You are on page 1of 53

Leidimą parėmė

LR Švietimo ir mokslo ministerija

Specialybių sistema

LS jaunimo programos skyrius


2009 m.
TURINYS

KAS TOS SPECIALYBĖS? ..................................................................................................... 2


SPECIALYBIŲ SISTEMA: VIZIJA ........................................................................................ 2
SPECIALYBIŲ SISTEMOS PRISTATYMAS ORGANIZACIJOS NARIAMS .................... 4
SPECIALYBIŲ EMBLEMOS .................................................................................................. 4
SPECIALYBĖS INSTRUKTORIUS ........................................................................................ 4
SPECIALYBĖS: REIKALAVIMAI ......................................................................................... 5
BENDROSIOS METODINĖS PASTABOS .......................................................................... 17
METODINĖS PASTABOS PAGAL AMŽIAUS GRUPES .................................................. 19
METODINĖ SPECIALYBIŲ MEDŽIAGA ........................................................................... 21

 ASTRONOMO specialybė .......................................................................................... 21

 ŽYGEIVIO specialybė ................................................................................................ 26

 PELKIŲ ŽVĖRIES specialybė ................................................................................... 30

 VIRĖJO specialybė ..................................................................................................... 34

 PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė ....................................................................... 38

 FOLKLORISTO specialybė ........................................................................................ 43

 LAUŽAVEDŽIO specialybė ……………………...................................................... 47

 ŽALIOSIOS ENERGETIKOS ŽINOVO specialybė ................................................. 49


PRIEDAS: specialybių emblemos ......................................................................................… 53

2  

 
KAS TOS SPECIALYBĖS?

Skautiškos specialybės – tai užsiėmimai, kurių tikslas yra įgyti teorinių ir praktinių pasirinktos
srities žinių. Specialybę įgyti, atlikdamas reikalavimuose nurodytas užduotis, gali kiekvienas
Lietuvos skautijos jaunimo programos dalyvis.

Specialybių pritaikymas skautavime yra labai platus. Viena pagrindinių paskirčių yra padėti
skautams išbandyti save įvairiose veiklose, taip suteikiant jiems ne tik gyvenimiškos patirties,
įvairių įgūdžių, bet ir padedant apsispręsti dėl ateities profesijos.

Kuo įvairesnis specialybių pasirinkimas, tuo lengviau jas pritaikyti kiekvieno skauto
individualiems pomėgiams. Palaipsniui laikydamasis vis sudėtingesnes, baigęs jaunimo
programą skautas bus išbandęs daug įvairių specialybių, žinos savo stipriąsias ir silpnąsias
savybes – galės tęsti savarankišką asmeninį tobulėjimą.

SPECIALYBIŲ SISTEMA: VIZIJA

Šių, pirmųjų, specialybių pagrindu bus kuriama visa skautiškų specialybių sistema. Tam, kad
sistema veiktų efektyviai ir atitiktų kiekvieno skauto poreikius, ji turi būti ir labai lanksti, ir
turėti tam tikrus rėmus. Iš daugybės specialybių skirstymo, rūšiavimo ir klasifikavimo
variantų galiausiai pasirinkta skėtinė sistema. Kiekviena specialybė pagal savo pobūdį
priklausys vienam arba keliems skėčiams. Pavyzdžiui, menininko specialybių skėtis gali
apimti keramiko, dailininko, emblemų kūrėjo, dainininko, drožinėtojo specialybes. O,
pavyzdžiui, dainininko specialybė gali būti ir laužavedžio skėčio dalimi kartu su pasakotojo,
laužakurio, artisto, režisieriaus specialybėmis. Kol kas skėčiai didelės reikšmės paprastam
skautui neturės – tai daugiau pagalba patiems specialybių kūrėjams. Vėliau skautas, išsilaikęs
penkias ar kitokį fiksuotą skaičių vieno skėčio specialybių, galės gauti jas vienijančią skėčio
emblemą.
Greta oficialiųjų, Specialybių komandos sukurtų ir Tarybos patvirtintų specialybių, egzistuos
ir vienetinės – pačių skautų sukurtos. Patyrę skautai pagal dabartinę patyrimo laipsnių
programą turėtų naudoti tokias savos kūrybos specialybes, tačiau tai ne visada pavyksta.
Tikimasi, kad įgiję kelias oficialias specialybes ir galėdami konsultuotis su Jaunimo
programos skyriumi, jie drąsiau kurs savo svajonių specialybes. Geriausios iš jų bus
tobulinamos ir įtraukiamos į oficialiųjų sąrašą – tai galimybė patyrusiems skautams prisidėti
prie specialybių sistemos tobulinimo.
Siekiant paskatinti specialybių kūrimą, bus imamasi kelių skirtingų priemonių. Pirma, bus
koreguojama patyrusių skautų patyrimo laipsnių programa – konkretizuojama, jog dalis
privalomų įgyti specialybių turi būti iš oficialiųjų sąrašo, o dalis – pačių sukurtos. Antra,
planuojama reguliariai rengti Originaliausios skautiškos specialybės konkursą, kuriam bus
galima teikti savo sukurtų ir išsilaikytų specialybių aprašymus. Taip pat yra numatyta
galimybė rengti Vasaros akademijas – stovyklas, kuriose skautai galės visą savaitę laikytis
pasirinktas specialybes bei Specialybių olimpiadas, kuriose skautai varžytųsi dėl geriausio
pirmosios pagalbos žinovo, virėjo ir kitų sričių „titulų“.

3  

 
SPECIALYBIŲ SISTEMOS PRISTATYMAS ORGANIZACIJOS NARIAMS

2008 m. Tautinės stovyklos metu vienas iš Specialybių kaimelio tikslų – sukelti susidomėjimą
specialybėmis – buvo pasiektas Tiek prieš šią stovyklą, tiek po jos Specialybių komandos
nariai žinią apie savo darbą skleidė ir bendraudami su organizacijos nariais įvairių renginių
metu, ir pasitelkę skautatinklį. Ateityje planuojama ir toliau visą dėmesį sutelkti į šias tris
sritis:
1) Konkrečiai specialybėms skirti renginiai (originaliausios specialybės rinkimai,
Vasaros akademijos ir Specialybių olimpiados).
2) Įvairūs organizacijos renginiai (pradedant vienetų stovyklomis ir baigiant
nacionaliniais renginiais).
3) Skautatinklis. Planuojame čia talpinti visą su specialybėmis susijusią medžiagą.

SPECIALYBIŲ EMBLEMOS

Skautas, įgijęs specialybę, galės ant uniformos prisisiūti specialybės ženkliuką. Tai – 2,5 cm
skersmens apskritimas, siuvamas ant dešinės uniformos rankovės. Apskritimo centre
pavaizduotas specialybės simbolis. Emblemos apvadas atitinka amžiaus grupę, t. y.
jaunesniųjų skautų – oranžinis, skautų – geltonas, pat. skautų – vyšninis. Instruktorių
emblemos turi žalią apvadą. (Emblemų pavyzdžiai pridedami)

SPECIALYBĖS INSTRUKTORIUS

Specialybės instruktoriaus emblema rodo, jog vadovas yra konkrečios specialybės žinovas.
Pirmaisiais metais norintys gauti šią specialybę turėtų kreiptis į Jaunimo programos skyrių.
Ateityje, specialybėms išpopuliarėjus, planuojama instruktoriaus specialybę skirti tik
skautams, atitinkantiems konkrečius reikalavimus. Taip pat, keliant specialybių įgijimo
kokybę, vėliau jas bus galima įgyti tik su instruktoriaus žinia.

4  

 
SPECIALYBĖS: REIKALAVIMAI

ASTRONOMO specialybė
Jaunesnieji skautai
Teorinė dalis
1. Paaiškina, kodėl būna diena ir naktis.
2. Žino, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o Mėnulis – aplink Žemę ir kiek laiko tai
užtrunka.
3. Žino, kokią žalą žmogui gali padaryti saulės spinduliai, kodėl negalima žiūrėti tiesiai į
saulę.
4. Paaiškina, kada ir kodėl geriausia stebėti naktinį dangų.
5. Išvardina Saulės sistemos planetas ir bent 5 žvaigždynų pavadinimus.

Praktinė dalis
1. Papasakoja bent 3 lietuvių liaudies mitus apie dangaus kūnus ir Žemę. Vieną jų
nupiešia, suvaidina kartu su gauja.
2. Moka ir padainuoja bent 3 liaudies dainas, kuriose būtų minimos žvaigždės, mėnulis
arba saulė.
3. Su gauja stebi naktinį dangų.
4. Naktiniame danguje parodo Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Šiaurinę
žvaigždę.
5. Visą dieną stebi saulės judėjimą dangumi.
6. Mėnesį stebi mėnulį (kartą per savaitę).
7. Veda dangaus kūnų stebėjimo dienoraštį, kuriame aprašo (nupiešia) savo stebėjimus.

ASTRONOMO specialybė

Skautai
Teorinė dalis
1. Žino apie Galileo Galilėjų, Mikalojų Koperniką, jų išradimus.
2. Žino teleskopo veikimo principą.
3. Žino Saulės sistemos planetų charakteristikas.
4. Apibūdina, kas yra žvaigždės, meteorai, meteoritai, asteroidai ir kometos.
5. Žino, kodėl vyksta saulės ir mėnulio užtemimai.

Praktinė dalis
1. Padaro Saulės sistemos modelį.
2. Per pusę metų atlieka bent 5 dangaus stebėjimus, juos aprašo dienoraštyje.
3. Papasakoja bent 3 skirtingų pasaulio tautų mitus apie dangaus kūnus. Vieną jų
nupiešia arba suvaidina su skiltimi.
4. Vadovauja skilčiai naktinio žygio metu ir išmoko rasti šiaurę pagal dangaus kūnus.
5  

 
5. Naktiniame danguje parodo Oriono, Kasiopėjos, Lyros, Drakono ir Sietyno
žvaigždynus.

ASTRONOMO specialybė

Patyrę skautai
Teorinė dalis
1. Žino pagrindinius astronominius matavimo prietaisus ir jų veikimo principus.
2. Žino apie astronomijos mokslo raidą nuo seniausių laikų iki dabar, gali išskirti
pagrindinius etapus ir svarbiausius įvykius.
3. Žino apie žvaigždžių susidarymą, raidą, sandarą.
4. Domisi astronomijos mokslo naujienomis, gali pristatyti naujausius kosmoso
atradimus.
5. Papasakoja apie senovės baltų astronomijos žinias, pirmąsias observatorijas.
Praktinė dalis:
1. Praktiškai susipažįsta su teleskopu.
2. Moka orientuotis pagal dangaus kūnus įvairiu paros metu.
3. Pasidaro saulės laikrodį ir moka juo naudotis.
4. Stebėdamas dangų sudaro žvaigždėlapį ir jame pažymi pagrindinius žvaigždynus (bent
10).
5. Vienete pristato projektą pasirinkta astronomijos tema.

ŽYGEIVIO specialybė
Jaunesnieji skautai
Teorija
1. Žino, kas svarbu ruošiantis žygiui.
2. Žino, kaip ir kur paruošti laužavietę ir kaip susikurti laužą
3. Žino, kokios miško žolės (vaistažolės) tinka arbatai virti.
4. Žino, kaip reikia elgtis gamtoje.
5. Žino, kaip pasiruošti vietą nakvynei.
6. Žino, kaip saugiai elgtis žygio metu.
Praktika
1. Susideda kuprinę taip, kad ją būtų patogu nešti.
2. Susiranda malkų ir užsikuria laužą, išsiverda arbatos ar kakavos, pasidaro salotų ir
sumuštinių.
3. Stebi gamtą ir gali pasakyti, kokie augalai mėgsta drėgmę, pagal tai spręsdamas, kur
galima apsistoti.
4. Su gaujos nariais pasistato palapinę ir pasiruošia miegui taip, kad naktį nesušaltų.
5. Saugiai elgiasi su peiliu ir kirviu, moka užgesinti laužą, esant būtinybei suteikti
elementarią pirmąją pagalbą. Laikosi asmens higienos taisyklių.
6  

 
ŽYGEIVIO specialybė
Skautai
Teorija:
1. Žino, kokią aprangą ir avalynę reikia turėti žygyje įvairiais metų laikais ir skirtingomis
oro sąlygomis.
2. Žino, kokį inventorių reikia pasiimti į stovyklą ir žygį.
3. Žino, kaip pasidaryti paprasčiausius ir būtiniausius reikmenis naudojantis išmoktais
mazgais, kilpomis ir surišimais.
4. Žino, kokių asmeninių medikamentų jam reikia.
5. Žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą bei kokių veiksmų imtis konkrečiu atveju, ką reikia
daryti, kad žygyje nesusirgtum ir kaip svarbu laikytis higienos taisyklių.
6. Moka naudotis kompasu ir skaityti žemėlapius. Moka sudaryti žemėlapį, geba rasti
pasaulio šalis pagal saulę, žvaigždes, kompasą ir medžius. Žino, kaip rasti kelią ir ką
daryti pasiklydus.
7. Žino, kaip ir kokioje vietoje geriausia įsirengti stovyklavietę.
Praktika:
1. Žino žygeivio, iškylautojo ir stovyklautojo taisyklės, gali jų pamokyti kitus. Taisykles
taiko žygyje ar stovykloje.
2. Moka suteikti pirmąją pagalbą bei gali imtis būtiniausių veiksmų. Moka pasirūpinti
savimi ir draugais, bintuoti žaizdas, pasidaryti įtvarus, neštuvus ir jais transportuoti
nukentėjusįjį. Laikosi asmens ir bendrosios higienos taisyklių.
3. Suriša ir žino, kur geriausiai naudoti piemenų, tikrąjį (gerąjį), žvejų, pririšimo,
paprastąjį mazgus; dailidės, palapinės ir ąsos kilpas, gubinį, kryžminį ir įžambųjį
surišimus. Pritaiko juos pionerijos darbuose: pasidaro laužavietės įrangą, prausyklą,
pakabas ir kitus statinius.
4. Pasidaro stovyklavietės ir jos aplinkos žemėlapį pagal mastelį, nupaišo žygio maršrutą,
naudojasi kompasu ir žemėlapiu. Randa pasaulio šalis pagal saulę, medžius, žvaigždes,
Pasidaro saulės laikrodį.
5. Įkuria stovyklavietę, moka apsaugoti maistą, kad ilgiau liktų šviežias ir neapniktų
vabzdžiai ar gyvūnai. Pasigamina maisto sau ir kitiems stovyklautojams.

ŽYGEIVIO specialybė

Patyrę skautai
Teorija:
1. Žino, kokiais principais remiantis sudaromas žygio maršrutas.
2. Moka sudaryti dienos ir viso žygio valgiaraštį. Moka apskaičiuoti, kiek ir kokių
produktų reikia pasiimti į žygį.
3. Žino, ką būtina pasiimti į žygį. Moka apskaičiuoti būtinas išlaidas.
4. Surenka informaciją apie žygio maršrutą ir žygio metu ją pateikia dalyviams.
5. Moka apibendrinti ir aprašyti žygio eigą, pažymėdamas pliusus ir minusus bei
duodamas rekomendacijas kitiems.

7  

 
Praktika:
1. Orientuojasi aplinkoje, veda grupę skautų vadovaudamasis žemėlapiu ir kompasu,
derina ėjimo ir poilsio laiką.
2. Sugeba užkurti laužą bet kokiomis sąlygomis ir paruošti maisto visai grupei.
3. Moka ir gali paaiškinti, kaip reikia susikrauti kuprinę. Paskirsto bendrą inventorių ir
maistą žygio dalyviams.
4. Žygio metu pats pateikia informaciją apie lankomus objektus. Duoda užduotis žygio
dalyviams prieš žygį ir žygio metu. Paskiria gerąjį darbelį, naudingą to krašto
bendruomenei.
5. Su žygio dalyviais internete pateikia žygio aprašymą su nuotraukomis, maršruto
žemėlapį ir rekomendacijas kitam žygiui.

PELKIŲ ŽVĖRIES specialybė


Jaunesnieji skautai

Teorija

1. Žino, kas yra pelkė.


2. Žino, kokios didžiausios pelkės krašte, kuriame skautauja.
3. Moka papasakoti bent apie 3 gyvūnus, gyvenančius pelkėse.
4. Moka papasakoti bent apie 3 augalus, augančius pelkėse.
5. Žino, kokių uogų/augalų negalima valgyti.

Praktika

1. Pasiruošia purvo trasai (daiktai, rūbai, batai).


2. Pereina bent vieną stovyklinę purvo trasą.
3. Sudalyvauja bent vienoje pažintinėje ekskursijoje per pelkes arba po rezervatą.
4. Papasakoja arba su gauja suvaidina pasaką, sakmę ar legendą, kurioje minima pelkė ir
pelkių veikėjai.
5. Nupiešia vieną Lietuvos pelkėse gyvenantį, bet nykstantį augalą arba gyvūną.

PELKIŲ ŽVĖRIES specialybė


Skautai

Teorija

1. Žino didžiausias Lietuvos pelkes bei jų ypatybes, gali jas parodyti žemėlapyje.
2. Žino, kokie pavojingi augalai ir gyvūnai aptinkami pelkėse.
3. Moka paaiškinti pelkių reikšmę ekosistemai.
4. Žino, kaip gelbėtis įkritus į raistą ir kaip gelbėti kitus.

8  

 
5. Žino, kokie sužeidimai galimi žygyje pelkėta vietove ir kaip jų atveju suteikti pirmąją
pagalbą.

Praktika

1. Sueigoje pristato bent vieną augalą ar gyvūną, įtrauktą į Raudonąją knygą.


2. Moka suteikti pirmąją pagalbą nutrynus kojas, įgėlus gyvatei, sugėlus vabzdžiams,
įsisiurbus siurbėlei, moka dezinfekuoti ir sutvarstyti smulkias žaizdas.
3. Padeda įrengti purvo trasą.
4. Sudalyvauja bent vienos paros žygyje (su nakvyne) pelkėta vietove.
5. Įrengia prausyklą.

PELKIŲ ŽVĖRIES specialybė


Patyrę skautai

Teorija

1. Žino didžiausius pasaulio pelkynus bei jų ypatybes


2. Papasakoja, kaip susidaro pelkės.
3. Papasakoja apie tai, kaip senovėje lietuviai panaudodavo pelkes kovodami su priešais,
kaip pavyzdį įvardija bent vieną mūšį.
4. Papasakoja apie kūlgrindų rūšis, žino, kur Lietuvoje yra kūlgrindų.
5. Papasakoja apie pelkes lietuvių tautosakoje – ypatybes, jų gyventojus.

Praktika

1. Bent vieną kartą stovykloje paruošia saugią ir ekologišką purvo trasą.


2. Praveda sueigą jaunesniesiems skautams arba skautams viena iš temų, jiems reikalingų
norint įgyti šią specialybę
3. Pastato tiltą per pelkę, o nesant tam galimybių – per upelį, vandens kanalą ir pan. Arba
įrengia kūlgrindą arba lieptą.
4. Suorganizuoja ir su vadovo priežiūra praveda žygį pelkėta vietove jaunesniesiems
skautams.
5. Sudalyvauja mažiausiai dviejų dienų žygyje per pelkes.

VIRĖJO specialybė
Jaunesnieji skautai

Teorinė dalis:

1. Žino saugaus elgesio su laužu taisykles.


2. Moka saugiai naudotis peiliu bei kirviu.
3. Žino pagrindines higienos virtuvėje taisykles.
9  

 
4. Žino, kaip patiekti valgius į stalą ir kaip elgtis valgant.
5. Žino, koks maistas yra sveikas ir koks ne. Išvardina bent po keletą pavyzdžių.

Praktinė dalis:

1. Sukuria laužą.
2. Pagamina vaisių ar daržovių salotas.
3. Išverda ir paruošia arbatą ir kakavą.
4. Iškepa skautišką duonelę, sausainius ir blynus.
5. Visada išsiplauna savo indus.

VIRĖJO specialybė
Skautai

Teorinė dalis:

1. Moka išrinkti vietą stovyklos virtuvei.


2. Žino, kaip tinkamai stovykloje gaminti maistą.
3. Papasakoja apie higieną virtuvėje.
4. Žino, kiek ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis ir kokį
vandenį galima naudoti gėrimui ir virimui.
5. Papasakoja apie sveiką mitybą (mitybos piramidė).

Praktinė dalis:

1. Pastato pačius reikalingiausius virtuvės įrenginius.


2. Parodo, kaip reikia taisyklingai padengti stalą, paduoti valgius į stalą ir kaip elgtis
valgant.
3. Pažįsta pagrindinius valgomuosius augalus (grybus, uogas).
4. Turi receptų knygelę ir į ją surenka bent 5 receptus.
5. Sudaro 3 dienų stovyklos valgiaraštį savo skilčiai.
6. Sau ir savo skilčiai pagamina pietus ir desertą.

VIRĖJO specialybė
Patyrę skautai

Teorinė dalis:

1. Paaiškina, kaip reikia dezinfekuoti gėrimui ir virimui naudojamą vandenį, kaip ir kur
jį laikyti iškyloje ar stovykloje.
2. Žino, kaip ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis. Paaiškina,
kaip įrengti stovyklinį šaldytuvą, maisto sandėlį ir kaip apsaugoti maistą nuo
vabzdžių.

10  

 
3. Turi brėžinių ar iliustracijų, parodančių bent 5 būdus, kaip gamtoje kepti, virti be
indų. Paaiškina, kaip užkurti ugnį lietui lyjant ar sudrėkus žemei.
4. Papasakoja apie tradicinius lietuvių patiekalus.
5. Paruošia virtuvės inventoriaus sąrašą draugovės stovyklai.
6. Žino pagrindinius virtuvės įrankius ir moka jais naudotis.
7. Žino maisto kokybės kriterijus
8. Žino, kaip pagaminti pomidorų padažą ir majonezą.
9. Žino, kuo skiriasi lietuvių nacionalinė virtuvė nuo kitų tautų virtuvių.
10. Žino, kokios prieskoninės žolelės auga skirtingose vietovėse.

Praktinė dalis:

1. Išrenka tinkamą vietą stovyklos virtuvei ir joje įrengia: lauželį virimui ir kepimui;
vandens rezervuarą; malkinę; sausduobę ir šlapduobę.
2. Tvirtai ir saugiai supakuoja virtuvės inventorių draugovės stovyklai.
3. Sudaro savaitės stovyklos meniu savo skilčiai.
4. Pagamina kelis tradicinius lietuvių patiekalus.
5. Sau ir savo skilčiai pagamina pusryčius ir trijų patiekalų pietus (sriuba, pagrindinis
patiekalas, desertas).

PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė

Jaunesnieji skautai

1. Supranta ir atpažįsta namuose, gatvėje, gamtoje tykančius pavojus, žino, kaip jų


išvengti.
2. Žino, kokių veiksmų imtis įvykus nelaimei.
3. Žino pagalbos telefonų numeriu.
4. Žino, kaip išvengti apsinuodijimo maistu.
5. Žino, kas yra pirmosios pagalbos vaistinėlė, kur jos ieškoti ir kam naudojami joje
esantys daiktai.
6. Moka sustabdyti nestiprų kraujavimą.
7. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą.
8. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius.
9. Moka atlaisvinti kvėpavimo takus ir tinkamai paguldyti nukentėjusįjį.

PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė

Skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei.


2. Žino pagalbos telefonų numerius ir kokiu atveju jais kreiptis.
3. Moka pagelbėti sąmonės netekusiam žmogui: atlaisvinti kvėpavimo takus, tinkamai
paguldyti nukentėjusįjį, gaivinti.

11  

 
4. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą.
5. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius.
6. Atpažįsta perkaitimą/nudegimą saulėje, moka gaivinti perkaitusį žmogų.
7. Moka suteikti pagalbą sušalusiam.
8. Moka atpažinti galimą lūžį, moka imobilizuoti lūžusią galūnę ar kūno dalį, žino, kaip
elgtis įtariant stuburo lūžį.
9. Atpažįsta šoko simptomus ir moka suteikti pagalbą.
10. Moka suteikti pagalbą užspringus.

PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė

Patyrę skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei.


2. Žino pagalbos telefonų numerius ir kokiu atveju jais kreiptis.
3. Moka suteikti pagalbą žmogui be sąmonės: žino, kaip atlaisvinti kvėpavimo takus,
moka gaivinti tiek vaiką, tiek suaugusį žmogų, moka tinkamai paguldyti nukentėjusįjį.
4. Moka sustabdyti mažą/didelį kraujavimą, tvarstyti atviras žaizdas.
5. Žino, kaip elgtis nusideginus/apsiplikius.
6. Žino, kaip atpažinti perkaitimą saulėje, kaip gaivinti perkaitusį žmogų, kaip suteikti
pagalbą išsekusiam.
7. Žino, kaip suteiti pagalbą sušalusiam.
8. Atpažįsta šoko simptomus ir žino, kaip suteikti pagalbą.
9. Žino, kaip suteikti pagalbą užspringus.
10. Žino, kokios medicininės procedūros reikalingos sergantiesiems astma bei epilepsija,
kaip elgtis ištikus astmos ar epilepsijos priepuoliui.
11. Žino širdies infarkto simptomus, moka suteikti pagalbą širdies infarkto atveju.
12. Moka sutvarstyti galvos žaizdas.
13. Moka suteikti pagalbą esant/įtariant stuburo traumas.
14. Žino lūžių tipus, moka imobilizuoti lūžusią galūnę/kūno dalį.
15. Žino, ką daryti įsisiurbus erkei. Žino meningito ir encefalito požymius, kaip į juos
reaguoti.

FOLKLORISTO specialybė

Jaunesnieji skautai

Teorinė dalis

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus.


2. Žino kelis pagrindinius etnografinius muzikos instrumentus.
3. Žino pagrindines kalendorines ir religines šventes bei esminius jų bruožus.
4. Žino pagrindinius baltiškosios mitologijos personažus.
5. Žino savo regiono tautinio kostiumo bent vieną skiriamąjį bruožą.

12  

 
6. Žino bent 3 savo regiono senosios buities įrankius/rakandus.
7. Žino bent 3 savo regionui būdingus patiekalus.

Praktinė dalis

1. Padainuoja bent 2 savo regiono dainas.


2. Pašoka bent 2 savo regiono šokius/ratelius.
3. Praveda bent 2 savo regiono žaidimus.
4. Paseka bent 2 pasakas/sakmes/padavimus.
5. Pagamina vieną savo regiono patiekalą.
6. Pagamina bent 1 rankdarbį (pvz.: kalėdinę žvaigždę iš šiaudų; Užgavėnių kaukę;
karpinių, margučių ar kt.).

FOLKLORISTO specialybė

Skautai

Teorinė dalis

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus ir jų geografines ribas.


2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus.
3. Žino pagrindines senovės lietuvių kalendorines ir religines šventes, jų papročius,
suvokia jų prasmę.
4. Žino savo regiono tautinio kostiumo būtinąsias dalis.
5. Žino baltiškosios mitologijos pagrindinius personažus bei jų globojamas sritis.
6. Žino savo regiono sodybos pastatų pavadinimus ir jų paskirtį.
7. Žino bent po 2 savo regiono senosios buities įrankius, rykus, rakandus, padargus bei
gali paaiškinti, kam jie buvo naudojami.
8. Žino bent 3 savo regiono piliakalnius ar istorines vietas.
9. Žino bent po 3 savo regiono kalendorinių švenčių tipinius patiekalus.
10. Žino bent 3 liaudies medicinoje naudojamus vaistinius augalus.

Praktinė dalis

1. Padainuoja bent 4 savo regiono dainas.


2. Pašoka bent 4 savo regiono šokius/ratelius.
3. Praveda bent 4 savo regiono žaidimus.
4. Papasakoja bent 4 savo regiono padavimus, sakmes ar pasakas.
5. Užmina bent 4 minkles ar mįsles.
6. Pasako bent po 4 patarles, priežodžius, skaičiuotes.
7. Su vadovų pagalba praveda folklorinę popietę skilčiai.
8. Pagamina bent po 1 būdingą patiekalą pagrindinėms kalendorinėms šventėms.
9. Pagamina bent 3 rankdarbius (kalėdiniai ar velykiniai papuošalai iš šiaudų, Užgavėnių
kaukės, margučiai, medžio drožiniai ar gaminiai, dirbiniai iš metalo, molio, skardos,
akmens, karpiniai, mezginiai, nėriniai, siuviniai, juostos ar kt.).

13  

 
FOLKLORISTO specialybė

Patyrę skautai

Teorinė dalis

1. Žino visas teorines dalis, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų bei skautų folkloristo
specialybei įgyti.
2. Žino kaimyninių Lietuvos šalių folkloro pagrindinius skiriamuosius bruožus, apie
vienos kaimyninės šalies folklorą gali papasakoti plačiau.
3. Žino senovės lietuvių kalendorinių ir religinių švenčių, jų papročių regioninius
skirtumus.
4. Žino Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų ypatumus bei regioninius
skirtumus.
5. Žino baltiškosios tradicijos, t. y. mitologijos, pasaulėžiūros, tikėjimo, papročių,
pagrindus.
6. Žino folkloro rinkimo, surinktos folklorinės medžiagos šifravimo bei archyvavimo
principus.
7. Žino, kur ir kaip ieškoti reikiamos informacijos etnologijos ar folkloristikos
klausimais.
8. Turi savo domėjimosi sritį bei turi sukaupęs tos srities specifinių žinių, kuriomis gali
pasidalinti su kitais.

Praktinė dalis

1. Atlieka reikalavimus, keliamus jaunesniesiems skautams bei skautams.


2. Turi savo domėjimosi sritį bei yra labiau išlavinęs tam tikrą gebėjimą (dainavimą,
grojimą, amato, papročių išmanymą, folkloro rinkimą ar kt), kurį praktiškai panaudoja
skautiškoje veikloje.
3. Produktyviai bendradarbiauja organizuodamas bei pravesdamas kalendorinę šventę ar
folklorinį renginį skautiškoje stovykloje.
4. Praveda bent 2 mokomuosius teorinius ar praktinius renginius jaunesniesiems
skautams ar skautams etnologinėmis temomis.

LAUŽAVEDŽIO specialybė
Jaunesnieji skautai

Teorinė dalis

1. Žino laužo etapus (pradžia, kulminacija, pabaiga).


2. Žino, kaip pasirinkti dainas pagal tematiką, progą ir pan.
3. Žino, kaip reikia uždegti laužą.

Praktinė dalis

1. Padainuoja bent 2 dainas.


14  

 
2. Sušunka savo sugalvotą šūkį.
3. Praveda laužą savo gaujai.
4. Padeklamuoja eilėraštį.
5. Išmoko gaują naujo žaidimo.

LAUŽAVEDŽIO specialybė
Skautai

Teorinė dalis

1. Žino laužų krovimo būdus.


2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus.
3. Žino, kaip palaikyti drausmę laužo metu.

Praktinė dalis

1. Pristato naują dainą, žaidimą ir šūkį savo draugovei.


2. Parengia laužo scenarijų stovyklos atidarymui.
3. Praveda bent 2 laužus savo draugovei.
4. Išmoko savo skiltį lietuvių liaudies šokio.
5. Padeda savo skilčiai paruošti pasirodymą laužui.

LAUŽAVEDŽIO specialybė
Patyrę skautai

Teorinė dalis

1. Žino, kaip sudaromi laužų scenarijai, kokie jie gali būti ir kada naudojami.
2. Žino, koks turėtų būti puikus laužavedys.
3. Yra baigęs laužavedžių kursus.

Praktinė dalis

1. Praveda bent 2 laužus stovyklos metu.


2. Parengia laužo scenarijų tūkstančiui žmonių.
3. Laužo metu papasakoja bent 15 min. trukmės pasaką ar istoriją.
4. Groja muzikiniu instrumentu.

15  

 
ŽALIOSIOS ENERGETIKOS ŽINOVO specialybė
Patyrę skautai
Teorinė dalis

1. Žino ir gali papasakoti apie atsinaujinantį ir iškastinį kurą.


2. Žino ir gali papasakoti apie globalinį atšilimą.
3. Žino ir gali papasakoti apie elektros energiją.
4. Žino ir gali papasakoti apie saulės energiją.
5. Žino ir gali papasakoti apie vėjo energiją.
6. Žino ir gali papasakoti apie „juodojąją“ energetiką.
7. Žino ir gali papasakoti apie energijos tausojimą.

Praktinė dalis (pasirinkti 5)

1. Pagamina saulės dėžę.


2. Pagamina veikiantį vėjo jėgainės modelį.
3. Pagamina veikiantį hidrojėgainės modelį.
4. Pagamina dviračio pedalais sukamą elektrinę.
5. Sukuria energetinius modelius, naudodamas tam tinkančius konstruktorius.
6. Stovyklos metu aptarnauja veikiančią mažesnę ar didesnę saulės elektrinę.
7. Nupiešia, nubraižo, suprojektuoja, aprašo ar kitaip pavaizduoja savo ateities žaliuosius
namus.
8. Atlieka namų, mokyklos, skautų namo ar kitos energetinės sistemos modernizavimo
studiją.
9. Palygina elektrinį arbatinuką ir arbatinuką ant dujinės viryklės.
10. Papasakoja apie rinkoje esančius elektromobilius.
11. Parengia fotografijų parodą „Taršos šaltiniai“.
12. Sukuria plakatą specialybės tematika.
13. Surengia diskusiją su skautais, tėvais, draugais, bendramoksliais, kaimynais,
siekdamas skleisti žaliosios energetikos idėjas.

 
 

16  

 
BENDROSIOS METODINĖS PASTABOS

Specialybių sistema pakankamai lanksti, kad kiekvienas vienetas galėtų ją prisitaikyti pagal
savo poreikius ir galimybes. Dėl to nereikėtų šių metodinių reikalavimų laikyti vieninteliais
teisingais. Visų pirma vadovas su skautais turėtų aptarti visą specialybės įgijimo procesą,
sugalvoti visiems priimtinus reikalavimų atlikimo būdus ir tik tada, esant reikalui, papildyti
sudarytą planą čia pateikiamomis rekomendacijomis.
„Nei vieno skauto be pareigų!“ Kiekvienas skilties narys turi joje konkrečias pareigas.
Natūralu, jog skilties virėjas turi virėjo specialybę, tačiau neprivalu visai skilčiai ją įgyti.
kiekvienas skilties narys turėtų gilintis į skirtingas specialybes ir siekti tapti jų profesionalu.
Taip skautai ne tik galės veikti, kas jiems įdomiausia, bet ir neliks visiškai žali tose
specialybėse, kurių nespės įgyti – su jų pagrindais juos supažindins skilties broliai ir sesės.
Žinoma, vadovui koordinuoti specialybes, kai kiekvienas skautas siekia vis kitos, yra sunkiau
nei į vieną specialybę besigilinanti skautų grupė. Dėl to pravartu vienu metu specialybinius
užsiėmimus vesti visai draugovei ar netgi kraštui, bet tai reikalauja glaudaus vadovų
bendradarbiavimo.
Specialybes įgyti galima ir stovyklų, ir sueigų metu, tačiau geriausia teorinę dalį išmokti
sueigų metu, o žygyje ar stovykloje – praktinę. Galima daryti specialius žygius, skirtus būtent
specialybių įgijimui.

Nepriklausomai nuo pasirinktų specialybių laikymosi būdų, ši veikla būtinai turi turėti aiškius
vykdymo etapus:

ĮŽANGA. Skautas, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų pats pasirinkti norimą specialybę.
Vadovas, gerai žinodamas kiekvieno vieneto nario individualias savybes bei gabumus, gali
pasiūlyti konkrečią specialybę ar padrąsinti mažiau savimi pasitikintį skautą išbandyti jėgas
net tose srityse, kuriose, atrodytų, jis visiškai neturi gabumų. Šiame etape skautai su vadovu
turi detaliai susitarti dėl to, kaip įgis specialybę, kiek laiko tam skirs ir kaip atrodys kiekvienas
specialybės etapas.

SPECIALYBĖS ĮGIJIMAS. Tai pagrindinė specialybės dalis, kuriai turi būti skirta
daugiausiai dėmesio. Specialybes sudaro teorinė ir praktinė dalys, tačiau jos neturėtų būti
labai atskirtos. Ypač reikėtų vengti ilgų paskaitų bei pamokos stiliaus sueigų. Teorinę
medžiagą geriausia įsisavinti per praktines užduotis, įvairius žaidimus. Vadovas turi vengti
tiesiog išdėstyti medžiagą, skirti užduotis ir jas atlikus viską patikrinti. Net jaunesnieji skautai
tėvelių padedami namuose gali pasiruošti papasakoti apie kokią mažą specialybės dalelę.
Vyresnieji gali teorinę medžiagą rinkti grupelėmis ir patys sugalvoti, kaip įdomiai ją pristatyti
savo broliams ir sesėms. Papasakoti apie sudėtingesnius dalykus galima pasikviesti daug
išmanantį svečią ar tą specialybę jau turintį vyresnį skautą. Praktinės užduotys taip pat turi
būti pateikiamos kuo išradingiau ir įdomiau. Vienas jų skautai turėtų atlikti individualiai, kitas
grupelėse – tam, kad mokytųsi dirbti ir kartu, ir atskirai.

17  

 
SPECIALYBĖS APTARIMAS. Specialybės įgijimas neturėtų atrodyti kaip egzaminas,
atsakinėjimas ar kontrolinis darbas. Svarbiausia, kad skautas aktyviai dalyvautų visose
veiklose ir rodytų savo iniciatyvą. Labai svarbu žinoti, kaip pats skautas vertina savo darbą
specialybės užsiėmimų metu bei įgytas žinias. Dėl to po šio etapo būtina visiems aptarti
išmoktus dalykus, atliktas užduotis ir skautų savijautą. Esant reikalui, vadovas turėtų su
skautu pabendrauti ir individualiai.

SPECIALYBĖS PRISTATYMAS. Kad specialybė būtų įgyta, ją reikia pristatyti kitiems. Tai
dar viena proga kiekvienam skautui pasireikšti ir kaip asmenybei, ir kaip komandos daliai.
Skautai, vadovo padedami, turėtų patys išsirinkti auditoriją, kuriai pristatys savo specialybę ir
būdą, kuriuo tai padarys. Specialybę galima pristatinėti kitiems skautams – draugovėje, tunte
ar krašte; tėveliams; skautai ir patyrę skautai neturėtų bijoti surengti pristatymo neskautams.
Būdų specialybės pristatymui gali būti įvairių – laužavedžiai gali visus pakviesti į teminį
koncertą, virėjai – surengti konferenciją tema „Ar skautų stovyklose skatinama sveika
mityba?“, astronomai – ekskursiją po visatą erdvėlaiviu „Zeta 395–Žemė“; žaliosios
energetikos žinovai – išleisti laikraštį „Žaliasis skautas“ ir t. t.
Pristačius specialybę reikėtų aptarti visą rengimosi pristatymui etapą. Būtų puiku, jei įspūdžiai
apie pristatymą pasiektų ir kitų vienetų skautus skautatinklio ar kitų priemonių pagalba.

PABAIGA. Tam, kad specialybė būtų tinkamai pabaigta ir skautai norėtų tuoj pat užsiimti
kita, būtina šventė. Jos metu gali būti įteiktos specialybės emblemos, o skautai visi kartu gali
prisiminti smagiausias specialybės užsiėmimų akimirkas bei tiesiog pabūti kartu.

18  

 
METODINĖS PASTABOS PAGAL AMŽIAUS GRUPES

Lietuvos skautijoje jaunimo programa į skirtingas grandis suskirstyta ne atsitiktinai, o


remiantis vaiko raidos etapais ir amžiaus grupių specifika. Vadovas, pakankamai ilgai
dirbantis su viena amžiaus grupe, žino jos ypatumus, tačiau čia bus priminta keletas
pagrindinių gairių, kuriomis reikėtų vadovautis.

JAUNESNIEJI SKAUTAI
Jaunesniesiems skautams sunku ilgiau išlaikyti dėmesį ar nusėdėti vienoje vietoje. Užtat jie
labai imlūs informacijai, mėgsta įvairias istorijas ir ypač gerai „beždžioniauja“ – pamėgdžioja
savo vadovą. Visi specialybės užsiėmimai turėtų vykti žaidimo forma – tarsi tai būtų naujų
žemių užkariavimas. Vadovas čia – paslaptingas žynys, sekantis įdomias istorijas, žinantis
daugybę keisčiausių dalykų ir galintis parodyti smagių žaidimų.
Jaunesnieji skautai dažnai labai nori parodyti savo savarankiškumą, tad reikėtų leisti visų
pirma jiems patiems pabandyti atrasti geriausią užduoties įveikimo būdą. Tik išblėsus
pirmajam entuziazmui, vadovas turėtų parodyti sprendimo variantą arba pats įsitraukti į
sprendimo ieškojimą, kad atsakymas būtų rastas drauge.
Tokio amžiaus skautai smalsumo dėka dažniausiai jau žino daugybę įdomių dalykų, kuriuos
išgirdo mokykloje, iš tėvelių ar matė televizijos laidoje. Vadovas turėtų skatinti kiekvieną jų
atsiskleisti ir padrąsinti papasakoti tai, ką žino. Jaunesnieji skautai dažnai drąsiau už vyresnius
vaidina, taip pat mėgsta piešti; tad vietoj to, kad atpasakotų vadovui išgirstą informaciją, jie
gali ją suvaidinti ar nupiešti.

SKAUTAI
Skautai į specialybių laikymąsi jau žiūri rimčiau ir gali netgi įsižeisti, jei vadovas norės su jais
žaisti kaip su „mažais vaikais“. Dėl to reikėtų aiškiai parodyti, kad dėl jų amžiaus iš jų ir
reikalaujama daugiau. Didžiąją dalį užduočių jie jau gali atlikti patys, individualiai ar
grupelėmis susirinkti reikiamą medžiagą ir mokytis ją pristatyti kitiems. Vadovas čia turėtų
elgtis ypač apdairiai ir stengtis specialybės laikymosi metu padėti skautams ne tik įgyti naujų
srities žinių, bet ir sudaryti jiems galimybes lavinti silpnąsias savo vietas.
Būtina sąlyga skauto specialybei įgyti – turi būti atliktos ir jaunesniųjų skautų specialybės
užduotys. Skautui, turinčiam pasirinktos srities jaunesniojo skauto specialybę, pakanka
pakartoti teorines žinias. Jei skautui tai pirma pažintis su specialybe, jam reikėtų peržvelgti
jaunesniųjų skautų programą detaliau, tačiau tai turėtų būti įtraukta į bendrus specialybės
užsiėmimus, nes visos žinios yra tarpusavyje susijusios.
Būtų puiku, jei skautai gautų progą apsilankyti svečiuose pas jaunesniuosius skautus ir jiems
papasakotų tai, ką moka, pravestų vieną kitą žaidimą ar tiesiog pabendrautų. Jaunesniesiems
skautams tai bus puiki motyvacija ir pavyzdys, o skautams – proga pasijausti dideliais ir
pasimokyti globoti jaunesnius savo brolius ir seses.

19  

 
PATYRĘ SKAUTAI
Šios amžiaus grupės skautams vadovo priežiūros beveik nebereikia. Daugelį specialybių jie
pajėgūs įgyti savo jėgomis, iš vadovo gaudami tik palaikymą ir patarimus srityse, kuriose
patiems patyrusiems skautams dar trūksta patirties. Visgi būtent patyrusių skautų grupei
ypatingai svarbūs visų specialybės etapų aptarimai, kuriuose vadovas turėtų atlikti pagrindinį
vaidmenį. Vadovas turėtų visiškai pasitikėti skautais ir sudaryti jiems galimybę laisvai veikti,
tačiau tuo pačiu metu ir švelniai daryti įtaką procesui, kad jis netaptų tik smagiu laiko
praleidimu būnant drauge, o atneštų kuo daugiau naudos.
Patyrusių skautų užduotis pristatymo metu yra įtikinti ne tik vadovą, bet ir visą auditoriją, kad
jie yra verti specialybės. Čia ne tiek svarbu, kaip gerai skautas įsisavino teorinę medžiagą,
kiek jo iniciatyvumas ir gebėjimas kūrybingai pritaikyti įgytas žinias.
Patyrę skautai turi nepamiršti, kad jie – pavyzdys kitiems skautams, tad būtų šaunu, jei gautų
progų pravesti sueigą, žaidimą ar kaip kitaip pabendrauti su jaunesniais. Stovyklų ir įvairių
renginių metu vadovas turėtų paskatinti skautus pritaikyti savo specialybės žinias padedant
artimui – būnant savanoriu pirmosios pagalbos punkte, padedant virtuvėje, pravedant
skautoramos dalį ar skautišką laužą. Skautas turėtų suprasti, kad jo žinios ir įgūdžiai yra
naudingi ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Draugovės sueigos metu galima padiskutuoti apie tai,
kaip specialybės padeda laikytis įžodžio ir skauto priesakų.

20  

 
METODINĖ SPECIALYBIŲ MEDŽIAGA

ASTRONOMO specialybė

Astronomo specialybė – puiki proga įdėmiau pažvelgti į dangų, nuolat


matomus dangaus kūnus bei tai, kas slypi už jų. Laikydamiesi šią
specialybę skautai išmoks orientuotis pagal dangaus kūnus, pažins juos ir
labiau įsigilins į etnokosmologijos bei astronomijos reikšmę lietuvių
tradicijoms ir bendrai mokslo raidai pasaulyje.

DANGAUS STEBĖTOJAS (jaunesnysis skautas)


Išsilaikęs šią specialybę jaunesnysis skautas supranta pagrindinius astronomijos dėsnius ir gali
atlikti paprastus dangaus stebėjimus.

TEORINĖ DALIS
1. Paaiškina, kodėl būna diena ir naktis.
2. Žino, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o Mėnulis – aplink Žemę ir kiek laiko tai
užtrunka.
3. Žino, kokią žalą žmogui gali padaryti saulės spinduliai, kodėl negalima žiūrėti
tiesiai į saulę.
4. Paaiškina, kada ir kodėl geriausia stebėti naktinį dangų.
5. Išvardina Saulės sistemos planetas ir bent 5 žvaigždynų pavadinimus.

PRAKTINĖ DALIS
1. Papasakoja bent 3 lietuvių liaudies mitus apie dangaus kūnus ir Žemę. Vieną jų
nupiešia, suvaidina kartu su savo gauja.
Vadovas mitų pagalba gali papasakoti jaunesniesiems skautams apie dangaus kūnus, jų
atsiradimą. Taip pat mitus galima pasakoti vietoje kasdienės pasakos stovyklos metu.
Jaunesnieji skautai gali iš karto arba šiek tiek vėliau pabandyti juos prisiminti ir papasakoti
savo gaujos draugams. Vėliau galima išsirinkti vieną visiems labiausiai patikusį mitą ir
sukurti trumpą spektaklį jo motyvais. Galima eiti pas ką nors į svečius arba pasikviesti ką
nors į savo pastovyklę (jei specialybę laikosi stovykloje), sueigą. Iš visos gaujos piešinių
galima surengti mažą parodą.

2. Moka ir padainuoja bent 3 liaudies dainas, kuriose būtų minimos žvaigždės,


mėnulis arba saulė.

21  

 
Dainas galima įtraukti į pasirodymo, kuriame vaidinamas mitas, programą arba dainuoti prie
gaujos (visos stovyklos) laužo. Svarbu, kad sykį išmoktos ir padainuotos dainos nebūtų
pamirštos – jas ir toliau reikia stengtis dainuoti įvairiomis progomis. Vadovas turėtų ne tik
parinkti paprastų ir smagiai dainuojamų dainų, bet ir išaiškinti vaikams jų žodžių reikšmę.

3. Su gauja stebi naktinį dangų.


Naktinį dangų geriausia stebėti stovyklos ar žygio metu. Rekomenduotina, kad veikla
nesibaigtų vėliau kaip 23.00 val. Draugovės žygio metu galima miegoti po atviru dangumi –
tada žvaigždės stebimos įsirangius miegmaišiuose ir geriant kakavą. Pažinimą galima ir
teatralizuoti – vadovas ar kitas vyresnis skautas gali persirengti žyniu, astronomu, ateiviu,
Mažuoju Princu ir papasakoti vilkiukams savo kelionės po žvaigždes ar kitą istoriją. Taigi
dangaus stebėjimas turėtų būti įvilktas į istoriją, kuri tęstųsi ilgiau – tai gali būti puiki teminės
dienos ar vakaro kulminacija. Stebint dangų galima parodyti ne tik mėnulį ir pagrindinius
žvaigždynus, bet ir pasistengti surasti bent vieną palydovą, pamatyti krentančią žvaigždę (jei
stebėjimas vyksta rugpjūtį), taip pat padiskutuoti apie gyvybės visatoje paieškas. Patys
vilkiukai vadovo paraginti gali papasakoti vieni kitiems per televiziją matytus ar knygose
skaitytus įdomius dalykus.

4. Naktiniame danguje parodo Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Šiaurinę


žvaigždę.
Šiuos dangaus kūnus jaunesnysis skautas ima pažinti dangaus stebėjimo metu. Vadovas turėtų
ne tik parodyti objektus, bet ir papasakoti, kodėl jie vadinasi būtent taip, kokiomis legendomis
bei mitais yra apipinti ir kaip jų dėka galima naktį rasti reikiamą kryptį.

5. Visą dieną stebi saulės judėjimą dangumi.


Šis bandymas – labai įdomus, tačiau vadovas turi nuolat stebėti jo eigą ir užsižaidusiam
vilkiukui laikas nuo laiko priminti pasižiūrėti, kiek saulė pasislinko. Paprasčiausias būdas
saulės kelio stebėjimui – įkasto į žemę kuolo šešėlio žymėjimas. Vaikai gali pasiskirstyti
eiliškumą ir kas valandą pažymėti šešėlio vietą žemėje mažesniu pagaliuku ar kaip kitaip.
Dienos pabaigoje būtinai reikėtų visiems kartu aptarti bandymą. Vadovas gali jo išvadas
susieti su teorijos punktu Nr. 2.

6. Mėnesį stebi mėnulį (kartą per savaitę).


Šio stebėjimo tikslas – pamatyti, kaip keičiasi mėnulio fazės. Sutartą dieną vilkiukai gali
nupiešti danguje matomo mėnulio formą ir vėliau, susitikę sueigoje, palyginti piešinius, kartu
su vadovu rasti tinkamą pavadinimą mėnulio fazei. Vėliau visus piešinius galima sudėlioti iš
eilės ir aptarti, kaip per mėnesį keitėsi mėnulis.

7. Veda dangaus kūnų stebėjimo dienoraštį, kuriame aprašo (nupiešia) savo


stebėjimus.
Jaunesnysis skautas, įsigijęs sąsiuvinį kietais viršeliais, gali pradėti vesti savo užrašus, kuriuos
tęstų ir tapęs skautu.
22  

 
JAUNASIS ASTRONOMAS (skautas)
Turi dangaus stebėtojo specialybę. Pildo stebėjimų dienoraštį.

TEORINĖ DALIS
1. Žino apie Galileo Galilėjų, Mikalojų Koperniką, jų išradimus.
2. Žino teleskopo veikimo principą.
3. Žino Saulės sistemos planetų charakteristikas.
4. Apibūdina, kas yra žvaigždės, meteorai, meteoritai, asteroidai ir kometos.
5. Žino, kodėl vyksta saulės ir mėnulio užtemimai.

PRAKTINĖ DALIS
1. Padaro Saulės sistemos modelį.
Modelį galima gaminti ir stovykloje, ir sueigos metu iš pačių įvairiausių medžiagų. Skautai
prieš tai gali patys aptarti, kokių priemonių jiems reikės ir vėliau jas susirinkti. Pagamintu
modeliu galima papuošti skautų būklą arba padovanoti jį jaunesniems skautams, kartu
papasakojant apie Saulės sistemą.

2. Per pusę metų atlieka bent 5 dangaus stebėjimus, juos aprašo dienoraštyje.
Skautas, jau besilaikydamas dangaus stebėtojo specialybę, atlieka 3 skirtingus dangaus
stebėjimus. Dabar galima juos pakartoti susigalvojus sudėtingesnių užduočių. Padedant
vadovui reikėtų pasidomėti, ar artimiausiu metu nevyks saulės/ mėnulio užtemimas, meteoritų
lietūs, kometos pasirodymas ar kiti reti astronominiai reiškiniai.

3. Papasakoja bent 3 skirtingų pasaulio tautų mitus apie dangaus kūnus. Vieną jų
nupiešia arba suvaidina su skiltimi.
Mitus galima papasakoti savo skilties nariams arba jaunesniesiems skautams. Skiltis savo
vaidinimą, taip pat kaip ir jaunesnieji skautai, gali parodyti kitiems broliams ir sesėms arba
tėveliams stovyklos laužo ar ypatingos sueigos metu.

4. Vadovauja skilčiai naktinio žygio metu ir išmoko rasti šiaurę pagal dangaus
kūnus.
Naktinis žygis – orientacinio žaidimo arba kokia kita forma – turi būti parengtas vadovo.
Vadovas turi lydėti skiltį ir žygio metu, tačiau stengtis kuo mažiau padėti specialybę
besilaikančiajam. Vėliau visa skiltis turėtų aptarti žygį.

5. Naktiniame danguje parodo Oriono, Kasiopėjos, Lyros, Drakono ir Sietyno


žvaigždynus.

23  

 
Vadovas šiuos žvaigždynus parodo naktinio dangaus stebėjimo ar skilties žygio metu. Skautas
turėtų išmokti juos rasti savarankiškai ir gebėti parodyti savo skilties, draugovės nariams arba
jaunesniesiems skautams.

ASTRONOMAS (patyręs skautas)


Turi jaunojo astronomo specialybę. Reguliariai atlieka dangaus stebėjimus.

TEORINĖ DALIS
1. Žino pagrindinius astronominius matavimo prietaisus ir jų veikimo principus.
2. Žino apie astronomijos mokslo raidą nuo seniausių laikų iki dabar, gali išskirti
pagrindinius etapus ir svarbiausius įvykius.
3. Žino apie žvaigždžių susidarymą, raidą, sandarą.
4. Domisi astronomijos mokslo naujienomis, gali pristatyti naujausius kosmoso
atradimus.
5. Papasakoja apie senovės baltų astronomijos žinias, pirmąsias observatorijas.

PRAKTINĖ DALIS:
1. Praktiškai susipažįsta su teleskopu
Kiekvienoje apylinkėje įmanoma rasti besidominčių astronomija ir mielai sutiksiančių
pademonstruoti savo teleskopą ir jo veikimo principą. Esant galimybei būtų puiku, kad
patyręs skautas apsilankytų Lietuvos etnokosmologijos muziejuje (Kulionių k., Molėtų r.).

2. Moka orientuotis pagal dangaus kūnus įvairiu paros metu.


Geriausiai tokias žinias galima parodyti kelių parų žygio metu. Patyręs skautas turėtų mokėti
pagal saulę, mėnulį ir žvaigždžes ne tik rasti pasaulio kryptis, bet ir apytikriai spėti laiką. Šių
dalykų žygio metu turi pamokyti ir savo skilties ar draugovės narius.

3. Pasidaro saulės laikrodį ir moka juo naudotis.


Paprastą saulės laikrodį patyręs skautas jau yra daręs laikydamasis dangaus stebėtojo
specialybę. Norėdamas gauti astronomo specialybę, jis turėtų pasidomėti tikslesniais ir
sudėtingesniais saulės laikrodžių modeliais bei pagaminti vieną jų. Laikrodį gaminti galima
savaitės trukmės vasaros stovykloje, kad būtų pakankamai laiko kasdien stebėti ir įsitikinti jo
tikslumu.

4. Stebėdamas dangų sudaro žvaigždėlapį ir jame pažymi pagrindinius žvaigždynus


(bent 10).
Jau išsilaikęs jaunojo astronomo specialybę skautas pažįsta bent 7 žvaigždynus, tad šios
užduoties esmė – patyrusio skauto išradingumas pasirenkant žvaigždėlapio sudarymo būdą bei
gebėjimas tiksliai atvaizduoti žvaigždynų išsidėstymą.
24  

 
5. Vienete pristato projektą pasirinkta astronomijos tema.
Patyręs skautas pats pasirenka su astronomija susijusią temą (nebūtinai iš pateikto sąrašo) ir
pagal ją parengia projektą. Formą taip pat reikia sugalvoti pačiam – galima surengti
inscenizuotą mokslinę konferenciją, debatus, sukurti trumpą filmuką ir pan. Projektas turi būti
pristatytas ir aptartas draugovėje.

Temos diskusijoms/ projektams:


1. Lietuvių liaudies kosmologijos žinios;
2. Lietuviškų žvaigždynų pavadinimų kilmė ir ypatybės;
3. Astronomijos mokslo pasiekimai ir ateities perspektyvos;
4. Mėnulio poveikis žmogui;
5. Žymiausi astronomai ir jų atradimų svarba;
6. Saulės ir mėnulio kalendoriai, jų pritaikymas šių dienų pasaulyje;
7. Senovės dangaus stebyklos;
8. Senovės lietuvių zodiakas;
9. Nežemiškos civilizacijos – pasaka ar realybė?

25  

 
ŽYGEIVIO specialybė

Moto: Nei vieno žygio be tikslo!


Tikslas: Pažinti gimtąjį kraštą nuo savo namų slenksčio.
Žygeivis turi mokėti užkurti laužą, paruošti maistą, suteikti pirmąją pagalbą ir dar daug kitų
dalykų. Taigi išlaikytos virėjo ir pirmosios pagalbos specialybės praverstų. Turint šias
specialybes, būtų lengviau įgyjama žygeivio specialybė.

Jaunesnieji skautai
Žygis – tai galimybė pabūti su draugais, išbandyti save, geriau pažinti gyvąją gamtą ir
susipažinti su gamtoje vykstančiais reiškiniais, išmokti susikrauti daiktus į kuprinę, nakvoti
palapinėje ir dar daug daug visko.
Pirmieji žygiai 7–10 m. skautams turėtų trukti pusdienį ar vos ilgiau ir tai greičiau vadintina
iškylomis. Pirmoje iškyloje žygiavimas turėtų trukti ne ilgiau kaip porą valandų su ilgomis
pertraukomis žaidimams, maisto ruošimui ir valgymui, maudymuisi ir pan. Įgijus šiokią tokią
patirtį galimi žygiai su nakvyne, per dieną nueinant ne daugiau kaip 10 km. Daugiadieniai
žygiai pėsčiomis – nerekomenduojami. Vadovų turi būti ne mažiau kaip du, vienas einantis
priekyje, kitas – gale grupės.
Įgyti žygeivio specialybę vadovas siūlo žinodamas vilkiuko galimybes ir poreikius. Teorinės
žinios pateikiamos kartu su praktika taikant žaidybinius elementus, rengiant viktorinas ar
konkursus bei pateikiant įdomias užduotis.

TEORINĖ DALIS:
1. Žino, kas svarbu ruošiantis žygiui.
Kuprinė ir apranga: žino, kokius rūbus ir avalynę reikia pasiimti, ką būtina įsidėti į kuprinę ir
kaip ją susikrauti.
2. Žino, kaip ir kur paruošti laužavietę ir kaip susikurti laužą.
3. Žino, kokios miško žolės (vaistažolės) tinka arbatai virti.
4. Žino, kaip reikia elgtis gamtoje.
Gamtosauga: žino, kodėl negalima gąsdinti gyvūnų, skainioti, plėšyti augalų ir pan.
5. Žino, kaip pasiruošti vietą nakvynei.
Nakvynė: žino, kur ir kaip statyti palapinę, kaip pasiruošti nakvynei, kad nesušaltų naktį.
6. Žino, kaip saugiai elgtis žygio metu.
Sauga: žino, kaip elgtis miške ir prie vandens telkinių, žino, kaip elgtis su ugnimi, peiliu ir
kirviu.

26  

 
PRAKTINĖ DALIS:
1. Susideda kuprinę taip, kad ją būtų patogu nešti.
2. Susiranda malkų ir užsikuria laužą, išsiverda arbatos ar kakavos, pasidaro salotų
ir sumuštinių.
3. Stebi gamtą ir gali pasakyti, kokie augalai mėgsta drėgmę, pagal tai spręsdamas,
kur galima apsistoti.
4. Su gaujos nariais pasistato palapinę ir pasiruošia miegui taip, kad naktį
nesušaltų.
5. Saugiai elgiasi su peiliu ir kirviu, moka užgesinti laužą, esant būtinybei suteikti
elementarią pirmąją pagalbą. Laikosi asmens higienos taisyklių.

Skautai
Skautai privalo žinoti ta, ką jau žino jaunesnieji skautai, ir turimas žinias bei gebėjimus gilinti.
Skautai per dieną gali nueiti iki 15 km. Išimtis – piligriminis žygis. Planuojant daugiadienį
žygį su 13–14 m. skautais nerekomenduojamas ilgesnis nei 6 dienų ir daugiau kaip 75 km
bendro maršruto ilgio žygis. Skautai iki 13 m. gali keliauti tik pėsčiomis, išskyrus tuos
atvejus, kai yra daugiau suaugusiųjų, pvz., valtyje turi būti bent po vieną suaugusįjį. Nuo 14
m. keliavimo būdai neribojami.

TEORINĖ DALIS:
1. Žino, kokią aprangą ir avalynę reikia turėti žygyje įvairiais metų laikais ir
skirtingomis oro sąlygomis.
2. Žino, kokį inventorių reikia pasiimti į stovyklą ir žygį.
3. Žino, kaip pasidaryti paprasčiausius ir būtiniausius reikmenis naudojantis
išmoktais mazgais, kilpomis ir surišimais.
4. Žino, kokių asmeninių medikamentų jam reikia.
5. Žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą bei kokių veiksmų imtis konkrečiu atveju, ką
reikia daryti, kad žygyje nesusirgtum ir kaip svarbu laikytis higienos taisyklių.
6. Moka naudotis kompasu ir skaityti žemėlapius. Moka sudaryti žemėlapį, geba
rasti pasaulio šalis pagal saulę, žvaigždes, kompasą ir medžius. Žino, kaip rasti
kelią ir ką daryti pasiklydus.
7. Žino, kaip ir kokioje vietoje geriausia įsirengti stovyklavietę.

PRAKTINĖ DALIS:
1. Žino žygeivio, iškylautojo ir stovyklautojo taisykles, gali jų pamokyti kitus.
Taisykles taiko žygyje ar stovykloje.
2. Moka suteikti pirmąją pagalbą bei gali imtis būtiniausių veiksmų. Moka
pasirūpinti savimi ir draugais, bintuoti žaizdas, pasidaryti įtvarus, neštuvus ir
jais transportuoti nukentėjusįjį. Laikosi asmens ir bendrosios higienos taisyklių.
3. Suriša ir žino, kur geriausia naudoti piemenų, tikrąjį (gerąjį), žvejų, pririšimo,
paprastąjį mazgus; dailidės, palapinės ir ąsos kilpas, gubinį, kryžminį ir įžambųjį

27  

 
surišimus. Pritaiko juos pionerijos darbuose: pasidaro laužavietės įrangą,
prausyklą, pakabas ir kitus statinius.
4. Pasidaro stovyklavietės ir jos aplinkos žemėlapį pagal mastelį, nupaišo žygio
maršrutą, naudojasi kompasu ir žemėlapiu. Randa pasaulio šalis pagal saulę,
medžius, žvaigždes. Pasidaro saulės laikrodį.
5. Įkuria stovyklavietę, moka apsaugoti maistą, kad ilgiau liktų šviežias ir
neapniktų vabzdžiai ar gyvūnai. Pagamina maistą sau ir kitiems
stovyklautojams.

Patyrę skautai

Patyrę skautai turi mokėti viską, ką moka jaunesni, privalo gilinti savo žinias ir gebėjimus.

Uždaviniai:
1. Siekti, kad kiekvienas patyręs skautas sugebėtų suorganizuoti žygį ir nebijotų imtis
atsakomybės jam vadovauti.
2. Geriau pažinti krašto istoriją, tradicijas bei tautosaką ir jas skleisti.
3. Ugdyti ištvermę ir grūdintis.
4. Skatinti žygio dalyvių toleranciją, pakantumą vieni kitiems ir aplinkiniams.
5. Skleisti informaciją apie skautus šalies gyventojams.

TEORINĖ DALIS:
1. Žino, kokiais principais remiantis sudaromas žygio maršrutas.
2. Moka sudaryti dienos ir viso žygio valgiaraštį. Moka apskaičiuoti, kiek ir kokių
produktų reikia pasiimti į žygį.
3. Žino, ką būtina pasiimti į žygį. Moka apskaičiuoti būtinas išlaidas.
4. Surenka informaciją apie žygio maršrutą ir žygio metu ją pateikia dalyviams.
5. Moka apibendrinti ir aprašyti žygio eigą, pažymėdamas pliusus ir minusus bei
duodamas rekomendacijas kitiems.

PRAKTINĖ DALIS
1. Orientuojasi aplinkoje, veda grupę skautų vadovaudamasis žemėlapiu ir
kompasu, derina ėjimo ir poilsio laiką.
2. Sugeba užkurti laužą bet kokiomis sąlygomis ir paruošti maisto visai grupei.
3. Moka ir gali paaiškinti, kaip reikia susikrauti kuprinę. Paskirsto bendrą
inventorių ir maistą žygio dalyviams.
4. Žygio metu pats pateikia informaciją apie lankomus objektus. Duoda užduotis
žygio dalyviams prieš žygį ir žygio metu. Paskiria gerąjį darbelį, naudingą to
krašto bendruomenei.
5. Su žygio dalyviais internete pateikia žygio aprašymą su nuotraukomis, maršruto
žemėlapį ir rekomendacijas kitam žygiui.

28  

 
R e k o m e n d a c i j o s:
1. Maršruto paruošimas.
2. Patarimai maistininkui.
3. Grupės inventorius.
4. Informacijos rinkimas.
Nuorodos:
http://www.musupaveldas.lt/lt
http://www.piliakalniai.lt/index.php
http://www.piliakalniai.lt/index.php
5. Išlaidų apskaičiavimas.
6. Pareigų paskirstymas.
7. Kad nebūtų liūdna.
8. Kaip susidėti kuprinę.
Kuprinė turi būti talpi, lengva ir patogi. Prie nugaros reikia dėti minkštus daiktus,
apačioje – sunkesnius, viršuje – lengvesnius. Į išorines kišenes talpinti daiktus, kurių
gali prireikti trumpam sustojimui (prausimosi reikmenis, puodelį, maistą). Kuprinę
krauti ne į storį, bet į aukštį ir į plotį. Aštrūs daiktai turi būti supakuoti atskirai,
patartina specialiuose dėkluose arba odiniuose maišeliuose.
9. Kaip sukurti laužtą.
10. Kaip nesušalti naktį.

Žygio p o b ū d i s:
1. Pėsčiųjų
2. Dviračių
3. Vandens
4. Slidžių
5. Ištvermės
6. Piligriminis

29  

 
PELKIŲ ŽVĖRIES specialybė

Ši specialybė turi skatinti skautus pažinti Lietuvos pelkių augaliją ir gyvūniją, suprasti pelkių
reikšmę ekosistemoje. Esminiai pelkių žvėries specialybės bruožai – mokymasis dirbti kartu,
stipri nuotykių dvasia bei ...daug purvo.

„Pelkėmis vadinami nuolatos užmirkę žemės paviršiaus plotai, kuriuos dengia storesnis nei
30 cm durpių sluoksnis. Plotai, kuriuose durpių sluoksnis plonesnis, vadinami supelkėjusiomis
žemėmis. Pastaruoju metu plačiai vartojamas terminas šlapžemės, šlapynės. Plačiąja prasme
šlapžemės apima plotus nuo šlapių ariamų laukų iki makrofitais užaugusių ežerų atabradų.
Tačiau šlapžemės, kuriose susikaupęs storesnis ar plonesnis durpių sluoksnis, atitinka aptartą
pelkių ir supelkėjusių žemių sampratą.“

Šios specialybės aprašyme žodis pelkė naudojamas plačiąja prasme, t.y. atliekant praktines
užduotis pelkėmis bus galima laikyti ir supelkėjusias žemes bei šlapžemes. Žinoma, jei
jaunesnieji skautai dar gali eiti į žygį per šlapžemes ar tiesiog po lietaus apsemtas pievas,
patyrę skautai turėtų išbandyti save supelkėjusiose žemėse ar tikrose pelkėse.

Susipažinimas su pelkėmis bei jų įveikimas turėtų būti nelabai lengvas, bet labai smagus
iššūkis. Kai kurios praktinės užduotys, pvz., žygis per pelkes, turėtų išugdyti skautų bendrumo
bei atsakomybės už save bei komandą jausmą, gebėjimą susikoncentruoti ir priimti
sprendimus kritiškose situacijose, taip pat ši specialybė ugdo draugiškumą, stiprybę, vienybės
jausmą bei savitarpio supratimą. Tinkamai įgyvendinta praktinė dalis sudarys prielaidas
skautams susidraugauti bei išlaikyti užmegztus ryšius. Kur geri draugai – ten daug gerų naujų
idėjų. Taip pat praktinė specialybės dalis padės išmokyti skautus pasiruošti žygiui per pelkėtas
vietas, nebijoti purvo. Užduotys, žygiai ekstremalesnėmis nei įprasta sąlygomis sukurs
nuotykių atmosferą.

Svarbu! Lietuvoje saugoma 48 tūkst. ha pelkių. Prieš ruošdamiesi į žygį išsiaiškinkite, ar jūsų
žygio trasa neina per valstybės saugomas zonas! Šių zonų apsaugos reglamentus galite rasti
LR aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt → Teisinė informacija → Teisės aktų
paieška → ... Tačiau visų geriausia – susiekti su regioninio ar nacionalinio parko direkcija.

PELKIŲ UODAS (jaunesnysis skautas)

TEORINĖ DALIS:

1. Žino, kas yra pelkė.


2. Žino, kokios didžiausios pelkės krašte, kuriame skautauja.
3. Moka papasakoti bent apie 3 gyvūnus, gyvenančius pelkėse.
4. Moka papasakoti bent apie 3 augalus, augančius pelkėse.
5. Žino, kokių uogų/augalų negalima valgyti.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Pasiruošia purvo trasai (daiktai, rūbai, batai).

30  

 
2. Pereina bent vieną stovyklinę purvo trasą.
3. Sudalyvauja bent vienoje pažintinėje ekskursijoje per pelkes arba po rezervatą.

Pagrindinis ekskursijos tikslas – susipažinti su pelkės augmenija ir gyvūnija, pabūti gamtoje.


Tinka ekskursijos pažintiniais takais, gali būti ekskursija su gidu.

4. Papasakoja arba su gauja suvaidina pasaką, sakmę ar legendą, kurioje minima


pelkė ir pelkių veikėjai.

Pasakojimas turi būti lietuvių liaudies. Suvaidinti galima per sueigą ar stovykloje/žygyje per
vakaro laužą. Vadovas galėtų surengti pasakojimų vakarą.

5. Nupiešia vieną Lietuvos pelkėse gyvenantį, bet nykstantį augalą arba gyvūną.

PELKIŲ DRIEŽAS (skautas)

TEORINĖ DALIS:

1. Žino didžiausias Lietuvos pelkes bei jų ypatybes, gali jas parodyti žemėlapyje.
2. Žino, kokie pavojingi augalai ir gyvūnai aptinkami pelkėse.
3. Moka paaiškinti pelkių reikšmę ekosistemai.
4. Žino, kaip gelbėtis įkritus į raistą ir kaip gelbėti kitus.
5. Žino, kokie sužeidimai galimi žygyje pelkėta vietove ir kaip jų atveju suteikti
pirmąją pagalbą.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Sueigoje pristato bent vieną augalą ar gyvūną, įtrauktą į Raudonąją knygą.

Šį punktą galima suderinti su jaunesniųjų skautų praktinių užduočių punktu Nr. 5.

2. Moka suteikti pirmąją pagalbą nutrynus kojas, įgėlus gyvatei, sugėlus


vabzdžiams, įsisiurbus siurbėlei, moka dezinfekuoti ir sutvarstyti smulkias
žaizdas.
3. Padeda įrengti purvo trasą.
4. Sudalyvauja bent vienos paros žygyje (su nakvyne) pelkėta vietove.

Žygį su vadovo priežiūra gali paruošti patys skautai, patyrę skautai arba pats vadovas.

5. Įrengia prausyklą.

Geriausia šią užduotį atlikti stovykloje, keliese. Prausykla turi būti saugi, funkcionali,
ilgalaikė. Jei stovyklos prausykla ruošiama švarioje, neapaugusioje ežero ar upės pakrantėje,
pagrindinės užduotys apima pioneriją (stalelis, rankšluosčių kabykla, vieta dantims valytis ir
pan.). Tačiau jei priėjimas prie vandens prastas, pakrantė drėgna, stati ar apaugusi vandens

31  

 
augmenija, pagrindinis darbas – patogaus priėjimo prie vandens paruošimas. Šiuo atveju
pionerijos užduočių galima ir nebeskirti.

PELKIŲ ŽVĖRIS (patyręs skautas)

TEORINĖ DALIS:

1. Žino didžiausius pasaulio pelkynus bei jų ypatybes


2. Papasakoja, kaip susidaro pelkės.
3. Papasakoja apie tai, kaip senovėje lietuviai panaudodavo pelkes kovodami su
priešais, kaip pavyzdį įvardija bent vieną mūšį.

Nėra sunku papasakoti, kad lengvai vilkėdami lietuviai įviliodavo šarvuotus priešus į pelkes,
kur pastarieji paskęsdavo. Patyręs skautas turi labiau įsigilinti – žinoti, kokiais laikais ir
kokiose vietovėse ši taktika buvo naudojama, prieš ką lietuviai tuo metu kariavo. Pasakojant
apie mūšį, turi būti atskleistos to mūšio aplinkybės, istorinis kontekstas bei pergalės (ar
pralaimėjimo) pasekmės.

4. Papasakoja apie kūlgrindų rūšis, žino, kur Lietuvoje yra kūlgrindų.


5. Papasakoja apie pelkes lietuvių tautosakoje – ypatybes, jų gyventojus.

Šį teorinį punktą galima atsiskaityti žygio metu, pasakojant prie laužo, suruošus vaidinimą ar
pan. Reikėtų žinoti ne tik kokie gyviai, būtybės įsivaizduota gyvenę pelkėse, bet ir ką jie
veikę, kokie jų bruožai buvę. Reikia mokėti papasakoti bent vieną padavimą, legendą ar
pasaką, kur veikia pelkių veikėjas arba pasakojama, kaip atsirado viena ar kita pelkė.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Bent vieną kartą stovykloje paruošia saugią ir ekologišką purvo trasą.

Ekologiška purvo trasa turėtų būti paruošta nenaudojant celofano, indų ploviklio, taip pat
nenaudojant / mažiau naudojant sintetinių virvių ar kt. sintetinių medžiagų, kurių po purvo
trasos nebegalima panaudoti arba kurias sunku surinkti.

2. Praveda sueigą jaunesniesiems skautams arba skautams viena iš temų, jiems


reikalingų norint įgyti šią specialybę.

Sueiga turėtų išsamiai atskleisti vieną iš pelkių uodo ar pelkių driežo specialybėms įgyti
reikalingų teorinių temų – taip, kad jaunesniajam skautui ar skautui gautos informacijos
pakaktų teoriniam punktui įsisavinti.

3. Pastato tiltą per pelkę, o nesant tam galimybių – per upelį, vandens kanalą ir
pan. Arba įrengia kūlgrindą arba lieptą.

32  

 
Šią užduotį turėtų atlikti visa skiltis kartu. Statiniai turi būti saugūs, patvarūs, pastatyti
praktiniam naudojimui. T. y. statiniai neturėtų būti statomi vien tam, kad būtų įvykdytas šis
punktas. Paruoštas statinys turi duoti ilgalaikės praktinės naudos. Labai svarbi tinkama
vadovo priežiūra, kad darbas būtų atliktas kruopščiai ir tvarkingai. Jei ant pabaigto tiltelio,
liepto galite užlipęs pašokinėti ir jaučiatės saugus, darbas atliktas gerai.

Įrengiant kūlgrindą, ji turi būti pakankamai ilga ir tikrai drėgnoje vietoje (t. y. negalima statyti
kūlgrindos skersai griovio, kurį galima peršokti ir pan.). Geriausia kūlgrindą rengti prie ežero,
nuo vandens augmenija apaugusių pakrančių 10–15 m. link kranto, sausumos ruožo/salos.

Atlikdama šį punktą komanda turėtų užtrukti ne mažiau nei dieną.

4. Suorganizuoja ir su vadovo priežiūra praveda žygį pelkėta vietove


jaunesniesiems skautams.

Alternatyvos: žygį galima pravesti skautams arba patyrusiems skautams.

Tai gali būti ir grupinė užduotis. Ji reikalauja iš vadovo daugiau dėmesio nei ruošiantis
paprastam žygiui. Būtina iš anksto išsiaiškinti būsimo žygio detales, išnagrinėti žemėlapį,
išsiaiškinti galimas kliūtis, užtikrinti saugumą. Ypač kruopščiai ruošti žygį jaunesniesiems
skautams.

5. Sudalyvauja mažiausiai dviejų dienų žygyje per pelkes.


Į šį žygį turi eiti tik patyrę skautai ar vyresni. Žygį suplanuoti gali ir vadovas, ir patys patyrę
skautai.

33  

 
VIRĖJO specialybė

Jaunesnieji skautai

TEORINĖ DALIS:

1. Žino saugaus elgesio su laužu taisykles.


2. Moka saugiai naudotis peiliu bei kirviu.
3. Žino pagrindines higienos virtuvėje taisykles.
4. Žino, kaip patiekti valgius į stalą ir kaip elgtis valgant.
5. Žino, koks maistas yra sveikas ir koks ne. Išvardina bent po keletą pavyzdžių.

PRAKTINĖ DALIS:

1. Sukuria laužą.
2. Pagamina vaisių ar daržovių salotas.
3. Išverda ir paruošia arbatą ir kakavą.
4. Iškepa skautišką duonelę, sausainius ir blynus.
5. Visada išsiplauna savo indus.

Kiekvieną patiekalą jaunesnysis skautas gamina kartu su vadovu. Taip pat siūloma
specialybės laikymosi metu gaujoje pravesti pašnekesius šiomis temomis:

1. Kokie patiekalai man labiausiai patinka ir kodėl?


2. Mano svajonių patiekalas, kurį norėčiau išmokti pats pasigaminti.
3. Kodėl pasakose burtininkės namelis – iš meduolių?
4. Pristatyti gaujai vienos dienos stovyklos meniu (individualiai arba grupėmis). Kartu su
visais įvertinti maistingumą, skonį ir kainą.
5. Stalo serviravimas išsirinktai šventei. (Būtų įdomu ir naudinga viską aptarus pažaisti
restoraną ir leisti serviruoti stalą patiems.)
6. Kaip atpažinti, kada maistas yra visiškai išviręs?

Skautai

TEORINĖ DALIS:

1. Moka išrinkti vietą stovyklos virtuvei.


2. Žino, kaip tinkamai stovykloje gaminti maistą.
3. Papasakoja apie higieną virtuvėje.
4. Žino, kiek ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis ir kokį
vandenį galima naudoti gėrimui ir virimui.
5. Papasakoja apie sveiką mitybą (mitybos piramidė).

34  

 
PRAKTINĖ DALIS:

1. Pastato pačius reikalingiausius virtuvės įrenginius.


2. Parodo, kaip reikia taisyklingai padengti stalą, paduoti valgius į stalą ir kaip
elgtis valgant.
3. Pažįsta pagrindinius valgomuosius augalus (grybus, uogas).
4. Turi receptų knygelę ir į ją surenka bent 5 receptus.
5. Sudaro 3 dienų stovyklos valgiaraštį savo skilčiai.
6. Sau ir savo skilčiai pagamina pietus ir desertą.

Temos diskusijoms:

1. Etiketas prie stalo. Kas tai?


2. Ką darytum patekęs į negyvenamą salą, kurioje nepažįsti nei augalų, nei grybų?
3. Kokius metodus pasitelkęs apskaičiuotum produkto maistinę vertę?
4. Kaip pasverti be svarstyklių?
5. Kodėl naudinga valgyti kuo įvairesnį maistą?
6. Kodėl jūros vanduo nėra tinkamas gerti? Kaip galima jį padaryti tinkamu gėrimui?
7. Virėjo funkcijos stovykloje.
8. Valgiai lietuvių liaudies pasakose ir patarlėse.
9. Ar tikrai cepelinai yra Lietuvos nacionalinis patiekalas? (Įvairių žmonių nuomonių
pristatymai.)

Patyrę skautai

Virėjas – patyręs skautas, kuris domisi kulinarija, mėgsta gaminti namų aplinkoje, taip pat
norėtų pasitarnauti ir skautiškose stovyklose bei išmokti šio to naujo. Specialybę sudaro trys
dalys, kurių vienas galima atlikti namie (po to pristatant kitiems skautams), kitas sueigų ar
stovyklų metu. Pateikti metodai yra tik pavyzdžiai ir kiekvienas skautas turėtų pats pasirinkti
priimtiniausią būdą. Labai svarbu aptarti su skautais, kaip vienos ar kitos žinios gali jiems
praversti skautavime. Vis dėl to pagrindinis specialybės tikslas – plėsti patyrusių skautų
akiratį ir skatinti žingeidumą bei motyvaciją.

Patyręs skautas pats turėtų pasirinkti auditoriją ir atsižvelgdamas į jos amžių, interesus,
sugalvoti, kaip įdomiai pristatyti medžiagą. Jei yra galimybė, skautas turėtų apsilankyti
Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse amatų dieną, kad galėtų paragauti namų
gamybos duonos ar sūrio, sužinoti jų receptus. Rekomenduotinos knygos: Viljam V.
Pochliobkin „Geros virtuvės paslaptys. Įdomioji kulinarija“ ir „Prieskoniai ir pagardai“
(autorius – tarptautinį pripažinimą pelnęs rusų kulinarijos meno, kulinarijos istorijos, teorijos
ir praktikos specialistas; knygų stilius – lengvas, pagaulus).

Teorinės dalies pateikimas turi būti gerai apgalvotas, antraip sausi faktai sumažins
susidomėjimą virėjo specialybe.

TEORINĖ DALIS:

35  

 
1. Paaiškina, kaip reikia dezinfekuoti gėrimui ir virimui naudojamą vandenį, kaip
ir kur jį laikyti iškyloje ar stovykloje.
2. Žino, kaip ilgai įvairūs produktai išsilaiko nesugedę stovyklos sąlygomis.
Paaiškina, kaip įrengti stovyklinį šaldytuvą, maisto sandėlį ir kaip apsaugoti
maistą nuo vabzdžių.
3. Turi brėžinių ar iliustracijų, parodančių bent 5 būdus, kaip gamtoje kepti, virti
be indų. Paaiškina, kaip užkurti ugnį lietui lyjant ar sudrėkus žemei.
4. Papasakoja apie tradicinius lietuvių patiekalus.
5. Paruošia virtuvės inventoriaus sąrašą draugovės stovyklai.
6. Žino pagrindinius virtuvės įrankius ir moka jais naudotis.

a. Kuo skiriasi paprastasis puodas nuo greitpuodžio?


b. Kokiame puode kokius maisto produktus reikia ruošti?
c. Kaip juos reikia prižiūrėti ir laikyti?

7. Žino maisto kokybės kriterijus:

a. Koks maistas yra kokybiškas;


b. Kas turi įtakos maisto kokybei;
c. Kaip kokybiškai pagaminti patiekalą.

8. Žino kaip pagaminti:

a. Pomidorų padažą;
b. Majonezą.

9. Žino kuo skiriasi lietuvių nacionalinė virtuvė nuo kitų tautų virtuvių:

a. Rusų;
b. Prancūzų;
c. Anglų;
d. Skandinavų;
e. Austrų;
f. Gruzinų;
g. Armėnų;
h. Indėnų;
i. Kinų.
(pasirinkti kelias šalis)

5. Žino kokios prieskoninės žolės auga skirtingose vietovėse:

a. Pievose;
b. Miškuose;
c. Pelkėse;
d. Senelės darže;
e. Lietuvoje.

36  

 
PRAKTINĖ DALIS:

1. Išrenka tinkamą vietą stovyklos virtuvei ir joje įrengia: lauželį virimui ir


kepimui; vandens rezervuarą; malkinę; sausduobę ir šlapduobę.
2. Tvirtai ir saugiai supakuoja virtuvės inventorių draugovės stovyklai.
3. Sudaro savaitės stovyklos meniu savo skilčiai.
4. Pagamina kelis tradicinius lietuvių patiekalus.
5. Sau ir savo skilčiai pagamina pusryčius ir trijų patiekalų pietus (sriuba,
pagrindinis patiekalas, desertas).

TEMOS DISKUSIJOMS / PROJEKTAMS:

1. Lietuvių nacionalinės virtuvės ypatumai.


2. Stovyklų maisto ypatumai.
3. Paskaičiuokime, kiek ir ko suvalgome per dieną.
4. Maistinė vertė – kas tai?
5. Tais laikais, kai nebuvo šaldytuvų...
6. Maisto apdirbimo galimybės ir ypatumai (rūkymas, šaldymas ir pan.) šiais laikais ir
prieš 100 metų.
7. Kamaros paskirtis senovės lietuvių sodyboje.
8. Suspausti sūrį – tai ne juokas.
9. Akmeniniai indai, jų specifika, paplitimo sritis ir pan.
10. Grūdinių kultūrų ypatybės.
11. Tradicinė lietuviška duona.
12. Žymiausi šių dienų kulinarai.
13. Senovės lietuvių ubladės ir kitos krosnys valgiams gaminti.

37  

 
PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė

Jaunesnieji skautai

1. Supranta ir atpažįsta namuose, gatvėje, gamtoje tykančius


pavojus, žino, kaip jų išvengti.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kokie gali nutikti nelaimingi atsitikimai, kas juos gali sukelti,
kaip elgtis, kad jie neįvyktų. Vadovas gali pasiūlyti jaunesniesiems skautams patiems
išvardyti ar žaidimo metu „atrasti“ tykančius pavojus, pavyzdžiui, mokantis, kaip elgtis su
aštriais daiktais, kaip išvengti nudegimo ir perkaitimo, vabzdžių įkandimų ir pan.

2. Žino, kokių veiksmų imtis įvykus nelaimei.

Jaunesnieji skautai turi suprasti, kad svarbiausia yra neišsigąsti, nes kitaip negalės
nukentėjusiam draugui nei padėti, nei pranešti suaugusiesiems. Jiems pakanka žinoti
pagrindinius dalykus, nurodytus praktinėje dalyje. Svarbiausia yra pabrėžti, kad jaunesniojo
skauto pareiga – pranešti apie įvykį suaugusiesiems.

3. Žino pagalbos telefonų numerius.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kaip susisiekti su gaisrine, policija, greitąja pagalba ir kaip
perduoti jiems reikalingą informaciją: kas ir kur atsitiko, savo vardą bei pavardę.

4. Žino, kaip išvengti apsinuodijimo maistu.

Jaunesnieji skautai turi suprasti, kad negalima valgyti sugedusio maisto, atpažinti, kada
maistas nebetinkamas. Taip pat skirti valgomuosius/ nuodingus grybus, uogas.

5. Žino, kas yra pirmosios pagalbos vaistinėlė, kur jos ieškoti ir kam naudojami joje
esantys daiktai.

Vadovas turi supažindinti jaunesniuosius skautus su pirmosios pagalbos vaistinėle, kartu su


jais išsiaiškinti, kaip ir kur ji turi būti laikoma. Galima pasiūlyti vaikams susidėti savo
vaistinėlę, kuri pagelbėtų skirtingose situacijose: ilgai žaidus saulėje ir nudegus, žygiavus
avint naujus batus ir nusitrynus pūslę, nukritus nuo dviračio.

6. Moka sustabdyti nestiprų kraujavimą.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kad žaizda turi būti švari, mokėti ją dezinfekuoti, taip pat
sutvarstyti nedideles žaizdas, žinoti, kaip sustabdyti kraujavimą iš nosies.

7. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą.

Jaunesnieji skautai turi suprasti, kuo skiriasi nestiprus/stiprus kraujavimas ir kaip pastarąjį kuo
skubiau sustabdyti, kad žmogus nenukraujuotų.

38  

 
8. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, kad svarbiausia žaizdą šaldyti tekančiu šaltu vandeniu ar ledu ir
kuo greičiau pranešti suaugusiajam.

9. Moka atlaisvinti kvėpavimo takus ir tinkamai paguldyti nukentėjusįjį.

Jaunesnieji skautai turi žinoti, jog nepraradusį sąmonės žmogų pakanka patogiai paguldyti ir
apkloti. Jei žmogus be sąmonės, jaunesnysis skautas turi mokėti paguldyti jį saugia poza ant
šono – kad neužspringtų.

METODINIAI PATARIMAI

Besilaikantys specialybę jaunesnieji skautai turėtų mokytis net tik aprišti, užklijuoti,
dezinfenkuoti žaizdą, bet ir suprasti, kodėl reikia vienaip ar kitaip elgtis. Vilkiukas turi
suvokti, kad teikiant pirmąją pagalbą svarbiausias yra jo paties saugumas; vadovas turi
paaiškinti, kokiais atvejais negalima liestis prie nukentėjusio žmogaus, o kuo greičiau pranešti
suaugusiesiems (pvz., jei žmogus nutrenktas elektros, prispaustas medžio ir pan.). Jei vadovui
trūksta žinių, jis turėtų kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau nereikėtų pamiršti, kad su
jaunesniaisiais skautais vadovas pats gali kūrybingai aptarti, sakykim, tykančius pavojus –
nuodinguosius augalus ir grybus, kaip elgtis su aštriais daiktais, kaip išvengti nusideginimo,
perkaitimo ir pan. Vadovas turi nepamiršti pabrėžti, kad svarbiausia vaiko užduotis – pranešti
apie nelaimę suaugusiesiems.

Paprasčiausias, tačiau geriausiai veikiantis metodas – įvairios situacijos, kur jaunesnieji


skautai turi suteikti pagalbą draugui, atpažinti galimas grėsmes, „paskambinti“ teisingu
telefono numeriu ir suteikti informaciją apie sužeistąjį, taip pat rekomenduotini atminties
(„teisinga – neteisinga“) žaidimai.

Skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei.

Įvykus nelaimei skautas turi mokėti susivaldyti, neišsigąsti ir įvertinti situaciją, mokėti
nuraminti nukentėjusįjį, jei šis išsigandęs, žinoti pagrindinius pagalbos teikimo veiksmus.
Skautas visada turi pasirūpinti savo paties saugumu, nes pats susižeidęs jis pagalbos suteikti
negalės.

2. Žino pagalbos telefonų numerius ir kokiu atveju jais kreiptis.

Skautas, paskambinęs pagalbos numeriu, turi mokėti informatyviai ir trumpai perduoti


pagrindinius faktus. Jei skautas yra vienas, jis pirmiausia turi susisiekti su atitinkamomis
tarnybomis, tuomet teikti pagalbą.

39  

 
3. Moka pagelbėti sąmonės netekusiam žmogui: atlaisvinti kvėpavimo takus,
tinkamai paguldyti nukentėjusįjį, gaivinti.

Skautas turi mokėti patikrinti, ar žmogus, esantis be sąmonės, kvėpuoja, užčiuopti pulsą;
mokėti paguldyti jį saugia poza ant šono, kad neužspringtų; atpažinti, kuomet žmogų reikia
gaivinti ir mokėti atlikti dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą.

4. Moka sustabdyti stiprų kraujavimą.

Skautas turi žinoti, kuo skiriasi kapiliarinis, veninis ir arterinis kraujavimas, mokėti sustabdyti
kiekvieną iš jų. Taip pat žinoti, kaip išvengti infekcijos ir šoko.

5. Moka pagelbėti nusideginus/apsiplikius.

Skautas turi žinoti, kaip atšaldyti nudegusią vietą, kaip sutvarstyti žaizdą ir kokiu atveju kuo
skubiau reikia kreiptis pagalbos.

6. Atpažįsta perkaitimą/nudegimą saulėje, moka gaivinti perkaitusį žmogų.

Skautas turi žinoti, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo ar nudegimo saulėje, mokėti pagelbėti
perkaitusiam žmogui, jei reikia – gaivinti.

7. Moka suteiti pagalbą sušalusiam.

Skautas turi žinoti, kaip apsisaugoti nuo sušalimo/nušalimo, kaip pagelbėti sušalusiajam: kaip
sustabdyti krintančią kūno temperatūrą, sušildyti žmogų ir kokiais atvejais nedelsiant kreiptis
pagalbos.

8. Moka atpažinti galimą lūžį, moka imobilizuoti lūžusią galūnę ar kūno dalį, žino,
kaip elgtis įtariant stuburo lūžį.

Skautas turi mokėti atpažinti galimą lūžį, žinoti lūžių tipus bei kaip, esant reikalui, sutvirtinti
lūžusią ranką/koją/pirštą. Taip pat skautas turi suvokti, kad negalima judinti nukentėjusiojo,
jei įtariamas stuburo lūžis.

9. Atpažįsta šoko simptomus ir moka suteikti pagalbą.

Skautas turi žinoti, kas yra šokas, kaip jį atpažinti ir kokią pagalbą suteikti esant jo
požymiams.

10. Moka suteikti pagalbą užspringus.

Skautas turi mokėti pašalinti daiktą/maistą ar kitka, kuo užspringo žmogus; žinoti, kaip padėti
vaikui ir kaip suaugusiajam.

40  

 
METODINIAI PATARIMAI

Skautams gali būti sunku susieti informaciją, gautą mokantis pirmosios pagalbos, su jų turimu
elementariu supratimu apie žmogaus kūną ir pagrindines jo fiziologines funkcijas. Be to,
atmintinai išmokti pagalbos teikimo būdai, įvykus nelaimei, susijaudinus ar išsigandus,
dažniausiai kaipmat išgaruoja iš galvos. Todėl patartina pradėti nuo supažindinimo su
žmogaus kūnu, pagrindinėmis fiziologinėmis jo funkcijomis (kvėpavimo sistema, virškinimo
sistema, kraujotakos sistema), kurias skautai galėtų susieti su savo kūnu. Tai neturėtų virsti
anatomijos pamokėle, nes greit pabos! Pavyzdžiui, galima aptarti širdies ir kraujotakos
sistemą diskutuojant: „Ką daro širdis, kai tu greitai bėgi?“, „Kodėl žmogus nualpsta?“, „Kodėl
žmones ištinka širdies priepuoliai?“, „Kas atsitinka lūžus kojai?“ Keliant tokius ir panašius
klausimus skautams galima suprantamiau ir paprasčiau paaiškinti kiekvienos iš minėtų
sistemų reikšmę žmogaus sveikatai ir kaip jos pažeidžiamos įvykus nelaimei. Skautai turi
suvokti, kokie pasikeitimai vyksta žmogaus kūne susižeidus/apsinuodijus/apsiplikius ir pan.
bei žinoti kokių priemonių imtis.

Patyrę skautai

1. Žino, kaip elgtis įvykus nelaimei.


2. Žino pagalbos telefonus ir kokiu atveju jais kreiptis.
3. Moka suteikti pagalbą žmogui be sąmonės: žino, kaip atlaisvinti kvėpavimo
takus, moka gaivinti tiek vaiką, tiek suaugusį žmogų, moka tinkamai paguldyti
nukentėjusįjį.
4. Moka sustabdyti mažą/didelį kraujavimą, tvarstyti atviras žaizdas.
5. Žino, kaip elgtis nusideginus/apsiplikius.
6. Žino, kaip atpažinti perkaitimą saulėje, kaip gaivinti perkaitusį žmogų, kaip
suteikti pagalbą išsekusiam.
7. Žino, kaip suteiti pagalbą sušalusiam.
8. Atpažįsta šoko simptomus ir žino, kaip suteikti pagalbą.
9. Žino, kaip suteikti pagalbą užspringus.
10. Žino, kokios medicininės procedūros reikalingos sergantiesiems astma bei
epilepsija, kaip elgtis ištikus astmos ar epilepsijos priepuoliui.
11. Žino širdies infarkto simptomus, moka suteikti pagalbą širdies infarkto atveju.
12. Moka sutvarstyti galvos žaizdas.
13. Moka suteikti pagalbą esant/įtariant stuburo traumas.
14. Žino lūžių tipus, moka imobilizuoti lūžusią galūnę/kūno dalį.
15. Žino, ką daryti įsisiurbus erkei. Žino meningito ir encefalito požymius, kaip į juos
reaguoti.

METODINIAI PATARIMAI

Patyrę skautai, išsilaikę pirmosios pagalbos specialybę, turi gebėti teisingai įvertinti situaciją,
ryžtingai ir nesiblaškydami suteikti pirmąją pagalbą, nuraminti nukentėjusįjį. Mokant
specifinių dalykų, vadovui gali prireikti kvalifikuotų medikų pagalbos. Reikėtų nepamiršti,
kad įgytas žinias lengviau įsiminti ir nuolat atnaujinti mokant jaunesnius seses ir brolius.
41  

 
Patyrę skautai gali sugalvoti įvairių iniciatyvų, padėsiančių jiems išsiugdyti dar daugiau
įgūdžių, pavyzdžiui:

 tapti savanoriais stovyklos medicinos punkte, būti atsakingiems už pirmosios


pagalbos teikimą žygio metu;
 suvaidinti incidentą jaunesniesiems skautams ir vėliau su jais išsiaiškinti, ar
teisingai buvo suteikta pagalba;
 sudaryti linksmą ir pamokantį pirmosios pagalbos vadovą ir kt.

NAUDINGOS NUORODOS:

Lietuvių kalba:

http://www.kmu.lt/emed/pmp/: pirmosios medicinos pagalbos teikimo pagrindai ir taisyklės,


patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

http://www.redcross.lt/: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

http://www.acls.kmu.lt/courses.php: Krizių valdymo centro tinklalapis, kur galima užsisakyti


pirmosios pagalbos kursus.

Anglų kalba:

http://www.bsatroop680.org/Documents/firstaid.pdf: pirmosios pagalbos vadovas.

http://web.ukonline.co.uk/scoutnotebook/first-aid/index.html: galima rasti įvairių metodų,


kaip mokytis pirmosios pagalbos.

http://www.epilogsys.com/ScoutingWeb/Training/FirstAid.htm: skautų tinklalapis apie


pirmąją pagalbą; galima rasti idėjų sueigoms, žaidimų.

42  

 
FOLKLORISTO specialybė

Jaunesnieji skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus.


2. Žino kelis pagrindinius etnografinius muzikos instrumentus.
3. Žino pagrindines kalendorines ir religines šventes bei jų esminius bruožus.
4. Žino pagrindinius baltiškosios mitologijos personažus.
5. Žino savo regiono tautinio kostiumo bent vieną skiriamąjį bruožą.
6. Žino bent 3 savo regiono senosios buities įrankius/rakandus.
7. Žino bent 3 savo regionui būdingus patiekalus.

PRAKTINĖ DALIS

1. Padainuoja bent 2 savo regiono dainas.


2. Pašoka bent 2 savo regiono šokius/ratelius.
3. Praveda bent 2 savo regiono žaidimus.
4. Paseka bent 2 pasakas/sakmes/padavimus.
5. Pagamina vieną savo regiono patiekalą.
6. Pagamina bent 1 rankdarbį ( pvz.: kalėdinę žvaigždę iš šiaudų; Užgavėnių kaukę;
karpinių, margučių ar kt.).

Skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino etnografinius Lietuvos regionus ir jų geografines ribas.


2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus.
3. Žino pagrindines senovės lietuvių kalendorines ir religines šventes, jų papročius,
suvokia jų prasmę.
4. Žino savo regiono tautinio kostiumo būtinąsias dalis.
5. Žino baltiškosios mitologijos pagrindinius personažus bei jų globojamas sritis.
6. Žino savo regiono sodybos pastatų pavadinimus ir jų paskirtį.
7. Žino bent po 2 savo regiono senosios buities įrankius, rykus, rakandus, padargus
bei gali paaiškinti, kam jie buvo naudojami.
8. Žino bent 3 savo regiono piliakalnius ar istorines vietas.
9. Žino bent po 3 savo regiono kalendorinių švenčių tipinius patiekalus.
10. Žino bent 3 liaudies medicinoje naudojamus vaistinius augalus.

PRAKTINĖ DALIS

1. Padainuoja bent 4 savo regiono dainas.


2. Pašoka bent 4 savo regiono šokius/ratelius.
3. Praveda bent 4 savo regiono žaidimus.
43  

 
4. Papasakoja bent 4 savo regiono padavimus, sakmes ar pasakas.
5. Užmina bent 4 minkles ar mįsles.
6. Pasako bent po 4 patarles, priežodžius, skaičiuotes.
7. Su vadovų pagalba praveda folklorinę popietę skilčiai.
8. Pagamina bent po 1 būdingą patiekalą pagrindinėms kalendorinėms šventėms.
9. Pagamina bent 3 rankdarbius (kalėdiniai ar velykiniai papuošalai iš šiaudų,
Užgavėnių kaukės, margučiai, medžio drožiniai ar gaminiai, dirbiniai iš metalo,
molio, skardos, akmens, karpiniai, mezginiai, nėriniai, siuviniai, juostos ar kt.).

Patyrę skautai

Folkloristas – patyręs skautas, kuris domisi tėvynės bei tautos istorija, liaudies kultūra,
mėgsta liaudies muziką ir meną, domisi buvusiomis bei esamomis tradicijomis, jų ištakomis
bei plėtojimu, vis nori sužinoti ir išmokti kažką naujo bei panaudoti savo žinias ir įgūdžius
skautiškose stovyklose ar kitoje veikloje. Specialybę sudaro dvi dalys – teorinė ir
praktinė. Vienas dalis galima atlikti savarankiškai ar su kitų pagalba (po to pristatant kitiems
skautams), kitas – realizuoti sueigų ar stovyklų metu. Pateikti reikalavimai yra tik esminės
gairės, todėl kiekvienas vadovas turėtų pasiūlyti skautui folkloristui ir pačiam aktyviai rinktis
priimtiniausią asmeninės išraiškos būdą. Labai svarbu aptarti, kaip vienos ar kitos žinios,
mokėjimai ar įgūdžiai gali praversti skautaujant ar veikiant kitose srityse. Pagrindinis
specialybės tikslas – plėsti akiratį, žadinti tautinę savimonę, stiprinti asmeninio vertingumo
jausmą, skatinti žingeidumą.

Patyręs skautas pats turėtų pasirinkti auditoriją savo švietėjiškai veiklai ir atsižvelgdamas į jos
amžių, interesus, sugalvoti, kaip įdomiai pristatyti medžiagą. Jei yra galimybė, dalyvavimas
folklorinio ansamblio ar kraštotyros būrelio/klubo, amatų būrelio, tautinės muzikos ar šokių
kolektyvo veikloje būtų privalumas. Tačiau ir nesant tokioms galimybėms patyręs skautas,
vedamas asmeninės iniciatyvos, galėtų rasti būdų tobulėti bei kūrybingai tarnauti Dievui,
Tėvynei ir Artimui.

TEORINĖ DALIS

1. Žino visas teorines dalis, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų bei skautų
folkloristo specialybei įgyti.
2. Žino kaimyninių Lietuvos šalių folkloro pagrindinius skiriamuosius bruožus, apie
vienos kaimyninės šalies folklorą gali papasakoti plačiau.
3. Žino senovės lietuvių kalendorinių ir religinių švenčių, jų papročių regioninius
skirtumus.
4. Žino Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų ypatumus bei regioninius
skirtumus.
5. Žino baltiškosios tradicijos, t. y. mitologijos, pasaulėžiūros, tikėjimo, papročių,
pagrindus.
6. Žino folkloro rinkimo, surinktos folklorinės medžiagos šifravimo bei
archyvavimo principus.
7. Žino, kur ir kaip ieškoti reikiamos informacijos etnologijos ar folkloristikos
klausimais.

44  

 
8. Turi savo domėjimosi sritį bei turi sukaupęs tos srities specifinių žinių, kuriomis
gali pasidalinti su kitais.

PRAKTINĖ DALIS

1. Atlieka reikalavimus, keliamus jaunesniesiems skautams bei skautams.


2. Turi savo domėjimosi sritį bei yra labiau išlavinęs tam tikrą gebėjimą
(dainavimą, grojimą, amato, papročių išmanymą, folkloro rinkimą ar kt.), kurį
praktiškai panaudoja skautiškoje veikloje.
3. Produktyviai bendradarbiauja organizuodamas bei pravesdamas kalendorinę
šventę ar folklorinį renginį skautiškoje stovykloje.
4. Praveda bent 2 mokomuosius teorinius ar praktinius renginius jaunesniesiems
skautams ar skautams etnologinėmis temomis.

Bendrieji nurodymai, kaip padėti skautui siekti folkloristo specialybės

1. Pageidautina, kad pats vadovas mėgtų liaudies kultūrą.


2. Vadovas galėtų patarti ieškoti teorinės medžiagos:

 mokyklos bibliotekoje;
 mokyklos muziejuje;
 artimiausiame kraštotyros muziejuje;
 internete:

www.romuva.lt

http://prusai.org

www.etnokultura.lt (Lietuvių etninės veiklos draugija)

www.etno.lt (Vilniaus etninės kultūros centras)

www.etnocentras.lt (Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras)

www.pajauta.puslapiai.lt

www.muziejai.lt

www.cosmos.lt (Lietuvos etnokosmologijos muziejus)

www.moleturomuva.visiems.lt

http://muziejus.moletai.lt/sodyba.html

www.muziejus.moletai.lt

www.tautinisforumas.visiems.lt

45  

 
www.aruodai.lt

www.vydija.puslapiai.lt

www.salyj-kelio-jovaras.ten.lt

www.kevc.lt

www.aukuras.lt

www.samogitia.mch.mii.lt (apie Žemaitiją)

www.rekonstrukcija.lt

3. Vadovas galėtų inicijuoti kalendorinių ir kitokių švenčių šventimą, įtraukdamas


skautus, duodamas jiems konkrečias pagal amžių atitinkamas ir įdomias užduotis;

4. Vadovas galėtų paieškoti kontaktų su folkloro ansambliais ar kraštotyrinėmis jaunimo


organizacijomis, kur skautai galėtų išsamiau susipažinti su specialybės specifika.

46  

 
LAUŽAVEDŽIO specialybė

Jaunesnieji skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino laužo etapus (pradžia, kulminacija, pabaiga).


2. Žino, kaip pasirinkti dainas pagal tematika, progą ir pan.
3. Žino, kaip reikia uždegti laužą.

PRAKTINĖ DALIS

1. Padainuoja bent 2 dainas.


2. Sušunka savo sugalvotą šūkį.
3. Praveda laužą savo gaujai.
4. Padeklamuoja eilėraštį.
5. Išmoko gaują naujo žaidimo.

Skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino laužų krovimo būdus.


2. Žino dažniausiai naudojamus folklorinius muzikos instrumentus.
3. Žino, kaip palaikyti drausmę laužo metu.

PRAKTINĖ DALIS

1. Pristato naują dainą, žaidimą ir šūkį savo draugovei.


2. Parengia laužo scenarijų stovyklos atidarymui.
3. Praveda bent 2 laužus savo draugovei.
4. Išmoko savo skiltį lietuvių liaudies šokio.
5. Padeda savo skilčiai paruošti pasirodymą laužui.

Patyrę skautai

TEORINĖ DALIS

1. Žino, kaip sudaromi laužų scenarijai, kokie jie gali būti ir kada naudojami.
2. Žino, koks turėtų būti puikus laužavedys.
3. Yra baigęs laužavedžių kursus.

PRAKTINĖ DALIS

1. Praveda bent 2 laužus stovyklos metu.


47  

 
2. Parengia laužo scenarijų tūkstančiui žmonių.
3. Laužo metu papasakoja bent 15 min. trukmės pasaką ar istoriją.
4. Groja muzikiniu instrumentu.

BENDRIEJI NURODYMAI, kaip padėti siekti laužavedžio specialybės

1. Skautai ir patyrę skautai savo žiniomis ir patirtimi pasidalija su jaunesniais skautais.


2. Skautai turi žinoti visus dalykus, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų laužavedžio
specialybei įgyti.
3. Patyrę skautai turi žinoti visus dalykus, kurių reikalaujama jaunesniųjų skautų bei
skautų laužavedžio specialybei įgyti.
4. Laužavedys turi nuolat pildyti savo užrašus, juose užsirašyti kiekvieną kilusią mintį,
naujai išmoktą dainą, šūkį ar žaidimą. Patariama rinkti temas pasirodymams, ieškoti
pasakojimų ar kurti juos patiems. Naudojantis tokiais užrašais bus žymiai lengviau
pasiruošti laužo vedimui.
5. Vadovas pats gali pasiūlyti laužo temą arba parinkti kalendorinę šventę, kuriai reikėtų
pritaikyti visą laužo programą.
6. Rekomenduojama literatūra: Saulaitis A., S. J. Stovyklų vakarai. – Lietuvių skautų
brolija, 1968.

Laužavedys – ne scenos žvaigždė. Tai skautas, turintis gabumų patraukti dalyvių dėmesį ir
įtraukti juos į programą arba išgauti jų reakciją. Jis rimtai žiūri į savo uždavinį ir supranta
atsakomybę už visus dalykus prie laužo – už skautus, kurie vėliau sklis į vietoves ir gyvenimą,
– todėl žino, kad visa tai turi būti skautiška.

48  

 
ŽALIOSIOS ENERGETIKOS ŽINOVO specialybė

Aprašymas vadovams. Ši specialybė skirta besidomintiems


atsinaujinančiais energijos šaltiniais, turintiems potraukį konstravimui,
techninei kūrybai, neabejingiems gamtosaugos problemoms. Skautai, įgiję
šią specialybę, žinos skirtumus tarp atsinaujinančio ir neatsinaujinančio
kuro, išmanys glaudžiai su energetika susijusias užterštumo problemas bei
kaip galima išgauti energiją ir kaip išmintingai ją naudoti.
Kvietimas skautams. Ar matei kada dūmus, kylančius iš aukšto elektrinės kamino? Ar jautei,
kaip nemaloniai kutena ir sausina plaučius dyzelio dūmai? Tau juk ne vis vien? Atkreipei
dėmesį į padangėje šviečiančią saulę ir supratai, kad ji ne tik šviečia, šildo, bet gali atlikti ir
daugiau darbų? Norėtum suprasti, kas tai yra energija ir iš kur ji atsiranda? Norėtum ir pats ką
nors sukonstruoti? Tuomet tavo kelias – į skautišką žaliosios energetikos specialybę!

TEORINĖ DALIS

Specialybės vadovas turėtų perteikti žaliosios energetikos sampratą, idėjas, energijos


tausojimo filosofiją, tuo paskatindamas specialybės klausytojus toliau individualiai domėtis
žaliąja energetika. Turėtų būti išdėstoma didžioji dalis punktuose pateiktų teorinių klausimų.

1. Žino ir gali papasakoti apie atsinaujinantį ir iškastinį kurą.


a. Iškastinis kuras. Jo tipai ir fizinės savybės.
b. Atsinaujinanti energija. Tipai ir savybės.
c. Nuo kada ir kuris kuras buvo pradėtas naudoti. Kuro susidarymo trukmė.

2. Žino ir gali papasakoti apie globalinį atšilimą.


a. Šiltnamio efektas. Efektyvus jo išnaudojimas (tikras šiltnamis).
b. Susidarymo priežastys ir pasekmės. Filmo: „An Inconvenient Truth“ peržiūra.

3. Žino ir gali papasakoti apie elektros energiją.


a. Diskusinis klausimas: ar tai žalioji energija?
b. Elektros perdavimo būdai. Kaip ji pasiekia namus? Kur naudojama?
c. Omo dėsnis (I=U/R) ir elektros energijos paralelė su šilumos energija ir skysčių
vamzdynais.
d. Kur namie naudojama elektros energija?
e. Energijos (ne tik elektros) matavimo vienetai ir jų tarpusavio ryšys.
f. Elektromobilis, elektromopedas, elektrodviratis. Ar jie teršia aplinką? Kuri iš
esamų transporto priemonių mažiausiai teršia aplinką. Filmo: „Who killed the
electric car“ peržiūra.

4. Žino ir gali papasakoti apie saulės energiją.


a. Saulės energijos susidarymas. Procesai vykstantys saulėje.
49  

 
b. Giedrą dieną žemės paviršių pasiekianti saulės energija. Saulėtų dienų (valandų)
kiekis Lietuvoje.
c. Saulės energijos naudojimo būdai.
d. Fotoelektros efektas. Saulės elektrinių tipai. Saulės elektros sistemos
(generuojanti, kaupimo, keitimo ir kt. grandys) veikimo principas. Galimybės
ją sujungti su kitais energijos šaltiniais.
e. Apšvietimo ir apšildymo būdai naudojant saulės energiją.
f. Saulės šilumos panaudojimas maisto šildymui, virimui. Saulės dėžės prototipas,
parabolinis saulės spindulių koncentratorius. Parabolės brėžimas namų
sąlygomis.
5. Žino ir gali papasakoti apie vėjo energiją.
a. Vėjo susidarymas ir jo ryšys su saule.
b. Vėjo energijos ištekliai Lietuvoje.
c. Vėjo elektrinių tipai. Sparnų tipai. Malūnai.
d. Vėjo energijos priklausomybė nuo vėjo greičio. Vėjo greičiai.
e. Vėjo greičio priklausomybė nuo vietos ir nuo aukščio.
6. Žino ir gali papasakoti apie „juodąją“ energetiką.
a. Atliekų susidarymas gaminant energiją. Tarša sklindanti nuo energetikos
objektų.
b. Energijos kiekis, reikalingas pramonei. Gaminio ciklas – nuo žaliavos iki
sąvartyno.
c. Vartojimo kultūra. Jos minusai ir pliusai. Filmo „Story of stuff“ peržiūra
(www.storryofstuff.com).
d. Šviesos, garso ir elektromagnetinė tarša.
e. Atliekų rūšiavimo nauda.
f. Sutaupyta energija ir sutaupytos žaliavos. Sutaupyta energija – tas pats, kas
pagaminta – pati švariausia! – energija.
7. Žino ir gali papasakoti apie energijos tausojimą.
a. Termoso veikimo principas.
b. Šilumos nuostolių mažinimas. Pastatų šiltinimas.
c. Šiaudiniai namai.
d. Pasyvūs namai.
e. Elektros energijos tausojimas.

PRAKTINĖ DALIS
Tai svarbiausia specialybės dalis, padedanti lengvai įsiminti gautas teorines žinias,
paskatinanti ieškoti atsakymų į praktikos, bandymų metu iškilusius klausimus. Užduotys
skautams turi būti sugalvotos įdomios, ypač skatinama pačių iniciatyva.
Visos užduotys turi būti atliktos laiku, kruopščiai. Sukonstruoti energetiniai įrenginiai turi
veikti. Savo darbą reikia suprasti, mokėti paaiškinti, kaip ir kodėl jie veikia ar neveikia.
Atliktą darbą reikia pristatyti vadovui, kitiems skautams, tėvams.
Visas praktines užduotis galima atlikti ir individualiai, ir dirbant komandoje.

50  

 
Pateiktos užduotys tėra pavyzdžiai, jas galima pakeisti kitomis. Sugalvojus naują užduotį
reikia suformuluoti jai reikalavimus bei informuoti specialybės vadovą. Taip ja būtų papildyta
metodika ir įdomios užduotys pasiektų kuo daugiau skautų.
Patyrusiam skautui reikia atlikti bent penkias praktines užduotis.

PRAKTINIŲ UŽDUOČIŲ pavyzdžiai


1. Saulės dėžė. Skirta maisto šildymui ar virimui. Gali būti pakeista saulės spindulių
koncentratoriumi ar panašiu įrenginiu.
2. Veikiantis vėjo jėgainės modelis. Tai neturėtų būti vėtrungė, jis turėtų atlikti kokį
nors naudingą darbą, pvz., gaminti elektrą, pumpuoti vandenį, kelti krovinį, šviesti.
Būtinai reikia paaiškinti, kaip ir kodėl tai veikia ar neveikia. Jėgainės modelis padėtų
stebėti vėjo energijos potencialą, praktiškai pamatyti energijos priklausomybę nuo
vėjo greičio. Suvokti naudingumo koeficiento ribas. Būtina aplankyti vėjo malūną
(muziejų). Išsiaiškinti malūno veikimo principus ir reguliavimą.
3. Veikiantis hidrojėgainės modelis. Modelis turėtų gebėti atlikti naudingą darbą.
Kadangi modelį sunku (bet įmanoma) pagaminti ant tikros upės, tad vandens tekėjimą
galima įvairiais būdais imituoti. Būtina aplankyti vandens malūną (muziejų).
Išsiaiškinti malūno veikimo principus ir reguliavimą.
4. Dviračio pedalais sukama elektrinė. Turėtų būti galimybė nusigabenti ją į stovyklą.
Reikia, kad visi norintys paminti pedalus galėtų išbandyti žmogaus jėgomis varomą
elektrinę. Elektrinei būtinas energijos imtuvas, pvz., elektros lemputė, akumuliatorius
su matavimo prietaisais ir pan. Dirbant komandoje galima šį projektą ištobulinti ir prie
jo prijungti akumuliatorių įkroviklį, akumuliatorių ir kitą įrangą.
5. Energetiniams modeliams kurti galima naudoti tam tinkančius konstruktorius.
6. Stovyklos metu aptarnauti veikiančią mažesnę ar didesnę saulės elektrinę. Atlikti
reikiamus matavimus ir stebėjimus. Įjungti ir išjungti stovyklos apšvietimą ir kt.
Žinoti, kokios srovės ir/ar įtampos vertės yra pavojingos konkrečiai aparatūrai. Tai
būdas pažinti matavimo prietaisus, paaiškinti, ką jie rodo ir ką reiškia tie dydžiai.
7. Nupiešti, nubraižyti, suprojektuoti, aprašyti ar kitaip pavaizduoti savo ateities
žaliuosius namus.
8. Namų, mokyklos, skautų namo ar kt. energetinės sistemos modernizavimo
studija. Užtektų aprašyti naudojamas šildymo sistemas, sunaudojamą kuro kiekį, jo
kainą. Įvertinti, langų, sienų, stogo, rūsio, durų būklę. Pateikti modernizavimo
pasiūlymą. Išnagrinėti naudojamus energijos prietaisus, įvertinti jų ekonomiškumą.
9. Elektrinio arbatinuko ir arbatinuko ant dujinės viryklės palyginimas. Išmatuoti,
aprašyti ir pateikti rezultatus. Išsiaiškinti, kuriuo būdu šildant vandenį sunaudojama
daugiau pirminio kuro, kuris šildymo būdas brangesnis.
10. Elektromobiliai rinkoje. Surasti informaciją apie parduodamus elektromobilius,
sužinoti jų kainą.
11. Fotografijų paroda „Taršos šaltiniai“. Nufotografuoti, atspausdinti ir surengti
parodą. Aptarti pastebėtus šviesos, garso, elektromagnetinės taršos šaltinius.

51  

 
12. Plakato kūrimas. Termoso veikimo principo ar kitokio plakato sukūrimas ir
pagaminimas. Plakatą palikti žaliosios energetikos specialybės priemonių fondui kaip
vaizdinę priemonę.
13. Diskusija su skautais, tėvais, draugais, bendramoksliais, kaimynais siekiant plėsti
žaliosios energetikos idėjas, taip pat sužinoti, ką kiti apie tai žino. Papasakoti apie
tai specialybės vadovui.

TEMOS DISKUSIJOMS/PROJEKTAMS.
Tai papildoma informacija, kurią pageidautina aptarti grupėje. Išklausyti patyrusių skautų
nuomones, jei jos klaidingos – pataisyti.
1. Bioenergija.
a. Kilmė. Sudėtis.
b. Naudojimo galimybės.
c. Malkos.
d. Sąvartyno dujos.
e. Veikiantys projektai.
2. Hidroenergija.
a. Energijos atsiradimas upėje.
b. Vandens srauto greičio pasiskirstymas upės skersiniame pjūvyje.
c. Aplinkosauga. Žuvitakiai. Laivyba.
3. Geoterminė energija ir šilumos siurbliai.
a. Šaldytuvo–šilumos siurblio veikimo principas. Naudingumo koeficientas.
b. Schema.
c. Šaldymo agentai. Aplinkosauga.
4. Žmogaus energija.
a. Fizinis ir emocinis nuovargis.
b. Žmogaus jėgų švaistymas. Kompiuteriniai žaidimai, internetiniai forumai,
pokalbių portalai.
c. Varginantys, trikdantys veiksniai.
d. „Erdvės tarša“. Keiksmažodžiai.

IV. Metodikoje paminėta teorija ir praktika – tai tik būdai draugauti su žaliąja gamta.
Vadovas turėtų savo pavyzdžiu rodyti pagarbą gamtai ir tausoti jos išteklius.

52  

 
PRIEDAS: Specialybių emblemos

ASTRONOMO specialybė:

VIRĖJO specialybė

PIRMOSIOS PAGALBOS specialybė

LAUŽAVEDŽIO specialybė

ŽALIOSIOS ENERGETIKOS ŽINOVO specialybė

53