HARUKI

MURAKAMI
mylimoji

Sputnik

iš japonų kalbos vertė
Ieva Susnytė

baltos lankos

UDK 895.6-3
Mu65

JAPANFOUNOATION^

Viršelio dailininkė
Dalia Šimavičiūtė

Versta iš:
Haruki Murakami, Spūtoniku no koibito, Kodansha Ltd, 1999
© 1999 by Haruki Murakami
© Ieva Susnytė, vertimas į lietuvių kalbą, 2008
© Baltų lankų leidyba, 2008
Printed in Lithuania
ISSN 1822-6558
ISBN 978-9955-23-194-3

12 sek. Tų pačių metų lapkričio 3 d. spalio 4 d.6 kg ir Žiemę apskriejo per 96 min. svėrė 86. (Pasaulio istorijos kronika) . tapo biologinių kosmoso tyrimų auka. palydovo nesugrąžinus į Žemę.Sputnik 1957 m. tačiau. Sovietų Sąjunga iš Kazachstano respublikos Baikonūro kosmodromo paleido pirmąjį pasaulyje dirbtinį Žemės palydovą Sputnik 1. sėkmingai buvo paleistas Sputnik 2 su šunimi Laika. Jis buvo 58 cm skersmens. Ji buvo pirmasis į kosmosą patekęs gyvūnas.

.

Jei dar išsamiau . Šis apsisprendimas buvo tvirtas kaip tūkstantmetė uola. pavasarį Sumirė pirmą kartą įsimylė­ jo. pačiupusi už krašto įsuko dangun. be gailesčio sugriovė Ankorvatą.tai buvo moteris. kaip tapti rašytoja. Savo kelyje ji viską nutrėškė. Tuo metu Sumirė nuoširdžiai stengėsi iš paskutiniųjų tap­ ti profesionalia rašytoja. be jokių išlygų. kurį Sumirė įsimylėjo. Žmogus. be suvokiamos priežasties sutrupino į šipulius. Meilė buvo nuožmi kaip beribę lygumą skrodžiantis tornadas. kad nė plaukas nepralįstų. buvo 17 metų už ją vyresnis ir susituokęs. Jos esybė ir lite­ ratūriniai lūkesčiai buvo taip glaudžiai susipynę. Kad ir kiek gyvenime galėtų rinktis. Baigusi valstybinę vidurinę mokyklą Kanagavos prefektūroje Sumirė įstojo į nediduko privataus Tokijo universiteto Laisvųjų 7 . Mei­ lė buvo išties monumentali. pavirtusi Persijos dykumos smėlio audra po smiltimis palaidojo kažkokį miestą su egzotiška tvirtove. jai nėra. kito kelio.1 Būdama dvidešimt dvejų. sudraskė į gabalus nepalikdama sveikos vietos. Štai kur viskas prasidėjo ir viskas (beveik) baigėsi. Tada nė per nago juodymą nenuslopusiu įnirtingumu perskriejo Ramųjį vandenyną. supleškino Indijos mišką drauge su visais nelaimėliais jo tigrais.

žinoma. bet apie tai dar kalbėsiu). banalūs antrarūšiai individai (tiesą pasakius. manau. ji nebuvo skirta tai mokyklai. Ji siaubingai nemėgo būti fotografuo­ jama. Tautybės ji buvo korėjietė. vėliau šiek tiek mane suvaržė. kas bergždžia. kad tame universitete vykstantys dalykai nenuotykingi. jis netektų savo netobulumo. kurią Sumirė įsimylėjo. Aš irgi manau. kokie ypatingi gali būti kai kurie žmonės. bet. Taigi. aš irgi buvau vienas jų). Tikrojo vardo nežinau (tai. tačiau moterį. Ji visa savo esybe nusivylė tuo. Trumpai tariant. atrodė liesa kaip karo našlaitis iš senų itališkų filmų. anuometinės Sumirės nuotrauka neabejotinai būtų tapusi retu liudijimu. Sumirė pateikė prašymą nutraukti studijas ir pranyko iš universiteto . Tačiau kad ir kaip žiūrėtum. ryškios tik akys. nei mėginti paaiškinti žodžiais. deja. kad nežinojau tikrojo vardo. bet prie nepatinkančio pašnekovo (tai yra daugumos šio pasaulio žmonių) ji beveik nepraverdavo burnos. drungni ir praktiškai nepri­ taikomi . kad ten tiesiog bergždžiai švaisto laiką. Užbėgu įvykiams už akių. o tikriau . nė vienos neturiu. bet iki įpusėjo antrą 8 . Būtų geriau parodyti jos nuotrauką. Jei jau prabildavo.priėjo prie išva­ dos. ji buvo nepataisoma romantikė.nepažino pasaulio. Dauguma aplinkinių studentų buvo nepataisomai nuobodūs. Ji taip pasinerdavo į savo mintis. įlipusi į traukinį būtinai pamesdavo bilietą. Per daug rūkė. Visi ją vadino šitaip. užsispyrusi cinikė. Bet jei leistumėte išsakyti banalų apibendrinimą. neprasidėjus trečiam kursui. vadino Miū. Nors. praktiškai nepritaikomi žvelgiant jos akimis. mūsų netobulame gyvenime juk reikia kažkiek bergždumo. galėdavo taukšti nesustodama. Jei iš netobulo gyvenimo pranyktų visa.menų fakultetą. o ypatingo noro ateinančioms kartoms palikti „jaunosios menininkės portreto" irgi neturėjo. kad pamiršdavo pavalgyti. kad jos poelgis veikiausiai buvo teisingas.

Kaip tik tokio gyvenimo aš ir norėčiau. bet kukliais aksesuarais ir vairavo dvylikos cilindrų tamsiai mėlyną jaguarą. Jei kokia pastraipa krisdavo į širdį. rašyti romanus. Gimusi ir augusi Japonijoje bei stu­ dijavusi muzikos akademijoje Prancūzijoje.tik tai.Kiekvieną die­ ną atsistojus ant kalno viršūnės apžvelgti akimis viską aplinkui ir žiūrėti. korėjietiškai negalėjo pasakyti beveik nė žodžio. Naktimis aplink trobelę slampinėja gauruota meška. ji sklandžiai kalbėjo japoniškai. Ji kartkartėmis keisdavo savo literatūrinius dievukus.dešimtį ir nusprendė išmokti savo kalbos. Sumirė cituodavo tą ištrauką: Kiekvienas iš mūsų gyvenime turėtų nors kartę patirti sveiką. Paskui į valias gali skaityti knygas. net nuobodžią vienatvę laukinėje gamtoje. Pirmąkart susitikusi su Miū. prancūziškai ir angliškai. Palyginti su juo universiteto Laisvųjų menų fakultetas primena kartųjį agurko galą. Visada vilkėjo išties rafinuo­ tai. bet tuo metu juo buvo šiek tiek „atgyvena" Keruakas.Betgi tai nuostabu. 9 . lyg niekur nieko puošėsi brangiais. . ją pažymėdavo pieštuku ir išmokdavo mintinai kaip išganingą maldelę. ar ne? . kur kliautis galė­ tų tik savimi pačiu ir taip pažintų savo tikrąją ir užslėptąją stiprybę. Švarko kišenėje visuomet kyšojo Kelyje ar Vienišas keleivis ir nutaikiusi progą ji versdavo puslapius. Iš jų labiausiai jos širdį užbūrė ištrauka iš Vienišo keleivio apie kalno gaisrų prižiūrėtoją. Trobelėje ant vienišo aukšto kalno viršūnės Keruakas vienui vienas praleido tris mėnesius kaip kalnų gaisrų prižiūrėtojas. Visos dienos darbas . ar nuo kurio kalno nekyla juodi dūmai.pasakė ji man. Sumirė kalbėjo apie Džeko Keruako romanus. . Anuomet ją buvo įtraukęs Keruako romanų pasaulis.

kas tas ypatinga. Sumirė nuoširdžiai suko galvą. Vis dėlto Sumirė turėjo kažką ypatinga. Buvo išraiškingo veido. . aš ne kartą ketinau apie šį jausmą pasakyti Sumirei. kas patraukdavo žmonių širdis. Sumirė. net ir geros nuotaikos kalbėdavo tokiu tonu. mane smarkiai prie jos patraukė. būtų neabejotinai ją auginusi. avėjo grublėtus kerzinius batus. tyčia sušiaušusi plaukus. tačiau beveik niekada garsiai nesijuokdavo. o paskui tas jausmas sustiprėjo ir nebebuvo kelio atgal. kad ir kas būtum. verčiau būtų buvę liautis. Negalėjai teigti. tačiau aš mylėjau Sumirę. užsidėjusi akinius juodais plastikiniais rėmeliais kaip Dizio Gilespio. burna šiek tiek per plati. Beveik visuomet vilkėjo apdribusį tvido švarką tarsi iš padėvėtų drabužių parduotuvės. ji tuščiu žvilgsniu vėrė dangų. tarsi ieškotų priekabių. Jeigu jai būtų žėlusi barzda. kad Sumirė buvo gražuolė pagal visuotinai priimtus standartus. Bet atsidūręs priešais ją kažkodėl nebeįstengdavau savo jausmų išreikšti atitin­ kamą prasmę turinčiais žodžiais. kieta ir savim pasitikinčia kaip Keruako romanų veikėjai. kaip čia tapus tokia laukine. mėgo hu­ morą.pareiškiau savo nuomonę. Nelengva apibrėžti. Abi rankas susikišusi į kišenes. kad liemenėlių būna įvairių dydžių.Vis dėlto. Nedidukė. Bet įsižiūrėjęs į jos akis visuomet regėdavai to atspindį. nors regėjimas nebuvo toks prastas. IO .. Savaime suprantama. Pir­ mą kartą persimetus su ja žodžiu. Man ilgą laiką nerūpėjo niekas kitas. Nosis maža ir truputį riesta. išskynus ją. be abejonės. Abejoju. Aišku. Skruostai įkritę. Manau. anksčiau ar vėliau turi nusileisti nuo kalno. būtų juos išjuokusi. Kaip visuomet mano realistinis banalus požiūris jai nė kiek nerūpėjo. per visą gyvenimą į rankas nebuvo paėmusi lūpų dažų ar antakių pieštuko. Nes jei man būtų pavykę tinkamai perteikti savo jausmus. Nors galiausiai tai galbūt išėjo man į naudą. ar ji žinojo.

. aš bendravau su dviem ar trim merginom (tai nereiškia. su kuriomis tik porą kartų permiegojau. . Džekas Keruakas yra Amerikos rašytojas.. O čia ne tas. Bet niekaip negalėjo prisi­ minti. . Tai yra . . Peilis su šakute liko kyboti ore ir ji kurį laiką susimąstė.galvos kertelėje visuomet daugiau ar mažiau mirgėdavo Sumirės atvaizdas. Aš visada pamirštu tokius terminus. Bet.rašytojas. Jei pridėtume ir tas. . ką ši turi omeny. ar neteisinga.Bitnikai.Keruakas. koks.Sputnikais?.Na.Sputnikas? Sputnikas yra penkiasdešimt kažkelintais metais Sovietų Sąjungos paleistas pirmasis dirbtinis žemės palydovas. Na. sputnikas? Sumirė nelabai suprato. Miū servetėle nusišluostė lūpų kamputį.O argi ne taip vadino to laikotarpio rašytojų grupę? . Kartais įsivaizduodavau. sąrašas dar truputį pailgėtų. Liesdamasis prie jų kūnų. kad neprisimenu. arba trys). ar tai teisinga.. Tada pirštais apvaliai perbraukė per stalą. Juk tai senų senovė. Kenmu restauracija. kiek jų. priklauso nuo skaičiavimo būdo: gali būti arba dvi. laikotarpis su­ tampa. literatūrinės srovės pavadinimas. Grįžkime prie Sumirės ir Miū susitikimo.Būdamas Sumirės „draugu". Juk būna visokių ten -izmų. kitaip elgtis negalėjau. Rapalo taikos sutartis.Bitnikai.. tarsi liesdama ypatingos formos prisiminimų puodynę.. sputnikai. Miū prisiminė kažkur girdėjusi Džeko Keruako vardą ir net miglotai nutuokė. kad jis . Keruakas. .. aš dažnai pagalvodavau apie Sumirę.paklau­ sė Miū. ii . Aišku. Štai kad ir impresionizmas. kad iš tiesų laikau ją apglėbęs. nederėjo taip daryti. Tuomet Sumirė pagaliau susivokė: .

Miū nusišypsojo. tačiau buvo panašu. Ji tai atliko taip lengvabūdiš­ kai ir natūraliai. matyt. pasirodo. tarsi po visos amžinybės ištraukta iš kokio stalčiaus dugno. po galais. Todėl tuo metu Sumirei vi­ siškai nerūpėjo. Ką. vargu ar Sumirė kada turėjo mylimąjį. beveik refleksiškai. Vidurinės laikais būta kelių vaikinų. Nuo to karto Sumirė širdies gilumoje Miū ėmė vadinti Mylimą­ ja Sputnik. galima sakyti. Ji žaviai prisimerkė. Neina12 . ar kažkaip panašiai padėjo. jautėsi įsipareigojusi. Sumirė staiga. o ir lankytis panašiuose pobū­ viuose Sumirei buvo fizinė kančia. jos nebendravo. kad jos meilės objektas. bet tuokart kaip tik susiklostė tokios aplinkybės. Pusseserė nebuvo itin artima (greičiau jau nemėgstama). Toji šypsena buvo intymi ir nostalgiška. Kiek žinau. tarsi primenanti apie laiko tėkmę. Jie jai priminė šunį Laiką. Sumirei patiko. . regis. Kartu eidavo į kiną ar plaukioti. kad Sumirė nesusimąstydama prajuko. šuo matė tame begaliniame kosmoso vieni­ šume? Apie Sputniką buvo kalbama per Sumirės pusseserės vestuvių pokylį prabangiame Akasakos viešbutyje. kai Miū palietė jos plaukus. Miū daug neaiškino. Nelyginant jai kertant bekraštę lygumą žaibas būtų staiga trenkęs į galvą. Ji ir Miū buvo paso­ dintos ant gretimų kėdžių prie to paties stalo. kaip skambėjo tų žodžių derinys. Kosmoso tamsybes be garso skrodžiantis palydovas. Tai veikiausiai buvo artima meniniam apreiškimui.Rapalo taikos sutartis? . Tada ištiesė ranką ir ilgais plonais pirštais pakedeno jau ir taip suveltus Sumirės plaukus. kad ji mokė Sumirės pusseserę skambinti pianinu. yra moteris. įsimylėjo. kad ji negalėjo išsisukti. Pro mažą langelį žiūrinčios dvi drėgnos juodos šuns akys. bet pusseserė. Itin ilgai ar artimai.Trumpam stojo lengva tyla. kai ši stojo į muzikos akademiją. Tą pat akimirką.paklausė Sumirė.

kaip visuomet ramiai pareiškiau. pakėlė akis į lubas. . Sumirė kurį laiką tyrinėjo mano veidą tarsi neįprastos energijos varomą aparatą. koks jis gražus. Savaime suprantama. Tada. lyg praradusi susidomėjimą. Deja. tai ne dėl fizinio potraukio ar meilės.Jis tiesiog yra. Sumirė tos nosies nepaveldėjo. Dailioji nosis vyriškai. o ir nepanašu.jo kilmė. man nelabai suvokiamas lytinis potraukis. tai bene prilygtų kultūrinei netekčiai . Tėvas Jokohamoje turėjo odontologijos kabinetą. Jei jis būtų amžiams nugrimzdęs į genų upės dugną. todėl kartais vėjo atpūstos smiltys šaižiai barbendavo į lango stiklą. Vis dėlto nuslėpti. Pacientai galėdavo matyti tik dvi akis ir dvi ausis. Nepaveldėjo ir brolis. prieš pat mesdama uni­ versitetą. . jo manymu. buvo neįmano­ ma. Pokalbis taip ir baigėsi.Po teisybei. dantų problemų kamuojamų moteriškių.kartą prisipažino Sumirė rūškanu veidu (regis. o turbūt iš literatūrinio smalsumo. Namas stovėjo pajūryje.tokia puiki buvo nosis. Kabinete jis būdavo su kepurėle ir didele kauke. . ypač jo nosis . . Sumirė gimė Čigasakyje. nepaprastai gražus Sumirės tėvas turėjo milžinišką pasisekimą tarp Jokohamos apylinkėse gyvenančių. kad tie santykiai buvo labai gilūs.Lytinis potraukis nėra suvoktinas dalykas. Kartais Sumirė nejaukiai pagalvoja.Turiu omeny . . kad beprasmiška su manim apie tai kalbėtis. . Sumirė jau tuomet buvo pernelyg apsėsta aistros tapti rašytoja. kad kuris iš partnerių būtų taip smarkiai pavergęs jos širdį. ji buvo išgėrusi penkis bananinius Daiąuiri ir ganėtinai apgirtusi). ar nebus tas gražiosios nosies genas kažkur pradingęs.ji priminė filmo Apkerėtasis laikų Gregorį Peką. net seksualiai. Galbūt pamanė. Jei mokyklos lai­ kais ji ir patyrė lytinius santykius (ar ką nors panašaus).nau. styrojo po kauke ir ją pamačiusios moterys pacientės kone visos nurausdavo ir nė 13 . Buvo labai gražus vyras.

kurie ją sušildytų. kas giliai įsmigtų jo mažosios dukros širdin. jis anuomet privalėjo pasakyti ką nors. ar galioja jų sveikatos draudimas. Teliko vos kelios motinos nuotraukos . Tada tarė: . darytas iškart gimus Sumirei. buvo „pil­ kas" žmogus. susilietų su siena už nugaros.Ji turėjo labai gerą atmintį ir dailią rašyseną. .nesukdamos galvos. Sumirei nebuvo trejų. Tėvas nusisuko ir susimąstė. Sumirės motina mirė būdama vos trisdešimt vienerių metų nuo įgimtos širdies ydos. apsirengusi taip. visada privengdavo kalbėti apie savo jausmus (tarsi tai galėtų sukelti burnos infek­ ciją). Žodžius. Iš prigim­ ties apskritai nebuvo šnekus žmogus. Tikriausiai nebūtum atkreipęs dėmesio net prasilenkdamas kelyje vidury šviesios dienos . Jos bruožai buvo tokie. Tėvas apie mirusią motiną beveik nieko nepasakojo. šnektelėti. kad būtų ko nors jo klaususi apie mirusią motiną. Tik kartą. regis. Kai mirė motina. tai Sumirės motina. kad net kartą įsiminęs tučtuojau pasimiršdavai. Gerumo kupinus žodžius. Jei vertintume tik pagal išvaizdą. Galbūt juodvi galėtų susikibti rankomis. 14 . veide nejauki šypsena. dar būdama maža. Vienintelis jos prisiminimas apie motiną yra vos juntamas odos kvapas. Sumirė irgi neprisiminė. paguostų ir būtų virtę karštąja versme.įsimylėdavo. Sumirė stengėsi įspausti atmintin jos veido bruožus. švelniai tariant. paprasta šukuosena. Smulkutė. Jei žingtelėtų atgal. Sumirė vis žiū­ rėdavo į tas nuotraukas išsitraukusi seną albumą. Jei pavyktų. Mano galva. kurie taptų ašimi ir ramsčiu. kad žiūrėti nesinori.nemirktelėjusios . galbūt kada nors galėtų sutikti mamą sapne. be to.oficiali vestuvių nuotrauka ir kadras.ką jau kalbėti apie sapną. Tačiau niekaip nesisekė. kažin kokia proga pasiteiravo: „O kokia buvo mano mama?" Anuometinį pokalbį ji ryškiai prisimena. Keistas žmogaus nusakymo būdas.

Kitaip tariant. o tėvas. Kaip tėvas. Atsikeldavo prieš pietus ir popiet energingai kaip kalnų jogas vaikščiodavo po Inokaširos 15 . bet antrąją pusę rinkosi nuosekliai. toliau jau žiū­ rėk pati. kad juokintų ir linksmintų žmones. Tačiau buvo malonus ir teisingas žmogus. Sumirė vis laukė. tarp vos kelių baldų ir daugybės knygų. kai metė universitetą. be būtinų socialinių gebėjimų bei pusiausvyros įgūdžių. Nėra ko ir sakyti. nes išsirinko ją ne kas kitas. Jei ne pamotės užtarimas. tėvas vedė antrą kartą ir po dvejų metų susilaukė sūnaus. Be to. o ir Sumirei pareiškus: „Metu universitetą ir rašysiu romanus". atidžiai ir realistiškai. o ir rašė ne itin dailiai. deja (taip derėtų sakyti. sunkius paauglystės metus. Ne kas kitas. kad iki Sumirei sukaks dvidešimt aštuoneri. jei iki to laiko nieko neišeis. . nors ir turėjo savo nuomonę. Nors pasisekė nėra tikslus žodis. Kai Sumirė išgyveno ilgus. neturėjo ypač geros atminties. atsivertusi baltutėlį pirmąjį užrašų knygutės lapą. kad Žemė iš paskutiniųjų sukasi aplink Saulę tam. Ji gyveno nuomojamame vieno kambario bute Kičidžiodžyje. gerbė jos valią. Kai Sumirei buvo šešeri. kad Sumirė nuo mažens aistringai skaito knygas. tai nęreiškia. ir ją padrąsindavo. iš dalies humoro jausmo stokojančioje dykynėje. Mylimąją Sputnik Sumirė sutiko praėjus kiek daugiau nei dve­ jiems metams po to.be cento.žinoma. buvo pasiektas susitarimas. o pamotė džiaugėsi tuo. Sumirė veikiausiai būtų išmesta šitoje realybe vadinamoje. pamotė be atvangos ją mylėjo. tikrai). Bet.visomis išgalėmis palaikančiu jos netvirtus pamatus turintį gyve­ nimą šitoje trečioje Saulės sistemos planetoje. ji gaus tam tikrą finansinę paramą. Pamotei ilgai įkalbinėjus tėvą. . kad Sumirei pasisekė tapus jos įdukra. gal ir nebuvo idealus. išvaizdusis Sumirės tėvas negalėjo ištarti tokių žodžių. Naujoji mama irgi nebuvo gražuolė.

Dešimtą valandą vakaro ji sėdasi prie stalo.įjungta tekstų rengyklė1. Sumirei sekėsi visa. kurioje buvo garsiai grojama klasikinė muzika. kad negali parašyti pastraipos. pro jį kaip lava prasiveržusios karštos mintys ir idėjos sustingtų virsdamos intelektualiais novatoriškais kūriniais. Iš tiesų Sumirė nesugebėjo sukurti nė vieno kūrinio nuo pradžios iki galo. .) 16 . Kai lydavo ar būdavo šalta. bet viskas nėra taip 1 Angį wordprocessor . užrašyti. Jos nekamavo ir nerimas.turėjo klaviatūrą bei ekraną. krimsdavo duoną ir skaitydavo knygas nepaliaujamai traukdama dūmą. Žmonės nukreiptų žvilgsnius į staiga iškilusį „itin talentingą. skirtas dirbti su tekstais . Jei sumanytų kažką panašaus į teisingą išėjimą. naudotas 8-9 dešimtmečiais. tiek istorijų papasakoti. redagavimo. įlįsdavo į senovinę kavinę. jai pavyko parašyti ne vieną sklandžią pastraipą. šalia .parką. Galva skaidri kaip žiemos nakties dangus. ir susirangiusi ant aptriušusios sofos rūškanu veidu skaitydavo knygas. pakelis Marlboro ir stiklinė peleninė. Bėda greičiau buvo ta. taip nenutikdavo. Žinoma. perspektyvų naujoką". kad ji prirašydavo per daug. per daug prirašiusi visada galėjo išbraukti nereikalingas vietas. didžiulis puodelis (mano dovana gimtadie­ niui . kas kirbėjo jos galvoje. Priešais stovi sklidi­ nas kavos kavinukas. Tik. Ji turi tiek daug ką parašyti. (Čia ir kitur paaiškinimai vertėjos. spausdinimo bei išsau­ gojimo funkcijas. Žinoma. Vienas klavišas žymi vieną raidę. Geru oru prisėsdavo parke ant suolelio.su Snusmumriko paveikslėliu).primityvus kompiuteris. Tyku. deja. Grįžulo Ratai ir Šiaurinė žvaigždė kaip pridera skleidžia šviesą. klausydama Šuberto simfonijų ar Bacho kantatų. Laikraščio kultūros skiltyje puikuotųsi šaltai besišypsančios Sumirės nuotrauka. Tiesą pasakius. o leidėjai apgultų jos buto duris. Atėjus vakarui išgerdavo butelį alaus ir suval­ gydavo pusgaminį iš prekybos centro.

bent jau man taip atrodė. viską apgaubtų šiluma. jos vieno kambario bute židinio nebuvo. be to. avangardinius ir perkamiausius. skyrėsi specialybės. aistringai skaitėme knygas. Reikia pasakyti.galima viską trinti be pasigailėjimo. prisėdę kur ramioje vietoje. žinoma. ar ne. kai dar kartą perskaitydavo.paprasta. Tai buvo tie laimingieji juodraščiai. Nei padoriai atspindinčio veidrodžio. Sumirė ateidavo pas mane. tačiau neti­ kėtas įvykis leido mums artimai įsišnekėti. ką atspausdinusi. kodėl aš tokiu metu skaitąs Nizaną. man besėdint autobuso stotelėje netoli universiteto ir beskaitant komiso knygyne rastą Polo Nizano romaną.nebuvo net telefono aparato. Jei būtų buvęs žiemos vakaras ir jos bute būtų buvęs židinys. Gegužės pirmadienį. ar pačios parašyta pastraipa aps­ kritai reikalinga. Universitete aš mokiausi dviem kursais aukščiau už ją. tarsi kvėpuotume. kad mudu su Sumire atitikome kaip kirvis kotą. Savaitgaliais.viską ėmėme į rankas ir skaitėme.tad užkliuvo mano skaitymas . Ji negalėjo apsispręsti. ir jų susidarė nemažai. vienu­ moje vis vertėme puslapį po puslapio. greta stovinti neaukšta mergina ištiesė nugarą. Kitą dieną. šiame plačiame pasaulyje vienintelis. po pažastim pasikišusi prirašytus juodraščius. O kartais rodės . O Sumirės galva. Vos radę valandžiukę. Ką jau kalbėti apie židinį . . Lyg norėtų ką nors nuspirti. kol tai suteikdavo nors kokį psichologinį pasitenkinimą . pažvelgė į knygą ir paklausė. Abu taip natūraliai. o nuėję 17 . todėl buvome visai nepažįstami. Neužverdavome bibliotekos durų. kuriam ji galėjo pa­ rodyti savo juodraščius. tačiau nebuvo tinkamo objekto. tarsi rąžytųsi. naujus ir senus. pirmą dieną po atostogų. tarsi ieškotų priekabių. buvau aš. Sykį iš nevilties su­ plėšė ir išmetė visus po ranka buvusius juodraščius. kiekviena eilutė atrodydavo būtina. kurie išvengė susidorojimo. bet. panašiai kaip Pučinio Bohemoje. Japoniškus ir užsienietiškus romanus.

18 . mieliau renkasi nieko nevalgyti. Tačiau. Anuomet Sumirės rašytas romanas (ar jo nuotrupos) nebuvo toks beviltiškas. tačiau Sumirė nesiliovė ir toliau pas mane lankytis du tris kartus per mė­ nesį. kur uždarbiaudavo. kaip manė ji pati. Susitikę. pasiūtą kelių užsispyrusių. kaip parašyti tradicinį epinį devyniolikto amžiaus romaną ir jį grūste prigrūsti visokių su siela ir likimu susijusių reiškinių. juose buvo ryški nuostata nuoširdžiai iškloti 2 Čijodos seniūnijos Kanda-Džinbočio rajonas Tokijuje garsėja komiso knygynų gausa. dažniau pas mane ateidavo ji. Tuo pat metu. keisdavomės knygomis. Retkarčiais ir aš užsukdavau pas ją. kurios būtų dirbusios visiškai nepraverdamos burnos. Šitoks polinkis. Atsidėkodama Sumirė neretai parnešdavo įvairiausių dalykų iš ten. aš jį baigiau. Kai dirbo vaistų sandėlyje. Ji dar nebuvo kaip reikiant įgu­ dusi rašyti ir tekstas kartkartėmis primindavo skiautinį. bet kadangi ten akivaiz­ džiai buvo per ankšta dviem žmonėms. nepažinojau nė vieno žmogaus.į komiso knygynų gatvę Kandoje2. kurie. aš dažnai gamindavau jai vakarienę. jos rašiniai buvo nekasdieniškai gyvi. užuot patys ką gaminęsi. galėdavome ten smagiai pra­ leisti visą dieną. šnekėdavomės apie romanus. kilęs dėl jai būdingų maniakinės depre­ sijos ypatybių. nepaisant kelių probleminių vietų. o ji taip pat nepažinojo kito tokio. be abejo. kuris būtų taip giliai ir aistringai skaitęs romanus kaip ji. o Sumirė buvo iš tų. Sumirė anuomet netroško nieko kita. kartkartėm privesdavo prie nekontroliuojamos situacijos. Tikriausiai turėtų dar būti likę kur stalčiaus gilumoje. kai Sumirė metė universitetą. Man nebuvo sunku paruošti valgį. Be savęs. gavau net šešis tuzinus prezervatyvų. skirtingus pomėgius turinčių ir įvairių ligų kamuojamų damų. Be to. Tarsi to dar nepakaktų.

Kaip toje patarlėje: „Gilus vanduo neteka srauniai/* . . Kvarcas nesusikristalizuoja. Susiraukusi Sumirė pakėlė jau turbūt 250-tą akmenuką ir metė į tvenkinio vidurį. Neva jie nėra vien durys žmonėms įeiti ir išeiti. Kurį laiką spengė tyla. Todėl Kinijoje ir dabar yra likę nemažai nepakartojamų vartų. žmonės . Apima jausmas. žinok. Galiu girdėti. Bet vos palinkusi prie stalo pamėginu užrašyti. o juose gyvena lyg ir miesto dvasia. kad galiu pasiekti kažką nauja. kaip senovės Kinijoje žmonės statydavo miesto vartus? .tai. Arba turėtų gyventi. Paklydimams ji dar turėjo laiko į valias. kad vartai turi svarią prasmę.Nežinau. Ar žinai. Rodės. Lygiai taip. iš to gims nuostabus pasakojimas.jie kartais atgyja mano galvoje ir akinamai švyti. kaip kokia daržinė apsčiai prikimšta dalykų.tarė Sumirė.Buvo manoma.pasakiau kiek pagalvojęs. apie kuriuos noriu rašyti. Tarsi trenktas kluonas.sakė Sumirė. Man niekur ne­ pavyksta nukakti. . 19 . kas jai svarbu. suvokiu netekusi kažko svarbaus. . malonią formą.Galbūt man kažko trūksta. . Kažko labai svarbaus. kad ji įgautų jaukią. kaip viduramžių europiečiams bažny­ čia su aikšte buvo it miesto širdis. lieka vien smiltys. padriki žodžiai. .Mano galva. Tuo man jos rašiniai patiko. ji klausia mano kaip visuomet pusėtinos nuomonės. Nėra ko panikuoti. . . Nebūtų teisinga nuslopinti ten slypinčią tiesmuką jėgą. kas būtina norint tapti rašytoja. kaip jie šaukia: „Parašyk!“ Atrodo.Senovės Kinijos miestai buvo apjuosti aukštomis sienomis su keletu prašmatnių vartų.Visokie vaizdai. Ji nesistengė mėgdžioti kieno nors stiliaus ar pateikti įgudusiai parinkto kratinio. scenos.

Kiek atokiau kažkas susikūrė laužą. Tai buvo mėgstamiausias Sumirės suolelis. Net atsivežus surinktus kaulus ir pastačius prašmatniausius vartus. 20 . Sumirė tylėdama laukė tęsinio. aišku.Turbūt. Bet.Jei įmanoma.Romanų rašymas panašus. man irgi reikia iš kur nors ištraukti laukinį šunį? Aš linktelėjau. Nukritę medžių lapai prilipę plūdu­ riavo vandens paviršiuje. Mes kaip visuomet sėdėjome Inokaširos parke ant suolelio..pasakiau. Prikandusi lūpą. . Tikram pasakojimui būtinas magiškas krikštas. . galintis sujungti šį ir aną pasaulius. žinok. . Pasakojimas tam tikra prasme nepriklauso šiam pasauliui. susirinkdavo išbarstytus ar užkastus baltus kaulus. Tada vartus aplaistydavo dar šiltu krauju. Pastatę vartus. kad žuvę kariai mainais globotųjų miestą. metafora! .Kitaip sakant. Taip pagerbę mirusiuosius norėjo. . jie atsivesdavo keletą šunų ir peiliais jiems perrėždavo gerkles. vien iš jų neatsiranda gyvybe alsuojantis romanas. kur.Tai. Vėjas nurimęs. . pasta­ tydavo didžiulius vartus.Nereiškia. kiek pajėgdavo. . Paleido dar kelis nelemtus akmenukus į tvenkinį. Kadangi šalis turi ilgą istoriją. kad iš tiesų turi nužudyti šunį. norėčiau gyvūnų nežudyti. Sumirė akimirką susimąstė. .Žmonės pasikinkydavo vežimus ir traukdavo į senus kovų laukus. kad besyviams kaulams sumišus su šviežiu krauju senosios dvasios pirmą kartą įgydavo magiškos galios. Tada prie įėjimo į miestą įmūrydavo tuos kaulus.Ir reikia paleisti šviežią kraują. Mums prieš akis tyvuliavo tvenkinys. vien to negana. Buvo manoma. senų kovų laukų netrūko.

nejaučiantis aistros? Ar tai ne tas pats kaip apetito neturintis virėjas? . bet aš juk nejaučiu lytinio potraukio.Tau veikiausiai reikia laiko ir patirties. o esi kada iš tikrųjų matęs tokį tornadą? . Kad ir rytoj.Kaip tornadas lygumoje? .Ore tvyrojo besibaigiančio rudens kvapas.) . neį­ manoma išvysti tikro tornado. . Musašino plynaukštėje3. . patirtį gali turėti rašytojas. dėkui Dievui.Galima ir taip pasakyti. Gal jis staiga atsiras iš niekur ir tave pasigriebs. po galais. vieną dieną.Ne. Nesigiriu. Ji kurį laiką įsivaizdavo tornadą lygumoje. Patirtis? Nekalbėk dabar apie patirtį. Sumirė4 3 Musashino-daichi (jap. pirmiausia prisistatė. Sumirė nuleido akis nuo dangaus į mane. . . .Laiko ir patirties.plynaukštė Honšiu salos centrinėje dalyje. Aš taip manau.tariau.pasakė Sumirė ir pažiūrėjo j dangų. Maždaug po pusės metų.Gal jis tik slepiasi kur kertėje. 21 . iš niekur nieko nepaaiškinamai kaip tornadas lygumoje ją užgriuvo meilė. . Bet įsimylėjimas yra iki kaulų smegenų nepaaiškinamas dalykas. Septyniolika metų vyresnei ištekėjusiai moteriai. Kai Miū ir Sumirė per pobūvį prie stalo susėdo šalia. Tai Mylimajai Sputnik. kaip aš pranašiškai ir nuspėjau. .Ničnieko negaliu pasakyti. vakaruose besiribojanti su Tokijo įlanka. 4 Bot Ųap. kas nutiko tavo lytiniam po­ traukiui. iš toli visu smarkumu ataidėjo garsai. Gal išvyko į tolimą kelionę ir pamiršo sugrįžti.Beje. kaip ir pridera viso pasaulio žmonėms. . Laikas štai pamažu vis teka.) .našlaitė. Kokią.atsakiau.

Ir kodėl mamai reikėjo pavadinti mane kaip tą kraupią dai­ ną? . bet kartu skaidrios ir giedros. išgirdęs pašnekovo vardą niekaip negali neatsakyti. duos jai tokį vardą. kurio klausėsi mama). anot tėvo. Sumirė įsivaizdavo tą peizažą ir mėgo jį iki širdies gelmių. graži. Bet sprendžiant iš vingrios melodijos. pakaktų to. Vaikystėje Sumirė tą sunkią vinilinę plokštelę atsargiai uždėdavo ant patefono disko ir vis iš naujo klausydavosi melodijos. Tavo mji- 22 . Dainos žodžių nesuprato. kas nuostabu ar gražu. Pati melodija. išrinko velionė motina.Man. Bet vidurinės mokyklos laikais bibliotekoje susiradusi dainos žodžių vertimą į japonų kalbą. Ji labai mėgo Mo­ carto dainą Našlaitė ir nuo senų senovės buvo nusprendusi. . Ji net nepastebi užmynusi gėlę. Sumirė patyrė šoką.negalėjo pakęsti savo vardo ir kiek įmanydama stengėsi niekam jo nesakyti. .ko gero. Tekstas buvo apie vidury pievos augančią paprastutę našlaitę. bet nei guodžiantis. Jos akys buvo nepaprastai sodrios spalvos.. pavadinimu Našlaitė. Tai buvo Gėtės eilėraštis. pažvelgė į Sumirę.Tau ta melodija graži? . Nulietos daugybe sumišusių atspalvių. . Vardą. Miū ant kelių išlygino servetėlės kraštą ir.paklausė Sumirė perkreipta mina. nei pamo­ komas. tikriausiai apdainuojamas vidury lauko žydinčios našlaitės grožis.Mhm. Elizabetos Švarckopf vokalas ir Valterio Gyzekingo akompanimentas. Bet pagal etiketą. manau. kad jei susilauks dukters. Svetainės lentynoje tarp įrašų buvo Mocarto dainų rinkinys (neabejotinai tas. kad muzika graži. kurią netikėtai sumindo prasčiokė avių piemenaitė. Juk šiame pasau­ lyje neįmanoma turėti vien tik tai. neutraliai nusi­ šypsojusi.

Bet niekas to nepaaiškindavo. kai nori vaiskia ryto šviesa pažadinti ypa­ tingą žmogų.Gal ir taip. o tavo tėvas dalyvauja šitame pobūvyje? Sumirė apsidairė ir pamatė tėvą. Nušvies­ tas sietynų.Tiesa. Pamačiusi Sumirės tėvą.pasakė Miū ir šiek tiek pakreipė galvą. .pasiteiravo Miū. Jis priminė atitraukiamas aksomines užuolaidas.reakcijos išvydus jos tėvą. pagal­ vojo Sumirė. Pagalvok! Šitas vardas yra vienintelis apčiuopiamas mamos palikimas man.nuostabus vardas. kad ji net neėmė į galvą dainos žodžių.ir atsakė: 23 . Nelygi­ nant vazose pamerktos gyvos gėlės ar juodutėlis ilgas limuzinas. tiesiog aš nusivyliau. kas tas grožis ir ko jis vertas. .kiek kartų ji jau girdėjo tą patį klausimą . Salė buvo didžiulėj tačiau rasti aukštaūgį tėvą nesunku. . Jos tėvo veidas idealiai tiko tokiems oficialiems susibūrimams. Už poros stalelių. pasisukęs šonu. Man pa­ tinka. Lūpose švietė šilta šypsena. išskyrus mane pačią. Aišku. įsirėš nuolatinės raukšlės. Vien savo buvimu jis papuošdavo tą vietą. tarsi kviesdama pažvelgti į dalykus kiek kitokiu kampu. Tačiau ji buvo pripratusi prie dramatiškos žmonių ypač vidutinio amžiaus moteriškių . .Kaip jautiesi turėdama tokį išvaizdų tėtį? . Sumirės ausis pasiekėjos įkvepiamo oro garsas. jei taip nuolat raukysies.mai ta melodija taip patiko. Miū trumpam neteko amo.Kad ir kaip ten būtų. Klausiu vien iš smalsumo. O be to. jis šnekučiavosi su apsivilkusiu smokingu paprastu senučiuku. Tiesiog jis darė stiprų įspūdį. . Sumirė . tobulos nosies siluetas išryškėjo nelyginant rokoko graviūroje ir net prie to grožio visuomet pratusi Sumirė negalėjo nesusijaudinti. Ar tik nereikėjo atsinešti teatrinių žiūronų. Sumirei visada kildavo abejonių. galinti ištirpdyti net ledkalnį. Sumirė atsiduso .

Juodvi kalbėjosi apie muziką. jei iki šiol tu tikrai visuomet taip manydavai. ar žuvį. ar valgė pirštais ir išlaižė lėkštę. Visi pagalvoja: jau toks gražus. Sviatoslavo Richterio atliekamas Prokofjevas savo išmintingu santūrumu bei nepaprastai gilia simbolika kiekvieną priverčia atidžiai suklusti. ir tiek. . nepakar­ tojamas. Bet visa tai nepaliko nė žymės. patiekalai tikrai ne iš prastųjų. Abi mėgo fortepijoninę muziką ir Bethoveno 32 sonatą fortepijonui laikė pačiu reikšmingiausiu tokios muzikos kūriniu per visą muzikos istoriją. Širdis krūtinėje daužėsi. Tai vadinama atavizmu ar panašiai. Tada labai natūraliai ištiesė ranką ir lengvai palietė Sumirę. tarsi stabtelėjusi gėrėtųsi paveikslu meno galerijoje. kokia patraukli esi. tai labai klydai. Neprisiminė ničnieko: ar valgė mėsą. Visokiausi žmo­ nės kilo nuo kėdžių ir sakė kalbas (turėjo sakyti ir Sumirės tėtis). Tai buvo triukšmingas pobūvis. Nebematė. yra stulbinamai nepriekaištingi. Tikėjo.Nieko čia smagaus. Miū atsigręžė j Sumirę ir kiek prasižiojusi įsižiūrėjo į jos veidą. Sumirė nuraudo. Juk tu tikriausiai nė pati nežinai. Sumirė buvo klasikos mėgėja ir nuo mažumės klausydavosi tėvo įrašų kolekcijos. o dukra ..Klausyk. Paskui Sumirė ir Miū pradėjo šnekučiuotis. tarsi bildėtų per medinį tiltą lekiantis pamišęs arklys. tiesiog kupinas pulsuojančio džiaugsmo! Vladimiro Horovico mono laikų Šopeno įrašai. Tėvui nė kiek nenusileidi. Jųdviejų mu­ zikos skonis daug kur sutapo. Juk tu labai nuostabi. Gy'zekingo atliekamas Gry­ gas mielas. kas dedasi aplinkui. ypač scherzo dalis.nėra j ką pažiūrėti. Kažin kodėl nėra pakankamai įvertin­ 24 . Frydricho Guldos grojami Debiusi preliudai gražūs savo humoru. ar taisyklingai laikė peilį ir šakutę. . Grynas malonumas.pasakė Miū. kad Vilhelmo Bakhauzo Decca įrašai yra neprilygstami išskirtiniu atlikimu ir pavyzdine interpretacija.

Aš mokiausi skambinti fortepijonu . ir dar moksleivis brolis. kokius romanus ji mėgstanti skaityti. Miū romanų beveik neskaito. . Ir tai tik su darbu susijusius veikalus. kaip vyriausia duktė. .O ką tu dabar veiki? . . Tada Miū pasiteiravo. bet dabar dirbame su daug įvairesnėmis prekėmis. Todėl aš visą dėmesį skiriu savo verslui. Net kompiuterių dalimis. taip paprastai negalėjau visko mesti.atsakė Sumirė. Todėl ji skaito tik tas knygas.norėjau tapti pianiste. tačiau administruoti ėmėsi vyras ir brolis. ji taip šiltai ir su kruopščiu atidumu groja Mocarto sonatas fortepijonui.ta Vanda Landovska. O tada užėjo kalba apie Sputniką.paaiškino Sumirė. paveldėjau iš tėvo komercinę įmonę. kad pora žodžių nepaaiškinsi. beveik ne­ mokanti japoniškai.pasakė Miū. ir negalinti įsijausti į veikėjų emocijas. nebūtų galo. bet pastaruoju metu dažnai skaitau Keruaką. Taigi aš automatiškai tapau atsakinga ir turėjau pasirūpinti firmos reikalais. 25 . išskyrus lengvus laisvalaikio skaitinius. kad nepamirštanti. tarsi padėdama tašką.Iš pradžių tėvo firma iš Korėjos importavo daugiausia džio­ vintus maisto produktus ir vaistažoles. . kuriose tikrovė pateikiama kaip tikrovė. . jog viskas pramanyta. Ji atsidūsėjo.paklausė Miū.pasiteiravo Miū išsekus kalboms apie muziką. Jei dabar visus pradėčiau vardyti. kai tėvas mirė nuo vėžio. Sumirė atsakė. .Daugiausia susijęs su užsieniu.Prieš trylika metų. tačiau. liko silpnos sveikatos mama. Visada taip buvo. tad man nereikia taip dažnai ten rodytis. Ji pasakė. O kokius romanus rašai. Nuo firmos priklausė ne vieno artimojo gyvenimas. Firmos vadovė ir dabar dar tebesu aš. Mečiau universitetą ir kartkartėmis kur parsisamdydama ne­ sudėtingiems darbams rašau romanus. . .pasiteiravo Sumirė. O koks tas darbas? .

.ji pakėlė veidą. Štai kodėl aš viena galiu konkuruoti su kompanijomis lyderėmis. Važinėju į Europą. Nors tai akivaizdu. . tu moki angliškai? . negu tuos. kurių nemoku.Kompiuteriu naudotis moki? ..mėgstu. žvelgdama į bežadę erdvę virš stalo. . Na. O štai skaityti .Nesu labai įgudusi. papasakok. pavyzdžiui. kai pirmame kurse mėgino į garažą įvaryti tėvo volvą universalą ir bagažinės durelėmis atsitrenkė į stulpą. . kokių įgūdžių tu turi. Tik norint susikurti ir išlaikyti tokį asmeninių pažinčių tinklą.Nėra čia jokios ypatingos prasmės. Tiesiog. pamėgino galvoti apie save pačią.Nė neįsivaizduoju. Sumirė tyliai paguldė šakutę ir peilį ant lėkštės ir. ar gali kokiais šešiasdešimčia žodžių paaiškinti. bet puikiai spausdinu elektrine mašinėle. . Nelabai suvokė. kuriuos gerai sugebu. ko iš jos norima. Kitaip sakant.Daugiausia vyno importui. Sumirė vėl papurtė galvą. ką tu ypač gerai moki daryti. Be muzikos klausymo ir knygų skaitymo. manau.Tai yra? . . reikia skirti pakankamai laiko ir pastangų. šiaip sau. Negaminu maisto.Beje.O vairuoti? Sumirė papurtė galvą.Simbolis ir sutartinis ženklas? .. . vairo beveik nelaikė.Greičiau išvardyčiau dalykus.Jei nesunku. tarsi ką pri­ siminusi. Miū nusijuokė. Kartais muzikiniams kontrak­ tams. .. Nuo tada.Na. Ne­ 26 . išmokčiau.Šneku ne itin gerai. kuo skiriasi simbolis ir sutartinis ženklas? Sumirė pakėlė nuo kelių servetėlę ir nusivaliusi lūpas padėjo atgal. . tad. nes šios srities susitarimai labai pri­ klauso nuo asmeninių ryšių. nemoku tvarkytis.

bet tuo metu niekaip negaliu susivaldyti. susikaupė. Kai supykstu. Mėnesinės negausios.O ar nenorėtum kurį laiką pas mane padirbėti? . jau supratai iš mano kalbos. žadintuvus.nuolat supainioju kairę su dešine. Orientacija katastrofiška . visiškai nemoku sakyti mandagybių. manau. Karkartėmis truputį pasigiriu. Nė vieno ėduonies. Čia Sumirė atsikvėpė ir kalbėjo toliau: .moku rūšiuoti turimų daiktų. esu linkusi daužyti daiktus. Be priežasties droviuosi svetimų žmonių ir beveik neturiu draugų. kuris ten atstovavo savo darbovietei. išskyrus peršalimus. Nesu labai atletiška. 27 .nė neįsivaizduodama. Po to gailiuosi. greitai viską pametu. Mėgstu mu­ ziką. Sumirė pasiliko prie savo įprastinės rūškanos. bet nuo gimimo. Neblogai šneku is­ paniškai. . mokėsi ir pramoko. pieštukus. Viskas krinta iš rankų.Moki ispaniškai? Sumirė vidurinės mokyklos laikais mėnesį svečiavosi pas dėdę Mechike. Maisto neskirstau į mėgstamą ir nemėgstamą.Tačiau tekstų rengykle galiu greitai rinkti tekstą nežiūrė­ dama į klavišus. nė vinies negalėčiau įkalti. tačiau dažniausiai miegu puikiai. kokią miną geriau nutai­ sius. . Pasinaudojusi palankia proga. tarsi prisukdama aparatą. Visiškai neturiu santaupų. bet visai neturiu klausos. Lėkš­ tes. Universitete irgi lankė ispanų kalbos kursus.Padirbėti? .Klausyk. niekada sunkiai nesirgau. tikriausiai net nemokėčiau deramai atsiliepti telefonu. Miū kilstelėjo galvą: . bet niekada neišsisukinėju. Kartą per mėnesį užkalkėjęs sprandas neleidžia miegoti. Dar esu įtartinai punktuali ir niekada nevėluoju į susitikimą. bet aš gyvenime nė karto nesu normaliai dirbusi. Esu nusprendusi nelipti į ankstesnį nei dešimtos valandos ryto traukinį ir. Nežiūriu televizoriaus. Miū suspaudė taurės kojelę tarp pirštų ir lengvai pasukiojo.

Staiga Sumirę apėmė toks jausmas. Ir šita meilė kažkur mane veda.paprastai tarė Miū. suprato Sumirė. Kone automatiškai stvėrė stiklinę vandens ir vienu gurkšniu jį išmaukė. įdėmiai jį apžiūrėjo. .pasakė Miū. Jų barškėjimas nuaidėjo sumišusioje Sumirės galvoje kaip urve uždarytų plėšikų riaumojimas. Šian­ dien norėčiau atsipalaiduoti ir negalvoti apie darbą.Tai nesvarbu.pripažino Miū.Na. . Žinai. kad aš tau praversiu? Miū šiek tiek pateliūskavo vyną taurėje. 28 . Nutaisęs vanagišką veidą.Bet juk ką tik susipažinom.Tai kaip gali manyti. . taip. Sumirė nustojo raukytis ir tiesiai šviesiai paklausė Miū: . Tikrai (taip. pianisto šlifuota metų metus. . man patiko tavo veidas.Tiksliau sakant. ar rytoj per pietus tu laisva? Sumirė nė nemirktelėjusi linktelėjo. tarsi trumputė candeza.Beje.Aš jau labai seniai sprendžiu apie žmones iš jų veidų.Apie smulkmenas ir detales tada ramiai ir pašnekėsim. įtraukė aromato ir pirmu gurkš­ neliu tyliai suvilgė lūpas. tarsi oras aplinkui būtų išretėjęs. .lais­ vas laikas yra pagrindinis jos turtas. Aš išties myliu šitą žmogų. Tada kilstelėjo padavėjo ką tik įpiltą rau­ donąjį vyną. Visi judesiai buvo natūraliai elegantiški. šitas Bordeaux visai neblogas. nors nežinau iš kur. apie mane beveik ničnieko ne­ žinai? . kad jos speneliai sukietėjo ir įsirėžė į rūbus. . jo išraiškų žaismas.pasa­ kė. Labai. o rožė raudona). Ji pastebėjo.. Nėra ko net galvoti . . padavėjas kaipmat priėjo iš už nugaros ir pripylė jos tuščią stiklinę vandens su ledukais. gal ir nieko nežinau. . Rezervuosiu ramią vietą kavinėje netoliese. .Tada papietaukime drauge. kaip ledas šaltas. .

Net jei sudegsiu liepsnose ir pranyksiu amžiams. . Man nesuteikta jokia pasirinkimo teisė. Jos nuojauta . net mirtinai sužeis. Bet aš jau nebegaliu atsitraukti. į kurią mane veda. Gal ten tūnantys dalykai mane giliai. dabar tai jau visiškai aišku . O gal tai pavojinga vieta.žinoma. yra nepakartojamas pasaulis. kurio man dar gyvenime nėra tekę regėti. Gal vieta. Galiu tik atsiduoti šiai srovei. ką dabar turiu.buvo tei­ singa šimtu dvidešimčia procentų.Nepanašu. Gal aš prarasiu viską. kad dar galėčiau ištrūkti iš šitos smarkios srovės.

.Mhm. ir todėl mažiau miegojau.Jau tuoj prašvis! . O tada suskambo telefonas. Prieš aušrą. . .išlemenau be jėgų. prieš aušrą.2 Sumirė paskambino praėjus lygiai dviem savaitėms po tų vestuvių. kurį kadaise Skotas Ficdžeraldas pavadino „sielos tamsa“. Man šiaip ne taip pavyko suvokti tik tiek. . sekmadienį. Panašiai.Miegojai? . buvau kietai įmigęs it koks senas priekalas.Sumirė paklausė lyg tardydama. Rodyklės buvo didžiulės ir padengtos tamsoje švytinčiais dažais. bet skaičių kažkodėl neįžiūrėjau. Aš. kaip kad senutė negali įverti siūlo į adatą. kad aplinkui dar tamsu. . žinomą. Tinklainėje užfiksuotas vaizdas nebuvo persiųstas į jį priimančią ir analizuo­ jančią smegenų dalį.tyliai murmtelėjau.Mhm. kiek širdis geis. Tada iš įpratimo dirstelėjau į ža­ dintuvą prie galvos. Tad savaitgalį ketinau išsimiegoti.laikas. 30 . kad sutvarkyčiau jai reikalingus (nors visai beprasmius) popierius. . Praėjusią savaitę rūpinausi su­ rengti konferenciją.

turėjau iki čia atitipenti tamsiu taku. Taigi. Visai eilinės formos telefono būdelė. Tikriausiai per artimiausią pusvalandį. Ar suvoki. Viena . O kur nors netoli tavęs yra vištų? Šiapus ragelio kiek papurčiau galvą. . Tai gaidžiai tuoj pradės giedoti. Tiks ir jungtukai. bet gal galėtum pasakyti nors kiek normalesnių žodžių? Be šalta­ kraujiškų jaustukų „aa“ ir „mhm“. .pasakiau.. . Buvau žiauriai pavargęs. kas kur padėta. bjauru. Su nuotrauka. 5 1972 m. bet kelnaitės . Nuošir­ džiai taip manau.Netoli manęs gyvena žmogus^ dar auginantis vištas.Skambinu iš taksofono netoli parko. . todėl visada skambinti eina iki jos. Ar tik nebus jos čia pasilikusios nuo Okinavos grąžinimo5. kaip tai gadina nuotaiką? Net kojines esu užsimovusi skirtingas. mažame delne gniauždama per pusseserės vestuves gautą taksofono kortelę. Kai dar net gaidžiai negiedoję. kad tau paskambinčiau. Jei taip atrodančią netyčia gatvėje kas nužudytų. Bet tam. Kai apgailėtinas mėnulis kybo rytiniame dangaus pakraštyje it susidėvėjęs inkstas. Pavyzdžiui.su peliuko Mikio paveikslėliu. neprašau užjausti.vienspalvė vilnonė. siela neitų į dangų.pasakiau. Okinava grąžinta Japonijai 3i . . man šis paros laikas patinka labiausiai. . neturėjau jėgų net sapnuoti.visai neberandu. Tiesą pasakius.Mhm. o kita . suprantu. kad skambinu tokiu metu. Tamsutėlė naktis iš rytų pusės pamažu ima šviesėti ir kažko kerštaujantys gaidžiai pragysta iš visos gerklės.Klausyk. Nenoriu sakyti per garsiai. kurioje laiminga pora susikibusi rankomis.išvis trūksta žodžių! Tokias iš tolo turbūt aplenktų net apatinių baltinių vagis. Mano kambarys apverstas aukštyn kojom . Už kokių 200 metrų nuo jos namų yra telefono būdelė.Vis dėlto. „tačiau” ar „betgi". Sumirė neturi telefono.

po galais. .pasakė ji. prieš aušrą.Po keturių penkiolika.imperatorius yra Japonijos simbolis. .taip parašyta Japonijos konstitucijoje. . Supranti? 32 . skiriasi sutartinis ženklas ir simbolis.Ačiū. toliau negalėsim aiškintis.Kitaip tariant. .pasakė Sumirė ir lengvai atsikosėjo. .Trumpai sakant. . ėmiau rengtis ir staiga prisiminiau. . kuo ski­ riasi simbolis ir sutartinis ženklas.pasakiau ir pažvelgiau į lubas.Vis dėlto. Ar tu gali paaiškinti? Kuo skiriasi simbolis ir sutartinis ženklas.Impera­ torius yra Japonijos simbolis.. . . Šiokia tokia pažanga juk yra. . . Pasikartosiu .pasakė ji.Aha. tu paskambinai norėdama sužinoti. Jau ketinau eiti miegoti.Pavyzdžiui. Tačiau tai nereiškia.atsakė ji. . Buvau visai apie jį pamiršusi. . . Ir nebegalėjau užmigti.Parūpo. Ką nors Sumirei logiškai aiškinti juk ir blaivia galva buvo komplikuota. kad imperatorius ir Japonija yra lygiaverčiai. Kuo skiriasi simbolis ir sutartinis ženklas? Aš atsisėdau lovoje ir perėmiau ragelį iš kairės rankos į dešinę. Kuo gi..Ne tarkim.. norėjau.Tarkim. Supranti? . kad tu man šį tą paaiškintum. . Tikrai . mhm.Supratau. tiek to. ir viskas. bet jei to nepripažinsi kaip fakto.Galbūt yra prieštaraujančių ar abejojan­ čių. kuo skiriasi simbolis ir sutartinis ženklas? Apėmė keistas jausmas.Na.Tai ką norėjai man pasakyti? . . .pa­ sakiau kuo ramesniu tonu. . Todėl ir skambi­ nu. Nors ir mažas žingsniukėlis. . Verčiau jau pripažinsiu. tarsi mano galvoje iš lėto slinktų kaž­ kokia procesija. Sekmadienį ryte. Prieš kelias dienas vienas žmogus man uždavė šitą klausimą.Gal gali pakartoti klausimą? Ji pakartojo.

Ar supranti? . Tačiau jei apibrėžiame elementariai. .Visada stebiuosi. Imperatorius yra Japo­ nijos simbolis.Tau irgi ne pro šalį būtų truputį pamokytojauti pradinėms klasėms.aš įnirtingai purčiau galvą šiapus ragelio.abu dėmenis galima sukeisti vietomis. . . Patį įvaizdį. o ne aštuonias? Į daugumą jų vienaip ar kitaip jau įsigudrini atsakyti.Tačiau.O klausyk. . Kodėl Žemė ne kvadratinė? Kodėl kal­ maras turi dešimt kojų..Daugmaž supratau. . čia tarsi vienpusė rodyklė. jie abu būtų lygiaverčiai. kodėl kalmaras turi dešimt kojų. . tai reikš ir imperatorių. manau.tarė Sumirė. bet tu juk tikrai labai geras mokytojas.Ei. ar ne? . . būtų parašyta „Imperatorius yra Japonijos sutartinis ženklas". Iš tiesų neketinu sukeisti vietomis imperatoriaus ir Japonijos.Kažin. kad galima sukeisti vietomis impera­ torių ir Japoniją? Taip įmanoma? . kuo skiriasi simbolis ir sutartinis ženklas.atsakiau. . Čia tik aiškinimo būdas. . . ne aštuonias? 33 . .Nesuprantu. suprantu.atsakiau. o kai sakome „im­ peratorius".Hmm.Kažin. Mano žodžiai nežinia kodėl nuskambėjo negyvai ir banaliai. . . . kad B = A. Štai kas yra sutartinis ženklas. kaip tau puikiai sekasi paaiškinti. tačiau Japonija nėra imperatoriaus simbolis. jei.Klausyk. Aš dabar tiesiog mėginu kuo paprasčiau paaiškinti. tarkim. . tai reikš ir Japoniją.Specialistas galbūt paaiškintų tiksliau. turėtų pakakti ir tiek. Kitaip tariant.Regis. A = B reiškia. Čia tarsi skirtumas tarp vienpusio ir dvipusio eismo.Ne. . Tiksliau .Toks juk mano darbas. kai sakome „Japonija". visai ne taip. Į mane kreipiasi su įvairiausiais klausimais.Taigi tu nori pasakyti.

. ką čia atsakius. Tada pridūrė lyg prisimi­ nusi. . . bet aš išties įsimylėjau. .Labai ačiū.Taip. ką čia atsakius. Ir kaip dažnai būna. . rodėsi.Vakare esu laisvas.grąžinau ragelį iš dešinės į kairę. . Nesumojau.Turi šiandien laiko? Norėčiau susitikti pasikalbėti. bet negalėjau prisiminti. Girdėjau Sumirės kvėpavimą. padėjęs ragelį..Už ką? .Už tai. Vilkėjo tamsiai mėlyną suknelę trumpomis rankovėmis ir ploną megztą švarkelį. ar lig šiol Sumirė buvo man kada padėkojusi.Ne tave.Ne mane juk? . o ne mane? . . Tyla priminė pagyvenusio iešmininko nuleidžiamos užkardos dunkstelėjimą prieš atvažiuojant garo traukiniui. vykstančiam į Peterburgą. . . Net štai rage­ lį laikydamas jaučiuosi taip. kai nesumoju.Mhm.Apie tai. kad prieš aušrą maloniai atsakei į mano klausimą. kvaila taip sakyti. kaip tu įsimylėjai kažką kitą. Buvo girdėti.pasakė. .tarė Sumirė. leptelėjau visai ne į temą: . Buvo dar tamsu. Aišku. Suspaudęs ragelį tarp peties ir galvos pasirąžiau. kaip aš smarkiai įsimylėjau. Kažką murmtelėjau ir.ant kaktą dengiančių kirpčiukų.Klausyk. . avėjo juodus la­ 34 .Ateisiu penktą valandą. Tada keistai nutilo. . Prieš užmigdamas pagalvojau.Sumirė pasakė. kaip pigiu žiebtuvė­ liu prisidega cigaretę.Apie tai. Gal kokį kartą ir buvo. . dar galėjai įžvelgti žirklių įspaudus. Vos ją išvydęs neatpažinau .jos stilius buvo visiškai pasikeitęs. Plaukai stilingai trumpai pakirpti. užgesinau šviesą. Sumirė pas mane atėjo šiek tiek prieš penkias.atsakė Sumirė. tarsi vienas remčiau begriūvančią mūrinę tvorą. .Gal jau galima miegoti? Aš tikrai pavargęs. nors į akį durk. .

bet godžiai mėgaujasi Monblanu. viskas yra skonio reikalas. kaip Sumirė neskubėdama. Iš mažų garsiakalbių kavinės palubėje skambėjo sena Astrudos Džilbert bossa nova daina.atsakiau atsimerkęs. Net mūvėjo pėdkelnes. Įdomu. bet suvokiau.Ar tau neatrodo keista.Nors nežinau. Tačiau. Tada pakėlė akis į mane. Sumirė kurį laiką žvelgė į tuščią lėkštutę. . .“ Užsimerkiau. kad aš šitaip apsirengusi? . ..Neblogai. Sumirė tradiciškai prie ka­ vos užsisakė Monblano pyragėlį. .. 35 . . Ji dainavo: „Pasiimk mane į Aruandą.Gal eime pasivaikščioti? Beeidami Universiteto gatve stoties link nusprendėme užsukti į mūsų pamėgtą kavinę ir išgerti kavos.Na. Sunėręs rankas už galvos žvelgiau.Jau nebe.. Sumirė susijuokė. . . Lengvai dvelkiantis vėjas švelniai virpino merginų sijonus ir nešė nuo jaunų medžių sklindantį pratisą kvapą. .. kurioje anksčiau buvo Monblanai.pasakiau nužvelgęs ją nuo galvos iki kojų.Žvaliai.kuotus batus vidutinio aukštumo kulnais. šiaip ar taip. Prie gėlių parduotuvių stovėjo išrikiuotos tulpės ir krokai. Ir reikia pasakyti. Šitokia Sumirė atrodė gražesnė ir elegantiškesnė nei paprastai. ir puodelių bei lėkštučių skimbčiojimas priminė tolimą jūros ošimą. Žinoma. Pėdkelnes? Nesu moteriškų drabužių specialistas. kad taip apsirengusi ji jautėsi lyg ir visai puikiai. .Kaip jautiesi? . ką ji vilkėjo. kokia gi ta Aruanda. buvo ganėtinai brangu. šiek tiek mįslingiau nei visada. Kaip Moldovos upė pavasarį. ką pasakytų Džekas Keruakas. man labiau patiko ankstesnė neįtikėčiausiai apsitaisiusi Sumirė.Vis dar apsimiegojęs? . kad viskas. Buvo giedras balandžio pabaigos sekmadienio vakaras.

nori išgirsti? . .Kaip labai? Ji palinko virš stalo.Noriu nenoriu. .Ir čia pat persirengėt.Hmm. kad ilgas.bet vis dėlto gerokai apsirikai. apie prieš­ piečius su Miū Aojamos restorane. . bet mane vejasi blogi žmonės. net kelnaites su peliukais Mikiais su­ mainėte. Apie pusseserės vestuves. mūsų ūgis beveik toks pats.Gal galiu tas aplinkybes truputį įsivaizduoti? . kai gaudydama kvapą įbėga maždaug metro penkiasdešimt penkių centimetrų ūgio daili mergina ir sako: „Maldauju.“ Esu matęs Honkongo filmuose.tarė Sumirė. 36 . kad pirkau.Ar ne tas pats.Apsirengusi tais neįtikėtinais keruakiškais apdarais. Juk tiek pinigų aš neturiu.pasakiau. . Koks sutapimas! . Nesvarbu. Pasakojimas išties buvo il­ gokas. o kojinės.Su peliukais Mikiais buvo ne kelnaitės. Susiklostė tokios aplinkybės. .Nemanyk. Sumirė nusijuokė. tu kažko­ kiame tualete plauni rankas traukdama cigaretę.Mėgink. Tada ji pradėjo pasakoti. kad tai papasako­ tum. .Ilgas pasakojimas. Jei yra dar uvertiūra ir „Dvasių šokis". klok ir juos. . .. pasakok. . gal apsikeistum dabar su manimi drabužiais nuo galvos iki kojų? Negaliu smulkiau paaiš­ kinti. .Tos merginos batų dydis buvo 35. . tu juk būtent tam ir atėjai. Laimė. o suknelės dydis 7.

neigia Sumirė.3 Kitą dieną po vestuvių. 37 . lijo. kad galės dar sykį susitikti su Miū. Ar tai susižavėjimas gražia. šitaip daužosi mano širdis. Praradusi viltį išjungė aparatą. atsigulė ankštame kambaryje ant grindų ir lūpose suspaudusi nepridegtą cigaretę leidosi nešama minčių. ko imdavosi. bet kad ir kiek spoksojo į ekraną. Sumirei tai buvo beveik neįtikėtina. kad galėsiu dar kartą pasikalbėti su Miū. Vien nuo minties. Atsisėdo prie stalo ir prisidegusi cigaretę kaip visuomet įsijungė teksto rengyklę. Jausmas toks. tik­ rai jausčiau kartėlį. pirmadienį. Tai šiek tiek skiriasi nuo paprasto „susižavėjimo". Būdama šalia jos aš visą laiką troškau ją liesti. tarsi stovint ant kalvos viršūnės tave koštų vėjas. Lietus buvo minkštas ir švelnus. O jei būtų reikėję su Miū taip ir išsiskirti. . krito iš rankų. Pagalvojus. į galvą neatėjo nė viena eilutė. jos širdis imdavo spurdėti ir viskas. tamsiai sudrėkinantis pavasario žemę ir tyliai įkvepian­ tis gyvybę joje tūnantiems bevardžiams padarėliams. rafinuota vyresne moterimi? Neturėtų taip būti. Lyti pradėjo po vidur­ nakčio ir nesiliovė visą naktį iki pat aušros.

Sumirė sutiko. Keista. kad vieną kartą išgirdęs negali prisiminti. Pirmą kartą besilan­ kančiam surasti tą restoraną ir patekti į jį buvo sudėtinga. kai pagalvoji. ir pasitaikyk tu man . siurbčiojo Perrier su ledukais ir smalsiai klausinėjo padavėjo apie patiekalus. kad neturi mėgstamų. Miū pa­ kėlė galvą nuo valgiaraščio ir žaviai nusišypsojo. Miū čia jau sėdėjo. plaukuose segėjo neįmantrų sida­ brinį segtuką. susišiaušusiais it našlaičio plaukais. dvidešimt dvejų metų pirmą kartą gyvenime nuoširdžiai įsimyli. Vei­ kiausiai bus prieš pietus sužaidusi keletą partijų ir atėjusi tiesiai čia. Į kambarį įžengus Sumirei įprastu eglute austu švarku ir rusvai žalsvomis kelnėmis. kad prilygo meno kūriniui.moterį! Miū nurodytas restoranas buvo apie dešimt minučių kelio pėsčiomis nuo Omotesando metro stoties. Miū abiem užsakė to paties. „Anąkart sakei. Ant kėdės buvo padėta teniso į sienelę raketė ir plastikinis Missoni sporto krepšys. Net pavadinimas toks. Ant stalo krašto gulėjo vaiskiai mėlyni saulės akiniai. Pagrindinis valgis buvo ant žarijų kepta balta šviežia žuvis. Sumirės galvoje iškilo sporto klubo dušinėje egzotiškai kvepiančiu muilu prausiančios prakaitą nuo kūno Miū vaizdas. tada prisidegė cigaretę. Skruostai dar rausvi. Prie durų Sumirė pasakė Miū vardą ir buvo palydėta į mažą kamba­ riuką antrame aukšte. . Žuvies filė nuo įkaitusių grotelių buvo taip tobulai sudryžuota. Ant tamsiai mėlynų polo marškinėlių ji vilkėjo tos pačios spalvos medvilninį megztinį. apšlakstyta žaliuoju padažu su grybais. Garnyrą sudarė keletas virtų moliūgų kukulių bei perdėm rafinuotai išdėstytos cikorijų salotos.Sumirė atsiduso ir kurį laiką žiūrėjo į lubas. De­ 38 . nemėgstamų valgių? Ar galiu patiekalus išrinkti savo nuožiūra?" Žinoma. Mūvėjo siaurus baltus džinsus.

Mažas miestelis kalnuose. kad jos tėvas Japonijoje nemažai uždirbtų pinigų skyrė gimtajam miesteliui Pietų Korėjos šiaurėje ir vietos gyventojams pastatė keletą visuomeninių pastatų. visai nenori kalbėti apie save. vieta pasirodė atšiauri. Kiek akys užmato . apie tai. Sumirė savo ruožtu turėjo daugybę klausimų Miū. apie lankytas mokyklas (kurių nė viena nepatiko).raudonai rudi uoliniai kalnai.paklausė Sumirė. Bet ši. . kokia dabar yra. kad Miū maistui skiria nemenką dėmesį.šyptelėjusi pasakė ji. Kartą dar mažą mane tėvas nusivežė kartu. kad buvo žiema. O man tai tebuvo niekada neregėtos svetimos šalies miestelis. jie braukdami ašaras mane glėbesčiavo.stangrus. kūnas . Apie tėvą. užspeistas kalnų perėjos tvirtovėje. Miū teiravosi apie Sumirės paeitį. be riebalėlio." Juodviem baigus valgyti. motiną. Valgydamos abidvi šnekučiavosi be sustojimo. Už tai dar ir dabar to miestelio aikštėje stovi bronzinė jos tėvo statula. Kokia ta statula? . Tačiau ji veikiausiai yra apsispren­ dusi be menkiausių nuolaidų išlikti tokia. kad jai reikėtų laikytis dietos. kurį valgė tik Sumirė. Gal dar ir dėl to. Miestelyje gyveno daug giminių. kaip metė universitetą ir ką veikia dabar. Ne itin intriguojantis gyvenimas. tarsi girdėtų pasakojant apie įdomius nekart nematytos šalies papročius. Į tos statulos atidengimo ceremoniją. Jos kaklas buvo liaunas it augalo stiebas. Nepamanytum. rodės. „Ką čia apie save pasakoti . Galiausiai atnešė espresso. . o Sumirė nuoširdžiai atsakinėjo į užduotus klausimus. Tik tai. Sumirė apie Miū beveik nieko nebu­ vo sužinojusi.Verčiau tu dar papasakok apie save. Tarsi spartietis. 39 . Miū dėjosi jo nepastebinti. . Sumirė nusprendė.sertui pateikė crėme brūlee. Tačiau Miū klausėsi Sumirės pasakojimų ausis ištempusi.niekam neįdomu. apie laimėtą prizą per rašinių konkursą (dviratį ir enciklopediją). prižėlę sukrypusių medžių. Nė vienas iš jos pažįstamų žmonių nebuvo įamžintas statuloje.

kad tokio at­ sakymo ji ir tikėjosi. . visiškai neturiu tam deramų drabužių.Žinoma. kai jos gurkšnojo po antrą puodelį espresso. Gal reikėtų sakyti . koks tu žmogus. Klok. Panašu. monumen­ tali.. Ši tiesiog oda pajuto jos ramų žvilgsnį ir nuraudo. jau sakiau. . Tokių yra visur. bet niekur nematė peleninės. Svarbu tik tai. yra taip. Jei mano tėvui sukurtų statulą. ar ne. . . ar tu nori su manim dirbti. Net tuos.slapčia sumojo Sumirė. Nors nejauku. kad viskas. Mano tėtis buvo žemas. ką matome šiame pasaulyje. Apsi­ galvojusi siurbtelėjo šalto Perrier. jokio kito nė karto nesu dirbusi. bet vis dėlto dabar mano vienintelė ir pagrindinė užduotis . Iš kitapus stalo Miū pažvelgė tiesiai į Sumirę. Tada nuoširdžiai atsakė: .Žinoma.. Juk ir tau būtų keista.pratarė Miū.didinga. . Nes realiame gyvenime jos tėvas buvo pernelyg gražus.paklausė Miū. ką galvoju? . su kuriais ėjau į vestuves..Ar galiu tiesiai sakyti tai.Iš pokalbio daugmaž susidariau nuomonę. Juk ir universitetą vien todėl mečiau. .. Tada pamaniau sau: nereiškia. išskyrus elementarų fizinį darbą. Sumirė atsakė atsargiai parinkdama žodžius: . kad taip manai. jei aikštėje prie Čigasakio stoties išdygtų tavo tėvo statula.Statula eilinė.. Miū linktelėjo tokia pat veido išraiška. man labai malonu. o ir mano numatytas užduotis tikrai nesunkiai atliksi. Tiesiog ištark taip arba ne. ji turbūt atrodytų daug ku­ kliau. ar nenori man dirbti? Sumirė troško užsirūkyti. Visa kita nėra taip reikšminga.standartinė. Be to.rašyti romanus.O apskritai koks tai būtų darbas? Regis. o jo statula . kaip atrodo. pasiskolinau iš pažįstamos.. 40 ..Tai kaip. kai tavo tėvas tampa bronzine statula. .Pratęsiu vakar dienos temą. Anuomet buvau vos penkerių.

Tau tai turbūt bus nemalonu.Laikas ir patirtis. Mudvi tikrai gerai sutarsime.Tu irgi ištiesk ranką. ji jautė. Aš jaučiu. taip geriau. kiek širdis geis.Šiaip ar taip. Ar pati nesi to pajutusi? . Tad jei sulauksi dvidešimt aštuonerių. bet ir tokia patirtis juk naudinga rašytojai? Sumirė prasižiojo ketindama atsakyti. esu tikrai tuo įsitikinusi. Bet dabar tu dar nepasirengusi. dabar eikš dirbti su manimi. Nesi sukaupusi pakankamai jėgų atverti toms durims. bet negalėjo išspausti nė garso. bet jai pavyko atsipalaiduoti. . . Neturėsi ko valgyti. tau reikia daugiau laiko nei paprastiems žmonėms.pasakė Miū ramiai. 41 . Sumirė sučiaupė lūpas ir pažvelgė Miū tiesiai į akis.. kad ir kiek laiko dabar sugaištum. kaip jos pačios būtis pamažu traukiasi ir mažėja. Čia ne šiaip gražbyliauju.Nėra ko čia tiek nerimauti.. . . Kol galbūt taip besitraukdama sutirps it ledas saulė­ kaitoje. Miū žiūrint jai tiesiai į veidą. Todėl tik tylomis linktelėjo. kad tas laikas atėjo. Miū ištiesė dešinę ranką stalo vidurio link: .bet gal taip ir gerai. tau veikiau­ siai nepavyks parašyti vientiso kūrinio.apibendrino Sumirė. Tikrai kada nors tapsi nepakartojama rašytoja. liksi elgeta. o pastangos vis dar neduos vaisių ir tėvai nutrauks savo paramą. Turi neparankų bruožą . Sumirė nurijo seiles. .prašau . ką užsibrėžei. . Jis buvo šiltas ir švelnus.Man atrodo. Manau. Miū nusijuokė. kad turi tą gebėjimą. kad neprieštarauja. . O jei pajusi. Norėdama parodyti. bet tvirtai. • Sumirė padavė dešinę ranką ir Miū ją suėmė delnu.. Tad nesiraukyk.Tu turi talentą. .kad pasiektum.galėsi viską mesti ir rašyti.

atsakė Sumirė. Laikydama Sumirės ranką Miū nepaliaujamai žiūrėjo jai į akis. Gali ateiti dešimtą ryto ir būti iki ketvirtos valandos popiet.Eime pas mane namo . Taip pat rask laiko šnekamosios anglų kalbos ir vairavimo įgūdžiams lavinti.. Bet jos balsas skambėjo taip. Tiek sugebėsi? . Jei moki ispaniškai. bet ir pats darbas nėra sunkus. Miū nusijuokė ir aplink jos akis susimetė žavingos raukšlelės. išmokti italų neturėtų būti sunku. Sumirei patiko tas atvaizdas. 42 . Turėsi triskart per savaitę ateiti į mano biurą. o jei bus laisvo laiko. Tiesiog dabar į bet kokį klausimą ar prašymą nedvejodama atsakytų tik teigiamai. tarsi būtų kito žmogaus iš gretimo kambario. Vis dėlto norėčiau. sugebėsiu. kad dukart per savaitę lankytum privačias italų kalbos pamokas. Taip išvengsi spūsčių. galėsi nors ir knygas skaityti. . Didelio atlyginimo nepasiūlysiu. Tarsi jos siela būtų įsiurbta kiton veidrodžio pusėn.Manau. bet kartu ji kraupiai jo bijojo. Juodutėlių Miū vyzdžių gelmėje Sumirė galėjo pamatyti ryškiai atsispindintį savo pačios atvaizdą.Kitą savaitę pradedam.noriu šį tą tau parodyti. trečiadienį ir penktadienį. Pirmadienį. .

ar turiu kur apsistoti. ir kai atsakiau. irgi vieniša keliautoja.Natsume Soseki romanas.sakė. Aš irgi netikėtai pajutau. kad ne (anuomet niekada neužsisaky­ davau iš anksto kambario viešbutyje). prie Japonijos jūros. apima Niigatos. užsienio valiutos skyriuje. Bet sėdėdama priešais ir su manim šnekučiuodama ji atrodė labai atsipalaidavusi.sulysęs aštuoniolikmetis studentas . Dažnai garsiai kvatojo. pasibrukusi keletą knygų po pažastim. Ji paklausė. per vasaros atostogas vienas klajojau po Hokuriku6ir kartą permiegojau su traukinyje sutikta aštuoneriais metais vyresne moterimi. Išikavos ir Fukui prefektūras. kad galiu kalbėti apie viską neįsitempęs. ir nelabai suvokiu. 7 Sanshird (jap.) . 43 .■a Baigęs pirmą kursą universitete. ji pasiūlė pernakvoti jos 6 Regionas Honšiū salos vakaruose. „Keliaudamas su kuo nors drauge tik išvargsti". Tąkart visa tai priminė Sanširo7įžangą. kuo aš . Ji tikrai gebėjo sukurti neblogą atmosferą.patraukiau jos dėmesį. Ji dirbo Tokijo banke. . Atsitiktinai abu turėjo­ me išlipti toje pačioje Kanazavos stotyje. Tojamos. Atostogau­ dama visuomet keliaudavo viena.

. . Tad turbūt irgi normaliai. Atsiprašiau jos. Svarbiausia 44 . Pati manau. . atsakiau. bet vairuoja prastai? . .Ką tik gavau teises .nepasakyčiau.Dabar truputį pamąstyk. .. Vieni žmonės gabūs. bet draugai vis nepagiria. .pasakė. Aš linktelėjau.Aš taip pat. Ji nusijuokė.Tu vairuoji? Vairuoju. buvau toks įsitempęs. kad man ne­ sisekė. kurie puikūs vairuotojai? . kiti . Normaliai. gabus .Tai veikiausiai yra šiek tiek įgimtas dalykas.ar vienam. bet nėra pastabus.negabus. Bet gal pažįsti keletą žmonių. ar tą. kad puikiai. Po dušo ji apsisiautė chalatu ir ištraukusi iš šaldytuvo dvi skar­ dines alaus vieną padavė man.Ar gerai sekasi? . Taigi kokį žmogų tu pasirinktum keliauti drauge: tą. Tarsi talentas.nesumanus..ne. kad vairuoju visai gerai.Na.ne. . kambario kaina ta pati. Tarkim. nėra čia ko atsiprašinėti.Ar nebus tas pats'visur? Nėra juk taip svarbu: sumanus . Ji tylomis gurkštelėjo alaus ir susimąstė. . ar dviem. kuris gerai vairuoja.Baik jau. . tu su kuo nors važiuoji mašina į ilgą kelionę. netikėtai paklausė: . „Nesirūpink . kartkartėm pasikeičiate prie vairo. .Aš irgi. kuris pastabus.atsakiau. . .Kaip ir atvirkščiai . nežinau..būna ne tokių gabių...tarė ji. Nugėrusi pusę skardinės. Juk taip? Aš dar kartą linktelėjau.užsakytame viešbučio kambaryje.Pastarąjį.“ Kai pirmąsyk mylėjomės. taip. Kaip ir vieni labai pas­ tabūs. . kiti . Susibendraujate.Jau toks man­ dagus.

kad klydau. kad reikia tapti pastabiam. . .savo. kas aplink.Įsiklausyti? . .Bet juk tu esi patyręs daugybę įvairiausių nutikimų. kodėl. . „Labai geras žmogus.Hmm. apimta aistros konvulsijų. Sumirei pasakojau šią istoriją.Taip nutiko atsitiktinai. Galbūt tada kalbėjomės apie lytinį potrau­ kį. Kad ir kaip ten būtų. Šis kartas paskutinis. Ne­ spręsti apie viską iš anksto. Ji tęsė savo kelionę. Regis. Tik vėliau suvokiau. Gal svarstė. tiesiai ko nors paklaustas.pasakė šypsodamasi. kaip reaguoja moteris. ji mintyse gromuliavo tą mano kuklaus seksualinio nuotykio epizodą. ką reiš­ kia atidžiai įsiklausyti. Labai seniai. Nelabai atmenu.tapti pastabiam. . . kad įvairiausių nutikimų.O kokia šito pasakojimo esmė? . .Draugaujame jau penkerius metus ir pagaliau susituoksim. ar neįpinti jo darniai į savo romaną. Ji tik nusijuokė ir nieko nepasakė. Kitą dieną kartu papusryčiavom ir patraukėm savais keliais.pasitikslinau. vidumi įsiklausyti į situaciją.Nepasakyčiau. niekada neužverti širdies ir proto. Regis. o aš .tada pasiteiravo Sumirė.Pasakojimo esmė ta. . Kai kiek vėliau mes dar kartą mylėjomės.ramiai papriešta­ ravau. Išsiskirdama ji pasakė. Išlikti ramiam ir atidžiai įsiklausyti į tai. dažniausiai nuoširdžiai ir atsakau. pradėjau suprasti. Turbūt. ." Aš tuomet buvau dar jaunas ir tikėjau. šįkart viskas vyko sklandžiai kaip sviestu patepta. Tada pirmą sykį pamačiau. . kad po dviejų mėnesių planuoja ištekėti už bendradarbio. kad tokie nuotykiai dažnai nuspalvina žmogaus gyvenimą. 45 . . pasitaikius progai.tarė Sumirė. Taigi daugiau nebekeliausiu viena.

aš vis įsivaizdavau tą agurką.tariau. . . vešlių augalų vazonai.Kai tame restorane Miū laikė mano ranką ir skvarbiai žiūrėjo į akis. turi įsiklausyti.Šiek tiek. . Ar nepaaiš­ kintum išsamiai? Su pavyzdžiais. Pavyzdžiui.Bet kartais įsivaizduoji.pasakiau. .Luktelėk. . Žinoma. .atsakė Sumirė.prisiminiau.—pasakojo man Sumirė. . .pripažinau. itališka odinė sofa.Agurką? . Sakiau sau: turi nusiraminti. . Ne itin erdvus. . . graviūrų 46 .Tai gerai. nei atrodai. .Miū butas buvo čia pat. žemų dažnių garsiakalbis. Saulėtas balkonas. čia tik pavyzdys.Tu visada mylėdamasis su moterimi įsivaizduoji vasaros popietę šaldytuve gulintį agurką? .Visi žmonės savaip keisti. įsiklausysiu.Kartais. vos tik pamanai: štai nuo šiol būsiu pastabi.Ne visada.tarė Sumirė po pauzės. mintyse skaičiuoti ar panašiai.Ji kurį laiką audė mintį nesmarkiai krimsdama nagus. . .O kaip tapti pastabiai? Juk negali viskas staiga pavykti. gali galvoti ir apie vasaros popietę šaldytuve gulintį agurką.Išties esu.Na ir? Ar bent kiek pravertė? .O dar? . atmeni? . Sumirė susiraukė ir keliskart papurtė galvą. . Sumirė grįžo prie pasakojimo esmės.Tu esi man pasakojęs apie vasaros popietę šaldytuve gulintį vėsų agurką. vos paėjėjus nuo restorano. . bet fantastiškas butas. .Tu didesnis keistuolis.Pirmiausia reikia nusiraminti.Hm. . . .

Neįkainojama vertybė aistruoliui. bet dabar pamėgink iš visų jėgų susikaupti. bet ai. Tai brangus palikimas.Jei išrastų mašiną.Gerai.kukliai atsakiau. labai panašaus sudėjimo į mano. bet atliekamų drabužių turi per akis. . 47 . laimė. Argi ne keistas tas pasaulis? Yra žmonių. . Kaip manai. to nepasakyčiau. kurie slepia. ką ji man ten parodė? Jei atspėsi. Aukštakulnių. stovėjimo aikštelėje . O mano batų dydis. Gerai įsižiūrėjęs suprastum. Ir suknelė. o ši. tolokai galėtum nuvažiuoti.. yra Setagajoje. . kuriame gyvena su vyru. ir sijonas . Kad ir kiek žiūrėčiau. kad nebetelpa į spintas. kurie turi aibes drabužių. kad mūvi skirtingas kojines. ir tokių žmonių kaip aš.Jie tiko kaip nulieti.jaguaras. bet daugelis to nepastebi.Mėgstamiausius Marko Bolano gyvatės odos sandalus stik­ liniame dėkle. tebūnie. kad jie šiek tiek išėję iš mados. . . O dažniausiai nakvoja viena Aojamos bute. Taigi ji nuėjo pas tą savo draugę ir parriešė man šūsnį „atliekamų" drabužių. varomą kvailais juokeliais.Ji turi turtingą draugę. Ant aulo yra savininko parašas. ką ji man ten parodė? . bet užsijuosus diržą to visai nebe­ matyti. Aš kostelėjau ir tariau: . Ten sugrįžta savaitgaliais. Ir pasakė: ateik į darbą apsirengusi šitaip. Na. Namas.. Ten gyvena ji viena. Kaip manai. .Priskirk tai psichiniam išsekimui.Atspėjai. apmokėsiu dabar­ tinę sąskaitą. .kolekcija. toks kaip ir Miū.Parodė dabar tavo vilkimus dieviškus drabužius. Sumirė susiraukė ir atsiduso. ko jau ko. ir palaidinė.tariau.pasakė Sumirė. Gal liemuo kiek per platus. todėl ji man atidavė kelias nebereikalingas poras.viskas. . . žemakulnių. kurio nevalia pamiršti kalbant apie rokenrolo istoriją. Sumirė patenkinta nusijuokė. Netrūksta nė vieno žvynelio.

. . beveik visi anglų ar prancūzų kalba. Sumirė užsirašydavo skambintojo vardą. Vieta kiek tolėliau nuo didelės gatvės. Taip Sumirė ėmė triskart per savaitę dirbti Miū biure. Atėjusi į biurą Sumirė palaistydavo gėles. faksas su telefonu ir PowerBook. telefono numerį. Tuzinai klasikinės muzikos kompaktinių plokštelių. Per dieną kelis kartus suskambėdavo telefonas. Visi itališkų firmų. Laiškai dažniausiai būdavo iš užsienio firmų ir agentų. išgerdavo 48 . Butas buvo trečiame aukšte. Apsi­ rengusi kostiumėlį ar suknelę. Miū turėjo mažą kabinetą savo reikmėms Džingūmae. įsipildavo kavos iš kavavirės. Būdavo skambučių ir iš užsienio. beveik nepasiekia­ ma miesto triukšmo. juos išspausdindavo ir padėdavo Miū ant stalo. Nelabai įsivaizdavau. pro langus į rytus galėjai matyti parkelį. ji sėsdavo į traukinį ir važiuodavo į darbą iš Kičidžiodžio į Šindžiuku. ir visa tai persiųsdavo į Miū mobilųjį telefoną. nereikalingus iš­ mesdavo. Jei ateidavo pašto laiškai.pasakiau. Be savo firmos darbo kabineto Akasakoje. jų grotuvas ir nedideli garsiakalbiai. Jei būdavo laiškų. Pirmame pastato aukšte įsitaisęs skandinaviškų importinių baldų salonas. kad ji galėtų spėti į rytinį traukinį.palikdavo užduotis Sumirei.Pasakojimas primena Džeinę Eir. juos atplėšdavo. Tai buvo vieno kambario butas su apgailėtinai maža virtuvėle ir vonia. Dar ir rankinių. spintelė dokumentams laikyti. net kiek pasidažiusi. Miū dažniausiai ateidavo į biurą pirmą antrą valandą. Tada išklausydavo telefono atsakiklyje paliktas žinutes ir patikrindavo PowerBook elektroninį paštą.vasarinių sandalų. asistentės (tai yra Sumirės) stalas. Ten stovėjo tik Miū stalas. Pabū­ davo kokią valandžiukę . Paskui ir šiek tiek kosmetikos. apsiavusi aukštakulnius. kokiu reikalu skambina.

Miū persimesdavo keliais žodžiais su Sumire ir vėl išlėkdavo. dar beveik niekam nežinomų talentingų atlikėjų ir pakviesti juos į Japoniją. kaip ji paaiškino per vestuves. • Sumirė nelabai nutuokė. vien galėdama susitikti su Miū ir pasišnekėti Sumirė netvėrė iš džiaugsmo. 49 . Sutvarkiusi tuos ke­ letą reikalų. o ši išspausdindavo ir iš­ siųsdavo elektroniniu paštu arba faksu. bet nei jautėsi vieniša. restoraną ar teniso į sienelę kortus. klausydama įrašo praktikavosi tarti. Dažniausiai tai būdavo trumpi dalykiniai laiškai. Smulkesnes užduotis atlikdavo tos srities agentas. Kad ir kokios menkutės būtų užduotys. o ji tik kūrė projektą ir organizavo etapus. Mokėsi mintinai netaisyklingus veiksmažo­ džius. Ji manė: štai ten yra Miū kėdė. paskambindavo keletui žmonių. Sudariusi išskirtines sutartis su mažomis vyno daryklomis už­ sienyje (daugiausia Prancūzijoje). Kartais reikėdavo jai rezervuoti grožio saloną. ana ten Miū rašiklis. Šiaip ar taip. Sumirė valandų valandas neturėdavo su kuo šnektelėti. kiek pelno atneša toks Miū „asmeninis verslas".kavos. Likusi viena biure. Sumirė peržvelgdavo. Pagrindinė Miū užduotis buvo surasti jaunų. Buhalteriniai skaičiavimai buvo saugomi kompaktinėse plokštelėse. dėjosi į galvą Miū susiplanuotą dienotvarkę. iš kurio Miū geria kavą. Kart­ kartėmis rengdavo ir koncertinius klasikinės muzikos atlikėjų turus. ji importavo vyną ir tiekė jį Tokijaus restoranams bei specializuotoms parduotuvėms. Miū padiktuodavo Sumirei. Miū darbas iš esmės buvo toks. Sumirė stengdavosi jas atlikti kuo geriausiai. nei nuobodžiavo. ko išmokusi dukart per savaitę lankomuose italų kalbos kursuose. Jei į laišką reikėdavo atsakyti. Šiek tiek pramoko naudotis kompiuteriu ir jau galėjo nedidelius keblumus išspręsti pati. Peržiūrėdavo duomenis iš kietojo disko.puodukas. prie informacijos galėjai prieiti tik su slaptažodžiu. o ten .

kadangi darbas susijęs su vynu. tarsi ti­ krindama rašybos stilių visokiais aspektais.Kuo daugiau vyno paliksi. Kaskart valgydama ir šnekučiuodamasi su Miū Sumirė ko nors išmokdavo. kaip iki šiol neturėjo supratimo apie daugybę dalykų. Kurį laiką po to burnoje jautė malonų skonį.Kartais Miū ją pasikviesdavo kartu pavalgyti . Todėl užsisakytas ir neiš­ gertas brangus vynas nenueina perniek. . padrąsinta per daug išgerto vyno. Todėl butelis brangaus vyno likdavo puspilnis. susimokėdamas pats. būtina nuolat lankytis žinomiausiuose restora­ nuose ir dėtis į galvą visas naujienas.nė pusės neišgeriam. Kruopščiai išstudijuodavo vynų sąrašą ir išsirinkusi užsakydavo butelį. . Ir šitaip visi įsimins gero vyno skonį. . kaip nuo lapų vasarą nugaruoja ryto rasa. nors pati teišgerdavo vieną taurę. Someljė. Ji tiesiog negalėjo atsistebėti. atidžiai jo paragavo.Ne. kaip ir Miū atidžiai gurkštelėjo vyno.sykį. Miū patyrinėjo net 1986 metų Mėdoc spalvą ir paskui. desertą praleisdavo. bet ir jis po kelių sekundžių pranyko be pėdsako. tačiau Miū į tai nekreipė dėmesio. . Sumirė be 50 .Visur taip . O ne iš knygų.kartą Sumirė išdrįso pasakyti Miū.Man lig šiol nė karto nebuvo kilęs noras būti kuo nors kitu. Šitaip liežuvis paren­ giamas gardžiuotis kitu patiekalo kąsneliu. Sumirė paėmė taurę į ranką.atsakė Miū juokdamasi. „Tu gerk. bet net ir Sumirė viena tiek išgerti nepajėgtų.Juk neapsimoka dviese iriiti visą butelį . . o ne savimi. palaikė burnoje ir nurijo. nesirūpink.sakydavo Miū. vyriausiasis padavėjas ir net žemiausio rango vandens pilstytojas. .galų gale daugiausia išmoksti iš savo patirties. Miū visada valgydavo žuvies filė (retkarčiais užsisakydavo vištienos ir pusės nesuvalgydavo). kiek nori". . . tuo daugiau restorano darbuotojų jo paragaus. .

Lūžtančio spindulio šviesoje jos vyzdžiai akimirką pasirodė sodriai vyšniniai it vynas. Jos repertuarą sudarė vėlyvųjų romantikų. nė vienas juo nesiskundė. galvojo Sumirė. . kuo sklandžiausiai šnekėjo korėjietiškai. bet kadangi dvejus metus mokėsi Seulo universiteto Ekonomikos fakultete. . išvyko studijuoti į muzikos akademiją Prancūzijoje. puikiai išmanė sayo darbą. .Dabar čia aš nesu tikroji aš. Dar paauglė pelnė aukščiausius apdovanojimus keliuose jaunųjų muzikantų konkursuose. Įstojo į muzikos akademiją. Kaip būtų buvę puiku. po galais. Veide išnyko nuolatinė subtili išraiška. Paskui. Miū trumpam sulaikė kvapą. .praktiškai stovėjo prie Miū firmos vairo. Miū nuo mažumės neprilygstamai grojo fortepijonu. kaip puiku būtų tapti tokia kaip tu. . kai buvau vientisa ir visa. Prieš keturiolika metų iš manęs liko tik pusė tikrosios aš. kaip antai Šumano ir Mendelsono muzika.Tu juk tikriausiai nesupranti. Miū vyras buvo penkeriais metais už ją vyresnis japonas. Koks keistas žmogus. jai nutiko prieš keturiolika metų? Kodėl liko tik „pusė" tikrosios Miū? Ir ką gi reiškia ta „pusė“? Bet ir toks mįslingas pareiškimas viso labo tik skatino Sumirę dar labiau žavėtis Miū.ramiai pasakė Miū ir padėjo taurę ant stalo. o kartu ir Ji . Sumirė iš nuostabos neteko amo. pa­ kėlė taurę prie lūpų ir gurkštelėjo. Kas. jei būčiau tave sutikusi dar tuomet. tarsi apsigalvojusi. Buvo malonaus būdo. mokėsi pas garsiausius pianistus ir paskui. Iš padrikų kasdienių pašnekesių Sumirei pavyko šį tą sužinoti apie Miū.užuolankų prasitarė Miū. Todėl praleido progą užduoti būtinus klausimus. Bet dabar jau nieko nepakeisi. Ir nors firmoje dirbo kone visi giminės.bet dabar kartais pamanau. rekomendavus dėstytojui.

daug laiko nutekės. . Daugiau jos apie tai nebekalbėjo.Kaip tu galėjai taip lengvai atsisakyti fortepijono? . Ji pavergdavo jausmingais tonų niuansais ir griežtai ištobulinta technika. Visą savo pa­ auglystę. tarsi pati ieškotų atsakymo. tai nebuvo lengva. per dieną surūkydavusiai po du pakelius Marlboro. Ravelio. Tad ėmusi dirbti Sumirė iškart nusprendė mesti rūkyti. Miū įsistebeilijo Sumirei į akis. Kol tos srovės nurims. Vyzdžių gelmėje tarsi sraunios upės užutekiuose grūmėsi kelios nebylios srovės. Tiesiog vis dar negaliu ramiai apie tai kalbėti. Tačiau dar studijuodama Prancūzijoje nuleido fortepijono dangtį ir grįžo į Japoniją. veriamu žvilgsniu. o viską. ko nereikia.labai keista. Miū draudė rūkyti biure ir nemėgo. . Savaime suprantama. Prokofjevo. ji pradėjo dažniau man skambinti vidurnakčiais. . Fortepijonas nelyginant aukos reikalavo mano kūno ir kraujo ir aš nė karto neįstengiau jam ištarti „ne“.Jei nenori pasakoti. Nuo tada daugiau prie klavišų nebeprisilietė. Nė vieno kartelio.nedrąsiai paklausė Sumirė. . nepasakok.Nieko tokio. Bartoko.. Priešakyje jai skaisčiai vėrėsi koncertuojančios pianistės ateitis. kai kas nors rūkė šalia jos.Argi nebuvo gaila mesti fortepijono? Kai beliko vos žingsnelis iki tikslo. prišnekėjau. kad taptum pianiste. Juk turbūt teko daug ką paaukoti. mat susirgo tėvas. Studijuodama suren­ gė keletą koncertų.Atleisk. kurie buvo gerai įvertinti. Jai. .atsiprašė Sumirė. tiesiog tai net nežinau . Nespėjo praeiti mėnuo. 52 . .Pulenko. Tiesiu. ir ji nelyginant gyvūnėlis nukirsta puria uodega prarado psichologinę pusiausvyrą (nors apskritai ji ir taip nebuvo Sumirei būdinga). Miū tyliai atsakė: ..Aš paaukojau fortepijonui ne daug ką.

Sumirė pagaliau prabilo: . kad mečiau rūkyti. kad skyriau tiek laiko ir energijos tam parašyti.simboliškai . .Todėl esi tokia irzli? . Tvyrojo sunki tyla.Tegaliu galvoti tik apie cigaretę. pasaulis taps labai jau niūria ir pavojinga vieta. kurias ką tik nusimovei. nerūkymas tėra tik pasiteisinimas.plekšnojant per petį pažadinti iš ramių miego vizijų. tarsi virš žuvusiųjų Rytų fronte.Tą patiria kiekvienas. Rodos. taip.netikėtai.Na. pati nesuprantu. . ką esu para­ šiusi.tarė Sumirė. ką padarė Josifas Stalinas. Liūdniausia. Sumirė tarė: 53 . pripažino Sumirė. Kitame laido gale Sumirė ilgam nutilo. kad netekau tokio tvirto įsitikinimo dėl paties rašymo. Kai pagalvoju. ką norėjau perteikti.pratariau. Anksčiau ar vėliau pra­ eis.Esmė ne ta. . . negaliu parašyti nė eilutės. Regis. Negaliu skaityti. ..visiška nuobodybė. Žinoma. nes mečiau rūkyti. .Alio. bet ne tik.. darosi koktu gyventi. tai irgi gali būti viena iš priežasčių. Pamėginau peržiūrėti. Viduriai irgi visiškai užkietėję. Niekaip nepavyksta užmigti.Jei negalėsi postringauti apie kitus lengvai lyg niekur nieko.Tada ne pro šalį trečią valandą nakties kam nors paskambinti ir ." .Juk tu tikriausiai per visą gyvenimą nesi užsitraukęs dūmo. kad negaliu rašyti. lyg iš tolo žiūrėtum į tysančias ant grindų purvinas kojines. ką padarysi. . be užuolankų.. . Gana pagalvoti.atsakiau. Na. . metęs rūkyti. o ir užmigusi sapnuoju košmarus. Neva „Negaliu rašyti.Lengva tau postringauti apie kitus lyg niekur nieko. .Nors išties rašyti aš negaliu turbūt ne dėl to. . .

o tau būna. Truputį panašus jausmas. kad nedvejočiau. Tai buvo vienas iš daugelis jos įpročių apie ką nors mąstant.atsakiau.. . 54 .pasakiau. -Tikrai? -Tikrai. Suvokiu. kad imi dvejoti. nepaisant tam tikrų klaidų. einu teisingu keliu. Kol dar ne vėlu. Sumirė nagais pabarbeno į priekinius dantis. kai staiga prabudęs iš labai tikroviško sapno nebesusivoki.Tiesą sakant. kad. kad esu vidutinybė ir savanaudė. Tikėjau. būna.Bet pastaruoju metu viskas pasikeitė.Nuleisti fortepijono dangtį? . kuri niekada neišsipildys. ką lig šiol dariau. suprantu.Atrodo. Pastaruoju metu viskas pasikeitė. kad viskas.Klausyk.Čia metafora. aš tikiu. Ne tokia aš naivuolė.Tiesiog.Rečiau jau būna. kaip. ar dabar elgiesi teisin­ gai? .Taip. manęs iki šiol niekada neapnikdava tokios dve­ jonės. . . Bet niekada nedvejodavau.gal jau baigėsi mano roma­ nų rašymo dienos. Tai akivaizdu paskaičius tavo rašinius. Toks pats sė­ kmės dalykas. Perėmiau ragelį iš kairės rankos į dešinę. tikra dėl savo talento. tiesiog įsitveriau svajonės. kaip ir prapliupęs lietus pasodinus ryžius. .Gal ir taip. Kada nors tu parašysi ne­ paprastą romaną. Net jei tu netiki.Aš tikiu. Gal esu viena iš tų besišlaistančių bukagalvių merginų.Tai tau iki šiol pasisekė. . . žinai. . Kartais siaubingai išsigąstu. kas iš tiesų yra tikra. . .Pastaruoju metu vis pagalvoju . . yra visai ne tai. Gal man reikėtų nedelsiant nuleisti fortepijono dangtį ir nulipti nuo scenos. . . Nesu visada pasitikinti savimi.

Visada gali paskambinti dieną.pajuokavau. Kaip visuomet kieno nors pagirtas. Abiem rankom gali pajusti švelnią saulės šilumą.. Tavo rašiniams būdinga natūrali tėkmė ir impulsas. pilną troškių cigarečių dūmų. . . . vasaros atostogos ir ką tik gimęs šunytis sudėjus drauge. .atsakiau. O jei tu aprašai ankštą kambarį. Tai aiškus nepaneigiamas faktas.kad tu imsi ir su­ situoksi su kokia normalia mergina.Ačiū. Tiesiog dabar jie dar nesulimpa į vieną. .. Bet 55 .nuoširdžiai taip manau. . Kaip Kalėdos..Nemeluoju . kad paguosčiau ar padrąsinčiau.Aš neme­ luočiau apie tokius dalykus. o naktį išjungia šviesą ir miega. Ir aš tada nebegalėsiu kada panorėjusi skambinti vidury nakties. Akys paskausta. . Nieko tu nesupranti. galima užuosti potvynio kvapą ir girdėti vėjo ošimą. .Kaip Moldovos upė. Bet tikrai nereikia nuleisti fortepijono dangčio. . skaitytojui darosi sunku kvėpuoti. .Tu irgi nieko nesupranti. Pasaulyje žmonės dažniausiai dirba dieną.pasakiau.Tu kartais būni labai mielas. kad paguostum ar tiesiog padrąsin­ tum? .Dieną negaliu. .tarė Sumirė. .Kaip Moldovos upė? . ir visiškai mane pamirši.padėkojo Sumirė. Juk taip? .Tikrai taip manai? . 10-15 sekundžių Sumirė tylėjo. .Bet kartais nuogąstauju.Nėra už ką. Jei tu aprašai pajūrį gegužę. Juk ne kiekvienas geba taip gyvai rašyti.Taip sakai ne tam. nelyginant jie patys kvėpuotų ir judėtų. . Tavo lig šiol parašytuose tekstuose yra daugybė įspūdingų vietų.Taip sakau ne tam. . kažką murmtelėjau.

kad nepultum kaip akis išdegusi daryti išvadų. . Vis smalsauju. Taip byloja mano patirtis. ką atsakyti. Akimirką buvo tylu kaip didelę keptuvę naujai užliejus aliejumi.Esu šimtu procentu tikra.numykiau. .paklausiau. . perskaičiusi tai nebegaliu rasti sau vietos dėl to trenkto kaulelio ausies viduje.atsakė Sumirė. geriau jau visai neaiškinti. Jei čia ne lytinis potraukis. šiaip ar taip. 56 .Žinoma. o įgimta savybė. . . noriu pasakyti.Viską pernelyg aiškiai pagrindžiančios priežastys ir teorijos neišvengiamai yra spąstai. Kaip vėjo varpelis iš trapių kriau­ klyčių.nuskambėjo taip. Aš trokštu būti jos apkabinta. kad jauti lytinį potraukį Miū? . kodėl jis ėmė tirti tokį dalyką. Kaip kažkas yra pasakęs: jei ką nors galima paaiškinti viena knyga.kad iš prigimties lesbiečių vieno ausies vidaus kaulo forma visiškai skiriasi nuo normalių moterų.Aha. . kokios formos manasis. tai mano venomis teka pomidorų sultys.Ar esi visiškai tikra. Tariau: . . Tai atrado Amerikos gydytojas. lesbietiškumas yra ne įgytas bruožas. . Kaž­ koks kaulelis sudėtingu pavadinimu. Kodėl manęs nedomino seksas su vai­ kinais. Kodėl nieko nejaučiau. . Kodėl nuolat jaučiausi kitokia nei visi žmonės.Tai viską paaiškintų. Neįsivaizduoju.tarė Sumirė nepaisydama mano pastebėjimo. . Kitaip tariant.Neseniai laikraštyje skaičiau. Nežinodamas. .Ją išvydus tas kaulelis ausyje ima traškėti. Kitaip tariarit.Galiu išsakyti savo nuomonę? . tarsi vidury moliūgų lauko būčiau sau panosėje paniūniavęs piemenišką dainelę. bet. Noriu jai visiškai atsiduoti. Kažką atsakyti reikėjo. tylėjau.

. Užsiplikiau stiprios kavos.pasakė Sumirė.Turėsiu omenyje. tada vėl susirangiau lovoje ir užsimer­ kiau. Nuėjau į virtuvę. pasiėmęs kėdę atsisėdau prie lango ir suvalgiau keletą trapučių su sūriu.. Atitraukiau užuolaidas ir išvydau danguje nebyliai kabantį mėnulį. . Aš įsivaizdavau. Tada skaičiau knygą ir laukiau aušros. Tada nemirktelėjusi pa­ dėjo ragelį. Jaučiausi gan žvalus. kaip ji pakabina ragelį ir išeina iš telefono būdelės. išgėriau stiklinę vandens. Laikrodžio rodyklės rodė pusę keturių. tarsi išblyškusį sumanų našlaitį. Bet miegas neėmė.

Tačiau ketindamas pasakoti apie save aš nuolat sutrinku. stebėtojo sugebėjimai ir įvairiausi domėjimosi aspektai . lydintis klausimą „kas aš esu?“ Tai yra .5 Metas tarti kelis žodžius apie save. Kojas pakerta klasikinis paradoksas.mano vertybių sistema. pasakoju aš. galintis papasakoti apie mane daugiau nei aš pats . atriboju ir apibrėžiu tą aš. kad apie Sumirės asmenį. šitas pasakojimas yra apie Sumirę. kuris kalbu. Žinoma. Bet aš. jutimo kriterijai. regis. ne apie mane. . kad reikėtų šiek tiek paaiškinti.pasakodamas apie save nesąmoningai perkošiu it filtras. apie kurį kalbu. Gavę progą. Pavyzdžiui. Jau labai seniai neduoda ramybės. ima pasakoti apie save nepa­ prastai atvirai. dėl to visiškai nejaučia tokio nerimo ar baimės. ką ji veikia. kas gi aš esu. Tačiau daugybė žmonių. nenuostabu. sako: „Aš nuoširdus ir atlapaširdis iki kvailumo!" arba „Aš į viską labai jautriai reaguoju ir niekur 58 . Tačiau turint omenyje.jei turėtume omenyje vien faktus. tai. Kiek objektyvus lieka mano paveikslas? Man tai siaubingai neduoda ramybės.neatsirastų pasaulyje žmogus.

Labiau empiriškai nei akademiškai. kad jis nepriartėtų. Tėvas baigė rajono Valstybinio universiteto Tiksliųjų mokslų fakultetą ir dirbo didelės maisto pramonės firmos laboratorijoje. taip aš savyje klojau mintis pagal tokį modelį. kad net nežinau. po galais. Norėjau surinkti kuo daugiau objektyvių žinių apie viską anapus manęs.nepritampu" arba „Aš permatau žmones iki sielos gelmių". pats to nesu­ vokdamas. Taigi ką.tą supratau pamėginęs ir „nusvilęs". Ėmiau laikytis tam tikro atstumo bendraudamas su bet kokiu žmogumi ir tyrinėti pašnekovo poziciją. Gimiau ir augau eilinėje šeimoje. Ir turbūt. Labiau praktiškai nei teoriškai. savaime suprantama. Aš be išlygų žvelgiau tik į knygų bei muzikos teikiamas žinias apie pasaulį. ką sako žmonės. Ji buvo tokia eilinė.golfas. Kaip „permatantis žmones iki sielos gelmių" yra viens du apmaunamas akivaizdžiausiomis gražbylystėmis. prisidengia gerai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kaip statybininkas kloja plytą po plytos. rafinuočiau tariant. Ėmiau ne­ priimti už gryną pinigą to. saugodamasis. nuo ko pradėti pasakoti. kaip „jautriai reaguojantysis" be reikalo skaudina kitus žmones. ar per tai. tikėjausi kuo objektyviau apčiuopti savo egzistenciją. kaip pasiskirsto manyje vietomis tie indi­ vidualūs dalykai ir asmenys. 59 . o „nuoširdusis atlapaširdis". Laisvalaikio pomėgis . mes iš tiesų žinome apie save? Kuo daugiau apie tai galvodavau. Paauglystėje puoselėjau tokį požiūrį. pa­ saulio suvokimą. Bet paaiškinti tokį požiūrį kitiems yra sunku . tapau labai vienišu žmogumi. Turbūt dėl to jaunystėje skaudžiai tarp savęs ir kitų žmonių ėmiau brėžti nematomą demarkacinę liniją. Bet kiek kartų esu matęs. lygiuo­ damas pagal įtemptą virvutę. tuo labiau norėdavau iš­ vengti kalbėjimo apie save (net jei tai būdavo būtina). Tokiu būdu pagal tai. kaip jie daro {taką mano asmeninei pusiausvyrai.

Veikiau jau geri. bet kai buvau mažas. Nusipirkau receptų knygą ir išmokau pasigaminti beveik viską. Sesuo šluostė visiems nosis mokykloje. Dar lankiau futbolo būrelį. persikraustėm į Cudanumą Čibos prefektūroje .karjeros siekiantis ekonomikos konsultantas. kol nebūdavo priešakyje. Buvau visai kitoks nei sesuo. Kai laikraščio poezijos skiltyje rasdavo išspausdintą savo vardą. prabėgom ruošiau namų darbus nenorėdamas. Net šuns nė karto nėra išvedusi į lauką. Motinos negalėjai ati­ traukti nuo tankos poezijos8.31 skiemens eilėraštis. Maniau.Sekmadieniais visada eidavo žaisti golfo. o grįžęs namo griūda­ vau į lovą ir karštligiškai skaitydavau romanus. Tad kai tik paūgėjau ir jau galėjau sukiotis virtuvėje. Mėgo tvarkytis ir nemėgo virti. Ir be to pažymiai nebuvo labai prasti. Penkeriais vyresnė sesuo nemėgo nei tvarkytis. o ir charakteris jos buvo toks. Manęs visiškai nedomino nei mokslas mokykloje. bet viduje tikra kiaulidė. Nevaikščiojau į fakultatyvus. kuris taip elgtųsi. niekam tuščiai laiko nešvaistė. Iš pareigos lankiau pamokas. Nepažinojau jokio kito vaiko. Vyras .ten ir augau. Įstojęs į universitetą šiaip ne taip išsinuomojau mažą butelį ir ėmiau gyventi vienas. nei pažymiai. nei virti . kad ir namie Cudanumoje būtume su šeima nuoširdžiai kalbėjęsi. įstosiu į kokį ramų universitetėlį ir be jokio papildomo pasirengimo. Bet visai neatmenu. neėmiau korepetitorių pamokų. Aplinkui gyveno viena į kitą panašios darbuotojų šeimos. Gimiau Suginamyje. kad tėvai man prikaišiotų. kad nenurimdavo. 6o . kad tai padarys kas nors kitas. ji dažnai eidavo j skaitovų susirin­ kimus.manė. Baigė teisę Tokijo universitete ir kitąmet įgijo advokatės kvalifikaciją. Jie gyvena stilingame keturių kambarių bute šalia Jojogio parko. būdavo be galo laiminga. Aš visiškai nenu­ 8 Tanka . pats pasigamindavau sau valgio. Ir įstojau.

tuokiau. nemaniau esąs toks talentingas. ko siekiu gyvenime ir koks žmogus esu aš. regis. Bet. Mokykla buvo už kelių traukinio stotelių nuo mano buto. 1947 m. irgi visiškai nenutuokė. iš inercijos įstojęs į magistrantūrą (tiesą pasakius. kad itin domėjausi istorija. mėgau skaityti knygas ir viską apmąstyti. Kaip pasakytų Puškinas: Jis neturėjo patraukimo Raust chronologinius pelus. ko siekė gyvenime ir kokie žmonės buvo po tuo pačiu stogu gyvenę tėvai ir sesuo.. kurios nevalia sieti su mokslu ar darbu. o istoriko specialybę. Dėl švietimo sistemos peripetijų iš pradžių turėjau tik lektoriaus kvalifikaciją. Mano dėdė kaip tik buvo tos savivaldybės švietimo komiteto narys .jis ir pasiūlė tapti pradinių klasių mokytoju. aišku. Taigi. tiesą sakant. ko siekiu gyvenime. Nors beprotiškai mėgau skaityti knygas. A. bet neturėjau mokslininko pašaukimo. šitai atmetęs. Vis dėlto. bet po neilgų mokymų įgijau mokytojo kvalifikaciją. Tai nereiškia. 61 . kita vertus. Aš. kad tapčiau ra­ šytoju. Tirt praeities žilos melus9 Eugenijus Oneginas Kita vertus. o jie. bet pradėjęs studijuoti pajutau. nepanorau viso savęs atiduoti istorijai. Eugenijus Oneginas. kad tai gana įdomi sritis. neturėjau ir noro susirasti vietą eilinėje įstaigoje. kad aš ypač norėjau 9 Aleksandras Puškinas. aš ir pats nelabai žinojau. tapti redaktoriumi ar kritiku trukdė pernelyg stiprus šališkumas. Nepasakyčiau. Todėl universitete pasirinkau ne filologo. pasirinkau tapti mokytoju. dalyvauti begaliniuose konkursuose. Venclovos vertimas. taip pasielgiau vadovaudamasis rekomendacijomis). nors ir laiptas po laipto kopti pažengusios kapitalistinės visuomenės piramidės šlaitu. Romanai man buvo vien pramoga.

Vis dėlto Sumirė. Bet tai nė iš tolo nedvelkdavo jokia dviprasmybe. o jei tas atsaky­ mas būdavo išties nevykęs. bendradarbiais ir mokinių mamomis. apie pasaulį. Tiksliau pasakius. Mums niekada tai neatsibosdavo. nei lytinio potraukio. Sumirė iš visos širdies troško išgirsti mano nuomonę tuo klausimu. Net norė­ jau ją vesti ir kartu gyventi. Man taip pat pavyko palaikyti visai šiltus santy­ kius su klasės mokiniais. nors kartais pasakodamas apie pasaulį. Norėjau jausti jos odos šilumą savo oda. atidžiai klausydavau jos. susirangydavo lovoje ir. apie kalbą. Temos neišsekdavo. apie gamtą. pagarbą ir meilę. nuoširdžiai supykdavo. gyvenimą ir kalbą. netikėtai atradau gilią pagarbą ir meilę jaučiantį save. jei galėtume būti mylimaisiais. kaip būtų nuostabu. Taigi kiek galėdamas tiksliau stengiausi atsakyti ir tokio bendravimo dėka ėmiau vis labiau jai (o kartu ir sau pačiam) atsiverti. trečią valandą nakties ji nusižiovaudavo. mokydavau iš naujo save patį. Stovėdavau ant pakylos ir mokydavau vaikučius pasakodamas apie pasaulį. Antrą. Ji man užduodavo visokiausių klausimų ir trokšdavo atsakymų į juos. Tuo ji skyrėsi nuo daugelio žmonių. Apie romanus. Bet iš tikrųjų pamokytojavęs ėmiau šiam darbui jausti didesnę. Nesulaukusi atsakymo. ji priekaištaudavo. kaip niekad aiškiai pasijusdavau esąs gyvas.tapti mokytoju. Mūsų po­ kalbiai buvo daug aistringesni ir atviresni už bet kokių įsimylėjė­ lių. nei tikėjausi. Tai buvo nauja gili patirtis. 62 . be jokių abejonių. Kartais ji ateidavo pas mane į svečius ir užsišnekėjusi iki vėlyvos nakties likdavo nakvoti. Susitikę su Sumire mes visada ilgų ilgiausiai šnekėdavomės. gyvenimą ir kalbą. Kas aš esu? Ko aš siekiu? Kur link einu? Kai kalbėdavausi su Sumire. Man visuomet rodėsi. Užuot kalbėjęs apie save. nejautė man nei meilės. Vis dėlto mane kamavo esminiai klausimai.

SnAulkmenų nepasakodavau.kamuojamas iliuzijų. švelnindamas skausmą ir vengdamas pavojų.maniau. Ir nors tai nesukėlė didelės aistros. Tie santykiai kėlė nerimą tik tuo. kad Sumirė praktiš­ kai (tiksliau .iš viso) nesidomi manimi kaip vyru. Nebuvau apdovano­ tas vyrišku žavesiu. savigraužos ir kartais sunkiai tramdomų fizinių reakcijų taip ir nesudėdavau bluosto iki aušros. iškart užmigdavo. Aš irgi maniau. kad turiu fizinių santykių su kitomis moterimis.padėjusi galvą ant mano pagalvės. nebūtų sunku su tomis moterimis užmegzti fizinius santykius. Tačiau tam tikras moteris aš kažkodėl (priežastis man ir pačiam nelabai aiški) traukiau ir jos tai parodydavo. Naujausia mano draugė buvo vieno mano mokinio mama. Mes porą kartų per mėnesį permiegodavome. taip paša­ linsiu seksualinę įtampą tarp manęs ir Sumirės. negalėjau pasigirti kokiu ypatingu talentu. Aš pasiklo­ davau čiužinį ant žemės. man buvo pats brangiausias. nebuvo lengva susitaikyti su tuo. leisdavo giliau įkvėpti. Aš nė iš tolo neslėpiau nuo Sumirės. Bet per daug nekreipė į tai dėmesio. kad veikiausiai ji teisi. dvejonių. it kas aštriais peiliais raižytų kūną. Nepasakyčiau. palaikiau fizinius santykius su kitomis merginomis . praleistas su Sumire. arba ilgalaikį mylimąjį. 63 . Tačiau kad ir ką reikėtų ištverti. Ji praplėsdavo mano pasaulio ribas. kad turėjau didelį pasisekimą tarp moterų. Kada nors tai tave pražudys. arba sužadėtinį. tačiau esmę ji žinojo. kad visos tos moterys būdavo už mane vyresnės ir turėdavo arba vyrą. Kartą supratau. Bet nieko negalėjau padaryti. kad jei pasiduočiau natūraliai įvykių tėkmei. kartą perspėjo mane Sumirė. Kartais išvydus Sumirę apimdavo nepakeliamas skausmas. Tai padaryti galėjo tik Sumirė. bet negalėdavau užmigti . Todėl aš. Žinoma. mane bent jau šiek tiek guodė. Ji padėdavo man nors trumpam pamiršti mano gyvenimą persmelkusį vienišumo foną. laikas.

tai ir buvo visas mano maistas nuo ryto iki vakaro. 35 savo mo­ kinius vedžiausi į Okutamos kalną. išgėriau kažko vėsaus.Vieną liepos pradžios šeštadienį iškylavau su klase. Namo grįžau išvargęs kaip senas geležinkelio pabėgis. o baigėsi nesuvaldomu balaganu.paklausė ji.Iki ketvirtos būsiu laisvas. Būna ir taip. užsidėjusi siauručius akinius nuo saulės. Tada paskambino Sumirė. Labai paprasta apranga. Beveik nepasidažiusi. Taigi teko padalyti jiems per pusę savo iš mokyklos gautą priešpiečių dėžutę su sušiais. bet to berniuko marškiniai buvo kruvini it po skerdynių. Neturėjau jėgų priekaištauti. kaip vienas krito ir susi­ trenkė galvą į akmenį. nespėjau sužiūrėti. . Ji stovėjo priešais pasaulį beveik tokia. Pa­ statys raudoną „Toyota Celica“ atokesnėje aikštelėje ir pasibels į mano duris. 64 . Net ir tada nepapriekaištavau.buvau išmiegojęs vos pusantros valandos. Du berniukai juokais ėmė kumščiuotis. Lengvai apalpo. tamsiu mėlynu mini sijonu.atsakiau. Pažiūrėjau į laikrodį netoliese . . Nieko labai baisaus. kad nebegali paeiti.Klausyk. tad teko ją nešti ant pečių visą kelią žemyn. Kažkas atlaužė ir davė man gabalėlį pieniško šokolado. paaiškėjo. Paskui viena mergaitė pasiskundė. Diena prasidėjo entuziastingai ir šviesiai. Pasipuošusi nedideliu plastmasiniu plaukų segtuku. Šeštą valandą vakaro pas mane apsilankys viena moteris. Įlindau į vonią. Sumirė buvo balta berankove palaidine. Parduotuvės aplinkui juk nėra. paskui pasipylė kraujas iš nosies. . kad du vaikai pamiršo į kuprinę įsidėti prieš­ piečius. Man nebeliko ką valgyti. Kai pasiekėm kalno viršūnę. nieko negalvodamas griuvau į lovą ir išjungęs šviesą panirau į gana ramų miegą. ar galim susitikti rytoj po pietų? .

Išdavystę? . 65 . .ar žinai. .Tai gal geriau leisti tam įvykti. mane paliks mano pačios savastis. tvarkingai rengiesi. o tai kur man dėtis netekus savo pačios savasties? . moki itališkai. ar tai nepanašu į tam tikrą išdavystę? . Išmokai rinktis vyną. esi visada laukiama! Sumirė nusijuokė. ėmei miegoti naktimis ir keltis rytais. Kai ryte atsikėlusi pasižiūriu į veidrodį. Nežinia kodėl.Išdavystę.patariau.Ir po senovei negaliu išspausti nė eilutės. net kojines ėmei derinti.Koks metas? .Jei rimtai. Netekusi savo pačios savasties.Toks metas. . . Sumirė paprašė vynuogių sul­ čių.Nežinau. rodės. ir blogąją pusę. . Kažkur link tu judi. Sumirė perkreipė lūpas.pasiteiravau. Kai atsuki nugarą savo principams ir įsitikini­ mams. Kažkas jos viduje pražydo. iš pradžių jos neatpažinau. .Nežinau.Pastaruoju metu susitikus tave sunku atpažinti. .Viskas turi ir gerąją. kur link aš einu? .Gerai. . ji buvo labai išgražėjusi. .pasakė ji. . . kitapus stalo priešais mane sėdinti mergina yra iš kito pasaulio nei Sumirė. naudotis kompiuteriu. Nors nuo paskutinio mūsų susitikimo nepraėjo nė trys savaitės. šiaip ar taip. vienaip ar kitaip.kokią ją gamta sukūrė. ar ne? .akimirką nelabai suvokiau to žodžio prasmę. .Porą dienų gali apsistoti pas mane. tarsi tai būtų ne apie ją. neatrodau panaši į save.pasakiau. Bet. . tu metei rūkyti.traukdama sultis per šiaudelį ji pasakė taip. Aš užsisakiau pilstomo alaus. Švelniai tariant. Jei nebūsiu atsargi. . gal kokia pavėluota paauglystė.Klausyk. .

nė vieno jų jau nebėra.. jokių peizažų. . .Tiesiog net kai stengiuosi rašyti. Gal nuvykusi į kokią atsiskyrusią komuną. Tik žinau. po galais.pasakė Sumirė ir susi­ mąstė. vartojančių žodį „išdavystė". O tu? Gyveni įsivaizduodamas save išgal­ votame siužete? .Gal tiesiog niekas šiais laikais nebevartoja žodžio „išdavystė".O kaip tai pavadinti? Aš vėl papurčiau galvą.Leninas sukūrė kolūkius. o galvoje tuščia .Taip. Ničnieko. Gal ir laiko neturi. O juk neseniai buvau pritvinkusi.Tu iki šiol rašei dėl to. tad nebejauti poreikio už­ rašyti savo jausmų.Komuna? Ta. . 66 . Gal tiesiog jis išėjo iš mados. nė nuotrupos. jokių žodžių. kur sukūrė Leninas? . kad kas nors tai pa­ vadintų išdavyste. Žinoma.Klausi manęs? Sumirė linktelėjo. kad jei tu nenori rašyti. . Gurkštelėjau šalto alaus ir rikiavau galvoje mintis. .Nėra taip. Neži­ nau. . . Nebūtina rašyti. Aš papurčiau galvą. Nemanau. dailiai rengtis ir liautis rašius romanus? .Turbūt dabar tu mėgini įkomponuoti save į naujo išgalvoto siužeto apmatus. Atsisėdu prie stalo. aš taip pat. jei nenori. tai ir nereikia. . kad nenorėčiau rašyti. Ar manai. nieko negaliu išspausti. Įsivaizduok mašinos pavarų dėžę. Kas.Nelabai suprantu. kad tau metus rašyti sudegs koks kaimas? Ar nuskęs koks laivas? Kad kils potvynis ir suirutė? Kad reformos vėluos penkerius metus? Vargu. dar rastum žmonių.Dauguma žmonių pasaulyje įsivaizduoja save išgalvotame siužete.Nori pasakyti . . kad norėjai rašyti. Ko gero.pradėti dirbti.jokių idėjų. Esi į tai įsitraukusi. nutiko? .

Tai kaip pavarų dėžė, įrengta tarp tavęs ir atšiaurios realybės. Iš
išorės veikiančias jėgas padedant krumpliaračiams pritaikai, mo­
difikuoji, kad būtų priimtinesnės. Taip saugai lengvai pažeidžiamą
gyvą kūną. Ar supranti, ką sakau?
Sumirė vos vos linktelėjo.
- Daugmaž. Ir aš dar nesu normaliai prisitaikiusi prie savo
naujo išgalvoto siužeto. Ar tai nori pasakyti?
- Didžiausia problema ta, kad tu ir pati dar nežinai, kokia tai
istorija. Neaiškus scenarijus, neapibrėžta stilistika. Žinai tik pa­
grindinio veikėjo vardą. Vis dėlto tai tave realiai transformuoja.
Praeis dar šiek tiek laiko ir turbūt tas naujas siužetas ims normaliai
veikti kaip tavo apsauga, gal tu išvysi kitokį pasaulį. Bet dar ne
dabar. Savaime suprantama, tai pavojinga.
- Kitaip tariant, dabar aš esu nei šen, nei ten - išmetusi seną
pavarų dėžę, bet dar nesureguliuota nauja. O variklis vis tiek brum brum - nepaliauja dirbęs. Ar ne?
- Veikiausiai.
Sumirė kaip visada susiraukė ir ilgai šiaudeliu baksnojo vargšą
leduką. Tada pakėlė galvą ir pažvelgė į mane.
- Aš ir pati suprantu, kad tai pavojinga. Na, kartkartėmis apima
visiškas bejėgiškumas. Apleidžia jėgos, tarsi kas būtų patraukęs
ramsčius. Jaučiuosi taip, tarsi įveikusi traukos jėgą būčiau paleista
vienui viena skrieti dangum juodutėlėje visatoje. Ir nė nenutuokiu,
kur link judu.
- Kaip pasiklydęs Sputnikas?
-G al.
- Bet tu turi Miū, - pasakiau.
- Dabar, - atsakė Sumirė.
Kurį laiką stojo tyla.
Aš pasiteiravau:
- Tau atrodo, kad Miū irgi to trokšta?
Sumirė linktelėjo:
67

- Esu tikra, kad ji irgi to trokšta. Turbūt taip pat stipriai kaip
ir aš.
- Į tai įeina ir fizinė sritis?
- Čia sunku pasakyti. To dar nesupratau. Tai yra - ką mano ji.
Turbūt todėl dvejoju ir esu sutrikusi.
- Klasikinės dvejonės.
Užuot atsakiusi, Sumirė truktelėjo sučiauptas lūpas.
- Bet tu esi tam pasirengusi.
Sumirė tik kartą linktelėjo galvą. Tvirtai. Ji atvira. Aš atsilošiau
kėdėje ir susinėriau rankas už galvos.
- Tik nepradėk dabar manęs nekęsti sužinojęs, - tarė Sumirė.
Jos balsas nuskambėjo kažkur už mano sąmonės ribų, kaip frazė
iš seno nespalvoto Žano Luko Godaro filmo.
- Nepradėsiu dabar tavęs nekęsti sužinojęs, - atsakiau.
Kitą kartą su Sumire susitikau po dviejų savaičių, sekmadienį,
kai padėjau jai persikraustyti. Kraustytis ji nusprendė staiga, tad
pagalbininkas buvau aš vienas, tačiau pernelyg nenusiplūkiau,
nes, be knygų, beveik nebuvo mantos. Skurdas irgi turi savo
privalumų.
Iš pažįstamo pasiskolinęs „Toyota Hiace“, pervežiau jos daik­
tus į naują būstą Jojogyje - Ueharoje. Butas nebuvo naujutėlis ar
itin prabangus, bet tai buvo reikšmingas pasistūmėjimas į priekį
palyginti su mediniu Kičidžiodžio buteliu, prilygusiu istoriniam
paveldui. Būstą surado nekilnojamo turto agentas, Miū draugas.
Nors būstas patogioje vietoje, jo nuoma nebuvo didelė, o ir vaizdas
pro langus neblogas. Kambarys dvigubai erdvesnis. Persikraustyti
tikrai verta. Prie pat Jojogio parko, atstumas iki darbo įveikiamas
pėstute.
- Nuo kito mėnesio dirbsiu penkias dienas per savaitę, - pasa­
kė Sumirė. - Dirbti tik tris dienas - nei šis nei tas; kasdien eiti į
darbą tik sveikiau. Nuoma dabar irgi pabrango, o ir Miū sako, kad
68

būtų patogiau, jei dirbčiau visu etatu. Vis vien sėdėdama namie
ničnieko neparašau.
- Gal ir neblogai, - pasakiau.
- Kasdien dirbant norom nenorom gyvenimas atsistos į vėžes
ir turbūt nebeskambinėsiu tau pusę keturių nakties. Čia vienas
privalumų.
- Didelis privalumas, - pasakiau. - Nors liūdna, kad tu gyvensi
taip toli nuo manęs.
- Tikrai?
- Žinoma. Ar išplėšti ir parodyti tau savo nuogą širdį?
Atsisėdau naujajame kambaryje ant grindlenčių ir atsirėmiau į
sieną. Kambaryje spengė buities trūkumas, nebuvo kuo jo apsta­
tyti. Langai be užuolaidų, o daugybė į lentynas netilpusių knygų
it dvasiniai pabėgėliai būrėsi į krūveles ant grindų. Į akis krito
tik naujutėlis ant sienos kabantis žmogaus ūgio veidrodis - Miū
dovana įkurtuvių proga. Nurimo pavakario vėjas ir iš parko at­
sklido varnų karksėjimas. Sumirė prisėdo greta.
- Klausyk, - tarė.
- Aha.
- Nors ir esu nesąmoninga lesbietė, ar būsi mano draugas kaip
iki šiol?
- Ar tu esi nesąmoninga lesbietė, ar ne, tai nesvarbu. Mano
gyvenimas be tavęs būtų tarsi geriausių Bobio Derino dainų rin­
kinys be Mack the knife. •
Sumirė prisimerkė ir pasižiūrėjo į mane.
- Nežinau, ar supratau metaforą, bet trumpai tariant - būtų
labai liūdnas?
- Daugmaž taip, - atsakiau.
Sumirė padėjo galvą man ant peties. Nugaroje susegti plaukai
apnuogino mažytes ausis. Tokias gražias, it būtų ką tik sukurtos.
Minkštas ir bejėges ausis. Oda jutau jos alsavimą. Ji buvo trumpais
69

rausvais šortais ir išblukusiais mėlynais marškinėliais. Pro marš­
kinėlius buvo išsišovę mažučiai speneliai. Tvyrojo vos juntamas
prakaito kvapas. Jos prakaito kvapas ir mano prakaito kvapas,
abu neaiškiai sumišę.
Aš taip troškau apglėbti Sumirę. Užplūdo nesuvaldoma aistra
imti ir parsiversti ją ant grindų. Bet žinojau, kad tai bergždžias
reikalas. Nieko nepasiekčiau taip padaręs. Staiga pasidarė žiauriai
sunku kvėpuoti, pajutau, kad susiaurėjo regėjimo laukas. Laikas
pametė išėjimą ir trypčiojo toje pačioje vietoje. Geismas mano
kelnėse sustandėjo iki akmens kietumo. Sutrikau. Tačiau šiaip ne
taip atgavau pusiausvyrą. Įtraukiau į plaučius šviežio oro, užsi­
merkiau ir toje neišsenkamoje tamsoje iš lėto pradėjau skaičiuoti.
Mane apėmęs geismas buvo toks nesutramdomas, kad net ašaros
ištryško.
- Aš irgi tave myliu, - tarė Sumirė. - Labiau už visus pasaulyje.
- Po Miū...
- Su Miū viskas truputį kitaip.
- Kaip kitaip?
- Jai jaučiu ką kita nei tau. Kitaip tariant, ...na, nežinau kaip
čia pasakyti.
- Mes, apgailėtini vidutinybės heteroseksualai, turime visai
parankų žodį, - pasakiau. - Tiesiog sakome „pasistoja".
Sumirė nusijuokė.
- Iki šiol nieko daugiau gyvenime netroškau, tik tapti rašytoja.
Aš visąlaik pasitenkindavau tuo, ką turiu. Bet dabar, šią akimirką,
aš trokštu Miū. Labai smarkiai. Aš noriu ją gauti. Ją turėti. Kito
kelio nėra. Aš neturiu pasirinkimo. Ir pati nenutuokiu, kodėl taip
nutiko. Tai turėjai omenyje?
Aš linktelėjau. Mano penis dar tebestyrojo nesuvokiamai kietas.
Meldžiau, kad Sumirė to nepastebėtų.

70

Niekaip negalėjau nutraukti šitos iliuzijos. iki pat to tamsumo gilybės.Taigi savaitgalį įtrauk mane į savo dienotvarkę. kiek įstengsiu tvardytis būdamas greta jos. O labiau už viską norėjau kuo greičiau pasilikti vienas su savo nesutramdomu geismu.pasakiau. pasakiau.ta­ riau. Ji mane priima. Įsivaizdavau. . Štai kodėl ji mane taip beprotiškai myli!" Sumirė nusijuokė. .pažadėjo man Sumirė atsi­ sveikindama. Bus staltiesė ir vynas. 71 . Panarinęs galvą kantriai laukiau. neturėjau pasirinkimo. .pasiūlė Sumirė.„Ji mane taip beprotiškai myli. Bet aš privalėjau dar tą pačią dieną parvairuoti pasiskolintą „Toyota Hiace“ iki pat Hino. apglėbia ir suspaudžia. Nežinojau. .Tad leisk man kada pavaišinti tave puikia vakariene. Kaip sako Sumirė. Sumirė tylom paėmė mano ranką ir atsargiai suspaudė. kad viskas klostytųsi sklandžiai.Linkiu.Gal nueitume kartu pavakarieniauti? .. . Minkšta rankutė buvo kiek sudrėkusi nuo prakaito. Tu vis dar pažeidžiama. bet kur tau.bet verčiau pasistenk būti kuo atsargesnė. Įsivaizdavau. Įtrauksiu. Nepamiršk to. . kaip nuvelku jos marškinėlius. .. . kaip ta ranka liečia mano penį ir ima jį glamonėti. Liežuvio galu liečiu jos sustandėjusius spenelius. kad peržengęs tam tikrą ribą nustosiu buvęs pačiu savimi. Aš dar kartą tvirtai už­ simerkiau ir kenčiau klampią laiko pauzę. šortus. kad net pametė galvą. . kol virš manęs liausis pūtęs troškus vėjas. Gal kitą savaitę. Negali negalvoti. Tada praskėčiu jos šlaunis ir įsiskverbiu į drėgnumą tarp jų. Stengiausi apie tai ne­ galvoti. Net nuogąstavau. Daugiau nebenorėjau būti greta gyvos Sumirės.. apatinius. Lėtai.Yra viena nepakartojama Graučo Markso sentencija.

. tas pažadas pavakarieniauti liko netesėtas. Rug­ pjūčio pradžioje gavau iš Sumirės ilgą laišką. Bet nekilo noras grįžti ir dar kartą nuodugniau įsižiūrėti. neaiški. Galiausiai. tačiau jo išraiška buvo ne mano. Ji išlydėjo mane stovėdama naujojo būsto tarpduryje.Eidamas pro didįjį veidrodį nejučia dirstelėjau . Netikėtai net ranka pamojavo.jame atsispin­ dėjo mano veidas. Jo išraiška buvo keista. Tai tikrai buvo mano veidas. kaip ir dauguma gražių pažadų mūsų gyvenime.

kad jis nuo Sumirės. Aludėje suvalgiau picą su ančiuviais ir išgėriau vidutinį bokalą tamsaus alaus.niekieno netrukdomas ir niekam netrukdantis. Priminė kartais Egipto piramidėse aptinkamus mažus senoviškus skarabėjus. Rodės. tik išsiuntimo datos neįskaičiau. vienas. Grįžęs namo radau tą laišką pašto dėžutėje. Roma? Pirmiausia sudėjau į šaldytuvą pakeliui prekybos centre pirk­ tus produktus ir išgėriau didžiulę stiklinę šaltos arbatos. Tada dar neprasidėjus spūstims sėdau į Čiūo liniją ir skaitydamas naują knygą parvažiavau namo į Kunitačį. Kaligrafiškos. tvirtos. Ketinau pasigaminti paprastą vakarienę ir per televizorių žiūrėti futbolo rungtynes. bekompromisiškos raidės. laisvas . kino teatre pažiūrėjau Luko Besono filmą. Su Romos antspaudu. Tada 73 . tačiau iš rašysenos kaipmat supratau.6 Ant voko buvo užklijuotas didžiulis spalvingas Italijos pašto ženklas. glaustos. Sukaitęs. Tądien po ilgos pertraukos išėjau pasivaikščioti po Šindžiuku. Siuntėjo vardas nebuvo užrašytas. Idealus bū­ das praleisti vasaros atostogas. tuoj ims krutėti ir parbėgs atgal į istorijos tamsybes. Kinokunijos knygyne nusipirkau kelias naujas knygas.

Penki lapai. Skirtingai nei Kičidžiodžyje. Timbuktu ar Magelano sąsiauris. iš kažkur atskrenda jų būrys į Jojogio parką ir taip paleidžia kakarines. kaip nustebai netikėtai gavęs mano laišką iš Romos. tai sutvarkyti nebaigtų reikalų. Tad ėmiau gyventi 74 . Tad kelias dienas sukausi kaip išprotėjusi . tai nusipirkti lagamino. Todėl pirmiausia norėjau Tavęs atsiprašyti. kad netesėjau pažado pavaišinti Tave vakariene. kiek atsime­ nu. tačiau. kai padėjai man persikraustyti. Naujame būste gyvenu puikiai. Vos išaušus. pažymėti „Romos Excelsior“ viešbučio emblema. Vien tiek prirašyti reikėjo nemažai laiko. Kaip žinai. čia nėra gaidžių. perskaičiau laišką. stengiuosi kuo skrupulingiau tesėti duotus pažadus. vos persikrausčiusi netikėtai išvykau į Europą. visai ne­ leidžia ramiai miegoti. Paskutinio lapo kampas atrodė lyg kuo išteptas (gal kava?). kadjis pasibaigė. O gal Tu toks kietas. atleisk. kad rodos . * Labas. Gal Roma pernelyg turistinė. kad štai esu Romoje. atplėšęs voką greta gulėjusiu vaisių peiliu.pasaulio pabaiga atėjo.be atvangos lėkiau tai išsiimti paso. Įsivaizduoju.atsisėdau virtuvėje ant kėdės ir. tankiai prirašyti smulkiomis mė­ lynomis raidelėmis. Gal tiktų nebent Grenlandija. neturiu geros atminties. tačiau yra daugybė triukšmingų kaip raudotojos varnų. Šiaip ar taip. O aš niekaip negaliu patikėti. Kraustymasis gerokai išvargi­ no (nors plušėjai daugiausia Tu ir už tai esu dėkinga). kaip planavau. Tiesą pasakius. kad Tavęs vien Roma nenustebin­ si. Net nereikia žadintuvo. tad visai džiaugiuosi.

geriu juodą kaip smala espresso kavą ir rašau šitą laišką . kad tai tebesu aš.gultis ir keltis su saule kaip ir Tu. kodėl „aš esu čia". pasekusi įvykių eigą.valstiečio gyvenimo ritmu .aš taip ir nustėrau. tikiuosi. kad man nereikia čia būti.norėčiau. o mane pasiėmė kartu kaip sekretorę. Taigi dabar dviese su Miū keliaujame po Europą.tarsi kietai įmigusią mane kažkas padalijo į padrikas daleles irpaskui paskubomis vėl surinko atgal. ilgosios kančios atsisakius tabako atsipirko. kad Tu čia būtum. Nors neva esu sekretorė. Nors. Čia sėdinti aš ir mano įvaizdis man nesi­ derina. Kitaip sakant. Tik nelabai prisimenu. akys man patvirtina. tik sekioju visur ir nesijaučiu labai naudinga. tiesą pasakius. Nutolus nuo Tavęs . kaip jautiesi. tačiau kažkas kitaip nei visada. bet. 75 . rasčiau priežastį. Žinoma. Tu pagauni mintį. Sunku paaiškinti . kai išlipau iš lėktuvo. pasak Miū. Regis. Ji buvo suplanavusi darbo reikalais vieną dvi savaites pavažinėti po Prancūziją ir Italiją. skaldanti iliuzija. Netikėtai pranešė vieną rytą . jaučiu. Dabar sėdžiu lauko kavinėje Romos skersgatvyje. tačiau esu. Nuo tada. tačiau tai manęs neįtikina. mane apsėdo šita tikroviška.nors ir esu su Miū . Kai čia sėdžiu ir klausiu savęs: „Kodėl aš esu (įsivazduok) Romoje?“ viskas aplinkui pasidaro keista. jau supratau. Bet dėl vieno esu tikra .mėgaujuosi keistu jausmu. viena „premija už tai. Nors kol kas sakau tik „regis". kad ir Tu jaustum tą patį. Ar supranti? Kad ir kiek apžiūrinėčiau save. nerealu. jei būčiau dar toliau. tarsi aš nebebūčiau savimi.mane apima liūdesys. kaip buvo „visada". būtų dar liūdniau. Norėčiau. kai kas nors paskambina pusę keturių ryto. Kalbu nerišliai. Ir tikrai. kad sėkmingai mečiau rūkytiVadinasi.

apžiūrėjome miestą. batai. Mane pribaigė mūsų išsinuomotos alfa romeo mechaninė pavarų dėžė. Jei nuvažiuotume į Ispaniją (šįkart. tad papasakosiu kitą kartą. ką pirkti. manau. Juk aš mergina. Todėl vairuoti teko Miū vienai. Net ir būdama toli nuo Japonijos. Ji tikra pirkimo meistrė . kad nebeaišku. perjunginėdama bėgius. Suknelės. bet gana rašyti apie pirkimą. nevažiuosime). mat pamiršau pasi­ imti. aptarėme porą san­ dėrių. Jei pradėčiau rašyti. deja. 76 . O. o ir gražių daiktų tokia daugybė. Bet neatrodo. ta­ čiau kasdieninėse situacijose mano italų kalba gerokai praverčia. kaip paprastaiji skrieja vingiuotu kalvotosios Toskanos keliu. o paskui atvykome į Romą. kai Miū apsipir­ kinėja. Tokiais atvejais mano skonis pokšt ir išsijun­ gia tarsi nutrūkus trosui. laiškas būtų labai ilgas. Labai sumanu ir žavinga. tada išsinuomojome mėlyną „Alfa Romeo“ir greitkeliu leidomės į pietus. Na. apatiniai ir panašiai. man staiga pasidarė sunku kvėpuoti. Sandėriai visada vykdavo angliškai arba prancūziškai. dar labiau jai padėčiau. Neturiu tiek pinigų. kokie nuostabūs Italijos valgiai ir vynas. Milane mes vaikščiojom po parduotuves ir apsipirkinėjom. Smagu vien būti šalia. Nelyginant suvalgytų tik skaniausią patiekalo kąsnelį. Mane krėtė (nejuokauju) virpulys bežiūrint. Keista. kaip ji renkasi brangiausias šilkines kojines ir apatinius. Net kaktą išmušė prakaitas. kelioms dienoms apsistojome žavingame mažo miestuko viešbutyje. vien sėdėdama šalia jos jaučiuosi visiškai laiminga. kad taip tęstųsi amžinai. Žiūrint.Pirmiausia mes atskridome į Milaną. Aš pirkau tik pižamą. tad man nebuvo kur pasireikšti. kad ji pavargtų ilgai vairuodama. Toskanoje aplankėm keletą vyndarių.perka nedaug ir tik išskirtinius daiktus. ir taip jau per daug prirašiau.

prasidėjo mėnesinės . Svarstome. kai daužosi širdis. užpakaliukas standus . tąnakt gerokai anksčiau. na. Mačiau. kad nejučiom atsidūsti. Tuo klausimu mūsų su Miū nuo­ monės sutapo. Elegaųtiška. Nors ir kaip keista. Mano akimis. taip su Miū galime be paliovos kalbėtis apie muziką. Hmm.kaip kaimo muzikos festivalyje.Mes miegame skirtinguose viešbučio kambariuose. nei turėjo. man patinka jausmas. bet tokia ta istorija. bet kūnas toks. bet vis žvilgčiojau akies kampeliu. Mačiau ne visiškai nuogą. vienaip ar kitaip. slapukiškas atlikimas . kurią išgirdęs pasitempi kaip stiebelis. bet akį patraukė vienas koncertas. Liekna. plačius horizontus atverianti mu­ zika. Lovos buvo atskiros. Praleidus subtilybes. apsivyniojusi rankšluoščiu. kad taip susijaudinau. Vakar vakare Romoje nuėjome į koncertą. Be reikalo čia Tau viską pasakoju. mačiau. kaip ji išeina iš vonios. Florencijos viešbutyje rezervuo­ jant kambarius. apsimečiau. Miū dėl to gerokai kategoriška. kad nematau ir skaitau knygą. 77 . kaip mane apglėbia tas lieknas glotnus kūnas. Labai daug ne­ sitikėjome iš muzikos. Dievinu šitą kūrinį. Ėmiau įsivaizduoti. bet nesitveriau sava­ me kailyje miegodama viename kambaryje su ja.tai apsijuokiau. kad ir tu pamatytum. Dirigavo Džiuzepė Sinopolis. jaučiausi pamažu tėkmės nunešama į kažkokią kitą vietą. norėjau. Koncertas išties buvo nepakartojamas. Miū kūnas yra dieviškas. ar nenuvykus į Vivaldžio festivalį Venecijoje. nes ne sezonas. kaip persi­ rengia. šitam kūriniui labiau tiktų kiek vingresnis. Bet kartą. įsivėlė klaida ir mes dviese miegojome viename dideliame kambaryje. 1.nelyginant meno kū­ rinys. Būdama tame pačiame kambaryje su ja ir regėdama tokias nepadorias vizijas. Kaip su Tavimi kalbamės apie romanus. Tikriausiai dėl to. su apatiniais. Marta Argerič grojo Listo Koncertą Nr. Gal net truputį per tobula mano skoniui. Žinoma.

Regis. tad jau netrukus baig­ siu. Miū išvykusi susitikti su senu draugu. kuris gyvena Romoje. neifontanų. kartu pavakarieniauti. Net mano ranka pavargo. Be to. Sakoma. Visada taip. štai pirmą kartą Romoje (gal daugiau čia ne­ beapsilankysiu). ar ne? Regis. Ir staiga pajutau. Tarsi siųsčiau žinutę butelyje iš negyvenamos salos. Gal Tu nejučia darai man tokį poveikį? Kaip manai? Kad ir kaip ten būtų. kol nesi­ baigė vasara. 78 . kad kol rašiau Tau laišką. nebegaliu sustoti. išsiauklėjusios merginos svečiuose ilgai neužsibūna. prisėdau pailsėti kavinėje ir štai skrebenu Tau laišką. kai nesu su Miū. apie ką pasa­ kojau pradžioje. Tada. tuoj ir popieriaus pristigsiu. niekur nenoriu eiti. R S. kaip žadėjusi. tas „keistas susiskaidymo jausmas“ėmė blėsti. o netraukia eiti apžiūrėti nei senovės griuvėsių. Iki. kaip šuniui uosti miesto kvapus. Man tikrai dabar reikia tavo maldų. klausytis garsų ir balsų. o aš viena išėjau šiek tiek pasivaikščioti aplink viešbutį. Net dėdulė padavėjas balta prijuoste kartkartėm žvilgčiojo į mane nepatenkintas. pagriebusi rašiklį ir pradėjusi rašyti. kviečiu.Ilgokas laiškas. Jau tiek nebekvaršina galvos. tarsi vidurnaktį pasikalbėjusi su Tavimi telefonu eičiau iš telefono būdelės.: Turbūt grįšiu namo rugpjūčio 15 dieną. Jaučiuosi taip. prašau pasimelsti už mano laimę ir sėkmę. tiesiog žiūrėti į praeivių veidus. tai. mano išsiauklėjimas tampa beviltiškas. Keista. bet kai imu rašyti (nors gal ir ne tik rašyti). nei parduotuvių. Man gana taip sėdėti kavinėje ant kėdės.

Ji rašė: „Tiek prisiklausiau Vivaldžio. Turbūt sutvarkiusios reikalus Prancūzijoje mes važiuosime į Grai­ kijos salą pailsėti. Argi nefantastiška? Man tai irgi atrodė tikrai fantastiška. Sumirė ir Miū paliko nuomotą mašiną Romoje ir traukiniu nuvažiavo į Veneci­ ją. kad net užsimaniau dabar pat ten vykti ir užsisakyti to paties. Laisvą popietę. kad artimiausią pusmetį nebenorėsiu jo nė girdėti. Aprašymas toks tikroviškas. Apsąla širdis tai išgirdus. Anglas džentelmenas (tikrą tikriausias džentel­ menas). Sumirė rašė: vynas čia skanus kaip sapne. Gulim mes sau ant baltutėlio Egėjo jūros kranto atkišusios saulei savo dailias krūtis ir. Iš Venecijos abi grįžo į Milaną ir iš ten lėktuvu nuskrido į Pary­ žių. eidavo iškylauti po miškelį netoliese. Beje. gerdamos vyną su sakų aromatu. nepamiršdavo ir kelių butelių vyno. kaip ir Italijoje. Šįkart laiškas buvo gerokai trumpesnis.mums praverstų visiškai atitrūkti nuo darbų ir nors truputį ramiai paatostogauti. susidėjusios priešpiečius į pintinę.* Po penkių dienų atėjo antras laiškas iš negirdėto Prancūzijos kaimo. Paryžiuje kiek atsikvėpusios (taigi ir antrąkart apsipirkusios) traukiniu nukeliavo į Burgundiją. regis. ten jos dviese ir apsistojo. Dauguma koncertų vyko bažnyčioje. Geras Miū draugas ten turi didelį namą. į plaukiančius dangumi debesis. Žinoma. spoksom. kurioje Vivaldis dirbo kunigu. Miū irgi užsidegusi . lyg ir dvarą. Čia.” Aprašė. su kuriuo čia visai netyčia susipažinome. 79 . planas grįžti į Japoniją rugpjūčio 15-tą pasikeis. Ten dvi dienas į valias klausėsi Vivaldžio. Miū apvažiavo keletą vyninių ir sudarė sandorius. mažutėje saloje turi vilą ir leidžia ja naudotis. kiek širdis geidžia. kiek tik norim. kokios skanios buvo Venecijos restorane folijoje keptos jūros gėrybės.

Šaip ar taip. Jos telefono atsakiklyje vis tas pats: „Išvykusi. Sumirė iškart nusipirko telefoną su atsakikliu. Kad nereikėtų lietingą naktį eiti išsiskleidus skėtį iki artimiausios telefono būdelės. Tokios mintys mane prislėgė. kai grįš. Kai pasibaigė rungtynės. be planų.. kad prarado norą grįžti į Japoniją. ir žiūrėjau futbolo rungtynių įrašą iš kasetės. atskiestą Perrier. Gera ir malonu teisti kitus žmones už klaidas jiems nematant ir ne­ girdint. ar Aruandoje. gurkšnojau pigų baltąjį vyną. Vis dar „išvykusi". Ir turbūt nuo šiol ji tik tols nuo manęs. ar Timbuktu. Vis tiek labai labai toli. kokio aš nedaryčiau. Bet ir po to skambučio nesulaukiau. atsidusdavau ir palinguodavau galvą. Gal guli ant jūros kranto ir spokso į dangumi plaukiančius debesis. Išgirdęs trumpą dirbtinį pyptelėjimą prisistačiau ir paprašiau paskam­ binti. Turbūt Miū ir Sumirei taip patiko ta Graikijos sala. kurį gavau per išpardavimą. šiek tiek paplaukiojau ir traukdamas namo užsukau į kondicionuojamą kavinę gerą valan­ dą paskaityti. nugrimzdau į kėdę ir stebeilydamas į lubas mąsčiau apie Prancūzijos kaime esančią Sumirę." Vos persikrausčiusi. tik save. Sumirė sako. O aš nieko neturiu. ar Graikijoje.Tą popietę nuėjau į viešąjį baseiną. ji yra be­ protiškai toli nuo manęs. prisiplojęs prie aukštos mūrinės tvo­ ros vėjuotą naktį be prasmės. Tačiau šalia jos yra Miū. be tikėjimo. ar Romoje. Gera ir racionali mintis. Teturiu. Nesvarbu. Žinutės aš nepalikau. kad jai „liūdna" be manęs. Baigęs lyginti. Pasijutau kaip nereikšmingas vabalas. Gal dabar jau nuvykusią į tą salą Graikijoje. 80 . Kaskart išvydęs perdavimą. Grįžęs išsilyginau trejus marškinius klausydamasis seno Ten Years After įrašo. Rugpjūčio 15-tą Sumirė negrįžo. 18-tą dieną dar kartą paskambinau.. Kaip visada.

. tarsi skrisčiau lėktuvu pirma klase.nebežinodavome. Trūko to natūralaus. visai rimtai būčiau įsimylėjęs šią septyneriais metais už mane vyresnę moterį (kurios sūnus yra mano mokinys). galima sakyti.Per tą laiką aš vieną dieną dalyvavau kaip treneris draugiškose mokyklos futbolo klubo rungtynėse. Su Sumire tai būtų neįsivaizduojama. kaip man reikia Sumirės. Tačiau neįstengiau jos mylėti. ką sakyti. Mano požiūriu. gražiai įdegusi. bet atvirai pasakius. kurį visuomet jausdavau būdamas su Sumire. bet juntamas. Ir lovoje.prisipažino. bet rengėsi skoningai. Neregimas. kol atklydau į barą netoli stoties ir užsisakiau Canadian Club su ledais. ko gero. Tai moteriai išvažiavus. gulėdama mano glėbyje. Jei nebūčiau pažinojęs Sumirės. kiek sau leisti ir kada sustoti. Jos dėka jaučiausi taip. Jos figūra buvo labai patraukli. Kaip visuomet tokiais atve­ jais jaučiausi nepakartojamai puikiu žmogumi. Glėbdamas ją negalėjau negal­ voti apie Sumirę Graikijos saloje. Todėl kaskart pažvelgę vienas į kitą. kiek per daug dažėsi. veikli ir maloni. ko aš noriu ir ko nenoriu. išėjau vienas pasivaikščioti ir kurį laiką slampinėjau šen bei ten.tik su tavimi. . Įsiskverbdamas į ją negalėjau neįsivaizduoti Sumirės kūno.Su vyru jau metai kaip nesimylėjom. be reikalo. Tada užsimerkiau ir mąsčiau apie 81 . Ji puikiai žinojo. . Kaipmat išgėriau pirmą taurę ir užsisakiau antrą. . ir ne lovoje žinojo. besąlyginio artumo. Pati jaudinosi dėl savo svorio. ypač atsisveikindami. Kaskart susitikdamas su ta moterimi įsitikinu. Ji buvo ką tik grįžusi iš atostogų Balio saloje su vyru ir dviem vaikais. Gal būčiau pakankamai įsijautęs į mu­ dviejų santykius. Mus visada skyrė plonutėlis vos regimo tiulio sluoksnis. vieną kartą miegojau su savo „mergina". Ji buvo graži.

Sklido kepa­ mos picos kvapas. Huey Lewis and The News tada buvo įrašiusi kelias populia­ rias dainas. Žinau. Visai neseniai. bet vis vien einu. Vis sukuosi toje pačioje vietoje. Privalau. Staiga prisiminiau senus laikus. o Miū. Prie gretimo staliuko keturi studentai ir studentės linksmai juokėsi. ar ne? Dar ką tik aš neabejotinai tebuvau paau­ glys. kad niekur nenueisiu. gurkšnojo alų. 82 . Pro garsiakalbius sklido nostalgiška Huey Lewis and The News daina. Kitaip toliau gyventi neįstengsiu. Ant baltutėlio Graikijos salos paplūdimio nuoga krūtine besikaitinančią saulėkaitoje. Tačiau skambino ne Sumirė.Sumirę. O štai dabar aš esu uždarame rate. Antrą valandą nakties. Kada pasibaigė mano jaunystė? Ar jau pasibaigė. Tą vakarą sulaukiau skambučio iš Graikijos.

Galva buvo tuščia kaip ryžių laukas. Paklodėse dar dvelkė pavakario meilės nuotykiai. Atsisėdau lovoje tiesutėle nugara ir patogiau paėmiau ragelį. „Ar čia pataikiau?" Čia. Vyriškis pakartojo mano vardą.Taip . kol išgirsiu jos balsą. o Miū. suprantama. tačiau vis dėlto pajutau jame įtampos gaideles. Veikiausiai Sumirė skambina iš Graikijos. atsakiau. Tačiau išgirdau ne Sumirę.■a Pirmiausia žemas vyriškas balsas baisiu akcentu angliškai su­ riaumojo mano vardą ir paklausė: „Ar čia pataikiau?" Antrą valandą nakties aš. tarsi būtų susidū­ rusios dvi skirtingos oro srovės. Paskui buvo girdėti nepakenčiamas traškesys. Kažkas šaltas ir sausas it ledo garai pasklido iš ragelio po mano kambarį ir mane visiškai išbudino. Kiek atitraukiau ragelį nuo ausies ir laukiau. 83 . realybė buvo susipynusi it megztinis neteisingai susegtom sagom. Nors ištartas nepanašiai. vardas buvo mano.Turbūt Sumirė pasakojo apie mane? . Iš ragelio sklindantis jos balsas buvo tolimas ir išdarkytas. nuplaktas lietaus. saldžiai miegojau. .atsakiau.

priešpiet ir vakare.Iš Atėnų reikia skristi į Rodą. ir nutrūko. bet ryšys pokšt.Manau.Ne bėda. Atvažiuosi? . Staiga. be to.Ar gali čia atvažiuoti? . Aš tiesiog. o jei prisiskambini. .greitakalbe išbėrė Miū. ryšys kaipmat nutrūksta. .Taip. Kuo skubiau. . Ar gerai? Žinoma.. lyg per jėgą. ji norėtų. O kurgi man vykti? Ji pasakė salos pavadinimą. . Už bilietus į abi puses aš sumokėsiu. Į salą plau­ kia tik du laivai per dieną . Dar kiek 84 . Jį užsirašiau ant greta gulėjusios knygos atvarto. Tuo metu ateisiu į uostą ir lauksiu. . tuo geriau.pradėjau. Per atostogas porą kartų turiu nueiti į mokyklą.Manote? .pasakiau.Ar kas atsitiko Sumirei? Miū nutilo ir atsikvėpė: . . ..Čia . norėčiau pasikalbėti akis į akį . Bet kada pokalbis gali nutrūkti.Nėra laiko ilgai pasakoti. tarsi kažkam kirvuku per­ kirtus virvę. Po dešimties dienų prasideda naujas semestras. galėsiu atvykti.. Nusipirk kad ir pirmos klasės bilietus. Tada ir vėl pasigirdo kurtinantis traškesys. Kuo greičiau. Iki tol priva­ lau grįžti. manau.iš čia beveik neįmanoma prisiskambinti į Tokiją. .Manau. kol pavyko. Leptelėjau pirmą į galvą šovusią mintį: . Tik atskrisk.Telefonu nepaaiškinsiu. Todėl be jokių mandagybių klosiu esmę. Pavadinimas buvo jau girdėtas. Tikrai. gal spėčiau.Dar nežinau. . kad tu čia būtum.į Graikiją? .atsakiau. Kiek kartų bergždžiai mėginau.klausimas subtilus. o iš ten sėsti į keltą. . bet jei dabar nuspręsčiau vykti į Graikiją.Skam­ binu iš Graikijos salos . Bet. bet kaip nors išsisukčiau. kaip nors pavyks.

tad bent jau bilietus į Graikiją ir atgal tikrai įpirksiu. Juk gali būti. Ar aš iš tiesų dabar ketinu sėstis į reaktyvinį lėktuvą ir skristi į tą Graikijos salą? Atsakymas buvo taip. Sąskaitoje. kad net neį­ žiūrėjau jos formos. Užgesinau šviesą ir įsikniaubiau pagalvėn. surasti ją tarp Egėjo jūroje išsibarsčiusių begalės salų ir salelių nebuvo lengva užduotis. saulė žeme ritinėjasi. ar nepasibaigęs galio­ jimo laikas. stengiausi susivokti. Kiek paabejojau dėl glaudžių.) . Netekęs vilties. Bet miegas 10 Mugicha (jap. su kuriuo einu į sporto klubą. Virtuvėje išgėriau puodelį šaltos mugi10 arbatos ir.gal netyčia vėl susijungs. Japonijoje dažniausiai geriama atšaldyta karštu metų laiku. 85 . kad ji netoli Rodo. Nepaisant užuominos. . kuriuos tikėjausi prie progos dar kartą perskaityti.skrudintų miežių arbata.nereikia nė sakyti. Tokia mažulytė. o visos problemos bus kuo gražiausiai išsisprendusios. ir grįšiu ramiai sau pasimaudęs. Tai buvo maža salelė netoli Turkijos sienos. Dar turiu kreditinę kortelę. sudėjau drabužius ir higienos reikmenis. Kito pasirinkimo nėra. visi sveiki ir laimingi. iki ryto dar galėčiau numigti. Suma neįspūdinga. Į sintetinį krepšį. kad tokios baigties kiekvienas labiausiai trokštų. Dabar vos po trijų.nuvyksiu į salą. atsirėmęs į šaldytuvo duris. bet galiausiai nusprendžiau pasiimti. padėjau ragelį ir atsikėliau iš lovos. bet girdėjau tik nepakeliamą traškėjimą. be ankstesnių santaupų. Iš stalčiaus išsiėmiau pasą ir patikrinau. yra beveik nepaliesta vasaros premija. . Bet galiausiai pavyko aptikti mažomis spausdintomis raidėmis užrašytą pavadinimą. Susidėjęs grįžau į lovą. bet ryte dar galiu išsiimti iš banko kortelės.palaukiau pridėjęs ausį prie ragelio . Įsimečiau du Džozefo Konrado romanus. Susirinkau visus namie buvusius pinigus ir sukišau į piniginę. Iš knygų lentynos išsitraukiau didžiulį pasaulio atlasą ir ėmiau ieškoti Miū nurodytos salos.

susikėliau kojas ant stalo ir skaitydamas knygą laukiau. Devintą valandą ap­ ėjau kelis oro linijų langelius ir paaiškėjo. kol išauš.nebeėmė. 1. Greičiausiai (anot Miū) Sumirė to irgi norėtų. Nepaliaujamai spoksojau į tą lapelį. vėl išlipau iš lovos. Bet akivaizdu. Tai 86 . kad įvykis ne iš maloniųjų. Jei nekils jokių keblumų. nežino ir Miū. nežino ir Miū. paskui persėdau į Naritos ekspresą ir atvykau į oro uostą. Klausimas . kaip vyriškas balsas šaukia mano vardą. nuėjau virtuvėn ir pasidariau šaltos arbatos. pavyks persėsti sklandžiai. kas Sumirei nutiko toje Graikijos salelėje. 1. Kraupaus traškesio prisiminimas pulsavo venomis. O iš Atėnų Olympic oro linijų reisu pasiekčiau Rodą. nekonkretūs. Greičiausiai (anot Miū) Sumirė to irgi norėtų. Tie žodžiai buvo neapibrėžti. Atsisėdau ant kėdės. Tačiau kas atsitiko. Užsirašiau juos ant lapelio. iki ryto mano rankos surištos. Vis girdėjau. nusipirkau KLM reiso į Amsterdamą verslo klasės bilietą. Miū tepasakė du faktus. kupini mįslių. Kažkas atsitiko Sumirei. Kažkas atsitiko Sumirei. Kiek paklydinėjęs. Nė nenutuokiau. KLM darbuotojai rezervavo man visus tuos bilietus. Man reikia kuo skubiau ten nuvykti. Tačiau kas atsitiko. 2.ar labai nemalonus? Šiaip ar taip. 2. Prašvitus sėdau į Čiūo liniją iki Šindžiuku. Tada pamėginau žodis po žodžio atkurti pokalbį su Miū. Įsijungiau šviesą. Tada rašikliu pabraukiau žodžius „nežino“ ir „greičiausiai". Iš ten jau galima nuskristi į Atėnus. Tik vis neaušo. kad tiesioginio reiso iš Naritos oro uosto į Atėnus apskritai nėra. Man reikia kuo skubiau ten nuvykti.

Žinoma. Gerai.paaiškinau.buvo greičiausias būdas ten nusigauti. užkaltos vinimis. . Priešpiet paskambinau kolegei mokytojai. geografija ir klimatas. pavadinimo nebuvo. Fonas iš papier mache. Miegas buvo neramus. Pasaulis neteko realumo šerdies. Kaip nieko nežinau apie Jupiterio geologiją ar ferario variklio aušinimo sistemą.atsakė ji. Mes jau anksčiau ne kartą taip pavadavome vienas kitą. parvežk kokių lauktuvių. Mažutėje knygelėje salelės. ar negalėtum per tą laiką manęs pakeisti mokykloje? . Be antikos istorijos ir dramų. tad savaitei išvyksiu iš Tokijo. . atsakiau. Giminaičiui atsitiko nelaimė. .Ech. tad šneka buvo trumpa. toli. . .iš sidabrinio popieriaus. Sumokėjau kreditine kortele. Jei nesunku. Tada oro uosto knygyne nusipirkau kelionių vadovą po Graikiją. su kuria gerai suta­ riau. skrydžio numeris 275. . Iš banko kortelės išsiėmiau pinigus ir iškeičiau į kelionės čekius doleriais.galėjau grįžti bet kada per artimiausius tris mėnesius.aš galvo­ jau apie Sumirę. Į Šikoku. .yAirfrance reiso į Paryžių.paklausė ji. detalės . Kas jau bus paskiau. Bagažas? Nėra. Nuėjau į verslo klasės laukiamąjį ir smigęs kėdėn šiek tiek nu­ snūdau. tad oro uosto restorane papusry­ čiavau.o gal keistai būdraudamas. .. Neapsivertė liežuvis sakyti.pasakė. Dažnai girdėjau pranešėjos balsą. aš apie Graikiją nieko nežinojau. Bent jau iki tos antros valandos ryto. It senam dokumentiniam filme skriejo įvairiausi 87 . kad netrukus išskrisiu į Graikiją.paklausiau. kokia Graikijos valiuta. keleivius prašome. O kur važiuoji? . kurią minėjo Miū. bet reikėjo nors bendrais bruožais išsiaiškinti. tas. Atgalinis bilietas buvo be datos . Spalvos buvo nenatūralios. Lig tol nė karto nebuvo šovusi mintis kada nors nuvykti į Graikiją.atsakiau. žvaigždės . Akys buvo sulipusios." Taip nenormaliai snausdamas. Tik nepavėluok į semestro pradžią.. .keistos. Iki išvykimo dar buvo laiko.

Tačiau oro uosto sumaiš­ ty mudviejų su Sumire pasaulis rodės nenusakomas. Priėjo laukiamojo asistentė ir susirūpinusi paklausė. paprašiau alaus. . ar atnešti ko nors šalto atsigerti. Tiesiog nuo karščio". plukdomos iš vienos nebūties į kitą. perėjau į gretimą terminalą ir beveik iškart sėdau į Boeing 727. Veidas irgi gerokai pablyškęs. Mudu abu neturėjome jokio supratimo apie išmintį. o pra­ budęs šiek tiek užkandau. ir tuos buvau pamiršęs pasiimti. nes visai neturėjau apetito. Tebuvome menkutės esybės. Lėktuvas buvo pilnas jaunimo iš visų pasaulio kampelių. kirto Šiaurės poliarinį ratą ir pasiekė Amsterdamą. Amsterdame persėdau. nukirptais džinsais. kojos ištinusios. susivėlusius ilgus plaukus susirišę į uode­ gą. Visi įdegę. kur mudu buvom kartu. Mes neapibrėžtai artėjo­ me link nulio. Nebuvo į ką atsiremti. Per tą laiką aš išgėriau dvi taures viskio. Ji pasiteiravo. atvykau į Atėnus. kad dar pamiegočiau. Jaučiausi lyg prarijęs debesuotą dangų. marškinėliais trumpom rankovėm ar be rankovių. Ji atnešė drė­ gną rankšluostėlį. „Viskas gerai. Paskui vėl pavyko trumpam snūstelėti. Kūnas aptingęs. Nusišluostęs prakaitą nuo veido ir išgėręs pusę skardinės alaus pasijutau geriau. ar viskas gerai. Heineken alaus ir sūdytų žemės riešutų pakelį.atsakiau. bejėgis ir trapus. Mano smėlinės medvilninės kelnės. Dauguma vyriškių užsiauginę barzdas (gal pamiršę nusiskusti). Kad nekankintų bereikalingos mintys. Pusryčių atsisakiau. skrendantį į Rodo salą. visąlaik susikaupęs skaičiau Konradą. balti polo marškinėliai trumpom rankovėm ir tamsiai mėlynas medvilninis švarkas čia atrodė žiauriai ne į temą. Kiek pagalvojęs. Lėktuvas į Amsterdamą beveik pagal grafiką pakilo iš Naritos oro uosto.laikai ir erdvės. Bet kas galėtų mane kaltinti? Aš juk ką tik . Prabudau išpiltas šlykštaus prakaito. o ir įgūdžių ją įgyti. Marškiniai prilipę prie krūtinės. kai nemiegojau. Akinius nuo saulės.

„Ar neatsitiks taip. vieną keleivį kaip nors priims. Prieplauka buvo netoli oro uosto. regis. Denio gale buvo atskirta vieta automobiliams. iš kur plaukia keltas į salą. tuoj pat kelto variklis suburzgė ir prie kranto jį laikanti 89 . Prisimerkęs pro langą žiūrėjau į plaukiantį akinamą Rodo miesto peizažą. Aš mandagiai numykdavau. lietaus nė ženklo. Saulė kepino akmenines namų sienas. ten stovėjo du vidutinio didumo krovininiai automobiliai. Vairuotojas visą kelią prakaitu atsiduodančia darkyta anglų kalba dėstė savo niūrią nuomonę apie Europos Sąjungos valiutų suvienodinimą. kol keltas išplauks. ar apskritai atsidūriau reikiamoje vietoje. Vakarinis keltas dar nebuvo išplaukęs. kaip surūšiuoti maisto atliekas virtuvėje. ir senas pežo sedanas. o medžių paunksmėje ar po ištemptomis pavėsinėmis susėdę žmonės tylom žvelgė į pasaulį.graikiškom raidėm. nei įsivaizdavau. „Net jei ir bus pilnas. pilni maisto ar namų apyvokos prekių. Jei dabar paskubėčiau. jis nesuprato. Paprašiau pasku­ bėti. Tačiau prabangios cigarečių ir ouzo (anyžių likeris) lauko reklamos . bet. Jis gerokai didesnis.sėdėjau namie Kunitačyje ir kvaršinau galvą. . jog čia tikrai Graikija.dėl viso pikto paklausiau. Rodo oro uoste prie informacijos langelio pasiteiravau. spėčiau į vakarinį keltą.pasakė smailianosė nenusakomo amžiaus moteriškė suraukdama kaktą ir numodama ranka. nors nieko negirdėjau. . Nusipirkęs bilietą įlipau į keltą: vos spėjau atsisėsti. demitologizuotai išsirikiavusios pakelėse nuo pakilimo tako iki miesto. pro pravirą langą į vidų skverbėsi su baltos žemės dulkėmis sumišęs vėjas. bylojo.Juk ne liftas. Dangus giedrutėlis. Stebeilydamas į tokį vaizdą ėmiau abejoti. kaip tai svarbu." Pasigavęs taksi nuvažiavau į prieplauką. Oro kondicio­ nieriaus nebuvo. laukdami. kad nebus vietų?" . Kreivi medžiai buvo dulkėti.

Buvo keli jauni kareiviai. nebuvo itin populiari ant denio šmėkščiojo vos keletas turistų. kuo abejingesniais veidais traukė dūmą ir kartkartėmis dirstelėdavo jos pusėn. skvarbiomis akimis. sėdėjo ant grindų apglėbę savo sun­ kias kuprines. Jauni kareiviai. Beliko laukti. Dauguma salelių labiau priminė uolos luitus. panašūs į hipius. Bet sėdėdamas po brezentiniu stogu jaučiau nuo laivo pirmagalio pučiantį vėją ir po truputį sugrįžo ramybė. Šiaip ar taip. regis. Nusivilkau priprakaituotą dulkėtą švarką. Ji karštai šnekėjosi su drauge. Buvo ir graikė paauglė ilgu sijonu. Gilių juodų akių. niekas jose negyveno. Abu sulysę. Rodė sutvarkę kasdienius reikalus ir grįžtantys namo. Aš atsikvėpiau ir pakėliau akis į dangų. į kurią plaukiau. Dideli auksiniai auskarai kartais pagaudavo saulės spindulį ir gyvai sublyksėdavo. gilios. Gurkšnodamas parduotuvėje pirktą citrininį limonadą žiūrėjau į mėlyną jūros gelmę ir joje plūduriuojančias saleles. Savo pirkinius jie buvo atsargiai pasidėję prie kojų it trapius gyvūnėlius. sala. Akys dar vaikiškos. tik ant uolų viršūnių nutūpę balti 90 . Lūpų kampučiuose nepaliaujamai žaidė nuostabi šypsena. Nors buvo jau penkta valanda. Kaip susitarę. Vėjo kedenamais plaukais. Tarsi aktyvi saulė ir sunkus fizinis darbas būtų atbukinę jų veidus. tarsi pasakotų apie nuostabius dalykus. nei augalų. Du keliautojai. kol šis laivas nuplukdys mane į salą. nenu­ sakomo fatališko grožio mergina. kaitra nepakeliama. visi giliomis raukšlėmis ir blankiomis išraiškomis. Dauguma keleivių buvo pagyvenę žmonės. nupurčiau ir įsikišau į krepšį. Jose nebuvo nei vandens.virvė buvo atrišta. ilgomis kojomis. Naritos oro uoste apėmusios slogios mintys jau kažkur išgaravo. atsirėmę į denio turėklus. saulė dar aukštai danguje. čionykščiai. žalsvų rus­ vų marškinių nugara išmušta tamsiomis prakaito dėmėmis. Beliko vos juntamas kartėlis burnoje.

kur apsistoti?" Aš papurtydavau galvą ir atsakydavau: „Ne. keliautojai . pasi­ glėbesčiuodavo ar paspausdavo jam ranką ir nueidavo. Pasitinkantieji. o vasarinė šviesa dar vaiskesnė. Mane užkalbino tik keli nakvynės namų savininkai: „Ei. Apsipirkusieji grįžo kiekvienas į savo namus. Net smalsumo atgintas kačių ir šunų būrys nepastebimai kažkur pradingo. danguje piešė arkas. Dėkingas paėmiau ir kramtydamas toliau žvelgiau į jūrą. nerūkau. išvydę tą. Tada jis ištiesė Spearmint kramtomosios gumos. Keltas salą pasiekė po septynių.jūriniai paukščiai tyrinėjo vandenį ieškodami žuvų ir žvalgėsi aplinkui. Du kro­ vininiai automobiliai ir „Peugeot" sedanas taip pat buvo iškelti ir burgzdami nuvažiavo. Ant baltos uosto pastato sienos tarsi iškaba didelė­ mis juodomis raidėmis buvo užrašytas salos pavadinimas. Išlipęs iš kelto ėmiau dairytis Miū. Tačiau nepamačiau nė vie­ nos į ją panašios moters. kurio laukė. Mažose įlankėlėse plūduriavo ryškiaspalviai laiveliai. Praplaukiant laivui paukščiai nė nekrustelėdavo.į kokius nors nakvynės namus ar viešbutį. Kartais pamatydavau ir žmonių gyvenamų salų. Aikštė priešais uostą buvo virtusi lauko kavine. Bangos priartėdavo ir lūždavo ties tų uolų papėde sukurdamos akinamai baltą kraštą. ar ieškai. atkartodami bangas. Liko tik grupelė per daug 91 ." Vis dėlto jie vis tiek įbrukdavo man į ranką savo vizitines korteles. Iš laivo išlipę žmonės išsiskirstė kas sau. kad dėkui. Keltas prisišvartavo prie molo ir krepšiais nešini keleiviai vienas po kito liepteliu išlipo iš laivo. Ges­ tais parodžiau. Jose kur ne kur augo tvirti medžiai. o jų aukšti stiebai. sūpuojami bangų. kurioje pasitinkantieji laukė išlipančių saviškių. Greta sėdintis raukšlėtas senukas pasiūlė man cigaretę. Saulės kaitra jau pagaliau pra­ dėjo slūgti. bet dangus buvo šviesus po senovei. o ant šlaitų buvo išsibarstę balti namukai.

Salos populiacija. . ką dabar daryti. Jei dar truputį palaukus niekas neateis. Čia ir dabar nėra nieko. Saloje nėra nieko panašaus į pramonę. kad kūnas tapo kiaurai permatomas. Artėja naktis. Vasarą padaugėjus turistų. nešinas prie aplinkos nederančiu sintetiniu sportiniu krepšiu. Jei ji negalėjo ateiti į uostą. Atsisėdau kavinėje prie staliuko ir užsisakiau šaltos arbatos. Neatrodė. susirasiu kur pernakvoti. svyruoja tarp 3 ir 6 tūkstančių. Turbūt išplaukus į jūrą ir įkvėpus gryno oro organizmas susivokė nuo ryto nieko negavęs. Ant salos kalno viršūnės yra įrengtas karinis radaras. o žiemą žmonėms sugrįžus į gimtines .laisvo laiko turinčių įdegusių senukų ir aš. Tada susimąsčiau. Nes ten galėjo pritaikyti žvejybos ir pinčių rinkimo patirtį. Lieka žvejyba ir pinčių rinkimas.sumažėja. Dera tik alyvuogės ir vos kelių rūšių vaisiai. populiacija išauga. Bet nenorėdamas prasilenkti su Miū nusprendžiau dar kiek pa­ kentėti ir palaukti šitoje kavinėje. Vieną miestelį Floridoje jie pavadino salos vardu. kad Miū per neapdairumą būtų mane suklaidinusi. že­ mės ūkis irgi ribotas. jog rodėsi. Kartkartėm praeinantys čio­ nykščiai gyventojai keistai dėbtelėdavo į mano veidą. Nedaug ką galėjau rinktis. Netoli dabartinio viešojo uosto yra dar kitas mažas uostas. kuriuo nau­ 92 . o rytoj dar kartą čia sugrįšiu. tam buvo priežasčių. O galbūt Miū nesitikėjo. pri­ klausomai nuo sezono. jos pla­ ną. Kioske prie kavinės nusipirkau mažą lankstinuką anglų kal­ ba apie šios salos istoriją ir geografiją. kad aš galiu taip greitai atvykti. Tada gerdamas įtartinai beskonę šaltą arbatą permečiau jį akimis. Jaučiausi smarkiai išalkęs. Daug jų gyvena Floridoje. o aš visiškai nieko nenutuokiu apie salą. ką galėčiau padaryti. kai atplauks rytinis keltas.bent jau iš Sumirės pasakojimų ji atrodė itin atidi ir punktuali moteris. Todėl šio amžiaus pradžioje daug salos gyventojų emigravo į Ameriką. Alkis buvo toks baisus.

kad nebūtų kontrabandos ir nelegalios imigracijos. Kaip ir daugumoje Graikijos salų. žmonių gyvenvietė išsidės­ čiusi pietinėje pakrantėje netoli uosto. Kilus nesutarimams su Turkija (iš tiesų maži susirėmimai vyksta nuolatos). Jie prižiūri. Jie kalno viršūnėje įsirengė apžvalgos stoties radarą ir norėjo stebėti jūros prieigas . Tais laikais kalno šlaitai buvo apaugę žaliais medžiais.mat per ją ėjo prekybinis kelias į Aziją. kurie dėl to tebejaučia širdyje nuoskaudą. Per tą bombardavimą žuvo daugiau graikų negu vokiečių. netrukus visi kalno medžiai buvo iškirsti (nuo to laiko vešli žaluma taip ir nebegrįžo į salą) ir salos didybė sparčiai prarado savo spindesį. Jų režimas buvo griežtas ir visa apimantis. Tačiau Graikijos civilizacija nusmu­ ko. Atokiose vietose driekiasi gražūs ramūs paplūdimiai.čia buvo patogiausia vieta. ši sala klestėjo kaip vienas iš tarptautinės prekybos uostų . Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. kai Grai­ kijos civilizacija išgyveno aukso amžių. judėjimas uoste suintensyvėja. tarsi genėtų sodo medžius.dojasi patruliuojantys jūrų kariuomenės laivai. kad jei turkams kas nepa­ tikdavo. Dar yra kaimiečių. po kelių kruvinų susirėmimų su turkų kariuomene sala pagaliau išsikovojo nepriklausomybę ir uoste suplevėsavo mėlyna balta Graikijos vėliava. Jie subombardavo ne tik kalno viršūnės teritoriją. Knygoje buvo parašyta. nes arti siena su Turkija. Paskui užėjo Hitlerio kariuomenė. bet ir uostą. paskandino-niekuo dėtus žvejų laivus. Žuvo ir keletas žvejų. tačiau norint ten nukakti reikia per­ kopti stačius kalnus. tais laikais. šioje mažai lygumų. Todėl mieste galima išvysti kariškių. Devynioliktam amžiui artėjant į pabaigą. Kartą sunaikinti apžvalgos stoties atskrido britų naikintuvai iš Maltos ir paleido bombas. beveik vien negailestingi neįžengiami kalnai. o iš jų buvo statoma daug laivų. Galiausiai atėjo turkai. nurėždavo žmonėms ausis ir nosis. Lengvai prieinamose vietose paplūdimiai ne 93 . jie lengva ranka.

kai tyliai pasirodė viena moteris. jog tai čionykštė mergina. kurie. Perskaičiau tai. Septinto dešimtmečio pabaigoje čia atsikėlė gyventi keli anglų rašytojai. jos baltas sijonas iki kelių lengvai pleveno. Ta moteris. Salos gyventojai graikai nebuvo labai sužavėti tuo. Iš to. kad jų sala įgavo tokį ryškų kultūrinį akcentą. Bet moteris žygiavo tiesiai prie manęs. Jaunatviškos kojos apautos mažučiais sportiniais bateliais. kad tai buvo paprasta. siekdamas atitraukti dėmesį nuo alkio. o jai priartėjus pamačiau. stabdančių turistų srautą. nie­ kuo neišsiskirianti Graikijos sala. Tada užverčiau knygelę ir dar sykį apsidairiau. atrodo. rašė romanus. nelyginant rungdamiesi kokiame žiūrėjimo į tolį konkurse. siaura kepure ir maža medžiagine rankine ant peties. regis. Kai kurie jų romanai pelnė aukštus literatūrinius apdo­ vanojimus. kad iš pat pradžių pamaniau. kad jos veidas azijietiškų 94 . Tik kažkodėl ši sala paviliojo dalį anglų (o anglų galvose yra atsisukęs vienas varžtelis) ir jie su užsidegimu pasistatė vasarnamių koloniją ant plokščiakalnio netoli uosto. Nebeištvėręs atsistojau.tokie žavingi ir. tai viena iš priežasčių. vis dar nenuilstamai žvelgė į jūrą. Tad ši salelė tarp Anglijos intelektualų pagarsėjo kaip romantiška vieta. skubriai leidosi akmeniniais laiptais. Šviesiai žalia palaidine be rankovių. nušviesta pagaliau vakaruose jūros link pakrypu­ sios saulės. bet vienuoliai laikėsi griežtos regulos ir nepriėmė pasauliečių lankytojų. tokia kasdieniškai natūrali. Iš kažkur atsklidę aromatingi kepamos mėsos ir žuvies kvapai it įgudęs budelis suspaudė man vidurius. kas parašyta knygoje. pasiėmiau krepšį ir jau buvau besukąs ieškoti restorano. Kavinėje susėdę senukai. Kalnuose išsibarstę keli graikų ortodoksų vienuolynai. Jos eisena buvo taip įsiliejusi į peizažą. Išmušė aštuonias ir nuo alkio skran­ dį ėmė varstyti diegliai. stebėdami jūrą ir baltus debesis.

Miū kartkartėmis prie lūpų pakeldama vyno taurę ramiomis akimis žvelgė į mane. atsakiau. duonos ir alyvuogių. Ji pasiteiravo. Žvelgiant iš dabartinės pozicijos. Miū ant plonų pirštų mūvėjo kelis žiedus. Prie durų stovinčioje kepsninėje ant grotelių virš žarijų kepė šviežutėlės jūros gėrybės. o ten popierizmams tenka sugaišti aibę laiko.Turėjau nueiti į po­ licijos nuovadą.Gal eime kur pavalgyti ir pasišnekėti. Atsakiau. Moteris nusiėmė saulės akinius ir ištarė mano vardą.ryt apie pietus. Policijos nuovada? Miū pažvelgė tiesiai į mane ir kiek šyptelėjo. nedvejodamas ėmiau valgyti rupią duoną ir alyvuoges. Ji nusivedė mane į taverną už uosto.Pavyko sėkmingai persėsti. kad užtrukau. 95 . nesitikėjau.Jaučiuosi taip.Gal todėl. kad mėgstu. Vienas iš jų buvo paprastas vestuvinis žiedas. paskui vėl atsistojau. kad atvažiuosi jau šiandien .Atsiprašau. Aš tik anksti ryte val­ giau pusryčius.tarė Miū. kad dažnai apie tave girdėdavau. . O ar tu išalkęs? Labai išalkęs. Nors gal iš tiesų tai nebuvo nei taip akivaizdu. Miū dar­ kyta graikų kalba jos užsakė. Tegaliu išties pasakyti viena anuomet man ji pasirodė graži moteris.maniau. Miū buvo graži moteris. . Gal aš neįtikėtinai klydau. . sapno tėkmę. Aš beveik instinktyviai klestelėjau ant kėdės. Kad numalšinčiau alkio sopulį. anksčiau­ siai . ar aš mėgstu žuvį. Be to. . . tarsi tave jau pažinočiau. . .pasakė ji. . .atsakiau. Gal tiesiog kaž­ kodėl buvau įtrauktas į kažkieno kito. kas neleidžia nieko keisti.bruožų. nei taip elementaru. Pirmiausia aš suvokiau šią akivaizdžią ir elementarią tiesą. apima jausmas. Kol paskubomis rikiavau pirmuosius įspūdžius apie ją. kad negalima to visiškai atmesti. Mes be jokių tostų ar replikų įsipylėm vyno į taures ir gėrėm kas sau. Pirmiausia ant stalo atnešė grafiną baltojo vyno.

labai gracingai numetė jį į peleninę.Ilga istorija. bet anuomet jausmai buvo tokie padriki. pirštais suėmė kauliuką ir nelyginant poetas. . Šiaip ar taip. bet verčiau viską išklosiu paeiliui . vadinasi.Aš taip pat apie jus esu daug girdėjęs iš Sumirės. man regis. . pirmiausia pavalgykim. O ir visa istorija perdėm subtili.Tai. kad tada paskambinau staiga vidury nakties.Kaip dūmas. Tada gurkštelėjo vyno.kitaip.pasa­ kiau. ir dabar dar viskas padrika. rodės. Jei būtų deramai pasidažiusi. Ji kalbėjo toliau: . Bet ji pernelyg dėl to nesistengė. regis. nes oda buvo graži. kad ji nemėgino slėpti savo amžiaus. . kurie gestiku­ liuodami garsiai šnekėjosi. Dabar jau nebėra svarbi kiekviena sekundė.O. Pasak Sumirės. . Ji įsidėjo vieną alyvuogę į burną. nuo ko pradėti.Išnyko? . . nereikia iš naujo prisistatinėti? Linktelėjau. .paklausiau. ir puikiai su tuo susigyveno.. Be to. . bent jau sumaištis aprimo. ir galva prastai veikia. ką išryškina amžius.pasakė Miū. čia kalbėtis pernelyg triukšminga.tarė Miū. . Miū. vėl atskyrė jas ir vėl sunėrė. o kai pilvas tuščias. Restoranas buvo pilnutėlis čionykščių žmonių. dėliojantis skyrybos ženklus. Miū sunėrė rankas ant stalo.Tai kas gi atsitiko? .Atsiprašau. Miū linksmai nusišypsojo. . Kad nereikėtų šaukti. Ir ji iš tiesų atrodė 38-erių ar 39-erių. bet.Sumirė išnyko. Jai besišypsant akių kampučiuose išryškėdavo mažos užburiančios raukšlelės. mudu su Miū 96 . priėmė tai. kūnas irgi stangrus. nepajusi subtilių niuansų. nesusivokiau. jai turėjo būti 38-eri ar 39-eri. kad būčiau galėjusi normaliau paaiškinti. Žinoma. Miū mane labiausiai žavėjo tuo. gal būtum palaikęs ją dvidešimt devynerių.

kad po savaitės prasideda naujas semestras mokykloje. it sumišusi su dažais va­ karo tamsa. Ji manęs paklausė. kad po kurio laiko pats sava valia būčiau čia at­ važiavęs. 97 . jog atrodė . kaip labai. pasidėjo jas į kažin kokį stalčiuką ir toliau tyliai valgė. pakraščius glėbė vaiski. Išėjus į lauką.įkvėpus oro nusidažys visi plaučiai. išėjo iš namų pasivaikščioti po uosto prieigas. Pavakarieniavę vietos gyventojai.palinkome virš stalo. Miū dalykiškai linktelėjo. Žodžiais nenusa­ kysi. ar paimčiau tuos pinigus kelionės čekiais doleriais. nekantriai laukdami vėlyvo vasaros saulėlydžio. kad juk pati prašė manęs atvykti. linktelėjo. todėl privalau iki tol grįžti. Miū apibarstė žuvį druska. Danguje ėmė mirgėti žvaigždelės. Miū primygtinai norėjo apmokėti. ar taip greitai apsisuksime. Padavėjas atnešė dideliame dubenyje sukrautas graikiškas salotas ir ant grotelių keptą didoką žuvies filė. Aš pasekiau jos pavyzdžiu. Miū užsiminė apie lėktuvo bilietų išlaidas! Pasiteiravo. Kaip geriau? Pasakiau. Mes valgėme susikaupę. Tokio mėlynumo. tokią sumą galiu skirti ir pats. nei: „Kažin. Tada tarė: .Sakau tai ne iš mandagumo. Tada sučiaupė lūpas ir ėmė kažką galvoje skaičiuoti. Kaip ji ir siūlė. poromis. Ji sakė. Kitaip kils šiokių tokių keblumų. užvarvino citrinos sulčių ir apšlakstė alyvuogių aliejumi. Šeimomis. Atsakiau. Kiek pagalvojusi.Esu tau labai dėkinga. Nepasakė nei: „Puiku. iki tol tikrai grįši". kone surėmėme kaktas. kad dabar nestriuka su pinigais. pirmučiausia reikėjo numalšinti alkį. Arba galiu grįžusi į Tokiją pervesti jenomis į tavo banko sąskaitą. Kai pavalgę gėrėme kavą. Aš papurčiau galvą: . Tiesiog įsivaizduokim. ar ilgai galiu čia pasilikti. Kad čia atvažiavai. Štai ką noriu pasakyti." Ji padarė savas išvadas.

tačiau visi jie buvo natūraliai šilti. Pro mažus langus su medinėmis langinėmis liejosi jauki gelsva šviesa. plytelėmis išklijuota vonia. baltomis sienomis. Kartkartėmis reikėdavo stabtelėti ir atsikvėpti. Man prieš akis smagiai į kairę ir dešinę plaikstėsi jos sijono kraštas ir blizgėjo mėnulio pilnaties nušviestos įdegusios šlaunys. Ant namą supančios neaukštos akmeninės tvoros vešėjo vaiskios bugenvilijos.Yra statūs laiptai ir nuožulni įkalnė. Ji atidarė neužrakintas duris ir pakvietė mane vidun. Tą vaizdą norėjosi kone iškirpti ir prismeigti prie prisiminimų len­ tos. Raudonų čerpių stogu. atsakiau. Ar gerai? Nesvarbu. Kairėje gatvės pusėje plytėjo jūra.tarė Miū. knygų lentynos ir kompaktiška stereoaparatūra. . Laip­ tai buvo ilgi ir statūs. Dešinėje gatvės pusėje rikiavosi parduotuvės. Mudu su Miū pėsčiomis ėjome per miestą.su draugais. viešbutukai ir ant šaligatvio staliukus pasistatę restoranai. Lipome siaurais akmeniniais laiptais palei kalvos šlaitą. 98 . Svetainėje buvo minkštų baldų komplektas. iš radijo sklido graikiška muzika. Vis aukščiau kylant uosto šviesos nutolo ir sumenko. Sienos baltai tinkuotos. bet sportiniais bateliais apautos Miū kojos kopė ritmingai ir nenuilstamai. Svetainė. Reikės truputį palypėti. virtuvė. Aš uždusau pirmasis. tamsiai žalia spalva dažytomis duri­ mis. ne per didžiausias valgoma­ sis. Gatvės pritvinko malonaus dienos pabaigos potvy­ nio kvapo. Jų būstas buvo mažas namukas su terasa į jūrą. Dar ką tik visai mano pašonėje viręs žmonių gyvenimas buvo prarytas bevardės šviesos man už nugaros. tamsios nakties bangos švelniai mušė molą. . Viduje buvo vėsu ir gera. Nė vienas iš esamų baldų labai akies nepatraukė. laiptais kelias trumpesnis. kur ne kur išpieštos abstrak­ čiais ornamentais. Dar buvo du miegamieji ir švari.

. Miū sėdėjo supamojoje kėdėje su brendžio taure rankoje.Miū nusiėmė kepurę.Na tai nuo ten ir pradėsiu. Burgundijos kaime pas tavo pažįstamus. persirengiau švariais marškinėliais ir šortais. .pamėginau nutraukti tylą. Judvi su Sumi­ re buvote apsistojusios dideliame name.Taip. nuo ko čia geriau pradėti. Kaip jau anksčiau sakiau . . o tarsi plūduriuojanti nei pradžios.ji apsidairė kambaryje lyg ieš­ kodama pasufleravimo. Miū ilgai tylėjo atsirėmusi į kėdės atlošą. o iš ten traukiniu atvažiavot į Burgundiją. . tarsi dvare. ar noriu ko išgerti. . Pasijutau šiek tiek geriau. . Tada tarė: .Kiek jau laiko jūs čia? . šiandien aštunta diena.Man regis. o gal pirma noriu palįsti po dušu. Pasakiau.Ir Sumirė iš čia pradingo? .Iš Sumirės laiškų žinau iki tos vietos.atsakė Miū kiek pagal­ vojusi. . Išsidžiovinęs plaukus džiovintuvu.Naktį prieš keturias dienas.Nežinau. Aš pasakiau: . Kuris iš jų galėtų būti Sumirės? Kai grįžau į svetainę. Pats pasiėmiau iš šaldytuvo Amstėl ir įsipyliau į aukštą bokalą. Tada paklausė. Ji pasiūlė man to paties. Po veidrodžiu vonioje stovėjo du dantų šepetėliai. Vienas mėlynas. 99 .Kada tai nutiko? . bet aš norėjau šalto alaus. . Atrodė ne ieškanti tin­ kamų žodžių. kaip iš Milano nuvykote į Paryžių. nei pabaigos neturinčiuose prisiminimuose.it dūmas. kad pirma noriu palįsti po dušu. kitas raudonas.pasakė Miū. Aš išsiploviau galvą ir nusiskutau barzdą. rankinę pasidėjo ant virtuvės stalviršio.

susirinkčiau naujausią informaciją. Vynas kaip gryna­ kraujų žirgų veisimas . kaip išsiųsti ją namo. . Tarsi dvejotų. nes vienai tokioje ilgoje kelionėje sunku. ar ne. kad vis dėlto labiau prie IOO .Turiu keletą pagrindinių vietų Europoje. Kad atnaujinčiau santykius. tačiau šįkart prieš Prancūziją suplanavau nuvykti į Italiją. ar toliau pasakoti.8 . Net tokius dalykus. Kaip tų metų orai atsiliepė vyno skoniui. kas nusipirko naują citroeną. Iš kurio lauko. Vien galėdamas atskirti gerą skonį nuo prasto verslo nesukursi. iš kurių importuo­ ju vyną. tad pagalvojau . nes buvau tikra. Visa­ da važiuodavau viena.pasiimsiu kartu ir Sumirę. Tačiau po Italijos ketinau surasti kokią padorią priežastį. kas dirbo uoliausiai. kieno sūnus užsidegęs perimti iš tėvo verslą. Todėl kartą per metus stengdavausi kuo ilgiau ten pabūti. Bet pasakojo.Aš jau seniai artimai bendrauju su vyno gamintojais iš to kaimo apylinkių ir jų vyną pažįstu kaip savo penkis pirštus. Kas kiek pasiskolinęs. o ir ji italų kalbos dėl manęs mokėsi. kurio šlaito vynuogių gaminamas kuris vynas. tačiau tas kaimas Burgundijoje yra pats svarbiausias. Miū nutilo ir įkvėpė.nežinodamas kraujo ryšių ir paskutinių naujienų toli nenueisi.

Keistas su­ tapimas. Net nustebau. Jos italų kalba gerokai patobulėjo. Gerai prisimenu. juk gerokai vargina. Čia Miū nutilo ir akimirką užsigalvojo. Bet Sumirė buvo daug naudingesnė nei aš tikėjausi. IOI . . gražus. Mes ėmėme juoktis ir tai išsklaidė pirmo susitikimo įtampą.Todėl aš ir pasiėmiau Sumirę į Burgundiją.vi­ sur drauge su juo eidavo sekretorius. derėjosi dėl kainų. kurių niekada nebuvau patyrusi keliaudama viena. Bet kažin kodėl rusai taip neįprastai pa­ vadino dirbtinį Žemės palydovą? Kažkokį varganą metalo luitą. tarsi būtų jo vaikinas. nemokanti prancū­ ziškai Sumirė išsinuomojo automobilį ir važinėjosi po apylinkes. kaip lengva būti su kažkuo drauge. o aš susipainiojau ir pavadinau jį sputniku. kad gėjus. Pirkdavo bilietus. ką rusų kalba reiškia Sputnikas? Angliškai tai būtų traveling companion. o man patiko jos sveikas smalsumas. Ji kalbėjo apie bitnikų kartos rašytoją. Kol aš tame kaime atnaujinau santykius ir sudarinėjau sandorius. Viename miestelyje netikėtai susipažino su pagyvenusia turtinga ponia iš Ispanijos. kaip pirmą kartą susitikom ir užėjo kalba apie Sputniką. užsakydavo viešbučius. Aš neseniai vartydama žodyną visai atsitiktinai aptikau. surasdavo gerai vertinamus vietinius restoranus ir panašiai. jis padėjo man patirti tokių dalykų. Ta moteris Sumirę supažindino su tame pačiame viešbutyje apsistojusiu britu. kažkoks rašytojas. Kelionės palydovas. žymėjosi išlaidas. O ar žinai. . kai pagalvoji. o buvimas kasdien nuo ryto ligi vakaro su kitu žmogumi. kuris vienui vienas suka ratus aplink Žemę. tarp mudviejų su Sumire sielų yra ypatingas ryšys. Ko gero. kad ir koks artimas jis būtų. Ispaniškai besišnekučiuodamos apie šį bei tą la­ bai susidraugavo.širdies man bus keliauti vienai. Jam buvo per penkiasdešimt. Man pasirodė. rafinuotas vyras. Aš nuo jaunumės įpratusi keliauti viena. atlikdavo už mane visus smulkius darbus.

prižiūrėtojai irgi ima aptingti. Miū apžvelgė kambarį. be jokios dėmelės. ar nenorėtumėte ten paviešėti? Visada nuvykstu ten vasarą kokiam mėnesiui. vienoje Grai­ kijos saloje turiu mažą namuką. žinoma. „Vasarnamių nuoma aš neužsiimu. ir vyrai. Ten visi. Turbūt žmonėms Tokijuje ir kilo šiokių tokių sun­ kumų. Labai puikūs žmonės. irgi norėjo važiuoti.Mokyklos laikais esu kartą keliavusi po Graikiją. Tada tas britas mums ir pareiškė: „Tiesą pasakius. kremo nuo saulės ir patraukdavome į paplūdimį anapus kalnų. kad čia nėra ryšio. bet nuo tada ši šalis visiškai pavergė mano širdį. nepasinaudosi nei telefonu. nesivaržyda­ mos galite ten apsistoti. . Sumirė. nei internetu. bangų beveik nėra. Tos pakrantės grožis yra kvapą gniau­ žiantis. Kelionė kru­ iziniu laivu po visokias salas buvo kupina įtampos. Jie pakvietė mus pavakarieniauti. kad jam į namus Londone kaip padėką atsiųsiu dėžę raudonojo vyno. Kai pasakiau. labai viliojo. kad jei sutiksiu. Smėlis baltutėliausias. butelį vandens. bekalbėdami išsiaiškinome turį keletą ben­ drų pažįstamų ir palengva suartėjome. O dar netikėtai pasirodė. ir moterys. be jokio grafiko." Po ilgų diskusijų galiausiai sutarėme. todėl žmonių nedaug. tačiau šįkart per darbus kelionė į Graikiją nenusimato. Todėl pasiūlymas pagyventi Graikijos saloje. Gyvenimas saloje buvo kaip sapnas. Tad jei norite. nei faksu. į krepšį įsimesdavome rankšluoščius.Aš irgi su jais susipažinau. kad negrįžau suplanuotu laiku. Mes atsikeldavome anksti ryte. Jau seniai nebuvau mėgavusis grynomis atostogomis. Namas nenaudojamas ap­ šempa. kiek širdis geidžia. man pasidarė tas pats." Taigi tai ir bus šitas namukas. Vieta sunkiai pasiekiama. ramutėliai maudosi vi­ 102 . bet kai čia atvykau. pašnekovas užsispyrė kaip ožys ir nesileido į kalbas. norėsiu už vasarnamį susimokėti nuomą. o priešpiet beveik tuščia.

Iš pradžių buvo nejauku rodytis nuo­ goms viena kitai. Žinoma. Tur­ būt mus veikė ir vietos atmosfera. pasidarė visai nesvarbu. mėlynoje nesu­ drumstoje ryto jūroje. Taigi aš iš tiesų mėgavausi čionykščiu gyvenimu. sėdžiu ten ramiai ir niekas manęs nemato . nu­ sipraususios po dušu lengvai užkąsdavome ir dviese anais laip­ tais nusileisdavome į miestelį. Noriu būti taip visą laiką. išskyrus pastarąsias keturias dienas. Čia esame tik mudvi su Sumire. kaip atplaukia keltas. bet kai pripratome. Tepdavome viena kitai nugaras kremu nuo saulės.siškai nuogi. Iš paplūdimio vėl perkopusios kalną grįždavome namo. Aš galvojau. Žinoma. Tad mes irgi pasekėm jų pavyzdžiu.atsidariusi nešiojamąjį kompiuterį barškindavo klaviatūra.taip jaučiausi. puikiai supratau. Gyvenimas čia yra tik laikina iliuzija ir anksčiau ar vėliau realybė ateis mūsų pasigriebti. kaip gamta sukūrė. Uosto kavinėje užsisakydavome arbatos ir skaitydavome nusipirktą laikraštį anglų kalba. Pavargusios plaukioti. gulėdamos saulėkaitoje skaitydavome knygas. Kartais atrodydavo. kad tai neįmanoma. snausdavome ar nepaliaujamai šnekėdavomės. Aš esu ant pasaulio krašto. Maniau. 103 . kokia raminanti ta laisvė. Nepakartojamas jausmas maudytis nuogam. kad Sumirė kažką rašo savo kambaryje . Apie visa kita galima negalvoti. mudvi su Sumire išsitiesdavome ant smėlio ir degindavomės. Niekur nenoriu važiuoti. Gerdavome ką nors vėsaus ir be atvangos žvelgdavome į išlipančius žmones. Mes privalėjome grįžti į ankstesnįjį pasaulį. Par­ duotuvėje nusipirkusios maisto grįždavome namo ir paskui iki vakaro kas sau skaitydavome knygas terasoje ar klausydavomės muzikos svetainėje. noriu čia pasilikti. Nelyginant įsiskverbtum į kitą pasaulį. Vakare dažnai išeidavome pasižiūrėti. Juk taip? Tačiau iki tol nusprendžiau džiaug­ tis kiekviena diena ir dėl nieko nesukti galvos.

Atskrido kelios vapsvos ir ėmė nerimastingai laižyti ankstesnių kavinės klientų išlietą braškių džemą. Sumirė kioske nupirko Atėnuose leidžiamą laikraštį anglų kalba. perversdavo jį ir garsiai perskaitydavo Miū svarbius ar įdomius straipsnius. Sumirė. deja. Kavinės padavėjas prisiminė jų veidus (ir visada Miū paliekamus gausius arbatpinigius) ir labai maloniai pasisveikino. Jis buvo vienintelis jų informacinis ryšys su pasauliu. paskui grįžo namo ir išsiruošė į uostą. jos siela greičiausiai įveikė reikiamas pakopas ir visiems laikams paliko septyniasdešimt metų jai tarnavusį kūną. pastraipa po pastraipos skaitė straipsnį. Bet vieną dieną parkrito ant sofos ištikta infarkto ir išleido pa­ skutinį kvapą. Bet. Neaišku. Miū pro akinių viršų žvelgė į jūrą. kai parkrito ir numirė. plaukiojo nuogos. Iš tos dienos laikraščio Sumirė išrinko ir garsiai perskaitė isto­ riją apie septyniasdešimtmetę senutę. Tai įvyko mažame miestuke netoli Atėnų.Na. Gal ko ir buvo šaldytuve. Ji patikrindavo valiutų kursus. bet. 104 . todėl jos lavonas aptiktas tik po savaitės.paklausė Miū. kurie ją būtų nuolat lankę. Kambaryje nepalikta jokio maisto. šiaip ar taip. jos ėmė ryti mi­ rusią šeimininkę. kiek laiko praėjo nuo tada. Skaityti laikraštį buvo Sumirės pareiga. Durys uždarytos. langai su grotelėmis.Ketvirtos dienos rytą juodvi kaip visada nuėjo į paplūdimį. Kamuojamos bado. ir kaip baigėsi? . nei pažįstamų. tad numirus šeimininkei katės nebegalėjo išeiti laukan. vis siurbtelėdama kavos iš mažo puodelio. . Moteriškė buvo prieš vienuolika metų palaidojusi savo vyrą prekybininką ir nuo tada ramiai gyveno dviejų kambarių bute su keliomis katėmis. sutelkusi dėmesį į Sumirės skaitomą straipsnį. Pagyrė abiejų grožį. katėms neduotas gebėjimas atidaryti šaldytuvo duris. Ji neturėjo nei giminių. kurią suėdė jos auginamos katės.

Nebloga mintis. neparašo. o paskui perėjau į tą. . . Ji buvo kiek per dideliais marškinėliais ir trumpais šortais. .Jei tu būtum to miestelio meras ar policijos viršininkas. Tada timp­ telėjo kiek didokų marškinėlių apykaklę ir ištiesino raukšles. 105 . Sesuo buvo prancūzė.Įdomu. . bet Miū tiksliai žinojo.Tik tiek. kaip pasielgtum? Sumirė kiek pagalvojo. To." .pasakė Sumirė. Pradinė mokykla buvo įprasta valstybinė. ką iš tiesų nori sužinoti. Vapsvos. . ..tarė Sumirė. perlenkė du bulvarinius laikraščius ir padėjo ant stalo.Nežinau. Tada nusiėmė akinius ir atsisuko į Sumirę. Įsivaizduok. rituališkai dūgzdamos sparnais pasisukiojo po dangų. bet netrukus vėl grįžo prie stalo. tarsi ką pajutusios.Kažin. kad po jais ji nevilki jokių apatinių. prisiminiau pir­ mą išgirstą katalikišką pamokslą.nusijuokė Miū. bet iki šiol prisimenu istoriją. kai pradėjau lankyti vidurinę mokyklą. Aišku.Tad koks gi likimas ištiko kates.Laikraštyje parašyta tik tiek. Ir su tokiu pat įkarščiu įniko laižyti džemą. kas nutiko katėms? . . Gal pasakojau. bet japoniškai šnekėjo visiškai laisvai. kad aš šešerius metus lankiau griežtą katalikišką mergaičių mokyklą.Tie laikraš­ čiai visur vienodi. jog paragavusios žmogaus mėsos gali sukanibalėti.. .Įdomu. pamanę. .Sumirė perkreipė lūpas ir susimąstė. neva: „Jums ir taip daug teko patirti. . kaip su kate patenki į negyvenamąją salą. . .O gal jas atiduoti į reabilitacijos įstaigą? Ten jas atverstų į vegetarizmą. ji ten daug apie ką pasakojo.Klausydama šios istorijos. . O gal atleido visas kaltes. . visos pakilo j viršų.tarė Sumirė. po naujų mokslo metų pradžios ceremonijos tokia pagyvenusi išdidi sesuo su­ kviečia visus naujokus į aktų salę ir ima dėstyti apie katalikišką moralę. ar jų neatsikratė.

o katė tokia nėra. kurioje nėra nieko valgoma.Ne. Laive yra tik duonos ir vandens. kad su kate dalytis maistu nedera.vargše kate?“ Sesuo sučiaupia lūpas ir dar kartą peržvelgia visų veidus. kurių vienam žmogui užtektų dešimčiai dienų. nes jūs esate Dievo išrinktos ypatingos būtybės. kažin.Sudūžta laivas ir tu patenki į negyvenamąją salą. Jūs kartu su kate patenkate į negyvenamąją salą. todėl mane ten ir leido. Ta mokykla tiesiog buvo netoli namų. kad galiausiai galima ir katę suvalgyti? . tai būtų klaida.Ar tai nereiškia. Maždaug tokia istorija. Ilgai plūduriavusios jūs šiaip ne taip priplaukiate salą. Tada sesuo peržvelgia visą salę ir tvirtu skambiu balsu ta­ ria: „Užsimerkite ir pamėginkite įsivaizduoti. Sumirė susimąstė. Kurių galų reikėjo tai specialiai pasakoti naujokėms pirmą mokslo metų dieną? Man dar ir dabar nėra iki galo aišku. Į gelbėjimosi valtį pavyko įlipti tik tau ir vienai katei.Na. kaip jūs pasielgtumėte? Ar pasidalytumėte maistu su savo nelaimės drauge . Kad tuojau ji išklos kokį smagų moralą. Tada kalba toliau: „Ne. kad per dešimt dienų atplauks pagalba. Bet moralo nebuvo. Štai kodėl tą duoną dera valgyti tik tau vienai.Ar nesijautei dėl to nejaukiai? 106 . Ji pradėjo dėstyti apie žmogaus kilnumą ir vertę. Toje mokykloje aš vienin­ telė buvau kitos tautybės. Ir uniformos buvo visai šaunios. Ar visoms aišku.Ar tu katalikė? Miū papurtė galvą. tačiau ji pasirodo besanti negyve­ nama uolyne. Pasibaigus maistui ir vandeniui. beveik nėra vilties. . Nė gėlo vandens. / ." Sesuo taip kal­ bėjo rimtu veidu. Ta sala vienui viena plačiame vandenyne.. abidvi mirtumėte. o aš taip ir likau nieko nesupratusi. Apie tai ji neužsiminė. . Aš iš pradžių pamaniau. kad čia koks pokštas. Taigi. .

Nors jei atvirai. Greičiausiai. ar tai tiesa? . 107 . . Susiradau gerų draugių ir tikrai smagiai leidau laiką.Aš irgi esu girdėjusi. iešmas pro išangę lėtai skverbėsi gilyn. išrengę nuogai.Ta mokykla buvo labai liberali. tačiau praėjo nemažai laiko. žuvėdrų išmatų ir laiko tėkmės sukeliamos sunkiai išven­ giamos korozijos net veido bruožai pasidarė sunkiai atpažįstami. kol didvyris nusibaigė. o ir statula atrodė taip. Salos gyventojai į tą aptriušusią statulą nebekreipė dėmesio. pasodino tą nelaimėlį di­ dvyrį ant smaigalio. Jis subūrė vietos žmones ir sukilo prieš turkų okupantų kariuomenę.Aha. Miū vėl papurtė galvą. todėl nė karto nepatyriau jokios diskriminaci­ jos. Slegiamas kūno svorio. tačiau buvo sučiuptas ir pasmerktas bausmei pasmeigti.. Popietę aikštėje beveik nesutiksi žmogaus. kur būta iešmo. Sakoma.Esu girdėjusi. Turkai aikštėje pastatė aštrų nusmailintą iešmą ir. tarsi pasaulio reikalai dabar jai jau būtų vienas ir tas pats.Dėl to. buvo kilę niūrių minčių. kol galiausiai pasiekė burną. kad Korėjoje valgo kates. Bet iš mano pažįstamų nė vienas nėra valgęs. Taisyklės buvo griežtos. Žinoma. bronzinė statula buvo įspūdinga ir didi. kai pradėjau savarankiškai gyventi. kad esu korėjietė? . pradėjus savarankiškai gyventi juk visiems pasitaiko niūresnių minčių. tačiau dėl potvynių vėjo. Miestelio žmonės visi sulindę į vėsius namus. . tačiau jau po to. Tai karščiausias pa­ ros metas. kai kurios seserys buvo ir tikros keistuolės. Aikštėje stovėjo didvyrio statula. dulkių. Tokiu laiku smalsumas į lauką išgena nebent turistus. ir ne kartą. kad statula pa­ statyta toje vietoje. tačiau bendra atmosfera buvo labai pažangi. daugelis mėgaujasi popiečio miegu. vos pastatyta.

nepastebi. akimirksniu užliuoksėjo medžio kamienu viršun. tikrai nulips žemyn.Bežiūrint mane pamažu apėmė baimė .. pats nulips. Nei iš šio. Sumirė gurkštelėjo vandens iš stiklinės.perklausė Miū.Jei jau kalbam apie kates. Paskui atėjo vakaras ir padvelkė vėsus rudens vėjas. gąsdina iškelta uodega.Mhm. pasikasė ausį. Bet. Man pasidarė baugu ir nuėjau pasiguosti namiškiams. Visi sakė: „Palik jį ramybėje. nei iš to kniaukteli. rodės . Taip kurį laiką pasisukęs. jei aš ten būsiu. Galiausiai jis ėmė suktis ratais aplink medžio kamieną. Nebuvo girdėti nė miaukimo. regis. Keistas buvo vaizdelis . Pakėliau akis ir aukštai pamačiau pro šakas išlindusią mažą galvutę. pavirtę į sviestą. jis negirdėjo. tuo labiau. o kačiukas tuo metu įnirtingai šokinėjo aplink sode augu­ sios pušies šaknis. Žinai. ko nematau aš. . Dažnai pasitaiko. pašoka. Aš sėdėjau vakare terasoje ir skaičiau knygą. kad aš į jį žiūriu nuo terasos. tarsi netikėtai minčiai šovus į galvą. sakė. Visi.Antraisiais pradinės mokyklos metais auginau gal pusės metų gražų vėžlio kiauto spalvos kačiuką. Su baisingu įkarščiu. Kačiukas buvo taip įsijautęs. Kuo toliau. kaip tie tigrai iš knygelės su paveiksliukais. . Tarytum apsėstas. gal kačiukas mato kažką. O kačiukas vis siaučia ir siaučia. taip kačiukai dažnai daro. kad užsižaidęs kačiukas užsilipa į aukštą medį.ėmiau manyti. . pašiaušia kailį. It dūmas. ir tas jį įaudrina. Ėmė temti. Kačiukas taip ir išnyko.padėjusi šalia knygą. Garsiai pašaukiau kačiuką vardu nuo terasos. Kačiukas buvo draugiškas. . spoksau neatitraukdama akių į kačiuką. prisimenu vieną keistą nutikimą. išriečia nugarą. kol kačiukas nulips. kad kačiukas naktį nulipo žemyn ir kur nors nuklydo." Bet kačiukas taip ir negrįžo.Negrįžo? . Bet nenulipo. Aš sėdėjau terasoje ir laukiau. pratarė Sumirė. aišku. o iš viršaus pažiūrė­ 108 . tad maniau.

Kaskart pažiūrėjus į pušį man prieš akis iškyla aukštai į šaką įsitverusio. nes aš tą kačiuką labai mylėjau.Tu sakei. Nuo jūros atpučiantis vėjas virpino surauktas užuolaidas. O man taip neatrodė. Todėl grįžusi iš mokyklos atsisėsdavau terasoje ir žiūrėdama į medžio viršūnę kartais garsiai jį pašaukdavau.Ar galima šio to paklausti? Atsiprašau. pasikvietei mane. Bet jokio atsako. kad tai turėjo prasmę. Tai buvo labai graudus įvykis. Miū nusisuko ir pažvelgė pro langą. kai viską pergalvojau. .Nuo tada nebeauginau jokio kačiuko.Tuomet man tai atrodė niekuo dėti prisiminimai. tyla kambaryje pasidarė dar sunkesnė. kad užbėgsiu pasako­ jimui už akių. kad kačiukas tupi įsikibęs į šaką ir iš siaubo nebegali išleisti nė garso.Ir vis dėlto. kad jis ten tupi. Praėjus savaitei ir aš nebetekau vilties. . kad Sumirė pradingo šioje saloje. . tai turėtų kniaukti iš paskutiniųjų. tačiau vėliau. užuot susisiekusi su Sumirės šeima. išnyko it dūmas. mirusio ir sukietėjusio vargšo kačiuko vaizdas. pranešdamas visiems.Tos dienos popietę mes apie tai kalbėjomės uosto kavinėje. Sumirė pakėlė galvą ir pažvelgė į Miū. . pasakė Miū. * . Pranešei policijai. Nebegalėdamas pajudėti. Nors gal čia tik mano vaizduotė. ar ne? Miū linktelėjo. Bet žinai.tariau. sulyso ir padvėsė. Tačiau juk jei jis dabar būtų medyje. Katės man ir dabar patinka. . tąkart nusprendžiau. Aš negalėjau pamiršti to vargšelio ir imti rūpintis kitu kačiuku.jęs žemyn išsigąsta ir nebegali nulipti. Maniau. Jai žvelgiant į nakties tamsą. Kodėl? 109 . Prieš keturias dienas. pajutau. kačiukas ten išbadėjo. . bet tai man neduoda ramybės. kad šitas į pušį įsilipęs ir nebenusileidęs nelaimingas kačiukas bus mano vienintelis kačiu­ kas gyvenime.

IIO . Ėjo laikas. kai mes uosto kavinėje kalbėjomės apie kates. . Aš pakėliau galvą ir pažiūrėjau į Miū. Miū padėkojo ir paėmė brendį. kol situacija neaiški. Gerokai dvejojau.Tai įvyko vakare po to. Nuėjęs į virtuvę. kad ji jau ir taip komplikuota. kaip gražusis ramusis Sumirės tėvas lipa į keltą ir plaukia į šią salą.. kad tokia mažumos nuomonė. .pasakiau. . nesvarbu. Jeigu nebūčiau norėjęs sužinoti tiesos. priėjau prie jos ir švelniai paėmiau iš rankos ištuštėjusią taurę.paklausė manęs Miū.Todėl kad neturėjau daugiau kuo pasikliauti. Miū kurį laiką stiklinėm akim žvelgė į užuolaidas. Pasak jos. Pamėginau įsivaizduoti. grįžau į svetainę ir padaviau jai. tu esi toks žmogus.Bijau. Bet man atrodė. tačiau nusprendžiau dar truputį palaukti ir pažiūrėti. . Ar jį lydėtų pamotė sielvarto kupina širdimi? Padėtis tikrai komplikuotųsi.Viena yra tikrai aišku. ar bus teisinga nuliūdinti tėvus ir sukelti paniką. nebūčiau čia vykęs. . Aš atsistojau. apie ką kalbama.Nenutuokiu. Jos balsas sausai virpėjo tarsi pagaliau apsisprendus. įpyliau Courvoisier. Nežinojau. Kaip galėtų svetimšalis keturias dienas likti neaptiktas tokioje mažoje saloje? . Tada tyliai prabilo: . Vėjas dvelkė kitokios žemės kvapu. kuris suvokia giliausias prasmes.Sumirė tavim pasitikėjo labiausiai iš visų.Bet kodėl pasikvietei mane? Miū vėl užkėlė vieną ant kitos basas kojas ir pirštais truktelėjo žemyn sijono kraštą. .Ar tu tikrai nori išgirsti tiesą? . kaip viskas klostysis. kas Sumirei galėjo atsitikti. keletą kartų be garso subangavo užuolaidos.Bet tu manęs nė karto nebuvai mačiusi? .

Ką rašai? . atlikimas buvo toks gyvastingas. .Bramsas niekada netrukdo. akys pagilėjusios it medžiojančio gyvūno. Ne ka­ tegoriškas. . jei III . Nors muzika sklido iš senos plokštelės. įkišusi galvą į Sumirės kambarį.paklausė Miū.gal kada pravers. Tiesiog užrašau.Nieko ypatinga. Tuomet kaip visada iki vakarienės kiekviena užsiėmė savais reikalais. kaip būtų nuostabu. kas ateina į galvą .Ar muzika netrukdo? . Durys buvo paliktos praviros. Miū susimąstė. . Grįžusi ant sofos ir grimzdama į pavakario šviesoje muzikos tapomą mažą pasaulį. Miū pirmąsyk pamatė Sumirę taip susikaupusią. Miū sėdėjo sve­ tainėje ant sofos ir sunėrusi rankas už galvos klausėsi Džiulijaus Kačeno atliekamų Bramso baladžių. Jos veide šmėžavo lig šiol neregėta įtampa. .atsakė Sumirė atsigręžusi. kažką ra­ šančią. Miū ir Sumirė apsipirko ir grįžo į namuką. tačiau valingas. kad sukrėtė.9 Pasišnekėjusios apie kates uosto kavinėje. Sumirė nuėjo į savo kambarį ir kažką rašė atsidariusi nešiojamąjį kompiuterį. Lūpos kietai sučiauptos.vienąkart paklausė Miū.Naują sputnikišką romaną? Sumirė šiek tiek atpalaidavo įtemptas lūpas: . .

Tačiau kambaryje tikrai kažkas yra.paklausė Sumirė plau­ dama indus plautuvėje. Daugiau nieko negirdėti. nugrimzdęs gilioje tykumoje. tūno greta. Kelioninis laikrodis prie lovos rodė po pusės pirmos nakties. . plaukė į uostą. Veikiausiai namuose žvejų laukia garuojančios vakarienės. Aš ne­ sugebėdavau atsiduoti tam pasauliui. kur trapius šešėlius veja atodūsiai.Aš irgi. bet nieko nepadarysi. palikdami trumpus baltų purslų pėdsakus.Beje. Kaip visada prieš dešimtą kiekviena nuėjo į savo kambarį. Tačiau netrukus nubudo.Nors jei galėčiau. užgniaužęs kvapą. ko gero. .Na. Vis dėlto ji jautė. Visi geri dalykai kada nors baigiasi. Ir čia ne blogo sapno tęsinys: Ji ištiesė ranką ir be garso timptelėjo užuolaidą per kelis centimetrus. daržovių salotos ir duona. ypač baladės. dirstelėjusi į kalendorių ant sienos atsakė Miū. Iš už salos kyšulio pasirodė žvejų laivai ir.ji galėtų taip gražiai skambinti Bramsą. o kada mes iš čia išvykstame? .Dar norėčiau savaitėlę čia pailsėti. jog kažkas. Dabar man.pasakė Sumirė ir nusijuokė. . Tačiau ašjau nieko nebegaliu groti . Užsitraukė antklodę iki kaklo ir įsiklausė. labiausiai nesisekdavo. pavyktų daug gražiau atlikti Bramsą nei anuomet. Miū persirengė baltais medvilniniais naktiniais marškiniais trum ­ pomis rankovėmis ir vos padėjusi galvą ant pagalvės kaipmat užmigo. Karšių sriuba su prieskoninėmis žolelė­ mis. . . bet tai daugų daugiausia. norėčiau čia pasilikti amžiams. . Šeštą valandą virtuvėje juodvi kartu pasigamino vakarienę ir pavalgė prie stalo terasoje. Kitados man Bramso mažieji kūriniai. žinoma. tarsi supurtyta savo pačios širdies dūžių. Atkimšo baltojo vyno butelį. Širdis krūtinėje muša skardžius įspėjimo signalus. Kambarys tamsutėlis. o pa­ valgiusios išgėrė karštos kavos.aiškiai žinojo Miū. Kambarį 112 .

gūžėsi tarp durų ir spintos. Supratusi situaciją. Geltona šviesa šiurkščiai apšvietė visas kambario kerteles. Kažkas susirietęs sėdi ant grindų. Negirdėti net jos kvėpavimo. o kambario irgi uždarytos. atsiklaupusi greta Su­ mirės. Tai buvo žmogaus kūnas. Sumirė ten veikia? Miū tyliai atsisėdo lovoje ir įjungė lempą ant naktinio stalelio.paklausė Miū. Ištiesusi ranką. dvi plonos kojos sulenktos. ėmė atskirti tos juodos dėmės silueto linijas. nė nesuvokia. Tai buvo kažkas neaukštas ir susirietęs į kamuoliuką.Ar blogai jautiesi? . Tarsi Miū balsas nepasiektų Sumirės ausų. po galais. Miū lengviau atsikvėpė. Lyg pamiršta paimti didžiulė pašto siunta. ten.it skaidrus vanduo užliejo mėnesiena. 113 . Kai jos akys priprato prie tamsds. kambario kampe pamažu ėmė ryškėti tamsus kažkieno siluetas. Tada pamažu. iš jos dvelkė prieš miegą gerto brendžio kvapas. tarsi saugotųsi iš dangaus krintančių daiktų. Apsivilkusi savo mėlyną pižamą. Šiurkštus kilimas labiau nei visada dirgino basas kojas. . ji dar truputį patraukė užuolaidą ir įleido kambarin daugiau mėnesienos. kur tamsa juodžiausia. bet Sumirė nė nesujudėjo. Šuo negalėtų pats patekti į kambarį. Plaukai užkritę į priekį. susirietusi it vabalas. Ir vėl jokio atsako. kas atsitiko? . Iš pradžių tyliai. Miū tyliai alsavo ir vis stebeilijo į tą daiktą. Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo prie Sumirės.Ei. Jokios reakcijos. galvą įkišęs tarp kojų. Miū nejudėdama akimis tyrinėjo kambarį. lyg išpainiotų susipynusius siūlus. Burna perdžiūvo. Nė nekrusteli. paskui truputį garsiau. Bet ką.paklausė Miū. . O galbūt gyvūnas? Didelis šuo? Bet lauko durys užrakintos. Spintos prie durų šešėlyje. kad yra apšviesta. Tai buvo Sumirė. Rodės.

jei ją nurengs. Miū liovėsi traukusi rankšluostį ir padėjo ranką Sumirei ant peties. . Burnoje rinkosi seilės ir jas keliskart reikėjo nuryti. Sumirės kūnas iš pradžių buvo smarkiai įsitempęs. . Vis dar atrodė kaip be sąmonės. Nušluostė pilvą.prie viena kitos nuogo kūno buvo pripratusios. Jos oda buvo lipni ir glotni it kūdikio. Bet Sumirė atrodė apimta nesąmoningos būsenos. Kasdien abi plaukiodavo be maudymosi kostiumėlių . jei nenusivilksi. tada pažastis ir krūtinę. Prilaikydama Sumirės kūną. Kai apglėbusi pakėlė Sumirę nuo žemės. . Sumirė jį buvo stipriai sukandusi. Miū pamėgino jį ištraukti. Atmerktos akys nieko nematė.Gerokai priprakaitavai. truputį ėmė atsipalaiduoti ir galiausiai suglebo.Tada Miū pamatė. bet neįstengė. Bešluostydama Sumirės kūną. Miū paėmė po ranka pasitaikiusį rankšluostį ir nušluostė prakaitą nuo Sumirės kūno. Tada pamatė. su aiškiai įspausta it vaške dantų forma. Miū juto. gali peršalti. Miū pirmą kartą lietė nuogą Sumirės kūną. kad jos pižama kiaurai permirkusi. bet po. ji pasirodė sunkesnė. Nors buvo rugpjūtis.pasakė. Sumirė klusniai leidosi šluostoma. nieko nemato. Tai buvo rausvas rankšluostėlis iš vonios. Pirmiausia nušluostė nugarą. Nieko ne­ girdi. Paskui numovė kelnes. Po pižama Sumirė buvo be apatinių. oras naktimis saloje kartais gerokai atvėsdavo. Jis buvo permirkęs seilėmis. Miū atsagstė pižamos sagas ir vargais negalais nurengė švarkelį. nei tikėjosi ir dvelkė prakaitu. tačiau giliai akyse jau buvo galima įžiūrėti proto šviesulėlius. kaip krūtinėje vėl tankėja pulsas. kad Sumirė laiko kažką burnoje. kad Sumirė turbūt neprieštaraus. tad Miū pamanė. Miū ištraukė Sumirei iš bur­ nos rankšluostį. Vis dėlto Miū nusprendė nuvilkti Sumi­ rės pižamą. šonus ir šlaunis. kitaip ji sušals. 114 .Pižamą reikėtų nusivilkti.

tarsi slapčia žiūrėtų į kito žmogaus paslaptį. sumetė nešvarių skalbinių krepšin prakaitu permirkusią Sumirės pižamą. Miū ją pakėlė ir nunešė į savo lovą. Tiesiog stipriau apglėbė. ir tą. Miū nuėjo į virtuvę ir išgėrė kelias stiklines mineralinio vandens. Nei žmonių balsų. kai atvyko 115 . mintyse kartodama dar vaikystėje mintinai išmoktą Bacho melodiją. Miū atrodė keista. Sumirė neatsakė. Sumirė išsitiesė lovoje ir šįkart užsimerkė. bet Sumirė nė trupučio nekrustelėjo. kaip Sumirė rankomis tyliai apsiveja jos kūną. rankšluostį. kodėl viskas šitaip mirtinai nutilę. tačiau dėl ilgos įtampos ėmė durti tarp šonkaulių. Miū jautėsi taip. Juodi gaktos plaukai. Dabar bejėgis nuogas Sumirės kūnas atrodė visai kitaip nei tas. Nuo tada. nei pučiančio vėjo. Krūtys buvo mažos. tyliai šluostė rankšluoščiu prakaitą nuo Sumirės kūno. Nei ošiančių bangų. Net mažų Sumirės ausų vidų. Miū kurį laiką ją stebėjo. Jame it sūkuryje buvo sumišę vaikišku­ mas ir besiskleidžianti branda. Tada Miū pajuto. Sumirės kvapas dvelktelėjo jai į kaklą. Paguldė ir užklojo antklodę.Nutviekstas mėnesienos nuogas Sumirės kūnas blizgėjo nely­ ginant senovinis porcelianas. .paklausė Miū. kurį ji laikė sukandusi. kurį matydavo įlankoje nušviestą saulės. nes ir tas buvo suprakaitavęs. Kaip įmanydama suko akis nuo tos odos ir. Miū nuėjo į vonią. Pulsas buvo aprimęs. atverta skaudžios laiko tėkmės. Atrodė. kad ji miega. kuriuo šluostė pra­ kaitą. tačiau gražios formos. spindėjo kaip žolė ryto rasoje. su­ drėkę nuo prakaito. Šluostė kirpčiukus. Paskui pažvelgė į savo atspindį veidrodyje.Ar viskas gerai? . kurios jai nevalia pamatyti. nei šunų lojimo. Tada atsisėdo svetainėje ant sofos ir kelis­ kart giliai įkvėpė mėgihdama nusiraminti. prilipusius prie drėgnos kaktos. tada muilu nusiprausė veidą. su dviem standžiais speneliais. Aplinkui tvy­ rojo vos pakeliama tyla.

į šią salą, liovėsi dažiusi plaukus, todėl jie buvo baltutėliai it ką
tik iškritęs sniegas.
Kai grįžo į kambarį, Sumirė buvo atsimerkusi. Nors akis vis dar
dengė nepermatomas šydas, į jas grįžo sąmonės šviesa. Sumirė
gulėjo užsiklojusi iki pečių.
- Atleisk. Kartais taip būna, - pasakė trūkčiojančiu balsu.
Miū atsisėdo ant lovos krašto, nusišypsojo ir paglostė Sumirės
plaukus. Plaukai dar buvo šlapi nuo prakaito.
- Siūlyčiau nueiti į dušą ir atsigauti. Matyt, gerokai išprakai­
tavai.
Sumirė atsakė:
- Dėkui. Bet dabar noriu tiesiog taip pabūti.
Miū linktelėjo, padavė jai švarų rankšluostį, iš savo stalčiaus
ištraukė naują pižamą ir padėjo ją ant naktinio stalelio.
- Gali apsirengti šitą. Juk vis viena neturi kitų naktinių.
- Klausyk, gal galiu šiąnakt čia miegoti? - paklausė Sumirė.
- Žinoma, miegok - aš eisiu į tavo lovą.
- Mano lova tikriausiai visiškai permirkusi, - pasakė Sumirė. Čiužinys ir viskas. O ir nenoriu likti viena. Nepalik manęs čia
vienos. Nors vieną naktį pamiegok šalia. Nenoriu vėl susapnuoti
košmarų.
Miū kiek pasvarstė ir sutiko.
- Tik gal prieš tai apsivilk pižamą - lova siaura, ir jei šalia bus
nuogas žmogus, niekaip neatsipalaiduosiu.
Sumirė lėtai atsikėlė ir išlipo iš lovos. Atsistojusi nuoga ant
grindų apsivilko Miū pižamą. Pirmiausia pasilenkusi užsimovė
kelnes, tada švarkelį. Lėtai sagstėsi sagas. Tarsi pirštų galai stokotų
jėgos. Tačiau Miū tik stebėjo niekuo nepadedama. Pižamos sagas
besisagstančios Sumirės vaizdas Miū priminė religinį ritualą.
Mėnesiena Sumirės speneliams suteikė nepaaiškinamo standumo.
Staiga Miū toptelėjo, kad galbūt ši mergaitė dar nekalta.
ii6

Apsivilkusi šilkinę pižamą, Sumirė vėl atsigulė į lovą ir pasislin­
ko. Atsigulusi Miū pajuto prakaito kvapą.
- O, - tarė Sumirė, - gal galima tave truputį apkabinti?
- Nori mane apkabinti?
- Mhm.
Kol Miū dvejojo, ką čia atsakius, Sumirė ištiesė ranką ir suėmė
Miū delną. Jos delnas irgi dar buvo drėgnas nuo prakaito. Šiltas
minkštas delnas. Paskui ji apkabino Miū abiem rankomis. Sumirės krūtys įsirėmė virš Miū pilvo, o skruostai atsidūrė tarp Miū
krūtų. Abi ilgai gulėjo tokia poza. Pagaliau Sumirės kūnas ėmė
virpėti. Miū pasirodė, kad ji nori verkti, tačiau negali. Miū apka­
bino ranka Sumirės pačius ir prisiglaudė. Pamanė - dar vaikas.
Liūdna ir išsigandusi, trokšta kieno nors šilumos. Tarsi į pušies
šaką įsikibęs kačiukas.
Sumirė kiek pasislinko į viršų. Jos nosis palietė Miū kaklą.
Abiejų krūtys susiglaudė. Miū nurijo burnoje susikaupusias seiles.
Sumirė ranka glostė jai nugarą.
- Aš tave myliu, - tyliai pratarė Sumirė.
- Aš irgi tave myliu, - pasakė Miū. Nesumojo, ką dar galėtų
pasakyti. Be to, tai buvo teisybė.
Tada Sumirė ėmė atseginėti Miū naktinių sagas. Miū norėjo
sulaikyti jos ranką. Bet Sumirė nesiliovė.
- Tik truputį, - sakė Sumirė. - Tik vos vos.
Miū negalėjo atsakyti. Sumirės pirštai lietė Miū krūtis. Jie tyliai
vedžiojo ratus aplink jas. Sumirės nosis trynėsi į Miū kaklą. Ji
prilietė Miū spenelius. Lyžtelėjo ir apglėbė lūpomis. Iš pradžių
nedrąsiai, paskui truputį smarkiau.
*

Miū nutilo. Pakėlė galvą ir tiriamai pažvelgė man į akis. Skruos­
tai buvo šiek tiek paraudę.
117

- Turiu tau šį tą paaiškinti. Kadaise man nutiko vienas keistas
dalykas ir dėl to mano plaukai visiškai pražilo. Tiesiog per vieną
naktį, visi alei vieno. Nuo tada aš visąlaik dažiau plaukus juodai.
Bet Sumirė žinojo, kad aš dažau plaukus, o atvykus į šitą salą tai
pasidarė per sunku, todėl nustojau dažyti. Čia niekas manęs ne­
pažįsta, tad, pagalvojau, bene svarbu. Kai supratau, kad tu galbūt
atvyksi, vėl nusidažiau juodai. Pirmą kartą matomės - nenorėjau
padaryti prasto įspūdžio.
Tyliai tekėjo laikas.
- Aš nebuvau patyrusi lesbietiškos meilės ir nemaniau pati tu­
rinti tokių polinkių. Bet jei Sumirė to nuoširdžiai trokšta, maniau,
man nesunku į tai atsakyti. Bent jau šleikštulio nejaučiau. Kol tai
su Sumire. Todėl neprieštaravau, kai jos pirštai glamonėjo mano
kūną, o jos liežuvis įsiskverbė mano burnon. Jaučiausi keistai, bet
maniau, kad priprasiu. Todėl leidau daryti su manimi, ką nori.
Man patiko Sumirė ir galvojau - jei ji bus laiminga, tegu daro, ką
nori.
Nors taip maniau, mano kūnas reagavo kitaip nei širdis. Juk
supranti? Dalelė manęs net džiaugėsi, kad Sumirė taip dėmesin­
gai mane glamonėja. Bet kad ir kaip džiaugėsi širdis, kūnas tam
priešinosi. Jis neketino Sumirės įsileisti. Širdis ir protas buvo
sujaudinti, bet kūnas sustingęs it akmuo. Liūdna, tačiau nieko
negalėjau padaryti. Žinoma, Sumirė tai suprato. Jos kūnas buvo
įkaitęs, minkštas ir drėgnas, o aš negalėjau į tai atsiliepti.
Pasakiau jai, kaip jaučiuosi. „Neatstumiu tavęs. Bet negaliu.
Nuo tada, kai tai atsitiko prieš keturiolika metų, aš nebegaliu
mylėtis su niekuo šiame pasaulyje. Tai ne mano valia, o jau yra
nuspręsta kažkur kitur." Tada aš jai pasakiau, kad jei ką galėčiau
padaryti, padarysiu. Kitaip tariant, pirštu, burna ar kaip kitaip.
Bet supratau, kad jai ne to reikia.

118

Ji švelniai pabučiavo mane į kaktą. Atsiprašau, - pasakė, - tu
man tiesiog patinki. Ilgai dvejojau, bet galiausiai turėjau pamė­
ginti. Tu man irgi patinki, - pasakiau Sumirei. - Tad nesijaudink,
noriu, kad ir toliau būtum su manim.
Paskui Sumirė ilgai gulėjo įsikniaubusi veidu į pagalvę ir plūdo
ašaromis it įgriuvus užtvankai. Visą tą laiką aš glosčiau jos nuogą
nugarą, nuo kaklo iki liemens, pirštais jusdama visus jos kaulus.
Aš irgi norėjau verkti kartu su ja. Bet verkti aš negalėjau.
Tada supratau, kad nors mes atrodėme puikios pakeleivės, iš
tiesų tebuvome vieniši metalo luitai, brėžiantys kosmose savo pas­
kiras trajektorijas. Iš toli jie atrodo it gražios krintančios žvaigždės,
bet realybėje mes tesame uždaryti po vieną tarsi niekur negalintys
išeiti kaliniai. Atsitiktinai sutapus dviejų palydovų orbitoms mes
štai taip susitinkam. Galbūt ir sugebam paliesti vieni kitų širdis.
Bet tai tetrunka porą akimirkų. Kitą sekundę mes vėl absoliučioje
vienumoje. Kol kada nors sudegsime ir virsime nuliu.
- Išsiverkusi Sumirė atsikėlė ir tyliai apsivilko ant grindų nu­
mestą pižamą, - toliau pasakojo Miū. - Tada pasakė, kad jau grįžta
į savo kambarį ir nori kurį laiką pabūti viena. Aš jai atsakiau, kad
per daug neimtų į širdį ir negalvotų - ryt vėl nauja diena, viskas vėl
klostysis taip pat sklandžiai kaip anksčiau. Taigi, atsakė Sumirė.
Tada pasilenkė ir priglaudė savo skruostą prie manojo. Jos skruos­
tas buvo drėgnas ir šiltas. Pajutau, kad Sumirė kažką šnabžda man
į ausį. Bet pernelyg tyliai, neįstengiau išgirsti. Norėjau paklausti,
ką sakė, bet Sumirė jau buvo atsukusi nugarą.
Sumirė nusišluostė rankšluosčiu ašaras ir išėjo iš kambario.
Užsidarius durims aš susirangiau po antklode ir užsimerkiau.
Maniau, kad po to, kas atsitiko, tikrai negalėsiu greitai užmigti,
bet iš tiesų, net keista, iškart saldutėliai užmigau.
Kai atsibudau septintą ryto, Sumirės niekur namuose nebuvo.
Pamaniau, gal anksčiau atsikėlė (o gal ir visai nemiegojo) ir išėjo
viena į paplūdimį. Juk sakė, kad nori kiek pabūti viena. Atrodė
119

kad nepaliko jokio raštelio. Susirūpinau ir nusprendžiau apieškoti jos kambarį. piniginė ir pasas nedingę. Visą naktį buvo girdėti bangų mūša. vėl grįžau namo. nuėjau iki paplūdimio ir atgal. Tačiau atėjo pietūs. o Sumirė vis negrįžo. atėjo vakaras. Apėmė nejaukus jausmas. Išaušo. pradingo ir negrįžta jau antra naktis. o Sumirė nesugrįžo. kad mergina. Bet Sumirės niekur nebuvo. Taip kopdavome per kalną. Ant stalo pabertos smulkios monetos. Bet daiktai kaip visuomet buvo paskleisti. Į drobinį krepšį įsimetusios rankšluoščius ir mineralinio vandens. Tačiau niekas rimtai į tai nežiūrėjo. Skirtingai nei praėjusią naktį.viskas buvo palikta kambaryje. Tokia. ir maudymosi kostiumėlis . Aš nubusdavau nuo menkiausio garso. Visą tą popietę aš jos ieškojau. Tada nuėjau į vietos po­ licijos nuovadą netoli uosto. Išvaikščiojau apylinkes netoli namų. Pamažu nusileido saulė. ir batai. užrašų lapeliai ir visokie raktai. kambario kampe padžiauti maudymosi kostiumėlis ir kojinės. Jos lova buvo nepaliesta. su kuria atvažiavau. bet ilgai lauke su tokia apranga neišbūsi. Tarp jų buvo ir šito namuko raktas. paskui pastačiau Sumirės čiužinį džiūti ir sėdau skaityti terasoje knygos laukdama jos sugrįžtant. Aš skalbiau. Man paša120 . tad aš jam paaiškinau. Bet ir krepšys. Lauko duris buvau palikusi neužrakintas. Vienas iš policininkų sklandžiai šnekėjo angliškai. Dar galima būtų įsivaizduoti trumpą pasivaikščiojimą netoliese. kokią vakar paklojau. kad tai negerai. Dingę buvo tik netoliese parduotuvėje pirkti lengvi sandalai ir mano paskolinta plona šilkinė pižama. Sunerimau. tąnakt vėjas buvo smarkus. ant maudymosi kostiumėlių užsivilkusios marškinėlius.. nors ir jaučiau. kad gal ji ėmė ir viena išplaukė iš salos. Mes visada eidavome į tą paplūdi­ mį apsiavusios tvirtus sportbačius. bet po vakarykštės nakties turbūt gerokai buvo sutrikusi.keista. tada nusileidusi į miestelį myniau gatves..

Ta pižama. kad mano draugė tuoj sugrįšianti. Su plona šilkine pižama ir paplūdimio sandalais. ir turbūt iš peties darbavosi. Bet nesurado jokių pėdsakų. Tačiau laikas ėjo.O kokios spalvos pižama? . tirsime toliau. Jie sakė. Aš pamėginau įsivaizduoti po laukinius kalnus klajojančią vie­ ną Sumirę. Labai plona. kurią apsivilkusi Sumirė dingo. Galbūt plaukiojo jūroje ir nuskendo. Kokios gi ji buvo spalvos? Blankios. neįmanoma.Kokios spalvos? .Aha. Policija susitiko ir pasikalbėjo su pagyvenusia vokiečių pora. Todėl aš paskambinau į Japonijos ambasadą Atėnuose ir nupasakojau situaciją. Bet ir vėl nieko nedarė. nei eidami pirmyn ar atgal nesutiko jokios japonės. net be kišenių. ji neturėjo pinigų kelto bilietui. kai nu­ sipirkau Milane. Čia mat visi atsipalaiduoja. Ir kelto ka­ pitonas. Sumirė vis dar turėtų būti šitoje saloje. kad per tas kelias dienas į keltą būtų įlipusi j auna japonė. Dėkui Dievui. kad šitoje mažoje saloje niekam nekristų į akis jauna japonė. . Kiek įmanoma.perklausė Miū sutrikusi. Be to. visi jauni. Policininkai apklausė žmones uoste ir aplink mūsų namus. Kai kitą dieną vėl ten nuėjau. . . kad nei prie jūros. tačiau niekas Sumirės nematė. ką daryti. Kitaip tariant. Dažnai taip pasitaiko. Miū giliaj atsikvėpė ir abiem rankom užsidengė apatinę veido dalį. ir bilietus pardavinėjęs vyriškis neprisiminė.paklausiau. kokios gi ji spalvos? Neprisimenu . . Vasara. o jokių žinių. kaip paskambinti į Tokiją ir pasikviesti tave čia . klaidžiojanti viena pižama. pažadėjo policija.kė.Nebeliko nieko kita. 121 . Turbūt žalsvos.viena aš jau nebežinojau. kuri visą tą rytą maudėsi paplūdimyje už kalnų. jie manęs išklausė kiek rimčiau nei vakar. nė karto nebuvau užsivilkusi. Kita vertus. . pašnekovas buvo malonus žmogus.nuo tada. Jis kažką griežtai paaiškino nuovados viršininkui graikų kalba ir policija pagaliau rimtai ėmėsi tyrimo.

Aš tariau: . reikia nedelsiant sugalvoti. Juk jūs jai patinkate ir ji pirmučiausiai pagalvotų apie jūsų jausmus.tariau. vidury nakties klajojančiai po kalnus plonute pižama. Toks jos charakteris. Miū vos vos linktelėjo. Tačiau ji neišeitų iš namų keturioms dienoms. bet turbūt rimtos. It didžiulis lošimo kau­ liukas kambarys buvo kvadratinis ir be jokių dekoracijų. . Dar paprašy­ kite. Bet šiandien gal jau miegokime. Gal beeidama įkrito į kokį šulinį ir laukia ten pagalbos. kėdė. Sumirė kartais būna nesuprantama ir elgiasi neįtikėčiausiai. Aš atsakiau: . Miū sunėrė rankas ir kurį laiką žvelgė man į akis. kad kas nors žūtbūt atvyktų į šią salą.Ačiū. tai tik todėl. ką daryti. Todėl jei Sumirė negrįžta net keturias dienas. Tą labiausiai ir norėjau išgirsti. . jums nieko nepasakiusi. . maža spinta ir 122 . Bet jei Sumirė būtų apsisprendusi nusižudyti. Miū nuvedė mane į Sumirės kambarį. bet ilgiau tylėti nebegalima. kad ambasada susisiektų su Sumirės tėvais.. Stovė­ jo nedidelė medinė lova.. dėl kokios priežasties.Juk neįmanoma. Gal nužudė ir palaidojo.Ji atsakinga. Šiaip ar taip. . kad nemalonu.Žinoma. rašomasis stalas. Bet kas gali atsitikti jaunai merginai.Kaip žinote. kad ji negali sugrįžti.paklausė Miū.Dar kartą paskambinkite į Japonijos ambasadą Atėnuose ir paprašykite. negalima šimtu procentu to atmesti. būtinai būtų palikusi raštelį.Tikrai taip manai? Aš linktelėjau. Nežinau. kad Sumirė galėjo nusižudyti? . . Ne­ mestų visko šitaip ir nepridarytų jums tiek rūpesčių. .Tikrų tikriausiai. Suprantu. Ryt bus ilga diena. . Gal ją kas nors per prie­ vartą kur išgabeno.

Begulint kietoje lovoje mane apėmė iliuzija. Nusirengiau ir įsmukau po antklode. kaip Sumirės liežuvis skverbiasi į Miū bur­ ną. Prie stalo kojų gulėjo vidutinio dydžio raudonas lagaminas. Ilgos kelionės jaudulys dar maudė kūną. deja. Galvojau. Pro atdarą langą buvo matyti kalnai. Šitai irgi paliekam rytdienai. pagalvojau. Nieko nepadarysi. kad rytojus bus geresnis nei šiandiena. 123 . Aš užsimerkiau ir nugrimzdau į kietą miegą. . Ant stalo gulėjo naujutėlis Macintosh PowerBook . Nesisekė visko susisteminti. Tada staiga iškilo vaizdas. Artėjo dvylikta.Sutvarkiau jos daiktus. Bet neužmigau.komoda smulkiems daiktams. Likęs vienas staiga mirtinai užsimaniau miego.nešiojamasis kompiuteris. Tačiau niūrios mintys irgi niekur nenuves. viską atliksiu rytoj. Tik. kad galėtum čia miegoti. neturėjau vilties. Bet protas neveikė. kad dar visai neseniai šitoje lovoje miegojo Sumirė. Po anklode pamėginau iš naujo permąstyti ilgą Miū pasakoji­ mą ir išryškinti svarbiausias vietas. kad aš vis tęsiu niekada nesibaigiančią kelionę.

o kas tik atrodo realu.10 Kai atsikėliau. Aš valgau pusryčius dviese su gražia vyresne moterimi. terasoje valgėme pusryčius ir žvelgėme į akinamai spindinčią jūrą. Mudu su Miū. Neįstengiau normaliai atskirti. Visa čia pasiekia aklavietę. Aš Sumirei patinku. Ir Sumirė viena pranyko nuo scenos. Kaimynystėje buvo girdėti radijas. Tačiau jos nemyliu.tai tarytum scena iš egzistencialistinio spektaklio. Viskas taip kompli­ kuota . 124 . susėdę prie stalo. kiaušinis ir kava. Tačiau nejaučia jai lytinio potraukio. kas realu. Galva dėl laiko skirtumo buvo keistai nutirpusi. Skrudinta duona. Aš myliu Sumirę. nėra jokių alternatyvų. Miū dengė terasoje pusryčių stalą. Du balti paukščiai it slysdami leidosi kalvos šlaitu pakrantės link. Sumirė šią moterį myli ir jaučia jai lytinį potraukį. Pranešėjas greitakalbe skaitė žinias graikiškai. Ši moteris myli Sumirę. su kuria vakar pirmą kartą susitikau šioje Graikijos salelėje. Buvo pusė devynių ir nauja saulė nutvieskė erdvę skaidria šviesa. bet ji manęs nemyli ir negali pajusti man lytinio potraukio. Aš galiu pajusti lytinį potraukį kitai bevardei merginai. jaučiu jai ly­ tinį potraukį.

Telefonu tur­ būt nieko nepeščiau. Aš linktelėjau. kad per tą laiką pabūtum čia. kas nepaaiškinama? 125 .Beje. norėčiau. Įsi­ žiūrėjęs galėjai pamatyti toli jūroje kylančias baltas bangeles. atsakiau. kol Sumirės tėvai atvyks į Atėnus.paklausė manęs. o tu esi matęs Sumirės tėvus? Nė karto. . Ar galiu to paprašyti? Žinoma. Gal užsuks kas iš salos policijos. it į pasaulio kraštą pučiantis vėjas. ir sugrįšiu čia kartu su jais. . o tada nusisamdysiu mažą laivelį ir nuplauksiu iki Rodo. . Niekaip negalėjau užtepti. Baigėsi žinios ir radijas užgrojo graikišką muziką. pasiklausiu. o gal netikėtai parsiras pati Sumirė.Taigi kaip. . Miū giliai atsiduso. Kaip galima paaiškinti tai. Mes tylėdami toliau pusryčiavome. Padėkojau. Miū tvarkingai nušluostė peilio geležtę ser­ vetėle. .Miū vėl įpylė man kavos į tuščią puodelį. Paskui galbūt grįšiu kartu su žmogumi iš ambasados. Nulupusi apelsiną.pasakė Miū lupdama vaisių.To greičiausiai neįmanoma pasirinkti. nes sviestas buvo sušalęs ir kietas. aš jiems tai paaiškinsiu? Puikiai suvokiau.Kaip moterį? Aš linktelėjau tepdamas sviestą ant duonos. jei gali. atsakiau. . užtruksiu.Dabar eisiu į nuovadą. . kokia ji sutrikusi. o galbūt sulauksiu. kad šiandien nedelsdama turiu važiuoti į Atėnus. . todėl teks Atėnuose nakvoti viešbutyje. Vienaip ar kitaip. verčiau pasikalbėti akis į akį su konsulu. Kokias dvi tris dienas. Tada pakėliau galvą ir pridūriau: . po galais. Pūtė vėjas ir lingavo bugenvilijas. kaip sekasi tyrimas.Juk tu myli Sumirę? . Manau. kol grįšiu.Daug svarsčiau ir manau.

Čia daug šaltinių. . avėjo aukštakulnius. Aš pasiteiravau. Kartu su ja nuėjau į policijos nuovadą ir išklausiau jų ataskaitą. gal ten įkliuvo ir negali iš­ eiti. yra ke­ letas neišdžiūvančių telkinių. . . .Palydėjau ją iki uosto. Per pastaruosius penkiolika metų šitoje saloje užsienietis nė karto nėra tapęs rimto nusikaltimo auka. Niekur aplink jūroje nėra smarkios srovės. Po senovei .kalbėjo jie šviesiais veidais. pastarąją savaitę orai buvo pakankamai geri. ir girtuokliavimo. pasakiau Miū. visur pasaulyje nutinka tas pats. .Salos šiaurėje yra didelė grota. Pasakėm jiems. tad šulinių nereikia. Tai juk galų gale žmo­ nių gyvenimas. Žinoma. kad mergina ten galėjo nukakti pėsčiomis. Apsidairykite . kur jos abi eidavo 126 . Be to. ant pečių Milą Schon rankinė. Jie papurtė galvas. kas galėjo nutikti Sumirei. ar negali būti. . pasitaiko nusikaltimų. Kasdien į jūrą išplaukia žvejoti daugybė žvejų.Ar negalėjo ji bevaikščiodama įkristi į kokį gilų šulinį? Policininkai papurtė galvas." Tikriausiai taip ir bus. Be to.čia rami sala. Jei mergina būtų paskendusi beplaukiodama. „Tik nesijaudinkite. jūra irgi gan rami.paklausiau. . kad aš esu atsitiktinai netoliese atostogavęs Miū giminai­ tis. .Nėra ko taip sielotis. Kai išėjome iš policijos nuovados. kad ji nuskendo jūroje. Bet kai reikėjo paaiškinti. jie neturėjo ką atsakyti. Neįtikėtina.O šuliniai? .Niekas šioje saloje šulinių nekasa. kas nors būtų aptikęs jos kūną. Tačiau tai tik naminiai kivirčai. uoliena kieta ir iškasti šulinį būtų didelis vargas.jokių pėdsakų. kad ryt iš ryto noriu nukeliauti į tą paplūdimį anapus kalnų.Ten susidaręs tarsi sudėtingas labirintas.sakė jie. ir politinių nesutarimų. Miū nešėsi nedidelį krepšį su drabužiais. Būna ir šeimyninių kivirčų. Bet jis labai labai toli.

Man pasirodžius ant kelio. Bet jos akys bylojo ką kita. Kelias buvo nuklotas baltutėlėmis sausomis dulkėmis. suvenyrų parduotuvėje nusipirkau tamsius saulės akinius. vedančiu asilą. užsidėjau saulės akinius. ganę bandas. Po uo­ lėtus šlaitus slampinėjo tik kalnų ožkos ir avys niurzgiais snu­ kiais. kad vis­ kas taip paprastai neišsisprendžia. Taip tikriausiai teisinga. Piemenys. . ji pamojavo man dešine ranka. . medvilninius marškinius trumpomis rankovėmis. bet buvo jau per vėlu. kad viskas galiausiai baigtųsi gerai. Jos taksi laiveliui pranykus iš uosto. Jis garsiai su manimi pasisveikindavo. Ji nupirko kioske paprastą salos žemėlapį. Kiek pakilus į įkalnę kaipmat išdžiūvo gerklė. o paskui it duodami kokį ženklą šiek tiek kilstelėdavo ranką. Ant jų kaklų dusliai tilindžiavo varpeliai. Gailėjausi nepasiėmęs kepurės. buvo arba vaikai. Apsitempiau maudy­ mosi glaudes. kairėje spausdama kepurę. pažymėjo kelią ir patarė apsiauti tvirtus batus.atsisveikindama man tarė Miū. Kalnas buvo apaugęs žemais ir susisukusiais medžiais. kurios it smulkūs miltai pakildavo į orą papūtus stipresniam vėjui. Stabtelėjęs gurkštelėjau vandens ir iš­ sitepiau veidą ir rankas iš Miū pasiskolintu aliejumi nuo saulės. Kiek paklaidžiojau be tikslo po uostą. pusiau anglų kalbomis greitai suderėjo kelionės iki Rodo salos kainą su taksi laivo vairininku. Tada ji patraukė į uostą ir pusiau prancūzų. jie pirmiausia pašnairuodavo į mane. ir aš žinojome. arba seniai.O. Aš taip pat pasisveikindavau 127 .kas rytą. tarsi iš mano kūno kas būtų išplėšęs keletą smulkių dalelių. Tada stačiais laiptais grįžau į namuką. apsiaviau bėgimo batelius ir patraukiau siauru ir pavojingu kalnų takeliu paplūdimio link. pasijutau. Ir ji. Sakydavo: „Kalimeeera!“ Aš atsakydavau tą patį. nes į vieną pusę reikia eiti maždaug 45 minutes. Kai suburzgė laivo variklis. Kart­ kartėmis prasilenkdavau su kokiu kaimiečiu. Saulei kopiant aukštyn karštis stiprėjo.

Įlankos žiotyse prisišvartavusi stovėjo didelė jachta. Puikiai įsivaizdavau. Automatiškai statydamas kojas ėmiau spėlioti. Galiausiai taip ir nutiko. Paplūdimyje nebuvo nė gyvos dvasios. nuogas atsiguliau ant rankšluosčio ir žvelgiau į skaisčiai mėlyną aukštą dangų. kaip tuomet turėjo jaustis Sumirė.viskas bus gerai. sutrikimas ir išgąstis. Tai sukylantis. Net tolokai nuo kranto buvo ryškiausiai matyti visi akmenėliai ant dugno. Debesų nė pėdsako. gurkštelėjau vandens ir pa­ sileidau nuokalne. Jame nejučia imi galvoti apie mirtį. truputį snustelėjau.kas nors būtinai pamatytų. Pragulėjau ten apie pusvalandį. Vanduo buvo malonus ir skaidrus. Nėra kur pasislėpti . prisiminiau. Mane apgaubė keista ramybė. kad po jį klaidžiotum vienas. Paplaukiojęs grįžau į krantą. eidama dviese su Miū šituo taku. Karštis buvo dar didesnis. Tačiau ant denio ne­ matyti jokio žmogaus. pernelyg gražus. bet per tą laiką į paplūdimį neatėjo joks žmogus. būdamas su Sumire. Sumirei prieš akis iškildavo nuogos greta einančios Miū vaizdas. galingas stiebas nuleistomis burėmis lėtai siūbavo kairėn dešinėn it milžiniškas metronomas. Užlipau į viršūnę. Tas paplūdimys buvo pernelyg tykus. Galbūt ji mąstė apie jos viduje glūdintį lytinį potraukį. o kitą viskas nueis šuniui ant uodegos. tai nuslūgstantis jausmas. nusivylimas. Aš nusivilkau marški­ nius ir glaudes ir nuogas įbridau į jūrą. jaudulys.pakeldamas ranką. Atslūgstant bangai tingiai sušiugždėdavo galybė akmenėlių. kaip Miū 128 . apie ką galvodavo Sumirė. Ją kamavo lūkestis. ir ji užsimanydavo ją apkabinti. ten atsikvėpiau. Akimirką rodos . Aš apsirengiau ir tuo pačiu kalnų takeliu paržygiavau namo. Išties Sumirė negalėtų viena čia klajoti. kartais galvodavau apie savo lytinį potraukį. dvejonės. Jūros paukščiai dan­ guje suko ratus ties įlankos žiotimis ieškodami žuvų. Išvydęs namuko stogą. Kaip ir aš.

jei būčiau Sumi­ rė. Kodėl aš apie tai anksčiau nepagalvojau? Grįžęs į namuką. nuėjau Sumirės kambarin. Bet nieko ypatinga neradau. raudonas lagaminas. Tačiau galbūt Sumirės užrašai padėtų aptikti jos dingimo pėdsakus.nė vienas netiko. Nenuostabu. kad juos kas nors skaitytų. Sumirė nenorėjo. Bet buvo užrakintas keturženkle skaičių spyna. pakračius niekas nebarškėjo. Kitaip tariant. Neaptikau nieko vertingo. kuriuos gali bet kas atspėti. Tas naujutėlis lagaminas buvo toks lengvas. Jos gimtadienį. adresą. Niekas nenaudoja kaip slaptažodžio skaičių.pasakojo. bet juose nieko nebuvo įrašyta. Radau kelis diskelius. pašto kodą . Kambarys ankštas. kuriuos Sumirė lengvai įsimintų. Tikriausiai sąmoningai ištrinta. Apieškojau stalo stalčiukus. bet įkišęs juos į kompiuterį supratau. kad kas svetimas neperskaitytų. dalykiniai užrašai. Žinoma. O Sumirė tiesiog neurotiškai bijojo. kuriuos ji lengvai prisimena. nelabai yra kur ką nors paslėpti. kur dėčiau tą diskelį. Atsisėdęs prie stalo. kad tai tik atsarginės kopijos ar kiti darbiniai dokumentai. Išmėginau keletą skaičių. Ką gi ji rašė? Miū daugiau apie tai nieko nepasakojo. Jame buvo šitos kelionės išlaidų suvestinė. Iš visų daiktų kambaryje jis vienintelis buvo užrakintas. ji tikriausiai savo rašinius įrašė į diskelį ir kažkur pasidėjo. Visa susiję su Miū darbu. Juk ir pižama be kišenių. o aš irgi nepaklausiau. pamėginau pagalvoti. Niekur neaptikau josr asmeninių bylučių. Nelabai tikėtina. ką ji parašiusi. kad Sumirė pradingo pasiėmusi tą diskelį. įsijugiau kom­ piuterį ir atsidariau kietąjį diską. telefono numerį. kad atvykusi j šią salą Sumirė nuolat kažką rašydavo užsidariusi kambaryje. bet visiškai nesusiję su jokia informacija apie 129 . Tai turėtų būti skaičiai. tarsi tuščias. adresų knygutė ir tvarkaraštis. Išsikviečiau „paskutinius nau­ dotus dokumentus".

ausyse tebeskambėjo tuščią paplūdimį laižančių bangų teškenimas. Dukart spustelėjau ant piktogramos ir atvėriau dokumentą. kol staiga toptelėjo pamėginti įvesti Kunitačio . Jos rašysena. Yra jos akiniai. Vyno rūšys ir poskoniai. Į vidinę lagamino kišenę buvo įkištas juodas medžiaginis dė­ kliukas.ją. nė vienos parašytos eilutės. Jokio garso. 8 mėn. Šis kvadratinis kambarys be papuošimų skendi pavakario ramumoje. Ilgai mąsčiau. Užsimerkiau. Kaimynų tvora eina juodas it smala katinas. 19** m. Stalčiuje guli jos rašiklis ir nusmailintas pieštu­ kas. Spintoje kabo Sumirės drabužiai. Prieš atverdamas dokumentą lėtai apsidairiau po kambarį. Pro langą virš stalo matyti uolėtas nestatus šlaitas. Vakarienės valgiaraštis. ką darė. Atsegęs užtrauktuką radau nedidelį dienoraštį žaliais viršeliais ir diskelį.telefono kodą. Regis. Tik ant lipduko specifiniu Sumi­ rės raštu brūkštelėta data. Tokie įrašai. Įkišau diskelį į kompiu­ terį ir atidariau. pasas. 130 .tai yra mano . jos italų kalbos žodynas. Su kuo susitiko. Benzino kainos. Viešbučių pavadinimai. Kur jos vyko. Dar sykį atsimerkiau ir šįkart pamėginau įsiklausyti į šį pasaulį. Pirmiausia atsiverčiau dienoraštį. daugiausia parašyti trumpai ir paprastais žodžiais. Diskelis buvo be pavadinimo. Jame buvo du dokumentai. 0425. Spyna skimbtelėjo ir atsirakino. Abu be pavadinimo. Vien numeriai I ir II. Dauguma lapų balti. Tačiau jame nebuvo parašyta nieko vertingo. dienoraščio rašymas nebuvo Sumirės stiprioji sritis.

Žinoma. ar kairio?) gimstantis Buda. ar apskritai likimas gali būti kitoks. bet palikime tai kitam kartui) man atsidurti šitoje Graikijos saloje. Štai aš sėdžiu prie stalo ir rašau. plūduriuoja mėnulis. 6 valandą mes. pasigaminusios lengvus pusryčius. jis laiko rankose sterilią jūrą. it melancholiškas šventikas. Kad ir kur būčiau. nei ne­ išvengiamas. šis laikas man pats mieliausias. Jis yra mano vienos..11 I T a ip n e b ū n a . Lauke už mano lango išsirikiavę alyvmedžiai dar kurį laiką siurbs į save sodrią maistingą tamsą. Nekaltos ožkos romiai nugrimzdusios į bandos miegą. Laikrodis rodo. Šaltai pakibęs virš stogo. k a d p a š a u ta s ž m o g u s n e k ra u ju o tų Nenupasakojamai ilgas likimas neišvengiamai lėmė (visai įdo­ mu būtų pasvarstyti. kurios dar visai neseniai nė pavadinimo nebuvau girdėjusi. dar neprašvitę. pavalgysime ir kaip įprasta patrauksime į gražiąją 131 . iš už kalno krašto netikėtai išlįs naujos saulės veidas.. Diskretiškoji Miū šiuo metu tyliai miega. Kaip visuomet. Netrukus ims švisti. Mažoje salelėje. truputį po 4 ryto. Kaip iš motinos šono (ar dešinio.

ar gebėsiu viską vykusiai surašyti. kad kažką apmąstyčiau. Bet tas neatitikimas visąlaik žiojėjo manyje. O kodėl nerašyti negalėjau? Priežastis visiškai aiški: nes tam. Tačiau. o aš. aplinkiniai net pamanė. Gal nepasakytumėt. Kiti vaikai rinkdavo gražius akmenėlius ar giles.pakratę anapus kalno. jau labai seniai berašiau ką nors vien sau. It nebyli gyvatė kemsynuose. ar nors kartą nuo gimimo buvau įsitikinusi. jei apie kažką ėmusi mąstyti kaskart turėdavau pereiti šiuos etapus. Išskyrus keletą ilgų laiškų. kad gebėsiu „vykusiai surašyti". Ir kartu mąsčiau. kad aš galbūt „protiškai atsilikusi". Jei tai nepadeda. nei vargas. Kol taip prasidės įprastinė diena. aš (pasi­ raitojusi rankoves) noriu užbaigti šį darbelį. Jei man kas neaišku. pasiėmusi popieriaus ir pieštuką. kad nerašyti negalėjau. aš. pirmučiausia turėjau tą kažką užrašyti ant popieriaus. tad jau nesu tvirtai įsitikinusi. Kai pradėjau lankyti pradinę mokyklą. Po pradinės mokyklos. ką nors rašydavau. Taip pat natūraliai kaip kvėpuoju. eilutė po eilutės rašiau. aš vieną po kito susigraibstau prie kojų padrikusius žodžius ir mėginu juos surikiuoti į sakinius. kad. Bet iš tiesų laiko pri­ reikdavo daug. Aš juk rašiau tik todėl. Tikriausiai pasakytumėte. dar kartą išbarstau ir vėl rikiuoju jau kitokia forma. prireikdavo daug laiko. Kelis kartus tai pakartojusi. Aš nesugebėjau prisiderinti prie bendraklasių tempo. Taip buvo nuo pat mažumės. aš paga­ liau įstengdavau mąstyti kaip normalus žmogus. Neišvengiama tezė: 132 . tokio neatitikimo sukelta disharmonija gerokai sumažėjo. viską užmiršusi. kol mečiau universitetą ir nutraukiau ryšius su oficialiais žmonė­ mis. Aš iki tam tikro lygio išmokau prisitaikyti prie aplinkinio pasaulio. kol prieidavau prie išvados. Rašyti tekstą man nebuvo nei rūpestis. kita vertus.

aš ėmiau neberašyti. Ir man jau (pamanykit!) neberūpi. turiu galvoti paprasčiau. Tiksliau. teorija apie tai. Reikia pa­ sistengti rašyti dar tiksliau. kaip aš tai suprantu). tarsi 133 . Man tai buvo tas pats nuo pat pradžių. kad išgalvotas siužetas = trans­ misija. kai sutikau Miū. Ne.Kasdien rašydama aš save pasitikrinu. Kitaip tariant. žolė vėl suvešėjusi ir aukšta kaip anksčiau.. tiksliau. kad) žinau. paprasčiau. Šiandien čia. rytoj ten. Man jau tas pats. ar kuo tai skiriasi. Bet tai visko nepaaiškina. nugriuvusi žplynuose veidu į dangų. nesvarbu kur). Tačiau nuo tada. Aš. viskas paprasta. Net mąstymo procesas būtų nemenka našta. Kodėl gi? Visai įtikinama K. aš turėjau tapti besvore iki kraštutinumo. užrašyti taip. ko nežinau. bus gerai ir taip". Atiduodu sielą gaivios žolės kvapui ir dvelkiančio vėjo šnaresiui. kad leidžiuosi pasroviui su ja kažkur (reikėtų sakyti. ką aš žinau. Taigi. Štai kaip. Jei pasigilintume. aš veikiausiai lioviausi mąsčiusi (žinoma. Ir palieku likimą tų debesų tėkmei. seku plaukian­ čius baltus debesis. Hmm. kad priglusčiau prie Miū. manydama: „ai. it su­ glaudus du šaukštus vieną ant kito.. Juk taip? Tikrai taip! Taigi. Paprasčiau. mano pirmutinė rašymo taisyklė buvo ir tuos dalykus. Tarsi vienas vis beprotišku greičiu pjautum nepaliaujamai augančią žolę didžiulė­ je pievoje. mąs­ čiusi. ne taip. Tai tikrai gali būti dalis tiesos. O kai grįžti apsukęs ratą. Kone kasdien. Mudvi su Miū taip sutapome. kokia aukšta suvešėjo žolė pievoje. kuriuos (manau. iki šiol nemažai prirašiau.

bet aš vėl traškinu pirštų sąnarius priešais kompiuterį.visus kairės rankos krumplius. 134 . it plikomis rankomis nusukamo spran­ do. Įsivaizduokime. nemalonų. apie kuriuos manome jau pakankamai žinantys.sausą. ir tai. pipirai. tarsi visi virtuvėje ant grindų pabirę grūdeliai .druska.nežinočiau. Juk taip? Štai kodėl pradėjau temą ir stilių. subjektą ir objektą. nėra ko apie jį dar galvoti. pamaniusi apie ką nors iš aplinkinių: „ai. paskui .susimaišo į vieną masę.viską suvokti kaip nedalomus dalykus. bet man pavyksta išgauti labai aiškų ir stiprų garsą . Pavyzdžiui. Siaubingas išeities taškas. šitą žmogų gerai pažįstu. šitai ir taip žinau. Save ir savo pirštų sąnarius. Anapus dalykų. save ir savo pirštų sąnarius . priežastį ir pasekmę. galbūt aš (o gal tu) likčiau siaubingai išduota. Kas gi gali atskirti jūrą ir tai. Tarsi beformis chaosas. ką žinome. Tai mano išeities taškas. Iš pradžių aš trakšteliu visus penkis dešinės rankos krumplius. Kai mečiau rūkyti. ko nežinome. S u p ra tim a s v is u o m e t tė r a a p s ir ik im ų s u m a . miltai. Mūsų pasaulyje tai.. Tačiau žmogus juk turi nuo kažko pradėti. ką jūra atspindi? Ar atskirti lietų nuo liūdesio? Taigi aš ryžtingai atmetu perskyrą tarp žinojimo ir nežinojimo. krakmolas . viskas gerai". Chaosas. viskas nueis šuniui ant uodegos.. Jei imsi galvoti: „ai. Tikriausiai man nieko tada neišeitų. neatkreipiau dėmesio. slypi dar tiek pat nežinomybės. Chaosas. nėra ko gaišti laiko užrašinėjant“. vėl atgijo šitas blogas įprotis. egzistuoja fatališkai neatsiejamai it Siamo dvyniai. taigi. Tai (nors tik šiame pasakojime) mano kuklus pasaulio suvo­ kimo būdas. Nesigiriu. Pradinėje mokykloje traškėjimo garsumu nenusileisdavau nė vienam berniukui.

Dešinė nežino. Pamiršk Lotę Leniją. o kairė nežino. būtent taip . Kaip jau rašiau. Jei taip darysiu. O kai mečiau rūkyti. nepajudinamai prie ko nors prisitvir­ tinti. kad gerai sugyventų tai. Tačiau jei dar kartą pasitelktume palyginimą su Siamo dvyniais. į mane ims žiūrėti kaip į Lotę Leniją iš Su meile iš Rusijos. jei jis nori. kad iškart stengiasi vienas kitą suprasti. Antraip neabejotinai pasileistume nedovanotina susidūrimo trajektorija. Grįžkime prie esmės. Juk taip daug lengviau ir parankiau.yra mąstymas. Nėra kada nuklysti į lankas. Bet aš tą pertvarą sulyginu su žemėmis. Nereiškia.. kad nėra ko tuo didžiuotis. ką žinome (ar manome. iškart ir nesąmoningai imu traškinti pirštų sąnarius. mūsų viduje neišvengiamai kartu sugyvena tai. Be abejo. Nes negaliu pakęsti pertvarų. žmogui prireikia tam tikros strategijos. ko nežinome. kad vos atsisėdu prie stalo rašyti. kad jie iškart gerai sutaria. 135 . Mano vardas Bondas. ką daro kairė. Kitaip tariant. Beveik nėra laiko. Dau­ gybė žmonių gyvena tai patogiai atskyrę pertvara. kad norėčiau būti panaši į ją. Džeimsas Bondas. Nes privalu tai padaryti. kad žino­ me) su tuo. Man labai patinka Lotė Lenija. ir su kuo nors susiduriame. Atseit tam tikro amžiaus sulaukusiai merginai nedera viešai garsiausiai traškinti krumpliais. nereiškia. bet ne tiek.Kai įstojau į universitetą. susipainiojame. Bum. Trakšt trakšt trakšt trakšt trakšt. dažniausiai būna atvirkščiai. Taip mes sutrinkame. man leido suprasti. Ir ta strategija . ką žinome (ar manome. Nėra ir kada griebtis palyginimų.. Ir kodėl gi man anksčiau niekas to nepasakė? Pamaniau: „iš tiesų" ir pasistengiau šio įpročio atsikratyti. ko nežinome. ir tai. nė neapsižiūrė­ jau.taip. Kitaip tariant. Nes toks aš žmogus. K. kad žinome). ką daro dešinė.

kurioje užsimezga sapnas . Kadaise po Senro Pekinpaho režisuoto filmo Laukinė gauja premjeros viena žurnalistė per spaudos konferenciją pakėlė ran­ ką ir griežtu balsu paklausė: „Ir kodėl reikėjo rodyti šitiek daug pralieto kraujo?" Vienas iš aktorių. sutrikęs atsakė: „Ponia.Klausimas. Nedalomus dalykus priimti kaip nedalomus ir kraujuoti. Taigi." Filmas buvo pastatytas per patį Vietnamo karo įkarštį. tai be jokio skausmo. plūduriuojantis visa apimančiuose kos­ miniuose nesuvokimo dangaluose. tačiau nereikėtų rimtai mąstyti (tik gulėti laukuose ir ramutėliai spoksoti į baltus debesis danguje klausantis. P a k la u s y k it. Kasdienis nepaliaujamas mąstymas mane atveda į bevardy sritį. kaip žmogui elgtis. b e t ju k ta ip n e b ū n a .aklas bevardis suvokimo embrionas. Nereikia. C’est simple. Sapne tau nereikia atskirti dalykų. kad pašautas žmogus nekraujuotų. Nes ten nuo pat pradžių neegzistuoja jokios ribos. k a d p a š a u ta s ž m o g u s n e k ra u ju o tų Dar ir dėl to rašiau. Realybė. Įžengti į sapnų pasaulį ir nebeišeiti. Man patinka ši frazė. kad išvengtų susidūrimo (bum!). realybė. ne. Nepaliaujamai sapnuoti. bet juk taip nebūna. tai paprasta.. Šūvis ir pralietas kraujas. o jei netyčia ir pasitaiko. Realybė gelia. Pasilikti ten amžiams. O realybėje kitaip. Visiškai. Turbūt todėl mano rašomas 136 . kaip dygsta žolė)? Sunku? Ne.. Ernestas Borgnainas. paklausykit. Sapnuoti. Tai veikiausiai yra vienas iš realybės principų. vien logiškai pažiūrėjus. Todėl sapne beveik nebūna susidūrimų.

tiesiog mąstau. nei. Turiu išjungti (klakt) šių bergždžių seksualinių fantazijų grandinę ir susitelkti į rašymą.na. Tačiau net ir taip sakydama aš kiekvienąkart negaliu atsikratyti įprastų niūrių abejonių. kaip tai pavadinti . Bet čia nerašiau romano. Nežinau. Aš nepaliaujamai vaizduojuosi po kel­ naitėmis esančius tokio pat juodumo T formos gaktos plaukus. Aš čia jau ilgokai nieko nemąsčiau ir tikriausiai ateityje dar kurį laiką to nedarysiu. Bet baik apie tai galvoti. Bet dabar. ar ne verčiau būtų įlįsti šilton lovon. Jam nereikalinga normali pabaiga. juodutėliais ir labai gražiais. Kas 137 . šią akimirką. štai kaip. Aš dar nesugebu jo išmaitinti.romanas ištįso į visas puses. patinka jos baltu­ tėliai it debesis plaukai. Aš tiesiog garsiai mąstau. mąstau. tie­ siog tekstas. Jei ketinu taip padrikai kalbėti. Neturiu jokių moralinių įsipareigojimų. Tučtuojau liaukis. irgi seksualus. Hmm. kol prašvis. kaip čia parafrazavus? A. Nei techniškai. morališkai. kol galiausiai (tai yra dabar) tapo nebesuvaldomas. galvoti apie Miū ir glamonėti save. aptemptas juodomis kelnaitėmis. kita vertus. Ar aš nešvaistau energijos ir laiko visiškai beprasmiškiems dalykams? Ar aš iš visų jėgų neridenu sunkios vandens statinės gausių liūčių nualinton vieton? Ar nereikėtų man atsisakyti bergždžių pastangų ir nemąstant pasileisti pasroviui? Susidūrimas? Koks susidūrimas? Parafrazuokime. Man labai patinka Miū užpakalio kontūras. Noriu kuo prasmingiau išnaudoti šį brangų laiką iki aušros. Ir darysiu tai tol. Jos užpakaliukas. Hmm. kontrastuojantys su jos gaktos plaukais.

panašų sapną esu regėjusi jau ne kartą.) Sumirė lipo ilgais sraigtiniais laiptais. Žmonės sako.nežinia kodėl . Motina turi kažką Sumirei pasakyti. tegu sprendžia kas nors kitas kur nors kitur. Tačiau eiga visuomet ta pati. taip bus tiksliau. Gal ir taip. koks jis. Juk taip? Tikrai taip Taigi . Skiriasi smulkios detalės. Tai jos pirmas ir paskutinis šansas. Vis dėlto aš noriu papasakoti ką tik regėtą sapną. Sumirė bijo susitikti su motina. jaučia jai pagiežą. Bet Sumirė privalo tai padaryti. Vis kartojasi viena ir ta pati tema. Ši turėtų laukti pačiame laiptų viršuje.yra efektyvu. o kas neefektyvu. Ir skausmas. Dabar man tai rūpi ne daugiau nei arbatos puodelis. Tiesą pasakius. o ir nežino. S u m irė s sa p n a s (Šią dalį rašysiu trečiuoju asmeniu. kurią Sumirei reikia būtinai žinoti. Man regis. Tarsi naktį garvežio švilpukas prieš posūkį. kad susitiktų su seniai mirusia motina. Kaip susijusį su manimi ir mano gyvenimu. nepre­ tenduojantis į literatūriškumą. Kad tik keletas rašytojų yra apdovanoti ta­ lentu perteikti iracionalų sapno tolydumą. Pirmą kartą susitinka su mirusiu žmogumi. kad pavojinga į romaną įtraukti sapną (iš tiesų regėtą ar išgalvotą). už kurio nieko nematyti.toliau. 138 . Skiriasi ir vieta. Tarsi būčiau tiesmukas sandėlininkas. Gal motina . kurį jaučiu nubudusi iš to sapno (jo gilumas ir trukmė) daugmaž toks pats. kad galėtų toliau gyventi.jos nekenčia. Svarbią tiesą.

Tėvas mane apgavo. nei ta. Bet angos tuštumoje riaumojantis vėjas nustelbė jos žodžius. kad pažvelgus žemyn ėmė mirgėti akyse. Lėktuvo gale įmontuotas kumščio dydžio motoras ir propeleris. Sumirė atsigręžė.neištvėrusi sušuko Sumirė. kad ta moteris iš albumo . Paprastų vienviečių lėk­ tuvėlių. Pajuto. Motina gulėjo atsukusi veidą į ją toje siauroje ertmėje. kad baigiasi sutartas laikas. Maždaug 50 cm skersmens. tarsi milžiniško siurblio traukiama. bet laiptų nebebuvo. Sumirė pamanė. Tačiau lakūnai nekreipė į ją dėmesio. Kad ir kiek liptum. Nežinia. Pasukus rankeną ir jas patraukus. Dar akimirka. lyg per prievartą. Laiptų viršuje atsivėrė didelė aikštelė. Sumirė meldė praskrendančių lakūnų ją išgelbėti. Sumirės kakta žliau­ gia prakaitas. 139 . Dabar iš visų keturių pusių ją supo mūrinės sienos. tarsi viduje būtų išnykusi kažkokia pertvara. buvo įsiurbta gilyn į tą landą. Tikroji motina buvo graži ir jaunatviška. Ji stovėjo aukšto bokšto viršūnėje. vis nepasieki viršaus.Laiptai ilgi. Sumirė gaudydama kvapą nepaliauja sparčiai lipusi. Vietoje laiptų buvo durys. Tokio aukšto. Tačiau Sumirei betariant šį žodį motina. Ši moteris man suteikė kūną ir gyvybę. Iš bambuko ir lengvos medienos. kuri nufotografuota šeimos albumuo­ se. Ji išsižiojusi kažką šaukė Sumirei. kojomis į priekį. ir motina visai pranyko angos tamsoje. Galiausiai laiptai baigiasi. Prieš akis žiojėjo apvali skylė nelyginant ventiliacijos anga. Sumirės motina įkišta ten nepatogiai. ar motina visąlaik bus tame pastate. kad tai jos motina. Gali pristigti laiko.ne jos tikra mama. Sumirei toptelėjo. Mama! . Sumirė iš pirmo žvilgsnio suprato. kuri baigėsi tvirta mūrine siena. Bet ji kažkodėl atrodė kitaip. atsivėrė dangus. kuriuos bet kas gali pasigaminti. Ji žvelgė į Sumirę tarsi priekaištaudama. Danguje skraidė daug mažų lėktuvėlių.

Tokia pakibusi situacija amžinai negali tęstis. Tačiau niekaip negalėjo prisiminti ką tik įsiurbtos ir pranykusios tamsioje angoje motinos veido. Jų sparnai dūzgė vis garsiau. Iš visų jėgų smogsiu savo nusikamavusio kirtiklio smaigaliu į akmenį. kuris maskavo jos tapatybę. Kol galiausiai tas dūzgesys virto nepakeliamu riaumojimu. Kiekviena aušra ir kiekviena pavakarė vis plėš po gabalėlį manęs. Dangų užtvindė įvairiaspalviai laumžirgiai. Nusivilko jį ir liko nuoga. manęs negrįžtamai neliks. Tas pats vėjas glostė jos kūną. ko aš trokštu. Tarsi išlaisvintą nuo pančių dvasią. K irp ė ja s ja u n e k a s a d u o b ių Po to sapno aš labai rimtai apsisprendžiau. užsi­ merkė ir užsidengė ausis. Chalatą numetė į erdvę už durų. kedeno gaktos plaukus. Staiga ji pamatė. 140 . Sumirė iki smulkiausių detalių ryškiai atsiminė tą sapną. kad niekas į ją neatkreipia dėmesio dėl jos drabužių. Tąkart motinos ištarti lemtingi žodžiai irgi ištirpo kiaurymės tuštumoje. Sumirė gulėjo lovoje smarkiai sukandusi pagalvę ir verkė. Negaliu it koks nedrąsus kirpėjas išsikasti duobės sode už namo ir vos girdimai prisipažinti: „Miū. No­ riu aiškiai atskleisti Miū. aš tave myliu!" Jei taip tęsis. jį pagavo vėjas ir nunešė tolyn. kad lig šiol netoliese skraidę miniatiūriniai lėktuvėliai pavirto laumžirgiais. Milžiniškos apvalios jų akys blykčiojo šen bei ten. Taukšt. kol mano esatis nusitrins tėkmėje ir pavirs „nieko nebuvimu". Ji vilkėjo ilgą baltą ligoninės chalatą. Tuomet Sumirė susirietė. Tada atsibudo.Sumirė pamanė. Galėtų tiesiog nupiešti. tarsi didinant radijo garsą.

Sviedžiau į orą it bumerangą. Dabar dar nevėlu. kaip išmestas. „Juk taip nebūna. jei Miū manęs nepriims? Tada man dar sykį teks priimti realybę. * Šį tekstą parašiau kaip žinutę sau. Reikia įsiskverbti į jos kūną. Tam man reikia pasimylėti su Miū. Man reikia pasigaląsti peilį ir kur nors perpjauti šuniui gerklę. Daugiau nieko nebegaliu atiduoti. Jau pernelyg daug paaukojau. Aš tai žinau. Grįžęs bumerangas nebe toks pats. Aš noriu Miū apkabinti ir būti jos apkabinta. Kristalas.Visa skaidru it kristalas. Jis toli perskros tamsą. kad ir ji įsiskverbtų į mano kūną. kad pašautas žmogus nekraujuotų?" Turiu pralieti kraują. 141 . Norėčiau. O kas bus. atšaldys nelaimėlės kengūros sielą ir ga­ liausiai vėl grįš į mano rankas. bumerangas. Bumerangas. kristalas. Juk taip? Tikrai taip. Kaip dvi slidžios nepasotinamos gyvatės.

Uolos. Mėlyna suknute siauromis pet­ nešėlėmis. atsakau. kur priežastis. Aš atsisėdusi prie savo stalo rašau šį tekstą. o kur pasekmė. Bet namo viduje maloniai vėsu. kad išvengtų šviesos. Kartais jau nebe­ aišku. Net paukščiai neskraido. . Bramsas niekada netrukdo.12 II Dabar popietė. Lauke akinamai šviesu ir karšta it pragare. Miū svetainėje klausosi Bramso. Jos atmintyje palaidotas žiaurus slaptas peiliukas rėžia jai gyslas. Ilgiau jsižiūrėjus matyti . negaliu Miū kaltinti. Jos pasakojimas padrikas. Visos sąmoningos būtybės tūno spangiuose šešėliuose. Nelengva užduotis. įvykiai ir laikas persipynę tarpusavyje. Mėginsiu iš atminties atkurti prieš kelias dienas Burgundijos kaime Miū pasakotą istoriją. Iš jos skruostų blykšta gyvybė atkartodama virš vynuogyno blėstančias žvaigždes auštant.Ar muzika netrukdo? .klausia Miū. pusė trijų. Žinoma. kas vyko iš pradžių.kaip jie ima tirpdyti vienas kito ribas ir lydytis sumaištin. 142 . dangus ir jūra švyti baltai. kas vėliau. baltutėlius plaukus susirišusi į uodegą.

Bet yra vietų. kas išties nutiko. ji sutrinka. Bet galiausiai mes apie tą įvykį įsišnekame iki aušros. Aš juk tau viską pasakoju nieko neslėpdama. (Hmm. analizuojame. mes atsisakome tolesnių tyrinėjimų ir atsargiai traukiame į ra­ mesnes vietas. O gal net norėjo. Taip. gundau. atkuriame. 143 . Ten įžengusi. kad ne. Tai pavojingos zonos. Dviese susikibusios už rankų. maldauju. giriu. Jei būtų norėjusi. kad aš sužino­ siu. todėl beveik niekas iš ap­ linkinių . Miū tikriausiai manė . tik spėlioju. Papasakoti tą istoriją Miū įkalbėjau pamačiusi. Sakau. kad prieš 14 metų visi alei vieno plaukai pražilo. meilinuosi. Per vieną naktį. Nutiko vienas daly­ kas.išskyrus kelis . kad pastebėčiau. Tačiau Miū tyliai purto galvą. kad ji dažosi plaukus. kad noriu apie tai išgirsti. Net vyrui nepasakiau visko. būtų galėjusi būti dar atidesnė. Ji lig šiol niekam nėra šito pasakojusi. Apie tave noriu viską žinoti.sako. toks mano būdas.Aš ją įtikinu ir prikalbinu papasakoti. negali nepastebėti. Kitaip žmogus lieki visiems laikams tos paslapties supančiota širdimi. Sako. Gurkšnodamos raudonąjį vyną mes šneka­ mės ligi aušros. Drąsinu.na ir kas. 14 metų nešiojausi tą paslaptį su niekuo nesidalydama. Aš įtikinu Miū. kad ji dažosi plaukus juodai. nutyla ir ima gerti daugiau vyno. Kai taip ilgai drauge keliauji kasdien. sekame jos prisi­ minimų pėdsakais. grasinu.nežino.) Aš jos tiesiai paklausiu. kad ir kas tai būtų. o gal Miū ir nesistengė nuslėpti. kad kiekvienai istorijai ateina metas būti papasakotai. Kiek daug turi žilų plaukų? Nuo kada dažai plaukus? 14 metų . negaliu tiesiai nepaklausti. Bet aš tai pastebiu. dėl to visi plaukai nubalo. kurių Miū niekaip neprisimena. Miū labai skrupulinga. Prie jų priartėjusios. Kuo nors sirgai? Miū atsako.

Paryžiuje mokosi fortepijo­ no specialybės. Ji sako: „Klausyk. Atvirai sakau. Miū gurkšteli vyno ir užsimerkia. Jai bekalbant kai kurie dalykai iškart atgyja. greta jo viduramžių pilis. Kaime netoliese vyksta vasaros muzikos festivalis. kad taip. netoli Prancūzijos sienos. aš jau nie­ kam nieko nesu skolinga. Į šį miestelį atvažiavo tėvo paprašyta sutvarkyti vieną sandorį. Sandoris buvo paprastas . Jos akyse kažkas sukyla ir vėl nurimsta. Bet ji iš pirmo žvilgsnio įsimyli tą miestelį. Miū taria: „Jei aš dabar tau apie tai papasakosiu. tarsi tirptų laikas. Išsinuomojus mašiną galima ten kasdien nuvažiuoti. dėl ko aš meldžiuosi. Kad ir kas tai būtų. Po truputį. Ji 25-erių. Mažas gražus miestelytis. reikia kuo atidžiau viską surankioti į visumą. Tokia tyla. Man. Ar ne? Bet aš nežinau. Pilna įvairiausių neatitikimų. Čia jie suvedinėja sąskaitas.“ Negaliu suprasti. kaip pasakotojai. o kai kurie amžiams lieka sustingę. Ar tu to nori? Ar nori žinoti tai. paskui mes nuolat dviese dalysimės ta istorija. Jei aš čia praversiu skrynios dangtį.Man taip kalbant Miū žvelgia į mane tarsi į tolimą peizažą. Ji užsimano kurį laiką jame pagyventi. Tačiau galų gale prabyla. ar taip būtų teisinga. M iū „ V e ln io ra to " is to r ija Tą vasarą Miū viena apsigyvena mažame Šveicarijos miestelyje. Yra ežeras. 144 . Ji dvejoja.susitiko pavakarieniauti su tos firmos atstovu ir pasirašė sutartį. Noriu. ką ji turi omeny. kad nieko neslėptum. tu galbūt irgi būsi įtraukta ton istorijon. noriu tuo su tavim dalytis. Po nuotrupą. bet kartais net jie ima įgyti pras­ mę. kad pamirščiau?" Atsakau. ne aš.

Abu šnekteli. nes norėjo naujoje vietoje viską pradėti iš naujo. Paklausia. paprašys tėvo. kur galės skambinti fortepijo­ nu. Jo vardas Ferdinandas. Netoliese yra vieta. „Velnio ratu" niekur nenukanki. tos lemputės negęsta. it varžytųsi su žvaigždėmis danguje. pritvirtintos prie didžiulio likimą primenančio rato. Gimęs Barselonoje. Sako: išvykęs iš Ispanijos. vaikšto po apylinkes. Susiranda mėgstamų restoranų ir kavinių. Paaiškėja. iš kur atvykusi. Miū pajunta. Tik pakyli viršun ir vėl nusileidi. Miū tame miestelyje pradeda laikiną. Tačiau jai šis vyru­ kas nepalieka malonaus įspūdžio. kad jis jos siekia 145 . bet jau penkerius metus šitame miestelyje verčiasi baldų dizainu. Vaiz­ das irgi puikus. Aukštas. Miū atsisėsdavo ant kėdės prie lango ir per radiją klausydamasi muzikos be atvangos žiūrėdavo į besisukantį (ar sustingusį it statula) „Velnio ratą". kad iš Japonijos. Važinėja į muzikos festivalį. Jis ją užkalbina kavinėje. Matyti kaip spalvotos kabinos su durelėmis. tačiau atpalaiduojantį gy­ venimą.randa trumpam laikui nuomojamą butą su bal­ dais. Savotiškas malonumas. Net atrak­ cionų parkui baigus darbą ir „Velnio ratui" nustojus suktis. Naktį „Velnio ratas" sumirga daugybe lempučių. Per visą naktį jos ryškiai spindi. ryškia gražia nosimi. Mieste ji susipažįsta su vienu vyriškiu. Paplepėję jie išsiskiria. Nuoma nepigi. Jis kalba atsipalaidavęs. susipa­ žįsta su keletu žmonių. tiesutėliais juodais plaukais. kad jis išsiskyręs ir gyvena vienas.Jai pasiseka . iš lėto sukasi dangumi. Pro jos kambario langus matyti priemiesčio atrakcionų parkas. Jos pasiekia viršutinę ribą ir ima leistis žemyn. juokauja. Jaukus ir mielas butukas ant kalvos miesto pakraštyje. Ji atsako. Po dviejų dienų vėl abu susitinka toje pačioje kavinėje. Parke yra didelis „Velnio ratas". maž­ daug 50-ties. Gražiu pietiečiu. bet jei pristigs pinigų.

ji pačiame miestelio gyvenime ima justi tam tikrą atsiribojimą. Ji save I46 . nes yra azijietė. Nusipirktos daržovės sukirmijusios. Ferdinandas kelia grėsmę jos tykiam gyvenimui šiame miestuke. Tačiau nuo tada ji dažnai mieste pastebi Ferdinandą. kad net pamano . Mažas miestelis . neįmanoma ištraukti laido iš kištuko. Ir ji nebegali nusukti nuo jų akių. pradeda atrodyti kažkuo atstumiantis ir savanaudiškas. Ji sugalvoja logišką pasiteisinimą. Rodėsi. jis visada nusišypso ir maloniai pa­ sisveikina. o ir nusipirkau abonementą į muzikos festiva­ lį. Ir iš kur galėjo sužinoti numerį? Apa­ ratas senas. Ji ima iš tolo aplenkti tą kavinę. Nori kuo greičiau iš ten išvykti. Taip kelis kartus iš eilės. Viskas netenka ankstesnio blizgesio. negera lemianti nuojauta ima drumsti jos ramią vasarą. Sumokėjau nuomą mėnesiui į priekį. Galbūt tik kvailas išsigalvojimas." Ryšys nu­ trūksta. Nelyginant muzikinio kūrinio pradžioje šaižiai skimbtelėjančios lėkštės. Ji svarsto.ar tik jis jos neseka.fiziškai. Bet po truputį Miū pradeda jausti nerimu atmieštą įniršį. gražus ir tyras iki kertelės. kad ką dažniau sutinki. Jos butas Paryžiuje pernuomotas vasaros atostogoms. Ji pakelia ragelį. Nelemti debesys plečiasi. Taiją išgąsdina. ar tik čia nebus Ferdi­ nandas. Net iš pradžių atrodęs mielas butukas dvelkteli niekuo nežavinčiu kaimietiškumu. Tačiau ji pradeda jausti neregi­ mą emocinę diskriminaciją.nieko keista. Praranda apetitą. Bet Ferdinando pasirodymas tėra tik dar didesnio debesies pradžia. Ji taip pat pasisveikina. Tik kažkodėl nebegali iš ten išsiplėšti. Restorane pateikiamas vynas turi keistą poskonį. Kaskart ją sutikęs. Miū nebegali užmigti. Žmonės malonūs ir bendraujantys. Ima gerti migdomuosius. „Alio. Naktį suskamba telefonas. Bet nėra įrodymų. Gali užuosti aistros kvapą. Miestelis. Pagyvenusi ten vos dešimt dienų. Taip dažnai.

moteriškė pamoja Miū. kad dabar iškart nevalia išvykti. Jūsų liki­ mas smarkiai pasikeis". Maždaug trisdešimties. Mažajai Miū tas kvapas žymėjo toli toli esantį suaugusiųjų pasaulį ir reiškė saugumą. 147 . Tokiam.tikina. nieko nebesakęs. . Juk nepatyriau jokios rimtos žalos. Užsigalvojusi klaidžioja iš vienos gatvės j kitą. gėdingai šypteli. Ji su ilgesiu prisiminė tėvą. nusišypso ir rodo į laikrodį. Ji kaip visada pavakarieniauja gretimame restoranėlyje. Pastebi. kaip atsiduria prie atrakcionų parko vartų.ir ilgai vaikštinėja. Be to. Tai labai svarbu. kilstelėdamas ranką atsiprašo ir nueina. Dar mena tėvo tvido švarko kvapą. Niekas man nieko bloga nepadarė. Prieš save pasistačiusi krištolinį rutulį. Miū juokdamasi nueina tolyn.sako ta didelė moteris. mažų vaikų krykštavimas. Lankytojai . kad jos balsas sausas. Nuo tada. kai apsigyveno miestelyje. geltonplaukis. laibesnis nei visada. Miū prisimena. Vyras. Jaučia. kad jos siela yra toli nuo klegančių žmonių. Yra tiras. kurį uodė jiems sulipus į kavos puodelio formos kabiną. nieko lyg ir neatsi­ tiko. rodos. Ji papurto galvą. Pavalgiusi užsimano pakvėpuoti grynu oru . Ano atrakcionų parko su „Velnio ratu". tiktų uniforma. Važiuodama ji vis laikėsi įsikibusi švarko rankovės.jau seniai taip nedarė . Jame pilna visokiausių kioskų ir būdelių. kaip ją mažą tė­ vas nusivedė į atrakcionų parką. Miū nusiperka ledų. Tranki muzika. užeikite. atsisėda ant suoliuko ir valgydama stebi praeivius. Yra būrėjos namelis. praėjo dvi savaitės. „Madmuazele. Turbūt aš tiesiog per jautriai į viską reaguoju. „Esu susitarusi". Prieina vyriškis ir užkalbina ją vokiškai. Nepa­ stebi. Yra rodomos gyvatės. su ūsais. Pramogos dėlei ji nusiperka bilietą ir užeina į parką. atsako prancūziškai.daugiausia šeimos su vaikais arba čionykščiai įsimylėjėliai. smulkus. prekeivių šūksmai.

ir viskas. Tas grožis jai tyliai suspaudžia krūtinę." Jo smakras apžėlęs žila barzda. kad iš savo vietos toli pievoje matytų sceną.Velnio ratą’! Ir iš jo žvelgsiu į savo butą .atvirkščiai nei visada. uždaro duris ir užrakina iš lauko. Prieina senukas. „Madmuazele. Aplink susispietę atrakcionų namukai tolsta ir mąžta. Regis. visos kabinos tuščios. Tada nusiperka bilietą ir užlipa ant pakylos. Maži. „Velnio 148 . jau netrukus užsidarysime". Kiek akys įžiūri. Pakelia galvą . Skruostai paraudę. pakaks ir vieno karto". Apsuksime ratą. Ežere plūduriuojanti jachta įžiebtomis šviesomis gražiai atsispindi vandenyje. Kažkas meta strėlikę." Rankinėje. Sausai atsikosti. Bet rasti nelengva. Ji pamato savo gyvenamąją vietą priemiestyje ant kalvos. Su jais net kambario vidų turėtų gan aiškiai matyti. Ji įlipa į raudoną kabiną ir atsisėda ant suolelio. jis murma po nosimi. bet stiprūs. Jai topteli: „Sėsiu į tą . Daug tuščių kabinų bergždžiai suka ratus danguje. Turbūt saugumo dėlei. laimė. lyg juos ilgai būtų gairinęs šiaurys. Plau­ kai nudažyti cigarečių dūmų spalva. Tarsi pats pasaulis lėtėdamas. . „Jau tuoj baigsime. artėdamas prie pabaigos. Nuleidęs akis. guli teatriniai žiūronai . tarsi kalbėdamas su savimi.dangumi kopia „Velnio ratas". Toli kalno šlaite mirguliuoja kaimelių žibintai.sako jai senukas bilietų pardavėjas. Dunksėdama šoka meška.sako Miū. Čia paskutinis ratas. ji vienintelė „Velnio rato" ke­ leivė. Tada papurto galvą. Miū nutaiso žiūronus ir ieško savo buto. taip ir liko. sprogs­ ta balionas. Būdelėje prie „Velnio rato" ji nusiperka bilietą.buvo pa­ siėmusi į muzikos festivalį. „Velnio ratas" it pasenęs padaras klepetuodamas ir virpėdamas ima kilti dangun. Vargonai groja Žydrąjį Dunojų.Miū pakyla ir patraukia be tikslo. „Gerai. .

Bet tuo metu „Velnio ratas" priartėja prie žemės. jei būtų įmanoma. leidžia vidun vasaros gaivą. Na. kol galų gale pataiko į antrą iš dešinės kambarį trečiame aukšte. Iš lėto. Reikia paskubėti. Dar kiek. Pagaliau ji randa ieškomą namą. Langas atviras. Ant stalo telefonas. nei tikėjosi. Prisimena. Ji mėgina atidaryti duris ir lipti laukan. Ima dairytis senuko bilietų būdelėje. be to. Norėčiau ten paskam­ binti. Bet nėra į ką kreip­ tis. nieko. Štai! Tačiau jame daug daugiau langų. kad jos užrakintos iš lauko. ketino grįžti iškart po va­ karienės). Akivaizdu. Bet durys neatsidaro. Net pasijunti kaltas. Jai vaizdą užstoja kito pastato siena. Daugelis žmonių. atlapoję langus. Turbūt senukas nuėjo į tualetą ir pražiopsojo jos nusileidimo laiką. Jo niekur nėra. Ji abiem rankom suspaudžia žiūronus ir iškiša galvą pro langą. Keista žiūrėti į savo gyvenamąjį kambarį iš tolo pro žiūronus. Ratas vėl kyla aukštyn. Ji veda žiūronus nuo vieno lango prie kito. Miū apsisprendžia dabar būtinai susirasti savo butą. Tačiau manęs ten nėra. Teks dar sykį apsukti ratą. aukštyn žemyn ieškodama reikiamo pastato. ir būčiau galėjusi pažvelgti kambario vidun. lyg slapčia stebėtum save patį. Būdelėje jau ir šviesa užgesinta. pamano ji. „Velnio ratas" pasiekia pakylą ant žemės. Tačiau šiame miestelyje pernelyg daug panašių pastatų. šviesos kambaryje uždegtos (ji nemėgdavo grįžti į tamsų butą.. Ant staliuko paliktas nebaigtas rašyti 149 . „Velnio ratas" perkopia aukščiausią tašką ir ima lemtingai leistis..ratas" pamažu artėja prie viršaus. Ji norėtų ką nors garsiai pašaukti. Na ir nesąmonė. Tačiau senuko nė kvapo. Jau žinojo apytikrę kryptį ir vietą. tad šįkart be vargo rado savo kambario langą. Kaip gaila. Per tą senuko išsiblaškymą apsuksiu dar vieną ratą. Ji desperatiš­ kai sukioja žiūronus kairėn dešinėn. atsidūsta ji.

150 . kad parko darbuotojai baigė tvarkytis ir išsiskirstė. tas gergž­ džiantis balsas. Miū norėtų jį iš čia paskaityti. Nebeplyšauja pardavėjai. Ji smarkiai atsitrenkia pe­ timi į sieną ir vos nenumeta žiūronų ant grindų. Turbūt nepavyks iš čia ištrūkti iki rytojaus pietų. Kurgi dingo tas senukas? Tikriausiai užgėrė. Miū tebuvo su plona palaidine ir trumpu medvilniniu sijonu. Pradeda kilti vėjas. iš taip toli neįžiūri raidžių. Pakartoja keletą kartų. Gal net vakaro? Ji nežinojo. Ji pernelyg aukštai. Dabar tikriausiai toliau geria kokiame bare alų ar džiną. Bet dar prieš išsižiodama žino. Turbūt pasigėrė. Bet vos pasisukęs. o jos balsas nestiprus. Neabejotinai . Ji iškiša galvą pro pravertą langą ir dar kartą pažvelgia žemyn. staiga su trenksmu sustoja. Ir vis dėlto turėtų likti koks sargas. Nori kviestis pagalbos. Bet netrukus supranta. Atsako nėra. nebekrykštauja vaikai. pamano Miū. nutiko. kad niekas ne­ išgirs. dar labiau girtėja ir dar labiau trina atmintį. Panašu. Bet. Švieselių dar pamažėję. Ką tik girdė­ ta fone šurmuliuojanti muzika irgi nutilusi. žinoma. po galais. kada atrakcionų parkas pradeda dirbti. Ji giliai įkvepia ir iš visų jėgų sušunka: „Gelbėkit!" Tada suklūsta. Visiška tyluma. Ji įtempia ausis. Net ir vasaros vidury naktys Šveicarijoje vėsios.laiškas. Dauguma namelių šviesų apačioje taip pat užgesintos. Miū prikando lūpą. Supranta esanti beprotiškai aukštai. visiškai pamiršo mane įsodi­ nęs į „Velnio ratą" ir jį sustabdė. Mane čia paliko. Vos girdėti vėjo dvelkimas ir daugiau nieko. Ji dar kartą iškiša galvą pro langą ir nužvelgia žemę. Ratą sukusio variklio garsas nutrūksta ir stoja nenatūrali tyla. tas burnos kvapas. kas.ta veido spalva. Iš pradžių ji nesuvokia. Ji nori garsiai sušukti. „Velnio ratas" vėl perkopia viršūnę ir leidžiasi žemyn.

Taip pusę knygutės išplėšo po puslapį ir paleidžia pavėjui. Vakarienę pavalgė. vargu ar norės gerti. Trys sausainiai mažame celofaniniame maišelyje. Ji patikrina. Nors jau nieko nebepakeisi. Saulės akiniai. Ji atsisakė tos minties ir atsisėdo ant grindų. Padėkite!" Raštelį išmeta pro langą. tad iki ryto alkis neturėtų kankinti. Paprastos makiažo priemonės ir veidrodėlis. Padėkite!" Piniginę išmeta pro langą. bet nepakako jėgų jam pajudinti nė per milimetrą. Miū pasižiūri į laikrodį. ji išsiima iš rankinės piniginę. dar nenori į tualetą. kad nepūstų. palieka joje tik 10 frankų banknotą ir ten įkiša raštelį. Kurių galų ji ėjo į atrakcionų parką ir lipo į „Velnio ratą"? Reikėjo po vakarienės iškart grįžti namo. bet dar ir savo vardą bei adresą. Vėjas pučia miesto link . Kodėl taip nepadarė? Ir kam jiems reikėjo nusamdyti tokį niekam tikusį girtuoklį senuką? Vėjas girgždino „Velnio ratą". kuriuo lupa vaisius. Prancūziška knyga kietais viršeliais. Miū nemato. kas yra rankinėje. kad tai ne juokas ar apgaulė. o ji tikrai pateko į bėdą. ištuš­ tina. Jis rodo pusę vienuolikos. Kai taip vėsu. Bet kur nukrenta. Tada būtų galėjusi tokiu metu ramiai mirkti šiltoje vonioje. nukris mieste. Su­ lankstomas peiliukas. Miū norėjo uždaryti langą.Iš rankinės išsitraukia užrašų knygutę ir tušinuku prancūziškai užrašo: „Esu įstrigusi atrakcionų parko Velnio ratą’. aišku. ar jis (arba ji) patikės? Kitame lapelyje ji užrašo ne tik žinutę. į galvą ėmė lįsti mintys. o paskui lovoje skaityti knygą. Ši krenta tiesiai žemyn. pasas.Velnio ratą’ yra įstrigusi mergina. Kaip visada. negirdi nei trinktelėjimo į žemę. Taip patikimiau. dėkui Dievui. Ir. Ji atsisėdo ant plastikinio suolelio ir atrėmė galvą į sieną. Tačiau net jei kas tą raštelį pakels ir perskaitys. „Virš jūsų . Lygiai taip nusviedžia žemėn ir centų piniginėlę su rašteliu. būtų buvę 151 . Išsinuomotos mašinos ir buto raktai. Na. Tada jai šmėsteli mintis. Žmonės turėtų suprasti.jei pavyks.

Laimė. nusisegė laikrodį. Tačiau. gailėjosi ji. kad nuklys iki atrakcionų parko ir sės į „Velnio ratą". Miū ant grindų iš lėto pajudino kūną. Iš rankinės išsitraukė laikrodį . Ir ji užmigo. „Kada nors tai baigsis. kiek laiko miegojo. Tačiau perskaičiusi kelis puslapius suprato.guodžia pati save. Be jokios ypatingos priežasties ji dar ir dabar kuo tiks­ liausiai mintinai mokėjo tą dar vaikystėje grotą kūrinį. Ji keliskart nusižiovavo. aš uždaryta atrakcionų parko „Velnio rate". .buvo po dvylikos. Jaunas mė­ nulis irgi apsiblausęs. Akys kruopščiai vedžioja po eilutes. . Staiga atsimerkė ir akimirką nesusigaudė. kur yra. kad greit vėl galėtų užmigti. Pro plonyčius debesis žvaigždžių nematyti. o ir restoranas buvo vos per tris sankryžas nuo jos namų. todėl skaudėjo visus sąnarius.Pralinksmėk. o sąmonė klajoja kažkur kitur. Turbūt neilgai. Tada susi­ rangė ant grindų ir vylėsi saldžiai iki ryto numigti. tad norėdama nukreipti dėmesį. patrynė riešus. Kad išsklaidytų įtampą. miegas neėmė. Neatrodė. Tačiau vasa­ ros vakaras atrodė labai malonus. Nežino. kad turinys visai nelenda į galvą. „Velnio rato" šviesos dega visą naktį. Jau tikrai anuomet nemanė. Ji užsimerkė ir lengvai judindama pirštus virš įsivaizduojamų klavišų mėgino paskambinti Mocarto Sonatą C-minor. kriauklės formos auskarus ir įsidėjo į rankinę. žinoma. Kartkartėmis papūtus vėjui kabina susiūbuodavo. Vėliau 152 . ar neužsimetus ant palaidinės plono megzto švarkelio. Miū padėjo knygą į šalį. Miū ilgai žvelgė į savo atvaizdą. Miegojo nenatūraliai susirangiusi. Mies­ telio knygyne įsigytas detektyvas. Išeidama iš namų dvejojo. išsitraukė iš rankinės knygą ir ėmė skaityti toliau. Bet ramios antros dalies viduryje galva ėmė sunkti. Tada atvertė galvą paspoksoti į nakties dangų. Kabinos lango stikle apšviestas jos veidas atsispindėjo neįprastai ryškiai. ploną sidabrinę gran­ dinėlę. Buvo šalta ir nepatogu.gerai pasiimti megztinį. pasirąžė. Tada po truputį atmintis sugrįžo. Visai nesiseka. Tiesa.

paveikslai ant sienų. * Kiek vėliau ji pasiima žiūronus ir dar kartą pamėgina pažiūrėti į savo butą. demonstruoja savo gyvenimą (kas pamanys. Diduma langų tamsūs. iš pradžių ji pamano. Po vidurnakčio.Velnio ratą’. o gal tiesiog nesirūpindami. Tačiau ten tikrai jos kambarys. N 153 . Tie patys baldai. Be abejo. Ką.tikrai bus linksma istorija. kad tai ne jos kambarys. Niekas nepasikeitę. Bet Miū visai netraukė tyrinėti tų žmonių privataus gyvenimo. Pasižvalgiusi aplinkui Miū vėl dirsteli į savo buto langus ir staiga netenka amo . Pakrei­ pia žiūronus aukštyn žemyn. kambariuose šviesu. daugelis jau įmigę. Supyksta. Moteris? Miū stipriau sugniaužia žiūronus ir įsistebeilija. Jie ramiai.miegamojo lange matyti nuogas vyriškis. Gerokai įdomiau stebėti tuštutėlį savo kambarį. Apatinio aukšto gyventojai apdairiai užsitraukę užuolaidas. Tikrasis pasakojimas čia ir prasideda. Be abejonės. Jis sėdi nuogutėlis ant jos lovos.“ Bet jokia linksma istorija tai netampa. gėlės vazonuose. Tačiau viršutiniuose aukštuose žmonės nekreipia dėmesio į prašalaičių žvilgsnius ir atitraukę užuolaidas leidžia vidun nakties vėsą. Ten stovi pati Miū. kairėn dešinėn. tas vyras veikia mano kambaryje? Jos kaktą iš­ muša prakaitas. Tačiau keli žmonės dar neat­ sigulę. Ji nukreipia žvilgsnį į kitų butų langus. Moteris balta palaidine trumpomis rankovėmis ir mėlynu medvilniniu sijonuku. paskui sutrinka. po galais. ilgas penis it sąmonės netekęs gyvūnas mataruojasi tarp kojų. O ko tu tikiesi? šyptelėjo ji. kad vidury nakties „Velnio rate" galėtų kyboti žmogus su žiūronais?). Tada pasirodo moters siluetas. kaip įstrigau Šveicarijos atrakcionų parko . krūtinė ir pilvas apžėlę juodais plaukais. Kaip jam pavyko patekti į mano butą? Miū nieko nebesupranta. Ji atpažįsta Ferdinandą.

tada viena ranka numovė kelnaites. Jis paima Miū delną ir užsideda ant jo. Ją supykino. Labai didelis penis. O tame kambaryje irgi esu aš. Bučiuoja ir laižo Miū kūną nuo kaklo iki kojų pirštų. kad net seilių nebegalėjo nuryti. . Tuštuma. kad tai buvo labai kraupu. dar 1 54 . Viskas atrodė pritvinkę blogio ir groteskiškai hiperbolizuota it alegoriniuose viduramžių paveiksluose. Ferdinandas ją apkabino ir parvertė į lovą. kad aš žiūriu. po galais. Ji (kambaryje esanti Miū) atsiduoda jo glamonėms. Aš čia. Miū užgniaužė kvapą. Štai ką pamanė Miū: jie tyčia rodo man šią sceną. Gerklė taip išdžiūvo. Atmintis šioje vietoje visiškai aptemsta. Apatiniai irgi buvo tie patys. mėgaujasi tokia aistra. Moteris nesipriešina. Miū kelis kartus pareguliavo žiūronus. Miū kartais ištiesia ranką ir paglamonėja Ferdinando penį. kad Ferdinando penis sustandėjęs. Toks didelis. Leidžiasi glamonėjama. kokio iki šiol nėra regėjusi.sako Miū. bučiuodamas kaklą suspaudė delnais krūtis ir kurį laiką jas glamonėjo. Ji sako tyliai. Tada bučiuodamas švelniai nurenginėjo Miū kambaryje. kokius ji dabar vilki. rankomis užsi­ dengusi veidą. Bet atitraukti žvilgsnio Miū nebeįstengė. . Jis puikiausiai žino. Negaliu prisiminti.Žinau tik.Miū nebegalėjo apie nieką galvoti. Nuvilko palaidinę. kie­ tas kaip pagalys. Ir kas nutiko tada? Miū neatsimena. Tokiais pat drabužiais kaip ir ji dabar čia. sijoną. vyksta? Vienu metu pamato. Aš esu čia ir pro žiūronus žiūriu į savo kambarį. Kas. atsegė liemenėlę. Miū negalėjo atitraukti akių nuo tokio nenormalaus vaizdo. Jautėsi klaikiai. ten buvo ji pati. Bet kad ir kiek stebeilytų. regis. Niekur neskuba. jo galvutę.

Ji neįstengia normaliai atsakyti. kad suterštų mane savo storais pirštais ir milžinišku peniu (bet kambaryje esanti aš. kaip ji susidraskė. Bet nė vienas įdrėskimas nėra toks gilus. palaidinė ištepta krauju. kokių tik mokėjo. Aš nesibaiminu sekso. tas Ferdinandas. Nors gal ir iš pat pradžių nebuvo Ferdinandas. jis.Jei tai buvo ne Ferdinandas. Anksti rytą parko darbuotojas. kas nutiko. radęs jos numestą piniginę. regis. kokia būna išgėrus ko nors ne to per klaidą. Kokius dalykus? Kas tie visokiausi dalykai? Aš negaliu prisiminti. nė nepastebėjo esanti teršiama). Neprisimenu. Netgi ne Ferdinandu? . suraukia antakius. . Veiduose pa­ kimba keista išraiška. „Velnio rato“ kabinoje Miū be sąmonės parkritusi ant grindų. Bet ten buvo visai ne tai. kai gana laisvai mėgaudavausi įprastu seksu. Kitą dieną policininkai iš čionykštės nuovados ateina į ligoninę jos apklausti. Skauda visus sąnarius. Nuleidžia ratą ir iškviečia greitąją. Gydytojas paaiškina. slaugo. Ją nuveža į ligoninę. Ferdinandas griebėsi visokių triukų. 155 . Niekas nežino. Šiaip ar taip. Vien purvinas beprasmis veiksmas.viena aš ten. Galiausiai jis tampa netgi ne Ferdinandu. ku­ riuo buvo siekiama mane suteršti. Uždaręs šitą mane „Vel­ nio rate“. Ant nuogo kūno vilki baltą ligoninės chalatą. Vyzdžiai normaliai nereaguoja. Bet visokiausius. Ant veido ir rankų nemažai įdrėskimų. Kai jie palygina jos veidą su veidu paso nuotraukoje. pabaigoje jis nebėra Ferdinandas. jis su ana manim darė. ten esančiai man darė visokiau­ sius dalykus. Šis visiškai neprisimena. Panašu.Aš žiūriu Miū į veidą. Buvo metas. Policininkai atsiveda apklausti aną „Velnio ratą“ prižiūrėjusį senuką. supranta situaciją. Atsipeikėjusi guli ligoninės lovoje. tai kas? Aš nežinau. kad prieš darbo pabaigą būtų į „Velnio ratą“ įleidęs Miū. ką panorėjęs. kad liktų randas. kad paty­ rė didelį šoką.

Bet kiek vėliau. Suvokia. Kartu su mano juodais plaukais. Tačiau lieka neatsakytas vienas svarbus klausimas: kuri aš. Pusė manęs liko čia. Ar ne? Galbūt mums kur nors kada nors pavyks vėl susitikti ir susilieti į vieną. kuri priėmė Ferdinandą." Ji nesuvokia. Baltutėliai it šviežias sniegas.atsako ji.Žinoma. mano lytiniu potraukiu. Visi alei vieno plaukai pra­ žilę. . kaip žmogus. pažvelgia j savo atspindį veidrodyje ir supranta. kad kažkas iš manęs buvo negrįžtamai pavogta. ar tikroji aš esu ta. Tualete tik Miū. kuri jo nekentė? Dar kartą pasinerti į tą painiavą nebeturiu jėgų. Mus skiria tik veidrodis. atsiprašome už nemandagų klausimą. . Miū kramto nagus.„Taip. Prie klavišų daugiau 156 . Tai vis dar tebeegzistuoja anapus. Niekados. Aš tai žinau. kurioje veidrodžio pusėje. Bet to veidrodžio stiklo perskyros aš niekaip neįveiksiu. buvau negrįžtamai perplėštas į du. Bet nieko nėra. atsidūrė anoje pusėje. Kitaip tariant. Pasibaigus vasaros atostogoms Miū nebegrįžta į universitetą.Tada suglumę klausia: „Madmuazele. kodėl jie užduoda tokį klausimą. Bet. kad atsispindinti žila moteris yra ji pati. O gal tai nelyginant tam tikri mainai. Ji pirmiausia pamano. Bet kita aš. ar ta. Šveicarijos miestelio „Velnio rate" kažkodėl aš. . * Tada Miū netenka savęs. . arba pusė manęs. Dar kartą pasižiūri į veidrodį. niekada nesakyk niekada.Aš pasilikau čia. ovuliacijomis ir greičiausiai valia gyventi ar kažkuo panašiu. Miū iškart nualpsta ir krenta ant grindų. nuėjusi į tualetą nusiprausti veido. Visą laiką nuolat tai jutau. esu tikroji aš? Jau nebežinau. kad tai kažkieno kito atspindys. mėnesinėmis. ar jums tikrai 25 metai?" .Kaip ir parašyta pase. nėra taip. žinai. Atsigręžia atgal. Ji nutraukia mokslus ir parvažiuoja Japonijon.

Aišku. Ir niekam nekils keblumų. Konkursuose aš pralaimėdavau jiems paskutiniuose turuose. Kitais metais miršta tėvas. Tada pakelia galvą ir nusišypso. Nelabai žinau ko.Pagyvenusi Prancūzijoje metus. .Man nuo mažens patiko susikurti savas taisykles ir pagal jas gyventi atsiribojus nuo kitų. Bet Paryžiuje. ėjau į japonišką mokyklą. mane sukrėtė tai. .nelyginant pakilus saulei ir išsi­ sklaidžius miglai nuo žemės paviršiaus. Ji nebetenka galios kurti muziką. kad nebegalėsiu skambinti fortepi­ jonu. supranti. Miū ištiesė prieš save dešimt pirštų ir keliskart juos išrietė atgal.. rimta. kad sukrėstum kitus. jei aš nebūsiu tarp jų. Iš pradžių maniau. ir kompaktinių plokštelių lentynos nėra beribės. Miū atsikvepia. . Ir klasikinės muzikos repertuaras.Pasaulyje pilna pianistų. Užtenka įrašų parduotuvėje paieškoti Waldstein ar Kreisleriana. . Japonijoje to nepastebėjau. Gana. Gimiau Japonijoje.pasako Miū ir nusišyp­ so. apsupta daugybės talentingų pianistų. labiau paveikdavo publiką. Tarsi dar kartą perkratytų atmintį. galiausiai tai supratau. pykdė. bet nebuvo taip jau apmaudu. kuri būtina norint paskambinti taip. ar dar ko nors. pati supranti. Pia­ nistai. kad čia koks apsirikimas. Bet tai vis kartojosi ir mane erzino.nebeprisiliečia. Bet pamažu pradėjau įžvelgti man kažko trūksta. kad anksčiau ar vėliau taip gali nutikti. pastebėjau keistą dalyką. Ten aš niekam nepralaimėdavau ir neturėjau kada abejoti savo pasirodymais. Buvau labai savarankiška. Pasaulio muzikos pramonei dvidešimties aktyvių ge­ riausiųjų pianistų yra per akis.. kurie neįdėdavo tiek pastangų kiek aš. taip neteisinga. kad pasaulyje skambintų 20 geriausių pianistų. Viskas tapo aišku . . Maniau. Turbūt jausmų gelmės. kurių technika buvo prastesnė už mano. augau su japonais 157 . Nori nenori. Ji perima firmos valdymą. bet kažko esmi­ nio. Nujaučiau.

nori dalytis gyvenimą su ja. kiek pagalvoja. Ji jam paaiškina tą faktą . Septyniolikos netekau nekaltybės ir paskui mylėjausi su ti­ krai nemažai žmonių. bet jam trūko plačiai atvertos širdies šilumos.tik tą faktą. buvo jau per vėlu. Tėvai. Japonija man viso labo tebuvo svečia šalis.kartais taip pamanau. 29-erių Miū išteka. Matydama. Tiesą pasakius. nors ne per įkyriai. Tad jaučiausi visiška japone. negalėjau sau to leisti. bet nuo mažens man įkalė į galvą . kad man kažko trūksta. Žinoma. kaip žmonėms nesiseka. jog norėdama išlikti šiame pasaulyje turiu po truputį tapti stipresnė. . kaip jie klumpa. kaip tapti geriausia pianiste. Anuomet mano požiūris į gyvenimą buvo kategoriškas. Dalykiškai kalbant. kuris mane dėl to įspėtų. o jei susiklostydavo aplinkybės. Ji dar kartą ištiesia rankas priešais save.draugais. nors tautybė buvo kitokia. aš maniau. Ir neatsirado nė vieno žmogaus. Bet tikrai iš širdies nieko nemylėjau.Tam tikra prasme galėjo būti." Tačiau jis myli Miū ir sako. ir nebuvo net minties nuklysti kitu keliu ar šunkeliu. miegodavau ir su menkai pažįstamais. Bet kai dabar pa­ galvoju. kad jie tiesiog per mažai patys stengiasi. Pernelyg pripratau prie laimės ir nebesistengiau suprasti nelaimingų žmonių. „Todėl aš už nieko negaliu ištekėti.tu čia esi svetimšalė. Kad dažnai dėl neteisybės besiskun­ džiantys žmonės yra tiesiog tinginiai. net ir be fizinių santykių. jei įma­ 158 . Ir aš nusprendžiau. su niekuo negali turėti fizinių santykių. Miū ramiu balsu kalba toliau: . Turėjau daug vaikinų. Tegalvojau vien apie tai. kad prieš 14 metų Šveicarijoje man nutikusį įvykį sukūriau aš pati . Po to įvykio Šveicarijoje ji visiškai nejaučia lytinio potraukio. Pernelyg pripratau prie sveikatos ir nebesistengiau suprasti ligotų žmonių skausmo. kad. aš pernelyg pripratau būti tokia ir nebesistengiau suprasti silpnų žmonių. Kai pastebėjau tą tuštumą.Tapti stipresniam juk nėra blogai. Kažkas jos viduje amžiams pranyko. praktiškas.

jei šiapus yra anapus). Net lietę vienas kito. bet man tai ir nerūpi. Taigi lieka vienas klausimas. 159 . Tačiau tiek pat myliu ir anapus esančią Miū. kaip ir kur jis tenkina savo lytinius poreikius. bet aš nenoriu liestis prie jo kūno. . man skamba tuščiai. O aš ne.noma. Nesurandu reikiamų žodžių. Už lango brėkšta. kuriuos dabar tariu. Aš tylėdama apkabinu Miū per pečius. Bet čia nesu tikroji aš. galime ramiai leisti laiką kaip gyveni­ mo partneriai. esu vienalaikiškai ir neatsiejamai čia su ja egzistuojanti aš. Net praktiškai žvelgiant. po galais. Jei čia. kalbuosi su tavimi. Apgailėtina. . ji negalėjo įsivaizduoti jokio kito žmogaus. tarsi aidas. ir dabar štai gyvenu. Tu tematai ankstesnės manęs šešėlį. kas. kokią formą įgaus santykiai. kur dabar yra Miū. Tiesiog nenoriu.Su vyru matausi tik savaitgaliais. nėra ti­ krasis pasaulis (kitaip tariant. Mes sutariame kaip draugai.Aš gyvenau kitados. Nežinau. Net ir žodžiai. būti ištekėjusiai buvo svarbu ir šeimos verslui. pasitikime vienas kitu. tarsi būčiau skeliama perpus. Pavargusi kalbėti. Tarsi Miū suskilimas imtų atsikartoti manyje ir mane veikti. Todėl tik laikau Miū apkabinusi. Nesvarbu. kai pagalvoju. Labai rimtai ir nepasirinktinai. Stipriai tai jaučiu. Tu iš tiesų gyveni. Miū abiem rankom užsidengia veidą. iš esmės viskas gerai. Vos taip pagal­ vojusi pajuntu viduje girgžtelėjimą. Nepaliaujamai myliu šitąją Miū. Miū pasakoja toliau. . Aš myliu Miū. su kuriuo norėtų kartu gyventi. Pažinojo jį nuo mažens ir visada jam jautė ramų prielankumą. Pasišnekame apie viską. Miū nesugebėjo rasti priežasčių atsisakyti tokio pasiūlymo. Mes niekada nesame mylėjęsi.

viską dėdamasis į galvą. Kiek padvejojęs. Jis trumpu pieštuku ilgai užsirašinėjo šitą užsakymą į knygutę. Abu juos tikrai parašė Sumirė. aš nenorėjau. Jei Sumirė lyg niekur nieko grįš. sunkiai galėjau išbūti namuose. kad dar kas nors pamatytų jame įrašytus tekstus. Bet jokių abejonių . antrą . Rasdavau tik jai būdingų specifinių posakių ar žodžių. Šiaip ar taip. Pasikvietęs apsimiegojusį padavėją.13 Abu tekstus perskaičiau po du kartus. kreipdamas dėmesį į smulkias detales. kioske nusipirkau anglišką bulvarinį laikraštį ir. skaičiau.abu tekstus parašė Sumirė. pa­ traukiau į miestą. Banke priešais uostą išsikeičiau šimtą dolerių. Baltų padavėjo marškinių nugaroje 160 . jei ji negrįžtų. įsikišau tą diskelį į savo krepšio kišenę. Problema kiltų. bus galima padėti jį atgal. Jis buvo santūresnis. lyg žvelgtų per atstumą. nusileidęs laiptais. išėjau iš namų ir. atsisėdęs kavinėje po skėčiu. Pirmą kartą paskubo­ mis. Jų tonas šiek tiek skyrėsi nuo įprastinių Sumirės rašinių. užsisakiau limonado ir sumuštinį su sūriu. Persivilkau marškinius. Perskaitęs Sumirės rašinius. Tada kas nors tvarkys jos daiktus ir ras dis­ kelį.iš lėto.

be būgnų ir trimitų . plačiai išskėtęs kojas. Iš nežinia kur atklydęs sulysęs juodas šuo pauostė mano kojas ir nubindzeno. Aš visada taip sakau mokiniams klasėje. kur ką tik pirkau laikraštį. nors neaišku. . žiūrėdamas į sutūpusius ant molo paukščius. Ir aš pats buvau su­ trikęs bei pavargęs.kuo mažesni dalykai. Senelis iš kiosko. lyg staiga praradęs susidomėjimą. ji prarado bet kokį norą rašyti. Bet iš tiesų net ir mažiausius dalykus yra nepaprastai sunku pačiam sugalvoti. kurie galbūt egzistuoja tarp Sumirės rašinių ir jos dingimo. Svarbiau už kitų galvoje kilusias dideles mintis yra paties sugalvoti maži dalykai. susikaupimo. Pasmeigto didvyrio statula aikštės vidury kaip visada sto­ vėjo atsukusi nugarą saulei. 16 1 . Nuo tada. Žmonės kas sau leido tingią vasaros popietę. Tačiau vis tiek it pergrupuodamas išblaškytą karių būrį . Sumirė gan ilgam buvo nustojusi rašyti. Kas tai galėjo būti? Koks motyvas sieja abu tuos tekstus? Aš mąs­ čiau pakėlęs galvą.pamėginau tyliai pasakyti. Ir gal kaip tik .didelė prakaito dėmė. privertė atsikelti ir sėstis prie stalo. Dėmė buvo itin išraiškingos formos. Buvo per karšta ką nors rimtai analizuoti. kiek ir jie temps. Vis dėlto šioje saloje beveik tuo pat metu ji parašė šiuos du tekstus. buvo užmigęs po skėčiu. Bent kiek krutantys buvo tik pada­ vėjas ir šuo. tiek prirašyti reikia nemažai laiko. kai per vestuvių puotą prie stalo susipažino su Miū. Kad ir kaip greitai rašytum. ieškojau sąryšių. dar kartą viską permąsčiau. tarsi užkoduotas pranešimas. tuo sunkiau juos sugalvoti. Susikaupiau ir pradėjau mąstyti. Greit pervertęs pusę laikraščio. Kažkas ją stipriai pastūmėjo. užsižiopsojau į pavakario uostą. Tik ar iš tiesų taip? Lengva taip pasakyti. Ypač kai esi toli nuo gimtųjų namų. Šalto limonado stikline vėsindamas rankas ir kaktą.sugrabaliojau savyje dar likusias jėgas susikaupti.

. (i ) Sumirės tąnakt regėto sapno aprašymas. Judėjimas iš šiapus į anapus. Štai elementas.Tada man dar sykį teks priimti realybę. kad įdėtų daug ledo. Bet jai užlipus motina jau bepranykstanti aname pasaulyje. Ji lipa aukštais laiptais susitikti su mirusia motina. taip ilgai tai užrašinėjo. Pasak Sumirės. gurkštelėjau ir toliau šaldžiau kaktą. Sumirė to negali sustabdyti. Savo tamsųjį antrininką. Ir todėl ji. . Sumirė lig šiol yra keliskart regėjusi panašų sapną. Tai turbūt ir bus Sumirę sudominęs motyvas. Vieną vakarą Miū įkalinama Šveicarijos miestelio „Velnio rate“ ir pro žiūronus savo kambaryje pamato dar vieną save. Šita patirtis sužlugdo Miū kaip žmogų (arba atsklei­ džia jos žlugimą). ją tarsi kas perskyrė į dvi dalis. Abu rašinius jungiantis motyvas akivaizdžiai yra „šiapusybės" ir „anapusybės“ ryšys. nutikęs Miū prieš 14 metų. Pačios Miū žodžiais. „O kas bus. Sumirė įkalba Miū tai papasakoti ir viską užrašo.rašymas jai padeda mąstyti. tarp kurių yra veidrodis. siejantis abu Sumirės rašinius. Tada bokšto be išėjimų viršūnėje ją apspinta kito pasaulio padarai. Netrukus supratau: tai du kiti pasauliai. Padavėjas nunešė mano lėkštę ir ta proga aš užsisakiau dar vie­ ną limonado stiklinę. (II) Čia aprašytas keistas įvykis. Turiu 162 . palinkusi prie stalo. Miū skilimas. Kai atnešė limonadą.rašė Sumirė pirmo teksto pabaigoje. Paprašiau.Sumirės sapnas. jei Miū manęs nepriims? .

pralieti kraują. Man reikia pasigaląsti peilį ir kur nors perpjauti
šuniui gerklę."
Ką Sumirė norėjo pasakyti? Ar ji užsimena apie savižudybę?
Man taip neatrodė. Jos žodžiai nedvelkė mirtimi. Veikiau jutau
ryžtą eiti pirmyn, nepajudinamą valią. Ir šuo, ir kraujas tėra tik
metaforos - kaip aš pats jai aiškinau ant Inokaširos parko suoliu­
ko. Jų prasmė yra gyvybė, įgijusi magišką formą. Kalbėdamas apie
vartus Kinijoje, aš perkeltine prasme parodžiau, kaip pasakojimas
įtraukia magiškumą.
Reikia kur nors perpjauti šuniui gerklę.
Kur nors?
Mano mintys atsitrenkia į tvirtą sieną. Visiškas akligatvis.
Kur, po galais, dėjosi Sumirė? Ar ji turi kur eiti šioje saloje?
Aš niekaip negalėjau atsikratyti vaizdo, kad Sumirė įkritusi kur
nors atokioje vietoje į gilų šulinį ir vienui viena laukia pagalbos.
Ji veikiausiai susižeidusi, vieniša, išalkusi ir ištroškusi. Ta mintis
nedavė man ramybės.
Tačiau policininkai mane tikino, kad šioje saloje nėra nė vie­
no šulinio. Nėra girdėję, kad miestelio apylinkėse būtų ir kokių
duobių. Jie sakė, jog sala tokia maža, kad tikrai žinotų apie kokią
duobę ar kokį šulinį. Tikriausiai taip ir yra.
Aš ryžtingai keliu hipotezę.
Sumirė išėjo anapus. '
Tai paaiškina daugelį dalykų. Per veidrodį Sumirė išėjo anapus.
Veikiausiai susitikti su anapusine Miū. Ar tai nebūtų logiška seka
po to, kai šiapusinė Miū ją atstūmė?
Ji rašė - pamėginsiu prisiminti: „Taigi kaip žmogui elgtis, kad
išvengtų susidūrimo? Vien logiškai pažiūrėjus, tai paprasta. Sa­
pnuoti. Nepaliaujamai sapnuoti. Įžengti į sapnų pasaulį ir nebe­
išeiti. Pasilikti ten amžiams."

163

Tačiau lieka vienas klausimas. Vienas didelis klausimas. Kaip
ten patekti?
Logiškai - tai paprasta. Tačiau, žinoma, negaliu konkrečiai to
paaiškinti.
Taigi aš vėl grįžtu ten, nuo kur pradėjau.
Mąstau apie Tokiją. Savo butą, mokyklą, kurioje dirbu, slapčia
į stoties šiukšliadėžę išmestas pūvančias šiukšles iš virtuvės. Vos
dvi dienos, kaip išvykau iš Japonijos, o tai jau rodosi visai svetimas
pasaulis. Dar po savaitės prasideda naujas semestras mokykloje.
Pamėginau įsivaizduoti, kaip stoviu priešais 35 vaikus. Žiūrint
iš taip toli, atrodė labai keista ir nelogiška, kad mano darbas yra
kažką mokyti. Net jei mokiniai tėra dešimtmečiai.
Nusiimu saulės akinius, nosine nusišluostau prakaitą nuo kak­
tos, vėl užsidedu akinius. Tada žiūriu į paukščius.
Galvoju apie Sumirę. Galvoju apie baisią mane ištikusią erek­
ciją greta jos, kai ji kraustėsi. Tokios standžios erekcijos man
dar gyvenime nėra tekę patirti. Atrodė, kad pats susprogsiu. Aš
tąkart svajose - veikiau „sapnų pasaulyje", anot Sumirės, - su ja
mylėjausi. Bet tas pojūtis mano atmintyje išliko daug realesnis
nei tikras seksas su kitomis merginomis.
Limonado likučiais užgeriu tai, kas susikaupė burnoje.
Dar kartą pamėginu grįžti prie hipotezės. Pamėginu tą hipotezę
pastūmėti bent žingsnelį į priekį. Turbūt Sumirė kažkaip rado
išėjimą. Nežinau, koks jis, nei kaip Sumirė jį rado. Šitą klausimą
atidedame. Bet pamėginkime įsivaizduoti, kad tai yra tarsi durys.
Aš užsimerkiu ir galvoje kuriu konkretų tų durų vaizdą. Nor­
malioje sienoje iškirstos eilinės durys. Sumirė surado tas duris,
pasuko rankeną ir perėjo kiton pusėn - iš šiapus į anapus. Plona
šilkine pižama ir paplūdimio sandalais.

164

Grįžau į namelį ir iš rastų šaldytuve produktų pasigaminau
paprastą vakarienę. Makaronai su pomidorais ir baziliku, salotos
ir Amster alus. Tada atsisėdau verandoje ir paskendau mintyse. O
gal visai nieko negalvojau. Niekas neskambino. Gal Miū iš Atėnų
ir stengėsi paskambinti, bet ryšys šioje saloje beviltiškas.
Dangaus mėlynė kaip ir vakar po truputį vis sodrėjo, virš jūros
pakilo didelis mėnulio apskritimas, kelios žvaigždės išgraužė
skyles danguje. Šlaitu kylantis vėjas lengvai siūbavo kiniškas ro­
žes. Švyturys molo gale senoviškai žybčiojo. Žmonės lėtai leidosi
pakalne vesdamiesi asilus. Ausis pasiekdavo skardžios kalbos
ir vėl nutoldavo. Tokį svetimos šalies peizažą aš priėmiau kaip
savaime suprantamą.
Galiausiai telefonas nesuskambo, Sumirė nepasirodė. Laikas
tyliai ir ramiai tekėjo, naktis darėsi vis gūdesnė. Sumirė kambaryje
turėjo keletą kasečių - pasiėmiau ir įkišau į svetainės grotuvą. Vie­
na iš jų buvo Mocarto dainų rinkinys. Ant etiketės Sumirės ranka
buvo užrašyta „Elisabeth Schwarzkopf ir Walter Gieseking (p)“.
Klausydamas pajutau, kad muzika graži, nors beveik neišmanau
klasikos. Dainavimo stilius buvo kiek senamadiškas, bet priminė
gražų įsimintiną skaitinį, verčiantį ištiesinti nugarą ir susikaupti.
Pianisto ir dainininkės kuriamos subtilios ritmo dinamikos dėka
prieš akis kaip gyvas iškilo jų vaizdas. Viena iš rinkinio dainų
turėtų būti Našlaitė. Atšišliejau į kėdės atramą, užsimerkiau ir
dalijausi ta muzika su Sumire.
Mane pažadino muzika. Nebuvo ji garsi. Veikiau tolima, net
suabejotum, ar girdi. Tačiau tas skambesys pamažu, kaip iš lėto
jūroje nuskendusį inkarą traukiantis beveidis jūreivis, bet tikrai
mane išbudino. Atsisėdau lovoje, palinkau prie praviro lango
ir įsiklausiau. Be abejonės, muzika. Laikrodis greta lovos rodė

165

po pirmos nakties. Kas, po galais, tokiu metu garsiai leidžia mu­
ziką?
Aš užsitempiau kelnes, įsinėriau į marškinius, apsiaviau ir išė­
jau laukan. Visos šviesos kaimynystėje buvo užgesintos. Žmonių
nė kvapo. Negirdėti nei vėjo, nei bangų ošimo. Tik mėnesiena
tyliai liejasi ant žemės. Ten stovėdamas dar kartą įtempiau ausis.
Keista, muzika, regis, sklido nuo kalno viršaus. Bet ant stačių
kalnų nėra jokio kaimo, tik vienuolynas, kur gyvena asketiški
vienuoliai ir dar keli piemenys. Neįtikėtina, kad jie būtų tokiu
metu susirinkę ko nors triukšmingai švęsti.
Stovint lauke, muzika skambėjo dar garsiau nei namo viduje.
Melodijos nepagavau, bet iš ritmo galima spręsti, kad tai graikiška
muzika. Buvo girdėti čionykščių muzikos instrumentų šaižumas,
netolygumas. Muzika sklido ne iš garsiakalbių.
Tuo metu jau visiškai prasiblaiviau iš miegų. Vasaros naktis
buvo maloni ir paslaptingai gūdi. Jei ne Sumirės dingimas, tikrai
būčiau pasijutęs net šventiškai. Įsirėmiau rankomis į šonus, pasi­
rąžiau, pažvelgiau į dangų ir giliai įkvėpiau. Nakties vėsa užliejo
kūną. Ar negalėtų taip būti, kad Sumirė kur netyčia irgi klausosi
tos pačios muzikos - staiga pamaniau.
Nusprendžiau truputį paėjėti link ten, iš kur sklido muzika.
Norėjau pasižiūrėti, iš kur ji skamba ir kas ją atlieka. Į kalno vir­
šūnę vedė vienas ir tas pats kelias, kuriuo ryte ėjau į paplūdimį,
tad vargu ar pasiklysiu. Paėjėsiu, kiek galiu, pėsčiomis.
Galėjau eiti laisvai - mėnesiena viską aiškiai apšvietė. Tarp
uolų ji kūrė keistą šešėlių raštą nudažydama žemę netikėčiausiais
atspalviais. Kaskart, kai guminiais sportbačių padais užmindavau
akmenėlius, jie nenatūraliai sugurgždėdavo. Kopiant įkalne mu­
zika skambėjo vis garsiau. Ji išties sklido nuo kalno viršūnės. Gir­
dėjau nelabai aiškius mušamuosius, buzukį, akordeoną ir fleitą.
166

Norėjau pamatyti. Staiga šovė į galvą mintis. Ėmiau smarkiai drebėti. Jame nėra tikros gyvasties ugnelės. Sunkiai įveikiamas smalsumas grūmėsi su baiminga nuojauta. Vargiai suvokiamoje vietoje kažkas perrikiuoja mano ląsteles. Nedelsdamas įkvė­ piau oro ir nugrimzdau į savo sąmonės dugną. buvo it molinė figūrėlė. Aš tegalėjau greitai pasitraukti į įprastą prieglobsčio vietą. Tarsi vudu magas būtų įpūtęs man laikiną gyvybę į šitą molio gabalą. bet kartu jaučiau. iškart tai supratau. Nelabai galiu paaiškinti. Be muzikos instrumentų. O gal nebuvo suteiktas pasirinkimas turėti teisių.jau nebe mano rankos. kas vyksta ant kalno. Aš pakėliau akis į dangų. Aš užsimerkiau. sulaikiau 167 . išmezga mano sąmonės gijas. viena pižama kopė šita įkalne. Netikėtai supratau. vanduo smarkiai suspaudė ausų būgnelius. net kvėpuoti pasidarė sunku. kad geriau ten nesiartinti. Aš sustojau ir atsigręžiau. Tarsi gąsdindamas įsibrovėlį.jau nebe mano kojos. daugiau nieko negirdėti. nei žmonių klegėjimo. Bet vos pažvelgiau. kad gal ir Sumirė prieš keletą dienų taip pat vidurnaktį išgirdo muziką ir. paskui mėnesienoje nežinia ko įsistebeilijau į savo delnus. genama smalsumo. kad tai jau nebe mano delnai.Gal dar gitarą. Besileidžiantis takas lyg milžiniškam vabalui prašliaužus likęs pėdsakas baltai vingiavo ligi pat mies­ telio. Vis dėlto negalėjau neiti tolyn. Nei dainavimo. Jaučiausi kaip sapne. Melsvos mėnesienos nutviekstas mano kūnas nebeturėjo gy­ vasties šilumos. Vienu grybšniu nusileidau abiem rankom praskirdamas sunkų vandenį ir įsi­ tveriau didžiulio akmens. Tiesiog be paliovos. Mano kažkur užmigusią tikrąją gyvybę kažkas dabar dedasi krepšin ir ketina nusinešti. beveik monotoniškai buvo grojama. Mano rankos . Neturėjau laiko svarstymams. o mano ko­ jos . ramiai. Ten mums nesuteikta teisė rinktis.

Norėjau pažiūrėti. it plevenančios dvasios. Bet gal man taip tik pasirodė. jie tuoj pat imtų įgauti kažkokią prasmę. kad pats dan­ gus kitoks nei prieš tai. Jei išsiduočiau. Keletas ryškių at­ vaizdų . Nejutau nieko neįprasta. It medūzos. Mįslingas koncertas baigėsi. ir prie oro trūkumo. Įsiklausiau. išsklido. užkopsiu iki pat viršaus. kad žvaigždžių padaugėję. susipynė. Įtempus akis daug toliau mėnesienoje išryškėjo kito kalno siluetas. Bet kai iškilau vandens pavir­ šiun. Kiek ilgai taip išbuvau. Net apėmė jausmas. nei žmonių balsų. Kita kalno pusė. pirštus. bet ant rankos laikrodžio nebuvo .tik atvaizdų . Aš tvirtai užvėriau širdį. atrodė. Visiškai nieko. Nei muzikos. Pasirąžiau. Kartą apsisprendus. Tik noriu patikrinti. susirikiavo atgal. ar ten iš tiesų grojo muzika. Laikas ėjo pirmyn atgal. tai nėra taip sunku. atsimerkiau ir tyliai įkvėpiau oro. prie šaltos prieblandos ir chaoso keliamų signalų.palikau jį prie lovos. Šį veiksmą nuo vaikystės tiek sykių kartojau. Pietinio šlaito apačioje buvo matyti jūra. sulenkiau rankas. nei vėjo dvelksmo.be garso praslinko savo koridoriais. Gal liko kokių užuominų. Tik truputį vėsu. kad jau buvau įgudęs. Greit pripratau ir prie vandens slėgio. Po pen­ kių minučių pasiekiau viršūnę. skendėjo tamsoje. Prasmę tuoj pat sektų laiko pojūtis.kvapą ir kenčiau. nežinau. Keistas susvetimėjimo jausmas pamažu tolo ir nyko. kol praėjo jų eisena. Nė menkiausio žiburėlio. Pasaulis be galo išsiplėtė ir kartu įgijo ribas. nes pažastys suprakaitavusios. kiek akys užmato. kad nors kiek jais-domiuosi. kiek valandų. o šis neišvengiamai išstumtų mane į paviršių. Atsikėliau nuo žolės ir ėmiau toliau lipti į kalną. Tačiau aš sukau nuo jų akis. uostas ir įmigęs miestelis. Keletas padrikų žibintų apšvietė pakrantės kelią. Už jo tvyrojo 168 . Nieko negirdėti. Kad jau atėjau iki čia. muzika jau buvo nutilusi. Kai pakėliau akis į dangų.

kaip kažkur labai toli katės šlamščia mano smegenis. Su kiekvienu lyžtelėjimu mano sąmonė subanguodavo ir tirpdama nyko. Gal iš viso nebuvo jokios muzikos? Galbūt tai buvo iliuzija. Ji kažkur paklaidino Sumirės kačiuką. Ji (veikiausiai) užleido neegzistuojančią muziką ir atvedė mane čia. apspitusios perskeltą galvą. Bet negalėjau. kaip jos ėda mano mėsą. o jos liko gyventi. Ji pradangino Sumirę. Aš stovėjau ant kalno svečioje šalyje nutviekstas mėnesienos. 169 . Tai buvo nelygus uolienos luitas laiko išvagotu pavir­ šiumi. mane supo mėnulis. Priešais mane plytėjo tamsos bedugnė. ar nebuvo tai iš pat pradžių kruopščiai sumanyta. Grįžęs į namuką pasivaišinau Miū brendžiu. Prieš akis stojo vaizdas. atsikanda širdies. Trys liaunos katės. Negalėjau nesuabejoti. Bet ilgainiui vis labiau ėmiau abejoti. Iki rytuose ėmė brėkšti.tikrasis aš . siurbia kraują. Pagaliau. Aš .blausios šviesos pasaulis. už nugaros . Norėjau užmigti. Įtempęs ausis galė­ jau girdėti. Jos skambėjimas dar aidėjo man ausyse. Bet niekur nė žymės. trikdė sielą. traukos jėga ir ūžesys. Tuos minkštus ir mažus plėšrūnus. kad čia ką tik vyko triukšminga šventė. nuplovė prasmę. Nesudėjau nė bluosto. Ji parodė Miū jos antrąją aš. Įsivaizdavau mirtinai išalkusias kates aklinai užtrenktame kam­ baryje. Jame išryškėję įvairiausi nelemti šešėliai buvo aklos vėžio ląstelės. Mėnesiena varpė garsus. kas gi rinktųsi pirmą valandą nakties ant kalno groti muzikos? Nuo viršūnės žiūrint į dangų grublėtas mėnulis atrodė nepa­ prastai arti. Dabar jau nebebuvau tikras.dar juodesnė tamsa. gal ausys per klaidą pagavo garsus iš visiškai kitokios vietos ir laiko. ar apskritai girdėjau tą muziką. Jų rausvi šiurkštūs liežuvių galiukai laižė minkštas mano sąmonės rieves. ištiesusios čiuptuvus į gyvybės šilumą. šlamštė joje teliūs­ kuojančią pilką masę.ten miriau.

Jie susitiko su vietos policija ir ši pradėjo dar didesnę paiešką. Visi pranešimai buvo apie kitus žmones. Miū po dviejų dienų grįžo priešpietiniu keltu į salą.sakė ji. Bet dabar jau viskas gerai. Pasakiau Miū. aš išvykau iš salos. Aš kaip nors 170 . Deja. Kaip sakė Miū.Tikrai. Vien tai. aš viena turbūt jau seniai būčiau palūžusi. įtraukė net vietos gyventojus. Jei tu nebūtum atvykęs. Kartu atplaukė Japonijos ambasados darbuotojas ir Graikijos policijos atstovas turizmo reikalams. Sumirės tėvai irgi atvyko į salą. Jau tuoj turėjo prasidėti naujas semestras. kur dingo Sumirė. labai smarkiai pagelbė­ jo. Be to. Visos šalies laikraščiai atspausdino didelę Sumirės nuotrauką iš paso ir prašė pranešti. . O ir ilgiau būdamas saloje niekuo nebepadėsiu Sumirės rasti. Miū linktelėjo galvą. bet iš tiesų aš mažų mažiausiai norėjau tokioje vietoje susitikti su Su­ mirės tėvais. nė vienas nebuvo tiesiogiai susijęs su reikalu. Prieš pat jiems atvažiuojant. . kad man metas grįžti į Tokiją. Policija ir laikraščių redakcijos gavo nemažai pranešimų. dar ir Japonijos spauda iš laikraščių sužinojo apie įvykį. kad tu iki šiol pasilikai. ji pranyko it dūmas. jei kas ją matė.14 Taip ir liko nežinoma. ėmė lįsti prie Japonijos ambasados ir vietos policijos.

kad Sumirė jau nebegyva? Aš papurčiau galvą.Klausyk. Ji palydėjo mane iki uosto. daugiau niekada jos nebepamatysiu. 171 . Nieko nesakydama ilgai glostė ranka man nugarą. noriu. . Aš galiu būti labai tvirta. . Susidorosiu ir su reporteriais. Buvo praėję lygiai dešimt dienų nuo Sumirės dingimo. . Net prabėgus tiek laiko nejaučiu.prieš pat man lipant į keltą rimtai paklausė Miū. Mus siejanti tyla pildė plyšius ir tuštumas tarp daugelio dalykų. jei panoriu. Aš užsimerkiau ir įsiklausiau į tuos žodžius. . . Bet tai buvo kažkas neišreikšta žodžiais.Tiesą pasakius. Tad tu daugiau nebesirūpink. .Ar manai. Miū sunėrė įdegusias rankas ir pažvelgė į mane. . ir aš jaučiu tą patį.tarė Miū. . moku tvarkytis su praktinėmis problemomis. Nors irgi neturiu įrodymų. Aš tylėjau.pasakė ji. . kad nuoširdžiai atsakytum.Lik sveikas. Abu stovėjome priešais kelto prieplauką. Labai natūralus apkabinimas. Tylėdami mudu kažką pertei­ kėme vienas kitam. Paukščiai skardžiai klykdami narstė giedrutėlį dangų.atsakiau. kad ji būtų mirusi. Bet kartu giliai viduje jaučiu. Kad Sumirė nėra mirusi. Tiesiog jutau. . Miū atsi­ sveikindama mane apkabino. Tuo delnu Miū norėjo man kažką perteikti.Neturiu konkrečių įrodymų. kavinėje kaip visuomet apsimiegojęs padavėjas nešiojo gėrimus. Vakariniu keltu išplaukiau į Rodą. bet man atrodo. Veikiausiai tai ir nebuvo išreikština žodžiais.Man irgi taip pat atrodo. Juk tu ir taip čia niekuo dėtas.Jūs irgi. .paaiškinsiu Sumirės tėvams. kad Sumirė dar ir dabar kažkur gyvena. ko gero. kad. Jos oda kaitrioje pa­ vakario saulėkaitoje buvo neįprastai vėsi. be to.

Todėl. keldamas purslus iš po sraigtų. . kartkartėmis viena ranka prilaikydama kepurę.Nesu iš tų. Tada ėmė tolti miestelis. Prisimerkusi pažvelgė į mane.Ar nekenti manęs? . Todėl ir paklausiau. apskritai nuo pat pradžių neegzistavo. Tada tarė: . Bet tu man patinki. . kad visi dalykai. apgludusia balta suknute.O aš ne. likę man už nugaros. Miū stovėjo ant molo ir žiūrėjo į mane. . ' . . kad tu nieko iš kitų nesitiki. Miū nusiėmė kepurę. bet ir tavęs daugiau niekada nebepamatysiu. Laikas trumpam sustojo ir šitas vaizdas ryškiai įsispaudė į mano prisiminimų lentą. pasitaisė kirpčiukus. Ilgainiui mane apėmė jausmas. o galiausiai pati sala susiliejo su šviesos ūkais ir ištirpo.Aš tikrai nei nekenčiu jūsų.Balsas išdavė ilgai slėptą ir užgniaužtą nuovar­ gį. Jos akys buvo gilios ir giedros kaip pavakarės prie­ blanda. plaukė atbulas iš uosto.Nežinau. Aš nepaliaujamai žiūrėjau į ją atsirėmęs į denio turėklus. 172 . Išniro kita sala. ką jausi paskui? . nei ką.atsakiau.Bet nežinai. kad ne tik Sumirės. kad vėjas nenu­ pūstų. kurie imtų žmonių nekęsti. kol galiausiai ištirpo kaitroje.Miū kietai suspaudė lūpas ir susimąstė. tada vėl ją užsidėjo. Paskui mes išsiskyrėme.Jaučiu. ji atrodė tobula ir trapi it ne iš šio pasaulio.Ir kodėl aš turėčiau jūsų nekęsti? . kuri vėl taip pat paskui pradingo. Miū po truputį mažėjo. kai pirmą kartą ją sutikau. Kol laivas. .Taip yra veikiausiai dėl to. Tačiau laikas vėl pasileido tekėti. paskui pakrypdamas lėtai apsisu­ ko 180 laipsnių. . blaustis kalno siluetas. kad Sumirė dingo? . pasakė ji. . labai.Taip. vir­ to neryškiu tašku. Mažame Graikijos salos uoste.

Miū manęs reikėjo. arba per žema. nupirkau kam nors lauktuvių. galbūt man reikėjo pasilikti su Miū. Mažas jaukus viešbutukas netoli Plakos. jei nutiktų kas skaudaus. Ten nebuvo nė žymės gyvybės. Jaučiau. Keletas žuvėdrų. apglėbiau sportinį krepšį ant kelių ir be atvangos spoksojau į baltus laivo paliekamus purslus. oro temperatūra arba per aukšta. glostomas švelnaus vėjelio. žibintų nušviestą baltą šventyklą. Neturėdamas ką veikti. Velniop tą semestro pradžią . sekė paskui keltą. ją apkabinti. Sutrikęs prisėdau ant suolelio denyje. bet kažkodėl iš vakaro užsisakyta lėktuvo vieta buvo atšaukta ir man teko vieną naktį pernakvoti Atėnuose. Gražus iliuzinis peizažas. žvelgiau į melsvos prieblandos apgaub­ tą. Pirmą kartą tai supratau stovėdamas kelto denyje ir žvelgdamas į tolstančią jos figūrą. tik labai triukšmavo vokiečių turistų grupė. Net nespė­ jau susigaudyti. kaip daugybė siūlelių ima pančioti visą mano kūną. kartu ieškoti Sumirės iki galo. Viena para trukdavo be galo ilgai.Pamaniau. Miū nepaprastai keista jėga patraukė mano širdį. išėjau pasivaikščioti po miestą. Ant nugaros nepaliaujamai jutau mažutį Miū delną tarsi dvasios šešėlį. Oro linijų parūpintas autobusiukas mane nuvežė į viešbutį mieste. Mane ten atgabenusi transporto 173 . tarsi paviliotos tų purslų.reikėjo pasilikti saloje ir ją padrąsinti. žmonių negyvenamos planetos peizažą. Ketinau iškart skristi į Tokiją. Jis buvo pana­ šus į vaikystėje skaityto fantastinio romano iliustraciją: grublėto reljefo. Tada atsiguliau ant akmens plokštės ir. vienas už­ kopiau į Akropolio kalvą. kaip mane supantis pasaulis visiems laikams ne­ teko keleto atspalvių. Nepavadinčiau to romantiška meile. Bet jame jaučiau su niekuo nepalyginamą nykumą. o ir man tam tikra prasme reikėjo jos. Nuo to apšepusio kalno su monumentaliais griuvėsiais galėjau pažvelgti tolyn į savo gyvenimą. bet panašiai.

kokia svarbi. Aš svajodavau. Daugiau nebeturiu kur eiti. aiškiai pamačiau nebeturįs viduje daugelio dalykų.kad jam nepakenktume.garsiai neminėdami.man buvo skaudu. Mudviejų su Sumire taip saugoma draugystė. mudu su Sumire sugebėjome vienas kitam parodyti savo sielas. . kokia nepamainoma man buvo Sumirė. kad kada nors įvyks „staigus ir didelis pokytis". Kaip jauni įsimylėjėliai. Net jei tokia tikimybė ir menka. Nes niekuo negalėjau jo pakeisti. kad ir kaip išmintingai ir dėmesingai palaikoma. Tai. Šne­ kantis su ja arba skaitant jos rašinius mano sąmonė išsiplėsdavo ir galėdavau išvysti lig šiol neregėtų vaizdų. Tad galima sakyti. . jog mums nebuvo lemta niekur nukakti. nebūtų trukusi amžinai. Nie­ kaip negalėjau tiesiog išguiti to jausmo vien dėl to. Tačiau aš Sumirę mylėjau ir jos geidžiau labiau už viską. kad negaliu su ja da­ lytis malonumais. Iš naujo suvokiau.priemonė pranyko horizonte. kad jis niekur neveda. . Ten liko man jokios prasmės nebeteikiantis sudarkytas ir tuščias pasaulis. To negalėjome patirti su niekuo kitu. pasvajoti juk turėjau teisę. kai netekau Sumirės. tikrai abu būtume tapę dar laimingesni. Nereikia nė sakyti. Mūsų sielos natūraliai sugludo viena su kita. Nelyginant atslūgus potvyniui nuo kranto pra­ nyksta kai kurie daiktai. Bet tai veikiausiai buvo net ir visas jėgas sukaupus neįveikiamas dalykas. daugų daugiausia buvo kažkas panašaus į ištęstą akligatvį. žinoma. Šaltas apytamsis pasaulis. ką mes tuomet turėjome. galiausiai tai realybe netapo. 174 . niekur kitur. Puikiai tą suvokiau. Po to. Man beliko tik kaip nors ten savo jėgomis išgyventi. Nors. Tą jausmą mes saugojome ir tausojome. atveria vieni kitiems savo nuogus kūnus. nepakeičiamas kaip potvyniai ir atoslūgiai ar metų laikų kaita. Ji tik jai žinomais būdais siejo mane su šiuo pasauliu. Jei būtume galėję. nusirengę drabu­ žius.

Ten yra man 175 . Mąsčiau apie „anapusinį" pasaulį. mudu eitume pasivaikščioti ir ilgai apie viską šnekėtumės (nors. ją prisodri­ nusią ilgą istoriją.Nėra ko čia net klausinėti. Kiekvienas žmogus turi ypatingų dalykų. Rytoj aš sėsiu į lėktuvą ir grįšiu į Tokiją. Bet kai ta liepsnelė užgęsta. tai ne visai tiesa. Galbūt jos ten susitiko. Paskui Sumirė išsimaudytų. tausoja ir gali gyventi ja kaip žibintu pasišviesdamas sau kelią." Bet nežinojau. daugiausia šnekėtų Sumirė).. Atidus ir laimingas žmogus ją stropiai saugo. Aš besąlygiškai esu nešamas jos laiko tėkmės. kuriuos gali gauti tik tam tikru gyvenimo metu. nutikdavę tarp manęs ir Sumirės. Ta juodaplaukė. kad tokie santykiai tęstųsi visą laiką? Ar tai būtų normalu? „Žinoma. jos jau nebesusigrąžinsi. Juk tu esi vienintelis tobulas mano draugas. yra ir prarastoji Miū. yra Sumirė. Nors. Kartu su ja praradau ir tą brangią liepsnelę.. „Mes darome žodžiais nenusakomus dalykus". Ar ten iš viso yra vietos man? Ar man įmanoma ten būti šalia jų? Joms aistringai besimylint.pasakytų Sumirė.tuoj man pasakys Sumirė (bet galiausiai išpasakos man viską „žodžiais"). kaip į tą pasaulį patekti. dalijasi meile. Man tai buvo aišku. Ar įmanoma. savaime suprantama. . Tuoj baigsis vasaros atostogos ir vėl įsiliesiu į beribę kasdienybės tėkmę. Negaliu iš jos ištrūkti. trykštanti seksualine energija Miū. Ten. . aš veikiausiai sėdėčiau kur kamba­ rio kertėje ir stumčiau laiką skaitydamas Balzako raštus. ko gero. viena užpildo kitą. .Šitame naujame pasaulyje jau nebenutiks dalykai. Tai it maža liepsnelė. Aš glosčiau ranka lygutėlę Akropolio uolieną ir mąsčiau apie įsigėrusią į ją. Galų gale aš ir nenoriu iš jos ištrūkti. Aš netekau ne vien Sumirės.

Bet. Kodėl reikia tapti tokiems vienišiems? Pasaulyje gyvena tiek žmonių. knygos. Aš užsimerkiau. kurias reikia perskaityti. ko gero. Tačiau niekam iš aplinkinių nekris į akis. bet dangus dar buvo per šviesus. kad į Japoniją aš grįžau tapęs kitu žmogumi. Durys atsidaro ir užsidaro. ieško kitų ir vis dėlto nuo jų atsiriboja. mano stalas.skirta vieta. mano klasė. kad juos įžiūrėčiau plika akimi. Kodėl visi turi būti tokie vieniši. pamaniau. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio? Gulėjau nugara ant tos akmens plokštės pakėlęs akis į dangų ir mąsčiau apie daugybę dirbtinių palydovų. Yra ramios dienos. Neapsikeisdami žodžiais. Nebyliai nuleidęs galvą. mano mokiniai. pranyko. Kažkas mane vidu­ je palieka. prasilenkia ir viesiems laikams išsiskiria. Nes iš išorės nesimatys jokių pokyčių. dabar skriejančių aplink Žemę. Visos žvaigždės mano akiratyje it prismeigtos stovėjo vienoje vietoje. sodrios vyno spalvos danguje sužibo keletas žvaigždžių. dabartinio manęs nebebus. jau nebegrįšiu į ankstesnį save. pasitaikantys meilės nuotykiai. jie atsitiktinai susitinka. nepaliaujamai dangumi besisukančius Sputniko palikuo­ nis. Šiandien yra paskutinė šito aš diena. Horizonte dar tysojo plonas šviesos siūlas. . Užgęsta šviesa. ištempiau ausis ir galvojau apie vien Žemės traukos saito palai­ komus. nepaisant to. nesusisaistydami pažadais. It vienišos metalinės sielos nekliudomai skriedami kosmoso tamsoje. Paskutinis vakaras. Yra mano butas. Kai išauš. aš. Ir vis dėlto mano viduje kažkas sudegė. Rytoj aš turbūt tapsiu kitu žmogumi. Į šį kūną įžengs kitas žmogus. Kažkuri vieta kraujuoja. Ieškojau tarp jų dirbtinių Žemės palydovų šviesų. kiekvienas jų jaučia ilgesį.

Gal netyčia apie mūsų santykius sužinojo vyras. kad atsidurčiau gan keblioje situacijoje.Kur atvažiuoti? .15 Sekmadienio popietę suskambo telefonas. Blogiausiu atveju . Popietė buvo karšta it sugrįžus 177 . . . nereikia nė sakyti. Sėdau į traukinį ir nuvažiavau iki Tačikavos. Aš kaip tik gaminausi vėlyvus pietus. kad nieko čia nebepadarysi. gal Miū skambina. .pasakė ji. Ar negalėtum dabar pat čia atvažiuoti? Sprendžiant iš balso. bet greitai išjungiau dujinės viryklės ugnį ir pakėliau ragelį.Į prekybos centrą. prekybos centre netoli stoties buvau pusę trijų. Nuo pat pradžių žinojau. Aš tyliai įkvėpiau. Skambėjimas buvo kaž­ koks primygtinis. Bet skambino mano „mergina." . turėdama žinių apie Sumirę. Bet tuo pat metu pamaniau.pasakė ji neįprastai net nepasisveikinusi. . . nutiko kažkas nemalonaus. . Jei moky­ kloje paaiškėtų. kad aš miegu su savo mokinio motina.išmestų iš darbo. Bent jau man taip atrodė.Tai labai svarbu.paklausiau. jau praėjo dvi savaitės nuo naujojo semestro pra­ džios. Buvo antras rugsėjo sekmadienis.pamaniau.

. ploną pilką kostiumą. neaukštas.vasarai. apsivilkau baltus marškinius. Man pasakė. pamačiau ją su sūnumi. pasirišau kaklaraištį. Kai aš 178 . kaip lieptas. Palei langą išrikiuoti trys stalai. Ant šoninės sienos kabėjo budėjimo tvarka­ raštis. Jiedu sėdėjo prie stalo priešais pagyvenusį vyriškį apsaugos uniforma. buvo įrengtas laikinas miegamasis apsaugininkams nusnūsti. dokumentų ir žmonių prakaito kvapai. bet ir ne per mažas. ant kurių kabėjo lentelė „Apsaugos būstinė". Kambarys be jokių puošmenų. Kabinetas nebuvo itin didelis.sakė ji. Peleninė priešais jį buvo pilnutėlė Seven Stars nuorūkų. plieninėse lentynose išrikiuotos trys apsaugininkų kepurės. Nurodytas namas buvo neįspūdingas trijų aukštų pastatas. kur apsaugos būstinė. Tvyrojo neįprastas tvaikas . kito korpuso trečiame aukšte." Prie prekybos centro durų paklausiau vežimėlius tvarkančio jauno darbuotojo. Akis badė tik ant sienos pakabintas didžiulis laikrodis. o kitoje pusėje prie sienos stovėjo plieninė rakinama spintelė. penktą dešimtį įpusė­ jęs vyriškis. nei kalen­ doriaus. Atsiliepė storas vyriškas balsas. ." Užlipau nutriušusiais laiptais ir tyliai pasi­ beldžiau į duris. atskirtame dūminio stiklo durimis. tačiau aš. Apsaugininkas buvo putlus. „Taip atrodysi panašesnis į mokytoją ir paliksi geresnį įspūdį pašnekovui. nei paveikslų. didelė galva. regis. priverstinai sulyginti pigumu atsiduodančia plaukų želė. kad ap­ saugos būstinė yra ne čia. Nei gėlių. o anapus gatvės.per ilgą laiką sumišę ciga­ rečių. net be lifto. tad nekreipkite per daug dėmesio. Gretimame kambaryje. storos rankos. Įtrūkusi betoninė siena tarsi puse lūpų bylojo: „Vis viena mane anksčiau ar vėliau sulygins su žeme. Daugiau nieko nebuvo.Kartais tu pats atrodai kaip studentas. Keistai tuščias kabinetas atrodė it laiko pamirštas seno pasaulio kampelis. tankūs plaukai vietomis pražilę. Kai atidariau duris.

Žinote. Jo akys be akinių buvo šaltos it amenėliai nuo mėnulio paviršiaus.Jau treti metai. Tačiau pati tyla daug ką išraiškingai bylojo.Hmm.visiškai pribaigs. pavalė juos servetėle ir vėl užsidėjo.pri­ sistatė. vidun nepūtė joks vėjelis.Pasiimkite iš ten kokią kėdę. . mokytojau. tas šaltis nutolo ir jo vietą užpildė tarsi valingos nuosėdos. . vėl įsistebeilijo į mano vardą. . Savo vizitinės kortelės nedavė. Jis dar kartą paėmė mano kortelę ir.Esate labai jaunas mokytojas. . Buvo panašu. tarsi kažką pasitikrindamas. Kondicionierius sugedęs. Lūpose šmėkštelėjo perdžiūvęs šypsnis. Tik atsklido gatvės triukšmas. . Juk karšta. aš visada pavydėjau mokytojams. Visi gerokai suprakaitavę.tarė. trumpai pasisveikinau ir padaviau savo vizitinę kortelę. nusivilkite švarką. Mes čia kiek užtruksime. nesivaržykite.įėjau į kabinetą.Kiek laiko dirbate? Apsimečiau truputį mąstąs: . padoraus ventiliatoriaus irgi nepastato . esu apsaugos viršininkas. Prie šviesoforo sustojęs sunkvežimis gergždamas sucypė oriniais stabdžiais. jis nusiėmė akinius juodais rėmeliais. nors langas atdaras. Apgailestauju. . . Bet akys už akinių 179 . Nuo prakaito šlapi marškiniai buvo prilipę prie kūno. Kabinete buvo karšta. Vis dėlto nė vienas iš tų žvilgsnių nebuvo skirtas žmonėms nuraminti. kad taip karšta.pratarė jis. Atsinešiau kėdę kaip lieptas ir nusivilkau švarką. o vien į jus pasižiū­ rėjus ir man karšta. . Sekmadienį niekas taisyti neina. . kurių garsas priminė vėlyvojo Beno Vebsterio tenoro saksofoną.Mano pavardė Nakamura. Apsaugininkas tylėdamas ją paėmė ir kurį laiką sposojo į ją kietai sučiaupęs lūpas. Kai vėl užsidėjo akinius. Aš priėjau prie to stalo.tarė apsauginin­ kas. . Tada padėjo ją ant stalo ir pažvelgė į mane. Daugiau nieko nepasakė. kad taip jis įpratęs kaskart pasitikti naują žmogų.

Pirmą kartą ją matau po Graikijos. Tačiau niekada per pamokas nekeldavo rankos norėdamas ką nors pasakyti. Mano „mergina" vilkėjo paprasta mėlyna suknute trumpomis rankovėmis. Jo mandagi šneka tebuvo tik priedanga. nesi­ imdavo iniciatyvos. patogiausia yra dirbti mokytoju mokykloje. 11 Nindžin (jap. ant kelių pasi­ dėjusi baltą rankinę ir kreminės spalvos nosinaitę. Nėra ką ir sakyti. Pailgo veido. kaip mokytojui. Aš irgi dažniausiai jį taip vadinau. paskui pažvelgiau į jos sūnų. . Nebuvau labai protingas.). jis iš tiesų priminė morką. be reikalo burnos nepraveriantis vaikas. bet visi bendraklasiai draugai jį vadino Morka11. tai į tą apsaugininką. Nekėlė jokių keblumų. kad tapau prekybos centro apsaugininku. jog ją jau gerokai nukamavo. Kartais pagalvoju. nėra naktinių pamainų. šiaip ar taip. Baltomis aukštakulnėmis basutėmis. Jo vardas buvo Nimura Šin’iči.tyrinėjo mano gelmę it gilumų grobuonis.Jūsų atostogos ilgesnės nei mėnuo. Ir savo vaikams sakau .. gaunate visokių dovanėlių. kai ateidavo jo eilė tvarkyti klasę. ausyse .užaugę tapkite mokytojais. neišsisukinėdavo. Bet likimas lėmė. Plaukai dailiai surišti viršugalvyje. styrančiais banguotais plaukais. bet man. Ypač žodis „mokytojas" jo lūpose norom nenorom skambėjo žeminamai. sekmadieniais nereikia eiti į darbą. Nebuvo nemėgstamas. jis buvo parankus mokinys.galėjau ir aš pasistengti mokytis ir pats tapti mokytoju. nepamiršdavo namų darbų. 180 .. Iš veido matyti. . tik ir laukiantis men­ kiausio judesio. Motina nebuvo tuo labai patenkinta. Pabrinkusiomis nuo verkimo akimis ji vis žiūrėjo tai į mane. Trumpam dirstelėjau jai j akis.maži auskariukai. tačiau nebuvo ir itin populiarus. Buvo ramus. nes. Gerai mokėsi.

Jūs turbūt manote: „Žinoma. ar ne? . 6800 jenų.atsakiau. Mes juk dirbame klientų aptarna­ vimo sferoje ir nesame suinteresuoti be reikalo aštrinti tokių dalykų.Jei būtų pirmas kartas. . . blogiausiu atveju daugų daugiausia susisiekiame su šeima ir paprašome atkreipti dėmesį. Tokius reikalus norime sutvarkyti kuo paprasčiau .Berniuko motina jums turbūt jau papasakojo apie įvykį tele­ fonu? ..tariau. Juk taip ir yra. truputį pagąsdina­ me. Paprastai atsivedame į šitą kabinetą.pasiteiravo manęs apsaugininkas.Taip. vagiliauti nega­ lima. tad puikiai tai žinau. . pakėlė kartoninę dėžę nuo žemės ir uždėjo ant stalo.atsakė apsaugininkas. Net mokyklai nepranešame.Aštuoni segikliai. 181 . Pasaulyje apstu daug baisesnių nusikaltimų negu aštuonių segiklių vagystė. Atrėmiau tą žvilgsnį stengdamasis nepasirodyti agresyvus. Paėmiau vieną ir apžiūrėjau. .tokia mūsų parduo­ tuvės politika dėl vaikų vagiliavimo. jei taip manote. Aš prieš ateidamas dirbti čia apsaugininku ilgai tarnavau vietos po­ licijos nuovadoje. .Tai viskas? ." Ar ne? Aš nieko nesakiau. Tai nusikaltimas. Tada pastūmė ją manęs link. Viskas.Bendra suma būtų 6800 jenų. Padėjau segiklį atgal į dėžę.Taigi. . Buvo priklijuotas kainos lipdukas 850 jenų.Papasakojo.Jis vagiliavo. Bet kam dėl aštuonių segiklių daryti tokią istoriją. Dėžėje gulėjo aštuoni maži popieriaus segikliai plastikinėse pakuotėse. .Taip. Apsaugininkas kalbėdamas žiūrėjo tiesiai man į akis. Juolab juk mokinukas. . ar ne? . . . parduotuvė irgi nekeltų šitiek triukš­ mo dėl tokios menkos žalos.Nieko tokio.

Nebuvo ką daryti. Antrąkart . Bendra suma .ką gi jis vagia. todėl šįkart priverčiau parodyti nuolatinį autobuso bilietą . girdite? O be to. nei kur mokosi.taip sužinojau jo vardą ir pavardę. Gal iš tiesų taip darė ir kitose parduotuvėse. Kiek mums žinoma. Nesijautė kaltas. kaip Morka per pertrauką par­ davinėja kitiems mokiniams vogtus segiklius. nesigailėjo.pasakiau. o ir aš nenusukau žvilgsnio. Abu kartus aš jo klausinėjau. Jis stabtelėjo ir laukė. ar ne verčiau būtų pasirinkti kitą parduotuvę? . .Vis dėlto šis berniukas šiandien apsivogė ne pirmą kartą. nei antrą kartą jis užsispyręs nepasakė nei savo pavardės. .penkiolika automatinių pieštukų. Kitaip tariant. kad ir veidą ima atpažinti. Arba vagia grynai pasilinksminimui. Policija tai vadina tylos procedūra. . Vėl stebeilijo į mane. Trečias kartas. Ne mielus daikčiukus.Ir aš nežinau. ir stebėti turėtų atidžiau. Aš pamėginau įsivaizduoti. kad jei nepasakys vardo. kaip į tokį klausimą atsakyti. tylėjo kaip vandens į burną prisisėmęs.nesiimu daug samprotauti. Jei norėtum viską sklandžiai įvykdyti. Šitiek atlyginimo l82 . vis vien tylėjo. ko klaustum. Ką tik sakytum.aštuoni kompasai. Galbūt jam neįtikau savo fizionomija. Net paklaus­ tas.Yra dar vienas dalykas . . Galbūt mūsų parduotuvė labai pati­ ko. ir bausmė pagautam būtų griežtesnė.Kurių galų reikėtų taip aki­ vaizdžiai vagiliauti toje pačioje parduotuvėje? Jei kelis kartus iš eilės taip elgiesi.Nelabai suprantu. Bendra suma 9750 jenų. tai jau trečias kartas. Pirmą kartą .8000 jenų. buvo nepaklusnus ir nemandagus. Aš juk tik prekybos cen­ tro apsaugininkas . Ne savo reikmėms. ar sutinka. visada vagia vienos rūšies daiktus. kol situacijos detalės įsiskverbs man į galvą. Tai buvo tiesiog neįtikėtina. todėl ge­ rai prisimenu. savaime suprantama. arba parduoda draugams mokykloje. nei pirmą. iškviesiu policiją.

Mano toks darbas . Pirmą kartą pastebėjau. Bet nieko nepasakė. Tokį segiklį galėjai rasti kiekvienuose namuose. Jei norite sužinoti. jau seniau norėjau paklausti . pone mokytojau. neatsakė.. Ką toliau daryti . žinoma. užvėręs langus. Jis užsidaręs visas duris. Jei dabar čia jį ir mėginčiau tardyti..už tai gaunu atlyginimą. stebėti vaizdo kameras. bet gal buvote kur išvykęs per atostogas? . . bet per tą laiką nepratarė nė žodžio. O gal geriau perduokime šitą 183 . gal paklauskite jo paties? Šiandien jis jau trys valandos kaip čia. tarsi aš būčiau svarbi dalis. atsivesti į šitą kabinetą . Keistas. kad jo veidas visai kitoks nei buvau įpratęs jį matyti. ką siūlytumėte daryti? Kaip mo­ kytojui. ar jis mane girdi.Gal kas tave prigąsdino. tai ką darysime? . jums turėtų tai geriau sektis.paklausė manęs apsau­ gininkas.Tiesa. aptikus vagiliautoją.atsakiau.tai buvo kone iki tobulybės išgryninta pigi kanceliarinė prekė. veikiau­ siai nieko nepeščiau. kad taip pasielgei? Morka.Niekur ypatingai nebuvau. Apgailestauju.vaikštinėti po parduotuvę. .jau kitas klausimas.. Aš atsisukau į vaiką ir ramiai paklausiau: . Aš nusprendžiau liautis. kiekvienoje įstaigoje . be išraiškos. tačiau nesukalbamas. Sunku pasakyti. . žvilgsnis bukas ir nesuteiktas. Todėl ir paprašiau jus pakviesti. Dar kartą pasiėmiau segiklį ir įdėmiai jį apžiūrėjau.. Iš pažiūros ramus. Ypač sunku.negaunu. Vis dėlto jis smulkmeniškai tyrinėjo mano veidą.Na. . kai įsivelia vaikai.Kodėl ėmei segiklius? Morka. Ap­ saugininkas įsidėjo Seven Stars cigaretę į burną ir prisidegė Bic žiebtuvėliu.kur jūs taip gražiai įdegėte? Čia tiesiogiai su šiuo reikalu nesusiję. . Pone mokytojau. Tada pasisuko šonu ir išpūtė dūmus. tyliai pakėlė galvą ir pažvelgė į mane. ligi šiol įbedęs žvilgsnį į grindis. kad teko kaip tik laisvadienį.

Tiesa? . galvos kertėje galvojau apie visai ką kita. Norom nenorom.Dabar ketvirtokas.reikalą policijai? Man taip būtų daug lengviau. kad vagiliavi­ mas yra nusikaltimas. kad jis pridarė jums tiek rūpesčių. Neklystu? 184 . Kodėl taip bepras­ miškai vagiliavo. nelabai suprantu. kad trys kartai yra per daug. .jūsų auklėtinis. Prisakysiu sūnui.Šitas vaikas .Kitaip tariant. nenorite. ar ne? Jūs jį kasdien matote klasėje. išsiaiškinsiu motyvus. turi galvą ant pečių. . .Bet man atrodo. Mokytojau.Nimura Šin’iči .Pranešiu apie viską ir tėvui. .Kol nepakalbėjau su vaiku. Beviltiškai stengiuosi. Tikrai labai atsiprašau. tiesą sakant. dar maždaug metus ir keturis mėnesius bus jūsų klasėje. Manau. Lig šiol jis nekėlė jokių problemų.pra­ tarė balsu be intonacijos. . . Todėl kurį laiką nesusigaudžiau. . Tuo metu aš. Į jos neegzistavimą. apšiurusio prekybos centro apsaugos kabi­ netas man priminė tos Graikijos salos policijos nuovadą. Prie aštuo­ nių segiklių ir rugsėjo sekmadienio popietės. Jis krestelėjo cigaretę virš peleninės ir nukratė pelenus.Tikrai taip.pasakė apsaugos viršininkas bodėdamasis. Mintys savaime nukrypo į Sumirę. ką jūs apie tai manote? Aš giliai įkvėpiau ir vėl sugrįžau mintimis į dabartį. vadinasi. tarsi kovočiau su vėjo malūnais. . kad šitas įvykis būtų užregistruotas policijoje. Kažkur turi būti stabdžiai. ir pusė dienos nueina velniop. Vėliau ramiai su juo pasikalbėsiu.Klausykite. Tada dar kartą pažvelgė į mane ir tarė: . nieko negaliu pasakyti. Tariau: . Jau girdėjau tai nežinia kiek kartų. ką tas vyriškis man nori pa­ sakyti.pašnekovas anapus akinių prisimerkė. Daugiau rūpesčių jis nebepridarys. šią akimirką negaliu įsivaizduoti.

dažnai kyla iš subtilių psichologinių nukrypimų. Ne dėl pinigų .O šitas vaikas jau per pusę metų.Na. kaip ilgai ir ramiai su juo pasišnekėti akis į akį. Jie atrodė it dešimt juodai apžėlusių nutukusių gyvių. . Nė nenujautėte. nėra kito būdo problemai įveikti. tarsi stebėtų retą gyvūną.Tai.Neklystate. Neretai vaikai vagiliavimu nori kažką pasakyti. esminė problema niekur nedings. štai net tris kartus pagautas vagiliaujantis.Taigi. ir net nesitikint didelio poveikio.O kiek mokinių yra jūsų klasėje? -35. Juk taip? Juk tokius dalykus bent iš tolo galima nujausti. Gailiuosi dėl to. Niekieno neprigrasintas. . turėtumėte spėti visus sužiūrėti. o ne iš nusikal­ tėliškos prigimties.iš motinos supratau. . Bežiūrint į juos man pasidarė sunku kvėpuoti. Apsaugininkas sumaigydamas užgesino cigaretę ir pusiau pra­ verta burna ilgai spoksojo į mane. visada vienas.nė nenuma­ nėte.Pasakysiu kaip mokytojas . Taigi šis vaikas akivaizdžiai turi problemų. kiek mums žinoma. . Ne iš būtinybės. . Ant stalo padėti jo pirštai buvo siaubingai stori. kad kišenpinigių gauna daugiau nei pakankamai. jei būčiau atidžiau stebėjęs. Kitaip tariant. kad šitas vaikas galėtų kelti rūpesčių. universitete dėsto visiems. ką dabar pasakėte.. Be to. Tačiau nėra lengva vien iš pažiūros nuspėti tokį nukrypimą. turbūt būčiau ką įžvelgęs. Vagia vardan vogimo. nelieptas pavogti ir pristatyti. kas mokosi pedagogikos ar ko ten? 185 . ne dėl vienkartinio įgeidžio. Jei poelgį ištrauksime iš kon­ teksto ir vaiką nubausime tik už tą poelgį. Ji vis iškils kita forma. .įprotis vagiliauti. Žinoma. Bet sakote . ypač vaiko. Auklėju jį nuo trečios klasės. nusikaltimas iš įsitikinimų. kol bus rasta ir panaikinta pama­ tinė priežastis.

Tada pasiėmė rankšluostėlį ir nusišluostė prakaitą nuo storo kaklo. Čia dirba šimtai žmonių. kiek 186 . Fi­ zinių bausmių taikyti negalima.. Veikiau jau pablogės.Bet kurioje knygoje. Jis atsikvėpė ir vėl padėjo dėžę su segikliais po stalu. .čia tik 6800 jenų nuostolis. Lengva gražiai kalbėti. . Kaip gera ir patogu. ką iš tiesų jie tuo poelgiu nori pasakyti. Pasaulis pilnas tokių žmonių. tačiau pagalvokite apie apvogtuosius. mokytojau. kai dirbau policininku. kol viską kruopščiai išsiaiškina. mes taip elgiamės iš malonumo? Jūsų išraiškos byloja . Tai psichologijos pagrindai . Jei suskaičiavę kasos pinigus randa šimto jenų neatitikimą.subtilus psichologinis nukrypimas? Klausy­ kite.Ne vien ten. Šitoje ankštoje Japonijoje yra susigrūdę 110 milijonų žmonių.jis vangiai pakartojo mano žodžius. . Visa kita nesvarbu. dirba viršvalandžius. nuoširdžiai mėgindamas suvokti. Negali žmo­ gaus vertinti pagal pažymius. visi pabąla radę 1 ar 2 jenų neatitikimą.Ponai. Pasikalbėkime ir palengva raski­ me sprendimą. aš nuo ryto iki vakaro bendravau su nesubtiliai pakrikusiais žmonėmis. Galėtum šluoti ir mesti lauk. Vaiko siela yra tyra. Man šiaip nesvarbu. Visi žmonės lygūs.galima rasti bet kurioje knygoje. Vagiliavimas yra vaiko sielos pranešimas. Jei aš visų tokių žmo­ nių būčiau širdingai ir ilgai klausęsis. išvardysiu pamatines tiesas. Be didelių sukrėtimų vaikai baigs mokyklą dainuodami apie jonvabalius . nebūtų užtekę ir tuzino smegenų. Pamėgin­ kite padaryti juos visus lygius. kad visi žmonės būtų lygūs.O ką reiškia . Juk neįmanoma. apsimesti ne­ matančiu ir atidėti problemos sprendimą. Manote.kaip džiugu. Nesu nieko panašaus girdėjęs. Ar žinote. Bus tikras pragaras. Bet ar pasaulis nuo to nors truputį pagerės? Nė kiek. . Pakanka užmerkti akis. Kas lieka atpirkimo ožiu? Mes.

187 . Vaikas irgi tylėjo. Morkos mama kartkartėm klau­ siamai pažvelgdavo į mane. . Tačiau juk žinote. žinokit. Morkos motina irgi tylėjo. kad atėjote.keista. . Aš nepaliaujamai galvojau apie visokiausius dalykus. . kurių iš pat pradžių nederėjo laikyti bet kur. kad tai gana svarbūs raktai. . kad labai svarbus reikalas ir žūtbūt dabar reikia raktų. . aišku. paskolink raktus nuo sandėlio. Sprendžiant iš jų tono atrodė.Tai bus viskas. Kitame kabinete vienąkart suskambo telefonas ir kažkas pakėlė ragelį.uždirba kasininkė šitame prekybos centre? Kodėl mokinių ne­ mokote tokių dalykų? Aš tylėjau.Tada nelieka nieko kita. Tai mano galutinė nuomonė.Ačiū.Ar nebūtų gerai. Tačiau įsidėmėkite. nerado. . ką dabar daryti? Pasakiau: . Visa kita patikiu ponui mokytojui ir mo­ tinai.Būtų neblogai. ." Atėjusysis pasakė. Ap­ saugos vadas taip pat pagaliau pavargo šnekėti ir kuriam laikui nugrimzdo tylon. visą laiką buvo čia padėti.pasakė. Tuo viską ir baigsime.atsigręžęs į mus neišraiškingu dalykiniu balsu tarė mums apsaugos vadas Nakamura. jei pakabintume jį ant virvės nuo lubų žemyn galva. Tokie. Raktų ieškojęs vyriškis pasidavė ir burbėdamas išėjo. kaip kantriai ir ilgai su juo pasišne­ kėti. bet raktų nerado. . „Nėra. Kažkas iš kito kambario nepasibeldęs įėjo į kabinetą ir paprašė: „Viršininke. abu lėktume iš darbo. Morka kaip ir anksčiau bukai spoksojo į grindis. bet raktų. kol ištars „Atsiprašau"? . Jis išvertė kelis stalo stalčius. jei dar kartą nutiks tas pats." „Viršininkas" kurį laiką ieškojo stalčiuje. Buvo siaubingai karšta.jei taip iš tiesų pasielgtu­ me. Mes trise visą laiką tylėjome.Taigi.

pa­ purtė galvą ir kažką lėtai išpūtė. kad aš jaučiu jums asmeninę antipatiją. Ji linktelėjo. Todėl prašau nesupykti. Paskui jį parvežčiau namo. bet galiausiai to neištarusi sėdo viena į mašiną.Jei žmonės nėra lygūs. o berniukui . Atsisegiau 188 . iš rankinės išsitraukė saulės akinius ir užvedė variklį. Nemoku paaiškinti." Aš ją pasikviečiau į šalį ir paklausiau. Ar suprantate? Man nemalonumai ne prie širdies. . . nes aš norįs pasikalbėti su berniuku dviese. Ji linktelėjo. Jai išvažiavus nusivedžiau Morką į akį patraukusią šviesią kavi­ nę netoliese. kažkas man neduoda ramybės. pone mokytojau. tarsi nieko negirdėtų. Tai nereiškia. Klauskite drąsiai. . kur daugmaž būtų jūsų vieta? Apsaugos vadas Nakamura giliai į plaučius įtraukė dūmų. bet iš pirmo žvilgsnio jūs man kažkuo užkliuvote. aš irgi. bent jau tikrai nesu toje pačioje vietoje kaip jūs. .Dar vienas dalykėlis.Žinau. Tikriausiai gerai sutariate su mokinių tėvais. . sėdėdamas ir žvelgdamas į mane.tariau. pone mokytojau. Ir šnekate nuosekliai. kad nemandagu taip sakyti.kuo.pratarė apsaugininkas. ar negalėtų viena dabar važiuoti namo. malonios išvaizdos. tarsi mėgindamas priremti prie sienos. Bet nesirūpinkite. jūs man kliūvate. Norėjo kažką pasakyti.Nežinau. Aš pakilau nuo kėdės. Bet darbas yra darbas. rimtai. Jaunas. Morka atrodė taip. aukštas.Ar galėčiau paklausti šio to asmeniško? . Pagaliau lengviau atsikvėpiau po oro kondicionieriu­ mi. viskas lyg ir gerai. Ji požeminėje prekybos centro aikštelėje buvo pasistačiusi rau­ doną „Tojotą Celicą.ledų. bet im­ siu ir pasakysiu: vos jus pamačiau. Jūs kažkuo man nepriimti­ nas.tada situacija bus kur kas nemalonesnė.Prašom. jiedu baikščiai pasekė mano pavyzdžiu. . gražiai įdegęs. po galais. Man tiesiog parūpo . užsisakiau sau šaltos arbatos. .

Ar žinai. Aš gėriau šaltą arbatą. Jie pamažu tirpo lėkštėje. tarsi būtų ištiktas ilgalaikės nesąmoningumo būsenos.Aš tą draugę mylėjau. Todėl sėdau į lėktuvą ir nuvykau jos ieškoti net į Graikijos salą. Veidas dar buvo sustingęs. . bet per vasaros atostogas buvau trum­ pam nuvykęs į Graikiją. nei žvilgsnis nepasikeitė. to nė nepastebėjo. it susvetimėję sutuoktiniai. . atsidusau ir vėl kuriam laikui nutilau. Bet nieko nepra­ tarė. Pietų Europoje. Mes ilgai tylėjome susėdę vienas priešais kitą. Atrodė. deja.pasakiau. Ji buvo man brangesnė už visus ir už bet ką. Tik. Jis puikiai girdi. auga alyvuogės. Morka šiek tiek prasižiojo ir pažvelgė į mane. Tie žodžiai tiesiog natūraliai kilo iš širdies. bet Morka. liko tokie pat kaip apsaugos kabinete. neradau. kur yra Graikija? Žiūrėjome vaizdajuostę per socialinių mokslų pamoką. regis.Visaip būna. Prieš einant prie mūsų staliuko padavėjos veidas kaskart įsitempdavo. ką jam pasakoju. Bet važiavau ten ne pasilinksminti. . Morka vis tebetūnojo užsisklendęs tyloje. Morka lėtai pakėlė galvą ir pasisuko į mane. Maždaug 500 metų prieš mūsų erą ten klestėjo senovės civilizacija. Daug salų. Aš užsimerkiau. nusirišau kaklaraištį ir įsidėjau į švarko kišenę. . Mažas rankutes susidėjęs ant kelių. Buvau ten nuvykęs. Vienoje iš Graikijos salų dingo mano draugė ir važiavau jos ieš­ koti. nusukęs žvilgsnį. . Sokratas mirė išgėręs nuodų.viršutinę marškinių sagą. Niekaip negalėjau 189 . Labai graži šalis.Niekam dar nesakiau. It dūmas. Visai nesi­ stengiau pralaužti ledų.pasakiau po ilgos pertraukos. prie Viduržemio jūros. Atėnuose gimė demokratija. bet į akis po truputį ėmė grįžti šviesuliukai. Ji tiesiog tyliai pranyko. Nei veido išraiš­ ka. stebeilijo į grindis. Tačiau nieko nepešiau. tačiau jis prie ledų nė neprisilietė. Labai mylėjau. .

sklisdavo šiltas gardus kvapas. Kad ir kaip žiūrėčiau.Žinai. Ten buvo namas. Ir žinok. kaip mama virtuvėje ruošia vakarienę. koks matyti peizažas ir kas dabar iš jo yra pranykę. tuo geriau. Namas mažas ir pa­ prastas. Man jau lengviau buvo manyti. Namie buvo tėvai ir vyresnė sesuo. Ten visi galėjo suprasti vienas kitą. . Nors gal. kad ir ką jaustų. Kuo atviresnė vieta. Dažnai įsivaizduodavau kažkur esantį tolimą miestą. kurioje aš iš tikrųjų turėjau būti. Galbūt aš jau daugiau nieko ne­ benoriu matyti.Aš nuo vaikystės visąlaik gyvenau vienas. tėvai nepanašūs į tokius. Aš visada mintyse piešdavau tą vietą ir pats į ją įsiliedavau. Niekas šeimo­ je nesuprato mano jausmų. Noriu atsistojęs ant pačios viršū­ nės apžvelgti visą pasaulį aplinkui ir savo akimis patikrinti. Galbūt ir nenoriu to pamatyti. Tiesiog kalbėjau pats sau. man buvo sunku pripažinti. Vakarais girdėdavau. . užtat atgaivinantis. kažkokių toli­ mų giminaičių atiduotas šitai šeimai. Neva kažkokiomis aplinkybėmis. Arba gal paimtas iš vaikų namų. Priėjusi padavėja paėmė Morkai iš po nosies lėkštę su ištirpu­ siais ledais ir padėjo priešais mane sąskaitą. praradęs tą draugę. 190 . Kuo aukštesnė vieta.rasti. o jame gyveno mano tikroji šeima. Nė vieno. kurie įvaikintų našlaitį. tuo geriau. bet nė su vienu gerai nesutariau. kad esu įvaikintas. kad tai nėra tikėtina. ką aš dabar labiausiai noriu padaryti? Įlipti kur nors aukštai. aš daugiau nebeturiu draugų. Tiesiog gar­ siai galvojau. Vienaip ar kitaip. Todėl dažnai įsivaizduodavau. lyg į kokią piramidę. Dabar pagalvojęs suprantu. Nežinau. Aš kalbėjau ne Morkai. kad pats esu su ta šeima susijęs kraujo ryšiais. Ten buvo vieta. kad tie žmonės man visiškai svetimi. galėjo garsiai pasakyti.

kai aš buvau penktokas. kad tai savaime suprantama . yra nešvarus ir su juo daug vargo. kurį vienintelį iš visos šeimos labai mylėjau. tarsi lietingą vakarą stovėtum prie didelės upės žiočių ir nepaliaujamai žiūrėtum. viską matau tik vieno žmogaus akimis. . ten sėdėdavau ir šnekėdavau su juo apie viską. . Tiesiog susitikdavome kasdien. Tačiau universitete aš sutikau tą draugę ir pradėjau kiek kitaip manyti. nuspręsdavau ir veikdavau. tačiau nesutikau tokio pašnekovo. Atseit šuo kelia triukšmą. pasišnekėdavome apie šį bei tą. Daugiau man nebeleido laikyti šuns. kartu žaisdavome futbolą.jei kartą ko išmokdavo. Kai nebeliko šuns. bet labai protingas. Vienas galvodavau. Bet nesijaučiau itin vienišas. kaip vanduo liejasi į jūrą? Morka neatsakė. Knygos ir mu­ zika tapo mano geriausiais draugais. prisimindavo visiems laikams. Ėmiau manyti. Ten vėrėsi man neregėti peizažai. su niekuo nesitardavau. Būdamas vienišiumi jautiesi taip. kad ilgą laiką vienas sau galvodamas tampu ribotas. Jei turėdavau kokių sun­ kumų. Kasdien ves­ davau jį pasivaikščioti. Turėjau ir mokykloje keletą draugų. .Mano tikruose namuose gyveno šuo.žmogus galų gale gyvena vienas. kad būti vienišiumi kartais labai liūdna. kuriam būčiau galėjęs atverti širdį. Bet tas šuo žuvo partrenktas sunkvežimio netoli namų. eidavome dviese į parką. 191 . Maniau. aš ėmiau skaityti knygas užsidaręs vienas kambaryje. Buvo mišrūnas. Ar esi kada nors lietingą vakarą stovėjęs prie didelės upės žiočių ir žiūrėjęs. Supratau. Mes supratome vienas kitą. kaip gausybė vandens liejasi į jūrą. Tai buvo pačios smagiausios mano vaikystės akimirkos.pasakiau. Knygų pasaulis man atrodė daug gyvesnis nei aplin­ kinis pasaulis.Aš esu.

Netoli jo namų tekėjo upelis. Upelis buvo vargiai panašus į upę. ar ne. priėjo prisegta didelė raudona plastiki­ nė identifikavimo kortelė. Nuo ten pareiti iki jo namų užtruko pusvalandį. Paprastas raktas. staiga nusviedžiau raktą upelin. Tiesiog didelė nuotėkų srovė. Mes išėjome iš kavinės. ištraukė iš ten raktą ir pada­ vė jį man. kai aplinkui dar plytėjo dirbami laukai.Morka plačiai atsimerkęs žiūrėjo į mane. Upelis 192 . Tikriausiai Morka buvo paliktas vienas kabinete. Kai padėjau ranką Morkai ant peties. ar vanduo teka. Pakilo nedideli purslai. purvinas ir sumažintas. Upelio dugne veši vasaros žolynai. Turbūt valstiečiai naudojo jį kaip drėkinimo kanalą tais laikais. Aš taip pat atsistojau greta ir žiūrėjau žemyn. Tada aš pasiėmiau švarką ir sąskaitą ir lėtai atsistojau. nei galėjau įsivaizduoti. kad tai tas sandėlio raktas. Ilgai taip stovėjome nejudėdami. mudu su Morka nepratarėme nė žodžio. Keistas vaikas. Morka sustojo vidury tiltelio ir persilenkęs per turėklus pažvelgė žemyn. Ir tau reikėtų kada pažiūrėti. pajutau glaudžius daugybės žmonių saitus su tuo raktu. Aš nelabai suprantu. Žinau tą jausmą. Bet iš tiesų taip yra. skleidė vos juntamą skalbimo miltelių kvapą. Net neaišku. Vis dėlto šito vaiko širdis didesnė mįslė. jis irgi atsistojo. Morka įsikišo ranką į kelnių kišenę. kodėl taip liūdna žiūrėti. Pėdindami greta. Kiek padvejojęs. Panašu. kurio ieškojo apsaugos vadas Nakamura. jis atrodė labai neaiškus. Akinamai nušviestas saulės. rado jį stalčiuje ir paskubomis įsibruko kelnių kišenėn. Tačiau dabar vanduo drumzlinas. kaip upės vanduo maišosi su jūros vandeniu. virš jo kabojo betoninis tiltas.“. Kai paėmiau raktą ir pasidėjau ant delno. Ant jos parašyta „3 sand. guli atverstas komiksų žurnalas. Turbūt šitokios būsenos nenori grįžti namo.

pamaniau. Ji nuvedė Morką į jo kambarį antrame aukšte. kur jis įkrito.pasakė ji man tyliai. . Akys raudonos ir paburkusios. jo motina mūsų laukė. Turbūt grįžusi namo be paliovos viena verkė. . Aš ištiesiau ranką ir Morka švelniai į ją įsikibo.kur tai galėtų būti patyręs. Juk tai jų svarbus sandėlis.Kalbėjomės. Turbūt todėl. Sekma­ dieniais namai būdavo tušti . tarsi būtų išėjęs į kitą pasaulį. Tą jau esu seniai kažkur . .Jis atrodo kiek geriau nei anksčiau. Nieko jam nesakyk. . Mudu su Morka kurį laiką dar stovėjome ant tilto žvelgdami į vandens paviršių ten. o mane pasikvietė ne į svetainę. . Kai pirmąkart pamačiau jo veidą tame apsaugininko kabinete. . Didžiulis avokado spalvos šaldytuvas.Dabar jau nebėra prasmės nešti jį atgal. ką daryti.Tikrai kur nors yra atsarginis raktas. Ilgainiui praeis. o prie valgomojo stalo virtuvėje.pasakiau tarsi pats sau. kad ten lengviau šnekėti. didelis šviesus langas į rytus. . Kas ant liežuvio užplaukė.vyras arba dirbo. Persirengusi dailia balta palaidine be rankovių ir klostuotu sijonu. Iš esmės šnekėjau aš vienas. Jos vyras dirbo nekilnojamojo turto agentūroje miesto centre.. . Delne pajutau ploną jo rankutę..Apie ką kalbėjotės? .Ką paskui veikėte dviese? . bet dėl drumzlino vandens nebuvo matyti.atsakiau. savijauta šiek tiek pagerėjo. 193 .Nereikia taip sielotis. Todėl verčiau kurį laiką palikti jį ramybėje. Nesu mačiusi tokio jo žvilgsnio.Apie šį bei tą. Kai priėjome namus.nebuvo gilus. Taip susikibę parėjome iki jo namų. . tikrai nebežinojau. kur raktas nugrimzdo. Atrodė. Atsikračius rakto. arba žaidė golfą. virtuvė su sala.

kad nuveš mane iki mano namų Kunitačyje. Be jokių įrodymų. . 194 . nejaukiai šnekėjomės.paklausė ji manęs stovėdama prie šviesoforo. yra geras vaikas. tiesiog. kad tu nusiramintum. kaip apskritai su juo kalbėtis.Ir nereikia per prievartą kalbėtis. kad ir kokių būtų. juos ištiesdavo.Kaip manai. Mokyklai apie šį įvykį nepranešiu.Bet jis beveik nieko nekalba. Šnekė­ dama ji nervingai virš stalo sunerdavo abiejų rankų pirštus. Todėl tu verčiau per daug nesigilink. Negalėjau neprisiminti. Jis turi gerą nuojautą ir turbūt akivaizdžiai mato.Svarbiausia. Atrodė.pasakė ji. ką tie pirštai su manimi darydavo lovoje. Mes sėdėjome vienas priešais kitą prie valgomojo stalo ir. kas buvo tarp jos ir manęs. Vaikai turi savo pasaulį. kad tarp mūsų su vyru ne viskas gerai. sugniauždavo. . .Kai viena namie laukiau jūsų pareinančių. Aš papurčiau galvą: . kad tie žodžiai ją po truputį ramina. Žinoma. Jis turi galvą. pats prabils. kad tai įsiskverbų į jos smegenis. Tai laikina.Aš lėtai ir ramiai kartojau tą patį.Aš kartais nebežinau. Aš tylėjau. išspręsiu visas problemas. Ji pasakė. . tad ilgainiui viskas stos į reikiamas vėžes.. turėjo omenyje tai. Ir. Ji taip pat daugiau nieko nebesakė. Pats ramiai su vaiku pasi­ šnekėsiu. . tas jausmas tik stiprėja. staiga ši mintis šovė į galvą. . regis. steng­ damiesi fiziškai nesusiliesti. ar jis ką nors nujaučia? . Jei panorės kalbėti.Kodėl taip manai? . Kaip dažniau­ siai apie problemišką vaiką kalbasi mokytojas su motina. .Ar gersi ko nors šalto? Papurčiau galvą.

Abi rankas susidėjusi ant vairo. kas yra teisinga. Veidas atrodė bejausmis. nenorėčiau to t^ip supaprastinti.Ir tavo taip pat? . . pasuko raktelį ir užgesino variklį.Klausyk. jei tai galėtų tęstis. Suvokiau. . . Visų labui. kondicionieriaus šniokštimas. yra teisinga? Nepasakytum? Atvirai sakant.O kaip aš? O aš ar patenku tarp tų visų? Patenki. saloną užplūdo nejauki ramuma. . Užtraukė rankinį stabdį.tariau. Ji nieko į tai neatsakė. .pasakiau vienu atsikvėpimu. Bet neįstengiau to pratarti. Bet kas yra teisinga? Į tai aš irgi nesugebėjau deramai atsakyti.bet aš negaliu tapti problemos dalimi. mums reikėtų liautis susitikinėjus.Ypač tavo sūnaus labui. . jog dabar pat ją paimčiau. Būdamas problemos dalimi negalėsiu tapti sprendimo dalimi. Kas yra neteisinga . bet man bus skaudu su tąvim išsiskirti.Daug mąsčiau. . Ėmiau vaizduotis jos glotnų kūną po palaidine.Taip. žvelgė tepalo spaudimo matuoklio pusėn. Bet taip nėra teisinga.norėjau atsakyti. . Nu­ tilo variklio gausmas.Visų7. man nelabai aišku. 195 .O kas. burna išdžiūvo. Būtų puiku. . . . Ji nusi­ ėmė tamsiai žalius Ray-Ban saulės akinius. paskui apsigalvojusi vėl užsidėjo. . Žinoma. Ji giliai įkvėpė ir iškvėpė.Manau. . kad ji nori.Ji pastatė mašiną stovėjimo aikštelėje per porą gatvių nuo mano buto.Man irgi bus skaudu.suprantu. po galais.

daug žmonių ateidavo su manim pasikalbėti. ji tuoj paplūs ašaromis. pa­ baigiau ruošti pradėtus gamintis pietus ir vienas pavalgiau. Manau. .tarė ji susivaldžiusi. ant žemės pastatytas kojas nusmelkė keistas pojūtis. Aš irgi kilstelėjau ranką. Tada griuvau sofon ketindamas toliau skaityti pradėtą knygą. Veikiausiai visiems laikams. . ar tai buvo atmiešta ironijos. Ji nuleido mašinos langą ir pamojavo. Nuėjau į virtuvę. Ieškojau savyje žodžių. Kartais man atrodo. Grįžęs namo įkišau skalbyklėn prakaituotus marškinius ir apa­ tinius. Turbūt buvo.visi.Man regis. viena šiandien būčiau nesusitvarkiusi. Visi lig vieno. Bet neradau. gražių. Ačiū Dievui. . Ir vyras. ką aš čia dabar kalbu. Ji pakėlė rankas nuo vairo ir jos liko kyboti ore.Bet aišku. Tiesiog abiem rankom iš visų jėgų įsikibo vairo. keistų. Bet šiaip taip susitvardė. Tą akimir­ ką jos balsas jau tapo panašesnis į įprastinį. Ti­ kriausiai. . tu vis tiek nesupranti. Net plaštakos paraudo. Tarsi pasaulyje būtų nebelikę apie ką kalbėtis. Papasakodavo visokiausių istorijų. Vasaros sekmadienio popietės šviesa buvo jau visai išblėsusi. Tuo baigėsi mūsų pokalbis. .Rodės.pasakiau. tu tapsi labai puikiu mokytoju. Bet praėjo šiek tiek laiko ir visi nustojo su manimi kalbėtis.Kol kas dar nesu. Bet ne­ 196 . ramus.Labai ačiū tau už šiandien. tu buvai greta. Susimąsčiau. Jau ir dabar esi. tarsi galėtum žvelgti kiaurai per mano kūną. ir draugai . . Sunkiai gaudžiau kvapą. Esu už tai dėkinga. .Kai dar buvau jaunesnė. palindau po dušu. Ji vos vos šyptelėjo. Atsidariau keleivio dureles ir išlipau lauk. Linksmų. Arba ims garsiai rėkti. išsiploviau galvą. ir vaikai. Buvo labai nelengva. Užsivedė „Tojota Celica" variklis ir ji pranyko iš mano asmeninio gyvenimo.

o tik apie Sumirę. užverčiau ir kurį laiką galvojau apie Sumirę. kaip man pačiam atrodė būtina pasielgti dėl savęs. į kūną vis dar buvo įsigėręs cigarečių kvapas. įsikibusias į vairą. Ne apie ten egzituojančius juos. Nors gan ilgai prausiausi po dušu. Pagaliau baigėsi diena. tarsi ryžtingai amputavus kokią nors gyvybingą dalį. Rankose tebepulsavo pojūtis. liko tik padriki prisiminimai. Ar aš teisingai pasielgiau? Neatrodė. kad pasielgiau teisingai. įmestą purvinon upėn. 197 . Lioviausi. Paskui galvojau apie sandėlio raktą. Ji manęs paklausė: „Visų? Ar ir aš tarp jų?" Tiesą pasakius.perskaičiau nė penkių puslapių. tą akimirką galvojau ne apie visus. Galvojau apie savo „merginos" rankas. Čia yra didelis skirtumas. ne apie mus. Tiesiog pasielgiau taip. o tik apie neegzistuojančią Sumirę.

Žinoma. Bet nežinojau numerio. kad ji negali su manimi susisiekti. 198 . tačiau paskui telefoną atjungė. ar bus ką išsiaiškinusi. Graikijos saloje 22 metų japonė turistė dingo be žinios. kai išsiskyrėme su Miū Graikijos salos uoste. Tik tiek. kuri ką nors pažada nė neketindama ištesėti. Norėjau pats jai paskambinti. Tačiau žinių nėra. nei kur ta firma yra. surasti jos tėvo odonto­ logijos klinikos numerį ir paskambinti. Vietos policija pradėjo tyrimą. Ji tebuvo viena iš jų. Gal kas nutiko. papasakos apie Sumirės paieškas. ar ne. Ji juk man pa­ žadėjo. tačiau neturėjau ūpo tiek stengtis. Buvo keli maži straipsniai apie Sumirę „Visuomenės" skiltyje. kad ji būtų mane pamiršusi. Nebuvo parašyta nieko. bet nežinojau nei jos tikro vardo. Sumirės buto telefono atsakiklyje kurį laiką buvo girdėti tas pats pranešimas. nesvarbu. ko nežinočiau. ji nė karto su manim nesusisiekė. Netikėjau. Sumirė man nepaliko jokių esmininių nuorodų. Nebuvo panaši į tokią. Vis dar nėra žinių. Nuėjęs į biblioteką pavarčiau rugpjūčio mėnesio laikraščius. galėjau pasiimti Jokohamos įmonių katalogą. Užsienyje dingsta nemažai keliautojų.16 Nuo tada. Norėjau paskambinti į Sumirės tėvų namus. Tai buvo gan keista. nei jos firmos pavadinimo. kad būtinai susisieks su manim.

Kaskart jį pamatęs suprasdavau. keliskart jau buvau beimantis ragelį jai skambinti. tęsis amžinai) tokiems vaikams kaip Morka. Nei dėl jo. Man atrodė. Nesvarbu. Jutau jo vidinę gilumą. kuri. Niekaip negalėjau nuspėti. akimirksniu prabėgo ruduo ir stojo žiema. nei dėl savęs. Būdavo akimirkų. Ir šitas vaikas turėjo jėgų prireikus jas greitai ir tiksliai įgyvendinti. ji su manimi būtinai susisiektų. perėjo į kitą klasę. tai bus kartūs potyriai. Jis turėjo naują auklėtoją. Vis dėlto kartais imdavau ilgėtis jos odos šilumos. kol taps suaugusiais. ką dar teks patirti (per ilgą paauglystę.Paskui aš lioviausi sekti naujienas. kai imdavau mąstyti apie Morką. manau. Tik buvo aiškų. kad turbūt nesuklydau tos dienos popietę kavinėje jam atvirai išklojęs viską. ir jai. tad savo „merginos" nebesutikdavau. kodėl ji dingo ar kaip pakrypo tolimesnis tyrimas. kokios gi mintys slypi už jo ramaus pailgo veido. Net man atleido. kas gulėjo ant širdies. Ir man. mokslo metai baigėsi. Greičiausiai karčių potyrių bus 199 . Man tai buvo esminis. Tada ant bedugnės krašto mane sulaikydavo tą vasaros popietę laikyto prekybos centro sandėlio rakto bei Morkos rankutės pojūtis delne. kad to daryti nebereikia. Galvojau. Keista.keistas vaikas. viena buvo aišku. pats svarbiausias dalykas. gruodžio 9 dieną . Kaskart pamatęs mokykloje vis pagalvodavau . Atėjo Naujieji metai. Apie aną vagiliavimą aš daugiau su juo nebesišnekėjau. Morka be ypatingų nesklandumų tapo penkto­ ku. regis.mano 25-asis gimtadienis. Baigėsi rugsėjis. Lapkričio 7 dieną buvo 23-iasis Sumirės gimtadienis. taip buvo lengviau. Neišeidavo taip negalvoti. Aišku. Jei Sumirė grįžtų. kad jo galvoje verda visokiausios idėjos. nes viskas liko praeityje. Iki tam tikro lygio. bet tąkart jis mane suprato ir priėmė. Veikiau savęs.

Man prieš akis iškyla dailus Miū profilis. kad kone išmokau mintinai.gerokai daugiau nei nekarčių. Ant padavėjo nugaros matyti prakaito dėmė. Bet jei užsimerki. Užsimerkus ta muzika visuomet mane sugrąžindavo į aną vakarą Graikijos saloje. Mėgau gražią tų dainų ramybę. langą įžiūrėtum tolumoje suspindusią menką švieselę iš trobos. O aš tebenagrinėsiu savo problemas. Nelyginant tyliai verčiant knygos puslapius. Aš vis skaičiau ir skaičiau tuos rašinius. Tarsi pro garvežio. be kelių tikroviškų prisiminimų (žinoma. susiraitydavau fotelyje ir klausydamasis Švarckopf leisdavausi prisiminimų vedamas į tą Graikijos salą. Nuėjęs į muzikos įrašų parduotuvę nusipirkau Elizabetos Švarckopf atliekamų Mocarto dainų rinkinio kompaktinę plokštelę ir vis jos klausiausi. Baigęs pradinę mokyklą. Sumirė. važiuojančio naktį neaprėpia­ momis dykynėmis. jis išeis į platesnį pasaulį ir aš jo nebematysiu. kartu ir tą va­ karą po jos persikraustymo mane užplūdusios smarkios aistros). man paliko tik keletą ilgų laiškų ir vieną diskelį. Iš savo patirties galėjau numatyti to kartėlio pobūdį. Ji akimirksniu pranyksta įsiurbta ją supančios tamsos. Atsibudęs naktį atsikeldavau iš lovos (vis vien neima miegas). tas šviesos taškas dar kurį laiką blausiai spingsi tinklainėje. vienas po kito mintyse iškildavo vaizdai. Tai labiau nei bet kas jaukiai šildė mano širdį. Graži tuštutėlė pakrantė. Skaičiau taip skrupulingai. lauko kavinė uoste. Mintyse vėl regiu nuo terasos atsiveriančią mirguliuojančią Vi­ 200 . kad nuo mano galvojimo čia niekas nepasikeis. Ar jis ką nors įsimylės? Ar tas kas nors jį pamils? Bet savaime aišku. Ir tik juos vis iš naujo skaitydamas aš galėjau būti su ja ir prisiliesti prie jos sielos.

Tačiau tarp mąstymo ir nemąstymo nėra jokio skirtumo. Tą keistą atotrūkio jausmą. Tačiau ten sėdinti Miū nebuvo ta moteris. tai ne iš karto susiejau abu vaizdus. o jaguaras važiavo kaire eismo juosta. Aš ryškiai prisimenu aną magišką mėnesieną ir keistą muzikos skambesį. Aikštėje tebestovintį varganą pasmeigtąjį didvyrį. Trumpam užmerkiu akis krėsle. Dangus buvo be properšų apsitraukęs žemais debesimis. Hiro kvartale. nes ją vairavo nuostabi žilutėlė moteris. Švarus. Visi žmonės iš pat ryto pasiėmę skėčius.net kūrė mitinę atmosferą. su kuria mojuodamas ranka išsiskyriau Graikijos salos uoste. be jokios abejonės. Kadangi buvau matęs ją tik juodaplaukę. priešais Meidi-ya parduotuvę pama­ čiau dėl spūsties vos slenkantį tamsiai mėlyną jaguarą. Lyg ir noriu apie kažką pamąstyti. Kartą Tokijuje išvydau Miū. Atkreipiau dėmesį į tą mašiną. netoli sankryžos. kas egzistuoja. buvo Miū. tarsi kas aštrus ir smailas būtų tyliai pervėręs nutirpusį kūną. o 201 . Ramiai įkvėpiu ir iškvepiu. rodės. Važiuodamas su reikalais pas centre gyvenančius gimines. bet kurią aki­ mirką prapliups lyti. praėjus pusei metų nuo Sumirės dingimo. tarp to. Kol nubrėkšta dangus. Tai buvo šiltą sekmadienį kovo viduryje.duržemio jūrą. kas neegzistuoja. Vidurnaktį girdžiu nuo kalno viršaus atsklidusią graikišką muzi­ ką. paskui atsimerkiu. galima sakyti . ima plaukti debesys. rafinuota. Kvapą gniaužiantis jos plaukų baltumas dvelkė neprieinamumu. Ji buvo graži kaip ir anksčiau. Aš nesugebu apčiuopti aiškaus skirtumo tarp vieno dalyko ir kito. kuris apėmė iš miegų pa­ budus nuo tų tolimų garsų. Neapčiuopiamą skausmą vidurnaktį. bet galva tuščia. Žvelgiu pro langą. tačiau tai. ir to. mašinos kėbulo mėlynumas ir jos balti plaukai iš tolo ryškiai kontrastavo. Praėjo vos pusė metų. pragysta paukščiai ir nauja diena pradeda budinti šios planetos gyventojų sąmonę. be dėme­ lės. Aš sėdėjau taksi.

susikaupusi į tai. Galim ištiesę rankas grybšte­ lėti atseikėtą laiko kiekį ir nustumti sau už nugaros. Visai kaip išnara . Žinoma. Miū man priminė tuščią kambarį. abiem rankomis laikydama vairą. tamsus mėlynas jaguaras nuvažiavo tiesiai Aojamos link. Kad ir kokią gilią ir fatališką netektį išgyvenę. Miū vairuojamas jaguaras pravažiavo pro pat mano taksi. Miū sėdėjo tiesi. kad mes taip kiekvienas sau toliau gyvuojame. kad skyrėsi plaukų spalva. kad aš visai greta į ją stebeilijausi. It kasdienį rutininį veiksmą . kas priekyje. savo esme reiškė ne būtį. o mano taksi liko laukti eilės sukti į dešinę.ji atrodė visai kitas žmogus. Tas grynas plaukų baltumas man neišvengiamai priminė laiko išbalintus žmogaus kaulus. Taip begalvojant mane nusmelkė siaubingas tuštumos jausmas. kad ir koks brangus dalykas būtų išplėštas mums iš rankų. rodės. o nebūtį. Pamaniau. Kažkas labai svarbaus (tai. Galbūt apie kažką giliai mąstė. Nežinojau. nors ir virtę visai kitu žmogumi. Tai buvo ne gyvybės šiluma. Bet ne vien. o ir jaguaro langas buvo aklinai uždarytas. Galbūt klausėsi iš mašinos garso grotuvo sklindančio Fugos meno. mes ir toliau galime šitaip nebyliai irtis per gyvenimą.toks buvo mano pirmas įspūdis ją išvydus. Tai.kartais labai vykusiai. dėl to. kas it tornadas lemtingai pritraukė Sumirę ir kas kelto denyje suvirpino man širdį) buvo negrįžta­ mai pranykę. išsaugojusiu tik išorinį apvalkalą. o atminties tykumas. Miū net nesumirksėjo. iš kurio išėjo visi žmonės. tačiau ji nepastebėjo. ką paskyti. Galiausiai užsidegė žalia. 202 . Visą tą laiką jos atšiauri it ledas mina nė kiek nepasikeitė. Neįstengiau jos pašaukti. Aš trumpam nebeįstengiau iškvėpti įtraukto į plaučius oro. kas liko.

Turbūt grįžusi į Japoniją ji kažkodėl negalėjo su manim susi­
siekti. Verčiau norėjo saugodama tylą ir glėbdama prisiminimus
pranykti kur nors bevardėje laukymėje. Aš taip įsivaizdavau.
Negalėjau Miū kaltinti. Žinoma, nejaučiu jai neapykantos.
Tą akimirką staiga galvoje iškilo Pietų Korėjos šiaurės mies­
telyje tarp kalnų iškilusi Miū tėvo statula. Įsivaizdavau mažą
miestelio aikštę, neaukštų namukų eiles ir dulkėtą bronzinę
statulą. Ten visada pučia vėjas ir visi medžiai siurrealistiškai
persikreipę. Nežinau kodėl, bet tos statulos siluetas ir rankas
ant jaguaro vairo padėjusi Miū mano mintyse susiliejo į vieną
vaizdą.
Pagalvojau, gal viskas yra jau iš anksto slapčia prarasta kokioje
tolimoje vietoje. Arba bent jau yra tokia tyli vietelė, kurioje vis­
kas gali dingti, susilieti į vieną vaizdą. Gyvendami ir traukdami
į save plonytes su daiktais ir žmonėmis susijusias gijas vieną
po kitos, mes atrandame jų išnaras. Aš užsimerkiau ir mėginau
prisiminti bent vieną gražų prarastą dalyką. Norėjau prisitraukti
jį arčiau, laikyti jį savo delnuose. Net jei gyvuos vos akimirką.
Aš sapnuoju. Kartais man atrodo, kad tai vienintelis teisingas
dalykas. Sapnuoti, gyventi sapnų pasaulyje, - kaip rašė Sumirė.
Bet tai ilgai netrunka. Kada nors budrumas mane įveikia.
Atsibudęs trečią valandą nakties uždegu šviesą, atsisėdu ir žiū­
riu į telefoną prie galvūgalio. Įsivaizduoju telefono būdelėje prisi­
degančią cigaretę ir mano numerio skaitmenis mygančią Sumirę.
Plaukai susišiaušę, apsivilkusi per didelį vyrišką tvido švarką
eglutės raštu, skirtingomis kojinėmis. Ji susiraukusi, kartkartėmis
paspringsta dūmais. Jai prireikia laiko visą numerį surinkti tei­
singai. Bet ji turi daug ką man išsakyti. Galbūt neišsakys, net jei
kalbės ligi ryto. Kad ir apie tai, kuo skiriasi simbolis ir sutartinis

203

ženklas. Telefonas, rodos, tuoj suskambės. Bet jis neskamba. Aš
atsigulu ir nepaliaujamai spoksau į vis neprabylantį telefoną.
Bet vieną kartą jis ima skambėti. Iš tiesų ėmė skambėti man
prieš akis. Jis suvirpina realaus pasaulio erdvę. Aš nedelsdamas
pakeliu ragelį.
- Alio.
- Grįžau, girdi! - sako Sumirė. Labai kasdieniškai. Labai ti­
kroviškai. - Nebuvo lengva, bet šiaip ne taip grįžau. Jei Homero
Odisėją sutrauktume į vieną sakinį, būtų maždaug taip.
- Tai gerai, - sakau. Dar nelabai galiu patikėti. Kad girdžiu jos
balsą. Kad tai realu.
- Tai gerai? - perklausia Sumirė (tikriausiai) susiraukdama. Kas čia dabar?! Aš perėjau tikrą pragarą, tiek išgyvenau - vis­
ko nė neišpasakosi, - grįžtu čia, o tu tegali tik tiek pasakyti?
Apsižliumbsiu. Jei nebūtų gerai, kaip man reikėtų jaustis? „Tai
gerai", - negaliu patikėti! absoliučiai. Gal pasiliktum tokias širdį
sušildančias, išminties kupinas frazes savo mokinukams, kai jie
pagaliau išsprendžia algebros uždavinį.
- Kur dabar esi?
- Kur aš dabar esu? Kaip manai - kur? Senojoje gerojoje tele­
fono būdelėje! Neįtikėtinoje keturkampėje būdelėje, apklijuotoje
netikrų paskolų firmų ir palydovių paslaugų reklamomis. Dan­
guje kybo supelijęs pusmėnulis, ant grindų mėtosi nuorūkos.
Net apsidairiusi aplinkui neaptinku nieko, kas galėtų sušildyti
man širdį. Būdelė it ženklas - nes galima sumainyti su kitomis.
Taigi, kur ji? Dabar nelabai žinau. Viskas dabar atrodo it ženklai,
juk pats puikiai žinai - aš visai nesiorientuoju. Žodžiais nemoku
paaiškinti krypties. Todėl visada gaunu pylos iš taksistų: „Tai
kur, po galais, tu nori nuvažiuoti?" Bet neturėčiau būti labai toli.
Tikriausiai gan arti.

204

- Ateisiu pas tave.
- Būtų labai miela. Išsiaiškinsiu, kur esu, ir tau dar kartą pa­
skambinsiu. Vis vien dabar neturiu pakankamai smulkiųjų. Pa­
lauk, gerai?
- Labai norėjau tave pamatyti.
- Aš irgi labai norėjau tave pamatyti, - pasakė ji. - Labai
puikiai tai supratau po to, kai nebegalėjau su tavimi susitikti.
Suvokiau taip aiškiai, tarsi planetos man būtų susirikiavusios į
vorą viena po kitos. Tu man tikrai reikalingas. Tu esi manimi, o
aš esu tavimi. Žinai, regis, aš kažkur - kažkokioj nesąmoningoj
vietoj - perpjoviau kažkam gerklę. Pasigalandusi peilį, akmenine
širdimi. Simboliškai - kaip ir statant vartus Kinijoje. Ar supranti,
ką sakau?
- Man regis, suprantu.
- Ateik pas mane.
Staiga ryšys nutrūko. Aš ilgai spoksau į ragelį rankoje. Tarsi
pats ragelis būtų koks labai svarbus pranešimas. Tarsi jo forma
ir spalva turėtų svarbią prasmę. Paskui atsipeikėju, padedu ra­
gelį į vietą. Atsisėdu lovoje ir laukiu, kol dar kartą suskambės
telefonas. Atsiremiu į sieną, lėtai, be garso kvėpuoju, spoksau
į vieną tašką erdvėje priešais. Tikrinu laiko grandis. Skambu­
čio vis negirdėti. Erdvę tvindo nieko nežadanti tyla. Tačiau aš
neskubu. Jau nebėra ir būtinybės skubėti. Aš pasirengęs. Galiu
nukakti bet kur.
Juk taip?
Tikrai taip.
Atsikeliu iš lovos. Atitraukiu senas, saulės išblukintas užuo­
laidas ir atidarau langą. Iškišęs galvą pakeliu akis į dar tamsų

205

dangų. Jame iš tiesų kybo supelijęs pusmėnulis. Tiek ir gana.
Mes abu tame pačiame pasaulyje žiūrime į tą patį mėnulį. Mes
neabejotinai ta pačia virve susisaistę su realybe. Man tereikia ją
ramiai suvyti.
Aš išskečiu pirštus ir be atvangos žvelgiu į savo delnus. Ieškau
juose kraujo žymių. Bet kraujo žymių nėra. Nėra nei kraujo kvapo,
nei krešulių. Jis turbūt jau kažkur tyliai susigėrė.

lt www.UAB „Baltų lankų" leidyba Kęstučio g.baltoslankos. .lt Spausdino AB spaustuvė „Spindulys" Vakarinis aplinkkelis 24. 10. LT-48184 Kaunas Tiražas 3000 egz. LT-08116 Vilnius leidykla@baltoslankos.

kad juos įžiūrė­ čiau plika akimi. bet dangus dar buvo per šviesus. iš ja p o n ų kalbos verstą „sputnikišką" romaną „M ylim oji Sputnik" . Kodėl reikia tapti tokiem s vienišiems? Pasaulyje gyvena tiek žmonių. ieško kitų ir vis dėlto nuo jų atsiriboja. jie atsitiktinai susitinka. Aš užsimerkiau. kiekvienas jų jaučia ilgesį. pamaniau.meilės istoriją. kuri galiausiai tam pa gilia meditacija apie žmogaus vienatvę ir ilgesį: „Kodėl visi turi būti tokie vieniši. Horizonte dar tysojo plonas šviesos siūlas. maratono bėgikas. Šįkart leidykla „Baltos lankos" pristato naują. nepaliaujamai dangum i besisukančius Sputniko palikuonis. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žm onių liūdesio? Gulėjau nugara ant tos akmens plokštės pakėlęs akis į dangų ir mąsčiau apie daugybę d irb tin ių palydovų. dabar skriejančių aplink Žemę." Leidykla „Baltos lankos" išleido šias Haruki Murakami knygas: Avies medžioklė Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas Norvegų giria Dansu dansu dansu j pietus nuo sienos.populiariausias ir vienas prieštaringiausių šiuolaikinių ja po nų rašytojų. Neapsikeisdami žodžiais. ištempiau ausis ir galvojau apie vien Žemės traukos saito palaikomus. prasilenkia ir viesiems laikams išsiskiria. Visos žvaigždės mano akiratyje it prismeigtos stovėjo vienoje vietoje. džiazo klubo PeterCat savininkas.lt . sodrios vyno spalvos danguje sužibo keletas žvaigždžių.Haruki Murakami . kupiną vizijų ir sapnų. nesusisaistydami pažadais.baltoslankos. į vakarus nuo saulės Prisukamo paukščio kronikos Kafka pakrantėje ISBN 978-9955-23-1 )4-3 1 ■ 1 www. Studentiškų maištų Tokijuje dalyvis. lt vienišos metalinės sielos nekliudom ai skriedami kosmoso tamsoje. Ieškojau tarp jų d irb tin ių Žemės palydovų šviesų.