You are on page 1of 5

Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz) įėjo į pasaulinę literatūrą

kaip kovingas romantikas: karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę,
protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš galingą anuomet reakcijos tvirtovę –
carizmą. Jis visokeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui bei jo istorijai.

Simonas Daukantas -žymiausias XIX a. tautinės lietuvių kultūros ideologas,
pirmasis profesionalus Lietuvos istorikas, pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos
veikalus. Jis taip pat pasireiškė kaip plataus užmojo švietėjas, tautosakininkas,
kalbininkas.

Motiejus Valančius (1801–1875) – viena svarbiausių XIX a. vidurio
Lietuvos religinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo figūrų: Žemaičių vyskupas,
švietėjas, aktyvus visuomenininkas. Laikytinas pagrindiniu demokratinių lietuvių
visuomenės judėjimų – blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės – organizatoriumi. Greta
visuomeninės veiklos buvo istorikas, politikas, rašytojas, savo veikla ir raštais
padaręs sunkiai pamatuojamą įtaką Lietuvos visuomenės sąmoningumui.

naujosios lietuvių poezijos pradininkas. Žinomas kaip pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas. 1874 m. publicistas. kad pirmasis lietuvių kalba rašytas romanas yra ne bet koks. spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas. 1904 m. . tautosakos rinkėjas. savo poezijoje išreiškęs to meto tautinius siekimus. bet istorinis-nuotykinis. Visuomenės veikėjas. 1880 m. Svarbiausiu laikomas jo veikalas Algimantas. taigi laikomas lietuvių periodinės spaudos pradininku. Maironis . Laurynas Ivinskis (1810–1881) – XIX a. vidurio švietėjas. publicistas. Savo poezijos įtaka kitiems rašytojams sukūrė lietuvių literatūroje vadinamąją maironinę mokyklą. lietuvių literatūros istorijai svarbus kaip pirmojo lietuviško romano autorius. inžinierius. Leido rankraštinį nelegalų laikraštį „Kalvis melagis”. nacionalinio judėjimo. arba lietuviai XIII šimtmetyje išleistas jau po autoriaus mirties. dėl to vadinamas tautinio atgimimo dainiumi. – Sank Peterburgo kelių inžinierių institutą. sparčiai gausėjusiam valstietiškos kilmės inteligentų būriui. Užsiėmė labai įvairia veikla: buvo leidėjas. vertęs. Vileišis Petras gimė 1851 metais sausio 25 dieną Mediniuose (Pasvalio rj. (JAV). baigė Sank Peterburgo universiteto fizikos ir matematikos fakultetą. Įdomu.Vincas Pietaris (1850–1902) – rašytojas. Priklausė XIX a.). rašęs ir poeziją. kovotojų už lietuviškos spaudos sugrąžinimą brolių Antano ir Jono Vileišių brolis. leksikografas.

vasario mėnesiais – Lietuvos buržuazinės valstybės susisiekimo ministras bei Kauno universiteto garbus daktaras. palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių kompozitorius. kultūros veikėjas. Jonas Basanavičius – lietuvių tautinio atgimimo simbolinė figūra. Vilniuje įsteigė mechanikos dirbtuves (1900). Harto ir kt. gydytojas. vadovėlių. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) – 1911 m. F. tarpukariu pavardės linksniavimas iš dalies skyrėsi nuo dabartinio: Čiurlionis-Čiurlionies ir t. Nepriklausomybės akto signataras. siekė. Anderseno. Mirė 1926 m. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. Tveno.Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. B.) prozos kūrinių. fizikos. 1922 m. rugpjūčio 12 d. Išvertė nemažai žinomų rašytojų (H. balandžio 10 d. Tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. rugsėjo 22 d. Iš dailės darbų populiariausi: „Pasaka.XX a. platinimo. apsakymų iš valstiečių gyevenimo. tautosakininkas. Karaliai“. t. „Rex“. Pustelnike. Parašė keletą mokslo populiarumo knygelių. Piramidžių ir Žvaigždžių sonatos. kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Buvo pirmojo legalaus lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios” leidėjas ir redaktorius.prisidėjo prie draudžiamosios lietuviškos spaudos leidimo. . M. Lietuvių mokslo draugijos įkūrimo iniciatorius. chorvedys. Jonas Basanavičius (1851–1927) – lietuvių visuomenės veikėjas. dailininkas. netoli Varšuvos. spaustuvę (1904) ir lietuviškų knygų knygyną. rašytomis caro valdžios pareigūnams. Savo peticijomis. vienas laikraščio Aušra (Auszra) steigėjų. vasario-1923 m. dažnai vadinamas „tautos patriarchu“. Palangoje. K. aritmetikos. geometrijos ir kt.

kai kurie dvarininkai ir dvasininkai. lietuvių kultūros ugdymu. jo puslapiuose išsiplėtojo pirmoji lietuvių periodikoje diskusija literatūros temomis. . Joje paliesti ir publicistikos reikalai. žurnalistikos istorijoje. kurią lietuvių žemėse įgyvendino caro ir kaizerio valdžia. „Aušra“ rašė ir diskutavo dėl lietuvių žurnalistikos istorijos bei teorijos dalykų. Ji davė pradžią nacionalinės žurnalistikos ir publicistikos istorijos tyrinėjimams. kurie vartojami ir dabar. nušvietė ir gyvenamojo meto įvairias sritis. įvedė žurnalistikos terminų. reikalavo tautos kultūros.„Aušra” (AUSZRA) – pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas spausdintas mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas lietuvių kalba. Žurnalas spausdino grožinės literatūros kūrinių. jos kultūros. „Aušra“ plėtojo istorinę publicistiką. 1885–1986 m. vadinęsis mėnesiniu laikraščiu „Auszra“. rusifikacijos ir germanizacijos) politiką. „Aušra“ turėjo išskirtinės reikšmės lietuvių tautos. literatūros. Lietuvių kalbai reikalavo lygių teisių su kitomis kalbomis. rūpinosi nacionalinės savimonės ir bendrinės literatūrinės kalbos. 1883–1886 m. literatūros kritikos raštų. kalbos teisių. pasaulietinio švietimo gimtąja kalba plėtojimu. Žurnalas skyrė dėmesio ir žurnalistikos teorijai. spaudos. leistas Ragainėje ir Tilžėje. Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą] Jau nuo pirmųjų numerių „Aušra“ skatino lietuvių tautos kovą prieš didžiavalstybinę nacionalinės priespaudos ir prievartinės asimiliacijos (polonizacijos.

redakciniai straipsniai tapo tuo akstinu. emigracija. iš kurios gimė Lietuvos demokratų partija ir kitos kairiosios. bet ir realiai. jaunosios kartos auklėjimas. Tėvynės sargas – Lietuvių krikščionių demokratų savaitraštis. Vilniuje. kelerius metus „nešiotas J. Leidinyje buvo keliamos ir analizuojamos tuo metu labai aktualios ir opios problemos. Santykiai su kitomis tautomis. atvira.„Aušra“ turėjo lemiamos reikšmės lietuvių tautiniam atgimimui. kad kada nors persekiojimas gali baigtis. „Varpo“ nuopelnas – kad jis susiejo lietuvių tautinį atgimimą su bendruoju Vakarų Europos progresyviu liberalizmo sąjūdžiu. Kaune. Gimęs iš senosios ir naujosios kartos kunigų nesutarimų. iki 1905 m. centristinės ir dešiniosios politinės organizacijos. Tilžėje ir Ragainėje. jėgai priešpastatomos tradicinės katalikiškos tautos dorybės – svarbiausios „Tėvynės sargo“ temos. Įskiepytas tikėjimas ateitimi. užtikrinti nacionalinės kultūros paveldo sklaidą. politikos ir mokslo mėnesinis (kurį laiką – dvimėnesinis) laikraštis. gerus santykius su kitomis valstybėmis. Neakcentavę valstybės nepriklausomybės klausimo. Sukurtas ir sutapatintas tautos ir valstybės ryšys turėjo garantuoti saugų gyvenimą. . Ji sužadino tautinį lietuvių sąmoningumą. įkvėpė lietuvių tautiniam sąjūdžiui kovingumo dvasią ir padėjo susiformuoti vienai pagrindinių lietuvių politinių srovių varpininkams. Tumo sutanos kišenėje“ leidinys pradėjo formuoti viešąją nuomonę. ėjęs nuo 1889 m. leidusiu kaimiečiui lietuviui pradėti tikėti tuo metu neįmanomais (taip buvo manoma) dalykais: kad galima laimėti bylą. Visuomeniniai konfliktai. girtuoklystė ir nuolatinis tautos budinimas kovai su priespauda. subūrė lietuvius inteligentus ir padėjo formuoti jų tolesnės veiklos pagrindus. Varpas“ – literatūros. tautomis. ne tik formaliai. protinga politika caro atžvilgiu buvo pagrindiniai „Tėvynės sargo“ inteligentijos uždaviniai. vadinti jį kunigų laikraščiu nebūtų visai teisinga. leistas 1917–1918 m. sausio mėn. 1920–1926 m. įsišaknijusių problemų aspektu buvo pagrindinis tautinės politinės minties veiksnys. Lietuviška katalikiška bažnyčia ir lietuviška katalikiška mokykla – „Tėvynės sargo“ suprasti kaip esminiai pilietiškai neabejingos valstybės kriterijai. Nors „Tėvynės sargas“ buvo redaguojamas kunigų. kartais netgi aštri polemika su konkurentais iškėlė svarbiausią pilietiškos valstybės uždavinį – būti katalikiška tauta. Redakcinių straipsnių aiškiai išlaikoma pozicija daugialypių.