You are on page 1of 300

1983 m.

Jungtinse Valstijose pasirods


Ch. Bukowskio apsakym rinkinys
Paprastos beprotybs istorijos" buvo
sudarytas atrinkus geriausius 1972 m.
ileistos io autoriaus knygos Erekcijos,
ejakuliacijos, ekshibicionizmai ir svarbiausios
paprastos beprotybs istorijos14(Erections,
Ejaculations, Exhibitions, and General
Tales o f Ordinary Madness) pasakojimus.
Sutrumpinti rinkinio pavadinim pasil
ekstravagantiko ital reisieriaus Marco
Ferreri filmas Storie di ordinaria follia,
1981-aisiais susuktas pagal i knyg.
UDK 821.111(73)-32
Bu202
Charles Bukowski
P aprastos b e p r o ty b s i s t o r i j o s
Versta i:
Charles Bukowski
Tales of O r d i n a r y Madness
Published by City Lights Publishers, 2001
I angl kalbos vert Marius Burokas
Redaktor Akvil Eglinskait
Leidyklos redaktor Lolita Petrainait
Knygos leidim parm Lietuvos kultros rmimo fondas
Knygos dizainas
vario burnos I idj dirbtuvs
www.varioburnos.com
Ileido
kitos knygos
Vienybs g. 21, LT-51379 Kaunar
www.kitosknygos.lt
Spausdino
AB Aura"
Vytauto pr. 23, LT-44352 Kauna
www.ausra.lt
Usakymo Nr. 7
Papildomas tiraas 1000 egz.
1967,1968,1969,1970,1972,1983 by Charles Bukowski
Marius Burokas (vertimas), 2011
vario burnos (dizainas), 2011
kitos knygos, 2011
ISBN 978-609-427-053-6
Charles Bukowski
P AP RAS T OS
BEPROTYBS
I S T ORI J OS
I angl kalbos vert Marius Burpkas
45 KALIBRAS NUOMAI SUSIMOKTI......................................................................... 7
U GROT SU DIDIAUSIU VISUOMENS PRIEU...............................................15
VAIZDAI I KALJIMO GYVENIMO........................................................................... 22
BEPROTNAMIS RYTUS NUO HOLIVUDO............................................................... 26
AR VERTA PASIRINKTI RAYTOJO KELI?................................................................44
GRANDIOZINS ZEN VESTUVS.................................................................................59
SUSITAIKYMAS................................................................................................................ 76
KANTAS, PIZ IR NAMAI NAMUIAI....................................................................... 83
SUDIEV, VATSONAI........................................................................................................92
DIDIEJI POETAI MIRTA GARUOJANIUOSE D KATILUOSE........................98
MANO VIENAG KRYBOS NAMUOSE................................................................ 105
IDIOTIKI JZS........................................................................................................... 113
JAUTRI ASMENYB...................................................................................................... 127
PRIEVARTAUJA! PRIEVARTAUJA!............................................................................. 132
TONIKAS MIESTAS................................................................................................ 139
ELKIS, KAIP IMANAI................................................................................................ 145
DOLERIS IR DVIDEIMT CENT............................................................................... 153
BE KOJINI.................................................................................................................... 157
RAMUS TYKUS POKALBIS.......................................................................................... 166
ALUS, POETAI IR NEKOS.......................................................................................... 173
NUOVIAU MOG RENO........................................................................................ 178
MOTER LIETUS...........................................................................................................189
NAKTINS BEPROTYBS GATVS............................................................... .............196
VIOLETINIS KAIP VILKDALGIS................................................................................. 207
AKYS TARSI DANGUS................................................................................................. 215
SKIRIAMA VOLTERIUI LOUENFELSUI..................................................................... 222
POTENCIALAUS SAVIUDIO URAAI.................................................... '.......... 231
URAAI APIE CHOLER...........................................................................................238
NESKMINGA KELION............................................................................................. 246
MANO SRIUBOJE - GYVNLI PAVIDALO SAUSAINIAI..................................250
POPULIARUS MOGUS....................................................................................... . 267
ELITINIS IRGAS.......................................................................................................... 273
DIDYSIS MARIHUANOS AIDIMAS......................................................................... 280
ANTKLOD....................................................................................................................285
Turinys
45 KALIBRAS NUOMAI SUSIMOKTI
Djukas turjo dukter vardu Lala, jai buvo ketveri, tai buvo jo pir
mas vaikas, nes jis vislaik saugodavosi, kad neturt vaik, bijo
damas, kad jie kaip nors j nugalabys, taiau dabar buvo pamis
ir ji, inodama visk, k Djukas galvoja, diugino j, juos abu siejo
ryys, j ir j.
Djukas su Lala vaikiojo po prekybos centr, nekjosi, kal
bjo apie vairius dalykus, jie kalbjo apie visk, ji pasakojo visk,
k ino, o inojo ji labai daug, instinktyviai; Djukas nelabai k nu
tuok, taiau pasakojo, k galdamas, ir tai veik, jie buvo laimingi
kartu.
- kas tai? - klaus ji.
- kokosas.
- o kas jo viduj?
- pienas ir sunkiai kramtomi dalykai.
- o kodl jie ten?
- nes jiems ten gerai, tam pienui ir sunkiai kramtomiems da
lykams, jie tame kevale puikiai jauiasi, ir sako sau: vaje, kaip a
ia puikiai jauiuosi!"
- o kodl jie ten puikiai jauiasi?
- nes visi ten puikiai jaustsi, a tai tikrai.
- ne, tu nesijaustum. ten viduj negaltum vairuot savo ma
inos, ir ten i vidaus nematytum mans, ir ten negaltum valgyt
kiauiniens su onine.
- kiauinien su onine dar ne viskas.
- o kas yra viskas?
- neinau, gal sauls vidus, suals akmen.
- SAULS VIDUS?.. SUALS AKMEN?
- aha.
7
- o koks bt akmen suals sauls vidus?
- na, saul yra lyg ir toks ugnies kamuolys, nemanau, kad
mokslininkai su manim sutikt, taiau, mano galva, jis atrodyt taip.
Djukas pam avokad.
-oho!
- taip, toks tas avokadas: sualusi saul, mes valgom saul, o
tada vaiktom, jausdami ilum.
- ar saul yra ir tam aluj, kur geri?
- taip, yra.
- o manyje sauls yra?
- daugiau nei visuose mano pastamuose.
- o a manau, kad tavyje yra puiki DIDIUL SAUL!
- ai tau, mieloji.
jie dar pavaikiojo ir apsipirko. Djukas neisirinko nieko.
Lala prisikrov krep, ko tik norjo, ten buvo ir nevalgom daly
k: balion, kreideli, aislinis autuvas, astronautas su paraiutu,
isiskleidianiu iovus j dang, velnikai geras astronautas.
Lalai nepatiko kasinink, ji velg j kuo pikiausiai surau
kusi antakius, varg moteris: veidas isiurbtas ir tuias, ji atrod
kaip i siaubo filmo ir to net neinojo.
- sveika, maute! - suiulbo kasinink. Lala neatsak. Dju
kas jos ir neraginy. jie sumokjo pinigus ir nujo prie automobilio.
- jie pam ms pinigus, - tar Lala.
- taip.
- o tada tau reikia eiti dirbti nakt ir udirbti daugiau pinig,
man nepatinka, kai nakt ieini, noriu aisti mam. a bsiu mama,
o tu bsi vaikelis.
- gerai, galiu bti vaikeliu dabar, ar tinka, mamyt?
- tinka, vaikeli, ar galsi vairuot it main?
- galiu pabandyti.
8
jie sdo main, vaiavo, jiems sukant kair, kakoks
unsnukis padidino greit ir band atsitrenkti.
- vaikeli, kodl mons bando mus numuti savo mai
nomis?
- na, mamyte, todl, kad jie nelaimingi, o nelaimingiems
monms patinka skaudinti.
- nejaugi nra laiming moni?
- yra daug moni, apsimetani laimingais.
- kodl?
- nes jiems gda, jie isigand, taiau yra itiliai ir to ne
pripasta.
- o tu isigands?
- man utenka drsos prisipainti tik tau - esu taip velnikai
isigands, mamyt, kad, manau, mirsiu bet kuri akimirk.
- vaikeli, ar nortum savo buteliuko?
- taip, mamyt, tik palauk, kol grim namo.
jie vaiavo toliau, pasuko dein, Normandijos gatv, kai
suki dein, jiems sunkiau tave numuti.
- ar inakt dirbsi, vaikeli?
- taip.
- o kodl dirbi naktimis?
- tamsiau, mons mans nemato.
- o kodl nenori, kad mons tave matyt?
- nes jei pamatys, pagaus mane ir patupdys kaljim.
- o kas yra kaljimas?
- viskas yra kaljimas.
- A nesu kaljimas!
jie pastat automobil ir nune pirkinius vid.
- mama! - suuko Lala, - mes visko nupirkom! sualusi
sauli, astronaut, visko!
9
mama (jie vadino j Mege) tar:
- puiku.
o Djukui pasak:
- po velni, noriau, kad tau nereikt inakt niekur eiti.
kak nujauiu, neik, Djukai.
- nujauti? brangioji, a kaskart turiu toki nuojaut, tai mano
darbo dalis, turiu eit. ms kiens tuios, vaikas krep met
visk: nuo ikr iki kumpio konserv.
- Jzau, negali suvaldyt vaiko?
- noriu, kad ji bt laiminga.
-jei sdsi cypj, ji laiminga nebus.
- klausyk, Mege, tokia mano profesija ir reikia tiktis, kad
kur laik sdsiu u grot, nesijaudink, yra kaip yra. jau esu sd
js. ir man pasisek labiau, nei daugeliui.
- o gal susirastum dor darb?
- mayt, tai geriau nei dirbt prie tampavimo preso, o ir
joki dor darb nra. vienaip ar kitaip pakratai kojas, jau pasi
rinkau savo keli: tarkim, esu dantistas, raunu blogus visuomens
dantis, tai ir temoku daryt, jau per vlu. be to, inai, kaip jie elgiasi
su sdjusiaisiais, inai, k jie daro, a tau pasakojau, a...
- inau, k man pasakojai, bet...
- bet bet bet betttt! - niro Djukas, - po velni, leisk man
baigti!
- tai baik.
- itie vergaujantys pramons bybiaiulpiai, gyvenantys Ma-
libu ir Beverli Hilse, tie biai specializuojasi peraukljant" kalinius
ir buvusius kalinius, palyginus su tuo, dinas paleidimas lygti
nai atrodo kaip glyts, tai aki dmimas, verg darbas, lygtinio
paleidimo komisija tai ino, jie ino, mes inom, sutaupyk pinig
valstybei, udirbk pinig kam nors kitam, mlas, visa tai mlas.
10
viskas, priveria tave dirbt trigubai daugiau u paprast mog
ir statymo vardu visus apiplinja - parduoda visok ml de
imt ar dvideimt kart brangiau, bet pagal statym, j statym...
- prakeikimas, jau tiek kart visa tai girdjau...
- ir, velniai raut, igirsi DAR KART! manai, nieko nematau
ir nejauiu? manai, man reikia patylt? net savo monai nesakyt?
tu juk mano mona, ar ne? ar mes nesidulkinam? ar negyvenam
kartu, k?
- tu pats esi idulkintas, verki dabar.
- eik SIKT! a suklydau, technin klaida! buvau jaunas, ne
supratau j supist taisykli...
- o dabar bandai pateisint savo kvailum!
- ia geras! man PATINKA, monel mieloji, pyzda tu. pyz-
da. tu nusimasturbavus prasiiojus pyzda, ipistomis smegenim...
- vaikas girdi, Djukai.
- ir gerai, tuoj baigsiu, pyzda tu. PERAUKLTI, va tas odis,
t sielas iulpiani Beverli Hilso pider odis, jie tokie sumautai
padors ir HUMANIKI, j monos klausosi Malerio koncert sa
lse ir aukoja labdarai, ir L.A. Times" irenka jas deimia geriau
si met moter, o inai, k su tavim daro j VYRAI? vaiko kaip
un savo prakeiktam fabrike, apkarpo atlyginim, pasiima skirtu
m ir joki klausim, viskas toks mlas, nejaugi niekas nemato?
nejaugi niekas NEMATO?
- a...
- USIIAUPK! Maleris, Bethovenas, STRAVINSKIS! pri
veria dirbt virvalandius u nipt, spardo tavo nuvaryt su
bin kaip kokiam pragare, o jei pasakai nors OD, tuoj skambina
lygtinio paleidimo pareignui: atleiskit, Jensenai, bet turiu jums
pasakyti: js mogus pavog 25 dolerius i kasos, o mes jau bu
vome spj j pamgti."
i i
- tai kokio teisingumo tu nori? dieve, Djukai, nebeinau, k
daryti, tu rki ir bariesi. prisigeri ir aikini man, kad Dilinderis1buvo
geriausias kada nors gyvens mogus, supiesi kdj visas girtas ir
rki apie Dilinder. a taip pat gyvas mogus, paklausyk mans...
- pisau a t Dilinder! jis mirs, teisingumas? Amerikoj
nra jokio teisingumo, yra tik vienas teisingumas, paklausk Kene
di, paklausk mirusij, bet ko paklausk!
Djukas atsistojo i krslo, nujo prie spintos, kio rank po
kaldini papuoal de ir isitrauk vamzd. 45 kalibro.
- tai, tai. vienintelis teisingumas Amerikoj, vienintelis vi
siems suprantamas dalykas.
ir m mojuoti tuo prakeiktu daiktu.
Lala aid su astronautu, jo paraiutas neisiskleid kaip tu
rt. aiku: apgaul, dar viena apgaul, kaip ir uvdra negyvom
akim. kaip ratinukas, kaip Jzus, besiaukiantis Tvo nupjautais
laidais.
- klausyk, - tar Meg, - padk t patrank, a susirasiu dar
b. leisk man susirasti darb.
- TU susirasi darb! kiek laiko jau tai girdiu? moki tik kru-
tis u dyk ir voliotis, skaitydama urnalus ir kimdama okolad.
- o Dieve, ne u dyk - a tave MYLIU, Djukai. tikrai myliu.
staiga jis pasijuto pavargs.
- gerai, puiku, tai gal tada sudk maisto produktus, ir pada
ryk ko nors valgyt, kol dar neijau.
Djukas padjo vamzd spint, atsisdo ir prisideg cigaret.
- Djukai, - paklaus Lala, - nori, kad vadiniau tave Djuku,
ar tiu?
- kaip nori, saldainiuk. kaip tik nori.
1 Johnas Dillingeris (1903-1934) - legendinis JAV Didiosios krizs laik gangs
teris ir bank plikas. Buvo nuautas federalini agent.
12
- o kodl kokosas plaukuotas?
- o Dieve, neinau, kodl mano kiauai plaukuoti?
Meg atjo i virtuvs, rankose laikydama irneli skardin.
- su mano vaiku praau taip nekalbt.
- tavo vaiku? matai jos iterliot burn? visai kaip mano. ma
tai tas akis? vidurius? visai kaip mano. tavo vaikas... vien dl to,
kad islydo i tavo skyls ir indo tavo papus, ji - niekieno vaikas,
savo paios vaikas.
- a reikalauju, - ts Meg, - kad vaikui girdint taip nekal
btum!
- reikalauji... reikalauji...
- taip, reikalauju! - ji laik iklusi irneli skardin, balan
suodama j ant kairs rankos delno. - reikalauju.
- prisiekiu, jei nepatrauksi tos skardins i aki, tai, Dievas
mato ar ne Dievas, SUKIIU J TAU IKN TAIP GILIAI, KAD
PASIEKS IR DENVER, IR ALBUKERK!
Meg su irneliais ijo virtuv, ir daugiau nebesirod.
Djukas pasim i spintos apsiaust ir vamzd, atsisveikin
damas pabuiavo mergyt, ji buvo mielesn, nei degis gruodio
mnes ar ei balti arkliai, lekiantys alia kalva, jis taip man; ji
taip j veik, jis skubiai nr lauk. taiau tyliai udar duris.,
i virtuvs atjo Meg.
- Djuko nebra, - tar vaikas.
- taip, inau.
- noriu mieguio, mama. paskaityk man knyg.
jos kartu susdo ant sofos.
- ar Djukas sugr, mama?
- taip, sugr, tas unsnukis,
o kas yra unsnukis?
- Djukas. a j myliu.
13
- myli unsnuk?
- aha, - nusijuok Meg. - myliu, ateik ia, mieloji, sskis
ant keli.
ji apsikabino vaik.
- o, kokia tu iltut, ilta kaip onin, kaip iltos spurgos!
- a ne ONIN ir ne SPURGOS! .TU - onin ir spurgos!
- inakt pilnatis, per viesu, per viesu.* a bijau, bijau, j-
zau, a myliu t mog, myliu...
Meg i kartonins ds pam vaikik knygel.
- mama, o kodl kokosas plaukuotas?
- kokosas plaukuotas?
- aha.
- palauk, ukaiiau kav. girdiu, kaip ji verda, leisk, ijungsiu.
- gerai.
Meg nujo virtuv, o Lala liko laukti ant sofos.
tuo tarpu Djukas stovjo prie svaigal parduotuvs Holivu
do ir Normandijos sankryoj ir galvojo: kokia ia velniava velniava
velniava.
viskas atrod ne taip, galjai uuost, kad ne taip. ten gali ty-
kot koks nuopisa su liugeriu. taip jie nudjo Luj. itak gabalus
kaip molin ant tire. legali mogudyst, visas supistas pasaulis
murdosi legali mogudysi de.
vieta atrod tartina, gal inakt uteks mao baro. pider
skyls, ko nors lengvo, kad utekt pinig mnesio nuomai.
darausi minius, pagalvojo Djukas. irk, tuoj imsiu klau
sytis ostakoviiaus.
jis lipo savo 61-j ford.
ir nuvaiavo iaur. 3 kvartalus. 4 kvartalus. 6 kvartalus.
12 kvartal lant pasaul, kol Meg sdjo su vaiku ant keli ir
skait knyg Gyvenimas mike"...
14
ebenktis ir jos giminaiiai - audin, vandens iurk,
kiaun yra lanksts, greiti ir nuoms padarai. Jos yra plrns ir
nuolat dalyvauja kruvinose pjautynse dl..."
o tada grausis vaikelis umigo ir patekjo pilnatis.
U GROT SU DIDIAUSIU VISUOMENS PRIEU
1942-aisiais Filadelfijoje klausiausi Bramso, turjau nedidel grotu
v. klausiausi Bramso krinio antrosios dalies, tuo metu gyvenau
vienas, ltai gurknojau i butelio portvein ir rkiau pig cigar,
kambarlis buvo maas ir varus, kaip paprastai sakoma tokiais
atvejais, pasigirdo beldimas duris. Pamaniau, kas nors atjo teikt
man Nobelio ar Pulicerio premijos, ne. du buki kaimieiai.
Bukovskis?
aha.
jie parod enklel: FTB.
eisite su mumis, geriau apsivilkite palt, kur laik utruksit.
n neinojau, k esu padars, ir neklausiau, nutuokiau, kad
bus tik blogiau, vienas i j ijung Brams, mes nusileidome laip
tais ir ijom gatv, languose kyojo galvos, lyg visi bt inoj
i anksto.
o tada pasigirdo neivengiamas moterikas balsas: aha, tai
tas lyktus tipas! pagaliau kliuvo!
nesiseka man su moterimis.
vis bandiau suvokti, k esu padars, turbt nuudiau ka
k bdamas girtas - tai buvo vienintelis galv atjs dalykas, tik
niekaip nesupratau, kuo ia dtas FTB.
15
padkit delnus ant keli ir nejudinkit rank!
dviese sdjo priekyje ir dviese upakalyje, taigi nuspren
diau bsiu nuuds kak labai svarb.
vaiuodamas usimirau ir pabandiau pasikasyti nos.
RANK NULEISKIT!!!
kai atvaiavom biur, vienas i agent parod nuotrauk
eil per visas keturias sienas.
matot tas nuotraukas? grietai paklaus,
apirjau nuotraukas, jos buvo graiai rmintos, taiau
veidai jose nieko neprimin.
taip, nuotraukas matau, pasakiau jam.
tai FTB agentai, uv vykdydami savo tarnybines pareigas.
neinojau, k jis nori, kad pasakyiau, todl tyljau.
jie nusived mane kit kabinet, prie stalo sdjo vyras.
KUR JS DD DONAS? m aukt ant mans.
kas? perklausiau.
KUR JS DD DONAS?
niekaip nesupratau, ko jis nori. akimirk pamaniau j turint
omenyje kakok slapt ginkl, kur neiojuosi ir prisigrs udau
juo mones, a nervinausi ir ninieko nesuvokiau,
turiu omenyje DON BUKOVSK!
a, jis mirs.
po velni, NIEKO NUOSTABAUS, kad jo nerandam!
jie nuved mane geltonai oranin kamer, buvo etadie
nio popiet, pro kameros lang maiau vaiktinjanius mones,
tikri laims kdikiai! kitapus gatvs stovjo plokteli parduotuv,
i garsiakalbi mans link sklido muzika, laisvje, atrodo, tvyrojo
visuotin linksmyb, stovjau, bandydamas suvokti, ko prisidir
bau. norjosi verkti, taiau nepavyko, jutau tik lides ir leiktul,
lidn leiktul, kai, rodos, blogiau bt nebegali, manau, inot t
16
jausm, visi j retkariais patiria, o a, mano galva, per danai, per
nelyg danai.
Mojamensingo kaljimas primin sen pil. dveji didiuliai
mediniai vartai prasivr, leisdami mane vidun, keista, kad nerei
kjo pereit griovio su vandeniu.
jie pasodino mane pas storul, pana buhalter,
a Kortnis Teiloras, svarbiausias visuomens prieas, prane
jis man.
u k sdai? paklaus.
(jau inojau u k, buvau paklauss pakeliui.)
u vengim eit kariuomen.
yra du dalykai, kuri mes ia negalime paksti: vengimo eit
kariuomen ir nepadoraus elgesio vieumoje.
vagi garbs kodeksas, ane? tegul alis lobsta, kad galtu
mt j apiplt.
vis dlto, vengiani kariuomens negalime pakst,
iaip esu nekaltas, persikrausiau ir pamirau aukimo ko
misijai isist bsim adres, patui praneiau, kai atsidriau ia
me mieste, i Sent Luiso gavau aukim medicinos apirai, pra
neiau jiems, kad negaliu atvykt apir Sent Luise, ir kad tegul
apiri mane ia. o jie sukurp byl ir grdo u grot, niekaip
nesuprantu: jei biau bands ivengti aukimo, nebiau davs
jiems adreso.
visi js nekaltuiai, skamba kaip visiki skiedalai,
isitiesiau ant gulto,
pro al jo priirtojas.
KELK SAVO PASMIRDUSI IKN! sustaug jis.
pakliau savo pasmirdusi aukimo vengiani ikn.
nori nusiudyt? paklaus Teiloras.
taip, atsakiau.
17
tai nulenk emyn t vamzd, laikant palubj lemput, pri
pilk kibir vandens ir kik j koj. o tada isuk lemput ir kik
pirt lizd, viskas, tavs ia nebr,
a ilgai spoksojau lemput,
ai, Teilorai, labai man pagelbjai.
ugesus viesai atsiguliau ir darbo msi jos. blaks.
kokia ia velniava!? suklykiau.
blaks, atsiliep Teiloras. ia yra blaki.
kertu layb, kad a blaki turiu daugiau nei tu, pasakiau.
kertam.
i deimt cent?
i deimt cent.
miau gaudyt ir udyti savsias, lavonus djau ant mao
medinio staliuko.
galiausiai nusprendm, kad pakaks, nusinem blakes prie
kameros dur, kur deg viesa ir suskaiiavom. a turjau 13. jis -
18. atidaviau jam deimt cent, tik vliau isiaikinau, kad savo
blakes jis pldavo pusiau ir suplodavo, jis buvo sukius, profas.
tikras unsnukis.
pasivaikiojimams skirtame kieme man seksi aist kauliu
kais. diena po dienos ilodavau ir vis lobau. lobau kaip kaljime,
susiveikdavau po 15-20 ali per dien, kauliukai buvo udraus
ti, sargybiniai i bokteli nukreipdavo mus kulkosvaidius ir
kriokdavo: TUTUOJAU BAIKIT! bet mes visada sugebdavom
pratst aidim, kauliukus sine tipas, sds u nepador elges
vieumoje, to nepadori dalyk rodytojo nemgau, ties sakant,
jie visi man nepatiko, visi buvo besmakriai, aarojaniom akim,
kaultom subinm ir turjo lyki proi, vyrai tik deimtada
liu. gal tai ir ne j kalt, bet irt man juos nepatiko, o itas pri-
18
skresdavo po kiekvieno aidimo, tau sekasi, tu vis iloi, duok ir
man truput, numesdavau jo baltsias rankeles kelet monet ir
jis nuslinkdavo alin, tas gyvat, kuilio pimpis, svajojantis, kaip
rodys savo birk trimetms mergaitms, tai viskas, k galjau pa
daryt, kad neimaliau jam snukio, nes u snukdau udarydavo
vienut, toj skylj buvo nyku, o dar blogiau - misti tekdavo tik
duona ir vandeniu, maiau i ten ijusiuosius, prireikdavo m
nesio, kol vl tapdavo panas mones, taiau mes visi buvom
trenkti, ir a buvau trenktas, buvau trenktas, buvau jam per daug
grietas, kai jo nematydavau, man pavykdavo riliai mstyti.
a buvau turtingas, ijungus viesas, ateidavo virjas su pil
nomis lktmis maisto, skanaus maisto ir daug: led, torto, py
rag, geros kavos. Teiloras liep niekada neduot jam daugiau nei
penkiolikos cent, ito turjo utekt per akis. virjas panibdom
padkodavo ir klausdavo, ar jam ateit rytoj,
bk malonus, atsakydavau.
tai buvo kaljimo virininko valgomas maistas, o kaljimo
virininkas akivaizdiai valg neblogai, visi kaliniai badavo, o mes
su Teiloru vaiktinjom kaip dvi moteriks devintam mnesy.
jis geras virjas, aikino Teiloras. nuud du mones, i pra
di nugalabija vien, o tada ijo ir tutuojau nudaigojo antr,
sdi ia iki gyvos galvos, nebent pabgt, neseniai nakt usipuol
vien jreiv ir idulkino j per ikn. persmeig kiaurai, tas jrei
vis savait negaljo vaikiot.
man patinka virjas, atsakiau, aunus jis vyrukas,
toks ir yra, sutiko Teiloras.
vis sksdavoms priirtojui blakmis, o tas staugdavo ant
ms:
KAS IA, JS MANYMU? VIEBUTIS? O BLAKI PA
TYS IA PRINET!
19
tai mes, inoma, laikme eidimu.
priirtojai buvo lyktyns, jie buvo mulkiai ir bailiai, gai
ljausi j.
gal gale jie kio mus su Teiloru skirtingas kameras ir i
dezinfekavo msik.
Teilor susitikau kaljimo kieme.
man kliuvo kakoks vaikis, pasakojo Teiloras, visai dar a
lias ir bukas, nieko nesigaudo, siaubinga.
o man kliuvo kakoks senis, kuris nekalbjo anglikai tik
vis dien sdjo ant ikpuodio ir kartojo: TARA BUBA ST,
TARA BUBA TRIEST! vis kartojo ir kartojo tai. jo gyvenimas buvo
aikus: st ir ikt. manau, kad kalbjo apie kakok savo gimtosios
alies mitologin heroj, gal apie Taras Bulb? neinau, pirm
kart man ijus pasivaikiot kiem, senis supl mano paklod
ir pasidar i jos virv skalbiniams; ant jos pasidiov kojines ir
trumpikes, kai grau, viskas ant mans varvjo, i kameros senis
niekada neieidavo, net du. man sak, kad jis nepadar jokio
nusikaltimo, tiesiog norjo ten gyventi ir jie jam leido, parod ma
lon? siutau ant jo, nes man nepatinka, kai vilnons antklods tri
nasi od. mano oda labai jautri. 1
tu senas pyzdiau, aukdavau ant jo, jau nuudiau vien
mog ir jei nesusiimsi, negyvliai bus du!
Bet jis tik sdjo ant savo puodo, juoksi i mans ir kartojo:
TARA BUBA ST, TARA BUBA TRIEST! \
teko numot j ranka, utat man niekada nereikjo veisti
grind, jo suknistas bstas nuolat bdavo drgnas ir iblizgintas,
turjom pai variausi kamer Amerikoj, visam pasauly, be to,
jam patiko papildomas maitinimas nakt, dar ir kaip patiko.
FTB nusprend, kad esu nekaltas dl smoningo tarnybos
kariuomenje vengimo, nugabeno mane aukimo centr, nuve
20
ten daug msiki, a perjau apir ir atsidriau pas psi
chiatr.
ar tikite karu? paklaus jis mans,
ne.
ar esat pasiruos eiti kariauti?
taip.
(mane buvo apmusi beprotika mintis ilipti i apkas ir
eiti tiesiai pabkl ugn, kol mane nukeps.)
jis ilgai neitar n odio ir vis ra kak popieriaus lape.
o paskui pakl galv.
beje, kit treiadien rengiam daktar, meninink ir raytoj
vakarl, noriu jus pakviesti, ateisit?
ne.
gerai, nenorit, galit neit.
kur?
kar.
pavelgiau j.
js n negalvojot, kad suprasim, ar ne?
ne.
perduokit popieri mogui prie gretimo stalo,
eiti reikjo toli. popierius buvo sulankstytas ir svarle pri
segtas prie mano ligos istorijos, pakliau kratel ir vilgteljau:
...o nieko nesakaniu veidu slepia perdt jautrum..." mirk i
juoko, pagalvojau, dl dievo meils! a - jautrus!
taip ir atsisveikinau su Mojamensingu. taip ir laimjau kar.
21
VAIZDAI I KALJIMO GYVENIMO
I
Balandi dams valyti vis laik bdavo skiriami naujokai, ir,
kol valydavai balandi dus, balandiai suskrisdavo ir apik-
davo plaukus, veid ir drabuius. Muilo mums neduodavo - tik
vandens ir epet, todl dai nusivalydavo sunkiai. Vliau mus
perkeldavo mechanines dirbtuves u tris centus per valand, ta
iau naujokams i pradi tekdavo valyti balandi dus.
A buvau su Bleinu ir Bleinui ov galv mintis. Kampe jis
pamat vien negalint paskristi baland.
- Klausyk, - tar Bleinas, - inau, kad itie paukiai gali
susikalbt tarpusavy. Gal paaikinam bei t tam paukiui, kad
perduot likusiesiems. Nubausim j ir umesim ant to stogo, kad
apie visk papasakot kitiems.
- Gerai, - pasakiau.
Bleinas nujo ir pam paukt. Jis turjo ma rud Gilette"
skustuv. Apsidair. Buvom pavsingame pasivaikiojimo aik
tels kampe. Diena buvo karta ir ten susirinko nemaai kalini.
- Ar kas nors i js nort man padti operacijos metu, po
nai? - paklaus Bleinas.
Atsakymo nepasigirdo.
Bleinas m pjauti pirmj koj. Tvirti vyrai nusisuko. Ma
iau, kaip vienas ar du, buv ariau paukio, pakelia prie smilki
ni rankas, kad nematyt io reginio.
- Kas, velniai raut, jums atsitiko, vaikinai? - pratrukau
aukti. - Mus jau ukniso balandi dai plaukuose ir akyse!
Nubausime it pauktel taip, kad umestas ant stogo jis visk
papasakos kitiems paukteliams: Ten, apaioj, kakokie lykts
22
isigimliai! Nesiartinkit prie j!" Tas balandis btinai papasakos
kitiems balandiams, kad ant ms neikt.
Bleinas umet paukt ant stogo. Jau nebepamenu, suvei
k tai, ar ne. Taiau pamenu, kad valydamas epeiu ukliudiau
dvi balandio kojeles. Neprikabintos prie paukio jos atrod labai
keistai. Sulaviau jas kartu su dais.
II
Dauguma kamer buvo perpildytos ir kilo kelios rasins riaus. O
sargybiniai buvo tikri sadistai. Jie perkl Blein i mano kameros
kamer, sausakim juodi. js, Bleinas igirdo vien juod sakant:
- O tai ir mano fja! O taip, ponai, paversiu it bi savo
fja! K jau ten, visiems uteks po gaball! Nu, mauli, rengsies,
ar reiks tau padt?
Bleinas nusireng ir isities paslikas ant grind.
Jis girdjo juos vaiktant aplinkui.
- Dieve! Tokios BJAURIOS iknaskyls dar nemaiau, na ir
skyl!
- Kakaip man nesistoja, Bojeri, padk man, niekaip neieina!
- Jzau, ji atrodo kaip pavinkus spurga!
Jie visi atsitrauk, o Bleinas atsistojo ir apsireng. Mums
vaikiojant kiemelyje, jis tar:
- Man pasisek. Bt supl gabalus!
- Padkok savo bjauriai iknai, - atsakiau.
III
O dar ten buvo Syrsas. J kio kamer pas gauj juodi, Syrsas ap
sidair ir prikibo prie paties stambiausio. Tas ruosi gultis. Syrsas
23
ioko or ir abiem keliais nusileido ant dikio krtins. Jie susi
pliek. Syrsas j sutal. Likusieji stovjo ir irjo.
Syrsui, rodos, buvo visk nusispjaut. Tupjo pasivaikio
jim kieme, spuodamasis ant pd, dmindamas nuorka. Pa
velg vien juod. Nusiypsojo. Ipt dmus.
- inai, i kur a? - paklaus juodio.
Tas neatsak.
- I Dviej Upi, Misisips valstijoj, - jis kvp, palaik d
mus, ikvp, spuodamasis ant pd. - Tau ten patikt.
O tada sprigteljo nuork tolyn, atsistojo, apsisuko ir nujo
per kiem...
IV
Syrsas kabinjosi ir prie baltj. Jo plaukai buvo keisti, drumzli
nai raudoni, atrod tarsi priklijuoti prie galvos ir styrojo vir.
Ant skruosto bolavo peilio randas, o akys buvo apskritos, labai ap
skritos.
Nedas Linkolnas atrod devyniolikos, taiau buvo dvide
imt dvej - aminai prasiiojs, kuprotas, pus akies deng baltas
valktis. Syrsas pastebjo vaik kieme jau pai pirmj jo dien.
- EI TU! - ubliov.
Vaikis atsisuko.
Syrsas bed j pirtu.
- TU! UMUIU TAVE, BIE! GERIAU JAU RUOKIS, RYT
TAVE NUDSIU! UMUIU TAVE, BIE!
Nedas Linkolnas taip ir liko stovti, dorai n nesuprats.
Syrsas, tarsi bt visk pamirs, m kalbtis su kitu kaliniu. Ta
iau mes inojome, kad jis prisimena. Toks buvo jo bdas. Pareik
ir baigta.
24
Vienas i vaikio kameros bendr t vakar su juo pasikalbjo.
- Geriau pasiruok, vaiki, jis nejuokauja. Susiveik sau k nors.
-K?
- Jei nutrauksi iaupo rankenl ir pagalsi cement, gali
pasidaryt sau zatok. Arba galiu parduot ger zatok u du alius,
jei nori.
Vaikis nusipirko zatok, taiau kit dien liko kameroj, kie
m njo.
- Isigando, dius, - nusprend Syrsas.
- Ir a isigsiau, - atsakiau.
- Bet tu ieitum, - tar jis.
- Likiau kameroj, - atsakiau.
- Ieitum, - tar Syrsas.
- Na gerai, ieiiau.
Kit dien Syrsas papjov j duinj.
Niekas nieko nemat, tik nuotek vamzd sruvo muilinas
vanduo ir rykiai raudonas kraujas.
V
Yra moni, kuri nemanoma palauti. Net karceris nepadeda.
Toks buvo ir Do Stacas. Jis, rodos, aminai sdjo karcery. Mgs
tamiausias kaljimo virininko blogiukas. Jei is sugebt palauti
Do, gyt daug rimtesn valdi kitiems kaliniams.
Kart virininkas atsived du savikius, tie nukl dangt,
virininkas atsiklaup ir suuko sdiniam apaioje Do:
- DO! DO, GAL JAU UTEKS? NORI ILST I TEN,
DO? JEI NENORI DABAR, DO, TAI A GRIU LABAI NE
GREIT!
Atsakymo nebuvo.
25
- DO! DO! AR GIRDI MANE?
- Girdiu, girdiu.
- TAI K ATSAKYSI, DO?
Do pam kibir su dais ir myalais ir likteljo tiesiai
virininkui veid. Virininko mons ustm dangt viet. Kiek
inau, Do vis dar tebesdi, gyvas ar mirs. Apie tai, k jis padar
virininkui, suinojo visi. Danai galvodavom apie Do, ypa nak
timis, ugesinus viesas.
VI
Kai ijau, nusprendiau iek tiek palaukti, o tada grti ia, i
viet, ir pairti j i iors. Spoksosiu tas sienas, tiksliai ino
damas, kas vyksta viduje, ir tvirtai duosiu sau od niekada dau
giau ten nepakliti.
Taiau ijs niekada negrau atgal. Niekada nepavelgiau
tas sienas i iors. Jos kaip bjauri moteris. Nra prasms grti.
Net matyt jos nesinori. Bet galima apie j kalbtis. Tai lengva. B
tent tuo ir usimiau iandien trupuiuk. Skms tau, biiuli, u
grot ar laisvje.
BEPROTNAMIS RYTUS NUO HOLIVUDO
Pamaniau, igirds beldim, dirsteljau laikrod - pus dviej
dienos, jzau marija, apsigobiau senu chalatu (visada miegodavau
nuogas, piamos man atrod kvailyst) ir pravriau vien i su
dauyt onini langeli prie dur.
26
- Ko? - paklausiau. Ten buvo Pamilis Dimis.
- Tu k, miegojai?
- Taip, o tu?
- Ne, a beldiau.
- Ueik.
Jis atvaiavo dviraiu. Ant galvos usivos nauj panam.
- Patinka mano nauja panama? Nemanai, kad esu tikras gra
uolis?
-Ne.
Jis atsisdo ant sofos ir puol grotis savimi auktame vei
drodyje, stoviniame u krslo, tampydamas panam tai vien,
tai kit pus. Atsine du rudo popieriaus maielius. Viename
buvo prastas portveino butelis. Kit ipyl ant staliuko: pei
liai, akuts, auktai, llyts ir metalinis pauktukas (blykiai
ydras, sulauytu snapeliu ir nusilupusiais daais), kitas, pats
vairiausias lamtas. Jis pardavinjo it ml - visas jis buvo
vogtas - vairiausioms hipi parduotuvlms ir narka krau
tuvms Sanseto ir Holivudo bulvaruose, o tiksliau - varginguo
se i bulvar kvartaluose, kur gyvenau a, gyvenome mes visi.
Ties sakant, gyvenome kaimynystje - apgriuvusiuose kiemuo
se, palpse, garauose - arba nakvodavome ant grind pas pa
stamus.
Tuo tarpu Pamilis Dimis laik save dailininku, o a jo pa
veikslus laikiau labai prastais ir nuolat jam apie tai sakydavau. O
jis sakydavo, kad mano paveikslai labai prasti. Galbt abu buvome
teiss.
Bet Dimis i tikrj buvo kakoks nuopisa. Jo akys, ausys ir
nosis susidjo vien i trkum. Abiej aus kanaluose pilna sieros;
snarglta nosies ertm paraudus. Pamilis Dimis tiksliai inojo,
k reikia vogti toms krautuvlms. Vagiius buvo guds, taiau
27
smulkus. O kokia kvpavimo sistema: kairiojo ir deiniojo plaui
virnlse vieni karkalai ir hiperemija. Jei nerkydavo cigarets,
tai sukdavosi suktin ar siurbdavo i vyno butelio. Jo sistolnis
kraujospdis siek 112, o diastolinis - 78, todl irdies spaudimas
buvo 34. Su moterimis jam seksi, taiau hemoglobino kiekis buvo
maas: 73, ne, atrodo, 72 procentai. Kaip ir mes visi, gerdamas ne
valgydavo, o igerti mgo.
Pamilis Dimis vis dar maivsi su panama prieais veidro
d, skleisdamas susiavjimo kupinus spygiojimus. ypsojosi sau.
Jo dantys taip pat buvo vien vien i trkum, o gleivta burnos ir
gerkls ertm buvo paraudus.
Slpdamasis po savo kvaila panama Dimis gurkteljo
vyno ir tai privert mane nueit ir pasiimt por alaus.
Kai grau, jis tar:
- Davei man nauj pravard: anksiau buvau Beprotis Di
mis, o dabar esu Pamilis Dimis. Manau, tu teisus - Pamilis
Dimis" skamba daug geriau.
- Bet tu i tikrj pamis, - atsakiau.
- I kur tos dvi didels skyls tavo deinj rankoj? - paklau
s Pamilis Dimis. - Lyg visa msa bt idegus. Beveik matosi
kaulai.
- Buvau apsines, guljau lovoj ir bandiau skaityt D. H.
Lorenso Kengr". Ranka sipainiojo laid, trkteljau ir ant
mans nugriuvo viestuvas. Kol bandiau nuplt t supist
daikt, lemput vos mans nepribaig. imto vat General
Electric" lemput.
- O pas savo gydytoj buvai?
- Mano gydytojas ant mans usiiks. Ateinu ten, sdiu,
nustatau sau diagnoz, pasiskiriu gydym, o tada ieinu ir sumo
ku jo seselei. Jis mane siutina. Stovi ir aikina apie tarnyb naci
28
kariuomenj. J, matot, suiupo pranczai, sugautus nacius jie
prekiniais vagonais vedavo lager, o aplinkini miesteli civi
liai mtydavo juos butelius su benzinu, bombas su dvokianiom
dujom ir gumytes, pilnas skruzdi rgties. Ukniso mane jo pa
sakos...
- irk! - sukliko Dimis, rodydamas staliuk. - Pairk,
koks stalo sidabras! Tikras senovinis!
Jis ities aukt.
- Tik pairk it aukt!
Pairjau.
- Klausyk, - tar jis, - o tau btina taip atlapoti chalat?
veiiau aukt ant stalo.
- O kas yra? Pimpalo niekada nematei?
- Ten kiauai! Tokie dideli ir plaukuoti! Siaubas!
Chalato nesusisiauiau. Nemgstu, kai man nurodinja.
Jis vl atsisdo ir m sukaliot panam. Kad j kur t kvail
panam ir padanjus pulsavim Mak Bernio take (kaip esant
apendicitui). Be to, po onkauliais gali apiuopt jautr apatin ke
pen krat. Ir blunis - vieni trkumai. Visur vieni trkumai ir
padanjs pulsavimas. Net prakeikta tulies psl, ir ta pulsuoja.
- Klausyk,, galima i tavs paskambinti? - paklaus Pami
lis Dimis.
- Skambutis vietinis?
- Vietinis.
- Tu man irk. Praeit nakt vos nenudjau keturi bi.
Vaikiausi maina po vis miest. Gal gale jie sustojo. Sustojau u
j, ijungiau varikl. Nesupratau, kad savo tai jie neijung. Kol
ilipau, jie ir nuvaiavo. Labai nusivyliau. O kol pats pajudjau, jau
buvo ding.
- Jie k, skambino i tavs kit miest?
29
- Ne. A j net nepastu. Ten buvo visai kitas reikalas.
- Skambinsiu vietiniu.
- Tai skambink, kad tave.
Igriau savo pirmj al ir veiiau tui butel didiu
l medin d (karsto dydio), stovjusi kambario vidury. Nors
eimininkas duodavo dvi iukliades per savait, sutalpint vis
k jas galjau tik sudaus butelius. Buvau vienintelis mogus
kaimynystje, turintis dvi iukliades, na, bet, kaip sakoma, kie
kvienas kam nors gabus.
Tik buvo viena bdel: visada mgau vaikioti basas, o da
lis sudauyt buteli stiklo vis dlto tikdavo ant kilimo ir due
nos smigdavo man pdas. O tai siutindavo mano gerj daktar
(kiekvien savait jam tekdavo kraptyti tuos daikiukus lauk,
kol u dur kokia nors miela sena dama merddavo nuo vio),
todl imokau pats isipjauti didesnes skeveldras, o smulkesnm
leisdavau elgtis kaip nori. inoma, kai per daug neprisilupi, jauti
jas smingant ir tutuojau itrauki. Tai geriausias bdas. Tutuojau
itrauki, kraujas trykteli it sperma, ir tada trumpam pasijunti di
dvyriu - a pasijuntu.
Pamilis Dimas laik rankoje ragel ir spoksojo j nustebs.
- Ji neatsako.
- Tai padk ragel, ikniau!
- O telefonas vis skamba ir skamba.
- Paskutinkart sakau, padk ragel!
Padjo.
- Vakar viena boba sdjo man ant veido. Dvylika valand.
Kai vilgteljau i po jos subins, jau kilo saul. Seni, jauiuosi taip,
tarsi lieuvis bt plys pusiau, jauiuosi, lyg jis bt dviakas.
- ia tai bt geras.
- Aha. Galiau laiyt dvi dziundzes vienu metu.
30
- Aiku. Ir Kazanova karste apsiikt knibsias.
Jis vis dar gniau panam. Jo tiesiojoje arnoje atsirado he-
morojaus simptom. Labai kietas tiesiosios arnos sutraukiamasis
raumuo. Panamos Vaikis. Prostata truput padidjusi ir iuopiant
jautri.
O tada tas vargas kiauius paoko ir vl surinko t pat nu
mer.
Jis gniau panam.
- Vis skamba ir skamba, - pratar.
Taip ir sdjo, klausydamasis pypsjimo; griaui ir raume
n sistema visikai sukruta - turiu omeny jo din laikysen (ki-
foz). Galima penktojo slankstelio (ties juosmeniu) anomalija.
Jis gniau panam.
- Vis skamba ir skamba, - pratar.
- Kurgi ne, - atsakiau. - Supista karalien.
- Aha. Vis skamba ir skamba.
Prijau ir padjau ragel.
O tada surikau:
- Velnias!
- Kas yra, seni?
- Stiklai! Ant it supist grind pilna stikl!
Stovjau ant vienos kojos ir krapiau i kitos uk. kart
nebloga pasitaik. Oi gera. Daug geriau nei spaudyt unvotes. Tu
tuojau itryko kraujas.
Nulubiojau prie kds, pamiau sen suiurus skudur
teptukams valyti ir perriau savo kraujuojant kuln.
- Skuduras nevarus, - pastebjo Pamilis Dimis.
- Mintys tavo nevarios, - atoviau.
- Praau, susisiausk chalat!
- tai, - tariau. - Matei?
31
- Maiau, maiau. Todl ir praau, kad susisiaustum.
- Na gerai. Po velni.
Labai nenoriai umeiau chalato skvern ant savo genitalij.
Nakt demonstruot genitalijas gali kiekvienas. Antr valand die
nos tam reikjo drsos.
- Klausyk, - tar Pamilis Dimis, - atsimeni, prie kelet
dien Vestvud Vilide apmyai policijos main?
- O kur jie buvo?
- U penkiasdeimties jard, dl kako tarsi ar panaiai.
- Turbt smauk vienas kitam.
- Gali bt. Bet tau to neuteko. Turjai grt ir apmyti ma
in antrkart.
Vargas Dimis. Tikras nuopisa. Pirmas, penktas ir etas
kaklo slanksteliai pasislink.
Be to, deinysis kirkninis raitis akivaizdiai susilpnjs..
O dar skundiasi, kad apmyau policijos automobil.
- Na, gerai, Dimi, manai ess baisiai kietas, ane? Su vogt
dnieki maieliu. Turiu tau naujien!
- Koki? - paklaus, irdamas veidrod ir vl sukalioda
mas panam. O tada apsiiojo vyno butel.
- Tavs ieko teismas! Gal ir neprisimeni, kaip sulauei Merei
onkaul, o po keleto dien grai ir smogei jai veid.
- Mans ieko TEISMAS? TEISMAS? O ne, seni, sakai, ma
ns tikrai ieko TEISMAS?
Tkiau antrj butel didiul medin d kambario vi
duryje.
- Taip, mano berniuk, esi visikai pamis, tau reikia pagalbos.
O Mer padav tave teism u grasinimus ir eidim veiksmu...
- O k reikia eidimas veiksmu"?
Nubidzenau dar poros alaus (sau), grau.
32
- Klausyk, myniau, puikiai inai, k reikia eidimas
veiksmu"! Juk nesivainjai dviraiu vis savo gyvenim!
Pavelgiau j. Oda sausoka, praradusi prigimtin elastingu
m. Be to, inojau ant kairiojo sdmens, paiame centre, j turint
nedidel augl.
- Nesuprantu, kuo ia dtas TEISMAS! K tai, velniai raut,
reikia? Taip, truput apsipykom. Ir a ivaiavau pas Dord
dykum. Mes trisdeimt dien grm portvein. O kai grau, ji
m ant mans RKTI! Btum j matsi Nenorjau nieko blogo. Tik
prispardiau jos stor subin ir papus...
- Ji tavs bijo, Dimi. Tu nesveikas. Gerai tave istudijavau.
Pats inai, kai nesmaukau ir nelaku, skaitau knygas, paias vai
riausias. Tu ijai i proto, biiuli.
- Bet mes visi buvom tokie puiks draugai! Ji net norjo su
tavim pasidulkint, bet nesidulkino, nes mane myli. Taip sak.
- Dimi, kada tai buvo! N nesivaizduoji, kaip viskas keiia
si. Mer - nuostabus mogus. Ji...
- Dl Dievo meils! Susisiausk chalat! PRAAU!
- Oi! Atleisk.
Vargas Dimis. Jo genitalijos - kairysis sklinis latakas, i
dalies ir deinysis, primena kakok rand ar suaugus audin. Tur
bt senos patologijos pasekm.
- Paskambinsiu Anai, - tar jis, - Ana geriausia Mers drau
g. Ji inos. Kam Merei reikjo paduoti mane teism?
- Tai skambink, kad tave.
Dimis prie veidrod pasitais panam ir susuko numer.
-Ana? ia Dimis. K? Negali bt! Henkas k tik pasak. Klau
syk, a toki aidim neaidiu. K? Ne, nelauiau jai onkauli!
Tik prispardiau stor subin ir papus. Sakai, ji i tikro kreipsi teis
m? Na, a ten neisiu. Ivaiuoju Derom, Arizonoj. Isinuomojau
33
ten bst. Du imtai dvideimt penki u mnes. K tik usidirbau
dvylika tkstani, pardavs nema ems sklyp... Ar tu usi
iaupsi, velniai tave raut, apie t TEISM! Zinai, k dabar padary
siu? DABAR PAT nueisiu pas Mer! Pabuiuosiu j ir sukramtysiu
visas lpas! Suvalgysiu visus plaukus nuo jos skyls! Djau a ant
to teismo! kiiu jai ikn, po paastim, tarp pap, burn, ...
Dimis pavelg mane.
- Ji padjo ragel.
- Dimi, - tariau, - tau reikt prasiplaut ausis. Turi aiki
emfizemos simptom. Manktinkis ir mesk rkyt. Tau reikia gydyt
stubur. Dl susilpnjusio deinio kirkninio raiio neturtum
kilnoti sunki daikt ir persitempti tutindamasis...
- Kokias ia nesmones neki?
- Auglys ant tavo subins, atrodo, yra epitelio hiperplazija.
- Kas ta hiperplazija?
- Karpa, motin.
- Pats tu karpa, motin.
- Beje, - tariau, - kur gavai dvirat?
- Jis Arturo. Arturas turi krv ols. Einam pas j, par
kysim.
- Nemgstu a Artro. Maas, kyrus zirzlys. Kai kurie mai
kyrs zirzliai man patinka. Arturas ne i j.
- Jis kit savait vaiuoja Meksik, eiems mnesiams.
- Mai kyrs zirzliai visada kur nors vaiuoja. O ko jam
ten? Stipendij gavo?
- Taip, stipendij. Bet tapyt jis nemoka.
- inau. Jis gi skulptorius, - atsakiau.
- Nepatinka man jo skulptros, - atsak Panamos Vaikis.
- Klausyk, Dimi, Arturas man gal ir nepatinka, taiau jo
skulptros man labai artimos.
34
- Bet juk ten tos paios senienos... Graikikas mlas... Tetos
klosttais drabuiais su dideliais papais ir subinm. Imtynininkai,
gniauiantys vienas kitam barzdas ir pimpalus. Kas tame gero, po
velni?
O dabar, skaitytojau, pamirkime akimirkai Pamil Dim
ir usiimkime Arturu - tai visai nesunku, - turiu omenyje ir savo
raymo bd: galiu okinti nuo temos prie temos, o js galite pri
sijungti, nebus jokio skirtumo, patys pamatysit.
Taigi, Arturo paslaptis ta, kad skulptras jis dar pernelyg di
deles. Labai spdinga. Didinga. Daugyb supisto cemento. Maiau
si vyrai ir moterys mkojo vir js atuoni pd auktyje, ap
viesti sauls, mnulio arba smoge, priklausomai nuo to, kada ateisi.
Kart nakt bandiau sibrauti pas j pro upakalin jim,
aplinkui stksojo tie cementiniai mons, kieme stovintys didiu
liai cementiniai mons. Kai kurie siek dvylika ir net keturiolika
pd. Didiuls krtys, dziundzs, pimpalai ir kiauai - kur be
pavelgtum. K tik buvau paklauss Doniceio Meils eliksyr".
Nepadjo. Jauiausi kaip pigmjas pragare. miau klykti: Artrai,
Artrai, padk man!" Bet jis buvo apsirks hao ar panaiai, o gal
a buvau. Kad ir kaip ten buvo, mane apm pragarikas siaubas.
Na, esu metro atuoniasdeimties gio ir sveriu imt pen
kis kilogramus, todl tutuojau blokavau pat stambiausi ten bu
vus kals vaik.
Upuoliau i nugaros, jam nematant. Jis griuvo veidu prie
k, nejuokauju - JIS GRIUVO! Girdjosi visame mieste.
O tada, i smalsumo, j atveriau ir, inoma, buvau nulaus
jam pimpal ir vien kiau, o kitas skilo tiksliai pusiau; nulo ir
dalis nosies, beveik pus barzdos.
Jauiausi kaip mogudys.
Tada pasirod Arturas ir tar: Henkai, smagu tave matyt!"
35
O a atsakiau: Atleisk dl triukmo, Arti, ukliuvau u vie
no i tavo maj numyltini, o tas supistas daiktas apvirto ir
subyrjo."
Jis atsak: Nieko tokio."
Taigi, ujau ir mes vis nakt putm. O paskui, prisimenu,
teka saul, sdiu savo automobily, madaug devynios ryto, ir va
iuoju, nekreipdamas dmesio jokias raudonas viesas. Isisukau
be nuotyki. Net sugebjau pastatyt automobil u pusantro kvar
talo nuo nam.
Taiau rakindamas duris savo kienj radau cementin byb.
Tas prakeiktas daiktas buvo beveik septyniasdeimties centimetr
ilgio. Nusileidau ir kiau j savo eimininks pato dut, taiau
didioji dalis liko kyoti - palinks ir nemirtingas, vainikuotas di
diule galvute, pimpalas lauk, kaip pasielgs su juo patininkas.
Gerai, grtame prie Pamilio Dimio.
- Ne, rimtai, - tar Pamilis Dimis, - nejaugi jiems tikrai
reikia mans TEISME? TEISME?
- Klausyk, Dimi, tau tikrai reikia pagalbos. Nuveiu tave
Paton ar Kamarilj.
-Ak, ukniso mane ta supista oko terapija... Brrr!!!! Br!!!!
Pamilis Dimis m visu knu purtytis kdje, lyg vl
bt gydomas.
O tada pasitais prieais veidrod naujj panam, nusiyp
sojo, atsistojo ir vl prijo prie telefono.
Surinko numer, pavelg mane ir tar:
- Vis skamba ir skamba.
Padjo ragel ir vl susuko numer.
Jie visi pas mane ateina. Net mano daktaras man skambi
na. Jzus buvo geriausias psichiatras ir didingiausia asmeny
b i j vis - tvirtino ess Dievo snus. Ivijo pinig keitjus
36
i ventyklos. inoma, tai buvo Jo klaida. Jie priiupo J u su
bins. Net papra suglaust kojas, nordami vin sutaupyt. Koks
mlas."
Jie visi pas mane ateina. Yra vienas bias, pavarde Renas ar
Reinas, kakas panaaus, tai jis visada pasirodo su miegmaiiu ir
lidnu pasakojimu. Bastosi tarp Berklio ir Naujojo Orleano. Pir
myn ir atgal. Kart du mnesius. Ir rao prastus, senamadikus
rondo. Kiekvienkart jam pasirodius (ar kaip jie mgsta sakyti
apsireikus"), netenku penkins ir (arba) dar poros ali, jei ne-
skaiiuosim to, k jis suvalgo ir igeria. A ne prie, esu idalijs
daugyb pinig, bet tie mons turi suprasti, kad ir man nelengva
ilikti gyvam.
Taigi, tai jums Pamilis Dimis ir tai jums a.
O tai - Maksis. Maksis ketina usukt visus kanalizacijos
vamzdius Los Andele, nes jis - kovotojas u Bendr Reikal. Na,
reikia pripaint, labai kilnus poelgis. Taiau Maksi, draugui, sa
kau a, pranek man, kai ketinsi usukt kanalizacij. A visa ir
dim palaikau Bendr Reikal. Mes juk seni biiuliai. Ivaiuosiu i
miesto prie savait.
Maksis niekaip negali suprast vieno: Bendras Reikalas ir S
dai - skirtingi dalykai. Marinkit mane badu, tik neukirskit kelio
mano dui, neusukit d alinimo renginio. Pamenu, kart
eimininkas ivyko nuostabi dviej savaii atostog Havajus.
Puiku.
Kit dien usikimo tualetas. Kadangi labai bijau d, tu
rjau nuosav pomp. Pumpavau, pumpavau, bet nepadjo. Js
inot, kas man beliko daryt.
Skambinau visiems artimiausiems draugams, o esu i t, ku
rie neturi daug artim draug. Jeigu j ir esama, jie tikrai neturi tua
leto, k jau kalbt apie telefonus... Daniausiai ivis nieko neturi.
37
Taigi, paskambinau porai turinij tualetus. Jie buvo labai
malons.
- inoma, Henkai, gali atvykt paikti pas mane, kada tik
nori!
Nepasinaudojau j kvietimais. Gal dl to, kaip jie mane kvie
t. Trumpai tariant, eimininkas sdjo Havajuose, spoksodamas
okanias mergas, o prakeikti dukai plaukiojo sau vandens pa
virium ir spoksojo mane.
Tad kiekvien vakar tekdavo nusiikti, graibyti dus i
vandens, vynioti juos vakuot popieri, kit popierinius mai
elius, lipt automobil ir vaintis po miest iekant, kur juos ga
liau imesti.
Daniausiai, pastats automobil jungtu varikliu vidury ga
tvs permesdavau tuos prakeiktus dukus per sien, pirm pa
sitaikiusi sien. Bandiau vengti iankstinio nusistatymo, taiau
vieni seneli namai pasirod esantys ypa rami vieta ir, manau, esu
juos pradiugins savo rudais d maieliais maiausiai triskart.
O kartais bdavo patogiau vaiuojant nuleisti lang ir tie
siog imesti dukus, kaip kiti, tarkim, nukrato cigarets pelenus
ar imeta por cigar nuork.
Jei prabilome apie dus, tai viduri ukietjimo visa
da bijojau labiau nei vio. (Dar grime prie Pamilio Dimio.
Klausykit, juk sakiau - toks mano raymo bdas.) Jei vien dien
nepaiku, negaliu niekur eit, nieko daryt - kai taip nutinka, mane
apima tokia neviltis, kad bandydamas pravalyt savo organizm ir
vl priversti j dirbti daniausiai bandau paiulpti sau byb. Jei esat
kada nors band patys sau paiulpti byb, jums turt bti pas
tama ta tampa nugaroje, kaklo slanksteliuose, kiekviename rau-
menyje, visur. Js smaukote savo daikt, kol jis pasistoja visu ilgiu,
o tada tiesiogine to odio prasme susilenkiate perpus, kaip koks
38
bdius ant kankinimo suolo, kojas beveik usikeliate u galvos ir
apkabinate jomis lovagalio stipinus, js ieinamoji virpa, it spei
ge stimpantis virblis, viskas pritraukta prie didiulio alaus pilvo,
visi raumen audiniai suplyti skutus, taiau skaudiausia tampa
ne dl to, kad pritrksta pdos ar dviej - trksta vos atuntadalio
colio - js lieuvio galiukas taip arti bybio galo, taiau kuo pui
kiausiai galt bti nutols per itis aminyb ar keturiasdeimt
myli. Dievas, ar kas kitas, velniai j raut, tiksliai inojo, k daro,
kai mus sukr.
Bet grkime prie beproi.
Dimis vis suko ir suko t pat numer nuo puss dviej
iki ei vakaro, kol nebeitvriau. Ne, kantryb man trko pus
septyni. Gal gale, koks skirtumas? Po 749-ojo skambuio leidau
savo chalatui atsilapoti, prijau prie Pamilio Dimio, itraukiau
ragel jam i rankos ir tariau:
- Gana.
Klausiausi 102-osios Haidno simfonijos. Alaus man tur
jo utekt iki pat ryto. O Pamilis Dimis m nusibosti. Jis buvo
stuobrys. kyri mus. Krokodilo uodega. undis ant bato kulno.
Jis pavelg mane.
- Teismas? Manai, ji nutemps mane teism? O ne, negaliu
patikti, kokiais aidimais usiima tie mons...
Banalybs. Ir siera jo ausyse.
Todl nusiiovavau ir paskambinau jo geriausiam draugui
Iziui teineriui, man j ir ukorusiam. Izis teineris tvirtino ess
raytojas. A sakiau, kad rayti jis nemoka. Jis sak, kad rayti ne
moku a. Gali bti, kad vienas i ms buvo teisus. Arba neteisus.
Sprsti jums.
Izis buvo jaunas stambus ydukas, metro septyniasdeim
ties gio ir svr devyniasdeimt kilogram - storos rankos, putls
39
rieai, trkiojanti galva ant buliaus sprando, uputusios akuts ir
labai antipatika burna - maa skylut galvoje, vilpesiu lovinanti
Iz teiner ir nuolat ryjanti viiuk sparnelius, kalakut laune
les, prancziko batono riekeles, vor ml - visk visk, kas guli
pakankamai ilgai, kad jis spt pagriebti.
- teineri?
-Mhm.
Jis moksi, nordamas tapti rabinu, taiau rabinu tapti neno
rjo. Norjo tik ryti, pstis ir storti. Vos nueidavai minutei nusi-
myt, grs rasdavai aldytuv jau tui, o jis stovdavo, velg
damas susigdusiu ir godiu vilgsniu, rydamas paskutin ksn.
Nuo visa siaubianio Izio gelbdavo tik vienas dalykas: jis nevalg
alios msos - mgdavo pusal, su krauju, taiau alios neval
gydavo.
- teineri?
- Gurkt...
- Klausyk, baik kramtyt. Turiu tau bei t pasakyti.
Klausiausi, kaip jis kramto. Skambjo taip, lyg iauduose
krutsi dvylika triui.
- Klausyk, draugui. Pas mane Pamilis Dimis. Jis tavo
draugas. Atvaiavo dviraiu. A nuo jo tuoj vemsiu. Atvaiuok
tutuojau. Paskubk. Perspju. Tu - jo draugas. Vienintelis. Geriau
jau paskubk. Ir pasiimk j, kad daugiau nematyiau. Dar iek tiek,
ir u save neatsakau.
Padjau ragel.
- Skambinai Iziui? - paklaus Dimis.
- Aha. Jis tavo vienintelis draugas.
- O Viepatie! - tar Pamilis Dimis ir m grsti maiel
auktus, niekuius ir medines llytes, nuskuod prie dviraio ir
priseg maiel prie bagains.
40
Vargelis Izis jau buvo pakeliui. Tikras tankas. Burna, tarsi
mayt orlaid, siurbia dang. Pasimais jis buvo daugiausia dl
Hemingvjaus, Folknerio ir antraeilio Meilerio2ir Malerio miinio.
Ir tai netiktai pasirod Izis. Jis niekada neeidavo. Rods,
jis tiesiog skrieja pro duris. Noriu pasakyti, kad jis skrajodavo ant
ma oro pagalvi - alkanas ir beveik, velniai griebt, neveikiamas.
Jis pastebjo Pamil Dim ir vyno butel.
- Man reikia pinig, Dimi! Stokis!
Izis ivert Dimio kienes ir nieko nepe.
- Tu k, seni? - paklaus Pamilis Dimis.
- Kai paskutinkart susimum, Dimi, suplei man mar
kinius, bie. Ir kelnes suplei. Esi skolingas penkis dolerius u
kelnes ir tris u markinius.
- Atsipisk, seni, nepliau a tavo suikt markini.
- Usikimk, Dimi, perspju!
Izis nubjo prie dviraio ir m raustis ant bagains kaban
iame maie. Gro su ruduoju maieliu. Ipyl jo turin ant staliuko.
auktai, peiliai, akuts, gumins llyts... Drointos me
dins figrls...
- itas mlas nieko vertas!
Izis nulk.prie dviraio ir dar kart apiekojo maius.
Pamilis Dimis prijo prie staliuko ir m krauti savo
lamt atgal rud popierin maiel.
- Vien itas sidabras vertas dvideimt ali! Matai, koks ik-
nius?
-Aha.
T akimirk parlk Izis.
2 Normanas Maileris (1923-2007) - vienas garsiausi JAV prozinink. Kartu
su Trumanu Capote, Hunteriu S. Thompsonu, Tomu Wolfe'u ir kitais laikomas naujojo
urnalizmo" anro krju.
41
- Dimi, ant tavo dviraio n velnio nra! Esi skolingas a
tuonis alius, Dimi. Klausyk, kai paskutinkart sumaliau tau snu
k, suplei man drabuius!
- Pisau tave, motin!
Dimis vl prieais veidrod pasitais naujj panam.
- Pairk mane! Matai, koks grauolis!
- Aha, matau, - atsak Izis, prijo prie Dimio, pam pana
m ir perpl jos krat. O tada perpl kit ir uvo panam
Dimiui ant galvos. Dimis daugiau nebeatrod toks graus.
- Atnek lipnios juostos, - tar Dimis. - Reikia sutaisyti
skrybl.
Izis pavaikiojo, rado lipnios juostos, sugrdo jos galus
skyl, didij dal panaudojo proplai, bet beveik nieko neukli
javo, didelis juostos gabalas nukaro per panamos krat ir spavo
si Dimiui prie nos.
- Kam a jiems reikalingas teisme? A neaidiu toki aidi
m! Kakokia velniava!
- Na, gerai, Dimi, - tar Izis, - nuveiu tave Paton. Esi
ligonis! Tau reikia pagalbos! Tu skolingas man atuonis dolerius,
sulauei Merei onkaul, smogei jai veid... Tu nesveikas, nesvei
kas, nesveikas!
- Pisau tave, motin! - Pamilis Dimis atsistojo ir band u
simojs smogti Iziui, nepataik, parkrito ant grind. Izis j pakl
ir m sukti kaip lktuvl.
- Nereikia, Izi, - tariau. - Supjaustysi j skivytus. Ant grin
d per daug stiklo.
Izis numet j ant sofos. Pamilis Dimis ibgo laikydamas
popierin maiel, priseg j prie bagains ir m plstis.
- Izi, tu pavogei mano vyno butel! Popieriniame maie tur
jau dar vien! Pavogei j, unsnuki! Nagi, atiduok, tas butelis kai-
42
navo penkiasdeimt keturis centus. Kai j pirkau, turjau eiasde
imt. Dabar man liko tik ei centai.
- Klausyk, Dimi, kam Iziui tavo vyno butelis? Beje, kas ia
tavo paonj? Ant sofos?
Dimis pam butel. Pairjo vid.
- Ne, ia ne itas. Buvo dar vienas, Izis j pam.
- Klausyk, Dimi, tavo draugas negeria vyno. Jam nereikia
tavo butelio. Gal baik apsimestinai piktinsis, ssk ant dviraio ir
varyk i ia po velni?
- Tu mane irgi uknisai, Dimi, - tar Izis. - Nyk i ia. Savo
jau gavai.
Dimis stovjo prieais veidrod taisydamasis panamos li
kuius. O tada ijo, sdo ant Arturo dviraio ir numyn mnesie
noje. Jis prabuvo pas mane daugyb valand. Jau atjo naktis.
- Vargas pamis unsnukis, - tariau, irdamas, kaip jis
nuvaiuoja. - Man jo gaila.
- Ir man, - atsak Izis.
Jis pasilenk ir itrauk i krm butel vyno. Sujome
vid.
- Atneiu por stiklini, - pasakiau.
A grau, susdome ir grme vyn.
- Ar kada bandei paiulpt sau byb? - paklausiau Izio.
- Pabandysiu, kai griu namo.
- Kain ar tai manoma, - tariau.
- A tau praneiu.
- Man trksta atuntadalio colio. Tai mane gniudo.
Igrm vyn ir nujom eik", ten igrm sot stipraus
tamsaus alaus ir pairjom senas kovas: matm, kaip Olandas no
kautuoja Luis, treij Zeilo ir Rokio D. kov, Bredok su Buje-
riu, Demps ir Firpo - matm visus, paskui jie jung senus filmus
43
su Loreliu ir Hardiu... Rod epizod, kuriame itie tipai susimu
dl antklodi miegamajam vagone. A vienintelis juokiausi.
mons spoksojo mane. O a traikiau ems rieutus ir juokiau
si. Tada m juoktis ir Izis. Netrukus visi kvatojosi i to, kaip jie
miegamajam vagone pliekiasi dl antklodi. Visikai pamirau
Pamil Dim ir pirmkart per daugel valand pasijutau mo
gumi. Gyventi tapo lengviau - tereikjo imesti visk i galvos. Ir
turti iek tiek pinig. Tegul kiti kariauja, tegul kiti sda u grot.
Prasdjom su Iziu iki udarymo ir isivaikiojom namus.
A nusirengiau, pastaiau savj, usikabinau koj pirtais
u lovagalio stipin ir susilenkiau perpus. Tas pats - trksta a
tuntadalio colio. Na, pilnos laims nebna. Isitiesiau, pamiau
Tolstojaus Kar ir taik", atsiveriau per vidur ir miau skaityti.
Niekas nepasikeit. Ta knyga visada buvo lykti.
AR VERTA PASIRINKTI RAYTOJO KELI?
Baras. Na, inoma. Pro langus matsi pakilimo takai. Mes sdjom
prie baro, taiau barmenas nekreip mus dmesio. Oro uostuose
visi barmenai snobai, nusprendiau, kaip anksiau traukiniuose
palydovai. A pasiliau Garsonui, uuot apstaugus barmen, ko
jis (barmenas) ir norjo, geriau atsisst prie staliuko. Mes atsis
dom prie staliuko.
Aplinkui patenkintomis ir idiotikomis fizionomijomis,
laukdami savo skrydio ir siurbiodami grimus, negarsiai kal
bjosi isipuo vagys. Mes su Garsonu sdjom ir apirinjom
padavjas.
44
- Po velni, - tar Garsonas, - irk, j suknels taip trum
pai nurtos, kad net kelnaits matosi.
- Mhm, - numykiau a.
Vliau mm jas kritikai aptarinti. Viena j neturjo i-
knos. Kitos kojos buvo per plonos. Be to, abi buvo kvailos kaip
siena ir atrod kaip paskutins keks. Prijo ta, be iknos. Liepiau
Garsynui usisakyti, o pats papraiau viskio su vandeniu. Ji nu
jo viskio ir gro. Grimai nebuvo brangesni nei paprastame bare,
taiau teko palikti gausi arbatpinigi u pamatytas jos kelnaites,
ios taip ir mavo prie akis.
- Bijai? - paklaus Garsonas.
- Taip, - atsakiau, - taiau ko?
- Vis dlto pirmkart skrendi.
- Maniau, kad bijosiu. Taiau dabar, kai iriu ituos... -
mosteljau ranka baro link, - dabar man nebesvarbu...
- O kaip skaitymai?
- Nemgstu skaitym. Kvailas usimimas. Lyg griov kas-
tum. Igyvenimo pratybos.
- Bent jau usiimi tuo, kas tau patinka.
- Ne, - atsakiau, - usiimu tuo, kas patinka tau.
- Na, gerai, taiau mons bent vertins tai, k darai.
- Tikiuosi. Nenoriau bt nuliniuotas u soneto skaitym.
Pasistaiau savo kelionin krep, pasirausiau jame ir vl pri
pildiau stiklin. Igriau, tada usakiau mums su Garsonu dar po
vien.
Apie t be iknos ir nriniuotom kelnaitm pagalvojau: ka
in ar po nriniuotom kelnaitm ji mvi dar kitas kelnaites ar ne?
Itutinom stiklines. Daviau Garsonui penkis ar deimt doleri
taksi ir pakilau savo viet lktuve. Vos tik atsisdau paskutin
viet paskutinje eilje, lktuvas m riedti. Spjau.
45
Atrod, lktuvas niekaip negali atsiplt nuo ems. alia
mans, prie lango, sdjo bobul. Rami kaip avinlis, beveik nuo
bodiaujanti. Turbt skraidydavo keturis penkis kartus per savai
t, vadovavo vienami tinklui. Niekaip negaljau gerai prisisegti
saugos diro, bet niekas i keleivi jais nesiskund, ir a nuspren
diau palikti savj kaboti. Bt ne taip gda ilkt i krslo, nei
prayt stiuardes prisegt man dirus.
Mes jau pakilome, o a taip ir nepradjau rkti. Papras
iau nei traukiniu vaiuot. N nekrato. Nuobodyb. Atrod, kad
skrendam trisdeimties myli per valand greiiu; pro al ne
lk nei kalnai, nei debesys. Pora stiuardesi mirinjo pirmyn
atgal ir ypsojosi, ypsojosi. Viena buvo visai dailut, tik kaklo
venos isiptusios kaip virvs. lyktu. Kita stiuardes neturjo
iknos.
Mes pavalgm, ir m neioti grimus. U doler. Igert no
rjosi ne visiems. Trenkti diai. Tada manyje m rusenti viltis,
kad lktuvui nul sparnas ir pamatysiu, kokie i tikrj bna
stiuardesi veidai. inojau, kad toji su virvmis ant kaklo labai
garsiai rks. O i be iknos sunku buvo net sivaizduoti. Griebiau
an, su virvmis, ir iprievartauiau pakeliui mirt. Greitukas. Ir
prie negteldami emn, mes sustingtume, pasiek abipus or
gazm.
Mes nenukritom. kaliau antr leidiam stiklinait ir nu-
knisau dar vien bobulei i panoss. Ji n nemirkteljo. Utat mane
nupurt. Piln stiklin. Vienu mauku. Be vandens.
Paskui mes nusileidome. Sietlas...
Praleidau visus priek. Teko. Niekaip nesugebjau isipai
nioti i saugos dir.
Pasiaukiau mergel su isiptusiomis venomis.
- Stiuardese! Stiuardese!
46
Ji gro.
-Atleiskit, bet... kaip ia man... t prakeikt daikt atsegti?
Ji n neprisiliet prie diro ir prie mans neprijo.
- Apverskite j, pone.
-Ir?
- Dabar patraukite t ma sankabl save.
Ji nujo. A patraukiau sankabl. Nieko. A traukiau ir
traukiau. Viepatie!.. Pagaliau.
iupau savo kelionin krep ir stengiausi elgtis normaliai.
Stiuardes nusiypsojo man prie trapo.
- Gero vakaro, pone, diaugsims jus matydami kit kart!
Patraukiau nusileidimo taku. Ten stovjo vaikinukas ilgais
viesiais plaukais.
- Ponas inaskis? - paklaus jis.
- Taip, ia js, Belfordai?
- A irjau veidus... - tar jis.
- Viskas gerai, - atsakiau, - dingstam i ia.
- Iki skaitym dar kelios valandos.
- Puiku, - pasakiau.
Visas oro uostas buvo iraustas. Iki stovjimo aiktels nusi-
gaut galjai tik autobusu. Laukti buvo leidiama. Autobuso lauk
didiul minia. Belfordas patrauk j pus.
- Palaukit! Palaukit! - miau aukti. - A negaliu stovt kar
tu su visais tais lykiais snukiais.
- Jie juk neino, kas js, pone inaski.
- Taip tai taip. Utai a puikiai inau, kas jie tokie. Geriau
pastovim ia. Kai pasirodys autobusas, pabgsim. Tiesa, gal norit
truput gurktelt?
- Ai, ne, pone inaski.
- Klausykit, Belfordai, vadinkit mane Henriu.
47
- A taip pat Henris, - atsak jis.
-Ak, taip, visai pamirau...
Mes stabteljom, a kaliau.
- Henri, autobusas atvaiuoja!
- Gerai, Henri!
Mes puolme link autobuso...
Vliau nusprendm, kad a Henkas, o jis - Henris. Ranko
je jis turjo popierl. Vieno i savo draug namelio adres. Ten
mes galjome atsipsti prie skaitymus. Draugas buvo ivaiavs.
Skaitymai turjo prasidti tik devint vakaro. Namelio Henris ka
kodl taip ir nerado. Apylinks ten buvo graios. Tikrai graios.
Puys, puys, eerai ir vl puys. Gaivus oras. Jokio eismo. Mane
apm nykuma. Nejautrus a groiui. Ne toks jau esu aunus vy
rukas, pamaniau. tai gyvenimas toks, koks jis ir turi bti, o a
jauiuosi kaip kaljim pakliuvs.
- Graios apylinks, - tariau, - bet vien grai dien ia vis
tiek visk sudarkys.
- Greiiausiai, - atsiliep Henris. - Kai prisninga, ia dar
graiau...
Ai Dievui, pamaniau, man neteks to pamatyti...
Belfordas sustojo prie baro. Mes jom. Nekeniau bar. Pri
raiau apie juos pernelyg daug apsakym ir eilrai. O Belfordas
man padarysis man paslaug.
Baruose galima suinoti daugyb dalyk, taiau atsikratyti
bar sunku. Jie idygsta kiekviename ingsnyje. Bar lankytojai
panas iparduotuvi lankytojus - udo laik ir visk aplinkui.
Nusekiau paskui Henr. U vieno staliuko sdjo jo pasta
mi. Zkit, ia tokio ir tokio dalyko profesorius. O ia - tokio ir ano
48
kio. O ia - tas, o ia - anas. Visa ustal. Kelios moterys. Moterys
neinia kodl panaios margarin. Visi sdjo ir i dideli bokal
gr kakok alsv birzgal, pana al.
Man pastat bokal alio alaus. A j pakliau, sulaikiau kv
pavim, makteljau.
- Man visada patiko js kryba, - pradjo vienas profeso
rius. - Js man primenate...
- Atleiskit, - tariau. - Tuoj griu...
Ir moviau ikinyk. Jis, aiku, siaubingai dvok. Miela sma
gi ueigl.
Barai... kas ingsn!
Nespjau net kabinos dureli atidaryt. Privariau pisuar.
alia mans stovjo vietinis kva. Miesto meras". Su raudona ke
purle. Juokdarys atsirado. dius.
Nusivmiau, nuvelgiau j paiu galiausiu vilgsniu, kokiu
tik sugebjau, ir jis ijo.
Paskui ijau a ir prisdau prie savo alio alaus.
- Ar js vakar skaitote?... - paklaus kakuris.
Nieko neatsakiau.
- Mes visi ateisime.
- Gal ir a usuksiu, - atsakiau.
Neturjau kitos ieities. Pinigus jau gavau ir ileidau. Dar
vieni skaitymai, dar viena diena ir galsiu dingt.
A tenorjau atsidurti savo kambaryje Los Andele, nuleisti
aliuzes, gurknoti Wild Turkey" usiksdamas paprika barsty
tais kietai virtais kiauiniais ir laukti, kol radijas ims transliuoti k
nors i Malerio...
Devynios vakaro... Belfordas atved mane sal. Ten stovjo
mai apvals staliukai, u j sdjo mons. Buvo ir scena.
49
- Gal norite, kad jus pristatyiau? - paklaus Belfordas.
- Ne, - atsakiau.
Susiradau laiptelius, vedanius scen. Joje stovjo staliu
kas ir kd. Pasistaiau ant staliuko savo kelionin krep ir miau
traukti i jo daiktus.
- A - inaskis, - prisistaiau jiems, - o ia pora trumpiki,
kojins, markiniai, ia - pinta viskio ir keletas eilrai rinkini.
Visk ir eilraius palikau ant stalo. Nulupau nuo butelio
kakliuko celofan ir gerokai trukteljau.
- Klausim turit?
Jie tyljo.
- Na k gi, pradsim.
I pradi jiems perskaiiau kelet sen dalykli. Su kie
kvienu gurkniu eilraiai skambjo vis geriau ir geriau - man,
inoma. Tie studentai buvo visai auns. Papra tik vieno - kad
be reikalo nemeluoiau. Nusprendiau, kad jie teiss.
Ikenia pirmas trisdeimt minui, papraiau deimties mi
nui pertraukos, pasims butel nulipau nuo scenos ir prisdau
prie Belfordo ir dar keturi ar penki student. Prijo mergait su
viena i mano knygeli. Viepatie veniausias, mergule, pagal
vojau, pasiraysiu tau ant visko, k turi.
- Ponas inaskis?
- Tai a, - tariau, mosteljs genijaus ranka.
Paklausiau jos vardo. Paskui kak uraiau. Nupieiau
nuog bi, besivaikant nuog moterik. Uraiau dat.
- Labai jums ai, pone inaski!
Ir tai viskas? Krva paistal.
Ipliau butel kakokiam tipui i burnos.
- Rupe, tu jau antrkart siurbi i butelio. O man dar pus
valandos ten arti! Kad daugiau butelio neliestum!
50
Atsisdau ant stalo, kaliau, pastaiau butel viet.
- Ar verta pasirinkti raytojo keli? - paklaus vienas i stu
dent.
- Nori atrodyt smojingu? - paklausiau.
- Ne, ne, a rimtai. Ar patartumt mogui tapti profesionaliu
raytoju?
- Ne tu renkiesi raym, o raymas tave.
Po i odi jis atstojo. Igriau dar ir ulipau ant scenos.
Mgstamus tekstus visada pasilikdavau pabaigai. Skaitymuose
kolede dalyvavau pirm kart, taiau prie tai manktinausi, du
vakarus visikai girtas skaiiau vienam Los Andelo knygyne. Kas
geriausia - pasilik pabaigai. Taip visada elgiasi vaikai. Perskaiiau
iki galo ir uveriau knygas.
Plojimai mane nustebino. Ilgi ir audringi. Net sutrikau. Eil
raiai juk nebuvo tokie geri. Jie turbt plojo kakam kitam. Gal
bt dl to, kad pagaliau baigiau...
Vienas profesorius sureng savo namuose vakarl. Profeso
rius buvo labai panaus Hemingvj. inoma, Hemingvjus buvo
mirs. Profesorius taip pat atrod pusgyvis. Jis neusiiaupdamas
tauk apie literatr, raym, kitus lykius, supistus dalykus.
Kur beeiiau, jis vilkosi i paskos. Lydjo mane visur, iskyrus tu
lik. Vos tik atsisukdavau, alia idygdavo jis...
- O, Hemingvjus! Maniau, tu mirs.
- Ar js inojote, kad Folkneris taip pat buvo girtuoklis?
-Aha.
- O k js manot apie Deims Dons?
Tikrai nesveikas senukas, kaip usikirtus juostel.
Susiradau Belford.
- Klausyk, vaiki, aldytuvas tai tuias. Tas Hemingvjus n
velnio nenupirko...
51
Daviau jam dvideimt ali.
- Gal inai, kas pasivargint subgioti alaus?
- inau vien tok.
- Puiku. Ir por cigar.
- Koki?
- Bet koki. Pigi. U deimt ar penkiolika cent. Ir ai.
Ten buvo dvideimt ar trisdeimt moni, o a jau vienkart
pripildiau aldytuv. Negi tai viskas, k tie diai sugeba?
Pasirinkau pai patraukliausi moter tuose namuose ir nu
sprendiau priversti j mans neksti. Radau j vieni, sdini
virtuvs kamputyje.
- Mayt, - tariau, - tas prakeiktas Hemingvjus - ligonis.
- inau, - atsak ji.
-A suprantu, jis nori bti malonus, taiau niekaip neimeta
i galvos Literatros. Viepatie, na, ir bjauri tema! Supranti, niekad
nesu sutiks raytojo, kuris man patikt. Visi jie - do pyragai,
lykiausios monijos atmatos...
- inau, - atsiliep ji. - inau...
Prisitraukiau j ir pabuiavau. Ji nesiprieino. Hemingvjus
mus pamat ir ijo kit kambar. Oho! altakraujis pasitaik se
nukas! Netiktina!
Gro Belfordas su pirkiniais, mes apsistatm alaus skardi
nm ir kelias valandas su ja kalbjoms, glamonjoms ir buiavo
ms. Tik kitdien suinojau, kad ji - Hemingvjaus mona...
Atsibudau a lovoje, vienias, kakur antrame aukte. Tur
bt taip ir likau Hemingvjaus namuose. Ir pagirios sunkesns nei
paprastai. Nusisukau nuo sauls viesos ir usimerkiau.
Kakas mane papurt.
- Henkai! Henkai! Kelkis!
52
- Prakeikimas. Eik po velni!
- Mums laikas vaiuot. Js po piet skaitot. O kelias ilgas.
Galim nespti.
- Tai ir nespkim.
- Deja, turim. Js pasirat sutart. Js laukia. Ir nori trans
liuoti js pasirodym per televizij.
- Per televizij?
- Taip.
- O Dieve, taigi a prie kameras apsivemsiu...
- Henkai, mes privalom...
- Gerai jau, gerai.
Atsikliau i lovos ir pavelgiau j.
- Esi aunuolis, Belfordai, nes priiri mane ir mi
mano ml. Tik kodl tu nepyksti ir nepasiunti mans kuo
toliau?
- Js, - mano mylimiausias iuolaikinis poetas.
miau juoktis.
- Dieve mano, tuoj isitrauksiu pimpal ir tave apmyiu...
- Kad ne, - atov jis, - js poezija mane domina labiau
negu js myalai.
Na va, paiu laiku mane nutupd, a net miau jausti jam
simpatij. Gal gale apsirengiau, ir Belfordas padjo man nulipti
laiptais. Apaioje lauk Hemingvjus su mona.
- Dieve, kaip js baisiai atrodot! - suuko Hemingvjus.
- Atleisk u vakaryki, Emi. Neinojau, kad ji - tavo
mona...
- Nieko tokio, - atsak jis, - kavos gersite?
- Nuostabu, - apsidiaugiau. - Tikrai nepakenks.
- O gal ir suvalgysit ko nors?
- Ai. Nevalgau a.
53
Mes susdome ir tylomis igrme kavos. Hemingvjus ka
k pasak. Nepamenu k. Turbt apie Deims Dons.
- Velniai raut! - suuko jo mona. - Ar gali usiiaupt,
ar ne?
- Klausykit, Henkai, - tar Belfordas, - gal jau vaiuokim?
Ilgas kelias.
- Gerai, - sutikau a.
Mes pakilome ir patraukme prie automobilio. Paspaudiau
tam Hemingvjui rank.
- Palydsiu jus iki automobilio, - tar jis.
Belfordas ir H. pajudjo link dur. A atsisukau j.
- Viso, - itariau.
- Viso, - atsiliep ji ir pabuiavo mane. Niekas niekada ma
ns taip nebuiavo. Ji atsivr, atsidav visa. N viena moteris taip
man nebuvo atsidavusi.
O tada palikau tuos namus. Dar kart paspaudiau Hemin
gvjui rank. Mes nuvaiavom, o jis gro namo, pas savo mon...
- Jis dsto Literatr, - paaikino Belfordas.
- Aha, - burbteljau.
Mane siaubingai pykino.
- Neinau, ar sugebsiu k nors perskaityt. iauru rengti
poetinius skaitymus dienos aky.
- Kaip tik dien dauguma student ir gali js pasiklausyti.
Mes vis vaiavom ir vaiavom, ir a supratau, kad isigel
bjimo nebus. Nuolat esi priverstas k nors daryti, kitaip tave i
brauks i sra. Labai nemalonus faktas, taiau a turjau j ome
nyje ir miau svarstyti, kaip galiau ito fakto ivengti.
- Atrodo, jums i tikrj bus sunkoka, - tar Belfordas.
- Sustok kur nors. Nusipirksim butel kotiko.
54
Jis stabteljo prie vienos i t keistai atrodani Vaingtono
krautuvli. Pamiau pus pintos degtins, kad atsipeikiau, ir
pint viskio skaitymams. Belfordas paaikino, kad kitoje vietoje
publika gan konservatyvi ir man geriau sigyti viskiui termos.
Taigi nusipirkau ir termos.
Pakeliui sustojome papusryiaut. Miela ukandin, tik kel
naii merginos kakodl nedemonstravo.
Dieve mano, visur buvo pilna moter ir daugiau nei pus j
atrod tinkamos dulkinti, taiau nieko nepadarysi - belieka tik
jas irti. Ir kas sugalvojo tok siaubing pokt? Tiesa, visos jos
panaios - viena lainiais apaugusi, kita - be iknos. Tiesiog rte
li darelis. Kuri nusiskinsi? Kuri nuskins tave? Visai nesvarbu,
ir dl to baisiai lidna. Net suskynus puokt - nieko gero, nie
kam niekada nieko gero, nors ir bandytum tvirtinti kitaip.
Belfordas mums usak blyneli ir kiauiniens. Plaktos.
Padavja. Apirjau jos krtis ir klubus, lpas ir akis. Varg
el. Velniai raut, kokia vargel. Turbt jos galvoje sukosi viena
vienintel mintis - prievartauti kok nelaiming unsnuk tol, kol
pas j neliks n surdijusio cento...
Man pavyko susikimti didium blyneli, tada vl sdome
automobil.
Belfordas rpinosi tik bsimais skaitymais. Atkaklus jau
nuolis.
- Tas bias, kuris dukart per pertrauk gr i js butelio...
- Aha. Iekojo bdos...
- Jo visi bijo. Jis imestas i universiteto, bet vis dar ten trina
si. Nuolat usives nuo LSD. Beprotis.
- Man tai nusispjaut, Henri. Gali nukabint mano bob, bet
mano viskio neliesk!
55
Sustojom usipilt degal ir pajudjom toliau. Perpyliau ter
mos savo visk ir bandiau prisiverst nuryt degtins.
- Jau ia pat, - tar Belfordas, - tai universiteto boktai. i
rkit!
Pasiirjau.
- Dieve gailestingas! - kteljau.
Vos tik pamats universiteto boktus, persisvriau per lan
g ir miau vemti. Vmalai pasklido, itepdami raudono sportinio
Belfordo automobilio on. O jis sau rytingai vaiavo toliau. Jam
atrod, kad vemiu a tik iaip sau, poktaudamas, ir galsiu skai
tyti toliau. Mane vis pykino ir pykino.
- Atsipraau, - praveblenau a.
- Nieko tokio, - atsak jis, - jau beveik piets. Turim kokias
penkias minutes. Diaugiuosi, kad spjom.
Mes pastatm automobil. iupau savo kelionin krep, ili
pau ir apsivmiau stovjimo aiktelje.
Belfordas nudro pirmyn.
- Palauk truput, - papraiau a.
sikibau stulp ir vl apsivmiau. Pro al, dairydamiesi
mane, jo studentai: k ten daro tas krioena?
Nusekiau paskui Belford vienu takeliu, kitu... Amerikie
tikas universitetas - vieni krmai, takeliai ir paistalai. Pamaiau
savo vard skelbime - HENRIS INASKIS SKAITO SAVO...
Taigi ia a, supratau. Juokinga. Mane stm patalp. Viduj
buvo pilna moni. Mai blyks veideliai. Mai blyks blyneliai.
Mane pasodino ant kds.
- Pone, - pradjo bias su TV kamera, - kai pakelsiu rank -
pradkit.
Tuoj apsivemsiu, pagalvojau. Bandiau sugraibyti savo poe
zijos knygeles. Tempiau laik. Belfordas m jiems aikinti, kas a
56
toks... Kaip puikiai mes leidom laik nuostabiuosiuose iaurs va
karuose, prie Ramiojo vandenyno...
Bias su kamera pakl rank.
A pradjau.
- Mano vardas inaskis. Pirmasis eilratis vadinasi...
Po treio ar ketvirto eilraio atsisukau termos. mons
linksminosi. Velniain kodl. Vl kaliau i termoso, truput apsi-
neiau. kart jokios pertraukos. vilgteljau onin TV ekran
ir pastebjau, kad jau pus valandos skaitau su skersai kaktos iki
nosies nukarusia plauk sruoga. Mane tai kakodl pralinksmi
no. Ukiau j u ausies ir tsiau toliau. Atrodo, isisukau. Ploji
mai buvo audringi, nors ir ne tokie kaip vakar. Koks skirtumas?
Svarbu - dingt i ia gyvam. Keletas turjo mano knyg, prijo
autografo.
Aha aha, pamaniau, tai viskas, k tie mulkiai sugeba.
Ir ne daugiau. Pasiraiau, kad gavau imt ali, buvau su
paindintas su Literatros fakulteto vedja. Sekso siknijimas.
Nusprendiau j iprievartauti. Ji pasak, kad gal vliau usuks
pas Belford, t namel tarp kalv, bet, paklausius mano eili,
taip, inoma, ir neusuko. Pagaliau viskas buvo baigta. Grtu
savo pelsiais trenkiant kiem, beprotyb, taiau sav beprotyb.
Belfordas su draugu nuve mane oro uost, usukome bar.
Usakiau igerti.
- Keista, - tariau, - atrodo, kraustausi i proto. Vislaik gir
diu savo vard.
A neklydau. Ijs lauk pamaiau, kad mano lktuvas
kaip tik kyla or. Teko grti ir ueiti speciali patalp, kur mane
apklaus kakoks bias. Jauiausi kaip mokinukas.
- Gerai, - pareik jis, - iskraidinsime jus kitu reisu. Ir kart
pasistenkite suspti.
57
- Dkoju jums, pone, - atsakiau.
Jis kak sumurmjo ragel, o a grau bar ir usisakiau
dar igerti.
- Viskas gerai, - paaikinau. - Skrendu kitu reisu.
Staiga man topteljo, kad praleids skryd, praleisiu j am
inai. Ir aminai tursiu vaikiot pas t bi. Kiekvienkart bus
truputl blogiau: jis vis labiau pyks, a vis labiau grauiuosi. Visai
tiktina, kad taip galt atsitikti. Belfordas su draugu dingt. Atsi
rast kiti. steigt nedidel pagalbos man fond...
- Mamyte, o kas nutiko ttukui?
- Numir Sietlo oro uosto bare prie staliuko, bandydamas
nepavluoti Los Andelo skryd.
Gal js ir nepatiksit, bet antr skryd a nepavlavau. Tik
atsisdau, ir lktuvas pajudjo. Nieko nesupratau. Kodl tai atrod
taip sunku? iaip ar taip, a sdjau lktuve. Atsikimau butel.
Stiuardes mane priiupo. Gerti grietai draudiama.
- Ar js inote, pone, kad jus gali ilaipinti?
Pilotas k tik prane, kad skrendame 50 000 pd auktyje.
- Mamyte, o kas nutiko ttukui?
- Jis buvo poetas.
- Mamyte, o kas yra poetas?
- Jis sak, kad pats neino. Na, mar plautis rank, tuoj val
gysim.
- Neino?
- Taip, neino. Mar plautis rank...
58
GRANDIOZINS ZEN VESTUVS
Sdjau gale, sisprauds tarp rumunikos duonos, kepenins,
alaus ir vaisvandeni; buvau pasiris ali kaklarait, pirmj ka
klarait per deimt met nuo tvo mirties. Turjau bti pabroliu
zen vestuvse. Holis lk 130 kilometr per valand greiiu, ketu
ri pd Rojaus barzda plevsavo ir lindo man veid. Vaiavom
mano eiasdeimt antr met Kometa", tik a negaljau vairuoti -
neturjau draudimo, buvau gavs dvi baudas u vairavim ig
rus ir spariai girtjau dabar. Holis ir Rojus tris mnesius gyveno
susimet, Holis ilaik Roj. A sdjau gale ir gurknojau al.
Rojus man pasakojo apie visus Holiss eimos narius paeiliui. Ro
jui gerai seksi malti visok intelektual d. Arba malti lieuviu.
Bsto sienas jie buvo nusikabinj daugybe nuotrauk vyruk,
iulpiani plaukuotas dziundzes.
Buvo ten ir besimasturbuojanio Rojaus, beveik pasieku
sio orgazm, nuotrauka. Rojus pats j padar. Pats jung kame
r. Vienas. Virvut. Laidas. Kakoks taisas. Rojus tikino turjs
pasismaukyt eis kartus, kol ijo tobula nuotrauka. Visos die
nos trisas. Ir tai: balsvas laelis - meno krinys. Holis isuko
i greitkelio. Vaiuot buvo netoli. Kai kurie turiai turi pusantro
kilometro ilgio vaiavimus. Sis turjo paprastesn - vos penki
imt metr. Ilipom. Atogr sodai. Ketvertas ar penketas un.
Didiuli juod gauruot vri, kvail apsiseiljusi bestij. Net
nepasiekme dur - terasoje su stiklu rankoje velgdamas mus i
aukto stovjo jis, turius. Ir Rojus sustugo:
- Ak, Harvi, nieke tu, kaip diaugiuosi tave matydamas!
Harvis vos pastebimai ypteljo:
- Ir a diaugiuosi tave matydamas, Rojau.
Viena i didiuli juod bestij sikibo man kair koj.
59
- Patrauk savo un, Harvi, nieke tu, diaugiuosi tave ma
tydamas! - suklikau a.
- Aristoteli, BAIK tutuojau!
uo nuspdino sau, paiu laiku.
Po to.
Karstms auktyn emyn laiptais, neiodami saliam, mari
nuotus vengrikus amus, krevetes. Omar uodegas. Riestainius.
Smulkiai kapotas balandi ikneles.
Pagaliau visk sunem. Atsisdau ir pasiiupau alaus. Bu
vau vienintelis su kaklaraiiu. Ir vienintelis, nupirks vestuvin
dovan. Paslpiau j tarp sienos ir Aristotelio apkramtytos kojos.
- arlzas Bukovskis...
Atsistojau.
- Ak, arlzas Bukovskis!
- Mhm.
Po to:
- ia Marta.
- Sveika, Marta.
- O ia Els.
- Sveika, Else.
- O tiesa, - paklaus ji, - kad prisigrs lauot baldus, dauot
langus, pjaustots rankas ir panaiai, kai bnat prisigrs?
-Mhm.
- Js tam per senas.
- Klausykit, Else, baikit ia nekt visok ml...
- O ia Tina.
- Labas, Tina.
Prisdau.
Vardai! Su pirmja mona pragyvenau dvejus su puse met.
Vien vakar atjo svei. Pristaiau juos monai: ia pusgalvis
60
Lujis, ia Mer, Greitojo iulpimo Karalien, o ia Nikas - pus
kvailis." Tada atsisukau j ir tariau: O ia mano mona... mano
mona... ia..." Gal gale teko pavelgt j ir paklaust: KOKS, PO
VELNI, TAVO VARDAS?"
Barbara."
O ia - Barbara", - pasakiau jiems.
Zen mokytojas dar nepasirod. Sdjau ir siurbiau al.
Paskui atjo dar moni. Pldo laiptais. Visa Hols eimy
nl. Rojus, panau, eimos neturjo. Vargelis Rojus. Nedirbo n
dienos per vis savo gyvenim. Pasimiau dar alaus.
O jie vis lipo laiptais: buv kaliniai, sukiai, invalidai, tamsi
reikaliuk prasukintojai. eima ir draugai. Miniomis. Be vestuvi
ni dovan. Be kaklaraii.
sispraudiau gilyn savo kamp.
Vienas bias atrod labai suiktai. Ulipt laiptais jam prirei
k dvideimt penki minui. Jis turjo specialius ramentus, labai
galingai atrodanius, su lenktom atramom rankoms. Specialios
rankenos en ir ten. Aliuminis ir guma. Jokio medio. Taip ir si
vaizdavau: narkotikus skied ar u pinigines skolas. J prakiurd
sdint sename kirpjo krsle su drgnu ir kartu rankluosiu ant
veido. Tik nepataik kelet gyvybikai svarbi tak.
Buvo ten ir kit. Kakas dst Los Andelo universitete.
Kakas gabeno kvaialus kin vej laiveliais per San Pedro uost.
Mane supaindino su ymiausiais ms amiaus udikais
ir sukiais.
O a? A laikinai nedirbau.
Paskui prijo Harvis.
- Bukovski, nori viskio su vandeniu?
- Aiku, Harvi, noriu.
Nujom virtuv.
61
- Kam tau kaklaraitis?
- Kelni utrauktukas sugeds. O trumpiks per anktos.
Kaklaraiio galas kaip tik pridengia kplaukius vir bybio.
- Manau, esi geriausias iuolaikinis apsakym raytojas.
Nieks tau neprilygsta.
- Aiku, Harvi. Kur viskis?
Harvis parod viskio butel.
- Geriu tik it r, nes visada j mini savo apsakymuose.
- A pakeiiau r, Harvi. Radau geresn.
- Kaip vadinasi?
- Kad a prisiminiau.
Susiradau aukt stikl ir prisipyliau viskio perpus su van
deniu.
- Nervus ramina, - paaikinau jam. - Zinai juk?
- Aiku, Bukovski.
Igriau vienu gurkniu.
- Dar nori?
- inoma.
Pasimiau antr porcij, nujau svetain, atsisdau savo
kampe. Tuo tarpu vl kilo triukmas: Zen mokytojas ATVYKO!
Zen mokytojas dvjo labai mantrius drabuius ir buvo vi
slaik prisimerks. O gal jo akys nuo gimimo tokios.
Zen mokytojui prireik stal. Rojus lakst po visus namus
j iekodamas.
Tuo tarpu pats Zen mokytojas buvo labai ramus, labai malo
ningai nusiteiks. Igriau visk, nujau pasiimti dar. Grau.
bgo auksaplaukis vaikis. Gal vienuolikos met.
- Bukovski, skaiiau kelet js apsakym. Esat pats geriau
sias raytojas i vis mano skaityt!
Ilgos viesios garbanos. Akiniai. Liaunas knas.
62
- Puiku, mayt. Tu dar paauk. Susituoksim. Gyvensim i
tavo pinig. Nes imu pavargti. Galsi demonstruot mane kokiame
nors stikliniame narve su skylutmis orui. Leisiu berniukams su
tavim miegoti. O pats irsiu.
- Bukovski! Vien dl ilg plauk js laikote mane mergaite!
A vardu Polas! Mus juk supaindino! Js k, neatsimenat?
Polo tvas, Harvis, spoksojo mane. Pamaiau jo akis. Ir su
pratau, kad jis jau nebelaiko mans tokiu geru raytoju. Galbt net
laiko blogu. K gi, aminai neapsimetinsi.
Taiau vaikigalis n kiek nesutriko:
- Viskas normaliai, Bukovski! Js vis tiek geriausias raytojas
i mano skaityt! Ttis leido perskaityt kai kuriuos js apsakymus...
O tada ugeso viesos. tai ko nusipeln vaikis u savo ple
palus...
Visur buvo pilna vaki. Visi iekojo vaki - vaikiojo, ie
kodami vaki ir degiojo jas.
- Po velni, ia tik saugikliai. Pakeiskit saugiklius, - tariau
a.
Kakas pasak, kad ne saugikliai, o visai kas kita, numojau
ranka ir visiems dgiojant vakes nujau virtuv dar viskio. Po
perknais, ten stovjo Harvis.
- Turi nuostab sn, Harvi. Tavo berniukas, Piteris...
- Polas.
-Atsipraau. Tie bibliniai vardai...
- Suprantu.
(Turiai visk supranta, tik n velnio nedaro.)
Harvis atkimo nauj butel. Paplepjom apie Kafk. Apie
Dos3. Apie Turgenev ir Gogol. Apie vis t nyk ml. Visur
3 John Dos Passos (1896-1970) - garsus JAV prozininkas.
63
suibo vaks. Zen mokytojas ketino imtis darbo. Rojus buvo da
vs man du iedus. Paiupinjau. Jie buvo vietoj. Visi lauk ms.
A laukiau, kol nuo tokio viskio kiekio Harvis parkris ant grind.
Taiau laukiau veltui. Jis igr dvigubai daugiau u mane ir vis
dar laiksi ant koj. Taip nedanai pasitaiko. Kol jie degiojo va
kes, per deimt minui ikalm beveik pus litrinio butelio. Mes
ijome pas sveius. Atidaviau Rojui iedus. Rojus prie kelet
dien buvo pranes Zen mokytojui, kad esu girtuoklis... nepati
kimas... arba silpnadvasis, arba itvirks... todl ceremonijos metu
Bukovskio prayti ied neverta, nes Bukovskis gali ivis nepasi-
rodyt. Arba gali pamest iedus, apsivemti, pamesti Bukovsk.
Pagaliau ceremonija prasidjo. Zen mokytojas m vartyti
ma juod knygel. Nestor. Kokio imto penkiasdeimties pus
lapi.
- Praau, - tar Zenas, - ceremonijos metu nerkyti ir ne
gerti.
Itutinau stikl. Stovjau Rojui i deins. Aplinkui visi tu
tino savo stiklus.
Zen mokytojas ispaud drovi ypsenl.
Krikionikas vedyb ceremonijas gerai siminiau i savo
lidnos patirties. Zenbudistin ceremonija labai primin krikio
nikj, tik su nedidele kliedesi priemaia. Kakuri akimirk
buvo udegtos trys maos smilkal lazdels. Zenas turjo j vis
d - du ar tris imtus. Udegus viena lazdel buvo kita sti
klainl su smliu. Tai buvo Zen lazdel. Rojaus papra besti savo
degani lazdel i vienos Zen lazdels puss, o Holis - i kitos.
Taiau lazdels stovjo netinkamai. Vos pastebimai yptel
js, Zen meistras ities rank ir suteik lazdelms naujos gelms
ir dvasingumo.
O tada Zen mokytojas isitrauk rud roin.
64
Ities j Rojui.
- O k dabar? - paklaus Rojus.
Po velni, pagalvojau, Rojus aminai skaito visokius niekus.
Negi negaljo pasiskaityt apie savo paties vestuves?
Zenas pasilenk ir udjo deinij Holiss rank ant kairio
sios Rojaus. Taip roinis apvijo abi rankas.
-Ar sutinkate...
- Sutinku...
(Ir ia zenbudizmas? - pagalvojau.)
- O js, Holise, ar...
- Sutinku...
Tuo tarpu vaki viesoje kakoks iknius imtais pykino
ceremonijos nuotraukas. Mane tai nervino. Gal koks FTB agentas.
ekt! ekt! ekt!
Mes, inoma, buvome niekuo dti. Taiau nervinausi, nes el
giamasi buvo neatsakingai.
tai tada ir pastebjau, kaip atrodo Zen mokytojo ausys va
ki viesoje. Jos persiviet, tarsi bt padarytos i ploniausio tua
letinio popieriaus.
Dar niekada nebuvau mats mogaus tokiomis perregi
momis ausimis, kaip Zen mokytojo. tai kas pavert j ventuo
ju! Privaljau gauti tas ausis! Neioiausi jas piniginj, atiduo
iau savo katinui ar atminiai pasilikiau. O gal po pagalve lai
kyiau.
Aiku, inojau, kad tai manyje kalba visas igertas viskis su
vandeniu ir alus, taiau vis dlto, kita vertus, visai ir neinojau.
Negaljau liautis spoksojs Zen mokytojo ausis.
O jie vis kalbjo.
-... o js, Rojau, ar paadate nevartoti narkotik, kol gyven
site su Holise?
65
Stojo nejauki tyla. Jie sugniau vienas kito karoliais apsuk
tas rankas.
- Paadu, - tar Rojus, - nevartoti...
Netrukus viskas buvo baigta. Arba taip atrod. Zen meistras
isities visu giu ir vos vos ypteljo.
Palieiau Rojaus pet:
- Sveikinu.
Tada pasilenkiau. Sumiau Holiss galv ir pabuiavau jos
nuostabias lpas.
Visi sdjo kaip sdj. Silpnaproi nacija.
Niekas n nepajudjo. vaks deg kaip iprotjusios.
Prijau prie Zen mokytojo. Paspaudiau rank:
- Dkoju. Neblogai atlikot ceremonij.
Jis atrod visai patenkintas ir pasijutau trupuiuk geriau.
Taiau likusieji gangsteriai - seniai i Tamani Holo ir mafija buvo
per daug kvaili ir idids, kad spaust rank rytieiui.
Tik vienas i j pabuiavo Holis. Tik vienas paspaud Zen
mokytojui rank. Galbt tai buvo priverstins vedybos? Na ir ei
mynlei inoma, suinoiau paskutinis, biau paskutinis, kuriam
papasakot.
Ceremonijai pasibaigus, pajutau, kad patalpoje labai alta.
Visi sdjo ir spoksojo vienas kit. monija man visada liks pa
slaptimi, taiau kakas turi atlikti klouno vaidmen. Nusipliau
savo ali kaklarait ir sviediau j vir:
- EI! JS, BYBIAIULPIAI! NEGI NIEKS NENORI VALGYT?
Prijau prie stalo ir miau kimti sr, marinuotas kiauls
kojas ir viteli pyzdutes. Keletas vargais negalais atsigavo, prijo
ir, neinodami, k toliau daryt, m krautis maisto.
Priveriau juos kramsnoti. Tada pasitraukiau ir miausi vis
kio su vandeniu.
66
Virtuvje pildamasis eilin porcij nugirdau, kaip Zen mo
kytojas sako:
- Man metas.
- Ooo, neieikit... - i stambiausio per trejet met mafijo
z susirinkimo gelms pasigirdo senas, spigus moterikas balsas.
Netgi jis skambjo visai nenuoirdiai. Kok velni ia veikiu? O
profesorius i Los Andelo? Ne, Los Andelo profesorius priklau
s tai paiai kompanijai.
Reikjo atgailos. Ar kako panaaus. Ko nors, kas galt
iam vyksmui suteikti nors iek tiek mogikumo.
Vos tik igirds, kaip Zen mokytojas udaro paradines duris,
ikaliau piln stikl viskio. Perlkiau per vaki nuviest kamba
r, piln besinabdani unsnuki, susiradau duris (reikjo kur
laik dl to pasistengti), atidariau duris, udariau, ir tai a... u
penkiolikos laipteli nuo pono Zeno. Nordami nusileisti iki auto
mobili aiktels, turjome nulipti dar 45 ar 50 laipteli. Pasivijau
j svyruodamas, okindamas per laiptelius. Ir suukau:
- Ei, meistre!
Zenas atsigr:
- Ko tau, seni?
Seni?
Sustojome ir sispitrijome vienas kit ant vij laipt m
nulio nuviestame tropiniame sode. Atrodo, atjo laikas umegzti
artimesnius santykius.
Ir a jam pasakiau:
- Man reikia arba abiej tavo supist aus, arba to supisto
apdaro - to neoninio chalato, kur apsivilks!
- Iprotjai, seni!
- Maniau, zenams utenka drsos nesisvaidyti familiariais ir
tiesmukais pareikimais. Nuvylei mane, mokytojau!
67
Zenas suglaud delnus ir uvert akis dang.
A jam pasakiau:
- Man reikia arba tavo supisto apdaro, arba supist aus!
Jis laik suglauds delnus ir stebeilijosi dang.
Meiausi laiptais emyn, nepataikiau ant keleto laipteli,
bet vis dar skriejau priek, gal todl ir neprasiskliau smegeni
ns. Krisdamas emyn pabandiau usimoti, bet buvau pernelyg
sibgjs, tarsi k tik nutrks nuo grandins ir prarads krypties
nuovok. Zenas mane pagavo ir pastat ant koj.
- Snau mano, snau...
Stovjom akis ak. Smogiau jam i peties. Neblogai riau.
Girdjau, kaip jis nypia. Smogiau dar. Nepataikiau. Usimojau
per daug kair. Nukritau kakokius i pragaro atvetus auga
lus. Atsistojau. Vl pajudjau link jo. Ir mnesienoje pamaiau savo
kelni priek - aptakyt krauju, vaki vaku ir vmalais.
- Tuoj tu, igama, suinosi, kas tavo mokytojas! - praneiau
artdamas. Jis lauk. Vis gyvenim dirbus vis gal meistru, rau
menys dar nebuvo visai sugleb. Smogiau jam tiesiai pilv, sud
js smg visus imt deimt kilogram savo svorio.
Zenas agteljo, dar kart maldaujamai vilgteljo dang,
kak sumurmjo rytietikai, vo man vien trump karat sm
g, beveik velniai, ir paliko susirietus gulti tarp idiotik Meksi
kos kaktus ir panai auglus-mogdras krm i neengia
m Brazilijos diungli. Guljau atsipalaidavs mnulio viesoje,
kol m dingotis, kad viena i purpurini glyi slina prie mano
nosies ir nepastebimai bando ugniauti kvpavim.
Po velni, prireik ne maiau nei imto penkiasdeimties
met, kad veikiau Harvardo klasikin literatr. Pasirinkimo ne
turjau: isivadavau i glyts gniaut ir miau ropoti laiptais
vir. Pasieks vir atsistojau, atidariau duris ir jau. Niekas ma
68
ns nepastebjo. Jie vis dar skied visokias nesmones. Susmukau
savame kampe. Nuo karat smgio vir kairiojo antakio atsivr
aizda. Susiradau nosin.
- Velniai raut, man reikia igerti! - sustugau.
Prijo Harvis su stiklu. Grynas viskis. Ikaliau. Kodl mo
ni bals gaudesys gali tapti tokiu beprasmiku? Pastebjau mote
r, pristatyt kaip nuotakos motin, demonstruojant savo kojytes,
o ios atrod visai neblogai - ilgos nailonins kojins, pramatns
bateliai smailiais kulniukais, nosys papuotos maais brangakme
niais. Sujaudint net silpnaprot, o a buvau tik pusiau toks.
Atsistojau, prijau prie nuotakos mamyts, upliau sijon
iki klub, paskubomis ibuiavau jos graius keliukus ir buiniais
miau kilti auktyn.
vaki viesa man padjo. Viskam.
- Ei! - ji staiga atsipeikjo, - tu k darai?
- Ipisiu tave kiaurai! Pisiu tol, kol dai ims i iknos kristi!
Nori?
Ji mane pastm ir auktielninkas nukritau ant kilimo. Itie
siau kojas ir, nordamas atsistoti, miau blakytis.
- Prakeikta amazon! - surikau.
Gal gale po trejeto ar ketverto minui pavyko atsistoti.
Kakas nusijuok. Suprats, kad kojos vl mane laiko, patraukiau
virtuv. sipyliau igert, igriau. sipyliau dar, ijau.
Jie visi buvo ten - suknisti gimins.
- Rojau, Holise? - paklausiau, - kodl neivyniojat vestuvi
ns dovanos?
- Tikrai, - atsiliep Rojus. - Kodl?
Dovana buvo suvyniota 40 metr folijos. Rojus msi ivy
nioti. Pagaliau folija baigsi.
- Laimingo eimyninio gyvenimo! - suukau.
69
Jie visi pamat. Kambaryje stojo mirtina tyla.
Tai buvo maas rank darbo karstelis, pagamintas geriausi
Ispanijos amatinink. Jo dugnas imutas rausvai raudonu velti
niu. Tiksli tikro karsto kopija, tik rpestingiau sumeistrauta.
Rojus nuvelg mane udaniu vilgsniu, nupl etiket su
instrukcija kaip isaugoti paviriaus blizges, met j karstel ir
uvo dangteliu.
Tvyrojo mirtina tyla. Vienintel dovana buvo atmesta. Ne
trukus jie sum save rankas ir vl m skiesti nesmones.
Nutilau ir a. Tikrai didiavausi mauoju karsteliu. Valand
valandas iekojau dovanos. Vos neisikrausiau i proto. Kol pama
iau j vieni gulint ant lentynos. Paiupinjau ior, apveriau,
pavelgiau vid. Kaina nemaa, bet mokjau u tikr meistryst.
Medis. Mauiai vyriai. Visa kita. Man dar reikjo purkiklio nuo
skruzdli. Parduotuvs ukaboriuose radau flakonl Juodosios
vliavos". Skruzds prie mano dur buvo susirentusios skruzd
lyn. Nusineiau pirkinius prie kasos. Ten stovjo mergait, pad
jau pirkinius prieais j. Parodiau karst.
- inot, kas ia?
-Kas?
- Karstas!
Atidariau ir parodiau jai.
- Nuo t skruzdli tuoj iprotsiu. inot, k ketinu daryt?
-K?
- Ketinu igalabyt visas skruzdles, sudt jas it karst ir
palaidot!
Ji nusijuok.
- Praskaidrinot man dien!
Jaunimas iais laikais ne pirtu penimas - daug auktesn
ris. Sumokjau ir ijau...
70
Taiau ia, vestuvse, niekas nesijuok. Juos pradiugint
nebent raudonu kaspinu perritas greitpuodis. Ir tai vargu.
Turius Harvs pasirod ess pats maloniausias. Gal dl to,
kad galjo sau tai leisti? Prisiminiau, kad esu skaits bei t i
senovs kin:
Kuo nortum tapti - dailininku ar turtuoliu? Geriau turtuo
liu, nes dailininkas, rodos, aminai sdi ant turtuolio slenksio."
Siurbiau i butelio ir man buvo visk nusispjaut. Viskas
kakaip nepastebimai baigsi. Atsidriau ant upakalins savo
automobilio sdyns, Holis vl vairavo, o Rojaus barzda vl lindo
man burn. Siurbiau i butelio.
- Klausykit, js k, imett mano karstel?! Juk inot, a jus
abu myliu! Kodl imett mano karstel?
- irk, Bukovski! tai jis, tavo karstelis!
- O, puiku!
- Nori j pasiimt?
- Ne! Ne! Tai mano dovana jums! Vienintel dovana jums!
Pasilikit! Praau!
- Gerai.
Likus keli vaiavom tyldami. Gyvenau kieme netoli Ho
livudo (savaime suprantama). Pastatyt automobil buvo tikras
galvos skausmas. Jie vargais negalais rado viet u puss kvarta
lo nuo mano nam. Pastat automobil, atidav raktus. velgiau,
kaip jie pereina gatv ir eina prie savo automobilio. Pasisukau eiti
namo ir, vis dar irdamas juos ir laikydamas rankoje butel su
Harvio viskio likuiu, usikabinau batu u kelni atvarto ir nukri
tau. Krisdamas auktielninkas, vis pirma instinktyviai bandiau
isaugoti to puikaus viskio likut, neleisti buteliui suduti cemen
t (motina su kdikiu), krisdamas stengiausi atsitrenkti em
71
peiais, aukiau ikelti galv ir butel. Butel igelbjau, bet galva
kaukteljau asfalt - POKT!
Jie stovjo ir irjo, kaip krentu. Prisitrenkiau beveik iki s
mons praradimo, bet sugebjau ktelti jiems per gatv:
- Rojau! Holise! Palydkit iki nam, praau, a susitrenkiau!
Jie akimirk pastovjo, irdami mane. O tada sulipo au
tomobil, uved varikl, atsilo sdynse ir ramutliai nuvaiavo.
Man buvo u kak atsilyginta. Taiau u k? U karstel?
Kad ir kas tai bt - naudojimasis automobiliu, klouno ar/ir pabro
lio vaidmuo... tolesniam naudojimui nebebuvau tinkamas. mo
ni gimin visada laikiau pasibjaurtina. Bet ypa pasibjaurtina ji
buvo dl eimynini santyki ligos, dl vedyb, pakeiiani gali
ir savitarpio pagalb; ta liga kaip opa, kaip raupsai ukreia visus:
js artimiausi kaimyn, js kvartal, rajon, miest, apygard,
valstij, nacij... visi savo kori akutse bandydami igyventi vi
suotinje gyvulikos baims ir bukumo aplinkoje, griebia u subi
ns savo artim.
Taip, gavau, kas priklauso, suvokiau tai, jiems palikus mane,
n neigirdus maldavimo.
Dar penkias minutes, pamaniau. Jei nieks nesutrukdys pa
gult penkias minutes, atsikelsiu ir nuliauiu namo, pasieksiu
namus. Buvau paskutin visuomens atmata. Vaikis Bilis4 mano
puspadio nevertas. Dar penkias minutes. Leiskit nuliaut savo
urv. Isilaiysiu aizdas. Jei dar kart pakvies mane savo cere
monijas, pasakysiu, kur gali jas susikiti. Penkios minuts. Tik tiek
ir tereikia.
Pro al jo dvi moterys. Atsisuko ir pavelg mane.
- O, irk. Kas jam?
4 Vaikis Bilis (Billy The Kid) - devyniolikto amiaus JAV kaubojus ir plikas,
taps JAV folkloro dalimi.
72
- Girtas.
- O gal jam negera?
- Ne, pairk kaip apsikabins butel. Kaip vaik.
Po velni. miau staugti:
- A JUMS PYZDAS ILAIYSIU! ILAIYSIU JS PYZ-
DAS SAUSAI, SENOS KEKS!
- Oiiiii!
Abi bgo stiklin daugiaaukt. Pro stiklines duris. O a
guljau lauke negaldamas atsikelti - geriausias kakieno vestu
vi pabrolys. Man tereikjo nusigaut iki nam - veikti 30 metr.
Tas pats, kas veikti tris milijonus viesmei. Trisdeimt metr
iki nuomojamo bsto dur. Dar dvi minuts ir sugebsiu atsistot.
Kiekvienas naujas bandymas suteikdavo jg. Senam girtuokliui
visada pavyksta, tik duokit jam laiko. Vien minut. Dar vien mi
nut. Ir pajgiau atsistot.
Ir tada pasirod jie. Pamilikos eimynins pasaulio sran
gos dalis. Beproiai, vargu ar uduodantys sau klausimus, kodl
priversti daryti tai, k daro. Privaiav paliko degt savo dvigubas
raudonas viesas. Ilipo. Vienas j turjo ibintuvl.
- Bukovski, - tar tas su ibintuvliu, - aminai prisidirbi,
ar ne?
Jis i kakur inojo mano pavard, jau buvau jam pakliuvs.
- Klausykit, - tariau, - ukliuvau. Susitrenkiau galv. Nieka
da neprarandu sveiko proto ir rilaus mstymo. Esu nepavojingas.
Gal palydsit mane namo, vaikinai? Tik 30 metr. Leiskit tik nu
grit lov ir isimiegot. Nejau jums neatrodo, kad tai bt tikrai
kilnus poelgis?
- Sere, dvi damos prane apie ketinim jas iprievartauti.
- Ponai, niekada nebandyiau vienu metu iprievartauti dvie
j dam.
73
Vienas faras vis viet man veid savo debiliku ibintuv
liu. Tai suteik jam didiul pranaumo jausm.
- Tik trisdeimt metr iki Laisvs! Nejau, vaikinai, nesu
prantat?
- Esi juokingiausias klounas mieste, Bukovski. Sugalvok ge
resn pasiteisinim.
-Aha, leiskit pagalvot... tai, kas guli prie jus ant aligatvio,
yra galutinis vestuvi, zen vestuvi, produktas.
- Sakai, atsirado moteris, kuri rimtai band u tavs itekti?
- Ne u mans, mulki...
Policininkas su ibintuvliu vo juo per nos.
- Praom gerbti statymo sergtojus.
- Atsipraau. Usimirau truput.
Kraujas bgo mano kaklu ir varvjo ant markini. A labai
pavargau - nuo viso pasaulio.
- Bukovski, - paklaus tas su ibintuvliu, - kodl tu ami
nai prisidirbi?
- Pamirkit tas dinas nekas, - atsakiau. - Vekit mane
kaljim.
Jie useg man antrankius ir grdo galin sdyn. Ta pati
sena lidna pasaka.
Vaiavo jie ltai, kalbdamiesi apie vairiausius beprasmi
kus dalykus - tarkim, apie tai, kad reikt praplatinti verand, pa
gilinti basein ar gale namo rengti papildom kambar senelei.
Paskui praneko apie sport - jie juk buvo tikri vyrai - Doderiai"
dar turjo ans, net jei pirm viet taiksi dar dvi ar trys koman
dos. Vis tas pats eimynikumas - jei Doderiai" laimi, laimi ir
jie. Jei mogus nusileidia Mnulyje, ir jie nusileidia Mnulyje.
Taiau vos tik mirtantis i bado paprao deimties cent - aha,
74
neturi dokument, pyzdink, sdiau. ia tada, kai jie civiliniais
drabuiais. Dar n vienas mirtantis i bado niekada nepra faro
deimties cent. Ms reputacija nepriekaitinga.
O tada mane paleido per prast msmal. Po to, kai buvau
vos u 30 metr nuo nam. Po to, kai buvau vienintelis gyvas mo
gus namuose, kuriuos susirinko penkiasdeimt devyni sveiai.
Vl atsidriau toj ypatingoj ilgoj kuo nors kalt moni eilj.
Jaunesni dar neinojo, kas j laukia. Jie sivl tamsius reikalus,
vadinamus KONSTITUCIJA ir j TEISMIS. Jauni farai ir miesto
daboklj, ir apygardoj girtuoklius naudojo treniruotms. Turjo
parodyt, ko verti. Man beirint, jie kio vien bi lift ir ve
iojo auktyn emyn, auktyn emyn, o kai j i ten ikrapt, sun
ku buvo suprast, kas jis toks ir kuo buvo anksiau - juodaodiu,
kak rkusiu apie mogaus teises. Paskui jie msi baltojo, kak
rkusio apie KONSTITUCINES TEISES; oko keturiese ar penkiese
ir nuvilko taip greit, kad jis kojom nesiek ems. Parvilk atgal,
atrm sien, o jis stovjo drebdamas, knas imargintas raudo
nais rumbais, stovjo tirtdamas ir krpiodamas.
Mane vl nufotografavo. Vl pam pirt atspaudus.
Nuvilko girtuokli kamer, atidar duris. Reikjo susirasti
viet ant grind tarp imto penkiasdeimties moni. Vienas ik-
puodis visiems. Visur privemta ir primyta. Susiradau sau vietel
tarp likimo bendr. Buvau arlzas Bukovskis, trauktas Kalifor
nijos universiteto, esanio Santa Monikoje, literatros archyv.
Kakas ten laik mane genijumi. Isitiesiau ant lent. Igirdau jau
n bals. Berniuko bals.
- Ponas, nuiulpsiu jumi u ketvirtuk!
Farai privaljo atimt visus smulkius, kupiras, asmens do
kumentus, raktus, peilius ir taip toliau, skaitant ir cigaretes, ir
duoti kvit. Kur arba pamesdavai, arba parduodavai, arba kas
75
nors nuvilpdavo. Taiau kameroj visada bdavo ir pinig, ir ci
garei.
- Atleisk, vaiki, - atsakiau. - Jie atm i mans paskutinius
centus.
Po keturi valand sigudrinau umigti.
Ten.
Geriausias pabrolys zen vestuvse. Tiesa, galiu laintis, kad
jaunikis su nuotaka t nakt taip ir nepasipiso. O kai kam ir pa
vyko.
SUSITAIKYMAS
Ilipau i autobuso Ramparte, pajau vien kvartal atgal iki Ko-
ronado, ukopiau kalvel, ulipau laiptais iki tako ir taku prijau
prie savo dur. Prie dur stovjau gan ilgai, saul kepino rankas.
O tada susiradau rakt, atsirakinau duris ir miau lipti laiptais.
- Ei? - igirdau ktelint Mad.
Neatsakiau. Ltai lipau auktyn. Buvau labai iblyks ir ko
jos nelaik.
- Ei? Kas ten?
- Nesinervink, Made, tai tik a.
Sustojau laipt viruje. Ji sdjo ant sofuts, apsirengusi
sena alia ilko suknele. Rankoje laik stikl portveino, grimas
buvo su ledukais, toks, kok mgo.
- Maiuki - ji paoko. Lyg ir diaugsi, mane buiuodama.
- O, Hari, ar i tikrj sugrai?
- Galbt. Jei itversiu. Miegamajam yra kas nors?
76
- Nekvailiok! Nori igert?
- Jie sak, kad man negalima. Turiu valgyt virt vitien,
minktai virtus kiauinius. teik vis sra.
- Ak, niekai. Prissk. Nori isimaudyt? Ko nors uvalgyt?
- Ne, leisk man prissti.
Prijau ir atsisdau supamj krsl.
- Kiek pinig liko? - paklausiau.
- Penkiolika doleri.
- Greit ileidi.
-Na...
- Kada reiks mokti nuom?
- Po dviej savaii. Niekaip negaljau rasti darbo.
- inau. Klausyk, kur automobilis? Nemaiau jo stovint.
- O Dieve, prastos naujienos. Paskolinau j kakam. O jie
sudau priek. Tikjausi pataisys, kol gri. Jis stovi garae ant
kampo.
- O jis dar usiveda?
- Taip, bet a norjau, kad jie pataisyt priek.
- Tok automobil galima vairuoti ir su sumaltu priekiu. Kol
radiatorius tvarkoj ir ibintai veikia, galima vaint.
- Jzau! A tik norjau kaip geriau!
- Tuoj griu, - pasakiau.
- Hari, kur eini?
- Pairsiu automobil.
- Gal palauk iki rytojaus, Hari? Prastai atrodai. Pasilik su
manim. Pasikalbkim.
- A griu. Tu mane pasti. Nemgstu nebaigt reikal.
- Po velni, Hari!
- Klausyk, kakam reikia igelbt it skstant laiv. Tu to
nepadarysi, mes abu tai inom.
77
- Jzus mato, Hari, a nebegeriu. Kol tavs nebuvo, eidavau
iekotis darbo kiekvien ryt. N velnio neradau.
- Duok man tuos penkiolika doleri.
Mad pasim rankinuk, pavelg vidun.
- Klausyk, Hari, palik man vyno buteliui iai nakiai, itas
jau beveik baigsi. Noriu atvst tavo sugrim.
- inau, kad nori, Made.
Ji itrauk i rankinuko deimtin ir keturis dolerius po vie
n. Paiupau rankin ir iveriau ant sofos. Ibyrjo visi jos d-
niekiai. Smulkios monetos, maas portveino buteliukas, doleris ir
penki doleri kupira. Ji band paiupt penkin, taiau buvau
greitesnis, isitiesiau ir riau jai per veid.
- Nieke! Vis dar elgiesi kaip paskutin iukl, ar ne?
- Aha, todl vis dar gyvas.
- Dar man trenksi, ieisiu!
- Juk inai, kad man nepatinka tave muti, mayt.
- Aha, man trenkt gali, o kitam vyrui - kiau neutenka,
ar ne?
- K tai turi bendra?
Pasimiau penkin ir nulipau laiptais.
Garaas buvo u kampo. Kai jau aiktel, kakoks ja
ponas sidabriniais daais da naujai dtas radiatoriaus gro
teles.
- Dieve, nepadaryk i jos Rembranto, - tariau jam.
- Js maina, pone?
- Aha. Kiek skolingas?
- Septyniasdeimt penkis dolerius.
-K?
- Septyniasdeimt penkis dolerius. Dama j ia atve.
78
- Kek j ia atve. Klausyk, visas automobilis nebuvo ver
tas septyniasdeimt penki. Ir dabar nra. Groteles nusipirkai u
penkis alius svartyne.
- Klausykit, pone, dama sak...
-Kas?
- Na, ta moteris sak...
- A u j neatsakau, bie. Esu k tik i ligonins. Dabar su
moksiu kiek galiu, taiau neturiu darbo, o be automobilio jo ne
susirasiu. Man jo reikia dabar. Jei gausiu darb, sumoksiu tau. Jei
negausiu, nesumoksiu. Jeigu manim nepasitiki, pasilik automo
bil sau. Atiduosiu tau dokumentus. Zinai, kur gyvenu. Nueisiu ir
atneiu, jei taip pasakysi.
- Kiek galit dabar sumokt?
- Penkis alius.
- Ne per daugiausia.
- Sakau gi, esu k tik i ligonins. Kai susirasiu darb, atsi-
skaitysim. Arba taip, arba pasilik automobil.
- Gerai, - nusileido jis, - tikiu tavim. Duok t penkin.
- N nesivaizduoji, kaip sunkiai a j udirbau.
- Nesupratau.
- Pamirk.
Jis pasim penkin, o a - automobil. Jis usived. Bakas
netgi buvo puspilnis. Vandeniu ir tepalais nesirpinau. Por kart
apvaiavau kvartal vien nordamas pajusti, k reikia vl vairuo
ti automobil. Buvo puiku. Paskui privaiavau prie grim krau
tuvs.
- Haris! - kteljo senis balta purvina prijuoste.
- O, Haris! - kteljo ir jo mona.
- Kur buvai? - paklaus senis balta purvina prijuoste.
- Arizonoj. ems sandor sudarinjau.
79
- Matai, Solai, - tar jo sen, - visada sakiau tau, kad jis ne
kvailas. Turi galv ant pei.
- K gi, - tariau, - duokit dvi pakuotes Millers" buteli,
raykit sskait.
- Minutl, - tar senis.
- Kas yra? A k, nesumokdavau sskait? Koks ia das?
- Na, su tavim viskas tvarkoj, Hari. ia ji. Jos sskaita sie
kia... pala, pairsiu... trylika, septyniasdeimt penki.
- Trylika, septym penki. Gryni niekai. Mano sskaitos siek
davo iki dvideimt atuoni ir visada sumokdavau, ar ne?
- Taip, Hari, bet...
- Koks bet? Nori, kad pirkiau kitur? Nori, kad palikiau
nesumokjs? Po itiek met neduosi man dviej sumaut pa
kuoi?
- Gerai, Hari, - tar senis.
- Na, ir puiku. mesk mai. Dar pakel Pall Mali" ir du
cigarus.
- Gerai, Hari, gerai...
Vl lipau laiptais. Pasiekiau vir.
- O, Hari, turi alaus! Negerk jo, Hari. Nenoriu, kad mirtum,
maiuk!
- inau, kad nenori, Made. Bet daktarai n velnio neraukia.
O dabar atidaryk man alaus. Pavargau. Persitempiau. O nebuvau
ia vos por valand.
Mad atjo su alum ir stiklu vyno sau. Ji apsiav aukta
kulnius ir usimet koj ant kojos. Kojos buvo puikios. Kaip ir visa
kita.
- Pasimei automobil?
-Aha.
80
- Tas japok mielas, ar ne?
- Neturjo kur dtis.
- K? Jis nesutais automobilio?
- Sutais. aunus vyrukas. Buvo ia usuks?
- Hari, tik nepradk ia viso to do! Nesidulkinu su ja-
pokm!
Ji atsistojo. Jos pilvas vis dar buvo plokias. launys, klubai
ir upakalis kaip tik. Kokia kek. Imaukiau pus butelio alaus,
prijau prie jos.
- Juk inai, kad kraustausi dl tavs i proto, Made, mayt,
umuiau dl tavs, juk tai inai, ar ne?
Beveik prisiglaudiau prie jos. Ji gundomai ypteljo. Nu
meiau alaus butel, itraukiau jai i rankos vyno stikl ir itu
tinau. Pirmkart per daugel savaii jauiausi kaip padorus
mogus. Mes susiglaudm. Ji papt savo raudonas i proto
vedanias lpas. O tada j pastmiau, stipriai, abiem rankom. Ji
nukrito ant sofos.
- Keke tu! Skolinga Goldbartui trylika septym penkis, ar ne?
- Neinau.
Jos suknel buvo uplta auktyn.
- Keke tu!
- Nevadink mans keke!
- Trylika septym penki!
- Net neinau, apie k neki!
Usilipau ant jos, prisitraukiau jos galv ir miau buiuoti,
glamondamas krtis, kojas, klubus. Ji verk.
- Daugiau... nevadink... mans... keke... nevadink, neva
dink... Juk inai, kad myliu tave, Hari!
Vl paokau ant koj ir atsistojau vidury kilimo.
- Ikariu tau kail, mayt!
81
Mad tik nusijuok.
Prijau, pakliau j, nusineiau miegamj ir numeiau ant
lovos.
- Hari, tave k tik paleido i ligonins!
- Ir tai reikia, kad tuoj gausi por savaii kauptos spermos!
- Nekalbk nevankiai!
- Eik ikt!
okau lov jau nusipls drabuius.
Buiuodamas ir glamondamas pakliau jos suknel. Ji buvo
kninga moteris.
Numoviau kelnaites. O tada, kaip senais laikais, jau j.
Lengvai stmiau atuonis ar deimt, ger, lt. O tada
ji tar:
- Nejau manai, kad dulkiniausi su kakokiu purvinu ja-
poke?
- Manau, kad tu dulkintumeis su kuo papuola.
Ji trkteljo ir a islydau.
- Kokio velnio? - surikau.
- Myliu, Hari, inai, kad myliu ir tavo kalbos mane skau
dina!
- Gerai, mayt, nesidulkintum tu su purvinu japoke. Pajuo
kavau.
Mad iskt kojas ir a vl kiau.
- Ooo, tveliuk, jau seniai to nedarm!
- Ar tikrai?
- K ia neki? Vl pradedi varyt visok ml!
- Ne, ne, mayt! Myliu tave, mayt!
Prisitraukiau ir vis dar jodamas, pabuiavau j.
- Hari, - tar ji.
- Made, - tariau a.
82
Ji buvo teisi.
Seniai to nedarm.
Buvau skolingas grim krautuvei trylika septym penkis,
dvi pakuotes alaus, cigarus ir cigaretes, buvau skolingas Centrinei
Los Andelo apygardos ligoninei 225 alius, purvinam japokei 70
ali ir dar buvo nesumokt smulki komunalini paslaug ss
kait, o mes laikms sikib vienas kito ir sienos susiglaud vir
ms.
Mes tai padarm.
KANTAS, PIZ IR NAMAI NAMUIAI
Dekas Hendlis eskalatoriumi pakilo klub. pat klub jam ne
reikjo - jis tik pasivainjo tuo prakeiktu daiktu.
53-iosios lenktyns, programl rankoje, vlus vakaras, nu
sipirko programl i kakokio ilo senio - 40 cent, atsivert pir
mj puslap - mylia ir viena atuntoji eidine, du tkstaniai penki
imtai u pareikalavim - irg galjai sigyt pigiau nei nauj au
tomobil.
Dekas nulipo nuo eskalatoriaus ir nusivm greta stovin
i iukli d. tos prakeiktos viskio naktys j ud. reikjo nu
sipirkt i Edio raminamj, kol Edis dar buvo mieste, bet savait
buvo gera, 600 ali atneusi savait, kur kas geriau nei tie septy
niolika ali per savait, u kuriuos jis kakada, penktam deimt
mety, dirbo Naujajame Orleane.
taiau vis popiet jam sugadino taisyt dur atjs altkal
vis. Dekui teko lipt i lovos ir leist j - neaug, tas neauga
83
isdjo ant jo sofos pora valand - kalbjo apie GYVENIM,
bda buvo ta, kad neauga nieko nerauk apie GYVENIM, tas
Sdius mgo apie j pakalbt ir visai nesivargino jo gyvent.
neauga sugebjo igert Deko al, surkyt Deko cigare
tes, sutrukdyt jam upildyt lenktyni blank ir pasiruot paioms
lenktynms.
kitam tipui, kuris ateis man kyrti, padk man Dieve, kitam
tipui, kuris kyrs, sumalsiu snuk, nes kitaip jie tave sus, vienas
po kito, vienas paskui kit, kol tavs neliks, galvojo jis. nesu iau
rus, taiau jie - iaurs, tokie dalykai.
jis patrauk igert kavos, aplinkui trynsi visokie seniai,
spoksojo kav verdanias merginas, svaidsi juokeliais, kokie ap
gailtini ir vienii mirsiai jie buvo.
Dekas prisideg cigaret, suiaukiojo, imet j. susirado
viet tribnose, apaioje, priekyje, aplinkui buvo tuia, jei pasi
seks ir niekas neprikibs, galbt jam pavyks upildyt kortel, bet
aplink vislaik sukiojosi stipenos - tipai, neturintys nieko, tik LAI
KO, neturintys kuo usiimti, jokio imanymo, jokios programls
(joje buvo dta pildymo forma), jie tik slankiojo aplinkui, dairyda
miesi ir uostindami. ateidavo kuo anksiausiai, abejingi, tuiais
vilgsniais, ir stovdavo.
kava buvo gera, karta, oras gaivus altas tyras, jokio rko.
Dekas pasijuto geriau, isitrauk raikl ir m ymtis pirmsias
lenktynes, gal dar pavyks isisukti, tas niekas, sddamas ant
sofos, savo nekom pavog i jo popiet, tas niekas pasmerk j
kanioms, teks paskubti, labai paskubti - kortelei upildyt liko
tik valanda iki pirmojo starto, tarp lenktyni to padaryti nemano
ma - minia grumdosi aplinkui, o dar reikia stebti totalizatori.
jis susiymjo pirmsias lenktynes, gera pradia - pus
darbo.
84
o tada igirdo tai. stipena. lipdamas laiptais savo viet De
kas mat j spoksant skersai stovjimo aiktels, stipena turbt
pavargo aist apirkime automobilius", jis artjo prie Deko,
ingsnis po ingsnio, pusamis vyrukas su paltu, akys negyvos,
joki fluid, miruolis. stipena su paltu.
stipena ltai slinko jo link. viena mogika btyb prie ki
tos, o taip. brolyb, o taip. Dekas girdjo j. jis pasiekdavo laiptel,
stabteldavo, tada nusileisdavo laipteliu emiau.
Dekas atsisuko ir nudelb t unsnuk vilgsniu, stipena su
paltu tiesiog stovjo sau. aplink per imt metr nebuvo n gyvos
dvasios, taiau is niuktindamas atsivilko pas j.
Dekas sikio raikl kien, stipena eng jam u nuga
ros ir per pet pavelg programl. Dekas nusikeik, sulankst
programl, pakilo ir persdo trisdeimia metr kair, alia kito
prajimo.
jis atsivert programl ir pradjo i naujo, tuo pat metu
galvodamas apie hipodromo mini - didiul ir kvail gyvul,
gob, vieni, itvirkus, nemandag, buk, nedraugik, egois
tik ir priklausom, nelaimei, pasaulis buvo nuolat prievartau
jamas milijon moni, temokani umuinti laik ir udyt
tave.
jau buvo pusjs ymtis pirmsias lenktynes, kai vl igir
do tai. ltus jo link artjanius ingsnius, apsidair, negaljo pati
kti savo akimis, tas pats stipena!
Dekas sulankst programl, atsistojo.
- ko tau reikia, pone? - paklaus stipenos.
- kas yra?
- ko sekioji ir spoksai per pet? erdvs ia kiek nori, kelios
mylios, o tu priskretai prie mans, kokio velnio tau reikia?
- ia laisva alis, a...
85
- ia ne laisva alis - viskas perkama, parduodama ir kam
nors priklauso.
- galiu vaikiot, kur noriu, sumokjau kaip ir tu, kad ia
patekiau, galiu vaikiot, kur noriu.
- aiku gali, kol nelendi man akis. esi kvailas storievis,
kaip sakoma, bie, tu mane UKNISI.
- sumokjau, kad ia patekiau, neaikink, k man daryt.
- gerai, tavo reikalas, a persdu, stengiuosi tvardytis, kiek
galiu, jeigu prisiknisi prie mans TREIKART, paadu - voiu
snuk!
Dekas vl persdo ir pamat stipen slikinant iekotis ki
tos aukos, taiau tas niekas vis dar sukosi jo mintyse ir Dekui
teko ulipti bar kotiko su vandeniu.
kai gro, irgai jau buvo ant tako, manktinosi prie pirmj
bgim, jis band susirikiuoti irgus, taiau aplink minia, ka
koks tipas ruporo balsu, girtas, baub nepraleids n vien e
tadienio lenktyni nuo pat 1945-j. visikas silpnaprotis mulkis,
nuostabus vyrukas, tegu tik kuri nakt uslenka rkas ir jis bus
isistas atgal savo ma kambariuk smaukytis.
k gi, pagalvojo Dekas, esu ant kryiaus, bk malonus ir
tave btinai pakabins, tas niekas ant savo sofos kalba apie Maler,
Kant, pyzdas ir revoliucij, n velnio apie tai neinodamas.
pirmosiose lenktynse turjo loti altakraujikai, dvi minu
ts iki starto, minut, jis prasibrov pro tirt kasdien mini, star
tas. pasigirdo ksnis, kakoks vyrukas ulipo jam ant abiej koj.
pilv sir kakieno alkn, kair laun atsitrenk kienvagis.
pasiutusi un minia, jis pastat u Vindeilo Boru, vel
nias, ryt populiariausia. prastas statymas, anksti jis iandien
praranda galv.
Kantas ir pyzdos. stipenos.
86
Dekas nusigavo tolimj tribn krat, starto vartai jau
vrsi ir irgai ruosi pradti mylios ir atuntadalio lenktynes.
dar nespjo n atsissti, kai pasirod kitas stipena. apimtas
transo, galva uversta gegnes, knas juda tiesiai j. nebuvo kur
trauktis, jie susidr ir Dekas atstat alkn, smeig j giliai
minkt pilv, tipas atoko ir sudejavo.
kai jis atsisdo, Vinsdeilo Boru, per keturis korpusus ap
lenkusi likusius, buvo jau ties paskutiniu poskiu iki finio tiesio
sios. Bobis Viljamsas ketino laimti myli ir atuntadal, bet De
kui tas irgas neatrod mitrus, po penkiolikos hipodrome praleis
t met jis galjo instinktyviai pagal bgsen nustatyti, ar irgas
bga lengvai ar sunkiai. Boru stengsi i vis jg - per keturis
korpusus, taiau buvo beviltika.
treia - finio tiesiojoj, staiga isiver Hobio Rekordas, ir
gas judjo gyvai ir greitai. Dekui buvo aks, tiesiojoje ir isiver
s per tris korpusus - tikrai aks, likus penkiolikai metr iki fi
nio Hobio Rekordas pralenk Boru pusantro korpuso, puikus
antrasis pasirinkimas - septyni prie du.
Dekas supl keturis penki doleri verts bilietus, pyzda
ir Kantas, paman, reikt traukt namo. pataupyt pinigus, iandien
viena i t dien.
antrosios vienos mylios lenktyns buvo paprastos ir aikios,
itin gilios analizs neprireik, minia stat u Ambro Indigo dl vi
dinio takelio, verlumo lenktyni pradioj ir okjaus Do O'Bra-
jeno. kitas varovas, Auksin Banga, turjo bgti ioriniu devintuo
ju takeliu su i anksto neskelbtu okjumi Donu Makllmurjumi.
tik jei viskas bt buv taip lengva, jis jau prie deimtmet bt
isikrausts Beverli Hils. susimovs pirmosiose lenktynse -
dl Kanto ir pyzdos - Dekas vis dlto nusipirko penkis laimjimo
bilietus.
87
o tada, kiek pavlavs, sujudo Saldainiukas - tikra gudry
b pinigams melt, - ir visi vaikinai nulk statyt u Saldainiuk.
Saldainiukas pradiniame handikapo statym dvideimtuke buvo
devintas i dvideimties, dabar tapo atuntu, vaikinai palo. De
kas uuod klast ir paband pasitraukt i kelio, per vlu. tiesiai
j versi MILINAS - tas kals vaikas buvo gal kokio pustreio
metro aukio - ir i kur jis atsirado? Dekas anksiau nebuvo jo
mats.
MILINAS norjo SALDAINIUKO, mat tik statym lan
gel, o prie starto linijos jau kilo vartai, bias buvo jaunas, auktas,
stambus, kvailas ir dundjo grindimis Deko link. Dekas band
sprukti, per vlu. milinas vo jam alkne smilkin, nublok
kokius penkis metrus, i aki pasipyl raudonos, mlynos, gelto
nos, vl mlynos ieirbos.
- ei, tu, diau! - suriko Dekas, bet milinas jau buvo pasi
lenks prie langelio, pirko bilietus. Dekas gro savo viet.
Auksin Banga poskyje ties finio tiesija trimis korpusais
visus lenk, ir bgo lengvai, lengva pergal - keturi su vienu, ta
iau Dekas turjo tik penkis laimjimo bilietus, udirbo vos eis
penkiasdeimt, na, vis geriau nei valyti dus.
jis prakio treias, ketvirtas ir penktas lenktynes, usikabino
u Greitosios Damos, ei su vienu, etosiose, pasirinko Graj
Perdavim septintosiose, lengvai isisuko ir buvo udirbs jau tris
deimt ali vien nuojauta, o tada, atuntosiose, pastat dvideim
tin ant Polinkio, trys su vienu, o Polinkis susimov startuodamas
ir viskas.
dar vienas viskio su vandeniu, visas is reikalas, loti nesu
sidliojus nieko i anksto, toks beviltikas, kaip bandyt idulkint
papldimio kamuol tamsioj spintoj, gal eiti namo - bet mirti daug
lengviau, jei retkariais gauni atsikvpti Akapulke.
88
Dekas pavelg merginas, susdusias ant taburei prie
sienos ir rodanias kojas, ios klubo mergaits buvo meilios ir
dailios, mielos pairti, taiau sdjo ia tik nordamos imelt
pinig i laimtoj, jis leido sau kelias akimirkas pasimgauti dai
liomis kojytmis, o tada atsisuko totalizatori, pajuto, kaip prie jo
prisispaudia klubas ir launis, prisilieia krtis, vos vos padvel
kia kvepalais.
- it, pone, atsipraau.
- nieko nieko.
ji tviriau prisispaud prie jo onu. tereikjo itart stebuklin
gus odius ir penkiasdeimties doleri verts subin bt jo, bet
jis dar niekada nemat vertos penkiasdeimties doleri subins.
- ko? - paklaus.
- kas treiasis irgas?
- Vakar vaigd.
- manai, laims?
- tik ne prie ituos, gal kitkart, geresnj pozicijoj.
- man reikia pelningo irgo, kuris, tavo manymu, toks?
- tu, - atsak Dekas ir pasitrauk jai i paons.
Kantas, pyzda ir namai namuiai.
jie vis dar stat u Vakar vaigd, o Greita Rizika smuk
teljo.
MYLIOS LENKTYNS, KUMELS IR KUMELAITS, NE
LAIMJUSIOS 10 000 1968 METAIS, irgai udirbdavo daugiau
nei dauguma vyr, tik ileist negaljo.
pro al prave netuvus, po antklodmis guljo sena ila
moteris.
totalizatorius sukosi. Greita Rizika nusmuko dar emiau.
Vakar vaigd trupuiuk kilsteljo.
- ei, pone!
89
vyro balsas u nugaros.
Dekas susikaups stebjo totalizatori.
- taip?
- duok 25 centus.
Dekas neatsisuko. kio rank kien ir isitrauk monet,
djo j deln ir atkio deln u nugaros, pajuto, kaip deln palie
ia pirtai, paima monet.
jis taip ir nepamat to vyruko, lentoj viet nulis.
- tai jie!
velnias.
Dekas metsi prie deimties doleri statym langelio, pa
sim vien laimjimo biliet Laumi Rasai, dvideimt su vienu ir
du*bilietus Sesilijai, septyni su dviem, nesuvok, k daro. yra tam
tikras bdas visk daryti - kautis su buliais, kepti kiauinien, my
ltis, gerti vanden ar vyn, ir jei nepadarysi deramai, paspringsi,
jie tave nugalabys.
Sevilija isiver priek ir ties poskiu aplenk kitus. De
kas pasiirjo, kaip bga irgas, yra ans, irgas nesiver i
vis jg, o okjas lengvai laiksi balne, neblogas statymas, kol
kas. taiau irgas u Sesilijos atrod geriau. Dekas pasiirjo
programl. Kimpamas, dvyliktas srae, miniai jo nereikjo, ant
irgo sdjo Do O'Brajenas, taiau Do prie por bgim susimo
v su tuo paiu irgu devyni ir vienas, puiki priedanga. Laithilas
atleido Sesilijos vadeles, sumaino greit, jam beliko tik laimt arba
pasiduot, jis pirmavo keturiais korpusais paioje finio tiesiojoje.
O'Brajenas jam leido, o tada pasilenk ir paragino Kimpam. vel
nias, ne, tik ne tada, kai dvideimt penki su vienu, pagalvojo De
kas. pavaryk t kumel, Laithilai. mes pirmaujam keturiais korpu
sais. varyk, dvideimt doleri, kai septyni su dviem, gali udirbt
98 dolerius, dar galim igelbti vakar.
90
jis pavelg Sesilij. ji auktai nekl koj per kelius, pyzda,
Kantas ir Kimpamas. Sesilija sultino ingsn, vos nesustojo vidu
ry tiesiosios, spuodamasis balne, plakdamas vadelmis ir kalbin
damas irg O'Brajenas praskriejo pro j su dvideimt penkiais ir
vienu.
o tada pasirod Laumi Rasa, Akermanas plak t dvide
imt ir vieno ans vadelmis ir botagu - dvideimtkart deimt, du
imtai ir dar iek tiek smulki. Akermanas priartjo prie O'Brajeno
per korpus ir kelet kinik monet; taip jie ir finiavo - O'Braje
nas laikydamas distancij, ragindamas irg, skriedamas, iek tiek,
kaip prastai, ypsodamasis - ir viskas buvo baigta. Kimpamas,
katone kumel, ketveri met amiaus, i Airi Pievos miestelio.
Airi? O'Brajenas? po velni, to jau buvo per daug. pamiusios
pragaro beprotnami poniuts su skryblaitmis pagaliau ilo.
prie dviej doleri langeli grdosi pensijas gaunanios se
nuts su dino ploktukm rankinukuose.
Dekas nulipo laiptais emyn, eskalatoriai buvo sausakimi,
jis persidjo pinigin kairij priekin kien, kad nesikabint
kienvagiai, jie lsdavo jo kairij upakalin kien penkis eis
kartus per vakar, taiau iki iol peln tik ukas ilauytais danti
mis ir nevari nosin.
jis nusigavo iki automobilio, nenusipls buferio ivairavo
pro kamt, aplink leidosi tirtas rkas, be vargo ivaiavo iau
rin keli ir tik prie nam, rke, pamat t gero - jaun, trumpu
sijonliu, stabdani automobilius, ohoho, paspaud stabdius,
dailios kojyts, tik kai pristabd, buvo u penkiasdeimties metr
nuo jos, o u jo rikiavosi kiti automobiliai, na, tegul j iprievartau
ja koks idiotas, jis neketino suktis ir grti.
pairjo, ar namie nedega viesos, nieko, gerai. jo, atsi
sdo, nykiu atpl kitos dienos programls pakuot, atsisuko
91
butel, atsidar alaus ir msi darbo, prajo vos penkios minuts ir
suskambo telefonas, jis pakl galv, parod telefonui pirt, vl
pasilenk ties programle, senas profas gro prie darbo.
po dviej valand alaus pakuot ir pinta viskio buvo tu
ios, o jis guljo lovoje, miegojo, kitos dienos kortel upildyta, pa
sitikjimo savimi ypsenl vytjo veide, yra imtai bd vyrui
isikraustyt i proto.
SUDIEV, VATSONAI
tik po prastos dienos hipodrome suvoki, kad tau niekada nepa
vyk grti dvokianiom kojinm, piniginj vos keli suglamyti
doleriai, inai, kad stebuklas niekada nevyks, dar blogiau - gal
voji apie tikrai prast statym u vienuolikt irg per paskuti
nisias lenktynes, statei inodamas, kad nelaimsi, didiausias
sumautas statymas lentoje - devyni ir du, nusispjovs vis
savo tiek met patirt, prijai prie deimties doleri langelio sa
kydamas: u vienuolikt du!" ir prails bias langelyje tavs
pakartotinai klaus: vienuolikt?", jis visados taip klausia, kai
pasirenku tikrai sumautai, jis gali neinoti tikrojo laimtojo, bet
tikrai ino, koks statymas sumautas, pasiiri mane lidnai ir
paima dvideimtin, tada ieinu ir stebiu, kaip tas kuinas vis
keli velkasi paskutinis, n kiek nesistengdamas, vos krut-
damas, o smegenyse ima suktis mintis: kokio bybio, turbt
iprotjau".
esu aptars tuos dalykus su draugu, daugyb met pralei
dusiu hipodrome, jis danai yra taip elgsis ir vadina tai mirties
92
instinktu" - seniai inomas dalykas, dabar igirdus termin mus
apima iovulys, taiau tai vis dlto turi iek tiek pagrindo, lenkty
nms tsiantis mogus pavargsta ir jam tikrai KYLA noras suikti
vis aidim, tas jausmas gali uklupti tiek laimint, tiek praloiant,
ir tada prasideda sumauti statymai, manau, kad I TIKRJ tada
norisi bti kakur kitur - sdti krsle ir skaityti Folkner ar pieti
savo vaiko kreidelm, hipodromas, gal gale, yra tik dar vienas
DARBAS, ir ne pats lengviausias, kai tai pajuntu ir bnu kuo pui
kiausios formos, tutuojau ieinu i hipodromo, o kai tai pajuntu
ir man tuo metu nesiseka, statau toliau, kita vertus, reikia suvokti,
jog laimti apskritai SUNKU, o pralaimti - lengva, didinga bti
Didiuoju Amerikos Nevykliu - t kiekvienas gali sugebti ir kie
kvienas sugeba.
mogus, galintis bti pranaesniu u irgus, sugeba daryti
k tik panorjs, jam ne vieta hipodrome, jam reikt stovti Kairia
jame Krante su motus molbertu ar 1st Vilide rayti avangardin
simfonij, ar padaryti koki nors moter laiming, ar gyventi urve
kalnuose.
taiau vaikiojimas hipodrom padeda suprasti save ir
mini, nesugebantys rayti kritikai prato negarbingai menkint
Hemingvj, o tas senas unsnukis nuo savo karjeros vidurio iki
pabaigos yra priras visai prast dalyk, jam jau buvo m byrt
varteliai, bet ir tada kiti, palyginus su juo, atrod tarsi mokinu
kai, nedrsiai keliantys rank ir praantys leidimo sukurpt kok
literatrin myal. inau, ko Emis vaikiodavo buli kovas -
tai paprasta: jam tai paddavo rayti. Ernis buvo mechanikas: jam
patiko taisyti dalykus popieriuje, buli kovos jam buvo tarsi koks
visumos brinys: pliaukinio drambliui per subin kaln per
joj Hanibalo ar dauanio savo moter pigiam viebuio kambary
latro, kai Hemas prieidavo prie mainls, raydavo stovdamas.
93
naudodavosi ja kaip autuvu, kaip ginklu, tos buli kovos buvo
viskas viename, viskas susieta su viskuo. Ir tai pliesk jo galvoje it
akinanti geltona saul: tereikjo urayti.
o man hipodromas greit parodo, kur esu silpnas, kur - sti
prus, pasako, kaip t dien jauiuosi, ir parodo, kaip greitai mes
keiiams, VIS LAIK keiiams, ir kiek maai apie tai inom.
minios apiplimas yra geriausias io amiaus siaubo fil
mas. VISI jie praloia, pavelkit juos. jei sugebat, viena diena hi
podrome gali imokyt daugiau nei keturi universiteto metai, jei
kada mokyiau krybinio raymo, viena i btin slyg bt kie
kvienam studentui lankytis hipodrome nors porkart per savait
ir statyt bent po du dolerius kiekvienose lenktynse, jokio noro
pasirodyt, mons, kurie nori pasirodyt lodami, I TIKRJ nori
sdt namie, tik neino kaip.
.. mano studentai automatikai tapt geresniais raytojais,
nors daugumai tekt rengtis prastesniais drabuiais ir vaikiot
mokykl psiomis.
galiu sivaizduot save, dstant krybin raym:
- na, kaip jums seksi, panele Tompson?
- praloiau atuoniolika doleri.
- ir u k statt per pagrindines lenktynes?
- u Vienak Dek.
- sumautas statymas, is irgas numet penkis svarus, o tai,
inoma, patraukia mini, taiau j perkl auktesn klas ir jo
neamas svoris buvo apribotas, perj auktesn klas laimi tik
tada, kai prastai atrodo popieriuje. Vienakio Deko greiio duo
menys geriausi - dar vienas mini patraukiantis dalykas, - taiau
greiio reitingai - vienai atuntajai mylios, o vienos atuntosios
mylios greiio reitingai visados auktesni palyginus su ilg dis
tancij reitingais, be to, irgas atbgo pirmam eetuke, todl mi-
94
nia nusprend, kad jam pasiseks ir mylios, ir vienos eioliktosios
lenktynse. Vienakiui Dekui dvejus metus gerai seksi trumpo
se distancijose, tai ne atsitiktinumas, tas irgas - sprinteris ir tik
sprinteris, tai, kad jis atbgo paskutinis, esant statymams trys su
vienu, visai nenuostabu.
- o jums kaip seksi?
- praloiau imt keturiasdeimt doleri.
- o u k statt pagrindinse lenktynse?
- u Vienak Dek, pamoka baigta.
prie praddamas vaikiot hipodrom ir prie sigalint ste
riliai netikrovikai smegenis iulpianiai TV egzistencijai, dirbau
pakuotoju didiuliame fabrike, gaminusiame tkstanius palubj
kabinam viestuv pasauliui akinti, ir inodamas, kad i biblio
tek nepeiu jokios naudos, ir kad poetai -
tik atsargiai besiskundiantys apsiaukliai, mokslus jau
baruose ir bokso varybose.
tai bent buvo vakarai, senos geros dienels Olimpe", ten
buvo plikas neauga airis skelbjas (ar tik jo vardas ne Denas To-
bis?), jis turjo stili, buvo regjs daug dalyk, galbt net barose,
vaikystje, o jei ir nebuvo toks senas, tai bent jau buvo mats Firpo
ir Dempsio kov. vis dar regiu j siekiant laido ir ltai padedant
mikrofon, dauguma ms bdavome girti dar prie prasidedant
pirmajai kovai, gal ne girti, bet gerokai kau, rkydavome ciga
rus, jausdami gyvenimo lengvyb, laukdami, kol jie varys ten du
vaikinus, iauru, bet toks gyvenimas, taip jie elgsi su mumis, o
mes vis dar buvome gyvi, ir - o taip - dauguma ms ateidavo su
daytom raudonplaukm ar blondinm, net a. jos vardas buvo
Dein ir mes turjom neblog po deimt raund trunkani kov
tarpusavy, viena j man baigsi nokautu, didiuodavausi, kai jai
ijus i moter tualeto visas balkonas imdavo vilpti, kaukti ir
95
dauyt kumiais turklus, o ji vizgindavo savo magik nuosta
b upakal, aptempt anktu sijonu - tas upakalis tikrai buvo
magikas: vyrai gridavo kaip pakirsti, iopiodami ir staugdami
meils odius betonin dang, tada ji prieidavo ir atsissdavo
alia, a pakeldavau butel tarsi karn, paduodavau jai, ji gurk-
teldavo, atiduodavo ir a sakydavau apie sdinius balkone: tie
klykiantys unsnukiai, tie nuosmaukos, umuiu".
o ji pavelgdavo savo programl ir atsakydavo: u k sta
tysi?"
pasirinkdavau gerai - beveik devyniasdeimia procent, -
bet pirma reikdavo juos pamatyt, vislaik pasirinkdavau maiau
siai okinjant vaikin, atrodant taip, tarsi nenort kautis, o
jeigu vienas vaikinas prie kov persiegnodavo, o kitas ne, tur
davau nugaltoj - rinkdavausi nesiegnojant. paprastai tie da
lykai eidavo kartu, vaikinas, kuris boksuodavosi su sivaizduoja-
muprieininku, okindavo aplink, daniausiai ir egnodavosi, ir
gaudavo kail.
tais laikais blog kov beveik nepasitaikydavo, o jei kokia
ir pasitaikydavo, tai daniausiai kaip ir dabar - tarp sunkiasvori,
tais laikais toki dalyk nepaksdavom - itakydavom gabalus
ring, padegdavom visk, sulauydavom sdynes, jiems papras
iausiai neapsimokdavo rodyti mums blogas kovas, prast kov
galjai prisiirt Holivudo Legiono" stadione, o ten mes neida-
vom. net Holivudo vaikinai inojo, kad geriausi dalykai vyksta
Olimpe", j ateidavo daugyb, plsdavo miniomis, lankydavo
si ir vaigduts, apsikabinusios sdiniuosius pirmosiose eilse,
vaikinai balkone eidavo i proto, kovotojai kovojo, viskas plauk
mlynais cigar dmais, o kaip mes staugdavom, varyk varyk,
kaip mtydavoms pinigais ir gerdavom visk, o viskam pasibai
gus likdavo vaiuojamasis kino teatras, senas geras meils guolis,
96
kur dalindavoms su savo daytom ir laukinm moterim, pasi
dydavai ir miegodavai kaip girtas angelas, kam rpjo vieosios
bibliotekos? kam rpjo Ezra? T. S.? E. E.? D. H.? H. D.5? kokie nors
Eliotai? kokios nors Sitvel?
niekada nepamiriu vakaro, kai pamaiau jaunj Enrik Ba-
lanos. tuo metu buvau isirinks jaun spalvotj vaikinuk, prie
kov jis ring atsinedavo balt riuk ir j glbesiuodavo, vul
garu, inoma, bet jis buvo kietas ir geras, o kietam ir geram vyrui
juk atleistini tam tikri nukrypimai, ar ne?
taigi, jis buvo mano didvyris, vardu lyg ir Vatsonas Doun-
sas. Vatsonas buvo klasikas ir turjo uosl - vitriai ybt ybt ybt
ir SMGIS, jis mgavosi kova. taiau vien vakar, n nepraneus,
kakas prie j leido jaunj Balanos, ir Balanosas jam parod: ne
skubdamas, ltai nuvar Vatson, perm persvar ir gerai j su
dau. mano didvyr, negaljau patikti, jei gerai pamenu, Vatson
nokautavo, ir vakaras baigs karia neviltimi, gniaudamas butel
rkiau pasigailjimo, staugiau pergals, kurios paprasiausiai ne
buvo. Balanosas tikrai parod, k gali, - to diaus rankos buvo
kaip gyvats ir jis ne judjo - slydo, iuo, okiojo kaip koks nuo
dingas voras, vis pataikydamas kur reikia, dirbdamas savo darb,
t vakar supratau, kad jam nugalti prireiks labai gudusio mo
gaus, o Vatsonas gali pasiimt savo avinl ir maut namo.
tik vliau t vakar, viskiui liejantis mane upe, besirieda-
mas su savo moterimi, keikdamas j, sdini ir rodani man savo
kojas, pripainau, kad laimjo geresnis.
- Balanosas. geros kojos, jis nemsto, gryna reakcija, geriau
nemstyti, inakt knas sumu siel, taip paprastai ir bna. su
diev, Vatsonai, sudiev, Centrine aveniu, viskas baigta.
5 aidimas inom JAV poet ir raytoj inicialais: T. S. Elioto, E. E. Cumming-
so, D. H. Lavvrence'o ir Hildos Doolittle.
97
sudauiau stiklin sien, prijau ir prisitraukiau moter, bu
vau eistas, ji buvo grai, mes nujome lov. pamenu, pro lang
purk lietus, leidome jam lyti ant ms. buvo taip gera, pasimy
ljome dukart, ir susiruo miegoti atsigulm veidais lang; mus
kiaurai sulijo, ryt patalai buvo visikai permirk, abu atsiklme
iauddami ir juokdamiesi: jzau! o dieve!", buvo tikrai juokinga,
o vargas Vatsonas voliojosi kakur, sudauytu veidu, sumaltas,
akis ak su Aminja Tiesa, su eiais raundais, keturiais raun
dais, o tada atgal fabrik su manim, udytis atuonias deimt va
land per dien u skatikus, jokios ieities, laukt Motus Giltins,
matyt, kaip velniop nueina protas ir siela, mes iaudjom: jzau!",
buvo juokinga ir ji tar: tu visas pamls, visas MLYNAS! o die
ve, pasiirk veidrod!", o a miriau i alio, atsistojau prie
veidrod, buvau visas MLYNAS! absurdas! kaukol ir kakokie
dini kaulai! miau kvatotis ir taip kvatojausi, kad nukritau ant
kilimo, o ji uvirto ant mans ir mes abu kvatojoms kvatojoms
kvatojoms, jzau, kaip kvatojoms, jau miau galvoti, kad pami-
om, o tada teko keltis, rengtis, ukuotis, valytis dantis, a& ijau ir
patraukiau pakabinam viestuv fabriko link, diaugdamasis tik
saule, taiau tenka diaugtis tuo, k gauni.
DIDIEJI POETAI MIRTA GARUOJANIUOSE D
KATILUOSE
leiskite man apie j papasakot, vien dien siaubingai pagiringas
iliauiau i po apkloto ir bandiau nuslinkt iki parduotuvs,
nusipirkt ko nors st, susikimt t maist ir eiti dirbt nekeniamo
98
darbo, taigi, stovjau bakaljos krautuvj, kai pasirod tas maas
dius (ne jaunesnis u mane), tik galbt labiau savimi patenkin
tas, kvailas ir nykus, pasikls burundukas, pilna galva mlo, jo
nedomino niekas, iskyrus tai, k jis jauia, mano ar sako... hienos
ir burunduko mirnas, tipikas slunkius, liuas, jis vis sprogino-
si mane. o tada itar:
EI!
prijo ir dbsojo toliau. EI! - pasak. - EI! jo akys suapvaljo,
jis stovjo ir sprogino apvalias akis mane. jo aki dugnas buvo
tarsi purvinas baseino dugnas - jokio atspindio, turjau vos kele
t minui, labai skubjau, vakar nenujau darb ir jau gavau vel
ni - dievain kelint kart - u itin danas pravaiktas, trokau
nuo jo pasprukti, taiau buvau per daug ligotas, kad pajgiau, jis
buvo panaus daugiabuio namo, kuriame gyvenau prie kelet
met, valdytoj, vien i t, neivengiamai stypsani koridoriuje
trei ryto, kai grti namo su nepastama moterim.
jis vis spoksojo, todl pasakiau: A TAVS NEPRISIMENU.
ATLEISK, BET A TAVS NEPRISIMENU. NESU TAM LABAI
GABUS, o pats tuo metu pagalvojau: kodl neini alin? kodl tau
reikjo ia atsirasti? tu man nepatinki.
A BUVAU PAS TAVE, tar jis. TAI TEN, apsisuko ir pa
rod pietryius, kur niekada negyvenau, dirbau, bet negyvenau,
nuostabu, pamaniau, jis psichas, a jo nepastu, niekada nepai
nojau. esu laisvas, galiu j pasisti po velni.
ATLEISK, pasakiau, BET SUKLYDAI, A TAVS NEPAS
TU. NIEKADA TEN NEGYVENAU. ATLEISK, SENI.
ir miau stumti savo veiml priek.
NA, GAL IR NE TEN. BET A TAVE PASTU. TAI BUVO
KAMBARYS NAMO GALE, GYVENAI KAMBARY NAMO
GALE, ANTRAM AUKTE. PRIE KOKIUS METUS.
99
ATLEISK, tariau, BET A PER DAUG GERIU. PAMIRTU
MONES. KAKADA TIKRAI GYVENAU KAMBARYJE NAMO
GALE, ANTRAME AUKTE, BET TAI BUVO PRIE PENKERIUS
METUS. KLAUSYK, TU KAK PAINIOJI. O A TIKRAI SKUBU.
MAN REIKIA EITI, TUOJ PAVLUOSIU.
ir nusistmiau veiml msos skyriaus link.
jis nurisnojo i paskos.
TU JUK BUKOVSKIS, AR NE?
TAIP.
A TEN BUVAU. TU TIESIOG NEATSIMENI. GREI
TADA.
KAS TAVE ATSIVED, VELNIAI RAUT?
NIEKAS. PATS ATJAU. PARAIAU APIE TAVE EILRA
T. TU NEPRISIMENI. BET JIS TAU NEPATIKO.
. HM, pasakiau.
KART PASKYRIAU EILRAT TAM TIPUI, PARAIU
SIAM VYR AUKSINE RANKA". KUO JIS VARDU?
OLGRENAS. NELSONAS OLGRENAS, atsakiau.
AHA, atsiliep jis. PARAIAU APIE J EILRAT. NU
SIUNIAU VIEN URNAL. REDAKTORIUS PASIL MAN
NUSISTI EILRAT OLGRENUI. OLGRENAS MAN ATSAK,
BRKTELJO LAIKEL ANT LENKTYNI PROGRAMLS.
TAI MANO GYVENIMAS", - PARA JIS MAN.
NUOSTABU, atsakiau, O KUO TU VARDU?
NESVARBU. MANO VARDAS LEGIONAS.
LABAI JUOKINGA, nusiypsojau, tursenome toliau, susto
jome. pasimiau nuo lentynos faro pakuot, ir nusprendiau jo
atsikratyti. brukau jam deln faro pakuot, paspaudiau rank
kartu su faru ir pasakiau: NA K, SMAGU BUVO PASIMATYT,
SENI, BET, INAI, MAN JAU REIKIA EITI.
100
o tada jungiau trei bg ir nusistmiau veiml toliau,
duonos skyri, tipas neatstojo.
VIS DAR DIRBI PATE? paklaus, tursendamas alia.
DEJA, TAIP.
TAU REIKT I TEN IEIT. SIAUBINGA VIETA. BLO
GIAU NEBNA.
TAIP IR YRA. BET, SUPRANTI, A JUK NIEKO NEMOKU
DARYT, NIEKADA SPECIALIAI NIEKO NESIMOKIAU.
TU JUK DIDIS POETAS, SENI.
DIDIEJI POETAI MIRTA GARUOJANIUOSE DO KA
TILUOSE.
TAVE JUK PRIPAINO VISI TIE KAIRIEJI. NEGI JIE TAU
NIEKUO NEGALI PADT?
kairieji? bias aikiai pamis, tursenome toliau.
TAIP, A PRIPAINTAS. TARP DRAUGELI PATE. ESU
PLAIAI INOMAS LATRAS IR LOJAS.
O GAL GALI GAUT KOKI STIPENDIJ AR SUBSIDIJ?
JAU BANDIAU PERNAI. HUMANITARINI MOKSL.
GAVAU STANDARTIN NEIGIAM ATSAKYM.
BET ITOJ ALY KIEKVIENAS MULKIS GYVENA I SUB
SIDIJ.
PAGALIAU PASAKEI KAK PROTINGO.
O TU UNIVERSITETUOSE NESKAITAI?
STENGIUOSI TO NEDARYT. LAIKAU TAI PROSTITUCI
JA. JIE VISI TIK IR NORI...
jis neleido man pabaigt. GINSBERGAS, tar, GINSBERG AS
SKAITO UNIVERSITETUOSE. IR KRILIS, IR OLSONAS, IR DAN-
KANAS, IR...
INAU.
itiesiau rank ir pasimiau duonos.
101
YRA PAI VAIRIAUSI PROSTITUCIJOS BD, tar jis.
dabar jis pradeda giliaminius paistalus, dieve, puoliau
darovi skyri.
KLAUSYK, GAL KADA SUSITINKAM?
NETURIU LAIKO. N VIENOS LAISVOS MINUTS.
jis susirado kartonin degtuk dut. TAI, URAYK
SAVO ADRES.
jzau, pamaniau, ir kaip ia nejeist moni jausm? ura
iau jam adres.
O TELEFON? paklaus jis. INOTUM, KADA RUOIUO
SI USUKT.
NE, TELEFONO NRA, pasakiau, atiduodamas jam dut.
O KADA GERIAUSIA USUKT?
JEI JAU SUSIRUOI, TAI ATEIK KOK' PENKTADIENIO
VAKAR, PO DEIMTOS.
""ATSINEIU ALAUS. IR DAR MAN TEKS ATSIVESTI MO
N. MES VED JAU DVIDEIMT SEPTYNERIUS METUS.
SIAUBAS, pasakiau.
O NE, TAI VIENINTELIS BDAS.
I KUR INAI? JUK KIT BD NEBANDEI.
VEDYBOS PAALINA PAVYDULIAVIM IR VAIDUS. TAU
REIKT PABANDYT.
NEPAALINA, TIK SUSTIPRINA. JAU BANDIAU.
O TAIP, PRISIMINIAU. SKAIIAU VIENAM I TAVO EI
LRAI. TURTINGA MOTERIS.
pasiekm daroves, aldytas.
KETVIRTAM DEIMTMETY TRYNIAUSI VILIDE. PA
INOJAU BODENHAIM6. SIAUBINGA. J NUUD. GU-
6 Maxwell Bodenheim (1892-1954) - JAV poetas, kartu su mona iauriai nu-
udytas juos sveius pasikvietusio sociopato.
102
LJO TAMSIAM SKERSGATVY. NUDTAS DL KAKOKIOS
KEKS. KAIP TIK TADA BUVAU VILIDE. PRIKLAUSIAU
BOHEMAI. NESU BITNIKAS. AR HIPIS. SKAITAI LAISVJ
SPAUD"?
KARTAIS.
BAISU.
jis turjo omenyje, kad hipiai - baiss, pradjo sentimenta
lius giliaminius paistalus.
A TAPAU. PARDAVIAU PAVEIKSL SAVO PSICHIA
TRUI. U TRIS IMTUS DVIDEIMT. VISI PSICHIATRAI - LIGO
NIAI, SUNKS LIGONIAI.
dar viena gili 1933 met lygio mintis.
PRISIMENI, BUVAI PARAS EILRAT APIE TAI, KAIP
EINI PLIA, NUSILEIDI NUO SKARDIO ANT SMLIO IR
MATAI TEN SIMYLJLIUS, O PATS ESI VISIKAI VIENIAS
IR NORI KUO GREIIAU I TEN IEIT, IR IEINI TAIP GREIT,
KAD PALIEKI APAIOJE BATUS. TAI BUVO PUIKUS EILRA
TIS APIE VIENATV.
tai buvo eilratis apie tai, kaip SUNKU pabti VIENAM,
taiau jam to nesakiau.
pasimiau aldyt bulvyi pakuot ir patraukiau prie ka
sos. jis trepseno i paskos.
DIRBU VITRIN PUOJU PREKYBOS CENTRUOSE.
IMTAS PENKIASDEIMT KETURI DOLERIAI PER SAVAIT.
KONTOR VAIKTAU TIK VIENKART PER SAVAIT. DIRBU
NUO VIENUOLIKOS IKI KETURI.
O DABAR DIRBI?
TAIP, PUOIU IA VITRINAS. GAILA, NETURIU IA JO
KIOS TAKOS. TAISYIAU TAVE.
kasininkas m skaiiuoti pirkinius.
103
EI! m klykti mano naujasis draugas. NEIMKIT I JO PINI
G U PIRKINIUS! JIS POETAS!
kasininkas buvo aunus vaikinas, nutyljo, skaiiavo toliau,
mano drauguis vl sukliko: EI! JIS DIDIS POETAS! NEIM
KIT I JO PINIG!
JIS MGSTA MALT LIEUVIU, pasakiau kasininkui,
kasininkas buvo aunuolis, umokjau ir pasimiau maiel.
KLAUSYK, MAN REIKIA EITI, pasakiau savo drauguiui,
jis kakodl negaljo ieit i parduotuvs, baiminosi, neno
rjo prarast gero darbo, nuostabu, buvo labai gera matyt j stovint
prie kasos, o ne tursenant alia.
PASIMATYSIM, tar jis.
pamojavau jam ranka su maieliu, lauke stovjo automobiliai
ir vaikiojo mons, niekas i j neskait poezijos, nekalbjo apie
poezij ir poezijos nera, nors kart minia man pasirod pakenia-
ma. nujau prie automobilio, sumeiau j pirkinius, lipau ir tru
puiuk pasdjau, i alia esanio automobilio ilipo moteris, jos
sijonas usipl ir akimirk pamaiau baltus koj ruoelius vir
kojini, vienas i didingiausi meno krini pasaulyje: moteris
graiomis kojomis, lipanti i automobilio, ji isities ir sijonas isily
gino. vien mirksn ji man ypsojosi, o tada apsisuko ir sibuodama,
vinguriuodama nuplevsavo parduotuvs link. uvediau auto
mobil ir atbulomis ivaiavau i aiktels, jau beveik umirau
savo draugu, taiau jis mans nepamir, iandien vakare pasakys:
MIELOJI, ATSPK, K IANDIEN SUTIKAU PARDUOTU
VJ? JIS N KIEK NEPASIKEIT, GAL TIK NE TOKS IPURTS.
IR DAR ATSIAUGINO BARZDEL.
K SUTIKAI?
ARLZ BUKOVSKI.
KAS JIS TOKS?
104
POETAS. DEJA, SUPRASTJO. NEBERAO TAIP GERAI,
KAIP ANKSIAU. BET YRA PARAS PUIKI DALYK. EIL
RAI APIE VIENATV. JIS TIKRAI LABAI VIENIAS VYRU
KAS, TIK PATS APIE TAI NEINO. PENKTADIEN VAKARE
MES J APLANKYSIM.
A NETURIU KUO APSIRENGTI.
JAM TAS PATS. JIS MOTER NEMGSTA.
NEMGSTA MOTER?
AHA. PATS MAN SAK.
KLAUSYK, GUSTAVAI, PASKUTINIS POETAS, PAS KUR
LANKMS, BUVO SIAUBINGAS. N VALANDOS TEN NE-
PRALEIDOM, O JIS PRISIGR, M PO KAMBAR MTYTI
BUTELIUS IR KEIKTIS.
TAI IR BUVO BUKOVSKIS. TIK JIS MS NEATSIMENA.
NIEKO NUOSTABAUS.
BET JIS LABAI VIENIAS. MUMS DERT J APLANKYTI.
GERAI, GUSTAVAI, JEI JAU TAIP MANAI.
AI, MYLIMOJI.
na, ar nesigailit, kad nesat arlzas Bukovskis? a ir tapyti
moku. kilnoju sunkumus, o mano mayl laiko mane Dievu.
tiesa, kartais ne viskas taip gerai.
MANO VIENAG KRYBOS NAMUOSE
tiems, kurie domisi beprotybe, savo arba mano, galiu truput pa
pasakot apie manj, a viejau Arizonos universiteto krybos na
muose ne todl, kad esu garsenyb, tiesiog vasar Takson vaiuoja
105
tik visiki kvailiai arba vargai, kol tenai gyvenau, vidutin tem
peratra siek 106 laipsnius pagal Farenheit, belieka plempti al.
esu poetas, pareiks visiems, kad nedalyvauju vieuose skaity
muose. be to, esu asmuo, kuris prisigrs elgiasi kaip paskutinis
asilas, o blaivus ivis neturiu k pasakyti, tad mano namuke be
veik niekas ir nesilank, a labai ir neigyvenau, tiesa, nugirdau
apie vien juodaod mergiot, tikr saldainiuk, kuri retkariais
ia lankydavosi ir patylomis puoseljau planus j iprievartauti,
taiau ji greiiausiai apie mane jau buvo girdjusi, todl nesirod
akyse, taigi a pats veiiau savo voni, pats imesdavau butelius
didiul iukliad, ant kurios puikavosi juodas uraas ARIZ.
UNIV. paprastai, kai madaug vienuolikt ryto imesdavau bute
lius, mane supykindavo, vemdavau tiesiai iukliad. paskui,
igrus rytinio alaus, man belikdavo kraustytis atgal lov iek
tiek atvsti ir atgauti jg. tai jau tikrai, universiteto poetas, tiks
liau - universiteto girtuoklis, per dien ir nakt a igerdavau dvi
deimt trisdeimt skardini alaus.
tai va, vdinimo sistema veik neblogai, mano kiauai tik im
davo atsigaut, skrandis veikt, galas pasistodavo nuo mini apie
juodaod mergiot, o siel vis dar tsydavo nuo Krilio ir pan. poet,
ikusi tam paiam ikinyke, miegojusi toj paioj lovoj... madaug
tuo metu suskambdavo telefonas, skambindavo didysis leidjas...
Bukovskis?
aha, atrodo a.
nenorite lengvai papusryiauti?
lengvai - k?
papusryiauti.
aha. man taip ir pasigirdo.
mes su mona ia netoliese, gal susitinkam universiteto ka
vinje?
106
universiteto kavinj?
taip, mes ten bsim, jums tereikia pereit greitkel ir klau-
sinti vis, k sutiksit, KUR IA UNIVERSITETO KAVIN? tie-
siog klausinkit vis, k sutiksit, KUR IA UNIVERSITETO KA
VIN?
ooo, viepatie...
o kas ia tokio? jums tereikia vis, k sutiksit, klausti, KUR
IA UNIVERSITETO KAVIN? mes kartu papusryiautumm.
klausykit, gal atidedam? tik ne ryt...
na, gerai, bet a pagalvojau, jeigu jau mes ten...
inoma, ai.
paskui, po trij ar keturi alaus ir maudyni vonioje, ban
dydavau paskaitint kok nors i ten buvusi poezijos rinkini ir,
inoma, suprasdavau, kad eilraiai prasti, mane imdavo marin
ti miegas nuo j vis: Paundo, Olsono, Krilio, apiro7. ten buvo
imtai knyg, sen urnal, tik neradau n vienos savo knygos,
taigi vietel buvo itin nyki. atsibuds igerdavau dar alaus ir im
to laipsni kartyje pasivaikiodavau iki didiojo leidjo nam,
esani u atuoni ar deimties kvartal, paprastai pakeliui kur
nors stabteldavau ir paimdavau por alaus pakuoi po eis bu
telius. jie ten negerdavo, jie tik seno ir buvo aplip vairausiom
ligom, lidna, tiek jiems, tiek man. utat atuoniasdeimt vieneri
met monos tvas alaus grime nuo mans neatsilikdavo, mes
vienas kitam patikom.
iaip tai a vaiavau ten raint ploktels, taiau kai Ari
zonos profesorius, atsakingas u panaius dalykus, igirdo, kad
netrukus pasirodysiu mieste, jis su opa atsidr Sv. Marijos li
goninj. t dien, kai j turjo irayti, a jau gerokai kals jam
7 Robert Creeley (1926-2005), Charles Olson (1910-1970), Karl Shapiro (1913-
2000) - garss JAV poetai.
107
asmenikai paskambinau ir jis pasiliko ligoninje dar porai dien,
taigi man beliko gerti su atuoniasdeimt vieneri seniu ir ka
ko laukti: merg, gaisro, pasaulio pabaigos. Susiginydavau dl
ko nors su didiuoju leidju, eidavau miegamj pas tvuk ir
spoksodavau pirm pasitaikiusi program, kurioje visos moterys
okdavo ir dvdavo mini, o a sddavau ten su staiu, tiesa, dl
tvuko to dalyko abejojau.
vien vakar kakaip atsidriau kitame miesto gale. didiu
lis bernas, visas snukis apls barzda, vardu Areris, ar Arnipas.
mes grm, gr, grm ir rkm - esterfild". malm lieuviais
iki pamlynavimo. paskui tas barzdasnukis, Arnipas, lo usi
kniaubs ant stalo, o a miau grabinti jo monos kojas, ji buvo
nieko prie, ji buvo nieko prie! ir ant koj buvo plonyiai balti
plaukeliai, palaukit! jai buvo tik dvideimt penkeri! na, jie tik at
rod balti elektros viesoj ant t velnionikai nuostabi koj. ir ji
vis kartojo: iaip tai a tavs nenoriu, bet jei tavikis pasiruos,
gali mane turt, na, pasak geriau, nei jos visos paprastai neka, a
toliau grabinjau jos kojytes bandydamas pasiruot, bet dl es-
terfildo" ir alaus pasiruoimas lugo ir tesugebjau jos paprayt
bgti kartu Los Andel, kur ji galt mane ilaikyt dirbdama pa
davja. pasilymas jos kakodl visai nesuavjo, nors t nakt su
jos vyru ilgai msinjau Teis, Istorij, Seks, Poezij, Roman, Me
dicin... netgi spjau ipagiriot t jos vyrel - nusitempiau bar ir
staigiai, vien po kito, pastaiau jam tris viskio su vandeniu, tiesa,
ji sak, kad Los Andelas j domina, o a pasiliau jai eit nusimyt
ir visk pamirti, reikjo man tame bare ir pasilikt, ten i u sienos
ilindo kakokia mergiot ir m okti ant baro; kur buvus, kur ne
buvus vis pamuodavo prie akis savo raudonomis atlasinmis
kelnaitmis, nors gal tai buvo tik lyktus komunist smokslas,
k gali inot.
108
kit dien atgal mane parve maesnis vyrukas trumpesne
barzda, pavaiino esterfildu". kok velni, ddiau, veiki, pa
klausiau, kok velni veiki, toki barzd turdamas?
dailininkas a, atsak man.
kai nusigavom namuk, atkimau alaus ir pradjau jam
aikint apie tapyb, a irgi tapau, ipainau jam savo slapt bd,
kaip atskirt nauj blog paveiksl nuo naujo gero. be to, spjau pa
aikinti skirtumus tarp tapybos ir raymo bei papasakot, k suge
ba dailininkas, o raytojas - ne. jis tai - beveik nieko, igr kelet
alaus ir nusprend dingti.
ai, kad paveei, tariau,
nr u k.
kai didysis leidjas man paskambino, vl nordamas pa
kviest pusryi, a vl atsisakiau, tik papasakojau jam apie bi,
kuris parve mane namo.
neblogas vyrukas, pasakiau, fainas bias.
koks, js sakt, jo vardas?
pasakiau vard.
aaa, tar jis, ia gi profesorius... Arizonos universitete dsto
tapyb.
o, pasakiau a.
kadangi mano maasis imtuvlis netransliavo jokios sim
fonins muzikos, teko lakti al ir klausytis kitokios, beprotikos:
atvaiavs San Francisk papuok plaukus glmis, tra lia lia,
gyvenk ia diena ir taip toliau, ir panaiai, vienoje i radijo stoi
jie buvo sureng kakok konkurs ar pana d - praydavo
pasakyt, kur mnes gimei, rugpjt, pasakiau, o gal gimt lapkri
t? - progiesmiu paklaus poniut, atsipraau, pone, nepataikt,
tar vedantysis, nejaugi? - pasakiau. - nejaugi? vedantysis padjo
ragel, pasirodo, turjau pritaikyt gimimo mnes prie j sukamos
109
ploktels, tada; jei mnuo sutapt, reikjo bandyt atspt savo gi
mimo dien, septint ar devyniolikt, kakas panaaus, o jau tada,
jei sutapt ir diena, ir mnuo, galjau laimt NEMOKAM KE
LION LOS ANDEL, PLIUS NAKVYN MOTELYJE. VISOS
ILAIDOS APMOKTOS, tai arlatanai, tai kals vaikai, suktybs
visa tai, tariau, ir patraukiau prie aldytuvo, temperatra - 109
laipsniai, prane vedjas.
paskutin mano buvimo iam miestely dien juodaod mer
giot taip ir nepasirod, tad miau krautis daiktus, didysis leidjas
paaikino man autobus tvarkarat, tereikjo pajti tris kvartalus
iaur, o tada ssti autobus, vaiuojant Parko aveniu rytus,
iki Guob gatvs.
jei ateisit stotel per anksti, nestoviniuokit. ueikit ledain
ir laukit ten, igerkit kokakolos ar iaip ko.
k gi, susikroviau daiktus ir svilinant 105 laipsni kariui
nukblinau iki stotels, prakeikto autobuso n paduj, das, ta
riau ir greitu ingsniu patraukau rytus, alkoholis pldo i mans
Niagaros kriokliais, permiau lagamin kit rank, nuo nam iki
autobus stoties galjau nuvaiuot ir taksi, taiau didysis leidjas
norjo pirt man kakoki knyg - NUKRYIUOTASIS MIRTIES
RANKOSE - kurias reikjo susidt lagamin, automobilio, ino
ma, nieks neturjo, vos spjau nusigaut sutart viet ir atsidaryt
alaus, savo automobiliu prisistat profesorius, k tik paleistas i li
gonins; tikriausiai norjo sitikinti, kad ivaiuoju i miesto, ilipo,
k tik buvau namuke, tar jis.
praiopsojot Buk, atsak leidjas, jis visada susirenia sau
asmenin narv, nepusryiauja universiteto kavinje, o kai pata
riau jam PALAUKTI LEDAINJE, JEI AUTOBUSAS VLUOS, i
not, k jis padar? atsibeld vis keli psiomis per tok kart ir
su ituo lagaminu rankoje.
110
na, kaip js nesuprantat, velniai jus griebt! - suukau lei
djui. man nepatinka ledains! man nepatinka sdti ledainse ir
laukti, kiekvienoje ledainje yra marmurinis baras, sdi ir spoksai
t bar, tok apval bar su sodos vandens automatu, praropoja
skruzd arba tiesiai prie tave guli koks nors dvesiantis vabalas,
vienas sparnelis dar kruta, kitas jau nebe. tu ten svetimas. tave
nedraugikai dbso du ar trys nirs tipai, pagaliau pasirodo pa
davja. ne, ji neleidia tau uuost savo purvin dvokiani kelnai
i, ji baisi kaip septynios mirtinos nuodms ir, deja, to n neino,
labai nenoriai ji priima tavo usakym, kokakolos, j atnea ilta
me, aplamdytame popieriniame puodelyje, gerti jos visai nesinori,
igeri, vabalas vis niekaip nepadvesia. autobusas vis neatvaiuoja,
marmurinis baras padengtas gliiomis dulkmis, visa tai farsas,
nejau nesuprantate? jei prie prekystalio bandai nusipirkt pakel r
kal, praeina penkios minuts, kol tave kas nors teikiasi atkreipt
dmes, ijs jautiesi taip, lyg tave bt devynis kartu iagin,
nieko bloga tose ledainse nematau, Bukai, sako leidjas,
o a pastu vien mik, kuris sako: nieko bloga tame kare
nematau", bet, viepatie veniausias, man juk reikia taikstytis su
savo neurozmis ir prietarais, nes daugiau nra su kuo taikstytis,
man nepatinka vaistins, nepatinka universitet kavins, nepa
tinka Setlando poniai, nepatinka Disneilendas, motorizuota po
licija, rgpienis, bitlai ir arlis aplinas man taip pat nepatinka,
nepakeniu aliuzi ir maniakins-depresins plauk sruogos,
krentanios Bobui Kenediui ant kaktos... dieve, dieve, atsisukau
profesori: itas bias spausdina mane jau deimt met, imtus
eilrai ir VIS DAR NEINO, KAS A TOKS!
profesorius prajuko, o tai jau is tas.
traukinys por valand vlavo, tad profesorius nusive
mus savo namel tarp kalv, m lyti. pro didiul lang matsi
m
nusmurgs miesteliktis, kaip kine. a atkerijau didiajam leid
jui. profesoriaus mona prisdo prie pianino ir pastgavo kak i
Verdio, pagaliau inojau, kad leidjas kenia. A J PADARIAU
NUOSAVOJE LEDAINJE, paplojau ir pakursiau j paskambin
ti dar gabaliuk, ji i ties neblogai skambino, daug jgos, taiau
esms nepagavo - per daug jgos toje paioje variacij tonacijoje,
bandiau kalbti paskambinti dar, taiau, be mans, niekas dau
giau nepageidavo ir ji, kaip tikra dama, atsisak.
jie lyjant lietui nuve mane traukini stot, visose mano
kiense gldjo buteliukai - persik brendis ir panas grimai,
atidaviau lagamin bagao skyri ir palikau visus susigrdusius
stovti ir laukti traukinio, pats atsisdau ant bagao veimlio ir
usimiau persik brendiu. Lietus buvo toks iltas, kad vos palie
ts kn ididavo kaip prakaitas, sdjau ir laukiau savo trau
kinio Los Andel, vienintel miest pasaulyje, taip, inau, kad
tame mieste daugiau mlo negu kituose, bet kaip tik dl to jis toks
smagus, tai buvo mano miestas, ir mano persik brendis, beveik
pamgau j. pagaliau traukinys priartjo, baigiau brend ir paki
lau jo pasitikti, iekodamas imtas deimtojo vagono, taiau im
tas deimtojo nebuvo, jis vadinosi keturiasdeimt antruoju. lipau
vagon, prisigrdus indn, meksikiei, pamili ir suki,
tarp j sdjo mergait melsva suknele, jos upakalis atrod vertas
rojaus sod. pamiusi, kalbjosi su lle, tarsi ji bt jos kdikis,
sdjo tiesiai prieais mane ir kalbjos su llyte, galtum padaryt
j, seni, jeigu tik kiek pasistengtum, tariau sau. taiau laimingesn
ji netaps, velniam to reikia, geriau vis gyvenim spoksoti slap
iomis. tad nusisukau ir miau grtis jos aving kojyi atspin
diu mnulio nuviestam lange. Los Andelas artjo, indnai ir
meksikieiai knark, o a spoksojau mnulio apviestas kojytes ir
klausiausi, kaip ji kalbasi su lle. ko dabar galt tiktis i mans
112
didysis leidjas? kaip pasielgt ttuis Hemas? Dos Pasosas? To
mas Volfas? Krilis? Ezra? mnulio apviestos kojyts prarado pras
m. pasisukau kit pus ir miau irti purpurinius kalnus, gal
ir ten atsirast kokia piz. o Los Andelas artjo, kimte prikimtas
pizi. beveik maiau, kaip poet krybos namuose, Bukovskiui
dingus, lenkiasi ir tiesiasi, ir vl lenkiasi, ir prakaituoja, klausyda
masi radijo, ji, ta juodaod mergiot - jei vyksi San Francisk, ne
pamirk gls plaukuose, - ta juodaod mergiot tiesiog sprogsta
nuo meils pertekliaus, o alia nieko nra. isitraukiau i kiens
dar vien buteliuk ir atsisukau, oho, is bei tas, a prie jo prisi
siurbiau ir siurbiau, ir siurbiau, kol pasirod Los Andelas, velniai
j raut.
IDIOTIKI JZS
trims vyrams reikdavo pakelti gumos mas ir sukrauti j stak
les, o stakls j kapodavo, paversdamos vairiausios paskirties
daiktais; kaitindavo, pjaustydavo ir iikdavo: dvirai pedalus,
maudymosi kepuraites, ildykles... mas stakles reikdavo kiti
atsargiai, nes galjai netekti rankos, ypa dl ios lidnos galimy
bs nerimaudavai pagiringas, per pastaruosius trejus metus taip
atsitiko dviem: Durbinui ir Petersonui. Durbin perved algala
pi sudarymo skyri - buvo matyt kaip jis sdi ten su tabaluojan
ia tuia rankove. Petersonui teik luot ir epet, liep valyt i-
kinykus, ineti iukles, kabinti tualetin popieri ir panaiai, visi
stebjosi, kaip puikiai Petersonui pavyksta tvarkytis tik su viena
ranka.
113
atuoni valand pamaina jo pabaig. Denas Skorskis pas-
kutinkart padjo kelt stakles gumos mas. jis atidirbo atuonias
valandas su vienomis baisiausi pagiri savo karjeroje, dirbant mi
nuts virto valandomis, sekunds - minutmis, vos tik pakeldavai
akis, pamatydavai penket rotondoje sdini vyruk, vos tik pakel
davai vilgsn vir, pamatydavai DEIMT tave spoksani aki.
Denas jau ketino patraukti prie lentynos su chronometro kor
telm, kai jo perkars, cigar panaus mogus, cigarui vaiktant jo
kojos beveik neliet grind, cigaro vardas buvo ponas Blekstounas.
- kur js, velniai griebt, susiruot? - paklaus jis Deno.
- kuo toliau i ia, kur gi daugiau.
- VIRVALANDIAI, - pasak ponas Blekstounas.
-k?
- pasakiau: VIRVALANDIAI, apsidairykit. mums reikia
viso to atsikratyt.
Denas apsidair, visur, kiek galjo aprpti akis, stksojo rie
tuvs gumos, o lykiausia dirbant virvalandius buvo tai, kad
niekas negaljo pasakyti, kada jie baigsis, darbas galjo utrukt
nuo dviej iki penki valand, visikai nenuspjama, laiko utek
davo tik nusigaut iki lovos ir atsigult, kad rytoj vl keltumeisi ir
krautum gum stakles, pasaka be galo. visada atsirasdavo dau
giau gumos, daugiau papildom usakym, daugiau stakli, vi
sas pastatas jau plyo nuo gumos, vm ja ir ejakuliavo, gumos rie
tuvs vis augo ir augo, o penkiuk rotondoje vis turtjo ir turtjo.
- grkit prie DARBO! - liep cigaras.
- ne, negaliu, - atsak Denas. - n gabalo gumos nepakeliau.
- o kaip mums reiks viso ito atsikratyt? - paklaus cigaras. -
mums reikia vietos, ryt atvea nauj krovin.
- isinuomokit dar vien pastat, pasamdykit daugiau mo
ni. js savo darbininkus mirtinai nuvarot, j smegenys ir taip per
114
ausis varva, jie net nesuvokia, kur jie, PAIRKIT juos! pai
rkit tuos vargetas!
tai buvo gryna teisyb, darbininkai vargu ar primin mones,
padrusios, liguistos pamili akys. jie juoksi i bet ko ir nuolat
vienas i kito tyiojosi, j viduje viskas buvo sutrypta, juos ltai ud.
- jie geri vyrai, - tar cigaras.
- aiku, geri. pus j alg suryja vietiniai ir federaliniai mo
kesiai. kit pus jie ivaisto naujiems automobiliams, spalvo
tiems televizoriams, kvailoms monoms ir keturiems ar penkiems
draudimo bdams.
- arba js dirbate virvalandius kaip ir kiti, arba a jus at
leidiu, Skorski.
- tada a atleistas, Blekstounai.
- man labai knieti jums nesumokt.
- valstijoje yra Darbo reikal departamentas.
- ek isisim patu.
- puiku, ir pageidautina, kuo greiiau.
ieidamas i pastato jis pajuto t pat nuostab laisvs
jausm, apimdavus j kiekvienkart, kai mesdavo darb arba j
atleisdavo, jis paliko t pastat, paliko juos visus - tu pagaliau
radai namus, Skorski, toki jauki nam niekada neturjai!" kad
ir koks bdavo dinas darbas, darbininkai visada sakydavo jam
t pat.
Skorskis stabteljo prie grim krautuvs, nusipirko pint
viskio ir nuvaiavo toliau, vakaras prajo ramiai, jis igr visk,
atsigul ir pirmkart per daugel met nugrimzdo maloni miego
palaim, joks adintuvas neigsdino jo pus septyni ryto ir ne
privert grt gyvulik ir melaging monijos glb.
jis miegojo iki piet, igr dvi alkazelcerio tabletes ir ijo
pasiimti pato, dutje guljo vienas laikas.
115
Gerbiamas pone Skorski,
Esame seni js eilrai ir apsakym gerbjai, be to, labai ge
rai vertiname js tapybos parod N. universitete. Redakciniame ms
leidyklos WorldWay Books, Inc." skyriuje atsirado laisva darbo vieta.
Esu sitikins, kad js apie mus tikrai girdjote. Ms leidiniai platinami
Europoje, Australijoje, Afrikoje ir netgi Rytuose. Mes jau kelet met do
mims js veikla ir pastebjome, kad 1962-1963 metais dirbote nedidelio
urnaliuko lubas pauktelis" redaktoriumi. Mums labai patiko Js
parinkta proza ir poezija. Manome, kad puikiai tiktumte dirbti ms
redakcijos skyriuje. Manau, pasiektume abipus susitarim. I pradi u
ias pareigas moktume jums 200 doleri per savait, ir mums bt di
diul garb su jumis dirbti. Jei esate links priimti ms pasilym, pas
kambinkite telefonu ms sskaita ir mes atsisime jums pinig lktuvo
bilietui ir, ms manymu, tikrai dosni sum nenumatytoms ilaidoms.
Pagarbiai js
D. R. Signo, WorldWay Book; Inc." vyriausiasis redaktorius
Denas igr alaus, udjo virti por kiauini ir paskam
bino Signo. Signo kalbjo tarsi pro plienin vamzd, taiau Signo
buvo ileids kelet geriausi pasaulio raytoj, ir kalbjo jis be
ceremonij, i laiko to nebtum atspjs.
- ar a jums tikrai reikalingas? - paklaus Denas.
- inoma, - atsak Signo. - laike viskas parayta.
- gerai, isiskite man pinig ir a iskrendu.
^ - pinigai jau isisti, - atsak Signo. - nekantriai laukiam.
jis padjo ragel. Signo. Denas isivir kiauinius, atsigul ir
pamiegojo dar por valand...
skrydis Niujork galjo bti ir geresnis, ar dl to, kad jis
niekada anksiau nebuvo skrids, ar dl keisto tarsi pro plieno
vamzd sklindanio Signo balso, Denas neinojo, nuo gumos prie
116
plieno, na, galbt Signo - labai usims mogus, taip turbt ir
yra. bna labai usimusi moni, iaip ar taip, Skorskis lipo
lktuv jau gerokai kaus, be to, pasim iek tiek viskio, deja,
viskis pasibaig dar pusiaukelj ir jis m prainti stiuardess g
rimo. jis neturjo n menkiausio supratimo, k ji jam atnea - g
rimas buvo leikiai saldus, violetinis ir nelabai sutar su viskiu,
netrukus jis jau plepjo su visais keleiviais ir aikino jiems ess
Rokis Graciano, buvs boksininkas, jie i pradi juoksi, o vliau
nutilo, nes jis atkakliai laiksi savo.
- a Rokis, taip, a - Rokis, ech, kaip juos visus ikirsdavau!
pilv, galv! ak, kaip man staugdavo minia!
paskui j m pykinti ir jis vos spjo ikinyk. kol iaukio
jo, dalis vmal aptak batus ir kojines, jis nusiav batus, nusimo
v kojines, isiplov jas ir ijo salon basas, kojines kakur pa
kabino diti, batus irgi kakur nukio, o paskui visikai pamiro,
kur visk padjs.
jis m vaikioti salonu pirmyn atgal, basas.
- pone Skorski, - pasak jam stiuardes, - grkite, praau,
savo viet.
- Graciano. Rokis. kas, velniai raut, pavog mano batus ir
kojines? suplysiu. gabalus!
jis privm prajime ir viena sen sunypt ant jo kaip gy
vat.
- pone Skorski, - pyko stiuardes, - primygtinai praau ssti
savo viet!
Denas suiupo j u rieo.
- tu man patinki, iprievartausiu tave tiesiog prajime, tik
pagalvok! iprievartavimas danguje! tau LABAI patiks! buvs bok
sininkas Rokis Graciano skrisdamas vir Ilinojaus iprievartauja
stiuardes! eik ia!
117
Denas apglb j per liemen, jos veidas buvo siaubingai tu
ias ir bukas; ji buvo jauna, egoistika ir bjauri, turjo raudonkr-
tins smegenles ir jokios krtins, stiuardes itrko ir puol pi
loto kabin. Denas dar vimteljo, nujo iki savo vietos ir atsisdo.
pasirod antrasis pilotas, vyras su didiuliais sdmenimis,
atsikiusiu andikauliu, trij aukt namu, keturiais vaikais ir pa-
miusia mona.
- ei, biiuli, - tar pilotas.
- ko, po velni?
- atsipeikk, girdjau, keli ia triukm.
- triukm? kok triukm? tu kartais ne pedikas, skrajne?
- atsipeikk, sakau!
- uiaupk snuk, po velni! a sumokjau u biliet!
didiuli sdmen savininkas pam saugos dirus ir su
neslepiamu pasibjaurjimu priseg j prie sdyns, demonstruo
damas jg taip pagyrnikai, tarsi dramblys, straubliu raunantis
mango med.
- taip ir SDK!
- a Rokis Graciano, - pareik jis antrajam pilotui, taiau
antrasis pilotas jau gro savo kabin, kai pasirod stiuardes ir
pamat suvystyt krsle Sikorsk, nesusilaikiusi prunkteljo.
- a tau grsiu DVYLIK COLI! - sustugo jis jai.
sen vl sunypt ant jo kaip gyvat...
oro uoste basas jis pasigavo taksi Naujj Vilid. lengvai
rado kambar, o u kampo ir bar. gr bare iki ryto ir niekas ne
pasak n odio apie jo basas kojas, niekas jo net nepastebjo ir
neukalbino, jis juk Niujorke.
mekas nepasak n odio ir kit ryt, kai basas parduotuvj
pirko batus ir kojines, miestas buvo keli ami senumo, bepras
mis ir abejingas miestas buvo mats visko.
118
po keleto dien jis paskambino Signo.
- kaip atskridote, pone Sikorski?
- kuo puikiausiai.
- na, a pusryiauju Pas Grifo", visai alia WorldWay". su
sitinkam ten, tarkim, po pusvalandio?
- o kur tas Pas Grifo"? koks adresas?
- pasakykit taksistui: Pas Grifo".
ir padjo ragel. Signo.
jis pasak taksistui: Pas Grifo", jie nuvaiavo, jis jo ir su
stojo tarpduryje, viduje sdjo keturiasdeimt penki mons, kuris
i j Signo?
- Sikorski, - igirdo aukiant. - ionai!
ten stovjo staliukas. Signo. ir dar vienas, gr kokteilius, kai
jis atsisdo, prijo padavjas ir pastat prieais j kokteil.
jzau, tai jau visai neblogai.
- kaip suinojot, kas a? - paklaus jis Signo.
- o, nebuvo sunku, - atsak is.
Signo niekada neirjo mog, vislaik - tiesiai vir jo
galvos, tarsi laukdamas kokios inios, praskrendanio paukiuko
arba unuodytos ubangi genties strls.
- keista, - tar Signo.
- taip, tikrai, - atsak jis.
- ne, sakau, ia ponas Keista, vienas ms vyresnij redak
tori.
- sveiki, - tar Keista. - visada avjausi js kryba.
Keista elgsi visikai atvirkiai: jis nuolat stebeilijo emyn,
grindis, tarsi laukdamas, kol kas nors pasirodys i plyio jose -
naftos nuotekos, mediotoj nuvaikyta lis ar ims plsti nuo
alaus apspang tarakonai, niekas nepratar n odio. Denas ig
r savo kokteil ir lauk, kol jie baigs, o jie siurbiojo labai ltai, tarsi
119
grimas visikai jiems nerpt, tarsi tai bt nugriebtas pienas,
igr dar po kokteil, jie patrauk kontor...
jie parod jam stal, visi stalai buvo atskirti vienas nuo kito
auktomis kaip sienos balto stiklo pertvaromis, per stikl nieko
nesimat, o u stalo buvo balto stiklo durys, udarytos, paspau
dus mygtuk, tiesiai prieais stal usiverdavo stiklinis lange
lis ir likdavai visikai vienas, galjai ten pasiguldyt sekretor ir
niekas n velnio nebt suinojs, viena i sekretori jam jau
nusiypsojo, dieve, koks knas! virpantis, suvertas drabuiais,
troktantis, kad j padulkint, o ypsena... tikri vidurami kan
kinimai!
Denas vartaliojo rankose logaritmin liniuot, ja, rodos, rei
kjo matuoti kakokius cicerus micerus, ar panaiai, jis neturjo
n menkiausio supratimo, k su ta liniuote daryti, sdjo ir var
t j rankose, prajo keturiasdeimt penkios minuts, j pradjo
trokinti, jis atidar u stalo esanias duris ir nujo palei aukto
mis balto stiklo sienomis utvert stal eil. kiekvienoje kabino
je sdjo po mog, vieni kalbjo telefonu, kiti dliojo popierius,
visi jie, rodos, inojo, k daro. jis susirado Pas Grifo", atsisdo
prie baro ir igr dvi porcijas, po to gro atgal, atsisdo ir vl
m vartyti rankose liniuot, prajo pusvalandis, jis vl atsistojo ir
nujo Pas Grifo", trys porcijos, gro atgal, prie liniuots, taip ir
vaikiojo: Pas Grifo" ir atgal, pamet skaii, o dienai baigian
tis ir jam einant tarp stal, visi redaktoriai spausdavo mygtukus
ir jam prie nos usitrenkdavo stikliniai langeliai, taukt, taukt,
taukt - bilddavo, kol jis nusigaudavo savo viet, tik vienas re
daktorius neudarydavo savo stiklinio langelio. Denas sustodavo
ir irdavo j - tai buvo merdjantis milinas storu ir glebnu
kaklu, suktfftusiais audiniais ir itinusiu, ipurtusiu, apvaliu kaip
vaikikas pripuiamas kamuolys veidu, vos irimais, blankiais
120
bruoais, milinas j neirjo, jis sproginosi lubas vir Deno
galvos ir siuto - i pradi raudo, tada balo, o iaip puvo ir d
ljo. Denas prijo prie savo stalo, paspaud mygtuk ir usiraki
no. pasigirdo beldimas duris, tai buvo Signo. Signo velg jam
vir galvos.
- mes nusprendm, kad js paslaug neprireiks.
- o ilaidos kelionei atgal?
- kiek jums reiks?
- imto septyniasdeimt penki turt utekti.
Signo ira ek 175 doleriams, numet j ant stalo ir ijo...
Skorskis nusprend skrist ne Los Andel, o San Dieg,
jau senokai nesilank Caliente" hipodrome, ir turjo sumans lai
mjimo sistem su minimaliomis ilaidomis, jaut, kad galima su-
siert nemaai pinigli, nemokant u mirius variantus, jis geriau
pasiskaiiuos svorio, atstumo ir greiio santyk, tai atrod pakan
kamai logika, skrisdamas buvo pakankamai blaivus, pernakvojo
San Diege ir taksi nuvaiavo Tichuan. ant sienos persdo kit
taksi ir vairuotojas meksikietis surado jam pador viebut miesto
centre. mets krep su savo skudurais spint, jis ijo tyrinti
miesto, buvo eios valandos vakaro ir piktas bei skurdus miestas
rods tarsi uspuotas rausvos sauls spinduli, sumauti plika-
ikniai, gyvenantys taip arti JAV, kad mokt kalb ir pajust j
viliones, bet, tarsi prielipos, prisisiurbusios prie ryklio pilvo, suge
bantys nugriebti tik menk turto ksnel.
Denas susirado bar ir igr tekilos, automatas grojo mek-
sikietik muzik, ketvertas ar penketas vyr sdjo prie baro,
siurbiodami po grim per valand, nesimat n vienos moters,
tiesa, Tichuanoj dl to nebt joki problem, taiau t akimirk
jam maiausiai reikjo moters, viliojaniai tvinkiojanios ir pul
suojanios dziundzs. moterys buvo nuolatin klitis, jos galjo
121
nugalabyt vyr devyniais tkstaniais pai vairiausi bd. kai
jis susiers savo pinigus, ilo penkiasdeimt ar eiasdeimt tks
tani, pasiiekos sau namuko pakrantj, pusiaukelj tarp Los An
delo ir Dago, nusipirks elektrin raomj mainl arba vl imsis
teptuko, gurknos pranczik vyn ir kas vakar ilgai vaiktins
vandenyno pakrante.
skirtumas tarp blogo ir gero gyvenimo buvo tik nedidels
skms dalykas, ir Denas juto, kad skm nuo jo nenusigr. toks
balansas susiklost jo sskait knygose...
jis paklaus barmeno, kokia iandien diena ir barmenas at
sak: ketvirtadienis", jis dar turjo kelet dien, lenktyns prasi
deda etadien. Alesio lauk, kol minios amerikiei po penki
pragaro dien plstels per sien pasimgauti dviem dienom be
protybs. Tichuana gerai jais rpinosi. Tichuana pasirpindavo
ir j pinigais, taiau amerikieiams buvo nelemta suprast, kaip
stipriai j nekenia meksikieiai, pinigai juos paversdavo visi
kais bukagalviais ir jie zujo po Tichuan, tarsi ji jiems priklausy
t - kiekviena moteris buvo tinkama dulkint, o kiekvienas faras -
tik komiks personaas, bet amerikieiai pamiro laimj kele
t kar prie Meksik, pavyzdiui, kar su teksasieiais, ir dar
velniai ino kokius karus, amerikieiams tai buvo tik istorijos
vadovlio skaitiniai, o meksikieiams - tikrov, buvo nejauku
jaustis amerikieiu, ujusiu meksikiei bar ketvirtadienio
vakar, amerikieiai sugadino netgi korid; amerikieiai visk
sugadino.
Denas usisak dar tekilos,
barmenas paklaus:
- gal norite dailios mergyts, senjore?
- aiy, biiuli, - atsak jis, - bet esu raytojas ir monija aps
kritai mane domina labiau nei kiekviena dziundz atskirai.
122
jis pasak tai i drovumo, todl pasijuto lykiai, o barme
nas pasitrauk.
taiau bare buvo ramu. jis gr ir klaussi meksikietikos
muzikos, buvo malonu kur laik nejusti po kojomis amerikieti
kos ems, sdti ir klausytis svetimos kultros nuodraisk. koks
odis, kultra, iaip ar taip, buvo malonu.
jis gr keturias ar penkias valandas, prie jo niekas nekibo
ir jis prie nieko nekibo, paskui, gerokai kaus ijo, ulipo savo
kambar, atitrauk uuolaidas, paspoksojo meksikietik mnul,
isities lovoje, pajuto, kaip velnionikai gerai viskas klostosi ir u
migo...
kit ryt Denas susirado kavin, kurioje gavo kiauiniens su
onine ir perkept pupeli, onin buvo kieta, kiauiniens kratai
susvil, o kava - prasta, bet jam patiko, padavja buvo stora, kvaila
kaip tarakonas, tuiagalv - jai niekada neskaudjo dant, net vi
duriai niekada nebuvo ukietj, ji niekada nesusimstydavo apie
mirt ir tik retkariais - apie gyvenim, jis igr dar puodel kavos
ir surk saldi kaip cukrus meksikietik cigaret, ios cigarets
smilko kitaip - aistringai, lyg bt gyvos.
buvo pusiaudienis, pernelyg anksti sdti bare, bet lenkty
ns prasideda tik etadien, o mainls jis neturjo, jis visada ra
tik mainle, negaljo rayt nei pietuku, nei raikliu, jam patiko
mainls kulkosvaidio paplipos, paddavo rayt.
Skorskis gro t pat bar. grojo meksikietik muzika, ten
pat, rodos, sdjo tie patys keturi ar penki vyrukai, barmenas at
ne tekilos, jis atrod draugikesnis nei vakar, galbt tie keturi
ar penki vyrukai turjo k papasakoti. Denas prisimin, kaip s
ddavo juodaodi baruose Centrinje aveniu, visikai vienias,
dar gerokai prie tai, kai tarp intelektual tapo madinga palai
kyti juodaodius, kai visa tai tapo aki dmimu, prisimin, kaip
123
kalbdavosi su jais ir pritrkdavo nekos, nes jie kalbjo ir mst
visai kaip baltieji - visiki materialistai, o jis girtas virsdavo ant
j stal ir jie jo nenuud, kai jis labai to norjo, kai mirtis atrod
esanti vienintel ieitis.
na, o dabar tai itai. Meksika.
jis greit prisigr ir m kit monetas meksikietik muzi
k grojant automat, vargiai suvok, k girdi, ji visa rods kaip
monotonikas, leikiai romantikas ir migdantis varp skam
besys.
jam pasidar nuobodu ir jis papra moters, ji atjo ir atsis
do alia, truput vyresn, nei tikjosi, jos burnoje vysiojo auksinis
dantis, o jis neturjo n maiausio noro, n paties menkiausio noro
j ipisti. dav jai penkis dolerius ir liep, jo manymu, labai vel
niai, eiti alin, ji ijo.
dar tekilos, penketas vyruk ir barmenas sdjo ir ste
bjo j. jis turi suvirpinti j sielasl juk jie turi turt sielas, kaip
jiems gali bt taip visk nusispjaut? kaip lliukm kokonuose?
kaip musms, ltai ropinjanioms po palang tingioje popieio
saulje?
Skorskis atsistojo ir met automat dar kelet monet,
paskui nulipo nuo baro kds ir leidosi okti, jie m juoktis ir
kioti, tai teik vilties, pagaliau itoj skylj atsirado iek tiek gy
vybs!
Denas vis met automat monetas ir oko. netrukus jie lio
vsi kiot ir juoktis, tik stebjo j tyliai, jis gr tekil po tekilos,
vaiino penket tyleni, stat grimus barmenui, saul jau nusi
leido, ir naktis tarsi purvina lapia kat m slint prie Tichuanos
sielos, o Denas oko. oko nesustodamas, kaip patraks, tai jau ti
krai. taiau tai buvo tobula, proveris, pagaliau, tai buvo Centrin
aveniu, viskas^ naujo, kaip 1955-aisiais. jis buvo nepakartojamas.
124
jis visada atsirasdavo anksiau, prie uplstant miniai, prie pasi
rodant oportunistams ir visk suikant.
jis netgi msi koridos su kde ir barmeno luoste...
Denas Skorskis atsipeikjo miesto parke, aiktje, sdda
mas ant suoliuko, i pradi jis pastebjo saul, gerai, tada paste
bjo akinius ant galvos, jie kabojo ant vienos ausies, vienas i aps
krit stikl buvo imutas i rmeli ir laiksi ant plonyio sile
lio. jis pakl rank, nordamas j paliesti, nuo prisilietimo silelis
nutrko, stiklas nukrito, stiklas nukrito prakabojs ten vis nakt,
nukrito ant cemento ir suduo.
Denas nusim akini likuius ir sikio markini kien,
o tada atjo laikas kitam judesiui, kuris, jis INOJO, bus visikai
beprasmikas, beprasmikas, beprasmikas... taiau jis TURJO t
judes atlikti, kad pagaliau isiaikint...
jis isitrauk pinigin.
ji buvo tuia, jis laik joje visus savo pinigus,
pro jo kojas tingiai prakepstavo balandis, jis negaldavo pa
ksti, kaip tie diai judina kaklus, idiotikai, idiotikos monos,
idiotiki bosai, idiotiki prezidentai ir idiotiki jzs.
ir dar buvo viena idiotika istorija, kurios niekam niekada
negalt papasakot, vien nakt jis prisigr, o pas kaimynus deg
VIOLETIN VIESA, ten, vidury glyno, stovjo maa stiklin
bdel, o joje styrojo mogaus dydio Jzus, truput lidnas, iek
tiek apskurs, styrojo ir spoksojo sau koj pirtus... VISAS NU
TVIEKSTAS VIOLETINS VIESOS.
Den jis erzino, vien vakar, kol senos damos sode sdjo
ir grjosi savo violetiniu Jzumi, gerokai prisilups Skorskis jo
ir msi darbo, nordamas ivaduoti Jz i jo plastikinio narvo,
darbelis buvo ne i lengvj, paskui ibgo kakoks tipas.
- pone! k js darot?
125
- ...tik nnnoriu itraukt t pppyzdi i narvo! o js prie?
- atleiskit, pone, bet mes ikvietm policij...
- policij?
Skorskis met Jz ir pabgo.
bgo vis keli iki neinomos meksikietikos aikts,
ten buvs berniukas m tapnoti jo kel. berniukas, apsiren
gs baltai, graios akys. niekad nebuvo mats toki grai aki.
- norit ipist mano seser? - paklaus berniukas. - dvylikos
met.
- ne. ne, nelabai, ne iandien.
berniukas, nuleids galv, nuoirdiai nulids, pasitrauk,
jam nepasisek. Deniui jo pagailo.
jis atsistojo ir ijo i aikts, bet ne iaur, Laisvs alies
link. pietus, gilyn Meksik.
jam einant purvinu skersgatviu, keletas berniki apmt
j akmenimis.
taiau tai buvo nebesvarbu, kart jis bent turjo batus,
ir tai, ko jis troko, buvo tai, kas jam atiteks,
ir tai, kas jam atiteks, buvo tai, ko jis troko,
viskas buvo idiot rankose.
sako, kad eidamas psiomis per vien miestel, pakeliui
Mechik, jis atrod labai panaus violetin Jz, na, inoma, jis
buvo PAMLS nuo irdglos, o tai beveik vienas ir tas pats.
ir jo niekas niekada daugiau nebemat,
galbt tai reikia, kad jam nevertjo taip greitai gerti koktei
li Niujorke.
o galbt vertjo.
r
126
JAUTRI ASMENYB
parodykite man vieni vyr, turint purvin virtuv, ir penkiais
atvejais i devyni pasakysiu, kad jis - iskirtinis mogus."
arlzas Bukovskis, 1967 06 27
po devyniolikto alaus butelio
parodykite man vieni vyr, turint nuolat iblizgint virtuv, ir
atuoniais atvejais i devyni pasakysiu, kad jis - pasibjaurtin
dvasini savybi mogus."
arlzas Bukovskis, 1967 06 27
po dvideimtojo alaus butelio
virtuvs bkl danai atspindi proto bkl; mstytojai - sutrik,
abejoni kamuojami ir nerytingi mons, j virtuvs, kaip ir j
protai, - uverstos iuklmis, purvinais rakandais, slavomis,
taiau jie suvokia savo proto bkl ir net atranda tame savotiko
humoro, kartais nirios liepsnos blyksnyje jie meta ik aminie
siems dievams ir juos nutvieskia vytjimas, ms kartais vadina
mas kryba; o kartais jie prisilaka beveik iki smons netekimo ir
imasi tvarkyti savo virtuves, taiau netrukus vl sigali netvarka,
jie vl nugrimzta tams, jiems vl reikia svaigal, tablei, mal
dos, sekso, skms ir isigelbjimo, o tai visada tvarking virtuv
turintis mogus - aikus isigimlis, saugokits jo. kokia jo vir
tuv, toks ir protas: viskas sutvarkyta, sudliota, gyvenimas, jam
visikai nesiprieinant, suformavo jam primityvi ir nelanksi
apsauginio ir raminanio mstymo tvark, utenka jo paklausyt
deimt minui ir tampa aiku, kad viskas, k jis pasakys per savo
127
gyvenim, bus beprasmika ir buka. jis - betoninis mogus, toki
betonini moni yra daug daugiau nei likusij, taigi, jei iekote
gyvo mogaus, vilgtelkit jo virtuv - sutaupysit laiko.
na, o moteris, kurios virtuv priskretus - jau visai kitas rei
kalas. vyro poiriu, jei ji niekur nedirba ir neturi vaik, tai vara
arba purvas jos virtuvje (su retomis iimtimis) tiesiogiai propor
cingi jos rpesiui jumis, kai kurios moterys pilnos teorij, kaip
igelbti pasaul, taiau nesugeba iplauti net kavos puodelio, jei
joms apie tai usimintumt, jos atsakyt: ne toks jau ir svarbus
dalykas - plauti puodelius", deja, svarbus, ypa vyrui, kuris k
tik plsi atuoni valand pamainoje prie revolverini tekini
mo stakli plius dvi valandos virvalandi, pasaulio gelbjimas
prasideda nuo vieno vienintelio mogaus gelbjimo; visa kita - tik
pretenzinga romantika ir politikavimas.
pasaulyje pasitaiko ger moter, netgi painojau vien ar
dvi. taiau pasitaikydavo ir kitoki, vienu metu mane taip isunk
davo tas prakeiktas darbas, kad baigiantis atuonioms ar dvylikai
valand visas mano knas sustingdavo skausmo varstom lent,
sakau lent", nes tiesiog nerandu kito odio tam apibdinti, pa
ryiais neturdavau jg net palto apsivilkti, niekaip negaldavau
pakelti rank ir sukiti j rankoves, skausmas bdavo vrikas
ir rankos tiesiog nekildavo, menkiausias judesys sukeldavo atr
veriant skausm, raudonus pamilikus skausmo blyksnius, tuo
metu mane persekiojo baudos u vairavim, ir paklidavau a pa
prastai trei ar ketvirt ryto. o t nakt, vaiuodamas namo i dar
bo, a, nenordamas vargintis vairiausiomis techninmis smul
kmenomis, pabandiau ikit pro lang kair rank ir parodyt kai
rj posk, mano poskio rodikliai neveik, nes kart girtas nupl
iau nuo vairo vis j valdymo rankenl, todl ir bandiau ikit
kairij^rank. man pavyko tik pakelt prie lango rie ir ikiti
128
vien maj pirtel, aukiau ranka niekaip nekilo, o skausmas
buvo tiesiog nepakeliamas, toks nepakeliamas, kad miau juoktis,
viskas atrod velnikai juokinga, ypa maasis pirtelis, styrantis
pagal aunij LA far reikalavimus: naktis tamsi, aplinkui n gy
vos dvasios, tik a, rodantis vargan, bail poskio signal, mane
sum toks juokas, kad kva todamasis ir bandydamas laikyti vair
kita niekam tikusia ranka, vos nesiriau pakelj stovjus auto
mobil. vis dlto man pavyko, kakaip pavyko pastatyt automobi
l, pataikyt raktu spyn ir eit. aa. namie!
ji tysojo lovoj, valg okoladinius saldainius (rimtai!) ir var
t New Yorker" ir Saturday Review of Literature", buvo treia
dienis ar ketvirtadienis, o priekambary ant grind vis dar mtsi
sekmadienio laikraiai, jauiausi toks pavargs, kad negaljau net
valgyt, o voni pripildiau tik iki puss, kad nepasksiau. (sau
skirt laik geriau matuot paiam.)
kaip koks paklyds imtakojis pamau isikabarojau i pra
keiktos vonios ir tikdamasis igerti stiklin vandens nukeverzo-
jau iki virtuvs - kriaukl buvo ukimta, iki krat sklidina pilko
dvokianio vandens, vos neapsivmiau. visur mtsi atliekos, be
to, i moteris kolekcionavo usukamus stiklainius su dangteliais, ir
kriauklje, tarsi gerairdikai ir neprotingai i visko aipydamiesi,
tarp neplaut ind ir kitko, plduriavo ie puspilniai stiklainliai
ir dangteliai.
isiploviau stiklin ir igriau vandens, tada nuliauiau iki
miegamojo, js niekada nesuprasit, koks skausmas ir kankyn
perkelti savo kn i vertikalios stovimos padties horizontali
gulim, svarbiausia buvo nejudti, todl ir tysojau nejuddamas,
kaip supista aldyta buka ir nebyli uvis, girdjau, kaip ji varto
puslapius ir nordamas umegzti nors kok mogik ry, paban
diau uduoti klausim:
129
- na, ir kaip tau seksi poezijos raymo dirbtuvse?
- ak, a taip jaudinuosi dl Benio Adimsono, - atsak ji.
- Benio Adimsono?
- taip, jis rao tokias juokingas noveles apie katalik bany
i. jis visus juokina, j spausdino tik kart, kakokiam Kanados
urnale, ir daugiau jis nieko niekam nebesiunia, manau, urnalai
dar nepasiek jo lygio, taiau jis labai smagus, visus mus juokina.
- o kokios jo bdos?
- jis iveiodavo prekes, o dabar j atleido, kalbjausi su juo
prie banyios prie skaitymus, jis sak, kad negali rayti, kol netu
ri pastovaus darbo, jam reikia darbo, kad galt rayti.
- keista, - pasakiau, - kai kuriuos geriausius savo dalykus
paraiau, kai nedirbau, kai miriau badu.
- bet Benis Adimsonas apie SAVE nerao! jis rao apie KI
TUS mones!
- aa.
nusprendiau nesigilint. inojau, kad umigsiu tik po trij
valand, tuo metu dalis skausmo susigers iuin ir netrukus at
eis laikas vl keltis ir grti ten pat. girdjau, kaip ji pervert kelet
New Yorker" puslapi, jauiausi prastai, bet nusprendiau, kad
kiti poiriai taip pat TURI teis egzistuoti, galbt poezijos dirb
tuvse tikrai pasitaikydavo raytoj, maai tiktina, bet GALBT.
laukiau, kol mano knas atsipalaiduos, girdjau, kaip ver
iamas kitas puslapis, kaip luktenamas saldainis, tada ji vl
prabilo:
- taip, Beniui Adimsonui reikia darbo, jam reikia kokio nors
pagrindo krybai, mes visi bandome paskatinti j vl spausdintis
urnaluose, gaila, kad neskaitei jo antikatalikik noveli, inai, jis
juk kakada buvo katalikas.
- neinojau.
/*
130
- bet jam reikia darbo, mes visi stengiams surasti jam dar
b, kad jis galt rayti.
kur laik tvyrojo tyla. atvirai kalbant, n negalvojau apie
Ben Adimson ir jo bdas, paskui pabandiau pamstyt apie Ben
Adimson ir jo bdas.
- klausyk, - tariau, - galiu igelbt Ben Adimson i tos
bdos.
-TU?
- aha.
- ir kaip?
- jis gali sidarbint pate, jie ten samdo visus, kas papuola,
galbt gals pradti dirbt jau rytoj ryt. o tada gals ir rayti.
- pate?
- aha.
pervert dar vien puslap, o tada tar:
- Benis Adimsonas pernelyg JAUTRI ASMENYB, kad dirb
t pate!
- aa.
a klausiausi, bet jau negirdjau nei puslapi, nei saldaini,
tuo metu ji labai domjosi kakoki noveli raytoju, Choutso,
Koutso ar Chaoso pavarde, kuris smoningai ra nyki proz,
ilgomis nuobodybi skiltimis upildydamas tarpus tarp stiprij
grim ir jr kruiz reklam, jo novels visada baigdavosi vieno
dai: koks nors pilnos Verdio plokteli kolekcijos savininkas, ks
damas pagirias nuo Bacardi", ketvirt valand trylika minui
popiet kokiame nors purviname Niujorko skersgatvyje nuudyda
vo trimet mergait melsvu kombinezonu, btent taip nenormaliai
ir liurbikai New Yorker" redaktoriai suvokdavo rafinuot avan
gard - atseit, mirtis visada nugali, o purvo esama ir ms pana
gse. visa tai daug geriau viename savo dalyklyje, pavadintame
131
Dentelmenas i San Francisko", prie penkiasdeimt met apra
toks Ivanas Buninas, mirus Terberiui New Yorker" it padvss
iknosparnis iki iol klaidioja tarp ledini pagiringos kin rau
donosios gvardijos urv. ta prasme, jie isikvp.
- labanakt, - pasakiau jai.
stojo ilga pauz, paskui ji teiksi atsakyti.
- labanakt, - pagaliau pratar.
kurtinamai spiegiant bandoms, neileids n garselio, a
persiveriau (nelengvas penki minui darbas) ant pilvo ir miau
laukti iautant ryto ir naujos dienos.
gal buvau tai moteriai iaurus, gal kakaip nuklydau nuo vir
tuvi prie kertavimo, vis ms sielose netrksta puikybs, ir ma
nojoje taip pat. taiau a susipainiojau tarp t virtuvi, tarp daug ko
susipainiojau, dama, apie kuri kalbjau, daugeliu atvilgi - labai
narsi moteris, turbt ta naktis buvo ne itin gera - tiek jai, tiek man.
ir a tikiuosi, kad tas kiauius su savo antikatalikikais ap
sakymais ir smulkiais nemalonumais pagaliau susirado jo jautriai
asmenybei tinkam darb ir dabar mus visus pradiugins savo
niekur nespausdintu (iskyrus Kanad) talentu.
tuo tarpu a raau apie save ir per daug geriu,
na, bet js tai inot.
PRIEVARTAUJA! PRIEVARTAUJA!
Daktaras atliko man kakokius tyrimus. Jis turjo triskart nuleis
ti man krauj - antr kart, prajus deimiai minui po pir
mojo, o treikart - prajus penkiolikai minui po antrojo. Per
132
pirmus du kartus daktaras pam kraujo ir a vaikiojau gatve,
laukdamas kol praeis penkiolika minui. Sustojs kitoje gatvs
pusje pamaiau moter, sdini autobus stotelje. Tarp milijo
n moter kartais ima ir pasitaiko viena, sugebanti iversti siel it
pirtin. i moter pavidale, tame, kaip jos sudtos, ypatingoje
j vilkimoje suknelje slypi kakas, kam neturi jg atsispirti. Ji
sdjo, sukryiavusi ilgas kojas ir vilkjo rykiai gelton sukne
l. Kojos baigsi dailiomis trapiomis kulknimis, taiau blauzdos
buvo tvirtos, o launys - puikios ir putlios. Jos veido iraika buvo
tokia aisminga, kad, rodos, ji juoksi i mans, tik stengsi tai
nuslpti.
Prijs prie viesoforo a perjau gatv ir patraukiau prie
moters, sdjusios ant suoliuko. Patekau trans, visikai nesi-
valdiau. Man prijus ariau, ji atsistojo ir nujo gatve. Uburtas
jos sdmen, praradau paskutinius smons likuius. jau jai i
paskos, klausydamas, kaip kauki kulniukai, akimis rydamas jos
kn.
Kas su manimi darosi? - galvojau. - Visikai nesivaldau.
Nusispjaut, - atsak kakas man.
Moteris prijo pat ir ujo vid. A ujau i paskos. Sto
vjo keturi ar penki rnoni eil. Buvo maloni, ilta dienel. Ro
ds, visi sapnuoja atvirom akim. A - tai tikrai.
Esu vos per col nuo jos, - pagalvojau. - Galiau paliest j
ranka.
Ji pasim septyni doleri atuoniasdeimt penki cent
pinigin perlaid. A igirdau jos bals. Net balsas skambjo taip,
tarsi priklausyt ypatingai sekso mainai. Moteris ijo. Nusipir
kau tuzin visikai man nereikaling atviruk sisti oro patu. Ir
ibgau gatv. Ji lauk autobuso, autobusas kaip tik privaiavo.
Vos spjau lipti jai i paskos. Atsisdau u jos. Mes ilgai vaiavom.
133
Ji tikriausiai pajuto, kad j persekioju, - pamaniau, - taiau
nesijaut nesmagiai. Moters plaukai buvo viesiai rudi. Ji visa tie
siog liepsnojo.
Mes vaiavome keturis, o gal eis kilometrus. Staiga ji pa
oko ir patrauk u virvels. Kol ji tai dar, stebjau, kaip ankta
suknel aptempia jos kn.
Jzau, nebeitversiu, - pamaniau.
Ji ilipo pro priekines duris, o a - pro upakalines. Moteris
i karto pasuko u kampo, a sekiau i paskos. Ji n karto neatsi
gr. Mes atsidrme daugiabui rajone. Ji atrod dar geriau nei
anksiau. Tokia moteris neturt valkiotis gatvmis.
Ji ujo nam su ikaba Hadson Armz". Kol ji lauk lifto,
a stovjau lauke. Pamaiau, kaip moteris lipa lift, durys u
sidaro, tada jau ir sustojau prie lifto. Girdjau, kaip kyla liftas,
durys atsidaro ir ji ilipa. Paspauds ikvietimo mygtuk, igirdau
leidiantis lift ir miau apytiksliai skaiiuoti sekundes:
viena, dvi, trys, keturios, penkios, eios...
Liftui nusileidus, suskaiiavau madaug atuoniolika se
kundi.
lipau ir paspaudiau virutin mygtuk - ketvirtas auktas.
Ir miau skaiiuoti. Pakils ketvirt aukt suskaiiavau dvide
imt keturias sekundes. Vadinasi, ji kakur treiam aukte. Ka
kur. Paspaudiau trei aukt. eios sekunds. Ilipau.
Ten buvo pilna but. Nusprends, kad pirmame bute jos ne
bus, tai pernelyg paprasta, praleidau tas duris ir pabeldiau antr
sias. Duris atidar nupliks vyras su markinliais ir petneomis.
- Esu i Konkordo" gyvybs draudimo kompanijos. Ar su-
simokjot u savo draudim?
- Eik lauk, - atov Plikis ir utrenk duris.
Pabeldiau kitas duris. Jas atidar labai stora ir rauklta
134
keturiasdeimt atuoneri moteris.
- Esu i Konkordo" gyvybs draudimo kompanijos. Ar jau
susimokjote u draudim, ponia?
- Praau, ueikite, sere, - tar ji.
Ujau.
- Klausykit, - tar ji, - mes su berniuku badaujam. Mano
vyras prie dvejus metus parkrito gatvje ir mir. Parkrito ir nu
mir. O mes neigyvename u imt devyniasdeimt doleri per
mnes. Mano berniukas alkanas. Gal turite pinig, kad galiau
nupirkti savo berniukui kiauin?
Nuvelgiau j. Berniukas isivieps stovjo kambario vidu
ryje. Didelis bernas, gal dvylikos met, kakoks silpnaprotis. Sto
vjo ir vaipsi.
Daviau moterikei doler.
- Ak, ai jums, sere! Ai!
Ji apglb mane ir pabuiavo. Slapiom, seiltom, minktom
lpom. O tada kio lieuv burn. Vos neapsivmiau. Riebus, sei
lm bliaukiantis lieuvis. Jos krtys buvo didiuls, labai mink
tos, kaip blynai. A isivadavau i jos glbio.
- Klausykit, nejaugi niekada nesijauiat vienias? Argi jums
nereikia moters? A - gera, vari moteris, tikrai. I mans lig ne-
pasigausit.
- inot, man reikia eiti, - atsakiau. Ir moviau i ten.
Patikrinau dar tris butus. Veltui.
O ketvirtame buvo ji. Durys trupuiuk pravertos. vilgtel
jau, prasispraudiau vidun ir utrenkiau duris. Jaukus butukas. Ji
stovjo ir irjo mane. Kada ims spiegti? - pagalvojau. Priekyje
man jau ppsojo toks didelis daiktas.
Prijau prie jos, sugriebiau u plauk ir iknos, pabuiavau.
Ji band mane atstumt, band grumtis. Vis dar vilkjo t rykiai
135
gelton suknel. A engteljau atgal ir tkiau jai keturis gerus
antausius. Kai vl j sugriebiau, prieinosi jau maiau. Mes svirdu-
liavom po kambar. Perpliau jai ties kaklu suknel, nudrskiau
vis priek, nupliau liemenuk. Didiuls it ugnikalniai kr
tys. Pabuiavau krtis, pasiekiau burn. Upliau jos suknel ir
miausi kelnaii. Nusmaukiau jas. kiau savo daikt vidun. Pa
miau j stovdamas. Baigs pastmiau ant sofuts. mane velg
jos dziundz. Ji vis dar neprastai atrod.
- Eik voni, - pasakiau. - Nusiprausk.
Prijau prie aldytuvo. Jame stovjo gero vyno butelis. Susi
radau du stiklus. Pripyliau. Kai ji ijo, padaviau jai stikl ir pris
dau alia.
- Kuo tu vardu?
- Vera.
- Tau patiko?
-Aha. Man patinka, kai mane prievartauja. inojau, kad seki
mane. Vyliausi. Kai lipau lift be tavs, nusprendiau, kad pab
gai. Anksiau mane tik kart buvo iprievartav. Graiai moteriai
sunku susirasti vyr. Visi mano, kad ji neprieinama. Tikras pragaras.
- Tu pairk, kaip tu atrodai, kaip rengiesi! Ar supranti,
kad vyrams gatvj tai tikra kankyn?
- Taip. Noriu, kad kitkart nuaiytum mane diru.
- Diru?
- Taip, per upakal, per launis, per kojas. Skaudink mane,
o tada kik. Pasakyk, kad nori mane iaginti
- Gerai, noriu tave sumut, noriu tave iagint.
Sugriebiau j u plauk ir aistringai pabuiavau, kasdamas
lp.
- Kruk mane! - auk ji. - Kruk!
- Palauk, - pasakiau. - Reikia pailst.
136
Ji atseg man klyn ir itrauk pimpal.
- Koks graus. Visas violetinis ir kreivas.
Ji apiojo j. Ji m dirbti. Ji turjo neeilini gabum.
- O, velnias! - dejavau a. - O, velnias!
Ji mane nuiulp. Dirbo geras eias ar septynias minutes,
o tada jis m pulsuoti. Ji sugnybo dantimis emiau galvuts ir
iiulp i mans vis gyvyb.
- Klausyk, - tariau, - manau, praleisiu ia vis nakt. Man
reikia atgaut jgas. Gal a isimaudysiu, o tu paruok ko nors u
ksti?
- Gerai, - atsak ji.
A nujau voni, usidariau ir paleidau kart vanden.
Drabuius pasikabinau ant kabliuko duryse. Isimaudiau puikio
je kartoje vonioje ir apsivyniojs rankluosiu ijau.
T akimirk but jo du farai.
- itas unsnukis mane iprievartavo! - pareik ji farams.
- Ei, palaukit minutl, - pasakiau.
- Renkis, draugui, - tar auktesnysis faras.
- Klausyk, Vera, ia k, poktas?
- Ne, tu mane iprievartavai! Iprievartavai! O paskui pri
vertei santykiauti oraliniu bdu!
- Renkis, draugui, - paragino auktesnysis faras. - Dar syk
nekartosiu!
Nujau voni ir apsirengiau. Kai ijau, jie useg man an
trankius.
Vera vis tvirtino savo:
- Prievartautojas!
Mes nusileidome liftu. Kol jome foj, mane suiuro kako
kie mons. Vera liko namie. Farai mane nuveit ant upakalins
sdyns.
137
- Kas tau yra, draugui? - paklaus vienas. - Nori sugriaut
sau gyvenim dl kakokios skyls? Kvailas reikalas.
- Na, ties sakant, tai nebuvo iprievartavimas.
- Retas kuris bna.
- Aha, - atsakiau, - manau, js teisus.
Mane uregistravo ir pasodino kamer.
Jie tiki tik moters odiu, - msiau. - Kur lygyb?
O tada pagalvojau: iprievartavau a j ar neiprievartavau?
Neturjau supratimo.
Pagaliau umigau. Ryte man dav greipfrut, kukurz
kos, kavos ir duonos. Greipfrutas? Tikrai pramatni vietel.
O taip.
Pasdjau kameroje dar penkiolika minui, o tada jie atra
kino duris.
- Tau pasisek, Bukovski, ponia atsim kaltinimus.
- Puiku! Nuostabu!
- irk, saugokis.
- inoma, inoma!
Pasimiau savo daiktus ir ijau. lipau autobus, pers-
dau kit, ilipau daugiaauki rajone ir netrukus jau stovjau
prieais Hadson Armz". Neinojau, k daryti. Prastovjau ten
apie dvideimt penkias minutes. Buvo etadienis. Ji greiiau
siai sdjo namie. Nujau prie lifto, lipau ir paspaudiau tre
iojo aukto mygtuk. Ilipau. Pabeldiau duris. Ji buvo namie.
Ujau.
- Turiu dar vien doler js berniukui, - pasakiau.
Ji pam.
- Ak, ai jums! Ai jums!
Ji prisispaud savo lpomis prie manj. Jos burna buvo
tarsi drgna gumin dulki siurblio arna. Ilindo riebus lieuvis.
138
miau j iulpti. Paskui upliau jos suknel. Ji turjo nuostab
stor upakal. Daug upakalio. Didiules melsvas kelnaites su
skylute ant kairiojo ono. Mes stovjome prieais aukt veidrod.
Sugriebiau j u storos iknos ir kiau lieuv t siurblio arn.
Ms lieuviai sukosi kaip pamiusios gyvats. Priekyje man pp
sojo kakoks didelis daiktas.
Jos silpnaprotis snelis stovjo vidury kambario ir vaipsi.
TONIKAS MIESTAS
Frenkas nulipo laiptais. Lift jis nemgo.
Jis daug ko nemgo. Tiesa, laiptai jam nepatiko maiau nei
liftai.
Jam kteljo registratorius:
- Pone Evansai! Gal galtumte prieiti?
Registratoriaus veidas atrod kaip kukurz ko. Tik i
mintis ir neleido Frenkui uvoti jam marmz. Registratorius
apsidair, o tada pasilenk prie jo.
- Pone Evansai, mes jus stebime.
Registratorius vl apsidair, pamat, kad alia nieko nra,
vl pasilenk.
- Pone Evansai, mes jus stebime ir manome, kad js kraus-
tots i proto.
Registratorius atsilo ir pavelg Frenkui akis.
- Panorau nueit kin, - pasak Frenkas. - Gal inot, ar
mieste rodo k nors gero?
- Nenukrypkim nuo temos, pone Evansai.
139
- Na, gerai, a kraustausi i proto. Ir k?
- Mes norime jums padti, pone Evansai. Manau, radome
dal js proto. Gal norit atsiimti?
- Gerai, grainkite man dal mano proto.
Registratorius pasiraus po staliuku ir itrauk kak, suvy
niot celofan.
- tai, pone Evansai.
- Ai.
Frenkas simet paketl palto kien ir ijo. Buvo vsus
rudens vakaras. Jis patrauk gatve vakarus. Prie pirmojo skersga
tvio stabteljo ir pasuko. Isitrauk paketl, ivyniojo i celofano.
Paketlio turinys buvo panaus sr. Kvepjo sriu. Jis paragavo
ksnel. Skonis buvo srio. Jis suvalg visk, ijo i skersgatvio ir
patrauk gatve emyn.
Jis pasuko pirm pasitaikius kino teatr, nusipirko bi
liet ir eng tams. Atsisdo paskutinje eilje. moni buvo
nedaug. Salje dvok lapimu. Moterys ekrane buvo apsiren
gusios pagal treiojo deimtmeio mad, vyr plaukai sutep
ti vazelinu ir glotniai suukuoti atgal. J nosys atrod per ilgos,
o savo akis, rodos, buvo pasirykin tuu. Filmas netgi nebuvo
garsinis. Apaioje pasirodydavo odiai: BLANA PIRM KAR
T ATSIDR DIDELIAME MIESTE. Vyrukas su ilgais rieba
luotais plaukais vert Blan gerti i dino butelio. Blana, ro
dos, girtjo. BLANAI APSVAIGO GALVA. STAIGA JIS J PA-
BUIAVO.
Frenkas apsidair. Rods, visi linguoja galvomis. Salje ne
buvo n vienos moteris. Atrod, kad visi vyrai iulpia vienas ki
tam. Jie dirbo ir dirbo. Rods, niekad nepavargs. Atskirai sdintys
vyrai, atrodo, smauksi. Sris buvo labai skanus. Jis gailjosi, kad
registratorius dav jam tiek maai srio.
140
JIS M NURENGINTI BLAN.
Kiekvienkart, kai nuvelgdavo sal, pamatydavo kok vy
ruk, slenkant vis ariau ir ariau. Kai tik Frenkas pakeldavo akis
ekran, vyrukas priartdavo per dvi ar tris kdes.
JIS PERMIEGOJO SU BLANA, KOL JI BUVO GIRTA IR BE
JG.
Jis pasiirjo dar kart. Vyruk nuo jo skyr tik trys kds.
Jis sunkiai nioktavo. O tada atsisdo alia.
- O, velnias! - dejavo vyrukas. - O, velniai raut, ooo, ooo,
oooo! Aa, aa! Yyyyaaa! Ooo!
KAI BLANA KIT RYT PRABUDO, JI SUPRATO, KAD
J IPRIEVARTAVO.
Vyrukas dvok taip, lyg niekada nebt valsis iknos. Jis
pasilenk dar ariau, i burnos kampui jam tyso seils.
Frenkas nuspaud spyruoklinio peilio mygtuk:
- Atsargiai! - perspjo vyruk. - Jei dar pasislinksi, gali su
sieisti!
- O Dieve! - suuko vyrukas.
Jis atsistojo ir nubgo palei kdes prajim, o tada
greitai nuingsniavo iki pirmosios eils. Ten sdjo dvie
se. Pirmasis smauk antrajam, o to galva buvo pirmajam tarp
koj. Vyrukas, kuris lindo prie Frenko, atsisdo ir m juos
irti.
NETRUKUS BLANA ATSIDR VIENAMYJE.
Frankui prisireik nusilapinti. Jis atsistojo ir nujo, kur
buvo urayta: VYR. jo. Viduje siaubingai dvok. Jis vos ne-
susivm, atidar tualeto duris, ujo. Isitrauk pimpal ir m
myti. O tada igirdo kakokius garsus.
- Ooo, velnias, ooo, po velni, ooo, ooo, dieve, jis kaip gyva
t, kobra, ooo dieve, jzau, ooo, ooo!
141
Tualeto kabinas skyrusioje sienelje buvo praurbinta skylu
t. Ten Frenkas pamat kakieno ak. Jis sugraib savo pimpal,
pamojavo juo ir primyo vyrukui ak.
- Ooo, ooo, tu supistas pyzdiau, - suriko vyrukas. - ooo, tu
gyvuly, tu prakeiktas do gabale!
Jis igirdo, kaip vyrukas atsiplia tualetinio popieriaus ir
valosi veid. O tada vyrukas m verkti. Frenkas ijo i kabinos,
nusiplov rankas. Toliau irti filmo nebenorjo. Jis ijo gatv
ir patrauk atgal viebut. Ujo foj. Registratorius linkteljimu
paauk j.
- Ko? - paklaus Frenkas.
- Klausykit, pone Evansai, norjau atsiprayti. Apgavau jus.
- Apie k js?
- Patys inote.
- Nieko a neinau.
- Na, dl to, kad js kraustots i proto. inot, a griau. Tik
niekam nesakykit, nes mane imes i darbo. Bet a griau. inau,
kad js nesikraustot i proto. A tik pajuokavau.
- I tikrj tai kraustausi, - atsak Frenkas. - Ai u sr.
Jis nusisuko ir m lipti laiptais. Ulips savo kambar, at
sisdo prie raomojo stalo. Isitrauk spyruoklin peil, paspaud
mygtuk, pairjo amenis. Jie buvo labai gerai pagalsti i vie
nos puss. Peiliu buvo galima ir durti, ir ko nors atsipjauti. Jis vl
paspaud mygtuk ir sidjo peil atgal kien. Frenkas susirado
popieriaus, raikl ir m rayti:
Mieloji mama,
Tai tonikas miestas. J valdo Velnias. Seksas - visur, ir naudoja
mas jis ne kaip Groio rankis, kaip prisak Dievas, o kaip Blogio instru
mentas. Taip, jis tikrai pakliuvo velnio rankas, Blogio rankas. Jaunos
142
merginos veriamos gerti din, o tada tie gyvuliai atima i j nekaltyb
ir priveria parsidavinti vienamiuose. Tai siaubinga. Tai netiktina.
Man plyta irdis.
Vakar vaikiojau pakrante. Tiesa, ne paia pakrante, o uol vir
nmis. Ten stabteljau ir prisdau kvpti Groio. Jros, dangaus, smlio.
Gyvenimas tapo Aminja Palaima. O tada nutiko stebuklingas dalykas.
Trys maos voverls pamat mane i apaios ir m keberiotis uolomis
auktyn. Kol jos lipo, maiau, kaip i u uol, akmen ir plyiuose mk
ioja j mai snukuiai. Gal gale jos pasiek mano kojas. Jos velg
mane savo akutmis. Mama, niekada nemaiau nuostabesni aki - ne
paliest Nuodms. Jose tilpo visas dangus, visa jra, Aminyb spindjo
tose akyse. A pajudjau ir jos...
duris pabeld. Frenkas atsistojo, prijo, atidar jas. Tai buvo
registratorius.
- Pone Evansai, praau js, man reikia su jumis pasikalbti.
- Gerai, ueikit.
Registratorius ujo ir atsistojo prieais Frenk. Nuo jo dvel
k vynu.
- Pone Evansai, praau, nesakykite administracijai apie
ms mayt nesusipratim.
- Nesuprantu, apie k js kalbat.
- Js puikus mogus, pone Evansai. Patys inote, a juk
griau.
- Jums atleista. O dabar eikite.
- Pone Evansai, noriu jums pasakyti dar vien dalyk.
- Na, ir kok gi?
- Pone Evansai, a jus myliu.
- Ak, js turite omenyje mano siel, ar ne, mano berniuk?
- Ne, js kn, pone Evansai.
143
-K?
- Js kn, pone Evansai. Praau, nesieiskite, taiau a
noriu, kad js mane padarytumt.
-K?
- PADARYKIT MANE, pone Evansai! Mane dar pus Jung
tini Valstij laivyno! O tie vaikinai imano savo reikal, pone
Evansai. Nieko nr geriau u varut apvalut iknaskyl!
- Tutuojau ieikit i kambario!
Registratorius apsivijo rankomis Frenko kakl ir prisispaud
lpomis prie Frenko lp. Registratoriaus lpos buvo labai lapios
ir altos, jam i burnos dvok. Frenkas j atstm.
- Tu dvokiantis unsnuki! TU MANE PABUIAVAI!
- A jus myliu, pone Evansai!
- Purvina kiaul!
Frenkas pam peil, paspaud mygtuk, ioko amenys, ir
jis smeig juos registratoriui pilv. Paskui itrauk.
- Pone Evansai... dieve mano...
Registratorius parkrito ant grind. Jis abiem rankom spaud
aizd, bandydamas sustabdyti plstant krauj.
- unsnuki tu! TU MANE PABUIAVAI!
Frenkas pasilenk ir atseg vyrukui kelnes. Suiupo jo pim
pal, patrauk vir ir nupjov tris ketvirius.
- O dieve mano dieve mano dieve mano dieve mano, - deja
vo registratorius.
Frenkas nujo voni ir imet nupjaut daikt unitaz.
Nuleido vanden ir kruopiai su muilu nusiplov rankas. Ijo ir
vl atsisdo prie stalo. Pam raikl.
...pabgo, taiau a regjau Aminyb.
Mama, a privalau ivaiuoti i io miesto, io viebuio - beveik
144
visus knus ia apsds Velnias. A tau vl paraysiu i kito miesto -
galbt i San Francisko, Portlendo ar Sietlo. Noriau patraukti iaur.
Nuolatos apie tave galvoju ir tikiuosi, kad tu esi sveika ir laiminga. Tegul
Viepats lydi tave visados.
Tavo mylintis snus
Frenkas
Jis ura ant voko adres, uklijavo vok, ulipd pato
enkl, atsistojo ir kio vok vidin palto, kabanio spintoje, ki
en. O tada itrauk i spintos lagamin ir m dtis daiktus.
ELKIS, KAIP IMANAI
jau kepinant saulei, galvodamas, k daryti. jau ir jau. Rods,
tuoj prieisiu kakoki rib. Pakls galv vilgteljau ir pamaiau
geleinkelio bgius, o alia j ma nedayt lnel. Prie lnels
stovjo enklas:
REIKALINGI DARBININKAI
jau. Ten sdjo kakoks senuiukas melsvai aliomis pet
neomis ir kramt tabak.
-Na?
-A, na, a, ee, a...
- Nagi, vaikine, sakyk greiiau! Ko nori?
- Maiau... enkl... reikia darbinink.
145
- Nori usirayt?
- Usirayt? Kur?
- Rupe, gi ne mergaii chor!
Jis pasilenk ir spjov purvin spjaudykl, o tada vl m
iaumoti. dub skruostai deng bedant burn.
- K reiks daryt? - paklausiau.
- Pasakys tau, k daryt!
- Kuo usiimsiu, sakau?
- Klosi bgius kakur vakarus nuo Sakramento.
- Sakramento?
- Pasakiau, k girdjai, velniai raut. iaip a usims. Ra-
aisi ar ne?
- Raausi, raausi...
Pasiraiau ant segtuve buvusio lapo. Buvau dvideimt sep
tintas. Net tikra pavarde pasiraiau.
Jis padav man biliet.
- Pasirodyk prie dvideimt pirm vart su instrumentais.
Mes jums, vaikinai, turim special traukin.
sikiau biliet tui pinigin.
Jis vl nusispjov.
- it, irk, vaiki, inau, kad esi truput pavps. Gele
inkelis padeda daugeliui toki, kaip tu. Mes padedam monijai.
Mes auns vaikinai. Visada prisimink senuosius... geleinkelius
ir utark u mus ger od. O kai atsidursi prie t bgi, klausyk
savo brigadininko. Jis tau pads. Toj dykumoj ir pinig susitaupy
si. Dievas mato, ten nr kur j leist. Bet etadieni vakarais, vaiki,
etadieni vakarais...
Jis pasilenk prie spjaudykls, atsities:
- Na, etadieni vakarais, velniai raut, gali vaiuot mies
t, prisigert, tau pigiai nuiulps nelegal meksikiet senjorita ir
146
gri patenkintas atgal. Tos senjoritos iiulpia vis varg ir bdas
i mogaus galvos. A irgi pradjau brigadoj, dabar sdiu ia. S
kms tau, vaiki.
- Ai, sere.
- O dabar nedinkis i ia! Matai, kad usims!
Prie dvideimt pirmj vart stovjau tiksliai nurodytu lai
ku. Prie mano traukinio stoviniavo kakokie nuskur biai, juok
si, dvok ir rk suktines. Prijau ir sustojau u j. Jie buvo apl,
nesiskut, taiau drsinosi ir nervinosi tuo pat metu.
Netrukus meksikietis su peilio randu ant skruosto liep
mums lipt vidun. Sulipom. Pro traukinio langus n velnio nesi
mat.
Atsisdau pat vagono gal. Kiti, juokdamiesi ir kalbda
miesi, susdo priekyje. Vienas bias isitrauk butel viskio ir sep
tynetas ar atuonetas j nusiurb po gurknel.
Paskui jie m dairytis mane. Igirdau balsus ir tikrai ne
savo galvoje:
- Kas yra tam kals vaikui?
- Jis k, geresnis u mus?
- Teks jam dirbt su mumis, mogau.
- Ko jis toks pasikls?
Pavelgiau pro lang, bandiau pavelgt, nes jo neval gal
kokius dvideimt penkerius metus. Traukinys pajudjo ir a likau
su jais. J buvo apie trisdeimt. Ilgai jie nelauk. Isitiesiau ant suo
lo ir pabandiau nusnst.
VYST!
mano veid ir akis pairo dulks. Igirdau po suolu kak
judant. Vl pasigirdo ptimas ir dvideimt penkeri met senumo
dulks aplipo mano nerves, bum, akis ir antakius. A laukiau.
147
Tai vl pasikartojo. Stiprus uoras. Kad ir kas ten tnojo, jam seksi
vis geriau.
Paokau. Igirdau brazdant po suolu, jis akimirksniu i ten
isliuog ir nuskuod vagono priek. Bandydamas pasijust gaujos
nariu griuvo ant sdyns, taiau a igirdau jo bals:
- Jei jis ia ateis, js, vaikinai, man padkit! Paadkit man
padt, jei jis ia ateis!
Neigirdau n vieno paado, taiau jis buvo saugus: man jie
visi atrod vienodi.
Prie ivaiuojant i Luizianos valstijos man prireik nueiti
vagono priek atsigerti. Jie mane stebjo.
- Pairk j. Tik pairk.
- Bjaurus unsnukis.
- Ko jis toks pasikls?
- Kals vaikas, kai tik liksim ant t bgi vieni, mes j pri-
griebsim. Oi, jis verks ir bybius mums iulps!
- k! Jis laiko t popierin puodel atvirkiail Geria ne i to
galo! Geria nuo dugnol Jam su galva negerai!
- Pala, kai tik liksim ant bgi, bybius mums iulps!
Igriau vandens, prisipyliau dar ir vl igriau, laikydamas
puodel atvirkiai. Imeiau puodel iuklin ir grau atgal.
- Aha, elgiasi kaip beprotis. Gal su merga isiskyr.
- Kaip toks bias gali turt merg?
- I kur a inau. Maiau ir keistesni dalyk...
Buvom jau pervaiav Teksas, kai atjo meksikietis brigadi
ninkas su maisto skardinm. Idalino jas. Kai kurios neturjo joki
etikei ir buvo baisiai sulankstytos.
Prijo prie mans.
- Tu Bukovskis?
-A.
148
Padav man konservuotos kiaulienos del ir grafoje M."
ura 75". Pamaiau, kad grafoje S." man skolon rayta 45
doleriai 90 cent. Dar jis padav man skardinl pupeli. Grafoje
M." ura 45".
Ir gro traukinio priek.
- Ei! O kur, po velni, atidarytuvas? Kaip mes sim it m
l be atidarytuvo? - kakas suuko jam pavymui.
Brigadininkas eng tambr ir dingo.
Teksase, alumos ploteliuose, mes sustodavom vandens.
Kiekvienoj stotelj iokdavo po du, tris ar keturis bius. Kai
atsidrme EI Pase, i trisdeimties tebuvo liks tik dvideimt
vienas.
EI Pase jie atkabino ms vagon ir traukinys nuvaiavo. At
jo brigadininkas meksikietis ir pasak:
- EI Pase turim sustoti. Pemakvosit itam viebuty.
Ir idalino mums kvitus.
- ia js kvitai viebuiui. Ten ir miegosit. Ryte ssit 24-
traukin Los Andel, o paskui toliau - Sakrament. Pasiimkit
viebuio kvitus.
Jis vl prijo prie mans.
- Bukovskis?
- Taip.
- Tavo viebutis.
Jis padav man kvit ir grafoje G." ra 12 doleri 50 cent.
Niekas taip ir nesugebjo atidaryt t skardini. Jas vliau
surinks ir idalins kitai komandai.
Imeiau savo kvit ir pernakvojau parke, u dviej kvarta
l nuo viebuio. Mane paadino riaumojantys aligatoriai, ypa
149
stengsi vienas. Tvenkiny irjau keturis ar penkis aligatorius,
gal j buvo ir daugiau. Ten pat trynsi ir du baltai apsireng jrei
viai. Vienas jreivis, girtas, sibrids tvenkin, trauk aligatori
u uodegos. Aligatorius buvo siuts, bet nerangus ir niekaip nega
ljo tiek pasisukti, kad paiupt jreiv. Kitas jreivis kvatodama-
sis stovjo ant kranto apsikabins mergin. Kol pirmasis jreivis
kovojo su aligatoriumi, antrasis su mergina nujo. Apsiveriau ant
ono ir umigau.
Vaiuojant Los Andel, vis daugiau j iokdavo vandens
stotelse. Kai pasiekme Los Andel, i trisdeimt vieno buvo te
lik eiolika.
Vl atjo meksikietis brigadininkas.
- Los Andele stovsim dvi dienas. Treiadienio ryt, devy
nios trisdeimt, ateikit prie dvideimt pirm vart, vagonas ketu
riasdeimt antras. Viskas urayta ant js viebuio kvit vire
lio. Taip pat idalinu ir maisto kuponus, kuriais galsit pasinaudot
Prancz kavinj, Pagrindinj gatvj.
Jis padav mums du maus lankstinukus: ant vieno uray
ta Kambariai", ant kito - Maistas".
- Tu Bukovskis? - paklaus.
- A, - atsakiau.
Jis padav man lankstinuk. Ir mano G." grafoje ra - 12
doleri 80 cent, o M." grafoje - 6 dolerius.
Ijau i Vienybs stoties ir eidamas per aikt pastebjau du
su manimi traukiniu vaiavusius neaugas. Jie jo greiiau nei a
ir pasuko deinn. Pavelgiau juos.
Jie abu isiiep iki aus ir tar:
- O, sveikas! Kaip sekas?
- Gerai.
150
Jie paspartino ingsn ir nuskuod Los Andelo gatve Pa
grindins gatvs link...
Kavinj vaikinai u maisto kuponus m alaus. Ir a u sa
vuosius pasimiau alaus. Alus kainavo tik deimt cent u stikl.
Daugelis j akimirksniu prisilak. Stovjau tolimajame baro gale.
Daugiau jie apie mane nekalbjo.
Pragriau visus savo kuponus, o tada u penkiasdeimt cen
t pardaviau nakvyns kvitus kakokiam valkatai. Igriau dar
penkis alaus ir ijau.
jau ir jau. Pasukau iaur. Tada pasukau rytus. Tada -
vl iaur. Tada atsidriau svartyne, kur suvedavo visus su
dauytus automobilius. Kart vienas vyrukas man pasakojo: Kie
kvien nakt a miegu skirtingam automobily. Vakar miegojau for-
de, uvakar - evyje. inakt miegosiu kadilake."
Radau viet, kur vartai buvo apvynioti grandine, ta
iau sulankstyti, o a buvau pakankamai plonas, kad praslys-
iau tarp grandini ir vart. Dairiausi, kol radau kadilak.
Neinau, kuri met. siropiau ant upakalins sdyns ir
umigau.
Gal et ryto igirdau klykiant vaik. Jam buvo apie pen
kiolika met ir rankoje jis laik aislin beisbolo lazd:
- Lipk i ten! Lipk lauk i ms mainos, purvinas valkata!
Vaikis atrod isigands. Vilkjo baltais markinliais, avjo
sportiniais bateliais ir jam trko vieno priekinio danties.
A ilipau.
- Pasitrauk! - klyk jis. - Traukis, neik ariau!
Ir atkio mane beisbolo lazd.
Ltai nujau link jau pravir vart, taiau j nepasiekiau.
I toliu dengtos lnels ilindo gal penkiasdeimties met
storas apsimiegojs senis.
151
- Tti! - sukliko vaikis. - itas vyras buvo vienoj i ms
main! Radau j miegant ant upakalins sdyns!
- Tikrai?
- Tikrai, tti! Radau j miegant ant vienos i ms main
upakalins sdyns!
- K js veikt ms mainoj, pone?
Senis buvo ariau vart nei a, taiau a judjau j link.
- Klausiu, k js veikt ms mainoj?
Buvau dar ariau vart.
Senis iupo i vaikio beisbolo lazd, pribgo prie mans ir
smog jos galu man pilv, stipriai.
- Uuf ! - susilenkiau a. - Dieve veniausias!
Negaljau atsitiesti. Pasitraukiau atbulas. Vaikis, tai pama
ts, gavo drsos.
- A jam duosiu, tti! A jam duosiu!
Vaikis pasiiupo lazd i senio ir m ja mosuoti. Jis dau
mane, kur papuola. Per nugar, per onus, per kojas, kelius, kulk
nis. A tik saugojau galv. Laikiau j apglbs rankomis, o jis dau
mane per rankas ir alknes. Atsirmiau vielin tvor.
- A jam duosiu, tti! Duosiu!
Vaikis niekaip nenorjo liautis. Retkariais lazda barktel
davo ir mano galv.
Gal gale senis tar:
- Gerai, sneli, uteks.
Vaikis vis mojavo lazda.
- Sneli, - pasakiau, - uteks.
Apsisukau ir sikibau vielins tvoros. Akimirk negaljau n
pajudti. Jie mane stebjo. Gal gale sugebjau atsistoti. Nulub
iojau vart link.
- Leisk, tti, a jam dar parodysiu!
152
- Ne, snau.
Ijau pro vartus ir patraukiau iaur. Man beeinant viskas
m tinti. Viskas m pstis. ingsniai darsi vis trumpesni. ino
jau, kad greit visai nebepaeisiu. Aplinkui plytjo vien svartynai.
Tada pamaiau tarp j tui sklyp. Pasukau tenai ir tutuojau,
klupteljs duobje, pasitempiau kel. Nusijuokiau. Sklypas drie
ksi emyn. Ukliuvau u kietos krmo akos. Kai pakilau, dei
nysis delnas buvo supjaustytas alia butelio uke. Pro purv sun
ksi kraujas. Nuvaliau purv ir miau iulpti krauj i aizdos. Kai
nugriuvau dar kart, atsiveriau ant nugaros, sustugau i skausmo
ir pavelgiau rytin dang. Grau savo gimtj miest Los An-
del. Aplink veid sukiojosi maalai. A usimerkiau.
DOLERIS IR DVIDEIMT CENT
labiausiai jis mgo vasaros pabaig, ne ruden, nors galbt jau at
jo ruduo, pakrantje pasidar varbu, bet jam patikdavo vaikioti
palei jr saulei nusileidus, n vieno mogaus aplinkui, vanduo
atrod purvinas, vanduo atrod grsmingai, o uvdroms nesino
rjo miego, jos nemgo miegoti, uvdros leidosi, sklend emyn,
trokdamos jo aki, jo sielos - to, kas liko i jo sielos.
jei js beveik nebeturite sielos ir tai inote, vadinasi, siel js
dar turite.
o tada jis ssdavosi ir irdavo vandenyno tolumas, o kai
iri vandenyno tolumas, daug kuo sunku patikti, pavyzdiui,
kad esama tokios alies, kaip Kinija ar JAV, tokios vietos, kaip Vie
tnamas. sunku patikti ir tuo, kad jis kakada buvo vaikas, nors
153
geriau pagalvojus, tuo kaip tik nesunku patikti: jo vaikyst buvo
komarika, jos nepamiri, o branda: visi tie darbai, moterys, o v
liau moter neliko, dabar neliko ir darbo, eiasdeimtmetis val
kata. uvs mogus, menkysta, jis turjo doler ir dvideimt cent
grynais, kambar, u kur sumokta savaits nuoma, vandenyn...
jis vl prisimin moteris, vienos buvo jam geros, kitos - raganos,
yktuols, iek tiek pamiusios ir itin iaurios, kambariai ir lovos,
namai ir Kaldos, darbai ir dainos, ligonins ir nuobodyb, nykios
dienos ir naktys, nei prasms, nei vilties.
tai ko verti jo eiasdeimt met: dolerio ir dvideimties
cent.
tada jis igirdo, kaip jie juokiasi jam u nugaros, jie turjo
apklot, alaus buteli ir skardini, kavos ir sumutini, jie juok
si, juoksi, du vaikinukai ir dvi mergaits, liekni, lanksts knai,
joki rpesi, netrukus vienas i j j pastebjo.
- ei, o kas TAI?
- Jzau, i kur a galiu inot!
jis nejudjo.
- ar tai mogus?
- ar jis kvpuoja? ar kruasi?
- o K jis gali krut?
visi nusikvatojo.
jis pakl savo vyno butel, ten buvo lik tik ant dugno, pats
laikas igerti.
- irkit, tai JUDA! irkit, JUDA!
jis atsistojo ir nusibrauk sml nuo kelni.
- jis turi rankas ir kojas! turi veid!
-VEID?
jie vl nusikvatojo, jis niekaip negaljo suvokti, vaikai tokie
nebuvo, blog vaik nebna, o itie kas tokie?
154
jis prijo prie j.
- bti senu - ne gda.
vienas i vaikin igr al i skardins, numet skardin
alin.
- gda ivaistyt tuiai savo gyvenim, tvai, o tu, atrodo,
taip ir padarei.
- vis dlto a geras mogus, snau.
- o k, jei viena i it mergaii pasilyt tau savo dziun-
dz, tvai? k tada darytum?
- Rodai, NEKALBK taip!
taip prabilo mergait ilgais rykiai rudais plaukais, ji taissi
vjyje savo plaukus, ji, rods, siruoja vjyje, koj pirtais sikibusi
sml.
- na, tvai? tai k darytum, k? a? kaip bt, jei viena i t
mergin tau duot?
jis nujo alin - apjs j paklot, patrauk per sml lentinio
tako link.
- Rodai, kodl taip kalbjaisi su tuo vargu senuku? kartais
a tavs NEKENIU!
-ATEIK IA, mayt!
-NE!
jis atsisuko ir pamat, kaip Rodas vaikosi mergin, mergina
klykavo, o tada m juoktis. Rodas pagavo j ir jie parkrito sml,
grumdamiesi ir juokdamiesi, jis pamat, kaip kita porel stovda
mi buiuojasi.
jis veik lent tak, prisdo ant suoliuko ir nusival sml
nuo koj. paskui apsiav batus, po deimties minui jis jau buvo
savo kambaryje, nusiav batus ir isities ant lovos, viesos nejung.
duris pasibeld.
- pone Snidai?
155
- taip?
durys prasivr, ant slenksio stovjo eiminink, ponia Ko-
ners. poniai Koners buvo eiasdeimt penkeri, jos veido tamsoje
nesimat, jis nudiugo, kad tamsoje nematyti jos veido.
- pone Snidai?
- taip?
- a iviriau sriubos, iviriau puikios sriubos, tikrai! gal jums
atneti dubenl?
- ne, nenoriu.
- na, k js, pone Snidai, tai puiki sriuba, labai skani! leiskit,
atneiu jums dubenl!
- na, gerai, atnekit.
jis atsikl, atsisdo krsl ir m laukti, ji paliko duris pravi
ras, i koridoriaus kambar krito viesa, viesos blyksnis, spindulys,
krito jam ant koj. ten ji ir padjo sriub, dubenl sriubos ir aukt.
- jums patiks, pone Snidai. a verdu skani sriub.
- ai, - padkojo jis.
sdjo ir spoksojo sriub, ji buvo gelsva it lapimas, vitie
nos sultinys, be msos, jis sdjo ir irjo sultinyje plaukiojan
ias riebal psleles, dar truput pasdjo, tada pam aukt ir
padjo j ant staliuko, nusine dubenl prie lango, atkabino tin
klel ir tyliai ipyl sriub ant ems, pasirod iek tiek gar. ir tu
tuojau isisklaid, jis pastat dubenl ant staliuko, udar duris
ir vl atsigul lov. buvo dar tamsiau nei visada, jis mgo tams,
tamsa buvo prasminga.
labai dmiai siklauss, jis igirdo vandenyn, kur laik
klaussi jo. o tada atsiduso, vien kart giliai atsiduso, ir numir.
156
BE KOJINI
kol ji man iulp, Barnis sugrdo jai subin; Barnis baig pirmas,
kio jai subin kojos pirt, pajudino ir paklaus: na kaip, patin
ka?" - ji tuo metu atsakyti negaljo, baig mane nuiulpt. paskui
por valand lakm. tada a miausi iknaskyls, o Barniui teko
burna, po to jis ijo namo. ir a ijau, grs griau, kol umigau.
buvo gal pus penki vakaro, kai pasigirdo skambutis du
ris. tai buvo Denas. jis visada pasirodydavo, kai man bdavo blo
ga ar nordavau isimiegoti. Denas buvo kakoks raudonskris
intelektualas, dst poezijos dirbtuvse ir nutuok apie klasikin
muzik; jis augino barzdos kuokt ir nuolat pokalb terpdavo
nyki smoj, taiau blogiausia - jis ra rimuot poezij.
pavelgiau j.
- o, das! - pasakiau.
- vl tau bloga, Bukai? o, Bukuti, istumk kakut!
gryna teisyb, nulkiau tualet, tik ne kakuio.
kai grau nusivms, jis buvo liai sitaiss ant mano
kuets.
- na, ir? - paklausiau.
- na, mums reikia tavo eilrai pavasariniams skaity
mams.
niekada nesu rodsis jo skaitymuose ir niekada jais nesido
mjau, taiau jis vaikiojo pas mane jau kelet met, o a niekaip
negaljau rasti tinkamos prieasties juo atsikratyt.
- Denai, neturiu a joki eilrai.
- turjai prikims pilnas spintas.
- inau.
- galima, a jose pasiknisiu?
- kniskis.
157
nujau prie aldytuvo ir pasimiau alaus. Denas sdjo, lai
kydamas kakokius suglamytus popiergalius.
- aha, itas neblogas, mhm, mhm. o ia - das! ir ia -
das. ir itas - das, che che cheee! kas tau nutiko, Bukovski?
- neinau.
- hmmmm. itas neblogas, ooo, ia tai das! ir itas!
neinau, kiek alaus igriau, kol jis komentavo mano eilra
ius. bet pasijutau daug geriau.
- o itas...
- Denai?
- aha, klausau.
- neturi pastamos dziundzs?
-k?
- ar nepasti moters, kur guli ir ilgisi deimties, geriausiu
atveju dvylikos centimetr?
- itie eilraiai...
- atsipisk tu su savo eilraiais! apie dziundzs kalbam,
seni, apie dziundzs!
-na, yra Vera...
- varom!
- a kelet it eilrai...
- pasiimk, igersi alaus, kol apsirengsiu?
- na, buteliukas nepakenks.
padaviau jam vien, isinriau i savo suplyusio chalato ir
apsivilkau nudvtus drabuius, eiliakalys, vienintel bat pora, su
ply trauzai, kelni utrauktukas usisega tik trimis ketviriais, i
jom pro duris, sulipom automobil, pakeliui sustojom litro viskio.
- niekada nemaiau tavs valgant, - nusistebjo Denas. - tu
kada nors valgai?
- tik kai kuriuos dalykus.
158
jis rod keli pas Ver. atvaiav isiroptm i automobi
lio -butelis, a ir Denas. paskambinom gana prabangaus buto duris.
duris atidar Vera.
- o, sveikas, Denai!
- Vera, ia... arlzas Bukovskis.
- ooo, seniai norjau suinoti, kaip atrodo arlzas Bukovskis.
- aha. ir a, - prasispraudiau pro j vid. - turi stiklini?
- ooo, taip.
Vera atne stiklines, ant sofuts sdjo kakoks tipas, pripy
liau dvi stiklines viskio, vien padaviau Verai, kit pasimiau pats
ir atsisdau ant sofuts tarp Veros ir to tipo. Denas atsisdo prieais.
- pone Bukovski, - pratar Vera, - a skaiiau js eiles...
- das tos eils, - atoviau.
- ooo, - tar Vera.
vienu mauku igriau visk, pasilenkiau ir suiups jos su
knel, umeiau aukiau ant keli.
- tavo labai graios kojos, - pasakiau jai.
- man atrodo, a storoka, - atsak ji.
- o ne, ne! pats tas!
sipyliau dar viskio, pasilenkiau ir pabuiavau jos kel. truk
teljau dar ir pabuiavau truput aukiau.
- po velni, a ieinu! - kteljo kitoj pusj sofuts sdjs
tipas, jis atsikl ir ijo.
savo buiavim vairinau nuobodaus panekesio nuotru
pomis. vl pripildiau jos stikl, netrukus Veros suknel buvo u
plta iki subins, pamaiau kelnaites, kelnaits buvo nuostabios,
pasitos ne i prastos kelnaitms siti mediagos jos primin se
novin dygsniuot lovos utiesal - pramatnios, reljefikos, su
minktos ilkins mediagos kvadratliais, lyg kas bt kelnaites
persiuvs mayt dygsniuot antklod, ir spalvos buvo avios -
159
alia ir ydra, auksin ir viesiai violetin, ities, jos apatiniai a
dino aistras.
a itraukiau galv i jos tarpkojo: prieais mus visas vyt
damas sdjo Denas.
- klausyk, Denai, draugui, - tariau, - manau, tau metas eiti.
Denas, mano drauguis, labai nenorom ijo, i pramoga v
liau jam turjo padti dirbant ranka, iaip ar taip, ieit jam buvo
nelengva, ir man buvo nelengva, iki malonaus ir t.t.
atsisdau ir igriau dar. ji lauk, a ltai siurbiau.
- arlzai, - pratar ji.
- it, - atsakiau, - patinka man gerti, nesirpink, ateis eil
ir tau.
Vera sdjo su aplink subin apsivyniojusia suknele ir lauk.
- a per stora, - pasiskund ji. - rimtai, negi taip nemanai?
- o ne, tu - tobulyb, galiau prievartaut tave tris valandas,
sviestaini tu mano. taip ir itirpiau ant tavs amiams.
igriau visk, sipyliau dar.
- arlzai, - pasak ji.
- Vera, - atsakiau.
- k? - paklaus ji.
- a geriausias poetas pasaulyje, - pareikiau.
- i gyvj ar mirusij? - paklaus ji.
- mirusij, - atsakiau,
pasilenkiau ir suiupau j u krties.
- Vera, a noriu kit tau upakal gyv menk!
- o kam?
- i kur a inau, po velni!
ji pasitais suknel, a igriau stikl viskio.
- tu juk sysioji i savo dziundzs, ar ne?
- na, taip.
160
- taigi, tokia jau js, bob, bda.
- arlzai, bijau, teks paprayti tave ieiti, man rytoj anksti
darb.
- darb, marb. sulankstyk skarb.
- arlzai, - tar ji, - praau ieiti.
- praau nesijaudinti, a tave btinai ipisiu! tik dar noriu
truput igerti, esu vyras, mgstantis igerti.
pamaiau, kaip ji atsistoja, ir tutuojau apie tai pamirs, si
pyliau dar. kai pakliau galv, pamaiau Ver su kita moterimi,
kita moteris taip pat atrod visai nieko.
- sere, - tar kita moteris, - esu Veros draug, js j igsdi-
not, o jai rytoj anksti keltis, esu priversta prayti jus ieiti!
- KLAUSYKIT JS, PYZDOS UTLTOS, IPISIU JUS
ABI, PAADU! LEISKIT TIK MAN DAR TRUPUT IGERT, TAI
VISKAS, KO NORIU! JS ABIEJ LAUKIA GERI DVIDEIMT
CENTIMETR!
beveik buvau pribaigs litr, kai jo du farai. a sdjau ant
sofuts su trumpikm, be bat ir kojini, man ten patiko, jaukus
butukas.
- ponai? - paklausiau, - js i Nobelio premij komiteto? ar
i Pulicerio?
- maukis kelnes ir aukis batus, - pareik vienas i j. -
GREIIAU!
- ponai, ar js suvokiat, kad kreipiats pat arlz Bukovs-
k? - paklausiau.
- tavo dokumentus patikrinsim nuovadoj, o dabar maukis
kelnes ir aukis batus.
jie ulau man u nugaros rankas, grubiai, kaip visada, ant
ranki rantai sir venas, o tada aibikai istm mane lauk,
emyn, nuoulniu vaiavimo keliuku, vilko truput greiiau, nei
161
spjo mano kojos, jauiausi taip, tarsi mane stebt visas pasaulis,
ir dar, keista, taiau man buvo kakodl gda. jauiausi mlinai -
kaltas, nevisavertis, kaip paskutinis dvabalis, kaip tuia kul
kosvaidio gilz.
- o tu didis meiluis, ane? - paklaus vienas i far.
i pastaba man pasirod netiktai draugika ir ujauianti.
- labai mielas butukas, - atsakiau. - o kad btumt mat jos
kelnaites!
- usiiaupk! - rikteljo kitas.
jie, per daug nesiterliodami, met mane ant upakalins s
dyns. atsiguliau patogiau ir miau klausytis j nuostabaus, die
viko, aukiausios ries radijo, tokiomis akimirkomis man visa
da kildavo mintis, kad farai geresni u mane. ir joje slypjo dalel
tiesos...
nuovadoj kaip visada - fotografavimas, kieni kratymas,
viskas nuolat keitsi, modernizavosi. pasirod vyrukas civiliniais
drabuiais, vliau, kai jiems vos ne vos pavyko paimt mano pirt
antspaudus, - ilgai vargo su kairiuoju nykiu: ATSIPALAIDUOK!
ATSIPALAIDUOK, SAKAU! aminas kalts jausmas imant ants
paudus. taiau argi kaljime ATSIPALAIDUOSI?
vyrukas civiliniais drabuiais klausinjo vairiausi dalyk
aliam liniuotam popieriui, ir nuolat ypsojosi.
- tie vyrai - tikri vrys, - aikino man, pritilds bals. - tu
man patinki, paskambink, kai ieisi.
padav man popieriaus lapel.
- vrys, - pakartojo. - tikri vrys, bk atsargus.
- paskambinsiu, - sumelavau, tikdamasis, kad pads, kai pa
tenki u grot, bet koks ujauiantis balsas atrodo tarsi stebuklas...
- turit teis vienam skambuiui, - pasak priirtojas. -
skambinkit dabar.
162
mane ived i girtuokli kameros, kur visi miegojo ant len
t ir, rodos, kuo puikiausiai jautsi - prainjo cigarei, knark,
juoksi, myo. meksikieiai atrod labiausiai atsipalaidav, lyg
bt savo miegamuosiuose, pavydjau jiems to laisvumo.
ijau ir miau vartyt telefon knyg, tada ir supratau, kad
neturiu draug, variau toliau.
- klausyk, - pratrko priirtojas, - ar ilgai dar? tu ia jau
penkiolika minui.
paskubomis surinkau pirm pasitaikius numer, ragel pa
kl kakieno motu ir m lieti ant mans srutas, sakydama, kad
dl mans jis (jos snus) papuol kaljim, nes mes buvom girti
ir a pamaniau bsiant smagu nusnst ant pagrindinje Inglvudo
gatvje, Kalifornijos valstijoje, esanios lavonins laipt, sena ra
gana visikai neturjo humoro jausmo, priirtojas nuved mane
atgal.
tik tada ir pastebjau, kad esu vienintelis bias kaljime, ne-
mvintis kojini, kameroj sdjo gal imtas penkiasdeimt moni
ir imtas keturiasdeimt devyni i j mvjo kojines, daugumas
ten pateko tiesiai i prekini vagon, kojini neturjau tik a. gali
ma atsidurt paiam dugne ir pastebt, kad esama dar vieno dugno,
po velni.
kiekvieno naujo apsauginio praydavau leisti paskambinti,
neinau net, kiek moni paskambinau, gal gale praradau pa
skutin vilt ir nusprendiau likti ten pti. o tada prasivr kame
ros durys ir igirdau savo pavard.
- u jus sumokjo ustat, - pasak priirtojas.
- jzau veniausias, - atsakiau a.
kol pild ustato popierius, o tai trunka apie valand, sukau
galv, kas mano angelas sargas, pagalvojau apie visus, pamsiau,
kas gali bti mano draugas, kai ijau, paaikjo, kad tai vienas
163
bias su mona, kurie, maniau, mans nekenia, jie lauk ant a
ligatvio.
jie nuve mane namo ir a grinau jiems ustato pinigus,
palydjau juos iki automobilio ir vos tik grau atgal, suskambo
telefonas, pasigirdo moters balsas, skambjo jis neblogai.
- Bukai?
- taip, mayt. kas tu? a k tik i cyps.
paaikjo, kad skambina tarpmiestiniu, viena piz i Sakra
mento. deja, savo bybiu jos pasiekt negaljau ir vis dar buvau be
kojini.
- kartais a vis i naujo skaitau tavo poezijos knygas, Bukuti,
ir n vienas eilratis neatrodo pasens. Bukuti, a nuolat apie tave
galvoju.
- ai, Ana, ai, kad paskambinai, tu miela mergyt, bet
man reikia eiti ir susirast ko nors igerti.
- myliu tave, Bukuti.
- ir a tave, Ana...
ijau ir nusipirkau eias dideles skardines alaus ir pint
viskio, man bepilant pirmj stikl, suskambo telefonas, vienu
mauku igriau pus stiklins ir pakliau ragel.
- Bukai?
- aha. Bukas, k tik i kaljimo.
Bukas.
- inau, ia Vera.
- ak, tu pyzda nususus! tu ikvietei f arus!
- tu buvai siaubingas, siaubingas! jie klaus, ar nenoriu ap
kaltint tavs iprievartavimu, pasakiau, kad nenoriu.
jos durys buvo ukabintos grandinle, bet a maiau, kas de
dasi viduj, manyje lo pinta viskio ir ei alaus, ji vilkjo chalat,
164
is buvo prasegtas ir a galjau irti vien labai gundani kr
t, degani trokimu atsidurti prie mano lp.
- Vera, maute, - suokiau, - manau, galime tapti gerais
draugais, labai gerais draugais, atleidiu tau u tai, kad paskambi
nai farams. leisk mane.
- ne, ne, Bukai, mes niekada netapsime draugais! tu siaubin
gas mogus!
krtis kviet ir maldavo mans.
- Vera!
- ne, Bukai, pasiimk savo daiktus ir eik. praau tavs, mal
dauju!
itraukiau jai i rank savo kojines ir pinigin.
- na. ir gerai, storule, susikik visk savo riebi subin!
- ooo! - sudejavo ji ir utrenk duris.
kol rausiausi piniginje, iekodamas savo trisdeimt penki
doleri, igirdau, kaip ji jungia Aron Kouplend. na, ir veid
main!
nusileidau vaiavimo takeliu, kart be policijos palydos,
automobilis stovjo netoliese. lipau, uvediau, leidau ilti, mano
aunioji senut, nusiaviau batus, apsimoviau kojines, apsiaviau
batus, ir vl taps padoriu pilieiu jungiau atbulin eig, ivaia
vau tarp dviej automobili, graiai apsisukau ir nuvaiavau tam
sia gatve iaur, iaur, iaur...
savs link, nam link, kako link, mano senut isikvp, i
sikvpiau ir a, ir kelias, sustojs prie viesoforo, radau peleninje
sen cigaro nuork, prisidegiau, iek tiek nusisvilinau sau nos,
usideg alia, usitraukiau, ipiau melsvus dmus, niekas ne
mirta, negavs progos, praloei - grk atgal savo viet.
keista: kartais nepasipist bna geriau nei pasipist.
nors gal ir klystu, sako, kad teisus a bnu retai.
165
RAMUS TYKUS POKALBIS
visi, kurie usuka pas mane - truput keisti, taiau iais laikais visi
truput keisti; pasaulis dreba ir purtosi labiau nei anksiau, ir to
pasekms akivaizdios.
tai vienas - tukteljs, usieldins oio barzdel, nors atro
do visai pakeniamai, jis nori poetini skaitym metu perskaityti
vien mano eilrat, a sakau, kad nieko prie, o paskui paaikinu,
KAIP reikia t eilrat skaityti, ir jis ima nervintis.
- kur alus? jzau, negi tu neturi nieko igerti?
jis paima keturiolika saulgros skl, susieria burn,
kramto kaip automatas, a einu alaus, tas vaikis, Maksis, niekada
gyvenime nedirbo, o koledo nemeta, kad nepaimt Vietnam,
dabar jis ruoiasi tapti rabinu, bus velnikai geras rabinas, pakan
kamai smarkus, tvirtas ir pilnas mlo, ieis i jo mogus, tik jis,
ties sakant, nenusistats prie kar. jis, kaip ir dauguma moni,
skirsto karus gerus ir blogus, jis norjo dalyvaut Izraelio kare su
arabais, tik kol susidjo daiktus, tas prakeiktas karas ir pasibaig,
akivaizdu, kad mons dar ilgai audys vienas kit; svarbiausia -
duoti jiems kok nors ma daikiuk, jungiant j argumentacij,
iaurs vietnamieius audyti negerai, arabus audyti - gerai, jis
bus velnikai geras rabinas.
jis iumpa i mano rank skardin, sudrkina saulgras
burnoje.
- jzau, - atsidsta.
- js jz ir nuudt, - atsakau.
- oi, tik nepradk apie tai!
- nepradsiu, ne mano arkliukas.
- na, a sakiau, jzau, sklando gandai, kad tu neblogai usi
dirbai i Siaubo gatvs".
166
- aha, a perkamiausia j prek, mane perka geriau nei Dan-
kan, Kril ir Levertov8kartu sudjus, taiau vargu, ar tai k nors
reikia - jie kas vakar parduoda daugyb L.A. Times" egzem
pliori, o skaityt tame L.A. Times" nra k.
-aha.
mes mms alaus.
- kaip Haris? - paklausiau.
Haris - toks vaikis, Haris BUVO vaikis, tarsi paleistas i bepro
tnamio. a paraiau pratarm jo pirmajai poezijos knygai, eilraiai
buvo geri. juose galjai justi veriant riksm, o tada Hariui atiteko
darbelis, kurio atsisakiau, - rayt urnalus vyrams, pasakiau re
daktoriui ne" ir nusiuniau jiems Har. Haris buvo visikai suries
tas bd; udarbiavo aukle, dabar jis eilrai daugiau neberao.
- ak, Haris, turi KETURIS motociklus, liepos ketvirtj su-
sikviet kiem mini moni ir sureng jiems fejerverkus u 500
ali, penkiolika minui ir penki imtai doleri iskrido dang.
- Haris neblogai pasikl.
- tai jau tikrai, storas kaip kiaul, laka ger visk, vislaik
ryja. veds kakoki merg, kuriai, vyrui mirus, atiteko keturias
deimt tkstani doleri, vyrelis nard su akvalangu, ir atsitiko
nelaim, nuskendo, trumpai tariant, dabar Haris turi akvalang.
- nuostabu.
- bet inai, jis tau pavydi.
- kodl?
- nesuprantu, vos tik paminiu tavo vard, ima siusti.
- kad a pats vos laikausi, man jau beveik viskas baigta.
- jie dvi megztinius su vienas kito vardais, ji laiko Har
didiu raytoju, visai nepatyrusi, dabar jie kaip tik griauna vien
8 Robert Duncan (1919-1988) ir Denise Levertov (1923-1997) - garss JAV po
etai.
167
sien, kad Haris turt erdv darbo kabinet, nepralaid garsui,
kaip Prusto, ar ne Prusto?
- kurio kambario sienos buvo apmutos kamiamediu?
- aha, atrodo, bet kokiu atveju, tai jiems kainuos por gaba
l. jau sivaizduoju, kaip tas didis raytojas kuria savo kamiu ap
mutam kabinete: Lil gracingai peroko kininko Dono tvor..."
- palik tu j ramybj, jis toks juokingas, kad net turtingas.
- aha. o kaip tavo mayl? kuo ji ten vardu? Marina?
- Marina Luiza Bukovski. taip. prie kelet dien ji pamat,
kaip a lipu i vonios, jai trys su puse. ir inai, k pasak?
-ne.
- ji pasak: Henkai, tu tik pairk save, kvaileli! priekyje
tau viskas kadaruoja, o upakaly nieko nra!"
- nieko sau!
- aha. jai - kad pimpalas i abiej pusi kabot.
- nebloga, beje, mintis.
- tik ne man. a ir vienam darbo nerandu.
- turi dar alaus?
- atleisk, tuoj.
atsineiau alaus.
- Laris buvo usuks, - pasakiau.
- tikrai?
- aha. jis sitikins, kad revoliucija prasids jau ryt. gali pra
sidt, gali ir neprasidt - kas ino! a jam tvirtinu, kad revoliuci
jos turi prasidti i VIDAUS, o ne i IORS, ia j didioji bda.
riaui metu visi tie mons pirmiausiai puola grobti spalvotus
televizorius, jie nori t pai nuod, kurie j prieus pavert pus
galviais. tik jis neklauso, visur tamposi autuv, nusitrenk Mek
sik, pas vietinius revoliucionierius, revoliucionieriai gr tekil ir
iovavo, be to, ir kalbos barjeras, o dabar atjo Kanados eil. vieno-
168
je i iaurini valstij jie turi suslp ginkl ir maisto, bet atomins
bombos neturi, todl jiems aks, ir jokios aviacijos neturi.
- kaip ir vietnamieiai, o jie puikiai laikosi.
- vien dl to, kad dl rus ir kin mes negalim panaudot ato
mins bombos, o k, jei nusprstumm numesti bomb ant slptu
vs Oregone, pilnutlaits visoki Kastro? ia juk ms asmeninis
reikalas, ar ne?
- kalbi kaip doras amerikietis.
- a politik nelendu, a - stebtojas.
- gerai, kad ne visi tokie stebtojai, o tai mes nieko nepasiek-
tumm.
- o mes ko nors pasiekm?
- neinau.
- ir a neinau, utai inau, kad tarp revoliucionieri pilna
tikr di ir bukagalvi, utektinai bukagalvi, kad visk su
maut. nesakau, kad nereikia padti vargams, berai nereikia
mokyti rato, o ligoni - guldyt ligonines ir panaiai, tik sakau,
kad daugel t revoliucionieri mes rengiam ventj drabuiais,
kai tuo tarpu dauguma j tiesiog nesveiki asmenys, keniantys nuo
spuog, palikti mon, o ant j kakl kadaruoja tie sumauti raite
liai su taikos simboliais, dauguma j - paprasiausi prisiplakliai
ir gyvenimui susiklosius kitaip, kuo skmingiausiai darbuotsi
Fordo fabrikuose, jei juos ten priimt, a nenoriu vietoj vienos blo
gos valdios turti kit blog valdi - mes taip elgiams per kie
kvienus rinkimus.
- klausyk, rabine, bandau inagrinti klausim i vairi
poirio tak, o ne tik i savo puss, valstybs aparatas elgiasi
labai altakraujikai, reikia tai pripaint, galiu kreiptis valstybs
aparat kada panorjs, ir tikrai inosiu turs reikal su labai kie
tais vyrukais, irk, k jie padar su poku, su abiem Kenediais.
169
su Kingu, su Malkolmu X. sra galima tsti, jis ilgas, t stambi
verteiv plikom rankom nepaimsi - akimirksniu atsidursi Forest
Lone vilpaudamas Diksi" per tualetinio popieriaus laikikl, ta
iau viskas keiiasi, jaunieji daug nuovokesni u senius, o seniai
- imirta, galbt vis dar yra galimyb ivengti masini udyni.
- tave privert trauktis atgal, o man egzistuoja tik du daly
kai: Pergal arba Mirtis".
- ir Hitleris t pat sak. jam atiteko mirtis.
- o kuo bloga mirtis?
- vakar mes aptarinjam kit klausim: kuo blogas gyve
nimas?
- paraei toki knyg kaip Siaubo gatv" ir dabar nori sdt
ramiai ir spaust rankas udikams?
- o k, mes spaudm vienas kitam rankas, rabine?
- tu ia vis poktauji, o i akimirk vyksta neapsakomai
iaurs dalykai.
- kalbi apie vor ir mus ar apie kat ir pel?
- kalbu apie mogaus iaurum mogui, o juk mogus turi
gebjim atskirti, kas gera ir kas bloga.
- tavo odiuose esama tiesos.
- aiku, velniai raut, nesi ia vienintelis grabylys.
- na, ir k silai? padegti miest?
- ne, padegti al.
- sakiau, kad bsi velnikai geras rabinas.
- dkui.
- na, gerai, sudeginsim mes al, o kuo j pakeisim?
- sakai, amerikiei revoliucija lugo, prancz revoliucija
lugo, rus revoliucija - irgi lugo?
- ne visai, taiau savo tiksl taip ir nepasiek.
- na, jie bent paband.
170
- kiek reikia igalabyt moni, kad pasistmtume priek
nors per centimetr?
- o kiek moni nugalabijama ivis nejudant i vietos?
- kartais man atrodo, kad kalbuosi su Platonu.
- taip ir yra: su Platonu, usiauginusiu ydik barzd.
stoja tyla ir problema pakimba ore. tuo tarpu landyns pri
sipildo nusivylusij ir atstumtj, vargetos mirta prieglaudo
se dl gydytoj trkumo, kaljimai taip perpildyti paslydusij
ir paklydusij, kad trksta gult ir kaliniai priversti miegoti
ant grind, palengvinti kakam gyvenim, paguosti - tokios
mielairdysts poveikis trumpalaikis, o beprotnamiai sausa
kimi, nes visuomen aidia monmis kaip achmat psti
ninkais...
velnikai malonu bti intelektualu ar raytoju ir steb
ti vis it smulkm, kol tavs PATIES neprigriebia u subins,
vis intelektual ir raytoj bda ta, kad jie n velnio nejauia,
iskyrus savo PAI patogum ir skausm, tai normalu, taiau
lyktu.
- o Kongresas, - sako mano biiulis, - mano, kad daugel
problem galima isprsti apribojant ginkl pardavim.
- aha. lyg mes neinotume, kas audo i daugumos t gin
kl. tiesa, nesame tikri, kas audo i likusij, ar tai armija, policija,
valdia, ar kokie kiti beproiai? bijau net spliot, nes, ko gero, tap
siu kita auka, o a dar noriau ubaigti kelet sonet.
- nemanau, kad esi toks svarbus.
- ir ai dievui, rabine.
- taiau, manau, giliai irdyje esi siek tiek bailys.
- teisyb, bailys - tai mogus, sugebantis numatyti ateit,
narsuoliai beveik niekada neturi vaizduots.
- kartais man atrodo, kad TU btum geras rabinas.
171
- vargu. Platonas neturjo ydikos barzdos.
- usieldink.
- igerk alaus.
- ai.
ir mes nutilome, dar vienas keistas vakaras, mons ateina
pas mane, kalba, upildo mane savimi: busimieji rabinai, revoliu
cionieriai su savo autuvais, FTB, keks, poets, jaunieji poetai i
Kalifornijos universiteto, profesorius i Lojolos, traukiantis Mii
gan, profesorius i Berklio universiteto, dar vienas, kuris gyvena
Riversaide, trys ar keturi vaikinai, keliaujantys autostopu, visiki
valkatos, su Bukovskio knyg prikimtomis smegenimis... kur lai
k maniau, kad visa i gauja ksinasi nugalabyt mano brangias ir
nepakartojamas akimirkas, taiau kol kas man sekasi, sekasi, nes
kiekvienas vyras ir kiekviena moteris kak man atnea ir kak
palieka ir a daugiau nebesijauiu atsitvrs akmens siena kaip
Defersas9, be to, man sekasi ir kitu poiriu - visa man tekusi
lov nra labai didel ir akivaizdi, todl vargu ar kada nors pavir
siu Henriu Mileri ir mano gerbjai stovyklaus pievutje prieais
namus, dievai man buvo palanks, isaugojo man gyvyb ir sveik
prot, vis dar galiu siautt, usiraint pastabas, stebti, jausti ger
moni gerum, jaust, kaip stebuklas skuodia mano ranka auk
tyn it pamis peliukas, toks gyvenimas, dovanotas man, sulauku
siam keturiasdeimt atuoneri, net jei rytojus skendi miglose, yra
saldesnis u saldiausias svajones.
vaikis atsistoja, iek tiek padaugins alaus - busimasis ra
binas, griausmingai pamokslaujantis per sekmadienio pusryius.
-jau eisiu, ryt paskaitos.
- gerai, vaiki, kaip jauties?
9 Robinson Jeffers (1887-1962) - inomas JAV poetas, Charlesas Bukowskis yra
ne kart j j pavadins savo mgstamiausiu poetu.
172
- tvarkoj, linkjimai nuo tio.
- perduok Semui, kad laikytsi, mes turim pasiekti savo.
- turi mano telefon?
- aha. vir kairiojo spenelio usiras.
iriu, kaip jis ieina, leidiasi laiptais, truput papilnjs.
bet jam tinka. jga. jgos perteklius, jis vyti ir grumena, bus pui
kus rabinas, jis man labai patinka, o tada jis dingsta, nebematau,
ir a sduosi jums tai urayt, mainl visa nubarstyta cigarei
pelenais, noriu praneti jums, kaip viskas vyksta ir kas bus toliau,
alia mainls guli du mai balti lls batukai, trij centimetr dy
dio. juos paliko mano dukra, Marina, ji dabar kakur Arizonoje,
su savo motina revoliucioniere, dabar 1968 met liepa, o a dau
au mainls klavius ir laukiu, kol ilau duris ir pamatysiu du
liguist veid vyrikius pavinkusios altienos akimis, ginkluotus
oru auinamais rankiniais kulkosvaidiais, tikiuosi, kad jie nepa
sirodys. vakaras buvo puikus, ir tik keletas vieni kurapk pri
simins laimingj kauliuko metim ir kaip joms ypsojosi sienos,
labanakt.
ALUS, POETAI IR NEKOS
audringa buvo naktel. Vilis prajusi nakt isimiegojo pievoje
Beikersfildo pakraty, usuko ir Daas su draugeliu, al staiau a.
ir sumutinius tepiau a. Daas vis pliurp apie literatr, poezij:
bandiau j nukreipt nuo temos, taiau jis atkakliai laiksi savo.
Daas turi knygyn Pasadenoje ar Glensdeile, ar kakur netoliese,
o tada sunekom apie riaues, jie m mans klausinti, k manau
173
apie riaues, atsakiau jiems, kad noriu dar palaukti - mintys paios
turi ateiti, buvo malonu turti galimyb palaukti. Vilis pam vie
n i mano cigar, ivyniojo, prisideg.
kakas paklaus:
- kodl meisi rayt laikraio skilt? vis aipydavaisi i Lip-
tono, kad rao laikrat, o dabar pats tuo usiimi.
- Liptonas rao kak kairuoliko, kaip Valteris Vinelas10. o
a kuriu Men. yra skirtumas.
- ei, draugui, ar turi dar svogno laik? - paklaus Vilis.
nujau virtuv dar alaus ir svogn laik. Vilis buvo tarsi
nuengs i knygos puslapi - dar neparaytos knygos, visas vieni
plaukai, galva ir barzda, dinsai sulopyti, vien savait praleido
Friske. po dviej savaii jau atsidr Albukerkyje. vliau dar kur
nors. jis visur tampsi pluot savo urnalui atrinkt eilrai,
beliko tik splioti, ar tas beprotikas urnalas kada nors bus ileis
tas, ar ne. Vilis Viela - lieknas, valus, nemirtingas, jis puikiai ra.
net k nors piktai kritikuodamas, kritikuodavo be neapykantos,
tiesiog isakydavo savo tvirt nuomon, o visa kita jau priklausy
davo nuo js. graktus nerpestingumas.
atkimau dar kelet alaus. Daas vis zaunijo apie literatr,
jis k tik ispausdino D. R. Vagnerio Atuonioliktosios egiptiei
dinastijos susiavjim automobiliais", beje, puikus, skoningas lei
dimas. jaunasis Dao draugas tik klaussi - jis buvo i naujosios
kartos: tylios, bet labai imlios.
Vilis grau svogn.
- kalbjausi su Nilu Kesediu. jis visai i proto isikraust.
- aha, tiesiog praosi, kad j farai supakuot, kvaila tai. pa
laikyti dirbtinai sukurt mit. kai pateko Keruako knyg, jam aki
vaizdiai galvoj pasimai.
10 Walter Winchell (1897-1972) - JAV radijo ir spaudos komentatorius.
174
- bie, - pasakiau, - nr nieko geriau u bjaurias literatri
nes paskalas, ar ne?
- aiku, - atsak Daas. - kalbam apie profesinius reikalus,
juk visi apie tai kalba.
- klausyk, Bukovski, kaip manai, ar iais laikais dar rao po
ezij? nors kas nors? Lauelo11laikai prajo, pats inai.
- pastaruoju metu imir beveik visi didieji poetai: Frostas,
Kamingsas, Defersas, V. K. Viljamsas, T. S. Eliotas, kiti. prie por
dien mir Sendbergas12. rodos, visi jie numir vienu metu, per
labai trump laik, dar pridkim Vietnam ir aminas riaues, vis
kas vyko labai keistai ir labai greitai - puvimas, irimas ir kartu
nauji laikai, pairkit dabartinius sijonus, jie vos subin dengia,
mes judame labai greitai ir man tai patinka, nevelgiu tame nieko
blogo, taiau valdantieji susirpino savo kultros bkle, kultra
yra stabilizatorius, nieks taip patikimai nestabdo progreso kaip
muziejus, Verdio opera ar pasipts kietasprandis poetas. Laue-
lu ukimo ply, i pradi kruopiai patikrin jo skiriamuosius
ratus. Lauelas pakankamai domus ir nekeliantis iovulio, taiau
tuo pat metu pernelyg odingas, kad kelt pavoj, paskaiius jo
eilrai galv tutuojau ateina mintis, kad is mautis nieka
da nebuvo praleids n vien piet, jam niekada nebuvo nulei
d padangos ar skaudj danties. Krilis maai kuo nuo jo skiriasi,
manau, valdia kur laik dvejojo, Lauelas ar Krilis, taiau gal
gale buvo priversta pasirinkti Lauel, nes Krilis pasirod ness
toks mielas ir nuobodus vyrukas, ir pasitikti juo nebuvo gali
ma - jis netgi galjo pasirodyti prezidento vakarlyje ant vejos ir
imti kutenti sveius savo barzda, taigi, reikjo pasirinkti Lauel, j
mes dabar ir turim.
11 Robert Lowell (1917-1977) - JAV poetas, ipaintins poezijos judjimo pra
dininkas.
12 Carl Sandburg (1878-1967) - vienas garsiausi JAV poet.
175
- tai kas iuo metu rao? kur tie mons?
- ne Amerikoj, man galv ateina tik dvi pavards. Haroldas
Norsas13, puoseljantis savo melancholij ir hipochondrij veica
rijoje, elpiamas turting rmj ir keniantis nuo trydos, alpulio,
skruzdli baims ir panai bd. dabar jis rao labai maai, pa
male kraustosi i proto, kaip ir mes visi. taiau kai jis RAO,
pasiekia auktum, kitas - Alas Pardis14, ne roman raytojas Alas
Pardis, o Alas Pardis - poetas, tai skirtingi mons. Alas Pardis gy
vena Kanadoje ir augina vynuoges, i kuri spaudia sau vyn. jis
- girtuoklis, toks senas stuobrys, kuriam dabar gal keturiasdeimt
penkeri, jis gali ramiai rayt eiles, nes j ilaiko mona, kuri, turi
me pripainti, priklauso nuostabi mon tipui, nei a, nei js to
ki nesame sutik, iaip ar taip, Kanados valdia reguliariai skiria
jam koki nors param ar stipendij, bna, ir keturis tkstanius
doleri, ir siunia j aigal, kad rayt apie tenykt gyvenim,
k jis ir daro - rao beprotikus skaidrius eilraius apie pauk
ius, mones ir unis, velniai raut, jis yra paras poezijos knyg
Dainos visoms Anetms", ir a j skaitydamas sunkiai tramdiau
aaras, puiku kartais pavelgti k nors su pagarba, puiku laiky
ti k nors didvyriu ir nuostabu, kai dal natos imasi neti ka
kas kitas.
- nemanai, kad raai ne blogiau nei jie?
- tik kartais, paprastai - ne.
alus baigsi ir usinorjau nusiikt, daviau Viliui penkin,
pasakiau, kad gerai bt nupirkt por pakuoi Schlitz" (taip,
tai reklama), ir jie visi trys ijo, o a patraukiau tualet ir atsi
sdau. nematau nieko bloga, jei kartais tau uduoda aminuosius
klausimus, taiau dar geriau daryti tai, k dariau a. msiau apie
13 Harold Norse (1916-2009) - JAV poetas, i Lietuvos emigravusi yd pa
likuonis. Kaip ir Charlesas Bukowskis band priartinti poezij prie kasdiens kalbos.
14 Al Purdy (1918-2000) - vienas inomiausi XX a. Kanados poet.
176
ligonines, hipodromus, moteris, kurias kadaise painojau, moteris,
kurias palaidojau, pergriau, perpisau, taiau nesugebjau pergin-
yti. pamiusias alkoholikes, dovanojusias savo meil tik man, kie
kviena kitaip, o tada i u sienos pasigirdo:
- klausyk, Doni, itis savait mans net nepabuiavai, kas
atsitiko, Doni? klausyk, pasikalbk su manim, noriu, kad su ma
nim pasikalbtum.
- atstok tu nuo mans, velniai raut, nenoriu su tavim kal
btis. PALIK MANE RAMYBJ, GERAI? ATSIKABINK, VELNIAI
TAVE RAUT!
- klausyk, Doni, a tik noriu, kad su manim pasikalbtum,
a taip daugiau nebegaliu. Gali mans neliesti, tik pasikalbk su
manim, viepatie veniausias, Doni, a taip daugiau nebegaliu.
NEBEGALIU TAIP DAUGIAU, DIEVE MANO!
- PO VELNI, SAKIAU, KAD ATSIKABINTUM? ATSTOK,
PO VELNI, PALIK MANE RAMYBJ, ATSTOK, ATSTOK, AT
STOK!
-Doni...
jis smog jai. stipriai, atviru delnu, labai stipriai, vos nenukri
tau nuo tualeto sdyns, ji iopteljo, nurijo savo nekas ir nujo.
netrukus gro Daas, Vilis ir visa kompanija, jie atsidar
alaus, a baigiau savo reikalus ir ijau.
- ketinu sudaryt antologij, - pareik Daas. - geriausi
iuolaikini poet antologij, pai geriausi.
- inoma, - atsiliep Vilis. - kodl gi ne?
o tada pamat mane:
- na, kaip, gerai nusiikai?
- nelabai.
- nelabai?
-ne.
177
- tau reikia valgyt daugiau rupaus maisto, o geriausia - dau
giau ali svogn.
- manai?
- aha.
pasilenkiau, suiupau juos abu ir tvirtai suspaudiau glby,
galbt kitkart viskas bus geriau, o dabar vyko riaus, buvo alus,
nekos, literatra ir jaunos graios panels tenkino senus storus
milijonierius, itiesiau rank, pamiau vien i savo cigar, ivy
niojau, numiau popieriaus juostel, sikiau cigar savo raukl
t ir komplikuot snuk, ir prisidegiau j - cigar, bloga literatra -
kaip bloga moteris: su ja beveik nieko nemanoma padaryt.
NUOVIAU MOG RENO
Bukovskis verk, kai Dud Garlend15 dainavo Niujorko filhar
monijos salje, Bukovskis verk, kai Sirl Tempi16dainavo Mano
sriuboje - gyvnli pavidalo sausainiai", Bukovskis verk pi
giuose nakvyns namuose, Bukovskis nemoka rengtis, Bukovskis
nemoka kalbti, Bukovskis bijo moter, Bukovskio silpnas skran
dis, Bukovskis kupinas baimi ir negali paksti odyn, vienuoli,
smulki pinig, autobus, banyi, suoleli parke, vor, musi,
blus, pamili; Bukovskis njo kar. Bukovskis senas ir jau ke
turiasdeimt penkerius metus nebuvo paleids popierinio aitvaro;
jei Bukovskis bt bedion, jau bt ivytas i bandos...
15 Judy Garland (1922-1969) - ymi JAV aktor ir daininink, aktors Lizos
Minnelli motina, mir perdozavusi narkotik.
16 Shirley Temple (gim. 1928) - ymi JAV aktor, daininink, okja, buvusi
JAV ambasador Ganoje ir ekoslovakijoje.
178
mano biiulis taip usims mano sielos msos nuo mano
kaul plymu, kad vargu ar susimsto apie savo paties egzistencij.
- utat Bukovskis labai kultringai vemia ir niekada nema
iau jo myant ant grind.
kaip matot, vis dlto turiu iokio tokio avesio, tada jis atla
poja maas dureles ir ten, anktame kambarlyje, uverstame po
pieriais ir skudurais, ima visaip sukaliotis.
- gali pasilikt ia kiek nori, Bukovski. tik tu niekada ne
norsi.
nei lango, nei lovos, bet vonia alia, man ten vis dar patinka.
- tik gali tekt neioti aus kamtelius, nes a nuolat klausau
si muzikos.
- nieko, manau, sigysiu por.
grtam atgal jo urv.
- nori pasiklausyt Lenio Briuso17?
- ne, ai.
- o Ginsbergo?
- ne, ne.
nuolat plyaujantis magnetofonas arba grotuvas jam bti
nas. gal gale jie idavikikai smogia man Doniu Keu, dainuo
janiu apie vaikinus Folsomo kaljime.
nuoviau mog Reno, kad pairiau, kaip jis mirta."
manau, Donis Keas eria juos mlu, kaip, tariu, per Ka
ldas su vaikinais elgiasi ir Bobas Houpas18, taiau tai mano as
menin nuomon, vaikinai rkauja, juos paleido i kamer, taiau
man kyla toks jausmas, tarsi alkaniems ir uspeistiems kamp
17 Lenny Bruce (1925-1966) - JAV komikas, satyrikas, visuomens kritikas.
Buvo apkaltintas nepadorumu" ir pasodintas kaljim, kuriame ir mir. Iteisintas
jau po mirties.
18 Bob Hope (1903-2003) - JAV komikas, aktorius, radijo laid vedjas, pagar
sjs radijo transliacijomis Vietname tarnavusiems amerikiei kariams.
179
monms vietoj divsi mtyt variai apgrautus kaulus, ne
jauiu tame nei drsos, nei padorumo, monms, sdintiems u
grot, galima padt tik vienu bdu: paleisti juos. ir tik vienu bdu
galima padti kariaujantiems monms: sustabdyti kar.
- ijunk, - praau.
- o kas yra?
- tai aki dmimas, impresarijaus svajon.
- negalima taip nekt. Donis sdjo.
- daug moni sdjo.
- mes manom, kad tai gera muzika.
- man patinka jo balsas, taiau i tikrj kaljime gali dai
nuot tik vienas mogus - sdintis kaljime.
- mums jis vis tiek patinka.
su juo dar buvo jo mona ir pora juodaodi vaikin, groju
si kakokioj grupj.
-Bukovskiui patinka Dud Garlend. Ten, u vaivorykts."
- vienkart Niujorke ji man patiko, jos siela skriejo, ji buvo
nepakartojama.
- ji sustorjo ir prasigr.
vis tos paios senos pasakos - mons tampo gyslas, tik tai
niekur neveda, a ieinu anksiau, ieidamas girdiu, kaip jie pa
leidia Don Ke.
stabteliu nusipirkt alaus ir nespju eiti namus, kai suskam
ba telefonas.
- Bukovski?
- taip.
- Bilas.
- o, sveikas, Bilai.
- k veiki?
- nieko.
180
- o k veiki etadienio vakar?
- uimtas.
- norjau, kad usuktum, su kai kuo susipaintum.
- kitkart.
- inai, arli, man greitai nusibos skambint.
-aha.
- vis dar raai tam nevankiam popiergaliui?
- kokiam?
- tam hipi laikratliui...
- o tu j nors skaitei?
- aiku, vien apgailtini protestai, vaistai savo laik.
- tai, k raau, ne visada atitinka laikraio politik.
- o a maniau, visada.
- o a maniau, kad skaitei t laikrat.
- beje, ar girdjai k nors apie ms draug?
- Pol?
- taip, Pol.
- nieko a apie j negirdjau.
- inai, jis labai avisi tavo eilmis.
- tai gerai.
- o man asmenikai tavo eils nepatinka.
- ir tai gerai.
- tai etadien negalsi?
-ne.
- na, man tuoj nusibos skambint, turk omeny.
- aha, labanakt.
dar vienas gysl tampytojas, kokio velnio jiems visiems rei
kia? na, gerai, Bilas gyveno Malibu, Bilas usidirbo raydamas -
tampavo sekso ir filosofijos chaltr, piln spaustuvs klaid ir
studentik rainli itrauk, - Bilas taip ir neimoko rayti, taiau
181
jis neimoko ir laikytis atokiau nuo telefono, jis vis skambindavo,
ir skambindavo, ir mtydavo mane savo varganus maus de-
liukus. a buvau senas kelmas, taip ir nepardavs savo kiaui m
sininkui ir tai juos visus baisai siutino. veikti mane jie galjo tik
fizikai susidorodami, o taip gali nutikti bet kam ir bet kur.
Bukovskis peliuk Mik laik naciu, Bukovskis elgsi kaip
paskutinis mulkis Barnio restoranlyje, Bukovskis elgsi kaip vi
sikas asilas els landoje", Bukovskis pavydi Ginsbergui, Bu
kovskis pavydi 1969 met laidos kadilakui, Bukovskis nesupranta
Rembo, Bukovskis valosi subin rudu kietu ikpopieriu, Bukovs
kis po penkeri met mirs, Bukovskis nepara n vieno padoraus
eilraio nuo 1963-j, Bukovskis verk, kai Dud Garland... nu
ov mog Reno.
a atsisdu. suku lap mainl, atsidarau alaus, prisidegu
cigaret.
paraau por neblog eilui ir vl suskamba telefonas.
- Bukai?
- aha.
- Martis.
- sveikas, Marti.
- klausyk, k tik radau tavo dvi paskutines raytas skiltis,
gerai parayta, n neinojau, kad taip gerai raai, noriu ileisti jas
knyga, jas jau grino i Grove" leidyklos?
- aha.
- man j reikia, tavo skiltys ne k blogesns u eiles.
- vienas draugelis i Malibu sako, kad mano eils dinos.
- eina jis po velni! man reikia tavo skili.
-jos pas...
- o velnias, jis gi pornuk leidia! jei mes su tavim susitar
sim, pateksi universitetus, geriausius knygynus, o kai tie vaikiai
182
tave atras, viskas bus super, juos jau ukniso tas gudrus mlas,
kuriuo juos eria daugyb met. pats pamatysi, ileisim tavo senus
ir anksiau neleistus dalykus, imsim po doler ar pusantro u kny
gel ir udirbsim milijonus.
- o tu nebijai, kad atrodysiu kaip kva?
- ir taip visada atrodai kaip kva, ypa kai geri... beje, kaip
laikaisi?
- sako, Pas el" kibau kakokiam biui atlapus ir truput
kresteljau, bet inai, galjo baigtis ir blogiau.
- k turi omeny?
- na, jis galjo kibt man atlapus ir truput krestelt. garbs
reikalas, pats supranti.
- klausyk, tik nenumirk ir nesileisk nugalabijamas, kol nei-
leisim tavo raliavos po doler su puse.
- pasistengsiu, Marti.
- kada pasirodys Penguin" leidyklos knygel?
- Steindesas sako, kad saus, k tik gavau korektras, ir
penkiasdeimt svar avanso, kur prapyliau irg lenktynse.
- o negaltum laikytis atokiau nuo hipodromo?
- kai a iloiu, js, unsnukiai, kakodl tylit.
- teisyb, na, gerai, pranek man, k sugalvosi dl t skili.
- gerai, labanakt.
- labanakt.
Bukovskis - ymusis raytojas, besismaukanio Bukovskio
statula Kremliuje, Bukovskis ir Kastro - sauls nutvieksta statula
Havanoje, apikta pauki, Bukovskio ir Kastro tandemas vilpia
dviraiu pergal - Bukovskis ant upakalins sdyns, Bukovs
kis kapstosi volungi lizde, Bukovskis plaka tigrams skirtu botagu
ugning devyniolikmet mulat su 38 dydio papais, ugning mu
lat, skaitani Rembo, Bukovskis kukuoja tarp io pasaulio sien,
183
klausdamas savs, kas utveria jam keli skm... Bukovskis susi
avi Dude Garlend, kai visiems ji jau seniai nebedomi.
o tada pastebiu, kiek valand ir vl sdu automobil, adre
sas kakur alia Vilyro bulvaro, didelje ikaboje - jo pavard,
kakada dirbom tam paiam dinam darbe, nesu didelis Vilyro
bulvaro mgjas, bet dar ne vlu pamgti, nesu irankus, jis - pu
siau spalvotasis, baltosios motinos ir juodaodio tvo snus, tam
dinam darbe ir susidraugavom, radom kak bendra, nors m
las pasirod ess geras mokytojas, mes nenorjom kapstytis ten
aminai, ir pamok buvome sots iki kaklo, todl atsisakme jame
sksti ir prati.
pastaiau automobil u namo ir pabeldiau upakalines
duris, jis sak lauksiantis iki vlumos, buvo pus deimtos vakaro,
durys atsidar.
DEIMT MET. DEIMT MET. deimt met. deimt met.
deimt, deimt supist MET.
- Henkai, unsnuki tu!
- Dimai, rupe...
- ueik.
nusekiau i paskos, jzau, man gal ir sunku tikt, taiau vi
duj buvo visai jauku, ypa ijus sekretorei ir darbuotojams, nesu
irankus, jis turi eis ar atuonis kambarius, mes prieinam prie jo
stalo, itraukiu dvi pakuotes alaus.
deimt met.
jam keturiasdeimt treji, man - keturiasdeimt atuoneri, a
atrodau penkiolika met u j vyresnis, ir man truput gda. nuka
rs pilvas, apgailtina ivaizda, pasaulis atm i mans pernelyg
daug valand ir met savo nykiems ir nuobodiems usimimams,
ir tai matosi, jauiu gd ne dl jo pinig, dl savo lugimo, skur
dius - geriausias revoliucionierius, o a net ne revoliucionierius,
184
a tiesiog pavargau, man kliuvo nemenkas d kibiras! veidrod
li, pasakyk...
jam tiko viesiai gelsvas megztinis, jis jautsi laisvai ir tikrai
diaugsi mane matydamas.
- kad tu inotum, kaip man sunku, - tar jis. - jau kelet
mnesi nesikalbjau su tikru gyvu mogum.
- biiuli, neinau, ar atitinku apibdinim.
- kuo puikiausiai.
stalas buvo ne maiau nei dvideimties pd ploio.
- Dimai, a buvau atleistas i daugybs panai i vie
t. kokio nors diaus, sdinio sukamojoje kdje, tai tarsi sa
pnas sapne, dtas sapn - ir visi jie komarai, o dabar sdiu
ia, geriu al su stalo savininku ir inau ne k daugiau, nei
anksiau.
jis nusijuok.
- mielasis, a noriu skirt tau nuosav kabinet, nuosav kd
ir stal, inau, kiek dabar gauni, moksiu dvigubai daugiau.
- negaliu sutikt.
- kodl?
- domu, kuo a tau galiau bti naudingas?
- man reikia tavo smegen.
nusijuokiau.
- rimtai.
ir tada jis idst savo plan, papasakojo, ko jis nori. tik jo
kunkuliuojaniose supistose smegenyse ir galjo kilt tokia mintis,
ji atrod tokia gera, kad negaljau susilaikyti nesijuoks.
- reiks trij mnesi pasiruot, - pasakiau.
- o tada kontraktas.
- man tinka, tik kartais tokie dalykai neidega.
- idegs.
185
- na, o kol kas turiu draug, kuris leis pernakvot savo sand
liuke, jei mano sienos grius.
- puiku.
geriam dar dvi ar tris valandas, o tada jis ieina, nes nori
gerai isimiegoti ir kit ryt (etadien) susitikti su draugu pa
plaukioti jachta, o a apsisuku, vaiuoju i prabangi nam rajono
ir sustoju prie pirmos pasitaikiusios lykios skyls igert prie
mieg pora stikl, ir biau a kals vaikas, jei nesutikiau bio, su
kuriuo kakada kartu dirbau.
- Liukai, - aukiu, - unsnuki tu!
- Henkai, vaikeli!
dar vienas spalvotasis (ar juodaodis). (domu, k naktimis
veikia baltieji?)
jis, rodos, neturi n cento ir a nuperku jam igerti.
- tu vis dar ten dirbi? - klausia.
- aha.
- ot das, seni, - sako jis.
- kas?
- ten, kur tu dabar, mane juodai ukniso, supranti, tai a ir
ijau, seni, i karto susiradau kit darb, geras, nauja vieta, pats
supranti, tas mog ir praudo: permain trkumas.
- inau, Liukai.
- tai va, pat pirm ryt prieinu a prie stakli, jie ten stiklo
pluot gamina, apsivilks markinius atsegta apykakle, trumpom
rankovm, pastebiu, kad mons mane spokso, na, velniai ne
mat, atsisdu ir imu perjungint svirtis, kur laik viskas gerai,
bet staiga mane vis ima nietti, pasikvieiu meistr ir sakau jam:
kas ia, po velni, darosi? mane vis nieti! kakl, rankas, vis
k!" o jis man ir sako: nieko ia tokio, priprasi", o pats, matau,
apsivilks darbinius drabuius ilgom rankovm ir iki nosies apsi
186
vyniojs aliku, tai va, ateinu a kit dien irgi visas apsivyniojs
aliku, isiteps aliejais, usisegiojs, tik i to jokios naudos - tos
supistos stiklo drols tokios smulkios, j net nesimato, kaip ma
yts stiklo strls, sminga per drabuius tiesiai od. ir tada a
suprantu, kodl jie mane veria neioti apsauginius akinius, tengi
per pusvaland galima apakt. teko mest t darb, nujau liejykl,
seni, ar inai, kad T IKI BALTUMO KAITUS D JIE PILA
FORMELES? pila kaip kok pada ar taukus, netiktina! ir karta
baisiai! das! teko mest ir t darb, o tu kaip, seni?
- ta kek, Liukai, vislaik mane spokso, aiposi ir plia
sijon auktyn.
- nekreipk j dmesio, ji pamius.
- bet kojos tai graios.
- aha, teisyb.
nusiperku dar stikl, pasiimu, prieinu prie jos.
- sveika, maute.
ji rausiasi rankinj, itraukia rank, paspaudia mygtuk
ir ioka puiks ei coli amenys, pavelgiu barmen, jo vei
das - bereikmis, o ta kal sako:
- dar ingsnis ir liksi be kiau!
iveriu jos grim, ir jai atsisukus pairti, iumpu u
rieo, atimu peil, sulankstau ir sikiu kien, barmeno veidas
toks pat bereikmis, grtu pas Liuk, mes itutinam savo stiklus,
pamatau, kad jau be deimt dvit ir nusiperku dvi pakuotes alaus
i barmeno, mes einam prie mano automobilio. Liukas be rat. ta
kek eina i paskos.
- pavekit mane.
- kur?
- Senurio rajon.
- toloka.
187
- na, ir kas, js, nuopisos, atmt mano peil,
nuvaiavs pus kelio iki Senurio matau, kaip ant upaka
lins sdyns pakyla moterikos kojos, kai jos nusileidia, pasuku
ilg tams skersgatv ir praau Liuko eit parkyt, negaliu pakst
bti antras, bet kai ilg laik nebni pirmas, o tiesiog privalai at
rodyt didiu Menininku ir Gyvenimo tyrintoju, tapti antru tie
siog BTINA, be to, mons neka, kad su kai kuriomis antru bti
net geriau, viskas josi kuo puikiausiai, ilaipins j, atidaviau ir
spyruoklin peil, vyniot deimtin, kvaila, inoma, bet man
patinka bti kvailiu. Liukas gyveno netoli mans - Atuntosios ir
Airolos gatvi kampe.
kai atsirakinu duris, ima skambti telefonas, atsidarau alaus,
atsisdu supamj kd ir klausausi, kaip jis skamba, man jau
gana - ir vakare, ir nakt, ir dar ryt.
Bukovskis dvi rudus apatinius. Bukovskis bijo lktuv. Bu
kovskis nekenia Kald senio. Bukovskis pjaustinja i trintuk
isigimlius, kai laa vanduo, Bukovskis verkia, kai Bukovskis ver
kia, laa vanduo, o, fontan ventovs, o sklids, fontanais tryk
tanios sklids, o visuotine mogaus lyktybe, panai viei
und, kurio ir vl ryte nepastebjo batas; o galingoji policija,
o visagaliai ginklai, o galingieji diktatoriai, o prakeikti visagaliai
kvailiai visur ir visada; o vienias vienias atuonkoji, o laikrodi
tiksjime, kuris skverbiesi visus mus, ramius ir sutrikusius, ven
tus ir ukietjusiais viduriais, o valkatos, tysantys kani skersga
tviuose auksu ibaniame pasaulyje, o vaikai, kuriems lemta tapti
bjaurybmis, o bjaurybs, kuriems lemta tapti dar bjauresniems,
o lidesy, ginkl vangjime, o usivrusios sienos - nei Kald
senio, nei Katyts, nei Stebuklingos lazdels, nei Pelens, nei Pai
Didij Prot; kuk - tik mlas ir lupami vaikai bei unys, tik
das ir do valymas; tik gydytojai be ligoni, debesys be lietaus,
188
paros be dien, o dieve visagalis - tu sigudrinai visa tai mums
ukrauti.
ir kai mes siverim tavo galingus YDPALAIKIO rmus
su tabelininkais angelais, noriau igirst, kaip Tavo balsas sako:
MALON
MALON
MALON
TAU PAIAM ir mums, ir tam, k mes su Tavim padarysim,
a isukau i Airolos ir vaiavau tiesiai Normandijos gatv, tai k
padariau, o tada jau, atsisdau ir miau klausytis, kaip skamba
telefonas.
MOTER LIETUS
vakar, o tai buvo penktadienis, lijo ir niaukstsi, a vis kartojau sau,
negerk, seni, nenutrk, ijau eimininkams priklausani pievu
t ir vos spjau isisukt nuo futbolo kamuolio, kur met busimasis
Piet Kalifornijos komandos vidurio puoljas, 1975-ieji - 1975-ieji?
ir pamaniau, dieve, jau tuoj 1984-ieji, pamenu, kai skaiiau t kny
g, galvojau, k gi, 1984-ieji, iki Kinijos deimt milijon myli, ir
tai ji jau beveik ia, o a jau beveik mirs, na, bent jau ruoiuosi,
iautaroju ituos prastus kliedesius, ruoiuos juos ispjauti, apsi
niauk, lyja - mirties uuoglauda, tamsi dvokianti mirties uuo-
glauda: Los Andelas, Kalifornija, pavakar, penktadienis, Kinija
u atuoni myli, ryiai su akimis, vemiantys gedulo unys - ap
siniauk, lyja, po velni! - pamenu, vaikystje norjau igyvent iki
dutkstantj, maniau, bus stebuklinga, kol mano senis kasdien
189
veljo man onus, a norjau igyvent iki atuoniasdeimties ir pa
matyti dutkstantuosius, o dabar, kai man onus velja visi, kas
netingi, daugiau to nebetroktu - yra tik iandiena, KARAS, ap
siniauk, lyja - neprisigerk, seni, nenutrk, sdau automobil,
nusidvjus, kaip ir a, nuvaiavau ir susimokjau penkias skolas
i dvylikos, o tada pasukau vakarus, Holivudo bulvar, pai
nykiausi i vis gatvi, ankt stiklin tutybi tutyb, tai buvo
vienintel mane tikrai siutinusi gatv, o tada prisiminiau, kad rei
kia ne k geresn Saullydio bulvar, pasukau pietus, vytravo
vytravo vytravo vis valytuvai, o u stikl tie VEIDAI! - fe! -
sukau Saullydio, pavaiavau kvartal vakarus, susiradau M.
C. Slums", sustojau u raudono evrol su pablykusia blondine ir
mes su pablykusia blondine sispoksojom vienas kit bukai ir su
pasibjaurjimu - ipisiau j, pamaniau, dykumoj, kur nieko nra,
o ji dbsojo mane ir mst: pasidulkiniau su juo ugesusiam
ugnikalny, kur nieko nra, ir a pasakiau: Velnias!", uvediau
varikl, jungiau atbulin ir ivaiavau i ten, apsiniauk, lyja, nieks
neaptarnauja, sdk nors itisas valandas, niekas net nepaklaus,
ko tau reikia, tik retkariais pasirodys iaumojantis gum mecha
nikas, iki netiktai galv i duobs, ak, koks nuostabus mogus!
- bet vos tik jo ko paklausi, usiiks: tau reikia serviso vedjo, bet
vedjas aminai kur nors slepiasi, jis taip pat bijo mechaniko ir ne
nori jam ukraut per daug darbo, ties sakant, perasi tik viena
ivada - NIEKAS NEMOKA NIEKO DARYTI: poetai nesugeba
parayt eili, mechanikai nesuremontuoja automobili, dantistai
nemoka itraukt dant, kirpjai nemoka apkirpti, chirurgai susi-
mauna, laikydami peil, skalbyklose plo js markinius, paklo
des ir pameta kojines, duonoj ir pupose pilna smulki akmenuk,
nuo kuri isilauai dantis, futbolininkai - paskutiniai bailiai, te
lefon meistrai - vaik tvirkintojai, o merai, gubernatoriai, gene
190
rolai ir prezidentai turi tiek smegenli, kiek lervos, pakliuvusios
voratinkl, ir taip tsiasi be galo. lyja, apsiniauk, tik neprisigerk,
nenutrk, vaiavau Bajerio garao aiktel ir prie mans pribgo
stambus juodas unsnukis su cigaru dantyse: EI! JS! EI JS! IA
NEGALIMA STATYT MAINOS!
- klausykit, inau, kad ia negalima statyt! a tik noriu pasi
kalbt su vedju, js ir esat vedjas?
- NE! NE, SENI! A NE VEDJAS! TU NEGALI IA STA
TYT MAINOS!
- o kur tada vedjas? tualete dirba savo rankele?
- JS TURIT IVAIUOT I IA IR PASTATYT MAIN
STOVJIMO AIKTELJ!
ivaiavau i ten ir pastaiau automobil stovjimo aiktelj,
ilipau ir prijau prie maos bdels su lentele Serviso vedjas",
privaiavo moteris, truput trenkta, naujas didelis automobilis,
pusiau praviros durels, variklis ugeso, moteris atrod pamiusi,
ilipo, automobilis m trkiot, trumputis sijonlis, ilgos pilkos
kojins, jai lipant i automobilio sijonas usipl, spoksojau jos
kojas, kvaila kal, bet kokios kojos, mmm, ji stovjo ten, trenkta
ir pakvaius, ir staiga i tualeto PASIROD serviso vedjas: KUO
GALIU JUMS PADTI, MADAM? KOKIOS BDOS? AKUMU
LIATORIUS NUSDO? -
ir jis nuskuod laid akumuliatoriui, ir parlk su aku
muliatoriumi veimlyje, ir paklaus jos, kaip atidaryti dang
t, o a stovjau, kol jie vargo su dangiu, irjau jos kojas ir
subin, ir galvojau, kad geriausia miegot su kvailom bobom, nes
nekenti j - apdovanojusi jas knu, gamta tedav joms muss
smegenles.
pagaliau jiems pavyko pakelt dangt, jis prijung akumulia
tori prie savojo ir liep jai uvest automobil, trei ar ketvirt
191
kart jai tai pavyko, ji perjung bg ir paband partrenkti vedj,
kol tas atjunginjo laidus, jai beveik pavyko, taiau vedjas pasiro
d ess mitrus. NUSPAUSKIT STABDIUS! PERJUNKIT PAVAR
NEUTRALI! visikai buka merga, pamaniau, domu, kiek vyr
ji jau nugalabijo? didiuliai auskarai, lpos raudonos, kaip oro
pato antspaudai, viduriai pilni mlo.
- GERAI, O DABAR PRIVAIUOKIT ATBULINIU PRIE
PASTATO! MES J KRAUSIM!
kol ji vaiavo atbula, jis bgo greta, kis galv pro langel ir
vpsodamas jos kojas.
- GERAI, GERAI, DAR, DAR TRUPUT!
vpsodamas, vpsodamas. ji pasuko u kampo ir jis atsiliko.
tiek man, tiek vedjui stovjo kaip turi bt. atsiliejau nuo
sienos, kuri ramsiausi.
- !
- K YRA? - paklaus jis.
- REIKIA PAGALBOS! - pasakiau, prieidamas su stoviniu,
jis pavelg mane keistai.
-KOKIOS?
- balansavimas, suvedimas, ivirtimas.
- EI! HERITITO!
pribgo japok.
- balansavimas, suvedimas, ivirtimas, - pasakiau jam.
- duokit raktus.
daviau Heritito raktus, dl to nesijaudinau, visada neiojau
si du ar tris rakt komplektus, buvau neurotikas.
- eiasdeimt antrj kometa", - pasakiau jam.
Heritito nujo prie eiasdeimt antrj kometos", ved
jas - vyr tualet, o a grau prie sienos ir miau stebti eis
m; tamsiame Los Andele buvo ankta, baisu ir nyku, nypt
192
purkiantis lietus, apsiniauk, 1984-ieji baigsi jau prie dvideimt
met, visa leikiai saldi visuomen galutinai pamio ir suied
jo, kaip tortas, numestas sust tarakonams ir skruzdlms, nykus
dinas lietus, Heritito uved mano mlyn komet", penkios i
dvylikos skol sumoktos, o mano pimpalas vl nusileido.
pamaiau, kaip jis atsukinja ratus ir nusprendiau pasi
vaikioti. du kartus apjs kvartal prajau gal du imtus moni
ir nepamaiau n vieno gyvo. apirjau vitrinas ir nepamaiau
jose nieko, ko noriau, ir vis dlto, kiekvienas daiktas turjo kai
n. gitara, kok velni veikiau su gitara? galiau sudegint, grotu
vas. TV. radijas, beveriai, beveriai, lamtas, ukemantis proto
kanalus, itekiantis smegenis it raudona ei uncij bokso pirti
n. bum. gavai, ko norjai.
Heritito pasirod ess mitrus, po pusvalandio itrauk i
po automobilio klikl, pastat j aiktel.
- oho, puiku! kur susimokt?
- oi, ne, ia tik balansavimas ir ivirtimas, reiks dar daryt
suvedim, prie jus eilj tik vienas automobilis.
-aa.
vakare turjo prasidt lenktyns, tikjausi spt pirm b
gim, pus atuoni, man reikjo pinig ir man kaip tik seksi,
bet reikjo valandos iki lenktyni, kad susigaudyiau statymuose,
taigi, spt turjau iki puss septyni, lietus, nykus lietus, vienos
bdos, trylikt - nuoma, keturiolikt - alimentai, penkiolikt - mo
kestis u automobil, reikjo spt lenktynes, jei ne jos - man aks,
niekaip nesuprantu, kaip mons suduria gal su galu. kakokia
velniava, kol laukiau, nujau parduotuv ir u penkis alius nu
sipirkau keturias poras trumpiki, grau, meiau jas bagai
n, urakinau, dieve veniausias, k tik suvokiau, kad turiu tik
vienus raktus nuo bagains! nujau prie rakt meistro bdels.
193
mans vos nesuvainjo atbuliniu vaiavs automobilis. kiau
galv pro langel ir sispoksojau automobiliu vaiavusios moters
kojas, ji dvjo violetinius keliaraiius ir turjo labai balt od.
irkit, kur vaiuojat", - pasakiau jai, - vos mans nepartren-
kt". veido taip ir nepamaiau, itraukiau galv i automobilio ir
nujau prie bdels, pasidariau dar vienus raktus, kol mokjau,
priturseno kakokia senut.
- ei, man sunkveimis utvr keli! negaliu ivaiuoti!
- ne mano reikalas, - atsak rakt meistras.
ji buvo per sena. bateliai be kulniuk, pamilikas blizgesys
akyse, plokti arkliki dirbtiniai dantys, sijonas iki puss blauzd,
mylkit, mylkit, mylkit savo senels karpas.
ji pavelg mane:
- k daryti, pone?
- igerkit ko nors gaivinanio, - atsakiau ir nujau alin.
nebent prie dvideimt met. na, gavau savo raktelius, sto
vjau, bandydamas umauti rakt ant rakt iedo, kai pasirod
dar viena - su mini sijonliu ir skiu, dabar visos mano, kad su
mini sijonliais kakodl reikia mvti ypatingas neseksualias
kojines, nertas ir storas, arba pdkelnes su lykiai ilindusiais
bjauriais apatiniais; taiau i rengsi senuoju stiliumi - aukta
kulniai, ilgos nailonins kojins, vos upakal dengiantis mini ir
nuostabi figra, jzau, spoksojo visi, tai buvo beprotikas lais
v itrks grynas seksas, mano ranka, verianti rakt ant iedo,
virpjo, velgiau liet, o ji ypsodamasi ltai artjo prie mans,
a su rakt iedu paskubomis nutursenau u kampo, noriau
pamatyti, kaip pro al praplaukia ta subin, pagalvojau, ta
iau subin taip pat pasuko u kampo ir praplauk pro mane -
ltai, gundomai sibuojanti, jauna, prayte praanti, j pasivijo
gerai apsirengs vyrukas, paauk vardu, o, kaip diaugiuosi
194
tave matydamas!", suuko, jis vis kalbjo ir kalbjo, o ji ypsojosi,
na, tikiuosi vakar gerai praleisi laik!", tar ji. jis j palieka? tas
vyrukas nesveikas, unriau rakt ant iedo ir nusekiau j par
duotuv. stebjau, kaip ji vaikto po parduotuv, sibuodama ir
kraipydama upakal, o vyrai atsigria ir sako: dieve, tu tik pa
irk!"
prijau msos skyri ir atsistojau eil. man reikjo msos,
kol laukiau, pamaiau j sugrtant, o tada ji sustojo ir atsirm
sien u penkiolikos pd nuo mans, velg mane ir ypsojosi,
pairjau savo deln, eilje buvau devyniasdeimt antras, o ji vis
stovjo, irjo mane. patyrus, daug maius mog, man staiga
kakas nutiko, gal jos dziundz per didel, pagalvojau a. o ji vis
irjo ir ypsojosi, ji turjo dail veidel, beveik gra, taiau man
buvo btina spti pirmsias lenktynes pus atuoni, nuom mo
kt trylikt dien, alimentai - keturiolikt, mokos u automobil -
penkiolikt, keturios poros trumpiki u penkis dolerius, rat
suvedimas, pirmosios lenktyns, pirmosios lenktyns, devynias
deimt antras eilje. TU JOS BIJAI, TU NEINAI, K DARYTI,
KAIP ELGTIS, PATYRS, PASAULIO MATS MOGAU, TU BI
JAI, NERANDI TINKAM ODI, IR KODL VISA TAI BTI
NAI TURI VYKTI MSINJ? ir bus tiek bd! ji pasirodyt esanti
pamiusi, juk tu inai, usinort persikraustyt pas tave. knarkt
naktimis, primtyt laikrai unitaz, pareikalaut dulkinti j
atuonis kartus per savait, dieve, to jau per daug, ne ne ne, man
btina spti pirmsias lenktynes.
ji mane perprato, suprato, kad esu tik bailus iknius. staiga
ji patrauk toliau, eiasdeimt atuoni vyrai velg jai i paskos ir
svajojo apie neemikus malonumus, a susimoviau. senas, perne
lyg. laikas svartyn, ji mans norjo, eik, lok savo lenktynse,
seni. eik pirkt savo msos, devyniasdeimt antras numeri.
195
- devyniasdeimt antras, - tar msininkas ir a pamiau
svar msos faro, gaball ipjovos ir lgtain, usivyniok vis tai
sau ant kuolo, seni.
ijau ir lyjant lietui patraukiau prie savo automobilio, ati
dariau bagain, meiau ms ir vl atsirmiau sien - atrodiau
kupinas emik rpesi ir iminties, rkiau cigaret, laukiau,
kol ant stovo uvarys automobil, laukiau pirmj lenktyni, bet
jutau jau praleids savo prog, praleids puiki ir ger prog, do
van, nukritusi i dangaus i suikt lieting Los Andelo die
n, penktadienio pavakar, automobiliai vilp pro al, valytuvai
vytravo vytravo vytravo, u stikl nebuvo veid, ir a, Bogartas,
nugyvens gyvenim, buvau susigs, prisispauds prie sienos
udius, vienuoliai benediktinai kvatojo visa gerkle, lakdami savo
vyn, uoliai kassi visos bedions, rabinai laimino marinuotus
agurkus ir pimpallius; o veiklusis mogus, Bogartas, stovjo, atsi
rms Byrso ir Zobako sien, nepiss, prarads lum, vis lijo ir
lijo ir lijo, pirmosiose lenktynse laimsiu su Medienos Karaliumi
ir vl pastatysiu u Maj olel; pasirod mechanikas, uvar
automobil ant stovo, pavelgiau laikrod - pus ei, vos sp
siu, bet tai visikai nebebuvo svarbu, nuspriegiau cigaret sau po
kojomis ir sispoksojau j. jos raudona ugnel velg mane. bet
lietus j ugesino ir a, dairydamasis baro, pasukau u kampo.
NAKTINS BEPROTYBS GATVS
pasibaigus girtuoklystms, bute buvome lik tik mes su vaikiu,
sdjome sau, kai gatvje kakas m garsiai spausti automobilio
196
signal, garsiai, GARSIAI, GARSIAI, tai buvo, o, dainuoki kuo gar
siau! gal gale m rodytis, lyg kakas trankyt per smegenis, pa
saulis buvo lugs, o a sdjau, laikydamas grim, gurknojau,
rkiau cigar, nieko nemsiau - poetai ijo, poetai su savo damo
mis isiskirst, ir tai buvo velnikai malonu, net garsiai plyaujant
signalui, tai ir palyginimas, poetai kaltino vienas kit vairiau
siomis klastomis bei idavystmis, nemokjimu rayti, krybini
gali praradimu; tuo paiu metu kiekvienas j tvirtino nusipelns
daug didesnio pripainimo, tvirtino raantis geriau nei tas ar anas,
ir taip toliau, a jiems pareikiau, kad jiems btina bent por me
teli padirbti angli kasyklose ar plieno liejimo fabrike, taiau jie
vis tauk - manieringi skundikliai, netayti, primityvs, niekam
tik raeivos, o dabar visi ijo, cigaras buvo geras, alia sdjo vai
kis. k tik buvau paras pratarm jo antrajai eilrai knygai, ar
pirmajai? koks skirtumas.
- klausyk, - tar vaikis, - gal ieinam ir pasakom jiems, kad
pyzdint? pasakom, kad susikit savo signal subin?
vaikis buvo neblogas raytojas, gebjo juoktis i savs, o
tai kartais bna didelio talento enklas ar bent jau enklas, kad
jis turi galimybi nevirsti pasiptusiu literatriniu mlu, kal
baniu apie susitikimus su Poundu Spolete, su Edmundu Vil-
sonu19 Bostone, su Dali vienais apatiniais, ar Lauelu jo sode;
jie sdi, susisiaut trumpuiais chalatais, eria jus visu ituo
ir staiga jau JS sakot JIEMS, ak, matote... kai paskutin kar
t maiau Barouz...", Dimis Boldvinas20, dieve, jis buvo toks
girtas, kad mes turjome ivesti j ant scenos ir atremti mik
rofon..."
19 Edmund Wilson (1895-1972) - garsus JAV literatros ir visuomens kritikas,
raytojas.
20 James Baldwin (1924-1987) - JAV prozininkas, poetas, dramaturgas, mo
gaus teisi aktyvistas.
197
- einam ir pasakom jiems, kad susikit savo signal su
bin, - pakartojo vaikis, kvptas mito apie Bukovsk (i ties esu
bailys) ir sivaizdavim apie Hemingvj, Hemfr B. ir Eliot atrai
totomis kelnmis.
tiek jau to. a papsjau cigar, signalas plyavo. KUKUOKI,
GEGUTE, GARSIAU.
- signalas netrukdo, niekada neik gatv, jei prie tai esi g
rs penkias, eias ar atuonias valandas, jie tokiems kaip mes turi
pasiruo narvus, o dar vieno narvo, bijau, neitversiu, uteks jau
man prakeikt narv, a ir pats j pakankamai prisireniu.
- einu ir pasakysiu, kad susikit, - nerimo vaikis.
vaikis buvo paveiktas antmogio, mogaus ir Antmogio",
jam patiko galingi vyrai, kieti ir kraugeriki, metras devyniasde
imt, sveriantys imt trisdeimt kilogram, raantys nemirting
poezij, bda ta, kad visi alikai buvo silpnaproiai, o kiet bi
eilraius ra dails mauiai homikai poliruotais nagais, vienin
telis vaikio sivaizdavimus apie didvyr atitinkantis asmuo buvo
dikis Donas Tomas, o dikis Donas Tomas vislaik elgsi taip,
tarsi vaikis n neegzistuot, vaikis buvo ydas, o dikis Donas To
mas juto silpnyb Adolfui, mgau juos abu, o a nemgstu daugelio
moni.
- klausyk, - vl pakartojo vaikis, - ieisiu ir pasakysiu jiems,
kad susikit.
o dieve, vaikis buvo augalotas, bet apknus, tikrai nepra
leisdavo prog pavalgyti, taiau viduje buvo pakantus, velnios
sielos, apimtas nerimo, igsdintas ir trupuiuk pamis, kaip ir
visi mes, n vienam i ms nepavyko to ivengti, ir a pasakiau:
- vaiki, pamirk t signal, vis tiek, sprendiant i garso,
triukm kelia ne vyras, tai moteris, vyras spaust signal su pau
zmis, bandyt sugroti koki nors grsming muzik, o moteris
198
tiesiog spaudia signal, vientisas garsas, viena didiul moteri
ka neuroz.
- pisau! - suriko vaikis ir ilk pro duris.
su kuo tai susij? - pagalvojau, kokia viso to prasm? mo
ns nuolat elgiasi visikai beprasmikai, kiekvienas poelgis turi
turti griet matematin pagrind, tai k suvok Hemas, ste
bdamas korid ir panaudojo savo kriniuose, btent tai suvo
kiau hipodrome ir naudojausi tuo gyvenime, seni geri Hemas
ir Bukas.
- Hemai? sveikas. Bukas skambina.
- o, Bukai, diaugiuos, kad paskambinai!
- pamaniau, usuksiu igert po taurel.
- ak, vaiki, su didiausiu malonumu, bet, matai, velniai rau
t, a dabar tam tikra prasme ivyks i miesto.
- ir kodl tai padarei, Erni?
- tu juk skaitei knygas, jose tvirtinama, kad buvau pamis,
man rodsi neinia kas. beveik neilsdavau i durnyno, sako, man
atrod, kad mano telefono klausosi, kad CV ruosi mane pri
iupti, man vaidenosi, jog mane nuolat seka. pats inai, politik
niekada nesivliau, taiau nuolat tsiausi su kairiaisiais, karas Is
panijoje ir kiti niekai.
- aha, daugumas js, literat, linksta kair, atrodo roman
tika, taiau tai gali pavirsti velnikais spstais.
- inau, bet, ties sakant, mane kamavo siaubingos pagirios,
inojau, kad nieko gero nebeparaysiu, o kai jie visi patikjo SE
NIU IR JRA", suvokiau, kad pasaulis visikai supuvs.
- inau, tu grai prie savo pradinio stiliaus, taiau tai nebu
vo tikra.
- aiku, tai nebuvo tikra, ir man atiteko PREMIJA, ir nuola
tinis sekimas, ir garbus amius, sdjau, lakiau kaip senas bybis, ir
199
pasakojau nuvalkiotas istorijas visiems, kas tik panordavo klau
sytis. a tiesiog privaljau isitakyti sau smegenis.
- na, k, Erni, iki, pasimatysim.
- aha, iki, inau, kad pasimatysim, Bukai.
jis padjo ragel, ir dar kaip!
ijau lauk pasiirti, kaip laikosi vaikis.
tai buvo sen naujame 1969 met gamybos automobilyje,
ji nesustodama spaud signal, ji neturjo nei koj, nei pap, nei
smegen, tik 1969 met gamybos automobil ir pasipiktinim, di
diul, berib pasipiktinim, kakoks automobilis ustojo jai vaia
vim. ji turjo nuosav nam. a gyvenau viename i paskutinij
apleist Delongpr aveniu ukabori, kada nors savininkas par
duos juos u beprotikus pinigus ir mane igrs i ten buldozeriu,
nieko gero. nuolat rengiau gertynes, trunkanias iki saultekio, ir
dien nakt tarkinau mainle, gretimam kieme gyveno pamilis,
viskas kuo puikiausiai, vos u vieno kvartalo iaur ir deimties
kvartal vakarus galjau pasivaikioti aligatviu, ant kurio savo
koj atspaudus paliko VAIGDS, neinojau, kiek daug reikia
j vardai, nevaiktau kin. neturiu televizoriaus, kai mano radijas
sugedo, imeiau j pro lang, girtas, a, ne radijas, viename mano
lang ioji didel skyl, pamirau, kad ten stiklas, man reikjo ati
daryti lang ir imesti radij, paskui, kai girtas vaikiojau baso
mis, savo koja (kaire) surinkau visas ukes ir mano gydytojas, be
narkozs pjaustydamas man koj ir kraptydamas lias duenas
paklaus:
- klausyk, o tu danai vaiktai, nesuvokdamas, k darai?
- nuolat, mielasis, nuolat.
ir tada jis man giliai pjov ten, kur visai nereikjo.
a sikibau stal ir ikoiau:
- taip, daktare.
200
tada jis tapo velnesnis, ir kodl gydytojai turi bti geresni
u mane? nesuprantu, sena iniuoni gudryb.
taigi, a atsidriau gatvje - arlzas Bukovskis, Hemingv
jaus, Ernio biiulis, niekada neskaiiau MIRTIS VIDURDIEN. do
mu, kur gauti?
vaikis tar tai pamiusiai automobilyje sdjusiai moteriai,
viso labo reikalavusiai tik pagarbos savo kvailoms nuosavybs
teisms:
- mes pastumsim automobil, patrauksim j i kelio.
vaikis sak tai ir man. kai paraiau t pratarm, vaikis tapo
mano skolininku.
- klausyk, vaiki, ia nra vietos tai mainai pastumti, ir ivis
man nusispjaut, einu igerti.
kaip tik m lyti. mano oda labai jautri, kaip aligatoriaus,
o ir siela jai por. a pasitraukiau, uteks man kar, velniai juos
raut!
pasitraukiau, taiau nespjau prieiti prie landos, vedanios
mano kiem, kai igirdau klyksmus, atsisukau.
tai ir prisipram. ant apknaus ydo poeto, kurio eilms
k tik paraiau pratarm, staug kakoks perkars pamis tipas
baltais markinliais, ko ten prireik tiems baltiems markin
liams? bias baltais markinliais stumd mano pusiau nemirting
poet, stipriai stumd, kuokteljusi sen vis dar spaud automo
bilio signal.
na, Bukovski, ar verta ibandyti savo kairj onin smg?
smgiuodamas tu girgdi kaip senos kluono durys ir laimi tik vie
n kov i deimties, kokiose mutynse paskutinkart nugaljai,
Bukovski? tau jau laikas dvt moterikas kelnaites.
na, velniai nemat, turint toki reputacij kaip tavo, dar vie
nas pralaimjimas didele gda netaps.
201
patraukiau padti jaunajam yd poetui, taiau paste
bjau, kad jis jau privert baltuosius markinlius atsitraukti,
pamaiau, kaip i dvideimties milijon verts daugiaaukio,
stovinio alia mano apgailtinos lnos, ibgo jauna moteris,
stebjau, kaip dirbtinje Holivudo mnesienoje kresnoja jos sd
menys.
mergyt, galiau tau parodyt kak, ko tu niekados n u
k nepamiri, - gerus septynis centimetrus tvinkiojanio stan
graus bybio, dievuliau, tik sivaizduok, taiau ji nesuteik man n
menkiausios vilties, kraipydama subin nubgo prie savo mao
sios 1968 met gamybos fiarijos", jei ji taip vadinas, ir lipo, jos
dziundz troko mano poetikos sielos, lipo, uved varikl, i
suko i takelio, vos nepartrenkdama mans - mans, Bukovskio,
BUKOVSKIO, mmm, ir nuvar automobil poemin dvideimt
milijon kainavusio daugiaaukio aiktel, kodl ji i pat pradi
jo ten nepastat? na, bet tiek to.
bias baltais markinliais vis dar svyrinjo ten kaip pami
lis, mano yd poetas jau prijo ir stovjo alia, Holivudo mnesie
noje, uliejusioje mus visus kaip dvokianios paplavos, nusiudyti
- nelengva, galbt skm mums dar nusiypsos, tuoj PENGUIN"
ileis knygel, Norsas, Bukovskis, Lamantija... kas, kas?
na, tai moteriai kelias namo buvo atviras, taiau ji nesugeb
jo vaiuoti, ji net nesugebjo deramai pasukti, ji vis pavaiuodavo
atbula ir trenkdavosi priekyje stovint balt sunkveimiuk, nuo
pirmojo smgio sudta upakaliniai ibintai, ji pavaiuoja atgal,
spaudia pedal, nuplia vis bufer ir pus kairiojo sparno, de
in pus sveika, tam ji ir dein, daugiau nieko ir nebereikia. va
iavimas laisvas.
Bukovskis, Norsas, Lamantija. Penguin books", tiems
dviem labai pasisek, kad a patekau su jais vien knyg.
202
ir vl ta vita dauosi plienu plien, ir protarpiais spaudia
signal, baltieji markinliai plakasi mnesienoje, siautja.
- kas ia vyksta? - paklausiau vaikio.
- neinau, - pagaliau prisipaino jis.
- kada nors tu tapsi puiku rabinu, taiau tau reikia imokt
suprasti visa tai.
vaikis ruoiasi tapti rabinu.
- nieko nesuprantu, - sako jis.
- man reikia igerti, - sakau a. - jei ia bt Donas Tomas,
visus juos igalabyt. taiau a ne Donas Tomas.
jau ruoiausi eiti, moteris vis dar tranksi sunkveimiuk,
dau j gabalus, jau ruoiausi eiti, kai pasirod senis apsmukusiu
rudu lietpaliu ir akiniais, tikras senis, senesnis u mane, tikrai se
nas, jis ijo ir veidas veid susidr su biu baltais markinliais,
veidu veid? tinkami odiai, ar ne?
iaip ar taip, kaip sakoma, akiniuotas senis apsmukusiu
rudu lietpaliu ilekia laikydamas didel skardin ali da, tik
rai ne maiau kaip trij ar septyni litr, neinau, k visa tai rei
kia, visikai pameiau io pasakojimo tiksl ir siuet, jei tokie ir
buvo, taigi, senis ipila daus ant pamilio baltais markinliais,
kuris vaikioja ratais po Delongpr aveniu, ipila daus baugio
je Holivudo mnesienoje, didij dal pro al, taiau iek tiek pa
taiko ir tiksl, daugiausiai ten, kur anksiau buvo jo irdis, alio
smgis balta, ir tai atsitinka greitai, taip greitai, kaip visada vis
kas vyksta, greiiau, nei spja sureaguoti akys ar pulsas, tai kodl
susidaro tiek daug skirting nuomoni apie kok nors veiksm -
riaues, mutynes, k tik nori, akis ir siela nespja paskui pasiu
tus vrik VEIKSM, taiau a maiau, kaip senis parklumpa,
krenta, rodos, i pradi buvo smgis, taiau paskui smgio ne
buvo. moteris automobilyje nustoja spaudusi signal ir trankiusis
203
sunkveimiuk, ji sdi ir klykia, kurtinamu klyksmu, turiniu t
pai prasm kaip ir signalo garsas, ji mir ir buvo amiams palai
dota savo 1969 met gamybos automobilyje, tik niekaip negaljo
to sismoninti, ji papuol ant kabliuko ir palo, buvo imesta u
borto, ir kakuria maa savo sielos dalele vis dar tai suvok - nie
kas nepraranda visos sielos, paprastai praiki tik devyniasdeimt
devynis jos procentus.
baltieji markinliai vo seniui ger antrj smg, sudau
jam akinius, paliko j blakytis ir trkioti apsmukusiame rudame
lietpaltyje, senis atsistojo ir bias smog jam dar kart, partrenk
ant ems, vo vl, vos tik tas pakl subin nuo asfalto, baltieji
markinliai linksminosi i irdies.
jaunasis poetas suuko man:
- DIEVE! TU TIK PAIRK, K JIS DARO TAM SENIUI!
- mhm, labai domu, - atsakiau, gaildamasis, kad neturiu
nei igert, nei urkyt.
pasukau namo. pamaiau atvaiuojant policijos automobil
ir miau ingsniuoti greiiau, vaikis nusek i paskos.
- gal grtam ir papasakojam jiems, kas nutiko?
- o nieko nenutiko, tik gyvenimas pavert visus pamiusiais
pusgalviais, ioje visuomenje svarbiausia laikytis dviej taisykli
- nesileisti suiumpamam be pinig ir nesileisti suiumpamam
nuo ko nors ukaifavus.
- bet jam nederjo taip elgtis su tuo seniu.
- tam seniai ir egzistuoja.
- o kur gi teisingumas?
- tai ir yra teisingumas: jauni pliekia senus, gyvieji doroja
mirusius, negi neaiku?
- tu kalbi tokius dalykus, bet pats jau esi senas.
- inau, einam vidun.
204
atsineiau dar alaus ir mes pasdjom, per sienas buvo gir
dti to kvailo policijos automobilio radijas, du dvideimt dvej
met vaikiai su lazdomis ir ginklais ketino tutuojau paskelbti
nuosprend dviem tkstaniams met bukos, homoseksualios, sa
distikos krikionybs.
nieko nuostabaus, kad jie puikiai jautsi savo aptakiame,
soiame, pailgintame juodame automobilyje, juk dauguma polici
nink - tik paprasti viduriniosios klass tarnautojai, kuriems pi
nig utenka gabalui msos ant keptuvs, monai su pakeniama
subine ir kojomis, ir maam jaukiam namukui Sduvoje, - jie n
nesusimstydami nukeps jus, nordami rodyti, jog Los Andelas
teisus: mes priversti sulaikyti jus, pone, mums labai gaila, pone,
taiau tai ms pareiga, pone.
du tkstaniai met krikionybs - ir kuo visa tai baigsi?
policijos automobiliais su radiju, bandaniu isaugoti vis it p
vant ml vienoj krvoj, o kuo daugiau? nesibaigianiais karais,
nedideliais oro antskrydiais, upuolikais gatvse, petynmis su
peiliais, tiek pamili, kad geriau apie juos n negalvoti, tegu sau
laksto gatvmis su policijos uniformomis ar be j.
taigi, mes ujom vidun, o vaikis vis mal:
- ei, gal nueinam ir papasakojam policijai, kas nutiko?
-ne, vaiki, praau, jei esi girtas, esi kaltas, nesvarbu, kas nutiko.
- bet jie ten, lauke, einam ir papasakojam.
- nra, k pasakot.
vaikis pairjo mane kaip nieking bail, toks ir buvau,
ilgiausiai kaljime esu isdjs septynias valandas, kai mane su
laik po kakokios studentikos demonstracijos.
- vaiki, manau, kad laikas mums baigti.
numeiau jam ant sofuts antklod ir jis umigo, a pasi
miau dvi kvortas alaus, abi atsidariau, pastaiau savo isinuomotos
205
lovos galvgalyje, nurijau didiul gurkn ir isitiesiau laukti mir
ties, kaip tikriausiai dar ir Kamingsas, ir Defersas, kaip elgsi
ir iuklininkas, ir laikrai pardavjas, ir keliaujantis prekeivis...
baigiau al.
vaikis nubudo pus deimtos, nesuprantu moni, kurie
anksti keliasi. Milinas mgdavo anksti keltis, lakstydavo aplink,
skambindavo duris, adindavo visus, visi imdavo nervintis ir
lipti ant sien, o a mones, kurie keliasi iki pusiaudienio, vis
laik laikiau paskutiniais kvailiais, geriausia mintis ov gal
v Norsui - sdti su piama ir ilkiniu chalatu, ir tegu pasaulis
sau sukasi.
palydjau vaik iki dur ir jis ijo pasaul, ali daai gatvje
jau buvo idiv. Meterlinko mlynoji paukt - pastipusi. Hir-
manas21sdjo tamsiame kambaryje su kruvina deinija nerve.
o a paraiau dar vien PRATARM dar vienai kakieno ei
lrai knygelei, kiek dar j bus?
- ei, Bukovski, turiu pasims eilrai knygel, pamaniau,
gal perskaitytum ir k nors pasakytum.
- pasakyiau? kad a nemgstu poezijos, seni.
- nieko tokio, tik pasakyk k nors.
vaikis ijo, man prireik nusiikt, unitazas buvo usikims;
namo savininkas ivaiavs trims dienoms, nusiikau ir meiau
d rud popierin maiel, ijau i nam ir ingsniavau sau su
maieliu, tarsi neiausi darb priepieius, prijs dykviet, i
meiau maiel, trys pratarms, trys maieliai do. niekas niekada
nesupras, kaip kenia Bukovskis.
grau namo, svajodamas apie auktielninkas moteris ir ne
blstani lov, pirmas dalykas bt daug mielesnis, ir man be
veik baigsi priepieiai, turiu omenyje, popieriniai maieliai, de
21 Jack Hirschman (gim. 1933) - JAV poetas ir aktyvistas.
206
imt ryto atjo patininkas, laikas nuo Beilio i Graikijos, rao,
kad ir ten lyja.
na k gi, puiku, a vl vienas namuose, ir naktin beprotyb
virto dienos pamiimu, isitiesiau ant lovos, auktielninkas, sispi
trijau lubas ir miau klausytis to supisto lietaus.
VIOLETINIS KAIP VILKDALGIS
Viena skyriaus pus buvo suymta A-l, A-2, A-3, ir taip toliau,
toj pusj buvo laikomi vyrai, o kita skyriaus pus buvo suymta
B-l, B-2, B-3, joje buvo laikomos moterys. Bet vliau jie nusprend
retkariais leisti mums bendrauti, tai padeda gydymui ir tikrai la
bai padjo - dulkinoms sandliukuose, sode, u darins, visur ir
visada. Dauguma ten patekusi moter apsimet pamiusiomis,
nes vyrai uklupo jas besiduodanias su kitais vyrais, visa tai buvo
gryna apgaul - jos paios prasi ligonin, graudino savo senius,
o paskui ieidavo ir viskas prasiddavo i naujo. Tada vl guldavo-
si ligonin, vl ieidavo, ir taip nuolatos. Taiau kol merginos gy
dsi, joms taip pat labai nordavosi, ir mes darydavome visk, kad
joms padtume. Personalas, inoma, taip pat buvo labai uimtas:
gydytojai dulkino sesutes, sanitarai kruo vienas kit, - jie vargu
ar inojo, kuo mes usiimame. Taigi, viskas josi kaip i pypks.
U ligonins sien man pasitaikydavo daug daugiau pami
li - visur, kur bepavelgsi: pigiose krautuvlse, gamyklose,
pato skyriuose, namini gyvnli parduotuvse, beisbolo rung
tynse, politik biuruose - daugiau nei teko kada nors matyti ia,
ligoninje. Kartais net stebdavausi, u k jie ia papuol. Buvo
207
vienas vyrukas, gan ramus, galjai su juo tiesiog pasikalbti, Bo-
bis vardu, jis atrod visai sveikas: sveikesnis u daugum mus
gydiusi paklaikusi psichiatr. Vos persimets su psichiatru
keliais odeliais, pats pasijusdavai pamis. Dauguma psichiatr
tampa psichiatrais, nes nerimauja dl savo sveiko proto. O kaps
tytis savo prote - pats pavojingiausias dalykas pamiliui, ir visos
teorijos, tvirtinanios prieingai, - tuti plepalai. Retkariais koks
nors pamilis imdavo ir paklausdavo:
- Ei, o kur dingo daktaras Malovas? Nemaiau jo iandien.
Jam atostogos? Ar j perkl kitur?
- Jam atostogos, - atsakydavo kitas beprotis, - ir j perkl
kitur.
- Nesuprantu.
- Msininko peilis. Rieai ir gerkl. Jokio atsisveikinimo ra
telio.
- O, jis buvo toks mielas mogus!
- Taip, velniai raut, gryna teisyb.
A tik vieno dalyko niekaip negaljau suprasti. Kaip tokiose
vietose sklinda paskalos. Tos paskalos ir gandai visada pasitvirtin
davo. Gamyklose, didelse staigose, tokiose kaip i... pasklinda,
tarkim, gandas, kad tam ir tam nutiko tas ir tas, arba dar blogiau
- skland gandai, kurie pasitvirtindavo po keleto dien ar net sa
vaii: Sen Do, dirbant jau dvideimt met, tuoj atleis arba visus
tuoj atleis, ar dar kas nors panaaus, ir tai visada pasirodydavo
esanti tiesa. Grtam prie psichiatr: niekaip negaldavau supras
ti, kam psichiatrai renkasi pat sunkiausi keli, kai savo inioje
turi tiek tablei. Smegen n vienas neturi n u gra.
Na, bet grkime prie reikalo - labiausiai paengusius ligo
nius (t. y. toliau u kitus paengusius tariamo pasveikimo keliu)
pirmadieniais ir antradieniais nuo dviej iki puss ei ileisdavo
208
miest. Pavlavusieji sugrti i privilegij prarasdavo. Tai buvo
grindiama teorija, kad prie visuomens mums reikia priprasti pa
laipsniui. Na, inot, kad nepapultum tiesiai i beprotnamio gatv.
Nes vos tik apsivalgius buvo galima tutuojau grt atgal. Vos pa
maius visus tuos laisvje vaiktanius beproius.
Naudodamasis pasivaikiojimo teise, pirmadieniais ir ke
tvirtadieniais usukdavau pas gydytoj, apie kur inojau neger
dalyk, ir u dyk apsirpindavau deksiu, amfu, metu, libriumu ir
kitokiais ratais. Pardavindavau juos ligoniams. Bobis triauk juos
kaip saldainius, o Bobis visada turdavo krvas pinig. Ties sa
kant, daugumas j turdavo. Jau sakiau, kad danai stebdavausi,
kodl Bobis ten pakliuvo. Jo elgesys beveik visais atvejais buvo nor
malus. Jis turjo tik vien ma keistenyb: retkariais atsistodavo,
susikidavo rankas kienes, auktai pakeldavo kelni klenes ir
engdavo atuonis ar deimt ingsni, vilpaudamas kakoki ny
ki melodij. Kakoki melodij, strigusi jo galvoje, ne itin skam
bi ir nuolatos t pai. Tai trukdavo vos kelet sekundi. Ir tai
buvo jo vienintel keistenyb. Taiau jis elgdavosi taip nuolat, dvi
deimt ar trisdeimt kart per dien. Pamats j pirmus kelet kar
t pagalvotum, kad poktauja, pamanytum, koks komikas ir au
nus vyrukas. Ir tik vliau suprastum, kad jis priverstas taip elgtis.
Aha, kur mes baigme? O taip! Merginas taip pat ileisdavo
antr valand dienos ir mes turdavome daugiau galimybi susi
tikt. Vis laik dulkintis sandliukuose tapo pavojinga. Taiau ir
ijus tekdavo krutis paskubom, nes aplink sukdavo patruliai. Jie
inojo ligonins tvarkarat, privaiuodavo automobiliais ir nusi
viliodavo ms avias ir bejges damas.
Prie imdamasis stumdyt kvaialus, niekad neturdavau pi
nig ir tai bdavo gryna bda. Vienkart buvau priverstas atsivesti
vien geriausi ms merguli, Mer, Standard" degalins
209
moter tualet. Ilgai vargom, kol radom tinkam poz, - niekas
nenori gultis ant myinyios grind, o stovint buvo nepatogu, - ir
a staiga prisiminiau vien kakada imokt gudryb. Imokau jos
traukinio, vaiavusio per Jutos valstij, ikinyke. Tada ibandm
j su viena meilia jauna vyno prisilupusia indne. Liepiau Merei
permesti vien koj per tualeto kriaukl. Pats ukliau t koj ir
kiau jai. Puikiai suveik. Prisiminkit it gudryb: Galbt ji kada
nors jums pravers. Jei norit pikantik poji, galit netgi nukreipt
savo kiauus karto vandens srov.
iaip ar taip, Mer ijo i moter tualeto pirmoji, o i paskos
ir a. Mane pastebjo Standard" tarnautojas.
- , seni, k ten veikei moter tualete?
- Ak, dieve mano, brangusis! - gracingai sulenkiau rie, -
nejau ir tu, senas pirdiau, nusprendei su manim paflirtuot?
Ir nujau, sibuodamas klubais. Jis, rodos, patikjo. Por sa
vaii nervinausi, o paskui pamirau...
Manau, kad pamirau. Bet kuriuo atveju, kvaialus pirko ne
blogai. Bobis rijo visk i eils. Netgi pardaviau jam por kontra
ceptik. Jis ir juos prarijo.
- Neblogas dalykas, seni. Gauk man dar, k?
Taiau keisiausias i vis buvo Pulonas. Jis tiesiog sddavo
krsle prie lango ir niekada nejuddavo. Niekada neidavo valgy
kl. Niekas nemat jo valganio. Bgo savaits. Pulonas vis sdjo
krsle. Jis aikiai buvo i t ne io pasaulio pamili - nesikal
bani net su psichiatrais. Psichiatrai stovdavo ir kalbdavosi su
Pulonu. nekdavo jam kak, linkiodavo galvomis, rkydavo,
kvatodavosi. Be Pulono a vienintelis galdavau susikalbti su ne
io pasaulio pamiliais. Psichiatrai ms klausdavo: Kaip jums,
vaikinai, pavyksta iki j prasimuti?"
210
O tada mes abu spoksodavome juos ir nieko nesakyda
vome.
Pulonas gebjo susikalbti su monmis, ityljusiais po
dvideimt met. Priversdavo juos atsakinti klausimus ir pasa
koti jam visokias istorijas. Pulonas buvo labai keistas. Jis buvo i
t neeilini moni, kurie net mirdami neatskleidia savo paslap
i, - galbt todl taip ir elgsi. Tik paskutiniai mulkiai visada pa
siruo arstyti patarimus ir atsakymus visus klausimus.
- Klausyk, Pulonai, - sakydavau, - tu niekad nevalgai. Dar
n karto nemaiau, kad valgytum. Kaip tu sigudrini igyventi?
- Che che che che cheee. Che che cheee che che cheeee.
Nordamas ieit i skyriaus ir laisvai vaikioti po ligoni
n, pats praydavausi dirbti specialius darbus. Buvau panaus
Bob, tik neusismaukdavau kelni ir nevilpaudavau nedarnios
Bize Karmen" versijos. Mane kamavo saviudybs kompleksas,
pastoviai pasikartojantys gilios depresijos priepuoliai, negaljau
paksti moni minios, o ypa nekeniau laukti ilgose eilse. O
visuomen dabar kaip tik ir virsta ilgomis, neinia ko laukianio
mis eilmis. Bandiau nusinuodyti dujomis, bet nepavyko. Kama
vo mane ir dar viena bda. Negaljimas atsikelti i lovos. Tiesiog
negaljau paksti keltis i lovos, kad ir kada tai nutikt. Paprastai
sakydavau monms: Du didiausi monijos iradimai yra lova
ir atomin bomba. Pirmoji suteikia galimyb niekur nedalyvauti, o
antroji - atima visas galimybes kur nors dalyvauti." Jie laik mane
pamiliu. Vaik aidimai - tai kuo uimti visi mons: vaik ai
dimais. Jie nueina keli nuo pyzdos iki grabo n nesuvok gyve
nimo siaubo.
Taip, negaljau pakst keltis i lovos. Tai reik, kad reikia
pradt gyvent gyvenim i naujo, o itis nakt pratsojus lovoj,
211
atsiranda toks vienumos jausmas, kurio labai sunku atsisakyti. Vi
sada buvau vieniius. Atleiskit, manau, man trksta vieno ulo,
taiau jei po ranka turiau gundant subins ksnel, man bt
visikai nusispjaut, net jei visi mons pasaulyje imirt. inau,
inau, taip negerai. Bet nulisiau ne k daugiau nei sraig, juk tai
mons, gal gale, pavert mane nelaimingu.
Kiekvien ryt kartodavosi vienas ir tas pats:
- Bukovski, kelkis!
- Kooo?
- Tau sakyta: kelkis!
-E?
- Koks dar e"? Kelkis! Mkis i lovos, skystaproti!
- ...chrrrr... eik, ipisk savo seser...
- A tuoj pakviesiu gydytoj Blezingem.
- Ir j ipisk.
Ir tada atitursendavo daktaras Blezingemas - susijaudins,
iek tiek suirzs, beje, savo kabinete jis pirtuku kraptydavo vie
n seser student, svajojusi apie vedybas ir atostogas Rivjeroje...
su nukriousiu bukagalviu, negaliniu net sau bybio pastatyti. Su
daktaru Blezingemu. Apygardos fond parazitu. Sukium ir -
dium. Niekaip nesuprantu, kodl jo dar neirinko Jungtini Vals
tij prezidentu. Turbt jie dar jo n karto nemat - buvo pernelyg
uimtas pirtuk seser kaiiojimu ir seiljimusi, pamaius jos
kelnaites...
- Na, pakaks, Bukovski. KELKITS!
- Kad ten nra k veikti. Ten visikai nra k veikti. Negi
nesuprantat?
- Kelkits. Nes prarasit visas savo privilegijas.
- Velniai nemat. Lyg atimtumt prezervatyv, kai vis tiek
nra k pist.
212
- Na, gerai, unsnuki... A, daktaras Blezingemas, skaiiuoju
iki trij... Taigi, pradedam... Vienas... Du...
A paokau.
- mogus - atsisakanios suprasti jo siel aplinkos auka.
- Siel js praradot dar vaik darely, Bukovski. O dabar
prauskits ir ruokits pusryiauti...
Gal gale man patikjo melti karves ir teko keltis anksiau
u visus. Taiau tampyti karves u speni buvo visai miela. Be to,
t ryt susitariau tvarte susitikti su Mere. Aplink iaudai. Oi, bus
smagu, oi, smagu. A tampiau spenius, kai i u karvs pasirod
Mer.
- Pasidulkinam, Pitone.
Ji vadino mane Pitonu. Neturjau supratimo, kodl. Gal pai
niojo su Pulonu, galvojau. Taiau i t galvojim mogui jokios
naudos. Vieni nemalonumai.
Trumpai tariant, usiroptm ant iaud, nusirengm; bu
vom nuogi kaip k tik nukirptos avys, mus krt drebulys, o va
rs kieti iaudai bad kaip tkstaniai ledo kirtikli. Velniai raut,
juk apie tai raydavo senuose romanuose, pagaliau mes savo pa
siekm!
kiau. Buvo puiku. Bet vos tik kaip reikiant sivariau, staiga
pasirod, kad tvart silau visa Italijos armija...
- EI, SUSTOK! BAIK! PALEISK T MOTER!
- TUTUOJAU NULIPK!
- TRAUK LAUK SAVO PIMPAL!
Sanitar gauja, visi nuostabs vyrukai, didiuma - homo
seksualai, velniai raut, nebuvau prie juos nusiteiks, bet vis dl
to - i: jie jau lipa kopiomis...
- N NEBANDYK JUDT, GYVULY!
213
- TIK NULEISK, IKART NURAUSIM KIAUUS!
miau krutintis greiiau, bet buvo jau per vlu. Jie buvo ke
turiese. Nutrauk mane nuo jos ir pavert ant nugaros.
- DIEVE VENIAUSIAS, TIK PAIRK T DAIKT!
- JIS VISAS VIOLETINIS KAIP VILKDALGIS IR PUSS
RANKOS ILGIO! VISAS TVINKIOJANTIS, DIDIULIS IR BAI
SUS!
-GAL PABANDOM?
- Galim netekti darbo.
- Man atrodo, verta.
T akimirk pasirod daktaras Blezingemas. Taip j dvejo
ns ir baigsi.
- Kas ten vyksta? - paklaus jis.
- Mes laikom it mog, daktare.
- O moteris?
- Moteris?
- Taip, moteris.
- Aaa... ji visikai pamiusi.
- Na, gerai, aprenkit juos ir mano kabinet. Po vien. Mo
ter pirm!
Mane privert laukti lauke, prie privaios Blezingemo cels
dur. Sdjau ant kieto suolo tarp dviej sanitar ir paeiliui var
iau tai Atlantic Monthly", tai Reader's Didgest". Tikra kanky
n, lyg miriau dykumoje nuo trokulio ir mans klaust, ko pa
geidauiau - paiulpt saus kempin ar praryt deimt smilteli...
tariu, gydytojas gerai ipr Mer savo lieuvliu.
O tada jie pagaliau ived i kabineto Mer ir stm mane.
Blezingem is vykis, atrodo, gerokai ugavo. Jis pasak jau kelet
dien stebs mane per lauko ironus. Buvau tariamas jau kelet
savaii. Du neaiks ntumai. Paaikinau daktarui, kad atimti
214
i mogaus lytin malonum - ne pats patikimiausias bdas pa
dti jam susigrinti sveik prot. Jis pareik, kad lytin energij
galima perkelti vir nugaros smegenimis ir panaudoti kitiems,
daug malonesniems tikslams. A atoviau tiks ia galimybe, jei tai
daroma savo noru, taiau priverstinai nugaros smegenims n vel
nio nesinori perkelti energij kitiems, daug malonesniems tikslams.
Na, trumpai tariant, tuo viskas ir baigsi, netekau savo pri
vilegij dviem savaitms. Taiau vis dar tikiuosi kada nors, prie
usilenkdamas, dar kartel pasidulkint iauduose. Taip nutrauk
mane paioj domiausioj vietoj, jie man skolingi maiausiai vien
kartel.
AKYS TARSI DANGUS
neseniai pas mane buvo usukusi Dorot Hyli22. pas pagiring ir
aplus penki dien barzda, buvau apsilankym jau ir pamir
s, kol vien vakar, ramiai begeriant al, j vl paminjo, kalb
damasis su vienu jaunuoliu pasakiau, kad ji buvo usukusi.
- ko ji pas tave atjo? - paklaus jis.
- neinau.
- o k sak?
- nepamenu, k sak. pamenu tik jos grai melsv suknel
ir nuostabias, vytinias mlynas akis.
- neprisimeni, k ji sak?
- n odio.
22 Dorothy Healey (1914-2006) - JAV komunist partijos aktyvist, juodaodi
ir meksikiei darbinink teisi gynja.
215
- o tu j padarei?
- inoma, ne. Dorot turi labai atsargiai rinktis su kuo gultis
lov. tik pagalvok, kokia prasta lov jos laukia, jei ji netyia su
guls su FTB agentu ar bat parduotuvi tinklo savininku.
- Deks Kenedi meiluius turbt atrenka dar kruopiau.
- aiku. vaizdis, ji turbt niekada nesigult lov su kokiu
nors Polu Krasneriu23.
- noriau pamatyt, jei taip nutikt.
- o kam? laikytum jiems rankluosius?
- laikyiau ginklus, - atsak jis.
o Dorots tokios nuostabios, vytinios mlynos akys....
laikraiuose spausdinami komiksai jau seniai tapo rimtais,
taiau nuo tada jie, ties sakant, darosi vis juokingesni. tam tikra
prasme laikraio komiksas um seniau per radij transliuot
muilo oper viet, juos vienija polinkis vaizduoti rimt, labai rim
t tikrov, o ia ir slypi j humoras - j tikrov atrodo toks pigus
dirbtinis lamtas, kad tiesiog nemanoma nesijuokti, nebent jums
skaudt pilv.
naujausiame Los Angeles Times" numerio (naujausiame t
akimirk, kai buvo raomos ios eiluts) Mary Worth" komikse
mums pateikiamas hipi ir bytnik eros saullydis, matome ten
student maitinink, barzdot, megztiniu su aukta apykakle, pa
kabinus nepriekaitingos figros ilgaplauk blondin (vos nenu-
leidau j irdamas), u k kovoja tas maitininkas, taip ir neai
ku, nes keletas jo trump pasisakym mums nieko neatskleidia,
iaip ar taip, nekyrsiu jums atpasakodamas siuet, pasakojimas
baigiasi tuo, kad stambus bjaurus ttuis, su pramatniu kostiumu
ir kaklaraiiu, nupliks ir kumpanosis, paeria barzdylai kelet
iminties perl, o tada pasilo darb savo monje, kad is galt
23 Paul Krassner (gim. 1932) - JAV urnalistas, kontrkultros veikjas, komikas.
216
deramai ilaikyti jo gundani dukrul, hipis-bytnikas i pra
di atsisako ir dingsta i laikraio puslapio, o ttuis su dukre
le jau kraunasi daiktus, ketindami j palikti kapanotis savo paties
idealistiniame dumble, kai hipis-bytnikas staiga sugrta. Do!..
K tu padarei?" - suklinka seksualioji dukrel, ir engia Do -
BEBARZDIS ir BESIYPSANTIS. Pamaniau, bus teisinga, jei sui
nosi, kaip i tikrj atrodo tavo vyras, mylimoji... kol dar ne vlu! -
ir atsisuka ttu, - be to, pamaniau, pone Stivensai, kad barzda
tik trukdys... NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTUI!" - Vadinasi
js pagaliau ATJOTE PROT, jaunuoli?" - klausia ttuis. Esu
pasirengs sumokti t kain, kurios js praote u savo dukter,
sere! (ak, seksas, ak, meil, ak, PISATIS!) Bet, - tsia buvs hipis, -
a vis dar ketinu kovoti su NETEISYBE... Kur tik j besurasiau!"
tai, inoma, pagirtina, nes nekilnojamojo turto versle buvusiam
hipiui teks susidurti su daug neteisybs, ir tada ttuis ria pa
skutin replik: Tiesa, js laukia didelis NETIKTUMAS, Do!..
js suprasite, kad ir mes, seni kelmai, taip pat troktame geresnio
pasaulio! Tik mes netikime, kad norint atsikratyti termit, reikia
SUPLEKINTI vis nam!"
vis dlto nemanoma atsikratyti minties apie tai, kuo U
SIIMA tie seni kelmai, o tada pavelgiate kit puslap ir matote
BUT3G". jame koledo profesorius diskutuoja su labai turtinga
ir graia mergina apie jos meil idealistikai nusiteikusiam ir ne
turtingam gydytojui, tas gydytojas jau spjo atskleisti savo bjau
r ir audring bd - pl staltieses kartu su indais nuo kavins
staliuk, mtsi sumutiniais su kiauiniu ir, jei tik gerai pamenu,
sumu por jos draugui, jis irzta, nes ta grai turtinga moteris
nuolat silo jam pinigus, jis, tiesa, neatsisak nei prabangaus nau
jo automobilio, nei pernelyg ipuoto kabineto miesto centre, nei
kit grybi, jei is gydytojas darbuotsi laikrai pardavju ar
217
patininku, n u k negaut viso to gero, o ir noriau pamatyt,
kaip jis ateina kok nors naktin klub ar restoran, nuluoja ant
grind pietus, vyn, kavos puodelius, auktelius ir visa kita, o
paskui grta, sdasi ir net neatsiprao, tikrai nenoriau, kad TAS
gydytojas operuot mano grtamj hemoroj.
tad skaitydami komiksus juokits, juokits, juokits, taiau
inokite: i dalies viskas taip ir yra.
vakar buvo ujs vietinio universiteto profesorius, nepa
naus Dorot Hyli, taiau jo mona, perujiet poet, buvo labai
patraukli, kalbjom apie tai, kaip jam nusibodo beprasmiai vadi
namosios NAUJOSIOS POEZIJOS rinkiniai, poezija, kurioje smul
kios poet grupels niaujasi tarpusavy, tebra pati stambiausia
snobika afera i vis meno ri, manau, paia snobikiausia i
kada nors susikrusi grupi buvo sena JUODOJO KALNO"24
kompanija. Krilio iki iol baiminasi tiek universitetuose, tiek u
jo rib - baiminasi ir garbina - net labiau nei bet kur kit poet,
o dar mes turime akademinius poetus, kurie, kaip ir Krilis, rao
kruopiai rinkdami odius, iuo metu visuotinai pripastama ir
priimtina poezija i esms atrodo tarsi prispausta po stiklu - glotni
ir slidi, i vidaus tarsi sauls apviesti odiai jungiasi kakoki
nemogik metalin visum ar pusiau slapt poirio tak, tai
poezija milijonieriams ir storiems dyknams, todl ji ir remiama,
ir tikrai gali igyventi, nes paslaptis inoma tik siauram pavstj
rateliui, o visi kiti gali eiti po velni, taiau pati poezija nuobo
di, labai nuobodi, tokia nuobodi, kad ta nuobodyb priimama u
paslpt prasm - prasm, inoma paslpta, taiau paslpta taip
gerai, kad nra jokios prasms, taiau jei JUMS nepavyksta jos su-
24 Juodojo Kalno poetai", dar vadinami projektyvistais, buvo XX a. vidurio
JAV avangardo ir postmodemo autori grup. Jai priklaus poetai Robert Creely, De
nise Levertov, Robert Duncan ir kt. Ch. Bukowskis j nuoirdiai nekent u poezijos
mantrum ir atotrk nuo emikj reikal.
218
rasti, reikia jums trksta sielos, jautrumo ar dar ko nors, todl GE-
RIAU SURASKIT J ARBA NETAPSITE PAVSTUOJU, o jei jos
nerandate - TYLKIT.
tuo tarpu kas dvejus ar trejus metus koks nors tipas i aukto
sios mokyklos, nordamas isaugoti savo viet universiteto struk
troje (jei manote, kad Vietnamas - tikras pragaras, jums reikt
atkreipti dmes i vadinamj galvoi tarpusavio santykius,
j rezgamas intrigas ir kovas dl valdios, verdanias maose pri
vaiose kamerose), itraukia dienos vies t pat isivadjusi
stiklini eili rinkin ir pervadina j NAUJJA POEZIJA ar NAU
JJA NAUJJA POEZIJA, nors tai ta pati ymt kort kalad.
na, is profesorius akivaizdiai buvo lojas, jis pareik, kad
aidimas jam sipyko ir jis nori atrasti nauj jg, nauj krybin
gali, jis turjo mini, taiau vis dlto paklaus mans, kas, mano
manymu, kuria TIKRAI nauj poezij, kas tie vaikinai ir kokius
dalykus jie rao. ties sakant, nesugebjau jam atsakyti, paminjau
kelis vardus: Stiv Rimond25, Dug Bleizek26, Al Pard, Braun
Miler, Harold Nors ir taip toliau, taiau paskui suvokiau dauge
l j pasts asmenikai arba susirainju su jais. mane apm su
mautas sins grauimas, jei iskirsiu btent juos, vl ieis kakas
panaaus JUODJ KALN - dar vienas pavstj" brelis,
o tai tiesus kelias prat, loving asmenin prat, taiau bet
kokiu atveju bevert.
taigi, tarkim, js juos atmetat, tarkim, atmetat senuosius sti
klins poezijos krjus, ir kas jums lieka? kriniai labai energing,
labai gyv jaunj, tik pradjusi rayti ir spausdintis nedideliuo
se urnaluose, leidiamuose toki pai energing ir talenting
25 Steve Richmond (mirs 2009) - JAV poetas, siejamas su vadinamja JAV po
ezijos msos mokykla", raiusia kietus, tiesmukus, danai necenzrinius eilraius.
26 Douglas Blazek (gim. 1941) - JAV poetas, andergraundo leidjas. Vienas i
moni, padjusi igarsti Charlesui Bukowskiui.
219
jaunj, seksas jiems - dar kakas naujo, o pats gyvenimas - tikra
vieiena, kaip ir karas, ir tai gerai, tai gaivina, j dar neukniso".
taiau kur skms tvirtinimas? para vien ger eilut, jie parao
keturiolika prast, kartais jie net priveria su ilgesiu prisiminti at
sargiai istentas Krilio eiles, o patys visi rao vienodai, imi netgi
trokti, kad vl atsirast Defersas, mogus, sdintis u uolos ir
savo irdies krauju raiantis sienas, jie tvirtina, kad negalima pa
sitikti trei deimt perkopusiu mogumi ir tam tikra prasme
is principas teisingas - dauguma tokio amiaus moni jau bna
parsidav, taiau kita vertus, KAIP MAN PASITIKTI DAR NE-
TURINIU TRISDEIMTIES MOGUMI? jis juk tikriausiai ims ir
parsiduos. o antram plane nos kraptys Mer Vort.
galbt tiesiog atjo kiti laikai, o kalbant apie poezij ( j
skaiiuokime ir tl arlz Bukovsk), tai iuo metu mes pa
prasiausiai NETURIME tos varomosios jgos, iurp keliani
novatori, moni, diev, kiet bi, sugebani iverst mus i
lovos ar priversti judti juodiausiame fabrik ir gatvi pragare,
nebr daugiau T. S. Eliot, nutilo Odenas, Paundas laukia mirties,
Defersas paliko jokiu hipi grupiniu Didiajame Kanjone neu
pildom tutum, net senis Frostas turjo tam tikros dvasios di
dybs, Kamingsas neleido mums umigti, Spenderis27, ir iame
moguje gyvyb gsta", met rayti, D. Tom praud amerikieti
kas viskis, amerikiei susiavjimas ir amerikiets moterys, net
Sendbergas, kadais ivaists talent ir eidavs Amerikos klases
kratydamas savo nekirptus ilus karius, net Sendbergas pajuto
mirties spyr.
pripainkime: milinai pasitrauk ir dar neatjo juos pakei-
siantys milinai, galbt kalti laikai, galbt kalti itie vietnamieti-
27 Stephen Spender (1909-1995) - angl poetas ir eseistas, ras apie socialin
nelygyb ir klasi kovas.
220
ki, itie afrikietiki, itie arabiki laikai, visai galimas dalykas, kad
mons trokta daugiau, nei poetai turi pasakyti, galbt paskuti
niu poetu taps nacija - jei pasiseks, dievai, poet a nemgstu,
man nepatinka net sdti su jais viename kambaryje, nelengva su
rasti tai, k mgsti, gatvse to akivaizdiai nerasi, mogus, pildan
tis mano bak artimiausioje degalinje, atrodo pats lykiausias ir
atgrasiausias gyvulys, o kai velgiu savo prezidento nuotraukas
ar klausausi jo kalb, jis man panaus nutukus kloun, buk va
kin padar, gavus teis valdyti mano gyvenim, mano likim ir
vis likusij gyvenim ir likimus, ir a to nesuprantu, koks ms
prezidentas, tokia ir ms poezija, mes, bedvasiai mons, j suk
rme, todl jo ir nusipelnome. Donsonui28negresia udiko kulka
ne dl papildom saugumo priemoni, o dl to, kad udyt numi
rl - gan abejotinas malonumas.
todl grkime prie profesoriaus ir jo klausimo: k traukti
tikrai naujos poezijos knyg? pasakyiau, kad nieko, pamirkit t
knyg, ans beveik nra. jei norite rast k nors i tikrj stipraus,
mogiko ir siningo, galiu patarti paskaityt Al Pard, kanadiet,
taiau kas i tikrj tas kanadietis? neinia kas, sdintis neinia
kur ant medio akos, vargu ar sveiko proto, ir rkalojantis nuosta
bias ugningas dainas naminio vyno puodel, laikas, jei mes jo dar
turime, laikas parodys mums, kas jis toks.
todl, profesoriau, man labai gaila, bet negaliu jums niekuo
padti, nes kitaip mano atlape atsirast ro (EMIKOJI RO?),
mes sutrik, neinome, k daryti ir tai susij su Kriliais, jumis,
manimi, Donsonu, Dorote Hyli, K. Kljumi, Pauelu, paskutiniu
Hemo autuvu ir didiuliu mano maos dukryts, bganios grin
dimis pas mane, lidesiu, kiekvienas ms vis atriau ir atriau
28 Turimas omenyje Lyndonas B. Johnsonas (1908-1973), 36-asis JAV preziden
tas, juo buvs 1963-1969 metais.
221
jauia t siaubingai nemonik sielos ir tikslo praradim, ir mes
vis atkakliau bandome susirasti kok nors Priekatastrofin Krist,
taiau taip ir nesugebjome rasti net Gandio ar ANKSTYVOJO
Kastro, tik Dorot Hyli, akimis kaip dangus, o ji bjauri komunist.
tai tokie reikalai. Lauelas atmet kakok Donsono pakvie
tim vakarl sode. tai buvo neblogai, tai jau buvo pradia, taiau
bda ta, kad Robertas Lauelas gerai rao. pernelyg gerai, jis strigo
tarp stiklins poezijos ir rsios tikrovs ir neino, k daryti - to
dl maio vien su kitu ir netenka gali tiek viename, tiek kitame.
Lauelas labai nort tapti gyvu mogumi, taiau jo poezijos sam
prata paveria j bekiauiu. tuo tarpu Ginsbergas, suvokdamas,
kad spragos esama ir bandydamas j upildyti, mums beirint
atlieka didiulius ekstravertikus salto, na, jis bent jau ino, kas
negerai, tik jam trksta meistrikumo tai sutvarkyti.
k gi, profesoriau, ai, kad usukot, daug keist moni
beldiasi mano duris, per daug.
neinau, kas ms laukia, mums reikia didels skms, o
man pastaruoju metu nesiseka, ir saul vis ariau, kad ir koks bt
lyktus Gyvenimas, vis dlto verta dar pagyvent trejet-ketvert
dieneli, na k, pabandom?
SKIRIAMA VOLTERIUI LOUENFELSUI
jis nusipurt pagirias ir pakilo i lovos, o ten jie - moteris su vai
ku, -jis atidar duris, bgo mayl, o i paskos jo ir motina, atvy
ko net i Naujosios Meksikos, nors i pradi usuko pas Didij
Bili, lesbiet. mayl puol ant kuets ir jie vl suaid susitikim.
222
buvo labai malonu pamatyti mayl, buvo velnikai malonu j pa
matyti.
- Tinai supliavo kojos pirtas, labai dl to nerimauju, por
dien vaikiojau kaip apsvaigusi, o kai atsipeikjau, Tinai jau
skaudjo pirt.
- nereikjo leist jai basai vaikiot lauko tualet.
- KOKS SKIRTUMAS! VISAS PASAULIS - LAUKO TUA
LETAS! - pareik ji.
i moteris retai ukuodavosi ir protestuodama prie kar
rengsi juodai, solidarizuodamasi su vynuoginink streikais ne
valgydavo vynuogi, buvo komunist, ra poezij, dalyvaudavo
hipi grupiniuose, iede pelenines i molio, be perstojo rk ir
gr kav, gaudavo vairiausi eki i motinos ir buvusi vyr,
gyveno su paiais vairiausiais vyrais ir mgo skrudint duon su
braki uogiene, vaikai buvo jos ginklai ir, nordama apsiginti, ji
gimd juos vien po kito. nors jis niekaip negaljo suvokti, kas ga
lt sugundyti vyr gultis jos lov, toje lovoje jam akivaizdiai
teko pabuvoti ir girtumas - gan dinas pasiteisinimas, taiau pa
kartotinai tiek prisigerti jam jau nebepavyko, i esms ji primin
jam ivirkiai iverst religin fanatik - ji, matote, negali klysti,
nes remiasi nuostabiomis idjomis: antikariniu judjimu, Karlu
Marksu ir panaiu mlu, ji netikjo ir DARBU, taiau kas ivis
juo tikjo? paskutinkart ji dirbo Antrojo pasaulinio karo metu, kai
buvo stojusi Moter korpus, kad igelbt pasaul nuo vries,
deginanio mones krosnyse - A. Hitlerio, juk intelektualine pra
sme tas karas, inot, buvo teisingas, o dabar ji degino krosnyje;/.
- o dieve, paskambink mano gydytojui.
ji inojo telefono numer, painojo ir gydytoj: tokiems da
lykams ji buvo tinkama, tai ji padaryti sugebjo, o tada buvo kava,
cigarets ir pokalbiai apie bendruomens statom pastat.
223
- kakas priklijavo tavo eilrat VYR IKINYKAS" lauko
tualete, ten gyvena ir vienas senas girtuoklis, vardu Elis, jam e
iasdeimt, jis nuolat girtas ir nuolat melia savo o.
ji band monikai pasikalbti su juo, pagauti savo tinklais,
atimti menkiausi vilt pabti vienam, nueiti hipodrom ar ra
miai igerti alaus; jam tekt sdti ir irti, kaip j jodo visokie
psichiniai ligoniai, ir niekas jam nepavyduliaut, bt tik prastas
nykus siaubas ir depresija mechanini moni, atliekani me
chanin akt, bandani itrykusi skla atgaivinti savo cementi
nes sielas.
- oi, ne, - pasak jis, - tarkim, nusitrenkiau a ten, pavelg
iau dulkin kalv ir vitadius ir imiau staugti kaip pjauna
mas, kol iprotiau. arba rasiau bd nusiudyt.
- tau patikt Elis, jis taip pat vis laik girtas.
jis met alaus skardin popierin mai.
- eiasdeimtmet girtuokl galiu susirasti bet kur. o jei ne
rasiau, man tekt tiesiog palaukti dar dvylika met. aiku, jei su
gebsiu.
praleidusi i prog, apimta slepiamo, taiau tuo pat metu
visikai aikaus siio, ji msi kavos ir cigarei, o jei manote,
kad tokio siio nebna, jums tiesiog dar neteko sutikti Ponios
Meils alininks, Ponios Karo Prieininks, Ponios Eiliakals,
Ponios Susskime Ant Kilimo Su Draugais ir Taukkime Visokius
Niekus...
buvo treiadienis ir jam t nakt reikjo DARB, o ji nusive
d mayl vietin knygyn, kuriame mons skait vienas kitam
savo raliav, panai viet Los Andele buvo kaip priikta. mo
ns, kuri raliava buvo neverta n undio, skait vienas kitam
ir porino vienas kitam, kokie jie auns, tai buvo panau dvasin
smaukym, nes jiems nebeliko k daugiau daryti, deimt moni
224
gali laiyti vienas kitam subines ir kliedti, kokie jie visi puiks ra
ytojai, taiau jiems bna velnionikai sunku rasti vienuoliktj ir,
inoma, nra jokios prasms sisti savo keverzoni PLAYBOY",
THE NEWYORKER", THE ATLANTIC", EVERGREEN", nes
jie nesupranta, kas yra gera literatra, ar ne? savo susitikimuose
mes skaitome krinius, geresnius u vis stor ir plon urnal
publikacijas kartu sudjus..." - taip prie deimt met jam pasak
kakoks niekingas mogiktis.
na, ir eik tu pist mano senos motus kaul...
kai t nakt, po trij penkiolika, jis gro, namuose pliesk
visos viesos, naktins uuolaidos buvo pakeltos, o ji, ivertusi
nuog subin, parp ant kuets, jis jo, ugesino beveik visas
viesas, nuleido uuolaidas ir ujo pairt mayl, ji buvo tikra
gudruol, ta boba dar nespjo jos udusint. jau ketveri, jis velg
miegani mayl, Tin, tikr stebukl, miegant, sugebant gy
venti itam pragare, tai ir jo pragaras, taiau akivaizdiausias ir
sunkiausiai atsikratomas dalykas tas, kad jis tiesiog negaljo pa
kst tos moters, kalta buvo ne tik ji, jis tegaljo pakst vos kele
t moter, o ir pats buvo anaiptol ne ventasis - tik jos pernelyg
danai lipa ant rag. o mayl buvo niekuo dta - kodl paprastai
daugiausiai kliva vaikams? vos dviej pd gio, nei paso, nei
usimimo, nei vilties, mes imame juos galuoti vos tik jie ilenda i
pyzdos ir nenusiraminam, kol nenuleidiam kit duob, jis pasi
lenk ir beveik susigds pabuiavo j miegani.
kai ijo, ji jau buvo pabudusi, vir vanduo kavai, rko ciga
ret. jis msi alaus, djo skers, vis tiek visi aplink pami.
- jiems vakar patiko mano eilratis, - tar ji, - perskaiiau
savo eilrat ir jis jiems patiko, jei nori perskaityt, tai jis.
- klausyk, mayt, inakt darbe i mans imu visas sme
genis. nemanau, kad sugebsiu j dmiai perskaityt, rytoj, gerai?
225
- aAokia laiminga! inau, kad tai kvaila, bet vis tiek esu lai
minga. inai, kad mes leidiam savo grupini skaitym urnal?
- ir k?
- tai va, vienas egzempliorius pateko Volteriui Lounfelsui29,
jis perskait ir para laik, klausdamas, kas a tokia!
- na, tai aunu, tikrai aunu.
jis dl jos diaugsi, tegul tik ji bna laiminga ir isiropia i
tos supistos gyvai duobs.
- Louenfelsas turi ger skon, inoma, jis krypsta kair, ta
iau galbt ir a krypstu, sunku pasakyt, svarbiausia, kad tu para
ei kelet tikrai puiki dalyk, ir mes abu tai inom.
ji nuvito ir jis ja pasidiaug, norjo, kad ji laimt, jai reik
jo laimti, kaip ir visiems, ech, koks tai supistai dinas aidimas!
- bet inai, kokia tavo bda?
ji pakl galv:
- kokia?
- tie patys atuoni ar devyni eilraiai.
kiekvien naujai atrast poezijos grup ji atsinedavo tuos
paius atuonis ar devynis eilraius, o pati tuo metu lauk dar
vieno vyro, dar vieno vaiko, dar vieno gynjo.
ji neatsak, o paskui paklaus:
- kokie ten urnalai didelj kartoninj dj?
- mano nauja eilrai knyga, tetrksta pavadinimo ir ma
ininks. avans jau gavau, dabar reikia tik perspausdint eilra
ius, o a negaliu pakst spausdinti savo eilrai, tai laiko vais
tymas ir vaikiojimas tuo paiu keliu, negaliu pakst, ta d jau
eis mnesius ten stovi.
- man reikia pinig, kiek umoktum?
29 Walter Lowenfels (1897-1976) - poetas, urnalistas, JAV komunist partijos
narys, laikraio Daily Worker" redaktorius.
226
- dvideimt ar trisdeimt ali, bet tai lyktus darbas, sun
kus ir nuobodus.
- a j padarysiu.
- gerai, - sutiko jis, taiau inojo, kad ji niekada jo nepadarys.
ji niekada nieko nebuvo padariusi, atuoni ar devyni eil
raiai. na, kaip sakoma, jei per gyvenim paraei bent por ger
eilrai, tai esi ko nors vertas.
ir ko?
pyzdos su triperiu, tai ko, pagalvojo jis.
po dviej ar trij savaii turjo bti mayls gimtadienis ir
likus porai dien jie su Tina ivaiavo miest - gydytojas paalino
jai nuo pirto nag ir dav kelet ma buteliuk, kuriuos reikjo
igerti kas keturias valandas, jie ivaiavo miest atlikti bukapro
tik, mog gyv dani pavedim, kai tuo tarpu jis jau turt
girtas rkalot dainas, stengdamasis nepasiust jis vykd keturis ar
penkis pavedimus, o paskui usuko kepykl, pam gimtadienio
tort, jis buvo ikeptas puikiai, jiedu su Tina pam tort roinje
dutje ir nuvaiavo parduotuv tualetinio popieriaus, msos,
duonos, pomidor, dar velniain ko, led, taip taip, led, koki
norsi led, Tina? kol ant ms galv neugriuvo plieninis Riar
do Niksono dangus, koki, k, Tina?
kai jie sugro, Louenfelso poet buvo siaubingai suirzusi, ji
nypt ir keiksi...
ji nusprend perspausdint t eilrai knyg, kas nutiko?
juk dav jai nauj juostel.
- TA SUPISTA JUOSTEL N VELNIO NEDIRBA!
ji sdjo su savo juoda prie kar nukreipta suknele ir buvo
labai tusi, ji atrod bjauriai, atrod kaip baidykl.
- palauk minutl, - tar jis. - padsiu tort ir visa kita.
jis nune visk virtuv ir Tina nujo i paskos.
227
lov viepaiui, kad i tos moters kno atsirado is nuosta
bus vaikas, paman jis, nes kitaip, bijau, man tekt j nudti, ai
viepaiui u toki skm, o gal reikia dkot Riardui Niksonui.
galima dkot jam ar kam tik nori: nykioms, niekada nesiypsan-
ioms mainoms.
jiedu gro kambar ir jis nukl mainls gaubt, dar nie
kada nebuvo mats, kad kas nors taip dt juostel, to nemanom
aprayti, o nutiko tai, kad ji dalyvavo kituose poezijos skaitymuo
se ir ten kakas vyko ne taip. jam beliko tik splioti kas: ar jos
neidulkino kakas, su kuo ji norjo dulkintis, ar kakas pasak
kak apie jos poezij, o galbt kas nors, pasiklauss kaip ji skai
to, tiesiog pavadino j neurotike"; kad ir kas bt nutik, kaltas
buvo riftas, sugadintas arba i vidaus, arba i iors, ir jo raids
arba vytjo, pilnos apsimestins meils, arba spaudsi prie ems
ir oko, kupinos siaub kelianios neapykantos.
ji buvo jau isikvpusi ir jis nieko nebegaljo padaryti, todl
atsisdo ir stat juostel taip, kaip reikia.
- IR DAR S" STRINGA! - sukliko ji.
jis nebeklaus, kas nutiko tuose poezijos skaitymuose, kar
t nebuvo net Volterio Louenfelso ratelio.
jie su Tina nujo prie virtuvinio stalo, jis im tort, SU
GIMIMO DIENA, TINA", rado keturis vakui laikiklius, stat
juos keturias prakeiktas vakutes ir kio tort, o tada igirto
bgant vanden...
ji maudsi.
- klausyk, tu k, nenori pairt, kaip Tina upuia vaku
tes? po velni, js juk trenkts net i Naujosios Meksikos! jei ne
nori, taip ir sakyk, pradsim be tavs...
- gerai, tuoj ieisiu...
-na, ir puiku...
228
pagaliau ji pasirod, jis udeg tas prakeiktas vakutes, ke
turias. ugnis, ant torto.
Su gimimo dien,
Su gimimo diena,
Su gimimo diena, miela Tina...
ir taip toliau, nuvalkiota ir banalu, taiau jos veidas, Tinos
veidas, vytjo tarsi 10 000 film apie laim, jis niekada nebuvo
mats nieko panaaus, jam teko laikytis i paskutinij, kad ne
pravirkt.
- na, mayle, upsk jas. sugebsi?
Tina pasilenk ir upt tris vakes, taiau alia vak ne
ugeso ir j sum juokas, jam tai atrod juokinga, labai juokinga:
- po perknais, nesugebjai upust ALIOS! kaip ia tau ne
pavyko upust alios?
ji pt ir pt. pagaliau ugesino, jie abu m juoktis, jis su
pjaust pyrag ir jie valg j su ledais, banalu, bet jam patiko, kad ji
laiminga, netrukus mama atsistojo.
- man reikia isimaudyti.
-gerai...
ji ijo i vonios.
- unitazas usikimo.
jis jo voni, prie jai atvykstant, unitazas nebuvo usikim
s n karto, ji primet ten il plauk kuokt, vairi pyzdos tai
s, visokio mlo ir tualetinio popieriaus gumul, jis visada buvo
links priskirt tai savo vaizduotei, taiau ir usikims unitazas, ir
skruzdls, ir visokios nirios mintys apie mirt, ir rkanumas,
visa tai atsirasdavo kartu su ja - geriausia i moter, nekentusia
karo, nekentusia neapykantos ir visados buvusia u taik.
229
jis norjo kiti rank ir tiesiog itraukti vis t gumul lauk,
taiau ji suuko:
- atnekit man prikaistuv!
Tina paklaus:
- kas tas prikaistuvis?
o jis atsak:
- t od mons paprastai sako, kai daugiau nebeino, k
sakyt, i tikrj jokio prikaistuvio nra ir niekada nebuvo.
- k darysim? - paklaus Tina.
- atneiu jai puod, - atsak.
jie atne jai puod ir ji ilgai kruosi su unitazu, taiau visam
tam siaubingam guminiam ir atkakliam ten primestam dui taip
nieko ir nenutiko, jis tik burbuliavo ir atsakydamas bezdjo taip,
kaip ir ji pati visada bezddavo.
- einu, pakviesiu eiminink, - pasakiau.
- BET A NORIU ISIMAUDYTI VONIOJE! - sukliko ji.
- gerai, - atsakiau, - maudykis. tulikas palauks.
ji jo. paleido du. stovjo po tuo duu daugiau nei dvi
valandas, turbt vandens barbenimas per smegenis j ramino ir
leido jaustis saugiai, vienkart jam teko nuvesti Tin voni pa
sisiti. ji net nepastebjo, kad jie buvo uj, jos veidas ir dvasia
buvo nukreipti dang: kar prieinink, poetika siela, motina,
kankin, nevalganti vynuogi, tyresn u distiliuot d, - jos
pakili dvasi barbendamas grsi'vanduo ir vis augo sskaita u
elektr, galbt tokia buvo Komunist partijos taktika - ivesti vi
sus i proto?
gal gale jis poktais ir dainomis privert j i ten ieiti ir pa
kviet eiminink, jis bt ir toliau leids jos poetikai sielai mau
dytis ilgesyje, - ir tegul paskui sau j turisi Volteris Louenfelsas, -
taiau jam labai norjosi ikti.
230
eimininkas, kaip tikras aunuolis, keletu savo garsiosios
kanalizacins pompos liurpteljim atvr visiems sumanymams
keli jr. jam ijus, jis atsisdo ir pagaliau isitutino.
kai jis ijo, ji atrod jau visai paklaikusi ir jis pasil praleis
ti likus vakar ir nakt artimiausiame knygyne ar vienamyje, ar
kur tik ji pageidauja, o pats pasisil paaisti su Tina.
- puiku, ryt apie pietus a atvaiuosiu su motina.
jiedu su Tina sodino j automobil ir nuve knygyn,
jai dar nespjus ilipti, i jos veido dingo neapykanta, daugiau ne-
beatsispindjo veide ir, eidama link jimo, ji vl buvo u TAIK,
POEZIJ, MEIL, visus gerus ir teisingus dalykus.
jis papra Tin perssti priek, ji pam j u rankos ir jis
vairavo viena ranka.
- a pasakiau mamai iki", a myliu mam.
- aunuol, tikrai inau, kad mama taip pat tave myli.
taip jie ir vaiavo, abu, labai rimti, susikaup, jai buvo ketve
ri, jam iek tiek daugiau, sustodami ties raudona, sddami greta,
ir tai buvo viskas.
to visikai pakako.
POTENCIALAUS SAVIUDIO URAAI
sdiu prie lango, privaiuoja iuklininkai, jie tutina iukli d
es. klausausi, kol igirsiu savj, tai ir ji: TRENKSMAS, VAN
GESYS, BARKESYS, TEKT, POKT! vienas i dentelmen pa
velgia kit:
- bie, ia gyvena visikas chromus!
231
kilsteliu savo butel ir laukiu tolesni kosminio skrydio
vyki.
***
kakas kio man Normano Meilerio knyg, ji vadinasi Krikio
nys ir kanibalai", dieve, jis vis rao ir rao. nei prasms, nei humo
ro. nesuprantu to. stena od po odio, ir visi jie dirbtiniai, ar taip
ir nutinka visoms ymybms? tik pamanyk, kaip mums pasisek!
* * *
usuka dviese, ydas ir vokietis.
- kur vaiuojam? - klausiu.
jie tyli. vokietis u vairo, nepaiso joki vairavimo taisykli,
greiio pedalas nuspaustas iki galo. mes jau kalnuose, o jis lekia
paiu kelkraiu - apaioje dviej tkstani pd praraja.
negerai, galvoju sau, mirti nuo kito mogaus rankos.
privaiuojam observatorij, nuobodyb! jie abu tuo baisiai
patenkinti, ydui patinka zoologijos sodai, taiau dabar naktis ir
jie visi udaryti, esama moni, kuriems vislaik btina kur nors
eiti.
- einam kin!
- einam paplaukiot valtele!
- einam pasidulkinti
- djau a ant viso to, - paprastai atsakau, - leiskit man ra
miai pasdti.
todl mons daugiau ir nebeklausia, jie tiesiog sodina mane
automobil ir veasi ten, kur mans laukia eilinis nykus siurpri
zas.
232
taigi, vokietis pribga prie pastato, tarp plyt, i kuri su
mrytas pastato fasadas, esama grioveli, vokietis ima kopti tomis
plytomis, tai jis jau usikeberiojo iki pastato vidurio ir kabo vir
jimo, dieve, kaip nuobodu, galvoju, laukiu, kol jis arba nulips,
arba nukris.
prieina mokytojas su vyresnij klasi mokini grupe, ei
dami pro duris jie visi isirikiuoja, mokytojas pavelgia vir ir
pamato vokiet.
- ar ia vienas i maniki? - klausia jis.
- ne, ia vienas i maniki, - atsakau a.
jie nuygiuoja vidun, vokietis nulipa, mes einame pastat,
per trisdeimt met jame niekas nepasikeit, ant lyno duobje kabo
didiulis vytruojantis rutulys, visi iri, kaip rutulys vytruoja.
dieve, kaip nuobodu, galvoju.
o paskui sekioju ydui ir vokieiui i paskos, jie vaikto ir
spaudo mygtukus, daiktai sukinjasi ir truput juda. arba atsiran
da elektros ilydis, pus vis t keistenybi sulauyta, ir spaudyt
mygtukus beprasmika, vokietis kakur nuklysta, vaiktau su
ydu. tas suranda poeminius smgius raant aparat.
- ei, Henkai! - staugia.
- k.
- ateik ia! klausyk, kai suskaiiuosiu iki trij, mes abu pa
oksim vir.
- gerai.
jis sveria devyniasdeimt kilogram, a - imt.
- viens, du, trys!
paokam. aparatas pakeverzoja kelet linij.
- viens, du, trys!
paokam.
- nagi, dar kart! viens...
233
- velniai nemat, - sakau. - einam, susirasim ko nors igerti,
ir nueinu.
prieina vokietis.
- dingstam i ia, - silo.
- aiku, - pritariu.
- viena kal mane atstm, - sako vokietis. - tai siaubinga.
- nesijaudink, - sakau, - turbt jos kelnaits iteptos du.
- man tokios ir patinka.
- mgsti jas uostyt?
- aiku.
- na, tada atleisk, vakaras tau neskmingas,
pribga ydas.
- varom vabo vaistin! - staugia jis.
- dieve, tik ne tai, - dejuoju.
sdam automobil ir vokietis, inoma, dar kart rodo, kad
mokt mus nuvet tiesiai miriai glb, bet mes ivaiuojam i
kaln.
visi Los Andele tuo usiima: laksto lyg iknon kirpti, ie
kodami neinia ko. daniausiai tai savs paties baim, vienatvs
baim, o a bijau minios, moni, kirpt iknon minios; bijau
moni, kurie skaito Norman Meiler, vaikto beisbolo rungty
nes, pjauna ir laisto savo pievutes ir kapstosi su kastuvliais dar
eliuose.
vokietis lekia pas Svab. jam norisi pauostyt.
* * *
rytuose esama vieno simfoninio orkestro, kurio dirigentas kles
ti atlikdamas tai, k a pavadiniau Pradedanij Melodijomis,
ios muzikins itraukos suteikt malonum bet kuriam klasiki
234
ns muzikos klausytojui naujokui, taiau net menkiausi skon
turintis mogus, perklauss iuos pradedaniajam skirtus kri
nius keturis ar penkis kartus, tikrai subloguos. o mintasis orkes
tras savaitmis eria publik vienu ir tuo paiu, publik sudaro
pusamiai mons ir a neturiu n menkiausio supratimo, i kur
jie atsiranda ir kas sutrukd j protiniam vystymuisi, taiau pa
siklaus i supaprastint, visuotinai inom ir leiki kri
ni, jie tikrai tiki, kad igirdo kak naujo, didingo ir gilaus, jie
paoka nuo kdi ir aukia: BRAVO! BRAVO!" - daro btent
tai, k, pasak gand, ir reikia daryti, ieina dirigentas ir ima lanks
tytis, o tada paprao orkestro atsistoti, man neaiku tik viena: ar
dirigentas ino, kad jis mausto publik, ar jis taip pat protikai
atsiliks?
tai keletas dirigento pamgt krini, kuriuos a traukiau
nebent pradins muzikos mokyklos program: Ofenbacho Pary
iaus gyvenimas", Ravelio Bolero", Rosinio uvertira arka va
gil", aikovskio Spragtuko" siuita (tegelbsti mus tonas!), Biz
Karmen" arba jos dalys, Koplendo Meksikos salonas", de Faljos
Trikamp skrybl", Elgaro Ikilmi maras", Gervino ydroji
rapsodija" (tegelbsti mus tonas dukart!) ir daugelis kit, kuri
iuo metu tiesiog negaliu prisiminti...
taiau vos tik mintieji klausytojai pajunta slyt su iuo pri
mityviu leiktuliu, jie tutuojau virsta nekenksmingom paklaiku
siom makakom.
vaiuodami namo js pastebite tok vaizd, penkiasdeimt
dvej met vyrikis, trij bald parduotuvi savininkas, pajuts
savyje intelekt:
- dievai, reikia pripainti, kad tas... tikrai supranta muzik!
jis tikrai priveria j pajusti!
jo mona:
235
- taip, a visada jauiuosi tokia dvasikai pakylta! beje, kur
iandien vakarieniausim - namie ar restorane?
* * *
inoma, dl skonio, kaip ir dl jo trkumo, nesiginijama, kam
pyzdut, o kam ir nuosava rankut, nesuprantu, kodl populia
rs Folkneris, beisbolas, Bobas Houpas, Henris Mileris, ekspyras,
Ibsenas, echovo pjess, nuo G. B. o mane apima nevaldomas
iovulys, ir nuo Tolstojaus taip pat. Karas ir taika" - mano galva -
didiausia neskm nuo Gogolio Milins" laik, apie Meiler a
jau kalbjau. Bobas Dylanas, mano galva, perlenkia, o tai Dono-
vanas turi stili ir skon, nesuprantu ir tiek. boksas, profesionalus
futbolas ir krepinis, matyt, patraukia savo jga. ankstyvasis He
mingvjus buvo puikus. Dosas buvo kietas. ervudas Andersonas
visas neblogas, ankstyvasis Sarojanas. tenis ir oper pasilaikykit
sau. nauji automobiliai - velniai j nemat, pdkelns - fe. iedai,
laikrodiai - fe, fe. patys pirmieji Gorkio kriniai. D. H. Loren-
sas - aunuolis, Selinas - be abejons, plakta kiauinien - das.
Arto geras, kai pasiunta. Ginsbergas - kartais, imtyns... kas????
Defersas - inoma, ir taip toliau, ir panaiai, patys inot, o kas
teisus? inoma, a! o kaipgi kitaip!
* * *
vaikystje lankydavausi vadinamuosiuose Oro ou", ten rodyda
vo akrobatinius skrydius, oro lenktynes, uolius su paraiutais,
pamenu, vienas laknas buvo itin geras, ant kablio prie pat ems
bdavo pakabinama nosin, o jis praskrisdavo paia paeme savo
senutliu vokiku fokeriu" ir ant vieno i sparn taisytu kabliu
236
nukabindavo nosin, o tada, leisdamasis beveik iki ems, dary
davo statin", jis puikiai vald savo lktuv, taiau smagiausios
bdavo oro lenktyns - ypa vaikams, o galbt ir kitiems taip pat.
tiek suduim! visi lktuvai buvo skirting form ir atrod labai
keistai, nudayti rykiom spalvom, ir jie krisdavo, krisdavo, kris
davo ir krisdavo, buvo baisiai domu, mano biiul vadino Frenku,
jis dabar vieno i teism teisjas.
- ei, Henkai!
- k, Frenkai?
- einam su manim.
ir mes palsdavom po tribna.
- i ia galima pairt moterims po suknelm, - sakydavo jis.
- tikrai?
- aha, irk!
- jzau!
tribnos buvo sukaltos i lent ir pro plyius viskas matsi.
- ei, pairk it!
-oho!
Frenkas vaiktinjo dairydamasis.
-tsss! tai ten!
a prijau.
-aha.
- irk, irk! matau dziundz!
- kur? kur?
- va, irk! kur a iriu!
mes stovjom ir irjom t dalyk, ilgai irjom.
o tada ilindom ir mm stebti vents pabaig.
buvo paraiutinink pasirodymas, jie stengsi nusileisti kuo
ariau ant ems nubrto apskritimo, jiems seksi prastai, o tada
vienas vyrukas ioko, o jo paraiutas isiskleid ne visas, jame
237
buvo iek tiek oro, todl vyrukas krito ne taip greitai, kaip mogus
be paraiuto, ir galjome j stebti, rods, jis spardsi ir rankom
tamp virves, bandydamas jas ipainioti, jam nesisek.
- argi niekas negali jam padti? - paklausiau.
Frenkas neatsak, jis turjo fotoaparat ir tuo metu fotogra
favo. daugyb moni fotografavo, o kai kurie turjo net filmavi
mo kameras.
mogus artjo prie ems ir vis dar band ipainioti virves, o
tada trenksi em ir okteljo vir, j udeng paraiutas, kiti
uoliai buvo ataukti, aviacijos vent beveik baigsi.
ji buvo ypatinga, dtantys lktuvai, paraiutininkas ir
dziundzs.
namo vaiavome dviraiais ir vis keli apie tai kalbjoms,
gyvenimas atrod smagus dalykas.
URAAI APIE CHOLER
Cholera sf. (1) [gr. cholera < chole - tulis + rheo - teku] 1. Trp med.
min ukreiamoji arnyno liga, kuri sukelia choleros vibrionas;
reikiasi stipriu viduriavimu, organizmo apsinuodijimu, vandens
ir drusk netekimu. 2. keik. bjauryb, bestija.
palyginus su mumis, cholera yra tam tikra prasme prana
esnis padaras; jis ino, kaip ir kur mus rasti - daniausiai vonioje,
besimylinius ar mieganius, be to, jam labai lengva uklupti jus
ikinyke, paiame viduri tutinimo kartyje, jei jis jau stovi prie
slenksio, galite aukti: dieve mano, palaukit minut, velniai rau
238
t, minutl!" - taiau js balse skambanios kanios gaidels tik
paskatins choler - jo beldimas ar skambinimas taps dar atkakles
ni. cholera paprastai skambina ar beldia, ir jums tenka j leisti, o
kai jis ieina - pagaliau, - js savaitei atgulat lov. cholera ne vien
prilapina jums siel - jis taip pat visada sigudrina palikti savo
gelsvo lapimo ant js unitazo sdyns, ir palieka tiek, kad plika
akimi sunku pastebti; apie palikt lapim js netarsit tol, kol
patys ten neatsissit ir bus jau per vlu.
skirtingai nei js, cholera turi marias laiko ir gali neskubda
mas kvarinti jums galv, visos jo mintys ir idjos prieingos js
mintims ir idjoms, taiau jis apie tai niekada nesuinos, nes kalba
nesustodamas, o jeigu itaikote akimirk jam paprietarauti, cholera
js negirdi, jis i tikrj niekada negirdi js balso, jam tai tik mig
lota, neaiki pauz, kuriai pasibaigus jis tsia savo monolog, o kol
jis neka, js stebits, kaip jam i viso pavyko kiti savo purvin knys
l js siel, cholera taip pat puikiai informuotas, kada js papras
tai miegate ir jis nuolat skambins jums tomis valandomis, i karto
klausdamas: ar a js nepaadinau?", arba atslins js namus
ir nors visos uuolaidos bus utrauktos, vis tiek skambins ir bels, be
protikai atkakliai, audringai, tarsi apimtas orgazmo. O jei neatida
rysite, ims stgaut: inau, kad tu namie! tavo maina stovi lauke!"
ie griovjai, nors ir neturi n menkiausio supratimo apie
js mstymo procesus, vis dlto jauia js antipatij, o tai, kita
vertus, juos tik dar labiau skatina, jie taip pat suvokia, kad esa
te tam tikro bdo mogus - geriau kentsite pats, bet neversite
kentti kito; visi jie klesti, inaudodami geriausias mogikosios
prigimties puses, jie ino, kur galima neblogai pasiganyti.
cholera visuomet pilnas lkt standartini niek, kuriuos
klaidingai laiko savo paties sugalvotais imintingais posakiais, tai
viena i jo prast pastab:
239
nebna taip, kad VISI bt blogi, tu sakai, kad visi farai
blogi, na, taip nra. esu sutiks ir ger far. bna ir ger far."
ir jums niekad nepavyks jam paaikint, kad usivilks po
licininko uniform mogus tampa mokamu esamos tvarkos gy
nju. jo uduotis - priirti, kad viskas likt taip, kaip yra. jei
jums patinka viskas taip, kaip yra, tada visi policininkai - geri
policininkai, jei jums nepatinka esama tvarka, tada visi policinin
kai - blogi policininkai, bna taip, kai VISI yra blogi, taiau cho
lera visas persmelktas ia padrika namudine filosofija ir n u k
jos neatsisakys, neturdamas sugebjim savarankikai msty
ti, cholera prisikabina prie moni - nenumaldomai ir visiems
laikams.
mums nepraneama apie tai, kas vyksta, mes neturime ti
kr atsakym klausimus, mes turime pasitikti savo vadovais ir
lyderiais."
i siaubing kliedesi net neketinu komentuoti, ties sa
kant, gerai pagalvojs, nusprendiau daugiau nepateikti ia chole
ros pasisakym, nes jauiu, tuoj pasiligosiu.
tai va. cholera nebtinai yra mogus, inantis js vard ir
gyvenamj viet, cholera visur ir visada pasiruos prisisiurbti
prie js savo nuodingu dvokianiu mirties spinduliu, pamenu
vien nuostab laikotarp, kai man seksi irg lenktynse, vai-
njausi po Del Mar nauju automobiliu, kiekvien nakt po lenkty
ni isirinkdavau nauj motel ir, isimauds po duu bei persiren
gs, ssdavau automobil ir vaiuodavau pakrante, iekodamas
geros vietos pavalgyti, o gera vieta pavalgyti laikau toki viet,
kur nedaug moni ir skaniai gamina, tie dalykai atrodo nesuderi
nami. juk ten, kur geras maistas, turt bti ir daug moni, taiau
kaip ir visos menamos tiesos, i tiesa taip pat neatitinka tikrovs,
bna, kad minios susirenka ten, kur patiekiamas visikas jovalas.
240
taip a it piligrimas ir keliaudavau kas vakar, iekodamas vietos,
kur gerai gamina ir nra siautjanios minios, tai uimdavo ne
maai laiko, vien vakar vainjausi net pusantros valandos, kol
suradau tinkam viet, surads pastaiau automobil ir jau, usi
sakiau niujorkietik ipjov su keptomis bulvytmis ir dar kak,
o laukdamas maisto sdjau ir griau kav. restoranlyje nebuvo
n gyvos dvasios, vakaras buvo nuostabus, ir staiga, tik atneus
niujorkietik ipjov, atsidar durys ir jo cholera, taip, js atsp-
jot, salje buvo trisdeimt dvi sdimos vietos, taiau jam REIKJO
atsissti alia ir umegzti pokalb su padavja apie savo spurg,
jis buvo tikras vitgalvis. jo pokalbis atipusiu peiliu rai mano
vidurius, bukas lyktus puvkas, oras prisipild jo pavinkusios
sielos smarvs, gadinanios visk, be to, jis skmingai lindo alkne
mano lkt, cholera turi netiktin gabum skmingai pataikyti
alkne kieno nors lkt, paskubom prarijau savo ipjov, iva
iavau i ten ir taip prisigriau, kad kit ryt praleidau pirmuosius
tris bgimus.
cholera atsiranda visur, kur js dirbate ar sidarbinate, a
cholerai - gardiausias ksnelis, kart dirbau tokioje vietoje su
mogumi, nesikalbjusiu su niekuo penkiolika met. antrj mano
darbo dien jis prakalbjo su manimi trisdeimt penkias minutes,
jis buvo visikai pamis, vienas jo sakinys sukosi apie vien daly
k, kitas - apie kit, su pirmuoju visikai nesusijus, gal tai bt ir
nieko, taiau jo nekos susidjo i pai vairiausi nyki ir pagie
ing kliedesi, j ten laik todl, kad jis buvo geras darbuotojas,
pagal darb ir umokestis", kiekviename darbe pasitaiko nors
vienas pamilis, cholera, ir jie visada susiranda mane. tu patinki
visiem psichams itoj skylj", - sakin man tenka igirsti kiekvie
nam darbe, ir jis tikrai nekvepia.
241
bet galbt taps lengviau, jei suvoksime, kad visi mes retkar
iais buvome kam nors cholera, tik patys to neinojome, po velni,
tai siaubinga mintis, taiau greiiausiai teisinga, ir ji galbt pads
mums pasiprieint cholerai, ideali moni nebna, visi keniame
nuo vairiausi beprotysi ir bjaurasi, apie kurias n nenutuo
kiame, taiau apie jas puikiai ino visi aplinkiniai, ir kaip ilaikysi
mus padorumo ribose?
taiau vis dlto negali nesiavti mogum, kuris imasi prie
moni prie choler, prie atvirus veiksmus cholera tampa bejgis
ir netrukus prisikabina prie ko nors kito. vienas mano pastamas,
toks poetas intelektualas, linksmas, gyvybingas mogus, ant savo
dur buvo pasikabins didel ura, paodiui neprisimenu, ta
iau parayta jame madaug taip (dailia raysena, spausdintomis
raidmis):
tiems, kuriems tai skirta: jei norite mane matyti, praau, susitar
kite dl susitikimo telefonu. nesutart beldim duris neatsiliepsiu, man
btina turti laiko darbui, o gadinti ir trukdyti mano darb a neleisiu,
praau suprasti: tai, kas palaiko mano gyvyb, daro mane geresniu mo
gumi js atvilgiu, kai mes pagaliau susitiksime daug palankesnmis ir
malonesnmis aplinkybmis. "
avjausi tuo urau, nelaikiau jo nei snobizmu, nei savs
pervertinimu, jis buvo normalus, sveikai mstantis mogus ir jam
uteko drsos ir humoro apibrti savo prigimtines teises, pirm
kart enkl pamaiau visikai atsitiktinai, ir paspoksojs j ir
paklauss, kaip namuose kuiiasi eimininkas, nuvaiavau, su
pratimo pradia yra visko pradia, ir jau pats laikas kai kuriems
i ms pradti suprasti, a, pavyzdiui, nieko neturiu prie gru
pinius hipi pasidulkinimus - jei tik MANS NEVERIA JUOSE
DALYVAUTI, nesu nusistats prie meil, taiau mes juk kalbam
apie choler, ar ne?
242
net a, gardusis choleros ksnelis, net a kart miausi prie
moni prie choler, tuo metu dirbau naktimis, dvylikos valand
pamainoje, viepatie, atleisk man ir atleisk viepaiui, dieve, taiau
vienas choler cholera niekaip negaljo atsispirt pagundai skam
bint man kasdien devint valand ryto. namo parsivilkdavau pus
atuoni ir igrs por alaus vargais negalais sigudrindavau u
migti. laik jis pasirinkdavo labai tinkam, ir zaunydavo tuos pa
ius nuobodius ir kvailus niekus, j kaitindavo vien suvokimas,
kad jis mane paadino ir girdi mano bals, jis kosjo, spygiojo,
krenkt, burbjo ir mikiojo.
- klausyk, - pasakiau jam neapsikents, - kokio velnio nuo
lat adini mane devint ryto? juk inai, kad vis nakt dirbu? dvy
lika valand kiekvien nakt! tai kokio velnio tu mane vis adini
devint ryto?
- a maniau, - aikino jis, - kad tu gali ieiti hipodrom,
norjau pagaut tave prie tau ieinant hipodrom.
- klausyk, - pasakiau jam, - pirmosios lenktyns bna be
penkiolikos dvi. be to, kaip, velniai raut, a galiu statyt lenkty
nse, jei dirbu naktimis po dvylika valand? kaip, tavo manymu,
man, po velni, pavyksta tai suderint? man juk reikia pamiegoti,
nusiikt, isimaudyt, valgyt, pistis, nusipirkt naujus bat raitelius
ir visa kita. ar visai praradai tikrovs pojt? negi nesupranti, kad
i darbo pareinu visikai nustekentas? negi nesupranti, kad visi
kai nebeturiu jg? a nesugebu nusigaut iki hipodromo, a net
subinei pasikasyt jg neturiu, tai kokio bieso tu man nuolat skam
bini devint ryto?
kaip sakoma, jo balsas net prikimo nuo susijaudinimo.
- noriu pagaut tave prie tau ieinant hipodrom.
tai buvo beviltika, padjau ragel, susiradau didel kar
tonin d, pamiau telefon ir grdau j pat didels ds
243
dugn, o tada sausakimai prikimau d skudur, ir taip dary
davau kiekvien ryt, grs i darbo, kai atsibusdavau - skudurus
iimdavau. cholera buvo nugalabytas, vien grai dien jis atjo
mans aplankyti.
- kas atsitiko, kodl daugiau nebekeli ragelio? - paklaus.
- kai grtu namo, grdu telefon d su skudurais.
- nejaugi nesupranti, kad grsdamas telefon t d su
skudurais, tu simbolikai grdi d ir mane?
pavelgiau j ir labai ltai ir tyliai pasakiau:
- taip ir darau.
nuo tada tarp ms viskas pasikeit, man paskambino vie
nas biiulis, vyresnis u mane, labai energingas, taiau ne meni
ninkas (ai dievui), ir pasak:
- MakKlintokas skambina man triskart per dien, o tau jis
dar skambina?
- jau nebe.
i makklintok aiposi visas miestas, taiau makklintokams
niekada nesuprast, kad jie makklintokai. kiekvienas makklintokas
visada neiojasi ma juod ura knygel, prirayt telefon nu
meri. ir jei turite telefon - saugokits, cholera iagins js tele
fon, i pradi patikindamas jus, kad neskambina tarpmiestiniu
(skambina), o tada jis prads (ji prads) pasibjaurjusio klausy
tojo aus lieti savo nenutrkstamus nuodingus taukalus, tie cho-
leros-makklintokai gali zaunyti itisas valandas ir nors bandote
nesiklausyti, o nesiklausyti beveik nemanoma, jauiate kitame
laido-kankintojo gale esaniam vargetai kakok komik gailest.
galbt kada nors pasaulis bus pertvarkytas, perdarytas taip,
kad dl gero gyvenimo ir nebepasitaikani sunkum cholera
daugiau nebebus cholera, esama teorijos, kad choleras sukuria da
lykai, kuri neturt pasaulyje bti. bloga valdia, utertas oras,
244
kyrjs seksas, motina su nudivusia ranka, tvas, mgs kaiiot
sau subin kempines puodams veisti ir taip toliau, ar kada nors
susiklostys utopin visuomen, neinia, taiau iuo metu mums
tenka nuolat susidurti su nevykusios moni veiklos padariniais -
badaujanij ordomis, juodais, baltais ir raudonaisiais, snau
dianiomis bombomis, grupinmis orgijomis, hipiais, ne visai
hipiais, Donsonu, tarakonais Albukerkyje, prastu alumi, triperiu,
bailiais laikrai vedamaisiais, tuo, anuo, treiu ir Cholera, cho
lera vis dar ia. a gyvenu dabartyje, o ne rytojuje, mano Utopija -
maiau choler DABAR, ir inoma, labai noriau igirsti js pa
sakojimus. manau, kad kiekvienas i ms turi paksti vien ar du
makklintokus. galbt savo pasakojimais apie choleras-makklinto-
kus js sugebsit mane prajuokinti, dieve, a kai k prisiminiau!!!!
NIEKADA NEGIRDJAU, KAD MAKKLINTOKAI JUOKTSI!!!!!
pagalvokit apie tai.
pagalvokit apie bet kur kada nors painot choler ir pa
klauskit savs, ar jie kada nors juoksi? ar js kada nors girdjote
juos juokiantis?
viepatie, tik pamanyk, a ir pats retai juokiuosi, galiu juok
tis tik vienumoje. domu, gal visa tai raiau apie save? cholera
persekiojamas choler, tik pamanyk! itisa choler kolonija - bsi-
ranganti, kandanti vienas kitam nuodingais dantimis, laianti vie
nas kitam tarpkojus. tarpkojus??? geriau prisidegam esterfild"
ir pamirtam vis t bd. susitiksime ryte. kiti skudur piln
d, glostydami kobros papus.
sveiki, a js kartais nepriadinau?
mmm, ne, atrodo, ne.
245
NESKMINGA KELION
ar esate susimst, kad lsd ir spalvotas televizorius tapo mums
prieinami tuo paiu metu? pasirodo daugyb bandym su spalvo
mis rezultat, ir k gi mes darome? paskelbiame u statymo rib
viena ir suikame kita. inoma, iuolaikini savinink rankose
televizija yra visikai bevert, ia nra net apie k diskutuoti, ne
seniai skaiiau apie policijos reid, kurio metu tariamas haliucino
gen gamintojas tk agentui veid ind su rgtimi", eiliniai
taukalai, esama keleto pagrindini lsd, dmt, stp30draudimo prie
asi: jie gali suvisai ivaryti mog i proto, taiau proto galima
netekti ir raunant runkelius, sukant vartus General Motors" ga
mykloj, plaunant indus ar dstant angl kalb viename i vietini
universitet, jei mes u statymo rib skelbtume visk, kas ivaro
mog i proto, suirt visa socialin struktra: inykt santuokos,
karai, vieasis transportas, skerdyklos, bitininkyst, chirurgija -
viskas, k beivardintum. mog ivaryti i proto gali bet kas, nes
visuomen laikosi ant molini koj. tol, kol neimuim i po jos to
pagrindo ir nepastatysim jo i naujo, tol beprotnamius taip ir bus
irima pro pirtus, o ms gerulio gubernatoriaus silomus be
protnami biudeto apkarpymus a iriu kaip uuomin, kad
mons, ivesti visuomens i proto, neturi teiss tiktis tos visuo
mens pagalbos ir gydymo, ypa iais infliacijos ir nemonik
mokesi laikais, tuos pinigus daug naudingiau bt ileisti keli
statybai arba po trupuiuk idalint negrams, kad tie nesugalvot
suplekint ms miest, ir man ov galv puiki mintis: kodl
nepradjus udyt pamili? tik pagalvokit, kiek pinig sutaupy-
tumm. nes pamilis per daug valgo, jam reikia vietos miegoti, be
30 Lsd - lizergo rgties dietilamidas, haliucinogenin, psichotropin media
ga. Dmt - dimetiltriptaminas, natraliai egzistuojanti stipriausia haliucinogenin me
diaga pasaulyje. Stp arba DOM - dimetoksiamfetaminas, psichotropin mediaga.
246
to, tie unsnukiai tiesiog pasibjaurtini - jie siaubingai klykia, t
plioja sienas dais ir taip toliau, mums tereikia negausios spren
dimus priimanios medicinos komisijos ir poros miel seseli (ar
sanitar), kad laisvu nuo darbo metu tenkint psichiatr seksua
linius poreikius.
taigi, grkime prie lsd. jei tiesa, kad kuo maiau gauni, tuo
daugiau rizikuoji - tarkim raudamas runkelius, - tai tiesa ir tai,
kad kuo daugiau gauni, tuo daugiau rizikuoji, kiekvienas sudtin
gas tiriamasis eksperimentas - tapyba, eilrai raymas, banko
apiplimas, diktatoryst ir taip toliau - perkelia mog toki b
kl, kurioje stebuklas ir pavojus neatskiriami kaip Siamo dvyniai,
js juk nedanai vaiktot prarajos kratu, taiau kol vaiktot, gyve
nimas tampa baisingai domus, smagu svetimauti su kito mogaus
mona, taiau inote, kad vien dien bsite uklupti be kelni, tai
jums suteikia tik dar didesn malonum, ms nuodms gamina
mos danguje, kad patys susikurtume akivaizdiai taip reikaling
pragar, tik pasiekite ko nors kurioj nors srity ir js tutuojau sigy
site prie, nugaltojai nuvilpiami, minia tiesiog trokta pamatyti
juos parbloktus ir murkdytus jos paruot d katil, visikus
mulkius retai kas nuauna, o nugaltoj gali nukept patu usisa
kytu ginklu (pasak legendos) arba nudt nuosavu ratiniu autuvu
maame miestelyje, tokiame kaip Keumas. arba prisiminkime t
atvej su Adolfu ir jo keke, kai visas Berlynas raiiojosi i juoko,
stebdamas j istorijos atomazg.
lsd taip pat gali iverst jus i koto, nes ji nra stropi eks
peditori aisliukas, prasta rgtis kaip ir prastos keks gali i
mest jus i balno, buvo juk ir pilstuko, draudiamo alkoholio ir
samans laikai. statymas pats gimdo ligas juodojoje nuod rinko
je. bet, ties sakant, daugumos neskming kelioni prieastimi
tampa pats asmuo, i anksto imutruotas ir apnuodytas paios
247
visuomens, jei mogus nerimauja dl mokesio u but, automo
bil, dl tabelio, universitetinio savo vaiko isilavinimo, dvylikos
doleri piet su meilue, kaimyno nuomons, jei jam rpi atsisto
ti keliant vliav ar tolesnis Brendos Star31 likimas, lsd markut
greiiausiai ives j i proto, nes, tam tikra prasme, jis jau pamis,
ir visuomens gyvenimo vse j laiko tik iorins grotos ir mo
notonijos plaktukai, imuantys i jo bet koki asmenin ir laisv
mint, kelionei reikalingas mogus, dar nepasodintas narv, dar
neukrutas galingosios Baims, varanios visuomen priek,
nelaimei, dauguma moni link pervertinti save kaip laisvus ir
nepriklausomus asmenis, o hipi karta klydo, kviesdama nepasi
tikti visais, vyresniais nei trisdeimties, trisdeimt met n velnio
nereikia, dauguma btybi bna sugaunamos ir idresuojamos
visikai, kai joms sukanka vos septyneri ar atuoneri, dauguma
jaunimo ATRODO laisvi, taiau tai tik chemin kno reakcija,
energija, o ne tikroji sielos bkl, laisv VAIRIAUSIO amiaus
moni esu sutiks paiose netikiausiose vietose - tarp j buvo
veicori, automobili vagi, automobili plovykl darbuotoj,
buvau sutiks ir kelet laisv moter - daugiausia padavj ir
medicinos seseli, taip pat VAIRIAUSIO amiaus, laisva asme
nyb - retas pauktis, taiau j atpasti tutuojau, daniausiai
dl to, kad atsidrs alia tokio mogaus jautiesi gerai, tiesiog
puikiai.
lsd kelion atskleidia toki dalyk, kuri nepaklsta jo
kioms taisyklms, ji parodo tau nesam vadovliuose dalyk, dl
kuri neraysi skundo savo miesto tarybos nariui, ol tik padaro
esam visuomen iek tiek priimtinesn, lsd - tai kita visuomen
paios savs viduje, jei esi socialus tipas, gali priskirt lsd haliuci
nogeniniams narkotikams" - tai pats lengviausias bdas jo atsi-
31 Brenda Starr - komiks apie prabangi leidini urnalists nuotykius heroj.
248
sakyti ir visk pamirti, taiau haliucinacija, jos apibrimas, pri
klauso nuo atskaitos tako, kuriuo remiats praddami veikti, kad
ir kas su jumis tuo metu vykt, tas vyksmas tampa tikrove - tai
gali bti filmas, sapnas, lytiniai santykiai, mogudyst, virtimas
mogudio auka ar led valgymas, apgaulei pasiduodi vliau,
o i akimirk vyksta tai, kas vyksta, haliucinacija yra tik odis
odyne, vienas i visuomens ramsi, kai mogus merdja, jam
tai - vienintel tikrov; kitiems tai - tiesiog nelaim arba tai, ko
reikia kuo skubiau atsikratyti, viskuo pasirpins laidojimo namai
Miko laukym", kai pasaulis prads pripainti, kad VISOS dalys
susideda visum, tada galbt gysime galimyb, viskas, k mato
mogus - realu, to neatne jokia paalin jga, tai egzistavo dar
prie jam gimstant, todl nekaltinkit jo, kad jis mato tai dabar, ne
kaltinkit jo dl kraustymosi i proto, juk dvasins ir vieiamosios
visuomens jgos nepaaikino jam, kad eksperimentas niekada
nesibaigia ir visi mes turime tapti tik maais dukais, udary
tais abclini ties gard, ir niekuo daugiau, neskmingos ke
lions prieastis - ne lsd. tai js motina, js prezidentas, kai
myn mergait, led pardavjas purvinomis rankomis, papildomi
algebros ar ispan kalbos kursai, tai ikinyko dvokas 1926-aisiais,
tai ilganosis mogus, po to, kai jums buvo pasakyta, kad ilgano
siai bjaurs, tai laisvinamieji, Abraomo Linkolno brys, ledinukai
ant pagaliuko, Tutsas ir Kasperis"32, tai Franklino Ruzvelto vei
das, citrininiai iulpinukai, tai deimt met truks darbas fabri
ke ir atleidimas u pavluotas penkias minutes, tai sena ragana,
kuri etoje klasje mok jus Amerikos istorijos, tai js suvain
tas uo ir emlapis, kurio paskui niekas nesugebjo jums dorai
nubraiyti, tai trisdeimties puslapi ilgio ir trij myli aukio
sraas.
32 Toots and Casper" - JAV komiksas eimai.
249
nepavykus kelion? visa i alis, visas pasaulis - nepavykus
kelion, biiuli, bet vos tik prarysi markut, tave suims.
o a iki iol vartoju al, turbt dl to, kad sulaukus 47-eri
jie jau sikimba tave geleiniais gniautais, biau visikas kvai
lys, jei manyiau, kad islydau i vis j umest tinkl, manau,
Defersas pasak labai ger mint, ireik j madaug taip: sau
gokits spst, biiuli, j tokia gausyb, sako, net Dievas vienus
pakliuvo, kai vaikiojo po em. inoma, kai kurie i ms dabar
nra tokie tikri, kad ten buvo dievas, taiau kad ir kas tjis buvo,
mokjo kelet neblog triuk, tik, sako, pernelyg daug tauk,
daug taukti gali kiekvienas, net Lyris. net a.
iandien varbus etadienis ir saul jau leidiasi, o kaip
js stumiat vakarus? jei biau Laiza, ukuoiausi plaukus, taiau
a ne Laiza. na, turiu sen Nacionalins geografijos" numer ir
jo puslapiai blizga, tarsi kas nors i tikrj vykt, taiau, inoma,
nevyksta, iame pastate vieni girtuokliai, itisas galudieni girtuo
kli avilys, pro mano langus vaikto damos, itars, sunypts
gan veln ir nuvalkiot odel, pana velnias", itraukiu i
mainls lap. jis js.
MANO SRIUBOJE - GYVNLI
PAVIDALO SAUSAINIAI
K tik inirau i ilgo ugrimo, per kur praradau savo nereik
ming darb, kambar ir (galbt) prot. Pernakvojs tarpuvartje,
ilindau dienos vies, nusivmiau, lukteljau penkias minutes
ir pribaigiau vyno likuius i palto kienje rasto butelio. Be jokio
250
tikslo leidausi klajoti po miest. Kol ingsniavau, jutau, kaip tam
tikri dalykai atgauna savo buvusi prasm. Tai, inoma, netiesa.
Taiau stovti tarpuvartje nebt buv lengviau.
Kur laik jau sunkiai rinkdamas mintis. Galvoje sukosi mi
glotos mintys apie avi mirt i bado. Trokau tik susirasti vietel,
kur galiau prigulti ir laukti. Nejauiau monijai pagieos, nes jai
nepriklausiau. Su iuo faktu susitaikiau jau seniai.
Netrukus prijau miesto pakrat. Namai stovjo nutol vie
nas nuo kito. Pasirod laukai ir nedideli kiai. Jauiausi labiau li
gotas, nei alkanas. Pasidar karta, nusivilkau palt ir neiausi j
rankoje. Itrokau. Niekur nesimat n menkiausios uuominos
vanden. Vakar parkritau, todl veidas buvo kruvinas, plaukai su
sivl. Mirtis nuo trokulio, mano manymu, nepriklaus lengvoms
mirtims ir a nusprendiau paprayti stiklo vandens. Prajs pir
mj nam, kuris pasirod man nedraugikas, patraukiau keliu
prie didiulio alio triaukio namo, apsupto krm, medi ir
apaugusio vijokliais. Ukops prienam, igirdau viduje keistus
garsus, padvelk alios msos, lapimo ir ekskrement kvapas.
Vis dlto iam namui jutau draugikum, paskambinau duris.
Jas atidar trisdeimtmet moteris. Ilgais, rusvais plaukais.
Jos rudos akys velg mane. Moteris buvo liekna, aptemptais
melsvais dinsais, su ilgaauliais batais ir viesiai roine palaidine.
Jos akyse nesimat nei baims, nei nuogstavimo.
- Taip? - paklaus ji, vos pastebimai ypsodamasi.
- Noriu gerti, - pasakiau. - Gal galtumte duoti stiklin
vandens?
- Ueikit, - tar ji ir a nusekiau j prieang. - Sskits.
Prisdau ant senos kds kratelio. Ji nujo virtuv van
dens. Sddamas girdjau, kaip kakas koridoriumi skuodia
kambar. Tas kakas apsuko kambaryje rat, sustojo ir pavelg
251
mane. Orangutangas. Pamats mane, vris m diaugsmingai
okinti. O paskui pribgo ir uoko ant keli. Prisispaud snukiu
prie mano veido. Akimirk jis dmiai velg man akis, paskui
atlo galv, iupo mano palt ir keistai kvykaudamas nulk su
juo koridoriumi.
Ji gro su stikline vandens, padav j man.
- A Kerol, - tar.
- O a Gordonas, - atsakiau, - taiau vargu ar tai svarbu.
- O kodl nesvarbu?
- Na, su manimi viskas baigta. Esu prauvs. Pati inot.
- O kas nutiko? Alkoholis? - paklaus ji.
- Alkoholis, - atsakiau, mosteljau ranka lauk, - ir jie.
- Su jais" ir man vieni nemalonumai. Esu visikai viena.
- Js gyvenat itam didiuliam name visikai viena?
- Na, vargu, - atsak ji ir nusijuok.
- O taip, ta didel bedion pavog mano palt.
- A, tai Bilbo. Jis mielas. Ir pamis.
- Man reiks to palto vakare. Vakarais la.
- inakt liksite ia. Jums reikt pailsti.
- Jei pailsiau, galbt dar prisidiau prie to aidimo.
- Manau, verta. Jei tinkamai juo usiimtumt, aidimas bt
ne toks jau ir blogas.
- Nemanau. Be to, kodl js nortumt man padti?
- A panai Bilbo, - atsak ji. - Pamiusi. Na, jie taip man.
Tris mnesius praguljau beprotnamy.
- Nieko sau, - atsakiau.
- Nieko sau, - pakartojo ji. - Vis pirma ivirsiu jums iek
tiek sriubos.
- Apygarda, - papasakojo ji daug vliau, - bando mane i
kraustyt. Vyksta bylinjimasis. Laimei, tvas paliko man nemaai
252
pinig. Galiu su jais kovoti. Jie pramin mane Pamiusia Kerole i
Ilaisvinto Zoologijos Sodo.
- Neskaitau laikrai. Ilaisvintas Zoologijos Sodas?
- Taip, a myliu gyvnus. I moni susilaukiu vien bd.
Bet, Dieve, a tikrai sutariu su gyvnais. Galbt tikrai esu pamiu
si. Neinau.
- Manau, kad js labai miela.
- Tikrai?
- Tikrai.
- mons, atrodo, mans bijo. Diaugiuosi, kad tu mans
nebijai.
Jos rudos akys vrsi vis plaiau ir plaiau. Jos buvo tam
saus, slegianio rudumo, taiau kol mes kalbjome, dalis nepati
klumo ir lidesio, rodos, isisklaid.
- Atleiskit, - tariau, - taiau man reikia tualet.
- Koridoriumi tiesiai ir pirmos durys kair.
- Ai.
Perjau koridoriumi ir pasukau kair. Durys buvo pravi
ros. A sustojau. Ant duo koto, vir vonios, tupjo papga. O ant
kilimlio tysojo suaugs tigras. Papga nekreip mane dmesio,
o tigras nuvelg abejingu, nuobodiaujaniu vilgsniu. Tekinas
grau kambar.
- Kerole! Dieve mano, vonioje tigras!
- A, ten Apdujlis Do. Apdujlis Do jums nieko nepadarys.
- Bet a negaliu ikti, kai mane spokso tigras.
- Ak, kvailuti! Einam su manim.
Koridoriumi nusekiau paskui Kerol. Ji jo voni ir tar
tigrui:
- Kelkis, Apdujli, tau teks ieiti. Dentelmenas negali ikti,
kol j spoksai. Jis mano, kad nori j susti.
253
Tigras nuvelg j abejingu vilgsniu.
- Apdujli, unsnuki tu! Antrkart nekartosiu! Skaiiuoju iki
trij! Pradedam! Vienas... du... trys...
Tigras n nekrusteljo.
- Na, gerai, pats prisipraei!
Ji sum tigr u ausies ir traukdama u jos pakl vr i
gulimos padties. Didiulis katinas urzg ir purktavo, maiau jo
iltis ir lieuv, taiau Kerol tai nekreip dmesio. Ji u ausies i
temp tigr i vonios ir nuved koridoriumi. Tada paleido vries
aus ir tar:
- Na, Apdujli, mar savo kambar! Tutuojau mar savo
kambar!
Tigras pasivaikiojo koridoriumi, apsuko pusrat ir isities
ant grind.
- Apdujli! - tar ji, - greit savo kambar!
Didiulis katinas spoksojo j nejuddamas.
- itas kals vaikas darosi visikai nepakeniamas, - tar ji. -
Turbt teks imtis drausminimo, nors man tai ir ne prie irdies. A
j myliu.
- Mylite?
- inoma, myliu visus savo vrelius. Klausykit, o papga?
Papga jums netrukdys?
- Manau, kad papg itversiu, - atsakiau.
- Tai pirmyn, linkiu gerai isitutint.
Ji udar duris. Papga dmiai spoksojo mane. O paskui
tar:
- Tai pirmyn, linkiu gerai isitutint.
K/7 ir padar, tiesiai voni.
T dien ir vakar mes dar pasikalbjom ir a suvalgiau ke
let puikiai paruot patiekal. Tik niekaip negaljau suprasti, ar
254
visa tai buvo didiulis baltosios kartins spektaklis, ar a miriau,
o gal tiesiog iprotjau ir maiau vizijas.
Neinau, kiek skirting ri gyvn laik Kerol. Ir visi jie
buvo prijaukinti. Tikras Ilaisvintas Zoologijos Sodas.
O paskui, pasak Kerols, atjo tutinimosi ir manktos me
tas". Grupmis po penkis ar eis ji ivijo visus i kambari ir ive
d kiem. Lap, vilkas, bedion, pantera, tigras, gyvat - na, js
patys buvot zoologijos sode. Ko tik ji neturjo! Taiau keisiausia
tai, kad gyvnai netrukd vienas kitam. inoma, juos gerai r
(produktams ji ileisdavo beprotikai daug pinig - ttukas turbt
paliko nemenk sumel), taiau man ov galv mintis, kad Kero
ls meil gyvnams pavert juos gerairdiais ir beveik komikai
nuolankiais - jie buvo apspang nuo meils. Gyvnai tiesiog pui
kiai jautsi.
- Tik pavelkit juos, Gordonai. dmiai pavelkit. Argi ga
lima j nemylti? Pavelkit, kaip jie juda. Kiekvienas j toks skir
tingas, kiekvienas - asmenyb, juose nra n lao apsimetimo. Jie
visai nepanas mones. Jie santrs, nepasimet, n kiek ne-
grsmingi. Jie turi dovan, dovan, kuri gavo vos gim...
- Taip, manau, suprantu, apie k js...
T nakt negaljau umigti. Apsirengiau drabuius, tik ne
apsimoviau kojini ir bat ir patraukiau koridoriumi kambar.
Galjau pavelgti j ir likti nepastebtas.
Ten ir sustojau.
Kerol, visikai nuoga, guljo isisktusi ant kavos stalelio -
ant jo tilpo tik nugara, o kojos ir klubai buvo nuleisti. Visas jos
knas buvo gundomai baltas, tarsi niekada nebt mats sauls,
o krtys - daugiau tvirtos nei didels - jos, rods, gyvena atski
r gyvenim, veriasi auktyn, j speneliai buvo ne tamss, kaip
daugumos moter, bet rykiai rausvai raudoni, lyg liepsna, tik
255
rausvesni, tarsi neoniniai. Dieve mano, moteris su neoninmis
krtimis! Jos to paties atspalvio lpos buvo pravertos saldiame
svaigulyje. Kerols galva vos kyojo vir kito staliuko krato, ilgi
rusvai katoniniai plaukai kabojo, ltai spuodamiesi ir iek tiek
vijosi ant kilimo. Visas jos knas atrod tarsi iteptas aliejais -
rods, nra nei alkni, nei keli girneli, joki atri kamp ir
krat. Ji buvo glotniai itepta. Kyojo tik krtys smailiais spe
neliais. Aplink kn rangsi ilga gyvat - neinau, kokios ries.
Jos lieuvlis virpiojo, o galva judjo Kerols skruostu - ltai,
grakiai, pirmyn ir atgal. Paskui gyvat pakildavo ir isirie-
tusi velgdavo Kerols nos, jos lpas, akis - godiai grjosi
jos veidu.
Kartais gyvats knas vos pastebimai slysdavo Kerols
knu; tas judesys atrod tarsi glamon, o po glamons gyvat
truput susitraukdavo ir vydamasi suspausdavo Kerol. Kerol
iopiojo, virpjo, trkiojo, gyvat nuslysdavo palei jos aus, tada
pakildavo, pavelgdavo jos akis, nos ir lpas, o tada vl pakarto
davo savo judesius. Gyvats lieuvlis vysiojo labai tankiai, Ke
rols dziundz buvo prasiiojusi, plaukeliai tiesiog maldavo, rusvi
ir nuostabs lempos viesoje.
Grau kambar. Na, ir sekasi tai gyvatei, pamaniau; pana
aus padaro ant moters dar nemaiau. Ilgai variausi, kol gal gale
umigau.
Kit ryt, mums kartu pusryiaujant, tariau Kerolei:
- Atrodo, js i tikrj mylite savo zoologijos sod, ar ne?
- Taip, visus juos myliu, visus iki vieno, - atsak ji.
Mes tyldami baigme pusryiauti. Kerol atrod tiesiog
puikiai. Ji visa vytjo, vis rykiau ir rykiau. Jos plaukai, rodos,
atgijo: okiojo judesi takt, pro lang ant j sruvo viesa, iry
kindama raudon.
256
Jos plaiai atmerktos akys ruseno, taiau ne nuo baims ar
dvejoni. Tos akys: jos visk sugerdavo save, visk ispinduliuo
davo. Ji buvo vris. Ir mogus.
- Klausykit, - tariau, - jei sugebsit atimti i tos bedions
mano palt, a eisiu.
- Nenoriu, kad ieitumt, - atsak ji.
- Norite, kad tapiau js vryno dalimi?
- Taip.
- Taiau inot, a - mogus.
- Taip, bet js nesugadintas. Js ne toks, kaip jie. Js siela
kupina abejoni, o jie jau nepataisomi, prauv. Js taip pat prau
vs, taiau nesugadintas. Jus tik reikia surasti.
- Taiau a galiu bti pernelyg senas, kad mane... mylt,
kaip likusius vryno gyventojus.
- A... neinau... js man labai patinkat. Gal pasilikit? Mes
pasistengsime jus surasti.
Kit nakt vl negaljau umigti. Nujau koridoriumi iki ka
roliuk uuolaida atitverto kambario ir pavelgiau vidun. kart
Kerol kambario viduryje buvo pasistaiusi didel stal. Jis buvo
uolinis, beveik juodas, tvirtomis kojomis. Kerol guljo ant stalo,
sdmenys ant paties kratelio, kojos praskstos, j pirtai vos liet
grindis. Viena ranka ji buvo prisidengusi dziundz, taiau rank
atitrauk. Vos tik patraukus rank visas jos knas, rodos, nuvito
rykia rausva viesa, kraujas plsteljo od ir nuslgo. Rausvu
mo likuiai akimirk rykjo ties smakru ir aplink gerkl, paskui
dingo ir jos dziundz iek tiek prasiskleid.
Aplink stal ratais ltai vaikiojo tigras. Paskui m sukti
ratus vis greiiau ir greiiau, suvytravo uodega. Kerol tyliai su
dejavo. Jai sudejavus, tigras atsidr ties jos kojomis. Jis sustojo.
Pakilo. Padjo priekines letenas ant stalo ir Kerols galva atsidr
257
tarp j. Isities jo penis; jis buvo milinikas. Penis m bakstytis
jai dziundz, iekodamas jimo. Kerol padjo ant tigro penio
rank, bandydama vesti j vidun. Jie abu raitsi ant nepakeliamos,
aistringos agonijos slenksio. Pagaliau dalis penio lindo. Tigras
staiga trkteljo upakalinmis kojomis; lindo likusioji dalis... Ke
rol sukliko. Tigrui mus judti, ji apkabino jo kakl rankomis. A
apsisukau ir grau kambar.
Kit dien pusryiavome lauke, drauge su gyvnais. Savo
tikas piknikas. Man sidjus burn bulvi salot, pro al prajo
lis ir pilkoji lap. Pajutau visikai nauj, nepastam poji
pilnatv. Apygardos valdia privert Kerol pastatyti aukt vie
lin tvor, taiau gyvnai vis dar galjo paklajoti po erdvi piev.
Mes pavalgme, Kerol isities ant ols ir m irti dang. O
Dieve, vl tapti jaunu!
Kerol pavelg mane:
- Ateik ia, senas tigre!
- Tigre?
- Tigre, kurs liepsna rykia..."33. Kai mirsi, jie tave atpains,
pamatys tavo dryius.
Isitiesiau alia Kerols. Ji pasisuko ant ono, padjo galv
man ant rankos. Pavelgiau jai veid. itos akys apm vis dan
g ir em.
- Tu panaus Rendolf Skot, iek tiek atskiest Hemfriu
Bogartu, - tar ji.
Nusijuokiau.
- Tu pakvaius, - atsakiau.
Mes negaljome atitraukti vienas nuo kito aki. Jauiau, kad
galiu jos akyse pasksti.
33 Angl poeto ir mistiko Williamo Blake'o (1757-1827) eilraio The Tiger"
pirmoji eilut: Tiger, tiger, burning bright..."
258
O tada mano ranka atsidr ant jos lp, mes buiavoms,
a prisitraukiau j prie savs. Kita ranka glosiau jos plaukus. Tai
buvo meils buinys, ilgas meils buinys, man atsirado erekcija,
jos knas slydo manuoju, slydo, tarsi gyvat. Pro al prajo stru
tis. Viepatie, - sumurmjau, - Viepatie Dieve..." Mes vl pasibu
iavome. Prabilo ji: unsnuki! Ak tu unsnuki, k tu su manimi
darai!" Kerol sum mano rank ir kio sau melsvus dinsus.
Uiuopiau jos dziundzs plaukus. Jie buvo vos drgni. miau ten
trint ir glostyti, kiau vid pirt. Ji aistringai pabuiavo mane.
unsnuki! Kals vaike!" Tada atsitrauk.
- Per greitai! Reikia ltai, ltai...
Mes atsisdome, ji pam mano platak ir m burti i delno.
- Tavo gyvenimo linija... - pratar. - Tu gyvenai ioje emje
visai nedaug. tai, pavelk. Pavelk savo deln. Matai t linij?
- Taip.
- Tai gyvenimo linija. O dabar matai manj? A jau daug
kart gyvenau ioje emje.
Kerol kalbjo rimtai ir a ja tikjau. Buvo nemanoma ne
tikti Kerole. Ji buvo viskas, kuo verta tikti. U dvideimties jar
d mus stebjo tigras. Vjelis permet Kerols rausvai katonini
plauk sruog nuo nugaros ant peties. Tai buvo nepakeliama. A
iupau j ir mes vl buiavoms. Mes nukritome auktielninki, ta
iau ji vl itrko.
- Tigre, kals vaike, a juk sakiau: neskubk!
Mes dar pasikalbjome. O tada ji tar:
- Supranti... Net neinau, kaip paaikinti. Danai matau tai
savo sapnuose. Pasaulis pavargo. Artinasi kakokia pabaiga. mo
ns tapo nenuosekls, nebemsto blaiviai - jie virto akmenimis. Jie
pavargo nuo savs pai. Jie meldia mirties ir j maldos bus i
klausytos. O a... a... na, a ruoiu gyventi tame, kas liks i ems,
259
nauj btyb. Jauiu, kad kakas kakur taip pat ruoia nauj bty
b. Galbt net keliose vietose. ios btybs susitiks, ims daugintis
ir igyvens, supranti? Taiau nordami igyventi toje iliksianioje
gyvenimo kruopelje, jie turi savyje turti geriausias vis padar,
skaitant mog, savybes... Mano sapnai, mano sapnai... Manai,
kad a pamiusi?
Ji pavelg mane ir nusijuok:
- Manai, esu Pamiusi Kerol?
- Neinau, - atsakiau. - To nustatyti nemanoma.
T nakt vl negaljau umigti ir koridoriumi nujau kam
bar. Pavelgiau pro karoliuk uuolaid. Kerol buvo viena, gul
jo ant sofuts, alia deg lempel. Ji buvo nuoga ir, rodos, miegojo.
Praskyriau uuolaid ir jau kambar, atsisdau ant kds alia.
Lempos viesa krito ant virutins jos kno dalies, kita slypjo e
lyje.
Nusirengs, engiau prie jos. Atsisdau ant sofuts krato ir
pavelgiau j. Ji pramerk akis. Pamaiusi mane, Kerol neatrod
nustebusi. Bet jos aki rudumoje, skaidrioje ir gilioje, neybteljo
nei intonacija, nei kirtis, tarsi biau ne tas, k ji pasta vardu ar i
poelgi, o kakas kitas - su manimi visikai nesusijusi jga. Taiau
palankumas buvo.
Lempos viesoje jos plaukai buvo tokie patys, kaip ir sauls
nutvieksti - pro rudum prasimu raudonis. Tarsi viduje lieps
not ugnis, ji visa viduje liepsnojo ugnimi. Pasilenkiau ir pabuia
vau j u ausies. Ji pastebimai ikvp ir kvp. Nuslydau emyn,
nuleidau kojas nuo sofuts, palieiau lieuviu jos krtis, palai
iau, perjau prie pilvo, bambos, grau prie krt, vl nuslydau
emyn, dar emiau, kur prasideda plaukai ir miau ten buiuo
ti, lengvai vienkart ksteljau, nusileidau dar emiau, aplenkiau
svarbiausia, ibuiavau vien koj, tada kit. Ji sujudjo, negarsiai
260
aikteljo: ak, ak...". Ir tada a atsidriau ties anga, ties lpomis, ir
labai ltai lieuviu apvediau j krat, ir tuo paiu kratu grau
atgal. kandau jai, dukart kyteljau lieuv vidun, itraukiau, vl
apvediau ratu. Ji sudrko, pajutau lengv druskos prieskon. Dar
kart apvediau ratu. Sudejavo: ak, ak...", ir iedas prasiskleid,
pamaiau pumpurl ir ir lieuvio galiuku, taip lengvai ir velniai
kaip tik galjau, miau kutenti ir lyioti. Jos kojos trkteljo, pa
kilo vir ir kol ji band sukryiuoti jas vir mano galvos, kilau
auktyn, liedamas aukiau, sustodamas, pakildamas iki gerkls,
ksdamas, o mano penis tuo metu baksnojo baksnojo baksnojo, kol
ji ities rank ir ved j ang. Slysdamas vid, susiradau jos
lpas savosiomis, - mes susikibome dviejose vietose, - lpos buvo
vsios ir drgnos, iedas drgnas ir kartas, tiesiog orkait apaio
je, laikiau savo pen jos kne, vis, nejuddamas, o ji raitsi ant jo,
maldaudama...
- Ak, tu unsnuki, nieke... judinkis! Judink j!
Ji blaksi, o a nejudjau. sispyriau pirtais sofuts gal,
spraudiausi j dar stipriau, taiau nejudjau. O tada, nejudin
damas kno, priveriau savo pen tris kartus oktelt. Ji sutrkio
jo. Mes pakartojome tai dar kart, ir, kai nebegaljau jau daugiau
kentti, itraukiau j beveik vis, vl slydau - glotnumas ir kartis,
- pakartojau tai dar kart, o ji blaksi ant mano penio tarsi uvis
ant kabliuko. Pakartojau tai daug kart, kol visai pals miau
j smaigstyti, jusdamas, kaip jis auga, mes kartu kilome auktyn,
kaip viena visuma - puikus stilius, - kilome vir visko, vir isto
rijos, vir ms pai, vir ego, vir gailestingumo ir ibandym,
vir visko, iskyrus magik mgavimosi Btimi jausm.
Mes kartu pasiekme orgazm ir po to pasilikau joje, o mano
penis nesilpo. Kai j pabuiavau, jos lpos buvo visikai glebios,
pasidav manosioms. Jos lpos atsipalaidavo, pasidav viskam.
261
Dar pusvaland guljome velniai apsikabin, tada Kerol pakilo.
Ji pirmoji nujo voni. A - vliau. T nakt joki tigr nebuvo.
Tik senasis Tigras, kurs liepsna rykia...
Ms santykiai tssi, dvasiniai ir lytiniai, taiau, turiu pri
painti, Kerol ts visa tai ir su gyvnais. Bgo nedrumsiamos
laims mnesiai. O tada a pastebjau, kad Kerol nia. Oho, ne
blogai ujau vandens atsigerti.
Vien dien mes nuvaiavome miest apsipirkti. Kaip visa
da, urakinome namus. Nors po namus laistantis tigrui, panterai
ir kitiems vadinamiesiems pavojingiems vrims, dl vagysts ar
silauimo nebuvo ko jaudintis. Produkt gyvnams atvedavo
kasdien, taiau maisto produkt sau patiems tekdavo vaiuoti
miest. Kerol mieste gerai painojo. Pamil Kerol - mons
nuolat spoksojo j parduotuvse, o dabar vpsojo ir mane, jos
naujj vr, jos naujj senj vriuk.
I pradi nujome kin, taiau filmas mums nepatiko.
Kai ijome, purk lietus. Kerol nusipirko kelet sukneli n-
iosioms, o tada usukome prekybos centr kit dalyk. Atgal
vaiavome neskubdami, nekdami, diaugdamiesi vienas kitu.
Mes buvome viskuo patenkinti mons.
Trokome tik to, k turjome; jie mums buvo visikai ne
reikalingi ir mes jau seniai nebesijaudinome dl to, k jie galvo
ja. Taiau jautme j neapykant. Mes jiems nepriklausme, bu
vome paalieiai. Gyvenome su vrimis, o vrys kl grsm j
visuomenei - taip man jie. O mes klme grsm j gyvenimo
bdui. Rengms senais drabuiais. A nesikirpau barzdos, vaik
iojau apls ir nors man buvo jau penkiasdeimt, plaukai lieps
nojo ugnimi. Kerols plaukai siek upakal. Ir mes vislaik ras
davome prieast pasijuokti. Pasijuokti nuoirdiai. Jie negaljo to
suprasti.
262
Parduotuvje Kerol suuko:
- Ei, ttui! Gaudyk drusk! Gaudyk drusk, ttui, senas
oy!
Ji stovjo prajime, tarp ms buvo trys mons ir per t
moni galvas ji met drusk. A j pagavau, mes abu nusijuokm.
Pavelgiau pakuot.
- , ne, dukryt, kekyte tu, nieko nebus! Nori ukimt mano
arterijas? Man reikalinga druska su jodui Gaudyk, saldainiuk, ir
saugok vaikel! Tam maiukui gyvenime dar teks iksti daug
smgi!
Kerol pagavo pakuot ir met man joduotj drusk. Reik
jo pamatyt j veidus... Mes elgms taip neoriai.
Diena buvo puiki. Filmas - prastas, taiau diena puiki. Mes
patys sukome filmus. Net lietus buvo mielas. Nuleidome langus ir
sileidome j vid. Privaiavus namus, Kerol sudejavo. Tai buvo
kupina neisemiamos kanios dejon. Ji susmuko ir iblyko kaip
drob.
- Kerole! Kas atsitiko? Ar gerai jautiesi? - a apsikabinau
j. - Kas nutiko? Pasakyk...
- Man viskas gerai. Tai jie. Jauiu tai, inau, o Dieve, o Vie
patie... Dieve mano, tie lykts niekai, jie tai padar, padar,tai,
siaubingos lykios kiauls.
- K padar?
- Iud... Namuose... Visus iud...
- Palauk ia, - atsakiau.
Pirmj kambaryje pamaiau orangutang Bilbo. Jo smil
kinyje iojjo autin aizda. Galva guljo kraujo klane. Jis buvo
negyvas. Nuautas. Nasrai iiepti. ypsnyje matsi skausmas, ir
jis tarsi ypsojosi pro skausm, lyg bt ivyds Mirt, ir Mirtis
bt kakas nauja - stulbinama, nesuvokiama jo protu, todl jis ir
263
ypsojosi per skausm. Na, k gi, dabar jis apie tai inojo daugiau
negu a.
Tigr Apdujl jie uklupo mgiamiausioje jo vietoje - vonio
je. Jis buvo suvarpytas kulk, tarsi upuolikai bt aud paklaik
i baims. Viskas buvo papld krauju, dalis jo - jau sukrejusi.
Akys umerktos, nasruose - amiams sustings urzgesys, kyan
ios didiuls puikios iltys. Net mirs jis buvo didingesnis u bet
kur gyv mog. Vonioje guljo papga. Vienas vis. Papga gu
ljo alia vandens nuotako, kaklas ir galva - po knu, vienas spar
nas apaioje, o kito plunksnos - plaiai iskleistos, tarsi tas sparnas
norjo klykti, taiau nesugebjo.
Apirjau kambarius. N vieno gyvo. Visi iaudyti. Lo
kys. Kojotas. Meknas. Visi. Namuose tvyrojo mirtina tyla. Nie
kas nejudjo. Nieko nebegaljome padaryti. Mans lauk ilgos ir
didiuls laidotuvs. Gyvnai gyvybe sumokjo u savitum - ir
ms taip pat.
Sutvarkiau kambar ir miegamj, iploviau, kur galjau,
krauj ir sivediau Kerol. Tai turbt nutiko, kai buvome kine.
Pasodinau Kerol ant sofuts. Ji neverk, tik visa virpjo. Glau
diau j, glosiau, kak kalbjau... Retkariais jos knu nuvilny
davo smarkus drebulys, ji sudejuodavo: Ooo, ooo... Viepatie..."
Ji m raudoti tik po dviej valand. Likau su ja, glaudiau prie
savs. Netrukus ji umigo. Nuneiau j lov, nurengiau, uklo
jau. O paskui ijau i nam ir apvelgiau upakalin kiem. Ai
Dievui, jis buvo didiulis. Per nakt Ilaisvintas vrynas pavirto
gyvn kapinmis.
Kol visus palaidojau, utrukau dvi dienas. Kerol grojo
plokteles su laidotuvi marais, o a kasiau duobes, djau knus
ir juos ukasinjau. Buvo nepakeliamai lidna. Kerol ymjo ka
pus, mes abu grm vyn ir tyljom. mons ateidavo ir spokso-
264
davo pro vielin tvor: suaugusieji, vaikai, urnalistai ir laikrai
fotografai. Antros dienos vakar supyliau paskutin kap, o Kerol
pam kastuv ir ltai nuingsniavo prie ties tvora susispietusios
minios. Jie murmdami igstingai pasitrauk. Kerol svied kas
tuv tvor. mons pasilenk ir usideng rankomis, tarsi kastu
vas per tvor lkt tiesiai juos.
- Na, gerai, udikai, - suuko Kerol, - diaukitsl
Mes jom namus. Kieme liko penkiasdeimt penki kapai.
Po keleto savaii pasiliau Kerolei kurti nauj vryn ir
kart nuolat palikti k nors jo saugoti.
- Ne, - atsak ji. - Mano sapnai... Mano spanai man sako,
kad atjo laikas. Viskas artja prie pabaigos. Mes spjome laiku.
Mes savo pasiekme.
Daugiau neklausinjau. Jutau, kad jai ir taip nemenkai kliu
vo. Be to, artjo laikas gimdyti. Kerol papra mans j vesti. Ji
sak, kad santuoka jai nereikalinga, taiau ji neturi artim giminai
i ir nori, kad a paveldiau jos sodyb - tuo atveju, jei ji mirt
gimdydama ir neisipildyt sapnai apie pasaulio pabaig.
- Sapnai gali ir neisipildyt, - sak ji, - nors manieji papras
tai isipildydavo visada.
Taigi mes tyliai ramiai susituokm - kapinse. Pabroli ir
liudininku pasikvieiau vien savo sen draugeli i landyni
kvartalo, ir praeiviai vl spoksojo. Viskas vyko labai greit. Daviau
drauguiui iek tiek pinig ir truput vyno ir nuveiau atgal lan
dynes.
Pakeliui, gurknodamas i butelio, jis paklaus mans:
- taisei jai pilv, ane?
- Panau kad.
- O k, buvo ir kit?
- Ee... taip.
265
- Su bobom visada taip. Niekada neinai. Pus vaikin i
landyni pateko ten dl bob.
- O a maniau, dl grimo.
- I pradi atsiranda boba, o tada jau ir grimas.
- Supratau.
- Niekada su tom bobom neinai.
- A inojau.
Jis keistai mane nuvelg, o paskui isodinau j i automo
bilio.
A laukiau ligoninje, apaioje. Visa, kas vyko, buvo labai
keista. Ir tai, kad i landyni kvartalo pakliuvau t nam, ir vis
kas, kas nutiko paskui. Meil ir kania. Taiau nepaisant visko,
meil nugaljo kani. Tik dar ne viskas buvo baigta. Bandiau ty
rinti beisbolo lygos lenteles, lenktyni rezultatus. Visa tai beveik
prarado prasm. O dar buvo ir Kerols sapnai; ja a tikjau, tik
neinojau, ar tikti ir jos sapnais. K sak tie sapnai? Neinojau.
Paskui pamaiau kaip Kerols gydytojas prie registratros kalbasi
su sesele. Prijau prie jo.
- O, ponas Deningsas, - tar jis, - js mona jauiasi pui
kiai. O vaikas... vaikas... berniukas. Devyni svarai ir penkios un
cijos.
- Ai, daktare.
Liftu pakilau stiklin skyri. Viduje rk tikriausiai apie
imt kdiki. Girdjau juos per stikl. Viskas tsiasi nenutrks
tamai. Gimimas. Mirtis. Kiekvienam savo eil. Mes ateiname vie
nii ir ieiname vienii. O daugumas ms ir gyvena vienatvje,
baimje, gyvena nevisavert gyvenim. Mane apm ypatingas
lidesys. Matyti vis i gyvyb, kuriai lemta mirti. Matyti vis t
gyvyb, pavirsiani neapykanta, beprotybe, neuroze, kvailumu,
baime, udynmis, nieku - nieku gyvenime ir nieku mirtyje.
266
Pasakiau seselei savo vard. Ji eng stiklin patalp ir su
rado ms kdik. Pamusi j ant rank ir paklusi, sesel nusi
ypsojo. Tai buvo be galo atlaidi ypsena. Kitokia ji ir negaljo bti.
Pavelgiau vaik - netiktina, medicinos poiriu nemanoma:
tai buvo tigras, lokys, gyvat ir mogus. Tai buvo briedis, kojotas,
lis ir mogus. Jis neverk. Jo akys velg mane ir atpaino, ir
a j atpainau. Tai buvo nepakeliama - mogus ir Antmogis, Su-
permogus ir Supervris. Tai buvo visikai netiktina, o jis velg
mane, Tv, vien i tv, vien i daugelio tv... sauls kratas
ukliud ligonin ir visa ligonin m drebti, kdikiai klyk, vie
sa sijungdavo ir ugesdavo, stiklin sien prieais mane nuvie
t purpurinis blyksnis. m klykti sesels. Trys liuminescencins
lempos isprdo i laikikli ir nukrito ant kdiki. Sesel stovjo,
laik rankose mano vaik ir ypsojosi, o ant San Francisko nukrito
pirmoji vandenilin bomba.
POPULIARUS MOGUS
jau antrkart sergu gripu, gripu, gripu, o duris vis kakas tranko,
ir vis eina mons, ir visi jie, kartu ir atskirai, mano, kad btent jie
turi man k pasilyt, jie dauo duris bum bum bum, nuolat vie
nas ir tas pats, ir a sakau:
PALAUKIT MINUTL! PALAUKIT!"
usitempiu kakokias kelnes ir leidiu juos pro duris, a
labai pavargau, taip ir nesugebjau isimiegoti, neikau jau tris
dienas, btent, js atspjot, kraustausi i proto, o kiekviename i
t moni slypi ypatinga jga, kiekviename i j slypi grio, esu
267
atsiskyrlis, bet nesu bambeklis ir bukagalvis, taiau aminai -
aminai kas nors ne taip. prisimenu sen motinos mgt vokik
patarl: immer etwas!", - kuri reikia: visada kas nors ne taip.
mogus to taip ir nesupranta, kol nepradeda senti, amius nesutei
kia joki pranaum, jis tik suka ir suka tuos paius vaizdus, tarsi
beproi kino teatre.
tai kakoks kietas bias purvinom kelnm, k tik i kelions,
didiulis tikjimas savo kryba, neblogas iaip raytojas, taiau
man tartinas tas jo tikjimas, kaip ir jam tartina tai, kad mes prie
kambary nesibuiuojam, nespaudiam vienas kitam rank ir ne-
sitrinam upakaliais, jis domus, jis aktorius, turt bt. jis vienas
pragyveno daugiau gyvenim nei kiti deimt kartu sudjus, taiau
jo patrauklus aktyvumas mane gal gale ivargina, man nusiikt
ant poet bendruomens ar to, kad jis skambino Normanui Mei-
leriui, pasta Deims Boldvin, ar kitus, visus kitus, ir a matau,
kad jis nelabai mane supranta, nes man nedaro ypatingo spdio
jo didyb, na, ir tegul, jis vis tiek man patinka, jis pralenkia 999 i
tkstanio, taiau mano vokika sielikt nenurims, kol nerasiu
to tkstantojo. esu visikai ramus, klausausi jo, bet giliai manyje
ibrinko didiulis beprotybs plinys, kuriuo reikia rpintis ir a
juo pasirpinsiu, kambaryje u atuonis dolerius alia Vermonto
aveniu, va taip va. po velni.
taigi jis kalba, neblogai, juokiuosi.
- penkiolika gabal, gavau penkiolika gabal, numir mano
dd. ir staiga ji usinori vestuvi, o a storas kaip meitlis, ji mane
gerai maitino, ji udirba tris imtus per savait kakokioj advokato
kontoroj ar panaiai, o dabar nori tuoktis, nori mest darb, ir mes
ivaiuosim Ispanij, tai va, a raau pjes, turiu puiki pjess
idj, tai va, a geriu, dulkinu visokias kekes, o tada kakoks tipas
i Londono nori pamatyt mano pjes, nori j pastatyt, taigi grtu
268
a i Londono, o ia kakokia bybien, suinau, kad mano mona
kruosi su miesto meru ir mano geriausiu draugu, iriu jai akis
ir sakau: TU, NUSUSUS KEKE, PISAISI SU MANO GERIAUSIU
DRAUGU IR SU MERU. DABAR A TAVE NUDSIU IR MAN
DUOS TIK PENKERIUS METUS, NES TU BUVAI MAN NEI
TIKIMA!
jis vaikto kambariu pirmyn atgal.
- ir kas toliau? - paklausiau.
- j i ir sako: na, durk man peiliu, bybiaiulpy tu!"
- aunuol, - atsakiau.
- aha, - tar jis, - rankoje laikiau didiul peil ir numeiau j
ant grind, gerai ji mane. aukiausia klas, stambioji buruazija.
tai va. k gi, visi mes vieno dievo vaikai - jis ijo,
grau lov. beveik merdjau. niekam nerpjo, ir man
paiam nerpjo, mane vl m krsti altis, man neuteko ant
klodi. buvau suals rag. ir smegenys sustingusios - visos
protins monijos avantiros atrod afera, visikais niekais, rods,
kad vos gims a tutuojau patekau aferist gauj, o jei aferist
nesupranti ar nepalaikai j puss, viskas baigta, aks, tie aferistai
visk prasuko, pam biznel amiams, neipli. jam ir nesinor
jo nieko plyt, jis inojo, kad ekspyras - prastas raytojas, kad
Krilis - bailys, ne tame esm. jam reikjo tik mao kambarlio ir
vienatvs, vienatvs.
kart jis pasak draugui, kuris, jam rods, nors truput j su
pranta, pasak, kad niekada nesijaut vienias.
o draugas jam atsak: prakeiktas melagis",
ir jis vl gro lov, jam lau kaulus, paguljo valand, ir
vl suskambo dur skambutis, jis nusprend neatidaryt. taiau
duris m taip piktai skambint ir dauyt, kad jis nusprend, jog
gali bt kakas svarbaus.
269
atjo jaunas ydas, neblogas poetas, bet kokio velnio atjo?
- Henkai?
-Ko?
jis virto kambar, jaunas, kupinas jg, vis dar tikintis po
ezijos apgaule, visa ta bybiene: jei tu geras poetas ir geras mogus,
tai tau bus atlyginta ioj ar kitoj pragaro pusj, vaikis dar nesuvo
k, kad Gugas buvo sukurtas tiems skmingiems, siganiusiems,
gudusiems regzt intrigas ir iulpt pinigus bei dstyt angl kalb
kaip gimtj ir usienio vairiuose nykiuose pasaulio univeruose.
viskas buvo nustatyta lugimui, mogus, turintis siel, niekada
nenugals aferisto, nebent prajus imtui met po mirties, taiau
ir tada jie priiups tavo siel, kad prasukt eilin afer, lugimas
neivengiamas.
jis jo, jaunas, ketinantis tapti rabinu.
- oi, koks siaubas, - pasak.
- kas? - paklausiau.
- pakeliui oro uost.
-na?
- Ginsbergas susilau onkaul avarijoje, o tam Ferlinge-
iui34, didiausiam pusgalviui i j vis, viskas kaip nuo sies
vanduo, iskrenda Europ dalyvaut skaitymuose, penki-septyni
doleriai u vakar, ir n brimo, kart skaiiau kartu su Ferlin-
geiu ir jis taip isikalinja scenoj, taip mulkina mones, kad j
bjauru irt, gal gale jie j nuvilp, perkando. Hirmanas taip
pat pana d mala.
- nepamirk, kad Hirmanas pamis dl Arto. jis mano, kad
jei mogus nesielgia it agresyvus pamilis, jis nra genijus, duok
jam laiko, visko gali bt.
34 Lawrence Ferlinghetti (gim. 1919) - JAV poetas, bitnikas, vienas knygyn ir
leidykl tinklo City Lights" krj.
270
- po velni, - sako vaikis, - tu sumokjai man trisdeimt
penkis dolerius, kad perspausdiniau tavo nauj eilrai knyg,
taiau j ten per daug. JZAU VENIAUSIAS, n nemaniau, kad
j bus tiek DAUG!
- o a maniau, kad meiau rayt eilraius.
kai ydas mini veniausij Jz, supranti, kad jis pakliuvo
bd. taigi, jis dav man tris alius, a daviau jam deimt, ir mes
abu pasijutom geriau, tiesa, jis dar surijo pus mano prancziko
batono, prakeikt marinuot agurkl ir ijo.
a vl griuvau lov ir jau ruoiausi pakratyt kojas, gerai tai
ar blogai, geri ar blogi tie berniukai, rainjantys savo rondo, de
monstruojantys savo viiukikus poetinius raumenis, tai siaubin
gai kyri, j tiek daug, tiek daug troktani prasimuti, tiek daug
nekeniani vienas kito ir t, pasiekusi virn, kai kurie i j,
inoma, virnj bt neverti, taiau daugelis verti, taigi, viskas yra,
byra, griva krv, mes su Dimiu susipainom vakarlyje../'.
na, leiskit man t ml nuryti, jis siropt lov. ir steb
jo, kaip vorai ryja sienas, jo vieta ia ir taip bus visados, jis negali
pakst minios, poet, nepoet, didvyri, nedidvyri, negali j pa
kst. jis pasmerktas praiai, vienintel to pasmerkimo bda ta,
kad jam reikia j priimti kuo ramiau ir velniau, jis, a, mes, Js...
jis vl atsigul, kreiamas alio, uvis, kaip slidus uvies o
nas, balsvas nabdantis vanduo, pagalvok apie tai. visi mirta, tai
lieia visus, iskyrus mane ir dar vien mog, na, ir puiku, esama
vairiausi formuluoi. vairiausi filosof, a pavargau.
na, gerai, gripas tai gripas, natrali mirtis nuo paprasto, ai
kaus nusivylimo ir nesirpinimo savimi, ir tai pagaliau mes ia,
tysome lovoje, prakaituojam, spoksom kryi, kraustoms i pro
to taip, kaip moku tik a, na, bent anksiau taip mokjau tik a, tais
laikais, kai man niekas netrukd, o dabar nuolat kas nors beldia
271
duris, a neudirbu savo raliava n 500 doleri per metus, o jie vis
beldia duris, nori mane PAIRTI.
jis, a, vl siropiam lov, lauo kaulus, prakaituoju, mir
tu, tikrai mirtu, tegul tik jie palieka mane ramybj, leidia man
isimiegot, man nusispjaut, ar a genijus, ar idiotas, leiskit man i
gyvent dar vien dien taip, kaip noriu, nors atuonias valandas,
visa kita - js, ir vl suskambo dur skambutis.
galima pagalvot, kad jis koks Ezra Paundas, kuriam Gins-
bergas bando paiulpt byb...
ir jis tar:
- palaukit, apsimausiu kelnes.
visur lauke pliesk viesos, kaip neonas, ar kedenanti plau
kus prostitut.
bias buvo angl kalbos dstytojas neinia i kur.
- Bukai?
- aha. sergu, seni. gripas, labai ukreiamas.
- tursi iais metais eglut?
- neinau, mirtu, mergiot mieste, taiau man visai prastai,
gali usikrst.
jis engia atgal ir laikydamas itiestoj rankoj paduoda man
alaus pakuot, paskui atveria savo naujausi poezijos knyg, pa
sirao, ieina, o a inau, kad tas nelaimlis nemoka rayt, niekada
neimoks, taiau jis pasimais dl keli eilui, kurias a kakada
paraiau ir kuri jis neparays niekados.
taiau tai ne varybos: didis menas niekada nebna vary
bos, galbt didis menas - tai valdia, vaikai, dailininkai, bybiaiul-
piai ar kas tik nori.
a atsisveikinau su juo ir jo alumi ir atsiveriau knyg:
...1966-1967 mokslo metais gavo Gugenheimo stipendij
mokslui ir tyrimams..."
272
jis numet knyg kamp, suprats, kad nieko gero joje ne
ras. visus apdovanojimus susieria sigan tipai, turintys laiko ir
ini, kur rasti paraikos blank tam supistam Gugenheimui. jis to
blanko net akyse nra mats, kur tu j gausi, vairuodamas taksi ar
dirbdamas pasiuntiniu Albukerkio viebuty, blyn.
jis griuvo lov.
suskambo telefonas,
jie vis dar baladojosi duris.
tai ir viskas, jam visikai tas pats. tarp vis t vaizd ir gar
s jam tas pats, jis nemiegojo tris dienas ir tris naktis, neturjo k
st, ir staiga pagaliau tapo tylu. taip arti mirties, kiek tai manoma
nesikraustant i proto, bti arti mirties - puiku, netrukus jie pasi
trauk.
ir prakeiktos nuomojamo buto lubos suskeldjo maais ply
eliais, jis nusiypsojo, dviej imt met senumo tinkas byrjo
jam burn, jis jo kvp ir uduso.
ELITINIS IRGAS
vis nakt prasdjau su Donu Barzda, aptarinjom Kril - jis
buvo u, a buvau prie, atjau jau gerokai kaus ir dar atsineiau
alaus, mes aptarm , aptarm t, mane, j, paprastos nekos, kol
slenka naktis, apie et ryto sdau automobil, uvediau vari
kl ir nuriedjau kalvomis emyn Sanseto bulvar, grau namo,
susiradau dar vien alaus, igriau, sugebjau nusirengt, griu
vau lov. atsibudau apie pusiaudien, pagiringas, okau dra
buius, isivaliau dantis, susiukavau, pavelgiau itinus snuk,
273
plduriuojant veidrodyje, nusigriau, sienos sukosi, paskubomis
ibgau pro duris, siropiau automobil ir patraukiau pietus,
Holivudo park. sikinkiau darb.
pastaiau deimtuk u favorit 8 su 5 ir ketinau jau ieit
irt lenktyni, prie langelio pribgo auktas vaikis tamsiu kos
tiumu, band pastatyt paskutin minut, tas unsnukis buvo ko
ki septyni pd gio. bandiau pasitraukt i kelio, taiau jis pe
timi smog man tiesiai veid, beveik parblok mane ant ems,
pasisukau ir kteljau:
- tu sumautas kals vaike, ATSARGIAI!
taiau jis buvo pernelyg usims statymais, negirdjo nie
ko. prijau prie rampos ir pairjau, kaip atbga 8 su 5. paskui
ijau i klubo patalpos centrin tribn ir pasimiau puodel
kavos, be grietinls, visas hipodromas atrod kaip psichodelinis
vaizdinys, penki bilietai po 5,60.18 doleri pelno, pirmosios lenk
tyns. a nenorjau bti hipodrome, niekur nenorjau bt. kartais
mogus turi taip atkakliai kovoti dl savo gyvenimo, kad neturi
kada jo gyventi, grau klub, baigiau kav, prisdau, kad nenu-
alpiau. bloga, pykina.
likus minutei stojau eil. kakoks japoniukas atsisuko
mane, prikio veid, kas jums patinka?" - neturjo net program
ls. band vogiomis pavelgt manj, itie vaikinai gali pastatyt
deimt ar dvideimt doleri u irg, taiau per ykts, kad nusi
pirkt keturiasdeimt cent kainuojani programl, kur surayti
visi irg duomenys, niekas man nepatinka", - suurzgiau. ma
nau, suprato, jis nusisuko ir paband skaityt, kas parayta prieais
j stovinio vyro programlje, pavelg pro paast, pro pet.
pastaiau ir nujau pairt lenktyni. Deris Perkinsas
bgo kaip keturiolikmetis idaras, kuo jis ir buvo. arlis Sortas at
rod lyg miegot balne, gal irgi vis nakt gr. su irgu, jie aplen
274
k Naktin Prekin esant atuoniolikai su vienu ir a supliau savo
biliet, vakar jie aplenk j esant penkiolikai su vienu, jie stengsi,
kad atsiduriau tarp valkat, mano drabuiai ir batai atrod tarsi
pasiskolinti i skudurininko, lojas gali pralot visk, tik ne dra
buius. gali neturt ko lakt, k st, su kuo pistis, taiau drabuius
turi turt, kol nesi nuogas ir turi ali, jie leidia tau statyt.
vaikinai dairsi kak labai trumpu sijonuku, o jis buvo
TRUMPAS! o ji buvo jauna ir smarki, paklausiau, per daug. viena
naktis kainuos man imt, ji sak, kad dirba kakur padavja, pa
sitraukiau su savo nuplyusiais drabuiais, o ji nujo prie baro ir
pati nusipirko igerti.
pasimiau dar kavos, praeit nakt aikinau Donui Barzdai,
kad vyras vienaip ar kitaip permoka u dziundz kok imt kar
t. a nepermoku, o kiti permoka, sijonuko dziundz buvo verta
koki atuoni ali, ji norjo tik trylika kart daugiau, nei buvo
verta, auni mergiot.
stojau eil kitoms lenktynms, lenta rod nul. lenktyns
turjo tuoj prasidti, storas vaikis prieais, rodos, snaud, nepana
u, kad jis nort u k nors statyt, statyk ir judinkis", - pasakiau
jam. o jis tarsi strigo langely, jis ltai pasisuko ir a voiau jam
alkne, pastmiau onu, atstmiau nuo langelio, jei bt k pasa
ks, biau smogs, pagiringas darausi irzlus, pastaiau dvideimt
u Skot Svajon, geras irgas, tik kain ar Kreinas moka j valdyt,
per visas dienos lenktynes nieko gero neparod, na, k gi - jam jau
pats laikas, jie bgo 18 su vienu ir j aplenk tiesiojoj, jis sekund
udels. senasis Klarensas Hansenas dar t sugeba.
valkatos likimas atrod vis realesnis, pavelgiau mones,
k jie ia veikia? kodl jie ne darbe? kaip jiems tai pavyksta? prie
baro trynsi ir keletas turtingj, jie dl nieko nesijaudino, ta
iau turjo t ypating turtingj iraik, kuri atsiranda, kai jie
275
praranda nor kovoti ir jo nebr kuo pakeisti - jokio susidomjimo
niekuo, tik turtai, vargai, aha. cha, cha cha cha, cha.
vis griau vanden, buvau perdivs, perdivs ir bloguo-
jantis. kaip skuduras, ateikit ir pribaikit. vl varytas kamp, koks
varginantis aidimas.
prie mans prijo prabangiai apsirengs tamsaus gymio ti
pas, nuo jo trenk mogudystm ir incestu, jis dvok kaip usi
kimusi kanalizacija.
- duok doler, - papra.
- eik po velni, - atsakiau labai tyliai.
jis nusisuko ir prijo prie kito. duok doler", - papra, ir
usirov ant atsakymo, ant oland kilms niujorkieio, duok de
imt, nuosmauka", - atov niujorkietis.
aplink malsi Svajons apsukti mons, be cento, pikti, su
sinervin. parblokti, sualoti, idurti, padaryti, apmulkinti, ap
sukti, ikruti, perpisti. ir jie gr pakartot, jei tik sukraptys kiek
pinig, o a? eisiu kraustyt kieni, suteneriaut, ar dar kuo u
siimsiu.
kitos lenktyns buvo ne k geresns, vl antras, Dine Deili
aplenk manik Pipiriuk ties finiu, vis stipriau jutau, kad visa
mano daugiamet lenktyni patirtis - visos naktins studijos -
buvo tik iliuzija, po velni, juk jie tik gyvnai, paleidi juos bgt ir
kakas nutinka, geriau jau sdiau namie ir klausyiau ko nors
nuvalkioto - Karmen" anglikai - ir laukiau, kol eimininkas i
spirs mane lauk.
penktosiose lenktynse vl pastaiau u antr - Audringasis
Skotis aplenk manj Bobidek. Audringasis buvo tolygaus pa
skirstymo rytiniame layb srae, labiausiai dl to, kad juo jojo
vienas pagrindini okj, Faringtonas, ir dl to, kad paskutiniam
bgime atsipl per vienuolika ilgi.
276
vl antras, etosiose, staiau u ratin, gera kaina, atuoni
su vienu, ir jie lk neprastai, taiau Pilkasis Ruoelis buvo nenu
galimas. supliau savo deimties doleri laimjimo biliet.
septintosiose lenktynse mano irgas atbgo treias ir a bu
vau prakis jau penkiasdeimt doleri.
atuntosiose turjau rinktis tarp Kridio Keo ir Raudono
sios Bangos, isidriau, nes Raudonoji Banga pavlavo startuoti,
taigi Kridis Keas su O'Brajenu laimjo 8 su 5. tiesa, tai nestebi
no - Kridis Keas iemet jau laimjo deimt lenktyni i devy
niolikos.
Raudonoji Banga pratutino mano pinigin, praloiau jau
devyniasdeimt doleri.
nujau tualet nusilapint, o ten jie visi jau suko ratus, pa
siruo papjaut, itraukt pinigin, vtyta ir mtyta, visko maiusi
kompanija, netrukus, viskam pasibaigus, jie visi isivaikios, na,
ir gyvenimas jiems teko - iardytos eimos, prarasti darbai, vers
lai. beprotyb, taiau jie mokjo mokesius senajai gerajai Kali
fornijos valstijai, mayt. septynis ar atuonis procentus nuo kie
kvieno dolerio, u dal to buvo tiesiami keliai, samdomi policinin
kai jums grasint, statomi beprotnamiai, maitinamas ir ilaikomas
Ronaldas.
dar vienas bandymas, staiau u vienuolikos met idar,
Fitment, kuris prasilau paskutiniajame bgime ir per trylika il
gi aplenk 6 500 doleri pareikalavim irgus, o dabar bgo su
pora 12 500 ir vienu 8 000 pareikalavim lenktyni irgais, tur
bt buvau pamis, kad staiau u j devyni prie du. nordamas
apsisaugot pastaiau dar deimt ali u Ural, ei su vienu, ir
keturiasdeimt u Fitment. taip pravilpiau jau 140 ali, man jau
keturiasdeimt septyneri, o vis dar aidiu Neisipildani Svajo
ni aly. idurtas kaip visikas kaimo stuobrys.
277
ijau pairt lenktyni. Fitmentas pirmame poskyje at
sidr antras, taiau bgo jis lengvai, tik nepalk, brangusis,
nepalk. atnek man skm, nors truput skms, juk neturi die
vas vislaik ikt ant vieno mogaus - mans, kiekvienam turi ateit
eil. tai tik padeda sustiprint j tvirtyb.
m temti ir irgai bgo per rk. finio tiesiojoje Fitmentas
isiver priek, bgo jis lengvai, taiau Namelis Pievoje, atuoni
ir vienos penktosios mylios favoritas, aplenk Fitment ir isiver
priek, jie taip apibgo paskutin posk, o tada Fitmentas isi
ver, pasivijo Namel Pievoje, aplenk j ir paliko, na, k gi, mes
sumalm atuoni ir vienos penktosios mylios favorit, beliko su
dorot dar eis irgus, po velni, po velni, jie man neleis ilot,
galvojau, kas nors i to brio isiver, kas nors ims ir prabus, dievai
man to neleis, a griu savo kambar, gulsiu tamsoje, spoksosiu
lubas ir suksiu galv, kas ia nutiko.
Fitmentas tiesiojoje laiksi priekyje per du ilgius, a laukiau,
tiesioji rodsi labai ilga. dieve, kokia ILGA! ILGA!
tai nevyks, nevyks, jau visikai sutemo,
pravilpiau 140 ali, pagiriotas, senas, kvailas, prarads s
km. karpos ant sielos.
jaunos merginos gulasi lov su proto ir kno milinais,
merginos juokias i mans, kai pamato einant gatve.
Fitmentas. Fitmentas.
jis vis dar laiksi per du ilgius priekyje, jis skriejo, du su
puse ilgi, niekas n nepriartjo, nuostabu, simfonija, net rkas
man ypsojosi, pamaiau, kaip irgas kerta finio linij ir nujau
atsigerti dar vandens, kai grau, jau buvo ikabinta kaina, vienuo
lika atuoniasdeimt u du. o a turjau 40 doleri verts bilietus,
isitraukiau parker ir paskaiiavau, man priklauso 236 doleriai,
minus 140 pralot, i viso: 96 doleriai pelno.
278
Fitmentas. mano meil, maylis, mano meil, elitinis irgas,
deimties doleri eil buvo ilga. nujau tualet, apsilaks-
iau vandeniu veid, mano ingsnis vl tapo sprus, a ijau ir
isitraukiau bilietus.
ir radau tik TRIS statym bilietus! vien kakur pameiau!
diletantas! kvailys! avigalvis! man pasidar bloga, vienas de
imties doleri bilietas buvo vertas 59 ali, grau savo pdomis
atgal, rinkau nuo ems bilietus, jokio ketvirto numerio, kakas
pasim mano biliet.
stovjau eilje, rausdamasis piniginje, na, ir mulkis! staiga
radau dingus biliet, jis buvo smuks ply mano piniginje, to
niekada anksiau nebuvo nutik, sumauta pinigin!
pasimiau savo 236 dolerius, pastebjau, kad mane dmiai
iri Mini Sijonlis, o ne, ne, ne, ne, NE! nusigrdau eskalatoriumi
emyn, nusipirkau laikrat, prasibroviau pro vairuotojus stovji
mo aiktelje ir nusigavau iki automobilio.
prisidegiau cigar, k gi, pamaniau, tiesa akivaizdi: genijaus
nesuvarysi, ir su ta mintimi uvediau savo 1957-j plimut".
vairavau itin atsargiai ir mandagiai, niniavau Piotro Iljiiaus ai
kovskio Koncert D-dur smuikui ir orkestrui, net sugalvojau o
di sek, kuri tijco pagrindinei temai, pagrindinei melodijai; ir
vl mes bsime laisvi, ak, ir vl mes bsime laisvi, bsime laisvi,
bsime laisvi..."
vaiavau tarp nirusi nevykli, j iki galo neipirkti ar
pernelyg brangiai apdrausti automobiliai buvo viskas, k jie turjo,
jie drsino vienas kit udyt ir aloti, skriedami, pakirsdami vieni
kitus, neuleisdami n colio, a isukau, mano automobilis ugeso
tiesiai ant poskio, ukirsdamas keli dar 45 automobiliams, grei
tai koja spusteljau pedal, mirkteljau policininkui ir pabandiau
usivest. pavyko, ir a pajudjau per smog. Los Andelas, ties
279
sakant, nebuvo tokia jau bloga vieta: apsukrus vertelga ia visada
igyvent.
DIDYSIS MARIHUANOS AIDIMAS
praeit vakar atsidriau dideliame vakarlyje - paprastai man tai
bna nemalonu, a juk vieniius, senas prasilaklis, kuriam mie
liau gerti vienam ir tiktis nebent Malerio ir Stravinsko per radij,
taiau vis dlto atsidriau siutinanioje minioje, prieasties neat
skleisiu, nes tai jau bt visai kitas pasakojimas, galbt ilgesnis
ir daug painesnis, bet stovdamas atokiau, gurknodamas vyn
ir klausydamasis Doors", Beatles" ir Airplane" suvokiau, kad
man reikia cigarets, mano baigsi, mano paprastai visada baigia
si. netoliese pastebjau du vyrukus - nukarusios vytruojanios
rankos, kvailos povyzos, lenkti kaklai, negrabs rank pirtai, - jie
atrod kaip guminiai, kaip gumos atkarpos, isitempia, susitrau
kia, plyta gabalus.
prijau prie j:
- ei, vaikinai, gal turit cigaret?
guma m trkioti ir okioti, stovjau, irjau, o jie links
minosi, tpiodami ir krpiodami.
- mes nerkom, seni! SENI, mes ne... piam, cigarei.
- ne, seni, mes nerkom, it, tai va, ne, seni.
taukt pliaukt, lept trept. guma.
- mes varom Malibuuuuu, seni! jo, varom Malibuuuu!
seni, varom Maaaliiibuuuu!
- jo, seni!
280
- jo, seni!
-jo!
taukt pliaukt, arba lep trep.
jie negaljo paprastai imt man ir pasakyt, kad neturi cigare
ts. jiems reikjo parodyt savo maiktum, atskleist vent daly
k: cigaretes rko lochai. o jie ruosi varyt Malibu, koki nors
tariamai jauki ir rami lnel Malibu - iek tiek pst. kakuo
jie man primin senutes, ant gatvs kampo pardavinjanias Sar
gybos bokt", visa ita LSD, STP, marihuanos, heroino, haio ir
receptini vaist nuo kosulio mgj minia kenia nuo to paties
Sargybos bokto" nieulio: turi bt su mumis, seni, nes kitaip
tau aks, tu mirs, toks gyrimasis vartojantiems narkotikus tapo
nuolatine ir apgaulinga BTINYBE, nieko nuostabaus, kad juos
nuolat paria, - jie negali vartot kvaial ramiai, savo malonumui,
jiems btinai reikia VISIEMS pranet, su kuo jie susidjo, be to, jie
link visa tai sieti su Menu, Seksu, Pasitraukimu I Visuomens,
j Rgties Dievas, Lyris, liepia: meskit visuomen, ekit paskui
mane", o tada isinuomoja mieste sal ir ima po penkis dolerius
nuo galvos u tai, kad jie pasiklausyt, kaip jis ria kalbas, paskui
alia Lyrio pasirodo Ginsbergas ir paskelbia Bob Dylan didiu
poetu, nuo vaikik ikpuodi nenulipusi garsenybi savirekla
ma. Amerika.
taiau palikim tai, juk tai - kita istorija, o ioje pernelyg daug
rank ir per maai smegen, - taip jau a pasakoju, toks jau is
pasakojimas, grkim prie ms pavstj", prie olinink, j
kalba, geras. seni. kerti, pavarai, kietas, tsas. psti, ptikai, vea.
nevea, tvai, ir taip toliau, ir panaiai, tuos paius odius - ar
kaip juos geriau pavadinti? - girdjau dar 1932-aisiais, kai buvau
dvylikos, tai, kad prajus ketviriui amiaus girdiu tuos paius
odius, ypatingo susiavjimo vartojaniaisiais nekelia, ypa
281
kai jie laiko tuos odelius hipikais. dauguma i odi atjo i
rimtus narkotikus vartojani moni aplinkos, o taip pat i sen
juodaodi diazo grupi, terminai, kuriuos vartoja tikri pavs
tieji", dabar jau pasikeit, taiau taip vadinami savi biai", tokie,
kaip tas duetas, i kuri praiau cigarets, - vis dar kalba, lyg bt
1932-ieji.
kad ol gimdo men - abejotina, ir labai. De Kvinsis35para
kelet neblog dalyk, Opijaus mgjas" paraytas grakiai,
nors ir nuobodokas, be to, daugeliui meninink bdinga ibandyt
beveik visk, jie link eksperimentus, rizik, saviudybes, taiau
ol pasirodo jau PO Meno, jau atsiradus menininkui, ol Meno
nekuria, garsiam menininkui ji danai tampa poilsio bdu, gyve
nimo vente, o ptimo vakarliai tampa velnikai gera mediaga,
leidiania uklupti mones atlapa siela, o jei ir ne atlapa, tai bent
jau ne taip grietai saugoma.
1830-aisiais visas Paryius lieuvavo apie Gotj36 namuose
vykstanias haio ir sekso orgijas, buvo inoma ir tai, kad Gotj
rao eiles, tiesa, moni atmintis iki i dien isaugojo tik jo orgijas.
pereikim prie kitos io dalyko puss: man labai nepatikt, jei
mane parit u ols vartojim ir (ar) laikym, jausiausi lyg ap
kaltintas iprievartavimu, kai viso labo tik pauosiau kakieno pa
diautas kelnaites, ol paprasiausiai nra tiek gera. didium jos
poveikio sukelia paiam sau sikalbtas tikjimas, kad, va, tuoj ve.
pakeiskit j narkotins mediagos neturinia, taip pat kvepiania
substancija ir dauguma vartotoj pajus t pat poveik: oho, vai
keli, koks GERAS dalyklis, tikrai super!"
35 Thomas De Quincey (1785-1859) - angl raytojas ir intelektualas, geriau
siai inomas kaip Opijaus mgjo" (Confessions of an English Opium-Eater, 1821 m.) au
torius.
36 Theophile Gautier (1811-1872) - prancz poetas, prozininkas, urnalistas
ir kritikas.
282
o a daug daugiau malonumo patiriu nuo dviej dideli
skardini alaus, nerkau ne todl, kad laikausi statymo, o todl,
kad ol man nuobodi ir poveikis jos silpnas, taiau pripastu,
kad ols poveikis skiriasi nuo alkoholio poveikio, galima apsine
ti nuo ols ir to beveik nepajusti, o gerdami js paprastai puikiai
inote, kad jau prisilupot. priklausau senajai mokyklai: man patin
ka jaust, kad esu apsines, taiau jei kam nors kitam noris pst,
usimest rgties ar susiaut, a neprietarauju, tai jo reikalas, ir
kas kam patinka, tas t tegul ir vartoja, tiek ini.
dabar priviso daugyb komentatori su visikai neisivys-
iusiom smegenlm, tai kodl prie j prisidedu ir a su savo man
triu bambjimu? visi esam prisiklaus senui, kurios dejuoja: ak,
koks SIAUBAS, k tas jaunimas su savim daro, visi tie narkotikai,
kitoks lamtas! tai siaubinga!" o tada js pasiirit t sen raga
n: nei aki, nei dant, nei smegen, nei sielos, nei iknos, nei bur
nos, nei spalv, nei gyvybs, nei humoro - nieko, perdivs pa
galys, ir tada imate stebtis, k su ja padar arbatl su sausainiais,
banyia ir namas ant kampo, o ir seniai kartais pasiunta dl to,
kuo dabar usiima jaunimas: po velni, a SUNKIAI dirbau vis
savo gyvenim!" (jie mano tai esant doryb, taiau tai tik rodo, kad
mogus - visikas mulkis), jie visk nori gaut U DYK? sdi,
udo save narkotikais, nieko neveikia ir nori pramatniai gyvent!"
o tada pairite J:
amen.
jis ne tik pavydi, j idr, prapiso geriausius jo metus, jam,
i tikrj, taip pat norisi linksmybi, jeigu tik jis galt pradt vis
k i pradi, bet negali, todl ir nori, kad visi kentt, kaip ir jis
kenia.
tai, ties sakant, ir viskas, olininkai kelia per daug triuk
mo dl savo sumautos ols, o liaudis kelia per daug triukmo dl
283
tos sumautos ols rkymo, utat policija sukasi, dirba, pakuoja
ptikus, reikalauja pakabint ant kryiaus, o svaigalai - legals, kol
nepadaugini ir tavs nesusemia gatvj ir nekia u grot, monijai
tik duok k nors, tutuojau apdergs, suniokos ir apiks. jei valstijo
se leist rkyt ol, gyventi tapt smagiau, taiau ne itin. kol esa
ma teism, kaljim, advokat ir statym, tol jie ir bus naudojami.
o prayt legalizuot ol, tai tas pats, kas prayt sutept alyva
antrankius, kuriuos jums ketina usegt. juk skausm jums kelia
kakas kita - tai kodl jums ir reikia ols, viskio, botag ir gu
mini kostium, arba klykianios muzikos, atsuktos taip garsiai,
kad nemanoma galvot, arba beprotnami, mechanini pyzd ar
162 beisbolo rungtyni per sezon, o gal Vietnamo, izraelio ir vor
baims, arba mylimosios, kuri prie pisimsi skalauja kriauklje
savo geltonus dirbtinius dantis.
bna paprast atsakym, o bna ir pasufleruot, mes vis
dar kraptoms su pasufleruotais, nes dar nesubrendom, dar ne-
gijom drsos pasakyt, ko mums reikia, kelet ami manm, kad
tai gali bt krikionyb. met krikionis sust litams, mes lei
dom jiems mest mus unims, pamatm, kad komunizmas gali
atneti iokios tokios naudos paprasto mogaus pilvui, taiau jis
beveik nieko neduoda jo sielai, o dabar mes aidiame su narkoti
kais, manydami, kad jie atvers mums duris. Rytai sdi ant narkoti
k seniau, nei buvo irastas tabakas, ir jie suvok, kad m maiau
kentti, bet daniau mirti, psti ar nepsti, mes varom Ma-li-
buuuuu, seni! jo, varom Mallli-buuuu!"
atleiskit, susisuksiu suktin su Bull Durham",
norit dmo?
284
ANTKLOD
Pastaruoju metu blogai miegu, taiau ne apie tai neka. Tai vyksta
tada, kai a tartum umingu. Sakau tartum umingu", nes taip
ir yra. Vis daniau pastaruoju metu tarsi miegu - jauiu, kad mie
gu, taiau tuo pat metu matau sapne savo kambar, sapnuoju, kad
miegu ir visi daiktai yra btent ten, kur a juos palikau umigda
mas. Laikratis ant grind, tuias alaus butelis ant staliuko, mano
vienia auksin uvel, ltai sukanti ratus prie pat akvariumo du
gno - visi asmeniniai daiktai, kurie yra tokia pat mano dalis, kaip
ir plaukai. O danai, kai NEmiegu ir guliu lovoje, snausdamas i
riu sienas, laukiu miego, tuomet danai savs klausiu: bdrauju
a ar jau umigau ir sapnuose matau savo kambar?
Pastaruoju metu reikalai klostosi visikai prastai. Mirtys, vos
pasivelkantys irgai, skaudantys dantys, kraujavimas, kiti nemi-
ntini dalykai. Kartais pajuntu, kad vargu ar gali bt blogiau. O
vliau pagalvoju: na, tu dar turi kambar. Nesi gatvje. Buvo lai
kai, kai nebuvau nusiteiks prie gatves. O dabar j pakst nega
liu. Dabar maai k galiu pakst. Mane taip danai bad adatomis,
pjaust, net sprogdino... taip danai, kad daugiau nebenoriu, dau
giau tiesiog nebeitveriau.
Taigi, tai koks dalykas. Kai umiegu ir matau sapne, kad
esu savo kambaryje, o galbt visa tai vyksta i tikrj ir a nemie
gu, neinau, ima dtis tokie dalykai. Pastebiu, kad spintos durys
vos praviros ir esu sitikins, kad prie akimirk jos dar buvo u
darytos. Tada matau, kad pravir spintos dur plyys ir ventilia
torius (dabar karta ir ant grind stovi ventiliatorius) sudaro tiesi
linij, nukreipt tiesiai man galv. Apimtas sumaities, su si
iu atpliu galv nuo pagalvs, sakau su siiu", nes tuo metu
paskutiniais odiais plstu tuos" ar tai", kurie ketina mane
285
paalinti. Girdiu, kaip sakot: Vyrukas isikraust i proto" - ir
i tikrj, gali bt, kad isikrausiau. Taiau man kakodl taip
neatrodo. Nors tai ir labai silpnas argumentas mano naudai, jei j
apskritai galima laikyt argumentu. Gatvje, tarp moni, jauiuosi
nejaukiai. Jie kalba ir avisi kakuo, kas neturi su manimi nieko
bendro. Taiau vis dlto tarp j jauiuosi stiprus. Man galv at
eina tokia mintis: jeigu jie gali egzistuoti padedami suirusi fra
gmentus daikt ir dalyk, tai ir a galiu. Taiau kai lieku vienas ir
visi palyginimai susiveda savs paties palyginim su sienomis,
kvpavimu, istorija, su mano mirtimi, tada ir ima dtis keisti da
lykai. Esu akivaizdiai silpnas mogus. Bandiau kreiptis Biblij,
filosofus, poetus, taiau visi jie, mano galva, praiopsojo pai
esm. Jie kalba apie kak visai kita. Todl seniai meiau skaityt.
Man iek tiek padeda grimas, loimas ir seksas, ir tuo a beveik
niekuo nesiskiriu nuo bet kurio mogaus bendruomenje, mies
te ar alyje; vienintelis skirtumas tas, kad a niekada nesistengiau
bti skmingas", niekad nenorjau turti eimos, namo, pado
raus darbo ir taip toliau. Taigi toks ir buvau: nei intelektualas, nei
menininkas, neturjau ir gelbstini paprasto mogaus akn. Li
kau tarsi per vidur, usidirbau tokio tarpinio mogaus" etiket,
o tai, man rodos, ir yra protins negalios pradia.
O koks esu netaytas! Kasausi pirtu iang. Turiu hemo-
roj. Tai geriau nei lytiniai santykiai. Kasausi, kol imu kraujuo
ti, kol skausmas nepriveria mans sustot. Taip daro bedions,
makakos. Ar esat zoologijos sode mat j raudonas kraujuojanias
subines?
Taiau jums leidus a pratsiu. Nors jeigu norite ko nors
keisto, galiu papasakoti apie mogudyst. ie Sapnai Apie Kam
bar, jei leisite juos taip vadinti, prasidjo prie kelet met. Vie
nas i pirmj prisisapnavo man Filadelfijoje. Tada dirbdavau tik
286
retkariais ir galbt visko prieastis buvo mano nerimas dl nuo
mos. Griau a tada tik iek tiek vyno ir alaus, o seksas ir loimai
dar nebuvo mans pasiglem. Nors tuo metu gyvenau su gatvine
moterimi ir man buvo keista, kad ji reikalaudavo i mans daugiau
sekso ar meils", kaip ji tai vadino, po to, kai t dien ar nakt
bdavo pamaloninusi du ar tris vyrikius, ir nors a, kaip ir kie
kvienas Riteris Nuo Didelio Kelio, buvau gerokai pasitranks po
pasaul ir priglobtas ne vieno kaljimo, man vis tiek buvo kakaip
nejauku kiti savj ten, po viso TO... visa tai, inoma, atsisukdavo
prie mane ir man bdavo nelinksma.
- Branguti, - sakydavo ji, - turi suprast, kad a tave MYLIU.
Su jais nieko panaaus nra. Tu tiesiog NEPASTI moter. Mote
ris gali tau duot ir tu manysi, kad savo pasiekei, nors nieko tu i
tikrj nepasiekei. O tau a atsiduodu.
Visos tos kalbos nedaug tepadjo. Tik kambaryje nuo j
imdavo darytis ankta. Ir vien nakt (gal tai buvo sapnas, gal ir
ne), a nubudau, o alia mans guljo ji (o gal man prisisapnavo,
kad nubudau), apsidairiau ir pamaiau mayius mogeliukus, j
buvo trisdeimt ar keturiasdeimt, rianius mus abu prie lovos
kakokia sidabrine viela, jie lakst ir lakst su ta viela aplink mus -
po lova, per lov. Mano ponia turbt pajuto mano nervingum.
Pamaiau, kaip ji pramerkia akis ir pavelgia mane.
- Tylk! - sunypiau. - Nejudk! Jie nori nuudyt mus
elektros srove!
- KAS NORI NUUDYT MUS ELEKTROS SROVE?
- Po velni, juk sakiau TYLK! Gulk ramiai!
Apsimets mieganiu leidau jiems dar padirbti. O tada i
vis jg meiausi auktyn ir sutraukiau viel, uklupau juos ne
pasiruousius. Bandiau vien pritrkti, bet nepataikiau. Nei
nau, kur jie dingo, taiau a j atsikraiau.
287
- A k tik igelbjau mus nuo mirties, - tariau savo poniai.
- Pabuiuok mane, tveliuk, - atsak ji.
Na, kad ir kas ten bt nutik, grkime dabart. Rytais at
sikeliu su rumbais ant kno. Melsvomis dmmis. Yra viena ne
prasta antklod, kuri stebiu. Manau, kad man miegant i antklo
d slina prie mans. Kartais nubundu, o ji apsivijusi man aplink
kakl ir smaugia. Visada viena ir ta pati antklod. Kol kas a ne
kreipiu j dmesio. Atsidarau alaus, nykiu prapliu lenktyni
programl, pairiu pro lang, ar nelyja, ir stengiuosi visk pa
mirti. A tiesiog noriu ramiai, be triukmo gyventi. A pavargau.
Nenoriu sivaizduoti joki dalyk, nenoriu j susigalvoti.
Taiau t nakt antklod vl neduoda man ramybs. Ji juda
tarsi gyvat. gauna vairiausias formas. Niekaip nenori gult i
tiesta ant lovos. Tas pats ir kit nakt. Nuspiriu j ant grind prie
sofos. Pastebiu, kad ji juda. Ji ima judti, vos tik a vaizduoju, kad
nusisuku. Keliuosi, udegu visas viesas, imu laikrat ir skaitau,
visk i eils - apie kainas birose, apie naujausias madas, kaip i
sikepti baland, kaip atsikratyti piktoli, laikus redaktoriui, poli
tikos skiltis, darbo skelbimus, nekrologus ir 1.1. Tuo metu antklod
guli ramiai, a igeriu tris ar keturis butelius alaus, gal ir daugiau,
o paskui kartais ima visti ir tada nesunku umigt.
Kit nakt tai ir nutiko. O gal tai prasidjo dar dien. Visi
kai neisimiegojs atsiguliau gal ketvirt popiet, o kai nubudau
ar pamaiau sapne savo kambar, jau buvo sutem, o antklod
priliauusi prie pat mano gerkls, nusprendusi, kad atjo laikas
veikti! Pakaks apsimetinti! Ji slino mans link, ji buvo stipri, o
gal tiesiog a nusilpau, tarsi sapne, ir tik sukaups paskutini jg
likuius sugebjau neleisti jai mans udusint, taiau ta antklod
guljo ant mans nejuddama ir retkariais mesdavosi pirmyn,
bandydama uklupti mane nepasiruous. Jutau, kaip mano kak
288
ta rasoja prakaitu. Argi kas nors kada nors tuo patiks? Argi kas
nors patiks tokia nesmone? Patiks antklode, kuri atgyja ir ban
do nugalabyt mog? Paprastai niekuo netikima, kol tai nevyksta
PIRMKART, - kaip buvo netikima atomine bomba, tuo, kad ru
sai isiunt mog kosmos, ar tuo, kad Dievas nusileis em,
o vliau bus prikaltas prie kryiaus t, kuriuos Jis sukr. Kas
gali patikti visais tais dar tik vyksianiais dalykais? Paskutiniu
ugnies blyksniu? Atuoniais ar deimia vyr ir moter kosminia
me laive, Naujojoje Arkoje, skrendanioje kit planet, kad vl
past vargan mogaus skl? Ir koks vyras ar moteris patikt,
kad i antklod bando mane pasmaugti? N vienas, n viena gyva
dvasia! Ir nuo to kakodl darsi tik blogiau. Nors mans papras
tai nejaudina, k apie mane galvoja liaudies mass, man vis dlto
nortsi, kad jos sivaizduot i antklod. Keista? domu, kodl?
Keista ir kita: daug galvojau apie saviudyb, taiau dabar, kai ant
klod panoro man padti, miau su ja kovoti.
Gal gale a nusipliau t daikt, nusviediau ant grind ir
udegiau visas viesas. Galas jai! VIESA, VIESA, VIESA!
Bet ne, pamaiau, kad netgi udegus vies, ji trkteljo ir
pajudjo col ar du. Atsisdau ir miau dmiai j stebti. Ji vl
sujudjo. kart paliau vis pd. Atsistojau ir miau rengtis,
atsargiai apeidamas antklod iekojau savo kojini, bat ir viso
kito. O apsirengs neinojau, k man daryti. Antklod daugiau
nebejudjo. Galbt reikt ieit pasivaikiot, pakvpuot nak
ties oru? Taip. Paplepsiu su laikrai ineiotojais ant kampo.
Nors ne, prasta mintis. Visi laikrai ineiotojai kaimynys
tje buvo intelektualai: jie skait D. B. o, O. pengler ir H
gel. Ir jie net nebuvo bernikiai: eiasdeimtmeiai, atuo
niasdeimtmeiai, tkstantmeiai. Po velni! Trenkiau durimis
ir ijau.
289
Kai pasiekiau laiptus, kakas privert mane atsigrti ir pa
velgti koridori. Taip, js teiss: antklod mane persekiojo, ji
liau i paskos it gyvat, o eliai ir klosts priekyje sudar jos
galv, akis ir nasrus. Taiau, mano galva, kai tik patiki, kad siau
bas yra siaubas, jis tutuojau tampa MAIAU baisus. Akimirk
sivaizdavau, kad antklod - tai senas uo, kuris nenori likti vienas
ir todl isek i paskos. Taiau tutuojau man ov galv mintis,
kad tas uo, ta antklod, susiruo udyti, ir a paskubomis nub
gau laiptais.
Taip, taip, ji nuliau i paskos! Ji judjo laiptais taip greitai,
kaip ir norjo. Be garso. Rytingai.
A gyvenau treiame aukte. Ji lipo man ant kuln. Antras
auktas. Pirmas. I pradi norjau ibgti gatv, taiau ten buvo
labai tamsu - tylus, tuias rajonas, toli nuo didij prospekt.
Geriausia bt atsidurti ariau moni ir ibandyti to, kas vyks
ta, realum. Tam, kad tikrov tapt tikrove, reikjo MAIAUSIAI
dviej bals. Tai isiaikino dailininkai, kurie dirbo, lenkdami savo
laikotarp, tai isiaikino ir mons, keniantys nuo beprotybs ir
matantys vadinamsias haliucinacijas. Jei tu esi vienintelis, matan
tis vaizdinius, tave vadina ventuoju arba pamiliu.
Pasibeldiau 102-ojo buto duris. Jas atidar Miko mona.
- Sveikas, Henkai, - tar ji. - Ueik.
Mikas guljo lovoje. Jis buvo visas ipurts, kulknys dvi
gubai storesns nei prastai, o pilvas isipts labiau nei nios
moters. Jis buvo alkoholikas ir jo kepenys neilaik. Jis buvo pilnas
vandens. Ir lauk, kol atsilaisvins vieta Veteran ligoninje.
- Sveikas, Henkai, - tar jis. - Atsineei alaus?
- K tu, Mikai, - pasak jo moterik, - juk inai, k sak
gydytojas: daugiau n lao, net alaus.
- O kam ta antklod, vaikine? - paklaus Mikas.
290
A nuleidau akis. Pasirodo, kad neatkreipt dmesio man
einant, antklod paoko ir pakibo man ant rankos.
- Supranti, - tariau a, - per daug j turiu. Pamaniau, gal tau
praverst.
Ir numeiau j ant kuets.
- Alaus neatsineei?
- Ne, Mikai.
- Alus bt ne proal.
- Mikai! - su priekaitu tar jo moterik.
- Ech, nelengva mesti po itiek met.
- Na, gal vien, - nusileido jo moterik. - Suvaikiosiu
parduotuv.
- Nereikia, - atsakiau. - Paimsiu i savo aldytuvo.
Atsistojau ir patraukiau prie dur, nenuleisdamas aki nuo
antklods. Ji nejudjo. Guljo ir spoksojo mane nuo kuets.
- Tuoj griu, - atsakiau ir udariau duris.
Turbt, pagalvojau, mano smegenys kvailioja. Atsine
iau antklod ir sivaizdavau, kad ji mane persekioja. Man rei
kt daniau bendraut su monmis. Mano pasaullis pernelyg
anktas.
Pakilau vir, sidjau popierin maiel tris ar keturis bu
telius alaus ir miau leistis emyn. Pasieks antr aukt, igirdau
klyksmus, keiksmus, o vliau ir v. Nulkiau laiptais ir bgau
102-j. Mikas stovjo visas ipurts ir laik rankoje Magnum 32",
i kurio vamzdio kilo vos matomas dmelis. Antklod guljo ant
kuets, kur a j ir buvau numets.
- Mikai, tu i proto isikraustei! - rypavo jo moterik.
- Kurgi ne, - atsak jis, - vos tik ijai virtuv, kai ita ant
klod, tepadeda man dievas, ita antklod oko prie dur. Ji band
pasukti ranken, taiau nesugebjo jos sitverti. Kai atsikvojau,
291
pakilau i lovos ir okau prie jos, o kai prijau ariau, ji paleido
ranken, atoko nuo dur, puol man prie gerkls ir m smaugti!
- Mikas serga, - aikino jo moterik, - jam leidia vaistus.
Jam vaidenasi visokie dalykai. Ir anksiau vaidendavosi, kai dar
gr. Kai tik j paguldys ligonin, jam i karto bus geriau.
- Po velni! - sustgo jis, stovdamas vidury kambario, vi
sas itins, su naktiniais markiniais. - Sakau tau, itas daiktas ban
d mane nuudyt, laim, senasis Magnumas" buvo utaisytas, a
nubgau iki spintos, pasimiau j, ir kai ji vl ant mans puol, o
viau. Ji nuliau. Ji nuliau ant kuets ir dabar ten guli. Galit
pairt - ten, kur peroviau, yra skyl! Nieko a nesivaizduoju!
duris pabeld. Tai buvo eimininkas.
- Per daug triukmaujat, - pasak. - Po deimtos vakaro jo
kio televizoriaus, radijo ar kito triukmo!
Ir ijo.
A prijau prie antklods. Taip, joje iojjo skyl. Antklod
atrod visikai nejudri. domu, kur galima mirtinai sueist gyv
antklod?
- Jzau, igeriam alaus, - tar Mikas. - Man jau tas pats, mir
siu a ar ne.
Jo moterik atidar tris butelius ir mes su Miku usirkm
Pall Mali".
- Zinai, vaiki, - tar Mikas, - kai eisi, pasiimk ir antklod.
- Man ji nereikalinga, Mikai, - atsakiau. - Pasilik j sau.
Jis nugr didel gurkn alaus.
- Nekis t prakeikt daikt i ia!
- Bet ji juk MIRUS, ar ne? - paklausiau.
- I kur a, velniai raut, galiu inot?
- Tu nori pasakyt> kad tiki tom visom nesmonm apie ant
klod, Henkai?
292
- Taip, ponia.
Ji uvert galv ir nusikvatojo.
- Dieve, tikra porel pamiusi unsnuki, geresns nebu
vau maius, - ir pridr, - O tu juk irgi geri, ar ne, Henkai?
- Taip, ponia.
- Stipriai?
- Kartais.
- O a sakau, pasiimk I IA savo prakeikt antklod!
Nurijau didel gurkn alaus ir pasigailjau, kad ne degtin.
- Gerai, draugui, - tariau, - jei antklods tau nereikia, a j
pasiimsiu.
Kruopiai sulanksiau j ir usimeiau ant rankos.
- Iki, kaimynai.
- Iki, Henkai, ai u al.
Kol lipau laiptais, antklod n nesukrutjo. Gal kulka atliko
savo darb? Grau namo ir numeiau j ant kds. Kur laik pa
sdjau velgdamas j. O tada man ov mintis.
Pasimiau duben indams plauti ir iklojau j laikraiais.
Pasimiau peil bulvms skusti. Duben padjau ant grind. At
sisdau ant kds. Pasidjau antklod ant keli. Ikliau peil. Ta
iau perdurti peiliu antklod buvo nelengva. Sdjau ant kds,
man pakau pt naktinis pavinkusio miesto Los Andelo vjas
ir buvo labai sunku pradt pjaustyt. K a inau. Gal ta antklod
buvo viena i kadaise mane myljusi moter, radusi bd grti
pas mane antklods pavidalu. Pagalvojau apie dvi moteris. Tada
pagalvojau apie vien. Tada atsistojau, nujau virtuv ir atsisu
kau butel degtins. Gydytojas sak, kad, jei igersiu nors lael sti
prij, - mirsiu. Bet a tai jau tikrinau. Vien vakar - gurknel,
kit vakar - du ir taip toliau. kart prisipyliau piln stiklin. Ne
mirtis buvo svarbiausia, svarbiausia buvo lidesys ir stebuklas.
293
Keletas ger moni, verkiani nakt. Keletas ger moni. Gal
bt ta moteris, buvusi antklode, arba band mane nuudyt ir nu-
sitraukt paskui save mirt, arba band mane mylt, tik bdama
antklode nelabai inojo kaip... arba band nuudyt Mik, nes jis
sutrukd jai ieiti paskui mane i kambario? Beprotyb? inoma.
O kas nra beprotyb? Argi pats Gyvenimas - ne beprotyb? Mus
visus prisuka kaip aisliukus... keletas spyruokls poski, ji su
stoja ir viskas... o mes vaiktom, kak sivaizduojam, kuriam pla
nus, renkam gubernatorius, pjaunam ol... Be abejo, beprotyb, o
kas NRA beprotyb?
Vienu mauku igriau stiklin degtins ir prisidegiau ciga
ret. Tada paskutinkart pamiau antklod ir BEDIAU J PEI
L! A pjausiau, pjausiau, pjausiau, supjausiau j smulkius
skutelius, likusius i visa ko pasaulyje... sumeiau tuos skutelius
duben, pastaiau j prie lango, jungiau ventiliatori, kad dmai
eit lauk, ir kol ugnis siliepsnojo, nujau virtuv ir prisipy
liau dar degtins. Kai ijau, lauelis deg smarkiai ir rykiai, tarsi
liepsnot sena Bostono ragana, tarsi visos Hirosimos, tarsi bet kuri
meil, tarsi bet kuri meil pasaulyje, o a jauiausi prastai, jauiau
si visai prastai. Igriau antr stiklin degtins ir beveik nieko ne
pajutau. Nujau virtuv sipilti dar nedamasis ir peil. meiau
peil kriaukl, ir atsukau butel. Vl pavelgiau gulint kriauklje
peil. Ant amen rykjo aiki kraujo dm.
Pavelgiau savo rankas. Iekojau ant j pjovim. Kristaus
rankos buvo nuostabaus groio. Pavelgiau savsias. Ant j ne
buvo n brimo. N maiausio drio. Net rand nebuvo.
Pajutau, kaip mano skruostais rieda aaros, liauia tarsi
kvaili, nerangs, bekojai padarai. A buvau pamis. A tikrai tu
rjau bt pamis.
Bukovskis dvi rudus apatinius. Bukovskis
bijo lktuv. Bukovskis nekenia Kald
Senio. Bukovskis pjaustinja i trintuk
isigimlius, kai laa vanduo, Bukovskis
verkia, kai Bukovskis verkia, laa vanduo,
o, fontan ventovs, o sklids, fontanais
tryktanios sklids, o visuotine mogaus
lyktybe, panai viei und, kurio ir
vl ryte nepastebjo batas; o galingoji policija,
o visagaliai ginklai, o galingieji diktatoriai,
o prakeikti visagaliai kvailiai visur ir visada;
o vienias vienias atuonkoji, o laikrodi
tiksjime, kuris skverbiesi visus mus, ramius
ir sutrikusius, ventus ir ukietjusiais viduriais,
o valkatos, tysantys kani skersgatviuose
auksu ibaniame pasaulyje, o vaikai, kuriems
lemta tapti bjaurybmis, o bjaurybs, kuriems
lemta tapti dar bjauresniems, o lidesy, ginkl
vangjime, o usivrusios sienos - nei Kald
Senio, nei Katyts, nei Stebuklingosios lazdels,
nei Pelens, nei Pai Didij Prot; kuk - tik
mlas ir lupami vaikai bei unys, tik das ir
do valymas; tik gydytojai be ligoni, debesys
be lietaus, paros be dien, o dieve visagalis - tu
sigudrinai visa tai mums ukrauti."
Ch. Bukowski
Paprastos beprotybs istorijos" (Tales o f Ordinary
Madness) - pirmasis lietuvi kalba ileistas kultinio
Amerikos raytojo Charleso Bukowskio trump
apsakym rinkinys. Jame atsiskleidia visas
pamilikas, priblokiantis, i vi imuantis
literatros chuligano Ch. Bukowskio talentas.
Siurrealistinis Niujorko padugni gyvenimo ir Edgaro
Allano Poe poetins beprotybs miinys sprogsta
netiktina galia, skaitytoj galvose itakydamas visus
grietus etikos bei estetikos tampus.
Skaityti i knyg - tarsi ieiti ring prie bokso
empion. Kaliniai, lojai, vagys, prostituts,
juodadarbiai, girtuokliai ir poetai - Ch. Bukowskis rao
apie juos negailestingai, taiau su humoru ir uuojauta.
Jis nesiekia tyia sukrsti, tiesiog vaizduoja gyvenim
tok, koks jis yra, - siaubingai gra, kupin paprastos
kasdiens beprotybs.