You are on page 1of 129

Genovait Bonkut-Petronien

domioji psichoterapija
mokytojams ir tvams

VERSUS

AUREUS

UDK 615.85-053.5
Bo-221

ISBN 978-9955-34-121-5

Genovait Bonkut-Petronien, 2008


Pieiniai, Jon Maulyt, 2008
Leidykla Versus aureus", 2008

TURINYS

Pratarm...............................................................................................................9
1. Mokinio vidinio pasaulio paslaptys............................................................11
1.1. Neinomo a atvrimas augant............................................................11
1.2. Kaip vaikas ugauna suaugusij silpnsias" vietas?.......................... 14
1.3. Nekritiko bendravimo pinkls............................................................. 20
1.4. Ekstremalios4problemos...................................................................... 25
2. Problemiki vaik ir suaugusij
charakterio bruoai.......................................................................................30
2.1. Atsiribojs charakteris............................................................................. 30
2.2. Liguistai tarus charakteris..................................................................... 36
2.3. Asocialus charakteris............................................................................... 41
2.4. Narcizikas charakteris............................................................................ 46
2.5. Impulsyvus charakteris........................................................................... 52
2.6. Depresikas ir hiperaktyvus charakteris................................................ 57
2.7. Vengiantis charakteris............................................................................. 63
2.8. Mazochistikas charakteris..................................................................... 65
2.9. Suvarytas charakteris............................................................................. 70
2.10. Demonstratyvus charakteris................................................................ 80
3. Psichotechnikos mokytojo darbe................................................................ 88
3.1. Kaip veikti sudegimo sindrom?.............................................................88
3.2. Mokytojas ir mokytojo kauk................................................................. 91
4. Kas gali priversti" vaikus dirbti?...............................................................95
4.1. Pedagogas, bausm ir paskatinimas.......................................................96
4.2. Valdymo ir palaikymo svertai...............................................................101
4.3. Pykio valdymas.................................................................................... 105
4.4. Nematomas eimos poveikis vaiko mokymuisi...................................111
5. Kaip psichoterapija gali padti tvams, mokytojams ir mokiniams? ..117
5.1. Kas vyksta psichoterapijos metu?......................................................... 117
5.2. Kaip gali padti psichologin konsultacija?.........................................122
Literatra.......................................................................................................... 125

Per Nepriklausomybs metus msuose atsirado daugyb knyg, kuriose ds


tomos {vairiausi usienio ali autori teorijos apie suaugusij (tv, moky
toj etc.) santykius su paaugliais. Bet t knyg puslapiuose nerasime Lietuvos
mokyklinio ar eimyninio gyvenimo konteksto, vairiausi psichologini kazu
s, kuri inarpliojimas yra svarbus ir atsakingas darbas, nerasime to, kas vyksta
ms lietuvikojo paauglio pasaulyje, jo smons ir pasmons analizs. Todl
psichoterapeuts Genovaits Bonkuts-Petroniens knyga domioji psichote
rapija mokytojams ir tvams4, gimusi i betarpiko bendravimo su mokytojais
(daugiausia su lituanistmis) seminar Pedagog profesins raidos centre metu,
pokalbiuose su mokiniais, j tvais, yra autentikas dokumentas, padsiantis at
sakyti skaitytojams klausimus, kaip ilaikyti psichin pasiausvyr alia vaik4,
kaip atpainti neinomuosius, slypinius paauglystje, kokia yra mokytoj ir
mokini sunkum tipologija, atskleis bdus, kaip suvokti, kas a esu \ Autor,
bdama ne tik kompetentinga specialist, taigi lektor, bet ir raytoja, atiduoda
savo inias, tyrinjimus ir apmstymus mokytojams, tvams, j vaikams. Pasi
tikime knyg linkdami: tegul ji bna svarbi tiek mokytojo, tiek tv namuose.
Juk pati autor teikia vili: konfliktus manoma isprsti".
Mokytoja ekspert ivil Bandorien

Pratarm

Pedagogika ir psichoterapija - tai dvi susijusios, bet ir gana tolimos sritys. Psi
choterapijos leidiniuose ir pedagogins psichologijos knygose rasime visikai
skirting informacij. Pedagogins psichologijos inios apie jaunesnio ir vyres
nio mogaus vidin pasaul neretai kiek supaprastintos. Jos ne visada gali padti
giliau suprasti mokin, koleg ir umegzti su juo gydant santyk. Jose trksta to,
k mokytojas galt pritaikyti sau. Jose labai maai kalbama, kas vyksta mokinio
ir mokytojo viduje, tuo tarpu psichoterapija neapsiriboja protingais patarimais
aukljant. Kita vertus, pedagoginiai dsningumai, nors paprasti, puikiai pritai
komi bendraujant su vaikais neturint joki psichologin ini, todl geriausia
yra i dviej dalyk sintez. Kaip psichoterapeute dirbu su vairiais monmis:
mokiniais, mokytojais, tvais. Mokiniams psichoterapija yra labai veiksminga,
nes jauni mons tiesiog susiurbia4 save nauj pozityvi informacij ir patirt.
Mokytojai retai ateina pas psichoterapeut, o dar reiau dalijasi su juo darbo pro
blemomis. K tai galt reikti? Kad mokytojai nelink gilintis save ir moki
nius? Kad jie labai apkrauti ? I ties, jei knygoje bt skyrelis blogi mokytojai",
kuriame galtume aprayti labai komplikuot kai kuri mokytoj elges, bene
kiekvienas ms galt rayti po pavyzd i savo mokymosi laik. domu, kad
dl tamp mokini ir mokytoj santykiuose labiausiai nukenia ne mokytojai
ar mokiniai, o mokytoj vaikai - tai jie yra vieni i daniausi psichoterapeuto
klient. ioje knygoje bandysiu kuo labiau priartinti pedagogins psichologijos
inias prie psichoterapijos ir pateikti mokytoj, mokini ir mokymo problemas
i sudtingo mogaus vidinio pasaulio tako. Ketinimas parayti i knyg atsi
rado vedant seminarus mokytojams Pedagog profesins raidos centre, kai pasi
rod, kad mokytojai stokoja paprastai idstyt psichoterapini ini. mogaus
vidinis pasaulis formuojasi vaikystje, kai vaikas labai atviras tvams, bet labai

daug vaiko laims priklauso ir nuo mokytoj. i mint a suvokiau jau besimo
kydama Kdaini antrojoje vidurinje mokykloje. Taip pat noriu, kad i knyga
bt prieinama ir mano klientams, kurie psichologiniuose leidiniuose ieko at
sakym savo klausimus.
Visada diaugdavausi galdama savo inias perduoti kitiems ir trokau su
dtingus dalykus iaikinti taip, kad juos suprast net labai paprastas mogus.
Vidinio pasaulio logik danai kur kas geriau pavyksta perteikti raytojams, jie
gali pasinaudoti simboliais, sukurti emocin atmosfer, o populiarios psicho
logins knygos danai yra sausoki patarim ir paaikinim rinkiniai. Todl ia
rasite daug gyv pavyzdi, paimt i mano ir kit psicholog praktinio dar
bo, o taip pat i groins literatros. Tikiuosi, kad knyga privers jus suklusti,
susirpinti, nusiypsoti, o svarbiausia - susimstyti.

1. Mokinio vidinio pasaulio paslaptys

1.1. Neinomo a" atvrimas augant


Mao vaiko ego visikai itirps bendroje jo tv eimos ego masje4. Bet jau
jaunesniajame mokykliniame amiuje vaikas bando suvokti save atsiskirdamas
nuo eimos. Jeigu ikimokyklinio amiaus vaikui atrodo, kad namuose nuostabu,
o u nam baisu, ir tvai t mit palaiko, tai mokyklinukas nori perengti nam
ribas. i transformacija atsispindi ir pasakose, tarkim, Pagrandukas*, Maa ir
trys mekos4. Jaunesniojo amiaus vaikai stengiasi eiti baisias vietas ir patirti
atrius pojius, o patyr tai, tampa drsesni. Tokiems vaikams rpi sisavinti
teritorij ir bti nauj emi nugaltojais. Savo a tvirtinimo simboliu gali
ma vardyti tok aidim kaip tabo statymas". tabas - tai vidinis pasaulis,
i kurio irima ior, mano tabas yra mano asmenyb. tabas - tai slaptas
statinys, kuriame vaikas gali susigalvoti tai, ko nesakys suaugusiesiems, turi savo
kalb, tampa neprieinamas, ten kaupiamos brangenybs, pasakojamos baisios
istorijos, i ten sekami aplinkiniai. Bet esmin transformacija prasideda paau
glystje. Senovinje tradicinje visuomenje paauglyst buvo laikoma tokia pat
svarbia mogaus transformacija kaip ir gimimas arba santuoka. ventinimo
paauglyst ritualuose paaugl atskirdavo nuo eimos ir laikydavo vien tamsoje,
paeisdavo jo kn tatuiruotm, pjovimais, mok vyrikumo ar moterikumo,
atverdavo seksualumo paslaptis.
paauglyst mogus engia po nedrsi bandym apibrti save, bet tikro
poreikio tam kol kas nebuvo. Kai nra iekojim, nra ir pasirinkim, mogus
tiesiog plaukia pasroviui. Kartais vaikas gali reikti savo nuomon, bet paprastai
ji nesmoningai paremta vien ar kit artim moni autoritetu. Paauglystje
ima vertis didesns pair pasirinkimo galimybs. Paauglys ieko savo tapa
tumo: Ar a esu toks kaip tvai, ar kitoks? Koks esu kaip vyras ar moteris? K
noriu veikti?" Paaugliui sunku apibrti savo norus, todl jis labai nori suinoti,
k apie j galvoja kiti.

11

Vaiko a paauglystje labai nusilpsta. Ypa sunku, kai dl blog santy


ki eimoje ir nenoro sekti tvais vaikas nuo eimos atsiriboja per anksti. Kur
kas geriau, kai i eimos atsinet dalyk atsisakoma palaipsniui. A nusilpi
mas - svarbiausias paauglio psichologijos poymis. Norint geriau suvokti, kaip
jauiasi paauglys, galime prisiminti rykesnius savo gyvenimo pokyius - skyry
bas, darboviets keitim. Kai labai keiiasi gyvenimo aplinkybs, reikia i naujo
susivokti, kas esi, pasirinkti, kaip elgsiesi. Kur laik jauiams paeidiami, ne
apsaugoti, bandome rasti patarj, bendramini, suvokti, kam pritarti, o kam
prieintis. Todl paaugliui reikia suteikti laiko, kad jis galt iekoti savs.
Kuo tvirtesnis darosi paauglio savasis a, tuo daugiau savikontrols, akty
vumo, drsos. Save apibrs mogus yra aikus aplinkiniams ir pasirenka tinka
miausi aplink, geriausiai j ireikiani veikl. Bet netinkamoje aplinkoje savo
nuomon turintis mogus prisitaiko sunkiau. Pasirod, kad mokykloje popu
liariausi aikaus tapatumo neturintys paaugliai. Jiems lengviau prisitaikyti ir
mokyklos sistemoje. Sunkiausiai prisitaiko tie, kurie dar tebesivadovauja savo
tv sitikinimais - jie nepasitiki savimi, bet bando laikytis savo pasirinkim,
todl danai elgiasi gynybikai.
Paauglyst - ilgas ir vairus laikotarpis, kurio fazs labai skiriasi viena nuo ki
tos. Pirmiausia paauglys igyvena kno tapatumo kriz, o tik po to ideologijos.
1 etapas - 11-12 met paauglys dar danai elgiasi kaip geras vaikas, nori bti
priklausomas, bet jau nori ir laisvs.
2 etapas - mintimis jau ireikia nor atsiskirti, ima tariai irti tv pata
rimus. Bet nepaisant to, kad jis atriai nori laisvs, jis nori ir meils.
3 etapas - atsiranda emocins reakcijos atsiskyrim.
4 etapas - prasideda naujos identifikacijos pavyzdi paieka.
Paauglysts periodas pastaruoju metu vis ilgja, kai kam jis utrunka iki 21
met - gyventi darosi sudtingiau ir norint tapti suaugusiu, reikia imokti
daugiau. Krybingiems monms paauglyst utrunka ilgiau.
Psichologas Sprangeris paauglyst dalija dvi fazes:
Pirma faz: 14-17 met paaugliai siekia isivaduoti i vaikik priklausomy
bs santyki.
Antra faz: 17-21 met jaunuoliai pasijunta vienii, randa nauj vertybi,
draug, pajunta meils jausm. Sutinkama toki atvej, kai dl labai stipraus
prisiriimo prie tv paauglysts kriz vyksta jau studij metais - pvz., imama
maitauti, bgti i nam, metamos studijos ir 1.1.
12

Kuo paauglys aikiai stipresnis u suaugus mog? Chaoso tolerancija


ir gyvybingumu". Suaugusio mogaus pasaulis jau nusistovjs, o paauglys nuolatiniame judjime, jo viduje - netvarka ir chaosas, bet taip ir turi bti. Pvz.,
paauglio vidiniame pasaulyje daug prietaravim: noras silieti grup - isi
skirti, noras turti savo poir - noras sekti autoritetais, noras bti priimtam nepasitikjimas aplinkiniais, paeidiamumas - grubumas. Paaugliai drss,
lengvai atsisako primimo, link rizikuoti, nors nieko neino, lengvai prisitaiko
prie nauj aplinkybi ir keiiasi.
Labai svarbu suvokti paaugl kaip besikeiiant asmen. Neretai i paauglio
ieina visai ne tai, ko tiktasi. Todl norint suprasti paaugl, svarbu kuo tiksliau
inoti, suvokti, iki ko tas mogus neuaugo? Pagalvokime apie save - koki sa
vybi mes stokojome paauglystje, bet po to gijome?
Paaugliai yra emocikai nestabils. Tai vis pirma nulemia greitas fizinis bren
dimas, nes visi psichiniai procesai tampa tarsi per daug sujaudinti, paauglys gali
sieisti dl smulkmen, todl jam sunkiau bti atsakingam u savo jausmus. Pvz.,
klausimo, k paauglys ketina veikti savaitgal, gali pakakti, kad jis sieist, jam
atrodo, kad tvai nori visk kontroliuoti. Daugelis moni paiais nelaimingiau
siais savo gyvenimo etapais laiko paauglyst ir senatv. Emocins paaugli
problemos neretai prilygsta psichins ligos simptomams. Bet jei suaugusieji
kantrs, tiki paaugli galimybmis, jie galiausiai imoksta valdyti savo jausmus.
Deja, tvai, mokytojai turi savo sunkum ir pagalbos paaugliai sulaukia retai.
Neveikiantys emocini problem paaugliai elgiasi keliais bdais. Vien agre
syvumas tampa destruktyvus - tokie paaugliai sivelia asocialias grupes, k
nors lauo, grubiai prieinasi visuomens normoms. Antrieji visai istumia savo
agresij - tokie vaikai labai patogs tvams, bet pasiprieinimas niekur nedings
ta, tiesiog jis pasireikia vliau.
Paklusnus pagyvenusi tv vienturtis, pirmnas, gitaristas, daug adanti
studij pradia urnalistikoje. Bet pirmas susidrimas su nesklandumais
moksluose, ir paklusnumo burbulas sprogsta. Vaikinas staiga tampa vege
taruy atsisako valgyti mamos gamint maist, sigilina ezoterin literatr,
gal gale meta studijas ir pareikia, kad nori gyventi pagal gamtos dsnius.
Pasiprieinimo dydis katastrofikas, bet atitinka visaapimant tv kiimsi
jo gyvenim. Pakvimpa"psichikos liga.

13

Labai svarbu, kad tvai padt paaugliui ir tikt jo galimybmis. Pagalvo


kime: kokios suaugusij problemos ateina i paauglysts? J nepaprastai
daug. Tai polinkis nuolat sakyti ne, per didel priklausomyb nuo artimj,
noras okiruoti kitus, per didelis susirpinimas ivaizda, noras suavti kuo
daugiau vyr (moter), o ne su jais suartti, ir dar daug kit dalyk. Paauglysts
atgarsiai ilgam ilieka mumyse, retas suaugs j iaugo" visikai, todl paaugli
elgesys mus taip stipriai veikia.

1.2. Kaip vaikas ugauna suaugusijsilpnsias" vietas?


Paauglystje vyksta nauj autoritet paieka. Paauglys pradeda pastebti, jog
tvams ne pro al bt isprsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus.

Jie vis kiasi mano gyvenim, o jeigu a sikiu, tai sulaukiu atsakymo:
Ne tavo bdos, ne tavo reikalas, baikim it tem.

Danai paaugliai atmeta btent savo lyties gimdytoj ir stengiasi demonstruoti


jam prieingas savybes, bet giluminis panaumas lieka ir tampa konflikt alti
niu, kurio n viena pus nesuvokia. Pvz., tiek motina, tiek dukra pasiymi valdin
gumu ir usispyrimu, tik abi usispiria dl skirting dalyk. Arba: dukrai blogai
sekasi mokslai, ji labai jautri bet kokiai mokytoj pastabai, bet mama irgi bijojo
mokytoj ir mokykl baig prastais paymiais. Todl, tik atkreip dmes savo
pai gyvenim, galime padti paaugliui.
iais laikais mons kur kas maiau reikalingi vieni kitiems, kad ilikt fi
zikai, todl bandoma perstatyti santykius taip, kad mus siet tik meil, o tai
yra pati sunkiausia uduotis, kokia begali bti. Mes esame tvai, kurie auklja
savo vaikus kitaip, negu patys buvome auklti, bet beveik nemanoma suteikti
vaikui tokios meils, kokios pats negavai vaikystje. Todl labiausiai atalos
mus veda i proto" tada, kai jie elgiasi taip, kaip mums vaikystje neleis
davo elgtis, ir nori, jog mes rpintumms jais taip, kaip mumis niekas
nesirpino. Danai i pusiausvyros iveda ir toks elgesys, kuris netiesiogiai
priveria mus atsiminti, kaip jautms tolimoje vaikystje, ir tie atsiminimai
yra per daug kankinantys.

14

Ypa sunku, kai pastebime, kad atalose atsiranda savybs, kuri mes sten
giams nematyti ir atsikratyti savyje.
Dukra bijo tamsos. Ji nori, kad nakt lempa degt ne tik jos kambaryje, bet
ir koridoriuje, ir vonioje. Tv erzina dukros elgesys. Kad usitarnaut tvo
palankum vaikystje, jis pats slopino savo baimes.
Paauglio seksualumas uatrina klausim, ar jo tvai realizavosi seksualiai;
mokytojai, kurie patys vluoja pamokas, labai kovoja prie mokini vlavim
ir t. t. Kartais suaugusij igyvenimai susij tik su tam tikru vaiko amiumi,
kuriam jie labiausiai jautrs. Suaugusieji ypa jautrs vaik paauglystei, jei patys
j prajo komplikuotai.
Kai nesiseka bendrauti su vaiku, daugelis suaugusij jauiasi bejgikai ir ne
kompetentingai. Tokie jausmai kyla dl ms santykio su savimi, o ne su vaiku kuo labiau norisi priekaitauti sau, tuo labiau bandoma priekaitauti ir vaikui.
Yra ir kit prieasi, kodl paauglys tampa raktimi" suaugusiems. Ms kul
troje pykti ant mao vaiko tarsi negrau, bet ant paauglio, kuris jau tampa su
augusiu, pykti galima. Jis jau nustojo diuginti savo vaikikumu. Todl neretai
paauglys visikai nekaltai tampa eimos aibolaidiu".
Apskritai, jei tvai susirieja, po valandos diskusij lieku kaltas a. Blogai i
siurbiau kambarius - rkia, ijau su draugais miest - rkia, neijau - irgi
rkia. Niekam nelinkiau toki tv!11
Jei tvai, vaikui engus paauglyst, igyvena vidurio amiaus kriz, vai
ko paauglyst yra puiki galimyb paneigti kriz ir sakyti, kad viskuo kaltas
paauglys. Kartais atal projektuojamas konfliktas su vyru ar mona, jei jie
panas vaik.
Skmingas trisdeimtmetis verslininkas, paliktas merginos, nebegali miegoti,
dirbti, gyventi. Tkstantj kart svarsto, gal reikjo dl jos daugiau stengtis?
Kodl mergina j apkaltino egoizmu? I ties blogu jis tapo ne dabar. Atstum
tu, o po to ir blogu' jis tapo, kai jam buvo tik eeri. Gim sesuo, pareig
namuose tapo per daug, ir tvas, skmingas menininkas, ijo iekoti laims
kitur. Pykt, skirt tvui, motina nukreipia sn- paaikja, kad blogasis
eiametis toks pats kaip ir tvas ir jam belieka pateisinti blog vard.

15

tamp suaugusiesiems sukelia nauji dalykai - vaiko mados, menai. Naujovs


labai aikiai parodo, kad tvai jau sensta ir naujame iuolaikiniame pasaulyje jie
tampa svetimi, j laikas praeina.
Mano dukrai 15 met, man - 36. Staiga suvokiau, kad ji gerai ino iuolai
kin muzik, o a - ne. Jos drabuiai madingi, o mano buvo madingi prie 5
metus. Studentiko amiaus vaikinai, kuriuos a dar kreipiuosi kaip lygius,
jau sako man js". A pasenau.
Neisprstos emocins problemos nedingsta. Jos nueina unugar ir veikia gy
venim. Kartais alingas protis yra ne tam, kad su juo kovotum, o kad jam
pasiduotum. mogus turi gauti tai, ko jam trko vaikystje.
Vyras leidia monai rpintis juo kaip vaiku, taip kompensuodamas dmesio
i tv negavim; arba - moteris tampa aukltoja, kad duot vaikams to., ko
pati negavo; kai kurie suaugusieji labai atsigauna ligoninse, kur gydytojai
leidia dar kart pabti vaiku.
Daugelis tv bijo lepinti vaik, pvz., neima naujagimio ant rank, kad is ne
prast. Tai supaprastintas mstymo bdas. Broliai ir seserys i ties nustoja
skriausti maesniuosius, kai gauna i suaugusij dmesio. Vienai mamai, kuri
skundsi, kad senel lepina vaik, psichologas pasak: sivaizduokite, jog ino
te, kad ateina badmetis ir js vaikas kents nuo alkio. Ar reikia ruotis badui,
apribojant maist, kad ji prie to priprast jau dabar?
K daryti? Svarbiausia, ko reikia imokti, atsiminti savo paauglyst: to
lim nerim, nuoskaudas, brangiai perkam meil. Kai js tampate tvais,
jums duodamas dar vienas ansas uaugti ir subrsti.
Paauglyst atsiminti sunku - tai taip toli. Lengva atsiminti tai, kas vyko prie
5 metus, kur kas sunkiau tai, kas vyko prie 10 met, o paauglystje tiesiog vis
kas buvo kitaip - js buvote kitas, mons kiti, visuomen kita. Kai po skyryb
mogui pasiloma prisiminti, kaip jis gyveno iki vedyb, paaikja, kad prisi
minti labai sunku, beveik nemanoma. Todl nenuostabu, kad mons neatsi
mena savo paaulgysts, o tuo labiau vaikysts igyvenim.
Nors paauglystje labai padidja draug taka, ji gali pakenkti tik tuo atveju, jei ei
moje santykiai blogi. eimos taka paauglystje maai matoma, bet visgi labai stipri.
eima, kuri niekada neturjo problem su trimis vaikais, skiriasi. Berniu
kai jau vlyvoje, mergait - ankstyvoje paauglysts stadijoje. Berniukai
porai met pasineria kompiuterinius aidimus ir apleidia mokslus. Dukra
sitraukia got judjim ir suserga anoreksija.

16

Retoje eimoje vaiko paauglyst praeina be konflikt. 30 procent paaugli mano,


kad tvai nusiteik prieikai. Paauglysts krizs padariniai gali trukti vis gyve
nim: vaikas nutolsta nuo eimos, nenori vaiuoti pas tvus per ventes, neturi
apie k su jais kalbti, bet spaudiamas kalts jausmo su jais bendrauja.
Susitvarkiau savo viet klasje. Ities nebuvau tokia baisi, tiesiog neiojau ne
graius akinius, atgavau pasitikjim savo jgomis, tada visai atsiribojau nuo
motinos. Dabar su ja bendrauju taip, lygji bt man tik pastama, apie mane
ji ino tiek, kad inot su kuo gyvenu, nekonfliktoju su ja. Kam to reikia?u

Vaikystje labai myljau tvus. Tv nuomon buvo tikrasis kelias ir a i


tikro nesigilindavau, kaip gyvena draugai arba, k sako mokytojai. Paskui,
gal tai buvo paauglystje, staiga suvokiau savo vienium- panir darbus
tvai jau nebegaljo atstoti pasaulio. simyljau. Staiga paaikjo, kad tvai, i
kuri vis tebesijauiau padaryta, tapo mano prieais. Su laukiniu agresyvu
mu, pilni baims, net fizinmis bausmmis jie band mane atsikovoti. tai
tada kakas ir nutrko. Dabar svetimi mons man artimesni u tvus.
Labai didel klitis suaugusij santykiuose su paaugliais yra bendravimo stoka.
mones suartina kartu praleistas laikas. Paaugliai labai vertina tai, kad suaug
jiems atskleidia savo patirt ir jausmus. Deja, daugelis tv daniausiai domi
si tik pamokomis, o vaikui, kuris k tik atrado vidin pasaul, reikia atidesni
pokalbi. Labiausiai paaugliui norisi, kad tvas, mama bt dar ir draugu, su
kuriuo galima pasdti, pakalbti.

Kartais taip norisi grus namo papasakoti, k i tikrj veikei, o ne pasto


viai meluoti. Taiau visi inome kuo tai galt pasibaigti, todl meluojame
net neraudonuodami, o kas daugiau belieka?.. Jei tvai suinot, pamatyt,
k iuolaikinis jaunimas veikia laisvalaikiu, ma maiausiai pakraupt.
Laukiu tos dienos, kada tapsiu pilnamet ir ramia sine tvams galsiu pa
pasakoti apie tai, koks i ties mogus buvau ir k veikiau, nebijodama, jog
susilauksiu bausms ar panaiai. Kartais atrodo, jog tvai taria, k veiki, bet
tikriausiai bando save nuraminti tokiomis mintimis, kaip: ne, ji taip nega
lt, ji, juk ne tokia!u
Bet jeigu vaikai nesipyks su tvais, jie neieis i tv nam ir pasaulis inyks.
Vaikas, kuris idrsta maitauti, turi jaustis mylimas, kad taip rizikuot.
17

Pradjau rkyti tik tam, kad rodyiau sau, kad mama neuuos. Vien kar
t grau namo girta ir niekada nebeateinu taip anksti, kaip tvai nort. Bet
pakeiiau tv poir save. Jie pamate, kad nebesu maa mergait. Noriu
padrsinti savo bendraamius sprsti problemas ir nepasirodyti suaugusiems,
kad paauglys - tai kakoks nesubrends asmuo.
Blogiausia, kai paauglys neatsiskiria nuo eimos. Kartais pati eima pajunta, kad
vaikas per daug infantilus, pvz., 14 met vaikas dar nenori vienas ruoti pamo
k. Priklausomyb nuo eimos gali pasireikti ir per neigiamas emocijas- vaiko ir
tv santykiai blogi, bet vaikas leidia laik su tvais, nuolat su jais besipykdamas.
Kodl taip atsitinka? Galima iskirti kelet prieasi. Vaikui ypa sunku at
siskirti tada, kai jis yra pagrindin motinos gyvenimo prasm, kaip neretai bna
isiskyrusiose eimose.
Kartais vaikas nedrsta atsiskirti nuo tv, kad neiirt eima, kai tv tar
pusavio santykiai yra tempti ir tik vaikas ilaiko tvus kartu. Ypa vaikui sunku
atsiskirti nuo to tvo, kurio pus jis palaiko.
Taip pat sunkiau atsiskirti, kai mama yra vaiko rolje, o vaikas - mamos. Tokiu
atveju paauglys jauia kalt, palikdamas tvus mano, kad jiems bus sunku be jo.
Gal mano depresija dl vieniumo. Mama serga izofrenija, j vis reikia pa
kelti1.Ir su ja reikia vis laik bti, kas baisiausia. A k nors dirbu, o ji ateina,
sdi alia ir neka. Tada a jai sakau: inai, jau prasidjo tavo serialas"
Nesakai, kad man mokytis reikiau?
Ne, taip tiesiai nesakau. Ji u mane vieniesn, a suprantu t dalyk, kai
mogus ieko dmesio, o j nusiunia. O k ji gali man duoti - neturi, ji tiesiog
nieko neturi! A tai pasiimu i savo klasiok, kiek ieinu pasaul - pasiimu
nors truputl. Man utenka.
eimoje turi vykti abipus jausm ir santyki raida. Bendravimas su paaugliu
turt tapti vis labiau lygiateisis, tvai turi imti tartis su vaiku, kaip sprsti vai
rius kasdieninius klausimus.
Santykiai turi vis labiau panati draugyst, bet visgi dar ilikti aukljantys.
Jei matome, kad paauglys susikuria klaidingas vertybes, svarbu kartu apie tai
pasvarstyti, bet geriau vengti kritikos. Pvz.: A neinau, ar svarstei...? Kaip, tavo
nuomone, bt, jei visi taip galvot? Kas gali po to vykti? Kaip tu po to jau
siesi?" Galima prieiti i toli: A kakuo susidomjau...tarkim du mons ben
dradarbiauja ir vienas staiga apgauna, kas atsitinka?" A turiu problem, man
domu, k tu apie tai galvoji?"

18

Be abejo, sunku suprasti paaugl, atjaunti su juo, bet tuo paiu ilikti tvirtais
dl to, kas gerai, o kas ne. Geri santykiai su paaugliu labiausiai priklauso nuo
ms sugebjimo gerbti vaik ir tada, kai su juo nesutinkame.
Danai tvai sivaizduoja in, k jauia vaikas, pvz., stebi j, iekodami blo
gio poymi. Bet kai elgiasi iracionaliai, vaikai jauiasi labai vienii ir galvoja,
kad j tvai niekada taip nesijaut.
y,etoje klasje skaitydamas eilrat skaitov konkurse taip drebjau, kad
baigus skaityti, mokytoja man pasak: Gal tu geriau nebeeik konkursus \
Mane apm baim, juoda ir milinika. Pajutau, kad dangus grina ir gda
irti mones gatvje. Beprotis alia normali moni. Atsiguliau lov ir
imiegojau 12 valand, pramiegojau pamokas. Po to ir i viso jas nebejau.
Ltai vaikiojau gatvmis ir stebjau visus ligonio vilgsniu. Galvojau tai,
visi kakur skuba, kakam reikalingi, visi normals, o a -ne."
Daugelis mokytoj paklaust: Ar domtis vaiko jausmais nra psichologo dar
bas? Juk vos utenka laiko mokymui!" I ties darbas su jausmais trunka visai
neilgai. Geriau kelet minui skirti stipriems mokinio jausmams, nei palikti j
klimpus problem, kuri gaiina nauding pamokos laik. Jei vaikas labai prie
k nors nusiteiks, diplomatij jis gali irti kaip manipuliacij. Prie tai jis
turi pamatyti, kad suprantate jo jausmus.
Vaikui svarbu jausti savo jausmus, pvz., jeigu jam lidna, svarbu paverkti. Kai
mes vaikui leidiame jausti jausmus ir tiesiog laukiame bdami su juo, jaus
mai keiiasi. Pvz., dukra verkia, kad draug su ja nenori kalbti. Neverta sakyti,
kad viskas praeis ar kad draug bloga. Vertt tiesiog pabti alia, pasakyti: A
suprantu kaip tau sunku", apkabinti. Jei vaikas nusivyls, neverta apsikrsti"
jo jausmais, svarbiau padti jam greiiau atsigauti. Galima j kuo nors atitrauk
ti. Kadangi vaikas dar nemoka tvarkytis su jausmais, savo igyvenim nereikia
ukrauti" vaikui. Kita vertus, neverta per daug vaiko gailtis, nes jis tada ims
gailtis savs, jausis bejgis, manys, kad pasaulis jam yra skolingas.
Kai klausiame mokin apie jo jausmus, jis danai atsako neinau". Kodl?
Vaikams nejauku, kai suaug klausia apie j jausmus. Labiausiai vaikas dkingas
tiems, kurie bando atspti, kas dedasi jo irdyje. Kodl vaikas neatskleidia savo
jausm? Jis bijo blog mini ir danai jauiasi dl j kaltas. Kai kurie mons
ir uaug vengia parodyti savo pykt, kadangi vaikystje prato slpti j nuo tv
bijodami bausms. Vaikas, kuris visada sako taip" ir su viskuo sutinka, ateityje
gali tapti politiniu ekstremistu. Nors su kaliniais vaikystje buvo elgiamasi labai
iauriai, jie negali patikti, kad visai normalu neksti brolio ar tv, nes jiems
teig, kad bet kuris, kas jauia tokius jausmus, yra ne mogus : A bijojau, kad
dukra uaugs tokiu pat mlu kaip a". Nesusivaldymas ne tiek baisus, kaip susi
kaupusio paslpto pykio atmosfera. Tik toks mogus, kuris vertina pats save ir
atleidia trkumus, gali ujausti ir kit.
19

1.3. Nekritiko bendravimo pinkls


engs paauglyst, vaikas aptinka savo vidin pasaul. Naujai suvoktos mintys
ir jausmai jam atrodo reikmingos ir nepanaios niekieno kito.
Paauglyst yra taiy dl ko verta gyventi, nes, kai bni vaikas, tu tegalvoji apie
aidimus, paauglysts metu patiri daugiausia igyvenim bei jausm.
Nenuostabu, kad k tik atsirads savs suvokimas yra labai trapus. Paauglystje
atsiranda stiprus primimo poreikis - kadangi vidinis dialogas vyksta dar
sunkiai, savo mintis lengviau ireikti besiklausaniam kitam. Draugui norisi
ipasakoti savo sielos paslaptis, o per bendravim su kitu paauglys pasta save.
Kita vertus, paauglys labai bijo prarasti save, neretai prisiderins prie kit, jauia
taip, tarsi jo neliko. Dl atsiradusio savs suvokimo pirm kart vardijamas ir
vienatvs jausmas. Maesni vaikai vienatv labiau jauia kaip emocin diskom
fort, kurio prieasi danai nesupranta. Vienatv patiriantis paauglys draugu
danai renkasi dienorat.
Bendravimas paauglystje darosi vis tvirtesnis, jei jaunesniajame mokyklinia
me amiuje buvo bendraujama su tais vaikais, su kuriais patinka kartu aisti,
paauglystje bendravimas grindiamas emociniu pasitikjimu.
Anksiau dar liumbdavau, kai mama pasakydavo, kokia a durna ir pan.
Dabar a jau netgi pripratau prie to. Taiau turiu draugus, kuriuos galiu
atsiremti, jiems pasiguosti, paliumbti prie j, iklausyti j pasakojim apie
savo gyvenim. Jeigu neturiau draug, jau seniai mans iame pasaulyje
nebebt. Myliu savo draugus labai labai.
Suaugusieji bendravim paprastai grindia bendrais interesais, todl patys
geriausi draugai daniausiai lieka i mokyklos ir studij laik. Draugysts
danai patiria homoseksuali* stadij, ypa tarp mergaii. Jos vaikto apsika
binusios, rao viena kitai laikus, pavydi.
Paaugliui sunku bti kritikam monms, kadangi draugystje jis vado
vaujasi labiau jausmais, o ne protu - bendrauja labai giliai ir nuoirdiai. Ne
kritikumas ypa akivaizdus, kai draugais pasirenkami j labai nepanas
mons: pirmn susidraugauja su didiausiu chuliganu, drovuol - su laisvo
elgesio mergina. Danai draugai - antipodai, padeda paaugliui ireikti savo

20

neireiktas puses. inoma, verta susimstyti, jei paauglys bendrauja su nevy


kliais. Tai gali reikti, kad jo savs vertinimas labai emas ir jis netiki, kad gali
bti domus aunesniam mogui.

Mergaits tvai kelet kart kraustsi i miesto miest. Ji jo i mokyklos


mokykl ir kiekvienoj naujoj vietoj jautsi vis svetimesn. Mokslai seksi
gerai, bet m dtis baiss dalykai: dukra pradjo kviestis i gatvs vaikinus
ir girtuokliauti, apsinuodyta net iki reanimacijos. Tvai neino, k many
ti -gal ji paveldjo alkoholiko tvo, kurio niekada nematf genus? Mergait
pasakoja psichologei: Naujoje vietoje a jauiausi nesvarbi, nevertinama,
atstumta, o taip norisi, kad kas nors vertint, net jei tai gatvs vaikinai.
Beveik kiekvienas paauglys susiduria su artumo problema: atsiriboja nuo drau
g ir artim moni arba bendrauja desperatikai, labai daug. Nepasitikintis
savimi paauglys su bendraamiais gali elgtis droviai, bti links savianaliz,
savs nuvertinim. Didelius bendravimo sunkumus atspindi paauglio noras
bendrauti tik su vyresniais monmis. Tai rodo, kad jis nesugeba suprasti
kito, o su prie jo besiderinaniais suaugusiais lengviau. Bna ir toki, kurie
i viso neturi draug. Tai nebaisu, jei j vidinis pasaulis turtingas. Svarbu,
kad suaugusieji nekelt panikos.
Bet ie ne visada jauia paaugli
vienatvs laipsn, kuris gali iaugti
iki depresijos ir saviudybs. Pa
augliai puola depresij, kadangi
bijo neatitikti tv lkesi, nesu
geba bendrauti su draugais, bijo
aplinkinio pasaulio, laukia i kit
agresijos ir 1.1.
Danai dl blogo paaugli elgesio
tvai link kaltinti sitraukim aso
cialias grupes. Bet tik tuo atveju, jei
paauglys namie jauiasi nepriimtas
arba nevertinamas, jis iekos bet
kokio primimo ir vertinimo u
eimos rib ir negals pasidalinti su
tvais tuo, kas jam atsitiko.
21

Kai man buvo septyniolika met, nuvaiavau atostogauti pas senel


Ukrain. Vien vakar sdjau ant suoliuko ir norjau, kad mane kas nors
atkreipt dmes. Prijo vaikinai, i kuri vienas, kaip vliau suinojau, tu
rjo didel bd - aid automatais. Jis i mans pasiskolino 15 grivin, po to
dav pauostyti ols ir pasiskolino dar 200. A taip norjau, kad jis grint
pinigus, kad sutikau su juo miegoti, gal penkis kartus. Man buvo baisu pa
sakyti senelei ir tvams, kad neturiu pinig grti namo. Po to jis paskolino
mane savo draugui, bet pinig taip ir neatidav.
Savs vertinimo iaugimas tarp bendraami gali bti realus ir iliuzinis. Re
alus savs vertinimas pasireikia tuo, kad paauglys stengiasi gyti pasiekim
tokioje srityje, kuri vertinama draug, pvz., sukaupia muzikos kolekcij, usi
ima karat. Iliuzinis savs vertinimo paklimas - tai priklausymas grupei,
kurioje jis gali paeminti silpnesnius, kautis prie bendr prie, susilie
ti" su stipriu lyderiu. Paaugliai nemgsta, kai kritikuojama j grup, nes tai
yra j mes. Paaugliai link iekoti atpirkimo oio", kuris tam tikram laikui
pakelia grups nari vert. Atpirkimo oys" turi bti besiprieinantis moki
nys, kitaip grupei bus nedomu. Buvo atliktas tyrimas: psichologai apklaus
keli klasi mokinius, kokio naujoko jie nort. Paaikjo, kad jie nort
turinio atpirkimo oio" savybi. Tai parodo, kad paaugliams norisi alia
savs turti silpnesn, kad patys pasijaust stipresniais. Deja, atpirkimo oio"
statusas brangiai kainuoja, tok vaidmen igyvens mogus dar labai ilgai
bendraudamas gali jausti tamp.
Nors lytiniai vaidmenys ima brsti jau vaikystje, paauglystje jie tampa labai
svarbs. Daugelis paaugli jauiasi dar nesusiformav ir nevyk vyrai ir mote
rys, o savo ir kit ivaizd suvokia fragmentikai.
Mano tvai man nieko neleidia - nei vertis auskar, nei kirptis plauk, nei
anuos dayti, nieko... Esu tokia fuu... Kai uaugsiu, tai pasidarysiu visk, ko
man neleido."
Todl atkakliai iekoma lytinio elgesio pavyzdi ir daniausiai jais tampa pa
vyzdiai i TV - vyrikumo ir moterikumo karikatros.
Tokia moters karikatra yra blondin". Tai avi, bejgika, naivi, iaukanti,
jausminga, silpna, priklausanti vyrui moteris. Ji nepasitiki savimi, neino, ko

22

yra verta, vyras j ugoia. priekai


t ji atsako verksmu, kaltina vyr gru
bumu, stengiasi, kad vyras pasijust
kaltas, agresija virsta

priekabumu,

depresija ir 1.1. Ji jausminga, bet ne


seksuali, jai gyvenime svarbiausia bti
mylimai, j traukia mistika ir guru, su
ja sunku racionaliai sprsti klausimus.
Vyrika karikatra - vyras-maina.
Jis demonstruoja savo reikmingum,
stengiasi rodyti, kad gali pertvarky
ti pasaul pagal savo nor. Jis visada
nori bti viresnis, kontroliuoti padt,
visur pirmauti. Tikras vyras bijo atro
dyti silpnas, isakyti savo poreikius,
nesuvokia noro priklausyti. Bti vyri
kam - tai nejausti baims, todl jis ne
protingai rizikuoja, vis laik stangiasi
bti aktyvus, gdijasi nuovargio. Jis slopina savo jausmus, nesupranta svetim
jausm, painioja juos su vaidyba, neturi artim draug, vaikai nuo jo nusisu
ka, nors jam ir sekasi visuomenje. Jis seksualus, bet nejausmingas. Gdijasi
moterik darb, drabui, valgi ir garbina vyrikus simbolius: ginklus, mo
tociklus, futbol, alkohol, o su moterimi neturi apie k kalbti.
Tiesa, iuo metu vis stiprja karjeros moters* stereotipas, kuriame tiesiog
pakartojami vyriki kompleksai, tokia moteris stipri, nepriklausoma, bet bijo savo
jausm, silpnumo, neigia prisiriimo poreik, negali suteikti ilumos vaikams.
Dalis mokytoj moter irgi gyvena pagal stiprios, vyrikos moters stereotip.
Seksualinis paaugli vystymasis praeina4iuos etapus:
1. Paaugliai domisi lytiniais klausimais, nors paties potraukio dar nejauia.
2. Labiau norima paties sutikimo bendrauti, o kaip bendrauti, dar neaiku,
todl siekiama kieto" partnerio, kuriuo galima pasigirti prie kitus.
3. Jau yra seksualinis potraukis, gyvendinami pirmi meils scenarijai, kurie
dar kartosis gyvenime.

23

Tada galbt noriau pakalbti apie bern. Buvo tik trys pasimatymai, tai
taip ir baigsi. Tai a jam ir raau: kas yra, ar tu turi kit?Jis pasak: Turbt
yra. Nors buvo prie alkoholio links- prie mylintis jam ant drsos reikjo
igerti, ir man gerti sil. Galbt a per daug sijauiu? Matyt, norisi bern
turti. Susipastu su bernu, galvoju- sveikas- nesveikas, po to reikia kakuo
suavti, tada ikart lov. Kodl jie visi mane palieka? Gal nereikia jiems
tiek inui rayti?t(

Jei skmingai veikta seksualinio vystymosi stadija, skmingiau vyks ir kita, o


ustrigti" kurioje nors stadijoje galima ilgam laikui.
Vieni i svarbiausi santyki paauglystje - tai santykiai su mokytojais. Nors
tvus ir draugus nukreipta paauglio agresija atviresn, 40 - 50 proc. paaugli
santykius su mokytojais apibdina kaip temptus, 20 proc. - kaip konflikti
nius. Kodl santykiai su mokytojais palyja?
Viena vertus, paaugliai turi padidint teisybs jausm ir negali atleisti ne
teisybs. Antra vertus, kartais vaikas perkelia mokytoj savo santykius su t
vais ir bando mokytojui rodyti savo suaugim ne visai adekvaiai. Mokytojas
turt suprasti, kad pyktis nukreiptas ne tiesiogiai j ir neperimti nevyku
sios tv rols. Blogiausia, kai mokinys patiria ilgalaikes neskmes, tada gali
tapti agresyvus arba akcentuoti savo silpnum, nuolat skstis. Jis nesunkiai
pripasta, kad tingi, nes tai maiau gdinga u neskms baim. Danai mo
kiniui nesiseka dl nepasitikjimo savimi, kuris susiformavo jau ankstesnje
vaikystje. Kita vertus, jei santykiai su mokytoju geri, mokinys identifikuojasi
ne tik su iuo, bet ir su jo dalyku.
Kaip padti mokiniui umegzti ir palaikyti gerus santykius su aplinkiniais? Vaiko
nereikia ginti nuo jo aplinkos ir nereikia tos aplinkos pertvarkyti. Pvz., santykiai
tarp vaiko ir seneli yra vaiko ir seneli reikalas. Prie aplinkos turi prisitaikyti jis
pats. Kitaip vaikas tiks, kad tvai visada bus alia ir sutvarkys visus jo reikalus.
inoma, yra ir iimi. Kartais vaikui reikia, kad tvai k nors udraust, nes
jis pats tai padars, jaustsi bailys - pvz., lakstyti" motociklu. Kartais paaugliui
reikia padti susidraugauti su bendraamiais - tarkim surengti vent draugams
persiklus nauj viet.
K gali i ties padti suaugusieji, tai pasistengti vaikui padti suprasti
kitus. Svarbu, kad kartais paremtume vaiko poir kit suaugusij klaidas,
jei matome, kad jie i ties klysta.
24

Dvylikametis grta po eilini atostog pas senelius prislgtas, nesveikas.


Perduoda mamai moiuts odius, kad mama juo nesirpinanti, blogai j
maitinanti, d/ to snaus blogas skrandis ir silpna sveikata. Snus susipainio
joy neino, kas teisus, bet pas moiut, neirint jos rpesio, irgi nenori va
iuoti. Mama ino, kas vyksta. Namie snus neserga. Nuolat nuogstaujanti
moiut pervalgydina j, nordama palepinti ir pasirodyti geresn u motin.
Deja, moiut nelikusi pripainti savo kalts. Visa tai reikt paaikinti s
nui, bet tada jam kils klausimas, o kodl jis nuolat isiuniamas pas senelius?
Mamai teks pripainti, kad ji pati nori nuo jo pailsti.

1.4. Ekstremalios" problemos


Lidna, bet kai kurie vaikai yra patyr tok iaur elges, kad nesugeba atsa
kyti gerum gerumu. Anksiau pakako rokenrolo ir cigarets, dabar viskas
atrodo kur kas baisiau. Kai kuriuos agresyvius paauglius galima susapnuoti
komaruose: Tik prieik ariau ir jie tave susw.Jie danai turi ypating jau
trum ms silpnosioms" vietoms ir taikosi smogti btent per jas. Nuolat
reikalaudami dmesio ir rpesio, jie umoka pykiu ir neapykanta ir tokius pat
jausmus sukelia mumyse. Gali atrodyti, kad tai - pragaro pasiuntiniai, atsisti
nubausti mus u nuodmes. Agresyvs paaugliai kenia taip stipriai, kad net
negali paprayti pagalbos. Danai su jais blogai elgiasi vienas ar abu tvai ir jie
bando atsiskaityti agresyviai elgdamiesi su kitais.
Didiausia problema, be abejo, yra saviudybs. Paaugliai tarp kit amiaus
grupi yra antroje vietoje pagal saviudybi danum. Ar nusivylusiam pa
augliui gali grsti saviudyb, galime nustatyti vertindami jo eim - tam
tikro tipo eimose saviudybs vyksta daniausiai.
Pirmoje grupje yra eimos su daugybinmis problemomis - tai mirtys,
ligos, skyrybos. eimos nariai igyvena stiprias neigiamas emocijas, vaikais
nesirpinama, o vienas i j paprastai tampa auka, ant kurio tvai ipila4nei
giamas emocijas.
Antra eim grup - tokios eimos, kuriose vienas i vaik yra nenorimas ir
atstumiamas. Atstmimas gali pasireikti meils - neapykantos kaitaliojimsi,
nuolatiniu vaiko ignoravimu. Pvz., vaikui tiesiai sakoma: Gaila, kad tu gimei.
Kol tavs nebuvo, viskas buvo gerai"
25

Atsilikusios dukros i pirmos santuokos mona tiesiog negali paksti. Jau po


pusvalandio bandymo su ja usiimti ji ima aukti nesavu balsu, kaip jos
mama ant jos aukdavo. Ir nuo pat pradi taip buvo. Kai kitoms motinoms
gimsta vaikas, jos j priglaudia, nekasi, maitina, o kai gim Ilona, ji buvo
penki mnesi, svr pusantro kilogramo ir buvo patalpinta inkubatori.
Gydytojai kas dien kaip susitar giedojo: ji neigyvens, o jei igyvens, bus
visika invalid, akla, silpnaprot ir js vis gyvenim tursite ja rpintis. Tai
ji slapta melsdavosi, kad ji neigyvent.
Treia grup - eimos, kurios stengiasi atskirti vaikus nuo aplinkinio pasaulio,
kelia grietus reikalavimus, bet nesuteikia jokios meils ir ilumos.
Niekas netrokt bti agresyvaus policininko snumi. Nuolatin prievarta, bai
ms jausmas, neskms. Tvas gal gale i esms itaisys snaus ydas: isiunia
udarbiauti vejybos laiv, kur neatlaiks diedovinosl snus nusiudo.

Abu tvai yra okjai, jie labai usim, todl dukra tvarko namus ir igrusius
tvus parsiveda namo, be to, savaitgal ji vien dien turi padti ir seneliams.
Vien kart ji papra seneli leisti pagroti pianinu, seneliai tai atsak, kad ji
ia ateina ne pagroti ar pavalgyti, o padti.

,JCai grtu i miesto namo, a turiu skambinti telefonu mamai ir paklausti,


ar leis mane namus, a pavlavau pus valandos? Draugas iri mane
kaip durn. Vien kart ir neleido, prasdjome su draugu vis nakt j o
mainoje pasiildydami. Jei j i gro namo, o mans nra, tai bus priskambinta, sakys, kad neatsiliepiau, nes myljausi ant sniego su kakuo. Nega
liu sakyti, kad pas psicholog buvau. Ji ateis ia prads rkti.

Ketvirtas eim tipas - visi teigiami vaiko ryiai su tvais priklauso nuo io lai
mjim, todl net mayt neskm sukelia jam bais stres.
Snus nuo 5 met groja violanele pas gars meistr, tampa daugelio kon
kurs laureatu, mokosi vien 10-tukais ir neturi jokio laisvalaikio. Bet 10 kla
sje jam prasideda rankos atrofija. Jis nustoja miegoti, paklina psichiatri
n ligonin po bandymo nusiudyti. Grs i ligonins, jis tik sdi namie ir
sprendia rebusus, jau treti metai, kaip negali baigti mokyklos.

26

Na, o mano tvai stengiasi i mans padaryti kakok robot - ideal. Nori,
kad mano kambarys bt visada varus, nori, kad mokyiausi maiausiai 9.
Nori, kad turiau begal ger draug, kurie net cigarets nepaims ar alko
holio rankas. Nors man 15, prisipastu, kad nesu bands rkyti. Jie nori,
kad lankyiau okius, groiau gitara ir kad spiau ieiti miest su draugais.
Nemanoma. Jei nepadarau bent vieno i i dalyk, man norisi iokt pro
balkon ir pabgt kit pasaulio pus. O jie aiposi, diskutuoja.

Apie saviudybes sukurta daug mit: Kas kalba apie saviudyb - nenusiudys".
Jei mokinys kalba apie saviudyb arba jei jis tapo depresikas, nesivaldantis, su
niekuo nebebendrauja, tai yra signalai labai rimtai susirpinti.
Man per sunku padaryti pavalgyti, bendrauju lyg per jg, net su draugu,
nors jis artimiausias, prineku visoki nesmoni. Paraiau draugui, kad
blogai jauiuosi, kad bijau dl savs, jis irgi neino, k daryti. A sau tok
narv pasidariau, apkasus, negaliu niekamnet paskambinti. Kai ateina va
karas, a inau, kad greitai gultis,
ir kad man bus gerai. Man norisi
gultis labai anksti, umigti ir tada
mans nebebus ir tai bus gerai. Kaip
a suprantu mones, kurie nusiu
do - kiek jie mano broliai, kiek tai

normalu! Tokioj bsenoj kaip mano,


tai yra pats tas. Lova atrodo vie
nintel vieta, kur dar verta gyventi.
Vaikystje labai nordavau susirgti,
tada mane pastebdavo, manimi r
pindavosi. O sveikai vis laik reik
jo tik dirbti ir rpintis kitais.
Mano draug band nusiudyti. A
j atkalbjau, bet dabar jai depresi
ja. Ji tvams meluoja, nieko nesako,
nes j bijo. Ji mans net nesiklauso.
Kas galt padti? Nemanau, kad
suaugusieji.

27

Kaip elgtis su nervingu paaugliu? Aiku, pirmiausia reikia atsakyti klausim, ar


problemos kyla dl paauglio, ar dl ms pai?
Prie k nors darydami pasidomkite, kuo paauglys gyvena. Nereikalaukite
i jo to, ko jis negali. Savo jausm ir patirties atskleidimas gali jus priartinti prie
paauglio. Pvz.: Man padar didel spd, kai a skundiausi mokytojai, kad man
labai bloga vienai, o ji pasak, kad ji pati imoko bti viena tik 30-ties met.
K daryti, kai paauglys akivaizdiai agresyvus? Negalima priversti paauglio
padaryti to, nuo ko jis visikai atsisako, bet galime neleisti trukdyti mums gy
venti. Viena i agresyvaus elgesio prieasi - nra pakankamo pasiprieinimo
i aplinkini, nes jie arba neino k daryti, arba bijo. Pasiprieinti turi btent
mokytojas. Tokiu bdu paauglys imoksta suprasti, kada jis elgiasi prieikai. si
vaizduokite, kad js geriausias pasaulyje specialistas gims darbui su agresyviais
monmis. Kad js ypatingai emocikai stabilus neatsaking paaugli isioki
mams, daug altakraujikesnis, negu kiti. Manoma, kad geras metodas - staigus
ir stiprus pasiprieinimas paaugliui, po to j vl giriant.
Ms krate vaik emocinis lavinimas kol kas paliekamas savieigai, nes
mokykloje nra pamok apie emocijas. Piktus, nevilties apimtus, vienius vai
kus auklja televizorius.
Dabar vis populiaresn tampa emocinio intelekto svoka. Emocinis intelek
tas - tai jausm painimas, emocij valdymas, gebjimas siekti tikslo, empatija, bendravimo sugebjimai, deja, testais pamatuoti j labai sunku. Auktas IQ
nulemia tik 20 procent gyvenimo skms, likusi - kiti charakterio bruoai.
Btent tie kiti bruoai ir yra emocinis intelektas. Tai gali bti vaikystje iug
dytas gebjimas ilikti nepalautam sulugus svajonms arba sugebjimas gerai
sutarti su aplinkiniais. Daugelis moni, kuri IQ vertintas 160 tak, dirba

tiems, kuri IQ tesiekia 100, kadangi pirmj bendravimo sugebjimai men


ki, o antrj - puiks. Atliktuose psichologiniuose tyrimuose vaik mokymosi
rezultatai labiau koreliavo ne su IQ, o su savitvardos testu. Nerimas slopina ms
tym, o po humoro laidos lengviau sprsti udavinius. Labiausiai vaikai mgsta
tuos, kurie moka skaityti emocijas. Emocijos susijusios ir su sveikata: operuojant
sibaiminus pacient operacija daniausiai nepavyksta. Rkymas didina mirties
rizik 1,6 karto, o vieniumas 2 kartus.
Atrodyt, ms jausmai yra aiks, bet danai usimirtame ir tai, k jau
tme, suvokiame gerokai vliau. Emocij suvokim liudija tokios mintys: ne
turiau taip jaustis4, kad pralinksmiau, pasistengsiu galvoti apie malonius

28

dalykus". Jausm prieira - tai darbas be pabaigos - kad ir k veiktume, turime


vis rpintis ir rpintis nuotaika.
Kai kuriuose kratuose mokyklose jau plinta emocij mokymo programos.
I pairos tokiose pamokose tarsi nieko ypatingo nevyksta, kadangi emocij
valdymo mokymasis ilgas kaip ir namie. Emocij valdymas - stengimasis ne u
gniauti, o atpainti pasirodanius jausmus, sprsti nesutarimus. To imokti sun
ku, nes reikia imokti kitokio elgesio btent tada, kai kyla neigiamos emocijos,
kai mokiniai prislgti, jiems sunku galvoti. Vaikai mokomi, kad visada galima
suvokti, kas slypi u jausm, atskirti savo spd apie mog nuo jo mini, pa
matyti" emocijas pagal veido iraik, iklausyti, veikti baim, pykt, lides.

2. Problemiki vaik ir suaugusij


charakterio bruoai

yyA rami kaip imtas indn


(lietuvi kalbos mokytoja)
Psichologijos moksle apstu vairi charakteri klasifikacij. ia pateikta naudo
jama psichoanalitinje psichoterapijoje iuo metu laikoma labiausiai pagrstai
apraanti mogaus elges bei iskirianti natraliai pasireikianius charakteri
kompleksus. Kadangi kalbame ne apie asmenybs sutrikimus, o tik apie charak
terio ypatumus, stengms psichoterapijoje ir psichiatrijoje vartojamus termi
nus pakeisti labiau suprantamais pavadinimais. Pvz. labai ireiktas atsiribojs
charakteris psichoterapeut vadinamas izoidine asmenybe, liguistai tarus - pa
ranojine, asocialus-sociopatine, hiperaktyvus-maniakine, suvarytas-obsesine
kompulsine, demonstratyvus-isterika asmenybe ir t. t. Netaikyti medicinini
termin svarbu ir todl, kad kalbdami apie vaikus, galime kalbti tik apie be
siformuojanius charakterio bruous, o pati asmenyb dar nra susiformavusi.
inoma, retas mogus toks vienalytis, kad atitikt apraytus tipus. Taip pat ia
pateikti tipai labai ryks, gyvenime mintos savybs gali bti daug silpnesns.
Kuo asmenyb sveikesn, tuo ji laisvesn ir sunkiau numatomi jos pasireikimai.
Daugelio moni charakteriuose pasireikia keli tip bruoai, o krizs metu
gali ilsti kitos, iki iol neirykjusios savybs. Visada svarbu suvokti mogaus
elgesio prieastis. Kodl mogus usidars arba tarus? Kaip jis mato pasaul ir
argumentuoja savo vidinius sitikinimus? Svarbu, kad mokytojai ir tvai ne tik
atpaint vairius vaik charakteri tipus, bet ir suvokt savo ar kit suaugusij
ypatumus ir j tak santykiams su vaikais.

2.1. Atsiribojs charakteris


iuolaikini moni gyvenimui bdingas atitolimas nuo bendruomenins egzistencijos, natrali santyki, susvetimjimas, virtuali realyb vietoje prakti
ns, realios fizins veiklos, dirgikli perteklius. Atsiriboj mons knija i
permain poveikio mogui kratutin form. Tai alti, usidar, virtualiame
30

pasaulyje gyvenantys mons. Kita vertus, atsiribojusi asmenybi daug rasi


me tarp meno moni, originali idj autori. Atsiribojusio mogaus pasaulis
puikiai pavaizduotas A. kmos Baltoje drobulje, garsiame filme Amelija i
Monmartro", Rilks Marijaus Lauridso Bridges urauose".
Atsiriboj mokiniai - atsiskyrliai, kuri viduje verda intensyvus gyve
nimas. Tai baltos varnos", kurie stipriai kenia ir kuriems labai reikalinga
pagalba ir supratimas. Sunkiau sivaizduoti atsiribojus mokytoj, mat tokio
mogaus savybs maai dera su ia nelengva profesija. Mokytojas veikiausiai ne
suprast mokini, nektsi pats su savimi ir jaustsi bejgikai. Inteligentikas,
sudtingas atsiribojs mogus, nesugebjs krybikai pritaikyti savo autistikumo,
ir nebesaugomas profesori oranerijos", arba praktikos monos, sukelia apgail
tino, bejgikai pasiklydusio gyvenime mstytojo spd"
Atsiribojimo kaina yra jausm ugniauimas ir atsisakymas. Nordamas pa
rodyti tipik atsiribojusio mogaus savijaut, Jonson silo atlikti tok eksperi
ment: Suspauskite kumius, sitempkite, atverkite burn ir duskite bijodami
ir gindamiesi. O dabar sivaizduokite, kad jums vis laik teks gyventi tokioje
bsenoje." Atsiribojusios bties pasaulyje analogija yra bedions, kurios nie
kada nebuvo apkabintos - uaugusios jos neumegzdavo lytini santyki.
Bendravimo stilius
Tipikas atsiribojs mogus turi tik kelis draugus, gali atrodyti nuobodus, sten
giasi likti nematomas, atsiskyrlis. Polinkis atsiriboti gali pasireikti, kaip noras
miegoti tik atskiruose miegamuosiuose ir gyventi tik atskiruose butuose, atsiribojelis mogus gali rayti iltus laikus, bet bti labai altas susitikus, vien dien
bendrauti artimai, o kit - tarsi pirm kart jus matyt. Taigi atsiribojs mo
gus gerai jauiasi vienatvje, o artumo bijo taip stipriai, kad danai net nesido
mi niekuo. Atsiribojlis sitikins, kad artumas j labai vargina. Bendraudamas
toks mogus neempatikas, nesupranta t, kuri vidiniai igyvenimai ne tokie
skausmingi. Jis neino apie kitus ir nejauia, k apie j galvoja kiti, pvz., neieina
i svei, nors eimininkai jau seniai pavargo. Kartais atsiribojs mogus gali
elgtis ir visai neadekvaiai - pvz., juoktis per laidotuves. Supratimas apie ben
dravim ir jausmus, neirint atsiribojusio mogaus pasiekim kitose srityse,
danai bna mao vaiko lygio, neireikia jausm, arba juos demonstruoja me
chanikai, pavydi kitiems spontanikumo, mones links nagrinti mokslikai,
jam sunku mylti betarpikai, ne per idj. Taigi akivaizdu, kad tai labai atsiri
bojs mogus.
Kyla klausimas, dl koki prieasi btina taip stipriai atsiriboti? Svarbiau
sia prieastis - ypatingas jautrumas. Tai per daug atvira sistema, jis yra tarsi
be odos. Vaikystje j slg triukmo, judjimo perteklius. Jis ne tik jauia kito

31

mogaus jausmus, bet visikai jais persiima ir nebegali jausti savj arba auto
matikai tampa tuo, kuo kiti j nori matyti. Atsiribojs mogus maai domisi
santykiais su kita lytimi, seksualiniais santykiais, neromantikas, links ignoruo
ti vyro - moters bendravimo normas.
tai kokios nuostatos santyki atvilgiu:
Niekas niekam nerpi, nepakeiiam nra.
Svarbiausia bti laisvam, artumas ne taip svarbu.u
A galiu naudoti mones savo tikslams, kol pats nesitrauksiu

Pasireikimas visuomenje
Paprastai atsiriboj mons mgsta vienias profesijas, kuriose nebtini jausmai,
pvz., tiksliuosius mokslus. Laisvalaikiu jie link vairius hobi, mgsta ezoterinius
judjimus, tarp j daug kolekcinink. Danai atsiribojliai priklauso grupms,
asociacijoms, kur gali likti anonimikais, pvz., liaudies meno kolektyvams, or
nitolog, astronom draugijoms. Jie labiau mgsta brolikus ir draugikus san
tykius, paremtus bendrais interesais. Deja, krybiniai gabumai gali sunykti dl
baims, nusialinimo ir tutumos.
Atsiribojusi moni mstymo bdas neaikus ir nekonkretus, labiau nepraktinis, bet teorinis. Atsiribojusiam mogui akivaizdu, kad tikra realyb yra
ne materija ir ne emocijos, o dvasia ir mintis, valdanti pasaul. Atsiribojusi kalba
paprastai esti sausa, rafinuota, skaidri. Jie mgsta aisti su kalba. Atsiribojs me
nas yra filosofikas, konceptualus, simbolikas. Beje, mene atsiribojusiam mo
gui svarbiau saviraika, o ne pripainimas. mones su tokiu pasauliu traukia
dvasins, filosofins paiekos, teoriniai mokslai. J mintys yra originalios, bet
gali labai nutolti nuo realybs. Atsiribojs mogus subjektyvus ir egocentrikas,
danai gyvena savo svajonse. Daugelis originali meno asmenybi turi savyje
stipr atsiribojus radikal, kuris suteikia galimyb sukurti kak naujo.
Idealai
Tokie atsiskyrliai link moralinius kratutinumus: nuo nusikaltimo iki pasiau
kojimo, nuo politinio abejingumo iki ekstremistikumo. Atsiribojs abejingu
mas primena budistik poir - stengiamasi niek per daug neinvestuoti ir
bti maai prie ko prisiriusiam.
Moral atsiribojusiems monms veikiau tartina nei artima, todl jie nepato
gs", nekonformistiki, marginaliki, menkai etiki. Juos traukia paproi, garbi
nam juos supanioje visuomenje, lauymas (Nigerijoje jie paeidins religines
sankcijas, Japonijoje eidins eimos institut). J stipryb - drsa matyti daiktus,
kokie jie yra, be pagrainim. Juos maai varo tradicija ir dogma, atsiriboj mo

32

ns nesentimentals ir bjaurisi bet kokiu perdjimu. Atsiriboj mons taip giliai


bei autentikai visk patiria, kad gsdina kitus. Jie nesupranta, kaip visiems kitiems
pasiseka taip gerai save apgaudinti. Kita vertus, atsiriboj mons susiduria su
ribinmis bsenomis, kurios parodo mogaus egzistencijos grsmingum, todl i
j galime suinoti, kas mogui egzistencikai svarbu. Kartais eidami savo nelengvu
keliu jie gali pasiekti ir atskleisti didiausi mogikum.
Savs suvokimas
Apie save atsiribojs mogus atsiliept kaip apie sukalbam, nekonkurentik,
stoik, savipakankam, o slapta galvot kaip apie cinik, visagalik. Jis tarsi gy
vena kalbanioje galvoje, jo kvpavimas negilus, judesiai suvaryti. Jis gali nejausti
alkio ir nuovargio, danai nekreipia tai dmesio ir tuo didiuojasi. Kita vertus,
vienatv ir izoliacija labai sustiprina atsiskyrlio baimes: Kakas su manimi ne
taip, a kitoks, negu visiM
, todl danai jauiasi neautentikas, tuias, robotikas.
Vienatvje jis igyvena pragar ir patiria tokias bsenas, kuri geriau besijauian
tys mons net nesivaizduoja. Pasitraukimas nuo pasaulio veda pasaulio prara
dim, kuris igyvenamas kaip baisi tutuma. ios bsenos pavyzdys gali bti atsi
ribojusio mogaus sapnas: A esu ant didelio besisukanio skritulio, kaip velnio
rato, kuris sukasi vis greiiau ir greiiau, a vos begaliu atsilaikyti, slystu, bet kuri
akimirk galiu bti imestas tutum4. Kalbdamas apie savo problemas, atsiri
bojs mogus gali skstis tiek per didele vienatve, tiek negaljimu atsiriboti, pvz.,
pas j atsiklusiais gyventi giminaiiais. Jis gali kelti filosofinius klausimus. Danai
skundiasi depresija, kuri pasireikia labiau tutuma negu lidesiu, nerimu socia
linse situacijose, susvetimjimu su savimi. Btent io tipo mons labiau nei kiti
gali pradti painioti fantazij ir realyb ar net patirti tikr psichoz.
Mergina, kone iki ems besivelkania kasa, nepajgia parayti pirmojo kursi
nio darbo filosofijos fakultete. Kiekvien ryt ji sda rayti savo tuiame bute
irjos galvoje neatsiranda n vienos minties. Draugj neturi, tuo tarpu nuolat
skambina mama, kuri atnea dukrai maisto ir gsdina, kad jai nieko neieis
parayti. Kad veikt sunkias mintis apie tutum ir gyvenimo beprasmikum,
mergina atlieka transcendentins meditacijos pratimus. Danai bemedituojant
atsiranda jausmas, kad jos knas - jau nebe jos, ir kad siela stovi truput i
ono. Susiraindama internetu, ji susirado draug, kuris irgi patiria keistas
bsenas ir nusprend vaiuoti pas j Kijev, nors niekada nra artimiau ben
dravusi su vaikinu arba viena ivaiavusi i Vilniaus. Dl to mama j ir atved
pas psichiatrus.

33

Kaip tampama atsiribojusiu mogumi?


Jei vaiko poreikiai ignoruojami, jo emocinis alkis yra labai didelis. Atsiribojs
mogus projektuoja savo siek kitus - mano, kad ir kiti tokie pat kaip jis, todl
bijo, kad kiti j praris, dings jo individualyb. Dl ios baims jis nuolat traukiasi
nuo moni, bet kaip tik toks atsiribojimas danai ir paveria aplinkinius elgtis
reikalaujaniai. Atsiribojliai tikrai nra gods, net fizikai liekni.
Kokiu bdu atsiribojusi moni poreikiai buvo ignoruojami? Vienas vari
antas - sibraunantis, per daug sitrauks, per daug besirpinantis aukljimo ti
pas - atsiribojs snus ir dusinanti motina". Kitas variantas - melagingas, painus
bendravimas. Vaikas buvo per didel nata tvams - galbt tvai sirgo, skyrsi arba
patys buvo atsiriboj mons. Vaikas jau nuo gimimo pajuto: Mans per daug". Jei
kas nors yra vienias ir patiria deprivacij, o tvai yra prieinami tik kaip neempatiki bei sibraunantys, tuomet vaikas pasitraukia. Danai eimose, kuriose uauga
atsiriboj mons, stebimas dvigubas ryys". Tai painus, prietaringas elgesys su
vaiku, nepaliekantis iam jokios galimybs aktyviai dalyvauti santykiuose.

Jaun izoid, kurio bsena po psichinio priepuolio ligoninje labai pagerjo,


aplank jo mama. Apsidiaugs susitikimu, jis impulsyviai j apkabino. Ji
staiga sitemp, suakmenjo ir jis i karto atitrauk rankas. Ar tu mans
daugiau nemyli? - tuoj pat paklaus mama. Tai igirds jaunas mogus pa
raudo, o ji pastebjo: yyBrangusis} tu neturi taip greitai susidrovti ir bijoti
savo jausm". Po t odi pacientas daugiau nebegaljo likti su motina, o
kai ji ijo, jis puol sanitar ir j teko fiksuoti.

Santyki krimas
Bendrauti su atsiribojusiais monmis gali bti gera: danai jie yra doms,
jautrs savo vidinms reakcijoms, dkingi u distancij bei supratim.Taiau
yra lengva persiimti atsiribojusio mogaus stiliumi ir pradti j nagrinti kaip
dom egzempliori, o ne kaip mogikj btyb. Kita vertus, bnant alia at
siribojusio mogaus, galima pajausti jo baimes, tai sukelia diskomfort. Dau
gelis moni neatpasta atsiribojusio mogaus jautrumo ir prieina per arti.
Norint priartti prie atsiribojusio mogaus reikia kantriai priimti jo abejin
gum ir atsiribojim tol, kol is patiks, kad js i ties norite bendrauti. Jam
labai sunku suvokti, kad kakas juo rpinasi. Dl skaudios patirties jis bijo,
kad neuilgo js emocikai atsiribosite ir priskirsite j prie beviltik atsiskyr
li kategorijos. Taip pat svarbu atidiai klausytis, nepersistengti dalijant pata
rimus, naudoti paties atsiribojusio mogaus odius, kadangi jis labai jautrus
bet kokiam kiimuisi jo gyvenim ir ugoimui.
34

Kai atsiribojs mogus nustos js bijoti, svarbu po truput mainti milini


k atstum, reaguoti vis nuoirdiau, atjausti, prietarauti. Jokiu bdu neverta
retinti bendravimo, nes usidars mogus gali vl atsiriboti. Gerai klostantis san
tykiams atsiribojs mogus gali tapti vaikikai priklausomas, tai geras enklas,
kadangi tik dabar jis gals sveikiau vertinti, kada jam i ties reikia atsiskirti, o
kada jis tokiu bdu tiesiog bga nuo tikrovs. inoma, atsiribojl palaikaniam
tenka didel atsakomyb, nes kol jis taps savarankiku, jam reiks ilgalaiks mo
tinikos globos.
Kaip padti atsiribojusiam mogui?
Atsiribojliai patiria daugiau kani, o atsiribojusi mokini kanios gali baigtis ir
saviudybe, todl labai svarbu mokti jiems padti. Jei udaras mogus labai sunkiai
prisitaiko prie aplinkos, svarbu j apsaugoti nuo psichins ligos priepuolio - krizs
atveju praradus ir taip skurdius ryius su monmis, usidarlio suvokime gali i
tirpti vidins ir iorins realybs riba.
Prie paskutin vyk dvi dienas griau. Po pagiri atsirado nerimas. Vaka
re netyia pamaiau, kad maa llyt - matrioka, stovjusi ant televizoriaus,
pradjo okti. Ji mojavo rankomis, purt galv. Maiau tai, bet suvokiau, kad
to bti negali. jungiau vies, prijau ariau, sitikinau, kad ll stovi kaip
prasta. Ijungiau vies, atsiguliau, bet, pairjs televizori, pamaiau, kad
ji vl oka. jungiau vies - ji vl sustojo. Nordamas umigti igriau migdo
mji, tada igirdau, kad bute vir mans tariamasi, kaip mane aretuoti.
Nors dalis psichini ligoni yra pagydomi, ligos pasikartojimo tikimyb po prie
puolio labai iauga, o sugebjimas veikti gyvenimo sunkumus gerokai sumaja.
Papildomu sunkumu tampa stigmatizacija - aplinkini poiris psichine liga sir
gus mog. Usidarlis nuo neigiam igyvenim ginasi stengdamasis bti per di
del atstum nuo moni, todl svarbu padti t ry palaikyti. Nelaimingas meils
nuotykis atsiribojusiam mogui gali kainuoti gyvenimo lugim.
Bet ne visi yra tokie paeidiami, daugeliui tiesiog reikia imokti bendrauti,
vien kart prisiriti, ir nebenaudoti atsiribojimo kaip vienintelio vaisto nuo
vis bd. Atsiribojs mogus turi suvokti, kad danai vienatvje jis kenia
daugiau, negu bendraudamas. Pasilykite tokiam usidarliui atlikti eksperi
ment - tegul jis pabando bendrauti daugiau, maiau ir palygina savo bsen.
Atsiribojusiam mogui labai svarbu sismoninti savo poreikius konkreiose
situacijose. Jam atrodo, kad, jei jis parodys savo norus, vyks kakas baisaus.
Ar vyks?
35

Svarbu padti atsiribojusiam mogui sismoninti savo stiprisias puses ir


padidinti savigarb - juk bdamas jautrus jis danai kenia dl kit moni
netobulumo. Turint omenyje, kokiom slygom jis igyveno vaikystje, atsiribojlis i ties yra labai stiprus, bet pats to neino. Kadangi udari mons yra
krybiki, suvokti save ir bendrauti jiems gali padti krybin veikla. Labai
gelbsti kno puji sismoninimas, stipresnis ryys su aplinka, to galima
pasiekti per bet kokias praktines veiklas: valgio darym, rankdarbius, sport,
darb sode. Bet svarbiausia atsiribojusiam mogui yra mokytis bendrauti ir
stebti savo bei kit jausmus, imokti elgtis vairiose socialinse situacijose,
suvokti, kaip j reaguoja aplinkiniai, ypa jo atsiribojim, sugebti reikti
pykt, nes tada atsiranda ir geri jausmai.

2.2. Liguistai tarus charakteris


moni, kurie nepasitiki kitais, mano, kad aplinkiniai prieiki, i ties yra daug.
Paprastai tars asmenys labai susivar ir santykiuose, ir darbe, todl aplinki
niams sukelia daug tampos. tars, bails ir pikti mokiniai neretai sukelia ben
draami prieikum, tampa atpirkimo oiais" dl ko susikaupia nuoskaudos ir
j tarumas tik dar labiau pagilja. Liguistai tars mokytojai - diktatoriai, kuri
visi bijo, mgstantys audyti" netiktais klausimais ir eminti juos neatsakiusi
j. Kita vertus, ie neretai yra puiks savo dalyko inovai, danai j sutiksime ir
administracijose, kadangi valdios siekimas yra vienas svarbiausi liguistai tarios
asmenybs sieki.
inoma, daugelis moni yra ne liguistai tars, o tiesiog labai jautrs ir at
sargs. Kaip juos suprasti ir padti? Kaip padti sau, kad netaptum sav baimi
auka? Panagrinkime tarum isamiau.
Liguistai tarios asmenybs bendravimas
Kaip minjome, liguistai tars mons yra nepasitikintys. Paprastai jie bna
kaltinantys, reikalaujantys, stokojantys humoro jausmo, emocikai alti. Maiau
matomi bruoai - liguistai tars mons naivs, prastai pasta kitus ir yra labai
paeidiami, todl bijo grsming ir stipri" moni, fizinio sunaikinimo ir dl
ios baims gali elgtis siteikianiai.
Dl savo atstumiani savybi liguistai tari asmenyb priveria kitus blogai
su ja elgtis. Bet kadangi kani altin liguistai tarios asmenybs mato anapus
savs, jie daugiau yra pavojingi kitiems, negu sau - tokie mons kertingi ir kiti
j bijo. tai kokie j sitikinimai apie santykius:

36

mons turi paslpt motyv. Nevalia prarasti budrumo


Jei mogus draugikas, jam kako reikia. I ties mons nedraugiki.
Jei mons apie mane k nors suinos, jie btinai tuo pasinaudos.
mons daniausiai vien sako, kit daro.(<
Jei tik priartsi prie mogaus, jis taps nelojalus ir nepatikimas.
Dl i savybi liguistai tars mons netolerantiki ir nesugeba priimti kit, pa
sitikti. alia kit jie neatsipalaiduoja, nedrsta ireikti velnumo, parodyti savo
silpnumo, kartais net niekina silpnuosius. Nors jie vengia priklausomybs, visgi
sugeba umegzti ir ilgalaikius ryius. Be to, liguistai tars mons tik atrodo nesi
domintys seksualumu, i ties jie labai susirpin seksualiniu aunumu*.
Ji buvo moteris, palauta ligos ir skurdo, bet tuo paiu tapusi niri, iauri ir
impulsyvi dl vyro grimo. Jai neliko nieko kito kaip kiekviename ingsny
je kartoti apie savo aukt kilm ir gimins titulus. Ji su panieka kalbdavo
apie eiminink, pas kuri nuomavo kambar ir nuolat j eidinjo, nuolat
primindama apie ios em kilm. Matyt, dl puikybs, kuri jai bdinga nuo
vaikysts, ji blogai pakl skurd, Gal dl toji siverdavo pas vyro virinink,
bardavosi, vien kart net met j ant stalo guljusi knyg, nors ir inojo,
kad ne virininkas kaltas, o vyras alkoholikas. Taip ji nordavo parodyti, ko
kie negailestingi jai mons.
Prisitaikymas visuomeniniame gyvenime
Paprastai jausdamiesi gyvenantys alia prie, liguistai tars mons yra perfekcionistai, bet jiems geriau sekasi maiau socialioje veikloje, o komandos dalimi
bti sunku. Santykiuose u eimos rib jie susivar, turi tik kelis draugus darbe.
Danai siekia vaidinti politinius vaidmenis, kuriuose gali tiesiogiai pasireikti
j polinkis prieprieinti save jgoms, kuriose jie mato blog arba grsm. So
cialiniai ir politiniai judjimai neivengiamai turi savyje liguistai tari dalyvi
pogrupius, kuri fanatizmas kvepia paniek, neapykant prieui. Prie liguistai
taraus lyderio limpa" kitos liguistai tarios asmenybs, kurios barikadas palie
ka paskutins.
Savs suvokimas
Labai tarios asmenybs atrodo, o neretai ir jauiasi arogantikos, teisuolikos,
per daug pasitikinios savimi, nelinkusios prisiimti kalts. Bet giliai viduje jau
iasi paiediamos, isigandusios, menkaverts, pavydi kitiems, gdinasi ir jau
ia pasmoning kalt dl savo agresyvumo.
37

Idealai
Liguistai tars mons pasiymi stipria valia, siekia valdios, vertina prot ir
jg. Danai jie moralistiki ir konservatyvs, kai kurie religingi iki fanatizmo,
bet gali pakeisti moralinius sitikinimus ir i baims, pasiduoda korupcijai. Jei
js pritariate liguistai taraus mogaus vertybms, tuomet jis bus su jums iti
kimas ir kilniadvasis, taiau neatleidia moralini paeidim, kadangi su savo
vertybmis labai susitapatina.
Mstymo bdas
Liguistai tars mons paprastai kalba iraikingai, o dl kategorikumo ir ni
rumo atrodo solids. Daniausiai jie dmesingi, koncentruoti, net superbudrs,
link iekoti paslpt reikmi, patvirtinani iankstin sitikinim, bet sunkiai
suvokia situacijos visum, kontekst, nepastebi akivaizdi dalyk, ignoruoja
sitikinim neatitinkanius rodymus ir i pels padaro drambl".
Apdairumas mans niekada nepalikdavo. Prie atsiguldamas miegoti a
sitikindavau, kad po lova nieko nra, po to prie duris pastatydavau kd,
kelni guldamasis niekada nenusiimdavau, kad bet kada galiau atsikelti.
Kaip suprasti, ar mogus liguistai tarus?
Liguistai tari asmenyb atpainti nra lengva, nes pasiruousi atremti prieus, ji
neskuba isiduoti. Pirmieji bruoai, kuriuos galima pamatyti, toks mogus nelin
ks nieko atskleisti apie save arba prie pasidalindamas kuo nors lieka labai susi
rpins, kad to niekas nesuinot. Bet liguistai taraus mogaus charakter galima
nujausti ir i kit poymi - toks mogus links kaltinti kitus, o save laikyti auka,
konfliktuoja su virininkais, nes mano, kad autoritetingi asmenys link eminti
kitus, o j pirmiausia. Jo nuomons labai kategorikos, nelinks priimti kit alter
natyv. Beje, kovoje liguistai tarus mogus atvirais bdais naudojasi paskutiniu
atveju, o iaip links megzti intrigas, apkalbas, kertauti netiesiogiai.
Kita vertus, svarbu atsiminti, kad kiekvienas kartais gali tapti liguistai
tariu dl kalts jausmo: kada studentai nesimoko, jie pradeda bijoti dsty
tojo. Netarus mogus gali pritarti savo socialins aplinkos nuostatoms ir,
pvz., manyti, kad visi vyrai idavikai. Sveik mog kas nors i tikrj gali
persekioti ir jis bus panaus liguistai tar. Kai tarumo jausmas laikinas,
padti kur kas lengviau.
Kodl tampama liguistai tariu?
Daugelis liguistai tari asmen vaikystje buvo nuolat eminami ir slopina
mi tv arba kit aplinkini moni. Vienas ar abu tvai irgi bdavo perdtai
38

tars ir rodydavo vaikui nepasi


tikjimo aplinkiniais pavyzd. Dl
despotikos tv globos vaikas
nepasitikjo savimi, jausdavosi
priklausomas nuo tv ir nesu
gebdavo pasiprieinti. Bet jau
vaikystje patyrs paeminimus,
jis bijodavo aplinkini ir bdavo
susivars. Liguistai tarus as
muo, elgdamasis nepasitikiniai
ir prieikai, iprovokuoja elges,
kurio tikisi.
Dar viena prieastis, dl ko
tampama liguistai tariu, yra la
bai didelis meils alkis ir su juo
susijs paeidiamumas. Liguis
tai tarus mogus meils gavo maai ir kaip kdikis nori visko, o to negavs, gali
imti tiesiog neapksti. Jis reaguoja menkiausi atstmim, net abejingumas to
lygus atmetimui. Liguistai taraus mogaus jausmai labai traps - ilgalaikis geras
patyrimas su kitu gali bti akimirksniu itrintas.
Treia tarumo prieastis - mogus jauia ess silpnas, nepasitiki savo suge
bjimu veikti sunkumus. Kuo mons silpnesni, tuo labiau bijo, todl liguistai
taraus asmens savybs danai uatrja senatvje.
Ketvirta prieastis - liguistai tarus mogus prastai suvokia savo emocijas.
Daugeliui yra tek patirti, kad gino metu sunku suvokti, ar pats suklte konf
likt, ar kitas buvo prieikas. Liguistai tarus mogus savo neigiamus jausmus
nuolat mato iorje, nes jis nesuvokia savo pykio, bet ima bijoti prieik kit.
Pvz., jei i ryto atsibunda blogai nusiteiks, jis ima iekoti prie* ir nurimsta
tik juos surads.
Pirmi jo atsiminimai buvo baim - jis bijojo tamsos, bijojo nugriti, k
nors ukliudyti, kam nors atsistoti ant kelio. Jis bijojo broli kumi, bi
jojo tvo, o dar aukiau hierarchijoje buvo policija, kurios jis bijojo la
biausiai. Pirmi metai mokykloje jam atrod kaip pirmi metai pragaro. Jis
bijojo mokytoj, kurie atrod tiesiog sutverti mokini kankinimui. Kar
tais gyvenimas jam atrod kaip kaljimas, kur mons turi atgyventi u
kakada padarytus nusikaltimus. Kai einant maudytis jo niekas neste
bjo, jis atsargiai po truput brisdavo vanden, bet jei kas nors ateidavo,
jis i karto ulipdavo pat boktelio vir ir okdavo nuo jo. Vien kart

vdinant banyi, vaikai bg pradjo aisti - turmuoti altori. Bet jis


nujo toliau - ulipo katedr, pradjo skaityti pamoksl ir cituoti Bibli
j. Protestas prie moksl tapo vis stipresnis, namie jis skait visas knygas,
bet pamok visai nedar. Jo usispyrimas augo - kai mokytojas pakviesdavo
j prie lentos, jis uoliai tyldavo, nors bdavo pasiruos, tvirtindamas, kad
tai - principo reikalas.
Santyki krimas
Liguistai tarus mogus jauiasi silpnas, skausmingai reikalauja idealaus san
tykio, todl jis vis laik atakuoja, trokta pasikasti po pamatais**, kontroliuo
ti. Nieko nuostabaus, jei liguistai tarus mogus suvoks jus kaip nepritariant bei
eminant asmen, norint jausti pranaum demonstruojant kito trkumus. Todl
daugelis patiria stiprias atsakomsias reakcijas. alia liguistai tari mons danai
jauia baim, jiems nebding pykt ir bejgikum padti tokiam usispyrusiam
ir taip realyb atmetaniam mogui. Liguistai tarus asmuo rodo daug nepasiten
kinimo ir maai teigiam jausm, alia jo lengva pasijusti vieniu.
Svarbiausia bendraujant su liguistai taria asmenybe - priimti jos nepasiti
kjim, leisti jai bti atsargiai. Tai normali reakcija, turint omenyje jo gyvenimo
aplinkybes. Dl to svarbu visada labai aikiai reikti mintis, kad nebt pagrindo
tarimams, kita vertus, bti ne per daug draugikam, kad liguistai tarus mogus
nepamanyt, jog norite j prijaukinti ir apgauti arba nesumanyt i js pareika
lauti beslygikos meils.
Suteikite jam daugiau kontrols, visada klauskite leidimo: udaryti duris, ap
svarstyti tem, tiesiai neprietaraukite. Nedemonstruokite, kad giliai j supran
tate, jis pasijaus per daug matomas ir per silpnas, visada palikite galimyb su
abejoti js nuomone. Nepabrkite savo stiprumo, kita vertus, utikrintumas
turi jaustis, nes tik tada, kai mogus tiks, kad js neisigsite jo igyvenim
baisumo, jis gals jums patikti kak i savo vidinio pasaulio. Liguistai tars
samprotavimai isenka, jei tiesiog leidiate jiems tstis. Svarbu iklausyti io
mogaus pykt, nusivylim, silpnum.
Kaip padti liguistai tariai asmenybei?
Liguistai tarus mogus turi labai stipriai kentti, kad kreiptsi pagalbos, kadan
gi jis nra links pasitikti kitais. Nereikia manyti, kad galima imokyti liguistai
tar asmen suvokti savo klaidas - jei jis taps maiau piktas ir prads jumis
labiau pasitikti, tai jau labai daug pasiekta.
Paprastai labai tars mons skundiasi superjautrumu, socialine izoliacija,
nepasitikjimu kitais ir kit prieikumu. K daryti? Vis pirma btina mokyti
40

atskirti emocijas nuo realybs: Ar tavo draug sak, kad tavs nekenia? Jei
ne, tai sunku spti apie draugs jausmus, reikia daugiau informacijos." Svarbu
sukurti krybik abejon, aptarti nepasitikjim: gal kada nors kuo nors buvo
galima pasitikti? Paskatinkite liguistai {tar mog pasitikti pradedant nuo
patikimiausio mogaus maiausiai rizikingoje situacijoje ir padkite suprasti
kit'mstym. Taip pat verta mokyti liguistai tar asmen kalbti, o ne agresy
viai elgtis, palaikyti nusiteikim, kad turti galvoje blogas mintis ir fantazijas yra
netgi gera ir smagu, ypa, jei atlieki gerus darbus. Imokyti mgautis piktomis
mintimis, kaip nepavojing agresijos nutekjimo bd panaudoti humoro jaus
m - pasijuokti i savo baimi, pretenzij bei klaid. Kitas svarbus pagalbos
bdas - mainti silpnumo ir bejgikumo jausm, labiau pasitikti savo jgomis,
jas treniruoti.
Turint omenyje, kad toks mogus menkai suvokia savo jausmus, visada svar
bu padti jam sismoninti tai, kas vyko netolimoje praeityje ir isiaikinti, kas
sukl pykt, ar isiskyrimas, ar neskm ir 1.1. mogus nebt liguistai tarus,
jei pavykt pakeisti jo problem suvokim nuo iorinio iki vidinio ir jis prisiim
t atsakomyb u savo jausmus.

2.3. Asocialus charakteris


I ties moni, kurie turi neymiai ireikt asocialumo bruo, yra labai daug.
Juk neretai pasitaikius progai neatsisakoma pavogti, pameluoti, daug moni
bna neitikimi, agresyvs ir kitais bdais nepaiso morals norm. Nors kur kas
daugiau toki rasime emesniuose socialiniuose sluoksniuose, nemoralumo ir
nesivaldymo galima sutikti ir tarp daugiau pasiekusij. Kad asociali moni
i ties daug ir j gyvenimo stilius populiarus, darosi akivaizdu jungus televizo
ri - asocialus asmuo yra vienas daniausi ekrano tipa.
Manoma, kad toki problem turi apie 25-30 procent piliei (daniau
vyr), mokytojai asociali bruo turi retai. Mokytojas, turintis silpn polink
asocialum, inoma, turi bendravimo sunkum, bet geriau supranta asocialius
mokinius ir lengviau juos suvaldo. Asociali mokini nemaai. Vieni i j atvi
rai agresyvs, kiti - pasyvs, link melavim, narkomanij ir 1.1. Mokytojas
mokiniui gali atrodyti kaip apgailtinas mogus, kuris nesugebjo rasti pelnin
gesnio darbo ir dl to tenkinasi neribota valdia mokiniams, meluodamas apie
nesamus idelaus. Kokiu laipsniu ir forma asocialumas bepasireikt, tai yra
41

didiulis ikis kiekvienam mokytojui. Svarbu apsaugoti ir kitus mokinius,


nes danai asocials nesutinka realaus pasiprieinimo i aplinkini, pvz., ben
draklasi ir jais naudojasi.
Visi inojo apie nenormal gyvenim, kuriam paskutiniu metu jis pasidav,
inojo ir apie t baisi agresij, kuri apimdavo j besiginijant su giminai
iais dl palikimo. Ir nuo prigimimo jis buvo dirglus, impulsyvus, pasiymjo
grubia jga ir smurtavimu. Kai pusbrolis j apkaltino vagyste, jis grieb pus
brol u gerkls ir trenk grindis aukdamas: Taip jam ir reikia, o jei neu
muiau, tai dar umuiu, neigelbsite/ Vien kart jis su savo sbru ve
Maskv prekes, o gautus pinigus nusprend pasiskolinti ir pasilinksminti.
Viebutyje usisak i restorano patiekal: ikr, ampano. Bet staiga jo nuo
taika sugedo ir jis - vyst vis stal ant ems! Draugas tik juokiasi. Tada jis
dar grieb ir imet pro lang televizori. Padjo viebuio eimininkei 1000
rubli ir ijo toliau gerti.
Kad geriau suprastume asocialumo prieastis, panagrinkime aikiai ireikt
asociali asmenyb. Svarbu atsiminti, kad asmenybs tipas neturi nieko ben
dro su nusikalstamumu, taiau yra labai susijs su vidine mogaus motyvacija.
Ireiktas asocialus mogus nuo svei
ko skiriasi kur kas labiau nei sergan
tysis izofrenija ir skiriasi viskuo, nes
sunku atrasti nors menk bendrum.
Tai prieikas, iaurus, nesuvaldomas,
nieko nevertinantis ir negerbiantis
mogus. Asocials mons norma
laus mogaus akimis atrodo nemalo
niausi ir labiausiai bauginantys. Todl
tie, kurie patiria neskmes su asocia
liais monmis, veriau kaltina juos, o
ne save. Bet ujausti asocial mog
yra manoma, juk didesn laiko dal
jis bando save kontroliuoti.
Biologiniai ypatumai
Daugelis asociali moni turi neuropsichologini sutrikim. emas auto
nomins nerv sistemos reaktyvumas
sukelia nuolatin nor patirti atrius

42

pojius. Asociali moni emocijos labai skurdios, bna atvej, kai jie gali
jausti tik bazin susijaudinim, t. y. neapykant arba euforik diaugsm ne
jausdami subtilesni jausm. Asocials mons danai yra apibdinami
kaip nepakankamai nerimaujantys ir besijaudinantys. Taip pat jie gali i
tverti tik labai menk frustracijos lyg a noriu to ir noriu to tuoj pat.
Adrenalino poreikis svarbesnis, negu mokymasis i patirties. Mes galime
jausti emocin pasitenkinim klausydami geros muzikos, grtis gamtos gro
iu, juoktis i maiktaus pokto, o asocialiam mogui norint pasijausti valiai
reikia atrios, sukreianios patirties, be jos jis kaip negyvas ir nuobodiauja
(pvz., jam labai nuobodu kas vakar grti namo pas t pai mon ir vaik,
bet domu per sien perveti kontraband). Todl kaljimuose dirbantys psi
chologai stengiasi imokyti asocialius mones atrasti malonum paprastuose
darbuose, kryboje. Priimtina ieitis yra ir ekstremals sportai.
Savs suvokimas
Asocialus mogus jauiasi autonomikas, vienias, stiprus, turintis teis lauyti tai
sykles, nes su juo blogai elgsi vaikystje. Padidintas savs vertinimas padeda ma
nyti, kad jam netaikytinos kitiems privalomos taisykls. Asocialaus mogaus po
iris kitus paremtas sitikinimu, kad savigarbai nereikia kit pritarimo, pakanka
juos paeminti. Asocials mons yra nesiskaitantys, eksploatuojantys, agresyvs,
nuolat naudojasi kitais ir valstybe. tai k galvoja jis apie bendravim.
Mes gyvename diunglse, ilieka tik stipriausi mogus mogui vilkas.
Tikslas pateisina priemones.
Silpnieji nusipelno paeminimo. Jei mons negali pasirpinti savimi tai j problema
Jei a neupulsiuy mane upuls." Jei mans nemyli, tai bent jau bijo."
K gi vertina asocials mons?
Asociali moni kovingumo dvasia ivystyta per daug, o empatija, bendrumo
jausmas per maai. Jiems tinka profesijos, reikalaujanios agresyvumo. Jie gali
dirbti biroje, nes pasiymi drsa. Asocials mons greitai imoksta, kad atvi
ra agresija maai pasieksi, todl mokosi manipuliuoti jausmais. Kalts jausmo
asocials mons paprastai nejauia, nebent gali jausti gd, j jausmai paviru
tiniki. Jie retai jauia baims jausm, nes neturi ko prarasti. Todl asocialaus
mogaus santykiai su monmis danai apsiriboja pasinaudojimu kitais arba
tarinjimu, kad kiti pasinaudos juo. Beje, svarbu paymti, kad sugebjimas
neksti visgi yra tai tam tikra prisiriimo ris. Asocialus mogus vertina tik
agresyvi sadistin jg arba dar blogiau - abejing jg.
Dl vertybi ir emocij stokos jis danai jauia nuobodul ir apatij, bepras
mybs jausm. Danai asocialus mogus gyvena tik tam, kad patenkint ins
43

tinktyvius seksualinius ir materialinius poreikius, malonum patiria maisto, fizi


nio krvio, skausmo ar kankinimo dka (sadomazochistai). Paprastai asocialaus
mogaus tvai vaikui demonstruodavo jg ir parodydavo jam, kad stiprijam
gyvenimas neudeda joki apribojim. Ar asocials mons i ties nieko ne
ino apie meil ir prisiriim? velnum ir gerum nuvertina dl stipraus ne
sismoninto pavydo jausmo, todl savo destruktyvumo rodymu jie kartais tarsi
ieko, ar kas nors yra pakankamai stiprus ir galt jiems padti.
Kaip tampama asocialiais monmis?
Svarbiausi asocialaus mogaus trkumai - nesugebjimas prisiriti ir empatijos stoka. Jeigu iki trej met vaikas nepatyr meils ir negaljo prisiriti prie
kokio nors suaugusiojo (pvz., motina gr, vaikas buvo paliktas likimo valiai,
motina stengsi atsikratyti vaiko kaip natos, vaikas augo globos namuose ir
buvo ten nemgiamas), tai nesusiformuoja u prisiriimo jausm ir empatij
atsakingos smegen struktros ir vliau tok vaik pakeisti labai sunku. ia
tikt analogija apie vaikus, kurie uaugo tarp vri ir patek pas mones ne
begali imokti kalbti, nepaisant pakankam intelekto rodikli. Juk daugelis
ino istorijas apie tai, kaip ger eim pateks globos nam aukltinis laikosi
savo laukini" taisykli.
inoma, psichoterapin korekcija iki paauglysts yra manoma, bet ji turi
bti labai intensyvi ir trukti ne maiau keli met: panaiai kaip narkoman
reabilitacijos programose toks vaikas kas dien turi bti psichologo prieiroje,
imokti laikytis taisykli ir valdyti savo jausmus. Taigi akivaizdu, kad mokykloje
dirbantis psichologas negali igydyti asocialaus mokinio, nes toks prie jo papras
iausiai neprisiri.
Esant maiau ireiktoms asocialaus mogaus savybms sutinkami ir sudtin
gesni aukljimo variantai. Vienas j yra chaotikas miinys i grietos disciplinos
ir per didelio nuolaidumo, nes daugelis asociali moni buvo auklti silpn mazochistik motin ir nenuosekli sadistik tv. Kai kurie vaikystje buvo ma
terialiai ilep, bet patyr emocin deprivacij. Beje, ilepinimas yra geriau, negu
apleistumas, kadangi tokiu atveju yra bent jau silpnas ryys su kitais. Vaiko savybs
irgi svarbios: jei is turjo daugiau energijos nei tie, kurie juo rpindavosi, tuomet
galjo imokti, kad kit poreikius galima ignoruoti.
Asocialiems monms padeda tikjimas visagale kontrole. Nusikaltliai ge
riau prisipains vykd mogudyst, nei pripains savo silpnum. Jie yra ka
kuo panas jaunus mones, kurie tiki, kad viskas manoma, todl tol, kol is
tikjimas gyvas, asocialus mogus nemotyvuotas pripainti savo problem. is
44

tikjimas paprastai susilpnja 40 met, todl daugelis asociali moni senatvje


kur kas maiau agresyvs. Visagal kontrol formuojasi dl to, kad, mogus ne
turi ko mylti ir vieninteliu meils objektu tampa savasis a.
Kitas agresyvi moni naudojamas bdas susitvarkyti su neigiamais jaus
mais yra impulsyvus j iliejimas. eimose, kuriose jie uaugo, nebuvo akcentuojmos ekspresyvins bei komunikacins kalbos funkcijos, odiai buvo nau
dojami tik kit kontrolei. Asocialus mogus negali sustoti ir pagalvoti, nes tai,
kas ov galv, jis links realizuoti tuoj pat, todl yra maai numatomas, negali
laikytis pastovios krypties, pasimokyti i savo klaid.
psichoterapij asocialumo problem turintys mons ateina labai retai, da
niausiai tada, jei psichoterapeutas gali bti naudingas siekiant asmenini tiks
l, sakykime, duoti paym, pamokyti manipuliacij sprendiant konflikt.
Paprastai jie skundiasi neteisybe, patirta i valdios, institucij, baime, de
presija, o savo tikrj problem nesuvokia ir elgesio prieasi neatskleidia.
Tik po 2-3 gydymo met asocialus mogus pradeda traktuoti psichoterapeut
kaip asmenyb (o ne tik juo naudotis), gali prisiriti ir pirmsyk gyvenime
patirti lidesio jausm.
Santyki krimas
Svarbiausia bendraujant su asocialiu mogumi yra apsisaugoti paiam ir netapti
apsimetinjimo auka, kadangi kovoje agresyvusis stipresnis u bet kok kit as
men, jis labai tiksliai pajunta kit silpnj viet, kuri galt smogti.
Asocialus mogus sitikins, kad visi tokie pat plrnai kaip ir jis, kad jie
pasinaudos juo egoistiniams ketinimams patenkinti ir nori atspti j klast. Po
negailestingu asocialaus mogaus vilgsniu nesunku pajausti baim, nirias
nuojautas. Todl nenuostabu, kad prastos reakcijos asocial mog yra prie
ikumas, panieka ir moralizmas. Asocialus mogus kaip ir labai stiprus stresas
sugeba ikelti tai, kas blogiausia.
Pasmoningai asocialus mogus stengiasi padaryti taip, kad kiti mons alia
jo pasijaust panaiai, kaip ir jis jautsi su savo tvais. Kita vertus, grsms mi
nimizuoti nereikia, naivumas gali paskatinti asocial mog parodyti savo jg.
Ir visgi ieitis yra. Asocialus mogus negali js mylti, bet gerbti gali. Svarbu
konfrontuoti asocial elges taip, tu esi vagis", pasmoningai tam nepritarti.
konfrontacij asocialus mogus reaguoja negatyviai, bet jei tai pavyksta, jis pasi
junta suprastas. Geriau bti per daug nelanksiam, negu per jautriam, empatija
bus suvokiama kaip silpnyb. Svarbiausia - pademonstruoti jg, kalbti agresy
viojo kalba - paprastai, grietai. Kalbjimas apie jausmus ir idealus, kuri asoci
alus mogus nepasta, jam gali sukelti tik dar didesn pykt.
45

Bet kokie santykiai su asocialiu mogumi manomi tik tada, kai yra aikios ri
bos ir kai j labai grietai laikomasi. Tik grafikas, bausms ir aplinkini spaudimas
gali imokyti geresnio funkcionavimo, padti kontroliuoti jausmus ir veiksmus.
Geriau asocials mons sveiksta udarose vietose, kur daugiau struktros.
Bendravimas su asocialiu mogumi visada yra kako gero darymas grsms
akivaizdoje, kai meil gali bti atsakoma neapykanta. Todl nereikia emoci
kai investuotis. Niekada nerodyti, kad svarbu gauti pripainim, nes agresyvusis
sadistikai tuo pasinaudos, kadangi jis labai mgsta suteikti vilties ir nuvilti. Tai
asocialaus mogaus reikalas - pasinaudoti gaunama nauda arba ne.
yyTas vaikinas aikino many koks genialus buvojo planas, kuris jau buvo pu
siau vykdytas, bet nusikaltimas nevyko dl atsitiktinio trukdio. Pasakoda
mas apie tai, jis vis labiau siaudrino, ir a nejuiom susiavjau, kaip jis vos
nepaspruko su vogta maina. m atrodyti, kad mes beveik suokalbininkaiy
jis taip sijaut, kad paklaus mans: Ar js k nors toki padarytumt?"
yyNe", - atsakiau a. O kodl ne?" - paklaus jis leisdamasis ant ems. Vis
pirma, visada kas nors paveda, gali pakliti kaljim ir ten teks bendrauti
su visokiais niekais. O antra - a to nedaryiau, nes turiu taiy ko js neturi
te - sins." yyTaipy - prats jis. - O kur jos gauti?"

2.4. Narcizikas charakteris


Pavadinimas narcizas" kilo i graik mito apie jaunuol, simyljus save. Tols
tant santykiams tarp moni, narcizik asmenybi daugja. Paprastai jie api
bdinami kaip mons, kurie nori visk daryti tobulai, yra paskend darbuose
ir umir bendravim, arba yra labai jautrs ir greitai usigaunantys, tikisi i
aplinkini ypatingo atidumo ir vertinimo.
Narcizai mokiniai - tipiki, labai pirmauti troktantys pirmnai, kuriems
trksta sugebjimo bendrauti, jie lieka nuoalyje nuo bendraami, danai
yra j nelabai mgiami. Danai jie uauga fasadinse" eimose, kuriose meil
vaikui priklauso tik nuo jo pasiekim. Tokios eimos atrodo tobulos, tuo tarpu
u graaus fasado slypi smurtas, neitikimyb, depresija ir 1.1. Paprastai narci
ziki mokiniai telkiasi elitinse mokyklose ir jiems samdomi elitiniai repetitoriai. Mokytojams, turintiems narcizmo bruo, gana sunku umegzti nuoirdesnius, gilesnius ryius su mokiniais, jie turi daugiau sunkum bendraudami su
mokyklos administracija - labiau jos bijo ir nekenia, nei kiti mokytojai. Toks
mokytojas tbt siekia karjeros ir niekada neprisipains klausim udavusiam
mokiniui, kad ko nors neino.
46

Ms pasididiavimas savimi didja, kai pritaria reikmingi mons, ir nu


vysta, kai ie nepritaria. Sunku pasakyti, kada tai tampa nesveika. Visuomet buvo
moni, turini problem dl savigarbos. Nieko blogo fantazuoti, kad esi didis,
bet svarbu suprasti, jog tai yra fantazija. Kai narcizas suserga psichine liga, jis
atvirai demonstruoja kliedes, kad yra dievas. Nuo prast dideli ambicij narcizmas skiriasi tuo, kad ko nors nepasieks narcizas savs nekenia. Narcizmo
simptomus gali slygoti ir situacijos, kuriose ko nors mokomasi. Pvz., vairavimo
teisi laikymas veria kompetenting suaugusj jaustis nekompetetingu vaiku.
Narcizikos asmenybs poiris save ir bendravimo bdas
Narciz bendravimas ypatingas tuo, kad jie tarsi negali bti lygiaveriame san
tykyje: kitas mogus yra idealizuojamas arba nuvertinamas. Idealizuodami kit
mog, narcizai ima laikyti save panaiais j ir tokiu bdu nesmoningai pake
lia savo vert. Kartais narcizas ieko sielos dvynio - savo atvaizdo, kur mylda
mas gali mylti save.
Kritikuodamas ir nuvertindamas kitus, narcizas sau atrodo geresnis. Jis mano,
kad n vienas mogus negali bti pakankamai geras ir ta distancija j apsaugo nuo
aplinkini nuomons. Jei kiti jo negerbia, jie turi bti nubausti". Narcizas links
jaustis ypatingu ir gauti kit dmes, bet nelinks skirti dmesio kitiems. Dl kit
nuvertinimo jis vengia nuoirdi atsipraym, atsidkojim, tuo nuskurdinda
mas santykius. Beje, kit moni poreikiai j labai vargina (kadangi pats nerodo
savo tikrj poreiki - juk bti silpnam ir kako prayti yra gda). Narcizas labai
konkurentikas, nemgsta bti grups dalimi ir kuo nors dalintis.

Dl nuolatini jos migrenos priepuoli vyras ir vaikai muzikos galjo klausy


ti tik su ausinmis. Kai jis irdavo futbol, ji vaik akyse j ijuokdavo dl
primityvumo. Ji apskritai nuvertindavo visk, kur pati negaljo dalyvauti ir
kur ji buvo silpnesn u j. Jis buvo geriau isilavins - knygos, kurias jis jai
sil, jai atrod nuobodios, nes ji j nesuprato, arba nesisteng suprasti. Jo
seksualiniai norai jai atrod akiplikumas. Ji pati nesuprasdama kerydavo
jam, tarsi jis bt jos tvas, kuris labiau vertino jos inteligentikesn seser.
Beje, savs sureikminimas gali pasireikti ir daug subtilesniu bdu: narcizas
jauiasi ypatingai stiprus tuo, kad gali visk padaryti dl kito. Tokie narcizai vei
kiau kukls, negu pavyds ir arogantiki. Kitus mones toks narcizas laiko sil

47

pnais ir prilimpaniais. Jis labai jau


trus kit reakcijoms, kaip chameleo
nas stengiasi atspti ir bti tuo, ko i
jo tikisi kiti, o menkiausi uuomin
priima kaip reikalavim. Bet u tai
narcizas tikisi meils ir vertinimo,
o negavs isenka, pajunta, kad juo
naudojamasi ir usidaro.
Taigi giliai viduje narcizas siti
kins, kad yra ypatingas, unikalus,
reikalaujantis iskirtinio elgesio, ge
resnis u kitus ir savipakankamas.
Bet tuo paiu jis jauia vidin tu
tum, jo jausmai ir sitikinimai kai
taliojasi ir trkinja, jis danai pats
nesupranta savs. Narcizas tikisi,
kad kiti atsps jo tikruosius porei
kius, gdinasi dl j, pyksta, kad kiti
neatspja. Nenuostabu, kad taip gy
vendamas narcizas slapta ilgisi ka
ko paprasto ir gero, ko sau ir kitiems
niekada nesuteikia.

Prisitaikymas visuomeniniame gyvenime ir idealai


Svarbiausia narcizo vertyb - pasiekimai ir ordinai. Svarbiausia - gerai atro
dyti, o ne gerai jaustis*. Skmingos narcistins asmenybs pavydi kitiems, siekia
pripainimo ir jo pasiekia, pvz., daugel narciz sutiksime politikoje ir versle,
todl jie kitiems gali kelti susiavjim ir nor su jais konkuruoti. Susidrs su
bet kuria problema, narcizas ranguoja: Koks gydytojas geresnis?" Kokia mo
kykla geriausia?" Jis kompulsyviai stengiasi turti geriausi nam, daugiausia
pasiekus, graiausi partner.
Kaip ir minjome, narcizui sunku bendradarbiauti, jis tiesiog negali pa
klusti mogui, kurio neidealizuoja, jam atrodo, kad jei paklus taisyklms, taps
maesnis, o vadovas - didesnis. Taipogi narcizas labai jautrus, jei kritikuojami
dalykai, tikslai, su kuriais jis tapatinasi. Yra ir maai nuveikusi narciz - ne
pripaint genij" - itoks narcizas jauiasi toks tobulas, kad nieko net nedaro,
jog nenusivilt.
48

Narciz sunkumai
Narcizas kreipiasi pagalbos tik iskirtiniu atveju, kadangi silpnam bti labai gda.
Daniausiai tai atsitinka po neskmi siekiant tiksl, dl nuvertinimo. Sunkiau
narcizams gyventi tampa gyvenimo vidury. Kreipdamasis kitus mones, nar
cizas niekada nepripains, kad problema yra jis pats, bet nort recept, kaip
geriau gyventi, tarsi taisyt automobil, o ne save. Kuo gi skundiasi narcizas?
Daniausiai vairiomis ligomis ir skausmais. Ligos leidia jam pailsti, teistai
pabti silpnam, gauti aplinkini pagalb. Kitas skundas - narcizas jauia sle
giant tutumos jausm - tarsi be pasiekim jo gyvenime nieko nebt.
Kodl tampama narciziku?
Daugelis narciz vaikystje buvo vieno arba abiej tv idealas. Pvz., motina
nepriima snaus silpnumo ir j idealizuoja, o tvas kerija ir nuolat kritikuoja.
Kiti narcizai buvo ramintojais, mokaniais tikti kitam, arba per anksti turjo
rpintis maesniais vaikais, nors patys dar jautsi bejgiai.
Daugelis eim laiko" vien vaik, kurio savybes tvai naudoja savo savivertei palaikyti. Priversti tvus didiuotis ir avtis juo - saldus malonumas, taiau,
ar vaikas gauna dmesio nepriklausomai nuo to, ar jo elgesys atitinka tv tiks
lus, ar ne? Tokie tvai visai nesigilina tai, koks i ties yra j vaikas. Tai, kuo tu
esi, i tikrj mane nuvilia, mane gsdina, mane per daug jaudina, bk tuo, kuo
a noriu tave matyti ir a tave mylsiu". Tai tu stojai? Mums pasisek."
Nordama patenkinti neisipildius} garbs trokim, motina piktnaudiavo
dukra: bdama ketveri met ji jau turjo ant podiumo demonstruoti vaik
drabuius. Motina sdjo u podiumo, o mergait labai bijojo k nors pada
ryti ne taipypvz., negrakiai judti - altos ir grietos motinos akys registruo
davo kiekvien klaid. Jeigu viskas eidavosi gerai, motina j apkabindavao
ir velniai buiuodavo publikos akivaizdoje, demonstruodama jaudinani
meil, o jei mergait padarydavo klaid, namuose bdavo baudiama ir ko
neveikiama. Vliau mergait tapo garsiu supermodeliu, bet metams bgant
vis didjo baim pasenti. Ji turjo daug pavirutinik meils nuotyki, bet
miglotai troko didiosios meils. Motina ir toliau grietai j kontroliavo. Po
vieno beveik pasisekusio bandymo nusiudyti, ji pateko pas psichiatr ir tai
leido suprasti bais skurd, besislepiant u graaus fasado, kurio jai pavy
djo tiek moni.
Mes visi turime mones, kuriais didiuojams arba kurie didiuojasi mumis ir
jie yra mums reikalingi. Jei juos prarandame, tuomet jauiams maiau reik
mingais, sumajusiais, tarsi mirt tam tikra gyvybikai svarbi ms dalis. Ta
49

iau realyb i ms reikalauja, kad kiti mums bt kakuo daugiau, ne vien tik
kelt ms vert. Tiek narciz tv, tiek pai narciz sugebjimas mylti nra
pakankamai isivysts.
Santyki krimas
Bendravimo pradioje arba tolimuose socialiniuose santykiuose narcizai pa
prastai pasirodo puikiai: jie stiprs, auns, mgsta pasakoti domias istorijas
arba puikiai pagauna", k js mgstate ir kaip jums tikti. Bet susidraugavs arti
miau, itaip besistengiantis narcizas gal gale isenka ir tada pasirodo jo tikrasis
veidas. Jis ima pykti ir reikalauti paklusnumo arba ypatingo atidumo.
Bendraujant su narcizais jauiamas ypatingas jausmas, nors jie labai jautrs
js reakcijoms, tarsi trksta paprastumo, mogikumo, nes jie to neteikia patys
ir nepriima i js. Narcizai nemgsta nagrinti santyki, jei silysite apie juos
pakalbti, jie manys, kad jums norisi dmesio. Jei neatsiranda turiningos veiklos,
santykiuose jauiamas altis ir nuobodulys. tai kaip nusimins vyras jauiasi su
savo narcizika mylimja:
Jis jauia, kad jo mylimoji, net ir tapusi jo mona, jam iki galo nepriklauso.
Jos gyvenimas po vestuvi visai nepasikeit - ji ir toliau bendrauja su minia
gerbj. Tiesa, ji jam savotikai dmesinga, retkariais jie nekasi, bet tai ka
kaip pavirutinika, be dvasios. Kai jis bando rasti t dvasi, jis tarsi iri
juod skyl, nors ji tvirtina, kad myli j ir tarsi rodo tai mielu geranorik
elgesiu. Jis jauiasi vienu i t, su kuriais jai malonu gerti kav, tuo tarpu ji
jam reikia vis pasaul irjam nieko daugiau nereikia. Vakar pas juos atvyko
jos vaikysts laik draugas, pamaiusi j, mona puol audringai buiuotis.
Juk ji niekad taip irdingai nebuiavo ir nespaud glbyje jo! Jis jautsi kanki
namas, beveik agonijoje, o ji net negaljo suvokti tos kanios ir toliau jautsi
patenkinta savimi.
Kartais malonu, kad narcizas (pvz., gabus mokinys) jus idealizuoja, tarsi vykt
susivienijimas abipusio avjimosi sjung. Bet kuo labiau diaugiats narcizo
garbinimu, tuo labiau nusivilsite po to. Kai narcizas jumis nusivils, jis ramiai
pamir bet kok prisiriim ir dkingum (mokytojai pasakoja, kad kartais buv
numyltiniai, pirmnai nustoja su jais net sveikintis).
alia arogantiko narcizo atsiranda jausmas, tarsi btumt menkas ir bejgis.
Narcizas mgsta reikalauti, versti greitai sprsti. Su narcizu nemanoma ivengti
klaid, jis visada liks nepatenkintas. Neverta tiktis, kad narcizas jumis avsis
visada, jis bet kada gali jus staiga nuvertinti.

50

K daryti? Svarbu ilaikyti nuvertinimo jausm, j stebti, o ne norti jo atsikra


tyti. Jei mogus jus nuvertina, reikia empatikai aikintis, k jis jauia, koks dalykas
j taip paveik. Ta klaidel tavyje sukl tok skausm. Jei tu taip grubiai nuvertini
mane, tai ir save taip nuvertini. Tarp juodo ir balto yra daug atspalvi."
Narcizas nepakelia situacijos, kada maja jo ir taip netvirta savigarba. Pra
yti jiems yra ugaulu, stigti kako - gda. Bendraudami su juo turite bti mo
gikojo netobulumo primimo pavyzdiu. Pripainimas to, kad klystame, labai
skiriasi nuo to, kas yra imokta narcizo. Labai svarbu, kad js pripaintumte
savo klaidas, ypa empatijos atvilgiu. Js turite knyti nesmerkiant, realistik
poir narcizo trapum. Narcizas nustemba, kad kakas nuoirdiai juo domi
si ir rpinasi, todl pradeda labai ilgtis tokio dmesio.
Net apimti didybs manijos ir nuolat besiginantys, narcizai yra link jausti
sielvart, jei bendraudamas su jais pasirodote nejautrus. Su narcizais kalbantis
savo odius reikia apsvarstyti kur kas rpestingiau negu su kitais monmis.
Kaip padti narcizikam mogui?
Vis pirma, neverta bandyti perauklti" narcizo ir rodinti, kad jis toks pats
kaip visi. Narcizas turi jaustis vertinamas, kad judt priek. Bet jis turi supras
ti, kad vertinimo skm - antros ries skm, svarbiausia - bti mylimam. Di
diuosius tikslus paversti sveikas ambicijas. Svarbu parodyti, kad pasiekim
vaikymasis veda prie tutumos: Jei tu tik sieki tiksl ir nieko nejauti, tai kain,
ar galsi jausti malonum ir diaugsm". Daugelis narciz nemalon tutumos
jausm patiria krizi metu: Jeigu a - tai ne mano pasiekimai, tuomet kas a?"
alia tutumos danai jauiama ir gda, kuri atsiranda i skirtumo tarp graaus
fasado ir negrai dalyk, vykstani u jo.
Neskms gali padti narcizui susilieti su daug monikesni pasauliu. Svar
bu, kad narcizas suprast - fiziniai negalavimai ir depresija yra nepakankamo
savo poreiki patenkinimo padarinys, vieniumas - persistengimo bendraujant
rezultatas. Tik suvoks, kaip aukoja save, jis ims gailtis praradim. Jei narcizas
suvokt, koki kain moka u pasiekimus, jis atsisakyt dalies savo tiksl. Tu
tiek daug atsakomybs turjai vaikystje, bet realiai nesijautei stiprus. Vienin
telis tikslas buvo apsimesti stipriu, rodyti visiems, bet tik ne sau. Sugebjimas
sukurti vaizd rodo tavo jg. Tu padarysi visus darbus po to, bet susitvarkyk su
jausmu, kad esi paeidiamasis ir iseks".
Labai svarbu, kad keistsi ir narcizo santykiai su monmis. Vis pirma, kad
jis sugebt realistikai vertinti mones, o ne juos idealizuot, nukentdamas
pats, mokytsi realistikai mylti pakankamai gerus, neidealius" mones, ai
kiau jiems parodyt savo poreikius, labiau jais domtsi ir priimt j poreikius.
51

2.5. Impulsyvus charakteris

Naktinis pacients skambutis psichoterapeutui: A esu niekas, iukl, liu


as, nulis. Slankioju po atmatas imesta i moni tarpo. Viepatie, /cad m/rciaw/ Kad nebegyveniau! Kad mane pervaiuot automobili kolona, o po
to nuplaut gaisrinink arna! Kad nieko nelikt. Ninieko. Psichoterapeu
tui ruden ji skambino jau apie 20 kart, bet n karto nepavyko suteikti jai
tinkamos pagalbos. Beje, kit dien po skambuio pacient ateina konsulta
cij ir sako: iandien buvo fantastika diena. Mudvi su drauge vaikiojome
centrine gatve. Dvt drabui parduotuvse matavoms sukneles. Radau
ger muzikos ra. Pavalgme MacDonaldef<
.

Impulsyvios asmenybs turi daug bendro su asocialiomis, tik jos daniau su


tinkamos tarp moter, nra taip abejingai iaurios, bet pakankamai nesusivaldanios. Suvaldyti mokin, turint impulsyvios asmenybs bruo, sunku, nes
jis meluoja, nesilaiko sipareigojim, pilnas neigiam jausm, gali bti links
narkomanij, aloti save. Daug impulsivi asmenybi tarp alkoholik, tokios
danai tampa smurto, iprievartavim aukomis.
Jei mokytojas turi impulsyvios asmenybs bruo, jis impulsyvus, jo darbas
labai priklauso nuo nuotaikos, poiris mokinius danai bna neigiamas. Bet ie
bruoai labiau pasireikia artimuose santykiuose, o ne darbe. Tokiu atveju moky
tojas nesivaldo namie, jo mona ar vyras geria, smurtauja, pavydas, neapykanta
yra kasdieniniai jausmai, kertaujama. Kadangi bendrauti su impulsyvia asmeny
be nemalonu, retai kas bando sigilinti j charakter ir elgesio prieastis.
Kaip ir asociali moni atveju, sutriks impulsyvios asmenybs elgesys turi bio
logines prielaidas - randamas emas serotonino (neurotransmiterio, tiesiogiai
susijusio su depresija) lygis, dl to krizs metu iems monms labai padeda an
tidepresantai. Taip pat pastebta, kad impulsyvios asmenybs daniausiai buvo
impulsyvs vaikai, gim su tokiu temperamentu.
mogus su silpnai ireiktais impulsyvios asmenybs bruoais labai ilgisi in
tymumo, nori jo, bet bijo itirpti" bdamas alia artimo mogaus, o vienatvje
neisaugo atsiminim apie mylim mog ir jauiasi tarsi paliktas. Streso atveju
jis gali tapti impulsyvus, reikalaujantis, priklausomas.

52

Bendravimo bruoai
Impulsyviai asmenybei bdingas prilimpantis" ir priklausomas elgesys, be
atodairikas artumo reikalavimas, kuris tampa tuo stipresnis, kuo mogus
artimesnis. Impulsyvios asmenybs emocingos, dramatikos, viliojanios, au
koja saviraik dl susiliejimo su kitu, bet visikai pasyvios puoseljant santy
kius^ Jos tiesiog negali bti vienos, jauia labai didel atsiskyrimo nerim ir bijo
atmetimo: pvz., mona ivaro sadistik vyr, jie trumpam keiiasi rolmis, gal
gale ji leidia jam grti, nes be jo ji jauia tutum, o su juo niekada nenuobodu.
Bet svarbiausia - impulsyvi asmenyb trokta kitame matyti tobul motin, o
kai mogus pasirodo ne idealus, ima nesivaldyti, agresija bna stipri ir tiesiogi
n, ne priekaitavimas ar nusivylimas, o puolimas.
Vidinis pasaulis
Impulsyvi asmenyb jauiasi taip, tarsi turt nuolat ginti mayt roj nuo bai
saus pasaulio, todl perskelia pasaul ger ir blog, pati susitapatindama su vie
na dalimi, o kit dal randa iorje. tai kokios yra tipikos dalys: 1. Persekioto
jas - auka; 2. Baudiantis tvas - blogas vaikas; 3. Nelaimingas vaikas - mylinti
mama; 4. Nekeniantis vaikas - sadistikas tvas. tai k impulsyvios asmenybs
galvoje" kalba baudiantis tvas: Tavo jausmai, mintys ir nuomon yra nes
mon, tau nebus leista j ireikti, nes tu taip darai, tik tam, kad manipuliuotum".
Impulsyvios asmenybs jausmai: neapykanta sau, savs kritika. Elgesys: savidestrukcija, negaljimas jausti malonumo. Bendravimo problemos: pasyvumas, ati
dliojimas, a to nevertas", provokavimas kit mog elgtis baudianiai.
Taigi, arba kas nors persekioja impulsyvi asmenyb, arba ji pati kitus kanki
na. Impulsyvi asmenyb gali apibdinti kit mog tik kaip visai ger arba visai
blog. Pvz., ji pati visikai gera, seneliai visai geri, o tvai - blogi, karikatros.
Vien dien impulsyvi asmenyb tais paiais dalykais avisi, o kit - nuvertina,
bdama laiminga neprisimena blog laik, o nelaiminga - ger. Tokia asmeny
b neklausia savs kas a esu?", ji elgiasi prietaringai, bet pati to nejauia.
Suvokdama visk kaip ger ar blog, impulsyvi asmenyb supaprastina pa
saul, kuris i ties yra kompleksikas ir prietaringas. Jos kis: Geriau truputis
rojaus, negu daug paprasto gyvenimo". Beje, daugelio ms patirtyje nesunku
rasti impulsyvios asmenybs nuolatins bsenos analog: juodai- balt bsen
mogus patiria simyljs, kai kitame mato tik gera, nes nuspalvina j geriausiais
savo paties jausmais.
Kaip tampama impulsyvia asmenybe?
Impulsyvi asmenybi mamos nebuvo atsiribojusios nuo vaik, bet naudojo
vaik savo poreikiams patenkinti, tiesiog uliedavo" vaik jausmais, kai jam to

53

nereikdavo ir nereaguodavo jo poreikius. Taip pat tokia mama neleido vaikui


nuo jos atsiskirti, dl ko jis negaljo tapti savarankiku. Tvas paprastai nedaly
vaudavo aukljant ir nepaddavo monai, su ja pykdavosi, agresyviai ir impulsy
viai bausdavo vaikus. eimoje nebuvo rib ir drausms.
Psichologai atliko eksperiment: 1,5 met vaik mama palikdavo su nepa
stamu mogumi, 60 % vaik verkdavo, bet bendraudavo, 20% - neverkda
vo ir nebendraudavo, 15% elgsi ambivalentikai, o 5 % elgsi dezorganizuotai.
Vaikai, kurie elgdavosi ambivalentikai ir dezorganizuotai, be mamos nesijaut
saugs, uaug jie turjo ribins asmenybs bruo. 3A tv ir vaik prisiriimo
stilius sutampa, jei mama - impulsyvi asmenyb, vaikai irgi impulsyvs. Nesau
gus prisiriimo stilius pasiymi tuo, kad nevyksta visiko atsiskyrimo nuo tv,
ir suaugus apie tvus kalbama taip, tarsi jie ir dabar tebebt tvai.
Kuo saugiau esi prisiris, tuo labiau gali pagalvoti apie kito mogaus jaus
mus, o ne tiesiogiai reaguoti. Jei mama kreipiasi vaik kaip galvojant, jis irgi
galvos, kad mama msto, apsisprendia. Jis suvokia, kad, jei mama pyksta, ji gali
bti pavargusi, ir jis nesijauia visai blogai. Vidinio proceso buvimas padeda
atsiskirti, todl jau ankstyvoje vaikystje verta su vaiku kalbti kaip su protingu.
Per procedrin atmint, refleks lygyje vaikas ima jaustis intencionalus. Impul
syvi asmenyb nejauia saugaus prisiriimo, stokoja refleksijos, dl to yra labai
impulsyvi, nes impulsyvus sureagavimas" leidia staigiai sumainti tamp.
Santyki krimas
Net ir neilgai pabendravus su impulsyvi asmenybe, kyla neigiam emocij, o
jei tapsite impulsyviai asmenybei svarbus, ji gali imti jus persekioti, bandyti nu
siudyti, skleisti gandus ir 1.1. Todl, jei norite tokiam mogui padti, turkite
kam juo pasisksti, kad galtumte suvaldyti savo pykt. Taip pat svarbu niekada
neprisiimti per daug atsakomybs, jei negali realiai paveikti tokio mogaus gy
venimo. Kita vertus, padti impulsyviai asmenybei manoma tik tada, jei ji gali
prie js prisiriti (net savaits pertrauka jai gali bti per ilga) ir jei atsiskleidia
jos pyktis. Psichoterapij lankanios impulsyvios asmenybs tikrai autonomi
kos tampa tik po 4 met darbo. I pradi reikia leisti jai skambinti jums, kai ji
papuola kriz, po to - skambinti tik tam tikru laiku.
Stengiantis padti impulsyviai asmenybei atrodo, kad ji kaip skstantysis
bando chaotikai js sitverti, jus skandina ir ugoia, todl apima bejgiku
mas. Akivaizdiai pasireikiantis noras nesveikai kontroliuoti kit asmen rodo,
kaip labai ji bijo prarasti js dmes. A tave myliu, tu esi geras, bet bk man
geras visada". Natralu, kad nuo impulsyvios asmenybs kyla noras atsitraukti.
Kadangi impulsyvus asmuo labai taigus, visada svarbu ilaikyti blaiv mstym,
pagalvoti, kaip kitas mogus jaustsi jo situacijoje.
54

yyA tikiuosiy kad js nubaidysite vaiduoklius, itrauksite mane i lino, i


mokysite tvarkingai paskirstyti laik, tinkamai elgtis su daiktais ir mane su
paniais monmis. Tikiuosi, kad js man padsite kovoti su migdomaisiais,
nikotinu ir alkoholiu, imokysite atsilaikyti prie kitus mones, net jei a esu
kitos nuomons nei jie, nes kitaip viduje susikaupia sprogimas. A turiu ko
voti, bet niekas nepriima to rimtai, matyt, iorikai esu pernelyg nuolaidi, o
darbas iki iol man nra mielas ir a esu nepaprastai tingi. "

Bendraudami su impulsyvia asmenybe galite pajausti nebdingus sau pykio


jausmus. Nesivaldanti asmenyb laiko jus agresyviu ir elgiasi, kaip auka ar i
dyks vaikas, todl anksiau ar vliau ima nortis j nubausti. Nesunku pasijusti
negaliniu padti tam, kuris jus laiko policininku, kaltina, elgiasi pasyviai, ne
kalba, o jei tik papriekaitaujate, tai reaguoja agresyviai.
I pradi impulsyvi asmenyb kit idealizuoja, po to pyktis ima reiktis per
pasyvi agresij - vlavimus, gyvenimo fakt, nepasitenkinimo slapstym. Jei
aikiai pasiprieinsite tokiam elgesiui, pasirodys nesivaldanios asmenybs pyk
tis, kuris i pradi pasireik tarinjimais. Bendraudami su tokia asmenybe jo
kiu bdu netapkite policininku, prietaraukite labai atsargiai.
Impulsyviai asmenybei svarbu parodyti jos okinjim" i juodo balt san
tykiuose: Praeit kart buvau visai geras, o dabar jau visai blogas?" Tavo saky
mas, kad a nuostabus, rodo nor tuo tikti, bet su kokia agresija tu puoli tai, kas
neidealu?" Kad nustot blakytis, vien kart gyvenime impulsyvi asmenyb
turi patirti pakankamai ger kito mogaus elges. Svarbu nekeryti nesivaldaniai asmenybei u destruktyv elges, o aptarti, kas vyksta.
Impulsyvi asmenyb nuolat nusivilia idealizuotais monmis ir juos meta.Todl prie pradedant bet kok bendradarbiavim svarbu pasitarti, kas vyko anks
iau: Tavo ankstesni santykiai vyko blogai dl to ir dl to. Susitarkime i karto
dl..." Kol nepradjote bendrauti, js tariats su suaugusiu mogumi, klausiate, ar
jis gals laikytis taisykli. Tai svarbu, nes impulsyvios asmenybs linkusios meluo
ti, vluoti, elgtis savidestrukcikai ir paprasiausiai paneigti akivaizdius dalykus.
Jei impulsyvi asmenyb lauo susitarimus, reikia sitikinti, ar ji dar juos prisimena,
ar tebesutinka su jais ir pasilyti suprasti, kodl sulau. Ar renkiesi bendravim,
ar grim?" Nesiduoti, kad tokia asmenyb jus laikyt blogu, nebti agresoriumi,
kurio bijo ir provokuoja, kol ji dar nepradjo destruktyviai elgtis.

55

Kaip padti?
Ir nedidels problemos impulsyviai asmenybei gali sukelti ligas: depresijas su
suicidinm mintimis ar bandymais, savs alojim, tutumos jausm, anorek
sij - bulimij. Tokias asmenybs itinka vairios katastrofos: iprievartavimai,
smurtas, jos tampa virinink eminimo aukomis. iose katastrofose daniau
siai yra ir impulsyvios asmenybs indlio, kurio jos neparodo, todl svarbu
neskubti patikti nekaltumu, ilikti skeptikais. Impulsyvi asmenyb niekada
nemato savo paios problem ir nori tik kad bt geriau, palengvt". Pas
moningai impulsyvi asmenyb trokta, kad kiekvienas sutinktas mogus bt
tobula mama, kuri patenkint visus poreikius, be vardijimo, ko ji nori.
Pirmiausia reikia sprsti impulsyvumo, agresijos ir destruktyvumo pro
blemas. Tam padeda rib sukrimas. Silyti gyvenimo taisykles ir versti j
laikytis, atsiskaityti: kol kas js bsite jos iorinis ego. Mokyti paskambinti drau
gui prie prisigeriant i pykio, urayti jausmus prie poelg, imokyti savs nu
raminimo technik. Tegul impulsyvi asmenyb tapatinasi su js sugebjimu
stebti. Labai palaikyti suaugusi mogaus dal, stiprinti pozityv elges. Daug
rpintis neapsimoka, nesivaldaniai asmenybei reikia struktros. Taisykli ne
silaikym reikia aptarinti vis laik.
Po truput mokyti bti vienai - tegul paskambina, rao laikus, gali turti
js daikt, ypa, kai ilgiau nesimato. Impulsyvi asmenyb turi po truput pra
dti galvoti, kas su vyksta. Ne konfrontuoti, o klausti: Kodl neatjai?" - Ne
turjau nuotaikos" O kaip a turjau jaustis"? - Apie tai nepagalvojau." K
galvojai tuo metu?"
Nesakyti abstraki odi! Kalbti stipriai, tikinamai. Nesileisti skund
apie blog vaikyst klausym. Impulsyvios asmenybs mgsta neigti akivaizdius
dalykus, todl visk galima rodyti tik faktais. Labai svarbu joms parodyti, kaip
smarkiai jos ikreipia realyb. Tai nra istmimas, t dalyk smonje ir nebu
vo. Reikia ne atskleisti, o imokyti mog pamatyti, k jis daro, udti etiket:
irk, tu ir vl taip darai!" Jei impulsyvi asmenyb paneigia tai, kas akivaizdu,
toliau eiti negalima, i pradi ji turi su jumis sutikti. Bet prie prietaraujant
tokiai asmenybei labai svarbu neumirti jos empatikai ujausti! Bendraujant
su impulsyvia asmenybe vis laik verta siekti tarpini spalv, ne vien juoda ir
balta, kai seneliai bus ne tik geri, o tvai - ne tik blogi, jau bus didelis pasiekimas.
Verta vesti 70 % taisykl: negali tiktis, kad kitas bus atliepiantis ir suprantantis
daugiau nei 70 %, bet ir ne maiau.

56

2.6. Depresikas ir hiperaktyvus charakteris


Depresika asmenyb dar vadinama priklausoma arba oraline. ie pavadinimai
atspindi jos bruous - chronik nesavarankikum, nuolatin polink depre
sij ir pasyv vaikik elges, kartais susivedant tik oralinius poreikius - val
gym, grim ir t. t. Depresija - viena i labiausiai paplitusi reakcijos stres
ri. Kodl uuot kovojs su sunkumais, mogus praranda gyvenimo skon ir
nuvertina save? Kada depresij verta gydyti vaistais? Kaip ibristi i bejgikumo
bsenos? Pasyvs, depresiki mons aplinkiniams yra didel nata.
Tarp mokini depresik vaik yra labai daug. Tokie mokiniai apatiki, jiems
niekas nedomu, prasta juos vadinti tinginiais, kurie mokosi ne pagal sugebji
mus. Bet toks mokinys gali labai atsigauti atsiradus iltesniam santykiui tarp jo
ir mokytojo, jis gali pradti tok pedagog idealizuoti ir labai daug stengtis. Ir
mokytoj esama depresik asmenybi. Tai geri, ilti, vaikus mylintys mokyto
jai, kurie nepasitiki savimi, danai nesugeba vesti tvarkos ir mokyklai atiduoda
per daug jg. Depresikos asmenybs renkasi profesijas ne dl finans ar val
dios, o i paaukimo: tai gydytojai, mokytojai, dvasininkai, bet u mones, su
kuriais dirba, ligonius, mokinius, jauia per didel atsakomyb ir danai patiria
perdegimo sindrom".
Bendravimo stilius
Depresikos asmenybs - tai tyls, rimti, nuj save, udari mons, ven
giantys bendravimo ir turintys maai draug. Darbe stengiasi su visais sutarti,
nesiekia karjeros, nes pervertina galimus sunkumus, rizik, pesimistiki. De
presikos asmenybs patinka kitiems dl to, kad savo neapykant nukrei
pia vid - tai kilniairdiai, jautrs, tolerantiki kit trkumams mons.
Moterys, kurios myli per daug". Savo eimose jie emocikai valgiausi. De
presikos asmenybs linkusios idealizuoti kitus ir eminti save (bet idealizuoja
ne dl statuso, o dl moralini savybi), lengvai atsisako savo tiksl ir perima
kito mogaus gyvenimo stili.
Mano vyras dabar danai susitikinja su viena jauna mergina: aj taip pat
pastu, ji labai patraukli, o mano vyras lengvai suvediojamas. Tad a s
diu namuose ir liumbiu; bet jis to neturi pastebt, nes jis mane imt laikyti
pavydia, jei tapsiu pikta, tikrai nuvarysuj nuo savs. Jis sako, kad jau tokie
yra vyrai ir kad, jei a j myliu, turiu jam atleisti

57

Depresikas mogus nemoka parodyti pykio, pademonstravs, ireiks prie


ikum, greitai pasijauia blogai, tarsi ugaut save. Mano, kad, jei kiti geriau
pains, atmetimas neivengiamas. Labai bijo atmetimo ir tarsi su ypatingu ra
daru" nuolat tikrinasi savo nuogstavimus. Dl perdto jautrumo primimo si
gnalams tokios asmenybs nori garantij, kad nebus kritikuojamos, labai greitai
sieidia, usidaro.
Viena palikta depresika asmenyb jauiasi bejg, bti vienai - baisiausia,
kas gali atsitikti, viena ji niekada nesijauia gerai. Kodl? Viena ji bijo k nors
sprsti, jai visada reikia, kad kas nors bt, jei itiks bda. Ji mano, kad negali
itverti skausmo (dl to skuba igerti alkoholio, vaist ir t.t.). Nemoka pasirpin
ti savimi, nejauia savo poreiki, todl neturi imuniteto ir danai serga, linkusi
skstis. Depresika asmenyb kitus suvokia kaip stiprius ir galinius padti.
Depresikos asmenybs figra danai kiek moterika - apvals peiai, maai
ivystyta muskulatra, pavirutinikas kvpavimas, akys tarsi maldaujanios. Ji
linkusi oralinius potraukius: alkoholizm, rkym, persivalgym (pavalgysiu
pati, jei mama mans neupildo, kad nebiau tuia"), per didel nekjim.
Depresikos asmenybs energijos lygis emas. Ji tarsi nori atgal sias", ieko
gynybinio apvalkalo ir vaisiaus bsenos (po traum i bsena natrali ir gali
tapti pasirengimu pradti nauj gyvenim, atgimti).
Artumo depresikai asmenybei niekada negana, ji stengiasi ilaikyti santy
kius bet kokia kaina, gali tapti kyri ir tuo kyrumu danai nusipelno agresijos.
Meilje itirpsta" ir praranda identikum (todl jai svarbiau apkabinimas, o ne
seksualiniai santykiai). Be tavs a esu niekas". Jei tu nelaiminga, tai ir a nega
liu bti laimingas". Labai bijo kit autonomijos. Depresika asmenyb ypatingai
rpinasi kitais, u visk atsakinga, pati tarsi nori bti nepilnameiu vaiku, arba
tokiu padaryti partner. Tada santykiai tampa stagnatiki, be krybins distan
cijos - neuroz dviese.
Idealai
Depresikos asmenybs pasiymi stipriomis vertybmis ir sitikinimais, kuriuos
neretai naudoja ir savo klaidoms pateisinti. Didiausi moralin pasitenkinim
depresikai asmenybei teikia pasiaukojanti artimo meil.

Drovi nuo maens ji suvok, kad j lengviau sulugdyti nei k nors kit, o
jau nuskriausti j nebaudiamas gali bet kas, bet iki paskutins minuts jai
atrod, kad galima kakaip ivengti bdos - atsargumu, kuklumu, paklusnu
mu prie kiekvien ir visus.

58

Danai depresikos asmenybs yra religingos. J religingumas nuoirdus, joms


artima susiliejimo su visata idja. Krikionybje depresikoms asmenybms pa
tinka iganymas nuo kani ir kalts atleidimas, nuolankumo ideologija. Deja,
jos umirta, kad bdamos neteisios, neturi bti eminamos, kad myldamos
kit, neturi pamirti mylti save. Joms artimas ir budistinis visko atsisakymas.
Svajoja apie roj susiliejime, o isiskyrimas su mylimuoju - ivarymas i rojaus.
Kita vertus, pagiljus depresijai, tokios asmenybs gyvenimas, i kurio yra
iimtas" mylimas objektas, netenka jokios prasms. Jai nedomu ir sunku ir
ti aplinkui, belieka tik kno poreikiai, kas primena grim sias. Norint rasti
gyvenimo prasm, reikia jausti jausmus, o ne nuolat slopinti save.
Kaip tampama depresika asmenybe?
Depresuojantis mogus paprastai jauiasi blogas. Pirmieji spdiai apie mo
gikum vaikui yra motinos paveikslas. Depresik asmenybi mamos buvo la
bai kritikos. Dirbant su depresikais klientais, galima igirsti kalbani vidin
motin". Klientas sako: A - egoistas", - psichoterapeutas klausia: O kas tai pa
sak?" - jis gali igirsti: Mano motina". Situacija kuriozika - tarsi kalbtumts
su mkla (ia ne pro al bt egzorcizmas - piktj dvasi ivarymas").
Vaikai pyksta ant savo mylim moni, manydami, kad jie tyia juos palieka.
Tikjimas, jog nelaimi altinis yra tavo viduje, gelbsti nuo bejgikumo: vaikui
atrodo, kad pataiss save jis gali pakeisti situacij.
Kitas depresikos asmenybs
bruoas yra poreiki neigimas.
Blogos emocijos tok mog ne
mobilizuoja, o slopina. Jeigu
mano poreikiai veria mane ken
tti, tuomet geriau a nebenor
siu". Net vaikystje tokie vaikai
greiiau brsta - greiiau imoks
ta kalbti ir vaikioti, kartais jie
bna net hiperaktyvs. Bet kar
tu su paspartinta branda ilieka
nuolatinis fizinio ir dvasinio alkio
jausmas, todl priepuoli metu
atsirevanuojama. Naudojama per
daug maisto, grim, perkama per
daug daikt, susergama, nes taip
galima gauti meils, regresuoti ir

atstatyti isekusius resursus. Kai depresika asmenyb suserga tikra depresija,


gyvenime belieka tik oraliniai poreikiai, o niekam kitam nebra jg.

Pagrindinis jo rpestis buvo virtuv ir piets. Apie pietus jis galvodavo vis
dien. Rpinimasis maistu buvo pagrindinis ir svarbiausias. O tai skaitymas
j vargino. Raytojai negaljo jame paadinti apetito naujiems domiems da
lykams. Diena slinko po dienos, metai po met plaukai m ilti, atjo ketu
riasdeimt, o jis niekur nepajudjo ir tebebuvo ten, kur prie deimt met.
Depresikoms asmenybms tvai neleidia atsiskirti, per daug rpinasi vaiku,
stengiasi apsaugoti j nuo vis pavoj, pavydi vaiko kitiems. is ima bijoti at
siskyrimo kaip praties ir pervertina artimus santykius, o tuo paiu nuverti
na savo individualum ir norus. Gyvenimo prasm depresika asmenyb randa
save prarasdama kitame, todl yra maksimaliai jautri kit bsenoms.
Danai depresik asmenybi raidos istorijoje bta ankstyv neteki. Dvie
j ar trej met vaikas yra per maas, kad normaliai igyvent netekt, be to,
suaugusij poelgiai danai apsunkina situacij - jie nepaaikina, kodl, pvz.,
ijo tvas, o vaiko lides ir aaras reaguoja negatyviai. Nenuostabu, kad vi
suomenje, kurioje tvai neskiria vaikams pakankamai dmesio, kur skyrybos
yra prastas dalykas, o skausmingos emocijos yra ignoruojamos, didja depresi
jos procentas. Bet vis dlto depresikas charakteris labiau formuojasi ne tiek dl
traumos, kiek dl aukljimo.
Santyki krimas
Depresikas asmenybes lengva mylti, kadangi jos prisiria, idealizuoja jus, sten
giasi tikti. Depresikos asmenybs sukelti jausmai apima diapazon nuo geru
mo iki visagals igelbjimo fantazijos. Tai yra pasmoningas atsakymas depre
sikos asmenybs sitikinim, kad j padaryti laiming galima tik meile ir visiku
supratimu. Bendraujant nereikia bijoti per didelio primimo: tokiam mogui
btina sitikinti, kad jo alkis neprivers js atitolti, ir kad pyktis nesulugdys
santyki. Todl svarbu visada likti prieinamam, tegul depresika asmenyb pati
pasirenka santyki vystymsi (dl tos paios prieasties kartais sunku susidrau
gauti, kadangi bendravimas laikinas, ji nenori jo i viso pradti).
Depresika asmenyb danai nustemba suvokusi, kad ireikti negatyvs
jausmai tik sustiprina intymum ir santykiai tampa brandesni, su krybine
distancija.

60

Kadangi ji turjo automobil, o jos draug - ne, ji visada vedavo j iki


darbo vietos. Draug prastai orientavosi laike, ilgai kraptindavosi, per j
danai tekdavo vluoti darb. U benzin ji, inoma, mokjau viena - juk
tai buvo jos automobilis, draugei niekada neateidavo galv pasilyti mokti
kartu, o jai atrod ema taip smulkintis dl pinig. Ji buvo pusiau yd, ir
bijojo bti apkaltinta godumu. Kai ji gal gale ryosi pasilyti draugei kartu
apmokti benzin, o i nesunkiai sutiko, j ryys labai pagerjo.
Bet svarbiausia - neumirti, kad tokiam mogui i kit reikia nepriklausomybs,
todl naudojantis j priklausymu nuo js, reikia paskatinti nepriklausomiems
veiksmams. Psichoterapijoje tam, kad tapt nepriklausomas, klientas i pradi
turi tapti priklausomas nuo terapeuto. Svarbu atsargiai elgtis su savo jausmais netapti neatsiejamam paiam, nes depresika asmenyb per daug prisiri.
Kita vertus, depresika asmenyb projektuoja jus savo vidin kritik, galvo
ja, kad js pagarba i karto dingt, jei j paintumt i tikrj. Dl to nereikia
tokio mogaus girti, kadangi jis i karto prads jumis abejoti, geriau prietarauti
jo negailestingai savikritikai. Jeigu depresikos asmenybs nekritikuosite, ji gali
tapti kritika pati, pareikdama, kad nesitiki pagalbos, kad viskas, k js dl jos
darote, nieko nekeiia. Atsitinka taip, kad alia io gero ir bejgiko mogaus
nuolat jauiats nepakankamai geri, negalintys padti, beviltiki.
Kaip padti?
Depresika asmenyb turi pamatyti savo artumo alk ir godum, kaip bebt
baisu, kad niekas nemyls tokio alkano ir pikto mogaus.
Taip pat depresika asmenyb turi imokti rpintis savimi: suaugusi jos
dalis gali rpintis jos vidiniu vaiku"; ireikti jausmus; imokti ir prasti
prayti pagalbos; duoti sau leidim patirti malonumus; agresijos nenukreip
ti save, o paversti kov u savo poreikius.
Svarbu imokyti depresik asmenyb bti vien ir savarankik, suma
inti pamestumo baim, parodyti, kad pasaulio bijojo tvai, o ne ji. Daugelis
toki link persivalgyti, rkyti, todl svarbu sustiprinti vali, vykdyti sipa
reigojimus.
Danai atsitinka, kad depresika asmenyb suserga depresija, kuri jau reikia gy
dyti vaistais. Kada patarti mogui kreiptis gydytoj? Depresika nuotaika - tai
lidesys, savs nuvertinimas, apatija, pesimizmas. Bet galvojant apie gydym
labai svarbu sitikinti, ar yra biologiniai depresijos poymiai: sumajs arba pa

61

didjs apetitas, miego sutrikimai, ypa ankstesnis atsibudimas, pablogjusi d


mesio koncentracija ir nuolatinis fizinio nuovargio jausmas. ie poymiai rodo,
kad gali bti biologinio nervini impuls perdavim sutrikimai.
Rykaus streso metu per nervin sistem perduodamas labai didelis nervini
impuls kiekis, todl prie to adaptuojasi chemins mediagos - neurotransmiterio seratonino, perneani nervin impuls i vieno neuron kit, koncen
tracija. Kai stresas baigiasi, nerviniai impulsai per vis nerv sistem praeina
sultintai, ustringa", o gydymas antidepresantais padeda atstatyti normali
seratonino pusiausvyr ir nervini impuls perdavimo greit. Tik ia ikyla ke
letas sunkum: antidepresantai veikia ltai, jais tenka gydytis maiausiai pora
mnesi ir paskirti juos gali tik gydytojas psichiatras.
Hiperaktyvus charakteris
Depresikos asmenybs prieingyb - hiperaktyvi asmenyb. Danai vienas ir
tas pats mogus junginjasi" i vienos fazs kit. Hiperaktyvus suaug - ne tas
pats, kas hiperaktyvus vaikai, bet esama ir nemaai bendro.
Ji veik tarsi deimt moter: mat, kas vyksta kiekviename kambario kampe,
girdjo, k kalba tarpusavyje visi sveiai, nors j buvo apie 20 ir mikliai
atsakinjo visus klausimus, neiekodama odio kienje. Pamaiusi mane
jis suuko: imtas met, imtas met! Vis savait nesimatm, ai tiesa, prie
keturias dienas, buvom susitik gatvje. Js tikriausiai jote pas mano puseser, matyt, norjote praeiti ant pirt gal, kad a neigirsiau? Kad js
inotumt, kaip man neramu dl jos! Bet apie tai paskui. Nors tai svarbiau
sia, bet paskui. A jums j visikai patikiu. Po jos tvo mirties, js parodte
didiul atsakomybs jausm, js taip rimtai atrodote su iuo kostiumu. Beje,
kur js pirkote kostium? Oi atsipraau, tai nra svarbu, ar js nepykstate,
kad a jus trukdau? Praau priminkite, apie k a ketinau jums pasakyti?
Tai aktyvs, veikls, betarpiki entuziastai, turi daug socialini kontakt,
emocikai ryks, prisitaiko prie pasikeitim, gyvenime daug k nutraukia ir
pakeiia staiga. Hiperaktyvus mons optimistikai pervertina savo galimybes,
danai bna darboholikais, neigia nerim, problemas, mgsta pademonstruoti
jg, neprisimena sunkum, j mgiama fraz: Nekreipk dmesio!" Labai soci
als, nemgsta vienatvs, humoristai, chaotiki ir varginantys, bet maai domisi
kitais, neempatiki. Vaikystje jiems danai buvo bdingas hiperaktyvumas, su
aug jie irgi blakosi, dmesio perklimas greitas, nerimo lygis auktas, sunku
sultti. Kai kas nors vyksta nepakankamai greitai, gali tapti pikti, sultinti tem
62

p mgsta alkoholio pagalba. Hiperaktyv mog galima palyginti su vaikiku


aislu sukutis" - nuolatinis poreikis judti padeda ivengti skausming igy
venim. Nenuostabu, kad gyvenant tokiu bdu hiperaktyviam mogui darosi
sunku suvokti save, jis ima prietarauti pats sau, atsiranda subyrjimo" baim.
Sustabdyti hiperaktyv mog labai sunku. Daniausiai juos sustabdo anks
tyvi jnfarktai arba isekimo ir depresijos periodai. Bet jie link nutraukti gydy
m, negalavim atvilgiu labai optimistiki. Sunkiai vardyja savo tikslus, nes jie
prietaringi ir kas dien keiiasi.
Su hiperaktyviu mogumi reikia bti stipriam, atsakingam ir parodyti jam
realyb. Neleisti pavirutinikai kalbti, o visk sultinti. Emocinis autentiku
mas hiperaktyviai asmenybei - kova su paiu savimi.

2.7. Vengiantis charakteris


Drebdama i baims ji atsisdo ir droviai pairjo abi moteris. Matsi,
kad ji ir pati nesuvok, kaip galjo atsissti alia. Suvokusi tai, ji taip isigan
do, kad ir vl atsistojo.
Vengianti asmenyb - tai mogus, turintis daug socialini baimi. Toks mo
kinys bijo mokytojo, vengia kalbti prie klas, bijo kitos lyties mokini. Kai
kurie vengianios asmenybs bruo gyja paauglystje, jei patiria daug ben
draklasi patyi. Neretai socialini baimi turi ir mokytojai, pvz., jiems sunku
pasisakyti ar pakovoti u save bendruose susirinkimuose.
Vengianios asmenybs panaios atsiribojusius mones, bet daug labiau
domisi monmis ir ne taip gerai jauiasi vieni. Panai liguistai tarius, bet
tikisi ne sunaikinimo, o kritikos. Daniausiai vienas ir tas pats mogus turi
depresikos ir vengianios asmenybs savybi. Kodl atsiranda socialins bai
ms? Kaip padti tokiems monms?
Bendravimo stilius
Vengianios asmenybs alinasi socialinio vertinimo situacij, buvimo dmesio
centre, vengia artumo, nesijauia grups dalimi, nenori netgi skms.
Vienas studentas turjo skaityti referat i dalyko, kurio moksi. Jis buvo
nekomunikabilus ir kartu arogantikas - po ia poza jis slp savo netikru
m. Jam neatjo galv paklausti kokio nors kolegos, kaip tai paprastai

63

daroma. J kankino baim, ar jo samprotavimai atitiks lkesius. Kartais jo


mintys jam atrod genialios, o kartais visai banalios.
Dalis vengiani asmenybi net nesuvokia, kaip danai jos vengia ir bijo. Ven
gianti asmenyb kitus suvokia kaip kritikus ir smerkianius, teisius, ididius,
abejingus ir atmetanius. Pati jauiasi, nekompetetinga ir nepatraukli, nesuge
banti apsiginti, paeidiama ir neitverianti skausmo.
Vengianios asmenybs bendravimas labai pavirutinikas, kartais ji net ne
gali apibdinti moni, su kuriais bendrauja. Kalba apibendrintai ir neaikiai:
nukreipia tem, praleidia svarbias detales, nesako, ko i ties reikia. Gyvena
labai ribot gyvenim. Danai serga agorafobija - dideli erdvi baime. tai keli
vengiani asmenybi sitikinimai apie gyvenim:
Geriau nedaryti nieko, negu padaryti klaid ;
Reikia neatsiliepti, bti pilku, kad nepastebt ;
Bet kokia tampa ar nesklandumas - enklas, kad reikia bgti";
Jei nekreipsiu dmesio problem, ji automatikai isisprs
Kaip tampama vengiania asmenybe? Tokia asmenyb projektuoja kitus i
tv internalizuot kritikum.Tvai reikalavo perfekcionizmo ir neleido
diaugtis pasiekimais. Tikisi kritikumo ir pasmoningai visk padaro, kad
bt sukritikuota.
Santyki krimas
Dl to, kad vengianti asmenyb bendraudama neatsiskleidia, kalba neaikiai,
aplinkiniams ji danai sukelia nuobodulio jausm. Tokios asmenybs labai k
rybikos, kai siekia ko nors ivengti, todl norint umegzti gilesn ry reikia bti
tiek pat krybikam atskleidiant vengiamas temas.
Labai svarbu visko klausti konkreiai: Kokia buvo tavo fantazija, kai tie mo
ns jo kambar? Kas gdingo buvo tavo pasisakyme? K a galjau pagalvoti?"
Mes gerai sutarsime ir a tau padsiu, tik jei labai aikiai sakysi, kas tau yra".
Vengianti asmenyb vis laik labai bijo kritikos: Ar ir su manimi bijai kri
tikos?" Svarbu parodyti, kad nereaguojate, kaip kritiki tvai. Vengianios as
menybs reikia klausinti tol, kol atsisakys kalbti, tada aikiai parodyti, kaip ji
bijo kalbti apie skausmingus dalykus. Dar verta vengianios asmenybs klausti,
k ji dar nordama isprsti vien ar kit problem. Tada irgi irykja vengi
mas. Reikia suinoti, ko vengianti asmenyb vengia ir kodl, o tada skatinti sa
varankikum eiti baisias situacijas. Vengianti asmenyb danai pasmoningai
pati labai kritika kit atvilgiu, dl to mano, kad ir kiti j taip pat negailestingai
nuteis. Jei vengianti asmenyb suvokia savo paios kritikum, tai jos baims
labai sumaja.
64

Btent vengianti asmenyb labiausiai susiduria su scenos baime, nors tai b


dinga vairiems monms. Kaip pasiruoti ir elgtis temptose gero pasirodymo
reikalaujaniose situacijose?
1. Vis pirma, niekad nereikia per daug sureikminti toki pasirodym, nes
dalis skms nepriklauso nuo js - gal js paprasiausiai priminsite svar, biai personai nemalon giminait ir js sumanymui lemta lugti.
2. Prie pasirodymus naudokits visomis progomis pabendrauti su mon
mis - gausite tam tikr unugar. Verta pakalbti su sekretore ar kitais lau
kianiais monmis. sivaizduokite, kad irovai - draugai, kuriems kak
kalbsite.
3. I kur js ateinate scen ar pokalb? Nuvarg i stoties, atsipalaidav i
bufeto, smagiai nusiteik po anekdoto? Svarbu prie pokalb imtis kako,
kas tikrai malonu, atpalaiduotas knas aibikai susikaups. Kokie tie malo
ns dalykai? Pasidiaugti artjaniu graiu vykiu, pagalvoti apie kak, kas
jums sukelia ypsen, paniniuoti mgstamiausi dain. T dien, kai kal
bsite, stenkits neleisti, kad jus kas nors sunervint. Prisiminkite ankstes
nius savo laimjimus arba pabendraukite su jus vertinaniais monmis.
4. Jei labai bijote, verta pabgioti, padeda altas duas, stipri kava, tranki mu
zika, trinkite rankas, kol kais, tada - ausis. Jei vis tiek jaudinats, kvpuo
kite giliai ir tempkite laun ir sdmen raumenis
5. I anksto susipainkite su aplinka, kurioje tursite bti. Svarbu prisitaiky
ti ir prie erdvs, nes bet kokia erdv jus apgaubia savo atmosfera, aura ir
prislopina js spinduliavim, atmosfera uvaldo nepastebimai, pvz., li
gonin, banyia, griuvsiai, vaik aiktel, teismo sal. Jei pajusite erdvs
veikim, jausite, kaip veikia paprasiausia patalpa. Kita vertus, aktoriai bet
kokias dekoracijas pripildo gyvybs, taigi js galite igalvoti savo erdv ir
atsineti j su savimi, svarbu, kad erdv sukurt saugi ir draugik aplin
k. Repetuokite pasisakym sivaizduodami aplink, kurioje kalbsite.

2.8. Mazochistikas charakteris


Jis priklaus prie t dsautoj, kurie visada randa prieast pasisksti ir
niekada niekuo nesidiaugia: vis laik guodiasi dl savo neskmi, nie
kam nejauia dkingumo, o kai kiti j bando pasveikinti su skme, jis atsako
skund srautu.

65

Kiekvienas mokytojas yra susidrs su mokiniais, kurie net igird atsargi kri
tik, ima blogiau dirbti. Jeigu tokiam mokiniui nepatinka mokytojas, nejuia
ima nesisekti ir jo dalykas, neirint pastang ir repetitori. Kai kurie mokytojai
irgi elgiasi mazochistikai - jiems ima staiga nesisekti" dirbti su klase, kuri ne
klauso arba tada, kai kas nors ateina stebti j pamokos. Jie atidlioja ataskait
raym, ssiuvini taisym ir nuolat grauiasi dl to, ko nepadar.
ia susiduriame su mazochizmo reikiniu, kuris yra labai danas. Mazochistai - tai mons, kurie yra blogiausi prieai sau. Mazochizmas nereikia
mgavimosi skausmu paiu savaime. Mazochistas taip elgiasi nordamas pa
siekti tam tikr tiksl, kaip vaikas, kuris padars sau al, gauna dmesio. Mazochistui bdingas savidestrukcinio elgesio demonstravimas, kuris yra pagrindin
pasiprieinimo, maito, moralinio pranaumo forma. Juos galima sulyginti su
kamikadzmis - susprogdins save, kad skaudint kit. Psichologiniais tyrimais
nustatyta, kad io tipo asmenybms daug daniau lta kaulai, jos daniau pa
klina nelaimingus atsitikimus - nuo vaikysts.
Kad ir kiek stengiausi, man vis tiek kas nors nesiseka. Vakar a buvau pas
kirpj: jis man visikai sugadino ukuosen. Po to laukiau meistro, kuris taip
ir neatjo - taip gali atsitikti tik man. Paguodai nusipirkau brangi palaidi
n, taiau namie ji man nebepatiko - i tikrj a norjau visai ko kito."
Kai kas mazochistus vadina energetiniais vampyrais"- bendravimas su juo var
gina, nors pats jis atrodo geras ir nieko blogo nedaro.
Bendravimo ypatumai
Mazochistikos asmenybs turi daug bendro su depresikomis ir danai viena
me moguje dera i abiej tip bruoai. Mazochistai pasirenka kritikus, kate
gorikus, piktus partnerius, arba j elgesys parykina normalaus partnerio visa,
kas blogiausia.
- Vl pykoms su mona, mok. Ne t padariau, ne t pasakiau. Pavyz
diui, man nuolat kas nors krenta i rank, o ji tyiojasi. Arba ji mane
vis skubina - jos reakcija greita, ji daro daug darb i karto, visk ino i
priek, o a ltas.
- O jei sakytumt - negaliu greiiau?
- Ji sakyt - mokykis! Ji man dav paskutin ans. Sako: Tu man ir taip gyve
nim sudei, keisk bent tai, k nurodau O a, kvailys, pasakyto nedarau. Arba
66

bna: grtu - pilna kriaukl ind, einu plauti. Tada ji i kambario rkia: Ne
plauk, ateik pailsk". Kit kart neplaunu, o ji rkia: Kodl ind neiplovei?
Tiesiog jokios ieities/

Mazochistai avisi stipriais, domiais, gundaniais monmis, o ne gerais ir


draugikais ir pateisina j agresyvum, jam paklsta. Daniausiai tai bna nar
cizai, kurie vliau tampa nepatenkinti, kad mazochistas myli tik j fasad. Ma
zochistai link simylti juos nemylinius mones. Mgsta pasakoti apie kanias,
bet nieko nedaryti, kad k nors pakeist. Labai reikalauja i kit palaikymo ir
meils ir kiti gal gale juos atmeta. Todl nenuostabu, kad santykiuose - tiek
socialiniuose, tiek artimuose - jie bna patyr daug neskmi, o isiskyrimo bijo
labiau negu blog santyki. Geriau turti blog artim mog negu jokio. Meil
jiems asocijuojasi su kania: Noriu, kad padaryt i mans mog".
Panaiai, kaip ir depresika, mazochistika asmenyb agresij nukreipia prie
save, jauia kalt, idealizuodama kitus: Geriau bti nuodmingu Dievo valdo
mame pasaulyje, negu geru pasaulyje be Dievo ir vilties". Bet mazochistikos
asmenybs labiau viliasi aktyviai gauti meils, padarius sau alos. Link rpintis
kitais, nieko i j nepriima, o po to kaltina. Beje, valdios mazochistai siekia
daugiau nei meils. Atvirai sako taip", o giliai - ne".

A niekada nemaiau motinos tvirtos - j i u aki sksdavosi giminms, taiau


visada nusileisdavo, po to aminai niurzgdavo ir visada bdavo nepatenkinta."

Poiris darb
Darbo atidliojimas - ideali situacija, kurioje galima bti nuolat nepatenkintam
gyvenimu, skstis ir nieko nedaryti. Yra ir kit bd patirti neskm - galima
blokuoti save situacijoje, kuri nesuteikia ans vystytis, veikloje, kuri nelinksta
irdis, susirasti blog virinink.
Galima sabotuoti - visk padaryti gerai, bet palikti smulkmenl, kuri visk
sugadina (dl to, kai mazochistas tvirtina, kad visk padar, neverta tikti, vis
pirma patikrinti). Tipikas mazochistiko elgesio pavyzdys: mazochistas neno
riai perka dovan mogui, kurio nemgsta, bet nort tikti, gal gale neinia
kaip nuperkama dovana, kuri tam mogui labai nepatinka, ir tuo mazochistas
dar labiau sugadina santykius. domu tai, kad mazochistai ir skm reaguoja
negatyviai - diaugsm moka susirasti tik kanioje.

67

Neskmes iliustruoja vienos motinos dienoratis:


Kai tu dar po 3 - 4 mnesi nebuvai pasieks normalaus svorio, a papra
iau, kad tave apirt gydytojas. Jis nieko nerado, bet a dl tikrumo pagul
diau tave ligonin. Vaik klinikoje tu guljai prie lango ir buvai uklotas
viena antklode; namuose mes tave laikme iliau. Tu susirgai plaui ude
gimu, tada a visk pradjau matyti juodomis spalvomis.
Poiris save ir idealai
Mazochistai vadovaujasi supaprastinta krikionika ideologija: Tebus palaiminti
nuolanks, nes jie paveldi em". Jie mano, kad yra atviri, pasitikintys, romantiki,
o nelaims atsitinka dl blogo likimo, bet ne dl j pai klaid. Kita vertus, jie
jauiasi chronikai perkrauti, nuolat su kakuo kovojantys, aukojantys save, nors
jiems daug kas nepavyksta, pasiymi ypatingu atkaklumu ko nors siekdami, ne
paisydami nuovargio ir beviltikumo kaip Sizifo mito herojus. Dar daugiau - ma
zochistai jauiasi didiaisiais kankiniais ir pasmoningai nenori atsisakyti ios ro
ls - jei pagysi, paaiks, kad tu nesi kankinys, o tiesiog kvailai gyvenai.
Kaip tampama mazochistu?
Mazochistui tik atrodo, kad jis kaltas, i tikro jis jauia bejgikum ir pykt, kur
nukreipia save. Jau vaikystje mazochistas susidr ne tik su netektim, bet ir su
iaurumu, kuriam negaljo pasiprieinti sveikais bdais. Be to, vienas i tv su
teik mazochizmo pavyzd
ir vaikystje j girdavo, kai
jis itvermingai kentdavo
nelaimes. Vaikui buvo ban
doma sukelti kalts jausm
sakant, kad jis nedkingas,
kad tvai gyvena tik dl jo.
Kadangi mazochisto va
lia buvo sulauyta, jis turi
sukaups daug kerto. Jei
vieia saul, jauiu, kad
turiu tuo diaugtis - tai jau
sugadina man vis dienC
i.
Vienas studentas nesugeb

davo iki galo perskaityti knygos, net jei ji i pradi j sudomindavo, perskaiius
kelet puslapi, j apimdavo jausmas, kad knyga reikalaujanti bti jo perskaityta.
Taigi pavojus prajo, karas baigsi, galima palikti slptuv, bet jam sunku
nustoti galvoti apie revan. Mazochistas nuolat kartoja blog situacij rody
damas, kad niekas nepads, kad jis stipresnis, kita vertus, kartais kai smarkiai
nukenia, visgi nori rasti geresn sprendim. K reikia savidestrukcija?
Susitaikym - a keniu, todl nepulkite".
Ekshibicionizm - atkreipkite dmes, man skauda".
Moralin triumf - irkite, k js privertte mane padaryti".
Provokacij - jei sekasi gerai, tuomet reikia rasti bd".
Todl bendraujant su mazochistu reikia paklausti: Kokia neskmje skm? Ir
kokia neskm skmje?"
Santyki krimas
Bendrauti su mazochistais galima imokti tik remiantis sunkia savo pai patir
timi, kadangi j bdos yra linkusios tik stiprti: kuo daugiau padedi, tuo daugiau
jie kenkia sau. Pavyzdiui, gydytojas nordamas rodyti, kad bna ger moni,
paskolino mazochistui automobil, o is sir med. Kita problema - mazochistai sukelia nir. Sunku ilaikyti geranorik nusiteikim esant usispyru
siam norui susinaikinti.
Mazochistai link manipuliuoti, pvz., aisti aidim: auka-persekiotojasgelbtojas": mazochistas skundiasi j persekiojaniu partneriu, js iam pajun
tate pykt ir bandote tikinti palikti blogj partner, bet mazochistas atsipalai
duoja nuo pykio, vl myli ir bijo partner prarasti. Taigi js pastangos berg
dios. Pagrindin taisykl bendraujant su mazochistu - paiam tokiu nebti.
Daugiau galvoti apie savo jausmus ir nebti eksplotuojamu.
Svarbu nereikti uuojautos", o klausti: Kodl atsidr tokioje situacijo
je?" Tegul mazochistas supranta, kad savo bejgikumo demonstravimas - tai
ne vienintelis bdas gauti ilumos. Pateikti jam pavyzdi, kaip kas nors pasi
rpino savimi. Neeiti mazochisto silom rol - tegul pykstasi su savimi, o
ne su jumis.
Psichoterapijoje mazochistas nuolankiai paklsta visoms pagrindinms tai
syklms, jis retai kelia pretenzijas, ankstesnis psichoterapeutas gali bti vienin
tel iimtis, o po to jis taps nepatenkintas ir nauju psichoterapeutu. Ir nors jis
reaguoja terapines priemones, taiau jo vidiniame gyvenime niekas niekada
nesikeiia. Jis gali kaltinti save, bet neireikia terapeutui jauiamo pykio. Mazochistikas charakteris yra ypatingai sumanus pritraukiant kitus bendradar
69

biauti savo gyvenimo stiliaus naudai dviem bdais: jei mogus reaguoja ireik
damas simpatij ir supratim, mazochistas jam rodys, kad padti nemanoma,
ir paklius dar didesn bd. Jei mogus atstumia mazochist dl jo nuolatini
skund, is kankinasi, kad nra ger aplinkini ir jauia beviltikum.
Kaip mazochistui padti?
Reikia parodyti mazochistui, kad gyvenime yra kakas gero - kad jaudina ne
tik skausmas, yra ir kit malonum. Pvz., tegul pabando pajausti diaugsm
i udraust impuls, o labiausiai jis trokta valdios.
Labai svarbu pasiekti, kad mazochistas ireikt pykt, ir parodyti, kad san
tykiai nuo to nesugrina, imokyti j statyti ribas, nepersistengti rpinantis, save
aukojant, nuolaidiaujant.
Taip pat svarbu pakelti mazochisto savivert, kad jis nustot idealizuoti agre
sorius, mainti jo pasitikjim, vilt ir nor rizikuoti. Parodyti, kad ir geri mo
ns kako verti. Skatinti atsisakyti noro atkeryti u kanias, polinkio atidlioti
reikalus ir nuolat skstis.

2.9. Suvarytas charakteris


Atjs pas psichoterapeut, pacientas atsiprao, kad pavlavo net 2 minutes:
,,I savo darbo ijau laiku, kaip visada 1815y autobusas atvaiavo 3 minutm
pavlavs, bet vaiavo greiiau ir daugma vien minut kompensavo. A
norjau dar turput sumainti vlavim greiiau eidamas, taiau mane su
gaiino viena moteris, kuri paklaus, kaip nueiti tam tikr gatv ir kuriai a,
inoma, turjau paaikinti. Paskutinius metrus iki js a bgau.u
Beveik visi mokytojai turi daugiau ar maiau suvarytos asmenybs bruo
, kuri turi ir pareigingi, gerai besimokantys mokiniai. Su kokiais sunku
mais susiduria suvarytas mogus ir kaip jam padti? Koki sunkum jis gali
sukelti kitiems?
Suvaryti mons pasiymi rykia disproporcija tarp mstymo ir veiksmo.
Taip pat jiems sunku jausti, intuityviai suprasti, aisti, svajoti, patirti malonu
m. Daug suvaryto mogaus bruo turi iuolaikinis europietis - tipikas baitas
arba vokiko stiliaus mogus. Perfekcionistik, darboholik, suvaryt mo
ni Vakar pasaulyje vis daugja.
Suvarytos asmenybs nekamojoje kalboje dar vadinamos pedantikomis,
perfekcionistikomis, o psichoterapinje literatroje rasime psichastenikos ir
obsesins - kompulsins asmenybs terminus. odis psichastenijaw ivertus
70

reikia psichin silpnum, kuris suvarytos asmenybs atveju pasireikia kaip


menka jausm iraika, sunkumai apsisprendiant. Obsesijos - tai kyrios min
tys, kompulsijos - kyrs veiksmai, kurie nuolat kankina suvaryt asmenyb ir
gali pasiekti net neurozs lyg.
Obsesijas ir kompulsijas sukelia nerimas. Suvaryta asmenyb nerimauja dl
ateities, todl blogai jauiasi neapibrtose sitaucijose ir mgsta, kai viskas pa
stovu ir inoma. Ji nerimauja, kas bus, jei sulugs karjera, jei susirgs, kruopiai
patikrina, ar ijungta elektra, vaiuodama kelion ilgai svarsto, koki daikt
gali prireikti, sudarinja sraus su daug punkt. Taigi su neigiamomis emoci
jomis ir nerimu suvaryta asmenyb susitvarko stengdamasi bti apie visk
informuota ir visk kontroliuoti.
Kompulsyvi veikla yra bdinga mums visiems: juk mes pabaigiame valgyti
tai, kas liko lktje, nors alkio jau nebejauiame, tvarkome kambar tuomet,
kai reikia ruotis egzaminui. proiai irgi yra kyrum pradia. Veikla tampa
kompulsyvi ne dl jos destruktyvumo, o dl pernelyg didelio sitraukimo j.
mons retai kada ateina gydytis nuo kompulsyvumo, jei tai veikia j naudai.
Daugelis kompulsyvi veiksm nepasiduoda gydymui iki tol, kol mogus nesu
siduria su j negatyviais padariniais.
Santyki stilius
Obsesija - tai autonomija meils kaina, suvarytas mogus tinka tvams, bet
juos myli maiau (mazochistas daugiau myli ir daugiau nekenia). Jam atrodo
saugiau gyventi su savo idealais, negu su monmis. Kadangi stokoja kontakto
su savo jausmais, jis nesupranta kit moni, vaik jausm. Obsesikas mogus
nuolat neempatikas.
Suvaryta asmenyb - tai vyrikumo karikatra. Pedantikas mogus - ne
piktas, korektikas, bet labai links valdyti. Kartais iorikai paklusns, bet viduje
prieiki. Sunkiai susitaiko su tuo, kai nepaklstama j valiai, nori kitam nurodi
nti, koks jis turi bti, i kito reikalauja labai daug prisitaikymo ir paklusnumo.
Bet tai labai sunku - jei nori gyv btyb priversti, gal gale vis sunkiau ilaikyti
kontrol. Mgsta ginytis, argumentuoti: Kodl tu taip padarei?" Mano, kad
kiti yra neatsakingi, nekompetetingi, lengvabdiai, todl juos nuolat vertina,
kritikuoja, baudia. Jauia atsakomyb u save ir kitus. Link formuoti intymius
ryius su demonstratyviomis asmenybmis, kurios avisi j savs tvirtinimu.
Suvaryt asmenybi gyvenime labai ryks kart konfliktai - tokiu bdu gims
ta maitininkai.
Jeigu depresyviam mogui artumo niekada negana, obsesiniam kompulsiniam - visada per daug, net geriau, kai partneris nepasiekiamas. Meil suvokia
71

kaip koki lig, kurios vengia, todl jausmus rodo taupiai ir dozuotai, danai
meils santykiuose bna per daug dalykikas, kas kit mog gali paveikti kaip
altas duas. Pasmoningai mano, jei pripasti, kad myli, sipareigoji ir turi pa
klusti kitam.
Todl suvaryta asmenyb danai ildosi" kito jausm sskaita. Suvaryt
asmenybi santykiai ilgalaikiai - ryys laikomas neiardomu arba dl religini,
arba dl etini motyv, ar dl to, kad nenorima pasiduoti, net jei abu kentt ir
partneris nort nutraukti ry. Geriau laikytis to, kas yra, negu dar kart rizi
kuoti. Taip atsiranda santuok, kur mones sieja slapta neapykanta ir abu laukia
vienas kito mirties. Neaistringi, bet patikimi, simpatijos stabilios.
Kadangi suvaryt asmenybi nuomon apie jausmus nra gera, partneriui
pateikia protingai atrodanias programas, pasilymus, taisykles, pvz., apie lyti
ni santyki danum, kartu praleidiamo laiko trukm. Taiau partneris vis
tiek negauna, ko nori: daugiau diaugsmo, juntamo dmesio, spontanikumo,
o obsesinis mogus tai laiko kaprizingumu ir besotikumu. Jis nort, kad par
tneris funkcionuot punktualiai, tiksliai, be klii, kaip maina, nors nuo to ir
jo paties jausmai visai isekt. Dl emocinio udarumo nei patys negali iki galo
igyventi savo skausmo, nei kiti gali juos paguosti. Stokoja spontanikumo, ais
mingumo. Santykiuose nori inoti, koki rol vaidinti, turi problem per ventes
ir laisvalaikiu, kadangi j metu nebra taisykli.
Obsesikas jaunuolis susipasta su mergina, kuri jam labai patinka. Po pir
mojo susitikimo jis grs namo pradeda mstyti: Kokias pasekmes gali tu
rti is ryys?" I kokios eimos ta mergina? Ar ji tikrai sveika? O gal ji
jau yra turjusi vyr?" K ji galvoja apie meil?" O gal ji taps nia?" Jis
nusprendia apie j daugiau suinoti i bendr pastam, suskaiiuoja jos
horoskop, bet jam vis labiau neramu ir maiau norisi bendrauti.
Prisitaikymas visuomenje
Suvarytas mogus vadovaujasi nuostatomis: Darbas turi bti padarytas gerai".
Reikia inoti taisykles ir dirbti sistemingai", todl jis gali niekada nebaigti savo
darb, nes iki tobulumo dar toli. Metodiki, usispyr, punktuals, disciplinuoti,
ykts, rigidiki, praktiki (pvz., gali turti pilnas spintas, bet dvti tik senus
drabuius, kad visada turt rezerv). Stengiasi kruopiai umokti skolas, po
savs nepalikti netvarkos. Tinka profesijas, kur reikia tikslumo ir patikimumo,
o ne krybos ir lankstumo.
Kognityviniam stiliui bdingas dogmatizmas - maai reaguoja kit nuomo
n ir nauj informacij. Negali jausti ir mstyti vienu metu, gali i didelio rato
72

ieiti i krato" Tas tik dar labiau veria sikabinti dogmas. Per daug anksti tv
eimoje patyr, kad pasaulyje daug k galima daryti tik vienu apibrtu bdu,
todl jiems atrodo, kad visada turi bti kakas absoliuiai teisinga, dogma.

yjPas mus namie viskas vykdavo pagal taisykles. Tarkim, penkt valand rei
kdavo igerti stiklin pieno. Vien kart nujau pas draug ir jos mama
paklaus, ar nenoriau pieno. Labai nustebau, kad pieno galima igerti ne
penkt valand ir ne vien stiklin, o kiek nori-pus ar dvi.
Suvaryta asmenyb nepriima jausmikai ukrautos visumos, o nagrinja j
po detal, pvz., dain po od. Apie savo skausm samprotauja automechaniko
tonu, sugebaniu detaliai apibdinti tai, kas nustojo dirbti variklyje.
Tokie mons danai renkasi profesijas, kurios suteikia valdi ir galimybes
legaliai pareikti savo agresij - statymo, autoriteto, tvarkos vardu. Tai - politi
kai, karikiai, tarnautojai, teisjai, dvasininkai, pedagogai. Jei suvaryta asmeny
b uima administracinius postus, neleidia sau pailsti ir nuvaro" pavaldinius.
Kaip tvai patikimi, nuosekls ir atsakingi, yra tvirta atrama vaikams, kadangi
patys nra patyr isiskyrimo traum, myli savo vaikus. Tai seno sukirpimo au
kljimas: Mums to irgi neleisdavo", kas vien kart pamelavo, tuo negalima
tikti", turi valgyti, kas padta ant stalo". I vaiko labai reikalauja paklusnumo.
Kadangi suvarytos asmenybs veikimo energija neateina spontanikai,
viskas atliekama tik pastang ir valios dka, nuolat istminjant pykt. Prie
diaugdamiesi, turi nusprsti, kad diaugsis. Labai kruopiai suplanuoja atos
togas, negali tiesiog sdti pajry. Nort nurodyti gyvenimui, koks jis turi bti,
bet tam turi veikti tai, kas gyva savyje.
Vertybs
Vakar technologinje visuomenje yra apstu moni, susitelkusi galvoji
m ir darym". Kako verti yra ne jausmai ir patyrimas, o produktas, darymas.
Labai vertina mstym ir paintin veikl, garbina moksl. Atkakls net tada,
kai klitys neveikiamos, jais galima pasikliauti, pasivent darbui. Tai mons,
turintys auktus standartus bei etines vertybes. Savo nuoseklumu, stropumu, at
kaklumu, atsakomybe gali pasiekti dideli dalyk. Gyvenime sugeba tenkintis
nedaug kuo, jei kilniai atlieka doroving darb.
Siekia pastovumo, juk dievybs nepriklauso nuo laiko". Link laikytis tradi
cij, nori kak palikti po savs, ieko absoliui ir pastovi dalyk. J santuoka
danai atrodo venta", stabiliai besiremianti abipuse pagalba ir atsakomybe.
73

Kadangi suvaryta asmenyb taip danai remiasi vertybmis, bna sunku su


prasti, kas reikalui btina, o kas - savitikslis sadizmas. Religijoje link j ritualus
ir eremonijas, kuri laikymasis gali bti svarbesnis u tikr tikjim. Dvasinin
kas gali bti kruoptus bendruomens tvas ir nuomus pamokslautojas. Jie yra
visuomens ramsiai", jei netampa progreso trukdiais.
Rus semiotikas Lotmanas teigia, kad kultra yra norm ir draudim siste
ma, kultrinis pradas - vyrikas, o gamta yra gyva, besikeiianti - moterikas
pradas. Tai, kas vyrika, yra susij su kairiuoju pusrutuliu, o kas moterika - su
deiniuoju. Vyrikas charakteris - suvarytas, moterikas charakteris yra susi
js su demonstratyvumu. Totalitarizmas yra orientuotas ritual ir draudim, o
demokratija - atvirum pokyiams. Senovs ukalbjimai ir ukeikimai labai
panas obsesijas, o dar daugiau jas panaus maldos kartojimas.
Savs suvokimas
Suvarytas mogus save laiko atsakingu, patikimu, kompetentingu, inaniu,
kas geriausia. A esu tas, kuris patikrins save ir kitus". Su tuo susijusi tam tikra
arogancija. Jauia visagalybs jausm susiliedamas su didia asmenybe, religija,
mokslu. Logiki, moksliki, racionals.
Bet savo centre suvarytas mogus jauiasi maas, ijs i simbiozs vai
kas. A neinau, ko noriu, bet inau, kad nenoriu to, k tu verti daryti". Savs
vertinimas emas ir dl to, kad jauiasi nesugebantys ireikti emocij. Da
niausiai jie labai rimti, per maai pajgs mgautis dabartimi, j sapnai skur
ds, jauia nuolatin nerim, nuobodiai laikosi dorovini pareig. Moteris
nesijauia nei rpestinga mona, nei aistringa meilue, silpnas kraujo balsas".
Pavydi monms, kurie yra spontaniki, krybikai, moka paveikti ir sujau
dinti kitus. Obsesyvus stilius isivysto siekiant per daug saugumo ir stabilumo
nestabiliame pasaulyje.
Didiausias suvarytos asmenybs vidinis konfliktas yra nuolat kontroliuoja
mas pyktis, kovojant su baime bti pasmerktam ir nubaustam. Jei pykt galima
pateisinti ir pagrsti, asmenyb j priima, taiau sunkiau pateisinti savo apmaud,
pavyd, nesivaldym. Bijo agresyvi jausm ir kankina save u agresijos parody
m. Todl agresija pasireikia per tokius dalykus, kaip vilkinimas, smulkmeni
kumas aikinant paprasiausius dalykus nuo Adomo ir Ievos. Labiau link ko
nors nepadarym, negu padarym.
Dl stengimosi vis laik bti siningais suvarytos asmenybs kovoja su
kur kas stipresnmis pagundomis nei daugelis i ms ir gali, neilaik tampos,
pasielgti prieingai savo idealams. Siningi ir strops mons staiga tampa ne
atsakingais; paklusns pradeda netiktai prieintis, nesilaikyti taisykli; taups
ileidia didel pinig sum; tvarkingi vienoj srity gali bti labai apsileid kitoj;
74

rpinasi punktualumu, bet danai vluoja; susivaldantys pasielgia labai emocio


naliai; tik mokslu besivadovaujantys atkakliai laikosi prietar. moni, kurie at
rodo es dorovs pavyzdiai, pasaulyje visuomet atsiras paleistuvybs sala: pvz.,
teologas, turintis pornografijos kolekcij. Suvarytos asmenybs mgsta gyve
nimo sritis atskirti vien nuo kitos.Vienas pacientas, paragintas atsiduoti savo
fantazijoms, pasipiktins pasak: Bet tada juk ikils visas mlas".

Suvaryt asmenybi tipai: obsesinis ir kompulsinis


Obsesinis

Kompulsinis

Aukiausia vertyb - galvojimas

Aukiausia vertyb - darymas

Filosofijos profesoriai

Buhalteriai

Abejons manija", norisi palikti sau


atvirus visus pasirinkimo ir kontro
ls variantus.

Veikia ikart, nenagrindami al


ternatyv, ne atidlioja, o veriasi
priek, veiksmai danai neapgalvo
ti, savidestrukciki.

Tipikas variantas - ateina psicho


terapij tam, kad terapeutas padt
jam apsisprsti ir isirinkti vien
partner ar vien darb.

Jiems yra didel nelaim prarasti


darb, nes tai yra svarbiausias savo
sios verts altinis.

Regresuoja magik mstym, abe


jones, negaljim nusprsti.

Kompulsijos: girtuokliavimas, per


sivalgymas potraukis pirkti, varos
ritualai, visko tikrinimas.

Kaip tampama suvaryta asmenybe?


Vaikystje pedantikos asmenybs nepatyr praradimo baims, dl kurios bt
reikj atsisakyti savo jausm, tik negaljo reikti pykio. Tv kontrol buvo
ne agresyvi, o moralizuojanti, apeliuojanti kalts jausm. Vienas ar abu tvai
buvo suvarytos asmenybs, keldavo auktus elgesio standartus ir reikalavo,
kad vaikai paklust, kaltino ne tik u neleistin elges, bet ir u jausmus, m in
tis. inoma, daugiau klidavo guviems, impulsyviems, vitalikiems vaikams,
negu tyleniams.

75

Kai vienturtis motinos, kuri dl astmos priepuoli buvo labai jautri, vaikas
usinordavo k nors parodyti motinai ir bgs kambar idraikydavo ki
limo kutus, bdavo svarbu tik padaryta netvarka, o vaikas nesusilaukdavo
dmesio. Motina paimdavo epet ir tvarkingai suukuodavo kilimo kutus.
Svarbu pastebti, kad vaikystje suvaryt asmenybi protiniai gebjimai vyst
si greiiau, negu judesi koordinacija ar emocin saviraika. Suvaryta asmenyb
per anksti turjo imokti kontroliuoti save ir susitvardyti, patirti, kad visk galima
daryti vienu teisingu bdu. Tvai buvo tiek netolerantiki opozicijai, kad uaugs
pedantikas mogus bijo pralaimti bent vien m. Beje, kartais suvarytos as
menybs uauga eimose, kuriose vyrauja chaosas ir apsileidimas. Toks asmuo jau
vaikystje apsisprendia savo gyvenime vesti tvark ir persistengia.
Tu buvai neramus ir guvus vaikas, kai tu maitinamas juddavai, man teko
tave lupti tol, kol tu imokai nejudti - vliau jau uteko mano grasinanio
vilgsnio, kad tu btum paklusnus. Taip a buvau perskaiiuosi vienoje kny
goje: Ragus reikia lauyti, vos jiems idygus Taip pat, je i tu rkdavai,
kai a ieidavau i kambario, a palikdavau tave rkti. Vliau tokios kovos
dl valdios nebebuvo ir mons stebdavosi, kad tu buvai toks paklusnus
vaikas ir sugebdavai reaguoti vien vilgsn. Kartais turdavau nugalti
save pai, kad biau tau tokia grieta - bet a ju k maiau, kad taip buvo
geriausia tau paiam. Tvas tuo metu buvo kare ir man vienai teko visa at
sakomyb u vaikus, ju k grs jis turjo rasti jus gerai iaukltus.
Santyki krimas
Suvaryti mons stengiasi bti siningi, dori, motyvuoti, kartais j pastangos
bti geriems" atrodo iek tiek jaudinaniai - vaikikai siekia bendradarbiauti
ir pasikliauna virininkais, mokytojais. Bet vis dlto tiek bendravimas, tiek ben
dradarbiavimas nelengvas, kadangi danai pasireikia smoningas nuolaidumas
ir pasmoningas prieinimasis. Svarbu jiems padti ireikti pykt ir kritin po
ir: Jei js pasijausite nepatenkinti manimi, galbt verta apie tai pasakyti?"
prastas reikinys yra ir kova dl valdios, kov iprovokuoja bet koks domina
vimas j atvilgiu, kartais netgi paprasta iniciatyva. Link visk mokslikai ai
kintis, nepasitikti. Tikisi, kad aplinkiniai su jais elgsis kaip tvai - rpestingai,
bet reikalaus, smerks.
Kita problema - nuobodulys, jausm trkumas. Bendraujant galima jausti,
kad jus i mogaus pavert daikt, todl norisi j ijudinti, kad nustot galvoti ir

76

pradt jausti. Tai kaip kalbanti galva, gyvenanti atskirai, tarsi knas yra ikirp
tas i natralaus dydio kartono.
Bendraujant su pedantika asmenybe svarbu ilaikyti prast geranorikum,
paprastai, ie mons erzina aplinkinius, nesuprasdami to prieasties, ir yra d
kingi, kad j nesmerkia. Bendraujant reikt elgtis iek tiek artistiku stiliumi reikti jausmus, bti iltam, spontanikam, atviram. Tarsi parodyti, kad jausmai,
empatija ir ger santyki palaikymas yra svarbiau u kov. Pairkime, kas
atsitiko, kad pradjome kovoti".
Kaip padti?
Danai suvaryta asmenyb nieko bloga savo charakteryje ir gyvenimo stiliuje
nemato, nesusieja to su savo sunkumais ir keistis neketina. Kad kakas ne taip,
ji ima suprasti, kai obsesija ir kompulsija labai sustiprja ir priartja prie kyru
m neurozs lygio: pvz., mogus negali susilaikyti nuo noro 30 kart per dien
plauti rankas, nes galv lenda kyrios mintys, kad visur pilna bakterij ir kad
galima usikrsti. Taip pat galima parodyti pedantikai asmenybei, kaip ji udar
save pilk gyvenim.
Dabar stengiuosi ilstis kelis kartus, sunkiai ieina, kaip js sakot, turiu
priprasti. Ileidau vaikus, penkiolik minui paguljau, nenoriu nieko nu
slpti, vl pradjau apie darbus galvoti, nieko neieina. Ieiti pasivaikioti
neprisiruoiau, turiu daug darb, ir t ir an norisi padaryti. Toks protis
nuo vaikysts, mama duodavo daug uduoi.
Svarbiausia tokiai asmenybei imokti vertinti ir painti savo jausmus. Kai klau
siame apie jausmus, ji atsako apie mintis, todl verta panaudoti vaizduot, sim
bolik (kokios spalvos tavo nuotaika?). Svarbu skatinti patirti malonum i jaus
m. Kas gero atsitiks, jei a leisiu sau visa tai jausti?" Faktas, kad galima jausti
malonum i sadistins fantazijos neprisipastant ir pajusti komforto pojt
isiverkus, suvarytai asmenybei yra naujiena. Galima sakyti, kad patirdamas
emocijas, mogus jauiasi gyvas, kupinas energijos ir visavertis, o aaros ilais
vina smegenis nuo bereikaling chemini mediag. Ekspresyvumas - ne tik
niekingas pataikavimas savo silpnybms. Pastebkite, kada i pedantikos asme
nybs lieka tik kalbanti galva. Kai sakai tiek detali, tavo nerimas sumaja, bet
pameti tai, kas tau svarbiausia". Danai klausimai apie jausmus nepadeda - tenka
paiam vardyti suvarytos asmenybs jausmus, parodyti, k ji neverbaliai irei
kia, pasakyti, kaip jaustumeisi jos vietoje. Labai padeda humoras, kadangi pro

77

blemas sukelia ne tik aukti reikalavimai sau, bet ir negaljimas patirti skms,
atsipalaiduoti, verta mokyti ir atsipalaidavimo technik, lengviausiai vaduotis i
suspaust jausm padeda identifikavimasis su meno krini herojais.
Kai suvaryta asmenyb klausia: K turime daryti?" - reikia performu
luoti klausim : Kas a esu ir ko noriu?" Atsisakymas duoti patarimus j at
gaivina. Svarbu surasti vidin aikum, o ne per varg ispaust savikontrol.
Verta pasinaudoti suvarytos asmenybs mokslikumu, nes moksl ji vertina.
Taip pat verta padti pedantikam mogui suprasti, kad jis kovoja i baims
bti mau: Anksiau pasiprieinimas buvo geras bdas pasiekti autonomij,
bet gal dabar galima pasukti geresniu keliu?" Parodyti, kad jis geriau galvot apie
savo poreikius, o ne nuolat prieintsi, mokyti sakyti taip", sumainti autorita
rizm. Svarbu, kad suvaryta asmenyb pamatyt, kaip beprasmika naudojant
vali ilaikyti, kontroliuoti su monmis ir jausmais susijusias situacijas. Mokyti
vengti labai aukt tiksl, pripainti savo klaidas, nebti tokiam tvarkingam,
sumainti kontrol. Parodyti, kaip kituose mato vertintojus, o tai yra jos paios
kritikumo projekcija.
Kaip atsipalaiduoti? Niekam ne paslaptis, kad egzistuoja autogenin treniruot,
kad sanatorijose ir ligoninse psichologai veda relaksacijos usimimus ir kad
atsipalaiduoti padeda joga. Paprastai ie usimimai tikrai padeda, bet tik tol,
kol yra nuosekliai atliekami. Kain ar sutiksime daug moni, kurie nemokjo
atsipalaiduoti, o dabar gali tai padaryti. Daniausiai juos gena nerimas, kurio
prieastys gilesns, ateinanios i komplikuot jausm.
K daryti, jei pasiryote imokti atsipalaiduoti ir ketinate tai daryti vieni? Pasi
lysiu kelet skirting technik, i kuri galite isirinkti labiausiai jums tinkan
i. mons atsipalaiduoja skirtingai- vienus geriau veikia muzika, kitus - vaiz
diniai, treius - fiziniai pojiai. Labai veiksmingas yra masaas, karta vonia,
ypatingai sitemps mogus gali nurimti tik po fizinio krvio. Atsipalaidavimo
technikos tinka tada, kai jau yra minimalus gebjimas nurimti ir susikaupti ir
yra efektyvesns u anksiau pamintas. Jos labai palengvja, jei klausots, kai
instrukcij ltai skaito kitas mogus arba klausots audiorao.
1. Relaksacija su vaizdiniais
Patogiai sitaisykite, geriausiai - atsigulkite... kvpuokite ramiai ir ltai...vidi
niu vilgsniu pervelkite savo kn... pradkite nuo koj pd.. .pajauskite koj
pdas ir atpalaiduokite jas... dabar vidiniu vilgsniu kilkite auktyn...atpalai
duokite blauzdas, launis... js kojos sunkios, suglebusios, atsipalaidavusios...
pajauskite savo sdmenis... ir atpalaiduokite sdmenis.. .pajauskite savo pilv...
78

ir atpalaiduokite pilv...js pilvas sunkus, suglebs atsipalaidavs...pajausite


savo nugar... vidiniu vilgsniu tarsi nuvalykite nuo jos tamp... js nu
gara suglebusi, atsipalaidavusi...pajauskite savo krtin...jauskite, kaip oras
eina ir ieina.. .ir su kiekvienu ikvpimu js krtin vis labiau atsipalaiduo
ja... pajauskite savo rankas...rank delnus...ir atpalaiduokite rank delnus...
pajauskite visas rankas...ir atpalaiduokite rankas...pajauskite savo peius ir
sprand...pasistenkite j atpalaiduoti...js pei neslegia jokia nata...js
visikai saugus...pajauskite savo kakl...ir atpalaiduokite kakl...pajauskite
savo veid...kaktos, andikauli raum enis...ir visikai atleiskite" savo vei
d... js niekas nemato...atpalai
duokite vis galv...dabar visas
js knas sunkus, suglebs, at
sipalaidavs ... kvpuokite ramiai
ir giliai...ir jauskite, kaip su kie
kvienu ikvpimu i js kno i
eina tampa, kaip i iuinio ieit
oras...js atsipalaiduojate vis gi
liau ir giliau...
Js gulite ant ilto geltono
smlio...alia js didel mlyna
jra.. .vir js auktas ydras dan
gus... js girdite pajrio garsus,
uuodiate pajrio kvapus...toli,
auktai danguje pasirodo balta
paukt.. .ji skrenda link js.. .js pakylat ir skrendat alia jo s.. .js ir esate ta
balta paukt...skrendat vir didels mlynos jros...vir js auktas ydras
dangus...(5-10 min. skristi) ...tolumoje pasirodo smltas krantas...jis art
ja... js nusileidiat ir vl tampat mogumi...js gulit ant ilto, geltono sm
lio...maloni vsuma paliet js padus...maloni vsuma paleit galv, krti
n...galva aiki ir lengva...js tris kartus giliai kvepiat...ir atsimerkiat.
2. Susitikimas su savimi (i technika turi daug bendro su budistine
vipassanos meditacija)
Patogiai atsisskite ir stenkits nejudti. Usimerkite. Stebkite savo kvpavim.
Nereguliuokite jo - nesistenkite kvpuoti nei giliai, nei ramiai, tiesiog stebkite
kvpavim tok, koks jis yra. Stebkite, kada jis gilus, kada pavirutinikas. Kada
pagreitja ar sultja, kada usispaudia, kada teka laisvai. Nieko nekeiskite, tik
stebkite. Jeigu jus atitrauks mintys ar vaizdiniai, pastebkite tai ir vl stenkits
79

grti prie kvpavimo. O dabar pajauskite savo kn. Pradkite nuo virugal
vio ir stenkits pajausti savo kn 5 cm gaballiais. Pajauskite, kokie pojiai
kiekviename plotely - gal tai tampa, gal lengvumas, gal sunkumas, gal dr
gm, gal sausumas, gal niejimas, gal pulsavimas, gal altis, gal kartis, gal
spaudimas, gal skausmas. Jeigu neieina pajausti kai kuri dali, sustokite ties
tais ploteliais ilgiau, o po to eikite pirmyn. Pabandykite kelet kart perirti
kn, pastebkite, kas keiiasi. Nieko nekeiskite, tik stebkite, jei ateis min
tys ar vaizdiniai, vl grkite prie kno sismoninimo. Jei negalite susikaup
ti kn - grkite prie stebjimo. O dabar sustokite prie pagrindinio pojio
- galite jam suteikti form ar spalv, rasti jo emocin atspalv: Pvz. Jauiu, tarsi
mano galva nevari, kaip musi nutupta. Matyt, persidirbau, esu suirzusi, bet
negaliu atsikratyti kyri rpesi, tarsi biau jais usiterusi". Nesistenkite
daug mstyti, jei pojtis neatskleidia savo reikms - toliau stebkite ir kitus
pojius. Kai igyvenimams skiriamas dmesys, jie suintensyvja ir greitai pra
eina, isivalo".

2.10. Demonstratyvus charakteris


As noriu aukti, dainuoti, deklamuoti, verkti, pamilti ir numirti".
Demonstratyvumo bruo, pavyzdiui, sureikminti savo igyvenimus, turi
daugelis moni. Reikalauti dmesio, nemgti konkureni ar konkurent, no
rti grai daikt yra prasta ir normalu. Jei mokinys turi demonstratyvios as
menybs bruo, jis labiau u kitus moka tikti, tampa mokytoj numyltiniu,
manipuliuoja jausmais, bet taip pat jis gali norti akiplikai isiskirti i kit,
tada j sunku suvaldyti, jis neatsakingas, kaprizingas, prao nuolaid. Mokytojas,
kuris turi demonstratyvumo, yra emocingas, domus, deja, gali bti nenuoseklus
dstydamas dalyk. Demonstratyvios asmenybs gyvenimo leitmotyvas - nuo
latinis dmesio siekimas. Patys demonstratyvs asmenys danai klausia: Kaip
susivaldyti? Kaip nustoti kaltinti, verkti ir 1.t.?"
Pagal charakterologij demonstratyviems monms nepasisek daugiausiai:
jie nesubrend, pavirutiniki, j galvoje ko, nori atrodyti geresni, nei yra i
tikrj, pavyds, meluoja ir tiki savo melu, nesismonina klaid. Demonstra
tyvumas - tai moterikumo karikatra. Moteris irado" demonstratyvum kaip
elges, prie kur vyras jausdavosi bejgis ir rezignuodavo. Demonstratyvios
asmenybs psichiatrijoje dar vadinamos impulsyviomis asmenybmis, isterin
neuroz dar vadinama konversija, esama autori, kurie tip vadina infantilika
asmenybe dl jai bdingo vaikikumo.
80

Bet demonstratyvumas nra taip vienprasmikai blogas. Getaltinje terapi


joje yra toks metodas: O js apsimeskite, kad jums pagerjo, ir jums i tikrj
pagers". Tai reikia, jog, kai demonstratyviai asmenybei pradeda atrodyti, kad ji
yra geresn, ji ir tampa geresn. ia esama ir dar vieno pliuso: kai mogus nuolat
meluoja, su juo sunku turti reikal, bet kai jis sako ties, kur dera ir kur nedera
(kaip suvaryta asmenyb), su juo tampa dar sunkiau. Demonstravimas padeda
atkreipti dmes, kai to i ties reikia. Sovietin ideologija propagavo kuklum ir
visais bdais smerk rykum. Bti madingai apsirengusiam buvo laikoma blo
gu tonu, kadangi tame buvo matoma egocentrizmo, individualizmo, nuo bandos
nepriklausomo elgesio keliama grsm. Suvarytam mogui reikalinga valdy
mo ir paklusnumo idja, demonstratyvus mogus i principo yra buruazikas.
iuolaikin kultra gana dosniai produkuoja demonstratyvum.
Santykiai su monmis
Demonstratyvios asmenybs moka manipuliuoti - jos lengviau negu kiti su
kelia aaras, gailest, juok, beje, ne visada sisamonindamos, kok poveik
daro aplinkiniams.
Jis pasakodavo, koks jis ymus ir kad jis danai tiesiog neatsigina nuo
norini gauti jo patarim. I vis alies kampeli jam rao vairs gy
dytojai, kai paklina sunki situacij. Jis jau ne vien itrauk i bdos,
bet, aiku, n vienas apie tai neprisipains.
Kalbdamos nemaloniomis temomis jos staiga tampa neatsakingos, pabga nuo
tiesaus klausimo, keiia pokalbio tem. Demonstratyvios asmenybs egocentri
kos, maai domisi kitais ir blogai juos supranta.
Teatralikos asmenybs yra linkusios patekti situacijas, susijusias su asme
ninmis dramomis ir rizika. Kartais jos gali taip pamgti i suadint bsen,
kad ima eiti nuo vienos krizs prie kitos. Demonstratyvi asmenybi apetitas
labai geras - jos nori bti dmesio centre, nori artumo, reikalauja stimuliaci
jos ir laimi tai hiperemocionalumu, gundymu, provokavimu, ekshibicionizmu.
Santykiai su jomis niekada nenuobods. Demonstratyvs literatros personaai
tiesiog lunga nuo meils: tai, kas jiems atsitinka, yra taip sunkiai pakeniama,
kad jie arba nusiudo, arba nuauna savo mylimj, arba j gyvenimas ritasi
pragaitin". Nors blizganti Pukino pasauljauta mene jau ijo i mados, to
negalima pasakyti apie psichoterapij.
Erotinio objekto nepasiekiamumas - pagrindinis demonstratyvaus mogaus
strateginis tikslas. Btent tokia yra Nastasjos Filipovnos (Dostojevskis Idio
81

tas"), kuri nuolat pereina nuo vieno meiluio prie kito ir pabga i sutuoktuvi,
tokia elgesio taktika pasiymi ir Tatjanos vaizdis Pukino krinyje Eugenijus
Oneginas" Labai daug nenusimanani moni tiki teatralik asmenybi sie
los turtingumu ir gilumu ne tik scenoje, bet ir prastame gyvenime.
iam tipui priklauso ryks mergiiai ir vyr viliotojos. Tokie mons tarsi
renka skalpus", o j saviverts jausmas priklauso nuo auk skaiiaus. J gyve
nime labai daug skyryb ir nauj partneri iekojim. Demonstratyvios asme
nybs linkusios meils trikampius - vyrai, kurie joms patinka, visada kakodl
bna suriti, arba, jei kyla nesklandumai santykiuose, nesunkiai leidiamasi
slapt meils roman. Demonstratyvios asmenybs linkusios intrigas - pvz.,
viena moteris lank 2 psichoterapeutus i karto, koneveikdama vienam kit. Jos
kaip chameleonai prisitaiko prie naujos situacijos, todl i j visko galima tiktis,
bet kadangi jos taip kaitaliojasi ir nerodo tikr jausm, jas sunku suprasti.
eimyninis demonstratyvi asmenybi gyvenimas pilnas nusivylim, kadan
gi meils pretenzijos labai didels, daug kapriz, partnerio grauimo, reikalavi
m vis nauj meils rodym, kuriuose nemaa reikm tenka finansinms ilai
doms ir visuomeninei partnerio skmei. Daug sunkum kyla dl seksualinio ir
emocinio teatralikos asmenybs altumo (neirint dramatikumo, paaikja,
kad emocikai jos ne visada turtingos). Tokie mons nelink sipareigoti, ne
galvoja, koks j pai naas. J moto: vienas kartas nesiskaito". Kadangi stipri
j agresija yra neapgalvota ir greitai praeina, jie nesupranta, ko kiti sieidia.
Mielai renkasi depresikus partnerius, kuriuos gali eksplotuoti. Dviej demons
tratyvi moni arba demonstratyvaus ir suvaryto ryiai bna geri tik tada, jei
demonstratyvs bruoai nestiprs. Danos atsiribojusi moni ir demonstra
tyvi asmenybi poros, atsiribojusiems monms patinka ir j negsdina pavir
utinikas demonstratyvi asmenybi emocingumas.
Demonstratyvi asmenyb elgiasi vaikikai nordama parodyti, jog i tikrj
jos nereikt suvokti rimtai ir tokiu bdu ivengia atsakomybs - apsimeta be
jge, kad nesijaust kalta. O narcizas apsimeta kaltu, kad nesijaust bejgiu. Ji
isirenka tokius objektus, kurie i jos nori vaikikumo ir silpnumo, elgiasi tarsi
bt kvailesn negu yra ir kaupia pasyvi agresij. Tai esminis demonstratyvaus
charakterio bruoas: savigarbos ir saugumo siekimas per prisiriim prie prie
ingos lyties, kuri laiko stipria. Toks elgesys lemia seksualini santyki altum:
teatralika asmenyb jauiasi kaip partnerio aislas, nes j suvokia kaip tv, su
kuriuo intymus santykis udraustas. Akivaizdu, kad demosntratyvi moteris yra
moterikai - vaikika. Kokie yra demonstratyvs vyrai? Vieni vyrai moteriki:
Jis buvo mantriai pasipuos, moterikas, links virktelti bei pasikalbti apie
mirt". Kiti labai vyriki, gundantys, pvz., Don uanas.
82

Prisitaikymas visuomenje
Demonstratyvi asmenybi karjera daniausiai skminga ir stabili, kadangi ia
me charakteryje danai pasitaiko sunkiai suprantamas iskaiiavimas: rafinuo
tas lyrikas ir taupus dvarininkas vienu metu". Socialiai prisitaikyti padeda gim
tas gyvybingumas, polinkis bendrauti, emocionalumas, spontanikumas, noras
ireikti save, sugebjimas prisitaikyti ir keistis. Geriau atlieka darbus, susijusius
su svarbiu asmeniu, o ne dalyku, j pasiekimai labiau priklauso nuo to, kam jie
buvo atlikti. Kita vertus, jaunystje daugelis demonstratyvi asmenybi stebina
minties, jausmo gyvumu, nuovokumu, bet i lkesi jie danai nepateisina.
Tai atsitinka dl aistringos seksualins vairovs ir dl chaotikumo, neatsakin
gumo. Kaip tvai ir aukltojai demonstratyvs mons labai patraukls, sugesty
vs, teigia vaikui, kad gyvenimas graus ir vertas gyventi, bet labai nenuosekls.
Per intymiai priria vaik prie savs, o po to j atstumia.
Demonstratyvios asmenybs labai nemgsta rutinos, neformuluoja aiki
tiksl, bet visada laukia ko nors naujo. Krybiki, atrodo lengvi", jauni", net
fizikai tarsi nesensta. Danai noras gauti tai, ko i akimirk trokta toks dide
lis, kad nekreipia dmesio padarinius su tokiems monms bdingu miglotu
supratimu, kad kaip nors" visk sutvarkys. Kiekvienas impulsas turi bti kuo
greiiau patenkintas.
Taigi teatralikai asmenybei btina stimuliacija, ji nemgsta ilgam susikon
centruoti, greitai persijungia. Ji stokoja painimo poreikio, nefiksuoja fakt, i
ni spragas upildo romantiniais jausmais ir fantazijomis, pasikliauna intuicija,
todl jos inios danai pavirutinikos, jai sunku pakankamai giliai ir sudtingai
mstyti, analizuoti. Mstymui ir kalbai bdingas impresionistikumas, globa
lumas, vaizdingumas. Beje, btent globalumas leidia lengvai pamirti tai, kas
nemalonu, todl bendraujant su demonstratyvia asmenybe verta atidiai stebti,
k ji daro, o ne k sako. Krizs atvejais tokia asmenyb linkusi pasinerti jaus
mus, o ne galvoti.
Savs suvokimas
Dl chameleoniko taikymosi prie situacij demonstratyvios asmenybs save
pasta blogai, yra labai netolydios, jausmai keiiasi staigiai. Grunickis taip
danai stengsi tikinti kitus tuo, kad yra btyb, nesukurta iam pasauliui, be
sikamuojanti kakokia paslpta kania, kad pats tuo beveik patikjo"( Lermon
tovo Ms laik herojus"). Demonstratyvi asmenyb sivaizduoja, kad visi gali
susirgti, pasenti, bet tik ne ji. Esi tiek senas, kaip jautiesi".
Nors demonstratyvi asmenyb atrodo kaip kontroliuojanti ir manipuliuojan
ti, jos subjektyvi psichologin bsena yra prieinga: bauginaniame pasaulyje
83

nori rasti saugumo salel, savigarbos jausm padaryti tvirtu, valdyti situacij,
danai jauiasi silpna, nekompetetinga, gdijasi, abejoja, o socialin skm ma
ai tepadeda. Savigarbos jausmas priklauso nuo to, kiek ja avisi ir geidia kiti.
Labiausiai demonstratyvi asmenyb nori turti status ir jg, toki pat kaip ir
prieingos lyties atstovai.
yyA rimt yd neturiu. Nebent Artr spardyti smagu buvo. Bet taigai buvo
nerimtai. Ta prasme man nerimtai, jam gal kitaip atrod. Sakai, girtis mgs
tu? Bet tai primityvu, nedomu, daug kas girtis mgsta, tai tokia yday kad net
pasigirti negali. Ir kuo ia pasigirsi? Laikau save geru poetu. Bet ir esu toks.
Tai realyb. Galjau studijuoti menus, bet biau taip prasigrs, kad galjau
ne tik Artr, daug daugiau moni sumuti. Esu kietas. Bet a nesigiriu,
taip yra. O lykias puses slepiu, nes jos neoriginalios, nedomios
Idealai
Demonstratyvi asmenybi gyvenimas labai intensyvus, kadangi joms reikia
stimulo, jos paios stimuliuoja. Mus visus vilioja nuotykiai, traukia tolimos a
lys: Naudokis proga, galbt jos daugiau nebebus. Meil demonstratyvi asme
nyb myli labiau u konkret partner, ji nort painti kuo daugiau jos form
ir pavidal. Drsiai iri gyvenim kaip spalving nuotyk, gyvenimo prasm
yra nugyventi j kuo turtingiau, pilniau. Susirpinusios jausmais, jos neturi nei
valdios idjos, nei intelektualini sieki, nei stipraus ries pratsimo instink
to, bet diugina aminu vaikikumu ir jaunatve. mogaus siela yra tarsi gam
ta - joje viskas gyva, keiiasi, gamtoje nra udelsimo. Teatraliki mons tai
mums parodo.
Bet demonstratyvi asmenybi vertybin sfera silpna: kai pavyzdi poveikis
buvo stipriausias, tvai to nesuteik. Todl ji baiminasi tradicij ir to, kas pasto
vu, vengia atsakomybs. Dar vertybin sfera nukenia, kadangi demonstratyvi
asmenyb nuolat keiia vertybes, kad tikt kitiems.
Religijoje demonstratyvias asmenybes labai traukia idja, kad visk gali pra
dti i pradi, nekaltai, tarsi naujagimiui. Danai tampa sekt sekjais, nes len
gvai pasiduoda ukalbjimams, hipnozei.
Siekimas demonstruoti yra fundamentalus mogaus poreikis. Tokie mons
labai daug dmesio skiria iorei, savo igyvenimus gali pateikti menikai. Tai geri
laik raytojai, jiems prie irdies autobiografijos ir autoportretai. avisi profesi
jomis, kurios ada gyvenim didiajame pasaulyje". Tai fotomodeliai, komerci
jos direktoriai, estetika joms svarbiau u etik.
Vaidybinis demonstratyvumo aspektas pasirodo bet kokiose tradicinse ap
eigose, kai mogus turi istumti senesn gyvenim, todl vestuvse yra verkiama,
84

vyksta demonstratyvi apeig subjekto identifikacija su j objektu, pvz., monos


identifikacija su mirusiu vyru, noro apleisti pasaul isipildymas. Demonstraty
vumas padeda lengviau igyventi esmines gyvenimo transformacijas.
Kaip tampama demonstratyviu?
Daniausiai demonstratyvios asmenybs auga chaotikoje aplinkoje, kurioje
baudiama u tai, k vliau nebus nekreipiama dmesio, bet ryiai su eima yra
stiprs. Auksinio narvelio" aplinka - pabriama ior, vaikai negauna ilumos,
bet kalama galv kas jie tokie".
Demonstratyvi mergin motinos paprastai pasitikinios savimi darbe, bet
alia vyro elgiasi vaikikai, paklusniai. Tvas - gundantis, egocentrikas, lepi
nantis, skatinantis dukters vaikikum, ir dukra suvokia, kad bus apdovanota u
sjung su tvu. Tvas pasmonigai diaugiasi mamos ir dukros konkuravimu
dl jo dmesio, todl tarp mamos ir dukros ryiai yra alti. Paauglystje tvas
ima pavyduliauti, dukra atsiskiria, suyra ryys su tvu, o savo problemas ji per
kelia kit vyr, nes ilieka stiprus noras turti romantinius santykius su vyru,
panaiu tv.
Sns, kurie buvo mam numyltiniai ir laimjo prie tv, tampa mo
teriko tipo demonstratyviomis asmenybmis. Sns, kuri motinos buvo
emocikai altos, kontroliuojanios, o tvas iltesnis, avesnis, bet silpnesnis,
identifikuojasi su tvu. Toks mogus i iors atrodo vyrikas, bet tai tik poza,
giliai viduje jis tiki, kad stipresns yra moterys, ir norint paiam bti stipriam,
reikia jas suvilioti.
Bet kuriuo atveju - demonstratyvumas formuojasi tada, kai per j vaikas gali
patenkinti savo poreikius:
Ji buvo graiausias vaikas visoje apylinkje. Kai tik mons j pamatydavo,
sakydavo: Na ir vaikas! Niekada tokio groio dar nematme. Visa tai Elz
puikiai atsimena. O kai ji ivaiavo Anglij, tai ir ten graesns merginos
neatsirado. Kai ji pasiimdavo gitar ir dainuodavo alia savo nam, tai aplink
rinkdavosi gerbjai, kurie paskui j sekiojo nuolat, jai reikjo tik isirinkti. Bet
Elz susirgo irjai teko vaiuoti namo. O namie kaime su ja m elgtis taip kaip
su visais - j i turjo dirbti. Niekas nebesiver jos pradiuginti, visi tik kankino,
ji verkdavo ir tvirtindavo, kad geriau mirti. Vien kart ji taip siverk, kad
pradjo dusti, motina isigando ir kadangi tikrai nenorjo vaiko mirties, bet
kokie priekaitai baigsi. Kai kiti eimos nariai parodydavo nepasitenkinim
jos iskirtine padtimi, Elzei prasiddavo konvulsijos ir visi isigsdavo.

85

Santyki krimas
Savo teatralikoms pacientms Freudas band pasirodyti kaip geranorikas gy
dytojas, o jos usispyrusiai suvokdavo j kaip savo buvimu provokuojant vyr,
su kuriuo jos kankindavosi, kovodavo ir net simyldavo.
Vyrus demonstratyvios moterys paprastai pervertina, j bijo ir bando juos
sugundyti. Su moterimis jos truput prieikos ir konkurentikos. Ir su abiem
lytim demonstratyvios asmenybs primena vaikus. Taiau daugelis teatralik
moni mgsta bendrauti ir yra link bendradarbiavim.
Demonstratyvios asmenybs gali bti taip sitraukusios kov dl bet kurio
vyro (moters) meils, kad nesugeba draugauti, prisiriti ir patenkinti savo tikr
poreiki. Jos link traukti jus savo santykius ir js nejuia tampate konku
rentiki, pavyds. Kartais sunku priimti teatralik asmenybi vaidyb. Dl i
prieasi lengva pajausti nor elgtis su jomis kaip su maomis mergaitmis ir
bti dideliu tiu". Taiau tviko atlaidumo pozicija eidia jas, taip pat kaip ir
j teatralikumo atmetimas. Kad atsirast sveikesnis santykis, geresnis demons
tratyvios asmenybs meils objektas turi bti ir panaus, ir nepanaus tv,
tada seksualinis artumas neatrodys udraustas.
Demonstratyvi asmenyb i pradi labai jus girs, bet nevykdys, k liep
te, o gal gale apkaltins autoritarizmu. Daug svarbiau jas empatikai ujausti
dl nesaugumo jausmo ir saviverts trkumo. Neduoti per daug dmesio, bet
ir neatsiriboti, kai utvindo netikrais jausmais. Kad teatralika asmenyb nu
stot vaidinti, reikia bti nuoirdiam, pasitikiniam savimi, o su ja elgtis kaip
su protinga ir subrendusia, skatinti savs tyrinjim ir savarankikum. Labai
svarbu palaikyti iltus santykius su tos paios lyties demonstratyvia asmenybe,
nes tikros ilumos i savo lyties ji negavo - jai i ties reikia ne meils romano,
o globos ir draugysts. Daugelis moni pyksta, kad jais manipuliuojama, taiau
manoma priimti manipuliacijas kaip ir kitas problemas ir jas veikti.
Kaip padti?
Kuo gi skundiasi demonstratyvios asmenybs? Daniausiai tai skundai dl ego
centrik, kontroliuojani, nedking partneri. Jos nesijauia vertinamos kaip
stiprios, nepriklausomos, protingos, ir nesupranta, kodl kiti j nevertina. Taip
pat jas danai kankina kako neprieinamo, pvz., vedusio vyro ilgesys. Susiranda
papildomus ryius, jauia kalts, malonumo ir baims miin.
Dani somatiniai skundai - alergijos, galvos, gerkls skausmai, nuovargis, kiti
skausmai, aikiai susij su istumtom pasmon emocijomis, kurias iaikinus,
negerumas praeina. Demonstratyviai asmenybei gali kilti ir isterijos priepuolis,
pasireikiantis raudojimu, gsdinimais, kad nusiudys ir 1.1.

86

Demonstratyvi asmenybi problema - ne sugebjim adaptuotis trku


mas, bet usiprogramavimas t sugebjim nenaudoti. Todl svarbu, kad jos
rast kit bd savivertei pakelti, ne vien per patrauklum.
Svarbu atskleisti tikruosius demonstratyvios asmenybs jausmus: detaliai,
aikiai klausti, kokie jie, i kur jie, suprasti savo realius poreikius. Tok mog
reikia mokyti mstyti, galvoti prie pasielgiant, taip kaip suvaryt asmenyb jausti. Mokyti nevengti realybs, suprasti ir priimti aidimo taisykles, suprasti
save, atsisakyti to, kas btina, norint tapti savarankikais.

3. Psichotechnikos mokytojo darbe

- Mokytojau, kur iukli d?


- Visk rasite knygoj!
(fizikos mokytojas)
Mokymas neatsiejamas nuo jausm. Kol kas mokyklose gana retai prisimena
mas is svarbus psichologinis dsnis: imokti mokinys gali tiek, kiek gali pri
imti emocikai. Daugelis vaik i tv gauna maai dmesio ir savo emocines
problemas atsinea klases. Tai reikia, kad mokytoj darbas turi gyti tvysts
bruo. prasta manyti, kad visos vaik problemos nulemtos eimos. Bet hu
manistins psichologijos tvas Abraham Maslow teigia: Tvai perduoda vai
kams ikreiptus elgesio modelius, taiau, jei mokytojai sveikesni ir stipresni,
vaikai labiau seks jais".
Remdamasis jausmais mokytojas kaip ir aktorius, psichologas, dvasininkas
pats yra savo darbo rankis. Mylimiausi mokytojai, sugebantys sudominti ir
kvpti mokinius vis pirma yra stiprios asmenybs, gyvi ir emocingi mons,
kurie myli mokinius. Kiekvienas pedagogas turi savo nepakartojam stili. Mo
kytojai ir tvai turi savo talent, privalum ir trkum. Svarbu suprasti, kad jie
irgi paeidiami ir j emocine pusiausvyra, dvasine gerove irgi reikia rpintis.

3.1. Kaip veikti sudegimo sindrom ?


Emocins pusiausvyros palaikymas dirbant mokytojo darb reikalauja nemaai
pastang. Pedagogas lygiai taip pat kaip psichologas ar gydytojas, dirbantis su
labai sunkiomis emocijomis, turi surasti savo bd, kaip atsigauti, nes kitaip jam
gresia sudegimo sindromas. is sindromas pasireikia kaip emocinis, protinis ir
fizinis isekimas dl ilgalaikio emocinio krvio. Sudegimo sindromas pasireikia
bloga, depresika nuotaika, nuovargio jausmu, bejgikumo ir beprasmybs i
88

gyvenimu, energijos ir entuziazmo


stoka, negatyviu savo darbo rezul
tat ir apskritai gyvenimo vertini
mu. Sudegimo sindromas labiau
paeidia nerimastingus, jautrius,
empatikus, linkusius intraversij mones. Pernelyg sitrauks
profesin veikl, mokytojas veria
kentti ir savo eim, nes jo darbas
reikalauja dideli emocini snau
d, todl eimai lieka maiau ger
jausm.
Mokytojo profesijoje nuolat pa
tiriamas vadovavimo stresas: reikia
kontroliuoti mokini vali ir ak
tyvum, vertinti. Dl to atsiranda
tampos tokiose kno dalyse kaip
kaklas, peiai, galvos skausmas,
nuovargis. Raumen tampa blo
kuoja emocin mogaus aktyvum. Dominavimas sukuria tamp virutinje
kno dalyje: sitempia akys, susispaudia burna, arvu" pasidengia kaklas ir
krtin. Nordami sumainti iuos pojius, sivaizduokite, kad ant js galvos
udtas sunkus galvos apdangalas, pvz., almas, kuris spaudia ir slegia galv.
Mintimis nuimkite alm ranka ir iraikingai, emocingai meskite j grindis.
Nuovarg galite ileisti" i kno tokiu bdu: sivaizduokite, kad nuovargio ener
gija per rankas ir kojas iteka em.
Darbas mokykloje sukelia ne tik pykt, bet ir nusiminim, beviltikumo, de
presijos jausm. Taip danai atsitinka ir po pokalbio su tvais, kurie nieko neke
tina daryti. Paimkite spalvot pieimo priemoni. sivaizduokite, kad perneate
savo niri nuotaik popieri, tarsi materializuojate j. Po to uraykite kelet
odi, apibdinani i nuotaik. Visk darykite greitai, negalvodami. Po to
dar kart pairkite piein tarsi i naujo patirdami i bsen perskaitykite
odius, juos ubraukite, su malonumu suplykite lapel ir imeskite j.
Kalbdami su mogumi, kuris nori jus kaip iukli d suversti negaty
vius jausmus, sivaizduokite, kad esate tuias rezervuaras, forma, kuri yra u
daryta, pvz., usuktas stiklainis, todl negali usipildyti js panekovo turiniu.
Pajuskite kietas rezervuaro sienas ir ilaikykite pojt apie 10-15 minui. Tuo
metu panekovui galite linksti galva, sakyti suprantu". Pajuts js neutralu
m, mogus pamau nurims.

89

Norint atlikti vaizduots pratimus, svarbu pasiekti lengvo transo bsen.


Kai mogus jauia stres, jis sustingsta, mintys nebegali laisvai judti, jis nuo
lat gromuliuoja" nemaloni situacij ir negali sukurti joki stipriai veikiani
vaizdini. Kaip paruoti bsen, populiariojoje psichologijoje paprastai nesigili
nama, bet tai gerai ino hipnotizuotojai. Transas gali bti gilus - jo metu mogus
gali nejausti net operacijos skausmo arba negilus - js tiesiog trumpam atsijun
giate", usisvajojate, pradedate giliau kvpuoti, matyti vaizdinius, atpalaiduojate
raumenis. Tokia bsena natraliai atsiranda vaiuojant traukiniu, masao metu,
klausant muzikos, paskaitos ir t. t. Transo bsena kyla savaime, jums reikia j
tiesiog sustiprinti, o tam btina sustabdyti mstymo proces. Kad eitume i
bsen kartais reikia savo vilgsn sukoncentruoti kok nors vaizd, pvz., ugn,
vanden, ilgai eiti, stebti savo kvpavim. Jei transo bsena atsirado, galite pra
dti vaizduots pratim.
Daniausiai mokytojai isako tokias psichologines problemas: Bijau
imtis atsakomybs, nepasitikiu savimi; esu kategorika, negaliu atleisti, per
daug rpinuosi ir reguliuoju mokinius; nesuprantu kai kuri mokini; jauiu
bejgikum, nekantrum, netvirtum i pusiausvyros vedaniose situacijose;
danai bnu blogos nuotaikos, nesiypsau mokiniams; darau tragedijas", nega
liu imokyti mokini domtis; mokiniai tampa nedraugais".
Geram mokytojui bdingas susikaupimas, valia, savikontrol, tvirtumas,
stabilumas, aikumas, dalykikumas, konkretumas, pasirengimas valdyti ir kon
troliuoti situacij. Jauniems mokytojams labai sunku nuolat palaikyti disciplin
klasje, po to jie jauiasi labai pavarg. Svarbu atsiminti, kad geras vadovas yra
vis pirma tas, kuris gali gerai valdyti save, kuris pasiymi stipria valia ir savi
kontrole. Atlikite tok pratim: sukaupkite savo dmes vien ar kit kno dal
pagal vidin komand: ranka", pirtas", ausis". Po to darbo dienos metu sten
kits elgtis taip, kad {vykdytumte kuo daugiau numatyt sau reikalavim.
Kitas pratimas, padedantis didinti kontrol - psichoenergetinis sktis". J gali
ma atlikti pamokos pradioje arba pamokos metu. Mokytojas atsistoja prie klas
ir stengiasi sivaizduoti, kad jo valios ir smons pastangomis vir klass atsirado
savotikas energetinis sktis", tiksliai udengiantis visus mokinius. Mokytojo tiks
las - pasitikiniai, stipriai ir stabiliai laikyti skio" ranken visos pamokos metu.
Dar vienas pratimas - pusiausvyra". J svarbu atlikti, kai neketinate nusileis
ti, bet nenorite susipykti. Pokalbio metu elkits drsiai ir utikrintai. Nusileiskite
savo panekovui dl detali, bet nenusileiskite i esms, bkite diplomatiki, kai
kalbama apie jausmus ir js tarpusavio santykius, bet kietas kaip uola", kai tai
lieia reikal. Iklausykite mogaus argument, mini ir tik po to pasakykite,
k nusprendte. Tai tarsi vaikiojimas lynu - neleisti pokalbiui uatrti, bet tuo
paiu pasiekti savo pozicijos pripainimo.

90

Psichoterapin pagalba mokytojui, psichologins grups paprastai sumaina


santyki su mokiniais, tvais sunkumus. Pagerjus sismoninimui, pedagogas
pamato daugiau savo psichologini problem, o pradjs sprsti savsias, pa
junta, kaip dalis iorini sunkum dingsta savaime. Deja, gerjant mokytojo
santykiams su mokiniais, save krybikiau realizuojant danai paatrja
problemos su administracija.

3.2. Mokytojas ir mokytojo kauk


Kokios psichologins savybs bdingos geram mokytojui? Prisiminkite savo
geriausi mokytoj. Kurios savybs bdingos ir jums? Humanistins psicholo
gijos autoritetas Karl Rogers mano, kad gero pedagogo charakteriui svarbiausi 2
bruoai: tikrumas ir nuoirdumas bei mokinio reakcij supratimas i vidaus".
Tikrumas ir nuoirdumas reikia, kad mokytojas nesislepia u kauks, yra as
menikas, ireikia jausmus. Nuoirdumas lemia didel mokytojo kaip mogaus
jgos dal, o jausm slopinimas ir vaidinimas to, kuo i ties nesi, kainuoja ne
maai pastang.
Mokytojo kauk - tai didel problema. Danai pedagogai ne tik slepia jaus
mus, bet ir patys nuo j atsiriboja. Vieni su pedagogo vaidmeniu susitapatin
smoningiau, kiti ne. Daugelis mokytoj pastebi, jog net nepastami, tokie
kaip taksi vairuotojas, gali atspti, kad jie yra mokytojai. Kokia ta kauk?
Mokytojas atpastamas pagal valdingum, nor pamokyti, atsakingum ir rim
tum. Tai suvarytos asmenybs, apie kuri kalbjome, bruoai. Atsipalaidavs
ir aismingas mogus niekad nebus palaikytas mokytoju. Kaip isigelbti nuo
mokytojiko" veido? Provincijoje dirbantys mokytojai skundiasi niekur nega
lintys pasislpti nuo juos stebini mokini. Bet ne visada pedagogas stebimas
smalsi vilgsni. Daugelis mokytoj savo darb sudeda daug savs ir daug
laiko praleidia mokykloje, todl bendrauja tik su kolegomis. Tuo tarpu, norint
atsipalaiduoti nuo darbo ir neumirti, kad gyvenime egzistuoja ir kitokie daly
kai, labai svarbu bendrauti su monmis, kurie nesusij su mokykla, turti savo
pomgi, domiau leisti laisvalaik.
Vienas i labai paplitusi profesini mokytojo trkum yra jo suauglikumas. Mokytojas alia vaik simbolizuoja suaugusiojo pasaul, piln apri
bojim, taisykli, bausmi. Vaikui tai svetima, todl alia tokio mogaus jis
jauiasi prislgtas arba maitauja. Bet mokytojas gali atsiminti, kaip jis pats
buvo vaikas. Pvz., jis gali paklausti savo tv apie tai, k ikrt, kai pats buvo
91

mokinys ir papasakoti tai savo


vaikams arba mokiniams; gali
atsiminti aidim, kur labiausiai
mgo aisti vaikystje ir paaisti
j su vaiku ar anku kaip lygus su
lygiu; paprayti j pamgdioti ar
nupieti piein mano eima".
Ne paslaptis, kad persitemps, vi
sada rimtas mokytojas kartais pa
sielgia kur kas vaikikiau u savo
mokinukus. Istorik: ,yTraukinys
iskrenda rytoj devint ryto";
Kno kultros mokytojas: Visi
porom po vien!"
Kaip mokytojo kauk veikia
moters mokytojos gyvenim? Gr
usi namo su vyru ir vaikais ji lin
kusi elgtis kaip su savo mokiniais
ir nuolat juos auklti, laikydama
save moraliniu-etiniu etalonu.
Savo vaikams danai nelieka laiko
ir neutenka motinikos ilumos,
taiau jie aukljami grietai, pedagogikai. Todl vaiuodama namo stenkits
pamirti apie mokykl ir pasijusti tiesiog moterimi - stichikai jausminga, sek
sualia, ilta.
Dar vienas pratimas: prie praddami kalbti su mogumi, pirt galais pa
lieskite savo akis, perbraukite ranka nuo kaktos iki smakro, tarsi nuimate sen
kauk, tegul itas gestas magikai jus perjungia i pozicijos vir" lygiavert
pozicij.
Net patys atriausi odiai gali pasiekti tiksl, jei jie pasakyti nuoirdiai, atvi
rai, jei jauiasi mokytojo susirpinimas mokini gerove. Kai mokytojas nuoir
dus, mokinys taip pat tampa nuoirdesnis. Nuoirdiu elgesiu mokytojas padeda
mokiniui geriau suvokti, kaip j reaguoja mons. Nuoirdumas pasireikia ir
dalyko inojimu: geriau savo dstom mediag inantis mokytojas gali pateikti
geriausi pavyzd, galvosk, o ne moko taip, tarsi ia negalima nieko keisti ir
reikia visk sidmti.
Kaip bti nuoirdiam su mokiniais? Tiesiog bti prieinamam, kreiptis var
du, siminti j gyvenimo detales. Papasakokite, kaip jautts, kai patys buvo

92

te mokiniai, tada vaikai jaus, kad jais pasitikima, kad jie mokytojui svarbs,
artimi (be abejo, nuoirdumas neturi bti savitikslis. Angl kalbos mokytoja:
Penktadien pamokos nebus, nes man reikia pas manikirinink, o js inot, kaip
sunku patekt pas manikirinink savaits pabaigoj". Kartais sunku bti atviram,
pavyzdiui, kai nuskriauds mokin neteisus js kolega, bet nuoird mokytojo
elges tokiose situacijose mokiniai atsimena ypa ilgai. inoma, sunkiausia bti
nuoirdiems mokytojams, kurie ir gyvenime tokie nra.
Kita Karl Rogers nurodoma gero mokytojo savyb - mokinio supratimas, ypa
to, kaip vaikas mato mokymsi. Norint i ties suprasti mokin, reikia dti
nemaai pastang, o i esms painti prireikia mnesi ir net met. K galima
daryti? Vis pirma - pasistenkite iki smulkmen sivaizduoti mokinio gyveni
mo aplinkybes - jo gyvenam aplink, santykius su namikiais ir draugais. Dar
svarbiau pasistengti atsiminti, kaip patys jautts, kai buvote mokiniai, neretai
tai reikia - atsiminti ir patirti vaikik jausm nemalonum. Norint i ties
suprasti kit mog, reikia sugebti patekti jo asmenin pasaul ir jaustis
jame kaip namie" tarsi reikt suvaidinti to mogaus vaidmen. Be abejo
ns, tai ne kelias minutes trunkantis ir ne visada lengvai pavykstantis veiksmas.
Ypa sunku suprasti mokinius, kurie labai nepanas savos aplinkos mones,
bet tokiu atveju gali padti speciali literatra.
Per daug jautrs, pradedantys mokytojai pervargsta nuo mokini emocij,
bet prilipus" mokytojo kaukei, darosi sunkiau klausyti, negu kalbti. Tam, kad
sumaintumte usidarym nuo varginanios aplinkos ir padidintumte vidin
atvirum, pabandykite kur laik kopijuoti mog, su kuriuo kalbate - jo kal
bjimo ir kvpavimo greit, mintyse arba iorikai pamgdiokite kno poz ir
pajauskite, kokia to mogaus bsena.
Kitas bdas - sivaizduokite, kad js tuias indas, kur js panekovas
sudeda savo mintis, jausmus, odius. Nieko nevertinkite, tiesiog priimkite.
Gali padti ir pratimas antras planas": bendraudami su mogumi, stenkits
sau suformuluoti pokalbio antr plan": nuolat stebti, kaip panekovas rea
guoja jus, k jis kalba, o k nutyli, kokia jo nuotaika. Stenkits btent pagal
antr plan" reguliuoti savo bendravim - kalbkite tai, kas mogui svarbiausia
ir malonu, stenkits apie save palikti ger spd, pataisyti jo nuotaik. Net trum
pam susitik mog, galite vis pirma atkreipti dmes j pamirdami save,
pvz., pastebdami, kokia jo nuotaika.
Galvodami apie savo mokinius, pamstykite apie j ypatybes. Mintimis suskirstykite juos storaodius ir plonaodius, sugalvokite pravardes, pagalvokite,
kuo skiriasi j mokymosi stilius. Kad suvoktumt mog kartais nereikia ilgai
93

galvoti, utenka pasikliauti pirmu spdiu ir intuicija. Pabandykite pasitreni


ruoti vieoj vietoj, pavelkite nepastam mog ir nustatykite, kas jis galt
bti, kokio charakterio, kokios nuotaikos.
Mokin suprantantis mokytojas sugeba padrsinti pasimetus vaik, ino,
kad skm, patirta per pirmsias dalyko pamokas, gali labai padti pasitikti
savimi. Galjimas suprasti vaiko elges vairiose situacijose padeda umegzti
su juo artimus santykius. Empatiki mokytojai vertina kitus mones kaip ne
sunkiai suprantamus, o turinius sunkum vaikus - kaip neisiskirianius i
kit. Kita vertus, neretai bna sunku ne tik suprasti kit, bet paprasiausiai j
igirsti - trukdo iankstiniai sitikinimai arba bloga nuotaika, norisi nekan
triai apkaltinti arba grsti" patarim.
Mokinio supratimas labai svarbus vertinant mokin. Daugelis mokytoj tada
jauia tamp. Jie bijo bti neobjektyvs, nes tampa atsakingi u mokini ateit.
Taip pat neretai jauiasi atsakingi prie administracij, kad nepakankamai pa
ruo mokin, nepasitiki savimi.
Subjektyvumo ivengti sunku. Kodl? Subjektyvum gali lemti nuovar
gis arba vieningos vertinimo sistemos nebuvimas. Labai klastingas konteksto
suvokimo" fenomenas: mokinys, kuris atsakinja po labai gerai pasirodiusio,
atrodys blogesnis, nei i ties yra, o mokinys, atsakinjantis po blogai pasirodiusiojo, atrodys geresnis. Bet labai svarbios ir asmenikos prieastys: inertika
nuomon apie mokin, mokytojo nuotaika, dogmatikumas, vertinimas ne u
darb, o charakter. Depresyvs ir baimingi mokytojai gali pervertinti mokin,
pedantiki, liguistai tars ir perfekcionistiki link mokinius nuolat nuvertinti.
Geras mokytojas iri mokymsi kaip dalyk, kuris tsiasi vis gyvenim.
Mokytoja turjo vien i svarbiausi gero mokytojo savybi, ji buvo nuoirdi
su vaikais, prisipaindavo, jei klydo, ir nereikalaudavo tobulumo nei i savs,
nei i vaik" yjA tapau mokytoju daug ko neinodamas ir vis tebesimokau,
nors esu suaugs".

4. Kas gali priversti" vaikus dirbti?

Turi tik du variantus: arba pasiimi plon ssiuvin, arba pasiimi plon ssiuvin!u
(chemijos mokytoja)
Kodl iais laikais vis atresn atsakomybs problema? Vis pirma atsakomy
bs reikm sumajo todl, kad postmodernistinje visuomenje nebeverti
namas autoritetas ir pastangos. Antra, labai pasikeit poiris darb. Anks
iau nebuvo teikiama tiek reikms inioms. Nereikjo vaik mokyti, kas yra
darbas, jie augo pasaulyje, kur visi aplink dirbo. O dabar vaiko gyvenimas toks
domus, kad daugelis vaikams skiriam darb atrodo labai nuobods, visikai
nebtini. Ypa vaik atsakomybs jausmas susilpnja per vasaros atostogas,
nes vaikui ima atrodyti, kad mokykla ir darbas yra visikai nepriimtini. Taip
pat tvark sunkiau vesti po to, kai vaikas sirgo. Jam atrodo, kad puikiai apsiei
ta ir be jo pagalbos eimoje.
Kodl reikalingas tvarkos laikymasis? Vaikui tvarka asocijuojasi su rutina,
bet i ties rutina - tai nam sienos. Joks vaikas toje situacijoje, kur neino, ko
tiktis, nesijauia gerai. Pvz., nors tvai usim, jis ino, kad tam tikr laik
mama praleis su juo. Daugelis jaun moni patiria stipr nerimo jausm iva
iav mokytis kit miest, kur nra tv nustatyt taisykli. Todl tvai privalo
eimoje sukurti rutin, kurioje visi galt jaustis gerai. Vaiko mokymas taip pat
turi tapti rutinos dalimi. Neskirdami laiko mokymui, sugaiime daug laiko tai
sydami vaik.
Gyvenime yra daug sfer, kur mogaus elgesys visikai reglamentuotas ir k
rybins saviraikos labai maai, pvz., orkestre ar monj. Danai reikia stengtis
imokti diaugtis ikiais, o ne tik ireikti save. Atsakomyb ir hierarchija yra
vertybmis pagrsto elgesio pagrindas - autoritetai kaip vertybi atstovai gali
padti mogui sukurti kak didesnio u save.
95

4.1. Pedagogas, bausm ir paskatinimas


Paauglys daniau prietarauja, negu sutinka: A padarysiu taip, net jeigu to nori
mano tvai". Yra ir toki, kurie neprietarauja ir net neturi savo nuomons. Tai
daug rimtesnis sutrikimas. Kai vaikas dar maas, jam atrodo, kad sakyti newir
bti asmenybe yra vienas ir tas pats. Kodl paaugliai taip gina savo nuomon?
Todl, kad nra ja garantuoti.
Pasiprieinimo iaugimas paauglystje labai panaus t vystymosi etap,
kai dviej met vaikas ima sakyti tvams ne". Pabandykite prisiminti, kaip
pirm kart pradjome prieintis. sivaizduokite - tai js maytis ir gerutis
gyvenate ir diaugiats, suaugusieji u jus visk sprendia, ir visi laimingi.
Diaukis ir neturk rpesi! Bet atsiranda kakoks keistas jausmas, kad ga
lima gyventi kitaip, imate jausti tarsi i js tikimasi, kad judtumte priek.
Tvai kur kas lengviau pakelt vaik prietaravimus, jei suprast, kokio vyri
kumo reikia norint prietarauti.
Bet jei tvai suteikia daugiau teisi, ne visi paaugliai tampa laimingi, nes ne
moka priimti savo sprendim. Tik praddamas tvirtinti savo a", mogus ino,
ko nenori, bet neino, ko nori, todl paaugliai gali imti elgtis dar blogiau, kad
gal gale tvai teises i j atimt.
Kokie bna prietaravimai? Vis pirma paaugliai labai prietarauja, kai kas nors
kiasi j gyvenim. Aiku, yra toki moni, kurie vienas nuo kito nieko nesle
pia. Bet tiems, kuri energijos lygis auktas, kurie nuolat keiiasi, toks visiko
bendrumo bdas nra priimtinas. Kuo labiau tvai vertina savo privatum, tuo
maiau jiems baisus vaiko privatumo poreikis.Vaikas, i kurio atimtas privatu
mas, usiskls, o jei tvai visai nepaisys rib, taps net atsiribojusiu.

O mano tvai daniausiai taip kiasi mano gyvenim, lyg nort patys
j gyventi u mane... rpinasiwtaip jie sako,
. Tai kokio do jie ne
leidia man diaugtis gyvenimu, jei taip myli, noriu auskaro lieuvy ir ne
leidia..! Juk man ne 10 met. Jie net dur man kambary nereng, turiu
tenkintis uuolaida, kaip kvaila, jokio privatumo... baisu..."
Tuo tarpu vaikas, kuris jauia, kad yra gerbiamas, netrok privatumo taip sti
priai. Daug tv klausia: K daryti, kai vaikas kak slepia?" Nereikia nipinti.
Reikia paprasiausiai atvirai jam pasakyti, kas jus neramina jo elgesyje ir pasi
lyti jam savo meil ir pagalb.

96

Kita vertus, ar kartais vaikas prietaravimais nekovoja prie labai didelius


apribojimus? I ties daugelis vaik pervertina suaugusius ir nori bti juos
panas. Bet suaugusieji danai ustringa ties nepriklausomybs pasireikimo
smulkmenomis - ukuosena, klausoma muzika.
Mano snus- visika mano prieingyb. Kadangi tvas -susmirds hipis, jis
yra normalus, pozityvus, tvarkingas, kiekvien vakar skalbia balt apykakl.
Kita vertus- man k nors suprasti yra gerai, o jam knygos yra visikas mlas."
Paaugliui bandant atsiskirti, problemos gali ikilti tiek jam, tiek tvams, todl
mokytojams ir psichologams svarbu nepriimti nei paauglio, nei jo tv puss.
Drebanti dukra pasakoja, kokia baisi, kontroliuojanti, agresyvi jos motina.
Ieidama i nam su natom ji bijo prasitarti, kad jau senokai neina muzi
kos mokykl. Mokytoja ujauia varg mergait, ujam agresyvios mamos.
Atjusi pasitarti mama - neki, geraird moteris - skundiasi mimoziku
dukros jautrumu, nuo kurio kenia visa triukmingai bendraujanti eima.

Bet va neseniai turjau prog sitikinti, kad ne tik tvai isilieja ant mans,
bet ir a ant j. Kai draugavau su mylimu vaikinu jauiausi daug laimin
gesn. O va kai isiskyrm, tai nemaai neigiam emocij ant tv ilieju...
inau, kad reikia stengtis susilaikyt, bet esu labai emocionalus mogus, todl
gan sunku tvardytis. O ir tvam pykio prieasties pasakyt negaliu, nes jie
tiesiog numot ranka ir pasakyt, kad ia tik vaikikos problemos."
Paauglystje labai irykja kai kuri vaik polinkis kovoti dl valdios. Kai t
vai link nuolat jga versti vaik paklusti, is pajunta, kad, pakluss reikala
vimams, gali visikai prarasti ir taip palaut savo verts jausm.
Atsinekinjimas - vienintelis mano gyvenime dalykas, kuris man leidia
reikti savo nuomon..."
Tokiu bdu formuojasi suvaryta asmenyb. Kai motina dukrai silo neval
gyti saldumyn, ji valgo j tik daugiau, bet i karto nustoja valgyti, kai paaikja,
kad ir draug j nevalgo. Bendraudami su paaugliais labai atsargiai pertraukinkite, patarinkite ar vertinkite. Daugelis puikiai atpasta bandymus padaryti
jiems tak ar pakeisti j elges. Miuose paauglys gyja nauj jgos gdi, o
97

neparods jgos ima jaustis


bevertis ir pats provokuoja
susikirtimus. Beje, kartais
kova dl valdios tampa pa
nai dmesio trokim. Ar
vaikas reikalauja dmesio,
ar demonstruoja jg, ga
lime suprasti i elgesio, kai
praoma pasitaisyti. Nor
damas daugiau dmesio pa
auglys nustos blogai elgtis.
Kai tik mes impulsyviai
reaguojame tai, k vaikas
daro, galime bti tikri, kad
darome tai, ko is nori. Nors
jis pats to gali ir nesuvokti, jis skmingai traukia mus kov dl valdios. Bet kai
vaikai pajunta, kad pasiprieinimo prieastys ir teiss buvo suprastos ir vertin
tos, niekas nebeprimetama, jie nusileidia.

Mano tvas verslininkas - pedantas ir udaras mogus. I mans norjo


igrti tai, ko a nebiau sugebjus. Jis mane vert mokytis tai, ko a iki
iol nesuprantu - tai matematika, chemija ir fizika. Tuomet a usispyriau
ir visk pradjau daryti atvirkiai, nei jis liepdavo. Visikai uleidau moks
lus, pradjau praleidint pamokas. Rengdavausi kaip jam nepatikdavo, kad
ir priekaitaudavo prisiaugindavau nagus ir daydavau plaukus. Bijodavau
jo, nes elgdavosi kaip psichikai nesveikas-susinervins dauydavo daiktus ir
garsiai alsuodavo, bet, kai udraud turti draug, idrsau jam pasiprieint
ir ieiti gyventi pas mam. Dabar gyvenu su 5lt kienj, kai pas tv buvau
pertekus pinigais. Bet esu laimingesn. Kad ir sunku pasivyt, bet mokausi
i paskutini jg, stengiuosi. Mama leidia mylti draug ir bti mylimai.
Diaugiuos gyvenimu, eidama gatve iuo metu diaugiuos. inau, kad t
vas mane myli, bet tvirtai inau, kad jis kaltas, kad taip padariau. Per daug
mane traumavo.
inoma, kuo blogesn paauglio patirtis ir kuo menkesni socialiniai sugebjimai,
tuo maiau jis turi turti laisvs. Jis privalo pripainti, kad, kas galima kitam,
jam ne. Vienaip reikt elgtis su paaugliu, kuris gerai sutaria su bendraamiais

ir yra ragavs alkoholio kartu su tvais, kitaip su paaugliu, kuris alia draug
labai sitemps, stengiasi nuo j niekur neatsilikti, o alkoholis jam visada buvo
draudiamas, kadangi jo giminje prasigr ne vienas mogus.
Baim prarasti savs vert ir polinkis priearauti bet kokia kaina bdingas
daugeliui suaugusij, ypa vyr. Dalis mokytoj irgi turi i savyb - jie yra
grieti ir mokiniai j klauso, bet nukenia artimesni santykiai su mokiniais.
Galima vis energij skirti tylai ir tvarkai palaikyti, o galima - mokiniams sudo
minti. Galima ir ne taip stipriai siekti tvarkos, bet leisti vaikams ireikti save.
Bausm ateina i autokratins sistemos, kurioje autoritetingas mogus, uimda
mas dominuojani padt, turjo privilegij skirti apdovanojimus ir bausmes.
Pastaruoju metu socialin struktra pasikeit, vaikas um toki pat socialin
padt kaip ir suaugusieji.
Aukljimas muant, rkiant - tai prisipainimas, kad suaugusysis, tur
damas visas priemones, yra toks bejgikas, kad nusileido emiausi mo
ni sveikos lyg. Gaila, kad danai tvai nesupranta, kaip svarbu laiku pasakyti
vaikui: Atleisk." mons kartais nustoja valdytis. Suaugusieji danai nesuvokia,
kaip jie patys grubiai elgiasi su vaikais net dl smulkmen. Vienas vaikas, kurio
oficiantas restorane mandagiai paklaus, k jis nori usisakyti, pasak: Jis mano,
kad a tikras".
Mama kiasi mano gyvenim. Sakau: Einu pasivaikiot O ji: Su kuo?
Kada gri? irk, neprisigerk!" Mintyse galvoju: negi a kiekvien dien
geriu, rkau, vartoju k nors?"
Kokie nevyk baudimo bdai pasitaiko daniausiai? Labai paplits elgesio tipas
yra kyrus raginimas. Svarbu inoti, kad po daugiau kaip dviej pastab vaikas
jau negirdi. Todl geriau taikyti tvirtus, bet pagarbius metodus. Bausdami atal
mes danai prarandame daugiau, negu gyjame, pvz., drovus vaikas ima jaustis
nevykliu. Vaikui nereikia dar kart demonstruoti, kad stipresni gali skriausti
silpnuosius. Neretai noras dirbti pradingsta, nes suaugusieji link per daug kitis
ir kritikuoti vaik atlikt darb. Kolektyvin bausm turi dar daugiau neigiam
padarini - nekalti mokiniai pasipiktina: Kam laikytis taisykli, jei vis tiek bsi
nubaustas?", kaltieji diaugiasi, kad j nepagavo. Taip pat destruktyviai veikia
pykio ir meils kaitaliojimas, kai po subarimo vaikas apkabinamas, jo atsipra
oma. Vaikai pranta neklausyti ir tuoj pat atsiprayti. Taip vaik elgesys tampa
chaotikas. Labai alingas ir kalbjimas apie vaik jam girdint - neigiami tv
pasisakymai atima vilt ir nor pasikeisti.
99

Mano motina juokiasi su draugmis, kaip a nujau pas mergin gimta


dien, bet taip ir neidrsau paskambinti duris. Mama pasitikt nemanoma,
draugms papasakos, o dar pagrasina, /cad afrms kienpinigius ir lauk ne
ileis.... Dar sako: Kam mums tavs reikjo". Tada verkti norisi."
Nenor paklusti sukelia grietas balsas ir skubus reikalavimas. Kai kurie
mokytojai elgiasi kaip serantai berdami sakymus. Usirayk pavard ant
savo darbo"; irk savo ssiuvin", ispjauk gum". Tipika vaik reakcija:
A tau ne vergas"; padarysiu taip, bet ltai". Taip pat vaikui nemalonu, kai jis
veriamas skubiai mesti savo usimim. Ar danai igirsime suaugusiuosius
sakant: A suprantu, kad pertraukiu tave. A suprantu, kad tu nenori, bet gal
padtum?" Nenor paklusti sukelia ir nepagrsti reikalavimai, tokie kaip kas
dien valyti dulkes.
Labiausiai vaik eidia eminimas: Reikia bti visikai kvailam, kad atiduo
tum darb, neuras pavards". Vaikai galvoja: Jauiuosi paem intaN eken
iu tavs"; Kokia a kvaila". Kita bausms forma - gsdinimas. Mokytojas: Taip
dirbdami niekada nesugebsite rasti darbo". Vaikai: A negabus"; I mokymosi
vis tiek jokios naudos". Kritika, bandanti sukelti kalt, irgi nepaskatins bendra
darbiavimo. Mokytojas: Per jus, vaikai, kiekvien vakar namo grtu skaudan
ia galva". Vaikai: Noriau bti kuo toliau nuo ia, man nereikia ito vargo".
Vaikui labai skaudu, kai jis nuvertinamas lyginant su kitais. Mokytojas: Tavo
sesuo geriau moksi". Vaikas: Nekeniu sesers"; A niekada nebsiu tokia gera
kaip sesuo". Informacija turi atitikti ami. Jei sakote paaugliui tai, k jis jau ino,
parodo, kad laikote j neimanliu ir j eidia: Chemik: Nu, lliukai, prade
dam. " Balso tonas lygiai tiek pat svarbus kaip ir odiai.
Bendradarbiauti - tai dirbti kartu, norint pasiekti bendr tiksl ar rezultat.
Vaikas nesirpins monmis, jei vaikystje nepatyr rpesio. Deja, asocials
vaikai neino, k reikia rpestis ir pagarba. Jei vaikas jauiasi vienias ir isi
gands, supranta, kad negali vykdyti despotik suaugusij reikalavim, jis
neturs nei energijos, nei noro rpintis kitais.
Paauglystje jauiausi baisiai. Dabar suprantu, kad tai buvo tikra depresija.
Tvai sutar blogai, bet tvas, bijodamas mamos, vis pykt liejo ant mans.
Beveik neturjau draug. Tvai mane nuolat vert rpintis jaunesniu broliu,
bet man buvo taip sunku, kad brolio a nemgau ir nenorjau su juo bti."

100

A visuomet turiu prie tv prisitaikyt. O kur ioj istorijoj mano gyvenimas,


mano planai? Negaliu atsakyti. Buvo situacija: su vaikinu nesimatm gal por
savaii ir susitarm susitikti. Jis pas mane atvaiavo autobusu (gyveno u
miesto rib), a jau buvau beeinanti pro duris ir gro mama. Susitikti mums
taip ir nepavyko, nes turjome ivaiuoti kaim... Nesvarbu jai buvo niekas,
pasakojau, kokia situacija, ir vis tiek.... tai buvo tarsi smgis pairdius, tiek
man, tiek mano vaikinui. Kaime nekilo rankos k nors dirbti.
Kita vertus, jei mes sumainame reikalavimus, atimame i vaik galimyb
prisidti. Niekada nedarykime to, k jis gali pats. Tokiu bdu demonstruojame
savo virenyb ir j nuvertiname.
Kiekvienais metais atsilikusiam Pranui vis sunkiau mokytis. I mokyklos j
paima teta. Ji kartu su juo ir pamokas ruoia. Ji nemoka jo suvaldyti, tingi su
juo usiimti ir jis daro k nori. Danai nenori eiti sporto usimimus, teta
motinai skambina ir veda j i proto, nes sako: Kam jis ten eina, vis tiek i jo
nieko nebus. Bet jei jo nieko nemokysi, tai bus dar vienas ilaikytinis iki gyvos
galvos. Teta su vyru tarsi normals mons, bet j sns - visikai degrada
v, vienas - bedarbis, alkoholikas, o kitas - bomas, pernai vos nesupuvo
gatvje. Ir ta moteris turi kakok sugebjim tokius degradus gaminti.

4.2. Valdymo ir palaikymo svertai


Maesni mokiniai labai mielai priima pareigas ir nereikalauja teisi, po to vis
kas apsiveria auktyn kojom. Ms kultroje nra aiki taisykli, kokios pa
augli, kaip bsim suaugusij, pareigos. Akivaizdu, kad mogus turi turti
vienodai teisi ir pareig. Daugelis paaugli mato savo galimybes tarsi per
roinius akinius ir laukia, kad norai isipildyt be pastang. inoma, optimiz
mas labai sustiprina mog, bet gali sutrukdyti siekti tiksl. Kita vertus, nema
ai daliai paaugli ateitis atrodo neapibrta, nekontroliuojama, bauginanti.
Tai gali labai supaprastinti pasaulio matym, pvz., saugumo ketinama siekti
tik materialiai. Su visika laisve paauglys negalt susitvarkyti ir dl kit prie
asi. Kadangi jam sunku daryti gyvenimo sprendimus, jis danai jauiasi
menkavertis, o padars klaid, jauia didesn nei vertt kalt. Todl bandant
surasti pusiausvyr tarp asmenini ir bendr interes, kuriant savo ateit, su
augusij pagalba ypa reikalinga.
101

Kaip koreguoti paaugli elges? Esminiai aukljimo principai maai susij su


amiumi, jei tvai susitvark su vaikais, susitvarkys ir su paaugliais. Gera baus
m yra tokia, kuri vaikui padeda augti. Daug svarbiau padti vaikui supras
ti klaid, negu bausti. Kalbant apie bausmes gerai inomas logini padarini
metodas. Kas nutikt, jei vaikas pramiegot pamokas? Jis turt nemalonum.
Gaila, kad pramiegojai", - verta pasakyti su uuojauta, nebarant, bet nuoir
diai nesirpinti jo adinimu. Mes turime savs paklausti: Kas atsitikt, jei a
nesikiiau?" Jei vaikas nevalgo su visais, nereikia bgti ruoti kito patiekalo; ne
atlikti nam darbai supykdo mokytoj, sugadinti daiktai neatkuriami; jei vaikas
nevalo dant, dantys genda.
Svarbu aptarti ne tik bausmes, bet ir paskatinimus. Bet jie gali ne tik padti,
bet ir pakenkti bendradarbiavimui. Mokslininkai tyrinjo, ar piniginiai paska
tinimai yra efektyvus bdas paveikti vaiko mokymsi. Tyrimai atskleid, kad
apdovanojimai u paymius padeda tik trumpam, geri mokiniai ir taip mokosi
gerai, o blogiems nepaaikja, kaip geriau mokytis.
Kai vertiname vaikus girdami, danai jie jauiasi nejaukiai, ir nesidiaugia
pagyrimu. Kartais jie tyia blogai elgiasi, jog rodyt, kad klystame. Tokie pa
gyrimai, kaip Tu esi auni, nuostabi", nekelia pasitikjimo. Atvirkiai, jie tarsi
primena, kada buvo pasielg
ta negerai. Norint pagirti
vaik, reikia giriam dalyk
apibdinti su visomis smul
kmenomis. Labai jau lengva
pasakyti: Tu gera mergait".
Daug sudtingiau pasakyti:
Puiku, kad susikaupei dirb
dama, nesustojai, kol nepa
baigei". Kad taip pagirtume,
turime i tikrj atkreipti
vaik dmes.
Neverta girti vieno mo
kinio, net jei jis jums labai
patinka, kitiems girdint, ka^

dangi likusieji gali imti jo

nemgti. Jei kas nors girdi,


geriausia objektyviai ivar102

dyti, k jis padar. Tu taip isamiai apraei senelio k, kad a beveik matau j
prie akis". O apie savo jausmus pasakykite asmenikai.
Bet didiausia paskatinim ala - prie j priprats vaikas gali pradti manyti,
kad negiriamas jis tampa bevertis, gali atsirasti narcizmo problem. Pasiduo
dami perdtiems vaiko dmesio reikalavimams stipriname klaiding suvokim,
kad toks bdas jam pads sukurti troktam priklausymo jausm. Geriau juo
pasidiaugti: A diaugiuosi, kad tu tai gali, vertinu tai, k tu padarei". Koks
dmesys perdtas, o koks ne, matome i savo ir i kito emocins reakcijos. Ka
dangi du mons bendrauja, veikiami pasmons, kai persistengiame, paprastai
jauiams isek.
Vaiko apdovanojimas u ger elges yra toks pat alingas kaip ir bausm. i
taip rodoma nepagarba. Lygiaveriai asmenys, kuriems bdinga tarpusavio pa
garba, darb atlieka dl to, kad kartu su kitais nusprend, jog jis reikalingas.
Kodl vaikui reikt mokti u pagalb namuose? Jis ia gyvena, maitinasi, o
nordamas bti lygus turt dalytis ir visais vargais. Pvz., mogus neiuklina
tokioje erdvje, kuri nuo jo priklauso ir kuri jis laiko sava: savo kieme, laiptin
je, savo kambaryje. Jei vaikas tvarko tik savo kambar, reikia jis mano, kad na
mai ne jo, o tv ir kad niekas nuo jo nepriklauso.Vaikui nereikia dovanos, kad
jis bt geras. Paprastai jis nori bti geras. Mes apdovanojame menkesnius
u save u paslaugas ir gerus darbus. Malonus vaiko elgesys atsiranda i noro
priklausyti, naudingai prisidti. O tai vaiko lepinimas gali baigtis blogai, pvz.,
jei nebus atlyginta, kodl paauglys, gavs teises, turi laikytis eismo taisykli?
Svarbus aukljimo principas - tvirtumas. Nereikia pykti, svarbu uimti tam
tikr padt ir laikytis sprendimo. Vaikai, o tuo labiau paaugliai, leist bandyti
ribas. I pradi vaikas prieinasi, bet jei tvai nenusileidia, sigali tvarka.
Moiut skundiasiy kad ank reikalauja pinig. I pradi, kai ank ko
nors praoy moiut atsisako, bet po kurio laiko susigraudina, j ima grauti
siny kad per maai materialiai padjo savo vaikams ir ji duoda pinig.
Kit kart ank jau ne prao, o reikalauja.
Kartais sunku suvokti skirtum tarp tvirtumo ir dominavimo. eimyniniai
barniai kelionse - prastas reginys. Bet galima j ivengti. Prie ivykdama i
nam, eima turi apsisprsti, kur eis, kiek pinig ileis pramogoms, ir laikytis
sprendimo. Draudimai saugumo sumetimais taip pat turi bti inomi i anksto.
Pastovs tv priminimai situacij komplikuoja. Kartais pakanka tvirto vilgs

103

nio, rodanio ryt, vaikas jauia, kad tvas vykdys sprendim, kas bebt. Be
abejo, po to reikia duoti galimyb vaikui pasitaisyti. Vaikas, augintas be rib, gali
turti nema problem uaugs:

Kaip imokti gerbti kit mog ir rasti stabdius? Zinai, kas man padt?
Jei gerasis mogus pastatyt mane viet: Jei dar taip padarysi- a tave me
siu". Su draugu, kur a okdinau kaip norjau, nutiko toks vykis. A turjau
telefon, kuris isijungdavo tik udarius dangtel. Mes susipykom, a padjau
ragel ir pasiuniau j. Kit dien jis man neskambina. A paskambinu, o jis
sako: inai, a po vakarykio pokalbio nusprendiau, gal utenka" T pa
i minut pradjau j gerbti: Jzus Marija, atleisk!" Po puss dienos atleido.
Jei man parodyt viet, a ir sdiau savo vietoje, ir biau gera."

Bet vertingiausia, k gali pasilyti tvai, yra j dmesys. Geriausia pripra


tinti vaik prie darbo dirbant su juo dviese. Labai svarbu, kad jis jaustsi
vertingas ir lygiavertis su kitais, turintis balso teis, aktyviai dalyvaujantis
sprendiant. Paauglys turi jausti, kad darbas - tai meils aplinkiniams iraika ir
jo paties savigarba. Atsakomyb atsiranda ne paklusimo bdu, o kai mogus jau
ia, kad jis reikalingas aplinkiniams. Todl svarbu sukurti tarpusavio pagalbos
atmosfer. Vaikas atsakingas, jei suaugusieji su juo atsakingi. Juk esama eim,
kuriose nereikia vaik nei raginti mokytis, nei raginti tvarkytis.
Geros manieros - akivaizdus gerovs poymis. Kai mons geri ir rpestin
gi, kai gyvenimas prasmingas ir nukreiptas ateit, vaikai patys perima btinas
taisykles, kaip harmoningai egzistuoti su kitais monmis. Svarbu ir tai, kad pa
auglys suprast, jog daug darbo daroma dl mogaus savirealizacijos, o ne dl
pinig. Reikia bti labai reikliems, kai vaikai dirba siekdami savo tiksl, kad jie
suprast, jog veikla padeda gyvendinti norus.
Jei vaikas elgiasi blogai, nereikia atsakyti tokiu paiu blogiu. Kai jis elgia
si grubiai, geriausia, k gali padaryti suaug, kantriai sureaguoti ir paaikinti,
kaip jo elgesys veikia kitus. Jei vaikas praosi" bausms, j reikia sustabdyti ir
perorientuoti. Kai vaikas maas, jis pats isigands savo nebrandumo ir primi
tyvumo. Todl jam didiausia paguoda - parodyti, kad jis kada nors uaugs ir
piktam vaikui gals parodyti geranorikum ir uuojaut. Kartais vaikas elgiasi
blogai, bet i ties labai nori bti mylimas. Beje taip pat elgiasi ir suaugusieji: vy
ras, kuriam svarbiausia monos meil, priekaitauja jai grus keliom minutm
vliau, bet nepasako, kaip jam stipriai jos reikia. Svarbu vaikui parodyti, kad bti

104

suaugusiu domu, kad tai reikia bti geram, protingam, suprantaniam, mokti
pasielgti sunkiose situacijose. Vienatv padeda vaikui suprasti, kad jis nori ben
dravimo, nes kai jis izoliuotas, pasidaro lidna.
Galima pateikti toki universali daugelio problem sprendimo schem:
- siklausyti vaik jausmus ir poreikius: Pvz.yPastebjau, kad per klass dis
kusijas pertraukinjate vieni kitus, noriau suinoti, k manote
- Vaikai: Kartais a pertraukiu, nes bijau, kad umirtu, k noriu pasakyti.
Man labai nepatinka, kai kas nors sako, kad tai, k a pasakiau, kvaila, nieko
nebesinori sakyti1.
- Susumuoti j poirius: Vadinasi, js pertraukiate, kadangi bijote umirti,
k sugalvojote.
- Ireikti savo poreikius: Man ir daugeliui js nortsi, kad ms nepertraukint.
- Pakviesti vaikus kartu su jumis pasukti galv dl sprendim. Nevertinant
urayti visus pasilymus: pvz., jei bijai, kad pamirti mint, urayk j.
- Po to galima nusprsti, kurias idjas ketiname naudoti ir kaip jas galima
gyvendinti.
- Net nebandykite sprsti problem susijaudin. Svarbiausia - iklausyti vai
kus. Apie savo jausmus kalbkite trumpiau. Nesilykite sprendim pirmiau
sia pats. Kartais vieno bandymo problemai isprsti gali bti per maai, o
kartais jos isisprendia greiiau. Kai situacija labai sudtinga, verta imtis
netipik jim, pvz., parayti vaikui laik.
Be abejo, ie pavyzdiai ir pasilymai atrodo dirbtinoki ir juos nelengva pritaikyti
praktikoje, kai uvaldo negeri jausmai. Geriausia, jei tokios bendravimo taisykls
tapt tiesog proiu, kaip prasta alia mokini nesikeikti.

4.3. Pykio valdymas


Umausiu iukli kibir ant galvos ir pro duris imesiu
(vokiei kalbos mokytoja)
Teko skaityti straipsn Mokykla - pykio namai. I ties mokykloje konflikt
labai daug. Taip yra todl, kad daug pykio mokiniai atsinea jau i nam, o mo
kytojai pervargsta nuo nelengvo darbo. Kita vertus, akivaizdu, kad vieni mons
105

su konfliktais susitvarko geriau, kiti - blogiau. Psichologija yra daug nuveikusi


konflikt valdymo srityje, bet i ties tik vienas kitas konfliktus linkusi mo
ni imoko juos valdyti. Konfliktai su mokiniais kiek kitokie negu suaugusij
tarpusavio konfliktai, ia daug k lemia hierarchija. Pas psichlog vaik atveds
tvas nesupranta, kad tai, koks vaikas yra dabar, yra bendras eimos atmosferos
rezultatas, ir jei eimoje niekas nesikeis, vaikas irgi negals pasikeisti, o moky
toja, atvedusi mokin pas psicholog, tarsi ireikia visuomens nuomon, kad
stipresnis ir vyresnis visada yra teisus.
Koks bebt konfliktas, norint imokti elgtis tokiose situacijose svarbu i
mokti painti ir valdyti savo pykt. Juk kaltinimai ir pretenzijos sumaina savi
garb ir lengvai suadina emocijas. Danai pyktis tampa nevaldomas dl to, kad
ilg laik buvo slopinamas.
Kodl pyktis slopinamas? Daniausia prieastis ta, kad jo parodymas per
brangiai kainuot. Bet yra ir kit prieasi, tarkim, ms katalikika kultra
labai palaiko gerum ir pasiaukojim. Apie blogus pykio slopinimo padari
nius ino ir medikai, ir psichologai. Daugelis moni yra patyr fizinio sunku
mo visame kne, didels vidins tampos pojt, kai dl tam tikr prieasi
reikjo ugniauti pykt.
Kai besiveriantis pyktis tarsi nurijamas, jis lieka kne sukeldamas jame di
desnius ar maesnius pakitimus. Anksiau ar vliau atsiranda negalavimai: gal
vos skausmai, spaudimas krtinje, opalig, dusulio priepuoliai. Rpindamiesi
savimi turime stebti, kad kuo maiau likt ugniauto, nesuprasto, nepripain
to, neireikto pykio. Jei mogui negalima ireikti savo pykio, jis pradeda pro
jektuoti pykt aplink, tokiam mogui gali pradti atrodyti, kad pykstama ant
jo, jis gali imti vengti aplinkini. Kiti mons nukreip pykt aplink, sileidia
j save: kaltina tik save, jauiasi blogesni u kitus, o tai labai sekina. Pykt galima
sukaupti ilgai ignoruojant tai, kas nepatinka, kol staiga jis sprogs dl neesmins
smulkmenos ir bus vlu iekoti, kas gi buvo ne taip.
Pykio prieastys yra ne ydingoje mogaus prigimtyje, o aplinkoje, nesu
daranioje slyg patenkinti tam tikrus poreikius. Pats savaime pyktis yra na
tralus jausmas, tik gali bti ireikiamas netinkamais bdais. Pagalvokite, k
gera jums duoda pyktis. Prisiminkite, kiek energijos turi is jausmas, kiek jis
suteikia jg.
Kitas kratutinumas - polinkis per daug reikti pykt. Daugeliui atrodo, kad
danai reikti pykt yra normalu ir bgant laikui pyktis tampa kasdienybe. Bet
visgi pikti mons yra nelaimingi, nes pyktis griauna intymius ryius, tokie mo
ns negauna paramos, kai jos reikia, jauiasi izoliuoti. Uuot igyven sudtin
gesnius jausmus, pykdami mes tampame vis grubesni, kovojame, o ne spren
diame tikrj problem.
106

Vien kart snnas susipyko su drauge, pam j u plauk ir m kratyti.


iaip ne taip atpliau, tai ji niekur neina, stovi. A sakau: Tai tu eik, tu
nebk". Ir kuo baigsi? Kit dien draug vl atvaiavo. T nakt, kai j u
plauk patamp, snnui buvo taip negera, kad jis nukirpo savo plaukus, su
djo vok ir jai atidav. O paskui beliko plikai nusiskusti, juk nusikarp bet
kaip. O kai jis plikai nusikirpo, iriu- kas ia per randas? O jis sako: Ai,
ia susimum, djausi auktielninkas sekcij.
Kaip nekaltinti? Ne taip danai galima bti spontanikam, pvz., su pacientu, mo
kiniu. Svarbiausia - imokti atpainti pykt, kol jis dar valdomas. Mes galime
valdyti tik tuos jausmus, kuriuos sismoniname.
Matau, kaip mano dukra neasi valgyti lov. Jauiu kaip imu tankiau kv
puoti. Galiu apsisprsti, ar sudrausti, nekreipti dmesio, ar sugdinti, pasaky
ti, k jauiu, ar paprayti pabaigti.

Bet susivaldyti daniau neieina: kit kart taip degu, inau, kad reikjo
neisiokti, bet kakoks velnias kirba viduj. Dukra nuved mane kin resto
ran, niekad iki iol nebuvau. Atne sriub, atsipraant vmal, msa buvo
tokia atri, kad irgi negaljau valgyti, usisakiau vitienos, man atne toki
pliurz, vien tik pasiirjus bloga, jauiu - daugiau nebegaliu. Ir man nea
vis nauj patiekal, ir vienas blogiau u kit. Mane daved- kakoks siau
bas! Ten tai pratrkau visai, sakau: Tai k, js i mans tyiojats
Jeigu pyktis jau kilo, svarbu j pripainti ir iekoti netiesiogini bd jam ireik
ti. Pavyzdiui, galime sau mintyse pasakyti, visk, k nemalonaus galvojame apie
supykdius mog. Labai padeda humoras - pabandykite sivaizduoti skriau
dik kvailoje, juokingoje situacijoje. Galima pasidalinti savo nepasitenkinimu
su kitu mogumi, kuris jus iklausys ir supras, energija bus ilieta, o santykiai
nenukents. Bet kai pyktis stiprus ir k nors sprsti btina tuoj pat, padti gali tik
oko terapija", reikia sugebti sukaupti paskutinius valios likuius ir nors trum
pam atitraukti savo dmes - ieiti pasivaikioti, paskambinti draugui - kuo
stipresnis dirgiklis, tuo didesn tikimyb, kad jis jus atitrauks.
Tvarkytis su pykiu gali padti vaizduot. sivaizduokite savo viduje, krti
ns lygyje galing pres, kuris juda i viraus emyn nuslopindamas atsiradusi
neigiam emocij ir su ja susijusi vidin tamp. Atliekant pratim svarbu pa
siekti aik fizinio sunkumo pojt, nuslopinanio ir tarsi istumianio emyn
nenorim emocij.

107

Prajus stipriai emocijai, visgi svarbu suprasti, kas gi i ties jus supykdo.
prasta manyti, kad jus supykdo koks nors iorinis vykis ar mogus. Beje, pyk
t kaip ir kitas emocijas sukuria js mstymas, prasm, kuri js suteikiate
tam vykiui. Verta pagalvoti, ar mogus, ant kurio pykstate, blogai pasielg ty
ia. Svarbu sugebti atsistoti kito viet ir suvokti prieastis, paskatinusias j
taip pasielgti. Kai vyras nenori padti monai, nes iri krepinio rungtynes, ji
nusprendia: Jis mans nemyli, jis visada daro tik savo, o vyras tuomet visai
nelinks pyktis, tiesiog nori pairti aidim. Danai pakanka tik keli taikli
klausim. Pabandykite vardyti, kaip jautsi ir k galvojo mogus, su kuriuo
paskutin kart susipykote. Imintingumas mones ilaisvina nuo didels dalies
pykio, bet padidina lidno realizmo doz. Bet kokia psichin tampa susijusi
su smons susiaurjimu, nes mogus susikaupia tik savo igyvenimus. Todl
tampa sumaja, jei vyksta decentracija, situacijos centras nuimamas nuo sa
vs ir perneamas kak kit. Pvz., pasiirima save i alies, arba pabandoma eiti kito kail. Sakykime jus kakas eid. Nesistenkite jga ibraukti to
mogaus i savo atminties, geriau maksimaliai j priartinkite. Eidami pamg
diokite eisen, pagalvokite apie gyvenimo situacij, apie tai, kaip tas asmuo
jauiasi su jumis.
Kita dana mstymo klaida supykus - perdjimas. Tai daniausiai nutinka,
kai esate pavarg, blogos nuotaikos, tuomet visa, kas bloga, padidja, o kas
gera, atrodo labai toli. Atrodo, kad kito mogaus blogo elgesio nebemanoma
pakelti. Nors i ties manoma, pvz., kalbinti besioiuojant vaik, palaukti
vluojanio draugo ir t. t. Bet taika santykiuose eimose labiausiai susijusi su
teigiamu bagau", kuo daugiau bendr ger potyri, tuo lengviau ivengti ar
suvaldyti konflikt.
Svarbu suprasti ir gilesnes konflikto prieastis: paprastai mons pyksta, kai
yra pasiksinama k nors reikminga. kokius svarbius dalykus ksinasi js
nemgiami mokiniai? Kokie konstruktyvs bdai t vertyb apginti? Kai pyktis
praeina, neskubkite atsipalaiduoti. Pirmiausia reikia pripainti, kad egzistuoja
problemos, nereikia j nuo savs ir kit slpti ir kaupti. Apie problemas pasaky
kite ramiai, aikiai, o ne emocionaliai, tada jas bus lengviau igirsti ir tai nebus
palaikyta blogos nuotaikos pasireikimu.
Kaip atrodo, kai konflikto metu mons pilsto ugn ibal"?
1. Bandoma iorikai nuslopinti nepasitenkinim. Tai daroma frustruojant
puolantj: Kai auki, man sunku kalbti" ,,/r vl tu apie tai usivedi" Baik
mane terorizuoti" ,yKas tau leido mane mokyti?" ,yReikal laikau baigtu'.Tai
veikia tik tol, kol spaudiate, bet prieasi nepaalina.. Jei sieidte ir pats
pradedate pulti, eminti skriaudj, is nesustos ir konfliktas stiprs.
108

2. Nesutikimas su kaltinimu, kai igirds priekait, mogus stengiasi j tuoj


pat atmesti: Yra ne taip" A ia nieko dtas" ir 1.1. Danas bdas - atsako
mybs permetimas: ia tavo problema", Niekas kitas nesiskund, visiems
gerai", O man irgi blogai, ne tik tau" Kaip toks elgesys veikia pretenzijas
reikiant mog? Usipuldamas jus mogus yra tvirtai sitikins, kad yra
teisus. I karto nesutikdamas su juo ir atmesdamas visas pretenzijas tik dar
labiau sustiprinate jo pykt.
3. Ignoravimas. Spontanikai kyla tokios mintys: Triukmauk, triukmauk, a
patylsiu". Tiktina, kad tokio mogaus pyktis tik stiprs, bet jis pasirinks
kitus, labiau netiesioginius bdus, kad padaryt jums nemalonum.
4. Uglostymas, vengimas: Tiek to, nesipykime", mginimas nueiti nuo te
mos: Pyktis kenkia groiui", I kur tu imokai atkaklumo?", Tu visai ne
turi jumoro jausmo", problemos nureikminimas: Na mes ia truput patriukmavom", Tik kart taip pasitaik", Toks gyvenimas". Bet proble
mos lieka, o kol vengiate, oponentas tik stiprja. Kodl mons leidiasi
eminami ir slopinami? Paprastai jie nori bti reikalingi ir mylimi; per
daug pasitiki besirpinaniais monmis; nori pasnausti ir pabti vaiku,
neprisiimti atsakomybs - bus k kaltinti, kai nepavyks; nori ivengti ne
malonum; bijo kerto.
5. Kompromisas - tai geriausia, bet pavirutinika strategija, nepanaikinanti
gilesni prieasi.

Moteris nuolat priekaitauja vyrui, kad savaitgalius jis praleidia vejybo


je, uuot buvs namie ar nujs su ja kultros renginius. Kompromisas:
susirauks vyras vien dien paaukoja monai, nors kultra jo nedomina.
Tikras sprendimas: mona suvokia, kad emocikai priklauso nuo vyro. Jei jai
pavykt rasti savo pomgi, kuriuose ji gali dalyvauti be vyro, bet tuo paiu
nuo jo nenutolt, laisvalaikiu ji jaustsi geriau. Gali bti, kad vyras j imt
labiau vertinti ir nort su ja bti.
K daryti, kai jus kaltina? Kai supyks mogus ateina su pretenzijomis, jis pir
miausia nori ilieti savo nepasitenkinim. Apimtas stipri emocij, jis menkai
tesuvokia, k jam sakote. Js nor pasisakyti toks mogus greiiau supras kaip
prietaravim. Todl i pradi geriau patylti, leisti kaltintojui isikalbti.
Tuomet pamatysite, kaip emocijos pamau atlgsta ir partnerio akyse atsi
randa klausimas - tai enklas, kad galima pradti dialog. Tarp ignoravimo

109

ir garo ileidimo" riba yra subtili: ignoruodami js nusukate vilgsn al, o


klausydami dmesingai irite mog ir bandote suprasti - kas gi vyko, ko tas
mogus nori.
Toliau vyksta nepasitenkinimo konkretizavimas. Paprastai kaltinimai bna
labai nekonkrets, pvz., kiek gali tstis visa ta netvarka?", reikia aikintis, koks
konkreiai poelgis ar vykis sukl nepasitenkinim.
Labai svarbu sutikti, kad priekaitai turi pagrind. Kai randate bd sutikti
su kaltinimu, js nuginkluojate mog ir is nebemeta m kit argument ir
agresijos rezervo. Nra btina meluoti, kad galvojate taip pat, bet sutikdamas jus
parodote, kad supratote nepasitenkinimo prieast.
Jei skmingai isiaikinote nepasitenkinimo dingst, sutikote su tuo, kad
mogus turi pagrind prietarauti, pastebsite, kad js prieininkas pasikeit nurimo, klausosi js kalbos, kai kurias frazes atsako taip". Reikia tik idstyti
savo nuomon ir rasti bendr sprendim. Savo nuomon idstykite kuo aikiau,
pabrdami, kaip tai subjektyvu. Verta pasakyti, kad kiekvienas i ms yra savi
tas, kad elgtis vienaip ar kitaip kartais pareigoja socialin padtis.
Kai usimezga ramus ir lygiavertis dialogas, rasti abiems priimtin spren
dim yra nesunku. Papraykite, kad partneris pasilyt savo variant. Net jei
abiems tinkamos ieities rasti nepavyko, isiskirsite su pagarba, nors ir konsta
tuosite, kad esate skirtingi.
Bet svarbiausia susipykus yra sugebti atleisti. Atleidimas - tai neigiam
jausm ir vertinim veikimas, bandant skriaudj bent i dalies pairti
su meile, uuojauta, pagarba. Tai - moralinio lygumo pasiekimas, tarpusavio
pasitikjimo atsinaujinimas. Umirimas - ne atleidimas, prisitaikymas - irgi
ne. Atleidimas nereikia saviapgauls: inau, kad su manimi pasielg blogai,
bet atleidiu." Tai reikia sugebti priimti t mog tok, koks jis yra, su jo
silpnybmis. Atleidimas reikalauja laiko. Skubti atleisti neverta. Svarbu yra
pats noras atleisti - galima pradti eiti atleidimo keliu. Atleidimas yra meils
forma, o meil visada keiia mones.
Kad galiau atleisti, turiu pasikeisti. Sutikti, kad kitas mogus nra atsa
kingas u mano gyvenim ir kanias, pats priimu t atsakomyb. Jei mes lau
kiame kito keitimosi, tuo paiu pripastame savo bejgikum ir priklausomyb
nuo jo, tai renkams kentjim. Skriaudikas mus sueid, dl jo mes ko nors
netekome, todl, kol aizdos neugijo, atleisti sunku. Svarbu priimti skriaud
kaip gyvenimo pamok, galimyb augti.
110

Tvas buvo nam siaubas. Mes visi jo bijojme, jam nebuvo galima paprie
tarauti. Paauglystje a miau jo neksti, atsiribojau, o ivyks i tv nam
grdavau pasisveiuoti labai retai. Tvas paseno, aprimo, bet dl savo elgesio
niekada neatsipra. A dar ilg laik sapnavau komarus ir bijojau pikt
moni. Pamau pradjau labiau pasitikti savimi, tapau piktesnis ir dabar
bijau jau labai retai. Tvo i viso nebebijau. Bet i ties jam atleidau tik tada,
kai paaugus snui pamaiau, kad kartais pats nesusivaldau ir kelis kartus
jam sudaviau.
Kaip itarti atsipraau? mons varosi dl padaryt klaid ir atsipraydami el
giasi pernelyg santriai. Paprastai auka nori matyti, kad i ties blogai jautiesi
dl to, k padarei. Jei pamatys, kad esate kalti ir gailits, daugelis moni atleis
jums. Paprastai po atsipraym turi sekti atlygnimas u padarytus nuostolius, o
svarbiausia klaidos daugiau nebekartoti. Tai, k suaugusieji laiko geru elgesiu,
ne visada vaikai laiko irgi geru. Svarbu ne gyventi su kalte, o atsiprayti. Galite
pasakyti, kad nesijauiate blogai padar, bet gailits, kad skaudinote.

4.4. Nematomas eimos poveikis vaiko mokymuisi


Vaiko poir moksl lemia ne tik tv paskatinimai. N kiek ne maiau, o gal
net daugiau prieasi slypi netiesioginiame eimos poveikyje. Juk puikiai i
noma, kad daugelyje ger eim vaikai savaime mokosi gerai, tvams nededant
joki pastang. Kokios tos netiesiogins prieastys?
1. Labai akivaizdus vaiko savarankikum ir vystymsi trikdantis veiksnys - hipergloba. Alergija, gimti defektai, ilgai laukto vaiko gimimas, pagranduko vai
dmuo veria tvus pasivsti ataloms. I pradi is ryys abiem pusm yra
naudingas. Bet ilgainiui tvai pavargsta nuo atsidavimo ir mato, kad vaikas tapo
nebesuvaldomas, kaprizingas, egocentrikas, motina, apribojusi savo gyvenim,
ima suvokti, kad prarado daug potenciali galimybi tobulti.
Tvai tyls pas mane, kai balkon per mano kambar nori ueiti, turi lei
dimo atsiklausti, tegul ino savo viet. A juos iaukljau nuo maens. Jau
keturi met supratau, kad jie mans jau neiaukls, tai man teks juos aukl
ti. Jei neiauklsiu, bus blogai. Tai ir usiauginau. Dar keturi met, kai jie
labai blogai elgdavosi, sakydavau: Atsipraau, kad gimiau\ Tada jie velns
bdavo vis mnes.

111

Kai gim vaikas, a vis laik sitempusi. A noriu bti pati geriausia mama,
neleidiu irti televizoriaus - kenkia akims, vis galvoju - ar ia valgyt duo
ti, ar ia paaisti, ar ia knyg paskaityti? Man atrodo, kad a kiekvien aki
mirk turiu jam padti, ia padti kasti, dar ten kak parodyti, dar pasupti,
jeigu stovi - gal jam jau nuobodu? Ieinam lauk, kur yra bendraami ir
man labai ird skauda, kai vaikas kako nepadaro. Jis neka maiau negu
kiti, tik pagalius tampo, akmenis neioja. Kitos mamos, matyt, galvoja, kad
jis nenormalus. "

2. Bene stipriausias nematomas eimos poveikis vaiko mokymuisi perduodamas


per pamgdiojim - imitacij.
Vaikai gali pradti blogai mokytis, jei susitapatina su neigiamu tv modeliu,
ir gerai - jei su teigiamu. Kaip modeliuojamas poiris moksl? Paminsime
kelet bd:
a) Gali vykti tiesiogin imitacija. Pvz.: Energingas eiametis antr dien mo
kykloje gali padaryti ivad - mano senelis ir mano tvelis kalbjo, kad ne
mgo mokyklos, ir a nemgstu. Perduodamas ir neigiamas (arba teigiamas)
poiris darb ir visuomenikum, pvz., tvas giriasi, kad gali pragyventi
i paalp.
b) Imituojamas ir pasyviai agresyvus tv elgesys. Pvz.: kai motina deimt
kart prao vyro k nors sutaisyti, o jis atsako tuoj" ir toliau guli ant sofos,
snus lygiai t pat pakartos, papraytas ruoti nam darbus.
c) Kai tvai nuolat pervarg ir skundiasi darbu, vaikas susidaro nuostat,
kad i darbo nieko gero. Atsiminkite, kad esate vaikui pavyzdys tik tada,
kai jis jus mato - ne tada, kai esate susidomjs savo darbu, o kai grtate
pavargs namo. Verta sukaupti paskutines jgas ir pasidalinti su vaiku tuo,
kas darbe buvo gerai. Taip pat vaikas turi matyti, kaip tvams nepasiseka,
bet jie vl ko nors imasi ir pasiekia savo - kad skm priklauso nuo pastan
g, o ne ateina savaime.
d) Vaiko poiris darb kenia, kai motina ar tvas sumenkina vienas kito
darbus. Pvz., jei dukra nuolat girdi, kad moterys vitos", ji jausis kvaila, bijos
prie kiekvien sprendim ir remsis ne savo, o kit nuomone.
3. Su didelmis vaik mokymosi problemomis susiduria isiskyrusi eima.
a) Neretai likusi viena, motina jauia kalt dl skyryb, aukojasi vaikui ir
daro tiek daug, kad atima i jo iniciatyv. Todl svarbu, kad motina at

112

gaut pasitikjim savimi, nesigraut dl to, kad diaugiasi suaugusij


diaugsmais. Kartais isiskyrusios motinos gali imti laikyti vaik ko ne
partneriu ir suteikti jam per daug valios. Toks vaikas ima dominuoti ne tik
namie, bet ir alia kit suaugusij, nori, kad jam paklust bendraamiai
ir negali palaikyti lygiaveri santyki. Gal gale pati motina nebesuval
do savo vaiko ir turi paklusti jo reikalavimams. Dukra nori, kad mama,
moksl daktar, nuolat klausytsi jos problem. Jei mama neklauso, ji eina
i paskos ir kalba. Jei mama usidaro vonioje, dukra dauo duris.
b) Vaik gali sugadinti" ir pavaduojantys mons: 10 aukli- vaikas be gal
vos". Tada ikyla lepinimo ir prietaraujanio aukljimo problema: seneliai
vaik nori auklti savaip, motina reikalauja, kad vaikas dirbt, o tvas aso
cijuojasi su pramogomis. Svarbu prieiti prie proting susitarim, kad ir
tvas, ir seneliai kalbt apie moksl ir pareigas.
c) Neirint gero mamos pavyzdio, berniukas gali susitapatinti su agresy
viu ir neatsakingu tvu, jis j mgdios ir mokykloje turs problem. Ber
niukams reikia vyresnio vyrikio, kuris galt bti modeliu. Jei nenorite,
kad snus sekt tvo
pavyzdiu, nesakykite,
koks jis panaus tv.
Mama - organizuota ir
atsakinga mokslinink.
Snus - melagis, apsilei
dlis. Berniuko tvas u
mirdavo paimti sn i
darelio, dingdavo visai
nakiai, mona jo ie
kodavo baruose, snus
verk. Tuo tarpu tvas
umirdavo laik naujos
draugs glby, pas kuri
galiausiai ir ijo.
4. Taip pat danai pasitaikanti
vieno vaiko nesimokym le
mianti problema - vaik kon
kurencija eimoje.
a) Labiausiai i problema
pasireikia tarp tos pa-

ios lyties pametinuk, kadangi i abiej tikimasi to paties elgesio - norint


sumainti konkurencij reikia atsivelgti kiekvieno individualyb ir pa
gal ami suteikti skirting privilegij. Pirmiausia brolis nutykojo mane i
u dur ir sudau man galv stiklin grafin. Tada a padegiau jo lov.
b) Atri konkurencija prasideda, kai vyresnis vaikas itin gabus, jaunesni
suvokia, kad norint turti tok pat pripainim reikia tiek pat pasiek
ti, todl gali pasirinkti prieing krypt pelnyti dmes. Jeigu eima gali
tikinti vaik, kad jis visgi turi koki nors sugebjim, jis stengsis lavin
tis. eimoje agresyvi atmosfera - tvas, motina ir senel nuolat pykstasi.
Vyresnis snus paklusnus ir gerai mokosi, dviem metais jaunesnis snus
vos pereina i klass klas, jam bna agresijos priepuoliai. Kai jis gim,
vyresnysis susirgo astma.
c) Negalaus vaiko broliai ir seserys gali labai konkuruoti. Nors jie mato jo
kanias, bet jie mato tik jam skiriamus param, padrsinimus, pagyrimus.
Kad ir k jie bedaryt, niekada tvai neapgaubs j tokiu rpesiu. Galiau
siai kito vaiko jau ir nebelieka u k girti.
Pradjus blogai mokytis, natrali konkurencija mokykloje vaikui darosi per
sunki. Per sunku, kai vieai skelbiami paymiai, kai kritikuojama visiems gir
dint. Atsiliekantys vaikai geriau pasitempia varydamiesi patys su savimi. Prie
smerkdami atal, tvai turi pagalvoti, ar jie patys pajgs konkuruoti - juk tvai
irgi stengiasi greiiau baigti sunk darb arba kaltina aplink. Kai kurie stengiasi
padti vaikui sakydami, kad svarbu mokytis, bet nesvarbu, kokie paymiai".
Tokia nuostata yra bgimas nuo gyvenimik sunkum.
5. Didel tak vaiko mokymuisi gali turti vaiko sjunga su vienu i tv.
Vienas variantas - pabaisa tvas (ar motina)": tvas laikomas stipriu ir ta
kingu, o motina malonia ir rpestinga. Tvas yra grynas neiginys - nuolat kriti
kuoja, visk draudia, bet vaikai imoksta tai apeiti, apeliuodami motin. Tokiu
bdu ji griauna tvo autoritet. Tokiu atveju ypa nukenia berniukas, nes moti
na atm i jo tvo ideal - ji pavert tv mogumi, prie kur snus sukilo. Tas
pats atsitinka, kai tvas suprantamas kaip gerietis", o mama atsakinga u vis
tvark ir taisykli laikymsi. Tvo pavyzdys nukenia ir tada, kai tvas ima jaus
tis nekompetetingas aukljant, vaikas padaro ivad: tvas tik dirba, jo niekada
nra namie - vaikas galvoja: Nenoriau bti toks kaip jis".

114

Tvas - inomas politikas, snus - vos baig mokykl. Tvui snus visada buvo
kritikos ir pajuokos objektu. Gal gale eimos gda isiuniama Kanarus nepi
giai mokytis kulinarijos meno. Bet ir io mokslo snus baigti negali - sitraukia
spekuliacij, po to kriminalines grupuotes, galiausiai turi slapstytis nuo poli
cijos. Tvas snaus isiada, o motina slapia jam siunia pinigus.

Kitas danai sutinkamas variantas: Tvo ir nuostabios mayls sjunga", tvas


lepina dukr, tuo tarpu motinai skiriamas neimananios vaidmuo. Kai dukrel
pagja ir ima draugauti su vaikinais, tvas ima kelti pavydo scenas, dukrel
igirsta ne", prie ko nebuvo pratusi. Tvas su motina susivienija t pai ko
mand, tuo paiu prarasdami ry su dukra.

Neinau, ta ms eimynl, nieko nepakeisi, nieko nepadarysi. Kaimyn pa


dovanojo ger krem, a pasidjau spint, bet mat dukra. iriu - kremo jau
nra. Paklausiau dukros, ji m aukti, kad nem ir staiga a jauiu- niukst
nugar! Vyras prijs, sako: ia tu su savo kremu vaiko nenervuok!
Mokiniui ir jo tvams gali padti tv ir mokytoj partneryst. odis partnerys
t" paprastai daugeliui mokytoj sukelia ypsen, kadangi i partneryst - labai
retas dalykas, o tv nesidomjimas vaikais arba mokyklos kaltinimas - danas.
Neretai atsitinka toks dalykas: kuo maiau tvams pavyksta susitvarkyti su
vaiko keliamomis problemomis, tuo labiau jie ino", kaip turt elgtis mokyto
jai. Kai kurie tvai mokytoj aikinimus reaguoja nekonstruktyviai, pvz., vaiko
muimu. Taip pat danai tvai nuvargina mokytoj pasakodami jam visas savo
problemas, o apie vaikus beveik neusimindami. Nenuostabu, kad susidr su
tokiais sunkumais mokytojai praranda nor bendrauti su tvais.
Kita vertus, dalis tv vengia mokyklos, kadangi atjus mokykl grta
seni prisiminimai apie j pai mokymsi. Danai tvai mokykloje veria
mi pasijausti taip, tarsi patys bt k nors padar negerai, mokytojai jauiasi
pranaesni, nepriima tv idj, ie bijo k nors silyti, kad mokytojai neat
sigriebt ant vaiko.
Kaip galima bendradarbiauti?
Labiausiai mokytojams reikia objektyvios informacijos, kuri padt geriau j
suprasti: kokie vaiko pomgiai, rpesiai, koki esama sunkum namie. Taip

115

pat mokytojui svarbu suinoti, kokios jo pastangos vaikui turjo teigiam ar


neigiam poveik. Savo ruotu, tvams svarbu igirsti k nors gero apie savo
vaik, suinoti, kokie metodai jam padeda mokykloje, kaip su juo elgtis namie.
Jei yra rimt mokymosi sunkum, mokytojams ir tvams svarbu kartu aptarti
mokymo plan.
JAV yra teismas, kuris baudia tvus, kai jie blogai elgiasi su savo vaikais,
taip: tvai su vaikais turi kur laik kartu lankytis mokykloje ir stebti metodus,
kuriais mokytojai naudojasi bendraudami su vaikais. Pedagogai padeda tvams
suprasti vaik poreikius ir moko proting metod, kaip pripratinti vaik prie
disciplinos. Taip pat neseniai atsirado tokia paslauga kaip psichologikai pasi
ruousios aukls samdymas: tokia darbuotoja susipasta su sunkumais namuo
se ir padeda tvams imtis efektyvesni aukljimo bd.

5. Kaip psichoterapija gali padti tvams,


mokytojams ir mokiniams?

Psichoterapeutas atvaiuoja kart per savait surinkti iukli


J. Wiersema
Mokytojai ir tvai gana retai naudojasi psichoterapeut paslaugomis ir ne visada
gerai ino, kas vyksta psichoterapijos metu, k pasakyti rekomenduojant psicho
terapij mokiniui. Tai n kiek nestebina, nes kol kas apie psichoterapijos teikia
m naud ino nedaugelis. I ties psichoterapija - gana sudtingas kelias, kur
sunku apibdinti jo nepatyrus. Juk kalbama apie asmenybs pokyius, kuriuos
gana sunku sivaizduoti.

5.1. Kas vyksta psichoterapijos metu?


Psichoterapija padeda imokti dalyk, kuri reikia norint veikti problem tai gali bti geresni bendravimo bdai, mokjimas elgtis konflikto metu, ino
jimas, kaip mokytis, kaip atsipalaiduoti. Jos metu galite imokti geriau supras
ti paauglius, vyrus, moteris, virininkus, marias, uovius, mus nepanaius
ar per daug panaius mones. Psichoterapija padeda suvokti dal to, kas slypi
pasmonje - tai baltos dms, dalykai, kuriuos visi apie jus ino, o js - ne.
Psichoterapija padeda rasti keli vidinius resursus, pamatyti visum, esmi
nius dalykus atskirti nuo antraeili, prieastis nuo padarini, suvokti prieta
ravimus, dalykus, kuri nepakeisi.
Bet neirint didels psichoterapijos naudos, daugelis moni pas psicholog
ateina tik kritiniu momentu (pvz., kai nebesinori gyventi) arba tuomet, kai juos
ima kankinti akivaizds simptomai - nemiga, depresija, baim prarasti savs
117

kontrol. Jie stengiasi negalvoti, kad kuo vliau kreipiamasi, tuo sunkiau padti.
Kiti kreipiasi psichiatro pasilymu, - kai vaistai sunkumus kiek palengvina, bet
gyvenimas lieka tas pats, neuilgo grtama prie t pai problem. Daniau
kreipiasi tokie mons, kurie labiau link iekoti paguodos ir rpesio. Kartais
tiesiog iekoma informacijos, pvz., vaik aukljimo klausimais. Daugiausia krei
piasi 30-40 met moterys. Jos ateina dl blog santyki, vieniumo ir depresijos,
prie ar po skyryb, dl paaugli vaik. Vyresni klasi moksleiviai ir studentai
kreipiasi dl nelaimingos meils ir neskmi moksle.
Kodl pas psicholog kaip ir pas gydytoj ar kunig eiti nesiveriama, o pir
miausia sunkumais dalijamasi su draugais, eimos nariais, kolegomis? Daugelis
moni sivaizduoja es psichologijos specialistai. Visk, k man pasakys, a ir
taip inau". Gerai, jeigu problem galite veikti patys - por dien pamiegate,
pajudate, pasiguodiate draugui ir tampate kaip nauji. Bet apendicito patys sau
neisioperuosite. Danai mons neino, kaip pairti savo gyvenim, nes
jie tikrai ne kart t band - tokia savianaliz gauna savs gailjimosi, sa
vs kaltinimo, beprasmi apgailestavim form. Nebesinori dar kart visko
kapstyti, geriau pabgti."
Bijomasi eiti pas specialist, kurio pavadinimas prasideda odiu psicho".
Dar ims ir suras, kad esate nenormalus, o kiti suinos. Pvz., daugelis mokytoj
psicholog kreipiasi tik privaiai, kad j niekas nepamatyt poliklinikos korido
riuje. Kiti vengia eiti, kankinami vairi, danai nesismonint, nuogstavim.
Nemalonu svetimam mogui dstyti savo bdas, gal pasijuoks ar sukritikuos, ir
apie kai kuriuos proius geriau niekam nepasakoti. Tai nulemta visuotins ms
tymo klaidos - kiti mons matomi kaip rimti, stiprs, lydimi skms, norma
ls. Daugelis moni turi kari patirt, kad, kai kas nors suinojo ms mintis
ar norus, po to mus pasmerk. Bet paios didiausios paslaptys, kurias mons
atskleidia psichologui, yra paprastos: kaip a bijau", koks a vienias", kaip
man nesiseka". Po sidrsinimo ateiti panaios baims danai atrodo juokingos.
Apie psichologus sklando vairs mitai: gal imsiu priklausyti nuo jo valios - juk
jie sukti kaip ydai?", gal Lietuvoje psichologai blogi?", su mogumi reikia ben
drauti ne pagal knygas", Lietuva maa, vis tiek kas nors suinos", psichologai
patys turi dar didesni problem, k jie man gali padti?"
Psichoterapija prasideda nuo vertinimo interviu. Pirmo susitikimo metu
psichologas ne tik duoda mogui kuo laisviau pasireikti, bet ir turi paklaus
ti apie svarbiausius gyvenimo dalykus, veiklas, santykius, vaikyst. io interviu
metu prie praddamas psichoterapij ir sprsdamas, k galima pasiekti, psicho

118

logas turi apgalvoti: Ar mogui pakankamai skauda? Ar jis nors keistis, kai
praeis stresas? Ar mogus gali atidti nor patenkinim? Kiek aplinkiniai pri
sitaiko prie jo sunkum? Psichoterapija tinka pakankamai nelaimingiems44
monms, kuriems tikrai reikia keisti save ir tuo paiu pakankamai svei
kiems", kad itvert sunk psichoterapijos atradim keli.
Vis pirma svarbu apibrti svokas. Kas yra psichologas, psichoterapeutas, psi
chiatras ir kuo psichoterapija skiriasi nuo psichologinio konsultavimo? Psicho
logas yra baigs socialinius mokslus, psichiatras - medicin: btent dl to jis gali
gydyti vaistais, o psichologas negali. Psichoterapeutu gali dirbti ir psichologas, ir
psichiatras, jei turi special pasiruoim, kur gyja mokydamasis psichoterapi
jos jau po auktojo mokslo baigimo. Vaistais gydo psichiatras, psichoterapija tai gydymas odiu, bet, jei js psichoterapeutas turi medicinin isilavinim,
jis gali irayti ir vaist. Psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo skirtumas
tik kiekybinis - psichoterapija yra gilesn ir ilgesn. mogus, besigydantis pas
psichoterapeut, paprastai vadinamas klientu, o ne pacientu, iskyrus tuos atve
jus, kai jam nustatyta psichins ligos diagnoz.
Psichoterapija - tai ne vienas pasitarimas, o ilgalaikis projektas, kuris gali
tstis net iki keleto met. Daugelis moni savo problemas kra deimtme
iais, todl nenuostabu, kad ir igydomos jos negreitai. Iskirti galima nebent
tuos atvejus, kai ateinama gauti informacijos arba pasitarti dl konkretaus gyve
nimo vykio, kuris sukl laikinus sunkumus, pvz., vagysts, konflikto.
Kaip operacija negali bti atlikta be sterilizacijos, taip ir psichoterapija negali
bti be taisykli. Psichoterapijos taisykls paprastos: ateiti vien ar kelis kartus
per savait, nevluoti ir laiku ieiti, laiku perspti apie negaljim atvykti, at
jus nuoirdiai kalbti apie savo sunkumus, lankyti psichoterapij sutart laik,
mokti u susitikimus. Daugeliui klient taisykls nesudaro joki sunkum, bet
nemaai ir toki, kurie jas nuolat lauo, o be taisykli psichoterapija gali tapti
tokiu chaosu, koks yra ir i moni gyvenimas. Sunkesniais atvejais psichote
rapija gali priminti net bokso ring - aikios taisykls bokso ma apsaugo nuo
pavirtimo udynmis. mogus, terorizuojantis savo artimuosius, gali bti igy
dytas tik tuo atveju, jei jis negali terorizuoti psichologo. Psichologas turi tikinti,
kad apribojimai yra aikiai skirti terapijos skmei, o ne psichologo malonumui
ir pats jais neabejoti.
I ankstesns kliento gyvenimo ir gydymosi istorijos reikia numatyti, ko
kie pavojai laukia psichoterapijos. Svarbu nelaukti, kol klientas bandys psi-

119

chologo ribas, o laiku pasakyti: Jei tu persipjausi venas, a tave igelbsiu, bet
nebegydysiu, nes psichoterapija yra skirta ne gelbjimui, o supratimui"; A
nesu nusistats prie alkohol, bet jei turi silpn viet, turi labiau save riboti. Pir
miausia vis energij reikia panaudoti alkoholizmui stabdyti, tada turs prasms
ir psichoterapija". Jei psichologas nutyli, pvz., vlavim, jis sukelia spd, kad
psichoterapija - tai nerimta.
Kas vyksta psichoterapijos metu, galima apibrti labai paprastai: kliento
rol - ateiti, nekti, mokti; psichologo - giliai suprasti klient. Psichotera
pijos metu stengiasi abu - ir psichologas, ir klientas. Daugeliui moni ateiti
ir nuoirdiai kalbti apie save nepastamam mogui yra neprasta ir sunku.
Bet psichoterapeutas - tai ne ekstrasensas ir net didel patirtis jam neleidia
usimerkus matyti mogaus problem: A negaliu tavs nukirpti, nenums
kepurs". Supratimas be odi buvo {manomas tik tada, kai buvai maas,
paprastas ir tave buvo galima paimti ant rank". Kas blogo gali atsitikti, jei
pasakytumei man ?" Psichoterapeutas neveria, greiiau atsargiai prao leidi
mo kalbti apie kani, ujauia. Jis stengiasi paaikinti kiekvien savo ingsn
ir sumainti nerim.
Ragindamas visk sakyti, psichoterapeutas pasiada stengtis suprasti, o ne
smerkti ar kritikuoti. Gydantis klausymasis - tai kur kas didesnis dmesys, negu
gyvenime. Terapeutas turi kuriam laikui prarasti savo a" ribas ir patirti, kaip
jaustsi paciento vietoje. Taip klausydamasis, jis danai turi regresuoti, o po to
grti savo mstym, todl nenuostabu, kad toks klausymasis reikalauja dideli
emocini snaud. Kai kurie psichoterapeutai, ypa psichoanalitins krypties,
daug tyli, suteikdami klientui visik laisv ir taip duodami dar geriau pamatyti
save. Bet is metodas kitose psichoterapijos kryptyse danai kritikuojamas. Tyla
yra neapibrta situacija, sunki mogui, kurio viduje trksta struktros, neutra
lum jis gali suprasti kaip abejingum.
Psichoterapija - tai tokia veikla, kurioje dalyvauja du mons, ji suteikia
viet ir laik dmesniam siirjimui gyvenim. Nedaug esama laiko ir
viet, kur mons susitikt dl tiesos. Tai intensyvus susitikimas. Jei ms o
diai nesukelia atgarsio kituose monse, juose maai tiesos, vadinasi ir gyveni
mo - kalbama, kas i tikro svarbu, i tikro skauda.
Psichoterapijos tikslas - palaikyti progresyvius mogaus bruous, paremti mo
g krizje, pateikti jo gyvenimo istorij i teigiamos pozicijos: Ar gali patikti,
kad mano intencija yra padti?" A negaliu {tinkinti, kad manimi pasitiktu-

120

mei, nebent pabandyk". mogui sunku keistis, nes i pradi nauji bdai danai
neskmingi. Kyla labai daug nerimo.
Psichoterapeutas reaguoja klient geriau negu jis nusipeln" ir stengia
si jam suteikti tai, ko jis negavo i tv. Su depresiku mogumi jis bus geras
ir globojantis, su suvarytu visk logikai aptars ir duos aikias uduotis, su
liguistai tariu - bus labai atviras, narciz nuolat pagirs. Ir tik po to, kai mo
gus jau sustiprjo, usimezg gilesnis ryys, galima kelti didesnes uduotis.
Parama gali stumti regres, o gali progres: A tau padsiu, bet padaryk
t ir t" . Kai terapeutas kuriam laikui perima dal ego funkcij, pvz., daro
u klient sprendimus, atsiranda laisvos erdvs emocijoms. Kai mog kakas
saugo, jis gali laisviau jausti.
Psichoterapijos tikslas - pagerinti savigarb, prisitaikym, ego stiprum. Kuo
seniau savigarba ugauta, tuo ji jautresn, todl bet kur komentar klientas gali
priimti kaip rimt kritik. Jei kak sakydamas paeidiate mogaus savigarb,
jis nieko nebegirds. Psichologas nesiginija su klientu, o silo alternatyvas, tai
gali pakelti jo savigarb. Pvz., nesako: Nebk toks neaikus". Sako: Bk ai
kesnis". Verta pagirti klient u kiekvien ingsn, pasitikti juo, kad jis gali isi
rinkti geriausi jim. Visus prietaravimus pateikti suminktintai: Yra moni,
kurie..., ar js irgi.?."; Gal js ir teisus, bet tik bloginate sitaucij"; Ar nori bti
teisus, ar nori, kad problema isisprst?"; Gal ie paaikinimai nra geresni,
bet jie geresni jums". Svarbu matyti mog, kaip jau beveik nujus keli. Kan
ios savs keitimo kelyje, neirint viso palaikymo, vis tiek lieka labai daug, pa
laikomoji psichoterapija yra tarsi neskans vaistai kapsulje, kuriuos svarbiausia
nuryti, paskui jie suveiks.
Kartais psichologas elgiasi neutraliai, kartais labiau parodo save, ypa tada, kai
gali su klientu pasidalinti savo teigiama patirtimi. Bet klientas turi rasti savo ke
li, o ne kopijuoti terapeut. Psichologas turi padti patenkinti kliento poreikius,
bti ne gyvenimo pakaitalu, o tiltu tarp kliento ir gyvenimo. Kartais, kai mogus
labai bejgis ir susipainiojs, psichologai duoda patarimus. Deja, verta atsimin
ti, kad psichologas gali duoti patarimus, bet nepanaikins reali prietaravim,
trukdani juos gyvendinti (pvz., skirtis - nesiskirti?). Psichologas pataria tik
remdamasis kliento pateikta informacija, bet, ar is pateik vis informacij? Ir
gal gale - duodamas patarim, psichologas nuvertina mog, taip patvirtinda
mas, kad is negali nusprsti pats.

121

5.2. Kaip gali padti psichologin konsultacija?


Jau pats atjimas psichoterapij yra didelis ingsnis, kuris reikia mogaus ap
sisprendim vl tapti mokiniu, imtis paiek, atsisakyti puikybs ir pasmoning
nusiteikim pradti sveikti. Juk kartais tereikia pagyventi kentjimu ir igyventi
j - ireikus jausmus daug kas savaime grta savo viet.
Psichoterapeutas - tai kunigas ir detektyvas viename asmenyje. Suteikti lo
gikos skausmui - tai kaip teikti emlap. iurkms valgant maist bdavo
paleidiama srov. Po to srov ijung, bet iurks nesiliet prie maisto ir
mirdavo badu. mons danai elgiasi kaip tos iurks - reikia pamatyti re
alyb i kito tako ir atsivers naujos galimybs.
Klientas tarsi sako: Praau klausykis, pajausk mane labai, bet nepajausk per
daug, ko a nenoriu matyti.Tiesos atskleidimas ilaisvina energij. Svarbiausia
nustatyti, kokie mogaus ryiai su
kitais: kiek jie trunka, kiek juo
se gyvybs ir jausm. Pasimato,
kokie savidestruktyvs ir vieni
i daugelio moni gyvenimai.
Svarbu isiaikinti, ko klientas ti
kisi alia kit, kaip elgiasi ir kok
elges iaukia: Kaip tu manai, k
galvoju apie tave?
Pasaulio ir savs gilum su
pratimas atsiranda vaikystje, bet
ms kultroje labai maai pa
dedama perirti savo pasaul
ir suaugusiojo amiuje. Lieka
daug iracionali mini: Esu ko
nors vertas tik, jei daug pasiek
siu"; Mano laim priklauso nuo
to, kaip mane priima aplinkiniai";
Tavo mama tau nedav pakan
kamai palaikymo. Tu bandei
vengti blog situacij, tai iek
tiek paddavo. Bet nra magiko

122

sprendimo, reikia imokti daryti tai, kas igydyt. Tik susiduriant su maiau
baisiais dalykais galima tai padaryti. Mama galvoje visada baisesn, negu yra
i tiesw. Tu vis gyvenim bijojai, kad jei k padarysi netobulai, tave nubaus,
todl pasirenki nieko nedaryti. Gali pasirinkti, ar vis laik bti depresiku ir
mau, ar paaugti".
Jei ego labai silpnas, reikia apginti j nuo galing impuls ir nelaimi, kurias
impuls nulemtas elgesys pridaro" pasaulyje. Maiau sutrikusio mogaus pro
blema vidin, labiau sutrikusio - jau iorin. Nenuostabu, kad tokiam mogui
realyb atrodo nenuspjama ir reikia padti j atskleisti.
Kartais gdiai istumti, kartais j tiesiog nra. Kad stipraus mogaus vidi
nis konfliktas ilst paviri, reikia labai sunki aplinkybi. Jam tik jausmai
trukdo kak daryti, o labiau sutriks mogus i viso neino, k daryti. Stipres
niam mogui pokyiai gali vykti, kol jis dar jauia, kol jis kartas", o silpnes
niam - atvirkiai - kai jis atauo ir jau gali mstyti.
Psichoterapija - labai netipikas bendravimo bdas, kadangi klientas itin atsive
ria, bet gana maai ino apie psichoterapeut, todl jo metu atsiranda specifiniai
tarpusavio santykiai ir jausmai. Paprastai jis fantazuoja apie terapeut ir priski
ria jam savybes, kurias turjo reikmingi jo gyvenime mons - tvas, motina,
vyras ir t. t. Btent dl to, o taip pat dl didelio psichoterapeuto palaikymo is
santykis yra ir turi bti gana intensyvus, kartais net pasiekiantis simyljimo in
tensyvum. Terapeutas yra naujas objektas, kuris kitaip eina kliento gyvenim,
ne taip kaip jis tikisi.
Nors klientas paremianiam terapeutui daniausiai jauia gerus jausmus, bet
visgi ilenda" bendravimo problemos. Kiekvienas mogus psichoterapijoje
elgiasi kaip normalus logikas suaugs, bet parodo ir primityvi asmenybs
dal. Tik ios problemos terapijoje sumaintos kaip bonsai mediai, o gy
venime su kitais monmis - didels kaip uolai. Pagal tai, kaip terapeutas
jauiasi alia kliento, jis gali suprasti tuos mones, kuriais is skundiasi. Pvz.,
kaip klient kankino tvai, taip klientas gali kankinti kitus mones. Todl svarbu
iaikinti realyb, mokyti savs kontrols. Skatinti normalius santykius: Tu esi
savo visatos centras, kitas mogus - savo". 50 procent psichoterapijos efekto yra
nulemta ne proting paaikinim, o koreguojanio emocinio patyrimo. Pvz., su
isteriku klientu jis iliks tvirtas, kaip klientas juo bebandyt manipuliuoti; su
narcizu - vertins j u jo tikrj a"- koks varganas ir silpnas jis bebt, o ne u
pasiekimus ir 1.1. Kai ne tik klientas alia terapeuto, bet ir terapeutas alia kliento
123

pasijunta gerai, pastarasis igydytas.


Paskutin psichoterapijos dalis danai nuobodi, klientui nuolat tenka kartoti
tai, k jis jau isiaikino. Irykja nauja problema - labai baisu plaukti be ins
truktoriaus. Kai mokaisi plaukti ir staiga pamatai, kad niekas tavs nelaiko, tada,
kad nenuskstumei, turi pritaikyti tai, k imokai.
U kokias paslaugas mokama psichologui?
- U kantryb - jis klauso, girdi, priima jus tok, koks esate, ujauia - agre
syv, depresik, nevykus. Nepainioja savo ir js jausm, savo kailiu si
jauia js problemas.
- Kur dar rasi tok ger veidrod - objektyv, nuoird, kuris pasakys, koks
js esate?
- Psichologas mats daug klient ir neretai supranta mog geriau u j pat,
bet neskuba sprsti, pasitikrina.
- U gerus klausimus.
- U tai, kad daugiau negu kiti pagalbininkai ino, kaip isisprsti moni
problemas.
- U inias ir pasilymus, kaip elgtis konfliktuose, aukljant vaikus, moky
tis ir t.t.
Psichologai patys nuolat tobulinasi, turi ibandyti psichoterapij, todl ino,
kaip mogus jauiasi kliento vietoje. Jei psichologas baig mokslus, pats pabuvo
klientu, tai rodo, kad jis sitikino, jog psichoterapija padeda. Psichoterapijos re
zultatai, mokslini tyrim duomenimis, 70 procent geri, o neretai ir pranoksta
mogaus lkesius.
Bet svarbiausia yra tai, kad bet kuris bendravimas, ne tik psichoterapija, gali
gydyti. Tuo labiau tokiu gydaniu bendravimu gali tapti vaiko ir suaugusiojo
draugyst.

124

Literatra:
M. F. Basch. Understanding Psychotherapy. New York: Basic Books, 1988.
R. Dreikurs, V. Soltz. Laimingi vaikai - ikis tvams. Vilnius: Vaga, 2004.
A. Faber. E. Mazlish. Laisvi tvai, laisvi vaikai. Kaunas: Gardenija, 1999.
G. O. Gabbard. Psychodynamic Psychiatry in Clinical Practice. Washington:
American Psychiatric Press, 2000.
N. M. Grendstad. Mokytis - tai atrasti. Vilnius: Margi ratai, 1996.
I. D. Yalom Meils budelis. Vilnius: Vaga, 2005.
H. Pinsker. A Primer of Supportive Psychotherapy The Analytic Press. Lon
don: 1997.
F. Reimann. Pagrindins baims formos. Vilnius: Alma littera, 2004
S. R. Rimm. Sumajusio paangumo sindromas.Vilnius: Solertija,1998
R. ukauskien. Raidos psichologija. Vilnius: Margi ratai, 1996.
P. L. Wachetel. Therapeutic Communication. New York: The Guilford
Press, 1993.
J. Wiersema. Paskaitos mokymo programose Lietuvoje 2005-2007
H. Benono/icKaa. Taicne He()opMaTHbie ae tm. IlcMxonorMHecKMe HOBen/ibi.
MocKBa: Korn LeHTp, 2007.
E. M BypHO. O xapaKTepax. MocKBa: AKaaeMMHecKMM npoeKT, 2005.
fl)K. B,bK)(zypKeHTa;n>. McKyccpBO ricMxoTepaneBTa. CaHKT-IleTep6ypr: UviTep, 2001.
C. M. 3>kohcoh. IlcMXOTepanMfl xapaierepa. MocKBa, 2001.
Efla ne IlIaH. Korjja Barn pe6eHOK cboaht sac c yMa. MocKBa: O/iManpecc, 2005.
T. X KapnyHKMHa. flyrna noflpocTKa. Cw6TexHope3epB, 2006.
n. KewcMeHT. 06yMaHCT> y n a n em a. BopoHexc: Mojsk, 1995.
fl. KoTTnep. CoBepmeHHbiM ncuxoTepaneBT. CaHKT-F[eTep6ypr: n m e p , 2002.
K. /leoHrapfl. AKueHTynpoBaHHbie timhhoctm. MocKBa: 3 kcmo, 2002.
H. MaK-BM/n>flMC. IlciixoaHanMTMMecKaH fluarHOCTMKa. MocKBa: K/iacc, 2003.
125

K. MycTaicac. 3K3MCTeHUMa/rbHafl Tepaima c flerbMM. MocKBa: 3 kcmo, 2003.


M. OcopMHa. CeKpeTHbiM Mwp pe6HKa. Peni, 1996.

B. PyflHeB. XapaKTep m pacTpowcTBa /imhhoctm. MocKBa. Knacc, 2002.


H. B. CaMoyKMHa. IIcMxo/iorMHecKMM TpeHMHr yHMTena. ricuxoTepariMfl. M oc
KBa, 2006.

O. B. Xbi/iaeBa. ricuxonorufl noflpocTKa. MocKBa. Axa^eMMn: 2004.


E IIImxm. Bo3pacTHbie Kpn3MCbi lOBeHTa. CaHKT-ITeTep6ypr, 1999.
M. JI/iOM. 3r3MCTeHUMam)Haii ncMxoTepanMH. Knacc. MocKBa. 2000

Bonkut-Petronien, Genovait
Bo-221

domioji psichoterapija mokytojams ir tvams / Genovait Bonkut-

Petronien. - Vilnius : Versus aureus, 2008. - 128 p .: iliustr.


ISBN 978-9955-34-121-5

i knyga gim i betarpiko bendravimo su mokytojais per seminarus Pedagog


profesins raidos centre, taip pat i pokalbi su mokiniais, j tvais. ia autor, kom
petentinga specialist, siekia priartinti pedagogins psichologijos inias prie psicho
terapijos ir pateikti mokytoj, mokini ir mokymo problemas i sudtingo mogaus
vidinio pasaulio tako.
UDK 615.85-053.5+615.85-053.2

Genovait Bonkut-Petronien

domioji psichoterapija
mokytojams ir tvams

Redaktor Margarita Dautartien


Meninis redaktorius Saulius Bajorinas
Maketavo Silvija Graliauskien

Tiraas 1500 egz.


Ileido Versus aureus" leidykla
Rdnink g. 10, LT-01135 Vilnius
versus@versus.lt | www.versus.lt
Spausdino UAB Logotipas"
Utenos g. 41a, LT-08217
info@logotipas.lt | www.logotipas.lt

GENOVAIT BONKUT-PETRONIEN 1996 m. Vilniaus universitete


gavo klinikins psichologijos specialyb, o 2002 m. Humanistins ir
egzistencins psichologijos institute - psichoterapeuts kvalifikacij,
iuo m etu dirba io in stitu to dstytoja ir supervizore.
Nuo 1995 m. usiima nepertraukiam a psichoterapine praktika vai
riuose psichikos sveikatos centruose. Skaito praneimus mokslinse ir
psichoterapinse konferencijose, nuolat rao psichologijos populiarini
m o straipsnius, dalyvauja radijo ir TV laidose.
2007 m. ijo noveli knyga Laukiniai prisim inim ai", spausdina tekstus iaurs Atnuose",
Lite ratro je ir mene",Metuose".

Labai sveikintina bet kokia vieiamoji veikla, susijusi su klinikine praktika platesniems visuo
mens sluoksniams, m onm s t profesij, kuriems ios inios yra labai reikalingos. Psichologs,
psichoterapeuts G. Bonkuts-Petroniens knyga kaip tik ir yra savalaikis mginimas ju n g ti ias
greta esanias giminingas, taiau ir skirtingas, sritis - psichoterapij ir pedagogik.
Autor, bdam a psichoterapijos profesional, krybingai iskiria ir aprao tas psichoterapijos
teorijos ir praktikos sritis, kurios labiausiai gali bti svarbios in oti m okytojam s ir tvams."
Psichoterapeutas Robertas Petronis
* * *

Keistai daug sutapim su m ano elgesiu. Gerai bt, kad tokiu s dalykus paskaityt tvai, gal
tada kakiek suprast, kaip elgtis, kad b t santykiai su m um is geresni. Juk ir patiems tvams
turt, manau, b ti skaudu, kai mes nenorim su jais be ndrauti, kalbti, kai atsikalbinjam ir
neklausom. Argi ne taip? Juk visi tvai irgi buvo paaugliai. Kodl jie ms nesupranta? Kartais
atrodo, kad gali nuo j pabgti ir m intyse galvoji, kokie jie nesubrend. do m u pasiskaityti, nes
viskas atitinka m ano iaurj pasaul."
Paauglio nu om on (i inte rnetin i teksto komentar)

Leidinyje dstom a m ediaga aktuali praktikai kiekvienai eimai. Moksliniai teiginiai iliustruo
ja m i autors pa tirties psichoterapijos srityje pavyzdiais, sudaraniais galim yb konkreiau
suvokti realias situacijas ir j sprendim o bdus. Knyga ne tik d om i, bet, kas dar svarbiau, ir
REIKALINGA."
IIDA edukacinio centro vedjas prof. Jonas Gudmonas

www.versus.lt
w w w .skaitytojuklubas.lt

ISBN 978-9955-34-121-5