You are on page 1of 21

1

Perdangos

Perdangos vidaus horizontaliosios konstrukcijos, perskirianios pastat auktus. Jomis iors ir
vidaus sienos, o karkasinio pastato atveju, kolonos, sujungiami tarpusavyje, tuo paiu utikrinant
pastato standum bei pastovum.
Perdenginiai yra horizontalios standumo diafragmos, kurios daugiaaukiuose pastatuose, apart
prast perdenginiams apkrov (nuo moni, bald, rengim, savojo svorio, grind, pertvar svorio ir
kt.) efektyviai dalyvauja priimant vjo apkrovas.
Perdanga kaip tarpauktin konstrukcija turi utikrinti ger garso izoliacij tarp kaimynini
patalp.
Danai perdangos apsprendia pastato konstrukcin sandar, jo techninius ir ekonominius
rodiklius.

Perdangos skirstomos pagal padt pastate:
1. rsio
2. tarpauktins
3. pastogs

Kuomet pastatas be pastogs, perdanga vir paskutinio aukto vadinama denginiu.
Perdangos gali bti ir vir pravaiavim, technini pusrsi, technini aukt.

Pagal mediagas i kuri rengiamos perdangos skiriamos:
1. medins
2. plienins
3. g/b
4. keramini blokeli
5. mrins
6. mirios

Gelbetonio perdangos pagal rengimo bd skirstomos :
1. monolitines
2. surenkamsias
3. surenkamsias-sumonolitintas

Pagal laikanij element konstrukcij:
1. sijins
2. nesijins

Pagal degumo laipsn:
1. nedegios
2. sunkiai degios
3. deganios

Pradsime nuo treios 4.1 pav. matomos perdangos, kur yra pus metalins ir pus medins
perdangos. Deinje yra i metalo, kairje i medio. Tokios perdangos buvo naudojamos anksiau.
Bet be mintj perdang savybi, jos dar turi turti (tenkinti) akustines savybes turi turti tam tikr
garso, smgio izoliacij. Todl ji turi turti tam tikr mas ir tam tikrus sluoksnius. I ios perdangos
(3) iandieninje perdangoje liko tik laikantys elementai. O perdangos sumutinis atrodo visai kitaip.
4.1 pav. (1) yra parodyta medin perdanga, tokia, koki iki iol yra pastatuose. ia ymiai daugiau
sluoksni, ir tai bdinga medinms perdangoms. Tam tikru ingsniu eina laikanios sijos (tai
pagrindiniai laikantieji ios perdangos elementai, jos yra skaiiuojamos, j ingsnis ir skerspjvis yra
2
atitinkamai skaiiavimo rezultatams
parenkami), o toliau viskas prie j tvirtinasi.
Matomos ir grindys, ir lubos, o tarpinis
sluoksnis yra reikalingas tam, kad slopint
gars, kad perdanga turt tam tikras
akustines charakteristikas. tai brkniuotas
sluoksnis gali kartu bti ir garso izoliacinis,
bet tam tikrais atvejais gali bti ir
termoizoliacinis sluoksnis.
iai 4.1 pav. (2) konstrukciniam
perdangos sprendiniui yra apie 100 met
tai taip vadinama Akermano konstrukcija:
metalins sijos yra idstomos tam tikrais
atstumais (tam tikru ingsniu), tarp j
imrijamas skliautukas ir viskas upildoma.
Perdangos mas yra didel ir ji yra tinkama
smginiam garsui slopinti.
Palyginkime 3 ir 4 perdangas. Sakyti,
kad perdanga pastate yra lyg koks parazitinis
konstruktyvas, negalima. Skirtingi perdang
sprendimai skirti vairi funkcini paskiri
pastatams. Perdanga yra reikalinga, jei tai
yra daugiaauktis pastatas, bet tr kuri ji
uima pastate pagal galimybes reikt
taupyti (nes tai yra pinigai).
1
2
3
4
4.1 pav.
Yra du sprendiniai (3 ir 4), kur yra pagrindins sijos ir yra antraeils sijos (arba pagalbins). Jei
stengiamasi (ir medini, ir metalini perdang atveju) antraeil sij patalpinti pagrindins sijos aukio
ribose, gauname t pat efekt (laikomosios galios prasme), bet perdangos tris sumaja per antraeils
sijos aukt, t. y. sumaja visas perdangos storis. Btent todl is 4.1 pav. (4) ir atsirado.

Gelbetonio surenkamos-sumonolitintos perdangos skirstomos (4.2 pav.) :
surenkamas i smulki element (5, 6)
surenkamas i sustambint element (4.6 pav., m ir n)
surenkamas i stambi element (7, 8, 9).
(5) tam tikrais atstumais yra dedamos sijels (jos yra laikinai iramstomos) ir tarp j sudedami
blokeliai. Tarp t sijeli atstumai yra madaug 0,5 m ir blokeliai statmena pav. kryptimi yra 30 cm
ploio (gaminami i lengv beton, i keramikos), lengvai neiojami rankomis, ir tokios perdangos yra
gana danos, paplitusios pas mus, nes j rengimas nereikalauja galing keliamj mechanizm.
Kitais atvejais eina itisai dvitjins g/b sijos (6), iuo atveju jau reikalingi kranai. Tai dar nra
perdanga, nes po to rengiamas grind konstruktyvas taip, kad bt tenkinamos akustikos ir
termodinamins charakteristikos.
4.2 pav. (7, 8 , 9) yra surenkamos perdangos i stambi element, tai yra surenkamos, gamykloje
pagamintos plokts. Perdangos i stambi element gali bti su briaunomis emyn (7a) ir su
briaunomis vir (7b).
Kalbant apie gelbeton svarbu: ten, kur vliau atsiranda tempimo tempimai yra idstomas
metalas, pagrindiniai armatros strypai. Ir todl g/b elementas yra racionalus su ivystyta gniudoma
zona, nes praktikai metalas ir perima tempimo tempimus. Todl mintos (7a) plokts yra
racionalesns, bet perdangos racionalum lemia ne tik is faktorius g/b racionalumo kriterijus (pvz.
norint gauti lygias lubas, pasirenkamas 7b atvejis). Tiesa (7a) atveju irgi galima rengti pakabinamas
lubas ir jos gausis lygios, bet tai daroma daniau visuomeniniuose pastatuose, o gamybins paskirties
pastatuose briaunos taip ir lieka. 7b tarp briaun rengiamas visas liks konstruktyvas, po to grindys ir
gaunamos lygios lubos.
3
8 ir 9 yra kiaurymtosios plokts, gaminamos g/b gamyklose, yra vairi matmen, atveamos ir
sumontuojamos keliamaisiais mechanizmais ir todl statybvietje labai greitai galima toki perdang
rengti.



4.2 pav.
4.3 pav. parodyti medini
perdengini vystymosi etapai.
Paveikslo viruje (1) yra pats
paprasiausias medins perdangos
atvejis, kuris iais laikais norm
reikalavim neatitinka. (2) atsirado dar
ir lubos, o toliau perdanga sunkjo ir
sluoksni skaiius didjo. (3) toki
perdang jau nagrinjome (ia garso
izoliacija sudta vienaip), bet (4) vis tik
rengiamas lub sluoksnis per
izoliatori, tam, kad nuo smgio
(ingsniai, vaikto mons) apaioje
esantys mons galimai maiau jaust
iuos dalykus.









4.3 a pav.
5
6
7a
7b
8
9
1
2
3
4
4
O 4.3, b pav. (5) yra dar ir tarpinis
sluoksnis. Senamiestyje pastatuose gali
bti lik tokio tipo perdang ir
rekonstruojant tok pastat, nereikia
skubti visk i perdangos ikraptyti ir
pakeisti iuolaikinmis mediagomis.
Tas senas pripildymas daniausiai bna
padarytas visai gerai. Svarbu yra
nustatyti pagrindini laikani
element (sij) technin bkl.
Nustatant laikani element (sij)
technin bkl, nepakanka viduryje
perdangos (kur didiausi linkiai ir
poveikiai), patikrinti sij. Medini
perdang silpniausios vietos yra
atramose, mre. Jei galai yra ne taip
kaip reikia sutvarkyti, tai laike jie
nukenia ir gali bti, kad viduryje sija
yra kuo puikiausiai isilaikiusi, o galai
yra tokie, kad arba reikia apskritai keisti
vis perdang, arba tvarkyti (protezuoti)
pagrindini sij galus. Jei perdang
reikia stiprinti, tai lupti reikia tik tiek,
kiek reikia sustiprinimo elementus
patalpinti, ir tas vietas po to utaisyti
papildomai.
4.3 b pav. (6) i paveiksliuko
atrodo, kad lubos lyg ir ore kabo (aiku,
taip nebna). Sija, kuri laiko lubas, tam
tikrais ingsniais yra tvirtinama prie
pagrindini sij. Bet pjvis padarytas
per toki viet, kur i jungi
nesimato. i perdanga yra labai gera, ne
vien dl termoizoliacinio ir garso
sluoksnio, bet ir tuo, kad lubos yra
atskirtos nuo pagrindins grind dalies.
iuo atveju kaimyn praktikai
negirdsime.

4.3 b pav.


4.4 pav.
Projektuojant medin perdang, reiks idlioti sijas: laikanius ir antraeilius elementus. 4.4 pav.
yra tik schema, nei ays paymtos, nei atstumai tarp sij. Be to turi bti trys eils matmen i vis
pusi.
4.4 pav. yra idliotos sijos tam tikru atstumu, jis skaiiuojamas (gauname atstumus 0,8 1,2 m).
Prie laikani sij tvirtinasi kiti elementai. Sijos yra inkaruojamos sienose j galai inkaruojami (pav.
matosi ilind galiukai, mes tai dar matysime detalse). O vidurinje sienoje kai kurios sijos yra
sujungtos tarpusavyje. Beje, ia yra sienin pastato konstrukcin sistema, nes btent jas remiasi
perdanga (ios pagrindins sijos).
Kaip ir visose sieninse konstrukcinse sistemose vdinimo kanalai (dmtrauki kanalus, jei jie
yra) yra rengiami sienose. Todl sienose turi bti padarytos tiems kanalams angos taip, kaip 4.4 pav.
5
6
5
parodyta, kad sijos galas neperdengt kanalo. Jei tai yra dmtraukis tai yra pavojinga ir gaisrosaugos
poiriu ir funkcionalumo. Kaip tai yra daroma: dvi sijos, kurios yra labai arti kanalo yra ikabinamos
(prie gretim sij tvirtinama skersin sijel, kuri ir remiasi i abiej sij galai) ir ikabint sij galai
neprieina, nesiekia sienos. Tas pats yra ir ten, kur kanalai paliekami laisvi.
O 4.5 pav. yra kai kurios medini sij tvirtinimo detals. Kaip buvo minta prie plano, sij galai
turi bti inkaruojami ir inkaravimo variantai galimi vairs.


4.5 pav.



Yra labai svarbu tai, kad medini sij galai nra uhermetinami mre (4.5 pav.), nra kiami
mr ir utaisomi hermetikai. Dar daugiau: danai stengiamasi sijos gal nupjauti ne statmenai
iilginei aiai, o iek tiek pasvirusiai, padidinant plot, per kur kvpuoja mediena. Mediena dista
labai ilgai, todl ir padaromi tokie sprendiniai. Jokiu bdu mediena betarpikai prie mro
neglaudiama, mre visada yra drgm ir tai ia (4.5 pav.) 1 yra paenklintas hidroizoliacinis
sluoksnis kakas tarp medienos ir mro turi bti padta. Aiku turi bti termoizoliacinis sluoksnis
(kad nebt alta), bet taip pat paliekamas yra ir oro tarpas. Jis paliekamas ir i ono, ir i viraus, kad
sijos galas kvpuot. Ir jei padaryta yra kitaip, patikrinus matosi, kad sijos galas yra sudljs,
supuvs, ir laikosi gal ant kakoki kaimynini sij. Vadinasi, nustatant medins perdangos technin
bkl, reikia visada tikrinti sij galus.

Gelbetonins perdangos

4.6 pav. matyti g/b perdang
variantai: a ir b lyg vienodi
paveiksliukai, bet yra atidengti
kampai ir parodyta, kad
suarmuotos plokts skirtingai.
Kodl? G/b kaip mediaga, dirba
taip, kaip ji yra suarmuota (tam
tikrose ribose). Ir iuo atveju jei
armatra yra idstoma viena
kryptimi, tai i plokt (gali bti
surenkama, gali bti monolitin)
remiasi dviem kratais ir dirba
btent ploktumoje.
O atvejis (b) reikia, kad
plokt remiasi visais keturiais
onais, mes sakome, kad tokiu
atveju plokt remiasi kontru.
Tai daniausiai bna
stambiaploki gyvenamj
nam ir monolitinse perdangose,
kur perdanga yra visam
Mazgas A
Mazgas B
6
kambariui. Ir tuomet ji linksta
erdviniai ir viena kryptimi, ir
kita kryptimi. Ir todl armatra
dedama ir viena, ir kita kryptimis.



4.6 pav.


Dabar danai monolitinio g/b karkasiniuose pastatuose perdangos yra daromos i vientis
bebriauni ploki (250-300 mm storio). O juk g/b trio mas yra 2,5 T/m
3
, vadinasi 1 cm storio g/b
plokts 1m
2
sveria 25 kg. Kiekvien cm nujus, t. y. paploninus perdang (ir dar n perdang, jei
pastatas daugiaauktis), galima paskaiiuoti kiek lengvja pastato konstrukcijos. Vietoje 30 cm, galima
daryti briaunuotas perdangas, tarp briaun lentynos gali bti tik 8 cm (priklausomai nuo apkrov, nuo
tarpsni). Gaunami enkliai maesni perdang storiai. Paskaiiavus, 16 a. namo savasis svoris,
gaunamas gerokai maesnis. inoma, kad briaunuotos perdangos yra racionalesns, ir briaunos gali
bti viena kryptimi (c ir d), su vienu ingsniu (reiau, tankiau, enkliai maesni storiai), tai priklauso
nuo vairi dalyk. Be to briaunas galima dlioti abiem pastato kryptimis (e). Tokiu atveju turime
kesonines perdangas, aikesnis parodytas erdvinis (l) vaizdas. ia turime briaunas abiem kryptimis ir
tada briaun auktis maesnis, nei auktis kai briaunos yra tik viena kryptimi. Taip gauname erdvin
konstrukcij, o jos visada yra racionalesns nei plokios, kur elementai yra atskirai dirbantys.
Yra 4.6 pav. ir monolitins perdangos (f) jungties su sienomis fragmentai. inome, kad metalas
(armavimas) yra reikalingas tempimo zonoje, tai ir matoma 4.6, f pav. suarmuota ir viruje. Taip yra
todl, kad sijos (plokts) galai yra standiai tvirtinti.
(f
2
) yra kiaurymta plokt, stambi, dideli gabarit.
Anksiau buvo projektuojama ir statoma i surenkamo g/b ir statybose vyravo taip vadinama
modulin sistema. Reikia, kad vis surenkam gamini (ne tik g/b, bet ir metalo) matmenys (ilgiai,
ypa ploiai) buvo kartotiniai moduliui 30, 60 cm. Ir atitinkamai architektriniai sprendimai buvo
pririti prie modulins architektrins planins pastat sandaros. Dabar jau danai daromas monolitas,
ir architektai turi didesnes galimybes.
Apie perdangas i sustambint element. Perdangos i sustambint konstrukcini element
sprendinys yra toks: apatin dalis (m, n, t) yra padaroma i gamykloje pagamint plon viensluoksni
4-6 cm storio surenkam ploki, kurios atkeliauja statybviet ir yra sumontuojamos ir laikinai
iramstomos. O vir j yra formuojama jau statybvietje kita perdangos dalis. Lyg tai toks tarpinis
variantas tarp monolitins ir surenkamos g/b perdangos. Kam reikia tokio varianto. Kiekvienas
variantas turi savo plius ir minus. Monolitins perdangos atveju mes turime viso perdenginio bloko
rmuose pasidaryti pirmiausia klojinius, ir tik po to juos iramstyti, atlikti armavimo darbus, po to
ubetonuoti. Ir laukti kol visa tai sukiets iki tam tikros ribos. Tada klojinius iardome ir turime
perdengin.
Surenkam perdang atveju mums ito nereikia. Turime gatavas perdanga, dliojame jas,
monolitiname siles ir turime perdang. Bet surenkam ploki atveju jos visos yra tam tikros
laikomosios galios ir pakeisti surenkamo elemento laikomj gali yra sudtinga.
Tais atvejais kai mums yra reikalinga didesn nei turime tipinius elementus, daug met
naudojamus, laikomoji galia, mes darome perdenginio variant. Vir i stambi surenkam
7
ploki mes galime po to rengti bet kok konstruktyv. Itisini klojini mums nereikia, ios apatins
plokts atstoja klojinius. Ir dabar jau yra i perdang terminas perdangos su liktiniais klojiniais.
Tai lyg ir klojiniai, bet jie lieka bsimojo perdenginio konstruktyve. Ir toliau yra galimyb igauti kok
nori aukt, o inome, kad lenkiam element aukio taka laikomajai galiai yra labai didel. Ir ia
suformuodami tutumas, sudedame mediagas (pvz. gali bti polisterenas), paarmuojame briaunas,
padedama virutins lentynos armatra ir ubetonuojama. Klojini praktikai beveik nereikia, klojiniai
yra ios plokt, kurios lieka. Tik reikia laikinai paramstyti iki susijungiama su virutine dalimi, iki
pradeda atlaikyti savj svor ir visa kita k reikia. Toks perdengini variantas yra prasmingas tuo, kad
lengviau gyvendinamas nei monolitas, ir maiau darbo snaud statybvietje. Be to laikomj gali
galima reguliuoti, keiiant perdenginio stor.

Monolitini perdengini konstrukciniai sprendimai

4.7 paveiksle yra monolitinio
perdenginio planin situacija. Yra
trys pagrindiniai monolitins
perdangos konstrukciniai
elementai: pagrindins sijos (2
eils), kurios remiasi ant kolon
(j nesimato, nes tai ne pjvis),
idstytos iilgai pastato;
antraeils sijos skersai pastato;
perdenginio plokt
ia ir viena, ir kita kryptimi
yra vienodi tarpsniai, bet jei bt
tarpsniai skirtingi, tai pagrindines
sijas bt prasminga rengti
maesnio tarpsnio kryptimi, nes
vir pagrindini sij (arba jas)
remiasi antraeils sijos. Vadinasi,
pagrindins sijos eina iilgai, o
antraeils skersai ir tankiau. Tai
reikia, kad sumoje viskas sueina
pagrindines sijas ir todl yra
prasminga jas paleisti maesnio
tarpsnio kryptimi.
4.7 pav. pariebintai parodyti
du pjviai (iilginis ir skersinis),
matosi ir lentyna, pagrindins
sijos, toliau matosi kitas pjvis
pagal antraeiles sijas. Jos aiku
yra maesnio skerspjvio ir
tankiau idstytos. Plotas yra
didelis, tarpai yra rimti (6-7 m), o
lentyna yra gana plona (yra tik 8
cm). Kaip minta, perdengin


4.7 pav.
sudaro trys pagrindiniai konstrukciniai elementai (pagrindin sija, antraeil sija, lentyna), kurie ir
laiko i monolitin perdang. Ir tai yra btent briaunuotas perdenginys.
Norint rengti monolitin perdang, reikia atlikti iuos darbus:
- rengti (sustatyti) klojinius
- atitinkamai visus elementus suarmuoti tai labai svarbus etapas
8
- ubetonuoti.
Ir visa tai be abejo reikia daryti statybvietje.

4.8 pav. matome monolitins
perdangos pagrindins sijos
armavim, o 4.9 pav. antraeils
sijos. Jei tai yra surenkamas g/b, visi
elementai irgi yra armuoti, bet visa tai
yra daroma gamykloje, stacionariai ir
n kart tai kartojasi, technologija yra
atidirbta. O monolitinio g/b atveju
reikia kiekvien stryp (jie aiku
pagaminti gamykloje) padti jam
skirt viet. ia pagrindins sijos
pjvyje yra parodyti armatros strypai
(kaip jie idliojami), be to jie ir
ineti. Strypai ikelti emyn
prisilaikant projekcinio ryio. Galima
sakyti, kad padaryta lyg kokia iranka,
kad matytsi kiek t stryp yra.
Apaioje yra paenklinti skersiniai
pjviai ir inoma skirtinguose
pjviuose yra skirtingas armavimas,
bet tai matosi ir i atskirai idliot
stryp.
Daugianavs sijos armuojamos:
turime atram-sien, toliau atstumu
6650 kit atram (ar kolon, ar sien)
ir toliau. Tai yra nekarpyta sija, ir tai
todl armatra (ir lenkimo momentas)
yra vir atramos (jei ji yra nekarpyta),
o kitoje vietoje angoje. Pjvyje V-V
pagrindin armatra yra apaioje, o jei
paimsime pjv VI-VI, pagrindin
armatra yra viruje, nes momentas
kyla vir. Reikia tai inoti ir
atitinkamai idlioti armatr.

4.8 pav.
Statybvietje kiekvien stryp reikia padti viet ir padti j tam tikru bdu (kiekvienas turi bti
tam tikrame sluoksnyje ir atstumas tarp j turi bti tam tikras) ir kakokiu bdu (arba suvirinti arba
suriti) juos reikt sujungti. Tai reikia daryti ne tik su pagrindine, bet ir su antraeile sija bei plokte.



Po to (visk suarmavus) atvaiuoja siurblys, jei yra didelis plotas, ir visa tai ubetonuojama.
Betonas sutankinamas, po to perdanga turi ramiai pastovti (betonas kietja laike), kad pasiekt tam
tikr stipr. Po to sekant betono kietjimo proces, galima klojini iramstym pradti ardyti, ir vliau
nuimti klojinius. Kartais gyvenime pasitaiko vairi atvej, jei paskubama nuimti anksiau iramstym
bei klojinius gali sija linkti, atsirasti plyiai, o kratutinis atvejis nukristi.


9

4.9 pav.

4.10 pav. kitas monolitini perdengini atvejis.
Kolonos viruje rengiamas arba vieno, arba
dviej sluoksni kapitelis ir po to rengiama
lentyna. Kapitelio paskirtis yra tokia: jie maina
plokts (paios lentynos) tarpsn, vadinasi reiks
maiau armuoti. Ir tai yra daroma tais atvejais kai
briaunos yra nepageidautinos, ieinant i paios
perdangos ilgaamikumo slygos. Mes turime
toki pastat: tai gali bti maisto pramons
mons, uvies pramons, aldytuvai.

4.10 pav.

Sakykim, yra tokie pastatai pastatai-aldytuvai, ne buitiniai, kuriais mes naudojams virtuvje, o
visas pastatas yra aldytuvas. Kadangi ten vis laik yra alta, tai visos konstrukcijos yra aplipusios
erknu ir ledais. Praktika rodo, kad briaunuotos perdangos suira greiiau. Ir tai todl tokios paskirties
pastatuose naudojamos bebriauns monolitins perdangos.

10












4.11 pav. pavaizduotas toki perdang
armavimas. Jis yra paprastesnis, nei k tik
matytas, o tai ia yra apatinis armavimas, o ia
virutinis (vir kolon).







4.11 pav.

Surenkamos-sumonolitintos perdangos

Surenkam-sumonolitint perdang mes
nagrinsime du variantus: i smulki ir
sustambint element. 4.12 pav. yra
perdangos i smulki element variantas.
Tam tikrais atstumais rengiame sijeles
(4.12 pav.). ia pav. yra ms produkcija
juos gamina Rok keramikos gamykla. Jie
gamina ir ias surenkamas sijeles. Bet ios
sijos yra nevientisos: tai gali bti lenta su
ileista armatra, o gali bti pilnai pagaminta
sija, arba netgi sija i gabaliuk (matosi kur
yra padedami strypai). rengiant visa tai yra
iramstoma. Bet ne itisinis klojinys, kaip
monolitinio g/b perdangos atveju reikalingas,
o tik ties itomis sijomis. Jos sudedamos ant
iramstym, suarmuojamos, o po to jas
remia keramikinius (iuo atveju) blokelius.
4.12 pav. parodyta ir sumonolitinimas.
Vliau kai armatra sudedama.Visa tai dar
papildomai vietoje suriama, sumonolitinama
ir tai tampa vieningu masyvu perdanga
paruota, t. y. paruota jos laikanioji dalis.
Po to jau vir jos rengia ir grindis.



4.12 pav.

11
Rok keramika gamina ir sramas (matomos 4.12 pav.). Sramos gali bti i t pai blok ir gali
nereikti apdailos. inoma, pradioje reikia paramstyti, ia vl gi atsiranda armatra, upilama betonu
gaunama srama i ma keramikini blokeli.
Tai yra patogu, nes nereikalingi stambs ir galingi klimo mechanizmai.


Kitas kratutinis surenkam-sumonolitint perdengini i smulki element atvejis (4.13 pav.).
Prie tai buvo ir sijels (mai elemeniukai), o ia sijos yra pagaminamos ir kitokie blokeliai yra
sudedami. Blokeliai suddami tarp sij, atstumai gali bti vairs, atitinkamai ir blokeli dydiai yra
skirtingi. Svarbu yra tai, kad sijos yra iramstomos, sudedami blokeliai, o vliau visa tai yra
sumonolitinama paioje statybvietje. Mes turime Lietuvoje daug skirting perdang rengimo
variant, ir ia toli grau ne viskas parodyta (turima omeny perdangas i smulki element).


4.13 pav.





12
O 4.14 pav. lyg koks tarpinis tarp prie tai nagrint (sijels surenkamos arba vientisos) variantas.
G/b lenta, kuri atkeliauja i gamyklos ir yra sudedama tam tikrais atstumais. Vliau sudedami
blokeliai. Tuos blokelius (ie blokeliai yra betoniniai, o ne keramikiniai) gamina Kauno firma Teriva.
Po to viskas usimonolitina paioje statybvietje. ia matosi kaip vir i lent viskas
usimonolitinama, kartu ir gaunasi jau gatavas konstruktyvas.


4.14 pav.



4.15 pav. pavaizduoti du iramstymo variantai. Jei iramstyti reikia rengiant monolitin perdang,
ne i smulki element, o btent grynai monolitin, reikia itisinio pakloto. Variante (a) matoma kaip
tai daroma. Bet jei monolitinje perdangoje yra briaunos, aiku, jas reikia kakaip suformuoti ir visa tai
iramstyti.
Jei perdanga i smulki element (b), iramstymas atsiranda ten, kur yra rengiamos sijels.
13

4.15 pav.


4.16 pav. matome kaip rengiamas
iramstymas. Iramstymui naudojami
medinis brselis ir nedidelis lovys. Be to
sijeles galima iramstyti skersai. Dar
matome lent su ileista armatra. Pjvis
padarytas per lent-briaun, todl blokeli
nesimato, jie yra kita kryptimi ir pjv
nepateko.
4.16 pav. viruje vaizduojamas sijeli
rmimas kratin sien, o apaioje yra
sandra i sijeli ant pastato vidurins
sienos. ia vl atsiranda papildoma
armatra todl, kad atsiranda
nekarpytumas, nes atsiranda momentas
viruje, ir be abejo i viet reikia
paarmuoti.


4.16 pav.
14

4.17 pav., (1) matomas perdangos i
smulki element aksonometrinis
vaizdas (c). (6) paymta sija, kuri
remiasi blokeliai (9), matome sil tarp
blokeli, ir matome vliau vykdom
sumonolitinimo sluoksn. Jei visa itisa
sija nra atveta i gamyklos, o
rengiama statybvietje, tai is sluoksnis
monolitinant tuo paiu ir suformuoja sij
galutinai. Dar apie 5 cm vir blokeli ir
sij betonuojama gaunamas
sumonolitintas perdenginys.

Apaioje (4.17 pav., 2, a-d)
vaizduojama i perdengini ir kit
monolitini perdengini jungtis su
mru. Mro sienose, visu pastato
perimetru (jei yra vidins laikanios
sienos tai ir vir j) yra suformuojami
tai tokie iedai. Tokie monolitiniai
iedai teikia pastatui stiprum ir
stabilum.
i perdanga (4.17, 1, c pav.) atrodo
i ma atskir elemeniuk, bet kai
sumonolitinama gaunasi gana standus
horizontalus diskas ir pastatas irgi yra
gana standus.




4.17 pav.


4.18 pav. vaizduojamos surenkamos-
sumonolitintos perdangos i sustambint
element.
K reikia surenkamai-sumonolitintas g/b
perdenginys naudojant sustambintus
elementus. Tie sustambinti elementai yra
apatins (4.18 pav.) plokts (jos yra 4-6 cm
storio) ir pagaminamos yra gamyklose. Jos
atkeliauja statybviet, ir yra sudliojama taip
ir ten, kur numatyta projekte. Ir inoma
laikinai yra iramstoma. O toliau yra labai
domi ir vairi galimybi.







4.18 pav.

1
2
15

Dabar yra galimyb daryti ias galingas
monolitines perdangas kiek kitaip. 4.19 pav.
matosi tos plokts, ia lyg ir tutumos
parodytos, bet tai nra tuia taip padaryti
nemanoma. ia sudedama kokia tai lengva
mediaga, pvz., polistirenas, ir jo sudedama
tiek, kiek reikia. Buvo kalbta, kad i
perdengini privalumas lyginant juos su
surenkamais yra tai, kad galima suformuoti
perdangos aukt tok, koks yra reikalingas. O
auktis labai takoja laikomj gali.
4.19 pav.


Surenkamos perdangos i stambi element

Praktikai tai pilnai surenkamos perdangos. Kodl praktikai? Mes jau kalbjome, kad ir pilnai
surenkam element sils tarp i element yra monolitinamos. Bet tai jau nepriskiriama prie
surenkam-sumonolitint, o prie surenkam ir laikoma, kad tai pilnai surenkamos perdangos.
4.20 pav. yra parodytos slyginai senos nomenklatros perdang plokts. Tarybiniais laikais
visuose didesniuose Lietuvos miestuose buvo surenkamo g/b gamyklos ir pamat elementus ir
kiaurymtsias perdang ploktes jos gamino. tai 4.20 pav. yra parodyta viena i toki ploki. Kas
yra bdinga ioms i stambi element kiaurymtoms ploktms. Jos buvo ir dabar yra (nes
gaminamos iki iol) tam tikr skirting, bet fiksuot matmen. Plotis buvo 900 mm, 1200 mm (yra
1500, ir net 1800 mm). Ilgiai buvo 4200, 5100, 5900 ir t. t., o ia yra 6300. Ir didiausias ilgis koks
buvo sisavintas tarybiniais laikais tai buvo 7200 mm.
Kas yra dar svarbu ir bdinga ioms ploktms: j vis, nepriklausomai nuo matmen auktis buvo
220 mm. Kodl? Nes kaip jau minta, aukio taka laikomajai galiai yra labai svarbi. Turint
trumpesnes ploktes, gal ir ekonomika bt gaminti jas maesnio aukio (pagal laikomj gali). Bet
tuomet bt buvusi painiava viename ir tame paiame pastate. O kai visos plokts yra vienodo
aukio supaprastja, slenksi bent vieno buto ribose neturi bti. Ir tai todl jos visos buvo
gaminamos vienodo aukio.
J gamyba yra gana paprasta: taip vadinama srautin agregatin technologija. Tai reikia, kad yra
technologin linija, yra postai ir gaminys pastoviai juda ir apauga jam reikalingais elementais.
Pirmame poste yra tempiami i anksto temptos armatros strypai (metalinje formoje), paskui ta
forma su temptais strypais pakeliama kita post ir atsiranda kiti armavimai. Po to postas, kur
vaiuoja ioms kiaurymms suformuoti dklai (puasonai), ir suarmuojama virutin lentyna. Po to
visa tai keliauja dar toliau kreiamas betonas ir ant vibro stalo visa ta forma yra gerokai pakratoma.
Betonas sutankinamas, dklai itraukiami. Betonas yra standus ir jis nesukrenta, ir po to vl kranu
keliama utinimo kamer. Dabar ito nebedaro ne tik kuro energetiniai resursai pabrango, bet ir i
ploki pareikalavimas enkliai sumajo lyginant su tarybiniais laikais. Dabar po betonavimo visa
tai pastovi formoje ir natraliai kietja betonas ir po kokios savaits itraukia t plokt. O tarybiniais
laikais forma kartais apsisukdavo net tris kartus per par.
Pagrindinis trkumas ios gamybos technologijos ploki buvo tai, kad toje paioje formoje
kitoki matmen plokts pagaminti buvo nemanoma. Anais laikais buvo taip vadinama modulin
statybos sistema ir visi atstumai: tarpsniai, storiai, ilgiai ir ploiai buvo kartotini tam moduliui (30 arba
60 cm). Atitinkamai pagal tai ir ias ploktes gamino.
Atgavus Lietuvai nepriklausomyb, buvo sisavinta kiaurymtj perdenginio ploki gamyba
pagal kit technologij (taip eliminuotas mintasis trkumas). Ilgiu ir ploiu dabar disponuojama kaip
norima.
Jei tarybiniais laikais tokias ploktes mes gaminome iki 7200 mm ilgio, tai pagal t pai
technologij neseniai ir Vilniuje, ir Kaune sisavintos 8400 mm plokts, ir jau yra 10000 mm.
16
Tarybiniais laikais buvo ir 12000 mm toki ploki, bet mes j nebuvome sisavin. Tarpsniai, kuriais
mes disponavome, su kuriais architektai taiksi jie buvo maesni.
Dar matome (4.20 pav.) montaines kilpas
kilpos, u kuri kabinama plokt kai j
reikia kur tai perkelti (sakykim i formos
sandl, i sandlio transporto priemon, ir
gal gale statybos aiktelje padti j
projektin padt). Bet nebtinai, t kilp
galjo ir nebti. Perkelti jas galima buvo
naudojant specialius grbtuvus, kuriais u
on plokt buvo keliama. Tai plokts buvo
su paklimo kilpomis ir be j. Be to, paklimo
kilpos galjo bti panaudojamos tam, kad
ploktes uinkaruoti mre. Jos gaminamos i
armatrinio plieno (A1 klass). Nesant i
paklimo kilp, ploki inkaravimas vis vien
yra atliekamas, bet kitaip: sil tarp ploki
dedamas armatros strypas, po to
umonolitinama, ir tas strypukas be abejo
usikabina ir lieka sienoje.

4.20 pav.


4.21 pav. schematinis pavyzdys perdangos i
k tik aptart kiaurymtj ploki. Jei tai bt
brinys, ia turt bti paenklintos visos ays,
visi matmenys, sumarkiruotos plokts.
Plokts yra gaminamos vairaus ploio tam,
kad kuo maiau reikt monolitini ruo, kai
jau statybviet veamos surenkamos perdangos.
Ir perdengiama sveiku perdangos skaiiumi. Bet
kartais ir nepavykdavo tai padaryti, tai tuomet
tame surenkame variante atsirasdavo koks tai
monolitinis ruoas.


4.21 pav.




17
O dabar apie kitokias ploktes, kurias madaug prie 10 met sisavino Kauno gamykla
Betonika (iekoti www.betonika.lt). Ne vien perdangos Betonikoje gaminamos, bet ir kita
produkcija karkasiniams pastatams.
4.22 pav. lentelje matome bendras ploki, gaminam pagal i technologij, charakteristikas.
Ploki ilgis galimas nuo 4.11 iki 17.17 m, diapazonas yra didelis, todl aukiai yra skirtingi (nuo 18
iki 40 cm). Suprantama, kad didjant apkrovai (naudingai apkrovai), to paties aukio ploki ilgis be
abejo maja. Ir atvirkiai. Pagal i technologij yra gaminamos kitokios plokts.
Apie i technologij trumpai: plokts yra gaminamos ilguose stenduose, tai ne srautin
agregatin technologija, kaip anksiau aptarta, o jau stendin technologija. Kaune yra 90 m ilgio
stendas, kitur (ne Lietuvoje) yra 200 m ilgio. Taigi pagaminamas pyragas 90 m ilgio ir kai sukietja
betonas pjaustomas pagal ilg (reikiamo ilgio), net iki 1 cm tikslumo tokio kokio reikia. Nra taip
kaip anksiau, jei forma skirta 4,20 ploktei, tai gali bti tik 4,20 m, arba. 6,30 tai gali bti tik 6,30 m.
iame diapazone galima supjaustyti norimo ilgio. Suprantama, kad armavimas yra skirtingas, negalima
alia dti 18 ir 40 cm aukio ploki. Pjaustymui i ploki yra speciali ranga. Plokts yra
pjaustomos ir skersai, ir iilgai. Pradioje buvo sisavintos dviej bazini ploi 0.60 ir 1.20 m
plokts, o vliau 0.60 m ploki atsisak, ir dabar gamina tik 1.20 m., ir jei reikia pjausto ir iilgai
tiek kiek reikia. Minimalus pjaustomas plotis yra 30 cm. Dabar pagal ilg nebtinai jas reikia pjaustyti
skersai statmenai aiai galima kampu (o tai jau svarbu architektams), labai vairios formos pastatus
galima komponuoti ir apseiti be monolitini ruo.
Taip gaunamos visai kitokios plokts gabarit prasme, bet konstrukcine prasme plokts
praktikai primena tas paias kiaurymtsias surenkamas.

4.22 lent.
















18
Geometrija (4.23 pav.) i ploki kiek skiriasi, bet onai vienodi padaryti taip pat kaip
senj ploki. A detal pateikta, kad galima bt smulkiai matyti plokts ono matmenys. Tie
sprausteliai tarp ploki yra labai reikalingi, todl tokia geometrija. ios plokts pjaustomos iilgai
per kiaurymes, per briaun bt neracionalu. Bet tos kiauryms eina gana danai, iki 30 (ne siauresn
kaip 30 cm. Markiravime (plokts pavadinime) matosi jos auktis ir plotis.


4.23 pav.


Prie tai 4.23 pav. buvo pati ploniausia (18 cm), o 4.24 pav. pati storiausia plokt (40 cm).
Paveiksle matosi, kad keiiasi kiaurymi geometrija.


4.24 pav.






19
Pratsiant perdengini konstrukcinius sprendinius i surenkamojo g/b stambi element aptarsime
elementus, kurie lieia stambiaplokt gyvenamj statyb. Lietuvoje pastatyta gana daug
stambiaploki pastat. Jiems perdang plokts yra gaminamos kambariui.
Kokie yra toki ploki variantai. Kai kalbjome apie g/b perdangas (4.6 pav.), buvo
paveiksliukas, kur matsi bebriauns plokts ir ten buvo ipjova, kur buvo parodyta, kad vienu atveju
armuojama viena kryptimi, o kitu abiem (langeliais).
4.25 pav. matyti, kad stambiaploktje statyboje perdang ploki rmimo atvej yra trys:
1) kai plokts remiasi dviem kratais (a);
2) kitais dviem rmimo atvejais (b, c) armatra dedama abiem kryptimis.

4.25 pav. yra (c) plokts variantas, kai ji remiasi visu kontru, o 4.25 pav. (b) yra atvejis kai
plokt remiasi trimis onais. is (b) atvejis tai lodijos, tai balkonai, kurie neilenda u fasado rib, o
yra traukti. ia balkono plokt praktikai yra perdangos tsinys. Priekyje ji niek nesiremia.
Tai bt variantas perdenginio i surenkamojo g/b i stambi element. Tie elementai buvo
gaminami 10 cm storio, vlaiu ne dl laikomosios galios, o dl akustini reikalavim, pradta gaminti
16 cm. Kai ekspertai bandydavo tas ploktes, jos neldavo net ir kai buvo 10 cm storio.


4.25 pav.


20
Prie perdengini trumpai apie stogeli ir
balkon rengim, 4.26 pav.. Daniausiai tai bna
perdangos tsinys, ieinantis u pastato rib, kaip
kad matome gembin (dalinai arba visikai) atvej,
arba visikai neieinantis u pastato rib.
Dabar kai mes turime kit situacij su ms
pastat atitvar iors konstruktyv kuro
energetiniais resursais bei termodinaminmis
charakteristikomis atsiranda problema.
Balkonus galima rengti vairiai. Kai tik
atsirado pirmieji balkonai buvo (a) variantas.
Balkonas buvo iorje ir atviras, o konstrukciniu
poiriu tai reikia, kad mes turime vien krat
gerai tvirtinti. Prieingu atveju vyksta nelaims.
balkon dar galima tvirtinti ir taip: dvi ar
kelet gembini sij tvirtinti sien, o vir j
rengti balkono plokt. Bet kito rmimo nei ioje
sienoje (iame masyve) mes neturime.
(b) atvejis paprastesnis plokt remiasi
dviem onais sien.
(c) ir (d) paprastesni konstrukciniu poiriu.
Gyvenamj pastat su trauktais balkonais
(lodijomis) seniai ir daug yra pastatyta.


4.26 pav.
4.26 pav. parodyti variantai neisprendia ilumos nuostoli arba peralim. Taip pat dabar
daroma monolitiniuose namuose, kur yra vientisos bebriauns plokts ir tuomet jas norima tsti u
pastato rib.
Iorins sienos zonoje gaunamas alio tiltelis. Bandoma sprsti padaromi polistireno intarpai,
armatra pratsiama. Problema sprendiama ne 100%, bet ji gerokai yra suvelninama. Yra STR, kuris
reglamentuoja atitvar ilumin technik, kur yra skaiiavimai vertinti alio tiltelius. Jie gali bti
lokaliniai.
Kalbant apie balkonus yra galimyb juos renginti ir kitaip.



















21
4.27 pav. kiti atvejai ir yra pavaizduoti.
Kratuose (4 numeris) rengiamos sijos ir
balkono plokt yra visikai atskirta nuo
perdangos ia yra vertikals pjviai. Ir tuomet 3
numeriu paenklintas termoizoliacinis sluoksnis
atskiria ir niekas ia neperla. Kitas atvejis yra
stambiaploki gyvenam nam (yra lodija)
galima nepratsti perdenginio, o panaudoti
atskiras balkono plokts. Ir vl itisai galima
praeiti su termoizoliaciniu sluoksniu.
Kiti du atvejai balkono plokt remiasi
visais keturiais savo kratais. 3 yra staliukas, ia
bus alio tiltelis, bet labai jau lokalinis, o i
priekio eina statramsiai (fasade jie inoma
matosi), ir jei jie priimtini yra architektui, tai taip
sprsti galima taip atsiranda rmimas.
Tas pats yra ir 4 atveju, nors daug ko
nesimato. Taip ir galima itisai rengti
termoizoliacin sluoksn.


4.27 pav.