VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETAS

EGIDIJUS LAUŽIKAS
VALENTINAS MIKELĖNAS
VYTAUTAS NEKROŠIUS

CIVILINIO PROCESO TEISE
l TOMAS

VADOVĖLIS

UDK 347.9(474.5)
La502
Laužikas E., Mikelėnas V., Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. T. 1.
Vilnius: Justitia, 2003. 512 p.

Egidijus Laužikas parašė šeštąją dalį, septintosios dalies 21 skyrių
ir aštuntosios dalies 24 skyrių.
Valentinas Mikelėnas parašė pirmąją dalį (išskyrus l skyriaus
1.2-1.3 skirsnius; 3 skyriaus 3.19-3.21 skirsnius; 4-5 skyrius);
antrąją dalį (išskyrus 7 skyrių); septintąją dalį (išskyrus 21 skyrių)
ir aštuntąją dalį (išskyrus 24 skyrių).
Vytautas Nekrošius parašė pirmosios dalies l skyriaus
1.2-1.3 skirsnius ir 3 skyriaus 3.19-3.21 skirsnius, 4-5 skyrius;
antrosios dalies 7 skyrių, trečiąją, ketvirtąją ir penktąją dalis.
Recenzentas
prof. habil. dr. V. Justickis

Vadovėlį rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės ir
civilinio proceso katedra (2002 m. balandžio 19d. protokolas Nr. 9) ir Vilniaus universiteto
Teisės fakulteto taryba (2002 m. gegužės 3 d. protokolas Nr. 8).

ISBN 9986-567-91-2 (l tomas)
ISBN 9986-567-92-0 (2 tomai)

© E. Laužikas, 2003
© V. Mikelėnas, 2003
© V. Nekrošius, 2003
© UAB „Justitia", 2003

TURINYS
PRATARMĖ

11

Pirmoji dalis
CIVILINIO PROCESO TEISĖ
KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA

13

Pirmas skyrius
Civilinio proceso teisės ir civilinio proceso sąvokos

15

l. l Civilinio proceso teisės sąvoka, esmė, uždaviniai, dalykas,
metodas ir sistema

15

1.2 Civilinio proceso teisės mokslas. Civilinio proceso mokyklos . . . 30
1.3 Civilinio proceso teisės tikslai

42

1.4 Civilinio proceso stadijos ir teisena

47

1.5 Civilinio proceso teisė — sudedamoji teisės sistemos dalis

51

l .6 Ar yra „teismų teisė"

55

l .7 Civilinis procesas ir kiti subjektinių teisių ir interesų gynybos
ir ginčų sprendimo būdai

55

1.8 Civilinio proceso teisės santykis su kitomis teisės šakomis

62

1.9 Šiuolaikinės civilinio proceso teisės tendencijos

67

Antras skyrius
Civilinio proceso teisės šaltiniai
2.1 Civilinio proceso teisės šaltinių sąvoka ir klasifikacija

99
99

2.2 Konkrečios civilinio proceso teisės šaltinių rūšys

101

2.3 Civilinio proceso teisės normos ir jų ypatumai

118

2.4 Civilinio proceso teisės vienodinimas

124

Trečias skyrius
Civilinio proceso teisės principai
3. l Civilinio proceso teisės principų sąvoka,
klasifikacija ir reikšmė
3.2 Teisminės gynybos prieinamumo principas

132
132
137

CIVILINIO PROCESO TEISĖ

3.3 Teisingumą vykdo tik teismas

146

3.4 Teisės į tinkamą teismo procesą principas

152

3.5 Teisėją ir teismų nepriklausomumo, nešališkumo
ir klausymo tik įstatymo principai

154

3.6 Teismo proceso viešumo principas

165

3.7 Procesinio salią lygiateisiškumo principas

169

3.8 Valstybinės kalbos proceso principas

171

3.9 Tiesioginio dalyvavimo principas

171

3.10 Teisminio nagrinėjimo vientisumo
ir teisėją sudėties nekintamumo principas

173

3.11 Rungimosi principas

174

3.12 Dispozityvumo principas

182

3.13 Teisėjų pasitarimo slaptumo principas

185

3.14 Teisės būti išklausytam principas

186

3.15 Proceso operatyvumo principas

188

3.16 Teisėjo vadovavimo procesui principas

192

3.17 Laisvo įrodymą vertinimo principas

195

3.18 Draudimo piktnaudžiauti procesu principas

197

3.19 Valstybės garantuotos teisinės pagalbos principas

199

3.20 Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai

203

3.21 Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas

206

3.22 Žodinio ir rašytinio procesą derinimas

207

Ketvirtas skyrius
Civilinio proceso teisės raida XX a. Lietuvoje

211

4. l Didžioji civilinio proceso teisės reforma XIX a. Europoje

211

4.2 Pagrindiniai 1918-1940 m. Lietuvos civilinio
proceso teisės bruožai

212

4.3 Tarybinis civilinis procesas Lietuvoje

215

4.4 Civilinio proceso reforma po 1990 m. kovo l l d

218

Penktas skyrius
Civilinis procesas kaip teisinis santykis

221

5.1 Civilinio procesinio teisinio santykio sąvoka ir reikšmė

221

5.2 Civilinio procesinio teisinio santykio subjektai

225

TURINYS

Antroji dalis
TEISMAS CIVILINIAME PROCESE

227

Šeštas skyrius
Teismų kompetencija
6.1 Teismų kompetencijos sąvoka ir rūšys
6.2 Civilinių bylų priskirtinumas
6.3 Civilinių bylų teismingumo sąvoka
6.4 Teismingumo rūšys

229
229
230
236
238

Septintas skyrius
Teismo sudėtis ir nušalinimai
7.1 Teismo sudėtis nagrinėjant civilines bylas
7.2 Teismo nusišalinimo ir nušalinimo sąvoka, reikšmė,
pareiškimo ir išsprendimo tvarka

252
252
254

Trečioji dalis
BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS

259

Aštuntas skyrius
Šalys
8.1 Šalių sąvoka ir vieta civiliniame procese
8.2 Šalių procesinis veiksnumas
8.3 Šalys ex officio
8.4 Šalių teisės ir pareigos
8.5 Bendrininkavimas civiliniame procese
8.6 Netinkama šalis ir jos pakeitimas tinkama
8.7 Procesinis teisių perėmimas

261
261
263
265
268
270
273
275

Devintas skyrius
Tretieji asmenys civiliniame procese
277
9. l Trečiųjų asmenų instituto esmė ir reikšmė civiliniame procese ... 277
9.2 Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus . . . . 278
9.3 Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų . . . . 280
Dešimtas skyrius
Atstovai civiliniame procese
10.1 Atstovavimo civiliniame procese sąvoka, reikšmė ir rūšys
10.2 Atstovo procesinė padėtis

283
283
285

CIVILINIO PROCESO TEISE

10.3 Atstovo įgaliojimų įforminimo tvarka

287

10.4 Atstovai pagal pavedimą civiliniame procese

288

10.5 Atstovavimas juridiniams asmenims

290

10.6 Atstovai pagal įstatymą

291

Ketvirtoji dalis
ŠALIŲ PROCESINIAI VEIKSMAI

293

Vienuoliktas skyrius
Šalių procesinių veiksmų sąvoka

295

11.1 Sąvoka ir jos reikšmė

295

11.2 Procesinio veiksmo ir sandorio skirtumas

295

Dvyliktas skyrius
Šalių procesinių veiksmų rūšys

297

12.1 Padarinius sukeliantys veiksmai

297

12.2 Procesinę padėtį apibūdinantys veiksmai

297

Tryliktas skyrius
Procesinės sutartys

298

Keturioliktas skyrius
Procesinių veiksmų trūkumai

299

Penktoji dalis
PROCESINIAI DOKUMENTAI, JŲ ĮTEIKIMAS
IR PROCESINIAI TERMINAI

301

Penkioliktas skyrius
Procesinių dokumentų sąvoka ir reikšmė

303

15.1 Procesinių dokumentų sąvoka ir rūšys

303

15.2 Procesinių dokumentų turinys, pateikimo forma,
skaičius ir kalba

304

15.3 Trūkumų taisymas

308

15.4 Teismo šaukimai ir pranešimai

309

Šešioliktas skyrius
Procesinių dokumentų įteikimas

311

16.1 Procesinio įteikimo sąvoka, esmė ir reikšmė

311

16.2 Įprasti įteikimo būdai

312

8

TURINYS

16.3 Įteikimas atstovams

313

16.4 Įteikimas, kai abiem šalims atstovauja advokatai

314

16.5 Įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju

316

16.6 Įteikimas kuratoriui ir įteikimas viešo paskelbimo būdu

317

16.7 Kiti įteikimo būdai

320

Septynioliktas skyrius
Procesiniai terminai

322

17.1 Procesinių terminų sąvoka, reikšmė ir rūšys

322

17.2 Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui ir civilinės bylos
išnagrinėjimo terminai

323

17.3 Procesinių terminų skaičiavimas

326

Šeštoji dalis
BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS, UŽSTATAS
IR TEISMO NUOBAUDOS

331

Aštuonioliktas skyrius
Bylinėjimosi išlaidos

333

18.1 Bylinėjimosi išlaidų sąvoka, reikšmė ir rūšys

333

18.2 Žyminis mokestis . .

334

18.3 Su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos

342

18.4 Valstybės teisinė pagalba

347

18.5 Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims

353

18.6 Užstatas

357

Devynioliktas skyrius
Teismo nuobaudos

359

19.1 Teismo nuobaudų sąvoka, rūšys ir reikšmė

359

19.2 Teismo nuobaudų skyrimo ir skundimo tvarka

359

Septintoji dalis
IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS

365

Dvidešimtas skyrius
Ieškinys

367

20.1 Ieškinio sąvoka, reikšmė, rūšys

367

20.2 Ieškinio elementai

371

9

CIVILINIO PROCESO TEISĖ

20.3 Ieškinio keitimas

373

20.4 Ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas
20.5 Teisė pareikšti ieškinį ir teisė į ieškinio patenkinimą.

376
381

Dvidešimt pirmas skyrius
Laikinosios apsaugos priemonės
Dvidešimt antras skyrius
Atsakovo interesų gynybos būdai

387
,

398

22.1 Atsakovo gynybos priemonių samprata, reikšmė ir rūšys

398

22.2 Priešinis ieškinys

398

22.3 Atsikirtimai į ieškinį

400

22.4 Atsiliepimas į ieškinį

401

Aštuntoji dalis
ĮRODYMAI CIVILINIAME PROCESE

403

Dvidešimt trečias skyrius
Įrodymai ir įrodinėjimas civiliniame procese

405

23.1 Įrodinėjimo sąvoka, tikslas ir reikšmė

405

23.2 Įrodinėjimo pareiga ir dalykas

423

23.3 Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti

434

23.4 Įrodymų sąvoka ir bruožai

450

23.5 Įrodymų klasifikacija

458

Dvidešimt ketvirtas skyrius
Konkrečios įrodinėjimo priemonės
24.1 Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

463
463

24.2 Liudytojų parodymai

469

24.3 Rašytiniai įrodymai

479

24.4 Daiktiniai įrodymai

492

24.5 Eksperto išvada

495

24.6 Apžiūra

505

24.7 Kitos įrodinėjimo priemonės

506

24.8 Įrodymų užtikrinimas

508

24.9 Teismo pavedimai

510

PRATARMĖ
Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu1 patvirtino naująjį, galima sakyti, pirmą per pastaruosius šimtą metų Civilinio proceso kodeksą. Tai iš esmės jau daugiau
nei dešimtį metų nuo nepriklausomybės atkūrimo vykstančios civilinio
proceso teisės reformos įkūnijimas. Šio kodekso priėmimas jokiu būdu nereiškia, kad nuo šiol civiliniame procese daugiau niekas nebevyks. Gyvenimas per daug įvairus, kad leistų įstatymams būti statiškiems. Tačiau tikime, kad nuo šiol civilinio proceso teisė taps iš esmes
stabili, o tolesni pokyčiai nereikš tam tikrų civilinio proceso institutų
esmės keitimosi ir lems esamos sistemos tobulinimą.
Naujajam Lietuvos civilinio proceso kodeksui pasirinkta socialinio
civilinio proceso teorija, kuri neabejotinai vyrauja šiandieniniame kontinentinės Europos valstybių civiliniame procese. Tačiau ryškiausiai socialinio civilinio proceso idėjos įgyvendintos Austrijos civilinio proceso
kodekse, kuris daugeliu atvejų ir buvo pavyzdys rengiant naująjį Civilinio proceso kodeksą. Vadovėlyje pirmiausiai stengiamasi atskleisti pagrindines socialinio civilinio proceso idėjas, nes jų suvokimas yra labai
svarbus aiškinantis konkrečių civilinio proceso institutų esmę.
Viliamės, kad šis vadovėlis padės tiek teisės studentams, tiek teisininkams praktikams geriau įsigilinti ir suvokti įvykusios civilinio proceso teisės reformos esmę ir prasmę, veiksmingiau taikyti naujojo Civilinio proceso kodekso normas.
Šiame vadovėlyje aptariama ne visa civilinio proceso teisė, t.y. bendroji dalis. Tačiau ji, manytume, yra pati svarbiausia, nes čia reiškiamos pagrindinės naujojo civilinio proceso idėjos. Tinkamai suvokus šią
civilinio proceso dali bus daug paprasčiau šalinti įvairias praktines teisės taikymo spragas ar kitokius neaiškumus. Kita vertus, tai tik pirmoji
iš kelių knygų, skirtų civilinio proceso teisei, kurias planuoja pateikti
autoriai. Todėl skaitytojams sakome: Sveiki atvykę į diskusijų klubą; mūsų bendravimas bus ilgas, bet, tikimės, nenuobodus.
Autoriai

1

Žinios. 2002, Nr. 36-1340.
11

PIRMOJI DALIS CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA .

. kad civilinių teisinių santykių subjektai privalo veikti pagal teisingumo. METODAS IR SISTEMA § 1. Be to. o tam tikros asmenų grupės ar kategorijos. ar turto įgijėjas A tikrai yra sąžiningas. Pavyzdžiui. tenka atsakyti kiekvienu atveju analizuojant materialiosios teisės normas ir faktus.1 CIVILINIO PROCESO TEISĖS SĄVOKA. sutuoktinių. pavyzdžiui. Pavyzdžiui. teises ir pareigas.t. neretai susiduria su vienokiomis ar kitokiomis kliūti- 15 . ESMĖ. Tačiau materialiųjų teisinių santykių subjektai. A padaro žalos B. reikia konkrečiam žalos padarymo atvejui parinkti ir taikyti konkrečią CK normą.t.PIRMAS SKYRIUS CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS 1. UŽDAVINIAI. kaip asmeniui pasielgti konkrečiu gyvenimo atveju. A pasiskolina iš B vienam mėnesiui tūkstantį litų ir laiku juos grąžina. tėvai išlaiko savo nepilnamečius vaikus ir t. DALYKAS. prievolės Šalių ir t. protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taigi materialiosios teisės veikimas paprastai reikalauja tam tikro konkretinimo: norint atsakyti į klausimą. įgyvendindami savo subjektines teises.5 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta. Pavyzdžiui.t. bus galima nustatyti tik išanalizavus konkrečią faktinę situaciją ir parinkus jai materialiosios teisės normas. civilinė.CK) 1. jie sutaria dėl žalos dydžio ir A savanoriškai ją atlygina. savininkų. Materialioji teisė faktinius santykius reglamentuoja nustatydama ne pavienių asmenų subjektines teises ir pareigas. Materialiosios teisės nustatytas teises asmenys dažniausiai įgyvendina ir pareigas atlieka bei tarpusavio įsipareigojimus prisiima ir vykdo savanoriškai. darbo ir t. Civilinio kodekso (toliau . vaikų ir tėvų. A nuomoja iš B butą ir laiku moka nuompinigius. Ar konkretus asmuo tikrai turi tam tikras teises ir pareigas. CIVILINIS PROCESAS KAIP TEISĖS Į GYNYBĄ ĮGYVENDINIMO MECHANIZMAS Fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas nustato materialioji teisė: konstitucinė. materialioji teisė dažniausiai neformuluoja. administracinė. o nustato tam tikrus bendruosius principus ar apibendrintus elgesio modelius. ar A patirtą žalą būtina atlyginti ir ar ją tikrai turi atlyginti B. Tik tada galima kalbėti apie konkrečias A ir B teises ir pareigas.

kreditorius. kol skolininkas grąžins jam skolą. tėvai neišlaiko savo nepilnamečių vaikų ir t. F. griebiamasi. Tačiau iš tikrųjų savigynos kartais. teisės pažeidimas.2 ir 1. t. savarankiškai siekia ją atgauti vartodamas prieš skolininką fizinę. Pavyzdžiui. y.58 str. 732-733. kur reikalaujama. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. dvišalės prievolės šalis gali sustabdyti prievolės vykdymą (CK 6. t.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mis ar trukdymais. Tokie veiksmai reikštų pažeidimą CK 1. 1 A Text-Book of Roman Law from Augustus to Justinian / by W. kad asmuo negali vartoti jėgos siekdamas įgyvendinti savo teisę. galimas tik CK nurodytais atvejais. A ir B nesutaria dėl padarytos žalos dydžio. 374-375. kliudantį (-čius) jam įgyvendinti savo teisę ar ją pažeidusį (-usius). Nors CK 1. Jolowicz. Pavyzdžiui.139 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių.229. Cambridge: Cambridge University Press. P. kad savigyna ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. skolininkas laiku negrąžina kreditoriui skolos. 1932. kas turi tokią teisę . apie prievartą. kaip subjektinės teisės gynybos priemonės. y. tačiau tai išimtinis pažeistos teisės gynybos būdas. nors ir neteisėtai. 1932. P. Esant būtina vartoti prievartą. Historical Introduction to the Study of Roman Law / by H. o turi kreiptis pagalbos į valstybę1. dažnai pagalvoja apie savigyną. Decretum Divi Marci nustatė taisyklę.) ir kita.137 straipsnius yra deliktas. Tačiau šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje savigyna paprastai draudžiama arba leidžiama tik išimtiniais atvejais. Taigi savigyna civilizuotoje visuomenėje nėra įprastas pažeistos teisės gynybos būdas.139 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. kurio subjektinė teisė pažeidžiama ar kuriam trukdoma ją įgyvendinti. kad savigynos būdai ir priemonės atitiktų teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju nebūtų peržengiamos savigynos ribos. 2 ed. Pavyzdžiui. svarbu.pats teisės turėtojas ar valstybė. kad savigyną draudė jau romėnų teisė. o ginantis būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės ir laikomasi įstatymų reikalavimų. arba apskritai nepripažįsta. matyt.t. psichinę ar kitokią prievartą. materialiosios teisės nustatytas subjektines teises galima įgyvendinti ir pareigas įvykdyti prievarta. žalą padaręs asmuo atsisako ją atlyginti. Kartu tokie veiksmai reikštų piktnaudžiavimą teise.139 straipsnyje savigyna numatyta. Cambridge: Cambridge University Press. nd 16 . nesulaukęs. W. kurios jis pats galėtų imtis prieš asmenį (-is). Pažymėtina.4. o tai pagal CK 1. kreditorius turi teisę pasinaudoti sulaikymo teise (CK 4.). arba leidžia ją tik išimtiniais atvejais. Kilus nesutarimų ar ginčų dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Buckland. Taigi šiuolaikinė teisė savigynos. CK 1.235 str. Asmuo.

Antra. Taigi. imamasi ginantis nuo užpuolimo arba esant realiam užpuolimo pavojui. Trečia.. Nr. Visuomenei ne vis vien. savigyna nepraranda savo išimtinumo. kilus ginčui dėl teisės. tarpinė priemonė. vadinamoji ne ginčo tvarka yra ne kas kita. tokių galimybių taip pat negali garantuoti. reta pažeistos teisės gynybos priemonė. Ir būdama teisėta.). viešasis interesas reikalauja laikytis teisėtumo ne tik esant materialiosios teisės reguliuojamiems santykiams. Teisės pažeidėjui turi būti užtikrinta galimybė nevaržomai išdėstyti savo poziciją kilus ginčui dėl teisės. 1995 m.valstybė) imasi prieš kitą teisinio santykio šalį nesikreipdama dėl savo pažeistos teisės gynybos į jokias jurisdikcines (ginčų sprendimo) institucijas2. skirtingai nei savigynos. Sweden. kuri šalis teisi. delspinigių ir baudų išieškojimas ne ginčo tvarka. kad kartais esti atvejų. 7 d.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Savigynos pavyzdžių yra ne tik privatinės teisės. 62-2211. ji yra išimtinė. 15-553. Savigyna paprastai grindžiama kitais principais. prievarta.269 str. pateikti savo veiksmus pateisinančius argumentus ir t. pavyzdžiui. Tačiau net ir leidžiama įstatymo. Tiesa. kurios viena teisinio santykio šalis (šiais atvejais . y. Tokiais atvejais savigyna yra vienintelis galimas būdas išvengti žalos. nesuinteresuotas asmuo.laikantis sąžiningų. Nr. kokiu būdu išsprendžiamas jos narių ginčas. Savigyna. žinant. 2 17 . t. Ši. Nr. kai valstybės institucijų pagalba neprieinama. Europos žmogaus teisių teismo 2002 m. 2002.253 str. 61-1525. Savigynos leidimas išimtiniais atvejais aiškinamas aplinkybe. birželio 28 d. 2001. deja. 6. net įstatymo leidžiama. Mokesčių administravimo įstatymo1 17 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytas nesumokėtų mokesčių. liepos 23 d. teisingų ginčo sprendimo taisyklių ar jas ignoruojant. pavyzdžiui. Žr.. Tam nustatyti būtina. kad būtų gerbiamos abiejų ginčo šalių teisės. kad ginčą dėl teisės nagrinėtų trečiasis. turtui nuo sunaikinimo apsaugoti. o bet koks delsimas gali padaryti daug žalos. kitaip tariant.t. pavyzdžiui. kad vėliau ginčas bus perduotas spręsti 1 Žinios. . dažnai nėra akivaizdu. Pavyzdžiui. audiatur et altera pars). kai svetimi gyvuliai niokoja pasėlius. kai kada subjektinę teisę dar galima apginti griebiantis būtinosios ginties (CK 6. bet ir viešosios teisės reglamentuojamų santykių srityje. Tam yra kelios priežastys. Pirma. tas teisesnis".. 1995. kaip savigyna. savigyna yra tik laikina.. „kas stipresnis. 2002. lygiateisiškumo principas reikalauja. kurios. privalo būti išklausytos abi šalys (lot. bet ir sprendžiant ginčus dėl teisės. pvz. sprendimą byloje Janosevic v. Savigynos atveju tokių taisyklių laikymosi beveik neįmanoma užtikrinti.

kad teisė į gynybą lemia ir pačią subjektinę teisę. Pavyzdžiui. kad reikalavimo teisė tiesiogiai susijusi su priverstinio šios teisės įgyvendinimo galimybe. reikia atsakyti į klausimą. § 2. B. Jau romėnų teisė mėgino aiškinti materialiosios subjektinės teisės ir teisės į gynybą santykį. Vol. ginčas dėl teisės turi būti sprendžiamas vadovaujantis teise. 3 International Encyclopedia of Comparative Law / J. W.Konstitucija) 30 straipsnio pirmojoje dalyje.materialiąja ar proceso? Atsakyti nepaprasta jau vien dėl to. C. Mohr (Paul Siebek). teisingai suvokti ir taikyti teisės normą. 4. Ketvirta. o kokia gi teise ji laikytina . Florida. Tam pirmiausiai reikia specialių. spalio l d. Jau nuo Ch. kad užtikrintų. Ne kiekvienas gali teisingai nustatyti. gegužės 31d. P. kad teisė į teisminę gynybą nurodyta įvairiuose teisės šaltiniuose. žr. (2002 m. Ši iš romėnų teisės laikų atėjusi teisinė maksima nėra svetima ir Lietuvos teisės doktrinai bei praktikai. Montesquiei (Š. šia maksima 1997 m. 1 Žinios. Inc. t. žinių. teisinių. 5. Ši aplinkybė gali sudaryti įspūdį.138 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta. Tubingen.: Žinios. Todėl ginčų sprendimas pirmiausiai susijęs su teisės normų aiškinimu ir taikymu konkrečių šalių konkretiems santykiams. tiek privatinės teisės normos. kad aiškinti ir taikyti teisę ir kartu spręsti ginčus dėl teisės yra teismo prerogatyva. Nr. 1997. y. 655. P. Holmes Beach: W. ibi jus2. M. L. TEISĖS Į GYNYBĄ TEISINĖ PRIGIMTIS Pripažinus. kad teisė į teisminę gynybą yra viešoji. asmuo neturi ir subjektinės teisės . kad savigyną civilizuotoje visuomenėje pakeitė teisminė pažeistų teisių gynyba.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA teismui ar kitai valstybės institucijai. teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau . y. 2002.ubi remedium. 2 18 . Manyta. Teisės į teisminę gynybą prigimties aiškinimas yra toks pat senas kaip ir pati teisė. ilgai buvo būdingas An3 glijos ir Švedijos teisės doktrinai . Neturėdamas teisės į gynybą. apie teisę į teisminę gynybą kalbama 1994 m. Savo ruožtu ginčo sprendimo procedūra turi būti tokia. jog ginčas bus išspręstas teisiosios. kad civilines teises gina teismas.privatinė subjektinė teisė. sausio 24 d.CPK) 5 straipsnyje. o ne turtingesnės ar apsukresnės šalies naudai. CK 1. The Principles of Roman Law and their Relation to Modern Law / by W. Ch. Nr. Pavyzdžiui.. nutarime rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiškindamas teisės į teisminę gynybą prigimtį. 1989. redakcijos) Teismų įstatymo1 4 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau . Gaunt and Sons. Monteskjė) laikų visuotinai pripažįstama. XVI. Burdick. Taigi teisę į teisminę gynybą nustato tiek viešosios. . arba atvirkščiai. Toks teisės į gynybą aiškinimas. 1987. t. 17-649. 91-2289.

pvz. 14-15. vok. F. pažeidusiam materialiąją subjektinę teisę. Autoriai. tapdama priemone procesui pradėti. Teigiama. jog teisė į gynybą yra ne teisė reikalauti iš teisės pažeidėjo pašalinti teisės pažeidimą ir jo padarinius. t. y. koncepcija nėra vienalytė. kad kas turi materialiąją subjektinę teisę. P. pareikšta atsakovui. 2 19 . Teisės į gynybą. Ch. turi ir teisę į gynybą. kad būtent materialioji subjektinė teisė lemia teisę į gynybą . kaip teisė reikalauti. ieškovas turi materialiąją subjektinę teisę ar ne. 6. būtų pripažįstama asmenį įgyvendinus savo teisę į gynybą. Analizuodami teisę į gynybą siaurai. konkrečiai . teisės į gynybą prigimtį aiškina įvairiai.: P B. Ieškiniui pareikšti nebūtina turėti materialiąją subjektinę teisę . kad jeigu yra teisė į gynybą. XVI. skirtingi autoriai daro trejopas išvadas. Pavyzdžiui. atlieka tik procesinę funk1 International Encyclopedia of Comparative Law. C. right of action. kaip teisę į ieškinį (angl. Taigi šios doktrinos požiūriu teisė į gynybą yra viešoji subjektinė teisė2. Pirma. kad teismas priimtų ieškinio pareiškimą ir išnagrinėtų civilinę bylą. asmeniui. Klagerecht). Vol. nesvarbu. Pavyzdžiui. ginantys šią doktriną. Ši doktrina teisę į gynybą pripažįsta sudedamąja materialiosios subjektinės teisės dalimi. Tačiau tokia nuomonė nėra vienintelė. kad valstybė. yra ne kas kita.jos institucija. o materialioji teisė. pradėtų procesą. nes teisė į gynybą atsiranda iš viešosios teisės reguliuojamo santykio.valstybės) pareiga priimti pareiškimą ir pradėti nagrinėti bylą. Riazanovskis ir kiti teigė.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Yra ir priešingas požiūris į materialiosios subjektinės teisės ir teisės į gynybą santykį. ibi remedium. teigė. taigi ir teisė į gynybą. Tad kiekvieną pareikštą ieškinį teismas privalo išnagrinėti.. teisė į gynybą įgyvendinama iškėlus civilinę bylą. Išeitų. Todėl teisė į gynybą yra ne proceso. Wachas. kad.1996. pranc.ubi jus. net ir ieškinio nepatenkinus arba bylą nutraukus. kaip viešosios subjektinės teisės. o iš teismo. kad teisė į gynybą nesietina su subjektine materialiąja teise. 4. aiškindamas teisės į ieškinį prigimtį. būdama pažeista. subjektinė teisė virsta teise į ieškinį1. o teisė reikalauti. n p o c c a . Taigi manyta. tai yra ir teismo (o plačiai . accion. M o c a : opoe. t. teisė į gynybą būtų pažeista tik jeigu teismas nepagrįstai atsisakytų priimti pareiškimą. von Savigny. ieškovas gynybos reikalauja ne iš atsakovo. bylos nagrinėjimo rezultatas neturi reikšmės. y. A.pakanka procesinio teisimo teisnumo ir veiksnumo. Vadinasi. rusų proceso teisės specialistas V. teisė į ieškinį. Aptartu atžvilgiu teisė į gynybą. Iš to išeina. vokiečių proceso teisės specialistai R Windscheidas ir A. teismas. Žr. K.

4 Ten pat. Vol.naudos gavėjas . kuris kreipiasi teisminės gynybos.. kitose šalyse . reiškia teisę reikalauti. Toks teisės į gynybą aiškinimas vyrauja Prancūzijoje: jos 1975 m. Kiti teigia. aiškinanti. kad teisė į gynybą yra viešoji subjektinė teisė. kad teisė į gynybą apskritai nėra subjektinė teisė. 6 Nouveau Code de Procėdure Civile. taigi ir teisė į gynybą. o ieškovo reikalavimas pagrįstas. 6.] tai reikalavimą pareiškusio asmens teisė būti išklausytam ir reikalauti priimti teismo sprendimą iš esmės. kad. vyravo ' International Encyclopedia of Comparative Law. P. tvirtinantys.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA ciją. kai ginčas priklauso teismo kompetencijai. kad teisę į gynybą atitinka valstybės pareiga suteikti asmeniui teisminę gynybą. Vol. Šios doktrinos šalininkų yra Anglijoje. o teismo proceso (taip pat civilinio proceso) tikslas yra ne ginti ieškovo ar atsakovo teises ir interesus. Todėl užtikrinant teisėtvarką asmuo. XVI. o ne valstybės pareiga ginti asmens teises. P. kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės ir priimtų atitinkamą sprendimą. 4. Ši doktrina vadinama konkrečiosios teisės į gynybą teorija3. kad teisę į gynybą atitinka teismo. Vieni mano. Ch. vokiečių ir rusų proceso teisės specialistų darbų. jos autorių ir sekėjų nuomone. kas įpareigotas įgyvendinti šią teisę. Paris: Dalloz. dar vadinamoji abstrakčiosios teisės į gynybą teorija teisę į gynybą aiškina plačiau nei pirmoji: teisė į gynybą suprantama ne tik kaip teisė reikalauti pradėti teismo procesą. Autoriai. Antra. 8. Teigiama. kuriuo būtų atsakyta. Todėl teisė į gynybą ir įgyvendinama tik kai ieškinį teismas savo sprendimu patenkina. Italijoje. P. asmens reikalavimas pagrįstas ar ne.. Ch. Be šių dviejų. Ši teorija nuo pirmosios skiriasi tuo. yra teisė į ieškovui palankų teismo sprendimą. Ispanijoje. 1991. yra ir trečia teorija. CPK 30 straipsnis taip apibrėžia teisę į ieškinį: „[. 2 20 . Žinoma ir visai priešinga nuomonė. o plačiuoju požiūriu . Ši teisė esti tik tada. o užtikrinti teisėtvarką. veikiamoje prancūzų. Tarpukario Lietuvos civilinio proceso teisės doktrinoje. teisės į gynybą įgyvendinimas iškėlus civilinę bylą nesibaigia. bet ir kaip teisė reikalauti išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teismo sprendimą."2 Taigi ši. teisė į ieškinį. kad teisė į ieškinį. taip pat nesutaria dėl to.ir teisė į gynybą. Todėl bylos baigimas nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisės į gynybą įgyvendinimu nepripažįstama. XVI. yra lyg ir trečia4 sis asmuo . 4. kad teisė į gynybą būtų įgyvendinta tik jeigu civilinė byla būtų išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas. Švei1 carijoje. 3 International Encyclopedia of Comparative Law.

1924. 21 . (CK 1. tiek juridinių) santykius. tokius. Antai konstitucinė teisė. Privatinę teisę sudaro civilinė. ar asmuo turi teisę į gynybą. subjektinės teisės dalis. Kaunas: Teisių fakulteto leidinys. kad asmuo neturi materialiosios subjektinės teisės. kad teisė į gynybą yra pažeistos materialiosios teisės įgyvendinimas. kartu negali būti ir viešoji subjektinė teisė. teisė į teisminę gynybą yra konstitucinis principas. taikant restituciją ir t. kad teisė kreiptis 1 į teismą yra viešoji subjektinė teisė. ar jis apskritai turi materialiąją subjektinę teisę.138str. y. baudžiamoji teisė priskiriamos prie viešosios teisės šakų. t. 144. Be to. jeigu teisė į gynybą yra sudedamoji materialiosios subjektinės teisės dalis. y.). priteisiant atlyginti nuostolius. sudedamoji jos dalis. tai siekiant nustatyti. t. grindžiamus subordinacijos principu. § 3. Pirma.126str. pavyzdžiui. Tokio aiškinimo prieštaringumas akivaizdus. P. Antai vadovaujantis šia teorija būtų sunku paaiškinti. todėl jos negalima atsisakyti . Šiuo atžvilgiu teisė į teisminę gynybą yra sudedamoji asmens teisinio statuso dalis. Viešosios teisės šakos reguliuoja santykius. pirmiausiai reikia nustatyti. administracinė teisė. kad kiekvienam teisės subjektui privalo būti užtikrinta tokia jo pažeistų teisių ar interesų gynybos galimybė. nors praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.t.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS nuomonė. Apibendrinant aptartas teorijas darytina išvada. taigi ir jo teisnumo elementas. materialiosios teisės požiūriu teisė į teisminę gynybą yra teisė į pažeistos subjektinės teisės atkūrimą vienu ar keliais subjektinės teisės gynybos būdais: pripažįstant teisę. remiantis Konstitucijos 30 straipsnio pirmąja dalimi. kad reikia skirti kelis teisės į teisminę gynybą aspektus. kai viena šalis yra valstybė ar valstybės institucija. Savo ruožtu privatinė teisė reguliuoja privačių asmenų (tiek fizinių. reiškiantis.) Trečia. pabrėžta. MATERIALIOJI IR PROCESO TEISĖ Tradiciškai visos teisės šakos skirstomos į dvi dideles grupes: į viešąją teisę ir privatinę teisę. proceso teisės požiūriu teisė į teisminę gynybą yra teisė kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu. Kita vertus.). kodėl ieškinio nepatenkinimas automatiškai nereiškia. Antra. komercinė 1 Mačys VI. šeimos. kodėl ieškinio pareiškimas priimamas. 4 d. civilinės. būdama sudedamoji materialiosios. Teisės į gynybą tapatinimas su materialiąja subjektine teise ydingas ir dėl kitų priežasčių. pareiškimu ar prašymu (CPK 5 str. 1d. ir panašiai. Teisė į gynybą. Civilinio proceso paskaitos.

kad civilizuotoje visuomenėje savigynos ribos labai siauros. parinkta reglamentuojanti šalių tarpusavio santykius. Prie kurios teisės . procedūrai law. kad teismas nustatytų kaltą (-as) ir teisią (-ias) ginčo šalis. Priešingu atveju būtina nustatyti. teisėjas negali iš karto priimti sprendimo. būtina tam tikra procedūra. kai trukdoma įgyvendinti savo teisę arba kai kiti asmenys nevykdo savo pareigų. pranc. substantial law. nustato teisimų santykių subjektų teises ir pareigas. P. Tačiau materialiajai teisei nebūdinga reguliuoti klausimų. Minn. galimo ir leistino elgesio ribas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą ar teisių pažeidimą (angl. materialioji teisė apibrėžia. droit substantiv. ką asmuo gali ar privalo daryti (vadinamoji reguliuojamoji teisė). 22 . pagalbos kreipiamasi į atitinkamas valstybės institucijas. 3. atsirandančius ginant pažeistas materialiąsias teises (angl. Antrasis. vok. 1990. taip pat tradicinis. t. New York. pažeidus ar ginčijant subjektinę teisę.C I V I L I N I O PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA teisė1. P.prieš imdamasi prievartos priemonių ji privalo įsitikinti gynybos prašančios šalies teisumu. nustatydama Modern Legal System Cyclopedia.viešosios ar privatinės .. kaip nustatyti šalių nurodytus faktus ir panašiai. išaiškinta ir taikoma teisės norma. bus mėginama atsakyti kiek vėliau. y. 3) teisė reikalauti gynybos. St. ar kreipęsis gynybos asmuo tikrai turi subjektinę teisę. o proceso teisė nusako. per kurią būtų išnagrinėti fakto klausimai. išklausyti priešingą šalį ir įsitikinti jos argumentų pagrįstumu. ar ją tikrai pažeidė pareiškėjo įvardytas asmuo. teisės šakų skirstymas yra jų klasifikavimas į materialiosios teisės šakas ir proceso teisės šakas. Vol. Tačiau valstybė vartodama prievartą ir nedelsdama galėtų apginti subjektinę teisę tik kai kitas asmuo jos neginčija. vok. 1203. nes pats turi įsitikinti besikreipiančio į teismą asmens ir priešingos šalies reikalavimų ir atsikirtimų teisiniu ir faktiniu pagrįstumu. 1990. materialles Recht). droit procedūrai. Minėta. todėl. 3.: West Publishing Co. Vadinasi. Todėl. Šiuos dalykus reglamentuoja proceso teisė. Taigi valstybė negali vartodama prievartą beatodairiškai ginti kiekvieno šito prašančio asmens . Black's Law Dictionary. Paul. Tuo tarpu proceso teisė reguliuoja santykius. 2) teisė reikalauti iš kitų asmenų atlikti tam tikrus veiksmus ar jų neatlikti. Materialioji teisė. Kitaip tariant. ar ji tikrai pažeista. minėta. 1107.reikėtų priskirti civilinio proceso teisę. kur. kokiu būdu reikia kreiptis gynybos. 6 ed. Verfahrensrechf)2. Materialiąją subjektinę teisę paprastai sudaro trys elementai: 1) teisė atlikti tam tikrus veiksmus. kaip apginti pažeistą ar ginčijamą materialiąją teisę ir užtikrinti jos įgyvendinimą (vadinamoji apsauginė teisė). pranc.

Engelmann and others.)1. International Encyclopedia of Comparative Law. Prancūzijos. Italijos civiliniuose kodeksuose yra atskiri skyriai. Minėta. Boston: Little. ordonansas dėl teismų reformos (Code Louis). Pirmu mėginimu atskirti proceso ir materialiąją teisę įvardijamas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV 1667 m. pvz. nemažai proceso teisės normų yra ir Lietuvos CK). Austrijoje (l895 m. kad Prancūzija civilinio proceso teisę kodifikavo 1806 m. 3 Civilinės teisenos įstatymas. Gurmano knygynas. Atriboti materialiąją ir proceso teisę nėra paprasta. pradžia. materialioji teisė būtų tik deklaruojama. nesant proceso teisės. Japonijoje (1890 m. palyginti su materialiąja teise.). ši tradicija gyva ir šiandien.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS kreipimosi į teismą tvarką. 1927..). Brown and Co. Gudavičius E. Jos teismų sistemą ir procesą reguliavo 1529. pvz.. Valikonytė L. 1566 ir 1588 m.) pasirodė Austrijos teismo proceso kodeksas (Allgemeine Gerichtsordnung). bylos nagrinėtos remiantis 1588 m. XVI Ch. Kaunas D. yra lyg ir tarnybinė. Daugiau nei po šimtmečio (1781 m. kur galiojo Vokietijos CPK). Su pakeitimais ir papildymais / red. Iki 1840 m. 23 . kad iki XIX a. Lietuvos Statutai2.). 2. Statutų nustatytą proceso modelį labai veikė senosios romėnų ir kanonų teisės procedūros. vėliau tapęs 1806 m. 1938. Vol. Italijoje (1865 m. 2 Žr.1806 m. proceso teisė buvo pripažįstama sudedamąja materialiosios teisės dalimi. Istorinė šios problemos analizė patvirtina. 1 Išsamiau apie Europos valstybių civilinio proceso istoriją žr: A History of Continental Civil Procedure / by A.. Prancūzijos CPK kopiją..). skirti įrodymams. Tad proceso teisė. nes nemažai proceso teisės normų dėl vienokiu ar kitokių priežasčių inkorporuota į materialiosios teisės šaltinius. nebūtą ir proceso teisės. Butkys. Vilnius. Nesant materialiosios teisės. 2001. Netrukus CPK buvo priimti Olandijoje (l838 m. Vaga. Savo ruožtu. nes tokiu atveju nebūtų užtikrintas jos įgyvendinimas. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m. Rusijos civilinės teisenos įstatymas (CTĮ) (su kai kuriais 3 pakeitimais ir papildymais) galiojo Lietuvoje 1918-1940 metais (išskyrus Klaipėdos kraštą. Lazutka S. Vokietijoje (1877 m. Istorikų nuomone. kad proceso teisė nėra savarankiška. Lietuvos Statutu. Prancūzijos CPK prototipu.. ginčo dėl teisės nagrinėjimo procedūrą ir priimto sprendimo įvykdymo būdus ir tvarką. Tačiau tai nereiškia. civilinės bylos nagrinėtos pagal Rusijos civilinės teisenos statutą . Nuo 1864 m. 1864 m. Proceso normos neskirtos į atskirą šaltinį: jos buvo įtrauktos į materialiosios teisės šaltinius (beje. ir tai buvo kodeksų srauto XIX a. Lietuva šioje srityje nebuvo išskirtinė.). Č. nes nebūtų gynybos objekto.

būtina. Prancūzija. Jolowicz J. Andrewso nuomone. Siekiant norimų teisinių padarinių. Pirma. Tuo tarpu proceso teisė pati savaime teisinių padarinių nesukelia. Daugumoje šalių Šių teisės šakų normos kodifikuotos skirtinguose kodeksuose. ir civilinio proceso teisės normas ir paprastai vadinamas „teis3 mo proceso kodeksu" . Trečia. be kokių nors papildomų valstybės institucijų veiksmų.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Nors šiandien niekas neabejoja proceso teisės savarankiškumu. 2 24 . London: Sweet and Maxwell. Antra. kad Šalys ir teismas atliktų tam tikrus veiksmus. materialioji teisė sukelia teisinių padarinių pati savaime. P. kad nesutariama dėl proceso teisės šakų skaičiaus. sutarties sudarymas ir panašiai. 1 Andrews N. On the Nature and Purposes of Civil Procedural Law // International Perspectives on Civil Justice. jungiantis ir baudžiamojo proceso teisės. Ji šių teisių nesieja su jų priverstiniu įgyvendinimu per teismą arba teisminiu pripažinimu. Andrewsas teigia. London: Sweet and Maxwell. Švedijoje. 1995. nustatančios sutarties sudarymo procedūrą (ofertą ir akceptą). prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas automatiškai nereiškia. tačiau materialiosios ir proceso teisės atribojimo klausimas iki šiol nėra pakankamai aiškus. Suomijoje) yra vienas kodifikuotas aktas. 1985.palieka šitai spręsti teismui. procesiniai teisiniai santykiai susiklosto tik suinteresuoto asmens valia. proceso teisė padeda užtikrinti materialiosios teisės veiksmingumą ir sudaro sąlygas teismui vykdyti teisės aiš2 kinimo ir taikymo funkciją . Atriboti materialiąją ir proceso teisę nėra paprasta ir dėl to. Todėl. Jolowicziaus nuomone. Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios. y. Istoriškai pirmiausia susiformavo dvi proceso teisės Šakos: baudžiamojo proceso teisė ir civilinio proceso teisė. Tad proceso teisė tik sudaro tam tikrą galimybę tam tikriems veiksmams atlikti ir nenustato galutinio rezultato . Pavyzdžiui. 1990. pavyzdžiui. A. Vokietija ir kitos valstybės. jo iniciatyva. 134-136. testamento surašymas. t. teisės normos. J. 3 The Swedish Code of Judicial Procedure. kad materialioji teisė reguliuoja asmenų santykius ir nustato jų teises bei teisinį statusą. jam gimus ar mirus. pavyzdžiui. Baudžiamojo proceso ir civilinio proceso kodeksus turi Austrija. N. pavyzdžiui. o proceso teisė reguliuoja materialiosios subjektinės teisės teisminio pripažinimo ir įgyvendinimo valstybei vartojant prievartą procesą1. Štai N. yra neabejotinai materialiosios teisės normos. kad jos bus taikomos. Stockholm.. yra keli materialiosios ir proceso teisės skirtumai. 3. Principles of Civil Procedure. P. Kai kuriose šalyse (pvz. Tam būtinas teigiamas teismo sprendimas.

Teismo veikla nagrinėjant administracinius ginčus administraciniu procesu nėra pripažįstama.siaurai ir plačiai. kuri pripažįstama administracinių teismų užuomazga. 554-556. Taigi administracinio proceso teisė gali būti suprantama dvejopai . sausio 14 d. nagrinėjimą nustato Mokesčių administravimo įstatymo 54-58 straipsniai. Tai nesudėtinga nustatyti paanalizavus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) trečiąjį ir ketvirtąjį skyrius ir kitus teisės aktus. Kitaip tariant.-M..CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS XVIII a. visuma2. Deago. Paris: Librairie gėnėrale de droit et de jurisprudence. pabaigoje . bet ir administracinių teismų veiklą nagrinėjant administracinius ginčus4. kaip sistema teisės normų. įkūrimu 1799 metais1. kas nėra priskiriama prie baudžiamojo proceso. New York: Longman. F. Siaurai suprantama administracinio proceso teisė.Valstybės Tarybos (Conseil d' Ėtat). įstatymu dėl teismų ir vykdomosios valdžios funkcijų atskyrimo ir su specialios Prancūzijos valstybės institucijos . administracinio proceso teisė suprantama gerokai plačiau: pripažįstama. reguliuojančių administracinių institucijų veiklą nagrinėjant jų kompetencijai priskirtus klausinius. yra ir Lietuvoje.: French Administrative Law. bendrosios teisės valstybėse administracinio proceso teise pripažįstama normų. pradžioje pradėjo formuotis trečioji proceso teisės šaka . Auby.: Traite de Contentieux Administratif / Par J. Garner. Brown. 1977. 4 Žr. reglamentuojančių administracinių institucijų veiklą nagrinėjant administracines bylas. y.C. Įvairiose valstybėse administracinio proceso teisė suprantama skirtingai. Pavyzdžiui. administracinio pobūdžio ginčų nagrinėjimą administracinių ginčų komisijose reglamentuoja 1999 m. Nr. t.XIX a. S. London: Butteworths. 25 . Anglijos teisės požiūriu mokesčių byla yra civilinė byla3. l and 2) [1990]1 A. 1984. kylančių iš mokesčių teisės reglamentuojamų santykių. Administracinių ginčų komisijų įstatymas5. Wade. kad ji reguliuoja ne tik administracinių institucijų. kur greta bendrųjų veikia ir administraciniai teismai. 2 Constitutional and Administrative Law / by E. 1 Išsamiau žr. Godfrey Philips. nes šie ginčai nagrinėjami civilinio proceso tvarka. / by N. 1989. P. C.administracinio proceso teisė. Anglijos teisė ir teisės doktrina civiliniu procesu pripažįsta visa tai. 3 Re Norway's Application (No. pvz. 3rd ed. 5 Žinios. 13-310. Pavyzdžiui. rugpjūčio 16d. R. J. G. Pavyzdžiui. ginčų. 723. Valstybėse. Administracinio proceso atsiradimas siejamas su Prancūzijos 1790 m. 1999.

sausio 14d. Nr. savarankiškos teisės šakos ir paprastai yra atitinkamos materialiosios teisės šakos dalis. Taigi Lietuvoje neabejotinai susiformavo savarankiška administracinio proceso teisė.administracinių teismų . E . . kurią reglamentuoja 1999 m. Antai procedūros normomis laikytinos 1992 m. finansų proceso teisę ir t. nė nėra reikalo kiekvienai materialiosios teisės šakai kurti atitinkamą proceso teisės šaką . A. įsakymu Nr. Nr. o p e e a . 2001. pvz.). kad yra konstitucinė proceso teisė. 1999. 1992. teisingumo ministro 2001 m. Tiesa. 59-1760. oe p a o . . kad kiekviena materialiosios teisės šaka turi ir savo atitinkamą proceso teisės šaką6. 2 26 . Nr. Nr 60-2156.administracinio proceso teisės normų. 5-97. 4 Žinios. Seimo rinkimų įstatymo3 normos. 1999. 22-635.7 Vargu ar tokia nuomonė pakankamai pagrįsta. 6 Žr. 5 Žinios. Be to. birželio 29 d. 1995. Nr 15-249. susidedanti iš dviejų dalių . 85-2566. teigiama. Žinios. . 2000.: T x o p o . liepos 9 d. Moca: pa epaypa. 13-308.: po a: eop paa / o . reguliuojančių dviejų šalių ginčų sprendimą nešališkoje institucijoje (teisme). 1999. 3 Žinios. bet nereguliuoja šios teisės gynybos proceso. su procedūros normomis. reguliuojančios Seimo darbą. reguliuojančios santuokos sudarymą ir kitų civilinės būklės aktų registraciją. nes tik detalizuoja materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimo tvarką.sistema (pradėjo veikti 1999 m. kai kurie autoriai materialiąsias procedūros normas pripažindami proceso teisės normomis teigia. reglamentuojančių administracinio pobūdžio ginčų nagrinėjimą ir kitokių klausimų sprendimą neteisminėse institucijose. Seimo statuto4 normos. Šitai atlieka proceso teisės normos.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 1 1999 m. vasario 17d. žr. Pastarosios gali būti vadinamos materialiosiomis procedūros normomis. Štai civilinio proceso tvarka ginamos subjektinės teisės. C. gegužės l d.t. H e o . Administracinių bylų teisenos įstatymas2. M o c a : K. Nr. 1976 7 Pavyzdžiui. Nr. ir normų. 13-309. B . 1994. 2000. Administracinių teismų įsteigimo įstatymu Lietuvoje buvo įkurta specializuotų . 338. nustatytos ne tik civilinės teisės 1 Žinios.jau esamoms proceso teisės šakoms būdingas universalumas. Procedūros normos nesudaro atskiros. reglamentuojančių administracinių bylų nagrinėjimo ir sprendimo tvarką administraciniuose teismuose. 1994 m.t. Tokiu atveju reikėtų pripažinti esant muitų proceso teisę. reguliuojančios rinkimų procedūrą. Nr. 129 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklių5 normos. ir t. Nederėtų tapatinti proceso teisės normų. sausio 14 d. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas pagal specialią procedūrą..

byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 37 str.liudytojai. siekia naudos sau. Ketvirta. y. Bet kurios teisės šakos teisinio reguliavimo dalyku pripažįstami jos normų reguliuojami santykiai. kylančių iš civilinių. nustato jų procesines teises ir pareigas. nagrinėjamas civilinio proceso tvarka) dalyvauja Šalys. Be teismo. įtvirtintos konstitucinės. y. A. ekonomiškai. Jolowicz J. Tad civilinio proceso teisės dalyku reikėtų pripažinti civilinį procesą. administracinės. civilinio proceso teisė reguliuoja teismo veiklą nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas. Autoriai. kad civilinio proceso įstatymai reguliuoja bylų. civilinio ginčo nagrinėjimas nepriklausomo ir nešališko teismo. savivaldos. Administracinio proceso tvarka ginamos subjektinės teisės. bankroto. Civilinio proceso teisė. vertėjai (CPK 61 str. t. On the Nature and Purposes of Civil Procedūrai Law.) ir kiti proceso dalyviai . 27 .). Civilinio proceso teisės normos reguliuoja ir šių subjektų veiklą. nurodo.) ir kitų proceso dalyvių veiklą nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus. Pirma. kad civiliniam procesui būdingi keturi požymiai. reguliuodama teismo. teismo. bet ir darbo teisės normų (CPK l str. mokesčių. civilinis procesas yra teismo procesas. ekspertai. t. šeimos. t. operatyviai ir teisingai1. intelektinės nuosavybės. taip pat ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką. kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir proceso dalyvių procesinę veiklą. l d. kad šalių ginčai būtų sprendžiami sąžiningai. y. tradiciškai analizuojamas jos teisinio reguliavimo dalykas. Trečia. civilinės bylos šalių. ieškovas. darbo. t. kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 str. analizuojantys skiriamuosius civilinio proceso požymius. t. siekia užtikrinti. kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir proceso dalyvių procesinių veiksmų sistema konkrečiam tikslui pasiekti ginčui dėl teisės išspręsti. Antra. y. y. y. veikia savo asmeniniais interesais.). Taigi civilinio proceso sąvoka apibrėžtina kaip tam tikra teismo. § 4. civiliniam procesui būdinga savanoriškumas. bet ir visas bylas.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS ir jos posakių bei institutų. kreipdamasis į teismą. CIVILINIO PROCESO TEISĖS DALYKAS Siekiant išsiaiškinti bet kurios teisės šakos sampratą ir nustatyti jos vietą teisės sistemoje. civilinės bylos (ginčo) šalių. 136. civilinė byla iškeliama šalies iniciatyva. restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisimų santykių. P. CPK l straipsnyje nustatyta. nagrinėjant civilines bylas plačiuoju požiūriu (t. ne tik kylančias iš civilinių teisinių santykių. muitų ir kitų viešosios teisės šakų ir posakių bei institutų. pagal kuriuos jį galima atriboti nuo kitų procesų.

Dažniausiai išskiriami du teisinio reguliavimo metodai .CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA civilinis procesas neprasideda be atsakovo valios: jeigu atsakovas būtų patenkinęs ieškovo reikalavimą. apsaugos ir ginčų sprendimo būdai2. y.siaurai ir plačiai. be to. Pavyzdžiui. 1 Jolowicz J. A. Plačiai civilinį procesą jie supranta kaip visus subjektinių teisių gynybos ir apsaugos būdus. Siaurai civilinį procesą jie supranta kaip teismo ir šalių procesinę veiklą sprendžiant civilines bylas ir vykdant teismų sprendimus. Šalių autonomijos. Cy coecoo p a c o o poecca. sinonimas. § 5. Ji gali būti ir yra vartojama ir kitomis reikšmėmis. būdus. P. B c : M . TEISINIO REGULIAVIMO METODAS Ne mažiau nei teisinio reguliavimo dalyką svarbu nustatyti ir teisinio reguliavimo metodą. civilinio proceso teisės mokslo arba mokomojo dalyko. Cambridge: Cambridge University Press. kad konkretūs teisinių santykių subjektų veiksmai ar visa veikla yra griežtai reglamentuojami teisės normų ir kad šie subjektai paprastai neturi pasirinkimo laisvės: jų tarpusavio teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos ir negali būti keičiamos tarpusavio susitarimu. Tokiu atveju į civilinio proceso sampratą įtraukiamas ir arbitražo procesas. ieškovas į teismą nebūtų kreipęsis1.subordinacijos (imperatyvusis) ir šalių autonomijos (dispozityvusis). Šis principas būdingas privatinei teisei (civilinėje teisėje tai ypač akivaizdu analizuojant sutarties laisvės principą). Taip pat pažymėtina. t.: epyoc . t. arba dispozityvusis. išskyrus baudžiamąjį ir administracinį procesus. kad nėra vienos nuomonės dėl sąvokos civilinis procesas turinio arba apimties. Jis reiškia. 2000. y. 2 Apie civilinio proceso sąvokos aiškinimo doktrinas žr. Pažymėtina. ir notariato veikla. kad teisės normos teisinių santykių subjektams suteikia plačių galimybių renkantis konkretų veikimo būdą: dažniausiai jiems patiems tarpusavio susitarimu leidžiama apibrėžti savo teises ir pareigas. t. 20-22. kuriais teisės normos reguliuoja santykius. Pavyzdžiui. kai kurie autoriai civilinį procesą supranta dvejopai . sudarančius teisinio reguliavimo dalyką. metodas reiškia. ir kiti privatinės teisės gynybos. y. Subordinacijos metodas būdingas viešosios teisės šakoms. kad sąvoka civilinis procesas nėra vienareikšmė. 1969. kartais civilinio proceso sąvoka vartojama kaip civilinio proceso teisės sąvokos ir kaip civilinio proceso teisės doktrinos. 28 . civiliniu procesu tokiu atveju pripažįstamas tik teismo procesas. On Civil Procedure. paprastai abipusiai šių subjektų santykiai grindžiami tarpusavio pavaldumu (subordinacija).

kurioms būdingas dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas. Kita vertus. § 6. Viena vertus.). jiems derėtų užtikrinti adekvačią galimybę laisvai veikti ir procese tapus šalimis. Dispozityvumas glūdi pačioje civilinio proceso esmėje: civilinė byla iškeliama ne teismo. Materialiojo teisinio santykio subjektai kilusį ginčą perdavus nagrinėti teismui tampa proceso šalimis. todėl santykiams.imperatyvusis ir dispozityvusis. Todėl. ypač analizuojant CPK struktūrą. o šie . nemažai civilinio proceso normų. civilinio proceso teisės teisinio reguliavimo metodas yra mišrus . Vadinasi. nesunkiai įžvelgiama tam tikra visų teisės normų išdėstymo sistema. Dauguma jos normų yra CPK. ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio.kodifikuota teisės šaka. teismas yra valdžios institucija (Konstitucijos 5 str.t. byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių veiklą teismui nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas bei vykdant teismo sprendimus. reguliuojančių teismo. pavyzdžiui.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Koks teisinio reguliavimo metodas būdingas civilinio proceso teisei. civilinio proceso teisė apibrėžtina kaip sistema teisės normų. susiklostantiems tarp teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų. dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas neišvengiamai būdingas ir civilinio proceso teisei. CPK 9.). 11. Visos civilinio proceso teisės normos sudaro tam tikrą loginę sistemą. Vadinasi. Įvertinus aptartus klausimus. civilinio proceso tvarka ginamos subjektinės teisės. nuosekliai mąstant. Be to. Dispozityvumas yra vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų (plačiau apie tai kalbama civilinio proceso principams skirtame skyriuje). įtvirtintos normose tokių materialiosios teisės šakų. Civilinio proceso teisė . 10. šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 191 ir daugelis kitų straipsnių. tarp teismo ir kitų proceso dalyvių. CPK yra padalytas į septynias dalis. keisti ieškinio elementus ir t. ir privatinės teisės elementai. Kiekviena dalis savo ruožtu skirstoma į skyrius. 31. 29 . 60. būdinga subordinacija. o suinteresuoto asmens iniciatyva (CK 5 str.bendroji ir ypatingoji. kad civilinio proceso teisei būdingi ir viešosios. Ne išimtis ir civilinio proceso teisė. 56. 26. Kadangi esant materialiesiems teisiniams santykiams šie subjektai naudojasi didele veiksmų laisve.). imperatyviai apibrėžia privalomą ir vienintelį subjektų elgesio būdą.į skirsnius. CIVILINIO PROCESO TEISĖS SISTEMA Vienas iš teisės apskritai požymių yra jos sistemiškumas. Ši aplinkybė laikytina dar vienu argumentu teigti. Tradiciškai skiriamos dvi didelės šios sistemos dalys . būtų sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti.

procesinius terminus. bendrus visam civiliniam procesui: nustato civilinio proceso teisės tikslus. Sisteminio teisės pobūdžio svarbu nepamiršti ir leidžiant įstatymus. bylinėjimosi išlaidas. kasaciją. CIVILINIO PROCESO MOKYKLOS § 1. teisminį nagrinėjimą. apeliaciją. laikinųjų apsaugos priemonių institutus ir kita. Civilinio proceso teisės mokslo sąvoka yra platesnė nei tik pačios civilinio proceso teisės sąvoka. Tad aiškinant normą reikia atsižvelgti į jos vietą visoje civilinio proceso teisės sistemoje. CIVILINIO PROCESO TEISĖS MOKSLO SĄVOKA Civilinio proceso teisės mokslas . Civilinio proceso teisė . Tuo tarpu civilinio pro30 . taikomų esant įvairioms stadijoms ir teisenai. Teisės norma į vieną ar kitą kodekso dalį. procesinių terminų. įrodymus.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Bendrosios dalies normos (CPK I dalis pavadinta „Bendrosios nuostatos") reguliuoja klausimus.tai žinių apie civilinio proceso teisę visuma.2 CIVILINIO PROCESO TEISĖS MOKSLAS. ir specialiosios dalies normos taip pat gali būti grupuojamos į institutus. ieškinio. proceso atnaujinimą. reglamentuojančių civilinį procesą. teismo šaukimų ir pranešimų įteikimą. Ignoruojant jį galima sugriauti susiklosčiusią teisės sistemą. Tad civilinio proceso teisės sąvoka visada yra susijusi su konkrečioje valstybėje konkrečiu laiku galiojančių civilinio proceso normų sistema. skyrių ar skirsnį įtraukiama ne atsitiktinai. tiek specialiųjų teisės normų. pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui. Ypatingoji dalis apima CPK 176-817 straipsnius. Ir bendrosios. reglamentuoja teismų kompetenciją. supaprastintą procesą. skiriami įrodymų. Bendroji dalis apima CPK 1-175 straipsnius.tai normų. tam tikrą civilinio proceso teisės sistemos sudedamąją dalį. Pavyzdžiui. 1. byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių teisinę padėtį. tarptautinio civilinio proceso ypatumus). visuma. jurisdikcijos ir kiti institutai. taip pat tam tikrų kategorijų civilinių bylų ir ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus. teismo sudėtį. Sisteminį civilinio proceso teisės pobūdį būtina prisiminti taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas. ieškinio. teismo sprendimų vykdymą. procesinius dokumentus. Ypatingosios dalies normos reguliuoja civilinių procesinių teisinių santykių subjektų veiklą konkrečiose civilinio proceso stadijose (civilinės bylos iškėlimą. kurią sudaro visuma tiek bendrųjų. t. principus. dėl to savo ruožtu būtų sunkiau aiškinti ir taikyti teisę. y.

galiojančio įstatymo) ir praktikos jungiamosios grandies vaidmenį. galima drąsiai teigti. bet ir viso civilinio proceso struktūra. gana agrarinė ir iš ganėtinai mažų ekonominių vienetų sudaryta savininkų visuomenė. kad jis atlieka civilinio proceso teisės teorijos (kitaip tariant. Siekiant geriau suvokti naujojo CPK esmę ir jam keliamus tikslus. taip pat civilinio proceso teisės koncepcijos problemas. Ekonominės sistemos pagrindas yra savarankiškas gamintojas.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS ceso mokslo sąvoka turi tarpvalstybinį ir istorinį atspalvį. lygybė ir įstaty1 mas. kokia buvo ekonominė XVIII-XIX a. Naujojo Lietuvos CPK pagrindas yra socialinė civilinio proceso mokykla. kuria iš mokyklų vadovaujamasi. Nuo to.konkrečių normų aiškinimo rekomendacijas. Tai dar palyginti nesunkiai apžvelgiama. kuris dažniausiai yra ir darbuotojas. teismo ir šalių galių santykio procese suvokimas ir panašiai. bet ir galiojusią civilinio proceso teisę. Kalbant apie civilinį procesą ir jo tikslus būtina pažvelgti. § 3. tiesiog būtina detaliau panagrinėti įvardytų civilinio proceso mokyklų turinį. § 2. S. 21. CIVILINIO PROCESO MOKYKLOS Nemažą reikšmę civilinio proceso teisės mokslui turi susiformavusios liberalioji ir socialinė civilinio proceso mokyklos. 31 . Dormstadt: Neuwied. Tad civilinio proceso teisės moksle gana aktyviai yra naudojami tiek istorinis. Der soziale Zivilprozess. jam keliamų uždavinių supratimas.tai įstatymo burna" . daugeliu atveju priklauso ne tik teismo vaidmuo procese. CIVILINIO PROCESO TEISĖS MOKSLO REIKŠMĖ Neperdedant civilinio proceso teisės mokslo reikšmės. lygina ją su kitose valstybėse galiojančia ir galiojusia civilinio proceso teise. LIBERALIOJO CIVILINIO PROCESO MOKYKLA Kartu su Didžiąja Prancūzijos revoliucija kaip neigiama reakcija į visagalę valstybę (o tiksliau į visagalį monarchą) į visuomenės gyvenimą ateina ir liberalizmo vertybės: nuosavybė. Tad pilietinę visuoWassermann R. ir darbdavys ir ekonominių santykių turi su tokiais kaip jis pats. liberalizmo bazė. Pagal Montesquieu. laisvė. Civilinio proceso teisės mokslas tiria ne tik galiojančią. § 4. kartu teikia įstatymų leidėjams civilinio proceso teisės tobulinimo ir praktikams . „teisėjas . Būtent civilinio proceso teisės mokslas nagrinėja įvairius praktikoje kylančius ginčytinus klausimus. tiek lyginamasis metodai.

visi privatinės teisės principai turi galioti ir procesui. lemiantys pačią ginčo sprendimo teisme formą. liberalizmas reiškė ir tam tikrą požiūrį į valstybę. tačiau nebuvo matoma tikrosios nelygybės. Habscheid W. kad pačios šalys gali geriausiai pasirūpinti „savo" teisės apsauga2. Cit. Liberaliajame procese ši problema sprendžiama vienareikšmiškai šalių naudai. konkrečių jo problemų ir konkrečios socialinės aplinkos. 32 . Rusijos (Ustav graždanskogo sudoproizvodstva) (jis. kurioje jis gyvena. tai įsitikinimas. tiek kitų piliečių. 187. Antra. kurios esmė. ZPO). 1918-1940 m. liberalų įsivaizdavimu. ZZP 1968. Richtermacht oder Parteifreiheit.pradedant šaukimų ir kitos proceso medžiagos įteikimu priešingai šaliai ir teismui ir baigiant įrodinėjimo procesu. atsirado ir pirmieji nauji Europos civilinio proceso kodeksai: 1806 m. galiojo ir Lietuvoje) ir kiti. kur ši privatinė teisė įgyvendinama. Tolesnė istorijos raida parodė. tai ir pats procesas yra tik šalių reikalas. 1864 m. Tokio sprendimo pagrindas yra dvi idėjos. kad valstybė privalo ginti pilietį nuo kitų asmenų kėsinimosi į jo teises ir pačios valstybės jo teisių pažeidimo. kadangi civiliniame procese ginamos ir įgyvendinamos privačių asmenų teisės. 81. Šiai filosofijai visi buvo lygūs. op P. Tuo tarpu jos funkcijos valstybės gyvenimo viduje turėjo būti atskirtos vadovaujantis teisinės valstybės teorija. Kitaip tariant. Būtent dėl liberalizmo filosofijos įtakos XIX a. Pagrindimai liberaliojo civilinio proceso principai. Šalių valia vyravo visame procese . Valstybė neturėjo toliau egzistuoti lyg visagalis romėnų šeimos tėvas. Liberalizmo filosofija nematė (o galbūt nenorėjo matyti) konkretaus žmogaus. valstybė piliečiui privalo tik nustatyti tam tikras elgesio ribas ir užtikrinti.-J. 1877 m. Išimtinė valstybės veiklos sritis ir toliau turėjo likti užsienio politika ir gynyba nuo išorės priešų. Pirma. kuris iki mažiausių smulkmenų rūpinasi savo vaikų gerove. Taigi politiškai svarbūs tik turintieji nuosavybę. Didžiausia kiekvieno civilinio proceso problema — tai teisėjo ir Šalių galių santykis. kad jos nebūtų pažeidžiamos tiek jos pačios. tiek paties asmens. Prancūzijos (Code de procedure civile). Bd. kad pagrindinė liberalizmo problema buvo ta. Tad. beje. kurios nariais pripažįstami tik savininkai1. Kita vertus. yra rungimasis ir dispozityvumas. jog svarbiausia abstrakčios laisvės figūra buvo lygiai toks pat abstraktus ir nuasmenintas „asmuo". Teisėjo vaidmenį šiame procese būtų galima apibūdinti posakiu „teismas savo Wassermann R.CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA menę sudaro savarankiški žmonės. S. 29. Vokietijos {Zivilprozessordnung. Liberalizmo filosofai reikalavo aiškiai atskirti valstybės ir asmens santykio dalyvius.

ir spręsti tarp šalių kylančius procedūrinius ginčus.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS 1 iniciatyva nedaro nieko" . kai šalys inicijuoja. nes sprendimo teisingumas ir proceso koncentruotumas iš esmės neturėtų būti viena kitą paneigiančios kategorijos) priėmimą byloje.būti tam tikru šalių ginčo arbitru ir pasakyti. Civilinio ginčo prigimtis lemia esminius baudžiamojo ir civilinio proceso skirtumus. Vienas iš žymiausių XIX a.šalys turi visas galimybes surinkti reikiamus įrodymus. laikomas neteisėtu. kad visiškai kontroliavo procesą. teisėjo teisė klausti šalies. Taigi liberaliajame procese teismo įsitikinimas šalių pateiktos medžiagos teisingumu yra gana antraeilis dalykas. o šitai lemia jų įsitikinimą. kokios prašoma. op. . kad tik toks proceso modelis gali užtikrinti teisingo sprendimo (kas yra teisingas sprendimas. P. 33. Taigi šalys vadovauja procesui. Pažeistos privatinės materialiosios subjektinės teisės gynyba yra tik pačios šalies reikalas. y. šalis visada ramiau reaguos į pralaimėjimą. kar1 2 . jų nepažeidžiant. Šio proceso šalininkai teigia. t. Nedidelės teismo galimybės veikti procesą. o teismas tam tikrų veiksmų imasi tik tada.B. C. ir gina tik tokiu būdu. P e a . oe 33 pao C A . . pavyzdžiui. kas yra teisus pagal pateiktą byloje medžiagą. . Wachas taip apibūdina civilinio proceso tikslus: „Civilinio proceso tikslas yra užtikrinti tinkamą ir teisėtą valstybinį ginčo išnagrinėjimą. Bet koks teisėjo kišimasis į tarp šalių vykstančią lygių galimybių kovą. kad „kova" vyktų pagal valstybės nustatytas proceso taisykles. Cit. 1999. nes pats nerinko ir netyrė įrodymų. kad jie bus kruopščiai surinkti. išskyrus atvejus. išanalizuoti juos teisme. kokio prašoma. Moca: . Pagrindinė teismo funkcija . akivaizdu. kad valstybė užtikrina tik tokią gynybą.kadangi šalys pačios renka įrodymus. nes šalių interesai visada yra priešingi. bus priimtas teismo sprendimas. juo nėra suinteresuota valstybė. pradžios liberaliojo civilinio proceso teorijos šalininkų vokietis A. Civilinis ginčas yra pagrįstas materialiais ir formaliais dviejų šalių santykiais. kai šitai daroma siekiant panaikinti šalių pozicijų nelygybę ar palengvinti formalią proceso eigą. 27. Pagrindinė mintis.niekas negalės apkaltinti teismo šališkumu ir neobjektyvumu. Wassermann R. vertintos labai atsargiai ir kaip mažai ką lemiančios bendrųjų taisyklių išimtys. nes žino. kad jų teisės ir įstatymų saugomi interesai yra gerai atstovaujami. pabaigos — XX a. prižiūrėti. teks aptarti vėliau. Ši išvada grindžiama tokiais argumentais2: .kad ir koks byloje.

savivalės. Proceso viešumas turėjo reikšti „kabinetinio teisingumo" pabaigą. non est in mundo). procesas bus pralaimėtas. Ypač didelė reikšmė XIX a. Kokios tiesos siekiama liberaliajame civiliniame procese? Kadangi teisėjo įsitikinimas šalių pateiktos medžiagos teisingumu čia yra gana antraeilis dalykas. kuris turėjo garantuoti tiesioginį ginčo šalių ir teismo keitimąsi informacija.teismas. 2." Be jokios abejonės. Liberalizmo filosofija atsirado kaip tam tikra visagalės valstybės. Iki tol procesas buvęs grynai rašytinis (lot. Šiame procese atsisakoma tardomojo proceso principo. 34 . Tai reiškia. šalis galėjo net nematyti jos bylą išnagrinėjusio teisėjo. priešprieša. teisės literatūroje teikta žodinio proceso principui. toks teisėjo pasyvumas liberaliajame civiliniame procese turi ir tam tikrą ideologinį pagrindą. turinys ir pabaiga pri1 klauso tik nuo šalių valios. galimybę visuomenei kontroliuoti proceso eigą ir tam tikrą teismo darbo atvirumą. kad nors faktiškai ginčo šalis gali būti teisi. S. Taigi. teisėjo nepriklausomumo ir klausymo tik įstatymo bei kitus. Šiuo atžvilgiu liberalusis civilinis procesas nėra išimtis. nes jis ne tik sudarė galimybę teismui ir šaliai tiesiogiai bendrauti aiškinantis bylos aplinkybes ar paties reikalavimo esmę. eiga. atsiradimą. be jokios abejonės. 1896. pagrindinis liberaliojo civilinio proceso tikslas valstybei nesikišant į ginčo eigą pateikti šalims jų ginčo sprendimo mechanizmą. kuri visada visur kišasi. buvo kalbama apie „kabinetinį teisingumą" ir „popierių kamščius" teismuose. tiesa bylą nagrinėjančiam teisėjui yra tai. Kitaip tariant. kad šiuo atveju pasireiškė „švytuoklės" principas. teisės į Įstatymo garantuotą teisinę pagalbą. tačiau jeigu neįrodys savo reikalavimo pagrįstumo ar nepakankamai jį įrodys. o sprendimas byloje laikomas formaliai teisingu. Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. Bonn. Galima teigti. bet ir lėmė kito principo . Tad šiuo požiūriu žodinis procesas. quod non est in actis.proceso viešumo. Liberalusis civilinis procesas atnešė ir kitus. kalbama apie formaliąją tiesą. buvo pažangus dalykas. o jo pradžia.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA tu ir jai atstovaujanti institucija . nes teisėjo pasyvumas turėjo reikšti šalių gynybą nuo teismo. kas išplaukia iš byloje pateiktos medžiagos. mums šiandieną savaime suprantamais atrodančius proceso principus: viešumo ir žodinio proceso. Kiekvieno civilizuoto civilinio proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje. minėta. Visi įvardyti liberaliojo civilinio proceso prinWach A. kaip valstybės valdžios dalies.

kur visi ne tik teisiškai. yra ir tam tikrų viešųjų interesų. Pagrindinė šito priežastis . Minėta. ar ta lygybė iš tikrųjų yra. nėra ir negali būti idealios visuomenės. Europoje sparčiai daugėja gyventojų. supratimu ilgai mėginta laikyti neliečiamomis ir nediskutuotinomis. o procesas ir jo trukmė nėra jau toks visiškai „privatus" reikalas. bet ir iš esmės pagerino visuomenės narių bendravimo. savo ruožtu ten. 50. apie pramonės centrus itin greitai plečiasi miestai.per didelis šios teorijos idealizmas ir visiškas gyvenimo tikrovės nepaisymas. šventomis vertybėmis. op. Didelių problemų atsirado žlugus minėtai ekonominei ir socialinei liberalizmo bazei. Sparti ekonomikos ir technikos pažanga ne tik sukėlė pramonės koncentraciją. 35 . pagrįstos smulkiais savininkais ir elementariais ekonominiais santykiais. § 5. kai ekonomiškai stipri visuomenės dalis primeta savo sąlygas ekonomiškai pavaldžiajai. Rinkos santykiai jau grindžiami „priklausomumu". pramonės plėtra ir pramoninės visuomenės formavimasis labai paveikė liberalizmo vertybių skalę. Šie pokyčiai sukėlė ir didelių visuomenės gyvenimo pokyčių. kol gyvavo ekonominiai ir socialiniai visuomeniniai santykiai. Liberaliojo civilinio proceso teorija istoriniu požiūriu „konkurento" neturėjo labai trumpai . Mažiau mirštant. Cit.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS cipai (ypač rungimosi ir dispozityvumo) tarytum nepajudinami asmens sargybiniai saugojo ir vis dar mėgina saugoti šį proceso modelį nuo bet kokio kišimosi. kur susitinka asmeniškai pažįstami verslo partneriai — Wassermann R. ir pati proceso teisė yra ne privatinės. šiai filosofijai buvo visiškai neįdomu. pasirodo.mažiau nei šimtą metų. neturėjo didesnės įtakos visuomenės gyvenimui. „Faktiškai lygių galimybių" klausimo nekilo tol. pusėje nebeliko tos lengvai peržvelgiamos visuomenės. o viešosios teisės dalis. P. Rinka šiomis sąlygomis jau nebėra ta vieta. Būtina atkreipti dėmesį. o ta visuomenės dalis. Pagaliau. kad ekonomiškai pavaldi visuomenės dalis yra gerokai 1 didesnė nei ekonomiškai nepriklausoma . tiek teisinės padėties procese atžvilgiu) asmenų „kovos" tvarka. Jau pirmojoje XIX a. kur yra viešoji teisė. Juos klasikiniu XIX a. Visuomeninio ir ekonominio gyvenimo krizė. Pasirodo. bet ir faktiškai lygūs ir protingi. kuriems esant atsirado liberalizmo idėjos. SOCIALINIO CIVILINIO PROCESO MOKYKLA Tad liberalusis civilinis procesas — tai tam tikra įsivaizduojamų lygių (tiek teisinių galimybių. susisiekimo ir informacijos gavimo galimybes. kurios nesudarė savininkai liberalizmo požiūriu.

30. Minėtos sąlygos ir procesai. iki tol atrodžiusių neliečiamų (pirmiausia rungimosi ir dispozityvumo). Das Recht und die besitzlosen Volksklassen. o konkrečios . Imta reikalauti ne abstrakčios.priimamas Austrijos CPK. lygybe ir visuomeninių santykių darna. S. 1908. tačiau pasikeitė pats požiūris į proceso tikslus. kad didžiajai tautos daliai ji pasidarė tiesiog nebeprieinama. o sutarties šalys viena kitos dažniausiai net nepažįsta. 36 . Jo idėjos buvo ir tebėra plėtojamos kitų šios teisės šakos mokslo atstovų. socialinis civilinis procesas nereiškia kažko visiškai naujo. Pirma detaliau panagrinėsime Kleino teoriją. pabaigoje. Socialinio civilinio proceso teorijos kūrėjas yra vienas iš pagrindinių Austrijos CPK ideologų Francas Kleinas."1 Jau 1895 m.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA ji tampa anonimiška institucija. Vienas iš socialinio civilinio proceso kūrėjų austras A. Būtent šioje teorijoje buvo pagrįstas civilinio proceso koncentruotumo tikslas. Keičiasi ir visuomenės vertybių sistema. Tačiau tokios laisvės valstybė negali garantuoti. ir viešumo. Mengeris taip apibūdino liberaliojo civilinio proceso sukurtą padėtį: „Mes taip patobulinome savo civilinių teisių gynimo procedūrą. be jokios abejonės. Menger A. Sandoriai sudaromi įvairiomis ryšio priemonėmis. darbininkijai tampant vis organizuotesnei ir kylant kovos už savo teises poreikiui atsiranda stiprios profesinės sąjungos. Kita vertus. kuri visuomenės politiniame gyvenime iki tol nevaidino jokio didesnio vaidmens. kaip nelygius laikyti lygiais. kartu ir kai kurių principų. ekonominės nelaisvės. liberaliesiems Europos civilinio proceso kodeksams atsiranda „rimtas konkurentas" . laisve. nežmoniškumo ir nelygybės. Visiškai nuasmeninamas net toks sandoris kaip paskola. pagrįsto laisva konkurencija. ir dispozityvumo. Vien formali lygybė nepašalino neteisingumo. kad negali būti didesnės nelygybės. kurio pagrindą sudaro socialinio civilinio proceso teorija. jeigu apsiriboja tik tam tikrų teisinio pobūdžio ribų socialiniame gyvenime nustatymu ir visiškai nesirūpina turiniu. Jis perėmė iš liberaliojo proceso ir rungimosi.kiekvienam piliečiui prieinamos laisvės. idėja didžiajai visuomenės daliai tampa paprastų paprasčiausia iliuzija. Be abejo. Tokiomis sąlygomis liberalizmo skelbiama visuotinio gėrio. Nedviprasmiškai iškeliama didžiosios visuomenės dalies skurdo problema. Savo politinius reikalavimus aiškiai pareiškia ta organizuota visuomenės dalis. negalėjo neturėti įtakos ir civilinio proceso raidai XIX a. Vis didėjantis darbo pasidalijimas ir kova dėl rinkų lėmė įvairių monopolijų kūrimąsi. ir kitus principus. paskirtį. vertinimas. Tūbingen. Kritikuojant liberaliojo civilinio proceso koncepciją ypač populiarus tampa argumentas.

geras įstatymas yra toks. Wien. Todėl būtina atsižvelgti į visuomeninius.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Į Kleino civilinio proceso teoriją negalima žvelgti tik teisiniu požiūriu. P. Atsižvelgiant į tai. taigi ir visuomenėje esamos teisinės tvarkos įgyvendinimu. teisėjas turi teisę (ir net pareigą) šalinti įstatymo suteikiamomis priemonėmis3. S. P. 43. 187. Savo mintis šis mokslininkas grindė ir teisės sociologijos principais1. Socialinė proceso funkcija. 3 Forschungsband Franz Klein. 1927. tiek visuomenei. kurio pagrindas yra ne tik paprasta gyvenimo patirtis ir praktika. tačiau gali apibūdinti jo tikslus konkrečiu visuomenės gyvenimo etapu2. sudarantis sąlygas procesui įvykti. op. be abejo. 44. negali rūpintis tik konkretaus asmens interesais6. Mannheim. Kleino nuomone. 6 Ten pat. kuriuo visuomenė nėra suinteresuota. kurio įgyvendinimu valstybė privalo rūpintis5. priskirtinas prie modernios valstybės tikslų. Kleino nuomone. kultūrinius ir kitokius visuomenės interesus tiek privatinės. 1988. yra reikšmingi tiek valstybei. Engei F. Moderni valstybė. 4 Klein F. o dar bendresniu požiūriu 1 Nekrošius V. nacionalinių ir žmogaus interesų apsauga. Toks sociologinis požiūris. bet ir visuomenėje susiklostę ekonominiai ir kiti (žmonių) santykiai. socialinės proceso funkcijos tikslas yra kuo greičiau. jo socialiniai tikslai priklauso nuo konkretaus visuomenės raidos etapo. yra tas bendras gėris. 37 . kad visuomenės „civilinis" gyvenimas vyks pagal bendrąsias valstybėje galiojančias taisykles. Kleino įsitikinimu.. Todėl garantija. p. Kleinas visus civilinio proceso tikslus skirsto į dvi grupes: kintamus ir nekintamus. negali padiktuoti įstatymo turinio. Į šį klausimą Kleinas atsako vienareikšmiškai: „Interesų konfliktai. 44. Nr. Kiekvienas konfliktas. Cit. ar iš tikrųjų civilinis procesas tėra privataus ginčo sprendimo mechanizmas. 5 Nekrošius V. kurios tikslas yra bendrų ir individualių. Der Ziviprozess Oesterreichs. Teisės tikslai ir visuomenės gerovės tikslai negali vieni kitiems prieštarauti (prisiminkime kad ir garsų romėnų posakį salus populi. Pirmasis Kleinui rūpimas klausimas yra. susiję su visuomenėje galiojančios teisės taikymu. paprasčiau ir pigiau išspręsti ginčą.tautos gerovė yra aukščiausias įstatymas). reiškia ir deramo konkrečių visuomenės grupių sugyvenimo sutrikdymą. 1999. 86. Francas Klemas apie civilinio proceso tikslus ir principus bei jų įgyvendinimo metodus // Teisė. S. prieštaraujančius šiems tikslams. todėl kinta."4 Teisės įgyvendinimo užtikrinimas. Ginčo šalių veiksmus. tiek proceso teisės požiūriu ir kiekvienu atveju gali būti svarstomas tik šių interesų apimties klausimas. 33 (1). 2 Ten pat. suprema lex . todėl juos sprendžiant būtina atsižvelgti ir į šiuos interesus.

Tiek individualiu. Kadangi visuomeninių santykių audeklą sudaro žmonės ir daiktai. Ypač daug dėmesio Kleinas skyrė proceso koncentruotumo tikslui. Šios srities disbalansas gali sukelti neigiamą asmens ir visuomenės požiūrį į procesą. P. Proceso koncentruotumo idėją labai vaizdžiai pagrindžia jau klasikine ir vadovėline tapusi jo mintis: „Teismo procese ilgainiui turi būti elgiamasi labai protingai. viena vertus. Vadovaudamasis aptartomis idėjomis Kleinas suformulavo specialius civilinio proceso tikslus: aiškumą ir prieinamumą.proceso teisė. Kiekvienas teisinis konfliktas . priešiškumą ir pyktį. o gydytojas . nes konflikto priežasčių yra daug. kad procesas yra viešosios teisės dalis. Kiekviena tokio konflikto diena didina šią priešpriešą ir ji paveikia ir kitus asmenis. nebūdamas kiek galima grei1 Nekrošius V. 38 . tačiau protinga visuomenė turėtų siekti kuo greičiau panaikinti šiuos konfliktus. Protingai užtikrinti ir derinti visuomenės ir valstybės bei privačius interesus . materialiosios teisės įgyvendinimas. kad procesas negali būti vienašalis.tai sunkus asmenų santykių ir civilinės apyvartos pažeidimas. jo nuomone. priemonė ir tikslas civiliniame procese turi būti suderinti. Jame negali viešpatauti tik beribė šalių valia. op. Proceso koncentruotumo idėja. privačių teisinių santykių dalyvių autonomija lemia.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA teisinį konfliktą galima apibūdinti kaip kliūtį. jau vien tai. būtinumu kuo greičiau atkurti ginčo pažeistus deramus visuomeninius ir ekonominius santykius. Taigi. o kita vertus. Logiškas tokio neigiamo požiūrio padarinys bus vengimas naudotis valstybės garantuojama proceso forma ginant savo teisėtus interesus ir kitų. pavertė jį savarankišku civilinio proceso principu. ekonomiškumą. visuomenės interesų užtikrinimas. Proceso koncentruotumą jis tiesiogiai sieja su socialine proceso funkcija. savaime įpareigoja šalia privačių interesų gynybos rūpintis ir visuomenės interesų užtikrinimu. trukdančią darniam visuomenės gyvenimui. tačiau neturėtų būti ir visagalio teismo. kurie gyvuotų visuomenės labui. tiek socialiniu požiūriu procedūra ir sėkmė. pigumą. teismo procesas pasėja susierzinimą. kad šio reiškinio negalima visiškai išvengti. Vaistai nuo šios kliūties . alternatyvių (dažnai neteisėtų) priemonių paieška. Visiškai aišku.materialioji teisė. Cit. nėra savitikslis dalykas (koncentruotumas dėl koncentruotumo). kiekvienas toks pažeidimas yra susijęs su abiem šio audeklo elementais. greitumą ir teisingo sprendimo byloje priėmimą. 45. Kiekvienas ginčas.tai šiuolaikinio proceso užduotis1. Užuot deramai ir darniai plėtojęs santykius. bendros gerovės visuomenėje siekis. paverčiančio ginčo šalis tik nieko negalinčiais proceso objektais. visuomeninio gyvenimo darna. Kleino nuomone.

Bet kurio iš proceso tikslų aukštinimas reikštų kirų tikslų nuvertinimą ir taip siektinos darnos sugriovimą. 16. nes kuo daugiau laiko praeina nuo konflikto atsiradimo iki sprendimo byloje priėmimo.tai reliatyvios vertybės. kurie naudojami jiems pasiekti. gali būti tik principo tikslingumo ir socialinės proceso funkcijos susiejimas į visumą. tarpusavio derinimas. Vienas iš pagrindinių Kleino oponentų.Vokietijos profesorius A. 4 Mikelėnas V. 2. teisė į kurį po teismo sprendimo gali būti pripažinta kitam asmeniui). Wachas. kritikavusių proceso koncentruotumo idėją. nes per visą jo įšaldymo laikotarpį nėra gaunama jokios naudos ir nieko nauja nesukuriama. Leipzig. Quo vadis. 195.vienintelis vertinimo kriterijus. dėl kurio ginčijamasi. Cit. P 47. juo labiau pirkti turto. Die Muendlichkeit in dem Entwurf der Oesterreichischen ZPO. p.tai proceso tikslų ir būdų. tačiau reikalas tas. jeigu tektų apmokėti ir priešingos šalies teismo išlaidas) ir šis pat gali būti vertinamas kaip tam tikros turto dalies civilinės apyvartos įšaldymas. 1999. S. Ilgas procesas yra ir sunki našta ekonominių santykių plėtojimui. bet blogai" visiškai netinka. Engei F. Tad Kleinas. lemiantis vieno ar kito civilinio proceso principo įgyvendinimo apimtį. Nr. nes joms ilgas turto įšaldymas gali reikšti tiesiog bankrotą. . 3 Wach A. kalbėdamas apie proceso koncentruotumą. Šiuo požiūriu ilga proceso trukmė yra itin žalinga mažoms ir vidutinėms įmonėms. paprastai dar pasilieka tam tikrą rezervą (tam atvejui. Be to. kol jis sprendžiamas. Be to. kaip sava1 Klein R. kad ir šiandien Lietuvoje padėtis iš esmės nelabai pasikeitė. be turto. ilgas procesas taip pat trukdo priimti byloje teisingą sprendimą. Nekrošius V.tai visada netinkama formuluotė"3 (reikia pasakyti. kad Kleinas jos niekada ir nesiūlė! Atvirkščiai. dėl kurio vyksta ginčas. į pirmą vietą iškelia konkretaus civilinės apyvartos dalyvio interesus bei visuomenės ir valstybės suinteresuotumą kuo greitesniu visuomeninių santykių normalizavimu2. Toks turto įšaldymas sudaro tiesiogines prielaidas nacionalinio turto mažėjimui. tuo sunkiau nustatyti konfliktą sukėlusias priežastis. nes kilus ginčui apribojama turto. Iš tikrųjų formuluotė „greitai. 2 39 . Jo nuomone. nes panašių kritinių argumentų girdima gana dažnai)4. viena iš pagrindinių jo idėjų . bet blogai . 3. arba eksperimentuojama toliau // Justitia. nes pigiai ir greitai. civilinė apyvarta (niekas nerizikuos parduoti. daro nepaprastai didelę neigiamą įtaką visuomenės dva1 siai. P. 1895. „greitumas ir pigumas . Cit. op. op.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS čiau pašalintas. šalys." Kleino nuomone. Kleinas suformulavo „civilinio proceso principų santykinio įgyvendinimo taisyklą" . įsitikinti vienų ar kitų teiginių teisingumu.

Raseborną. o teismas nėra tik prižiū1 Nekrošius V. P. op. Cit. 47. Visų įvardytų proceso tikslų tarpusavio derinimą ir įgyvendinimą Kleinas apibūdino terminu „socialinis procesas". Pagrindinis šio „gydytojo" vaistas .. kurio pagrindinė paskirtis — užgydyti dėl teisinio konflikto atsiradusią visuomenės žaizdą. kad klasikinis liberaliojo civilinio proceso modelio pavyzdys kontinentinėje Europoje yra 1806 m.tik kaip šios kovos baigiamasis aktas. Jis turi turėti visas būtinas teises. kad Kleinas procesą apibūdino kaip gydytoją. Naujasis civilinis procesas jau nebėra tik šalių reikalas.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA rankišką civilinio proceso tikslą Kleinas įvardijo teisingo sprendimo (materialiuoju požiūriu) priėmimą byloje. Europai? Pažvelgus į proceso įstatymų reformas įvairiose Europos valstybėse galima daryti vienareikšmišką išvadą — socialinio civilinio proceso teorija. Galima būtų paminėti dar ikirevoliucinės Rusijos proceso teisės specialistą Rezanovskį. o teismo sprendimas . nemažai dėmesio skyrė bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo pagrindimui. Goerlitzą. kurie ją toliau plėtoja.). Kleino manymu. pergalingai įsigalėjo ir vis labiau įsitvirtina Europoje. Jis detaliai išnagrinėjo viešąjį interesą civiliniame procese. materialiosios tiesos nustatymui ir kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo poreikiui kaip savarankiškiems proceso tikslams. Huhną. Štai tik keletas pavyzdžių. kuris iš kovotojų buvo geresnis1. Ostermeyerį.tai tinkamai taikoma materialioji teisė. XX a. Wassermanną ir daugelį kitų. Ypač aktyviai socialinio civilinio proceso teoriją toliau plėtojo vokietis R. Minėta. aptarė labai aktualią aktyvaus teismo vaidmens ir jo nešališkumo problemą. o iš esmės baigta 1975 m. Wassermannas. sausio l d. kurios pagrindas yra aktyvaus teismo ir proceso koncentruotumo principai. kad teisinis ginčo sprendimo būdas atitinka faktines bylos aplinkybes. Šio kodekso reforma būtent proceso koncentruotumo ir teismo vaidmens aktyvinimo požiūriu buvo pradėta jau 1935 m. neturėtų būti vertinamas vien kaip paprasčiausia teisinė ginčo šalių „kova". kurio liberalumas sudarė be galo palankias sąlygas vilkinti procesą. o priimant ir skelbiant sprendimą būti įsitikinusiam (ar beveik įsitikinusiam). kuriuo teisėjas nusprendžia. Europoje atsiranda gana nemažai Kleino teorijos sekėjų. 40 . Procesas. Tad teisėjas negali būti tik pasyvus ir bejėgis proceso stebėtojas ir ginčo šalių pateiktų įrodymų vertintojas. suteikiančias jam galimybę greitai išnagrinėti bylą. priėmus naująjį Prancūzijos CPK (įsigaliojo 1976 m. vokiečius Wiethoelterį. Konstatuota. Kokia buvo ir yra socialinio civilinio proceso teorijos įtaka XX a. Prancūzijos CPK (Code de procedure civile).

66. kurie taip pat įtvirtino aktyvų teismo vaidmenį procese. priimti civilinio proceso kodeksai taip pat gali būti vertinami kaip socialinio civilinio proceso „grynuoliai". Pirmiausiai čia minėtinas 1942 m. Kooperacijos principas civiliniame procese // Teisė. Į pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadiją įvesta kažkas panašaus į romėnų litiscontestatio . Čia reikia atkreipti dėmesį į 1924. kai teismas panaikina nutartį3. Panašios liberaliojo civilinio proceso kodekso reformos įgyvendintos ir Vokietijoje. Šiems uždaviniams įgyvendinti teismas turi teisę nustatyti konkrečius terminus2. Naujajame civiliniame procese teismas įgavo pakankamai daug galių greitinti bylos nagrinėjimą . o atsakovas . ir t. tačiau neteikė joms didesnės reikšmės.t. Lenkijos CPK. Nr. 70. vilkinančiai procesą. Einheit und vielfalt der Rechtsordnung. P.ginčo įtvirtinimą. priimtas ir 1948 m. Pasikeitus procesiniais raštais. p. galimybę atsisakyti priimti naujus įrodymus procese. 1999. Apie visus šiuos kodeksus detaliau kalbama aptariant konkrečius proceso greitinimo klausimus. jo pareigą rūpintis kuo greitesniu ir teisingu bylos išnagrinėjimu. Die neuere Entwicklung des Zivilprozessrechts in Frankreich.atsikirtimus. Bd.t. Ši nutartis labai svarbi proceso koncentruotumo požiūriu. išsireikalauti tam tikrus įrodymus savo iniciatyva ir t. Šaliai. 41 .jis privalo užtikrinti. S. Kaip gana naują socialinio civilinio proceso „kūdikį" Europoje galima nurodyti ir Estijos CPK. ZZP 1978. teismas nutartimi tvirtina esamą „ginčo padėtį". jeigu jie galėjo būti pa4 teikti anksčiau. 91. 1933 ir 1976 m. kad šalys per protingą laiką apsikeistų savo turimais įrodymais. 2 Ten pat. remtis tomis aplinkybėmis. 3 Chartier Y. Vokietijos CPK pakeitimus. balandžio 22 dieną. J. Teismas aktyviai vadovauja bylos nagrinėjimui: jis gali įpareigoti šalis pašalinti tam tikrus neaiškumus.). skirti baudą šaliai. 292. 4 Nekrošius V. vilkinančiai bylos nagrinėjimą. pateikti papildomų įrodymų. 1 Sonnenberger H. 33 (2). 1996. Tad vaizdas iš esmės pasikeitė socialinio civilinio proceso naudai. įsigaliojęs Švedijos CPK (teismui suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus. Munchen. Prinzipien des neuen franzoesischen Zivilsverfahrensrechts. S. 37-38. teismas turi teisę skirti iki dešimties tūkstančių frankų baudą. kuriomis Šalys visiškai nesirėmė arba nors ir rėmėsi.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS rėtojas. nes ją priėmus procese negalimi jokie nauji reikalavimai ar įrodymai. priimtą tik 1998 m. Naujajame procese teismas vadovauja procesui1 (o tai jau aiškus socialinio civilinio proceso požymis). Kai kurie jau XX a. tam tikrais atvejais net peržengti šalies reikalavimų ribas. išskyrus menkas išimtis. ieškovas suformuluotų savo reikalavimus.

ZZP 1968. Gegenwartsprobleme der Italienischen Zivilrechtspflege. P. proceso koncentruotumas ir kitos socialinio proceso vertybės yra savaime suprantamas dalykas. kokia turėtų būti civilinio proceso tei1 Habscheid W.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Mažiau nei prieš šimtą metų Kleino parengtas civilinio proceso kodeksas laikytas „grįžimu į policinę valstybę". kuria iš civilinio proceso teisės teorijų vadovaujamasi. Bd.suteikti šalims ginčo mechanizmą.871 dieną. 252. teismas lygintas su garsiąja XV a. apeliacinėje instancijoje vidutinė proceso trukmė yra 722 dienos."2 Toliau jis pateikia puikią išvadą. kad visiškas. tačiau greitas bylos išsprendimas3. Štai ką apie aštuntojo dešimtmečio Italijos procesą rašo profesorius N. kai sprendimai priimami per vėlai. Bd. kuriuos turi padėti įgyvendinti civilinio proceso teisė. o teismui . 191. Sudėję gauname vidutinę proceso Italijoje trukmę . iš tikrųjų gali lemti daug didesnį neteisingumą nei ne toks kruopštus. o jei kolegialiai . tačiau niekada nesibaigiantis teisingumas. trunka 521 dieną.tai tam tikri įstatymų leidėjo suformuluoti siekiai.tam tikrus kontrolės ir sprendimo priėmimo įgaliojimus) ir visiškai kitaip civilinio proceso tikslai bus vertinami įžvelgiant jame ir tam tikrą viešą suinteresuotumą bylos išnagrinėjimu.septynerius metus. CIVILINIO PROCESO TEISĖS TIKSLŲ SĄVOKA Civilinio proceso teisės tikslai . Civilinio proceso teisės tikslų turinys iš esmės priklauso nuo to. Richtermacht oder Parteifreiheit. 81. S.-J. S. § 2. 91. 3 Ten pat. CIVILINIO PROCESO TEISĖS TIKSLŲ REIKŠMĖ Labai svarbu aiškiai suformuluoti civilinio proceso teisės tikslus. Kas iš to išėjo. Kai kuriose valstybėse ilgai mėginta laikytis klasikinių dispozityvumo ir rungimosi principų sąvokų reformuojant procesą. penkis mėnesius ir trylika dienų.3 CIVILINIO PROCESO TEISĖS TIKSLAI § 1. 1. o šiandieną didžiajai daliai Europos aktyvus teismas. Vieni tikslai civiliniam procesui bus keliami žvelgiant į jį tik kaip į privačių šalių privatų reikalą (tokiu atveju civilinio proceso užduotis . Trocker N. 2 42 . geriausiai parodo Italijos pavyzdys. Trockeris: „Įprastas teismo procesas pirmosios instancijos teisme. ZZP 1978. jeigu bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai.l 125 dienos. nes būtent tikslai atsako į klausimą. o Aukščiausiajame Teisme . 253. inkvizicija1 ir panašiai.

iš esmės palengvina jo darbą apsisprendžiant dėl vienos ar kitos teisės normos būtinumo ar jos turinio. nustatydami tam tikrus prioritetus įstatymų leidėjui. teisės aiškinimas ir plėtojimas. įmanomų priemonių. kuris griebiasi visų iš eilės. Jame sakoma. Iš CPK įvardytų tikslų sąrašo matyti. jo galva. kad rastų kelią atgal. kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. kad šiame vadovėlyje bus kalbama apie teisminį civilinį procesą. tačiau iš esmės visi jie yra gana susiję ir orientuoti į tinkamą materialiosios teisės įgyvendinimą. Dėl konkrečių civilinio proceso teisei keliamų tikslų buvimo ar nebuvimo civilinio proceso teisės teorijoje kyla gana nemažai ginčų. Neteisminei civilinio proceso teisės daliai keliami tikslai paprastai formuluojami atitinkamuose specialiuose įstatymuose (Notariato įstatyme. Vis dėlto Lietuvos įstatymų leidėjas apsiėmė įstatyme suformuluoti pagrindinius šiai teisės šakai keliamus tikslus. Būtent šio tikslo įgyvendinimo sričiai ir taikomi civilinės materialiosios teisės pagrindą sudarantys dispozityvumo ir šalių lygybės principai. kad naujasis Lietuvos CPK grindžiamas socialinio civilinio proceso mokykla. § 3. tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS sė. jos pagrindu atsirandančios materialiosios subjektinės teisės gynybą ir šalių ginčo sprendimą. ši paieška arba ilgai trunka. ir b) viešuosius. Minėta. CIVILINIO PROCESO TEISĖS TIKSLAI Minėta. arba apskritai yra bevaisė. kad privataus tikslo pobūdį labiau atitinka tik vienas iš tikslų . Savo ruožtu jais grindžiamas ir rungimosi principas civiliniame procese.tai pažeistų materialiųjų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba. dėl kiekvieno konkretaus proceso (kai kalbame apie ieškinio teiseną) pradžios ir pabaigos. priimant ir vykdant sprendimus. 43 . Tačiau būdama gana chaotiška. kad įstatymų leidėjas pabrėžia dvejopus civilinio proceso teisės tikslus: a) privačius. kad civilinio proceso tikslai yra asmenų pažeistų ar ginčijamų materialiųjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynyba. Tai reiškia. todėl neteisminei jo daliai keliami tikslai detaliau nenagrinėjami. Teisminei civilinio proceso teisės daliai keliami tikslai suformuluoti naujojo CPK 2 straipsnyje. Komercinio arbitražo įstatyme). Tad teisė be tikslų — tai tarytum pasiklydęs miške žmogus. Tad nors civiliniame procese yra tam tikrų viešųjų interesų. Taigi civilinio proceso teisės tikslai tiesiogiai veikia pačios civilinio proceso teisės turinį ir.

jų pavertimą tiesiog proceso objektu ir beveik neribotą valstybės galimybę kištis į privačių asmenų privačius teisinius santykius. kartu paneigiant jų autonomijos idėją. Formalioji tiesa reiškia. jam priklauso „išaiškinimo pareiga". priimant jose sprendimus ir juos vykdant. Ši taisyklė vyravo tarybiniame civiliniame procese. priima byloje sprendimą tik remdamasis šalių pateiktais įrodymais. aiškinimo ir taikymo teismui nagrinėjant civilines bylas. Materialioji tiesa reiškia. Atsižvelgiant į tai. procese pateikiamų įrodymų ir panašiai sprendžia tik ginčo šalys. Proceso požiūriu galima trejopa tiesa . t. kuriame įgyvendinamas dispozityvumo principas. Jis negali inicijuoti jokių papildomų įrodymų rinkimo. kuriomis šalys rėmėsi. kad byloje priimtas sprendimas visiškai atitinka tikrovę ginčijamų aplinkybių atžvilgiu. Paprastai abi šalys turi savo argumentų. Tai savo ruožtu reikštų visišką šalių galios nuvertinimą. siūlyti procese. 44 . Teismas tokiame procese yra aktyvus. įstatymų. turime suteikti jam visišką laisvę renkant įrodymus ir keičiant ieškinio reikalavimus ar atsikirtimus. o procesą laimės tiesiog gudresnė ar geresnį advokatą turinti šalis. kuriuose yra dalis tiesos. o dažnai ir pareigą inicijuoti. Kalbant apie civilinį procesą. kas teisus. tačiau galutinį žodį visada taria ginčo šalys. Objektyvioji tiesa reiškia. šios tiesos reikalavimo teismo sprendimui taikymas mums atrodo neįmanomas.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA reiškiamo reikalavimo turinio. Tačiau atsižvelgiant į dispozityvumo ir rungimosi principų esmę teismo aktyvumas jokiu būdu nereiškia jo visagalybės. kas konkrečioje situacijoje yra teisesnis. Tad yra pavojus. kad byloje priimamas sprendimas neatitiks tikrosios padėties. kad bylą nagrinėjantis teismas. bylos medžiagos papildymo ir panašiai. Sąvoka „teisingas sprendimas" civiliniame procese toli gražu nėra savaime suprantama ir vienalytė. o kas ne. kad teismas yra visiškai arba beveik įsitikinęs byloje priimamo sprendimo teisingumu. iš tikrųjų buvo arba jų nebuvo. materialioji ir objektyvioji. Keldami teismui reikalavimą priimti byloje objektyviai teisingą sprendimą. Materialiosios subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai bus laikomi tinkamai apginti priėmus byloje teisingą sprendimą. o kitos . Tik gana retai kilus civiliniam ginčui galima vienareikšmiškai konstatuoti vienos šalies teisumą. tebevyrauja baudžiamajame procese. Dėl to teismui priimant sprendimą dažnai tenka nustatyti ne tai. y. y.neteisumą. Jis turi teisę. kad aplinkybės. Įstatymas reikalauja tinkamo materialiųjų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų.formalioji. tuo. Objektyviąją tiesą atitinkantis teismo sprendimas civilinėje byloje dažnai nėra įmanomas ir dėl paties civilinio ginčo prigimties. būdamas procese pasyvus. bet atsakyti į klausimą. t.

bet nesibaigiantis teisingumo vykdymas. kad šis procesui keliamas tikslas įtvirtintas pačiu aukščiausiu tarptautiniu lygiu. Tad kalbant apie civilinio proceso koncentruotumo tikslą reikėtų vadovautis nuostata. tačiau jeigu šitai neįmanoma. jog kiekvienas žmogus turi teisę. kad tai yra viešasis tikslas ir įstatymų leidėjas reikalauja tinkamai taikyti ne tik materialiosios. kurios lems sprendimo. Kita vertus. kai procese pavyksta atkurti socia- 45 . sprendimo už akių priėmimą. kad teisingai. Ideali padėtis yra tada. taip pat šalis gali pažeisti jai priklausančią pareigą rūpintis proceso skatinimu. bet per ilgai visada reiškia blogą teisingumo vykdymą ir atitinkamų žmogaus teisių pažeidimą. kad siekiama kiek įmanoma greitesnio ir materialiuoju požiūriu teisingo bylos išnagrinėjimo. atitinkančio formaliąją tiesą.kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.. Kita nurodyto procesui keliamo tikslo dalis reikalauja atkurti teisinę taiką. Kitas civiliniam procesui keliamas tikslas . Atvirkščiai. o būtent kad greitai dar nereiškia gerai. kaip kartais mėginama teigti. teismas gali imtis įstatymo numatytų priemonių. Tačiau kadangi dėl šalies procesinio veiksmo turinio ir jo atlikimo ar neatlikimo galutinai sprendžia tik pati šalis. šio tikslo įtvirtinimo ir tiesiogiai Lietuvos CPK jokiu būdu nereikia suprasti taip. papildomai galima paminėti tik tai. bet ir proceso teisės srities įstatymus. atsisakymą priimti pavėluotai pateikiamus įrodymus ir pan. Kalbant apie tinkamą materialiosios teisės taikymą. Kalbant apie tinkamo įstatymų taikymo tikslą visada atkreiptinas dėmesys. iš CPK 176 straipsnio pirmojoje dalyje suformuluoto įrodinėjimo tikslo galima daryti išvadą. Matyti. Be jau nurodytų argumentų (aptariant socialinio civilinio proceso mokyklą). geriau jau greitesnis ir ne toks visapusiškas nei visapusiškas. kad byloje būtų išaiškintos esminės ginčo aplinkybės ir sudarytos sąlygos teisingam materialiuoju požiūriu įstatymo taikymui sprendžiant konkretų šalių ginčą. įstatymų leidėjas reikalauja kiek įmanoma greičiau ir kartu teisingai išnagrinėti bylą.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasirinko socialinio civilinio proceso modelį. kad šį tikslą sudaro dvi dalys .). byloje priėmimą (pvz. Tuo tarpu Europos žmogaus teisių teismas jau ne kartą yra kategoriškai pareiškęs. jog civiliniam procesui keliamas materialiosios tiesos nustatymo tikslas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje nedviprasmiškai sakoma. proceso įstatymai ir jais vadovaujantis civilines bylas nagrinėjantis teismas ir privalo sudaryti visas sąlygas.proceso koncentruotumas ir teisinės taikos atkūrimas. kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Teismo vaidmuo šiuo atžvilgiu jau negali būti pasyvus. atvirkščiai. Visada bendriausių kriterijų požiūriu apibūdinant šiuos principus reikėtų teigti. kad būtų išvengta minėtos blogybės. Teisingumo. jog galiojančią teisę teismas turėtų aiškinti laikydamasis nustatytų ir įsigalėjusių moralės. Tad kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimo tikslas reiškia visuomenės suinteresuotumą. kad teisę būtina aiškinti vadovaujantis principu. jog draudžiama suteikti privilegijų konkrečiam asmeniui. Čia jis reiškė. tačiau teisiniu atžvilgiu įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui atkuriama visuomeninių santykių pusiausvyra ir stabilumas. § 4. 46 . Ką tai reiškia? Teisingumo principo sąvoka ir jo turinys buvo suformuluota ir gana plačiai pretorių formuliariniame procese taikoma jau senovės Romoje. o siekiant atskleisti tikruosius konkrečios teisės normos tikslus. gerų papročių principų ir siekti. o byloje priimtas sprendimas ginčo šalims yra privalomas. jis turėtų būti stipri jungiamoji galiojančios teisės ir realaus gyvenimo grandis. Teisės aiškinimo funkciją teismas atlieka kiekvienoje civilinėje byloje taikydamas arba atsisakydamas taikyti konkrečias teisės normas. kad pagaliau galiojanti teisė būtų pritaikyta besikeičiantiems ekonominiams ir socialiniams santykiams. Protingumo ir sąžiningumo principų turinys taip pat negali būti vienareikšmiškai atskleistas. Ciceronas savo kūrinyje „Apie įstatymus" yra pasakęs.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA linę taiką tarp šalių. jog kiekvienas žingsnis turi vesti visuotinio gėrio link. kad aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis teisingumo. kad būtų užtikrinta tinkama civilinė apyvarta.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje ir CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta. tačiau šitai įmanoma tik jei byloje sudaroma taikos sutartis. Bet koks tolesnis ginčas dėl teisės teisiniu požiūriu tampa neįmanomas. jog įstatymui visi yra lygūs ir pagaliau jog teisę privalu aiškinti ne paraidžiui. kad būtų tiesiog kvaila manyti.išsprendžiamas teisinis ginčas. Ir nors socialiniu atžvilgiu tarp šalių ir toliau gali nebūti „stiprios draugystės". kad bent jau teisiškai visuomenėje kilęs konkrečių jos narių ginčas būtų išspręstas kiek įmanoma greičiau. sąžiningumo ir protingumo principais. CK 1. Priimant byloje sprendimą nesiekiama atkurti socialinės taikos. jog visi rašytiniai įstatymai yra teisingi. TEISĖS AIŠKINIMO IR PLĖTOJIMO TIKSLAS Teisės aiškinimas ir plėtojimas nėra tapačios sąvokos. sąžiningumo ir protingumo principų taikymas teismui aiškinant galiojančią teisę ir turi garantuoti tai. Tai iš esmės turėtų padaryti teismų praktika. tačiau atkuriama teisinė taika .

CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Teismo veikla plėtojant teisę reiškia kūrybinę teismo veiklą esant būtina užpildyti teisinio reguliavimo spragas. Civilinė byla taip pat nagrinėjama nuosekliai. P. sprendimas priimamas už akių. Tačiau tai nėra naujos teisės kūrimas. STADIJOS SAMPRATA IR STADIJŲ RŪŠYS Žodis „procesas" (angl. Civilinio proceso stadija suprantama kaip procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių teisinių santykių tam tikram proceso tikslui pasiekti visuma. Iš esmės jis išplečia arba susiaurina galiojančios normos ar tam tikro teisės principo taikymo ribas. kad jis svarbiausias. West's Law and Commercial Dictionary in Five Languages. Minn. rai1 dą .: West Publishing Co.4 CIVILINIO PROCESO STADIJOS IR TEISENA § 1. tolygią eigą. CPK skiriamos tokios civilinio proceso stadijos: 1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.. vok. 47 . 4-asis leid. Vorladung) reiškia reiškinio ar įvykio vyksmą. Atsakymas yra pačioje Konstitucijoje. 623.. ar šiuo atveju teismas kuria teisę.įstatymų vykdomoji valdžia. 2000. Tuo tarpu teismo valdžia vadovaudamasi įstatymu privalo vykdyti teisingumą. Tačiau kaip reikia elgtis esant civilinio proceso tikslų konkurencijai? Tada būtina atsižvelgti į konkrečias sąlygas (pvz. o jau esamos aiškinimas. 1985. šalių (ar šalies) elgesį.kalbant apie civilinio proceso teisės šaltinius). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. tam tikrais etapais. 1. P. Bemaž svarbiausią vaidmenį aiškinant ir plėtojant teisę atlieka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vykdydamas kasacinio bylų nagrinėjimo funkciją ir šitaip užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą visoje teismo valdžios sistemoje (detaliau apie šio teismo reikšmę . protingumo ir sąžiningumo principais. CPK 3 straipsnio penktojoje dalyje numatyta tiek įstatymo. 353-354. Kyla klausimas. tiek teisės analogijos taikymo galimybė ir teismo pareiga ir šioje veikloje vadovautis teisingumo. čia svarbiausia būtinumas įgyvendinti proceso koncentruotumo tikslą). Būtų gana sudėtinga išskirti kurį nors vieną iš įvardytų tikslų ir teigti. jeigu nepaisydama teismo nurodymo šalis nepateikia atsiliepimo į pareikštą ieškinį. tam tikrą. St. pranc. Taigi šalindamas teisės spragas teismas visada vadovaujasi galiojančiu įstatymu. kur įtvirtintas valdžios padalijimo principas. Paul. processus. Teisę kurti naujas teisės normas turi tik įstatymų leidžiamoji valdžia ir neperžengdama savo kompetencijos ribų . process. kitas reikšmingas aplinkybes. vadinamais stadijomis. Visi jie yra vienodai svarbūs. nuoseklią.

kuriais siekiama jį įgyvendinti). 2003. kuriais siekiama užtikrinti. paduodant pareiškimą kartu pateikiami įvairūs prašymai.įstatyme numatytais atvejais ir tvarka išspręsti civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą siekiant išsiaiškinti. Svarbus vykdymo proceso šaltinis yra ir 2002 m. 7) proceso atnaujinimas (šios stadijos tikslas . pavyzdžiui. Nr.). Šią proceso stadiją reglamentuoja CPK 225-233 ir kiti straipsniai. Teisminį nagrinėjimą reglamentuoja CPK 153-224. kur pasireiškia dauguma civilinio proceso teisės principų. kurių tikslas .patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą). patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 str.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 1) civilinės bylos iškėlimas (atliekami procesiniai veiksmai. kai nustatomos bylai reikšmingos aplinkybės. Kasacinį procesą reglamentuoja CPK 340-364 straipsniai. kad civilinė byla būtų tinkamai išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje). 2) pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui (teisėjas. taip pat byloje dalyvaujantys asmenys atlieka veiksmus. tiriami ir vertinami įrodymai bei priimamas teismo sprendimas arba byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo iš esmės ar teismo sprendimas priimamas už akių). 1 Žinios. 53-2042. 4) neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas apeliacine tvarka (šios stadijos tikslas . Antstolių įstatymas. ar byloje priimtas sprendimas ar nutartis yra teisėti ir pagrįsti). t. Apeliacinį procesą reglamentuoja CPK 301-339 straipsniai. taip pat kiti teisės aktai. Šią stadiją reglamentuoja CPK 365-374 straipsniai. teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą. tad atliekami procesiniai veiksmai. o ne faktiniu aspektu).iškelti civilinę bylą: teismui paduodamas pareiškimas. Vykdymą reglamentuoja CPK 583-779 straipsniai.siekiant užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje tikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas.įvykdyti teismo sprendimą. l d. žr. 3-82. gegužės 9 d. 1 gruodžio 31d.: Žinios. šalinami pareiškimo trūkumai). Šią proceso stadiją reglamentuoja CPK 135-139 ir kiti straipsniai. Nr. 48 . y. 2002. civilinė byla peržiūrima pagal kasacinį skundą tik teisiniu. 5) teismo sprendimų vykdymas (šios stadijos tikslas . ji apima teismo posėdį. 6) įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių nagrinėjimas kasacine tvarka (šios stadijos esmė . 234-300 ir kiti straipsniai. teisingumo ministro 2002 m. 3) teisminis nagrinėjimas (tai pagrindinė civilinio proceso stadija.

baigiamąją. 43. sprendimo priėmimo. kai šis nuoseklumas nepagrįstai pažeidžiamas. baigiasi esant pirmajai stadijai. vykdymas. b. apeliacija. 3K-3-607/2001. Italijoje skiriamos bylos iškėlimo. įrodymų rinkimo. jokiu būdu nereiškia. birželio 20 d. 96. pavyzdžiui. Be abejo. parengiamojoje stadijoje (kai. 2002. teisėjui atsisakius priimti pareiškimą (CPK 137 str. remiantis CPK 230 straipsnio antrąja dalimi ir 285 straipsniu. Tai. apeliacijos. p. apeliacijos (angl. kad procesas. Antai neįmanoma priimti teismo sprendimo ar kitaip baigti bylos esant pirmajai proceso stadijai. Pavyzdžiui. apeliacijos. priimamas teismo sprendimas už akių). Paprastai šitai priklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios. Bastienė v. Tą galima padaryti trečiojoje stadijoje. Kitos stadijos pripažįstamos fakultatyviomis. 49 . į penktąją . iš antros civilinio proceso stadijos pasirengimo bylos nagrinėjimui. discovery). įrodomąją. Taigi privalomosios yra bylos iškėlimo. enforcement) stadijos2. 159). vykstant teisminiam nagrinėjimui. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. pasitaiko. ir tik išimtiniais atvejais .). iš tikrųjų dar nė neprasidėjęs. kad civilinis procesas susideda iš nurodytų stadijų. nutartis c. Ispanijos civilinio proceso teisės doktrina skiria įvadinę. kat. Jos vadinamos būtinosiomis.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Stadijos sudaro galimybę nagrinėti civilinę bylą nuosekliai. y. appeal) ir vykdymo (angl. pretrial procedure) stadija. Tačiau kai kurios stadijos neišvengiamos nagrinėjant kiekvieną civilinę bylą. Kai kurie bendrieji teoriniai civilinio proceso teisės klausimai // Teisė. Panašios civilinio proceso stadijos (dažnai vadinamos fazėmis) skiriamos visose kontinentinės teisinės sistemos šalyse.. privalomosiomis. kaip paprastai. kasacijos ir sprendimų vykdymo stadijos. o vykstant teisminiam nagrinėjimui: LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. pasirengimo ir. Nr.antrojoje. kai atsisakoma priimti pareiškimą esant ne pirmajai proceso stadijai. teisminio nagrinėjimo (angl. D. tačiau teismų praktikoje galimi atvejai. Kai kurie autoriai skiria tik penkias proceso stadijas: procesas pirmosios instancijos teisme. pavyzdžiui. jog kiekviena civilinė byla pereina jas visas.vykdymo stadiją1. Stadijos nuosekliai keičia viena kitą. glaustai. kasacijos ir teismo sprendimų vykdymo fazę. t. pleadings) ir surenka bei viena kitai atskleidžia įrodymus (angl. teisminio nagrinėjimo stadijos. tad konkrečioje byloje jos gali būti arba jų gali nebūti. nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir ištaisant ankstesnėse stadijose padarytas klaidas. Tuo tarpu bendrosios teisės valstybėse skiriamos parengiamoji (angl. kasacija ir proceso atnaujinimas (Nekrošius V. t. trial). Pavyzdžiui. kai šalys pasikeičia rašytiniais pareiškimais ir dokumentais (angl. ieškovui atsisakius ieškinio 1 Nors teoriškai civilinio proceso stadijų nuoseklumo klausimas jokių problemų nekelia. neįmanoma peršokti.

teiseną. teisės normų reguliuojamų teisinių santykių. Minėta. trečią teiseną. yra numatyta net keturiolikos kategorijų įvairių bylų. 1983. tokių. taikoma vienodos materialiosios teisinės prigimties civilinių bylų visumai. y.).). išimtine. gegužės l d. nes būtent ji nustato pagrindines proceso taisykles. nebus nei apeliacijos. taikomų visoms ypatingosios teisenos byloms (CPK 442.tai speciali civilinių bylų nagrinėjimo tvarka. Teisės literatūroje ši teisina vadinama 1 ir kitaip . supaprastinta teisena . Non-contentious Proceedings and their Development // Effletover Rechtssuchutz und Verfassungsmassige Ordnung.443 str. arba ypatingąja teisena. kad CPK skiria dvejopą teiseną: 1) ieškinio.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA ir teismui nutraukus bylą. t. § 2. atsirastų fakultatyvi stadija . kurios nustato „normalią" proceso eigą. t. Ši teisena nustato ieškinio teisenos taisyklių išimtis. o būtent teiseną bylų. iškeliamos remiantis ieškiniu. fakultatyvių stadijų nebus. kurios nagrinėjamos šia teisena. arba ginčo. Teisena nustatyta todėl. Šiai teisenai būdinga tai. nei kasacijos. Jeigu nė viena šalis neskundžia priimto teismo sprendimo. Be bendrųjų taisyklių. 1964 m. CPK 375. kad civilinė byla gali būti nagrinėjama arba ginčo (ieškinio) teisena. turinčių priešingų interesų. kylančių iš viešosios: konstitucinės. Šia teisena nagrinėjamos visos civilinės bylos. Teisena .441 straipsniai aptaria konkrečių kategorijų ieškinio teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus.apsaugine.). Be bendrųjų taisyklių. y. ieškinio teisenos išimčių. Nuo 1 Stalev Z. finansų. 50 . ieškinio teisena kartais vadinama pagrindine. taikomų visoms šios teisenos byloms. Ypatingoji teisena taip pat nėra vienalytė. 2) ypatingąją teiseną (CPK 442-582 str. administracinės. l d. taisykles. 257-258.bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Iki 1999 m. CPK numato tam tikras išimtis. kad ji yra pritaikyta dviejų šalių. S. CPK numatė dar vieną. o ypatingoji teisena yra tik specialiųjų taisyklių. Todėl jos visos negali būti nagrinėjamos pagal vienodas taisykles. kad ieškinio teisena taip pat nėra vienalytė. ne ginčo. tarpusavio ginčui nagrinėti. Bielefeld: Gieseking-Verlag. sistema (CPK 443 str. kurios taikomos tik tam tikrų kategorijų byloms. Pažymėtina. CIVILINIO PROCESO TEISENOS SAMPRATA CPK numato. Bet priimtą teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka. kad civilinio proceso tvarka nagrinėjamos civilinės bylos yra nepaprastai įvairios ir skirtingos. Pavyzdžiui. y. t. Kadangi dauguma civilinių bylų būtent ir yra ginčo bylos.

SUDEDAMOJI TEISĖS SISTEMOS DALIS Minėta. Vykstant civiliniam procesui susiklosto įvairūs civilinių procesinių teisinių santykių subjektų . jus publicum) ir privatinę teisę (lot. kad tradiciškai visos teisės šakos skirstomos į dvi dideles grupes: į viešąją teisę (lot. Istoriškai civilinio proceso teisės raida lėmė. H. 1993. jus privatum). Auflage. Todėl kai kuriose kontinentinės teisinės sistemos šalyse civilinio proceso teisė priskiriama prie viešosios teisės. Vokietijai būdinga tokia teisės šakų 1 klasifikacija pateikiama l paveiksle... teismo ir atsakovo. Munchen: C. 2-3. inquisitoire. Toks procesas istoriškai gavo tardomojo proceso pavadinimą (angl. adversarial. 1. 1985. santykiai. Viešosios teisės šakos reguliuoja santykius. prie kurios teisės . K.. kad daugumos kontinentinės teisinės sistemos šalių civiliniam procesui buvo būdinga. nes administracines bylas (plačiuoju požiūriu) pradėjo nagrinėti administraciniai teismai. H. H. gegužės l d. t. Kane. Pripažįstant. kai viena šalis yra valstybė ar valstybės institucija. S. kontradiktorisehes Verfahren). 15. tiek juridinių) santykius. Friedenthal. kad teismas visais atvejais yra bet kurio civilinio procesinio teisinio santykio subjektas.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS 1999 m. Atsakant į klausimą. teismo ir liudytojo ir t. darytina išvada. Schwab K. tiria įrodymus ir t. pranc. vok. pradėjus veikti administraciniams teismams šios teisenos CPK nebeliko. Inquisitionsproze ). grindžiamus subordinacijos principu. M. vok. 51 . R. inquisitorial. tokius. jog civilinio proceso teisė yra viešosios teisės dalis. A.t. Jo esmė. Beck'sche Verlagsbuchhandlung. y. teismui (teisėjui) lyg iš šalies stebint bylinėjimosi eigą ir tik išimtiniais atvejais įsikišant į šalių gin2 čą (plačiau apie tardomąjį ir ginčo proceso modelius kalbama antra1 Rosenberg L. Paul. Tuo tarpu bendrosios teisės šalyse istoriškai susiklostė vadinamasis ginčo civilinio proceso modelis (angl.: West Publishing Co. Ši išvada būtų teisinga kalbant kontinentinės teisinės sistemos aspektu. 2 Civil Procedure / by J. pranc. apklausia liudytojus. būdamas aktyvus proceso dalyvis.. aiškinasi kiekvienos bylos esmę. jog teismas. Gottwald P. St. Privatinė teisė reguliuoja privačių asmenų (tiek fizinių.viešosios ar privatinės priskirti civilinio proceso teisę.5 CIVILINIO PROCESO TEISĖ .t. P.teismo ir ieškovo. Zivilprozessrecht. Miller. Minn. procėdure costesteė. kad visa proceso eiga priklauso nuo ginčo šalių. reikia grįžti prie civilinio proceso teisės dalyko ir metodo. 2. Pavyzdžiui.

London: Butterworths. P. kad bendrosios teisės doktrinai apskritai nėra budingas teisės šakų skirstymas į viešąją ir privatinę teisę. šis faktas negali būti absoliutinamas. Visos teisinės sistemos pripažįsta valstybės interesą sprendžiant kai kuriuos privačius ginčus. Dėl šios priežasties bendrosios teisės šalyse civilinio proceso teisė daugiausiai skirta ginčo šalių veiksmams. žmogaus teisių. net pripažinus būtina civilinių procesinių teisinių santykių šalimi esant teismą. nesąžiningos konkuren1 Pažymėtina. S.: James Ph. Šiuo aspektu civilinio proceso teisę reikėtų priskirti prie privatinės teisės. Jai būdingesnis teisės skirstymas į bendrąją teisę ir teisingumo teisę bei į materialiąją ir proceso teisę. Introduction to English Law. Kita vertus. 52 . pavyzdžiui. jų tarpusavio santykiams reguliuoti. žr. 12th ed. 1989. 5-6. 63. Bendrosios teisės valstybėms būdinga teisės šakų klasifikacija1 pateikiama 2 paveiksle. negalima absoliutinti ir ginčo proceso modelio. Be to.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA me šio vadovėlio skyriuje). pvz.

proceso esmė negali neturėti įtakos ir proceso teisės esmei. galimi ir kiti tokių bylų ypatumai. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Todėl privačių asmenų ginčas turi ir visuomeninę reikšmę. iš kurių kilo ginčas dėl teisės. prigimtis negali nelemti ir paties proceso esmės. kai visiškai pagrįstai kalbama apie viešosios ir privatinės teisės konvergenciją. turinčia ir viešosios. Tačiau subjektinė ginčo sudėtis. teismo vaidmuo šiose bylose gali būti kiek kitoks nei paprastai. asmens teisinio statuso nustatymo bylose. Todėl civilinio proceso teisė laikytina mišria teisės šaka. darbo. Tad civilinio proceso esmė vis dėlto yra privati — tai privačių šalių privataus ginčo sprendimo procesas. pavyzdžiui. ir privatinės teisės bruožų. šeimos. materialiųjų teisimų santykių. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į šiuolaikines teisės sistemos raidos tendencijas. privalomas prokuroro dalyvavimas jose.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS cijos. jog nėra grynai viešosios ar grynai privatinės 53 . Suprantama. pripažįstant.

Ši svarba turi atsispindėti nustatant bylų nagrinėjimo tvarką. turi ir viešojo intereso elementų. vienaip ar kitaip paveikdamas ir viešąjį interesą. Common Values and the Public-Private Divide. Taigi ir teismo vaidmuo. 1999. be privataus. Tačiau nagrinėjant ginčą. Jeigu ginčas iš tiesų privatus. London: Butterworths. dviejų verslininkų ginčas. kad ginčas ginčui nelygu. 1 Išsamiau žr. Tačiau yra ir ginčų dėl teisės. nepilnamečių vaikų išlaikymo. Minėta. kurių nagrinėjimas peržengia ginčo šalių privačių interesų ribas. o šalių galimybės įgyvendinti dispozityvumo principą ribojamos. be jokios abejonės. pavyzdžiui.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 1 teisės .: Oliver D. kaip parodyta 3 paveiksle. yra grynai privatūs. Santuokos pripažinimo negaliojančia. tai dispozityvumo principas procese turėtų būti taikomas neribotai ir teisėjas į šalių procesinę veiklą turėtų kištis minimaliai. teisėjo vaidmuo turėtų būti didesnis. tėvų valdžios ribojimo. bankroto ir kitos bylos yra svarbios ir visuomeniniu atžvilgiu. 54 . kuris. Tad civilinio proceso teisės vietą teisės sistemoje galima pavaizduoti. kilęs iš nuomos sutarties. Kai kurie ginčai dėl teisės.

baudžiamąjį ir civilinį procesus. pvz. galiojantys įstatymai nustato kelis subjektinių teisių ir interesų gynybos ir ginčų sprendimo 1 Žr. Ca B.) sukūrė naują. H. arba bendrosios proceso teisės (pranc. kalbama ne apie vieną. Šito nederėtų pamiršti įstatymų leidėjui modeliuojant ir priimant civilinio proceso teisės normas.teisė į ieškinį. 4 Žr. R.baudžiamojo proceso teisę ir civilinio proceso teisę . reguliuojančias administracinį. Iheringas. baudžiamąjį ir civilinį procesus vienija daug bruožų . 29-73. o apie dvi savarankiškas tei4 sės šakas . vok. The Hague: Martinus Nijhoff. tapatūs proceso tikslai. Bruzelius A. Rozinas. M.7 CIVILINIS PROCESAS IR KITI SUBJEKTINIŲ TEISIŲ IR INTERESŲ GYNYBOS IR GINČŲ SPRENDIMO BŪDAI Pažeistas subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas. administracinį.: Ginsburg R. Teismo proceso teisės.šiek tiek skirtis negu nagrinėjant grynai privatų ginčą. vadinamąją teismo proceso doktriną. teisėjų statusą ir jų veiklą. Processrecht). nustatančias teismų sistemą. 1983. Doktrinos sekėjų nuomone. V. A. pavyzdžiui..CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS ir šalių procesinės galimybės nagrinėjant įvairius ginčus neturėtų būti suniveliuota. M o c a : Haya. derybų. kad baudžiamojo ir civilinio procesų principai yra vienodi. M e . Vadinasi. C. Ginčą šalys pirmiausiai gali mėginti išspręsti taikiai. kur baudžiamojo ir civilinio procesų teisės normos kodifikuotos viename kodekse. Riazanovskis)1.. abipusių kompromisų būdu. Foinickis. apimanti teisės normas. P. Net tose valstybėse. Civil Procedure in Sweden. pvz. idėją palaikė ir kai kurie ikirevoliucinės Rusijos proceso teisės specialistai (I..: IIo H. L. po c y o o p a a . 1965..: P B. ji nebuvo visuotinai pripažinta ir praktiškai įgyvendinta. vienodi proceso principai ir t. Nors kai kurie teismo proceso teisės doktrinos teiginiai teisingi..t. du pouvoir judiciarie. pradžioje keli vokiečių ir prancūzų teisės teoretikai (F. 3 Išsamiau žr. N. Pagal šią teoriją yra tik viena proceso teisės šaka teismo proceso teisė. op. B. Cit. 2 55 . 1. Dėl ginčo jos gali kreiptis ir į kitokias valstybės ar nevalstybines institucijas. ir normas. 1..6 AR YRA „TEISMŲ TEISĖ" XIX a. Juosserandotas ir kt. C M.2 Teismo proceso teisės šalininkų buvo ir tarybinės teisės doktrinoje3. o atvirkščiai . Baueris. A. Ten pat.

36-1070. t. Vilnius: Justitia. 1996.. komisijos. 56-1548. 1999. Nr. 56 .: Žinios. įvairios inspekcijos. pvz. 1998 m. 34-933.nagrinėja ginčą. visus ginčų sprendimo būdus galima skirstyti į dvi dideles grupes: valstybinius ir nevalstybinius (privačius). Nr. Londono tarptautinio arbitražo teismas). y. skundas paduodamas aukštesniam pagal pavaldumą pareigūnui ar administracinei institucijai. Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 str. pavyzdžiui. y. Telekomunikacijų įstatymo 6 straipsnio antrosios dalies 12 punktas. baudžiamąjį ir civilinį procesus. Komercinio arbitražo įstatymas2. Profesinių sąjungą įstatymo3 15 straipsnyje sakoma. specialią kolektyvinių nesutarimų nagrinė1 1999 m.. kai konkrečiam ginčui išspręsti ginčo šalys pasirenka arbitrus (arbitražas ad hoc) arba šalių ginčo sprendimą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas. 1991 m.: Dominas D. savo ruožtu dar skirstomas į administracinį. Spręsti ginčą arbitražu galima tik šalių susitarimu. Tarptautinis komercinis arbitražas. Nemažai ginčų nagrinėjama vadinamąja pavaldumo (subordinacijos) tvarka. Prie valstybinių ginčų sprendimo būdų priskiriamas teisminis ginčų sprendimas. Mikelėnas V. Pagal tai. 1995. ATPK III-IV sk.valstybės ar nevalstybinė . daugybę įvairių ginčų taip pat nagrinėja kitos valstybės ir savivaldybių institucijos.). 2 Žinios.: Žinios. Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nagrinėja pašto paslaugų teikėjų ir vartotojų ginčus1. tiek santykiams šalies viduje. kad profesinės sąjungos gina savo narių teises ir teisėtus interesus. Pavyzdžiui. departamentai. Nr.. Pavyzdžiui. Be teismų. balandžio 15d. Lietuvoje komercinio arbitražo veiklą reguliuoja 1996 m. Tai privatus ginčų sprendimo būdas. birželio 9d. Nr. t. Pagrindinis ir svarbiausias nevalstybinis (privatus) ginčų sprendimo būdas yra arbitražas. 1991. policija. 1998. pavyzdžiui. Arbitražo procedūra plačiai taikoma tiek tarptautiniams prekybos santykiams. Yra ir specialių ginčų nagrinėjimo administracine tvarka institucijų ar pareigūnų. pvz. lapkričio 21d.. Pašto įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies 3 punktas. Nr. 39-961. žr. 3 Žinios. kokia institucija . Ginčų sprendimo būdai reiškia įstatymų nustatytą tam tikrų valstybės ar nevalstybinių institucijų veiklą sprendžiant šalių ginčus ir ginant bei atkuriant pažeistas subjektines teises ir interesus. 2001. Išsamiau apie ginčų nagrinėjimą arbitražu žr. balandžio 2 d. tik esant arbitražiniam susitarimui. žr.). ir kitokios valstybės institucijos turi teisę nagrinėti ginčus administracine tvarka (žr.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA būdus. 94-3306. Kai kuriuos nesutarimus gali nagrinėti įvairios visuomeninės organizacijos.

2) tarpininkavimas. balandžio 15 d. rugsėjo 12 d. kurios tikslas . viena kitai pareikšdamos pretenziją (pvz. Ginčo šalys. Geležinkelių transporto kodekso 72 straipsnis. kai kuriuos darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos. turto defektams. vok. mėdiation. 1996. turto vertei. 1996 m. The Comparative Law Yearbook of International Business / gen. balandžio 4d. pavyzdžiui. Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas1. 56-1640. Privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą numato 1996 m. 2001. 57 . Nr. Nr. D. sudarytos iš darbdavio ir darbuotojų atstovų2. žr. Nuo 2003 m. Pašto įstatymo 15 straipsnis. conciliation. P. 5) ginčo nagrinėjimas dalyvaujant šalių advokatams ir tarpininkui (angl. 72-991.. 1999. 36-1070.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS jimo tvarką numato 1991 m. o jo nuostatos įtrauktos į Darbo kodekso 39-85 straipsnius. 5 Žinios. šis įstatymas neteko galios. kad šalys ginčą baigtų taikos sutartimi. taip pat gali mėginti pačios išspręsti ginčą nesikreipdamos į jokį tarpininką.: Žinios. Visi išvardyti nevalstybiniai ginčų nagrinėjimo būdai vadinami alternatyviais ginčų sprendimo būdais (angl.): 1 Žinios. birželio 4 d. Šio įstatymo nuostatos perkeltos į 2002 m. consiliation. 2000. 1511. 1994. pretenzijų pareiškimo galimybė numatyta konkrečių rūšių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose3. ginčo šalių derybos tarpininkaujant jų pasirinktam asmeniui (angl. Nr. atlyginimo dydžiui nustatyti. žr. ADR) ir yra plačiai taikomi užsienio šalyse6. minėta. mini-trial)7. Vermittlung). Versohnung). Campbell. 1996.: Žinios.pasiekti. ed. atlikti taikinimo procedūrą gali šalių pasirinktas privatus asmuo. 1991. o tarkime. 101-2300.: Dispute Resolution Methods. teisėjas ar kitas valstybės pareigūnas. 59-1402. Nr. 2 2000 m. 6 Black's Law Dictionary. mediation. sausio l d. 4 1999 m. Alternatyviais ginčų sprendimo būdais pripažįstama: 1) ginčo šalių taikinimo procedūra (angl. Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymas // Žinios. 94-3306. 4) ginčo perdavimas spręsti šalių pasirinktam ekspertui. 3) ginčo šalių tarpusavio derybos be tarpininkų. alternative dispute resoliution. 93-3256. Taigi visus ginčų dėl teisės sprendimo būdus galima pavaizduoti tokia schema (4 pav. vok. Prekybinės laivybos įstatymo5 70 straipsnis. Darbo kodeksą. London: Graham and Trotman/Martinus Nijhoff. valstybės pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose4). ir t. pranc. t. y.. 3 Pvz. pranc. Nr. Nr. Nr. birželio 20 d. 7 Išsamiau žr. 2001.t.

Oxford: Oxford University Press. S. Pirma. The Hague: KIuwer Law International.nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. P. 2 Mikelėnas V. Turint omenyje šalių apeliacijos teisę ir jų galimybę reikalauti įvertinti sprendimą ekstraordinarine (kasacine.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Ieškoti ginčo alternatyvaus sprendimo būdo aplenkiant teismą skatina kelios priežastys. 9. Quo vadis. žyminis mokestis ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. A. teisme ginčas sprendžiamas gana ilgai.apie šešis mėnesius. W.nuo vienų iki šešerių metų2. Italijoje . arba eksperimentuojama toliau.iki penkerių metų. Olandijoje . Vokietijoje . 1 Dispute Resolution in Japan / by J. Pavyzdžiui.: Civil Justice in Crisis. 3 Bylų nagrinėjimo trukmę konkrečiose Europos valstybėse žr. Comparative Perspectives of Civil Procedure / edited by A. S. Prancūzijoje . Antra.nuo vienų iki trejų metų. 124. Danijoje . Davis. 58 . P. 1996. 1999. bylinėtis teisme brangu: didžiąją bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro advokato honoraras. revizijų) tvarka. Japonijoje vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teisme yra keturiasdešimt mėnesių1. civilinė byla gali būti nagrinėjama net penkiolika metų ar ilgiau3. Zuckerman.

tiek visai visuomenei parankiau išspręsti ginčą nesikišant trečiajam asmeniui.CIVILINIO PROCESO TEISES (R CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Trečia. perdavusios ginčą spręsti teismui. tikėtina. verslo ir kiti ryšiai nenutrūks ir sėkmingai plėtosis toliau. Šalims ginčą sureguliavus taikiai. Ne veltui Japonijos visuomenė laikoma mažiausiai besibylinėjančia: 1994 m. o pralaimėjusi šalis paprastai lieka ir labai nepatenkinta. baigiame pasivyti JAV. privatų gyvenimą ir kitas aplinkybes neišvengiamai sužino didesnė ar mažesnė visuomenės dalis. kad ginčų apskritai neturi kilti. nepakliūvant į visuomenės akiratį. geros kaimynystės.). Pavyzdžiui. Tuo tarpu JAV. kad ginčas būtų išnagrinėtas „už uždarų durų". kiek įmanoma privatesniu būdu. civilinių bylų. kad jų ekonominiai. pasakytina. o teisminio bylinėjimosi atveju šitai mažai tikėtina. viešojo intereso apsauga. tačiau šalių nuoskauda lieka. Dėl šios priežasties besibylinėjantys žmonės Japonijoje vertinami nepalankiai ir įtariai. 128-129. Šešta. nepriimti ieškinio atsisakymo (CPK 42 str. civilinių bylų1. Ketvirta. Penkta. Po teisminio nagrinėjimo šalių tarpusavio santykių įtampa gali net padidėti. vienam milijonui Japonijos gyventojų teko penki šimtai civilinių bylų. Be abejo. 2 d. ginčo sprendimo procesas teisme reglamentuojamas įstatymo ir šalys negali pačios nustatyti jo sprendimo procedūros. o tai reiškia. 59 . šalys. P. y. ekonominiu. Japonijoje vyrauja visuomenės nuomonė. o kilę turi būti sprendžiami ginčo šalims taikiai derantis. išspręsti ginčą teisme reiškia tik teisinę. bet ne socialinę taiką. teismuose buvo iškelta 117 428 civilinės bylos2. Neretai į privatų šalių ginčą sutelkia dėmesį spauda. ūkinę. o jos gyventojai pripažįstami labiausiai linkusiais bylinėtis. nes teismas gali neleisti šalims atlikti tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui. vienam milijonui žmonių teko 57 tūkst. teismas gali netvirtinti Šalių taikos sutarties. t. jų tarpusavio santykius. civilinės bylos nagrinėjamos viešai (CPK 9 str. kad vienam milijonui Lietuvos gyventojų teko apie 45 tūkst. kai byla susijusi su trečiųjų asmenų. Priėmus sprendimą ginčas dėl teisės pripažįstamas išspręstu. galiausiai ir moraliniu požiūriu tiek šalims. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statistikos duomenys. Tuo tarpu šalys dažniausiai suinteresuotos. Septinta. kartais praranda jo sprendimo proceso kontrolę. kad 2001 m. Lyginant su Lietuva. socialiniu. profesinę ar kitokią veiklą. pavyz1 Dispute Resolution in Japan.). todėl apie šalių ginčą. labai svarbi ir visuomenės nuomonė apie teisminį bylinėjimąsi ir kitus ginčų sprendimo būdus. Bene dėl tos pačios priežasties apie 95 procentai visų ginčų Japonijoje išsprendžiami šalių derybomis ir taikos sutartimis. socialiniai.

Nurodytos priežastys lemia alternatyvių ginčo sprendimo būdų po1 puliarumą. Anglijoje . kalbos. Čia dirba apie tūkstantį du šimtus patyrusių tarpininkavimo specialistų . socialinių darbuotojų. 1989. New York. 2 Dispute Resolution Methods. Teismo ir kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų tarpusavio santykį atskleidžia 5 paveikslas. Kanadoje vartotojų teisių gynybos. pvz.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA džiui. negali pasirinkti teisėjo. Pavyzdžiui. 99-104. buvo įkurta speciali institucija šeimos konfliktams taikiai spręsti (Family Mediation Canada). 1 Žr. A. Sanders. The Hague: Kluwer Law International.. P. K. psichologų. C.. Rogers. Ypač jie paplitę JAV. Policy. kuria bus nagrinėjama byla. Carroll.teisininkų. Bancroft-Whitney Co. 1999. The Art of Business Diplomacy / by E. Kanadoje 1984 m. Kanadoje. statybos pramonės srityse taip pat atliekamos įvairios taikinimo 2 procedūros . The Hague: Kluwer Law International. Quo Vadis Arbitration? Sixty Years of Arbitration Practice: A Comparative Study / by P. Mackie. 1999. bylos nagrinėjimo vietos ir t. Law. kuris spręs ginčą. draudimo santykių. Practice / by N.t. 60 .: Mediation. H. San Francisco: The Lawyers Cooperative Publishing Co. International Mediation.. McEwen.

teisme ginčą sprendžia profesionalus teisininkas . Campbell. Tuo tarpu byla Danijos teisme gali būti nagrinėjama nuo šešių savaičių iki šešerių metų1.t. P. Be to. tačiau privalumų turi ir teisminė gynyba. London: Lloyd's of London Press Ltd. Vokietijoje privaloma taikinimo procedūra nustatyta esant darbo byloms. įpėdinių. kad kuo daugiau ginčų būtų išspręsta taikiai. Pasaulinė patirtis patvirtina ir valstybės suinteresuotumą. Antra.. daugelio šalių civilinio proceso įstatymai (pvz. teismo sprendimo įvykdymas užtikrintas prievartos galimybe. Vokietijos CPK 279 str.. Prancūzijos CPK 21 str. o teisė lieka neapginta. Taip pat yra specialių valstybės ir nevalstybinių institucijų. akcininkų ginčus. Todėl daugelyje valstybių civilinio proceso įstatymai revizuojami. be teismo arba išvengiant ilgo teisminio nagrinėjimo. 1995. 181-183. T. nustatančiu sumarinį procesą ginčams dėl skolos išieškojimo spręsti nešaukiant teismo posėdžio3. 136-139. teismo procese galima reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2 61 .. P. 1 Ten pat. o šito paprastai stokojama sprendžiant ginčą alternatyviu būdu. išsprendus ginčą alternatyviu būdu. Trečia. Tačiau nereikėtų pernelyg vertinti alternatyvių ginčo sprendimo būdų. kai kuriuos kitus ginčus2.) taip pat įtvirtina teisėjo pareigą skatinti šalis baigti bylą taikos sutartimi. Švedijos teismo proceso kodekso 42:6 str.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai populiarėja ir Europoje. aiškios ir detalios teismo proceso taisyklės padeda teismui geriau nustatyti visas ginčo aplinkybes. kad šitaip ginčai išsprendžiami gana operatyviai . Ketvirta. o šito nėra sprendžiant ginčus alternatyviais būdais (išskyrus. P. Pavyzdžiui. 3 International Civil Procedures / ed. nagrinėjant šeimos konfliktus ir t. Pavyzdžiui. dažniausiai užtikrinama tik socialinė taika.nuo trijų iki šešių savaičių. Ten pat. Penkta. Pirma. Ch. per tokią reformą Vokietijoje (l990 m. žinoma. Analogiška norma yra ir Lietuvos CPK 231 straipsnyje. tarpininkaujančių sprendžiant vartotojų ir gamintojų (pardavėjų). speciali taikinimo agentūra (Danish Mediation Board) tarpininkauja sprendžiant kaimynų. nustatoma paprastesnė kai kurių kategorijų civilinių bylų nagrinėjimo tvarka.. Praktika rodo. Danijoje taikinimo procedūra privaloma sprendžiant darbo ginčus. Negalima neigti jų naudingumo.teisėjas.) CPK buvo papildytas nauju skirsniu. arbitražą). 293-294.

sprendimus byloje Johnston v. Taigi ji nėra izoliuota nuo kitų teisės sistemos dalių. 117 str.. t. posakių ir institutų reguliuojamų materialiųjų teisinių santykių. Antai konstitucinės teisės normos įtvirtina daugumą civilinio proceso teisės principų (Konstitucijos 30. P. Šie teismo proceso pranašumai patvirtina išvadą. jo pritaikymu nagrinėti ginčus. Septinta. Tokį universalumą lemia vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų .daugelis materialiosios teisės šaltinių yra ir civilinio proceso teisės šaltiniai. Atvirkščiai.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Šešta. 2 62 . Civilinio proceso teisės ir kitų teisės šakų ryšys labiausiai pasireiškia teisės Šaltinių tapatumu . net ir labai pažangių. Iš daugelio žmonių galimybę pasinaudoti teise į teisminę gynybą atima ekonominės priežastys: didelis žyminis mokestis ir advokatų honorarai teisminę gynybą daro jiems neprieinamą. 1. o valstybė turėtų pareigą subsidijuoti neišgalinčiuosius. pvz. kol kas tėra siektina svajonė. kad teisė į teisminę gynybą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Koopmans T. daugeliui valstybių. 1992. kartu yra visos teisės sistemos sudedamoji dalis. ji labai glaudžiai su jomis susijusi. bylinėjimosi išlaidų problema daugelyje valstybių sprendžiama valstybei garantuojant finansinę pagalbą neturtingiems bylininkams. pagal kurį visi ginčai dėl teisės būtų nagrinėjami teisme. y. lapkričio 4 d. Tačiau įgyvendinti šį principą nėra paprasta. 1. įtvirtintų 1950 m. Idealus teisingumo įgyvendinimo modelis. ne viename savo sprendime patvirtino ir Europos žmogaus teisių teismas3. 40-987. Dordrecht: Martinus Nijhoff. XVI. Ji reiškia. nors eiti šiuo keliu jau mėginama4. Nr. 85-86. kad negali būti sričių. kylančius iš daugelio materialiosios teisės šakų. 1995. 183-184.. Principą. Vol. kitose bylose.). būdama savarankiška teisės šaka. Natural Justice Rediviva? The Right to a Fair Hearing in European Law // Law and Reality. Ch.8 CIVILINIO PROCESO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISĖS ŠAKOMIS Civilinio proceso teisė. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos1 6 straipsnyje. 114. Pirmiausiai šitai aiškinama civilinio proceso universalumu. 109-110. kurių negalėtų kontroliuoti teismas. galimas teismo klaidas įmanoma ištaisyti pasinaudojus instancinės teismų sistemos galimybėmis. 3 Žr. Baudžiamojo proceso ir civilinio proceso 1 Žinios.procesinis šalių lygiateisiškumas. kad visus ginčus dėl civilinės teisės turi spręsti teismas2. Ireland. 1986. 4 International Encyclopedia of Comparative Law. P.

kat. 2000 m. 3K-3-385/2000. Minėta.). Bendrosios kompetencijos teismai. 3K-3-50/1999. Litvinavičienė ir kt.. Civilinio proceso teisei. nutartį c. teisėjų ir teismų nepriklausomumo. Vilnius. vadovaujasi Konstitucinio Teismo praktika. pvz. kat. Neatskiriamą Lietuvos konstitucinės teisės dalį sudaro Konstitucinio Teismo precedentai.). tarp jų . aiškindami ir taikydami teisę. savivaldybė v. H. b. tiek tiesiogiai civilinio proceso teisę. kaip kad praktikuojama kai kuriose šalyse. Nr. padedantys teismams šalinti teisės spragas ir spręsti teisės normų galiojimo ir jų tarpusavio 2 kolizijos klausimus . 3K-3-910/2000.. bendri šių proceso teisės šakų yra pagrindiniai proceso principai. 3. Minėta. l d. kad Konstitucijoje įtvirtinta nemažai principų. valstybinės kalbos proceso. Konstitucija taip pat įtvirtina žmogaus teises. b... įrodymai ir kt. Toliau detaliau aptariamas civilinio proceso teisės ir kitų teisės šakų tarpusavio santykis. kad būtent šitai leidžia abu procesus reguliuoti viename kodekse. 109.). R. balandžio 17 d. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. 3 Žr.. kat. 2002. CPK normų aiškinta pirmiausiai analizuojant Konstituciją ir ja remiantis1. lemia ir pagrindinius civilinio proceso teisės turinio aspektus. P. nutartį c. o būtent teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str. 117 str. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje // Konstitucijos tiesioginis aiškinimas ir taikymas. kurie bendri abiejų proceso teisės šakų (pvz. Nr. Valstybinė mokesčių inspekcija. nustatydama teismų veiklos principus. 63 . balandžio 12 d. 131-165. A. b. Klaipėdos m. Nr. kad konstitucinė teisė. 36. Stomaitė v. taikytinų ir civilinio proceso teisei: visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui. kad daugelis 1964 m. jo pateiktu konkrečių Konstitucijos ir kitų įstatymų aiškinimu. teisėjų nušalinimo pagrindai. Teismų praktikos analizė patvirtina. § 1. B. konstitucinė teisė yra bazinė. 32.ir vieną iš pagrindinių žmogaus teisių. Juchnevičius v. Tokių pavyzdžių bendrosios kompetencijos teismų praktikoje gana gausu3. Todėl konstitucinė teisė labai svarbi interpretuojant civilinio proceso teisės normas. teismo posėdžio viešumo.. CIVILINIO PROCESO TEISĖ IR KONSTITUCINĖ TEISĖ Lietuvos Respublikos Konstitucija labai plačiai veikia tiek pačią teismų sistemą. Vilniaus m. 1 Žr. Tad galima teigti. LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. pvz. Ypač svarbūs civilinio proceso teisei yra Konstitucijos 6—7 straipsniai. nutartį c. 2 Mikelėnas V. spalio 2 d. teisingumo vykdymo tik teismo ir kiti (Konstitucijos 29. kaip ir kitoms teisės šakoms. Kačinskaitė.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS teisę visų pirma sieja nemažai institutų.

CIVILINIO PROCESO TEISĖ IR CIVILINĖ TEISĖ Ypač glaudus civilinio proceso teisės ir tų materialiosios teisės šakų.58 3. Civilinė teisė yra privatinės teisės dalis.65 ir kiti straipsniai). skiriasi ir jų pagrindu atsirandantys teisiniai santykiai. nes čia atsiranda teismo ir civilinio materialiojo teisinio santykio subjektų teisiniai santykiai.).63.CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA § 2. kurios pagrindu atsiranda. 3.. pripažinimas ir atsisakymas civilinėje ir civilinio proceso teisėje nėra tapačios sąvokos. 64 . Šių dviejų teisės šakų ryšys pirmiausiai ir pasireiškia tuo. įmanoma nustatyti tik analizuojant materialiąją teisę (šie klausimai išsamiai aptariami kituose skyriuose). kaip atitinkama materialioji subjektinė teisė gali būti apginta ir įgyvendinta teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje ir kaip yra vykdomas priimtas teismo sprendimas ar kitas vykdomasis dokumentas. tačiau tai nėra viena teisės šaka ir jas atriboti yra taip pat svarbu kaip ir nurodyti jų santykį. tiek privatinės teisės bruožai.54.38. nes visi Čia susiklostantys teisiniai santykiai sieja privačius ir vienas kitam nepavaldžius (lygiateisius vienas kito atžvilgiu) teisės subjektus. civilinės teisės šaltiniuose yra nemažai proceso teisės normų (pvz. atsirandančių civilinės teisės pagrindu. CK 3. kad labai dažnai. proceso šalis yra tinkama ar ne. 3. ryšys. Jis atsiskleidžia analizuojant tokius civilinio proceso teisės institutus kaip šalys. Civilinė teisė yra materialioji teisė. tos pačios sąvokos šiose teisės šakose reiškia skirtingus dalykus. civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai. 3.138str. tretieji asmenys. keičiasi ar baigiasi civiliniai materialieji teisiniai santykiai. padedantį taikyti ir įgyvendinti CK 1. Materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimas ir gynyba yra civilinio proceso teisės dalykas. šalis. todėl CK yra ir civilinio proceso teisės šaltinis. pavyzdžiui. kaip kad minėta.48. tinkamam įgyvendinimui ir gynybai užtikrinti. Taigi nors civilinę ir civilinio proceso teisę sieja glaudus ryšys. Atitinkamas asmuo šiuo atveju kreipiasi į valstybę dėl jam priklausančios civilinės materialiosios subjektinės teisės gynybos ar įgyvendinimo. reikalavimas.138 straipsnyje numatytus civilinių teisių gynybos būdus. Pavyzdžiui. kuriai būdingi tiek viešosios. Kita vertus. Taigi civilinio proceso teisė nustato mechanizmą.53-3. atrodytų. Tuo tarpu civilinio proceso teisė.34. Tačiau civilinė teisė nenumato civilinių materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimo ir gynybos mechanizmo. 3. įrodymai ir kita. yra teisės šaka. 3. o ši savo ruožtu jau detaliai reglamentuoja. Ji taip pat numato civilinių teisių gynybos būdus (CK 1. kad civilinio proceso teisė skirta civilinių materialiųjų subjektinių teisių. kurių normose įtvirtintos subjektinės teisės ginamos civilinio proceso tvarka. Abiem teisės šakoms keliami skirtingi tikslai.

pavyzdžiui. Minėta. civiliniame procese reikalaujama nustatyti materialiąją. kai dėl tam tikrų faktų nelieka jokių abejonių.tai dvi savarankiškos teisingumo vykdymo formos. t. y. Tuo tarpu baudžiamosiose bylose siekiama įgyvendinti baudžiamosios teisės normas taikant nusikaltusiems asmenims atitinkamas baudžiamąsias sankcijas (kurios savo ruožtu taip pat įtvirtintos baudžiamojoje teisėje).). arba asmens. CIVILINIO PROCESO TEISĖ IR BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ Proceso teisės skyrimą į civilinio proceso ir baudžiamojo proceso pirmiausiai lemia materialiųjų teisinių santykių. kurį saugo atitinkamos baudžiamosios teisės sankcijos. Tačiau kad ir koks būrų proceso tikslas. kuriuos reglamentuoja atitinkamai civilinė ir baudžiamoji teisė.ir formaliąją tiesą (kai priimamas sprendimas už akių. komercinės. Tad civilinis ir baudžiamasis procesai . kad civilinės bylos yra susijusios su materialiųjų subjektinių teisių. specifika. darbo teisės reguliuojamų santykių. panašūs ir institutai įrodymų. kai nors žalos 65 . o baudžiamajame procese . Tačiau skirtingi šių procesų tikslai lemia ir skirtingą pačių procesų sandarą: civiliniame procese vyrauja dispozityvumo ir rungimosi principai. kasacijos ir kiti.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS § 3. Atskiriant civilinį ir baudžiamąjį procesus pagrindinis kriterijus yra tiesioginis proceso tikslas. šeimos. žodinio proceso. pažeidusio viešąjį interesą. teismas priimdamas teisingumo vykdymo aktą (sprendimą ar nuosprendį) byloje įgyvendina teisingumą. dažnai .oficialumo ir tardomojo proceso principai. privataus intereso gynyba. kai atsisakoma priimti pavėluotai pateiktus įrodymus ir pan. Dėl šios priežasties baudžiamasis ir civilinis procesai turi daug bendra. tokio teismo įsitikinimo.t. ir pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. antra. nubaudimas. Taigi baudžiamasis procesas skirtas viešajam interesui. Taigi nagrinėjant civilines bylas dažniausiai gynybos objektas yra privatus interesas. Civilines ir baudžiamąsias bylas gali sieti dvejopi santykiai: pirma. procesinių terminų. y. apsauga. atsirandančių iš civilinės. Tokių skirtumų yra ir daugiau. Atsižvelgiant į ginamų civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių specifiką atitinkamai civilinės ir baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos skirtinga proceso tvarka ir todėl egzistuoja savarankiška civilinio proceso ir baudžiamojo proceso teisė. t. teisėjų nepriklausomumo ir t.). apeliacijos. kai ta pati veika yra pagrindas ir taikyti baudžiamąją sankciją. Tai gali būti arba ginčytinų materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimas. o baudžiamajame procese vienareikšmiškai reikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą. ginti. bendri kai kurie principai (viešumo. kurį saugo baudžiamoji teisė.

todėl yra gana glaudus ne tik pačių ginApie bylų. Administracinio teisimo santykio dalyvius sieja tam tikri subordinacijos santykiai. žr. Civilinis procesas. gegužės l d. taip pat CPK normomis. administracinis procesas buvo civilinio proceso sudedamoji dalis. kai pradėjo veikti administracinių teismų sistema. Geriausiai šį tarpusavio ryšį iliustruoja Administracinių bylų teisenos įstatymo l straipsnio antroji dalis. kurio dalyviai yra lygiaverčiai. kad abiejų teisės šakų tikslas yra teisingumo vykdymas. 1997. ir administracinėse bylose paprastai kalbama apie tam tikrą ginčą ir būtinumą jį išspręsti taikant atitinkamą materialiąją teisę.). kurio vienas iš dalyvių visada yra valstybė ar atitinkama valstybės institucija. tačiau tam tikrų faktų vienoje byloje nustatymas turi įtakos kitos bylos baigčiai. Vis dėl to ir vienu. juo labiau kad administracinė teisena nėra ir naujojo CPK reguliavimo dalykas1. 2-asis leid. Pirmuoju atveju įstatymas numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. kad nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis. CIVILINIO PROCESO TEISĖ IR ADMINISTRACINIO PROCESO TEISĖ Iki 1999 m. specifika.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA atlyginimo santykių ir neatsiranda. Tačiau vienu atveju yra civilinis. kuriuos reglamentuoja administracinė ir civilinė teisė.administracinis. o kitu . Šių dviejų teisės šakų panašumus ir skirtumus iš esmės lemia tos pačios priežastys kaip ir nurodytos aptariant civilinio ir baudžiamojo procesų santykį. juo labiau kad kalbama apie gynybą nuo absoliuto . P. § 4. tuo tarpu jas skiria tam tikra materialiųjų teisinių santykių. 2. neapsiribojant tik šalių pateikta medžiaga. D. o tai savo ruožtu lemia glaudesnį nei civilinio ir baudžiamojo procesų tarpusavio ryšį. ir kitu atveju teisme nagrinėjami ginčai dėl teisės. 136-172.. Vilnius: Justitia. kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. privatus ginčas. Taigi CPK papildomai (subsidiariai) taikomas nagrinėjant ir administracines bylas. teisena kaip sudedamąją civilinio proceso dalį iki 1999 m.: Mikelėnas V. išsiaiškinti bylos aplinkybes. Atitinkami interesai gana stipriai mažina rungimosi principo taikymo galimybių ir įpareigoja teismą visapusiškai. gegužės l d. Esant tokiems santykiams. ypač svarbu garantuoti Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą.valstybės.kalba apie prejudicinius faktus (CPK 182 str. Bendra yra tai. 66 . Tačiau nuo nurodytos datos turime kalbėti apie savarankiško administracinio proceso susiformavimą. 2-3 p. kur sakoma. antruoju . viešasis ginčas. kylančių iš administracinių teisinių santykių. Ir civilinėse.

įrodymus gali tekti rinkti. Tarptautines privatinės teisės įvadas. kultūriniai ir kiti procesai ir pokyčiai. kurios yra ir tarptautinės privatinės teisės.) yra nukopijuota nuo CPK. socialiniai. visuomenės gyvenime nuolat vyksta įvairūs ekonominiai.: Mikelėnas V. todėl daugelį civilinio proceso teisės reglamentuojamų klausimų tenka spręsti kitaip. gali turėti užsienio (tarptautinį) elementą. ir civilinio proceso teisės šaltinis1. į teismą gali kreiptis užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Taigi teisei neišvengiamai būdingas ir dinamiškumas. sprendimą reglamentuoja tarptautinė privatinė teisė. Kai kuriose valstybėse proceso teisės normos. CIVILINIO PROCESO TEISĖ IR TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ Daugelis civilinio proceso teisės normų reglamentuoja civilinių bylų.) ir CPK 780-817 straipsniuose. bet ir teisės šakų tarpusavio ryšys ir prigimties panašumas. Tokiais atvejais susiduria dviejų ar daugiau valstybių civilinio proceso teisė. § 5. daugelį tarptautinio civilinio proceso klausimų reglamentuoja dvišalės ir daugiašalės tarptautinės sutartys.užtikrinti stabilumą visuomenėje. 1. Be šių normų. Kitose valstybėse šios normos yra CPK. Priešingai. Klausimų. pasireiškiantis nuosekliu jos plėtojimu ar net drastiškomis reformomis. nesusijusių su užsienio valstybėmis.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS čų. 2001. t. nagrinėjimo ir sprendimo tvarką. Pavyzdžiui. susijusių su skirtingų valstybių teisės sistemų kolizija. susijusių su užsienio (tarptautiniu) elementu.9 ŠIUOLAIKINĖS CIVILINIO PROCESO TEISĖS TENDENCIJOS Viena iš teisės funkcijų . Lietuvoje tarptautinė privatinė teisė nėra kodifikuota specialiame teisės šaltinyje. Tačiau civilinė byla gali būti susijusi su užsieniu..12. yra išdėstytos CK (pvz.30.33 str. Proceso teisės normos. Šios teisės sudedamąja dalimi pripažįstamas tarptautinis civilinis procesas. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. apeliacijos ir t. reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą. Iš tiesų daugelis administracinio proceso institutų (įrodymų. 67 . nagrinėjimo ir sprendimo ypatumus. priimtą teismo sprendimą gali reikėti vykdyti užsienio valstybėje. kodifikuotos specialiame įstatyme ar kodekse. Išsamiau žr.t. Šiuo atžvilgiu teisė yra statiškas reiškinys. reglamentuojančios bylų. Vilnius: Justitia. CK 1. 1. nei įprasta. y. Teisė privalo į tai reaguoti. 1.

vol. padaryti svarbūs Italijos. Antai daugelyje Vakarų Europos. No 4. kuri iš tiesų teisi. sąžiningą. priimti XIX amžiuje.: The American Journal of Comparative Law. Ota Sh.) padaugėjo 67 procentais. Šie reformos etapai gali būti sėkmingi tik jaučiant šiuolaikinės visuomenės gyvenimo pulsą ir jo diktuojamas permainas. 2001. lemiančių civilinio proceso teisės reformas. Tačiau XX a. No 4. 2 Išsamiau apie šiuolaikines civilinio proceso teisės raidos tendencijas žr. 1996 m. Dėl tokio spartaus civilinių bylų gausėjimo (šį reiš1 Apie civilinio proceso teisės reformą šiose valstybėse žr. Ateityje laukia daug sunkesni reformos etapai . 2001. Vokietijos CPK pakeitimai1. Pavyzdžiui. vol. juo labiau kad reformos priėmus naująjį CPK nesibaigė. Une justice de la seconde moderitė: proposition de principes gėnėraux pour le prochain Code de procedure civile // Revue de droit McGill. kad klasikinis civilinis procesas. Pavyzdžiui. kad nuolat daugėja civilinių bylų. Užsienio šalių patirtis rodo.: Belley J. paprasčiausias reformos etapas. 46. etapą. 1997. socialiniai. kurie lemia šiuolaikinės civilinio proceso teisės pokyčius Lietuvoje ir užsienio valstybėse. 49.teisinės sąmonės. kad įmanoma pasiekti statutinės teisės stabilumą. kuri užtikrintų. 1975 m. Stabilumą galima pasiekti užtikrinant stabilią statutinę teisę ir teismų praktiką. Galima išskirti keletą veiksnių. ko gera. p.. Amerikos valstybių tebegalioja CPK. kad bylą laimėtų ta šalis. 561-584. Šių realijų nesuvokimas ar nepaisymas gali tapti dideliu civilinio proceso teisės reformų stabdžiu. Šis faktas verčia kitaip pažvelgti į per pastaruosius du šimtmečius susiformavusias vertybes. Pozityviosios teisės reforma yra tik pradinis ir.Japonija. naują CPK priėmė Prancūzija. BYLINĖJIMOSI MASTŲ PADIDĖJIMAS Viena iš priežasčių. Šios reformos rodo. pereina į naują raidos. atsisakyti kai kurių jau tapusių klasikiniais stereotipų2. 45. Olandijoje bylų pirmosios instancijos teismuose per dešimt metų (nuo 1985 iki 1995 m. Reform of Civil Procedure in Japan // The American Journal of Comparative Law. Šitai pasakytina apie daugumą užsienio valstybių. p. susiformavęs XVIII-XIX a. Šios teisės šakos paskirtis . 317-372. kultūriniai ir kitokie visuomenės gyvenimo pokyčiai.nustatyti stabilią.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Šie apibendrinti samprotavimai tinka ir civilinio proceso teisei. teismų praktikos ir teisės doktrinos transformacijos.dar tik prasidėjo. kurią lemia ekonominiai. § 1. politiniai. o kartais net ir sparčiau civilinių bylų daugėja ir kitose valstybėse. Panašiai. . 68 . yra tai. antroji pusė ir pabaiga buvo civilinio proceso teisės reformų laikas daugelyje valstybių. teisinio mąstymo. vol. teisingą ir operatyvią civilinių bylų sprendimo tvarką. G. o priešingai .

Oficiali statistika rodo. Pavyzdžiui. Comparative Perspectives of Civil Procedure. 49 (2). vol. Germany and the USA: Are we so very different // Cambridge Law Journal. Markesinis B.liko neišnagrinėtos 15 037 civilinės bylos. Ne išimtis ir Lietuva. 2001 m. 2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statistikos duomenys. kai kurių autorių nuomone. iškeltos tais pačiais. Litigation.Mania in England. Tų pačių metų pabaigoje šis skaičius beveik nepakito .). Lietuvoje vidutinė bylinėjimosi pirmosios instanci1 Išsamiau žr. o kartu. 1990. S. 233-276.: Civil Justice in Crisis. tačiau ir šitai negelbsti nuo vis ilgėjančio bylų nagrinėjimo laiko. kad atkūrus nepriklausomybę civilinių bylų Lietuvos teismuose nuolat ir sparčiai daugėjo2: Iškeltų pirmosios instancijos teisme civilinių bylų skaičius Daugėjant gaunamų civilinių bylų (per dešimtmetį bylų pagausėjo daugiau nei keturis kartus). pradžioje pirmosios instancijos teismuose buvo likę 15 670 neišnagrinėtų civilinių bylų. pasireiškia ir tam 1 tikra visos teisingumo sistemos krizė ar net jos bejėgiškumas . daugėjo ir kasmet gautų. 69 . 2001 metais.) padaugėjo iki šešių šimtų (2002 m. tačiau nebaigtų bylų ir savo ruožtu ilgėjo ir civilinių bylų nagrinėjimo laikas. Nors per tą patį laikotarpį gerokai padaugėjo ir teisėjų (teisėjų Lietuvoje nuo šimto septyniasdešimt devynių (l992 m. p.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS kinį kai kurie autoriai vadina „bylinėjimosi manija") vis ilgėja bylinėjimosi laikas.

CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA jos teisme trukmė yra nuo dviejų iki šešių mėnesių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 1 Vidutinę civilinės bylos išnagrinėjimo trukmę galima apskaičiuoti pagal Vakarų valstybėse bylinėjimosi trukmei apskaičiuoti naudojamą formulę: g = (Cl + C2) : (E + U). Pavyzdžiui. 2001 m.išnagrinėtų per atsakaitinius metus bylų skaičius. skirti procesui pagreitinti. Vienas iš būdų yra paprastinti teismo procesą. kaip teismo sprendimas už akių.Europos Tarybos narės. tačiau ir čia yra pavyzdžių. kad ilga bylinėjimosi trukmė yra ne tik daugelio valstybių problema. 70 .bylų likutis metų pabaigoje. Pavyzdžiui. kol įsikiš įstatymų leidėjas.: Varano V. E . Šias reformas vykdo tiek įstatymų leidėjas (pvz. kartu ir jų nagrinėjimo terminų ilgėjimas tampa pasaulinio lygio problema. The Hague: Kluwer Law International. kad civilinių bylų gausėjimas. kad valstybės .. turi imtis atitinkamų priemonių teismo procesui paspartinti jį supaprastindamas ir įvesdamas specialias (pagreitintas. čia C l . rekomendacijoje Nr. Ji aktuali ir tarptautiniams teismams. 2 Išsamiau žr. p. U .: Economic Consequences of Litigation Worldwide / edited by Ch. Pridėjus bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme trukmę. su šia problema susiduria ir Europos žmogaus teisių teismas. 45. kai bylos nagrinėjimas visų grandžių teismuose trunka aštuonerius ar net dešimt metų.gautų per ataskaitinius metus bylų skaičius. R (81)7 nurodė. naujajame CPK atsirado tokie nauji institutai. supaprastintas) procedūras4.: Civil Justice in Crisis. kur bylinėjimosi trukmė visų grandžių teismuose yra penkeri. 3 Žr. siekdamos užtikrinti realų savo piliečių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Todėl viena iš pagrindinių šiuolaikinės civilinio proceso teisės tendencijų yra reformos siekiant sutrumpinti bylinėjimosi laiką. Pažymėtina. Nors. Ne veltui Europos Tarybos Ministrų komitetas dar 1981 m. 1997. No 4. C2 . B. tiek teismai. gegužės 14d. kurios buvo iškeltos dar 1994-1995 metais. 4 Recommendation No R (81) 7 on Measures Facilitating Access to Justice. dokumentinis procesas ir kt). Ilgėjant bylinėjimosi trukmei didėja bylinėjimosi išlaidos3. bendra vidutinė bylinėjimosi trukmė būtų nuo vienų iki pusantrų 1 metų . vol. Platto. Pavyzdžiui. Taigi galima teigti. adopted by the Committee of Ministers on 14 May 1981 and Explanatory Memorandum. nelaukdami. McNally Whittington. Strasbourg. bylinėjimosi laikas Lietuvos teismuose nėra labai ilgas. palyginti su užsienio valstybėmis.bylų likutis metų pradžioje. mažėja teismo ir visos teisingumo sistemos veiksmingumas ir autoritetas. pvz. dešimt ar net penkiolika metų2. 1999. šis teismas priėmė sprendimus bylose. Civil Procedure Reform in Italy // The American Journal of Comparative Law.. 657. žr. 1981.

susijusius su dirbtiniu apvaisinimu. kad „Lietuvos Respublikos 1998 m. pramoniniu šnipinėjimu. Šis straipsnis akivaizdžiai patvirtina. keičiantis ekonominėms. kuris tam tikrais atvejais leistų apeliacinės instancijos teismui ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas ne grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pavyzdžiui. vartotojų teisių apsauga. 71 . Siekdamas išvengti bereikalingo vilkinimo įstatymų leidėjas ir nustatė. R.. kat. b. Ši teisė gali būti užtikrinta tik tuo atveju."1 § 2. vertybiniais popieriais. gegužės 10d. konkurencija. kad bylinėjimosi trukmė žymiai pailgėja. Bet kuris bylos grąžinimo žemesnei instancijai atvejis reiškia. bet ir nuo pačių civilinių bylų pobūdžio. teisinis reglamentavimas apima vis naujus žmonių santykius. G. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalis kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių įtvirtina teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per protingą terminą.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi. socialinėms visuomenės gyvenimo sąlygoms. jeigu byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai. įstatymu padarytų CPK pakeitimų analizė rodo įstatymų leidėją ketinus sumažinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti kuo operatyvesnį teismo procesą. o išsprendžiant bylą iš esmės apeliacinėje instancijoje. Lietuvos CPK 337 straipsnyje nustatyti apeliacinės instancijos teismo teisių ribojimai reiškia. gruodžio 10d. teismui tenka nagrinėti ginčus. Sudėtingų bylų taip pat daugėja. skaičių. Todėl atsiranda naujų kategorijų civilinių bylų. Pirma. kad įstatymų leidėjas siekė iki minimumo sumažinti atvejų. kokių prieš dešimt ar daugiau metų apskritai nebuvo. Nr. kad byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik išimtiniais atvejais. nutartis c. BYLINĖJIMOSI POBŪDŽIO POKYČIAI Civilinio proceso teisės raidos tendencijos priklauso ne tik nuo civilinių bylų skaičiaus. 40. kad įstatymų leidėjas siekė sukurti lankstų apeliacinio proceso modelį. 3K-3-522/2000. bet ir labai komplikuotas bylas. Gutauskienė v. Penelienė ir kt. valstybei vis labiau kišantis į privačius santykius. kai byla gali grįžti į pirmosios instancijos teismą. šiuolaikinėmis inforLAT CBS teisėjų kolegijos 2000 ra. Civilinės bylos sudėtingumą lemia įvairios priežastys. Šiuolaikiniame civiliniame procese tenka spręsti ne tik nesudėtingus dviejų privačių asmenų ginčus. Toks įstatymų leidėjo ketinimas gali būti paaiškinamas ir būtinumu laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos srityje.

gali daryti jam spaudimą. teisinio reglamentavimo apimtis ir sistemiškumas lemia. b. Pavyzdžiui. 2001. pažeidžiami Šimtų ir tūkstančių žmonių interesai.. New York: Foundation Press. vykstant integracijai. nes įvairios interesų grupės. Trečia. pvz.. bendrovės akcininkų ar užsienio investuotojo ir valstybės ginčo išsprendimas gali lemti rimtus ekonominius ar net politinius padarinius. Antra. Lindblom. kad teismui neretai tenka spręsti kompleksinius klausimus. A. socialinių ar net politinių padarinių. Pavyzdžiui. sukūrė ir išplėtojo naują civilinio proceso teisės institutą — grupės ieškinį. The Hague: Kluwer Law International. didėja tiek valstybių. kurias kelia bylinėjimosi pobūdžio pokyčiai. platesni interesai. atrodytų. Dėl šios priežasties taip pat būtina atitinkamai keisti procesą. bankrutavus bankui ar įvykus avarijai chemijos gamykloje. 1998. Neretai vienas ar kitas teisės pažeidimas veikia ne vieno. 49. tiek žmonių tarpusavio priklausomumas.. Todėl 1 Žr. LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. žr. Nr. mokslui. Todėl daugėja civilinių bylų. AB „Lietuvos telekomas". Tidmarsh. Išsamiau apie problemas. bet ir daugelio kitų asmenų interesus. Neretai už. suinteresuotos vienokiu ar kitokiu teismo sprendimu konkrečioje byloje.Sėkmės sistemos" v. Budros individuali įmonė . spalio 10 d. 3K-3-475/2001. kur dalyvauja ne du. bendrosios teisės valstybėse teismų praktika. nutartį c. atsižvelgdama į minėtas tendencijas. plėtojantis pramonei. /. nutartį c. Valionienė v. kat. kurie dažnai peržengia vien ginčo dėl teisės klausimo sprendimo ribas.1. Multi-Party Actions / by Ch. Todėl teismo sprendimas tokioje byloje gali paveikti ne tik šalių. Hodges. balandžio 18 d. b. Dėl šios priežasties gali kilti grėsmė teismo nepriklausomumui.: Group Actions and the Role of Courts .. Todėl ginčo dėl teisės išsprendimas gali sukelti labai reikšmingų šalutinių ekonominių. LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. o daugelio asmenų interesus. gali būti pažeistos šimtų ar net tūkstančių vartotojų teisės ir interesai2. Nr. Pažymėtina. 2 Žr. 49.a European Perspective / by P. SP UAB „Karoliniškių būstas". 72 . o gerokai daugiau asmenų. kad teismo procesas kartais yra panaudojamas ne tiek teisinei. 1997. 3K-3-927/2001. Ž. valstybės vidaus ar net užsienio politiką. kiek ekonominei ar net politinei problemai išspręsti. Grupės ieškinio institutas yra ir naujojo CPK 49 straipsnio penktojoje dalyje. Pavyzdžiui. tiek teismus atitinkamai modifikuoti bylų nagrinėjimo tvarką. H.1. Oxford: Oxford University Press. Naujų kategorijų civilinių bylų atsiradimas verčia tiek įstatymų leidėją. kat. paprastos dviejų asmenų civilinės bylos slypi grupiniai.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS SAKA 1 macijos perdavimo technologijomis ir panašiai. nustačius nesąžiningas sutarties sąlygas prisijungimo būdu sudaromojoje sutartyje. pvz. Complex Litigation and the Adversary System / by J.

Tačiau. 1964. dėl įstatymų leidybos netobulumo. Mostesquieu. Pavyzdžiui. 2 Mačys Vl. protingumo ir sąžiningumo reikalavimais (ta pati nuostata pakartota CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje). Montesquieu teismo vaidmenį visuomenėje apibūdino taip: spręsdamas ginčus.] teismo valdžia yra vykdomosios valdžios srity ir be reikalo ji laikoma trečiąja valdžia. Nagrinėdamas bylas. De l' esprit des lois. keičia tradicinį požiūrį į valdžios padalijimą ir skatina atitinkamas reformas. kad teismas nėra savarankiška. kad teismas turėtų funkcionuoti kaip trečioji valdžia. TEISMO VAIDMENS VISUOMENĖS GYVENIME PADIDĖJIMAS Vienas iš pirmųjų valdžios padalijimo teorijos apologetų Ch. nei vykdomoji valdžia. jo manymu. Paris: Vedel edition. Kita vertus. 1975. Vykdomosios valdžios sudedamoji dalis. įrodinėja. teisėjas turi būti nepriklausomas1. Vieni. politinių procesų sudėtingumo ir nestabilumo įstatymų leidyba neretai atsilieka nuo gyvenimo tikrovės ir poreikių. jog būtina teisingumo vykdymo prielaida. yra teismas: „[.teisėjas (tertium super partes). P. Montesquieu pažiūrų rezonansas jaučiamas ir šiandien. kad yra tik dvi valdžios . 39. Montesquieu teigė. Tokia padėtis reiškia. Šis valdžios padalijimo teorijos šalininkas nemanė. kita įstatymams vykdyti".5 straipsnis. Tačiau jis buvo įsitikinęs. remdamiesi Ch.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS būtina tobulinti ištisą kompleksą priemonių. dėl tų pačių priežasčių įstatymų leidėjas neretai nebespėja žengti kartu su gyvenimu. op. Taigi Ch. kad teismui dažnai tenka susidurti su teisės spraga arba tampa būtina kūrybiškai aiškinti teisę. užtikrinančių teismo nepriklausomumą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą. taikydamas įstatymą. The Hague: Martinus Nijhoff. įpareigojantis teismą aiškinant ir taikant teisės normas vadovautis teisingumo. kad teismo neturi veikti nei įstatymų leidžiamoji. Montesquieu's Idea of Justice / by Sh.„viena įstatymams leisti. Tokia padėtis verčia teismą būti aktyvesnį. kurių materialioji pozityvioji teisė nereglamentuoja. Pavyzdžiui. 73 . kad sprendimą dėl šalių ginčo priimtų nešališkas ir neutralus trečiasis asmuo . t."2 1 Išsamiau žr: Montesquieu Ch. tarianti įstatymo žodžius". Ch.. politinės valdžios šaka. § 3. teisėjas turi vadovautis įstatymu. M. trečioji. jis tėra „burna. Pasaulyje nėra bendros nuomonės dėl teismo vietos ir statuso visuomenėje ir politinėje sistemoje. todėl esamas teisinis reglamentavimas nebeatitinka susiklosčiusių realijų ir tampa pažangos stabdžiu.. Cit. y. Ketvirta. neatsitiktinai atsirado CK 1. Mačys rašė. Dėl šios priežasties daugėja gyvenimo sričių. Vl. Mason.

Manoma. Bushas juo tapo tik dėl jam palankių teismų sprendimų. Pirma. Teismai laikomi ne trečiąja valdžia.privačių asmenų ir viešosios administracijos bylos. 1-12. Staats Immunitat) buvo kliūtis. užkertanti kelią patekti į teismą byloms. trečioji valdžia. ar jis laikytinas trečiąja valdžia. reikia apžvelgti istorinius teismo funkcijų pokyčius. Anot jų. Kadangi valdžia yra politikos dalis. London: Yale University Press.. 2 Bell J Policy Arguments in Judicial Decision. The Hague: Kluwer Law International. pabaigos teismai pradėjo vykdyti naują . JAV visuotinai pripažįstama. o vėliau jos visai atsisakyta. Susiformavo vadinamo1 Martin R. 1994. 1996. Law and Politics in Comparative Perspective / edited by H. Civil Procedure / ed. 33. immunitė ėtatique. Barak A. valstybės imuniteto doktrina susilpnėjo. kur privatus asmuo būtų galėjęs bylinėtis su viešąja valdžia. teismas nėra savarankiška trečioji valdžia2. P. kurios vykdomoji valdžia negali visiškai kontroliuoti1. ir veikia politiką. Martin J. Iš tiesų Ch. būtina aptarti kelis klausimus. privalantys būti neutralūs. todėl pats ir vykdo. o institucija. turi likti nuošaly nuo politikos. P. Lemmens. koks jo vaidmuo visuomenėje. įstatymų sutikimą su Konstitucija3. teismas yra nepriklausoma trečioji valdžia. Tik tada jie galėtų nešališkai vykdyti teisingumą ir žmonės gerbtų jų sprendimus. Jacob and others. nes politika skaldo visuomenę. pranc. 1-2. Courts and Politics in the United States // Courts. state immunity. 20. kai J. Jis yra sudedamoji visuomenės politinės sistemos dalis. P.funkciją. vok. 1993. Oxford: Clarendon Press. kad teismas nėra savarankiška. Tad teisėjai. Galima prisiminti kad ir pastaruosius JAV prezidento rinkimus.vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumo kontrolės . kad Aukščiausiasis Teismas ir federaliniai teismai objektyviai dalyvauja politikoje kontroliuodami vykdomosios valdžios veiksmų teisėtumą. kurias ėmė nagrinėti teismai. Valstybės imuniteto doktrina (angl. kad teismo veikla nėra ir negali būti susijusi su politika. kas gi iš tikrųjų yra teismas. Atsirado naujos kategorijos . Pavyzdžiui. p. Taigi nuo XVIII a.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Šiuolaikinėje Prancūzijos teisės doktrinoje irgi teigiama. Civil Procedure in France // International Encyclopedia of Laws. New Haven. 74 . P. The Role of the Supreme Court in a Democracy // Israel Law Review. 11. No l. 1999. Siekiant išsiaiškinti. Tuo tarpu kitos srovės atstovai įrodinėja priešingai. vol. Iš tiesų JAV teismai vaidina didžiulį vaidmenį politiniame šalies gyvenime. Ši doktrina remiasi teismų ir teisėjų apolitiškumo idėja. 3 Jacob H. Tačiau jau XVIII a. Mostesquieu laikais teismas vykdė bene vienintelę funkciją jis tik nagrinėjo privačių asmenų tarpusavio ginčus.

konstituciniai teismai arba. Tad mėginta ieškoti kitų konstitucinės priežiūros modelių. tapo tam tikru mėginimu apsaugoti bendrosios kompetencijos teismus nuo politikos. Danija. Švedija) pasirinkusios decentralizuotos konstitucinės priežiūros modelį.bendrieji ar specialieji. Ocean Publishing. Šiuo keliu pasukta ir Lietuvoje 1999 m. 1984..CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS ji administracinė justicija1. kad konstitucinė priežiūra susijusi su politika. 1-3. Tam sukurti specialūs administraciniai teismai (pranc. Išsamiau žr. Lietuva. 1969. Australija. Paris: Dalloz. kaip Prancūzijoje. kokie teismai . kitose totalitarinio režimo nepatyrusiose valstybėse teismais visaIšsamiau apie istorinę administracinės justicijos raidą žr. nesvarbu. Kitose šalyse pasielgta priešingai: nepritarus specialiųjų teismų kūrimo idėjai. Prancūzijoje. Argentina. vykdo administracinės justicijos funkcijas. todėl šiandien. Ši. o konstitucinę priežiūrą pripažinusios bendrosios kompetencijos teismų arba Aukščiausiojo Teismo prerogatyva. išvada ta pati .konstitucinę priežiūrą. daugumos totalitarinių režimų sistemose veikusiais kaip represinio aparato dalis. Koln. Tokį sprendimo būdą iš dalies galima būtų pateisinti . Tačiau skirtingose valstybėse ji taip pat vertinta ir įstatymų reglamentuota nevienodai. Ispanija.: Judicial Protection Against the Executive. Kitose pritarta centralizuotos konstitucinės priežiūros modeliui ir sukurti specialūs . Tuo tarpu JAV. Šį modelį pasirinko Vokietija. nebuvo išdrįsta administracinių bylų atiduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Inc. 75 . Vienos valstybės (JAV. demokratijos ir konstitucionalizmo išdava. Centralizuotas konstitucinės priežiūros modelis reiškė nukrypimą nuo valdžios padalijimo principo ir niekam neabejojant. Le droit administrative Francais. Šią teisingumo sritį įvairių valstybių įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia sutiko nevienodai. .kvaziteisminės institucijos (Conseil Constitutionnel).karti diktatoriškų režimų Europoje patirtis nekėlė pernelyg didelio pasitikėjimo teismais. tribunaux administratif)2. administracines bylas pavesta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Austrija. Šveicarija. kuri bene pirmoji atsisakė valstybės imuniteto doktrinos. Kitas kokybinis pokytis įvyko jau XX a. Kanada. laikytina ilgos visuomenės raidos. Vol. Berlin: Carl Heymanns Verlag KG. Japonija.: teismas pradėjo vykdyti naują įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolės funkciją . Italija.: Braibant G. Indija. Tačiau administraciniai teismai yra sudedamoji teismų sistemos dalis.teismas kontroliuoja vykdomosios valdžios veiksmus ir ši nauja teismo funkcija negali neturėti reikšmės jo vaidmens visuomenėje vertinimui ir valdžių pusiausvyrai. kaip ir administracinės justicijos atsiradimas apskritai. sukuriant specialią administracinių teismų sistemą.

Taigi naujos funkcijos iš esmės pakeitė teismo vietą politinėje visuomenės organizacijoje. kad teismas yra daugiau nei ginčus dėl teisės sprendžianti valstybės institucija. kad konstitucinė priežiūra yra prigimtinė Aukščiausiojo Teismo funkcija. 2 Bell J. Supreme Courts and Judicial Law-Making: Constitutional Tribunals and Constitutional Review / by E. P. Šie principai taip pat reikalauja. Net jeigu teismas spręstų tik privačius ginčus dėl teisės. An International Comparison / edited by Ch. dėl tos pačios priežasties JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas J. 117-181. 1986. The Judicial Process in Comparative Perspective. žmogaus teisių apsauga ir valdžių pusiausvyra. Įstatymo viršenybės. P. 76 . Cit. y. Dordrecht: Martinus Nijhoff Publ.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA da labai pasitikėta. Baden-Baden: Nomos Verlagsgesellschaft. pareiškęs. kad įstatymui paklustų ir pati įstatymų leidžiamoji valdžia. ir konstitucinės priežiūros funkcijas. nenustebino nė vieno ir niekas nesuabejojo tokio teiginio pagrįstumu1. 1989. vok. 5. Marshallas 1803 m. kad teismas yra apolitiškas ir nėra savarankiška trečioji valdžia. McWhinney. teisinės valstybės idėjos ir principai (angl. išreikštą teisės normose. tiek visuomenėje bus užtikrinta Konstitucijos ir įstatymų viršenybė. Būtent dėl stiprios teismų pozicijos JAV politinėje sistemoje ir Aukščiausiojo Teismo vykdomos konstitucinės priežiūros JAV Konstitucija tapo bene stabiliausia pasaulyje. 1989. kad bendrosios kompetencijos teismai gali vykdyti ir administracinės justicijos. pratęsia įstatymų leidžiamosios valdžios politiką konkrečiai Šią įgyvendindamas. nes politika — tai valdžios įgyvendinimas vi2 suomenei . Teismas tapo teisės. iškilusio virš valstybės institucijų ir pareigūnų.. Brewer-Carias. įgyvendina įstatymų leidėjo valią. R. Tad jau vien dėl šių aplinkybių būtų neteisinga teigti. sergėtojas. todėl nekilo jokių abejonių. Ladfried. Kiek teismas sugebės pasipriešinti šių valdžių savivalei. tai ir ši jo veikla turėtų būti pripažįstama politine. kad visuomenės gyvenimą pirmiausiai reguliuotų įstatymas. rule of law. o ne viešoji administracija savo įsakymais ar direktyvomis. Teismo vykdoma įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios veiksmų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais kontrolė daro jį šių idėjų ir principų garantą. Teisingumo vykdymas yra politika. Konstitucijos ignoravimui ir nepaisymui. op. 1988. Teismas tapo ne tik privačių. Išsamiau apie istorinę konstitucinės priežiūros raidą žr. t. Judicial Review in Comparative Law / by A. Rechsstaat) reikalauja. Oxford: Clarendon Press. Matyt.: Constitutional Review and Legislation. Šios naujos funkcijos reiškia. bet ir viešų ginčų bei konstitucinių konfliktų sprendimo vieta. Teismas. valstybės vardu taikydamas teisės normas ir prievartos priemones. kaip antstato. Cambridge: Cambridge University Press. 1 Cappelletti M.

dir. Taigi šiuolaikiniam civiliniam procesui būdingas nepaprastai padidėjęs teisėjo vaidmuo aiškinant teisę. 1 Romeris M. Todėl neatsitiktinai CK 1.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS M. Ši teisės norma taip pat reiškia. Romeris. numatančiame. Paris: La Dėcouverte.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje iš teismo reikalaujama aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo. ekonominius ir socialinius bei kitokius interesus. nes visada atitinka teisingumo. teisėjas yra ir Jupiteris. pažymėdama. vartojant mitologijos kalbą. protingumo. Vilnius: Pozicija. ir Heraklis. jų teisėtumo užtikrinimo klausimas"1. Jupiter. protingumo ir sąžiningumo principais. ir visuomenės atstovas. P.). o ne politinėmis ambicijomis ir pažiūromis. Pasikeitusį teismo ir teisėjo vaidmenį pabrėžia ir šiuolaikinė teisės sociologija.: Mikelėmenė D. kaip trečiosios valdžios. Šiuo atžvilgiu ypač prasmingas teiginys. o ne pasyvų ir bejausmį pozityviosios teisės cituotoją2. pozityvioji teisė. Jis reiškia. kartu pripažinimą. Hermes: trios modeles du juge // La force du droit / dans P. 77 . Mikelėnas V. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Teismo paskirtis yra apsaugoti teisinės valstybės idėją ir neleisti jos užgožti trumparegiškiems ir vienadieniams kitų valdžių sprendimams. specifiškumą. arba. 2 Išsamiau apie teisės aiškinimą ir teisėjo vaidmenį aiškinant teisę žr. siaurais partiniais interesais. kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ne visada sugeba įgyvendinti šiuos principus. 3 Voir F. neretai būdama teisinė politinio kompromiso išraiška. Vilnius: Justitia. kad teismai ir teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109str. analizuodamas naują teismo vykdomą konstitucinės priežiūros ir viešų ginčų sprendimo funkciją. Būtent šių pamatinių visuomenės gyvenimo principų įgyvendinimą ir turi užtikrinti teismas.. Ost. P. Bouretz. 243. rašė. privalantis derinti viešuosius ir privačius. kad aiškindamas ir taikydamas teisę teismas ją plėtoja. Hercule. Šis principas lemia teismo. ir Marsas3. pasireiškiantį reikšmingesniu statusu nei įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia. Šio fakto pripažinimas atsispindi ir CPK 2 straipsnyje. Šios teisės normos atsiradimas rodo padidėjus teismo vaidmenį visuomenėje. kad teisėjas yra ir valstybės. Kita vertus. kad „neteisė gali reikštis ir valdžios organų darbuose". kolektyvinius ir individualius. 1994. kad vienas iš civilinio proceso tikslų . kad kiekvieną bylą teismas privalo nagrinėti vadovaudamasis teise. 1999. Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. todėl „gali būti keliamas ir jų teisėtumo priežiūros.plėtoti teisę. 1991. sąžiningumo reikalavimus. 10-11. skatinantis teisėją būti aktyvų ir kūrybišką pozityviosios teisės interpretatorių.

o vienaip ar kitaip susijusios su viešuoju interesu ir jo apsauga. nesąžiningos konkurencijos. 1 Redlich N. gruodžio 12 d. kad visuomenės atstovai turi teisę skųsti teismui valstybinės planavimo priežiūros institucijos sprendimą. kurių anksčiau nebuvo ir negalėjo būti. 91-692.t. Dauguma iš jų nėra grynai privačios. p. savivaldybių ir Vyriausybės ginčus (Konstitucijos 122 str.jis jau nėra tik ginčus dėl teisės nagrinėjanti institucija. žmogaus teisių. Su analogiškomis sudėtingomis bylomis susiduria ir Europos valstybių teismai. plataus tarptautinio ir nevienareikšmio vertinimo susilaukė Pinočeto išdavimo bylos svarstymas Anglijos teismuose. Rechtsstaat und revoliutionare Gerechtigkeit // Humbolt Forum Recht. Teritorijų planavimo įstatymo2 28 straipsnyje sakoma. Schlink B. nes savo sprendimais gali veikti ekonominius. Dordrecht: Martinus Nijhoff.) ir t. pvz. Pavyzdžiui. part 3. 1995. didelio pramonės objekto statyba. socialinius. Nr.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Antroji tendencija. vol. Judges as Instruments of Democracy // The Role of Courts in Society / edited by Shetreet S. 1996. į kurią būtina atkreipti dėmesį. buvusių Vokietijos Demokratinės Respublikos kariškių ir pareigūnų teismo procesai Vokietijoje. užsienio investicijos ir t. vis platesnė darosi vykdomosios valdžios įtakos sritis. 107-2391. kitas visuomenei reikšmingas ir subtilias bylas1. 461—468. 1.) . 3 Žinios. JAV teismams teko nagrinėti abortų uždraudimo teisėtumo. pavyzdžiui. Teismo kompetencijai priklausančių bylų įvairovė patvirtina. ekologijos. 149-156. kurios prieš šimtą metų apskritai nebuvo reguliuojamos: aplinkos apsaugos. ..: The Cambridge Law Journal. Nr. 2 Žinios. skundus dėl atsisakymo įregistruoti politinę partiją (1990 m. vol.t. žr. kad teismų vaidmuo visose visuomenės gyvenimo srityse nepaprastai padidėjo. Šiandien dešimtys ir net šimtai teisės aktų priimti dėl tokių sričių. Taigi teismas pasiekė naują kokybę . 1988. Teismui prireikia spręsti ir grynai politines bylas. Antai 1995 m. pavyzdžiui. socialinio aprūpinimo. valstybės turto privatizavimas. Vis daugiau visuomenės gyvenimo sričių reguliuojamos įstatymo. 1999. Dažnai nuo teismo sprendimo priklauso ypač reikšmingų valstybės reikalų tvarkymas. kad teismas nagrinėja kokybiškai naujas bylas. dirbtinio apvaisinimo ir kitų reprodukcijos klausimų bei daugelio kitų. 78 . 58. rugsėjo 25 d. rasinės diskriminacijos. žmogaus organų ir audinių transplantacijos. pavyzdžiui. Procesai. pasireiškiantys tendencija kuo daugiau reglamentuoti visuomenės gyvenimą. 1990.tai jau minėtas nepaprastai padidėjęs valstybės kišimasis į įvairias visuomenės gyvenimo sritis. seksualinių mažumų teisių gynybos. kartu reiškia. politinius visuomenės gyvenimo procesus. P. 3 Politinių partijų įstatymo 8 str.

: Caenegen van R. P. Teismas negali atsisakyti spręsti ginčo motyvuodamas teisės spraga ar įstatymo neaiškumu ir prieštaringumu. bylą išsprendžia net contra legem. Kita vertus. 5.vaidmuo. priimta civilinėje byloje V. nutartis c. 1. Pavyzdžiui. 2 Arens P. Lietuvoje nuo 1990 m. Šią nuomonę patvirtina ne tik JAV ar Anglijos. sausio 5d. nustatydamas. JAV ambasada. vadovaudamasis bendraisiais teisės principais. nutartis. bet ir kontinentinės Europos valstybių patirtis. kartu kuria ją 1 . Stukonis v. 3 JAV ambasada . Jis privalo spręsti bylą aiškindamas įstatymą. išsamiau apie teisėjų vaidmenį plėtojant teisę žr. Teismas. 97-122. nors Vokietijos CK neturtinės žalos atlyginimo tokiais atvejais nenumatė2. Lietuvoje toks teismo aktyvumo pavyzdys gali būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. išplečia arba susiaurina jo veikimo sritį. tuo tarpu įstatymų kokybė ir veiksmingumas mažėja. tuo labiau turi didėti trečiosios valdžios . Judges.). 79 . P. vis didėja įstatymų srautas. b. įstatymų leidžiamoji valdžia. Recent Trends in German Jurisdiction: The Transfer of Political and Administrative Duties to the Courts // The Role of Courts in Society. O teismui reikia spręsti ginčus. kartais. V. šio amžiaus penktajame-šeštajame dešimtmetyje Vokietijos Aukščiausiasis Teismas. susidurdama su naujomis visuomenės gyvenimo problemomis. kat. kad neturtinė žala turi būti atlyginama pažeidus asmens teisę į privatų gyvenimą. neoperatyvumą. šalindamas jo prieštaravimus ir taikydamas analogiją užpildyti teisės spragas bei kartu taisyti įstatymų leidėjo darbo broką (CPK 3 str. šiandieninėje visuomenėje daug svarbesnis tapo ir teismo vaidmuo reglamentuojant visuomeninius santykius. 3K-1/1998. Dėsningas šito padarinys . neretai priversta eksperimentuoti. aiškindamas ir taikydamas įstatymą.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Trečia. kad teismas. C. Kuo pasyvesnis ir nekvalifikuotesnis bus įstatymų leidėjas. The Judicial Process in Comparative Perspective. kurių įstatymų leidėjas net nenumanė galėsiant kilti arba sąmoningai nesureguliavo jų sprendimo. politiniai konfliktai. Vadinasi.daugėja konkrečių įstatymų ir teisės normų prieštaravimų ir teisės spragų. išplėtė neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymą. Legislators and Professors. aiškindamas teisę. Cambridge: Cambridge University Press. partijų nesutarimai. 1 Cappelletti M. Neatsitiktinai daugelis teoretikų mano. Tik šitaip būtų įmanoma užtikrinti visuomenės gyvenimo stabilumą ir pažangą.teismo . sausio 5 d. 3 LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. Nr. Taigi teismas privalo kompensuoti įstatymų leidėjo neveiklumą. nemokšiškumą ar abuojumą sprendžiant pribrendusias visuomenės gyvenimo problemas. aiškindamas Vokietijos Konstitucijos 1—2 straipsnius. nestabili politinė padėtis savaime menkina įstatymų leidžiamosios valdžios darbo kokybę. 1999. Stukonis v.

pritaikymą besikeičiančioms visuomenės gyvenimo sąlygoms. teisės normos turi būti taikomos istoriškai įvertinus laikmetį. net jeigu tektų veikti contra legem1.1 // <http://law. kad krizės. kas teisėta. kas ją atitinka. kovo l l d . sausio 5 d. politinio ir socialinio funkcionavimo pasikeitimus. nutartyje. leidžiančius atsakyti. J. The Role of Courts in Crisis and Transition Periods: Courts as Image Makers // The Role of Courts in Society. šių aktų taikymo prasme laikytinas „pereinamuoju": kitos buvusios valstybės įstatymai tam tikrą laiko tarpą gali būti taikomi. . priimtus iki 1990 m. spręsdamas jo nuožiūrai paliktus klausimus. yra stabili tik tada. 6. ir t. 2 kai ji juda" . politinei ar kitai visuomenės krizei teismai turi likti konservatyvūs ir užtikrinti teisėtvarką bei ginti tradicines vertybes remdamiesi status quo ad praesentum. nes. tačiau ne taip. Ketvirta. nurodant. ekonominę santvarką įgijusioje valstybėje taikomi iki jos gyvavusioje valstybėje priimti teisės aktai. Teisėjas. o kas nesąžininga. bet ir plėtojimą. kad „laikotarpis. suirutės atveju teismų funkcija yra kvalifikuotai reguliuoti žmonių santykius atsižvelgiant į pasikeitusias visuomenės gyvenimo sąlygas ir atkurti stabilumą. P. Teismas. ieškančioms objektyvių visuomenės reguliavimo dėsnių. kaip vaizdžiai yra pasakęs Izraelio Aukščiausiojo Teismo pirmininkas A. kaip tai buvo daroma juos priėmusioje valstybėje. kas teisinga. bei po to įvykusius esminius visuomenės ir valstybės ekonominio. ekonomines. kad esant ekonominei.nl/ejcl/> 80 . „teisė. Taigi vertinant. Vieni mano. ir teigia. kurio metu naują valstybinę. 68-75.kub. o atsižvelgiant į pasikeitusius visuomeninius santykius. turi nustatyti kriterijus. kada jos buvo priimtos. 2 Barak P. 1 Paparrigopoulos X.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Teismo vaidmuo sudėtingiausiomis aplinkybėmis vertinamas skirtingai. Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija buvo išreikšta minėtoje 1998 m. pats įstatymų leidėjas daugeliu atvejų palieka teismui teisę veikti savo nuožiūra. būtina atsižvelgti į iš esmės pasikeitusias Lietuvos Respublikos visuomenės gyvenimo ir valstybės funkcionavimo politines." Vadinasi. Todėl teisėjas. Remiantis istoriniu teisės aiškinimo principu. spręsdamas šiuos klausimus valstybės vardu. kas sąžininga. politinę. kartu išreiškia ir valstybės nuostatą bei formuoja visuomenės opiniją dėl šių dalykų.t. kas prieštarauja viešajai tvarkai. kas neteisėta. o kas klaidinga. aiškinant ir taikant teisės aktus. vol. 2002. kaip ir erelis danguje. teismai turi užtikrinti pozityviosios teisės ne tik stabilumą. Kiti teismus prilygina „mokslinėms laboratorijoms". socialines bei kitokias sąlygas. Barakas. Some Reflections on the Israeli Legal System and Its Judiciary // Electronic Journal of Comparative Law.

kad naujasis CK labai išplėtė šios srities teismų kompetenciją. taigi ir nustatydamas sutarties laisvės ribas. ar bendrovės akcininkų ginčą. tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai (paveldimo turto apsaugos. kaip minėta. pagrindinės.). kurioj žmonės laukia išgirsią teisybės žodį iš išmintingo.konstitucinės priežiūros funkciją. 81 . ekonominius ir kitus savo sprendimų padarinius . kad. Spręsdamas nesąžiningų sutarties sąlygų klausimą. 1 2 Bell J. Vl. teismas. priimtų vienomis politinėmis ekonominėmis sąlygomis. Jo sprendimas turi atitikti ekonomines ir socialines konkrečios visuomenės konkretaus laikotarpio vertybes. nagrinėdamas bylą. „teismas turi būti vieta. kad teismas nebėra vien ginčų sprendimo institucija. Pavyzdžiui. y. Cit. Veikdamas savo nuožiūra. Mačys Vl. Teismo teisė daugeliu atvejų veikti savo nuožiūra ypač didina jo vaidmenį ir įtaką visuomenėje. turėtų suvokti savo atsakomybę už pilietinius. privalo motyvuoti savo sprendimus. Taigi. neturėtų teisės normų. teismas tiesiogiai įtraukiamas į ekonominę konkurencinę kovą. turto valdytojų ar administratorių skyrimo ir pan. arbitrų. op. 7. įstatymo nustatytais atvejais veikdamas savo nuožiūra.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS kaip valstybės atstovas. 1 socialinius. . teisėjas privalo atsižvelgti į daugelį aplinkybių. Šis reikalavimas didina teismo atsakomybę už savo veiksmus ir kartu padeda užtikrinti. ir vartotojų interesams. P.teisės aiškinimo ir teisės spragų užpildymo. Teismas. .administracinės justicijos funkciją. Ne mažiau svarbu. vienodai taikyti esant visiškai kitai politinei ekonominei padėčiai. užtikrindamas sąžiningumo principo laikymąsi esant sutartiniams santykiams. teismas įvairiose valstybėse dar vykdo: .apsaugines funkcijas. t. 41. Cit. Mačio žodžiais tariant. Nagrinėdamas bylas. teismas privalo apginti silpnesnę šalį. P. Aptartos teismo veiklos sritys rodo. nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu. susijusią su nesąžininga konkurencija. patikimo ir doro žmogaus lūpų"2. susijusias su mokesčiais. . kad visuomenei bus argumentuotai paaiškintas vienoks ar kitoks priimtas sprendimas. o jo sprendimas gali turėti sunkių ekonominių padarinių ir įtaką ir verslininkų. be šios. Pažymėtina. teisės kuriamąją funkciją. teismas turi užtikrinti mokesčių mokėtojo ir valstybės interesų pusiausvyrą. op. prekybos registro tvarkymo. Tačiau skirtingai nei įstatymų leidėjas ar vykdomoji valdžia.

P. skiriasi teismo vaidmuo ir įtaka visuomenėje. Keičiantis teismo vaidmeniui visuomenėje.užtikrinti priimto sprendimo įvykdymą prievarta. gerų papročių ir kitų moralinių teisinių kategorijų ir jų standartų1. Atsižvelgiant į vykdomas funkcijas ir jų apimtį.pripažinti neteisėtais vykdomosios valdžios veiksmus ir aktus. Courts in the Political Process in France // Courts. Holmesas. Teismų nepriklausomumo problematiką taip pat galima nurodyti kaip vieną iš šiuolaikinės civilinio proceso teisės tendencijų. . Daugelis JAV Aukščiausiojo Teismo. kaip valdžios institucija. teismas. teisingumo. . Cardozo ir kiti) buvo ne tik labai kvalifikuoti teisėjai. todėl čia teisėjo įtaka ir 2 reikšmė visuomenėje nėra tokia ryški kaip JAV . protingumo. . skirtingose valstybėse analogiškos funkcijos gali būti vykdomos nevienoda apimtimi. Teismo vaidmuo lemia ir teisėjo vaidmenį.aiškinti teisę. kad savo funkcijoms tinkamai vykdyti teismas turi būti apsaugotas nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios spaudimo ar kitų mėginimų veikti jo sprendimus. . Įvairių valstybių teismai vykdo ne visas šias funkcijas. Be to. 467-471. federalinių teismų teisėjų (J. bet ir pripažinti teisės mokslo teoretikai bei JAV teisės doktrinos kūrėjai. Law and Politics in Comparative Perspective. Marshallas.priimti sprendimus (ius dicere) valstybės vardu. tačiau kartu šiai įtakai išsaugoti jis privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. 204. teisės kuriamąją funkciją gali vykdyti tik plačios erudicijos ir aukštos teisinės kvalifikacijos žmonės. V.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA . Europoje istoriškai teisėjų korpusas pripažįstamas valstybės biurokratinio aparato dalimi. Štai JAV teisėjas yra nepaprastai įtakingas asmuo. B. Antai JAV teismai pasižymi nepaprastai didele įtaka visuomenėje. Akivaizdu.visuomenės auklėjimo funkciją. tuo tarpu Europoje teismų vaidmuo menkesnis. 2 Provine D. Tai visiškai suprantama. Judging in Society: The Changing Role of Courts // The Role of Courts in Society. P. vis aktualesnis tampa teismų nepriklausomumo klausimas. .užtikrinti pareikštą reikalavimą panaudojant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo valdžia pasireiškia jo galia: . nes konstitucinės priežiūros. M. turi valdžios įgaliojimų. Vykdydamas šias funkcijas. kurių visuma apibūdinama kaip teismo valdžia. 82 . Teis1 Shetreet Sh. O.priversti kitus asmenis taikant jiems sankcijas vykdyti teismo nurodymus. Ir atvirkščiai. formuodamas bendrąją opiniją dėl sąžiningumo.

iš tikrųjų atliko procesinius veiksmus. 62-2276. Analogiškai vertintini ir įstatymų leidėjo veiksmai. atidėjo bylų nagrinėjimą. G. sprendimu pripažino. Beprecedenčiu laikytinas 1997 m. ribodami teismo kompetenciją. No 3-4.t. 1997. Teismų nepriklausomumas nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios kaip būtina sąlyga nešališkam. nevykdydami teismų sprendimų ar juos ignoruodami ir t. žr. Kitose valstybėse teisėjus 1 Žinios. Pavyzdžiui. Judicial Independence and the Supreme Court of Canada // The Canadian Bar Review. Nepriklausomumą siekiama užtikrinti įvairiomis priemonėmis. 6-89. neutraliam ir teisingam teismo funkcijų vykdymui užtikrinti pabrėžiamas visose valstybėse3. 127-129. patvirtintus pagrindinius teismų nepriklausomumo principus. kuriuo Seimas ėmėsi vykdyti teisingumą .). Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įstatymo galiojimo sustabdymo1. Teisėjas savo sprendimus priima visos visuomenės. 104-2645. sausio 16d. atlyginimą ir kitas socialines garantijas. Pasaulyje žinoma įvairių teisėjų skyrimo sistemų. rugsėjo 6 d.: Seniuk G. ir įstatymų leidėjas savo įtaką teismui siekia daryti įvairiais būdais ir priemonėmis — veikdami teisėjų atrankos ir skyrimo procedūras. nutarimas // Žinios. Gyvenimas rodo. lapkričio 13 d. kad šitai pasiekti nėra lengva. valstybės vardu. ar visuomenė įgaliojo teisėją šitai daryti. liepos 12 d. 1997. P. teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str. 2 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS mo ir teisėjo nepriklausomumas pirmiausiai reiškia kitų valdžių nesikišimą į teisingumo vykdymą ir draudimą joms veikti teismo sprendinius. Kitaip tariant. kai kuriose JAV valstijose ir kai kuriuose Šveicarijos kantonuose teisėjus renka gyventojai4. p. vol. 2001. J. Nr. susiję su teisėjų atlyginimų mažinimu2. Election. 1998. Teismų įstatymo 46 straipsnyje nurodytą draudimą valstybės valdžios ir valdymo institucijoms kištis į teismo veiklą. Ir vykdomoji valdžia. Tad savaime kyla klausimas. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1985 m. 3 Žr. 77. 4 Habscheid W. kuriuos gali atlikti tik teismas. T. pvz. Nr. 83 . Dėl šios priežasties teisėjų atrankos ir skyrimo tvarka turi būti pagrįsta objektyviais kriterijais užtikrinant visuomenės dalyvavimą šiame procese per tiesioginės demokratijos būdu sukurtas institucijas.sustabdė įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m.: Žinios.. pažeisdamas Konstitucijoje įtvirtintą valdžios padalijimo principą. Bene svarbiausia iš jų laikytina teisėjų atrankos ir skyrimo tvarka. Status and Responsibility of the Judiciary in Switzerland // The Role of Courts in Society. Seimas. Nr. kad tokie įstatymų leidėjo veiksmai prieštarauja valdžios padalijimo principui ir pažeidžia Konstitucijoje nustatytą teismų nepriklausomumą. 381-401.

neretai į teisėjo postą ateinama ir iš politikos. Antai daugumoje Europos valstybių teisėjas savo karjerą pradeda paprastu teismo klerku. The Hague: Kluwer Law International. negali dalyvauti politinių partijų ar kitų politinių organizacijų veikloje (Teismų įstatymo 41-44 str. Antai Švedijoje teisėjus skiria vykdomoji valdžia. šie skirtumai aiškinami ne tik skirtingu teismų vaidmeniu įvairiose valstybėse. Civil Procedure. Teismų nepriklausomumas jokiu būdu neturėtų būti suprantamas kaip savitikslis dalykas. teisėjams yra nustatyti įvairūs ribojimai: jie negali dirbti jokio kito darbo nei viešosiose. Atstovų rūmų nariai ir panašiai. P.: Shetreet Sh. op. vienai iš kurių priklauso kairesnių. kitai . P. Pavyzdžiui. Tuo tarpu Italijoje. Paskirtas teisėjas gali kilti karjeros laiptais taip pat tik nuoseklia seka: padirbėjęs žemesnės grandies teismo teisėju. kad Aukščiausiasis Teismas per dvidešimt metų. Civil Procedure in Sweden // International Encyclopedia of Laws. Nixonas ir R. 293-319. sąžiningam. o teisėju tampa tik sulaukęs 40-45 metų amžiaus. Vokietijoje pripažįstama teisėjų teisė viešai reikšti savo politinius įsitikinimus ir panašiai3. buvo senatoriai. 84 . Vokietijoje. aktyviai dalyvavo politikoje. tapo konservatyvesnis2.und Universitatsbuchhandlung. 40-41. JAV pripažįstama. P. 2002. jis įgyja teisę pretenduoti į aukštesnės grandies teismą. prieš paskiriami į teisėjo pareigas.). nešališkam bylų nagrinėjimui užtikrinti. 1995. visuomenės politinio gyvenimo tradicijomis. o tik priemonė tinkamam. vėliau tampa teisėjo padėjėju. Šie ribojimai įvairiose valstybėse nevienodi. Pavyzdžiui. sąžiningas ir principingas teisėjas teisingai išspręstų bylą. Prancūzijoje tokių ribojimų nėra. kultūros. Pavyzdžiui. Kanadoje teisėjai neturi net teisės balsuoti. daugelis JAV teisėjų. Be abejo. kai teisėjus skyrė prezidentais buvę respublikonai (R. Cit. 2 Jacob H. net jeigu teismas būtų vykdomosios valdžios dalis. 3 Išsamiau žr. 73-74. op. Reaganas). 1 Lindell B. Tuo tarpu JAV. viešai reikšti savo politinių įsitikinimų.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA skiria įstatymų leidžiamoji arba vykdomoji valdžia. Juk kvalifikuotas. Recent Tendencies in the Position of the Judge // Procedūrai Law on the Threshold of a New Millennium. bet ir teisės. Siekiant išlaikyti būtent tokį nepriklausomumo principo turinį. Anglijoje teisėjais dažniausiai skiriami advokato ar kitą praktinį darbą dirbę asmenys. Wien: Manzsche Verlags. Prancūzijoje veikia net dvi teisėjų profesinės organizacijos. Moller G. P. jie negali dirbti arbitrais. Cit. nei privačiose įstaigose (išskyrus pedagoginį ar kūrybinį). net Aukščiausiojo Teismo pirmininką 1 skiria Vyriausybė . 467-482.dešinesnių pažiūrų teisėjai. Kai kuriais atvejais skyrimo procedūrą veikia teisėjo ir teismo nuostata. Teismų ir teisėjų nepriklausomumas yra ne tikslas.

1987. Šis sunkiai reguliuojamas procesas verčia susimąstyti. negali veikti nekontroliuojamas2. nepaisydamas įstatymo. op. Oxford: Oxford University Press. teismas gali veikti kaip Konstitucijos ir kitų įstatymų laikymosi garantas. pagrįsti atitinkamais įrodymais ir argumentais1. Tik pats nepažeisdamas teisės. kitiems įstatymams. Dorderecht: Kluwer Academic Publishers. 1998. nepradės veikti visiškai savo nuožiūra. kontroliuoja aukštesnieji teismai. 268-269. Apibendrinant darytina išvada. kaip priemonė valdžios uzurpavimui užkirsti ir valdžių paklusimui įstatymui bei tinkamam. leidžiančių tikėti.visų pirma Konstitucijai. yra vidinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolė. bendriesiems teisės principams. būdamas valdžios institucija. per visuomenės informavimo priemones. kad nebūtų įmanoma tiesiogiai veikti teismų priimamų sprendimų. teisingumo. I. teisės doktrinos. Savo funkcijas vykdantis teisėjas yra saistomas įstatymo. Plečiantis teismų funkcijoms ir didėjant jų vaidmeniui visuomenėje. Teismų ir teisėjų nepriklausomumas yra tokia pati vertybė kaip ir spaudos laisvė bei kiti konstituciniai principai. jog būtinos tokios teismų veiklos sąlygos. Visuomenės procesai daugiau ar mažiau veikia ir teismų veiklą. demonstracijas. kitaip tariant. todėl jis negali būti aukojamas dėl kitų principų. kaip ir kiekviena valdžia. pirmiausiai turi paklusti teisei . pavyzdžiui. sąžiningumo). proceso principų. protingumo. kad teismas. 2001. o visuomenės reakcija randa atsaką teismuose. sąžiningam ir nešališkam bylų nagrinėjimui užtikrinti. kad teismas yra ar turėtų būti visiškai nepriklausomas. P. Reikalavimas motyvuoti sprendimą yra viena iš garantijų. Cit. Kiekvieną savo priimtą procesinį sprendimą teisėjas privalo motyvuoti. jų priimamus sprendimus. Teismas. London: Yale University Press.teismų autonomijos kontrolės problema. jie neveikia už politikos ribų. 2 Bell J. Ar teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis įstatymu.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Taigi teismų ir teisėjų nepriklausomumas nuo kitų valdžių būtinas dėl politinių valdžių pusiausvyros. Tačiau būtų naivu ir neprotinga manyti. New Haven. Šiuo atžvilgiu sąveika yra abipusė . Teismas. Judicial Discretion. kad šiuolaikinėje visuomenėje teisėjai ir teismai nėra apolitiški. lobistines grupuotes. 85 . kyla kita . Teismų ir teisėjų nepri1 Išsamiau apie teisėjo teisę veikti savo nuožiūra ir jos ribas žr: Facing Judicial Discretion. teismų praktikos.. Barak A. įvairias bado ar kitokias „nepaklusnumo" akcijas ir panašiai. Kita vertus. Legal Knowledge and Right Answers Revisited / by M. Judicial Discretion in the House of Lords / by D.teismų sprendimai veikia visuomenę. Vila. Robertson. teisėjai nėra izoliuoti nuo visuomenės. vertinamųjų kriterijų (pvz.

55.52. 7. 213. TEISĖJO VAIDMENS CIVILINIAME PROCESE POKYČIAI Teismo aktyvumo ir pasyvumo.48. 1-40. Portugalijoje . Lietuvos teismais pasitiki tik 19. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" duomenimis. skatinančių šiuolaikines civilinio proceso teisės reformas. kad didėjantis teismo vaidmuo visuomenėje tolygiai didina visuomenės pasitikėjimą teismais. nes civilinis procesas egzistuoja ne pats sau.: Toharia J. Pavyzdžiui.53.61. Nr. Prancūzijoje . Jensen. Bendrojoje teisėje. Kontinentinėje teisėje. teisėjas neišvengiamai atlieka ir tam tikras funkcijas bylos judėjimui į priekį užtikrinti. jo vaidmens procese problema tokia pati sena kaip ir bylinėjimosi istorija.59. kurių jis negali peržengti. 2002.49. Todėl nors naujoji 2002 m.38. nešališką ir neutralų bylų nagrinėjimą. Italijoje .. New York: Stanford University Press. Airijoje . kai galės užtikrinti tikrai sąžiningą.35. Ispanijoje . Išsamiau žr. o žmonėms. adversary). Tačiau būtų naivu manyti. grindžiamą pagarba Konstitucijai. Pagal teisėjo aktyvumą procese skiriami du civilinio proceso modeliai — tardomasis (angl. apsaugančiu teisėjus nuo nesąžiningų veiksmų. Viešoji nuomonė yra vienas iš impulsų. Olandijoje ir Liuksemburge . rugsėjo 14 d. Belgijoje .42. Europos valstybėse visuomenės pasitikėjimas teismas taip pat labai nevienodas. inquisitorial) ir ginčo (angl. kad nei grynai ginčo. kad visuomenės pasitikėjimas teismais yra gana menkas. 2002 m. Suomijoje ir Austrijoje . Bent jau viešosios nuomonės tyrimų rezultatai rodo. nei grynai tardomojo proceso nėra. kur vyrauja ginčo proceso elementai. Švedijoje . P. Jau minėta. tačiau ir šios naujovės visų problemų neišsprendė. § 4.1 procento apklaustųjų)1. Nepriklausomumo principas tik tada veiks kaip socialinė garantija. 2 86 .5 procento apklaustųjų (nepasitiki . Heller. Graikijoje .CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA klausomumas negali tapti šydu. kur vyrauja tardomojo proceso požymiai. Taigi ir ateityje teismų nepriklausomumo užtikrinimas bus viena iš pagrindinių civilinio proceso teisės raidos tendencijų. Teismų įstatymo redakcija pripažintina labiau sustiprinusia teismų nepriklausomumą. teisės ignoravimo ir nekvalifikuotumo.tik 22 procentai apklaustųjų2. Vokietijoje .40. P. 1 Lietuvos rytas. G. Didžiojoje Britanijoje . E. kartu pripažįstamos tam tikros teisėjo aktyvumo ribos. Štai Danijoje teismais pasitiki 70 procentų apklaustųjų. J The Public Understanding and Perception of Justice: The Evaluation of Systems of Justice through Public Opinion // Processes of Judicial Reform and Rule of Law / edited by T. bendriesiems teisės principams ir bendrosioms žmonijos vertybėms bei jų apsauga.39.

1806 m. kad šalys negali būti jo šeimininkės.. todėl teisėjui į šiuos santykius nederėtų kištis. Bensheimer. Pagal šią doktriną teisėjas negali savarankiškai rinkti ir tirti įrodymų. kad byla būtų nagrinėjama pagal sąžiningas „žaidimo taisykles". 1895-1898 m. vėl prisiminta teisėjo aktyvumo civiliniame procese problema. Pagrindiniu aptariamos pozicijos šalininkų argumentu tapo postulatas. Mannheim. Leipzig. turėtų daugiau galimybių laimėti bylą. ir į šalių kovą įsikišti tik vienai šaliai jas pažeidus.: Klein F. civilinis procesas yra dviejų privačių šalių kova.teismas atlieka ir turi atlikti tam tikras vadovavimo procesui funkcijas.Kleinas. XVI. jis taip pat negali įpareigoti šalių kuo skubiau pateikti teismui visą medžiagą. kai šito neprašo nė viena šalis. kad pernelyg didelis teisėjo akty1 Išsamiau žr. Kadangi procesas laikytinas viešu. Tačiau visi sutarė ir sutaria dėl vieno . Jų nuomone. Šioje diskusijoje nukrypta į du kraštutinumus. procesas taptų privatus. rengiant Austrijos CPK. Vieni teigia. Šios doktrinos esme tapo nuostata. ir priešininkų. Nesutariama dėl kitko . Berlin. kad jeigu teisėjas būtų pasyvus. Prancūzijos CPK laikomas tipišku ginčo proceso modeliu1. kad civilinis procesas yra ne privatus šalių reikalas. Tačiau XVIII-XIX a.: International Encyclopedia of Comparative Law. Jis turi apsiriboti proceso normų laikymosi priežiūra. pradžioje. Ši doktrina susilaukė ir šalininkų. P. Netrukus. Austrų proceso teisės specialistas F. 87 . o ne privačiu šalių reikalu. 2 Išsamiau žr. 313. tam tikras jų advokatų „žaidimas". veikiant liberalizmo.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Istoriškai vertinant. Proceso tikslu buvo pripažįstamas teisėtvarkos ir socialinio teisingumo užtikrinimas. kad teisėjas turi būti pasyvus proceso stebėtojas. svarstyti teisės klausimų. Tada ekonomiškai pranašesnė šalis. jau XIX a. 1. nes būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Vol. Europoje civilinis procesas iš pradžių buvo aiškiai tardomasis. Todėl procese teisėjas privalo būti aktyvus ir veikti kaip proceso šeimininkas2. Toks procesas pažeistų socialinį teisingumą. užtikrinti. Manyta. Pavyzdžiui. 1927. pereita prie ginčo proceso modelio. o atitinkama valstybės funkcija. Teisėjui paliekama vienintelė teisė . pabaigoje ir XX a. daryta išvada. pasisamdžiusi advokatą.įvertinti gautą iš šalių medžiagą ir paskelbti sprendimą. suformulavo vadinamąją socialinio civilinio proceso doktriną.kokios yra teismo vadovavimo procesui funkcijos ir kokia jų apimtis. Ch. asmens laisvės ir individualizmo idėjoms. teisėjas iš tikrųjų atliko tardytojo funkcijas. Der Zivilprozess Oesterreichs.

gali pažeisti sąžiningo bylos vedimo principą1.). faktinį ieškinio pagrindą. y. Tačiau teisę disponuoti ginčo objektu turi tik šalys. Būtent tokias teisėjo teises ir galimybes ir numato CPK 159-160 straipsniai. London: Butterworths. Public Interest Parties and the Active Role of the Judge in Civil Litigation / edited by M... 30-31. A. Jolowicz J. Teisėjo aktyvumą suprantant kaip tikrąjį (vok.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA vumas. rinkti įrodymus. praradus teisėjui būtiną nešališkumą ir neutralumą. Andrews N. y. padidinti ieškinio reikalavimus ir panašiai. o praktiškai itin aktyvaus teisėjo modelis buvo įgyvendintas tarybinėje teisėje. CPK 376-377. teisėjas ne tik vadovavo procesui. A. Tokią nuomonę gynę ir kai kurie ikirevoliucinės Rusijos proceso teisės specialistai2. veikti ex officio. kad teisėjo aktyvumas civiliniame procese gali būti suprantamas dvejopai: kaip formalus (procesiniu požiūriu) ir kaip tikrasis. 7. 1975. 1980. bet ir savarankiškai ieškoti materialiosios tiesos . 88 . Pažymėtina. t. Giuffre Editore. 125-140. A. 405. 1988. Kiti yra įsitikinę. teisėjas gali pateikti joms klausimus. išskyrus įstatymo numatytas išimtis (pvz. t. Cit. Cappelletti M. p. nes teisėjas negali pakeisti nei reikalavimo dydžio. kad jos pateiktų papildomų įrodymų. The Passive Court and Legal Argument // Civil Justice Quarterly. savo iniciatyva skirti ekspertizę. op.: Denning L. pareikalauti. 110-250. 414 str. materielle Prozessleitung). neapsiriboti šalių paaiškinimais ir jų pateiktais įrodymais. The Due Process of Law. Pagrindiniu savo argumentu šios teorijos šalininkai laiko esant būtina nustatyti objektyviąją tiesą. peržengti ieškinio reikalavimų ribas ir t. Tarybinės teisės doktrina objektyviosios tiesos nustatymo būtinumu pateisino teisėjo kišimąsi net į teisminio nagrinėjimo dalyką. bet ir galėjo keisti faktinį ieškinio pagrindą.net nustatyti arba pakeisti teisminio nagrinėjimo dalyką. nei jo faktinio pagrindo (CPK 141 str. siekdamas patikslinti šalių reikalavimus ir atsikirtimus. Milano: Dott. vol. Iš šių dviejų priešingų nuomonių darytina išvada. 2 Žr. Formalus teisėjo aktyvumas (vok. pavyzdžiui. P.: Pa B. skirti šalims procesines sankcijas už nurodymų nevykdymą. apklausti liudytojus. H. nustatyti šalims procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti ir kontroliuoti jų laikymąsi. pripažįstama jo pareiga ne tik užtikrinti proceso operatyvumą. pvz. kad teisėjas savo iniciatyva privalo aiškintis visas bylos aplinkybes. Pavyzdžiui. Cappelletti. P. kad CPK XII skyriaus pirmasis skirsnis yra pavadintas „Vadovavimas procesui". 58-62. formalle Prozessleitung) pasireiškia tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką. P.t.).. ' Išsamiau žr.

kad teisėjas turi būti bylos vadybininkas ir užtikrinti kuo greitesnį šalių susitaikymą ar bylos išsprendimą.: Andrews N. 29-30. Esant specialių ikiteisminio nagrinėjimo procedūrų. O. ieškinio pareiškimas atsakovui ir atsakovo atsiliepimas turi būti įteikti per keturiolika dienų. Pažymėtina. vienos šalies prašymu teisėjas gali padėti rinkti įrodymus. praktiškai nedalyvauja. šalims susitaikius. 1 Graef R. 3 Išsamiau žr. visiškai logiška. Italijos ir Vokietijos civilinis procesas. 33-51. Hamburg: Pre Universitate Verlag. kurią atliko Lordas Wolfas. prižiūri. Aiškumo dėlei toliau lyginamas Anglijos. teisėjas turi teisę reikalauti patikslinti. Šioje stadijoje šalys per savo advokatus pasikeičia rašytiniais atsikirtimais ir reikalavimais (angl. Ir atvirkščiai . pakeisti netikslius ar nesuprantamus. verstų jas bylinėtis toliau. buvo akstinas tolesnėms reformoms. Antai jeigu viena šalis atsisako kitai šaliai pateikti savo turimus įrodymus. Teisėjas taip pat ex officio tikrina.formalų teisėjo vadovavimą procesui pripažįsta tiek kontinentinė. Iš tikrųjų dauguma bylų baigiasi šioje stadijoje. discovery) viena kitai procedūrą. Būtent šia linkme šiandien ir plėtojasi Anglijos civilinio proceso teisė3. ar šalys veiksnios. pleadings). Tačiau tam tikrus veiksmus teisėjas atlieka ir esant šiai stadijai. kad pastaraisiais metais Anglijos civiliniame procese teisėjo vaidmuo tapo dar aktyvesnis. P. patvirtinančių valstybės nuostatą dėl susitaikymo naudingumo socialiniu požiūriu. kad teisėjas neskubina šalių. 2 Išsamiau žr. ar jos laikosi įstatymo nustatytų procesinių terminų. atlieka įrodymų rinkimo ir jų atskleidimo (angl. Pavyzdžiui. kad tikrasis teisėjo aktyvumas šiandien niekur nėra pateisinamas ir vargu ar yra valstybė. Pavyzdžiui. kontroliuoja įrodymų sąsajumą ir leistinumą. 2 Šalių prašymu teismas gali šį terminą pratęsti . galima sakyti. JAV ir Prancūzijos. London: HMSO. Be to. teismas gali atsakingą šalį įpareigoti šitai padaryti. nes priešingi jo veiksmai: aktyvus kišimasis. šalių raginimas greičiau pasirengti bylos nagrinėjimui. tiek bendroji teisė. Išsami Anglijos civilinio proceso revizija. P. Anglijoje rengiantis bylos nagrinėjimui teisėjas. Visą parengiamąjį darbą atlieka šalių advokatai. tačiau tokio vadovavimo laipsnis skirtingose valstybėse nėra vienodas. 1996. kur šis teisėjo aktyvumo modelis būtų toleruojamas. Cit. op. 1996. taip pat uždrausti keisti jau pateiktus šalių rašytinius pareiškimus ir reikalavimus. Vos apie vienas procentas jų pasiekia antrąją proceso stadiją — teisminį nagrinėjimą1.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Pasaulinė patirtis rodo. Lordo Wolfo parengtoje ataskaitoje tiesiogiai nurodoma. 89 . Judicial Activism // Civil Proceedings: A Comparison between English and German Civil Procedural Approaches.: Access to Justice: Lord Wolf's Final Report.

90 . nustato. sprendžia šalių nesutarimus renkant ar atskleidžiant įrodymus. Teisėjas šioje stadijoje atlieka tik tam tikras proceso eigos kontrolės funkcijas: kontroliuoja šalių rašytinių pareiškimų ir atsikirtimų turinį.. contingency fees) (honoraras nustatomas tam tikra procentine ginčo sumos dalies išraiška atsižvelgiant į tai. leidžia ar neleidžia įsitraukti į bylą bendrininkams. vol. greitinti pasirengimą bylos nagrinėjimui2. šaukia preliminarinį posėdį (angl. 16. Ir šitai aiškintina susiklosčiusiomis bylos nagrinėjimo tradicijomis. Dabar teisėjui pavesta nustatyti šalims procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti. gali atsisakyti leisti šalims kviesti liudytoją. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje tiek Anglijoje. Šitai aiškinama ir tuo. Teismas savo iniciatyva nekviečia liudytojų. B. pretrial conference). o nuo bylos sėkmės (angl. JAV ir Anglijoje šalys paprastai veda bylą per savo advokatus. kad operatyviai pasirengti bylai bene labiausiai suinteresuoti šalių advokatai. turi teisę nepriimti visiškai nepagrįstų reikalavimų.: West Publishing Co. ar byla bus laimėta). kad byla būtų išnagrinėta teisingai. yra šalių advokatų reikalas.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA JAV. The Style and Substance of Civil Procedure Reform: Comparison of the United States and Italy // Loyola of Los Angeles International and Comparative Law Journal. taikyti sankcijas už jų pažeidimą. tiek JAV teisėjas taip pat nėra pernelyg aktyvus. 885-905. ar šalys yra tinkamos (angl. Kokius liudytojus reikėtų kviesti. No 4. taip pat kryžminė. Teisėjui buvo nustatyta pareiga taip administruoti visą procesą. tikrina.1 Teisėjo vaidmuo parengiamojoje proceso stadijoje JAV dar labiau suaktyvėjo po 1990-1993 m. gali pareikalauti juos detalizuoti. kokius klausimus jiems būtų tikslinga pateikti. 2 Cappalli R. kontroliuodamas įrodymų sąsajumą ir leistinumą. Tad teisėjo vaidmuo Čia yra pasyvus. leidžia arba neleidžia šalims keisti savo rašytinių reikalavimų ar atsikirtimų. P. taiko šalims ir jų advokatams sankcijas už neatvykimą į preliminarinį posėdį ar už teismo nurodymų nevykdymą ir t. Todėl liudytojų apklausa. civilinio proceso reformos. Minn. kaip ir Anglijoje. kiek kartų galima pasikeisti rašytiniais dokumentais (paprastai šalims leidžiama pasikeisti tik ieškinio pareiškimu. St. 1994. Paul.t. yra šalių advokatų prerogatyva. atsiliepimu į jį ir replika į atsiliepimą). jeigu 1 Išsamiau žr. nes jų honoraro dydis priklauso ne nuo rengiantis bylai sugaišto laiko. pretrial) laikoma šalių ir jų advokatų reikalu. tikrina įrodymų sąsajumą ir leistinumą. 83-155. K. 1991. pasirengti bylos nagrinėjimui (angl. nereikalauja kitų įrodymų. p. Tačiau teisėjas. real party in interest) ir veiksnios. Civil Procedure in a Nutshell. 3rd ed.: Kane M. greitai ir pigiai. eksperto.

op. prieštaraujančios viešajai tvarkai. H. 16. Dėl šios priežasties teisėjas teismo posėdyje pasyvesnis. t. ilgi jų nagrinėjimo terminai (net iki 15 m. Clark. op. Cit. 3 Andrews N. kad šalys visus savo reikalavi1 Išsamiau žr. Dabar privaloma. nesusijusius su byla 1 . atmeta šalių advokatų liudytojams pateikiamus klausimus. bet ir teisės normomis. civilinis procesas buvo ginčo pobūdžio. teigiama. kurias šalys veda pačios. vertinantys įrodymus ir sprendžiantys fakto klausimus. kad daugumoje bylų dalyvauja prisiekusieji. teismas savo iniciatyva gali nepripažinti galiojančia sutarties. kad procesas būtų operatyvus ir sąžiningas. Tačiau kai nagrinėjant bylą prisiekusieji nedalyvauja. Pakeitus CPK. 2 Išsamiau žr. Pavyzdžiui.) privertė parlamentą 1990 m. 169-200.: Introduction to the Law of the United States / edited by D. o ne per atstovus. kuriais šalys nesirėmė.: Kane M. taip pat tose bylose. kuriais nė viena šalis nesirėmė.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS jo parodymai neleistini ar nesusiję su byla. o fakto klausimu). kad teismas negali peržengti ieškinio reikalavimo ribų ar savo sprendimo grįsti faktais. P. Atkreiptinas dėmesys. Tačiau nors yra kai kurių tapatumų. formalus. procesinis. 125-140. y. 1992. reikia turėti omenyje. teisėjas yra gerokai aktyvesnis2. jog teisėjas savo iniciatyva gali keisti teisinį ieškinio pagrindą. pripažįstamą ne teisės. kitaip tariant. Čia taip pat pripažįstama. Ch. Yra nuomonė. teisėjas įpareigotas aktyviau kontroliuoti šalių veiksmus rengiantis bylos nagrinėjimui. Jis apsiriboja tik įrodymų sąsajumo ir leistinumo tikrinimu ir instruktuoja prisiekusiuosius. K. Teisėjas taip pat kontroliuoja. tapo tarsi vadybininkas. Kalbant apie JAV procesą. atsakingas už operatyvų pasirengimą nagrinėti bylą. Kontinentinės teisinės sistemos valstybėse padėtis kiek kitokia. 91 . kad teisėjas savo iniciatyva gali vadovautis įstatymu ar precedentu. Tačiau didelis bylų srautas. Tačiau tokiai pozicijai pritaria ne visi Anglijos ir JAV teisininkai. kad bendrosios teisės šalyse ribotai veikia ir principas iura novit curia. Paprastai nurodyti teisinį ieškinio ir atsikirtimų pagrindą yra šalių advokatų pareiga. P. S. nors nė viena šalis neprašo jos pripažinti negaliojančia tokiu pagrindu3. įvykdyti CPK reformą ir jos pagrindiniu tikslu tapo teisėjo veiklos procese suaktyvinimas. Antai Italijoje iki 1990 m. Ansay. teisėjo aktyvumas įvairiose proceso stadijose kontinentinės teisinės sistemos valstybių teismuose yra gerokai didesnis nei bendrosios teisės šalių teismuose. Cit. T. Todėl laikoma teismą savo sprendimo negalint pagrįsti ne tik faktais. kuriuo šalys nesiremia (išskyrus užsienio teisę. Deventer: Kluwer Law and Taxation Publishers.

o kuriais . 1965. vyravusio Italijoje iki XVIII amžiaus. Vadovaudamasis šiuo straipsniu. kad nuo ginčo proceso modelio grįžta prie tardomojo. The Hague: Martinus Nijhoff.. atsikirtimus ir įrodymus pateiktų rengdamosi bylai. l.: Cappalli R.).. Italijos CPK 175 straipsnis pirmininkaujančiam teisėjui suteikia teisę daryti viską operatyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. seu solitum iudiciorum ordinem in disceptanda lite observandum. 17-27. įpareigoti šalis pateikti įrodymų. atlikti vietos apžiūrą. Cit. 1 Cappelletti M. priimti nutartį. P. savo iniciatyva atlikti vietos apžiūrą. pasiūlyti joms susitaikyti arba patikslinti. op. teisėjas turi teisę nebepriimti naujų reikalavimų ir įrodymų.)2 Naujasis.ginčo ir tardomasis civilinis procesas3.1 Visi aptarti civilinio proceso aspektai kai kuriuos Italijos proceso teisės specialistus paskatino pareikšti. Komentatorių nuomone. nustatyti įrodymų tyrimo tvarką ir t. 1975 m. P. kad atsakovas esąs kaltas.ne. nustatyti šalims procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti. o vykstant teisminiam nagrinėjimui savo iniciatyva gali tirti išvestinius faktus. 17. šiandien Prancūzijoje gyvuoja mišrus . op. Pasibaigus šiai stadijai. Martin J. (Per processum iudiciarium intelligamus formam iudici. Atkreiptinas dėmesys. kuriais klausimais šalys sutaria.t. P. kad baigta rengtis bylos nagrinėjimui. teisėjas gali pats apklausti liudytojus. 3 Martin R. Šis teisėjas taip pat gali taikyti procesines sankcijas šalims ir jų atstovams už procesinių terminų pažeidimą ar kitų nurodymų nevykdymą. 92 . kurių šalys nors ir nenurodo. p. M. teigiant. B. Civil Procedure in Italy. Jis turi teisę išsikviesti į teismą šalis. tačiau kuriais remiantis gali būti nustatyti šalių nurodyti faktai. Enduring Values in Adversarial Proceedings // Italian Yearbook of Civil Procedure. Fazzaalari E. jog nauji šalių įrodymai ir reikalavimai nebebus priimami.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mus. Cit. P 45. išsikviesti šalis pokalbiui. veika buvo padaryta tyčia ar dėl neatsargumo. pavyzdžiui. 861-885. atsakingas už bylos judėjimą į priekį šioje stadijoje (Prancūzijos CPK 3 str. teismas savo iniciatyva gali aiškintis. 2 Išsamiau žr. Perillo J. kad Prancūzijoje parengiamosios stadijos operatyvumu rūpinasi specialus teisėjas (pranc. 430-440. International Civil Procedures. Jis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę. judge de mise en ėtat). vol. Pavyzdžiui. Prancūzijos CPK taip pat reiškė pasukus nuo ginčo prie tardomojo proceso modelio. apklausti liudytojus ar šaukti juos į teismą savo iniciatyva. o šitai reikštų. Teisėjas kontroliuoja. ar šalys laikosi procesinių terminų. Teisėjo aktyvumas rengiantis bylos nagrinėjimui reiškiasi panašiai kaip ir Italijos civiliniame procese: teisėjas gali ex officio skirti ekspertizę. 1991. kontroliuoti įrodymų sąsajumą ir leistinumą.

ir pasyvesnis. N. Pavyzdžiui. nes. Ne visose bylose leidžiamas ir toleruojamas vienodas teisėjo aktyvumas. vilkintų bylą (Vokietijos CPK 282 str. Teisėjas taip pat gali savo sprendimą grįsti faktais. kai kurių teoretikų nuomone. Štai ginčo bylose teisėjo aktyvumą riboja šalių rungimosi principas (vok. Vokietijos CPK 308 straipsnis draudžia teismui peržengti ieškinio reikalavimų ribas. todėl. teisėjas aplinkybes tiria ex officio. op. liudytojus. kai jie susiję su šalių nurodytais faktais (Prancūzijos CPK 7 str. teismas gali tirti tik šalių nurodytus faktus ir remtis tik jais. Be to. turi teisę siūlyti šalims paaiškinti kirus.). P. Kai byla sprendžiama ne ginčo tvarka. kad teisėjas savo iniciatyva gali keisti faktinį ieškinio pagrindą. O. // Civil Justice Quarterly. gali ex officio skirti ekspertizę (Vokietijos CPK 273 str. reikšmingus bylai faktus (Prancūzijos CPK 8 str.CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Nagrinėjant bylą Prancūzijoje teisėjas gali vadovautis teisės normomis. Taigi Prancūzijos civiliniame procese teisėjas taip pat gana aktyvus. čia veikia priešingas . 3 Graef R. Inquisitionsmaxime). be to. teisėjas gali jų nebepriimti. 176. 9. 1971.). t. kai šalys veda byla per advokatus3. The Role of the Judge in French Civil Proceedings. jeigu tai. kurių Šalys nenurodo. kuriais šalys specialiai nesirėmė. 29. kai šalims neatstovauja advokatai (šitai įmanoma tik pirmosios instancijos teisme). vol. Cit. London: British Institute of International and Comparative Law. Civil Procedure // Manual of German Law. Jis gali tik siūlyti šalims pateikti papildomų paaiškinimų ir patikslinimų1. Tokiu atveju apie savo ketinimą teisėjas privalo informuoti šalis ir jų atstovus ir išklausyti jų nuomonę. kviečia į preliminarinį posėdį šalis. Teisėjas taip pat aktyviai vadovauja teismo posėdžiui: jis leidžia arba neleidžia asmenims 1 Išsamiau žr. leidžiančių jam aktyviai spartinti bylos nagrinėjimą. jo nuomone. Tačiau kartu pripažįstama.). 167-185. ekspertus. Tačiau tai nereiškia. jo nuomone. Verhandlungsmaxime). Rengdamasis bylos nagrinėjimui teisėjas nustato šalims procesinius terminus.parengiamojoje ir teisminio nagrinėjimo stadijose teisėjas turi plačių įgaliojimų. 2. Tokios teisėjo funkcijos skatina šalis kuo greičiau išdėstyti savo reikalavimus ir pateikti visus savo įrodymus.tardomojo proceso principas (vok. 1990. p. P. 93 . praleidus nustatytą terminą. kad teismas privalo užtikrinti proceso operatyvumą. J.: Ngwasiri C. Vol. 2 Cohn E. Vokietijoje abiejose .). Vokietijoje nesunku pamatyti ryškių ginčo proceso bruožų. y. tad teisėjas neišvengiamai turi būti aktyvus2. teisėjo aktyvumą veikia ir atstovo ar gynėjo dalyvavimas procese: teisėjas aktyvesnis. duoda joms ir jų advokatams nurodymus atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

t. be abejo. Teisėjo aktyvumas gali sukelti ir profesinės etikos problemų: gali komplikuotis jo ir šalių advokatų santykiai. taupomos šalių ir valstybės lėšos. . be advokato. kad tardomojo proceso modelio elementų yra visose valstybėse. kad teismo procesui vadovauja teismas ir būtent jis atsako už bylos judėjimą į priekį. spalio 13d. JAV . Dėl šių priežasčių Europos Tarybos Ministrų komitetas dar 1984 m. Be jokios abejonės. 48-50. yra galimybė sutaikinti šalis. Europoje advokatų honoraras priklauso nuo sugaištų valandų. ir trūkumų. užtikrina tvarką posėdžio salėje. Graef R. teisėjas. rekomendacijoje Nr. Tačiau aišku viena . apklausia liudytojus ir ekspertus ir t. nustato įrodymų ty1 rimo tvarką. procesinį šalių lygiateisiškumą. Tačiau. kultūra.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA kalbėti posėdyje. kad galėtų susidaryti detalų bylos aplinkybių vaizdą ir tinkamai įvertinti įrodymus. tiek tardomojo. visuomenės požiūris į teismo ir teisėjo vaidmenį. kad teisėjas galėtų greitai pasirengti bylos nagrinėjimui ir ją išnagrinėti jau pirmame teismo posėdyje. kur prisiekusiųjų instituto nėra.advokatų dalyvavimas procese. Tačiau vis dėlto teisėjo aktyvumas laikytinas valstybės kišimusi į privačius šalių santykius.blankesni. kitose valstybėse. P. teisinės sistemos struktūra ir kitos aplinkybės. Todėl šitai gali būti daroma tik esant svarbiam ir pateisinamam pagrindui ir tik remiantis įstatymu. R (84) 5 pasiūlė valstybėms. taip pat skatina teisėjo aktyvumą. pasiūlęs atsakovui ginantis remtis ieškinio senaties termino praleidimu.teisėjas. tuo tarpu daugelyje Europos šalių pirmosios instancijos teismuose advokatui neprivaloma dalyvauti ir šalys pačios gali vesti bylą. Aktyvi teisėjo pozicija leidžia greičiau išnagrinėti bylą. Aptarti pavyzdžiai rodo. o tai leidžia teisėjui būti pasyvesniam. Todėl JAV advokatai yra gerokai aktyvesni. Europos Tarybos narėms. R (94) 12 pabrėžė. be to.nuo bylos baigties. Tai. kad teisėjas prireikus gali šalims nešališkai paaiškinti tik procesinius teisinius klausimus. o šitai svarbu ne tik joms pačioms. vasario 28 d. bet ir visuomenei. Tuo tarpu Europos Tarybos Ministrų komitetas 1994 m. kitose . tiek ginčo proceso modeliai turi ir privalumų. JAV įrodymus vertina prisiekusieji. kita vertus.šiandien visuotinai pripažinta. 94 . atitinkamai pakeisti proceso įstatymus. O. Anglijoje neįsivaizduojama. Cit. kad byla būtų vedama asmeniškai. rekomendacijoje Nr. Didesnį ar mažesnį teisėjo aktyvumą civiliniame procese skatina daugelis dalykų. vadinasi. Pagaliau labai svarbu tradicijos. Todėl teisėjas turi būti aktyvesnis. tik vienose jie ryškesni. iš tikrųjų taptų jo advokatu. aktyvi teisėjo pozicija gali pažeisti jo nešališkumą ir neutralumą. op. JAV. Štai tik vienas iš jų . Pavyzdžiui.

tiek pavienių asmenų interesai1. Globalizacija apima ne tik ekonomiką. kai tenka bylinėtis ar kai kuriuos veiksmus atlikti užsienyje. Taigi naujasis CPK perėmė tas pažangias idėjas. Tačiau naujų idėjų įtvirtinimas automatiškai nereiškia. Todėl labai svarbu. siekdamos išspręsti tarpusavio bendradarbiavimo civilinio proceso sri1 Hazard G. CPK 7-8. Šito reikalauja tiek valstybės. dar kitoks . 57-63. § 5. bet ir teisę. Dordrecht: Kluwer. INTEGRACIJA IR TEISĖS VIENODINIMAS Vienas iš šiandieninio gyvenimo ypatumų . 1994. matyt. Pavyzdžiui. įrodymai renkami ir teismo vietos.). Storme. šalys teisingai suvoktų tas pažangias idėjas. Civil Litigation without Frontiers. C. 158-159. ir užsienio valstybėje. Integracijos įtaka civilinio proceso teisei labai įvairi. kitoks . Šiandien neretas reiškinys. kad teisėjų aktyvumas pagal naująjį CPK taip pat nėra vienodas. kad reformų sėkmę lemia žmogaus veiksnys. advokatai. kurias mūsų CPK perėmė iš užsienio valstybių patirties. kurios jau senokai žinomos užsienio valstybių civiliniam procesui.šeimos (CPK 376 str. vienoks teisėjo aktyvumas yra nagrinėjant ieškinio teisenos bylas. aktyviau veikiant prokurorui ir kitoms valstybės institucijoms ginant viešąjį interesą. Idealus variantas Lietuvai. kad teisėjai. jeigu sugebėtume įtvirtinti mišrų . Approximation of Judiciary Law in European Union / edited by M.t. Tačiau šitai įmanoma tik veikiant kompleksiškai: didinant advokatų skaičių.CIVILINIO PROCESO TEISES IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS Naujasis Lietuvos CPK nedviprasmiškai nustatė aktyvaus teisėjo modelį (pvz. būtų.vis intensyvesnė tiek konkrečių pasaulio regionų. 103. Net ir savo valstybėje bylinėtis nėra malonu ir pigu. t. garantuojantį ir teisėjo nešališkumą.) ar darbo (CPK 414 str. 95 . o užsienio valstybėje. neutralumą. 95. politiką. 160-161. 225-232 ir kiti straipsniai).. Didžiuliai įvairių valstybių civilinio proceso sistemų skirtumai skatina valstybes artimiau bendradarbiauti plėtojant civilinio proceso teisę. teismo sprendimą dažnai tenka vykdyti ne jį priėmusioje. Jr. tiek verslo.) bylas.ginčo ir tardomąjį proceso modelį. Harmonization and Unification of Procedural Law // Procedural Law on the Threshold of a New Millennium.. 101. procesinį šalių lygiateisiškumą ir operatyvų procesą. teisiškai Šviečiant visuomenę. 141. kad civilinis procesas iš esmės pasikeis. Pažymėtina. tiek viso pasaulio integracija. Valstybės. tobulinant advokatų ir teisėjų kvalifikaciją. P. kai bylos šalys yra skirtingų valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys. nemokamos teisinės pagalbos sistemą.ypatingosios teisenos bylas (CPK 443 str. Dar daugiau problemų ir didesnės bylinėjimosi išlaidos. Atkūrus nepriklausomybę praėję metai rodo.

neretai remiasi atitinkamos valstybės teismų praktika. ir šio straipsnio taikymas Strasbūro teismo praktikoje. Taigi vienodinant statutinę teisę. b. kur nurodyti pagrindiniai teismo proceso principai. teismų kompeten1 cijos atribojimo ir t. tipinius kodeksų projektus3. Pavyzdžiui. Integracija pasireiškia ir teismų praktikoje. vol. užsienio teismų pripažinimo ir vykdymo. Teismai. 4 Drobnig U. nutartį c. Valstybės taip pat tiesiogiai bendradarbiauja tarpusavyje plėtodamos nacionalinę teisę. 52-53. rugsėjo 6 d. perimtas iš užsienio valstybės teisės. 65-87. rengia bendrus projektus. 1996. organizuojami bendri specialistų seminarai ir kitokie renginiai. aiškindami ir taikydami teisės normas.t. Europos Taryba. 2 Bene didžiausią įtaką nacionalinei civilinio proceso teisei turi Konvencijos 6 straipsnis. Valstybių pastangas bendradarbiauti civilinio proceso srityje taip pat koordinuoja specialios tarptautinės organizacijos. P. 3K-3-384/1999. The Hague. tiek Strasbūro teismo precedentai privalo būti taikomi Lietuvos teismų praktikoje. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. žr. nacionalinis civilinis procesas analizuojamas lyginant jį su kitų valstybių civiliniu procesu. Todėl šiandien daugelis nacionalinės civilinio proceso teisės normų yra tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas. Teisės doktrinos naujovės lyginamojo civilinio 1 Civilinio proceso srities tarptautinių sutarčių sąrašą žr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs. Nr. vienodinama ir teismų praktika4. Hagos konferencija tarptautinės privatinės teisės klausimais. Didėja lyginamojo metodo reikšmė. plėtodama savo civilinio proceso teisę. neretai perima kitų valstybių patirtį. labai svarbios civilinio proceso teisės reformoms Europoje buvo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika2. valdyba ir kt.: Mikelėnas V. kad Konvencija ir jos taikymo praktika yra neatskiriama Lietuvos teisės dalis. kat. pavyzdžiui. Roževičienė v Panevėžio m. 96 . pavyzdžiui. Athens: Kluwer.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA tyje klausimus. Didelę įtaka civilinio proceso teisės plėtojimui ir teismų praktikai daro ir tarptautinis valstybių bendradarbiavimas ginant žmogaus teises. todėl tiek Konvencija. kad integracija ir globalizacija veikia ne tik pozityviąją teisę. 3 Anteproyecto dėl Codigo Procesal Civil Modelo para Iberoamerica // Revista de Proceso.: LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. pasirašo dvišales ar daugiašales sutartis dėl teisinės pagalbos. The Use of Comparative Law by Courts // General Reports of XIV International Congress of Comparative Law / Ant. N. 35. Pažymėtina. bet ir teisės doktriną.. keičiasi įstatymų projektais. 1988/1999. P. Sakkoulos. Tarptautinis privatinės teisės vienodinimo institutas (UNIDROIT) ir kitos (išsamiau apie civilinio proceso teisės vienodinimą kalbama antrame šios dalies skyriuje). Viena valstybė.

kuri dar prieš parengiant CPK projektą buvo gana išsamiai išanalizavusi užsienio valstybių civilinio proceso teisę.t. daug teisės normų ar net ištisų institutų naujajame Lietuvos CPK atsirado būtent dėl civilinio proceso teisės doktrinos. TECHNIKOS PAŽANGOS ĮTAKA TEISMO PROCESUI XX a. pavyzdžiui. antroji pusė į pasaulio istorija įeis kaip modernių informacinių technologijų.). 206-238. vol.). užfiksuota kino. Mokslo ir technikos įtaka civilinio proceso teisei įvairi. prasidėjęs praėjusiame šimtmetyje.).CIVILINIO PROCESO TEISĖS IR CIVILINIO PROCESO SĄVOKOS proceso srityje savo ruožtu panaudojamos įstatymų leidybai ir teismų 1 praktikai . 545-556. Pavyzdžiui. part3. gynybą. Be to. kai kuriose valstybėse tradicinį teismo posėdį keičia telekonferencijos. P. Die Anwendung moderner Technologien im Zivilprozes und anderen Verfahren // Procedural Law on the Threshold of a New Millennium.2 1 Koopmans T. RuBmann H. Kartu dėl šios technikos naudojimo tapo būtina suformuluoti ir specialias taisykles. Pavyzdžiui. p. nuo šiuolaikinių informacinių technologijų jis negali atsiriboti. fototechnikos. 5d. § 6. Comparative Law and the Courts // International and Comparative Law Querterly. kai teisėjas su šalimis ir jų advokatais bendrauja padedamas televizijos šiems esant nuo teismo už kelių šimtų ar net tūkstančių kilometrų. užtikrinančias kitų teisės saugomų vertybių. 45. teisės į privatų gyvenimą. garso ir vaizdo įrašymo technika. tęsis ir XXI amžiuje. be abejo. pažangiose valstybėse teismo posėdžio protokolas ranka neberašomas. 1996. Mokslo ir technikos pažanga neišvengiamai daro įtaką visoms visuomenės sritims. kaupiamos ir sisteminamos teismų sprendimų kompiuterinės duomenų bazės ir t. Pirmiausia dėl mokslo ir technikos pažangos prireikė koreguoti požiūrį į įrodinėjimo priemones . susijusias su teismo proceso fiksavimu (CPK 9 str. Informacinių technologijų „bumas". o visa posėdžio eiga arba stenografuojama. arba daromas vaizdo ir garso įrašas. jau šiandien daugelyje valstybių įmanoma pareikšti ieškinį ir siųsti kitokius procesinius dokumentus elektroniniu būdu (tokia galimybė numatyta ir CPK 117 str. Šiuolaikinių informacijos perdavimo priemonių atsiradimas lėmė poreikį nustatyti specialias taisykles. Šiuolaikinės informacinės technologijos labai plačiai taikomos teismo procese. 97 .informacija. telekomunikacijos priemonių ir globalios kompiuterizacijos amžius. Pavyzdžiui. Taigi kad ir koks konservatyvus būtų teismo procesas. visa rašytinė bylos medžiaga kaupiama kompiuterinės laikmenos pavidalu. buvo pripažinta įrodymais civiliniame procese (CPK 220 str.

2d. naujos technologijos civiliniame procese bus naudojamos ribotai. materialioji teisė įteisino sandorių sudarymą elektroniniu būdu (CK 1.). tačiau dėl sunkios finansinės teismų padėties ši norma nėra įgyvendinama).. Tačiau CPK nėra aptarta elektroniniu būdu perduotos informacijos panaudojimas teismo procese ir jos įrodomoji vertė. bet ir teisinio reglamentavimo. . Pavyzdžiui.73 str. Kadangi ateities teismo procesas neįsivaizduojamas be šiuolaikinių informacinių technologijų ir kitokių technikos naujovių. Jeigu teisė atsiliks nuo technikos pažangos.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Šiuolaikinių technologijų panaudojimo civiliniame procese galimybės priklauso ne tik nuo ekonominės valstybės padėties (pvz. tolesnė civilinio proceso raida būtent ir bus susijusi su tokių technologijų naudojimo įteisinimu. plėtojantis elektroninei prekybai. nors CPK 170 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta galimybė stenografuoti teismo posėdį arba daryti jo garso įrašą.

jos išraiškos forma: įstatymas. įstatymų lydimieji aktai). įstatymų lydimasis aktas. kultūriniai ir kiti veiksniai.. padedanti išspręsti teisinę problemą. požiūriu teisės šaltinis yra išorinė teisės normos įtvirtinimo. lemiantys teisės normų turinį ir padedantys nustatyti jų prasmę1. A Comparative Empirical Study. ši sąvoka gali reikšti valstybės instituciją. Trečia. p. Kitaip tariant. H. fundamentalūs teisės principai (teisingumo. Antra. religiniai. Vieno iš autoritetingiausių lyginamosios teisėtyros atstovų R. Ricz. teisės šaltinis yra tam tikra teisinio pobūdžio informacija. Pirma. Watson A. 2) tarptautinė teisė. todėl šiuo atžvilgiu teisės šaltinis yra rinkėjai. Šiuo. ideologiniai. pvz. 475-487. Schaffer. aptariama sąvoka gali reikšti visumą išorinių veiksnių.A N T R A S SKYRIUS CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI 2.. darančių įtaką vienokių ar kitokių elgesio taisyklių nustatymui tam tikroje visuomenėje. Hierarchy of Sources and Forms in Different Systems of Law // Tulane Law Review. teismo precedentas ir panašiai. Šiuo. At. požiūriu teisės šaltiniai yra visuomenės ekonominiai. t. The Sources of Law. priimančią tam tikras privalomas elgesio taisykles. etiniai. nustatančią. National Systems of Sources of Law / edited by Ch.1 CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIŲ SĄVOKA IR KLASIFIKACIJA Sąvoka teisės šaltinis suprantama keleriopai. Demokratinėje valstybėje tokia institucija yra demokratiniu būdu išrinktas parlamentas. 3) rašytinė (statutinė) teisė (įstatymai. 1998. 7. Sources of Law: Legal Change and Ambiguity.: Pound R. socialiniai. 1982. 99 . kurioje yra privalomos elgesio taisyklės. Kourilsky. teisės šaltiniai formaliuoju požiūriu yra: 1) bendrieji. Budapest: Akadėmiai Kiado. ši sąvoka gali reikšti tam tikrą rašytinę medžiagą. arba materialiuoju.). 1933. arba formaliuoju. 1 Žr. vol. lygiateisiškumo ir t. Philadelphia: University of Pennsylvania Press. Davido nuomone. 4) papročiai.

nes jie nėra visuotiniai.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 5) teismo precedentas (teismų praktika). y. Pavyzdžiui. konstituciniai įstatymai ir ordinariniai įstatymai. arba pirminius. Pagal tai. Civilinio proceso teisės specifika. National Systems of Sources of Law. Tiesioginiais teisės šaltiniais laikomi bendrieji teisės principai. o ne faktiniai civiliniai procesiniai santykiai. teisės šaltiniais pripažįstama teismų praktika. 1998. Tačiau nuo papročių kaip teisės šaltinio reikia skirti teismo papročius (usus fori). 5 d. Tiesioginiai teisės šaltiniai yra pozityviosios teisės aktai. II. teisės doktrina. juridinę galią teisės šaltiniai skirstomi į įstatymus ir įstatymų lydimuosius aktus. o ne papročius (CPK 3 str. tarptautinė teisė. A Comparative Empirical Study. kad papročiai nėra pripažįstami Šios teisės šaltiniu. kuriuose suformuluotos konkrečios elgesio taisyklės. Challenges to Law at the End of 20th Century: Sources of Law and Legislation: Procedings of the 17th World Congress of the International Association for Philosophy of Law and Social Philosophy. kad įrodymų tyrimas tam tikro teismo posėdyje prasideda nuo liudytojų apklausos. taip pat žr. Atsiradusi spraga užpildoma taikant teisės ar įstatymo analogiją. teisės šaltiniai skirstomi į tiesioginius. P. Šitaip yra todėl. teisinės argumentacijos rezultatas. op. Teisės šaltiniai klasifikuojami vadovaujantis įvairiais kriterijais. tarptautinės sutartys. Netiesioginiais. Ch. June 16-21. Vol. Dėl šios priežasties papročiai kaip civilinio proceso teisės šaltinis atskirai neanalizuojami. įstatymai. 6) teisės doktrina1. ir netiesioginius. Stuttgard: Franz Steiner Verlag. teisės šaltinyje elgesio taisyklė suformuluota tiesiogiai ar yra teisės aiškinimo. kad civilinių bylų nagrinėjimo ir sprendimo tvarką detaliai reglamentuoja teisės normos. Netiesioginiai teisės šaltiniai. Teismo papročiai nėra teisės šaltinis. gali būti susiklosčiusi praktika. arba antriniais. Watson A. konstitucija. papročiai. kuriame nors teisme susiklosčiusias nerašytas tam tikrų klausimų sprendimo taisykles. Vol. įstatymų projektų rengimo ir svarstymo medžiaga. 1 International Encyclopedia of Comparative Law. t. 3 / edited by E. Attwooll. Todėl yra pripažįstami tik teisiniai civiliniai procesiniai. ieškinio pareiškimus priima teismo pirmininkas arba budintis teisėjas ir panašiai. yra teisės normų aiškinimo ir taikymo rezultatas. 1995. Savo ruožtu įstatymai pagal savo juridinę galią taip pat analizuotini laikantis hierarchijos: bendrieji teisės principai. Cit. arba antrinius.: The Sources of Law. Comanducci. 3. įstatymų lydimieji aktai. kuriame suformuluotos teisės normos. Pagal teisės akto. kaip minėta. Bologna.). 100 .

nustatantis. kaip civilinio proceso teisės šaltinis. lygiateisiškumo (29 str.).). Tokiais atvejais teismas. nes teismas gali užpildyti teisės spragą ar išspręsti kolizinį klausimą tiesiogiai vadovaudamasis Konstitucija. 110 straipsnis. proceso kalbos (117 str. Konstitucija. 114 straipsnis. nurodantis savivaldybių tarybų teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių pažeidimo. gali sustabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pirma. teismai. kad galioja tik paskelbti ir neprieštaraujantys Konstitucijai įstatymai. KONSTITUCIJA IR BENDRIEJI TEISĖS PRINCIPAI Kalbant apie statutinę teisę kaip apie civilinio proceso teisės šaltinį. teisminės gynybos pirmumo ir universalumo (30 str. 135 straipsnis. Konstituciniame Teisme buvo išnagri101 . 33 straipsnis. kaip teisės šaltinio.). jų vykdomųjų organų ir pareigūnų aktus ir veiksmus. savo šeimos narius ir artimus giminaičius. nagrinėdami civilines bylas. 7 straipsnis. taikytino konkrečioje byloje.). nustatantis. kad Lietuvos Respublika vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. nurodantis tiesioginio Konstitucijos taikymo galimybę.). teisėjų nepriklausomumo (109 str. Konstitucijos. formuluojantį tiesioginio Konstitucijos taikymo principą. remdamasis Konstitucijos 106 straipsniu. Labai svarbūs civilinio proceso teisei ir kiti Konstitucijos straipsniai: 6 straipsnis.CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI 2. suteikiantis teisėjui galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito teisės akto sutikimo su Konstitucija. Civilinio proceso teisės aspektu svarbu tai. neretai susiduria su įstatymo ar kito teisės akto (taip pat nustatančio civilinio proceso teisės normas). suteikiantis piliečiams ir organizacijoms teisę skųsti teismo tvarka savivaldybių tarybų. reikšminga keliais aspektais.). nustatantis teisėjų nepriklausomumo garantijas. išimtinės teisės vykdyti teisingumą suteikimo teismui (109 str. Kaip rodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veiklos statistika. suteikiantis teisę piliečiams skųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus. tam tikrus proceso principus (valdžios padalijimo (5 str. vaidmuo itin svarbus turint omenyje jos 6 straipsnį. viešumo (117 str. 31 straipsnis. 124 straipsnis. Kaip minėta. draudžiantis versti duoti parodymus prieš save.).). sutikimo su Konstitucija problema. esanti svarbiausia visų statutinės teisės Šaltinių hierarchijoje.2 KONKREČIOS CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIŲ RŪŠYS § 1. kad Konstitucija nustato teismų sistemą (111 str. Šis principas labai reikšmingas sprendžiant civilines bylas. bendrosios kompetencijos teismų iniciatyva 1993-1998 m. pirmiausiai aptartina Konstitucija. 122 straipsnis.

1999. P. b. kaip viena iš pagrindinių teisinės argumentacijos priemonių. p. Šios teisės įgyvendinimo tvarką detalizuoja civilinio proceso teisė. 32. nutartis c. 131-165. Konstitucija yra nepaprastai svarbi interpretuojant konkrečioje byloje taikytinas civilinio proceso teisės normas. kurie nepaprastai svarbūs sprendžiant civilines bylas. taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. 1 Rinkevičius V.). Šiuo teismo precedentu ne kartą remtasi ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nr. reikalauja. esančiais visos teisės sistemos pagrindu". jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo. atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis. Konstitucija yra teisinės sistemos pagrindas.. Todėl ir kitas teisės šakas bei institutus reikėtų analizuoti kaip Konstitucijoje formuluojamų principų ir idėjų tęsinį. Sisteminis teisės aiškinimas.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA nėtos septyniasdešimt penkios bylos. Ketvirta. Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje. Nr.] gali būti tinkamai išaiškinta tik tada. 4. o tai sudaro 48. Konstitucija įtvirtina vieną iš pagrindinių žmogaus teisių — teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. Pastarųjų kelerių metų bendrosios kompetencijos teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą. Konstitucija įtvirtina pagrindinius teisės. taip pat civilinio proceso teisės principus.7 procentus vi1 sų per šešerius metus gautų prašymų . 3 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. l d. Vadinasi. 2 102 . balandžio 12d. Valstybinė mokesčių inspekcija. kad Konstitucija sėkmingai remiamasi sistemiškai aiškinant privatinės teisės ir kitų teisės šakų normas. kad „bet kuri teisės norma [. ieškant joje tų teisės normų ištakų. Antra. nutar3 tyje suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę. 3K-3-50/1999. H. balandžio 12 d. Vilniaus m. Juchnevičius v.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. l. kat. Todėl tinkamas civilinio proceso teisės normų aiškinimas ir taikymas reiškia ir Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies įgyvendinimą. Konstitucijos veiksmingumas iš dalies priklauso nuo bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas2. Šešeri Konstitucinio Teismo metai // Justitia. Atitinkamai kitų teisės šakų ir institutų normas privalu analizuoti remiantis Konstitucija. Pavyzdžiui. Mikelėnas V. Konstitucijos reikšmė ir jos įtaka civilinio proceso teisei išryškėja būtent taikant konkrečiose civilinėse bylose konstitucinius principus. kad bet kurio teisės akto analizė prasidėtų nuo Konstitucijos analizės. Trečia.

detalizuojančių Konstitucijos normas-principus. balandžio 14 d. 3K-3-72/1999. kad „kasatorius nurodo pakankamai svarbias priežastis. jais dažnai vadovaujamasi teismų praktikoje. kartu nurodė. detalizuoja ir plėtoja kiti įstatymai. Pavyzdžiui. kat. kurios dažnai yra normos-principai. kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo l straipsnis. kad teismai atsisakė taikyti Konstituciją. Esant tokiai padėčiai ir atsižvelgiant į tarptautinio bendradarbiavimo interesus bei visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus (Konstitucijos 135 str. nutartyje konstatavo. rugpjūčio 28 d. remdamasis lygiateisiškumo principu. Nuosavybės atėmimo pateisinimas vien formaliomis priežastimis . kad Konstitucija įtvirtina bendruosius teisės principus: teisingumo. Konstitucijos dvasia1. todėl jų pareiga yra realiai ginti asmenų teises. efektyviai ginti savo nuosavybės teisę. nutartis c. kad specialieji įstatymai būtų aiškinami ir taikomi remiantis Konstitucijoje suformuluota norma-principu.A. Černiauskienė v. lygiateisiškumo. 1999 balandžio 14d. t. jog daugelį Konstitucijos normų. dokumentų legalizavimas.prieštarauja tiek Lietuvos Konstitucijos 23 straipsniui.). R. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. Valionienė v. Šie bendrieji teisės principai . tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. o tai reiškia. kad būtų gerbiamos ir efektyviai ginamos ne tik Lietuvos asmenų. bet ir užsienio valstybių asmenų teisės. Tokiu atveju. be jau minėtos civilinės bylos I. nutartyje konstatuodamas. 103 . Nr. šios objektyvios priežastys apsunkina užsienio asmenų galimybe.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. taigi ir teismai. draudimo suteikti įstatymui grįžtamąją galią ir 1. taikyta ir kitose bylose.dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos tarp Lietuvos ir Vokietijos nebuvimas. Termino prašy1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. 3 d. tiek ir minėto Protokolo l straipsniui bei kitiems Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams. y. Todėl specialiųjų įstatymų. R.taip pat labai svarbus civilinio proceso teisės šaltinis. sugaištas susirašinėjimui. taikymas nereiškia. dėl kurių nebuvo laiku paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo . Valdžios institucijos. 36. Lietuvos valdžios institucijos (taip pat ir teismai) bei pareigūnai privalo imtis adekvačių priemonių. Minėta. kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. jog kiekvienas asmuo gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija (Konstitucijos 6 str. Pavyzdžiui. o ne tik formaliai taikyti įstatymą. kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs. SP UAB „Karoliniškių būstas". be abejo. b. labai svarbu.). Špakauskienė.1. Ši konstitucinė nuostata.procesinio termino praleidimu . proporcingumo. laikas. Teisėjų kolegijos nuomone.

Tačiau CPK nėra vienintelis civilinio proceso teisės šaltinis. Principas nemo debet esse judex in propria sua causa nustatytas CPK 65 ir 71 straipsniuose. spalio 13d. 1994. 2 Žinios. Paprastai teisės normos. 81-1514. 2002 m. Nr. 4 Žinios. 37. skiria ne tiek straipsnių skaičius. sausio 24d. Minėtini 1994 m. kat.817 straipsnių). sausio l d. redakcijos) Teismų įstatymas.739/2000. 5 kovo 14d. principas audiatur et altera pars atsispindi CPK 17. Nr. 104 . 31-1010. Nuo 2003 m. Principas jura novit curia įtvirtintas CPK 3 straipsnio antrojoje dalyje. DA-Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft. Nemažai civilinio proceso teisės normų yra specialiuose įstatymuose. nu1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. rengtas visiškai kitokiomis sąlygomis nei 1964 m. Naujasis CPK yra kur kas detalesnis už ankstesnįjį (1964 m. (2002 m. nutartis c. yra kituose kitų teisės šakų kodeksuose. liepos 7 dieną (įsigaliojo 1965 m. jis pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos TSR civilinio proceso kodeksą. sausio l d. Nacionalinės teismų administracijos įstatymas ir kiti."1 Daugelis bendrųjų teisės principų yra ne tik plačiai taikomi teismų praktikoje. Pavyzdžiui. gegužės 31d. 3K-3. b. leidžianti išvengti išvardintų pažeidimų. rugpjūčio 28 d. perėmė daug užsienio valstybių civilinio proceso teisės institutų. Naujasis CPK priimtas 2002 m. Nr. 2002. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija v. 5 Žinios. CPK. 1994 m. Nr. kiek kokybė. 2001 m. Nemažai teisės normų. Antstolių įstatymas. kad dauguma civilinio proceso teisės normų susistemintos CPK. birželio 25d. vasario 28 dieną. 31-1130. 1998 m. 1998. Prokuratū3 4 ros įstatymas . gegužės 9 d. CPK buvo 482 straipsniai. 64-1840. Nenuostabu. įkūnijo daug naujovių. kad naujasis CPK. KITI STATUTINĖS TEISĖS ŠALTINIAI Civilinio proceso teisė yra kodifikuota teisės šaka. CPK 187 straipsnis yra principo allegans contraria nos est audiendus išraiška. 2001. Nr. bet ir atsispindi CPK.). visų pirma CK. o naujajame CPK . kovo 20 d. turinčių labai svarbią reikšmę civiliniam procesui. Darbo kodekse ir kituose. 153. Advokatūros įstatymas2. 329 ir kituose straipsniuose. 2002 m. Įmonių bankroto įstatymas . 3 Žinios. § 2.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mui dėl proceso atnaujinimo paduoti atstatymas šiuo atveju yra vienintelė galimybė. priimtą 1964 m. Abu kodeksai yra savo laiko rezultatas. Tai reiškia. be abejo. esančios minėtuose ir kituose teisės aktuose. Šiuos du kodeksus.

tačiau kol kas tokių įstatymų sąrašas nėra patvirtintas. teisingumo ministras 1998 m. Kadangi civilinio proceso normų yra įvairiuose įstatymuose. Vyriausybė 1997 m.ministerijų. 1997.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI rodo tam tikrų ginčų dėl teisės nagrinėjimo priklausymą. nustatantis teismų organizavimo ir funkcionavimo tvarką ir principus. Ispanijos teismų įstatymas. liepos 3d. 3 d. galėtų būti įtrauktas į konstitucinių įstatymų sąrašą. nutarimu Nr. 1998. yra konstitucinis. išskyrus atvejus. Žinios. nustatančių vienų ar kitų ginčų priklausymą teismo kompetencijai. 105 . Kai kuriuose CPK straipsniuose (pvz. kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. įsakymu Nr. Kartais procesinio pobūdžio normų yra ir vadinamuosiuose žinybiniuose teisės aktuose . įtvirtina konkrečių kategorijų ginčų nagrinėjimo teisme procesinius ypatumus. palyginti su kitais įstatymais: „Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to. konstitucinio įstatymo statusas reiškia didesnę jo juridinę galią įstatymų hierarchijoje. liepos l d. Kai kurios CPK normos (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnis įtvirtina konstitucinių įstatymų institutą. Teismų įstatymas. taisyklėse ir panašiai. 1985 m. kreipimosi į teismą terminus ir panašiai. y. lapkričio 2 d.Vyriausybės nutarimai. Nr. t. nustato privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką. 173 patvirtino Ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatus2. detalizuojančius CPK normas. Pavyzdžiui. 712 patvirtinto Teismo psichiatrinės. galima CPK ir konkretaus įstatymo normos kolizija." Kai kuriose valstybėse teismų darbo stabilumui. priimami sudėtingesne (kvalifikuotos balsų daugumos) nei paprasti įstatymai tvarka. o reikšmingiausi iš jų .) tiesiogiai nurodoma Vyriausybės pareiga priimti teisės aktus. Pavyzdžiui. CPK 583 str. Dažniausiai Vyriausybės nutarimuose galima rasti proceso teisės normų.) tiesiogiai numato kai kurių valstybės institucijų teisę ir pareigą detalizuoti tam tikras CPK normas. 1 2 Žinios. nustatanti CPK pirmumą. narkologinės ir psicholo1 ginės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarką . CPK 10 str. l d.. be abejo. Pavyzdžiui. teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis. 65-1586. Nr. Todėl CPK l straipsnio antrojoje dalyje yra kolizinė taisyklė. teismų sistemos nekintamumui ir teisėjų nepriklausomumui užtikrinti teismų ir teisėjų statusą reglamentuojantys įstatymai pripažinti konstituciniais. departamentų instrukcijose. 10-224.. Civilinio proceso teisės šaltiniai yra ir įstatymų lydimieji aktai.

LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. todėl teismas privalo įvertinti visą byloje esančią informacinę medžiagą.. gruodžio 6 d. taip pat kreipimosi į teismą tvarką nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK l str. civilinių bylų proceso. Šią aplinkybę pabrėžė ir Konstitucinis Teismas 1994 m. ir šis ginčas nagrinėjamas teisme. kurios galia konkuruotų su įstatymo normomis.. nesant specialios įstatymo išlygos. negalinčius pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendrojo pobūdžio teisės normų.. todėl Vyriausybė turi teisę priimti tik įstatymų lydimuosius aktus. l d. gegužės 12d. leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. gali nustatyti Civilinio proceso kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. nutarime Nr. Vilnius. kas buvo žemės savininkas. Teismų praktika rodo pripažįstant. 55. nagrinėjant teisme civilines bylas. teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė. vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. kad „pagal Lietuvos CPK l straipsnį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. 2 Žr. Taigi Vyriausybei nėra suteikta teisė aktais reglamentuoti civilinių bylų nagrinėjimo tvarką. 1994. sausio 19 d. nutartį c. K. 1057 nustatytos nuosavybės teisės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taikomos tik nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo administracine tvarka valstybės institucijose. Konstitucinės teisės įgyvendinimo tvarką. Lietuvos CPK 65 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą.] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kaip teismas privalo įvertinti vieną ar kitą įrodymą. kat. Pirma. Šioje CPK normoje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia. Mažeikienė ir kt. liepos l d. T. Nr.).. 1995 m. pagrįstu visapusišku. o ne Vyriausybės nutarimas. ir 1995 m. kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė. Vyriausybės nutarimas yra tik įstatymo normų taikymo aktas1.. b. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė gali priimti nutarimą dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos tik specialiu Seimo pavedimu. 3K-3-120/1999.. 5." 106 . kad civilinį procesą pirmiausia reglamentuoja CPK ir kiti įstatymai2. pvz. kad Konstitucijoje nenumatyta perduoti įstatymų leidybos. Jokie įrodymai negali turėti teismui iš anksto nustatytos galios. laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo. pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertą nustato teismas. rugsėjo 29 d. spalio 26 d. ginčo šalių pateiktus įrodymus. pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Antra. nutarimuose nurodęs. nei kitos valstybės institucijos negali iš anksto nustatyti. S. nurodyta Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje. kyla ginčas dėl to. patvirtinančius nuosavybės teisę. Kai tarp asmenų. kad nei Vyriausybė. o [. gali nustatyti tik įstatymas. Ilčiukienė v. numatytose Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. norinčių atkurti nuosavybės teisę į žemę. įstatymo 17 straipsnyje. 2.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Vis dėlto Vyriausybės teisė nutarimais reguliuoti civilinio proceso klausimus vertintina kritiškai dėl kelių priežasčių. 1 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai.

Toks Vyriausybės nutarimas. Tiesa. Parlamento kompetencijai priklauso nustatyti tik teisėjų teisinį statusą1. išimtis. taip pat tikrinti kitų įstatymų lydimųjų aktų sutikimą su įstatymais CPK 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. Šis tarptautinės teisės principas nuosekliai įgyvendinamas ir teismų praktikoje2. Nr. reguliuojančius civilinio proceso klausimus. turėtų taikyti labai atsargiai. § 3. principas. nutartį c. teismas turėtų savo iniciatyva. ar Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymui. civilinio proceso klausimų reguliavimas Vyriausybės nutarimais gali kelti pavojų teisingumo įgyvendinimui dėl labai paprastos priežasties . privalu vadovautis galiojančios tarptautinės sutarties taisyklėmis. galimos ir visiškai priešingos principinės nuostatos. y. Kilus abejonių. Weser M. palyginti su nacionaline teise. CPK l straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas tarptautinės teisės pirmumo. The Hague: Martinus Nijhoff. pvz. kad tam tikras ginčas nenagrinėtinas teisme. Pavyzdžiui. būtų apribota teismo kompetencija ir asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. kad pagrindinis civilinio proceso teisės šaltinis yra ir privalo būti įstatymas. be abejo. b. Pavyzdžiui. net keisti ar pildyti CPK.vykdomoji valdžia savo teisės aktais gali riboti teismo kompetenciją ir nepriklausomumą. Tačiau Prancūzija yra bene vienintelė bendrosios taisyklės. kad vykdomosios valdžios priimti teisės aktai yra svarbus civilinio proceso teisės šaltinis. 107 . 3K-3-384/1999. Prancūzijos Vyriausybė vadinamosios deleguotosios įstatymų leidybos pagrindu gali priimti įvairius civilinio proceso teisės aktus. prieštarautų Konstitucijos 30 straipsnio pirmajai daliai ir CPK 22-24 straipsniuose suformuluotam visuotinio civilinių bylų priklausymo teismo kompetencijai principui. ex officio. kat. TARPTAUTINĖ TEISĖ Tarptautinė teisė yra labai svarbus civilinio proceso teisės šaltinis. P. Civilinio proceso atžvilgiu svarbiausios yra Lietuvos dvišalės teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse. Roževičienė v. t. P. reguliuojančių civilinius procesinius santykius. rugsėjo 6 d. 1967. Vyriausybės nutarime nustačius. 2 Žr. 35. neatitikimui.. Civil Procedure in France.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI Trečia. kreiptis į Konstitucinį Teismą Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta tvarka. 54-55.. šeimos ir komercinėse 1 Herzog R. Panevėžio miesto valdyba ir kt. LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. Taigi teismai Vyriausybės nutarimus ir kitus įstatymų lydimuosius aktus.. Esant Lietuvos įstatymų ir Lietuvos tarptautinių sutarčių.

spalio 2 d. Latvija. 2000.16-414. spalio 25 d. 2002. TEISMO PRECEDENTAS (TEISMŲ PRAKTIKA) Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas. kurioje suformuluotas teismo precedentas (lot. Estija. 2000. 1973 m. šeimos ir baudžiamosiose bylose. 5 Žinios. 2002. Nr. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje6. Nr. 44-1251. bet ir pačiam tą sprendimą pri1 Lietuvos tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse. Baltarusija. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose paėmimo užsienyje7. 108 . 1996. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą10. 51-1932. Lietuva tokias sutartis yra pasirašiusi su Azerbaidžanu. auctoritas rerum similiter judicatarum). 10 Žinios. Uzbekistanu ir kito1 mis valstybėmis . spalio 25d. kovo 18d. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo3. Rusija. Moldova. 1980 m. 1996. kovo l d. Kinija. spalio 5 d. 97-4255. Turkija. Nr. 1997. auctoritate rationis). sausio 27d. Nr. Ukraina. 9 Žinios. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų9. kuriame išaiškinama teisės norma. jos dalimi (lot. 77-1250. susijusių su išlaikymo pareigomis. 3 Žinios. pripažinimo ir vykdymo8. 1980 m. 2 Žinios. Vilnius: Teisinės informacijos centras. Hagos konvencija dėl civilinio proceso2. 1970 m. Nr. lapkričio 15d. 2002. Hagos konvencija dėl sprendimų. 1965 m. 8 Žinios. Europos sutartis dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo5. Nr. Ši nuostata užtikrina visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimą. 7 Žinios.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA bylose sutartys su užsienio valstybėmis. nes tik vienodai aiškinant ir taikant teisę įmanoma pasiekti. Nr. 51-1934. Teismo sprendimas. Nr. 1994. grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę4. 68-1699. § 4. kurias yra ratifikavusi Lietuva: 1954 m. kaip išspręsta byla. 1968 m. Nr. 1961 m. 4 Žinios. kad įstatymui visi būtų lygūs. Jis tampa autoritetu ne tik kitiems teismams. tampa tam tikru tos teisės normos priedu. Lenkija. 6 Žinios. 2000. 1977 m. Kazachstanu. Labai svarbūs civilinio proceso teisės šaltiniai yra daugiašalės tarptautinės sutartys. 18-459. birželio 7 d. 44-1252.

suformuotų teismams aiškinant teisę. kurios teismų praktika stabili. kaip įstatymas ar paprotys visuotinumo pobūdį. Teismų praktika yra tam tikra taisyklių.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI ėmusiam teismui. nes jie gali remtis autoritetu . stare decisis principas). o kitą kartą esant analogiškai situacijai tą pačią teisės normą išaiškintų visiškai kitaip. kad būtų galima protingai nuspėti. tiksliau pasakius. turi būti taikomos vienodos normos. Jeigu teismas vieną kartą išaiškintų teisės normą vienaip. o kitu tokiu pat atsitikimu. kad teismo precedentas privalomas ir pačiam jį suformulavusiam teismui (lot. sistema. kad teismo precedentas yra privalomas žemesniesiems teismams. teismo precedentas turi dvejopą poveikį: vertikalusis poveikis reiškia. Dėl šios priežasties didėja teismų praktikos vaidmuo aiškinant teisę. Šiam požiūriui pritarta ir tarpukario Lietuvoje. Vadinasi. identiškas bylas privalu spręsti vienodai. kad vieno teismo pagaminta norma būtų taikytina tolygiems atsitikimams. kad teismo pagamintos normos turėtų tą patį.teismo precedentu. Teisingumo principas reikalauja visas vienodas situacijas vertinti tapačiai. Tasai vienodų normų taikymo postulatas reikalauja. uždavinys palengvėja. y. jis tik negali 109 . kurią sukūrė teismas aiškindamas atitinkamą teisės normą. Jei teisėjas yra sudaręs normą. siekiant užtikrinti stabilią teisės sistemą ir teisinį apibrėžtumą. atvirkščiai. nurodęs savo nusistatymo pakeitimo priežastį. jei teismas vienu atsitikimu atiteis iš atsakovo tam tikrą pinigų sumą. Nebus teisingumo. bendra taisykle. ji jam privaloma sprendžiant kitas bylas. Precedento doktrina susiklostė dėl daugelio praktinių priežasčių. Taikyti precedentą reiškia vadovautis taisykle. nes siekiant nustatyti tikrąją teisės normos prasmę galima vadovautis teismo sprendimu. jog „teismo pagrindinis dėsnis. jis gali ją panaikinti. Tik valstybę. Šalkauskis. Šitaip šalia jau minėtų teisinio apibrėžtumo ir teismų praktikos stabilumo užtikrinama ir teisės universalumas. kad teismas vienodiems atsitikimams taiko vienodas normas. vienas iš pagrindinių visos teisinės sistemos tikslų .užtikrinti vienodą teisės taikymą. Pirma. ieškinio nepatenkins ir atmes jo reikalavimus. Bet jei jis išranda sudarytąją normą dėl kokių nors priežasčių netaikytiną. esant vienodai juridinių faktų sudėčiai. arba jei teismas vieną žmogų pasmerks mirti. jis turi jos laikytis ir kitais atsitikimais. Taigi kitų teismų. teisės raida. Antai K. niekada nepavyktų sukurti apibrėžtos. Teisingumo postulatas — vienodiems atsitikimams. nurodė. taikančių jau anksčiau teismo išaiškintą teisės normą. jos taikymo nuoseklumas. kitais žodžiais. horizontalusis poveikis reiškia. o kitą už tokį pat darbą išteisins. galima pripažinti teisine. stabilios teisės sistemos. kuriame teisės norma jau išaiškinta. t. kaip teismai turėtų išspręsti tam tikrą bylą. rašydamas apie teismo precedento reikšmę.

kuris nėra sureguliuotas. O vienodą teisės aiškinimą ir teisinį faktų vertinimą būtina užtikrinti ne tik siekiant teisinio apibrėžtumo. Antra. op. pavyzdžiui. Cit. 201-206. ekonominiais. pvz. Bendrosios teisės šalyse teismų praktika yra pirminis teisės šaltinis. The Guarantee of the Uniforma Interpretation of Law and the Principle of Equality before Law: Requirements of Legal Certainty // Teisė. 1938. nesutikimą su teismo precedentu reikia papildomai argumentuoti. Balčiuvienė v. nutartį c.. 71-85. 2 Žr. P. Penkta. 39. p. LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. Nr. ar3 ba antriniu. Dėl šių priežasčių teismo precedento svarba aiškinant teisę daugumoje valstybių pripažįstama de facto. Šitai žinodami. 18-19. taip pat žr.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA nepaminėti.3. p. Trečia. Nr. Atmetus precedentą be jokių argumentų. 2.l083/2001 II Administracinių teismų praktika. Ketvirta. 41.ir de jure. žr. aukščiausiasis administracinis ar net apeliacinis teismas). 110 . 2-3 p. precedentus formuoja aukščiausiosios teismo instancijos aukščiausieji teismai. Todėl šių teismų pateiktas teisės aiškinimas tradiciškai laikomas autoritetingu ir sektinu. 3 Pavyzdžiui. teisės šaltiniu . kodėl jis keičia savo pirmesnį precedentą. ji laikoma netiesioginiu. Toropov v. spalio 11 d. t. bet ir grynai pragmatiniais. išvengiama skirtingų tos pačios teisės normos aiškinimo ir tokių pačių faktinių aplinkybių vertinimo. ir Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m.). 3K-7-688/2001.. tačiau jos vaidmuo teisės šaltinių hierarchijoje nevienodas. kur stare decisis principas formaliai nepripažįstamas. Z. 49. 2001.: Cappelletti M. nutartį c. žemesniųjų teismų teisėjai grynai praktiniais sumetimais vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo suformuotu teisės aiškinimu. Nr. Teismų precedentai // Teisė. o kai kuriose . kat..2. bet ir užpildoma teisės spraga. V. Nors teismų praktika civilinio proceso teisės šaltiniu pripažįstama beveik visose valstybėse.6. gali išspręsti bylą remdamasis tą spragą užpildančiu teismo precedentu. remiantis teismo precedentu ne tik išaiškinama konkreti teisės norma. kur dažniausiai dirba labiausiai patyrę ir aukščiausios kvalifikacijos teisininkai (kai kuriose valstybėse precedentus kuria ir konstituciniai bei specializuoti aukščiausieji teismai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono pakrančių apsaugos tarnyba ir kt. Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos. pavyzdžiui. 2 d. sumetimais. b. Perillo J. Nr. kad būtų jo sprendimas teisingas. vadovaujantis teismo precedentais. 2002. gruodžio 19 d. M. Todėl teismas panašiu atveju. teismo sprendimas naikintinas instancine tvarka (CPK 346 str.. b. Identiškose bylose nesunku rasti daugybę visiškai priešingų sprendimų2."1 Šiandien šis mokymas pamirštas. 44. p. Italijoje teismų praktika (giurisprudencia) pripažįstama netiesioginiu teisės šaltiniu.: Mikelėnas V. o kontinentinės teisinės sistemos valstybėse. 1 Šalkauskis K. A4.

orientuoja visą teismų praktiką. žr. atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. 1999.". t. t. 15. Oxford: Hart Publishing. Deventer: Kluwer Law and Taxation Pub. patvirtina Teismų įstatymo 23 straipsnio antrosios dalies l punktas. žemesniajam teismui pakartotinai nukrypus nuo kasacinio teismo (Cour de Cassatiori) praktikos. yra pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka . kad teismai. kurioje išaiškinta ta pati teisės norma. Nr. W. 1919metais tuometinis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras P. Ispanijoje teismo sprendimo nesutikimas su Aukščiausiojo Teismo praktika yra pagrindas jį panaikinti apeliacine ar kasacine tvarka3.. taikydami teisę. A Computational Model of Legal Analysis / by L. kad teismai. kad žemesniesiems teismams privalu sekti Aukščiausiojo Teismo praktika ir jos laikytis. K. P. CPK 4 straipsnyje sakoma. Harris. Cremades B. panašia pripažintina byla. 4th ed. P. M. priimtas plenarinėje sesijoje. kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio . žemesniajam teismui tampa privalomas2. Cross. Lietuvoje teismų praktika taip pat yra antrinis civilinio proceso teisės šaltinis. G. atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus (analogiškos nuostatos laikomasi ir Teismų įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje). Kad teismo precedentas iš tikrųjų yra teisės šaltinis. Kai kuriose valstybėse ši taisyklė nustatyta įstatyme. Reasoning with Rules and Precedents. nederėtų manyti. Martin J.: Precedent in English Law. kuri iš esmės panaši į ankstesnę. Branting. 2/3-26. aiškindami teisę. Siltala. / by R. į tą.faktinėmis bylos ap1 Išsamiau žr. Pažymėtina.tai vienaip visai valstybei aiškinti teisės esme. Cabiedes E.. Cit. Antai Prancūzijoje.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI Be abejo. Pagal CPK 346 straipsnio antrosios dalies 2 punktą nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 2000. Madrid: La Ley Spain. Net precedentų teisės valstybėse teisės šaltiniu pripažįstamas tik apeliacinės instancijos teismo ir Aukščiausiojo Teismo viešai publikuotas sprendimas1. 111 . op. Litigation in Spain.: Žinios. Oxford: Clarendon Press.. nustatantis. A Theory of Precedent. Kitaip tariant. šio teismo sprendimas. Laikoma esant nerašytą taisyklę. 2 Martin R. kad kiekvieno teismo sprendimas yra teisės šaltinis. 1991. y. kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje. 30. taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. 1989. užtikrindamas vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. y.Leonas rašė: „Tikroji kasacines instancijos reikšmė . Dordrecht: Kluwer Academic Publishers. Aukščiausiasis Teismas. 1919. From Analytical Positivism to a Post-analytical Philosophy of Law / by R. nuo konkretaus Aukščiausiojo Teis4 mo precedento.

nutartį c. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt. kat. kad rasti visiškai identiškų bylų nėra paprasta. 80.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA linkybėmis. 35. B. Valstybės įmonė „Jūra". 2 Žr. rugsėjo 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. motyvas). b. kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. kurio ši norma nereguliuoja. Nr. kat. 32. Nr. Tą teismas daro ne a priori. lapkričio 6 d. „Respublika". kaip teisės šaltinio. b. 24. nutartį c. 3K-3-969/2001. 40. 20. 3K-21/1998. "1 Aplinkybę. nutartis c. Nr. o konkrečioje byloje. kat. Pavyzdžiui. patvirtina ir pati teismų praktika. 21. A. rugsėjo 6 d. 3K-53/1998. 1999 m. dar prieš įsigaliojant CK suformulavo daug teisės ir sutarčių aiškinimo taisyklių2. 6. kat. Vadinasi. nutartį c. P. 3K-183/1998... UAB „Sverida" ir kt. 3K-3-964/2000. bylas. b. Nr. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste ir siejamas tik su tuo kontekstu. kat. 1999 m. Sidabras ir kt. Nr. nutartį c. fak1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. neturinčiose esminio panašumo su byla.pagrindas. 3K-3-363/1999. UAB „Rina". kat. Nr. 47. b.. LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. Nr. Todėl ir teismo precedentu reikia vadovautis atsargiai. aiškina ir taiko teisės normas. kat. b. Vasiliauskas v.. teismų praktika. gruodžio 21 d. nutartį c. R. ratio . o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma. nes šis aiškinimas. nutartį c. Kaplanas v. Anheuser-Bush. 1999 m. b. Teismo precedento. Konkurencijos taryba v. 3K-3-50/1999. rugsėjo 28 d. remdamasi teisės doktrina. balandžio 12d. Nepamirština.. Zylkov v. 6. kaip minėta. aiškindamas CPK 479 straipsnį contra legem ir konstatuodamas. pvz. precedentu negalima remtis. b. Sidabraitė v. gegužės 24 d. 1998 m. nutartį c. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose. Nr. UAB „Sirowa". Inc. 3K-122/1998. kat. 2000 m. Klaipėdos žvejybos laivyno darbuotojų profesinė sąjunga v. kad šiuolaikinė valstybė turi tik ribotą imunitetą teismo jurisdikcijai. Č.Juchnevičius v. nutartis c. kat. kurių ratio sutampa. nutartį c. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija. 1998 m. taip pat žr. reikštų tą patį. Alytaus apylinkės vyriausiasis prokuroras v. K. kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui. Tad jeigu ir anksčiau nagrinėtos bylos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. 3KT-8/1998. 3K-3-165/1999. kad teismo precedentas Lietuvoje yra teisės šaltinis. Nr. vykdydamas teisingumą. b. esmė yra atskleista vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių: „Teismas. Budejovicky BudvarN. Nr. spalio 19d. H. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Visagino miesto skyrius v. 112 . priežastis. b.: 2001 m. yra ne aiškinimas a priori. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamentas. kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas. b. 1998 m. būtina spręsti vienodai. balandžio 15 d. v. kat. lapkričio 30 d.

b. yra Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai. The Structure of Organs of Administration of Justice in Poland // Polish Contemporary Law. gruodžio 16 d. 1996. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis). 113 . nesuderinamos su valdžios padalijimo principu. tokios teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimo formos. M. nutartis c. p. visuotinai atsisakoma. 2 LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. Nr. o iš esmės nauja norma buvo perimta įstatymų leidėjo ir įtvirtinta naujojo CPK 370 straipsnyje. Tokios funkcijos nesuderinamumą su valdžios padalijimo principu pabrėžė ir šeštasis valstybių — Europos Tarybos narių — Aukščiausiųjų teismų pirmininkų susirinkimas. Šis išaiškinimas. gruodžio 15d. nutartis c. V. Pavyzdžiui. kat. 36. Senato nutarimai yra tarybinės teisės reliktas. nutartyje suformulavo CPK 37120-37122 straipsnių aiškinimo taisyklę. Teisės šaltiniais nelaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai ir konsultacijos. Nr. 1. sausio 5d. įvykęs 2000 m. 2000. pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims"3. „ Vladimiro chemijos gamykla" v. Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos. Šitai padarė Lenkija. Varsovie 11-13 octobre. Nr. 3 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. be abejo. 3K-1/1998. dauguma buvusių TSRS respublikų (plenumų nutarimai išliko tik Rusijoje ir Moldovoje)4. kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo spren1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1998 m. vykdant galiojančių įstatymų reformą ar priimant naujus įstatymus perkeliamos į statutinę teisę. Ščelkunova ir kt. Stukonis v. 59-70. Nr. Maratkanovas ir kt. Les instruments procėduraux de l'interprėtation uniforme de la loi par les cours supremes des diffėrents Etats europėens // Le Role de la Cour Supreme dans la Garantie de l`interpretation Uniforme de la Loi. 16. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998 m. JAV ambasada. AB „Dirbtinis pluoštas". kad užsienio teismų sprendimų pripažinimo klausimą kompetentingas spręsti Lietuvos apeliacinis teismas2. b. spalio 11-13 d. 3K-67/1998. kad „tinkamai paduotas ir neturintis turinio trūkumų prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti iš esmės nagrinėjamas teismo posėdyje. ir. 4 Zielinski A. kaip rodo užsienio valstybių patirtis. Neretai naujos normos. nutartyje taikydamas analogiją užpildė teisės spragą. nes jie priimami nevykdant teisingumo funkcijos. išaiškindamas. nutartis c. D. suformuluotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. kat.. 1-4.CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI 1 tiškai sukūrė naują teisės normą . Varšuvoje5. b. v. Lietuvos Respublikos Prezidento aktas. kat. 5 Kerameus K. gruodžio 16d. Civilinio proceso teisės šaltiniai. 3K-3-954/1999.

spalio 19 d.. 1994.. b. 39. 4 Kadangi šiandien nemažai Lietuvos teisės aktų suderinta su Europos Sąjungos teise. gegužės 17 d.] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatos yra šio Teismo nutarimų ratio decidendi. London: Butterworths. 2 114 . Greenslade. kuriuose remiamasi Europos žmogaus teisių teismo precedentais3. JAV Aukščiausiasis Teismas 1938 m. Budejovicky Budvar. kat. S. nutartį c. nes jis panaikina kito teisės Šaltinio (ar jo dalies) galiojimą. teisės šaltiniu taps ir Europos Teisingumo Teismo precedentai4. Europos Teisingumo Teismo precedentais Lietuvos teismai jau remiasi. atitinkami Anglijos teismai yra priėmę Aukščiausiojo Teismo proceso taisykles (Rules of the Supreme Court).6. balandžio 14d. 5 Butterworths Rules of Court. civilinio proceso teisės šaltiniai yra ir kiti teismų priimami aktai. kad Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai yra teisės šaltinis. B. 40.. Švedaitė v. Faktą. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. pvz. turinčios precedento galią [. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas yra teisės šaltinis. 35.. 12. Pavyzdžiui. v. UAB „Respublika". kuriose numatyta prokuroro teisė įsitraukti į bylą esant bet kuriai proceso stadijai ir vykdyti prokurorinę priežiūrą civiliniame procese. 3K-3-5 54/2000. kad CPK 13. patvirtina ir bendrosios kompetencijos teismų praktika. Civil Court Practice / ed. teisės šaltinis yra ir tarptautinių teismų precedentai.2. D. sprendimu pripažino. nutartį c. 3K-3-964/2000. Tačiau su 1 Žinios. Vizgirdienė ir kt. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5. Pavyzdžiui. 109 ir 118 straipsniams1. b. jau yra Lietuvos teismų sprendimų.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA dimas dėl atitinkamo akto (ar jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai. vasario 14d. Konstitucinis Teismas 1994 m. pvz.3. nutartį c. Kaplanas v. LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m.. 3K-3-1140/2002.]"2 Žinoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs. 3 Žr. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Antai bendrosios teisės šalyse pripažįstama išimtinė teismo teisė pačiam nustatyti bylų nagrinėjimo tvarką. b. R. Grafystės teismo taisykles (Rules of the County Court)5. Todėl civilinio proceso taisykles Anglijoje. spalio 7 d. žr. Anheuser-Busch Incorporated v.. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. Pavyzdžiui. be teismo precedento. patvirtino Federalinės civilinio proceso taisykles (Federal Rules of Civil Procedure). 1994. nutartis c. priėmė Federalinės įrodymų taisykles (Federal Rules of Evidence). kat. kat. kat. 13-221. Nr.. Nr. Nr. JAV nustato patys teismai.. Pavyzdžiui. Nr. 3K-3-74/1999. Kai kuriose valstybėse. Telšių rajono savivaldybė. Nr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir kt. 53 ir 54 straipsnių normos. 2002 m.. b. o 1972 m. kad „[.

§ 5. panaši teisė nustatyti savo aparato struktūrą. o po trejų metų svarstymo. 115 . Nr. o Aukščiausiojo Teismo veikla . Boardman. Kitų valstybių teismai gali priimti tik savo vidaus darbo taisykles. nesusijusius su proceso vedimo tvarka. kolegijų kompetenciją. 4 Žinios. P. Rothstein. Japonijos Aukščiausiajam Teismui suteikta teisė kurti civilinio proceso normas. 1993. tvirtinti struktūrinių padalinių nuostatus ir spręsti kitus klausimus. New York: Callagham. Beje. Cambridge: Grotius Publications. 36-887. teisėjų profesinio elgesio taisykles suteikta ir Konstituciniam Teismui (1993 m. C. 1991. raštvedybą. 1990. Pavyzdžiui.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI pastarosiomis JAV kongresas nesutiko. Prancūzijos kasacinis teismas nustato teisėjų rotacijos atitinkamuose teismo skyriuose taisykles. 3 Herzog P. P. 2nd ed.. / by P. Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straips6 nyje teisės doktrina pripažįstama tarptautinės viešosios teisės šaltiniu . N. pats jas patvirtino . tačiau proceso taisyklių nekuria3. TEISĖS DOKTRINA Teisės doktrinos reikšmė įvairių valstybių civiliniame procese skiriasi. nors. Statuto 11 straipsnis leidžia pačiam Aukščiausiajam Teismui nustatyti savo aparato struktūrą. Oda. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statute4. Cit.)5. privalomų tretiesiems asmenims. Kontinentinės teisinės sistemos valstybėms tokie teismų priimami aktai nėra būdingi.dar ir 1995 m. 367-380. A. P. 1992. 3rd ed. 59. Boardman. bet nėra kompetentingi nustatyti proceso taisyklių. Iš romėnų teisės istorijos matyti. Ltd. F. kad teisės doktrina yra labai svarbus teisės šaltinis. Šiandien jau neabejojama. 1995. op. 1995. balandžio 18d. kad teisės mokslo darbai nuo seno 1 Federal Rules of Civil Procedure : Practice Comments / by Th. Nr. London: Butterworths. Įstatymų leidėjas turi teisę vetuoti teismo nustatytas proceso taisykles. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 3 str. reglamentuoti kitus vidaus klausimus. 57. pavyzdžiui. sausio 3 d. tačiau retai naudojasi šia teise2. 6 Shaw M. Weser M. 2 Japanese Law / by H. 5 Žinios. C. 6-120. New York: Callagham. teismo darbo laiką. Lietuvoje teismų veikla detaliai reglamentuojama Teismų įstatyme ir CPK. kai 1 ką pakeitęs. Pavyzdžiui. Coyne. International Law. Pagal CPK 352 straipsnio pirmąją dalį pats Aukščiausiasis Teismas taip pat nusistato bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles. Federal Rules of Evidence: Rules of Evidence for the United States Courts and Magistrales : Practice Comments.

teisės doktrinai būdingas tam tikras stabilumas. kai kurie teisėjai . Communis opinio doctorum labai reikšminga buvo viduramžiais. JAV. ji dažniausiai pateikia sisteminę ir racionalią galiojančios teisės analizę. tačiau vadovavimosi ja aiškinant teisę apimtis ir būdas skirtingose valstybėse nėra vienodi. Antai 1794 m. Tad teisės doktrina siūlo teismų praktikoje kylančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų sprendimo būdus ir laikytina vienu iš informatyviausių (įvairiais aspektais) teisės aiškinimo šaltinių. Pavyzdžiui.tiesioginės nuorodos į teisės doktriną teismų sprendimuose labai retos. Trečia. tiek savo nepriklausomumą apskritai. Šiais teisės doktrinos postulatais galima vadovautis teismo procese aiškinant civilinio proceso teisės normas. Tuo tarpu Lietuvoje atvirkštinė padėtis . teisės doktriną ir teismų praktiką.t. Kai kurie teisės profesoriai tampa teisėjais. mokslininkai teisininkai yra bene labiausiai nepriklausomi. Antra. o taikydama lyginamąjį metodą . pateikia teisinių sąvokų definicijas. kad teismų praktikos ir teisės doktrinos poveikis yra abipusis. Italijos. ypač kanonų teisėje. Vokietijos teismai sprendimuose cituoja konkrečių 116 . nes teisės mokslo suformuluoti kanonai. Teisės doktrinos stabilumas daro įtaką teisės aiškinimo. teisės doktrina formuluoja teisės aiškinimo. Nors teisės doktrina visuotinai pripažįstama antriniu.ir užsienio valstybių teisę. teisės doktrina dažnai neapsiriboja tik nacionalinės teisės analize. Mūsų dienomis pripažįstama. Teisės doktrina veikia būsimų teisininkų sąmonę nuo pat teisės studijų pradžios. Tai leidžia mokslininkui pateikti nešališką teisės interpretaciją ir ja remdamasis teismas gali sustiprinti tiek savo sprendimo nešališkumą. JAV. Ji taip pat randa interesą analizuoti nacionalinių teismų praktiką.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA buvo labai svarbūs (lot. Ketvirta. Pirma.profesoriais. ius publicae respondendi ex auctoritate principis). Švedijos. Argentinos.ir teismų praktikos stabilumui. Penkta. Vokietijos teismai labai dažnai remiasi teisės doktrina ir laiko ją ypač svarbiu antriniu teisės šaltiniu. Vėliau teisės doktrina veikia teisėją kitais būdais. objektyvumą. netiesioginiu teisės šaltiniu. kartu . aiškina teisės principų turinį ir t. teisinės tiesos kurį laiką yra pastovūs ir nėra lengvai „sugriaunami" — naują koncepciją galima sukurti tik argumentuotai paneigus ankstesniąją. Skiriasi ir teisės doktrinos taikymo būdas įvairiose valstybėse. Prūsijos žemės kodekso (Landrecht) projekte teismams drausta cituoti teisės mokslo kūrinius ir komentuoti kodeksą. teisinės argumentacijos kanonus. Tačiau tai yra bene vienintelis neigiamo požiūrio į teisės doktriną pavyzdys. Teisės doktrina svarbi dėl kelių priežasčių. Todėl neigti teisės doktriną būtų tolygu neigti racionalumą. nors istorijoje galima rasti ir priešingų pavyzdžių.

Mikelėnas V. kad per palyginti trumpą laiką sugebėta parengti šiuolaikišką CPK. tuo reikšmingesnė tampa teisės doktrina. kuo stabilesnis. Čia nesunku įžvelgti tam tikrus dėsningumus. nes gerus daugelio teisės doktrinos atstovų ketinimus niekais paverčia nuolatinis įstatymų keitimas. op. 242-245. kad mūsų teisės doktrina yra pernelyg nelanksti. Trečia. bet nesiremia konkrečių mokslininkų darbais (šitai teismui draudžia Italijos CPK 118str. mokslininkams būtų sudėtinga susipažinti su teismų praktika. Teisės doktrinos. Todėl natūralu. Antra. atsilikusi. kitokių teisės šaltinių. dabartinė Lietuvos teisės doktrina (sukurta 1990-1999 m. reikšmei daro įtaką daugelis veiksnių. 117 . kuo menkesnė įstatymų leidybos kokybė. nepublikuojant įstatymų rengimo medžiagos. Ir atvirkščiai. teisės doktrinos išvados taptų paviršutiniškos. pavyzdžiui.. įstatymų komentarų ir kitokios teisės literatūros poreikį. kurių teismai ypač išsamiai motyvuoja sprendinius. Šiuo atžvilgiu teisės doktrinos perspektyvos Lietuvoje tikrai didelės. kaip teisės šaltinio. kuo mažiau teisė apibrėžta. Pavyzdžiui. tuo didesnis poreikis dogmatiškai aiškinti teisę. Anglijos teismai paprastai remiasi tik mirusių autorių mokslo darbais. teisės doktrina neturėtų galimybės išsamiau analizuoti įstatymų leidybos. Juk dauguma fundamentalių. kuo daugiau yra įstatymų.). Pirma.: Mikelėnienė D.) atrodo ne taip jau blogai. Analogiška padėtis Lietuvoje buvo ir 1918-1940 metais. Vien tai. teismo precedentų. tuo daugiau galimybių gyvuoti teisės doktrinai. visame pasaulyje žinomų teisės mokslo darbų sukurta stabilios teisinės sistemos valstybėse. cituoti gyvųjų darbus tradiciškai vengiama1. tai. Tad svarbu užtikrinti visų teisės šaltinių prieinamumą mokslininkams. Lietuvoje nedidelę teisės doktrinos reikšmę aiškinant ir taikant teisę iš dalies galima paaiškinti nepakankamu teismo sprendimų motyvų. tuo didesnis poreikis juos sisteminti ir teoriškai aiškinti. P. laikytina iškalbingu faktu.CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI autorių darbus. kuo labiau teismai linkę racionaliai argumentuoti savo sprendinius. 1 Išsamiau žr. Negalint prieiti prie bent vienos kurios nors rūšies teisės šaltinių. Tik stabilioje teisės sistemoje teisės doktrina gali visiškai patenkinti praktinį teisės vadovėlių. Cit.. nenuoseklios. Palyginti su tuo. Ketvirta. kas padaryta Lietuvoje 1918-1940 m. aiški. Todėl negalima sakyti. viešai neskelbiant teismų sprendimų. nuoseklesnis įstatymų leidėjo darbas. neišsamios ir teisės doktrina niekada nebūtų stipri ir įtakinga. Italijos teismai tik apibendrinamąja forma nurodo vyraujančią teisės doktrinoje nuomonę. kad nėra naujos teisės sistemos. kuris didžiąja dalimi yra būtent teisės doktrinos nuopelnas. kad ji reikšmingiausia tose valstybėse. teisinės argumentacijos reikšmės vertinimu.

S.). pateikiančias atitinkamos sąvokos apibrėžimą (pvz. nurodančias bendrosios ar specialiosios taisyklės išimtį (pvz. ir 3) draudžiamąsias. taikomas tik kuriai nors vienai teisenai arba proceso stadijai (pvz. Pavyzdžiui. pagal turinį skirstomos į: 1)reguliuojamąsias. 1980.tai pagrindinė pozityviosios teisės ląstelė. be užsienio valstybių teisės doktrinos analizės neapsieinama. CPK 177 str.. y. Walker. CPK 164.. CPK 111 str.). Oxford: Clarendon Press. formuluojančias tam tikrą draudimą.. The Hague: Kluwer Law International. galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksnius (pvz.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Baigiant pažymėtina. reikalavimą susilaikyti atlikti tam tikrus veiksmus (pvz. 118 . t.. 1093.. 282 str. y.. pagal taikymo sritį skirstomos į: 1) bendrąsias. P. SKIRIAMIEJI CIVILINIO PROCESO TEISĖS NORMŲ BRUOŽAI Teisės norma .. pagal vidinę konstrukciją skirs1 Lyginamosios teisėtyros įtaka ir reikšmė matyti ir užsienio valstybių teismų praktikoje. Kadangi Lietuvos CPK įtvirtinta daug civilinio proceso institutų. t.).. užsienio valstybių teisės doktrinos ir lyginamosios teisėtyros reikšmė aiškinant ir taikant CPK ateityje dar labiau didės1. nustatančias pareigą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (pvz. kad šalia nacionalinės ne mažiau svarbi ir užsienio teisės doktrina. 2) įpareigojamąsias. 2 The Oxford Companion to Law / by D. kai teisė aiškinama remiantis lyginamuoju metodu.. perimtų iš užsienio valstybių teisės. CPK 42 str. y. y. suteikiančias tam tikras procesines teises.3 CIVILINIO PROCESO TEISĖS NORMOS IR JŲ YPATUMAI § 1. CPK 42. M. CPK 31 str. 886.). Drobnig.) ir dispozityvias (pvz.).: The Use of Comparative Law by Courts / edited by U. ir 2) definicines. 1998. CPK 51 str. žr.). t.. y. Civilinio proceso teisės normos į rūšis gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus: pagal nustatomų elgesio taisyklių privalomumo laipsnį jos skirstomos į imperatyvias (pvz. Ji nustato tam tikrą asmens elgesio standartą ir įtvirtina asmens subjektines teises ar pareigas2.). taikomas bet kuriai teisenai arba visoms proceso stadijoms (pvz. nustatančias civilinių procesinių teisinių santykių subjektų teises ir pareigas (pvz. 3) išimtines. CPK 443 str. 283 str. pagal nustatomos elgesio taisyklės išraiškos formą skirstomos į: 1) įgaliojamąsias. 2. van Erp. CPK 266-267 str. t. CPK 163.). 51 ir kiti straipsniai). t. 2) specialiąsias.

. 12-296. be hipotezės ir dispozicijos. 4 d. vykstant baigiamosioms kalboms negalima remtis įrodymais. kad įstatymas neturi grįžtamosios galios (lot. įspėjimas. per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį.). 3K-3-856/2000. atsiradusiems jam įsigaliojus. kad procesinių veiksmų. Galiojimas laiko atžvilgiu. balandžio 6d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. Tačiau yra ir trijų struktūrinių elementų normų.. kovo 16 d. gali atsirasti grynai procesinio pobūdžio neigiamų padarinių. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo 1 ir įsigaliojimo tvarkos" . kad įstatymas negali būti taikomas prieš jam įsigaliojant atsiradusiems santykiams.). b.. t. nova constitutio futuris formam imponere debet. atliktų prieš tai. § 2. kai priimtas naujas ar pakeistas galiojantis įstatymas. 2 119 . balandžio 21 d. CPK 214 straipsnio pirmosios dalies norma turi tik hipotezę ir dispoziciją. teisinė reikšmė ir padariniai nustatomi pagal ankstesnį įstatymą. turi ir sankciją. CIVILINIO PROCESO TEISĖS NORMŲ GALIOJIMAS Svarbu tinkamai nustatyti civilinio proceso teisės normų galiojimą laiko atžvilgiu. 43. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. Vienas iš pagrindinių teisės principų sako. bauda. y. netiltais nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 253 str. Nevykdant tam tikrų procesinių pareigų ar ne laiku naudojantis procesinėmis teisėmis. praleidus procesinį terminą. pavyzdžiui. kuriems jos galioja. Civilinio proceso teisės normas paprastai sudaro du struktūriniai elementai: hipotezė ir dispozicija. ne kartą pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas2. 4 d. Šis principas galioja ir civilinio proceso teisėje. Bendrąjį principą. gali būti priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 str. Pavyzdžiui. Tuo tarpu CPK 215 straipsnio teisės normos. jų galiojimo teritoriją ir asmenis. Yra įvairių civilinio proceso teisės normų sankcijų. areštas (CPK 103 str. jis taikomas tik santykiams. Pavyzdžiui. atsisakymas priimti šaukimą prilyginamas šaukimo įteikimui (CPK 124 str. Vilniaus knygos draugija.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI tomos į dviejų ir trijų elementų struktūros normas. ir kitus nutarimus // Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendiniai. jeigu nustatomas apeliacijos ar kasacijos 1 Žinios. nustatytą tam tikram veiksmui atlikti. non praeteritis).). Įstatymų ir kitų teisės aktų įsigaliojimo tvarką Lietuvoje reguliuoja 1993 m. 1994 m. Vilniaus miesto valdyba v. prarandama teisė jį atlikti (CPK 75 str. 2-12. Pavyzdžiui. pašalinimas iš teismo posėdžių salės. Žr. Nr. T. rugsėjo 20 d. kat. Nr. 2 d.) ir kita. Tai reiškia. 1993. pvz. galiojusį atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. nutartį c.).

būtina vadovautis bendruoju principu. nėra sandoris . Tačiau taikant aptariamą principą reikia atsiminti civilinių procesinių santykių specifiką .Šiems santykiams būdingas tęstinumas. o teisinius padarinius sukelia ne vienas. kurias iki 1990 m. kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo plenumas turi teisę nagrinėti civilines bylas. nutarimu1 Generaliniam prokurorui buvo pasiūlyta kreiptis su pareiškimais į teismą dėl grąžinimo į darbą asmenų. lapkričio 28 d.juk po kiekvieno procesinio veiksmo eina daugybė kitų procesinių veiksmų. atleistų iš darbo iki 1990 m. Jeigu pačiame įstatyme nėra specialios nuorodos dėl jo grįžtamosios galios. 7 d. priėmus naują ar pakeitus galiojantį įstatymą. turi būti nagrinėjamas. CPK 3 straipsnio septintojoje dalyje nustatyta analogiška taisyklė. spalio 9 d. Galimi išskirtiniai atvejai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. tai apeliacinis ar kasacinis skundas. 120 . Tad civiliniame procese priimta kalbėti apie teisės normų taikymą ne tiek santykiams. Pavyzdžiui. jie atliekami ką tik ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. jie plėtojasi. kai pačiame įstatyme nurodoma jo grįžtamoji galia. kiek procesiniams veiksmams (CPK 3 str. pavyzdžiui. kokia buvo ir 1964 m. kovo l l d .). atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms. priimto naujojo CPK taikymo tvarka specialiai aptariama Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso patvirtinimo. Atsiradę iškėlus civilinę bylą. įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 m. Todėl procesiniai veiksmai. kad įstatymas taikomas tik ateity. Tačiau šiuo atveju nesusiduriame su grįžtamąja įstatymo galia tikrąją šio žodžio prasme. nesvarbu. bet ištisa procesinių veiksmų grandinė. buvo išnagrinėjęs Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo plenumas. turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus. nutarime buvo nustatyta. liepos 31 dienos. nustatomas pereinamasis laikotarpis.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA ribojimas. 1990. nes procesiniai veiksmai. atliekami įsigaliojus įstatymui. paduotas prieš įsigaliojant tokiam įstatymui. Civilinė byla nagrinėjama ne vieną dieną ar savaitę. CK 3 straipsnyje: „Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo. paprastai. Tačiau kiekviena bendroji taisyklė turi išimčių. o kelis mėnesius ar net metus. Šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir santykiams. Siekiant išvengti naujų civilinio proceso teisės normų taikymo problemų. 30-758." Žinios. apeliacinio skundo padavimas. Pavyzdžiui. atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. keičiasi. Nr.

Pavyzdžiui. P. CPK 3 straipsnio septintosios dalies analizė leidžia teigti. nes yra procesinių veiksmų ir procesinių teisių. Mačys VI. ši teorija reikštu įstatymo galios ignoravimą. op. todėl civilinio proceso teisės normos. Cit. o kitai stadijai jau būtina taikyti naują. pradėjus nagrinėti bylą teismo posėdyje. Proceso stadijų teorijos šalininkų nuomone. Ši teorija abejotina. o vėliau jis buvo pakeistas. kad procesas yra nedalomas. byla esant tai stadijai turi būti baigta nagrinėti pagal ankstesnį įstatymą. Toks teorijų „derinimas" dar labiau komplikuoja proceso įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu problemą. pati proceso struktūra . Per tą laiką įstatymų leidėjas gali kelis kartus keisti proceso įstatymus. Kai stadija prasidėjo galiojant vienam įstatymui. Todėl visiškai įmanoma. kad įstatymų leidėjas vadovaujasi dviem teorijomis . kuris galiojo jai prasidedant. kad taikant vieną teoriją bus prieštaraujama kitai. galiojusios keliant bylą.jau kiti proceso įstatymai. ir procesinių veiksmų. šis naujas pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtą negali būti taikomas. 32-33. juo labiau jeigu civilinio proceso teisė būtų laikoma viešosios teisės dalimi. Vadinamosios vientiso proceso teorijos šalininkai teigia. turi būti taikomos iki pat baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės bei įvykdant teismo sprendimą. terminas „bylos nagrinėjimas" paprastai reiškia trečiąją civilinio proceso stadiją. nes vargu ar šalys savo susitarimu gali atidėti įstatymo įsigaliojimą. Trečioji. vadinamoji procesinių veiksmų teorija aiškina. kai keliant bylą ir rengiantis ją nagrinėti galioja vieni. Galimi atvejai.lemia. Tik šalių susitarimu bylos nagrinėjimui gali būti taikomas naujas įstatymas. kurio iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo. kad kiekvienas procesinis veiksmas. Tačiau pagal procesinių veiksmų (šiuo atveju — palikti pareiškimą nenagrinėtą) teoriją teismas galėtų taikyti naują įstatymą. Naujai priimtos teisės normos prieš įsigaliodamos neturi veikti proceso tvarkos.ir proceso stadijų. 121 . papildantis CPK nauju pagrindu palikti pareiškimą nenagrinėtą. kad kiekvienai stadijai reikia taikyti tą įstatymą. Be to. kol nepasibaigusi teisminio bylos nagrinėjimo stadija. Tarkim.kelios stadijos .CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI Ši lakoniška norma neišsprendžia visų įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu problemų. o atėjus kitoms stadijoms . Byla gali būti nagrinėjama ne vieną ir ne du mėnesius. Kokiais proceso įstatymais tada reikėtų vadovautis? Teorijoje vieno atsakymo į šį klausimą nerasime. priimamas naujas įstatymas. kiekviena procesinė teisė ar pareiga turi būti įgyvendinami pagal tada galiojusį įstatymą1. įgyvendinamų tam tikrą laiką. Pagal proceso stadijų teoriją.

Užsienio teismų sprendimai Lietuvoje taip pat vykdomi Lietuvos CPK nustatyta vykdymo proceso tvarka (CPK 773 str. nesvarbu. koks nurodytas CPK 3 straipsnio septintojoje dalyje. proceso teisei eksteritorialumas nebūdingas. į Lenkiją išvykusiam Lietuvos Respublikos piliečiui autoavarijoje padarius žalos. P. op. pasižyminčiai ypač dažna įstatymų kaita. kad užsienio teismų prašymai suteikti teisiną pagalbą vykdomi pagal Lietuvos Respublikos teisę.) (plačiau apie tai kalbama antrojoje šio vadovėlio dalyje). Pavyzdžiui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo. kurios valstybės .teismo jurisdikcijai priklausys nagrinėti žalos atlyginimo bylą. y. teisę ir toliau būti atstovu pradėtoje byloje. esančio užsienio valstybėje. Tačiau minėto įstatymo 6 straipsnio antroji dalis grindžiama jau kita doktrina.pilietybės ir gyvenamosios ar verslo vietos (lot.. P. išskyrus bylas dėl turto. l d. tarptautinė sutartis gali nustatyti. op. Taikant pilietybės principą. Tačiau galimi atvejai. jeigu bent viena bylos Šalis yra teismo valstybės pilietis ar juridinis asmuo. Tad civilinių bylų nagrinėjimo tvarką lemia lex forum. t. Martin J. kad remiamasi vientiso proceso doktrina. forum domicile) principus. kurių gyvenamoji ar verslo vieta yra toje valstybėje. Civilinio proceso įstatymų galiojimas teritorijoje svarbus ir kitu jurisdikcijos aspektu. bylos. Cit. Pavyzdžiui. Skirtingai nei materialiajai. 53. Civilinio proceso teisės normų galiojimas asmenims gali būti nustatomas pagal du kriterijus . kad tokio teisinio įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu problemos sprendimo. Pagal antrąjį principą teismo jurisdikcijai priklauso visų asmenų. kol įsiteisės teismo sprendimas.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Pavyzdys patvirtina. kuris pagal naująjį CPK nebegali būti atstovas. Toks principas reiškia. 66.Lietuvos ar Lenkijos . teismo jurisdikcijai paprastai priklauso visos bylos. bylos nagrinėjimo vietos įstatymas. 122 . Ryški daugelio valstybių šiuolaikinės civilinio proceso teisės tendencija civilinio proceso 1 2 Martin R. Šis principas taikomas Prancūzijoje1. Pavyzdžiui. CPK 802 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta. nepakanka. įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas taip pat grindžiamas keliomis doktrinomis. svarbu nustatyti. nūdienai.). Lindell B. kad užsienio valstybės teismo pavedimas ar sprendimas kitoje valstybėje vykdomi pagal juos priėmusios valstybės civilinio proceso taisykles (CPK 802 str. Šis principas taikomas Skandinavijos šalyse . jo 3 straipsnis suteikia asmeniui. kai ir proceso teisei būdingas eksteritorialumas. kokia jų pi2 lietybė. Civilinio proceso teisės normų galiojimo teritorija apibrėžiama valstybės sienomis. Cit. Pavyzdžiui.

123 . pakartojanti CK 1. CPK 790 straipsnis įtvirtina suverenaus imuniteto (angl. Pavyzdžiui. Tačiau kai kuriems asmenims civilinio proceso teisės normos netaikomos. kad teismų sistema yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų lėšų.r. sisteminis teisės aiškinimo metodas reikalauja kiekvieną aiškinamą CPK normą sieti su Konstitucija... Pavyzdžiui. padarytos surašant motyvuotą teismo sprendimą. aiškindamas 2 1964 m. kai viena ar kita 1964 m. b. ketinimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. pvz. 1 Nustatant tikrąją vienos ar kitos CPK normos prasmę taip pat būtina vadovautis CPK 2 straipsnyje nurodytais civilinio proceso tikslais.] naikinti teisingą teismo sprendimą vien dėl techninės klaidos. tarptautine teise ir t. kai. Teismų praktikoje yra nemažai pavyzdžių. Be abejo. įvertinus. Pavyzdžiui.t. Kadangi CPK yra sisteminis teisės aktas. nustatantis pagrindinius teisės normų aiškinimo kanonus. sovereign immunity) ir diplomatinio imuniteto doktriną. v. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. nustatančių teisės aiškinimo taisykles. § 3.5 straipsnio ketvirtąją dalį ir reikalaujanti įstatymus ir kitus teisės aktus aiškinti vadovaujantis teisingumo. tiek privataus. CPK 354 straipsnio trečiosios dalies 4-5 punktus. Be to. Vienintele tokio pobūdžio norma pripažintina CPK 3 straipsnio pirmoji dalis. lapkričio 6 d. Nr. kad Lietuvoje taikomas forum domicile principas.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI teisės normų galiojimo asmenims klausimus vis dažniau reguliuoti ne nacionalinėje teisėje.. 38. bendraisiais teisės principais. Teisingo teismo sprendimo naikinimas vien dėl padarytos techninės klaidos prieštarautų įstatymų leidėjo. Nesant CPK specialiųjų teisės aiškinimo taisyklių. nurodė. sąžiningumo ir protingumo principais. Magitex s. 3K-3-1066/2000.l. Teismo antstolių kontora prie Alytaus apylinkės teismo ir kt. būtų neteisinga tiek šalių. nutarti c. CPK 793 straipsnis suteikia teisę kreiptis į teismą užsienio valstybių asmenims ir asmenims be pilietybes ir užtikrina jiems visas civilines procesines teises. tiek ir viešo inŽr. pagal analogiją taikytinas CK 1. CIVILINIO PROCESO TEISĖS NORMŲ AIŠKINIMAS CPK nėra specialiųjų normų. CPK norma buvo išaiškinta remiantis įstatymų leidėjo ketinimu ir normos tikslu. siekiančio užtikrinti teismo sprendimų ir jais nustatytų teisinių santykių stabilumą. tiek ir viešo intereso požiūriu.9 straipsnis. jo normos pirmiausiai aiškintinos remiantis sisteminiu teisės aiškinimo metodu. o tarptautinėse sutartyse ir konvencijose. kad „[. Lietuvos CPK analizė leidžia teigti.

Nr. 3. žmogaus teises įtvirtinantiems tarptautiniams teisės aktams. o ne techninių klaidų. Nr. kat. taip pat žr. tokiu atveju būtų veltui gaištamas laikas ir švaistomos lėšos. kiek įmanomai pigesnis ir operatyvesnis. A. tik tų teismo sprendimų naikinimui. CPK normas būtina aiškinti remiantis ir lingvistiniu aiškinimo metodu (CK 1. kat. istoriniu. 3K-3-522/2000. lyginamuoju.). J. kaip minėta. Absoliučiai teisingo teismo sprendimo šioje byloje panaikinimas vien tik dėl padarytos techninės klaidos prieštarautų šiems įstatymų leidėjo ketinimams. 11. Gutauskienė v. viena iš šiuolaikinių civilinio proceso teisės tendencijų yra jos vienodinimas. Ivašenko v. kat. 3K-3-271/2000. A. Todėl. teismo precedento ir kitais teisės ir teismų praktikos pripažintais teisės aiškinimo metodais2. Dobrovolskis. teisingumo ir protingumo principams (CPK 11 str. kurių ištaisymas nepakeistų teismo sprendimo esmės. op. 3K-3-183/2001. b."1 Be abejo. ir valstybės išlaidų. vasario 21 d. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. pasireiškiančių rašymo ar kitokiomis techninėmis klaidomis. Kai byla išspręsta teisingai. gegužės 10d. kuriais iš tiesų byla yra išspręsta neteisingai ar kitaip pažeidžiant byloje dalyvaujančių asmenų teises. Instancinė teismų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo sistema turi būti naudojama racionaliai ir protingai. J. Grubliauskienė v. 2d. kat.: Mikelėnienė D. pareikalautų papildomų ir šalių. Tačiau civilinio 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. Martinauskas v. O tai reiškia. t. Nr. R. 35.4 CIVILINIO PROCESO TEISĖS VIENODINIMAS § 1. šalinimui. 2 Išsamiau žr. 124 . b.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA tereso požiūriu svarbu užtikrinti kuo operatyvesnį ir pigesnį teismo procesą. integracija verčia valstybes ieškoti būdų.9 str. kovo 8 d. MATERIALIOSIOS IR PROCESO TEISĖS VIENODINIMO YPATUMAI Tarptautinis ekonominis valstybių bendradarbiavimas.). 3K-3-450/2000. S. nutartis c. kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. 40. kad įstatymų leidėjas pasisako prieš pernelyg didelį proceso formalizavimą. G. Cit. b. Per pastarąjį dešimtmetį padaryti CPK pakeitimai patvirtina įstatymų leidėją siekiant. 2001 m.. 2. kad teismo procesas taptų kuo racionalesnis. nes bylos rezultatas vis tiek nesikeistų. y. kaip mažinti civilinio proceso teisės skirtumų.. gyventojų migracija. Teisingų teismų sprendimų naikinimas vien dėl formalių pažeidimų. nutartį c. Penelienė. Pašilienė ir kt. Nr. b. 7 d. balandžio 26 d. nutartį c. nutartį c. Mikelėnas V. 2000 m. Teisė į bylos išnagrinėjimą per protingą laiko tarpą yra viena pagrindinių žmogaus teisių. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčiu inspekcija.

palaikantys federacinės valstybės išsaugo1 Lubinski K. civilinio proceso teisė liko nesuvienodinta . kad procesą lemia bylos nagrinėjimo vieta (lot. S. kad kai kuriose valstybėse civilinio proceso teisė nėra suvienodinta net ir nacionaliniu mastu. taip pat nacionalinės civilinio proceso teisės vienodinimas yra nereikšmingi dalykai1.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI proceso teisės vienodinimo laimėjimai yra gerokai kuklesni nei materialiosios teisės vienodinimo. Schweizerisches Zivilprozess. Geriausiai šią išvadą patvirtina faktas.Šveicarija neturi vientiso CPK. geras jos išmanymas. jos vienodinimas reikštų vienokį ar kitokį per dešimtmečius ar net šimtmečius susiformavusių bylų nagrinėjimo tvarkos formalumų atsisakymą. vol. o atskirose valstybės teritorijos dalyse galioja skirtingi civilinio proceso modeliai. op.und Gerichtsorganisation-recht. Cit. bankroto procedūras ir procesą Šveicarijos federaliniame aukščiausiajame teisme. Šitai lemia. kuri savo civilinę teisę suvienodino 1907-1912 m. K. 125 . kad politikai. Kanados provincijose galioja skirtingos civilinio proceso taisyklės (JAV suvienodinta tik procesas federaliniuose teismuose ir įrodymų institutas)2. Ne vienas mėginimas parengti 3 vientisą Šveicarijos CPK baigėsi nesėkme . 1998. Kita vertus. Dėl šios priežasties konservatyvūs teisininkai priešinasi bet kokioms naujovėms ir nusistovėjusių stereotipų keitimui. o civilinį procesą kiekviename kantone reglamentuoja kantono CPK (išskyrus vykdymo proceso. Pirma. p. kuriuos reglamentuoja federaliniai įstatymai). 16-22. civiliniame procese taikytinos teisės klausimo nekyla. Basei. kad teismas civilinę bylą visada nagrinėja pagal savo. J. 2 Kane M. kad užsienio valstybių civilinio proceso teisės analizė. Galima nurodyti keletą priežasčių. 94. skirtingai nei materialiosios teisės atveju. kai kuriose federacinėse valstybėse apskritai nėra vientiso CPK. P. kad advokatai paprastai praktikuoja tik vienoje valstijoje ar provincijoje. Pavyzdžiui. 1-3. 8. proceso teisės vienodinimui mažiau dėmesio skiria ir politikai. Unifying Trends in the Progress of the Law of Civil Procedure // Comparative Law Review. kadangi proceso teisei būdingas formalumas. dėl kurių civilinio proceso teisė vienodinama kur kas lėčiau. Antra. 1986. Šis principas reiškia. Todėl. Frankfurt am Main. Tokią padėtį galima aiškinti ir tuo. kai kuriose JAV valstijose.. forum regit processum). 3 Habscheid W. civilinio proceso teisėje galioja principas. o ne pagal užsienio valstybės civilinio proceso teisę. Net Šveicarijoje. Dėl šios priežasties neretai teigiama. Pavyzdžiui.

tarptautinę prekybą. Pažymėtina. Moca: ec B . Nors priimti minėti pagrindai ir Rusijos CPK panaudotas kaip modelis. turinti ir privatinės. 126 c o x . jeigu jis. pabaigoje pasiūlomas naujas atitinkamo klausimo tei1 Išsamiau žr. viešojo intereso pirmumas.. svarstomi įvairūs galimi teisinio reglamentavimo modeliai. Oco6eoc epaypa. nes viešoji teisė reglamentuoja privačių asmenų ir valstybės santykius. priimti TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinio proceso pagrindai. aptariami jų privalumai ir trūkumai ir ieškoma racionaliausio problemos sprendimo varianto. 1961 m. Poreikis vienodinti teisę paprastai kyla paaiškėjus. CIVILINIO PROCESO TEISĖS VIENODINIMO TIKSLAI IR BŪDAI Pagrindinis teisės vienodinimo tikslas . kliudo laisvam asmenų ir kapitalo judėjimui ir panašiai. aišku. Šio proceso. yra rezultatyvus. p e c y . atliekami įvairių valstybių teisės lyginamieji tyrimai. § 2. nes valstybės daug lengviau susitaria dėl privatinės nei dėl viešosios teisės vienodinimo principų. K . civilinio proceso teisės vienodinimą neretai supranta kaip pavojų federalizmo idėjoms. Viešosios teisės pradas civiliniame procese taip pat pripažįstamas vienu iš šios teisės šakos vienodinimo stabdžių. 1970. teisinio reglamentavimo kokybę. kuriais remiantis buvo parengti sąjunginių respublikų CPK. C. civilinio proceso teisė yra mišri teisės Šaka.komercinis arbitražas. kad skirtingų valstybių nacionalinė teisė tam tikrą klausimą reglamentuoja skirtingai arba neveiksmingai ir šitai trukdo plėtoti tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą. Šį tikslą padeda pasiekti lyginamasis metodas: iš pradžių išanalizuojamas tam tikro klausimo reglamentavimas nacionalinėje teisėje. tarptautinės prekybos srityje vis didesnį pripažinimą ir populiarumą įgyja alternatyvus ginčų sprendimo būdas . kad nebuvo visiškai suvienodinta ir Tarybų Sąjungos civilinio proceso teisė.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA jimą ir santykinį federacijos teritorinių vienetų savarankiškumą. Čia vyrauja viešosios tvarkos. Ketvirta.: e c a . todėl viešosios teisės vienodinimas gali būti nesiderinamas su šiais prioritetais. kai kurių sąjunginių respublikų CPK vis dėlto kai kuo skyrėsi1. Todėl tarptautinis verslas yra labiau suinteresuotas tarptautinio komercinio arbitražo taisyklių nei civilinio proceso vienodinimu. Vienodinant viešąją teisę visada kyla valstybės suvereniteto problema.pasiekti geresnę teisės normų. Trečia. ir viešosios teisės elementų.

Šis faktas neturėtų kelti nuostabos. o kompromisas reiškia ir teisinio reglamentavimo neišbaigtumą. atsakingą už šį procesą.jo kokybė yra net menkesnė už teisinį reglamentavimą nacionalinėje teisėje. Atsižvelgiant į vienodinimo mastą.t. D. specializacija.konvencijomis ir panašiai2.konvencija. Bet koks teisės vienodinimas yra iš dalies ir atsisakymas susiklosčiusių ilgamečių teisės tradicijų. kaip ir materialiosios teisės. Vilnius: Justitia. Šie procesai skatino ir privačius asmenis. teisinės praktikos. tiek teisinei praktikai. Hagos konferencija . Todėl deramas proceso teisės vienodinimo ir jo rezultatų išmanymas reikšmingas tiek teisės kūrimui. pavyzdinis įstatymas ir t. § 3. direktyva. p. Kerameus K. naujų idėjų diegimas nacionalinėje teisėje.konvencijomis ir pavyzdiniais (tipiniais) įstatymais. prasiplėtusiu tarptautiniu ekonominiu bendradarbiavimu ir globalizacija. rasti visiems priimtiną variantą. priimamas pavyzdinis (tipinis) įstatymas. vol.1 Pavyzdžiui. P. UNCITRAL (Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisija) . Europos Sąjunga .t. Europos Taryba teisės vienodinimo rezultatus dažniausiai įformina konvencijomis arba Ministrų Komiteto rekomendacijomis. nes teisės vienodinimas yra sudėtingas procesas.. 1995. Procedūrai Harmonization in Europe // The American Journal of Comparative Law. dvišalė tarptautinė sutartis. 1997. 401-416.konvencijomis. Tačiau pasiekti kokybiškai naują tam tikro klausimo teisinį reglamentavimą ne visada pavyksta. nėra teisinio tobulumo viršūnė. instituciją. tarptautinės prekybos apimties padidėjimu.CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI sinio reglamentavimo variantas. parengiama rekomendacija ir t. Kartais labai sunku suderinti skirtingus požiūrius. Vis dėlto teisės vienodinimo spragos ir trūkumai negali nustelbti jo reikšmės. atlikto darbo rezultatai įforminami įvairiais būdais: pasirašoma tarptautinė konvencija. 127 . Gali būti ir atvirkščiai . 165-173. Neretai galutinis teisės derinimo ir vienodinimo rezultatas . Neretai tarptautinė konvencija ar kitoks tarptautinis dokumentas yra kompromiso rezultatas. GLOBALUS CIVILINIO PROCESO TEISĖS VIENODINIMAS Civilinio proceso teisės. vienodinimo pradžia siejama su XIX a. Privatinės teisės harmonizavimas ir unifikavimas: lietuviškas variantas // Lietuvos teisės tradicijos. ir valstybes glaudžiau bendradarbiauti teisės srityje. 43. gamybos ir paskirstymo kooperacija. pobūdį ir kitas aplinkybes. Pirmasis svarbus žingsnis vienodinant civilinio proceso teiMikelėnas V. nenuoseklumą ir vidinį prieštaringumą. Taigi teisės derinimas ir vienodinimas yra kokybiškai naujų teisės normų kūrimas. direktyvomis ir reglamentais.

Ispanija. Bosnija ir Hercegovina. A Comparative Study. Kipras. 1897 m. Italija. Konvenciją dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą. taikytinos teisės. Konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje. konvenciją. konvencija civilinio proceso klausimais. Danija. Konvenciją dėl teisės. Konvenciją dėl jurisdikcijos. reglamentuojanti ištuokos ir separacijos bylų jurisdikcijos klausimus. Rusija. tačiau viena iš pirmųjų konvencijų. rugsėjo 19 d. Konvenciją dėl bylų. o 1905 m. 46-48. pripažinimo ir vykdymo. Konvenciją dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Kroatija. 97-4250. šią konvenciją Lietuva ratifikavo 2002 m. žr. 1971 m. Libanas. Vengrija. 1965 m. 1970 m. pirmą kartą sušaukta tarptautine Hagos konferencija tarptautinės privatinės teisės klausimais. Konvenciją dėl sprendimų. Budapest. Konvenciją dėl sutartinės jurisdikcijos. 1902m. Japonija. Vokietija. parengiama ir priimama nauja Hagos konvencija civilinio proceso klausimais . 1965 m. Prancūzija. Portugalija. 1985 m. Hagos konferencija yra parengusi ir priėmusi ir daugiau konvencijų civilinio proceso klausimais. Slovakija. Ukraina.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA sę sietinas su 1893 m. P. Moldova. taikytinos patikėjimo santykiams. Konvenciją dėl sprendimų ištuokos ir separacijos bylose pripažinimo.ji pakeitė 1905 m. susijusių su vaikų išlaikymo prievolėmis. Armėnija. W. Suomija. Surinamas. parengtų ir priimtų Hagos konferencijos dėl tarptautinės privatinės teisės yra 1896 m. 1967. Makedonija. Liuksemburgas. Baltarusija. 1965 m. parengta ir priimta nauja konvencija civilinio proceso klausimais . kurios suderino ir suvienodino tam tikrus civilinio proceso teisės institutus: 1958 m. Šveicarija. buvo priimta speciali Hagos konvencija. Norvegija. Marokas. spren1 Szaszy J. Nr. konvenciją.šios konvencijos dalyvės yra Argentina. Čekija. Konvenciją dėl sprendimų išlaikymo bylose pripažinimo ir vykdymo. ir sprendimų patikėjimo teisės klausimais pripažinimo. Konvenciją dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose rinkimo užsienyje. 1996 m. Vatikanas1. Konvenciją dėl įvaikinimo bylų jurisdikcijos. 1973 m.ji pakeitė 1896m.: Žinios. Hagos konvencijos reikšmę rodo jos dalyvių gausa . Rumunija. 1954 m. Uzbekistanas. Kirgizija. 1961 m. Izraelis. Sijthoff. Nors pagrindinis šios tarptautinės organizacijos uždavinys buvo vienodinti kolizinę teisę. kylančių iš tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių. įvaikinimui taikytinos teisės. Konvenciją dėl užsienyje išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo. 128 . Švedija. Leyden: A. Egiptas. Turkija. Austrija. 1958 m. 2002. Olandija. Lenkija. 1980 m. 1954 m. jurisdikcijos. International Civil Procedure. 1970 m.. ši konvencija pakeista papildomu protokolu. Latvija.

CIVILINIO PROCESO TEISĖS ŠALTINIAI dimų pripažinimo.Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). vol. VI. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisija (UNCITRAL) 1997 m. 257. 981-993. Iš jų pažymėti1 Chuah J. 2000. No 4. 1977 m. Konvenciją dėl kai kurių tarptautinių bankroto klausimų. Tačiau Hagos konferencija nėra vienintelė institucija. p. 1980 m. Sis klausimas yra ir kitų tarptautinių organizacijų darbotvarkėje. tai Europos Tarybos lygmuo. Pirma. Mikelėnas V. 2 International Jurisdiction and Foreign Judgements in Civil and Commercial Matters: Report Drawn up by Kessedjian Ch. parengė Pavyzdinį tarptautinio bankroto įstatymą. Didžiulį poveikį derinant ir vienodinant civilinio proceso principus turi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Strasbūro teismo praktika. Statutes and Conventions on Private International Law.. vykdymo ir bendradarbiavimo vaikų gynimo bei tė1 vų atsakomybės srityje . Pavyzdžiui. vol. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. 1968 m. derinanti ir vienodinanti civilinio proceso teisę. Tačiau dėl nesutarimų principiniais klausimais ši konvencija kol kas nėra pasirašyta. 3 Uniform Law Review. pavyzdžiui. Mikelėnas V. P. § 4. baigė rengti bene svarbiausio dokumento civilinio proceso klausimais . The Proposed ALI/ UNIDROIT Principles and Rules of Transnational Civil Procedure and the New Code of Civil Procedure in Lithuania // Uniform Law Review. Šis pavyzdys yra dar vienas įrodymas. 1996. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir kitos4. The Hague. London: Cavendish Publishing Ltd. p. 129 . Keletą svarbių konvencijų civilinio proceso klausimais yra parengusios ir kitos tarptautinės organizacijos . Konvenciją dėl prašymų suteikti teisinę pagalbą perdavimo. Hagos konferencija 1998 m. Konvenciją dėl informacijos apie užsienio teisę. 1997. 2001. 276. kad nėra lengva derinti ir vienodinti civilinio proceso teisę2.Konvencijos dėl tarptautinės jurisdikcijos ir užsienio teismų sprendimų pripažinimo projektą. No 2. 5. CIVILINIO PROCESO TEISĖS VIENODINIMAS EUROPOJE Išskirtini du civilinio proceso derinimo ir vienodinimo Europoje lygmenys. Europos Taryba taip yra priėmusi keletą svarbių konvencijų specialiai civilinio proceso klausiniais. Konvenciją dėl sprendimų vaikų priežiūros klausimais pripažinimo ir vykdymo ir vaikų priežiūros užtikrinimo. 1990 m. Kitas svarbus civilinio proceso teisės vienodinimo būdas Europos Tarybos darbe yra Ministrų Komiteto rekomendacijos. Tarptautinis privatinės teisės vienodinimo institutas (UNIDROIT) kartu su Amerikos teisės institutu (ALI) rengia Tarptautinių civilinio proceso taisyklių projektą3.

parengė Europos Sąjungos valstybių civilinio proceso tei1 sės vienodinimo perspektyvų. Pavyzdžiui. Pastarasis reglamentas nuo 2002 m.46. Boston. Minėtinos tokios konvencijos civilinio proceso klausimais: . kad dauguma ekspertų Europos civilinio proceso kodekso parengimo galimybę vertina labai skeptiškai ir kaip pagrindinę kliūtį nurodo labai skirtingą įvairių valstybių požiūrį į kai kuriuos civilinio proceso institutus. Todėl siūloma vienodinti tik tam tikrus civilinio proceso teisės institutus. 302-30. Siūlomos labai įvairios vienodinimo galimybės: vientisas Europos civilinio proceso kodeksas. Dordrecht. Rekomendacija teismo nepriklausomumo klausimais. 1999. Europos Sąjungos valstybės civilinio proceso teisę iš pradžių vienodino rengdamos konvencijas. 2001 m. turėtų pakeisti 1968 m.1995 m. . Storme'o. laikinųjų apsaugos priemonių ir panašiai2. Common European Procedural Law: European Law Requirements Imposed on National Administration of Justice. Civilinio proceso teisę Europos Sąjungoje mėginama vienodinti ir kitokiais būdais. vol. vadovaujama Belgijos teisės profesoriaus M. pripažinimo ir vykdymo. Rekomendacija civilinio proceso supaprastinimo klausimais. nustatantis teismų bendradarbiavimo principus renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose. 5. Pažymėtina. 1995 m.civilinio proceso teisė Europos Sąjungoje pradedama vienodinti priimant reglamentus. 1 Rapprochement du Droit Judiciaire de l`Union eviropeenne / ed. Copenhagen: DJOF-Publishing. 1987 m. M. 1994. 11 . P. teismo išlaidų. 2 Storme M. kitas . A Swedish View of the Construction of a Unified European Procedūrai Law // European Review of Private Law. Rekomendacija apeliacijos klausimais ir kitos. Tačiau pastaraisiais metais ryškėja kita tendencija . pavyzdžiui. Pavyzdžiui. Antra. Lindblom H. Harmony of Legal Spheres. Storme. Ji 1993 m. kylančiose iš šeimos teisinių santykių.1968 m. Madrido konvencija dėl bankroto procedūrų. 1994. kovo l d.1998 m. procesinių terminų. buvo priimtas reglamentas. būdų ir sričių ataskaitą . 1994 m. Uniform Procedure Rules in Europe // Unity of Civil Procedural Law and Its National Divergencies. Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. 130 . p. buvo suburta dvylikos ekspertų grupė. Werlauff E.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA nos 1984 m. 1997. Ekspertų grupė dirba toliau ir greitai reikia tikėtis naujų jos darbo rezultatų. buvo priimti du svarbūs reglamentai: vienas iš jų skirtas teismo ir neteisminių dokumentų įteikimo procedūrų suvienodinimui.jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimui ir vykdymui. . London. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų bylose. 2000 m. tai Europos Sąjungos lygmuo. Lublin. įvairių sričių direktyvos arba reglamentai ir panašiai. Briuselio konvenciją.

tačiau jo reikšmė reformuojant kitų Pietų Amerikos valstybių civilinio proceso teisę nekelia abejonių 1 . o teismo išlaidų užstato reikalavimas iš užsieniečių prieštarauja lygiateisiškumo principui. Maskvoje pasirašyta konvencija dėl arbitražinių ir ūkinių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. S. pažymėtinos Skandinavijos valstybės. Pavyzdžiui. 47-55. kylančių iš ūkinės veiklos. Bustamantės vardu pavadinto 1928 m. kur ryškūs civilinio proceso rezultatai. Šį kodeksą aštuoniolika metų rengė Pietų ir Vidurio Amerikos proceso teisės institutas. kad kol kas civilinio proceso teisė derinama ir vienodinama fragmentiškai. Šis kodeksas tęsia Kubos teisininko A. tiek teismų praktikai ir teisės doktrinai.CIVILINIO PROCESO TEISES ŠALTINIAI § 5. de Miguel y Alonso. Les mouvements d'unification // Unity of Civil Procedural Law and Its National Divergencies. Civilinio proceso teisės vienodinimo apžvalga leidžia daryti išvadą. Vienodinti civilinio proceso teisę siekia ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) valstybės. 1992 m. Kijeve pasirašytas susitarimas dėl ginčų. kodeksą į savo nacionalinę teisę kol kas inkorporavo tik Urugvajus. susidedantis iš 370 straipsnių. šiandien pripažįstama. Iš kitų pasaulio regionų. 1998 m. 131 . priėmusios keletą konvencijų civilinio proceso klausimais. Nors 1988 m. kur civilinio proceso teisė vienodinama gana sparčiai. šeimos ir baudžiamosiose bylose. Lublin. 1 C. kurį garantuoja tarptautiniai žmogaus teisių srities dokumentai. kad abipusiškumo principas sprendžiant užsienio teismų sprendimų pripažinimo klausimą yra atgyvena. Pavyzdžiui. CIVILINIO PROCESO TEISĖS VIENODINIMAS KITUOSE REGIONUOSE Europa nėra vienintelis regionas. Le Code Type Iberoamericain. 1988 m. 1994. sprendimo tvarkos. P. parengtas Pietų Amerikos pavyzdinis civilinio proceso kodeksas. Šiuolaikinė tarptautinės privatinės teisės doktrina į daugelį klausimų žiūri kiek kitaip. Tačiau ir šiandien pasiektus rezultatus būtina racionaliai panaudoti tiek Lietuvos įstatymų leidybai. nei vertinta prieš šimtą ar penkiasdešimt metų. Minske pasirašyta NVS Konvencija dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse. Pavyzdžiui. 1993 m. Tarptautinės privatinės teisės kodekso tradicijas (Bustamantės kodekse civilinio proceso teisės klausimams skirti 314-437 straipsniai).

kurios yra ir principai. A. Todėl principai turi užtikrinti civilinio proceso uždavinių įgyvendinimą. Vilnius: Naujoji Rosma. Reidel Publishing Compa- ny. gyvuojančią visame civiliniame procese (pvz.). P. gali būti tiek faktinis. 1987. Principles of Law. Kartais teisės normoje yra tik trumpas principo turinio apibūdinimas. PRINCIPŲ SAMPRATA IR REIKŠMĖ Civilinio proceso teisės principai — tai pagrindinės nuostatos. Cit. kai kurios teisės normos gali pateikti tik patį principo pavadinimą. turinys įtvirtinami konkrečiose teisės normose arba jį pripažįsta teismų praktika. Tačiau teisės normose ne visada įmanoma įžvelgti labai aiškiai suformuluotą vieną ar kitą principą. Tokios teisės normos nenustato konkrečios elgesio taisyklės. 11. Bayles M. Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai.TREČIAS SKYRIUS CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI 3. Tik tada galima kalbėti apie vieno ar kito principo pažeidimą. teigianti. Dordrecht: D. išsamiau apie teisės principus žr. o patį principą pavadina teisės doktrina. tiek teisinis. kurios išreiškia proceso esmę ir yra visos teisės šakos plėtros bazė. Faktinis principas tampa teisiniu tik kai jo esmė. op. Civilinio proceso teisės principus lemia pati civilinio proceso esmė ir tikslai (CPK 2 str. Principas. kaip pagrindinė idėja. 2001. Taip pat yra teisės normų. D. Minėta. Dažnai konkretaus principo įvardijimas ar jo buvimas apskritai nustatoma tik analizuojant ir aiškinant teisės normų visumą. A Normative Analysis. nes priešingu atveju būtų iškreipta ir pati proceso esmė ir nebūtų įgyvendinti proceso uždaviniai. KLASIFIKACIJA IR REIKŠMĖ § 1. Viena vertus.. norma-principas yra Konstitucijos 109 straipsnio pirmoji dalis. kad teisingumą vykdo tik teismai). o tik išreiškia bendrąją 1 idėją. įtvirtintos atitinkamose teisės normose ar suformuluotos teismų praktikos ir teisės doktrinos. pasireiškiantį konkrečios teisės normos pažeidimu. juo labiau tikslų principo pavadinimą. kad 1 Andrews N. nuostata. 132 .: Usher J.1 CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPŲ SĄVOKA. o jo esmę nusako jau kitos civilinio proceso teisės normos.

kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų. 226-230. nors dažnai manoma. kad valstybė reglamentuodama civilinius santykius ir leisdama įstatymus turi paisyti CPK 5-21 straipsniuose išdėstytų ir kitų teisės principų1. ne kartą pabrėžė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teisinas: žr. Ši funkcija reiškia. Įstatymų leidėjas. 104-2645. teisės kreiptis į teismą. Tai reiškia. kartu įsipareigojo juos gerbti ir jų laikytis tolesnėje savo veikloje reglamentuodamas civilinius procesinius santykius. kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas. civilinio proceso teisės principus privalu modeliuoti taip.. gruodžio 6d. Nr. y. tiek šalims. 2000 m. kad įstatymų leidėjas yra saistomas teisės principų ir negali jų pažeisti bei priimdamas įstatymus privalo jais vadovautis. kad galima skirti keturias sritis. sprendimą // Žinios. atitiktų ir tikrąją teisės prasmę. nustatydamas CPK 5-21 straipsniuose pagrindinius civilinio proceso teisės principus. galima kreiptis dėl atitinkamo teisės akto nuostatų sutikimo su Konstitucija (Konstitucijos 102 str.). l d. t. Pavyzdžiui. op. tiek visai visuomenei ir užtikrintų racionalų teisingumo sistemos funkcionavimą valstybėje. dauguma civilinio proceso teisės principų gali būti reikšmingi sprendžiant įstatymo ar kitokio teisės akto konstitucingumo klausimą.. Nr. Principų reikšmė yra keleriopa. kad CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais. kur principai yra svarbiausi. ir faktines bylos aplinkybes. pvz. Tam. Cit. 133 . jog teismas tikrina faktinį ir teisinį pareikšto teisinio reikalavimo pagrįstumą. kad teismo procesas būtų patogus tiek teismui. nutarimą // Žinios. Ši funkcija reiškia. 2 Mikelėnienė D. Būdami konstituciniai (pvz. 2000. kurie leistų teisingai ir minimaliausiomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis išspręsti teisinį konfliktą. y. pirma. kad principų aiškinimas — teorijos.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI civilinio proceso esmė yra ir tai.. jeigu įstatymo ar kitokio teisės akto nuostatos prieštarauja CPK nustatytiems civilinės teisės principams. aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę. Deja. teismų nepriklausomumo ir kt. Principai labai svarbūs įstatymų leidybai. kad. 1997 m. siejant su CPK 5-21 straipsniuose nustatytais principais 2 . Tiek teismų praktika. kurie yra ir konstituciniai principai. Labai svarbu suvokti praktinę principų reikšmę. P.). proceso viešumo. principai atlieka interpretavimo funkciją. su tuo negalima sutikti. 105-3318. Antra. Mikelėnas V. Todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai. būtina nustatyti tokius proceso pradus. Pavyzdžiui. tiek teisės doktrina patvirtina. principai atlieka reglamentavimo funkciją. lapkričio 13d. Vadinasi. o ne praktikos reikalas.. 1997. CPK 1 Aplinkybę. t.

taigi atlieka argumentavimo funkciją. gali turėti ir turi išimčių (lot. padarytas teismo nagrinėjant bylą. kad vienas ar kitas ginčas dėl teisės nepriklauso teismo kompetencijai.). Pavyzdžiui.. Trečia. Jeigu yra konkrečios teisės normos ir civilinio proceso teisės principo kolizija. kad būtų pašalintas jos prieštaravimas principams. CPK l0 str. 3K-3-545/2000. 14. pvz. kuri labiau atitinka civilinio proceso teisės principų esmę. teismas turėtų priimti suinteresuoto asmens pareiškimą remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje. kat. Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius. kad šalys gali panaudoti civilinio proceso teisės principus kaip savo reikalavimų ar gynybos argumentus. Tačiau nederėtų pulti į kitą kraštutinumą — absoliutinti teisės principų reikšmės ir jų taikymo.. 5d. kaip vienas iš kasacinio ar apeliacinio skundo motyvų gali būti nurodytas konkretaus civilinio proceso teisės principo pažeidimas. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nesant nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų. Kita vertus. kad susidūrus su teisės spraga ir nesant galimybės taikyti įstatymo analogiją ginčą būtina spręsti vadovaujantis teisės principais (CPK 3str. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nustatytu teisės kreiptis į teismą principu.šalių teisės būti išklausytų ir tinkamo proceso principų. tik teisingas principų suvokimas leidžia teismui tinkamai pagrįsti savo sprendimo išvadas1. nutartį c. Pavyzdžiui. b. principai labai svarbūs teisiškai argumentuojant. nes jam nebuvo pranešta teismo posėdžio laikas ir vieta. Lietuvos žemės ūkio bankas v. gegužės 15 d. 1 Žr. nulla regula sine exceptione). Priimti sprendimą asmeniui tinkamai nepranešus bylos nagrinėjimo vietos ir laiko yra didžiausias šių principų pažeidimas. jeigu tam tikra teisės norma nustatytų. principai atlieka teisės spragų užpildymo funkciją. Ši norma teisingai suvokiama tik susieta su pagrindiniais civilinio proceso principais . Nr. kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas apeliacine tvarka.. kad esant dviejų ar daugiau CPK normų kolizijai pirmumą reikia teikti normai. kai šis principas netaikomas (Konstitucijos 117str. nors pripažįstamas proceso viešumo principas. Principas. Penkta. Pavyzdžiui. 134 . kaip kiekviena abstraktaus pobūdžio taisyklė.).CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 329 straipsnio trečiosios dalies l punkte sakoma. Tai reiškia. normą būtina aiškinti tokiu būdu. tačiau kartu įstatymas nurodo išimtis. Tai reiškia. Ketvirta. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. Tai reiškia. principai atlieka kolizijų šalinimo funkciją.

galiojančius vienoje teisės šakoje. vadovavimo procesui principas). užsienio valstybėse išskiriami principai. tarpšakinius — galiojančius keliose teisės šakose (pvz. vengia atvykti į teismo posėdį ar trukdo greitai išnagrinėti bylą.. § 2. požiūris į principus. y. proceso principai negalioja. Todėl nėra lengva nurodyti tikslų jų skaičių. atsakovas. G. y. dispozityvumo principas) ir šakinius . kurie Lietuvos CPK nėra tiesiogiai nustatyti. bendrus visai teisės sistemai (pvz. nuolat plėtojasi. bylos nagrinėjimas eitų į aklavietę. įtvirtinti konstitucijoje. jų skaičių ir klasifikavimą skirtingose valstybėse taip pat nėra vienodas. Pagal taikymo sritį ir subjektus civilinio proceso teisės principai gali būti klasifikuojami į nustatančius: 1) šalių procesinę padėtį civiliniame procese (pvz.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Taip pat pažymėtina.. ir 4) bylos nagrinėjimo tvarką (pvz. cipais. procesinio šalių lygiateisiškumo principas). Pavyzdžiui.. Pagal įtvirtinimo formą skiriami konstituciniai.. Absoliučiai taikant proceso principus nesąžiningiems proceso dalyviams būtų pažeidžiami sąžiningos šalies interesai. kad padeda suvokti principų taikymo įvairioms proceso stadijoms ir skirtingai teisenai ypatumus. kuris atsisako priimti šaukimą į teismą. Cabiedes E. M. 25-29. Vieni principai turi būti vienodai taikomi visoms proceso stadijoms ir bet kuriai teisenai (pvz. Pavyzdžiui. negali remtis kurio nors principo pažeidimu.tik tam tikroms iš jų (pvz. PRINCIPŲ KLASIFIKACIJA IR TARPUSAVIO SANTYKIS Civilinio proceso teisės principai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius kriterijus. lygiateisiškumo principas).. piktnaudžiaujantiems procesu ar kitaip nesąžiningai ar neteisėtai besielgiantiems. 3) įrodinėjimo procesą (pvz. op. ir kituose įstatymuose nustatyti principai. nes konstituciniai principai turi pirmumą.. kad civilinio proceso teisės principai gali būti taikomi tik sąžiningiems proceso dalyviams... žodinio proceso principas). nes savo neteisėtais veiksmais pats juos ignoruoja. 135 . kiltų grėsmė veiksmingam teismų sistemos funkcionavimui. palyginti su bet kuriais kitais prin-. kinta. Pagal veikimo sritį teisės principai gali būti klasifikuojami į bendruosius. Ši klasifikacija reikšminga tuo. 2) teismo procesinę padėtį ir vaidmenį procese (pvz. Cit. Be to. kad principai. laisvo įrodymų vertinimo principas). Antai Anglijoje išskiriami šalių Cremades B. žodinio proceso principas)1. t. P. kaip ir pati teisė. dispozityvumo principas). Ši klasifikacija reikšminga aiškinant ir taikant teisės normas. kiti . Asmenims. teisėjų nepriklausomumo principas.. Pažymėtina. t.

dispozityvumo. 17-30. 2 136 . Negalima iškelti vieno principo. teismo sprendimo motyvavimo. Ispanijoje išskiriami rašytinio proceso. principle of due notice). Snijders.) . lyginamoji teisėtyra. Martin J. Cit.) ir teisėjų nepriklausomumo (Konstitucijos 109 str. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) principai2. Jie yra pozityviosios teisės. proceso uždarumo principas (angl. tinkamo pranešimo principas (angl. principle of pre-trial disclosure)1. Mūnchen: C. šalių iniciatyvos ir įrodymų svarumo principai3. y. nes vis dėlto jos yra pagrindiniai proceso dalyviai. kad principai yra tarpusavyje susiję. teismų praktikos ir teisės doktrinos raidos rezultatas. bet atsiranda ir naujų principų. Principų įvairovė tik patvirtina. principle of promoting settlement). 1996. P. 3 Cremades B. Prancūzijoje žinomi nemokamo teisingumo. rungimosi ir kiti principai. kuris proceso šalims būtų mažiausiai žalingas.. remtis protingumo ir teisingumo. iki teisminio įrodymų atskleidimo principas (angl. Prireikus aukoti vieną principą dėl kito. P.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA sutaikinimo siekimo principas (angl. op. ignoruojant ar pažeidžiant kitą. įtvirtintas Konstitucijos 22 straipsnyje. Esant civilinio proceso teisės principų konkurencijai ar konfliktui. reikia pasirinkti tokį būdą. Pažymėtina. asmenų lygiateisiškumo principais. H. Cabiedes E. teismų praktika ir teisės doktrina.. G. op. Cit. reikia vadovautis principų subordinacijos.priešpriešą. Pagaliau reikia prisiminti. The Hague: Kluwer Law International. teisėjo nešališkumo. Taigi pažeidus vieną principą įvyksta tarsi grandininė reakcija. hierarchijos kriterijais. Pavyzdžiui. įstatymų leidėjas ir teismas turi rasti pusiausvyrą. be ribojimų įgyvendinant proceso viešumo principą būtų pažeidžiamas asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principas.laisvės reikšti įsitikinimus ir gauti bei skleisti informaciją (Konstitucijos 25 str. pažeidžiami ir procesinio šalių lygiateisiškumo. Esant tokiai kolizinei padėčiai. reiškianti daugelio principų pažeidimą. Cit. Beck Verlag. 18-19. dukart bylos nagrinėjimo iš esmės (t. Todėl ilgainiui kinta ne tik vieno ar kito principo turinys. pažeidus teisės būti išklausytam principą. kolegialumo. Neribotas spaudos dėmesys teismo procesui. teisės vienodinimas. 20-22. Jų atsiradimą ir jau pripažintų principų turinio pokyčius skatina tarptautinė teisė. Todėl vieno principo pažeidimas reiškia ir kito principo pažeidimą. Pavyzdžiui. op. 1 Andrews N. Martin R. J. teisėjo darbui gali reikšti konstitucinių principų .: Access to Civil Procedure Abroad / edited by H. M. Išsamiau apie įvairius civilinio proceso teisės principus užsienio valstybėse žr. P. principle of procedural privity). kad principai nėra statiškas reiškinys. kad galima kai kurių teisės principų konkurencija ar net priešybė.

. būtina tą daryti sistemiškai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje. kad kiekvienam asmeniui. Dėl šios priežasties dažna principų kombinacija. 701. Konstitucija įtvirtina tik kai kurias subjektines teises. Ši Konvencijos norma patvirtina. kad iš esmės kiekvieną civilinį teisinį ginčą3 turi spręsti teismas. Žodį „civilinį" (civil).] pa2 gal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo" . jog „nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas [. Nr. žodinio proceso principas derinamas su rašytinio proceso principu.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI Įstatymų leidėjas.. jų neabsoliutina. Pavyzdžiui. y.] jis turi teisę.. Be to. 3.. kaip bet kurį teisinį konfliktą. Giuffre. gruodžio 19d. P.. 2002. Europos žmogaus teisių teismo 1975 m. komentatorių nuomone. nurodančiu. Nors Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje kalbama apie galimybę teismo tvarka ginti tik pažeistas konstitucines teises ir laisves. pvz. vasario 21 d. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose. Milano: Dott. Kita vertus.). Teismų įstatymo 4 ir CPK 5 straipsniuose. 1950 m. Todėl nė vieno principo negalima analizuoti ir taikyti atskirai. sprendimą byloje Golder v. Cappelletti. 1975. vieno ar kito principo išimčių nustatymas. United Kingdom. tačiau šį principą būtina suprasti gerokai plačiau ir vien jomis neapsiriboti. būtina suprasti pačia plačiausia prasme. New York: Dobbs Ferry. bet ir įstatymo saugomą asmens interesą (CPK 5 str. Toks šio principo turinio aiškinimas ir supratimas grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu.. Tallon. 1973. 2 137 . 1 Žinios.siekia užtikrinti jų tarpusavio pusiausvyrą.2 TEISMINĖS GYNYBOS PRIEINAMUMO PRINCIPAS Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas įtvirtintas 1966 m. D. viešumo principų išimtys ir panašiai. Žr. yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. siekdamas užtikrinti principų tarpusavio darną. A. kad jo byla būtų nagrinėjama [. t. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio trečiojoje dalyje 1 . gali prireikti teismo tvarka ginti ne tik pačią subjektinę teisę. Jo esmė. rungimosi ir dispozityvumo principai derinami su teisėjo vadovavimo procesui principu. Fundamental Guarantees of the Parties in Civil Proceedings : General Report // Fundamentai Guarantees of the Parties in Civil Litigation / edited by M. o kitas teises nustato kiti įstatymai ir įstatymų lydimieji aktai. 77-3288. išskyrus baudžiamosios teisės reguliuojamos srities: Cappelletti M. daromos tiesioginio dalyvavimo principo. l d. o atvirkščiai . manančiam esant pažeistas jo teises.

kurios svarbą pabrėžė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja.. 3K-7-470/1999.) ir CPK (482 str. panaikindamas teismų nutartis. Pažymėtina.. kartu ir vienos iš pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimą. Lietuvos CK (606 str. kad teisė ginčyti atleidimą iš pareigų yra viena iš teisėjų nepriklausomumo garantijų. esant vidaus teisės ir Konvencijos nuostatų kolizijai. kad Lietuva pripažįsta visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus. manančiam.. turi teisę kreiptis į teismą. kad „tiek teisė kreiptis į teismą. Nr. kad jo teisės yra pažeistos. suteikti prioritetą Konvencijos nuostatoms. ji tapo sudėtine Lietuvos teisė sistemos dalimi. [. gruodžio 13 d. ginčas nagrinėjamas teisme. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta. rugsėjo 6d. nutartyje konstatavo. [. todėl teismai Lietuvos vidaus teisę turi aiškinti ir taikyti šios Konvencijos kontekste ir. kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos. nutartis c. kad asmuo. 1995 m. rugsėjo 29 d. Pavyzdžiui. jog „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje nustatyta. kat. rugsėjo 29 d. kad 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. CPK 26 straipsnis iš esmės įtvirtino visų ginčų dėl teisės žinybinę priklausomybę teismams.] Šios įstatyminės nuostatos garantuoja kiekvienam asmeniui. patvirtinusi „Pagrindinius teisėjų nepriklausomumo principus". tiek ir nuosavybės teisė yra vienos pagrindinių žmogaus teisių.] civilinių bylų žinybingumo klausimą reikia spręsti remiantis pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalies. nutartyje nurodė. Toje pačioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė. teisminės gynybos prieinamumą.) įtvirtina tarptautinės teisės prioriteto prieš vidaus teisę principą. O vienas iš tokių principų — tarptautinės teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principas. 1. kad „[."1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. o CPK 29 straipsnis nustatė teisminės priklausomybės prioriteto taisyklę. kad kilus abejonei ar galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo žinybingumo." Tokia išvada neabejotinai inspiruota Konstitucijos 135 straipsnio... Lietuvos Respublika. kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. A. Motiejūnas v. kuris numato. Teisminės gynybos prieinamumo principas taip pat įtvirtintas Teismų įstatymo 4 straipsnyje ir CPK 4 straipsnyje. Europos žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos žmogaus teisių teismo praktika.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs būtinumą užtikrinti realų šio principo. 138 . b.] Pripažinus..

kur jie prašė įpareigoti Generalinę prokuratūrą atnaujinti baudžiamąją bylą.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI bylos dėl nuosavybės teisės atkūrimo teismui apskritai nežinybingos. teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. kad Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialūs įstatymai . kat 35. nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146 str. nutartis c. Šioje byloje teismai atsisakė priimti ieškovų ieškinio pareiškimą.. Džiūvė v."2 Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs. Nr. o ne civilinio proceso tvarka civilinėje byloje. nutartis c. birželio 9 d. Konstitucija ir kiti teiLAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m.. S. Nr. Nr.nuosavybės teisės . kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Roževičienė v.. 3K. Aleksandravičius v. 85.gynimas priklausytų išimtinai nuo viešosios administracijos. LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokiais žemesniųjų instancijų teismų argumentais nesutiko ir nurodė.7-518/2002. vasario 21d. Todėl šią teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatymų nustaty3 tos procesinės tvarkos . A. motyvuodami tuo. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. todėl tokie ginčai nepriklauso teismo kompetencijai. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė. kat. vasario 5 d. nutartis c.CPK ir kiti įstatymai. P. 3K-3-384/1999. susijusius su baudžiamosios bylos atnaujinimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. P. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m.BPK) 466 straipsnis nenumato galimybės kreiptis į teismą. kat. bet toks skundas nagrinėtinas kompetentingo teismo baudžiamojo proceso tvarka baudžiamojoje byloje.). 139 . 7 4 straipsnio 2 dalies nuostatos pareiškėjui suteikia teisę apskųsti teismui prokuroro veiksmus. vasario 5 d. nutartyje pabrėžė. rugsėjo 6 d. kad Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau . valdyba ir kt. 5. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.] Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio ir 30 straipsnio l dalies bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. kas prieštarautų tiek Konstitucijos 30 straipsniui. tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui ir šios Konvencijos Pirmojo protokolo l straipsniui. b. pagrindinės žmogaus konstitucinės teisės . 3K-3-271/1999. kad „[. b. b. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos CPK. LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m."1 Būtinumą tiesiogiai taikyti Konstitucijos 30 straipsnio pirmąją dalį sprendžiant teismų kompetencijos klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ir 2002 m.1. Panevėžio m. nutartyje. Klaipėdos apskrities centrinis paštas.

Taigi pozityvius teisimus padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju. jam yra suteikiama galimybė kreiptis į teismą. 2 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m.. vasario 21 d. bet ir atitinkamas pareigas . nutartis c. M. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius. Jankauskas v. K. kad spręsdamas."2 Būtinumą užtikrinti Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies įgyvendinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ir 2000 m. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos. 3K-3-203/2000. Blaževičius ir te. nutartyje nurodydamas."1 Analizuodamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo mechanizmą.nėra teisių be pareigų. b. Reikalavimas prieš kreipiantis į teismą bandyti ginčą išspręsti neteismine tvarka negali būti vertinamas kaip konstitucinės teisės kreiptis į teismą varžymas ar ribojimas. 35. Sprendžiant klausimą. 140 ..CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA sės aktai nustato ne tik teises. pareiškiantis ieškinį. b. „[. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo. teisminis nagrinėjimas negalimas. o privalo atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. kad „kaip ir kiekviena teisė. Nr. kad kiekvienas asmuo. laikytųsi įstatymų. ar išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka iš tiesų yra nustatyta pagrįstai ir ar ji neprieštarauja konstitucinei teisei kreiptis į teismą. taip pat reikia atsižvelgti į ginčo specifiką bei į teismo ir kitų valstybės institucijų kompetencijos atribojimo būtinumą. Nr. Jankauskas v. įgyvendinantis savo teises. išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teisės institutas. įstatymo nustatytos atitinkamai bylų kategorijai. tiek valstybei. kai asmuo šį reikalavimą įvykdo. nutartyje nurodė. nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko. kat. balandžio 12d. ir jeigu po to. gegužės 22 d. teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. jeigu tokia tvarka yra nustatyta įstatymu. balandžio 12d. kat. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m.] teismas negali apsiriboti tik formaliais kriterijais. ar laikytasi išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. nėra pernelyg biurokratiška ar sudėtinga. laikymasis. jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Asmuo. 3K-3-49/1999. nutartis c. aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.. 37. Jeigu šių trijų kriterijų yra paisoma. M. Jis įgalina ginčus išspręsti mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis tiek piliečiams. privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą.

v. konstatavo. teismų priklausymas nuo vykdomosios valdžios. 3K-3-49/1999). kad kol kas nėra veiksmingos nemokamos ar iš dalies nemokamos teisinės pagalbos. 35. byloje M. kad asmeniui būrų garantuota teisė skųsti tokių institucijų priimtą sprendimą teismui. t. priimtoje civ. Deja. teisės į teisminės gynybos prieinamumą principas reikalauja. kad Lietuvos CPK 150 straipsnio l dalies 2 punktą ir kitus įstatymus. balandžio 12d."1 Jeigu įstatymas kokių nors ginčų dėl teisės nagrinėjimą priskiria ne teismo. taigi ir teisminės gynybos prieinamumo. kad pilietis nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. sistemos. ar asmuo laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. labai trumpi kreipimosi į teisLAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. finansuojamos iš valstybės lėšų. kat. P.). atliktus veiksmus. ilgi bylų nagrinėjimo terminai. institucijų kompetencijai. pavyzdžiui. o ne įstatymų lydimasis aktas. būtina aiškinti Konstitucijos 30 straipsnio l dalies. aukštos kvalifikacijos advokatų stygius. Dėl šios priežasties civilinių bylų priskirtinumo teismui. priskirtinumą teismams. klausimus gali reguliuoti tik įstatymas. nustatančius privalomą išankstinę neteisminę ginčo sprendimo tvarką. negali būti pripažįstama. Jankauskas v. įtvirtinančios teisę kreiptis į teismą. kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą tampa priklausoma nuo įvairių nepagrįstų biurokratinių reikalavimų ar klausimo sprendimo vilkinimo. tai. kontekste. teismo kompetencijos. bet ir į atitinkamų valstybės institucijų. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt. kai piliečio prašymas nėra svarstomas ir per teisės aktuose nustatytus terminus nepriimamas joks sprendimas arba valstybės ar savivaldos institucijos neatlieka veiksmų. kuriuos jos privalo atlikti. dar būtina sudaryti ir protingas sąlygas šiai teisei be kliūčių įgyvendinti. Bet kuris. y.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 22 d. kad sprendžiant klausimą. Didelis žyminis mokestis (CPK 80 str. Šio principo taikymą gali riboti ir kiti veiksniai. b. Šitai sunkina įvairūs veiksniai. Tai reiškia. iš tikrųjų pasinaudoti teise į teisminę gynybą nėra jau taip paprasta. nuolatinis įstatymų keitimas ir pildymas bei kitos priežastys riboja aptariamo principo taikymo veiksmingumą. Nepakanka tik formaliai garantuoti asmens teisės kreiptis į teismą. 3K-3-583/2000. pavyzdžiui. nutartyje. nutartis c. Tais atvejais. CPK 22 straipsnis įtvirtina iš esmės visų ginčų. kylančių iš privatinės teisės reguliuojamų santykių. vykdomosios valdžios. į kurias pilietis kreipėsi. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius (Nr. būtina atsižvelgti ne tik į piliečio. o kitų. Nr. Čyžas ir kt. 141 . o CPK 24 straipsnis nustato priskyrimo teismui pirmumo taisyklę. principas gali būti formalus arba realus.. Priešingu atveju reikštų.

Kaip Šio principo pažeidimą galima nurodyti ir teismų sprendimų nevykdymą. Greece. bet ir iš tikrųjų įgyvendinti.. Belgium. 2 Žr. Greece. Reform of Civil Procedure. 2001 m. sprendimą byloje Twalib v. spalio 26 d. Spain. l d. gruodžio 6d. v. issue 2. vasario 15d. Access to Justice: an Anglo-German Comparison // European Public Law. 2001 m. 2000 m. 2003. 2001 m. p. France. sprendimą byloje Garcka Manibardo v. 2001. birželio 19 d. 2001. 2001. No 1-2. Cappelletti. sausio 11 d. Daugelis valstybių neturtingiems asmenims garantuoja nemokamą teisinę pagalbą. o tai ir pabrėžė Europos žmogaus teisių teismas 2003 m. kai kurios (pvz. 2000. Essays on „Access to Justice" / 142 . gruodžio 13 d. France. 1999 m. 2000 m. kuria specializuotus teismus ir t. 3-55. Ireland. 2000 m. Dannemann G. liepos 10d. Poland. 2000. spalio 28 d. 2001. Access to Civil Procedure Abroad. 2000 m. And others v. Spain. 2000. 2001 m. kad ir kokiais pavadinimais jos veiktų. 1 Žr. D. sprendimą byloje R. sprendimą byloje Miragall Escolano and others v. turinčius ypatingų įgaliojimų. 2000 m. sprendime. 2001 m. 1998. vartotojų teisių gynimo) organizacijoms suteikia teisę pareikšti ieškinius kitų asmenų interesams ginti ir jiems atstovauti. gegužės 22 d. Greece. Greece. sprendimą byloje Mortier v. 2000.t. 1979.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mą ar kitokią procesinių veiksmų atlikimo terminai. sprendimą byloje Tricard v. Romania. gegužės 10d. priimtame byloje Jasiuniene v. sprendimą byloje Baumann v. gruodžio 18d. įvairioms visuomeninėms (pvz. sprendimą byloje Metropolitan Church of Bessarabia and others v. Access to Justice Under International Human Rights Treaties // The Parker School Journal of East European Law. sprendimą byloje Biba v. 2.: Europos žmogaus teisių teismo 1998 m. sprendimą byloje Yagtzilar and others v. Spain. 2001. sprendimą byloje Platakou v. 2001. kad teisės į teisminės gynybos prieinamumą principo užtikrinimo problema aktuali beveik visoms pasaulio valstybėms. vol. Prancūzija) atsisako žyminio mokesčio. 1981.). 2000. 2001. United Kongdom. kad bylą gali nagrinėti tik teismas. France. Lithuania. 2001. paprastina teismo procesą. Moldiva.. teismo sprendimų nevykdymas. taip pat žr. 2000. liepos 31 d. sprendimą byloje Airey v. 5. spalio 9d. spalio 10 d.. sprendimą byloje Lagrange v. Pasakytina. Todėl jos ieško įvairiausių būdų šiam principui ne tik formaliai deklaruoti. p. 2001. kokiems nors ginčams spręsti laikytina šio principo pažeidimu. sprendimą byloje Escoubet v. The Hague: Kluwer Law International. France. rugsėjo 26 d. 2000 m. sprendimą byloje Z. 2001 m. sausio 25 d. Poland. sprendimą byloje Georgiadis v. Italy. vol. 271—292. spalio 11 d. pvz. gegužės 4 d. sprendimą byloje Kreuz v. kovo 6 d. įsteigtas pagal įstatymą (Teismų įstatymo 12 str. 2001 m. sprendimą byloje Leoni v. Todėl įkurti įvairias institucijas. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio trečiojoje dalyje draudžiama taikos metu steigti teismus. birželio 9d. ilgi bylų nagrinėjimo terminai. 1998. Greece. sprendimą byloje Rotaru v. 1979 m. 2001. 1999. 1996. 2001 m.: McBridge J. gruodžio 6d. sprendimą byloje Tsironis v. 2000. Greece.: Access to Justice and the Welfare State / by M. nemokamos teisinės pa1 galbos nebuvimas ir kita . 2000 m. 2001 m.. 2001. pvz. sprendimą byloje Rodriguez Valin v.2 Teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia. 2001 m. 2001 m.

ir t. Valstybės garantuojamos teisi2 nės pagalbos įstatyme ir kitur. kad teisedited by A.t.t.124-1. Zuckerman A. yra: Access to Justice. 2000. 1995. 2000 m.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI jeigu teismui nebūtų suteikta teisės vertinti jų priimtus sprendimus. CPK 239 straipsnis pateikia baigtinį bylos nutraukimo pagrindų sąrašą. tobulinti jų ir teisėjų kvalifikaciją. Fundamentali lyginamoji studija apie teisę į teisminę gynybą ir teismines gynybos prieinamumą. Būtina plėtoti ir gerinti nemokamos teisinės pagalbos sistemą. operatyvų ginčo išsprendimą ir t. Realus jo egzistavimas ir taikymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Tam tikros teisminės gynybos prieinamumo principo garantijos nurodytos CPK. Cranston. kurti visuomenės teisinio švietimo sistemą. Iškėlus civilinę bylą teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti laikomas įgyvendintu. Teisminę gynybą galima laikyti prieinama ir realia tik kai valstybė garantuoja. A World Survey / edited by M. 143 . Teismų įstatymo 14 straipsnyje. Taigi teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas glaudžiai susijęs su kitais proceso principais. 1998. nepraradusi savo reikšmės ir šiandien. CPK 83 straipsnis numato atvejus. kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo nereikėtų suprasti pernelyg supaprastintai. CK 1. teisę būti išklausytam. A. Cappelletti. 2 Žinios. Asmens teisė į teisminę gynybą apima ir kitus aspektus: teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą. nepakanka. ne viename savo sprendime patvirtinusio. Garth. Nr. Giuffre. R. Koopmans T. Šis principas nereiškia. I-IV.135 straipsniuose. Priešingu atveju šis principas tebūtų fikcija. reglamentuojančiuose ieškinio senaties terminus. bet ir materialiosios teisės normose. Tokia ir Europos Teisingumo Teismo. Alphenaandenrijn: Sijthoff and Noordhoff. turėti daugiau advokatų. pavyzdžiui. be abejo. Procedūrai Devices for Speeding up Litigation in the English Civil Courts. CPK 137 straipsnis nustato baigtinį atsisakymo priimti ieškinio pareiškimą pagrindų sąrašą. 183-185. Koln: Bundesanzeiger. taip pat nuo kitų civilinio proceso principų realumo. kad turi būti užtikrintas visuotinis ginčų dėl teisės priskyrimas teismo kompetencijai. A. kovo 28 d. Oxford: Clarendon Press. Zuckerman. A. kad bet kurią civilinę bylą nagrinės kvalifikuotas ir sąžiningas teisėjas. Natural Justice Redivival The Right to a Fair Hearing in European Law. Antai CPK 111 ir 135 straipsniai pateikia minimalius ieškinio pareiškimo formos reikalavimus. Šio principo įgyvendinimo garantijos įtvirtintos ne tik proceso įstatymuose. pozicija1. Leipold D. S. P. Milano: Dott.. 1978. Tokių garantijų. 30-827. Vol. S. numatančiame pirmosios instancijos teismų kūrimą arčiausiai asmenų gyvenamosios vietos. B.

kreiptis į neteismines ginčų nagrinėjimo institucijas. Martin R. tarpininkavimu. Todėl galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia. kad interesas egzistuotų. Martin J. kad kilus teisiniam konfliktui būtina iš karto bėgti su pareiškimu į teisiną. būtų teisėtas ir realus1. biurokratinės ginčo neteisminio sprendimo procedūros. pavyzdžiui. Išsprendus ginčą neteismine tvarka. o ginčams dėl teisės spręsti. išspręsti teisinį konfliktą. visada būtina suteikti galimybę kreiptis į teismą. Todėl teisminės gynybos prieinamumo principo ribojimais nederėtų laikyti atvejų. Prancūzijos CPK 37 straipsnis taip pat nurodo. 2 d. Cit.) ir CPK 5 straipsnio antroji dalis šiuo atveju negali būti taikoma. Komentatorių nuomone. Teismas skirtas ne bet kokiems. Aptariamo principo ribojimu taip pat nėra pripažįstamas ginčo perdavimas spręsti arbitražu. P. ir visuomenės interesų požiūriu daug priimtiniau kilusį ginčą išspręsti taikiai. Pavyzdžiui. nepatenkintai neteismine tvarka nagrinėto ginčo sprendimo baigtimi. reikalavimas skųsti pareigūno veiksmus pavaldumo tvarka kelis kartus vis aukštesniam pagal pavaldumą pareigūnui jau laikytinas teisminės gynybos prieinamumo principo ribojimu. Ne veltui CPK 5 straipsnis kalba ne apie bet kurio. 144 . 60. kad ieškinį gali pareikšti tik asmuo. turintis teisinį interesą (pranc.t. Tačiau šaliai. Bylinėjimasis teisme yra paskutinė galimybė išspręsti ginčą. pareikšti viena kitai pretenziją. Beje. 137 str. nes arbitražas yra alternatyvus teismo procesui ginčo nagrinėjimo būdas. finansinių išteklių ir galbūt išsaugoti geri šalių tarpusavio santykiai. šalių nereikėtų versti laikytis neprotingai ilgos. taikinimo procedūra ir t. o apie suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą. kad asmuo savanoriškai atsisakė teisės kreiptis į teismą ir pasirinko alternatyvų ginčo sprendimo būdą (CPK 23.. asmuo yra suinteresuotas tik kai pareikšdamas ieškinį siekia materialiosios ar moralinės naudos. 6 p. Ir šalių. būtų sutaupyta šalių ir teismo darbo laiko. Tad kreipimasis į teismą vien siekiant „patampyti" atsakovą ar aiškiai nepagrįsto reikalavimo pareiškimas laikytini piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą ir argumentuojant aptariamu principu negali būti pateisinami. Suinteresuotumas būtent ir turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti. kitais metodais — derybomis. op.CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISES SAKA mas turi nagrinėti kiekvieną socialinį konfliktą. kai įstatymas įpareigoja šalis prieš kreipiantis į teismą pamėginti išspręsti ginčą neteisminiu būdu. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas taip pat nereiškia. Svarbu. Todėl į teismą turi būti kreipiamasi prireikus ginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. intėret lėgitime). Kita vertus. nesikišant teismui.

1986 m. 2001. No l. 291-310. 1998. įstatymas gali nurodyti. sprendimą byloje Lithgow and others v. kad tokie ribojimai galimi tik remiantis įstatymu.. 1992. Jeigu šių trijų kriterijų yra paisoma. šio principo taip pat nepažeidžia baudų ar kitokių sankcijų taikymas nesąžiningiems teismo proceso dalyviams ir panašiai2. E. sprendimą byloje Ashingdone v. 2000.. kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs. jog ginčo išankstinės neteisminės sprendimo tvarkos nustatymas įstatyme pats savaime nereiškia teisės kreiptis į teismą ribojimo. lapkričio 21 d. nėra pernelyg biurokratiška ar sudėtinga. France. United Kingdom. 2 Žr. Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. pateisinamu pagrindu (tikslu) ir neturi būti neproporcingi siekiamam tikslui. UK. Kiti mano priešingai ir teigia. pvz. įstatymas gali nustatyti privalomą išankstinę neteisminę ginčo sprendimo tvarką. Efstratiou P. išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka vertintina kaip racionalus teisės institutas. kad nemokama valstybės teisinė pagalba nesuteikiama. p. lapkričio 21 d. gruodžio 16d. Access to Justice as a Fundamental Right // Revue Hellėnique de Droit International. Pagal Lietuvos CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų yra ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos. 2001 m. kai asmuo šį reikalavimą įvykdo. 2000 m.Klamaris N. be to. 2001. sprendimą byloje Gnahorė v. nutartyje nurodė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. Tačiau kartu pabrėžiama. France. 1985. y. kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. jam yra suteikiama galimybė kreiptis į teismą. laikymasis. United Kingdom. todėl gali būti ribojama.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Ar nagrinėjamas principas yra absoliutus? Vienos nuomonės šiuo klausimu nėra. Pavyzdžiui. M. liepos 8d. pavyzdžiui. įstatymas gali kelti tam tikrus kiekybinius reikalavimus kreiptis į teismą. Vieni teigia. kad „konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jis įgalina ginčus išspręsti mažesnėmis laiko ir finansi1 Kan. sprendimą byloje Fogarty v. Ireland. gegužės 28d. įstatymo nustatytos atitinkamai bylų kategorijai. 2001 m. UK. t. 2001 m. rugsėjo 19d. kad šis principas yra absoliutus ir jokie jo 1 ribojimai negalimi . Reikalavimas prieš kreipiantis į teismą bandyti ginčą išspręsti neteismine tvarka negali būti vertinamas kaip konstitucinės teisės kreiptis į teismą varžymas ar ribojimas. jeigu reiškiami aiškiai nepagrįsti reikalavimai. ir jeigu po to. kad prieš kreipiantis į teismą būtina pamėginti išspręsti ginčą neteismine tvarka. sprendimą byloje Al-Adsani v. 1986. jeigu tokia tvarka yra nustatyta įstatymu. 145 . 2001. lapkričio 21 d. įstatymas gali numatyti. sprendimą byloje De Geouffre de la Pradelle v. balandžio 12 d.. Pažymėtina. 1985 m. kad ieškinį gali pareikšti tik keli akcininkai ar tik akcininkas. turintis dešimt ar dvidešimt procentų akcijų. sprendimą byloje McElhinney v.

2 Žr. susijusių su žeme.3 TEISINGUMĄ VYKDO TIK TEISMAS Konstitucijos 109 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta. ar išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka iš tiesų yra nustatyta pagrįstai ir ar ji neprieštarauja konstitucinei teisei kreiptis į teismą.Klamaris N. 146 . kad išankstine neteismine tvarka sprendžiant ginčus. 294. Pažymėtina. susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į žemę. kad CPK 5 straipsnio antrojoje dalyje sakoma.. rugsėjo 29d. tiek valstybei. M. spalio 23 d. Cit. kad „teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai". specifiką apsprendžia ta aplinkybė. Todėl apeliacijos arba kasacijos ribojimai reikštų teisminės gynybos prieinamumo (teisės kreiptis teismą) principo ribojimą. nutarimo Nr. bet ir techniniais . balandžio 12 d. E. France. P. kad apeliacija tam tikrais atvejais negalima arba įvesta leidimų sistema2. o būtent kad teisė kreiptis į teismą apima tiek teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą. kurių sprendimas neįeina į teismo kompetenciją. Efstratiou P. sprendimą byloje Levages Prestations Services v. Sprendžiant klausimą. jog teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja. kat. jog jų sprendimas siejasi ne tik su teisės. b. M.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA nėmis sąnaudomis tiek piliečiams. 1057 98-123 punktai). 3K-3-49/1999. gali būti nustatyta. teisės aktai pakankamai detaliai sureguliuoja piliečių prašymų nagrinėjimo tvarką ir nustato atitinkamų sprendimų priėmimo terminus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. ir Konstitucijai . Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius. matavimo. pvz. nutartis c. kitais klausimais. susijusių su žeme. Nr. Todėl įstatymų nustatyta išankstinė neteisminė kai kurių ginčų. tiek apeliacinės instancijos teismą bei kasacinį teismą. 1996. Europos žmogaus teisių teismo 1996 m. Pavyzdžiui. 35. Todėl apeliacijos arba kasacijos teisė gali būti ribojama. taip pat reikia atsižvelgti į ginčo specifiką bei į teismo ir kitų valstybės institucijų kompetencijos atribojimo būtinumą.Jankauskas v. Vieni mano. op. Ginčų. pažymėtina."1 Nesutariama ir dėl teisminės gynybos prieinamumo (teisės kreiptis į teismą) turinio. Ši norma pakartota CPK 6 straipsnyje ir Teismų įstatymo l straipsnyje. Kiti mano atvirkščiai. Be to. 3 Kan. 3. o šitai prieštarautų ir tarptautiniams susitari3 mams žmogaus teisių klausimais. Atsakant į klau1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m.žemėtvarkos ir žemėnaudos projektavimo.. kad šis principas apima tik teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą ir atitinkamai neapima teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą ir kasacinį teismą. sprendimo tvarka yra pateisinama.

Materialiuoju teisiniu požiūriu teisingumas yra materialiosios teisės normų įgyvendinimas valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės1.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI simą. sprendimą byloje Comingersoll v Portugal. bet ir kitos moralinės kategorijos .). 2000. nes jis yra vienas iš kriterijų sprendžiant. sprendimą byloje Georgiadis v. Bayles M. 242-244. 2000 m. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir 4 vykdytinas (CPK 18 str. 2003. „teisingos sutarties sąlygos" ir t.) . 2 Išsamiau žr. 1995. Fleming.ne. Procedural Justice. 2002. žmoniškumas ir nežmoniškumas. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas.ne.t. kurios reikalavimas pagrįstas. matas. 2000. balandžio 6 d. moralinis. Tačiau tai netikslu. Vilnius: Eugrimas. kovo 6 d.t. Oxford: Clarendon Press. J.. Antai dažnai sakoma „teisingas atlyginimas" (Konstitucijos 23 str. sprendimą byloje Antonakopoulos. protingumas ir neprotingumas. 2003 m. sprendimą byloje Jasiuniene v Lithuania. 1. kuri . 147 . Prigimtiniu požiūriu teisingumas yra moralinė kategorija. R. Allocating to Individuals. koks šio principo turinys. Vortsela and Antonakopoulou v. Hazard. pvz. Greece.ne. 1999. kuriuo vertinamas žmogaus elgesys.. Europos žmogaus teisių teismo 1999 m.gėris ir blogis. Bet teisingumo ir neteisingumo nustatymo kriterijus yra ne tik lygybė. „teisinga kaina". / by J.2 Beveik kiekvieną žmogaus ir visuomenės veiklos sritį galima įvertinti vadovaujantis teisingumo kriterijumi. praranda galimybę tą patį ginčą perduoti iš naujo spręsti teismui ar kitai institucijai. pirmiausiai derėtų aptarti teisingumo sąvoką. teis1 Civil Procedure. Pagal žmogaus veiklos sritis skiriamas socialinis (paskirstomasis). Greece. 3. Atsisakius vykdyti teismo sprendimą. T. Leubsdorf. Neretai manoma. 4 Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas reikštų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimą: žr. Teisingumas gali būti suprantamas dvejopai: materialiuoju teisiniu ir prigimtiniu požiūriu. On Justice. D. 3 Anzenbacher A. kas teisinga. kad teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu) išspręsti šalių ginčą ir pasakyti. Vilnius: Aidai. sąžiningumas ir nesąžiningumas bei kita3. Dordrecht: Kluwer Academic Publishers. 4th ed. o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Šalys netenka teisės jo ginčyti.: Lucas J. 2000 m. Boston: Little. Brown and Co. o kurios . 1990. C. kovo 28d. ekonominis. 1992. gruodžio 14 d. Teisingumas iš tikrųjų susijęs su lygybe. kad teisingumas yra lygybė. kuri šalis teisi. kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu (Konstitucijos 109 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta.. P. o kas . Materialiuoju požiūriu šis civilinio proceso principas reiškia. Teisingumo teorijos. 1980. P. kuri kalta. Barry B. jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. G.ne. Etikos įvadas. kuri . politinis teisingumas ir t.

bet ir reikštų Konstitucijos 109 straipsnio l dalies pažeidimą. Todėl bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste.. jog teisingumą vykdo tik teismas. jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti. Nr. nustatydamas proceso atnaujinimo institutą.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mas gali taikyti atitinkamas sankcijas ir priversti įvykdyti sprendimą panaudodamas valstybės prievartos aparatą."1 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. 148 . Pavyzdžiui. Būtent dėl šios priežasties Konstitucijos 11 straipsnis draudžia steigti teismus. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ar pagrįstumu. kad pažeidžiamas valdžios padalijimo principas ir kartu paneigiamas pats principas. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. J.užtikrinti. vasario 21 d. ir forma. atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą. Proceso atnaujinimo institutas leidžia maksimaliai užtikrinti. byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti. Ypatingą teismo vaidmenį politinėje visuomenės sistemoje užtikrina valdžios padalijimo principas. kurių įgaliojimai ypatingi. kat. uzurpuojantys teismo funkcijas. Todėl procesas privalo būti atnaujintas. kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai. nutartyje nurodė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs teisingumo principo reikšmę civiliniam procesui. nutartis c. Toks CPK 37117-37125 straipsnių taikymas ne tik neatitiktų šių normų tikslo ir paskirties. J. kad „įstatymų leidėjas. nustatytas Konstitucijos 5 straipsnyje. Šios procesinės teismo veiklos ypatinga ir turinys. 118. Nurodytieji proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja. Dobrovolskis ir kt. analizuodamas proceso atnaujinimo instituto tikslus. kad nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai tais atvejais. vasario 21 d. Martinauskas v. kai teismo padarytų fakto ir teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. 3K-3-183/2001. kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. siekė to paties tikslo. Jokiai kitai institucijai valstybė nepaveda įvykdyti tokių funkcijų kaip teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. reikštų. siekiant atsakyti į klausimą. kaip ir nustatydamas teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją) . Teismo funkcijų suteikimas vykdomajai valdžiai ar įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmai. kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą. kad būtų įvykdytas teisingumas. b. o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

kad jo sprendimai būtų ne tik teisėti. nutartyje nurodė. Aptariamas principas glaudžiai susijęs su jau aiškintu teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Tai reiškia. neturi būti taikoma formaliai ir panaudojama prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius. 3K-3-50/1999. Teiginys. kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis įtvirtina ne tik teismo teisę. Gyvenamųjų namų statybos bendrija „ Pasaga " v. b. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija. 2 1999 m. 3K-3-910/2000. kad teisingumą vykdo tik teismas. balandžio 12d. kylančius iš viešosios teisės reguliuojamų santykių.. Klaipėdos miesto savivaldybė."3 Taigi teisingumas nesuderinamas su formaliu. birželio 7 d. 24 str. Nr.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. gegužės 12d. bet ir teisingi"1. b. Mažeikienė ir kt„ Nr. bet ir pareigą spręsti kiekvieną bylą remiantis teisingumo principu. paneigimą. Nr. b. nutartis c. bet ir privalo priimti ir tirti naujus įrodymus. jeigu visi ginčai dėl teisės priklausytų teismo kompetencijai ir kiekvienas suinteresuotas asmuo galėtų jam perduoti spręsti savo ginčą. privalo siekti. nutartis c. S. Jeigu reikalauja teisingumas. nutartyje konstatavo. 2000 m. nutartyje nurodė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. o vykdomosios valdžios ar kita institucija. Ši norma taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje. kad teisingumą vykdo tik teismas. kad „[. kat. K. mechaniniu požiūriu į teisės taikymą. kat. balandžio 12d. Tam tikrų ginčų dėl teisės eliminavimas iš teismo kompetencijos reikštų ir principo. kat. 32. 3K-3-120/1999. Todėl aptariamo principo realumui užtikrinti būtina įtvirtinti visuotinio ginčų dėl teisės priskirtinumo teismui ir priskyrimo teismui pirmumo principą (CPK 22. 39. 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m."2 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. birželio 7 d. spalio 2 d. Nr. D. o reikalauja iš teismo aktyviai. Tokiu atveju galutiniu arbitru ir aukščiausia instancija sprendžiant ginčus dėl teisės ir taikant materialiosios teisės normas taptų ne teismas. būtų realus tik tada. nutartį c. 46. kovo 13 d. spręsdamas bylas.). 149 . AB „Anykščių vynas" v. kaip ir bet kuri kita. kūrybiškai aiškinti ir taikyti teisę. 55. nutartis c. 43.] CPK 325 straipsnio norma.3K-3-645/2000. 3 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. Janauskienė. H Juchnevičius v. b. gegužės 12d. 3K-3-285/2000.. nutartį c. Atsižvelgti į teisingumo reikalavimus teismą įpareigoja ir Lietuvos CPK 11 straipsnio 7 dalis. R Kučinskaitė v. Nr. taip pat žr. jog „pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l dalį teismas. Ilčiukienė v. kat. apeliacinės instancijos teismas ne tik turi. kad teisingumo kriterijų turi būti paisoma ne tik nagrinėjant ginčus. bet ir ginčus. kat. L.Mockus. kylančius iš privatinės teisės reguliuojamų santykių. b.: 2000 m.

250 straipsnyje neturtinės žalos dydį paliekama nustatyti teismui savo nuožiūra. tinkamo proceso.). kas teisinga. o ginčo sprendimo variantas. kai teismas iš tiesų taps nepriklausomas užtikrinus jam tinkamas sąžiningo ir nešališko bylos nagrinėjimo sąlygas. Teismo pateiktas ginčo sprendimas nors formaliai ir turėtų būti laikomas teisingu. . tačiau jos nėra neribotos. Yra ir atvejų. bet ir visa visuomenė gali jį vertinti neigiamai.t. CK 6. kai spręsti konkretų klausimą palikta teismo nuožiūrai. Spręsdamas bylą remdamasis teisingumo kriterijumi. Vadinasi. kai konkrečios teisės normos nėra arba ji prieštaringa ar neaiški. gali neatitikti nei šalių. teisėjas turi vadovautis visuomenės suprantamomis ir visuotinai pripažintomis lygybės.ne. Tačiau teisingai išspręsti bylą. o kas . įstatyme vartojamos vertinamųjų požymių turinčios sąvokos „geri papročiai". „sąžiningas valdytojas". Pavyzdžiui. Teismas. Kvalifikuotam teisėjui nėra sudėtinga teisingai išaiškinti ir taikyti teisės normą. Čia teismas tampa teisingumo suvokimo visuomenėje barometru ir kūrėju. blanketines teisės normas.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Pasakymas „teisingumą vykdo tik teismas" įgis prasmę taip pat tik tada. teisėjas privalo turėti gyvenimo patirties ir intuityviai suprasti visuomenės nuostatą. 6 d. nes niekas kitas negali kitaip išspręsti to ginčo. „didelė žala". Be to. Toks teismo sprendimas nepajėgus užtikrinti socialinės taikos. Tokiais atvejais įstatymas suteikia teismui teisę išspręsti šalių ginčą taikant įstatymo ar teisės analogiją (CPK 3 str. sąžiningumo ir kitomis moralinėmis vertybėmis. 150 . Paliktą jo nuožiūrai klausimą teismas visada privalo spręsti vadovaudamasis teisingumo. net ir kvalifikuotam teisėjui nėra paprasta. suformuluotas teismo sprendime. kad teismas įpareigotas atidžiai išanalizuoti šalių pateiktus faktus ir. reaguoti net labai drastiškai. Teismui neretai tenka taikyti ir abstrakčias. kurių dėl kokių nors priežasčių teisės normos nereguliuoja. Pavyzdžiui. dažnai susiduria su faktiniais santykiais. teisės būti išklausytam ir t. silpnojo gynimo. Taigi aptariamas principas glaudžiai susijęs su kitais proceso principais . „sunki materialinė padėtis" ir t. nei visuomenės teisingumo suvokimo. prigimtinis.vieninteliu teisingu jo sprendimo variantu. „didelis neatsargumas". Tai reiškia. priimti ir pagrįsti sprendimą vadovaudamasis teisingumo idėja. nesant konkrečios teisės normos. Tad antrasis principo „teisingumą vykdo tik teismas" aspektas yra moralinis. sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 5 d. Vykdyti teisingumą moraliniu požiūriu yra daug sudėtingiau ir sunkiau nei materialiuoju.). kurių taikymo galimybė kiekvienu konkrečiu atveju palikta spręsti pačiam teismui. ne tik šalys. Nors tam tikrais atvejais teismas turi gana plačių galimybių.t.teisėjų nepriklausomumo. nagrinėdamas ir spręsdamas bylas.

išteisinusiu keturis teisiamus policininkus. spalio 30 d. Kitova ir kt. kuri taikoma. tiesa. Vadinasi. bet ir teisingas sprendimas. nepatenkintų teismo nuosprendžiu. nesant konkrečios teisės normos. Teisingumas reikalauja. teismas turi būti aktyvesnis. kat. 19-37. pvz. kad jis bankrutuotų. A. Tai dar kartą įrodo. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. kaip teismui teisingai išspręsti bylą. tiek prigimtiniu 1 Hansen M. tiesiogiai taikydamas Konstituciją arba kreipdamasis į Konstitucinį Teismą dėl jos sutikimo su Konstitucija. neigiamus neteisingos teisės normos padarinius teismas gali sušvelninti įvairiais teisės aiškinimo būdais. nuostoliai viršijo milijardą JAV dolerių1. 3K-3-1096/2000. kad ir teismo sprendimas yra neteisingas. kurie pakankamai sureguliuoti teisės normų. Nr. tik formaliai. 78. kuriose dalyvauja tokie asmenys. Todėl turėdamas įstatymo suteiktą teisę spręsti savo nuožiūra. Ž.t. kad teismas vienodai dėmesingai išklausytų abi šalis3 ir t. neįmanoma pateikti receptų. išaiškinti šalims jų procesines galimybes ir panašiai2. sukėlė riaušes. kai dalis gyventojų. esant visoms kitoms lygioms sąlygoms. darbuotojo. Todėl. 2 Žr. Dėl šios priežasties bylose. Different Verdict? // ABA Journal. 54-57. turi jausti visuomenės teisingumo sampratą. Dažniausiai teismas sprendžia klausimus. Bet net ir šiuo atveju teismas būtų įvykdęs teisingumą. nutartį c. 42. kad. Pavyzdžiui. teisingumas reikalauja išspręsti ginčą silpnesnės šalies naudai.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Prisimintini Los Andželo įvykiai. Procedural Justice. Teisingumas taip pat reikalauja atsižvelgti į pagrįstus ir protingus abiejų šalių reikalavimus ir ieškoti jų interesų pusiausvyros. teisės. neteisingos normos taikymas iš esmės reikštų. Different Jury. Kitova v. pirmiausiai būtų ginama sąžiningos šalies teisės ir interesai. kad būtų priimtas ne tik teisėtas. Neteisingos teisės normos. Būtų naivu reikalauti iš teismo teisingai išspręsti kiekvieną bylą.. vartotojo. kad teisėjas. kad sprendžiant ginčus pirmiausiai būtų ginamos silpnesnės šalies. Galima tik rekomenduoti. spręsdamas jo nuožiūrai paliktus klausimus. vol. į ką jis turėtų atkreipti dėmesį taikydamas CPK 3 straipsnio pirmąją ir šeštąją dalis. Tai įstatymų leidėjo prerogatyva. teismas negali pakeisti. D. Kita vertus.. Antai teisingumas reikalauja. Vadinasi. 3 Išsamiau žr. invalido. p. Allocating to Individuals P. 151 . per jas žuvo šešiasdešimt žmonių ir buvo nusiaubtas miestas.: Bayles M. net tokiomis aplinkybėmis teismas turėtų siekti įgyvendinti teisingumą tiek materialiuoju. pavyzdžiui. teismas turi siekti. 1992. Be abejo. būtų neteisinga moralinės žalos atlyginimo byloje iš atsakovo priteisti tokią sumą. b.

Teismų įstatymo 34 straipsnis. 2001. 2 152 . Šio principo turinį taip pat galima nustatyti analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109..)3. Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. 3) šalims. lapkričio 15d.) .: Mikelėnienė D. Eldridge. nuostatos: 1) šalių ginčą turi nagrinėti nepriklausomas ir nešališkas teismas (lot. pavyzdžiui. Finland. sprendimą byloje Buscemi v.. garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. nemo judex in causa sua). v. kad teisingumą vykdo tik teismas neleidžia teismui nusišalinti nuo šios funkcijos vykdymo1.). todėl principas.. kad teismo procesas vyktų sąžiningai. pavyzdžiui. Mikelėnas V. sprendimą byloje Werner v. kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta teisė teismo posėdyje kalbėti savo gimtąja kalba ir turėti vertėją (Konstitucijos 4 117 str. Cit. 117 straipsnius. l p. rugsėjo 16d. sprendimą byloje L. Teismų įstatymo 5 straipsnį ir atitinkamus CPK straipsnius. gruodžio 21 d. 335 (1976). 2 d.) arba proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 str. kvalifikuotai. nes teismo procesas yra vertybių pasirinkimas ir derinimas. op. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą byloje Mathews v. tas pats teisėjas negali nagrinėti bylos pakartotinai (CPK 71 str. 3. l d. 4 Žodinio proceso principo ribojimas gali reikšti ir teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą: žr. 2) teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą.4 TEISĖS Į TINKAMĄ TEISMO PROCESĄ PRINCIPAS Teisės į sąžiningą ar tinkamą teismo procesą principą suformulavo JAV teismai.. Teisės į tinkamą teismo procesą principą tiesiogiai įtvirtina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.S. bylos negali nagrinėti jos baigtimi suinteresuotas teisėjas (CPK 65-66 str. operatyviai. 319. 424 U. pvz. 8 p. Žr. Valstybė. o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas..CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA požiūriu. neteisėta teismo sudėtis yra besąlygiškas pagrindas panaikinti sprendimą apeliacine tvarka (CPK 329 str. 2000.46. Vėliau šis principas tapo visuotinai pripažįstamas ir kitų valstybių teisėje. 3 Žr. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m.).. 23. 2001 m. Taigi principo turinį sudaro tokios. 1999. pvz. 1 Išsamiau žr. kartu turi užtikrinti. 2000 m. nustatantis kiekvieno asmens teisę.. 2000. aiškindami ir taikydami JAV Konstitucijos Penktąją pataisą2. pvz. Switzerland. kad jo bylą per protingą laiką lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Italy. P. balandžio 27 d. Poland. sprendimą byloje Wettstein v. kad būtų gerbiamos šalių teisės.

12) neišgalinčiai šaliai valstybė privalo garantuoti teisę į nemokamą teisinę pagalbą (CPK 99 str. 7 p. o viešai (Konstitucijos 117str.. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m.. France.). France. žr. 2001. 10) šalims turi būti sudaryta galimybė vesti bylą per atstovą (CPK 51 str. pvz. 2000 m. vasario 8d. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. 329 str. Taigi principo turinys labai platus3.). nes „lėtas" teisingumas yra blogas teisingumas (CPK 7. viena šalis negali būti labiau privilegijuota nei kita (CPK 17 str. 1 Aukštos kvalifikacijos teisėjai laikomi būtina realaus teisingumo įgyvendinimo prielaida. 8) procese turi būti užtikrintas procesinis šalių lygiateisiškumas. 14) šalims privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su 2 visa bylos medžiaga (CPK 42 str. nepalankaus sprendimo priėmimas asmeniui. Žr.). 11) bylas turi nagrinėti kvalifikuoti teisėjai (Teismų įstatymo 92-93 str. sprendimą byloje APHEN Ūldozdtteinek Szovetsėge and others v.. Hungary. pvz. spalio 5 d. 2000. The Hague: Kluwer Law International. sprendimą byloje Voisine v. sprendimą byloje Quadrelli v. kitų procesinių veiksmų atlikimo vietą ir laiką bei kitos šalies veiksmus (CPK 117-131 str.).)1. 6) šalių ginčą teismas privalo išspręsti per protingai trumpą laiką.. sprendimą byloje Slimane Kaid v.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI 4) bylos nagrinėjimas turi vykti ne už uždarų durų. 2000. 2000 m. 2 d. 2000. 2000. 2001 m. todėl jis teismų praktikoje neretai pažeidžiamas. 2 Žr. sausio 25 d. 15) valstybė privalo garantuoti.). audi alteram parteni) ir negali priimti sprendimo. 2 p. pvz. sprendimą byloje Buchberger v.). 7) teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (CPK 270 str. kuris neįtrauktas į bylą ar neinformuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. 1996. jų manymu.) .). sausio 11 d. 1d.) arba atnaujinti procesą (CPK 366 str.. Teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimas pasireiškia įvairiai: tinkamai nepranešama šalims posėdžio vieta ir laikas. Italy.). 13) šalims turi būti suteikta teisė apskųsti. gruodžio 20 d. 9) kiekviena šalis privalo būti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką. 5) teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį (lot.. nesuteikęs galimybės kalbėti kitai šaliai (lot. yra besąlygiškas pagrindas panaikinti jį apeliacine tvarka (CPK 266 str. Austria. 8 str. kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas ir šitaip užtikrintas šalių santykių stabilumas. 153 . in audita altera parte). neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Towards a New Model of Continuing Judicial Learning / by Armytage L.: Educating Judges.

pažeidžiant viešumo principą... Europos Tarybos rekomendacijoje dėl teisėjų nepriklausomumo.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA nepagrįstai neleidžiama išdėstyti savo argumentų. Remtis įstatymais ir sąžine spręsdamas bylą. Mačys rašė. NEŠALIŠKUMO IR KLAUSYMO TIK ĮSTATYMO PRINCIPAI Konstitucijos 109 straipsnis nustato. Teismas gali teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir užtikrinti sąžiningą procesą tik jeigu jam nedarys įtakos nei šalys. ir Teismų įstatymo 2-3 ir 5 straipsniuose. Teisėjų nepriklausomumas. 3. 1994 m. nešališkumą ir neutralumą. Europos teisėjų asociacijos teisėjų statuso chartijoje. bylų nagrinėjimo kolegialumą. kad „[. įstatyme suteikiama teisė byloje dalyvaujantiems asmenims pareikšti teisėjui (ar visos sudėties teismui) nušalinimą. Mačio nuomone.t. nagrinėjama už uždarų durų. būtina uždrausti teisėjui dirbti kitą darbą. nešališką teisėjų atrankos ir skyrimo siste154 . neįtrauktam į bylą. 1985 m. ir t. kad teisėjai ir teismai." Teisėjų nepriklausomumui užtikrinti. VI. Tokios nuostatos laikomasi ir CPK 21 straipsnyje. Tarptautinės teisėjų asociacijos Visuotinėje teisėjų chartijoje. VI. nei kiti asmenys ar valstybės institucijos. tinkamą teisėjo atlyginimą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra teisėjų nušalinimo institutas.] pirmutine ir svarbiausioji sąlyga turi būti teisėjų nepriklausomumas. Taigi teisėjų nepriklausomumas yra būtina sąlyga užtikrinant. bylą nagrinėjantis teisėjas yra asmeniškai ar kitaip suinteresuotas jos baigtimi. kai jis nejaučia iš niekur pavojaus dėl savo sprendimo.5 TEISĖJŲ IR TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMO. Šis principas nustatytas ir tarptautiniuose dokumentuose: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnyje. vykdydami teisingumą. garantuoti jo tarnybos pastovumą. kaip pagrindinis teismo veiklos principas. kad bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas glaudžiai susijęs su jau aptartais civilinio proceso teisės principais. buvo pabrėžiamas ir ikikarinės Lietuvos teisės doktrinoje. Jungtinių Tautų pagrindiniuose teismų nepriklausomumo principuose. taip pat proceso dalyvių pasitikėjimą nagrinėjančiu bylą teisėju. yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Siekiant užtikrinti teisėjų nepriklausomumą. byla. kurių interesai sprendimu būtų užgaunami. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. 1998 m. nepalankus sprendimas priimamas asmeniui. teisėjas gali tik tuokart. instancinę teismų sprendimų tikrinimo sistemą. o pavojus jam gali būti iš valstybės valdžios organų ir iš asmenų.

kad jis. No 15. teismų sistemos nepriklausomumą nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Pirma. kad teismo kompetenciją nustatytų tik įstatymas. Lithuania. op. p. 15. organizaciniu ar kitokiu teismų priklausymu nuo kitų valdžių reiškia šio principo pažeidimą. klausydamas savo sąžinės ir įstatymų". priimtame byloje Daktaras v. verslo arba kitokių grupuočių ar išorinių jėgų. 1996. van Asbech Centre for Human Rights Studies. 61. Teisėjų nepriklausomumas neliko tik doktrinos tyrinėjimo dalykas. Bet koks įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios kišimasis į teismų veiklą. Noordwijk. priimdamas sprendimą. politinių partijų. situaciją. dalyvauti atliekant politinio pobūdžio veiksmus. vadovaujasi tik teise ir savo teisine sąmone. No 44. arba institucinį. 23-24. nebu1 Mačys VI. teisėjo nepriklausomumą nuo bylos šalių. Sherry S. išskyrus pedagoginį. galinčius susilpninti pasitikėjimą teisėjo nešališkumu. kuri priskirta teismo kompetencijai. June 1997. M. verslą ar dirbti kitą darbą. Independent Judges and Independent Justice // Law and Contemporary Problems. Taigi šiuo aspektu teismų ir teisėjų nepriklausomumas reiškia proceso sąžiningumą. Šis nepriklausomumo aspektas reiškia ir teisėjo nešališkumą. spręsdamas bylas ir priimdamas sprendimus. Teisėjo asmeniško nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijus Lietuvos atžvilgiu suformulavo Europos žmogaus teisių teismas 2000 m. 1998. finansiniu. M. p. o kitos valdžios nesikištų į sritį. Judicial Independence and Democratization: A Theoretical and Conceptual Analysis // The American Journal of Comparative Law. Antra. Introductory Report to the Conference „Rule of Law". 2000. t. 605-626. vol. Tai reiškia. Jis buvo įtvirtintas 1933 m. Teisėjo nepriklausomumas reiškia. t. Lietuvos teismų santvarkos įstatyme. The Role and Independence of the Judiciary and the Administration of Justice in the Perspective of the Rule of Law. Jeigu teisėjo sprendimą veikė kokios nors pašalinės jėgos. Šis nepriklausomumo aspektas reikalauja. 1997. Larkins Ch. kyla pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo3. kad teismas vykdo teisingumą vadovaudamasis tik teise ir savo teisine sąmone. P. teismo pirmininko ar kitų kolegų (šiuo atžvilgiu viena iš pagrindinių teisėjo asmeninio nepriklausomumo garantijų yra atskirosios nuomonės institutas). op. Cit. 295. kaip ir teismas nesikištų į kitų valdžių kompetenciją. kai teisėjas. kad „teisėjas daro sprendimus. sprendime. P. F. y. y. 3 Moller G. 2 155 . vol. Jo 134 straipsnis nurodė. Įstatymo 142 straipsnis draudė teisėjui turėti kitą valstybės ar savivaldybės tarnybą.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI 1 mą . Cit. šis principas reiškia asmeninį teisėjo nepriklausomumą sprendžiant ir nagrinėjant konkrečias bylas. Leyden. The Netherlands. 4. 41-56. spalio 10d. susijusią su teisingumo vykdymu. jų atstovų. Teismų ir teisėjų nepriklausomumas suprantamas dvejopai2. nepriklausomumas reiškia funkcinį.

t. kuris nėra iš anksto nusistatęs dėl bylos baigties ar ja asmeniškai suinteresuotas. gruodžio 13 d. Ir priklausomas teisėjas gali būti sąžiningas. Efficiency and Role of Judges. Recommendation No R (94) 12 of the Committee of Ministers to Member States on the Independence. „Dėl teisėjų nepriklausomumo principų užtikrinimo"3. 3 Resolution No 40/146 of the General Asambly of the United Nations of 13 December. Europos Tarybos narėms. jis yra neutralus.. 4) teisėjas privalo būti laisvas nuo aukštesnės teismo valdžios ir nuo teismo. 1985 m. Independence of Judges and Postulates of the Rechsstaat: German Experiences and Croatian Problems // Croatian Critical Law Review. London: University Press of Virginia. vadovų įtakos (vadinamasis vidinis nepriklausomumas)2. Taigi teisėjų nepriklausomumas yra teismo nešališkumo garantija. vadovaujasi tik teise ir savo teisine sąmone ir yra laisvas nuo bet kokios išorinės įtakos (vadinamasis materialusis nepriklausomumas). Europos Tarybos Ministrų komitetas.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA vo nei objektyviai. atsiliepdamas į šį dokumentą. 2) teisėjui būtina sudaryti atitinkamas darbo sąlygas. spręsdamas bylas. pabrėždami teismų svarbą garantuojant ir ginant žmogaus teises ir užtikrinant įsta1 Judicial Independence in the Age of Democracy: Critical Perspectives from around the World / edited by P. 2. Vadinasi. 2 Krapac D. Va. Kita vertus. kad nepriklausomumas yra būtina nešališkumo prielaida1. adopted by the Committee of Ministers on 13 October. Todėl visuotinai pripažįstama. ginčą sprendžia vadovaudamasis teise ir savo teisine sąmone. patvirtinusi Pagrindinius teisėjų nepriklausomumo principus. nepriklausomumas nėra savitikslis dalykas. P. O'Brien. užtikrinančias. spalio 13d. 1-24. kad teismų ir teisėjų nepriklausomumą sudaro tokie elementai: 1) teisėjas. 1997. Charlottesville. 1994. p. Tačiau nepriklausomo teisėjo šališkumo rizika yra mažesnė nei priklausomo. 156 . kuriame dirba. Aptariamo principo svarbą pabrėžė Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja. D. 2001. kad bylos bus sprendžiamos be jokios išorinės įtakos. nei subjektyviai veikiamas pašalinių veiksnių. 1994 m. Taigi apibendrinant galima teigti. nepriklausomas ir nešališkas yra toks teisėjas. H. Russell. 43-100. y. 3) teisėjas turi teisę dalyvauti administruojant teisingumo sistemą (vadinamasis kolektyvinis nepriklausomumas). Abu dokumentai. vol. priėmė rekomendaciją valstybėms. o tik vadovaujantis teise ir teisine sąmone (vadinamasi asmeninis nepriklausomumas). 1995 „Basic Principles on the Independency of the Judiciary".

7) valstybė turi užtikrinti adekvačias lėšas. sprendimą byloje Comingersoll v. kai teismas išnagrinėja bylą pagal vykdomosios valdžios institucijos gautas įstatymų aiškinimo instrukcijas. 1998. kad teismų nepriklausomumo principą gali pažeisti įstatymų leidėjo ar kitokių valstybės institucijų veiksmai. kai iškėlus civilinę bylą priimamas naujas įsta1 tymas.. kad šį principą pažeidžia teisėjų skyrimas tam tikram terminui. 2) teisėjai turi spręsti bylas nešališkai. 2001. 2000. 2000. ar klausimas priklauso teismo kompetencijai. sprendimą byloje Jasiuniene v. 1 Žr. 4) niekam neturi būti leista kištis į bylų nagrinėjimą. Lithuania. 6) teisėjai privalo vesti procesą sąžiningai ir gerbti šalių teises. kovo 28 d. 2003. turintis įtakos bylos baigčiai .. 157 . 2000. sprendimą byloje Agoudimos and Cefallonian Sky Shipping Co. Lietuvos ir užsienio praktika rodo. pvz. Austria jis pripažino. 2000 m. Turkey. balandžio 6 d.. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. 3 Žr. Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje suformuluoti tokie pagrindiniai teisėjų nepriklausomumo principai: 1) teisėjų nepriklausomumą turi gerbti ir užtikrinti visos valstybinės ir nevalstybinės institucijos.. atsisakoma vykdyti teismo spren2 dimą arba jis vykdomas labai ilgai ir panašiai3. Greece. 1 Žr. lapkričio 7 d. 313. daryti netinkamos įtakos. kovo 19d. vadovaudamiesi bylos aplinkybėmis ir įstatymu ir tokiomis sąlygomis. 2000. pvz. tiesioginio ar netiesioginio spaudimo ar grasinti. sprendimą byloje Georgiadis v. Portugal. liepos 18d. 2000. Kaip vieną iš vykdomosios valdžios mėginimų kištis į teismų darbą pavyzdžių galima nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. 1999. Nr. byloje Ringeisen v..: Žinios. 2003 m. sprendimą byloje Edoardo Palumbo v. kokie šio poveikio priežastys ir šaltiniai. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Sener v. 2000 m. France. sprendimą byloje Anagnostopoulos v. nesvarbu. 3) teisėjams turi būti suteikta teisė spręsti visus teisinius klausimus ir tik jiems turi priklausyti išimtinė teisė nuspręsti. žr. kurios neleistų taikyti jiems jokių ribojimų. Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. pavyzdžiui. rekomendavo valstybėms įtvirtinti šį principą savo konstitucijose ar kituose įstatymuose.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI tymo viršenybę demokratinėje visuomenėje. išskyrus apeliacine ir jai prilyginta tvarka. 28-743. leidžiančias teisėjams tinkamai vykdyti savo funkcijas. France pripažino. 5) teismo sprendimai negali būti nagrinėjami iš naujo jokia kita tvarka. kad teismo nepriklausomumas pažeidžiamas. v. pvz. kovo 6 d. Europos žmogaus teisių teismas 1994 m.. 1971 m. spalio 28 d. byloje Beaumartin v. Greece. 2001 birželio 28 d. ir tik remiantis įstatymu. sprendimą byloje Zielinski and Pradal and Gonzalez and others v. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. Italy. 2000 m. Greece. nutarimą Nr.

Abiejuose tarptautiniuose aktuose pripažįstama. vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių pareigą garantuoti teisėjų nepriklausomumą ir šio principo neliečiamumą. išskyrus amnestijos ar malonės atveju. apsaugotą nuo bet kokios įtakos. 5) įstatymo nustatyta tvarka paskirtiems teisėjams turi būti garantuota tarnyba iki pensinio amžiaus ar jų kadencijos pabaigos. ar byla priklauso jo kompetencijai. išskyrus objektyvius teisėjų atrankos kriterijus. 3) teisėjų atrankos. kad byla patektų konkrečiam teisėjui. kuris padarytų negalimą įgyvendinti šalies ar kito asmens norą. esančiam už teisingumo sistemos ribų. kuriai asmuo galėtų skųsti dėl jo priimtą sprendimą. atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. kurios narius turi rinkti patys teisėjai. ir tik remiantis įstatymu. kad teisėjų nepriklausomumui užtikrinti svarbu nustatyti tinkamą jų skyrimo ir atleidimo tvarką. 2) visi sprendimai. kuri neleistų į tai kištis vykdomosios valdžios ar kitoms administracinėms institucijoms. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama. skyrimo ir karjeros klausimus turi spręsti nepriklausoma institucija. 5) byla iš teisėjo gali būti atimta tik įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka. būtina užtikrinti aiškią ir nepriklausomą procedūrą. O būtent: 1) teisėjo kadencijos laikas ir jo atlyginimas turi būti nustatyti įstatyme. nei įstatymo nustatyta apeliacine ar jai prilyginta tvarka. draudimą iš naujo vertinti teismo sprendimus kita. 158 . 3) teisėjai dėl savo išnagrinėtų bylų esmės ir faktų negali būti verčiami atsiskaityti nė vienam. susiję su teisėjo profesine karjera. neleistinumą vyriausybei ar kitai institucijai keisti teismo sprendimą. tokiais atvejais vyriausybei ar kitai teisėjus skiriančiai institucijai turi patarti nepriklausoma ir kompetentinga institucija. Todėl: 1) įstatymas turi nustatyti atsakomybę už mėginimą paveikti teisėją ir kišimąsi į teisingumo įgyvendinimą.CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISES SAKA Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija taip pat pabrėžia išimtinę teismo teisę spręsti. turi būti priimami remiantis objektyviais kriterijais. 4) turi būti užtikrintas toks bylų paskirstymo teisėjams mechanizmas. 2) teisėjui turi būti suteikta laisvė spręsti bylą nešališkai. kad teisėjo nepriklausomumas iš tikrųjų įmanomas tik sudarius tinkamas darbo sąlygas. 4) teisėjus skiriant įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios institucijai.

aprūpinimą orgtechnikos įranga ir aptarnaujančiu personalu.teismo patalpų ir savo pačių apsaugą padedant policijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. turėtų užtikrinti. 104-2645. 7) teisėjams turi būti sudarytos tinkamos darbo sąlygos. apygardų teismų įsteigimo. sprendimą byloje Antonakopoulos. birželio 15 d. 3 Žinios. kovo 31 d. Be abejo. kartu ir teismų nepriklausomumą4. kad teismuose būtų reikiamas skaičius teisėjų. įstatymu atidėdamas įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. 1995. valstybės institucijų atsisakymas vykdyti teismo sprendimą1. 465. gruodžio 22d. apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" 2 straipsnio pirmoji dalis.. Konstitucinis Teismas 1997 m. nes teisėjų įgaliojimai nutraukti Konstitucijoje nenurodytu pagrindu2. gruodžio 14d.Apeliacinio teismo. 1995. pvz. atitinkantį teisėjo pareigybės statusą ir atsakomybę. kad Seimas. 2003 m. kovo 6 d. Vilnius. 1997. 3.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI 6) teisėjams turi būti suteikti tinkami įgaliojimai savo teisėms ir pareigoms įgyvendinti ir pagarbai teismui užtikrinti. Nr. prieštarauja Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktui. nustatanti Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimų nutraukimą. pasirašiusi aptariamus aktus. Konstitucinis Teismas 1994 m. Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. Teismų ir teisėjų nepriklausomumą gali veikti ir kitos aplinkybės. Teisėjų nepriklausomumo principo aktualumą patvirtina pati praktika. 2003. Žr. lapkričio 13d. kur nustatyta Vyriausybės teisė tvirtinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko premijų dydį. o teisingumo ministro . Greece. kad Vyriausybės 1995 m. pavyzdžiui. kad jie nuolat tobulintų kvalifikaciją. pažeidė valdžios padalijimo principą. y. prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio antrajai daliai ir 134 straipsniui3. šis sąrašas nėra baigtinis. apygardų teismų ir Ūkinio teismo pirmininkų ir teisėjų premijų dydį. nutarimas Nr. jie turi gauti atlyginimą. sprendimu pripažino. Lietuvos apeliacinio teismo. 1999. sprendimą byloje Jasiuniene v.. kiekviena valstybė. T. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra gvildenęs teisėjų ir teismų nepriklausomumo klausimą. kad 1994 m. įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. nutarimu pripažino. gruodžio 6 d. 159 . 101-2264. Konstitucinis Teismas 1995 m. 4 Žinios. prireikus . Lithuania. nutarimu pripažino. t. Vortsela and Antonakopoulou v. Nr.

Manitoba (Minister of Justice) pripažino antikonstituciniais: Seniuk G. Tokius veiksmus Kanados Federalinis Aukščiausiasis Teismas 1997 m. bet ir kitoms valstybėms. Tai nieko bloga.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 1 Konstitucinis Teismas 1999 m. 2 sausio 12d. 1987 m. nešališką informaciją apie teismo darbą. Žinios. įtvirtinančių teisėjų nepriklausomumą (Konstitucijos 109... 2000. Pastaraisiais metais teismų darbas nestokoja spaudos dėmesio. G. kaip ne kartą minėta. 96-99 ir kiti straipsniai). Kalbant apie šią problemą. taigi ir šių teisės principų konfliktui. Tačiau teismo kritika dar nepriėmus sprendimo. Konstitucinis Teismas 2001 m. Tokia norma yra daugelio valstybių proceso įstatymuose ir laikoma viena iš teisėjų nepriklausomumo užtikrinimo garantijų. Esant bet kurių. 114-116str. pabrėžtina. 9-11. 45-50. Nr. T. 4-100. gerinant ar bloginant jų buities ir materialiąsias sąlygas. fotografuoti ar kitais būdais fiksuoti posėdžio eigą. Nr. liepos 12 d. Prancūzijos spaudos įstatymas nustato. Ne veltui Teismų įstatymo 38 straipsnis nustato ribojimus filmuoti. jo darbą kitose institucijose. byloje Manitoba Provincial Judges Assn v. 1997 m. nutarimu pripažino. visada būtina siekti kompromiso. 62-2276. Nr. kad teisėjų nepriklausomumo ir spaudos laisvės principai yra lygiaverčiai — abu jie konstituciniai. CPK 21 str. kad teismas 1 Žinios. kad teisėjų atlyginimų mažinimas pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisėjų nepriklausomumo principą3. 5. sprendimu pripažino pažeidžiančiomis teismų nepriklausomumo principą nemažai Teismų įstatymo normų. Visuomenei vienodai svarbu ir gauti neiškreiptą. veikiant teisėjo ir šalies ryšius. būtina jų pusiausvyra ir vienas principas negali nusverti kito. Pavyzdžiui. bet ir daugybe kitų būdų. veikia neutraliai ir netrukdomas. op P. 2001. liepos 9 d. 109-3192. kad teismas. skiriant. Cit. vienos ar kitos bylos šalies „nuteisimas" dar iki proceso pabaigos yra kišimasis į teisingumo vykdymą. gruodžio 21d. 3 Žinios. nutarimu ir 2000 m. užtikrindamas sąžiningą bylos nagrinėjimą ir sprendimą. mėginta sumažinti teisėjų atlyginimus Kanados Manitobos provincijoje. paaukštinant teisėjus. Šitai įmanoma ne tik atrenkant. tačiau iš tikrųjų jis gana lengvai pažeidžiamas. Pagal Konstitucijos 25 straipsnį kiekvienas turi teisę kritikuoti ir reikšti savo nuomonę dėl priimto teismo sprendimo arba sąžiningai komentuoti vykstantį teismo procesą. Pavyzdžiui. Tad. 1999. jeigu nepažeidžiamas Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintas teisėjų nepriklausomumo principas. ir žinoti. Teismų įstatymo 1-3. Taigi nors galiojančiuose įstatymuose yra nemažai normų. 381-401. Teismų ir teisėjų nepriklausomumo problema aktuali ne tik Lietuvai. 2 160 .

apie šį įvykį sužinojo spauda. J. 2nd ed. kad šitai turėtų įtakos priimamam sprendimui. 1992. tiek įžeidžiančiais teismą ar trukdančiais jam vykdyti savo funkcijas pripažįstami veiksmai: triukšmavimas teismo posėdžio salėje. 1974. kad būtina atsižvelgti į nacionalinės teisės tradicijas ir. Media Law / by G. London: Penguin Books.2 Dėl tokių griežtų taisyklių Anglijoje neretai kyla teismo ir visuomenės informavimo priemonių konfliktų.. Filmuota medžiaga negali būti rodoma dvidešimt metų1. kad teisingumo įgyvendinimo interesai yra svarbesni už žurnalisto profesinę paslaptį. Nepagarba teismui laikomi bet kokie tiek nusikalstamais. turinti nepagarbos teismui institutą (angl. contempt of court). kol byloje dar nėra priimtas teismo sprendimas. Lordų rūmai. Labai griežtai teismo ir kitų asmenų santykius reguliuoja Anglijos teisė. 30. M. atsisakymas atskleisti informaciją. Nesveikų vaikų tėvai vaistų importuotojams pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. užtikrinti visišką teismų nepri5 klausomumą nuo spaudos ir jos rodomo dėmesio . London: Bany Rose Publ. Tokiais atvejais pripažįstama. Viena iš žinomiausių bylų. 1996 m. P. todėl nemažai vaikų turėjo įgimtų trūkumų. Cit. laikoma vadinamoji „Thalidomide" byla.: Justice and Journalism / by J. L. uždraudė „Sunday Times" toliau publikuoti šią medžiagą. kai už atsisakymą atskleisti savo informacijos šaltinį žurnalistai buvo nuteisti laisvės atėmimu3. Dar žinoma atvejų. P. Chichester. 2 161 . London: Clarendon Press. G. Martin J.. Išsamiau žr: Contempt of Court / by C. 18-19. Miller. kartu pabrėžia. Visuomenės informavi1 Martin R. pripažinę.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI gali uždrausti filmuoti. Robertson. spaudos laisvės principą pripažindama vienu iš pamatinių demokratinėje visuomenėje. Laikraštis „Sunday Times" plačiai aprašė šią istoriją ir tiesiog sukėlė prieš atsakovą kampaniją. Anglijos teisė. liepos 2d. 1990. 4 Ten pat. fotografuoti ar daryti teismo posėdžio garso įrašą. 3 Denning L. P. Tačiau laikraštis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą ir vienuolika teisėjų 4 balsų prieš aštuonis laimėjo bylą . kad tokie spaudos veiksmai reiškia nepagarbą teismui ir kišimąsi į teismo veiklą bei spaudimą jam. Išsamiau apie spaudos ir teismų santykius žr. 45-49. šališkas dar nepasibaigusio proceso komentavimas ir t.t. Daugelis mano. Toks Europos žmogaus teisių teismo sprendimas Anglijoje vertinamas nevienareikšmiškai. op. jog spauda negali teismo darbo komentuoti taip. Dar nepasibaigus procesui. Cit. kurią nagrinėjant buvo peržengtos spaudos laisvės principo ribos. Spaudos laisvės ir teisėjų nepriklausomumo principų sąveikos problema aktuali ir Lietuvoje. op. Nicol. Jos fabula tokia: daug nėščių moterų vartojo vaistus „Thalidomide" ir jie pakenkė vaisiui. A.

: Addo M. 1995. part 2.. jog konflikto atveju pirmumą reikia teikti teismų nepriklausomumo ir nešališkumo. pripažindamas. 47. 2000 m. nesąžiningo visuomenės informavimo apie teismo procesą. Tai rodo ir faktas. Are Judges Beyond Criticism under Article 10 of the European Convention on Human Rights? // International and Comparative Law Quarterly.. nes tik esant nepriklausomiems ir nešališkiems teismams ji gali tikėtis būsianti apginta nuo nepagrįstų ieškinių.1989. jog vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų yra siekis. 1998. Nr. paslėpto ar atvirto siekimo. žinomus kaip Madrido principai. teisininkų ir žurnalistų atstovai suformulavo teismų ir visuomenės informavimo priemonių tarpusavio santykių principus. balandžio 26 d. bet ir kitose valstybėse. 1 Žinios. susijusius su informavimu apie teismų veiklą. sprendimą byloje Prager and Oberschlick v. sausio 20 d. Todėl nenuostabu. 71-1706. 4.: Laiko ženklai // Lietuvos rytas. kad šis teismas teisėjų kritikai taiko griežtesnius reikalavimus nei kitų viešųjų asmenų kritikai. cenzūros ar kitokių ribojimų. susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla ir galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir nepriklausomumui. Ta pati norma numato. kad įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali riboti vertinimų ir komentarų. Įstatymo 3 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma. Taip pat žr. vasario 22 d. kad būtų priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas3. vol. K. kad teismo kritika leis pasiekti joms palankaus sprendimo. Pagrindinės šio dokumento nuostatos yra tokios: — visuomenės informavimo priemonių pareiga yra gerbti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. sausio 18d. p. Teismų ir visuomenės informavimo priemonių santykio problema aktuali ne tik Lietuvoje. spauda yra suinteresuota teismų nešališkumu ir nepriklausomumu. 2 162 . 75-2272. Europos žmogaus teisių teismo 1989 m. Tačiau šios normos pačios savaime neapsaugo teismų nuo neteisėto spaudos kišimosi į teisingumo vykdymą. pačios neretai tampančios teismo proceso dalyvėmis. Austria.. pvz. Nr. 425—438. p. 1996. kad spauda prieštarauja bet kokiems mėginimams riboti teismų nepriklausomumą4. žr. kuri galėtų pažeisti teismo valdžios nešališkumą. kad naudojimasis informacijos laisve būtų suderinamas su teismo valdžios nešališkumo garantavimu. Žinios. Įstatymo 20 straipsnio trečiojoje dalyje draudžiama visuomenės informavimo priemonėse skelbti informaciją. 1995 m. 4 Žr. sprendimą byloje Barford v. kad 1994 m. Viena vertus. Kita vertus. pvz. o ne spaudos ir nuomonių laisvės apsaugai.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 1 mo įstatymas nustato tam tikrus ribojimus. visuomenės informavimo priemonės. naudoja savo plunksną tikėdamosi. 3 Europos žmogaus teisių teismo praktika rodo. Denmark.. 2000. skleidimą visuomenės informavimo priemonėse2.

3 d. nepažeisdamos nekaltumo prezumpcijos ir teismų nepriklausomumo. 2002 m. Be to. Teismų įstatymo redakcija visų teismų nepriklausomumo problemų neišsprendė. Teisėjas. No 52. No l.: Bartole S. . 1994.taikyti papročius ar užsienio valstybių teisės normas. . privalo vadovautis teisingumo. 163 . pateikti visuomenei ir komentuoti informaciją apie teisingumo vykdymą. aiškindamas ir taikydamas teisės normas. nustato ir vieną iš jo ribų .. Pirma.). dėl įvairių priežasčių nėra lengva įgyvendinti šį principą. 2 Teismų ir teisėjų nepriklausomumas Vidurio ir Rytų Europoje buvo keleto tyrimų objektas. 2001. kaip teisėjų nepriklausomumą pažeidžianti norma vertintina Teismų įstatymo 57 straipsnio trečioji dalis. 7. Klausymo tik įstatymo principą detalizuoja CPK 3 straipsnis. p. ir tik teismo1.teisę. teismas turi išspręsti bylą taikydamas įstatymo ir teisės analogiją. Pavyzdžiui. arba kito teisės akto. o esant pagrindo. pavedant šitai 1 The Madrid Principles on the Relationship between the Media and Judicial Independence // The Review of the International Commission of Jurists. ideologiniais. 89-91. o ne politiniais. tai teisingumo vykdymą paprasčiausia ir pigiausia būtų kompiuterizuoti. l d. protingumo ir sąžiningumo principais (CK 3 str. kaip turėtų būti suprantamas teiginys „klauso tik įstatymo" (Konstitucijos 109 str. Konstitucijos 109 straipsnis. vol. prieštaraujančio įstatymui.teismo valdžia pripažįsta visuomenės informavimo priemonių laisvę kaip sudedamąją žodžio laisvės dalį. Net naujoji. kad teisėjas yra aklas įstatymo teksto taikytojas konkrečiai gyvenimo situacijai? Jeigu taip. kad spręsdamas bylas teisėjas privalo vadovautis teise. Organizing the Judiciary in Central and Eastern Europe // New York University Scholl of Law East European Constitutional Review. Be abejo.visuomenės informavimo priemonės turi teisę rinkti. teisiniais argumentais. būtiną teisinėje valstybėje.)? Ar šis pasakymas reiškia. Budapeštas: Atviros visuomenės institutas. Stojimo į Europos Sąjungą monitoringo procesas: teismų nepriklausomumas. religiniais ar kitokiais samprotavimais. kur numatyta pratęsti teisėjo įgaliojimus2.ši visuomenės informavimo priemonių teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu. Kalbant apie šį principą svarbūs du klausiniai. Taigi teisėjo nepriklausomumas nėra absoliutus. prieštaraujančio Konstitucijai. nesant įstatymo. p. kad teismas negali taikyti įstatymo. Alternative Models of Judicial Independence.). žr. įtvirtindamas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą. pvz. teismas spręsdamas bylas taip pat privalo vadovautis Aukščiausiojo Teismo precedentais (CPK 4 str. 16-26. nurodydamas. 1998. Tai reiškia.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI . .

Aiškindamas tikrąją teisės normos prasmę. Mikelėnas V. tai neįmanoma. tuomet. Dažniausiai įstatymas ar konkreti jo norma yra daugiau ar mažiau neaiškūs. pakartojantis atitinkamą 1804 m. 1991. Cit. 1995. nes tuomet jis būtų raidėdžiu arba straipsnininku ir pražiūrėtu proceso įstatymų kilniąją dvasią.: D. neaiškumo. kurie konkrečiomis aplinkybėmis būtų priimtiniausi2.: Mikelėnienė D. Išsamiau apie teisės aiškinimą žr. R. o jei jie yra nepilni. Išeitų. Įstatymo l O straipsnis. Mačys: „Kas nori teisingai suprasti kurio neaiškaus įstatymo prasmę. S. Teisėjas."1 Beje. Oxford: Clarendon Press. 1918-1940 m. kad kai įstatymas nėra pakankamai aiškus. Taikant teisės normas aklai. kad „visi teismai turi spręsti bylas esamu įstatymu tikslia mintimi. neaiškūs arba jų trūksta ar vienas antram prieštarauja. Dortmouth: Alderskot. N. Teismo pareiga yra ištaisyti įstatymų leidėjo darbo broką išaiškinant tikrąją teisės normos esmę ar sprendžiant ginčą vadovaujantis kitomis teisės normomis. Interpretmg Statutes: A Comparative Study / ed. Labai vaizdžiai šią problemą yra apibūdinęs Vl. Peržengę šia taisyklę kaltininkai atsako kaip už atsisakymą teisti." Tad istorija taip pat patvirtina nuomonę. Marmor. Lietuvoje galiojusio Civilinės teisenos įstatymo 9 straipsnis nurodė. 1 Mačys Vl. Essays in Legal Philosophy / edited by A. Deja. MacCormick. P.. Tik retais atvejais norma yra visiškai aiški ir suprantama. net prieštaringi.. op. o ne trypčioti aplink straipsnio tekstą. o ne įstatymo raide. Prancūzijos CK 4 straipsnį. Cit. 30. Šią savo teisę teisėjams labai svarbu prisiminti dabartiniu Lietuvos teisės sistemos kūrimo etapu. būdamas teisėju arba advokatu. trūkumo arba prieštaravimo vienas kitam. jis nesusaugotų aukštųjų teisingumo idealų. gali kilti sunkiai numanomų padarinių. nurodė.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA daryti elektronikai ir atsisakant teisėjų. kad teiginio „teisėjai klauso tik įstatymo" nederėtų suprasti ir aiškinti kaip teisėjo pareigos klausyti tik įstatymo raidės. tas turi įsiskaityti į jo motyvus. o tasai saugojimas yra kiekvieno teisininko prievolė. prieš taikydamas konkrečią teisės normą. op. Law and Interpretation. tai turi sprendimą pagrįsti bendrąja įstatymų prasme". turi išsiaiškinti jos turinį ir prasmę. kad „draudžiama stabdyti bylos sprendimas dėl įstatymų nepilnumo. Summers. Todėl pirmiausiai teisingumo vykdymas pasireiškia kaip tikrosios taikomų teisės normų prasmės aiškinimas. kai įstatymuose aibė absurdiškų teiginių ir frazių. teisėjas pirmiausiai turi remtis Konstitucija ir teisei aiškinti pasirinkti tokius būdus. teisėjai privalo aiškintis tikrąja jo prasmę ir vadovautis ja. 2 164 .

. Teismo proceso viešumas (angl. byla gali atskleisti valstybės. Siauruoju požiūriu proceso viešumas reiškia šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisę asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga. taip pat Teismų įstatymo 7. viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai. Būtent šiuo aspektu šis principas toliau ir nagrinėjamas. Minėtos normos numato ir viešumo principo išimtį: siekiant apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą. 2001. liepos 12 d. pvz. dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus". Minėta. lygiatesiškumo. rugsėjo 26 d. Europos žmogaus teisių teismo 1999 m. rungimosi. ar tada. sprendimą byloje Malhous v. Plačiuoju požiūriu proceso viešumas reiškia visuomenės teisę dalyvauti jame. Teismo proceso viešumas yra viena iš tinkamo proceso garantijų. Proceso viešumas suprantamas dvejopai . 38 straipsniuose ir CPK 9-10 straipsniuose. France. publicitė. 2000. kai. Šiuo aspektu viešumas yra būtina kitų principų: tiesioginio dalyvavimo. kiek to reikalauja visuomenės moralės.siaurai ir plačiai. Tačiau teismo sprendimas visada turi būti skelbiamas viešai. United Kingdom. vok. taip pat jeigu. 2000 m.6 TEISMO PROCESO VIEŠUMO PRINCIPAS Konstitucijos 117 straipsnio pirmoji dalis nustato. Czech Rrepublic. liepos 22 d. 165 . Šis principas beveik visose valstybėse pripažįstamas vienu iš pagrindinių proceso principų. pranc. publicity. slaptumo priešybė. teismo posėdis gali būti uždaras. Tik vedant procesą viešai galima įsitikinti.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI 3. kad reikalavimą nagrinėti bylas viešai įtvirtina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. sprendimą byloje Scarth v. gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą. 2001 m. egzistavimo prielaida ir tiesioginis padarinys. kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. kad jis vyksta sąžiningai ir nepažeidžiamos nė vienos šalies teisės. teismo nuomone. offentlichkeitsmaxime) yra kanceliarinio uždarumo. Teisė į viešą bylos nagrinėjimą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje1. tad ir nesąžiningam teisėjui yra mažiau Žr. kad „spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti visame teisminiame nagrinėjime ar jo dalyje tiek. tai būtina dėl ypatingų aplinkybių. žodinio proceso. 1999. abiem šalims suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę. kur sakoma. profesinę ar komercinę paslaptį. viešai nagrinėjama. sprendimą byloje Guisset v.

separacijos.. Privataus gyvenimo neliečiamumas (Konstitucijos 22 str. M o c a : o p o . ekspertai ir vertėjai. Dėl neviešo teismo pobūdžio teismas privalo priimti motyvuotą nutartį. ekspertus ir t. Todėl Konstitucijos 117 ir CPK 9 straipsniai nustato kai kuriuos viešumo principo ribojimus. pasitikėjimą teisėjai įgyja tik tada. 166 no p a - . kaip yra įgyvendinamas teisingumas.). kad teismo posėdžio salėje gali dalyvauti kiekvienas šešiolikos metų sulaukęs asmuo (CPK 9 str.). B.). nes į tokius poelgius neigiamai reaguoja visuomenė. C. 136. Bac E. leidžia plėtotis teisės doktrinai. viešumas padeda užtikrinti visuomenės teisinį švietimą. sumažėtų pasitikėjimas teismu ir vieša jo kontrolė. Tačiau civilinio proceso tvarka paprastai nagrinėjami privatūs privačių asmenų ginčai. 1996. sulaiko jas nuo nesąžiningų poelgių ir aiškiai nepagrįstų ieškinių. Teismo proceso viešumas reiškia. nes visuomenė turi galimybę matyti ir girdėti. o teismo sprendimo rezoliucinė dalis visada skelbiama viešai. kitos bylos. o byloje dalyvaujančius asmenis . gali būti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Nagrinėjant bylą neviešame teismo posėdyje. kai jie dirba po visuomenės akių.). nes viešai nagrinėjant bylas galima pastebėti teismo daromas klaidas ar pažeidimus. 89-91. patentų ir kt. Byla tokiame teismo posėdyje nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Cit.) reikalauja viešumo principo išimčių. 1 2 Mačys Vl. Vl."2 Taigi teismo proceso viešumo principas leidžia visuomenei kontroliuoti teismus. padidina visuomenės pasitikėjimą teismu. Viešas bylos nagrinėjimas skatina teisėjus laikytis įstatymą. kylančios iš šeimos teisinių santykių. P. išskyrus įvaikinimo bylas (CPK 9 str. bylos medžiagai ir teismo sprendimui.elgtis sąžiningai ir sakyti tiesą.t. ištuokos. su gydytojo profesinės ar įmonės komercinės paslapties atskleidimu susijusios bylos (pvz. dėl nesąžiningos konkurencijos. be to. Neviešuose posėdžiuose turėtų būti nagrinėjamos tėvystės nustatymo ar nuginčijimo.liudytojai. nes pagal bendrąją taisyklę teismo posėdis turi būti viešas. 3 d. drausmina šalis. visuomenės kontrolė yra tinkamiausia kontrolė. nes teisės mokslui yra prieinama civilinių bylų medžiaga. Teismo proceso viešumo principas taikomas teismo posėdžiams.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA galimybių piktnaudžiauti. op. kanceliarinis uždarumas sudarytų sąlygas teismui veikti kaip biurokratinei įstaigai. p a o o p o e c c a / / Xpec y poeccy. Mačys rašė: „Viešumo dėsnis yra viena svarbiausių teismo darbo teisumo garantijų. prekių ženklų. drausmina kitus proceso dalyvius (liudytojus. o prireikus ."1 „Proceso slaptumas.

pvz." Panašūs viešumo principo ribojimai nustatyti ir užsienio šalyse..CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI Lietuvos teisės istorijoje viešumo principo ribojimas nėra naujas dalykas. ištuokos. Toks nutarimas visuomet skelbiamas viešai ir įrašomas į protokolą. 237 str. kai kaip liudytojas apklausiamas penkiolikos metų amžiaus nesulaukęs nepilnametis arba liudytoją būtina apsaugoti nuo galimos neigiamos įtakos2. Jei byla yra tokios ypatingos rūšies. garso ar vaizdo įrašų ar kitų techninių priemonių (CPK 9 str.). 32. Pavyzdžiui. daryti garso ar vaizdo įrašus ir naudoti kitas technines priemones. taikomas asmens pripažinimo neveiksniu. Martin J.. pasitarimo kambaryje. Nagrinėjant bylą viešai. žr. Cit. Tuo tarpu kiti asmenys viešame teismo posėdyje neturi teisės filmuoti. Už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą posėdyje dalyvaujantiems asmenims gali būti taikomos sankcijos (CPK 162. P. op. kad posėdis būtų neviešas. kad proceso viešumas pasireiškia tik nagrinėjant bylą iš esmės.). esant trečiajai proceso stadijai (viešumas be išlygų galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka). Cit. sprendimas visada priimamas in camera. the United Kingdom. visi teismo posėdžio salėje esantys asmenys privalo laikytis tvarkos ir rimties. sprendimą byloje B. jei abi šalys šito prašo ir apylinkės teisėjas pripažįsta jų prašymą rimtą. Pavyzdžiui. visuomenės tvarkai arba dorovei. Lietuvoje 1918-1940 m. kitų procesinių veiksmų atlikimui šis principas netaikomas. tėvystės nustatymo. v. 2001 m. balandžio 24 d.. fotografuoti. nenaudoti filmavimo. and P. kur kyla grėsmė būsiant paskelbtas privataus gyvenimo detales arba šito prašo abi šalys1. y. posėdis gali būti neviešas. 2001. fotografavimo. 18-19 2 Lindell B. Minėta. kad posėdžio metu gali būti kenksminga tikėjimui. 1 Martin R. kur leidžiama būti tik bylą nagrinėjančiam teisėjui (-ams) (CPK 19. op. Bylos iškėlimui. Prancūzijos CPK 22 straipsnis. Švedijoje posėdis gali būti uždaras. 167 . teismo sprendimo priėmimui. t. klausyti posėdžio pirmininko patvarkymų. t. Be to. galiojusio Civilinio proceso statuto 68 straipsnis nustatė. P. taip pat byloms. tai apylinkės teisėjas gali nutarti. Galimybę riboti viešumo principą yra pripažinęs ir Europos žmogaus teisių teismas. Tačiau apie tai jie iš anksto privalo informuoti posėdžio pirmininką.). kad „apylinkės teisėjas sprendžia bylas viešai. bankroto byloms. 264 str. Byloje dalyvaujantys asmenys viešame teismo posėdyje atlikdami savo procesines funkcijas turi teisę daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. kitoms ne ginčo byloms. suteikiantis galimybę nagrinėti kai kurias bylas neviešame teismo posėdyje. 5 d. y.

CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Kad šio principo teismai iš tikrųjų laikytųsi. Processing. . bet ir byloje dalyvaujantiems asmenims. kuri yra valstybės ar tarnybos paslaptis. norintis susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Net ir išnagrinėjus bylą uždarame teismo posėdyje. jo rezoliucinė dalis skelbiama viešai. Be to. kad bus atskleista valstybės. medžiagai . kai nėra kur atsisėsti ne tik proceso stebėtojams. kad teismo sprendimas skelbiamas viešai ir yra prieinamas visiems. pateikia nustatytos formos prašymą atitinkamo teismo pirmininkui. išskyrus įvaikinimo bylas (CPK 9 str. adopted on 11 September. patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.šių bylų medžiaga nėra vieša (CPK 10 str. teismas. Su bylos medžiaga galima susipažinti. kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. kai joje priimtas sprendimas įsiteisėja ir kai nebėra galimas jos kasacinis nagrinėjimas. kuriems ši teisė suteikta įstatymo. nagrinėdamas bylą viešame teismo posėdyje. kad teismų praktika būtų prieinama visuomenei1. 1995. komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. tarnybos. kad teismų sprendimai publikuojami Teismų įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka. jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą. Bene paprasčiausias viešumo principo pažeidimo atvejis dabar yra bylų nagrinėjimas teisėjo kabinete. Teismo sprendimo viešumas reiškia. Europos Tarybos Ministrų komitetas yra pabrėžęs būtinumą užtikrinti. 3 d.). Išimtis daroma tik bylų. 168 . Susipažįstant leidžiama daryti bylos medžiagos išrašus ir nuorašus. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti įvykdžius teismo sprendimą. taip pat jeigu yra pagrindo manyti.su šia medžiaga turi teisę susipažinti tik asmenys. profesinė. kai reikia apsaugoti žmogaus asmens. būtina sudaryti tinkamas teismo darbo sąlygas. Viešumo principas netaikomas ir tai bylos medžiagai. Taip pat pažymėtina. ' Recommendation No R (95) 11 of the Committee of Ministers of the Council of Europe to the Member States Concerning the Selections. Presentation and Archiving of Court Decisions in Legal Information Rerieval Systems. Bylos medžiagos viešumas reiškia. Asmuo. Tokia nutartis gali būti priimama.). informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą. kad su išnagrinėtos civilinės ar vykdomosios bylos medžiaga turi teisę susipažinti bet kuris asmuo. Tokia nuostata visiškai suprantama. turi teisę savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu nutartimi nustatyti. išnagrinėtų uždarame teismo posėdyje. jeigu šito prašo abu sutuoktiniai. CK 3.63 straipsnis leidžia santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės byloje teismui sprendime nenurodyti konkrečių faktų. Be to.

todėl jis turi būti viešai skelbiamas ir prieinamas visai visuomenei. What Kind of Law Does Europe Need? The Role of Law. antra. kaip valstybės institucija. O. kad bylą laimėtų ieškovas arba atsakovas. non debet actori licere. y.t. 1-14. CPK 17 straipsnis pabrėžia. 1998. atsakovas . y. vienodomis sąlygomis viena 1 Edward D. 136-137. op. ir atvirkščiai (lot. vol. nė viena ginčo šalis nėra privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Cit. pirma. t. Lawyers and Judges in Contemporary European Integration // The Columbia Journal of European Law. 2 Mačys VI. kuris užtikrintų. Lietuvoje teismų praktika kol kas nėra prieinama plačiajai visuomenei.7 PROCESINIO ŠALIŲ LYGIATEISIŠKUMO PRINCIPAS Procesinio šalių lygiateisiškumo principas yra Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta visų asmenų lygybės įstatymui.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI nes teismo precedentas yra teisės šaltinis. teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių (lot. t. tas turi būti neleidžiama ir atsakovui. Šis principas labai svarbus. Būtinumą užtikrinti bylos nagrinėjimą lygiateisiškumo sąlygomis taip pat pabrėžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. A. audiatur et altera pars) ir.teisę reikalauti atlyginti galimus dėl ieškinio užtikrinimo nuostolius ir t. Tačiau valstybė ir teismas turi garantuoti tokį proceso modelį. quod reo non permittitur)2. 5. Šis principas įtvirtintas ir Teismų įstatymo 6 ir 34 straipsniuose. p. nėra ir negali būti suinteresuotas. atsakovas . Deja.teisę gintis nuo pareikšto ieškinio. teismui arba kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams išraiška civiliniame procese. Lygiateisiškumas teismo procese reiškia kiekvieno teisę. Todėl. valstybė ir teismas procese privalo garantuoti šalims vienodas teises įrodyti savo tiesą. CPK 17 ir 42 straipsniuose. P. 169 . kad jo byla bendruosiuose teismuose būtų nagrinėjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos. kad procesinės šalių teisės yra lygios. pateikdamas atsikirtimus į ieškovo reikalavimą arba pareikšdamas priešinį ieškinį. Vienas iš tinkamo proceso požymių būtent ir yra lygios šalių teisės nagrinėjant jų ginčą teisme. nenuoseklumas ir nenuspėjamumas pagrįstai nurodoma kaip viena iš Rytų Europos valstybių narystės Europos Sąjungoje kliūčių1. kad bylą galėtų laimėti iš tikrųjų teisi šalis. Teismas. 3. Nepakankamas teismų praktikos prieinamumas. abiem joms turi būti garantuotos vienodos kovos priemonės: kas neleidžiama ieškovui. Pavyzdžiui. ieškovas turi teisę prašyti užtikrinti ieškinį. esant rungimosi procesui. ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį. nes.

3 1954 m. J. o per advokatą (CPK 8. 249.: Siehr K. ir 1980 m. 729-748.: Cappelletti M. ir iš šalių vienodai reikalauti atlikti savo procesines pareigas.. op. nes pasinaudoti viena ar kita procesine teise abi šalys ne visada gali dėl sunkios savo materialiosios padėties. Pažymėtina. Vokietijoje. išskyrus atvejus.. 170 T . 1905 m. Hagos konvencijoms . Martin J. įstatymu įvesta nemokamos teisinės pagalbos sistema. 40. op. kat. Teismo išlaidų užstato institutas ne tik pažeidžia lygiateisiškumo principą. Olandijoje) nustatytą privalomą sumokėti teismo išlaidų užstatą. P. Tačiau lygiateisiškumo principo pažeidimu negalima pripažinti aplinkybės. Cit.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA su kita gali bylinėtis tik lygiateisės ginčo šalys. nustatantį šalių pareigą sumokėti teismo išlaidų užstatą4. 20-21. o 1991 m. 3 Išsamiau žr. išsamiau žr.garantijomis2. lygiateisiškumas nereiškia lygybės.. Pavyzdžiui. Perillo J. Banevičius v. bet ir sudaryti joms sąlygas iš tikrųjų pasinaudoti savo teisėmis. 3K-3-231/2000. kai ieškinį pareiškia užsienietis. Teisėjas privalo išaiškinti šalims jų procesines teises ir pareigas.ne. kai joms tokios pagalbos reikia. Fundamentai Guarantees of the Parties in Civil Proceedings : General Report P. 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. nutartis c.. Dauguma užsienio valstybių neturtingiems žmonėms užtikrina realią nemokamą teisinę pagalbą. buvo panaikintas žyminis mokestis. Turtinga šalis šią savo teisę įgyvendintų. Pavyzdžiui. 243 str. b. 2 Martin R. Belgijoje. M. bet ir prieštarauja 1896 m. Deja. P. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Teismas abiem šalims turi vienodai padėti įgyvendinti savo procesines teises. Šios lengvatos tapo vieno iš Prancūzijos civilinio proceso teisės principų nemokamo teisingumo principo .. Danijoje. Procesinio šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu galima pripažinti ir kai kuriose valstybėse (pvz. 291-300. nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas. Svarbu. Prancūzijoje 1977 m. Security for Costs: A Valuable Defence or a Burdensome Relic? // Law and Reality. kad teismas argumentuotai atmeta vienos šalies pateiktus įrodymus ir remiasi kitos šalies pateiktais įrodymais1. kai šalys veda bylą ne pačios. Dordrecht: Martinus Nijhoff. panaikina ar gerokai sumažina žyminį mokestį. 1992. Cit.). 4 Cappelletti M. CPK 51 straipsnis abiem šalims suteikia lygias teises vesti savo bylą teisme per atstovą. o materialiai sunkiai besiverčianti . Nr. vasario 28 d. Todėl valstybės pareiga ne tik deklaruoti formalų šalių lygiateisiškumą. kad dar 1960 m. P. kad procesinio šalių lygiateisiškumo principo būtų laikomasi esant bet kuriai proceso stadijai. Vis dėlto CPK 794 straipsnis įvedė užsieniečių užstato institutą. Italijos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui CPK 98 straipsnį.

1. Cit. Šiais atsitikimais teismas turi naudotis vertėjo pagalbą. sausio 25 d. tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (CPK 14. ištirti rašytinius. 1 Mačys Vl. sprendimą byloje Buchberger v. kurie nemoka lietuvių kalbos. bylos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais.). Teismas privalo ištirti įrodymus asmeniškai susipažindamas su jų šaltiniais. principų įgyvendinimo sąlyga. tiesioginio dalyvavimo (CPK 14 str.) 3.8 VALSTYBINĖS KALBOS PROCESO PRINCIPAS Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje sakoma. yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą apeliacine tvarka (CPK 329 str. daiktinius įrodymus ir t. 2000. sprendimą byloje Slimane Kaid v. kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Lietuvos teismų santvarkos įstatymo 63 straipsnis taip pat nustatė.9 TIESIOGINIO DALYVAVIMO PRINCIPAS Tiesioginio dalyvavimo (angl. kad „teismo kalba yra lietuvių kalba". 1933 m. France." (64 str. 3 d. kad teismas nustatytų tiesą byloje.) ir 1. y. liudytojai ir žiūrovai. t. Vertėjo paslaugos tokiais atvejais teikiamos nemokamai (CPK 11 str. op. gali daryti teismui žodinius pareiškimus nelietuvių kalba. P.. jog teisingumas reikalauja.. kalbėti teisme ir pareikšti prašymus gimtąja arba jų mokama kalba. gruodžio 20 d. 235 str. taip pat naudotis vertėjo pagalba.). turėti vertėją. teismo sprendimo išvados atitiktų tikrąsias bylos aplinkybes.): apklausti liudytojus. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m.lietuvių kalba. duoti paaiškinimus ir parodymus. Austria. Būdamos praeityje. Proceso kalbos principo pažeidimas. 135..).. kad šalims privalų sudaryti tinkamas sąlygas asmeniškai susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais2. Šis principas taip pat reiškia. 2 p. draudimas kalbėti gimtąja kalba. Todėl civilinės bylos teismuose nagrinėjamos valstybine .). Šio principo pripažinimas aiškinamas tuo. 2001 m. kad teisėjas privalo asmeniškai. Žr. pavyzdžiui. vok. nemokantiems lietuvių kalbos ar mokantiems ją nepakankamai. „Tie bylos dalyviai. Tik griežtai laikantis aptariamo principo bus įmanoma įgyvendinti tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principus. Teismų įstatymo 8 str. „tik išklausius pačius bylininkus ir pačius liudininkus teismas gali matyti. 200J. Tinkamas šio principo įgyvendinimas yra tinkamo kitų — žodinio proceso (CPK 15 str. 171 .t. Asmenims. pranc. immėdiatetė. būtina užtikrinti teisę daryti pareiškimus. procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str. pvz. immediateness. kiek jais galima pasitikėti"1. Mačio.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI 3. Grundsatz der Unmittelbarkeif) principas reiškia. Pasak Vl.

). kad tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės nėra visiškai nustatytos ar neištirti tam tikri įrodymai. ištirtais teismo posėdyje (CPK 263 str. Todėl CPK 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma. išskyrus atvejus. apklausti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Be to. pavyzdžiui. kurie nėra įtraukti į tos bylos nagrinėjimą.). teismas savo sprendimą gali grįsti tik įrodymais. . Todėl šis principas kartu draudžia analizuoti teises ir pareigas asmenų. Priimdamas sprendimą. Neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų klausimo sprendimas pažeistų šį principą.). naujasis teisėjas turi pradėti nagrinėti bylą iš pradžių. 2 d. kiti byloje dalyvaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybėmis ir įrodymais. kadangi apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. bet ir toliau procese remtis tik nagrinėjant bylą iš esmės ištirtais įrodymais.). Šio draudimo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.). 2 p. kad teismas nagrinėja tik konkrečių šalių ginčą dėl teisės. Todėl pavyzdžiui. kai byloje dalyvaujantys asmenys neprieštarauja. Tiesioginio dalyvavimo principas reiškia. teisėjas nušalinamas. kurį atlikus ji buvo atidėta (CPK 16 str. 2 d.). Dėl šios priežasties komentuojamo CPK 14 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta. suserga ir panašiai. surinkta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jeigu nagrinėjant bylą pasikeičia teismo sudėtis. Šalys. kad priimdamas sprendimą teismas neturi teisės spręsti neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų klausimo (CPK 266 str. Tiesioginio dalyvavimo principas taikomas ir apeliacinėje instancijoje. Pavyzdžiui. Su kasacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiaga pirmiausiai 172 . kiti byloje dalyvaujantys asmenys baigiamojoje kalboje gali remtis tik aplinkybėmis ir įrodymais. l d. kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo. 4 d. išskyrus atvejus. Šio principo įgyvendinimas kasaciniame procese taip pat turi ypatumų. 3 d. apeliacinės instancijos teismas dažniausiai remiasi bylos medžiaga. kad šalys. ištirtais teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 253 str. teismas taip pat neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.). 7 p. jeigu sakant baigiamąsias kalbas paaiškėja. ištirtais teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 253 str. teismas nutartimi turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 256 str. Tiesioginio dalyvavimo principas ne tik reikalauja asmeniškai ir tiesiogiai ištirti visus įrodymus teismo posėdyje. nors ir su tam tikromis išimtimis. apeliacinės instancijos teisme iš naujo nebeapklausiami. kai nusprendžiama pakartotinai ištirti įrodymus (CPK 324 str. taip pat pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 str. liudytojai. 4 d. Tačiau.).). 2 d.

kurios trukmė negali būti ilgesnė kaip penkios dienos.).10 TEISMINIO NAGRINĖJIMO VIENTISUMO IR TEISĖJŲ SUDĖTIES NEKINTAMUMO PRINCIPAS CPK 235 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta. 72-73. Pradėti nagrinėti kitą bylą teismas gali tik baigęs ankstesnę. kad su byla tiesiogiai susipažintų ir kolegijos nariai. bylos nagrinėjimą būtina atidėti ir ją privalu pradėti nagrinėti iš pradžių. kai bylos nagrinėjimas atidedamas. pareiškus jam nušalinimą ir panašiai. t. išskyrus atvejus. Nusprendęs. sustabdęs bylą arba atidėjęs jos nagrinėjimą ir panašiai. Cit. atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas. pavyzdžiui. 173 . Pasaulyje žinoma daugiau atvejų. asmeniškai nedalyvauja renkant ir apžiūrint įrodymus. išskyrus CPK 16 straipsnyje numatytas išimtis (CPK 235 str.). op. kad pakankamai pasirengta nagrinėti bylą. asmeniškai nesusipažinus su bylos medžiaga. palikęs pareiškimą nenagrinėtą. priėmęs sprendimą. kai tiesioginio dalyvavimo principo nėra absoliučiai laikomasi. Tokią praktiką reikėtų laikyti tiesioginio dalyvavimo principo ignoravimu.). teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų.). teisėjui yra sunku priimti savarankišką ir nešališką sprendimą. išskyrus atvejus. 3. P. kuriuos buvo pavesta surinkti teisminio pavedimo (CPK 173-175 str. Yra ir kitų tiesioginio dalyvavimo principo išimčių. kai skelbiama pertrauka. Prancūzijos CPK nurodo. Per daromą posėdžio poilsio pertrauką teismui draudžiama nagrinėti kitas bylas. kad kiekvienos bylos teismo posėdis vyksta be pertraukos. Kai nagrinėjant bylą keičiasi teismo sudėtis. jis skiria posėdžio datą ir su bylos medžiaga supažindina kitus kolegijos narius (Prancūzijoje ir pirmosios instancijos teismuose bylos nagrinėjamos kolegialiai)1.. nutraukęs bylą. byla sustabdoma arba daroma pertrauka. Pavyzdžiui. Kol pradėta nagrinėti byla bus baigta nagrinėti. kad kiekviena byla turi būti nagrinėjama susitelkus — teismo posėdis turi vykti be pertraukos ir jame neturi būti nagrinėjama jokia kita byla. Martin J. 2 d. nes. Tai reiškia. kad rengiantis bylos nagrinėjimui proceso eigą prižiūri tik vienas teisėjas (jugde de la mise en ėtat). y. mirus. Pavyzdžiui. teisėjui susirgus. Toks principas būtinas. Nors tiesioginio dalyvavimo principas reikalauja. bylą nagrinėjantis teisėjas tiesiogiai. tačiau dažniausiai apsiribojama tik pranešėjo pranešimo išklausymu (CPK 356 str.) arba įrodymų užtikrinimo tvarka (CPK 221-223 str. nes tik sutelkus dėmesį į vienos bylos aplinkybes ir ne1 Martin R.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI susipažįsta pranešėjas (CPK 352 str.

pašalinama 174 . Šio varianto šalininkai teigia. kad jis nepriimtinas. kuris pats renka įrodymus. Tai būtų klasikinis tardomojo proceso pavyzdys. galima nustatyti. kuri iš tiesų yra teisi.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA skiriant jo kitiems klausimams spręsti įmanoma detaliai ištirti visus su byla susijusius klausimus ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. kad CPK yra kelios normos. galima nustatyti. kuri iš tikrųjų nėra teisi.ne.ne. skatina šalių iniciatyvą ir atitinka finansinius valstybės interesus. Tačiau šio proceso modelio kritikai teigia. kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. jog šalys faktiškai nelygios: viena gali pasisamdyti advokatą. Antra. ką jam pateikia šalys. kad šis modelis priimtiniausias. kur pagrindiniai procesiniai veiksmai atliekami susitelkus. santykiškai galima suskirstyti į tris grupes. kurios nevisiškai derinasi su šiuo principu. Ypač aiškiai jis maryti bendrosios teisės valstybių civiliniame procese. pateikti įrodymus yra vien šalių pareiga. nėra paprasta. kodėl rungimasis pripažįstamas civilinio proceso teisės principu. Atkreiptinas dėmesys. savo iniciatyva aiškinasi bylos aplinkybes. nes leistų bylą laimėti šaliai. Visus požiūrius. Tai būtų klasikinis rungimosi principo pavyzdys. Pirma. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje. būtent šis modelis labiausiai atitinka proceso privatumą ir dispozityvumo principą. 3.11 RUNGIMOSI PRINCIPAS CPK 12 straipsnis nustato. Todėl toks proceso modelis prieštarautų teisingumo principui. nes būtent šalys geriausiai žino bylos aplinkybes. trial). Teisminio nagrinėjimo vientisumo principas žinomas ir kitose valstybėse. o teismas tik įvertina tai. nes bylą laimi šalis. kad aiškintis bylos aplinkybes. kaip turėtų būti nustatomos bylos aplinkybės ir koks turėtų būti teismo procesas. kita . Kaip teigiamos šio proceso modelio savybės nurodoma tai. nepertraukiamai nagrinėjant bylą teismo posėdyje (angl. procesas tampa operatyvesnis. jos yra labiausiai suinteresuotos bylos baigtimi. kad už visapusišką visų bylos aplinkybių išaiškinimą yra atsakingas teismas. Atsakyti. kad šis modelis leidžia įgyvendinti teisingumą. Pavyzdžiui. kita . CPK 268 straipsnio trečiojoje dalyje teismui leidžiama atidėti motyvuoto sprendimo surašymą. jis leidžia užtikrinti teismo nešališkumą ir racionalų darbo paskirstymą teismui ir šalims. juo labiau kad požiūris į rungimosi principą nėra vienareikšmis. CPK 170 straipsnio penktojoje dalyje leidžiama baigti surašyti teismo posėdžio protokolą ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar konkretaus procesinio veiksmo. nes neįvertinama. viena išprususi.

y. teismui abi šalys yra lygios. ir teisėjo nešališkumo bei neutralumo principai. Ypač ryškiai šio principo turinys atsiskleidžia įrodinėjimo procese. 2) teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (lot. t. y. kad toks procesas nepalieka vietos teismo nešališkumui. kad rungimasis yra šalių lygiateisiškumo. Todėl dažnai teigiama. patvirtinančius tuos faktus (CPK 135 str.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI faktinė šalių nelygybė ir t. remdamasis šalių pateiktais įrodymais. kitų principų garantija. kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12. Atsakovas savo atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes ir įrodymus. kurios arbitras yra teismas (teisėjas). ne procedeat judex ex officio). nuo kurių įrodinėjimo šalis atleista (CPK 182 str. Taigi rungimosi principas reiškia. būtų pažeistas ir šalių lygiateisiškumo. dabo tibi ius. judex judicet secundum allegata et probata partium). galima suderinti pirmą ir antrą variantus. šalys tokiame procese tampa pasyvios. o teismas.). 3) teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva (lot.).t. t. padidėja teismo darbo krūvis ir t. Vieną ginčo šalį sąlygiškai galima pavadinti pasyviąja.). quod non est in actis non est in mundo). kurios nė viena ginčo šalis nenurodo. likdamas nešališkas ir neutralus. bet ir jį pagrindžiančius faktus bei įrodymus. visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova. turinčia apsiginti nuo pareikšto reikalavimo. t. kuriais jis remiasi nesutikdamas su ieškiniu (CPK 142 str. Trečia. Antai ieškovas jau esant pirmajai proceso stadijai privalo nurodyti ne tik savo reikalavimą. Tad teismas. y. kad visas bylos aplinkybes įrodytų ginčo šalys. kad: 1) įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes. išskyrus aplinkybes. Jeigu teismas stotų kurios nors šalies pusėn ir kartu su ja pradėtų rinkti įrodymus. Logiška reikalauti. da mihi faktum. teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais arba ignoruoti jų nurodytų faktų (lot. tik įvertintų bylos faktus ir nesibrautų į sritį. pareiškiančia reikalavimą. 178 str.).t. todėl ginčo privatumas lemia proceso eigą. Iš tiesų dauguma civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčų kyla iŠ privatinės teisės reguliuojamų santykių. privalo užtikrinti abiem šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę. teisėjo nešališkumo ir neutralumo. 175 . nustatyti klasikinio rungimosi ir klasikinio tardomojo proceso modelių pusiausvyrą.aktyviąja. Be to. Tačiau šio varianto kritikai teigia. o antrą .

kad rungimosi principas būtų veiksmingas tik jei abiejų šalių galimybės būtų lygios: jeigu viena šalis gali pasisamdyti advokatą. 137-138. XVI. 3 Bac E. kad bylos šalys geriausiai susipažinusios su jos medžiaga. Cit. Štai E. 3) padeda įgyvendinti kitą civilinio proceso principą . šis mokslininkas teigė esant būtina išlaikyti rungimosi principo ir teismo aktyvumo proporciją. 31-33. Mačys atkreipė dėmesį. 69-73. sudaro galimybę teismui likti neutraliam ir nešališkam bei taupo teismo darbo laiką. šio modelio atsisakyta. Tokį proceso modelį E. todėl tik jos gali žinoti. t. 176 . kokius faktus ir įrodymus dar pateikti teismui. Rungimosi proceso modelis (vok. kad nebūtų pažeistas dispozityvumo principas. nes manoma. P. Prancūzijos teisės ir teisės doktrinos įtaka buvo labai stipri ir ikikarinėje Lietuvoje. Istoriškai civiliniam procesui ilgai buvo būdingi tardymo bruožai. galiojusio Civilinės teisenos įstatymo 82 straipsnis (pakeistas 1934 m. Ch.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 4) teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva ir pradėti rinkti įrodymų ar tirti bylos aplinkybių (lot. o kita materialiai nepajėgi šito daryti.dispozityvumąj 4) leidžia paskirstyti įrodinėjimo naštą šalims ir jų atstovams. Antai 1806 m. teigė jį esant gerą. jog teismo iniciatyva galima tik tiek. nemo invitus agere cogatur)'. P. P. Prancūzijos CPK jau laikomas klasikiniu ginčo proceso pavyzdžiu. ko ji neprašo (lot. 3-87. nes visa įrodinėjimo našta tekusi teismui1. pats aiškinasi jos aplinkybes. P. nes jis: 1) skatina šalis uoliai rinkti bylos medžiagą ir įrodyti kitos šalies reikalavimų ar atsikirtimų nepagrįstumą. Ikirevoliucinės Rusijos proceso teisės specialistai taip pat teigiamai vertino rungimosi principą. Tardomojo proceso atveju teismas pradeda tirti bylą savo iniciatyva. Vol. Kartu Vl. 2) neslopina šalių iniciatyvos. nemo judex sine actore. y. jog „apylinkės 1 Išsamiau žr. A History of Continental Civil Procedure. renka įrodymus. gindamas rungimosi principą. op. Gyvenime esančiai nelygybei kompensuoti jis siūlė teismui suteikti daugiau iniciatyvos įrodinėjimo procese2. Mačys. XVII-XVIII a. 2 Mačys Vl.) nurodė. op. Lietuvoje 1918-1940 m. tačiau atkreipė dėmesį ir į socialinį absoliutaus rungimosi principo taikymo neteisingumą. Verhandlungsmaxime) yra tardomojo proceso (vok.: International Encyclopedia of Comparative Law. Vaskovskis siūlė vadinti instrukciniu3. 5) teismas negali priteisti šaliai to. Cit. B. Inquisitionsmaxime) modelio priešybė. kad bylą laimės ne iš tikrųjų teisi šalis. tačiau kartu pabrėžė. Vl. įtvirtinusiu neutralaus teisėjo statusą. rugpjūčio l d. Vaškovskis nors ir siūlė teismui suteikti tam tikrą iniciatyvos teisę nustatant materialiąją tiesą. 1. ne eat judex ultra petita partium). lieka tikimybė.

Šiuo atveju apylinkės teisėjas gali pareikalauti. kad . tai. kad esminės bylos aplinkybės būtų išaiškintos. kuriuos jisai yra paminėjęs savo paaiškinimuose. Išsamiau žr. bet ir esant 1 2 3 Civilinės teisenos įstatymas. reikalauti iš jų paaiškinimų. matydamas. kad ikikarinėje Lietuvoje nmgimosi principas derintas su teisėjo iniciatyva. kad kai kuriuos šalių nenurodytus klausimus teismas gali iškelti ex officio.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI teisėjas turi rūpintis." Šios normos patvirtina. kur ginčo proceso principas laikomas kertiniu civilinio proceso principu2. Lietuvos Vyriausiasis tribunolas. 33-53. Net ir bendrojoje teisėje. kurias reikia išaiškinti bylai teisingai išspręsti. aiškindamas šiuos straipsnius. O. Tiesa. arba kad pristatytieji tų aplinkybių įrodymai yra nepakankami. bet ir turi atkreipti į tai bylininkų dėmesį ir suteikti jiems terminą trūkstantiems įrodymams pristatyti. Jeigu šalys nepateikė pakankamai įrodymų. nes esą jis tampąs šalių advokatų žaidimu. P. JAV absoliutus ginčo procesas taip pat kritikuojamas. kurie yra svarbūs tai bylai išaiškinti. kad arba byla judėtų į priekį. rugpjūčio 1d. 96. kuris nustatė. kad bylininko nurodytoms aplinkybėms. Pavyzdžiui. kuriais tos aplinkybės turi būti išaiškintos.. nurodyti jiems aplinkybes. kokie įrodymai būtų reikalingi [. op. turi teisę savo iniciatyva apžiūrėti įrodymus3." Civilinės teisenos įstatymas 1934 m.jeigu teismas pats randa reikalo kurias nors aplinkybes išaiškinti ar patikrinti. duodamas laiko tiems įrodymams pristatyti. turi tatai nurodyti bylininkui ir duoti jam laiko reikiamiems įrodymams pristatyti. nors nė viena šalis juo nesiremia. radęs. o ne valstybės institucijos veikla nagrinėjant šalių ginčą. savo sprendimuose yra nurodęs.. Pasakytina. kad grynai tardomojo arba grynai ginčo civilinio proceso nėra. Teisėjas tampa vis aktyvesnis ne tik teismo posėdyje. kurias reikia išaiškinti bylai teisingai išspręsti. pripažįstama. gali tiesiog jiems nurodyti. P. „teismas tuomet ne tiktai gali. nes iš jo reikalaujama užtikrinti. Jis gali klausinėti bylininkus. 177 .: Andrews N. teismas šį faktą turi nurodyti ex officio. Vyriausiojo tribunolo nuomone. Cit. kad šalių sudaryta sutartis prieštarauja įstatymui. Su pakeitimais ir papildymais.]"1 Bendruoju požiūriu teisėjo aktyvumo ir rungimosi principo santykis yra tardomojo ir ginčo proceso santykio problema. Apylinkės teisėjas pats gali iš kirų jo žinioje esančių bylų pridėti prie sprendžiamosios bylos pasiteiravimų. Graef R. 42-44. P. proceso operatyvumą. ir pareikalauti iš jų įrodymų. papildytas 82l straipsniu. Bendrojoje teisėje teismas taip pat kontroliuoja įrodymų sąsajumą ir leistinumą. nepristatyta įrodymų. Todėl JAV teisėjas nėra pasyvus arbitras. kad bylininkas pristatytų įrodymus. arba šalys susitaikytų. jog „apylinkės teisėjas. Cit. op. tai turi apie tai paskelbti Šalims ir paskirti tam laiką".

tačiau pripažįstama teismo teisė tikslinti šalių pateiktus faktus ir priimti teisingą sprendimą. susijusiose su viešojo intereso gynimu (šeimos. kartu pabrėžiama teismo teisė tam tikrais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva ir savo nuožiūra4. Švedijoje ginčo proceso modelis laikomas civilinio proceso principu. 1-30. Myrick. 2 178 . 1-29. kitose bylose. 6 Austrian Business Law. P. P. nes parengti bylą posėdžiui laikoma šalių ir jų advokatų pareiga. Pavyzdžiui. Dobbs Ferry. Wien: Kluwer Law and Taxation Publ.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA kitoms stadijoms. Kontinentinės teisinės sistemos valstybėse taip pat pripažįstama. 5 Gerstenmaier K. o teismas tik stebi apklausos eigą ir retkarčiais pateikia klausimus arba leidžia liudytojui neatsakyti į klausimus. teismas taip pat nekviečia savo iniciatyva liudytojo. Austrijoje teismas teoriškai gali tirti tikrąsias bylos aplinkybes (vok. teismas niekada savo iniciatyva nekviečia liudytojų. 3 Martin R. 4th ed. Bylose. 28. susijusią su viešuoju interesu1. 1990. op. Pavyzdžiui. nesusijusius su byla. Italijos teisės doktrina laikėsi nuostatos.. aiškiai rodančių vyraujant ginčo proceso modelį. 30. 4 Lindell B. CPK priėmimo pripažįsta kompromisiniu ginčo ir tardomojo proceso modelių variantu3. neatsižvelgiant į šalių nepatyrimą ar advokato darbo broką. Cit. Manz Verlag. bendrojoje teisėje yra kur kas daugiau dalykų. kad Italijos civilinis procesas yra labiau ginčo nei tardomasis2. teismui leidžiama būti gerokai aktyvesniam5. Cit. Bet šeimos. 45. A. P. Cappelletti M. kad civilinis procesas yra ginčo procesas. eksperto. 1984. asmens teisinio statuso nustatymo). New York: Transnational Juris Publications. Prancūzijos teisės doktrina Prancūzijos civilinį procesą po 1975 m. Vokietijoje mngimosi principas taip pat laikomas vienu iš civilinio proceso principų. Martin J. 1 Civil Procedure. diskretionūre Gewalt) savo nuožiūra. op.. P. Pavyzdžiui.. Cit. Inc. 17. M. Tačiau. teisėjas yra gerokai pasyvesnis esant ikiteisminei proceso stadijai (pre-trial). editor Ronald E. susijusiose su viešojo intereso apsauga. Perillo J.. Civil Procedure in West Germany // World Litigation Law and Practice / gen. tačiau turi ir nemažai tardomojo proceso bruožų. P. op. Accounting and Tax Aspects of Business in Austria. kai abi šalys tam prieštarauja. teisėjas negali kviesti ir apklausti liudytojų ar reikalauti rašytinių įrodymų. teismas gali tirti tikrąsias bylos aplinkybes neatsižvelgdamas į šalių norus6. kad teisėjas privalo būti aktyvesnis nagrinėdamas bylą. JAV taip pat pripažįstama. P. 4-5. be abejo. liudytojus apklausia šalių advokatai. Tačiau ši teismo teisė ribota. Legal.

nu' Išsamiau apie nmgimosi principą tarybiniame civiliniame procese žr. Nr. H. Be to. kai teismas iš tiesų nepaprastai aktyvus. J. 179 . 2 LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. neapsiribojant šalių pateikta medžiaga. 1982. Bralitienė ir kt. kad teisinė bylos aplinkybių kvalifikacija yra teismo prerogatyva2.: 2001 m.. Stankevičius v. aiškindamas 1964 m. t. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. kritikuodamas tokią ydingą praktiką. K o e p r p a o o c y a . kad beveik visos valstybės rungimosi principą pripažįsta fundamentaliu civilinio proceso teisės principu. Prisiminus neseną istoriją. o ne šalių tikslas. taip pat žr. kad joms suteikta įstatyminė galimybė naudotis visa eile procesinių teisių. Iki 1994 m. kat. Moca: a eparypa. Nr. Žadeikos individuali įmonė „Jūsų ir mūsų sėkmė" v. yra pareiškęs. CPK 15 straipsnyje nustatyta pareiga apima tik teismo pareigą išaiškinti šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesines teises ir pareigas. Prieš priimant naująjį CPK civiliniame procese vyravo klasikinio rungimosi principo nuotaikos . Pavyzdžiui. nei jis prašė. objektyviai. nutartis c. nutartis c. kaip tokių.būta atvejų. faktais. Skirtingai suprantamas tik teismo vaidmuo procese . lapkričio 21 d. C. 95. Chadakevičius. y. CPK 15 straipsnį. įpareigojusį teismą išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims jų procesines teises ir pareigas. nesudėtinga rasti civilinio proceso modelį. 43. kad jie analizuoja šalių pateiktus bylos faktus tik šalių nurodytų teisės normų kontekste. revizijos šių normų CPK neliko. birželio 23 d.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Taigi galima teigti. Todėl įstatymas tiesiog įpareigojo teismą vykdyti tardytojo funkcijas. 121-125.aktyvesnį.vienur jį stengiamasi padaryti pasyvesnį. Z. keisti ieškinio pagrindą. Po 1994—1996 m. galiojusi CPK 15 straipsnio norma įpareigojo teismą „imtis įstatymo numatytų priemonių. bet ir priteisti ieškovui daugiau. kai žemesniųjų instancijų teismai nusišalindavo net nuo teisinio bylos aplinkybių kvalifikavimo. R. kitur . o kartu ir vykdyti nustatytas tam tikras procesines pareigas. Ši ir kitos tada galiojusios civilinio proceso teisės normos leido teismui ne tik išspręsti bylą remiantis visiškai kitais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pareiškęs nuomonę ir dėl kitų rungimosi principo aspektų. b. visapusiškai ir pilnutinai išaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes". vasario 2 d.1. 3K-3-1178/2001.M . CPK 58 straipsnio antroji dalis leido teismui rinkti įrodymus savo iniciatyva1. kad „CPK 15 straipsnyje nustatyta teismo pareiga išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims jų teises ir pareigas apima tik principinį išaiškinimą šalims. nutartyje nurodė.: Ce B . b. nei šalių nurodyti. teigdami. 3K-7-23/2000. kat. Tarybinė teisės doktrina laikėsi nuostatos. kad nustatyti objektyviąją tiesą yra teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m.

13.. pvz. kokius reikalavimus reikšti. kas įtvirtinta naujame CPK. 159-161 ir kiti straipsniai). kontroliuoti šalių procesinius veiksmus. kat. A. Ši teismo pareiga nereiškia teismo pareigos nurodyti. S. Nr. Net bendrosios teisės valstybės pripažįsta. 2 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. t. Pavyzdžiui. jog „rungimosi principas [.] reikalauja. kad Lietuvos CPK 15 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims tik jų procesines teises ir pareigas... nėra kažkokia išskirtinė naujovė. numatytas CPK 31. Tai. 3K-3-43/1999. prašymus ar konkrečius gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdus turi reikšti ar naudoti dalyvaujantys byloje asmenys konkrečioje byloje. kovo 29 d.. CPK 376-377. darbo bylose. Pažėraitė v. dispozityvumas ir rungimasis (CPK 6.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA matytas CPK 31. kovo 29d. pavyzdžiui. y. b. b. taip pat esant ypatingajai teisenai teisėjas yra kur kas aktyvesnis ir turi daugiau galių veikti bylos aplinkybių nustatymą nei kitose bylose (žr. kurie draudžia teismui tapti šalies ar šalių advokatu patariant joms. kad pagal naująjį CPK rungimosi principo turinys visose bylose nėra vienodas. Jakubauskienė. 405. tačiau jokiu būdu nedetalizuoti. akivaizdžiai įtvirtindamas rungimosi ir teisėjo vadovavimo procesui principų pusiausvyrą. Šitai aiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą ir minėtų bylų pobūdžiu . CPK aiškiai nurodė teisėjo teisę įstatymų numatytais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva. 35 ir kituose straipsniuose. kad ginčo proceso modelis gali būti veiksmingas 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. t. nurodyti šalims tam tikras įrodinėjimo proceso spragas. kokius konkrečius reikalavimus. kokius gynimosi būdus ar priemones taikyti. kuriomis ji grindžia savo reikalavimą ar reikalavimus.teisėjų nepriklausomumas. kat. nurodytų aplinkybes. kad tam tikras šalies nurodytas faktas nepatvirtintas jokiais įrodymais ir panašiai (CPK 8. 417. 8. nutartis c. teismo nešališkumas. Nr. kad jos turi atitinkamas procesines teises. 36. 3K-3-323/1999. Plungės „Ryto" vidurinė mokykla. 443 str). Naujasis CPK išsklaidė abejones dėl rungimosi proceso modelio. nes Vakarų valstybių patirtis rodo. nutartis c. 35 ir kituose straipsniuose. kokius konkrečiai reikalavimus. bet ir šias aplinkybes įrodytų"2. kad šalis ne tik įvardintų įrodinėjimo dalyką. taikyti joms sankcijas.). Priešingu atveju būtų pažeisti civilinio proceso principai . 35 str. 414.jos nėra grynai dispozityvios. atsikirtimus ar prašymus šalis turi pareikšti. y. konstatuoja. O. birželio 23 d. 5. abstrahuotai šalims priminti."1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. 180 . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Varanius v. Pažymėtina. vadovaudamasi išdėstytais argumentais. kad geriausia būtų rasti ginčo ir tardomojo procesų pusiausvyrą. šeimos. nutartyje nurodė.

). įrodymų nepateikimą nustatytais terminais pripažįsta sukeliančiais neigiamų padarinių: teismas. R (84) 5. O. taip pat taikytinos užsienio teisės turinį. kad jų santykius reguliuoja konkretus įstatymas ir būtent jį reikia taikyti. Bendrojoje teisėje pripažįstama. kuriais jos remiasi (CPK 135 str. pripažįstama. Aišku viena: tiek tardomajame. Todėl iš šalių nė nereikalaujama ieškinio pareiškime ar atsiliepime į jį nurodyti įstatymo ar konkrečios teisės normos. kontroliuoti įrodymų leistinumą ir sąsajumą. nors ir ne visai taip kaip kontinentinėje2. jeigu abi šalys turės vienodą galimybę kiekvienoje byloje turėti vienodai kvalifikuotą advokatą ir. Baigiant dar minėtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1984 m. Pažymėtina. 4th ed. nesivadovavimą teise. kad šalių advokatai privalo pateikti teismui visus būtinus įstatymus. Cit. Teismas turi siekti bylos pažangos. 3 Recommendation No R (84) 5 on the Principles of Civil Procedure Designed to Improve the Functioning of Justice. privalo įrodyti. kartu pareigą įrodyti. užsienio teisė yra fakto. Iš šalių nereikalaujama įrodyti. jeigu abiejų šalių advokatai sąžiningai siekia laimėti bylą. Visų valstybių civilinio proceso teisė šalių pasyvumą procese. Nustatyti. rekomendacija Nr.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI tik esant dviem sąlygoms: pirma. iura novit curia). 44. Jos trečiasis principas nurodo. Išimtis tėra užsienio valstybės teisė. tiek ginčo procese šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Graef R. reguliuojančią šalių ginčo santykį. taip pat teisė kviesti šalis į posėdį. P. 6. reikalauti iš jų pateikti įrodymus. kai užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas. 1 Civil Procedure. 1984. todėl šalis. kad šalys išaiškintų ar patikslintų savo reikalavimus. teisingai išaiškinti ir taikyti teisės normą. jos taikymo praktiką. kad rungimosi principas taikomas tik faktiniam bylos aspektui. 2 181 . Pagal Lietuvos CPK 808 straipsnio antrąją dalį tais atvejais. teismų precedentus. kitus teisės šaltinius. kad įgyvendindamas šias teises 3 teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų . Tuo tikslu jam turi būti suteikta teisė reikalauti. teisėjas gali nesiremti advokatų pateiktais įstatymais ar teismų precedentais ir savo iniciatyva taikyti kitą teisės normą. o ne teisės klausimas. adopted by the Committee of Ministers on 28 February. kurie leistų jam išspręsti bylą. yra teismo prerogatyva (lot. antra. kad net JAV šios dvi sąlygos nėra tenkinamos1. kad tam yra pagrindo. prašanti taikyti užsienio teisę. Tačiau pabrėžiama. Deja. laikydamas tam tikras aplinkybes neįrodytomis. op. P. gali atmesti ieškinį. Be abejo. Taigi principas iura novit curia galioja ir bendrojoje teisėje. kad teismas procese turi būti aktyvus. vasario 28 d.

nei jo pagrindo.t. taip pat niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinį (CPK 5 str.).CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 3. keisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 42.). bet gali šia teise ir nesinaudoti (CPK 305 str.). Įtvirtintas jis CPK 13 straipsnyje. nemo judex sine actore. kad šalys gali laisvai naudotis savo teisėmis iki teismo proceso. tai šis principas turi būti pripažįstamas ir teismo procese. leidžiantis joms pačioms. principas. Minėta. kad vykstant procesui šalys turi daug galimybių laisvai naudotis savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Privatinei teisei būdingas šalių autonomijos. Dispozityvumo principas reiškia. judex ne eat ultra petita partium. arba dispozityvumo. kad šalys yra savo materialiųjų teisių šeimininkės: jos gali jomis naudotis.priteisti visą skolą ar jos dalį. priteisti palūkanas ar ne ir t. 141 str. 3) šalys turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. teismas negali keisti nei ieškinio dalyko. kylantys iš privatinės teisės reguliuojamų santykių. jog jos gali naudotis jomis ir vykstant procesui. ir suteikti atitinkamas procesines priemones. iš kurio kyla ginčas. 139-140 str. kurių šalys nenurodė (lot. teismas negali iškelti civilinės bylos savo iniciatyva. Atitinkamai savo teisių įgyvendinimu šalys privalo rūpintis pačios (lot. taigi ir veikti proceso eigą. Dispozityvumo principo pasireiškimo pavyzdžių labai daug. reikia pripažinti. teismas negali grįsti savo sprendimo faktais. neperžengiant įstatymo nustatytų ribų. rinktis savo elgesio modelį. būdingas dispozityvumas. ultra petita non cognoscitur). 4) ieškovas turi teisę didinti ar mažinti savo reikalavimų apimtį. bet gali ir nesinaudoti. ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti. 182 . o atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį (CPK 42. nemo invitus agere cogitur). juo labiau kad jis būdingas visoms civilinio proceso stadijoms. teismas negali priteisti ieškovui to. Tai reiškia. kad: 1) civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva (lot. vigilantibus jura scripta sunt). Dispozityvumo principas reiškia. todėl tik pats teisės turėtojas gali nuspręsti. jam ją ginti ar ne. kokios gynybos reikalauti . kad šis principas yra analogiško principo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. ko šis neprašė.12 DISPOZITYVUMO PRINCIPAS Civilinio proceso tvarka nagrinėjami ginčai. Lygiai taip pat tik pats teisės turėtojas gali spręsti.). 5) šalys turi teisę skųsti priimtą teismo sprendimą apeliacine tvarka. Kadangi materialiajam teisiniam santykiui. 2) bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys. perleisti jas kitiems asmenims. Pripažinus.

). y. kad asmenys. Šalys.)1. y. CK 1. 183 . teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar netvirtinti šalių taikos sutarties (CPK 42 str. privatinėje teisėje yra nemažai imperatyvių teisės normų.2. Tačiau ar iš tiesų šitaip yra? Ar dispozityvumo principas tikrai yra absoliutus ir neturi jokių ribų? Naujojo CPK normos sako. nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu. dispozityvumas reiškia. ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas).t.). kad šitaip nėra: šis principas nėra absoliutus. kilusį iš privatinės teisės reguliuojamų santykių. t. riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių.). kuriais remiasi kita šalis (CPK 187 str. kai savo ginčą. Vadinasi. niekas neabejoja. tėvų pareigos vaikams. Kita vertus. 405. privalo būti nevaržomi ir laisvi esant procesiniams santykiams. 1 Išsamiau apie piktnaudžiavimą teise žr. sudarydamos sutartį. 1996.: Mikelėnas V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. varžyti sąžiningos konkurencijos laisvės ir t. kad dispozityvumas materialiojoje teisėje nėra absoliutus. t.) ir panašiai. todėl kai kas jas vadina civilinio proceso šeimininkėmis. Trečia. Santuokos sudarymo sąlygos.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI 6) šalys gali vesti bylą pačios arba per atstovus (CPK 51 str. 7) šalis gali pripažinti faktus. darbo ir poilsio laikas. kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą. jeigu faktai pripažinti ne savanoriškai (CPK 187 str. ar jos nėra tarybinės teisės reliktas. Niekas neginčija. Piktnaudžiavimas teise: samprata ir įstatymų taikymo problemos // Justitia. 8) vykdymo procesas paprastai prasideda tik išieškotojo iniciatyva (CPK 586 str. savo pareikštais materialiaisiais teisimais reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas). 1-2.t. perduoda teismui. leistino elgesio ribas ir t. Todėl logiška teigti.137 str. Šiuo atžvilgiu šalys procese turi plačią autonomiją. 1. Pavyzdžiui.. įstatymo numatytais atvejais teismas gali peržengti pareikšto ieškinio ribas (CPK 376-377. negali nepaisyti imperatyvių teisės normų. buvę nevaržomi ir laisvi esant materialiesiems santykiams. Pirma. nemažai klausimų įstatymas reguliuoja įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali jų keisti. privatinėje teisėje draudžiama įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis. 414 str. nustatančių tam tikrus draudimus. Nebūtų galima vienareikšmiškai atsakyti į tokį klausimą.).). teismas gali nepriimti faktų pripažinimo. Tačiau skaitytojas gali suabejoti šių normų racionalumu ir paklausti. draudžiama piktnaudžiauti teise (Konstitucijos 28 str. Nr. Antai pripažįstama. kad privatinei teisei būdingas dispozityvumas. kad sutarties laisvė nėra absoliuti. Antra.

kuriose vieni reikalavimai yra dispozityvūs. nes jos baigtis vienu ar kitu būdu paveiks ir visuomenės. jų atsiradimas. Tokie materialieji santykiai. Antra. kuriems leidžiama savarankiškai valdyti ir perleisti turtas. jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. griežtai laikomasi monogamijos principo ar ne. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą. Šitai buvo pabrėžiama ir ikikarinės Lietuvos teisės doktrinoje. viešąjį... Pripažintina esant tris civilinių bylų kategorijas. ir t. raida ir pabaiga nėra grynai privatus šalių reikalas. „taikos sutarties teisėtumas turi būti paremtas materialinės teisės normomis. Jos kilusios iš materialiųjų teisinių santykių. Vl. Tokias bylas galima pavadinti dispozityviomis. Antai teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį. kai byla eina dėl teisių. tėvai auklėja ir materialiai išlaiko savo vaikus ar ne. Mačio nuomone. kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. trečia. galima teigti. bankrotu. susijusios su žmogaus teisių gynyba. [. ir viešasis interesas. nes materialiųjų santykių subjektai. tai grynai privačios bylos. Tai mišrios bylos. y. ginamos psichikos liga sergančio žmogaus teisės ar ne. kurios nėra bylininkų 184 . Tačiau teismas negali tvirtinti taikos sutarties. vienaip ar kitaip veikiančių kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. yra santykių. nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių. asmens teisinio statuso nustatymu ir panašiai. tai bylos. Ketvirta. kad dispozityvumo civiliniame procese laipsnis ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio. kuriose yra ir privatus. kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. jos negali būti daromos. o jo teismas negali įteisinti. Tai bylos.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA darbuotojų socialinės garantijos ir kita iš esmės reguliuojama imperatyvių normų ir šalių susitarimu ar vienos šalies iniciatyva negali būti pakeista.t. kylančios iš šeimos. negali turėti tokios teisės ir procese. kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama ir kurių nagrinėjimas ir sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. Pirma. Šias bylas galima pavadinti nedispozityviomis. byla taip pat nėra grynai privati. Turint omenyje šių bylų prigimtį. kurių nagrinėjimas ir sprendimas susijęs su viešojo intereso apsauga. darbo teisinių santykių.] dėliai to tas sutartis turi teisę daryti tik asmens. Visuomenei nėra tas pats. neturėdami teisės visiškai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje. Ir. o kiti — nedispozityvūs. interesą. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių. t. tai bylos. bylos. nesąžininga konkurencija.

Tuometinio Civilinės teisenos įstatymo 13571 straipsnis draudė taikos sutartis žalos. G. kylančiose iš šeimos teisinių santykių). kai dispozityvumas yra absoliutus. kaip tiesioginio bylos nagrinėjimo rezultatas. Jis reiškia. Vokietijos CPK pripažįsta ieškovo teisę atsiimti ieškinį. Taip pat pripažįstama. party dispositian. Tačiau. Cabiedes E. šalys gali laisvai elgtis tik esant tokiems santykiams.). 794 str. pripažindamos dispozityvumo principą (angl. 272. vok. Cit.13 TEISĖJŲ PASITARIMO SLAPTUMO PRINCIPAS Teismo pasitarimo slaptumo principas įtvirtintas CPK 19 ir 264 straipsniuose. M. disposition. Ispanijoje ieškinio atsisakymo ir taikos sutarties teismas netvirtina. 3. Cit. Dispositionsmaxime) kaip vieną iš kertinių civilinio proceso principų. kartu pabrėžia nesant jį absoliutų. nors ir laikomos proceso šeimininkėmis (vok. Cit. M. op. atlyginimo bylose.. Bylas. teismas gali nagrinėti ex officio ir netvirtinti šalių taikos sutarties ar nepriimti ieškinio pripažinimo ar jo atsisakymo 2 . šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. jeigu šalys neturi teisės disponuoti savo materialiąja teise arba šie veiksmai prieštarauja viešajam interesui ar trečiųjų asmenų teisėms4. P. susijusias ir su viešuoju interesu (pvz. P. op. Užsienio valstybių civilinio proceso teisė ir jos doktrinos. P. Lindell B. Gerstenmaier K. op. Todėl pasitarimo 1 2 3 4 5 Mačys Vl. Paprastai galutinė teismo (teisėjo) nuomonė susiformuoja tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Švedijoje net grynai dispozityviose bylose teismas tikrina visus šalių veiksmus. P.. P. 239. kad šios galutinai susiformavusios teisėjo nuomonės niekas nepakeistų. padarytos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Herren des Verfahrens). ko šalis neprašė. Perillo J.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI dispozicijoj"1. 515. op.. atsisakyti savo reikalavimo. atsakovas gali pripažinti ieškinį (CPK 269. Cit. t. ištyrus visas jos aplinkybes. baigęs nagrinėti bylą. pranc. Cremades B. 147. Cappelletti M. Tokie pat ribojimai nustatyti ir Italijos civiliniame procese5. kad teismas negali priteisti to. susijusius su disponavimu ginčo dalyku. teismas (teisėjas) išeina į sprendimo priėmimo kambarį priimti teismo sprendimo. kad. A. Cit. 179. Vadinasi. y. Taigi naujasis CPK perėmė teigiamą užsienio valstybių patirtį nustatant dispozityvumo ir kitų civilinio proceso principų pusiausvyrą. 306-307. svarbu. 185 . op. taip pat jis gali nepriimti ieškinio atsisakymo ar netvirtinti taikos sutarties3. 6-22.

P. neleisti kalbėti teismo posėdyje reikštų pažeisti procesinio šalių lygiateisiškumo principą (lot. tačiau atskirosios nuomonės pareiškimas nėra pripažįstamas šio principo pažeidimu (CPK 264 str. Bet kuriems kitiems asmenims draudžiama būti pasitarimo kambaryje priimant sprendimą. tiek gynybos galimybes ir priemones. rugpjūčio l d. savo atskirąją nuomonę turi išdėstyti raštu ir ji pridedama prie bylos. 2 d. 2000 m. Belgijoje teismui svarstant ir priimant sprendimą pasitarimo kambaryje turi teisę dalyvauti ir prokuroras. Italijoje.14 TEISĖS BŪTI IŠKLAUSYTAM PRINCIPAS Tinkamo proceso principas reikalauja. nesutinkantis su kitų teisėjų nuomone.) arba kasacine (CPK 346 str.. sprendimą byloje T.). Sprendimas visada svarstomas ir priimamas už uždarų durų (in camera). nors balsuojant jis nedalyvauja1. pareikštų ir diskutuotų besitariant pasitarimo kambaryje (CPK 264 str. 142. Pavyzdžiui. Šio principo pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą apeliacine (CPK 329 str. kad sprendimo negalima priimti neišklausius abiejų šalių ar joms nepranešus apie bylą. pavyzdžiui. kad sprendimas būtų priimtas tik teismui atidžiai išklausius abi ginčo šalis (lot. pvz. 32. in audita altera parte)2. birželio 28 d. Vykstant pasitarimui teisėjui (-ams) taip pat draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis.. Teismų įstatymo 34 straipsnyje. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. 2001 m. Cit. Pavyzdžiui. 268 str. Todėl išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą. nepranešti jai apie teismo posėdį. Tačiau yra ir tam tikrų ypatumų. Switzerland. telefonu teirautis Aukščiausiojo Teismo teisėjo nuomonės ir panašiai. svarstant sprendimo priėmimo klausimą. 2001. sprendimą byloje L. Taigi aptariamas principas glaudžiai susijęs su teisėjų nepriklausomumo ir tiesioginio dalyvavimo principais. Prancūzijos CPK 14 straipsnis nustato. 117-131. v. Austria. 2000.. Finland. v. 1 Cappelletti M. 2 186 . 133. 3. Austria. audiatur et altera pars).R. 2000 m. 2000. sprendimą byloje F. Teisėjas. Lietuvos CPK šis principas įtvirtintas 11. Procesinio šalių lygiateisiškumo principas taip pat reikalauja abiem šalims suteikti lygias tiek puolimo. gali būti tik konkrečią bylą nagrinėjęs teisėjas (-ai).CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA kambaryje. Užsienio valstybėse šis principas taip pat pripažįstamas. 153. Jolowicz J. Kai byla nagrinėta kolegialiai..). sprendimą byloje Entleitner v. 15. balandžio 27 d. lapkričio 14 d.) tvarka. Teisėjas neturi teisės skelbti nuomonių. ignoruojant vienos iš šalių argumentus ir motyvus. l p. 6-7 d. v. Žr. 3 d. A. teismo sprendimas priimamas balsų dauguma. 2000. 234-235 ir kituose straipsniuose. op.

todėl jų paaiškinimai yra bylai svarbi įrodinėjimo priemonė (CPK 186 str. kad teismas turi laukti iki begalybės.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Teisės būti išklausytam principo įgyvendinimui užtikrinti įstatymas detaliai reguliuoja teismo šaukimų. Sprendimo už akių institutas numatytas ir Lietuvos CPK 285-289 straipsniuose. pavyzdžiui. nustatydamas procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. pavyzdžiui. teismas turėtų bylos nagrinėjimą atidėti.). kai šalis reikalauja posėdį atidėti. Šalys geriausiai žino bylos aplinkybes. jugement par dėfaut. 187 . draudimo piktnaudžiauti procesu. 153. Nesąžininga šalis. nes negalinti atvykti dėl svarbių. bet ir įrodinėjimo atžvilgiu. atsakovas laiku nesurašo atsiliepimo į ieškinio pareiškimą. pateisinamų priežasčių. kad reikalavimas išklausyti abi šalis svarbus ne tik jų teisių apsaugos.). 1 Išsamiau žr. apeliacinį ar kasacinį skundą (CPK 142. The Probable and the Provable. kad šalis visuomet būtų išklausyta asmeniškai. Aptariamo principo nereikėtų suprasti dogmatiškai. Tačiau. Proceso operatyvumo. turi vadovautis protingumo kriterijumi ir nustatyti tokį terminą. Reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia. 253-254 str.)1.). sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja. Oxford: Oxford University Press. surašant atsiliepimą į ieškinio pareiškimą. 249. kol viena ar abi šalys teiksis atvykti į posėdį. Teisės būti išklausytam principas nereikalauja. pranc.šalies neatvykimas į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių yra pagrindas teismui priimti sprendimą už akių (angl. 235. išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CPK 255 str. tai šalies atstovo dalyvavimas posėdyje reiškia.). kai šalis laiku nepateikia teismui savo reikalavimų ar atsikirtimų. default judgement. pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka (CPK 117-134 str. 1977. Kadangi įstatymas leidžia šalims vesti bylą pačioms arba per savo atstovus (CPK 51 str. Siekdamas užtikrinti šio principo įgyvendinimą. 186. draudžia riboti kalbų trukmę. kad byla judėtų į priekį. vok. 318. teismas. Nederėtų pamiršti.). kad ji įgyvendina savo teisę būti išklausyta per atstovą.: Cohen L. atsisakiusi priimti šaukimą į posėdį ar kitais būdais vilkinanti greitą bylos išnagrinėjimą. vengianti atvykti į procesą. 351 str. suteikia procesines galimybes priešingai šaliai reaguoti į kitus šalies rašytinius pareiškimus. Tas pats nutinka. Daugumos užsienio valstybių įstatymai šiuo atžvilgiu gana griežti . negali naudotis teisės būti išklausytai teikiamomis privilegijomis. J. Versaumnisurteil). suteikia šalims teisę žodžiu išdėstyti savo poziciją teismo posėdyje (CPK 15. kuris abiem šalims leistų tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

kai bylai rengtasi raštu (vok. jeigu jos tyrimas vilkintų bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas spartinamas įvairiais būdais ir priemonėmis: nustatomi procesiniai terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims taikomos sankcijos už procesinių terminų pažeidimą ir teismo nurodymų nevykdymą. Švedijoje siekiant paspartinti pasirengimą bylos nagrinėjimui ir įrodymų rinkimą bei tyrimą. esant dokumentiniam. Taigi proceso operatyvumo principas (vok. šis principas taip pat įgyvendinamas. Šios priemonės leidžia įgyvendinti Švedijos teismo proceso kodekso 42:14 straipsnio reikalavimą. kad būtų ne daugiau kaip vienas teismo posėdis. liudytojų parodymai gali būti gaunami telefonu. nustatantį pareigą bylai pasirengti taip. Tokiais atvejais kiekviena šalis savo argumentus ir kontrargumentus yra išdėsčiusi savo rašytiniuose procesiniuose dokumentuose. šaliai neatvykus. y. t. ProzeBforderungspflicht) pripažįstamas vienu iš esminių Vokietijos civilinio proceso principų ir teisėjas yra įpareigotas užtikrinti jo įgyvendinimą. Prancūzijos CPK 3 straipsnis įpareigoja teisėją užtikrinti tinkamą proceso eigą ir neleisti vilkinti bylos. neveiksmingas. kurios laiku neįvyk188 . Vokietijos CPK 274-276 straipsniai nurodo du rengimosi bylai variantus — žodinį arba rašytinį. žodinis bylos nagrinėjimas kombinuojamas su jos nagrinėjimu tik pagal pateiktą rašytinę medžiagą. sprendimas priimamas už akių ir t. kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas. 3.t. schriftliches Vorverfahreri). sudaromi bylų nagrinėjimo tvarkaraščiai. nesudėtingos bylos nagrinėjamos supaprastinta tvarka. Teismas turi teisę atsisakyti priimti šalių ar jų advokatų per nustatytus terminus nepateiktą teismui rašytinę medžiagą. Lėtas teisingumas yra blogas. Pavyzdžiui. kurie yra sudedamoji bylos medžiaga ir kuriuos ištiria ir įvertina teismas. Bylą šalių. nurodyta CPK 7-8. Teismo ir šalių pareiga siekti. šalių paaiškinimai.). kai šalys laiku šito negalėjo padaryti dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių (CPK 296 str.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Teisės būti išklausytam principas akivaizdžiausiai įgyvendinamas nagrinėjant bylą žodžiu. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymai įpareigoja teismą stebėti proceso eigą. kad nereikėtų antro posėdžio. kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Tačiau ir nagrinėjant bylą pagal rašytinę medžiagą. šalims. užkirsti kelią bylos vilkinimui. arba rašytiniam.15 PROCESO OPERATYVUMO PRINCIPAS Teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė. procesui. o CPK 272 straipsnis įpareigoja teismą siekti. išskyrus atvejus. 159 ir kituose straipsniuose.

Ikikarinėje Lietuvoje Civilinės teisenos įstatymas taip pat nurodė kelias veiksmingas proceso spartinimo priemones. sprendimą byloje Klein v. Gutauskienė v. Nuspręsti. A. Nr. jo 145 ir 718 straipsniai nustatė. 3) kompetentingų institucijų elgesį (pranc. kuris vienu iš žmogaus teisių ir teisės į tinkamą procesą elementu laiko asmens teisę. comportement des autoriteės compėtentes). 2Žr. nurodė. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Pavyzdžiui. Toks Konvencijos aiškinimas visiškai suprantamas. 189 . 2000. Nr. Daugėjant civilinių bylų proceso operatyvumo principas tampa labai svarbus1. Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs. comportement du requeren). kad šešerių metų ir dviejų mė1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m.).. Daugeliui veiksmų atlikti buvo nustatyti laikini naujieji procesiniai terminai ir jų praleidimas reiškė išnykus procesine.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI do teisėjo nurodymų. l'enjeu du litige pour l'intėresse)2.). R Penelienė. kat. 13.). aiškindamas protingo termino sąvoką. Švedijoje ir Vokietijoje) iki penkerių metų (Italijoje). nes Europos valstybėse bylų nagrinėjimo terminai labai skirtingi: nuo šešių mėnesių (Prancūzijoje. Germany. kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką (reasonable time. todėl jų nagrinėjimo terminai vis ilgėja. pvz. liepos 27 d. terme raisonnable). Jeigu nė viena šalis ilgiau nei dvejus metus neparodo iniciatyvos tęsti procesą. 2) pareiškėjo elgesį (pranc. b. 2000 m. Pavyzdžiui. complexite de l'affaire).). nutartis c. nutartis c. 3K-3-522/2000. Kokį terminą reikėtų laikyti protingu. turi nutraukti bylą ir iš ieškovo priteisti atlyginti atsakovui išlaidas. gegužės 10 d. Daugelio valstybių teismai užversti bylomis. privalo priimti sprendimą už akių. o atsakovui neatvykus. 4) pareiškėjo intereso esmę (pranc. Sustabdyta byla. kat. būdavo nutraukiama (CTĮ 689 str. G. neatvykus ieškovui. Čia verta prisiminti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. vilkina nagrinėjimą. b. Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. Europos žmogaus teisių teismas. kurios nė viena šalis per trejus metus nereikalavo atnaujinti. kad teismas. 3K-3-450/2000. teismas bylą nutraukia (CPK 386 str. kad reikia atsižvelgti į keturis kriterijus: 1) bylos sudėtingumą (pranc.. Ivašenko v. o kokį ne. balandžio 26 d. teisėjas gali išbraukti iš teisme nagrinėjamų bylų tvarkaraščio (CPK 381 str. 40. teisę (CTĮ 833 str. ar civilinė byla tikrai buvo nagrinėjama neprotingai ilgai. priklauso nuo konkrečios padėties. galima tik įvertinus visus išvardytus kriterijus.

vasario 10 d. France. 1995. 190 . aštuonerių metų ir vieno mėnesio .CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISES ŠAKA 1 2 nesių .telefoną. kitiems proceso dalyviams. nuostolių ar išlaidų kitai Šaliai priteisimas. 1996. dėmesį į būtinumą užtikrinti operatyvų bylų nagrinėjimą. turi būti taikomos sankcijos. sprendimas byloje Ciricosta and Viola v Italy. pavyzdžiui. gruodžio 4 d. kad tinkamai ir laiku būtų pasirengta antrajam posėdžiui. o antrajame byla turėtų būti išnagrinėta iš esmės. išsamiau žr. Italy. nes byla taip ilgai buvo nagrinėjama ir dėl pareiškėjų kaltės5. 2 Europos žmogaus teisių teismo 1995 gruodžio 4d. Kita vertus. gegužės 21 d. siekiant pagreitinti įrodymų rinkimą. Italy. 1995. parengiamasis.: Solla S. 4) teismas turi taikyti sankcijas į teismo posėdį neatvykusiems liudytojams.t. Disproportion of Length of Proceedings // The International Legal Profession. Rekomendacijoje Nr. kai paaiškėja naujų faktų ar yra kitų išimtinių ir svarbių aplinkybių. jeigu liudytojas neatvyksta. 1996. 4 Europos žmogaus teisių teismo 1995 m. bylos išbraukimas iš teismo nagrinėjamų bylų sąrašo. o bylos nagrinėjimas jame gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. 3 Europos žmogaus teisių teismo 1995 rugsėjo 28d. 5) jeigu teismo paskirtas ekspertas be pateisinamos priežasties laiku nepateikia savo išvados arba atsisako ją pateikti. No 5. teismas privalo jam 1 Europos žmogaus teisių teismo 1996 m. bylą galima nagrinėti toliau ar jos nagrinėjimą dera atidėti. sprendimas byloje Scollo v. vienuolikos metų ir aštuonių mėnesių terminai buvo neprotingai ilgi. kuri per teismo ar įstatymo nustatytus procesinius terminus neatliko tam tikrų procesinių veiksmų. R (84) 5 Ministrų komitetas siūlo įgyvendinti tokias bylų nagrinėjimą spartinančias priemones: 1) paprastai bylos nagrinėjimas neturėtų susidėti daugiau nei iš dviejų teismo posėdžių: pirmasis teismo posėdis turėtų būti preliminarus. gavusiems pranešimą apie posėdį ir į jį neatvykusiems. 3) šalims. Article 6(1) European Convention on Human Rights. penkiolikos metų bylos nagrinėjimo termino jis nepripažino neprotingai ilgu.. p. 157-166. 1995. sankcijos taip pat turi būti taikomos šaliai. sprendimas byloje Allenet de Ribemont v. sprendimas byloje Ausiello v Italy. teismas turi būti įgaliotas pats nuspręsti. 5 Europos žmogaus teisių teismo 1995 m. bauda. Europos Tarybos Ministrų komitetas taip pat atkreipė valstybių. 1995. tokios sankcijos gali būti teisės atlikti tam tikrus veiksmus praradimas. tikslinga būtų naudoti šiuolaikines technines priemones . vienuolikos metų ir dešim3 4 ties mėnesių . sprendimas byloje Terranova v. vaizdo aparatūrą ir t. Europos Tarybos narių. 2) teismas turi užtikrinti.

kad byla būrų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 72 str. 191 . teismas apie tokį advokato elgesį privalo informuoti profesinę advokatų organizaciją. vilkina procesą ar kitaip juo piktnaudžiauja. iš tokios šalies išieškoti nuostolius kitai šaliai.vietoj konkrečių bylos išnagrinėjimo terminų nustatymo įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti. jeigu šalis elgiasi nesąžiningai. naudodamasis šiomis teisėmis. adopted by the Committee of Ministers on 28 February. riboti liudytojų skaičių tam pačiam faktui patvirtinti. . išskyrus atvejus. 356 str. atlyginimo sumažinimą.baudą. kviesti šalis į posėdį. teismo išlaidos gali būti priteisiamos iš jų. 1984. . 8) teismui turi būti suteikta teisė spręsti.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI taikyti sankcijas . kad byla būtų išnagrinėta viename teismo posėdyje (CPK 7 str. tačiau teisėjas. 10) kai kurių kategorijų byloms reikėtų nustatyti supaprastintą nagrinėjimo procedūrą1.nustatytas bylos nagrinėjimas žodžiu derinamas su rašytiniu procesu (CPK 15. atsisakyti kviesti liudytojus. negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų. teismas turi nagrinėti bylą iš esmės nedelsdamas arba išieškoti iš tokios šalies baudą ar nuostolius. jeigu jų parodymai nesusiję su bylos aplinkybėmis. atsikirtimai ir įrodymai turi būti pateikti rengiantis nagrinėti bylą. jeigu procesą vilkina šalių advokatai. nuostolių ir išlaidų išieškojimą ir panašiai. reikalauti iš jų įrodymų ir kontroliuoti įrodymų pateikimo procesą. 9) visi šalių reikalavimai. 7) nagrinėdamas bylą teismas turi veikti aktyviai: reikalauti iš šalių patikslinti savo reikalavimus ir atsikirtimus.).užtikrinti operatyvų teismo procesą: . kurių tikslas . kad ši jam taikytų drausmines sankcijas.). 227. 6) šalies pareikštą aiškiai nepagrįstą ieškinį teismas turi nagrinėti sumarinio proceso tvarka ir. kokiu būdu . vėliau jie gali būti priimami tik išimtiniais atvejais.). 321. kai bylos nagrinėjimo tvarką nustato įstatymai. .apribotas ieškinio elementų keitimas tik pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijoje ir įrodymų pateikimo bei priešinio 1 Recommendation No R (84) 5 on the Principles of Civil Procedure Designed to Improve the Functioning of Justice. esant pagrindo. Šios rekomendacijos nuostatos ir užsienio valstybių patirtis atsispindi ir naujojo Lietuvos CPK normose.nustatyta teismo ir šalių pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui ir siekti.žodžiu ar tik pagal rašytinę medžiagą arba mišriuoju būdu. reikėtų nagrinėti bylą.

Nei šalys. Dėl šios priežasties teismo darbas turi būti ypač racionalus ir veiksmingas. Ginčą sprendžia teismas. ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo ypatumai (CPK 441 str.). CPK 413 str. 142 str. 1d. . o tai daug kainuoja.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA ieškinio pareiškimo laikas (CPK 141 str.) ir kita.teismui suteikta papildomų teisių įrodinėjimo procese (CPK 179 str. .).paruošiamųjų dokumentų būdu ir parengiamojo teismo posėdžio būdu (CPK 227-228 str. ~ nustatyta posėdžio pirmininko pareiga užtikrinti. kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. o ne šalys. tačiau teismo procesas nėra privatus jų ginčo sprendimo būdas. darbo laikas. l d. 181 str. 3. Todėl procesiniu požiūriu proceso Šeimininkas yra jis.). 2d. o teismas yra valdžios institucija (Konstitucijos 5 str. .nustatyta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateikiamus įrodymus (CPK 181 str.). igno192 .). Valstybės prievartos priemonės negali būti atiduotos į privačias rankas. . teisės į tinkamą procesą.nustatytos griežtos sankcijos proceso dalyviams už proceso vilkinimą ir kitokį piktnaudžiavimą procesu (CPK (95 str.nustatyta šalių pareiga visus argumentus ir įrodymus pateikti esant pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijai (CPK 226 str. 3d. Lygiai taip pat privataus asmens nuožiūra negali būti naudojamas teismo. Kaip ir visais kitais panašiais atvejais. .. Būtina atkreipti dėmesį į galimą proceso operatyvumo principo konfliktą su kitais proceso principais.). — įvestos naujos supaprastinto proceso formos — dokumentinis procesas (CPK 424-430 str..16 TEISĖJO VADOVAVIMO PROCESUI PRINCIPAS Nors šalys civiliniame procese turi plačias teises.t.). — nustatytas pasirengimo konkrečių kategorijų bylų nagrinėjimui ir išnagrinėjimo terminas (pvz..įvestas teismo sprendimo už akių institutas (CPK 285-289 str. 143 str. Būtina užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. dispozityvumo..). . padedančios šitai pasiekti (CPK 158-160 str. kaip valstybės institucijos. vilkinti procesą.įvestos dvi pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme formos . nei teismas dėl proceso operatyvumo negali aukoti kitų principų: teisės būti išklausytam.).).). privalu siekti proceso operatyvumo ir kitų principų pusiausvyros. Teisingumo sistema išlaikoma iš mokesčių mokėtojų lėšų. ir jam suteiktos tam tikros procesinės teisės. rungimosi ir t.

b. Formaliojo vadovavimo procesui principas reiškia. 180 str. savo iniciatyva rinkti įrodymus. nutartis c. peržengti ieškovo pareikšto reikalavimo ribas. 5) kontroliuoti įrodymų sąsajumą ir leistinumą (CPK 177. o įstatymų numatytais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 160. 77. kad teisėjas gali: 1) nustatyti šalims ir kitiems proceso dalyviams terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti (CPK 72. Čyžius ir kt. 193 . Todėl šis principas doktrinoje vadinamas instruktavimo principu. 35.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI ruoti teismo nurodymus. 212. 115. reikalauti jų paaiškinimų (CPK 159 str. kad jis. 179. likdamas nešališkas ir neutralus bei nepažeisdamas dispozityvumo. rungimosi. kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims klausimus siekdamas patikslinti ir išsiaiškinti tikruosius jų reikalavimus ir prašymus.). iki 1994 m. 225. patikslinti šalių pareigą įrodinėti. Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtintas CPK 7-8 straipsniuose. P. 210. CPK XII skyriaus pirmojo skirsnio. Teisėjo vadovavimas procesui suprantamas dvejopai . keisti ieškinio dalyką ar pagrindą. o ne šalys įgyja teisę disponuoti ginčo objektu: teisėjas gali savo iniciatyva pradėti tirti naujus faktus. redakcija). įpareigoti šalis pateikti tam tikrus įrodymus. bet ir už jos baigtį ir rezultatą. 225 str. gegužės 22 d. galiojusio CPK 15 str. Formaliuoju (procesiniu) požiūriu teisėjo vadovavimas procesui reiškia.)'. kad byla judėtų į priekį. 227-228 ir kituose CPK straipsniuose. šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų. 95 straipsnyje. kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą. kuriomis šalys nesiremia (iura novit curia).). Kai teisėjas procesui vadovauja materialiuoju požiūriu. teismas tampa atsakingas ne tik už bylos eigą. v. 179. pavadinto „Vadovavimas procesui". 2) savo iniciatyva skirti ekspertizę.). kad teisėjas turi vadovauti procesui materialiuoju požiūriu. kad galėtų užtikrinti spartų ir veiksmingą bylos nagrinėjimą. Panevėžio apskrities viršininko administracija. tai jis. Panašus teisėjo vadovavimo procesui modelis buvo įdiegtas tarybiniame civiliniame procese (pvz. 3) pateikti šalims.. normose (CPK 153-162 str. kontroliuoja šalių veiksmus procese siekdamas. Kitaip tariant.materialiuoju ir formaliuoju požiūriu. Nr 3K-3-583/2000. nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes. Teismas privalo turėti atitinkamus įgaliojimus ir priemones. kat. 160 ir kiti straipsniai). 4) pagrįsti savo sprendimą teisės normomis. Šiandien beveik nė viena valstybė nepripažįsta. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. atlikti vietos apžiūrą.

Anglijoje. . Todėl reikia kalbėti apie įvairaus lygio vadovavimo procesui modelius. ar šalys turi advokatus. patenkinti daugiau. teisių gynybos būdus (CPK 376 str. reikalavimų. Austrijoje. nei pareikšta. Vienose. jų nagrinėjimas susijęs ir su viešojo intereso gynimu. jos kategorijos. Be to.). be to.). nes šios bylos neretai yra vienašalės. Ir atvirkščiai. susijusi su viešojo intereso gynimu (vadinamoji nedispozityvioji byla). Italijoje. jeigu nagrinėjama byla. skiriasi teisėjo vadovavimo procesui intensyvumas esant ieškinio ir ypatingajai teisenai. 9) taikyti šalims. vadovavimo procesui intensyvumas priklauso ir nuo to. Nagrinėjant ieškinio teisenos bylą. JAV. Vokietijoje. kitiems proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas (CPK 240. 7) užtikrinti tvarką teismo posėdyje (CPK 162 str. 12) pasiūlyti šaliai ar trečiajam asmeniui pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 str. pavyzdžiui. taikyti kitus. kad teisėjo vadovavimo procesui intensyvumas nėra vienodas visose bylose. teisėjas neprivalo joms aiškinti jų procesinių teisių ir pareigų. teisėjas visais atvejais turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus.). teisėjas yra aktyvesnis.pasyvesnis. 10) spręsti bylos nagrinėjimo.). Teisėjo aktyvumas priklauso nuo bylos pobūdžio. nes tai advokatų pareiga (CPK 243 str. Ypatingosios teisenos bylose teisėjas yra aktyvesnis.). kitiems proceso dalyviams sankcijas (CPK 95.). pavyzdžiui. 8) stebėti ir kontroliuoti šalių baigiamųjų kalbų eigą (CPK 253-255 str. kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 103-109. 163-167. nesusijusią su viešojo intereso gynimu (vadinamąją dispozityviąją bylą).). Pažymėtina. pareiga užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą (CPK 159 str.). Kai kurios šiuose punktuose išvardytos teisėjo teisės įstatyme nurodytos kaip jo pareigos. Todėl teisėjas ypatingosios teisenos bylose turi imtis visų būtinų priemonių. teisėjo vadovavimo procesui principas ne visose valstybėse pasireiškia vienodai. nutraukimo ar pareiškimo palikimo nenagrinėto klausimus (CPK 156. nei prašoma. teisėjas privalo būti aktyvesnis. kad pernelyg di- 194 . kitose.). 162 str. kitose bendrosios teisės šalyse manoma. Be abejo.). Be to. 11) išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims. pavyzdžiui. jos sustabdymo. teisėjo aktyvumas bus mažesnis.).CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA 6) vadovauti įrodymų tyrimui (CPK 186-220 str. kai nagrinėjamos šeimos bylos. jeigu abiem šalims atstovauja advokatai. Pavyzdžiui. Pavyzdžiui. 293-298 str. 243 str.

17 LAISVO ĮRODYMŲ VERTINIMO PRINCIPAS Vykstant įrodinėjimo procesui šalys pateikia teismui įvairią informaciją ir teismas privalo ją įvertinti. kodėl daromos vienokios ar kitokios išvados. Šis būdas vadinamas materialiąja įrodymų teorija. teisės normas. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Jolowicz J. arba laisvu įrodymų vertinimu. kodėl daro vienokias ar kitokias išvadas.CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI delis teisėjo aktyvumas gali pažeisti sąžiningo bylos vedimo principą (angl. 3. Antra. Cit. fair trial) bei teisėjo nešališkumo ir neutralumo principą1. op. kad įrodymus teismas vertina savo nuožiūra. gyvenimo patirtį ir motyvuojat priimtą sprendimą. pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių. Įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą įstatymų leidėjas gali reglamentuoti įvairiai. galima nustatyti. 169-171. kad faktas bus įrodytas tik patvirtintas dviejų liudytojų. reiškiantį. Šiuo atveju teismas taip pat vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Formalusis įrodymų vertinimas buvo būdingas viduramžių civiliniam procesui. Kanados civilinio proceso teisės reformų šiose valstybėse teisėjas kai kuriose bylose yra net aktyvesnis nei teisėjas Europos valstybių civiliniame procese. P. kurios buvo įrodinėjamos procese. tačiau šitai pasiekiama kompleksiškai taikant logikos taisykles. Toks metodas vadinamas teisėjo laisvo vidinio įsitikinimo teorija. Si norma ir įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą. Tačiau XX a. JAV. kad galutinai ir privalomai įvertinti įrodymus palikta teisėjo kompetencijai. Antai galima nustatyti. jis gali teismams nustatyti tikslius kriterijus. jog viešasis interesas reikalauja. nenurodydamas. Trečia. išnagrinėjimu. Detming L. Nei aukštesnysis teismas. A. pabaigoje daugelyje bendrosios teisės valstybių pripažinta. Čia derinama teisėjo laisvė vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą su tam tikrais įstatymo reikalavimais. Cit. Toks įrodymų vertinimas vadinamas formaliąja įrodymų vertinimo teorija. Po Anglijos. kad procesas nebūtų pernelyg ilgas ir brangus ir teisės normos būtų taikomos teisingai. op. 58-62. Pirma. P. išskyrus CPK numatytas išimtis. O tai pasiekiama tik kai teismas iš pasyvaus stebėtojo tampa proceso eigos reguliuotoju (bylos vadybininku)2. pagal kuriuos būtų nustatoma įrodomoji surinktos informacijos vertė. Cappelletti M. galima įpareigoti teisėją vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. tačiau nurodant motyvus. 195 . CPK 185 straipsnis nustato. kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. vadovaudamasis įstatymu..

kaip teismas privalo įvertinti vieną ar kitą įrodymą. įstatymo 17 straipsnyje.). gali nustatyti Civilinio proceso kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. patvirtinančius nuosavybės teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja. laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo. 2 d. nagrinėjant teisme civilines bylas. numatytose Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. 3K-3-120/1999. Ilčiukienė v. norinčių atkurti nuosavybės teisę į žemę. 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. 196 . nutarime Nr. ir šis ginčas nagrinėjamas teisme. pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. todėl teismas privalo įvertinti visą byloje esančią informacinę medžiagą. nutartyje nurodė. Šioje CPK normoje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia. tik teisėjas sprendžia.niekas negali nurodyti teisėjui. nurodytas įstatyme (CPK 197 str. b. Lietuvos CPK 65 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą. Laisvo įrodymų vertinimo principo nuosekliai laikomasi teismų praktikoje. Nr. pagrįstu visapusišku. kas buvo žemės savininkas. leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA nei valdžios institucijos ar pareigūnai. kyla ginčas dėl to. kad įrodymus teisėjas turi vertinti neklasifikuodamas į blogus ar gerus. Mažeikienė ir kt. kad „pagal Lietuvos CPK l straipsnį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. 180 str. kad Teisingumo ministerija taip pat neturi teisės savo aktais keisti CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių1. nutartis c. kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. Jokie įrodymai negali turėti teismui iš anksto nustatytos galios. gegužės 12 d. Laisvo įrodymų vertinimo principas taip pat reiškia.). teismas tiria ir vertina vadovaudamasis Lietuvos CPK nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. 55. rugsėjo 29 d. pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. S. vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. nei šalys . Pavyzdžiui. K. Kai tarp asmenų. ginčo šalių pateiktus įrodymus." Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė. Kita vertus. nei kitos valstybės institucijos negali iš anksto nustatyti. 1057 nustatytos nuosavybės teisės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taikomos tik nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo administracine tvarka valstybės institucijose. kad nei Vyriausybė. gegužės 12d. kat. liepos l d. Nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. išskyrus retas išimtis. ar informacija susijusi su byla ir laikytina joje įrodymu (CPK 177.

op. be abejo. 3. kad teismai neturėtų remtis įrodymais. non est in mundo). 180 str. Šioje valstybėje teisėjas turi teisę priimti.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Tačiau. Visi proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti esant bet kuriai civilinio proceso stadijai. pavyzdžiui. 176. Pavyzdžiui. gautais pažeidus materialiosios teisės normas. todėl teisėjas visų pirma yra saistomas įstatymo. kad teismo procesas būtų veiksmingas ir vyktų tik prireikus. Todėl į teismo procesą negalima žiūrėti kaip į žaidimą ar sąskaitų suvedimą. teisėjas. quod non est in actis.18 DRAUDIMO PIKTNAUDŽIAUTI PROCESU PRINCIPAS Teismo veikla reikalinga daug lėšų ir laiko. vertindamas įrodymus. jis taip pat privalo įvertinti visus įrodymus ir nė vieno nepalikti neaptarto. kai negalima remtis žodiniais įrodymais ir galioja principas „ko nėra proceso dokumentuose. 6-53. bendrosios teisės valstybėse yra griežtos įrodymų sąsajumo ir leistinumo taisyklės. Cit. įrašyto pokalbio garso įrašas ar vaizdajuostė negali būti pripažįstama įrodymu2. Cit.93 str. tiek privatus interesas reikalauja. Tiek viešasis. Laisvo įrodymų vertinimo principas pripažįstamas daugumoje valstybių.). tas neegzistuoja" (lot. Laisvo įrodymų vertinimo principą taip pat riboja rašytinis (dokumentinis) procesas. pažeidžiant galiojančius įstatymus. nes priešingu atveju jo išvados gali būti klaidingos ar absurdiškos. Lindell B. Italijoje. Vis dėlto Vokietijos Aukščiausiasis Teismas teismų praktiką orientuoja į tai. nes Vokietijos civilinio proceso teisė faktiškai nenustato įrodymų leistinumo taisyklių. tačiau jo turinys skiriasi. Be to. Įrodinėjimo procesą reguliuoja įstatymas. vertindamas įrodymus. op. moralinės ir psichologinės dalyvių įtampos. Todėl laisvo įrodymų vertinimo principas šiose valstybėse pripažįstamas tik laikantis įrodymų sąsajumo ir leistinumo taisyklių.). Prancūzijoje. teisėjas privalo laikytis įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177. jų teisę į privatų gyvenimą. turi remtis ir formaliosios logikos dėsniais. Prinzip der freien £eweisbewūrdigung) taip pat pripažįstamas. Gerstenmaier K. jeigu rėmimasis procese tokiais įrodymais pažeistų šalių konstitucines teises. Tad slaptai.. CK 1. kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 181-183 str. Ispanijoje. Vokietijoje laisvo įrodymų vertinimo principas (vok. tirti ir vertinti net neteisėtu būdu gautą informaciją1. 197 . P. Antai Švedijoje jis laikomas absoliučiu. Vertindamas įrodymus. teisėjas nėra absoliučiai laisvas. A. P.

vok. kurie nesuderinami su tų teisių paskirtimi. Pareiškus aiškiai nepagrįsta nušalinimą tik būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas. t. gegužės l d. varžo kitų asmenų teises ar daro jiems žalą1. kad. nutartis c. L. Gudoms v. įgyvendinti savo subjektines teises tokiais būdais ir priemonėmis. nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių". kat. 95 ir kituose straipsniuose. 47. Taigi Konstitucija draudžia piktnaudžiauti teise. 2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Kita šalis turi teisę į dėl tokių nesąžiningos šalies veiksmų patirtų nuostolių atlyginimą. b. Piktnaudžiavimas teise: samprata ir įstatymų taikymo problemos. Nr 3K-3-1016/2001. Jis gali būti labai įvairus: pareiškiamas aiškiai nepagrįstas ieškinys. taip pat už kitokį sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą numatyta iki dvidešimties tūkstančių litų bauda. 3K-3-905/2000. pranc. b. abus de procedure. 198 . nevykdomi pagrįsti teismo nurodymai. kat. 2000 m. CPK 68 straipsnio antrojoje dalyje reikalaujama motyvuoti teisėjo nušalinimą.137 straipsniai. Garnienė ir kt. A. Pavyzdžiui.: Mikelėnas V. kat. o tik sukelti atsakovui nemalonumų ir „patampyti" jį po teismus.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtina bendrąjį teisės principą. kuriame privalo dalyvauti. UAB „Parabolė" ir kt. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis vadinamas piktnaudžiavimu procesu (angl. 42 straipsnio penktojoje dalyje. spalio 24 d. y. nutartis c. kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir negali jomis piktnaudžiauti2. CPK 246—248 straipsniai nustato iki tūkstančio litų baudą proceso dalyviams. v. apeliacinio skundo. VerfahrensmiBbrauch). CPK 95 straipsnyje už nepagrįsto ieškinio. abuse of process. spalio 2 d. o šitai reikštų piktnaudžiavimą teise pareikšti nušalinimą. Draudimo piktnaudžiauti teise principą įtvirtina ir CK 1. 3 LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. 1 Išsamiau apie piktnaudžiavimą teise žr.t. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. 42.2 bei 1. UAB „Init" v. Šios pareigos pažeidimas taip pat reiškia piktnaudžiavimą procesu. „įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis. Nr. vengiama atvykti į teismo posėdį ar priimti teismo šaukimą. 92. įvairiais būdais vilkinama byla ir t. Teismų praktikoje dar prieš priimant naująjį CPK taip pat pabrėžta. CPK 42 straipsnio penktojoje dalyje reikalaujama. kasacinio skundo pareiškimą. 3K-3-466/2000. M Bobrovskis. Nr. Draudimo piktnaudžiauti procesu principas įtvirtintas CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje. b. be pateisinamos priežasties neatvykusiems į teismo posėdį. kai į teismą kreipiamasi ne siekiant apginti tikrai pažeistą teisę.. kad šalys sąžiningai naudotųsi joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis3. nutartis c.

CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI

Užsienio valstybėse piktnaudžiavimo procesu trukdant teismui vykdyti teisingumą institutas taip pat gerai žinomas. Bendrojoje teisėje
piktnaudžiavimas procesu yra savarankiškas deliktas (angl. tort), suteikiantis teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo1. Švedijos teismo proceso kodekso devintojo skyriaus 1-10 straipsniai už piktnaudžiavimą procesu nustato įvairias sankcijas: baudą, nuostolių atlyginimą,
draudimą pateikti naujų įrodymų ar faktų. Prancūzijos teismų kodekso
32 straipsnis už tai, kad pareikštas aiškiai nepagrįstas ieškinys, nustato
nuo šimto iki tūkstančio frankų baudą ir reikalauja atlyginti kitai šaliai nuostolius. Vokietijoje griežtos sankcijos taikomos nevykdantiems
teismo nurodymų asmenims (CPK 141, 273, 377, 404, 428, 432 str.)2.
3.19 VALSTYBĖS GARANTUOTOS TEISINĖS
PAGALBOS PRINCIPAS
Valstybės apmokama teisinė pagalba yra viena iš būtinų konstitucinės
teisės kreiptis į teismą garantijų. Ši pagalba yra ir procesinio šalių lygiateisiškumo bei kitų civilinio proceso teisės principų garantija. Dėl
finansinių priežasčių ne visi asmenys gali pasinaudoti advokato paslaugomis, todėl jų galimybės kreiptis į teismą ar laimėti bylą gali sumažėti. Tad valstybė privalo pasirūpinti, kad teisė į teisinę gynybą būtų prieinama visiems visuomenės nariams. Pažymėtina, kad Europos Tarybos
Ministrų komitetas net keletoje savo priimtų dokumentų yra atkreipęs
valstybių — Europos Tarybos narių — dėmesį į būtinumą įvesti nemokamos teisinės pagalbos sistemą (l976 m. vasario 18d. rekomendacija
Nr. R (76) 5; 1978 m. kovo 2 d. rekomendacija Nr. R (78) 8; 1981 m. ge3
gužės 14d. rekomendacija Nr. R(81)7 . Sukurti nemokamą ar iš dalies
mokamą teisinės pagalbos sistemą skatino ir tai, kad Lietuva 1996 m.
vasario 13d. ratifikavo 1977 m. sausio 27d. Europos sutartį dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo4.
Iki Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nemokamos
teisinės pagalbos sistemos nebuvo. Socialiai remtinų asmenų kreipimąsi
1

Išsamiau žr.: Prosser and Keeton on Torts. 5th ed. St. Paul, Minn.: West Publishing Co., 1984. P. 897-900.
2
Išsamiau žr.: Abuse of Procedural Rights: Comparative Standarts of Procedural
Fairness / edited by M. Taruffo. The Hague: Kluwer Law International, 1999.
3
Išsamiau žr.: Cousins M. Civil Aid in France, Ireland, the Netherlands and the
United Kingdom: A Comparative Study // Civil Justice Quarterly. 1993, vol. 12,
p. 154-166; Carpi F. Legal Aid in Italy and Europe // Essays on Transnational and
Comparative Civil Procedure / edited by F. Carpi, M. A. Lupoi. Torino: G. Giappichelli Editore, 2001. P. 3-12.
4
Žinios. 1996, Nr. 18-459.

199

CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA

į teismą siekta palengvinti reformuojant žyminio mokesčio institutą —
atleidžiant nuo žyminio mokesčio socialiai remtinus asmenis, mažinant
asmenų, kurių sunki turtinė padėtis, žyminio mokesčio dydį, atidedant
ar išdėstant žymimo mokesčio mokėjimą. Naujojo CPK 83-84 straipsniai taip pat numato atleidimo nuo žymimo mokesčio, jo mažinimo ar
atidėjimo galimybę. Tačiau šios priemonės buvo ir yra tik dalinis problemos sprendimas, nes jos neužtikrina asmens teisės turėti kvalifikuotą
advokatą, kurio paslaugos būtų apmokamos iš valstybės lėšų.
Naujasis CPK teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įtvirtino kaip civilinio proceso teisės principą. Šitai tapo įmanoma priėmus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Taigi komentuojamame straipsnyje įtvirtintą principą detalizuoja minėtas
įstatymas ir jo lydimieji aktai. Pažymėtina, kad teisė į valstybės apmokamą teisinę pagalbą garantuojama (sąvoka „valstybės garantuojama teisinė pagalba" reiškia įstatymo nustatyta tvarka teikiamą teisinę informaciją, teisės konsultacijas ir atstovavimą civilinėse bylose)
tik fiziniams asmenims. Juridiniai asmenys tokios teisės neturi. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo l straipsnį
valstybės garantuojama teisinė pagalba yra pripažįstama Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsienio
piliečiams ir asmenims be pilietybės, dėl turtinės padėties negalintiems tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, jeigu
kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse
sutartyse. Įstatymo 2 straipsnis numato tris valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos rūšis:
1) pirminę teisinę pagalbą;
2) valstybės teisinę pagalbą;
3) viešųjų įstaigų teisinę pagalbą.
Pirminė teisinė pagalba - tai vietos savivaldos vykdomųjų institucijų garantuojama teisinė informacija ir teisės konsultacijos. Teisę gauti
pirminę teisinę pagalbą turi asmenys, kurių metinės pajamos ir turtas
atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį (Įstatymo 9 str.). Asmuo norėdamas gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savo gyvenamosios
vietos savivaldybę, kuri išduoda siuntimą vienos valandos konsultacijai pas advokatą ar advokato padėjėją (Įstatymo 8, 10 str.). Pirminė
teisinė pagalba finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, o advokatams ar jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą mokama pagal sutartis su savivaldybėmis, atsižvelgiant į teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio už
teikiamas teisines paslaugas dydžio ir skaičiavimo tvarkos.

200

CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI

Valstybės teisinė pagalba — tai valstybės garantuojamas asmens
atstovavimo civilinėje byloje išlaidų padengimas. Ši pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų (Įstatymo 18 str.). Šią pagalbą taip pat
teikia advokatai ar jų padėjėjai, o advokatų ar jų padėjėjų paslaugų
apmokėjimo tvarką nustato 2001 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 69 „Dėl
advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą,
darbo apmokėjimo dydžių ir tvarkos patvirtinimo bei sutikimo vykdyti
viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio"1.
Pagal Įstatymo 4 straipsnį valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
turi teisę gauti:
1) asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai
pagal šį įstatymą gauti2;
2) kiti asmenys Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse
sutartyse numatytais atvejais.
Tačiau valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama asmenims, turintiems teisę į teismo išlaidų draudimo išmokas.
Asmuo, norėdamas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą,
turi pateikti Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus dokumentus:
1) turto ir pajamų deklaracijas, užpildytas prieš kreipiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kai valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienus metus, turto ir pajamų deklaracijos pateikiamos kasmet;
2) pažymas, patvirtinančias, kad asmuo gauna socialinę pašalpą
arba yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje;
3) kitus rašytinius įrodymus.
Be to, teikiant valstybės teisinę pagalbą, teisėjas turi teisę pareikalauti papildomų rašytinių asmens, kuriam teikiama valstybės teisinė
pagalba, ir jo šeimos narių turtinės padėties įrodymų.
Pagal Įstatymo 6 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atsižvelgiant į asmenų turto ir pajamų lygį apmokamos:
1) pirmasis lygis - 100 procentų (šis lygis taikomas asmenims, kurių
turtas neviršija Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 71 1.2 punkte nustatytos turto vertės dydžio, o asmens pajamos neviršija dvylikos
minimalių mėnesio algų dydžio per metus, atskaičius mokesčius)
1

Žinios. 2001, Nr. 8-231.
Šią įstatymo nuostatą detalizavo Vyriausybė 2001 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 71
„Dėl asmenų turto ir pajamų lygių valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir
dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų maksimalaus dydžio nustatymo";
žr.: Žinios. 2001, Nr. 8-233.
2

201

CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISES SAKA

2) antrasis lygis - 95 procentais;
3) trečiasis lygis - 80 procentų;
4) ketvirtasis lygis - 65 procentais;
5) penktasis lygis - 50 procentų.
Jeigu pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ją teikiant, atitinkamai jam keičiama
ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis. Maksimalų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydį nustato Vyriausybė (dabar toks dydis civilinėje byloje yra 0,5 minimalios mėnesio algos).
Teisę gauti valstybės teisinę pagalbą turi Įstatymo 4 straipsnyje nurodyti asmenys, jeigu jie yra ieškovai, atsakovai, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus civilinėse bylose.
Asmuo, turintis teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pateikia prašymą teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą. Asmens prašymas teikti valstybės teisinę pagalbą nagrinėjamas ir advokatas skiriamas rengiantis nagrinėti bylą arba vykstant teisminiam nagrinėjimui.
Teismas, išnagrinėjęs prašymą, priima nutartį teikti teisinę pagalbą arba jos neskirti. Nutartį atsisakyti teikti teisinę pagalbą galima skųsti
atskiruoju skundu (CPK 99 str. 5 d.). Prašymo valstybės teisinei pagalbai gauti tipinę formą patvirtino teisingumo ministras 2001 m. sausio
29 d. įsakymu Nr. 15l. Asmuo taip pat gali prašyti, kad valstybės teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas jo nurodytas advokatas arba advokato padėjėjas, jei yra šio sutikimas. Advokato ar jo padėjėjo skyrimo
teikti valstybinę teisinę pagalbą tvarką detalizuoja teisingumo ministro
2001 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 16 „Dėl advokato arba advokato
padėjėjo paskyrimo teikti valstybinę teisinę pagalbą bylų procese tvarkos patvirtinimo"2.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba nutraukiama, jeigu:
1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama
teisinė pagalba, neturi teisės ją gauti;
2) asmuo nesumoka į valstybės biudžetą už valstybės teiktą teisinę pagalbą;
3) asmuo sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie ginčo
ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas.
Nutartį nutraukti valstybės teisinę pagalbą priima civilinę bylą nagrinėjantis teismas (CPK 99 str. 4 d.). Liovusis teikti valstybės garan1
2

Žinios. 2001, Nr. 13-399.
Žinios. 2001, Nr. 13-400.

202

CIVILINIO PROCESO TEISĖS PRINCIPAI

tuojamą teisinę pagalbą, jos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji teikta.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba baigiasi, jeigu:
1) pasikeičia asmens, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turto ir pajamų lygis ir jis nebeturi teisės į valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimą;
2) nepateikiami dokumentai, įrodantys asmens teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
3) teismas nusprendžia, kad teikti asmeniui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra netikslinga, asmens teisės ar įstatymo saugomi
interesai aiškiai nėra pažeisti ir gynyba ar atstovavimas yra neperspektyvūs (Įstatymo 7 str.).
Pagal Įstatymo 19 straipsnį teisinę pagalbą taip pat turi teisę teikti viešosios įstaigos, kurias gali steigti aukštosios mokyklos, savivaldybės, advokatų kontoros ir kitos institucijos. Pavyzdžiui, viešąją įstaigą
„Teisės klinika" su kitais steigėjais yra įsteigęs Vilniaus universiteto
Teisės fakultetas.
3.20 PROCESO KONCENTRUOTUMO
IR EKONOMIŠKUMO PRINCIPAI
§ 1. PROCESO KONCENTRUOTUMO PRINCIPAS

Minėta, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta žmogaus teisė į tai,
kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Atitinkamas civilinio proceso tikslas - kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką - nurodytas ir CPK 2 straipsnyje. Nurodyta ir tai, jog naujojo CPK pagrindas yra socialinio civilinio proceso mokykla, kur
proceso koncentruotumas suprantamas kaip viešas suinteresuotumas,
kad byla būtų išnagrinėta kiek galima greičiau. Atsižvelgiant į tai CPK
7 straipsnyje nustatytas savarankiškas civilinio proceso koncentruotumo principas. Šio principo suformulavimas naujajame CPK nereiškia,
kad iki šiol Lietuvoje jis nebuvo pripažįstamas. Atvirkščiai, įtvirtinant
šį principą teismų praktikoje labai prisidėjo Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas ne kartą pabrėždamas jo reikšmę. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1212/2001 teisėjų kolegija konstatavo, jog yra viešasis interesas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Kitoje
civilinėje byloje - Nr. 3K-3-999/2001, taip pat konstatuota, kad civilinio proceso paskirtis - užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą, ir nurodyta, jog asmeniui piktnaudžiaujant savo procesinė-

203

CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA

mis teisėmis teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius
neteisėtus veiksmus ir jų padarinius.
Pripažįstant, kad naujojo CPK pagrindas yra socialinio civilinio
proceso teorija, nėra jokios prasmės ginčytis dėl savarankiško proceso
koncentruotumo principo ir tikslo, nes šis principas savaime yra sudedamoji šios teorijos dalis.
Verta paminėti tik neretai pareiškiamą dėl šio principo argumentą, kad greitai - tai ne visada gerai. Reikia sutikti su nuomone, kad
skubėjimas dėl paties skubėjimo niekada negarantuoja gero rezultato.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į keletą argumentų:
a) Europos žmogaus teisių teismas jau ne vienoje byloje yra pareiškęs, kad visapusiškas, bet per ilgas bylos nagrinėjimas visada reiškia žmogaus teisių pažeidimą, taigi toks procesas negali būti vadinamas tinkamu. Kokia asmeniui bus nauda iš priimto teisingo sprendimo,
jeigu nuo ieškinio pareiškimo jau praėjo aštuoneri ar daugiau metų;
b) jokioje monografijoje ar vadovėlyje, kur aptariamas proceso koncentruotumo principas, nėra nuostatos, kad jis reiškia, jog bylą būtina
išnagrinėti greitai net ir teisingumo sąskaita. Kiek įmanoma greitesnis
bylos išnagrinėjimas neatsiejamas nuo teisingo jos išnagrinėjimo, o kilęs
šių dviejų proceso tikslų konfliktas sprendžiamas vieno ar kito naudai,
atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (pvz., nekyla jokių abejonių, kad
jeigu šalis vilkina bylos nagrinėjimą, pirmenybė teikiama proceso koncentruotumo principui).
Tikslas. Sudaryti tinkamas sąlygas, kad byla būtų iš esmės išnagrinėta jau per pirmąjį teismo posėdį.
Turinys. Šio principo turinį sudaro, viena vertus, teismo pareiga
rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu ir užkirsti kelią
bet kokiems mėginimams vilkinti procesą, kita vertus, šalies pareiga
rūpintis proceso skatinimu. Be to, proceso koncentruotumas pasiekiamas dvejopai - procesinės medžiagos koncentracija ir procesinių veiksmų koncentracija.
Teismo pareiga. Teismo pareiga rūpintis kiek įmanomai greitesniu
bylos išnagrinėjimu ir užkirsti kelią proceso vilkinimui detalizuojama
konkrečiose CPK normose. CPK 72 straipsnio pirmojoje dalyje atsisakoma bylos išnagrinėjimo terminų, tačiau nustatoma pirmininko pareiga rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, kad
nebūtų vilkinamas jos išnagrinėjimas. CPK 142 straipsnyje numatyti
atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo terminai; 141 straipsnyje nurodoma teismo teisė atsisakyti priimti ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimą; 181 straipsnyje numatyta teismo teisė atsisakyti pri-

204

CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI

imti pavėluotai pateikiamus įrodymus; 285 straipsnyje reglamentuojamos sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir kita.
Šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu. Šiuo atveju turima omenyje santykinė pareiga. Ji nustatyta CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje
ir detalizuojama kituose straipsniuose. Tai reiškia, kad šalis privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti turimomis procesinėmis teisėmis,
rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama
į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tad ši šalių pareiga, viena vertus,
reiškia ir jų (ne tik teismo) pareigą rūpintis proceso eiga (nurodyta
CPK 120-121 ir kituose straipsniuose), kita vertus, pareigą laiku, t. y.
nei per anksti (kad būtų išvengta teismo apkrovimo nereikalinga medžiaga), nei per vėlai (kad būtų išvengta proceso vilkinimo), atlikti
procesinius veiksmus.
Santykis su tiesa. Minėta, kad proceso koncentruotumo principas
jokiu būdu nereiškia greito bylos išnagrinėjimo bet kokia kaina. Atvirkščiai, CPK 7 straipsnio pirmojoje dalyje yra labai svarbi sąlyga,
kad teismas turi stengtis išnagrinėti bylą viename teismo posėdyje, jeigu
šitai nekenks tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tuo tarpu byla bus išnagrinėta tinkamai, jeigu, priimant sprendimą, joje bus nustatyta materialioji tiesa, o įstatymų numatytais atvejais - ir formalioji tiesa (priimant sprendimą už akių).
§ 2. PROCESO EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS

Jau ne kartą beveik kiekvienam bent šiek tiek besidominčiam civilinio
proceso teise teko girdėti, kad teisingumas negali būti vertinamas pinigais, kad tai amoralu, neetiška ir net neteisėta. Visa tai yra reakcija
į proceso ekonomiškumo principą. Vargu ar viskas taip paprasta. Teisingumo vykdymas, be abejo, kainuoja, ir ne tik mokesčių mokėtojams (iš biudžeto lėšų išlaikoma visa teisingumo vykdymo sistema),
bet ir šalims (kurios moka žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek galima ekonomiškiau naudoti tiek biudžeto, tiek proceso šalių lėšas. Kita vertus, tai, be jokios abejonės, nereiškia teismo teisės (juo labiau
pareigos) taupyti minėtas lėšas teisingo bylos išsprendimo sąskaita.
Šis principas formuluojamas CPK 7 straipsnyje ir reiškia teismo
pareigą rūpintis, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta kiek galima ekonomiškiau. Be to, tai reiškia įstatymų leidėjo pareigą civilinio proceso
teisei suteikti tokį turinį, kad būtų sudarytos sąlygos ekonomiškam procesui.

205

CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA

Pozicija. Kalbant apie proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimą daugiausiai ginčų kyla dėl supaprastintos tam tikrų civilinių bylų, kur sumos nedidelės, nagrinėjimo procedūros (pvz., CPK 441 str.)
ir ribojimų atsižvelgiant į ginčijamą sumą pateikti apeliacinius ir kasacinius skundus (pvz., CPK 303, 341 str.). Supaprastinta kai kurių bylų
nagrinėjimo procedūra jokiu būdu nereiškia teismo pareigos išaiškinti
atsisakymo, t. y. atsisakymo to, kad teismas išsiaiškintų esmines bylos
aplinkybes (CPK 159 str. l d.). Atvirkščiai, teismo pareiga užtikrinti
tinkamą bylos išnagrinėjimą išlieka, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad
ginčo suma nėra didelė, taigi ir pats ginčas dažniausiai yra paprastesnis, įstatymų leidėjas leidžia teismui civiliniam procesui keliamų tikslų siekti liberalesnėmis priemonėmis.
Kalbant apie apeliacinių ir kasacinių skundų ribojimus, padėtis
dar paprastesnė. Manytume, kad žmogaus teisė į teisminę gynybą įgyvendinama pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, Konstitucijos
30 straipsnis garantuoja asmens teisių gynybą teisme, tačiau ne iki
teismo. Net ir Europos žmogaus teismo praktikoje išryškėjus pageidavimui, kad šalims būtų suteikta bent viena galimybė skųsti teismo
sprendimą, yra pripažįstamos išimtys mažareikšmėms byloms. Tad galima teigti, kad viskas, kas yra už „pirmosios instancijos ribų", priklauso tik nuo valstybės geros valios ir niekaip nėra susiję su tinkamu konstitucinių teisių įgyvendinimu. O neteisingo sprendimo
priėmimo galimybė vis dėlto išlieka ir perėjus visas galimas teismo
instancijas.
3.21 BENDRADARBIAVIMO (KOOPERAVIMOSI)
PRINCIPAS
Pozicijos. Dėl savarankiško kooperavimosi principo egzistavimo civilinio proceso moksle yra dvi gana priešingos pozicijos. Vieni autoriai
teigia, kad tokio savarankiško principo visiškai nėra, o tai, kas mėginama juo apibrėžti, yra tik dispozityvumo principo ribojimai. Kiti autoriai vadovaujasi nuostata, kad civilinio proceso teisėje yra savarankiškas bendradarbiavimo principas. Lietuvos civilinio proceso teisės
koncepcijoje atstovaujama antroji pozicija, t. y. vyrauja požiūris, kad
yra savarankiškas bendradarbiavimo principas. Šis principas įtvirtintas
CPK 8 straipsnyje.
Turinys. Pati sąvoka „kooperavimasis" pirmiausiai reiškia tam tikrą
bendradarbiavimą. Civiliniame procese ja išreiškiamas ginčo šalių ir bylą
nagrinėjančio teismo bendradarbiavimas. Tokio bendradarbiavimo tikslas yra kiek įmanoma geresnis civilinio proceso tikslų ir pamatinių socialinio civilinio proceso idėjų įgyvendinimas. Į teismo ir šalių bendra-

206

CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI

darbiavimą įstatymų leidėjas žvelgia ne kaip į šių. subjektų teisę, bet
kaip į pareigą. Būtent įgyvendinant bendradarbiavimo idėją įmanomas
ir aktyvaus teismo civiliniame procese idėjos, kuri yra neatsiejama socialinio civilinio proceso dalis, įgyvendinimas. Minėtas bendradarbiavimas negali būti chaotiškas, tik pagal kurio nors subjekto valią ir norus.
Atvirkščiai, gali būti bendradarbiaujama tik tiek, kiek leidžia įstatymas.
Peržengus nustatytą ribą, kalbėsime ne tik apie atitinkamų procesinių
veiksmų neteisėtumą, bet ir teismo šališkumą konkrečioje byloje.
Visi šie bendradarbiavimo principo bruožai apibūdinti CPK
8 straipsnyje, kur sakoma, jog teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, imasi priemonių,
kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Ši tvarka įtvirtinta trijuose CPK
straipsniuose, t. y. 7 straipsnyje, kur atsispindi šalies pareiga rūpintis
proceso skatinimu; 159 straipsnyje, kur kalbama apie teismo pareigą
išaiškinti, ir 161 straipsnyje, kur nurodyta teismo teisė pasiūlyti šaliai
pasirūpinti atstovavimu. Ar visos šios priemonės nereiškia teismo šališkumo? Manytume, jokiu būdu. Teismas bus laikomas šališku, jeigu
tiesiogiai ar netiesiogiai bus suinteresuotas bylos baigtimi. Kol apie
tokį suinteresuotumą nėra kalbos, negalima kalbėti ir apie jo šališkumą byloje. Teismo teisė pateikti klausimus, nurodyti aplinkybes, kurios turi būti papildomai įrodytos, pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu ir
kitos atitinkamos teisės tėra priemonės, padedančios įgyvendinti civiliniam procesui keliamus tikslus ir užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą civilinėse bylose.
3.22 ŽODINIO IR RAŠYTINIO PROCESŲ
DERINIMAS
Žodinio proceso ir rašytinio proceso principų sąvokos. Žodinio proceso
principas tebėra viena iš labiausiai pamėgtų diskusijų temų civilinio
proceso teorijoje. Jo esmė, kad visi įrodymai tiriami, šalių kalbos sakomos, rengiamasi nagrinėti bylą teisme ir ji nagrinėjama žodžiu.
Sprendimo pagrindas taip pat gali būti tik proceso medžiaga, ištirta ir
pateikta procese žodžiu. Šis principas tiesiogiai susijęs su tiesioginio
bylos nagrinėjimo principu, kurio esmė, kad teismas savo sprendimą
grindžia tik tais įrodymais, kuriuos pats žodžiu ištyrė teismo posėdyje.
Tuo tarpu pagrindine rašytinio proceso principo idėja yra pripažįstama
taisyklė „Quod non in actis, non est in mundo". Jo esmė, kad sprendimo pagrindas gali būti tik tai, kas teismui pateikta raštu.
Ginčas. Teorijoje gana ilgai ginčytasi, kuri iš proceso formų yra
geresnė ir kuriuo atveju geriau gali būti įgyvendinami proceso tikslai.
Tik maždaug XX a. viduryje kontinentinės Europos civilinio proceso te207

kad teisėjui beveik neįmanoma išsiaiškinti bylos aplinkybių. nei skaityti1. Tad šiandien galima kalbėti apie įsitvirtinusią mišriąją proceso formą. Kartu nurodyti tokie pagrindiniai žodinio proceso privalumai: paprastumas. Nekelia abejonių teiginys. buvo kalbama apie „raštų upes" teismuose. teisėjo negalėjimą iš „procesinių raštų" susidaryti tikrojo bylos aplinkybių vaizdo. yra išreikšta beveik visuose Europos civilinio proceso kodeksuose. kaip rodo patirtis. 1806 m. Prancūzijos CPK kategoriškai atsisakoma rašytinio ir pereinama prie žodinio proceso. Austrijos CPK. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie 1877 m. ilgą jo trukmę. kad geriausia yra derinti šiuos du principus. Romos ordinarinis civilinis procesas taip pat iš esmės buvo žodinis. Wach A. Panagrinėsime šias dvi formas kiek plačiau. Pirmasis ir. paprastai žodinę proceso formą paliekant vyrauti. Pabrėžtina. kad rašytinis procesas yra nelankstus ir nepaslankus. Kodėl liberaliojo civilinio proceso „tėvai" taip kategoriškai neigė rašytinio proceso principą? Pirmiausiai tai reiškė kovą su „kabinetiniu teisingumu" ir būtinybę įtvirtinti proceso viešumo principą.tiesiog didžioji visuomenės dalis nemokėjo nei rašyti. Wach A. Vokietijos CPK bei 1864 m. Rusijos civilinės teisenos įstatymą. pavykęs mėginimas suderinti Šiuos du iš pirmo žvilgsnio lyg ir visiškai nesuderinamus principus yra 1895 m. pritaikomumas. tauta beveik negalėjo įgyvendinti liberalizmo deklaruojamos teisingumo kontrolės idėjos. greitumas. kad pirmieji procesai buvo žodiniai ir to priežastis labai paprasta . Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. Istorija. Šių dviejų proceso pradų derinimo idėja išlaikė laiko išmėginimus ir šiandien. teismo darbo viešumas ir tiesioginis dalyvavimas3. būtinai susijęs su eventualumo principo (besąlygišku atsisakymu priimti įrodymus. S.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA orijoje ir praktikoje galutinai apsistota ties . reali galimybė nustatyti tiesą byloje. Grundfragen und Reform des Zivilprozesses. 1952. Kita vertus. 4. 76.. kai derinami žodinio ir rašytinio proceso principai. Berlin.sententia media" (kompromiso taisykle). Rašytinė proceso forma įsigali jau kanoniškame Romos procese ir viduramžiais tampa vyraujančiu proceso principu pagrindinėse Europos valstybėse (Austrijos-Vengrijos imperijoje. S. pateikiamus pažeidus tam nustatytą terminą) įgyvendinimu ir panašiai2. 208 . minėta. Vokietijoje. kad būtent ilga trukmė laikyta vienu iš pagrindinių rašytinio proceso trūkumų. begalinį proceso formalumą. tiesiogiai ištirti įrodymų. aiškumas. G. Das sogenannte Muendlichkeitsprinzip. Prancūzijoje). 1914. 4. Kadangi visi rašytiniai procesai iki tol buvo uždari. Berlin. tiesiogiai išsiaiškinti šalių pozicijas. 1 2 3 Kipp H. S.

Kuriant Austrijos CPK šios žodinio proceso bėdos jau buvo gana aiškiai matomos ir Kleinas sugebėjo rasti protingą išeitį iš šios padėties. Lewisch. 63. nes tai tiesiogiai lemia teismo posėdžių atidėjimą. Tvirtinta. šalys ėmė tuo piktnaudžiauti ir sukeldavo begalinį teismo posėdžių atidėliojimą. P. Imta pripažinti.tai pasirengimo nagrinėti bylą stadija. kiek šitai padeda pasiekti civilinio proceso tikslus3. W. nes kai sprendimas priimamas po kelerių metų. 48. Rechtspolitische Ziele und Gestaltungsanliegen der Oesterreichischen Zivilprozessordnung // 100 Jahre ZPO Oekonomische Analyse des Zivilprozesses / Hrsg. Wien. kitaip jis tampa „kelmu prie kojos"2. ir teismo posėdžių protokolavimas. S. Pagaliau teigta. Francas Kleinas apie civilinio proceso tikslus ir principus bei jų įgyvendinimo metodus. teismui rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui šalys taip pat piktnaudžiavo informacijos pateikimu dalimis ir labai prailgindavo šią stadiją. po pergalingo žygio prieš rašytinį procesą greitai išryškėjo ir grynai žodinės proceso formos trūkumai. tačiau jame yra tam tikrų rašytinio proceso elementų. Rašytinis pasirengimas teisminiam nagrinėjimui turėjo užtikrinti bylos me1 Wach A. kad žodinis procesas nėra savitikslis dalykas. kad visiškai įgyvendinus žodinio proceso principą teismas dažnai tiesiog pasimeta nesusistemintame informacijos sraute. Austrijos CPK buvo numatyti du esminiai žodinio proceso ribojimai pirmosios instancijos teisme . 2 209 . Kadangi įrodymus beveik neribotai buvo galima pateikti per visą nagrinėjimą teisme. tačiau turi būti įgyvendinamas tik tiek. W. tačiau visi šie mėginimai buvo nesėkmingi. jis pirmiausiai užtikrina tiesioginį dalyvavimą. teismas tiesiog nebepajėgia susigaudyti visoje toje žodinėje informacijoje1.CIVILINIO PROCESO TEISES PRINCIPAI Deja. kad žodinis bylos nagrinėjimas kaip proceso pagreitinimo priemonė veiksminga tik tada. Šiame procese taip pat vyraujančiu pripažįstamas žodinio bylos nagrinėjimo principas. 45. Rechberger H. Kleinas teigė. Mėginta įvairiais būdais spręsti šią problemą neribojant žodinio proceso principo. Vortraege ueber die Reichszivilprozessordnung. kad dėl begalinio bylos nagrinėjimo atidėliojimo tiesioginio dalyvavimo principas beveik praranda savo prasmę. Tad kritikavę rašytinį procesą dėl ilgos jo trukmės žodinio proceso šalininkai gana greitai susidūrė su ta pačia problema žodiniame procese. Iš visų čia įvardytų blogybių pagrindine ilgo bylos nagrinėjimo esant žodiniam procesui priežastimi laikyta per visą bylos nagrinėjimą šalių informacijos dozavimas teismui. 1 Nekrošius V. 1998. Šalies neatvykimas į teismo posėdį taip pat reiškė jo atidėjimą. kai teismo posėdžių skaičius neviršija dviejų. kuri iš esmės buvo rašytinė. S. P. Rechberger. H.

1 Arens P. tiesiog būtina jį apriboti tam tikrais rašytinio proceso elementais. Sprendimas. Taigi norint. šie žodinio proceso tikslai gali būti tinkamai įgyvendinami tik jeigu byla bus aktyviai ir greitai parengta nagrinėti teisme. o praktika. kad rašytinio proceso ir žodinio proceso principų derinimas yra geriausias būdas. pripažinusi mišriojo proceso idėją. Žodinis procesas. Minėta. kad žodinio proceso principas tinkamai veiktų. Šiuo atveju praktika pateikė teorijai neginčijamą išvadą. užtenka paprasto apelianto prašymo pateiktame apeliaciniame skunde. Be ginčo šalių apsikeitimo procesiniais raštais tai nėra įmanoma. nes teismui suteikia geriausią galimybę kartu su šalimis išnagrinėti ginčą. tačiau iš esmės jį reikėtų suprasti kaip žodinio ir rašytinio procesų derinimą. 47. Pagaliau jo neįmanoma visiškai įgyvendinti. Nors Lietuvos CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodinio proceso principas. bet ir greitą apeliacijos procedūrą. Kasaciniame procese pirmumas teikiamas rašytiniam procesui ir žodinis procesas čia yra veikiau taisyklės išimtis nei pati taisyklė. Jį išsprendė ne teorija. byla nagrinėjama raštu. Tai taip pat geriausias būdas tirti įrodymus. Tačiau. pasiekti bylos išnagrinėjimo koncentruotumą. Apeliacinės instancijos teisme jau pasiekiama šių dviejų formų pusiausvyra numatant. suderinti proceso greitumą ir sprendimo teisingumą. kad priėmus šį kodeksą ginčas dėl to. kad jeigu apeliantas neprašo žodinio bylos nagrinėjimo."1 Tad galima daryti išvadą. kaip parodė mūsų CPK istorija. yra prasmingas dalykas. Teismo posėdžio protokolas turėjo užtikrinti ne tik realią galimybę teismui susiorientuoti žodžiu pateiktoje informacijoje. kaip bylos nagrinėjimo pagrindas. S. 1971. Tad kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodiniame procese. be jokios abejonės.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA džiagos koncentraciją ir galimybę priimti byloje teisingą sprendimą jau pirmame teismo posėdyje. P. Pirmosios instancijos teismo procese vyrauja žodinis bylos nagrinėjimas ir rašytinis procesas įmanomas tik įstatymo nurodytais atvejais. kurią labai puikiai suformulavo prof. kita vertus. kuri forma yra geresnė. Berlin. dar labiau sustiprėjo. 210 . kad visiškai netikslinga įgyvendinti grynąjį žodinio bylos nagrinėjimo principą. viena vertus. Arensas: „Mūsų tyrinėjimas parodė. Muendlichkeitsprinzip und Prozessbeschleunigung im Zivilprozess.

pirmiausiai turėjo Didžioji Prancūzijos revoliucija. pradžioje Europoje pradeda formuotis naujas.buvo įgyvendintas dar iki šio laikotarpio pradžios.Vokietijos CPK. . . iš esmės šiandieninis civilinis procesas. Pirmiausiai 1806 m. Esminę reikšmę jo formavimuisi. 1865 m. tiesioginio dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme ir žodinio proceso. Šios idėjos inspiruoja nemažai naujų civilinio proceso teisės srities kodifikavimo darbų. kai 1804 m. Ilgas procesas buvo viena iš pagrindinių problemų. Vokietijos ir Anglijos civilinio proceso teisės istorinės raidos tendencijos. XVII a. S.Austrijos CPK. iš esmės apribojamas teismo vaidmuo procese. Tai 1667 m. Civilinio proceso teisės atnaujinimas iš esmės buvo susijęs su viešumo ir žodinio proceso principų įgyvendinimu. Europaeisches Beweisrecht . Prancūzija. priimamas Prancūzijos CPK. . Tad vienas iš dviejų tikslų.KETVIRTAS SKYRIUS CIVILINIO PROCESO TEISĖS RAIDA XX a. tuo tarpu CPK rengimo darbe jisai beveik nedalyvavo. keltų teisės reformai revoliucijos ir Napoleono laikotarpiu.suvienodinti ir atnaujinti teisę . EUROPOJE Iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos Europoje buvo įsigalėjęs vadinamasis feodalinis civilinis procesas. . Rengiant CK Napoleonas dalyvavo labai aktyviai (jis vadovavo daugiau nei pusei visų grupės posėdžių). Dėl visų minėtų priežasčių galima suprasti. kuris buvo visiškai rašytinis. 1 Wagner G. 1895 m. Tokiam užtrukimui galima rasti logišką paaiškinimą. Prancūzijoje atsisakoma senų feodalinių proceso formų. po to dėl Prancūzijos pavyzdžio įtakos pasirodo 1864 m. nes Prancūzijos civilinio proceso teisė buvo kodifikuota jau iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. be jokios abejonės. 1806 m. 211 . savo ordonansu atliko Liudvikas XIV.Italijos CPK. 1877 m. teismo posėdžiai buvę uždari. Rusijos kodeksas. Toliau aptariamos Prancūzijos. neribota teismo galia.Prozessrechtsharmonisierung durch Schiedsgerichte // ZEuP. kodėl šiame kodekse yra palyginti mažai naujovių ir jis apibūdinamas kaip gana vidutinis kūrinys1. Prancūzijos CPK buvo priimtas po dvejų metų. vietoj jų įvedama laisvo įrodymų vertinimo taisyklė. 444. LIETUVOJE 4. 2001/3.1 DIDŽIOJI CIVILINIO PROCESO TEISĖS REFORMA XIX a. šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. priimtas Prancūzijos CK. čia vyravo eventualumo principas.

eventualumo ir slaptumo principų atsisakymas. XVIII a. op. Nesinorėtų pritarti kartais išsakomai minčiai. (įsigaliojo 1875 m. kodėl jo nebuvo. juk materialioji ir proceso teisė taikant specialią ieškinių sistemą šimtmečius plėtota Karūnos teismuose. Civilinio proceso teisės įvairovė Vokietijos žemėse buvo beveik norma . Tuo tarpu materialiosios teisės padėtis buvo kur kas geresnė.vien Prūsijoje vienu metu galiojo trejopa civilinio proceso tvarka. Todėl civilinio proceso reforma buvo būtina ir jai kelti tokie tikslai: proceso teisės suvienodinimas ir kodiilkavimas. kuris tuo laikotarpiu buvo pripažįstamas pažangiausiu Europoje civilinio proceso Wagner G. kodėl naujai susikūrusi vieninga Vokietijos valstybė aštuntajame dešimtmetyje pirmiausiai reformuoja proceso teisę1. reikėtų ieškoti kitur. 445. y. buvo mažai ką vienodinti. 1806 m. Pats svarbiausias visos šios srities reformos darbas yra 1873 m. LIETUVOS CIVILINIO PROCESO TEISĖS BRUOŽAI Tarpukario Lietuvoje taip ir nebuvo sukurtas CPK (kaip. P. nes beveik visoje Vokietijoje galiojo perimta romėnų privatinė teisė. pagerinimas ir veiksmingumo padidinimas. manytume. 212 . Prancūzijos CPK. Dėl šių priežasčių suprantama. 1864 m.) Teismų santvarkos aktai (Judicature Acts). rezultatas. Cit. Lietuvoje buvo pakankamai gerų specialistų. 4. t. kuris prireikus pildytas. Ten pat. kad Lietuvos teisininkai taip ir nesugebėjo sukurti „lietuviško" CPK. beje. Rusijos civilinės teisenos įstatymas parengtas vadovaujantis naujausiu pavyzdžiu. Pastarųjų šimtmečių Anglijos teisės istoriją galima apibūdinti kaip siekį sumažinti begalę teismų ir juose galiojančios proceso tvarkos variantų. pabaigoje šios srities situacija atrodė visiškai priešinga buvusiai tuo metu Prancūzijoje. carinės Rusijos civilinės teisenos įstatymu. rašytinio proceso. Todėl XVIII-XIXa. Visą šį nepriklausomybės laikotarpį vadovautasi 1864 m. kur atskirta pozityvioji teisė ir teisingumas2. ir CK). Anglija. galėjusių be didesnių problemų parengti tokį įstatymą.2 PAGRINDINIAI 1918-1940 m. Vokietijoje proceso ir materialiosios teisės vienodinimas vyko net iki XIX amžiaus. Atsižvelgiant į būtinumą vienodinti proceso teisę ir pasiekti jos vienovės. nes teisės vienovė čia pasiekta jau viduramžiais kaip normandų užkariavimo 1066 m.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Vokietija. Anglijoje proceso teisė plėtojosi visiškai kitaip nei kontinente. todėl priežasčių. Kitokia proceso tvarka buvo net kai kuriuose skirtingų Vokietijos žemių teismuose.

manydamas. Visi buvo pripratę prie „nuo seno" galiojusios tvarkos. kurias būtina išaiškinti.tik 1895 m. privalėjo tai nurodyti šaliai ir duoti jai laiko tiems įrodymams pristatyti. Minėtų straipsnių pakeiti213 .ūkio pagrindas ir toliau liko rinkos ekonomika.. kai buvo pakeisti Civilinės teisenos įstatymo 82 ir 82l straipsniai. nėra pakankamai įrodytos ar joms įrodyti nepristatyta jokių įrodymų. taip pat labai pragmatiška Rusijos civilinės teisenos įstatymo galiojimo priežastis . nereikėtų manyti. lėmusių būtinumą pažvelgti į proceso esmę. Rusijos civilinės teisenos įstatymas. žinojo. tiek Lietuvoje ilgainiui atsirado priežasčių.. Atkūrus 1918 m. reiškė ne tik jo pareigą daryti įtaką bylos medžiagos turiniui siekiant teisingai išspręsti ginčą. Lietuvos nepriklausomybę valstybės ekonominė sistema nepasikeitė . jog visus dvidešimt dvejus metus jis galiojo nepakitęs ir nevyko jokių civilinio proceso reformų. privertusių įstatymų leidėją pamatyti procese ir viešąjį interesą. Apie Lietuvos civilinio proceso teisės posūkį socialinio civilinio proceso teorijos link galima kalbėti nuo 1934 m. trukmę ir teismo vaidmenį jame kitu socialiniu aspektu. ir pareikalauti iš jų įrodymų. kad byla būtų išnagrinėta jau per pirmąjį teismo posėdį.CIVILINIO PROCESO TEISĖS RAIDA XX a. Tai klasikinis savo epochos liberalistinės civilinio proceso teorijos kūdikis. Juk Vokietijos CPK priimtas tik 1877 m. jog šalies nurodytos aplinkybės. kad Rusijos įstatymas priėmimo laikotarpiu buvo vienas iš pačių pažangiausių Europoje. Be to. reikalauti iš jų paaiškinimų. Šis teismo teisių išplėtimas. teisėjas. Kita. Tačiau tiek Europoje. Ne išimtis šiuo atžvilgiu buvo ir Lietuva. kuriuose vienareikšmiškai įtvirtinta teismo pareiga rūpintis esminių bylos aplinkybių išaiškinimu. Minėta. kad visą tarpukarį Lietuvoje galiojo 1864 m. bet ir galimybę veikti bylos medžiagos koncentruotumą jau rengiantis teisminiam nagrinėjimui ir šitaip pasiekti. nurodyti joms aplinkybes. be abejo. kuriais remiantis tos aplinkybės turi būti išaiškintos. kad byla būtų teisingai išspręsta. kad byla būtų teisingai išspręsta. kad šios priežastys lėmė socialinio civilinio proceso teorijos įsitvirtinimą ir atitinkamų reformų įgyvendinimą Europoje. Sakant. kaip ja vadovautis. bet ir naujosios ekonominės santvarkos poreikius. o Austrijos . Galima teigti. ko gero. kad nuspręsta neskubėti keisti iš esmės visus laikotarpio ir politinės bei ekonominės sistemos reikalavimus atitinkančio įstatymo. Tuo tikslu teismas galėjo pateikti proceso šalims klausimus. LIETUVOJE įstatymu ir atitiko ne tik visas liberalizmo keliamas idėjas. ir lėmė. Būtent šios dvi priežastys. kurias reikia išaiškinti.tai nenoras kardinaliais pakeitimais sutrikdyti visuomenės gyvenimo bei teismų ir kitų teisėsaugos institucijų darbo stabilumo.

331'str.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mai turėtų būti vertinami kaip Austrijos ir Vokietijos civilinio proceso reformų įtakos padarinys. Ginčą dėl ieškinio kainos atsakovas galėjo pradėti tik pirmame savo rašytiniame paaiškinime.). ku214 . kad atsakovas galėtų su jais susipažinti (CTĮ 57 str. o 367 straipsnyje kategoriškai draudžiama teismui savo iniciatyva rinkti bet kokius įrodymus. vyravo žodinio proceso principas.). kad šitaip vilkinamas bylos nagrinėjimas. Civilinės teisenos įstatymo 145-155 ir 1611-16124 straipsniai („Priverstinis vykdymas pagal aktus") numatė sprendimo už akių priėmimo galimybę ir supaprastintą tam tikros kategorijos bylų nagrinėjimo tvarką. galima teigti. Kaip ir Prancūzijos CPK.). kuriomis grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus. Abejones dėl rašytinio įrodymo tikrumo šalis privalėjo pareikšti tuojau pat. ginčo šalys galėjo susitarti ir nukelti teismo posėdžio datą. kad sprendimo neprieštaravimas įstatymams reiškė. taikos sutarties sąlygas (CTĮ 70 str. kurio tikslas buvo nustatyti procese formaliąją tiesą (Civilinės teisenos įstatymo 129 straipsnyje sakoma. Ir vis dėlto. ir pristatyti visus turimus įrodymus. teisėjui buvo draudžiama savo iniciatyva nurodyti šalims galimybę kelti ieškinio senaties termino praleidimo klausimą (CTĮ 132 str. esantys kiekviename civilinio proceso kodekse. Tai klasikiniai proceso pagreitinimo mechanizmai. nepaisant Šių pakeitimų. kai jis pateiktas (CTĮ 1061 str. kad teismo sprendimas neturi prieštarauti įstatymams. Jei ieškovas savo reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais. Išklausęs šalių paaiškinimų teismas privalėjo joms pasiūlyti susitaikyti kartu nurodydamas ir geriausias. 77 str. ne didesnę kaip teismo ir bylos vedimo išlaidos (CTĮ 331. galėjo priešingos šalies prašymu nutarti iš kaltos šalies išieškoti tam tikrą sumą. teismas. galėtume kalbėti apie mišriojo civilinio proceso modelį Lietuvoje). teismas galėjo pareikalauti tuos įrodymus pristatyti prieš teismo posėdį ir tokiu laikotarpiu. jeigu toks buvo paduodamas. jo nuomone.). Iš esmės tokia pati taisyklė galiojo ir apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pateiktų naujų įrodymų. Tokius įrodymus pateikus vėliau. beveik neribotai buvo galima pateikti įrodymus per visą bylos nagrinėjimą (ir apeliaciniame procese). Šalys privalėjo ne vėliau kaip per pirmąjį žodinį teismo posėdį pareikšti apie visas aplinkybes.). tarpukario Lietuvos civilinis procesas turėtų būti apibūdinamas kaip liberalusis (nuo 1934 m. jog jis turėjo būti priimtas nepažeidžiant civilinės teisenos įstatymo normų. jų susitarimas taip pat buvo įsakmus pagrindas sustabdyti civilinę bylą (CTĮ 67. pripažinęs.).). o išaiškintoms aplinkybėms tinkamai taikoma materialioji teisė). arba pirmame teismo posėdyje (CTĮ 552 str.

). o 109 straipsnis apskritai draudė ginčyti šių įrodymų tikrumą. prieš teismui priimant sprendimą sudariusioms taikos sutartį. o jeigu teismas buvo paskyręs terminą atsiliepimui į ieškinį pareikšti. padėtis iš esmės pasikeičia. Tad savaime suprantama. LIETUVOJE 1 rie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CTĮ 776 str. Minėto įstatymo 2006 straipsnis leido šalims. kaip ir kiti nepriklausomos Lietuvos įstatymai.CIVILINIO PROCESO TEISES RAIDA XX a. Priešinis ieškinys galėjo būti pateikiamas tik pirmajame teismo posėdyje. 4. Politinėje sistemoje vyravo vienos politinės jėgos ir valstybės diktatas. tiek ekonominė sistema. grąžinti visus sumokėtus mokesčius ir rinkliavą. kad šalis gali pasirūpinti atstovavimu.). Besąlygiškas Lietuvos įstatymų panaikinimas gali būti aiškinamas keliomis priežastimis. Liga paprastai nelaikyta svarbia priežastimi prailginti teismo nustatytus terminus (CTĮ 834 str. Valstybė įsigalėjo visuose tiek ūkinio. TSRS buvo visiškai kitokia nei Lietuvoje tiek politinė. Dėl teismų sprendimų kontrolės formų pasakytina. Šitaip ribota jų gincijimo galimybė ir byla išnagrinėjama greičiau. tiek visuomeninio gyvenimo srityse. kad nustatyta tvarka sudarytų ar paliudytų rašytinių dokumentų turinys negali būti ginčijamas liudytojų parodymais. nustoja galios ir pradeda galioti atitinkami TSRS teisės aktai.). Lietuvai ne savo valia tapus TSRS dalimi. o bylos nagrinėjimas atidėliojamas ir vilkinamas galutinio sprendimo byloje priėmimas. kad visą nepriklausomybės laikotarpį galiojo visiškos apeliacijos (pagal bendrąją taisyklę esant visiškai apeliacijai galima pateikti naujus įrodymus. kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. kad naujajai valdžiai negalėjo būti pri215 . nes minėtų priemonių teismas galėjo imtis tik šalies prašomas. ši taisyklė iš esmės neribota) ir kasacijos (tikrinamas tik skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas) sistema.3 TARYBINIS CIVILINIS PROCESAS LIETUVOJE 1940 m. Civilinės teisenos įstatymas. o pagrindinė visų gamybos priemonių savininkė tapo valstybė. o jų taikymas beveik niekaip neveikė pačios proceso trukmės — įrodymai vis tiek buvo priimami (ir teismas čia neturėjo jokios pasirinkimo galimybės). Civilinės teisenos įstatymas numatė didesnę oficialių įrodymų įrodomąją galią. Visi ekonominiai santykiai grįsti ne rinkos dėsniais. Buvo panaikinta privati nuosavybė. Čia vėl aiškiai matomas įstatymų leidėjo požiūris į procesą kaip į visiškai privatų reikalą. Vyriausiasis tribunolas taip pat nagrinėjo skundus dėl proceso atnaujinimo. tai iki šio termino pabaigos (CTĮ 340 str. nes manyta. Įstatymo 106 straipsnis nurodė. o planiniu ūkiu.

šalys turimus įrodymus gali neribotai pateikti iki pat teisminio nagrinėjimo pabaigos ir aukštesnėse teisminėse instancijose.tai aiškų teismo ir šalių galios disbalansą teismo naudai ir kartu visišką šalių valios disponuojant procesinėmis teisėmis nuvertinimą bei gana specifinių teismų sprendimų kontrolės formų sistemą. Kaip ir bet kuriame kitame civiliniame procese. Tačiau pažvelgę į patį kodekso turinį pamatysime. netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir kiti klasikiniai proceso institutai.nustatyti objektyviąją tiesą. Kadangi šios naujovės darė nemenką įtaką proceso struktūrai ir eigai.) koncepciją. kad čia nėra nei mišriojo . darbo. buto ir kitas asmenines bei turtines teises ir įstatymo saugomus jų interesus. nes teismo galios jame buvo kone absoliučios. socialistinę ūkio sistemą ir socialistinę nuosavybę. kurių galiojimas pritaikytas visiškai kitos politinės ir ekonominės sistemos sąlygoms. siekiant saugoti TSRS visuomeninę ir valstybinę santvarką. Taigi tikslas greitai išnagrinėti bylą buvo vienas iš vyraujančių kitų civilinio proceso tikslų hierarchijoje. o pagrindinis jo uždavinys procese . buvo žinomas trečiųjų asmenų. peržengti ieškinio reikalavimo ribas neatsižvelgdamas į ieškovo valią ir panašiai. jį pripažinti. kad „tarybinio civilinio proceso uždaviniai yra teisingai ir greitai išnagrinėti bei išspręsti civilines bylas. sausio l d.tai kažkas iš esmės nauja. kad tarybinis civilinis procesas . gali prieš teismui išeinant į pasitarimo kambarį pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. šiam procesui nebuvo žinomas ir sprendimo už akių bei supaprastinto bylų nagrinėjimo ins216 . nei juo labiau liberaliojo civilinio proceso modeliu.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA imtini įstatymai. Todėl aptarsime tik 1964 m.žodinio ir rašytinio proceso principo (visas procesas vyksta žodžiu. Tarybinėmis „naujovėmis" galime pavadinti du dalykus . čia šalys turėjo teisę atsisakyti pareikšto ieškinio. ginti piliečių politines. Lietuvos TSR CPK 2 straipsnyje („Civilinio proceso uždaviniai") sakoma. kur ypač daug galių turėjo prokuratūra. o apsikeitimas procesiniais raštais nėra privalomas ir nesukelia jokių teisinių padarinių). pripažintina buvus savarankišką „socialistinę" civilinio proceso mokyklą. jeigu šitai jam atrodė reikalinga. Šiam tikslui pasiekti jis privalėjo savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus. Kita vertus. kolūkių ir kitokių kooperatinių bei visuomeninių organizacijų teises ir įstatymo saugomus jų interesus". įmonių. Tarybinio civilinio proceso negalėtume laikyti nei socialinio. Gana daug teisių procese turėjo prokuratūra. tačiau visų jų koncepcija iš esmės buvo ta pati. negalima teigti. taip pat valstybinių įstaigų. Lietuvos TSR CPK (kuris su daugeliu pakeitimų galiojo Lietuvoje iki 2003 m. sudaryti taikos sutartį. Per visą tarybinį laikotarpį Lietuvoje galiojo keli CPK.

kurių jis pats nega1 lėjo pašalinti . jeigu kalbėsime tik apie šalių teisę skųsti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai.). galėjo būti pateikiami nauji įrodymai (Lietuvos TSR CPK 359 str. M. nes jai buvo suteiktos dar trys galimybės peržiūrėti sprendimą. red. Žėruolis. P. Galimybę greitai išnagrinėti bylą lėmė ir ginčo pobūdis. prireikus apklausti atsakovą dėl bylos aplinkybių. neapsiribodamas paduotu skundu. P. bet valstybiniame arbitraže. CPK 121 straipsnis numatė griežtus ir trumpus bylos išnagrinėjimo terminus (bendras bylos išnagrinėjimo terminas buvo vienas mėnuo nuo pareiškimo priėmimo dienos) ir jų laikymąsi gana griežtai kontroliavo Teisingumo ministerija. 1980. Tačiau valstybė čia turėjo nemažai teisių. Dėl įstatyme numatytų terminų pažeidinėjimo teisėjui grėsė būti neišrinktam kitai kadencijai. kad procesinės medžiagos turinio atžvilgiu nebuvo ribojamas šalių valios. teismo sprendimų skundimo ribojimo galimybė turėjo užtikrinti gana greitą bylos išnagrinėjimą. Po kasacinės instancijos šalys prarasdavo galimybę toliau ginčyti teismo sprendimą ir tolesnis jo skundimas priežiūros tvarka priklausė tik nuo prokuratūros ir atitinkamų teismų pirmininkų valios. y. Vitkevičius. t. o tai taip pat turėjo nemažai įtakos greitam bylos išnagrinėjimui. išsiaiškinti jo turimus atsikirtimus į ieškinį ir panašiai (Lietuvos TSR CPK 164 str. Taigi civilinio proceso tikslų buvo pasiekiama kitomis priemonėmis. teismas galėjo gana veiksmingai pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui. LIETUVOJE titutai ir panašiai. Gruodis ir kt. Ats. pasiūlyti jam pateikti papildomus įrodymus. o kadangi fiziniai asmenys negalėjo turėti privačios nuosavybės (tik asmeninę). Juk ūkiniai komerciniai ginčai spręsti ne bendrosios kompetencijos teisme. Šitaip ir buvo. kasacinės instancijos teismas galėjo grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo tik kai joje buvę tokių trūkumų. Kasacinės instancijos teismas tikrino apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visa apimtimi. M. 254. Čapskis. kuri buvo šiek tiek panaši į apeliacinio apskundimo procedūrą). 217 . rengdamasis teisminiam nagrinėjimui teismas galėjo apklausti ieškovą dėl ieškinio reikalavimų esmės. atrodytų. Priežiūros tvarka taip pat tikrinta tiek sprendimo teisėtumas. tai ir ginčai buvo nelabai sudėtingi. Dėl teismų sprendimų kontrolės formų pasakytina. Bet kurį pirmosios instancijos teismo sprendimą galėjo užprotestuoti ir prokuratūra. J. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą. nes jau šioje stadijoje galėjo išsireikalauti visus įrodymus. kurie jam atrodė būtini. Žėruolis.). Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumui galėjo būti protestuojami sprendimai dėl Lietuvos TSR Aukščiausiojo Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso komentaras / J. tiek jo pagrįstumas.CIVILINIO PROCESO TEISES RAIDA XX a. Be to. kad šalims iš esmės buvo suteikta viena galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (kasacija. Vilnius: Mintis. Tad.

. kurio tarybinis civilinis procesas nežinojo. Vietoj tarybinių suteiktos įprastos civiliniam procesui galimybės skųsti apeliacinio ir kasacinio teismų sprendimus. nes tai ne vienų ir ne dvejų metų darbas. daugeliu atveju priimti naujus. kovo lld. Todėl imtasi skubiai rengti ir priiminėti tarybinių kodeksų pakeitimus. nes teismo galios bylos medžiagos turinio atžvilgiu beveik nepriklausė nuo šalių valios. tapo būtina reformuoti visą teisinę sistemą. o šio nutarimai dar galėjo būti protestuojami TSRS Aukščiausiojo Teismo Plenumui. Grįžta prie proceso atnaujinimo instituto. dispozityvumo ir rungimosi principai šiame procese buvo labai riboti (galima būtų kalbėti apie jų deklaratyvumą). 4. kad būtų sudarytos bent minimalios sąlygos ūkiui. Lietuvai 1990 m. Buvo būtina skubiai keisti įstatymus. Apibendrinant galima teigti. paskelbus apie nepriklausomybės ir demokratinės santvarkos. KOVO 11 d. Be to. CPK. valstybė galėjo gana ilgai „žaisti" su byla ir tai savo ruožtu galėjo visiškai nepriklausyti nuo ginčo Šalių valios. o ne deklaratyvia vertybe. nes kardinaliai pasikeitė tiek politinė. Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimai galėjo būti protestuojami Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Plenumui. atkurta teismo ir šalių galių procese pusiausvyra. Buvo neįmanoma greitai parengti ir priimti naujų kodeksų. tiek ekonominė valstybės sistema.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA Teismo Teisminės civilinių bylų kolegijos sprendimų. tarybinis 1964 m. Skirtingai nei 1918 m. jo pareigos nustatyti byloje objektyviąją tiesą. šalia šių formų dar buvo galimybė peržiūrėti teismo sprendimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (tai iš esmės nebuvo teismo sprendimo kontrolės forma ir atitiko šiandieninį proceso atnaujinimo institutą). tačiau. gyvuoti. pagrįstos pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. jeigu šito reikėjo valstybės interesais. Teismo sprendimų kontrolės formų struktūra taip pat nesudarė šalims galimybių ilgai ginčytis. Lietuvoje ilgai galiojo. Kaip būtų galima vertinti reformą? 218 . kad tarybiniame civiliniame procese ginčo Šalys turėjo gana ribotų galimybių veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. pagaliau dispozityvumo ir rungimosi principai tapo realia. kiekviena konkreti byla galėjo iš tiesų ilgai keliauti per įvairiausias teismo instancijas. Lietuva negalėjo tiesiog perimti ir toliau be jokių problemų taikyti TSRS įstatymų.4 CIVILINIO PROCESO REFORMA PO 1990 m. nors ir kardinaliai pakeistas. grindžiamam rinkos dėsniais. Taigi jeigu tik norėjo. Nebeliko teismo teisės savo iniciatyva peržengti ieškinio reikalavimų ribas. bei rinkos ekonomikos pagrindu funkcionuojančio ūkio kūrimą.

Įstatymų leidėjas panaikino teismo teisę peržengti ieškinio reikalavimų ribas.Europoje tėra dvi galimos sistemos.tai klausimai. Ne ką geriau per šiuos nepriklausomybės metus buvo ir dėl teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formų. Savaime suprantama. kurios sudarė realias galimybes procesui vykti greitai. kita vertus. senojo CPK 58 straipsnio antroji dalis šitai lyg ir draudė. viena vertus. kuris. nebuvo užtikrintas šalių apsikeitimas turima informacija. kad atsakovas. į kuriuos tiesiog privalo atsakyti šis ar kitas atitinkamas straipsnis. Tokiu atveju ieškovui tampa visiškai nebūtina apskritai įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumo. yra ar ne viešasis suinteresuotumas bylos baigtimi ir pagaliau koks gi proceso koncentruotumo ir teisingo bylos išnagrinėjimo santykis (ar apskritai yra toks proceso koncentruotumo tikslas) . jog tokiu būdu. P. kad visus nepriklausomybės metus CPK keistas neturint aiškios jo reformavimo koncepcijos. nevisiškai aišku. nepasirinkus.CIVILINIO PROCESO TEISES RAIDA XX a. neatvyksta į jį ir nustatytu laiku nepateikia teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį. nes pats atsakovo neatvykimo faktas automatiškai reiškia pareikšto ieškinio tenkinimą1. tačiau. Koks bus teisėjo vaidmuo procese. tačiau tai nereiškia. kokio modelio bus civilinis procesas . vis neapsisprendžiant. nors pasirinkimas iš tiesu nėra labai didelis .galiojusio CPK 2 straipsnio („Civilinio proceso uždaviniai") pripažinimas netekusiu galios. kokią tiesą būtina nustatyti teismo sprendimu. Ir toliau pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo priverstas dirbti esant neribotam žodiniam procesui. nes įstatymas be jokių ribojimų leido pateikti įrodymus ir keisti ieškinio dalyką ar pagrindą per visą procesą. LIETUVOJE Pirmiausiai reikėtų pripažinti. t. ties kuria koncepcija reikėtų apsistoti. tinkamai informuotas apie teismo posėdį. paliekant ištisą teisės šaką be įstatymų leidėjo keliamų jai tikslų. Užuot įtvirtinęs sprendimo už akių institutą. Taigi padėtį galima būtų apibūdinti kaip ganėtinai chaotišką ir kalbėti apie realias proceso koncentruotuLietuvos TSR civilinio proceso kodekso komentaras. ar teismas galėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus. 219 . 110. laikomas pripažįstančiu reikalavimą. Ši nuostata buvo sunkiai suderinama ne tik su socialinio. tačiau nepasiūlė nieko naujo. Geriausias šito pavyzdys . bet ir su liberaliojo civilinio proceso idėja. 110 straipsnis lyg ir leido. Pirmosios instancijos teismas buvo beveik bejėgis imtis kokių nors priemonių prieš proceso vilkintojus. neribotai rinkti įrodymus savo iniciatyva ir kitas priemones. y. Apeliacinis ir kasacinis procesai iš esmės keisti net tris kartus.liberalusis ar socialinis. nes. kad tarybinę šio straipsnio redakciją reikėjo keisti. įstatymų leidėjas CPK 181 straipsnio antrojoje dalyje suformulavo panaikintą ir seniai visų užmirštą nuostatą.

vasario 28 d. kuriuo darbo grupė vadovavosi rengdama naująjį Lietuvos CPK. kad tai yra klasikinio socialinio civilinio proceso pavyzdys. aktyvaus teisėjo ir materialiosios tiesos nustatymo byloje bei kitomis.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mo galimybes (ypač pirmosios instancijos teisme) 1964 m. jog jis atsirado ir pradėjo galioti labai panašioje į šiandieninės Lietuvos socialinėje ir ekonominėje aplinkoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. CPK buvo gana sudėtinga. . kuriame iš esmės naujai ir. buvo Austrijos CPK. Kaip ir reikalavo Seimo patvirtintos Teisinės reformos metmenys. sistemiškai pažvelgta į civilinio proceso reformą. Šitaip pasirinkta ne tik todėl. bet ir todėl. priėmė naująjį Lietuvos CPK. darbo grupė vadovavosi socialinio civilinio proceso mokykla ir jos skelbiamomis idėjomis: greito ir ekonomiško proceso. svarbiausia. Pavyzdinis kodeksas.

P. Resich Z. Jodlowski J. Žėruolis. kad teisės ir pareigos. S. mano. teigdamas.)? Bet kokiu atveju reikia konstatuoti.1 CIVILINIO PROCESINIO TEISINIO SANTYKIO SĄVOKA IR REIKŠMĖ Civilinio procesinio teisinio santykio teorijos pradininku laikomas vokiečių profesorius O. 1962. Procesinį teisinį santykį pirmojoje instancijoje sudaro teismo teisė (ir pareiga) išspręsti civilinę bylą ir proceso dalyvių teisė į teisminę gynybą)2 ar tų saitų yra daugiau. 43. P. 1997. neatitinkanti tikrovės. 221 . Warszawa. kokius proceso dalyvius sieja civilinis procesinis teisinis santykis ir koks jo pobūdis: jis vienalytis ir vienas (Rusijos teisininkas M. kai bendradarbiaujant teismui ir šalims ir taikant civilinės teisės normas išsprendžiamas civilinis ginčas1. apjungia kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje visus procesinius teisinius santykius į vieningą sistemą.. kiekviename procese sukuria tam tikrą atskirą procesinį teisinį santykį. kuris ir yra kiekvieno proceso pagrindas. Būlowas. suprasdamas procesą kaip tam tikrą veiklą. Der Prozess als Rechtslage. kurių pagrindu atliekami tam tikri procesiniai veiksmai. 1 2 3 Goldschmidt J. kad teisinės prigimties atžvilgiu civilinis procesas yra viešasis teisinis santykis. kad teismas tiesiogiai susijęs teisiniu santykiu su kiekvienu civilinio proceso dalyviu. J. kad „tai dirbtinai sukurta konstrukcija. 1. kad procesą sudaro daug teisinių santykių ir jie savo ruožtu yra sujungiami į vientisą civilinių procesinių teisinių santykių sistemą3. Aalen. dėl kurio yra įgyvendinama procesinė veikla. Dėl to labiau pagrįsta atrodytų nuostata. Ginčijamo arba pažeisto materialinio teisinio santykio. 46.PENKTAS SKYRIUS CIVILINIS PROCESAS KAIP TEISINIS SANTYKIS 5. Nuo pat civilinio procesinio teisinio santykio teorijos atsiradimo vyksta jos šalininkų ginčas. Esant vientisą civilinį procesinį teisinį santykį neigė ir prof. kuris teigė. Todėl. Postępowanie cywilnie. pobūdis. tačiau jie sudaro vientisą civilinių procesinių teisinių santykių sistemą (6 pav. Gurvičius. Ten pat.

). tai teismo ir šalies bei šalies. P. op."1 Civilinio proceso teisės moksle vyrauja trys civilinio procesinio teisinio santykio pobūdžio teorijos2: tai privatinis teisinis ginčo šalių santykis ir teismas nėra jo dalyvis (7 pav. 1. 2 222 . jog teismas yra visų procesinių teisinių santykių dalyviu. Vieningo civilinio procesinio teisinio santykio idėja neprisideda pagrindžiant civilinio proceso vieningumą. Vilnius: Justitia. advokatams vienas kitam įteikiant procesinius dokumentus aktyvūs šio santykio dalyviai yra šalių advokatai. Todėl minėta procesinio „trikampio" struktūra atrodytų pati priimtiniausia. visiškai nėra jokio reikalo kurti vieningo procesinio teisinio santykio konstrukcijos. todėl yra nepriimtina. galimas tik šalies ir teismo civilinis procesinis teisinis santykis (8 pav. 1997. Štai. neatitinka tikrovės. Staskonis. 1983. S. pavyzdžiui. Vilnius: Mintis.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA mūsų nuomone. dalyvauja. Rasimavičius. Dėl tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo turi būti susitariama taip pat teisme. prof. aptariant šį bruožą taip pat būtų galima išskirti dvi nuomones: teismas yra privalomas civilinio procesinio teisinio santykio dalyvis ir teismas yra tik dalies procesinių teisinių santykių dalyvis. 20. kad butų užtikrintas civilinio proceso vieningumas. 2-asis leid. lanksčiausia ir išsamiausiai apibūdinanti civilinį procesinį teisinį santykį. nors ir pasyviai. ku- 1 . tad vėl teismas.tik komplikuoja padėtį.). Pavyzdžiui. nors ir pasyviai (jam taip pat siunčiami atitinkami procesiniai dokumentai). Žėruolis manė. priešingos šalies ir teismo teisinis santykis (9 pav. D. tačiau čia dalyvauja ir teismas.). Mikelėnas V. V. o atvirkščiai . Cit. 3 Tarybinio civilinio proceso teisė / P. P. 119. P. Civilinius procesinius teisinius santykius būtų galima apibūdinti taip3: a) privalomas civilinio procesinio teisinio santykio dalyvis yra teismas. 65-67. kad „požiūris. Pastaroji nuomonė atrodo pati priimtiniausia. Civilinis procesas. Vėlyvis ir kt. Atsižvelgiant į minėtas civilinio procesinio teisinio santykio pobūdžio teorijas.

Cit. Pirmiausiai. Tiesa. P. kad galutinis visų procesinių veiksmų tikslas . Taigi procesinis teisinis santykis sieja visus jo dalyvius. kurių ginčas nagrinėjamas teisme. nagrinėjant civilines bylas arbitražu arba notarui atliekant savo funkcijas. Tad procesiniai teisiniai santykiai atsiranda tik dalyvaujant teismui.vieną po kito atliekant tam tikrus tarpinius procesinius veiksmus (civilinio proceso stadijos). Atkreiptinas dėmesys. e) bet kuris procesinis civilinio procesinio teisinio santykio dalyvio veiksmas ne tik sukelia tam tikrus teisinius padarinius teismui. Taigi civilinių procesinių teisinių santykių dalyvių padėtis nėra lygi ir teismas čia vyrauja. prieš klausdama šalis privalo gauti teismo leidimą. valdiniai teisiniai santykiai. tiek tik tarp šalių. teismas nedalyvauja.teismas.CIVILINIS PROCESAS KAIP TEISINIS SANTYKIS rioje procesiniai teisiniai santykiai gali atsirasti tiek tarp teismo ir šalių. atkreiptinas dėmesys. o kitiems . Vienas iš privalomų civilinių procesinių teisinių santykių dalyvių yra viešasis organas . tai šis privalo atsakyti. tam tikrais etapais . Vykdant teismo sprendimą. taigi jis yra šio procesinio teisinio santykio dalyvis. 60. kurie kyla nagrinėjant civilinę bylą teisme (tiriamajame procese)." Nesinorėtų sutikti su pareikšta nuomone. c) kiti svarbūs civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai yra šalys. nes per teismą arba jo leidimu yra įgyvendinamos šalių teisės ir vykdomos pareigos. Kartu vieno procesinio veiksmo atlikimas ir kurios nors procesinės teisės įgyvendinimas ar pareigos įvykdymas dažnai tiesiogiai veikia kitos procesinės teisės įgyvendinimą ar pareigos vykdymą. kai įteikiami vienas kitam procesiniai dokumentai. d) civiliniai procesiniai teisiniai santykiai pasižymi nuoseklumu ir sistemiškumu. bet veikia ir kiekvieno kito šio santykio dalyvio procesinę padėtį. b) civiliniai procesiniai teisimai santykiai . Kiekvienas procesinis veiksmas reiškia tam tikros procesinės teisės įgyvendinimą arba pareigos įvykdymą. Pavyzdžiui.civilinės bylos išnagrinėjimas. kad civilinė byla teisme gali būti iškelta tik šalies (ieškovo) iniciatyva.pasyvus. Būtent civilinio proceso stadijos ir garantuoja civilinių procesinių teisinių santykių nuoseklumą ir sistemingumą. kad teismas yra privalomas dalyvis tik tų procesinių teisinių santykių. kad esant vieniems procesiniams teisiniams santykiams teismas yra aktyvus. op. c .tai viešieji. Minėta. skirtumas tik tas. kartais netiesioginis dalyvis. 223 . Kaip kad matyta aptariant advokatų teisinio santykio ypatumus. Jie plėtojasi įgyvendinant šalių ir teismo procesines teises ir vykdant pareigas. Šio tikslo link einama nuosekliai. jeigu ieškovas pateikia klausimą 1 atsakovui. įgyvendinantis valstybės valdžią konkrečioje byloje vykdydamas teisingumą.

. taip pat tretiesiems asmenims. Teorijoje neretai yra skiriamas pagrindinis ir išvestinis civilinis procesinis teisinis santykis1.). Procese jų gali ir neatsirasti. Išvestiniai civiliniai procesiniai teisiniai santykiai atsiranda byloje dalyvaujant valstybės ar savivaldybės institucijai turint tikslą pateikti išvadą. taikos sutarties patvirtinimas ir t. Pagrindinis civilinis procesinis teisinis santykis sieja teismą ir šalis arba pareiškėją ypatingosios teisenos bylose. Pavyzdžiui.t.CIVILINIO PROCESO TEISĖ KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA f) civilinio procesinio teisimo santykio atsiradimo. Civilinio proceso teisės sąvoką suprantant plačiai. Jis egzistuoja nuo proceso pradžios iki pabaigos. civilinis procesinis teisinis santykis gali būti apibūdinamas kaip civilinio proceso teisės normų reglamentuojamas valstybės institucijos ar jos įgalioto privataus asmens ir privataus teisinio santykio dalyvio santykis siekiant užtikrinti ar ginti civilinės materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimą. 69. Išvestiniai civiliniai procesiniai teisiniai santykiai gali atsirasti tik esant pagrindimam civiliniam procesiniam teisiniam santykiui. nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. pasikeitimo ar pabaigos pagrindas gali būti tik įstatyme numatyti procesiniai veiksmai (pvz. apeliacinio skundo padavimas. nes šiuo atveju jie yra ieškovai civilinėje byloje. Jis atsiranda pareiškus ieškinį arba padavus pareiškimą teismui. nei sprendžiant ginčą arbitražu. Tarybinio civilinio proceso teisė. ieškinio pareiškimo pateikimas teismui. Atsižvelgdami į nurodytus civilinio procesinio teisinio santykio bruožus teisminį civilinį procesinį teisinį santykį galėtume apibūdinti kaip teisės normų reglamentuojamą teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių santykį teismui vykdant teisingumą civilinėje byloje. Pagrindinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaiga visada reiškia ir išvestinio civilinio procesinio teisinio santykio pabaigą. P. 224 . o ne išvestinis teisinis santykis. Dėl jau minėtos galimos dvejopos civilinio proceso teisės sampratos šis civilinio procesinio teisinio santykio apibrėžimas apibūdina tik teisminį civilinį procesinį teisinį santykį (teisminė civilinio proceso teisė) ir neapima nei vykdant sprendimus. tarp ieškinį teisme siekiant apginti viešąjį interesą pareiškusio prokuroro ar kitos valstybės ir savivaldybės institucijos (CPK 49 str.) ir teismo taip pat atsiranda pagrindinis. nei notarui vykdant savo funkcijas atsirandančių procesinių teisinių santykių (civilinio proceso teisė). Pagrindinis civilinis procesinis teisinis santykis turi fundamentalią reikšmę.

vykdantys teisingumą ir užtikrinantys teisingumo vykdymo akto . Šitaip yra. 1-2 d. Teismas savo ruožtu gali būti vienašmenis (kai bylą nagrinėja ir sprendimą joje priima vienas teisėjas. tretieji asmenys. tiek apygardos teisme kaip pirmojoje instancijoje (CPK 62 str. Pagal CPK 62 straipsnio antrąją dalį apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisę. taip pat nedalyvauja jas nagrinėjant ir sprendžiant. Atsižvelgiant į specifinę funkciją vykdant teisingumą. visi civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai pagal vaidmenį civiliniame procese skirstomi į: a) vykdančius teisingumą ir užtikrinančius teismo sprendimo įgyvendinimą. kai byla nagrinėjama tiek apylinkės. Manytume. net kai apygardos teisme byla nagrinėjama kaip pirmosios instancijos teisme. kuris yra pagrindinis vykdant teismo sprendimą. nurodyti teismą ir teismo antstolį kartu su liudytojais. Tiesa. ir b) proceso dalyvius (tai byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti proceso dalyviai). kad teismas ir teismo antstolis yra kiti proceso dalyviai.). Pagal suinteresuotumą bylos baigtimi proceso dalyviai gali būti skirstomi į byloje dalyvaujančius asmenis ir kitus proceso dalyvius. nes jis nenagrinėja ir nesprendžia civilinių bylų. ekspertai ir pan. kokiais kriterijais vadovaujamasi. Pagal atliekamą vaidmenį visi civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai gali būti skirstomi į nagrinėjančius ir sprendžiančius civilines bylas (teismas) ir dalyvaujančius jas nagrinėjant ir sprendžiant (šalys. liudytojai. Aptarimas. būtų galima teigti. sudaryti ir 225 . Civilinio procesinio teisinio santykio subjektai. priskyrimą prie kurios nors iš įvardytų grupių. abu skirstymai nėra visiškai išsamūs. būtų dirbtinis.2 CIVILINIO PROCESINIO TEISINIO SANTYKIO SUBJEKTAI Rūšys. Pirmuoju atveju vargu ar galima kalbėti apie teismo antstolio.). tačiau toks teiginys. be abejo.priimto teismo sprendimo. Taigi tai visi civilinio procesinio teisinio santykio subjektai. vertėjais ir ekspertais būtų tolygu liūto prilyginimui didelei katei. Civilinio procesinio teisinio santykio dalyvius galima skirstyti į įvairias grupes pagal tai. yra bylą nagrinėjantis teismas (turėtų būti priskiriamas ir teismo posėdžio sekretorius) ir antstolis ar kiti subjektai. nes neapima visų civilinio procesinio teisinio santykio dalyvių. Antrasis skirstymas apskritai neapima nei teismo.CIVILINIS PROCESAS KAIP TEISINIS SANTYKIS 5. kurie valstybės vardu arba valstybės įgalioti užtikrina teisingumo vykdymą civiliniame procese. nei teismo antstolių. nes jie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. nutarties ar nutarimo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai.

išskyrus atvejus.. taip pat procesinės teisės ir pareigos gerokai skiriasi. asmenys.). Teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi asmenys (pvz. tretieji asmenys. kai įstatymas leidžia tam tikrus procesinius veiksmus atlikti vienam teisėjui (pvz. liudytojai. nereiškiančio savarankiškų reikalavimų) materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų turinio. Atkreiptinas dėmesys. ekspertai. atstovo. 8 sk.). nes būtent juo grindžiama visa CPK struktūra. kad šiuo atveju kalbama tik apie teisinį. Reikšmė. 226 . Procesinis teisinis suinteresuotumas reiškia kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens (pvz. Toliau detaliau aptariama visi įvardyti civilinio procesinio teisinio santykio dalyviai. Šitaip yra. šalies. Proceso dalyviai . Materialusis teisinis suinteresuotumas reiškia. vertėjai. Apeliacine tvarka bylą tiek apygardų teismuose. arba Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija (plačiau žr. šalys) vadinami byloje dalyvaujančiais asmenimis. manytume. Vienintelis motyvas šiuo atveju. pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose.. pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti. jų procesinės teisės ir pareigos. asmenys. gali nagrinėti arba trijų teisėjų. tačiau jų procesinė padėtis lemia jų suinteresuotumą vienokia ar kitokia bylos baigtimi. pasirengti teisminiam nagrinėjimui). arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija.tai visi kiti civilinio procesinio teisinio santykio subjektai.. trečiojo asmens. o ne tarnybinį ar kokį nors kitą suinteresuotumą bylos baigtimi. turėtų būti bylos sudėtingumas) arba kolegialus (kai bylą nagrinėja ir sprendimą ar nutartį joje priima trys ir daugiau teisėjų. Kasacine tvarka civilinę bylą. kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai veiks atitinkamo byloje dalyvaujančio asmens (pvz.. Teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis arba procesinis. reiškiančio savarankiškus reikalavimus. tiek Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. pareiškėjo ypatingosios teisenos byloje) materialiąsias subjektines teises ir pareigas.CIVILINIO PROCESO TEISE KAIP SAVARANKIŠKA TEISĖS ŠAKA skirti bylai nagrinėti trijų teisėjų kolegiją. Jų procesinė padėtis. 2-4 d. trečiojo asmens. šalių ir trečiųjų asmenų atstovai. Šiuos skirtumus lemia teisinis suinteresuotumas arba nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Visi byloje dalyvaujantys asmenys išvardyti CPK 37 straipsnio antrojoje dalyje: tai šalys. o teisiškai nesuinteresuotieji ir dėl savo procesinės padėties negalintieji tokie būti (pvz. nelygu jos sudėtingumas. Proceso dalyvių skirstymas į byloje dalyvaujančius asmenis ir kitus proceso dalyvius turi ypatingą reikšmę civiliniam procesui. teikiantys išvadą byloje) vadinami kitais proceso dalyviais. kai byla nagrinėjama apeliacine arba kasacine tvarka (CPK 62 str. vaidmuo civiliniame procese..

ANTROJI DALIS TEISMAS CIVILINIAME PROCESE .

skiria globėjus. pranc.1 TEISMŲ KOMPETENCIJOS SĄVOKA IR RŪŠYS Teismas. jurisdictio . Kad vienos valstybės teismas galėtų nagrinėti bylas. visumą priimta vadinti teismo kompetencija (angl. teismo galias riboja valstybės teritorija. Be įstatymo. kuriose dalyvauja užsienio asmenys. prekybos registrą. vok. baudžiamąsias. taiko paveldimo turto apsaugos priemones. Pavyzdžiui. susiję su administracinio pobūdžio funkcijų vykdymu). y. Kai kuriose valstybėse teismas tvarko nekilnojamojo turto. jos piliečiai ir teismo teritorinės veiklos ribos. t. civilinių bylų nagrinėjimas). Taigi teismui būdinga civilinė (civilinių bylų nagrinėjimas). Taigi plačiuoju požiūriu teismas vykdo ir jurisdikcinę ir ne jurisdikcine funkcijas. reikia tarptautinių valstybių susitarimų. susijusios su bylų nagrinėjimu) ir ne jurisdikcinė kompetencija (t. compėtence. 229 . Teismo veikla. Antai apylinkės. Tačiau teismas vykdo ir kitas. Teismo kompetencija gali būti ribojama ir tam tikra valstybės teritorijos dalimi. competence. civilines bylas. Jurisdikcinę teismo kompetenciją reglamentuoja du institutai . y. Kompetenz). teismo galia negali peržengti valstybės teritorijos ribų. Pagrindinė teismo funkcija yra spręsti ginčus dėl teisės. veikia neperžengdamas Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytų ribų (Konstitucijos 5 str. t. Joms vykdyti teismui suteikta atitinkamos teisės ir įgaliojimai. tvirtina testamentus ir t. kaip bet kuri valstybės institucija.). Teismo teisių. teismo teisės ir įgaliojimai. ne jurisdikcines funkcijas.).priskirtinumo ir teismingumo. skiria arbitrus. susijusi su bylų nagrinėjimu. nagrinėti administracines.civilinė teisena.ŠEŠTAS S K Y R I U S TEISMŲ KOMPETENCIJA 6. Pagal vykdomų funkcijų prigimtį skiriama jurisdikcinė teismo kompetencija (teismo teisės. vadinama jurisdikcine (lot. Toliau apie kiekvieną atskirai. baudžiamoji (baudžiamųjų bylų nagrinėjimas) ir administracinė (administracinių bylų nagrinėjimas) jurisdikcija. apygardos teismų veiklos teritoriją nustato įstatymas (Teismų įstatymo 14-19 str. kuriomis remdamasis jis vykdo jam įstatymo skirtas funkcijas.

teismo. kieno jurisdikcijos jis yra. 64-2569. ir atvirkščiai (CPK 137 str.netapačios sampratos. prarandama galimybė spręsti ginčą 2 arbitražu.2 CIVILINIŲ BYLŲ PRISKIRTINUMAS Subjektines teises ir interesus gina ne tik teismas. pasirinkus priskirtinumą teismams. 96. Paprastai pasinaudojus galimybe kreiptis į vieną iš kelių galimų institucijų prarandama teisė kreiptis į kitas. Pavyzdžiui. nagrinėti konkretų ginčą yra tik vienos institucijos. kuris susijęs su ginčų dėl teisės nagrinėjimu. Pagal tai. Taigi civilinių bylų priskirtinumas .. Pavyzdžiui. kovo 27 d. kompetencija. LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. kat. Žr. bet ir kitos institucijos. 2002.179 str. UAB „Lakvita". 2 230 . Antai tėvų valdžios ribojimo bylos yra priskirtos tik teismo kompetencijai (CK 3. Darbo kodekso1 289 straipsnį darbo ginčus nagrinėja ir darbo ginčų komisijos. y. Nr 3K-3-681/2002. arba arbitražo tvarka. kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinėti ginčą. turi teisę nagrinėti konkrečią bylą. Pavyzdžiui. pvz. arba imperatyviuoju. atsiranda tik jeigu suinteresuotas asmuo 1 Žinios. ir teismai. kiek institucijų . jurisdikcine veikla. nutarti c. Kompetencija yra tam tikros institucijos teisių ir pareigų visuma. būtent tas jos aspektas. y. turinčią teisę ją nagrinėti. nes įstatyme įtvirtinto konkretaus ginčo priskirtinumo negali pakeisti nei šalys savo susitarimu. nei kitos institucijos. t. visi spręstini ginčai gali būti nagrinėjami arba teismo. Alternatyviojo priskirtinumo atveju suinteresuotas asmuo turi galimybę pasirinkti instituciją. v. pavyzdžiui.) . Savo ruožtu dauginis priskirtinumas gali būti skirstomas į alternatyvųjį. 2 d. pagal 2002 m.. nustatančių įvairių jurisdikcinių organų kompetenciją nagrinėti ir spręsti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus. Atsakyti į šį klausimą padeda priskirtinumo institutas. Dauginio priskirtinumo atveju nagrinėti ginčą yra dviejų ar daugiau institucijų kompetencija.tai bylų visumos priskyrimas teismo kompetencijai. 6 p. Todėl kilus ginčui visada labai svarbu tiksliai nustatyti. Main Bridge L L. C. b. birželio 4 d. į kurią norėtų kreiptis.).TEISMAS CIVILINIAME PROCESE 6. Bylos priskirtinumui išsiaiškinti reikia nustatyti instituciją. Esant vienetiniam priskirtinumui. sąlyginį ir sutartinį. Nr. Sąlyginio priskirtinumo atveju galimybė kreiptis į instituciją. Priskirtinumas — tik dalis kompetencijos. Kompetencija ir priskirtinumas . kuriai priklauso spręsti ginčą. Priskirtinumas nusakomas kaip teisės normų. visuma. Šios rūšies priskirtinumas kartais dar vadinamas išimtiniu. priskirtinumas skirstomas į vienetinį ir dauginį. t.viena ar daugiau.

šeimos.). administracinių. intelektinę nuosavybę reglamentuojančiuose įstatymuose ir pan.626 str. vadinamąja pretenzijų pareiškimo tvarka. konstitucinių. išskyrus atvejus.). kiti įstatymai. 231 . pareikšdamos viena kitai pretenziją (pvz.).). 3 p. valstybės pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz. darbo įstatymuose. kolektyviniai darbo ginčai (Darbo kodekso 71 str. o tai reiškia. Paprastai sutartinis priskirtinumas taikomas perduodant ginčus spręsti arbitražu (CPK 23 str.. nesąžiningos konkurencijos ir kitų teisinių santykių (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. y. Išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka gali būti įvairi. kylantys iš civilinių. darbo. ginčai dėl tėvystės nustatymo. bankroto. kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių. pretenzijų pareiškimo galimybė numatyta konkrečių rūšių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz. bankroto. Vienais atvejais šalys prieš kreipdamosi į teismą turi pamėginti išspręsti kilusį ginčą tiesiogiai. 2 d. draudžiama šalių susitarimu perduoti nagrinėti arbitražu ginčus. Privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą nurodo Prekybinės laivybos įstatymo 70 straipsnis. intelektinės nuosavybės. nepriklauso spręsti teismui ginčai dėl iškeldinimo iš gresiančių sugriūti gyvenamųjų patalpų ir viešbučių (CK 6. Toks civilinių bylų priskirtinumo nustatymo būdas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas.). kaip antai kreipdamasis į darbo ginčų komisiją (Darbo kodekso 289 str. Pavyzdžiui.). priskirtinumą teismui.615.. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės.). ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą. kai šalys tarpusavio susitarimu pasirenka jų ginčą nagrinėsiančią instituciją. Pašto įstatymo 15 str. Pavyzdžiui. Tačiau sutartinis priskirtinumas negalimas. t. Pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės. restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. 6. Tačiau kai kurie ginčai nepriklauso teismo kompetencijai. Kitais atvejais suinteresuotas asmuo prieš kreipdamasis į teismą turi pamėginti išspręsti kilusį ginčą ne teismo institucijoje.. numatytus Darbo kodekso 96 straipsnio pirmojoje dalyje.146 str.).). jeigu vaiko gimimo įraše kaip jo tėvas įrašytas konkretus asmuo (CK 3.) ir ypač ši priskirtinumo rūšis būdinga tarptautinės prekybos santykiams..TEISMŲ KOMPETENCIJA laikėsi įstatyme nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. Sutartinis priskirtinumas esti tada. kylančius iš darbo. 2 d. jeigu įstatymas nustato imperatyvųjį priskirtinumą. 137 str. Geležinkelių transporto kodekso 72 str. l d.

ex officio turi nustatyti pats teismas (teisėjas). gindamasis nuo ieškinio.). pareiškimą teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. Tas pats principas taikomas ir sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. kurie reguliuoja priskirtinumą. teismas nagrinėja ir ypatingosios teisenos bylas. kai atitinkami ginčai nepriklauso spręsti teismui. Civilinių bylų priskirtinumas teismams yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Priklauso ar ne ginčas dėl teisės spręsti teismui. tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 30 straipsnio pirmąją dalį ir remdamasis CPK 24 straipsniu. ir reikalauti nutraukti bylą. nustatančių civilinių bylų priskirtinumą. sutikimo su Konstitucijos 30 straipsniu. Kai ginčas nepriklauso spręsti teismui. l p. teismas šį įstatymą turėtų įvertinti Konstitucijos 30 straipsnio pirmosios dalies požiūriu. Deja.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE Taigi galiojančiuose įstatymuose yra nemažai išimčių. asmuo neturi teisės kreiptis į teismą. Be ieškinio teisenos bylų. l d. Net jeigu įstatyme ir būtų aiškiai nurodyta. ginčas pripažįstamas priklausančiu teismo kompetencijai. Priskirtinumas gali būti ir gynimosi nuo ieškinio priemonė. Tokiais atvejais visus reikalavimus nagrinėja teismas (CPK 24 str. Atsakovas. Problemas. tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 30 straipsnį. ginčas priklauso nagrinėti teismui ar ne.). iš kurių vieni priskiriami nagrinėti teismui.). galėtų priimti asmens pareiškimą ir Konstitucijos 110 straipsnyje nurodyta tvarka kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo. kad ginčas nepriklauso teismo kompetencijai. Šių bylų priskirtinumas nustatomas remiantis priešinga nei ieškinio teisenos taisykle . ar ginčas priklauso jo kompetencijai (kompetencijos kompetencijos (pranc. Asmens. ši nutraukiama (CPK 293 str. 2 d. Teismo teisė pačiam spręsti. gali pareikšti. ne visada tos išimtys pagrįstos. gali išspręsti pats teismas. o kai ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą. Atskirai minėtina specifinė priskyrimo reikšmė. nustatančio visuotinio ginčų dėl teisės priskirtinumo teismui principo išimtį. kurios išvardytos CPK 442 straipsnyje. kolizijai. 232 . l p. kai įstatymas neaiškus ar yra konkrečių teisės normų. prieštaravimų. Šiuo atveju teismas turėtų patikrinti atsakovo argumentus ir nuspręsti. kuris kreipiasi dėl nepriklausančio teismo kompetencijai ginčo. Šiame straipsnyje įtvirtintas bylos priskyrimo teismui pirmumo principas: kilus abejonių dėl konkretaus ginčo priskirtinumo ar esant galiojančių įstatymų. laikoma viena iš teismo nepriklausomumo garantijų. o kiti — ne. compėtence de la compėtence) principas) ir jurisdikcijai. kad ginčas teismui nepriklauso spręsti. Tokiais atvejais teismas.pagal sąrašo principą: teismui priskiriamos nagrinėti tik tos ypatingosios teisenos bylos.

kad nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas. kad bet kuris civilinis ginčas gali būti perduotas nagrinėti ir spręsti teismui. Ir Lietuvos CK (606 str. priklauso nuo galimybės ją apginti efektyviais gynimo būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugelyje savo sprendimų konstatavo. todėl galimybės kreiptis į teismą nebuvimas keltų abejonių. 1998 m. Pripažinus.nuosavybės teisės — turi būti žinybingas teismui. 1994 m. kad „civilinių bylų žinybingumas yra teismo kompetencija nagrinėti ir spręsti ginčus dėl teisės. ar valstybė. ar įstatymo pripažinta teisė atkurti pažeistą nuosavybės teisę yra reali.]. jis turi teisę.). teisė kreiptis į teismą yra vienas iš teisinės valstybės kriterijų. esant vidaus teisės ir Konvencijos nuostatų kolizijai.. Žinybingumo apimtis tiesiogiai priklauso nuo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apimties. kad pažeistos nuosavybės teisės negalima ginti teismine tvarka. Šio Teismo požiūriu. kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau . kad Ši Konvencijos norma įtvirtina ne tik procesines garantijas nagrinėjant bylą teisme.. Romania byloje ir kt). Greece byloje. kurį jis nuosekliai nuolat patvirtina. Vadinasi. taip pat ir nuosavybės teisės realumas. yra teisinė. kad „asmuo. ir CPK (482 str. kur nurodyta. yra vienas iŠ visuotinai pripažintų fundamentalių teisės principų (1975 m. Tai iliustruoja vienas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentų. bet ir teisę kreiptis į teismą. kurioje ši teisė ribojama ar nepripažįstama. juo labiau ginčas dėl vienos pagrindinių žmogaus teisių . turi teisę kreiptis į teismą". Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu. United Kingdom byloje. kad jo byla būtų nagrinėjama pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalis nustato. Nagrinėjamos bylos aspektu svarbios yra dvi Konvencijos normos. Tiek teisė kreiptis į teismą. gruodžio 9 d. principas. sprendimas Vasilescu v. kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Bet kokios teisės. 233 .Konvencija). kiltų abejonių. Konvencijos 6 straipsnio l dalis įtvirtina. sprendimas Golder v. sprendimas The Holy Monasteries v. ji tapo sudėtine Lietuvos teisės sistemos dalimi. tiek ir nuosavybės teisė yra vienos pagrindinių žmogaus teisių. gegužės 22 d.TEISMŲ KOMPETENCIJA Teismo vaidmuo sprendžiant civilinių bylų priskirtinumo klausimus yra labai svarbus. todėl teismai Lietuvos vidaus teisę turi aiškinti ir taikyti šios Konvencijos kontekste ir.[. suteikti prioritetą Konvencijos nuostatoms.) įtvirtina tarptautinės teisės prioriteto prieš vidaus teisę principą. Lietuvos Respublikai ratifikavus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. vasario 21 d. demokratinėje ir teisinėje valstybėje bet koks ginčas dėl teisės.

Romania byloje. Nr. 35. kad bylos dėl nuosavybės teisės atkūrimo teismui nežinybingos. nurodė.).]. turi būti ginama teismine tvarka). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Vasilescu v. Roževičienė v. nutarime nurodė. net ir neturinčiam fizinės galimybės naudotis ar disponuoti jam anksčiau priklausiusiu daiktu. Įstatymo 17-18 straipsniuose nustatyta administracinė piliečių prašymų nagrinėjimo tvarka vertintina kaip išankstinė neteisminė nuosavybės teisės atkūrimo klausimų sprendimo 1 procedūra (CPK 150 str. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas. įtvirtinančią asmens teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. 1997 m. jeigu nebūtų atsižvelgiama į visuotinę taisyklę ubi jus ibi remedium: jei įstatymas suteikia teisę. kad „neginamos žmogaus teisės ir laisvės taptų beprasmės. kad 1997 m. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė." Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. neatėmė iš jo teisės ginti savo pažeistą nuosavybės teisę. o teismas nagrinėja tik skundus dėl šių institucijų priimtų sprendimų. balandžio 12d. kuriame Teismas konstatavo. 2 p. nutartyje. valdyba ir kt. turi būti suteikta teisė kreiptis į teismą dėl savo nuosavybės teisės į tą daiktą gynimo ir įgyvendinimo (žr. priimtoje byloje Mykolas 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. liepos l d. Viena pagrindinių žmogaus teisių gynimo garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Ta aplinkybė.. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Įstatymo 17—19 straipsniai nustato. 234 . kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. jog piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo nagrinėja ir sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Vyriausybės įgaliotos institucijos. o nuosavybės teisė. kad asmeniui.. kad aplinkybė. pvz. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. kad šiandien civilinių bylų žinybingumo teismui klausimą reikia spręsti remiantis pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalies. negali būti pakankamas teisinis pagrindas teigti. kaip viena pagrindinių civilinių teisių.. jog pareiškėjo turtas prieš keletą dešimtmečių buvo de facto konfiskuotas. P. 3K-3-384/1999. Panevėžio m. nutartis c. kat. 2 d. b.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE Europos Žmogaus Teisių Teismas. jis duoda ir priemonę jai apginti [. aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio l dalį. spalio l d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo l straipsnį." Išdėstyti argumentai leidžia teigti.. rugsėjo 6 d.

Net teismui pripažinus institucijos veiksnius neteisėtais ir įpareigojus ją atkurti nuosavybės teisę. liepos l d. nutarimo Nr. žmogaus teisė nebūtų apginta. Taigi administracinės institucijos sprendimo neteisėtumo konstatavimas yra antrinis. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius. o tai prieštarautų tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Teismas nagrinėdamas piliečio skundą dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo 1997 m. nes galimas tik konstatavus piliečio teisę į nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17-19 straipsnius reikalavimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo gali būti nagrinėjamas teismo tvarka tik kai suinteresuotas asmuo yra pasinaudojęs šio klausimo sprendimo ne teisme tvarka.ar jis turi teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. kad pilietis laikėsi įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės spren235 . tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui ir jos Pirmojo protokolo l straipsniui. jeigu ši institucija atsisakytų vykdyti teismo sprendimą. Teismas gali pripažinti institucijos sprendimą atsisakyti atkurti nuosavybės teisę neteisėtu tik konstatavęs. kad pilietis turi teisę atkurti nuosavybės teisę. Šiuo atveju reikia pripažinti. Pretendento ir valstybės ginčą dėl nuosavybės teisės atkūrimo sprendžia teismas. Institucijos piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo privalo išnagrinėti per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kad tikrasis grąžintino nekilnojamojo turto valdytojas ir naudotojas yra valstybė.TEISMŲ KOMPETENCIJA Jankauskas v. 1057 111 punkte nurodytus terminus ir šiame nutarime nustatyta prašymų nagrinėjimo tvarka. piliečiui turi būti suteikta galimybė ginti savo konstitucinę teisę tiesiogiai teisme. Jis turi nuspręsti ne tik dėl valstybės institucijos veiksmų teisėtumo. Ikiteisminė nuosavybės teisės atkūrimo klausimų sprendimo tvarka nustatyta siekiant operatyviau juos spręsti. kad bylos dėl nuosavybės teisės atkūrimo apskritai nepriklauso teismo kompetencijai.gynyba priklausytų tik nuo viešosios administracijos. pagrindinės žmogaus konstitucinės teisės . Įstatymo 19 straipsnio tvarka sprendžia ne tik dėl šio sprendimo teisėtumo. Pilietis savo teisę tokiu atveju gali ginti remdamasis teismo sprendimu.nuosavybės teisės . liepos l d. rugsėjo 29d. konstatavo. Jeigu institucija nesilaiko nustatytų prašymo nagrinėjimo terminų ar tvarkos. bet nagrinėja ir piliečio teisės atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimą. Išvada dėl Šių ginčų nepriskyrimo teismui nepagrįsta ir dėl kitų priežasčių. taip pat atsižvelgiant į tai. kad pagal 1997 m. nepagrįstai vengia išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. Pripažinus. bet ir priimti galutinį sprendimą dėl piliečio teisės .

apygardų ir apylinkių teismai. 1998. gegužės l d. išsprendus ginčo dėl teisės priskirtinumo klausimą. Motiejūnas v.administracinių ar bendrosios kompetencijos .. 6. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius. koks teismas kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą. koks konkretus teismas jį nagrinės. kat. Teismas nagrinėja nuosavybės teisės atkūrimo klausimą. 2 Žinios. 26-672. remdamasi išdėstytais argumentais. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17-19 straipsniai nustato privalomą išankstinį neteisminį prašymų dėl nuosavybės teisės atkūrimo nagrinėjimą administracine tvarka šio įstatymo 17-18 straipsniuose nurodytose institucijoje. 2002 m. kat.1. 3K-7-518/2002. 1999 m.Jankauskas v. M. kad ginčas priklauso teismų kompetencijai. 236 . kovo 3 d. nutartį c. V. b. pirmiausiai reikia nustatyti. kad Lietuvos teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnis nurodo. 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. nutartį c. Be to. 85. vasario 5 d. Lietuvos Respublika. Nr. kurios teismų sistemos . konstatuoja. kat. 3K-3-49/1999. reikia išsiaiškinti. /. Nr. Dabar Lietuvoje yra penki apygardų ir penkiasdešimt keturi apylinkių teismai. Siekiant sužinoti.3 CIVILINIŲ BYLŲ TEISMINGUMO SĄVOKA Nustačius. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. tačiau šia tvarka klausimas nebuvo išspręstas dėl to. nutartis c. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Kiekvienoje valstybėje veikia tam tikra teismų sistema. Nr. sausio 14d. Džiūvė v. balandžio 12d. Apeliacinis teismas. liepos l d. Administracinių teismų įsteigimo įstatymu Lietuvoje buvo įkurta specializuotų — administracinių teismų — sistema (pradėjo veikti 1999 m. 1999 m. P. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas. kad piliečio prašymą nagrinėjanti institucija nepagrįstai nesilaikė prašymo nagrinėjimo tvarkos ir terminų..). jeigu minėto įstatymo 17-18 straipsniuose numatytos valstybės institucijos atsisakė atkurti nuosavybės teisę arba per įstatymų nustatytus terminus nepagrįstai vengia priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo1. kad 1997 m. Lietuvoje taip pat veikė specializuotas Ūkinis teismas (likviduotas 1998 m. t. y. įstatymu)2. Iki 1998 m. rugsėjo 29 d.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE dimo tvarkos. 3K-7-470/1999. Civilinių bylų priklausomumo klausimai analizuoti ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose: žr. b. b. 35. Nr. pvz.teismuose turi būti nagrinėjama konkreti byla.

koks konkretus apylinkės teismas iš penkiasdešimt keturių veikiančiųjų turi tokią teisę. koks teismas turi teisę nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Teismingumas. Siekiant nustatyti bet kurios bylos teismingumą. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. apylinkės ar apygardos. t. reguliuojanti bylų paskirstymo teismams tvarką. kompetentingą nagrinėti konkrečią bylą. teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. Esant instancinei teismų sistemai. y. teismą. y. reikia išsiaiškinti tris dalykus: pirma. kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teis- 237 . Taisyklių sistema. konkretų tos pačios grandies teismą. y. kuriam iš penkių apygardos teismų priklauso šitai daryti. teritorinis ir funkcinis. nesusijusią su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. t. atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų. kad ginčas priklauso nagrinėti teismui. turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas. su kuriuo nesutinka. tenka atriboti tik apylinkės ir apygardos teismų kompetenciją (Teismų įstatymo 15. reikėtų aiškintis. kad byla nagrinėtina apygardos teisme. skirtingai nei priskirtinumas. reikia išsiaiškinti. Nustačius teismų sistemos grandį. Kai iškėlus bylą nustatoma. Kadangi pagal galiojančius įstatymus nei Aukščiausiasis Teismas. nei Apeliacinis teismas bylų kaip pirmosios instancijos teismai nenagrinėja.kurios grandies bendrosios kompetencijos teismas. vadinama teismingumo institutu. teismų sistemos grandį ir teismo rūšį (bendrasis ar specializuotas teismas). Tada reikėtų nustatyti. konkretus teismas išrenkamas pagal specialias taisykles. iš kelių tos grandies teismų lieka išrinkti konkretų teismą. antra. byla gali būti nagrinėjama ne tik pirmosios instancijos teisme . kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teismuose. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. būtina nustatyti. t.). 19str.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Skundžiant sprendimą kasacine tvarka. nustačius. Atitinkamai nustačius. vykdantį tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui.TEISMŲ KOMPETENCIJA Nustačius. konkretų teismą instancijų sistemoje. Pavyzdžiui. kad nagrinėtina apylinkės teisme. 2 p. Jeigu byla teismui neteisminga. šalis pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. koks teismas ar teismai vykdo kasacinę funkciją ir kuris iš jų turi teisę nagrinėti atitinkamą bylą.galima ir apeliacinė ar kasacinė jos nagrinėjimo tvarka. trečia. Atitinkamai skiriamas trijų rūšių teismingumas: rūšinis (dalykinis). 2 d. Taigi nustačius. gali apskųsti. reikia išspręsti kitą klausimą .

atvirkščiai. Teismo. Daugumoje užsienio valstybių teismingumo taisyklių laikymąsi teismas kontroliuoja ex officio. 2 d.: Civil Jurisdiction and Judgements in Europe. ginčo subjektų teisinės padėties ypatumai. 1 Išsamiau apie teismingumo nustatymą įvairiose valstybėse žr. kuris išnagrinėja bylą pažeisdamas rūšinio ar išimtinio teritorinio teismingumo taisykles. nustatoma teismų sistemos grandis. privalo šalys1. y. koks — bendrasis ar specializuotas . teismas privalo perduoti bylą atsižvelgdamas į teismingumą. Pirma. 1992. juridiction sur l'objet du litige. kylančius iš viešosios teisės (administracinės. 4 p. kompetencija (CPK 25 str. Todėl rūšinis teismingumas dar vadinamas dalykiniu teismingumu (angl. Taigi ši teismingumo rūšis padeda išspręsti du uždavinius. kaip pirmosios instancijos teismų. konstitucinės. RŪŠINIS (DALYKINIS) TEISMINGUMAS Rūšinis teismingumas (lot. 6 p. t. nustatoma teismo rūšis. kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių.). kurios teismas nagrinės bylą kaip pirmoji instancija. 2 d. vok.). galimi ir kiti rūšinio teismingumo nustatymo kriterijai. Tačiau kai kuriose iš jų teismas ex officio bylos teismingumo netikrina.jam neteisminga.) reglamentuojamų santykių. Administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija atribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį: administraciniai teismai sprendžia ginčus. subject matter jurisdiction. . t. 18-20 straipsniai.4 TEISMINGUMO RŪŠYS § 1. Administraciniams teismas teismingus ginčus nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 15.). kad byla teismui teisminga arba. Rūšinio teismingumo nustatymo kriterijus paprastai yra ginčo dalykas (pobūdis). London: Butterworths. 6.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE mingumo taisykles. Dabar remiantis rūšiniu teismingumu atribojama bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija ir apylinkių teismų bei apygardos teismų. todėl šalys savo susitarimu negali keisti rūšinio teismingumo (CPK 32 str. Antra. sachliche Zustandigkeit). y. pavyzdžiui.). competentia ratione materiae) reiškia tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai. pranc. o įrodyti. 2 d. o bendrosios kompetencijos teismai sprendžia ginčus. sprendimas privalo būti besąlygiškai naikinamas apeliacine tvarka (CPK 329 str. ginčo suma ir t. sužinoma. 238 . teismui. Be ginčo dalyko. mokesčių ir pan.t. Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios.teismas turi nagrinėti bylą. kuriam ji teisminga (CPK 34 str.

Pavyzdžiui.viešojo pobūdžio. y. ar bus užtikrinta žmogaus teisė į operatyvų teismo procesą. administracinių teismų kompetencija apibrėžta ne vien per teisinio santykio. privalo tarnauti žmonėms. subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo. privalo būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į piliečių interesus. Pažymėtina. yra teisminga konkreti byla. kuris yra labiausiai priimtinas žmonėms ir užtikrintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalyje garantuotą žmogaus teisę į operatyvų teismo procesą. y. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnį administraciniams teismams teismingos bylos dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo. todėl šiems santykiams būdingas valdžios-pavaldumo elementas. kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio l dalis. spalio 31 d. Šių funkcijų realizavimo tvarką reglamentuoja viešoji teisė. t. ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose. kaip viešieji asmenys. taip pat vykdo ir ūkinę komercinę veiklą. Todėl normos. valstybė ir savivaldybės vykdo valdžios funkcijas. nes nuo šio klausimo sprendimo priklauso.da239 . viešojo administravimo. nutartyje konstatavo. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos. tiek ir savivaldybės. atlieka civilinio teisinio pobūdžio veiksmus . nagrinėjimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pirma. be valdžios funkcijų.administraciniam ar bendrosios kompetencijos. kad tokiais atvejais reikėtų vadovautis absorbcijos principu .TEISMŲ KOMPETENCIJA Tačiau atriboti administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetenciją nėra paprasta. Problemų dažniausiai kyla tada. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs. bet ir per teisinio santykio pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. t. Tačiau tiek valstybė. Todėl ir ginčų. vykdo dvejopas funkcijas. kad sujungiami keli reikalavimai. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnį viešojo administravimo subjektu laikoma institucijos ir pareigūnai. viešojo administravimo funkcijas. y. t. subjektą. įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas. vieni iš kurių yra privataus. arba viena iš ginčo kilimo priežasčių yra administracinis aktas. Taigi. Pagal 1999 m. reglamentuojančios rūšinį teismingumą. kuriam teismui . Todėl dažna problema. kilusių iš viešojo administravimo veiklos.teismingumą turi lemti pagrindinis ginčo klausimas: jeigu pagrindinis ginčo klausimas susijęs su privatine teise. iš kurio kilo ginčas.administraciniuose teismuose. Todėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas turi būti sprendžiamas tokiu būdu. taigi ir teismų sistema. o kiti . sausio 14d. kad valstybė ir savivaldybės. jeigu su viešąja teise . kad „bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas yra susijęs su viešu interesu.

614 straipsniai. Civiliniuose teisiniuose santykiuose valstybė ir savivaldybė dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais. nepriklausomai.. Europos Tarybos 1972 m. kad. o ne administraciniu. t. kaip savininkas. 99. veikia savininko — valstybės ar savivaldybės . nes šiuos santykius reguliuoja privatinė teisė. šis ginčas turi būti laikomas civiliniu.. Žemės įstatymo 22—24 straipsniai). gegužės 16d. t.). Valstybės ir savivaldybių veiklos skirstymą į viešąjį administravimą ir ūkinę-komercinę veiklą pripažįsta ne tik nacionalinė teisė (pvz. 33. šiems santykiams nėra būdingas valdžios-pavaldumo arba subordinacijos elementas. y. tai. bet ir kil240 . kad viena iš šio ginčo šalių yra valstybės ar savivaldybės institucija. y. ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Konvencija dėl valstybės imuniteto). sukuriantys. ši faktinė sudėtis nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio. kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Vadinasi. vertintini kaip civilinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai. Pavyzdžiui. ir savivaldybės yra tam tikro turto savininkai (Konstitucijos 47 str. pasikeitė ar pasibaigė civilinis teisinis santykis. įgyvendina savininko. bet ir šiuolaikinė tarptautinė teisė (pvz. valstybės ar savivaldybės institucija. pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis. Lietuvos CK l. funkcijas.). pasikeisti ar pasibaigti neretai reikalingas ne vienas juridinis faktas. Ir valstybė. Be to. kurios pagrindu atsiranda. jeigu iš faktinės sudėties. turto pardavimas. pakeitusios ar nutraukusios civilinį teisinį santykį. 97. būtų dirbtinai eliminuojamas valstybės ar savivaldybės institucijos aktas ir jis būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose. kurios pagrindu atsirado. 95. 101. Žemės įstatymo 3 str. o ne viešojo administravimo funkcijas. priimto vykdant ūkinės-komercines funkcijas. skyrimo ar pardavimo. jos sudaro įvairius sandorius (CK 96 str. žymiai pailgėtų ne tik bylų nagrinėjimo terminai. negalima vertinti atsietai nuo visos faktinės sudėties. faktinė sudėtis.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE lyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. elementų yra valstybės ar savivaldybės institucijos aktas. 34. 99 str. y. kad vienas iš keleto faktinės sudėties. Valstybės ar savivaldybės veiksmai. Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti. iki žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo valstybė. Tačiau nepriklausomai nuo to. Akivaizdu. t. pavyzdžiui.vardu ir jo įgaliota. Todėl valstybės ar savivaldybės institucijos akto.. pavyzdžiui. išnuomojimas ir pan.. jeigu ginčas kyla iš civilinio teisinio santykio. sukūrusios. kaip civilinių teisimų santykių subjekto. o ne valdžios institucijos. 98. pakeičiantys ar nutraukiantys atitinkamus civilinius teisinius santykius. priimdama sprendimą dėl žemės išnuomojimo.. kam tą žemės sklypą parduoti. Tokia institucijų veikla negali būti pripažinta viešuoju administravimu. o keli juridiniai faktai. turi priimti atitinkamą sprendimą.

lapkričio 23 d. Remiantis tokiu principu tektų pripažinti. O ginčai.: 2000 m.TEISMŲ KOMPETENCIJA tų teismo sprendimo prejudicinės galios problema. kas akivaizdžiai prieštarautų Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 ir 4 straipsniams ir būtų dirbtinai ir nepagrįstai susiaurinta civilinės teisės reglamentavimo sfera. kurių viena iš šalių yra valstybė. Nr. kurių pagrindu atsiranda. Panevėžio apskrities viršininko administracija. Nr. y. nutartį c. Anusauskas. turi apimti tuos atvejus. 3K-3-518/2001. kat. ne administraciniame. b. kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. 35. joms veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams ir kurių pagrindu atsiranda. 2001 m. Nr. pasikeičia ar pasibaigia teisiniai santykiai. savivaldybė ar jų institucija. b. ginčų. 5. tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču. skiriamas teismų sistemos išlaikymui vietoj kelių bylų būtų tik viena. b. kaip platesnė pagal savo pobūdį. spalio 31d. pagal kurią skolininku yra valstybė ar savivaldybė. pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis. kylančius iš paskolos sutarties. kad administraciniams teismams teismingi visi ginčai. nutartis c. kylantys dėl valstybės ar savivaldybės institucijos akrų. 3K-7-989/2000. o bendrosios kompetencijos teisme. taip pat žr. dirbtinai neskaidant ginčo į atskirus elementus ir nenagrinėjant šių atskirų elementų skirtingų sistemų teismuose. Klaipėdos miesto Vyriausiasis policijos komisariatas v. nes leistų taupyti biudžeto lėšas. Šis principas leistų visą ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme. P. kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Šio principo įgyvendinimas taip pat sumažintų ginčų dėl teismingumo skaičių. Vėjelis v. Todėl dėl nurodytų argumentų bendrosios kompetencijos teismų kompetencija. Pagal šį principą. J. pagal kurį valstybės ir jos institucijos taip pat yra ir civilinių teisinių santykių subjektai ir šiuose santykiuose dalyvauja lygiomis teisėmis su kitais asmenimis. Toks principas leistų ne tik taupyti žmonių laiką ir lėšas. nutartį c. R. 3K-7-1136/2000. yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. t. Micevičius v. kat.2."1 1 LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų. Pagal savo prigimtį civilinių teisinių santykių priskyrimas subordinaciniams santykiams neatitinka šiuolaikinės teisės doktrinos požiūrio. vienas kitam prieštaraujančių teismo sprendimų galimybę. bet būtų naudingas ir valstybei. Tokiu būdu administracinių teismų kompetencijai reikėtų priskirti tik grynai administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje sprendimą. t. Tokiu atveju administraciniuose teismuose tektų spręsti net ginčus. 85. 241 . y. kat. gegužės 16d. leistų užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą ir pašalintų skirtingų. Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų profesinė sąjunga.

Vadinasi. Sprendimas dėl bylos teismingumo priimamas kolegijos teisėjų bendru sutarimu arba balsų dauguma. t. Teismingumo klausimą minėta speciali kolegija gavusi prašymą ar nutartį privalo išspręsti per dešimt dienų. Visų pirma CPK 27 straipsnyje nurodyta. Bendrosios kompetencijos teismai į šią teismingumo kolegiją su prašymais ar nutartimis išspręsti teismingumo klausimą kreipiasi per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. t. išskyrus nurodytas 27-28 straipsniuose. kad visas civilines bylas. CPK 26 straipsnio pirmoji dalyje nustatyta. Išsprendus teismingumo klausimą byla per tris dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo išsiunčiama atitinkamam teismui. kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (kolegijos pirmininkas). Šios kolegijos nutartis dėl bylos teismingumo yra galutinė ir neskundžiamą. Apylinkės ir apygardų teismų kompetencija yra paskirstyta CPK 26-28 straipsniuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. kai abiejų sistemų teismai pripažįsta bylą esant teismingą jiems. balsas. kad byla jiems teisminga. yra teismingos: 242 . kad apygardų teismams.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE Ši teismų praktika atsispindi ir CPK 26 straipsnio antrojoje dalyje. Tuo tarpu išimčių yra nemažai. y. Balsams pasiskirsčius po lygiai. lemia posėdžio pirmininko. Ši nutartis bylą gavusiam teismui yra privaloma ir tolesni teismų ginčai dėl teisimingumo negalimi.visas civilines bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkių teismai. bendrosios kompetencijos teismas. y. kai abiejų sistemų teismai nepripažįsta. ir negatyvūs. išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse leidžiami administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų ginčai dėl teismingumo. t. nagrinėdamas bylą. Apie šį kreipimąsi informuojami byloje dalyvaujantys asmenys. kaip pirmos instancijos teismams. Byloje dalyvaujantys asmenys į kolegijos posėdį nekviečiami. kuriam ji teisminga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko. jeigu įstatymas nenurodo šios bendrosios taisyklės išimčių. galioja bendroji rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje nustatymo taisyklė . Bet kurios teismų sistemos teismas teismingumo klausimą gali perduoti spręsti specialiai teisėjų kolegijai. Šie ginčai gali būti dviejų rūšių: pozityvūs. kad kai civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu. kur sakoma. CPK 36 straipsnio antrojoje. y. kurio teisėtumas ginčijamas byloje. kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas.

3) bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. kai bylas nagrinėja apygardų teismai.)2. 1 2 3 4 5 Žinios. 6) bylos. Nr 28-1125. spalio 6 d. 2003. 63-2060. kovo 5 d.TEISMŲ KOMPETENCIJA 1) bylos. 4) bankroto ir restruktūrizavimo bylos. Firmų vardų įstatymo 18 str.115-2. kaip pirmosios instancijos teismai. Šis sąrašas nėra baigtinis.123 str.124-2. Nr.131 str. Taigi rūšinis teismingumas šiuo atveju nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo sumą. kur ieškinio kaina didesnė kaip šimtas tūkstančių litų. 28-810. išskyrus šeimos teisimų santykių bylas dėl turto padalijimo. Nr. Žinios. 3) bylas dėl firmos vardo įregistravimo pripažinimo negaliojančiu.)3. gali nagrinėti ir kitas jų kompetencijai įstatymo priskirtas bylas.). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo' 65 straipsnio antrosios dalies. kad kai kurios civilinės bylos priklauso tik Vilniaus apygardos teismo kompetencijai: 1) bylos dėl ginčų. Patentų įstatymo5 40 straipsnyje. buvo šios normos ir 1999 m. 1994.). 1998. 1999. Nr. 243 . gegužės 18d. 2) bylos dėl autorinių neturtinių teisinių santykių (pažymėtina. rugsėjo 15d. 1992. kuri numatė. pajų) pardavimo (CK 2. Notariato įstatymo l02 str. Nr. 50-1598. 2d. Žinios. kolizija). Žinios. sausio 18d. CPK 28 straipsnis nurodo. Žinios. nes CPK 27 straipsnio 9 punkte numatyta.)4. 8) bylos pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2. liepos l d. kad visos bylos dėl autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo nagrinėjamos apygardų teismuose. 5) bylos pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo. ginčo pobūdį ir ginčo šalis. kurių viena šalis yra užsienio valstybė. Be to. 7) bylos pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių. Kai kuriuose įstatymuose yra numatyti keli atvejai. Nr. pirmumo teisės į firmos vardą ir išimtinės teisės į firmos vardą pažeidimo (l999 m. numatytų 1994 m. o būtent: 1) bylas pagal skundus dėl Notarų garbės teismo sprendimų (l 992 m. kad iki 2003 m. kad apygardos teismai. 1999. 92-2542. Atitikties įvertinimo įstatymo 18 str. 8-120. 2) bylas pagal skundus dėl Nacionalinio akreditacijos biuro Apeliacinės komisijos sprendimų (1998 m.

birželio 3d. veiksmų (l999 m. 3 Žinios. Vilčiauskas v. vieni iš kurių priklauso apygardos teismo kompetencijai.apylinkės teismo kompetencijai. 4 d. 3K-3-154/2000. gruodžio 17d. numatytas 1998 m. 1999. Jeigu viename ieškinyje sujungiami keli reikalavimai. 64-1840. 4) bylas.)5. 2 244 . Nr. Advokatūros įstatymo4 14.226 str. 2) bylas pagal teikimus teisiškai įvertinti. Žinios. o kiti . kad kiti įstatymai taip pat gali nustatyti išimtinę Vilniaus apygardos teismo kompetenciją. 1-1. ar Lietuvos Respublikos Seimo narys sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis (1991 m. L. 6) bylas pagal Vertybinių popierių komisijos skundus dėl asmenų. UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko". 3) bylos dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį. įstatymo „Dėl deputatų. Šis sąrašas nėra baigtinis. nes CPK 28 straipsnio 4 punkte sakoma. Nr. Nr. nutartis c. mandatų patikrinimo" 4 str. 1 Žinios. 6 Žinios. 29. 5) bylas dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų.) . 1995. Prekių ženklų 1 įstatymo 15. įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.)2. Nr. 2d. 7 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. 1991. kat. 4 Žinios. birželio 18d. Nr. gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje (CK 3. visi reikalavimai nagrinėtini apygardos teisme (CPK 7 33 str. 1998. liepos 4 d. kovo 10 d. 22-23. 11. 3) bylas pagal teisingumo ministro skundus dėl Notarų rūmų nutarimų ir sprendimų (Notariato įstatymo 11 str. 45 ir 50 straipsniuose.)6. 92-2844. Nr. spalio 10d.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE 2) bylos dėl ginčų.)3. 59-1655. numatytų 2000 m. birželio 25 d. 18 ir 49 straipsniuose. Pensijų fondo įstatymo 41 str.).). Puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo 20 str. trukdančių šiai komisijai įgyvendinti pensijų fondų veiklos priežiūrą. 5 Žinios. 61-1531. susijusių su puslaidininkių gaminių topografijos registravimu ir naudojimu (1998 m. 2000. 55-1765. b. Pavyzdžiui. Pramoninio dizaino įstatymo 24 str. tik Vilniaus apygardos teismas gali nagrinėti: 1) pramoninio dizaino registravimo ir naudojimo bylas (1995 m. 1998. Nr.

išimtinį. Teritorinis teismingumas nustatomas pagal tam tikrus kriterijus. liepos 2 d. Gyventojų registro įstatymą1 ir 1998 m. TERITORINIS TEISMINGUMAS Remiantis teritoriniu teismingumu (angl. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį. sausio 23d. Teritorinis teismingumas nustatomas iškeliant civilinę bylą. teismams. ubi coeptum est semel judicium. kurioje vietoje jis pats daugiausiai gyvena ir panašiai (CK 2. Žinios. turėtų būti remiamasi visais galimais įrodymais.17 str. territorial jurisdiction. taikomas actor requitur forum rei (forum domicile) principas. o jeigu atsakovas yra juridinis asmuo .). pranc. kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2. nurodytos juridinių asmenų registre. Nr.). alternatyvųjį. Paprastai asmens gyvenamoji vieta nurodoma jo asmens tapatumą patvirtinančiuose dokumentuose. ibi et finem accipere debet). aiškinamasi. pavyzdžiui. 2002. vok. Nustatant asmens gyvenamąją vietą. juridiction territoriale. sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. kurie nėra susiję su bylos rūšimi. kur yra asmens turtas ar didžioji jo dalis. daikto buvimo vietą ir panašiai. 5-78. su kuria iš kelių gyvenamųjų vietų jis labiausiai susijęs.pagal juridinio asmens organo buveinės. Žinios. tačiau asmens deklaruota gyvenamoji vieta viešame registre turėtų būti vienas iš pagrindinių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2. apylinkės. Nr. 245 .). nuteisto laisvės atėmimu ir atliekančio bausmę. ortliche Zustandigkeit) kompetencija paskirstoma tos pačios grandies.16-2. 1992. iškėlus bylą atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą (lot. 66-1910. kur jo šeima. 45-1711. Dažniausiai stengiamasi sužinoti. t. 1999.17 str. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė. gyvenamąja vieta laikoma paskutinė prieš nuteisiant gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą2 kiekvienas fizinis asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. apygardos. 1998. nors ją iškėlus teritorinis teismingumas pasikeistų. Kai asmuo turi kelias gyvenamąsias vietas ir nė vienoje iš jų nuolat negyvena. pavyzdžiui. y. Pagal 1992 m. ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinės vietą. Nr. ji turi būti nustatoma vadovaujantis papildomais kriterijais.16 str. Bendrojo teritorinio teismingumo atveju ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nr. pavyzdžiui.). todėl teismas privalo nagrinėti bylą toliau. 28-793.TEISMŲ KOMPETENCIJA § 2. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta. Asmens. pavyzdžiui. atsakovo gyvenamąją vietą. vietą (CPK 29 str.

seniūnijos. įstatymas nurodo galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies teismų. kat 3. gegužės 10d. Kreipęsis į vieną iš kelių galimų teismų. paskutinės atsakovo darbovietės pažyma. b.). neturinčiam Lietuvoje gyvenamosios vietos. 3K-3-134/1999.ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. susijęs su juridinio asmens filialo veikla. Nr. ieškovas praranda teisę su tapačių ieškiniu kreiptis į kitą teismą. atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo. suteikianti jam galimybę pasirinkti tokį teismą. E.ieškinys atsakovui. gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. kad jam prieinamomis priemonėmis atsakovo buvimo vietos nepavyko nustatyti. Atkinskis v. Pagal CPK 30 straipsnį nustatytas toks alternatyvusis teritorinis teismingumas: . .ieškinys atsakovui. neteisėtos administracinės 1 LAT CBS teisėją kolegijos 1999 m. . pavyzdžiui. . . padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą. neteisėto sulaikymo. savivaldybės. 246 . — ieškinys dėl žalos. žalos atlyginimo ir kitoms byloms. gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą (forum delicti). nutartis c. 12 d. gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją (buveinės) vietą arba žalos padarymo vietą. adresų biuro.). pavyzdžiui.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE Šalys savo susitarimu gali pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą (CPK 32 str. Tokie įrodymai gali būti. . Todėl ieškovui taikoma lengvata. taip pat atimant gyvybę.ieškinys dėl žalos. Esant alternatyviajam teritoriniam teismingumui. gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą (forum arresti) arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (ieškovas šiuo atveju prie pareiškimo privalo pridėti įrodymus. neteisėto suėmimo taikant kardomąją priemonę. padarytos asmenų turtui. išlaikymo. kurio gyvenamoji vieta nežinoma. gali būti pareiškiamas ir pagal filialo buveinės vietą. Vilniaus rajono savivaldybė. Šiuo atveju konkretų teismą pasirenka ieškovas (CPK 30 str. Alternatyvusis teritorinis teismingumas nustatomas tokioms byloms. kur ginami ypač reikšmingi ieškovo teisės ir interesai.ieškinys. neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo.ieškinys dėl atlyginimo žalos. kiti dokumentai). Alternatyvus teismingumas šiuo atveju išlieka ir kai pareiga atlyginti žalą pereina kitam asmeniui1. į kurį jam būtų patogiau kreiptis.

skyrimo. patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį. kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių. 1956 m. 1992 m. kuris nagrinės bylą (CPK 32 str. Tarptautinio krovimų vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 31 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta.TEISMŲ KOMPETENCIJA nuobaudos . ieškovas. kuriose nurodyta įvykdymo vieta. kurios teritorijoje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą. įskaitant teritorinę jūrą ar zoną. Žinios. atsiradusių laivams susidūrus. taip pat visais kitais atvejais. buvo imtasi prevencinių priemonių siekiant išvengti taršos žalos arba ją sumažinti. susijęs su globėjo. Žinios.ieškinys dėl sutarčių. arba jei tokioje teritorijoje. Pavyzdžiui. rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą. gali būti reiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo arba laivo įregistravimo uosto vietą. . įskaitant teritorinę jūrą ar II straipsnyje minėtą zoną. Nr. arba yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. . gali būti pareiškiamas ir pagal sutarties įvykdymo vietą (lot. atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo. taip pat dėl žalos. kad .ieškinys. .ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas ir pagal vartotojo gyvenamąją vietą.arešto . gali kreiptis į teismus valstybės. 247 . Alternatyvųjį teritorinį teismingumą numato ir kai kurie tarptautinės teisės aktai. forum contractus vel solutionis). kilusiais dėl vežimo. esančių Konvencijos šalyse-dalyvėse. be teismų. Nr.ieškinys dėl atlyginimo nuostolių. . ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą ir gelbėjimą jūroje. kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis. 1998." Alternatyviojo teritorinio teismingumo atveju Šalys taip pat gali savo susitarimu pasirinkti teismą. Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą IX straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. 43-1224.jei incidentas padarė taršos žalą vienos ar daugiau Susitariančių valstybių teritorijoje. ieškiniai dėl kompensacijos gali būti pareiškiami tik kurios nors iš tokios Susitariančiosios valstybės ar vals1 tybių teismuose" . Į 2 kitus teismus kreiptis negalima. 107-2932.). 2000. firmos būstinę ar filialą arba agentūrą. rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu. kad „visais ginčytinais klausimais. gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

b.). Tarptautinės konvencijos dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą IX straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta. 3K-3-748/2002. kai ieškovas kreipiasi į teismą pažeisdamas bendrojo teritorinio teismingumo taisykles. Šalių susitarimas dėl teritorinio teismingumo turi būti sudarytas raštu ir pateiktas kartu su ieškinio pareiškimu.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą.). 2 d. Paprastai sutartinis teismingumas būdingas tarptautinėms prekybos sutartims. arba numatyti. Palikėjo kreditorių ieškiniai prieš įpėdiniams priimant palikimą pareiškiami palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. 96. turintį nagrinėti bylą. Prorogaciniu susitarimu taip pat gali būti pripažįstama situacija. kad jų bylą nagrinės konkretus teismas (toks susitarimas vadinamas prorogaciniu). Sutartinio teritorinio teismingumo atveju teismą. dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo pareiškiami nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. o aptardamos šį klausimą sudaromoje sutartyje. gegužės 20 d. todėl šalys savo susitarimu šio teismingumo negali keisti. o atsakovas neprieštarauja. Išimtinį teritorinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios. nuomos ir kitoje. Tačiau išimtinis teritorinis teismingumas gali būti pakeistas CPK 35 straipsnyje numatytais išimtiniais atvejais. 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. 248 . Kriukelio individuali įmonė v. ŽŪB „Nematekas". Šalys bylos teismingumą gali nustatyti ir nesudarydamos atskiro susitarimo. kuriems byla teisminga. Šalys gali susitarti. nagrinėsiantį bylą. kad byla būtų nagrinėjama tame teisme. Pavyzdžiui. pirkimo-pardavimo. nutartis c. pavyzdžiui. valstybės. kat. A. Antai pagal CPK 31 straipsnį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose. kurioje sudarytas toks fondas. Nr. jos negalės nagrinėti (toks susitarimas vadinamas derogaciniu susitarimu)1. kad „kai pagal Konvencijos V straipsnį buvo sudarytas fondas. jog kai kurie teismai. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. forum heredidatis). l d. Tačiau šalys savo susitarimu negali keisti rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo (CPK 32 str. teismai turi išimtinį teismingumą spręsti visus su tokio fondo paskirstymu ir padalijimu susijusius klausimus". tačiau teismas jo pareiškimą priima. pasirenka ginčo šalys tarpusavio susitarimu (CPK 32 str. 1992 m. forum rei sitae). Išimtinį teritorinį teismingumą gali nustatyti ir tarptautinė teisė.

ir užsienio 249 . ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. CPK 301 str. dažniausiai kurios vienos bylos teismingumas lemia kitu bylų teismingumą.). CPK 301 str. Apeliacinis teismas taip pat nagrinėja skundus dėl arbitražo sprendimų.TEISMŲ KOMPETENCIJA Nustatant kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. jeigu priešinio ieškinio pareiškimas keičia rūšinį bylos teismingumą. t. ieškinys keliems atsakovams.). priešinis ieškinys pareiškiamas tame teisme. Apygardų teismai yra apylinkių teismų sprendimų ir nutarčių apeliacinė instancija (Teismų įstatymo 19 str. Teismų įstatymo 15 ir 19 straipsniuose nurodoma. kur nagrinėjamas pradinis ieškinys. Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija bylų. Kaip apeliacinė instancija civilines bylas nagrinėja apygardų teismai ir Apeliacinis teismas. reikia vadovautis CPK 29-33 straipsniais. tačiau. kurias išnagrinėjo apygardų teismai kaip pirmoji instancija (Teismų įstatymo 21 str.. y. nesusijusi su jurisdikcine veikla ar susijusi su ja tik iš dalies. Pavyzdžiui. Pagal teritorinį teismingumą kompetencija paskirstoma ir apylinkių.. turintis savarankiškų reikalavimų. pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją ar buveinės vietą ieškovo pasirinkimu. § 3. Vilniaus apygardos teismui bylos priskirtos vadovaujantis išimtinio teismingumo principu (CPK 28 str. kad civilines bylas kaip pirmoji instancija turi teisę nagrinėti tik apylinkių ir apygardų teismai. apeliacinė ir kasacinė instancija.). Be to. pavyzdžiui.). trečiasis asmuo. nustatoma. nustatant. priimtų pažeidžiant pagrindinius proceso principus.. gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje. CPK 340 str. kuris apygardos teismas turi nagrinėti bylą.). teismų teisė pripažinti užsienio arbitražo sprendimus. kai vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų priklauso nagrinėti apygardos teismui. ieškinį pareiškia teisme. Kasacine tvarka bylas turi teisę nagrinėti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 22 str. jeigu vienas iš ieškovų reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda visą bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą. ir apygardų teismų sistemos viduje. kaip minėta. Taip pat nustatoma teismo kompetencija. FUNKCINIS TEISMINGUMAS Remiantis funkciniu teismingumu paskirstoma teismų kompetencija instancijų sistemoje. kuriame nagrinėjama ieškovo ir atsakovo byla (CPK 33 str. Pavyzdžiui. koks teismas turi teisę nagrinėti bylas kaip pirmoji. tai ieškinys pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.

Tačiau kartu CPK 34-35 straipsniuose numatytos išimtys.).). 2 d. 2 p.). 5 p. 2 d. nors paskiau ją turėtų nagrinėti kitas teismas (CPK 34 str. l d. 2 d. CPK 4 str. Byla siunčiama į kitą teismą.). gali būti perduota kitam teismui. prašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui (CPK 34 str.). 2 d. Tai atvejai. Aukščiausiasis Teismas. išskyrus išimtinio teismingumo atvejus (CPK 34 str. 3 p. kada byla.). priimtą savo žinion laikantis teisingumo taisyklių. kai: 1) teismas pripažįsta. savo nutartimi grąžina nagrinėti pagal teismingumą. Tokia aukštesnės pakopos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiamą (CPK 36 str.). 3) nušalinto vieno ar kelių teisėjų arba nusišalinusių teisėjų negalima pakeisti kitais tame teisme (CPK 34 str. be kasacinės funkcijos. 4 p. l d. Tačiau bylą. atlieka ir vienodos teismų praktikos aiškinant ir taikant teisę formavimo funkciją (Teismų įstatymo 23 str.. 250 . Kiekvienas teismas savo funkcinę kompetencija privalo patikrinti ex officio. CPK 809 str. TEISMO PRIIMTOS SAVO ŽINION BYLOS PERDAVIMAS KITAM TEISMUI Bylą. Šiuo atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 34 str. 4) iškėlus bylą tame teisme. l p.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimus (Teismų įstatymo 21 str. konstatavęs šį pažeidimą.).. Gautą iš kito teismo civilinę bylą teismas privalo priimti savo žinion ir išnagrinėti iš esmės. Jokie bendrosios kompetencijos teismų ginčai dėl bylos perdavimo neleidžiami (CPK 36 str. kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme. kurio gyvenamoji vieta pirmiau buvo nežinoma. kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. l d.. 5) byla sustabdoma dėl to. aukštesnės pakopos teismas. kai byla perduodama kitam teismui CPK 34 straipsnio antrosios dalies 2-3 ir 5 punktuose numatytais atvejais. teismas turi išspręsti iš esmės. 2 d. Komercinio arbitražo įstatymo 39 str. kai įsiteisėja teismo nutartis perduoti bylą. aukštesnės pakopos teismui pagal CPK 34 straipsnio antrosios dalies 4 punktą perduotą neteisėtai. paaiškėja ją buvus priimtą šio teismo žinion pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. Dėl bylos perdavimo kitam teismui teismas priima nutartį ir ją byloje dalyvaujantys asmenys gali skųsti apeliacine tvarka. išskyrus atvejus.). konkrečiai pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. 2) atsakovas. § 4.). priimta vieno teismo savo žinion.

251 . kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma byloje dalyvaujančių asmenų. Vieno apylinkės teismo bylą kitam apylinkės teismui šiuo pagrindu gali perduoti apygardos teismo. pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus teismo pirmininkas..). turi teisę bylą. byloje dalyvaujantys asmenys išreiškia pagrįstų abejonių dėl atitinkamo teismo teisėjų nešališkumo ir pan.TEISMU KOMPETENCIJA CPK 35 straipsnis nurodo dar vieną bylos kitam teismui perdavimo galimybę: išimtiniais atvejais (pvz. kompetencijai arba kai teisme. nagrinėjančio bylą. bylos perdavimo klausimą sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bylos perdavimo iŠ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str. jeigu byla yra labai sudėtinga. CPK 35 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta. priklausančią apylinkės teismo kompetencijai. teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai.). 2d. sutuoktinis (sugyventinis). kad būtų išnagrinėta kuo operatyviau ir ekonomiškiau. pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. kuriame jis dirba. sutuoktinis (sugyventinis) dirba Lietuvos Aukščiausiame Teisme arba Lietuvos apeliaciniame teisme. kai dalyvaujantis asmuo yra teisėjas ir ji priklauso teismo. aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. prašymu apygardos teismo. kurio teritorijoje yra abu apylinkės teismai. kai teisėjas arba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai. Pagal CPK 35 straipsnio antrąją dalį. kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinkės teismas. kad bylą. Jeigu abu apylinkių teismai yra skirtingų apygardų teritorijoje. apylinkės teismo. Tačiau šis bylos perdavimo pagrindas netaikomas. byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui. turinčiame nagrinėti bylą. perduoti nagrinėti apygardos teismui.

tiek apygardų teismuose) bylą nagrinėja vienas teisėjas (CPK 62 str. Įstatyme numatyta minėto principo.vienas ar keli. 8 p. 1-2 d. Šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas turėtų kreiptis į atitinkamo teismo pirmininką arba skyriaus pirminin- 252 . Atkreiptinas dėmesys.1 TEISMO SUDĖTIS NAGRINĖJANT CIVILINES BYLAS Tai. tiek kasacinis teismas privalo konstatuoti ex officio. l d. nesvarbu .) gali sudaryti trijų teisėjų kolegiją. bet ir neabejotinas pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 str. jie veikia teismo. Sudėtingai bylai nagrinėti atitinkamo teismo pirmininkas arba skyriaus pirmininkas (CPK 62 str. vertinama ne tik kaip absoliutus procesinis sprendimo negalioj imo pagrindas. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Bylą nagrinėjančio teismo sudėtis gali būti vienašmenė (kai bylą nagrinėja ir sprendimą byloje priima vienas teisėjas) ir kolegiali (kai bylą nagrinėja ir sprendimą byloje priima trys ir daugiau teisėjų). Šiuo atveju teisėjas veikia atitinkamai apylinkės arba apygardos teismo vardu. kad trijų teisėjų kolegija gali būti sudaryta tiek priėmus ieškinį. kai bylą pradėjo nagrinėti vienas teisėjas? Manytume.teismo posėdyje ar ne. yra labai svarbi teisės į tinkamą procesą ir įstatymo garantuotą teismą įgyvendinimo dalis. nagrinėja bylą. kokios instancijos teisme nagrinėjama byla. visada atlieka teismas. Gali kilti klausimas. kad civilinę bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Pirmosios instancijos teismo procese (kai byla nagrinėjama tiek apylinkių.). Aplinkybė. juo labiau kad ir pats bylos sudėtingumas dažniausiai išaiškės teisėjui įsigilinus į problemas. kad procesinius veiksmus. tiek vykstant procesui.valstybės vardu.SEPTINTAS SKYRIUS TEISMO SUDĖTIS IR NUŠALINIMAI 7. o sprendimą priima . išimtis. 1-2 d. Dėl šios priežasties naujajame CPK atsisakyta ankstesnio teismo ir teisėjo sąvokų atskyrimo. kad teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja bylas vienašmene teismo sudėtimi. Nesvarbu. ar trijų teisėjų kolegija gali būti sudaryta jau po to. Atkreiptinas dėmesys. Lietuvos civilinio proceso teisėje teismo sudėties klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į tai. kiek teisėjų . o ne teisėjas kaip pareigūnas. jog į šį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai. kurį tiek apeliacinis.).

paskelbti teismo valią ir panašiai (CPK 158-160 str. tačiau gali būti ir kitaip. naujajame teismo posėdyje turėtų būti laikoma pasikeitus teismo sudėtį ir todėl atitinkamai taikomas CPK 16 straipsnis. 2 d. yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. kad dėl bylos sudėtingumo iš karto bus sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba byla bus perduota Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai. kad čia išvardyta galima teismo sudėtis kasaciniame procese jokiu būdu nereiškia trejopos kasacinio proceso galimybės. išnagrinėjus kasacinį skundą trijų teisėjų kolegijai ir priėmus byloje atitinkamą nutartį. 5 d. o jam neda- 253 . CPK 62 straipsnio šeštojoje dalyje sakoma. Pirmininkas yra tas kolegijos narys. kad dažniausiai pirmininkas yra ir pranešėjas. pasiruošimą teisminiam apeliacinio skundo nagrinėjimui) pagal įstatymą teisėjas gali atlikti vienasmeniškai (CPK 62 str. Kita vertus. Visais atvejais apeliacine tvarka bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Kasacijos esmė . Gali atsitikti ir taip. ant kurio pečių gula pareiga vadovauti teismo posėdžiui. Minėta. Dažniausiai kolegijos pirmininkas yra ir pranešėjas byloje. išnyksta bet kokios kitos kasacinio bylos nagrinėjimo galimybės. kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas nagrinėja trijų arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija. užtikrinti jame tvarką. tačiau nebūtinai. Bet kuriuo atveju kalbama apie vientisą kasacinį procesą ir. Apeliacine tvarka bylos nagrinėjamos apygardų ir Lietuvos apeliaciniame teisme.TEISMO SUDĖTIS IR NUŠALINIMAI ką su prašymu sudaryti bylai nagrinėti trijų teisėjų kolegiją. kad trijų teisėjų kolegijos kasacine tvarka pradėtą nagrinėti bylą baigs nagrinėti Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 62 str. Tuo tarpu pranešėjas išdėsto nagrinėjamos bylos esmę. Todėl CPK 62 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyta. kad plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija.. Reikia skirti sąvokas kolegijos „pirmininkas" ir „pranešėjas". Tad kasacinį nagrinėjimą pasiekia pačios sudėtingiausios civilinės bylos.). Šiuo atveju kalbėsime apie tolygų teismo sudėties išplėtimą.teisės problemų sprendimas ir vienodos teismų praktikos formavimas. pavyzdžiui. Atkreiptinas dėmesys. o tam laikotarpiui buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. tačiau jokiu būdu ne pareiga. kai tam tikrus procesinius veiksmus (pvz. Jeigu trijų teisėjų kolegija yra sudaroma. gali atsitikti taip.). išskyrus atvejus. kuriose teisės taikymo problema ypač sudėtinga ir paini. Sudaryti tokią kolegiją yra teismo pirmininko ar Civilinių bylų skyriaus pirmininko teisė.). nagrinėjantis bylas kasacine tvarka. Vienintelis teismas.

jeigu teisėjas yra su šalimi susijęs giminystės ar svainystės ryšiais. o šito nepadarius. o ne konkrečiame teisme) turintis teisėjas. PAREIŠKIMO IR IŠSPRENDIMO TVARKA Minėta. Tačiau kalbant apie teismo nešališkumą. Balsams pasiskirsčius po lygiai. kad jeigu teismas yra suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių. kad pirmasis kalba ir balsuoja trumpiausią teisėjo darbo stažą (turimas galvoje teisėjo darbo stažas apskritai.2 TEISMO NUSIŠALINIMO IR NUŠALINIMO SĄVOKA. Jokio klausimo. Su teise į įstatymo garantuotą teisėją tiesiogiai susijusi ir žmogaus teisė į nešališką teismą. 7. jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. kuriems kyla abejonių dėl teismo nešališkumo. jam gali būti pareikštas nušalinimas. Nušalinimas pareiškiamas tik jeigu teismas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalina savo iniciatyva. REIKŠMĖ. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Absoliučių teisino nušalinimo pagrindų buvimas jokiu būdu nereiškia.. Kai bylą nagrinėja kolegialus teismas.). Jeigu bylą nagrinėja vienašmenės sudėties teismas. Tais pačiais motyvais vadovaujantis suteikiama paskutinė teisė balsuoti ir pareikšti savo nuomonę.) teisėjas privalo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. be jokios abejonės. kad byloje dalyvaujantys asmenys.Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Siekiant išvengti vyresniųjų kolegų „autoriteto spaudimo" įstatyme numatyta. įstatyme numatytos teismo nusišalinimo ir nušalinimo galimybės. teisėjas negali atsisakyti spręsti motyvuodamas savo nežinojimu. visus klausimus teisėjai sprendžia balsų dauguma (CPK 63 str. susijusio su bylos nagrinėjimu. jeigu jį su viena iš šalių ar kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis sieja santuokos. lemia posėdžio pirmininko balsas.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE lyvaujant posėdyje . Tai reiškia. taip pat nė vienas teisėjas neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas. kad esant šiems pagrindams (pvz. kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. vieną iš svarbiausių žmogaus teisių. globos ar rūpybos santykiai. kad nušalini254 . kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovas ir pan. gali pareikšti teisėjui nušalinimą. jis privalo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. į nušalinimą CPK žvelgiama kaip į tam tikrą kraštutinę priemonę. Siekiant garantuoti šią. visus klausimus teismo vardu sprendžia vienas teisėjas. jeigu teismui tenka nagrinėti bylą. Įstatymų leidėjas numato. CPK 65 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti absoliutūs teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai.

Įrodinėjimo pareiga dėl vėlesnio aplinkybių sužinojimo priklauso atitinkamai nušalinimą pareiškiančiam asmeniui. Žodinis teismo nušalinimo pareiškimas turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju nušalinimas gali būti pareiškiamas tiek raštu. jeigu panaikintas sprendimas priimtas jam dalyvaujant). absoliutus pagrindas pareikšti teisėjui nušalinimą yra ir atvejais. kad iš esmės nušalinimas teismui gali būti pareiškiamas bet kokiu pagrindu. tačiau nėra pagrindas apskritai nenagrinėti pareiškimo. suprantama. kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. kad jau iki teismo posėdžio byloje dalyvaujantys asmenys būtų informuoti apie teismo sudėtį ir teisę pareikšti nušalinimą. Teismo nušalinimas rašytiniame procese. byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai (pvz. Nušalinimas visais atvejais turi būti motyvuotas. tai garantavo operatyvią nušalinimo klausimo sprendimo galimybę.).TEISMO SUDĖTIS IR NUŠALINIMAI mas teismui gali būti pareiškiamas tik vadovaujantis šiais pagrindais. Be abejonės. Nušalinimas gali būti pareikštas tiek raštu. Nepakankamas aplinkybių įrodymas yra pagrindas netenkinti pareikšto nušalinimo. Kol nėra nuspręsta dėl nušalinimo. kita vertus. tiek žodžiu.. tiek žodžiu. sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar įrodymų užtikrinimo klausimai) (CPK 68 str. kuris leidžia abejoti nešališku ir objektyviu bylos nagrinėjimu. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik kai pareiškiantis nušalinimą asmuo nušalinimo pagrindą sužino vėliau (CPK 68 str. Siekdamas išvengti galimų piktnaudžiavimų teise pareikšti nušalinimą ir užtikrinti operatyvų ir koncentruotą bylos nagrinėjimą. Tam būtina. kad teismas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais. tačiau. 2 d. kad teisėjas. CPK 66 straipsnyje numatyta. kuriam pareikštas nušalinimas. Viena vertus. negali dalyvauti nagrinėjant ją apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme. Galiojęs 1964 m. jeigu yra aplinkybių. kad teismo nušalinimai turi būti motyvuoti ir gali būti pareikšti prieš pradedant nagrinėti bylą iŠ esmės. įstatymų leidėjas nustatė. tokia sistema reiškė principo „niekas negali būti teisėjas savo paties byloje" pažeidimą ir visiškai neprisidėjo 255 . visada turi būti pareiškiamas raštu. kai nesilaikoma CPK 71 straipsnyje nurodyto draudimo dalyvauti tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylą (pvz. CPK iš esmės numatė. kad dėl nušalinimo sprendžia pats teismas. CPK 71 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. 3 d. dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.). Tai reiškia. taip pat nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme. Priėmus naująjį CPK iš esmės pasikeitė teismo nušalinimo klausimo sprendimo tvarka..

Naujoji tvarka nėra tokia operatyvi. kad šaliai priimtas nepalankus sprendimas jos bus skundžiamas.TEISMAS CIVILINIAME PROCESE prie pasitikėjimo teismais. Nušalinimo. neskundžiamą atskiruoju skundu. kuria išsprendžiamas teisėjo nušalinimo klausimas. pripažįstama. kitais atvejais . Tai.protokolą.). įstatymų leidėjas pakeitė savo nuostatą dėl pareikštų teismui nušalinimų sprendimo tvarkos. įsitikinusi teismo šališkumu. Dėl nušalinimo. CPK 69 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. Paskui išklausoma teisėjo nuomonė ir nutartimi išsprendžiamas pareikšto nušalinimo pagrįstumo klausimas. t. Kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų. jog nušalinimas nepagrįstas. Nutartis. kad nušalinimo klausimas išsprendžiamas išklausius nušalinamo teisėjo ir neskelbiant teismo posėdžio. dėl nušalinimo apylinkių teismuose turėtų sprąsti vadinamieji „budintys teisėjai". Tik įsivaizduokime. Ji tik dar labiau įsitikins savo teisumu ir automatiškai preziumuos. y. teismo pirmininko pavaduotojas. Esant tokiai situacijai iš esmės jau proceso pradžioje galima teigti. į posėdį nekviečiami byloje dalyvaujantys asmenys. nesilaikoma formalių posėdžiui keliamų procesinių reikalavimų. Kai nušalinimo klausimą sprendžia keli kolegijos teisėjai ir jų balsai pasiskirsto po lygiai. todėl atitinkami argumentai gali būti nurodyti tik apeliaciniame skunde. Įstatymas nenumato jokių procesinių ypatumų. Taigi nušalinimo klausimas iš esmės atiduotas atitinkamo teismo teisminei administracijai. kuriems nušalinimas nėra pareikštas. 4 d. kad byloje priimtas jai nenaudingas sprendimas būtinai bus šališkas ir neteisingas. kaip jausis šalis. kad su raštu pareikštu nušalinimu teismas susipažįsta perskaitydamas atitinkamą procesinį dokumentą. tam pačiam teismui nusprendus. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami. kad dėl teisėjo nušalinimo sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas. 256 . vadovaujantis CPK 69 straipsnio reikalavimais. Tai reiškia. jog nerašomas protokolas. arba jų įgalioto teisėjo. atitinkamo teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko. reiškia. Manytume. pareiškė nušalinimą. sprendžia likęs teisėjas arba teisėjai. dėl nušalinimo sprendžia atitinkamas aukštesniosios grandies teismas. pareikšto vienam arba keliems teisėjų kolegijos nariams. pagrįstumo klausimas sprendžiamas bendrąja tvarka. išskyrus tai. kuri. pareikšto visiems kolegijos nariams. Atsižvelgdamas į įvardytas priežastis. kad sprendžiama neskelbiant teismo posėdžio. tačiau iš esmės sprendžia visas minėtas problemas. bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo datos. kad teisėjas yra nušalintas. vadovaudamiesi minėtomis taisyklėmis (CPK 69 str.

bylą toliau nagrinėja pradinės sudėties teismas. išskyrus tai. Jeigu nušalinimo pareiškimas nėra patenkinamas. Pagrindai nušalinti šiuos proceso dalyvius nurodyti CPK 67 straipsnyje. Ir tai savaime suprantama.TEISMO SUDĖTIS IR NUŠALINIMAI Padariniai. byla siunčiama apygardos teismui. Kai teismo nušalinimo pareiškimas patenkinamas. todėl teisė pareikšti nušalinimą turėtų būti vertinama kaip išvestinė iš pareigos nusišalinti. Nesant galimybės pakeisti apylinkės teismo teisėjo kitu teisėju. kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinkės teismas. nes šiuo atveju nėra pažeidžiamas jau minėtas principas. Apskritai visa procedūra iš esmės yra tapati. o šis savo ruožtu perduoda bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui (CPK 70 str. atitinkamo teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pakeičia teismo sudėtį. vertėjui ar ekspertui. . kad niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. nagrinėjantis bylą iš esmės. kuris nustatytas teismo nušalinimui pareikšti. Nušalinimai gali būti pareikšti ne tik teisėjui. nes iš visų jų įstatymas reikalauja teisinio nesuinteresuotumo bylos baigtimi. Nušalinimo pareiškimo momentas pagal CPK 68 straipsnio pirmąją dalį sutampa su tuo. kad nušalinimo klausimą jau sprendžia teismas. Šiuo atveju taip pat yra bendrojo pobūdžio pareiga nusišalinti.). bet ir teismo posėdžio sekretoriui. l d.

TREČIOJI DALIS BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS .

kad šalys civiliniame procese yra materialiųjų teisinių santykių. nesvarbu. jokiu būdu neleidžia tapatinti 261 . dalyvės. iš kurių kilo ginčas. Tačiau tai. gali tapti kreditoriumi. kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo. Civiliniame procese (kai kalbame apie ieškinio teiseną) visada yra dvi šalys. Tai reiškia. Kadangi civilinės bylos kyla iš civilinių. jeigu ieškinys buvo atmestas. kuriam bus priteistos teismo išlaidos. darbo teisinių santykių. Šiame procese suinteresuoti asmenys dalyvauja kaip proceso dalyviai. kreditorius pareiškia ieškinį skolininkui). Ypatingosios teisenos byloje gali dalyvauti ir vienas dalyvis. Šiuo atveju atsakovas. kuris procese buvo ieškovas. Iš tikrųjų šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių. iš kurio kilo ginčas. Materialiųjų civilinių teisinių santykių subjektai yra vadinami šalimis. kad kiekvieną gali sudaryti keli asmenys (procesinis bendrininkavimas). kad kiekviename procese yra dvi šalys — ieškovas (asmuo. kad Šalis procese dažniausiai yra materialiojo teisinio santykio. jeigu ieškinys buvo patenkintas. dalyvė.. Būtent dviejų šalių buvimas procese sudaro tinkamas sąlygas procesui vykti.AŠTUNTAS SKYRIUS ŠALYS 8. Be to. iš kurių kilo ginčas.kreditorius ir skolininkas. kad proceso dalyviai turėtų priešingų interesų. kad vykdymo procesas galimas ir kai byla nenagrinėta teisme (pvz. Kreditorius dažniausiai yra asmuo. gali atrodyti. jeigu tik yra suinteresuotas bylos baigtimi. įgyvendinti jame rungimosi principą.1 ŠALIŲ SĄVOKA IR VIETA CIVILINIAME PROCESE Civilinis procesas yra grindžiamas dvišališkumu. kur taip pat visada dalyvauja dvi šalys . atkreiptinas dėmesys. Dvišališkumo principas tuo tarpu nėra taikomas nagrinėjant bylą ypatingąja teisena. išieškant pagal notarų vykdomuosius įrašus). Dviejų šalių principas yra įgyvendinamas ir vykdymo procese. nagrinėjant bylą ypatingąja teisena visiškai nėra būtina. Be to. šeimos. kuriam yra pareiškiamas ieškinys). Šiuo atveju bus tik šalys vykdymo procese. kuri grindžiama dalyvavimo principu. Tačiau šalys gali pasikeisti vaidmenimis.. dalyvės (pvz. Kiekvienas tokio proceso dalyvis yra nepriklausomas ir veikia savarankiškai.

ieškovas arba atsakovas. CK 3. Jodlowski J. konstatuos teismas. kad šalių apskritai nesieja ieškinyje nurodyti materialieji teisiniai santykiai arba kad viena iš šalių nėra šių santykių dalyvė. 160. pripažįstama. ieškovas pareiškia ieškinį dėl nuomos sutarties pakeitimo.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS šių dviejų sąvokų. kurio dalykas yra konstatavimas. kad materialieji teisiniai santykiai šalių visiškai nesiejo. 262 . Abiem šiais atvejais procese dalyvauja dvi šalys. CPK nepateikia legalios šalių sąvokos. kad šalių apskritai nesieja jokie nuomos teisiniai santykiai. Šalis civiliniame procese neretai gali būti ir asmuo. jog automobilis priklauso įmonei.. b) įstatymai suteikia teisę pareikšti ieškinį civilinėje byloje ir asmenims. kuris savo vardu kreipiasi į teismą reikalaudamas teisinės gynybos (aktyvioji šalis) arba kuriai reiškiamas atitinkamas reikalavimas1. kad civiliniame procese šalys . todėl vairuotojas nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir panašiai. manantis. kad jos nėra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių dalyvės. kurie nėra atitinkamo materialiojo teisinio santykio dalyviai. CPK 41 straipsnio pirmojoje dalyje tik sakoma. Cit. kad tam tikri materialieji teisiniai santykiai neegzistuoja (pvz. nesvarbu. priimdamas byloje sprendimą. kai: a) ieškinį pareiškia asmuo. jog jį su atsakovu sieja tam tikri civiliniai materialieji teisiniai santykiai. Resich Z. kad proceso šalies sąvoka negali būti tapatinama su šalies sąvoka materialiojoje privatinėje teisėje. kad ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pareikšti ir prokuroras arba bet kuris kitas asmuo. P. kuris nėra atitinkamo ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis. Iš pateiktų pavyzdžių gana aiškiai matyti. o išaiškėja. Teismas gali atmesti ieškinį ir konstatuoti. ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia). o teismas pripažįsta. Tokia situacija galima. d) pagal CPK 49 straipsnį pareiškiamas ieškinys siekiant apginti viešąjį interesą. c) patenkinus ieškinį dėl pripažinimo. Pavyzdžiui. gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka.38 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. Tačiau ar yra atitinkami materialieji teisimai santykiai ir ar proceso šalys yra jų dalyviai. arba automobilio vairuotojui pareiškiamas ieškinys dėl per autoįvykį padarytos žalos atlyginimo. op. Pavyzdžiui. Šiuolaikiniame civilinio proceso teisės moksle šalis dažniausiai yra apibūdinama kaip subjektas..

nes atitinkamas fizinio ar juridinio asmens civilinis veiksnumas tiesiogiai lemia ir procesinio veiksnumo turinį. P. Taigi šalys turėtų būti apibrėžiamos kaip asmenys. įgyvendinančios dispozityvumo ir rungimosi principus civiliniame procese. Atsakovas materialiuoju požiūriu . šalys turi tik joms būtingas teises ir pareigas (pvz. tačiau jos neabejotinai yra gana glaudžiai susijusios. byloje yra kuratorius ar turto administratorius. Šalis formaliuoju požiūriu — tai asmuo. 160. 8. Galima išskirti tokius pagrindinius šalių bruožus: procesas vyksta šalių vardu. kuris savo vardu reikalauja apginti jam priklausančią teisę1. Atsakovas formaliuoju požiūriu . Ten pat.SALYS Ši sąvoka netapatina šalių sąvokos esant procesiniam ir materialiajam teisiniam santykiui. nuo kurio reikalaujama apginti. kurio pažeista materialioji subjektinė teisė turi būti tiesiogiai ginama. 162. Šalis materialiuoju požiūriu gali būti ir šalis formaliuoju požiūriu. Paprastai šios dvi sąvokos sutampa. Teorijoje skiriama šalis formaliuoju ir materialiuoju (šiuo atveju netapatinama šalis esant procesiniam ir materialiajam teisiniam santykiui) požiūriu. jeigu pati pareiškia ieškinį. kuris gali savo vardu gintis nuo pareikšto ieškinio. 263 .. tik jos gali disponuoti ginčo dalyku).tai asmuo. kurių ginčas dėl teisės ar įstatymų saugomų interesų yra nagrinėjamas teisme arba yra vykdomas vykdomasis dokumentas ir kurie turi tik jiems būdingas procesines teises ir pareigas. Senesnėje tradicinėje civilinio proceso teisėje proceso šalis buvo apibūdinama kaip subjektas. kurio teisė procese yra ginama ir kurio materialiąsias subjektines teises tiesiogiai veikia byloje priimtas sprendimas2.2 ŠALIŲ PROCESINIS VEIKSNUMAS Nors sąvoka „civilinis procesinis veiksnumas" ir nėra tapati sąvokai „civilinis veiksnumas". kuris savo vardu reikalauja apginti savo ar kito asmens materialiąsias subjektines teises ar įstatymu saugomus interesus. Ši sąvoka tiko senajai klasikinei proceso teisei. šalys yra pagrindinės proceso dalyvės. Šalis materialiuoju požiūriu tai asmuo. P. kuri teisę pareikšti ieškinį suteikdavo tik tam asmeniui. pavyzdžiui. Taigi civilinis procesinis veiksnumas reiškia asmens (fizinio ar juridinio) galimybę asmeniškai įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines 1 2 Ten pat.tai asmuo. tačiau jos gali ir nesutapti. šis apibrėžimas šiandien aiškiai per siauras ir todėl nepriimtinas. Atsižvelgiant į aptartas situacijas. kai.

tai subjektai. t. Kalbant apie juridinių asmenų veiksnumą reikia atkreipti dėmesį. nes CK 6. Viena vertus.jis visada turėtų veikti kaip ribotai veiksnaus asmens atstovas pagal įstatymą. jie yra procesiniai atstovai. bet ir bendraatsakoviais. Tad nepilnamečių asmenų rūpintojai daugeliu atveju turėtų būti laikomi ne tik atstovais pagal įstatymą. Visišką procesinį veiksnumą fiziniai asmenys įgyja tapę visiškai veiksnūs materialiosios teisės požiūriu.9 str. Reikia atkreipti dėmesį. kad pagal CK 2. kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. nes CK neišskiria jokių tokio pilnamečio asmens civilinės atsakomybės ypatumų. šalia nepilnamečio. pilnamečio ribotai veiksnaus asmens. kuriems atitinkamus įgaliojimus suteikia įstatymas. kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. o rūpintojai veikia kaip atstovai pagal įstatymą. Tuo tarpu juridinio asmens procesinis veiksnumas atsiranda būtent nuo jo įsteigimo. narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. kad ribotai veiksnių asmenų (nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų) rūpintojų padėtis procese iš esmės dvejopa.).). arba įstatymo nustatyta tvarka sudarę santuoką nesulaukę aštuoniolikos metų amžiaus (CK 2.276 straipsnio antrojoje dalyje sakoma. kita vertus. esantys subsidiarieji skolininkai. bendraatsakovis dar bus ir rūpintojas . atitinkamo dydžio žalą turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas. o šio CK 39 straipsnyje numatytais atvejais — kuratorių. sulaukę pilnametystės (aštuoniolikos metų) arba emancipuoti (CK 2. y. Ar rūpintojas gali būti laikomas savarankišku ieškovu civilinėje byloje? Manytume. Todėl kai kalbama apie pasyviąją šalį civiliniame procese. jeigu neįrodo žalą atsiradus ne dėl jų kaltės. narkotikais. ne . Įregistravimo Juridinių asmenų registre faktą įrodo atitinkamas juridinio asmens registravimo pažymėjimas.63 straipsnį juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre. išskyrus įstatymų nurodytus atvejus. 264 .BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS pareigas bei teisę suteikti atstovui atitinkamus įgaliojimus vesti bylą. kuris visada yra atsakovas. nes tik ribotai veiksnūs asmenys turėtų būti laikomi ieškovais atitinkamame procese. kad kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio. rūpintojas procese bus tik atstovas pagal įstatymą. ribotai veiksniais teismo pripažinti dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Atsakovo.nepilnamečio asmens atstovas pagal įstatymą.5 str. Dėl ribotai veiksnių asmenų dalyvavimo procese kaip aktyviosios šalies (ieškovo) padėtis daug aiškesnė. Išskirtinos dvi ribotai veiksnių asmenų grupės: ribotai veiksnūs asmenys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų ir pilnamečiai. 2 d. Visais atvejais šie asmenys turi atstovus pagal įstatymą (rūpintojus).

įstatymo nustatyta tvarka pripažintiems neveiksniais. Kalbant apie nepilnamečio iki keturiolikos merų atsakomybę. darbo ir kitų privatinių teisinių santykių.275 straipsnį. Šis institutas vertintas kaip dispozityvumo principo ribojimas. Tuo tarpu ieškovas procese visada turėtų būti neveiksnus asmuo. turėjo būti vertinamas kaip ieškovas formaliuoju požiūriu. sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos atsakomybės pagrindas yra netinkamas savo pareigų prižiūrint neveiksnų asmenį vykdymas. Šis institutas yra būtinas civiliniame procese ar tai tik tarybinio civilinio proceso atgyvena. Dėl ieškovo procesinės padėties kiek paprasčiau. visuomeninės organizacijos ar fiziniai asmenys. Kalbant apie pilnamečio. o atitinkama valstybės institucija. Paradoksalu šioje situacijoje buvo tai. Kadangi tokia galimybė yra dispozityvumo principo ribojimas. kai galima dvejopa padėtis: pirma. nei civilinis procesinis veiksnumas. kai atsakovas byloje yra atitinkama mokymo. Be jokios abejonės. šeimos. 8. prokuroras. pareiškęs ieškinį. kurio teisė turėtų būti ginama. kylančios iš civilinių. ieškinys galėjo būti pareiškiamas tik įstatymo numatytais atvejais. kurios prižiūrimas nepilnametis. sveikatos priežiūros ar globos institucija.. turintis visas procesines atstovo pagal įstatymą teises ir pareigas. kurią reikia kiek galima greičiau panaikinti? Civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos. kad atitinkamo asmens globėjas procese visada veiks ir kaip atstovas pagal įstatymą. kai atsakovas byloje yra globėjas ir. Globėjo ar atitinkamos mokymo. o jo vardu procesinius veiksmus visada atliks (pvz. pareiškęs ieškinį. atkreiptinas dėmesys į CK 6. atkreiptinas dėmesys į CK 6.278 straipsnį.3 ŠALYS EX OFFICIO Prieš įsigaliojant naujajam CPK civilinio proceso teisėje buvo ieškinio kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams apginti pareiškimo institutas. nes ieškovas visada bus neveiksnus asmuo.SALYS Asmenims iki keturiolikos metų arba asmenims. ieškinio pareiškimą pasirašys ir pateiks teismui) atitinkamas atstovas pagal įstatymą. nebūdingas nei civilinis. kurio vardu visus procesinius veiksmus atliks globėjas kaip atstovas pagal įstatymą. auklėjimo. o asmuo. Klasikinėje teo265 . kad ieškovas tokioje byloje buvo ne asmuo. kurio interesais pareikštas ieškinys. Vadovaujantis juo išeitų. auklėjimo. antra. todėl juos procese visiškai pakeičia jų atstovai (globėjai) pagal įstatymą arba CPK numatytais atvejais kuratorius. nes ieškinį pareikšdavo ne pats asmuo. ir kaip bendraatsakovis. kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu. atsakomybę. asmuo.

suteikiant teismui daugiau galių renkant įrodymus. skiriasi nuo ieškinio. socialiai silpni asmenys ir panašiai. Kartu galima teigti. kur šalis yra valstybė. Viešasis interesas nagrinėjant tokias bylas gali pasireikšti keleriopai: a) numatant CPK jų nagrinėjimo ypatumus ir ribojant rungimosi principo įgyvendinimą jose. jeigu byloje priimtas sprendimas nedarys tiesioginės įtakos jų materialiosioms subjektinėms teisėms ir pareigoms? Šie asmenys procese gali atsirasti trimis įstatyme nurodytais būdais . ar266 . Todėl CPK 49 straipsnio trečiojoje dalyje sakoma.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS rijoje teigiama. taip pat bylos. kad pirmąjį ieškinį pareiškiantis asmuo pripažįstamas ieškovu.arba įsitraukdami į jį savo iniciatyva. Tačiau tai XIX a. CPK 49 straipsnis numato prokuroro. b) numatant įstatymuose atitinkamų pareigūnų teisę pareikšti ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą ir šių subjektų teisę pateikti išvadą byloje. valstybės ir savivaldybių institucijų teisę pareikšti ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą ir šių subjektų teisę pateikti išvadą byloje. tuo. kad byloje priimtas sprendimas tiesiogiai paveiks ir konkrečių asmenų materialiąsias subjektines teises ir pareigas (pvz. t. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. kur būtų sprendžiamas viešojo intereso klausimas. kylančias iš atitinkamų teisimų santykių. tačiau gali atsitikti taip. arba bendrininkai. kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą. teorija. kad nėra jokio viešojo suinteresuotumo bylų. Kaip tretieji asmenys turėtų būti įtraukiami į procesą. Naujajame CPK yra abi galimybės. kad jeigu pareikštas ieškinys siekiant apginti viešąjį interesą yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis. pareiškusio ieškinį viešajam interesui apginti. prašymu ar teismo iniciatyva įtraukiami į procesą kaip tretieji asmenys. kad sudaryta santuoka atitiktų visus įstatymo keliamus reikalavimus. Nors pareiškiamo ieškinio dalykas ir yra viešasis interesas. kylančių iš privatinių teisinių santykių. Ieškinys. kur aiškiai išreikštas viešasis interesas. pareiškiant ieškinį siekiant apginti valstybės institucijos interesus sprendimas bus tiesiogiai susijęs su jos teisėmis).. prokuroro pagal CK 3. y.38 straipsnį pareikšto ieškinio dėl santuokos pripažinimo negaliojančia dalykas yra visuomenės suinteresuotumas. Taigi turime atsižvelgti į viešąjį interesą nagrinėjant bylas. Šiandien vienareikšmiškai pripažįstama esant tam tikras privatinės teisės sritis. kad toks ieškinys turi savarankišką dalyką. šie asmenys jų pačių arba asmens. Pavyzdžiui. kuriuo siekiama apginti kitų asmenų teises ir interesus. kylančios iš šeimos ir darbo teisinių santykių. Tokios yra bylos.

.178 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta. Todėl aiškinti šią sąvoką turėtų būti palikta vien teismų praktikai. ką konkrečiai reiškia ši teisė.. procesinės padėties: tai byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti proceso dalyviai? Atsakant į šį 267 . kad aptariamame straipsnyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva įtraukti asmenį į procesą galioja ir bendraieškiams. kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Jeigu kalbama apie įstatyme suformuluotą bendrojo pobūdžio teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. kad ieškinys viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas CPK arba kitų įstatymų (pvz. Pavyzdžiui. Teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti įstatymuose gali būti suformuluota dvejopai: arba nurodant konkrečius atvejus (pvz.153 straipsnyje sakoma. bet ir neturi jokios prasmės (visada liks pavojus. CPK 49 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta.tai CPK 49 straipsnio antrojoje dalyje numatyta valstybės ar savivaldybių institucijų teisė įstatymų numatytais atvejais dalyvauti civiliniame procese siekiant pateikti išvadą. Tačiau kadangi šiuo atveju kalbama apie ieškinio viešajam interesui apginti pareiškimą. ar įsitraukti į procesą kaip bendraieškiui.ŠALYS ba įtraukti teismo ar šalies iniciatyva. Kaip turėtų elgtis teismas. Svarbu tai. Atsižvelgiant į tai galima teigti. arba formuluojant bendrojo pobūdžio teisę. prokuroro teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia). tėvystės nustatymo taip pat būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas ir kita. CK ir kt. Kita viešojo intereso gynimo priemonė . Prokuratūros įstatymo. kuriam įstatymas nesuteikia tokios teisės? Manytume. arba būti įtraukti teismo iniciatyva. kad vienas ar kitas atvejis bus pamirštas). viešuoju interesu gali būti grindžiama ir minėto principo išimtis. kad nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. jie procese turėtų dalyvauti kaip bendraieškiai. Jeigu sprendimas tiesiogiai veiks jų materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Gali kilti klausimas dėl asmenų. dalyvaujančių byloje išvadai pateikti. kaip kad yra daugelyje pasaulio valstybių. Pagal bendruosius civilinio proceso principus. Asmenys į procesą gali arba įsitraukti savo iniciatyva. kad išvados pateikimas taip pat griežtai ribojamas įstatymų. CK 3.) numatytais atvejais. jeigu ieškinys viešajam interesui apginti yra pareiškiamas asmens ar pareigūno. kyla klausimas. gali nuspręsti tik pats asmuo. Pateikti bendrojo pobūdžio viešojo intereso sąvoką ne tik kad gana sudėtinga. CK 3. tokį asmenį reikėtų laikyti neturinčiu reikiamų įgaliojimų ir atsisakyti priimti pareiškimą vadovaujantis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 8 punktu.

kurias joms suteikia CPK. nepateiks papildomų įrodymų. kuriais išsprendžiama byla. eigos ir pabaigos. gauti teismo sprendimų. atsisakyti ieškinio. nepakeis pareikšto ieškinio dalyko ar pagrindo. skųsti teismo sprendimus ir nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. atsižvelgdamas į viešąjį suinteresuotumą bylos baigtimi. liudytojams ir ekspertams. prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų prašymams. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. siejamos su aiškiu viešuoju suinteresuotumu bylos baigtimi. atstovas veikia šalies vardu ir interesais. Nuo šalių teisių ir pareigų turinio priklauso ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos (iš CPK 46 straipsnio matyti. Bendrosios šalių teisės . kad tretieji asmenys. Visos šalių teisės išvardytos CPK 42 straipsnio pirmojoje dalyje. ekonomiškumas. nuorašus. turi visas šalies teises ir pareigas. kurios lemia galimo ir privalomo jų elgesio ribas. nešališkai įvertinti padėtį. sudaryti taikos sutartį. niekas. be paties ieškovo. Taigi akivaizdu. todėl turėtų būti vertinamas kaip kitas proceso dalyvis. argumentams ir samprotavimams. atsiimti ieškinį. pateikti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu. Jo koncentruotumas. turinio. teikti įrodymus. Be abejo. Visas šalies teises galima skirstyti į bendrąsias (kurias turi ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys) ir specialiąsias (būdingas tik šalims ar joms prilygintiems byloje dalyvaujantiems asmenims). taip pat pripažinti pareikštą ieškinį. nutarčių ar nutarimų. pateikti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. pareikšti prašymus.4 ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS Šalys iš tiesų yra svarbiausios kiekviename civiliniame procese. 8. pareikšti nušalinimus. Todėl šalys negali naudotis turimomis teisėmis tik savo nuožiūra. Išvada siekiama objektyviai. tačiau įstatymų leidėjas. daryti nuorašus ir kopijas. kooperavimasis jame . kad išvadą pateikiantis asmuo neturi ir negali būti teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Specialiosios šalių teisės yra jų teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą.tai teisė susipažinti su bylos medžiaga. Tik jos sprendžia dėl civilinio proceso pradžios. turi teisę nustatyti ir nustato 268 . Todėl šalių teisių ir pareigų turinį procese sudaro tos kategorijos. Civilinis procesas nėra vien privatus šalių reikalas.). Tad išvadą pateikiantis asmuo yra tam tikras ekspertas. dalyvauti juos tiriant. tad turėdamas jam suteiktų įgaliojimų taip pat įgyja dalį šalies teisių ir pareigų ir pan. savo argumentus ir samprotavimus visais vykstant teisminiam nagrinėjimui kylančiais klausimais.tai kategorijos.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS klausimą reikia išsiaiškinti pačios išvados prigimtį ir paskirtį.

CPK 141 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta. Taigi įstatymų leidėjas šaliai pasinaudoti procesine galimybe (teise) nustato tam tikrą terminą ir jį praleidus prarandama ir pati procesinė galimybė. kad jiems suteikiama tik dalis šalių procesinių teisių. Todėl visiškai logiška atrodo CPK 50 straipsnio pirmosios dalies išlyga. išskyrus atvejus. tad tiek prokurorai. yra kiti proceso dalyviai. pateikiantys išvadą byloje. Kitaip tariant. nėra ir šalies pareigos susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (pvz. Tokia procesinių teisių įgyvendinimo tvarka užtikrina nuoseklią. Procesinių varžymų sistema glaudžiai susiGoldschmidt J. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo ir rungimosi principai. Nėra šalies pareigos atvykti į teismo posėdį. Asmenys. Daugelio nuomone.. Tad šalių teises galima vertinti kaip procesines galimybes. Todėl teisiniu požiūriu yra tik šalies varžymai (die Lasten).viešasis interesas. procesinių teisių apimties. nepateikti iš anksto žinomų nepagrįstų reikalavimų ir nemeluoti). teisė susipažinti su bylos medžiaga. t. Pavyzdžiui. P. 269 . Kalbant apie šalių procesines pareigas atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų. tai tik moralinės pareigos1. kad ieškovas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. todėl jame teisinių pareigų (kurių įvykdymas būtų užtikrintas sankcija) beveik nėra. Šie subjektai veikia visos visuomenės vardu ir visuomenės suinteresuotumas proceso baigtimi čia taip pat yra kur kas didesnis nei įprastoje civilinėje byloje. kai teismas šalies atvykimą pripažįsta būtinu.ŠALYS šalių teisių įgyvendinimo tvarką civiliniame procese. y. todėl turi visas šalies teises (CPK 50 str. CPK 143 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. 107. kad atsakovas prieš priimant nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje turi teisę pareikšti ieškovui priešinį ieškinį. pareikšti prašymus. kurį sudaro savarankiškas dalykas . Vadovaujantis vyraujančia nuomone. kuriomis šalys gali naudotis įstatymų nustatyta tvarka. l d. dalyvauti juos tiriant. Jie pareiškia ieškinį. šiuo atveju kalbama apie savo interesų apsaugos principą. arba įstatymų leidėjo raginimas atliekant tam tikrus veiksmus išvengti procesinių nuostolių. įrodymus. pateikti paaiškinimus. kad konkretūs įstatymai gali numatyti CPK 42 straipsnyje nurodytų šalių teisių išimtis. nėra šalies pareigos pateikti įrodymus ir panašiai.). op. todėl CPK 50 straipsnio antrojoje dalyje sakoma. pareiškiančių ieškinį viešajam interesui apginti. Cit. tiek valstybės ir savivaldybių institucijos šiais atvejais laikomos visateisėmis proceso šalimis. logišką ir greitą civilinio proceso eigą. pareigos nevilkinti proceso. Tam tikrų klausimų gali kilti dėl asmenų.

pan. turinčių priešingų interesų. pareiga laiku pateikti įrodymus ir suformuluoti prašymus. kuria pasinaudota. pagrįstas dviejų šalių. t. P. šalis. kad byloje visada bus tik vienas ieškovas arba tik vienas atsakovas. atvykimas į teismo posėdį kartu reiškia. tačiau čia turimi galvoje būtent procesiniai varžymai. kad procese yra dvi šalys. Sankciją įstatymų leidėjas civiliniame procese numato retai. nes įstatymas nenumato procesinės sankcijos už jų nevykdymą. be pateisinamų priežasčių neatvykusi šalis gali būti atvesdinama. kad šaliai būtina atvykti į teismo posėdį. arba sąlyginės pareigos. Tad nors įstatyme neretai ir vartojama sąvoka „procesinė pareiga" (pareiga rūpintis proceso skatinimu. kad „didžiausias nuostolis pačiam sau . neklausanti teismo posėdžio pirmininko patvarkymo. Ne veltui civilinio proceso teisėje neretai sakoma. tačiau tai procesinio bendrininkavimo atvejis.). Bendrininkavimo klausimai reglamentuojami CPK 43-44 straipsniuose.5 BENDRININKAVIMAS CIVILINIAME PROCESE Teisminis civilinis procesas esant ginčo teisenai yra dvišalis..). 8. jog konkrečiai šaliai neatsiras neigiamų padarinių (pvz. kaip ir CPK 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta šalių pareiga rūpintis proceso skatinimu. Jeigu procesinė pareiga yra nevykdoma arba vykdoma netinkamai. kad dėl atvykusios šalies nebus priimtas sprendimas už akių ir pan. kuri pasinaudoja savo procesinėmis galimybėmis (pvz. Tačiau ši situacija jokiu būdu nereiškia. pareiga atvykti į teismo posėdį. Atvirkščiai. yra sąlyginės pareigos. yra nemažai atvejų.tai neišnaudotos procesinės galimybės"1. arba procesiniai šalies varžymai. Tada sakome. Cit. Tik šiais atvejais kalbama apie realias šalių pareigas. 181 straipsnyje nurodyta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateikiamus įrodymus ir pan.).. 270 . op. tačiau numato atitinkamą tolesnę proceso eigą ir ji paprastai yra naudinga tai šaliai. egzistavimu.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS jusi su procesinėmis galimybėmis. y. CPK 141 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotą pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. reiškia. kai byloje yra keli ieškovai ar keli atsakovai. 107. kai kalbama apie tiesioginių teismo įpareigojimų šalims vykdymą (pvz. Goldschmidt J.). įstatymų leidėjas nenumato sankcijos. gali būti pašalinama iš teismo posėdžio salės ir kt. nes kiekviena procesinė galimybė. įrodinėjimo pareiga. jeigu nėra pasinaudojama procesinėmis galimybėmis. CPK 42 straipsnio penktojoje dalyje nurodyta šalių pareiga sąžiningai naudotis turimomis procesinėmis teisėmis. jeigu teismas nusprendžia..

Ir kai byloje būtina konstatuoti tam tikrą teisinį santykį.). Bylą nagrinėjantis teismas. net formali jų jungtis. pagrįs271 .. Lietuvos civilinio proceso teisė priklauso antrojo modelio grupei ir procesinį bendrininkavimą leidžia gana plačiai.tai įstatymais grindžiamas (privalomasis) ir fakultatyvusis (neprivalomasis) bendrininkavimas. kylančius iš skirtingų teisinių santykių. yra vienarūšiai. kyla iš santykių. ir visus ginčijamus klausimus patogiau išspręsti viename procese. sujungiami viename ieškinyje. arba formalusis. Šito nepadarius teismas turėtų nagrinėti bylą iš esmės ir pareikštą ieškinį taip pat atmesti. Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą. teismas turėtų atitinkamai pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitus bendraatsakovius. kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis. teismas neturi teisės įtraukti į procesą tokių bendrininkų savo iniciatyva. Vienose valstybėse bendrininkavimas leidžiamas tik kai jį lemia materialusis teisinis santykis.ŠALYS Dažniausiai situacija. nes atitinkamą reikalavimą gali pareikšti tik visi bendrininkai kartu. prievolinių ir autoriaus teisinių santykių (pvz. Esant tokiam bendrininkavimui kiekvieną bendrininką su ginčo dalyku (paprastai vienu) sieja materialusis teisinis ryšys. Fakultatyvusis. Dažniausiai įstatymais grindžiamas bendrininkavimas bus ir privalomasis. Dažniausiai tokia situacija kyla iš šeimos. kurie tarpusavyje susiję. Kita vertus. Tokiais atvejais bendrininkavimą lemia būtent tikslingumas. procesas turėtų apimti visus tokio santykio dalyvius. pagrįstų bendrąja nuosavybe ir prievolių nedalomumu ir solidarumu. bendrininkavimas byloje gali atsirasti ir kai ginčas kyla iš dviejų ir daugiau teisinių santykių. Nustatęs privalomą atsakovų bendrininkavimą.. bendrininkavimas leidžiamas. tačiau tikslinga į vieną procesą sujungti kelis ginčus. daiktinių. turėtų informuoti likusius galimus bendraieškius apie galimybę prisidėti prie pareikšto ieškinio ir nustatyti tam atitinkamą terminą. esant bendrasavininkių tarpusavio ginčams ir pan. Bendrininkavimo būtinumo ribos įvairiose valstybėse yra įvairios. kai kurią nors šalį sudaro asmenų daugėtas. kai tokio materialiojo teisinio ryšio trūksta. t. jeigu yra nors mažiausia. CPK 43 straipsnio pirmojoje dalyje numatytos dvi galimos bendrininkavimo rūšys . jeigu reikalavimai. y. Įstatymais grindžiamas bendrininkavimas (dažnai vadinamas ir materialiuoju) . ginčas iš esmės galimas tik jeigu visi ieškovai ar atsakovai yra bendrininkai.tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai. kitose — ir tada. Jeigu privalomi bendrininkai per teismo nustatytą terminą neprisidės prie pareikšto ieškinio. teismui teks jo netenkinti. konstatavęs privalomą ieškovų bendrininkavimą. nes teisiniu požiūriu ginčijamais klausimais galimi visiškai savarankiški procesai.

jeigu atitinkami veiksmai yra atliekami tik neperžengiant savo reikalavimų ar įsipareigojimų ribų. ir pirmiausiai tais atvejais. reikia visų bendrininkų sutikimo. Neatlikus tam tikro procesinio veiksmo neigiamų padarinių gali kilti tiems bendrininkams. Į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai. išskyrus atvejus. kad nors kiekvienas bendrininkas veikia savarankiškai. Įstatymas numato. tačiau į posėdį jie neatvyko be svarbios priežasties.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS ti ta pačia teisine ir faktine medžiaga (pvz. 272 . jeigu nėra jų interesų kolizijos. Įstatymas šią išlygą riboja viena sąlyga. Iš esmės kiekvienas veikia savarankiškai. tačiau konkretaus bendrininko atliktas procesinis veiksmas galioja visiems kitiems bendrininkams. kai kuriems nors iš jų byla jau baigta (priimtas dalinis sprendimas). kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai arba. kuri įtvirtinta aptariamo straipsnio pirmojoje dalyje. keli ieškovai ir vienas atsakovas. Dėl neatvykusio bendrininko gali būti priimtas sprendimas už akių. išskyrus atvejus. kad šie padariniai kitiems bendrininkams atsiranda tik jeigu jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Iš esmės tai keli savarankiški procesai. kai kalbama apie privalomąjį (įstatymais pagrįstą) bendrininkavimą. Koks yra bendrininkų tarpusavio procesinių santykių pobūdis? Šitai reglamentuoja CPK 44 straipsnis. gyvenamųjų namų statybos bendrovei pareiškus ieškinį dėl skolos už komunalines paslaugas išieškojimo iš karto keliems gyventojams). Šiais atvejais bendrininkai suprantami kaip viena nedali šalis. atvirkščiai. kad šitai bus išreikšta žodžiu ir įrašyta į teismo posėdžio protokolą bei visų bendrininkų pasirašyta. Be to. savo vardu. toks kelių procesų sujungimas į vieną neabejotinai reiškia proceso koncentruotumo idėjos įgyvendinimą. Kitais atvejais vienas iš bendrininkų turėtų būti įgaliojamas atstovauti vadovaujantis bendrosiomis CPK taisyklėmis (CPK 57 str.. užtenka. aišku. kad bet kuriems veiksmams. kurie jo neatliko. Privalomojo bendrininkavimo esmė lemia ir tai. kai bendrininkavimas yra privalomasis (šiais atvejais užtenka bent vieno bendrininko atvykimo į bylos nagrinėjimą). kad toks sutikimas nėra reikalingas. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam bendrininkui arba turėti bendrą atstovą. Jeigu įgaliojama teismo posėdyje. Numatytos šios taisyklės. Toks kelių savarankiškų procesų sujungimas paprastai leidžiamas dėl to.). kad konkretūs konkrečių bendrininkų atlikti procesiniai veiksmai ir jų sukeliami padariniai susiję tik su jais asmeniškai ir negali būti taikomi kitiems bendrininkams. tam tikros išimtys. numatydamas. Tai reiškia. susijusiems su disponavimu ginčo dalyku. kad jie yra pagrįsti ta pačia faktine ir teisine medžiaga ir bus išspręsti taip pat. Šios išimties esmė.

Pagal CPK 274 straipsnio pirmąją dalį priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai teismas nurodo. Bendrininkams. kiti bendrininkai neturėtų atsakyti. priklausys ir solidarioji pareiga atlyginti teismo išlaidas. Kita vertus.ŠALYS Kalbant apie teismo išlaidas procesinio bendrininkavimo atveju. Tad galimybė pakeisti netinkamą šalį tinkama sudaro palankias sąlygas ne tik baigti procesą. 8. tačiau veikiausiai nereikštų paties ginčo išsprendimo. Esant dalinei prievolei teismas sprendime turėtų nurodyti konkrečią kiekvienam ieškovui priklausančią reikalavimo dalį (jeigu dalys lygios. arba nurodo. ar teismas. gali tiesiog stebėti procesą ir tai. atliktų tik asmeniniais interesais. kyla klausimas. Atkreiptinas dėmesys. Tačiau šio procesinio instituto prasmę ir reikšmę gali atskleisti būtinybė įgyvendinti proceso koncentruotumo principą ir teismo pareigą išaiškinti. nes greičiausiai vėl bus pareiškiamas ieškinys dėl to paties dalyko. kurią sprendinio dalį kiekvienas turi įvykdyti (kai kalbama apie dalinę atsakomybę) arba kad atsakovų prievolė yra solidarioji arba subsidiarioji. kuri sprendimo dalis susijusi su kiekvienu. reikėtų vadovautis bendrąja taisykle. kurie turi atsakyti solidariai. tačiau tik kitam atsakovui arba kito ieškovo. bet ir išspręsti patį materialųjį teisinį ginčą. Kokia šio instituto prasmė? Juk. paprasčiausia išeitis .6 NETINKAMA ŠALIS IR JOS PAKEITIMAS TINKAMA Netinkama šalis civiliniame procese — tai asmuo. kad už išlaidas. atrodytų. kurių atsirado dėl vieno bendrininko procesinių veiksmų. kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio. kad yra netinkama šalis. Procesinio bendrininkavimo atveju tam tikrais ypatumais pasižymi ir byloje priimtas sprendimas. kad išieškojimo teisė yra solidarioji. Pagal to paties straipsnio antrąją dalį priimdamas sprendimą dėl kelių atsakovų teismas nurodo. matydamas. Esant netinkamai bylos šaliai. Esant solidariajai prievolei pakanka prievolės solidarumo nurodymo teismo sprendime. dalyvis ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo. iš kurio kilo ginčas. pakanka nurodyti dalies dydį).tiesiog netenkinti pareikšto ieškinio. 273 . Tačiau kai bendrininkų teisės ar pareigos aiškiai nelygios. teismo atsisakymas tenkinti ieškinį reikštų konkretaus proceso pabaigą. CPK 45 straipsnis numato teismo teisę esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį. kad teismas jas skirsto vadovaudamasis lygių dalių principu. Proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo požiūriu teismo teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama padeda greičiau išspręsti ginčą.

kad ieškovas atsisakė pareikšto ieškinio. Tačiau prašymas pakeisti netinkamą šalį gali būti bet kurios šalies. Jeigu pradinis ieškovas sutinka būti pakeistas: a) tinkamam ieškovui nesutinkant įsitraukti į procesą. tikslingiau netinkamą šalį keisti rengiantis teisminiam nagrinėjimui. kai teismui pasiūlius šalis sutiks (neprieštaraus). Manytume. pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą. teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta. teismas tiesiog pakeičia šalis. b) ieškovui nesutinkant. kai ji atidėta. b) tinkamam ieškovui nesutinkant būti įtrauktam į procesą. t. nes nereikės daryti pertraukos nagrinėjant bylą iš esmės. pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS kaip šalys be reikalo gaišta brangų savo. kad pradinio ieškovo sutikimas būtinas visais atvejais. galima tik pakeistos šalies prašymu. teismas atideda bylos nagrinėjimą ir pakeitęs šalį nagrinėja bylą iš naujo. proceso ekonomiškumo principas taip pat pagrindžia šio instituto būtinybę. kad byla būrų nagrinėjama toliau. b) atsižvelgiant į dispozityvumo principą civiliniame procese. o būtent: a) pakeisti netinkamą šalį paprastai galima nagrinėjant bylą iš esmės arba vykstant parengiamajam teismo posėdžiui. 274 . tiek atsakovą) galima tik pradinio ieškovo sutikimu. Nagrinėti bylą toliau nuo to momento. c) keisdamas netinkamą šalį. Jau ne kartą minėta civiliniame procese esant teismo pareigą išaiškinti. teismas nutraukia bylos nagrinėjimą motyvuodamas tuo. teismas tiesiog pakeičia netinkamą atsakovą tinkamu. b) tinkamam ieškovui sutinkant įsitraukti į procesą. Keičiant netinkamą atsakovą: a) ieškovui sutinkant. kad atsakovas būtų pakeistas. Svarbu. Jeigu pradinis ieškovas nesutinka būti pakeistas: a) sutinkantis įsitraukti į procesą tinkamas ieškovas teismo įtraukiamas į bylą kaip trečiasis asmuo. Šiuo atžvilgiu prašymui turėtų būti prilyginta ir tokia situacija. Netinkama šalis keičiama tinkama pagal tam tikras taisykles. rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu. Be abejo. taip pat bylą nagrinėjančio teismo iniciatyvos reikalas. teismo pareiga išaiškinti. kitu bylos dalyvių ir pagaliau paties teismo (ir tiesiogine prasme) laiką. y. kad atsakovas būtų pakeistas.

kad naujo byloje dalyvaujančio asmens.ŠALYS 8. t. Visiškai logiška. atnaujinant procesą ar vykdant sprendimą. neatsižvelgiant į materialiųjų teisinių santykių dalyvių pasikeitimą. Procesinis teisių perėmimas detaliau reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje. kuris bus papildomas savarankiškas proceso dalyvis. y. o ne materialiosios teisės normomis. o ne materialiosios teisės institutas ir perimama vadovaujantis proceso. šitai taikoma ieškiniams dėl santuokos nutraukimo. Tai reiškia. kai perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz. Jo pirmojoje dalyje pateikiamas pavyzdinis atvejų.7 PROCESINIS TEISIŲ PERĖMIMAS Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Kalbant apie procesinį teisių perėmimą svarbu pabrėžti. Procesinio teisių perėmimo institutas suteikia galimybių įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Pavyzdžiui. t. Negalima perimti procesinių teisių. jam privalomi visi prieš įsitraukiant 275 . juridinio asmens pabaiga. Tad procesinis teisių perėmimas esti tada. atsakovu ar trečiuoju asmeniu). alimentų išieškojimo. Procesinis teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį. sąrašas: tai fizinio asmens mirtis. kad procesinis teisių perėmimas galimas esant bet kuriai proceso stadijai. Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako procesą. kasaciniame procese. kai į pirminės šalies ar trečiojo asmens vietą ateina kitas asmuo. tiek apeliacinės instancijos teisme.. grąžinimo į darbą ir kitiems. įtraukimas nėra ir negali būti laikomas procesiniu teisių perėmimu. kai galimas procesinis teisių perėmimas. jo įgytas procesines teises ir pareigas. bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinių teisių perėmimo sąvoka apima ne tik teisių. reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas. Procesinis teisių perėmimas yra proceso. esant paveldėjimo teisiniams santykiams) perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. nes sudaromos palankios sąlygos išspręsti ginčą viename procese. y. kad jis gali įvykti tiek pirmosios. o pirminė šalis ar trečiasis asmuo iš proceso pasitraukia. Įstatyme pabrėžiama. Tarp procesinių ir materialiųjų subjektinių teisių perėmimo jokiu būdu negali būti dedamas lygybės ženklas. kai materialusis teisinis reikalavimas neatsiejamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu. Jį saisto pirmtako atlikti procesiniai veiksmai. kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių.

nors abiem atvejais bylos nagrinėjimas nėra nutraukiamas. kai ji buvo sustabdyta. Jeigu procesinis teisių perėmimas nėra galimas. įsitraukusiam į procesą prieš įsiteisėjant pirmosios instancijos teismo sprendimui. o antruoju atveju .). jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos. Tai reiškia. l d.). Teisių perėmėjui. Tuo tarpu jeigu sprendimas jau įsiteisėjęs. Pagal CPK 48 straipsnio trečiąją dalį įsitraukdamas į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. kurie keičia vienas kitą procese. jis neįgyja teisės pareikšti apeliacinį skundą. Manytume. gali būti skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. Procesas turėtų būti atnaujinamas remiantis suinteresuoto asmens (kuris gali būti tiek teisių perėmėjas. o tarp asmenų. l d. 276 . paveldėjimo teisės liudijimą). tiek priešinga šalis) pareiškimu teismui įvykus materialiųjų subjektinių teisių perėmimui. t. tokio materialiojo teisinio ryšio nėra. Atsiradus procesinio teisių perėmimo pagrindui. kai netinkama šalis keičiama tinkama. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra šalies (trečiojo asmens) materialiųjų teisių ar pareigų perėmimas. kad teismo nutartis.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai. teismas nutartimi privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 str. kur atsisakoma įtraukti atitinkamą asmenį į procesą. kad teismui būtina pateikti atitinkamus įrodymus (pvz. l p. teismas bylos nagrinėjimą nutraukia (CPK 293 str.. y. Skirtingai nei atidėjus. 7 p. Procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. pereina teisė skųsti sprendimą apeliacine tvarka. sustabdžius bylą nagrinėjimas tęsiasi toliau. jog jis yra atitinkamų materialinių subjektinių teisių perėmėjas. Taigi procesinio teisių perėmimo nuo netinkamos šalies pakeitimo tinkama iš esmės skiriasi tiek procesiniai pagrindai. tiek procesiniai padariniai. nuo to momento. Iš čia ir atitinkami procesiniai padariniai: pirmuoju atveju procesinis teisinis santykis išlieka ir todėl procesas tęsiasi.baigiasi ir pakeičiamas kitu. jį saisto ir priešingos šalies prieš įsitraukiant atlikti procesiniai veiksmai.

kad teismo sprendimas byloje gali paveikti (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir jų materialiąsias subjektines teises ar pareigas. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Pirma.DEVINTAS SKYRIUS TRETIEJI ASMENYS CIVILINIAME PROCESE 9. Sudarant galimybę dalyvauti procese ir tretiesiems asmenims. nuo pirminių ginčo šalių nepriklausomą reikalavimą arba ateityje išvengti regresinio ieškinio ar šiaip materialiosios padėties pablogėjimo. paprastai išvengiama dar vieno papildomo proceso dėl to paties ginčo dalyko arba iš esmės palengvinamas regresinis procesas. tai tretieji asmenys. Tuo tarpu būdai. Apie bylos nagrinėjimą tokie asmenys paprastai sužino jam jau prasidėjus.tai būtinybė įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Trečiųjų asmenų dalyvavimas sprendžiant ginčą gali būti pagrįstas dvejopais tikslais: siekiu pareikšti savarankišką. Jie civiliniame procese yra vadinami trečiaisiais asmenimis. kuriais įgyvendinama ši teisė. vadinami suinteresuotais asmenimis. iš esmės skiriasi. tad ir dalyvauja jame ne nuo pradžių. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. kad kalbama apie trečiuosius asmenis. siekiančius jau prasidėjusiame procese apginti savo materialiąsias subjektines teises arba įstatymų saugomus interesus. Tad tretieji asmenys civiliniame procese — tai tokie byloje dalyvaujantys asmenys. nes nagrinėjant bylą ypatingąja teisena visi asmenys. manantys. Trečiųjų asmenų institutas taikomas tik ginčo teisenai.1 TREČIŲJŲ ASMENŲ INSTITUTO ESMĖ IR REIKŠMĖ CIVILINIAME PROCESE Teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi gali būti ne tik šalys ir jų atstovai. kurių dalyvavimas sprendžiant ginčą grindžiamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie įsitraukia arba įstatymo nustatytais atvejais įtraukiami (šalių arba teismo iniciatyva) į jau prasidėjusį procesą. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų dalyvavimo sprendžiant ginčą tikslą skiriamos dvi jų rūšys. manantys. 277 . bet ir kiti asmenys. antra — tretieji asmenys. Abiejų rūšių asmenims bendra tik tai. kad teismo sprendimas paveiks jų teises arba pareigas. Trečiųjų asmenų instituto tikslas civiliniame procese .

pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. o trečiojo asmens. o ne vienai iš pirminių ginčo šalių. pradėdamas savarankišką procesą. y. tokio ryšio nėra. pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. pareiškiančio savarankiškus reikalavimus. Tad šiuo atveju C pareikš savarankišką ieškinį jau prasidėjusiame procese. nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. dalyvavimo procese klausimai reglamentuojami CPK 46 straipsnyje. o būtent jis turi teisę į ginčijamą teisę ar daiktą. Trečiųjų asmenų. kaip ir tas. skirtumas taip pat gana akivaizdus. nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS Dažnai kyla klausimas. kad biblioteka priklauso jam. PAREIŠKIANTYS SAVARANKIŠKUS REIKALAVIMUS Iš esmės trečiasis asmuo. o tarp šalies ir trečiojo asmens. Pagaliau trečiasis asmuo. Tad patenkinus trečiojo asmens. t. Todėl tokiame procese trečiasis asmuo. pareiškiančius savarankiškus reikalavimus. kad biblioteka priklauso jam. pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. tai ieškovas. C šiuo atveju dalyvaus procese kaip trečiasis asmuo. kad ne šalys. skirtumas gana aiškus: bendrininkų interesai procese visada sutampa. kaip jis teigia. esmę. pareiškęs ieškinį jau prasidėjusiame procese pirminėms šalims. Pavyzdžiui. nes mirdamas M aiškiai išreiškė savo valią. ieškinį visada bus visiškai arba iš dalies atmestas pirminio ieškovo ieškinys. Kalbant apie trečiuosius asmenis. kuo tretieji asmenys skiriasi nuo bendrininkų? Kalbant apie trečiuosius asmenis.2 TRETIEJI ASMENYS. pareiškiančių savarankiškus reikalavimus. Sužinojęs apie bylą C labai nustebo. dar gali būti sąlygiškai vadinamas ieškovu pirminių šalių atžvilgiu. pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Toks asmuo savo materialiąsias subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus gali ginti ne tik įsitraukdamas į procesą kaip trečiasis asmuo. pareiškiančio savarankiškus reikalavimus. nes bendrininkus paprastai sieja bendra teisė arba pareiga. CPK 46 straipsnio antrojoje dalyje sakoma. jog biblioteka atitenka C. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų. Tokio ieškinio dalykas visada toks pats (teisė ar daiktas). Kitaip tariant. jam priklausančios bibliotekos priteisimo. nereiškia jokių savarankiškų pretenzijų į ginčo dalyką. dėl kurio ginčijasi pirminės šalys. mat visada buvo įsitikinęs. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Pasirinkimo galimybė visada priklauso tik nuo paties asmens. teigdamas. 9. bet ir pareikšdamas savarankišką ieškinį. A pareiškė ieškinį B dėl. pareiškiančių savarankiškus reikalavimus. trečiasis asmuo pareikšdamas ieškinį teigia. ir pirminių ginčo šalių interesai yra visada priešingi. kad jie turi visas 278 .

pareiškiantį savarankiškus reikalavimus. kaip gins savo materialiąsias subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus (pareikšdamas ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėdamas naują procesą) ir ar apskritai juos gins. kad tretieji asmenys. kaip ir ieškovai. matydamas. kodėl tikslingiau kartu viename procese išnagrinėti pradinį ieškinį ir trečiojo asmens pareikštą ieškinį. turėtų pranešti jam apie galimybę įsitraukti į procesą. pareiškiantį savarankiškus reikalavimus. Tai reiškia. teismas turi teisę atsisakyti juos įtraukti į procesą taip pat motyvuodamas tuo. pažeidžiamas materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. tad tik jis pats gali nuspręsti. turi visas ieškovo teises ir pareigas. Tačiau. Kaip atsakovai šiame ieškinyje paprastai bus nurodytos pirminės šalys. įsitraukdami į procesą.TRETIEJI ASMENYS CIVILINIAME PROCESE ieškovo teises ir pareigas. arba tuo. gali įsitraukti į bylą iki teisminių ginčų pradžios. kad teismo nutartis. jie. tad išlieka visos galimybės ginti. kad tokiame ieškinyje papildomai pravartu nurodyti. kad tretieji asmenys. ginčas bus išnagrinėtas greičiau. turi visas CPK 42 straips- 279 . kad. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. kad tretieji asmenys. įtrauks ar ne tam tikrą asmenį į procesą kaip trečiąjį asmenį. kad trečiojo asmens. Paaiškinimas šiuo atveju labai paprastas: trečiasis asmuo. dalyvavimas procese būtų pageidautinas. tačiau negali jo įtraukti į procesą savo iniciatyva. Jie gali įsitraukti į bylą tik savo pačių iniciatyva. Kadangi turi visas ieškovo teises ir pareigas. bylas nagrinėjant atskirai. nereiškia tik pareigos pareikšti ieškinį įsitraukiant į procesą. turi visas ieškovo teises ir pareigas. Minėta. nėra skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. nes tokiam asmeniui lieka atviras kelias pareikšti ieškinį bendraisiais pagrindais. Ši įstatymų leidėjo nuostata visiškai logiškai paaiškinama. Teismas. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. atsižvelgdamas į trečiųjų asmenų instituto tikslus. jo manymu. Aplinkybė. Be abejo. pareiškiančio savarankiškus reikalavimus. CPK 46 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. kuria atsisakoma įtraukti asmenį į procesą kaip trečiąjį asmenį. jog trečiasis asmuo nepareiškia savarankiškų reikalavimų dėl to paties ginčo dalyko. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Gavęs ieškinį. kad ieškinys pareiškiamas jau prasidėjusiame procese. pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. CPK 46 straipsnio trečiojoje dalyje sakoma. kad nuo ieškovo juos skiria tik tai. bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti. Manome. turi pareikšti ieškinį ir jis savo ruožtu turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. teismas turi atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą ir atsisakyti įtraukti asmenį į procesą kaip trečiąjį asmenį. jeigu yra CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatyti pagrindai.

neturi jokių savarankiškų procesinių teisių. didinti ir mažinti savo ieškinio reikalavimus.padėti šaliai. Šiame procese notaras. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas . nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. A pardavė namą B. A bus pareikštas atitinkamai regresinis ieškinys. Literatūroje yra nuomonių. kad trečiasis asmuo. sužinojusi apie namo pardavimą. teisę teikti prašymus. Tarkim. su kuria jis dalyvauja. paveikti trečiojo asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. laimėti bylą ir šitaip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. pareigą rūpintis proceso skatinimu ir pan.). padarytos neteisėtais notaro veiksmais. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių.3 TRETIEJI ASMENYS. atsižvelgiant į trečiojo asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį. nors ir netiesiogiai. patenkinus ieškinį. atsakovui pralaimėjus procesą. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Tačiau galimos situacijos. kai. A sutuoktinė. nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. nes. 9. Pavyzdžiui. atlyginimo. o 280 .BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS nyje išvardytas šalių teises ir pareigas (teisę skųsti teismo sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. jam būtų pareikštas ieškinys dėl žalos. pralaimėjus procesą atsakovui bus pareikštas regresinis ieškinys arba automatiškai pablogės ir trečiojo asmens padėtis. Teismo sprendimas nesukelia jokių padarinių asmenims. nes. Šis pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo UAB „X". A dirba UAB „X" vairuotoju. kad nebuvo gautas jos. dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi. pareiškė ieškinį teisme dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir motyvavo tuo. sutikimas parduoti. NEPAREIŠKIANTYS SAVARANKIŠKŲ REIKALAVIMŲ Civilinio proceso pagrindas yra dvi šalys ir byloje priimtas sprendimas iš esmės susijęs tik su šalių materialiosiomis subjektinėmis teisėmis ir pareigomis. taip pat bus įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo. Sutartis buvo patvirtinta notaro. ir procese jis dalyvauja su ta šalimi. patvirtinęs tokią sutartį. Veždamas krovinį A sukėlė autoįvykį ir sužalojo B. procesas gali. Tokioje situacijoje A bus atsakovo įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo. kurie nedalyvavo nagrinėjant bylą. Tad trečiojo asmens. kaip sutuoktinės.

Viena vertus. ji logiškai paaiškinama. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. ir prireikus pareiškia juos už šalį. Kaip turėtų elgtis bylą nagrinėjantis teismas. P. turi būti nurodytas įsitrauJodlowski J. Įstatymas nenumato detalios įsitraukimo į procesą tvarkos. tikslas jokiu būdu nereiškia. o trečiasis asmuo. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.TRETIEJI ASMENYS CIVILINIAME PROCESE tik padeda šaliai. interesus. interesams? Teismas turėtų pripažinti jį neleistinu ir juo nesivadovauti motyvuodamas CPK 47 straipsnio ketvirtąja dalimi. 47 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta. kad jis nėra savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo ir neturi savarankiškų procesinių teisių ir pareigų. op. Šitaip jis netiesiogiai gina 1 savo teisinę padėtį.). kad trečiasis asmuo. tinkamai gina savo teises. yra ne tik šalies pagalbininkas. nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. o 47 straipsnio antrojoje dalyje sakoma. Atvirkščiai. ir bet koks priešingas šiam tikslui veiksmas iš esmės prieštarautų trečiojo asmens. pareiškiančių savarankiškus reikalavimus. su kuria jis dalyvauja. su kuria pusėje dalyvauja. nėra šalis. veiksmų procese galimybes. CPK 47 straipsnio trečiojoje dalyje tik sakoma. Cit. Šis ribojimas disponuoti ginčo dalyku visiškai suprantamas. nes neturi ir savarankiško reikalavimo dėl ginčo dalyko. Skirtingai nuo trečiųjų asmenų. susijusias su disponavimu ginčo dalyku (pvz.. CPK 37 straipsnio antrojoje dalyje tretieji asmenys įvardyti kaip savarankiški byloje dalyvaujantys asmenys. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. instituto esmei. ar šalis. padidinti arba mažinti ieškinio reikalavimus ir pan. su kuria jis dalyvauja. jie neturi teisės pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą. nes jis su šalimi dalyvauja tam. Trečiasis asmuo. kad jie turi visas šalies teises ir pareigas. nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų. kad padėtų jai laimėti bylą. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. jeigu trečiasis asmuo vis dėlto atlieka kokį nors procesinį veiksmą. 200. tačiau kita vertus. neturi pareikšti ieškinio. nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. kuriai gali turėti reikšmės proceso baigtis . išskyrus teises. bet ir jos kontrolierius. kad pareiškime įsitraukti į procesą kaip trečiajam asmeniui. kaip savarankiško byloje dalyvaujančio asmens. Su šia nuomone galima būtų sutikti tik iš dalies. 281 . negali veikti procese prieš šalies. tretieji asmenys. tik jos pagalbininkas. Resich Z.. ar pareiškia visus galimus atsikirtimus. nes tai išimtinės šalių teisės. įsitraukdami į procesą. CPK. nes siekdamas apginti savo teises dalyvaudamas procese kartu kontroliuoja. ši nuostata riboja trečiojo asmens. su kuria jis dalyvauja. Minėtas pagrindinis trečiojo asmens. prieštaraujantį šalies.

kas buvo išnagrinėta ir ištirta nagrinėjant bylą). bylą nagrinėjančiam teismui turėtų būti pateikiamas prašymas. o šį teismas turėtų protokoluoti. su kuria jis dalyvauja.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS kimo į procesą pagrindas ir šalis. jo dalyvavimo procese tikslas yra pagalba šaliai. Trečiojo asmens įsitraukimas arba įtraukimas į procesą taip pat galimas iki teisminių ginčų pradžios (šis momentas pasirinktas todėl. užtenka ir paprasto žodinio prašymo. tiek atitinkamos šalies iniciatyva. 282 . o šalys savo kalbose tik apibendrina tai. taip pat iki teismo posėdžio. Įsitraukimo tvarka turėtų priklausyti nuo paties įsitraukimo momento. nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. atitinkantis bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str. bet ir būti įtraukti į procesą atitinkamai šalies arba bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Pagal CPK 47 straipsnio pirmąją dalį tretieji asmenys. Trečiasis asmuo. su kuria dalyvauja.). nes jis neturi jokių kitų galimybių apginti savo teises. Jeigu trečiasis asmuo siekia įsitraukti į procesą vykstant teismo posėdžiui (nagrinėjant bylą žodžiu). Teismo atsisakymas įtraukti trečiąjį asmenį į procesą gali būti skundžiamas pateikiant atskirąjį skundą. kad vykstant teisminiams ginčams jau nėra tiriami jokie nauji įrodymai. Todėl ir egzistuoja galimybė tokį asmenį įtraukti į procesą tiek teismo. gali ne tik įsitraukti į procesą savo iniciatyva. Jeigu siekiama įsitraukti į rašytinį procesą. nedisponuoja ginčo dalyku. Trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą teismas sprendžia priimdamas nutartį.

t. Tad kyla klausimas. Atstovavimo pripažinimas teisiniu santykiu dar nesprendžia problemų. kad atstovavimas . C . procesinio atstovavimo institutas reiškia ir pagalbą teismui vykdant teisingumą. koks tai 1 Pa: Po6ep A. kad atstovai civilinėse bylose būtų aukštos kvalifikacijos teisininkai. 1 2 . Kiti autoriai teigia. procesinis atstovavimas . Veiksmai yra teisimo santykio formos išraiška.DEŠIMTAS SKYRIUS ATSTOVAI CIVILINIAME PROCESE 10. Vienų autorių nuomone. nes lieka neaišku. Kiekvienas teisinis santykis turi turinį ir formą. konkrečios teisės ir pareigos. o 283 cye ap6pae. t. kai vienas asmuo. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti joje atstovą. Civilinio proceso moksle yra dvi procesinio atstovavimo sąvokos. atstovavimas yra procesinių teisės normų reguliuojamas teisinis santykis. neperžengiant suteiktų įgaliojimų ribų. Tad kas yra procesinis atstovavimas. Civiliniam procesui tinkamai vesti reikia nemažai specialių teisės žinių. kito asmens vardu ir interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus. arba išreiškiama pati atitinkamo teisinio santykio esmė. y. neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų.tai teisinis santykis. jais įkūnijamas atitinkamo teisinio santykio turinys. Pirmiausiai svarbu išsiaiškinti. kad byloje būtų kvalifikuotai pasiekti civiliniam procesui keliami tikslai. Dėl šių atstovavimo funkcijų egzistuoja aiškiai išreikštas viešasis interesas. veiksmai atstovaujamojo vardu ir interesais. Todėl valstybė kiek detaliau ir griežčiau reglamentuoja šią sritį. Be to. Manytume. o proceso šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys jų dažnai neturi. Atsakymas čia labai paprastas. atstovavimas yra teisinis santykis ar procesiniai veiksmai. kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.tai pačių procesinių veiks1 mų atlikimas . kam reikalingas procesinio atstovavimo institutas. susijusių su atstovavimo sąvoka. kokia šio instituto esmė? Procesinio atstovavimo esmę sudaro procesinio atstovo veiksmai procese. Būtent procesinio atstovavimo institutas ir sudaro tinkamas sąlygas. . a e . y. REIKŠMĖ IR RŪŠYS CPK 51 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma.1 ATSTOVAVIMO CIVILINIAME PROCESE SĄVOKA. 1981.

l d.). bet teikti dalyvaujančiam nagrinėjant bylą atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą. t. 37-41. o antrieji.atstovas. Kai kurie autoriai mano. . Procesinio atstovavimo civiliniame procese institutą reikėtų skirti nuo gynėjo procesinės padėties baudžiamajame procese ir atstovavimo civilinėje teisėje. 29. kai kartu su atstovu procese dalyvauja ir atstovaujamasis (CPK 51 str. Ten pat. kuriuos reguliuoja proceso teisė. kad atstovavimą sudaro pirmosios dvi grupės teisinių santykių. skiriasi ir nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje3: a) pirmiausiai skiriasi šių dviejų institutų paskirtis.išoriniu atstovavimo aspektu. teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus. kad. kad atstovas visiškai pakeičia atstovaujamąjį (CPK 51 str. 284 . P.).BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS teisinis santykis. Civilinėje teisėje atstovavimas skirtas pavesti būtinus teisinę reikšmę turinčius veiksmus atlikti kitam asmeniui ir šitaip išvengti pareigos pačiam atstovaujamajam asmeniškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tuo tarpu civiliniame procese šalia principo. Atstovavimas. atstovo ir teismo bei atstovaujamojo ir teismo. kurio vienas dalyvis . Ten pat. kaip civilinio proceso teisės institutas. turinčiu ir materialiosios. Civilinėje teisėje atstovas visada visiškai pakeičia atstovaujamąjį. 2 d. atstovavimo civiliniame procese institutą teks pripažinti mišriu. P. P. ir proceso teisės elementų. 1 2 3 P o e e p . dažnai vadinami vidiniu atstovavimo aspektu. Toks požiūris savo ruožtu paneigtų atstovavimo. sutikus su šia nuomone. Gynėjas baudžiamajame procese gina ginamojo teises ir įstatymų saugomus interesus savo. A. Cit. Reikia sutikti su teisės literatūroje išsakyta mintimi. Procesinis atstovavimas susijęs su trejopo pobūdžio teisimais santykiais: atstovaujamojo ir atstovo. teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą gindamas jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti teisingumą civilinėse bylose. Gynėjas jokiu atveju negali pakeisti procese teisiamojo ir todėl negali būti vertinamas kaip alter ego (antrasis aš)2. op. esmę1. Pirmosios grupės teisiniai santykiai. 12. kuriuos reguliuoja materialioji teisė. o ne ginamojo vardu. plačiai naudojamasi ir lygiagretaus dalyvavimo galimybe. y. Tad atstovavimo civiliniame procese tikslas nebūtinai gali būti įsitraukti į procesą atstovaujamojo vardu ir pakeisti jį procese. kaip procesinio instituto. Tad atstovavimas civiliniame procese — tai toks procesinis teisinis santykis.

Tad materialiojoje civilinėje teisėje atstovo įgaliojimų apimtis nustatoma tik suteikiant jam atitinkamą įgaliojimą. atstovas lyg ir pakeičia atstovaujamąjį procese. Apibendrinant galima išskirti tokius pagrindinius procesinio atstovavimo instituto tikslus .).ir įgaliojime. c) civilinėje teisėje atstovai gali būti tiek fiziniai.tik fiziniai asmenys (CPK 56 str. Atstovavimas civiliniame procese pagal įvairius kriterijus gali būti skirstomas į tam tikras rūšis: pagal atstovaujamąjį subjektą gali būti skiriamas atstovavimas fiziniams ir juridiniams asmenims. kvalifikuotos teisinės pagalbos atstovaujamajam teikimą šiam atliekant konkrečius procesinius veiksmus ir pagalbą vykdant teisingumą civilinėse bylose.ATSTOVAI CIVILINIAME PROCESE b) civilinėje teisėje dėl atstovo įgaliojimų apimties sprendžiama įgaliojime ir tai priklauso tik nuo atstovo valios. atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir šitaip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese. o atstovas įgaliojime gali ją tik susiaurinti (CPK 59 str. Atkreiptinas dėmesys. kad visi atstovo atliekami procesiniai veiksniai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia būtent jam (jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgalio285 . ir įstatyme tuo pačiu metu. tiek juridiniai asmenys. kita vertus. 10. tėvams atstovaujant savo nepilnamečiams vaikams).atstovo ir atstovaujamojo (vidinis atstovavimo aspektas) bei atstovo ir teismo bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). civiliniame procese .procesinių veiksmų atstovaujamojo vardu ir interesais atlikimą. Atstovavimo teisinis santykis nėra vienalytis ir apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius . o civiliniame procese . atsižvelgiant į atstovavimo teisinių santykių privalomumą gali būti skiriamas savanoriškas (kai kalbama apie asmens teisę turėti savo atstovą byloje) ir privalomas (kai kalbama apie asmens pareigą turėti atstovą byloje) atstovavimas. Tuo tarpu civiliniame procese atstovaujamojo teisių apimtį apibrėžia įstatymas. esant advokato ir jo kliento santykiams arba įmonės teisininkui atstovaujant teisme).2 ATSTOVO PROCESINĖ PADĖTIS Taigi atstovavimo teisiniai santykiai civiliniame procese iš esmės yra dvejopos prigimties: viena vertus. atstovavimas pagal sutartį (kai atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra pavedimo arba darbo sutartis. pavyzdžiui. pavyzdžiui.). atsižvelgiant į atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindą gali būti skiriamas atstovavimas pagal įstatymą (kai atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas.

išskyrus atvejus. Šiuo atveju atstovo atvykimas į teismo posėdį nebus laikomas tinkamu atstovaujamojo asmens dalyvavimu. jog įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesi- 286 . Bylą nagrinėjantis teismas šioje situacijoje atvykusios šalies prašymu galės priimti byloje sprendimą už akių. kylančiose iš šeimos teisinių santykių) . kuriuos atlieka atstovas. Dėl paties atstovaujamojo dalyvavimo procese turėtų būti nuspręsta nutartyje rengiantis arba vykstant teisminiam nagrinėjimui (tai proceso koncentruotumo požiūriu iš esmės būtų nepageidautina). kur sakoma. Atstovavimo pagal sutartį atveju įgaliojimų apimtis nurodoma įgaliojime. kuriam jis atstovauja. kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu. o jeigu jo negalima priimti (pvz. kad atvykimas į teismo posėdį tik atstovo ir neatvykimas paties atstovaujamojo nebus pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į atstovavimo instituto esmę CPK 51 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta labai svarbi taisyklė. bylose. Aptariant atstovo procesinę padėtį nemažą reikšmę turi ir jo įgaliojimų apimtis. Tokia nutartis nėra skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. Ši nuostata yra labai svarbi. kai teismas pripažįsta. tiek kaip žodinė (atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą). kad CPK 59 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. Tiesa. laikomi atliktais atstovaujamojo. todėl gali būti priimama tiek kaip rašytinė. kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens. atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismui norint užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą gali atrodyti esąs būtinas asmeniškas paties byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimas teismo posėdyje (ypač kalbant apie bylas. Aptariamas straipsnis numato teismo teisę pripažinti byloje dalyvaujančio asmens atvykimą į teismo posėdį būtinu. Visos konsultacijos ir visi veiksmai.). Esant atstovavimui pagal įstatymą atstovo įgaliojimų apimtį nustato įstatymas. Atstovo įgaliojimų apimtis ir jų išraiškos pobūdis priklauso nuo atstovavimo rūšies. dalyvavimu teismo posėdyje. jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Šitai patvirtina ir CPK 59 straipsnis. nes įkūnija „šalies pakeitimo atstovu" idėją ir reiškia. kylančias iš šeimos teisinių santykių). išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Minėta.atidėti bylos nagrinėjimą arba nagrinėti bylą iš esmės pagal joje esamą medžiagą..BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS jimų ribų). Teismo valia dėl asmeniško byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimo nagrinėjant bylą gali būti išreikšta ir nutartyje skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.

nurodytas įgaliojime.. kad įstatymas nustato ir atstovo pagal įstatymą įgaliojimų apimtį. tiek bet kuriuo kitu požiūriu. vadovaujantis CPK 52 straipsnio antrąja dalimi teismui būtina pateikti dokumentus. 10. kurių atstovas neturi teisės atlikti.ATSTOVAI CIVILINIAME PROCESE nius veiksmus. Kai atstovaujama pagal sutartį. To paties straipsnio antrojoje dalyje nurodytos įstatymų nustatytos išimtys. kad atstovas turėtų teisę juos atlikti. Orderis iš esmės buvo tarybiniam procesui ir tarybinei advokatūros sistemai būdingas dokumentas. visiškai atsakantis už savo veiksmų padarinius tiek turtiniu. Esant atstovavimui pagal įstatymą atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas visada yra įstatymas. kuris iš esmės patvirtindavo atitinkamos advokatų kontoros įgaliojimus ir atitinkamo advokato priklausymą tai kontorai. atstovavimą pagal įstatymą ar pagal sutartį. Joje sakoma. sudaryti taikos sutartį. paduoti prašymą atnaujinti procesą turi būti atskirai aptarti įgaliojime. vaiko gimimo liudijimą. išskyrus išimtis. gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti. Tad atstovavimo teisinių santykių atsiradimas šiuo atveju iš esmės nepriklauso nuo šalių valios. pats įstatymas nurodo tam tikrus procesinius veiksmus. kontinentinės teisinės sistemos tradicijas puoselėjančioje Lietuvos advokatūros sistemoje sutarties su klientu subjektas yra advokatas. kita vertus. teismo nutartį skirti asmenį globėju ar rūpintoju ir pan. y. Tad padėtis dėl įgaliojimų apimties iš esmės yra dvejopa: viena vertus. Atkreiptinas dėmesys. arba darbo sutartis (kai juridiniam asmeniui atstovauja jo darbuotojas) ir remiantis ja atstovui išduodamas įgaliojimas.). atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti. kad naujajame CPK atsisakyta advokato orderio sąvokos. kad atstovo įgaliojimai pareikšti ieškinį ir priešinį ieškinį. patvirtinančius įgaliojimus (pvz. visiškai logiška. Pagal CPK 287 . Šiuo atveju atstovo įgaliojimų atsiradimo pagrindas yra arba pavedimo. pats įgaliotojas turi teisę nurodyti įgaliojime procesinius veiksmus. t. Todėl norint įrodyti savo. Klasikinėje. skiriasi ir pačių atstovo įgaliojimų įforminimo tvarka. gauti turtą. kaip atstovo pagal įstatymą. procesines teises.3 ATSTOVO ĮGALIOJIMŲ ĮFORMINIMO TVARKA Atsižvelgiant į atstovavimo teisinių santykių atsiradimo pagrindą. perduoti įgaliojimus kitam asmeniui. Dėl šios priežasties orderis iš esmės prarado savo reikšmę ir paskirtį. atstovo įgaliojimų įforminimo klausimas sprendžiamas kiek kitaip. kuriuos būtina atskirai aptarti įgaliojime norint. Kadangi šių santykių atsiradimą lemia imperatyvios įstatymų normos.

Kalbant apie asmenis. Vadovaujantis CPK 57 straipsnio antrąja dalimi.). Be to. Atskiro įgaliojimo šiuo atveju nereikalaujama. y.4 ATSTOVAI PAGAL PAVEDIMĄ CIVILINIAME PROCESE Ko gero. jeigu atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Kodėl nuo gana liberalios „tarybinės" tvarkos. tik nedaug asmenų. turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. arba atstovavimas pagal pavedimą. kaip matyti iš CPK 56 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų. galinčių būti atstovais pagal pavedimą. t. teismui gali būti pateiktas advokato patvirtintas sutarties išrašas. kurių esmė. Kai juridiniam asmeniui byloje atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas. Jeigu procese atstovaujama juridiniam asmeniui. kurie nėra advokatai arba advokatų padėjėjai. 1d. išskyrus nedideles išimtis. tai ir advokato padėjėjo sudarytoje sutartyje turėtų būti raštu išreikštas ir praktikos vadovo leidimas atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 2 p. įgaliojimą pasirašo jo vadovas. jog gerokai susiaurintas asmenų. atkreiptinas dėmesys. ir vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu). kad vienas iš esminių atstovavimo civiliniame procese tikslų - 288 .BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS 57 straipsnio trečiąją dalį advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai ir jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta rašytine sutartimi. nekyla abejonių. Jau teigta. pakanka pateikti sutartį. laikomasi bendrosios tvarkos. nes atstovavimo santykiai atsiranda pavedimo sutarties pagrindu (čia aptariamas tik atstovavimas fiziniams asmenims). kuriame atsispindėtų atsakovo įgaliojimai. Iš esmės akivaizdi įstatymų leidėjo nuostata. gali būti atstovai pagal pavedimą (asmenys. jog atstovauti civilinėse bylose gali tik advokatai arba advokatų padėjėjai. kai atstovas byloje iš esmės galėjo būti bet kuris fizinis asmuo. įgaliojimai visais atvejais turi būti įforminti notaro patvirtintame (arba notaro patvirtintam prilygintame) įgaliojime. kad kadangi už advokato padėjėjo kaltais veiksmais padarytą žalą atsako advokato padėjėjo praktikos vadovas. galinčius būti atstovais pagal pavedimą. ratas. 10. net ir neturintis jokio išsilavinimo. Atkreiptinas dėmesys. kai atstovauti byloje vienas fizinis asmuo įgalioja kitą fizinį asmenį (ne advokatą). nes. kad naujajame CPK esama ypač svarbių pokyčių. kad labiausiai atstovavimo instituto prigimtį ir esmę atitinka atstovavimas pagal sutartį. Ši nuostata taikoma gana nedažnai. pereita prie tokio griežto ribojimo? Atsakymą į šį klausimą gali pateikti atstovavimo instituto tikslų analizė.

nes. tik advokatūroje veikia advokatų garbės teismas (Advokatūros įstatymo 48 str. Advokatūros įstatymas aiškiai formalizuoja tapimo advokatu tvarką ir šitaip pašalina bet kokią piktnaudžiavimo galimybę. viena vertus. Ar gali kvalifikuotą teisinę pagalbą teikti asmuo.). y. kita vertus. pavyzdžiui. kai atstovauti fiziniams asmenims pagal pavedimą gali ne advokatai ar jų padėjėjai. tik advokatas privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Advokatūros įstatymo 20 str. Šias išlygas lemia ypatingi atstovo ir atstovaujamojo pasitikėjimo santykiai. t. ir profesinės sąjungos. kad kartu su advokatais ir advokatų padėjėjais civilinėje byloje atstovai gali būti ir kiti asmenys (net teisinio išsilavinimo neturintys. kad advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas. nei drausminės atsakomybės problemų. bet ir valstybei (per teismą) vykdyti teisingumą. l d. jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Kita vertus. arba aktyvesnio silpnesnės proceso Šalies (darbuotojo) interesų gynimo poreikiu. jie padeda vykdyti teisingumą (valstybė yra suinteresuota šios pagalbos kvalifikuotumu). Todėl visiškai logiškas atrodo ir reikalavimas. kad atstovas civilinėje byloje turėtų teisinį išsilavinimą. patentiniai patikėtiniai). o jeigu atstovas netinkamai elgiasi. atitinkantiems formalius reikalavimus. įstatymas numato dar vieną išlygą. Reikia pripažinti. be jokių ribojimų tapti advokatais. Įstatymų leidėjas daro prielaidą. Šią sąlygą lemia tam tikrų specialių atstovo žinių būtinumas. Minėta. kad visus šiuos reikalavimus atitinka tik advokatai: tik advokatų teisinė kvalifikacija yra tikrinama laikant advokato egzaminą. 16 str. Be to.). Kitas klausimas: kodėl tik advokatai ar jų padėjėjai? Atsakymas čia taip pat gana paprastas. bus taikomos atitinkamos drausminio poveikio priemonės. vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu. tik advokatams gali būti taikoma drausminė atsakomybė. įstatymas numato tik keletą išlygų. kas bus atstovai civilinėje byloje. asmenys turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. sudaro palankias sąlygas asmenims.). arba giminyste. kad tarp šių asmenų iš esmės negali kilti nei civilinės. kad klientui dėl atstovo kaltės padaryta žala bus atlyginta.ATSTOVAI CIVILINIAME PROCESE teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą atstovaujamajam šitaip padedant ne tik jam vesti bylą. o programą ir komisijos sudėtį tvirtina teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 15 str. neturintis teisimo išsilavinimo? Veikiausiai ne. advokato (advokato padėjėjo) dalyvavimas ga- 289 . kylančiose iš darbo teisinių santykių. valstybė turi būti garantuota ir tuo. grindžiami arba bendra teise (pareiga). o Šio įstatymo 3 straipsnio nuostata.. arba santuoka. jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams bylose. Valstybei nėra tas pats.

kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba dalyvauja byloje kaip prokuratūros įgaliotiniai. Štai keletas motyvų1: a) atstovas ir atstovaujamas juridinis asmuo vienas kitam yra savarankiški teisės subjektai. kuriems įsteigta globa ar rūpyba.šio juridinio asmens teisnumą. kurie negali būti atstovai teisme: a) teisėjai. naujojo CPK 55 straipsnio pirmojoje dalyje laikomasi nuostatos. Šie ribojimai susiję su tomis įstatyme daromomis išlygomis. c) atstovas savo įgaliojimus paprastai gauna pagal pavedimo ar darbo sutartį. kad juridinių asmePoe6ep . nebuvo pagrįstas ir visiškai neatitiko atstovavimo instituto esmės. atlikdamas atstovaujamojo vardu ir interesais tam tikrus procesinius veiksmus. manytume. Galiojusiame 1964 m. Cit. kurių tokia teisė ribojama įstatymų. kad specialios žinios bus pateiktos laiku ir tinkama procesine forma. CPK vadovautasi nuostata. Todėl kompetentingo juridinio asmens organo įsitraukimas į procesą yra paties juridinio asmens dalyvavimas procese. 290 . b) atstovas. išskyrus atvejus. kai juridinio asmens vardu teisme veikia atitinkamas jo organas.81 straipsnio pirmosios dalies nuostatas veiksnumą ir teisnumą juridiniai asmenys įgyvendina per savo valdymo organus. kai jie yra atstovai pagal įstatymą. b) prokurorai. CPK 60 straipsnyje įvardyti asmenys. A. nes būtent jie atitinkamų teisės aktų yra įgalioti įgyvendinti juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Pagal savo kompetenciją jie išreiškia juridinio asmens valią. op. kurios leidžia būti atstovais pagal pavedimą ne advokatams ar jų padėjėjams. P. 32-35. Atsižvelgiant į minėtus argumentus. kad atitinkami juridinio asmens organai nėra jo atstovai.5 ATSTOVAVIMAS JURIDINIAMS ASMENIMS Pagal CK 2. išskyrus atvejus. o juridinio asmens organų kompetencija apibrėžiama įstatymuose ar steigimo dokumentuose. c) asmenys. d) asmenys. tuo tarpu atitinkami juridinio asmens organai . taip pat yra procesinis atstovavimas. Įstatyme sakoma. Šis požiūris.BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS rantuos. kad atvejis. Tuo tarpu juridinio asmens organas ir juridinis asmuo yra vieningas teisės subjektas. 10. tačiau suprantami kaip pats juridinis asmuo. išreiškia savo teisnumo turinį.

kad atstovavimo pagal įstatymą atveju atstovavimo santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas. 3 d. Kalbant apie juridinio asmens darbuotojus atkreiptinas dėmesys. Atstovavimo pagal įstatymą esmė šiek tiek skiriasi nuo atstovavimo pagal sutartį. 3 d. Šiais atvejais pripažįstama.garantuoti atstovaujamajam tinkamą teisinę pagalbą. Būtent dėl šios priežasties CPK 54 straipsnio antrojoje dalyje numatyta. kad atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam savo pasirinktam atstovui (šiuo atveju jau laikantis CPK 56 straipsnio reikalavimų). Tuo tarpu atstovavimo pagal įstatymą atveju siekiama įgyvendinti kito asmens. turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (jeigu tai darbuotojas). kai atstovavimo pagal įstatymą pagrindu atsiranda atstovavimas pagal sutartį. CK 3.6 ATSTOVAI PAGAL ĮSTATYMĄ Jau kalbėta. bent vienas iš jų turi būti arba asmuo. Tad juridinio asmens atstovas yra tik arba šio asmens darbuotojas. 10.). atstovas pagal įstatymą turi atstovaujamojo procesines teises ir pareigas. kurių suma yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų. teisnumą ir veiksnumą.). kai juridinio asmens atstovui privalomas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Todėl atstovas pagal įstatymą nėra atstovas tikrąja šio žodžio prasme. y.244 straipsnio antrojoje dalyje sakoma. kad sandoriams. Jeigu juridinis asmuo apeliaciniame arba kasaciniame procese yra atstovaujamas kelių atstovų. t. CPK 54 straipsnyje nustatyta. kai tam tikriems veiksmams atlikti keliamos papildomos sąlygos (pvz.). Tad jeigu įstatymas nenumato kitaip. numato dvigubo atstovavimo galimybę. su kuriuo juridinis asmuo sudarė atitinkamą sutartį.ATSTOVAI CIVILINIAME PROCESE nų bylas teisme veda jų valdymo organai. sudaryti reikalingas išankstinis teismo leidimas). kuris negali savarankiškai šito padaryti (dėl ligos.. išskyrus įstatyme numatytas išimtis. nereikalaujanti iš atstovų specialaus teisinio išsilavinimo. veikiantys neperžengdami suteiktų jiems pagal įstatymą ar steigimo dokumentus įgaliojimų ribų. kuris yra procesinio atstovavimo pagrindas. kuriuos turi teisę atlikti atstovaujamieji. kad CPK 55 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta gana liberali tvarka. kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus. 291 . Atstovavimo pagal sutartį paskirtis . amžiaus ir pan. arba advokatas (advokato padėjėjas) (CPK 55 str. arba advokatas ar advokato padėjėjas. kad bylą veda pats juridinis asmuo. kuriam kompetentingas juridinio asmens organas suteikė įgaliojimą. išskyrus apeliacinį arba kasacinį procesą (CPK 346 str.

kol paskiriamas atitinkamas atstovas pagal įstatymą arba paaiškėja atstovaujamojo asmens gyvenamoji arba darbo vieta. Kuratorius turi visas atstovaujamojo procesines teises ir pareigas. Šis sutikimas gali būti arba pareikštas raštu atskirame procesiniame dokumente.tai teismo paskirtas esant tam tikroms sąlygoms. arba asmuo. kurio gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma. CPK 39 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta. teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi. Jis skiriamas.). juo turėtų būti skiriamas arba atitinkamo asmens giminaitis. 292 .BYLOJE DALYVAUJANTYS ASMENYS Kalbant apie atstovavimą pagal įstatymą reikėtų detaliau aptarti visiškai naują Lietuvoje kuratoriaus institutą. Kuratorius . kad kuratorius byloje gali būti paskirtas dviem atvejais: kai dėl byloje dalyvaujančio asmens turi būti atlikti skubūs procesiniai veiksmai. lemiantis būtinumą ginti jo teises (pvz.tai daroma tik suinteresuoto byloje dalyvaujančio asmens prašymu. ir kai byloje dalyvaujančiam asmeniui. kad kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo. Atsižvelgiant į specifinę kuratoriaus padėtį. dublikas raštu rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui) (CPK 129 str. Kuratoriumi skiriamas asmuo neturėtų būti suinteresuotas priešingos šalies interesų gynimu. arba įtrauktas į teismo posėdžio protokolą. todėl jį parenkant ypač teismui tenka gana didelė atsakomybė. Teismas negali skirti kuratoriaus savo iniciatyva . Labai svarbu. o jam nebūdingas procesinis veiksnumas ir jis neturi įstatymų nustatyta tvarka paskirto atstovo pagal įstatymą arba atstovaujančio organo (kai kalbama apie juridinius asmenis) (CPK 39 str. Taigi kuratorius yra laikinas. turintis visas atstovo pagal įstatymą teises ir pareigas.). kad kuratoriumi asmuo gali būti paskirtas tik davęs sutikimą. paprastai kol bus paskirtas šalies atstovas pagal įstatymą arba atvyks į posėdį pati šalis. jeigu duotas teismo posėdyje. turi būti įteiktas ieškinio pareiškimas arba kitas procesinis dokumentas. Taigi kuratorių galima apibūdinti kaip laikinai teismo paskirtą byloje dalyvaujančio asmens atstovą pagal įstatymą. asmuo. turintis teisinį išsilavinimą. CPK numato. jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamos šalies interesams. kad galėtų realiai ir tinkamai ginti atstovaujamojo asmens teises ir įstatymo saugomus interesus. nes būtent šis dengs visas kuratoriaus išlaidas..

KETVIRTOJI DALIS ŠALIŲ PROCESINIAI VEIKSMAI .

H . P. pareiškėjai ypatingosios teisenos bylose). Schwab K. kurių teisinė padėtis yra prilyginta šalies procesinei teisinei padėčiai (tretieji asmenys. 347. Visais šiais atžvilgiais šalių veiksmai civilinėje teisėje reguliuojami iš esmės kitaip.2 PROCESINIO VEIKSMO IR SANDORIO SKIRTUMAS Paprastai civilinio proceso teisės teorijoje išskiriami tokie pagrindiniai procesinio veiksmo ir sandorio skirtumai1: a) procesinis veiksmas gali būti atliekamas nagrinėjant bylą žodžiu (rašytiniame procese pateikiant atitinkamą procesinį dokumentą) tik bylą nagrinėjančiam teismui. kuriems būdingas procesinis veiksnumas. kad procesinius veiksmus gali atlikti tik asmenys. Atskiriant procesinį veiksmą nuo civilinio sandorio svarbiausiu kriterijumi pripažįstama tai. Jeigu teisiniai padariniai atsiranda materialiosios teisės galiojimo srityje. tiek jų nepareiškiantys. Gottwald P. nes procesinis veiksmas negali būti pripažįstamas ir civiliniu. 295 . Tad galima teigti. bus sandoris. op. Rosenberg L . kokioje srityje atliktas veiksmas sukelia tam tikrus teisinius padarinius. 11. tiek pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. šie veiksmai. Tuo tarpu civilinis sandoris gali būti atliekamas bet kokiu įstatymo nedraudžiamu būdu. paprastai jie negali būti sąlyginiai ir turi teisinę reikšmę tik konkrečiame procese. Todėl svarbu aiškiai skirti šalių procesinius veiksmus nuo šalių civilinių teisinių veiksmų. kad teisinis šios srities reguliavimas yra iš esmės kitoks nei šalių elgesio civilinės teisės galiojimo srityje. dažniausiai atliekami nagrinėjant bylą žodžiu. yra skirti teismui. Atkreiptinas dėmesys.1 SĄVOKA IR JOS REIKŠMĖ Šalių procesinio veiksmo sąvokos reikšmė ir vertė. jeigu sukelia civilinius procesinius teisinius padarinius ir yra atliekamas vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis. kad šalies veiksmas yra procesinis. jeigu procesinės teisės procesinis veiksmas.VIENUOLIKTAS SKYRIUS ŠALIŲ PROCESINIŲ VEIKSMŲ SĄVOKA 11. Kalbant apie šalių procesinius veiksmus turima galvoje ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Cit.

2 d.). Tuo tarpu šis ribojimas netaikomas sandorių sudarymui. tačiau motyvuojant šituo negali būti pripažįstami negaliojančiais. c) procesiniai veiksmai negali būti atliekami. Tuo tarpu sandoris visada sudaromas su priešinga šalimi. e) procesiniai veiksmai gali būti laisvai atšaukiami dėl valios trūkumų. jeigu proceso įstatymai nenumato kokių nors ribojimų (pvz.. d) procesiniai veiksmai paprastai gali būti atliekami iki teisminio nagrinėjimo pabaigos. tačiau gali būti teisme pripažįstami negaliojančiais. jeigu jai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Tuo tarpu sandoriai yra neatšaukiami. neatsižvelgiant į priešingos šalies dalyvavimą. Tuo tarpu sandoriai paprastai gali būti sudaromi per materialiosios teisės nustatytus terminus. kai procesas sustabdytas.ŠALIŲ PROCESINIAI VEIKSMAI b) procesinis veiksmas visada atliekamas bylą nagrinėjančiam teismui. . CPK 68 str.

kad jie neturi savarankiškos teisinės reikšmės. P. S. H. Gottwald P. H. Schwab K.. Cit. 351. kad sukelia teisinius padarinius ir už konkretaus proceso ribų. P. ieškinio atsisakymas.. atliekami tiriamajame procese. 349. Zivilprozessrecht. op. pareikšto ieškinio pripažinimas ir panašiai. 297 . pavyzdžiui. Jų reikšmė ta. Šių procesinių veiksmų ypatumas. ir apibūdinti procesinę padėtį. Jauernig O. Tad šiais procesiniais veiksmais yra sukuriama tam tikra procesinė padėtis (vok. 1991. Gottwald P.1 PADARINIUS SUKELIANTYS VEIKSMAI Sukeliančiais padarinius pripažįstami tokie šalių procesiniai veiksmai.2 PROCESINĘ PADĖTĮ APIBŪDINANTYS VEIKSMAI Apibūdinančiais procesinę padėtį laikomi visi kiti procesiniai veiksmai. tačiau kuriais konkrečiame procese siekiama pagrįsti tam tikrą procesinę padėtį1. Cit. kurių tikslas nėra atitinkamo procesinio sprendimo priėmimas ir įgyvendinimas. Mūnchen: C. die Prozesslage). Schwab K. Beck. todėl ir jų poveikis yra tik konkrečiam sprendimui. Sukeliančiais padarinius šalių procesiniais veiksmais (vok. Teorijoje pripažįstama. jų teisinis poveikis apsiriboja tik konkrečiu procesu ir neišeina už jo ribų. apeliacinio ar kasacinio skundo. tvirtinimai ir pripažinimai bei įrodymų pateikimas2. Bewirkungshandlungen). H. Erwirkungshandlungen) teorijoje pripažįstami šalių prašymai.. t. kad byloje būtų priimtas atitinkamo turinio teismo sprendimas. Kai kurie iš procesinę padėtį apibūdinančių veiksmų (vok. jog jais siekiama. kad tam tikri šalių procesiniai veiksmai gali būti ir sukelti padarinius. Tai pagrindiniai ir svarbiausi procesiniai veiksmai. o teisiniai padariniai atsiranda tik sprendimui įsiteisėjus. 1 2 3 Rosenberg L. op. pasižymi tuo. y. Rosenberg L. kurie teismui arba atitinkamai teismo institucijai suponuoja būtinybę priimti siūlomu klausimu sprendimą (plačiuoju požiūriu) arba kuriais pateikiama tokiam sprendimui priimti būtina procesinė medžiaga1..DVYLIKTAS SKYRIUS ŠALIŲ PROCESINIŲ VEIKSMŲ RŪŠYS 12. 12. 103.

reiškiantis. Tačiau toks skundimas gali tapti neįmanomas. op. Procesinės sutartys gali būti skundžiamos bendraisiais CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais (pvz. Būtent tuo jos skiriasi nuo sutarčių materialiojoje civilinėje teisėje. Tačiau kadangi šios sutartys iš esmės vis tiek yra grindžiamos materialiąja teise. sukeliančios procesinius teisinius padarinius. P. kad teisių perėmėjams šios sutartys taip pat galioja1.). Kalbant apie procesinių sutarčių aiškinimą galima teigti. Šiuo požiūriu teorijoje vyrauja nuomonė. tiek terminus. jog šalys yra laisvos sudaryti bet kokias sutartis. 298 . Schwab K. Rosenberg L. Skirtingai nuo šalių procesinių veiksmų. tiek išlygas. kad čia taip pat galioja bendrosios civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės. kad procese negalioja sutarties laisvės principas. kai negalima restitucija. procesinės sutartys pripažįsta tiek sąlygas.. Gottwald P. H. 369. apgaule ir pan.TRYLIKTAS SKYRIUS PROCESINĖS SUTARTYS Procesinėmis laikomos sutartys... Atskiriant procesines sutartis nuo materialiųjų teisinių sutarčių atkreiptinas dėmesys ir į tai. neprieštaraujančias įstatymui. klaida. Cit. kurios sukelia materialiuosius teisinius padarinius. Procesinės sutartys teisinius padarinius iŠ esmės sukelia tik proceso šalims. kyla jų galiojimo teisių perėmėjams klausimas.

procesinių veiksmų trūkumai gali būti pašalinami ir teismui nustačius tam atitinkamą terminą. priimti pavėluotai pateikiamus įrodymus). kuris sukelia padarinius. Pagrindiniu trūkumų ištaisymo būdu pripažįstamas pakartotinis atitinkamo procesinio veiksmo atlikimas. kad procesinių veiksmų trūkumai niekada nelemia atitinkamo veiksmo negaliojimo materialiuoju teisiniu požiūriu. Tam tikrais atvejais teismas turi teisę atsisakyti vieno ar kito procesinio veiksmo (pvz. tačiau papildomais procesiniais veiksmais taisomas jau atliktas procesinis veiksmas. 299 . Atkreiptinas dėmesys. Kita vertus. Šiuo atveju nėra pakartotinai atliekamas naujas procesinis veiksmas. kad nėra tokių klaidų. jeigu jį atlikusi šalis nesilaikė jam keliamų formos arba turinio reikalavimų. Šitaip yra jau vien todėl.KETURIOLIKTAS SKYRIUS PROCESINIŲ VEIKSMŲ TRŪKUMAI Procesinis šalies veiksmas pripažįstamas turinčiu trūkumų. Procesinių veiksmų trūkumai gali būti ištaisyti. kurių negalima būtų ištaisyti.. tačiau jis negali nereaguoti į atliktą procesinį veiksmą ar pripažinti jį niekiniu.

JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI .PENKTOJI DALIS PROCESINIAI DOKUMENTAI.

triplikai. Lehrbuch des oesterreichischen Zivilprozessrecht.1 PROCESINIŲ DOKUMENTŲ SĄVOKA IR RŪŠYS Civilinio proceso teisės teorijoje byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai yra apibrėžiami kaip teismui raštu pateikti šalių (trečiųjų asmenų) paaiškinimai1. atsiliepimai į ieškinius ar priešinius ieškinius. 263. Pirmą kartą procesinių dokumentų sąvoka pateikta ir naujajame Lietuvos CPK. kad byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai — tai šių asmenų ieškinio pareiškimai. turi būti pareikštas visais atvejais dar iki pasi1 Fasching H. dublikai. priešiniai ieškiniai. Vargu ar atsiliepimas į pareikštą ieškinį gali būti laikomas paruošiamuoju procesiniu dokumentu. c) šiuose dokumentuose yra pareiškiama byloje dalyvaujančio asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo arba teismui pateikiamas atitinkamas prašymas. Tad galima būtų išskirti tokius pagrindinius procesinių dokumentų bruožus: a) tai visada yra rašytiniai dokumentai. t. W. 303 . atskirieji.PENKIOLIKTAS SKYRIUS PROCESINIŲ DOKUMENTŲ SĄVOKA IR REIKŠMĖ 15. Taigi procesinių dokumentų sąvokos iš esmės sutampa. S. 1990. paaiškinimai. atsikirtimai. b) jų autorius yra byloje dalyvaujantis asmuo. y. Jo 110 straipsnyje sakoma. pateikti rašytiniame procese. Jie pateikiami teismui tik raštu rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui. ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis) procesiniai dokumentai yra: e) paruošiamieji pagal CPK 112 straipsnio pirmąją dalį yra tokie šalių procesiniai dokumentai. reikalavimai. nes jis neatitinka šiai grupei keliamų reikalavimų. kuriais siekiama pasirengti žodiniam procesui. d) procesiniai dokumentai pateikiami teismui nagrinėjant bylą ne žodžiu. Wien. apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai. Savo ruožtu šalių (ši sąvoka apima ir šalis. Visi procesiniai dokumentai plačiuoju požiūriu atsižvelgiant į juos sukūrusį subjektą gali būti skirstomi į šalių (vadinamuosius ir byloje dalyvaujančių asmenų) ir teismo procesinius dokumentus. kuriuose išdėstyti byloje dalyvaujančių asmenų prašymai.

15. f) skatinantys teismą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus yra tokie procesiniai dokumentai. Šiuo atveju kalbama apie vienintelį ribojimą — tokiu perdavimo būdu turi būti užtikrinta teksto apsauga (taip pat parašo) ir galimybė identifikuoti parašą (CPK 117str. pavardė. g) paprasti yra tokie procesiniai dokumentai...2 PROCESINIŲ DOKUMENTŲ TURINYS. kuriais teismui ir priešingai šaliai pranešami tam tikri dalykai (pvz. asmens kodas (jeigu žinomas).ji prilyginama rašytinei. Be 304 . vardas. b) byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI rengimo teisminiam nagrinėjimui pradžios. Pagaliau vienodi reikalavimai garantuoja ir tam tikros sistemos bei bendrųjų raštvedybos taisyklių laikymąsi. PATEIKIMO FORMA. nutarimai. nustatyti CPK 111 straipsnyje. gyvenamoji vieta (šiuo atveju turima omenyje ne nuolatinė gyvenamoji vieta. prieinamumas ir suprantamumas ne tik dokumentą pateikusiam byloje dalyvaujančiam asmeniui. šaukimai ir pranešimai) . Tokie bendrojo pobūdžio turinio reikalavimai. taip pat teismui. SKAIČIUS IR KALBA Įstatymas privalo numatyti būtinus kiekvieno šalies procesinio dokumento bendrojo pobūdžio turinio reikalavimus. Teismo procesinių dokumentų sąvoka pateikiama CPK 116 straipsnyje. teismo posėdžio protokolai. įsakymai.). pavadinimas. kokia forma (raštu ar žodžiu) bus rengiamasi. kurie pagal savo paskirtį turi paskatinti bylą nagrinėjantį teismą atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (pvz. ieškinio pareiškimo atsiėmimas. rezoliucijos. pranešimas apie adreso pasikeitimą. o gyvenamoji vieta. 1d.tai vykstant procesui teismo priimti dokumentai ir atlikti bei nustatyta tvarka rastu įforminti teismo procesiniai veiksmai.. kad vienas iš procesinių dokumentų požymių yra jų rašytinė forma. keliami kiekvienam byloje dalyvaujančio asmens procesiniam dokumentui. paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas) arba patys tiesiogiai keičia procesinę padėtį byloje (pvz. Atsižvelgiant į techninę pažangą įstatyme numatyta ir galimybė pateikti procesinį dokumentą elektronine forma .PROCESINIAI DOKUMENTAI. Visi be išimties procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. nutartys. atsisakymas ir pan. kuriam paduotas procesinis dokumentas. nes šitaip užtikrinamas informacijos išsamumas.). Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai. bet ir adresatui. kito atstovo paskyrimą ir pan. ir neatsižvelgiant į tai. Pagal CPK 111 straipsnio antrąją dalį kiekviename procesiniame dokumente turi būti: a) teismo. Minėta.).

kodas. pateikiant įrodymus ar nurodant aplinkybes ne laiku teismas gali atsisakyti priimti pavėluotai pateikiamus įrodymus (CPK 181 str. buveinė.PROCESINIŲ DOKUMENTŲ SĄVOKA IR REIKŠMĖ to.. nes tai yra ta vieta. jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai.). kurioje iš jų asmuo daugiau gyvena. jeigu yra ieškovo prašymas sumažinti jam žyminį mokestį. elektroninio pašto ar kitokio telekomunikacijų galinio įrenginio adresas. Jeigu žinoma. tenkinti ar ne procesiniame dokumente esantį prašymą. d) aplinkybės. 305 . y. adresato nuomone. arba prašymas).visas jo pavadinimas. kad asmuo gyvena ne pagrindinėje gyvenamojoje vietoje (kai jis turi jų keletą). atsiliepimas į pareikštą ieškinį. teismas atsisakys tenkinti prašymą ir kt). nebūtinai turi būti nurodoma pagrindinė gyvenamoji vieta. turėtų būti nurodomas būtent gyvenamosios vietos adresas. o kai byloje dalyvaujantys asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo . Jeigu dėl objektyvių aplinkybių asmuo negali pateikti vienokio ar kitokio įrodymo. yra pagrindinis visų jo ryšių centras). f) procesinį dokumentą pateikiančio asmens parašas ir jo surašymo data (jeigu procesinio dokumento autorius pats negali pasirašyti (pvz. c) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas (pobūdis reiškia procesinio dokumento rūšį. kuris gali būti arba atitinkamas reikalavimas. reikalavimą ar atsikirtimą (pvz. arba atsikirtimas. faksimilinio ryšio. tačiau pateikiama nepakankamai įrodymų esant sunkią jo materialiąją padėtį. Jeigu yra keletas gyvenamųjų vietų ir nėra žinoma. turėtų būti nurodomas būtent pagrindinės gyvenamosios vietos adresas. dublikas. kad šis išreikalautų įrodymą arba išduotų asmeniui atitinkamą liudijimą. įrodančios procesinio dokumento dalyko turinį. būtina kreiptis į teismą. kuri. nuo jų buvimo ar nebuvimo priklausys teismo nuostata sprendžiant. t. triplikas ir kita. antra. Ši procesinio dokumento turinio dalis labai svarbi. reikalavimas ar atsikirtimas turi būti pagrįstas atitinkamomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais. pateikiamas ieškinys ar priešinis ieškinys.. Dalykas tai procesinio dokumento tikslas. Esant galimybei nurodomas telegrafinio. kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens prašymas. nes daugeliu atveju lemia tolesnę procesinę teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų veiklą. Kitaip tariant. e) pateikiamo procesinio dokumento priedai. Aplinkybių nurodymas ir įrodymų pateikimas procesiniame dokumente svarbūs dviem aspektais: pirma.

. kad prie procesinio dokumento. c) tai priemonė byloje dalyvaujančiam asmeniui procese pranešti savo valią kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. kai šalia CPK 111 straipsnyje nurodytųjų dokumentas turi atitikti ir kitus reikalavimus. pasirašo jo įgaliotas asmuo. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI dėl ligos ar fizinio trūkumo). Štai CPK 112 straipsnyje numatyti papildomi reikalavimai paruošiamiesiems procesiniams dokumentams (atsiliepimui. CPK 118. Įstatymas numato. 382 straipsnyje . turi būti pažymėta. Procesinių dokumentų institutas atlieka trejopą funkciją: a) tai būdas asmeniui procese tinkamai išreikšti savo valią. 3d. užkerta galimybę vilkinti procesą ir sudaro palankias galimybes įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Atitinkamas įgaliojimas arba pats įgalioto asmens parašas kartu su negalėjimo pasirašyti priežasčių prierašu šiuo atveju turėtų būti patvirtintas notaro ar kito reikiamus įgaliojimus turinčio asmens).). Procesiniame dokumente.ieškiniui dėl tėvystės nustatymo.papildomi reikalavimai ieškiniui dėl santuokos nutraukimo. iš kurių būtų aišku. turėtų būti pateikiama arba atitinkama sutartis. y. arba įgaliojimas. 120 str. t. 387 straipsnyje .). kad esant daug procesinės medžiagos teismas turi teisę leisti pateikti tik tam tikrą procesi306 . CPK 111 straipsnio antrojoje dalyje pateikiami tik patys bendriausi reikalavimai. dublikui ir triplikui). Tai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai. Tokių pavyzdžių CPK yra nemažai. kurį surašė ir pateikia byloje dalyvaujančio asmens atstovas. kai įstatymas numato kitaip (pvz. dėl kurios pats byloje dalyvaujantis asmuo negalėjo šito padaryti. kad pateikusiam asmeniui žinomi tokio atsisakymo padariniai (CPK 111 str. kuriuo atsisakoma kokio nors reikalavimo. įstatyme gali būti nustatyta ir tam tikrų papildomų turinio reikalavimų. kad asmuo iš tikrųjų yra atstovas ir turi atitinkamas teises. sukuria tinkamas sąlygas reikalauti iš kitų bylos dalyvių laiku pateikti savo argumentus ar prašymus siekiant išvengti įvairių staigmenų. keliami kiekvieno procesinio dokumento turiniui. Atsižvelgiant į antrą ir trečią funkcijas savaime suprantamas tampa įstatymų leidėjo reikalavimas šalia procesinio dokumento originalo pateikti tiek šio dokumento ir jo priedų nuorašų. kad visa procesinė informacija žinoma visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.PROCESINIAI DOKUMENTAI.ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo ir kita. 396 straipsnyje . b) tai priemonė byloje dalyvaujančiam asmeniui procese pranešti savo valią teismui. išskyrus atvejus. nurodydamas priežastį. Tačiau atsižvelgiant į konkretaus procesinio dokumento pobūdį.

). aptariamame straipsnyje teismui siūlomos dvi lygiavertės alternatyvos sprendžiant vėlesnio prašymo tenkinimo klausimą. tačiau atitinkamo prašymo patenkinimas nereikš bylos nagrinėjimo vilkinimo. teismas patenkins prašymą tiek tada. t. t. Tiesa. dublike.). jeigu procesas vyko tokiu būdu. Tačiau tokia padėtis visada turėtų būti laikoma išimtine ir galima tik retais atvejais. Paprastai originalo pateikimo klausimas galėtų kilti abejojant dėl pateikto nuorašo tikrumo. kad toks prašymas teismui turėtų būti pateikiamas ieškinio pareiškime.. Pagal CPK 113 straipsnio pirmąją dalį byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui procesinių dokumentų originalus. Be to. Taigi čia taip pat nemažą reikšmę turi šalies pareiga rūpintis proceso skatinimu. jeigu priežastis. Iš esmės priedus pateikiančiam asmeniui CPK 114 straipsnio pirmojoje dalyje suteikiama galimybė rinktis. Visi kiti procesinių dokumentų egzemplioriai yra nuorašai ir gali būti tvirtinami arba notaro. atsiliepime į pareikštą ieškinį arba kituose procesiniuose dokumentuose (pvz. teismas pripažįsta svarbiomis arba jeigu tokio prašymo patenkinimas nevilkins bylos nagrinėjimo (CPK 114 str. tiek tada. Atkreiptinas dėmesys.PROCESINIŲ DOKUMENTŲ SĄVOKA IR REIKŠME nių dokumentų priedų skaičių (CPK 113 str. Šis reikalavimas gali būti pareiškiamas tiek teismo. arba šalies advokato. Vėliau tokį prašymą byloje dalyvaujantis asmuo gali pareikšti. y. visus prašymus ir pageidavimus pareikšti laiku. numatant. dėl kurių prašymas nebuvo pareikštas anksčiau. kai priežastys nėra labai svarbios. kad pridedami arba priedų originalai. įstatyme nustatyta. nors pats dokumento nuorašas buvo pateiktas anksčiau. Tad jeigu gavus ieškinio pareiškimo nuorašą su priedais atsakovui kiltų tam tikrų klausimų dėl jų autentiškumo. nors tai ir vilkins bylos nagrinėjimą (kalbama apie esminį bylos nagrinėjimo vilkinimą). tai neturėtų būti kliūtis vėliau pareikšti atitinkamą prašymą. kai jis pateiktas vėliau dėl svarbių priežasčių. Šitaip siekiama išvengti pernelyg didelių ekonominių byloje dalyvaujančio asmens išlaidų. kaip kad ir būtina siekiant rūpestingai vedamo proceso. y. 307 . priešiniame ieškinyje. Kita vertus. Be to. tiek byloje dalyvaujančio asmens iniciatyva. Siekiant išvengti galimo šalies piktnaudžiavimo reikalavimo pateikti dokumento originalą teise. 2 d. kad tik vėliau kilo abejonių dėl dokumentų tikrumo. kad įstatymų leidėjas nėra taip griežtai nusiteikęs dėl procesinio dokumento priedų originalų pateikimo. esant galimybei šalis gali pateikti ir kelis procesinio dokumento originalus. arba bylą nagrinėjančio teismo. to paties straipsnio antrojoje dalyje nurodyta teismo teisė pareikalauti dokumentų originalų. triplike). prašymas pateikti originalus turėtų būti pateiktas jau atsiliepime į pareikštą ieškinį. 2d. arba nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai.

kokia apimtimi teismui turi būti pateikti didelės apimties dokumentų priedai. kad teismas priima pateiktus procesinius dokumentus nustatęs. teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai. teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą. Šiuo atveju CPK 114 straipsnio trečiojoje dalyje sakoma. lietuvių kalba. kad kai su procesinio dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento. kad užsienio piliečiams ar asmenims be pilietybės ir užsienio juridiniams asmenims siųstini procesiniai dokumentai turi būti išversti į anglų arba kitą jiems suprantamą kalbą) arba kiti teisės aktai (pvz. jog jie atitinka visus formos ir turinio reikalavimus. kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nėra apmokėti žyminiu mokesčiu. procesinio dokumento priėmimo (tačiau jokiu būdu ne atsisakymo priimti) klausimą teismas išsprendžia rezoliucija. Vadovaujantis šiuo principu ir visi procesiniai dokumentai bei jų priedai turi būti pateikiami teismui valstybine kalba. pateikimo formai. neretai reikštų ne tik nereikalingą proceso vilkinimą. kad jie visi iš esmės yra techninio pobūdžio.. Išskyrus CPK numatytus atvejus. Prie procesinio dokumento arba jo priedo. Tai reiškia. nors su byla susijusi tik dalis medžiagos. keliamų procesinių dokumentų ir jų priedų turiniui. arba dėl kitų formalių priežasčių. y. Tuo tarpu tiek teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą. Šio straipsnio antrojoje dalyje sakoma. matyti. kad visus atitinkamus pateiktų dokumentų formos ir turinio trūkumus gali pašalinti pateikęs byloje dalyvaujantis asmuo. nustatytos formos įrašu pačiame procesiniame dokumente. ištraukos). Be abejo. t. tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos. kad nepateiktas atitinkamas skaičius jo nuorašų ar nenurodytas jo dalykas.PROCESINIAI DOKUMENTAI. surašyto užsienio kalba. 15. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI Neretai kyla klausimas. Pagal CPK 113 straipsnio trečiąją dalį minėto principo išimtys galimos tik jeigu jas numato CPK (CPK 800 straipsnio antrojoje dalyje sakoma. turi būti pridėtas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.3 TRŪKUMŲ TAISYMAS CPK 115 straipsnio pirmojoje dalyje teigiama. tarptautinė sutartis). tiek termino trūkumams pašalinti skyrimas gali būti įforminami tik teismo nutartimi. Civilinis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine. trūku- 308 . bet ir būtinumą teismui spręsti dėl procesinių terminų pratęsimo. Atsižvelgiant į minėtas priežastis į CPK 115 straipsnį įtrauktas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas. atsisakymas priimti vieną ar kitą procesinį dokumentą tik dėl to. Iš aptartų reikalavimų.

kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. 3 d.PROCESINIŲ DOKUMENTŲ SĄVOKA IR REIKŠMĖ mams pašalinti. nors jį pateikusio asmens valia akivaizdi). pagal teismo nurodymus ir per nustatytą terminą pašalina trūkumus. dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. teisės į tinkamą procesą ir kitų svarbių civilinio proceso principų įgyvendinimą.. jeigu trūkumai nėra pašalinti. kad būtų išvengta nereikalingo proceso vilkinimo. kuo jos skiriasi? Norint atskleisti skirtumų esmę. jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus. Tiek teismo šaukimo.teismo vardu informuoti byloje dalyvaujantį asmenį arba kitą proceso dalyvį apie teismo sudėtį ir bylos nagrinėjimo ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo vietą ir laiką (CPK 133 str. CPK 115 straipsnio ketvirtojoje dalyje teigiama.). Siekiant proceso operatyvumo. šiuo atveju kalbama apie formalius trūkumus. nes jų autorius yra bylą nagrinėjantis teismas. Visais atvejais kalbama apie formalius formos ir turinio reikalavimų trūkumus (CPK 111-114 str.4 TEISMO ŠAUKIMAI IR PRANEŠIMAI Teismo šaukimai ir pranešimai . Kad būtų išvengta nepagrįsto procesinių dokumentų ar jų priedų grąžinimo dėl nedidelių formos ar turinio trūkumų (pvz. t. Kodėl tiek įstatyme. Priešingu atveju procesinis dokumentas (ir jo priedai) laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. tiek teorijoje vartojamos dvi sąvokos (teismo šaukimai ir pranešimai). Teismo rezoliucija nustatyti terminą trūkumams pašalinti nėra skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. tiek pranešimo tikslas yra tas pats . nes būtent jie padeda garantuoti tinkamą teisės būti išklausytam. jau gali būti skundžiami pateikiant atskirąjį skundą. visos teismo nutartys dėl procesinių dokumentų priėmimo teismo yra priimamos neskelbiant teismo posėdžio. y. Be abejo. kuriuos atitinkamas byloje dalyvaujantis asmuo gali objektyviai pasalinti. kuria yra grąžinami procesiniai dokumentai. užrašytas ne tas procesinio dokumento pavadinimas.). nepranešus apie klausimo svarstymą byloje dalyvaujantiems asmenims ir neskiriant formalaus posėdžio termino. Tuo tarpu teismo nutartis.tai teismo procesiniai dokumentai. 15. l d. pateikęs procesinį dokumentą. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo. kurie nėra esminiai ir neužkerta kelio atitinkamam procesiniam veiksmui atlikti. reikia paminėti dvi aplinkybes: 309 .). Būtų sudėtinga perdėti šių teismo procesinių dokumentų vertę.

tiek pranešimo turinio reikalavimai detalizuojami CPK 134 straipsnyje. Todėl liudytojams. kad šį procesinį dokumentą įteikia byloje dalyvaujantis asmuo. b) šaukimai visada įteikiami pasirašytinai grąžinant atitinkamą šaknelę teismui. todėl yra didesnė garantija. Būtent dėl šios priežasties šaliai paprastai siunčiamas šaukimas. jam atsiranda jau minėta pareiga rūpintis proceso skatinimu. kad byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą (t. Tiek teisino šaukimo. 310 . ekspertams visada siunčiami teismo šaukimai. CPK 133 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tik viena specialioji norma. tačiau jos neturi pareigos atvykti į teismo posėdį (atvykti ar neatvykti yra jų teisė). ne. nors ir čia yra tam tikrų išimčių. kai teismo šaukimo šaknelė grįžta į teismą pasirašyta nustatyta tvarka) apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Abu šie teismo procesiniai dokumentai įteikiami pagal bendrąsias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (jos aptariamos kitame vadovėlio skyriuje). Kodėl egzistuoja ši norma ar ji nereiškia pagrindinių civilinio proceso principų pažeidimo? Manytume. nes po to. vertėjui ar ekspertui. Tai reiškia. kad atitinkamas proceso dalyvis tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. o tai savo ruožtu taip pat reiškia pareigą rūpintis proceso eiga. y. kai byloje dalyvaujantis asmuo vieną sykį yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį. o ne pranešimas. vertėjams. Šių proceso dalyvių neatvykimas be pakankamo pagrindo užtraukia atitinkamos sankcijos taikymą. kad šalia teismo pareigos pranešti byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo posėdžio ar konkretaus procesinio veiksmo datą ir laiką atsiranda šalies pareiga domėtis proceso eiga. Joms taip pat yra siunčiami teismo šaukimai. kad byloje dalyvaujančio asmens sutikimu bylą nagrinėjantis teismas gali jį įpareigoti įteikti šaukimus liudytojui. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI a) šaukimas paprastai įpareigoja asmenį atvykti į teismo posėdį. CPK 133 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta. Išimtis yra šalys. Tuo tarpu teismo pranešimai tiesiog išsiunčiami registruotu paštu nelaukiant jokio grįžtamojo ryšio. Šiuo atveju siekiama įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus.PROCESINIAI DOKUMENTAI. Tuo tarpu teismo pranešimu atitinkamas proceso dalyvis tik informuojamas apie teismo posėdį ir atvykti į jį yra šio asmens teisė. jokiu būdu nepaverčia jo byloje dalyvaujančio asmens procesiniu dokumentu. bet ne pareiga. Bet kokiu atveju tai.

paprastai reikalaujama įvykdyti dvi sąlygas: a) atlikti teisėtą įteikimo procedūrą. kad procesinis įteikimas būtų laikomas teisėtu ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius. Teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys apsikeičia informacija arba žodžiu teismo posėdyje. Tad atsisaFasching H. Sąvoka. nes tinkamas būtent Šio instituto nuostatų įgyvendinimas garantuoja ir tinkamą asmens teisės būti išklausytam įgyvendinimą. P. kad procesinis dokumentas įteiktas. kai nustatyta tvarka įteikiami byloje dalyvaujančių asmenų arba teismo procesiniai dokumentai (rašytiniam įteikimui taip pat prilyginamas procesinių dokumentų įteikimas elektroninio ryšio priemonėmis). pavyzdžiui. Nagrinėjant bylą žodžiu galima tiesiogiai įsitikinti. W. ir b) nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą (yra tam tikrų šios sąlygos išimčių. kad adresatas tikrai gautų atitinkamą procesinį dokumentą. ar vienokia ar kitokia informacija pasiekė adresatą. o procesiniai dokumentai įteikiami per tam tikrą atstumą ir todėl būtina tai formalizuoti siekiant užtikrinti. ESMĖ IR REIKŠMĖ Reikšmė. pranešant apie teismo posėdį pranešimais ir kt. kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo procesinio dokumento turiniu1. Cit. Procesinis įteikimas . op. Procesinio įteikimo institutas veikiausiai yra formaliausias visoje civilinio proceso teisėje.ŠEŠIOLIKTAS SKYRIUS PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS 16. Jeigu asmuo atsisako jį priimti. pripažįstama. tačiau tai yra pagrįsta. nes atitinkamu procesinių dokumentų įteikimas sukelia gana daug reikšmingų procesinių padarinių. arba raštu. Jeigu neįmanoma įteikti adresatui procesinių dokumentų. tačiau įmanomos tik įstatymų nustatytos išimtys). 311 . 273. Norint. galiojanti teisė turi sudaryti jam galimybę laiku susipažinti su jų turiniu. Dar vienas procesinio įteikimo instituto bruožas. Procesinių dokumentų įteikimui ypač daug dėmesio skiria įstatymų leidėjas.1 PROCESINIO ĮTEIKIMO SĄVOKA. kad adresatas privalo priimti Įteikiamą procesinį dokumentą.tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas.

kurjerius. esant galimybei — telegrafinio. jeigu užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Už procesinių dokumentų įteikimą visiškai atsakingas teismas. nutartys. Nors už tinkamą įteikimą atsakomybė ir tenka teismui. kad jų paslaugos bus brangesnės.). l d. kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu. Teismo antstolių pagalba. triplikai ir kt). kad galioja anksčiausias įteikimas (CPK 128 str. Cit. c) rūpinasi. Procesinio įteikimo dalykas yra teismo (visi sprendimai. turėtų būti naudojamasi išimtiniais atvejais. Pagrindinis veikiantis asmuo. kad procesinį įteikimą atliktų kompetentingi organai. išskiriami trys pagrindiniai subjektai — paštas. CPK 117 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. kurjeriai ir teismo antstoliai. visi procesiniai dokumentai ir jų priedai įteikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 str. Čia sakoma. W. kad byloje dalyvaujančio asmens sutikimu teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą. Jis1: a) sprendžia. 274. Taigi. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI kyti priimti procesinį dokumentą iš esmės galima tik jeigu įteikiama pažeidžiant įstatymų reikalavimus. kalbant apie procesinių dokumentų įteikimą su visomis procesinėmis garantijomis. 312 . per teismo antstolius. atsiliepimai į pareikštą ieškinį. priešiniai ieškiniai.PROCESINIAI DOKUMENTAI. skundai.). teismo šaukimai ir pranešimai) ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai (visi prašymai. laikomasi nuostatos. b) įgyvendina įteikimo procedūrą.2 ĮPRASTI ĮTEIKIMO BŪDAI Vadovaujantis bendrąja taisykle. Veiksniam ar Fasching H. 16. faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tad tam tikrais atvejais teismas gali įteikti procesinius dokumentus ir per byloje dalyvaujančius asmenis. yra paštas. be jokios abejonės. d) saugo procesinių dokumentų įteikimą patvirtinančius įrodymus. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta ir viena oficialaus procesinių dokumentų įteikimo principo išimtis. Įteikimo organai. dublikai. atsižvelgiant į tai. op. P. ieškiniai. kad įteiktų jį adresatui. Įteikimo dalykas. tačiau šią funkciją jis vykdo per tarpininkus. kai adresatas slapstosi ar kitaip vengia priimti procesinius dokumentus. ir kitais CPK numatytais būdais. kokia apimtimi ir kokiu būdu bus įteikti procesiniai dokumentai. Jeigu tas pats procesinis dokumentas tam pačiam asmeniui įteikiamas kelis kartus.

tačiau tai jokiu būdu nekeičia atstovavimo santykių esmės. dokumentas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių su juo pilnamečių šeimos narių. Atkreiptinas dėmesys.3 ĮTEIKIMAS ATSTOVAMS CPK 118 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. Kodėl įstatymų leidėjas būtent tokiu būdu reglamentuoja atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykius.tai tarytum su313 . Tinkamas atstovo dalyvavimas laikomas ir tinkamu atstovaujamojo dalyvavimu procese. Nors atstovas civiliniame procese ir yra savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo. Be to. teismo antstolis) neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje. Įteikus procesinius dokumentus bet kuriuo iš nurodytų būdų. kad būtinas asmeninis atstovaujamojo dalyvavimas. ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Taigi atstovavimo esmė. apylinkės seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. Priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei įteikti jį adresatui (CPK 123 str.namo (bendrijos) administracijai. pavardę. Jeigu adresatas yra juridinis asmuo. kurjeris. kad atstovas procese pakeičia atstovaujamąjį. Kai procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui.PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS ribotai veiksniam fiziniam asmeniui visi procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. 5 d. o jeigu adresatas neveiksnus asmuo . ar tai nereiškia atstovaujamojo teisių pažeidimo? Manytume. kad kiekviena paskesnė iš nurodytų įteikimo galimybių gali būti renkamasi tik jeigu neįmanoma pasinaudoti pirmesne. 16. butų eksploatavimo organizacijai. jeigu procesiniai dokumentai paliekami ne adresato gyvenamojoje ar darbo vietoje. Procesiniai dokumentai įteikiami asmens gyenamojoje arba darbo vietoje. išskyrus atvejus. kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą. kad ne. išskyrus atvejus. kad jie įteikti tinkamai. o jeigu ir jų nėra .). atitinkamai jo pašto dėžutėje turėtų būti paliekama informacija apie procesinių dokumentų buvimo vietą ir galimybę juos atsiimti. kai teismas pripažįsta. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo (paštininkas. pripažįstama. pagal CPK 122 straipsnio antrąją dalį visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. kad kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą.jo atstovui pagal įstatymą. Visi neperžengiant turimų įgaliojimų ribų atstovo atlikti veiksmai sukelia tiesioginius padarinius atstovaujamajam ir pripažįstama. Tad atstovavimo teisintam santykiui būdingi specifiniai atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio ryšiai . priėmęs dokumentą asmuo privalo pažymoje įrašyti savo vardą. kad tai yra atstovaujamojo procesiniai veiksmai.

žinoma. advokatas taip pat yra šalies ar trečiojo asmens atstovas ir. Tad visų procesinių dokumentų siuntimas ir atstovui.4 ĮTEIKIMAS. KAI ABIEM ŠALIMS ATSTOVAUJA ADVOKATAI Aptariant įteikimą. kai šalims atstovauja advokatai. nors CPK 118 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta bendra atstovo pareiga gavus atitinkamus dokumentus nedelsiant informuoti apie tai atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su jais. jau yra atstovo ir atstovaujamojo santykio problema. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI sidvejinęs vienas asmuo. kuo šis įteikimo būdas skiriasi nuo jau aptarto įteikimo atstovui. kur numatytos specialios šio įteikimo būdo taikymo sąlygos: 314 . 16. l d. sistema leidžia įteikti procesinius dokumentus tiesiogiai kitos šalies advokatui. procesinio dokumento įteikimas atstovui yra prilyginamas įteikimui atstovaujamam asmeniui. kad procesiniai dokumentai bus įteikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų ir tikrai pasieks adresatą. Kaip toliau informacija pateks pas atstovaujamąjį. kad procesinių dokumentų įteikimas šalies ar trečiojo asmens atstovui prilygsta jų įteikimui atstovaujamiesiems. Juk atsižvelgiant į atstovavimo esmę. jeigu šalis yra atstovaujama advokato. Kalbant apie procesinių dokumentų įteikimą atstovams taip pat gali kilti klausimas.). nes atstovas veikia atstovaujamo asmens vardu ir interesais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus logiška manyti. Tokia įteikimo struktūra. Manome. kai įstatymas reikalauja. Tuo tarpu įteikimo. kad procesinis dokumentas būtų įteiktas asmeniškai šaliai ar trečiajam asmeniui (CPK 124 str. kad į šį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai. Tačiau įteikimo. kai šalims atstovauja advokatai. Be abejo. instituto paskirtis ir esmė visiškai kitokia. Minėta. Tačiau kita vertus. arba b) teismas -> šalis. Tokio įteikimo struktūra nustatyta CPK 119 straipsnyje. išsiunčiant juos jam ir teismui lygia greta. pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti. bus laikomasi CPK 118 straipsnio reikalavimų.PROCESINIAI DOKUMENTAI. teikia proceso dalyviams nemažai garantijų. teismas tarpininkaudamas ilgina procesą. kad bendrąja tvarka procesiniai dokumentai įteikiami per teismą ir visa procedūra šiuo atveju gali atrodyti taip: a) šalis -> teismas -> Šalis. Šitaip neabejotinai supaprastinama ir pagreitinama visa įteikimo procedūra. ir atstovaujamajam galėtą būti aiškinamas kaip dvigubas tų pačių dokumentų įteikimas tam pačiam asmeniui. kai šalims atstovauja advokatai. ar šiuo straipsniu galima vadovautis.

PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

a) abi ginčo šalys (taip pat tretieji asmenys, jeigu procesiniai
dokumentai įteikiami ir jiems) turi būti atstovaujamos advokatų. Šiuo
atveju kalbama būtent apie specialų atstovą - advokatą. Jeigu atstovas yra, pavyzdžiui, artimasis giminaitis ar juridinio asmens darbuotojas, šis įteikimo būdas draudžiamas. Jis nėra leidžiamas ir kai tik
viena iš šalių yra atstovaujama advokato. Taigi tiek siuntėjas, tiek
adresatas turi būti atstovaujami advokato. Manome, kad tokia galimybė yra ir kai šalys atstovaujamos advokatų padėjėjų, nes civilinėje byloje jų padėtis prilyginama advokatų padėčiai. Kodėl tokia supaprastinta procesinių dokumentų įteikimo galimybė leidžiama tik
esant specialiam atstovui - advokatui? Atsakyti gana paprasta ir tai
susiję su tam tikrų garantijų ir atsakomybės problema. Tik advokatai
prisiekdami prisiima įsipareigojimus valstybei atitinkamai elgtis vykdydami savo funkcijas, tik advokatai yra teisėsaugos sistemos dalis,
kurios paskirtis - padėti teismui vykdyti teisingumą, tik advokatai
visiškai atsako klientui už savo kaltais veiksmais padarytą žalą ir pagaliau tik jiems gali būti taikoma atitinkama drausminė atsakomybė.
Atsižvelgdama į visų šių garantijų sistemą ir advokato profesijos esmę, dalį turimų pareigų esant tam tikrom sąlygoms valstybė gali patikėti advokatams;
b) įteikimas, kai šalims atstovauja advokatai, negali būti laikomas galimybe pasirinkti - tai šalių advokatų pareiga. Abi šalys, atstovaujamos advokatų, privalo vadovautis CPK 119 straipsnyje įtvirtinta tvarka, t. y. siųsti procesinius dokumentus tiesiogiai. Tuo
Lietuvos CPK įteikimo, kai šalims atstovauja advokatai, institutas iš
esmės skiriasi nuo savo analogų Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje,
kur šis būdas galimas tik jeigu abiejų šalių advokatai dėl šito susitarė. Susitarti galima arba teismo posėdyje (šiuo atveju pakanka žodinio susitarimo ir jis protokoluojamas), arba ne teismo posėdyje (tada
susitarimas turėtų būti sudaromas raštu ir pateikiamas teismui). Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimo pateikimo teismui reikšmė yra grynai informacinė — teismas neturi teisės neleisti įteikti, jeigu yra visos įstatymo nustatytos sąlygos. Toks susitarimas galimas tiek proceso
pradžioje, tiek esant bet kuriai kitai proceso stadijai. Susitarimas kaip
sąlyga yra būtinas todėl, kad būtent byloje dalyvaujantys asmenys
patys turi apsispręsti dėl ne tokio formalaus ir greitesnio būdo. Be
to, pakanka būtent advokatų susitarimo ir pačių atstovaujamų asmenų nuomonės bylą nagrinėjančiam teismui šiuo atveju visiškai nereikia. Kita vertus, advokatai turėtų atsiklausti savo klientų nuomonės,
ypač jeigu šis įteikimo būdas bus brangesnis, nes visos papildomos
išlaidos tenka šalims;
315

PROCESINIAI DOKUMENTAI, JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI

c) Šis įteikimo būdas negalimas, jeigu nuo tokio dokumento įteikimo yra pradedamas skaičiuoti naikinamasis procesinis terminas. Naikinamasis procesinis terminas negali būti atkurtas, todėl jam pasibaigus išnyksta ir teisė atlikti tam tikrą veiksmą. Siekiant maksimaliai
užtikrinti tinkamą proceso dalyvių procesinių teisių įgyvendinimą logiškas atrodo ir šis įstatyme esantis ribojimas.
Norint įteikti tokiu būdu būtinos abi a) ir c) punktuose nurodytos
sąlygos. Pats įteikimas, minėta, galėtų būti apibūdinamas kaip tiesioginis, nes visi procesiniai dokumentai iš karto (o ne per teismą) siunčiami priešingos šalies advokatui ir teismui lygia greta. Tad teismas gauna
tik egzempliorių sau, ant kurio turi būti nurodyta, kad kitiems byloje
dalyvaujantiems asmenims procesiniai dokumentai išsiųsti tiesiogiai.
16.5 ĮTEIKIMAS PROCESINIO BENDRININKAVIMO ATVEJU
Procesinių dokumentų įteikimo procesinio bendrininkavimo atveju būdas reglamentuojamas CPK 120 straipsnyje ir yra skirtas pagreitinti ir
padaryti įteikimo procedūrą minėtu atveju pigesnę. Šis būdas grindžiamas bendradarbiavimo principu ir reiškia atsakomybės dėl dokumento
įteikimo teismui ir šalims padalijimą.
CPK 120 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad procesinio bendrininkavimo atveju, nesant bendrininko paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę priešingos Šalies prašymu arba savo iniciatyva pasiūlyti
bendrininkams paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti. Taigi įgaliotas asmuo gali būti tiek vienas iš bendrininkų, tiek bendras jų
atstovas (advokatas). Įstatymas nedraudžia skirti ir keleto įgaliotų asmenų, ypač jeigu procesinių bendrininkų yra daug. Įgaliotas asmuo skiriamas visų bendrininkų sutarimu. Šis gali būti išreikštas arba raštu
(tiek jau pačiame ieškinio pareiškime, tiek pačiame procese), arba žodžiu teismo posėdyje (toks susitarimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir visų bendrininkų pasirašomas). Tikslingiausia dėl įgalioto asmens skyrimo bendraieškiams susitarti pačiame ieškinio pareiškime.
Jeigu tokio susitarimo nėra, teismas, manydamas jį esant būtiną, turėtų vadovautis CPK 115 straipsnio antrąja dalimi ir nustatyti terminą
pareiškimo trūkumams pašalinti, motyvuodamas būtinumu bendraieškiams paskirti įgaliotą asmenį. Be to, kaip matyti iš CPK 120 straipsnio antrosios dalies, bendrininkams nepaskyrus įgalioto asmens, teismas turi teisę kitos šalies prašymu arba savo iniciatyva bendrininkų
sąskaita ir rizika nutartimi pats paskirti įgaliotą asmenį, jeigu šitaip
bus pagreitinta ir supaprastinta proceso eiga. Tokia teismo nutartis ga316

PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

li būti priimama esant bet kuriai bylos nagrinėjimo stadijai. Bet kokiu
atveju vienintelis ribojimas teismui savo iniciatyva skirti įgaliotą asmenį yra tas, kad prieš tai šalims turėtų būti pasiūlyta pačioms jį pasirinkti. Teismo nutartis skirti įgaliotą asmenį nėra skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. Iš CPK 120 straipsnio antrosios dalies nuostatą matyti,
kad teismo nutartis paskirti įgaliotą asmenį gali būti to paties teismo
pakeičiama arba panaikinama, jeigu bendrininkai pareiškia esą teisiškai
suinteresuoti nebūti atstovaujami vieno asmens. Šis pareiškimas gali būti
tiek žodinis (pvz., teismo posėdyje), tiek rašytinis (pvz., rengiantis rašytiniam bylos nagrinėjimui), tačiau visada turėtų būti motyvuotas.
Paskyrus vieną ar kelis įgaliotus asmenis, visi procesiniai dokumentai teismo siunčiami tik šiems asmenims ir laikomi tinkamai įteiktais visiems bendrininkams. Savo ruožtu įgalioti asmenys privalo nedelsdami informuoti kitus bendrininkus, kuriems atstovauja, apie gautus
procesinius dokumentus ir sudaryti jiems galimybę su jais susipažinti
(tai gali būti atliekama įvairiais būdais - tiek išsiunčiant atitinkamų
dokumentų kopijas, tiek sudarant galimybę susipažinti su jais tiesiogiai. Dėl atitinkamo būdo bendrininkai turėtų susitarti tarpusavyje tai nėra teismo rūpestis).
16.6 ĮTEIKIMAS KURATORIUI IR ĮTEIKIMAS
VIEŠO PASKELBIMO BŪDU
Ypač daug problemų dėl procesinių dokumentų įteikimo kyla tada, kai
nėra žinoma adresato nei gyvenamoji, nei darbo vieta ir nėra aišku,
kur turi būti įteiktas procesinis dokumentas. Panašių problemų kilę teismų praktikoje ir kai buvę daug byloje dalyvaujančių asmenų. Senasis
CPK šitai sprendė gana paprastai, numatydamas galimybę įteikti atitinkamą procesinį dokumentą viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant
atitinkamame laikraštyje. Ne paslaptis, kad tai yra kraštutinė priemonė, kuri tik minimaliai užtikrina šalies teisę gauti informaciją apie teismo posėdį, tačiau tam tikrais atvejais, kai neįmanoma pasinaudoti veiksmingesniais procesinio įteikimo būdais, ji galima. Vis dėlto negalima
pateisinti procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, kai
esama daug byloje dalyvaujančių asmenų ir žinomi jų adresai. Didelių
laiko sąnaudų ir finansinių išlaidų klausimai šiuo atveju turėtų būti
sprendžiami kitaip. Naujajame CPK yra įteikimo bendrininkams ir atstovui institutai. Kaip papildoma nesančių asmenų procesinių teisių apsaugos garantija yra CPK 129 straipsnyje suteikta įteikimo kuratoriui
galimybė. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 130 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, jog įteikimas viešo paskelbimo būdu, kai nėra žinoma
317

PROCESINIAI DOKUMENTAI, JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI

adresato gyvenamoji ir darbo vieta, galimas tik jeigu nėra galimybės
paskirti kuratorių, o kai yra daugiau nei dešimt byloje dalyvaujančių
asmenų — tik jeigu nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus vadovaujantis CPK 120 straipsniu, t. y. įgaliotam asmeniui. Negalima įteikti šiuo būdu ir kai byloje dalyvaujančių asmenų yra daug, tačiau jie
yra atstovaujami vieno ar kelių advokatų, nes šiuo atveju bus taikomas įteikimo, kai šalims atstovauja advokatai, būdas.
Įteikimas kuratoriui. Šis procesinių dokumentų įteikimo būdas skirtas įteikimui viešo paskelbimo būdu iki minimumo apriboti ir atsakovo teisių ir teisėtų interesų realios gynybos atžvilgiu yra už jį kur kas
veiksmingesnis. Šis pranašumas pasireiškia tuo, kad kuratorius yra realus fizinis asmuo, gaunantis visą procesinę informaciją ir turintis visas
atstovo pagal įstatymą teises, taigi ir galintis iš tikrųjų ginti atstovaujamo asmens interesus. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad procesinių
dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik nesant galimybės skirti kuratorių.
Kuratoriaus skyrimą reglamentuoja CPK 129 straipsnis, kurio pirmojoje dalyje įvardytos dvi sąlygos, būtinos norint skirti byloje kuratorių:
a) kuratorius gali būti skiriamas asmeniui, kurio gyvenamoji ar
darbo vieta nėra žinoma arba kuris neturi atstovaujančio organo (įrodinėjimo pareiga šiuo atveju priklauso suinteresuotam asmeniui); ir
b) tokiam asmeniui reikia įteikti procesinį dokumentą, lemiantį būtinumą ginti jo procesines teises, kol išnyks l punkte nurodytos sąlygos. Šie procesiniai dokumentai įvardyti CPK 124 straipsnio pirmojoje
dalyje. Tai ieškinio pareiškimas, teismo šaukimas, atsiliepimas į pareikštą ieškinį, dublikas, pareiškimas, skundas.
Kuratorių suinteresuotos šalies prašymu skiria bylą nagrinėjantis
teismas. Suinteresuota šiuo atveju yra ta šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti įteiktas, t. y. kurios naudai turėtų būti atliktas atitinkamas procesinis veiksmas. Atkreiptinas dėmesys, kad, kalbant apie
procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, šalies prašymo
skirti byloje kuratorių nebuvimas gali būti laikomas priežastimi neskirti kuratoriaus. Pagal CPK 129 straipsnio antrąją dalį išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo bylose, taip pat bylose, susijusiose su
tokiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo
paieškos procedūrą (CPK 132 str.).
Aptariamas CPK 129 straipsnis turėtų būti laikomas specialiuoju
ir papildančiu CPK 39 straipsnį. Todėl sprendžiant dėl kuratoriaus kompetencijos ir jo paslaugų apmokėjimo taikomos visos su kuratoriaus

318

PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMAS

institutu susijusios bendrosios nuostatos. Manytume, kad be jokių kliūčių kuratoriumi galėtų būti skiriamas ir advokatas (aišku, jeigu jis nėra suinteresuotos šalies atstovas). Procesinis dokumentas yra laikomas
įteiktu adresatui nuo jo įteikimo kuratoriui dienos.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimų kuratoriaus institutu CPK
131 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad šaliai, kuri pateikdama
melagingus duomenis paveikė nepagrįstą kuratoriaus paskyrimą ar viešą paskelbimą, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą. To paties straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad,
paaiškėjus kuratoriaus paskyrimo ar viešo paskelbimo nepagrįstumui,
teismas nutartimi nustato įprastą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o esant būtina nutartimi atnaujina bylos nagrinėjimą nuo kuratoriaus paskyrimo ar įteikimo viešai paskelbiant momento.
Įteikimas viešo paskelbimo būdu. Tai pats deklaratyviausias iš galimų procesinių dokumentų įteikimo būdų, suteikiantis adresatui mažiausiai galimybių susipažinti su atitinkamu procesiniu dokumentu. Todėl jis gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės
įteikti dokumento kitu būdu. Pagal CPK 130 straipsnio ketvirtąją dalį
Šis būdas reiškia paskelbimą vietos (pagal paskutinę žinomą adresato
gyvenamąją ar darbo vietą arba juridinio asmens buveinės vietą) laikraštyje (tik jeigu toks yra) ir viename iš pagrindimų Lietuvos Respublikos dienraščių (sprendžiant, ar dienraštis yra pagrindinis, turėtų būti
atsižvelgiama į tiražą ir skaitomumą). Kalbant apie vietos laikraštį, turimas galvoje laikraštis, leidžiamas toje teritorijoje, kur buvo paskutinė žinoma adresato gyvenamoji ar darbo vieta. Taigi įstatymas numato dvigubą skelbimą. Jeigu atitinkamo vietos laikraščio nėra, turėtų būti
skelbiama tik pagrindiniame Lietuvos Respublikos dienraštyje. Procesinis įteikimas reiškia paskelbimą laikraštyje atitinkamo pranešimo, kurio turinys nurodytas CPK 130 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Pranešime nurodoma:
1) teismas;
2) procesinio dokumento pobūdis (ieškinio pareiškimas, atsiliepimas į pareikštą ieškinį, asmuo, pateikiantis atitinkamą procesinį dokumentą, ir pan.);
3) adresatas;
4) teismo posėdžio data (jeigu ji paskirta. Pavyzdžiui, jeigu kalbama apie ieškinio įteikimą, turėtų būti nurodytas terminas atsiliepimui pateikti, o posėdžio datos nebus).
Pagal CPK 130 straipsnio penktąją dalį nurodytas pranešimas turi
būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posė-

319

PROCESINIAI DOKUMENTAI, JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI

džio datos. Įstatymas nereglamentuoja, kada turi būti paskelbtas pranešimas, jeigu posėdžio datos nėra (pvz., kai reikia įteikti ieškinį atsiliepimui pareikšti). Šiuo atveju reikėtų taikyti įstatymo analogiją ir pranešimas turėtų būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų
iki termino atlikti atitinkamą procesinį veiksmą pabaigos. Procesinis
dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Kadangi procesinio dokumento įteikimas viešo paskelbimo būdu labiausiai tenkina suinteresuotos įteikimu šalies interesus ir yra susijęs su
papildomomis išlaidomis, CPK 130 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad Šitaip įteikiama prašančios šalies sąskaita. Vadovaujantis CPK
88 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra pripažįstamos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl pralaimėjusi bylą šalis privalo jas padengti.
16.7 KITI ĮTEIKIMO BŪDAI
Aptariant kitus procesinio įteikimo būdus belieka paminėti dar keletą
atvejų - procesinių dokumentų įteikimą teisme, įkalintiems asmenims,
sukarintoms organizacijoms ir daugkartinį įteikimą.
Procesinių dokumentų įteikimas teisme. Šis procesinių dokumentų
įteikimo būdas skirtas bylos nagrinėjimo koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimui civiliniame procese užtikrinti. Jis gali
būti taikomas, kai adresatas yra teisme (pvz., dalyvauja teismo posėdyje, kitoje byloje ir pan.). Šiuo atveju teismui sudaroma galimybė
procesinį dokumentą įteikti tiesiogiai adresatui ir kartu išvengti jo siuntimo. CPK 127 straipsnyje numatyta, kad procesinius dokumentus galima įteikti adresatui teisme pasirašytinai. Ką reiškia įstatyme vartojama sąvoka pasirašytinai? Atsakymas čia galėtų būti gana vienareikšmis:
priimdamas atitinkamą procesinį dokumentą, adresatas turėtų pasirašyti CPK 124 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytoje pažymoje. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas teismo posėdyje, pakanka pasirašyti teismo posėdžio protokole nurodant, kad dokumentas gautas. Įstatymo
reikalavimas pasirašyti yra besąlygiškas, todėl jo turėtų būti laikomasi
ir kai bendrąja tvarka įteikiant procesinį dokumentą nereikalaujama pasirašyti atitinkamoje pažymoje.
įteikimas sukarintoms organizacijoms ir įkalintiems asmenims.
Abiem nurodytais atvejais procesinį dokumentą įteikiantis asmuo susiduria su judėjimo laisvės ribojimu ir tam tikru didesnės drausmės reikalavimu. Savaime aišku, kad nei paštininkas, nei antstolis, nei kitas
asmuo, turintis teisę įteikti procesinius dokumentus, neturės galimybės
laisvai patekti į atitinkamų organizacijų (pvz., karinio dalinio) teritori-

320

PROCESINIŲ DOKUMENTŲ [TEIKIMAS

ją, juo labiau judėti joje. Todėl įstatymas iš esmės numato įteikimo
per tarpininkus procedūrą. CPK 125 straipsnyje sakoma, kad procesiniai dokumentai sukarintoms organizacijoms yra įteikiami atitinkamos
organizacijos ar jos padalinio vadui ar budėtojui (taikomi visi bendrieji įteikimo reikalavimai, pavyzdžiui, pasirašymas ir pan.), o šie savo ruožtu privalo įteikti juos tiesioginiam adresatui. Procesinis dokumentas adresatui laikomas įteiktu nuo jo įteikimo kompetentingam
pareigūnui dienos. Analogiškai reglamentuojama ir CPK 126 straipsnyje nurodant, kad įkalintiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos įkalinimo įstaigos administraciją.
Daugkartinis įteikimas. CPK 128 straipsnyje nustatyta, kad tas pats
procesinis dokumentas, adresatui įteiktas kelis kartus, laikomas įteiktu
pirmojo įteikimo dieną. Ši taisyklė leis teismui išvengti painiavos, kai
per neapsižiūrėjimą ar dėl kitų priežasčių tas pats procesinis dokumentas bus įteiktas adresatui kelis kartus. Įteikimo momentas labai svarbus, nes būtent nuo jo neretai priklauso įvairių procesinių terminų skaičiavimas.

SEPTYNIOLIKTAS SKYRIUS
PROCESINIAI TERMINAI
17.1 PROCESINIŲ TERMINŲ SĄVOKA, REIKŠMĖ IR RŪŠYS
Operatyvus ir teisingas bylos išnagrinėjimas padeda įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekti, jog byla
būtų išnagrinėta viename posėdyje, jeigu šitai netrukdo tinkamai ją išnagrinėti, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per
kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Labiausiai tuo suinteresuotas ieškovas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad
teismo žinioje būna ne viena byla ir jis privalo atsižvelgdamas į tenkantį bylų krūvį skirstyti savo darbo laiką. Lietuvoje vien 2001 metais
buvo išnagrinėta 118 121 civilinė byla.
Šitai rodo, kaip svarbu tinkamai organizuoti teisėjo darbą. Tuo tikslu ir siekiant užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą,
įstatymas įvairiems procesiniams veiksmas atlikti nustato procesinius
terminus.
Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir
gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Pagal tai, kieno yra nustatyti, procesiniai terminai skirstomi į įstatymo nustatytus ir teismo
nustatytus terminus.
Įstatymo nustatyti terminai - tai įstatyme nurodyti terminai tam
tikriems procesiniams veiksmams atlikti, pavyzdžiui, septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti, trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti ir panašiai.
Teismo nustatyti terminai - tai teismo nustatyti terminai tam tikriems procesiniams veiksmas atlikti (CPK 73 str. l d.), pavyzdžiui, procesinio dokumento trūkumui pašalinti, rašytiniams ar daiktiniams įrodymams pateikti ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme gali
būti numatytas maksimalus ar minimalus terminas, kurio ribų neperžengdamas teismas gali nustatyti terminą tam tikriems procesiniams
veiksmas atlikti, pavyzdžiui, teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos, bet ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams
pareikšti (CPK 142 str. l d.). CPK 115 straipsnio antrojoje dalyje nuro-

322

PROCESINIAI TERMINAI

dyta, kad procesinių dokumentų trūkumams pašalinti arba žyminiam
mokesčiui sumokėti teismas nustato pakankamą, bet ne trumpesnį kaip
septynių dienų terminą.
Pagal paskirtį (subjektus, kuriems nustatyti) procesiniai terminai
skirstomi į skirtus:
1) teismui tam tikriems veiksmams atlikti;
2) dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems procesiniams
veiksmams atlikti;
3) kitiems asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti.
Terminai teismui visada yra nustatomi įstatymo esant įvairioms
civilinio proceso stadijoms.
17.2 PASIRENGIMO CIVILINIŲ BYLŲ NAGRINĖJIMUI
IR CIVILINĖS BYLOS IŠNAGRINĖJIMO TERMINAI
Naujasis CPK (skirtingai nei 1964 m. CPK) nenustato nei pasirengimo
civilinių bylų nagrinėjimui termino, nei civilinių bylų išnagrinėjimo
termino, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis. Buvo pasinaudota užsienio valstybių patirtimi, nes daugelio šalių civilinio proceso
įstatymai tokių terminų nenustato. 1964 m. CPK nustatyti bylų išnagrinėjimo terminai buvo nerealūs, teismų praktikoje šių terminų nesilaikyta.
CPK 72 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė,
jog teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta
per kuo trumpesnį laiką, kad nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas.
Iš esmės teismas turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Ši procesinė norma kartu su kitomis normomis užkerta kelią bylų nagrinėjimo vilkinimui. Tačiau įstatymuose gali būti
nustatytas kai kurių kategorijų civilinių bylų išnagrinėjimo terminas.
CPK XIV skyriaus pirmojo skirsnio normos, reglamentuojančios
pasirengimą civilinių bylų nagrinėjimui teisme, nenustato termino, per
kurį turi būti pasirengta bylos nagrinėjimui, nesvarbu, kokiu būdu rengiamasi ją nagrinėti. Esant šiai stadijai gali būti pateikiami ne daugiau
kaip du paruošiamieji dokumentai, tačiau išimtiniais atvejais teismas
gali nustatyti didesnį kaip dviejų paruošiamųjų dokumentų skaičių. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis
kaip keturiolikos dienų terminas nuo paruošiamųjų dokumentų įteikimo dienos (CPK 227 str. 2 d.). Jei teismas rengiasi bylos nagrinėjimui
paruošiamųjų posėdžių būdu, bylos nagrinėjimui paprastai turi būti pasirengiama per vieną parengiamąjį posėdį, išskyrus tam tikras išimtis.

323

2 d.ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (CPK 413 str. 3) dokumentiniame procese preliminarus sprendimas priimamas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (CPK 427 str. 6) hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių bylos . teismas skiria ją nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232 str.).). per kiek laiko turi būti pasirengta nagrinėti bylą teisme: 1) darbo bylas . Įstatymuose gali būti numatyti ir kitokie pasirengimo bylos nagrinėjimui terminai.). Taigi įstatymas suteikia teisę teismui pačiam kontroliuoti pasirengimo bylos nagrinėjimui terminus numatydamas teismo teisę įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis atlikti tam tikrus procesinius veiksmus ir taikyti sankcijas. 4) teismo įsakymai išduodami išsprendus pareiškimo priėmimo klausimą nedelsiant.). 5) santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu bylos turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymų priėmimo dienos (CPK 540 str. 2) daikto valdymo pažeidimų bylas . 4 d. Pavyzdžiui.).). Tik atlikęs procesinius pasirengimo veiksmus ir manydamas. Įstatymuose numatyta. l d.per trisdešimt dienų nuo tos dienos.). ir tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio įregistravimo teisme.per tris darbo dienas nuo prašymo ar pareiškimo gavimo dienos (CPK 545 str. 2) daikto valdymo pažeidimų bylos .). teismas turi teisę ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį.ne vėliau kaip per tris dienas (CPK 137str. o jeigu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones . išskyrus tam tikras išimtis: 1) darbo bylos turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos. Minėta. kad byla yra parengta. kad įstatymas nenustato termino. 3 d. kai teismas išsprendžia ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą.).). ne vėliau kaip kitą dieną (CPK 436 str. kai baigta rengtis nagrinėti bylą teisme (CPK 421 str.) ir apie tai praneša byloje dalyvaujantiems asmeninis (CPK 234 str. 3d. 3d. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI Pasirengimas prasideda.per trisdešimt dienų (CPK 421 str. 2d. 324 . kai buvo baigta rengtis nagrinėti bylą teisme (CPK 413 str. l d.). l d. per kurį civilinė byla turi būti išnagrinėta teisme.PROCESINIAI DOKUMENTAI.

3 d. kurios pagal CPK ir kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka. Įstatyme numatyti bylos išnagrinėjimo terminai gavus atsakovo prieštaravimą dokumentiniame procese (CPK 430 str. 2 d.). aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys turi būti surašomos ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo (CPK 268 str. Šie bylų išnagrinėjimo terminai nustatyti siekiant užtikrinti operatyvesnį tam tikrų kategorijų bylų išnagrinėjimą.PROCESINIAI TERMINAI 7) teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo. Tai bylos. Pavyzdžiui. paskirti laikinąjį administratorių ar atstatydinti administratorių apeliacinės instancijos teismas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per dvi savaites (Įmonių bankroto įstatymo l0 str. ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 str.). prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo (CPK 148 str. l d. ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 275 str.). per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą. l d. kuriam paskirta bauda.). 5 d.). turto administravimo.). paskyrusį baudą. CPK nustato terminus ir kitiems teismo veiksmams atlikti.). šeimos. 8 d. 4 d. byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę susipažinti su posėdžio protokolu ir pateikti pastabas dėl jo per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos (CPK 171 str.). 8) bylose dėl įmonių bankroto bylos iškėlimo teismas turi per vieną mėnesį priimti nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d.). nuosavybės) klausimai arba siekiama skatinti naudotis supaprastintomis procedūromis (dokumentinis procesas. kuriose sprendžiami asmenų svarbiausių socialinių teisių (darbo.). 9) įmonių bankroto bylose atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą. teismo sprendimo nuorašas turi būti išsiųstas šalims ir tretiesiems asmenims. Byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymas taip pat nustato procesinius terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. atsakovas turi raštu pateikti prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo 325 . teismo sprendimas santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylose turi būti per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiunčiamas teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai (CPK 385 str.). paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos. neatvykusiems į teismo posėdį. 2 d. l d. Pavyzdžiui asmuo. pastabos dėl teismo posėdžio protokolo turi būti išnagrinėtos per tris darbo dienas nuo jų pateikimo dienos (CPK 172 str. per penkias dienas nuo prašymo priėmimo (CPK 582 str. teismo įsakymas).

4 d. kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina išnagrinėti per tris dienas). 206 str. kuris būtinai turi įvykti (pvz. pareiškimo grąžinti žyminį mokestį padavimo teismui dvejų metų terminas (CPK 87 str. 3) tam tikra laiko trukme (pvz. Metais.). l d.) ir panašiai. pavyzdžiui. savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės dienos arba įvykio. 17. 2 d. skolininkas turi raštu pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos (CPK 439 str.). kuriuo 326 . turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją (CPK 147 str. per kurį asmuo.PROCESINIAI DOKUMENTAI. kad tam tikrais atvejais įstatymuose gali būti nustatytos ribos. kai įstatymas nenurodo. mėnesiais. procesinį terminą gali nustatyti teismas. teisėjo nušalinimo klausimas turi būti išspręstas per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo (CPK 69 str.).) ir panašiai. Pavyzdžiui. įstatymas nustato ir tam tikrus terminus. kad rašytinius įrodymus teismui reikia pateikti iki birželio l d.).). skundo dėl antstolio veiksmų ir notarinių veiksmų padavimo dešimties dienų terminas (CPK 512 str. apie kurio praradimą pareikšta. kurie prigimties požiūriu panašūs į ieškinio senaties terminus. l d. nurodoma. teismas nustato terminą. JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI dienos (CPK 430 str.. Antai CPK 519 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. Tam tikrais atvejais. Be terminų procesiniams veiksmams atlikti. 2 d. kurių neperžengdamas teismas turi teisę nustatyti konkretų procesinį terminą (CPK 142 str. Minėta.3 PROCESINIŲ TERMINŲ SKAIČIAVIMAS Procesiniai terminai apibrėžiami: 1) tikslia kalendorine data (pvz. 2 d.. Atkreiptinas dėmesys. turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą. 2) įvykiu. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą).).). prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. pavyzdžiui. l d.. Procesinį veiksmą galima atlikti per visą laiką. fiziniams ir juridiniams asmenims nustatyti terminą rašytiniams ar daiktiniams įrodymams pateikti (CPK 199. kad byloje nedalyvaujantiems asmenims procesinius terminus gali nustatyti ir įstatymas. nurodoma. kad dokumento.). Teismas gali nustatyti terminus ir byloje nedalyvaujantiems asmenims. kuris nustatytas jam atlikti (CPK 73 str.

turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.).). trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti (CPK 345 str. pavyzdžiui.). Pavyzdžiui. laiškai ar kitoks siuntinys pašto įstaigai turi būti įteiktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių ir tai turi būti patvirtinama pašto antspaudu. 3 d. Kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai. Savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CPK 74 str. Pavyzdžiui.). Bylos sustabdymo pagrindai nurodyti CPK 163-164 straipsniuose.). Sustabdytas terminas pradeda eiti toliau. kai šalis įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinta neveiksnia.). poilsio ir darbo dienos. Metais skaičiuojamas terminas baigiasi paskutinio metų mėnesio ir dienos dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių (CPK 74 str. Pavyzdžiui. trisdešimties dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti prasidės gegužės 28 dieną. įeina ir oficialių švenčių. Į procesinius terminus. 3 d. Terminas toliau skaičiuojamas nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos. 327 . kai viena iš šalių netenka veiksnumo (CPK 163 str. jei įstatymas nenustato ko kita (CPK 73 str. nepraleidus termino (CPK 74 str. metais yra skaičiuojamas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti priverstine tvarka (CPK 606 str. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.). teismo sprendimą priėmus gegužės 27 dieną. l d.). CPK 76 straipsnyje nustatyta. kad sustabdžius bylos nagrinėjimą sustabdoma ir visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga.). Kai metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka mėnesiui.PROCESINIAI TERMINAI apibrėžta termino pradžia. 2 p. 5d. kai į bylą įsitraukia tokio asmens atstovas pagal įstatymą ir priimama nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tokiu atveju pripažįstama. Tokiu atveju procesinių terminų eiga sustabdoma nuo tos dienos. teismas privalo sustabdyti bylą.). skaičiuojamus kalendorinėmis dienomis. Procesinis veiksmas. 3 d. 7 d. termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 str. 6 d. kad procesinis veiksmas atliktas laiku.). Procesiniai terminai sustabdomi atsiradus aplinkybėms. Terminas procesiniam veiksniui teisme atlikti baigiasi teismo darbo dienos pabaigos laiku (CPK 74 str. l d. kuris atitinkamos dienos neturi. kurios yra pagrindas sustabdyti bylą (CPK 76 str. terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną (CPK 74 str. 2 d. kuriam atlikti nustatytas terminas. Jeigu dokumentai turi būti siunčiami per pašto įstaigą.

Tokio užstato nesumokėjus. kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 str. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui (CPK 75 str. l d. praleidus septynių dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškimas paduodamas teismui. tačiau šiuo atveju atsakovo pareiga išnyksta. paduoti atskirąjį ar apeliacinį skundą). užstatas pereina valstybei (CPK 77 str. tačiau baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti rašytinį įrodymą (CPK 199 str. 328 . JŲ ĮTEIKIMAS IR PROCESINIAI TERMINAI CPK 75 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta. 2 d.PROCESINIAI DOKUMENTAI. kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. teismas gali pareikalauti iki vieno tūkstančio litų užstato ir jį turi sumokėti asmuo. Pavyzdžiui. atsakovui nustatytą trisdešimties dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį atsižvelgdamas į atsakovo prašymą ir bylos sudėtingumą teismas gali pratęsti iki Šešiasdešimt dienų (CPK 142 str.). Taip pat turi būti nurodomos aplinkybės. l d. teismas ieškovo prašymu gali priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. tačiau tai dar nereiškia. kurie jau pasibaigę. kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas. dėl kurių jis praleido procesinį terminą. nurodydamas priežastis. termino pratęsimas toliau nesvarstomas (CPK 77 str. l d. fiziniams ar juridiniams asmenims nustatytu laiku nepateikus rašytinio įrodymo. Pavyzdžiui. iš karto išsprendžia ir atskirojo skundo priėmimo klausimą. kartu su pareiškimu atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir atskirasis skundas ir teismas. byloje dalyvaujantis asmuo praranda teisę skųsti teismo nutartį apeliacine tvarka arba. Jeigu prašantis pratęsti terminą asmuo neatlieka veiksmų. kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą (CPK 78 str. Toks asmuo. per teismo nustatytą terminą nesumokėjus žyminio mokesčio. teismas grąžina ieškovui ieškinį. 2 d. 4 d.). kuriems atlikti buvo pratęstas procesinis terminas. 6 d. Svarstydamas nustatyto termino pratęsimo klausimą. prašantis pratęsti procesinį terminą.). Pažymėtina. gali pratęsti.).. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą. Teismas nustatytus terminus. turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą. kad už laiku neatliktą pareigą teismas gali taikyti procesines sankcijas. teismas gali skirti baudą. 3 d. Tokiais atvejais byloje dalyvaujančiam asmeniui atsiranda neigiamų padarinių. Nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti termino praleidimas neatleidžia nuo pareigos atlikimo.). praleidęs įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Pareiškimas atnaujinti terminą turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Paduodant pareiškimą atnaujinti terminą.). kad asmuo apskritai prarado galimybę tą procesinį veiksmą atlikti (pvz.). Pavyzdžiui. išsprendęs termino atnaujinimo klausimą.). Pavyzdžiui.

Nr.). dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. 2 d. p. pareiškimas atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti negali būti tenkinamas. Nr. kat. 2 d.43.). 329 . dėl kurių pareiškėjas negali pasinaudoti teise į tinkamą procesą (pvz. 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas. prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas. Atkreiptinas dėmesys. įvairios stichinės nelaimės ir panašios aplinkybės. 6 d. 4 d. V.. Vartanovas. 3 d. Nr. kai atliktas atitinkamas procesinis veiksmas (CPK 87 str. nutartis c. o teismo nustatyti terminai gali būti ne tik atnaujinami. 1999. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis. 3K-3-61/1999 II Teismų praktika. b.).). nes jis praleistas dėl svarbios priežasties1. gali būti pateikiamas atskirasis skundas (CPK 78 str. jeigu paduotas praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 345 str. S.). kad įstatymo nustatytus terminus galima tik atnaujinti. 4 d. Kartu įstatyme numatyti atvejai. kad įstatyme teismui nustatyto termino išsiųsti pareiškėjui priimtos nutarties pažeidimas negali būti pagrindas prailginti terminą paduoti skundą dėl nutarties. jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. balandžio 7 d. 28-31. UAB „Klaipėdos autobusu parkas" darbuotojų profesinė sąjunga v. kuria atmetamas pareiškimas atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina teismų praktikoje esant suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę. prie prašymo turi būti pridedami atitinkami įrodymai (CPK 78 str. 11. bet ir pratęsiami. laikinas išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Dėl teismo nutarties. dažniausiai pripažįstama pareiškimą padavusio asmens liga. Podobredas v. praleidus terminą paduoti apeliacinį skundą užkertamas kelias paduoti apeliacinį skundą ir prarandama galimybė patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą). UAB „Klaipėdos autobusu parkas".). kiek laiko praėjus negali būti sprendžiama dėl termino atnaujinimo (naikinamieji terminai). prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas. spalio 11 d. išskyrus CPK 336 straipsnio pirmosios dalies l punkte nurodytą atvejį (CPK 368 str. tačiau tai gali būti pagrindas atkurti terminą. b. Antai prašymas grąžinti žyminį mokestį gali būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo dienos. 2 LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. Pareiškimas atnaujinti ar atkurti terminą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Be to. 3K-3-985/2000. svarbia priežastimi gali būti pripažįstamas ir neturėjimas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba2 bei kitos priežastys. jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. nutartis c.PROCESINIAI TERMINAI patvirtinančios prašymo pagrįstumą.

UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS .ŠEŠTOJI DALIS BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS.

kuriomis padengiamos kai kurios teisminio bylos nagrinėjimo išlaidos. pareiškėjai. susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. skolininkai už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus. rekomendacijos Nr. kad teismo mokesčiai sudaro daug kliūčių įgyvendinant teisingumą.1 BYLINĖJIMOSI IŠLAIDŲ SĄVOKA. R (81) 7 „Dėl priemonių. t. tretieji asmenys. Ketvirta. Be to. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. skiriamų teismams išlaikyti. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981 m. REIKŠMĖ IR RŪŠYS Bylinėjimosi išlaidas sudaro pinigai. jie turi būti sumažinti arba panaikinti. Antra.AŠTUONIOLIKTAS SKYRIUS BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS 18. 333 . 2) šias išlaidas sumoka šalys. gegužės 14 d. pareiga mokėti gana nemažas bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų. Iš šio apibrėžimo galima išskirti keletą svarbiausių bylinėjimosi išlaidų instituto požymių: 1) bylinėjimosi išlaidos visada išreiškiamos pinigais. Bylinėjimosi išlaidų instituto buvimą lemia keletas priežasčių. pareiškėjai. y. teismo mokesčių sistema turi būti išanalizuota siekiant ją supaprastinti. Pirma. jeigu įmanoma. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. neteisminių priemonių išspręsti konfliktą (taikinamasis pobūdis). 4) šios išlaidos tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla. nes valstybė tam tikrais atvejais prisiima pareigą šias išlaidas apmokėti. kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmenys. lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema" 12 punkte nurodyta. 3) bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos. Trečia. kreditoriai. 5) tai ir valstybės išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos turi būti nustatytos tokio dydžio. kad teisminė gynyba būtų visiems prieinama. asmenys. šalims visiškai ar iš dalies padengiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (kompensacinis pobūdis). bylinėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų. kreditoriai. bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams (prevencinis pobūdis). todėl. skolininkai. esantys materialiai teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi. ir jų turėtos piniginės išlaidos.

3) apeliacinio ar kasacinio skundo padavimą. labiau skatinamos supaprastintos procedūros. pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. 5) prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos padavimą.). Nurodytos aplinkybės iš esmės yra kliūtis. nepriklausančia nuo ginčo dalyko vertės. 2) prašymų peržiūrėti sprendimą už akių padavimą. tretieji asmenys. didėjantis teismuose nagrinėjamų bylų ir nepagrįstų pareiškimų skaičius (piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis) neleidžia visiškai atsisakyti bylinėjimosi išlaidų. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma. 18. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotar334 . priešinio ieškinio. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. mažinanti galimybių visiems asmenims pasinaudoti teismine gynyba. kai sudėtinga arba apskritai neįmanoma įvertinti reikalavimo pinigais. ekonomiškumą ir skatinti šalis taikiai spręsti ginčus naudojantis alternatyviomis procedūromis. daugiau asmenų tam tikrų kategorijų bylose atleidžiama nuo pareigos iš anksto mokėti žyminį mokestį. kurią šalys. l d. tačiau bylinėjimosi išlaidų instituto ir kitų civilinio proceso normų naujovių derinimas turi užtikrinti proceso operatyvumą. 4) prašymų atnaujinti procesą padavimą. kurie negali būti įkainoti.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. Toks žyminis mokestis nustatomas bylose. pareiškimo ypatingosios teisenos tvarka arba pareiškimo išduoti teismo įsakymą padavimą. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS l nurodytas nuostatas atsižvelgta rengiant CPK. Žyminis mokestis pagal apskaičiavimo būdą gali būti paprastas ir proporcinis. Kai kurios bylinėjimosi išlaidos čia buvo gerokai sumažintos (ypač sumažintas žyminio mokesčio dydis). susijusias su bylos nagrinėjimu.. Kad ir kokia būtų teisena (ginčo ar ypatingoji). Bylinėjimosi išlaidos skirstomos į dvi rūšis: žyminį mokestį ir išlaidas. jeigu tas didesnis negu 110 (CPK 82 str. kur pareiškiami neturtiniai ieškiniai. valstybės ekonominė galia. arba pareiškimai ypatingosios teisenos bylose. mokamas šimto litų dydžio paprastas žyminis mokestis. Jis turi būti indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą.tai procesinio įstatymo nustatyta suma. Žyminis mokestis mokamas už: 1) ieškinio. ieškiniai.2 ŽYMINIS MOKESTIS Žyminis mokestis . Kita vertus.

Prancūzija. Danijoje proporcinis mokestis iki įvedant eurą sudarė l. Olandijoje .6 procento. pareiškimas yra apmokestinamas atsižvelgiant į ieškinio sumą: iki Šimto tūkstančių lirų . Pavyzdžiui. o atsižvelgus į vartojimo kainų indeksą .2 procento. įsigaliojimo mėnesio iki kito ketvirčio pradžios. CPK. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio pirmosios dalies l punktu. pradėjus galioti CPK nuo nurodytos datos yra skaičiuojamas indeksas. kad žyminis mokestis nebus kliūtis kreiptis į teismą teisminės gynybos. Visais atvejais bendras žyminio mokesčio dydis esant turtiniams ginčams negali viršyti trisdešimties tūkstančių litų.l. kol ketvirčio vartojimo kainų indeksas nebus didesnis negu 110. nes. bet ne daugiau penkis tūkstančius Olandijos guldenų. Tai pažangi nuostata. todėl įstatyme nurodytas žyminio mokesčio dydis turi būti taikomas. Proporcinis žyminis mokestis taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos išraiška.trys tūkstančiai litų plius 2 procentai ieškinio sumos. Be to.3 procentai. o dideli mokesčio tarifai gali padaryti ją neįgyvendinamą. Tokia indeksavimo tvarka numatyta ir 1964 m. Belgijoje jis sudarė septynis šimtus Belgijos frankų žemesnės pakopos teismuose ir dešimt tūkstančių frankų Aukščiausiajame Teisme. viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų. Kitose valstybėse yra tik paprastas žyminis mokestis. Ispanija ir Liuksemburgas apskritai atsisakė žyminio mokesčio.septyni tūkstančiai litų plius l procentas ieškinio sumos.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS piui nuo įstatymo. pavyzdžiui. CPK. Teisė kreiptis į teismą turi būti reali. nes žyminį mokestį reikalaujama sumokėti iš anksto. ieškinys ar trečiojo asmens. pareiškusio savarankišką reikalavimą. atsižvelgta į Europos valstybių patirtį. Proporcinė išraiška mažėja didėjant ieškinio kainai. nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių iki trijų šimtų tūkstančių litų . ypatingosios teisenos bylose pareiškimas buvo apmokestinamas penkiasdešimčia litų.šešiasdešimt aštuonių litų žyminiu mokesčiu. sausio l d. Šioje nuostatoje yra derinamos paprasto ir proporcinio žyminio mokesčio rūšys. daugiau kaip trys šimtai tūkstančių litų .7. todėl. pavyzdžiui. o tai ribojo asmens galimybę kreiptis į teismą. palyginti su 1964 m. Tuo tarpu Lietuvoje žyminio mokesčio sistema yra sudėtinė: esant neturtinėms byloms mokamas paprastas žymi335 . kur nustatytas žyminis mokestis. viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų. Tuo tarpu ankstesnis žyminis mokestis buvo santykiškai didelis. Žyminio mokesčio mažinimo idėja pagrįsta įstatymų leidėjo ketinimu užtikrinti. kuriame visi turtinio pobūdžio ieškiniai buvo apmokami vienodu 5 procentų ieškinio kainos žyminiu mokesčiu. Paskutinis skelbtas indeksas yra 135. Tuo tarpu 2003 m.

bet ne mažiau kaip dešimt litų (CPK 434 str.pusė sumos. bet ne mažiau kaip dvidešimt litų (CPK 425 str. o asmenys be pilietybės. 10-11 p. mokėtinos už ieškinį.). kad kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims taikomos tokios pačios atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio ketvirtąja dalimi. turintys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. turtinio pobūdžio bylose derinamas proporcinis ir paprastas žyminis mokestis. 1999. nutarimas Nr. 6-9 p. Be to. dublikai. dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose . l d. atskirieji skundai. mokėtas mokestis vadintas valstybiniu. Tai kategorijos bylų. bylose.). taip pat ieškovai išlaikymo priteisimo. turi tokias pačias teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai (CPK 800 str. vasario 23 d. kai šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. l d. kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais asmenimis1. mokėtinos už ieškinį. o ne žyminiu mokesčiu. kylančių iš darbo santykių. 5. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS nis mokestis.).BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. triplikai. Žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami atsikirtimai į ieškinius ar priešinius ieškinius. 336 . kad. l d. sausio l d.). Įstatymuose numatyti atvejai. prašymai užtikrinti įrodymus. atidėjimo ir mokėjimo išdėstymo sąlygos kaip ir Lietuvos Respublikos atitinkamiems asmenims. Iki 1995 m. Tarybiniais laikais galiojęs CPK nustatė. Nr. didėjant ginčo kainai. kad už kiekvieną ieškinio prašymą. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir panašiose bylose (CPK 83 str. atsiliepimai į apeliacinius ar kasacinius skundus. kur ginamos svarbiausios asmens teisės. nuo žyminio mokesčio atleidžiami fiziniai asmenys. valstybės ar savivaldybės interesą (CPK 83 str. priešinį ieškinį. 194 „Dėl fizinių asmenų pripažinimo socialiai remtinais" // Žinios. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir skatinant suinteresuotus asmenis naudotis supaprastintomis procedūromis. atsiliepimą į už akių priimtą sprendimą ir apeliacinį skundą imama po vieną litą nuo kiekvienos ieškomosios sumos (5 procentai). Pažymėtina. Tarpukario Lietuvoje galiojusio Civilinės teisenos įstatymo 848 straipsnis numatė. didėja valstybinis mokestis. nuo žyminio mokesčio atleidžiami CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys. įstatyme numatytas mažesnis žyminis mokestis bylose dėl teismo įsakymų . šių išlaidų sumažinimo.).ketvirtadalis sumos. 20-560. 3 d. kurie kreipiasi į teismą siekdami apginti viešąjį. 1 Vyriausybės 1999 m. Nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai (darbuotojai) bylose visų reikalavimų. grąžinti žyminį mokestį ir kiti prašymai ar pareiškimai. 1-4.

tačiau praktikoje tai sudaro pusę ir daugiau mokėtino mokesčio.turto padalijimo. jog žyminis mokestis nemokamas asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu bylose. p. Atkreiptinas dėmesys. iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio. nėra.55 str. paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitose bylose. o reikalavimas dėl sutuoktinių pavardės nutraukus santuoką.). gali pateikti atskirąjį skundą. Taip pat žyminiu mokesčiu neapmokestinami prašymai pripažinti ir vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus (CPK 811 str. nuo kokios dalies žyminio mokesčio teismas gali atleisti. yra išvestinis ir glaudžiai susijęs su reikalavimu nutraukti santuoką ir atskiru žyminiu mokesčiu neapmokestinamas1. Asmenys. CPK žyminis mokestis už apeliacinius skundus dėl teismo sprendimų sudarė 50 procentų tarifo. kad ypatingosios teisenos bylose pareiškimas apmokamas šimto litų žyminiu mokesčiu. jog abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių . Nurodytas klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Nr. apmokestinamų atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Įstatymas nenurodo. tam tikrų kategorijų bylose. teismas tokia pačia tvarka. pareiškiant skundą dėl antstolių ar notarų veiksmų. 2002. 16. dėl kurių priimta nutartis. 1964 m. Šios nuostatos taikytinos ir fiziniams. Žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami pareiškimai teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo. kurios pagal CPK. Šiose bylose kitokių reikalavimų. Žyminis mokestis išieškomas priėmus sprendimą (nutartį) bendraisiais pagrindais (CPK 96 str.51 str. teismui paliekama teisė. 365-366. Toks prašymas turi būti motyvuotas. prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo ir kitose bylose. nuo žyminio mokesčio atleidžiami sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (CK 3. esant asmens prašymui.). patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d. turto administravimo. Nors įstatyme pateiktas gana išsamus sąrašas asmenų.). iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Be to. vaikų išlaikymo ir panašiai.).) ir vieno sutuoktinio prašymu (CK 3. 3 d. prie jo pridėti įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs. 337 . atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį. mokėtino paduodant ieškinio Teismų praktika. ir juridiniams asmenims. kad reikalavimo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu tenkinimo sąlyga yra tai. tačiau įstatyme numatyta. CK ir kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS Siekiant skatinti taikų ginčo išsprendimą. būdamas neturtinis.

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS, UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS

pareiškimą, turtinių ginčų atveju - 50 procentų tarifo, apskaičiuoto pagal
ginčijamą sumą. Žyminis mokestis paduodant kasacinį skundą sudarė
pusę sumos, mokėtinos už apeliacinį skundą, o esant turtiniams ginčams - skaičiuotas pagal ginčijamą sumą. Taigi bylinėjantis instancine
tvarka, žyminis mokestis mažėjo. Tuo tarpu Danijoje ir Vokietijoje vyrauja didėjančių mokesčių sistema. Šiose valstybėse už apeliacinį skundą reikia mokėti pusantro karto, už kasacinį skundą - du kartus didesnį mokestį negu už ieškinio pareiškimą. Atsižvelgus į šių valstybių
patirtį, CPK 80 straipsnio ketvirtojoje dalyje buvo nustatyta, kad už
apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pateikiant pareiškimą ypatingos teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius ir
kasacinius skundus žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas atsižvelgiant
į ginčijamą sumą. Pavyzdžiui, atsakovas, ginčijantis ne visą iš jo priteistą dešimties tūkstančių litų sumą, o tik penkių tūkstančių litų sumą, turi sumokėti šimto penkiasdešimties litų žyminį mokestį (3 procentus ginčijamos sumos). Be to, CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius,
kasacinius skundus ir prašymus atnaujinti procesą (CPK 83 str. 2 d.).
Teismas taip pat turi teisę sumažinti žyminį mokestį už apeliacinius ir
kasacinius skundus arba atidėti jo mokėjimą. Taigi negalima besąlygiškai teigti, kad padidinus žyminį mokestį už apeliacinius ir kasacinius skundus sumažinama galimybė kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo.
Turtinio pobūdžio ieškinio sumą būtina nurodyti procesiniame dokumente (CPK 135 str. l d. l p.). Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo,
teisėjas turi patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo
žyminį mokestį. Jeigu nurodyta suma neatitinka tikrosios išreikalaujamo (ar ginčijamo) turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka
nustato teismas (CPK 85 str. 2 d.). Kai pareiškiant ieškinį sumą sunku
nustatyti, žyminio mokesčio dydį preliminariai (irgi rašytinio proceso
tvarka) nustato teismas. Vėliau žyminis mokestis sumokamas papildomai pagal teismo nustatytą ieškinio sumą (CPK 86 str. l d.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokias nutartis pateikdami atskirąjį skundą gali skųsti
asmenys, dėl kurių jos priimtos (CPK 100 str. 2 d.).
Jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas arba paliekama nenagrinėta ta reikalavimų dalis, už
kurią žyminis mokestis neprimokėtas (CPK 296 str. l d. 7-8 p.). Be
to, padidinęs reikalavimus, ieškovas turi primokėti trūkstamo žyminio
mokesčio sumą (CPK 86 str. 2 d.). CPK 85 straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyti ieškinio sumos nustatymo būdai:

338

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

1) pinigų išieškojimo bylose - pagal išieškomą sumą;
2) turto išreikalavimo bylose - pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;
3) išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo bylose - pagal bendrą išmokų už vienus metus sumą;
4) terminuotų išmokų ar davinių bylose - pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;
5) neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davinių bylose
- pagal bendrą išmokų ar davinių už trejus metus sumą;
6) išmokų ar davinių sumažinimo arba padidinimo bylose — pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai,
bet ne daugiau kaip už vienus metus;
7) išmokų ar davinių nutraukimo bylose - pagal bendrą likusių
išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už vienus metus;
8) neturtinės žalos atlyginimo bylose - pagal reikalaujamą priteisti sumą;
9) daiktinių teisių į turtą bylose - pagal turto rinkos vertę;
10) jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai - pagal bendrą visų reikalavimų sumą.
Žyminis mokestis paprastai turi būti sumokamas prieš atliekant tam
tikrus procesinius veiksmus, pavyzdžiui, prieš pareiškiant ieškinį. Prie
ieškinio pareiškimo jau turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 str. 2 d.). Toks įrodymas yra banko kvitas ar
pavedimas. Tuo atveju jeigu prašoma iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą, turi būti pateiktas atitinkamas prašymas.
Už ieškinio pareiškimą nesumokėjus žyminio mokesčio teismas nustato
terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 115 str. 2d.). Nepašalinus šio trūkumo per teismo nustatytą terminą, ieškinys grąžinamas ieškovui. Neišsprendęs klausimų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu, teismas negali pradėti nagrinėti bylos. Taigi prašymus iš dalies
atleisti nuo žyminio mokesčio ar jį atidėti teismai išnagrinėja pirmiausia. Kai toks prašymas netenkinamas, ieškovas įsiteisėjus teismo nutarčiai turi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Jo nesumokėjus, ieškinys grąžinamas. Kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad žyminis mokestis
nesumokėtas, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 286 str. l d. 7 p.).
Teismų praktikoje dažnai kyla keblumų sprendžiant, kokiu žyminiu mokesčiu (paprastu ar proporciniu) turi būti apmokėtas pareikštas
reikalavimas. Tam svarbu nustatyti ginčo pobūdį. Turtiniai ginčai apmokestinami paprastu ir proporciniu būdu. Už neturtinius ir neįkainojamus ginčus nustatyta konkreti suma — šimtas litų.
339

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS, UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS

Neįkainoti ieškiniai - tai tokie turtinio pobūdžio ieškiniai, kai turtinis interesas negali būti išreikštas pinigais, vadovaujantis CPK
85 straipsnyje nurodytomis ieškinio kainos nustatymo taisyklėmis. Pavyzdžiui, neįkainotais pripažįstami ieškiniai dėl nuosavybės ar valdymo teisių gynimo nuo pažeidimų, dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir panašūs.
Neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl garbės ir orumo
gynimo, autoriaus neturtinių teisių gynimo, tėvystės nustatymo, tėvų
valdžios ribojimo ir panašūs, tačiau, jeigu ieškinyje sujungti keli savarankiški turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, turėtų būti apmokestinami
pagal kiekvienam reikalavimui nustatytas taisykles. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia ir gyvenimo
skyrium (separacijos) nustatymo apmokestinamas šimto litų žyminiu
mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą. Kiti neturtiniai reikalavimai, kurie yra išvestiniai ir neatskiriamai susiję su
minėtais reikalavimais, pavyzdžiui, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, sutuoktinių pavardes nutraukus santuoką, atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Tuo tarpu turtiniai reikalavimai,
pavyzdžiui, sutuoktinių padalyti turtą, priteisti išlaikymą, atskirai apmokestinami žyminiu mokesčiu, nes pripažįstami savarankiškais turtiniais reikalavimais, todėl ieškinio kaina nustatoma pagal bendrą visų
turtinių reikalavimų sumą (CPK 85 str. l d. l0 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai išlaikymo bylose atleidžiami nuo žyminio mokesčio,
tačiau šis mokestis išnagrinėjus bylą išieškomas iš atsakovo1. Taip pat
žyminis mokestis neturi būti mokamas už CK 6.37 straipsnio antrojoje
dalyje numatytas palūkanas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki
visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovas (kreditorius), paduodamas teismui pareiškimą išieškoti iš atsakovo (skolininko) atitinkamą sumą, privalo sumokėti CPK 80 straipsnio pirmosios dalies
l punkte numatytą žyminį mokestį, apskaičiuotą tik pagal prašomą priteisti sumą.
Nemažai keblumų teismų praktikoje kyla sprendžiant, kokiu žyminiu mokesčiu turi būti apmokestinami ieškiniai dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konsultacijoje pažymėjo, kad garantija ir įkeitimas yra turtinio pobūdžio priemonė
prievolės įvykdymui užtikrinti, todėl reikalavimai pripažinti negaliojančiais garantinį raštą ar įkeitimo sutartį turėtų būti apmokami kaip
turtinio pobūdžio ieškiniai2. Tačiau ši praktika dažnai kritikuojama, mat
Teismų praktika. 2002, Nr. 16, p. 363-364.
Teismų praktika. 1993, Nr. 1.
340

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

tokiais atvejais nėra išieškoma suma ar išreikalaujamas turtas iš svetimo valdymo, nes tai ieškinys ne dėl priteisimo, o dėl pripažinimo.
Nors šis klausimas ne kartą aptartas rengiant CPK, tačiau jis neišspręstas ir jame. Kalbant apie įmonių bankroto bylas, paminėtina,
kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d.
nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose"
5 punkte nurodoma, jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi
būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kadangi reikalavimas šios
kategorijos bylose reiškiamas ne dėl konkretaus turto, o dėl bankroto
bylos iškėlimo, t. y. dėl bankroto procedūrų vykdymo, jis laikytinas
neturtiniu reikalavimu1 ir tokiais atvejais mokamas šimto litų žyminis mokestis, tačiau šiose bylose ieškovai ir turtinius reikalavimus
pareiskiantys asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK
83 str. l d. 9 p.).
Sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami tokiais atvejais:
1) kai žyminio mokesčio sumokėta daugiau, negu numato įstatymai;
2) kai ieškinys atsiimamas;
3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ar skundą arba jie grąžinami be sprendimo;
4) kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima ja pasinaudoti (CPK 293 str. 1-2 p.);
5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaiko tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo tvarkos ir galima
pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo
ir šalis neprimokėjo žyminio mokesčio (CPK 86 str. 3 d., 296 str. l d.
1-2 p., 7-8 p.);
6) sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto arba restruktūrizavimo bylą (CPK 163 str. 5 p.);
7) panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų
(CPK 329 str. 2-3 d.). Šiuo atveju grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą. Taigi įtvirtinama
nuostata, kad jeigu sprendimas (nutartis) panaikinamas dėl teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimo, žyminis mokestis už skundą
grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šitaip apginamas suinteresuoto asmens teisinis interesas, nes asmuo neturi mokėti už teismo padarytus
pažeidimus.
Teismų praktika. 2002, Nr. 16, p. 294.
341

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS, UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS

Skatinant taikiai spręsti ginčus, įstatymuose nustatyta, kad, ieškovui atsisakius pareikšto ieškinio arba šalims sudarius taikos sutartį, atitinkamai šaliai grąžinami 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Tokio pat dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir ieškovui atsisakius
reikalavimo dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas patenkino ieškovo
reikalavimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 87 str. 2 d.).
Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas suinteresuoto asmens prašymu turėtų išspręsti priimdamas procesinius dokumentus, pavyzdžiui, nutartį nutraukti bylą sudarius taikos sutartį ar atsisakius ieškinio. Jei žyminio mokesčio klausimas neišsprendžiamas iš karto,
suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su pareiškimu grąžinti žyminį mokestį ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai buvo atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma
grąžinti žyminį mokestį (CPK 87 str. 4 d.).
Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo
dienos (CPK 87 str. 4 d.). Dėl prašymo grąžinti žyminį mokestį nusprendžiama nutartimi rašytinio proceso tvarka. Nutartis gali būti
skundžiama asmeniui, dėl kurio ji priimta, pateikiant atskirąjį skundą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.). Be to, įstatyme numatyti
atvejai, kai žyminis mokestis įskaitomas, pavyzdžiui, dokumentiniame procese (CPK 426 str.) ir teismo įsakymo išdavimo procedūroje
(CPK 434 str. 2 d.).
Įstatymas numato ir mokestį už išduodamus procesinius dokumentus. Tai nėra žyminis mokestis, nes jis sumokamas į specialiąją teismo
sąskaitą. Byloje dalyvaujantiems asmenims teismo procesiniai dokumentai turi būti išduodami nemokamai, tačiau už pakartotinį teismo
procesinio dokumento išdavimą turi būti mokama dešimt litų, o už
nuorašo kiekvieno puslapio paruošimą - vieno lito mokestis. Kiti asmenys moka ir už pirmą išduodamą teismo procesinį dokumentą, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 81 str.).
18.3 SU BYLOS NAGRINĖJIMU SUSIJUSIOS IŠLAIDOS
Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,
priskirtinos:
1) sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusios su vietos apžiūra;
342

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)

atsakovo paieškos išlaidos;
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;
išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;
atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos;
išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;
išlaidos, susijusios su valstybės teisinės pagalbos teikimu;
kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų išlaidos, susijusios su jų atitraukimu nuo darbo ar įprasto užsiėmimo, dėl atvykimo
į teismą, važiavimo ir gyvenamosios patalpos nuomos ir išmokami dienpinigiai. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams, yra mokamos vadovaujantis teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344
patvirtintu specialiu teisės aktu — Išlaidų, susijusių su civilinės bylos
nagrinėjimu, dydžiai ir jų išmokėjimo tvarka (toliau - Tvarka)1.
Eksperto darbo priverstinio akcijų pardavimo ir juridinių asmenų
veiklos tyrimo bylose apmokėjimo ypatumus nustato CK 2.129 straipsnis. Šiose bylose teismo paskirti ekspertai privalo pranešti teismui apie
savo atliekamo darbo apmokėjimą ir išlaidų, susijusių su atliekamu
darbu, atlyginimą. Teismas, sutikdamas su ekspertų nurodytomis apmokėjimo sąlygomis, nepranešęs šalims nustato sumą, kuri negali būti
mažesnė negu 70 procentų eksperto nurodyto apmokėjimo ir išlaidų
dydžio. Šią sumą pareiškėjas turi sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą. Pareiškėjui nesumokėjus nurodytos sumos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CK 2.129str. 2d.).
CPK 90 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad šalis, kuri pateikusi prašymą atlikti ekspertizę, iškviesti liudytojus ar ekspertus, apžiūrėti įvykio vietą, taip pat kurios pateiktas procesinis dokumentas
turi būti išverstas į užsienio kalbą, iš anksto sumoka nustatyto dydžio
užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Nurodytus prašymus pateikusios abi šalys užstatą sumoka lygiomis dalimis (CPK 90 str. 2 d.). Nustatant užstato dydį, būtina atsižvelgti į būsimų išlaidų dydį. Jei teismas
savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę,
atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto, o paskui išieškomos iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš dviejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 91 str. 5 d.).
Liudytojams, ekspertams ir vertėjams mokama už jų atitraukimą
nuo darbo ar įprastos veiklos už kiekvieną dėl teismo iškvietimo suŽinios. 2002, Nr. 117-5274.

343

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS, UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS

gaištą dieną. Šias sumas teismas išmoka, kai nurodyti asmenys atlieka
savo procesines pareigas. Jei ekspertas dirbo ekspertinėje įstaigoje, už
atliktą ekspertizę mokama ekspertinei įstaigai pagal pateiktą sąskaitą.
1
Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnis, Ekspertizės darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatų2 42 punktas numato, kad už
ekspertizės civilinėse bylose institutui apmoka ją paskyręs teismas. Centras, vadovaudamasis nustatytais įkainiais, nustato ekspertizės kainą ir
kartu su ekspertize pateikia teismui sąskaitą, o šis nurodytą sumą išreikalauja iš šalių ir perveda į centro sąskaitą. Vertėjams už vertimą
priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto
lėšų, išskyrus vertėjams už šalių pateiktų procesinių dokumentų vertimą į užsienio kalbą išmokamas sumas — šios sumos išmokamos iš šalių sumokėto užstato.
Įstatymas numato, kad nesumokėjus užstato, kuriuo siekiama užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, teismas gali atsisakyti atlikti atitinkamus procesinius veiksmus (CPK 101 str. 3 d.). Be abejo, teismas
neturėtų atsisakyti atlikti procesinių veiksmų, ypač bylose, kylančiose
iš šeimos arba darbo teisinių santykių. Nurodytais atvejais šių veiksmų atlikimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto, o priėmus teismo sprendimą priteistinos iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų
dydžiui.
Atsakovo paieškos išlaidas sudaro asmens, prašiusio paskelbti paiešką, ir atitinkamos valstybės institucijos išlaidos, skirtos asmens paieškai (CPK 97 str. l d.). Atsakovo paiešką teismas gali paskelbti tik
išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma
atsakovo buvimo vieta ir ieškovas įrodo ėmęsis visų priemonių, kad
būtų nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta (CPK 132 str.). Atsakovo paieška yra privaloma išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo bylose,
taip pat bylose, susijusiose su tokiomis bylomis (CPK 129 str. 2 d.).
Paieška paprastai skelbiama per policiją. Jei paskelbus atsakovo
paiešką nebuvo nustatyta jo buvimo vieta, yra pagrindo pripažinti nesant galimybių užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje. Per policiją skelbiamos atsakovo paieškos išlaidos išieškomos valstybės naudai pagal teismui pateiktą sąmatą, tačiau būtina atsižvelgti į ieškovo
prašymo paskelbti paiešką pagrįstumą.
Atsakovo paieškos išlaidų klausimą sprendžia paiešką paskelbęs
teismas. Tokios išlaidos esant bet kuriai proceso stadijai išieškomos
1
2

Žinios. 2000, Nr. 74-2262.
Žinios. 2000, Nr.4-100.
344

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS

teismo nutartimi (CPK 98 str. 2 d.) arba išnagrinėjus bylą iš esmės teismo sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovas gali turėti tam tikrų išlaidų atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti dar prieš iškeliant bylą; šios
išlaidos taip pat turėtų būti priskiriamos prie atsakovo paieškos išlaidų. Atsakovo paieškos išlaidų dydį ir išieškojimo tvarką nustato jau
minėtos Tvarkos 18-21 punktai.
Teismo procesiniai dokumentai įteikiami registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, taip pat tam tikrais atvejais - telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Be to, numatyta įteikti procesinius dokumentus viešai paskelbiant spaudoje. Dėl nurodytų priežasčių prie bylinėjimosi
išlaidų priskirtinos ir pašto išlaidos, sumos, sumokėtos antstoliui, kurjeriui, išlaidos, susijusios su telekomunikacinių priemonių naudojimu,
ir išlaidos, susijusios su skelbimais spaudoje. Taip pat turi būti apmokama už bylų, šaukimų, pranešimų, teismo procesinių dokumentų ir jų
kopijų bei išrašų siuntimą ir įteikimą. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas
turi būti siunčiamas (CPK 92 str. l d.). Nurodytų išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ir finansų ministrai (CPK 92 str.
l d.), t. y. 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 343/388 „Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimo civilinėje byloje, dydžių ir
tvarkos"1. Procesiniai dokumentai, šaukimai, pranešimai dažniausiai
siunčiami per paštą. Pašto išlaidos iš anksto nėra apmokestinamos, jas
apmoka teismas iš tam skiriamų biudžeto lėšų. Jos yra priteisiamos iš
vienos ar abiejų šalių - tai priklauso nuo bylos baigties (CPK 96 str.).
Antstoliui už dokumentų, šaukimų ar pranešimų įteikimą sumokama
iš anksto. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka išlaidos,
susijusios su viešu paskelbimu spaudoje apie procesinių dokumentų,
šaukimų, pranešimų įteikimą, apmokamos prašančios šalies lėšomis
(CPK 130 str. 3 d.).
Išlaidas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, sudaro:
1) išlaidos, susijusios su turto apžiūra, areštu, įkainojimu, pervežimu, saugojimu ir realizavimu;
2) atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdant teismo sprendimą;
3) ryšių išlaidos;
4) skolininko, jo turto arba vaiko paieškos išlaidos;
5) antstolio kelionės ir komandiruotės išlaidos;
6) išlaidos skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, internete;
Žinios. 2002, Nr. 117-5272.

345

BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS, UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS

7) išlaidos, susijusios su kuratoriaus paskyrimu;
8) kitos su sprendimų vykdymu susijusios išlaidos.
Įstatymas nenustato šių išlaidų dydžio, nes jų dydį, apmokėjimo
ir atleidimo nuo jų tvarką nustato teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31d. įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.
Atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidas sudaro jo turėtos išlaidos atstovaujant asmenims, nurodytiems CPK 39 straipsnio pirmojoje
dalyje. Kuratorius skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu, todėl atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva paskirtas kuratorius. Prašanti skirti kuratorių
šalis šias išlaidas apmoka iš anksto (CPK 38 str. 3 d.). Be to, suinteresuotos šalies lėšomis spaudoje paskelbiama apie kuratoriaus skyrimą
(CPK 39 str. 2 d.). Kuratoriaus gaunamo atlyginimo tvarką ir įkainius
nustato minėtos Tvarkos 21-28 punktai.
CPK 88 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai
apmokėti. Tai nauja nuostata civilinio proceso įstatyme. Anksčiau išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nebuvo įstatymų priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų. Manyta, kad bylinėjimosi
išlaidos kyla tiesiogiai iš civilinio proceso teisinio reglamentavimo ir
nepriklauso nuo proceso šalių valios, tuo tarpu išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atsiranda dėl bylos šalies, kuri pasisamdo advokatą. Tačiau šios išlaidos neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, todėl
pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis.
Pagal CPK 98 straipsnio pirmąją dalį išlaidas advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro: 1) išlaidos už advokato ar advokato
padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą; 2) išlaidos už pagalbą
rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad
advokatas su klientu dėl užmokesčio už teisinę pagalbą susitaria rastu
Lietuvos advokatūros statute1 nustatyta tvarka. Nustatant užmokesčio
dydį būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir
patirtį, kliento finansinę padėtį. Advokatūros statuto 13 punkte nustatyta, kad teisinės pagalbos teikimo sutartyje turi būti nurodytas advokato honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos, mokėjimo tvarka ir terminai. Jeigu šalys nesusitaria, honoraro apskaičiavimui gali būti taikoma
teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtinta tvarka2.
1

Žinios. 2002, Nr. 117-5272.
Teisingumo ministro 1999 m. spalio l d. įsakymas Nr. 298 „Rekomendacijos dėl
užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžio ir apskaičiavimo tvarkos".
2

346

sprendžia teismas. Svarbiausia.tai valstybės garantuota pagalba asmenims. kad tiek ruošdamosi bylai. draudžiama susitarti dėl advokato sąlyginio atlyginimo (lot. 347 . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. Lietuvoje 1999 m. CPK 88 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos. teikiančio teisinę pagalbą teismo paskyrimu.). Ši įstatymo pataisa inicijuota neatsižvelgus į Lietuvos teisės tradicijas. kad civilinėse bylose dėl atlyginimo žalos. tačiau praktikoje tokių bylų nepadaugėjo. buvo pakeistas Advokatūros įstatymo 44 straipsnis1 numatant bendrosios taisyklės išimtį..4 VALSTYBĖS TEISINĖ PAGALBA Valstybės teisinė pagalba . sudaryti realias galimybes apginti savo teises ir gauti žalos atlyginimą. kad tai CPK naujovė. 104-2975. 1999. tačiau negali viršyti trečdalio patenkintos ieškinio sumos. Tuo tarpu sąlyginis atlyginimas įteisintas JAV ir kai kuriose kitose bendrosios teisės tradicijos valstybėse. Šis klausimas išsamiau aptariamas kalbant apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. darbą apmoka valstybė (Advokatūros įstatymo 46 str. Kitos būtinos ir pagrįstos gali būti įvairios išlaidos.). tiek vykstant teisminiam nagrinėjimui Šalys gali patirti įvairių išlaidų. Fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą (CPK 20 str. advokato atlyginimo dydis priklauso nuo bylos baigties.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS Įstatymas nustato taisyklę. pavyzdžiui. kelionės į teismą. Daugelyje Europos valstybių sąlyginis advokato atlyginimas draudžiamas. kad advokato atlyginimo dydis negali priklausyti nuo bylos baigties. advokatai. dokumentų vertimo dar prieš iškeliant bylą teisme. kad šios išlaidos būtinos ir racionalios rengiant ir nagrinėjant bylą teisme bei pagrįstos rašytiniais įrodymais. Už advokato. Ar išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. tačiau. siekdami kuo didesnio atlyginimo. Teismų praktika rodo. gyvenimo ir kitų. pacta de quota litis). Šito 1964 m. kurios nenurodytos CPK 88 straipsnio pirmosios dalies 1-7 punktuose. Pažymėtina. t. sąlyginis apmokėjimas skatina didesnį bylinėjimąsi. 18. susijusias su valstybės teisinės pa1 Žinios. padarytos fiziniam asmeniui kūno sužalojimo ar sveikatos netekimo atveju. kaip rodo JAV patirtis. Ši problema galėjo būti sprendžiama teikiant nemokamą teisinę pagalbą. kurie dėl savo turtinės padėties negali tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. yra linkę dažniau nusižengti įstatymams ir etikos taisyklėms. CPK nebuvo numatęs. Nors ja siekta nepasiturintiems asmenims. patyrusiems žalos. y. Nr.

2) pažymos. Be to. Žinios. kokie dokumentai turi būti pateikti kaip įrodymai siekiant gauti valstybės teisinę pagalbą. teisėjas turi teisę pareikalauti papildomų rašytinių asmens. Įstatyme numatyta.). 2) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. 2000. kovo 28 d.). gindamos autorių teisių subjektų interesus (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 65-72 str. valstybės ir savivaldybių institucijos (CPK 49 str.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS.). Atsižvelgiant į asmens turto ir pajamų lygį nustatyti penki išlaidų apmokėjimo lygiai (Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 str. l d. lapkričio 10d. todėl siekiant užtikrinti valstybės teisinę pagalbą 2000 m. Tačiau minėtos institucijos ir organizacijos ne visada apsiima ginti kitų asmenų interesus. užpildytos prieš kreipiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. 3) kiti rašytiniai įrodymai. profesinės sąjungos.)1. kad asmuo gauna socialinę pašalpą arba yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje. ir jo šeimos narių turtinės padėties įrodymų. 348 . priimtas Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas2. 30-827. kurių turtas ir metinės pajamos atitinka Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. y. visuomeninės vartotojų teisių gynimo organizacijos. kad didelė visuomenės dalis negali realiai pasinaudoti mokama kvalifikuoto teisininko .advokato — pagalba. 1994. patvirtinančios. kuriam teikiama valstybės teisinė pagalba. 18 str. Tai siejama su tuo. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 8 str. kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo institucijos. kuriuo valstybė užtikrina teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams. 94-1833. t. teisinės pagalbos išlaidos ne visada visiš1 2 Žinios. gindamos pažeistas vartotojų teises (1996 m. Teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi: 1) asmenys. Taigi teisę į tokią pagalbą turi tik fiziniai asmenys. Nr. juridiniams asmenims tokia teisė nenumatyta. CPK 49 straipsnio penktojoje dalyje numatyta. tokių asmenų teises gindami viešąjį interesą gali apsiimti ginti prokuroras. Žinoma.). kad viešajam interesui apginti gali būti pareikštas grupės ieškinys. Tokie dokumentai yra: 1) turto ir pajamų deklaracijos. gindamos savo narių socialines ar ekonomines teises (Profesinių sąjungų įstatymo 15. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS galbos teikimu. Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės. Nr. jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse. Be to.

8-232. sausio 22 d. Atsisakymas išduoti siuntimą arba sprendimas atmesti prašymą išduoti siuntimą išdėstomas raštu ir turi būti mo1 2 Žinios. 70 patvirtinta Siuntimų pirminei teisinei pagalbai gauti išdavimo ir apskaitos tvarka2. sausio 22 d. 8-233. nutarimu Nr. turi kreiptis į savivaldybę pagal savo gyvenamąją vietą ir užpildyti nustatytos formos prašymą. nes dažnai teisinei pagalbai suteikti civilinėje byloje reikia kur kas daugiau darbo ir laiko sąnaudų bei itin kvalifikuoto specialisto. 2001. kad maksimalus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos dydis civilinėse bylose negali viršyti 0. 2001. asmenų turto ir pajamų lygis nustatomas atsižvelgiant į turto (būsto. Pirminė teisinė pagalba apima teisinę informaciją ir teisės konsultacijas. nutarimą Nr.5 minimalios mėnesio algos (esant minimaliai algai 430 litų. Asmens prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (Tvarkos 4 punktas) ir išduodamas siuntimas pirminei teisinei pagalbai. Taip pat nustatyta. 2) valstybės teisinė pagalba. Nr. Vadovaujantis šiuo teisės aktu. norintys gauti pirminę teisinę pagalbą. teisinės pagalbos išlaidos apmokamos visiškai. 71 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų maksimalaus dydžio nustatymo"1. Turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės 2001 m. Kartu būtina pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintą turto ir pajamų deklaraciją. Jeigu asmens turtas neviršija nutarime nustatytos turto vertės ir jo pajamos neviršija dvylikos minimalių mėnesio algų (MMA) dydžio. pažymą. žemės sklypo. tai sudaro 215 litų). Nr. Šią pagalbą turi teisę gauti mažiausias pajamas turintys asmenys. kad asmuo gauna socialinę pašalpą arba yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje. 3) viešųjų įstaigų teisinė pagalba. Asmenys patys gali padengti iki 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų. o maksimalus dydis baudžiamosiose bylose neturi viršyti l MMA. kurių metinės pajamos ir turtas atitinka turto ir pajamų pirmąjį lygį (Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.). Nurodytas skirtumas lemia tam tikrą nelygybę. kilnojamojo turto) vertę. Išskiriamos trys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšys: 1) pirminė teisinė pagalba. Žinios. 349 . Detaliau šiuos klausimus reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. Asmenys.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS kai padengiamos. kurias teikia advokatai ir advokatų padėjėjai.

kuriam buvo suteikta pirminė teisinė pagalba. teisėjo ar teismo paskyrimą įstatymų nurodytais atvejais ir tvarka. kad paaiškėjus. Pirminė teisinė pagalba suteikiama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo siuntimo išdavimo dienos. 1999. kurio žinioje yra byla. reikia pateikti pajamų deklaraciją. kad nurodytame teisės akte apibrėžtas gana aiškus asmenų ratas ir pirminė teisinė pagalba turėtų būti teikiama gerokai operatyviau ir paprasčiau. tardytojo. pavyzdžiui. tretieji asmenys. Pažymėtina. Ją teikia advokatas pagal kvotėjo. Asmuo savo prašyme gali nu1 2 Žinios. 3 d. vasario 23 d. Teisę gauti pagalbą civilinėse bylose turi ieškovas. Žinios. 98 straipsniu. 350 . Šis prašymas turi būti nagrinėjamas ir advokatas skiriamas rengiantis arba vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Be to. 2003. pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.). Tokie sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 194 „Dėl fizinių asmenų pripažinimo socialiai remtinais"1 prie socialiai remtinų priskiriami asmenys.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. Tvarka numato. Pagal Vyriausybės 1998 m. lapkričio 28 d. Valstybės teisinę pagalbą taip pat gali teikti advokatų padėjėjai. Nr. tačiau beveik pusė savivaldybių nėra sudariusios su advokatais atitinkamų sutarčių. Valstybės teisinė pagalba . tačiau tam reikalingas atitinkamas asmens prašymas ir jį pagrindžiantys dokumentai. o šis paprastai yra deficitinis. 2001 metais pirminei teisinei pagalbai visoje Lietuvoje buvo panaudota 3 171 litas. ši pagalba finansuojama iš savivaldybės biudžeto. prokuroro. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS tyvuotas. pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas.valstybės garantuojama gynyba ir atstovavimas bylų procese (Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. atsakovas. Nr. 20-560. Nors savivaldybių biudžetuose tokios lėšos yra numatytos. Taip pat trūksta informacijos apie galimybę gauti tokią pagalbą. patvirtinta Advokato ir advokato padėjėjo paskyrimo teikti valstybinę teisinę pagalbą bylų procese tvarka2. savivaldybių duomenimis.3-81. savivaldybė įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą su prašymu išieškoti iš asmens savivaldybės išlaidas pirminei teisinei pagalbai apmokėti. Jų paskyrimo tvarką reglamentuoja teisingumo ministro. jog asmuo. vidaus reikalų ministro ir generalinio prokuroro 2002 m. Tvarkoje numatytas pirminės pagalbos suteikimas yra gana sudėtingas: ilgai trunka. nutarimą Nr. gaunantys socialinę pašalpą Vyriausybės nustatyta tvarka. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ir CPK. pažymas ir panašiai. ir valstybės stacionariose globos įstaigose išlaikomi asmenys. Valstybės teisinę pagalbą civilinėse bylose skiria teisėjas ar teismas.

Nr.perka iš Lietuvos advokatų tarybos valstybės teisinės pagalbos koordinavimo ir kitas su šiuo teisinės pagalbos organizavimu susijusias paslaugas. tačiau asmuo. sausio 22 d. turi būti nurodoma. be bendrųjų procesinio dokumento rekvizitų. kad tas pats advokatas negali atstovauti priešingus interesus turinčioms bylos šalims. sąrašą ir advokatų budėjimo grafiką. 3 d. Nutartis teikti arba atsisakyti teikti valstybės teisinę pagalbą gali būti skundžiama asmenims. 69 patvirtinta Advokato ir advokato padėjėjo. Tvarka numato. 2 d. tačiau šios lėšos naudotos teikiant teisinę pagalbą daugiausia baudžiamosiose bylose. kad teismo posėdžio laikas pagal galimybes iš anksto derinamas su paskirtu advokatu. Tačiau toks advokatas skiriamas. Nutartyje suteikti valstybės teisinę pagalbą. 2002. valstybės apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalis. kuriam paskirta valstybės teisinė pagalba. Nr. Advokato atlyginimą už suteiktą valstybės teisinę pagalbą nustato Vyriausybės 2001 m. Skiriant advokatą atsižvelgiama. 2002 m. teikiančių valstybinę teisinę pagalbą. jei pats sutinka. 2001. Žinios. litų2. 351 . ar asmeniui ši pagalba vis dar reikalinga ir ar nėra įstatyme nurodytų valstybės teisinės pagalbos pabaigos pagrindų (CPK 99 str. kokios teisinės pagalbos prašyta. Be to. Žinios.). dėl kurių priimtos teismo nutartys.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS rodyti konkretų advokatą. Ji vykdo viešąjį pirkimą iš vienintelio šaltinio .. darbo apmokėjimo dydžiai ir tvarka3. 100 str. litų'.). 2001. 5 d. pateikiant atskirąjį skundą (CPK 99 str. Teisinę pagalbą teikiančios viešosios įstaigos turi teisę sudaryti galimybę teisės moks1 2 3 Žinios. turi kitos instancijos teismui pateikti reikiamus įrodymus. 2001 metais valstybės teisinei pagalbai iš valstybės biudžeto skirta 4.8 mln. kuris suteiktų teisinę pagalbą. 108-3953. 8-23.tai viešųjų įstaigų nustatyta ir su Teisingumo ministerija suderinta tvarka teikiama teisinė informacija ir atstovavimas bylų procese įstatymų numatytais atvejais.4. advokatas skiriamas atsižvelgiant į advokatų. 12-398. kad teismas galėtų patikrinti. Iš biudžeto skiriamų lėšų tvarkytoja yra Teisingumo ministerija. skirtų teikti valstybės teisinę pagalbą konkrečiame teisme. Teismo nutartis suteikti valstybės teisinę pagalbą galioja ir nagrinėjant tą patį ginčą kitos instancijos teisme. teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją suteikti pagrindai. Nr. skiriamas teikti teisinę pagalbą. Viešųjų įstaigų teisinė pagalba .59 mln. . nutarimu Nr. Nenustačius konkretaus advokato arba nurodytam advokatui nesutinkant teikti valstybės teisinės pagalbos. advokatas ar advokato padėjėjas.

2) sprendimus priima specialios institucijos (Anglijoje. Šiauliuose. Vilniuje. įrodantys teisę gauti pagalbą. Ispanijoje)1. Valstybės teisinė pagalba baigiasi. Teisingumo ministerija ir Atviros Lietuvos fondas. 3) derinamas pirmas ir antras variantai — mišri sistema (Švedijoje). P. kad teikti pagalbą yra netikslinga. deja. šiai klinikai nesuteikta teisės teikti valstybės teisinę pagalbą. kas priima sprendimą teikti teisinę pagalbą. Vokietija. Jos steigėjai . Pagal tai. kai bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia. 45. jos išlaidos išieškomos iš asmens. Valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti nutraukta paaiškėjus. Olandijoje. kai pasikeičia asmens. Žinomi du teisinės pagalbos teikimo modeliai. Ji gali būti skundžiama pateikiant atskirąjį skundą (CPK 99 str. Švedija. kad asmuo. Austrija. Dėl teisinės pagalbos nutraukimo priimama teismo nutartis. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese : diplominis darbas. išskiriami trys variantai: 1) sprendimus priima teismai (Vokietijoje. Olandijoje nemokama pagalba garantuojama Konstitucijos.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS lų studentams atlikti teisinės pagalbos teismo praktiką. arba įstatymo saugomi interesai aiškiai nėra pažeisti ir gynyba ar atstovavimas procese yra neperspektyvūs. kas teikia pagalbą: 1) valstybė (Anglija. Viešosios įstaigos gali teikti pirminę teisinę pagalbą. 5 d. 352 . sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę. 2) valstybė (Olandija. turtinė padėtis ir jis netenka teisės į teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimą. Izraelis) skiria pinigų advokatams ir pati steigia teisinę pagalbą lengvatinėmis sąlygomis teikiančias institucijas. kurioje dirbantys studentai teikia nemokamas teisines konsultacijas. kuriam ji teikta. neturi į ją teisės. asmuo nesumoka į valstybės biudžetą jam priklausančio užmokesčio už valstybės teisinės pagalbos teikimą dalies.). tačiau. Izraelyje. Pirmoji tokia — Viešųjų gynėjų įstaiga buvo įsteigta 1999 m. Jei valstybės garantuojama teisinė pagalba nutraukiama. Austrijoje). Antroji įstaiga buvo įsteigta 2002 m. kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokių įstaigų poreikį patvirtina VĮ Vilniaus universiteto Teisės klinikos darbo patirtis.savivaldybė. savo turtą ar pajamas. ' Simaitis R. jeigu savivaldybės su jomis yra sudariusios atitinkamas sutartis. kai nepateikiami dokumentai. Ispanija) skiria pinigų privatiems advokatams. Vilnius. Jie priklauso nuo to. 2000. kuriam tokia pagalba teikiama. Užsienio valstybės neturtingų asmenų teisinei pagalbai išleidžia nemažai lėšų.

nurodyta taisyklė turi ir prevencinį pobūdį. pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks: pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. kaip ir daugelyje užsienio valstybių. tačiau nurodytos nuostatos taikytinos nedaugeliui. susijusius su bylinėjimusi teisme. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui (CPK 93 str. 3 d. priešiniams ieškiniams. Lietuvoje. nes nemokama teisinė pagalba padengia ne visas išlaidas.).BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS Lietuva pasirinko iš dalies mišrią sistemą. Kiekviena valstybė. l d. šios galimybės gerokai mažesnės. 18. Ieškinio atsisakiusio ieškovo turėtų išlaidų atsakovas neatlygina (CPK 94 str. Patenkinus ieškinį iš dalies. kartu šalys skatinamos ieškoti kompromiso ar rinktis alternatyvius ginčo sprendimo būdus (derybas. Bylinėjimosi išlaidas pralaimėjusi šalis moka net tada. CPK numato. l d. nes pirminės pagalbos teikimo klausimus sprendžia savivaldybės. 2 d.5 BYLINĖJIMOSI IŠLAIDŲ PASKIRSTYMAS ŠALIMS Iš esmės daugumos civilinių bylų nagrinėjimo pabaigoje išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. taip pat prašymus atnaujinti procesą (CPK 93 str. kai advokato išlaidos gali būti nevisiškai atlyginamos. nes užkerta kelią nepagrįstiems.).). nustatydama nemokamos teisinės pagalbos tvarką. kad ji turės sumokėti ne tik savo. kad Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais fiziniai asmenys yra atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų. išskyrus tam tikrus atvejus. 4 d. kad laimėjusi šalis atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius.). arbitražą). Šios taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui. tarpininkavimą. Esant dabartinei ekonominei Lietuvos padėčiai. o teisinė pagalba civilinėse bylose apskritai buvo pradėta teikti tik priėmus Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. kai buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. ieškovo prašymu teismas gali iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. išskyrus išlaidas. Jį šalys moka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus. kad laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę. pralaimėjusiai šaliai žinant. bet ir laimėjusios šalies išlaidas. tačiau ieškovui atsisakius ieškinio dėl to. Pernelyg didelės bylinėjimosi išlaidos gali būti kliūtis kreiptis į teismą ekonomiškai silpnesnei šaliai. nurodytas CPK 88 straipsnio pirmosios dalies 5-7 punktuose (CPK 83 str. Pažymėtina.). Be to. kad jį pareiškus atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino. Atkreiptinas 353 . Šios taisyklės esmė. atsižvelgia į savo ekonomines galimybes.

kuris turėjo teisę patenkinti reikalavimus teismo įsakymo tvarka.). išskyrus atstovavimo išlaidas. Ieškovui. 2 d. tačiau kai byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi. Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu bylose bylinėjimosi išlaidos. 2-3 d.).BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas gali paskirstyti proporcingai arba jų atlyginimą priteisti iš byloje dalyvavusio asmens. bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.). Paprastai esant šiai teisenai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 4-5 p. 2 d. teismas jas paskirsto vadovaudamasis bendraisiais teismo išlaidų paskirstymo principais (CPK 94 str. Sudarius taikos sutartį irgi grąžinami 75 procentai sumokėto žymimo mokesčio. Tam tikrų ypatumų numatyta ir ypatingosios teisenos bylose.). kai iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti. Kai nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos abi šalys. Šia nuostata siekiama skatinti šalis naudotis supaprastinto proceso procedūra. Kai ieškinys atmestas visiškai ar iš dalies. Tam tikrų ypatumų numatyta bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. kurią ginčija atsakovas.). o ja nepasinaudojus nustatoma tam tikra sankcija nepriteisiant visų turėtų bylinėjimosi išlaidų. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS dėmesys.). Jeigu sudarydamos taikos sutartį šalys nenumato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. o atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas. kai valstybė gali perimti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų. l d. kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. išskyrus atvejus.). kuria byla nutraukiama atsisakius ieškinio ar sudarius taikos sutartį (CPK 293 str. 4 d. žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik atsižvelgiant į tą ieškinio sumą. kad nurodytu atveju ieškovui iš valstybės biudžeto grąžinami ir 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. Tai atvejai. kad atsakovas ginčys reikalavimą (CPK 434 str. kai bylą laimėjusi šalis buvo visiškai ar iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo arba jų iš anksto nesumokėjo. 7 d. Sudarydamos taikos sutartį. bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės pajamas iš nuo jų mokėjimo neatleisto ieškovo visiškai arba proporcingai atmestų jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 86 str. šalys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nustato pačios taikos sutartimi. tačiau pareiškia ieškinį pagal bendrosios ginčo teisenos taisykles.). padengiamos iš vals354 . Jei nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas ieškovas. bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 86 str. CPK 86 straipsnyje numatyti atvejai.

lapkričio 8d. Naujoji sistema yra liberalesnė. kat. 3 d. nes dabar tik nurodomi kriterijai. kurios pagal CPK ir kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka (CPK 582 str. 3K-7-861/2001. 7 d. Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nagrinėjant pareiškimus dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Senoji tvarka ne visada užtikrino laimėjusiai šaliai visišką advokato išlaidų atlyginimą. Šiais atvejais atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą.. kad advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo išlaidos negali būti priteisiamos. negu nurodyta rekomendacijo1 LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. b. Ši nuostata yra CPK 98 straipsnyje ir CPK patvirtinimo. negu yra nustatytos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Pažymėtina. kad pareikšti ieškinio dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo naujoje byloje remiantis CPK 98 straipsniu negalima. Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. Nurodytos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio antrąja dalimi. AB „Kasyba" v. turto administravimo. kad būtų užtikrinta advokatų gaunamų atlyginimų kontrolė. susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba. negu yra nustatyta taksa. bet ne daugiau. o šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje. paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitose bylose. 473 str. 3 d. įpareigojančioje teisingumo ministrą patvirtinti su Lietuvos advokatų taryba suderintus advokato ar advokato padėjėjo priteisiamų atlyginimų maksimalius dydžius. 355 . ar advokato honoraras protingas. Neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo. Ši norma pakeitė dar tarybiniais laikais priimtą nuostatą.). jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nr. į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant. CPK 98 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta taisyklė.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS tybės biudžeto (CPK 468 str. kad teismai negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau. Valstybė turi tam tikra forma kontroliuoti advokatų honoraro dydį. nutartis c. kur priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės1. AB „Lietuvos taupomasis bankas". šaliai gali būti priteisiamos išlaidos. advokato ar jo padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. 84. 88. R (81)7 13 punkte valstybėms siūloma imtis priemonių.). tačiau šalys privalo atsižvelgti. kad už teisinę pagalbą gali būti priteisiama iki 5 procentų patenkintos ieškinio dalies. įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio trečiojoje dalyje. tačiau ne didesnės.

7d. Kita vertus. 4 d. CPK 98 straipsnio antrojoje dalyje ribojama šalių teisė išieškoti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina. 286 str. tačiau CPK 98 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas reikalavimas išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. išskyrus kai kurių kategorijų bylas. kaip tokiais atvejais priteisiamos advokato pagalbos išlaidos. l d. Šalys gali susitarti dėl atlyginimo už teisines paslaugas sumokėjimo atidėjimo ilgesniam ar trumpesniam laikui. Teismo sprendime nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas gali būti skundžiamas pateikiant tiek apeliacinį. 428 str. Taigi rekomendacijomis vadovaujamasi mažinant tik neprotingai didelių išlaidų priteisimą.). 3 p. kad advokato atlyginimo mokėjimas gali užtrukti ir dėl pateisinamų priežasčių: proceso šalies sunkios materialiosios padėties. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS se. kur pagal „amerikinę taisyklę" (the American Rule) šalis negali gauti iš priešingos šalies advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų kompensacijos. Visus klausimus. kad tarp asmens ir jo advokato kyla sąžiningas ginčas dėl honoraro dydžio ir t. tačiau šitai nesustabdo nutarčių vykdymo (CPK 100 str.). 3 d. dėl to. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo nutartimi.t. byla nutraukiama). Priešingai negu kontinentinės Europos valstybėse advokato išlaidų atlyginimo klausimas yra išspręstas JAV. pakeičia arba priima naują sprendimą (CPK 93 str. Tuo tarpu teismas gali sumažinti advokatų pagalbos apmokėjimo dydį. kai jis. jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes šis atlyginimas yra neprotingai didelis. 2d. 4 p. tačiau įstatyme liko neišspręstas klausimas. l d. Visos nutartys. 6d. Vis dėlto asmenims paliekama galimybė patiems susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.. 5 d. susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. šitai padaroma priimant papildomą sprendimą (CPK 277 str. Teismo sprendimu nepaskirsčius bylinėjimosi išlaidų. teismai išsprendžia sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 str. Jeigu aukš356 . Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo (ieškinys paliekamas nenagrinėtas..). Tos pačios taisyklės taikomos apeliacinės instancijos ar kasacinės instancijos teismui. Atskirai gali būti išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.. neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo. 430 str. priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų. tiek kasacinį skundą. gali būti skundžiamos pateikiant atskirąjį skundą (CPK 100 str.).BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS..). Žinoma. tačiau bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas turėtas išlaidas. atsiranda galimybė prisiteisti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 3 p.

l d. turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. piliečiams ir asmenims be pilietybės.). vietos apžiūra ir pan. l d. Įstatyme numatyti atvejai. teismas gali atsisakyti atlikti atitinkamus procesinius veiksnius. Nesumokėjus užstato. l d. ieškovas (kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo) esant atitinkamam atsakovo prašymui privalo įstatymo nustatyta tvarka sumokėti užstatą. bet yra ir tokių valstybių. kad būtų užtikrintas galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 794 str. sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą (CPK 101 str. Be to.). Suomijoje). 18. atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir siekdamas. kad ne kiekvienas ieškovas (užsienio asmuo) turi galimybę operatyviai sumokėti reikalaujamą užstato sumą.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS tesnės instancijos teismas nurodytų išlaidų nepaskirsto. teismas gali įpareigoti byloje dalyvaujanti asmenį.).) ir padengti bylinėjimosi išlaidas (CPK 90 str. Italijoje. kuriems užtikrinti jis paskirtas. kur užstatas draudžiamas (Prancūzijoje. Užtikrindamas įrodymus. 3 d. Tai gana griežta procesinė priemonė atsižvelgiant į tai. Užstato paskirtis . nes tokia priemonė negali būti taikoma Lietuvos Respublikos įmonėms. kylančiose iš šeimos. prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą.). l d.). Teismas gali pareikalauti sumokėti iki vieno tūkstančio litų dydžio užstatą. įstatyme nustatoma tam tikra nelygybė. kad užtikrinti įrodymus prašantis asmuo pateiktų užstatą (CPK 223 str. Užstatas sumokamas pinigais. tačiau neturėtų šitaip daryti bylose. Tam tikrus ypatumus numato tarptautinio civilinio proceso normos. užstatas atitenka valstybės biudžetui (CPK 101 str. l d. o kai neatliekami procesiniai veiksmai. kai svarstomas procesinio termino pratęsimo klausimas (CPK 77 str. kad nustatytas užstato dydis neužkirstų kelio ieškovui pasinaudoti teise į teisminę gynybą. tačiau žinoma daugelyje valstybių (Anglijoje. šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. 2 d. ar ypatingosios teisenos bylose. Nustatytas gana trumpas (tik trijų dienų) terminas tokiam užstatui sumokėti.). Tada užstato dydį nustato teismas. Tai nauja nuostata Lietuvos civiliniame procese. kai šios pareigos nėra. 357 . Ji gali būti skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 795 str.6 UŽSTATAS Siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą ar galimų nuostolių padengimą. teismas gali pareikalauti. Belgijoje. pavyzdžiui.užtikrinti procesinių veiksnių atlikimą (liudytojo atvykimą. Danijoje). Austrijoje. ekspertizės atlikimą. darbo teisinių santykių. Vokietijoje. Tokiu atveju priimama nutartis. Šį terminą praleidus.).

teismas gali pareikalauti. atlyginimo užtikrinimą. Pagal nurodytą straipsnį. galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į atliekamą veiksmą pobūdį ir asmens. kai ieškinys nepareiškiamas nesant suinteresuoto asmens kaltės (CPK 148 str. kad ieškovas ar kitas prašymą pareiškiantis asmuo pateiktų atsakovo nuostolių. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS Užstato skyrimo klausimą sprendžia teismas byloje dalyvaujančio ar kito asmens prašymu arba savo iniciatyva. ir šis nepareiškus ieškinio negrąžinamas. išskyrus atvejus. turtinę padėtį. . kuris įpareigojamas sumokėti užstatą.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartis skirti užstatą gali būti skundžiama pateikiant atskirąjį skundą. kad iki ieškinio pareiškimo teisme dienos prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo turi sumokėti pusę įstatyme numatyto žyminio mokesčio. 2 d. Tam tikru atžvilgiu prie užstato galima priskirti ir CPK 147 straipsnyje numatytą atsakovo nuostolių. kuris gali būti ir banko garantija. Teismai negali paskirti užstatui sumokėti trumpesnio kaip trijų dienų termino. Užstato dydis negali viršyti šimto tūkstančių litų.). atlyginimo užtikrinimą. Be to. numatyta. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

e) nuostolių atlyginimas.). b) pašalinimas iš teismo posėdžių salės. Teismo posėdžio pirmininkas tokį asmenį įspėja teismo vardu (CPK 162 str. 2 d.tai sankcijos. d) areštas. c) bauda.). Posėdžio pirmininko nurodymų neklausantys liudytojas. 359 .2 TEISMO NUOBAUDŲ SKYRIMO IR SKUNDIMO TVARKA Įspėjimas yra skiriamas asmenims. Be to. nagrinėjant bylą pažeidžiantiems teismo posėdžio tvarką (CPK 104 str. įspėjimas skiriamas rašytine teismo nutartimi (CPK 104 str. 3d. Nutartys skirti įspėjimą yra neskundžiamos. kai tik priimama. Posėdžio pirmininko nurodymų neklausantis byloje dalyvaujantis asmuo teismo nutartimi gali būti pašalintas iš teismo posėdžių salės tik tam tikrų teismo veiksmų atlikimo. jeigu jiems prieš tai buvo skirtas įspėjimas (CPK 105 str. kurios gali būti teismo skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims. atliktais jam nesant (CPK 162 str.DEVYNIOLIKTAS SKYRIUS TEISMO NUOBAUDOS 19.). pavyzdžiui. l d. l d. RŪŠYS IR REIKŠMĖ Teismo nuobaudos . Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. ekspertams. 19. Nutartis pašalinti asmenį iš teismo posėdžių salės yra neskundžiamą ir vykdoma nedelsiant. vertėjams) ir kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. ar baudžiamas asmuo yra proceso dalyvis. kitiems proceso dalyviams (liudytojams. laikui. Teismo nuobaudos yra: a) įspėjimas. ekspertas ar vertėjas ir kiti asmenys gali būti pašalinti iš teismo posėdžių salės ir pakviesti kiti atitinkami asmenys (CPK 162 str. Iš teismo posėdžių salės pašalinami asmenys. l d.). Šios teismo nuobaudos taikymas priklauso nuo to.). 2 d.). tam tikro liudytojo apklausos. o jeigu protokolas nerašomas. tokiais atvejais teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą. nagrinėjant bylą pažeidžiantys teismo posėdžio tvarką.1 TEISMO NUOBAUDŲ SĄVOKA. Į teismo posėdžių salę grįžusį pašalintą asmenį posėdžio pirmininkas supažindina su veiksmais.

arba nurodytas priežastis teismui pripažinus nesvarbiomis (CPK 199 str. Toks pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Baudos skiriamos CPK numatytais atvejais ir nustatyto dydžio (CPK 106 str.nustačius CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus. 2) byloje dalyvaujantiems asmenims . 3) asmeninis.už nevykdymą pareigos pranešti teismui apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 121 str. Jeigu nurodytas asmuo teismo posėdyje dalyvavo. draudimas išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Atskirojo skundo pateikimas sustabdo nutarties vykdymą (CPK 107 str.BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. Atskirąjį skundą gali pateikti tik asmuo. užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.tai procesinė teisinė sankcija. 360 . turi teisę keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo prašyti nutartį priėmusį teismą panaikinti arba sumažinti skirtą baudą. įpareigojimas atlikti veiksnius. t. 6 d. gali būti skundžiama apeliacine tvarka pateikiant atskirąjį skundą.). kuri yra išreikšta proceso įstatyme nustatyta suma. kuriam skirta bauda (jeigu nurodytas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje). nurodyti CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 6-8 ir 12 punktuose. vertėjams. y. Teismo baudos gali būti skiriamos: 1) šaliai . 4) byloje dalyvaujantiems asmenims. 5) byloje dalyvaujantiems asmenims . Skirdamas baudą. Asmuo. Tai pagrindinė nuobauda.už priesaikos sulaužymą (CPK 186 str.). draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. draudimas perduoti kitiems asmenims turtą arba vykdyti kitas prievoles. l d. kuriam paskirta bauda. Nutartis. dėl kurių kaltų veiksmų pažeidžiami draudimai.). ekspertams) ir kitiems asmenims. dėl kurių kaltų veiksmų neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti turimus rašytinius įrodymus arba teismui nepranešta.). kurią teismai skiria už procesinių pareigų nevykdymą. 6) asmenims. kad rašytinio įrodymo negalima pateikti dėl svarbių priežasčių.). 7) asmenims. kitiems proceso dalyviams (liudytojams. nutartį skirti baudą būtina nedelsiant įteikti teisme. teismas priima motyvuotą rašytinę nutartį ir ši ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčiama asmeniui. 3 d. dėl kurių kaltų veiksmų neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti turimus daiktinius įrodymus arba teismui nepranešta. kuria atmestas pareiškimas panaikinti arba sumažinti skirtą baudą. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS Teismo bauda . piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko nurodymams arba pažeidusiems tvarką vykstant teismo posėdžiui (CPK 162 str. 6d.). 6d. kuriam paskirta bauda.

). Areštas gali būti skiriamas byloje dalyvaujantiems asmenims. 3 d. 9) vertėjui . kai neatvykus teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 str.). 8) ekspertui . 17) asmeniui.). vertėjui. kitiems proceso dalyviams ir asmenims.).už neatvykimą į teismo posėdį. 18) skolininkui . esantiems teismo posėdžių sa361 .už neatvykimą pagal teismo šaukimą (CPK 215 str. 16) asmeniui. 4 d. todėl. 10) šalims . 4d.). jeigu įstatymai nustato jų pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažino Šalies dalyvavimą būtinu ir nėra galimybės priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. be svarbių priežasčių neatvykusiems į teismo posėdį (CPK 247 str. be svarbių priežasčių neatvykusiems į teismo posėdį (CPK 248 str. nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų.).). 3 d. Piktnaudžiaujančiai savo teisėmis šaliai teismas gali skirti iki dvidešimties tūkstančių litų dydžio baudą. 11) šalies atstovui .už neteisėtą atsisakymą atlikti savo pareigas (CPK 240 str. ekspertui. dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį (CPK 246 str. padavusiam aiškiai nepagrįstą pareiškimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu (CPK 463 str. 2 d. 3 d.). Vykdymo procese už teismo antstolio reikalavimų pateikti informaciją apie turimą turtą neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas gali antstolio teikimu skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio baudą. 12) juridinio asmens vadovui. 3 d. praradusiam vykdomąjį dokumentą (CPK 618 str. 19) kitais vykdymo procese numatytais atvejais (CPK 616 str. 3d).TEISMO NUOBAUDOS kad daiktinio įrodymo negalima pateikti dėl svarbių priežasčių (CPK 207 str. 15) kreditoriui. 1d.už nevykdymą pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą ir jo buvimo vietą arba melagingų duomenų pateikimą (CPK 645 str. l d.).už neatvykimą be svarbių priežasčių į teismo posėdį.). atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidimą padariusio asmens veiksmus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Daugeliu įstatymų numatytų atvejų nustatytas baudos dydis yra iki tūkstančio litų. nesąžiningai teismo įsakymo tvarka pareiškusiam aiškiai nepagrįstą reikalavimą (CPK 440 str. 13) tretiesiems asmenims. 14) liudytojui. teismas turi teisę atskirai nustatyti konkretų skiriamos baudos dydį.).). ar jų atstovams.

l d. Šis turi teisę prašyti areštą paskyrusį teismą panaikinti areštą arba sumažinti jo trukmę.). Asmuo. gali būti skundžiama apeliacine tvarka asmeniui. 3 d. kuria prašymas yra visiškai ar iš dalies atmetamas. Areštas numatytas ir vykdymo procese. kuriam paskirtas areštas. UŽSTATAS IR TEISMO NUOBAUDOS lėje. Tokio prašymo padavimas sustabdo teismo nutarties vykdymą (CPK 109 str. Kai teismo posėdžio tvarką pažeidžia advokatas. l d. Asmens. neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti prašymą. teismas taip pat gali informuoti Advokatų tarybą ir už Advokatų profesinės etikos kodekso ir profesinės veiklos pažeidimus jam gali būti iškelta drausminė byla (Advokatūros įstatymo 47 str. kuriam paskirtas areštas. 2 d. asmenims. pateikiant atskirąjį skundą (CPK 109 str. pas trečiuosius asmenis esantį turtą.).BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS. negauto atlyginimo ar kitų pajamų ir panašiai. Už nurodytų reikalavimų nevykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas gali antstolio teikimu skirti areštą iki trisdešimties dienų (CPK 645 str. Tokių nuostolių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Toks prašymas gali būti pareikštas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. nėščioms moterims. pavyzdžiui. 6 d.). į proceso įstatymą įtraukta nuostata. už piktybišką teismo posėdžio pirmininko nurodymų nevykdymą arba teismo posėdžių tvarkos pažeidimus (CPK 162 str. turi būti išnagrinėtas kartu su civiline byla. Pagal CPK 645 straipsnio pirmąją dalį teismo antstolio reikalavimu skolininkai privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. kuriam skiriamas areštas. tačiau teismo reikalavimu toks asmuo gali būti atvesdintas į posėdį.). Areštas negali būti skiriamas vaikams.). tačiau įstatymas numato galimybę jį išnagrinėti ir atskiroje civilinėje byloje. kuriam paskirtas areštas. y. Šiuo atveju areštas gali trukti iki penkiolikos dienų.). kad šalys dėl įvairių priežasčių įvairiai būdais vilkina teisminį bylos nagrinėjimą. kad šalis. Nutarties skirti areštą nuorašas nedelsiant įteikiamas asmeniui. 3 d. Teismo nutartis. t. Teismų praktikoje neretai pasitaiko. vieniems auginantiems vaiką iki dvylikos metų amžiaus. lėšas kredito įstaigose. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius (CPK 95 str. Siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. 362 . gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžių salėje.) ir jis turi būti ne vėliau kai kitą dieną nagrinėjamas teismo posėdyje. taip pat pakeisti areštą bauda (CPK 109 str. nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą ieškinį (pateikusi apeliacinį ar kasacinį skundą) arba sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. vyresniems kaip šešiasdešimt penkeri metai asmenims ir invalidams.

pavyzdžiui. tačiau gali būti paskirta ir bauda . Palūkanos nustatomos teismo sprendiniu. 2 d. kita prievolės šalis turi mokėti nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.). įpareigojančio natūra įvykdyti sutartinę prievolę. Ši gali būti nurodyta konkrečia suma arba nustatyta procentais už kiekvieną praleistą dieną.). l d. teismas skiria baudą. Nurodyta bauda išieškoma kreditoriaus naudai (CK 6.ji išieškoma valstybės naudai. piniginės prievolės šaliai. kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Be to.). Nuostolių atlyginimą numato ir materialiosios teisės normos. reglamentuojančios vykdymą. jeigu darbdavys darbo bylose neįvykdo teismo sprendimo.37 str. Nuostoliai išieškomi šalies naudai. Nuostolių atlyginimo atvejus numato ir proceso normos.). Pavyzdžiui. nevykdančiam teismo sprendimo. teismas išieškotojo prašymu gali išieškoti darbuotojo naudai darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos (CPK 772 str. . skolininkui.TEISMO NUOBAUDOS Įstatymas taip pat numato dėl teismo įsakymo tvarka pareikšto nesąžiningo reikalavimo atsiradusių nuostolių atlyginimą (CPK 440 str.215 str.

SEPTINTOJI DALIS IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS .

Išsamiau žr. gali pareikšti jam pretenziją ar kreiptis į atitinkamas institucijas. 4-9. kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. kuris kreipėsi. 4. kai ginčas dėl teisės perduodamas spręsti teismui (šiuo atžvilgiu ieškinys yra tik procesinė priemonė pradėti civilinį procesą)2. ir reikalavimas (angl. Įvairios teisės doktrinos ieškinį apibūdina labai skirtingai. vieni ieškinį laiko ieškovo veiksmu. Beveik visų valstybių civilinio proceso įstatymuose aiškiai atribojami ieškinys (angl. op. Kaip nurodoma CPK 5 straipsnio trečiojoje dalyje. taptų ieškiniu. REIKŠMĖ.: International Encyclopedia of Comparative Law. 144-145. 103. Klage). pavyzdžiui. RŪŠYS Pažeidus subjektinę teisę. teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens. action. pati ginama subjektinė teisė3. Įstatymas (CPK 135 str.. suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių. t. suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisės pažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą.t. ir t. Pažymėtina. paprastai suprantamas kaip kreipimasis su reikalavimu į teismą1. pareiškimą. XVI. kurių kompetencijai priklauso spręsti ginčą. Ch. kad vienos ieškinio sąvokos nėra. Treti mano.) 1 Black's Law Dictionary. pranc. būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytų taisyklių. Prancūzijos CPK 30 str. 2 367 . pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiam asmeniui.DVIDEŠIMTAS SKYRIUS IEŠKINYS 20. dar nėra ieškinys. 3 Mačys Vl. Ieškinio teisenos bylose paduodami ieškinio pareiškimai. Pavyzdžiui. P. Galimi įvairūs subjektinės teisės gynybos būdai ir priemonės. jo reikalavimas yra pagrįstas ar ne. Vol. Reikalavimas.1 IEŠKINIO SĄVOKA.) ieškinys apibrėžiamas kaip reikalavimo teisės subjekto teisė būti išklausytam iš esmės ir reikalauti. P. Kitur (pvz. kad ieškinys yra pačios materialiosios subjektinės teisės įgyvendinimas teismo tvarka. Kad materialusis teisinis reikalavimas. kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. vok. kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių. Cit. action. kad teismas iš esmės nuspręstų. P. Ieškinys yra pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė: šitaip šalių materialusis teisinis ginčas įgauna procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. pareiškiamas ne teismo tvarka. claim). y.

Taigi ieškinio turinys yra materialiojo teisinio pobūdžio. savo reikalavimą (ieškinio dalyką). Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialiojo teisinio pobūdžio elementai. Jau romėnų teisėje buvo žinomas ieškinių klasifikavimas į tris rūšis: actio in personam. ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimas. keisti jo elementus. aplinkybes. be bendrųjų duomenų.procesinio teisinio pobūdžio. ieškovas nurodo: „Prašau teismą išieškoti iš atsakovo padaryta žalą. kreipimasis nepripažįstamas ieškiniu. kurie privalo būti nurodyti kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111 str. Reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės. y. Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairius kriterijus. nei jo pagrindimas. Kreipimasis į teismą ieškiniu laikomas tik tada. pasikeitimą ar nutrūkimą. ir teismui. Procesinė teisinė ieškinio prigimtis padeda paaiškinti tokius institutus kaip atsisakymas priimti ieškinio pareiškimą. kuriuo siekiama išreikalauti iš kito asmens jo turimą turtą ar daiktą. tiek forma atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. ir įrodymus. taip pat yra materialiojo teisinio pobūdžio . Apie ieškinį galima kalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą. kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia. kai nenurodytas konkretus reikalavimas ar nėra tokio reikalavimo pagrindimo. vadintas actio in rem. kai kreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytu ieškinio pareiškimu. kai jo tiek turinys. kitaip veikti proceso eigą. o jo išorinė forma . ieškiniu savaime netampa. Įvertinus pateiktus motyvus. pareikštas asmeniui siekiant patraukti jį atsakomy368 . t. kad ieškovas ieškinio pareiškime. neįgiję tam tikros procesinės formos. Tiek ieškovo reikalavimas.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS reikalauja." Aplinkybės. Ieškinys. su kuriais materialiosios teisės normos sieja atitinkamų materialiųjų teisinių santykių atsiradimą. Tik materialiąja teisine ieškinio turinio prigimtimi galima paaiškinti ieškovo galimybę atsisakyti ieškinio. kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinį ieškinio pagrindą). kad ieškinys yra materialiosios teisės institutas. Pavyzdžiui. tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžio reiškiniai. actio in rem ir actio mixta.jos yra tam tikri juridiniai faktai. Nei pats reikalavimas. Taigi ieškinys yra civilinio proceso objektas. patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. ieškinio atsiėmimas ir kitus. Ieškinys. Ieškinio institutas yra neginčijamas glaudaus materialiosios ir proceso teisės ryšio pavyzdys. jis adresuojamas ir atsakovui.). Pavyzdžiui. nurodytų ieškinio sumą. ieškinį galima apibūdinti kaip suinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatyta procesine tvarka pateikiamą kreipimąsi į teismą su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę.

Todėl šie ieškiniai dar vadinami prejudiciniais. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir panašiai. ieškinys dėl tėvystės nustatymo ir panašiai. atskiroje byloje nustačius tėvystę. Pozityviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama patvirtinti tam tikros teisės ar teisinio santykio buvimą. actio ex quasi contractu). kad teismas: 1) patvirtintų. kylančius iš sutartinių teisinių santykių (lot. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų. pripažintų tam tikrą jo teisę (pvz. pvz. pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi į ieškinius. Ši klasifikacija reikšminga bylinėjimosi išlaidų klausimams spręsti. actiones sine condemnatione). turintis abiejų pirmųjų ieškinių bruožų. ir ieškinius. toks yra ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo.. arba 2) pripažintų tam tikrus materialiuosius teisinius santykius (pvz. kat. taigi ir ieškinys.2003. kylančius iš kvazisutartinių santykių (lot. teisinių santykių (actio ex delicto). 3K-3-32. nustatyti. Ieškinių dėl pripažinimo paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka (lot. toks yra ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo. 39. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu).tai ieškinys. sausio 27 d. ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. kai ieškovas prašo. Nr. Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi į turtinius ir neturtinius.8. paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jis vykdo1 Teismų praktikoje kartais daroma klaidų ir ieškiniai dėl pripažinimo visiškai be pagrindo ignoruojami: žr.. Pavyzdžiui. pavyzdžiui. M Vaupša v. kylančius iš deliktinių. teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą. b.IEŠKINYS bėn.. pavyzdžiui. Pagal materialiųjų teisinių santykių. ieškinys dėl tėvystės nustatymo. taikytinai sprendžiant ginčą. 369 . kurioje patenkintas ieškinys dėl pripažinimo. nes jų pagrindu vėliau reiškiami ieškiniai dėl priteisimo1. Mišriu ieškiniu laikytas ieškinys. Teismo sprendimo byloje. UAB „Kalba". Pagal procesinį tikslą ieškiniai skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo. y. actio ex contractu). vadintas actio in personam. iš kurių yra kilęs ginčas. LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. Ši klasifikacija svarbi materialiosios teisės normai. nesutartinių. nutartį c. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo kitoje byloje. išlaikymo priteisimo byloje tėvystės teisiniai santykiai nebeįrodinėjami. ieškinys dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pripažinimo). ieškinius. Ieškinys dėl pripažinimo .. t. Šie ieškiniai gali būti dviejų rūšių: pozityvūs ir negatyvūs.

dar skirstomi į ieškinius dėl nuosavybės teisės gynimo (pranc. Lygybės principu grindžiamas ieškinys vadinamas action in equity. actiones mobilieres). pranc. Taip pat skiriamas CK 6. actio surrogatoria). CK 6. action in law). Pavyzdžiui. Vol. kai siekiama sukurti. Bendrojoje teisėje ieškiniai skirstomi į rūšis pagal kelis kriterijus. turtą.67 straipsniuose numatytas Pauliano ieškinys kaip specifinė kreditoriaus interesų gynybos priemonė (ital. 15-16. Pavyzdžiui. nes atsakovas (skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui. ieškinius dėl reputacijos gynimo (angl. Patenkinus ieškinį dėl priteisimo.1 1 International Encyclopedia of Comparative Law. 370 . susiję su kilnojamuoju turtu (pranc. kai kreditorius įgyvendina skolininkui priklausančią reikalavimo teisę (pranc. ieškinys dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo) ir teises panaikinantys (pvz.t. ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų). actiones immobilieres). kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus (pvz. ieškinys dėl servituto nustatymo). actiones possessoires). kai ieškovas reikalauja. susiję su nekilnojamuoju turtu (pranc.. XVI. pakeisti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovo santykius. negligence action). actio revocatoria. numatytas CK 6. teises pakeičiantys (pvz. kuriuo priteistas išlaikymas. action Paulian).. ieškinys dėl žalos atlyginimo). Įvairių valstybių civilinio proceso teisės doktrinos aprašo ir kitų rūšių ieškinius. Ieškiniai in rem. 4. P. Ch. nėra kliūtis vėliau reikšti ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.255 straipsnis įtvirtina prevencinio ieškinio institutą. teismo sprendimas. defamation action) ir t.. Taip pat skiriamas ieškinys. Prancūzijoje žinomi ieškiniai. kita. civilinės metrikacijos organai anuliuoja santuokos sudarymo akto įrašą. ir ieškiniai. action oblique. Ieškiniai dėl teisinių santykių modifikavimo savo ruožtu yra trijų rūšių: teises sukuriantys (pvz. teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka. Ieškiniams dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai netaikoma ankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Tai vadinamasis netiesioginis ieškinys. perduoti pinigus. pavyzdžiui. Pagal ieškinio pagrindą ieškiniai skirstomi į ieškinius. ital. pripažinus santuoką negaliojančia.66-6. Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai. grindžiamu teise (angl. padidinimo ar išlaikymo formos pakeitimo. Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS mas specifiniu būdu. kylančius dėl nerūpestingumo (angl. actiones pėtitoires) ir ieškinius dėl valdymo teisės gynimo (pranc. toks yra ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo. pavyzdžiui. susiję su nekilnojamuoju turtu.. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir panašiai.68 straipsnyje. Bendrąja teise remiantis pareiškiamas ieškinys vadinamas ieškiniu.

). b. tiek bendrosios teisės sistemai. Skokov v. Nr.. kat. 1 Žr.. ieškinio dalykas.IEŠKINYS Kai kurios specifinės ieškinių rūšys. LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. 95. V. „prašau pakeisti". AB „Lietuvos taupomasis bankas". AB „Tauro bankas" v. 2001 m. Serbentą v.. LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. t. pvz. UAB „Techninė guma" ir kt. 95. nėra ir ieškinio. t. t. Tad reikalavimas. prevencinis ieškinys (pranc. Ieškinio pagrindas (lot. 3K-3-740/2001. pavyzdžiui. pvz. 2001 m.tai faktinės aplinkybės. nutartį c. causa actiones. Nr.ir teisminio nagrinėjimo dalyko1. ieškovas visada turi nurodyti. kat. y. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo. Skyrius v. Reikalavimas adresuojamas atsakovui. 2002 m. turi du adresatus . 3K-3-483/2002. kat. „prašau išieškoti". 3K-3-83/2001. class action).). Be faktinio. balandžio 3 d. nutartį c. action preventiff) ir kita.1.tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (lot. grupės ieškinys (angl. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais — ieškinio dalyku ir ieškinio pagrindu. kat. nutartį c. sausio 24 d. pažeidė ar ginčija subjektinę teisę. K. kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. 2001 m. Jakubauskienė v. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui per teismą. b. nes būtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę. Ieškinio dalykas . pažeidusį ar ginčijantį ieškovo subjektinę teisę. kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą. AB „Kasyba" v.konkrečias materialiosios teisės normas. Nr. UAB „Troba". reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą . G.2 IEŠKINIO ELEMENTAI Kaip minėta. yra faktinis ieškinio pagrindas.t. 3K-3-861/2001. G. dėl kurio teismas turėtų priimti konkretų sprendimą. ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. sausio 28 d. b. nutartį c. lapkričio 8 d. nutartį c. Nr. b. Juridiniai faktai. ŽNTKRVĮ Nr. y. 371 .1.1. kat. 95. b. 3K-3-1013/2000. Ieškovas ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo. birželio 25 d. sausio 24 d. ieškovo nuomone. 2 p. atsakovą. kuriais grindžiamas reikalavimas.. atsirado tik XIX-XXa. spalio 16d. A. nes būtent jis. Nr. causa petendi) . 1d. Nr. petitum) (CPK 135str. jis turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą2. 95.1.1. nutartį c. 4 p. b. kartu . kat. Kreipdamasis į teismą teisminės gynybos. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 3K-3-174/2002. 3K-3-101/2001.. 95. Meškutavičiaus personalinė įmonė „Maturė" v.. „prašau pripažinti" ir t. 1. UAB „Geola". kat. y. 2 Žr. 95. b.1. būdingos tiek kontinentinei teisinei. pavyzdžiui. UAB „Kaišiadorių agrofirma".atsakovą ir teismą. 20. nutartį c. Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį. 2002 m. l d. ko jis prašo teismo. ieškinio dalyką (CPK 135 str.

Pagal Lietuvos CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename ieškininiame pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus . Lietuvos CPK 4 straipsnis nustato. ieškinio elementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas.ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes. nutartyje konstatavo. suformuluotas ieškinio pareiškime. o ieškinio turinys . kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Visada svarbu tiksliai nustatyti ieškinio elementus. nes pagal juos ir ginčo šalis nustatomas ieškinių tapatumas.138 straipsnyje nurodytas civilinių teisių gynybos būdas. įpareigotų atsakovą įvykdyti prievolę natūra ir t. Šiuo. arba tikslą. Pavyzdžiui. Taigi ieškovas gali reikalauti. 2 d.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS Be ieškinio dalyko ir pagrindo. teismas negalėtų teisingai taikyti Lietuvos CPK 150 ir kitų straipsnių. Kaip ir bet kuri kita asmens teisė.ieškovo reikalavimas. kad teismas pripažintų jo teisę. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų. todėl šios normos laikytinos imperatyviomis ir 372 . Kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarką detalizuoja Lietuvos CPK 146-148 straipsniai. Taigi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymų ir šios tvarkos būtina laikytis. kuri ieškovas prašo teismo taikyti. Lietuvos CPK 146-148 straipsnių reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma.). Ieškinio elementų svarba pabrėžiama ir teismų praktikoje. 4 p. tampa ieškinio turiniu. trečiuoju. Ieškovui tiksliai nesuformulavus savo reikalavimo ir nenurodžius savo reikalavimo faktinio pagrindo.t.ieškinio turinį. taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Kai teismas jau išnagrinėjęs bylą pagal pareikštą ieškinį ir priėmęs sprendimą. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. kad „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos CPK 4 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Antai bet kuris CK 1. reguliuojančių civilinės bylos iškėlimą. pareikštas atsakovui. nėra ieškinio. pareikštas teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. pakartotinai kreiptis su tapačių ieškiniu į teismą neleidžiama (CPK 137 str. kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tokiu atveju teisėjas taip pat negalėtų tinkamai pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui. daugelis autorių dar skiria trečią ieškinio elementą . kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. kitaip tariant. birželio 9 d.

Nr. nutartis c. nustato ieškovui terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. 3K-3-271/1999. 2001 m. Ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas gali pakeisti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. 37.3 IEŠKINIO KEITIMAS Pagal CPK 42 straipsnio pirmąją dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Pažymėtina. b. Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu šitai tapo 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 10 d. Jeigu suinteresuotas asmuo nepaiso Lietuvos CPK 146-148 straipsnių imperatyvių reikalavimų ir paduoda teismui pareiškimą."1 20. birželio 9 d. 3K-3-203/2000. Nr. nutartį c. kurias galėtų nurodyti tik teisininkas. Šios konvencijos 13 straipsnis garantuoja asmeniui teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose. pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 151 str. nutartį c. kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija. neatitinkantį minėtų straipsnių reikalavimų. b. 3K-3-761/2001. 3K-3-981/2001. kat. kurios. 2001 m. Nr.1. privalo būti nešališkas.). Jankauskas v. tai teisėjas. R. kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. vasario 21 d. AB „Nekilnojamojo turto fondas". Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju. Ieškovui per teisėjo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų. Šios teisės įgyvendinimas detalizuojamas 141 straipsnyje. 5. Aleksandravičius v. Tokie minimalūs įstatymo reikalavimai negali būti laikomi konstitucinės teisės kreiptis į teismą ribojimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio pažeidimu. 95. b. kat. M.1. 2d. A. gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. Kesminienė v. b. taip pat žr.IEŠKINYS nenumatančiomis jokių išimčių. Iš ieškovo nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes. Nr. Pagal Konvencijos 6 straipsnį teismas.: 2000 m. spalio 22 d. kaip minėta. L. Samuolienė v. Konvencijos 13 straipsnis nereguliuoja kreipimosi dėl teisminės gynybos procesinės tvarkos. AB „Bristol-Myers Squibb Eesti AS". 95. kat.) nustato minimalius ieškininio pareiškimo formos ir turinio reikalavimus. Taigi ši teisė realizuojama pagal nacionalinės teisės nustatytas taisykles. kat. Blaževičius. K. kad įstatymas (CPK 146-148 str. 373 . pats to nesugebėdamas padaryti. jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. nustato tik minimalius reikalavimus pareiškimo turiniui ir formai. nutartį c. Ieškovas. Tai reiškia. Klaipėdos apskrities centrinis paštas. vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsnio l dalimi. Taigi įstatymo nustatytus reikalavimus suinteresuotas asmuo gali įvykdyti ir be advokato pagalbos.

Toks ieškinio elementų ribojimas aiškinamas proceso koncentruotumo principu (CPK 7 str. ieškinio dalyko. Galimybė keisti ieškinio pagrindą taip pat susijusi su materialiąja teise. būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu arba būtų atitinkamai sumažinta kaina. rugsėjo 4 d. Bondarev. b. Ieškovas. arba pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar padengtų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti.334 straipsnyje sakoma. Ieškinio reikalavimo. jog pirkėjas.497 straipsnyje nurodyta keletas pagrindų. sumažinimas ar padidinimas. Pavyzdžiui. t. keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str. apibrėžtas pagal rūšinius požymius. norėdamas pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. CK 6. ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas (CPK 42 str. 115. Antai CK 6. 3K-3-933/2002.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS būtina vėliau arba yra gautas priešingos šalies sutikimas.) ir siekiu užkirsti kelią proceso vilkinimui. nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Nr. pareiškęs visai naują reikalavimą. laikomas atsisakiusiu ankstesnio ieškinio. turi teisę reikalauti. Todėl ieškovas pasirinktą vieną iš šiame straipsnyje nurodytų pareikšto ieškinio pagrindų vėliau gali pakeisti kitu. A. nes tai reikštų. 374 . arba būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai. y. pateikia teismui rašytinį pareiškimą. arba teismas mano. Galimybė keisti ieškinio dalyką susijusi su materialiojoje teisėje nurodoma galimybe laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis. l d. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą reikia skirti nuo ieškinio reikalavimų padidinimo ar sumažinimo arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymo. Vieną iš šių pasirinktą reikalavimą vėliau atsakovas gali pakeisti kitu. kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. kad ieškovas atsisako ankstesnio ieškinio ir pareiškia naują. kad daiktas. neturintį nieko bendra su pirmesnių ir peržengiantį ginčijamo materialiojo teisinio santykio ribas. nutartis c. Keisti abiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama. leidžiantis šeimos bylose keisti vieną iš ieškinio elementų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis1. kai nuomotojo reikalavimu prieš terminą gali būti nutraukta nuomos sutartis.). nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą. Ieškovas.) nelaikoma ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimu. Moisejenko v. 1 LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. Šis turi atitikti bendruosius reikalavimus. Keisti ieškinio dalyką galima tik neperžengiant ginčijamo materialiojo teisinio santykio ribų. V. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia. Šios taisyklės išimtį nustato CPK 377 straipsnis. kat. Tokį naują reikalavimą ieškovas gali pateikti tik pareikšdamas ieškinį bendrąja tvarka.

nes kvalifikuoti teisiškai nustatytus faktus yra teismo prerogatyva. Tačiau šiuo atveju nėra taikomos normos. gali jį pagrįsti kitomis materialiosios teisės normomis. 2) kartu su reikalavimu priteisti papildomai galima pareikšti reikalavimą pripažinti. kurias nurodo ieškovas. Todėl teismas turi teisę atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos bylos nagrinėjimui pasirengti. kai. teismas. kurie nebuvo pareikšti. taip pat gali priimti sprendimą dėl reikalavimų. Pavyzdžiui. 2 d. y.). išskyrus tokias išimtis: 1) galima keisti ieškinio pagrindą. Teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą nėra absoliuti. kuriomis ieškovas iš pradžių nesirėmė. Be to. teismas savo iniciatyva neturi teisės keisti ieškinio elementų. Kai kurių valstybių civilinio proceso įstatymai draudžia ieškovui keisti ieškinio elementus. kai iškėlus bylą paaiškėja naujų aplinkybių. siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Teismas taip pat turi išaiškinti ieškovui jo teisę pakeisti vieną ieškinio elementą. tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376. t. Tai reiškia. Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką arba pagrindą. o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio elementams visiškai suformuluoti ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Pagal dispozityvumo principą. priimti sprendimą teismo posėdyje vadovaudamasis ištirtomis aplinkybėmis. siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. 417 straipsniuose numatytais atvejais teismas taip pat turi teisę viršyti ieškinio pagrindą.lEŠKINYS Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik pats ieškovas. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų.). ypač kai byla susijusi su viešojo intereso gynyba. 375 . y. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą pateikiant atskirąjį skundą neskundžiamą (CPK 141 str. kad šie galėtų pasirengti gynybai. reglamentuojančios pasirengimą bylos nagrinėjimui (CPK 141 str. CPK 405. įstatyme teismui suteikiama teisė savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus.). negu jų buvo pareikšta. o bylos nagrinėjimas tam laikui atidedamas. 3-4 d. 405. 417 str. negu tos. kad teismas ieškovo rašytinio pareiškimo pakeisti vieną iš ieškinio elementų kopiją turi išsiųsti atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Išimtis yra nustatyta tik kai kurioms nedispozityvioms byloms. Švedijos teismo proceso kodekso 13:3 straipsnyje ieškovui neleidžiama iškėlus bylą keisti ieškinio elementų. jeigu toks pakeitimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. t.

. tačiau nepripažįsta jo teisės vietoj ankstesnio reikalavimo pareikšti naują2. taigi ir dviejų teismo procesų. kai jie kilę iš ieškinio dalyko. Cit. Italijos civilinio proceso teisės doktrina pripažįsta ieškovo teisę modifikuoti savo reikalavimą. kad ieškovas gali tik sumažinti savo reikalavimus. B.. ir gali baigtis šalies iniciatyva. P. op. pavyzdžiui. Kita vertus. Civilinės teisenos įstatymas. bylos nagrinėjimą reikia atidėti. Teismas taip pat gali leisti keisti ieškinio elementus. jis padeda išvengti kelių teismo procesų. pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą. P. Cappelletti M. bet negali jų didinti ar keisti iš esmės arba reikšti naujų reikalavimų. pirmiausiai savo reikalavimą grindė tuo. Vyriausiojo tribunolo praktika rodo. Cit. Bruzelius A. Viena vertus. Pirma. 1 4) galima nurodyti naujų faktų nekeičiant reikalavimo . M. P. o vėliau nurodė visiškai kitą savo reikalavimo pagrindą. kad civilinis procesas ir prasideda. Ikikarinėje Lietuvoje Civilinės teisenos įstatymas gana griežtai reguliavo ieškinio elementų pakeitimą. Ieškinio elementų pakeitimo institutas vertintinas daugiareikšmiškai. kad jis automatiškai užsitęsia. Įstatymo 332 straipsnis nurodė. priteisti palūkanas. keičiant ieškinio elementus nukenčia atsakovo interesai. 376 . kad šis straipsnis taikytas nenukrypstant nuo įstatymo raidės ir nuosekliai. Vyriausiasis tribunolas pripažino esant ieškinio pagrindo pakeitimą. Su pakeitimais ir papildymais. kurioje ieškovas. Perillo J. o tai reiškia. išskyrus atvejus. bet jos iniciatyva jis gali ir baigtis. 151-155. Procesas prasideda ieškovo iniciatyva. nes jis turi skubiai keisti savo gynybos taktiką.4 IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR IEŠKINIO ATSISAKYMAS Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese kaip tik ir pasireiškia tuo. kai būtina išvengti naujo ieškinio. byloje. tad teisės keisti ieškinio dalyką ar pagrindą ieškovui suteikimas laikytinas visiškai logišku žingsniu. Pavyzdžiui. Pagal Vokietijos CPK 263 straipsnį keisti ieškinio elementus iškėlus bylą galima tik atsakovo sutikimu. prašantis nutraukti nuomos sutartį.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS 3) iškėlus bylą galima pareikšti gretutinius reikalavimus. 271-273. 20. Tačiau šalia proceso ekonomiškumo įžvelgiami šio instituto trūkumai. Tačiau ieškinio elementų keitimu nebuvo pripažįstama reikalavimų tikslinimas arba jų papildymas reikalavimu išieškoti palūkanas ar vietoj turto priteisti jo vertę pinigais (CTĮ 333 str. op. 265. Taigi ieškinio atsiėmimas ir atsisakymas yra viena iš daugeGinsburg R. kad atsakovas nemoka nuomos mokesčio.)1.

). 2 d. Ši nutartis pateikiant atskirąjį skundą neskundžiamą. Ieškovas.). patenkindamas ieškovo prašymą. privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą (CPK 111 str. kad ieškovo reikalavimas nei faktiniu. Tačiau teismas gali netenkinti ieškovo prašymo atsiimti ieškinį CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais. CPK 139 straipsnis numato ieškovo teisę atsiimti ieškinį. kurių įgyvendinimas reiškia ir dispozityvumo principo įgyvendinimą. Bet galimi ir atvejai. Ieškinio atsisakymas. nes jis nė neturėjo teisės į ieškinį. nustatęs. materialiosios teisės.). bet pasikeitus aplinkybėms jo atsisako.nenoro bylinėtis.).). todėl neturi ko atsisakyti. todėl atsakovas gali būti pagrįstai suinteresuotas tęsti bylos nagrinėjimą. y. Tokį žingsnį ieškovas gali žengti dėl įvairių priežasčių . abejonių savo reikalavimų pagrįstumu ir panašiai. kad jis būtų užbaigtas priimant sprendimą atmesti ieškinį. atsakovui atsisakymą. skirtingai nuo ieškinio atsiėmimo. l d. t. priima nutartį dėl ieškinio atsiėmimo. Tokia nuostata paaiškinama tuo. Atsiėmus ieškinį. 2 d. Vėliau ieškovas gali atsiimti ieškinį tik atsakovo sutikimu. gresiančių bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas. 2 p. Ieškinį pareiškęs ieškovas savo teisę kreiptis į teismą toje byloje jau yra įgyvendinęs. kai jau iki teismo posėdžio atsakovas patenkina ieškovo reikalavimą arba pats ieškovas praranda norą ginti savo teisę dėl intereso mažareikšmiškumo ir panašiai. Dažniausiai tokių atvejų pasitaiko. tiek pirmosios instancijos. turi jo visai netenkinti. Ieškinio atsisakymas reiškia materialiojo teisinio reikalavimo.IEŠKINYS lio ieškovo procesinių teisių (CPK 42 str. y. o pareiškimą palieka nenagrinėtą. Teismas. nei teisiniu atžvilgiu nėra pagrįstas. reiškia pareikšto reikalavimo atsisakymą. vildamasis laimėti bylą. Taigi ateityje ieškovas vėl gali kreiptis į teismą su tapačių ieškiniu. Tačiau ieškinio atsisakymas nėra teisės kreiptis į teismą atsisakymas (CPK 5 str. o ieškovui taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytą sankciją. jog ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio ieškovui ateityje vėl kreiptis į teismą su tapačių ieškiniu. t. ieškovui grąžinama jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. norėdamas atsiimti ieškinį. kai ieškovas pareiškia iš anksto žinomą nepagrįstą ieškinį. Šiuo atžvilgiu ieškovas taip pat neturi ko atsisakyti. nepraranda teisės kreiptis į teismą su tapačių ieškiniu ateityje (CPK 297 str. Tokiais atvejais teismas. Šia teise ieškovas gali pasinaudoti tik kol teismas neišsiuntė ieškinio pareiškimo nuorašo atsakovui. ir šitaip atimti iš ieškovo teisę ateityje reikšti tapatų ieškinį (CPK 137 str. tiek apeliacinės instancijos teis377 . Atsiimant ieškinį nereikia nurodyti šio procesinio veiksmo motyvų. atsiėmęs ieškinį. nes jie neturi teisinės reikšmės. 4 p. Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio esant bet kuriai proceso stadijai.).

kuriame šie nurodyti. l d. prieštaraujančio imperatyvioms įstatymų normoms arba viešajam interesui. P. Jeigu apie ieškinio atsisakymą pareiškiama raštu. kad jis tikrai atsisako ieškinio. teismo nutartimi civilinė byla nutraukiama. 294 str. Tokį prašymą teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 140 str. Neįsigilinus pastaroji įstatymo nuostata gali atrodyti prieštaraujanti dispozityvumo principui. Civil Litigation and Public Interest in German Civil Procedure // Legal Theory.). 152-162. 1984. Giuffre Editore. tai tokiame ieškovo pareiškime privalo būti nurodyta. kad jam žinomi ieškinio atsisakymo teisiniai padariniai.: Public Interest Parties and the Active Role of the Judge in Civil Litigation / edited by M.). 1975. teismas privalo išaiškinti ieškovui procesinius tokio atsisakymo padarinius. o ieškovas netenka teisės pakartotinai kreiptis į teismą su tapačių ieškiniu (CPK 293 str. prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms. Prancūzijoje draudžiama priimti ieškinio 1 Kotz H. A. Kontinentinės teisinės sistemos šalyse gana aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese paaiškinamas būtent būtinumu saugoti ir viešąjį interesą1. Budapest: Akadėmiai Kiado. Jeigu teismas priima ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą. Apie ieškinio atsisakymą pareiškiama raštu arba žodžiu. negali tapti ir netampa privačiu arbitru. jog ieškovas ieškinio neatsisako. Milano: Dott. pripažįstama. Jeigu pareiškime nėra nurodyta. Comparative Law. Jeigu per septynias dienas nuo tokio pranešimo išsiuntimo dienos teismas iš ieškovo negauna patvirtinimo. Priimdamas prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms ieškinio atsisakymą. teismas negali nereaguoti į viešojo intereso pažeidimus civiliniame procese. 4 d. teismas išsiunčia ieškovui pranešimą. nagrinėjant bylą kasacine tvarka. spręsdamas privatų šalių ginčą. Kai kurių šalių civilinio proceso įstatymai taip pat nustato teismo teisę atsisakyti priimti ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą. Jis visada lieka valstybės institucija. Tačiau teismas. Todėl jis negali priimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo. kad ieškovui žinomi ieškinio atsisakymo teisiniai padariniai. nes CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta teismo teisė nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo.. 378 . kuriai suteikta galia vykdyti teisingumą. Cappelletti. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu. Pavyzdžiui. Tačiau ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą. taip pat žr.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS me. Būdamas sudedamąja valstybės mechanizmo dalimi. teismas ne tik pats pažeistų įstatymą. bet ir nusišalintų nuo viešojo intereso apsaugos. Šis principas pastaraisiais metais tampa vis ryškesnis ir bendrosios teisės šalių civiliniame procese. Žodinis ieškovo pareiškimas įrašomas į protokolą ir ieškovas jame pasirašo.

kaip minėta. P. o tai yra ir valstybėje įtvirtintos viešosios tvarkos pažeidimas. kiekvienu atveju privalo patikrinti ir įsitikinti. Cremades B M. 379 . galintį pažeisti viešąją tvarką (pranc. Ieškinio atsisakymas turi būti pareikštas laisva ieškovo valia. ieškinio atsisakymas laikomas prievartiniu. t. tačiau su jokiomis papildomomis sąlygomis bylos nutraukimas šiuo pagrindu nėra siejamas2. bet ir viešojo pobūdžio bylose. įstatymų įtvirtintus pagrindinius visuomeninio gyvenimo principus. Taigi teismas. pareiškęs ieškinį. 312-314. atsakovas jam grasino arba buvo atliekami kiti neteisėti veiksmai. kur kas liberaliau sprendžiančių ieškinio atsisakymo priėmimo klausimą. taip pat bylose. Bendrojoje teisėje skiriami du institutai .atsisakymą. Ispanijoje ieškovas gali atsisakyti ieškinio.) įpareigoja teismą išaiškinti ieškovui teisimus ieškinio atsisakymo padarinius: teismas privalo paaiškinti. išskyrus atvejus. 239. bei kitose ne tik privataus. kad užsienio valstybių civilinio proceso teisė taip pat žino ieškinio atsisakymo institutą. kad jis palaiko savo reikalavimą. voluntary abandonment). kad ieškovas šitai daro visiškai laisva valia.. kad priėmus atsisakymą byla bus nutraukta ir jis praras teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačių ieškiniu. Cit.). teismas atsakovo Herzog R. tačiau kai kuriais aspektais jis iš esmės skiriasi.. op. G. Perillo J. prieš priimdamas ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą. Ieškinio atsisakymas tokiose bylose ir bylos nutraukimas. Pirmu atveju ieškovas. laiku arba apskritai nepateikia savo rašytinių reikalavimų ir neatlieka kitų būtinų procesinių veiksmų.ieškinio nepalaikymo (angl. Cit. Cit. yra valstybių. 243 str. M. ordre public). rodančių. P. Weser M. pavyzdžiui. plaintiff's discontinuance) ir savanoriško ieškinio atsisakymo (angl. Kita vertus. tampa pasyvia šalimi. Jeigu ieškovas buvo verčiamas atsisakyti ieškinio. gali reikšti ir atsisakymą ginti viešąjį interesą. Teismas turėtų labai atidžiai apsvarstyti ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą darbo bylose. op. Antai nors Italijoje ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas ir yra pagrindas nutraukti bylą. 295. kai pagal materialiąją teisę neturi teisės disponuoti reikalavimo teise arba ieškinio atsisakymas prieštarautų viešajam interesui ar trečiųjų asmenų teisėms1. susijusiose su žmogaus konstitucinių laisvių ir teisių gynyba. Tiesa. Cabiedes E. teismo atsisakymas priimti ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą turi būti motyvuotas (CPK 291 str. Minėta. y. op. Jeigu toks ieškovo pasyvumas trunka ilgai (Anglijoje — ne mažiau kaip vienus metus). P. Cappelletti M. Įstatymas (CPK 140.

Tad atsakovas visiškai pagrįstai gali būti suinteresuotas išspręsti ginčą iš esmės ir išvengti tapataus ieškinio pareiškimo ateityje grėsmės. paprastai turinčiu res judicata galią. Be to. kuriuo baigiama byla ieškovui atsisakius ieškinio. šių santykių negali nutraukti. kai iškelta byla. Weser M. turint omenyje. gauna atsakovo sutikimą (CPK 395 str. Kai ieškovas apskritai atsisako ieškinio. op. Atsisakyti ieškinio Anglijoje galima ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos. Todėl ieškovas vienašališkai. Cit. Ch. atsiimdamas ieškinį. Vėliau atsisakyti ieškinio galima tik teismo leidimu. P. teismas bylą nagrinėja iš esmės. kad šis procesinis dokumentas neatima iš ieškovo 1 teisės kreiptis į teismą pakartotinai su tapačių ieškiniu . Taigi teismas gali nutraukti bylą (pranc. P. kai jis neturi teisės disponuoti reikalavimo teise ir. 6. Herzog P. Prancūzijoje teismas gali nutraukti bylą savo iniciatyva nė vienai šaliai nerodant jokio aktyvumo ilgiau nei trejus metus. Toks problemos sprendimas pateisinamas. Minėtas terminas yra svarbus ir kitu atžvilgiu: atsisakęs ieškinio per keturiolika dienų. atsižvelgdamas į atsisakymo priežastis. le dėsistement d'instance) tik kai ieškovas. jeigu atsisakymas pareiškiamas prieš ieškovui iš atsakovo gaunant atsiliepimą į ieškinio pareiškimą. t. kad ieškovas neteko teisės pareikšti tapatų ieškinį ateityje2. Ieškinys atmetamas teismo sprendimu.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS reikalavimu gali ieškinį atmesti. Vol. JAV tokiais atvejais teismas gali ieškinį atmesti ir savo iniciatyva. Praėjus šiam terminui ieškovas gali atsisakyti ieškinio tik teismo leidimu. Teismo sprendimas.).. t. Prancūzijoje žinomi du institutai: ieškinio atsiėmimas ir ieškinio atsisakymas. Atsisakęs ieškinio ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui teismo išlaidas. JAV atsisakyti ieškinio teismo leidimo nereikia. gali sprendime nurodyti. XVI. kad ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio ieškovui pareikšti tapatų ieškinį ateityje. 25-27. antra. Jeigu atsakovas nesutinka su ieškinio atsiėmimu. 380 . ieškovas šią teisę praranda. Tačiau teismas. Pripažįstama. norintis atsiimti ieškinį. Ispanijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio. Tokiu atveju ieškovas turi atlyginti atsakovui teismo išlaidas. International Encyclopedia of Comparative Law. teismas bylą nutraukia be teisės pareikšti tapatų ieškinį3. ieškovas išsaugo teisę pareikšti tapatų ieškinį ateityje. savo reikalavimo teisės. kai ieškovas gavo atsakovo prieštaravimus dėl ieškinio. kad ieškinio pareiškimas sukuria dvišalius teisinius ieškovo ir atsakovo santykius. paprastai res judicata galios neįgyja. o atsisakęs jo vėliau. 27. y. išskyrus du atvejus: pirma. 295-296. Ten pat. P. y. Tačiau kartu teismas turi teisę sprendime nurodyti.

Šalia ieškinio atsisakymo Ispanijos civilinio proceso teisė žino ir ieškinio atsiėmimą. pri3 valo atlyginti atsakovo turėtas teismo išlaidas (CPK 269 str. Švedijoje ieškovui atsisakius ieškinio byla gali būti nagrinėjama iš esmės. kuriam visada reikia atsakovo sutikimo. P. Atsisakius ieškinio. op. op. žinomas ir ieškinio atsiėmimas (vok. priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. kai toks atsisakymas prieštarauja viešajam interesui2. Tam ieškovas turi gauti atsakovo sutikimą. Atsakovui nesutinkant. Pirma. Lindell B. P. Gerstenmaier K. jeigu dar nėra pasibaigęs ieškinio senaties terminas1. Todėl teisę į ieškinį būtina aptarti dviem aspektais . Teismas gali nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ne dispozityvioje byloje ir nagrinėti ją iš esmės. turėdamas rimtų priežasčių. A. 381 . o ieškovas ateityje gali pareikšti tapatų ieškinį. Atsiėmęs ieškinį. iki bylos nagrinėjimo pabaigos gali panaikinti savo ieškinio atsisakymą.materialiuoju teisiniu ir procesiniu teisiniu. Ši teisė. Klagerūcknahme). ieškinio atsiėmimas yra dvišalis procesinis veiksmas. Cit. Cabiedes E. Atsakovo prašymu teismas gali ieškinį atmesti ir ieškovas praranda teisę pareikšti tapatų ieškinį (CPK 306 str. 145-147.) 20. M. Atsiėmus ieškinį. byla taip pat nutraukiama. ieškovas vėl gali pareikšti tapatų ieškinį.5 TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ IR TEISĖ Į IEŠKINIO PATENKINIMĄ Ieškinys yra tarpšakinis teisinis institutas. Be to. be abejo. jeigu šito reikalauja atsakovas (Teismo proceso kodekso 13:15 str.IEŠKINYS kai ieškinio atsisakymas prieštarautų viešajam interesui arba trečiųjų asmenų teisėms. suprantamas kaip reikalavimo teisės atsisakymas. Skirtingai nei ieškinio atsisakymas. Tačiau ieškovas. be abejo.). ieškovas išsaugo teisę pareikšti tapatų ieškinį ateityje. teisė į teigiamą teismo sprendimą. 238-239. Ieškovas. P. op. teismas bylą nagrinėja iš esmės.). Klageverzicht). turintis materialųjį teisinį turinį ir procesinę teisinę formą. atsiėmęs ieškinį. Vokietijoje skiriamas ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas (vok. 1 2 3 Cremades B. jeigu ieškovas ilgiau kaip ketverius metus iškėlus bylą nerodė jokios iniciatyvos. Bylą nutraukus šiuo pagrindu. Cit. Cit. G. Materialiuoju teisimu atžvilgiu teisė į ieškinį yra teisė į reikalavimo patenkinimą. t. byla nutraukiama be teisės pakartotinai pareikšti tapatų ieškinį. Tam atsakovo sutikimo nereikia. 6-23. Be šių dviejų atvejų. teismas sprendimo nepriima ir laikoma ieškinį apskritai nebuvus pareikštą. y.

jeigu neturi . ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą. jeigu toks reikalavimas nėra pareikštas prieš įstatymo ar sutarties nustatytą terminą. teisė kreiptis į teismą. kitaip tariant. ar asmuo turi teisę į ieškinį. ieškovas turi teisę į savo reikalavimo patenkinimą. kad tokią subjektinę teisę bet kada turi bet kuris asmuo? Be abejonės. ne. patvirtinančiais. kai įstatymas ar sutartis numato terminą. kad asmuo.126 straipsnio pirmojoje dalyje teismui draudžiama atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą motyvuojant ieškinio senaties termino praleidimu. kad atsakovas pažeidė ieškovo subjektinę teisę. Tad teisė į ieškinį yra materialioji subjektinė teisė. jeigu šis jį įrodytų. Būtent todėl keliant bylą nėra tikrinama. o tik vienas iš asmens teisnumo elemen- 382 . Pavyzdžiui. Pirmos dvi aplinkybės vadinamos bendrosiomis teisės į ieškinį prielaidomis. turi asmuo teisę į ieškinį ar ne.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES ieškovo reikalavimas būtų patenkintas. Taigi jame yra ne pati subjektinė teisė. per kurį skolininkas privalo įvykdyti prievolę. Trečia. y. t. Antra. jeigu jis nėra praleidęs ieškinio senaties terminų (CK 1.specialiosiomis teisės į ieškinį prielaidomis. galima tik nustačius visas bylos aplinkybes. kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Jeigu ieškovas turi teisę į ieškinį. jeigu ieškovas įrodytų ieškinio pagrindą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl materialiųjų teisinių motyvų. Į šį klausimą atsako teismas priimdamas sprendimą.131 str. jeigu konkreti teisės norma ar normos nurodo atsakovo pareigą atsakyti. priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. teisė pareikšti ieškinį (teisė kreiptis į teismą) priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų faktinių aplinkybių. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė. kreditorius įgyja teisę reikalauti įvykdyti prievolę ir patraukti skolininką atsakomybėn tik jam šį terminą pažeidus. kitos dvi . teismas jo ieškinį savo sprendimu patenkina (iš dalies ar visiškai). ištyrus ir įvertinus įrodymus bei teisingai nustačius reikiamą taikyti materialiosios teisės normą.). pagrįstų tam tikrais faktais. turi teisę kreiptis į teismą. teismas ieškinį patenkintų. jeigu jis būtų teisiškai pagrįstas. Taigi tai yra procesinė subjektinė teisė. Aptariamame Konstitucijos straipsnyje nurodyta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme numatytiems pagrindams. išskyrus atvejus. Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma. Teisė į ieškinį procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį.atmeta. Atsakyti. Pavyzdžiui. Ketvirta. kai įstatymas tam tikram reikalavimui ieškinio senaties netaiko arba atsakovas nereikalauja jos taikyti. CK 1. Ar ši redakcija reiškia.

Teismui priėmus ieškinio pareiškimą ir iškėlus bylą. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. nes teisė kreiptis į teismą šiuo atveju jau įgyvendinta. Ketvirta. 4 p. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 2 d. tai įstatymo nustatyto išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos laikymasis (CPK 137 str.). 2d. tačiau galimybė ja pasinaudoti nėra prarasta. 5 p. kurį išspręsti kreipiamasi. turi priklausyti teismo kompetencijai (CPK 137 str.). Kai šios tvarkos nesilaikyta. taigi ir teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Antra.). Suinteresuotas asmuo.). ieškovas taip pat laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą ir nebegali pakartotinai kreiptis su tapačių ieškiniu. Trečia. teismas nėra priėmęs nutarties dėl ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ar dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (CPK 137 str. teismo žinioje nėra bylos dėl tų pačių šalių ginčo. tai reiškia. Pirma. Ar asmuo įgis teisę kreiptis į teismą. Jeigu teismas ar arbitražas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą. Sudaręs taikos sutartį. nes galimybė kreiptis į teismą jau išnaudota. 3 p.tai ginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiais kompromisais. Taikos sutartis . 6 p. 2 d.IEŠKINYS tų . 2d. priklauso nuo procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių. Priešingu atveju asmuo negali pareikšti ieškinio. vadinamų teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidomis. asmuo tebeturi teisę pareikšti ieškinį. pavyzdžiui. Todėl to paties reikalavimo negalima pareikšti ateityje antrą kartą. Penkta. turėti procesines teises ir pareigas. Pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl konkretaus ginčo galima tik vieną kartą. nes įstatyme šiuo atveju nenurodyta galimybė ginti tam tikrą subjektinę teisę pareiškiant ieškinį. 2d.galimybė turėti tokią teisę. nėra ginčo šalių sudaryto arbitražinio susitarimo perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 137 str. 4 p.). tai ieškovo civilinis procesinis teisnumas (CK 2. pasirinkusios 383 . ieškovas praranda teisę kreiptis su tapačių ieškiniu į teismą pakartotinai. Šešta. nėra įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo. praėjus įstatymo nustatytiems naikinamiesiems terminams pretenzijai pareikšti. Tik teisnus asmuo gali įgyti. Septinta. yra praradęs ir teisę pareikšti ieškinį. priimto dėl tų pačių šalių ginčo.1 str. Šios prielaidos yra tokios.). l p. Šalys. ginčas. šios tvarkos nesilaikęs ir todėl praradęs galimybę ja pasinaudoti. kad tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą.). Ieškinio atsisakymas reiškia savo reikalavimo atsakovui atsisakymą.

4 p. Bent vienos iš jų nesilaikant. Pavyzdžiui. Teisėjas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimą. Tačiau kai kurios iš jų yra specialios. pavyzdžiui. pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. Tik pripažinus tokią sutartį negaliojančia arba pačioms sutarties šalims tarpusavio susitarimu ją nutraukus. kad asmuo turėtų teisę pareikšti ieškinį. Tokiu atveju laikoma procesą prasidėjus neteisėtai. Teisė pareikšti ieškinį atsiranda tik tada. taigi ir teisės reikalauti. reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą. nes taikomos tik tam tikrų kategorijų bylose. kad teismas pradėtų procesą. kreipdamasis į teismą. todėl ji negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. atsiranda teisė kreiptis į teismą su ieškiniu.nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. kartu atsisako galimybės kreiptis į teismą. teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str.). pavyzdžiui. Kitos prielaidos vadinamos neigiamomis. dėl ieškinio senaties termino praleidimo. o ne teisei į ieškinio pareiškimą. viena iš teigiamų prielaidų yra ginčo priskyrimas teismo kompetencijai. ją būtina įgyvendinti įstatymo nustatyta procesine tvarka. Šios aplinkybės. kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai. Jeigu teisme jau nagrinėjamas tapatus ieškinys. kad asmuo įgytų teisę pareikšti ieškinį. privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) Įgyvendinimo sąlygų.neteisminiu ginčo sprendimo būdu. asmuo turi teisę pareikšti ieškinį. Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė. Tai tokios aplinkybės. Kiekvienas suinteresuotas asmuo. Kadangi ši teisė yra procesinė. kad suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą). Pavyzdžiui. kurių neturi būti. o teismas . Kai nesant teisės į ieškinį paaiškėja iškėlus bylą. Tai privalomos prielaidos. kai laikytasi visų išvardytų šios teisės prielaidų. Dauguma prielaidų yra bendros visoms civilinėms byloms. Tai. kad dėl tapataus ieškinio nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas. teisė pareikšti ieškinį neatsiranda. Vienos nurodytos prielaidos vadinamos teigiamomis.).IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS spręsti ginčą arbitražu . Jei šitai nustatyta keliant civilinę bylą. kai nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapataus ieškinio. ir nurodžiusios tai sutartyje. Šiuo atveju neigiama prielaida ta. dar nereiškia.). kad teisėjas priims jo pareiškimą ir prasidės civilinis procesas. įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos laikymasis. nes ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą. ši turi būti nutraukta (CPK 293 str. reikalavimo teisės neturėjimo ir panašiai. Tokios sąlygos yra: 384 .

7-8 p.IEŠKINYS 1) ieškovo veiksnumas (CPK 137str. kai ieškovas atleistas nuo valstybės mokesčio (CPK 115 str. 2 p. 8 p. Per nustatytą terminą ištaisius trūkumus. 135-136 straipsnių reikalavimais. Pirmame knygos skyriuje. Kadangi teisė į ieškinį yra sudedamoji teisės į gynybą dalis. teisėjas nesprendžia ieškinio pareiškimo priėmimo klausimo (CPK 115.).) ir nustato terminą. 5) žyminio mokesčio sumokėjimas. vėl galima kreiptis į teismą. Kai nesilaikius tinkamo teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimo sąlygų paaiškėja iškėlus bylą. 2d. kad teisė į gynybą įgyvendinama labai įvairiai. o tik rodo.). o kitais . 2) bylos teismingumas teismui.perduoda bylą pagal teismingumą (CPK 34 str. į kurį kreipiamasi (CPK 137str. nesvarbu. 4) įgaliojimai vesti bylą.). 2 d. per kurį ieškovas turi ištaisyti trūkumus. kad teismas priimtų palankų ieškovui sprendimą (vadinamoji konkrečios teisės į ieškinį teorija). 2 d. ieškinio pareiškimas laikomas paduotu jo pateikimo teismui dieną (CPK 115 str. teismas vienais atvejais palieka pareiškimą nenagrinėtą (CPK 296 str. 2. 1-3. Todėl jų nesilaikant kyla jau kitų teisinių padarinių negu atsirandantys nesant teisės pareikšti ieškinį prielaidų. atskleista. pašalinus kliūtis. Tačiau. Teisės į ieškinį prielaidos bei jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos svarbios ir atsakovo gynimuisi. Jas galima suskirstyti į tris grupes: 1) teisė į ieškinį . 2d. dėl kurių atsisakyta priimti pareiškimą.).). Šios sąlygos įtakos teisei pareikšti ieškinį nedaro. 7 p. 138 str. nesilaikant šių sąlygų. Nesilaikius teisės pareikšti ieškinį tvarkos. 135 str. 138 str. išskyrus atvejus. gali atsirasti pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 7-8 p. 385 . 2 d. l d.tai galimybė reikalauti.). jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas (CPK 137 str. Tam tikrais atvejais. asmuo tinkamai ar netinkamai įgyvendina savo teisę pareikšti ieškinį. kad teismas priimtų sprendimą dėl ginčo esmės.).. gali panaudoti šias prielaidas ar sąlygas kaip procesinius teisinius atsikirtimus į ieškinį. gindamasis nuo pareikšto jam ieškinio. koks sprendimo turinys (vadinamoji abstrakčios teisės į ieškinį teorija).. analizuojant teisės į gynybą teisinę prigimtį. 2) teisė į ieškinį — tai galimybė reikalauti. 4 p. tai ir dėl teisės į ieškinį prigimties ir sampratos yra įvairių nuomonių. 3 d. Atsakovas.). 3) ieškinio pareiškimo sutikimas su CPK 111. 2d.

op. priimtų ieškovo pareiškimą ir jį išnagrinėtų.: International Encyclopedia of Comparative Law. 143-150. P. dėl šios teisės turinio nesutariama. M o c a : o p o e .ir materialųjį teisinį. XVI. be procesinių teisinių aplinkybių. 2 Herzog R. Ch. Materialiąją teisinę teisės į ieškinį prigimtį pabrėžia Prancūzijos teisės doktrina. C. Cit. ir procesinį teisinį. 1 Išsamiau žr.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS 3) teisė į ieškinį yra galimybė reikalauti. kad jos institucija . 5-9. Laikoma teisę į ieškinį reiškiant asmens galimybę reikalauti iŠ valstybės. M. qualitė). P. kad teisę į ieškinį turi kiekvienas suinteresuotas asmuo. interėt) ir jo galėjimas būti ieškovu (pranc. Vol. kad teismas priimtų pareiškimą ir išnagrinėtų bylą (vadinamoji procesinės teisės į ieškinį teorija)1. 386 . 1996. Visos šios teorijos grindžiamos vieša teisės į ieškinį prigimtimi. Tai reiškia. 240-242. kad šios teisės šaknys glūdi materialiojoje teisėje. ignoruodamos tai. ir kad tik tinkamas ieškovas gali turėti teisę į ieškinį materialiuoju teisiniu požiūriu2. kad teisės į ieškinį prielaidos. Tačiau. Visos šios teorijos turi dar vieną trukumą — jos telkia dėmesį tik į procesinį teisinį teisės į ieškinį aspektą. op B. Weser M. Taigi teisės į ieškinį prigimtį ir turinį galima atskleisti tik analizuojant abu jos aspektus . 4. yra ir materialiosios teisinės aplinkybės — asmens interesas (pranc.teismas. o p // Xpec o p a y poeccy. kaip matyti. nurodydama.

sužinojęs apie ieškovo rengiamą ieškinį. gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. sužinojęs apie pareikštą ieškinį. Andrews N. kad atsakovas. kuri sudarytų sąlygas ieškovui rengtis procesui ir jame dalyvauti. 387 . Gana dažnai dėl įvairių priežasčių ar aplinkybių. „Popierinis" teismo sprendimas. vadinama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. atsakovas gali tretiesiems asmenims perleisti. Taigi esant realiam pavojui. teikia paguodą laimėjusiam bylą ieškovui. kad teismai yra priversti prisitaikyti prie tobulėjančio pasaulio ir turėti galimybių apriboti veiksmų laisvę atsakovų. apsunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą jam nepalankaus teismo sprendimo įgyvendinimą. Pavyzdžiui. gali imtis nesąžiningų priemonių. Cit. Dėl nurodytų priežasčių privalu įstatyme nustatyti laikiną (iki bus priimtas teismo sprendimas) ginčo objekto apsaugos mechanizmą ir garantuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. o priėmus jam palankų sprendimą ."1 Ieškinio surašymas yra gana sudėtingas. tačiau neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį. Civilinė byla prasideda ieškinio pareiškimu teisme ir baigiasi teismo sprendimo įvykdymu. Teismo veikla taikant priemones. kad įgytų imunitetą būsimam teismo sprendimui. sunaikinti ar paslėpti jam priklausantį turtą. visą savo energiją skiriančių tam.jį realiai įvykdyti. 176. kad būtų įvykdytas būsimas teismo sprendimas patenkinus ieškinį. P. atsakingas ir nemažai laiko užimantis veiksmas ir jam atlikti reikia teisinių žinių. išreikalauti surinkti ir išstudijuoti įvairius dokumentus. op.DVIDEŠIMT PIRMAS SKYRIUS LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS Civilinės bylos nagrinėjimas trunka tam tikrą laiką. Galimas atvejis. kartais net kelerius metus. atsiradusių prieš įsiteisėjant teismo sprendimui. kuriuo tik patvirtinamas ieškovo (kreditoriaus) reikalavimų pagrįstumas. kad ieškovo (kreditoriaus) teisės priverstine tvarka vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos. Labai tiksliai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apibūdina Anglijos teismuose cituojamas lordas Donaldsonas: „Mes gyvename tokiame apsukriame ir greitai kintančiame komerciniame ir finansiniame pasaulyje.

7) draudimas kitiems asmeninis perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles. 4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas. y. priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto tam turtui panaikinimo. Pažymėtina. t. liepos l d. Nr. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik kai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 3) kilnojamųjų daiktų. o suprantama kaip ieškinio užtikrinimo priemonė.). l d. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio pirmąja dalimi. 2001. CPK 144 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta. kai buvo pakeistas 1964 m. CPK 155 straips1 nis . 55-1947. Vokietijoje. tačiau šių priemonių taikymas sietas su ieškinio pareiškimu teisme. laikinosios apsaugos priemonės gali būti: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas. 9) turto realizavimo sustabdymas. piniginių lėšų ar turtinių teisių. areštas. 2d. 8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos. kad pirmą kartą Lietuvos teisės sistemoje laikinųjų apsaugos priemonių sąvoka paminėta. 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas. įstatymas jau nesieja šių priemonių taikymo su ieškinio pareiškimu teisme.. 11) laikino materialiojo išlaikymo priteisimas ar laikinų ribojimų nustatymas. 388 . tačiau Lietuvoje ši sąvoka iki 2001 m. 2) įrašas viešajame registre draudžiant perleisti nuosavybės teisę. jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 69 straipsnyje.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES Laikinosios apsaugos priemonės buvo žinomos daugelyje valstybių (Prancūzijoje. Austrijoje). 10) išieškojimo sustabdymas vykdant sprendimą. tiek esant bet kuriai civilinio proceso stadijai. Įstatymas numato. kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. o ieškinio užtikrinimo priemonės galėjo būti taikomos tik jį pareiškus. 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba atlikti tam tikrus veiksmus. nebuvo vartojama. Žinios. kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio.

užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. 2 d. 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. vieną sutuoktinį gyventi skyrium. jame turi būti nurodomos aplinkybės. atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų. kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teisėmis vienam sutuoktiniui klausimas. 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą. taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą. Įstatymuose gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tam tikrų kategorijų civilinėse bylose. taikomos autorių teisių gynimo bylose: 1) įpareigojimas asmenis nutraukti neteisėtą kūrinių ar kitų pagal šį įstatymą saugomų objektų naudojimą. 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Pažymėtina. gali taikyti CK 3. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 81 straipsnio pirmojoje dalyje (2003 m. redakcija) nurodytos tokios laikino pobūdžio priemonės (laikinosios apsaugos priemonės).65 straipsnyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti. 2) draudimas išleisti į apyvartą neteisėtas kūrinių ar kitų pagal šį įstatymą saugomų teisių objektų kopijas. kurių nesiėmus gali būti sunkiau arba nebeįmanoma įvykdyti teismo sprendimo. 3) areštavimas neteisėtų kūrinių audiovizualinių įrašų ar fonogramų kopijų. kovo 5 d. taip pat į vieno sutuoktinio interesus. kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones. santuokos nutraukimo bylose esant sutuoktinio kaltei ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) bylose teismas. 5) areštuoti turtą. esant galimybei. sudarančios pagrindą taikyti laikinosios apsaugos prie389 .LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS 12) įpareigojimas atlikti veiksmus. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. jų atgaminimo priemonių ir įrangos bei atitinkamų dokumentų. Pavyzdžiui.). 13) kituose įstatymuose numatytos priemonės. kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui. tačiau bendra ją suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str.

l d. Ši suma iš esmės pripažintina užstatu.) ar išduodant teismo įsakymą (CPK 436 str. nes nepareiškus ieškinio sumokėti pinigai negrąžinami.). kai yra reali grėsmė. dėl kokių priežasčių ieškinys negali būti pareikštas iš karto. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iki bylos iškėlimo. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus priimant preliminarų sprendimą (CPK 427 str. ir pateikti įrodymus. kad toks pranešimas sutrukdys taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu būdu turėtų būti taikomos. 9 p. atsakovas kreipėsi į turto registro įmonę su prašymu išduoti pažymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Toks prašymas gali būti nurodomas ieškinyje. tačiau išimtiniais atvejais jos gali būti taikomos ir nepranešus atsakovui. Minėtas prašymas turi būti paduodamas teismui. pareiškime išduoti teismo įsakymą ar paduodamas kartu su ieškiniu arba gali būti paduodamas jau iškėlus bylą teisme. prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. kad ieškovai naudoja laikinąsias apsaugos priemones kaip tam tikro poveikio priemones atsakovui. kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės ieškinį (turi būti atsižvelgta į teritorinį ir rūšinį teismingumą). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki bylos iškėlimo teisme iš esmės reiškia ieškovo (kreditoriaus) tam tikro pranašumo prieš atsakovą (skolininką) įgijimą. ir nurodoma. Dėl šios priežasties yra nustatyta. Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių esant suinteresuoto asmens prašymui iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 148 str. Asmuo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nagrinėja ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. išskyrus atvejus. o teismui pritaikius šias priemones ieškinys teismui nepareiškiamas. iki ieškinio pareiškimo dienos privalo nurodyti teismui. kad suinteresuotas asmuo pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos iškėlimo privalo sumokėti pusę CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio.). 390 . 2 d.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES mones. 2 d. Pavyzdžiui. įdėtas skelbimas parduodant turtą ir panašiai. 2 d. Savo iniciatyva teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik kai šitai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. teismas turi nustatyti terminą.).).). 5 d. Apie tokio prašymo nagrinėjimą turi būti pranešama atsakovui. 2 d. Teismų praktikoje nereti atvejai. per kurį turi būti pareikštas ieškinys. ruošiamasi išvykti nuolat gyventi į užsienį. kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės (CPK 148 str.

buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys). iškeliant bylą ar jau vykstant teisminiam nagrinėjimui. kodas). kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas. valdymo ir naudojimo klausimai (CPK 145 str. įeinanti į bendrąją nuosavybę. asmens kodas. 8) laikinosios apsaugos priemonės taikymo mastas. taikymo tvarka ir būdas tuo atveju.). priėmusio nutartį. gyvenamoji vieta.). buveinės adresas. Įstatymas numato.Nesvarbu. Jeigu turto dalis. kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas. tada laikinai. 6) taikomos laikinosios apsaugos priemonės apibūdinimas (jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu. ar nutartis priimama iki bylos iškėlimo. kol šitai bus padaryta. leidžiama atlikti tik tas su tomis lėšomis susijusias operacijas. jeigu jie taikomi. asmens kodas. nurodomas turto pavadinimas. areštuodamas atsakovui priklausantį automobilį. pavardė. buveinės adresas. esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose. 3) nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise. kurioje turi būti nurodyta laikinoji apsaugos priemonė. Pavyzdžiui. Teismo nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma: 1) nutarties priėmimo laikas ir vieta. kodas). kad kai laikinai ribojamos nuosavybės teisės į daiktą. kuri priklauso asmeniui. nenustatyta. asmens kodas (jeigu žinomas). 9) kiti su taikoma laikinąja apsaugos priemone susiję teisių ribojimai. gyvenamoji vieta. 5 d. jei taikomas turto areštas. turto savininkas (bendraturčiai) (fizinio asmens vardas. buveinės adresas. kodas). trumpas aprašymas. juridinio asmens pavadinimas. 391 . gali būti areštuojamas visas turtas (CPK 145 str. kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. taip pat kalendorine data nustatytas laikinosios apsaugos priemonės taikymo terminas. gali būti areštuota tik ta turto dalis. taikymo būdai. pavadinimas ir sudėtis. jeigu jis nustatomas. Areštavus lėšas. juridinio asmens pavadinimas. gyvenamoji vieta.). 5) asmuo. 7) jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu. pavardė. juridinio asmens pavadinimas. teismas gali uždrausti atsakovui valdyti ir naudotis automobiliu. 6 d. kodas (jeigu turtas registruotas turto registre). nurodydamas. kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės. 4) asmuo. jos mastas. 2) teismo. 4 d. išspręsti turto saugojimo. pavardė. kad jis turi būti pastatytas į saugojimo aikštelę ir už saugojimą moka ieškovas savo lėšomis. teismas priima motyvuotą nutartį.

6d. Teismas parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones turi vadovautis ekonomiškumo principu. buveinės adresas. kuriam taikomas draudimas išvykti iš gyvenamosios vietos. 392 . kai pareiškiamas ieškinys nedidelei sumai. sužinojęs. atsakovas. kad asmuo. juridinio asmens pavadinimas.). užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS 10) jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu. atsako už nustatytų ribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento. Įstatyme nustatyta. 8 d. kad. Apie nutarties priėmimą įstatymo nustatyta tvarka pranešama asmeniui. turi teisę įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą prašomą priteisti sumą. gyvenamoji vieta. draudimą kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles. Pavyzdžiui. Atsakovui. yra areštuojamas jo nekilnojamasis turtas. turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas. būtina pasirašytinai pranešti apie laikinosios apsaugos priemonės taikymą (CPK 148 str. pažeidus draudimą atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų. Praktikoje dažnai kyla nesklandumų. kiek turto turi atsakovas (skolininkas). kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė. kodas). kad bendra ribojimų suma taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti iš esmės didesne už ieškinio sumą. jeigu jį skiria teismas. draudimą atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą atlikti veiksmus. kurio turtas areštuotas. [statymas numato. taikant laikinąsias apsaugos priemones. CPK 149 straipsnyje nustatyta. asmens kodas. jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą ar už atsakovą yra laiduojama. . kad. 2 d. be to. atsiradusius dėl teismo nutarties neįvykdymo. 12) nutarties apskundimo tvarka. kaltiems asmenims gali būti skiriama bauda ir ieškovas turi teisę iš tokių asmenų reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. o nesant galimybės jam paskelbti. taip pat kai nutartis priimama tokiam asmeniui nedalyvaujant.).). pavardė. atsakovas gali įkeisti savo turtą (CPK 146 str.nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre (CPK 145 str. jeigu areštuojamas turtas turto registre neregistruojamas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma. Įstatymas nustato. 11) nutarties vykdymo tvarka. kad taikant su turtu susijusią laikinąją apsaugos priemonę išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti. gerokai viršijantis ieškinio kainą. ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų ribojimų pažeidimą. Tokiu atveju aprašyti turtą pavedama antstoliui. o areštuojamas vienintelis atsakovo butas ar kitas turtas.

). o ieškinį patenkinus taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja. l d. atlyginimo užtikrinimą. todėl jis privalo apie tokį prašymą pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims ir šie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 146 str. Draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos tik išimtiniais atvejais. kuris kreipėsi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. teismas gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti ar panaikinti. jei šito reikalauja viešasis interesas ir jei asmuo. t.LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES Tokiu atveju svarbu nustatyti ar atsakovas neturi kokio nors kilnojamojo daikto ar piniginių lėšų. jeigu iki tol jos nebuvo taikytos (CPK 272 str. per kurį asmuo. Pažymėtina. užtikrinančias teismo sprendimo įvykdymą. Žinoma. teismas laikinąsias apsaugas priemones panaikina (CPK 147 str. l d. 2 d.).).). Nurodytam asmeniui šito nepadarius per teismo nustatytą terminą. kai atlikti CPK 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti veiksmai. Pažymėtina. teismas turi nustatyti terminą. 4 d. Be abejo. per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio (CPK 150 str. Bylą išnagrinėjus iš esmės. kad priimdamas sprendimą teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. paliekamos. galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 393 . Šitai gali padaryti teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės. todėl šis draudimas gali būti panaikinamas įmokėjus reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba laidavus už atsakovą (CPK 146 str. Be to. Taikydamas ar pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę. turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją. prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. kurio žinioje yra byla. kol įsiteisės teismo sprendimas (CPK 150 str. teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas gali būti panaikinamas byloje dalyvaujančių ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismui. jog teismui suteikta teisė pareikalauti. 4d. prašęs ją taikyti. įsiteisėjus teismo sprendimui ar jį įvykdžius gali būti išspręsti priimant nutartį. 2 d.).). kol įvykdomas teismo sprendimas (CPK 150 str. laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. kurių buvo imtasi. kuris taip pat gali būti banko garantija (CPK 147 str. Jei šie klausimai nebuvo išspręsti teismui priimant sprendimą. y.). pateiktų atsakovo nuostolių. 5 d. įstatymas numato galimybę pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. tačiau teismui būtina sužinoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę. kad asmuo. kurias areštavus būtų užtikrintas sprendimo įvykdymas.). Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. priimant nutartį.

l d.) dėl jų taikymo. Nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones antstoliui pateikia šalis. kai nutartis buvo priimta nepranešus asmeniui. y. Dėl nurodytų priežasčių preziumuojama. įgaliotam vykdyti nutartis. remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 punktu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas. todėl atskirojo skundo pateikimas nesustabdo bylos nagrinėjimo ir nutarties vykdymo. Šiuo atveju terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo tokiam asmeniui dienos (CPK 151 str. CPK 152 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta. Atkreiptinas dėmesys. jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre. kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdoma skubiai.). t. l d. 1999. 5d. Tokios nutarties vykdymas sustabdomas. išskyrus atvejus. pakeitimo ir panaikinimo. Nutartys vykdyti yra nedelsiant išsiunčiamos viešo registro tvarkytojui ar kitam pareigūnui ar asmeniui. išskyrus atvejus. 2d. 101-2897. o nesant galimybės paskelbti . lapkričio 9 d.IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsigalioja nuo priėmimo dienos. vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.). 151 str. kurią vykdo antstolis. Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 394 . įrašyti į Turto arešto aktų registrą. Turto arešto aktų registro įstatymo1 nustatyta tvarka. Ši laikinoji apsaugos priemonė asmeniui. Skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos. tačiau visos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundžiamos pateikiant atskirąjį skundą (CPK 148 str. Visi turto arešto duomenys. kurios prašymu jos taikomos. 5d. kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos (CPK 151 str. kurio turtas areštuojamas. kol įsiteisės nutartis. sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto jam paskelbimo. Ji pateikia nutartį vykdyti pasirinktam antstoliui ir apmoka vykdymo išlaidas. kuris pateikia atskirąjį skundą. kad turto arešto duomenys žinomi kiekvienam asmeniui. Turto areštas įregistruojamas 1999 m. Nutartis. pripažįstami teisingais ir išsamiais. kai pateikiamas atskirasis skundas prašant panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar pakeisti jas kitomis. jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Nr.).nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.. 1 Žinios. kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio registro duomenys yra vieši ir nustatyta tvarka su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo.

Be to.). kad būtų užtikrinama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra. Duomenis apie viešuose registruose registruojamą turtą turi pateikti asmuo. kad šalies kreipimasis į teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba vykstant nagrinėjimui. kad šios priemonės nebūtų taikomos nepagrįstai. kokios laikinosios priemonės taikomos (CPK 436 str. pareiga surasti ar aprašyti turtą tenka antstoliui. Tam tikrais atvejais laikinąsias apsaugos priemones suinteresuoto asmens prašymu gali taikyti Lietuvos teismas. 2 d.orlaiviui esant Lietuvoje. Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti aiški ir tinkama operatyviai vykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas numatytas ir teismo įsakymo procedūroje. arbitražo teismas gali bet kurios iš ginčo šalių prašymu kreiptis į savo buvimo vietos apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. kurių atsakovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. ir teismo nutartis dėl tokių priemonių taikymo nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu. nekilnojamajam daiktui .LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONES Taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbiausias vaidmuo tenka teismui. sutrikdoma jo finansinė veikla. kiek ir kokio turto turi atsakovas (skolininkas). Išduodamas įsakymą teismas turi nurodyti. kartu su įsakymu priimama nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šitai nurodoma įsakyme.juridinio asmens . t. nors ginčas priklauso spręsti užsienio valstybės teismui ar arbitražui. Taigi būtina užtikrinti ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) interesų pusiausvyrą. 5 p. 9 p.). kad vienos šalies prašymu laikinosios apsaugos priemonės teismo gali būti taikomos iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios ar vykstant nagrinėjimui. Jis privalo siekti. užuot areštavus skolininko kilnojamąjį turtą. jeigu šalių susitarimas nenumato ko kita (Komercinio arbitražo įstatymo 20 str. y. Dėl nurodytų priežasčių teismai turėtų dažniau taikyti priemones. Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti ir tada. jeigu yra pagrindo taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones. pavyzdžiui. nors pagal šalių susitarimą 395 . nes Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta. Pavyzdžiui. joje nurodyti privalantys ją vykdyti asmenys.). Tai reiškia. Pareiškime išduoti teismo įsakymą turi būti motyvuotas prašymas. prašant imtis priemonių užtikrinti ieškinį. kai šalių ginčas nagrinėjamas arbitražu. Prašymas paduodamas teismui pagal atsakovo (skolininko) ar jo turto buvimo vietą. užtikrinančias atlyginimą nuostolių. areštavus skolininko . ir duomenys apie jo turtą (CPK 433 str. Kai areštuojamas turtas nėra registruojamas ar nėra žinoma. l d.banko sąskaitą. prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONĖS

ginčas turėtų būti nagrinėjamas užsienio valstybėje. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl lėktuvo, kuris yra mobilus objektas, taigi faktinio
buvimo vietos nustatymas ribotas, teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę (lėktuvo areštą), nes buvo kilusi reali grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams1.
Tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumai gali būti
numatyti ir tarptautinėse sutartyse. Pavyzdžiui, 1952 m. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūsų laivų areštu, suvienodinimo2 reglamentuoja klausimus, kurių kyla dėl laivo arešto pareiškus jūrinį reikalavimą. Pagal šią konvenciją laivas gali būti areštuotas
tik susitariančios valstybės, kurioje vykdomas areštas, teismo ar atitinkamo teismo organo sprendiniu ir visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančios valstybės, kurioje buvo
areštuotas laivas ar pareikalauta jį areštuoti, įstatymai. Be to, laivo areštas tam tikrais atvejais suteikia teisę nagrinėti bylą Lietuvos teismuose, jeigu tokia byla priklauso Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Pavyzdžiui, Klaipėdos uoste stovi Afrikos valstybės laivas, kuriame
dirba Lietuvos gyventojai. Su jais buvo neatsiskaityta už darbą. Jų prašymu ar pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - laivo areštą, ginčas
nagrinėtinas Lietuvos teisme.
Nors užsienio valstybių civilinio proceso teisė žino daugelį mūsų įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau kartu turi
tam tikrų ypatumų. Pavyzdžiui, Vokietijoje teismo taikomos vadinamosios laikinosios teisinės apsaugos priemonės - areštas ir laikinieji
potvarkiai. Areštu siekiama apsaugoti priverstinį piniginių reikalavimų įvykdymą, o laikinaisiais potvarkiais nustatoma visų kitų reikala3
vimų (išskyrus piniginius) laikinoji teisinė apsauga . Šios priemonės
irgi gali būti skiriamos prieš pareiškiant ieškinį teismui. Prancūzijoje
laikinosios apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos iki ieškinio pareiškimo teismui. Kreditorius, kurio naudai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, per vieną mėnesį nuo priemonių skyrimo
turi pateikti ieškinį teismui. Laikinosios apsaugos priemonės kaip ieškinio užtikrinimo būdas buvo žinoma ir Civilinės teisenos įstatyme.
Jo 590 straipsnis numatė galimybę užtikrinti ieškinį per visą proce1

Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis
c. b. ,,A&P Holding" (TZ) v. „Aircara Garanstų management LLC Trustel" firma
„EWEC AG 48C", Nr 2-37/2002.
2
Žinios. 2002, Nr. 45-1712.
3
Pelenis D. Laikinoji teisinė apsauga Vokietijos civiliniame procese: nustatymo sąlygos ir priemonių sistema // Teisė. 2002, Nr. 42, p. 96-106.
396

LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS

są. Laikytasi taisyklės, kad teismui nepareikšto ieškinio negalima užtikrinti, išskyrus kelias išimtis. Ieškinį užtikrindavo teismas, kuris kėlė
bylą. Buvo keturi pagrindiniai ieškinio užtikrinimo būdai:
1) nustatant draudimą nekilnojamajam turtui;
2) skiriant kilnojamojo turto areštą;
3) paimant laidavimą;
4) paimant iš atsakovo pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, kai ieškinys nebuvo užtikrinamas nė vienu iš trijų nurodytų būdų.
Ieškinio užtikrinimo būdą rinkosi ieškovas. Jis privalėjo nurodyti,
kokiam konkrečiam turtui nori nustatyti draudimą. Konkrečiai neįvardyto nekilnojamojo turto areštas nebuvo skiriamas (CTĮ 602-604 str.).

DVIDEŠIMT A N T R A S SKYRIUS
ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAI
22.1 ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONIŲ SAMPRATA,
REIKŠMĖ IR RŪŠYS
Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). Todėl ieškovas turi
teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas atitinkamai turi turėti teisę gintis
nuo jam pareikšto ieškinio. Kita vertus, principas audiatur et altera
pars reikalauja išklausyti ir atsakovo. Todėl atsakovui turi būti suteiktos tam tikros procesinės galimybės išdėstyti savo nuomonę dėl jam
pareikšto ieškinio. Be abejo, atsakovas, pareiškus ieškinį, gali elgtis
įvairiai. Pavyzdžiui, jis gali pripažinti ieškinį arba ieškinio pagrindą.
Tokiu atveju teismas ieškovo ieškinį patenkins (CPK 42, 187 str.). Atsakovas gali elgtis ir pasyviai - nerašyti atsiliepimo į ieškinį, neatvykti į teismo posėdį. Tokiu atveju teismas priims teismo sprendimą už
akių (CPK 142, 285 str.). Tačiau atsakovas gali nuspręsti gintis nuo
jam pareikšto ieškinio. Tada jis gali imtis tam tikrų procesinių priemonių, o jomis remdamasis teismas gali atmesti ieškinį.
Procesinės priemonės, kuriomis atsakovas ginasi nuo jam pareikto ieškinio, vadinamos atsakovo gynybos priemonėmis. Šios priemonės leidžia ne tik užtikrinti procesinį šalių lygiateisiškumą, bet ir yra
būtina rungimosi principo prielaida. Tik pripažįstant adekvačias atsakovo gynybos priemones, įmanoma užtikrinti, kad procesas bus rungimosi pobūdžio.
Tačiau, kaip minėta, gintis nuo pareikšto ieškinio yra atsakovo teisė, bet ne pareiga. Todėl atsakovas gali nesiginti ir pripažinti ieškinį
(CPK 42 str.).
Įstatymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio
priemonės - priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį.
22.2 PRIEŠINIS IEŠKINYS
Priešinis ieškinys (ang. cross-action; pranc. action reconventionelle;
vok. Widerklage) - tai toje pačioje byloje pareikštas atsakovo ieškinys
ieškovui siekiant apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimo1. Gali1
LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 10d. nutartis c. b. R. Žemaitis v. A. Padleckas, Nr. 3K-3-788/2001, kat. 95.2; 2001 m. balandžio 4 d. nutartis c. b. Kelmės rajono
savivaldybė v. M. ir J. Žukauskai, Nr. 3K-3-360/2001, kat. 95.2; 2001 m. vasario 7 d. nu-

398

ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BUDAI

mybė pareikšti priešinį ieškinį susijusi su materialiąja teise. Daugeliu
atvejų esant materialiesiems teisiniams santykiams subjektus sieja abipusės teisės ir pareigos. Todėl ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir atvirkščiai - atsakovas turi teisę pareikšti
reikalavimą ieškovui. Pavyzdžiui, pagal rangos sutartį užsakovas turi
teisę reikalauti iš rangovo atlikti darbus laiku ir kokybiškai, o rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo priimti atliktus darbus ir už juos
sumokėti.
Priešinis ieškinys turi būti pareiškiamas pagal bendrąsias ieškinio
pareiškimo taisykles (CPK 143 str.). Tačiau teismo nutartis priimti priešinį ieškinį pateikiant atskirąjį skundą neskundžiamą. Priešinis ieškinys neatsižvelgiant į teismingumą pareiškiamas tame teisme, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys (CPK 33 str. 2 d.). Atsakovas turi teisę
pareikšti priešinį ieškinį tik kol priimama nutartis skirti bylą nagrinėti
teismo posėdyje. Vėliau priešinį ieškinį teismas gali priimti tik esant
vienai iŠ tokių sąlygų:
- būtinybė pareikšti priešinį ieškinį atsirado vėliau, pavyzdžiui,
teismas leido pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą po nutarties skirti
bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 141 str. 1d.);
- gautas priešingos šalies sutikimas priimti priešinį ieškinį;
- teismas pripažįsta, kad vėlesnis ieškinio priėmimas neužvilkins
bylos nagrinėjimo.
Priešinio ieškinio pareiškimas yra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ieškovas turi pasirengti gintis nuo jam pareikšto priešinio
ieškinio (CPK 156 str. l d.).
CPK 143 straipsnio antrojoje dalyje numatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis reikšdamas priešinį ieškinį:
1) priešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, pavyzdžiui, užsakovui pareiškus ieškinį dėl netesybų už laiku
neatliktus darbus išieškojimo, rangovas pareiškia priešinį ieškinį tokiai
pat sumai dėl atlyginimo už atliktus darbus išieškojimo;
2) patenkinus priešinį ieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima
patenkinti pradinio ieškinio, pavyzdžiui, pareiškus ieškinį dėl alimentų
išieškojimo, pareiškiamas priešinis ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo;
3) tarp priešinio ieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys
ir juos nagrinėjant kartu ginčus bus galima išnagrinėti greičiau ir teisingai.
tartis c. b. Vilniaus miesto valdyba v. A. Šavareikienė ir kt., Nr. 3K-3-174/2001, kat. 95.2;
2003 m. kovo 5 d. c. b. S. Tamašauskas v. Marijampolės apskrities viršininko administracija ir kt., Nr. 3K-3-298/2003, kat. 36.4.

399

IEŠKINYS IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONES

Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kur buvo pareikštas priešinis ieškinys, turi aiškiai nurodyti, kurie ieškovo ir atsakovo reikalavimai patenkinami, o kurie - atmetami (CPK 265 str.).
22.3 ATSIKIRTIMAI Į IEŠKINĮ
Atsikirtimai į ieškinį - tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis
siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai į ieškinį gali būti materialiojo
teisimo pobūdžio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalūs).
Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai - tai atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama
paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į
ieškinio patenkinimą. Šiais atsikirtimais atsakovas siekia nuginčyti teisinį arba juridinį ieškovo ieškinio pagrindą. Pavyzdžiui, materialiojo
teisinio pobūdžio atsikirtimai yra atsakovo argumentas, kad ieškovas
praleidęs ieškinio senaties terminą, pareiškimas, kad dėl prievoles neįvykdymo nėra atsakovo kaltės, tvirtinimas, kad prievolę jis įvykdė tinkamai, įrodinėjimas, kad sutartis negalioja. Atsakovas, ginčydamas faktinį ieškovo ieškinio pagrindą, gali pasirinkti kelis gynybos variantus.
Pirma, jis gali paprasčiausiai neigti ieškovo nurodytus faktus (lot. negatio simplex), pavyzdžiui, paskolos sutarties buvimo faktą. Antra, atsakovas gali įrodinėti esant priešingus, nei nurodo ieškovas, faktus (lot.
negatio per positionem alterius). Pavyzdžiui, ieškovas prašo priteisti
atlyginimą už suteiktas paslaugas, o atsakovas įrodinėja, kad jokių paslaugų iš ieškovo negavo. Trečia, atsakovas gali įrodinėti aplinkybes,
kurios derinasi su ieškovo ieškinio pagrindu, bet jas įrodžius ieškovo
reikalavimas