Radvano Radviliada

XVI a. pabaigoje Lietuvos viesuoliai m skelbti, kad j tvyn nra gerai inoma ir gerbiama
Europoje dl to, jog pernelyg ilgai neturjo dmesio vert literatros paminkl. Prisimintas
Cicerono pasakojimas apie tai, kaip ikiliausias antikos karvedys Aleksandras Makedonietis,
stovdamas prie legendinio Achilo kapo, prisipaino pavyds iam Homero. Mat monija greitai
bt pamirusi ir Trojos karo heroj vardus, ir j ygius, jei Homeras nebt visko apras.
sigaljo poiris, kad spausdintas literatros krinys yra pats geriausias paminklas. Jau romnai
sak: odiai nuskrenda, ratas lieka.
Asmenyb
LDK Renesanso epochos raytojas, kur drsiai galime vadinti Lietuvos Vergilijumi, buvo Jonas
Radvanas. Spjama, kad kils i Vilniaus, nes pirmj savo eilrat pasira kaip Vilnietis. Buvo
protestantas.
Poemos bruoai
Herojinio epo tema
Lotynikai hegzametru parayta poema. iam anrui priskiriama dl dviej dalyk herojaus
paveikslo ir tvyns istorijos. Keturiose poemos dalyse pavaizduotas Mikalojaus Radvilos Rudojo
gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Pirmoje dalyje pasakojama apie jo kilm, eim, aukljim.
Antra aprpia Livonijos karo pradios vykius. Treioje vaizduojama pergal prie Ulos ups.
Ketvirtoje- karo pabaiga ir herojaus mirtis.
Panegirika
Radviliada tradicin panegirika, lovinanti tvyns gynj.
Tvyns gynjo aukljimas
Poetas sukuria alegorin aukltojo figr, kuris silo vaikui mintyse ukopti ant Olimpo virns,
apvelgti em ir pamstyti: kur dingo antikin Graikija? Kur dabar Atnai, kur Sparta? Aukltojas
siekia, kad vaikas suprast: viskas, kas materialu, yra laikina; viskas, kas auga, yra pasmerkta
sunykti; visi mogaus rank kriniai anksiau ar vliau virsta dulkmis. Ilieka tik mogaus didyb.
Tikrasis atlygis laukia tik danguje, taigi stengtis verta ne dl io pasaulio blizgui, o dl savo
ramios sins ir tyros sielos, gyventi reikia kukliai ir dorai. Poetas parodo ir savo poir
kilmingum: aukta kilm tai ne gimstant gautas pranaumas prie kitus mones, o didiulis
Apvaizdos sistas pareigojimas. Tok poemos Radvil ir matome: jis niekada nesiskundia,
negalvoja apie patogumus, netinginiauja, yra dosnus
Sapnas
Labai svarbus epizodas Radvilos sapnas nakt prie lemiam m. Sapne jam pasirodo Vytautas
Didysis, k tik sumus kryiuoius algirio myje, bet ne digaujantis, o paniurs. Vytautas
Radvil vadina vienintele Lietuvos viltimi pasiprieinti Maskvos jgai.

Mikalojas Radvilos Rudojo skydas
Jis turi skyd, ant kurio pavaizduotas garsus praeities pasaulis. Skyde ikalti didieji kunigaikiai
Gediminas, Algirdas, Kstutis, Jogaila. Ypa svarbu buvo priminti legend apie romnik lietuvi
didik kilm; giminyst su kadaise galingiausia Romos imperija turjo pabrti lietuvi
kilmingum, karingum ir vert, priartinti LDK prie Europos kultros. Be ios legendos, ant skydo
vaizduojamas ir Vilniaus krimo mitas. sidmtina, kad, pasak Radvano, Vilni Gediminas ne
krs ( kaip teigia metraiuose), o tik paverts savo sostine miestas toje vietoje jau stovjs.
Vilni jis vadina taut globjas.
LDK peizaas
Lietuvos vaizdinys priblokiamai spdingas. Prie skaitytoj akis LDK ikyla ne kaip pusiau
laukinis, pelktas, brzgynais uls kratas, bet kaip didi valstyb ar netgi imperija. Toliau
pripastama, kad Lietuva nra apdovanota groiu ir turtais, kokiais didiuojasi kratai, laikomi
civilizacijos lopiu: Italija, Graikija, Persija, bet ia pat pabriama, kad derlingas kratas, kuriame
lengva imisti, o to krato gyventojai yra kariai i prigimties.
Radvanas sukuria tok tvyns giri vaizd, kuris yra hiperbolizuotas: akomis dang, o aknimis
poemi karalyst siekianti giria tampa tarsi mitiniu Pasaulio mediu, jungianiu gyvenim, mirt ir
aminyb. Jam girios yra Lietuvos didybs enklas, pasididiavimo altinis. Poetas sumini mik
vris (spdingas stumbro apraymas), pasigiria uv gausa upse. Ir tada ivardijamos visos ups,
kurios tekjo kunigaikio Vytauto laikais. Lietuva nuo Baltijos iki Juodosios jros.
Radvilos priemirtin kalba
Paskutiniai herojaus odiai tokie:Tik, Visagali, praau: pagailjs lietuvi, galingai
Lietuvai dar dovanok ir skeptr, ir garb, ir lov.
Skeptras yra ne kunigaikio, o karaliaus valdios enklas. Galima manyti, kad Radvanas prasitar
apie svajon atkurti nepriklausom Lietuv, ir ne kaip kunigaiktyst, o kaip karalyst.
Radviliados reikm
Radvanas amino diding tvyns vaizdin, sukr aminos, galingos Lietuvos mit. Tas vaizdinys
susijs su pagrindiniais Lietuvos simboliais- didiuoju kunigaikiu Vytautu, Mikalojumi Radvila
Ruduoju, Vilniumi ir Vytauto laik kratovaizdiu. Didiausiu savo gyvenimo kriniu jam pavyko
perteikti tok tvyns paveiksl, kok vliau romantinse vizijose regs A. Mickeviius, S.
Daukantas, A. Baranauskas,
Maironis.____________________________________________________________
Poema Radviliada yra vienas rykiausi XVI a. krini Lietuvos literatroje. Joje apraytos
Lietuvos pergals Livonijos kare, tuomets Lietuvos auktuomens puoselta valstybin ideologija,
valstybs geografinis, istorinis, kultrinis vaizdas. Poemoje atvaizduojama Mikalojaus Radvilos
Rudojo asmenyb, taip pat jo didiausio prieo Ivano Rsiojo portretas. Radviliada yra
literatrinis, vieno autoriaus sukurtas epas, skirtas Lietuvos valdovams, karygiams, istorinms
asmenybms iauktinti. Vienintelis Lietuvoje esantis poemos egzempliorius saugomas Lietuvos
moksl akademijos bibliotekoje