You are on page 1of 5

KOKYBINĖ SPEKTRINĖ ANALIZĖ

Ekranas

Spektras
k

x

L

Lazeris

k
k

Difrakcinė
gardelė

B
D
A C
300

300
900
E

R
V

8.3 pav.

Justina Jaseliūnaitė, MGTF-5
Data: 2016-09-14
Dėstytojas: lekt. Gedvilas Karolis
Darbo tikslas.
Sugraduoti monochromatorių ir atlikti nežinomos medžiagos kokybinę spektrinę analizę.
Teorinė dalis.
Pakankamai įkaitintos kietosios, skystosios ir dujinės medžiagos bei jų garai spinduliuoja įvairių
bangų ilgių šviesą. Tokia nemonochromatinė šviesa, sudaryta iš įvairių bangų ilgių, perėjusi per
stiklinę prizmę (dėl šviesos dispersijos) išsiskaido į skirtingas spalvas, t.y. sudaro spektrą. Spektrai
skirstomi į emisinius ir absorbcinius. Emisiniai spektrai savo ruožtu skirstomi į ištisinius, juostinius
ir linijinius.
Linijinį spektrą sudaro atskiros įvairių spalvų spektrinės linijos. Tokią šviesą skleidžia praretintos
vienatomės dujos ir cheminių elementų garai. Kiekvieną spektrinę liniją atitinka tam tikro ilgio
šviesos banga. Kiekvieno cheminio elemento atomas skleidžia tik jam vienam būdingą spektrą. Iš
spektro galima nustatyti jį skleidžiantį cheminį elementą. Medžiagos cheminės sudėties nustatymą,
remiantis linijiniais spektrais, vadiname spektrine analize.
Aparatūra ir darbo metodas.

. Ją sudaro dvi 30 0 laužiamojo kampo stačiakampės prizmės D ir E ir lygiašonė prizmė C (8.Linijinį spektrą stebime monochromatoriumi УM-2. Pagrindinė jo dalis yra stiklinė pastovaus nuokrypio prizmė.). kurios laužiamasis kampas lygus 600. Jos dėl šviesos dispersijos sudaro spektrą ir vadinamos dispersijos prizmėmis. Prizmės D ir E veikia kaip viena lygiašonė prizmė. dar vadinama Abės prizme. Lygiašonė prizmė C panaudota tik spindulių sklidimo krypčiai pakeisti (dėl visiško vidaus atspindžio nuo jos pagrindo AB).3 pav.

.

Monochromatoriaus principinę schemą matome 8. . Žiūrono okuliaro židinio plokštumoje yra statmenai į jo optinę ašį įtvirtinta rodyklė. Sukant Abės prizmę apie paveikslo plokštumai statmeną ašį. Taigi tam tikru Abės prizmės posūkiu kiekvieną spektrinę liniją galima sutapatinti su rodykle. spektrinės linijos okuliare slenka statmenai į žiūrono pagrindinę optinę ašį.4 paveiksle.

Eil. kad duotoji medžiaga yra Na. “Fizika 2”. J. 1992m. 6. nm Būgnelio padalos n1 1. „Optika ir atomo fizika“. Literatūra: 1. Nustatę nežinomos medžiagos skleidžiamų spindulių bangos ilgį . leidykla “Mokslas”.6 435 409 404. A. Ignas Požėla.Tamašauskas. Česlovas Radvilavičius .Darbo rezultatai. 9. Hg 4.1 491.7 585 n2 2136 1886 1872 1697 1281 610 130 70 1930 2132 1888 1872 1700 1276 613 132 68 Padalų aritmetinis vidurkis n=(n1+n2)/2 2134 1887 1872 1698. galime daryti prielaidą .5 1278. Nr. Linijinį spektrą skleidžiantis elementas Spektrinės linijos spalva Liniją atitinkantis bangos ilgis .Vosylius.1 577 546. – P. nm 611 590 589 Cheminis elementas In Na Na Šviesos bangos ilgis . nm Šviesos bangos ilgis . p. 3. Ir šios medžiagos linijinis spektras yra artimiausias geltonos šviesos spektrui. nes natrio spektrinę liniją atitinkantis bangos ilgis yra 589 nm o mūsų tirtos medžiagos – 585 nm. X Raudona Geltona I Geltona II Gelsvai žalia Žalia Melsvai violetinė Violetinė I Violetinė II Geltona 623. 8. 7.Radvilavičius.5 131 69 n = f(λ) 2500 2000 1500 n 1000 500 0 400 450 500 550 600 650 λ. 5. 2. Č.173 . nm 480 434 408 Cheminis elementas Cd H Hg Išvados.5 611.64-65 2.4 579. Vilnius.