Jean - Claude Filloux

Pasmon

I prancz kalbos vert

Lina

Perkauskyt

/ \ I m a littera

U D K 159.96
Fi-173

Versta

is:

Jean-Claude Filloux, L'inconscient

( Q u e sais-je? 2 8 5 ) , Presses Univer
sitaires de F r a n c e , 2 0 0 2

P R A T A R M

Kad egzistuoja nesmoninga psichikos veikla, buvo

pripainta gan vlai, ir psichologai ilgai neinojo apie
pasmon. inoma, galima sakyti, kad pasmon atrado
V. Leibnizas, sukrs teorij apie mauosius suvoki
mus", kuri mes nesismoniname"; be to, kai kuri iki
X I X amiaus pradios raiusi psicholog darbuose pa
sitaiko uuomin apie tam tikr nesmoning psichinio
gyvenimo pus. Taiau nuoseklios nesmoning proto
operacij analizs imtasi visai neseniai. Todl 1901 me
tais H. Bergsonas pasmons tyrinjimus apibdino
kaip bsim psichologijos udavin; i mint jis isak
iais odiais: Tyrinti pasmon, giluminius psichikos
procesus, taikant specialius metodus, bus svarbiausias
ateinanio amiaus psichologijos udavinys. Neabejoju,
kad ms laukia puiks atradimai, galbt tokie pat svar
bs, kaip ir tie, kurie prajusiais amiais buvo padaryti
fizikos ir gamtos moksl srityje".

Presses Universitaires de
France
Leidimas lietuvi kalba,
Alma littera", 2 0 0 5
V e r t i m a s lietuvi kalb,
ISBN 9955-08-666-1

Lina Perkauskyt, 2 0 0 5

I ties medicinin ir eksperimentin psichologija,

patyrusi kai kuri po I. Kanto raiusi filosof tak,
nuo 1880 met smarkiai pasistmjo priek. Vis dlto
H. Bergsono pranaysts buvo teisingos: 1900 metais
pasirodius S. Freudo Sapn aikinimui, padidjo d
mesys psichoanalizei - tai jai, aplenkiant psichologijos
tyrinjimus, pavyko i dalies atskleisti nesmoningas
psichikos struktras ir logikai paaikinti j veikl.
5

Nuo pat pradios psichoanaliz buvo laikoma gelmi

psichologija", o terminui pasmon" buvo priskiriama
specifin reikm.
Vis dlto gali pasirodyti keista, kad dabar plaiai
vartojama svoka prigijo taip vlai. I ties psicholo
gijos raidai ia kryptimi trukd gnoseologinis poiris,
beslygikai psicholog priimta hipotez - apriorinis
teigimas, kad psichikos ir smons reikiniai yra tapats.
Jau vien dl to frazs nesmoningas psichinis reikinys"
ar pasmons procesas" atrod absurdikos, sudarytos
i prieingos reikms odi. Niekas ir nepagalvojo, kad
i ties mstoma neteisingai, kad daroma vadinamoji
logikos klaida, kai i anksto sutinkama su diskutuotinu
dalyku.
Taiau tokiam psichikos ir smons sutapatinimui
prietarauja faktai. O faktai ioje srityje - tai eksperi
ment rezultatai, atskleidiantys, kad egzistuoja nes
moningos mintys ir prisiminimai; tai kruopts stebji
mai, rodantys, kad yra nesmoningas psichinis gyveni
mas, kuris veikia smon. Kad egzistuoja nesmoningi
vaizdiniai, objektyviai matoma i to, kaip jie reikiasi.
Taigi pasmons aikinimas grindiamas realiu ir stebi
mu faktu: nesmoningi psichiniai reikiniai turi poveik
smonei ir, prieingai, smoningos psichins bsenos
gali bti nepaaikinamos, jei nebus kreipiama dmesio
nesmoningas psichines prieastis.

nepriklauso smons sriiai, yra ne prietaringas ar mig

lotas, bet logikas bei visikai akivaizdus.
*

* *
ioje knygoje nebus kritikos ir isamios gnoseolo
ginio pasmons aikinimo analizs. Tam i pradi
reikt isiaikinti psichikos bei smons svokas, ir
neivengiamai bt susiduriama su klausimais, peren
gianiais gana siauras ios knygos turinio ribas. Bus tik
usimenama apie tok svarb klausim kaip pasmons
statusas egzistenciniu poiriu: ar pasmon - sub
stancija ar savyb? Ar ji vienis, ar daugis? Bus apsiribota
S. Freudo vlyvuoju poiriu ir daugelio psichoanali
tik mintimi, kad labiau reikt vartoti bdvard ne
smoningas", o ne daiktavard pasmon", ir iryks
tendencija iuo odiu apibdinti vis daugiau operacij
ir funkcij. Kadangi kiekvienas autorius nea savit
indl ir prapleia savo tyrinjim srit, btinai bus pa
nagrinta, kaip vairs teoretikai suprato pasmon, i
anksto neatmetant ivad, kurias bt galima padaryti,
apibendrinus vairius poirius. Taigi bus kalbama apie
P. Janet'o, S. Freudo, C. G. Jungo, J. Lacano ir kit po
ir pasmon.

Tuo bus galima sitikinti skaitant i knyg. Paaiks,

jog teiginys, kad ne tik fiziniai veiksmai (judesiai), bet ir
psichikos procesai (motyvacija, asociacija ar disociacija)

Bus laikomasi istorins sekos. Ko gero, tokia apvalga

aikesn, o vairi atradim tarpusavio ssaja lengviau
suprantama. Dabar jau nemanoma kalbti apie pas
mon, nesiremiant S. Freudo analize. Bet pati S. Freudo
teorija pagrsta eksperimentais, kuriuos po 1880 met

Salpetriero mokykloje atliko J. M. Charcot'as ar Nansi H. Bernheimas. Pagaliau dar prie iuos tyrinjimus at
siradusi tikra pasmons filosofija" (garsiausia - E. von
Hartmanno teorija) daug prisidjo prie to, kad bt
pripainta nesmoninga veikla; btina atkreipti dmes
ias filosofines itakas.
i nedidel knyga susideda i trij dali. Pirmojo
je kalbama apie pasmon iki S. Freudo, j sudaro du
skyriai: vienas skirtas pirmiesiems pasmon nagri
njusiems filosofams, kitas - empiriniams veikalams;
antrojoje analizuojamas S. Freudo poiris pasmon;
treiojoje - S. Freudo teorijos taka, ilgainiui padaryti jos
patikslinimai bei literatrin pasmons psichologijos
kritika; i dalis vadinasi Pasmon po S. Freudo.

PIRMOJI

DALIS

PASMON IKI S.

FREUDO

SKYRIUS

PASMONS FILOSOFIJA
Tai, kad pasmon tapo plaiai nagrinjamu filosofijos
klausimu, - po I. Kanto raiusi didij vokiei meta
fizik, ypa F. Schellingo, G. Hgelio ir A. Schopenhauerio, nuopelnas. I ties dvi garsiausios pasmons filo
sofijos" teorijos, kurias sukr Carlas Gustavas Carusas
ir Eduardas von Hartmannas, yra tiesiogiai susijusios su
i metafizik pairomis. ie pasaul ir Gamt suvokia
kaip tam tikro principo" vaisi ar tapsm: princip
F. Schellingas vadina Absoliutu, G. Hgelis - Idja,
A. Schopenhaueris - Valia. Pasmon prilygin iam
principui, C. G. Carusas ir E. von Hartmannas ikl
daugyb valgi hipotezi.
Prie pradedant jas analizuoti, kelet odi reikt
tarti apie A. Schopenhauerio filosofij. I ties jis paliet
nemaai pasmons filosofijos aspekt, kai i dar n ne
buvo atsiradusi.
9

I. A. Schopenhaueris
A. Schopenhauerio filosofins pairos idstytos
1818 metais ileistame veikale Pasaulis kaip valia ir vaiz
dinys. Svarbiausia mintis - Pasaulis savaime yra Valia;
iuo odiu A. Schopenhaueris nusako iracionali ir ak
tyvi jg, t veikli, dinamik jg, kuri yra visos ms
esybs pagrindas. Valia tampa objektu", kitaip tariant,
pasirodo vaizdini pasaulyje, tam tikromis pakopomis:
kaip materiali jga, mineralai, augalai, gyvnai, mogus.
Taigi visa Gamtos jga yra Valia; ta pati valia reikiasi fi
zinio prieastingumo ryiais, augal reakcijomis iors
poveik, mogaus veikla. mogus - aukiausia valios
iraikos pakopa, jis yra vairi valios objektyvacij pi
ramids virnje.
Panagrinkime i mint mogaus psichikos poiriu.
mogaus esm - tam tikras objektyvacijos laipsnis, valia
be smons. tai todl, kaip aikina A. Schopenhaueris
garsiame skyriuje Valios pirmumas prie intelekt, pai
nimas, mstymas, trumpai tariant, protas, priklauso nuo
ios jgos. Taigi ms laisvi" sprendimai i ties yra ne
aikiai suvokiam motyv rezultatas, o esmins valios
iraika. Kitaip tariant, smoningi ms veiksm mo
tyvai - tik priedanga. Protas, - teigia A. Schopenhau
eris, - visai nesusijs su valios sprendimais. Tik uklups
j veikiani jis suino tikruosius jos ketinimus". I tikrj
danai nesuvokiame, kaip smarkiai troktame to, k pla
nuojame: tik tada, kai igirstame ms planams palan
ki ini ir mus utvindo diaugsmo banga, suprantame,
kaip stipriai ms valia buvo prisiriusi prie t plan. Ir,
10

prieingai, kartais ilgai svarst priimame sprendim, ku

riam toliausiame irdies kamputyje nepritariame. Bet tik
susidr su iorine aplinkybe, trukdania j priimti, pra
dedame suprasti, kad nesuvokme, ko i ties troktame.
A. Schopenhauerio nuomone, visa tai patvirtina, kad
valia yra eiminink, o protas - tik tarnas". Tai leidia L>
daryti i pirmo vilgsnio absurdik ivad, kad mogus
gali nesuvokti tikrj savo veiksm motyv.

II. Carlas Gustavas Carusas

C. G. Carusas (Vorlesungen tiber Psychologie, 1831;
Psyche, 1864) remiasi F. Schellingu ir ypa A. Schopenhaueriu. Pasmon C. G. Carusas suvokia panaiai kaip
dievik pricip, kuris organizuoja pasaul ir ms fizin
bei dvasin gyvenim. Jis rao: Pasmon yra subjek
tyvi iraika to, k objektyviai vadiname Gamta". Kaip
ir A. Schopenhaueris, C. G. Carusas mano, kad visa, kas
egzistuoja, turi apiuopiam esm ir kad smon atsi
randa tik veikusi kelet etap: i pradi nesmoninga V
Idja sukuria individo organizm, paskui susiformuoja
pirmin - iorinio pasaulio smon, instinktyviai su
sijusi su organiniu gyvenimu, pagaliau pasireikia s
moningas protas. ioje paskutinje stadijoje pasmon
ir smon be perstojo sveikauja; i vaisinga sveika, i
kurios atsiranda energija bei sumanumas, rodo nuolati
n pasmons veikl. \f
Sielos gyvenime C. G. Carusas iskiria dvi pasmons
ris: pirmosios turinys smons viesai visikai nepa11

siekiamas, o antroji yra tam tikr smons operacij

III. E. von Hartmannas

supaprastjimo padarinys. Sielos gyvenime egzistuoja

sritis, kuri niekada neprasiskverbia joks smons
spindullis: tai absoliuioji pasmon... Be jos, yra ir re
liatyvioji pasmon, kitaip tariant, smon realiai jau pa
siekusi gyvenimo sritis, laikinai vl tapusi nesmoninga".
Kaip matyti i C. G. Caruso aikinim, jausme suvok
ti manoma tik remiantis pasmone: Visa tai, kas dirba,
kuria, veikia, kenia, brsta ir slypi ms nesmoningos
sielos Naktyje, visa tai, kas pasireikia ms organizmo
gyvenime bei susij su poveikiu, kur mums daro kitos
sielos ir visas pasaulis, visa tai tam tikru ypatingu bdu
veriasi i nesmoningos nakties smoningo gyvenimo
vies; o i giesm, nuostab Pasmons atsiskleidi
m Smonei vadiname jausmu".
Jausmas savo prigimtimi yra pasmons gyvenimo
dalis, o sapnas - tai tikras pasmons proveris s
mon. Sapn pasaulis atsiranda i mini bei jausm,
kurie, panir Pasmon, ir toliau vystosi bei ima ir
prasiveria". Taigi sapnas - dvejopo sielos gyvenimo,
smoningo ir nesmoningo, vaisius, smons bei pas
mons susiliejimo padarinys. Tai leidia paaikinti ypa
ting sapn poezij... Rinkdamasi jausmus atitinkanius
vaizdus, siela elgiasi kaip kvpimo pagautas poetas: is
irgi stengiasi kiek galima aikiau perteikti vaizdus, kurie
atspindi jo sielos gelmse verdanius jausmus".
Svarbiausi C. G. Caruso filosofijos mint galima api
bendrinti iais odiais: Smoningo psichinio gyveni
mo painimo raktas slypi Pasmonje".
12

E. von Hartmanno (Nesmoningumo filosofija, 1869)

sistemos pagrindas, kaip ir jau mint dviej filoso
f, - spekuliatyvioji metafizika. Tai savitas hgelikas
panteizmas, kai Pasmon atitinka pasaulio siel, Viset,
nulemiant imanentin gamtos logik. syk svarbiausia
ne is E. von Hartmanno veikalo aspektas, bet gauss
skyriai, kuriuose ne tik teigiama, kad pasmon veikia
organinio gyvenimo procesus, bet ir pabriama, kad
smoningas mstymas neivengiamai grindiamas ne
smoninga veikla.
I ties E. von Hartmannas pirmas aikiai iskyr
kno pasmon ir psichikos pasmon. Pirmj jis si
vaizduoja kaip siel, valdani organin visum: pasak
E. von Hartmanno, organizmo nemanoma paaikinti
kaip paprasiausio mechanizmo; egzistuoja organizmo
psichika - pasmon. Pavyzdiui, refleksai yra reakcija,
kurios nemanoma paaikinti, remiantis vien bendrai
siais materijos dsniais... Vidinis reflekso principas visa
da yra ne kas kita kaip dvasinis ir nesmoningas princi
pas". Instinktas irgi yra nesmoningas; tai veikla, kuria V
siekiama tam tikro tikslo, to nesuvokiant". Valgym irgi
reguliuoja psichika. Kadangi, - teigia E. von Hartman
nas, - joks materialistinis paaikinimas netinka tokiam
protingam pokyiui, j reikia aikinti tik protingos valios
protinga veikla..." Trumpai tariant, kiekviename ms,
tiksliau, fiziologijoje, slypi individuali apvaizda.
Kalbdamas apie grynai dvasin gyvenim, E. von
Hartmannas iskiria vairius nesmoningus procesus,
13

nuo kuri priklauso suvokimas, svok krimas, sam

protavimai. Be to, pasmon valdo jausmus: meil - tai
nesmoningas tikslo siekis, malonumas - savs nesuvo
kianios valios pasitenkinimo ar prietaravim atspin
dys. Remdamasis A. Schopenhaueriu, E. von Hartmannas aikina, kad neretai jauiame malonum, atlikdami
darbus, kuriuos i anksto pasmerktume, mat mums at
rod, kad jiems jauiame prieikum. Argi tai nra aki
vaizdus rodymas, kad ms valia sielos gilumoje siek
kit tiksl, nei tie, kuriuos jai priskyr smon?"
Net ir genials atradimai kyla i pasmons, jie visada
yra nesmoningo apdorojimo", nebylaus idj vir
kinimo" padarinys. Esu sitikins, kad tokie procesai
atlieka lemiam vaidmen net sprendiant nesvarbius
klausimus, jeigu tik ie mus iek tiek labiau domina, ir
dl jo visus su gyvenimu susijusius klausimus tikr ir
teising atsakym pateikia pasmon: tik paskui smon
pradeda iekoti prieasi, o ms sprendimas jau bna
priimtas". Taigi pasmon veikia vienodai, tiek kurdama
genial krin, tiek lemdama ms sprendimus. Nes
moninga psichika valdo vis smoning gyvenim.
Pagaliau norint susieti kno pasmon su psichikos
pasmone mogaus siel reikia laikyti nesmoninga
ir bendra individo organini bei psichini funkcij
visuma".

IV. Ivados
Apvelgiant i trij filosof poir, metafizinis
pagrindas buvo atskirtas nuo konkrei atradim. Vis
dlto is atskyrimas dirbtinis ir, norint patikslinti i ties
vertingas i filosof mintis, pasmons svok reikt,
galima sakyti, i j iluktenti".
Pirmiausia (i ivada akivaizdi) E. von Hartmanno ir
C. G. Caruso sistem pagrindas - panpsichizmas. Pas
mons idja jiems leidia, priklausomai nuo kiekvieno
pasauliros, psichik priskirti netgi materijai. Tok
poir galima pagrsti filosofikai. Bet kalbant apie
moni veiksmus labai lengva supainioti psichikos pas
mon su tuo, kas nra psichikos pasmon, pavyzdiui,
su fiziologine ar organine veikla.
I ties siekiant, kad pasmons svoka bt aiki,
nereikia bandyti velgti pasmons ten, kur tra fiziolo
gija. Keliuose savo knygos skyriuose E. von Hartmannas
kalba apie psichik, nors ten manoma tik fiziologija. Tai
jo teis, taiau jei atsisakoma gamt aikinti filosofiniu
poiriu, btina atskirti ias dvi sritis. Todl psichologas
fiziologijos nelaiko nei smoninga, nei nesmoninga;
pasmon galima paminti tik kalbant apie veiksmus,
kurie galt bti smoningi, kitaip tariant, apie psichi
nius veiksmus.
Vis dlto pasmon nagrinj filosofai daug prisi
djo pastant psichik. Jie ikl mint, kad egzistuoja
smoning veikl valdanti nesmoninga jga; teig, kad
paprastai smon remiasi pasmone, kuri reikiasi kaip
instinktas arba polinkis; valgiai analizavo pasmons

14

15

vaidmen valing sprendim, jausm, sapn, geniali

atradim srityje.
Todl suprantama, kad 1880 metais paraytoje psi
chologijos disertacijoje Nesmoningo psichinio gyvenimo
tyrinjimai atvirai remiamasi pasmons metafizikais.
Autorius E. Colsenet'as veikalo angoje ra: Po viesiu
paviriumi, prieinamu vidiniam stebjimui, slypi tamsi
ir nematoma sritis, kurioje vyksta vairs psichiniai rei
kiniai. Mes galime suvokti tik vairiai susijungusias ir
pakitusias j nuotrupas... Kiekvienas smoningas veiks
mas kyla i pasmons".
Beje, tuo metu pasmon domino ne tik filosofus, bet
ir eksperimentuoti pandusius mokslininkus. Kitas sky
rius bus apie juos.

II

SKYRIUS

PIRMIEJI EMPIRINIAI D U O M E N Y S
Pirmieji eksperimentai, kuriais remiantis buvo galima
mokslikai apibrti pasmon, buvo susij su medici
nos tyrinjimais. Antrojoje X I X amiaus pusje medikai
ypa susidomjo nervinio pobdio liga, kuriai bdingi
nesmoningi veiksmai, - isterija. Tuo metu buvo ma
dingas ir hipnotizavimas. Asmenybs disociacijos tyrin
jimai irgi skatino eksperimentus, kai svarbiausia tampa
pasmon.
inoma, i vis surinkt duomen vieni yra vertin
gesni, kiti - maiau vertingi. Kartais naudingas tik j
aikinimas. Svarbiausia tai, kad ie duomenys ymi ne
vien ir t pai pasmon": pavyzdiui, vienas faktas
fiksuoja nesismonint prisiminim ilaikym, o ki
tas - protingus nesmoningai atliekamus judesius. Be
abejons, abu atvejai, net ir bdami tos paios kilms,
rodo, kad egzistuoja vairios pasmons sritys. Taigi i
daugybs tuo metu atlikt eksperiment reikia atrinkti
vertingiausius.
Svarbi veikal iais klausimais para Pierre'as Janet'as (reikmingiausias jo krinys - 1889 metais ileistas
Psichologinis automatizmas), A. Binef as

(Asmenybs pa

kitimai, 1892), T. A. Ribof as (Asmenybs ligos, 1884; Ne

smoningas gyvenimas ir judesiai,. 1914). Reikt pamin

ti ir }. M. Charcot'o veikal Pamokos apie nerv sistemos

ligas (1890). J. M. Charcot'as - isterijos tyrinjim pradi
ninkas: jis pirmasis i neuroz priskyr psichikos ligoms.
Salpetriere jis subr tyrintojus, tarp j ir P. Janet' su
A. Binet'u, kurie sukr Salpetriero mokykl.
Tuo metu kiti medikai Nansi mieste atliko eksperi
mentus taikydami hipnoz - apie tai bus kalbama pla
iau. Reikia paminti H. Bernheimo veikalus, kuriuose
remiamasi iais eksperimentais: Apie taig ir jos taikym
terapijoje, 1886; Hipnoz, taiga, psichoterapija, 1891.

I. Isiblakymas ir automatikas raymas

Tuo metu nemaai eksperiment buvo atliekama
tiriant isterin neuroz. Nepaisant odio kilms (lot.
hystericus, gr. husterikos, i hustera - gimda": anksiau
buvo manoma, kad toks elgesys bdingas moterims dl
pernelyg padidjusio lytinio potraukio. - Red. past.),
isterin neuroz patiria abiej lyi atstovai ir ji rei
kiasi vairiai. Poymius J. M. Charcot'as ir P. Janet'as
suskirst stigmas" - intelekto bei motorikos sutriki
mus, pavyzdiui, amnezija, anestezija, abulija, ir ava
rijas", pavyzdiui, paralyius, kontraktros, konvulsijos.
J. M. Charcot'o nuomone, ie poymiai yra vienodos
psichins kilms, nes, kaip rodo eksperimentai, kai
kuriuos j galima sukelti ar nutraukti hipnotine taiga.
Todl J. M. Charcot'as isterij priskyr savitaigai. Reikia
pabrti, kad J. M. Charcot'as pirmasis susiejo isterij
su taiga. io poirio vliau laiksi H. Bernheimas,

J. Babinskis, P. Janet'as. Ir iandien isterik mitomaniakiki polinkiai bei taiglumas laikomi ios neurozs po
ymiais. Bet po S. Freudo, apie kur bus kalbama vliau,
atradim iuos poymius pradta sieti su isteriniu po
linkiu knu reikti nesmoningas emocijas (vadinamieji
konversiniai simptomai).
Tuo metu buvo manoma, kad du rykiausi poy
miai - dalin anestezija (jautrumo praradimas. - Red.
past.) ir isiblakymas parodo kai kuriuos nesmoningos
veiklos aspektus taip pat patikimai kaip ir eksperiment
duomenys.
Automatikas raymas. P. Janet'as nesmoning
veiksm" apibria kaip turint visus psichinio veiksmo
bruous, iskyrus vien - j atliekantis mogus atlikimo
akimirk jo nesuvokia". Einame, sdams, veriame
knygos puslap - visa tai atliekame automatikai, nieko
negalvodami. Tai alutin pasmons bsena.
Kaip rao P. Janet'as, kuriai nors isterik kno daliai,
daniausiai rankai, patyrus anestezij, aikiai atsisklei
dia vairs protingi" nesmoningi veiksmai, susij su
psichikos veikla, kuri niekada nepriklauso nuo mogaus
smons. Tada stebimi ne tik nesmoningo elgesio vie
netai, bet ir nesmoningos proto operacijos, kurios nei
vengiamai susijusios su tais veiksmais.
tai tipinis pavyzdys: isteriko ranka nejautri ir jis ne
ino, kas jai daroma. Tyrintojas rank udengia ekranu,
kad pacientas jos nematyt, tuomet atlieka su ja vairius
judesius. Ranka pati toliau kartoja tuos judesius. Tada
tyrintojas tarp nykio ir rodomojo pirto spraudia
19

pietuk, kurio smaigalys lieia prie lentels pritvirtint

popieriaus lakt, ir liepia" rankai atlikti vairius grafi
nius judesius: rayti kokius nors odius ir panaiai. Ne
visada, taiau gana danai utenka vieno taip ivedioto
odio, paskui ranka pati rao antrj, prirao daugyb
puslapi, pacientui to nesuvokiant ir be perstojo kalbant
apie visai k kita. is reikinys vadinamas automatiku
raymu. Tai nesmoningas raymas, kai pacientas yra
budrios bsenos ir nesuvokia, kad jo ranka rao. Jis su
ino, k ji ufiksavo ir kad apskritai ra, tik skaitydamas
tekst.

prieina kalbaniam pacientui u nugaros ir tyliai taria

kelet odi, pavyzdiui, nurodo ranka paliesti galv.
is nesmoningai atlieka uduot (ranka palieia galv,
nesuvokdamas nei kodl, nei kaip tai daro). Tyrintojas
taip pat gali iprovokuoti gest, reikiant taip" arba
ne", kuriuo bus atsakoma klausim. Jis gali paskatinti
ir automatik raym. Pavyzdiui, klausim Kuo js
vardu?" pacientas, kuriam duotas pietukas, atsako ra
tu. Visa tai - sutartiniai enklai, gestai, raymas kyla i
pasmons, kuri, kaip rodo eksperiment duomenys, ne
tik prisimena ir msto, bet ir girdi bei geba suvokti.

is reikinys aikiai parodo, kad nesmoninga veikla

gali turti visus bruous, bdingus ir smoningam ms
tymui: gebjim samprotauti, kurti originalias eiles ir
netgi atlikti matematinius skaiiavimus. ie bruoai liu
dija apie nesmoning asmenyb", kuri prisimena (taip
uraytuose tekstuose kartais minimi praeities vykiai),
msto (tekstai prasmingi) ir turi psichin egzistencij.

P. Janet'as daugiausia tyr prasiausius tokios pa

smons pasireikimus. Jo ivados gali bti naudingos
ir praktinei psichologijai: pavyzdiui, ar patyrs steb
tojas vien i tam tikr nesmoning panekovo judesi
galt suprasti io mintis, netgi garsiai neisakytas? Gal
kai kuri brj gebjim skaityti mintis" bt galima
sieti su nesismonintais mogaus judesiais? P. Janet'as
ir A. Binet'as netgi spiritizm aikino nesmoningomis
mintimis ir judesiais. Galbt mediumai" i ties yra
mons, sugebantys lengviau ilaisvinti savo nesmo
ning asmenyb".

Isiblakymas. Tirdamas isterik isiblakym,

P. Janet'as prijo prie t pai ivad. Gerai inoma, kad
mogus, sukoncentravs dmes vien objekt, kur lai
k negalvoja apie niek kita. Pavyzdiui,-jei skaito labai
sigilins, gali bti, kad negirdi, jog mons alia jo kalba
si. Dmes visada lydi isiblakymas, o is skatina nes
moning bsen. Nukreipti isterik dmes nepaprastai
lengva - pasak P. Janet'o, perdtas isiblakymas galt
bti j ligos poymis. Juk vos pradj kalbti su kitu
mogumi jie visikai pamirta tyrintoj. Dl to galima
atlikti domi eksperiment. Pamirtas" tyrintojas
20

II. Somnambulizmas ir hipnoz

Geriausia palikti nuoalyje ias hipotezes ir pereiti
prie kit, sudtingesni ir ne taip paprastai aikinam
dalyk. Jie susij su taiga, hipnoze ir somnambulizmu,
kai pasireikia antrins bsenos", per kurias, atrodo,
21

susijungia vairs pasmons aspektai. iame skyriuje,

Hipnotizavimas ir hipnoz. Eksperimentai rodo, kad

remiantis J. M. Charcot'u ir H. Bernheimu, bus ap

ypatingai - miego taigai - pakluss pacientas yra be galo

velgiami atvejai, kai nesmoningas yra visas mogaus

jautrus kitokio pobdio taigai. Siekiant sukelti hip-

elgesys (ne elgesio vienetai), ir aptariamos nesmonin

notin mieg, anksiau buvo taikomi vairs sudtingi

gos psichins operacijos. Taip pat bus kalbama apie po-

metodai, kurie turjo nustebinti pacient. Pavyzdiui,

hipnotin taig" ir atvejus, kai tam tikros nesmoningos

buvo rekomenduojama suimti paciento, kur buvo sie

psichins operacijos akivaizdiai pagrindia smoning

kiama umigdyti, nykius, priartinti rankas jam prie

elges.

galvos, vedioti jomis palei kn ir kartoti iuos jude

sius, vis laik dmiai irint hipnotizuojamajam akis.

taiga. Hipnotin bsena yra taigos vaisius. Savo

T. M. Charcot'o ir H. Bernheimo laikais pastang reikjo

ruotu i bsena skatina taiglum, tai yra gebjim pa

maiau: kartais paciento tiesiog buvo papraoma dmiai

siduoti taigai. J tyrinjant, daugiausia eksperimentuota

irti iek tiek aukiau aki laikom blizgant daikt

su isterikais, mat iems bdingas didelis taiglumas. I

(taip pajusti vok sunkum); kai hipnotizuojamasis pa

ties taiga - tai automatikas, nevalingas ir nesmonin

siekdavo i bsen, tyrintojas ramiu tonu paliepdavo

gas kito mogaus perduotos minties pltojimas. i min

miegoti. H. Bernheimas teigia, kad kai pacientas patiki,

tis gali tapti veiksmu, tai yra pasireikti kaip vaizdinys,

jog tuoj umigs, utenka ranka paliesti jo akis, ir jis usi

merkia. Taigi hipnoz, H. Bernheimo nuomone, neatsie

pojtis ar judesys.
J. M. Charcot'o nuomone, normals pacientai" susi
darius tam tikroms slygoms yra link pasiduoti taigai
(kaip pavyzd jis pateikia ukreiam iovul ar juok
moni pilnoje salje), taiau uhipnotizuoti, tai yra

jama nuo savitaigos, nes hipnotizuojamasis umigdavo

dl savo paties sitikinimo.
Hipnoz gali bti vairaus laipsnio - nuo mieguistu
mo iki kieto miego. domiausia tirti gilias bsenas.

teigti mieg, galima tik isterikus. Vadinasi, hipnoz gali

ma laikyti isterijos pasireikimu: uhipnotizuoti galima

Hipnotinis somnambulizmas. I ties uhipnotizuotas

tik isterikus. Toks poiris atrodo pernelyg vienpusis,

mogus sugeba atlikti daug vairiausi jam teigt veiks

todl H. Bernheimas tvirtina prieingai - uhipnotizuoti

m, o jo elgesys visikai nesmoningas. Kaip ir tiriant

galima daugel isterij nelinkusi pacient. Taip hipno

isterin isiblakym, judesius sukelia vien pasmon.

z tampa platesnio pobdio reikiniu. Hipnozs metu

H. Bernheimas paliep pacientui: Paimkite apelsin"

H. Bernheimui pavyko taiga igydyti daugel nervins ir

(vaisius yra sivaizduojamas), pacientas j pam. Su

net organins kilms lig.

valgykite". Jis padar judesius, lyg bt nulups iev,

22

23

padalijs apelsin skilteles ir su pasimgavimu j su

valgs.
Dar domesni eksperiment duomenys tiriant hi
permnezij (mechanins atminties pagerjimas. - Red.
past.), kuri bdinga uhipnotizuotiems monms, pati
nantiems somnambulizmo bsen. Kaip ir nesmonin
gai automatikai raant, atgaivinami tolimos praeities
prisiminimai, kurie taip ir bt lik umirti, jei ne tam
tikros slygos. Paliepus isipasakoti", negalima nesi
stebti, kaip aikiai ir tiksliai somnambulizmo bsen
patiriantys pacientai atgamina prisiminimus bei mintis,
kuri bdami smoningi visai neprisimin" (P. Janet'as).
Atrodyt, hipnoz atskleidia platesn psichin egzis
tencij, irykindama kelias paprastai nepastebimas
bsenas. Akivaizdu, kad iuo atveju pasireikia naujas
pasmons tipas, glaudiai susijs su atmintimi. Vei
kiant pasmonei, realizuojama jau ne sisavint mini
sistema, bet prisiminim visuma.

gos eksperiment, kuri duomenys rodo, kad atmintyje

ufiksuota mintis, kurios pacientas nesuvokia, gali su
kelti smoningus veiksmus ir visikai smoning elges.
Tai dar vienas prisiminimo egzistavimo pasmonje b
das: patiriant hipnotinio somnambulizmo bsen buvo
reaguojama nesmoning suadinim. O iuo atveju
prisiminimas nra suadinamas, stebtojas ino, kad jis
veikia pacient ir yra tikrasis jo veiksm sukljas.
Hipnotinio somnambulizmo bsen pasiekusiam
pacientui paliepiama, pavyzdiui, perstumti bald
kit viet ar atlikti kit pana veiksm, ir patikslinama,
kad tai reikia daryti pabudus. Pabuds pacientas atlieka
veiksm neinodamas, kad vykdo anksiau duot saky
m. tai tok pavyzd pateikia H. Bernheimas:
Atliekant eksperiment dalyvavo kolega ponas
Charpentier'as. Pacientui buvo teigta, kad nubuds pa
imt vir lovos kabant mano kolegos skt, iskleist ir
apsukt por rat galerijoje, kuri patenkama i pala
tos. Po kurio laiko pacient paadinau, ir mes paskubom
ijome, nors jis dar nebuvo atsimerks.

Ypatingas i prisiminim bruoas - jie reikiami

odiais ir egzistuoja nepriklausomai nuo smons. Dar
kart reikia pabrti, kad prisiminimas gali aktualizuotis,
pacientui to nesuvokiant. Taiau is reikinys danesnis
esant somnambulizmo, o ne automatiko raymo bse
nai, mat elgesys, kai atkuriamas prisiminimas, yra vien
tisas, nors ir nesmoningas. Tai tikras nesmoningas
suadinimas, objektyviai apiuopiamas ir realus.

Netrukus pacientas su skiu rankose suko ratus ga

lerijoje. Paklausiau jo: K ia veikiate?" Jis atsak: Kv
puoju grynu oru." Kodl? Jums karta?" Ne, kartais
mgstu pasivaikioti." O kodl pasimte skt? Jis
priklauso ponui Charpentier'ui!" Tikrai? O a maniau,
kad sktis mano! Tuoj nuneiu ten, i kur pamiau!"

Pohipnotin taiga. Yra ir kit tyrim duomen,

rodani, kad pasmonje egzistuoja nesuadint, bet
veikiani prisiminim. Tai matyti i pohipnotins tai-

Reikia pabrti tai, kad klausinjamas pacientas ne

suvokia tikrosios savo elgesio prieasties. Ji nesismo
ninta. Pohipnotins taigos poveik, - rao panai pa
vyzdi pateiks P. Janef as, - aikinu mintimi, kuri vis

24

25

laik slypi pasmonje. Per hipnotinio somnambulizmo

bsen teigta mintis nubudus niekur nedingsta, nors
pacientas mano j umirs ir smoningai jos neprisi
mena. Ji ilieka ir vystosi u prastos smons rib".
Jei pacientas dar kart uhipnotizuojamas, pasmo
nje slypinti mintis ir vl atgaivinama, ir jis j prisimena.
Pasak H. Bernheimo, papraius pacient pabandyti pri
siminti iek tiek jam sufleruojant, jis, netgi patirdamas
bdravimo bsen, gali smoningai prisiminti duot
sakym.

III. Pierre'o Janet'o teorija

iaip ar taip, negalima nuginyti vis i eksperimen
t reikms, tiriant pasmon ir pabriant jos svarb.
Buvo aptartos vairios nesismonintos fizins ir psi
chins operacijos:
1) Nesmoningos fizins

operacijos:

daliniai judesiai, elgesio vienetai" (prasti veiks

mai, automatikas raymas);
vientisas elgesys, elgesio visuma" (somnambu
lizmas).
2) Nesmoningos psichins

operacijos:

informacins (iorins realybs suvokimas, duot

sakym supratimas);
intelektins ir organizuojanios (samprotavimai,
vairs mstymo procesai);
26

atminties (prisiminim suadinimas esant nes

moningo elgesio bsenai, atminties elementai, be
suadinimo sukeliantys smoningus veiksmus).
Beje, reikia pabrti, kad fizini (objektyvaus elgesio)
ir psichini (subjektyvi psichini bsen) operacij
skyrimas gana neapibrtas, nes jos glaudiai susijusios
ir tiek vienos, tiek kitos yra psichologijos objektas.
Pasmon ir disociacija. P. Janet'o nuomone, taip su
skirstytoms operacijoms bdinga jei ne vienov, tai bent
jau bendra kilm - disociacija. Veikaluose, kuriuose jis
idst savo teorij, teigiama: kai smon duoda laisv"
vairiems psichikos procesams, pradeda reiktis pasmo
n. Taigi, P. Janet'o nuomone, pasmon yra kita smo
ns, nepajgianios aprpti visos psichikos, pus. Pasak
jo, puikios psichins bkls mogaus smon turi gana
didel koordinacijos gali ir jis sugeba suvokti psichinius
reikinius, kad ir kokia bt j prigimtis. Jei psichin
sveikata nra gera, vyksta skilimas", ir tada teigta idja
gali valdyti mogaus veiksmus, jis elgiasi automatikai,
pabunda ir pradeda veikti nesmoninga atmintis.
P. Janet'as pabria, kad ie reikiniai ypa bdingi
isterikams. Todl suprantama, kad veikale Psichologinis
automatizmas ir vliau pasirodiusiuose Isterik psichin
bsena (1893) bei Neurozs ir kyriosios idjos (1898)
isterij jis aikina psichikos skilimu, smons susiaur
jimu ir pabria, jo nuomone, iems ligoniams bding
moralin silpnum bei psichikos skurdum. is smo
ns susiaurjimas - ne kas kita, kaip bendras smegen
27

isekimas, su kuriuo danai susitaikoma; pacientas turi

psichikos sutrikim: jis nesugeba sutelkti ir suderinti bei
suvaldyti psichini reikini".
Isterija ir pasmons kyriosios idjos. Visa tai,
P. Janet'o nuomone, leidia iskirti ypating isterik psi
chikos bruo - jie paklsta pasmons kyriosioms id
joms. Ties sakant, H. Bernheimui anksiau u P. Janet'
buvo kilusi mintis, kad kai kuriuos isterijos poymius
galima aikinti pasmons impulsyviomis idjomis,
kurios reikiasi veiksmais, funkcionuoja taip pat kaip ir
tyrjo pacientui teigtos idjos bei paadina pasmonje
gldinius prisiminimus; tai simptomins savitaigos
idjos. P. Janet'as seka iuo poiriu ir kyrisias idjas
apibria kaip taigos reikin, kai idja automatikai
vystosi u smons rib; taiau jos nra teigiamos
per eksperiment, o susidaro natraliai dl atsitiktini
prieasi". J atsiradimas - tiesiogin isterik proto
skilimo pasekm, o kai psichikos veikla praranda dar
n, susiduriama su nemalonumais. Tokie ligoniai ima
galvoti apie saviudyb ar mogudyst, jiems danai
bdingos fobijos.

aikiai juntamos sapnuojant neramius sapnus ir danai

tuo metu patiriant somnambulizmo bsen; 3. Per hipnotin somnambulizm. i dirbtin bsen pasieks
ligonis arba regi sapnus, kuriuos garsiai pasakoja, atlieka
veiksmus, kaip esant natraliam somnambulizmui, ir
atskleidia savo mintis, arba kalbasi su mumis bei at
sako ms klausimus. Somnambulizmo bsen pasiek
pacientai labai tiksliai apibdina juos persekiojani idj
ir isamiai papasakoja visus pojius, vaizdinius, kurie su
kl ir vis dar sukelia sutrikimus; 4. Yra inoma, kad ne
smoningos mintys gali pasireikti net esant bdravimo
bsenai, bet ligoniai patys to nesuvokia. Kai kurie veiks
mai, kuriuos jie, bdami isiblak, atlieka automatikai,
parodo ias idjas. iaip ar taip, automatiko raymo
bdas, jeigu tik galimj taikyti, duoda tiksliausi rezul
tat" (Isterik psichin bsena).
Reikia pabrti, kad pats P. Janet'as stengsi veikti
kyrisias idjas vairiai: atskleids kyrij idj, iskaidydavo j elementus, o susidrs su i pairos
neiskaidoma vaizdine haliucinacija taikydavo substitu
cijos metod - pakeisdavo objekt, kur ligonis regdavo
sapnuose. Veikale Neurozs ir kyriosios idjos P. Janet'as
pasakoja, kaip jam pavyko aprengti" siaubing lavon,
kur vaizduotje regdavo ligonis, ir taip pasiekti, kad jis
nebebijot.

Kaip atskleisti idj, kurios ligonis i esms nesu

vokia ir negali ireikti?" - klausia P. Janet'as. Ir patei
kia atsakym: reikia naudotis visais manomais bdais,
inomais i pasmons veiklos eksperiment. Kaip ir
kiti pasmons reikiniai, pasmons kyriosios idjos
reikiasi daugeliu bd.
1. ios idjos gali aikiai - veiksmais bei odiais pa
sireikti itikus isterijos priepuoliui; 2. kyriosios idjos

Taigi P. Janet'as teigia: pirmiausia visa, kas nesmo

ninga, atsiranda dl psichins disociacijos; antra, isterija
yra silpnumo liga: tai dl io silpnumo susidaro nema
lonumus sukelianios kyriosios idjos ir kaip tik dl jo
isterija tampa pasmons liga; pagaliau, gydant j, reikia

28

29

siekti: 1) hipnoze atskleisti pasmons kyrisias idjas,

2) mokymu (tikinimu, taiga, substitucija) ias idjas
nutolinti arba paalinti.
Nuo P. Janet'o iki S. Freudo. P. Janet'as nusipelno bti
vertintas: jis pabria darni smons veikl ir pateikia
nemaai atvej, kai pasmon pasireikia susilpnjus
Ego galiai. Vis dlto kyla klausimas, ar manoma vien
disociacija pagrsti vis pasmon, ypa nesmoning
atmint. Taip pat abejotina, ar isterijos poymius i tik
rj sukelia nestabili psichika. Nors juos aikindamas
P. Janet'as nepakankamai vertino nesmoningas idjas:
ias jis laiko visikai atsitiktiniu reikiniu".
i problem naujai pavelgs S. Freudas. I pradi
jis laiksi tokio pat poirio kaip ir P. Janet'as, bet vliau
atskleid kitus, iki tol visikai neinomus psichologinius
pasmons aspektus.

ANTROJI DALIS

PASMON PAGAL S. FREUD

SKYRIUS

PASMON IR PSICHINIAI KONFLIKTAI

Antrojoje dalyje neketinama pateikti isamios
S. Freudo psichoanalizs apvalgos, netgi nesiekiama
iskirti svarbiausi jos bruo. Labiausiai domina su
pasmons psichologijos problema susij S. Freudo at
radimai. Isamiau bus kalbama apie analitin" metod,
neurozi teorij, teiginius apie seksualum ar kintant
paties S. Freudo poir psichikos struktr, bet tik
siekiant geriau suprasti, k jis vadino pasmons pro
cesais".
Antrosios dalies tikslas - atskleisti S. Freudo poir
pasmon i keleto dviprasmik teigini, pabriant
jo atradimus - kintani pasmon " ir istmimo"
reikin. Beje, jo poiris ir gydymo metodai kito, daik
tavard pasmon" pakeit bdvardis nesmoningas",
o psichikos zon, kurias S. Freudas laik atsietomis nuo
smons, vis daugjo.
31

Psichoanaliz danai vadinama gelmi psicholo

gija". Paaiks, kodl nesmoningi psichikos procesai,
kuriuos S. Freudas pradeda analizuoti 1880 metais, yra
giluminiai" ir kuo jie skiriasi nuo iki tol svarbiausiu
laikyto psichologinio automatizmo".

I. Pirmieji darbai
Norint geriau suprasti S. Freudo teorij reikia aptarti
jos prieistor. Todl naudinga apvelgti jo pirmuosius
darbus.
S. Freudas gim 1856 metais Moravijoje. Baigs mok
slus licjuje ir, kaip pats sako, trokdamas ini, tik
labiau apie moni santykius, o ne gamtos mokslus",
1873 metais stojo Vienos universitet, Medicinos fa
kultet. Netrukus jis pradjo dirbti asistentu Brcke'o
fiziologijos laboratorijoje, vliau atliko praktik vai
riuose ligonins skyriuose, tyrinjo smegen anatomij.
Tuo metu ispausdino veikal, kuriame apvelg vairias
organins kilms nerv sistemos ligas.

Siekdamas geriau valdyti hipnotizavimo technik,

1889 metais jis ivyko Nansi, kur praleido kelias savai
tes. Bendras darbas su A. Libault'u ir H. Bernheimu jam
turjo daug takos. S. Freudas ypa domjosi pohipnotine taiga. Pacientas, vykdantis sakym, kur gavo bda
mas uhipnotizuotas, teigia, kad neino, kodl atlieka
nurodyt veiksm. Taiau, pasak S. Freudo, is veiksmas
visikai aikus stebtojui: prieastis reali, tik ji nra si
smoninta. Antra vertus, kartais pacientas sugeba prisi
minti gaut sakym, jeigu jo papraoma gerai pagalvoti.
Todl S. Freudas daro ivad, kad tikrieji ms veiksm
motyvai ne visada inomi, nors tam tikrais atvejais gali
mums atsiskleisti. S. Freudas pats pabria i stebji
m svarb savo atradimams. Btent Nansi, - rao jis
knygoje Mano gyvenimas ir psichoanaliz, - aikiausiai
supratau, kad sudtingi psichikos procesai gali daryti
poveik, bdami neprieinami moni smonei".

Grs Vien, 1886 metais S. Freudas pradjo dirbti

nerv lig gydytoju. Tuo metu gydydamas jis taik elektroterapij ir hipnoz.

Daktaro Jozepho Breuerio stebjimai. i mintis

S. Freudui buvo kilusi jau anksiau, 1880-1882 metais,
susipainus su daktaro J. Breuerio, vieno garsiausi
praktikuojani Vienos gydytoj, stebjimais. Buvo
tiriamas atvejis, kai isterij pavyko igydyti, hipnoze su
adinus tam tikrus prisiminimus. Ligonei, jaunai mergi
nai, buvo bdingi vairs isterijos protrkiai: paralyius,
kontraktros, sutriks mstymas. J. Breueris atsitiktinai
pastebjo, kad pasireikus vienam i sutrikim j pa
vykdavo nuslopinti, kai pacient papasakodavo visa, k
jauia. Todl gydytojas j uhipnotizuodavo ir liepdavo
kalbti. Taip inyko netgi fiziniai poymiai. S. Freudas,

32

33

Kelions Paryi ir Nansi. 1885 metais, trokdamas

painti garsij Paryiaus mokykl, S. Freudas isirpi
no stipendij ir pradjo mokytis Salpetriere, kur dst
J. M. Charcot'as. ia suprato, kad isterija - gana danai
pasitaikanti liga, kad hipnotin taiga gali sukelti paraly
i ar kontraktras ir pan.

kuriam J. Breueris papasakojo atvej, pasinaudojo to

kiu svarbiu atradimu: neurozs poymiai susij su neva
umirtais praeities vykiais: pakako juos atgaivinti, kad
tie poymiai inykt. Taigi egzistuoja ryys tarp simptom
ir kai kuri vyki pamirimo: esant bdravimo bsenai
mergina negaljo pasakyti, kokia isterijos prieastis, ir
nemat jokio ryio tarp poymi bei kurio nors savo gy
venimo vykio. Taiau ryys paaikjo taikant hipnoz.
Atgaivinti prisiminimai rod esant tiesiogini ssaj
su vykiais, stipriai paveikusiais mergin: vaikystje ji
turjo slaugyti sergant tv, ir tai traumavo jos psichik.
Kadangi prisiminim suadinimas turjo gydomj po
veik, tuo remdamiesi J. Breueris ir S. Freudas sukr
terapijos metod, kur pavadino katarsio metodu"
(psichikos ivalymu). 1893 metais jie ileido veikal
Apie psichin isterijos reikini mechanizm. Ten raoma:
vairs isterijos poymiai nra spontaniki, idiopatiniai
ligos pasireikimai, jie glaudiai susij su juos suklusi
trauma. ios prieast suprasti padeda hipnoz. Traum
sismonin ligoniai paprastai pasveiksta".
Pirmosios ivados. Stebdamas H. Bernheimo eks
perimentus, S. Freudas suprato, kad tam tikri veiksmai
gali turti realias prieastis, bet jos nesismonintos.
J. Breuerio stebjimai patvirtino i ivad: isteriko neu
rozs protrki prieastis - vykiai, kurie, kol prisimini
mai nebuvo atgaivinti hipnoze, buvo visikai umirti.
Reikia susieti neuroz su pirminmis traumomis, gl
diniomis ligonio psichikoje. Bet j takos pacientas ne
suvokia, nesupranta, smoningai neprisimena. I esms
34

jis elgiasi kaip H. Bernheimo uhipnotizuotas mogus,

kuris, negaldamas paaikinti kodl, vykd sakym pa
imti skt. Jis pakluso pasmonei.
Remdamasis iuo poiriu, be isterijos, S. Freudas ty
rinjo ir kit danai pasitaikani neuroz - kyrij b
sen neuroz. Ja sergantys ligoniai neatsikrato mini,
kuri nenori turti, jauia impulsus, kurie jiems patiems
atrodo labai keisti, ir atlieka veiksmus, kurie neteikia jo
kio malonumo. Pavyzdiui, toks ligonis, eidamas gatve,
sustoja ties tam tikru numeriu paymtu namu: jei sten
giasi eiti toliau, jam pradeda svaigti galva, j apima stip
rus nerimas. S. Freudas pateikia analogik atvej: viena
moteris kelis kartus per dien neprastai elgdavosi - i
savojo puldavo alia esant kambar, atsissdavo vidu
ryje jo stovinio stalo, kviesdavo kambarin, iai atjus,
liepdavo ieiti ir vl skubdavo savo kambar.
S. Freudas pradjo tyrinti i neurozs form ir si
tikino, kad ir jos prieastis galima paaikinti tik nesmo
ningais procesais. Neinia kodl kylantys vaizdiniai ir
impulsai, visai nesusij su prastu gyvenimu, paiam li
goniui atrodo tarsi visagaliai sibrovliai i kito pasaulio,
o S. Freudas juos laiko akivaizdiu pasmons rodymu.
Skmingai taikant katarsio metod buvo rodyta, kad
tarp nesismonint prieasi ir poymi egzistuoja
abipusis priklausomybs ryys. Vadinasi, kiekvien kart
pasireikus poymiui, neutenka pripainti, kad ligonis
paklsta tam tikriems nesmoningiems procesams,
tiksliai atskleidiantiems to poymio prasm. Taip pat
reikia suvokti, kad jis pasireikia tik tada, kai i prasm
bna nesismoninta.
35

Nesunku pastebti, kad ios ivados artimos P. Janet'o

teorijai; is isterij aikino pasmons kyriosiomis
idjomis". Bet P. Janet'as niekada neusimin apie nei
vengiam ry tarp poymio ir to, kad ios idjos yra ne
sismonintos. Be to, kaip inoma, siekdamas panaikinti
poymius, P. Janet'as taik ne gryn katarsio metod, bet
aktyvi substitucijos terapij. Veikale Psichologinis auto
matizmas jis tik dl domumo" pamini ligons Mari at
vej, kai atgaivinus prisiminimus hipnoze buvo paalinti
poymiai. Todl galima teigti, kad P. Janet'as tinkamai
nevertino pasmons reikms isterijai ir nesuprato,
kad pasmon yra ios neurozs simptom prieastis.
Kalbdamas apie pasmons kyrisias idjas, jis iskyr
kyrisias idjas". O S. Freudas pabr bdvard nes
moningas". Taikant terapij svarbiausia ne kyrioji idja,
o tai, kad ji nesismoninta.
Taigi bt klaidinga tapatinti S. Freudo ir P. Ja
net'o atradimus, nors jie ir turi bendr ieities tak.
Nuo 1895 met (tada pasirod bendras J. Breuerio ir
S. Freudo veikalas Isterijos studija) S. Freudas pasmon
supranta visikai kitaip nei P. Janet'as.

vieniems jis efektyvus, kitiems beveik neturi jokio po

veikio. Be to, negalima pasitikti rezultatais: bna atvej,
kai pasveikusiu laikytas ligonis vl suserga neuroze.
Galiausiai gydytojui ilgainiui nusibosta taikyti tuos pa
ius metodus, t pai procedr visais atvejais, siekiant
panaikinti vairiausius poymius ir nesugebant suvokti
j reikms bei svarbos (...) is darbas tampa panaus
magij, egzorcizm ar fokusininko triukus".
Taip S. Freudas pasiryo iekoti kitokio metodo, lei
dusio iplsti pacient smons tyrinjimus, ir iki tol ne
sismonint informacij taikyti ne vien tik esant som
nambulizmui ar nesmoningai veiklai; ja galt pasinau
doti ir prastai besielgiantys pacientai. Ir kart jam pra
vert H. Bernheimo eksperimentai. Kai H. Bernheimas
pacient paadindavo i somnambulizmo, is visikai
neprisimindavo, kas vyko patiriant i bsen. Taiau
kartais, kai pacientui bdavo apie tai usimenama, jo
smon pasiekdavo prisiminimai - i pradi neaiks
ir su pertrkiais, paskui labai aiks. Todl S. Freudas
nusprend elgtis taip pat - savo teiginiais ir praymais,
taikant prastus prisiminim suadinimo bdus, pabandy
ti atgavinti smon traumuojanius prisiminimus.

1895 metais S. Freudo ir J. Breuerio keliai isiskyr.

S. Freudas vienas pradjo tyrinti isterij, kyrij bse
n ir nerimo neurozes bei kitas panaias ligas. Greitai
jis pastebjo, kad hipnotinis katarsio metodas turi ir
trkum: vieniems j galima taikyti, o kitiems - ne,

Asociacij metodas. Psichikos procesas, paprastai pa

dedantis suadinti prisiminimus, ilgai buvo vadinamas
mini asociacija. Kaip inoma, iuo terminu vardija
mas reikinys, kai viena idja ar vaizdinys smonje su
kelia kit idj ar vaizdin: A (suadinanti smons bse
na) sukelia B (suadinta smons bsena). B savo ruotu
sukelia C ir 1.1. Tokia supaprastinta asociacijos schema.

36

37

II. Asociacij metodas ir istmimas

I ties i schema labai sudtinga, mat suadinanti bse

na sukelia ne vien, bet kelias suadintas bsenas.
Antra vertus, galima iskirti suvokimo" ir vaizduo
ts" asociacijas. Pirmoji atgaivina konkreios situacijos
prisiminimus; ie t situacij patikslina, o suvokimas
iuo atveju tepadeda prisiminti. Vaizduots", arba lais
vosios asociacijos, ypatumas - nevaromas atsidavimas
prisiminim srautui.
Kaip tik i asociacijos r, laisvj asociacij,
S. Freudas ima taikyti, siekdamas suadinti senus ligoni
prisiminimus, kuriuos iki tol atgamindavo hipnoze.
is metodas labai tinka usibrtam tikslui - katarsiui
pasiekti. Pavyzdiui, paciento papraoma sugalvoti"
koki nors idj ar vaizd. Remiantis ia idja ar vaizdu,
leidiama kurti asociacijas". Pastebima, kad taip sukelti
prisiminimai aikiai susij su suadinania smons b
sena. Kitaip tariant, asociacijos, sukurtos remiantis pra
dine idja, kuri, atrodo, buvo sugalvota spontanikai",
arba atsitiktinai", nra atsitiktins, jos leidia engti
prisiminim pasaul, kuris ir nulm pradin mint. A
atlikau, - rao S. Freudas Psichoanalizs vade, - dau
gyb eksperiment su atsitiktiniais vardais ir skaiiais:
sugalvojus vard, kuriamos laisvosios asociacijos, ir tai
daroma tol, kol stimulas kurti jas nuslopsta. Pasibaigus
eksperimentui, imama aikintis prieastis, dl kuri buvo
sugalvotas is vardas, ir atskleidiama jo reikm ekspe
rimento dalyviui". Tikra psichoanaliz irykina tikrsias
padarini prieastis, j itakas. Taigi laisvosios asociaci
jos turi du privalumus: jos leidia pacientui, kurio buvo
paprayta jas kurti, atgaivinti savo prisiminimus ir, juos
38

ianalizavus, suvokti prieastis, dl kuri jo smon pa

siek mintis ar vaizdas, taps asociacij ieities taku.
Nesunku suprasti, kad taikant metod neurotikas,
kuriam bdingi vairs neurozs poymiai ir kyriosios
bsenos, gali atkurti senus prisiminimus. Juos suadinus
hipnoze, pacientai pasveikdavo. Todl S. Freudas silo
skatinti pacient kurti asociacijas", remiantis paiomis
vairiausiomis mintimis ir vaizdais, spontanikai kilu
siais smonje. Juk anksiau ar vliau tai turt sukelti
prisiminimus, kuriuos jis stengiasi atkurti.
Viskas vyksta taip: Papraau ligon sitaisyti tokia
padtimi, kad galt stebti pats save ir neturt jo
ki slapt mini, bei papasakoti man visk, k pajus:
jausmus, mintis, prisiminimus. Primygtinai praau - tai
ypa svarbu - nedaryti atrankos ir neatmesti kurios
nors minties, pagalvojus, kad ji pernelyg maloni ar per
nelyg nepadori arba pernelyg svarbi ar pernelyg absur
dika, todl neverta apie tai kalbti. Praau nevertinti
kylani mini". Per seans pacientas prieblandoje
guli ant sofos; S. Freudas atsisda taip, kad pacientas jo
nematyt.
Istmimas. Taikydamas analizs metod, S. Freudas
padar svarbi ivad: kartais pacientui nepaprastai sun
ku isakyti visas laisvj asociacij bdu kylanias min
tis, kad ir kokios jos bt. I pradi viskas einasi gerai.
mogus be pastang pasakoja, koki vaizd jam sukelia
sapnas ar smonje mkteljusi mintis. Taiau netru
kus jo elgesys pasikeiia. Jam vis sunkiau paklusti gau
tiems nurodymams, jis pradeda daryti vairi smon
39

pasiekusi idj atrank. Pacientas i vis jg stengiasi

pakeisti pokalbio tem, susierzina, kai jam primenama,
kad paadjo laikytis nurodym, ir pradeda ginytis su
gydytoju. tai taip S. Freudas aprao prieinimsi: Pa
cientas teigia, kad jam arba nekyla joki mini, jausm
ar prisiminim, arba j kyla tiek daug, kad nemanoma
visko suvokti ir susigaudyti. Tada jis pradeda kritikuoti
ir prietarauti. Pacient iduoda ilgos pauzs, kurias jis

sudaro S. Freudo sistemos pagrind: Proces, kuris

pasireikia kaip prieinimasis, - rao S. Freudas, - a
vadinu istmimu".
Dabar tampa aiku, kad gydytojas, siekdamas sukelti
katars, pirmiausia privalo panaikinti prieinimsi. Te
rapijos metodas turi apimti laisvsias asociacijas ir juo
siekiama veikti prieinimsi. metod S. Freudas pa
vadino psichoanalize.

daro kalbdamas. Galiausiai pripasta, kad ino dalyk,

kuri nenori pasakoti, apie kuriuos gda prisipainti... Ir
kalba toliau, prietaravim pabaigos nematyti". Tuo pat
metu pakinta jo elgesys. Pacientas visokiais bdais atsi
prainja ir teisinasi, kad tik nevykt seansas, naudojasi
menkiausia proga, kad tik nereikt stengtis: ar tai bt
kokia nors nelaim, atsitikusi gydant, ar organins kil
ms liga ir pan. is prieinimasis gali prasiverti ir smo
ninga, stipria ar uslpta neuroze, maldavimu pasigailti,
bandym suvilioti ar igalvotomis ligomis.
odiu, S. Freudas tvirtina, kad egzistuoja silpnosios
vietos, aplink ias sukasi tam tikros asociacijos, taip ir neatskleisdamos aikaus silpnj viet turinio. Pacientui
labai sunku susitaikyti su iomis gana skausmingomis
asociacijomis ir atskleisti jas gydytojui. Taigi egzistuoja
jga, kuri trukdo prisiminti tam tikrus vykius, o priei

III. Poymiai ir konfliktai

Suformulavs istmimo svok, S. Freudas pradjo
naujai aikinti neurozes ir ypa pasmon. Pirmiausia
jam pasirod logika istmimui priskirti ne tik ligonio
prieinimsi taikant analitin gydym, bet ir ligos prie
ast. iuo poiriu patologin bsen tam tikru metu
sukl ne kas kita, kaip jgos, trukdanios atsikratyti ios
bsenos. Antra, nesismoninti prisiminimai apie trau
muojanius praeities vykius yra istmimo poymis:
jeigu su trauma susijs prisiminimas lieka nesismo
nintas dl istmimo, vadinasi, tas prisiminimas tapo
nesismonintas dl ios prieasties. Taigi pasmonje
slypi istumti elementai, ten patek tiek dl pirminio",
tiek dl vlesnio" istmimo.

nimasis" yra tos jgos iraika. Dl instinktyvios atmeti

mo reakcijos prisiminimai gldi u smons. S. Freudas

Neurotiniai konfliktai. Neurozes irgi reikia suvokti

sako, kad jie yra istumti. Ego nenori, kad jie pasiekt
istmimo prisiminimai nepasiekia smons. i svoka

kaip dinamik proces, atsiradus dl tarpusavyje kovo

jani jg. J nuolatinis konfliktas reikiasi tam tikrais
poymiais.

40

41

smon; pradeda veikti gynybos mechanizmas. Tai dl

Aikindamas neuroz, S. Freudas teigia, kad atsitikus

ypatingam vykiui - prisiminimas apie vyk jokiu
bdu negali pasiekti smons - kilo dviej prieik
kintani dydi kova. Vienas j nustelb kit ties s
mons slenksiu. Vieni psichikos elementai siek virsti
veiksmais, smoningais vaizdiniais, taiau kiti, su jais
nesuderinami, ukirto keli smon ir istm juos
pasmon.
Poymiai. Kaip tada aikinti neurotinius poymius?
Atrodo, jie pasireikia tik tada, kai konfliktas tampa
nuolatinis. Taip pat perasi mintis, kad istumti elemen
tai smonei netrukdo, nes i esms yra nuo jos atskirti.
Kaip suderinti ias dvi teisingas pastabas? S. Freudui tai
pavyksta: jis tvirtina, kad istmimas ilgainiui tampa
nuolatinis ir netgi nuolatos reikalauja tam tikr pastan
g, mat istumti elementai ilieka. I ties ie vienetai
lieka aktyvs. Jie lyg saviti pdsakai", visais manomais
bdais iekantys kelio smon. odiu, pasmons
gelmes istumtos jgos be perstojo stengiasi prasiverti
smon ir veikti jas istmusias jgas. Tam tikru metu
atsiradusi pusiausvyra nebna pastovi ir bet kada gali
bti paeista.

istumtas jgas. is kompromisas yra ne kas kita kaip neurotiniai poymiai.

Taigi neuroz yra kadaise isprsto konflikto atsinau
jinimas, kai tam tikri istumti elementai suaktyvja: jie
siekia prieintis istmimui ir pasiekti smon. kyrio
sios bsenos, fobijos, nerimas, isterija - tai dalies pasmo
ns proveris smon.
Palyginimas su P. Janet'o teorija. S. Freudas smarkiai
nutolsta nuo P. Janet'o: netgi galima kalbti apie ts
tinumo nebuvim, apie tikr gnoseologin atotrk"
tarp S. Freudo ir P. Janet'o. io nuomone, neurozs - tai
silpnumo poymis, tam tikras sutrikimas, o pasmon
egzistuoja dl to, kad smon nesugeba apdoroti tam
tikr element. O S. Freudas, remdamasis istmimo
svoka, kalba apie dinamikum ir prieik jg kov.
Pasak P. Janet'o, - rao S. Freudas, - isterikas - tai
vargas mogelis, bdamas silpnas, jis nesugeba sude
rinti vairi psichikos proces. Todl neva kenia dl
psichins disociacijos ir smons susiaurjimo. O psi
choanalitik tyrim rezultatai rodo, kad i reikini
prieastis - dinamiki veiksniai, psichinis konfliktas ir
visikas istmimas".

Utenka, kad nusistovjus pusiausvyrai tam tikra

somatin ar psichin prieastis sustiprint istumtus ar
susilpnint istumianius poreikius, ir pusiausvyra bus
suardyta, o tai, kas istumta, vl atsigamins. Vis dlto
daniausiai utvara niekada nebus visikai pralauta, nu
sistovs tam tikras kompromisas, kurio tikslas - i dalies
patenkinti ir smoning asmenybs pus, ir nesmoningas

Pirmieji bandymai neurotinius poymius aikinti i

stmimu ir pasmone paskatino S. Freud ias svokas
taikyti ir vadinamajai normaliai psichikai, ypa kalbant

42

43

IV. Sapnai - pasmons praneimai

apie sapnus. I ties jis pastebjo, kad per seansus neurotikai noriai pasakoja savo sapnus ir kad ie tiesiogiai
susij su pacient psichiniais konfliktais ir poymiais.
Galbt tai rodo, kad pasmon reikiasi ir per sapnus?
S. Freudas padar ivad, kad sapnai tikrai turi prasm:
jie - pasmons praneimai, kuriuos reikia mokytis
aikinti.
Viename reikmingiausi S. Freudo krini, 1899 me
tais pasirodiusiame veikale Sapn aikinimas, randame
gana ambicingus odius: Sapn aikinimas - tai kara
likasis kelias pasmons painim".
Tolesniuose skyriuose trumpai apvelgiama, kaip
S. Freudas suvokia sapn prigimt. Bet i pradi verta
susipainti, kaip tuo metu buvo sprendiama i pro
blema.

iau dl keisto ir nuostab kelianio turinio j negalima

tapatinti su realiu gyvenimu; sapnai, sudaryti i nerili
ir beprasmi psichikos proces, tarsi kylani i mums
paties neatskleistos ms asmenybs dalies. ie patys
daniausi.
Pagal kit poir lemiam tak turi mieganio mo
gaus patiriamas fiziologinis, tiek iorinis, tiek vidinis,
dirginimas. Sakoma, kad miegodamas mogus atitrksta
nuo iors pasaulio, bet i tikrj vis ryi su pasauliu jis
nenutraukia. Mes patiriame vairaus pobdio dirgini
m, o is sukelia sapnus. Sapnui btini ir nakties pojiai,
skatinantys prisiminimus. Miegantis mogus, prie kurio
aki buvo priartinta deganti vak, susapnavo gaisr.

Teorijos iki S. Freudo. Tuo metu, kai neurozes tyrinjs

S. Freudas pradjo domtis sapnais, vyravo du poiriai
iuo klausimu.
Pagal pirmj sapnai atgamina esant bdravimo
bsenai vykusius vykius ar j epizodus. Jie susij su
dabarties rpesiais.
is teiginys nepakankamas. Jis teisingas, jei sapnai yra
ypa aiks, bet daniausiai jie neturi nieko bendra su
bdravimo bsena. Prieingai, jie tarsi mus nukelia ne
prast ir keist pasaul, kuriame besikeiiantys vaizdai
stebina savo nelogikumu ne tik tada, kai prisimename
juos pabud, bet ir sapnuojant. iuo poiriu sapnus
galima suskirstyti tris grupes: aiks ir suvokiami (jie
patys reiausi); nuosekls ir i pairos prasmingi, ta-

S. Freudas nepaneigia ios interpretacijos, bet ir i

jam atrodo nepakankama. Taiau tai nepaaikina sapno
turinio. Juk psichin reikin pirmiausia reikia aikinti
pasiremiant psichika. Neurotiniai poymiai turi savo
psichin istorij. Kodl ir sapnai negalt jos turti? Jeigu
patyrus iors dirginim vieni prisiminimai sapnuojami,
o kiti - ne, tam turi bti psichin prieastis. Vienas pa
cientas S. Freudui papasakojo tris dienas i eils skir
tingai sureagavs adintuvo skambut: pirm kart
susapnavo, kad nujo kaimo banyi ir pamat
varpin ulipus mog, pasirengus skambinti varpais",
antr kart - iema, pacientas sda roges ir pajud
jus sutilindiuoja vanguiai", trei - virja engia
valgomj ir nors buvo spta, paleidia i rank krv
lki". tai k mano S. Freudas: Sapnuojantis mogus
neatpasta adintuvo skambuio (io nra jo sapne), bet
vien gars keiia kitu ir kiekviensyk skirtingai inter-

44

45

pretuoja dirginim, kuris paadina i miego. Kodl? At

rodo, vyksta tam tikra atranka. O siekiant suprasti sapno
reikm, reikia tiksliai paaikinti, kodl sapnuojantis mo
gus, interpretuodamas j paadinus dirginim,
renkasi
vien ar kit gars" (Psichoanalizs vadas).
Ireiktas ir paslptas sapno turinys. Siekiant suprasti
sapn, reikia isiaikinti jo prasm kaip, siekiant suprasti
neurozes, reikjo suvokti j reikm. Remdamasis gau
tais rezultatais, S. Freudas sapnus laik slapt psichikos
proces vaisiumi - enklais. Kodl sapne irykja psi
chikos nevientisumas? Kodl psichologas, taikydamas
asociacij metod, tai yra paddamas sapnuotojui
suvokti sapno kilm ir j analizuoti, negalt atskleisti
jo prieasties? Mano metodo esm, - rao S. Freudas, skatinti asociacijas ir taip atrasti kitus darinius, galin
ius pakeisti sapno elementus, bei pasinaudoti iais
dariniais, ikeliant dienos vies nesmoning sapno
turin".

j paaikinti. Psichoanalitikas paklaus, koki asociacij

jai kelia gyvn udyns. Moteris prisipaino mgstanti
gaminti valg; kartais ji turinti umuti vit ar triu. Jai
tai nepatinka, ir ji stengiasi tai atlikti kuo greiiau. Tai
pasakiusi, ji susigrieb, kad sapne uniuk smaug lygiai
taip kaip vit, paskui pradjo kalbti apie mirties baus
m. Psichoanalitikas jos paklaus, ar yra koks mogus,
kurio ji stipriai nekst. Pacient pradjo kaltinti svai
n, kuri sukirinusi su vyru. Prie kelet dien moterys
smarkiai susiginijo, ir pacient svain ivar i nam,
sakydama: Eikite lauk, nenoriu, kad mano namuose
gyvent mogus, puolantis mane lyg uo". Tai ir yra pa
aikinimas: sapnas netiesiogiai, tai yra per sivaizduoja
m veiksm, perteikia agresij. Taiau sapne agresija nu
kreipta balt un - objekt, kuris su tikruoju objektu
susijs tik vienu poymiu.

tai pavyzdys: moteris pasakojo susapnavusi, kad

smaugia balt uniuk. Sapnas j nustebino, ir ji papra

Pabrdamas du sapno aspektus - iorin struktr ir

reikm S. Freudas iskiria tai, kas ireikta, ir paslptas
mintis, kitaip tariant, ireikt turin bei paslpt turin.
Pateiktame pavyzdyje uns smaugimas yra ireiktas
turinys, o trokimas atkeryti svainei - paslpta mintis.
Ireiktas turinys perteikia paslpt turin.
Kalbant konkreiau, S. Freudas nesmoningus troki
mus, kurie kartu su emocijomis ir prisiminimais brsta
ms psichikos gelmse, laiko vis sapn bendruoju
paslptu turiniu. Antra vertus, jis mano, jog sapnai yra
i pairos nelogiki, keisti, trumpai tariant, ikreipti
todl, kad j, kaip ir neurotini poymi, svarbiausia
funkcija - rasti savit kompromis, tapti cenzruotu pa
smons proveriu smon.

46

47

I i pirmj pastab matyti, kad S. Freudas nesiek

sukurti naujo sapnininko", tiesiog jis sapnams taik
t pat metod, kuris pasiteisino aikinant neurotinius
poymius. Nordamas interpretuoti sapn, pacientas
pirmiausia turi kurti asociacijas". Be abejo, akivaizdu,
kad sapn pasaulyje gana danai sutinkami tam tikri
simboliai, bet i simbolika, kuri nustat asociacij me
todo specialistai, gali padti atrasti teising interpretacij
tik jei taikomas is metodas.

Sapnas ir trokimas. Visiems inoma, kad svajonse

mons danai gyvendina savo trokimus ir su kar
iu stato oro pilis. Sapno paskirtis tokia pat. Taikant
asociacijas, jis visada atsiskleidia kaip ms psichikos
gelmse gldini trokim dinamika, varomoji jga.
Tai ypa bdinga vaik sapnams, kuriuose spontanikai
isipildo dien negyvendinti trokimai. Vaik sapnuose
santykis tarp paslpto ir ireikto turinio neikreiptas
arba ikreiptas labai nedaug. Todl galima tvirtinti, kad
iuo atveju ie du turiniai sutampa. S. Freudas pateikia
nemaa pavyzdi: met ir deimties mnesi Herma
nas turjo kak pasveikinti ir teikti krepel vyni. Jis
tai padar aikiai nenorom, nors jam buvo adta, kad
u tai gaus kelias uogas. Rytojaus dien pasakojo sapna
vs, kad Hermanas suvalg visas vynias". Tokie vaik
sapnai - reakcija vakarykts dienos vykius, suklusius
lides, nuvylusius ar nepatenkinusius trokimo. Sapnas
tiesiogiai, atvirai patenkina t trokim, vaizduotje
mint paversdamas patirtu vykiu.
Kartais suaugusij sapn modelis toks pat papra
stas kaip ir vaik; tokie sapnai priskiriami mintai pir
majai grupei. Nuotyki romanuose danai pasakojama,
k vidury dykumos iseks herojus regi savo vaizdin
game sapne. O kaliniai sapnuoja laisv. Jei planuojame
kok svarb reikal, danai sapne greiiau randame jo
sprendim.
/ Sapno cenzra. Vis dlto dauguma suaugusij sap
n toli grau nra paprasti. Trokim patenkinimas
vaizduotje, nelogiki ir keisti sapnai akivaizdiai rodo,
48

y kad jie - psichikos gelmi dalis. Kaip ir neurotiniai po

ymiai, sapnai tam tikru bdu atskleidia istumtus, su
smone nesuderinamus trokimus. Todl, sakydami,
kad grynai technikos poiriu pasmon yra tai, kas i
stumta, galime teigti, kad apskritai sapnai yra pasmons
praneimai.
Reikia pabrti, jog prie ios ivados S. Freudas pri
jo ne tik sugretins sapnus su neurotiniais poymiais
ir nustats, kad neurotikai danai sapnuoja neprastus ir
reikmingus sapnus. Kaip inoma, tiesiogin j analiz
leido suformuluoti svarbiausias svokas - prieinimasis
ir istmimas. Visi be iimties pacientai, paprayti papa
sakoti, koki asociacij jiems kelia sapnas, anksiau ar
vliau atsisako atskleisti kai kurias j arba visai nutyla.
Tyrinjant i cenzr, trukdani pacientui nagrinti
sapn, perasi ivada, kad ji veikia paiame sapne, kad
egzistuoja sapno cenzra, ypatingos etikos nuostatos, pa
prastai nulemianios istmimo proces.
Nesismoninti istumti elementai teorikai neturt
pasiekti smons. inoma, jie j pasiekia, esant neurotiniams poymiams. Taiau ie pasireikia ypatingo
mis slygomis, kai dl vairi prieasi kils stiprus
konfliktas tarp istumiani ir istumt jg suardo
psichin pusiausvyr. Kodl ir normaliame" gyveni
me, S. Freudo odiais tariant, istumtieji pdsakai"
prasiskverbia smon per sapnus? Tai logika miego
pasekm: kontrol susilpnja, sumaja Ego pastangos
sulaikyti istumtus elementus, ir pasmonje gldintys
trokimai, nakt susilpnjus istmimui, prasiveria
smon per sapn. Taiau istmimas tik susilpnja, bet
49

neinyksta. Sapno cenzra - tai slopinani jg atgarsis,

ji neleidia nesismonintiems trokimams pasireikti
tiesiogiai. Grieta sapno cenzra, - rao S. Freudas, paslptas mintis sapne pakeiia ir suvelnina. Dl to
nepriimtina jo prasm tampa neatpastama". Tai at
sakymas klausim, kodl sapnas ikreiptas. Tokiu bdu
tarim kelianius elementus pakeiia kiti, laikomi geres
niais. Kaip matyti, inagrinjs sapn apie balto uniuko
smaugim, psichoanalitikas padar ivad, kad pacient
trokta nuudyti svain. Tuo, beje, pati nepatikjo. is
nesismonintas mogudysts trokimas sapne mas
kuojamas ir vaizduotje gyvendinamas ne tiesiogiai, o
priskiriant aukos vaidmen uniukui. Sukeitus, pergru
pavus objektus, paslptas turinys buvo umaskuotas ir
tapo neatpastamas smonei.

teisingi, ir neteisingi: jie teisingi smons ir neteisingi

pasmons poiriu. Juk nereikia aikinti, kad kalbda
mas apie sapno reikm S. Freudas kalba apie paslpt
jo turin. Kadangi sudaro nesismoninti polinkiai,
jie nra prieinami smonei, ir pacientas visikai teisus,
tvirtindamas, kad smoningai j nesuvokia. Bet jis nega
li neigti, kad ie polinkiai galbt egzistuoja pasmonje,
jeigu jau pasireikia kai kuriuose sapnuose.
S. Freudas pateikia tok sapno apibrim: sapnas - tai
maskuotas istumto trokimo gyvendinimas, trumpiau
tariant, tai trokimo gyvendinimas.

Norint suprasti S. Freudo sapn teorij, labai svarbu

suvokti, koks ryys, kur apibdina maskavimo svoka,
tarp ireikto ir paslpto turinio. Kai kurie mons
niekada nesutikt su mintimi, kad dal j sapn gali
ma aikinti, pavyzdiui, teiginiu, kad jie nesmoningai
trokta jiems brangi moni mirties. Juk nemanoma
linkti mirties tiems, kuriuos myli! Kaip drstate tvir
tinti, - piktinasi viena S. Freudo pacient, - kad troktu
vyro mirties! Tai visika nesmon! Ms eima labai
tvirta, ir, jam mirus, netekiau visko, k turiu iame pa
saulyje!". Kaip galite, - klausia kitas pacientas, - pagal
mano sapn rodinti, jog gailiuosi, kad ileidau tiek pi
nig paremdamas seseris ir ileisdamas brol mokslus?
Tai nemanoma! Dirbu tik dl eimos, vienintelis mano
gyvenimo tikslas - pareiga eimai". ie prietaravimai ir

Sapno elementai. Taigi sapnas nieko nesukuria: tik su

teikia kit pavidal paslptiems elementams. Jo varomo
ji jga - nesismonintas potraukio sukeltas trokimas.
Taiau siekiant trokim gyvendinti sapne btini kiti
elementai. Jau inoma, kad vienas j - iorinis ar vidinis
dirginimas. Taiau svarbiausi sapno elementai, kuriuos
S. Freudas vadina ikismoniniais, priklauso trumposios
atminties, prisiminim ir dar negyvendint sieki sri
iai. Tampa aiku, kodl aikiai sapnuojami daniausiai
k tik atsitik vykiai, neseniai ir smoningai usibrti
tikslai. Sapnai daugiausia sudaryti i psichikos proces,
vykusi netolimoje praeityje. S. Freudas juos vadina
dienos pdsakais. Todl svarbu, kodl i daugelio ele
ment sapnuojant atrenkami tik kai kurie j. Jeigu jie
buvo atrinkti, vadinasi, jie panas tuos nesismonin
tus vienetus, kurie stengiasi pasiekti smon. Lygiai taip
pat neseni rpesiai tampa priemone senesniems rpes
iams atsiskleisti.

50

51

Taigi schemikai sapn sudaro mediaga, apimanti

daugiausia dienos pdsakus (neseni rpesiai bei prisi
minimai), ir giliai pasmonje gldinti dinamika jga,
kuri S. Freudas vadina trokimu. Ikismoniniai ele
mentai suformuoja ireikt turin, paslptam turiniui
jie nepriklauso. Sapne atskleidiam idj poiriu,
teigia S. Freudas, sapnas gali reikti k tik nori: spjim,
plan, pasirengim. Bet tuo paiu metu per j gyvendi
namas nesismonintas trokimas. Taigi sapnas nra
tiesiog planas ar tiesiog spjimas, jis visada yra planas
ar spjimas, kuris dl nesismoninto trokimo pasireik
taip, kad tas trokimas bt gyvendintas".

V. Nesmoningos klaidos

linkis gali bti prieingas impulsas, tiesiogiai kliudantis

kalbant, arba mintis, kuri sukl su kalba susijusi aso
ciacija.
Kaip pavyzd S. Freudas pateikia Austrijos reichstago
pirmininko kalbos klaid, kuri is padar, praddamas
posd: Ponai, kadangi susirinko dauguma nari, skel
biu posd baigt". Akivaizdu, kad pirmininkas visai ne
troko jo pradti.
S. Freudas pateikia ir ne tok aik pavyzd: kart vie
na energinga moteris paaikino, kad jos vyras paklaus
gydytojo, kokios dietos reikia laikytis. Gydytojas atsak,
kad dieta nereikalinga, kad gali valgyti ir gerti tai, ko a
noriu". Ir i kalbos klaid galima paaikinti dviej keti
nim susidrimu. Trikdantis polinkis, kuris ir yra klai
dos prieastis, irgi lieka ikismoninje psichikos zonoje,
bet gali bti sismonintas.

Kalbos klaidos. Tokios kalbos klaidos dar vadinamos

lapsus linguae. Norime pasakyti vien od, o itariame
visai kit arba keli odi darin. Trikdanti idja ar po-

Vis dlto kartais jis bna visikai nesmoningas. To

kiais atvejais pacientas neretai kategorikai neigia pa
silyt interpretacij. S. Freudas pasakoja, kaip Vienos
ligoninje dirbs jaunas asistentas, sakydamas tost
vieno gydytojo garbei, suuko: Ich fordere sie auf, auf
das Wohl unseres Chefs aufstoen" (Kvieiu jus atsi
raugti ms virininko sveikat), nors norjo pasakyti
anstoen - igerti jo sveikat. Kai S. Freudas jaunuoliui
paaikino, kad jo trikdantis polinkis - pavydas ir didelis
prieikumas virininkui, vaikinas su tuo kategorikai
nesutiko. Atrodo, kad iuo atveju polinkis buvo i
stumtas, tai yra pacientas jo visai nesuvok. Kai kuriais
atvejais, kai psichoanalitikas nemaai ino apie toki
klaid padariusio paciento pasmon, nes yra nagrinjs

52

53

Pasak S. Freudo, pasmon reikiasi net kasdieniais

veiksmais ir elgesiu. Knygoje Kasdieninio gyvenimo psi
chopatologija jis nagrinja prastus pasmons reikinius:
visiems gerai inomus, bet danai atsitiktinumui priski
riamus nereikmingus kasdienio gyvenimo vykius, pa
vyzdiui, kalbos klaidas, trumpam pamirtamus vardus
ar planus, erzinant prot pamesti daiktus, vairiausias
nesmoningas ir simptomines klaidas. iuos faktus
S. Freudas nagrinja pagal anksiau atrastus modelius ir
laiko juos pasmons proveriu smon.

jo sapnus ir asociacijas, ta klaida lengvai paaikinama.

Kart pacientas pareik: Mano tvas buvo labai atsi
davs mano monai", ir tuoj pat pasitais: Tai yra mano
motinai". Viena i prieasi, dl kuri pacientas susir
go neuroze, buvo incestinis prisiriimas prie motinos,
fiksacija motin". Todl, E. Joneso nuomone, jeigu i
mintis nebt buvusi nuslopinta, pacientas tikrai bt
pasaks: Mano santykis su motina lygiai toks pat kaip
mano tvo".
Lapsus calami, arba raymo klaidos, aikinamos taip
pat. Moteris pasakojo vien dien i seno draugo gavusi
laik, kuris buvo baigiamas iais odiais: Tikiuosi, kad
esate sveika ir nelaiminga". Kadaise draugas norjo j
vesti, ir i klaida atskleid jo slapt trokim, kad moteris
bt nelaiminga.
, %
Klaidingas suvokimas. Lygiai taip pat galima paai
kinti ir daugel suvokimo klaid. Mes arba nematome
dalyk, kuri nenorime matyti, arba matome tai, k
norime matyti. Skaitymo klaid danai atsiranda, vien
od pakeiiant kitu, labiau atitinkaniu ms lkesius.
Vien mog palaikome kitu daniausiai tada, kai tro
kimas sutikti t kit apima ms psichik. Ir, prieingai,
mogaus, kuris mums nerpi, gatvje galime tiesiog ne
atpainti.
Umarumas. S. Freudo poiris umarum prie
tarauja tradiciniam poiriui, pagal kur umarumas pasyvus procesas, itrynimas. S. Freudui umarumas
yra aktyvus, o jo prieastis - slopinimas. Tam tikru po54

iriu visa psichoanaliz remiasi ia samprata. vykiai,

kurie dl tam tikr prieasi buvo nemalons, slegian
tys arba nesutapo su ms etikos nuostatomis, tapti pri
siminimais gali tik veik prieingus impulsus.
S. Freudo nuomone, kone daniausias kasdienei psi
chopatologijai priskiriamas umarumas - umirtami
tikriniai vardai. Nuolatos pamirti kurio nors mogaus
vard galime bdami abejingi, jausdami prieikum
arba dl to, kad jis pakeitimo bdu mums asocijuojasi su
nemalonia patirtimi.
S. Freudas sutinka su plaiai paplitusia nuomone,
kad umarumo prieastys - teigiamos, nes pagal po
ir u atminties spragas atsakingas pats mogus. Ypa
moterys ir karininkai, - teigia S. Freudas, - reikalauja,
kad visa, kas su jais susij, niekada nebt pamirta. Ir
vieni, ir kiti tvirtina, kad mogus, umirtantis svarbius
dalykus, yra nerpestingas ir t dalyk nevertina kaip
reikt". S. Freudas lygiai taip pat subtiliai analizuoja ir
atsiprainjim, plaiai paplitus socialin veidmainia
vim. Panekovo atsiprainjimas, teisinantis atminties
praradimu, danai tik dar labiau pakenkia. sivaizduo
kime, kad eiminink svei pasitinka iais odiais:
Kaip, js buvot pakviestas iandien?! Atleiskite, visikai
umirau..." Tokia eiminink pasirodyt paprasiausiai
nevalgi, nes iuo atveju umarumas reikia, kad ji
norjo umirti - galbt nesmoningai, bet tai vis tiek
eidia.
Pagaliau gali bti, kad ir suplanuotus dalykus u
mirtame ar kur nors padt daikt neberandame ne
atsitiktinai. Todl dovan teikusiam mogui nelabai pa55

tinka, kai umirtama jo dovana. Jei per medaus mnes

jaunoji mona kelis kartus pameta vestuvin ied, tai
laikoma blogu enklu, reikianiu, kad vedybinis gy
venimas nebus nusiseks. Be i pavyzdi, S. Freudas
pateikia ir pasakojim apie sutuoktinius, kuri santykiai
nebuvo labai geri. Kart mona savo vyrui padovanojo
brangi knyg, kuri, jos nuomone, turjo jam patikti. Vy
ras padkojo ir knyg kakur padjo. Ir nerado jos pus
met. Vien dien sunkiai susirgo jo motina, kuri jis
labai myljo. mona msi j slaugyti labai pasiaukoja
mai. Vyr tai sujaudino, ir ilti jausmai monai sugro.
Vien vakar, parvyks i ligonins namo ir jausdamasis
dkingas savo monai, jis prijo prie komodos, nieko
negalvodamas atidar stali ir ivydo knyg, kurios tiek
laiko iekojo.

II

SKYRIUS

PASMON IR S E K S U A L U M A S
Neurotiniai simptomai, sapnai, netgi kai kurie ms
kasdienio elgesio poymiai rodo, kad smoning gyve
nim netiesiogiai prasiveria tai, k S. Freudas nuo 1905
met vadina istumtais potraukiais" - tokius, kuriems
cenzra" neleidia reiktis tiesiogiai ir bti sismonin
tiems. Vokikas odis Trieb (nuo trieben - stumti), ver
iamas kaip potraukis", ymi paciento psichikos gelm
se gldinias jgas ar energij. Savo darbuose S. Freudas
kalba apie agresijos, destrukcijos, siekio dominuoti, taip
pat savs tvirtinimo bei dalinius (oralinius, analinius ir
1.1.) potraukius.
Taigi juos apimanti pasmon tiesiogiai susijusi su
konfliktu tarp impuls ir Ego bei cenzros. Kokia taip
atmetam motyv prigimtis? I keleto pateikt sapn
pavyzdi matyti, kad juose gali bti agresijos. Taiau,
S. Freudo nuomone (bent jau pirmuosiuose jo veikaluo
se), agresija tra antrinis reikinys, tai tik vienas didels
potrauki grups aspekt. i grup tam tikru poiriu
valdo mogaus gyvenim, tai seksualinis potraukis, arba
libido. Padaryti toki ivad S. Freud paskatino psichoanalitiniai tyrinjimai. Pacient patogeniniai prisi
minimai daugiausia bdavo susij su j seksualinio gy
venimo vykiais. Daniausiai prieintis versdavo kadaise
57

nutik dalykai, kurie buvo svarbs j gyvenime ir siejosi

su intymiais trokimais. Todl S. Freudas nusprend,
kad istumti psichikos elementai yra seksualins prigim
ties, o pati pasmon - seksualinio pobdio istmimo
rezultatas. Visikai nesitikjau, - rao jis veikale Mano
gyvenimas ir psichoanaliz, - padaryti tok atradim,
neurotikus tyrinti pradjau be jokios iankstins nuo
statos".
Be to, iskyrus kai kuriuos atvejus, kai neuroz buvo
sukl jau subrendusio paciento seksualiniai sutrikimai,
nuolatos tekdavo analizuoti jo praeit, netgi pirmuo
sius vaikysts metus. Paaikjo, kad paciento psichik
traumav vykiai, kuriuos jis prisimindavo taikant aso
ciacij metod bei veikiant prieinimsi, vyko anks
tyvojoje psichins raidos stadijoje. Trumpai tariant,
patogeniniai konfliktai kilo i infantilinio (vaikysts,
vaikik. - Red. past.) seksualumo konflikt, o kai kurie
vaikysts vykiai paliko pdsak seksualiniame gyveni
me. Taip S. Freudas pradjo tyrinti vaik seksualum
ir jo raid.

I. Seksualumo teorija
Pradins stadijos. inoma, kalbos apie vaik seksua
lum gali pasirodyti keistos. Juk priimta manyti, kad o

svokos prasm prapleia. Psichoanalitik tyrinjimai

j paskatino manyti, kad suaugusij seksualumas su
sideda i daniausiai susiet, bet kartais ir atskir (pa
vyzdiui, kalbant apie iaurum ar sadizm) dalini
potrauki, o seksualin funkcija vystosi pamau, veik
dama kelet sudting stadij, kol gal gale pradedama
naudoti reprodukcijai. Daliniai potraukiai, kurie jung
damiesi galutinai suformuoja seksualum, yra tokie pat
seksualiniai", kaip ir galutinai susiformavs instinktas.
ie gimti, infantiliniai impulsai - pirmieji seksualumo
ingsniai, jo pradins stadijos.
Kokios ios stadijos? Pirmiausia reikt isiaikinti
terminus: S. Freudas silo tiek vaik, tiek suaugusij
seksualini potrauki dinamin vert" nusakyti odiu
libido. Libido, kur galima palyginti su alkiu, - rao
jis, - yra jga, kuria pasireikia seksualinis instinktas.
Taip kaip alkis yra jga, kuria pasireikia maitinimosi
instinktas". Taigi seksualumo bei libido raida yra vienas
ir tas pats.
S. Freudas iskiria du ios raidos infantilinius laiko
tarpius, po j prasideda lytin branda. Ankstyvosios
vaikysts periodui, trunkaniam madaug iki eeri
met, bdingi vairs libido protrkiai. Paskui praside
da latentinis periodas, kai labai suaktyvja psichiniai slo
pinimo barjerai, klitys", kaip teigia S. Freudas veikale
Trys apybraios apie seksualumo teorij (1905).

kalbdamas apie vaik, netgi kdiki, seksualum, ios

Ankstyvojoje vaikystje seksualumas turi tris sta

dijas, irykinanias vairius seksualinio elgesio tikslus
(S. Freudas potraukio tikslu vadina svarbiausi jo dal pasitenkinim).

58

59

diu seksualus" vardijamas suaugusij seksualumas,

ir egzistuoja aikiai apibrti kriterijai. Bet S. Freudas,

Pirmoji, oralin, stadija susijusi su iulpimo malo

numu - pagrindiniu malonumu, kur jauia kdikis.
S. Freudo nuomone, is malonumas yra seksualinis, ir
motinos krties iulpimas tampa viso seksualinio gyve
nimo ieities taku, niekada nepasiekiamu idealu. Vaiz
duot skatina siekti io idealo, kai jo labai troktama..."
Antroji stadija, sadistin analin, vystosi kartu su
pirmja ir tuoj po jos. Esant iai stadijai malonumas
juntamas, patenkinus kai kuriuos organinius poreikius;
j patenkinimas ir yra libido tikslas.
Galiausiai genitalin stadija, kai vaikas susidomi savo
lyties organais.
Reikia pabrti, kad objektas, kur, siekiant pasiten
kinimo, nukreiptas libido, i pradi bna iorinis (mo
tinos krtis), paskui juo tampa paties vaiko knas. Taigi
egzistuoja pradinis perjimas nuo heteroerotizmo prie
autoerotizmo. Taiau po kiek laiko heteroerotizmas vl
irykja - tada, kai brstant pradedami kurti psichiniai
vaizdiniai. Beje, visai normalu, kad besivystantis libido
bna nukreiptas iorin objekt, o ne lieka susitelks
save pat (narcisizmas, arba savojo Ego meil).
O prie pasiekdamas reikiam objekt, dar neprasi
djus latentiniam periodui, libido neivengiamai pereina
incestin etap - Edipo kompleks.

kmas tvui - tai du poymiai, sudarantys Edipo kom

pleks, kur S. Freudas ived, remdamasis asociacij
analize. Psichoanalizs vade jis pabria, kad tiesioginiai
stebjimai aikiai rodo, jog maylis nori, kad motina
priklausyt tik jam vienam, o tvas tam trukdo. Todl
berniukas pyksta, kai tvas rodo veln dmes motinai".
Mergait elgiasi lygiai taip pat, tik iuo atveju odius
reikia sukeisti vietomis. velni meil tvui, trokimas
paalinti motin, kurios buvimas suvokiamas kaip kli
tis, koketavimas, jau pasitelkiant priemones, kuri imasi
moterys, - visa tai sukuria aving maos mergaits
paveiksl. Ir visikai nepagalvojame, kad is vaikikas
elgesys gali turti rimt ir sunki padarini".
Pasak S. Freudo, kompleks labai smarkiai ar ma
iau, akivaizdiai ar slapta patiria kiekvienas. Su Edipo
kompleksu susijs kastracijos kompleksas - pavyzdiui,
berniukas baiminasi, kad nesmoningai nekeniamas
tvas gali j ikastruoti. Taip pat brolio kompleksas, susi
js su eimos pagausjimu, - vyresnieji pavydi naujagi
miams, nes mano, kad ie i j atims tv meil, ir jauia
jiems savit neapykant; tai trunka tol, kol berniukas
meils poreik nuo motinos perkelia ant sesers, o mer
gait - nuo tvo ant brolio.

Edipo kompleksas. Pagal graik legend Edipui buvo

lemta umuti tv ir vesti motin. Todl S. Freudas
reikin, kai berniukas savo seksualinius trokimus nu
kreipia motin ir tuo pat metu pradeda pavydti tvui,
pavadino Edipo kompleksu. Meil motinai ir priei-

Latentinis periodas ir lytinis brendimas. S. Freudas

ra: Vaikas - tai vairialypis ikryplis". is kartais
nuostab keliantis teiginys paprasiausiai reikia, kad
infantiliniai polinkiai yra vairialypiai ir tam tikru po
iriu amorals: jie gali reiktis vienas po kito arba visi
kartu kaip sadistiniai, incestiniai, prieiki ir 1.1. Ma-

60

6i

daug etaisiais gyvenimo metais libido kuriam laikui

II. Neurozs ir seksualumo raida

nustoja vystytis, ir tuo metu prisiminimai apie anksty

vosios vaikysts vykius ir polinkius pamau iblsta.

Dabar, kai jau inoma, kad potraukiai, kuri i

Edipo ir su juo susij kompleksai ilgainiui inyksta.

stmimas sukelia neuroz, yra seksualins prigimties,

Atsiranda prieinga reakcija, sukuriamos klitys, kurios

anksiau pateikt model galima papildyti. Kaip jau mi

istumia infantilinius trokimus ir sunaikina prisimini

nta, neurotini poymi atsiranda dl tam tikru metu

m apie juos. Tada dorovingumas nuslopina kai kuriuos

sustiprjusio seno konflikto. Todl neurozei atsirasti

ekshibicionistinius polinkius, pasilyktjimas atgraso

btinos dvi bsenos, kurios, kaip teigia S. Freudas, yra

nuo organini funkcij, besivystanti simpatija nustelbia

atvirkiai proporcingos: ankstesn, infantilin, ir dabar

sadistinius polinkius ir panaiai.

tin. Ankstesn bsena yra slygojanti, o dabartin - at

Prasidjus brandai, libido vl suaktyvja: tai lemiama

sitiktin. Pirmoji apima vaikysts vykius, suklusius

kriz, nuo kurios baigties priklauso, koks bus visas to

tam tikrus vaiko seksualinio gyvenimo pokyius, ir su

lesnis seksualinis gyvenimas. i orientacija, inoma, pri

gimtais potraukiais susijusi patirt. Antrajai svarbios

klauso nuo infantilini polinki pokyio, ar jie stiprs, ar

vairios suaugusio mogaus gyvenimo nelaims", ku

bus slopinami, ir ypa nuo Edipo komplekso sprendimo

rioms daugiau ar maiau takos turjo seksualumas: be

bd. Tuo metu mogui kyla didiul uduotis - atsi

meils poreikio", galima paminti pernelyg skausming

skirti nuo tv, ir tik vykds i uduot jis nustos bti

meils patirt, nenusisekusias vedybas, brangi moni

vaikas bei taps socialinio kolektyvo nariu. Snaus uda

mirt ir panaiai.

vinys - atskirti nuo motinos savo seksualinius trokimus

ir nukreipti juos kit tikrovs objekt bei susitaikyti su

Regresija ir fiksacija. Taigi neuroz sukeliani jg

tvu, jeigu dar jauia jam prieikum, arba isilaisvinti

pusiausvyra priklauso ir nuo ankstesni, ir nuo dabarti

i jo valdios, jeigu, slopindamas savo vaikik mait,

ni igyvenim. Tai nesunku suprasti, remiantis svoko

tapo nuolankiu tvo vergu. is udavinys ikyla kiek

mis regresija ir fiksacija. K reikia ie odiai?

vienam, bet retam pavyksta j isprsti tobulai, tai yra

Pirmiausia S. Freudas daro prielaid, kad tuo atveju,

pasiekti psichologinio ir socialinio elgesio ideal. Neu-

kai dabartiniai, tai yra suaugusio mogaus, gyvenimo

rotikai ios uduoties vykdyti nesugeba. iuo poiriu

pokyiai sukuria situacij be ieities, neisprendiam

Edipo kompleks galima laikyti neurozi branduoliu"

problem, libido grta infantilin bsen, turini

(Psichoanalizs vadas, 21 skyrius, Libido raida ir sek

infantilinius objektus. Tam tikru poiriu libido sutel

sualumo sandara").

kiamas save ir vl tampa toks, koks buvo vienu ar kitu

62

63

vaikysts laikotarpiu. mogus linksta elgtis kaip anks

iau, tarytum laikydamasis pasikartojimo principo". i
regresija reikia, kad atgyja pasmon istumti potrau
kiai ir protis juos slopinti.

mis, nors ir artimomis reikmmis. Plaija prasme is

Bet regresijai reikalingi fiksacijos takai. I ties gr

damas ankstesn bsen libido turi kakur sitvirtinti".
Jei vaikystje kai kurios libido dalys tam tikroje stadijoje
vystsi pernelyg ltai ir sunkiai, jei ie potraukiai buvo
pernelyg svarbs ir prieingi impulsai turjo suaktyvti
labiau nei paprastai, tai jie ir taps regresuojanio libido
fiksacija.

v polinkio ir jo objekto ry. Todl psichoanalitikai da

Suprantama, tarp seniai istumt potrauki ir Ego

kyla konfliktas. Atsitiktins krizs sukelia libido regresij
ir pakeiia infantilinje stadijoje nusistovjus pasmo
ns ir smons jg santyk. Istumtos jgos sustiprja ir
irykja j poymiai. Taiau tada kyla kova tarp etikos
reikalavim ir dl regresijos nenormaliais tapusi seksua
lini potrauki.
Itikus isterijai, S. Freudo nuomone, grtama prie
pirmj incestinio pobdio objekt". Kaip tik su iais
incestiniais polinkiais kovoja isterija. Esant kyrij b
sen neurozei grtama prie ankstesni stadij", pavyz
diui, sadizmo. Taip paaikja, kodl nuolatos reikiasi
su mirties tema susij impulsai. Kartais iai neurozei
bdinga su objektu susijusi regresija. iuo atveju sadisti
niai impulsai nukreipiami artimiausius ir mylimiausius
mones ir mogui gali sukelti siaub bei kanias.

odis reikia libido fiksacij, jo sultjim" tam tikroje

raidos stadijoje. Siaurja prasme S. Freudas iuo odiu
nusako infantiliniam laikotarpiui bding ypa intensy
nai kalba apie fiksacij tv" arba fiksacij motin".
Edipo kompleks igyvenantis berniukas, kaip inoma,
trokta motinos. Jei is polinkis pernelyg stiprus, atsi
randa fiksacija. Ties sakant, visada egzistuoja stipresn
ar silpnesn fiksacija, taiau od geriausiai tinka var
toti tada, kai Edipo kompleksas sukelia konfliktus, kalts
jausm ir sutrikimus.
Pirmoji etiologin neurozi schema. Taigi jau vaikyst
je gali kilti daugyb konflikt, mat Ego nuolat stengiasi
istmimu veikti fiksacij.
Gali kilti klausimas, ar libido fiksacij tam tikrus
objektus arba jo nepaslankum, sultjim kai kuriose
infantilinse stadijose sukelia fatalikos ar atsitiktins
prieastys. S. Freudas neatmeta nei vien, nei kit:
daug takos turi gimtos savybs, taiau daug reikms
turi ir vaiko likim lemiantys vykiai: atjunkymas, tv
seksualinis gyvenimas, tvirkinamas suaugusij elgesys,
kastracijos baim. Visa tai gali pernelyg sustiprinti in
fantilinius potraukius ir traumuoti. Buvo pastebta, kad
ypa sunki sutrikim berniukui gali sukelti tvo mirtis,
jei is mirta tada, kai Edipo komplekso poveikis labai

Fiksacija tv, motin ir 1 . 1 . Reikia pabrti, kad

S. Freudas termin fiksacija" vartoja dviem skirtingo64

stiprus: paprastai pasmon prisiskiria kalt, atsiranda

stiprus polinkis neuroz.
65

Psichoanalizs vado 23 skyriuje S. Freudas pateikia

etiologin isterijos ir kyrij bsen neurozs schem:

Seksualin sandara

Infantilinio gyvenimo

Prieistoriniai vykiai

vykiai

suaugusio mogaus seksualini sutrikim ir inyksta, kai

panaikinamos juos sukelianios slygos.
Psichozes taikydami katars daugiausia tyrinjo
S. Freudo mokiniai. Pats S. Freudas jas vadina narcisistinmis neurozmis, nes, jo nuomone, jas sukelia libido
regresija narcisistin seksualumo stadij. Beje, ios
vaik seksualumo model jis netrauk. Esant narcisiz
mui libido savo objektu laiko Ego, ir dl to svarbiausia
psichoterapijos dalis - perklimas negali vykti normaliu
bdu.

i schem galima iliustruoti tokiu pavyzdiu: vienas

jaunuolis susirgo neuroze ir pasireik polinkis homo
seksualum. Tai nutiko, kai jis patyr meils nuotyk su
mergina, ir ji nuo jo pastojo (atsitiktinis vykis). Analiz
parod, kad blogi tv santykiai ir dani barniai, per ku
riuos vaikas aktyviai palaikydavo mam, sukl incestin
fiksacij motin (infantilin dispozicija). Kai suaugo,
kriz igyvenantis vaikinas mergin sutapatino su mo
tina, taip atgaivino sen konflikt (incestini trokim
istmim ir kalts jausm), taip pat susirgo neuroze ir
pasireik polinkis homoseksualum.

Neurozs ir psichozs. Reikia patikslinti ir dar vien

dalyk: pirmiausia S. Freudas msi tyrinti tai, k pats
vadino perklimo neurozmis: itikus isterijai istumta
energija pasireikia somatiniais poymiais, slogi bsena
tampa nerimu ir fobijomis, esant kyriosioms bsenoms
pradiniai vaizdiniai pakeiiami kitais vaizdiniais.
Ir kai kurios kitos S. Freudo tyrintos neurozs, pa
vyzdiui, neurastenija arba hipochondrija, atsiranda dl
66

III. Poymi susidarymas. Sapnas

Grkime prie ypating poymi - sapn. Dabar jau
aiku, kad jie susij ir su seksualumo raida. Bet dar reikia
isiaikinti, kokiomis priemonmis sapnas kuriamas, tai
yra kaip pasmon, arba tai, kas istumta, pralauia u
tvaras ir prastumia smon pdsakus", kaip pasiekia
kompromis", laikinai susilpnjus Ego. Kaip rodo psi
choanalitik tyrinjimai, tos paios priemons nulemia
ir neurotini poymi atsiradim, todl tuo paiu metu
bus galima plaiau paaikinti ir S. Freudo poir neu
rozes.
Sapnas ir seksualumas. Kokia nesismonint troki
m, kuriuos S. Freudas laiko sapno pagrindu, prigimtis?
Tai, kas apie pasmon suinota tyrinjant neurozes,
skatina manyti, kad ie trokimai turi bti daugiau ar
maiau susij su potraukiais. I ties S. Freudas, anali67

zuodamas sapnus, juose rado vairi libido sudedamj

dali, susijusi arba su Edipo kompleksu, arba kitais
seksualumo elementais. Vis dlto S. Freudas pripasta,
kad sapn kuriantys trokimai ne visada yra seksualinio
pobdio. Sapnus galima aikinti ir kitais trokimais,
bet su slyga, kad jie buvo istumti. Todl, rao jis,
aikinant sapn niekada nereikia umirti seksualini
kompleks svarbos, taiau, suprantama, nereikia perd
ti ir laikyti juos vieninteliais... Veikale Sapn aikinimas
nra teiginio, dl kurio kilo tiek nepabaigiam gin, kad vis sapn interpretavimas turi bti seksualinio
pobdio".
y* Vis dlto libido vaidmuo pasmonje psichoanalitik
veria iekoti sapno paslpto turinio ssaj su seksuali
niais kompleksais. iuo atveju istumti polinkiai galjo
reiktis netolimoje praeityje arba infantilinje stadijoje.
Viena moteris S. Freudui pasakojo susapnavusi septy
niolikos met dukters mirt. Uduodamas klausimus,
S. Freudas suinojo, kad tam tikru metu motina gana
atvirai troko dukters mirties, paskui is trokimas tapo
nesmoningas. I ties moters vedybinis gyvenimas ne
buvo laimingas ir baigsi skyrybomis. Dar laukdamasi
dukters, kart po konflikto su vyru moteris taip siuto,

chinis gyvenimas. iuos prisiminimus S. Freudas vadina

sapno archaizmu. Brolio, Edipo, kastracijos kompleksais
danai galima aikinti daugel sapn.
Edipo kompleksas sapne atsiskleidia vairiai.
Vyro sapnas: Nusileidiu namo rs, ten drgna ir
tvanku. engs kelet ingsni, pajuntu, kad mane su
grieb, ir staiga dingteli mintis, kad kakas nori man
nugar suvaryti peil". ia aiki tvo baim", susijusi su
fiksacija motin.
Moters sapnas: ji yra prie jros ir mato didel nam
ant kranto. Ji sdi maoje valtelje netoli namo. Paky
la bangos ir namas sibuoja tarsi valtis. Moteriai ima
svaigti galva. Valtis sibuoja tuo paiu ritmu kaip ir
namas. Nerimo pagauta, ji stumia vanden savo motin
ir, supratusi, kad valtis tuoj nusks, oka vanden bei
rkia: Gelbkit!" Tarp besimaudanij moteris pastebi
savo tv ir jis itraukia j i vandens. Ji puola prie jo,
aukdama: Tti! Tti!" sapn paaikinti nesunku:
akivaizdu, kad santykiai su motina nra geri, ir moteriai
reikia tvo. Didelis namas ir maa valtel gali bti susi
j su vaikysts prisiminimais - lopiu tv kambaryje.
Bent jau tokia ivada perasi, panagrinjus pacients su
kurtas asociacijas.

riuos, kaip inoma, kuriamas tolesnis nesmoningas psi-

tai atvejis, kai ypa akivaizdus brolio kompleksas.

Mergina sapnuoja: Vaiktinju po miest: gatvse pilna
moni. Galvoju: prasideda karas, teisingiau, tsiasi, nes
taika tebuvo sapnas. Daugiau nebepakelsiu nerimo, kok
teko patirti. Kain ar brolis vl ivyks".
Kurdama asociacijas, moteris prisipaino, jog kartais
gyvenimas per kar ir neramumai jai patikdav. Kar-

68

69

kad m dauyti save, nordama nuudyti kdik, kurio

lauksi. Taip paaikjo, i kur kilo nesuprantamas myli
mo mogaus mirties trokimas.
Daniausiai analiz suadina labai senus prisimini
mus, susijusius su infantiliniais laikotarpiais, per ku

tais, - sak ji, - bdavo domu nusileisti rs". Dabar

Kondensacija. Apskritai paslptas sapno turinys daug

jos gyvenimas labai nuobodus. Neurastenija ir kyrio

iraikingesnis nei ireiktas. Analize niekada neat

sios bsenos diaugsmo neteikia, o brolis kelia nemaai

skleidiamas viso sapno turinys. A. Binet'as paaikino,

rpesi: nuolatos paskends skolose, gyvena palaid

kad vaizdinis mstymas n i tolo neprilygsta koncep

gyvenim. Nesuprantu, kaip jis gali taip lengvabdikai

tualiam mstymui: Mstymas perengia vaizdo ribas:

elgtis. Tai dl to, kad nuo pat maens per daug j lepino.

imto tkstani frank verta mintis tesukurs keturi su

O a esu paprasiausiai nelaiminga. Ar inote, kiek pri

(smulki Pranczijos moneta. - Red. past.) vert vaizd".

sikentjau vaikystje, nes visada likdavau kalta? Dar ir

iuos odius galima pritaikyti ir sapnui. Tai reikt, kad

iandien man pikta dl tokios neteisybs. Kaip gaila, kad

analizs duomenys daug turiningesni ir gausesni nei

tvas mir taip anksti!" ir panaiai.

patys sapn vaizdai: ireiktas sapnas tra sutrumpinta

Nereikia rodinti, kad mergina broliui jauia prie

nesismoninto turinio iraika. su sapno vaizdu susi

ik jausm. Vis kar jis praleido fronte, todl eimos

jus reikin S. Freudas nusako superdeterminizmo svo

gyvenimas buvo slygikai ramus. Mergina sapnuoja

ka. I ties vienas ireiktas elementas gali rodyti kelet

nauj kar, nes trokta atsikratyti brolio.

paslpt element, o vien vaizd gali paskatinti kelios

nesismonintos temos.

Interpretavimas ir maskavimas. Sapno

aikinim

Toliau pateikiamas sapnas yra puikus kondensacijos

S. Freudo poiriu galima palyginti su hieroglifo i

pavyzdys. Viena mergina susapnavo, kad su drauge

ifravimu. Iki iol pateiktuose pavyzdiuose buvo gana

vaiktinjo Penktja aveniu. Sustojo prie parduotuvs

nesunku perskaityti" po ireiktu slypint paslpt

pasigroti skryblmis ir neatsilaik - ujo ir vien

turin. Sudting sapn ireiktas turinys ikreiptas, u

nusipirko". Psichoanalitiko klausinjama pacient prisi

maskuotas ir labai nutols nuo pasmons turinio, todl,

min, kad ivakarse tikrai vaiktinjo Penktja aveniu,

norint interpretuoti, btina gerai painti tok sapn ku

apirinjo skrybles, bet nieko nepirko. T dien jos

rianius procesus. ie procesai, psichoanalizje vadina

vyras sunkiai sirgo ir guljo lovoje, ir moteris dl jo

mi

dramatiza-

jaudinosi. Ujusi draug pakviet pasivaikioti ir pra

vimu, ties sakant, apskritai bdingi pasmonei. Jie ypa

siblakyti. Vaiktindamos jos pradjo kalbti apie vien

kondensacija, pakeitimu,

simbolizacija

ir

aktyviai kuria neurotinius poymius, taiau aikiausiai

vyr, kur pacient painojo dar prie vedybas; ji buvo

pasireikia sapnuose. Taigi sapn aikinimo negalima

smarkiai j simyljusi. Nebuvo net ko svajoti apie ves

prilyginti paprasiausiam vertimui; tai procesas, kai at

tuves su iuo ypa pasituriniu mogumi. Beje, moteris

kuriamas pats sapno darbas".

prisipaino, kad norjo nusipirkti skrybl, bet negaljo

70

71

sau to leisti, nes jos vyras nebuvo turtingas. Svarbu ir

tai, kad skrybl sapne buvo juoda. i detal - tai sapno
raktas. Moteris nusipirko gedulo spalvos skrybl, nes
troko trij dalyk: palaidoti numirl, itekti u mylto
mogaus ir praturtti. Skrybls vaizdas buvo superdeterminuotas.
Pakeitimas. Potraukio objektas pakeiiamas kitu
objektu. Tai svarbiausias pasmons dinamikum nu
lemiantis procesas. Jo istumti elementai savo energij
ireikia kitu bdu. Pakeiiami gali bti tiek trokimai,
tiek bjaurjimasis (su kalts jausmu susijusi baim ir
panaiai).
S. Freudas pateikia pakeitimo pavyzd - maiki
istorij: Viename kaime gyveno kalvis. Kart jis vykd
sunk nusikaltim. Teismas nusprend, kad mogelis
turi bti nubaustas. Taiau tai buvo vienintelis kaimelio
kalvis, reikalingas visiems. O siuvj kaime buvo net
trys, todl vien j ir pakor vietoj kalvio".

Sapnuose nesismoninti potraukiai pakinta, sie

kiant ivengti cenzros. prasti objektai sapnuojaniam
mogui gali sukelti siaub ir nerim kaip tik todl, kad
pakeit kitus, i tikrj gsdinanius. Labai danai
nereikmingas ireikto turinio elementas turi slapt
reikm. Jau mintame sapne, kuriame moteris smaug
balt uniuk, jos neapykanta svainei ugriuvo" visai
kit objekt - un, kuris su tikruoju objektu susijs tik
asociacijos bdu. Ivakarse patirti spdiai gali visai
nesujaudinti paciento, bet sapne gyti didel reikm.
Pakeitimu reikia laikyti ir sapnuojanio mogaus po
link kitiems priskirti savo paties ketinimus, aikiame
sapne vykstant tam tikros paslpto turinio situacijos
pakeitim jai prieinga situacija ir pan. Aikinant sap
nus, svarbu suprasti tikruosius ketinimus, nustatyti pa
keitimus ir panaikinti kondensacijas, mat ios ir pakeiti
mai labiausiai ikraipo sapnus bei suardo j vientisum.

Siekiant pakeisti gali bti pasitelkiamas arba naujas

objektas, kaip mintame pavyzdyje, arba jam artimas
polinkis. Jei vri mediotojas prads medioti ku
rapkas, tai vienas objektas bus pakeistas kitu. Jeigu pa
kitus aplinkybms (dl vedyb ar sveikatos) nebegals
medioti, galbt jis prads kolekcionuoti ginklus arba
taps bibliofilu (knyg mediotoju"), tai yra buvus po
link pakeis kitas panaus. Neurotik fobijas irgi galima
aikinti pakeitimu. Pavyzdiui, gyvn fobija atsiranda
dl perklimo: baim, kuri mogus i pradi jaut visai
kitam objektui, nukreipiama gyvn.

Dramatizavimas. Dramatizavimas reikia, kad ireik

tas sapn turinys - tai situacija, veiksmas, todl abs
trakios idjos sapn gali patekti tik virtusios vaizdais,
drama".
Pavyzdiui, turjimas bus pavaizduotas kaip fizinis
veiksmas: sapnuojantis mogus sds" ant kokio riors
daikto. mogus msto: Nra prasms kovoti iame gy
venime", todl sapnuoja pinuiais ropojant karkvabal;
vos pasieks vir, jis nusirita emyn ir pradeda kopti
i naujo". Straipsnio autorius nusprend, kad reikia pa
taisyti nelabai vykusi pastraip, o nakt susapnavo, kad
obliuoja lent.

72

73

Nuo dramatizavimo priklauso, kokie elementai bus

panaudoti ireiktame sapne, nes is procesas turi ai
kias ribas. Ne viskas gali bti perteikta vaizdais ir ai
kinant sapn reikia tai atsivelgti. Kiekvieno mogaus
sapne loginiai ryiai saviti. Kartais vienas po kito ikyla
daug vairi vaizd, o prieastinius ryius nurodo pati
element seka. Daniausiai vienas toki prieastiniais
ryiais susijusi element yra anginis", o kitas - pa
grindinis" sapnas. Visus iuos prieasties, opozicijos ar
prietaringumo ryius reikia aikinti labai atsargiai.
Sapn simbolika. Simbolis - tai daiktas arba vaizdas,
pakeiiantis kit daikt ar vaizd, su kuriuo yra susijs
analogijos ar kokiu kitu ryiu, ir taip gaunantis neb
ding reikm. Pavyzdiui, algebrinis simbolis gali bti
raid, kurios reikm formulje - visi manomi tam tik
ros kategorijos dydiai. iuo atveju analogija - sutartinis
dalykas. Bet daniausiai simbolis su simbolizuojamu
daiktu aikiai susijs. Taip yra, pavyzdiui, esant emo
ciniam ryiui: sauja gimtosios ems tremtiniui tampa
tolimos tvyns simboliu.
Sukaup patirt, psichoanalitikai i aikaus sapno
vaizdini iskyr nemaai paslpt vaizdini simboli ir
nustat tuos, kurie paprastai simbolizuoja kitus paslp
tus vaizdinius. Savaime suprantama, i simbolika padeda
pasmonei ivengti cenzros.
Egzistuoja daug tipik simboli. Motinos ir tvo
valdia, arba tiesiog motina ir tvas, danai vaizduoja
mi kaip karalius bei karalien. Pavyzdiui, vaikas savo
tv danai sivaizduoja kaip milin. Tvo simbolikos
74

sistema gana plati: tai ne tik karalius" ir virininkas",

bet ir stiprus gyvnas, pavyzdiui, litas, erelis, bulius.
Jei mogus sapnuoja, kad j ryja erelis, galima laintis,
kad sapnas rodo tvo valdingum ir su Edipo komplek
su susijusi tvo baim". Baisaus", baim ir pagarb
kvepianio tvo simboliu danai bna bulius, ir tokius
sapnus sapnuojant pacient kamuoja nevisavertikumo
jausmas, kur sukl tvo valdingumas.
Moteris vyrikum sivaizduoja kaip k nors agresy
vaus, todl jos sapnuojami vyrikumo simboliai - atrs,
pjaunamieji instrumentai. Vyras moterikum sieja su
visiku pasyvumu; j simbolizuoja ertm, tunelis, urvas,
laivas. Nemaai rayta ir apie voro simbol: sapne jis
reikia siaub keliani, valding motin, kuri kalina
vaik savo tinkle.
Gimim paprastai simbolizuoja vanduo: panirti j
arba inirti i jo, vadinasi, gimdyti arba gimti. Mirt sim
bolizuoja ivykimas.
Nesirengiama

suminti

vis

simboli,

kuriuos

S. Freudas ivardijo savo Sapn aikinime. Taiau reikia

atkreipti dmes du simbolikos bruous. Viena vertus,
simboliai kuriami gana laisvai, todl t pat dalyk gali
ma ireikti labai vairiai: pavyzdiui, tv simbolizuoja
karalius", litas" ir kiti enklai, sudarantys jo simbo
likos sistem. Taiau bna ir prieingai - vienas ir tas
pats sapno vaizdas gali reikti kelis vairios kilms ne
smoningus elementus arba apskritai nebti simbolis.
Pavyzdiui, laivas gali reikti vaikysts lop, moterik
prigimt arba... laiv.
75

Todl aikinti sapno simbolius reikia labai atsargiai: i

konteksto itrauktas simbolis nepads prasiskverbti pa
smon. Bet kuriuo atveju simboli analiz tik papildo
asociacij metod. Pasak S. Freudo, simboli aikinimo
technika negali pakeisti asociacij metodo ar su juo var
ytis. Ji tik papildo ir taip gaunama nauding ini".
i trumpa analiz, kaip matyti, gana aikiai parodo,
kokie sudtingi ryiai sapne sieja pasmon ir smon.
Tam tikru poiriu sapnas - ne kas kita, kaip kryba,
darbas, kai kondensuojami, keiiami, dramatizuojami,
kuriami simboliai. Nereikia pamirti ir antrins kry
bos, kai vos sukurti sapno elementai tuoj susiejami
daugiau ar maiau rili visum, tik idstomi nesupran
tama tvarka". Galima teigti, kad sapnas yra forma, kuri
krybinis darbas suteikia paslptoms mintims".
Todl nenuostabu, kad kartais reals trokimai i
reiktame sapno turinyje perteikiami jiems prietarau
janiais vaizdais. Tam utenka labai grietos cenzros
ir gana sudtingo pakeitimo. Sapno procesai gali beveik
neatpastamai maskuoti paslpt turin ir tikroji pras
m paaiks tik inagrinjus asociacijas.
Sapnai ir psichinis gyvenimas. Aikinant sapnus kaip
prast, o ne patologin" reikin, psichoanaliz gali tap
ti savarankiku pasmons mokslu. Jei sapnas panaus
poym, - rao S. Freudas, - o jo aikinimas paremtas
tomis paiomis hipotezmis (instinktyvi trokim i
stmimas, pakeitimai ir kompromisai, vairios smon
bei pasmon apibrianios psichikos sistemos), tai
psichoanaliz nebra vien psichopatologij papildantis
76

mokslas. Tai greiiau naujo psichologijos mokslo, be ku

rio nemanoma aikintis ir prast reikini, pagrindas.
Gautas hipotezes bei rezultatus galima pritaikyti ir ki
toms psichinio gyvenimo sritims. Psichoanaliz, kurios
tikslai - universals, turi daug galimybi".
Vienas i netrukus po Sapn aikinimo pasirodiusi
veikal - nedidel S. Freudo knygel Smojai ir j san
tykiai pasmonje (1905), kurioje, remdamasis sapno
modeliais, jis nagrinja smojingus posakius. Kai kurie,
jo nuomone, neeidiantys, jais tik siekiama malonu
mo. Taiau kit paskirtis daug sudtingesn. mogus,
laidantis nevankius, agresyvius, cinikus ar skeptikus
smojus, taip reikia mintis, kuri negali ar nenori
reikti tiesiogiai. Juk argi galv topteljs smojis ne
atrodo greiiau nesmoningo nei smoningo proceso
rezultatas? Antra vertus, S. Freudas klausytojo jauiam
malonum laiko dviejpasmoni tarpusavio supratimu.
Ties sakant, juokdamiesi i smojo, neinome, i ko
juokiams, ir nesuvokiame, k i ties tas smojis rei
kia". Kitaip tariant, jo reikm gldi pasmonje.

III

SKYRIUS

PSICHINIS G Y V E N I M A S IR PASMON

iame skyriuje tikslinama, kaip S. Freudas suvokia

psichinio gyvenimo struktr. I pradi btina ap
velgti ankstyvsias S. Freudo pairas, kurios kartais
vadinamos psichoanalizs vaikyste", paskui aptarti jo
padarytus pakeitimus ir panagrinti, kaip pltojosi mok
slins pairos.

Iki iol buvo kalbama tik apie svarbiausius S. Freudo

atradimus: jis teig, kad egzistuoja nesmoningi psichi
kos procesai, sukr prieinimosi ir istmimo teorij,
pabr seksualumo svarb ir nustat Edipo kompleks.
Taiau norint suvokti, kaip psichoanalizje traktuo
jama pasmons problema, reikia paminti dar daugel
dalyk. Kaip atskirti normali" pasmon, kurioje slypi
negyvendinti polinkiai ir nesismoninti prisiminimai,
nuo ypatingosios, kurioje gldi istumti reikiniai?
Kokia istumiani proces struktra ir kilm? Ar jie
smoningi, ar nesmoningi?
Ankstesniuose skyriuose atsakym iuos klausimus

I. Ankstyvosios pairos
Psichoanalizs vade (1916-1918) ir ankstesniuose
veikaluose S. Freudas pabria, kad pasmons veikla
intensyvi ir daro prieastin tak smonei; pasmon
suvokia kaip tikr, nors ir paslpt, substancin realy
b. Kaip ir vokiei metafizikai, S. Freudas j laiko vos
ne smone savyje". Antra vertus, jis grietai apibria
pasmon ir istmim. Pasmon yra tai, kas istumta.
Pasmon - tai psichikos sritis, kurios elementai yra
istumti".

nra pirmiausia dl to, kad S. Freudas i pradi j ne

kl. Be to, jo mokslins pairos smarkiai kito, palyginti
su pirmaisiais kriniais. Straipsnyje Ego ir id (1923, dar
kart ispausdintoje Psichoanalizs apybraioje) ir veikale
Slopinimas, poymiai ir baim (1926) S. Freudas, kalb
damas apie pasmon, vartoja maiau daiktavardi ir
daugiau bdvardi, pripasta, kad pasmons procesai
labai vairs, papildo anksiau pateikt psichikos proces
schem, o istmim laiko ne bendrja gynybos reakcija,
kaip anksiau, bet atskiru gynybos mechanizmu. Ar tai
reikia, kad jis atsisak savo ankstesni teigini?
78

Pasmon ir ikismon. Taigi S. Freudas grietai at

skiria nesmoningus" procesus nuo kit, ikismonini
proces. ie, nors ir nesmoningi, kiekvien akimirk
nesunkiai gali bti sismoninti. I ties patirtis rodo,
kad vairs vaizdiniai (mintys, vaizdai-prisiminimai)
lengvai sismoninami, paskui tampa nesmoningi, o po
kurio laiko vl nesunkiai grta smon. Pavyzdiui, pa
galvojame apie koki nors vietov, paskui nukreipiame
dmes kur nors kitur ir po kurio laiko vl j prisime
name. Smoningumas - kintanti bsena ir n akimirkos
79

neaprpia viso psichikos pasaulio. S. Freudas teigia,

kad i pasmons dalis, kuri bna tai nesismoninta,
tai sismoninta, sugeba tapti smoninga" ir vadina j
ikismonine.
Taigi ikismon, kuri atsiskleidia prastu vaizdini
aismu, labai skiriasi nuo dinamikos pasmons, kurios
smoningai suprasti nemanoma. i suvokti galima tik
taikant specialius metodus (hipnoz, psichoanaliz).
Slapti psichikos procesai, tai yra nesmoningi tiesiogi
ne to odio prasme, bet dinamiki, yra ikismoniniai.
O nesmoningais vadinami istumti psichikos procesai,
kurie yra ir nesmoningi, ir nedinamiki".
Potraukiai ir pasmon. K reikia posakiai nes
moningas potraukis" ar istumtas potraukis", kuriuos
S. Freudas danai vartoja? Ar nesismoninti yra patys
potraukiai? O gal ir iuo atveju reikia skirti ikismon
ir pasmon?

vaizdinys, jausmas ar mintis. Taiau, kalbant tiksliau, ne

smoningi yra vaizdiniai, jausmai ir mintys.
Cenzra. Kaip S. Freudas suvokia istmimo proce
sus? Psichoanalizs vade jis vadina juos cenzra"; sap
no cenzra tra vienas i ios pasireikimo bd. Sek
sualiniai potraukiai, ypa j infantilins dalys, paklsta
malonumo principui" ir siekia ikrovos. Bet pamau
dl iors situacijos ir tv draudim isivysto Ego po
traukiai, paklstantys realybs principui" ir i dalies pa
keiiantys tvirt archajin moral, kuri sukelia gynybos
bei istmimo reakcij. Kaip matyti i pirmo psichikos
struktros modelio, Ego potraukiai", arba savs tvirti
nimo potraukiai", sukuria seksualiniams potraukiams"
prieikus postmius". Taigi dl cenzros kyla infanti
liniai konfliktai, o ie, slapta diddami, sukelia neurozes
ir daro tak suaugusio mogaus elgesiui.

S. Freudas aikiai sako, kad kalbant apie potraukius,

neverta suprieinti smons ir pasmons".
Nesmoningas potraukis i esms reikia, kad jo
psichinis atspindys yra nesismonintas"; is atspindys
gali bti ketinimas atlikti kur nors veiksm, mintis ar
prisiminimas. O ikismon ar tikr pasmon, kaip jau
minta ankstesniame poskyryje, reikia skirti, kalbant
apie vaizdinius. Taip S. Freudas paaikina situacij, kuri
skaitytojui galbt pasirod neaiki, nes ankstesniuose
skyriuose buvo kalbama tai apie istumtus potraukius,
tai apie istumtus prisiminimus. Potraukis vadinamas
istumtu, kai negali pasireikti kaip kurio nors objekto

Taiau cenzra smoninga ar nesmoninga? Iki

1920 met S. Freudas klausim neatsak. Ko gero,
jis man, kad cenzra yra tarp pasmons ir ikismons. Psichikos sistem jis lygina su dideliu priekam
bariu, kuriame slypi libido sudarantys potraukiai, ir
alia esania svetaine, kurioje sikrusi smon. jim
svetain i priekambario priiri sargas, jis leidia
tik tam tikrus potraukius. O kiti, kuriems ukertamas
kelias, istumiami... Reikia pridurti, kad sargo-cenzros
praleidiami potraukiai i pradi bna ikismoniniai,
tik paskui tampa sisamoninti. Taigi perasi ivada,
kad cenzra nra smons dalis. Be to, analizuojant ji
skatina prieintis ir be specialisto pagalbos neinyksta.

80

81

Todl S. Freudas teigia, kad egzistuoja treioji pasmo

n" - ne istumta, bet istumianti.

II. Pirmj modeli pataisos

Veikaluose Anapus malonumo principo (1920) ir ypa
Ego ir id (1932) S. Freudo ankstesns pairos jau nema
ai pakitusios, tiksliau, tapusios platesns.
Pirmiausia psichoanalitinio metodo itobulinimas ir
isams nerimo tyrimai paskatino S. Freud padaryti
ivad, kad istumianios jgos tikrai nepriklauso smo
nei, prieingai, nei jis man anksiau. ios jgos danai
turi didesn tak susidarant neurotiniams poymiams
nei instinktyvs potraukiai. Be to, S. Freudas naujai
vertina Ego bei realybs principo vaidmen: galbt ie
psichikos dariniai ir sukuria gynybos mechanizmus, ku
rie yra reikalingi dl stipri potrauki ir kartais pernelyg
grietos cenzros?
Taigi S. Freudas sukuria nauj psichikos struktros
model ir bando - kartais pernelyg drsiai - pasampro
tauti apie psichikos esm. Be to, jis galutinai apibria
svokos pasmon" reikm.
Nerimas. Neurotin nerim S. Freudas aikino vairiai.
I pradi jis nerimo neuroz" laik aktualija" neu
roze. Vliau t, kuri galima paaikinti taip pat kaip ir
paprast isterij arba kyrij bsen neuroz, vadino
nerimo isterija". Bet viena taip ir lieka neaiku: kodl
istmimas sukelia nerim, keist ir labai nemalon
82

jausm? Veikale Slopinimas, poymiai ir baim (1926)

S. Freudas teigia, kad nerimas - tai Ego, smons baim,
kilus pavojui. Jis netgi kalba apie vengimo reakcij. Ko
dl kyla i reakcija? inoma, Ego susiduria su vidiniu pa
vojumi - pagal tai neurotinis nerimas ir atskiriamas nuo
objektyvaus nerimo susidrus su iorine realybe. Taiau
ar pavoj i ties, kaip gali pasirodyti, sukelia stiprs ir
sunkiai valdomi daniausiai seksualiniai potraukiai?
gijs psichoterapeuto patirties, S. Freudas padar dvi
ivadas:
Pirma, nerimas - tai Ego reakcija ne tik potraukius,
bet ir griet cenzr. Atrodo, nerimo bsen sukelia
tai, kad Ego jauiasi silpnas ir nedrsus, susidrs su
baim kelianiu ir grietu nesismonintu dariniu, kur
S. Freudas pavadino Superego. Nerimas nra tiesiogin
libido iraika, mat smon labiau fiksuoja ne tai, kad
potraukis stiprus, bet bausms baim. Nerimas, - rao
S. Freudas, - labiau atskleidia Superego nei libido ir
Ego reakcij Superego". Jis netgi teigia: Ne istmimas
sukelia nerim, bet pirma atsirads nerimas sukelia i
stmim".
Antra, Superego ypa grietai elgiasi su Ego kilus ag
resyviems potraukiams. Nerimas, patikslina S. Freudas,
yra tarsi signalas, spjantis apie psichin pavoj. is
kyla dl konflikto, kur sukelia silpno Ego susidrimas
su vidine kontrols sistema, draudiania jam tenkinti
seksualinius ir kartu agresyvius potraukius.
Gynybos mechanizmai. Nuo iol S. Freudas daugiausia
dmesio skiria Ego gynybos mechanizmams". Tai vi83

sos priemons, kuriomis naudojasi Ego per neuroze pa

Ego pirmiausia yra smons ir suvokimo sistema,

sibaigti galinius konfliktus, o istmimas reikia grietai

kontroliuojanti smoningus veiksmus. Taiau vyksta ir

apibrt gynybos bd, kuris tapo geriau suprantamas

ikismoniniai procesai bei atsiranda prie j pat veikian

atlikus tyrinjimus". Taigi regresija, projekcija, sublima

i gynybini reakcij. Tam tikru poiriu potraukiai

cija, pakeitimas ir istmimas - tai bdai, kuriais Ego

valdomi nesmoningai. Taigi Ego struktra sudtinga, o

kovoja su instinkt psichiniais atspindiais. ios mintys

vaidmenys vairs.

paskatino S. Freud iskirti archajinj prigimtin ist

Superego atitinka infantilin archajin moral". Kai

mim ir vlesn istmim - is gynybos mechanizmas

kuriuose veikaluose S. Freudas Superego apibdina kaip

pradeda veikti, kai tam tikru metu mogaus gyvenime i

Ego dal. Taiau ilgainiui pradeda Superego laikyti atski

smons paalinamas tam tikras potraukis.

ru dariniu, pratsianiu tv tak". I ties tai Edipo

i mechanizm veikla priklauso ne tik nuo potrau

komplekso paveldtojas", kuris reikiasi kaip eimos

ki bei Superego, bet ir nuo to, ar pats Ego stiprus, ar

draudim introjekcija". Tai tarsi antroji prigimtis, kuri

silpnas. Motyvai gali bti vairs: Superego baim, iors

priiri ir grasina, kaip anksiau tvai priirdavo

pasaulio ar stipri potrauki baim ir pan. Pabrtina,

vaik ir jam grasindavo". Atsiskyrs nuo Ego, arba jam

kad iuos gynybos mechanizmus sugretindamas su i

besiprieinantis Superego, yra treioji jga, su kuria

stmimu S. Freudas sugebjo geriau paaikinti, kaip

Ego privalo skaitytis. Psichoanalitinis darbas paskati

visikai mao vaiko psichikoje, kurioje dar nra Super

no S. Freud manyti, kad Superego yra nesmoningas.

ego, atsiranda konflikt ir kompleks. Kartu tyrintojas

Reikia pridurti, kad su Superego svoka susijusios ir dvi

pabr ir Ego veiklos svarb: kaip tik dl jos kyla gyny

kitos: Ego idealas - modelis, kur pacientas stengiasi ati

bins reakcijos.

tikti, ir idealusis Ego - ilikusi vaikui bdinga narcisistin visagalybs bsena (Apie narcisizm, 1914).

Id, Ego, Superego. Naujame psichikos struktros mo

delyje atsiranda kit svok: S. Freudas iskiria Id, Ego,

Psichin pusiausvyra. Naujasis modelis leidia sukurti

psichinio gyvenimo psichoanalitin teorij, kuri paai

Superego.
Id - tai gimt potrauki visuma, apimanti visus i
stumtus seksualinius ar agresyvius elementus. Neverta
gilintis, kas po ilg isisukinjim" paskatino S. Freud

kint ne tik neurotinius sutrikimus, bet ir charakteri

skirtumus bei normaliu laikom elges.
Kai nra jokios konfliktins situacijos, galinios su

apsiriboti tik dviem potraukiais - Eroto (seksualiniai bei

kelti neurotinius poymius, galima kalbti apie svei

savs tvirtinimo potraukiai) ir Mirties instinkto.

kat - psichin pusiausvyr. inoma, tai nereikia, kad

84

85

neegzistuoja bausti galintis Superego, istumti prisimi

ir netgi juos pltodamas, ilgainiui S. Freudas pasmo

nimai ar potraukiai ir pan. Sapn ir emocinio elgesio ty

n pradeda traktuoti ne kaip fakt, bet kaip psichikos

rinjimai, netgi didaktin" analiz atskleidia vienokias

ypatyb. Nesmoning" aspekt gali turti ne tik prisi

ar kitokias fiksacijas arba kompleksus. Kiekvieno ms

minimai, bet ir istmimo mechanizmai bei Superego

gyvenimo bdas daugiausia priklauso nuo vaikystje

nurodymai. Kitaip tariant, od reikia vartoti kaip

gytos patirties ir jos nesmoningos takos. Taiau kai

bdvard, o ne kaip daiktavard. Smon ir pasmon

nuo pat pradi Ego isekina gauss nereikalingi arba

yra tiesiog psichinio gyvenimo ypatybs. Nesmonin

perdti gynybos mechanizmai, atsirandantys arba dl Id,

gos" gali bti labai vairios psichins funkcijos. Beje,

arba dl Superego baims, tenka diagnozuoti neuroz.

S. Freudas nesismonint funkcij iskiria daugiau nei

Taigi psichin pusiausvyra pirmiausia priklauso nuo

anksiau. Nesmoningas yra ne tik Id, bet ir dalis Ego

elgesio, tiksliau, nuo Ego elgesio proi": jei Ego sugeba

(ta, kuriai paklsta gynybos mechanizmai) bei Superego.

patenkinti paprasiausius potraukius, nenusiengdamas

Taigi egzistuoja trys pasmons rsys!

iors reikalavimams ir atlaikydamas Superego kritik,

Ar tai reikia, kaip, beje, raoma kai kuriuose veika

vadinasi, jis normalus, nors ir kokie bdai bt pasitelkia

luose, kad pasmons svoka gyja kit reikm, nei ta,

mi. Priimtinu laikomas toks Ego elgesys, kuris patenkina

kuri anksiau suformulavo S. Freudas?

savo, Superego ir realybs reikalavimus. Tai vyksta, kai

Ego pavyksta suderinti iuos skirtingus reikalavimus".

Viename i Psichoanalizs apybraios skyri, skirtame

smonei ir pasmonei", S. Freudas teigia, kad psichi

S. Freudas danai pabr, kad daug reikms psichi

kos dinamizmas visada reikiasi dvejopai - smoningai

nei pusiausvyrai turi paprasiausi trokim sublimaci

ir nesmoningai". Pasak jo, visa tai, kas istumta, yra ne

ja, tai yra j energijos nukreipimas dvasine" linkme,

smoninga, bet taip pat egzistuoja element, kurie yra

socialiai vertinamus" tikslus.

nesmoningi ir nebdami istumti". Todl S. Freudas

yra priverstas pripainti, kad egzistuoja treioji pa

Nesmoningi procesai ir pasmon. Kaip, padarius

smon - tai, kas neistumta". Taiau, pabria jis, dl

ias ivadas, pakito pasmons svoka? Herojiku" psi

ios prieasties pasmons svoka praranda tiksli

choanalizs laikotarpiu S. Freudas pasmon apibr

reikm". Ar po tokio teiginio jis pateisina apibendri

daiktavardiais ir, skirdamas j nuo ikismons, laik i

nimus ir grietai apibrtas dedukcijas, dl kuri danai

stumt psichikos proces visuma. Argi tai ne dialektinis

vartojamas is odis"?

termino apibrimas? I pradi neatsisakydamas 1912

Ties sakant, net ir apibrs pasmon bdvardiais

metais suformuluot teigini, apie kuriuos jau kalbta,

bei pripains psichini operacij vairov, S. Freudas

86

87

nesmoningus procesus tikrja to odio prasme visada

tapatino su istmimu. Taigi jis visikai neatmet savo
ankstyvj pair. Paskutinje knygoje Psichoanalizs
vadas (S. Freudas mir 1939 metais) jis ra apie i
stumtus Id elementus: Tai iuos vienetus vadinu tikrja
pasmone". Net ir sutikus su tokiu apibrimu, nerei
kia pamirti, kad nesmoningumo" ypatybs svok
S. Freudas vis dlto vartojo labai plaiai.

SKYRIUS

TEORIJOS PO S. FREUDO
S. Freudas pasmons tyrinjimams turjo lemiam
tak. Po S. Freudo mirties tyrinjimus ts jo mokiniai.
Vieni itikimai sek jo mokymu, kiti j atmet ar sukr
sav teorij; iaip ar taip, jie taik mokytojo sukurtus
modelius.
Kur laik, madaug deimt met, naujasis mokslas
nesulauk skms, taiau netrukus juo susidomjo
gydytojai ir psichologai. 1906 metais Ciuriche dirb
E. Bleuleris ir jo asistentas C. G. Jungas pradjo taikyti
psichoanalitin metod. Vengras S. Ferenczis, anglas
E. Jonesas toliau pltojo S. Freudo moksl. 1910 metais
kuriama Tarptautin psichoanalizs draugija, kurios
prezidentu irenkamas C. G. Jungas. Jos nariais tampa
pirmieji S. Freudo sekjai: bjau mint, K. Abrahamas,
O. Rankas, W. Stekelis, A. Brillis, H. Sachsas, O. Pfisteris,
T. Reikas...
89

S. Freudas buvo labai netolerantikas kitokiai mokini

nuomonei ir visada be galo atkakliai laiksi svarbiausi
savo teigini. Jis niekada dl nieko nenusileido. Toks
atkaklumas jam teikia garbs. S. Freudui teko veikti
nemaai sunkum, kad jo pairos bt pripaintos, ir
tik jo intelektas bei ididumas padjo psichoanalizei si
tvirtinti. Tai kam vliau keisti savo pairas?
Vis dlto atsirado ir kitaip mananij, buvo kuria
mos naujos svokos. iame skyriuje bus apvelgiami
daugiausia takos psichoanalizei padariusi mokslinin
k darbai. Labiausiai nuo S. Freudo pair nutolo du
disidentai" - A. Adleris ir C. G. Jungas; j darbai bus
aptariami pirmiausia. Paskui bus apsistota prie kit
atradim: bus kalbama apie M. Klein, kuri tyrinjo ikiedipin laikotarp, ir J. Lacan, originaliai patobulinus
S. Freudo teorij.
I. A. Adleris ir menkavertikumo jausmas
A. Adleris nuo S. Freudo atsiskyr 1907 metais, kai
pasirod jo veikalas Organ menkavertikumo tyrimai.
Menkavertikumo jausmas

ir galios valia". Nuo

S. Freudo A. Adlerio pairas skiria originali mintis, kad

galios valia" ir menkavertikumo jausmas turi daug
takos nesmoningai psichikai. A. Adleris msto taip: jei
mogus gimsta turdamas nepakankamai isivysiusius
organus, menkaverts organins konstitucijos, nevisa-

chikos proces, kuri tikslas - padti vystytis asmenybei

ir t nevisavertikum kompensuoti. Taip menkaverti
kumo jausmas, kur mogui sukelia tam tikri organai,
tampa jo psichins raidos varomja jga".
Taigi A. Adleris domisi kompensacija ir mano, kad ji
uima svarbi viet psichiniame gyvenime. Be to, jis tei
gia, kad Ego instinktai", kurie, pasak S. Freudo, paklsta
savs tvirtinimo principui", atlieka psichin funkcij reaguoja menkiausi Ego trkum. iuos instinktus
A. Adleris vadina asmenybs atsiskleidimo instinktais,
arba, F. Nietzsche's odiais tariant, galios valia.
Esant tikram ar netgi tariamam Ego menkaverti
kumui galios trokimas, siekiant t menkavertikum
kompensuoti, susijungia su kitais elementais. Galima
sakyti, kad slapta mogaus sielos varomoji jga - noras
bti pripaintam nuolatos kelia abejoni dl ms as
menins verts ir skatina reaguoti visa, kas tik galt j
sumenkinti.
Kompensacija skatina tiksling veikl ir fantazijas,
kurios, pasak A. Adlerio, ypa stipriai pasireikia neri
maujant ir jauiantis nesaugiai; vis kit laik jos slapta
veikia pasmonje". mogui, kuris jauiasi menkavertis,
priklausomai nuo jo ambicij, jos kvepia nor domi
nuoti kit atvilgiu arba gyventi fantazij pasaulyje.
Kiekvienas mogus ino savo silpnsias vietas, tik slepia
jas giliai irdyje; kaip tik nuo j priklauso jo gyvenimo
bdas", kurio tikslas - slpti menkavertikum ir vieno
kiu ar kitokiu bdu gyvendinti galios trokim. Kitaip
tariant, gyvenimo bd lemia nesmoningas pranaumo
siekis. Todl psichin raida - tai pasmonje vykstanti

vertikumo jausmas sukelia daugyb nesmoning psi90

91

kova tarp negatyvaus (menkavertikumas) ir pozityvaus

(pranaumas). Ties sakant, pozityvus polinkis skatina
kompensacij, ir bet kuris siekis yra ne kas kita, kaip
kompensacijos krimas, pastangos nuslopinti menka
vertikumo jausm".
Sapnai. inoma, sapnus ir vaizduots krinius irgi
reikia aikinti kompensacija: j tikslas - fiktyviai paten
kinti galios trokim. Nagrindamas su iuo instinktu
susijusius trokimus, A. Adleris remiasi S. Freudo sek
sualini trokim modeliu. Taigi ir sapnas suvokiamas
kaip sivaizduojamas, fiktyvus galios instinkto paten
kinimas. Todl sapnas yra tikslingas": Tai daugiau
ar maiau protingas ar nevyks bandymas kaip nors
pasiekti numatyt tiksl". Sapnas savo prigimtimi yra
fantazija, kai atsispindi atsargaus paciento iankstins
pastangos suvaldyti bsim padt". S. Freudo nuomo
ne, sapnas susijs su praeitimi, o A. Adleris mano, kad jis
nukreiptas ateit.
Neurozs. Pasmons branduolys, sukeliantis neurotinius poymius, traktuojamas taip pat. Neurozs
tikslas" yra asmenybs egzaltacija, o poymiai, kylantys
dl jauiamo menkavertikumo, - ne kas kita, kaip psi
chins priemons, kuriomis pacientas pernelyg stengiasi
to menkavertikumo ivengti. Konstitucijos trkumai
veria mog jaustis nevisavert, ir tai reikalauja kom
pensacijos. Pacientas susikuria fiktyv tiksl - galios
vali, ir is galutinis tikslas tampa nepaprastai svarbus,
todl sitraukia visos psichins jgos".
92

Ar tai reikia, kad, pavyzdiui, mergaits emocin

fiksacij tv reikia aikinti incestu? A. Adlerio nuo
mone, pasmonje gldi baim susidurti su gyvenimu ir
noras bti globojamai: Serganti mergina, kuri jauiasi
itin nesaugi, vis vaikyst siek tvo paramos ir stengsi,
kad jis savo dmes skirt tik jai, psichikos bruo gali
paversti incestiniu polinkiu, tarytum nort tapti savo
tvo mona. Kiekvien kart, kai igyvenamas nesaugu
mo jausmas, jos protas ir nesmoninga atmintis skatina
siekti tvo paramos, tarsi ji bt jo mona. Tai tvas su
teikia jai kompensacij, kurios reikia menkavertikumui
veikti. Ji elgiasi lygiai taip pat, kai i anksto atmeta mint
apie suadtuves, nes suvokia jas kaip nauj grsm savo
asmenybei ir dar didesnius sunkumus".
A. Adlerio poiris pasmon. Trumpai tariant,
A. Adlerio nuomone, pasmons veikl valdo ir organi
zuoja kompensacija. Pasmon yra tai, kas ms psi
chikos gelmse be perstojo mus ragina" tvirtinti savo
asmenyb, kai pajuntame jos silpnsias vietas, ir siekti,
kad ji bt pripainta". odiu, tai jg visuma, kurios
tikslas - ms galios tvirtinimas ir siekis veikti menka
vertikum.
Kadangi A. Adleris nesutinka su dviem svarbiausiais
S. Freudo psichoanalizs teorijos teiginiais - vaik sek
sualumo svarba bei Edipo kompleksu, kyla klausimas,
ar A. Adler galima laikyti psichoanalitiku. 1915 me
tais S. Freudo mokinys Sando ras Ferenczis straipsnyje
A. Adlerio koncepcijos kritika ra, kad jo mokymas, ne
pripastantis" pasmons, sudarytos i istumt pro93

ces, ir nevertinantis" seksualumo, perengia psicho

analizs ribas". is klausimas ilieka. Pabrtina, kad
pats A. Adleris savo pairas apdairiai vadino indivi
dualija ir lyginamja psichologija" ir retai kada vartojo
psichoanalizs termin.

II. C. G. Jungas ir kolektyvin pasmon

C. G. Jungas irgi buvo vienas pirmj S. Freudo mo
kini. Taiau netrukus nuo jo nutolo.
psichoanaliz C. G. Jungas ved terminus intraversija" ir ekstraversija", be to, iplt kolektyvins
pasmons" svok, apie kuri S. Freudas tik usimin.
Psichologiniai tipai: intraversija ir ekstraversija.
C. G. Jungo nuomone, S. Freudas klydo, neurozes ai
kindamas vien seksualinio pobdio sutrikimais ir pas
mon apribodamas istumtais seksualiniais potraukiais.
I dalies, - rao jis, - seksualin teorija visikai teisinga,
bet ji gvildena tik vien klausimo pus. Todl bt ne
teisinga tiek kategorikai j atmesti, tiek remtis vien ja".
Yra ir kitoks poiris": A. Adleris pabr poreik do
minuoti. Todl S. Freudo libido apibrim (kintanti ir
besivystanti seksualin energija") reikia praplsti ir pri
skirti dominavimo instinktus, tarp j - ir galios instink
t. Taigi C. G. Jungas libido apibria kaip kisti ir vystytis
sugebani instinkt energij.

pasmons, vairs neurozs tipai, o psichologija skiria

skirtingus temperamentus. A. Adleris ra apie neu
rozes, kai silpnas pacientas vairiomis gudrybmis"
bando siteigti" iliuzin pranaum; taigi jis pabria
subjekt. O S. Freudas man, kad ligoniai neisivaduoja
i priklausomybs, jie visada susij su labai svarbiais ob
jektais: tvu, motina ir 1.1.; taigi lemiama jga - objektas.
Atsivelgdamas iuos poirius, C. G. Jungas skiria du
tipus: intravert, kai dominuoja Ego polinkiai, ir ekstra
vert, kai vyrauja objektyvs", arba objektiniai", po
linkiai. Pirmas, bdamas normalios bsenos, yra nery
tingas, mslus, santrus, jis sunkiai atsipalaiduoja, visada
pasiruos gintis. Antras - malonus, i pairos atviras ir
paslaugus, lengvai prisitaiko bet kuriomis aplinkybmis,
danai rizikuoja, visai dl to nesijaudindamas ir pasi
tikdamas savimi..." Jaunystje neurotikam intraver
tui, - toliau aikina C. G. Jungas, - daniausiai bdingi
A. Adlerio aprayti psichikos bruoai, o gydant jaun
ekstravert btina atsivelgti S. Freudo pastabas".
Trumpai tariant, C. G. Jungas prapleia froidikj pa
smons suvokim, papildydamas j A. Adlerio poiriu
pasmon. Libido vystosi dviem kryptimis: centrine ir
icentrine, Ego bei iors pasaul, ir nuo vyraujanios
krypties priklauso tipas - intravertas ar ekstravertas.
Visa tai tinka individo pasmonei. Bet C. G. Jungas
mano, kad pasmons gelmse slypi neindividuali, arba
virindividuali, zona - kolektyvin pasmon.

Svarbu tai, kad monms bdingi vairs libido

bruoai. Dl i skirtum egzistuoja vairaus turinio

Kolektyvin pasmon. Ties sakant, per mitus atsi

skleidianius pasmons bendruosius, kolektyvinius

94

95

tipus tyrinjo ir S. Freudas bei O. Rankas. Apie mitus

S. Freudas ra: juose simbolinius ryius kuria ne pats
fantazuotojas, ir jie atspindi ne vien tik fantazuojant
vykstani veikl: mit bei pasak simbolika tokia pat
kaip ir patarli ar liaudies dain". Knygoje Totemas ir
tabu (1913) S. Freudas nagrinja pirmykiams mo
nms bdingus pasmons tipus ir 1923 metais, jau po
C. G. Jungo darb, pasirodiusiame krinyje Masi psi
chologija ir Ego analiz individualij psichologij sieja
su socialine.
Vis dlto C. G. Jungas laikomas tikruoju kolekty
vins pasmons teoretiku. Pasmonje jis rao, kaip
analizuodamas vienos pacients pasakojim susidr su
mitologiniu simboliu, kur sukr paveldta" protvi
pasmon. Jis gyd mergin, turini Edipo kompleks.
Formuojantis perklimui, pacient kelis kartus sapnavo
C. G. Jung vairiomis aplinkybmis: pavyzdiui, stov
damas alia jos rugi lauke, ant kalvos, jis pakeldavo j
ir laikydavo ant rank tarsi vaik. Kitkart jis bdavo
miliniko gio ir labai senas arba pradavo tarsi koks
vjo gsis ir 1.1. Trumpai tariant, C. G. Jungas merginos
sapnuose gavo fantasmagorin dievo pavidal. Ji atrado
diev", t graik diev, kuris yra dvasia", visuotinai
paplitus pirmykt vaizdin, kuris yra viena i monijos
psichikos istorijos paslapi, o ne atskiro mogaus prisi
minim dalis".

Kadangi per savo Pasmon esame susij su istorine

kolektyvine siela, nesmoningai nuolatos gyvename pa
saulyje, kuriame pilna vilkolaki, demon, burtinink,
senovje klusi audringus jausmus. Lygiai taip pat mes
susij su dievais ir velniais, gelbtojais ir piktadariais..."
Tai leidia paaikinti, kodl v. Paulius kalbjo apie an
gelus, archangelus, sostus ir viepatystes", gnostikai viesos karalystes, Dionisijas Areopagitas - dangaus hie
rarchij ir t. t.
C. G. Jungas ir S. Freudas. Nors iorikai panaus, is
poiris gana nutols nuo paties S. Freudo koncepcijos.
S. Freudas, kalbdamas apie kolektyvin pasmon, pa
bria, kad kiekvieno mogaus pasmonje yra ir kit
moni pasmonei bding element, pavyzdiui,
Edipo ar kastracijos kompleksas ir 1.1.; kiti kompleksai,
kuriems nebuvo suteiktas apibendrintas pavadinimas,
bdingi atskiriems monms bei nulemti vien asmeni
ns patirties. S. Freudo nuomone, pasmon formuojasi
vaikystje, o mitai - ne kas kita, kaip atskir moni pa
smonje susikurt vaizdini visuma.
Taiau, C. G. Jungo nuomone, archetipai yra paveldti
i protvi pasmons, egzistavusios dar prie mums
gimstant. Pasak C. G. Jungo, mes gimstame, jau turdami
kolektyvin pasmon,
kuriani paveldtus vaizdinius.
Toks poiris ir perspektyvus, ir ginytinas.

iuos pirmykius vaizdinius, slypinius toliausiuose

pasmons sluoksniuose, C. G. Jungas vadina archeti
pais. Tai labai seni ilik elementai, didiosios svokos,
kuri pagrindu kuriami estetiniai ir religiniai simboliai.
96

97

III. Melanie Klein:

vaizduot ir ikiedipinis laikotarpis

persekiojantis blogas objektas. is dvilypumas siejasi su

Tuo paiu laikotarpiu Melanie Klein, analizuodama

vaik elges, band itirti, kaip vystosi vidinis pasaulis
nuo gimimo, kol susiformuoja Edipo kompleksas (ora
lin ir sadistin analin stadijos). Ji remiasi S. Freudo
hipoteze, kad libido ir destrukcijos potraukiai yra dvily
piai. M. Klein atskleid nesismonint fantazij svarb
kdikystje, pabr vaizduots reikm vaik ir suau
gusij gyvenime bei ved tokias svokas kaip geras
objektas", blogas objektas", susidvejinimas", Edipo
komplekso pradins stadijos".

Persekiojimo bsena irsusidvejinimas". Vystydamasis

vaikas stengiasi ilaikyti idealiosios krties introjekcij
ir istumti blogj krt, projektuodamas j pamau
atrandam iors pasaul. Dl to iorin (jau nebe si
vaizduojama) krtis" vaizduotje suvokiama kaip agre
syvi ir persekiojanti. Tuo metu vaikas igyvena griovimo
potrauk - nori kandioti krt ir kartu bijo, kad jam
nekst ar jo nesuvalgyt. Taip dl ankstyvj fantazij
apie ger ir blog objektus iorin realyb irgi susidveji
na, suskyla ger ir blog objektus.

Geras objektas" ir blogas objektas". S. Freudo nuo

mone, motinos krtis vaikui yra pirmasis potrauki
objektas. is dalinis objektas (jis - motinos dalis, o ne
visuma), pasak M. Klein, siurbiamas kartu su pienu,
traukiamas, ir vaikas suvokia j kaip savo paties dal.
Tada vaiko psichikoje susiformuoja potraukis ir psi
chinis atspindys - fantazija apie krt kaip apie objekt.
Be to, M. Klein nuomone, objektas - krtis suvokiamas
kaip geras", kai duoda maisto, ir kaip blogas", kai jo
nebeduoda ir sukelia frustracij. Taigi galima teigti, kad
vaikas vaizduotje susikuria fantazij apie ger ir blog
objektus.

gyvenimo ir mirties dualizmu.

Tok santyk su objektu, kai jauiama upuolimo, per

sekiojimo grsm ir siekiant apsiginti objektas sudveji
namas, M. Klein pavadino persekiojimo (arba paranoidine izoidine") bsena. Tai viena i fantazij, kurioms
bdinga baim bti suvalgytam, noras griauti bei perji
mas nuo istmimo prie pasisavinimo, ir prieingai.

M. Klein mano, kad fantazijos apie ger objekt susi

lieja su libido, o fantazijos apie blog objekt - su griovi
mo potraukiais. Taip nuo pat pradi krtis vaizduotje
susidvejina: ji suvokiama ir kaip idealus geras, ir kaip

Depresin bsena ir ambivalencija". Persekiojimo

bsenos pamau atsikratoma, nes j nustelbia maloni
patirtis, kitaip tariant, geras objektas" atlieka globjo
vaidmen. Taip atsitinka, kai objektas suvokiamas jau
ne kaip dalis, bet kaip visuma (motina suvokiama kaip
vienas asmuo, ger ir blog dalyk altinis).
Taiau po ios bsenos vaikas patiria kit, kuri
M. Klein vadina depresine. Vaikas jauia, kad tas pats ob
jektas (motina) yra ir malonumo, ir frustracijos altinis
bei jo meils ir griovimo polinki objektas". Jo nesmo-

98

99

ning vaizduots pasaul sukausto baim, kad agresyvios

fantazijos gali sunaikinti mylim objekt: jis igyvena
nevilt ir kalts jausm, o to paties objekto susidveji
nim pakeiia ambivalencija - jausm susidvejinimas.
Motinos globa, rpestis ir meil, paneigiantys griovimo
fantazijas, pamau nuslopina stipri depresij, kuri tuo
metu igyvena vaikas.

geriausiai i vis psichoanalitik ityr ir apra paius

ankstyviausius naujagimio igyvenimus.
J labiau domino, kaip pasmons ir smons sveika
atsispindi vaizduotje, o ne kokia ios sveikos simbo-,
lin pus - simboli reikm, kalbos funkcija, treiojo
asmens svarba ar tvo vaidmuo.

Pradins Edipo komplekso stadijos. Visos ios bsenos

igyvenamos ikiedipiniu laikotarpiu, oralinje ir anali
nje stadijoje (tai reikia, kad vaiko fantazijose santykis
su objektais susijs su oraliniu arba analiniu malonu
mu). Vis dlto, M. Klein nuomone, prie engiant genitalin, arba falin, stadij, kai igyvenamas S. Freudo
apraytas Edipo kompleksas, irykja pirmieji jo po
ymiai. Imoks atpainti motin kaip atskir objekt,
vaikas supranta, kad jis ne vienintelis, kuris svarbus,
kad motin su tvu sieja santykiai, kuriuos vaikas ne
traukiamas. Todl tv santykiai jam kelia baim, o j
palaiko griovimo ir eimos nari pasisavinimo fantazi
jos: motina, oraliniu bdu pasisavinanti pen, motinos
upuolimas, siekiant atimti joje slypint sivaizduojam
pen, ir 1.1.

IV. J. Lacanas: grimas prie

S. Freudo ir simboli plotm

M. Klein poiris pasmon. Nors taip fantazuojama

labai ankstyvame amiuje, fantazij ilieka ir suaugusio
mogaus pasmonje. Todl vaizduotje gerus ir blo
gus suskirstyti objektai, skatinantys trokimus ir nerim,
veikia suaugusio mogaus santykius su aplinka, o j i
takas galima nustatyti psichoterapija. M. Klein turbt
100

Jacues'o Lacano poiris kitoks. Savo sudtingu

veikalu, danai vadinamu neprastu", jis grta prie
S. Freudo - tai matyti i apmstym ir klausim, o
nuorodomis struktrin antropologij, lingvistik, net
Hgelio filosofij siekiama vieno - naujai atrasti froidi
kojo diskurso" prasm. iame skyriuje daugiausia bus
remiamasi iais J. Lacano kriniais: Veidrodio stadija
kaip A funkcijos formuotoja
(Prancz psichoanalizs
urnalas, 1949); Kalbjimo ir kalbos funkcija ir sritis psi
choanalizje (Psichoanaliz, 1957); Raids instancija pa
smonje (Psichoanaliz, 1957); Froidikasis dalykas, arba
grimo prie S. Freudo prasm psichoanalizje (Psichiatri
jos raida, 1956); Pasmons padtis (Pasmon, 1966), ir,
inoma, Ratais (1967), kuriuose yra ne tik ie kriniai,
bet ir kiti, taip pat keletas tom praneim, ispausdint
veikale Seminaras.
Siekis grti prie S. Freudo" buvo aikus jau medi
cinos moksl daktaro disertacijoje, kurioje J. Lacanas
nagrinjo paranoidin psichoz ir kalbjo apie Ego bei
101

vaizduot (1932). Bet pirmuoju jo nau psichoanaliz

laikomas praneimas apie veidrodio stadij", kuris
1936 metais buvo perskaitytas X I V tarptautiniame psi
choanalizs kongrese.
Veidrodio stadija. Geriausiai J. Lacano pairos atsi
skleidia jo darbuose apie veidrodio stadij".
Nuo eto iki atuoniolikto mnesio vaikas igyvena
stadij, kuriai bdingas ypatingas elgesys, susidrus su
savo atvaizdu veidrodyje (veidrodiniu atspindiu); io
suvokimas, kai jauiamas triumfas" ir diugesys". Pa
sak J. Lacano, bejgis ir judesi nekontroliuojantis vai
kas savo paties veidrodin atvaizd suvokia kaip form,
kuri jam padeda vaizduotje suvokti ir valdyti savo kn.
Susitapatindamas su iuo ir kito mogaus atvaizdu kaip
ibaigta forma, vaikas pasisemia pirmosios patirties, ir
taip pradeda formuotis jo Ego.
Pltodamas teorij apie susitapatinim su veidrodiniu
atvaizdu, J. Lacanas daugiausia dmesio skyr vaiko k
nui ir archajiniams vaizdiams, sudarantiems subjekto
narcisistin branduol. Tyrintojo nuomone, pirminis
susitapatinimas per veidrodio stadij yra vis vlesni
subjekto susitapatinim pagrindas ir svarbus veiksnys.
Tai dl jo atsiranda specifinis mogaus santykis su savo
knu, taip pat ir ryys su kitu mogumi, sukuriantis
vaizduots struktr ir skatinantis fantazuoti.

kad egzistuoja, bei siekia bti pripaintas. Toks bendra

vimas padeda formuotis atsietam atvaizdui ir kurti nuo
vaizduots srities besiskiriani simboli plotm.
Taiau nereikia pamirti, kad veidrodio stadijoje
A" susiformuoja ne tuoj pat, nes tam btinas kno
atvaizdo tarpininkavimas: kitas mogus, irdamas
atvaizd, tam tikru bdu tvirtina j kaip nedalom ir
iskirtin. Atlikdama btin tarpininko vaidmen, veid
rodio stadija taip pat padeda mokytis skirti sivaiz
duojamus dalykus nuo simboli". Juk sivaizduojami
dalykai nieko verti, jeigu j negalima perteikti odiais.
Vaizduots plotm egzistuoja tik kartu su simboli plot
me, kuri ir sudaro S. Freudo veikal pagrind bei yra
vienas J. Lacano tyrinjim objekt.
Simboli plotm ir Edipo kompleksas. Svarbiausia
S. Freudo mintis, be abejo, isakyta Sapn aikinime:
sapnas sudarytas i simboli, signifikant grandins".
Tai kalba, turinti savus dsnius ir taisykles, kurie tiesio
giai susij su simboline funkcija. Dl to kalbjimas ir
signifikantas yra labai svarbs, o simboli plotm yra
subjekto sudedamoji dalis. Taigi simboli plotm kuria
subjekt ir reikiasi per kalb - signifikant grandin ir
kalbjim.

I ties igyvenant veidrodio stadij susiformuoja

sivaizduojamasis Ego. Matydamas vis savo atvaizd,
vaikas ivengia nerim keliani fantazij apie dalis pa
dalyt kn ir Kito vilgsnyje ieko pritarimo, rodymo,

Remdamasis ia mintimi, J. Lacanas pabria sim

boli plotms svarb Edipo kompleksui. Nepakanka
Edipo kompleks suvokti kaip situacij, sudaryt i trij
dmen: tvo, motinos ir vaiko. Visada neivengiamai
egzistuoja ir ketvirtasis, simbolinis, dmuo, kiekvienam
i asmen priskiriantis tiksli pozicij. I ties galimos

102

103

tokios poros: motina ir vaikas, motina ir tvas, tvas ir

vaikas, o ketvirtasis dmuo reikalingas, norint nustatyti
kiekvieno asmens pozicij ir tarpusavio santykius. Jis
santykius perkelia kalbjim, kur paveria subjekt
atpainimo priemone ir taip i pat pradi sukuria
triadin ry. Ketvirtasis dmuo simbolikai siterpia
tarp kno atvaizdo ir j vardijani bei atpastani
odi".
Kaip kalba struktrizuota pasmon. J. Lacanas teigia,
kad S. Freudo atradim - pasmon kaip sistem, radi
kaliai besiskiriani nuo ikismons ir smons, - reikia
nagrinti, siejant su ypatinga - kalbjimo sritimi.
Kaip matyti, S. Freudas man, kad pasmon turi tam
tikrus dsnius - kondensacijos" ir pakeitimo" me
chanizmus. O J. Lacanas siekia rodyti, kad juos galima
nagrinti, pasitelkus mokslins lingvistikos terminus. ie
procesai - tikra Pasmons retorika: iekodamas raids
prasms Pasmonje", psichoanalitikas joje atranda vis
kalbos struktr.
Kondensacija - vieno signifikanto pakeitimas ki
tu - panai metafor, jeigu i suvoksime kaip grynai
retorikos priemon, kuria vieno daiktavardio reikm
priskiriama kit reikm turiniam daiktavardiui, ir ta
reikm tinkama tik dl mintyse turimo palyginimo"
(Littr), pavyzdiui, apie kok nors mog sakoma, kad
jis tikras litas.
Pakeitimas atitinka metonimij, priemon, kai prie
astis vardijama kaip pasekm, pasekm - kaip prie
astis, forma - kaip turinys, vietos, kurioje gaminamas
104

kuris nors daiktas, pavadinimas - kaip pats daiktas"

(id.), pavyzdiui, vietoj imtas laiv" sakoma imtas
buri".
Reikia pabrti, kad metafora odius sieja tik kaip
numanomas palyginimas, o metonimija yra tam tikras
ryys, dviej signifikant jungtis, kuria ufiksuoti svar
biausi kalbos dsniai.
Todl galima teigti, kad pasmon funkcionuoja kaip
struktrizuota kalba. Pasmon kalba". Tai mano
istorijos skyrius, kuriame trksta teksto arba uraytas
melas", o tiesa urayta kitur": poymis atskleidia
kalbos struktr, j galima iifruoti tarsi ra. T pat
galima pasakyti ir apie vaikysts prisiminimus, gyveni
mo bd, savit odyn. S. Freudas pasmon suvok
ne kaip smonei nepriklausani psichins realybs
dalyk visum. Jam pasmon buvo kakas neaikaus
ir nepastamo bei daranio poveik. J. Lacanas viename
S. Freudo krini perskait, kad raktas pasmon - tai
kalbjimas, kalbos struktra". Vadinasi, reikia pagilinti
veikaluose Sapn aikinimas, Kasdieninio gyvenimo psi
chopatologija, Smojai ir j santykiai pasmonje isakyt
S. Freudo mint, kad pasmon - tai kalba, o tam btina
remtis moksliniais teoriniais kalbotyros atradimais. Jos
pradininkas - Ferdinandas de Saussure'as, kuris lingvis
tin enkl iskaid signifikant ir signifikat.
Signifikantas, signifikatas ir istmimas. Pasak F. de
Saussure'o, signifikantai sudaro raikos plan, o signifikatai - turinio. Reikm - tai signifikanto ir signifikato
junginys, aktas, kurio rezultatas - enklas. Bendrosios
105

kalbotyros kurse F. de Saussure'as teigia, kad signifikatas

ir signifikantas yra sudedamosios enklo dalys. Svarbu
pabrti, kad signifikatas yra ne daiktas", bet psichi
nis daikto vaizdinys (odio jautis" signifikatas - ne
konkretus gyvulys, bet jo psichinis vaizdas). Signifikan
tas - tai materialus signifikato knijimas. Jie vienas be
kito neegzistuoja. Pasak F. de Saussure'o, signifikatas
tarsi gldi u signifikanto, ir pasiekti signifikat galima
tik per signifikant. J. Lacanas reikm vaizduoja gra
fikai: taip, remiantis metaforos modeliu lingvistinje
simbolikoje, irykja pasmonje slypinti signifikanto
struktra.
S - signifikantas, 5 - signifikatas, o - signifikanto
santykis su signifikatu.
J. Lacano nuomone, mes susiduriame su dviem
grandinmis: signifikant (S) ir signifikatu (s). S gran
din atitinka grynj kalb" - material odin tekst, o
s grandin turi bti apibdinta kaip nuolatos kintanti,
ji tik kartais sutampa su signifikantais. Tai klajojantys"
signifikatai, nes jiems bdingas nuolatinis poslinkis,
siekiant susilieti su kuria nors reikme. is susiliejimas
(prisitvirtinimo takas") nenuspjamas, nes nemano
ma signifikantui priskirti vienintels reikms. Taiau
manoma priskirti vien signifikant kitam signifikan
tui" ir pairti, kas i to ieis". Tokiu atveju visada
vyksta kas nors nauja - atsiranda nauja reikm".
Kaip matme, metafora - tai reikinys, kai signifikanc

to ir signifikato santyk vedamas naujas signifikantas S',

106

vartojamas kaip pradinio signifikanto S signifikantas.

Labai svarbu tai, kad tada pradinis S tampa signifikatu.
Taigi turime nauj santyk , o j abiej rezultatas
bt toks: x = i S ' X , arba . S tapo signifikatu, bet
s s
s
s
iliko ir paslptu signifikant, mat toks buvo jo pradinis
vaidmuo.
Antra vertus, reikia teisingai suvokti dalybos enkl
tarp S ir s. Jis ne susieja, bet atskiria. Kitaip tariant, ne
kuria reikm, bet ukerta jai keli. Dalybos enklas nu
rodo signifikato istmim, o anksiau aptartas metafo
ros modelis j simbolizuoja.
I ties galima teigti, kad istumiant vyksta dezinvestavimas ir kontrainvestavimas, nes auktesnio lygio
grandinje (ikismons ir smons sistemoje) istumt
element pakeiia kitas. Tam turi egzistuoti pasmons
sistema. Todl S. Freudas atskiria vlesn istmim"
nuo prigimtinio istmimo". is vyksta tada, kai
pradinje archajinje stadijoje psichinis potraukio at
spindys neleidiamas smon. Tada potraukis prisi
tvirtina prie kito j atitinkanio atspindio, kuris ilieka
nepakits. Taigi egzistuoja ir smoninga pasmon (tai
nra ikreipta smon): prigimtinio istmimo metu ir
atspindys - nesmoningas atminties pdsakas, raas
signifikant grandinje, ir potraukis fiksuojami t psi
chin atspind. Per proces potraukis prasiskverbia
pasmon ir joje ilieka.
Beje, J. Lacanas, kaip ir S. Freudas, skiria daikt vaiz
dinius" ir odi vaizdinius": ir vieni, ir kiti, pasak jo, yra
107

kalbos elementai - signifikantai. Bet odi vaizdiniai

ymi ikismons ir smons sistem, o daikt apibdina
pasmon. Ikismons ir smons sistemoje egzistuoja
ir odiai (signifikantai), ir vaizdai (signifikatai), o pa
smons kalb sudaro tik vaizdai, joje nra skirtumo tarp
signifikato ir signifikanto: nesismoninta grandin gali
bti atvira visoms prasmms, grynajam signifikatui.
Apibendrinant galima teigti, kad ikeldamas klausi
m apie pasmons pagrind sudarani istumiani
metafor J. Lacanas parodo, jog pirminis procesas, kuris
nra odin kalba, vis dlto turi kalbos status ir leidia
suvokti ankstyvj simbolizacij, arba sitvirtinim sim
boli pasaulyje.
Pasmon - tai Kito kalba. iek tiek kitaip pavelkime
t simbolin funkcij, kuri skiria mones nuo gyv
n ir yra kultros pagrindas: santykiai joje grindiami
kitais statymais nei poreikio patenkinimas, ir nuo io
teistumo" priklauso tiesa". Simbolinei funkcijai
bdingi du lygmenys: tas, kuriame ji gyvendinama,
aktualizuojama subjektui kalbant, ir tas, kuriame suku
riamos tokios slygos, kad tampa manomi kalbjimas
bei pats subjektas - savaimin simboli plotm. lyg
men J. Lacanas vadina Kitu". Pastarj od jis perima
i S. Freudo, kuris Sapn aikinime pasmon apibdina
kaip kit scen". i Kito buvein", kuri kalba", ku
rioje sukuriamos slygos subjekto kalbjimui, vadinama
signifikanto
idu.
Taigi galima tvirtinti, kad Kito kalba" apibria ir or
ganizuoja trokimo struktr bei kad Kito trokimo - ir
108

tuo pat metu savo paties trokimo - tyrinjimas ir su

daro psichoterapijos esm.
Svarbu pabrti, kad trokimas nurodo ne savo paties
objekt, bet k kita - poreik, praradus pirminius objek
tus. ie prarasti objektai, i realybs perj signifikant
struktr, yra pasmons pagrindas. Prarastas objektas
gali bti tik signifikatas, o ne vl atrastas objektas",
todl tarp realaus objekto ir signifikanto egzistuoja ato
trkis, skirtumas, dl kurio pasmon galima apibdinti
kaip esmin poreik, ji ir yra trokimo prieastis.
Trokimas mainosi ir kinta - aikinant reikin
btina remtis S. Freudu. Taigi trokimas visada yra meto
nimija, kitaip tariant, jis nurodo jau mint poreik, o ne
savo paties objekt. Todl visada ilieka neatitikimas tarp
trokimo ir jo objekto; tikslus atitikimas nemanomas.
Taigi, jeigu psichoanalizs objektas yra tai, kas reik
ms proceso metu dingo i reikmins struktros, tai
tas objektas neturi jokios teigiamos savybs tikrja to
odio prasme. J reikia atsekti i sukeliam padarini ir
trokimo, kur jis visada nurodo.
Tvo vardas, arba simbolin kastracija. Taigi trokimo
signifikantas subjektui yra ne objektas, bet poreikis. Ta
iau tas poreikis yra ne tik tas, kur patiria subjektas - jo
paties buvimo poreikis, bet ir tas, kur patiria kitas
mogus. Tam, kad kitas mogus padaryt mane savo
trokimo objektu, ir man turi jo trkti. Greiiausiai tai
ir yra meils plotm (taip pat ir beprotybs: tik mogus
gali iprotti). T simbolin savyb, kurios mogui reikia
norint engti trokim pasaul,}. Lacanas vadina tvo
109

metafora, arba Tvo vardu. Simbolinis tvas neturi nieko

bendra su realiu: is i esms atrandamas per motinos
kalbjim, kitaip tariant, per tai, k apie tv ji kalba
vaikui.
Tvo metaforos pagrindas - ir motinos keliama
grsm bti ikastruotam, ir lyi skirtum suvokimas,
faktas, kad motina neturi penio (jis svarbus tiek berniu
kams, tiek mergaitms) ir kad dl to jos trokta tvas.
Tuo metu motina suvokiama kaip tvo trokimo ob
jektas, ir dl to ji yra udrausta. Tvo metafora sukuria
statym, draudiant Incest, taiau tuo pat metu kyla
trokimas.
Tada vaikas turi nutraukti tik j ir motin siejanius
santykius, jis nebegali savs laikyti vieninteliu jos tro
kimo objektu ir privalo bti jos Snumi, kitaip tariant,
savo tv trokimo liudytoju, o ne prieastimi - jis atsi
rado tik dl to, kad tvai vienas kito troko. Tik taip jis
gali tapti troktaniu subjektu.
Taiau statym sukrusi tvo metafora veria patirti
simbolin kastracij". i kastracija neturi nieko bendra
su sivaizduojama baime, kuri reikt veikti, tai kakas,
su kuo reikia susitaikyti, kas slypi mogaus prigimtyje.
mogus visada bus links neigti poreik ir jam sunku su
sitaikyti su mintimi, kad negalima trokimo gyvendinti
tuoj pat. J. Lacano nuomone, pagrindinis pasmons,
vadinasi, ir trokimo, signifikantas - phallus. Tai ne
kno organas, kuris, nors ir labai svarbus, tra dalinis
objektas (kaip ir krtis), bet, atsivelgiant neivengia
mus lyi skirtumus, trokimo objektas, kitaip tariant,
signifikantas, nurodantis neturjim i principo.
110

J. Lacano darb reikm. Tai svarbiausi J. Lacano

teiginiai, gvildenantys pasmons problemas, nors pa
teikti ir labai apibendrintai. Jis kritikavo bendrosios
psichologijos atstov bandymus perimti psichoanaliz
savo rankas ir pokyius, kuriuos savo veikalais tvirtino
A. Adleris ar C. G. Jungas. J. Lacanas stengsi grti prie
S. Freudo, jo mini prasms bei siek, kad S. Freudo at
radimai vl tapt skandalingi ir moksliniu poiriu nau
ji. Nagrindamas pasmons raid, sapnus, poymius,
kalbos klaidas kaip reikmines struktras, J. Lacanas
padar atradim, kuri svarbos paneigti nemanoma.

II

smoning kompleks? Tokiu atveju jis kaip ir sapnas

turt apibrt - reikmin funkcij.
Taigi S. Freudas atskleid, kaip antikos tragedijose
projektuojami kompleksai ir nagrinjamos temos, ku
rios visais laikais skatino moni vaizduot.

SKYRIUS

PASMON IR L I T E R A T R A
Paskutiniajame skyriuje bus aptariama viena i vadi
namosios taikomosios psichoanalizs srii (netaikoma
gydymui) - literatra. Ir pats S. Freudas domjosi savo
sistemos taikymu kultros tyrinjimams: Kliedesys ir
sapnai W. Jenseno Gradivoje",

1907, Leonardo de Vinci'o

vaikysts prisiminimas, 1910. iame veikale, remdamasis

vieninteliu vaikysts prisiminimu, kur apra didysis
dailininkas, jis bando aikinti v. Onos paveiksl. O
W. Jenseno novels interpretacija - pirmasis metodolo
ginis bandymas pagrsti literatrin psichoanaliz.

I. Literatrin psichoanaliz
S. Freudas: meno ir sapno panaumas. Nagrindamas
Gradiv, S. Freudas padar ivad, kad raytojo sukurtas
fantazijas galima

nagrinti taip pat kaip ir sapnus.

Ki

taip tariant, sukurtos fantazijos irgi yra bdas, kuriuo

nesmoninga psichika pasireikia smons lygmeniu.
S. Freudas logikai apibendrino teigin: kodl litera
trin imon irgi negalt bti nesmoninga? Kodl
literatros krinys taikant inomus bdus - pakeitim,
kondensacij, simbolizacij ir 1.1, negalt perteikti ne112

Otto'as Rankas: mitai ir literatra. Kitas S. Freudo mo

kinys, O. Rankas, msi nagrinti poet ir dramaturg
siueto pasirinkim. I ties temos pasirinkimas visada
daug pasako apie raytoj ir nra atsitiktinis. Veikale
Incesto tema poezijoje ir pasakose (1911) O. Rankas
parodo, kad poetai danai pasirenka Edipo situacij, ir
nagrinja ios temos transformacijas, variacijas bei at
spalvius visuotinje literatroje. O kriniuose Herojaus
gimimo mitas (1909) ir Gimimo trauma (1923) randame
daug domi mini apie mit ir literatros ssajas bei
nesmoning mituose ir literatroje atsispindint porei
k, kad herojus" gimt antrkart, garbingiau nei pirm
kart.
Literatrins psichoanalizs raida. Literatrine psi
choanalize domjosi daugelis psichoanalitik. Reikia pa
minti R. Laforgue'o veikal Baudelaire'o neskm (1929)
ar domi to paties autoriaus studij apie Rousseau k
rinyje Neskms psichopatologija. Marie'os Bonaparte
Edgaras Poe (1933) - dar vienas isamios ir nuoseklios
psichoanalizs pavyzdys. Autor irykina poeto pas
monje gldjus neidildom prisiminim, kuris veik
j vis gyvenim, buvo neurozs pagrindas ir atsispind
jo kryboje. Galima paminti ir anglo C. A. Hackette'o
113

disertacij Rimbaud'o lyrika, F. Porch krin Verlaine'as

ir nepaprastai domius Gastono Bachelard'o veikalus.
Taip pat buvo nagrinjami Tvas Gorijo, Don Kichotas,
Hoffmanno kryba ir kt. Veikale Krinio esm D. Anzieu daugiausia gilinosi, koki tak psichikos veikla turi
meno ir literatros krybai.
Charles'o Baudouino tyrinjimai. Kitame poskyryje
bus aptariami Gastono Bachelard'o veikalai. Bet prie
tai reikia stabtelti ties domiais Charles'o Baudouino
teoriniais darbais ir praktiniais tyrinjimais. Veikale
Meno psichoanaliz (1929) jis aikiai idst literatri
ns psichoanalizs tikslus ir metodus. Jis taip pat para
Simbol Verhaereno kryboje (1924) ir Victoro Hugo psi
choanaliz (1943).
Ch. Baudouino, kaip ir M. Bonaparte ar R. Laforgue'o,
nuomone, literatrins psichoanalizs tikslas - suvokti
nesmoningus motyvus, paskatinusius parayti krin.
Siekiant interpretuoti krin, pirmiausia btina inoti
autoriaus biografijos duomenis. Todl psichoanalitinio
metodo esm - tirti" raytoj, nors jam nebegalima u
duoti klausim, t. y. remtis biografija bei kriniais ir taip
nustatyti jo nesmoningus kompleksus. Reikia ikelti
tokius klausimus:
kokius stimulus, kokius gyvenimo vykius auto
rius reaguoja iuo kriniu;
kokius asmeninius ir gimtus kompleksus slepia
simboliai, randami krinyje;
kaip ie simboliai pltojami ir kinta auktesniuose
psichikos sluoksniuose.
114

Kaip matyti, Ch. Baudouinas literatr kurianioje

pasmonje siekia atskirti kolektyvinius elementus nuo
asmenini. Jis pabria literatrini simboli svarb ir
literatrins vaizduots judjim: i pakeitimo ir sub
limacijos bdu nuo potrauki pereina auktesnius
psichikos sluoksnius".
Pasak Ch. Baudouino, simbolis yra prigimtini
vaizduots ir sapno dsni sukurta sistema, komplekso
suvokimas, komplekso dinamizmo projekcija vaizdo
plan". Tai tikras kurianios vaizduots veiksmas". is
reikinys, paprastai gyvendinamas per sapn, yra lite
ratrins vaizduots pagrindas. Todl psichoanalitikas
turi mokti skaityti" simbolius, pateikiamus vaizdiais
ir metaforomis. Psichoanalitikas vaizdius ir metaforas
laiko simboliais.
Vis dlto i psichoanalizs nieko nesuinome apie
menininko talent; priemoni, kuriomis jis naudojasi,
atskleidimas, menin technika irgi nra jos sritis". Psi
choanalizs objektas tra menininko raidos procesas.
Todl jos tikslas - ne kas kita, kaip psichologijos poi
riu aprayti t raidos proces, stebti ab ovo pirmuosius
nuostabius psichinio gyvenimo poskius ir kelius. Taigi
psichoanalitikas negali nuvertinti". Ch. Baudouino
nuomone, jeigu psichoanalitikas susieja pirminius, in
fantilinius seksualinius elementus su auktesne irdies
ir proto raika, tai nerodo, kad jis tuos elementus laiko
svarbesniais. Tyrintojas jokio reikinio neapibdina:
Tai yra tik..."
Ch. Baudouinas savo tyrinjimus pateikia knygoje
Victoro Hugo psichoanaliz. Joje randamas tikras po115

eto kompleks emlapis": tai irjimo" kompleksas

(pamatyti - bti pamatytam), kurio sublimacija - io
didiojo svajotojo krybos pagrindas; Edipo ir brolio
kompleksai, paskatin sukurti krinius Miestelnai, T
vaudyst, Jobas, taip pat Sin, kur akis yra bausm u
tvaudyst bei, kaip ir irjimo polinkis, yra superdeterminuoto vaizdio simbolis; suluoinimo kompleksas
(susijs su griovimo simboliais, kuri gausu V. Hugo
kriniuose:
Toruemada,
Eviradnus,
Devyniasdeimt
tretieji metai); atsitraukimo kompleksas - bgimas nuo
tvo, kur perteikia Hernani, klajojanios jgos", lki
mas ant irgo; taip pat gimimo kompleksas (mogus,
kuris juokiasi).
Trumpoje apvalgoje knygos pabaigoje Ch. Baudouinas aptaria, kokie konfliktiniai elementai vyrauja poeto
pasmonje, ir paaikina, kaip jam pavyko pasiekti psi
chin pusiausvyr.

II. Psichoanalitin kritika:

Gastonas Bachelard'as

A. Bguinas greiiausiai neteisus, manydamas, kad

krinio ryys su psichika, ypa su nesmoninga, ne
turi jokios takos poemos vertei. Literatrin vaizduot
nagrinjs Gastonas Bachelard'as sukr psicho analitin
kritik, kurios tikslas - nagrinti krin, remiantis jo
atvirumu, jo dalyvavimu ar nedalyvavimu vaizduots
judjime, kurio kryptys priklauso nuo tam tikr kom
pleks. Taigi G. Bachelard'as neatsiejama literatrins
psichoanalizs dalimi laiko grim prie krinio ir taip
atremia A. Bguino kritik.
Lotramont'o kompleksas. Nagrindamas keistojo
Maldororo giesmi autoriaus Lotramont'o kryb,
G. Bachelard'as padeda geriau suvokti nesuprantam
poezij ir moko skaitytoj pajusti kompleks, kuris pa
skatino j kurti. G. Bachelard'as atskleidia poetui b
ding tikr vrikumo kompleks, atsiradus dl agresi
jos ir iaurumo, kur tuoj pat reikia gyvendinti aikiu
vries judesiu". Taip atsiranda nervinga poezija, skati
nanti pajusti mumyse snduriuojant gyvybingum.

Knygos Romantika siela ir sapnas pratarmje auto

rius Albert'as Bguinas kritikuoja meno psichoanaliz.
Psichoanaliz taikant meno kriniui, - teigia jis, - k
rinys nagrinjamas kaip dokumentas, poymi rinkinys
ir jo analize tesiekiama itirti autoriaus gyvenim bei jo
neuroz. Tampa svarbu tik tai, kaip krinyje atsispindi
autoriaus psichika - inoma, tai irgi domu, - bet nekrei
piama jokio dmesio poemos vert ir svarb".

Vaizduot ir esmins materijos". Kituose veikaluose,

kuriuose analizuojamas keturi stichij - vandens, ug
nies, oro ir ems nesmoningas poveikis moni psi
chikai, G. Bachelard'as ikelia mint apie literatros kri
tik, kuri remtsi mokslu apie pasmon ir vaizduot.
Mokslinje knygoje Mokslins dvasios formavimasis
(1938) G. Bachelard'as stebisi, kad gyvybingos svajons
ilgai stabd racionalaus mstymo raid, ir, remdamasis
objektyvaus painimo psichoanalize", siekia atskleisti

116

1 17

tas i pasmons kylanias svajones, kurias vadina pa

inimo klitimi". Jis pabr, kad daugelis svajoni
yra susijusios su tokiu objektu kaip ugnis ir kad jos toli
grau nra antgamtins. Taigi G. Bachelard'as msi jas
nagrinti ir savit vaizduots judjim susiejo su es
minmis materijomis", kurios glaudiai sveikauja su
pasmone.
Subjektyvus santykis su ugnies reikiniais" nagrin
jamas ir veikale Ugnies psichoanaliz (1939). G. Bache
lard'as atskleidia ugnies vaizduots vientisum ir jai
bdingus vairius kompleksus: tai Prometjo komplek
sas, skatinantis pagrobti ugn, tarsi ji bt udraustas
objektas; Empedoklio kompleksas - poreikis sunaikinti
kn ir siel ugnyje, lauo auksmas, kuriame susilieja
meil ir pagarba ugniai, gyvenimo ir mirties instinktai";
Novalis'o, Hoffmanno kompleksai ir 1.1. Hoffmanno
kryba labiau nei bet kurio kito paymta ugnies enklu
ir atskleidia darni poetins itikimybs sistem".
Veikale Vanduo ir svajons (1941) kalbama apie pa
smon, kurios svajons yra susijusios su vandeniu:
tai Ofelijos, Charono, Nausikajos kompleksai. Vanduo
asocijuojasi su najadmis ir nimfomis, jis simbolizuo
ja ms paskutin kelion ir ms galutin inykim";
vandeniu paenklinta pasmon svajos apie anapus
kapo, anapus lauo laukiani kelion vilnimis"; pa
galiau patys to nesuvokdami neliekame abejingi gryno
arba negryno vandens avesiui...
G. Bachelard'o nuomone, Edgaras Poe buvo itikimas
ypatingam vandeniui, sunkiam, stoviniam, ir taip jo
vaizduot ilieka darni.
118

Veikale Oras ir svajos (1943) stengiamasi inagrinti

su oru susijusias svajas: kai vaizduot kuria oro materij,
ms esyb jauiasi tyresn, esanti paiame tikriausia
me ore; jai atrodo, kad kyla auktyn. Poetui ir filoso
fui F. Nietzsche'ei budingas aukio kompleksas: O
mes, - rao jis, - laisvos sielos, oro sielos, diaugsmingos
sielos!.." Tai virni, kilimo auktyn poetas.
ems vaizduots

pasaulis

nagrinjamas

dviejuose

tomuose: em ir valios apmstymai bei em ir rimties

apmstymai (1948). I ties em kvepia nor kovoti ar
dirbti arba skatina rimiai: pagal tai, ar vaizduotje sub
stancij suvoksime kaip apdirbam mediag, ar kaip
gamtos realyb, kurioje galime pasislpti, svajosime apie
vali arba apie rimt. Pirmuoju atveju gamta gali tapti
akmeniu (suakmenjimas arba G. C. Huysmansui b
dingas Medzos kompleksas) arba derva (J. P. Sartre'as
ir lipnumo kompleksas). Su antruoju susijusios poezijos
ir literatros temos apie Motin em, mitai apie grotas
ir labirintus, Jonos kompleksas ir 1.1.
Literatrinis vaizdis ir jo vert. Taigi, G. Bachelard'o
nuomone, egzistuoja nuoseklios vaizduots temos, susi
jusios su tos paios srities kompleksais. tai k G. Bache
lard'as rao Ugnies psichoanalizje: Atpain psichin
kompleks, atrodo, lengviau, sintetikiau suprantame
kai kuriuos poezijos krinius. I ties poezijos kriniui
vientisum suteikia tik kompleksas. Jei nra komplekso,
nuo akn atkirstas krinys nebetenka ryio su pasmone;
jis atrodo altas, dirbtinis, netikras".
119

Todl veikale Vanduo ir svajons G. Bachelard'as

teigia, kad literatros kritika, kuriai nepakanka kons
tatuoti statikus vaizdius, turi remtis psichikos kritika:
i, nagrindama prigimtini ir kultrini kompleks
ssajas, irykina vaizduots dinamizm".
Vadinasi, literatrinio vaizdio nesmoninga vert"
turi bti laikoma jo literatrins verts" matu. Jeigu
vaizdis neturi ssaj su pasmone, jis nesugebs pa
veikti skaitytojo, atrodys ipstas, dirbtinis, netikras,
neturintis jokio pagrindo.
Akivaizdu, kad G. Bachelard'as ry su pasmone lai
ko iraikingos krybos pagrindu.

I V A D O S

Atjo metas apibendrinti. Ko gero, skaitytojas susi

dar teising vaizd apie pasmons tyrinjim raid
nuo antrosios X I X amiaus puss. Kaip matyti, pir
mieji apie smonei nepavaldius giluminius psichinius
principus prabilo drss filosofai.

Paskui prasidjo

empiriniai automatikos veiklos, isiblakymo, hipno

zs, asmenybs susidvejinimo tyrinjimai: pasmons
svoka pradta vartoti vairiems psichikos reikiniams
apibdinti - nuo psichologinio automatizmo iki nes
moning kyrij idj. Vis dlto kain ar be genialiojo
S. Freudo bt prigijusi mintis apie gilij pasmon,
apie pasmon kaip princip ir kalb. S. Freudas atrado
istmim, Edipo kompleks, atskyr ikismon nuo
tikrosios pasmons, psichin gyvenim suvok kaip
dinamik vyksm, remdamasis nuolatine klinikine
praktika, sukr savit teorij bei moksl, todl gali bti
laikomas svarbiausiu pasmons tyrintoju bei teoreti
ku. Kaip tik todl ioje nedidelje knygoje jam skiriama
bene daugiausia dmesio.
Ties sakant, tokiai temai skirta knyga neturi pabai
gos. Be abejons, biologijos, vystymosi ir kognityvins
psichologijos raida bei naujausi antropologijos ir kalbo
tyros atradimai padeda pltoti pasmons moksl, kurio
pradininkas buvo S. Freudas. Bent jau to reikia tiklis.

Juk kuo geriau mogus pains save ir, atrads Kit"

savyje, kaip sako J. Lacanas, suvoks neaikias jgas, stu
mianias j ir grio, ir blogio link, tuo lengviau sugebs

B I B L I O G R A F I J A

rinktis, kuriuo likimo skirtu keliu pasukti.

A. ADLER

Le

Connaissance

temprament
de

Payot.

nerveux,

Payot.

l'homme,

A p i e A. Adlerj:
S. F e r e n c z i , C r i t i q u e de la c o n c e p t i o n d A d l e r , in uvres
compltes, t.

II,

Payot.

G. M o r m i n et R. Viguier, Adler et l'adlrisme, P U F , 1 9 9 3 .

G.

BACHELARD

Lautramont,

La psychanalyse

Corti.

L'eau et les rves, Corti.

du feu,

Gallimard.

L'air et les songes, Corti.

La terre et les rveries du repos, Co r t i .

La terre et les rveries de la volont, Co r t i .

A p i e G. Bachelard'a.:

A. P a r i n a u d , Bachelard, F l a m m a r i o n , 1 9 9 6 .
S. F R E U D
.

L'interprtation

des rves,

trad.

M e y e r s o n et D. Berger,

PUF.

Psychopatalogie de la vie quotidienne, trad. S. J a n k l v i t c h ,

Payot.

Trois essais sur la thorie de la sexualit,

Jouve

(trad.

nouv.

Trois

essais sur la

P. K o e p p e l ) , G a l l i m a r d .

123

trad.

Reverchon-

thorie sexuelle,

par

Le

mot

d'esprit

et

ses

relations

C. J U N G

l'inconscient,

trad.

L'inconscient,

de

trad.

Le

M. B o n a p a r t e (trad. n o u v . Le dlire et les rves dans la

Types

D. Messier, Gallimard.
Dlires

et

rves

dans

la

Gravida"

Jensen,

Gravida" de Jensen, par P. A r b e x et R. M. Zeitlin), Galli-

Payot.
Payot.

psychologiques,

P o u r i n t r o d u i r e le n a r c i s s i s m e , in La vie sexuelle, trad.

E. G. H u m b e r t , C. Jung, d . U n i v e r s i t a i r e s , 1 9 9 3 .

D. Berger et J. Laplanche, P U F .

G. W e h r , Cad Gustav Jung, Librairie de M e d i c i s , 1 9 9 3 .

Le m o i et le a, in Essais de psychanalyse,
Mtapsychologie,

Payot.

trad. M. B o n a p a r t e et A. B e r m a n , G a l -

M. KLEIN

l i m a r d ( n o u v . trad. p a r J . L a p l a n c h e , P U F ) . i a yra sky

La psychanalyse

riai P u l s i o n s et destins de pulsions", Le r e f o u l e m e n t " ,

Envie

et gratitude,

L'inconscient".

Essais

de psychanalyse,

Inhibition,

Ma vie
Freud

symptme

et angoisse,

et la psychanalyse,
prsent

par

nouv.

Gallimard

lui-mme,

par

trad.,
(nouv.

PUF.
trad.

F. C a m b o n ,

Galli-

des

enfants,

PUF.

Gallimard.
Payot.

Apie M . K l e i n :

Sigmund

H. Segal,

Introduction

l'uvre

de

Melanie

1982.

A p i e S. F r e u d :

J. Petot, Melanie Klein, le moi et le bon objet, D u n o d ,

O. M a n n o n i , Freud, Le Seuil.
R o d r i g u e , Freud,

Sigmund Freud, t. 1

monde et son

1990.

le sicle de la psychanalyse,
:

G r o s s k u r t h , M e / a m e Klein, son

Payot, 2 0 0 0 .

1 8 8 6 - 1 8 9 7 , par F r a n o i s e C o b l e n c e ;

J. LACAN

t. 2 : 1 8 9 7 - 1 9 0 4 , p a r L a u r e n c e K a h n ; t. 3 : 1 9 0 5 - 1 9 2 0 , p a r

crits,

Paul D e n i s ; t . 4 :

Le sminaire,

1 9 2 0 - 1 9 3 9 , par Ruth M e n a h e m , PUF,

Le Seuil.
Le

Seuil.

2000.
Apie J. Lacana;
P. J A N E T

Nvroses

et

ides fixes,

L'automatisme

psychique,

L'tat

mental

des

Masson.
Masson.

hystriques,

Masson

A p i e P. Janet':
C.

Klein,

mard).

P.
E.

Payot.

et l'inconscient,

Apie C. J u n g ^ :

mard.

moi

Prvost, La psychophilosophie
124

de Pierre Janet,

1 9 7 3 , Payot.

A.

L e m a i r e , Jacques Lacan,

E.

R o u d i n e s c o , Jacques Lacan,

M ar da g a,
Fayard,

1977.
1993.

uvre,

PUF,

1982.
PUF,

II skyrius

PASMON I R SEKSUALUMAS

I. Seksualumo teorija
T U R I N Y S

PRATARM

Neurozs ir seksualumo raida

63

III.

Poymi susidarymas. Sapnas

67

I I I skyrius P S I C H I N I S G Y V E N I M A S I R P A S M O N

I. Ankstyvosios pairos

PASMONS FILOSOFIJA

I. A. Schopenhaueris

TREIOJI
9

10

I I . Carlas Gustavas Carusas

I I I . E. von H a r t m a n n a s
IV.

78

79
82

DALIS

Pasmon iki S. Freudo

I skyrius

58

II.

I I . Pirmj modeli pataisos

PIRMOJI

57

11
13

Ivados

15

DALIS

Pasmon po S. Freudo
T E O R I J O S P O S. F R E U D O

I skyrius

I. A. Adleris ir menkavertikumo jausmas

89

90

I I . C. G. Jungas ir kolektyvin pasmon

94

I I I . Melanie Klein:
II skyrius

I.
II.
III.

PIRMIEJI EMPIRINIAI DUOMENYS

vaizduot ir ikiedipinis laikotarpis

17

Isiblakymas ir automatikas raymas

18

S o m n a m b u l i z m a s ir hipnoz

21

Pierre'o Janet'o teorija

26

IV.

I I skyrius

I.
ANTROJI

PASMON I R PSICHINIAI KONFLIKTAI

I. Pirmieji darbai
I I I . Poymiai ir konfliktai
V.

101

PASMON I R LITERATRA

112

Literatrin psichoanaliz
Gastonas Bachelard'as

31

32

I I . Asociacij metodas ir istmimas

IV.

ir simboli plotm

112

I I . Psichoanalitin kritika:

DALIS

Pasmon pagal S. Freud

I skyrius

98

J. Lacanas: grimas prie S. Freudo

36
41

Sapnai - pasmons praneimai

43

Nesmoningos klaidos

52

126

116
2 1

IVADOS

BIBLIOGRAFIJA

123

Jean-Claude Filloux
Fi-173
Pasmon / Jean-Claude Filloux. - Vilnius: Aima
littera, 2005. - 128 p.
I S B N 9955-08-666-1
Knygoje supaindinama su pasmons samprata, pasmons
tyrinjim itakomis, raida ir naujausiais atradimais. Aptariami
svarbiausi pasmons tyrintoj darbai ir kaip j atradimai taiko
mi praktikai.
Knyga skirta visiems, siekiantiems geriau painti save.
U D K 159.96

Jean-Claude Filloux
PASMON
Virelio

dailinink

Kalbos redaktor
Korektors
Deimant
Maketavo

Kristina Jakineviit
Gitana

Ramut

Uusienyt

Prapiestien,

Kaukauskait-Kukulien
Albertas

Rinkeviius

Tiraas 1500 egz.

Leidykla Alma littera", A. Juozapaviiaus g. 6/2,09310 Vilnius
Interneto svetain: http://www.almalittera.lt
Spaud UAB Sapn sala", Moniukos g. 21,08121 Vilnius