You are on page 1of 33

09.

21
Mokesciu kodeksas: kur kalba apie pelno mokesti
Bylos
Mokesio svoka:
Ar visos mokos valstybei yra mokesiai?
Soc. mokos (mokesiai, privalomos, bet neaiku, kiek pensininkas gaus pensijos... Jos turi ir
nemokestin pus, privatin interes, bet kartu turi ir mokesio poymi)
PVM (tiesioginis mokestis; perki ir i karto sumoki, pats teisingiausias moksetis)
Rinkliavos
nra mokesiai (?)
Konkurso mokos
ems nuomos mokestis (jei moki kaip nuomotojas, tuomet tai nra mokestis)
yminis mokestis (jis kyla be ms valios, negali pasirinkti mokti ar ne; bet tu gali pasirinkti jo
nemokti ) ir t.t. (cia rinkliavos saka, bet ne mokestis, nes tai atlygintino pobudzio)
Savivaldyb nustato rinkliavas ir tai nra mokesiai.
Mokestis nra mokamas tam, kad gauti kak, u mokest negauni nieko.
Mokjimas yra mokestis, jei tai:
privalomas mokjimas
nustatytas LR seimo
nustatytas statymu
siekiant teist viej tiksl
ilaikant proporcingumo principus
nesukuriantis mokaniojo tiesiogins gautinos naudos / valstybs skolos tiesiogiai mokaniajam
(formuojamas biudetas). Mokestis tik vienpus pus.
kyla be moktojo valios
dl kurio nevykdymo taikoma baudiamoji atsakomyb
The power to tax involves the power to destroy reikia, kad mokesiai negali bti belekokie, bet kas
negali nustatyti mokesi, mokesiai turi bti varomi.
Valstyb vs reketas:
Skiriasi teistumas: valstyb teistas; reketas neteistas. Kas dav valstybei teis apmokestinti?
Metodo prasme irgi skiriasi. Rekete nra joki taisykli, kas galima, kas negalima. Valstyb negali bti be rib.
Skiriasi ir kas tai daro ir kaip daro. I kitos puss turime Konstitucij.
Totalitarini reim problema:
Ne galia padaro teistum, valdia ne ta , kuri turi galios, bet kuri yra teista.
Galia kyla kaip ir valstyb, ji yra teista, bet turi bti ribojama Konstitucijos, viskas kyla i Konstitucijos,
viskam turi bti ribos.
statymas gali bti neteistas, tai ir valdia gali bti neteista (neteistai irinkta ar neteista tapusi...)
Mokesiai privalomieji mokjimai nustatyti Seimo:
Konstitucijos 67 str.: Seimas: 15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus. (TIK Seimas).
Svarbu, k reikia odis nustatyti ar tik pavadinimus ir t.t.
121 str.: Savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet. Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose
ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita savivaldybi tarybos gali numatyti
mokesi bei rinkliav lengvatas.
Iimtin Seimo kompetencija:
Valstybiniai mokesiai ir kiti privalomi mokjimai yra teiss subjektams nustatyta pinigin prievol valstybei.
Konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus nustatyti tik statymu yra

svarbi asmens teisi apsaugos garantija. Nustatant mokesius ir kitus privalomus mokjimus statymu, jame
privalo bti apibrti tokie esminiai mokesio ar kito privalomo mokjimo elementai ....
gyvendinimo tvarka vs mokesio elementai:
Tokie esminiai mokesio elementai kaip mokesio objektas, mokestini santyki subjektai, j teiss ir
pareigos, mokesio dydiai (tarifai), mokjimo terminai, iimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai
turi bti nustatomi statymu (tik seimo);
Mokesi statym gyvendinimo tvarka gali bti nustatoma ir postatyminiais aktais (vyriausybs post.
aktais).
Mokesiai formuoja biudet:
127 str.: valstybs biudeto pajamos formuojamos i mokesi, privalom mokjim, rinkliav, pajam i
valstybinio turto ir kit plauk. I principo valstyb finansuojama i mokesi. Ikyla kl., kokios yra valstybs
f-jos, kas bus, jei valstyb prisiims f-jas, kuri jai nereikia, ir kodl tada jas reikia finansuoti?
Valstyb tarnauja tautai - mokesiai naudojami visuomeniniams griams/ valstybei finansuoti, taiau moktojas
neturi galimybs nurodyti kaip juos panaudoti. Valdia tarnauja visuomeniniams interesams, o totalitarinio
rimo grup netarnauja visuomens interesams. (Mokesiai valstybei vs mokesiai mafijai: mafija tuos pinigus
panaudos tik savo labui, o valstyb visos valstybs, moni...)
Ar mokesiai tai, kas padaro al konkurencing? Taip, bet ne pirmo svarbumo faktorius.
Konstitucins bylos:
I. DL Lietuvos Respublikos JURIDINI ASMEN PELNO MOKESIO STATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
11, 14, 20, 21 STRAIPSNI PAKEITIMO IR PAPILDYMO STATYMO 12 STRAIPSNIO 2 DALIES
ATITIKTIES lIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
SVARBUS PARAGRAFAS: 12. Sprendiant, ar Juridini asmen pelno mokesio statymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7,
11, 14, 20, 21 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata io statymo 1 <...>
straipsni nuostatos taikomos apskaiiuojant 2000-j <...> met apmokestinamj peln neprietaravo
Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisins valstybs principams, konstatuotina,
kad ginijamu teisiniu reguliavimu nebuvo nustatytas naujas mokesio objektas, naujas mokesio subjektas,
nebuvo pakeistas anksiau nustatytas juridini asmen pelno mokesio dydis (tarifas), taip pat nebuvo nustatyta
nauj pareig mokesio moktojams (nagrinjamu atveju nuolatinms buveinms), palyginti su tomis, kurios
buvo anksiau nustatytos (ir nacionaliniuose teiss aktuose, ir Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse);
ginijama statymo nuostata buvo skirta juridini asmen pelno mokesio santykiams, kurie, prieingai nei
teigia pareikjas, dar nebuvo pasibaig, reguliuoti. Taigi ginijamas teisinis reguliavimas nesiterp jau
pasibaigusius teisinius santykius ir nepaeid konstitucinio principo lex retro non agit, nepaneig mokesi
moktoj (nagrinjamu atveju nuolatini buveini) teist lkesi, teisinio tikrumo; jis nebuvo neteisingas.
KOMENTARAS: jei tai bt buv pakeista, tai bt buvs paeidimas.
Mokestinis statymas priimtas per savo period.
Ar tas santykis buvo nepasibaigs?
Teismas paklaus dl statymo, kuris byloje nereikmingas (JAV-LT; is klausimas reguliuojamas sutartyje)
Labiau problemos su teist lkesi principu. statymai negali bti keiiami taip greit, kad ankstesniu statymu
sukurti lkesiai bt greit panaikinti. Teist lkesi principas, kuris neanalizuotas byloje, aikiai bt
paeistas?
statym leidybos principas- teist lkesi principas.
II. DL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESI ADMINISTRAVIMO STATYMO 39 STRAIPSNIO
(2001 M. BIRELIO 26 D. REDAKCIJA) 3 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS MUIT TARIF
STATYMO 18 STRAIPSNIO (1998 M. VASARIO 19 D. REDAKCIJA) 3 DALIES ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Formuls su kintamais dydiais turtas procentinis mokesi nustatymas.


Kalba apie delspinigi dyd. K reikia ...punktas?
Ar gali delspinigi dyd nustatyti ne seimas?
Galjo, bet galjo juos tik paskaiiuoti, informuoti moktojus...
Bet jei ministras nustatinja delspinigi dyd, o seimas jam palieka tik ribas tai tapo nepriimtina KT.
Institucijos gali formules paskelbti, bet negali nustatyti dydio.
III. DL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS 1993 M. VASARIO 23 D. NUTARIMO NR. 99
"DL ATSKAITYM VALSTYBINIAMS KELIAMS TIESTI, TAISYTI IR PRIIRTI"
ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Keli mokest turjo nustatyti seimas.
IV. DL LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINI ASMEN PAJAM MOKESIO LAIKINOJO
STATYMO 2 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTO (1998 M. RUGSJO 29 D. REDAKCIJA)
ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Dvigubas apmokestinimas skirtingose valstybse neprietarauja teisei, yra teista.
Diskriminacija su asmeniu
Ris nra susijusi su diskriminavimu
Pajamos vienos ries, bet skirting altini. Diskriminavimas pagal altinius galimas.
09.22
ETT mokestini gin traktavimas:
All taxation must satisfy the principles underlying the Convention: it must be imposed according to law, it must
serve a valid purpose in the public or general interest, and the provisions adopted must be a reasonable and
proportionate
Mokesiai negali bti bet kokie.
Konvencijos 6 str. Teis teising bylos nagrinjim
1. Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig ar jam pareikto kokio nors
baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik vieumo
slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas ir bealikas teismas. Teismo
sprendimas paskelbiamas vieai, taiau demokratinje visuomenje morals, vieosios tvarkos ar valstybs
saugumo interesais spaudos atstovams ar visuomenei gali bti neleidiama dalyvauti per vis proces ar jo dal,
kai tai reikalinga dl nepilnamei ar bylos ali privataus gyvenimo apsaugos, arba tiek, kiek, teismo
nuomone, yra btina dl ypating aplinkybi, dl kuri vieumas pakenkt teisingumo interesams.
2. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kalt nerodyta pagal
statym.
3. Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi maiausiai ias teises:
a) bti skubiai ir isamiai jam suprantama kalba informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobd ir pagrind;
b) turti pakankamai laiko ir galimybi pasirengti savo gynybai;
c) gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynjo arba, jei neturi pakankamai l gynjui atsilyginti ir
kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalb;
d) pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turti galimyb, kad tie liudytojai bt apklausti, ir kad gynybos
liudytojai bt ikviesti ir apklausti tokiomis pat slygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams;

e) nemokamai naudotis vertjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.
Mokestins procedros nepatenka nei 1, nei 2 io staipsnio dalis, jos nelaikomos nei civiliniu ginu nei
baudiamuoju kaltinimu.
is straipsnis netaikomas bendroms procedroms; taikomas socialinms mokoms; taikomas, jei gresia
baudiamoji atsakomyb.
Teismas padeda aiskinti mokestines proceduras. Standartin mokesi deklaravimo procedra nepavaldu
teismui; bet viskas, kas apauga t procedr - sankcijos, baudos, mokesi grinimas pavaldu teismui, nes
patenka Konvencijos 6 str.
Konvencijos pirmojo priedo 1 str. Nuosavybs apsauga:
Kiekvienas FA ir JA turi teis netrukdomas naudotis savo nuosavybe. I niekieno negali bti atimta jo
nuosavyb, iskyrus tuos atvejus, kai tai yra btina visuomens interesams ir tiktai statymo numatytomis
slygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautins teiss principais.
Taiau ankstesns nuostatos jokiu bdu neriboja valstybs teiss taikyti tokius statymus, kokie, jos manymu,
jai reikalingi, kad galt kontroliuoti nuosavybs naudojim atsivelgdama bendrjj interes arba, kad
garantuot mokesi, kit rinkliav ar baud mokjim.
Mokesiai nori atimti i mogaus nuosavyb.
BYLOS:
Affaire Lemoine v. France
ETT vertino priemones. Priverstin hipoteka vertinta kaip neadekvati priemon siekiamam tikslui. ems
ustatymas buvo neadekvatus
Testas dl baudiamosios atsakomybs:
The EctHR hasdeveloped a series of tests for determinig whether or not proceedings involve the detemination
of a criminal charge, sometimes referred to as the Engel criteria from the 1976 case (1 EHRR 647). These 3
criteria are:
a) classification of the proceedings in domestic law;
b) the nature of the offence; and
c) the severity of the penalty which may be imposed
Hentrich v France:
Para ne t kain (kad, pvz., sumainti notarinius ar kt mokesius; skubjimas; nerpestingumas;
smoningas tikrososios kainos nuslpimas).
Jei kak nusiperki ne tokia kaina, kaip rinkoje, mokesi inspekcija ateina ir sako: mes duodam tau 10
% kainos ir tu mum parduodi u t pai kain, kaip pirkai, ta prasme mokestin komisija prane, kad dl
nepakankamos kainos pasinaudoja pirmumo teise pirkti.
Mokesiai nesako, kad tu esi mokesi slpikas. Bet, kad kiti taip nesielgt tyia, mes tave paimsim
kaip pavyzd. Pranczai sugalvojo, kad, jei mogus nupirko k nors pigiau (nuslp tikrj kain), mokestin
komisija superka (10 % pelno), tokiu bdu spja kitus.
Nusipirko ems plot u 150.000 FR.
Moterik tais paiais metais padav iekin, kad ta kaina buvo tikra.
Konvencija yra taikoma nes mogaus nuosavyb yra apsaugota Konvencijos 6 str. (nes nuosavybs
atmimas turi pereiti per Konvencijos 6 str.)
Teismas neneigia, kad tokia sistema gali bti, nes siekiama teisto tikslo. Taiau turi bti adversial
proceedings, kad jei i asmens yra atimama nuosavyb, tai tas atmimo procesas turi bti paremtas
rungtynikumo principu. ia nebuvo taikytas rungtynikumo principas. Nebuvo nealiko, nepriklausomo
proceso, paeista pareikjos teis, kad teismas per protingai trump laik inagrint jos byl. Mokesi
inspekcija taikydama savo procedras turi laikytis princip, nustatyt Konvencijos 6 str.

Nebuvo rodyta, kad tikslo negalima pasiekti kitomis priemonmis. Teismas sako, kad galima pasiekti ir
kitais bdais, ne tik atimant/perperkant ta paia kaina.
Idja buvo gera, bet nebuvo laikomasi standart.
Nebuvo rodyta, kad to nebt buv galima padaryti kitais bdais.
Is bylu matyti, kad jei mokesi institucijoms suteikiamos per plaios diskrecins teiss ir suteikiama per maa
kontrol, tai nustatytos sankcijos gali bti pripaintos neteistos, surinkti mokesiai gali bti panaikinti.
Problema ia buvo kad per plati mokesi institucijos diskrecija.
Both Hentrich and Lemoine involve to an extent a broad discretionary power given to a revenue authority, with
inadequate judicial supervision. In both cases it appears that this absence of supervision was a significant factor
in the decision that the measure could not be justified as an interference with the freedom of enjoyment of
possessions.
Meldrum v Netherlands:
...
Po kiek laiko bendrov buvo performuota partneryst ir direktoriui buvo atsistas reikalavimas sumokti tam
tikrus socialinio draudimo mokesius. Direktorius nesutiko j mokti. Ikilo ginas, turi jis mokt ar ne. Jis
ginija, kad pagr. reikalavim neatitiko sutartys su darbuotojais, tai jis neturi mokti.
Konvenc. 6 str.
Byloje detaliai ianalizuotas 6.1 straipsnio taikomumas.
Mokestins procedros i principo nepapuola teismo jurisdikcijai.
Ar tai kas lieia socialines mokas, ar ten buvo civilins teiss ir koki rol jos aid?
ia yra ne mokesiai, o socialins mokos.
Teismas irenka poymius vieosios ir privaiosios teiss.
Vieos teiss poymiai: mok tikslas yra apsauga; privalomumas (jo momentas kyla i vieos teiss); kad visa
tai yra valstybins staigos, kurios visa tai tvark.
Privaios teiss poymiai: mokos turi ekonomin ir asmenin prigimt; ryys su darbo sutartim, kuri
neatsiejama; artimas ryys su socialiniu draudimu, gyvybs draudimu.
Teismas nustat, kad rykesni yra privatins teiss poymiai, todl 6 straipsnis tampa taikomas, nes 1 dalyje
aikiai parayta. Soc. mokos turi ir privatins ir vieosios teiss poymi, taiau privatiniai rykesni.
Buvo paeidimas, nes per ilgai svarst.
Pirmiausia teismas nustato, ar taikomas 6 str. o po to, ar buvo paeidimas.
Soc. mok diskusij kontekste Konvencijos 6 str. pilnai taikomas.
Periscope v. France:
Papra mokesi sumainimo. Ta mon turjo sustabdyti tam tikr savo veikl.
Mokesiai atmetinjo praymus ilg laik (apie 14 met).
Kreipsi teism. Traktavo, jog mokesi neuskaitymas padar tam tikros alos.
6 str taikomas.
Teismas pasak, kad tai civilinis ginas, nes prao alos O jei civilinis, tai atsiranda protingas laikas ir visa
kita.
Kai dl mokesi negrinimo bna padaryta ala, toks ginas laikomas civiliniu.
Building Society v UK:
Pagal savanorikus susitarimus tarp asociacij ir mokesi inspekcijos visi mokjo vienodai. Tada pasikeit
mokesi sistema mokesiai pradti apskaiiuoti pagal ketvirius ir atsirado plyys tarp t dviej tvark, u
kur pareikjai irgi turjo sumokti. Tai nereguliuojamas statymo plyys u kur norjo atsiimti mokesius.
Padav teism. Ar iam reikalui taikoma Konvencija? Ar pagal I priedo I straipsn laikoma nuosavybe
(possession)?
Reikalavimas grinti permoktus mokesius yra nuosavybs dalis.
Bylos nelaimjo, bet 6 ir 1 straipsniai yra taikomi, nors jie ir nebuvo paeisti.

Bendenoun v France:
Mokesi inspekcija atliko audit kompanijoje, kur pareikjas buvo pagrindinis akcininkas ir direktorius. Jam
udjo papildomus mokesius ir baudas. Bauda buvo 300000 FR. Bauda sudar 50 % mokesio.
Ar tai yra laikoma kriminaliniu kaltinimu?
Valstyb nelaik, kad tai yra kriminalinis kaltinimas, todl ir netaik 6 str. idstyt baudaimojo proceso
standart.
Ikilo udavinys nustatyti, kas Konvencijos prasme yra baudiamoji atsakomyb. Trys dalykai turi bti
vertinami:
nusiengimo prigimtis
grsianios bausms grietumas
teisminio proceso klasifikacija pagal vidaus teis
ia kalinimas negrs, bet buvo 50 % bauda.
Teismas nustat, jog tai buvo kriminalinis kaltinimas 50 % laikoma kriminaline bausme. O tai perkelia 6(2)
str. standartus, todl turjo teis susipainti su pareiktu kaltinimu.
Tai yra kriminalinis standartas.
DEIMANTES STRAIPSNIS!!!
Sounders v UK NEREIKIA!!!
veicar bylos:
1. Paveldjimo byla. Mir teta. Mokesiai paskaiiavo, kad ji turi pajam, bet nedeklaravo. Ir i palikimo
galima iskaiiuoti baud, kuri buvo kelis kartus didesn.
Skola yra paveldima. Ar kriminalins bausms yra paveldimos?
Mokesiai yra skola.
Tai yra kriminalin bausm (nes labai didel suma), todl negali bti paveldima. Kriminalins bausms yra
nepaveldimos. Kaip su mokesiais ir j bauda? Mokesi bauda kriminalin bausm ir nepaveldima.
Protingas laikas; teis teism; teis tylti (tai pamatin baudiamojo proceso teis) iplaukia i 6.2 straipsnio.
LT: gali nenurodyti altinio deklaruojant mokesius. Nebent norima specialaus tarifo, tada reikia nurodyti
altin. altinio nurodymas gali sukelti baudas ir t.t. Vagis turi teis tik altinio slaptum, bet ne mokesi
nemokjim, dokumentus (dokumentai yra atimami, o mintys - ne). mogus turi teis nutylti tai, k jis ino,
bet ne dokumentus. Vagis moka pajam mokesius.
09.23
Mokesiais negalima diskriminuoti - bendra taisykl.
Self employed vs UK
Skirtingas apmokestinimas darbuotoj ir t, kurie vykd individuali veikl
Ir teismas pasak, kad ia buvo skirtingas apmokestinimas, neidentikas
Funke v France
U dokument nepateikim jam pritaik kriminalin bausm, o u pateikim irgi bt kilusi kriminalin
bausm, todl jis pasirinko tylti. Asmuo turi teis tylti, kai jam gresia kriminalin bausm mokestiniuose
ginuose.
Jei negresia kriminalin bausm, teiss tylti nra.
Byla laimta
Crossland v UK
Kur yra vyrai-moterys, ten turi bti mokesi lygyb, iskyrus gimdymo. Vyrai ir moterys mokestine prasme
turi bti vienodi, iskyrus ntumo kompensacij.

McGregor
Imoka buvo mokama vyrui, jei jis turi invalid mon, o ne monai, turiniai invalid vyr.
Van Raalte
Senbernio mokesiai.
Vyras, kuris niekada nebuvo veds ir neturjo vaik, turjo mokti mokest. Moterims (netekjusioms ir
neturinioms vaik) is mokestis nebuvo taikomas. Todl ikilo diskriminacijos klausimas. Teismas pasak, kad
nra jokio skirtumo, ar vienas ar kitas (gal ar moteris ar vyras)???? Jis laimjo byl pagal diskriminacij, o ne
dl neteisingo mokesio.
Darby v Sweden
Iekovas dl savo buvimo aly, nors ir nebuvo joje registruotas, buvo diskriminuojamas. Jis nebuvo
siregistravs kaip rezidentas, tik tiek, kad jis gyveno vedijoj. Diskriminacija buvo, nes formali registracija
negali bti prieastis diskriminuoti.
Mokesi administravimas LR
Valstybs biudeto struktra:
PVM (prekyboje esantis antkainis) 55,35%
Akcizai 20,42% (Kuro akcizai. Pigiausias benzinas vedijoje, bet ia be akcizo)
Pelno mokestis 4,09%
Asignavim valdytoj administruojamos pajamos 4,12%
.....
Valstyb gyvuoja i PVM, bet nori tobulinti pelno mokesio sistem.
Savivaldybi biudet pajam struktra:
Gyventoj pajam mokestis (GPM) 87,56%
Turto mokesiai 9,92%
Nemokestins ir kt. pajamos 2,26%
Kt. mokesiai 0,26%
Taigi savivaldybs gyvuoja i GPM daugiausia.
LR yra 25 administruojami mokesiai (mintinai mokti, kokie jie, nereikia).
Pvz.: Paveldimo turto mokestis paveldimas turtas nelaikomas pajamomis yra apmokestinamas (?)
Muitai senovje buvo pagrindiniai mokesiai.
Mokesi administravimo samprata
Nacionalinis biudetas formuojamas i pagrindini ir pagalbini proces. Pagrindiniai procesai:
1. Mokesi moktoj aptarnavimas (registravimai, atskaitomybi (deklaracij) primimas, info apie MM
pateikimas....)
2. Mokesi apskaita (neaktualu)
3. Kontrol
4. Nepriemok iiekojimas
5. Apeliacijos
Pagalbiniai procesai:
6. Strategija ir valdymas
7. Teiss akt rengimas
8. Aprpinimas mogikaisiais itekliais
9. Palaikymas informacinmis technologijomis
10. Bendradarbiavimas (tame tarpe ir tarptautinis)
Kontrol: mokesi apskaiiavimo ir sumokjimo teisingumo KONTROL
1. veiklos analiz (stebjimai) velniausia forma

2. mokestiniai tyrimai
inoti ir skirti svokas
3. operatyvs tikrinimai (kai nra iankstinio spjimo, neinformuojama)
(yra statyme)
4. mokesi apskaiiavimo ir sumokjimo teisingumo tikrinimai
Apeliacijos:
Mokestinis ginas (MG) nagrinjamas per keturias institucijas dvi teismines ir dvi neteismines.
Ikiteisminis MG nagrinjimas:
1. CMA (centrinis mokesi administratorius)
2. Mokestini gin komisija (MGK) prie LR vyriausybs
Teisminis MG nagrinjimas (bylinjimasis)
3. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (kadangi skund dl mokesi reikia sksti CMA, o jis
yra Vilniuje, tai CMA sprendimus todl ir siuniam Vilniaus apygardos adm. teism)
4. Vyriausiajame administraciniame teisme.
Mokesio apskaiiavimo ir sumokjimo tikrinimo rezultatai forminami patikrinimo aktu. Mokesio moktojas
per 20 dien nuo susipainimo dl patikrinimo akto mokesio administratoriui gali pateikti savo raytines
pastabas ir atsikirtimus kartu su juos pagrindianiais papildomais rodymais.
Patikrinimo aktas, vertinus moktojo pateiktas raytines pastabas, atsikirtimus bei juos pagrindianius
rodymus (jeigu j buvo), tvirtinamas mokesio administratoriaus sprendimus per 30 darbo dien nuo jo
suraymo (jei buvo mokesio moktojo pastab terminas skaiiuojamas nuo pastab ir atsikirtim gavimo
dienos) ir mokesio moktojui yra privalomas vykdyti.
Nesutikdamas su mokesio administratoriaus sprendimu dl patikrinimo akto tvirtinimo, mokesio moktojas
gali sprendim apsksti nustatyta mokestini gin nagrinjimo tvarka.
1. aktas (netvirtintas)
2. pastabos (prietaravimai). Esant pastaboms aktas nesigalioja.
3. skundas (jei patvirtinamas, teisminis MG nagrinjimas)
Mokesi administravimo statymas (2004 04 13 nauja redakcija, 2004 05 01 sigaliojo nuo stojimo ES
dienos, iskyrus 61 str.) 61 str. sigaliojo nuo 2005 01 01 nuo Europos Bendrijos tarybos direktyvos 2003/48/EB
nuostat taikymo valstybse narse pirmosios dienos.
Mokesi statymai i esms pakeiiantys apmokestinimo tvark sigalioti turi ne anksiau kaip po 6 mn.
Ratifikuotos tarptautins sutartys viresns u LR statymus.
Mokesio statymo aikinimas
apibendrintas Mokesio statymo paaikinimas
konsultacija mokesio mokjimo klausimais
Esminis skirtumas konsultuojama individualiai, aikinama bendrai.
Jei dl mokesi konsultacijos paeidiu statym, tai u paeidim a neatsakau, bet mokesius sumokti
privalau, nors ir vliau.
Konsultantas neteisingai pakonsultavs atsakingas u laik, u kur nemokjau mokesi, todl konsultantas
moka delspinigius, o mokest susimoku a pats. U tai , kad tave suklaidino, esi atleistas nuo delspinigi, bet ne
nuo mokesi, nes konsultantas tau nesukr mokesi, juos sukr statymas.
Mokesi inspekcija turi statym aikinamj gali, o ne statym gali.
Mokesi statym aikinimas teismui yra kaip teiss altinis, bet statymas yra aukiau.
Principai:
visi mokesi moktojai lygs
apmokestinimo aikumo principas niekas negali bti nubaustas pagal statym, kuris yra neaikus. To nra
civilinje teisje. Civilinje teisje yra protingo mogaus standartas. Mokesi teisje statymai turi bti
raytiniai, aiks, kaip ir baudiamojoje teisje bausms negali bti numanomos. Tik aikaus statymo
neinojimas neatleidia nuo atsakomybs. Atsakomyb dingsta, kai mokestinis st. neaikus. Mokestiniai st.
turi bti aiks. Civilinje teisje i mogaus gali reikalauti dalyk, kurie nra aikiai ireikti statyme, o

mokesi teisje negali reikalauti. Neaikumai aikinami moktojo naudai. Neaikumo nesupratimas
atleidia nuo atsakomybs.
09.24
Individuali veikla
Yra veiklos formos, kaip galima vystyti ekonomin veikl.
Mokesiai gali skirtis tarp t, kurie usiima ekonomine veikla ir tarp t, kurie neusiima ekonomine veikla,
taciau jie egzistuoja ir ekonominje ir neekonominje veikloje. Asmuo gaunantis pajamas ir vykdantys veikl ir
asmuo gaunantis pajamas ir nevykdantis veiklos apmokestinami skirtingai.
Tarifai labai danai keiiasi, bet ne principai.
Sovietiniu laiku tik valstyb galjo vykdyti veikl. Ekonomin veikla iimtinai buvo valstybin. Vliau atsirado
kooperatyvai darinys, kuris galjo vykdyti ekonomin veikl. Bet gyventojai dar jos vykdyti negaljo. Dar
vliau atsirado mons. Jau veikla vykdoma ne tik kooperatyv, bet ir bendrovi. Bet gyventojai dar veiklos
vykdyti negaljo, nebent steig mon (kitaip buvo baudiami kriminaline bausme).
KT 48 str. Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti versl.
Lis vyksta su naujuoju CK, kuriame II knygos ketvirtame str. nustatyta mogaus teis verstis kine
komercine veikla. Tai prigimtin mogaus teis. Taigi galima verstis veikla ir nesteigus mons.
Imone mokestine prasme veiklos forma, kuria kazkas organizuoja versla, teisine prasme juridinis asmuo.
LR gyventoj pajam mokesio statyme individuali veikla apibriama kaip savarankika veikla, kuria
versdamasis gyventojas siekia gauti pajam ar kitokios ekonomins naudos per tstin laikotarp. Lojas,
asmuo, apsiperkantis per akcijas, abu patenka i apibrim (siekia naudos), bet sis veiklos apibrezimas
netikslus.
Verslininkas gyventojas (FA) atsako pagal gyventoj pajam mokesio statym.
Versininkas, vykdantis veikl (JA), pagal pelno mokesio statym.
Ekonomin veikla taip pat yra apibriama PVM statymo 2 staipsnyje, kuris nustato, kad Ekonomin veikla
veikla (skaitant gamyb, prekyb, paslaug teikim, ems kio veikl, uvininkyst, kasyb, profesin veikl,
naudojimsi turtu ir (arba) turtini teisi turjimu), kuri vykdant siekiama gauti bet koki pajam
(neatsivelgiant tai, ar j vykdant siekiama gauti pelno)
Ekonomine veikla nra laikomas akcij (dali, paj), taip pat kit vertybini popieri, banko indlio, banko
sskaitos turjimas, nepriklausomai nuo to, ar i jo yra gaunama pajam, taiau toki vertybini popieri
pardavimas ar kitoks perdavimas tam tikrais atvejais gali bti laikomas ekonomine veikla. ETT sprendim
bylose, kuriose buvo svarstomas klausimas, ar veikla yra laikoma ekonomine yra nustatyta, kad prekyba
vertybiniais popieriais gali bti laikoma veikla tik tada, jei asmuo sigydamas vertybinius popierius dalyvauja to
asmens valdyme/ administravime, o kitu atveju niekada nelaikoma ekonomine veikla. Kai mogus savo veikla
pakelia akcij vert ir jas parduoda, tai laikoma, kad jis usiima ekonomine veikla.
Byloje Polycar C-60/90 buvo nusprsta, kad mons akcij sigijimas ir turjimas neturint tikslo tiesiogiai ar
netiesiogiai dalyvauti tos mons valdyme nera laikomas ekonomine veikla.
Wellcome Trust Ltd C-155/94.
Byloje Harnas & Helm C-80/95 Cibo C-16/00: tam, kad prekyba VP bt laikoma veikla turi bti nustatytas is
elementas dalyvavimas valdyme bei administracini / finansini paslaug teikimas.
Individuali veikla turi dvi apmokestinimo formas:
Lump sum (nesvarbu, kiek udirbi, moki tam tikr fiksuot mokest ir udirbk, kiek nori. Nereikia vesti
apskaitos, si mokesti sumoki pries uzsiimdmas veikla). Moki pagal verslo liudijima.
Mokti nuo udirbto pelno (mokestis didesnis) arba nuo apyvartos (veiklos pabaigoje gali pasirinkti nuo
ko moksi). Moki pagal pajamas.

Verslo liudijimai ya ne visoms akoms, ya baigtinis j sraas.


Verslo liudijim rys:
Gali teikti paslaugas visiems (FA ir JA)
Gali teikti paslaugas visiems FA ir JA, kurie nesiveria ta paia veikla kaip tu
Gali teikti paslaugas tik FA
GPM - Kriterijai, btini nustatyti individualioje veikloje:
Savarankikumas (reikia prieingyb darbo santykiams, t.y. atitikimas iam kriterijui turt reikti, jog
asmuo dirba pats sau, o ne darbdaviui pagal darbo sutart, savarankikai planuoja, koki veikl
vykdyti ir renkasi jos gyvendinimo form bei tvark. Kartu asmuo prisiima rizik dl galimo veiklos
rezultato ir jos ekonominio pelningumo. Pvz.,, darbuotojas yra priklausomas nuo darbdavio valios ir
mons turto. Jis padeda atskirti veikl nuo darbo sutarties.). Savarankikumo kriterijus padeda atskirti
veikl nuo ds. Ds surita su f-ja, o komercin sutartis (veikla) su rezultatu. F-ja, pvz., valytoja valo,
nesvarbu, ar ivalo, vis tiek gauna litus. Rezultatas, pvz., valytoja verslinink turi ivalyti dm, kad
gaut litus. Verslininkas rizikuoja, o darbuotoja ne. Komercinje veikloje vis rizik prisiima tas, kas
vykdo veikl. Darbas nra kin veikla. Veikla nra darbas. Samdoj gali dirbti ne ilgiau kaip 48 val/sav,
o veikla usiimti gali 24 val per par, t.y. neribotai. Ds egzistuoja pavaldumas, komerciniuose
santykiuose to nra. Ar gali psichin negali turintis m. kuriam atimtas veiksnumas dirbti? Ne. Jis sd
sudaryti negali, bet gali dirbti socialine prasme, bet tai nra darbas, tai nra samda. Jam pinigliai gali
bti mokami, bet jis nebus sipareigojs darbdaviui, jis nebus sipareigojs kasdien eiti darb ir t.t. jam
pinigai gal ir bus mokami, bet jau kita prasme, o ne pagal ds. Ir veikla toks mogus usiimti negali.
Tstinumas (turi bti sistema. Vienas sandoris nra sistema. Atsitiktiniai sandoriai, tarkim, asmeninio
bsto, transporto priemons pardavimas ar nuoma, kuriuose nra verslininkikumo element, negali
bti laikomi individualios veiklos vykdymo poymi. Tam tikromis aplinkybmis ir nesant tstinumo,
darytina ivada, kad gyventojas veriasi individualia veikla. Tokiomis aplinkybmis gali bti: gaunamos
naudos dydis ir tai, koki gyventoj pajam dal mokestiniu laikotarpiu sudaro i nauda (tarkim,
pajamos i ems sklyp pardavimo sudaro didij gyventojo vis pajam dal), taip pat su naudos
gavimu susijusios snaudos.) Pvz., jei sklypas nesusijs su js asmenini poreiki tenkinimu, jei tai
nra js eimos ar paveldtas sklypas, ir js j nuperkate ir parduodate brangiau nei pirkote, tai jau bus
veikla. Jei tas sklypas js eimos, tai ne veikla. GPM komentare aikinamas tstinumas.
Pajam ar kitokios ekonomins naudos siekimas (svarbu, kad FA individualios veiklos vykdymo
prieastis yras siekis jos rezultate gauti ekonomin naud. LVAT 2006.06.16 byloje NR.A5902/2006.....)
Taiau ie kriterijai nra pakankami, nes lojas irgi juos patenka.
Pagrindinis skirtumas tarp darbo ir civilins komercins sutarties - darbo sutartis surita su funkcija, o
komercin - su rezultatu.
Darbas nra kin veikla.
Darbo sutartis v individuali veikla:
Vetinant, ar santykiai forminti paslaug teiio ar kita civiline sutatimi nra faktiniai darbo santykiai,m turt
bti atsivelgiama visum darbo santyki poymi ir tai, ar juos galima konstatuoti vykdomoje veikloje.
Payzdiui, vertintina:
Kokia apimtimi paslaug teikjo atliekamas darbas yra mons prastos veiklos dalis, ar mon nustato
darbo laiko trukm ir kitas darbo slygas. Jei asmuo vykdo konkrei nuolatin funkcij, laikosi mons
nustatyto darbo laiko, jam nustatoma konkreti darbo trukm, tai leidia manyti egzistuojant faktinius
darbo santykius;
Kokia apimtimi mon paslaug gavja vykdo paslaugas teikianio asmens kontrol jo atliekamam
darbui, skaitant darbo drausms kontrol, ar mon paslaug teikjui suteikia rengimus, technik,
mediagas, btinas atitinkamo darbo (uduoties) atlikimui, ir kokia apimtimi. Kuo didesn kontrol ir
kuo labiau asmuo aprpinamas darbui reikalingomis mediagomis ir/ar priemonmis, tuo didesn
tikimyb, jog forminant individuali veikl maskuojami darbo santykiai;
Ar darbai yra vykdomi reguliariai, pastoviai. Pastovus konkreios funkcijos atlikimas gali reikti
faktini darbo santyki egzistavim;

LVAT: darbo sutartis turi tam tikr poymi, kuriuos reikia nustatyti. Dokumento verslo liudijimo
nebuvimas nra nelegalaus darbo poymis, is dokumentas taip pat neturi reikms veik kvalifikuojant kaip
nelegal darb (taau tokiais atvejais galima atsakomyb u statym, reglamentuojani ekonomins veiklos
tvark, nesilaikym, pvz., pagal ATPK 173 straipsn Neteistas vertimasis komercine, kine, finansine ar
profesine veikla.
Teisikai mon yra juridinis asmuo, o mokestine tik veiklos forma.
Tiesioginis (pajamos/mokesiai priskiriami tiesiogiai fiziniam asmeniui/ veiklos dalyviui)
Per mon (kai mokesius moka 2 kartus, t.y. ir mon, gaudama peln, ir dalyvis, gaudamas pajamas)
Skaidrus (mon tarsi neegzistuoja; nors mon ir udirba pajamas, bet mokesiai yra priskiriami fiziniam
asmeniui, nors jis t pajam ir negauna). mon egzistuoja kaip civilini teisi subjektas, bet mokesiai
traktuoja kaip jos nra skaidri mokestine prasme.
Lietuvos teiss aktai taip pat skiria dvi skirtingas individualios veiklos vykdymo formas:
1. individuali veikl, vykdom pagal individualios veiklos vykdymo paym (moki mokesius pagal
pajamas);
2. individuali veikl, vykdom pagal verslo liudijim (moku vienkartin mokest u patenta).
Pamintina, kad teis verstis individualia veikla vykdant bet kuri pasirinkt veikl verstis individualia veikla
pagal individualios veiklos vykdymo paym LR teiss aktai reglamentavo ne visada. Anksiau galiojs LR
fizini asmen pajam mokesio laikinasis statymas, be autori veiklos, nustat galimyb verstis individualia
veikla pagal patent, o tokiu bdu galimos vykdyti veiklos srae, verstis gyventojai negaljo. Toks
reguliavimas buvo pakeistas 2002 m, kartu su Gyventoj pajam mokesio statymo primimu.
mon turtinis kompleksas, sistema, kuri tarnauja veiklai vykdyti, gauti peln. Klientai, turtas, mons, kurie
joje dirba visa tai yra mon. mon gali bti ir ne juridinis asmuo (pvz., viebutis nra JA, kol nesuderinami
kiti dalykai...).
Kapitalas = turtas. Turtas kapitalas.
Turtas tampa kapitalu, kai jis naudojamas udirbti kit turt. Kai turtas tampa kapitalu, tada atsiranda mon.
Namas nama nuomoju gimsta imone
(turtas)
(turtas tmapa kapitalu)
mon (CK svoka, teisine savoka) = verslas (ekonomin svoka)
Inkorporuota mon tampa JA, pakeiiu savo verslo form, bet pats verslas nesikeiia
Neinkorporuota mon
mon parduodama kaip sistema ne kaip daiktai.
Lietuvoje ir partneryst apsimokestina du kartus!!!
Pinigai tarp juridini asmen tam tikromis slygomis nesunkiai juda beveik neapmokestinimai, bet jei tik
patenka i fizinio mogaus rankas, jie tampa apmokestinami.
Nors mone yra prasta vadinti kin komercin veikl vykdant ekonomini santyki subjekt, taiau
sigaliojus naujajam CK (2001.07.01) ir nustojus galioti LR moni statyui (2004.01.01), i svoka neturt
bti vartojama kaip juridinio asmns sinonimas (iskyus atvejus, kai atskir JA teisini form pavadinimuose
vartojamas odis mon, pvz., individuali mon, valstybs mon, savivaldybs mon ir kt...
Siekiant tinkamai apibrti individualios veiklos svok btina atsivelgti I aikinim, kuomet mon dar
nebuvo laikoma turinia JA teiss, t.y. nesukurdavo atskiro asmens. LAT Civ byl skyriaus kolegija 2001.04.11
d. nutartyje A.K. v L.K., L. Kuchalskiens firma Aleta, UAB Aleta, civ. b. Nr. 3k-3-445/2001, I vardijo,
kaip neinkorporuot mon, kuri asocijuojasi su FA komersanto, verslininko individualia komercine kine
veikla. Teismas nurod, kad komersantas, verslininkas yra FA, o ne individuali (personalin) mon. Pati mon
iuo atveju yra tik FA verslo teisin forma, tam tikra FA komercin kin veikla. Taigi teismas nurod, kad
teisine prasme mon yra savarankikas teiss subjektas, statym nustatyta tvarka steigtas tam tikrai kineikomercinei veiklai.

PVZ:Jei a kiekvien vakar loiu ir daug iloiu, moku mokesius, bet nieko kt. m. nepasilau, naujo
produkto nesukuriu, rink nieko nepasilau, klient neturiu. tai bus veikla ar ne?
Veikla generuoja peln
Turtas, jo naudojimas generuoja pajamas, taiau turto naudojimas dar nra veikla(nevisada yra veikla), nes tu
nieko nepasilai rinkai, nesukuri jokio produkto, neturi klient (loimai kazino; tai nra veiklos vykdymas).
Tam kad bt veikla reikia sukurti sistem kaip naudoti savo turt.
Sutaupymas yra pajamos (pirkti skirtingose paduotuvse per akcijas). Bet iuo atveju sutaupai turto sskaita.
mon rinkos faktorius, sumainantis rinkos katus. Pvz., aldytuv gamintojas pagamina aldytuv pigiau nei
jums tai kainuot patiems pasigaminti.
Taigi lojas niekam nieko nesutaupo, kaip tai daro aldytuv gamintojas, tad lojas nevykdo veiklos.
Spekuliacija kai a nuperku t pai prek ir j parduodu toj paioj vietoj (pvz., akcijos, nekilnojamas turtas).
Ji yra apmokestinama. Bet tai nra veikla. Tai pardavimas nesukuriantis nieko naujo, rink nieko neneantis,
paslaugos nesukuriantis. Js tik laimit, kad rinka pabrangina js parduodam daikt. Spekuliavimu galima
udirbti daug pajam, jos apmokestinamos, bet a nevykdau veiklos.
Pasyvi investicija nra veikla. Aktyvi investicija jau veikla.
Jei perki/parduodi nekilnojam turt be joki investicij/remont ir pan., tai nra verslas, tai spekuliacija (pvz.,
jei nuperku buta ir ji parduodu, kai isauga jo kaina, tai pajamos is turto, tai ne veikla, tai spekuliacija, nes rinkai
nieko nepasiuliau). O jei investuoji j, remontuoji ir t.t., tai jau yra veikla.
Nekilnojamo turto agentros vykdo veikl, nes jos padeda pirkjui nupirkti, o pardavjui parduoti.
Spekuliacija/loimas, Pasyvi investicija

Aktyvi investicija, Veikla

Ne ekonomin veikla

Ekonomin veikla

Pagrindas egzistuoti tokiai veiklos formai:


Pagrind egzistuoti tokiai veiklos vykdymo formai kaip individuali veikla nustato ir LR Konstitucija, kurios 48
straipsnis numato, jog kiekienas mogus, be kit staipsnyje vardijam teisi, tui teis laisvai pasirinkti versl.
Konstitucijoje .....
Prielaidos fiziniams asmenims vykdyti individuali veikl:
Prielaidos fiziniams asmenims vykdyti individuali veikl, vykdyti versl nesteigus JA atsispindi LR CK
nustatytame teisiniame reguliavime. Kodekso 2.4 straipsnis apibdina FA civilinio teisnumo turin. is
straipsnis nustato, kad, be kit teisi, FA civilinis teisnumas apima ir jo teis vadovaujantis statymais verstis
kine komercine veikla. Teis steigti JA kodekse nustatyta kaip atskira FA teis, taigi versl asmuo gali vykdyti
ir JA nesteigs. LR CK 2.4 straipsnio komentare nurodoma, jog i teis realizuojantys asmenys pripastami
iskirtine asmen grupe, kurie laikomi ne vartotojais civilins teiss prasme, o kit asmen grup
patenkaniais subjektais verslininkais, vykdaniais kin komercin (skaitant profesin) veikl, ir kuriems
taikomos (atitinkama apimtimi) analogikos teiss normos, kaip ir kitiems rinkoje veikiantiems ir pelno
siekiantiems subjektams juridiniams asmenims.
Zmogus, neisiformines individualios veiklos, nedirba nelegalaus darbo, nes jis tik neiformines veiklos.
Kirpja, kuriai nupirktas patentas, bet ji turi virsininka, todel ji dirba nelegaliai.
09.25
Lietuvoje ir partneryst apsimokestina du kartus!
mon egzistuoja kaip civilini teisi subjektas, bet mokesiai traktuoja kaip jos nra skaidri mokestine
prasme!

Apmokestinimo formos:
tiesiogiai
Gali steigti asmen
Gali steigti bendrij (nesiskiria nuo korporacij)
ETT I byla: Empresa v Fazenda:
Holdingas. Holdingo mon usiiminja kit moni prieira ir valdymu.
Buvo atlikta inspekcija, kurios metu buvo nustatyta, kad neteisinai buvo iskaiiuoti mokesiai (buvo
pritaikytos PVM lengvatos).
Ar tai k dar tas holdingas ya ekonomin veikla? (nes ta veikla gali paveikti apmokestinimo tvark, nes tik
veikla apmokestinama PVM)
J veikla buvo akcij pardavimas, investicijos fondus, garantijos gaunant paskolos, paskolos su palkanom
monm, kurias buvo investuota (paskol tiekimu monms, kurias buvo investuota).
Teismas nusprend, kad prekyba akcijomis, investavimas fondus nebuvo veikla; o paskolos suteikimas u
palkanas yra veikla.
6 direktyva ES.
ETT II byla: Goodwin
Kvepalais be etikets ir be leidimo prekiauti negalima.
Net u padirbtus produktus PVM turi bti mokamas.
Prekyba padirbtais kvepalais nra neteistas, tik statymai tai draudia daryti be sutikimo.
Kvepal rinka yra, o narkotik nra rinkos. Tad kad ir padirbti kvepalai, kad ir parduodami pigiau, vis tiek turi
bti apmokestinti PVM. Narkotins mediagos i principo neleidiamos prekyboje, o kvepalais leidiama
prekiauti. Padirbt kvepal prekyba nra sandoris, kur statymas draudia, tiesiog draudiama prekiauti be
leidimo.
ETT III byla: Hotel Scandic
Ar tai yra veikla, kai a maitinu pats save? Jei tai veikla, tai kokia vert? Viebutis maitino savo darbuotojus. Ar
produkto gaminimas sau yra veikla? Teismas pasak, kad tai yra veikla net pasigaminimas maisto, kur
suvartoja tavo darbuotojai, o ne klientai, yra veikla.
Kokia yra apmokestinamoji nauda?
Apmokestinama suma tai rinkos verte gautas atlygis (t.y. apmokestinama bus ne tie 2 Lt u kuriuos
darbuotojas pavalgo,o tarkim 10 Lt, nes tiek kainavo maistas)
Veiklos vert nauda yra rinkos vert, todl ir PVM skaiiuosis nuo rinkos verts, o ne nuo to, kiek tau realiai
sumoks.
PVM apmokestina TIK naujos statybos butus!!!
ETT IV byla: Coffeeshop
Stalo nuoma narkotik prekeiviui yra veikla ir pamokestinama PVM. Kai sandoris prietarauja vieai tvarkai
taikoma vienaal restitucija.
09.26
ETT V byla: British American Tobacco International
Pavogs cigaretes asmuo j negali teistai parduoti ir todl negaus jokios naudos.
Valdia bijo, kad mon neinscenizuot savo paties produkt vagysi ir paskui j nepaleist rink ir taip
negaut naudos.
Vagyst nra tiekimas nra ekonominis sandoris.
ETT VI byla: Kuwait Petroleum
Buvo 100% nuolaida.
Ar u nemokam kvit sigytos preks yra ekonominis sandoris?
Nuolaidos galimos, bet ne 100%, nes negali parduoti u 0 lit.
Ar yra maos verts tos free gifts?
Teismas pasak, kad, jei preks yra didels verts, jos negali bti tiekiamos dykai.

Taigi preks su 100% nuolaida yra ne dovana, o ekonominis sandoris, tiekimas u atlyg, nors realiai niekas
nebuvo sumokta. Taigi nuolaidos yra tiekimas u atlyg.
ETT VII byla: Wolfgang Seeling
Seeling turjo versl sen medi atnaujinimas ir sodininkyst. Jis t pat pastat naudojo ir verslui ir
gyvenimui. Jis nori atsiimti PVM, nes teigia stats kontor. Taiau jis buvo pripaintas vartotoju ir PVM jam
negrino. Mokesi inspekcija nenorjo grinti viso PVM, nes tam pastate buvo dalis privaios pareikjo
nuosavybs. Seeling nemokjo jokios nuomos, gyveno savo pastate, todl jis paslaug neteik, todl PVM jam
negrintas teistai. Jei jis bt nuomavs pastat, t.y. teiks paslaugas kam nors kitam, tai jam PVM bt
grintas.
Kas yra pajamos ir kas yra turtas
Pajamos (Pelno mokesio st.):
Visos
I Lietuvos ir ne Lietuvos altini
Udirbtos ir (arba) gautos
Vis ri pajamos
Pinigais ir (arba) ne pinigais
Pajam altinis:
Pajamos:
Apmokestinamos
Neapmokestinamos
Pajam ruys. Pajamos tai ne tik pinigins plaukos, bet ir:
Turto verts padidjimo pajamos (pvz., namo vert padidja. Svarbus yra apmokestinimo momentas.
Vien padidjimas savyje neapmokestinamas tol, kol to padidjimo nerealizuoji. Pvz., turiu pastat, jo
kaina auga, bet vis dar neparduodu jo. Kai pakankamai kaina pakyla, a parduodu, t.y. realizuoju
pajamas. Tada tas kainos padidjimas, tos gautos didesns pajamos apmokestinamos.)
Pajamos natra (pajamos ne pinigais, pvz., kai banko darbuotojas gauna lengvatas (sutaupo,nesumoka
arba sumoka maiau nei kiti turt mokti. Tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas
nuosavybn arba naudoti turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita nauda, kai gauto turto, paslaug ar
kitos naudos ekvivalentas pinigine iraika pagal io statymo (PVM) nuostatas bt priskiriamas
pajamoms.)
Teiss plaukas (pvz nusiperku reikalavimo teis ir tai yra mano pajamos)
Turto gavimas (pajamos, pvz., dovana)
Pozityviosios pajamos (taikomos oforinms situacijoms, pvz oforins mons udirbtas pelnas yra
laikomas savininko pelnu, nors jis jo dar negavo). Tai pajamos priskiriamos kitam asmeniui. Pvz., kai a
nieko negaunu, bet mano mon udirba. Tai pajamos mano, bet jos priskiriamos kitam asmeniu monei.
Pvz., bobut nusipirko agurk skl ir j pasjo. Iaugo agurkai ir bobut juos imain karvut. Ar ji udirbo?
Ji pinig neturi, bet ar turi pajam? Turto verts padidjimas vyko, kol agurk sklos augo ir uaugo agurkai.
Moiut neturi grynj pinig, bet turi karv. Kada atsiranda pajamos?
Ekonomins pajamos
Apmokestinamos pajamos (ne u visas apmokestinamas pajamas mokami mokesiai, nes
valstyb suteikia vairi lengvat)
Pajamos, u kurias moku mokesius

Ne visos ekonomins pajamos yra apmokestinamos. Kad jas galt apmokestinti, jas reikia realizuoti.
Agurk ikeitimas karv jau yra realizacija.
Pvz., susiremontuoju but, taip koreguoju to buto sigijimo vert. A pajam neturiu, bet koreguosis mokesiai,
nes prie tikrosios sigijimo verts a pridsiu savo investicijas (remont). Taiau a patyriau ilaid, tai
mokesiai mas. A turiu ekonomins naudos, bet pajam mokestine prasme a neturiu. Tursiu, kai
realizuosiu, t.y. parduosiu but.
Pajamos natra:
Lengvata pajamos taip pat.
Nuolaida ne pajamos, kol ji grsta rinkos slygomis.
Kuo daugiau perki, tuo pigiau, bet pardavjas irgi gauna naudos jam lengviau vystyti versl, bet tai, kad
nusipirkai pigiau, pirkdamas daugiau dar nra pajamos.
Lengvatin kaina ne rinkos slygomis, kai a neatsiskaiiau u kak. Pvz., a perku u 100 lit, bet u antr
prek sumoku nebe 100, o 90 lit, t.y. pigiau. Tai nuolaidos forma gauta natra, nes daiktas realiai kainuoja 100,
o a mokjau 90. Kai daikt parduoda pigiau nei jis vertas, tai a sutaupau, tai pajamos natra. Pardavjas moka
mokesius u vis kain, o ne nuo kainos u kuri man pardav.
Lengvatin kaina - emiau rinkos kainos. Kol rinka gali paaikinti t maesn kain, t.y. rinkos kaina ir yra
tokia, bet tipo daikt parduoda su nuolaida.
Lengvatin kaina rinkos atvilgiu yra pajamos natra.
Pajamos natra tam, kuris moka maiau nei dkt. vertas.
Mokesi teisje svarbiausi klausimai:
Veikla ne veikla
Pajamos ne pajamos
Legvatin kaina kai ji yra ne rinkos slygomis. Kai atsiskaitymas nra parodomas kitame sandoryje. Pvz.,
perki vien prek u 100Lt, o kit gauni u 90Lt. Tai kaina, emiau rinkos kainos (t.y. kol rinka gali paaiinti t
kain). Rinka priveria pardavj sumainti kain
.
Pajamos natra jei parduot tau daikt tarkim perpus pigiau. O pardavjas, bt laikoma, kad gavo vis rinkos
kain (jis mokesius turt mokti nuo visos kainos, ne nuo tos, u kuri man pardav). Savaime nuolaida nra
pajamos natra. Pvz., gimin dovanoja vaikinui automobil, bet sumoka, tarkim, tik pus kainos, likusi dal turi
susimokti pats.
Tas, kuris perleidia turt, visada laikoma, kad jis pardav rinkos kaina, o ne pigiau, nors realiai jis gavo maiau
nei rinkos kaina. Bet mokesiai traktuoja, kad gavai rinkos kain. Mokesiam nesvarbu, kad tu gavai maiau
pinig, nes galbt kit dal kainos tu atsimei ne pinigais, o pvz paslaugom. Mokesiai to patikrinti negali, todl
mokesius skaiiuoja nuo rinkos kainos. Preziumuojama, kas mogus pardavs u maesn kain, gavo naud
kitaip. Mokesi administratorius turi pareig rodyti, kad rinkos kaina kitokia nei tu pardavei. Mokesi

moktojas turi pareig rodyti, kad asmenys nesusij (ia turbt ta prasme, turi rodyti, kad negavai jokios kitos
naudos parduodamas maesne kaina, iskyrus pinigus).
Pajamos (i pajam kodekso):
Atlygis u paslaugas, skaitant atlyginim, alg, umokest, komisinius ir panaius dalykus;
I verslo,profesis ar pan veiklos gautos pajamos;
....
Kodekso 162 skirsnis. Netiesiogin imoka: apibrimas:
a) bendrieji principai- netiesiogin imoka reikia bet koki.....
b) konkreios netiesiogins imokos:
a) straipsnis taikomas netiesioginms imokoms, kuriosduodamos ia (betne tik) forma:
1) bet kokio tipo transportopriemon
2) maistas
3) gyvenamasis plotas
4) darbuotojai, padedantys nam kyje
5) paskola maesnmis nei rinkos palkanomis
6) nuolaida, parduodant prekes
7) pagalba valstybs tarnautojui ar samdomam darbuotojui bei jjo ilaikytiniams mokantis;
8) gyvybs ir sveikatos draudimo ir pan mokos
9) padengiamos ilaidos, iskyrus tas sumas,
10) ......
d) Pasilinksminimai, pramogos ir poilsis. ioje dalyje netiesiogins imokos reikia ir pasilinksminim,
pramog ir poilsio galimybi suteikim, nepriklausomai nuo to, ar toks suteikimas susijs su darbo santykiais,
ar ne....PVZ., darbuotoj imtyns
Eisner v Macomber byla:
mons pelnas buvo kapitalizuotas akcijas. mon udirbo, bet neimokjo pinigais, o ileido papildomai
akcij ir kiekvienam akcininkui proporcingai prilipd prie j jau turimo akcij paketo tas papildomas akcijas.
Klausimas, ar akcij padaugjimas yra pajamos ar ne? Akcij kaina lieka ta pati, bet pai akcij padaugja. Ar
mes turim pajamas ar kapitalo prieaug? ia mes turim turto padidjim, o ne pajamas. Jei akcij skaiius
nebt kits, o bt jos pabrang, tai bt turtas pabrangs. iuo atveju, jos turtas nepabrango, ji gavo daugiau
akcij, t.y. pasikeit turto struktra. Teismas pasak, kad ia pasikeit tik turto forma, o turto vert neiaugo.
Turtas pas j padidjo, bet pajam nepadaugjo, nes akcij ji nerealizavo. Turtas ir pajamos ne tas pats. Kad
bt gautos pajamos, reikia realizuoti turt, reikia realizavimo momento. Turto padidjimas nereikia pajam
padidjimo.
Turtas pajamos (kol nevyksta realizavimo momento)
Pas j turto padaugjo, bet ne pajam
ala tai buvusios padties atstatymas, tai nra pajamos. ala nra pajamos, nes alos esm kompensacin, ta
prasme a atsimiau, kas man priklauso, bet nieko naujo negavau.
Bauda pajamos, bet nepamokestintos. Bauda yra ilaidos, bet ne snaudos.
plaukos yra pajamos, bet nepamokestintos.
09.28
Commissioner v Glenshaw byla:
Stiklo kompanija. Bylinjasi su kita kompanija. Buvo konkurencijos klausimai. Pirma kompanija prisiteis
nuostolius. Neskait netesyb kaip pajam. Teismas pasisak, kad turjo skaityti ir sumokti. Neskait
netesyb kaip pajam ir nesumokjo mokesi u jas. Teismas pasak, nors kitai pusei tai nra snaudos, bet
kitai pusei tai yra pajamos. Baudiamieji nuostoliai kaip pajamos, nes teismas juos nustat, nra i sutarties.
plaukos danai bus laikomos pajamomis. Ilaidos jau sunku...LT baudos laikomos neapmokestinamomis
pajamomis. Vienam yra ne snaudos kitam yra pajamos JA sumoka FA. Kai JA gauna - neapmokestinamos,
kai FA gauna apmokestinamos.
James v US byla:

Pajamos ar ne, jei reikia grinti. James pareignas profesinje sjungoje. Per kelet met jis sugebjo
pasilaikyti sau 700000$ . Ieikvojim padar. Teisia u nesumoktus mokesius. Teigia jis: pasisavinti pinigai
nra pajamos, nes teig, jog reiks grinti savininkui tuomet. Ieikvojimas, mane pagaus it teks grinti,
nebent jei sueis senaties terminas, tada galima traktuoti kaip pajamas. Teismas: net neteistai gyti pinigai
apmokestinami. Jis smoningai slp pamim, siek negrinti, slp pareig grinti jam pajamos
usiskait. Smoningai siek nuslpti tiek savo turt, tiek pareig grinti. Jei grins, kitais metais gals
traukti snaudas.
Jis smoningai slp t pamim, smoningai nenorjo grinti, todl teismas ir pripaino tas pajamas kaip
apmokestinamas.
Jei grins jis tuos pinigus, kitais metais gals juos traukti snaudas.
Pajamos yra beveik visada, o snaudos labai retai.
plaukos daniausiai bus laikomos pajamomis. Ilaidos sunkiai tampa snaudomis.
Baudos yra neapmokestinamomis pajamomis.
Jei JA sumoka FA baud, tai JA tai nebus snaudos, bet FA tai bus pajamos.
Turinio svarbos principas:
Turinys svarbesnis u form. Pagal turinio svarbos princip kins operacijos ir kiniai vykiai apskait
traukiami pagal j turin ir ekonomin prasm, o ne pagal j juridin form. (turinys yra pagal tikrj prasm)
VMI visada turi teis rodinti, kad apskaita buvo vesta neteisingai (jei apskaita buvo vedama ne rinkos
kainomis).
Operacija turi bti apskaityta rinkos kaina.
Preziumuojama, kad alys sandor sudar rinkos kainomis, bet gali bti nuginyta.
Tikroji rinkos kaina:
Vieneto u parduot turt udirbtos pajamos apskaiiuojamos pagal tikrj rinkos kain, kuri paprastai
nustatoma turto pardavjo ir pirkjo susitarimu. (Pajamos yra apskaiiuojamos rinkos kaina. Rinkos kaina
laikoma ta, kuri nurodyta sutartyje. Tai yra prezumpcija. J galima nuginyti. odis paprastai ia reikia
prezumpcij)
Pvz, a turiu kompiuter. Parduodu j u 1000Lt ir tai yra laikoma tikrja rinkos kaina. Taiau laikoma yra
prezumpcija ir ji yra nuginijama. Pvz, jis yra vertas 2000Lt. Tokiu atveju nesvarbu, kad pardaviau u 1000Lt,
bet bus laikoma, kad a gavau 2000Lt pajam (plaukos bus 1000Lt). Jei teisme paaikt, kad kompiuteris
vertas 2000Lt, tai a bsiu skolinga mokesi u t 1000Lt + bauda, nuostoliai...
Turinys yra pagal tikrj prasm
Jei sandorio kaina yra per maa/ maesn, tai gavjui yra uskaitoma visa nauda.
Jei per didel, gavjui nauda uskaitoma visa, o davjui snaudomis uskaitoma tik rinkos kaina.
Jei pardavei staigiai ir labai pigiai, tuomet tas, kuris nusipirko turjo pajam (nes sutaup).
Turto vertintojas suklydo, atsakomyb nuo rinkos kainos.
Turto vertintojas turs atsakomyb dl delspinigi, o dl mokesi tursime mes atsakomyb. Jei suinome, kad
egzistuoja kita vert.
Neutenka turto padidjimo, reikia ir realizavimo (pvz., jei bobut nusipirko agurk skl u 20Lt, o uaugino
agurk, kuri vert 300Lt, tai dar nereikia, kad ji turi pajam. Jei ji realizuot tuos agurkus (ikeist karv),
tuomet bt pajamos.
Pajam momentas realizuoju padidjusi vert.
Teikiame konsultavimo paslaugas. Pakonsultavome mon u 1000 lit, irame sskait, kurios jie nesumoka.
YRA UDIRBTOS PAJAMOS. Nesvarbu, kad neatsiskait. Tas pats ir su snaudomis, imokame pinigus, o
snaudos dar nepripaintos.
Pajamos registruojamos tada, kai jos udirbamos.
Pajamos snaudos (mokesiai seka ias sumas)
plaukos ilaidos (monei svarbios ios sumos)

Met gal jos teorikai turt sutapti, taiau taip retai bna.
plaukos nesutampa su pajamomis
Pajamos yra apskaitomos pagal du principus:
Kaupimo principas (pajamos registruojamos tada, kai jos udirbamos, o snaudos j susidarymo
metu, neatsivelgiant pinig gavimo ar imokjimo moment). tai bazinis moni apmokestinimo
principas.
Gryn pinig principas (iimtis, tik iimtiniais atvejais) (taikomas smulkiam verslui, jei apyvarta
nevirija 100.000Lt. PM 8 ir 9 str nustatyti atvejai, kai pajamas galima pripainti atsivelgiant
mokjimo moment (taikant pinig princip). Snaudos tokiu atveju pripastamos neatsivelgiant
mokjimo moment)
Palyginimo principas:
Pagal princip, per ataskaitin laikotarp udirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio pajam udirbimo
snaudomis. Skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkanios snaudos paskirstomos laikotarpiams, per
kuriuos mon udirba pajam.
PM 8 str 2 d palyginimo principas tvirtintas ir tuo atveju, kai pajamos pripastamos taikant pinig princip.
ioje dalyje nustatyta, kad pripastamos tik tos snaudos, kurios susijusios su per mokestin laikotarp faktikai
gautomis pajamomis.
Kai iraai sskait, turi mokti mokesius u j net ir tuo atveju, jei pirkjas ir nesumoka sskaitoje nurodytos
sumos.
7 str. Pajam ir snaud pripainimas.
Gyventojai gyvena pagal pinig apskaitos princip. Gyv. pajamos ne tada, kada udirbo, o tada, kada jas gavo.
Jei gyv. pateikia sskait monei, tai jis pajam neturi, nes dar nesumokta, o mon jau turi snaudas.
Pinig apskaitos principas:
Pajam ir snaud pripainimas pagal pinig apskaitos pricip:
1. Taikant pinig apskaitos princip, Lietuvos vieneto pajamos pripastamos faktiku pajam gavimo
momentu. Taip pat pripastamos io statymo 37 str nustatytos pajamos.
2. Taikant pinig apskaitos princip, Lietuvos vieneto snaudos pripastamos tokia pat tvarka, kaip jos
pripastamos taikant kaupimo apskaitos princip, taiau pripastamos tik tos vieneto snaudos, kurios
susijusios su pajamomis, faktikai gautomis per mokestin laikotarp.
Pardavimo pajamos:
Preki pardavimo pajamos pripasamos udirbtmis tada, kai preks yra parduotos.
Tais atvejais, kai parduot preki nuosavyb preki pirkjui nepereina tik formaliai (pvz, pagal preki pirkimo
pardavimo isimoktinai (kreditan).....
Isimokjimo atveju, apskaiiuojant peln, preki pardavimo pajamos gali bti apskaiiuojamos diskontuojant
visas gautinas sumas pagal rinkos palkan norm. (pvz., pardaviau daikt u 1000Lt, bet man mokjo per 2
kartus po 500Lt. Sumokami du mokjimai, kad atskirti, kiek gavau u daikt, kiek u kredit). Pajamos
skaitomos tada, kai parduodi daikt, o ne tada, kai gauni pinigus.
Udirbimo momentas:
Pajamos u paslaugas laikomos udirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti.
Jei baigiamas statybos sutarties rezultatas gali bti patikimai vertintas, tai apskaiiuojant apmokestinamj
peln, statybos darb pajamos gali bti pripastamos udirbtomis atsivelgiant sutarties darb vykdymo lyg,
t.y. pripasamos tada, kada buvo atliekami darbai, neatsivelgiant tai, kad rangovas ir usakovas nepasira
darb atlikimo primimo akto arba neira sskaitos faktros. Analogiki pajam pripainimo principai gali
bti taikomi ir kitais ilgalaiki sutari vykdymo atvejais (pvz, ilgalaiki kompiuterini sistem krimo ir
diegimo, tyrinjimo darb ir pan.).
Sskaita iraoma, kai baigiami darbai (ito alys negali nustatyti paios; tai nustatyta statyme); o pinig
apmokjimo momentas sutartinis.

monei kyla pareiga mokti nuo atlikto darbo momento, o ne sskaitos/akto sudarymo. Faktas teis reikalauti
apmokti. Sskaitos iraymo momento alys pakeisti negali, nustatomas statymo, visada iraoma atlikus
darb, o jos apmokjimas gali bti numatytas vliau. PVM i karto atsiranda.
Avanso statusas:
Avansas yra plaukos, bet nra pajamos. 1 metus ilaikytas avansas tampa pajamomis. Kai gauname kito
asmens turt (pinigus) savo sskait...., atitik ms atlygis, bet ne pinigai (atstovavimo santykiai). Jie nra
pajamos ir niekad tokiais netaps, yra plaukos.
Kai Lietuvos vienetas gauna iankstin apmokjim (avans) u numatomas patiekti prekes, suteikti paslaugas,
tai gauta suma nepripastama vieneto pajamomis, o buhalterinje apskaitoje parodomas vieneto sipareigojimas
(skola) pirkjui. i i anksto gauta suma pajamomis bus pripainta t moment, kai vienetas pirkjui patieks
prekes ar suteiks paslaugas. Jeigu bus patiekta tik dalis preki arba suteikta tik dalis paslaug, tai vieneto
pajamomis pripastama ne visa i anksto gauta suma, o tik jos aitinkama dalis.
Paskola yra mano nuosavyb, bet ne mano udarbis.
Ne viskas, kas yra mano sskaitoje, yra mano. Jie tiesiog yra mano valdomi, bet jie nra mano.
Turto/l gavimo momentas nesutampa su pajam udirbimo momentu!!!
Snaudos:
Valstyb nenori vis ilaid laikyti snaudomis.
31. Snaudos visos ilaidos, patirtos udirbant pajamas (ne plaukas).
Leidiami atskaitymai yra visos faktikai patirtos prastins tokia veiklai vieneto snaudos, btinos vieneto
pajamoms udirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.
Yra du kriterijai: Btinos + reikalingos. Tik tokiu atveju, tai bus ilaidos pajamoms udirbti. Ilaidos, kurios
buvo protingai btinos ir reikalingos, kad udirbti tai, k turime, kad ilaidos tapt snaudomis.
Pvz., sumokjau baud. Ji yra btina, bet nra reikalinga.
Kakas gali bti btina, kakas reikalinga. Taiau btina patenkinti abu.
Neutenka tik pinigus ileisti. Tai turi bti padaryta btinai ir reikalingai, ir ryys su tuo, kad jie udirbt
pajam. Jei iais metais pajam dar nra, neudirba, nra snaud, tai nra snaudos.
Vieneto patirtos ilaidos yra laikomos prastinmis snaudomis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobd ir
jeigu jos yra prastos vienet, vykdani atitinkam veikl Lietuvoje ar usienyje
Ilaidos turi bti prastos , bdingos tai veiklai.
PVZ:
UAB X usiima prekybos ir krovini veimo veikla. i mon yra vej asociacijso nar ir kasmet iai
asociacijai moka nario mokest. Taiau 2002 metais mon vertsi tik prekybine veikla, o krovini veimo
veiklos nevykd. Taiau ji liko vej asociacijos nar ir 2002 metais sumokjo metin nario mokest, kadangi
ateityje planuoja vl vykdyti krovini veimo veikl. is sumoktas nario mokestis nra prekybos veiklai
prastins snaudos, todl ios ilaidos nebus priskiriamos leidiamiems atskaitymams.
Avalyns parduotuvje inventorizacijos metu nustatomas to paties modelio ir tos paios kainos juodos spalvos
bat trkumas, o rudos spalvos bat perteklius. is bat perteklius ir trkumas susidar....
Skaiiuojant pelno mokest, neleidiamiems atskaitymams priskiriama snaud dalis, virijanti udirbtas
pajamas dl turto (ilgalaikio turto, preki, aliav ar pusfabrikai) pardavimo ir paslaug teikimo susijusiems
asmenims, iskyrus tuos atvejus, kai sandoriai sudaryti tikrja rinkos kaina.
PVZ:
UAB dukterinei monei pardav preki u 1000Lt (kaina, emesn nei rinkos). Parduot preki sigijimo kaina
2500Lt. Leidiamiems atskaitymams gali bti priskiriama tik ta snaud dalis, kuri nevirija udirbt pajam,
t.y. 1000Lt
Ilaid patyrimas nesutampa su snaud pripainimu!!!
Ilaid visada daugiau nei snaud
Pajam daugiau nei plauk. Su pinigais blogai pajam daug.

Apmokestinamas pelnas nra tas pats pelnas prie apmokestinim.


plaukos pajamos
Ilaidos snaudos
Finansin apskaita:
Verso apskaitos standartai Pelno (nuostoli) ataskaita apskaitinis pelnas prie apmokestinim
Pelno mokestis:
Pelno mokesio statymas metin pelno mokesio deklaracija apmokestinamas pelnas
Apskaitinis pelnas prie apmokestinim apmokestinamas pelnas
Apmokestinamasis pelnas:
Apskaiiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamj peln i pajam:
1. atimamos neapmokestinamosios pajamos;
2. atskaitomi leidiami atskaitymai;
3. atskaitomi ribojam dydi leidiami atskaitymai
Apmokestinamasis pelnas:
I pajam atimame snaudas, gauname peln.

Neturi ribojim

ribojamos (reprezentacins ilaidos, mano mokestis pvz.)

09.29
plaukos pajamos
Iplaukos snaudos
Piktnaudiavimas sandoriu siekiant mokestins naudos
1. ar mokesi moktojas savo veiksmais siekia ikreipti aplinkybes su kuriomis mokesi statymai sieja
apmokestinimo tvark (t.y. ar operacijos forma atitinka jos esm?)
2. ar sudarytas sandoris turi savarankik verslo motyv (t.y. ar egzistuoja sandorio sukuriama ekonomin
rizika?)
Turinio virenybs prie form principas esminis prienuodis prie piktnaudiavim mokestiniuose
santykiuose. Turinys svarbiau nei forma. kins operacijos esm svarbiau nei kins operacijos forminimo
forma.
Piktnaudiavimo principas kin operacija turi bti forminama pagal savo esm.
Tariamo sandorio negaliojimas
Dl aki sudarytas sandoris, kai niekas nepasikeiia, niekas nevyksta. Toks sandoris negalioja. Nieko nevyksta
tariamas sandoris. Jei kakas vyksta, bet i ties nieko nevyksta, pvz., a parduodu tau, tu man atgal parduodi
t pat daikt. Tas daiktas vis tiek lieka man. Tai tariamas sandoris, nors kakas ir tipo vyko, bet realiai niekas
nepasikeit. I esms nieko nevyko.
Apsimestinis sandoris
Tai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti.
Jei pasiraoma sutartis ir kakas vyksta jau bus apsimestinis sandoris (ne tariamas sandoris).
Nebtina sandorius pripainti tariamais ar negaliojaniais, norint taikyti turinio virenybs princip, t.y.
nebtina eiti civiliniu keliu ir ginyti.
Apsimestinis/ tariamas sandoris civilin pus. Mokesiai gali bti skaiiuojami nepakeitus CT puss.
Mokesiais apmokestinamos kins operacijos, ne sandoriai. MI iri kins operacijos esm.
Piktnaudiavimo draudimo principas - statymai nedraudia planuoti ir organizuoti taip savo veiklos, kad
apmokestinimo nata bt sumainta. Taiau draudiama atlikti formalius veiksmus, neatitinkanius tikrosios

sandorio esms turinio, tik tam kad igauti mokestins naudos. Nra draudiama rinktis veikl planuojant
mokesius, pvz., ar pirkti patent ir mokti vienkartin metin mokest ar dirbti pagal individualios veiklos
paym ir mokti pelno mokesius.
Kai nebelieka verslo motyvo, tai mano veikla yra tik siekiant mokestins naudos. kins operacijos, neturinios
verslo motyvo, yra formalios, nes j turinys yra netikras.
Nra pareigos, daiktas gali bti parduotas iandien, ar rytoj...skaiiuoti ir vertinti savo mokestin nat, tai
nedraudiama mokesi optimizavimas ir planavimas. Draudiamas tik mokesi vengimas. Nedraudiama,
jog tas inojimas, kokie bus mokesiai takot, kokia mano bus veikla. A pasirenku savo veiklos organizavim
vertins mokesius. Vienas i motyv mokestin nauda. Nra geria, kai nra verslo motyvo, vaidinu t
pardavim. Tai mano veikla yra tik siekiant mokestins naudos. Viskas, kas neturi verslo motyvo eina lauk.
kins operacijos, neturinios verslo motyvo - formalios, nes j turinys yra netikras.
Ta sandorio pus, kuri siekia apsimestin sandor forminti, nukentjusi negali reikti pretenzij. Pvz., tas, kuris
formina sandor maesne kaina, siekdamas ivengti mokesi, praranda teis teismin gynyb. Tikslas buvo
blogas, todl negina kaip nukentjusio, praranda teis teismin gynyb. Pvz., senukas susirado eim, kuri j
nukarint, o jis jai u tai atiduoda vis savo turt. Realiai tai buvo turto pardavimas su ilaikymu iki gyvos
galvos, o formintas testamentu.
Sandorio verts koregavimas
Apskaiiuojant mons pajamas vertinama reali sandorio vert, kuri ne visada gali atitikti sandori ali
nurodyt vert, nors civilin teis nedraudia monei parduoti savo turt ar turtines teises u savo nuoira
pasirinkt kain.
Turinio vir formos principas naudingas tada, kai pvz., mon neteisingai formino sandor, nors tas sandoris
realiai buvo. Operacija svarbiau u sskait. Sskaita btinas dokumentas, bet ne pakankamas. Sskaitos
klaidos nra esmins.
Turinio virenybs vir formos principas (angl. Substance over form) tax motivated transaction
mokestinm lengvatom motyvuota kin operacija.
The substance over form doctrine. i doktrina taikoma, kur ali pasirinkta forma atlikti operacij yra
fikcija, kai operacijos forminimas yra fikcija. Taiau doktrina netaikoma, kai sandoriuose aptinkamas verslo
motyvas.
F&R Lazarus&Co 308 US 252 (1939) byla
Transakcija turi atitikti objektyvi ekonomin realyb ir nesiekti vien mokestins naudos. Pvz., finansavimo
motyvas, kai parduodu ir atperku ta pacia diena: parduodu pinigus gaunu i karto, po to a atperku, bet
pinigus moku dalimis. Tai tarsi atgalinis lizingas.
Esm: Apie transakcij negali sprsti vien tik i jos iors. Vien faktai nieko nepasako, reikia irti
kontekst. I pradi gali atrodyti, kad kakas neteisto, kai a parduodu ir vl atperku, bet finansavimo
motyvas yra teistas.
JAV teismas apibdino, koks yra kins operacijos turinys (devyni punktai).
Jei alys patyr rizik, jei buvo tampa derybose, tai sandoris tikras. Pagal rizik galima matuoti, ar tinkamas
gautas pelnas.
Fiktyviuose sandoriuose nra rizikos. Kur rizikos aikiai nra, sandoris fiktyvus greiiausiai. kins operacijos
turi tam tikr rizik. Rizikoje niekas neturi sugrti t pat tak, i kurio ijo. Paprastai rizikoje pinigai
negrt ten, i kur ijo. O tikruose sandoriuose yra rizika. Pvz., kai nra rizikos: pardavus turt u didesn
negu rinkos vert kain susijusiam asmeniui, norint naudos.
Sham transaction apsimestiniai sandoriai. Apsimestiniams sandoriams taikomos sandorio, kur alys i tikrj
turjo galvoje, taisykls.
Ar darbuotojas gali inuomoti savo automobil monei? Taip
Ar mon gali jam duoti juo naudotis? Taip
Nors faktikai darbuotojas gavo ne nuomos pinigus, o atlyginim. Arba gali bti pridengiamas mokestis.

Pavyzdiui, darbdavys, siekdamas biudet mokti maesn FA pajam mokest ir ivengti soc. Draudimo
mok, darbuotojui vietoj darbo umokesio moka nuompinigius u neva jam inuomot auto, kuriuo naudojasi
pats darbuotojas (paprastai tokio auto nuomos kaina priklauso nuo einamj pareig ir virija analogiko auto
rinkos nuomos kain).
Taiau toks sandoris gali bti ir neapsimestinis, nes tokioj nuomoj galima velgti verslo motyv.
Be to, apsimestins gali bti konkreios sandorio dalys (slygos), nebtinai visas sandoris (pvz., kaina, sandorio
alis). Apsimestiniu t.p. laikomas sandoris sudaromas ne su tikrj sandorio alimi, o su statytiniu, kai teises ir
pareigas pagal tok sandor gyja kt. asmuo (tikroji sandorio alis).
Pvz. Sutartis su statytiniu (ne ta alis): a skolinu litus, tipo paskola, tada kitas mogus, kuriam skolinau,
perka nekilnojamj turt, tada j parduoda brangiau ir grina man skol su visu udarbiu. Tai visa sandorio
rizika buvo mano rankose. Problema su motyvu, kad atlieka ne dl to motyvo, kuris turt bti.
Tariami sandoriai fiktyvs.
Turinio virenybs prie form principu vertintini ne tik atskiri sandoriai, bet ir j grups (angl. Step
transactions). Sandori grandinje analizuojant atskirai kiekvien sandor, jie gali atrodyti teisti ir siningi,
taiau vertinant sandori visum, nustatoma, kad j turinys yra skirtingas nuo formalios iraikos.
Pvz., JAV viena mon gavo peln, bet direktor paskelb likvidacij. mon likvidavo, bet ikart po
likvidacijos, direktor vl steig t pai mon. Direktor norjo ivengti mokesi. Teismas juos jai priteis.
Paprastai rizikoje pinigai negrta ten, i kur ijo. O tikruose sandoriuose yra rizika.
Pvz., pardavus turt u didesn negu rinkos vert kain susijusiam asmeniui, norint naudos.
MA 10 str. turinio virenybs prie form principas.
LVAT 2003 m. 12 15 plenarine sesija
LVAT 2004 10 27 A1- 355/2004 (ukine operacija apibrezta, saskaitos neuztenka)
Klaida sskaitoje itaisoma, o operacijoje neitaisoma.
MA 69 str.
LVAT 2008 09 16 A-756-1591/2008
ETT VIII byla: Halifax plc C 255-02
Sandoris sudarytas mokestins naudos tikslais, nors yra paslaug tiekimas, bet PVM negali atsiimti.
Apmokestinami visi sandoriai, nepaisant, kokiam tikslui sudaryti, bet PVM grinamas tik siningiems.
Sandoriai, kuri pagrindinis tikslas yra mokestin nauda, vis tiek yra paslaug tiekimas.
Tokie sandoriai, kokie nagrinjami pagrindinje byloje, yra preki tiekimas arba paslaug teikimas bei
ekonomin veikla 1977 m. gegus 17 d. etosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB prasme, jei jie atitinka
objektyvius kriterijus, kuriais grindiamos mintos svokos, net kai jie yra vykdomi dl vienintelio tikslo
gyti mokestin pranaum neturint jokio kito ekonominio tikslo.
Kad bt pripaintas piktnaudiavimas, reikalaujama, pirma, kad nagrinjamais sandoriais, neatsivelgiant
formal atitinkam etosios direktyvos ir i direktyv nacionalin teis perkeliani nacionalins teiss akt
nuostatose numatyt slyg taikym, bt gyjamas mokestinis pranaumas, kurio suteikimas paeist iomis
nuostatomis siekiam tiksl. Antra, objektyvi poymi visuma taip pat turi patvirtinti, kad nagrinjam
sandori pagrindinis tikslas yra mokestinio pranaumo gijimas.
Nustaius piktnaudiavim, jam panaudoti sandoriai turi bti apibrti i naujo taip, kad bt atstatyta situacija,
kuri bt egzistavusi nesant piktnaudiaujant sudaryt sandori.
09.30
ETT IX byla: University of Huddersfield case

Universitetas dirbtinai sukr nuom. Sandoris nebuvo fiktyvus, jis tik neturjo savarankiko verslo motyvo, jis
buvo sudarytas siekiant mokestins naudos. Kuomet sandoris sudarytas mokestins naudos tikslais, tai
mokesi moktojas praranda teis PVM atskait, PVM susigrinim. Nors sandoris sudarytas mokestinei
naudai, tai vis tiek yra preki, paslaug tiekimas.
Jei pinig gavimo momentu buvo sipareigojimas grinti nebus pajamos. Tai skirtumas tarp paskolos ir
nusikalstam pinig. Jei gavimo momentu nra udeklaruotas sipareigojimas grinti bus pajamos.
VAAT I-3361-815/2008 byla
Moteris dovanojo vyrui sklyp su pastatais ir priklausiniais tam, kad galt parduoti j ir taip ivengti mokesi.
Jei bt pati pardavusi, tai jai bt paskaiiuoti dideli mokesiai nuo naujai vertinto sklypo verts (207000) ir
pradins kainos (47000) skirtumo. Nes 160000 lit jau bt udirbtos pajamos. Vyras monos dovanojam
sklyp gavo 207000 verts ir j pardav u toki pat sum, todl jis nieko neudirbo, pajam negavo, tad jam
mokesi nebuvo. Mokesiai nubaud moterik, nes ji savo turt realizavo pasinaudojusi vyro asmeniu, tad ji
ir udirbo, o ne vyras. Ji pati kreipsi mon, kuri vertint sklyp ir surast pirkj, todl ji ir pardav, o ne
vyras.
A556-1034/2009 byla
Pareikjo vienintelis akcininkas A.G. pardav akcijas Estijos monei Arredo ir pareikjas (Lartekas) i
gaut l imokjo dividendus savo naujajam akcininkui Arredo. Po to Lartekas nutrauk veikl.
Pardavimas nebuvo tikras, nes pinigai apjo rat be mokesi ir gro ten, i kur ijo.
Ginas byloje kilo dl to, ar teisingai mokesi administratorius taik turinio virenybs prie form princip ir
pareikjo akcininko akcij pardavimo pajamas pripaino pareikjo imoktais dividendais.
Teismas svarsto, koks pirkjas gali pirkti mon, kuri toliau nebevykdys veiklos. Teismas pripaino, kad
pardavimas buvo fiktyvus.
MGK 2009 08 03 d. sprendimas
Akcij kainos buvo dirbtinai sukeltos.
Esm i bylos: Todl atsivelgus UAB M2 akcij pirkimo-pardavimo sandori pobd ir vert bei vertinus
Pareikjo i UAB M2 gaut atlyginim, konstatuota, kad vykdant tarpines akcij pardavimo operacijas buvo
siekiama i bendrovs veiklos akcinink gautinas pajamas (dividendus, atlyginim) forminti tokiu bdu, kad
jos pagal mokesi mokjim reglamentuojani statym nuostatas bt priskiriamos neapmokestinamosioms
pajamoms. Inspekcija paymjo, kad jei UAB M2 akcijos bt tiesiogiai perleistos Estijos monei, u jas
gautinos los (2270000 Lt) bt tiesiogiai patek UAB M2 sskait ir bt tiesiogiai panaudotinos
bendrovs veikloje bei apmokestintos atitinkamais mokesiais (pvz., pelno mokesiu bei mokesiais nuo
akcininkams moktin dividend).
Pati byloje pai schem, kaip vyko sandoriai!!!
MA 98 straipsnis. Delspinigi skaiiavimo trukm
1. Delspinigiai, pradti skaiiuoti io statymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaiiuojami kiekvien
dien ir baigiami skaiiuoti:
1) mokesio sumokjimo (sugrinimo) biudet dien (skaitytinai) arba
2) t dien, kai mokestin prievol pasibaigia kitais io statymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais.
2. Delspinigiai, pradti skaiiuoti io statymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaiiuojami
ne ilgiau kaip 180 dien nuo teiss priverstinai iiekoti mokestin nepriemok atsiradimo dienos ( o kada ta
teis atsiranda? Kai nesumoki ar kai mokesi administratoriaus sprendimas patvirtinamas? ), o mokesi
moktojui nesumokjus jo (atitinkamo mokesio statyme nustatytu atveju mokesi administratoriaus)
apskaiiuoto nedeklaruojamo mokesio, ne ilgiau kaip 180 dien nuo atitinkamo mokesio statyme numatyto
sumokjimo termino. Sustabdius mokesio priverstin iiekojim io statymo 110 straipsnio 1 dalyje
nurodytu atveju, delspinigiai skaiiuojami u vis sustabdymo laikotarp, jeigu mokesi moktojo skundas
buvo atmestas.
3. Teiss aktai, kuriuose nustatomas trumpesnis delspinigi skaiiavimo laikotarpis, taikomi po j
sigaliojimo pradtiems skaiiuoti delspinigiams. Iki mint teiss akt sigaliojimo pradt skaiiuoti
delspinigi skaiiavimas tsiamas ne ilgiau, negu iuose teiss aktuose nustatytas delspinigi skaiiavimo

terminas. Jeigu delspinigiai iki mint teiss akt sigaliojimo buvo skaiiuojami ilgiau, negu nustatyta iuose
teiss aktuose, delspinigi skaiiavimas nutraukiamas.
4. io straipsnio 2 ir 3 dali nuostatos netaikomos skaiiuojant delspinigius u nesumoktus muitus.
U mokesi nesumokjim yra ir kriminalins bausms, bet tam, kad bt galima skirti kriminalin bausm,
reikia:
turi bti aikus, aikiai nustatytas mokestis;
turi bti galimyb j sumokti ir
turi bti piktybikai nemokama.
Delspinigiai atsiranda ne i prievoli paeidimo, o i mokesi nesumokjimo.
Senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo to momento, kada atsiranda pareiga mokti, o a nemoku.
Kreipimasis teism sustabdo senat.
MA 99 straipsnis. Delspinigi dydis
Delspinigi dyd ir jo apskaiiavimo tvark nustato finans ministras, atsivelgdamas vidutin
prajusio kalendorinio ketvirio aukciono bdu ileist litais Lietuvos Respublikos valstybs ido vekseli
metins palkan normos svertin vidurk. Delspinigi dydis nustatomas mintj palkan norm padidinus 10
procentini punkt.
BT senatys: bausms paskyrimui ir bausms vykdymui. MT yra tik bausms vykdymo senatis. Taip pat
MT yra mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo senatis. Paios mokesio senaties kaip ir nra.
MA 107 straipsnis. Mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo senatis
1. Mokesio ir su juo susijusi sum priverstinio iiekojimo senaties terminas yra 5 metai.
2. Mokesio priverstinio iiekojimo senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo teiss priverstinai
iiekoti mokest atsiradimo dienos.(penkeri metai nuo sprendimo primimo priverstinai iiekoti )
3. Sujus mokesio priverstinio iiekojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusi sum
priverstinio iiekojimo senaties terminas.
4. Mokesi administratorius, pasibaigus mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo senaties
terminui, neturi teiss imtis joki iiekojimo veiksm, taip pat be mokesi moktojo praymo ar sutikimo
skaityti mokesi moktojo turimos mokesio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigs
priverstinio iiekojimo senaties terminas, padengti.
5. io statymo 106 straipsnyje nurodytais bdais pradjus mokestins nepriemokos priverstinio
iiekojimo procedras, jos ubaigiamos nepaisant to, jog j vykdymo metu pasibaigia mokestins nepriemokos
priverstinio iiekojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais iiekoti mokestins nepriemokos
visikai ar i dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo
procedr galima tik tuo atveju, jei nepasibaigs mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo senaties
terminas.
Skundas sustabdo priverstin iiekojim, bet ne delspinigius.
Skolininkas turi domtis, ar jis skolingas ir kiek. Kreditorius neturi pareigos praneti, kad tu jam skolingas.
Mokestiniai ginai ginai, kylantis tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus.
1. Tai ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus dl sprendimo dl patikrinimo
akto tvirtinimo ar kito panaaus pobdio sprendimo.
2. Tai ginai dl mokesi administratoriaus sprendimo atsisakyti grainti (skaityti) mokesio permok
(skirtum).
Mokestinius ginus nagrinja VMI prie FM, Mokestini gin komisija ir teismas.
- MAI 2 str. 20 d. 20. Mokestiniai ginai ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi
administratoriaus dl sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus pobdio sprendimo, pagal

kur mokesi moktojui naujai apskaiiuojamas ir nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokesi
administratoriaus sprendimo atsisakyti grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum).
- MAI 147 str. 147 straipsnis. Mokestinius ginus nagrinjanios institucijos
Mokestinius ginus nagrinja centrinis mokesi administratorius, Mokestini gin komisija (toliau
ikiteismins mokestinius ginus nagrinjanios institucijos) ir teismas.
113 straipsnis. Beviltika mokestin nepriemoka
1. Jeigu dl atskiro mokesio to mokesio statymas nenustato kitaip, beviltika gali bti pripastama ta
mokesi moktojo mokestin nepriemoka, kurios nemanoma iiekoti dl objektyvi prieasi arba kuri
priverstinai iiekoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu poiriu, kai:
1) nerasta mokesi moktojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (maai likvidus);
2) priverstinio iiekojimo ilaidos didesns u mokestin nepriemok;
3) netikslinga priverstinai iiekoti nepriemok, kadangi sunki fizinio asmens ekonomin (socialin)
padtis: fiziniam asmeniui reikia valstybs paramos (asmuo yra pensinio amiaus, negalusis, asmeniui
reikalingas gydymas, medicinin profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialin paalp) arba
tokia parama jau teikiama. is nepriemokos pripainimo beviltika pagrindas taikomas tik mokesi
moktojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individuali (personalini) moni savinink ar kini bendrij
nari sunki ekonomin (socialin) padtis;
4) neteko galios nuo 2007 m. liepos 19 d.
2. Mokestinei nepriemokai, pripaintai beviltika io straipsnio 1 dalies 13 punktuose nurodytais
pagrindais, neteikiama priverstinio iiekojimo pirmenyb ir j neatsivelgiama planuojant biudeto pajamas.
Nustaius, kad yra galimyb ir tikslinga toki mokestin nepriemok priverstinai iiekoti, ji iiekoma.
3. Neteko galios nuo 2007 m. liepos 19 d.
4. Mokestins nepriemokos pripainimo beviltika, beviltik mokestini nepriemok revizavimo bei
apskaitos tvark ir mokestins nepriemokos priverstinio iiekojimo ilaid apskaiiavimo metodik nustato
centrinis mokesi administratorius, suderins su finans ministru.
MA 21. Mokestinis patikrinimas mokesi administratoriaus atliekamas mokesi moktojo
patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesi moktojas vykdo mokesi statym reikalavimus mokesi
apskaiiavimo, deklaravimo, sumokjimo, o statym numatytais atvejais ir kitose srityse.
MA 22. Mokestinis tyrimas mokesi administratoriaus atliekama mokesi moktojo veiklos
stebsena, apimanti pateikt mokesi deklaracij, muitins deklaracij, dokument bei kitos apie mokesi
moktoj turimos informacijos analiz, mokesi moktoj vizitavim, j veiklos kontrol, siekiant nustatyti ir
paalinti trkumus bei prietaravimus mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo srityje.
MA 115 straipsnis. Mokestinio patikrinimo rys
Mokestinio patikrinimo rys yra:
1) kompleksinis patikrinimas mokestins prievols vykdymo patikrinimas, kuris apima vis mokesi
moktojo mokam mokesi, administruojam atitinkamo mokesi administratoriaus, per tam tikr laikotarp
apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo patikrinim;
2) teminis patikrinimas mokestins prievols vykdymo patikrinimas, kuris apima mokesi moktojo
mokamo tam tikro mokesio (mokesi), administruojamo (administruojam) atitinkamo mokesi
administratoriaus, per tam tikr laikotarp apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo teisingumo patikrinim;
3) operatyvus patikrinimas statymuose bei j lydimuosiuose teiss aktuose numatyt atskir
mokesi moktoj pareig apskaitos, mokesi deklaravimo, sumokjimo, registravimosi mokesi moktoju
ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis iuo statymu, taip
pat Administracini teiss paeidim kodeksu ir kitais statymais.
Konstitucija valdios apribojimo pagrindas, ji apriboja mokesi administratoriaus galias. Ilg laik
statymuose nebuvo jokio mok. Administratoriaus gali ribojimo. MA veda dalykus, ko negali daryti
mokesi administratorius. Atsiranda varymas, nes atsiranda patikrinim svok skirtumai, o kiekviena
patikrinimo ris turi savo taisykles, todl nebegali savivaliauti.

Apie mokestin tyrim, kompleksin patikrinim, temin patikrinim, operatyvin patikrinim ir kitus
pasiskaityti MA!!!!
Mokesi administratorius negali pakartotinai tikrinti, jei jau priimtas sprendimas. Patikrinimas negali vykti
ilgiau nei 90 dien. Turi bti teiktas parneimas apie patikrinim mokesi moktojui ne vliau kaip prie 10
dien. Dokumentus turi teis paimti nei ilgiau nei 30 dien. Egzistuoja tyrimas be atskiro pavedimo ir su atskiru
pavedimu. Tyrimo metu patalpas nepateksi, jei nesileidia. Tyrimas be atskiro pavedimo, tikrinimas su atskiru
pavedimu.
10.01
rodinjimo nata:
Naujame MA aikiai padalinama rodinjimo nata tarp MA ir MM:
1. MA privalo pagrsti, kad yra pagrindas MM patikrinimo akte apskaiiuoti mokest
2. MM, nesutikdamas su MA, privalo pagrsti, kodl MA apskaiiuota suma yra neteisinga
Kartais natos gali persiskirstyti, ypa, kai sandoriai tarp susijusi asmen arba su oforinmis monmis. Tada
rodinjimo nata perkeliama MM. Taiau tai iimtiniai atvejai. Tokiu atveju MM turi rodyti, kad sandoriai
sudaryti siningai, tikromis kainomis ir t.t.
MM paeistas teises gali ginti:
Teikdamas pastabas (suteikiama 30 dien pastaboms ar atsiliepimams apie patikrinimo akt
pateikti)
Susitardamas su MA
Sksdamas MG proceso nustatya tvarka (centriniam mokesi administratoriui)
Sksdamas adm byl teisenos tvarka
Pastab teikimas:
MM gali pateikti pastabas
Pastabos neprivalomos; j nepateikimas neukerta kelio sksti sprendim centriniam mokesi
administratoriui;
Susitarimas dl mokesio dydio. Tyrimo arba patikrinimo metu, net ir pai gin metu (VMI prie FM,
MGK, teisme) galima pasirayti susitarim. Pasiraius susitarim prarandama teis sksti MA
sprendim. Tartis dl teisinio klausimo negalima (pvz., dl delspinigi, nes jie nustatyti statymo). Dl
paios baudos tartis galima.
Susitarimas dl mokesio dydio galimas, kai yra neaikum fakt turinyje, kai egzistuoja rodym
trkumas, dokument trkumas, kai yra tam tikri argumentai, bet j rodyti negali, jei nei viena i ali
neturi pakankamai rodym savo apskaiiavimams pagrsti (MA 71 str), BET MA privalo pagrsti jo
mokesi......
Galima susitarti, kai yra neaikumai dl fakt. Susitarimas yra fakt srityje. Jei situacija aiki, susitarimas
nemanomas. Dl mokestinio tikslo/verslo tikslo galimas susitarimas, abi puss turi argument.
Galima tartis tol, kol mokestis neiiekotas. Teisiniu klausimu tartis nemanoma.
Bauda nuo 10 iki 50% mokesio sumos. Dar yra delspinigiai. Yra trisdeimt dien skirta pastaboms pateikti dl
patikrinimo akto. Pastabos neprivalomos. J nepateikimas neukerta kelio skstis CMA. Dl delspinigi tartis
negalima, jie nustatyti statymo. Dl baudos galima tartis.
Kai nei viena alis neturi pakankamai rodym pagrsti savo argumentus, tada galima tartis.
Dl mokestinio/verslo tikslo galima susitarti, abi puss turi argument.
Negalimi susitarimai dl paties mokesio.
Mokestinis ginas ginas dl patikrinimo rezulat; MA sprendimo atsisakyti grinti permok; MA sprendimo
dl atleidimo nuo sankcij.
MG metu MM gali prayti atleisti j nuo baud ir delspinigi (MA 100 ir 141 str)
MG keturios institucijos nagrinja:
VMI prie FM (CMA)
MGK prie LRV

Vilniaus apygardos administracinis teismas


Vyriausiasis administracinis teismas

VM prie FM:
Prie CMA pastabas dar teikiam vietiniam MA.
Sundas per 20 dien; paduodamasper vietin mokesi administratori;
Nagrinjamas per30 d
MGK neprivaloma MG nagrinjimo stadija
Galimyb sutrumpinti MG nagrinjim MGK
Galimyb susitarti MG procese
Vertinimo metodai (inoti, kad yra skirting):
Palyginamasis
Analogijos
Ilaid
Grynosios verts
L bank sskaitose
Ekonomini modeli
Vert priklauso nuo ateities, o ateitis prognozuojama su tikimybe. kiekvien daikt galima irti skirtingai,
vertinti j skirtingai. I vertinimo metod galima irinkti t, kuris labiausiai atitinka.
Susitarimas dl mokesio dydio:
Jis nemanomas dl muit (nes dl teiss susitarti negalima. Muito esm yra tam tikri tarptautiniai
valstybs sipareigojimai prie kitas valstybes, o susitardama valstyb suteikt kakam lengvat)
Nedraudiama j inicijuoti kelis kartus
5 metai nuo priverstinio iiekojimo
INTERNATIONAL TAXATION ISSUES
Taxation of Mutinational Fims:
(Corporate) income tax:
o Corporate net incme: gross income expenses
o Range 0% (tax havens) 59% (Iran)
Lengvatins mokesi zonos (offshor) - 0% mokesi, apmokestinamos tik usienio altinio pajamos.
Withholding tax (mokestis prie altinio (pajam)):
o On passive income: dividends, interest, royalties (imoka u tam tikr intelektin nuosavyb)
o Income tax on firms creditors/suppliers
o Range: 0 30% (Lietuvoje yra 10 ir 15%)
Value added tax
Other
Egzistuoja du apmokestinimo principai:
altinis
Rezidencija
Valstyb udeda mokesius pagal iuos du principus.
Pavyzdiui, i A valstybs siuniamos kakokios pajamos mogui i B valstybs. Tai A valstyb nori ias
pajamas apmokestinti pagal altin (i jos siuniamos pajamos), o B valstyb ias pajamas nori apmokestinti
pagal rezidencij (mogus, kuriam siuniamos pajamos yra B valstybs rezidentas).
U paslaugas tokio apmokestinimo nra. Paparastai apmokestinimas yra dividendus, palkanas, intelelktin
nuosavyb (pvz., idjos). Apmokestinimas bna iki 30 %.

Reconciliation statement:
Accounting profit before tax
Add back: disallowed expenses
Deduct: special tax allowances and non-taxable income
= taxable profit
GATT of WTO governs the tax treatment off branches and subsidiaries located abroad. If a branch or subsidiary
is located in signitory country, it is....jei vienoj aly yra filialas, nors pati mon kitoj aly, tai filialas negali bti
diskriminuojamas.
Kartais MM gali patapti dviej ali rezidentu. Tai yra konfliktas. kiekviena valstyb nusistato savo taisykles,
k ji laiko savo mokestiniu rezidentu.
Duable taxation problem:
1. Conflict two residences
Persons / companies who are residents of both of the Countries
2. Conflict residence v source
Taxation on the basis of source and residence
Pvz., Jei alyje praleidi daugiau kaip pus met per metus, tampi jos mokestiniu rezidentu. Pvz., gyveni
Lietuvoj, nuvyksti Latvij ir bni ten 7 mn. Tuomet esi Lietuvos rezidentas dl gyvenimo, o Latvijoj
rezidentas dl buvimo.
Mokestis nra civilin skola
Dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartis sutartis tarp valstybi, kuri u k apmokestina. Pasiraoma, kai
jau yra glaudesni ryiai tarp ali. Taikoma, kai ta pati moka yra apmokestinama dviej valstybi. Mokestis
padalinamas tarp valstybi ir vienai primoki skirtum. Usienietis gali kreiptis usienio valstybs vyriausyb
dl deryb pagal dvigubo apmokestinimo ivengimo sutart.
Investicij apsaugos sutartis pasiraoma bendradarbiavimo pradioj. Gali kreiptis pagal j, jei manai, kad
neteisingai apsaugotos tavo investicijos. Tai deklaracija, kad diskriminacija drauiama, vienodos slygos...
Dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartis padalina alims vien mokest, kiek kur turi bti sumokta. Du
mokesiai pasinardina vienas kit. Subjektui lieka didesnis i dviej.
Taxation systems:
Worldwide (residential, national) taxation: tax worldwide corporate income of domestic firms;
Territorial (source) taxation: tax all income earned inside the country by domestic and foreign firms
In practice: both....
Rezidentas gali bti it FA ir JA.
OECD convention:
4 str: Rezidentas: 1d.: pagal valstybs statymus, t.y. pati alis pagal savo statymus nusistato, ar pilietis yra tos
alies rezidentas. Jei m. tampa dviej ali rezidentu, is str. isprendia problem vienos valstybs naudai. Kai
esi m. yra t.t. alies rezidentas, tai ta alis mokesius nustato pagal savo mokestinius statymus. Paparastai
sutartis i problem isprendia stipresnio ryio labui m., laikomas rezidentu tos alies, kurioje yra jo
nuolatin gyvenamoji vieta. Tad mogus tampa mokestiniu rezidentu tik vienoje alyje.
5 str.: Nuolatin buvein (permanent establishment): mokesius moki, jei esi rezidentas arba turi nuolatin
buvein. Ta riba, kuri atskiria, kada mon usienio alyje veikia ir turi mokti mokesius, nuo to, kada mon
neveikia ir neturi mokti mokesi tai nuolatin buvein. Pvz., knygas pardavinjo Lenkijoje i autobusiuko.
Tai kur mokti mokesius? Direktorius lenkas, bet steig Lietuvoje mon dl maesni mokesi. Kur mokti
mokesius? Tik registruota LT, o pardavinja ir Lenkijoje. Kur mokt mokesius?
For companies:
Where person other than an ndividual is a resident of both Cntracting States, then it shall be deemed to be a
resident only of the State

a) in which its place of effective management is situated (one version)


b) ???????
Permanent establishment means:
1) fixed place of business through which the business of an enterprise is wholly or partly carried on
place of business turi bti nuolatinai surita su geografine vieta. Turi bti fiksuota vieta, jei vainju
autobusiuku, jos nra. Jei kartojasi rutina, vadinasi fiksuot viet turi.
2) dependant agent through which the business of an enterprise is wholly or partly carried on.
Physical PE normally considered as the general definition of PE, requires:
Several elements to be in place simultaneously. It is necessary that the location:
wuld not only be a (a) place of business, which ispermamnent from a georaphical
and (b) temporal point of view, but also that the place of business is (c) at the
disposal of the entrepreneur, (d) and that the business is carried on through it.
Konvencija parenka sra viet, kada laikoma nuolatine buveine.
Term permanent establishment includes especially:
a) place of management
b) branch
c) office
d) factory
e) workshop
f) mine, an oil or gas well, quarry or any other place of extraction of natural resources.
Bus buvein, jei ji vykdo parengiamojo ar pagalbinio pobdio veikl (pvz., sandlio turjimas nra buvein,
kol a neprekiauju i jo)
Tai nebaigtinis sraas.
Filialas visada laikomas nuolatine buveine. Atstovyb nebtinai. Esminis skirtumas tarp filialo ir atstovybs
tik tarptautiniu mokestiniu poiriu. Biuras, ofisas visada nuolatin buvein. Kasyklos, workshop irgi
laikomi. Nuolatinei buveinei patapti reikia 6 mnesi. Statyb aiktelei 9 mnesi (bet tai iimtis i taisykls).
Parengiamasis, pagalbinis pobdis inoti! Gali bti laikomas ne nuolatine buveine tik jei yra
parengiamasis, pagalbinis pobdis (5 str.4d ep.).
Pirkimas nepadaro nuolatine buveine, o pardavimas gali. Kol a perku i t.t. alies, tai netampu jos rezidentu,
bet jei parduodu t.t. al, galiu tapti jos rezidentu.
Pvz., cirkas Kaune ir a nuolatiniai vainju po Kaun, kaip ir patenkint.
Place of business:
Regarding the first requirement, any physical location of any kind (o matter how small it is), which is used to
carry on the business activity,..
Geographical permanence:
There should be a link between the place of business and a particular geographical point. However, it is not
mandatory that the place of business be physically linked to the ground, as long as it remains
Temporal permanence:
Rengimasis nesiskaito laik.
Fixed place at the disposal of the entrepreneur:
Net jei vieta uimta nelegaliai, tai vistiek usiskaito kaip buvein.
mogaus buvimas nebtinas, svarbiausia, kad bt vykdomas verslas, pvz., automatizuota veikla mogus
nebtinas.
Statybvietei taikomas ilgesnis terminas. iaip viskam nuolatinei buveinei taikomas 6 mnesi terminas.
PVZ:

Salesman who regularly visits the office of purchasing diector of a customer enterprise. In this case, it is
understood that customers premises are not at the disposal of the enterprise for which the salesman is working
and therefore do not constitute a fixed place of business of the enterprise.
Padavjas, nors ir atvyksta t pai viet pas pirkj, nelaikomas turiniu buvein.
Employee of the parent company, who is allowed to use the office in the headquarters of a subsidiary company.
The fact that the employee carries out activities related to the business of the parent company for a sufficient
time leads to the conclusion that the offce constitutes a PE.
Kabineto suteikimas reikia buvein.
Transportation enterprise that uses a delivery dock at a customers warehouse everyday, for a number of years,
with the purpose of delivering goods purchased by that customer. In this situation, it is considered by the
commentary that the presence of the enterprise at the delivery dock is insufficient in terms of temporal
permanence for a PE to arise.
Nors tai ir daroma nuolat, naudojamas tas pats angaras, ta pati vieta, bet tai nra nuolatin buvein. Nes angaras
suteiktas kliento interesais kokybikiau atlikti paslaugas, o ne kompanijai vystyti savo veikl.
Dailininkas, kuris praleidia pus savaits kliento biure, piedamas jam kak, bus laikoma buveine.
Nuolatin buvein arba per viet arba per atstovo buvim.
NB per mog 5 str. 6d. (brokeris)
Atstovo buvimas
Agency PE:
Buvein per mog.
Nelaikoma, jei mon veikl vykdo per broker, komisionieri ar bet kur kit nepriklausomo agento status
turint agent, jei tokia veikla yra j prastin komercin kin veikla.
Atstovo buvimas - 6 d. 5 str. (Brokeris)
Verslas per independent agent
Komisionierius neatsiskleids atstovas.
Atstovas: atsiskleids arba ne.
Priklausomas (pvz., darbuotojas) ir nepriklausomas atstovas.
Ar yra nepriklausomumas labiau aikina ekonomins prieastys ir ar yra verslo rizika.
Business through independent agent:
Atstovas gali bti atsiskleids arba ne. Priklausomas (darbuotojas visada yra priklausomas) arba nepriklausomi
(nebtinai nedarbintas mogus gali bti nepriklausomas)
Gebjimas kontroliuoti yra priklausomumo testas.
Ar yra nepriklausomumas labiau aikina ekonomins prieastys ir ar yra verslo rizika. Atlyginimo sistema,
dydiai...
Turinio virenyb prie form.
Agentas kuris turi teis mons vardu sudaryti sandorius, priimti usakymus. Ar tokio asmens buvimas galiu
bti pripaintas NB?
Aptarnavimas po pardavimo - After sales service if in a fixed place of business establiished for the delivery f
sare parts to customers, activities such as maintenance orrepairs ofmachnery are done, a PE may arise. Tai bus
nuolatin vieta. Fiksuotoje vietoje kurtas esam klient aptarnavimas.
10.02
Pasaulio mokesi kodeksas.
I pasaulio mokesi kodekso tik pajam dal!!! SVARBU
alis vardijama progresija!!!!

Verslas per dukterin mon:


Subsidiary dukterin mon (D)
Branch filialas
Nuolatin buvein (NB) kai mon veikia usienyj ir kai ji gali apmokestinti savo pajamas toje alyje, kai ji
dl veiklos tampa mokesi moktoja. NB statusas, kur usienio bendrov gyja alyje, dl savo veiklos
tampanti mokesi moktoja.
Jei turiu D usienyje, tai nereikia, kad tai yra NB.
D daro versl, moka mokesius, a gaunu dividendus, bet mano veiklos NB nra ten.
Kartais apsimoka sukaupti peln D, nes mokesiai ten maesni. Mokesi administratorius gali pykti, kad
perparduodi prek D su per mau antkainiu.
Business through subsidiary:
The fact that company which is resident of contracting state controls or is controlled by a company which is
resident of the other contrating state, or which carries on business in that other state (whether through
permanent establishment or otherwise), shall not of itself constitute either company a permanent establishment
of the other.
Branches vs subsidiaries:
Branches permit pooling of losses with parent
Subsidiaries permit tax deferral, IF foreign tax rate is lower
Can change status of operation (branch at early loss-making stage; subsidiary later)
Skirtumai tarp filialo ir D egzistuoja tik tarptautiniu mokesi srityje, jie matyti ir vietinje rinkoje.
Filialo nuostoliai ir pelnas pereina pagrindinei monei (motininei). Filialas nors ir turi savo balans, bet mon
bendra su motinine.
Dukterins nuostoliai ir pelnas nepereina pagrindinei monei (motininei). Dukterin mon turi savo
gyvenim.
Yra atvej, kai D perkelia savo nuostolius motininei monei (pvz., Danijoje). D perkelia nuostolius, ne
prievoles, t.y. perkeliama ne skola, o nuostoliai (sutaupau pelno mokest). Valstyb skatina investuoti usienyje
ir ten patirtus nuostolius persikelt. (nuostol atsiimi i pelno reikia mokti maiau).
Filiale mokesiai mokami nuo galutinio pelno.
Verslo pradioje steigiamas filialas. prasta steigti filial, po to pereiti prie D.
Netiesioginis tiekimas per tarpininkus.
Platintojas dar neturi distributoriaus statuso. Distributorius tarpininkas su sipareigojimais.
Franizs atveju dalis js umokesio priklauso ne nuo pelno, o nuo apyvartos.
Komisas jei neparduoda, faktikai mes jau rizikuojame, turime jau didesn kontrol jam. Komisionierius
vykdo veikl savo vardu. Nebus NB.
Partneryst darome jau su kakuo versl. Kuomet jau js patys rizikuojate.
D/agentas (agentas bus NB)/filialas pavaldus jau mums. Rizikuoju savo kapitalu vienas.
NB atsiranda ten, kur yra agentas.
Komisas nebus
Partneryst nereikia i principo, nes ten ms nra.
Filialo veikimas sudtingesnis nei D
Pelno mokesio NB apibrimas.
UKPC: Ubaigtas komercini operacij ciklas. 3 Etapai:
Rinkodara, distribucija, reklama, tyrinjimas,
Sandliavimas, konsultavimas, usakym primimas, gamyba, preks pristatymas zon
Tos preks perdavimas klientui, apmokjimas u j
Usienio vieneto atstovas. cikl sudaro trys usienio vieneto veiklos operacij etapai.

Jei truko > 6 mn., laikoma LT yra NB.


Kai kada pati veiklos esm sutampa su etapu/operacijos ciklu. Pvz., preki veimas laikoma, kad yra ubaigtas
ciklas pagal savo esm, net jei patekt t.t. etap. Pats vykdomas etapas yra savarankika veikla.
PVZ:
Usienio farmacijos mon savo veikl LT gali vykdyti ir ne per savo padalin, o pati tiesiogiai, todl vien
faktas, kad usienio farmacijos mon prekybin veikl vykdo ne per steigt padalin, kuris atlieka tik pvz.,
reklamines funkcijas, o tiesiogiai, nereikia, kad veikla vykdoma ne per nuolatin buvein. Nustatant, ar veikla
vykdoma per nuolatin buvein, turi bti vertinama paios usienio farmacijos mons veikla.
Agentas Jeigu neatitinka... ia domu.
Atstovas (agentas) laikomas juridikai nepriklausomu, kai turi savo klientus; negali bti darbuotojas; turi turti
teis vykdyti individuali veikl. Turi turti savo darbuotojus.
Atstovas (agentas) laikomas ekonomikai nepriklausomu nuo usienio vieneto, kuriam jis atstovauja, jeigu jis
gauna atlyginim u tarpininkavimo paslaugas ir pats dengia savo ilaidas. Veiklos ilaid niekada
nekompensuos usakovas.
Pvz.: Snaud
1. darbo katai
2. betonas
3. pelnas
4. kitos ilaidos
Valstyb gali apmokestinti usienio mons peln, bet tik jei ji tampa NB. Veikla priauga prie NB statuso.
Dividendai gali bti apmokestinami prie altinio. Nenustatytas tarifas, kuriuo apmokestinami dividendai,
nustatyta tarifo riba. Sutartis nustato ne tarifus, o j ribas. Tarifus nustato mokesi vietiniai statymai !!!!!
SVARBU.
Komercins kins veiklos pelnas
2. nepaisant 1 dalies nuostat, atlyginimas, kur susitarianios valstybs rezidentas gauna u itoje
susitarianioje valstybje atliekam samdomj darb, apmokestinamas tik pirmiau mintoje valstybje, jei:
a) gavjas kitoje valstybje bet kuriuo 12 mn laikotarpiu, prasidedaniu arba pasibaigianiu tam tikrais
fiskaliniais metais, itisai arba su pertaukomis ibna ne ilgiau kaip 183 dienas, ir
b) atlyginim moka darbdavys, kuris nra......
Jei Danijos mon siunia LT darbuotoj, kuris ia maiau kaip pus met vykdo darbus, jo atlyginimas
Danijos reikalas. Jei daugiau kaip pus met ir LT reikalas.
Komandiruot iki puss met. Jei daugiau kaip pus met nauja darbo vieta. Sodrai mokama ten, kur dirbo.
D. Apmokestinimo panaikinimas. Kreditavimas atima dalyk.
Remiantis MA 46.1 str, usienio valstybi moni nuolatins buveins, kuri teisinis registravimas LR
statymuose nenumatytas, privalo mokesi moktoj registre registruotis pagal veiklos vykdymo viet ne
vliau, kaip veiklos vykdymo pradios dien.
EGZAMINAS:
Valstybs pareiga nustatyti mokesius nra absoliuti, ribojama st.
Veikl svokos skirtingos irti esm, turin, ne form.
Biudetas: pelno mokestis, PVM, akcizai.
Autorins sutartys (indiv. Veikla vis tiek vykdoma). Kaip ir iuo atveju paslaug sutartis.
LT: mons apmokestinamos dviejuose lygmenyse: mon ir savininkas.
Darbas apmokestintas didesne nata (60 %) nei pelnas (20 %). Vakaruose kitaip, atvirksciai.
Pelnas i veiklos, dividendai 15-20%

LT palanki terp verslo vystytojams.


Konstitucija
mogaus teiss bylos
LT mokesiai (PVM, pelnas, akcizai, turto mokesiai,
Esm, turinys, ne forma
I apmokestinamos tik 1 kart
Agentas vardu (ne savo), sskaita, interesais.
inoti, kas nustato tarifus mokesiai.
Sodrai mokama ten, kur dirbi.
Bylos
Skirting veikl svokos: I, individuali veikla, uab ir t.t. Autorins sutartys buvo populiarios. Autorins vis dar
populiarios. Autorin sutartis kaip ir individuali veikla ar paslaug sutartis.
Darbas vs. Nedarbas.
Skirtingas apmokestinimas: asmens lygmeny, dvigubas apmokestinimas mons lygmeny.
Palankiau vystyti versl, nes jis apmokestinamas maiau nei darbas.
Kai naudojamas turtas, nauda ne tik savininkui, bet ir visiems kitiems.