BIOCHEMIJA II KOLIOKVIUMAS

Biologinės membranos, biologinė oksidacija. Angliavandenių apykaita. Krebso ciklas.
1. Biologinės membranos, j s!r"#!$ra ir sa%&bės.
Biologinės membranos – tai labai organizuotos struktūros skiriančios ląsteles nuo aplinkos ir užtikrina ląstelių
individualumą. Plazminė membrana gaubia ląstelę ir atskiria jos vidinę terpę nuo išorinės bei pačią ląstelę nuo
kitos ląstelės. Plazminė membrana apgaubta erdvė kurioje sukaupti organoidai vadinama !itoplazma.
"ukariotų ląstelėse #ra ir vidinių membranų $mito!%ondrijų lizosomų goldžio kompleksų endoplazminio
tinklo branduolio& kurios atskiria 'varius ląstelės organoidus bei būtinos kiekvieno iš šių junginių struktūrai bei
(unk!ijoms palaik#ti.
Funkcijos:
). *tskiria ląsteles ir organėles nuo aplinkos sudaro barjerą medžiagų judėjimui.
+. *trankiuoju laidumu reguliuoja viduląstelinės medžiagos kon!entra!iją.
,. -embranose esant#s (ermentai v#kdo energijos trans(orma!iją.
.. -embranų paviršiuje esant#s re!eptoriai atlieka in(orma!inę (unk!iją.
/. 0onų gradientas dal#vauja perduodant nervinius impulsus.
1. -ito!%ondrijų vidinėje membranoje v#ksta oksida!iniai2reduk!iniai pro!esai kurie ląstelei teikia
didesnę *3P dal'.
Struktra: Pagrindinės membranos sudėtinės dal#s $balt#mai ir lipidai $sudaro apie /45& ir nedaug
angliavandenių apie /5&.
Savybės:
6vairių membranų struktūra ir jos (unk!ijos skirtingos tačiau sav#bės bendros visoms membranoms.
). -embranos #ra plokščios struktūros kelių molekulių storio. Pagal agregatin' būv' jos #ra – sk#sčiai.
+. -embranos #ra asimetriškos jų išoriniai ir vidiniai paviršiai nevienodi.
,. 0as sudaro lipidai ir balt#mai $)7/ iki /7)&. 6 membranos sudėt' 'eina ir angliavandeniai sujungti su
lipidais ar balt#mais. 3arp membraną sudarančių lipidų ir balt#mų molekulės nėra kovalentinių jėgų. 0as
' bendrą struktūrą jungia nekovalentiniai r#šiai.
.. -embranų lipidai pal#ginti nedidelės molekulinės masės junginiai turi %idro(ilinę ir %idro(obinę dal'.
8anden#je jie spontaniškai sudaro bimolekulinius sluoksnius nelaidžius poliniams junginiams.
/. *tskiras membranų (unk!ijas apsprendžia jų struktūroje esant#s spe!i(iniai balt#mai. 9alt#mai atlieka
siurblių kanalų re!eptorių (ermentų ir energijos trans(ormatorių vaidmenis. 6terpti ' dvigubą lipidin'
sluoksn'.
1. :auguma membranų #ra plastiškai 'krautos – jų vidinė pusė turi neigiamą krūv'.
'. Biologini membran (os(oli)i*ai ir gli#oli)i*ai, j s!r"#!$ra ir sa%&bės.
Pagrindinės membranos sudėtinės dal#s7 $balt#mai ir lipidai&.
!ipidai – sudaro barjerą medžiagoms pereiti balt#mai sukelia membranos atrankų laidumą ir katalizuoja
reak!ijos esančios membranose.
Angliavandeniai – #ra mažai apie /5 prisijungę prie lipidų ar balt#mų.
"embranų lipidai:
• Fos#olipidai – viena iš svarbiausių visų biologinių membranų sudėtinė dalis.
Fos#olipidus sudaro:
• $licero#os#olipidai $alko%olis gli!erolis&.
• S#ingolipidai $alko%olis s(ingozinas&
;iuose junginiuose #ra padidėjusi %idro(ilinė dalis kurią sudaro (os(oro rūgštis ir tam tikras aminoalko%olis.
:ėl to (os(olipidams būdingas didesnis poliškumas jie dar vadinami poliniais lipidais.
)
<treroliai #ra steroidiniai alko%oliai. 9endra lipidams sav#bė kad jie #ra am(ipoliniai junginiai ir turi
%idro(olines %idro(obines grupes. 0ų molekulės vandeninėje terpėje spontaniškai orientuojasi ' %idro(obines
grupes.
$likolipidai – vieni paprasčiausių glikolipidų atstovų #ra !erebrozidai. 3ai s(ingozino riebalų ir monosa!%aridų
dariniai $gliukozė arba galaktozė&.
%&olesterolis:
3ai sterolių darin#s. =ai kuriose membranose !%olesterolio nėra. "ukariotų membranose !%olesterolio randama
%idro(obine dalimi 'siterpus' tarp (os(olipidų uodegėlių. >idro(obinė !%olesterolio – ?> grupė jungiasi
vandeniliniu r#šiu su riebalų rūgšties deguonimi ir suvaržo molekulių judrumą. =uo !%olesterolio #ra daugiau
tuo membrana #ra stangresnė. :augiausia !%olesterolio kaupiasi plazminėje membranoje o beveik nėra vidinėje
mito!%ondrijų membranoje.
+. Membraniniai bal!&mai. S#irs!omi,
• Paviršiniai
• @ntegralieji
• @nkariniai
9alt#mų dalis membranoje #ra nevienoda pvz7 nerviniame audin#je $)A5& moto!%ondrijų vidinėje
membranoje $B/5&. =uo didesnė balt#mų dalis tuo daugiau 'vairių (unk!ijų atlieka membrana. -embranų
lipidai lemia membranos struktūrą o balt#mai spe!i(ines jų (unk!ijas. 9alt#mų kiekis 'vairiose membranose #ra
skirtingas.
9alt#mo molekulės ' membranas 'terptos dvejopai7
 9alt#mas perveria membraną taip kad jo galai k#šo iš (os(olipido dvisluoksnio o vidurinė dalis #ra
paslėpta. ;ie membranų balt#mai vadinami integraliniais.
 9alt#mas pritvirtintas prie vieno iš membranos paviršių arba tik iš dalies pasineria ' (os(olipidų
dvisluoksn'. 3okia balt#mai vadinami peri(eriniais.
:auguma plazminės membranos balt#mų #ra glikoproteinai. *ngliavandeninė dalis sustiprina tos balt#mo
dalies %idro(ilines sav#bes ir #ra svarbi (unk!iniam akt#vumui. -embranos išorėje esančios angliavandenių
liekanos apsaugo membraną nuo %idrolizinių (ermentų ir nuo kintančio aplinkos p> žalingo poveikio taip pat
dal#vauja ląstelinio atpažinimo pro!esuose.
+
-. Me*.iag !rans)or!as )er biologines membranas.
8iena svarbiausių membranų (unk!ijų #ra medžiagų pernašos reguliavimas. Plazminės membranos #ra atrankiai
laidžios todėl tam tikri junginiai gali pro jas prasiskverbti o kiti #ra sulaikomi. Pernašą per membranas galima
suskirst#ti pagal7
• Pernašos me!%anizmą
• "nergijos naudojimą
Me/0ani1mas,
'aprastoji di#u(ija – ' ląstelę ir iš jos pro membraną #ra transportuojamos mažos molekulinės masės molekulės.
>
+
? C?
+
?
+
%idro(obinės organinės medžiagos. :i(uzija v#ksta iš didesnės kon!entra!ijos ' mažesnę $pas#vi
pernaša& ir jos greitis priklauso nuo kon!entra!ijos skirtumo abipus membranos.
'alengvintoji di#u(ija – balt#mai padeda %idro(ilinėms medžiagoms prasiskverbti pro %idro(obin' bimolekulin'
membranos sluoksn' $jonai amino rūgšt#s angliavandeniai nukleozidai balt#mai&. :i(uzija niekada
nenutrūksta nes kon!entra!ija abipus membranos neišsil#gina. Patekusios ' ląstelę medžiagos sunaudojamos
ląstelės poreikiams.
'erna)os baltymai:
Kanalai – integralieji balt#mai sudar#ti iš vieno ar kelių subvienetų. 9alt#mo molekulės viduje susidaro ertmė
pro kurią praeina medžiagos.
*e)ikliai – integralusis balt#mas kuris vienoje membranos pusėje prie savitų substratą surišančių vietų
prijungia pernešamą medžiagą. Perneša pro membraną o kitoje membranos pusėje po kom(arma!ijos
pasikeitimo atpalaiduoja.
+nergijos naudojimas:
'asyvioji – tirpalas arba jame ištirpusios medžiagos juda kon!entra!ijos gradiento kr#ptimi ir pernašos metu
energija neeikvojama.
Aktyvioji – medžiagos juda prieš jų kon!entra!ijos gradientą. Pernešimui naudojama energija. Pernešime
dal#vauja spe!ialūs balt#mai. "nergijos šaltiniai gali būti *3P ar kitos medžiagos strautas kuris juda pagal
savo kon!entra!ijos gradientą. =ai kurių medžiagų pernešimui naudojami joniniai siurbliai. *kt#vioji pernaša
dar skirstoma ' pirminę ir antrinę.
2. 3a!rio si"rbl&s 4a#!&%a"s !rans)or!o )er membranas me/0ani1mas
Deriausiai ištirtas plazminėje membranoje Ea
F
G=
F
siurblio darbas. Ea
F
G=
F
siurbl#s – tai membraninis balt#mas –
(ermentas kuris spe!i(iškai prisijungia jonus ir %idrolizuoja *3P.
Hermentas %idrolizuodamas viduląstelin' *3P tris Ea jonus išneša iš ląstelės o du = jonai keliauja ' ląstelės
vidų. 0is palaiko skirtingą = ir Ea jonų kon!entra!iją ląstelės išorėje ir viduje. @šorėje Ea daugiau nei = o
viduje atvirkščiai. 9alt#mas 2 (ermentas sugeba keisti kon!entra!iją $t.#. vidinę struktūrą& ir atsidar#ti vienoje ar
kitoje ląstelės pusėje.
"ec&ani(mas:
). 9alt#mas – (ermentas prijungia tris Ea jonus. ;ių jonų prijungimas akt#vuoja (ermentą jis %idrolizuoja
*3P panaudodamas jo (os(atin' likut' savo ?> grupės (os(orilinimui.
+. Hos(atinto balt#mo kon(orma!ija pakinta t.#. jis užsidaro iš vidinės membranos pusės ir atsidaro iš
išorės. 3aip sumažėja balt#mo sugebėjimas surišti Ea jonus jie atsk#la nuo balt#mo ir išstumiami '
ląstelės išorę. *tsiranda galim#bė surišti = jonus prie spe!ialių !entrų prijungiami du = jonai.
Pernaša
Paprastoji
di(uzija
Palengvintoji
di(uzija
=analai Eešikliai
,
,. = jonų prijungimas skatina (os(oesterinės jungties %idrolizę. Pasikeičia balt#mo kon(orma!ija7 kanalas
užsidaro iš išorinės pusės ir atsidaro iš vidinės. :u = jonai išstumiami ' ląstelės vidų ir !iklas kartojasi.
5.Membraninis )o!en/ialas, jo biologinė rei#6mė.
Ea ir = jonų kon!entra!ija tarpląsteliniame sk#st#je ir !itozol#je labai skiriasi. <kirtingai jonų kon!entra!ijai
abipus membranos palaik#ti išeikvojama daug energijos. <kirtinga jonų kon!entra!ija būtina elektriniams
reiškiniams atsirasti membranose tam kad ląstelės taptų jautrios elektronų impulsams ir pačios galėtų juos
degeneruoti. "lektrinių impulsų dėka v#ksta in(orma!ijos perdavimas tarp ląstelių #pač nervinio audinio
raumenų ir vidinių sekre!ijos liaukų.
= teigiamą krūv' ląstelėje kompensuoja organinių rūgščių anijonai Ea jonai tarpląsteliniame sk#st#je Cl jonai.
-embranose #ra 'vairių jonų $= Ea Ca Cl& kanalai.
Iąstelei esant ram#bės būsenoje dalis = jonų #ra atidar#ti o Ea jonų kanalai uždar#ti. = per kanalus iš ląstelės
veržiasi ' tarpląstelin' sk#st' tačiau kon!entra!ija išsil#ginti negali nes stambūs organinių rūgščių anijonai
nepraeina pro membraną ir susikaupia vidinėje membranos pusėje suteikdami jai neigiamą krūv'. = negali
nutolti nuo ląstelės nes juos veikia elektrostatinės traukos jėgos todėl = jonai laikosi prie membranos išorinės
pusės suteikdami jai teigiamą krūv'. 3aip atsiranda membraninis potencialas kuris ram#bės būklėje siekia 142
B4 milivoltų.
<udirginta nervinio audinio ląstelė išskiria mediatorių – organin' jungin' kuris atidaro Ea kanalo vartus
membraninis poten!ialas mažėja ląstelė iš ram#bės būsenos pereina ' veikimo būklę.
*a srautas – tai elektros srovė ląstelė pati generuoja elektrin' signalą kaim#ninėms audinių ląstelėms ir taip
perduoda nervinėms ląstelėms duotą komandą.
7. Energijos rei#6mė g&%&bei. Energijos 6al!iniai. 8o!o!ro(ai ir /0emo!ro(ai.
9. A:; s!r"#!$ra ir jos rei#6mė energijos a)&#ai!oje.
3am tikrų ląstelei reikalingų medžiagų biosintezei iš pirmtakų medžiagų pernašai pro membraną prieš
kon!entra!ijos gradientą bei me!%aniniam judėjimui naudojama energija išskirianti *3P %idrolizės metu. *3P
#ra svarbiausias ląstelės energijos šaltinis. :augelis pro!esų naudoja *3P skilimo metu išsiskiriančią energiją.
Pati *3P sisidaro (os(orilinant *:P.
A,' metaboli(mas:
• Dliukozė
• ?ksida!inis (os(orilinimas
• 9iosintezė
• *kt#vatorių pernaša
• -e!%aninis darbas
• -etabolizmo vald#mas
.
• <ubstratinis (os(orilinimas
*3P sintezė nėra savaiminis pro!esas. Jeak!ijai reikia ,)k0 energijos. A<;=H
+
;O
-
4 A:;=H
'
O
A,' gaunama:
• <ubstratinis (os(orilinimas – *:P (os(orilinimas susietas su kito didžiaenerginio junginio %idrolize.
• ?ksida!inis (os(orilinimas – naudojant mito!%ondrijų oksida!ijos pro!esuose išsisk#rusią energiją.
>. Biologinės re*o#so sis!emos, j )o!en/ialai. ?e*o#so rea#/ij energija.
?ksidoreduktazių klasės (ermentų kompleksų visuma vidinėje mito!%ondrijų membranoje vadinama kvėpavimo
grandine. 0os komponentai #ra išsidėstę didėjančio redokso poten!ialo link.
Jedokso poten!ialas – tai toks poten!ialas kur' suteikia >
F
elektrodui tam tikra redokso sistema $kurią sudaro
dalis medžiagų oksiduotoj (ormoj dalis redukuotoj&. 0ei redokso sistema veikia >
F
elektrodą oksiduojančiai tai
tos redokso sistemos poten!ialas 'gauna teigiamą o jei redukuojančiai – neigiamą ženklą.
Pradiniai komponentai turi neigiamiausią poten!ialą galinis komponentas $?
+
& turi teigiamiausią poten!ialą.
=vėpavimo grandinė sąl#ginai suskirstoma ' . (ermentų kompleksus. Hermentų kompleksai sąveikauja vienas
su kitu dal#vaujant judriems elektronų nešikliams.
1@. K%ė)a%imo gran*inės (ermen!ai, j lo#ali1a/ija lAs!elėse.
Prie mito!%ondrinės *3P sentezės komplekso viduje vidinėje membranoje #ra keturi (ermentų kompleksai.
=iekvienas jų sudar#ti iš oksidoreduktazių klasės (ermentų.
• 3r#s iš žinomų balt#mų klasės (ermentų kompleksų #ra integraliniai ir atlieka > jonų siurblių (unk!ijas
• Protonai #ra išstumiami iš mito!%ondrijų matrikso ' tarpmembraninę ertmę.
• <usidaro elektro!%eminių protonų gradientas7 išorinė membranos pusė 'g#ja teigiamą krūv' dėl > jonų
pertekliaus.
• -atrikso viduje susidaro > jonų trūkumas membranos vidus 'g#ja
Mi!o/0on*rij #%ė)a%imo gran*inė,
?ksidoreduktazių klasės (ermentų kompleksų visuma vidinėje mito!%ondrijų membranoje vadinama kvėpavimo
grandine. -ito!%ondrijų kvėpavimo grandinė sudar#ta iš protonų nešiklių. Eešikliai – integralieji balt#mai
kurių ko(ermentas gali prijungti ar atiduoti elektronus ar >. ?ksiduojantis substratams elektronai ar >
perduodami E*: arba H*:. Euo jų redokso ekvivalentu perduodami kvėpavimo grandinės žemėjančio
reduk!inio poten!ialo kr#ptimi.
=vėpavimo grandinė sąl#ginai skirstoma ' . kompleksus. =ompleksai sąveikauja vienas su kitu dal#vaujant
judriems elektronų nešikliams7 CoK ir !ito!%romui Cč kuris #ra peri(erinis balt#mas.
Kompleksas -
3A<H 4 "bi/0inono o#si*ore*"#!a1ė
=ompleksas kanalizuoja redukuotą E*: oksida!iją ir CoK reduk!iją.
:idžiausias (ermentų kompleksas kur' sudaro apie .4 polipeptidinių grandinių.
0' sudaro7
• Hlavino mononukleotidas H-E $prijungia > nuo E*:>&.
• Deležies sieros !entrai He2< $prijungia elektronus nuo redukuoto (lavinmononukleotido H-E>+&
/
Deležies – < !entruose He atomai suporuoti su < atomais ir sudaro kūbo (ormos struktūrą kovalentinėmis
jungtimis sujungtą su balt#mų. -ito!%ondrijoje #ra kelių tipų He2< !entrai kurie skiriasi He ir !isteino sieros
atomų skaičiumi.
=o(ermentas K #ra vienintelis grandinės komponentas nesusijęs su balt#mu. 0is %idro(obinės nedidelės
molekulinės masės aromatinis jungin#s judrus nedideliame lipidų membranos sluoksn#je. 0is jungia
kompleksus @ ir @@ su @@@.
He2< !entrų reduk!ijos metu protonai $>& išstumiami ' tarpmolekulinę erdvę o oksiduojantis šiems !entrams
elektronai #ra perduodami CoK. 3ad šis kompleksas veikia kaip protonų siurbl#s.
Pirmame kvėpavimo grandinės komplekse v#rauja keturios redokso sistemos. Pirmosios sistemos E*:GE*:>
– E plius redokso poten!ialas "L4,+8 ketvirtosios CoKGCoK>+ "L4)8.
=omplekse @ išsiskiria A)k0 energijos. :alis jos panaudojama akt#viam protonų transportui o kita dalis virsta
šiluma.
Kom)le#sas II
S"#ina!o 4 CoB re*"#!a1ė
3ai vienintelis trikarboksi rūgščių !iklo (ermentas susijungęs su membrana. =ompleksas perneša elektronus ir
protonus nuo sukinato ant CoK.
=omplekso sudėtin 'eina 'vairūs (lavoprotinai ir He2< !entrų turint#s balt#mai. 0is išsidėstęs vidinėje
membranos pusėje ir perduoda elektronus nuo H*:>
+
ubi!%inonui CoK. =itaip nei komplekse @ protonai nėra
išstumiami nes jis #ra paviršinis balt#mas ir redokso reak!ijų metu išsiskiria nedaug energijos.
Kompleksas ---
.bic&inolis / citoc&romo % redukta(ė
"lektronus nuo CoK>+ per !ito!%romą b He2< balt#mus ir !ito!%romas C) keliauja ant !ito!%romo C.
Cito!%romai – balt#mai turint#s prijungtą %emą ir pernešant#s elektronus. 0ie #ra vidinės mito!%ondrijos
membranoje. @šskiriamos kelios klasės. 0ie skiriasi balt#mo dalimi kuri turi 'takos redokso poten!ialo d#džiui.
=vėpavimo grandinėje !ito!%romai išdėst#ti didėjančio redokso poten!ialo tvarka.
=ompleksą @@@ sudaro A polipeptidinės grandinės kurios sugrupuotos dimerais. =iekvienas jų turi ,%emus ir )
He2< !entrą. =omplekse v#kstančių redokso reak!ijų išsiskiriančios energijos dalis išnaudojama akt#viam
protonų transportavimui ' tarpmembraninę terpę. =ompleksas @@@ – antrasis > jonų siurbl#s kvėpavimo
grandinėje.
Cito!%romas C #ra %idro(ilinis paviršinis balt#mas silpnai prisitvirtinęs prie išorinės membranos pusės. 0is
jungia kompleksą @@@ su kompleksu @8.
Kompleksas -0.
%itoc&romo % oksida(ė
=etvirtas kompleksas kanalizuoja molekules. ?
+
molekulės #ra redukuojama prijungiant keturis protonus ir
keturis elektronus. <usidaro vandens molekulė.
1
=ompleksas @8 didelės molekulinės masės balt#mų kompleksas kuris skersai kerta vidinės mito!%ondrijos
membraną. 0is sudar#tas iš dviejų dalių kiekviena turi M polipeptidines grandines tarp kurių #ra + !ito!%romai
ž#mimi a ir a,.
Cito!%romoksidazė kanalizuoja ?
+
reduk!ijos reak!iją kurios metu susidaro vanduo. 6 !ito!%romoksidazės
sudėt' 'eina bimetalinis !entras kur' sudaro %emo...
;is kompleksas #ra trečioji kvėpavimo grandinės vieta kur protonai pernešami pro vidinę membraną iš
matrikso ' tarpmembraninę terpę. Cito!%romoksidazė redukuoja apie M45 viso ląstelės ?
+
kiekio paversdamos
j' vandeniu.
0ei pakanka ?
+
ir oksiduojamų substratų mito!%ondrijos vidinėje membranoje susidaro beveik pastovus
elektronų srautas tekantis kvėpavimo grandine.
11. K%ė)a%imo gran*inės *e0i*rogena1i ir /i!o/0rom #o(ermen!ai, j s!r"#!$ra, %an*enilio a!om
)risij"ngimo %ie!os.
"lektronams tekant kvėpavimo grandine laisvoji energija išsilaisvina netol#giai. :augiausia jos išlaisvina tie
kompleksai kuriuose v#ksta protonų pernaša $@ @@@ @8&.
?ksiduojantis E*:> visi tr#s protonų siurbliai #ra akt#vūs o oksiduojantis H*:>+ tik du protonų siurbliai
perneša protonus ' tarpmembraninę ertmę. <iurblių pernešti protonai energiją naudoja *3P azei. 8#kstant
E*:> – > vieno mol oksida!ijos tr#s protonų siurbliai sukuria pakankamą +/ mol *3P sintezei o v#kstant
H*:>+ oksida!ijai – )/mol *3P sintezės. :#džiai apvalinami.
1'. ?e*o#so rea#/ij #%ė)a%imo gran*inėje l&g!&s ir )ro!on !rans)or!as )er membranA.
1+. O#si*a/inis (os(orininimas. ?e*"#"o! *e0i*rogena1i o#si*a/ijos energe!inis e(e#!as.
O#si*a/inis (os(orilinimas 4 #ra pro!esas kurio metu išsisk#rusi energija oksiduojantis redukuojantiems
nukleotidams E*:> ir H*:>+ naudojama *3P sintezei iš *:P ir (os(oro rūgšties.
?ksida!in' (os(orilinimą v#kdo + (ermentinės sistemos7
• =vėpavimo
• *3P sintezė $*3Pazė&.
?ksida!inis (os(orilinimas #ra daug kartų e(ekt#vesnis nei substra!inis (os(orilinimas. 0is v#ksta
mito!%ondrijose.
"itoc&ondrija – organėlės kuriose v#ksta oksida!inis (os(orilinimas trikarboksi rūgščių !iklas riebalų rūgščių
skaid#mas ir kitos reak!ijos.
"itoc&ondrijos savybės:
• 8idinė membranos vieta nelaidi > Ea = Cl *3P *:P piruvatai ir kt.
• 8idinėje membranoje #ra kvėpavimo grandinė ir *3P sintezė. 0ų balt#mai sudaro pusę vidinės
membranos balt#mų.
• Nžpilde $matrikse& #ra trikarboksi rūgščių !iklo (ermentai v#ksta riebalų rūgščių oksida!ija.
A,' sinte(ė:
-embranos integralinis balt#mas sudar#tas iš dviejų dalių7
• Ho dalis – kompleksą (iksuoja membranoje
• H) dalis – sudar#ta iš trijų al(a trijų beta ir vieno O vieno P vieno Q subvienetų.
3arpmembraninėje !itoplazmoje vandenilinių jonų kon!entra!ija #ra +/ kartus didesnė už užpile. 8idinė
membrana vandeniliui #ra nelaidi. > ' užpildą gali patekti tik per *3P azę. > srautas duoda energijos *3P
sintezei iš *:P ir (os(atinės grupės.
A,' sinte(ės mec&ani(mas:
-ito!%ondrinė *3P sintezė turi tris akt#vius !entrus $beta& subvienetuose netoli nuo srities jungiantis juos su
$al(a& vienetais. 8isų akt#vių !entrų kon(orma!ija #ra sudėtinga bet (unk!ija tokia pati.
A:; a#!&%a"s /en!ro me/0ani1mas,
Prie akt#vaus !entro dal#je H) prisijungia substratai *:P ir Pi. Prijungus substratus pasikeičia akt#vaus !entro
erdvinė struktūra $iš I ' 3&. 3uo pačiu sumažinama (os(atinių grupių diso!ia!ija reikalinga energija nuo
B
./k0Gmal iki .k0Gmal. <usi(ormuoja %idro(obinė niša substratai atsiranda nuo (ermento v#ksta reak!ija tarp
*:P irPi. <usidaręs vanduo išstumiamas iš %idro(obinės nišos.
6v#kus reak!ijai vėl pasikeičia akt#vaus !entro kon(orma!ija $ji pereina iš 3 ' ?&. *3P lengvai atsiskiria nuo
(ermento komplekso. *3P pasišalina iš balt#mo o akt#vus !entras gr'žta ' laisvą (ormą I ir pasiruošia priimti
naują Rpor!ijąS substratų.
*kt#vaus !entro erdvinės struktūroms reikia energijos kurią suteikia > jonų srautas. Pok#čiams 'takos turi
kaim#niniai akt#vūs !entrai. 0ei reak!ijos v#ksta kituose !entruose ji pagreitėja milijoną kartų.
1-. S"bs!ra!inis (os(orilinimas. Energija !"r!ingi j"nginiai.
8ienai molekulei *3P susidar#ti reikia %idrolizuoti vieną molekulę kito didžiaenerginio junginio molekulę.
1id2iaenerginis junginys – turintis didžiaenerginius r#šius.
<ubstratai gali būti ir energijos ir (os(ato donorai.
3ik energijos donorai7
-edžiagų ap#kaitos metu susidaro 'vairūs didžiaenerginiai junginiai7
1-. Krebso /i#las, jo rea#/ijosC
=rebso !iklas T tai pro!esas teikiantis kvėpavimo grandinei didžiausią dal' substratų. 0is v#ksta
mito!%ondrijų matrikse. 0o metu akt#vinta a!to rūgštis susk#la ' C?
+
ir >
+
? vandens susidar#mui būtini
kvėpavimo grandinės (ermentai. C>
,
2CL? akt#vinta a!to rūgštis.
U
<2Co*
<2Co*
J"*=C@0?<7
). v#ksta a!etil2Co* aldoninė kondensa!ija su oksala!etatu susidaro !itratas $!itrinų rūgšties jonas&
<2Co*
C??
2
V C??
2
U C=O F H
2
O |
CL? U C>
+
U

C>
,
U kondensacija
C>
+
2222222222222222222222W >? – C – C??
2

U U
C??
2
katalizuoja C>
+

!itratsintazė U
Co*2<> C??

?ksalo!itratas !itratas
A
+. toliau !itratas de%idratuojamas nuo jo atsk#la >
+
? susidaro izo!itratas iš !itrato pirmiau susidaro !is2
akonitatas7
C??
2
C??
2
| |
C>
+
>
+
?

C>
+
U U
>? – C – C??
2
C – C??
2
dehidratacija
U akonitazė UU
C>
+
C>
U U
C??

C??
2
!itratas !is2 akonitatas
C??
2
C??
2
| |
C>
+
>
+
? C>
+
U U
C – C??
2
> – C – C??
2
hidratacija
UU akonitazė U
C> >? – C – >
U U
C??
2
C??
2
!is2 akonitatas izo!itratas
*bi šias reak!ijas katalizuoja tas pats (ermentas T akonitazė. 0os metu veikimas gr'žtamas todėl tarp
visų trikarboksirūgščių nusistovi pusiausv#ra kur būna !itrato M45 !is2akonitato .5 izo!itrato 15.
,. @zo!itratą oksiduoja izo!itratde%idrogenazė kurios ko(ermentas #ra E*: susidaro oksalosuk!inatas
$nepatvarus&7

C??
2
|
C>
+
E*:
F
U
> – C – C??
2
U
>? – C – > E*:>
F
F >
F
U
C??
2
izo!itratde%idrogenazė
izo!itratas
oksalosuk!inatas
0is savaime dekarboksilinasi7
C??
2
U
C>
+
U
C>
+
C?
+
U
CL?
C??
2
U X 2 ketoglutaratas
M






























=
Y
Y
+
Y
C??
U
? C
U
C?? 2 C 2 >
U
C>
U
C??






























=
Y
Y
+
Y
C??
U
? C
U
C?? 2 C 2 >
U
C>
U
C??
@zo!itratde%idrogenazės akt#vumui reikia -g
F+
ar -n
F+
jonų.
.. ?ksida!inis X – ketorūgšties dekarboksilinimas. 0' katalizuoja X – ketoglutaratde%idrogenazė.
C??
2
C??
2
U Co*2<> E*:
F
U
C>
+
C>
+
U U
C>
+
C>
+
oksidacinis
U U dekarboksilinimas
CL? CL?
U C?
+
E*:>
F
F>
F
U
C??
2
< 2 Co*
X 2 ketoglutaratas suk!inil – Co*
0' sudaro , (ermentai ir / ko(ermentai tiaminpiro(os(atas lipoinės rūgšties amidas Co* H*: E*:.
/. <uk!inil2Co* #ra turtingas energija jos %idrolizės metu išsiskirianti energija panaudojama D:P
(os(orilinimui susidaro D3P molekulė vertinga energija. D3P %idrolizės sąskaita susidaro *3P7
C??
2
*3P *:P C??
2
U U
C>
+
D:P D3P C>
+
substratinis
U F U fosforilinimas
C>
+
P
i
C>
+
U U
CL? C??
2
U Co*2<>
< 2 Co* <uk!inatas
suk!inil – Co*
3ai vienintelis substratinio (os(orilinimo atvejis trikarboksirūgščių !ikle kurio metu susidaro *3P.
1. <uk!inatas veikiant suk!inatde%idrogenazei ko(ermentas #ra H*: oksiduojamas iki (umarato.
C??
2
C??
2
U H*: U
C>
+
C>
U UU oksidacija
C>
+
C>
U H*:>
+
U
C??
2
suk!inatde%idrogenazė C??
2
<uk!inatas (umaratas
B. Humaratas veikiant (umarazei prisijungia >
+
? molekulę virsta malatu $obuolių rūgšties jonu&7
C??
2
C??
2
U >
+
? U
C> >? – C – >
UU U hidratacija
C> (umarazė > – C – >
U U
C??
2
C??
2
(umaratas malatas
)4
A. -alatą oksiduoja malatde%idrogenazė7

C??
2
E*:
F
C??
2
U U
>? – C – > CL?
U U oksidacija
> – C – > C>
+
U E*:>
F
F>
F
U
C??
2
C??
2
malatas oksaloa!etatas
?ksalo a!etatas gali 'traukti naują a!etil2Co* molekulę ' =rebso !iklą.
-olekulinis deguonis betarpiškai =rebso !ikle nedal#vauja tačiau !iklas (unk!ionuoja tik
deguoninėmis sąl#gomis.
Jedukuotas E*: oksiduojamas kvėpavimo grandinėje regeneruoja energiją ,*3P molekulių sintezei
o redukuotas H*: T +*3P. 3odėl galima paskaičiuoti kiek *3P molekulių duoda a!etil Co* skilimas =rebso
!ikle. 9endroje sumoje susidaro )+ *3P molekulių.
:K? biologinė rei#6mė,
). 3=J !iklas #ra energijos tiekėjas. 3=J !iklas #ra paskutinė maisto medžiagų angliavandenių riebalų ir
balt#mų katabolizmo stadija. Eors tiesiogiai jo metu susidaro tik viena makroenerginio (os(ato $D3P&
molekulė tačiau greta susidaro ir redukuoti ko(ermentai E*:> ir H*:>+ kurie naudojami dideliems
*3P kiekiams gaminti oksida!inio (os(orilinimo sistemoje7
, molekulės E*:> oksida!inio (os(orilinimo metu duoda M*3P
)molekulė H*:>+ oksida!inio (os(orilinimo metu duoda +*3P
3uomet sumuojant gauname7
)D3P L)*3PF*3PF*3PL*3P
3aigi energijos gam#ba #ra viena svarbiausių šio !iklo (unk!ijų.
+. 3=J !iklas #ra svarbus biosintezei. 3=J !iklo tarpiniai junginiai #ra naudojami biosintezės pro!esuose7
gliukoneogenezėje $gliukozės sintezėje v#kstančioje kepenų ląstelėse& pakeičiamų aminorūgščių sintezėje
riebalų rūgščių sintezėje $!itratas2a!etilo grupės pernašai iš mito!%ondrijos ' !itoplazmą&.
))