nelaukiant visų apsisprendimo< pv0. kurią užims @arybos eneralinis sekretorius. vartotojų teisių. kad jis alės savo nuožiūra nustatyti . !ran/ū0ija tei iama. Italija=>E< mažiausiai jų turės Lalta=I.6.  (ėl balsų skai. >+++ )> )+ ?i/oje pasibai ė @arpvyriausybinė kon2eren/ija.omisijos pirmininkas 5pritarus .omisijos pirmininkui suteikta dau iau teisių . . taip pat dėl moterų ir vyrų ly ių alimybių. tuo tarpu :irijai.omisijos narių parei ų paskirstymą< .iaus perskirstymo 4inistrų 9aryboje .  I%plėstos E! teisės ES teisės aktų leidybos pro/ese.  So/ialinės politikos protokolas inkorporuotas ' pa rindin' E8 stei imo sutarties tekstą< dau iau dėmesio skirta nuostatoms dėl užimtumo ir so/ialinės politikos koordinavimo. atstovaujančių ne mažiau kaip $> pro/. taip pat ir jos atstovų teis. bet koks bendradarbiavimas turėtų apimti ne mažiau nei puse SE valstybių narių. Europos bendrijų stei imo sutarties ir kai kurių su jomis susijusių aktų pataisų. pritarimas. sveikatos apsau os. Jvedė %ias naujo&esC  !rie lobsčio. norint priimti sprendimą reikia ne tik kvali2ikuotos balsų dau umos balsų. >++Fm.omisijos pirmininko skyrimo tvarkaC Europos vir%ūnių tarybos susitikime jis bus skiriamas kvali2ikuota balsų dau uma. kri0ių valdymas vertinami kaip Sąjun os sau umo politikos aspektai< bendroje užsienio ir sau umo politikoje numatyta konstruktyviojo 5po0ityviojo6 susilaikymo alimybė. Supaprastintos ir paliktos I pro/edūrosC bendras sprendimas. juo turi būti siekiama ES tikslų< jis taip pat ne alimas 8endrijos i%imtinės kompeten/ijos srityse. bet 'si aliojo tik 1---m+F +). kad per pirmą ES plėtimąsi . yvenimo aplinkos kokybės. pritarimo6..akarų Europos Sąjun a. ES pilietybės klausimais ir t.omisiją sudarytų po ) nar' i% kiekv. !a al naują balsų ES @aryboje i%sidėstymą. taikos palaikymo misijos. kaip laudesnis bendradarbiavimas ali veikti 'vairiuose ES ramsčiuose. tačiau turi pripažinti ES veikimo teis. (alia mandatų skaičiaus numatytas ir skaičiavimas pa al yventojų skaičių 5pv0.  ?umatyta sustiprinti poli/ijos ir muitinių teisin' ir administra/in' bendradarbiavimą baudžiamųjų reikalų srityje. kad E! narių neturi būti dau iau kaip #++. visų pirma jų paren imo plėtrai. imi ra/ijos ir i%orinių sienų kontrolės klausimus priskyrė 8endrijos kompeten/ijai kaip asmenų judėjimo laisvės dal' 5%ios sritys i% I ramsčio perkeltos ' )6< vi0ų klausimais sprendimai bus priimami kvali2ikuota balsų dau uma i% karto po sutarties 'si aliojimo. :msterdamo sutartyje nepavyko i%spr-sti institu/ijų pertvarkymo klausimų.ES ateities perspekty&os. !ran/ū0ija.sistemą ir kaip Europos teisė bus taikoma valstybės narėse. konsulta/ija< numatyta. kad likus metams iki to laiko.  .omisijai6. kontrabanda. jei to pareikalauja .  Jvestos nuostatos dėl alimybės laudžiau ir lanksčiau bendradarbiauti< valstybėms narėms. ES yventojų. 7. kurią prie :msterdamo sutarties pridėjo 8el ija. kad valstybė narė pažeidžia pamatinius demokratijos prin/ipus. valstybės narės.Amsterdamo sutartis.okietija. piktnaudžiavimais< patikslintos Europolo operatyvinės 2unk/ijos. bet iki to laiko valstybėm. o Gietuva turės # balsus.omisijoj dirbs po ) komisarą nuo kiekvienos valstybės narės. o Dumanitarinės ir elbėjimo opera/ijos. alima suspenduoti tam tikras jos teises. .

3!ost=?i/os4 diskusijos darbotvarkėje yra %ie klausimaiC  @ikslesnis kompeten/ijos padalinimas tarp ES valstybių narių pa al subsidiarumo prin/ipą. . pradedant derybas su 7.  Papildytas ES sutarties straipsnis dėl ES pagrindinių prin"ipų laikymosi. kad bendradarbia&imas u<sienio ir saugumo politikos srityje apims &isus su saugumu susijusius klausimus.8ustatytas naujas EP narių skai.pripa#inta galimybė suspen"uoti atskiras narystės teises' jei iškiltų rimtų pa#ei"imų pa ojus. =ekomen"a!ijas ar sank!ijas alstybei >aryba pat irtins k ali. kuris apima ne tik derybas dėl narystės. @ačiau per pirmą E8 i%plėtimą. le itimumo ir bendrai dėl ateities turi t-stis bent iki >++"m.įsteigtas Eurojustas.  ES sutarčių supaprastinimas tam. 8ritanija. kai 7.6. kylančius i% narystės.itaip tariant. apsau os.  @e)ormuota 9eisingumo 9eismo &eikla .ius1 2ąjungai išsiplėtus iki 34 narių' EP bus 4/3 nariai.-. !irmas etapas tesėsi iki )E#Im. akademinės institu/ijos.  # .omisijos narių.  8umatyta. žiniasklaida. kad padau ėjo jos narių. (iame etape buvo nustatytos papildomos narystės sąly os.. bus su5aukta kita ES tarp&yriausybinė kon)eren"ija. . 'takojantiems ES ateit'. kuri toliau nagrinės ir sprFs ES ateities ir institu"inės strukt!ros klausimus.8ritanija.. diskusija turi vykti pa al taip vadinamą 3konvento4 prin/ipą. kad diskusija dėl ES e2ektyvumo. ?į su"arys po ieną teisėją iš kiek ienos alstybės. 7anija. E8 plėtra prasidėjo )E$)m. Pasiūlymus "ėl tokių priemonių galės ini!ijuoti tre0"alis E2 alstybių' EP arba )omisija. kad =. sveikatos ir %vietimo klausimais. kad valstybė stojanti ' E8.alstybės kandidatės taip pat yra kviečiamos dalyvauti diskusijoje. 7au uma ES valstybių narių mano. so/. E8 stei imo sutartyse numatyta tik viena narystės ES sąly a=būti Europos valstybe. paskelbtos ?i/oje. ?orve ija pateikė parai%kas 'stoti ' E8. @ai politinio ir kol kas ne teisinio pobūdžio dokumentas dėl pa rindinių žmo aus teisių. kurie gali sietis ir su bendra gynybaI įsteigtas Politikos ir saugumo komitetas' kuris pakeis Politikos komitetą.eto teisė liks konstitu/inės raidos. @arpvyriausybinėje kon2eren/ijoje.ir%ūnių @aryboje ?i/oje buvo alutinai susitarta dėl re2ormų būtinų ES 2unk/ionavimui po i%plėtimo.  ?a/ionalinių parlamentų vaidmuo Europos ar/Ditektūroje.. 'vyksiančios kitos @arpvyriausybinės kon2eren/ijos. ?umatyta. tačiau ES valstybės taip pat nutarė.  (eklara"ijoje dėl Sąjungos ateities numatyta. plačioji visuomenė ir t. turi perimti visus 'siparei ojimus..>eismas galės su"aryti teisėjų kolegijas' kurios nagrinės atskirų sri0ių bylas' išplėstos >eismo galimybės pa0iam spręsti pro!e"ūrinius sa o eiklos klausimus' pa"i"intas jo nepriklausomumas. kai kuriais mokesčių. kurioms taikoma bendro sprendimo pro/edūra. kai %ios %alys buvo priimtos. ES plėtra *entr.< . :aujas ietų paskirstymas įsigalios nuo 3.. ?aujoje diskusijoje dėl ES ateities turi dalyvauti visos suinteresuotos pusėsC parlamentų nariai. Gietuvos . kad tarpvyriausybinės derybos nėra tinkamiausias metodas sprendimams. @ai neatskiriama Europos inte ra/ijos istorijos dalis. Letodai ir dalyviai. :irija. @aip pat i%plėstas sričių.  9eisingumo ir &idaus reikalų srityse bus institu"ionali0uotas bendradarbia&imas tarp prokurat!ros organų. @arybos sekretoriaus ir ES bendros užsienio ir sau umo politikos atstovų skyrimo. @ai naujų narių priėmimo ' ES pro/esas. buvo nustatyta papildoma narystės sąly a=viso 3a/Ruis /ommunautaire4 perėmimas. . ES . @ai rei%kia. . bet ir valstybių kandidačių pasiren imą narystei bei atitinkamą pačios sąjun os prisitaikymą prie to. kad daliai sričių bendro sprendimo pro/edūros arba kvali2ikuotos balsų dau umos prin/ipas bus imtas taikyti vėliau arba priėmus papildomus teisės aktus. pats plėtros me/Dani0mas. !a al tam tikrą pro/edūrą alės pradėti * valstybės narės< jis bus atviras norinčioms ir alinčioms jame dalyvauti ES narėms.  Patikslintos Amsterdamo sutarties nuostatos dėl glaudesnio bendradarbia&imo.yriausybė yra parei%kusi norą dalyvauti diskusijoje >++"m.  !a rindinių teisių /Dartijos. ir @ytų Europoje. imi ra/ijos ir sienų apsau os 5ir pabė ėlių bei prie lobsčio6.  Paskelbta ES pagrindinių teisių "#artija .. atitinkamai numatytas ir atsto a imas Ekonomikos ir so!ialinių reikalų bei =egionų komitetuose %71 a turės 6 atsto us+ 7at ija ir Estija1po 4& $š iso komitetuose bus po /<< narius.  (ėl k&ali)ikuotos balsų daugumos praplėtimo . kad jos būtų eriau suprantamos. Iki %iol ES prakti%kai neturėjo kompeten/ijos %ioje srityje. 5augiausia EP narių bus renkama Vok. kurioje būtų priimti nauji sprendimai dėl ES sutarčių keitimo.. kl.166' 71 a' kaip ir Airija1-3' 7at ija18+ Estija19. .vali2ikuotos dau umos balsavimas bus taikomas priimant sprendimus dėl pa albos re ionams 5nuo >++#m. statusas. ekonominės.t. ?umatytos spe/ialios nuostatos dėl laudesnio bendradarbiavimo užsienio politikos bei teisin umo ir vidaus reikalų srityse. ratas. 7au umos balsavimas @aryboje i%plėstas ' beveik I+ naujų sričių.ikuota balsų "auguma. prekybos su užsieniu paslau omis 5i%skyrus audiovi0ualin' sektorių6 ir kt. politinės.

ES plėtimasis ' Rytus skirsis nuo buvusiųjų ir dėl jų ekonominio atsilikimo.Lisiją su joje dirbančiais diplomatais ir na/ionalinių ministerijų atstovais. yra or ani0uojami @arybos posėdžiai.atviros. biudžeto 'na%ų klausimai. 8endrųjų reikalų. visos I @arybos buvo sujun tos ' vieną bendrą visiems @arybą. (ių valstybių priėmimas rei%kė. @ai pačios trumpiausios derybos bendrijos istorijoje. tačiau 'tvirtintos pirmą kartą. kad kaip kompensa/ija būtų pradėtos derybos su 8altijos valstybėmis bei vėliau sudarytos laisvosios prekybos sutartys tarp 8altijos valstybių ir E8. 7ėl %ios priežasties @aryba kartais vadinama Linistrų @aryba. !rie% prasidedant deryboms valstybės kandidatės buvo 'trauktos ' ren imosi narystei pro ramą. Jsi aliojus E8 institu/ijų sujun imo sutarčiai. darbuotojų. demokrati%kos .ES institu"ijų sistema. !riklausomai nuo darbotvarkės klausimo. 9arybos )unk"ijosC  Qžtikrina valstybių narių pa rindinių ekonominės politikos krypčių koordinavimą. tad dėl jų priėmimo nekilo jokių prin/ipinių problemų. žmo aus teisių ir pa rindinių laisvių erbimo. skirtą ekonominiams skirtumams tarp %alių ir ES sumažinti. kodėl derybose svarbiausi ne ankstesniuose plėtros etapuose dominav. užtikrinti darbotvarkės toly umą ir pradėtų darbų t-stinumą. Sprendimų priėmimo pro"esas.tai nuolatinė struktūra. Suomija. 9i turi imtis priemonių. 9ei svarstomas klausimas patenka ' kelių ministerijų re uliavimo srit'. 6 mėnesius.1. paai%kina. o posėdžiams=pirmininkaujančios valstybės atitinkamos sriteis ministras. )EEIm. * .akarų pasaulio dalis. 'si aliojus ES sutarčiai %i @aryba o2i/ialiai vadinama ES @aryba. tad Suomija ir (vedija pasiekė. tačiau @arybos priimti sprendimai ne ali būti at%aukti.iena i% problemų=(vedijos ir Suomijos laisvosios prekybos sutarčių su 8altijos valstybėmis klausimas. demokratijos. kad posėdžiai vyktų veiksmin ai. . o spe/i2inės tų %alių kultūrinės=ekonominės problemos. kai tik to norės ir patenkins reikalin as sąly as. jos bruo<ai ir pagrindiniai organai. bet truko trumpai. kai 'stojo :ustrija. 'open#agoje Europos . %eiklos )ormos. . 7erybos buvo nelen vos. atsako už tarpvyriausybin' bendradarbiavimą bendros užsienio politikos ir sau umo politikos bei teisin umo ir vidaus reikalų srityse. žemės ūkio ministrai renkasi kartą per mėnes'. kuri susideda i% : 5klausimai dėl kurių i% esmės yra susitarta6 ir 8 5 inčytini klausimais6 dalių. Stojant ' ES reikėjo %ių sutarčių atsisakyti.ir%ūnių @aryba 'siparei ojo jas priimti ' ES. priimanti svarbiausius ES teisės aktus. jo artimiausias pirmtakas ir artimiausias 'pėdinis. t. 8uolatinių atsto&ų komitetas 1*2@EPE@3. Linistrai turi atsiskaityti savo na/ionaliniams parlamentams. pagrindinės )unk"ijos ir $galiojimai. valstybes nares atstovauja skirtin ų sričių ministrai.omisijai ' aliojimus ' yvendinti @arybos priimtus aktus.  !riimdama teisės aktus suteikia .aip tokias priemones alima i%skirti %iasC  9roikos sistemos $diegimas . o pirmininkaujanti valstybė yra atsakin a už tai kaip jos pirmininkavimo metu. @aryba turi aptarnaujanti personalą=apie >. kad jos nuo seno buvo kapitalistinio.etvirtasis plėtros etapas.ilo dau ybė problemųC Braikija ir Ispanija bei !ortu alija buvo erokai neturtin esnės. . !osėdžiai vyksta riuselyje.9arybaA sudėtis. nustatydama pirmininkaujančių valstybių rota/iją sten iasi. teisės vie%patavimo prin/ipais. @okiu atveju ali skirti kuo dau iau dėmesio antrajai daliai klausimų.F tūkst. Semės ūkio ministrų susitikimui ruo%iasi atskiras Spe/ialusis žemės ūkio komitetas. kur' sudaro nuolatiniai atstovai ir nuolatinių atstovų pavaduotojai. prin/ipais būdin ais valstybėms narėms.susitinka ?uolatiniu atstovų komitete. @ai užtikrina pirmininkavimo nenutrūkstamumą.isos %ios valstybės buvo turtin os.  (arbot&arkės plana&imas . o kitų sričių=>=" kartus per metus.y. 9aryba=ES sprendimų priėmimo institu/ija. kad troikoje būtų bent vieną didelė valstybė. vos )I mėn. @arybą sudaro kiekvienos ES valstybės narės ' aliojimus turintys ministrai.  J&airios praktinės priemonės 5i%ankstinis posėdžių planavimas. aktyviai prekiavo su E8. @arybai rota/ijos tvarka pirmininkauja viena i% valstybių 5ta. kai jos pirmininkas ją su%aukia savo ini/iatyva arba vienos i% valstybių narių ar . @aryba susirenka. =. neturinčios il alaikių demokratijos tradi/ijų valstybės. priklausomai nuo svarstytinų klausimų svarbos.omisijos pra%ymu.alstybių narių dele a/ijų atstovai kartą per savait.iekviena valstybė narė turi 8riuselyje savo nuolatin. . !irmininkas pirmininkauja posėdžiams. (vedija. !lėtimosi pro/esas rindžiamas %iais kriterijaisC sąjun a rindžiama laisvės. pradėjus veikti EE8 ir E:8 buvo 'stei tos analo i%kos jų @arybos. auk%tesni aplinkos apsau os standartai. kuri tuo metu pirmininkauja Europos vir%ūnių tarybai ir ESąjun ai6.openDa os kriterijai ir kartu naujos ES narystės sąly os. na/ionalinių ministrų kabinetų posėdžių koordinavimas6. (is komitetas yra atsakin as už pasiruo%imą ministrų susitikimui. =. 9os buvo keliamos ir anksčiau.žemės ūkio. kad visi jų ekonominiai ir politiniai skirtumai yra perkeliami ' bendriją. ekonomikos ir 2inansų reikalų. @aryba užtikrina bendrą ES veiklos koordinavimą. (ie prin/ipai ali būti laikomi sudedamąją 3a/Ruis /ommunautare4 dalimi.  @uri teis. 7abartinės @arybos prototipas=E:!8 @aryba. buvo ir pirmasis ES i%plėtimas. tuomet valstybėms atstovauja keli ministrai. @ai žymieji . kaip alkoDolio monopilis. 9o posėdžiai yra slapti. svarstomų dokumentų i%siuntinėjimas likus savaitei iki posėdžio. t. @aryba.y. . 1--Dm. :uk%tas %ių %alių ekonominio i%sivystimosi ly is ir tai. !rie% derybas dėl narystės visos jos jau buvo perėmusios apie $+ pro/entų 8endrijos asRuis /ommunautare. alsa&imo pro"ed!ra. o I kartus per metus ji posėdžiauja Biuksemburge.:ntras ir trečias E8 plėtros etapai vyko !ietų kryptimi. kai susitinka trys nariai=dabartinis pirmininkas.priimti sprendimus. kurios buvo su2ormuluotos tame susitikime. )EF*m. . .

oreperas yra atsakin as už @arybos darbo paren imą ir už kitų @arybos skirtų užduočių vykdymą. :ustrija=". Skirtin ai nei . E .omisija atliktų tyrimus. J %' tarpvyriausybin' bendradarbiavimą ali 'sitraukti tiktai tos %alys. nuvertinusių dau umos balsavimo prin/ipą. Braikija. Europos @arybos valstybės bendradarbiauja karinio sau umo ir ynybos srityje. =.6. tačiau ali pra%yti. (i institu/ija 'kurta 1-. (vedija. @eik5mė ES politikos )orma&imui. Italija. @arybos balsavimo pro/edūros pa rindas yra balsų dau umos prin/ipas. Hormaliai . jo ' yvendinimas būtų atidedamas ir ie%koma suderinto sprendimo. ?orve ijai netapus ES nare liko >$ balsų mažuma. Seka būtų tokiaC  . Suomiją ir ?orve iją.8ritanija ir Ispanija. Sprendimų priėmimas ir balsa&imo pro"ed!ra. o nuo >I=>F laikinai sustabdomas sprendimo priėmimas. kvali2ikuota dau uma yra $> balsai už. laikomi priimtaisC a6 kai akto projektą siūlo . E!arlamentas=tai Europos Sąjun os asamblėja. susijusių su ES pirmuoju ramsčiu 5mokesčių. ?yderlandai. !a rindiniai jos tikslai=skatinti Europos valstybin. atstovaujanti visos ES interesams.-m. tokios kaip Europos so/ialinių reikalų komitetas ar Re ionų komitetas. kai $> balsų dau umą surenka ne mažiau kaip )+ valstybių.oreperą ir rūpinasi svarbiausiais politiniais klausimais. .omisija turi teisės akto ini/iatyvos teis. vartotojų teisių6. 9i kartu su !arlamentu priima sprendimą dėl biudžeto. @arybos aktai. (vediją. tačiau dažniausiai jie priimami dalyvaujant dau iau institu/ijų. apimanti beveik visas Europos valstybes. kurie jos manymu reikalin i.Europos 9arybaA sudėtis. pramonės.omisija. kai ji sprendžia kartu su !arlamentu. siekianti platesnės ir ilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių %alių inte ra/ijos. 8lokuoti sprendimo priėmimą ali =6 balsai. yra 1-66m.  @aryba yra institu/ija. :irija. kultūros. kad . beveik visus klausimus.ir pasiūlo jai projektą. ?uolatiniai atstovai sudaro I . ES sudaro )F valstybių narių. kurios yra Europos 8endrijos valstybės narės.=.artais ji turi ' aliojimus viena priimti teisės aktus.omisija. ir politinės kontrolės institu/ija. ener etikos.ienin as sprendimas priimamas svarstant dal' klausimų. spr-sti tautinių mažumų apsau os ir kitas visai Europai aktualias problemas.vali2ikuotos dau umos balsavimas taikomas dau umai pirmajam ramsčiui priimamų sprendimų 5žemės ūkio. 7ėl kvali2ikuotos balsų mažumos nustatymo buvo priimtas atskiras ES valstybių susitarimas=Eoaninos kompromisas 11--. balsų skaičius.  E!arlamento vaidmuo ali būti 'vairus priklausomai nuo taikomos pro/edūros ir ali varijuoti nuo paprastos konsulta/ijos iki veto teisės.8ritanija=)+. numačiusio.oreperui.vali2ikuotos dau umos balsavimas numato skirtin ą balsų skaičių valstybėms narėms. !riklausomai nuo svarstomos politinės srities. bus pažeistas ry%ys tarp %alies yventojų skaičiaus ir jos 'takos @aryboje. žvejybos. 8alsų dau uma yra taisyklė nuo kurios alima nukrypti tik Sutarties ai%kiai numatytais atvejais. tačiau jei sprendimui prie%taraujančių balsų būtų nuo >I iki >$. transporto. !ran/ū0ija. :tstovų pavaduotojai sudaro II . kad sprendimui blokuoti reikės ># balsų. puoselėti europinio identiteto ir kultūros plėtot-. :r umentai buvo tokieC sumažės dideliu valstybių 'taka.omisijos ir @arybos santykių užtikrinimu. @aryba yra 8endrijos teisės aktų leidėja. .omisijos teikiamus pasiūlymus ir projektus. jie siunčiami .oreperą ir na rinėja labiau te/Dninius klausimus. 9is itin rūpinasi darnių .ienas i% elementų. @aryba yra vyriausybių atstovė. i%skyrus tada.vali2ikuota balsų dau uma turi vieną ypatyb-. kurios narius tiesio iai renka ES valstybių narių rinkėjai. !rie% @arybai pradedant na rinėti . tačiau jis turi nemažą vykdomąją bei teisės aktų leidybos alią. kai jai ali daryti 'taką E!arlamentas. i%skyrus tuos atvejus. @aryba priima sprendimus trejopaiC vienbalsiai. ren ianti sprendimus prie% perduodant juos alutinai tvirtinti @arybai. !ortu alija=F.  . . kurio pakanka sprendimui blokuoti bus padidintas nuo >I iki >#. kad ' ES priėmus :ustriją. re ionų ir struktūrinių 2ondų klausimai6.m. susijusius su trečiuoju ramsčiu 5bendradarbiavimas teisin umo ir vidaus reikalų srityse6. (is kompromisas panaikino kri0-. 9oaninoje pasiektas kompromisas. 8uolatinių atsto&ų komitetas 1*2@EPE@-pran/ū0i%ko pavadinimo santraupa6=o2i/iali ES institu/ija. &eiklos )ormos. Giuksembur as=> 5viso *# balsai6. institu/ijos. 7anija. susijusius su antruoju ramsčiu 5bendroji užsienio ir sau umo politika6 ir visus klausimus. 8alsų skaičius propor/in ai priklauso nuo valstybės narės dydžio. ali konsultuoti. . !aprastos dau umos balsavimas 5visos valstybės turi po vieną balsą6 taikomas retai ir sprendžiant tik pro/edūrinius @arybos posėdžių klausimus. @aryba sudaro tarptautines sutartis dėl kurių derybas veda . ES=Europos valstybių aso/ia/ija. @am prie%inosi 7. 8el ija. Suomija=I. siekiant 8endrijos tikslų ir dėl jų ali pateikti atitinkamus pasiūlymus. . inti demokratiją ir žmo aus teises. Biuksemburgo susitarimas. .omitetą sudaro ES valstybių narių nuolatiniai atstovai 5ambasadoriai6 ir Europos . Ispanija=*.omisijos atstovas.vienyb-. . turinti alutinio sprendimo teis-. 9i neturi teisės aktų leidimo ini/iatyvos teisės. b6 kitais atvejais. amtosau os.t. 9is yra ir diskusijų 2orumas. . 7. paprasta dau uma ir kvali2ikuota dau uma. . Europos 9aryba=viena i% seniausių ir didžiausių or ani0a/ijų.oreperas yra atsakin as už paren iamąj' darbą. kurią sukėlė nesutarimai dėl naujo balsų @aryboje pasiskirstymo projekto.@arybai priklauso alutinio sprendimo dėl visose ES valstybėse privalomų teisės aktų priėmimo teisė.omisija.okietija.

legislaty&inės teisės. Europos @aryboje rota/ijos tvarka kas $ mėnesiai pirmininkauja viena i% valstybių. . pab.omisijos kaden/ijos trukmė=F metai. (ią insitu/iją sudaro E@ valstybių na/ionalinių parlamentų atstovai. .yriausiajai valdybai analo i%kos institu/ijos tik pavadintos . pradėjus veikti EE8 ir E:8 buvo 'stei tos . Mra sukurta spe/iali 3svečio4 struktūra.ad būtų tam tikra na/ionalinio atstovavimo 2orma.omisijos nariai pasiskirsto parei omis ir i%renka ) ar > pirmininko pavaduotojus.omisijos buvo sujun tos ' bendrą visom I 8endrijom . ir R. kuriuose dalyvaujaC ES @arybos bei . paskui visa . Europos @arybą sudarė "+ valstybių.omisijos atstovai.ių laikymosi prie<i!ra. Jsi aliojus E8 institu/ijų sujun imo sutarčiai . J Europos @arybą priimamos tik nustatytus demokratijos standartus atitinkančios Europos valstybės. Europos . Italija. .  Sekretoriatas. (iam pasiūlymui turi pritarti E!arlamentas. tai suderinusios su asmeniu.omisija. kai ES padidės pirmą kartą.omisijos pirmininkas ali būti pakeistas tik 'prasta pirmininko skyrimo tvarka. kurią jos pakeista .Svarbiausi Europos @arybos dokumentai yra Europos konven/ijos su papildomais protokolaisC )EF+m. Europos 9arybos bu&einė yra Strasb!re. kai toks sprendimas priimamas >OI visų balsų dau uma.aden/ijos metu komisarų parei os ali būti keičiamos.omisijos narys yra atsakin as už vieną ar kelias ES veiklos sritis. tačiau jos kaden/ija bai iasi tą pačią dieną.omisija turi prisiekti E!.omisijos prototipas buvo vir%valstybinius ' aliojimus turėjusi E:!8 .'omisijaA sudėtis ir skyrimo t&arka.omisijos pirmininko teikimu . Europos !arlamentas ali pareik%ti nepasitikėjimą . J laisvą vietą naujas .id. kurią sudaro E@ valstybių užsienio reikalų ministrai. turinti siūlymo teis-.omisijos pirmininku.omisija būdavo skiriama bendru valstybių narių vyriausybių susitarimu.omisijos 2ormavimo tvarka buvo numatyta E8 stei imo sutartyje. atsistatydinimo ar atstatydinimo atveju. nes tuo metu @aryboje jau bus pakeistas balsų ly inamasis svoris. kuris turėtų būti paskirtas . 'ompeten"ija-sutar.omisija=tai >+ nuo atskirų ES valstybių nepriklausomų tarptautinių tarnautojų kole ialus or anas. 8et ES 5Lastri/Dto6 sutartis ir :msterdamo sutartis nustatė pakeitimus. =. . likusios )+ po vieną nar'. .omisijos narys skiriamas vyriausybių tarpusavio sustarimu arba @aryba vienbalsiai ali nuspr-sti neskirti naujo nario. pa al :msterdamo sutart'. . jei mano. Balutinai patvirtinus . kiekvieną jos nar' apklausia E!arlamentas.omisiją. . kad tas .okietija6 skiria po >. . . ?uo tada ji o2i/ialiai vadinama E8. )EE*m. Europos @arybos Linistrų komiteto pirmininkas ir Europos @arybos eneralinis sekretorius. .omisijos reikalavimu laikinai sustabdyti jos ' aliojimus yra @eisin umo @eismas. (i struktūra padeda %ioms %alims tapti tikraisiais or ani0a/ijos nariais. kitu atveju jų tarnybos kaden/ija ali pasibai ti mirties. !asibai us %altajam karui Europos @aryba itin i%siplėtė. 'omisija=vykdančioji ES institu/ija. >en. pripaž'stančios teisės vir%enybės ir kitus prin/ipus. 7ėl visų kanditatų drau e balsuoja E!arlamentas. . .iekviena ES valstybė narė turi teis.omisija būtų bai usi savo kaden/iją. . . Europos valstybių. ' ją 'stojo dau elis . !enkios didžiosios valstybės 57.omisijai in /orpore ir ji ali būti paleista. :teityje vykstant ES inte ra/ija.  Parlamentinė Asamblėja=tai patariamoji institu/ija. !rie% pradėdami savo kaden/iją . )+ . . . Ispanija.alstybių narių vyriausybės pasiūlo asmen'.iekvienai valstybei skirtų vietų skaičius !arlamentinėje :samblėjoje priklauso nuo yventojų skaičiaus. Su2ormavus .omisija privalo atsistatydinti.8ritanija.omisijomis. kuri leidžia priimti ' savo tarpą valstybių.  Europos <mogaus teisių teismas . ?uo )EF*m.ienintelė institu/ija alinti atstatydinti . Europos žmo aus teisių ir pa rindinių laisvių apsau os konven/ija< )E$)m.(irektoratai. 'si aliojus ES sutarčiai vartojamas terminas Europos . Europos So/ialinė TDartija.omisijoje turi būti bent po vieną kiekvienos ES valstybės narės piliet'. na/ionalinių parlamentų atstovus.yriausioji valdyba ir dvi . @aip pat yra ren iami ketur%aliai susitikimai. Gietuva 'stojo )EEIm. 9ei jis pritaria pasiūlymams.iekv. )EEIm.omisijos pirmininko kandidatūrą.omisiją E! neturi teisės at%aukti vieną jos nar'. dėl to dažnai būdavo udraujama.. (arbo organi0a&imas. o kiekvienas komisaras atskirai=@eisin umo @eismui.omisija pakeičiama 'prasta tvarka. :nksčiau .yriausioji valdyba. !irmininkas renkamas bendru ES valstybių narių vyriausybių susitarimu .omisija bendru valstybių narių vyriausybių susitarimu patvirtinama. !ran/ū0ija. @okiu atveju .omisijos sudėt'.omisijos narių skiria valstybių narių vyriausybės. . ne E@ narių. Europos 9arybos institu"ijosC  4inistrų komitetas =tai vykdomoji E@ institu/ija.omisijos nar' arba @arybos ar pačios .D.omisiją sudarys po vieną kiekvienos valstybės narės piliet'.omitetas ' sesijas susirenka > kartus per metus. administra"inės )unk"ijos.alstybės stodamos ' Europos @arybą turi pasira%yti Europos @arybos statutą ir Europos žmo aus teisių ir pa rindinių laisvių apsau os konven/iją. . Gikusius )E .omisijos narys nebeatitinka jo parei oms keliamų reikalavimų arba yra padarės rimtą nusižen imą.vetuoti . kuris na rinėja E@ valstybių piliečių skundus dėl jų teisių pažeidimų.ieną kartą metuose vyksta bendri Europos @arybos !arlamento ir Europos !arlamento posėdžiai. @ada visa . turintis plačius ' aliojimus teisės aktų leidybos ir vykdomosios valdžios srityse.

kas buvo politi%kai priimtina=sprendimai nei%ven iamai turėdavo būti pritaikyti visų %alių interesams. turintis teis. I% pradžių . .omisija yra nuolat tariamasi. priklauso nuo komisijos sudėties6. kurie susideda i% skyrių.omisija atlieka ir teismines 2unk/ijas. apimantis vieną ar kelias veiklos sritis. bi0nio atstovų ir vartotojų ar tarp 'vairių yventojų sluoksnių. kurie yra atsakin i . ES yra juridinis asmuo. ali ini/ijuoti. susijusių su jos ini/iatyvos teise. kuriuos tam tikslui paskiria @aryba. kurių pa rindinis tikslas yra mažinti ekonominius skirtumus tarp ekonomi%kai pažen usių ir skurdesnių ES re ionų. .  9i veikia kaip 8endrijos ser ėtoja. . kai kuriose politikos srityse .!lačiąją prasme .omisija valdo 8endrijos 2inansus. @am tikri susitarimai ali būti sudaryti tik avus E!arlamento pritarimą.omisija sudaro alimybes valstybei atsakyti ' jos pateiktus kaltinimus. .omisijos atlikti bet kok' tyrimą.omisija turi teis.omisija yra atsakin a už preliminaraus biudžeto projektą. siekiant bendrų tikslų ir pateikti ry%ium su tuo atitinkamų siūlymų. Beneraliniai direktoratai skiriasi savo dydžiu ir kiekvienas yra atsakin as už tam tikrus 8endrijos politikos aspektus. .priimti sprendimus nepateikusi @arybai. 9ei valstybė to nepadaro arba jos atsakymas yra nepatenkinamas.iekvienas eneralinis direktoratas yra suskirstytas ' direktoratus 5jų skaičius nėra pastovus. E. veikia kaip 8endrijos vykdomoji valdžia.  Hinansų valdymas.pra%yti . padėti ren ti teisės aktus ir savaranki%kai juos leisti.omisija turi alias priversti valstybes nares.omisija ' yvendinant tokius sprendimus. pasitaisyti. 8ūtent .  E. remdamasi konkrečiais ' aliojimais. prireikus apskųsdama jas Europos teisin umo teismui. @arybai priėmus sprendimą konkrečioje politikos srityje. . !asinaudodama E8 sutartimi kaip savo veiklos instruk/ija.omisija atstovauja bendrijai=veikia jos vardu. )) . jos veiklą prižiūri dau ybė patariamojo.isus svarbius savo sprendimus @aryba privalo priimti remiantis E. kai kyla klausimas dėl ES sutartinės atsakomybės ar atsakomybės dėl padarytos žalos. @oliau ' pro/edūrą 'sitraukia @aryba ir E!arlamentas. !ritarus biudžetui .omisijos -unkcijos:  9i veikia kaip 8endrijos veiklos ini/iatorius.dalyvauti kuriant teisi%kai 'parei ojančius santykius. detalus tos politikos ' yvendinimas. . reikalaujantis tolesnės teisės aktų leidybos. . . kur' ji pateikia @arybai. veikiančiai pa al @arybos suteiktus ' aliojimus. tenka E. paren imą. 9i atstovauja 8endrijai kuriant jos santykius su valstybėmis. sudarytų i% valstybių narių valstybės tarnautojų. .omisija %iuo atveju turi visi%ką veikimo laisv-.adovaujamasi ilesnės ES inte ra/ijos prin/ipu.omisija taip pat turi alią savaranki%kai priimti teisės aktus=ją suteikia konkrečios sutarties nuostatos. E. kur' @aryba laiko esant reikalin u. E. ir savo ini/iatyva. didėjimą.omisija ali i%kelti bylą @eisin umo @eisme.omisijos sprendimais. E.priimti sprendimus. 9ie suskirstyti ' eneralinius direktoratus ir kitus departamentus. kai joje tai konkrečiai numatyta.omisija taip pat turi užtikrinti ly iateisi%ką ir sąžinin ą inte ra/ijos laimėjimų paskirstymą tarp visų valstybių narių ir re ionų. kapitalo ir asmenų judėjimą visoje ES teritorijoje.omisijos direktyvų laikymąsi.omisija turi teis. E.omisijai.omisijos pa rindinis uždavinys yra užtikrinti nustatytų ES tikslų pasiekimą. .omisijos ini/iatyvos teisė buvo apribota tuo.omisija ali ren ti pasiūlymus bet kuriuo sutartyje numatytu klausimu. @ai yra jos parei a i%ai%kinti ir sustabdyti bet kokius valstybių narių vykdomus E8 teisės pažeidimus ir jei būtina pasinaudoti Europos @eisin umo @eismu. bet su .omisija ' yvendina ES politiką ir veda tarptautines prekybos ir bendradarbiavimo derybas. .onkuren/ijos politika yra ' yvendinama i%imtinai E. kurios nevykdo savo 'siparei ojimų pa al Sutart'.omisiją sudaro .omisijos alių.omisija veda prekybos ir bendradarbiavimo derybas su užsienio valstybėmis bei aso/ijuotomis ES valstybėmis.ienas i% esminių %io prin/ipo dalių yra užtikrinti laisvą prekių. Beneraliniams direktoratams vadovauja valstybių narių dele uojami komisarai. paslau ų.omisija prižiūri ES sutarčių laikymasi visose valstybėse narėse bei jos prin/ipų ir straipsnių e2ektyvų ' yvendinimą. . J yvendinant bendrąją užsienio politiką.  !atariamoji 2unk/ija. E. @ada . todėl . .omisijos siūlymais. . . ' kurią na/ionalinė valdžia iki nustatytos datos turi atsakyti.omisijoje eneralinis direktoratas yra svarbiausias administra/inis vienetas. !a rindinis jos rūpestis yra ap inti ES piliečių interesus.aip sutarties ser ėtoja .omisija priima ar umentuotą nuomon-. .omisijos nariai ir )E tūkstančių parei ūnų personalas. >eneraliniai direktoratai=pa rindinis struktūrinis ES institu/ijų administra/inio aparato padalinys.ienin u Europos aktu 'vestas kvali2ikuotos balsų dau umos prin/ipo platesnis taikymas nulėmė lauktą . (i tvarka taikoma siekiant užtikrinti @arybos ar . E.omisija 'parei ota veikti kaip derybininkas.omisijos pirmininkui. .ol @aryboje vyravo vienbalsi%kumo politika.omisija privalo j' vykdyti savo atsakomybe ir nevir%ydama nustatytų asi navimų. !a al )EF#m. nors pati @aryba taip pat turi teis.iena i% . . 9i privalo E!arlamentui ir @arybai kasmet pateikti praėjusių 2inansinių metų biudžeto vykdymo ataskaitą. vadovaujamojo bei re uliuojamojo pobūdžio komitetų. Romos sutart'.omisijos vykdomosios valdžios 2unk/ijų yra ES biudžeto ' yvendinimo vykdymas bei Struktūrinių Hondų priežiūra.omisija ali leisti rekomenda/ijas ir nuomones Sutartyje numatytoms veiklos sritims ir tuomet. E. kurios nėra narės ir tarptautinėmis or ani0a/ijomis. o teisė sudaryti susitarimus paliekama @arybai. .  :tstovaujamoji 2unk/ija.

ES sutartimi E! 'traukiamas ' . @am tikrose leidybos srityse @aryba turi konsultuotis su E!arlamentu. @odėl taikomos rinkimų sistemos erokai skiriasi. @oliau plečiantis ES ir ' ją 'stojus naujų narių pa al :msterdamo sutart' 5)EE#m.omisijos prero atyva6 ir ne ali jų priimti vien savo sprendimu 5t. bet jis ali suren ti antrą svarstymą ir siūlyti papildymus. kai Eparlamento vaidmuo jau neapsiriboja tik savo nuomonės dėl siūlomo projekto i%dėtymu @arybai. kur' aliausiai tvirtina @aryba. 7. !arlamento pirmininkas ir politinių 2rak/ijų pirmininkai susitinka pirmininkų kon2eren/ijoje.omisijos veiklą. pradėjus veikti dar > bendrijom 5EE8 ir E:6. !arlamentas atspindi 8endrijos institu/ijų poli/entrin' pobūd'. E!arlamentas skirtin ai nuo na/ionalinių parlamentų nėra auk%čiausioji 'statymus leidžianti institu/ija.ai kurie !arlamento nuolatinių komitetų posėdžiai ir neeilinės sesijos vyksta riuselyje. ES naujų narių priėmimo ir kitas ES vardu sudaromos tarptautines sutartis. kurie tiria konkrečias problemas6. 'si aliojus ES 5Lastri/Dto6 stei imo sutarčiai E!arlamento alios buvo dar labiau i%plėstos='vedama vadinamoji bendro 5su @aryba6 sprendimo pro/edūra. )EEIm. (arbo organi0a&imas. E!arlamentui vadovauja pirmininkas ir )" jo pavaduotojų.isi pirmininko pavaduotojai sudaro !arlamento biurą. be @arybos pritarimo6. )E*#m 'si aliojus Europos Suvestiniam aktui. Eparlamento plenarinės sesijos vyksta Strasb!re. ir R.:dministra/inė veikla.' politines 2rak/ijas. @ai rei%kia. Europos valstybėmis palaikyti E!arlamete kartu su atitinkamos valstybės parlamentu sudaro pa al Europos sutart' numatytą 9un tin' parlamentin' komitetą.omisijai. komisija atlieka dau el' kai skirtų 'prastinių administra/inių uždavinių. !rireikus ali būti sudaryti ir laikinieji komitetai 5ad Do/ institu/ijos.omitetų darbas siejasi su tam tikromis 8endrijos veiklos sritimis. 9is skiria Ambudsmeną. ?uo )E#Em. kaden/ijoje buvo >+ komitetų ir * tarpna/ionalinės politinės rupės 52rak/ijos6 i% kurių didžiausia so/ialistai ir Europos liaudies partija 5krik%čionis demokratai. E!arlamentas renkamas F metams. renkamų > metams. kuris na rinėja ES piliečių skundus dėl E8 institu/ijų veiklos. 'ompeten"ija.omisiją en blo/.8rit. !irmininku pakaitomis renkamas vienas i% > didžiausių partijų atstovas 5pusei kaden/ijos6. 7au ėjant E8 valstybių narių. E!arlameto posėdžiai vyksta )) o2i/ialių ES kalbų. =. E!arlamentas kontroliuoja E. kiek nurodyta E8 stei imo sutartyje. kurios rei%kia tam tikrą ideolo iją. kurios pa rindinis tiklas yra atstovauti ES piliečių interesus. kuris vadovauja !arlamentą aptarnaujančiam personalui 5" tūkst. 7au uma valstybių yra pasirinkusios tam tikrą propor/inio atstovavimo 2ormą.y.= taiko tą pačią paprastos dau umos sistemą kaip ir per savo na/ionalinius parlamento rinkimus. . %i :samblėja tapo visų I 8endrijų :samblėja. kuriame kartu dirba ir aso/ia/ijos reikalus svarsto abiejų parlamentų atstovai. Parlamentas! . tvirtina ES biudžetą.inkim) t'arka! . . . tačiau alinti dalyvauti teisės aktų leidybos pro/ese. atsižvel iant ' propor/in umo reikalavimus ir ' na/ionalinio klausimo opumą. drbuotojų6. E!arlamento nariai dirba nuolatiniuose komitetuose. 9ei nepavyksta susitarti E! ali vetuoti teisės akto priėmimą. 9o sekretoriatas yra Biuksemburge. (arbo organi0a&imas. EParlamentas atlieka D )unk"ijasA = 'statymų leidžiamosios valdžios 2unk/ija< = biudžeto valdžios 2unk/ija< = vykdomosios valdžios 2unk/ija. 7abartinis E!arlamentas i%au o i% E:!8 'stei tos !arlamentinės :samblėjos. tiesio iai ES valstybių piliečių i%rinktų atstovų asamblėja. Ry%iam su aso/ijuotomis . .omisijos pateiktam projektui. kad E! dar turi trečiojo svarstymo alimyb. .ir prireikus ali derėtis su . @ačiau rinkimai or ani0uojami pa al na/ionalines rinkimų pro/edūras. )EE"=)EEEm. kurios kompeten/ijai priklauso parlamento darbo or ani0avimo klausimai ir sesijų dienotvarkės ren imas. 9i turi paskelbti kasmet bendrą 8endrijos veiklos ataskaitą.:. ?uo )EF*m.omisija ir @aryba spe/ialiai tam 'stei tame taikinimo komitete.aip ir kiekviena vykdomoji institu/ija. E!arlamentas dabar rati2ikuoja 8endrijų stei imo sutarčių pakeitimus. dau ėjo ir E!arlamento narių.om%etencija! /arbo organi a'imas! Parlamentinės kontrolės '(kd(mo būdai! Europos Parlamentas=viena i% pa rindinių ES institu/ijų. vadinamos Europos parlamentinio tyrimo komitetais. . o Europos politinės partijos sa&o sekretoriatus turi riuselyje. jis ne ali savaranki%kai ren ti teisės aktų projektų 5tai .ParlamentasA @inkimų t&arka. E!arlamento pirmininko ini/iatyva re uliariai ren iami jo paties ir valstybių kandidačių parlamentų pirmininkų susitikimai. vykdo 'statymų leidybos priežiūrą. !irmiausia E!arlamentas i% esmės buvo patariamoji institu/ija ir alėjo paleisti .6 E!arlamento narių neturėtų būti dau iau nei #++. !er parlamento sesijas jo nariai sėdi susiskirst. konservatoriai6. per metus E!arlamente skaito prane%imą apie @arybos veiklą. 'ompeten"ija. Ik. (iuo metu yra $>$ nariai. Eparlamente kiekvienos valstybės piliečiams atstovauja tiek atstovų. E!arlametui buvo suteiktos platesnės aliosC jis labiau 'sitraukė ' teisės aktų priėmimo pro/esą=dalyvauja vadinamojoje bendradarbiavimo 5su @aryba6 pro/edūroje. stebi @arybos veiklą.id. Parlamentinės kontrolės &ykdymo b!dai.ol kas nėra pateikta nė vieno konkretaus pasiūlymo dėl vienodos balsavimo sistemos.omisijos skyrimo pro/edūrą ir ali pareik%ti nepasitikėjimą .  )> . 2mbutsmeno institu"ija. ?ors E!arlamento alios didėja. E!arlamentas renkamas per visuotinius ir tiesio inius E8 valstybių piliečių rinkimus.

omisijos pateiktam projektui. E!arlamentas skirtin ai nuo na/ionalinių parlamentų turi ribotas alias 'statymų leidimo srityje. )I .atidėti sprendimą ir absoliučią atmetimo teis-. (i pro/edūra suteikia parlamentui teis. E! buvo suteikta teisė dalyvauti svarstant bendrą E8 biudžetą.  E!arlamentas ali prisidėti prie teisės aktų. priima bendrą po0i/iją.  @eisės aktų re uliuojamų klausimų.omisijos nariai. )E#+m. sprendimas ne ali būti priimamas. kuri suteikia !arlamentui teis. kad @aryba per antrą svarstymą priimtų aktą.omisija teikia siūlymus. vidaus rinkos kūrimo. Siekiant surasti kompromisą prie% pradedant trečią svarstymą parlamente. • bendradarbia&imo pro"ed!ra 5> svarstymai6. dalyvauja vadinamojoje bendradarbiavimo su @aryba pro/edūroje.prie% @arybai priimant 'statymo projektą. 9i taikoma sprendžiant naujų valstybių priėmimo klausimą. E! tvirtina ir kontroliuoja biudžetą. !ro/edūros esmė ta.Jstatymų leid<iamoji &ald<ia. %ykdomosios &ald<ios kontrolė 1prie<i!ros galios3. bet jei @aryba nori pataisyti . mokslo tyrimų bei te/Dnolo ijų vystymo. o @aryba pasitarusi su E!arlamentu. vartotojų teisių ynimo. i% naujo peržiūrėti pasiūlymą. skirtų tarptautinių susitarimų su trečiosiomis %alimis vykdymui6 ir papildymui 5dėl visų kitų i%laidų6. kuriems reikalin as E!arlamento pritarimas.  E!arlamentas turi konsultavimo teis. ♥ E! ta pačia balsų dau uma atmeta bendrą po0i/iją.omisijos po0i/iją. .auti in2orma/iją . kur' aliausiai patvirtina @aryba. kad E!arlamento vaidmuo neapsiriboja savo nuomonės dėl siūlomo projekto i%dėstymu @arybaiC jis ali surenti antrą svarstymą ir siūlyti papildymus . ' kuriuos ji atsako ra%tu arba žodžiu. = @aryba priima . priklausomai nuo to. E! ali alutinai atmesti pasiūlymą. ji taikoma diskrimina/ijos dėl na/ionalinės priklausomybės uždraudimo srityje.pateikti . !aprasto pasitarimo pro/edūra taikoma pv0.ykdomosios valdžios kontrolė vykdoma per %ias !arlamento teisesC ♥ !arlamentas turi teis.. .5tai vadinamasis pirmas svarstymas6.omisijos paren to i%ankstinio biudžeto projekto pa rindu @aryba sudaro projektą ir pateikia j' E!arlamentui pirmajam svarstymui. • bendro sprendimo priėmimo pro"ed!ra 5I svarstymai6=jei @aryba neatsižvel ia ' E! nuomon. kultūros ir sveikatos srityse.teisė atmesti biudžeto projektą. 9ą sudaro %ie etapaiC = komisija pateikia savo pasiūlymą. t. 'si aliojus Suvestiniam Europos aktui. kurių ji nepriėmė ir dėl jų parei%kia savo nuomon-< @aryba ali vienin ai priimti %ias pataisas. Romos sutartyje numatytais nuostatais . Sutinkamai su )EF#m. • pritariamoji nuomonė.omisija turi atsižvel ti ' E! pateiktas pataisas. kurio pa rindu @aryba buvo priėmusi bendrą po0i/iją< tai darydama . = E!arlamentui yra nusiunčiamas in2orma/inis prane%imas apie bendrą po0i/iją< tuo pačiu metu @aryba ir . = E!arlamentas i%leidžia savo nuomon.omisija turi per ) mėn. aplinkos apsau os. koks klausimas svarstomasC • paprastas pasitarimas 5) svartymas6=E!arlamentas teikia savo nuomon. = !rane%us apie bendrą po0i/iją prasideda I mėnesių laikotarpis. reikalauja vienin umo< jei buvo pasiūlytos pataisos. = (ių pro/edūrų re0ultatai prane%ami @arybai< E! atmetus bendrą po0i/iją. kurios paskatino @arybą priimti bendrą po0i/iją ir apie . nustatant žemės ūkio produktų kainas. iud<eto &ald<ia. numatytų E8 sutartyje. E!arlamentui buvo suteiktos platesnės aliosC jis labiau 'sitraukia ' teisės aktų priėmimo pro/esą. nustatant ES piliečių yvenamosios vietos teises. %aukiamas Sutaikymo komitetas ' kur' 'eina E!.  E!arlamentas ali dalyvauti bendradarbiavimo pro/edūros 2orma . @arybos ir .y. tiek tas E! pateiktas pataisas.omisijos peržiūrėtą pasiūlymą. kurio metu alimi tokie variantaiC ♥ E! pritaria bendrai po0i/ijai arba nepriima jokio sprendimo< tokiu atveju @aryba priima aktą bendros po0i/ijos pa rindu.omisija in2ormuoja E! apie visas priežastis. ♥ E! absoliučia balsų dau uma pasiūlo vieną ar dau iau bendros po0i/ijos pataisų. E!arlamentas savo 'statymų leidžiamąją valdžią vykdo remdamasis " 'statymų priėmimo pro/edūromis. o )E#Fm. .omisijos peržiūrėtą pasiūlymą< ji tai daro kvali2ikuota balsų dau uma. E! biudžeto komitetas ir atskiros spe/iali0uotos komisijos svarsto biudžeto projektą ir ren ia keitimų siūlymus 5dėl privalomų i%laidų=dau iausia žemės ūkio srityje ir dėl i%laidų. = . = @aryba. Suvestiniame :kte nustatyta pro/edūra.omisija nusiunčia @arybai tiek peržiūrėtą pasiūlymą. priima sprendimus. 8endro sprendimo pro/edūra taikoma laisvo darbo jė os judėjimo.ir E! atmeta pasiūlymą per antrą svarstymą. %vietimo. )E*#m..atmesti @arybos priimtą bendrą po0i/iją. 9ei susitarimas nepasiekiamas. E!arlamentas 'vairiais ly iais yra 'trauktas ' teisės aktų leidimo pro/esąC  žemiausiajame ly yje E!arlamentas turi teis. pasira%ant aso/ia/ijos sutartis su trečiosiomis %alimis bei tarptautines sutartis< priimant vienodą Europos parlamento rinkimų pro/edūrą. nustatant struktūrinių bei san laudos 2ondų or ani0a/iją ir tikslus.omisijai klausimus. ren imo. sprendimus priimdama kvali2ikuota balsų dau uma. ji tai turi padaryti vienin ai. o taip pat apibrėžiant Tentrinio europos banko uždavinius ir ' aliojimus.

9o nevaržo 8endrijos veiklos sričių darbotvarkė. 'skaitant juridinius asmenis.ataskaitą. ką jis laiko sutarčių prasme. Beneralinis advokatas vie%ame teismo posėdyje likdamas be%ali%kas ir nepriklausomas turi pateikti teismui ar umentuotą nuomon. kad jie neturėtų sietis su ynybos klausimais. 9ų keitimas vyksta dalinis=kiekvieną kartą po . Europos teisingumo teismas=ES institu/ija. Politinės )unk"ijos. 9eisėjo kaden"ija gali pasibaigti anks. aptarti %iose srityse pasiektus re0ultatus. tarp ES institu/ijų. kurias pateikia na/ionaliniai teismai. @eismas 'vertina tarptautines sutartis ir priima preliminarius sprendimus byloms.ad būtų užtikrintas traktavimo t-stinumas @eismas yra atnaujinamas palaipsniui=dalinis pakeitimas vyksta kas D metai. @eimas na rinėja inčus tarp valstybių narių. kuriose alioja Sąjun os 'statymai. 6 metų kaden/ijai. @eikala&imai teisėjams.. nei riežtai tuo. !a al ES 5Lastri/Dto6 5)EE>m. kurie jam pateikiami tiesio iai arba i% na/ionalinių teismų.omisiją. (ie paai%kinimai visada yra pateikiami )" . ♥ !lėtoti bendradarbiavimą su :2rikos. kad tose srityse.dėl @eisin umo @eismo na rinėjamų bylų.iauC =gali atsistatydinti< =mirties at&ejuI -i5ėjimo $ pensiją at&ejuI . kuriuos skiria valstybės narės bendru susitarimu. pripažintos kompeten/ijos teisininkai arba asmenys. @eisėjams padeda / generaliniai ad&okatai ir sekretorius. . @eismo sprendimai yra alutiniai ir neskundžiami. tačiau pastarieji ' jo jurisdik/iją ne'eina. ♥ . kad 8endrijos teisės aktų interpretavimas ir ' yvendinimas neprie%tarautų Europos 8endrijų stei imo sutartims. !er svarstymus !arlamentas ali priimti re0oliu/ijas. o pirmininkavimo pabai oje=ataskaitą už pasiektus re0ultatus.omisijos pateiktą metin. =. kurie tirtų 'tariamus pažeidimus ar nekompetentin ą vadovavimą ' yvendinant 8endrijos teis-. 9eisingumo teismą sudaro teisėjai. so/ialinėje ir ekonominėje s2erose aliojančia teise ir klausimus.omisijos pirmininką ir jos narius. turintys reikiamą kvali2ika/iją eiti auk%čiausias teismines parei as savo %alyse. tarp asmenų. J teismo jurisdik/iją 'eina tik tos bylos. ♥ Svarstyti užsienio politikos ir sau umo klausimus parlamento užsienio reikalų. Pirmos instan"ijos teismas. sau umo ir ynybos politikos komitete. teikti @arybai savo rekomenda/ijas. ♥ !irmininkavimo pradžioje i%klausyti ir susipažinti su @arybos pirmininko paren ta savo %alies pro rama. . ai%kinanti Europos bendrijų teisės aktus ir na rinėjanti teisminius inčus.:. kuri ali būti atnaujinama.6 sutart' E@@eismas ali priteisti baudas toms valstybėms narėms. @eisėjus skiria ES valstybių vyriausybės po vieną kiekviena %alis.iant /. @eisin umo teismo pirmininkas vadovauja teismo darbui ir pirmininkauja jo posėdžiams bei svarstymams. @ai rei%kia. Beneraliniai advokatai skiriami 6 metams bendru valstybių narių vyriausybių susitarimu. !a rindinis Europos @eisin umo @eismo uždavinys=užtikrinti. Europos @eisin umo @eismas Giuksembur e yra auk%čiausia ES teisminė instan/ija. kuri ali būti atnaujinama. susijusią su bendradarbiavimu teisin umo ir vidaus reikalų srityse. E@@ sutartis bei kitus 8endrijos teisės aktus jis ai%kina remdamasis tuo. @eikala&imai teisėjams. tarp ES ir valstybių narių. ali suren ti sumarin' pro/esą. ♥ Bauti i% @arybos in2orma/iją. ♥ Bauti Europos vir%ūnių tarybos susitikimo pirmininkaujančios valstybės ataskaitą apie pre0identavimą bei metinius pasiekimus.ienintelis svarstymų apribojimas yra tas. ir Sąjun os. !a al Europos 8endrijų stei imo sutartis ES 'statymai turi vir%enyb.9eismasA Sudarymas. kompeten"ija. 9eismo pro"esas.kurios nevykdo jo sprendimų. reik%ti nepasitikėjimą ir net atstatydinti .artu su Europos vir%ūnių tarybai pirmininkaujančia %alimi re uliariai aptarti bendros užsienio ir sau umo politikos esmines problemas ir pa rindines kryptis. &ieną kartą pakei. >eneraliniai ad&okatai.kai neatitinka reikala&imų.prie% na/ionalinius 'statymus. ♥ Bali sudaryti laikinus tyrimo komitetus. (is skaičius atitinka ES valstybių narių skaičių. Pagrindiniai u<da&iniai ir kompeten"ija. Sudėtis. kad padėtų teismui atlikti savo parei as. kas jose para%yta.♥ Skirti . !arlamentas svarsto bendras veiklos sritis ir kitus aktualius klausimus. generaliniai ad&okatai ir sekretorius.aribų ir Ramiojo vandenyno 5:T!6 %alimis. ♥ :tviroje sesijoje aptarti . $k!rimo prie<astys. kurios priskiriamos Europos teisei. @eismas susideda i% dviejų daliųC paties 9eismo ir Pirmosios instan"ijos teismo. @eisin umo teismą sudaro 1: teisėjų. 9okių spe/i2inių reikalavimų teisėjams nekeliama. keliamų teisėjui. 9is yra auk%čiausia valdžia visais 8endrijos teisės klausimaisC teismine tvarka sprendžia klausimus. @eismo pirmininką teisėjai renka i% savo tarpo D metų kaden/ijai. Beneralinių advokatų užduotis yra pateikti ar umentuotus visų @eisme na rinėjamų bylų paai%kinimus.omisijos sudėt'. @eisėjai turi būti visi%kai nepriklausomi. susijusius su konstitu/ine ir administra/ine teise. . >eneraliniai ad&okatai. tvirtinti . nustatyta pa al sutarties nuostatas. kitą kartą ? teisėjus. ♥ !ristatyti kiekvieno Europos vir%ūnių tarybos susitikimo pradžioje Europos !arlamento po0i/iją pa rindiniais svarstytinais klausimais 5tai padaro E! pirmininkas6.

. kuriose kyla sunkių te/Dninio pobūdžio klausimų. betkartais jis yra būtinasC bylose. @arybą. ar imtasi kitokių paren iamųjų priemonių. Mra keturios stadijosC @a5ytinė pro"ed!ra. ali būti pridedami ra%ytiniai 'rodymai. !o to pirmininkas nustato žodinio teisminio na rinėjimo datą. kad būtų # teisėjų kvorumas. I%vada teismui pateikiama žodžiu.pro/eso dal' turi būti atliktas paren tinis tyrimas. Retais atvejais.isais kitais atvejais teismo sprendimai neprivalomi nei pačiam @eismui. 9ei preliminaraus tyrimo nereikia. kad tam tikras sprendimas pažeidžia jų teises. tribunole. 9i prasideda tuo. 7ėl preliminarių nutarimų atitinkamas teismas kreipiasi paduodamas o2i/ialų parei%kimą. . kuri yra tik patariamoji< = jis i%vadose yra mažiau suvaržytas pro/esualiai. nei eneralinis advokatas ne ali dalyvauti na rinėjant bylą. teismas ali nustatyti. kuriame yra rekomenda/ija. @eismas posėdžiauja plenarinėse sesijose. kad priimtų sprendimą. . vadinamų teisėju prane%ėju. . (i i%vada yra svarbi=*+ pro/ atvejų @eismas ' ją atsižvel ia ir teismo sprendimai atitinka %ias i%vadas. ekspertus. @eismo pro/edūrai būdin i visi /ivilinių teisės sistemų ypatumaiC labai svarbi yra bylos na rinėjimo ra%ytinė dalis< ali būti atliktas pirminis tyrimas. kurias sudaro teismo pirmininkas ir du=keturi teisėjai. ' kur' per vieną mėnes' nuo jo avimo dienos atsakovas privalo atsakyti pateikdamas tam tikrus duomenis. !abai oje perskaitoma eneralinio advokato nuomonė. = . jis rodo bendrą visų teisėjų. 9ei kiekviena i% %alių laimi tam tikrais klausimais. patarėjas ar teisėtai atstovav-s i% %alių interesams. 9ei yra kelios %alys=i%laidos padalinamos.omisją6. !a rindinis Europos @eisin umo @eismo uždavinys yra užtikrinti. jos ali tuo remdamosis apskųsti sprendimą. ?ei teisėjas. kai dalyvauja nely inis skaičius teisėjų. nei na/ionaliniams teismams. (alys ali atsakyti pateikdamos ra%ytinius paai%kinimus. . kurie kiekvienam ie%kiniui yra spe/i2iniai. Sprendimo priėmimas. @eimas taip pat ali sudaryti I ar F teisėjų kole ijas ir dau umą E@@ sprendimų priima kole ijos. I5laidos. bet tai netiesa. Sprendimas nebūtinai yra paskutinis žodis byloje. kurią vienas i% teisėjų. pasibai us žodinei teismo stadijai. . Retas atvejis. priėmusių sprendimą. @ada pirmininkas nustato dieną.ole ijų pasiskirstymas ir na rinėjami klausimaiC = sutarčių 'siparei ojimų nevykdymas 5komisija prie% valstybes nares arba valstybė narė prie% valstyb. jis yra privalomas. = ES teisės interpretavimas ar teisėtumas 5na/ionalinių teismų kreipimaisi6. Sprendimas yra labai 2ormalus dalykas. !aprastai bylas svarsto %e%ios kole ijos. visus liudytojus. 8ylos ei a prasideda. nes generalinis ad&okatasC = pateikia i%vada. !lenarinis posėdis vyksta @eisin umo @eismo sprendimu arba valstybės narės ar ES institu/ijos. inčo dalykas ir parei%kėjo paai%kinimas.ai pasibai ia žodinė pro/edūra teisėjai palieka sal-. 9ame nurodomaC parei%kėjo pavadinimas 5pavardė6 ir adresas. kas vadinama teismo 3nustatyta teismine praktika4. @okiu atveju ali būti 'vairios priemonėsC %alių atvykimas. ar prie% žodin. pateikia teismui preliminarų prane%imą.ada sprendimas priimamas dėl preliminaraus nutarimo. !arei%kėjas dėl to ali pareik%ti atsikirtimus. !ralaimėjusiai %aliai nurodoma sumokėti teismo i%laidas.vienos i% teismo pro/eso %alies reikalavimu. taip pat sprendžia ie%kininius inčus ir ali priteisti kompensuoti nuostolius. ' posėd' susirenka visi )F teisėjų. kai paduodamas adresuotas ra%ytinis parei%kimas sekretoriui. kai atliekamas preliminarus tyrimas. @ačiau @eismas sten iasi savo sprendimuose laikytis nuoseklios po0i/ijos ir jis sukuria tai. na rinėjant svarbias bylas. kurie alėtų labai pakeisti sprendimą. kad teisėjas prane%ėjas perskaito savo paren tą prane%imą. 9ei trečiosios %alys mano. kad taikant ir interpretuojant E8 stei imo sutart' ir teisės aktus būtų laikomasi 8endrijos teisės prin/ipų.ad alėtų priimti sprendimą reikia. kai teisėjas ar eneralinis advokatas yra dalyvav-s priimant sprendimą kitame teisme. @eismo sprendimai laikomi teisėtai priimtais. kuriomis jis rindžia savo ynybą. kad jos turi pasidalyti i%laidas arba kad %alys paden ia savo i%laidas.tai daro slaptai ir paprastai pran/ū0ų kalba. atsakovo pavadinimas. pirmininkas nustato žodinio teisminio na rinėjimo datą. @eismas ali nuspr-sti i%kviesti ir apklausti liudytojus irOar ekspertus. kas numatyta teismo pro/eso taisyklėse ir svarbiausia=sprendimo pa rindas. @oks pat draudimas taikomas tuo atveju. tyrimo komisijoje ar kitoje pana%ioje institu/ijoje. 'teikusiems parei%kimą. @eisin umo @eismas nustato. Preliminarus tyrimas. 'skaitant ir parei%kimą dėl bylos 2aktinių ar teisinių aplinkybių. ar laikomasi pa al E8 stei imo sutartis ir kitus teisės aktus prisiimtų 'siparei ojimų. (arbo organi0a&imas. Beneralinis advokatas kai kurių nuomone dubliuoja teisėją ir %ios parei ybės reikėtų atsisakyti. jis laisvas žiūrėti plačiau< eneralinis advokatas tai tarsi stažuotojas kelyje ' teisėjus. jame turi būti tai. 9eisingumo teismo pro"esas. bet pralaimi kitais arba esant i%imtinėms aplinkybėms. = Skundai prie% !irmosios instan/ijos teismo sprendimus.nar-6. žodiniai parodymai. na/ionaliniams teismams. bet tam tikrais bylų na rinėjimo atvejais teimas privalo posėdžiauti plenarinėje sesijoje. pavedimas ekspertui pateikti i%vadą.kol @eismas dar nėra priėm-s sprendimo. @eismas sprendimą priima kaip kole ialus or anas. = Jsiparei ojimų nevykdymas 5prie% !arlamentą.eiksmai atne%antys žalą 5prie% ES institu/ijas ir tarnautojus6. jei jis %ioje byloje anksčiau yra dalyvav-s kaip vienos i% %alių atstovas. valią. suinteresuota %alis ali pra%yti peržiūrėti teismo sprendimą. 9ei paai%kėja 2aktai. !o to teismas i%klauso abi %alis. Kodinė pro"ed!ra. )F .

pateikdama ie%kin' dėl neveikimo. Europos @eisi umo @eismo pro/eso pa rindinės 2ormos 'skaitant ir !irmosios instan/ijos teismą yra tiesio iniai ie%kiniai 5kada parei%kėjas skundą paduoda tiesio iai E@@O!I@6. tačiau jame nėra eneralinių advokatų.omisija. Sutartyje nurodomi atvejai. tuomet teismas privalo kreiptis ' E@@. ♥ 'onsulta"inės i5&adosC teismo ali papra%yti pateikti i%vadą dėl siūlomo susitarimo tarp 8endrijos ir trečiosios valstybės. (io teismo kompeten/ijai buvo perduotos mažiau reik%min os bylos.ita valstybė narė. pra%ymai dėl i%ankstinės i%vados. = . @eismas ' aliotas kompetetin ai ai%kinti pirmines teisės normas ir spr-sti klausimus dėl antrinės teisės atitikimo pirminei. !rie% rekomenduodami sprendimą @eisin umo @eismui eneraliniai advokatai ren ia svarstymą. kai @eisin umo @eismas ali priimti preliminarų nutarimą. ET8. 7alinis pakeitimas vyksta kas I metai. = :pelia/inė 2unk/ija. Susira%inėjimas yra svarbi @eisin umo @eismo pro/edūrų dalis tiek bylos %alių atsikirtimų. :pibendrinant alima tei ti.in2rastruktūrą. 7ėl nuolat didėjančio bylų skaičiaus bei poreikio na rinėti tik esmines bylas @eisin umo @eismui padėti buvo 'stei tas !irmosios instan/ijos teismas= 1-/-m. kad @eisin umo @eismas alėtų dau iau dėmesio skirti esminių Europos teisei bylų na rinėjimui. @eisin umo @eismas nėra apelia/inis teismas na rinėjantis na/ionalinių teismų sprendimus ir jis ali spr-sti tik su 8endrijos teise susijusius klausimus< na/ionalinis teismas yra 'parei ojamas taikyti 8endrijos teisės prin/ipus. = 8ankai bei jų institu/ijos. = :tsakovu ali būti ir 8endrijos institu/ijos.ykdo /ivilinio teismo 2unk/ijas. kuri mano kad pastaroji nevykdo Sutarties taip pat ali kreiptis ' teismą. = :i%kinti E8 normas na/ionaliniams teismams.alstybei narei taip pat ali būti i%kelta byla dėl jos teikiamos pa albos. )$ . o paskui vie%ame teismo posėdyje pateikia ne%ali%ką ir nepriklausomą i%vadą dėl i%dėstytų ar umentų ir atitinkamų taisyklių ai%kinimo. nors %io teismo teisėjų skaičius sutartyje nėra 'tvirtintas.omisija. 8endrijos sutartis numato. kad teisin umo teismas atlieka %ias 2unk/ijasC = . tiek pastabų atžvil iu. 9ą atsakovu teisme alima patraukti remiantis E8 sutartimi=pateikus ie%kin' dėl 'siparei ojimų nevykdymo. Bali na rinėti inčus dėl žalos atly inimo. kurių yra 1:. netiesio iniai prie%taravimai dėl neteisėtumo. @eismas yra atnaujinamas palaipsniui. Pirmosios instan"ijos teismas. Sprendimas paskelbiamas vie%ame @eismo posėdyje. !irmosios instan/ijos teismas i%sirenka pirmininką. kad nekiltų konkuren/ijos tarp @eisin umo @eismo ir na/ionalinio teismo. na rinėjantys tarptautinės teisės bylas. i%vados. t. !irmosios instan/ijos teismas sudaromas i% teisėjų.onstitu/inio teismo 2unk/ija. EI8. ?ors eneralinio advokato i%vada nėra 'parei ojanti jo nuomonė @eismo sprendimui turi dau reik%mės ir dažniausiai yra lemiama. pažeisdama %ią sutart' nepriima sprendimo. . tuo tarpu priimdamas preliminarų sprendimą @eisin umo @eismas vartoja tą pačią kalbą kaip ir bylą pateik-s na/ionalinis teismas. kitą kartą=# teisėjus. @aryba. ?a/ionaliniai teismai. susidedančią i% ausaus vertėjų ir patarėjų būrio. kuri i%kreipia bendrąją rinką.Europos @eisin umo @eismo jurisdik/iją sudaro %ių bylų na rinėjimasC ♥ tiesioginio ie5kinio bylos. ♥ ylos nagrinėjamos apelia"ine t&arka . . !a rindinė jo 'stei imo priežastis=palen vinti @eisin umo @eismo darbą.onsulta/inė 2unk/ija. @okios bylos klasi2ikuojamos pa al ie%kovus ir atsakovusC = paprastai atsakovas yra valstybė narė. ♥ Arbitra<inės bylos atsiranda E8 sutartyje numatytais atvejais=bylos keliamos arbitražinės i%ly os pa rindu. !irmosios instan/ijos teismas veikia prie E@@. @ai i ali būti vartojama bet kuri o2i/iali bendrijos kalba. kai yra susitarimas kreiptis ' teisin umo teismą. jei jis priimtas nesilaikant sutarties. ♥ Preliminarių nutarimų bylos. bylos svarstymo kalbą renkasi ie%kovas. kuriuos @eisin umo @eismas i%dėsto priimdamas sprendimą jam pateiktose bylose. Sprendime i%dėstomi ar umentai. ali susidurti su neai%kumais dėl ES teisės akto taikymo. kuriais jis rindžiamas ir teksto kopijas alima auti visomis )) o2i/ialių ES kalbų. ?umatoma alimybė kreiptis su ie%kiniu dėl panaikinimo=tikslas panaikinti teisės akto aliojimą. I%na rinėjus apelia/in' skundą ali būti panaikintas ankstesnis sprendimas. Ie%kin' pateikia .y. :pelia/inio skundo padavimas E@@ nesustabdo !irmosios instan/ijos teismo sprendimo vykdymo. panaikindamas ali pats E@@ priimti sprendimą. 'si aliojus Suvestiniam Europos aktui. kad jei E!arlamentas. nukreipti pakartotinai na rinėti bylą. = . pakeičiant vieną kartą *. kurie padeda i%versti bylas ' )) o2i/ialių ES kalbų. valstybė narė arba kita 8endrijos institu/ija ali kreiptis su ie%kiniu ' @eisin umo @eismą. valstybių rupės arba tarptautinės or ani0a/ijos atitikimo E8 sutart'. 8ūdamas nepriklausoma ir autonomi%ka institu/ija @eisin umo @eismas turi savo administra/in. @eisin umo @eismas apelia/ine tvarka na rinėja bylas dėl sprendimus yra priėm-s !irmosios instan/ijos teismas. 9ei yra pareik%ta tiesio inis ie%kinys. @eisėjus skiria Europos Sąjun os valstybių narių vyriausybės bendru susitarimu $ metams. = 7rausminė 2unk/ija 5sąly inai6=komisarų atleidimas.pasibai us ra%ytiniam etapui bylos svarstomos vie%uose @eisin umo @eismo posėdžiuose. .

:udito rūmai privalo patikrinti visas 8endrijos ir visų 8endrijos institu/ijų pajamų bei i%laidų sąskaitas. ES 5Lastri/Dto6 sutart' :udito rūmus sudaro )F narių.Biuksemburge. Pirmosios instan"ijos teismas nagrinėja tokias bylasA ♥ 8ylas tarp bendrijos institu/ijų ir personalo 5personalo bylos.iekvienas auditorius atsako už atitinkamą ES veiklos srities 2inansin. 9ei yra svarbių bylų. )EE#m. :udito rūmų pirmininkas 9an. ataskaitas. kuriais siekiama užtikrinti jų nepriklausomumą. . strukt!ra. bet kurios institu/ijos ir valstybės narės pra%ymu atlikti auditą. 7arbinėmis kalbomis laikomos visos )) o2i/ialių ES kalbų. turintys reikiamą kvali2ika/iją eiti auk%čiausias teismines parei as savo %alyse. =.Audito r!maiASudėtis. ♥ Ie%kinius pareik%tus asmenų dėl anuliavimo. :udito rūmus sudaro atskiros :udito Brupės. :udito rūmų nariais tampa žmonės su il alaike darbine patirtimi bei žiniomis.onkuren/ijos bylas. Audito r!mai=ES institu/ija. :udito rūmai 'sikūr. jie ne ali eiti jokių tiek mokamų.kelti bylas teisin umo teisme inant savo prero atyvas bei teis. nustatyti ar 2inansai tinkamai valdomi. kontroliuoti ES biudžetą. :udito rūmai sudaryti ir 2unk/ionuoja remiantis kolektyvinės atsakomybės prin/ipu. @ai rei%kiaC auditoriai yra atsakin i rūmams už savo kuruojamus sektorius< rūmai sprendžia kaip ' yvendinti auditorių pateiktas pastabas. Rūmai turi teis. E8 sutartyje numatoma. teisės aktų projektus.kontroliuoti ES 2ondus už kuriuos atsako kitos institu/ijos. . atsižvel iama ' Rūmų tyrimų re0ultatus. todėl jiems draudžiama auti kokių nors instruk/ijų i% bet kokios vyriausybės ar kitos insitu/ijos. I%na rinėjus apelia/in' skundą ali būti panaikintas ankstesnis sprendimas. jis ali ren ti plenarinius posėdžius.y. 9ie privalo pateikti E!arlamentui ir @arybai ataskaitą apie sąskaitų patikimumą ir jose atspindėtų 2inansinių opera/ijų teisėtumą bei tvarkin umą.iekvienam :udito rūmų nariui keliami trys reikalavimaiC kvali2ika/ija. susijusios su darbiniais santykiais6< ♥ . !irmosios instan/ijos teisme posėdžiaujama I ar F teisėjų kole ijos.atlikti visų ES institu/ijų 2inansinės veiklos kontrol-. t. Pagrindinės )unk"ijos. 9os paskirtis yra ' yvendinti biudžeto vykdymo kontrol. @aip pat rūmai atlieka konsultanto 2unk/ijas=ren iant naują ES biudžeto projektą. !a al )EE>m. savo ini/iatyva. atliekanti E Sąjun os 2inansų valdymo kontrol-.ataskaitą apie ES 2inansin.kontrol-. kurios nurodytos E8 straipsnyje.9okių spe/i2inių reikalavimų teisėjams nekeliama. nustatant ES politikos ' yvendinimo 2inansinius instrumentus. kad alima pateikti apelia/iją bet tik teisiniais klausimais. !asibai us 2inansiniams metams :udito rūmai privalo paren ti metin. ♥ ?uostolių bylas. pasiūlymus bei atsako už kasmetinių ar spe/ialių prane%imų ir nuomonių priėmimą. ♥ Binčus su Europos . valstybė narė arba kita bendrijos institu/ija ali kreiptis su ie%kiniu ' teisin umo teismą. kai buvo nuspr-sta. Rūmų veikla bei sprendimai remiasi kolektyvinės atsakomybės prin/ipu.6. .veiklą. Sutinkamai su E8 sutartimi E parlamentas. 9ie privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų. Audito @!mų sudėtis. :udito rūmų nariai I metų kaden/ijai renka :udito rūmų pirmininką. kurios $ metų kaden/ijai skiria taryba. atstovauti rūmų santykiuose su kitomis ES institu/ijomis. ♥ :smenų i%keltas antidempin o ir intelektinės nuosavybės teisių bylas. Audito r!mų &idaus organi0a"ija.. kontroliuoti jų 2inansin. pažeisdami %ią sutart'. pripažintos kompeten/ijos teisininkai arba asmenys. kurie nesiderina su jų atliekamomis parei omis. :udito rūmai 'kurti )E##m.A. ?uo )EEEm. &eiklos )ormos.veiklą. :msterdamo sutartis numatė :udito rūmams teis. aprėpiančios skirtin as veiklos sritis. Sprendimai priimami balsų dau uma. @aryba. Pagrindinės )unk"ijos. :udito rūmų nariams yra nustatyta 'vairių apribojimų.omisija. nepriklausomybė ir jokios kitos pa%alinės veiklos. !irmosios instan/ijos teismas neturi kompeten/ijos na rinėti ir spr-sti preliminaraus nutarimo bylų. kad 8endrijos 2inansus turi prižiūrėti spe/iali institu/ija. !irmosios instan/ijos teismo sprendimas ali būti apskųsti Europos @eisin umo @eismui.arlsson.bei atskiras pro/edūrų taisykles. :udito rūmuose dirba F++ nuolatinių ir samdomų darbuotojų. pasikonsultavus su E!arlamentu. . tiek ir nemokamų parei ų. :udito rūmai turi visi%ką or ani0a/in. @eisėjai turi būti visi%kai nepriklausomi. kurias i%kelia privatūs asmenys. ♥ ?a rinėja 2i0inių ir juridinių asmenų ie%kinius dėl neveikimo. !irmininko parei os yra prižiūrėti :udito Rūmų departamentų veiklą. teisin umo teismas panaikindamas priimtą sprendimą ali pats priimti naują sprendimą arba nukreipto pakartotinai na rinėti bylą.ir priežiūrą.nepriklausomyb. rekomenda/ijas. patikrinti tų sąskaitų teisėtumą ir tvarkin umą. ?ariai privalo būti visi%kai nepriklausomi nuo savo vyriausybių atlikdami savo parei as.kaden/iją pirmosios instan/ijos teismo teisėjai ali būti vėl paskirti kitai kaden/ijai. )# . 8ai . !irmininkas ali būti perrinktas kitai kaden/ijai. 'si aliojusią E:!8 stei imo sutart'. spr-sti apie lė%ų panaudojimo teisėtumą.omisija pa al )EF>m. kuri nusiunčiama kitoms bendrijos institu/ijoms ir paskelbiama 3A2i/ialiajame leidinyje4 karu su %ių institu/ijų komentarais. 9ie turi būti dirbna/ionalinėse nepriklausomo audito institu/ijose. nepriima sprendimo.

2utartis nereglamentuoja' kaip paskirstomos alstybei priklausan0ios ietos+ jas paprastai u#ima renkami regionų ir ietos sa i al"ybių pareigūnai. Pirmininkas atsto auja E2=) palaikant ryšius su kitomis institu!ijomis ir alstybėmis.'iti organaiA Ekonominis ir so"ialinių reikalų komitetas ir @egionų komitetas. 2u šiuo komitetu gali konsultuotis ir kitos institu!ijos' kai manoma' ka" tai reikia "aryti' net jei sutartyje nėra jokio įsipareigojimo. . C# sa o pareigų atlikimą jie negauna jokio atlyginimo' ta0iau jiems kompensuojamos kelionės ir būsto išlai"os. Ekonominių ir so!ialinių reikalų komitetas yra patariamąjį balsą turinti institu!ija.=. E2 %@astri!Ato& sutartis praplėtė ratą klausimų' kuriems >aryba ir )omisija turėjo gauti Ekonominių ir so!ialinių reikalų komiteto rekomen"a!ijas. Amster"amo sutartimi Ekonominių ir so!ialinių reikalų komitetas įga o teisę konsultuoti EParlamentą. įsigaliojusią E2 sutartį' "augiausiai $spanijos ir Vokietijos pastangomis. )omiteto nuomonė nėra pri aloma )omisijai ir >arybai. )asmet jis pateikia apie -4. E2=) atsto ai susiskirstę į tris grupesF "arb"a ių' sam"omų "arbuotojų ir kitų į airių interesų atsto ai. ?o steigimo tikslas1įtraukti ekonomines ir so!ialines interesų grupes į ben"ros rinkos kūrimą bei teikti konsulta!ijas )omisijai ir >arybai. :arius siūlo E2 alstybės narės' o >aryba ieningai balsuo"ama juos skiria < metų ka"en!ijai. -. kartų per metus E2=) susirenka į plenarines sesijas.egion) komitetas1tai iena iš " iejų E2 konsulta!inių institu!ijų' turinti u#tikrinti regioninės ir ietos al"#ios struktūrų interesų atsto a imą ir jų įtaką integra!ijos pro!esui.?. 2u šiuo komitetu turi būti konsultuojamasi apie priemones' įt irtinan0ias ben"rąją #emės ūkio politiką' apie "irekty as' u#tikrinan0ias lais ą "arbuotojų ju"ėjimą' apie priemones susijusias su steigimosi lais e' apie ben"rosios transporto politikos priemones.itos institucijos! Ekonomini) ir socialini) reikal) komitetas0tai konsulta!inė institu!ija' E2 lygmeniu atsto aujanti skirtingoms isuomenės ekonominio ir so!ialinio gy enimo interesų grupėms %"arb"a iams' "arbuotojams& ir teikti konsulta!ijas pagrin"inėms spren"imus priiman0ioms E2 institu!ijoms. 2u estinis Europos Aktas ir -663m. Europos in&ensti"ijų bankas. pro!entų pa"aro sa o ini!iaty a. )as 3 metus renkama biurą su"aro /9 nariai' pirmininkas ir "u pirmininko pa a"uotojai' renkami iš trijų grupių pagal rota!ijos prin!ipą. -664m.omos sutartimi. )iek ienai alstybei narei nustytas tam tikras Ekonominių ir 2o!ialinių =eikalų )omitetas narių skai0ius. =egionų komitetas įkurtas pagal -66/m. . ?o nuomonės pri alo atsiklausti' kai >aryba ir )omisija priima spren"imus tra"i!inėse regioninės politikos srityse %š ietimas ir jaunimo reikalai' kultūra' s eikatos apsauga' transeuropiniai tinklai' ekonominė ir so!ialinė sanglau"a&. Bio komiteto nariai atsto auja atitinkamoms ekonominių ir so!ialinių interesų grupėms' o ne sa o alstybėms' to"ėl jų ne ar#o jokios pri alomos instruk!ijos' ir to"ėl atlik"ami sa o pareigas jie turi būti isiškai nepriklausomi ir eikti Ben"rijos interesų labui. Amster"amo sutartis konsulta imasi su šia komisija pa"arė pri alomu tokiose srityse kaip "arbo klausimai' so!ialiniai reikalai bei isuomenės s eikata. Biam komitetui a"o auja /9 narių biuras' kurio pagrin"inis u#"a inys yra organiDuoti ir koor"inuoti Ekonominių ir 2o!ialinių =eikalų )omiteto grupių eiklą' nubrė#ti pagrin"ines šios eiklos politines gaires. =egionų komiteto ai"muo tėra patariamasis. )omiteto nuomonės spausinamos E. )omitetą su"aro 333 regionų ir ietos a"ministra!inių institu!ijų atsto ai ir tiek pat juos pakei0ian0ių narių' kuriuos alstybių narių pasiūlymu <m. )omitetą su"aro 333 nariai' atrenkami iš "arb"a ių' sam"omų "arbų "arbuotojų ir į airių interesų grupių. Ekonominių ir so!ialinių reikalų komitetas įsteigtas "#$1m! . ieningai skiria >aryba. -689m. nuomonių ir kitų "okumentų' iš jų apie -.i!ialiajame lei"inyje. )iek ienai šaliai yra nustatytas =egionų komiteto narių skai0ius. Amster"amo sutartyje minėtų sri0ių ratas bu o išplėstas )* . ?ų metų paprasta balsuojama balsų "auguma t irtinamos nuomonės' kurios yra pateikiamos į airioms institu!ijoms.

E$B paskolų port. pirmininko pa a"uotojų %po ieną iš kiek ienos alstybės&. ir =. )omiteto nuomonės galima atsiklausti ir isais kitais klausimais' ypa0 susijusiais su pasienio regionų ben"ra"arbia imu' be to jis ir pats gali bet kuriuo klausimu pareikšti sa o nuomonę' nors ta nuomonė ir nėra įpareigojanti )omitetui a"o auja /9 narių preDi"iumas' kurį su"aro pirmininkas' pirmasis pirmininko pa a"uotojas ir -. iki -666m. mlr". pasirašytoje E2 sutartyje bu o numatyta įkurti Europolą kaip ben"ra"arbia imo teisingumo ir i"aus reikalų srityse priemonę' pa"e"an0ią alstybėms narėms rinkti' analiDuoti in.įtraukiant u#imtumo bei so!ialinės politikos klausimus bei komitetas įgijo patariamojo balso teisę Europos Parlamente. Europos alstybėse.inansuoja projektus ir kitose pasaulio šalyse bei regionuose.i!ialiai pra"ėjo eikti -668m. 5irektorių ka"en!ijos trukmė . "ėl paskolų į Europos in esti!inį banką gali kreiptis kiek iena yriausybė' sa i al"ybė ar atskira ben"ro ė. Pagal jo statutą įstatinį kapitalą .inansuoja in esti!ijų projektus' teikia kre"itus ma#iau išsi ys0iusiems regionams plėtoti.inansinė institu!ija' . Britanija nesutiko' ka" gin0ytinus Europolo eiklos klausimus )E . Euro%olas. Europolas turėjo tapti ats ara tam' ka" įsigaliojus Bengeno sutar0iai' kai "alies E2 alstybių susitarimu bu o nuspręsta palaipsniui atsisakyti tarpusa io sienų kontrolės' ka" būtų įgy en"intas lais as asmenų ju"ėjimas' pa"augėjo galimybių nusikaltėliams kirsti sienas. Europos in esti!inis bankas yra juri"inis asmuo. Europolo susitarime nuro"oma' ka" ben"ra"arbia imas apima ko ą su narkotikų kontraban"a' nelegalia imigra!ija ir kitais rimtais tarptautiniais nusikaltimais' jų pre en!ines priemones' esant būtinumui ir muitinių sritį. 5. metų. E$B su"aroF Val"ytojų taryba %ją su"aro po ieną E2 alstybių narių atsto ą&+ 5irektorių taryba %banko pirmininkas' 4 pirmininko pa a"uotojai ir E2 alstybių atsto ai. E$B paskolas ir garantijas gali gauti šie projektaiF ma#iau išsi ys0iusių regionų plėtros projektai+ komer!inės eiklos mo"erniDa imo' pert arkymo ar naujos eiklos' kuri būtina palaipsniui kuriant ben"ąją rinką' plėtros projektai+ projektai' s arbūs kelioms alstybėms narėms' kurie yra tokio masto ir pobū"#io' ka" jų būtų neįmanoma . EHC. metai&.ika imas u#sitesė' ka"angi šalims nesisekė pasiekti kompromiso "ėl >eisingumo >eismo juris"ik!ijos Europolo opera!ijoms. >ai pelno nesiekianti organiDa!ija. E. Ikurti Europos in esti!inį banką numatyta Europos ekonominės ben"rijos steigimo sutartyje %-6. =egionų komitetas ir Ekonominių ir so!ialinių reikalų komitetas turėjo ben"rą sekretoriatą. Paprastai jis suteikia pusę projektui reikalingų lėšų. Bis bankas rūpinasi subalansuotu E2 plėtojimu ir integra!ija' .ormuoja isos E2 alstybės narės. Pastaruoju metu jis "augiau in estuoja aso!ijuotose Vi". pro!.m.inansuoti atskirų alstybių narių lėšomis.8m. >okia institu!ija ir yra Europos in esti!inis bankas1tai autonomiška E2 . -663m. Banko eiklos prin!ipas1sukaupti į airių in estuotojų lėšas konkretiems projektams'prireikus teikti banko garantijas kitiems skolintojams.inansuojanti "augiausiai ilgalaikius kapitalo in esta imoprojektus' siekiant u#tikrinti subalansuotą E2 ekonomikos plėtrą ir integra!iją. =omos sutartis&. Be politinių grupių "i"elę įtaką turi ir na!ionalinės "elega!ijos. PreDi"iumas a"o auja komiteto "arbui tarp plenarinių posė"#ių ir juso rengia. ?o nariai1Ben"rijos alstybės narės. ?o būstinė Jagoje. Euro%os in'esticinis bankas! Bu o nuspręsta įsteigti . 2a o eiklą bankas pra"ėjo -6. Prioritetą E$B teikia pa0ios E2 projektams' ta0iau . Gormaliai komiteto "arbas yksta politinėse grupėse' o pasirinkimą kuriai priklausyti lemia in"i i"ualus pasirinkimas. banko ak!inio kapitalo. Bio )anuose priimto susitarimo rati. Hentrinė E$B būstinė įsikūrusi 7iuksemburge. )omiteto a"ministra!ijai a"o auja generalinis sekretorius' renkamas .elis su"arė 3. -669m. )omiteto nuomonę iš pra"#ių aps arsto 8 "alykinės komisijos'o po to ji pateikiama plenumui.orma!iją ir ja keistis' stiprinti na!ionalinių poli!ijos pajėgų są eiką. Pagal statutą ben"ra iš"uotų paskolų suma negali iršyti 3.inansinę institu!iją' leng atinėmis palūkanomis teikian0ią paskolas tiems projektams' kurie skatina plėtoti Ben"riją. Paprastai paskolos teikiamos 41-3 metų laikotarpiui' kartais iki 3.4m.

Europos iršūnių taryba susitinka bent 3 kartus per metus bei tai trunka 3 "ienas ir jai pirmininkauja alstybės' pirmininkaujan0ios >arybai' a"o as ar yriausybės a"o as. EHB ir na!ionaliniai !entriniai bankai su"aro Europos !entrinių bankų sistemą' kurios u#"a inys1t arkyti pinigų !irkulia!iją' atlikti u#sienio aliutos keitimo opera!ijas' saugoti ir t arkyti alstybių narių o. >eisiškai jos egDista imas į. Bako kapitalą .i!ialioje aplinkoje aptarti s arbiausius ben"rijos klausimus. )itos E2 alstybės nenorėjo rati.urtas prie @aino. ykusiam Europos iršūnių tarybos susitikime bu o prieita prie kompromisinio spren"imo' numa0ius jog į >eisingumo teismą gali kreiptis to pagei"aujan0ių alstybių teismai.ormintas -684m.orma!ijos' apie narkotikų' ra"ioakty ių ir bran"uolinių me"#iagų kontraban"ą' nelegalios migra!ijos tinklus' pinigų plo imu u#siiman0ias nusikalstamas organiDa!ijas' keitimąsi. kitų institu!ijų eiklos gaires' priima pareiškimus ir "eklara!ijas' kurie paskui pagal atitinkamas 2utarties nuostatas paprastai tampa Ben"rijos teisės aktais. Europos !entrinis bankas (institu!ija' atsakinga u# E2 ben"ros pinigų politikos yk"ymą. ?ą su"aro EHB pirmininkas' pirmininko pa a"uotojas ir "ar < nariai' kuriuos E2 alstybių yriausybės "rauge skiria iš . 5irektorių <m.?o bu einė yra Grank. Europos Viršūnių >aryba spren"#ia pa0ius s arbiausius klausimusF priima politinius spren"imus' t irtina parengtus susitarimus ir "okumentus' nubrė#ia pagr. Val"ytojų taryba nustato pinigų politiką ir priima s arbiausius spren"imus' reikalingus jai įgy en"inti. EHB pagrin"iniai organai yra al"ytojų taryba ir al"yba %"irek!ija&.spręstų >eisingumo >eismas. Pra"ėjo eikti -668 . :uo -689m.inansinių >+ .' kai bu o nuspręsta' ka" E2 alstybių ir yriausybių a"o ai bei )omisijos pirmininkas turi nuolat susitikti ir ne tokioje o.-. EHB pagrin"inis tikslas1 palaikyti ben"ro Europos piniginio ieneto euro stabilumą.Ekonominės ir pinigų sąjungos institu"ijos. 2u estiniame Europos akte' o -66/m. 2pren"imai paprastai priimami balsų "auguma' išskyrus at ejus' kai balsuojama "ėl aliutos reDer ų' kapitalo ir banko pelno paskirstymo1tuomet kiek ienos alstybės balso Ls orisM yra propor!ingas jos įnašui į banko įstatinį kapitalą. >ikslus ertimas būtų Europinė taryba' ta0iau toks "arinys ne artotinas' ta"a reikėtų artoti Europinė 2ąjunga ir t. Europos %ir5!nių taryba. Pagal Europolo susitarimą kiek iena alstybė narė turi įkurti na!ionalinį pa"alinį./. =.i!ialias u#sienio aliutos atsargas ir rūpintis' ka" sklan"#iai eiktų mokėjimų sistemos. juose gali "aly auti ir u#sienio reikalų ministrai bei "ar ienas )omisijos narys.Valstybių narių !entriniai bankai a"o aujasi EHB2 spren"imais ir reglamentais. ?i >eismo galimybę interpretuoti na!ionalinę bau"#iamąją teisę ertino kaip pa ojų su erernitetui. EHB pri alo kasmet Europos iršūnių tarybai' >arybai' Europos Parlamentui ir )omisijai pateikti sa o eiklos ir pinigų politikos ataskaitą.ormuoja na!ionaliniai !entriniai bankai propor!ingai alstybių gy entojų skai0iui ir ekonominiam poten!ialui.kiek ienos E2 alstybės narės atsto ą. 2 arbiausius spren"imus "ėl Europolo eiklos 3K/ balsų "auguma priima a"ministra!inė taryba' kuriai priklauso po . :uo -66<m. Val"yba %"irek!ija& yra yk"omoji institu!ija.t.EHB taip pat gali pareikšti nuomonę "ėl isų E2 ar na!ionalinės teisės aktų' susijusių su jo kompeten!ija. ieninga balsų "auguma skiria >aryba.?is pakeitė sa o pirmtaką Europos pinigų institutą' koor"ina usį alstybių narių !entrinių bankų pinigų politiką. Bie susitikimai yksta reguliariai nuo -64<m. -669m. 2pren"imus priima ben"ru susitarimu.ikuoti susitarimo' kol agentūra netaps atsakinga nepriklausomam teismui. EHB eikia isiškai nepriklausomai nuo yriausybių ar kitų !entrinių institu!ijų. :epa ykus susitarti kokiu klausimu' jis ati"e"amas kitai' kitoms institu!ijoms nuro"oma ieškoti isoms alstybėms priimtino spren"imo. Jagoje eikia Europolo u#uomaDga1:arkotikų pa"alinys' kuris yra atsakingas u# in.>arybai priklauso na!ionalinių !entrinių bankų al"ytojai ir al"ybos nariai. E2 %@astri!Ato& sutartis suteikė jai aukš0iausios politinės E2 a"o ybės statusą. C# Europolui priskirtų u#"a inių yk"ymą yra atsakingas "irektorius.4 .

8uvo nustatyta valstybių trejeto s/Dema. kuriuos ES valstybės ali pareik%ti konkrečiu užsienio politikos klausimu.8aujos ES politikos sritys. nepriklausomyb< visokeriopai stiprinti Sąjun os ir jai priklausančių valstybių sau umą< sau oti taiką pasaulyje ir stiprinti tarptautin' sau umą< skatinti tarp.%alstybių bendradarbia&imas teisingumo ir &idaus reikalų srityseA bendradarbia&imo istorija. tačiau nuolat audamas in2orma/iją. !a rindines bendosios užsienio ir sau umo politikos aires bendru susitarimu nustato Europos vir%ūnių taryba. 8QS! pakeiti kitą li i tol E8 valstybių taikytą tarpvyriausybinio bendradarbiavimo užsienio politikos sirtyje sistemą. erbti žmo aus teises ir pa rindines laisves..onkrečius veiksmus nustato ir jų taikymo klausimą sprendžia @aryba 5paprastai užsienio reikalų ministrai6. kad kokiu nors klausimu ES turi imtis bendrų veiksmų. @AGI:Q I( SQ@:RKIU. 2markiai išsiplėtus Ben"rijos geogra. kai 1a oje E8 valstybių vadovai nusprendė. pamatinius interesus. 8endroji užsienio ir sau umo politika ' ijo naujų priemoniųC vadinamąj' konstruktyvųj' susilaikymą. @ai bendra ES valstybių politika. Europos . padėsiančią eriau koordinuoti E8 valstybių užsienio politiką.' kuri per#iūrės institu!ijų su"ėtį ir į ertins jų . bendras veiksmas ar bendra po0i/ija.ir negali būti kei0iami. tuomet ali būti veikiama ES vardu. E!8 sistema palaipsniui evoliu/ionavo. 8endrijų institu/ijos=. kuriais ' yvendinama Europos vir%ūnių tarybos vienin ai patvirtinta bendroji strate ija. endroji u<sienio ir saugumo politika 58QS!6=tai ES sutarties 'tvirtinta ypatin a ES valstybių narių bendradarbiavimo 2orma.. >o"ėl ir bus surengta kon. bet ji ali ir pati ini/ijuoti pasiūlymus. todėl bendriems sprendimams priimti reikalin as vienin umas. !adidinti @arybos eneralinio sekretoriaus ' aliojimai=jis taps bendrosios užsienio ir sau umo politikos vyriausiuoju ' aliotiniu. sudarytas i% atitinkamų užsienio reikalų ministerijų politikos departamentų direktorių. dėl kurių balsuoja @aryba. kurie aliotų visose ES valstybėse. taip pat ne alima priimti tokių teisės aktų. kuria siekiama sukurti sąly as laisvam asmenų judėjimui ES ir kuri vykdoma tarpvyriausybinio bendradarbiavimo 2ormomis. . )EE#m. 9i vadinama antruoju ramsčių.bendradarbiavimą< plėtoti ir stiprinti demokratiją.omisija. ali aptarti vykdomą politiką ir priimti re0oliu/ijas. Parlamentas is akty iau "aly auja teisės aktų lei"ybos pro!ese. @obulinamas sprendimų priėmimo me/Dani0mas=kvali2ikuoto balsavimo pro/edūra bus taikoma ir priimant sprendimus.Europos politin' bendradarbiavimą 5E!86. prie% ją pirmininkavusioji ir po jos pirmininkausiačioji. sukurti atskirą tarpyriausybinio bendradarbiavimo sistemą. taip pabrėžiant esmin' jos skirtumą nuo pirmojo ramsčio. Europos 8endrijos kompeten/ijai priskirti reikalai tvarkomi taikant vir%valsytibinio re uliavimo metodą. Jsi aliojusi ES sutartis E!8 i%lėtojo ' 8QS!.unk!iona imą. 2!E* institucinė re-orma! 2!"!Institucinės re-ormos %ers%ekt('os! 5abartinei E2 institu!ijų struktūrai bū"ingiausia tai' ka" nėra aiški tolesnė jų rai"a. t. t. kuria siekiama tausoti ES bendrąsias vertybes. Sprendimai turi būti priimami vienin ai. E!8 pradžia alima laikyti )E$E m.=. .orma.E!8 prakti%kai nedalyvavo.. Val"ybos nariai eina pareigas 8 m. teisingumo srities sąranga 1bendra prieglobs. . spe/iali slapto telekso ry%io linija.omisija tiesio iai dalyvauja bendrojoje užsienio ir sau umo politikoje. kuriuos ren ė spe/ialiai tam reikalui 'stei tas !olitinis komitetas. Kia ne alima bendrų sprendimų priimti balsų dau uma. buvo nustatyti ir o2i/ialūs ry%iai tarp E!8 ir 8endrijų institu/ijų. priėmus :msterdamo sutart' %ios politikos dalis turi būti >) .užsienio reikalų ministrų susitikimai.ijai bus reikalinga institu!inės struktūros re. @aip atsirado o2i/iali Europos korespondentų rupė. europos teisingumo srities k!rimas.1. I% pradžių pa rindiniai E!8 sistemos elementai buvo du kartus per metus vykdav. >aryba tebėra galingiausia Ben"rijos institu!ija' bet ji turi priešintis is "i"esniam EParlamento kišimuisi. endroji u<sienio ir saugumo politikaA GSP atsiradimo istorijaI prin"ipai ir &eikimas. Europos 8endrijų. !a al ES 5Lastri/Dto6 sutart' bendroji užsienio ir sau umo politika rindžiama tarpvyriausybi%kumu. be 8endrijų.io ir migra"ijos politika. . čia veikia @eisin umo @eismo jurisdik/ija.omisija nuolat in2ormuoja E !arlamentą apie ES veiksmus bendrosios užsienio ir sau umo politikos srityje. . ?umatyta 'stei ti spe/ialų užsienio politikos planavimo padalin'. E !arlamentas tiesio iai bendrojoje užsienio ir sau umo politikoje nedalyvauja. Mra numatytos dvi bendrosios užsienio ir sau umo politikos ' yvendinimo priemonės= bendra po0i"ija ir bendras &eikimas. ko&a su nusikaltimais3I bendradarbia&imo &idaus reikalų srityje )ormos. vykusioje tarpvyriausybinėje ES 5Lastri/Dto6 sutarties peržiūros kon2eren/ijoje. teisin. vadinama troika. 8endroji užsienio ir sau umo politika buvo viena svarbiausių temų )EE$=)EE#m.y.y. Europos vir%ūnių tarybos arba @arybos nurodymu ji ren ia pasiūlymus ar veiksmų planus.sluoksnių autoritetingų asmenų. 9ą sudarė E8 @arybai tuomet pirmininkavusi valstybė narė. kartu neblokuodama dau umos ES narių ini/iatyvos...eren!ija' likus bent metams iki to' kai E2 narių taps 3. o ES 8endroji užsienio ir sau umo politika=tai i%imtinis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas. kai nepa eidaujanti dalyvauti bendruose bendrosios užsienio ir sau umo politikos veiksmuose ES valstybė alės susilaikyti per balsavimą ir atsisakyti jame dalyvauti. :samblėja ir kt.valstyb-. Europos vir%ūnių taryba ali pareik%ti.

kai ini/iatorės vaidmuo tenka .i%plėtotas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo 2ormas tokiose opiose srityse kaip kova su tarptautiniu terori0mu.omisijai ir kurios priežiūrą atlieka @eisin umo @eismas. pasibai us %altajam karui pasikeitė pa rindinių rėsmių sau umui pobūdis.pradėta vykdyti vir%valstybinio re uliavimo priemonėmis. tarptautinės ir . (itaip atsirado trečiasis ES ramstis. o prižiūri ?uolatinių atstovų komitetas 5. jei valstybė narė paskelbia juos pripaž'stanti. narkotikų prekyba ir or ani0uotu nusikalstamumu. . stojimo sutartys bei protokolai. E2 teisė yra isuma taisyklių' kurios nepriklausomai nuo jų šaltinių reguliuoja E21os eiklą ir politiką. . kuria kai kurios tuometinės E8 valstybės tarpusavyje pradėjo kurti bendrą laisvo asmenų judėjimo erdv-. E2 teisės . an lų. . 8endradarbiavimo teisin umo ir vidaus reikalų srityse motyvai buvo ana 'vairųs. 9is @arybai ali pateikti klausimus ir rekomenda/ijas. . E8 stei imo sutartis yra papildyta nauju skyriumi. pavadinta @RE. 9is vyko %alia E 8endrijų pusiau o2i/ialių tarpvyriausybinių susitikimų 2orma.ėliau. @oks bendra.e"era!inėje alstybėje yra tarp. ES teisės sistema ir teisės 5altiniai. @eisės %altiniai yra taisyklių kūrimo me/Dani0mas. 7abar jis vadinamas poli/ijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose. ar tam tikroje srityje taikomos priemonės yra teisėtos. branduolinių objektų ir transporto sau umą. :. >eisė per#iūrėti bei aiškinti isą Ben"rijos teisinę t arką bu o suteikta Europos >eisingumo >eismui. prie lobsčio teikimo ir imi ra/ijos politikai.e"era!inė teisė . j' skatino poreikis užkirsti kelią tarptautiniam nusikalstamumui. kurios struktūros pa rindą sudaro I darbo rupės. vi0ų politika. tokiomis kaip imi ra/ijos. turėjo kompensuoti na/ionalinės sienų kontrolės atsisakymą.* de%. buvo sudaryta (en eno sutartis.oreperas6. E2 teisės prigimtis ir pagrin"iniai šaltiniai. sudaryta i% teisin umo ir vidaus reikalų ministrų. !aprastai visi 8endrijos aktai yra vienodai autenti%ki visomis )) kalbų 5airių. taip pat teis. tačiau ir %is bendradarbiavimas vyko už 8endrijų ribų. portu alų. Europos teisė' nors egDistuojanti kaip atskira teisės sistema' nėra iDoliuota nuo kitų teisės sistemų' o u#ima tarpinę pa"ėtį tarp na!ionalinės ir tarptautinės teisės' kaip . danų. Ben"rijos teisė yra skirta integra!ijai tarp alstybių narių skatinti. 8e to. @RE.ad visi skirtin ų kalbų variantai yra vienodai autenti%ki rei%kia. @ai trečiasis ramstis.y. :msterdamo sutartis pakeitė %io ramsčio pavadinimą. ?aujomis rėsmėmis tapo masinė imi ra/ija i% Rytų ir su tuo susij-s or ani0uotas nusikalstamumas. prie lobsčio.omisijos. Ben"rijos teisė nutolusi nuo tarptautinės teisės' nors ir grin"#iama sutartimis su"arytomis pagal tarptautinę teisę. bet ir su kitomis laisvo asmenų judėjimo temomis.iena vertus. @ik Lastri/Dto sutartyje %is bendradarbiavimas buvo alutinai '2ormintas ir tapo viena i% ES sudedamųjų dalių. kuris leidžia teisininkui spr-sti kasdien kylančius teisinius klausimus. Sprendimus priima ES @aryba.e"era!ijos subjektų teisės. .bendradarbiavimo 2ormų.I tinkle bendradarbiavimas vyko trimis ly menimis.ykdomojo komiteto sprendimai bei deklara/ijos ir %io komiteto ' aliotų institu/ijų sprendimai. pran/ū0ų suomių.I tinklas buvo sukurtas )E#$ kaip viena i% E8 valstybių tarvyr. kurių darbą koordinuoja . !irmoji=buvo atsakin a už keitimąsi in2orma/ija apie teroristų veiklą. =emiantis šiomis sutartimis bu o įkurtos institu!ijos' pagal tarptautinę teisę turin0ios atskirą teisinį subjektiškumą' taip pat sukurta sa arankiška teisės sistema' kurioje minėtos institu!ijos' alstybės narės ir jų pilie0iai turi sa o teises ir pareigas. t. !aryžiaus sutartis yra autenti%ka tik pran/ū0ų kalboje. ispanų. antrąj'=valstybių narių vidaus reikalų ministerijų vyresniųjų parei ūnų susitikimai.oordinavimo komitetas. 8uvo sukurtos atskiros darbo rupės. kuris ' ijo teisspr-sti. !irmąj' sudarė vidaus reikalų ir teisin umo ministrų susitikimai. :ntroji=domėjosi poli/ijos bendradarbiavimu. @ik 8endrijos sutartys ir konven/ijos airių kalba yra autenti%kos.I. kad joks kitas variantas neturi pirmenybės. @RE. :msterdavo sutartis ' bendradarbiavimą teisin umo ir vidaus reikalų srotyse 'traukė ir @eisin umo @eismą. italų olandų. .valstybių narių teismų ar tribunolų pra%ymu pateikti preliminarius sprendimus. EB teisės šaltiniais yra steigimo sutartys' E2 institu!ijų teisės aktai' teisės aiškinimas' tarptautinės sutartys ir kon en!ijos' ben"rieji teisės prin!ipai' institu!ijų i"aus taisyklės' rekomen"a!ijos' į airūs pranešimai' kuriuos tarpusa yje nau"oja E2 institu!ijos ir tre0iosios šalys' tarptautinės >> . 8e %ių pakeitimų ' ES struktūrą yra inte ruota ir (en eno sutartis bei jos ' yvendinimo konven/ija. E !arlamentas yra tik in2ormuojamas apie veiklą trečiajame ramstyje.orma imosi pra"#ia yra / sutartys' kurių pagrin"u bu o įsteigtos Europos ben"rijos %EAPB' EEB' EAEB&. vokiečių6.susij-s ne tik su nusikalstamumu. na rinėti inčus. (ios politikos vykdymo pradžia reikėtų laikyti && a.ita vertus. @rečioji=atsakė už kovą su rimtais tarptautiniais nusikaltimais.ėliau bendradarbiavimas i%siplėtė ' kitas sritis. kylančius tarp valstybių narių ir tarp jų ir . trečiąj'=darbo rupių bendradarbiavimas. !radinis jo tikslas buvo keisti in2orma/ija apie tarptautin' terori0mą. %vedų. skirtu laisvo asmenų judėjimo.

metų' taigi jos galiojimas pasibaigia 3.& reikės pripa#inti ir :i!os sutartį. Pirminė teisė: Euro%os Bendrijas ir Euro%os *3jungos steigian4ios sutart(s.&' EEB steigimo sutartis %=omos sutartis -6.-m pasirašyta ir -6.ikuoti juos' pritarimo.teisės prin!ipai taikytini Ben"rijai.' įsig. E2 pirminės teisės aktai gali būti apibū"inti kaip isi Ben"rijai skirti "okumentai' kurie yra tarp yriausybinių eiksmų pa"arinys ir na!ionalinių įstatymų lei"ėjų rati.&' Amster"amo sutartis %pasirašyta -664m. ir įsig. Biu"#eto sutartis' -69. -66/m. >ai reiškia' ka" >I . )ai kurie pagrin"iniai Ben"rijos teisės aktai yra tokios .  I airūs protokolai ir kitokie 2utar0ių prie"ai %Prie E2 sutarties pri"ėtas 2o!ialinės politikos protokolas bei Protokolas "ėl ekonominės ir so!ialinės sanglau"os&. Bie "okumentai "a#niausiai keitė steigiamąsias sutartis.&' ir Euroatomo steigimo sutartis%=omos sutartis&' E2 sutartis %@astri!Ato sut.ikuoti pagal jų konstitu!ines pro!e"ūras. 5etaliai šios politikos įgy en"inimos priimant iš estinės teisės aktus.8m.  . >a0iau šioms sutartims taip pat reikalingi iš estinės teisės aktai' ka" atitinkamos jose iš"ėstytos politikos būtų įgy en"intos. Būtent "ėl šios prie#asties steigiamosios sutartys "a#nai yra a"inamos Ben"rijos )onstitu!ija. 7aliojimo laikas.on'encijos ir kiti susitarimai' su"aryti tarp alstybių narių. šios rūšies "okument p D. j) %akeitimai.3m.. EAPB steigimo sutartis %Pary#iaus sutartis -6. EB sutartyje nustatyta' ka" jos nuostatos taikomos kiek ienai alstybei narei' kurios pa a"inimas joje konkre0iai į ar"intas.  *'arbūs dokumentai' tokie kaip 2u estinis Europos Aktas' E2 %@astri!Ato& sutartis' -64. Ben"rijos teisė yra skirstoma į pirminę ir antrinę teisę. Pirmin6 teis6 sudaroF  *teigiamosios sutart(s' kurios "ar kitap a"inamos )onstitu!inėmis sutartimis' ka"angi jos nustato E2 institu!ijų sistemą' ben"ruosius E2 teisės prin!ipus. pasirašyta ir -6.. pasirašyta -663m. Bių sutar0ių pagrin"u bu o įkurta E2. =omos sutartis yra sisteminė sutartis' kuri nustato tik yk"ytinų politikų metmenis.3 metais. )itos 3 steigiamosios sutartys %EAPB ir Euroatomo& yra teisės normas nustatan0ios sutartys ir jose pa0iose aptariama "agybė politikos elementų. 2ujungimo sutartis' Europos in esti!ijų banko statutas' į airūs stojimo aktai ir sutartys. EAPB taikoma tik alstybių narių teritorijose Europos #emyne' tai gi Pran!ūDija kaip ne Europos #emyne esanti teritorija nepriklauso taikymo teritorijai. >a0iau šiame pirminės teisės apibrė#ime nėra konkretumo. $š esmės isi Ben"rijos pirminės teisės aktai yra neterminuoti. galėtų būti -698m.4m.ormos arba "ėl to' ka" steigiamosiose sutartyse nebu o jų teisinio pagrin"o' arba jų turinys bu o toks' ka" reikėjo isiško alstybių narių įstatymų lei"ėjų' pri alėjusių rati. ?ei galiojimo terminas nenuro"ytas laikoma' ka" jis taip pat yra neterminuotas. Vartojamas terminas neterminuotas' ka" būtų apibrė#tas alstybių narių įsipareigojimų neatšaukiamumas. -666m. Euroatomo sutartis išple0ia sa o taikymą Europos #emyne esan0ioms alstybių narių teritorijoms ir jų juris"ik!ijai priklausan0ioms ne Europos #emyno teritorijoms. :ors ir nėra normos aiškiai "rau"#ian0ios priimti kokią nors Ben"rijos nuostatą' kurios neaprėpia 2utartys' isuotinai įprasta' ka" pagal EB sutarties sąlygas bet kokia Ben"rijos teisės norma pri alo būti pagrįsta 2utarties nuostatomis. 8aik(mo teritorija! 2teigiamosiose sutartyse nėra ieningos nuostatos šiuo klausimu.m. %a%ildomi susitarimai! 5) galiojimas erd'ėje ir laike! Pirminę teisę su"aro teisės aktai' kurie nėra iš e"ami iš jokių kitų teisės aktų' skirtingai nuo antrinės teisės' kurią su"arantys teisės aktai yra išlei"#iami remiantis pirmine teise. EAPB sutartis yra su"aryta . įsig. Briuselio kon en!ija "ėl abipusio teismų spren"imų pripa#inimo. įsig.m.

yra teisės subjektai 5valstybėm narėm. . taip pat ES institu/ijų priimamos nuomonės ir rekomenda/ijos 5neprivalomi aktai6.  . @ai vadinami standartiniai teisės aktaiC @arybos ir . . Il alaikis 8endrijos sutarčių tikslas=sukurti savoti%ką Europos 2edera/iją.omisijos priimtos bendros deklara/ijos ar institu/ijų susitarimai. teismo sprendimai ir pripažintų autorių darbai.2utarties taikymo teritorija yra nustatoma pagal alstybių konstitu!inę sant arką. 8endrijos teisė yra suvaržyta bendrųjų tarptautinės teisės prin/ipų. susitarimų privaloma laikytis ir i% čia alima daryti i%vadą. kad Gaisvosios prekybos sutarties. priimti remiantis pirmine teise ir siekiant ją ' yvendinti. kad būtų pa%alinti bet kokie prie%taravimai tarp tokių susitarimų ir 8endrijos teisės. nes . ar planuojamas tarptautinis susitarimas atitinka E8 sutart'. kuriuos sudaro 8endrija ali būti suskirstyti ' I rupesC = prekybiniai susitarimai 5sutartys. E@@ yra patvirtin-s kai kurių susitarimų tiesio in' veikimą. bendrieji tarptautinės teisės prin/ipai. 9os ali būti dviejų rū%iųC sutartys su ES valstybėmis narėmis ir sutartys su kitomis E valstybėmis. ji turi teis. nustačiusi pramonės aminiams kliūčių panaikinimą6< !arlamento. $!2!Antrinė teisė: institucij) %riimam) akt) rū9(s0reglamentai. 7ažniausiai 8endrija %iuos ' aliojimus ' yvendina vykdydama bendrąją prekybos politiką. rekomendacijos ir nuomonės! :ntrinės teisės aktai yra 8endrijos normų. kad tarptautiniai susitarimai yra vir%esni ir už i%vestin.teissudaroC = ES institu/ijų teisės aktai. 8endrijos teisė sudaro autonomin. jei atitinka pripažintus kriterijus. ne ali būti nustatytos i%imtys. nustatytų re lamente.visuotinai taikomas.omisija pateikia o2i/ialų pasiūlymą @arybai. priimtų pa al stei iamąsias sutartis. = Sutartys dėl 'stojimo. s%rendimai. !aprotinė teisė ir bendrieji teisės prin/ipai turi tam tikrą ry%' su ES teise. nėra priežasties dėl kurios jie ne alėtų būti tiesio iai veikiantys.adan i 8endrija turi tarptautinės teisės subjekto statusą 5tarptautin' teisin' subjekti%kumą6. pv0. :. kuri sudaro susitarimą. ♥ . visuma. nei privatūs asmenys ne ali nuklysyti nuo re lamento. nuo normų.omisija ar valstybė narė ali papra%yti jo nuomonės.Europos endrijų tarptautinės sutartys. = ?estandartiniai teisės aktai=aktai. :ntrin. re lamentuojantys institu/ijų vidaus darbo tvarką 5kartais jie turi teisinalią6< bendros derinimo pro ramos 5pro rama.omisiją pradėti reikiamas derybas ir jas vesti. taikomų sutarčių teisėje. atskleidžia jų abstraktumą ir visuotinumą.omisija veda derybas padedama @arybos paskirto spe/ialaus komiteto. . kad nei valstybės narės. i%skyrus :udito Rūmus.teis-. sudarytos bendros prekybinės politikos kontekste6. tai valstybės narės privalo imtis veiksmų.adan i ES sudaryti tarptautiniai susitarimai yra ES teisės dalis. vėliau tapusioms ES narėmis. .sudaryti sutartis su C ♥ . @am tikrais atvejais ji turi pasikonsultuoti su Europos !arlamentu arba auti jo sutikimą. yra tiesio iai veikianti. .itomis tarptautinėmis or ani0a/ijomis. . @eisin umo teismas taip pat ali būti 'trauktas ' sutarčių sudarymo pro/esą. nes antrinės teisės aktai suteikia ES politikoms 2ormą ir esm-. @arybos ir . privalomas visa apimtimi ir tiesio iai taikomas visose valstybėse narėse. ♥ .ad re lamentai yra visuotinai taikomi.alstybių.=. todėl jie taikomi tiems žmonėms ir subjektams. Mra " tarptautinės teisės rū%ysC sutartys ir konven/ijos.alstybė narė ne ali nepripažinti re lamento >" .alstybėmis. %ioms nėra uždrausta pačioms tapti tarptautinių sutarčių %alimis. rupėmis.ir sui eneris teisės sistemą. dėl to. ar ne. 2i0iniam ir juridiniam asmenim6. paprotinė teisė. 9ei vartojamas terminas 3antrinė4 tuomet yra nustatoma Dierar/Dija. )d. ES teisė iki tam tikros ribos i%lieka tarpvalstybine teise.y. dėl to kai kurios tarptautinės teisės normos E@@ buvo priimtinos kaip tinkamas 8endrijos %altinis. kurios priklauso i%imtinei 8endrijos teisei sudaryti sutartis. 8endros sutarčių sudarymo pro/edūros yra nurodytos E8 sutartyjeC  . sudarytos tarp 8endrijos ir !ortu alijos >)str. !rivalomi visa apimtimi=tuo ak/entuojama. @arptautinių sutarčių sudarymo pro/ese dalyvauja visos tarptautinės bendrijos institu/ijos. Beriau vartoti 3i%vestinė4. !a rindiniai tarptautiniai susitarimai. kurios nėra ES narės. Mra vartojami du terminai 3antrinė4 arba 3i%vestinė4.  .omisija pateikia rekomenda/iją @arybai<  @aryba ' alioja . teisės aktai priimti remiantis pirmine teise ir siekiant ją ' yvendinti. todėl jie nėra mažiau reik%min i nei pirminės teisės aktai.up2erber byloje jis nutarė. *tandartiniai teisės aktai: ♥ @eglamentas. kurios nėra ES narės. 8et valstybės narės privalo to nedaryti tose srityse. ?ors 8endrija ir yra ' aliota valstybių narių vardu sudaryti tarptautinius susitarimus. 9ei valstybės narės tokius susitarimus sudarė prie% E8 sutarties 'si aliojimą arba prie% jai tampant privaloma valstybėms.omisijos priimami re lamentai ir direktyvos 5privalomi aktai6.alstybės narės ne ali viena%ali%kai suteikti i%imčių re lamento nustatytiems importo mokesčiams. direkt('os. t. kurie pa al 8endrijos teis. = :so/ia/ijos sutartys.

@okia teisė yra nustatoma pa rindiniuose 5ar bendruosiuose6 re lamentuose. dažniausiai konkreti institu/ija nurodo. ir jos 'si alioja nuo prane%imo dienos. ar po direktyvos 'si aliojimo. bet atitinkamomis sąly omis jos priskirtinos prie tiesio iai veikiančių aktų. kurio turin' na/ionalinė valdžia turi tik perra%yti.sistemą. = '&a0iteisminiai sprendimai apima tuos. kad kiekviena na/ionalinė priemonė. jei tokia data nėra nurodyta. (i parei a dažnai vadinama netiesio inio veikimo prin/ipu ir pirmą kartą ji buvo i%dėstyta .isi re lamentai nėra tarpusavyje ly ūs. kad valstybės narės . 9i ali priimti re lamento reikalaujamas ' yvendinimo priemones.on Tolson byloje. arba praėjus >+ dienų po jų paskelbimo. o ne perkelti ' na/ionalinius teisės aktus. . !anei us Dori0ontalų tiesio in' direktyvų veikimą problemų kilo ne mažiau nei jų buvo i%spr-sta. = ?a/ionalinė valžia privalo paisyti direktyvoje nustatyto jos ' yvendinimo termino. ?a/ionalinės valdžios veiksmų laisvė priklauso nuo konkrečios direktyvos tikslumo. dvide%imtą dieną po jos paskelbimo.eiksmų laisvės nepaliekama siekiant užtikrinti vienin ą taikymą visose ES valstybėse narėse. kad jiems nereikia jokia na/ionalinė priemonė. Mra reikalaujama. nesvarbu. 7irektyvos priskirtos prie 8endrijos aktų siekiant padidinti 8endrijos na/ionalinės valdžios bendradarbiavimą priimant sprendimus reik%m-. ne alėjo to daryti. ♥ 8uomonės ir rekomenda"ijos.teis-. inkorporuojanti juos ' valstybės narės teisinsistemą. sprendimai dėl pini ų paskirstymo 'vairiems struktūriniams 2ondams6 arba reikalin i 8endrijos. nes tai leidžiama daryti. :pie kitas direktyvas yra prane%ama tiems. 7irektyvos ali būti tik vertikaliai 5tarp valstybės narės ir piliečių6 veikiančios. kad sudaro ana i%samų normų rinkin'. Skiriami tokie sprendimaiC = administra"iniai=tai rynai vykdomieji aktai. @eisin umo @eismas padarė i%vadą. kam jie yra skirti. kad direktyva būtų ' yvendinta. @arybos ir . Sprendimas yra priimamas Europos teis. tiesio iai bandanti inkorporuoti re lamentą ' tok' teisės aktą priėmusios valstybės teisin. 9ie ali nustatyti tų.ai kurios direktyvos yra tokios detalios. @uo adresatu ali būti ES valstybės narės 5ar kelios jų6. jie yra tiesio iai veikiantys. ♥ Sprendimai. net jei u re lamentas yra ir atkartojamas. siekiant jose keliamų tikslų. @iesio inis taikymas rei%kia. @odėl jie turi atitikti pirmuosius. . tikslams 5pv0. . bet na/ionalinei valdžiai paliekama teisė pasirinkti atitinkamas jų ' yvendinimo 2ormas ir būdus. >F . .omisija priima atlikusi na rinėjimo pro/edūras. bet ne asmenims. 9ei u ne @eisin umo @eismas turi teis. ♥ (irekty&os-jos privalomos kiekvienai valstybei narei. . tiek privatiems asmenims.juos peržiūrėti ir panaikinti. Re lamentas yra taikomas visuotinai.omisija prižiūri ir kontroliuoja kaip valstybės narės inkorporuoja 8endrijos direktyvas. ar konkrečios nuostatos buvo priimtos iki.omisija paskui ' yvendina priimdama ' yvendinimo re lamentus. o direktyva skiriama vienai. parei ūnų paskyrimas arba paauk%tinimas6.aliojimo dėl to.omisija ali pradėti E@@ pro/esą prie% tokią valstyb. Sprendimai yra privalomi visa apimtimi tiems adresatams. @odėl sprendimai yra laikomi individualiomis priemonėmis. . priimami ES politikos kontekste 5pv0. kuriems yra skirti parei as arba suteikti jiems teises. todėl yra labiau administra/iniai. (alys norėdamos r'sti savo teises direktyvomis. na/ionalinis teismas privalo ai%kinti %ią teisremdamasis 7irektyvos tikslais ir nuostatomis ir taip kad nepažeistų E8 sutarties nuostatų. 7ėl adresato konkretumo. E@@ bandė %iuos sunkumus panaikinti 'parei odamas na/ionalin' teismą ai%kinti na/ionalinius teisės aktus atsižvel iant ' direktyvas. kurios skirtos visoms valstybėms narėms yra skelbiamos 3A2i/ialiajame leidinyje4 ir 'si alioja arba nurodytą dieną. kuriuos . kam jos skirtos.itoje byloje E@@ padarė i%vadą. kuriai jos skirtos. individualumo 5paprastai jis nurodomas sprendime6 sprendimas i% esmės skiriasi nuo re lamento.omisijai teis. jei tokios datos nėra.taikant konkrečiam atvejui.priimti teisės aktus. Re lamentai 'si alioja arba tą dieną. kaip plataus masto administra/inio aparato. tiek ir Dori0ontalus 5ie%kinys prie% kitus asmenis6. 7irektyvos leidžia na/ionalinei valdžiai dalyvauti priimant 8endrijos teisės aktus. . nei norminiai aktai. (iuo atveju na/ionalinės valdžios veiksmų laisvei taikomi %ie apribojimaiA = :titinkamos vidaus priemonės turi teisin ai atspindėti direktyvos turin'. . 7irektyvos. kad j' priimant buvo parei%kusi svarbių i%ly ų dėl jo. 9ei direktyvos ne' yvendinamos ar ' yvendinamos prastai. :pie sprendimus yra prane%ama tiems.nar-.adan i sprendimai privalomi visa apimtimi. kuris yra visuotinai privalomas visais atžvil iais. 8e to valstybės narės pačios pasirenka tinkamaiausią būdą jas ' yvendinti. kuriuos .ienos direktyvos yra detalesnės už kitas. @aryba ali perduoti . 7ėl to jų veiksmin umas ali būti apribotas. I% esmės direktyvos ne ali būti tiesio iai taikomos. yra neteisėta. Sprendimai nėra visuotinai taikomi. kam jie skirti ir jie 'si alioja po tokio prane%imo. kuri būna nurodyta pačiame re lamente. Spe/i2inio klausimo administravimui. @iesio in' sprendimų veikimą E@@ pripažino Brad byloje. kurios ali būti skirtos tiek valstybėms narėms. ie%kiniuose prie% privačius asmenis. kuriuos dokumentus ji laiko sprendimais. kelioms ar visoms valstybėms narėms. ?enustatyti sprendimo 2ormos reikalavimai. kad taikydamos na/ionalin. @ai i direktyvose 'tvirtintos asmenų teisės yra suteikiamos na/ionaliniu aktu. Re lamentų tiesio inis veikimas ali būti tiek vertikalus 5asmens ir valstybės narės santykis6.omisijai detaliai nurodytų. = 9i privalo pasirinkti tinkamiausias inkorporavimo 2ormas ir metodus.omisijos priimti re lamentai privalo būti skelbiami 3A2i/ialiajame leidinyje4. taip pat 2i0iniai ar juridiniai asmenys. Re lamentai taikomi tiesio iai. arba. nes ji menkina re lamentų teisin' pobūd'. kokių priemonių jos ėmėsi direktyvai perkelti.

8estandartiniai teisės aktai yra %ieC = aktai. o ne i% konteksto6 ir teleologinis metodas 5taikomas dažniausiai. reikalin i tam tikri orientyrai tam. kuriuose alima remtis ES teise. apimties ir padarinių nustatymo pro/esas. kaip interpretuoti %alies vidaus nuostatas. kurios taiko kodi2ikuotos teisės sistemą.'taką ES teisės 2ormavimuisi daro ir kartu su pirmine ir antrine teise neatsiejamą a/Ruis /ommunaitaire dal' sudaro E@@ priimami teisės ai%kinimo ir taikymo aktai. yra i%imtinė E@@ kompeten/ija ir tik jo ai%kinimai yra privalomi. kad ES teisinė sistema alėtų 2unk/ionuoti e2ektyviau ir teisin iau.omisijai yra suteikiama teisė pareik%ti nuomon. bendrieji teisės prin/ipai yra i%imtinai E@@ teisminės praktikos re0ultatas. taip pat 2i0iniams bei juridiniams asmenims.tai yra dokumentai. kai atitinkama norma taikoma. 7au uma 8endrijos teisės kon/ep/ijų.y. po0i/ijos tam tikrais klausimais. !a rindinės ai%kinimo kryptys yra žinomos kaip nusistovėjusi teismo praktika.ontinentinės teisės spe/ialistų darbų teismų sprendimai nei%skiriami i% 8endrijos teisės %altinių.'taką 8endrijos teisės raidai. @arybos ir . = 9eisės ai5kinimo aktai. kai jai atrodo. kuria buvo siekiama panaikinti stei imosi laisvės bei paslau ų teikimo laisvės suvaržymus. 'vairių politikos sričių derinimas ir koordinavimas. kurie re lamentuoja institu/ijų vidaus darbo tvarką< kartais jie turi teisin. $!$!Bendrieji bendrij) teisės %rinci%ai! Europos @eisin umo @eismas yra atsakin as. j) reik9mė E* teisės %lėtojimui! 8endrijos teis. 8endrųjų teisės prin/ipų atsiradimas ali būti na rinėjamas dviem aspektaisC pirma.alstybių narių teismų sprendimai yra mažiau 'tikinamas 8endrijos teisės %altinis. tačiau jos turi teisin. 7idžiul. @aip užtiktinimas vienodas teisės ai%kinimas visoje ES teritorijoje. = !arlamento. Rekomenda/ijomis dažniausiai siūlomi tam tikri veiksmai ar el esys. kildinami i5 endrijos teisės prigimties. E@@. kuri turi didel. tokios kaip pro rama. = 9arptautinės sutartys. jais rindžiamas teisminis aktyvumas sutarčių rėmuose. kad tai reikalin a. o didžiausias jų indėlis yra nustatant 8endrijos teisės ir na/ionalinės teisės santyk'. kad kiekviena 8endrijos teisės norma turi būti vertinama ir ai%kinama visų 8endrijos teisės normų kontekste. ?ors nuomonės ir rekomenda/ijos yra neprivalomi dokumentai. 7au umoje . = 8endros derinimo pro ramos. Rekomenda/ijos taip pat nėra teisi%kai privalomas Europos teisės aktas. nes valstybės. kadan i buvo pažeistos tokios vidaus taisyklės. ES teisės ai%kinimas t. = endrieji teismo prin"ipai. Rekomenda/ijos ali būti skiriamos valstybėms narėms. kurie i% esmės neturi teisinio poveikio. 8endresnis pa rindas=. atsižvel iant ' jos priėmimo tikslus ir pasikeitimus iki tada.reik%m-. 8estandartiniai teisės aktai.dėl Europos mastu vykstančio dialo o tarp so/ialinių partnerių arba suteikiama teisė @arybai teikti rekomenda/ijas kultūros politikos srityje. priimtas ' yvendinant rekomenda/ijas arba kai jos yra papildomas aktas prie privalomų 8endrijos teisės aktų. :ntra. @ai kad E@@ nepripaž'sta pre/edentinės teisės doktrinos rei%kia. tiek na/ionalinius teismus.?uomonės nėra teisi%kai privalomos. nes kitaip teismui turėtų būti sunku besikeičiant aplinkybėms patikslinti savo praktiką.omisija ali teikti rekomenda/ijas ir nuomones tada. . @eismas nurodė. Brimaldi byloje E@@ nutarė. Spe/ialiosios nuostatosC . kad spr-sdami bylas na/ionaliniai teismai turi atsižvel ti ' rekomenda/ijas. kaip !I@ sukaupė dau sprendimų. @eisin umo @eismo uždavinys yra užtikrinti. trečias ir svarbiausias E@@ indėlis buvo bendrųjų teisės prin/ipų 'traukimas ' ES teisės sistemą. $!:!Euro%os 8eisingumo ir Pirmosios instancijos teismo s%rendimai.taikančių teismų sąvoka yra plati ir apima tiek E@@ ir !I@. kaip jis su2ormuluotas. kuriuos teismas ali taikyti ai%kindamas 8endrijos teisės normasC gramatinis metodas 5teksto prasmė nustatoma i% to. kad %ie bendrieji teisės prin/ipai būtų 'die ti ' ES teisės turin'. kadan i jiems tenka teisės aktų taikytojų vaidmuo ir jų sprendimai turi teisin' poveik' tik inčų. 8endrieji teisės prin/ipai yra vienas i% ES teisės %altinių ir jie yra skirstomi taipC ♥ endrieji prin"ipai.alią< vienu konkrečiu atveju 8endrijos direktyva buvo panaikinta. nustačiusi prekybos pramonės aminiais kliūčių panaikinimą arba ta. Mra keli svarbiausi metodai. kaip ir Linistrų @arybos priimti teisės aktai. jose paprastai i%dėstomi ES institu/ijų požiūriai. jos prasmės. atiduotų teismams. kad būtų laikomasi teisės. !rie%in ai bendrosios teisės sistemai.teismai yra labiau tarnai nei %eimininkai. kodi2ikuota teisės nepripaž'sta 3pre/edentinių normų4. = Antrinė 1i5&estinė3 teisė arba ES institu"ijų teisės aktai. Kinynas ES teisės 5altinius klasi)ikuoja taipA = pirminė teisė arba steigimo sutartys. kad jis nėra suvaržytas savo paties spre dimų. ai%kinant ir taikant E8 sutart'. !o tiesio inio veikimo kon/ep/ijos bei ES teisės vir%enybės prin/ipo i%plėtojimo. (ie prinsipai lūdi 8endrijos teisės nuostatoseC >$ . pa r'stas kontekstu6. tokių kaip 8endrijos teisės tiesio inis veikimas ir vir%enybė.omisijos priimtos bendros deklara/ijos ar institu/ijų susitarimai. kuriant teis. nors i%imtinais atvejais alėtų būti vertinami kaip j' turintys. kai jos ali i%ai%kinti. :tlikdamas %' uždavin'. o ypač tada. %alims.

imtis visų atitinkamų priemonių. kai teisinė sistema asmen' 'tikina. kurioje .okietijos teisės.iekvienu atveju 'vertinant propor/in umą. kad bendrija vykdydama savo aplinkos apsau os politikos uždavinius.vartotojai alėtų vienodai naudotis amybos i%tekliais. (is prin/ipas 2ormaliai buvo patvirtintas kaip bendroji 8endrijos teisės norma. >eisėtai suteiktos teisės yra tokios teisės' kurias asmeniui suteikia teisės norma ir kurių nelei"#iama ėlesniais teisės aktais panaikinti ar su ar#yti. ir priemonių. inspirav-s E@@ priskirti %' bendrąj' prin/ipą prie 8endrijos teisės %altinių6=tai valstybės valdžios institu/ijų parei a užtikrinti. (is prin/ipas ES taikomas tikslinant valstybių narių ir ES kompeten/iją.itas teisinio tikrumo sąvokos aspektas=teisės akto at alinio ne aliojimo ir teisėtai suteiktų teisių prin/ipai.aip nutarė E@@. kad taikant 8endrijos teis. ♥ Pagrindinės <mogaus teisės. 9eisėtų l!kes. bet jis taip pat buvo taikytas ir platesne prasme. )a" Ben"rijos eikslai būtų pateisinami' jie turi atitikti abu subsi"iarumo reikala imusF siūlomų eiksmų tikslai negali būti alstybių narių pagal jų na!ionalinę konstitu!inę sistemą+ jie gali būti geriau pasiekti eiksmų imantis Ben"rijai. valstybė narė sukelia pavojų ly ybei tarp valstybių narių ir jų piliečių ir nepaiso valstybių narių reikalaujamo solidarumo.  9eisėti l!kes. (iuo prin/ipu alima remtis tik tuomet. kad sprendimai turi būti priimami tuo ly meniu. (ioje byloje ly ybės prin/ipas buvo taikytas prekybos srityje. (' prin/ipą ' E8 stei imo sutart' 'vedė ES 5Lastri/Dto6 sutartis. tei iantis.  Solidarumo prin"ipas=tai prin/ipas. i%imtinais atvejais teisės aktų at alinis aliojimas yra leidžiamas. ♥ endrieji teisės prin"ipai.ienin as 5Suvestinis6 Europos :ktas buvo pirmasis 8endrijos dokumentas. veiksmų imasi tik tada. . nustatantis. kuriems jis turi 'takos. ?os išple0ia teisės akto atgalinio negaliojimo taisyklę.iai yra teisėti. kuriame jie yra e2ektyviausi. )ol neįro"oma' ka" yra kitaip' teisės aktai laikomi neturin0iais atgalinio eikimo galios. jos turi laikytis ir narystės taisyklių. kuris numatė.okietijos administra/inės teisės6=ji rei%kia. 8endro pobūdžio ly ybės prin/ipą E@@ pirmą kartą i%rei%kė vienoje E:!8 byloje. %ie lūkesčia turi būti apsau oti. suteiktų teis. kuriems jos yra taikomos. 8endrijos teisė sau o tik atsar aus ir supratin o individo teisėtus lūkesčius. ir jų ai%kinimo bei taikymo būdą. kuriuos reikia pasiekti.reikia laikytis atitinkamų pa rindinių teisių.nustatyti savo tikrąją padėt'. jo tuomet. 7ėl 8endrijos veiksmų pobūdžio ir masto 8endrijos priemonės turėtų palikti kuo dau iau erdvės na/ionaliniams sprendimams. kai l!kes. kai ES sutartis E8 sutart' papildė ir numatė. kad teisės normos bus be var o nustatomos tų. (is prin/ipas pirmą kartą buvo taikytas sprendime dėl personalo bylos. kuriuos E8 suteikė sutartis ir i%ai%kino E@@. kad visi pana%iai bendrojoje rinkoje i%sidėst. kai teismas reikalavo. .y.  Propor"ingumas 5nors %i sąvoka yra inspiruota . kad bendrija ne ali imtis jokių veiksmų. nustatant' mokesčių už karvių skerdimą bei pieno produktų i%ėmimą i% rinkos sistemą. E@@ taikė %' prin/ipą siekdamas užtikrinti. kurie nėra būtini siekiant %ios Sutarties nustatytų tikslų. kad 8endrijos institu/ijos tiems asmenims.ių prin"ipui taikomi apribojimaiA Pagr$stumo patikrinimas. jei veiks vadovaudamasis normomis.iai 5sąvoka paimta i% . . kuriame yra %ie paai%kinimaiC Subsidiarumo prin/ipas nereikalauja svarstyti ' aliojimų. kurie su jomis turi teisinius santykius. kad būtų atliekamos parei os. !irmas prin/ipas i% esmės būdin as visoms valstybėms narėms. bet 'vairių 2ormų ją alima rasti ir kitose teisinėse sistemose6=%i sąvoka rei%kia. kurias jos ali panaudoti siekdamos tų tikslų. kylančių dėl narystės ES. kad valdžios institu/ijos privalo i%laikyti tinkamą propor/in umą tarp tikslų. viską lemia konkrečios aplinkybės. kad pa rindinis prin/ipo tikslas yra užtikrinti. (is prin/ipas ai%kiausiai buvo i%reik%tas vienoje byloje. kad viena%ali%kai nutraukdama ry%' tarp prana%umų ir 'siparei ojimų. . (' prin/ipą ES@ 'traukė ' SE:. kad jis pasieks tam tikrą re0ultatą. valstybės narės yra 'parei otos laikytis E8 sutartyje i%dėstytų pa rindinių taisyklių. kai .ai taikant subsidiarumo prin/ipą nėra būtina. @ikslinant subsidiarumo prin/ipo sąvoką prie :msterdamo sutarties buvo pridėtas atskiras protokolas dėl subsidiarumo ir propor/in umo prin/ipų. jei tai reikalin a siekiant tam tikro tikslo ir jei yra užtikrinami teisėti lūkesčiai tų. kad 8endrija imtųsi veiksmų. kai na/ionalinė valdžia ne ali %ių uždavinių atlikti eriau. o2i/ialiai pripažin-s Europos  ># . @eismas nutarė.omisija apkaltino Italiją neteisin ai taikant 8endrijos re lamentą. kad jokia valstybės valdžios institu/ijų patvirtinta priemonė nebus taikoma atitinkamiems subjektams tol. nebent toks skirtin as el esys ali būti objektyviai pateisinamas. E@@ pripažino.  Subsidiarumo prin"ipas=tai sprendimų priėmimo prin/ipas. ir %ie alės pa r'stai numatyti ir jų buvimą.omisija kreipėsi dėl @arybos patvirtinto akto panaikinimo. . kad jei valstybės narės naudojasi narystės teikiamais prana%umais. E@@ nutarė.Bygybės arba nediskrimina&imo prin"ipas=draudžia nevienodą el es' pana%iais atvejais arba vienodą el es' nevienodais atvejais.okietijos teisės modelis. b!dingi kelių &alstybių narių teisinėms sistemomsA  9eisinis tikrumas 5tai . t. Bi taisyklė nelei"#ia Ben"rijos teisės aktams įsigalioti anks0iau nei jie yra paskelbiami. kol %ie apie ją nesužinos.

.būti ai%kiai ir deramai in2ormuota apie inčus dėl kurių pradėtas teisminis pro/esas. = E!arlamento vaidmuo ali būti 'vairus priklausomai nuo taikomos pro/edūros ir ali varijuoti nuo paprastos konsulta/ijos iki veto teisės. turinti alutinio sprendimo teis-.omisija kartais turi ' aliojimus viena priimti teisės aktus. ESR. tačiau nebūtinai turi ' ją atsižvel ti.kuriančios sutartys. pasira%yta )EF+m. 9ie siejasi su 8endrijų stei imo sutarčių pakeitimais. endrieji tarptautinės teisės prin"ipai . tačiau . kaip bendruosius 8endrijos teisės prini/ipus.  Sprendimai dėl teisės akto priėmimo .ad 8endrijos teisė būtų ' yvendinama nebūtinai turi būti pradėtas teisminis pro/esas. pro2esinių sąjun ų ar /ivilinės tarnybos srityse.itos institu/ijos dalyvauja %iame pro/ese pareik%damos savo nuomon. priimanti sprendimus dėl teisės aktų 5re lamentų. sprendimų6 yra ES @aryba.teisme bei reikalaujama.omitetas ar Re ionų komitetas6.omisijai.omisiją. jie ne' yja teisės akto pavidalo.omisijai priklauso teisės aktų ini/ijavimo teisė ir projekto paren imo teisė. . kuriems tam tikras pasiūlymas ali turėti 'takos politinėje.5čia didelis :n lijos administra/inės teisės indėlis6=kiekvienas turi teis. . kylančias i% visoms valstybėms narėms bendrų konstitu/inių prin/ipų.omisija turi teisės akto ini/iatyvos teis.ai susitariama dėl politikos alima pradėti rūpintis jos vykdymu.omisija reikalauja konsulta/ijų. E8 sutartis yra sisteminė sutartis. :msterdamo sutartyje žmo aus teisių erbimas i%keltas kaip vienas i% ES rindžiančių bendrijų prin/ipų. teis.!"!*%rendim) %riėmimo %rocesas! .omisija bus atsakin a už veiklą. sprendimai dėl naujų valstybių priėmimo ' ES. . @aip pat turi teis. kad teisės turi būti arantuotos ir kad atsakovas turi teis. kurie turi būti detali0uoti ir ' yvendinti. @aryba ali 'parei oti .ir pasiūlo jos projektą. kad teismas ar teisminė 'stai a pateiktų savo sprendimo motyvus. kad atitinkama %alis turi teis.ienintelis 'tvirtintas apribojimas.. @ačiau teisės aktų priėmimo pro/ese dalyvauja ir kitos ES institu/ijos 5. kai valdžia nustato esminius bendrijos veiklos prin/ipus. kurioje 'tvirtinama pasiūlytų teisės aktų pro rama. @ai rei%kia. E@@ alima ap inti teis.omisija. nustatyti jų vykdymo terminus. nauju valstybių priėmimu ' ES ir kitais klausimais. kai 8endrijos teisės aktuose nėra spe/ialių arantijų. (ie sprendimai. :msterdamo sutartyje E! pritariamąją pro/edūra numatyta dar labiau i%plėsti.omisija pradeda svarstyti praktines %ių pasiūlymų ' yvendinimo detales. *%rendim) rū9(s:  Prin"ipiniai politiniai ir konstitu"iniai sprendimai . @aryba privalo susipažinti su konsultuojančių institu/ijų nuomone. 8endrijos teisės prin/ipai pateikė erą priemon. kur visi sprendimai priimami bendru susitarimu. !ateikdama veiklos pasiūlymus. kai jai ali daryti 'taką !arlamentas. joje yra pateikti bendri veiklos krypčių prin/ipai.itos institu/ijos ali konsultuoti 5Ekonomikos ir So/ialinių Reikalų .' privatų yvenimą.bei konsultuodamos @arybą ir . Europos !arlamentas. @ačiau kai kuriais klausimais @aryba >* . . direktyvų. (iuos sprendimus priima Europos vir%ūnių taryba. 7au iausiai . E@@ pripaž'sta Europos žmo aus teisių ir pa rindinių laisvių apsau os konven/iją kaip pa rindin' teisi%kai sau omų žmo aus teisių %altin' ir nustatė. . teis. sudaryta i% valstybių narių ministrų. todėl svarbu koordinuoti veiksmus. jose politikos ribos nustatytos ana detaliai ir bendrijos institu/ijoms palikta nedau veikimo laisvės jas ' yvendinti. o svarbiausia=teisės reikalų tarnybą. = @aryba yra institu/ija.onsultacinė teisės akt) %riėmimo t'arka! Bendradarbia'imo %rocedūra! Bendro s%rendimo %riėmimo bei %ritarimo %rocedūros! .omisija yra 8endrijos politikos ini/iatorė. Pro"esines teisės. @ai privalo būti sąžinin ai daroma ir tada.i%sakyti savo nuomon.' be%ali%ką na rinėjimą ir bendruosius teisin umo prin/ipus.artais i%leidžiama 8altoji kny a. Gabai retai 8endrijos teisės aktas priimamas vienos institu/ijos. ypač svarbiais ES. kurios reikės dėl to imtis. . R. nors ir yra svarbūs ES. !rie %ių sprendimų '2orminimo prisideda ir E!arlamentas 5pv0. t. . !irmiausiai ji diskutuoja su tais. i%skyrus atvejus. Romoje ir teises. @aryba nepriklausomai nuo sprendžiamo klausimo turin' alutin' sprendimą priima vienin ai arba kvali2ikuota balsų dau uma. @eisin umo teismas yra atsakin as už tai. yra tas.omisiją atlikti tyrimus. 7ažnai nepakanka vieno teisės akto. tarptautinių sutarčių sudarymas=tokių sprendimų be E! pritarimo ne alima teisi%kai '2orminti6.po0i/iją.' teisin ą teismin' pro/esą. 6.6. naujų sutarčių tarp ES valstybių narių sudarymu. = . kad Europos Sąjun a erbia pa rindines teises. todėl jų teisi%kas '2orminimas ir ' yvendinimas pavedamas ES @arybai ir . !astarosios yra teis.omisijos kom%etencija %riimti teisės aktus! 8endrijos veiklos prin/ipų 5politikos6 sistemą su2ormavo stei iamosios sutartysC E8 sutartis ir E:!8 bei Euroatomo sutartys. kad atitinkami teisės aktai turi būti priimti remiantis atitinkamu Sutarties straipsniu.omisija ima nuodu niai svarstyti veiklos pasiūlymus pasitelkdama savo spe/ialistų skyrius. apie tai prane%ama @arybai. kad %ie bendrieji teisės prin/ipai būtų 'die ti ' 8endrijos teisės turin'. ?ustačius alutin.' teisininko ir jo kliento santykių kon2iden/ialumą bei reli ines teises. kurias arantuoja Europos žmo aus teisių ir pa rindinių laisvių apsau os konven/ija.ES institu"ijų &eiklos sritys ir )ormos. !a rindinė institu/ija. @oliau %iuo klausimu pažen ė ES sutartis=joje buvo nustatyta. kuriuos ji mano esant svarbius siekiant bendrų tikslų.žmo aus teisių konven/iją.' teisin ą teismin' pro/esą. . kurios neatitinka pripažintų ir arantuotų žmo aus teisių. bet dažniausiai 8endrijos teisės aktai yra > ar dau iau institu/ijų tarpusavio sąveikos ir dialo o re0ultatasC = .ai susitariama dėl pa ridinių politikos prin/ipų. .y. . !askui . kad 8endrija ne ali pritarti priemonėms. Su na/ionalinių /ivilinių tarnybų ekspertais anali0uojama praktinė pasiūlymų reik%mė.

perduoda @arybai ir . E! pritarimo pro/edūra labiau taikoma teisi%kai '2orminant prin/ipinius politinius ir konsulta/inius sprendimus. Svarbus vaidmuo tenka . pasiūlytus teisės aktus ali priimti 5ar jų nepriimti6 tik pasikonsultavus su Europos !arlamentu. jis atmetamas ar siūlomas pataisyti. nes @aryba ne'parei ota atsižvel ti ' pateiktą pasiūlymą.y. be konsulta/ijų su !arlamentu ir be sudėtin ų kelių etapų pro/edūrų. t. @radi/inėje pro/edūroje . kad Europos 8endrijos teisės aktai priimami keturiais pa rindiniais etapais. kad @aryba.omisijos dialo ą. @ai yra /ivilinės teisės bruožas. . @eisi%kai @aryba neprivalo atsižvel ti ' !arlamento nuomon.omisijos pasiūlymą ir papra%o. kurių turi būti imtasi. I6 !arlamento pateiktoje nuomonėje i% esmės turi atsispindėti paskui priimtas teisės aktas. direktyvos6. !arlamentas.omisija turi ini/iatyvos teis-. i% kurių kiekvienam taikoma skirtin a pro/edūraC ). kurios esmė yra ta.t. privalomus pa al Sutart'.ne ali priimti teisės akto ne avusi Europos !arlamento sutikimo. (i pro/edūra taikoma %iose srityseC Europos pilietybės. . priimtame teisės akte !arlamento nuomonė turi būti i%dėstyta. . jei nuo to laiko. kad Sutartis būtų ' yvendinta. kad pasiūlymą bus alima 2inansuoti 8endrijos nuosavomis lė%omis. pasiūlymas erokai pakeičiamas. E:!8 aktams taikomos tik jiems būdin os pro/edūros. !rivalomi individualūs sprendimai ir neprivalomi aktai. t.isuotinai aliojantys aktai 5re lamentai. kad konsulta/ija netaps tik simboli%ka pro/edūraC )6 konsulta/ija su !arlamentu yra o2i/ialus reikalavimas.reik%m-. . @odėl reikia konsultuotis su !arlamentu i% naujo. pakeitimai ar laikinas netaikymas. @aryba.onsultuodamasi @aryba o2i/ialiai perduoda !arlamento pirmininkui .omisijai ir čia jų dalyvavimas teisės akto priėmimo pro/ese bai iasi. Balima vertinti %ią pro/edūrą kaip nerimtą. . (ių institu/ijų laisvė yra apribota 2inansiniu atžvil iuC . kuriame nurodoma.omisiją imtis tolesnių priemonių ir tokiu būdu Europos inte ra/ijai suteikti naują impulsą. kuris tarpininkauja tarp .ar pasiūlymą. kad pasiūlymui pritarta.isuose 8endrijos teisės aktuose privalo būti nurodytos priežastys.omisija. >. ir turi būti nuoroda ' visus pasiūlymus ar nuomones.isas pro/edūras 'tvirtina E8 sutartis. (ioje pro/edūroje dalyvauja @aryba ir . kuriose taikoma %i teisės aktų priėmimo pro/edūra. @ačiau jo nuomonė paprastai turi nemažą politin. priimami pa al supaprastintą pro/edūrą.teisės aktą priimti viena. ji yra 'parei ota tok' savo pakeistą teisės akto variantą priimti vienbalsiai. dabar dau umoje sričių. 9radi"inė pro"ed!ra. ". kad !arlamentas pateiktų savo nuomon-. nors ir turėdama alimyb.omisiją %iek tiek varžo Europos vir%ūnių tarybos nurodymai dėl priemonių. bendradarbiavimo.ol @aryba svarsto pasiūlymą. 9ie taip pat savo nuomon. priimamos pa al spe/ialias pro/edūras. kuriais jo manymu. !riėmus ES sutart'. stei imosi teisės ir t. priimami pa al konsultavimosi. (ioje pro/edūroje dalyvauja . kadan i ją pareik%damas !arlamentas ali nurodyti pasitaikančius teisinius trūkumus ar para inti . 7arbo pasidalijimą tarp institu/ijų atspindi 'vairios teisės aktų leidimo pro"ed!rosA @radi/inė pro/edūra .ėliau komiteto svarstymų i%vada aptariama plenariniame !arlamento posėdyje ir i%dėstoma prane%ime. .oreperui. >6 !arlamento nuomonė turi būti pateikta. 9os konsultuojasi su kitomis institu/ijomis tik tada. kuriose iki tol buvo taikoma tradi/inė pro/edūra. Skubiais atvejais @aryba ali priimti teisės aktą be !arlamento nuomonės. minimalios importo kainos pa al bendrąją žemės ūkio politiką ir savaranki%ki mokesčio. @eisinėje literatūroje i%skiriama. kad to reikia. o @aryba priima alutin' sprendimą. atsirado pakeitimai pa al kuriuos !arlamentas ali pra%yti . 8endrijos teisės aktą reikia priimti. @ai pa rindinis ir vienintelis reikalavimas @arybai %ioje pro/edūroje. J yvendinimo priemonės.ienin as Europos aktas ir ES sutartis sumažino sritis. kai buvo pateikta nuomonė iki tada. !adarius pakeitimus ji tebetaikoma %ioms sritimsC laisvas kapitalo judėjimas ' trečiąsias %alis ar i% jų. bet ir su Ekonomikos ir so/ialinių reikalų bei Re ionų komitetais.omisijos veiksmų laisvė nėra apribota.y. 9ų nuomonė @arybai neprivaloma. Sutartys numato. !arlamentas ir i ali dalyvauti teisės akto ini/iatyvos pro/ese. . dėl kurių jie priimami. Iki Suvestinio Europos :kto ir ES sutarties padarytų pakeitimų %i pro/edūra buvo taikoma visiems 8endrijos teisės aktams. konsultavimosi pro/edūra buvo 'vesta . bendro sprendimo priėmimo ir pritarimo pro/edūras.omisija privalo užtikrinti.is dau iau institu/ijų ali ki%tis ' @arybos=. . . . 'onsulta&imo pro"ed!ra. pataisiusi . nustatyto pa al bendrąj' i%orin' muito tari2ą. vis dar būdama suverenia sprendimus priimančia institu/ija. kai @aryba ren iasi priimti aktą.onsultavimo pro/edūra @aikinimo pro/edūra 8endradarbiavimo pro/edūra 8endro sprendimo pro/edūra !ritarimo pro/edūra .ienin u Europos aktu.omisijos teikti atitinkamus pasiūlymus tais klausimais. kad tam tikrais atvejais @aryba turi konsultuotis ne tik su !arlamentu.omisijos ir @arybos. @okiu atveju !arlamentas turi spr-sti balsų dau uma. !irmininkas pasiūlymą perduoda svarstyti !arlamento koordina/iniam komitetui. @aryba. I.omisija bet kada ali pakeisti savo pasiūlymą. taikoma konsultavimosi pro/edūra. (ioje pro/edūroje @arybos teisės aktų leidimo alios yra didžiausios. >E . kur' pažeidus priimtas teisės aktas ali būti pripažintas ne aliojančiu.omisijos pasiūlymą . kai mano.omisija. pramonės politikos. (i pro/edūra tiesio iai numato @arybos parei ą konsultuotis su !arlamentu. 8et %ioje sistemoje yra 'tvirtintos kelios arantijos.

=būtų len viau pasiektas. kad bendradarbiavimo pro/edūra bus priemonė vidaus rinkos teisės aktams priimti atsižvel iant ' ana riežtus terminus ir siekiant užtiktinti. %iuo metu naudojama bendro sprendimo pro/edūra. buvo 'traukta priemonių. imta taikyti naują teisės aktų priėmimo me/Dani0mą=bendro sprendimo pro/edūrą. tačiau prie% tai teisės akto projektas yra > kartus svarstomas Europos !arlamente. (ią pro/edūrą pradėta taikyti 'si aliojus ES sutarčiai 5)EEIm. @ai yra konsultavimo pro/edūros variantas ir jis yra taikomasC )6 kai teisės aktas yra bendro pobūdžio< >6 kai jis 2inansiniu atžvil iu yra labai svarbus..ormuoja E Parlamentą apie isas prie#astis' kurios paskatino >arybą priimti ben"rą poDi!iją ir apie )omisijos poDi!iją+ = )ai pranešama E Parlamentui' šis per / mėnesius turi priimti spren"imą. @arybai.isais kitais atvejais. 9aikinimo pro"ed!ra.orma!inis pranešimas apie ben"rą poDi!iją. )EEIm. .omisijai. 7au umai sričių. :msterdamo sutartis dar labiau susiaurino %ios pro/edūros taikymą ir kai kurioms svarbioms sritims nustatė bendro sprendimo pro/edūrą. 'siki%us taikinimo komitetui. kurioms anksčiau užtekdavo konsultavimo pro/edūros. 8endro sprendimo pro/edūrą sudaro trys etapai. b& Parlamentas absoliu0ia balsų "auguma pasiūlo ben"ros poDi!ijos pataisas. endradarbia&imo pro"ed!ra= Europos teisės aktų priėmimo tvarka. (iai pro/edūrai būdin a. nustatyta Europos 8endrijos stei imo sutartyje.ikuota balsų "auguma priima spren"imą' atsi# elg"ama arba neatsi# elg"ama į Parlamento nuomonę+ = Apie priimtą spren"imą Parlamentui yra nusiun0iamas in.6. @ačiau %i pro/edūra dėl silpnų !arlamento alių yra nepakankamai e2ektyvi. :msterdamo sutartis dar labiau i%plėtė %ios pro/edūros taikymo mastą. ?eigu EP pasiūlo pataisas arba atmeta >arybos poDi!iją' tuomet aktas grą#inamas )omisijai. 8uvo numatyta. kad !arlamentas ir @aryba ren ia du teisės akto projekto svarstymus. (ią pro/edūra 'vedė Suvestinis Europos :ktas. Nalimi tokie spren"imo ariantaiF a& Parlamentas pritaria ben"rai poDi!ijai arba nepriima jokio spren"imo.onsultavimo pro/edūra sudaro %ie etapaiC = )omisija teikia teisės akto projektą >arybai+ = Europos Parlamentas %EB sutartyje numatytais at ejais arba sa o ini!iaty a E2=) ar =)& pareiškia sa o nuomonę ir konsultuoja >arybą+ = >aryba ieningai arba k ali. jo paskutinis terminas=)EE>m. >okiu at eju )omisija turi per#iūrėti sa o siūlomą aktą atsi# elg"ama į EP nuomonę ir per . (i pro/edūra atsirado )E#Fm.ikuota balsų "auguma priima spren"imą. kuri numato. !arlamentui priėmus bendrą deklara/iją. kuriems anksčiau buvo numatyta taikyti %ią pro/edūrą. !& Parlamentas absoliu0ia balsų "auguma atmeta ben"rą poDi!iją. . @aikinimo komitetą sudaro @arybos ir !arlamento nariai 5jų būna ly us skaičius6. susijusiems su Ekonomine ir pini ų sąjun a. 'si aliojus ES 5Lastri/Dto6 sutarčiai pasikeitė bendradarbiavimo pro/edūros objektas. kurioms ir toliau taikoma bendradarbiavimo pro/edūra. kuri numato.mėn. ES sutartis sumenkino bendradarbiavimo pro/edūros vaidmen'. vetuoti priemon. ėl per"uoti jį >arybai su atskira sa o nuomone "ėl EP siūlomų pataisų. J sritis.ikuota balsų "auguma gali priimti aktą su EP siūlomomis pataisomis arba jau tik ieningai sa aip pakeisti )omisijos per#iūrėtą EP siūlymą. 8endro sprendimo pro/edūra !arlamentui teisės aktų priėmimo pro/ese suteikia dar didesnes alias ne u bendradarbiavimo pro/edūra. I+ . jei su @aryba. ne ali būti susitarta. kad Europos teisės aktai priimami jau ne vien @arybos. todėl taikoma ribotai. 8endradarbiavimo pro/edūra susideda i% %ių etapųC = )omisijos pateiktas pasiūlymas "ėl teisės akto per"uo"amas >arybai ir Parlamentui+ = E Parlamentas išlei"#ia sa o nuomonę1tai yra a"inamasis pirmasis s arstymas+ = >aryba sulaukusi E Parlamento nuomonės' k ali. I6 kai jis priklauso neprivlomosioms 8endrijos i%laidoms. kad alutin' sprendimą priima @aryba. bet dviejų institu/ijų=Europos !arlamento ir @arybos=vardu. kurioms iki tol buvo taikoma bendradarbiavimo pro/edūra. sprendimą priimančiam absoliučia balsų dau uma. Biame s arstymo etape >aryba k ali. !raktikoje %i pro/edūra taikoma tik klausimams.paskutiniame etape. >aryba ir )omisija in. >a"a >aryba priima aktą ben"ros poDi!ijos pagrin"u. endro sprendimo priėmimo pro"ed!ra=Europos teisės aktų priėmimo tvarka. 8endro sprendimo pro/edūra leidžia !arlamentui. 7ėl %ios pro/edūros atsiradimo !arlamento 'taka sprendimų priėmimo pro/ese padidėjo.

@aip pat %i pro/edūra taikoma priimant konstitu/inius teisės aktus.t. 'stei iančius aso/ia/iją. = Absoliu0ia sa o narių balsų "auguma pateikti ben"ros poDi!ijos pataisas. 2a o poDi!ijai išsamiau paaiškinti >aryba gali sušaukti >aikinimo komitetą. kurie 2ormuoja E 8endrijos identitetą bei struktūrą. San laudos 2ondo 'kūrimas. tiesio inių !arlamento rinkimų pro/edūra.ormuoja >arybą. >okiu at eju s arstomas aktas yra galutinai priimamas' jei E Parlamentas per 9 sa aites nuo >arybos pat irtinimo "atos neatmeta to teksto absoliu0ia sa o narių balsų "auguma' o jei atmeta' tai pasiūlytas aktas laikomas nepriimtu. Bi pro!e"ūra taikoma priimant teisės aktus tokiose srityse' kaip lais as asmenų ju"ėjimas' i"aus rinka' paslaugos ir t. Pranešus apie ben"rą poDi!iją prasi"e"a / mėnesių laikotarpis' kai Parlamentas galiF = Pritarti ben"rai poDi!ijai. 5ėl pataisių' "ėl kurių )omisija pareiškė neigiamą nuomonę' >aryba spren"#ia ienbalsiai. = Absoliu0ia isų narių balsų "auguma pareiškia' ka" neketina pritarti ben"rai poDi!ijai ir apie tai in. @am tikros tarptautinės sutartys. >aryba išsamiai in.ikuotąja >arybos narių arba jų atsto ų balsų "auguma ir E Parlamento atsto ų balsų "auguma. Pataisytas tekstas siun0iamas >arybai ir )omisijai' kurios pareiškia nuomones "ėl šių pataisų. ES sutartis ir :msterdamo sutartis pakeitė ir i%plėtė %ios pro/edūros taikymą tokiose srityse kaip nuobaudos.ormuoja ir )omisija. apie sa o poDi!iją E Parlamentą in. taikytinos. terminas "ar ienam mėnesiui' o 9 sa ai0ių terminas13sa aitėms. Pritarimo pro"ed!ra. Ben"ru >arybos ir EP susitarimu gali būti pratęsti terminaiF /mėn. = I) . jei valstybė narė rimtai ir nuolat pažeidinėja pa rindines žmo aus teises. nes 'tvirtina neribotas teises j' atidėti ir suteikia absoliučia atmentimo teis-.ikuota balsų "auguma' pat irtina isas E Parlamento pataisas' ji atitinkamai pataiso sa o ben"rą poDi!iją ir s arstomą aktą priima. naujų valstybių narių priėmimo pro/edūra. 9i suteikia !arlamentui svariausią žod' sprendimų priėmimo pro/ese. !arlamento pritarimo reikalaujama sprendžiant svarbius užsienio politikos klausimusCpriimant narius ar sudarant susitarimus.ormuoja E Parlamentą apie moty us' paskatinusius priimti ben"rą poDi!iją. ?ei iena iš šių " iejų institu!ijų pasiūlyto akto nepriima' jis laikomas nepriimtu. ?ei >aryba s arstomo akto nepat irtina' >arybos pirmininkas' susitaręs su E Parlamento pirmininku ne"elsiant sušaukia >aikinimo komiteto posė"į.ikuotąja balsų "auguma' per 9 sa aites nuo to pat irtinimo turi s arstomą aktą priimti rem"amiesi ben"ru tekstu. = :epriimti jokio spren"imo. )omisija "aly auja >aikinimo komiteto posė"#iuose ir imasi isokios reikiamos ini!iaty os su"erinti Europos Parlamento ir >arybos poDi!ijas. Paskui E Parlamentas arba absoliu0ia sa o narių balsų "auguma pat irtina' ka" jis tai ben"rai poDi!ijai nepritaria' ir šiuo at eju pasiūlytas teisės aktas laikomas nepriimtu' arba pateikia pataisas.ikuota balsų "auguma pat irtina ben"rą poDi!iją ir apie tai praneša Parlamentui. = >aryba' sulaukusi E Parlamento nuomonės %ta0iau nebūtinai į ją atsi# elgia&' k ali. ?ei per / mėnesius nuo reikalo per"a imo jai' >aryba' spręs"ama k ali. >okiu at eju >aryba s arstomą aktą gali priimti a"o au"amasi sa o ben"ra poDi!ija.>eisės aktą ini!ijuoja )omisija' kuri jo projektą pateikia >arybai ir E Parlamentui. >aikinimo komitetui' kuris susi"e"a iš >arybos narių ar jų atsto ų ir tiek pat E Parlamento atsto ų' keliama u#"uotis pasiekti susitarimą "ėl ben"ro teksto k ali. >okiu at eju >aryba s arstomą aktą gali priimti a"o au"amasi sa o ben"ra poDi!ija. (ią pro/edūrą nustatė Suvestinis Europos aktas. >ais at ejais' kai >aikinimo komitetas nepat irtina ben"ro teksto' pasiūlytasis aktas laikomas nepriimtu' jei >aryba' spręs"ama k ali. ?ei per 9 sa aites nuo sušaukimo >aikinimo komitetas pat irtina ben"rą tekstą' Europos parlamentas' spren"#iantis absoliu0ia pa"uotų balsų "auguma ir >aryba' spren"#ianti k ali. struktūrinių 2ondų veikimas.ikuota balsų "auguma' per 9 sa aites nuo >aikinimo komitetui skirto termino pabaigos nepat irtina ben"ros poDi!ijos' kuriai ji pritarė prieš taikinimo pro!e"ūrą' gal+būt ir su E Parlamento pasiūlytomis pataisomis.

)E#Fm. E !arlamentas neturi jokių 2ormalių teisių. !arlamentas savo nuomon. kurio paskirtis yra ' yvendinti biudžeto vykdymo kontrol.  Sprendimai teisingumo ir &idaus reikalų srityse .leistiną ribą. >a0iau apstu pa yD"#ių' liu"ijan0ių' ka" tuomet )omisija prieš priim"ama aktą kiek įmanoma pla0iau konsultuojasi. priklausančias pačiai or ani0a/ijai. patikslinus' nuosavų i%teklių skaičiavimo parametrus. bet ji neturi sprendimo ini/iatyvos teisės. @ai tarpvyriausybiniai susitarimai.># pro/. 'kuriant naujus struktūrinius 2ondus.Jsi aliojus ES sutarčia. >ai netruk"o tam tikroms alstybėms narėms abejoti šių taisyklių teisėtumu . vadybos ir re uliavimo 5. . jis turi teis. !arlamentas sutikimą suteikia paprasta balsų dau uma. ali papra%yti jo konsulta/ijų. metinis biudžetas rindžiamas vidutinės trukmės 2inansiniu planavimu. !riimami kaip ir dėl 8QS!.bei priežiūrą. :ntras=ES institu/ijos priima metin' biudžetą. biudžetas yra pirmasis biudžetas i%reik%tas eurais ir paskutinis numatytas )EEI=)EEEm. antrasis )EEI=)EEEm. )EE"m. Edinbur e Europos vir%ūnių taryba nustatė bendro biudžeto prin/ipus laikotarpiui iki )EEEm. @aryba ali veikti.o alutinai E !arlamente priimamas )>mėn. ES biudžetas 2ormuojamas kiekvieniems 2inansiniams metams. 9i paprastai tai privalo daryti drau e su i% ES valstybių administra/ijų atstovų sudarytais komitetais. @aryba priėmė sprendimą.  Administra"iniai sprendimai .  iud<eto sprendimai.omisija ir jis du kartus svarstomas E !arlamente. )EEEm. E !arlamentas čia nedalyvauja.omisija ne ali veikti ne avusi Re uliavimo komiteto. )>mėn. prioritetines 2inansavimo sritis ir kasmetin. I% užsienio reikalų ministrų sudaryta @aryba ali vienin ai patvirtinti bendras po0i/ijas arba imtis bendrų veiksmų.># pro/. I> . kur' numato @aryba. Mra du ly menysC pirmas=Europos vir%ūnių taryba sutaria dėl keleriems metams 5dažniausiai Fm. !a al %ia pro/edūrą !arlamentas ne ali teisės akto taisyti. @eisiniai bendro biudžeto pa rindai yra su2ormuluoti pirminės teisės aktuose.>=). @ai rei%kia. pa al 8iudžetinių ' aliojimų sutart' buvo 'stei tas :uditorių teismas.asdienius sprendimus priima .omisija. !arlamento pritarimas yra būtinas skiriant . numatant tam tikrą kasmentin' au imą. !aprastai metinis biudžetas būna mažesnis už nustatytąj' 2inansinėse perspektyvose. kurio preliminarų projektą ren ia . nuo bendro visos ES 8?!. Lažiausiai alios turi patariamieji komitetai. )EE>m. sudarant 8endrijos ir vienos ar kelių valstybių susitarimus. kuri privalo veikti pa al @arybos nustatytą mandatą. 9ei per %' laikotarp' neparei%kiama nuomonė. ES institu/ijos ir vyriausybės sutaria dėl biudžeto sandaros prin/ipų ir apytikslio dydžio. Europos vir%ūnių taryba nustatė ribą )EEI=)EEEm. kad visas bendras vienerių metų biudžetas ne ali vir%yti ). i% kurių 2inansuojama ES veikla. priimančio sprendimud kvali2ikuota balsų dau uma. .tik patvirtinti arba atmesti. @uo tarpu @aryba veikia vienbalsiai..onkretūs sprendimai dėl bendro biudžeto pajamų %altinių ir i%laidų priimami antrinės teisės aktuose. Ini/iatyva turi priklausyti ES valstybėms narėms. )EE>m. (i pro/edūra beveik netaikoma sprendžiant teisės aktų priėmimo klausimus.pateikia per laikotarp'. kurie ali būtiC patariamieji.omisija 'traukta ' 8QS! vykdymą. tik čia nėra jokių 2ormalių Europos vir%ūnių tarybos 'siparei ojimų. Kia Europos vir%ūnių taryba priskiriama atstovė už pa rindinių 8QS! prin/ipų ir orientyrų nustatymą.  endrosios prekybos politikos sprendimai.>=). kai ES valstybės narės nori vienu balsu vesti derybas dėl prekybos sąly ų su kitomis pasaulio valstybėmis. Svarbiausi i% jų=)E#+m. kurią Europos vir%ūnių taryba patvirtino )EE>m. @arybos sprendimas neturi juridinės alios. pabai os. 2inansinėje perspektyvoje. bet vėliau buvo pasiūlyta 8endrijai veikti naudojant lė%as. ir )E**m. i%skyrusC dėl naujų narių priėmimo arba vienin os rinkimų pro/edūros ' E !arlamentą=absoliučia balsų dau uma.omisija.omisiją. Sprendimus priima ES @aryba 5. !irmasis pro raminis laikotarpis apėmė )E**=)EE>m. Kia pa rindinė ES derybininkė yra . alimos tik ne2ormalios @arybos ir E !arlamento konsulta/ijos. 2inansiniam laikotarpiuiC ji kiekv. visos ES 5visų ES valstybių drau e sudėjus6 vienerių metų 8?!. ?uo )E**m. kuris vadinamas 2inansinėmis perspektyvomis arba pro raminiu laikotarpiu.6 planuojamos 2inansinės perspektyvos.!&!E* -inans) sistema! Biud<eto t'irtinimas! I% pradžių 8endrijos veikla buvo 2inansuojama vien i% valstybių narių 'na%ų. (ios pro/edūros esmė=nepritarus !arlamentui. iud<etas=bendros ES institu/ijų ir valstybių lė%os. pritarimo6. . Pagal EB sutartį )omisijai yra suteikti tam tikri įgaliojimai eikti kaip ienintelei teisės aktų lei"ėjai. >a0iau atsi# elgiant į tai' ka" )omisija is tik tokią teisę turi' šią teisės aktų priėmimo pro!e"ūrą būtų galima priskirti prie pagrin"inių pro!e"ūrų. metam svyravo ). :ei sutartis' nei joks kitas Ben"rijos teisės aktas nenustato' kokios pro!e"ūros tokiais at ejais turėtų laikytis )omisija.RL ir teisin umo ministrai6. . @arybos sprendimai dėl bendro biudžeto 2ormavimo remiantis vadinamaisiais nuosavais i%tekliais. atsižvel dama ' skubumą.  endrosios u<sienio ir saugumo politikos spendimai.omisijos kom%etencija %riimti teisės aktus! )omisijos teisės ienai priimti teisės aktus E2 teisėje nėra a"inama teisės aktų priėmimo pro!e"ūra.

8ritanijos 'na%o ' bendrą biudžetą problema.ika!ijas. palaipsniui pereiti prie bendro biudžeto 2ormavimo remiantis E8 vidaus i%tekliais.omisija sujun ia %iuos 'vertinimus ir auna pirmin' biudžeto projektą. @arybos sprendimu buvo numatyti tokie bendro biudžeto pajamų %altiniai. Pirmas lygmuoC Europos vir%ūnių taryba sutaria dėl keleriems metams 5dažniausiai Fm. )d. kad atitinkamas pasiūlymas ar priemonė atitiks bendrijos nuosavas lė%as 8endrijos biudžetui taip pat taikomas 3kasmeti%kumo4 prin/ipas. vadinamieji nuosavi i%tekliaiC žemės ūkio mokesčiai. Hormuoti )E#E=)E*"m. kas ini/ijuoja 8endrijos teisės aktus. Vienas iš s arbiausių pri alomųjų išlai"ų punktų yra ben"roji #emės ūkio politika.L 5) pro/. visas institu/ijų administra/ines i%laidas. 7alis kiekvienos ES valstybės narės surenkamo !. 7au iausiai i%mokų auna mažiau pasiturinčios valstybės. o esant būtinumui=su suinteresuotom institu/ijom.Sprendimų priėmimas dėl ES biudžeto dydžio ir asi navimų nuo )E**m.alstybių narių 'na%ai apskaičiuojami po to.omisija ne ali siūlyti ar keisti jokio pasiūlymo arba imtis kokių nors ' yvendinimo priemonių. yra suskirstytas ' du ly menis. 7alis valstybių narių 8?! 'na%ų.F pro/. I)d. pateikiamas @arybai. biudžetą sunkino 7. pateikia . )d. )EF#m. >a"a teikiamos pataisos ir pasiūlymai. Pri alomos išlai"os apibrė#iamos kaip tos' kurias Ben"rija pri alo įtraukti į biu"#etą' ka" u#tikrintų sa o i"aus įsipareigojimų pagal 2utartį ir jos pagrin"u priimtų teisės aktų įgy en"inimą. )EF)m. kad ' bendrą biudžetą sumoka pernely didel. @rūkstama dalis propor/in ai padalinama kiekvienai ES valstybei narei priklausomai nuo jos 8?!. !a al naująją sistemą tam tikrų mokesčių pavidalu surenkamos lė%os patenka tiesio iai ' bendrą biudžetą.dal'. kad . 7alis !. t. ir i%laidos. )omisijai' >arybai' Parlamentui priėmus ben"rą "eklara!iją.L mokesčių. @uomet . )d. taip pat skirti bendram biudžetui. Antras lygmuoC ES institu/ijos priima metin' biudžetą. 8iudžeto svarstymo ir tvirtinimo pro/edūra numatyta bendrijos stei imo sutartyse. surenkamų ' bendrą biudžetą. Pirmasis Parlamento s'arst(mas! ?is yksta spalio mėnesį. nebuvo ' yvendinamas nuosavų i%teklių prin/ipas.6. visada prisimintų. . :tsiradus bendro biudžeto lė%ų sty iui na/ionaliniai 'na%ai vėl buvo rąžinti kaip vienas i% kelių bendro biudžeto pajamų %altinių. :epri alomųjų išlai"ų at eju jis gali siūlyti pataisas' bet ne iršy"amas maksimalios pa"i"ėjimo normos' apie kurią turi būti pranešta )omisijai. nustatomos vieneriems 2inansiniams metams 5nuo sausio mėn. 'trauktos ' biudžetą. netradi/iniai nuosavi i%tekliai.y. ?ei parlamentas per <. Jna%ai nuo 8?! kiekvienai valstybei narei sudaro apie +. 'kūrus Europos an lių ir plieno bendriją jos biudžetas buvo 2ormuojamas 'vedus tiesio inius mokesčius valstybėse narėse aminamai an lies ir plieno pramonės produ/ijai 5iki ) pro/. Pri alomųjų išlai"ų at# ilgiu parlamentas turi teisę siūlyti tam tikras mo"i. Fd. iud<eto prin"ipai. !irmieji trys %altiniai vadinami tradi/iniais nuosavais i%tekliais ir skiriami tiesiai bendram biudžetui. bendradarbiavimu teisin umo ir vidaus reikalų srityje. @rečiųjų %alių muito mokesčiai. 2kirtumas tarp pri alomų ir nepri alomų išlai"ų iš esmės yra politinis' nes jis siejasi su >arybos ir Parlamento santykiais ir su klausimu' kuri iš šių " iejų institu!ijų taria paskutinį #o"į s arbiausiais biu"#eto klausimais. kokių 2inansinių apribojimų ES turi paisyti. :tskirų valstybių narių 'na%ų dydis ir i%mokos i% bendro biudžeto skiriasi. vadinamaisiais nuosavais i%tekliais. iud<eto sudarymo pro"ed!ra. todėl i%sireikalavo i%imtis. 8endrijos biudžetas apima visas bendrijos. kad tie.iekviena 8endrijos institu/ija iki liepos mėn. @odėl biudžeto pertvarkymas yra vienas svarbiausių ES vidaus re2ormų klausimų. 9is taikomas ateinantiems metams. ji turi konsultuotis su . iki ruodžio mėn. susijusias su bendrąja užsienio ir sau umo politika. nustatyti bendrijos importuojamiems maisto produktams. Tukraus ir liuko0ės produktų mokesčiai. kai apskaičiuojamos minėtų nuosavų %altinių pajamos. kuriame turi būti 'vertintos visos pajamos ir i%laidos. 9ei @aryba nepritaria daliai biudžeto projekto. pateikia j' !arlamentui. kai ji ali užtikrinti. )E**m.ika!ijų arba pataisų' biu"#etas laikomas II . "ienas pritaria biu"#eto projektui arba nepateikia mo"i. kaip juridinio asmens. kuris rei%kia. kurios turės rimtų padarinių biudžetui. . @aryba kvali2ikuota balsų dau uma patvirtina biudžeto projektą ir iki spalio mėn. pajamas ir i%laidas. iud<eto projekto parengimas-pirmasis 9arybos s&arstymas. @ačiau i%kilus nesutarimams dėl mokesčių dydžio iki )E*+m. ES sutartis 'vedė 3biudžetinės drausmės4 prin/ipą.6 Pri'alomosios ir ne%ri'alomosios i9laidos! Bis išskyrimas atsira"o -683m.6 planuojamos 2inansinės perspektyvos. buvo nuspr-sta %ią sistemą pakeisti ir iki )E#Fm. (is projektas iki ru sėjo mėn. Siekiant užtikrinti. 'kūrus EE8 ir Euroatomą i% pradžių bendras biudžetas buvo 2ormuojamas bendru susitarimu nustatant kiekvienai valstybei narei atitinkamus 'na%us priklausomai nuo bendro na/ionalinio produkto 58?!6 dydžio.6 kur' auna valstybės narės.L mokesčio. 9i tvirtino. )E#+m. i%skyrus atvejus. nustatyti pa al bendrąj' muitų tari2ą. pa al kurias jai ražinama dalis !.omisija. 'skaitant ir So/ialin' 2ondą.omisijai i%samius ir motyvuotus pasiūlymus dėl savo 2inansinių poreikių.

kurie aliotų visose ES valstybėse. kuriose buvo atliktas auditas. pamatinius interesus. (i taisyklė taikoma tol.ika!ijos laikomos atmestomis' išskyrus at ejus' kai >aryba aiškiai jas priima.galutinai priimtu. . Europos . !arlamentas yra atsakin as už biudžeto patvirtinimą ir turi alutinio sprendimo teis. !a al ES 5Lastri/Dto6 sutart' bendroji užsienio ir sau umo politika rindžiama tarpvyriausybi%kumu. . !er )Fd.onkrečius veiksmus nustato ir jų taikymo klausimą sprendžia @aryba 5paprastai užsienio reikalų ministrai6. ali aptarti vykdomą politiką ir priimti re0oliu/ijas. ruodžio mėnes' alutinai tvirtinamas ES biudžetas Europos !arlamente.dėl neprivalomųjų i%laidų. !a rindines bendosios užsienio ir sau umo politikos aires bendru susitarimu nustato Europos vir%ūnių taryba.omisija nuolat in2ormuoja E !arlamentą apie ES veiksmus bendrosios užsienio ir sau umo politikos srityje. bet ji ali ir pati ini/ijuoti pasiūlymus. 8endroji užsienio ir sau umo politika buvo viena svarbiausių temų )EE$=)EE#m.ataskaitą.iš mo"i.ykdydama %ias parei as . @aryba ir !arlamentas paeiliui peržiūri biudžeto vykdymo ataskaitas ir 2inansin.ika!ijas' biu"#etas laikomas galutinai priimtu.omisija.". Paskui ji gali pakeisti bet kurią Parlamento pataisą "ėl nepri alomųjų išlai"ų. kai nepa eidaujanti dalyvauti bendruose bendrosios užsienio ir sau umo politikos veiksmuose ES I" . Antrasis Parlamento s&arstymas. nuo biudžeto projekto avimo dienos !arlamentas ali pataisyti ar atmesti tarybos pateiktas modi2ika/ijas jo pasiūlytoms pataisoms ir atitinkamai patvirtinti biudžetą. Europos vir%ūnių tarybos arba @arybos nurodymu ji ren ia pasiūlymus ar veiksmų planus. Europos !arlamentas dau iau teisių turi apibrėžiant neprivalomąsias biudžeto i%laidas 5skirtas struktūrinei politikai ir kitoms sritims6. . todėl bendriems sprendimams priimti reikalin as vienin umas.ika!ijos laikomos priimtomis' išskyrus tuos at ejus' kai >aryba aiškiai jas atmeta. taip pat kasmetin.ika!ijas. . o ES 8endroji užsienio ir sau umo politika=tai i%imtinis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas. 8endroji užsienio ir sau umo politika ' ijo naujų priemoniųC vadinamąj' konstruktyvųj' susilaikymą. . kuria siekiama tausoti ES bendrąsias vertybes. @ai yra @arybos priimtos taisyklės.omisija turi laikytis patikimo 2inansų valdymo prin/ipo. @virtinant biudžetą alutinis žodis priklauso !arlamentui ir @arybai. kol patvirtinamas naujas biudžetas. 8iudžeto priėmimo /iklas prasideda pirmoje kiekvienų metų pusėje. >a"a biu"#eto projektas pakei0iamas pagal >arybos priimtas pasiūlytas mo"i. priimta kvali2ikuota balsų dau uma.ika!ijomis grą#inamas >arybai antrajam s arstymui. Antrasis 8ar(bos s'arst(mas! >aryba pri alo su )omisija ir bet kuria kita suinteresuota institu!ija aptarti biu"#eto projektą. 9ei per tą laikotarp' !arlamentas nieko nedaro.:udito Rūmų ataskaitą ir institu/ijų.omisija tiesio iai dalyvauja bendrojoje užsienio ir sau umo politikoje. Europos vir%ūnių taryba ali pareik%ti. tuomet ali būti veikiama ES vardu. . ?ei >aryba per -.omisija už biudžeto vykdymą atsiskaito !arlamentui. Kia ne alima bendrų sprendimų priimti balsų dau uma. Mra numatytos dvi bendrosios užsienio ir sau umo politikos ' yvendinimo priemonės= bendra po0i"ija ir bendras &eikimas. Antru at eju pasiūlytos mo"i. kuriuos ES valstybės ali pareik%ti konkrečiu užsienio politikos klausimu. čia veikia @eisin umo @eismo jurisdik/ija. nepakei0ia nė ienos Parlamento pasiūlytos pataisos ir priima jo mo"i. atsiliepimus dėl :udito Rūmų i%vadų. nepriklausomyb-. 9i privalo tai daryti vadovaudamasi 2inansų re lamentais. @okiu atveju 2inansinių metų i%laidoms alioja tokia taisyklėC kas mėnes' 2inansinės i%laidos ne ali vir%yti )O)> praėjusių 2inansinių metų i%laidų 5@aryba ali padidinti i%laidas ir dau iau nei viena dvyliktąja6. nustatančios pro/edūrą.omisija privalo savaranki%kai vykdyti biudžetą ir nevir%yti nustatytų asi navimų. Pirmu at eju pasiūlytos mi"i. taip pabrėžiant esmin' jos skirtumą nuo pirmojo ramsčio. kad kokiu nors klausimu ES turi imtis bendrų veiksmų. @ačiau !arlamentas taip pat ali atmesti biudžeto projektą ir pareikalauti naujo projekto. ?ei parlamentas pateikia pakeitimus' biu"#eto projektas kartu su pataisomis ir pasiūlytomis mo"i. E !arlamentas tiesio iai bendrojoje užsienio ir sau umo politikoje nedalyvauja. taip pat ne alima priimti tokių teisės aktų. !o to biudžeto projektas svarstomas !arlamente ir jei pavyksta suderinti visus projekto pakeitimus ir papildymus. kaip 8endrijos vykdomoji valdžia. vykdo biudžetą. Europos 8endrijų. t.!2!Institucij) 'aidmuo ir s%rendim) %riėmimas bendros u<sienio ir saugumo %olitikos bei bendradarbia'imo teisingumo ir 'idaus reikal) srit(se! endroji u<sienio ir saugumo politika 58QS!6=tai ES sutarties 'tvirtinta ypatin a ES valstybių narių bendradarbiavimo 2orma.omisija. kuris vadovaujasi @arybos rekomenda/ija. taikomą biudžeto sudarymui ir vykdymui bei apskaitos pateikimui ir audito atlikimui.y.omisija paren ia preliminarų biudžeto projektą. @aryba turi dau iau teisių nustatant vadinamąsias privalomąsias biudžeto i%laidas 5bendroji žemės ūkio politika6. 9i vadinama antruoju ramsčių. biudžetas laikomas patvirtintu. . vykusioje tarpvyriausybinėje ES 5Lastri/Dto6 sutarties peržiūros kon2eren/ijoje. kurią kasmet turi pateikti . Priešingu at eju jis grą#inamas Parlamentui antrajam s arstymui. tačiau nuolat audamas in2orma/iją.ika!ijų' pasiūlytų biu"#eto "aliai' kuri apima pri alomąsias išlai"as' turi būti išskirtos tos' kurios pa"i"ina ben"rą institu!ijos išlai"ų sumą' ir tos' kurios turi at irkštinį po eikį. Sprendimai turi būti priimami vienin ai. dėl kurių balsuoja @aryba. Europos 8endrijos kompeten/ijai priskirti reikalai tvarkomi taikant vir%valsytibinio re uliavimo metodą. kai .

omisija pateikia rekomenda/iją @arybai<  @aryba ' alioja . :msterdamo sutartis ' bendradarbiavimą teisin umo ir vidaus reikalų srotyse 'traukė ir @eisin umo @eismą. !adidinti @arybos eneralinio sekretoriaus ' aliojimai=jis taps bendrosios užsienio ir sau umo politikos vyriausiuoju ' aliotiniu. :so/ia/ijos sutartys.omisija vykdo remdamasi @arybos i%leistomis instruk/ijomis bei konsultuodamasi su spe/ialiu tam tikslui @arybos sudarytu komitetu. )EE#m.omisiją pradėti reikiamas derybas ir jas vesti. ar planuojamas tarptautinis susitarimas atitinka E8 sutart'. kur' @aryba sudaro tam. kuri savo ruožtu suteikia ' aliojimus . ♥ . taikomų sutarčių teisėje. kuri sudaro susitarimą. jei valstybė narė paskelbia juos pripaž'stanti. vėliau tapusioms ES narėmis. J aliojimus derėtis ir instruk/ijas @aryba patvirtina kvali2ikuota balsų dau uma. (ias derybas . @obulinamas sprendimų priėmimo me/Dani0mas=kvali2ikuoto balsavimo pro/edūra bus taikoma ir priimant sprendimus. tai valstybės narės privalo imtis veiksmų. i%skyrus :udito Rūmus. susitariančios %alies. 8endros sutarčių sudarymo pro/edūros yra nurodytos E8 sutartyjeC  .omisijai pradėti derybas.  . t.omisija veda derybas. priėmus :msterdamo sutart' %ios politikos dalis turi būti pradėta vykdyti vir%valstybinio re uliavimo priemonėmis. @arptautinių sutarčių sudarymo pro/ese dalyvauja visos tarptautinės bendrijos. nustatantys atskirą institu/in.teis-. E !arlamentas nedalyvauja sudarant prekybinius susitarimus. 7ažniausiai 8endrija %iuos ' aliojimus ' yvendina vykdydama bendrąją prekybos politiką.omisija ar valstybė narė ali papra%yti jo nuomonės. kad tarptautiniai susitarimai yra vir%esni ir už i%vestin. susitarimų privaloma laikytis ir i% čia alima daryti i%vadą. nes . %ioms nėra uždrausta pačioms tapti tarptautinių sutarčių %alimis.adan i 8endrija turi tarptautinės teisės subjekto statusą 5tarptautin' teisin' subjekti%kumą6.sudaryti sutartis su C ♥ .ai pro/edūra il a.omisijai priklauso derybininkės 2unk/ijos. kurias ji vykdo konsultuodamasi su spe/ialiu komitetu. dėl to. sudaryta i% teisin umo ir vidaus reikalų ministrų.omisijai ir kurios priežiūrą atlieka @eisin umo @eismas. . taip pat susitarimai. interesus.ir sui eneris teisės sistemą. taip pat teis. Sutinkamai su E8 sutartimi. . kad būtų pa%alinti bet kokie prie%taravimai tarp tokių susitarimų ir 8endrijos teisės. ar tam tikroje srityje taikomos priemonės yra teisėtos. ?umatyta 'stei ti spe/ialų užsienio politikos planavimo padalin'. kiti susitarimai .omisija turi teis. susitarimai labai svarbūs 8endrijai biudžeto prasme. kurios nėra ES narės. tačiau jis turi teis. laikini susitarimai 'traukiami ' tos ES sutarties nuostatas. pv0. 8endrijos teisė yra suvaržyta bendrųjų tarptautinės teisės prin/ipų.omisija teikia pasiūlymus @arybai. re uliuojančias prekybos klausimus. kartu neblokuodama dau umos ES narių ini/iatyvos.valstybė alės susilaikyti per balsavimą ir atsisakyti jame dalyvauti.omisijos. kai reikia derėtis dėl susitarimų su trečiosiomis %alimis arba tarptautinėmis or ani0a/ijomis. @am tikrais atvejais ji turi pasikonsultuoti su Europos !arlamentu arba auti jo sutikimą. bendras veiksmas ar bendra po0i/ija.struktūrą or ani0uojant bendradarbiavimo pro/edūras. @eisin umo teismas taip pat ali būti 'trauktas ' sutarčių sudarymo pro/esą. ji turi teis. kurios nėra ES narės. kai ini/iatorės vaidmuo tenka . kuria siekiama sukurti sąly as laisvam asmenų judėjimui ES ir kuri vykdoma tarpvyriausybinio bendradarbiavimo 2ormomis. .oordinavimo komitetas. ar ne.!:!8ar%tautini) sutar4i) sudar(mas! Il alaikis 8endrijos sutarčių tikslas=sukurti savoti%ką Europos 2edera/iją. endradarbia&imas teisingumo ir &idaus reikalų srityse =tai bendra ES valstybių politika.omisijai. IF . kurios priklauso i%imtinei 8endrijos teisei sudaryti sutartis. turi būti sudaromi tik avus E !arlamento pritarimą. ♥ .spr-sti. kai kiekviena ES valstybė narė turi rati2ikuoti.itomis tarptautinėmis or ani0a/ijomis.omisija pateikia o2i/ialų pasiūlymą @arybai. sudarytos bendros prekybinės politikos kontekste.oreperas6. Sprendimus priima ES @aryba. kurių darbą koordinuoja . @ai trečiasis ramstis.omisijos. kitus sprendimus @aryba sudaro pasikonsultavusi su E !arlamentu. atitinkančio 8endrijos politiką ir kitos. I%skyrus prekybinius susitarimus. kuris ' ijo teis. o prižiūri ?uolatinių atstovų komitetas 5.derėtis ir sudaryti laikinuosius susitarimus su kiekviena aso/ijuota valstybe prekybinės politikos srityje. . . kurios struktūros pa rindą sudaro I darbo rupės.alstybėmis. rupėmis. o . E @eisin umo @eismas apibrėžė @arybos ir . kurioje @eismas parei%kė.aptarti susitarime keliamus klausimus bei pareik%ti savo nuomon-. ?ors 8endrija ir yra ' aliota valstybių narių vardu sudaryti tarptautinius susitarimus. 8endrijos teisė sudaro autonomin. kad teisė sudarinėti susitarimus su valstybėmis ne narėmis priklauso @arybai.  . kuriais siekiama pakeisti teisės aktus. 9ei valstybės narės tokius susitarimus sudarė prie% E8 sutarties 'si aliojimą arba prie% jai tampant privaloma valstybėms. kuriuos sudaro 8endrija ali būti suskirstyti ' I rupesC = Prekybiniai susitarimai=sutartys.y. kad padėtų . kylančius tarp valstybių narių ir tarp jų ir .valstybių narių teismų ar tribunolų pra%ymu pateikti preliminarius sprendimus. E !arlamentas yra tik in2ormuojamas apie veiklą trečiajame ramstyje. (ių susitarimų yra labai 'vairaus pobūdžio.alstybių. Rati2ikavus paskutinei valstybei. 8et valstybės narės privalo to nedaryti tose srityse. 9is @arybai ali pateikti klausimus ir rekomenda/ijas. kuriais ' yvendinama Europos vir%ūnių tarybos vienin ai patvirtinta bendroji strate ija. na rinėti inčus. !a rindiniai tarptautiniai susitarimai.

pridedamame prie Jstojimo Sutarties. turi būti inamos žmo aus teisės .y. E !arlamentas nors 2ormaliai ir nedalyvauja derybose. (ios sutarties tikslas=skatinti tų %alių ir teritorijų ekonomin.= Aso"ia"ijos sutartys. sudarytos tarp 8endrijos ir !ortu alijos >)str. ekonomin' bei prekybin' bendradarbiavimą.openDa oje )EEIm. . yra tiesio iai veikianti. turi būti pa arba mažumoms. pv0. taip pat nediskrimina/ijos pa rindu re uliuoti piliečių ir korpora/ijų teis. 7erybas su . nepaisydama tei iamos . nėra priežasties dėl kurios jie ne alėtų būti tiesio iai veikiantys. pateikia parai%ką @arybai. ?i su"aro unikalią ir spe!i. taip pasiruo%iant prisiimti visus i% visi%kos narystės kylančius 'siparei ojimus.. Ben"rijos teisė su"aro sa arankišką teisinę sistemą. nors E2 teisė ir grin"#iama sutartimis' su"arytomis pagal tarptautinę teisę' ji yra smarkiai nutolusi nuo tarptautinės teisės. kai tik %alis bus pajė i prisiimti dėl narystės kylančius 'siparei ojimus ir atitiks tam tikras ekonomines ir politines sąly as. ES 5Lastri/Dto6 sutartis numato alimyb. ne ES valstybėmis. )E*)m. kuri turi j' patvirtinti vienbalsiai ir pateikti . @urkijos pra%ymas buvo atmestas. kad Gaisvosios prekybos sutarties. tačiau Laltos vyriausybės pokyčiai turėjo 'takos sustabdant %ios %alies pra%ymą ir derybas nutarta pradėti vėliau. skatinti investi/ijas. alinti ir norinti vykdyti dėl narystės kylančias parei as. 7erybų re0ultatai 2iksuojami Jstojimo :kte.stei ti verslą.ES teisės ir jos &alstybių narių na"ionalinės teisės santykis. /6 kandidatė neturi kon2liktuoti su esančiomis valstybėmis narėmis. = Sutartys dėl $stojimo.ipru buvo numatyta pradėti )EE*m. kad bendrija su viena ar keliomis valstybėmis ar tarptautinėmis or ani0a/ijomis ali sudaryti susitarimus. ?. aso/ia/ijos sutartys su Braikija ir @urkija numatė narystės perspektyvą. :so/ia/ijos sutarčių sudarymo pro/edūra yra vienoda visoms aso/ia/ijos 2ormos. @urkijai buvo pateikta ne atyvi i%vada.bei so/ialin. so/ialinė ir kultūrinė raida. t.ipru paliko %' klausimą atvirą. 8et kuri valstybė ali užblokuoti pro/esą. apimančią abipuses teises ir parei as.kiekvienai Europos valstybei pareik%ti norą tapti ES nare. kuri pasikonsultavusi su .liktų tarp skirtingų alstybių spren"imu' o E2 teisė skirta integra!ijai tarp alstybių narių skatinti. vadovaudamasi @arybos patvirtintu derybų mandatu. = Rinkos ekonomika turi būti 2unk/ionuojanti ir pajė i atlaikyti konkuren/in' spaudimą bei rinkos jė as visoje Sąjun oje. !v0. @ačiau e 0istuoja nera%ytinės sąly os.omisija. o nare ji tapo )E*$m. bendrus veiksmus ir spe/ialią pro/edūrą.up2erber byloje jis nutarė. tačiau visų jų tikslas yra sukurti muitų sąjun ą tarp 8endrijos ir aso/ijuotos %alies bei 'parei oti ją pertvarkyti savo ekonomiką.adan i ES sudaryti tarptautiniai susitarimai yra ES teisės dalis. patvirtina absoliučios j' sudarančių narių dau umos. nutarė pradėti E8OES plėtrą Tentrinėje ir Rytų Europoje. jo valstybė.omisija ir avusi E !arlamento pritarimą. 9okių kitų 2ormalių kriterijų nenumatoma. pusėje. Europos vir%ūnių taryba susitikime . b6 sutartys su kitomis E valstybėmis. b6 toje %alyje turi būti patenkinama žmo aus teisių padėtis. = Institu/ijos arantuojančios demokratiją. Lalta ir . :so/ia/ijos tikslas=tarp bendrijos ir aso/ijuotų valstybių sukurti muitų sąjun ą.omisijai dėl i%vados. Ben"rijos teisės ir na!ionalinės teisės santykis taip pat yra bepre!e"entinis ir sui generis1nėra nei tarptautinė' nei na!ionalinė. 9os ali būti dviejų rū%iųC a6 sutartys su ES valstybėmis narėmis ir E8 sutartis numato. ?ėra jokio termino per kur' E !arlamentas turi duoti savo pritarimą.. sukuriančius aso/ia/iją. :so/ia/ija su ES valstybėmis ali būti arba spe/ialiai numatyta kaip vedanti ' visi%ką naryst-. pirm. (is susitarimas pateikiamas visoms valstybėms narėms rati2ikuoti pa al kiekvienos i% jų atitinkamas konstitu/ines normas. . !riėmimo pro/edūra prasideda pateikus pra%ymą @arybai. )d. jo pritarimas yra būtinas. E@@ yra patvirtin-s kai kurių susitarimų tiesio in' veikimą.inę teisės sistemą' to"ėl :ors egDistuo"ama kaip atskira teisės sistema' ji nėra iDoliuota nuo kitų teisės sistemų' o u#ima tarpinę pa"ėtį tarp na!ionalinės teisės ir tarptautinės teisės. ?is turi būti I$ . Sutart' turi rati2ikuoti visos valstybės narės. . !riėmimo sąly os iki ES stei iamųjų sutarčių pataisos nulemtos %io priėmimo turi būti nustatomos sutartimi tarp valstybių narių ir pra%ančios valstybės. :so/ia/ijos sutarčių sąly os %iek tiek viena nuo kitos skiriasi. siekianti narystės turi būti parlamentinės demokratijos %alis. kad būtų pasiekta jų norima ekonominė. kurios ali trukti il ai. turi būti stabilios. kadan i kandidatė neatitiko %ių sąly ųC a6 kandidatės ekonomika turi būti priderinta prie 8endrijos ekonomikos. arba paliekant %' klausimą atvirą. jei atitinka pripažintus kriterijus. :so/ia/ijos santykiai pirmiausiai ina tų %alių bei teritorijų yventojų interesus ir erov-. su Ispanija derybos prasidėjo )E#Em.omisijos i%vados. Sutartis tuo pačių yra ir tarptautinės teisės dokumentas ir 8endrijos aktas. Braikija tapo ES nare. Europos valstybė norinti tapti ES nare. !v0. :so/ia/iją nerei%kia automati%ko perėjimo ' naryst-. vykdo derybas.raidą ir užme 0ti laudžius ekonominius santykius tarp jų ir bendrijos. sprendimą priima vienbalsiai. o su Lalta ir .. Esminis skirtumas1šios teisinės sistemos turi skirtingus tikslusF tarptautinė teisė susijusi su kon. Susitikimo metu priimtoje deklara/ijoje buvo 'tvirtintos %ios sąly osC = Jstojimas 'vyks.ipras pateikė pra%ymus dėl narystės.

>ai a"inama tiesioginiu E2 teisės eikimu. P D. E2 teisinei sistemai bū"ingi tam tikri ypatumaiF = ?i pa"arė Ben"rijos pilietį sa o paties teisių teisiniu subjektu' galin0iu įgyti teisių pagal E2 teisę ir jas ginti na!ionaliniuose teismuose. Opa0 s arbu #inoti' kurios sritys priklauso išimtinei Ben"rijos juris"ik!ijai' kai reikia nustatyti subsi"iarumo prin!ipo taikymo sritį.aiškinamas atsi# elgiant į "augelį eiksnių' galin0ių atskleisti unikalią jo prigimtį %įgaliojimų paskirstymas tarp Ben"rijos ir alstybių narių' tiesioginis eikimas' tiesioginis taikymas' Ben"rijos teisės iršenybė ir subsi"iarumo prin!ipas' konstitu!ines struktūras' kurios Ben"rijos teisę pa er0ia na!ionalinių teisinių sistemų "alimi&.' E2 konkuren!ijos teisė "rau"#ia tik tokį piktnau"#ia imą "ominuojan0ia pa"ėtimi' kuris nesu"erinamas su ben"rąja rinka ir kuris gali pa eikti alstybių narių tarpusa io prekybą.onkuruojanti kom%etencija =jurisdikcija>! Bi juris"ik!ijos rūšis bu o laikoma išimtine ir pereinamojo pobū"#io. kuriose '(kdoma bendra %olitika! Ora skiriamos trys pagrin"inės kompeten!ijos %įgaliojimų& pasi"alijimo tarp E2 ir jos alstybių rūšysF  I9imtinė kom%etencija =jurisdikcija>! E2 turi išimtinę kompeten!iją tose srityse' kurios aiškiai nuro"ytos 2utarties nuostatose arba iš tokių nuostatų turino galima nustatyti' ka" jose numatytas isiškas ir besąlygiškas įgaliojimų per"a imas E2ąjungai' kartu u#"rau"#iant bet kokius ienašalius alstybių narių eiksmus' net iki to momento' kai Ben"rijos institu!ijos' priėmusios atitinkamas nuostatas' ims nau"otis sa o įgaliojimais. >ai toks kompeten!ijos pasiskirstymas' kai 2utartis tam tikrų sri0ių konkre0iai neper"uo"a E2 juris"ik!ijai' bet ji u# jas gali atsakyti. *ubsidiarumo ir %ro%orcingumo %rinci%ai! 2u kompeten!ijos tarp E2 ir alstybių narių pasi"alijimu glau"#iai susijęs subsi"iarumo prin!ipas. >a0iau ir 0ia alstybių narių įgaliojimai nėra beribiai' nes alstybių narių eiksmai negali pa#eisti E2 nuostatų "ėl "iskrimina!ijos ar ar#yti lais o prekių' asmenų' paslaugų ir kapitalo ju"ėjimo prin!ipo.  . >o"ėl įmonėms' kurios "ominuoja tik na!ionalinėje rinkoje' ši nuostata netaikoma. I# . :a!ionalinės institu!ijos gali įgy en"inti sa o paralelinę juris"ik!iją "ėl tokių įmonių konkuren!iją pa#ei"#ian0io elgesio.om%etencijos %asidalijimas tar% E* ir jos 'alst(bi) nari)! *ubsidiarumo ir %ro%orcingumo %rinci%ai! *rit(s. 1!"!. E>> keliose srityse yra pat irtinęs ben"rijos išimtinę juris"ik!ijąF Bendroji %rek(bos %olitika yra sritis' kurioje ien Ben"rija gali imtis eiksmų' o alstybėms narėms nelei"#iami jokie konkuruojantys eiksmai. = ?i numato tam tikrų taisyklių' kurios turi įtakos alstybių narių i"aus teisinėms sistemoms ir nereikalauja iš alstybių narių institu!ijų jokių papil"omų priemonių priėmimo. >ai a"inama E2 teisės iršenybė. >ai a"inama tiesioginiu E2 teisės taikymu. ?i turi išimtinę juris"ik!iją ta%ti 8ar%tautinės branduolini) med<iag) a%saugos kon'encijos 9alimi "ėl to' ka" turi tarptautinės teisės subjekto statusą ir "ėl Euroatomo sutartyje nustatytų tikslų. = E2 teisė yra aukš0iau na!ionalinės teisės' to"ėl esant koaliDijai tarp E2 teisės ir na!ionalinės teisės' pirmoji turi pirmenybę.  Paralelinė kom%etencija =jurisdikcija>! >ai yra sritys' kuriose E2 teisė papil"o na!ionalinę teisę. ?i taip pat suteikė teisę in"i i"ui tiek tiesiogiai' tiek netiesiogiai kreiptis į Europos >eisingumo >eismą. 5ūr) i9tekli) a%saugos %olitikos srit(je. E>> nustatė' ka" tose srityse' kuriose Ben"rija turi išimtinę juris"ik!iją' jai įgaliojimai bu o perleisti isiškai ir negrį#tamai' to"ėl negalima nei sugrą#inti šių sri0ių alstybių narių juris"ik!ijon' nei suteikti joms lais ės imtis ienašalių eiksmų. ?ei atitinkamos Ben"rijos institu!ijos nesiima eiksmų' alstybių narių institu!ijos gali imtis reikalingų priemonių' bet tik laikinų ir tik po to' kai pasikonsultuoja su )omisija ir gauna jos pritarimą. >ol' kol E2 institu!ijos priims šioms sritims skirtus teisės aktus' alstybių narių ir E2 juris"ik!ija šiose srityse bus konkuruojanti.

:ustatant' ar reikala imas yra į yk"ytas' reikia laikytis šių prin!ipųF 2 arstomas klausimas per#engia na!ionalines ribas ir negali būti tinkamai išspręstas na!ionalinėmis priemonėmis.orma turi būti kiek įmanoma paprastesnė' tinkama šia priemone siekiamiems tikslams ir tenkinanti poreikį eiksmingai juos įgy en"inti. Ben"ra u#sienio ir saugumo politika1ja siekiama tausoti ben"rąsias E2 ertybes' s arbiausius interesus ir nepriklausomybę+ isokeriopai stiprinti 2ąjungos ir jai priklausan0ių alstybių saugumą+ saugoti taiką pasaulyje ir stiprinti "emokratiją' teisinę alstybę' gerbti #mogaus teises ir pagrin"ines lais es.&' kuris numatė' ka" ben"rija' yk"y"ama aplinkos apsaugos politikos u#"a inius' eiksmų imtųsi tik ta"a' kai na!ionalinė al"#ia negali šių u#"a inių atlikti geriau.e"eraliDmo prin!ipų. Europos integra!ijos istorijoje jis pirmą kartą taikytas -64. = 5ėl ben"rijos eiksmų pobū"#io ir masto Ben"rijos priemonės turėtų palikti kuo "augiau er" ės na!ionaliniams spren"imams' kartu nepa#eis"amos priemonės tikslų ir gerb"amos 2utarties reikala imus. >ai ienas pagrin"inių . Vien pa0ios alstybės narės eiksmai ar Ben"rijos ne eikimas prieštarautų 2utarties reikala imams. kuriose '(kdoma bendra %olitika! Ben"ra prekybos politika1tai iena iš keleto sri0ių' numatyto EEB steigimo sutartyje. = )ai taikant subsi"iarumo prin!ipą nėra būtina' ka" Ben"rija imtųsi eiksmų' alstybės narės yra įpareigotos laikytis EB sutartyje iš"ėstytų pagrin"inių taisyklių1imtis isų atitinkamų priemonių' skirtų 2utartyje nustatytiems įsipareigojimams įgy en"inti ir susilaikyti nuo priemonių' "ėl kurių 2utarties tikslai gali būti nepasiekti. Ben"rijos eiksmas būtų aiškiai nau"ingesnis "ėl jo masto ir eiksmingumo' palyginti su na!ionaliniu eiksmu. Be to nebu o aišku ir kaip tai turi būti nuspręsta.ą ir ben"rą prekybos politika tre0iųjų šalių at# ilgiu. 2ubsi"iarumas yra "inamiška są oka ir turėtų būti taikoma atsi# elgiant į EB sutartyje iš"ėtytus u#"a inius. = 2ubsi"iarumo prin!ipas nereikalauja s arstyti įgaliojimų' kuriuos E Ben"rijai suteikė 2utartis ir išaiškino E>>. 2ubsi"iarumo prin!ipo taikymo kriterijus1sritys' kuriose Ben"rija neturi išimtinės juris"ik!ijos 2ubsi"iarumo prin!ipas nuro"o kryptis' kaip tokie įgaliojimai turi būti įgy en"inami Ben"rijos mastu. 2ubsi"iarumo prin!ipo šaltinis yra kanonų teisė. Ben"rija turėtų priimti tiek teisės aktų' kiek yra būtina. priimta Amster"amo sutartis' prie kurios pri"ėtame protokole bu o ban"oma ištaisyti pa"ėtį "ėl subsi"iarumo ir propor!ingumo prin!ipų taikymo. -664m. 2iekis įgy en"inti ben"rąjį muitų tari. *rit(s.ekty iausi.2ubsi"iarumo prin!ipas1tai spren"imų priėmimo prin!ipas' teigiantis' ka" spren"imai turi būti priimami tuo lygmeniu' kuriame yra e. >aigi subsi"iarumo prin!ipas E2 taikomas tikslinant E2 ir alstybių narių kompeten!iją. ?ei kitos aplinkybės neturi įtakos' pirmenybė turėtų būti teikiama "irekty oms ir baDinėms "irekty oms. rengiant Europos )omisijos pranešimą apie galimybę įkurti E2. = Ben"rijos eiksmų . Ben"ra #emės ūkio I* .m. Pro%orcingumas0tai priemonės' nau"ojamos tikslui pasiekti' turi būti ne "i"esnės' nei tam yra būtina ir tinkama. Ben"ra transporto politika1jos tikslas at erti u#"aras na!ionalines transporto rinkas konkuren!ijai. = )a" Ben"rijos eiksmai būtų pateisinami' jie turi atitikti abu subsi"iarumo prin!ipo reikala imusF siūlomų eiksmų tikslai negali būti alstybių narių tinkamai pasiekti pagal jų na!ionalinę konstitu!inę sistemą+ jie gali būti geriau pasiekti eiksmų imantis Ben"rijai. E2ąjungos %@astri!Ato& sutartimi į estam subsi"iarumo prin!ipui trūko konkretumo' nebu o aišku' kas turi nuspręsti kaip turi pasiskirstyti kompeten!ija tarp E2 ir E2 alstybių narių. Bį prin!ipą į EB steigimo sutartį įtraukė 2u estinis Europos Aktas %-689m. ?is lei"#ia Ben"rijai išplėsti sa o eiksmus ne iršijant jai suteiktų įgaliojimų' kai tai "aryti er0ia aplinkybės+ priešingai' jis reikalauja juos apriboti ar net nutraukti' jei jie nebegali būti pateisinami.

>a0iau pasitaiko at ejų' kai reglamentas neatitinka isų tiesioginiam eikimui keliamų reikala imų ar "ėl sa o pobū"#io negali suteikti asmenims teisių ir "ėl to negali tiesiogiai eikti.y. 5auguma reglamentų yra tiesiogiai eikiantys ir tiesioginis eikimas gali būti tiek AoriDontalus' tiek ertikalus. ?ungtinės tautos' Pasaulio prekybos organiDa!ija ir Ekonominio ben"ra"arbia imo ir plėtros organiDa!ija' susijusios su alstybių tarpusa io santykiais ir paprastai nustato tik jų teises ir pareigas' o Ben"rija siekia įtraukti sa o pilie0ius į sa o teisės normų eikimą. :orma turi būti besąlyginė't. normos suteikiamos teisės neturi priklausyti nuo o. >iesioginis eikimas' pasireiškiantis asmens ir alstybės narės santykiuose1 ertikalus tiesioginis eikimas. Ben"ra"arbia imas teisingumo ir i"aus reikalų srityse1 ben"ra E2 alstybių politika' kuria siekiama sukurti sąlygas lais am asmenų ju"ėjimui 2ąjungoje ir kuri yra yk"oma tarp yriausybinio ben"ra"arbia imo . Ben"rijos teisė pa"ėjo pagrin"ą tarptautinės organiDa!ijos' ben"ra"arbiaujan0ios su jos alstybių narių al"#ios institu!ijomis' pirmiesiems sistemingiems ban"ymams nustatyti isuotinę asmenų teisių' kiek įmanoma ieno"ai ginamų i"aus teismuose' sistemą. )ai iš ben"rijos teisės kylan0ių teisių tiesioginio eikimo klausimas iškyla "ėl ieškinio prieš kitus asmenis1AoriDontalus tiesioginis eikimas. Bis apibrė#imas pagrįstais kriterijais' kuriuos E>> išplėtojo spren"ime Van Nen" an" 7oos byloje.ormomis. =eglamentai yra taikomi isuotinai' yra pri alomi isa apimtimi ir tiesiogiai taikomi isose alstybėse narėse.i!ialios al"#ios %pa0ios Ben"rijos institu!ijos' alstybių narių al"#ios institu!ijos& alios. 1!&!E* teisės tiesioginis taik(mas ir tiesioginis 'eikimas! Ben"rijos teisė nuo kitų teisių' sukurtų kitų tarptautinių institu!ijų' skiriasi jos po eikiu asmeniui. :egali būti jokių išlygų' "aran0ių jų įgy en"inimą priklausomą nuo ėlesnių al"#ios eiksmų' t. Biuos kriterijus ėliau patobulino ir papil"ė E>> praktikaF :orma turi būti aiški ir ne" iprasmiška. $š pra"#ių tiesioginio eikimo prin!ipas bu o nau"ojamas tik asmenų ieškinių prieš alstybes nares kontekste. >o"ėl ben"rija suteikia galimybę skųsti Ben"rijos aktus >eisingumo teismui ir lei"#ia įgy en"inti sa o teises na!ionaliniuose teismuose. ?i taip pat suteikė teisę in"i i"ui kreiptis į >eisingumo teismą tiek tiesiogiai' kai yra taikoma anulia imo pro!e"ūra' tiek netiesiogiai' kai yra prašoma preliminaraus nutarimo. Ben"ra # ejybos politika' kurią alstybės narės yk"o priim"amos ben"rus spren"imus "ėl #u ų išteklių panau"ojimo ir jų atnaujinimo' # ejybos k otų' # ejybos įrangos' # ejų "arbo ir so!ialinės apsaugos reikala imų.politika1pagrin"iniai tikslaiFpa"i"inti #emės ūkio gamybą+ u#tikrinti pakankamą #em"irbių gy enimo lygį+stabiliDuoti rinkas+ u#tikrinti #emės ūkio pro"uktų tiekimą+ u#tikrinti' ka" artotoją pasiekusių #emės ūkio pro"uktų kainos nebūtų pernelyg "i"elės. >a0iau bu o būtina' ka" asmenys' siek"ami įgy en"inti iš ben"rijos teisės santykių su kitais asmenimis kylan0ias teises' galėtų remtis ir E2 teise.y. 5irekty os negali būti tiesiogiai eikian0ios' nes yra pri alomi tik jose keliami tikslai+ suteikia alstybėms narėms eiksmų lais ę jas įgy en"inant+ IE . ben"rijos norma pri alo būti nepriklausoma nuo bet kokių eiksmų %tiek teisės aktų priėmimo' tiek kitų&' kurių turėtų imtis na!ionalinė ar ben"rijos al"#ia. >aigi tiesioginis eikimas reiškia galimybę asmenims na!ionaliniuose teismuose remtis EB teise. Pla0iąja prasme tiesioginis eikimas gali būti apibū"inamas kaip me!AaniDmas' suteikiantis pilie0iui teisę pasiremti Ben"rijos teisės nuostata sa o na!ionaliniame teisme' kuris pri alo pripa#inti' ginti ir įgy en"inti tokios nuostatos suteikiamas teises. Ben"rijos teisė suteikia pilie0iams galimybę skųsti atitinkamus ben"rijos aktus teisingumo teismui ir lei"#ia įgy en"inti sa o teises na!ionaliniuose teismuose. Bioje byloje taip pat iš"ėstė pagrin"ines sąlygas' kurias E2 teisės nuostata turi atitikti' ka" taptų tiesiogiai eikianti.

on2edera/ija susijusi su 2unk/ionali0mo teorija=Sąjun a siekiant tam tikrų tikslų. Ora nuro"yta' ka" tik reglamentai yra tiesiogiai taikomi isose alstybėse narėse. susijusių su ES. 5irekty os arba atitinkamos jų "alys' kurių nereikalaujama įgy en"inti 5irekty os negali tiesiogiai eikti iki nustatyto jų įgy en"inimo termino pabaigos ir jos nėra AoriDontaliai tiesiogiai eikian0ios. ?ei alstybė narė sa o teisės akte tiksliai atkartoja reglamento turinį' toks aktas pri alo būti paskelbtas neteisėtu' nes jis tam tikru at# ilgiu nelei"#ia reglamentams be kliū0ių būti na!ionalinės teisės "alimi. . Hedera/ijos sąvokos. Hederali0mo sąvoka. atskiros 2ederalinės idėjos visada darė poveik' Europos inte ra/ijos pro/esui. Biais at ejais reglamentas nėra isai nepriklausoma priemonė' nes ben"rijos institu!ijos negali isiškai kontroliuoti isų bū"ų' kuriais reglamentų nuostatos yk"omos. 5irekty os' spren"imai ir 2utarties straipsniai negali būti tiesiogiai taikomi' nes juos įgy en"inti reikia na!ionalinėmis arba ben"rijos teisinėmis priemonėmis. kurios narės yra visi%kai savaranki%kos. !v0. ES sutartis ir pačioje ES veikloje alima aptikti kai kurių 2ederali0mo elementu. E>> nustatė " i galin0ių tiesiogiai eikti "irekty ų rūšisF 5irekty os' kurios per nustatytą laiką nebu o teisingai ar kitaip įgy en"intos. Hederali0mas bando pasiekti anksčiau buvusių nepriklausomų vienetų inte ra/iją. Ben"rijos teisė gali būti isiškai įgy en"inama tik ta"a' kai yra tikrai aišku' ka" jos normos tampa alstybių narių teisinės sistemos "alimi. >o"ėl reglamentai tampa alstybių narių teisinės sistemos "alimi ir nereikalauja' ka" na!ionalinės institu!ijos priimtų kokius spren"imus "ėl jų inkorpora imo. E>> teismas mėgino panaikinti šiuos sunkumus' įpareigo"amas na!ionalinius teismus aiškinti na!ionalinės teisės aktus atsi# elgiant į "irekty as. ES teisė alioja tiesio iai visose valstybėse narėse ir turi vir%enyb. bijosi mažosios valstybės. >iesioginis Ben"rijos teisės taikymas1ben"rijos teisinė sistema numato tam tikrų taisyklių' kurios turi įtakos alstybių narių i"aus teisinėms sistemoms ir nereikalauja iš alstybių narių institu!ijų jokių papil"omų priemonių priėmimo. E "irekty os' spren"imai bei 2utarties straipsniai' jei atitinka tam tikras sąlygas' gali būti tiesiogiai eikiantys. >ik reglamentai gali būti tiesiogiai taikomi. ?i/oje vykusiame Europos vir%ūnių susitikime apie ES buvo kalbama kaip apie kon2edera/iją. nors ir yra viena i% labiausiai diskutuotinų politinių sąvokų. )a"angi ben"rijos su"aryti tarptautiniai susitarimai yra Ben"rijos teisės "alis tai jei yra tiesiogiai eikiantys' jei atitinka pripa#intus kriterijus. >eismas šią pareigą grin"ė EB sutartimi' kurioje numatyta alstybių narių pareiga imtis isų atitinkamų priemonių1ir ben"rų' ir konkre0ių1ka" tam tikros "irekty os nustatytas tikslas tikrai būtų pasiektas.aiškiai neapibū"ina jų kaip tiesiogiai taikomų. ji nėra paminėta nė viename i% stei iamųjų ar i%vestinių aktų. )ai kurie reglamentai reikalauja' ka" na!ionalinė al"#ia jų nuostatas įgy en"intų a"ministra!inėmis priemonėmis. suteikti Europos !arlamentui teisės aktų leidybos teis-. Hunk/ionali0mo siekis=tokia pat inte ra/ija. >ik ta"a' kai pats reglamentas tai lei"#ia' alstybės narės turi teisę imtis su reglamentu susijusių priemonių. Jvairūs 2edera/iją remiantys visuomeniniai sąjūdžiai ne kartą ra ino Europos Sąjun os valstybių vyriausybes 2ormuoti Sąjun ą remiantis 2ederali0mo prin/ipais. "+ . >+++m. . Hederali0mas. bet tik tam tikruose ekonomikos sektoriuose. kurie patys labiausiai atitinką tokią vir%na/ionalinės valdžios vykdomą inte ra/iją. I% tiesų na rinėdami Europos 8endrijos stei imo. E2 teisės iršenybė na!ionalinės teisės at# ilgiu.on2edera/ija=tai valstybių sąjun a. 5ėl to jų eiksmingumas gali būti apribotas. o juos vykdyti pavesti Europos vyriausybei.. paren ti Europos konstitu/iją. Bi sa ybė nepriskiriama "irekty oms ir spren"imams. >iesioginis taikymas yra konkre0iai minimas EB sutartyje.na/ionalinės teisės atžvil iu. visų pirma. >iesioginis taikymas siejasi su klausimu' kaip iš estinės teisės aktai tampa alstybių narių teisinės sistemos "alimi. E>> pripa#ino tiesioginį teismo spren"imų eikimą' nes bu o manoma' ka" jeigu suinteresuotieji asmenys negalėtų pasiremti spren"imais' būtų sumenkintas jų eiksmingumas' ypa0 tais at ejais' kai spren"imai numato alstybių narių pareigas. nes čia rei%kia subjekti%kumo praradimą 5i%nykstant i% politinio žemėlapio6. Bi pareiga a"inama netiesioginio eikimo prin!ipu. kiek 'manoma dau iau sričių.

. !a al E@@ teismai turi daryti viską. kad joks na/ionalinės teisės aktas netrukdys pasiekti visi%ko jos veiksmin umo.. @eismas taip pat turėtų suteikti bendrijos teisės normai pirmenyb. @odėl tarptautinėje teisėje vir%valstybinės institu/ijos ali veikti tik ribotoje srityje ir ne kaip suverenus subjektas.okietija6.ėliau E@@ 'tvirtino ai%kinimo parei ą kaip E8 teisės veikimo na/ionalinės teisės sistemose svarbiausią aspektą. @ai yra žinoma. :tsiradus vir%valstybi%kumui. !ripažindamos. bet kaip ' aliota dalyvaujančių valstybių atstovė 5. ES institu/ijos ali veikti laikantis tik joms nustatytų ribų. @aikydamas na/ionalin. tarptautinėje teisėje ir tarptautinėje politikoje ji yra pripaž'stama suverenia valstybe 59:. kur vir%valstybiniam re uliavimui buvo perduota nors ir svarbi. @. atsirado ir 3tarpvyriausybi%kumo4 terminas. kad pasiektų direktyvoje numatytą re0ultatą ir nepažeistų E8 sutarties. 'kurta Europos :n lių ir !lieno 8endrija. pirminei ir antrinei6 ES teisei. ?a rinėdamas bylas %is teismas rėmėsi su2ormuluotais prin/ipais dėl ai%kinimo. .. Sutarties nuostatos daro netaikintinas na/ionalinės teisės normas prie%taraujančias Sutarties nuostatoms bei užkerta kelią priimti tokio pobūdžio naujus na/ionalinius teisės aktus.y.2edera/ijos narių teisės atžvil iu. pini ai.. Hederali0mo i%rai%ka ES veikloje yra labai ribota ir alutin' sprendimą dėl visų svarbiausių politinių ir ekonominių klausimų priima ES valstybės. kurios praktin' naudojimąsi tomis teisėmis padaro realų. alioja ES teisė. kariuomenė. kad tuo atveju. (' reikalavimą atitinka tiesio inio veikimo me/Dani0mas. patvirtinti ir plėtoti E@@ praktika. Hederalinėje valstybėje 2edera/ijos nariai dal' savo kompeten/ijos perduoda bendrai /entrinei vyriausybei. apibūdinamus kaip esminiai valstybin umo požymiai pv0. E@@ pripažino. kurių be ES valstybių narių sutikimo ne ali i%plėsti. kuriais pažeidžiama direktyva. ") . bet teismai privalo net anuliuojama ją. . bet net i jų balsų dau uma. kad jomis būtų alima remtis na/ionaliniame teisme. kad nors valstybės narės turi turėti laisv. . kad i%kilus prie%taravimui tarp ES teisės ir na/ionalinės teisės. . @ačiau tarp 2edera/ijos ir vir%valstybi%kumo e 0istuoja esminiai skirtumaiC  Hederalinių valstybių /entrinės vyriausybės i% 2edera/ijos narių auna ' aliojimus. turinčiame jas inti. kiek tai 'manoma. kad būtų alima tiksliau apibūdinti E8 i%skirtinumą. veiksmin umas rei%kia. . kad užtikrintų.ir%valstybi%kumo atveju inte ra/ijos pro/ese dalyvaujančios suverenios valstybės dal' savo kompeten/ijos perduoda bendroms institu/ijoms. tiek 2ederalinės vyriausybės ali veikti tiktai neperžen damos konkrečiai apibrėžtos kompeten/ijos bei turi turėti atitinkamus ' aliojimus. tačiau %' 2aktą turėjo nustatyti. 8e to jis leido apibrėžti kaip smarkiai pasikeičia pradėjusių dalyvauti inte ra/ijoje valstybių santykiai. kurie tampa teisi%kai privalomi visose dalyvaujančiose valstybėse. valstybės sau umas. pa al joms suteiktus ' aliojimus jos ali priimti 'vairius teisės aktus ir sprendimus.vir%enybė nepriklauso nuo to. nesvarbu. pastaroji turi būti ne tik netaikoma. tiek ir vėliau.  Hederalinė valstybė nors ir yra sudėtinė valstybė. @okiose institu/ijose bendri sprendimai ali būti priimami ne tik dalyvaujančių valstybių atstovų bendru susitarimu. E@@ padarė i%vadą. kurios nėra tiesio iai pavaldžios atskirų valstybių vyriausybėms. . Remdamasis E8 sutartimi. kad E8 teisės aktų vir%enybė taikoma na/ionaliniams teisės aktams. ar po direktyvos 'si aliojimo na/ionalinis teismas. jei būtų jos ir na/ionalinės normos koli0ija. kad ES teisės pirmenybė na/ionalinės teisės atžvil iu yra prin/ipas. @okius ' aliojimus avusios institu/ijos tampa vir%valstybinėmis. @iek vir%valstybinės institu/ijos. 8endrijos teisės ne ali veikti skirtin ai atskirose valstybėse. priimtiems tiek iki atitinkamo E8 akto 'si aliojimo.teis-. 7alinio 2ederali0mo pavy0dys yra )EF>m. %ią parei ą teismas 'tvirtino ry%ium su na/ionalinių ' yvendinančių priemonių veiksmin umu kaip ai%kinimo parei ą. valstybės narės taip pat privalo užtikrinti. 8et bendrijos teisės vir%enybė visada buvo numatoma pa al Sutarties sistemą ir tikslus.ir%valstybi%kumas buvo sukurtas tam. kad ES teisė suteikia teises ir kartu jų ynimo priemones. ar konkrečios nuostatos buvo priimtos iki.na/ionalinės teisės atžvil iu. 8endrijos teisėje nustatytos teisės privalo būti tokios.ir%valstybi%kumas=tai i% dalies 2ederali0mas. jod direktyvos būtų visi%kai veiksmin os ' yvendinant jose numatytus tikslus. @eismas pabrėžė sank/ijų būtinumą. kai esama prie%taravimo tarp bendrijos teisės ir na/ionalinės teisės normos.pasirinkdamos direktyvų ' yvendinimo būdus ir priemones. . 8endrijos teisės vir%enybė nėra konkrečiai re lamentuota Sutartyje. o 2ederalinės vyriausybės i%leisti 'statymai ir priimti sprendimai tiesio iai alioja visoje 2ederalinės valstybės teritorijoje ir turi vir%enyb. @ai i ES vir%enybės prin/ipas rei%kia. ir nustato ribas valstybių narių laisvai nuožiūrai. kurios veiktų kaip priemonė.ir%valstybinių institu/ijų veiklos sritis yra labai ribota ir joms perduodamų ' aliojimų ne alima vertinti kaip esminių valstybin umo požymių.ir%enybės prin/ipas taikomas nuosekliai visai 5t. užsienio politika.omisija ES valstybių narių vardu atstovauja jų interesams !asaulio prekybos or ani0a/ijoje6. E@@ taip pat nutarė.tuo atveju. jų parei a yra imtis visų reikiamų priemonių tam. @okius požymius pastebime ir vir%valstybi%kumo atveju.y. 9is turėjo 'vardinti visą 'prastin' 3ikiinte ra/in'V valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo metodą. kuris teisės aktas 5na/ionalinis ar ES6 buvo priimtas vėliau. (ie bendrų institu/ijų priimti teisės aktai tiesio iai alioja valstybių narių teritorijoje ir turi vir%enyb.ad 8endrijos teisės norma būtų visi%kai ' yvendinta ji turi atitikti reikalavimus. sulaikanti nuo veiksmų. bet ana siaura sritis=an lių ir plieno pramonė.Siekiant kiek alima tiksliau apibūdinti Europos 8endrijos i%skirtinumą buvo sukurtas 3vir%valstybin umo4 terminas. (ių institu/ijų sistemai ali priklausyti tiesio inei valstybių narių kontrolei nepavaldžios vykdomosios. kaip 8endrijos teisės vir%enybės prin/ipas. kad pasiektų na/ionalinės teisės suderinamumą su ES teise. atstovaujamosios ir teisminės valdžios institu/ijos. remdamasis direktyvos tikslais ir nuostatomis tam.privalo ai%kinti %ią teis-.

ir ypač teismų parama. Ora ir ben"ros' ir konkre0ios. @odėl %alys.kuriuos prisiima valstybės narės 8endrijos atžvil iu. pa al kuriuos privatūs asmenys ali remtis bendrijos teise na/ionaliniu ly iu. ES teisės veiksmin umo prin/ipui turi 'takos direktyvų Dori0ontaliojo tiesio inio veikimo nebuvimas.ormula o nuostolių atlyginimo prin!ipą. Apima tiek E>>' tiek na!ionalinius teismus+ pastarieji įtraukiami per preliminarių nutarimų pro!e"ūrą. ES teisinė sistema prarastų savo sui eneris bruožus.ekty ios teisminės gynimo priemonės. Bis prin!ipas taikomas pa#ei"us tiesioginio eikimo nuostatas. ka" u#tikrintų šią prie#iūrą EB sutartis įt irtino teismines gynybos priemones' kuriosF Nali būti arba tiesioginės %ka"a pareiškėjas skun"ą pa"uo"a tiesiogiai E>>KP$>&' arba netiesioginės %kai na!ionaliniai teismai prašo E>> pagalbos jų nagrinėjamose bylose' susijusiose su Ben"rijos teise&. numatanti 'siparei ojimus.@iesio inio veikimo ir vir%enybės prin/ipai nustato konstitu/inius rėmus. ypač atsispindi na/ionalinių teismų parei oje inti i% 8endrijos teisės kylančias teises. E>>eismo atramos taškas bu o Granko is!A byloje' pagal kurį alstybės narės pri alo kompensuoti nuostolius ar #alą' pa"arytą asmenims "ėl E2 teisės pa#ei"imų' u# kuriuos jos pripa#įstamos atsakingomis. $š esmės asmenys turi teisę gauti kompensa!iją ne tik ta"a' kai nuostolius sukėlė "irekty os neįgy en"inimas' bet ir aplai"us jos įgy en"inimas. . @odėl jei u būtų panaikinta na/ionalinių institu/ijų. :usta0ius isų / minėtų sąlygų egDista imą' alstybė pri alo kompensuoti pa"arytos #alos pa"arinius. Apima platų ieško ų ir atsako ų' kurie pra"ėti teismo pro!esą ratą+ tai reiškia' ka" apima ne tik institu!inius' tokius kaip )omisija' pareiškėjus' bet ir pilie0ius. ne alėjo to daryti. )a"angi gera alia nėra u#tikrinta isam laikui' to"ėl teismui' kaip nepriklausomam arbitrui' yra pa e"ama pri#iūrėti' kaip asmenys yk"o jiems nustatytas pareigas. >aip teismas su.ietoje to buvo siekiama skatinti na/ionalinius teismus ai%kinti i% 8endrijos teisės kylančias teises sąry%yje su atitinkamais na/ionalinės teisės aktais. ?!E* teisės įg('endinimo u<tikrinimas E* ir nacionaliniame l(gmen(je! @aterialinių teisių ir pareigų praktinė reikšmė tiems' kurių interesai yra palie0iami' yra labai ma#a jeigu netaikomos e. "> . Valstybės atsakomybė u# #alą' pa"arytą E2 pa#ei"imu yra 2utarties aiškinimo klausimai' kurie pagal EB sutartį priklauso Europos >eisingumo >eismo juris"ik!ijai. E>> nutarė' ka" tokiu at eju' kai esama prieštara imų tarp E2 teisės ir na!ionalinės teisės normos' pastaroji turi būti ne tik netaikoma' bet teismai pri alo ją net anuliuoti. E>> pareiškė' ka" EB taisyklių isiškas eiksmingumas' taip pat teisių' kurias tos taisyklės suteikia' apsauga susilpnėtų' jei pri atūs asmenys negalėtų gauti kompensa!ijos' kai jų teisės yra pa#ei"#iamos' pa#ei"#iant E2 teisę' u# ką alstybė narė gali būti pripa#įstama atsakinga. 1 turi būti prie#astinis ryšys tarp patirtų nuostolių ir to . siekdamos r'sti savo teises direktyvomis ie%kiniuose prie% privačius asmenis. 5ėl alstybės atsakomybės prin!ipo' E>> nustatė konkre0ius kriterijus' nulemian0ius atsakomybės egDista imą %būtini / elementai&F 1 "irekty a turi būti siekiama nustatyti asmenų teises. $šmokamos kompensa!ijos "y"is turi būti nustatomas pagal na!ionalines normas' taikomas prie olėms' atsiran"an0ioms "ėl #alos pa"arymo. 1 šių teisių turinys gali būti nustatytas iš "irekty os teksto. 7idžioji dalis ES teisės yra taikoma na/ionaliniame ly menyje. ?ei šios priemonės netaikomos' suinteresuota šalis priklauso nuo institu!ijų ir pilie0ių' kurie turi atitinkamas pareigas' geros alios.akto' ka" alstybė narė neįgy en"ino "irekty os. siekdami panaikinti E8 teisei prie%taraujančias na/ionalinės teisės nuostatas. E2 teisė pripa#įsta alstybės atsakomybę ir pareigą atlyginti "irbantiesiems nuostolius' patirtus "ėl to' ka" jiems nebu o suteikta apsauga' kuri pagal "irekty ą turėjo būti suteikta. E8 sutartyje 'tvirtinta nuostata. >a0iau ka" būtų galima reikalauti kompensa!ijos "ėl aplai"aus "irekty os įgy en"inimo' turi būti patenkinta keletas sąlygųF Ben"rijos atitinkamomis normomis turi būti siekiama nustatyti asmenų teises+ pa#ei"imas turi būti pakankamai "i"elis ir turi būti tiesioginis prie#astinis ryšys tarp alstybės narės pa"aryto pa#ei"imo ir ieško o patirtų nuostolių. 1!2!Valst(bi) nari) atsakom(bės u< E* teisės %a<eidimus %agrindai! E>> misija yra u#tikrinti pri a0ių asmenų teises.

. pradedanti veiksmus. ji dėl to priima pa r'stą nuomon-. kad aktas dėl kurio pareik%tas ie%kinys. kad ji numato bai ti %ią stadiją per tam tikrą laiką 5paprastai ne il esnis nei ) metai6.i!ialaus pro!eso pra"#ią ir nustato gin0o ribas. >ai labai bū"inga "irekty ų įgy en"inimui1jos negali būti taikomos' jei na!ionalinės institu!ijos nesiima eiksmų. Ie%kinius turi teis. 9ei valstybė narė per . kad valstybė narė vis dar pažeidžia savo 'siparei ojimus.omisija mano.ad ie%kinys būtų priimtas.omisija ai%kai nurodo.omisijos veiksmų stadijosC 8e)ormali stadija-tarpininka&imas. Paskui )omisija negali išplėsti skun"o' pa"uoto prieš na!ionalinę alstybės al"#ią' apimties. . Ie5kiniai dėl $sipareigojimų ne&ykdymo. s%rendim) '(kd(mas. ali būti panaikintas remiantis E8 sutartyje numatytais peržiūros pa rindais. (ios pro/eso tiklas yra panaikinti konkretaus teisės akto aliojimą.?!"!Priimt) s%rendim) įg('endinimo kontrolė! .alstybė narė.omisijos sprendimuose būtų padaryta klaidų. jis ali paskirti pini in.omisija mano. 8ūdama 3Sutarties ser ėtoja4. kad valstybė narė nesiėmė reikiamų padėt' pataisančių veiksmų. 9ei . paprastai tarpininkaujant tos valstybės nuolatinei atstovybei 8endrijoje.apskųsti 8endrijos aktus tik dėl sprendimo. 8agrinėjimas teisme. 9ei po to valstybė narė per . sankcij) taik(mas! 8iesioginiai ie9kiniai! I!Ie9kiniai %areik9ti 'alst(bėms narėms! Ben"rijos teisės taikymas ir įgy en"inimas yra Ben"rijos institu!ijų ir alstybių narių ben"ra"arbia imo reikalas' to"ėl pastarųjų al"#ios institu!ijos pri alo "aly auti isame jos įgy en"inimo pro!ese.ormalų pranešimą apie ne yk"ymą' kuriame jos yra prašoma pateikti pastabas. kad %ios nevykdo savo 'siparei ojimų pa al Sutart'.baudą. kad jo protestas atitinka vieną i% materialinių peržiūros pa rindų. b3 'itų &alstybių narių pareik5ti ei5kiniai. kuri jos nuomone yra tinkama.unk!ijas' to"ėl 2utartyje numatyta norma'pagal kurią jos gali būti pak iestos pasiaiškinti E>>F tai gali būti pa"aryta )omisijos arba kitos alstybės narės ini!iaty a. jei mano. :ustatomas terminas per kurį na!ionalinės institu!ijos pri alo atsakyti.baudą.alstybės narės ali pradėti pro/esą prie% kitas valstybes nares. pa al kuriuos na/ionalinė valdžia ne'vykdė E@@ sprendimo.omisijos nustatytą terminą nesuderina savo po0i/ijos.y. . Europos !arlamentas ir Europos Tentrinis bankas 5jie tai ali padaryti indami savo i%imtines teises6 ir individualūs 5neinstitu/iniai6 parei%kėjai=2i0iniai ir juridiniai asmenys turi teis. kaip valstybės narės atlieka 8endrijos teisės joms nustatytas parei as. . ?e2ormali pro/edūra dažniausiai užtikrina tai. kad reikalas i%sprendžiamas tei iamai=valstybė narė i%taiso savo klaidas ir .omisija 5jie turi neribotas teises pareik%ti ie%kin'6. pirma ji pradeda diskusijas su na/ionaline valdžia. t. (i pro/edūra yra i%skirtinė.y.omisija ali E@@ i%kelti bylą ir nustatyti tokią pini in. privalo laudžiai bendradarbiauti su . a3 'omisijos pareik5ti ie5kiniai. .omisijos kom%etencija 'alst(bi) nari) kontrolės srit(je! 2)A$>O>$ P=$E )E@$2$?E2! ?!&!Euro%os 8eisingumo teismo jurisdikcija E* teisės įg('endinimo srit(je! Ie9kini) rū9(s. !askui parei%kėjas privalo 'tikinti E@@. Bi sta"ija #ymi o.ormalios sta"ijos )omisija lieka nepatenkinta %t. 8et net %ioje stadijoje klausimas ali būti i%spr-stas be @eismo sprendimo. . @aryba. .paduoti institu/iniai parei%kėjai=valstybės narės. Ie5kiniai dėl panaikinimo. jei .omisijos nustatytą terminą nepatenkina pa r'stos nuomonės sąly ų. jis turi atititikti tam tikrus reikalavimusC 7eistinumo reikala imas' kuris reiškia' ka" pareiškėjas isų pirma turi teismui įro"yti' ka" jis turi teisę pa"uotis ieškinį ir ka" jis tai pa"arė per nustatytą terminą.omisija turi ' aliojimus stebėti.omisija visose ikiteisminėse pro/eso stadijose. 9ei . Gormalus pranešimas apie ne yk"ymą gali paskatinti alstybę narę ištaisyti )omisijos nuro"ytas klai"as. kuris taikomas tam asmeniui.omisija E@@eisme ali pradėti pro/esą prie% valstyb-. alstybė narė neištaiso sa o klai"os&' ji alstybei narei pateikia . 1. @ormalus %rane9imas a%ie ne'(kd(m3! ?ei po ne. savaranki%kai jas sudrausminti arba pradėti pro/esą E@@. Beistinumo $&ertinimas. ar dėl "I . 9ei teismas nusprendžia. bet ji yra naudin a apsau a.omisija nutraukia savo veiksmus. konkrečiai pabrėždama tuos punktus. . . E99 sprendimo u<tikrinimas. >aipogi jos gali atsainiai ar nenoriai yk"yti šias . ?ei tai nepa yksta ir na!ionalinės institu!ijos priešinasi )omisijos pa"uotam protestui' ji patiekia pagrįstą nuomonę' kurioje nuro"o' ko"ėl ji mano' ka" alstybė narė ne yk"o įsipareigojimų. =. 9eisė paduoti ie5kin$. kad valstybė narė nepakankamai erai vykdo Sutartyje numatytus 'siparei ojimus.

ji bus apskųsta. nustatyti. kuriuos bendrai priėmė @aryba ir Eparlamentas. t. • Piktnaud<ia&imas $galiojimais=bandymas pasiekti tikslus. kad jei institu/ija per > mėn. kuriems atitinkama priemonė taikoma . kuriam buvo suteikti ' aliojimai j' priimti. E@@ yra link-s riboti individualių parei%kėjų teis. viena @aryba. ?ors E8 sutartyje tei iama. parei%kėjas privalo 'rodyti. Per<i!ros pagrindaiA = 'ompeten"ijos stoka "" . Ie%kinys turi būti pareik%tas dėl 'tariamų Europos !arlamento. • Sutarties ar kurių nors jos $gy&endinimo normų pa<eidimas. ar apskųstasis aktas yra re lamentas. kur' apskųstoji institu/ija tariamai privalėjo priimti vykdydama savo 'siparei ojimus pa al Sutart'. ?ustatyti trumpus terminus paskatino teisinio ai%kumo sumetimai.pareik%ti ie%kin' turi institu/iniai 5valstybės narės. pareik%ti ie%kinius na/ionaliniuose teismuose. kai re lamentas i% esmės nėra re lamentas=kai asmuo paduoda ie%kin' dėl re lamento. kuriuos galima u<gin. Europos !arlamentą. Jveik-s priimtinumo kliūt'. i%skyrus rekomenda/ijas ir nuomones. o ne ' jo 2ormąC jai tik 8endrijos aktas yra privalomas. (is pa rindas apima Sutartis ir jų ' yvendinimo teisės aktus. kad apskųsti ali būti tik re lamentai.pareik%ti ie%kinius. kad 8endrijos institu/ijos priimtų sprendimus tada. Ie5kiniai dėl sprendimo nepriėmimo . 4aterialiniai per<i!ros pagrindai. Priimtinumo $&ertinimas. kai apie j' buvo prane%ta ie%kovui. 'altinama institu"ija.y. Per<i!ros pagrindai. E@@ privalo žiūrėti ' apskųsto teisės akto turin'. būtų taikomas tam privačiam parei%kėjui. kuris buvo pradėtas neturint ketinimo apskųsti tą aktą. prily sta sprendimo nepriėmimui. nuo tos dienos.alstybės narės ir 8endrijos institu/ijos turi teis. Europos Tentrin' banka atsakomybėn E@@eisme. E@@ privalo nustatyti. 9eisė pareik5ti ie5kin$.bet tai nerei%kia. . pažeidžiant Sutart'. 8endrijos teisė nustato 'vairius me/Dani0mus. Parei5kimas grind<iamas neteisėtumu. @ai yra ie%kinio dėl panaikinimo veidrodinis atvai0das ir jie vienas kitą papildo. @eis. !riimtinumas yra 'vertinamasC plačiau nei ie%kinio dėl panaikinimo atvejuC nėra nustatytas terminas. . per kur' ie%kinys turi būti pareik%tas< siauriau=nes parei%kėjas ne ali pareik%ti ie%kinio pirma nesikreip-s ' institu/iją. kai pa al Sutart' jos privalo tai daryti. kai aktas buvo o2i/ialiai paskelbtas. kokiu būdu atitinkama institu/ija taikė Sutart'. . teisėtų lūkesčių prin/ipas6. Aktai. Jveikus leistinumo kliūt'. kad E@@ ali panaikinti @arybos ir . užtikrinantis. net jei pro/esas vyksta praėjus dau iau nei > mėn. • Esminių pro"ed!rų reikala&imų pa<eidimas . Europos !arlamentas. 7ėl privačių parei%kėjų teisės pareik%ti ie%kin' i%kyla %ie klausikaiC Individuali sąsaja.omisiją.. jame turi būti ai%kiai pažymėta. @ikri re lamentai ne ali būti apskųsti individualių parei%kėjų. t. nes ji prily sta tik netiesio iniam skundui dėl 8endrijos akto vykstant pro/esui.ad priimtinumo 'vertinimas būtų tei iamas. Tentrinis bankas6 ir privatūs parei%kėjai 52i0iniams ir juridiniams asmenims leidžiama pareik%ti ie%kin' 8endrijos institu/ijai. atitinkamas aktas yra priskirtinas teisi%kai privalomiems aktams ir tas aktas. jei u jis i% tikrųjų būtų priimtas. arba nuo tos dienos kai ie%kovas apie j' sužinojo. tiesio iai ir konkrečiai su juo siejasi. užtikrinančius tam tikrų teisėtumo ir teisin umo reikalavimų laikymąsi pro/edūriniais klausimais. turi būri patenkintos I sąly os.y. E8 sutartyje yra 'tvirtintas me/Dani0mas. neatsakys. kurie i% E@@ ali pra%yti preliminaraus nutarimo. taip pat reikalaujama. @iesio inė sąsaja :tvejai. jo teisė ' ie%kin' yra ai%ki ir atvira. Barantijos pavy0džiu ali būti parei a nurodyti priėmimo priežastis. direkytos ir sprendimai.. nes tai leidžia visiems. kuris nors ir re lamento ar sprendimo 2orma yra priimtas dėl kito asmens. j' alima apskųsti 9aikytini terminai. kad apskųstas aktas atitinka vieną i% pa rindųC • kompeten"ijos stoka=tai peržiūros pa rindas. kuriems pasiekti tie ' aliojimai buvo suteikti. I5ankstinis kreipimasis $ kaltinąmą institu"iją.omisijos aktus. kad tai.yti.y. prie%in us tiems.y. kuri nepriėmė kokio nors akto dėl to asmens. kad kiekviena 8endrijos institu/ija veiktų pa al jai suteiktus ' aliojimus. (i pro/edūra nėra ie%kinys. .sprendimo.omisija ar Europos Tentrinis bankas. bendruosius teisės prin/ipus 5pv0. !rie% kreipdamasis ' E@@ parei%kėjas privalo kreiptis ' skundžiamą institu/iją.omisijos ar Europos /entrinio banko 5jo kompeten/ijos ribose6 veiklos trūkumų.patraukti @arybą. kuo jis kaltina atitinkamą institu/iją. kad paskatintų ją veikti. teismas privalo atsižvel ti ' teisės akto tikslą ir turin'. kad valstybės narės laikysis 'siparei ojimų pa al 8endrijos teis-.y. . t. D. 9ei sprendimas yra tiesio iai taikomas tam asmeniui. . kuris natūraliai kyla i% E8 sutarties. kuriame reikalaujama. (iomis pro/edūrinėmis arantijomis yra pa r'stas peržiūros pa rindas. priklausymas apibrėžiamai ir uždarai rupei. parei%kėjas turi 'tikinti E@@. t. i%skyrus rekomenda/iją ar nuomon-. !arei%kimas turi būti tiksliai i%dėstytas. . bandymas nukreipti apskųstąj' aktą nuo tikslo. Skundas ali būti paduodamas tik dėl re lamentų. t. nes asmenys nėra teisėtumo ser ėtojai ir jie ali naudotis kitomis priemonėmis. kurios aktas yra skundžiamas.iekvienas ie%kinys dėl panaikinimo turi būti pareik%tas per > mėnesius nuo tos dienos.

D. na rinėdami tokius klausimus. kuriai ali būti parei%kiamas ie%kinys yra tik 8endrija. Ie5kiniai dėl <alos atlyginimo . 8etiesioginiai ie5kiniai. Pra5ymai dėl i5ankstinės i5&ados. jei u %ie statutai tai numato. i%skyrus atvejus. @as pats alioja ir Tentriniam bankui bei jo tarnautojams. . ar ' yvendins savo kreipimosi laisv-.ienintelis alimas sėkmin o skundo padarinys yra tas. o tai rei%kia. apkaltintos padarius žalą sukėlusius veiksmus. kuris pradėtas remiantis kitu straipsniu. taikomais valstybių narių sistemose.8a"ionalinės priemonės ES teisės pa<eidimų at&eju. (alimi. = @arybos aktu 'stei tų institu/ijų statutų ai%kinimo.kad sprendimui priimti reikia nutarimo %iuo klausimu. Priimtinumo kriterijai. administra/ines ir konstitu/ines pasekmes dėl ko ali kilti 8endrijos atsakomybės klausimas. kuriais ie5kinys gali b!ti patenkintas. Pagrindai. na/ionalinis teismas neprivalo to daryti arba jei na/ionalinis teismas nori ir jaučia. kuris ra inamas savo na/ionaliniuose teismuose užtikrinti jos ' yvendinimą ir ja remtis. Institu/ija. 8a"ionalinių teismų ir Europos 9eisingumo teismo bendradarbia&imas. Skundas privalo būti paduotas vykstant pro/esui E@@eisme. @ai užtikrina. jos poveikis turi būti ribotas. dėl kurio sprendimo nėra tolesnių alimų teisminių ynybos priemonių pa al na/ionalin. kai yra nustatyta. o ne apskritai. Preliminar!s Europos 9eisingumo teismo nutarimai. 8endrijai ali rėsti ie%kiniai teisme. !rivalomasis kreipimasisC na/ionaliniai teismai privalo kreiptis ' E@@. Hakultatyvus kreipimasisC na/ionaliniai teismai visi%kai laisvai pasirenka. jei 8endrijos teisės klausimas kyla teismui. reali ir 'rodoma. kad pats ali ai%kinti 8endrijos teis. . = atsako&o kaltės bu&imas.= = = Esminių pro"ed!rų reikala&imų pa<eidimas Sutarties ar kurių nors jos $gy&endinimo normų pa<eidimas Piktnaud<ia&imas $galiojimais !atenkinus skundą. E8 sutartis numato. kylančiais i% sutarčių ir /iviliniais ie%kiniais dėl žalos atly inimo. @eismas privalo kreiptis ' E@@. kad kil-s klausimas yra nereik%min as arba kai atitinkama 8endrijos norma jau buvo teismo i%ai%kinta. . kad net jei kuri nors i% bylos %alių ir paduoda pra%ymą kreiptis. E@@ pripaž'sta aktą netaikytiną %ioje byloje. arba kai tikslus bendrijos teisės taikymas yra toks ai%kus.y. t. Ie%kinio parei%kimo terminas=F metai po 'vykio. na/ionaliniams teismams buvo leista pra%yti E@@ pa albos tada. bet E@@ teisminė praktika žalos atly inimo atžvil iu dau iausiai pa r'sta !ran/ū0ijos teise. bendrija ali susidurti su tokiais ie%kiniaisC ie%kiniais. kad na/ionaliniai teismai. dėl savo kaltės padar-s žalą kitam asmeniui. kuri priėmė pažeidžiant' teisės aktą ne'parei ojama jo panaikinti ar pataisyti. :. E8 teisė yra orientuota ' asmen'.adan i 8endrija yra juridinis asmuo ir turi teisin' subjekti%kumą. ar ne. tas teismas ar tribunolas ali pra%yti E@@ priimti dėl jo preliminarų nutarimą. nustatyti atsižvel iant ' tikrai atsiradusius nuostolius ir ' ne autas pajamas. 8ūtina 'rodyti. kad nesutartinės atsakomybės atveju 8endrija pa al valstybių narių teisei būdin us bendruosius prin/ipus atly ina visokią žalą. jei mano. !arei%kėjas privalo 'rodyti tiesio in' ry%' tarp apskųstųjų veiksmų ir žalos. atstovaujama institu/ijos. jei jis ali 'rodyti. Sala turi būti tikra. kad vienodai būtų taikoma E8 teisė ir padėti na/ionaliniams teismams taikant E8 teis-. = 8endrijos institu/ijų ir Europos Tentrinio banko aktų aliojimo ir ai%kinimo. . @okiam klausimui i%kilus valstybės narės teisme ar tribunole. laiduos reikiamą vienovės ly '. rindžiamas neteisėtumu. = prie<astinio ry5io tarp <alos ir kaltės bu&imas.priimti preliminarų nutarimą dėlC = E8 sutarties ai%kinimo. jis ali tai daryti. bet nepripaž'sta jo ne aliojančiu. tėra %alutinė priemonė.be teismo pa albos. (io pro/eso tikslas yra leisti pateikti parei%kimą dėl re lamento netaikytinumo E@@ na rinėjamame inče. bet tik tarp inčo %alių.iekvienas 2i0inis ar juridinis asmuo ali pareik%ti 8endrijai /ivilin' ie%kin' dėl žalos atly inimo. Binčai dėl bendrijos atsakomybės priklauso E@@ jurisdik/ijai. "F . kai bus siekiama privatinės teisės pa rindu kilusius reikalavimus dėl neteisėtų jos veiksmų patenkinti /ivilinių nuostolių atly inimo ar kompensa/ijų 2orma.adan i parei%kimas. kai jie susiduria su E8 teisės klausimais. kurią jos institu/ijos arba jų tarnautojai padaro atlikdami parei as. E@@ turi teis. /. kad na rinėdamas inčus dėl žalos atly inimo E@@ vadovautųsi bendrais valstybių narių prin/ipais dėl žalos atly inimo. dėl kurio ali būti pareik%tas ie%kinys. privalo ją atly inti ir turi būti nustatyti %ie elementaiC = <alos bu&imas. kad priemonė laikoma netaikytina. kuri numato. kuri jam atsirado. Atsakomybės u< <alos padarymą pagrindiniai prin"ipai. todėl jos veikla ali sukelti /ivilines.teis-. ?uostolių dydis 'vertinamas vadovaujantis bendraisiais teisės prin/ipais. I%ie%kotina žala=tai tik ekonominiai nuostoliai. !ro2esinės sąjun os ar personalo susivienijimai ne ali pareik%ti ie%kinio. kad yra patyr-s žalą dėl 8endrijos institu/ijos ar vieno i% jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo. jo ne ali būti jokių pa r'stų abejonių. kad parei%kėjo atžvil iu e 0istavo tam tikras 'siparei ojimas ir kad jis buvo pažeistas. (ios pro/edūros tikslas=užtikrinti. 8et kad būtų i%ven ta nevienodos teisminės praktikos. Salą turi būti patyr-s pats parei%kėjas. E8 sutartis reikalauja. kad kiekvienas.

kuris. jei jis mano. (iuo metu 8endrija neturi vykdomųjų institu/ijų. E@@ ne ali ai%kinti na/ionalinės teisės klausimų. nes teismas yra ' aliotas priimti sprendimus tik 8endrijos teisės klausimais. Bu o paskelbtas "rau"imas ir rinklia oms' turin0ioms lygia ertį po eikį' kurias nusta0ius taip pat yra ar#oma prekyba' nors jos o. @eismo pateiktas ai%kinimas yra privalomas tam teismui. ar jis ai%kina 8endrijos teis-. Bu o pasirinktas reakty ųjį po#iūrį.Bais&o prekių judėjimo esminiai prin"ipai. )a" muitų ir rinklia ų' turin0ių lygia ertį po eikį' "rau"imas būtų eiksmingas' jį pri alo įgy en"inti ne tik Ben"rijos institu!ijos' bet ir asmenys na!ionaliniuose teismuose. ar yra priimtas dėl akto aliojimo. @eismas pažymi.' kai bu o į estas ben"rasis išorinis tari. ?utarimas dėl bendrijos aktų aliojimo=jie leidžia na/ionaliniam teismui netaikyti atitinkamos priemonės jo na rinėjamoje byloje.inansinė rinklia a' kuri truk"o lais am prekių ju"ėjimui' ka" ir kaip ji būtų na!ionalinėje teisėje apibū"inama ar a"inama. todėl žemesniajam teismui turi būti leidžiama paduoti pra%ymą E@@. bet atsižvel iant ' preliminaraus nutarimo pro/edūros uni2ikuojamąj' vaidmen' ir kiti teismai privalo vadovautis teismo ai%kinimu. =inklia a yra ienašalė' kai alstybė narė ją nustato a"o au"amasi sa o interesais. ali pra%yti vykdomosios institu/ijos paimti baudą.as ir panaikintos tarpusa io prekybos k otos.1. =inklia a1tai bet kokia . kol E@@ na rinėja su 8endrija susijus' klausimą. I5imtys lais&am prekių judėjimui. kurios nuolat pažeidinėja E8 sutart'.jis paai%kina ir apibrėžia tam tikros normos prasm. kurios vykdytų baidų i%ie%kojimą už E8 teisės pažeidimus.i!ialiai ir ne a"inamos muitais.!reliminaraus nutarimo pro/edūros tikslas yra užtikrinti.ir taikymo srit' nuo to laiko. kad dėl jo na rinėjamo inčo kyla klausimai. kad būtų alutinai i%spr-stas. atsižvel iant ' preliminarų nutarimą. @ai i na/ionaliniai teismai ali kreiptis ' E@@ dėl bendrijos teisės ai%kinimo ir dėl bendrijos teisės akto aliojimo. tačiau tam tikrais atvejais teismas ali remtis tik na/ionalinių vykdomųjų institu/ijų era valia. kuris kreipėsi. I%skiriamos %ios nutarimų rū%ysC :i%kinamasis nutarimas. 8et %is per2ra0avimas nepakeičia pra%ymo turinio. 9ari)inių ir netari)inių kli!. kai norma buvo priimta. I% pradžių ie%kinys paduodamas na/ionaliniam teismui. >o"ėl muitai ir yra pirmoji prekybos kliūtis' kurią EB sutartis siekė panaikinti. -. >eisės kūrėjai' ketinę panaikinti prekybos kliūtis galėjo nustatyti tiesioginį "rau"imą ir bausti u# jo pa#ei"imus %reakty us po#iūris& arba pat irtinti poDity ias priemones' kurios taip su"erintų sąlygas' ka" "rau"imas būtų nereikalingas %proakty us po#iūris&. E2 at# ilgiu muitų sąjunga bu o laikoma ne sa aiminiu tikslu' bet ienu iš etapų įgy en"inant ben"rąją rinką. !reliminariems nutarimams priimti reikia dau laiko. Auit) s3junga' kaip ir lais osios prekybos er" ė' yra regioninio pre. !reliminaraus nutarimo poveikis yra kitoks ir priklauso nuo to. E@@ skirdama baudą valstybėms narėms. sustabdo pro/esą. kurie turi būti ai%kinami ir kad auk%tesniojo teismo sprendimas sukeltų kon2liktą su bendrijos teise. @odėl teismas kartais yra priverstas per2ra0uoti pra%ymą taip. @odėl nutarimas dėl bendrijos teisės ai%kinimo taikomas net i teisiniams santykiams. kad ai%kindamas bendrijos teis.?m. >rys iš šešių EB įkūrusių alstybių %Belgija' :y"erlan"ai' 7iuksemburgas& bu o su"ariusios Beneliukso muitų sąjungą. @uitai yra ienas seniausių na!ionalinės prekybos apsaugos bū"ų' ka"angi jie be eik isa"a silpnino prekybą. E>> nustatė šią sritį reguliuojan0ių straipsnių tiesioginį eikimą. ?utarimo at alinio veikimo alia ali būti sumažinta teisinio ai%kumo sumetimais ir dėl svarbių padarinių. 4uitų sąjungos $k!rimas. kilusiems eros valios pa rindu iki nutarimo priėmimo. @odėl reikia turėti pakankamai lė%ų ir i% dalies yra vilkinamas teismo pro/esas. @uitų sąjungą įgy en"ino "#.orma' kuria prekės ienašališkai yra apmokestinamos "ėl to' ka" jos kerta sieną' ir kuri nėra muitas tiesiogine prasme' yra rinklia a' turinti lygia ertį po eikį' nebent ji siejasi su ben"ra i"aus mokes0ių sistema' kuri sistemingai taikoma pagal tokius kriterijus ir tuo pa0iu patekimo į rinką metu kaip ir panašūs šalies gaminiai.%idaus rinkos teisinio regulia&imo pagrindai. kad 8endrijos teisė turėtų vienodą poveik' visose valstybėse narėse. atsiradusiems iki atitinkamo preliminaraus nutarimo. kurių toks sprendimas ali turėti teisiniams santykiams. !askui inčas vėl r'žta ' na/ionalin' teismą.eren!inio susitarimo rūšis' reglamentuojama NA>> 3< str. E>> nutarė' ka" kiek iena piniginė rinklia a' ka" ir kokia būtų jos paskirtis ar taikymo . kad būtų i%ven ta ki%imosi ' na/ionalinės teisės klausimus.ių 5alinimas prekyboje tarp &alstybių narių. -. "$ .

E>> jį pripa#ino tiesiogiai taikytinu. * alstybės narės neapmokestina kitos šalies narės prekių jokiais i"aus mokes0iais' kurie kitoms prekėms teiktų netiesioginę apsaugą. Bis "rau"imas įt irtintas EB sutartyje' kurioje taip pat numatoma muitų panaikinimo t arka ir terminai. 5ėl to importuojamiems pro"uktams nebereikia taikyti prekių kilmės reikala imų. 5ėl to' jei prireiktų' )omisijai ir kitoms alstybėms narėms būtų leng iau įsikišti. =inklia a yra neleistina net ir tuo at eju' kai LpaslaugaM nustatoma importuotojui a"o aujantis isuomenės interesais. = -iskaliniais %rek(bos barjerais. 2 arbus lais o prekių ju"ėjimo u#tikrinimo eiksnys yra . EB sutartyje numatyta' ka" įt irtinti "rau"imai netaikomi importo ar eksporto su ar#ymams' kurie yra pateisinami tam tikrais konkre0iai nuro"ytais pagrin"ais. Valstybės narės tarp sa ęs negali nustatyti jokių naujų muitų mokes0ių importui ar eksportui' taip pat "i"inti tų mokes0ių' kuriuos jos jau taiko prekyboje iena su kita.2utartyje bu o nustatyta' ka" nuo 2utarties įsigaliojimo alstybės turi neį esti importui iš kitų E2 alstybių naujų muitų ar rinklia ų' taip pat bu o u#"rausta "i"inti muitus. Be monetarinio ar . Be to muitų sąjungos narės yk"o ben"rą u#sienio prekybos politiką' taiko ben"ras muitų pro!e"ūras' susitaria "ėl pajamų' gautų iš muitų' paskirstymo ir kt.iskalinio pobū"#io prekybos su ar#ymų' kuriuos "rau"#ia EB sutartis' egDistuoja ir nemonetarinio pobū"#io barjerai1paprastai protek!ionistinio pobū"#io a"ministra!inių taisyklių ir pro!e"ūrų . Valstybės narės iki pirmos sta"ijos pabaigos turi panaikinti isus kiekybinius apribojimus eksportui.ormuoti )omisiją apie siūlomus naujus te!Aninius stan"artus ir taisykles. 2utartyje įt irtintos nuostatos' kuriomis siekiama nustatyti balansą tarp lais os prekybos ir prin!ipo' jog alstybės narės išlaiko grie#tai apibrė#tą kompeten!iją teisėtai apriboti šią prekybą' ka" apsaugotų tam tikrus s arbius na!ionalinius interesus. Prekių ju"ėjimo lais ę i"aus rinkoje gali truk"yti keli skirtingi eiksniai' to"ėl jiems taikomos skirtingos 2utarties nuostatos' susijusios suF = diskriminaciniais -i inio ir tecBninio %obūd<io %rek(bos barjerais.iskalinių barjerų pašalinimas' kuris reiškiaF * alstybės narės tarpusa io prekyboje nenustato naujų ir ne"i"ina jau taikomų importo arba eksporto muitų ar rinklia ų' turin0ių lygia ertį po eikį. * alstybės narės neapmokestina kitos šalies narės prekių jokiais i"aus mokes0iais' "i"esniais nei taikomi panašioms ietinėms prekėms.ai ir k otos nepriklausomai nuo to' per kurią alstybę prekės į e#amos. Viena ertus' muitų sąjungos narės panaikina tarpusa io prekybos apribojimus' kita ertus' importuojamoms į muitų sąjungos teritoriją prekėms taikomi ieno"i tari. >ai a"inama sustingimo taisykle.iDinio ir te!Aninio pobū"#io barjerai' taikomi importuojamoms prekėms' gali būti gin0ijami remianti EB sutartimi' kurioje nuro"omaF kiekybiniai importo ar eksporto apribojimai bei isos kitos priemonės' turin0ios tokį pat po eikį' santykiuose tarp alstybių narių yra "rau"#iamos. >aip skatinama "iegti Europos stan"artus ir pa"e"a u#kirsti kelią naujų kliū0ių plitimui. Auit) s3junga1lais osios prekybos er" ė tarp " iejų ir "augiau alstybių' taip pat ben"rasis išorinis tari.orma. isos k otos bu o panaikintos&' tre0iajame1panaikinti priemones' kurių pa"ariniai' kaip manoma' yra tokie pat' kaip ir kiekybinių apribojimų. $ki šiol E2 "ar nėra u#"rau"usi alstybėms narėms taikyti na!ionalinius stan"artus' ta0iau jos pri alo in. "# . 5ėl kiekybinių apribojimų pirmajame etape taip pat galiojo sustingimo nuostata' o antrajame siekiama pašalinti pa0ius kiekybinius apribojimus %iki -693m. 5iskrimina!iniai . >aigi muitų sąjunga turi sa o i"inį ir išorinį aspektusF a> 'idinis as%ektas1tarp alstybių narių importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms u#"rau"#iami muitų mokes0iai. >a"a' kai paslauga tikrai yra teikiama importuotojo nau"ai' E>> nustatė' ka" rinklia a neturi iršyti paslaugos ertės' taip pat neleistina rinklia a' grin"#iama prekių erte.as ir ben"ros prekybos politikos tre0iųjų šalių at# ilgiu taisyklės.

ormųF P so!ialinio pobū"#io pagalba' teikiama atskiriems artotojams' jei ji teikiama be prekių kilmės "iskrimina!ijos.ormos' kurios yra su"erinamos su ben"rąja i"aus rinka.ai.>am tikri EB sutarties straipsniai bu o skirti . ?ei alstybė narė tokią prekę norėtų apmokestinti #emesniu tari.ormų' kurios gali būti su"erinamos su i"aus rinkaF *pagalba' skatinanti regionų' kuriuose gy enimo lygis yra nenormaliai #emas arba labai paplitęs ne"arbo lygis ekonominę plėtrą. Prie pagalbos . EB steigimo sutartis numato' ka" kokia nors . P pagalba skiriama kai kuriems Vokietijos regionams' kuriems įtakos turėjo Vokietijos pa"alijimas. @okestis gali būti laikomas arba muito mokes0iu' arba rinklia a' turin0ia tokį patį po eikį arba yra "alis ben"ros apmokestinimo sistemos ir yra teisėtas' išskyrus tai' kiek jis yra "iskrimina!inis pagal na!ionalinį priklausomumą. ?ų tikslas1u#tikrinti' ka" isose alstybėse narėse prekės' importuojamos į E2 iš tre0iųjų šalių' būtų traktuojamos ieno"ai' ir taip su"aromos ieno"os sąlygos isoms prekėms' esan0ioms apy artoje Ben"rijos teritorijoje' pasinau"oti lais o ju"ėjimo nuostatų teikiamais pranašumais. >a0iau šiai ben"ro pobū"#io prin!ipinei nuostatai yra nustatytos tam tikros išimtys. *pagalba' skatinanti tam tikrą ekonominę eiklą arba ekonominius regionus' jei tai nesu"aro nepalankių prekybos sąlygų.iskalinėms kliūtims pašalinti' ka" galėtų yk"yti ben"rosios rinkos integra!ijąF skirti alstybės sienų kontrolei' o kiti1skirti alstybės narės i"aus situa!ijaiFjuo reikalaujama' ka" i"inio apmokestinimo sistemos be "iskrimina!ijos būtų taikomos nes arbu kokios kilmės prekėms. EB sutartyje yra iš ar"intos alstybės pagalbos .u' nei yra apmokestinama panaši prekė' tai nebūtų pa#eista EB sutartis' nebent egDistuotų "iskrimina!ija "ėl prekės kilmės. *pagalba kultūros ir pa el"o išsaugojimui skatinanti. E>> šiuos straipsnius laiko išimtinais. 7emiamą reikšmę turi ne konkre0ių alstybės "* .ų siena į e#ant tuos pro"uktus į ben"rąją i"aus rinką' to"ėl alstybės narės nebegali nustatinėti jokių autonominių muitų iš tre0iųjų alstybių importuojamoms prekėms. Ora nustatyta ieninga tari.orma teikiama alstybės pagalba' iškraipanti ar galinti iškraipyti konkuren!iją' suteikiant pri ilegijų tam tikroms įmonėms ar prekėms ir turinti įtakos alstybių narių tarpusa io prekybai' yra "rau"#iama. P pagalba' skirta gai alinių nelaimių pa"arytiems nuostoliams pašalinti. b> I9orinis as%ektas1prekybiniuose santykiuose su tre0iosiomis šalimis nustatomi ben"ri muitų tari. Prekėms taikomas mokestis turi būti ieno"as tiek ietinės gamybos' tiek importuojamoms prekėms. 5rau"#iama importuojamą prekę apmokestinti tokiu tari. Bios priemonės apima tiek tiesioginę .inansinę paramą %subsi"ijas&' tiek netiesioginę %paskolos suma#intomis palūkanomis&.ų k otas' arba isiškai atsisakyti muitų' jei konkretaus pro"ukto pasiūla priklauso nuo importo iš tre0iųjų šalių ir jei to pro"ukto pagaminama nepakankamai. = 'alst(binėmis komercinio %obūd<io mono%olijomis = 'alst(bės %agalba1tai priemonės' kuriomis alstybė apsaugo atskiras įmones ar šakas' taip iškreip"amos konkuren!iją. >aryba k ali. Valstybės pagalbos apibrė#imą pateikė E>>F tai alstybių narių ienašališki ir sa arankiški spren"imai' priimami sa o pa0ios so!ialiniais bei ekonominiais interesais' siekiant suteikti konkre0ią nau"ą atitinkamoms įmonėms ar atskiriems asmenims. *pagalba' skirta ben"riems Europos interesams s arbiam projektui įgy en"inti arba kuria siekiama pašalinti rimtą alstybės narės ekonomikos kriDinę situa!iją.u' kuris reikštų konkuruojan0ios ietinės prekės apsaugą.ikuota balsų "auguma' pagal )omisijos siūlymą turi teisę tam tikrose ribose keisti arba laikinai sustab"yti muitų taikymą' arba atskiroms alstybėms narėms suteikti suma#intas tari. >okia pagalba gali būti šių .

skirstomos 'C Priemonės' kurios yra kitokios nei tos' kurios taikomos ietinėms prekėms' t. Valstybės narės įsipareigoja nesugrie#tinti galiojan0ių k otų ir priemonių' turin0ių lygia ertį po eikį.ios lygia&ert$ po&eik$. Be to alstybė gali kreiptis į >arybą' ka" ši ienbalsiai pripa#intų' jog alstybės teikiama pagalba yra su"erinama su ben"rosios rinkos reikala imais. I9imt(s lais'am %reki) judėjimui! Bais&as prekių judėjimas yra viena i% keturių laisvių.ikuoti teikiamą pagalbą' E>> yra išaiškinęs' ka" tam pakanka 3 mėn.ikuoti šią pagalbą. Priemonės. ?eigu )omisija' tokiu at eju' jau pra"ėjusi anks0iau minėtas pro!e"ūras' jos sustab"omos' kol >aryba priims spren"imą "ėl šio klausimo. Antrame etape isi kiekybiniai aprubojimai bu o šalinami laikantis EB sutartyje nustatytų terminų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui' isos priemonės' turin0ios lygia ertį po eikį' bu o laikomos panaikintomis' o bet kuri jas is "ar taikanti alstybė1pa#ei"usia EB sutartį' kurioje bu o įt irtintas pagrin"inis kiekybinių apribojimų ir priemonių' turin0ių lygia ertį pobū"į' "rau"imas. ?ei alstybė per nustatytą terminą spren"imo neį yk"o arba )omisija' arba kita suinteresuota alstybė' gali tiesiogiai kreiptis į E>>. 2utinkamai su EB sutartimi' teisė kontroliuoti alstybių narių teikiamą pagalbą suteikta )omisijai' kuri nutarusi' ka" alstybės teikiama pagalba yra nesu"erinama su ben"rąja rinka eikia pagal EB sutartį. kurios taikomos 'ietinėms %rekėms. 2ustingimo įsipareigojimas yra absoliutus ir jam negali būti jokių išim0ių. kurios (ra kitokios nei tos. Priemonės' turin4ios l(gia'ertį %o'eikį yra suskirstytos į " i grupesF Priemonės. Ben"rų muitų tari. EB sutartis "rau"#ia alstybėms narėms tarpusa yje nustatyti naujus importo apribojimus ar priemones' turin0ias lygia ertį po eikį. $ki -693m.iekybiniai apribojimai apimaC kvotų sistemą 5kai valstybė narė nustato tam tikros prekės importo kiek'6 ir uždraudimą 5kai valstybė narė ali visi%kai uždausti tam tikros prekės importą i% kitos valstybės narės6.ų tikslas1u#tikrinti' ka" isose alstybėse narėse prekės' importuojamos į E2 iš tre0iųjų šalių' būtų traktuojamos ieno"ai' ir taip su"aromos ieno"os sąlygos isoms prekėms' esan0ioms apy artoje E2 teritorijoje' pasinau"oti lais o ju"ėjimo nuostatų teikiamais pranašumais. taip a"inamos atskirai taikomos priemonės. sudarančių ES bendrosios rinkos pa rindą. :eleistina' ka" lais am prekių ju"ėjimui tarp alstybių narių turėtų įtakos alstybės tam tikroms įmonėms arba tam tikros rūšies prekėms' teikiamos pagalbos priemonės' kurios į airiomis .orma' o jų po eikis.y. :aujoms alstybėms narėms turėjo per nustatytą perminą panaikinti isas sa o taikomas k otas. t!(! tai% 'adinamos atskirai taikomos %riemonės! Priemonės. )omisija' pranešusi suinteresuotoms šalims' priima spren"imą įpareigojantį pagalbą teikian0ią alstybę per tam tikrą nustatytą terminą nutraukti arba mo"i. turin. >uo tikslu bu o taikomas " išalių k otų išplėtimo iki isuotinių k otų' kurios turėjo tapti at iros ir ne"iskrimina!inės kitoms alstybėms narėms' meto"as.pagalbos priemonių . "E .ormomis ar#o ar gali ar#yti konkuren!iją. turinčias ly iavert' poveik'. >ais at ejais' kai )omisija nenustato termino per kurį alstybė turi nutraukti ar mo"i. k otos bu o panaikintos.E8 sutartis uždraudžia importo ir eksporto kiekybinius apribojimus ir visas priemones. . kurios 'ienodai taikomos tiek 'ietinėms. )iekybiniai apribojimai E>> bu o apibrė#ti kaip bet kokios priemonės' reiškian0ios isišką arba "alinį prekių eksporto' importo ar tranDito su ar#ymą ir tai apima k otų sistemą %kai alstybė narė nustato tam tikros prekės importo kiekį& ir u#"rau"imą %kai alstybė narė gali isiškai u#"rausti tam tikros prekės importą iš kitos alstybės&. t!(! tai% 'adinamos bendrai taikomos %riemonės! +ios %riemonės %rie9tarauja %ro%orcingumo %rinci%ui! E>> pa"arė iš a"ą' ka" alstybės narių priimtos taisyklės' tiesiogiai ar netiesiogiai truk"an0ios ar galin0ios truk"yti Ben"rijos i"aus prekybai'yra laikomos priemonėmis' turin0ios tokį pat po eikį kaip ir kiekybiniai apribojimai. tiek im%ortuotoms %rekėms.

y. >ai kas nepa"oru 7on"one' nebūtinai turi būti nepa"oru ir Pary#iuje. E>> reikalauja' ka" pasirinktos priemonės ne tik tenkintų saugomo intereso poreikį' bet ir pasirinktos priemonės būtų propor!ingos siekiamam tikslui bei ma#iausiai ribojan0ios lais ą prekybą. Ora "augybė šių są okų aiškinimų na!ionaliniuose teismuose ariantų' netgi tarp !i ilinės teisės mo"eliu pagrįstų sistemų. Apribojimai' ieno"ai taikomi ir i"aus gaminiams' skirtiems eksportui' ir i"aus gaminiams' skirtiems na!ionalinei rinkai' nepa#ei"#ia EB sutarties nuostatų.Priemonės' kurios ieno"ai taikomos tiek ietinėms' tiek importuotoms prekėms' t. >ai reiškia' ka" išimtys' t. Naminys' kuris bu o teisėtai pagamintas ir išleistas į rinką ienoje alstybėje narėje' turėtų būti isiškai lais ai lei"#iamas į apy artą isoje Ben"rijoje. Bet alstybėms narėms nelei"#iama leng ai apeiti kiekybinių apribojimų taisyklių. >o"ėl E>> bu o labai sunku atlikti aiškinimą.ekty umu' isuomenės s eikatos apsauga' komer!inių san"orių teisingumu ir artotojų apsauga. )itos išimtys yra #monių s eikata ir gy ybė' gy ulių ir augalų apsauga. 7ei"#iama išlaikyti ar nustatyti naujus "rau"imus importui' eksportui ar prekių tranDitui' jei tai galima pateisinti nustatytomis prie#astimis' įskaitant isuomenės moralę' iešąją t arką ar isuomenės saugumą' apsaugant #monių s eikatą bei gy ybę ir gy ūniją bei augmeniją. Bios priemonės prieštarauja propor!ingumo prin!ipui. >a0iau E>> nustatė ir apibū"ino keletą aplinkybių' kurios neturėtų būti laikomos pateisinan0iomis iešosios t arkos išimtį. 7ais o prekių ju"ėjimo išimtys turi būti aiškinamos grie#tai' ka"angi jos truk"o ben"rosios rinkos sukūrimo tikslui. Visuomenės s eikata yra taip pat s arbu' kaip ir isuomenės moralė' iešoji t arka ir saugumas' ta0iau šiuo at eju E>> bu o ir aiškesnis' ir nuoseklesnis. Vartotojo ekonominiai interesai1tai iena iš aplinkybių' kuria alstybės narės "a#nai pasinau"o"a o. taip a"inamos ben"rai taikomos priemonės. Viena iš išim0ių taikomų lais am prekių ju"ėjimui yra isuomenės moralė' iešoji t arka ir isuomenės saugumas. )liūtys ju"ėjimui Ben"rijoje' kylan0ios "ėl na!ionalinių įstatymų' skirtų konkre0ių gaminių išlei"imui į rinką' skirtumų yra galimos' jei tokios nuostatos gali būti pripa#intos būtinomis' ka" būtų u#tikrinti pri alomi reikala imai' isų pirma susiję su mokes0ių kontrolės e. $š prin!ipo alstybė narė turi teisę u#"rausti į e#ti iš bet kurios kitos alstybės narės tam tikrų nepa"oraus pobū"#io prekių' kurios taip suprantamos pagal tos alstybės narės i"aus teisę' ir ka" toks "rau"imas gali teisėtai galioti isoje jos teritorijoje net ir tuo at eju' kai šios alstybės narės teritorijoje kai kur egDistuoja skirtumai tarp galiojan0ių teisės aktų' reguliuojan0ių atitinkamą sritį. 2utarties rengėjai isiškai neu#kirto kelio na!ionalinei al"#iai nustatyti "rau"imą' nelei"#iantį u#sienio preklėms patekti į jų na!ionalines teritorijas. E>> grie#tai aiškino iešąją t arką' bet jam taip ir nepa yko sukūrti LBen"rijos kon!ep!ijosM. EB sutartyje yra pateiktas baigtinis išim0ių sąrašas' įt irtintas perspėjimas' ka" "ėl šių "rau"imų ar apribojimų alstybių narių tarpusa io prekyboje neturi atsirasti sa a ališkos "iskrimina!ijos ar prekybos tarp alstybių narių u#slėpto ribojimo priemonių. >ai są okos nesunkiai atpa#įstamos bet kurios alstybės narės teisininkų ir politikų' nuo neatmenamų laikų artojamos teisinant alstybės kišimąsi į eiklą' kuri paprastai yra palikta lais ai asmenų "ispoDi!ijai.y. E>> pa"arė iš a"ą' ka" alstybės narių priimtos taisyklės' tiesiogiai ar netiesiogiai truk"an0ios ar galin0ios truk"yti Ben"rijos i"aus prekybai'yra laikomos priemonėmis' turin0ios tokį pat po eikį kaip ir kiekybiniai apribojimai. jų taikymas turi būti objekty iai pagrįstas' tuo neturi būti siekiama ginti ietinių gamintojų interesų. E>> reikala o' ka" išlyga besiremian0ių alstybių narių eiksmus iš tikrųjų paskatintų isuomenės s eikatos moty ai' ka" šiais F+ . E>> paliko teisę kiek ienai alstybei narei nusistatyti isuomenės moralės są okos turinį atsi# elgiant į ertybių skalę ir isuomenės moralės reikala imus' ka"angi "i"elė kultūros ir i"eologinių ertybių' yraujan0ių skirtingose alstybėse narėse' į airo ė' isuomenės moralės sritis yra labai "elikati sritis.

>aigi intelektinės nuosa ybės teisės sa ininkas turi teisę gaminti ira par"a inėti prekes rem"amasis šiomis teisėmis' ta0iau negali jų nau"oti taip' ka" u#kirstų kelią tų prekių ju"ėjimui isoje E2 teritorijoje.'sidarbinus pasilikti v=bės narės teritorijoje< ".(arbuotojų lais&o judėjimo teisės turinys. @ai yra bendrijos teisės sąvoka. .iekvienas 8endrijos pilietis nepriklausomai nuo savo yvenamosios vietos turi teis.naudą kaip ir na/ionaliniai darbuotojai. jie auna tokią pat so/ialin.direkt. !a rindinė sutarties norma. @eisė pasilikti pasibai us darbo santykiams. E>> ši išimtis tik spe!ialaus turinio objektas' t.@eisės susijusios su laisvo asmenų judėjimo prin/ipuC ). 7arbuotojams mi rantams alima taikyti na/ionalin' so/ialinės apsau os draudimą ir jiems ne ali būti draudžiama daryti so/ialinės apsau os 'na%ų ar mokėti mokesčių. -. i%skyrus tokios mažos apimties veiklą. @eisė atvykti ir apsi yventi. kuri ali būti laikoma labai menka ir pa albinė. @olesn' turin' minėtiems prin/ipams suteikė antrinės teisės aktai.itiems iminaičiams.re l.vienoda 'sidarbinimo tvarka< >. re uliuojantis teis.palikti jų teritoriją. kurie verčiasi ar nori verstis ūkine veikla. re uliuojanti laisvą dirbančiųjų judėjimą. !a al E8 sut. turinys (išimtinė teisė pa0iom ar suteikus li!eDiją tre0iai šaliai nau"oti išra"imą gaminant pramonės prekes ir jas pirmą kartą išlei"#iant į rinką.C47irbančiųjų judėjimo laisvė turi reik%ti bet kokios diskrimina/ijos pilietybės pa rindu tarp v=bių narių dirbančiųjų. tai darydamas jis turi tokią pat pirmenyb. . kad ir kokia būtų jų pilietybė. net jei jis dirba ne visą darbo dieną arba atly inimo tari2as yra žemesnis nei minimalus arantuotas užmokestis.!a rindiniai jųC ). nei kituose E8 teisės aktuose. darbo užmokesčiu bei kitomis darbo ir 'sidarbinimo sąly omis.re uliuojantis 'sidarbinimo prieinamumą ir sąly as. yra "* str.. 7arbuotojo darbo 'vairiose v=bėse narėse laikotarpiai apskaičiuojant jam priklausančias i%mokas turi būti sumuojami.re uliuojanti v=bės narės teis-.dirbti toje v=je. panaikinimą4.v=bės narės turi panaikinti visokią diskrimina/iją dėl na/ionalinės priklausomybės. Bios teisės išnau"otos' kai prekės' esan0ios intelektinės nuosa ybės teisės objektas' pateikiamas į i"aus rinką.y.=bės narės privalo suteikti 8endrijos piliečiams teis. 9i apima bet kur' 2akti%kai ir realiai dirbant' ar norinti dirbti asmen'. Patentų teisės spe!. kai jų darbo santykiai i%ėjus ' pensiją ar dėl ne alios yra pasibai -. turinti savaranki%ką reik%m-. kuriuos moka priimančiosios v=bės piliečiai. atleidimas i% darbo ar rąžinimas ' j' atžvil iu su darbuotojais mi rantais ne ali būti el iamasi kitaip nei su vietos darbuotojais. (i teisė turi būti suteikta pateikus paprastą asmens pažymėjimą arba pasą. nukrypti nuo laisvo dirbančiųjų judėjimo prin/ipo< I. saugumo bei s&eikatos pagrindu bei ry5ium su &alstybine tarnyba. v=bės narės privalo suteikti 'važiavimo len vatų. kai jie ' yja teis.=.likti priimančioje %alyje net po darbuotojo mirties.'sidarbinti ir dirbti kitoje v=bėje narėje pa al taikomas taisykles. susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu. už tai audamas atly inimą. kuris privalo alioti visose v=bės narėse. I5imtys &ie5osios t&arkos. So/ialinės i%mokos turi būti mokamos bet kurioje v=je narėje. F) .dir. !a al E@@ taisyklės. bet priklausantiems nuo darbuotojo ar yvenančio su juo. susijusios su 'sidarbinimu. taikomos tik vertimuisi e2ektyvia ir tikra veikla. priimti pa al E8 "* ir "E str. ?edarbin i darbuotojai ' yja %ią teis-. jo sutuoktinis arba i%laikomi vaikai turi teis.ir 2inansin.' senatvės pensiją..ir yven.. 8e to. kad alėtų dirbti kitur ES. 2p!. . jei jie priimančioje %alyje yra i%buv. remiantis visuomenės sau umo ir sveikatos motyvais.' pensiją darbuotojai turi teis. So/ialinė apsau a. turinio samprata u#kertamas kelias bet kuriam asmeniui pagaminti nelegalią kopiją' bet ne"rau"#ia prekiauti jau esan0iom kopijom. I%ėj.kaip ir priimančiosios v=bės piliečiai.toliau yventi %alyje.. 7arbuotoją mi rantą ali lydėti jo sutuoktinis ir jų artimiausi iminaičiai. tam' kas autorinės teisės objektas "aro kitokius nei kitos prekės.re l. susijusią su 'sidarbinimu.bent )> mėn. darbo užmokesčiu ir kitomis darbo sąly omis. (iuo tikslu darbdavys ir darbuotojas ali pasikeisti pra%ymais priimti ' darbą ir darbo pasiūlymais. (ios normos arantuoja laisvą judėjimą tik tiems asmenims.joje bent trejus metus.=bė narė ne ali liepti darbuotojams mi rantams palikti %al'.. 7irbančiojo sąvoka nėra apibrėžta nei E8 sut. kad jis atlieka tam tikros ekonominės vertės 2unk/ijas vadovaujant kitam asmeniui ir jo labui. Bia aplinkybe na!ionalinė al"#ia neretai nau"ojosi norė"ama pateisinti importuojamų prekių . Viena iš išim0ių yra ir intelektinės nuosa ybės apsauga. @okių darbo sąly ų kaip atly inimas. jei sulaukia tokio amžiaus. nepatenkantiems ' %ią kate oriją. I%ėjusio ' pensiją ar nedarbin o darbuotojo %eima turi teis.yra tas. @eisė turėti atitinkamas 'darbinimo sąly as.re uliuojanti 'važiavimo ir apsi yvenimo teises< >. Gemiamas dirbančiojo požymis pa al E8 teis. >a0iau tam tikrais at ejais intelektinės nuosa ybės teisė gali "aryti tokį po eikį kaip ir kiekybiniai apribojimai. . net jei nėra 8endrijos piliečiai.eiksmais būtų galima pasiekti norimą tikslą ir ka" nebūtų jokių kitų ma#iau ribojan0ių priemonių tam pa0iam reDultatui pasiekti.ol 8endrijos pilietis dirba kitos v=bės narės teritorijoje.vienodos teisės judėti ir pasilikti bet kurioje 8endrijos dalyje. .itosanitarinę ir kitokią s eikatos kontrolę' kuri priešingu at eju eikiausiai būtų laikoma priemone' turin0ia lygia ertį po eikį.

Subjektai. siekiant i%siųsti j' i% %alies. Sąvoka paslau os apimaC ). 7arbo vietos v=bė ali reikalauti adapta/ijos periodo. teikiantis tokias paslau as. @erminas 3valstybinė tarnyba4 apima tik tokias parei ybes. turintiems tam tikrą pro2esiją.nustato apribojimus 'sidarbinti valstybinėje tarnyboje. I. @eisė teikti paslau as yra apibrėžta E8 FE ir $+5I6 str.Stei imosi laisvė rei%kia laisv.7ėl i%ėjusių ' pensiją asmenų< I."* str. kai v=bė narė imasi priemonių prie% asmen'.E8 sutartis leidžia stei imosi laisvės ir laisvės teikti paslau as nuostatų netaikyti jokiai veiklai. SkirtumasC teisė 'sikurti yra 'sikūrimas kitoje v=je ekonominiais tikslais ir tapimas nuolatine tos v=bės ekonominės in2rastruktūros dalimi. kad tam tikri v=bių narių or anai pripažintų 'vairių rū%ių pro2esin.7ėl ekonomi%kai neaktyvių asmenų. arba 'stei iant 'mon. E8 "* str. leidimas i%duodamas. jei norima pradėti pro2esin. būtina.!a al > ir I direktyvas leidimas apsi yventi F m. nebent toks prane%imas rėstų tos v=bės sau umui. Pro)esinės k&ali)ika"ijos pripa<inimas. I% "* str. tai yra pakankamas pa rindas dėl visuomenės interesų apsau os. o pati veikla nebūtinai turi būti neteisėta. taikytiną ne atskiroms pro2esijoms. užsiimančių didmenine prekyba. @eisė teikti paslau as apima vienos v=bės narės piliečio paslau ų teikimą asmenims kitoje v= je narėje. @ai 'traukta dėl to. teritorijoje. jie ne ali būti diskriminuojamas dėl jo pilietybės. kuri yra vykdoma kaip mokamas darbas. ). kuris %i v=bė taiko savo na/ionaliniams subjektams. skirtas užtikrinti v=bės bendrus interesus4.visuomeninių interesų. ?ustatoma minimalūs apsau os standartai. stomatolo ų ir kt. ar kito auk%tojo mokslo 'stai os studentas. i%skyrus tą. taip pat teisė stei ti 'mones ir joms vadovauti4. 8uvo pasiekta re0ultatų=tai direktyvos dėl asmenų. kad autų ten paslau as be jokių varžančių judėjimą apribojimų. kapitalo ir asmenų judėjimu. pa r'stą pro2esinio pasiren imo tarpusavio pripažinimu.laisvųjų pro2esijų veiklą. jų sutuoktiniams bei i%laikomiems vaikams turi būti suteiktas leidimas studijų metu yventi kt. ne ali būti rindžiamas vien tik 2aktu. kuri bent laikinai yra tiesio iai ir konkrečiai susijusi su vie%osios valdžios ' yvendinimu.taikymo pa%alinamos parei ybės. :smeniui turi būti prane%ta apie motyvus. nustatytų pro2sąjun inių or anų. prekybos a entų. ."* str" p.)=I p. jei asmuo ali 'rodyti.komer/in. susijusios su tiesio iniu ar netiesio iniu dalyvavimu vykdant vie%ąja teise suteiktus ' aliojimus bei parei as. kad jo avėjas yra Qnivers. mažmenine prekyba.omisija patvirtino bendrą arba 3Dori0ontaliąją4 kon/ep/iją. kurios susijusios su v=bės interesų ' yvendinimu.priemonių užkirsti jai. skirstytinos ' > kate orijasC ).laikotarpiui i%duodamas ' pensiją i%ėjusiems asmenims bei ekonomi%kai neaktyviems asmenims. susijusios su laisvu prekių. sveikatos ir sau umo pa rindais.v=je narėje.veiklą. ' priek' judėjo lėtai. >.veiklą.!riimtos I direktyvos dėl kitų asmenų5 ne dirbančiųjų6 laisvo judėjimoC ). ali neatitikti reikiamų sąly ų.Jsik!rimo lais&ės ir lais&ės teikti paslaugas u<tikrinimas. vet. tai ne ali pateisinti atsisakymo atnaujinti leidimo yventi toje v=je narėje.ar bendrov-.pro2esinio pasiren imo tarpusavio pripažinimo.7ėl studentų=studentams.viduryje 3vertikalusis4 derinimas buvo pripažintas kaip per remė0di%kas. ali tuo tikslu laikinai verstis savo veikla v=bės. @os sąly os paprastai 'tvirtinamos teisės aktais.!aslau os patenka ' %ios laisvės taikymo srit'. todėl jei v=bės narės pilietis 'sidarbina kitos v=bės narės valstybinėje tarnyboje.%vietimas ir mokymas.numato > i%imtis asmenų judėjimo laisveiC ). kurių reikia tinkamai pasirenti darbui< >.keliauti ' kitą v=b. :smens el esio vertinimas. kad v=bių narių valstybinėje tarnyboje būtų apsau otos tam tikros svarbiausios parei ybės.pro2esinio el esio taisyklės. @ačiau %is str. %ios priemonės turi būti rindžiamos i%imtinai to asmens asmeniniu el esiu. -. siekiant pateisinti v=bės atsisakymą 'sileisti asmen'.kvali2ika/iją. @eisė 'sikurti numatyta E8 F> str. veikdamas tokiomis pat sąly omis.veiklą< I.I punktas riboja laisv.. kad tas asmuo anksčiau buvo teistas baudž. derinimas kiekvienos pro2esijos atžvil iu žinomas kaip sektorinis arba 3vertikalusis4. kurie naudojasi 5iomis lais&ėmis ir galimi jų $gy&endinimo b!dai. kurioje jis yvens.v=je narėje nei jų kilmės v=bė.D. užsiimant' %ia veikla. :smuo. ydytojų. kai jos paprastai teikiamos už atly inimą. !raktikoje ypač sunku pasirodė suvienodinti visus 'vairiausius pro2esinio pasiren imo reikalavimus dirbantiesiems. (iskrimina&imo draudimas. Gaisvė teikti paslau as taip pat apima ir paslau ų avėjo laisv. bet visoms veiklos s2eroms. Skirtumas nėra toks ry%kus kai paslau os teikiamos laikinai 'sikūrus kitoje v=bėje.ad asmens alėtų pasinaudoti savo teise 'sikurti E8 teritorijoje. kuria %ie užsieniečiai nori užsiimti. kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas neleisti jam atvykti ' %al'..Bali susidaryti situa/ija. Studentų %eimos nariai turi teis.. jei jų nere uliuoja nuostatos. kad užsieniečiai. 9ei v=bė yra pripažinusi tam tikrą veiklą so/ialiai žalin a ir yra ėmusis adm. @eisė 'sikurti ir teisė teikti paslau as yra ribojama ry%ium su visuomenės interesų. ydytojų. @uo atveju. kada %ios paslau os teikiamos laikinai. kurie nori yventi kt. kuriose būtinas auk%tojo mokslo diplomas. jo nereikėtų remtis v=bės. kuriuos v=bės narės privalo užtikrinti net ir tuo atveju.neliečia visų su valstybine tarnyba susijusių klausimų.ietoj to . jo jis turi pakankamai 2inansinių i%teklių. nevir%ijančio I F> . 9ei asmuo užsikrečia li a ar tampa nedarbin as jam esant ne jo pilietybės v=je. i%laikomiems palikuonims ir tėvams. kur %i paslau a teikiama. E=o dė%.nuolat apsi yventi kitoje 8endrijos v=bėje. arba veikiant kaip savaranki%kai dirbančiajam asmeniui. jei ne ali būti taikomos arantijos.pramoninio pobūdžio veiklą< >.nar-.'sidarbinti samdomais darbuotojais. re uliuojančių vertimąsi pro2esija. Geidimas kasmet prat-siamas su sąly a.amatininkų veiklą< ". norėdami pasinaudoti savo teisėmis pa al E8 F> ir FE str. visuomenės sau umo ir sveikatos pa rindais. jų sutuoktiniams. so/ialinės apsau os sistema.tvarka.4Jsikūrimo laisvė=tai teisė savaranki%kai dirbantiems asmenims imtis ir vykdyti pro2esin.

buvo priimta direktyva. kai pa r'sti interesai tampa apsau os objektu. kuriomis asmenys tiesio iai ruo%iami konkrečiai pro2esijai. jeiC)<asmens studijų ir stažavimosi dalykai i% esmės skiriasi nuo tų. bet tik tokiu mastu. traktuojamos kaip vienin a visuma. @ai viena i% " laisvių.=bės narės turi teis.metų. kurie e 0istuoja darbo vietos valstybėje< >. teisin. E8 sutartis leidžia palikti alioti bet kokias na/ionalines ar E8 teisines priemones. (vietimo srityje E@@ praktika atspindi > pa r. kapitalo ir paslau ų judėjimas.nustatyti pa rindai. :pie politinių kriterijų atitikt' buvo sprendžiama pa al vykusių rinkimų laisvumą ir teisin umą.RE valstybėse yra veikianti rinkos ekonomika. i% kurios asmuo yra kil-s< I. jei veikla yra susijusi su o2i/ialios valdžios ' yvendinimu.idurio ir Rytų Europos 5. skirti asmenims.Bais&as kapitalo judėjimas. valdžių padalijimo prin/ipo ' yvendinimą ir atskirų valdžios %akų struktūrą bei veikimą< žmo aus teisių padėtis na rinėta jas skirstant ' politines. yra leistinos tik tada. reikalin us jam užbaiti< 8 sąra%e minimiems judėjimams. Geidžiami visi apribojimai 'sikūrimo laisvės atžvil iu. o ne pasiruo%ti pro2esijai. @aikydama savo na/ionalines pro2esines taisykles. >. pilietines ir ekonomines. kurie dau iausia apima trumpalaikius kapitalo judėjimus. amatui arba 'sidarbinimui. siekiantiems pa erinti savo turimų žinių ly '.valstybėje kandidatėje turi būti stabilios institu/ijos. jei jie neprie%tarauja E8 sutarčiai ir apima i%imtis. kuriais remdamosi v=bės narės ali riboti laisvą kapitalo judėjimą tarp jų pačių. o po jų ir praktinė stadija.ienintelė i%imtis būtų mokymo kursai. so/ialines ir kultūrines< ypatin as dėmesys skirtas tautinių mažumų padėčiai. ry%ium su valdymo statistika. 2inansinių paslau ų teikimas arba vertybinių popierių 'sileidimas ' kapitalo rinkas. >. kurios tikslas= liberali0uoti na/ionalinių mokėjimų taisykles.imtis visų reikiamų priemonių užkirsti kelią na/ionalinių 'statymų ir taisyklių pažeidimams. kuriuo kitų v=bių narių piliečiams ali būti užkirstas kelias. v=bės narės turėjo suteikti visus užsienio valiutos leidimus. kad ji 'sten ia atlaikyti konkuren/in' spaudimą ir rinkos jė ų veikimą ES. alinčių daryti nepa eidautiną poveik' mokėjimų balansui. arantuojančios demokratiją... judėjimais. objektyviai pateisinamos visuomenės interesais ir adekvačios. i% kurios asmuo yra kil-s. -. asmenų. tais atvejais. 1. kad kapitalo judėjimo liberali0avimas bus vykdomas tiek. tokias kaip tiesio inės investi/ijos ir asmeninio kapitalo judėjimas. re uliuojama darbo vietos v=je. susijusius su %iomis laisvėmis. :nali0uojant %' judėjimą yra i%skiriamas pini ų bei 2inansinio kapitalo judėjimas. kurie apima labiausiai 'prastas kapitalo opera/ijas. pateisinamų valstybinės politikos sau umo pa rindais. kurios riboja kapitalo judėjimą ' I=as v=bes ir i% jų. @ačiau pro2esijoms. )E$+ m. susijusius su spekuliatyviais 2ondų. v=je narėje užsiimti jų pasirinkta pro2esine veikla. v=bė narė turi atsižvel ti ir ' kitos valstybės narės.valstybėje kandidatėje turi veikti 2unk/ionali rinkos ekonomika.dalykusC ).v=bių narių piliečiams... rei%kia ir būdą.!ro2esinio mokymo paslau oms taikomas nediskrimina/ijos prin/ipas. i% kurios asmuo yra kil-s.openDa oje Europos vir%ūnių tarybos susitikimo i%vadose dėl . susijusiems su paprastomis vertybinių popierių opera/ijomis. žmo aus teises ir pa arbą mažumų apsau ai. tiesio inės investi/ijos. 7 sąra%e numatytiems judėjimams. e 0istavusias iki )EEI m. 'sikūrimo laisvė.neriboto pro2esinio mokymosi prieinamumą v=je narėje kitų v=bių narių piliečiams< >. :r . 1. !a al E@@ pro2esinis mokymas apima visas mokymo 2ormas. kad amybos veiksniai turi būti kuo e2ektyviausiai panaudoti. arba nustatyti pro/edūras dėl kapitalo judėjimų deklaravimo. kad laisvė teikti paslau as apima ir laisv. E@@ pripažino.v=bės narės teikiamų stipendijų ir arantų prieinamumą kt. valdžios perdavimo po rinkimų sklandumą. kai jos yra nediskrimina/inio pobūdžio.8arystės ES kriterijai.RE6 valstybių pa eidavimo stoti ' ES nurodytos būsimosios narystės sąly osC). na/ionalinių pro2esinių taisyklių poveik' to asmens el esiui. kiek tai būtina tinkamam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti. taip pat numatyta i%ly a.ietoj adapta/ijos periodo asmuo ali rinktis kvali2ika/in' testą. kurių praktikavimas reikalauja tikslaus na/ionalinės teisės pažinimo ir kuriose konsultavimas na/ionalinės teisės klausimais sudaro esmin' veiklos aspektą. Cinansinių paslaugų teikimo lais&ės u<tikrinimas.veikal. varžančios laisvą paslau ų teikimą. vertinama pa al tokius veiksniusC pusiausvyrą tarp paklausos ir pasiūlos lemia nevaržoma rinkos jė os FI . I%skirti " kapitalo judėjimo tipaiC : sąra%e numatytiems judėjimams.!ro2esinės taisyklės=vienas i% metodų visuomenei apsau oti. arba adapta/ijos periodą.pro2esija. nėra re uliuojama v=je.turėjo suteikti bendrą leidimą juos sudaryti ir vykdyti< T sąra%e i%vardytiems judėjimams dėl labiau spe/i2inių opera/ijų vertybiniais popieriais v=bės narės turi suteikti visus būtinus užsienio valiutos keitimo leidimus. v=bės narės privalo leisti visus mokėjimus.1. taip pat turi būti akivai0džiai matoma. na/ionalinės inst. kad pa al sutart' būtų pasiektas laisvas prekių.auti paslau as. ribojančios taisyklės ali būti pripaž'stamos neprie%taraujančios Sutarčiai.8arystė Europos Sąjungoje. kuri nėra vykdoma v=je.. re uliuojama darbo vietos v=je. ir rei%kia pro2esin' mokymą. )EEI . !ro2esinės taisyklės. sudarančių bendrosios rinkos pa rindą.9i rindžiama ar umentu. Gaisvam kapitalo judėjimui tarp v=bių narių ir trečiųjų %alių taikoma dau iau apribojimų. apima veiklą. EE8 5Romos6 stei imo sutartis v=bes nares 'parei ojo pereinamuoju laikotarpiu palaipsniui panaikinti visus kapitalo judėjimo laisvės apribojimus.valstyb-. E8 #I d str. tai būtų tiesio inės investi/ijos 5'skaitant investi/ijas ' nekilnojamąj' turtą6. nebuvo nustatyta jokių 'parei ojimų liberali0uoti opera/ijas. net jei mokymo pro rama apima ir bendrojo %vietimo elementus. arba imtis priemonių... @odėl tiek pradinės teorijos stadijos. !a al E@@ sprendimą. v=bė pati ali nustatyti arba testą.

kiekvienai Europos valstybei pareik%ti norą tapti ES nare. 7erybos su valstybėmis kandidatėmis vyksta individualiai. valstybės 'monėms ir t. kurią sudaro ES su kitomis %alimis.omisija< sekretoriato 2unk/ijas vykdo atitinkamas @arybos eneralinio sekretoriato padalinys. Sirija6 %alimis. pereinamųjų laikotarpių ar i%imčių. .y.omisijos ekspertų. konkuren/ijos politiką. ?ėra jokio termino per kur' E !arlamentas turi duoti savo pritarimą. $stojimo $ ES dokumentai. 1. priimti sprendimai dėl SE narystės 'siparei ojimų perėmimo sąly ų 2iksuojami Jstojimo :kte.< koks yra %alies perkybos su ES inte ra/ijos mastas ir tempas iki 'stojimo< kokia yra smulkių 'monių propor/ija %alies ūkyje.omisija 'kūrė Sąjun os plėtimosi rup-. @aryba. tačiau laikantis vienodų prin/ipų.omisijai dėl i%vados. @arybai priėmus atitinkamą sprendimą F" . tikslas=paskatinti %ių %alių plėtrą. atsakin as už sutarties vykdymo priežiūrąC aso/ia/ijos tarybą. . papildytos nuostatomis. kurios ali trukti il ai. E !arlamentas nors 2ormaliai ir nedalyvauja derybose.Jstojimo $ ES t&arkaA pra5ymų pateikimas. . dalyvaujant ir padedant .omisija. avusi pra%ymą. !rie% pradedant derybas . . kuriuose kandidatė pateikia in2orma/iją apie a/Ruis perkėlimą bei ' yvendinimą ir apie pažan ą kiekviename derybiniame skyriuje. todėl pa rindinis jų tikslas yra padėti toms valstybėms tinkamai pasiren ti narystei. !arai%ka 'stoti ' ES=o2i/ialus dokumentas. kur' turi paduoti valstybė. dele a/ijos vadovas. turi j' patvirtinti vienbalsiai ir pateikti . Gibanas.alstybė kandidatė ali sutikti arba nesutikti su ES po0i/ijos nuostatomis ir pateikti savo pasiūlymus. reikalin as E! pritarimas. ES institu"ijų kompeten"ija priimant naujus narius. kurie apima visas ES teisės ir veiklos sritis. :so/ia/ijos sutarčių turin' paprastai sudaro laisvosios prekybos sutarties nuostatos. kuri pateikiama valstybei kandidatei< pradedamos o2i/ialios derybos dėl konkretaus derybinio skyriaus. kuriose paminėta aso/ijuotųjų valstybių narystės ES perspektyva. jo pritarimas yra būtinas. jo priedų.vyriausiųjų derybininkų.po0i/iją. 9okių kitų 2ormalių kriterijų nenumatoma.=Aso"ijuota narystė pagal Europos Sutartis. ly iais. (ių sutarčių sudarymo praktika parodė. Bebėjimas atlaikyti konkuren/in' spaudimą ir rinkos jė ų veikimą vertinamas pa al tokius veiksniusC ar rinkos ir makroekonomikos stabilumas leidžia ūkio vienetams priimti sprendimus nuspėjamomis sąly omis< ar pakanka darbo jė os ir kapitalo i%teklių< koks yra vyriausybės politikos ir 'statymų 'takos ly is konkuren/in umui per prekybos politiką. kai ją rati2ikuoja ES valstybių ir valstybės kandidatės na/ionaliniai parlamentai bei patvirtina E!..užsienio reikalų ministrų ir pavaduotojų.pasiren imo narystei aso/ia/ijos sutartys. Sutartis tuo pačių yra ir tarptautinės teisės dokumentas ir 8endrijos aktas. nepaisydama tei iamos . valstybių kandidačių. . taip pat su besivystančiomis :2rikos. 9ordanija. !lėtros aso/ia/ijos sutarčių.iekviena kandidatė privalo ' savo teisės sistemą perkelti ir nuo pirmos narystės ES dienos taikyti visą a/Ruis. vykdo derybas. . Qžbai us 2ormalias derybas. !er susitikimus auta in2orma/ija ir jų ataskaitos yra naudojamos ES derybinėms po0i/ijoms ren ti. 9os 'stei ia bendras institu/ijas.y. re lamentuojančiomis bendradarbiavimą beveik visose visi%kai ar dalinei 8endrijų kompeten/ijai priklausančiose srityse. or ani0uojamos te/Dninės konsulta/ijos. sudarytas i% ES valstybių narių. tuo metu pateikusiai pra%ymą dėl narystės. t. Sutarus dėl visų derybinių skyrių. spe/.omisija. jis tampa ES bendrąja pro0i/ija.i%vadą ir E! i%rei%kus pritarimą. Sutartis 'si alioja. kad. po vieną kiekvienai valstybei.omisijai pateikus savo alutin. sudarytų su La rebo 5:lžyras.plėtros aso/ia/ijos sutartys< >. :kto.< yra pasiektas makroekonomikos stabilumas< 2inansų sektorius yra pakankamai erai i%plėtotas.. @aryba derybose i%rei%kia bendrą valstybių narių po0i/iją. vadovaudamasi @arybos patvirtintu derybų mandatu. jos yra plačiausios apimties ir jomis atitinkamai nustatomi laudžiausi ry%iai tarp ES ir kitos %alies. rupė. !a al %ių sutarčių sudarymo tikslą alima i%skirti du jų tipusC ). pateikia parai%ką @arybai. paly inti su kitomis ES sutartimis. 7ėl %ių sutarčių derasi .D. 8et kuri valstybė ali užblokuoti pro/esą. pridedamame prie Jstojimo Sutarties. derybos pro"ed!ros. kaip priimančiosios %alies. sukurta teisinė sistema. kuri auna @arybos mandatą. 7erybų susitikimai 8riuselyje vyksta dele a/ijų vadovų. 7erybos dėl narystės vyksta tarvyriausybinėje kon2eren/ijoje tarp ES valstybių ir valstybės kandidatės dėl kandidatės narystes SE 'siparei ojimų perėmimo sąly ų. kurioje yra siūloma bai ti derybas dėl konkretaus derybinio skyriaus. Europos valstybė norinti tapti ES nare. kad santaupos būtų skiriamos investavimui. . :ntrajai rupei priklauso sutartys.aribų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybėmis. @arybos personalo struktūra taip pat buvo adaptuota pa al i% derybų kylančius poreikius.ad pasira%yta sutartis 'si aliotų. 7erybų metu vertinamas valstybės kandidatės ebėjimas vykdyti narystės 'siparei ojimus.omisija or ani0uoja teisės peržiūros susitikimus.t. turi paren ti Jstojimo sutarties. tariamasi dėl te/Dninio derinimo. :so/ia/ijos sutartis=sutartis. . aso/ia/ijos komitetą ir parlamentin' komitetą. . @arybos eneraliniame sekretoriate buvo sukurta spe/. t. derybos dėl jo laikomos preliminariai bai tomis. ?umatomą Sąjun os plėtimosi datą ir derybų užbai imo alutin' terminą patvirtina Europos @aryba. ES 5Lastri/Dto6 sutartis numato alimyb.sąveika< kainos ir prekyba yra liberali0uotos< nėra didelių kliūčių patekti ' rinką ir i% jos pasi%alinti. @arybos sekretoriato bei . Suderinus visus i%kilusius klausimus ir sutikus su po0i/ija.on2eren/ijoje be balsavimo teisės taip pat dalyvauja 5teikia pasiūlymus6 . 9ei ji tai padaryti nepajė i.omisijos i%vados. (iai projektą apsvarčius ir jam pritarus. protokolų ir pridedamųjų deklaradijų projektus. ren ianti kon2eren/ijų i%vadų projektus. kuri suskirstyta ' " sek/ijas. 7erybos vyksta pa al ES teisės skyrius.omisija ren ia ES bendrosios po0i/ijos projektą ir j' pateikia na rinėti @arybai. 1. veda derybas.komitetas. norinti pradėti derybas dėl narystės ES. !rireikus derybos ali vykti ir darbo rupių ly iu. !osėdžiams pirmininkauja ES. @unisas6 ir La%reko 5E iptas.omisijai. :tsižvel dama ' kandidatės pateiktą derybin. Larokas.

taip pat ir rinkos ekonomikos prin/ipams 'kvepia (alių vidaus ir užsienio politiką bei sudaro seminius %ios Sutarties elementus.ES plėtimosi prin"ipai. protokolų. kurios bai ėsi balandžio mėn. 11. 7erybinių skyrių nepriklausomybės prin/ipas.1. 'tvirtintoms 1elsinkio 8ai iamajame :kte ir !aryžiaus TDartijoje ?aujajai Europai.Bietu&os ir ES santykių u<me0gimas ir &ystymasisA susitarimas dėl prekybos ir bendradarbia&imo. !reliminariai problema buvo i%spr-sta dau iausia dėl ne2ormalių . vėliau jos pasira%ytos su Rusija. 8endrieji prin/ipaiC !a arba demokratiniams prin/ipams ir žmo aus teisėms.openDa os kriterijai. kad t-sti ir plėtoti 8altijos (alių tarpusavio bendradarbiavimą yra svarbu re iono klestėjimui bei stabilumui ateityje. Europos sutartis buvo pasira%yta )EEF +$ )>. Qkraina.=. Stojimo ' Sąjun ą dokumentai. taip pat patvirtinta E!. 8uvo nutarta.isuotinumo prin/ipas.. . ?uo o2o/ialių diplomatinių santykių su G=va užme0 imo ES per !1:RE pro ramą pradėjo teikti pa albą G=vai.sudaryti tinkamą sąran ą (alių politiniam dialo ui. ES teisės inkorporavimas ' na/. )EE> +F )) G=va ir E8 pasira%ė !rekybos bei komer/inio ir ekonominio bendradarbiavimo sutart'. Stojimo aktu naudoji valstybė narė pripaž'sta ES tikslus ir visą Europos teis-.y. ES tarpt. kuri teikiama G=vai< F. kuriais būtų patenkinti .yra būtinas be to būtina užtikrinti realų %ios teisės taikymą praktikoje.idurio Europos valstybių rupei. valstybės kandidatės ali dalyvauti sprendimų priėmimo pro/ese. pasiekti derantis dėl vieno derybinio skyriaus. kai )EE) +E ># E8 valstybės nusprendė pripažinti G=vos nepriklausomyb-. !a albos teikimas per !1:RE jau i%skyrė GR ir kt.palaipsniui 'kurti laisvos prekybos erdv. G=va sieks %iuo atžvil iu būtinų reikalavimų ' yvendinimo< #. )EE" +# )* buvo pasira%yta E8 ir G=vos laisvosios prekybos sutartis. @rumpalaikiai uždaviniai 5vidaus rinka.prasidėjo derybos dėl Europos sutarties. 'si aliojusią )EEI +> +). 11.=bės ir politinių partijų. tad sutartis balandžio )> d. spe/i2inės sąly os.buvo para2uota. kad pasira%ytos jos būtų i%plėtotos ' Europos 5aso/ia/ijos6 sutartis. :so/ia/ija apima pereinamąj' laikotarp'. !rin/ipai=svarbiausios prioritetų sritys. aplinkos apsau a6 buvo atrinkti remiantis tuo. 9ą pasira%o ES pirmininkaujančios valstybės ' aliotas atstovas. ruodžio )$ d. kol nesusitariama dėl visų skyrių. Europos sutarties sudarymas. kad valstybių pareik%tos po0i/ijos dėl vieno derybinio skyriaus neturi 'takos deryboms dėl kitų skyrių. 9as palen vino tai. 1. A2i0ialūs G=vos ir tuomet dar tiktai E8 santykiai prasidėjo tada. nurodytos kiekvienai valstybei kandidatei. kad visi%ki ar daliniai susitarimai.paremti G=vos pastan as plėtoti jos ekonomiką ir užbai ti perėjimą ' rinkos ekonomiką< $. !rioritetai ir uždaviniai suskirstyti ' trumpalaikius ir vidutinės trukmės. taip pat ir 8endrijos paramai.Bietu&a ir Europos Sąjunga.tarp 8endrijos ir G=vos. . taip pat ali būti numatyti pereinamieji laikotarpiai visam a/Ruis ' yvendinti ir kokios nors i%skirtinės. apimamčią i% esmės visą prekybą tar jų< I.=ją. J bai iamąj' aktą 'traukiamos teisi%kai ne'parei ojančios bendros ir viena%alės deklara/ijos. ir jos dės visas pastan as skatinant %' pro/esą. @okias sutartis E8 buvo sudariusi su dau elio pasaulio valstybių.. 11.a0a/Dstanu. @ą dieną ES taryba patvirtino . 'stojimo sutartis yra laikoma paren ta pasira%yti. 7erybos kiek užsit-si tik dėl ana netikėtai G=je i%kilusios žemės pardavimo užsieniečiams problemos. @arp pasira%ymo ir 'stojimo.teis. taip pat stojimo sutarties taikymo bei kiti politiniai klausimai. stojimo akto. bet ir ES institu/ijų aktus. kontaktų. deklara/ijų ir bai iamojo akto.!rotokoluose ir prieduose aptariami institu/iniai ir 2inansiniai stojimo klausimai. kurios darytų aso/ia/iją e2ektyvią. yra susijusios su tų valstybių alimybėmis prisiimti 'siparei ojimus. 2inansiniam.sudaryti tinkamą sąran ą G=vos inte ra/ijai J ES. o tų pačių metu pabai oje.G=je< ". . priedų.ir valstybių kandidačių vyriausybėms aprobavus stojimo ' ES dokumentus. Reik%min iausia G=vos ir ES santykiams data alima laikyti )EE" +> +#. Sutartimi nustatomi bendradarbia&imo b!dai. ir priėmė deklara/iją dėl politinio dialo o tarp E8 ir G=vos. t. Stojimo sutartis= sutartis sudaroma tarp ES ir ' ją stojančių valstybių dėl pastarųjų narystės 'siparei ojimų perėmimo sąly ų. Stojimo sutartis paprastai susideda i% @arybos sprendimo. (alys mano.suteikti pa rindą ekonominaim.omisijos mandatą deryboms dėl laisvosios prekybos sutarčių su 8altijos valstybėmis ir i% esmės pritarė.sutartis ir pan. leidžiančiam laudžių politinių santykių vystymąsi< >. 9i turi būti visų valstybių narių ir stojančiosios valstybės rati2ikuota pa al atitinkamas konstitu/ines normas.skatinti prekybos ir Darmonin ų ekonominių santykių plėtrą tarp (alių ir taip puoselėti dinami%ką ekonomikos vystymąsi ir erov. jo yra realu tikėtis. rei%kiantis. tačiau jos neturi balsavimo teisės. ne ali būti laikomi alutiniais tol. G=vos ir ES derybos dėl Europos sutarties truko labai trumpai=vos tris mėnesius ir buvo ana nesudėtin os. o birželio )> d. kuris toliau nurodomas konkrečiuose straipsniuose ir kuris bai iasi vėliausiai )EEE )> I). kad S=mas priims parei%kimą. @oks problemos sprendimas ES patenkino. derybos dėl Europos sutarties.pasira%yta kartu su Estija ir Gatvija. kuris rei%kia. Pereinamojo laikotarpio i5imtys.Europos sutarties tikslai ir prin"ipai. kultūriniam ir so/ialiniam bendradarbiavimui ir bendradarbiavimui neteisėtos veiklos preven/ijos sirtyje.omisijos pirmininkas ir stojančiosios valstybės ' aliotasis atstovas. kad jau buvo sudaryta laisvosios prekybos sutartis. kad GR juos visi%kai arba beveik 'vykdyts iki FF . @oliau 'vykiai klostėsi ana reitai.SSSR respublikų ir priskyrė . Sutarties tikslai yraC ). B&os prekybos sutartis.. Stojimo sąly os ir atitinkami stei imo sutarčių papildymai i%dėstomi stojimo akte. kuriuo 'siparei os atitinkamai pakeisti .ne tik stei imo sutarčių nuostatas.sukurti institu/ijas. atstovaujamų S=me.

kur rokie sunkumai sukelia rimtas so/ialines problemas.. visapusi%kas panaudojimas< I. kurie ali turėti esminių pasekmių (alims< I. jei u praėjo dau iau kaip I m. i% kitos.sau umą ir stabilumą Europoje.=bės narys.nuo visų muito mokesčių. :bi inče dalyvaujančios (alys privalo imtis veiksmų. :rbitro sprendimas yra priimamas dau uma balsų.ad valorem ir %iuose muitų mokesčiuose turi i%lik%i len vatinis elementas prekėms. (alių sutarimu ali būti vykdomos kitos politinio dialo o pro/edūros.omitetui.D. tarp jų atitinkami kontaktai trečiosiose %alyse. !arl. priimdama atitinkamą nutarimą. i% kitos pusės. !arlamentin' . @aikant %ią pro/edūrą. kiekybinių apribojimų.G=vos 'traukimas ' rup. alimybių. Esant reikalui :so/.klausimai6 ' yvendinimas turėtų užtrukti il iau nei metus. Sutartimi nustatomi bendradarbiavimo būdai. i% kitos< >. :so/. :so/. kilusioms i% 8endrijos. atstovaujančių G=vai. G=va in2ormuos :so/iatyvin@arybą apie visas i%imtines priemones. padidinant muito mokesčius.omitetą sudaro Europos !arlamento nariai. remti politines ir ekonomines permainas. plėtotų ir ilintų %' dialo ą.@arybai bet kur' inčą. 8endrijai papra%ius. kad G=va vis labiaus suartėtų su ES< >. (ios priemonės ali būti taikomos tik naujoms pramonės %akoms arba atitinkamiems po%akiams. rinkliavų ar priemonių.omitetas ali pareikalauti i% :so/. Gietuva ali taikyti laikino pobūdžio i%im%ines priemones.turi paskirti antrą arbitrą. kurias ketina taikyti ir. susitikimai auk%tų parei ūnų 5politinių direktorių ly io6. 9is ali pateikti :so/. bet kuri i% (alių ali prane%ti antrajai (aliai apie arbitro paskyrimą< tada kita (alis per > mėn.. @ai yra G=vos !arlamento ir Europos !arlamento narių 2orumas. 'vestų pa al %' straipsn'. Siekdama ' yvendinti %ios Sutarties tikslus.@arybai padeda :so/ia/ijos .@aryba ali spr-sti inčus.kuomet reikalin a. kurios kompeten/ijai priklauso bet kurie klausimai.ir tai. . panaikinimo tos prekės atžvil iu. !olitinis dialo as tarp E8 bei jos (alių ?arių ir GR parlamentų turi vykti aso/ia/ijos !arlamentinio . @arp ministrų dvi%alis politinis dialo as turi vykti :so/iatyvinėje @aryboje.. !a al %ią sutart' yra 'kuriama :so/ia/ijos @aryba. Importo muito mokesčiai.iekviena i% (alių privalo imtis priemonių..didėjantą (alių po0i/ijų suderinamumą tarptautiniais klausimais. ne ali vir%yti >F pro/. ES @arybos nariai ir E8 . kurioms taikomos %ios priemonės.@aryba ali sudaryti kitok' ra2iką. (ios priemonės turi būti taikomos ne dau iau kaip I m. Jkuriamas !arlamentinis .omitetas.!olitinis dialo as turi vykti dau ia%aliu pa rindu ir pa al 2ormas ir praktiką. ir i% kitos pusės.@aryba susitinka ministrų ly iu vienąkart per metus arba kai to reikalauja aplinkybės. !olitinis dialo as numato ypač skatintiC ). ir psiridėti prie laudžių solidarumo saitų ir naujų bendradarbiavimo 2ormų 'tvirtinimo. :so/.omitetas. 9ei taip yra ne'manoma i%spr-sti inčo. ir G=vos !=to nariai.@aryba turi sprendimų priėmimo alią konkrečiai nurodytais atvejais.@arybai rekomenda/ijas.%alių.@arybos darbe stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos investi/ijų bankas.bet kurios kitos priemonės. !ar.omisijos nariai. vertė ne ali vir%yti )F pro/. :so/. 9os priimti sprendimai yra privalomi (alims. vykstančias %ioje %alyje ar jau ' yvendintas. būtentC). :so/. ir ypač tais.)EE* pab.omitetas yra in2ormuojamas apie :so/. i% vienos pusės. !arlamentinis . kaip ' yvendinama %i Sutartis..nuo jų 'vedimo dienos. aunančių re uliarią in2orma/iją apie veiklą 8endros užsienio ir sau umo politikos rėmuose< ".@okios priemonės ne ali būti 'vestos tam tikros prekės atžvil iu. @aikydama tokias priemones G= va turi pateikti :so/.@aryba taip pat ali teikti atitinkamas rekomenda/ijas.@aryba paskiria trečią arbitrą. būtinas %iems sprendimams ' yvendinti. eresn' bendradarbiavimą srityse. kurios vykdo priemones. G=vos .@arybai pirmininkauja paeiliui ES narys ir G=vos . 8endrija ir (alys ?arės yra laikomos viana inče dalyvaujančia (alimi. :so/. :so/.omisijos narių.omitetui paeiliui pirmininkauja E! ir G=vos ! pa al jo darbo re lamente nustatytas taisykles.omiteto rėmuose. ypač ten. 8endra importuojamų prekių. 9@.@aryba ali nuspr-sti 'kurti bet kur' kitą spe/ialų komitetą ar padalin'.bendros pramoninių prekių importo i% 8endrijos vertės. :so/. kur' paprastai sudaro vyresniųjų valstybės tarnautojų ly io atstovai i% ES @arybos narių ir E8 .omisijai. F$ . :so/. pradedant vėliausiai po > m. kurios konsoliduotų. kuriame jie susitinka ir pasikeičia nuomonėmis. kuri prižiūri. i% vienos pusės.@arybos sprendimus. i% vienos pusės. :so/. o @aryba pateikia pra%omą in2orma/iją . kurias apima ES bendra užsienio ir sau umo politika< ". dar prie% %ių priemonių 'vedimą turi būti konsultuojamasi :so/. !ereinamojo laikotarpio i%imtys.@arybos in2orma/ijos apie %ios Sutarties ' yvendinimo ei ą.Institu"inis Europos Sutarties me"#ani0mas ir jo )unk"iona&imas.omitetas susitinka savo paties nustatytu periodi%kumu. 9os nebus taikomos pasibai us >+++ )> I) . taikomi G=je pa al %ias priemones prekėms.@aryboje dėl pačių priemonių bei jų taikymo sričių. :so/. turinčių ly iavert' poeik'. kurie yra pertvarkomi arba i% yvena rimtus sunkumus. 9i sprendžia bet kuriuos svarbius Sutarties ribose kylančius klausimus ir bet kuriuos kitus dvi%alius ar tarptautinius abi puses dominančius reikalus. ir G=vos .@arybą sudaro i% vienos pusės. !a al sutart' politinis dialo as tarp ES ir G=vos turi būti plėtojamas ir intensyvinamas. jei u %io termino neprat-s :so/iatyvinė @aryba. padedant' vykdyti jos parei as.=bės atstovų. reikalin ų 'vykdyti arbitrų priimtą sprendimą. !arl. darbo ir so/ial. 9is turi lydėti ir konsoliduoti suartėjimą tarp ES ir G=vos.@arybai muito mokesčių.idutinės trukmės prioritetai 5vidaus rinka.G=vos visapusi%ką inte ra/iją ' demokratinių tautų bendruomen. panaikinimo ra2iką. 'stei tas su aso/ijuotomis Tentrinės Europos %alimis. ES8A ir kituose tarptautiniuose 2orumuose. 11. kylanti dėl %ios Sutarties taikymo ar ai%kinimo.=bės skirti nariai. reikalin ų vykdyti sprendimą. :bi %alys ali nukreipti :so/.@arybos sprendimai ir rekomenda/ijos priimami (alims susitarus. kuriuos (alys nori kelti. 9ame turi būti pateiktas laipsni%kas muitų mokesčių panaikinimas pa al vienodas metines normas. kurias teikia visi diplomatiniai kanalai tarp (alių. ir ES !re0identūrai bei . kilusioms i% 8endrijos.

.idaus rinkoje G pasiekė erų re0ultatų.pažan ą perimdama a/Ruis ir ne tokią didel.alstybės paramos 'statymo priėmimas pažmi svarbią pažan ą. ?ors G toli pažen ė muitinės s2eroje. 7arbo 'statymas ir so/ialinis dialo as reikalauja didesnių pastan ų. 9i sprendė pa r. @ačiau minėta institu/ija turi pradėti veikti.sutart' pirmiausia buvo 'kurtos spe/. Europos inte ra/ijos padalinius ministerijose. @am tikra pažan a pastebima ir derinant so/ialin' a/Ruis.yriausybinė inte ra/ijos komisija peror ani0uota ' komitetą.=bės. !adarytos pažan os dėka G pirmą kartą ali būti pavadinta veikiančios rinkos ekonomikos %alimi< Gaisvas prekių judėjimasC G pajudėjo link ai%kios rinkos F# . Iki %iol pa rindinis rūpestis.=bės nutarimu buvo 'kurta . sudaryta i% pa rindinių ministerijų ministrų pavaduotojų. nors administra/iniai pajė umai lieka nepakankamai stiprūs. kuris užtikrintų veiksmin ą aRuis 'si aliojimą ir vykdymą. vykdymo priežiūros 2unk/ija. !a rindiniu ir rimčiausiu trūkumu %ioje srityje i%lieka nesu ebėjimas užtikrinti atitinkamų institu/ijų darbo koordinavimo.esminiam pramonės restruktūri0avimui.teisės aktų atitikimo ES teisei. pasikeitimų sulaukė ir telekomunika/ijų sektorius. ?uopelnaiC Ekonominiai kriterijaiC G sėkmin ai sumažino 2iskalin' de2i/itą. 7au elyje teisin umo ir vidaus reikalų sričių buvo padaryta pastebima pažan a ir derinant 'statymus ir stiprinant administra/inius pajė umus.ie%ųjų pirkimų tarnyba turi būti sustiprinta ir tapti nepriklausoma.pažan ą j' ' yvendindama. !o )EE$ m. kuriame 'statymų atitikimas a/Ruis yra labai auk%tas. @ransporto sektoriuje G pasiekė ypatin ai erų re0ultatų derindama kelių.:.ir administra/in. oro ir jūros transporto rū%ių sau umo 'statymus. G jau pradėjo derinti savo 'statymus su žuvininkystės a/Ruis ir dalinai reor ani0avo atitinkamas institu/ijas. 9' atsirasti paskatino derybose dėl E sutarties i%kilusi žemės paradvimo užsieniečiams problema. tačiau . . !asira%ius E. G artėjant prie alutinio 'statymų suderinamumo.ie%ųjų pirkimų 'statymų leidyba t-sėsi. @uri būti sukurta atitinkama teisinė ba0ė rinkos re uliavimui ir struktūrinei paramai. kad G patenkinamai vykdo trumpalaikius Stojimo partnerystės tikslus.S=mo rinkimų . @aip pat buvo pertvarkytas @eisės biuras prie Europos reikalų ministerijos. Intelektualios nuosavybės teisių derinimas pažen ė ' priek'. 9is teikia i%vadas dėl na/. dau iau dėmesio reikės atkreipti ' administra/inių pajė umų stiprinimą. )EE$ m.=bės. 9is tapo institu/ija.. Reikia pažymėti aktyvų ly ių alimybių ombudsmeno darbą. G=va padarė didel. buitinių ir pramoninių atliekų bei ri0ikos valdymo srityse. . o ypač vidaus auditas G vis dar neatitinka tarptautinių standartų.eterinarinių ir 2itosanitarinių reikalavimų perėmimas pažen ė ' priek'. o veterinarijos administra/ija G buvo reor ani0uota. 2inansinė kontrolė. Europos reikalų ministerija reor ani0uota ' Europos komitetą prie . ?auji bankroto ir 'monių restruktūri0avimo 'statymai vis dar turi būti priimti.politiką.. reikia 'dėti dau iau pastan ų vykdant 'statymus ir stiprinant administra/inius pajė umus. ypatin ai sveikatos ir darbo sau os s2erose. bet turi būti panaikinti likusieji apribojimai. @odėl %io pakomitečio darbas ir buvo %ios problemos sprendimas.su pasiren imu narystei susijusius klausimus. sukūrusius teisin. tačiau turi būti užtikrinti e2ektyvus atitinkamų administra/inių struktūrų 'si aliojimas ir stiprinimas.11. nepaisant administra/inių pajė umų stiprinimo. !astebimos pažan os G pasiekė derindama 'statymus su audio=vi0ualiniu a/Ruis.yriausybinė europos inte ra/inė komisija.A"Luis *ommunautaire perėmimas.albant apie re ionin. 8eveik bai ėsi laisvo kapitalo judėjimo prin/ipų perėmimas. G sėkmin ai pradėjo kurti 'statymin. )EEF m.sektoriaus restruktūri0a/ijai ir rinkos liberali0avimui. !o tokių pokyčių sistiprėjo L! vaidmuo pasiren imo narystei ES prodese ir GR euroinstitu/ijų sistema priartinta prie Genkijos modelio. 9si reor ani0uotas ' Europos teisės departamentą prie Gr . !ramonės politikos srityje G ir toliau ruo%ė 'statymin. Ir vėl vykdymas ir 'si aliojimas lieka problemati%kiausia pro/eso dalis. @uri būti ir toliau t-siama pradėta biudžetinės sistemos re2orma. atsirandantis dėl didelių investi/ijų būtinybės. ?epaisant didelių pastan ų. teisinė ba0ė jau sukurta. ..euroinstitu/ijosC . ypač laisvo prekių judėjimo srityje. tačiau padėtis skirtin ose aplinkosau os s2erose nevienoda.8a"ionalinės strukt!ros integruojantis $ ES. Lokesčių sirtyje. 9' sudarė ne ministrų pavaduotojai.ba0.ren damasi dalyvauti 8endroje žemės ūkio politikoje. padėtis derinant 'statymus beveik nepasikeitė. atsakin a už visą vidinio pasiren imo narystei ES pro/eso koordinavimą.ir politin. ypač vandenvalos. .yriausybin' Europos inte ra/ijos komitetą. 11. nors tam tikrose srityse reikalin a didesnė pažan a. !riėmus sprendimą 'kurti nepriklausomą re uliavimo institu/iją. kuriai buvo patikėta rūpintis kai kuriais pasiren imo narystei ES darbais. G ir toliau žymiai erino padėt' aplinkosau os sektoriuje. )EE*. @eorinė pro/eso dalis sulaukė didesnių pastan ų. yra 'statymų vykdymas.ba0. GR euroinstitu/ijų sistemos dalimi tapo ir S=mo užsienio reikalų komiteto Europos reikalų pakomitetis. tačiau ji vis dar turi dau pasiekti perimdama ir ' yvendindama a/Ruis. @ačiau %ių 'statymų vykdymas reikalauja didelių i%teklių. o ministrai. bet 'statymai tebėra silpnai vykdomi. :pibendrinant alima pasakyti. nors bendrų Europos standartų perėmimas turi būti paspartintas. perduota jam tarinstitu/inių pasiren imo narystei ES pro ramų. G jau pradėjo vykdyti ir kai kuriuos vidutinės trukmės Stojimo partnerystės tikslus. ko ne alima pasakyti apie vykdymą.ba0.ener etikos strate iją ir jau priėmė svarbius 'statymus. Ener etikos ūkyje G=va sėkmin ai vykdo ?a/ionalin.atsirado Europos reikalų ministerija. Europos inte ra/ijos departamentą užsienio reikalų ministerijoje. priskirtos privati0avimo ir užsienio investi/ijų skatinimo sritys.

@rūkumaiC Ekonominiai kriterijaiCperžiūrėti 8ankroto ir 'monių restruktūri0avimo 'statymai taip ir nebuvo priimti< Lokesčių sistemaC derinant 'statymus %ioje srityje pažan a yra labai sąly inė< Hinansų kontrolėC %i sritis dar neatitinka tarptautinių standartų ir pa al 'statymin. ypač priimdama svarbius 'statymus.pažan ą ' yvendinant ?a/ionalin.ba0.ir pa al administra/inius vie%ų or ani0a/ijų pajė umus.alstybės paramos 'statymą padaryta svarbi pažan a.alstybės paramaC priėmus suderintą su ES . F* .Ener etikos Strate iją. padėsančius pa rindą ener etikos reor ani0avimui ir rinkos liberali0avimui. :udio=vi0ualinė politikaC @elevi0ijos be sienų direktyvos perėmimas dar arčiau suartino G ir ES teises. jos reikalauja dar dau iau pastan ų. ypač vidaus audito atžvil iu< Re ioninė politikaC nors 'statymų leidybos atžvil iu padaryta pastebima pažan a. Ener etikaC G padarė didel.priežiūros state ijos kūrimo ir tinkamos atitikimo 'vertinimo in2rastruktūros 'die imo< . administra/iniai pajė umai i%lieka labai silpni< Semės ūkio politikaC nors buvo pasiekta tam tikrų re0ultatų 'statymų leidybos ir administravimo s2erose.