You are on page 1of 265

/

levai
n

nustato
rikm

Jan-Uwe
Rogge

/ \ l m a [ittera

Apie knyg
Knyga Vaikams reikia rib" nuo pat savo pasirodymo dienos sulauk
daug diskusij, parduota du imtai tkstani ios knygos egzempliori.
inomas konsultantas eimos ir aukljimo klausimais dr. Rogge para
ios knygos tsin. ia nagrinjami klausimai, daniausiai keliami pedagog seminaruose ir tvams skirtose paskaitose: K daryti su bjauriais
odiais, monstr figrlmis ir petynmis? Kaip elgtis su seksualiniais
klausimais? Nuo kokio amiaus reikia nustatyti ribas? Agresyvs berniukai ir taikios mergaits? Kaip reikia elgtis gedulo ir mirties atveju? Ar
nuoseklumas reikia bausm? K daryti su savo pai klaidomis?
Vaikams reikia ritual ir nurodym, o partneryst ir autoritetas neturi prietarauti vienas kitam. Tai aikiai iliustruoja knygoje pateikiami
pavyzdiai ir konkrets pasilymai, kurie padeda geriau suprasti vaikus
ir ramiau juos auklti.
Jan-Uve Rogge gim 1947 metais, veds, turi sn ir gyvena netoli
Hamburgo. Jis yra laisvai dirbantis konsultantas eimos ir bendravimo
klausimais, tyrinja informacijos priemoni poveik. Nuo devintojo deimtmeio pradios veda seminarus tvams ir tobulinimosi kurs renginius, kurie yra nepaprastai populiars.

Jan-Uwe Rogge

tvai
nustato

ribas

I vokiei kalbos vert Vida Balvoien

U D K 159.927
Ro-54

ISBN 9955-08-793-5

Versta i:
Jan-Uwe Rogge
E L T E R N SETZEN GRENZEN,
Rowohlt Taschenbuch Verlag
GmbH, Reinbek bei Hamburg, 2002

Copyright 1995 by Rowohlt Taschenbuch Verlag


GmbH, Reinbek bei Hamburg
Vertimas j lietuvi kalb, Vida Balvoien, 2005
Leidykla Alma littera", 2005

Turinys
I

Ribas nustatyti (ne)labai paprasta

13

1 skyrius
K daryti, kai klystame

15

2 skyrius
Paaliniai stebtojai imua i vi

27

3 skyrius
Vaikai neklauso ger" odi

35

4 skyrius
Nustatytos ribos baugina

45

5 skyrius
Partneryst ir autoritetas neprietarauja vienas kitam

57

6 skyrius
Uuojauta! Ne gailestis!

71

7 skyrius
Pasekm - tai ne bausm!

79

8 skyrius
Skirtingi aukljimo stiliai

91

9 skyrius
Nuo kokio amiaus reikt nustatyti ribas

101

I I Agresija provokuoja

127

10 skyrius
Prievarta aidimuose -Smurtiniai aidimai

129

11 skyrius
Jgos simboliai: Veiksmo film herojai

145

12 skyrius
K daryti su vulgariais posakiais

157

13 skyrius
Smurtaujantys berniukai? Taikios mergaits?

171

III Vaikai ir ribin patirtis


14 skyrius
Seksualumas vaik kasdienybje

187
t
189

15 skyrius
Kai perengiamos ribos

221

16 skyrius
Vaikas, mirtis ir sielvartas

233

Baigiamasis odis
Ritualas - gera atrama

258

Literatros sraas

269

Vietoj pratarms
Baigs sekmadienio pamoksl, pastorius skelbia ateinanios savaits renginius. Prieais j sdi eima: kairje tvas, deinje
motina, o tarp j vos eeri sulauks Romanas. Pastoriui usiminus apie Jan-Uve Rogge paskait, pavadint Vaikams galima
irti televizijos laidas", Romano veidu perbga ypulys. Vaikas
vilgteli dein, paskui - kair. Tvai n nekrusteli, j veidai
susting.
Kai pastorius rankos paspaudimu ir kiekvienam bendruomens nariui skirtais odiais atsisveikina su parapijieiais, prieina
ir Romanas, o po j o ir tvai. Romanas paduoda pastoriui rank
ir spusteli. Paskui vaikas pakelia galv ir taria: Pone pastoriau!
Ar tai reikia, j o g ateis mogus, kuris pasakys, kad man galima
irti televizori?" Berniuko akys su viltimi iri pastoriaus
lpas. Taip, Romanai, ateis mogus ir paskaitys i savo knygos
Vaikams galima irti televizori." Apie Romano lpas aidia
ypsenl, j o akys vyti. Berniukas atsisuka tvus ir akimirk
svarsto. Po to jis atsikrenkia ir pabrdamas odius sako pastoriui: Pone pastoriau, pasakykite mano tvams, kad jie btinai nueit! Js nepatiksite, bet su televizija ms namuose visai
prasti dalykai. M a n beveik neleidiama irti, o a gi jau ne
maas". Bet tv kalbinti nereikjo, jie atjo patys.
Po keleri met. Renginys, kuriame aptariama knyga Vaikams reikia rib". Jame dalyvauja ir Romano tvai. Jie eina prie mans,

su ypsena sveikinasi ir paduoda man laik. Motina ypsodamasi


sako: Nuo Romano".
Ar turiau j tuojau pat perskaityti?" - klausiu a.
Jei norite! A neinau, kas ten parayta." Pasidaro smalsu.
Atpliu vok ir skubiai isitraukiu laik. Mielas pone Rogge,
nuostabu, kad vaikams galima irti televizori. Po paskaitos
man buvo leista irti daugiau. Tiesa, nelabai daug, bet iek
tiek daugiau. Buvo puiku, bet dabar turtumte parayti knyg Tvams reikia rib". Mano mama perskait knyg Vaikams
reikia rib" ir labai pasikeit. T u atskleidei tiek daug vaik gudrybi. Vis dlto a sugalvojau daug nauj, kuri tau neiduosiu.
Tuomet mama neinos, k daryti, nes tavo knygoje apie tai nebus parayta. Kartais j i ant tavs pyksta, mat j a i nesiseka, kai
laikosi tavo patarim. Tokiais atvejais j i nirta ne ant mans, j i
nirta ant tavs. Vis dlto tavo knyga gera, nes mano mama ir
tt tapo man geresni. Kai ivedu juos i kantrybs, jie garsiai
man sako: Romanai, ne!" J e i tu paraysi knyg, j o g ir tvams
reikia rib, a tau atskleisiu daugyb paslapi, kaip galima erzinti tvus."
Per t laik, kai buvo rengiami aptarimai, praneimai ir seminarai
rib nustatymo klausimu, gavau daugyb tv, seneli ir vaik atsiliepim. Daugelis pritar. Suinojau, kaip tvai paklaus mano
patarim ir skmingai pasinaudojo jais aukldami vaikus. Tvai
dalijosi mintimis, kokius sprendimus jiems patiems pavyko rasti,
kai jie pasikliaudavo savimi. Buvo priekait ir kritikos, kai kuriuose anoniminiuose laikuose mane net ipldo. Buvo pageidavim,
kad parayiau knygos tsin, ipliau jos turin, nes kai kurios
eimyninio gyvenimo ir aukljimo sritys buvo per maai ar net visai nenagrintos. ios spragos man buvo inomos, bet knyga taip
pat turi ribas.

Knygoje Tvai nustato ribas" aptariami tie klausimai, kuriuos


per paskaitas bei seminarus kl tvai ir pedagogai ir kuri a beveik nenagrinjau knygoje Vaikams reikia rib":

K daryti su kasdienio aukljimo klaidomis? Kaip ilikti savimi


ir nepasiduoti iors spaudimui? Ir dar: ar galima auklti draugikai ir vis dlto ilikti autoritetu vaikams?

Koks skirtumas tarp nuoseklumo ir bausmi? A r vaikas gali itverti skirtingus aukljimo stilius, pavyzdiui, tvo ir motinos?
Mans danai klausia, nuo kokio amiaus reikia nustatyti ribas,
nes jaunesni vaikai dar gali nesuvokti j prasms. Kaip t prasm paaikinti jaunesnio amiaus vaikams?
A r aikios ribos gali padti vaikams atrasti prasm ir ar jos slopina j agresij?
Kas sukelia griaunamj agresij - per siauros ar per plaios
ribos?
Ar vaikams reikia monstr figrli ir aidim su ginklais? A r
draudimai padeda nustatyti ribas, o gal tik veria vaikus slapukauti?
Augant vaik reikia kreipti norima linkme. Jis nori suvokti, bet
tuo pat metu jis sukamas paini ir neprognozuojam kasdienyb. Kokie gyvi ir turiningi ritualai galt suteikti vaikams param?
Vaikai auga pasaulyje, kuris grindiamas realybs principu. Vaikams tai per sunku. Vaikai visais pojiais priima tikrov kaip
visum, persmelkt fantazijos, magijos ir mit, o suaugusieji
stengiasi atskirti t magikai fantastik vaik matym ir varo
juos. Magija ir fantazija perengia ribas, leidia nemanomiems
dalykams tapti realybe, sukuria subjektyvi tikrov, kuri padeda
vaikams prisitaikyti. Kokias galimybes suteikia vaikams magikos jgos, kaip padeda jiems savaip sprsti kasdienybs ir tarpusavio santyki konfliktus?

Patirtis, kurios vaikai gyja pereng ribas, emina juos. Vaiko


teis fizin nelieiamyb paeidiama ne tik per karus ir katastrofas. Seksualinis inaudojimas taip pat rodo nepagarb vaiko
knui ir dl to iuo klausimu plaiai diskutuojama. Seksualin
inaudojim patyr vaikai turi teis visokeriop glob ir rpinimsi. Labai svarbu mokyti vaikus patiems ginti save ir savo
kn, smoningai suvokti savo fizinius ypatumus ir seksualum.
Koki galimybi ia turi tvai?

Liga, kaip ir mirtis, neatskiriama nuo gyvenimo. Liga ir mirtis


teikia ribins patirties, kuri slepiama nuo vaik, nes patys tvai
su iuo dalyku turi problem. Vaikai, ir btent jaunesnio amiaus vaikai, lauo visus tabu, jie siekia ir jiems reikia vairialyps patirties, o mirtis taip pat nra iimtis. Kaip tvams kalbti
su vaikais apie mirt, kad jiems i tema nebt per sunki, ir
kartu patenkinti vaik nor suvokti tikrov?

Atsakymus iuos klausimus rasite toliau pateikiamose istorijose - paprastose, kartais skaudiose, kartais juokingose kasdienio
gyvenimo situacijose.
Mane danai klausia, kodl raau linksmas istorijas apie tokius
rimtus dalykus, bet a visada atsakau klausimu: O kodl jums nepatinka juokas?" Esu tikras, kad juokas ilaisvina ir padeda painti, suvokti save ir savo trkumus. Visos mano apraytos istorijos
paimtos i mano praktikos, seminar, gyvenimik situacij, tv
ir vaik pasakojim. A jas apibendrinau ir irykinau. Kai kurios
pavards ir situacijos pakeistos, kitos pateiktos autentikos.
Per seminar vienas tvas man priekaitavo: Js pasakojimuose daug klii ir iankstini neigiam nuostat. Suprantama,
jums j reikia tam tikriems dalykams aikinti, bet a papasakosiu jums tikr istorij, kuri neseniai man nutiko". Ir jis pradeda
pasakoti apie tai, kaip vien vakar nujo pasiklausyti paskaitos

10

apie vaik aukljim. Sal buvo pilnutl, visi atidiai klaussi.


Paskutinje eilje sdjo sutuoktini pora su dviem ketveri ir
penkeri met vaikais. Po deimties minui vaikai atsistojo ir
m vaikioti.
sivaizduokite, - sako mano panekovas, - vaikai buvo atsine
lego rinkin ir m juo aisti. I pradi - tyliai, paskui vis garsiau
ir garsiau, kol pradjo bgioti. Tvai jiems nieko nesak."
O js?" - paklausiau.
A dar galjau girdti pranej!" Nusijuokiu.
Gerai jau gerai!" - sako jis, modamas abiem rankomis. Smalsiai pasiteirauju, kas buvo toliau.
Vaikai aid. Tai tyliau, tai garsiau. Niekas nepasak jiems n
odio!" - Ar painojote vaik tvus?" - paklausiau a. inoma!"
A jau inojau, k jis man atsakys. Jis - gydytojas terapeutas, o
ji - mokytoja." A nusiypsau ir sakau: K btumte pamans,
jei i istorij biau papasakojs a?" Tvelis spontanikai atsak:
Jis isigalvojo i istorij. Tiek daug klii ir atsitiktinum negali
bti".
Mano renginiai buvo gausiai lankomi, ypa jie trauk jaunus tvus.
Man net atrod, j o g gijau tam tikr guru status, tapau mogumi,
inaniu, kaip ivengti aukljimo klaid, galini pateikti idealaus
aukljimo recept.
Noriu ubgti u aki: nra nepriekaitingo, sklandaus aukljimo
proceso. Net jei nepaisysime materialini, socialini, ekonomini
ar kultrini slyg, situacijos yra per daug sudtingos, o mons
per daug skirtingi. tai kodl ne visada galima patarti. Labai skiriasi
vaikai, tv ir vaik santykiai, negalima lyginti ir prognozuoti j
kasdienybs.
Kai viena mama pasak, j o g krizinse situacijose j i klausia savs, k tokiu atveju sakyiau a, man ugniau kvap. Btent ito

11

a ir nenoriu. Numanyti kit moni klaidas reikia suvokti savo


paties klaid.
Kai kurie mano trkumai man taip patinka, j o g neketinu j
atsisakyti. Tai tarsi maos dovanls, kurios skatina dirbti su paiu
savimi ir drauge ilikti nepakartojamam.
Mano knygos, mintys ir istorijos nenori padaryti jus priklausomus nuo specialisto, o tik skatina iekoti sav keli aukljant
vaikus. Tvai turi prisiimti atsakomyb ir bendraudami su vaikais
naudotis savo vairialype patirtimi. Mano patarimus galima palyginti su kelioni marrutu. A silau kelio gaires, nurodau, kaip
pasiekti tiksl - kartais tiesiu keliu, kartais apylankomis.
Tuo keliu tvai ir skaitytojai privalo eiti patys. Mane labai padrsina tv laikai, kuriuose raoma apie j pai taikomus aukljimo bdus, o mano knyga tik padjo jiems atrasti individualius
kelius. Kad atrastum keli, reikia eiti. Retai kada einama tiesiai.
Kelyje pasitaiko daugyb apylank, akligatvi, kartais tenka sustoti ar grti atgal. i keli nemanoma i anksto nutiesti. J e i vaik
aukljimas, vaik ir tv santykiai labai tempti, neretai jie baigiasi
jgos demonstravimu, chaosu arba bejge tyla. Kai vergikai laikomasi i anksto pateikto kelioni emlapio, neretai pasiklystama.
Kad mano idjos bt gyvos ir reikmingos, jas btina papildyti
savo patyrimu.

I
Ribas nustatyti (ne)labai
paprasta

SKYRIUS

K daryti, kai klystame

Kai k nors raote, formuluojate, klausinjate tvus, atrodo viskas


paprasta, bet kasdieniame, stres pilname gyvenime daug kas pasimirta! Kaip ivengti klaid?
Sutinku, kad auklti vaikus kartais tikrai sunku. Vienas tvas
man aikina: Kad ir k daryiau, viskas ne taip. Kai mano nuotaika prasta, imu ant vaiko rkti. Po to mane prislegia kalts jausmas,
nors isirkus man palengvja!" Vyras velgia mane su nuostaba.
Kai ant vaiko neaukiu, nors jis mane nervina, nesilaiko susitarim, tuomet a dar daugiau kankinuosi ir kaltinu save, kad nesugebjau nustatyti rib. Kodl visada turiu bti auka? Kaip gi mano
paties jausmai?"
Sis tvas paspend sau klasikinius spstus: jis negali visada
teisingai" elgtis. Arba jis nepaiso savo poreiki ir galvoja tik apie
vaiko nor tenkinim, arba jis nusiengia savo principams ir ima,
pavyzdiui, ant vaiko aukti.
Daugeliu atvej tvai nori bti tobuli, atitikti pai susikurt
ideal ir danai numoja ranka savo jausmus. Paradoksali situacija: kartais, atrodo, bt geriau padaryti kak ne taip, pavyzdiui,
imti bartis, rkti, negu itisas valandas ar net dienas vaikioti itsusiu veidu ir be odi aikiai demonstruoti, koks blogas tas jus
eids mogus.
Savaime suprantama, j o g visi eimos nariai turi teis reikalauti,
kad su jais bt tinkamai elgiamasi, bet tai ne visada pavyksta.
Tas, kuris yra pakankamai silpnas, kad padaryt klaid, privalo
bti ir pakankamai stiprus, kad galt atsiprayti. Ir atsiprayti ne
dl to, kad j kas nors veria arba kad taip reikia. Tai privalo bti

16

geranorikas susitaikymas, kai mogus nusprendia ateityje kitaip


sprsti konfliktus, nesiimti drastik priemoni arba neatsitverti
tylos siena.

Tobuli sprendimai netinka


Viena mama pasakoja: Susitariau su savo snumis, j o g vidudien
jie trisdeimiai minui paliks mane vien, nes man reikia ramybs. Po deimties minui atsidaro durys ir kambar eina Benjaminas, ketveri met mano jauniausias snus, nes jis usinorjo
gerti. Nedvejodama pasakiau jam, j o g jis pats ino, kur viskas yra,
parodiau pirtu duris ir liepiau ieiti. Galima sakyti, kad j ivariau. Vaikas ijo, o a miau galvoti, ar teisingai pasielgiau. Gal
yra koks geresnis sprendimas?" Moteris akimirk msto ir po to
tvirtai taria: Turi bti geresnis sprendimas, kuris bt priimtinas
visiems!"
Paradoksali situacija: iuo veiksmu buvo pasiektas norimas rezultatas. Snus nesilaik susitarimo, o motina pareikalavo, kad j o
bt laikomasi. Motina aikiai isak savo poreikius, o vaikas, nors
ir be didelio diaugsmo, su tuo sutiko. Ir vis dlto mama liko nepatenkinta. Tai nejaugi Benjaminas turjo pasakyti: Dkoju tau,
mama, kad esi tokia nuosekli". Mamos, tvai ir pedagogai, ko
gero, visada nepatenkinti. Jiems sunku nustatyti ribas, bet gerokai
sunkiau susitaikyti su tokio veiksmo pasekmmis, o vis sunkiausia - susidoroti su savo jausmais, kuriuos sukl pasekms. Tie,
kurie nustato ribas ir nuosekliai veikia, nra mylimi, greiiau tik
gerbiami, kartais net nekeniami. Tai priklauso nuo to, kiek tv
ir vaik santykiai yra brands jausm srityje.
Perfekcionizmas toki eli nepripasta.

17

Ir kitose srityse perfekcionizmas daro neigiam poveik. Kai su


tvais aikinuosi situacijas ir idjas, kaip isprsti rib nustatymo
problemas, tutuojau igirstu sakin: A ibandiau visk. Joki
rezultat!" Vis dlto jei vien ar kit kart nepavyko, dar nereikia,
j o g to reikia atsisakyti visiems laikams. Tvai ir aukltojai tam tikra
prasme panas altkalv, kuris turi atrakinti nauj urakt. J e i jis
nori bti tikras specialistas, privalo turti imtus rakt ir tol juos
bandyti, kol vienas tiks. Tai gali trukti ilgai ir pasitaiko, j o g netinka
n vienas raktas. Imintingesnis specialistas naudojasi visrakiu.
Visrakiu galima atrakinti net ir sudtingiausi spyn ir visai nebtina inoti urakto ypatybi ir specifini poymi.
Jei netinka vienas visraktis, galima paimti kit.
Atrakinti nepastam urakt, tai tarsi isprsti problem. Jei
ilgai galvosime apie ios problemos atsiradimo prieastis, gal ir
atrasime absoliuiai teising sprendim, bet daniausiai tai nepavyksta. Galvoje nuolat kirba mintis, j o g turi bti geresnis bdas.

Reikia klausti ne kodl, o kuriam tikslui


Dl tos paios prieasties klausimai kodl?" vargu ar pagerins
tv ir vaik santykius. Tai ypa pasakytina apie paauglius, bet
ir ne tik apie juos. primygtinus klausimus kodl?", suaugusieji
gauna atsakym todl!" arba atkakl kalti kiti!". Kartais atsakoma tik nedrsia ypsena arba tyliu neinau!". Daug lengviau bt
rasti sprendim, jei naudotume su visrakiu palyginam klausim.
Tuomet nesutelktume dmesio klausim kodl?" - Kodl tu
taip elgiesi?", o tai, kad vaikas taip elgiasi, pavyzdiui, tinginiauja
ar mua kitus.
Taigi atsiveria skirtinga sprendimo perspektyva: kai klausiame
kodl?", velgiame atgal. Matymo kampas pasikeiia, kai klausia-

is

me kuriam tikslui, dl ko?" Vaikas ir j o aplinka atsiduria dmesio


centre, pavyzdiui, vaikas gali muti kitus, kad atkreipt j save dmes. Klausimas kuriam tikslui?" veria suaugusiuosius dmiau
pavelgti vaik ir pagalvoti, kas vaikui i to, kai jis elgiasi taip,
kaip elgiasi. Klausimas kuriam tikslui?" yra ia ir dabar, tai vaiko
dabartis, jis atveria kit perspektyv: Kaip drauge su vaiku galiau pakeisti j o prast elges?" Kokius sprendimus silo man
vaikas pats to neinodamas?" Siek tiek pasipraktikavus, problem
galima isprsti greiiau, negu atrodo.
Peteris Rudolfas, ttis, atidiai klausosi ir suraukia kakt: Su
tuo visrakiu viskas grau ir gerai, bet nra taip paprasta. Sakysim,
dabar a pykstu ant savo deimtmeio Kristofo.
Jis nesilaik susitarimo. Pasakysiu konkreiai: jei jis netvarkys
savo kambario, paliks visur imtytus savo drabuius, kurie susiglamys ir susiteps, jam j niekas neskalbs. Jam teks skalbti paiam. Toks buvo susitarimas. A jau i anksto inau, j o g jis kasdien
vilksis tuos paius drabuius ir ims sklisti nekols kvapas. Neinia,
k pamanys mons".
I ios trumpos pokalbio itraukos rykja dar vienas perfekcionistinio aukljimo bruoas.
Tvai vengia susitarim su vaikais ir nuoseklumo, nes mano i
anksto in tokio susitarimo pasekmes. Jie sivaizduoja, j o g i to
nieko neieis. Iankstin neigiama tv nuostata daniausiai isipildo. Nuoseklius aukljimo veiksmus tvai danai sieja su galimomis problemomis (Kas tuomet bt!"), o ne su produktyvia
perspektyva. Taip atsitinka net ir tada, kai pasitvirtina nuoseklaus
tv elgesio teigiamos pasekms.
Dirbti su visrakiu, vadinasi, daugiau tikti griu. Sprendimai
tam tikriems pedagoginiams veiksmams galioja tik tam tikr laik.
Vliau jie darosi neveiksmingi, ateina kiti altkalviai, reikia iekoti
nauj visraki. Tai nereikia, j o g senieji jau riekam netinka, jie

19

tiesiog netinka i akimirk, todl j nereikia atmesti ar imesti. Vaikai (ir tvai) tobulja, o kartu gerja ir j santykiai. Kinta ir ribos.
is jausmas, kai negali jaustis ramus, labai nervina, - mano viena
mama. - Buvo geras vaikas, bet tai i vaik darelio jis parsinea
visoki keiksmaodi. Vos spji su tuo susidoroti, jis jau sdi ant
namo stogo ir visa gerkle aukia: A esu Tarzanas!" Jei moki su juo
elgtis, suunki jam: Tavo liana ia, apaioje. Leiskis emyn!" Jei esi
blogai nusiteikusi ir nepasistengi, i karto padarai krv klaid. Ir
taip vis laik. Keliesi ryte ir galvoji: k gi dar atne i diena?"

Kas neteisinga? Kas teisinga?


Tvai ir pedagogai aukldami daro klaid ir po to elgiasi netinkamai dl dviej neracionali sitikinim. Jie pyksta, tiesiog nirta
dl to, kad aukljimo kasdienyb yra kitokia, nei jie sivaizduoja
ar sivaizdavo. Tvams keliami aukljimo udaviniai ir pedagogin
misija sukelia frustracij, o i, savaime suprantama, apsunkina kasdienyb. O gal frustracijas galima bt reaguoti, pavyzdiui, taip:
Tikrai nemalonu, kad dabar dl vaiko man kyla laikin sunkum,
bet tikiuosi, j o g ateityje imoksiu su tuo susidoroti". Arba: Baisu,
kad mano vaikas taip vlai gula, bet manau, j o g laikui bgant man
pavyks rasti ios problemos sprendim. Duosiu sau laiko!"
Frustracij sukelia ne tiek kasdiens situacijos, kiek nuostatos ir nuomons dl daugelio aukljimo sprendim. Tvai ir pedagogai patys renkasi aukljimo bdus ir vertina juos teigiamai
arba neigiamai. I ia kyla ir antrasis neracionalus sitikinimas,
su kuriuo susiduriama formuojant vaiko charakter: aukljantieji mano, j o g jie privalo kontroliuoti kiekvien ikilusi problem ir kad kiekviena problema privalo bti tinkamai sprendiama.

20

Daugelis moni sunkiai susidoroja su frustracija, todl jos vengia ir vis daniau ieko recept, kurie padt susidoroti su kiekviena gyvenime pasitaikania situacija. Toks perfekcionizmas slypi
u odi a turiau...", a privaliau...", a privalau...". Psichoanalitike Karen Horney kart kalbjo apie odio turiau"
tironij, kai netolerantikai elgiamasi su savo ir kit klaidomis.
is odis pedagoginje veikloje veria imtis prievartos. Siekdami
savo pai tobulybs, tvai ir aukltojai nori visk daryti teisingai.
Tai neigiamai atsiliepia aukljimui, nes pirmiausia stengiamasi ivengti savo klaid, o ne umegzti ry, stebti vaik, kalbtis su
juo. Baisiai kremtuosi, kai darau klaidas. Nenorij daryti, todl
turiau daugiau skaityti ir mokytis", - pasak \ienas tvas po pokalbio apie j o elges su vaikais.
Amerikos psichoterapeutas kalba apie prrvalukus" - a privalau", visi privalo", - kurie daro didel psichologin spaudim
sau ir kitiems.
Tokie mons nei patys gali ramiai gyventi, nei leidia tai daryti
kitiems. Perfekcionistai ieko teorikai geriausi sprendim, o ne
t, kurie bt praktiki ir gyvendinami. Bet tokia pozicija, - sako
viena mama - Erika Bertram, - atveria duris abejingumui ir aplaidumui vaik atvilgiu." Taip gali atsitikti tik iimtiniais atvejais.
Daniausiai tai tik sustiprina pasitikjim savimi.
Kai a pagalvoju, - sako man deimties ir dvylikos met vaik
mama Johana Kremer, - kiek gyvenime esu padariusi klaid, man
pasidaro net bloga."
Kokie js vaikai?" - klausiu a.
J i numoja ranka: Su jais jau viskas gerai, - moteris trkteli
peiais ir nusiypso. - Jie nuostabs!"
Gal js darte nuostabias klaidas?" Mama iri mane nieko nesuvokdama. K pasakyt js vaikai, jei jie bt ia?" Po-

21

nia Kremer spontanikai atsako: Kad a esu visikai normali.


Kartais - ragana, kartais - tikra mama, prie kurios galima prisiglausti".
Daugelis tv skaito vairiausias rekomendacijas ir aptinka, j o g
aukldami savo vaikus jie padar daug klaid. Dl to juos ima
grauti sin", - vliau sako ponia Kremer.
Vis dlto nusprsti, j o g vienas ar kitas sprendimas neteisingas,
galima tik tada, kai inai teising sprendim.
mons vis labiau gilinasi aukljimo klausimus. Tai ne tik palengvina aukljim, bet kartu atsiranda dvejoni dl savo veiksm
teisingumo. Tvai suino, j o g tam tikri aukljimo bdai gali sukelti sudting pasekmi. Jie ima dvejoti ir klausinti savs, kokias
pasekmes vaikams turs j aukljimas. Vis dlto kai kurie tvai
konstatuoja, j o g j padarytas objektyvias klaidas vaikai apgalvojo
ir produktyviai inaudojo. Vaikai nra vien tik aukos, jie formuoj a savo pasaul. Aukltoj tikslas ne palauti vaik vali ir juos
bausti.
Neteisingai elgiasi tvai danai bausdami vaikus odiais ar fizinmis bausmmis. Visi privalo inoti, j o g nuolatinis barimas ir
fizins bausms gali turti prating pasekmi vaiko vystymuisi.
Pasakymai U vien mut deimt nemut duoda" arba Vaikai panas maus unis, o iems retkariais reikia lazdos" byloja
ne tik apie pagarbos stok vaiko asmenybei, bet ir apie aukljanij bejgikum, nesugebjim rasti keli mogikus vaik ir
tv tarpusavio santykius.
Labai svarbu nagrinti vairius aukljimo stilius, bet ne maiau
svarbu isiaikinti aukljimo klaidas ir stengtis j atsikratyti. Bet
is procesas neturi nieko bendra su savs kaltinimu ar gailjimu.
Jei tik i vis jg stengsims neklysti, jei vis pykime dl jau padaryt klaid, vadinasi, vis laik velgsime atgal ir nuolatos tas
klaidas kartosime.

22

Daug svarbiau ir naudingiau pripainti: Tai mano klaidos"


arba A galiu klysti". Taigi mes priimame savo klaidas kaip savo
asmenybs dal ir pradedame iekoti keli kitaip sprsti savo problemas ir konfliktus. Patikkite manimi: nuolatos vengti aukljimo
klaid yra gerokai sunkiau, nei jas objektyviai suvokti ir produktyviai panaudoti.
Elizabeth Klein pasakoja, kaip j greitai suerzina" atuonmet dukra. Jos tinginiavimas rytais, suverstas kambarys, neatlikti nam darbai. Tkstant kart jai sakiau, bet j i visada kartoja:
Taip, taip". Visada ta pati giesmel. Mes nuolat pykstams." Pasakodama moteris purto galv. I pradi a dar bnu rami, nuteikiu save, j o g nerksiu, bent jau iandien. Kur laik man pavyksta,
bet vliau vis tiek pratrkstu." Vaizduodama isiverus vulkan,
moteris staiga imeta rankas vir. Tuomet mano dukra ibga
i kambario ir utrenkia paskui save duris. Susinervinusi lieku sdti ir imu kaltinti save, kad esu kvaila motina, kad man nereikjo
pratrkti. Tai trunka ilgai. Pradedu savs gailti. tai, kaip bna."
J i vl nutyla ir pavelgia duris. Kai namo grta mano vyras, jis
tik ypteli ir pasako: Tas js audringas santyki aikinimasis..."
Kartais jis pademonstruoja savo pedagogin imint ir sako, kad
dl visko kaltas mano nenuoseklumas. Dabar jos akys nukreiptos
tak tolumoje, o lp iraika tokia, tarsi j i nort savo vyr sutraikyti.
Netrukus j i vl paleidia odi tirad: Matote, a turiau
bti ramesn! Turiau bti nuoseklesn! Ramiau reaguoti! Turiau... turiau, turiau... Dieve mano, kiek daug a turiau".
Palaukiu, kol j i iek tiek nurimsta, ir sakau: A galiu bti ramesn.
A galiu leisti. A galiu bti nuosekli. O svarbiausia: a galiu padaryti klaid. tai kur js sakiniai". Elizabeth pavelgia mane.
Bet a nenoriu daryti klaid!" - Ir neklystate?" - Klystu! - pyksta ji. - inoma, klystu!" - Na, matote, vadinasi, a darau klaid.

23

A galiu klysti. Ir a gyvenu, nors ir darau klaid!" - Supratau!


Manote, j o g a visika kvaia? A visk suprantu. Bet k gi man
daryti?" - 25 klaidas per dien!" - Kiek?" - moters balse girdti
ir juokas, ir baisjimasis. - 25! O kiek kart klydote iandien?" J i
nusiypso, akimirk galvoja ir sako: Nedaug!" - Vadinasi, iandien gera diena. Klaid nedaug, bet galyb kaltinim." Elizabeth
nusijuokia: Ketinau tapti teisja". - Dabar jums paprasiau.
Teisja ir kaltinamoji visada po ranka!" J i suraukia kakt: Nesuprantu!" - Js kasdien vaidinate savo mgstam pjes: a kaltinu
save!" Moteris juokiasi.
Tai k gi man daryti su savo kvailomis klaidomis?" - Matyti
jas, priimti ir veikti. Kai tik su iomis susidorosite, tuojau darykite
kitas. Pagalvokite apie savo pjes. Prieingu atveju jos n nebt." - Bet a noriau vaidinti visai kitokias pjeses!" - Nortumte ar galtumte?" - Manau, j o g galiau. Tikiuosi!" Susitariame, kaip j i elgsis ateityje. Vakare, kai vl ims priekaitauti sau ir
grautis dl padaryt klaid, j i pagalvos apie tos dienos blogiausi klaid" ir suteiks jai pavidal. Klaida turi atrodyti patraukliai,
kad bt malonu irti. Tuomet j i pasakys sau: j i priklauso man,
ir pamusi taur vyno igers klaidos sveikat. Taip klaida taps
sava. Moteris pasirenka ma, linksm trol panai ragan. Ir
tai turt padti?" - jos ivaizda ir veidas rodo, j o g moteris nusiteikusi skeptikai.
Susitinkame po keli savaii. Kaip ukerta. Nebegaliu pykti.
Dukra skundiasi, kad esu tokia rami, j o g nebemanoma susirieti.
Ir man nebereikia 25 klaid. iandien a dar visai nesuklydau.
Kakaip net nejauku." Elizabeth pasakoja, kaip vakarais j i jaukiai
sitaiso krsle. Mintyse matau save prie teisjo stalo. Visikai rimtai. Baisu, nes Bjanka tiesiog galjo iprotti. Tuomet sakau savo
teisjai: Elizabeth, nusiypsok!" J i nusiypso. Tuomet galiu save
paksti, labiau sau patinku. Igeriu jos sveikat. Prieais mano

24

teisj stovi mano klaida. Po piet ivariau Bjank i kambario,


nes j i buvo li. Gerai! Mintyse sakau klaidai, jog taip negerai, bet
dl to neverta taip labai grautis. Kit dien atsipraau dukters.
J i sumurma, j o g tai niekis". Mama kur laik galvoja ir nusiypso:
Juokinga. Po to pastebiu, j o g man tarsi akmuo nuo irdies nusirito, esu laisvesn. Ir dabar, kai tik pradedu pylti, pairiu savo
teisj ir sakau: Elizabeth, nusiypsok!" Manau, j o g ir Bjanka tai
pastebi, nes ypsausi ne tik savo viduje". Dukra prisiglaudia prie
mamos ir sako: Mama, ar tau kas atsitiko? Anksiau tu rkdavai, o
dabar tik ypsaisi. T u pasidarei tokia rami". tai ia Elizabeth ir vl
pratrko. J i prisimena: Staiga a ir vl nesusivaldiau ir nirusi
irkiau, j o g jai niekados nemanoma tikti! O, mogau, kaip man
buvo pikta. O inote, k pasak Bjanka?" A papuriau galv.
Ai Dievui, tu vis dar ta pati."

skyrius

Paaliniai stebtojai
V

I V

Vt

imua is vezi

Kai apie vaik aukljim skaitai knygose arba klausai seminaruose, viskas skamba labai logikai ir tikinamai, - rao laikuose tvai, - bet stres pilnoje kasdienybje ir dar kai iri kiti mons,
draugai ar svetimi, labai nesiseka."
Doris Rohde vaiuoja su dviem savo vaikais prekybos centr.
Ketveri met Benjaminas ir eeri Michaelis automobili stovjimo aiktelje, anot motinos, virsta pabaisomis. Moteris purto
galv: Namie jie patys normaliausi vaikai, bet kai mato paaliniai... Atrodo, tarsi jiems reikt irov". Kiekvien kart, kai
vaiuoja parduotuv, j i tikisi, j o g iandien nieko neatsitiks",
bet visada jos viltys nueina vjais. Visada pasitvirtina baims, j o g
vaikai sukels chaos. Taip atsitinka kiekvien kart, iandien taip pat.
Vos i automobilio ilips Benjaminas bga prie pirkini veimlio. Michaelis pasiveja brol ir iplia veiml jam i rank.
Abu rkia, stumdosi. sikia motina, skubiai sodina Benjamin
veiml, nelabai velniai nutveria Michael u rankos ir tempia
paskui save. Tas spardosi, bando itrkti ir visa gerkle aukia: Paleisk gi mane pagaliau!"
Tuo tarpu Benjaminas mgina ilipti. Motina energingai sodina j atgal. M a n skauda. Oi! Oi!" - vaikas verkdamas rkia taip,
tarsi j kakas pjaut. Pamau j kov ima vilgioti aplinkiniai.
Vieni susidomj: domiau nei per televizori", kiti smalsiai: Ir
kuo gi visa tai baigsis?", treti kraipo galvas: To tai jau tikrai per
daug", ketvirti su palengvjimu: Kaip gerai, kad neturiu ma
vaik", o dar kiti ireikia savo nepakantum ir moko, k daryti:

28

^Pliauktelti tokiems por kart per andus, tada nusiramins".


Aplinkini reakcija labai skirtinga.
Motina jauia kit pirkj vilgsnius, jai darosi karta, j i sutrinka, kartligikai ieko ieities ir pasijunta bejg.
Ir kuo daugiau galvoju apie aplinkinius mones, tuo maiau matau savo vaikus", - vliau moteris taikliai apibdina savo situacij.
Tuo tarpu Benjaminas pasinaudoja jau ne kart skmingai ibandytu lapiuoju" metodu - apsipila aaromis ir isireikalauja
dmesio. Jis taip ilgai verksmingu aiiu balsu reikalauja ikelti j
i veimlio, j o g motina pagaliau neitveria ir patenkina j o reikalavim sakydama: Bet praom nelakstyti! Girdi!"
Savaime suprantama, Benjaminas net nesiklauso. Vos pasieks
kojomis grindis, jis isivaduoja i motinos rank ir dingsta u lentynos. J a m i paskos nubga ir Michaelis.
Galite man padti. Paimkite srij iaudelii)", - sako motina.
Ji jau patyr, kad susidomj vaikai aprimsta, ir j i gali susirasti
reikiamus produktus. Moteris skubiai krauna \eiml pirkinius
ir kartu stengiasi igirsti, k veikia vaikai.
Ties sakant, kart j a i net nereikia joki pastang. Jos vaik keliam triukm girdt net klausos aparato neturintis apkurtlis. Benjaminas su Michaeliu ginijasi dl maieli, kokius ir
kiek jie ims. Jie peasi, stumdosi, kovoja tarpusavyje, kol Benjaminas atbulas griva didel trakui, srij iaudeli ir kitoki
kramsnoti skirt skanumyn stirt. Kyla tikra sumaitis, susiburia
pirkjai, ant Benjamino uvirsta daugyb pakuoi. Vaikas isigands pradeda rkti.
Motina itraukia j i krvos ir siutusi por kart stipriai sueria per sdyn Michaeliui.
Pagaliau", - igirstj alia savs moters bals. O kita pirkja
pasipiktina: Tai nemanoma, vaik negalima muti!" Dabar jau

29

verkia ir Michaelis - i nirio, nusivylimo ir skausmo. I keblios


situacijos isivadavs Benjaminas bga prie brolio, i vis jg spiria jam blauzdikaul ir nusiypso. Ar tu proto netekai", - rkia
motina ir stipriai sugniauia vaiko rie.
Ai, ai! Mama! Man skauda." Benjaminas nirs blakosi, veltui mgindamas itrkti i mamos rank. Motina j o nepaleidia ir
toliau skausmingai spaudia jam rie. Prieais j idygusi nepastama moteris piktai sako: Nebkite tokia iurkti!" Nedaug
trko, kad biau jai smogusi. Dar bent vienas odis ir jai bt
buvs galas!" - prisimena ponia Rohde. Benjaminas itraukia savo
rank, engia por ingsni nepastamosios link, isitiess sustoja
prieais ir ikia lieuv. Apstulbusi moteris ima purtyti galv ir
nusisuka.
Benjaminai, - suunka persigandusi ir nustebusi motina. Taip daryti negalima!" Prisimindama vyk, ponia sako: O juk
vaikas tiksliai vykd tai, ko a nedrsau padaryti".
Kakokiu bdu pagaliau ijome i parduotuvs. Buvau lapia
nuo prakaito, jauiau save nukreiptus ujauiamus, piktus, kaltinamus vilgsnius..." Benjaminas su Michaeliu stm veiml su
pirkiniais ir elmikai ypsojosi vienas kitam.
Automobilyjejie staiga virto geriausiais pasaulyje vaikais, mano
vaikais." Moteris pavelg vir, tarsi ten iekot dviej pamest
savo baltaplauki angelli.
Situacija, kurioje atsiduria ne vienas i ms, bet iai mamai
tai buvo didelis stresas, j apm bejgikumas. Atrodo, - sako
mama, - j o g jiems tikrai reikia irov!" Danai vaikai bando
isiaikinti ribas. J i e tai daro tokiose situacijose, kur nra griet taisykli ir aiki rib, kai suaugusieji neino, kaip elgtis,
sutrinka, nepasitiki intuicija ir nuojauta ir daro tai, ko i j laukia aplinkiniai. Vaikai i karto pajunta, kai suaugusieji sutrinka.
Jie jauia: M a m a ir ttis elgtsi kitaip, j e i nebt paalini

30

moni. Prie j jie neiri mane rimtai, a nesu svarbiausias,


svarbs yra kiti". Kadangi vaikai paprastai nesugeba to ireikti
odiais, jie tol paeidinja ribas, kol vis tv dmes atkreipia
save.
Namuose Benjaminas ir Michaelis laiksi taisykli, buvo prat
prie susitarim ir ritual. Doris Rohde elgesys prastoje aplinkoje
taip pat buvo nuoseklus.
Michaelis kart pasak: Parduotuvje mama elgiasi labai keistai". ie j o odiai parodo, j o g motina sutrinka ir nebeino, kaip
elgtis.
Kai paklausiu jos, ar j i nori bti pripainta, moteris spontanikai atsako: Noriu visiems parodyti, noriu visk padaryti be
priekait! Deimt met dirbau darelyje aukltoja, su tvais daug
kalbjausi apie vaik ugdym, - j i giliai atsidsta. - Dabar noriu
visiems parodyti, j o g sugebu t daryti ne tik teorikai, bet ir praktikai. Namie man tai pavyksta, bet jei aplink yra moni, ypa
pastam..."
Tai dar viena perfekcionizmo apraika, kuri labai apsunkina
tv ir vaik santykius. Siekis bti pripaintam ir mylimam virsta
kyria mintimi.
Pradedama galvoti, j o g negali bti n vieno smerkianio ar
blogai atsiliepianio mogaus. Dmesys kreipiamas ne stiprisias
savybes, ne mones, kurie jus myli, o tuos, kuriuos dar reikia
tikinti, j o g esi nepaprastai kompetentingas.
Rezultatas: aukltojas sumenkina save, nepaiso savo poreiki,
jo aukljamieji veiksmai darosi priklausomi nuo kit. Visk valdo kiti - taip i situacij apibdino Michaelis, kai pasak, j o g
parduotuvje mama keistai elgiasi. Kit kart vaikas paaikino:
Ji mans visai nemato ir nesiklauso". Doris Rohde elgiasi ne
taip, kaip j i pati nort, bet daro tai, ko - kaip jai atrodo - nort aplinkiniai. J i tampa visai priklausoma nuo paalini moni

31

simpatij. J i nustato ir apibria nebe tas ribas, kurios j a i paiai


reikmingos. Jos veiksmai netvirti, j i sutrikusi, nes nepaiso savo
poreiki ir pasidaro priklausoma nuo paalini moni (tariam)
nuomoni.
Kas tokioje situacijoje jums atrodyt blogiausia?" - klausiu a.
Kad visi blogai apie mane kalbs!" - Visi? Visi, kurie ten gyvena?" Moteris ypteli: Na, bent jau daugelis!" - Ar galite sivaizduoti dar blogesn variant?" Doris galvoja, jos akys klaidioja
aplinkui. Paskui j i nusijuokia: Kartais sivaizduoju, j o g tie mons
antradieniais ir penktadieniais prekybos centre jau laukia mans.
Ir perka tik todl, kad a atvaiuoju. mane irti domiau, nei
spoksoti televizori, kur vien tik rkaujama. Kai sivaizduoju, moteris usidengia rankomis veid, - j o g jie ateina tik pairti
mane..." A sutirtinu spalvas: sivaizduokite, j o g aiktje prieais
parduotuv stovi tkstaniai moni, o mieste visur ikabinti skelbimai: Penktadien ponia Rohde bandys auklti savo vaikus. jimas nemokamas. Sumaitis garantuota. Pabaigoje ponia Rohde
skaitys praneim apie vaik aukljimo teorij ir praktik". Doris
vis dar rankomis usidengusi veid. J i murma: Nesmon! Tikra
nesmon!" Paskui moteris nutyla ir susimsto.
Ar galite tai sivaizduoti?" - K? A tursiu tai padaryti?" Ne! Tik sivaizduoti! Plakatus! Visk sivaizduoti mintyse! Kaip
mons sutinka jus aiktje!" Doris tyli. J i bando sivaizduoti ir
ypteli: Plakatus kabiniau parduotuv vedaniose gatvse!"
Po dviej savaii toliau tsiamas seminaras eimoms. Ponia
Rohde pasakoja: Visoje prekybos centr vedanioje gatvje prikabinau skelbim. Kai vaiavau, maiau juos. Mane pyl kartis ir
krt altis. Michaelis ir Benjaminas buvo kitokie nei visada. Gal
jie taip pat mat tuos plakatus. Kuo ariau buvo parduotuv, tuo
labiau jaudinausi. Pagaliau pasiekiau aikt, kurioje buvo tkstaniai moni. Su visais pasisveikinau, draugikai pamojau abiem

32

rankomis. A, ko gero, i tikrj linkiojau galva, nes Michaelis


paklaus, su kuo sveikinuosi, - jis nemats n vieno mogaus. A
garsiai nusijuokiau, nusijuok ir maylis. Drsiai ilipau i automobilio. Benjaminas ne krep, o Michaelis pam veiml. Viepatavo taika, vaikai buvo visai kitokie. Manau, jog daugelis buvo
nusivyl, - ypsosi moteris. - Kai jome pro sdyt iaudeli lentynas, Benjaminas staiga ikio lieuv ir paklaust, ar a dar tai prisimenu. Kai jau jome i parduotuvs, Michaelis pasak: Mama,
iandien tu visai kitokia. Tu nuoirdiai juokiesi, o anksiau baisiausiai nervinaisi". Turjau kakaip ubaigti reikal. Dar kart
sivaizdavau automobili stovjimo aiktelje esanius mones ir
pamojau publikai. A i tikrj pamojau. Vaikai taip pat pamojavo
rankomis.

Ir inote, niekas nevyksta atsitiktinai. T akimirk, kai

mes visi trys mojome, aiktel vaiavo kaip tikta kvaila visk imananti

karv. O Dieve, pagalvojau, k j i dabar pamanys?" Ponia

Rohde nutilo ir tuoju pat atsak: Pamanys, jog a kuokteljusi.


Tokia ir esu!"
Priklausomyb nuo kit trukdo priimti vairius sprendimus. Subjektyvs vertinimai, pavyzdiui, jei kiti pastebs mano klaidas,
bus blogai", veria priekaitauti sau, o tikrov suvokiama per savo
baimi ir netikrumo prizm, j i nebeatitinka asmen supanios realybs.
Benjaminui ir Michaeliui mama dabar pasirod autentika, jie
j suprato.
Doris Rohde sivaizdavo paius blogiausius dalykus ir sitikino,
jog gyvenimas tsiasi.
Tik jos rankose sprendim visraktis. Imetusi j, j i praranda
kompetencij, darosi priklausoma nuo kit ir ruo jos priklausomus savo vaikus, tikrja to odio prasme, palieka vienus.

skyrius

Vaikai neklauso ger" odi

Kartais galvoju, j o g mano vaikas mans nesupranta. O gal nenori


suprasti! Jis tiesiog nesuvokia, k noriu pasakyti! Tuomet kartoju
tai imtus kart... Kartoju nuolat. I pradi dar ramiai, o paskui
pradedu aukti. Kaip galiu prie audr ilikti rami?"
An Hausmann pasakoja apie savo devyneri met Karolin.
An linkusi daug kalbti ir, kaip j i pati sako, be galo aikinti".
Jai sunku aikiai nurodyti ir nustatyti ribas bent ten, kur jos tikrai
reikalingos.
Vien vakar Karolina nenorjo eiti gulti. Prasidjo ilga diskusija, per kuri motina stengsi idstyti savo argumentus ir kuri
vyko pakeltu tonu. Painiai ir vis kartodamasi motina aikino, kodl
devyneri met mergaitei reikt miegoti maiausiai devynias valandas. Kuo ilgiau An aikino, tuo daugiau dukra vart akis, o jos
nuolat besikartojantys kodl?" ir a nesuprantu!" dar labiau ilgino pokalb. Ans nervai jau buvo tempti kaip stygos, bet iorikai
j i atrod rami ir kaskart praddavo i pradi, kad tikint dukr.
Kai motinos argumentai jau baig isekti, Karolina usideng
rankomis ausis ir irdama mamai akis pasak: Mama, a tavs
negirdiu, bet padarysiu taip, kaip tu nori". Mergait atsistojo, ijo i kambario ir atsigul. Mama ujo pasakyti labos nakties" ir
nesusilaikiusi dar kart paband paaikinti reikal. Karolina vl
rankomis usideng ausis ir pakartojo tuos paius odius: A negirdiu, k tu sakai! Bet a tai padarysiu!"
Kitas rytas. An Hausmann sdi prie pusryi stalo. Jai labai
neramu, j i neino, kaip elgtis, kai ateis dukra. Energingai bga

36

Karolina, linksma, pasitikinti savimi. An nusprendia dar kart aptarti vakarykt situacij. Karolina ir vl skubiai usidengia
ausis:

Nieko negirdiu, mama!" Mergait atitraukia rankas nuo

aus, iumpa stiklin pieno ir skubiai igeria. Karolina, tau prads skaudti pilv." Karolina nusijuokia. Ir vl aikinimai!
Karolinos rankos pakyla prie aus. Bet dabar jau viskas!"
Ans Hausmann balsas skamba aiiai, o Karolina atrodo
rami: Mama! A tavs daugiau nesiklausysiu! Bet padarysiu,
kaip tu nori!"
Ltas klimasis rytais, tingus rengimasis, nesuvalgyti pusryiai,
neatlikti

nam darbai danai kelia pykt. Pasekm: suraukti anta-

kiai, noras keryti, atsiribojimas ir grsminga tyla. Visi ie konfliktai paprastai vyksta pagal vis dalyvaujani asmen nesmoningai sudaryt scenarij: tvai mato situacij, kuii jiems yra aiki, o
vaikams - ne. Tvai mato aplinkybes, kurios aikios vaikui, o tvai
j nesupranta.
Dl ios painiavos netrukus visi patiria stres. Tvai stengiasi ilikti rams", bet aikiai yra pasimet. Vaikas toliau trukdo, elgiasi
okiruojamai, nori, kad j suprast, o dar geriau - kad j priimt.
Pagaliau tv kantryb baigiasi. Rkdami, kartais smarkiai gestikuliuodami arba grsmingai nypdami jie nustato ribas. Vaikas
liaujasi, paklsta, prisitaiko, bet tik iki kitos dienos. Rytojaus dien
senasis aidimas prasideda i naujo.

Daugiareikms inios
Dl neaikios suaugusij kalbos tv ir vaik santykiai praranda
pusiausvyr. Gisela Schwarz pasakoja: A kalbu ir kalbu, kol idista lieuvis, stengiuosi bti maloni, bet i tojokios naudos. Jie
igirsta mane tik tada, kai virstu pikta ragana!" Kai j i su pasipik-

37

tinimu pasakoja, pokalbyje dalyvaujantys tvai pritariamai linksi


galvomis.
A sakau, j o g tv elgesys vaik atvilgiu yra neaikus. Sakysim,
jie pyksta dl vaik tingumo, dl netvarkos, bet j mimika ir gestai - nors ir pikti - demonstruoja draugik nusiteikim. Vaikas
girdi klausimus: Gal galtum apsitvarkyti? Gal galtum paskubti?" ie klausimai nra konkrets. Suaugusij veiduose ir gestuose vaikas mato tampos poymi, pavyzdiui, kietai suiauptas
lpas, primerktas akis, raukles kaktoje, bet klausiantis balsas vis
dar (!) skamba ramiai.
Vaikai nemoka elgtis, kai paliepimai tokie migloti. Todl savo
veiksmais jie priveria suaugusiuosius aikiai suformuluoti savo
reikalavimus. Vaikai tik tuomet pripasta ribas, kai jos labai tiksliai nustatytos.
Jie tik tada suvokia, k suaugusysis nori pasakyti, kai j o gestai,
balsas ir odi prasm sutampa. Devyneri met Klaudijus sako:
Kai a tiksliai neinau, kas vyksta, tai ir toliau kreiu kiaulystes,
nes mano tvai vis dar elgiasi maloniai, nors a pastebiu, kad jie
netrukus sprogs. Tada jie i tikrj sprogsta. Gerai, manau a, vadinasi, buvau teisus. Tikrai neinau, bet mano tvai apsunkina sau
gyvenim. Kodl tvirto Ne!" jie nepasako i karto?"
Klaudijus intuityviai suformuluoja tai, k bendravimo psichologai nustat per daugyb bandym: 55 procentus bendravimo
sudaro kno kalba, mimika ir gestai, 38 procentus - balso tembras ir kalbjimo maniera ir tik 7 procentus - odi prasm.
Nesusipratimai bendraujant vaikams ir tvams kyla dl to, kad
daugelis suaugusij neaikiai formuluoja savo ketinimus ir nustato ribas.

38

Kaip umegzti kontakt


Pakalbsime apie dar vien aspekt, kuris danai lieka nepastebtas arba j j atkreipiamas nepakankamas dmesys. Tvai per maai
vertina ne tik savo odi ir nurodym veiksmingum, jie danai
nesuvokia, kaip svarbu atsigrti vaik, umegzti su juo kontakt,
kai ketinama k nors

pasakyti. Vaikai - taip pat ir suaugusieji -

nori, kad su jais bt kalbamasi, kad j bt paisoma.


Kai tvai nori vaikams odiais nustatyti ribas, tuomet - remiantis mintu tyrimu - jie turt tai daryti ia eils tvarka: aki
kontaktas, kno kontaktas ir tik tada aiki kalba.
Manuela Hard pasakoja: Mano Stefanui ketveri. Anksiau a be
perstojo kalbdavau. Liaukis! Ateik! Nedaryk taip! O jis vis dar ir
dar, nesimat galo. Cha, ir kodl gi jis turjo liautis? A vis buvau
virtuvje, nuolat turjau ten darbo, o jis siautjo svetainje".
K dabar darote kitaip?" - paklausiau a.
Kai noriu, kad jis, pavyzdiui, susitvarkyt, a neaukiu susitvarkyk!" ar kada gi pagaliau susitvarkysi!". Einu prijo, atsitupiu
prieais, iriu jam akis, kartais paimu j o rankas ir itariu trump
sakin: Stefanai, noriau, kad susitvarkytum!" Daniausiai to ir
utenka. Kartais i toliau labai aikiai suunku jam Stefanai!". Jis
supranta, k noriu pasakyti, ir daniausiai lailosi susitarimo. Jei
ne, tuomet a inau, kad jam svarbu ne tvarkymasis, - jis nori su
manimi galyntis." Moteris kur laik galvoja.: Svarbiausia, kad
baigsi tas begalinis atsikalbinjimas!"
Manuela H a r d teikia pirmenyb aikiems, Stefanui gerai suprantamiems veiksmams: vaikas jauia aki ir fizin kontakt. Jis
jauia, j o g mama neauina veltui burnos, o liepia tai, k tikisi bsiant padaryt. Ms santykiai pasidar aikesni, - prisimena
motina, - jis taip pat tapo suprantamesnis. Anksiau jis mane terorizavo, isireikalaudavo verkdamas. Dabar jis aikiai pasako, ko

39

nori. Jei a neatkreipiu tai dmesio, jis sdasi man ant keli ir
aikiai sako Mama!". Jei ir tuomet dar nepavelgiu j, jis atsuka
save mano veid, kad j pairiau."
Aiki kalba ir tvirti jausmai padeda atsirasti abipusei pagarbai.
Lygiavert partneryst nra lengva gyvendinti. Tai ilg pastang,
itiso proceso rezultatas.

kai kuriuos klausimus vaikai iri


pro pirtus
Kartais dl klausim, kuriuos atsakymai ir taip jau aiks, kyla
konflikt, nes vaikai tokius klausimus ignoruoja. Pavyzdiui, tvai
klausia vaik, ar jie nori eiti pas senel, kai jau seniai tv nusprsta, j o g jie ten eis. Vaikams nelieka nieko kito, kaip klusniai atsakyti
Taip!" arba abejingai Dl mans...", arba atkakliai pasiprieinti
ir irkti Ne!".
Kai vaikas nedalyvauja priimant sprendim, tuomet jam bus
aikiau ir suprantamiau, jei tai, k nusprendme praneime tvirtu, maloniu balsu: iandien kartu su tavimi noriau aplankyti
senel!" Tokiu sumanymu vaikas gal ir nesiavs, bet suvoks tv
norus ir poreikius. Bt daug geriau, jei vaikas dalyvaut priimant
sprendim. Tuomet jis galt geriau pasirengti ir gyti daugiau drsos sprsti savarankikai ir atsakyti u savo sprendimus. Svarstant
turi bti palikta galimyb sprsti ir vaikui: A manau, kad reikt
nueiti pas senel. K tu apie tai manai?" Arba: Galtume ir vl
aplankyti senel. T u sutinki?"
Labai svarbu, kad viskas nebt i anksto nusprsta, kad vaikas
jaust turs teis sprsti. Vadinasi, dar prie pokalb svarbu inoti,
ar tvai prane vaikui tai, kas jau nusprsta, ar nors drauge su juo
iekoti visiems priimtino sprendimo.

40

Pradkime nuo a"


Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji sutrinka, kai jiems pareikiami nekonkrets kaltinimai. Tokie pasakymai: Tu niekados nesusitvarkai!", Tu tik tinginiauji!", Tu visada vluoji!", Tu visada elgiesi
liai!" ir t. t. ne tik trikdo vaikus, bet ir pratina suaugusiuosius
pabrti tik neigiamus vaik elgesio aspektus. Vaikams isivysto
nepilnavertikumo kompleksas, kyla noras atsiteisti, atkeryti. Jie
stoja kov su juos kaltinaniais tvais, ir gyvenimas eimoje virsta
pragaru.
Priekaitai, kuriuose vartojami odiai niekados", visada",
vien tik" yra neleistini apibendrinimai. Juose danai yra tiesioginiai ar netiesioginiai kaltinimai, jie skelbia nuomon apie tam
tikr vaik elges.
Tai nereikia, j o g tvai privalo toleruoti bet kokius okiruojanius vaiko veiksmus, ypa jei vaikas nesilaiko susitarimo ar ksinasi
asmenin tv sfer.
Lemiam reikm turi tv poiris vaiko nusiengimus. Dar
kart pabriu: priekaitai ir apibendrinantys kaltinimai nepadeda.
Tai nepakeniama, kad tu nuolatos vluoji", - bara savo sn
Robert Holz. Hannes tikrai danai vluoja.
A pamirau", - snus bando nuraminti tv.
Tu visk pamirti. griso iki gyvo kaulo."
Tu tiesiog prastai nusiteiks", - atsikerta snus.
Iki iol mano nuotaika buvo puiki."
Kai mane pamatei, tavo veidas jau rod, j o g esi sieids."
Uteks, gana!" - grietai nukerta tvas.
Argi a kaltas, kad tavo vaikyst buvo tokia nemaloni."
Itars iuos odius, Hannes ieina i kambario.
Sis konfliktas vyko ne dl kokio nors konkretaus dalyko, tai tvo
lr

snaus santyki problema. Sakydamas Tai nepakeniama!", t-

41

vas nekalba apie konkret dalyk, o tiesiog puola sn. Pastarasis


sakin Tai nepakeniama!" priima kaip Tu esi nepakeniamas!"
arba A vluoju ir todl esu nepakeniamas". Konfliktas, kur
btina nedelsiant isiaikinti, virsta apsiodiavimu, priekaitais,
kurie tarsi turt paveikti vaik, o neretai baigiasi eidia tyla ar
noru atkeryti.
Bet kaip man tai isprsti? K man daryti, jei nuolatos kartojasi tas pat?" - apimtas nevilties klausia Hannes tvas.
Jei formuluodami savo pageidavimus ar priekaitus pradsime
nuo a", tai ir bus ta stebuklingoji formul. Kai vaikui siuniama
inia pradedama nuo a", vardijama reikalo esm, pateikiama
informacija apie jausmus ir - jei reikia - paaikinamos galimos
pasekms, jei bus nesilaikoma susitarimo. Pavyzdiui: A manau,
j o g negerai, kad tu grti vliau, nei buvome susitar. A tikrai jaudinuosi". J e i prie tai buvo dl ko nors susitarta, galima pridurti:
Buvome susitar, kad jei kas nors pasikeis, tu paskambinsi. A
tuomet sakiau, kad jei tu nesilaikysi susitarimo, negalsi rytoj eiti
pas draug. T u sutikai".
Toks bendravimas, kai tvas ireikia savo pozicij, pabria keturis tarpusavyje susijusius aspektus:
- Tvas suformuluoja savo pozicij. Jis apibdina savo poir
situacij, ireikia savo jausmus;
- Nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jis nekaltina snaus ir taip atskiria reikalo esm nuo tarpusavio santyki plotms;
- Gestai, mimika, balsas ir odi prasm sutampa;
- Svarbu: jei per anksiau vykus pokalb jau buvo aptartos galimos pasekms, dabar belieka jas gyvendinti.
Vis dlto gyvendindami tai, dl ko buvo susitarta, turite tiktis,
j o g vaikai tuo nesidiaugs, prieinsis, atsiras daugiau trinties, grasinim ar atsitraukim.

42

Per seminarus apie tarpusavio bendravim ir partneryst dabar


danai kalbama apie tok tv ir vaik bendravimo stili, danai
suvaidinamos konkreios gyvenimo situacijos. Krinta akis, j o g tvai, nors ir praddami nuo a", vis dlto pareikia vaikams kaltinimus arba pradeda su vaikais gydomj" dialog.
Jei koks tvelis ar mamyt su ypsena ir velniu balsu tyliai taria:
A ts, kad tu taip vlai grti", jis ne tik siunia vaikui dviprasm ini, bet ir aikiai parodo, j o g visai nesupranta a" principo.
Siuniama inia tik tada pasieks kit, kai j i bus visikai aiki.
Naudojant a" princip pasitaiko ir kitoki nesusipratim.
Daugelis tv, kurie ypa stengiasi, kad viskas bt gerai, vaikui
siuniam ini primaio keistos formos sumiimo ir lidesio. A
dabar labai lidiu, kad tu taip elgiesi", - virpaniu balsu kaltina
viena mama dukter ir vos laikosi, kad nepravirkt, nes jos Sara ir
vl imatomis itepliojo tualeto sien. Motinos tonas, laikysena ir
mimika nesutampa. Umaskuotas kaltinimas slepiamas po lidesio ydu ir justi grasinimas, j o g motina dukters nebemyls.
Kaip mai vaikai perima toki elgesio manier ir nebemoka
aikiai ireikti savo jausm, rykiai parodo vaiki darelyje mano
matyta situacija, kuri stebdamas a tiesiog netekau ado. Vos
eeri sulauks Knutas per petynes smog kumiu nos savo
bendraamiui Simonui, nes is Knutui skaudiai kando. Simonui
i nosies pasipyl kraujas, o ant skruosto ioko raudonas rumbas.
Simonas sieids pavelg Knut ir pasak: A pribloktas. Tursiu apie tai su tavimi pasikalbti!"

skyrius

Nustatytos ribos
baugina

Tvai mans teiraujasi: Js visada pabriate, j o g vaikai nori padti konstruktyviai sprsti konfliktus, kad vaikai yra protingi.
Vis dlto mes danai susiduriame su tokiais vaikais, kurie viskam
abejingi. J e i j papraai padti sprsti konflikt, jie tik trkteli
peiais. K tai reikia? Js vis laik remiats racionaliai mstaniais vaikais ir teigiate, j o g jie nori padti! Bet kai a elgiuosi
taip, kaip js daug kur raote ir praau savo penkiameio snaus, kad jis padt sprsti gin, tai jis tik trkteli peiais, pasako: M a n nesvarbu" arba visa savo povyza aikiai byloja: Pats
ir kabink it ml".
Kai kurie tvai pasijunta es visai bejgiai, nes neranda kelio
savo vaik irdis. J auganios atalos jiems atrodo kaip nenorintys bendrauti usispyrliai. Kartais tvai tiesiog tyli, kartais jauia
nepilnavertikum ir igyvena dl savo nesugebjimo auklti vaikus. Kodl man vis laik nesiseka?" Kodl mano vaikai tokie?"
Arba priekaitaujama vaikams: Nejaugi btinai turite mane visada erzinti!"
Atsisakantys sprsti konflikt vaikai gali labai skirtingai elgtis. J e i vaikas nenori sprsti drauge, stoja kov su tvais, siekia
atpildo ar net kerto, tuomet nra prasms klausti, kodl jis
taip elgiasi. J e i vaikai galt tinkamai atsakyti klausim, kodl
jie taip daro, jie nesielgt taip liai ir piktai neatsitvert nuo
tv tyla.
Uuot iekojus tokio vaik elgesio prieasi, tvams reikt
paklausti savs, k vaikas nori ireikti tokiu savo elgesiu, ir pagalvoti, k jis laimi, kai taip elgiasi.

46

Kiekvienas vaikas i pradi stengiasi elgtis taip, kaip to reikalauja situacija. J e i augdamas jis nesusilaukia pripainimo, kuris j
sustiprint, pagyrimo, kad padar paang ir kad nuolat stengiasi,
jei niekas j o nepadrsina, kai atsiranda sunkum, tuomet jis ieko
savo keli - bando ir klysta, - kad tik susilaukt suaugusij, tv
ir pedagog dmesio. Vaikas trukdo, gadina, virsta mau ir bejgiu.

Kai trksta dmesio, netenkama drsos


Septyneri met Sara vidurdien grta i mokyklos namo. Jos
mama tuo metu labai usimusi su dviem jaunesniais vaikais - vieneri met Patricija ir dvej met Johanu. Per pietus mama labai
atidiai stebi, kaip jaunesnieji vaikai elgiasi prie stalo. Sara laikosi
nuoaly ir tik lyg tarp kitko papasakoja, kaip mokykloje j nuolat
erzina ir terorizuoja.
Mergait sako, j o g mokytoja nuolat savaip interpretuoja situacij, ir dl gino, kuris danai virsta petynmis, vis kalt
suveria Sarai. A nebeeisiu mokykl", - tvirtai pareikia Sara.
I pradi motina bando igirstus dalykus sumenkinti, stengiasi
neteikti jiems per daug reikms. Kasdien Saros pasakojimai darosi vis drastikesni, j i vis labiau pabria savo ketinimus neiti
mokykl.
Motina susitinka su mokytoja ir i jos igirsta, kaip Sara gerai
jauiasi mokykloje, kaip j i moka bendrauti, danai isprendia ginus ir todl yra mylima vis klass vaik. Viena \ertus, toks dukters
apibdinimas mam nudiugino, bet kartu j i labai supyko, kad
dukra jai melavo. Per pietus j i pradjo pokalb ir paklaus, kodl
mergait jai melavo. Sara visk neig, melu apkaltino mokytoj,
su motina kalbjo pakeltu balsu. Galiausiai j i paoko nuo piet

47

stalo, iko pro dantis: Js visi mans nemylite!" ir usidar savo


kambaryje.
Po pokalbio motinos ir dukros santykiai diena i dienos atrjo. Sara pamgino tv padaryti savo sjungininku, pra, kad jis
kaip reikiant pasikalbt su mokytoja", nes mama ia kvaila vita tiki labiau" nei ja. Tvas palaik dukr, priekaitavo monai,
kad j i esanti lengvatik ir leidiasi kalbama. Galiausiai jis pasak:
Manau, j o g turiu ten nueiti". Atsakydama tai, motina ironikai
sunypt: Mano pone ir eimininke, a dkoju tau, kad isprendi
visas problemas". Tarp tv sdjusi Sara atrod visai patenkinta.
Atsipalaidavusj atsilo savo kdje.
Kai Miuleriai papasakojo i situacij tvams skirtame seminare, a paklausiau Saros: Tu grti namo ir niekas neatkreipia tave
n maiausio dmesio, ar ne?" J i velgia mane vos pastebimai
ypsodamasi. Ar tai reikia, j o g mama turt tau skirti daugiau
dmesio, kai pareini?" Mergait spontanikai linkteli, jauiasi suprasta, jos knas atsipalaiduoja. Papasakok man, kas nutinka, kai
tu grti namo?"
Tuomet Sara smulkiai pasakoja, kaip j i eina namus, kaip
mama j pabuiuoja. J i pasipiktinusi: Bet mama mans net nemato! J i tik iaip sau klausia: Na, kaip prajo pamokos?" ito
klausimo a jau nebegaliu klausyti. Siaubinga!" Sara jauia, kad jai
skiriama maai dmesio, bet j i negali, o gal ir nenori tiesiai isakyti
savo poreiki. Mama laiko j gana kompetentinga, todl jos reikalus per daug nesigilina . Dukra atkreipia save mamos akis tik tada,
kai klausimus apie mokykl atsako taip, kad motina suklsta, susirpina, ketina sprsti dukters problemas, galvoja apie j.
Papasakota istorija garantuoja mergaitei tv dmes, todl
nra jokio reikalo atsisakyti siaubing pasakojim". J e i j i liautsi apie tai kalbjusi, mamos akys vl nukrypt kitur. Kadangi
motina nesupranta, kodl jos dukra taip elgiasi ir net apkaltina

48

j meluojant, aidim traukiamas tvas, o Sara tampa tv nesutarimo objektu. Dabar jau j i tikrai dmesio centre, valdo tvus
kaip marionetes, ino io aidimo taisykles, bet neino, kuo jis gali
baigtis.
Kai Sara man papasakojo, kokia vienia j i jautsi, kai mama
rpinosi tik dviem maesniais vaikais, a paklausiau: O kaip tu
nortum, kad bt?" J i atsak: Mama turt bti tik su manimi,
tik mane glausti!"
Per t laik, kol vyko seminarai, eima susikr savo pasisveikinimo ritual, kuris buvo skirtas tik poniai Miulerir Sarai. Patricija
ir Johanas ia nedalyvavo. O per pietus abiem maaisiais rpinosi
Sara. Siaubingos mokyklos istorijos" baigsi. Sarai j nebereikia.
Dabar j i jauiasi mylima, pastebima, jai pavestas atsakingas darbas, kur Sara gali pademonstruoti savo teigiamus socialinius gebjimus ir aukljimo kompetencij.

Dl pernelyg dideli reikalavim


taip pat netenkama drsos
Kai klausimai Kodl? Kokiam tikslui?", kuriuos motina pati kelia
ir pati juos atsako, negali palengvinti situacijos, kai net logikas
nuoseklumas nepadeda ivengti trukdani veiksm, tuomet reikt klausti kitaip: Ar mano vaikas ko nors negali?" arba Gal
mano vaikas ko nors nori?"
Kai vaikai ima elgtis neprastai ir drastikai, daugelis tv j
elges suvokia kaip kov dl valdios, kaip nepaklusnum arba usispyrim ir bando grasinimais, bausmmis - fizinmis (kai vaikui
suduodama per upakal) ir psichologinmis (kai gsdinama, kad
vaiko niekas nemyls) - priversti vaik graiai elgtis, bando nustatyti ribas ir j laikytis. Vis dlto vaikai, kurie neveikia tam tikr u-

49

duoi, nesilaiko tam tikr taisykli ir ritual ir nepaiso nustatyt


rib, nebtinai nori kovoti, keryti ir terorizuoti tvus. Kai kurie
vaikai tiesiog negali susidoroti su tam tikromis uduotimis ir dl to
perengia ribas. Jie dar neturi atitinkam gdi. Daugelis tv i
vaik reikalauja pernelyg daug, laiko juos maais suaugusiaisiais,
nesuvokia j gebjimo rib.
Ribos nurodo vaikams, k jie gali, o erdv u t rib reikia:
A to dar negaliu". Daugelyje kasdienik situacij ribos padeda
vaikui susiorientuoti ir atrasti savo viet. Aikios ribos apibria
erdv, o kartu ir gebjimus, gali padrsinti vaik imtis vieno ar kito
dalyko. Ribos leidia vaikams susiorientuoti sunkiau suvokiamose
situacijose. Pavyzdiui, pirmas tris minutes padedame vaikui tvarkyti j o kambar, kad sudliotume gaires".
Patricija Behrendt, septynmets Lenos mama, pasakoja apie
nuolatinius konfliktus, kurie kildavo, kai rytais dukrai reikdavo
apsirengti. Lena ilgai stovdavo prieais atidaryt spint, irindavo drabuius ir negaldavo isirinkti. Kai motina neikentusi paklausdavo, kas yra?", Lena nieko neatsakydavo.
Tu turi daugyb drabui!"
Lena spokso drabui spint. Motina pradeda vardyti ant
pirt, k j i galt apsivilkti.
J i vardija lenkdama vienos rankos pirtus, paskui - kitos. Stoja
tyla. Motina sako: Apsisprsk, pagaliau!"
Lena ir vl tyli. Po ilg kani j i gal gale isirenka drabuius
ir atrodo labai nelaiminga. Dl skudur" kilusi tampa didja, j i
veikia motinos ir dukters santykius. Patricija Behrendt sako: A
negaljau irti, kaip j i stovi prieais spint. Man tiesiog imdavo
sukti vidurius!"
Vien ryt situacija tapo grsminga. Kai Lena ir vl bejgikai
irjo savo drabuius, prijusi motina suriko: Tu gali vilktis
t... ir t... ir t..." Lena atsigr motin ir papra: Mama, pa-

50

sakyk man tik tiek: Lena, renkis it arba it! Tuomet a galsiu
apsisprsti".

Nenori? Negali!
Dvi kitos situacijos parodo, kaip keistai ikraipoma tikrov. Kai
vaikas neprastai elgiasi, skubame aikinti, j o g jis nenori, tyia taip
daro, j o g jis nemandagus, negerbia suaugusij, bando rodyti,
jog jis stipresnis.
Pagrindins mokyklos mokytoja Karin Lampe stebisi, j o g j o s
pasisveikinim rytais klas neatsako, girdti tik neaikus murmjimas. Kai j i pasiskundia, j o g nesupranta, kodl klas demonstruoja tok nedraugikum, vienuolikos met Haroldas suunka: Ko
js i tikrj norite?"
Noriau, kad atsakytumte mano pasisveikinim. Juk a
draugikai sakau jums Labas rytas!".
Haroldas kiek sutrinka: Tuomet turite mums taip ir sakyti!"
Bet tai savaime suprantama", - Karin Lampe pradeda pykti.
Kaip savaime suprantama?" - klausia dar labiau sutriks Haroldas.
Juk savo ttei ar mamai tu taip pat sakai Labas rytas!".
Haroldas aiiai nusijuokia: A j o nematau. Ir jis nesikalba! I
j o nesulauksi n vieno malonaus odio. Jis tai vadina vaik vapaliojimais. Taip kalbdamas jis mgdioja ma vaik".
Karin Lampe kalbasi su kitais mokiniais ir suino, j o g tik maa
dalis klass vaik namuose pasisveikina ir atsisveikina, beveik n
vienas mokinys neteikia tam reikms ir nesuvokia, kokios takos
tai turi moni tarpusavio santykiams. Kai mokytoja paaikina
klasei, kaip svarbu, kad mons vieni su kitais elgtsi draugikai,
vaikai pamau pradeda keistis.

51

Remdamasi savo patirtimi, Karin Lampe daro ivad: Mano


mokiniai ir mokins norjo, bet negaljo. Turjau tai suvokti. Manau, kad mes per daug link galvoti, j o g savaime suprantami dalykai visada ir yra savaime suprantami". is pavyzdys byloja, kad kai
kurie vaikai ir paaugliai savo nam aplinkoje nesuino t taisykli
ir ritual, kurie btini, kad mons galt kartu gyventi, monikai bendrauti ir gerbti vienas kit.
Pastu vaik, kuri eimose neprasta kartu pusryiauti, pietauti ar vakarieniauti, kurie neino, k reikia artimai bendrauti su savo eimos nariais, nemoka atidiai klausyti, k sako kitas
mogus, ir nesuvokia, j o g kitas gali bti kitokios nuomons. Todl
neteisinga skubti tokius vaikus kaltinti ir sakyti, kad jie nenori,
yra abejingi arba smoningai kenkia. Daugelis vaik pripaint
taisykles ir ritualus, jei galt juos gyvendinti ir jei suvokt j
svarb.
Btent todl vaik dareliai, mokyklos, kitos pedagogins institucijos privalo ugdyti vaik gebjim bendrauti, diegti jiems moni kasdienybs ritualus ir taisykles, nors tai ir bt papildomas
krvis pedagogams. Kai vaikai patys patiria tok bendravim, jie
greiiau visk suvokia. Tik moni tarpusavio santyki sferoje vaikai gali ibandyti savo gebjimus ir gdius.

Pernelyg globojami ir menkinami


vaikai netenka drsos
Per vien pasitarim mokytoja kalba apie septyneri met Johan,
kur j o tvas vadina visiku iopliu ir teigia, j o g vaikas visur tik
kelia sumait".
Johanas apie save sako taip: I mans vis tiek nieko nebus. A
bsiu lavjas". Mokytoja sako, kad vaikas nebeieko joki kons-

52

truktyvi sprendim ir visai atsisako bendradarbiauti. Tv nuomon apie Johan, kad jis visikas ioplys ir isiiojlis, sukuria
labai savotik tikrov. Tvai mato savo vaik tik tok, o berniukas
tokiu save ir laiko. Dl tokios nepagarbos asmenybei vaikai netenka drsos, o prarad drs nebegali itrkti i uburto rato, vaiko elgesys atitinkamai apibdinamas ir is apibdinimas pasitvirtina. Dl to atsiradusi rezignacija, alinimasis ir nenoras bendrauti vliau gali virsti griaunamja, ior nukreipta agresija.
Tokie vaikai - kaip jie patys sako per ms pokalbius - nebeturi
ko prarasti". Jie muasi, kenkia sau ir kitiems. Dvylikos met Michaelis sako: Jei jau a esu visikas mlas, tai su kitais taip ir
elgiuosi".
Toks aukljimas atima i vaik teis bti savita asmenybe, paeidia j pasitikjim savimi ir neugdo pagarbos kitiems monms.
Neturdami galimybs suvokti savo tapatyb, jie nepripasta ir
kit moni savitumo ir autonomijos. Tai, deja, ne vienintelis aukljimo bdas, kai vaikai visikai netenka drsos.
Ketveri met Anos tvai savo, kaip aukltoj, vaidmen suvokia
labai savotikai. Jie save laiko tarsi kokiais Raudonojo kryiaus gelbtojais, kurie visada privalo bti pasireng padti. Trej metuk
Ana buvo labai judri, guvi ir rytinga mergait. J i visko reikalavo ir
visk grieb. Savaime suprantama, i pradi jai ne itin gerai seksi meistrauti, statyti, tvarkyti, laipioti ar aisti. Dabar A n a verksminga, visko bijanti mergait. J nuolat supa padti pasirengusios
rankos. Kai jai kas nors nesiseka, pasigirsta uuojautos kupini balsai: Ak, Ana, brangute, man labai gaila! Ak, mayle! Tam tu dar
per maa!"
Tvai nori parodyti savo meil ir prisiriim, bet savo elgesiu tik
y

aro ir slegia. Ana privalo gyti savo patirties, privalo visk daryti

53

pati, nors dl to patirt frustracij ar j itikt neskms. T i k taip


vaikas gali augti.
Be vadinamj tv gelbtoj, dar yra pesimist ir aikiaregi,
juodj prana ir visaini, kurie ugniauia vaik nor bti savarankikiems ir savaip veikti.
eeri met Tom vis laik lydi bdos. Viskas, k jis palieia,
dta tikra to odio prasme. Na, matai, Tomai, a ir maniau, j o g
taip atsitiks", - danai girdi jis tv odius, kuriuose justi kaltinimas ir uuojauta.
Daugelis tv turi drsos netekusi vaik, kurie nepasireng
imtis atsakomybs, konstruktyviai iekoti sprendim, nes tvai
j nevertina. Savo vaikus jie laiko nevykliais, neimanliais ir
vadina - kaip Tom - maais isiiojliais. J i e mano, kad vaikai
dar nieko nesugeba, ir nesukuria vaik stimuliuojanios perspektyvos.
Penkeri met Simonas darbuojasi peiliu, bando drointi gabal
medio. Peilis slysta, truput sueidia rank, i nedidels aizdels
ima lati kraujas. Nusimins ir supyks, kad jam ir vl nepavyko,
Simonas bga pasisksti mamai. Mama apiri aizdel, uklijuoj a ant jos nedidel pleistr ir sako: Na, Simonai, nra taip jau
blogai". J i draugikai paploja vaikui per pet. Simonas grta prie
darbastalio, kur guli peilis ir pliauska. Tuo tarpu kambar eina
tvas, iumpa peil ir pradeda droti sakydamas: Mes tuojau susidorosime!" Simonas beveik neiri, kaip droinja tvas. Po keli
minui jis jau turi idrot nedidel figrl. Na, nelidk. Kartais taip atsitinka."
Vaikui nenaudinga, kai neskms atveju j o pernelyg gailimasi,
nepaisoma j o jausm arba jie nepakankamai vertinami. Vaikai privalo inoti ribas, kad isiaikint, k jie gali ir ko dar negali.

54

i tampa skatina nor iekoti nauj galimybi, ugdyti ir tvirtinti naujus gdius. Neskms, didesns ar maesns nelaims yra
kasdienybs dalis. Jei tokiose situacijose vaik sumenkinsime, jei
nepakankamai vertinsime j o jausmus, kai jis nulista, nirta arba
puola nevilt, tikrai jam nepadsime. Simonui nepasisek, kad jis
susieid, bet kno aizda gal net maiau skausminga u dvasin,
kai jis ir vl patiria frustracij. Ir nieko nepads tts odiai: Mes
tuojau susidorosime". Simonas nort padaryti pats, bet dar negali. Kai i Simono tikra to odio prasme atimama atsakomyb, jis
pasijunta ess auka, kurios niekas nesupranta.
Nors uklijuotas pleistras ramina ir tts idrota llyt labai
daili, bet bt daug geriau, j e i Simonas igirst padrsinanius
odius, j e i ttis, draugikai apkabint sn, paaikint, kaip
patogiau laikyti peil, kad pats galt pasiekti troktam rezultat.

Dmesio stokojantys vaikai ima trukdyti


Aukltojai, kuri mokykloje po pamok dirbo su vaikais, akis krito
devyneri met Desika. J i vis laik aid su maistu. Bandymai
drauge rasti bendr sprendim buvo bevaisiai. Aukltoja pastebjo, jog mergait baugiai lauk bausms ir tik nubausta j i atrod
laiminga. Desikos situacija paradoksali. J i vyriausia i penki tos
eimos vaik, tarp kuri yra ir porel dvyni. Namuose Desik
niekas nekreipia dmesio, j i nejauia meils ir ilumos - t dalyk,
kurie btini, kad vaikas isiugdyt savarankikum ir suvokt savo
tapatyb. Desika anksti suvok: mane atkreipia dmes tik tada,
kai a trukdau. Desik visaip baudia. J i gaunair fizini bausmi,
bet daug daniau psichini. Tvai ant jos rkia, udaro jos kambaryje. Jei j i trukdo valgyti, j sodina prie specialaus atskiro stalelio

55

ir neleidia itarti n odio. Jei mergait nesuvalgo visko, kas jai


buvo dta, privalo sdti tol, kol lkt lieka tuia. Kartais prie
puspilns lkts j i isdi kelias valandas.
Aukltoja pasakoja, kad Desika reikalavo prikrauti jai piln
lkt, nors puikiai inojo, j o g tiek nesuvalgys. Savaime suprantama, tai niekam nepatiko, aukltojai niurzgjo. Dabar j i gauna maas porcijas, gali prayti papildomai, bet pradjo aisti su maistu.
Ir vl visus okdina.
Vaikai, kurie nesusilaukia dmesio, nejauia emocins paramos
ir meils, greitai pasijunta apleisti, vienii, praranda drs. Umegzti kontakt jiems padeda tik j okiruojantis elgesys. T i k blogai elgdamiesi jie atsiduria dmesio centre. Bausmes jie suvokiair tai paradoksas - kaip nors ir skausming, bet vis dlto vien
i artumo form. Tokiems vaikams bausms sukelia pralaimjimo
jausm, adinant atpildo ir kerto fantazijas. Vaikas provokuoja
tvus ar pedagogus j bausti, kad ie vliau pasijust kalti - Tu
moki tik bausti!", Tu bloga mama!". Baudiami vaikai netenka
drsos ir savarankikumo, juos labai sunku traukti konstruktyv
konflikto sprendim. Jie tvirtai sitikin, kad gerai elgdamiesi ir
tinkamai bendraudami jie neatkreips aplinkini dmesio.
Yra ir toki vaik, kurie konstruktyviai bendrauja, bet ne tam,
kad bt savarankiki ir isiugdyt pasitikjim savimi. Jie nori
bti giriami ir pripastami. Tokiu atveju jie tvams neprietarauja
tik dl to, kad nori bti j mylimi.

skyrius

Partneryst ir autoritetas
neprietarauja vienas kitam

Vaikams danai sakau, k jie turi daryti, o jie man atauna: Tai
begdika! Visada turiu daryti tai, ko tu nori!" Bet a visai nesiekiu
autoritarinio valdymo. K man daryti?"
Karstens eimoje kasdien kyla gin, kai vakarais reikia valytis dantis. Ketveri met Janas Hendrikas kategorikai atsisako tai daryti, todl kiekvien dien tuo paiu metu kyla didelis
triukmas.
Vberi eimoje konfliktai kyla vakarais, kai reikia gulti miegoti. Penkeri met Karolina ir jos eeri met brolis Antonas
nort i svetains ieiti pus devyni, o tvai siekia, kad vaikai
gult pus atuoni. Tvas sako, j o g tarp tv ir vaik kyla rimta
diskusija. Vaikai danai laimi, nes, kaip sako susinervinusi mama,
jie ino daugyb delsimo bd ir kol pavyksta juos iprayti i
svetains, ateina ir pus devyni".
Stolc eimoje jau keli mnesiai ramyb drumsiama dl nam
darb. Mama reikalauja, kad devyneri met Berndas ruot
nam darbus 14 valand, o jis juos nukelia vlyv popiet.
Galtume rasti daugyb prieasi, dl kuri eimose kyla konfliktini situacij. Susidaro spdis, j o g kiekvienoje eimoje yra vis
kitokia specifin situacija, kai nuolat juntama intensyvi tarpusavio
trintis. Konfliktai vyksta nors ir ne pagal i anksto numatytas, bet
vis dlto prastas aidimo taisykles. Tai tarsi ritualas, kai vaidmenys
tiksliai paskirstyti, apgalvota dramaturgija ir aikus finalas: tvai
reikalauja laikytis tam tikr rib, kurias vaikai kitaip mato ir gal
suvokia kitaip. Daugiau ar maiau aikiai suformuluotus tv reikalavimus vaikai blokuoja. Jie nusprendia: Dabar darysiu tyia!"

58

arba: Dabar nedarysiu!" - priklausomai nuo galimybi laimti.


Aikiai matyti, kad daugelis tv kaip mat perima prieininko
vaidmen ir reaguoja su vaikiku usispyrimu: Dar pairsime,
kas ia laims!" arba: A esu itvermingesnis!"
Kiti tvai greitai nusileidia, pradeda svarstyti ir grautis: Gal
a per daug reikalauju? Ar ne per daug sakinju?" Ne! Autoritetas - tai paskutinis dalykas, kur noriau ilaikyti!"

Pasilykime alternatyvas
Jei blokuodami tv reikalavimus vaikai nevaidina i anksto suplanuotos kovos dl valdios, jei tv ir vaik santykiai yra draugiki,
o vaikas taip elgiasi ne dl to, kad jauiasi ess silpnesnis, tuomet
reikt vadovautis psichoterapeuto Paul Watzlawik Alternatyv
iliuzijoje" apraytu metodu. Rib nustatymas ir draugikas aukljimo stilius vienas kitam neprietarauja.
Y r a situacij, kai tvai turi teis reikalauti paklusti, bet privalo
tai daryti aikiai, atvirai, nepaeisdami vaiko teisi ir orumo. Kad
ir kokie bt tv keliami reikalavimai, jie privalo suteikti vaikams
teis tam tikru mastu sprsti patiems, bet ne dl paties veiksmo, o
pavyzdiui, dl kada" ir kaip" t veiksm atlikti.
Ponia Kars ten galt savo snaus paklausti: Ar nortum vakare dantis valytis septint ar pus atuoni?" Nediskutuojama dl
reikalo esms, bet berniukui suteikiama galimyb rinktis. Panaiai
galima sprsti ir konfliktus dl laiko gultis ar ruoti pamokas.
Toks veikimo bdas gali nuskaidrinti konfliktin situacij, nes
ia atsivelgiama vis dalyvi interesus, niekas neveriamas aklai paklusti. Jei nuolatiniai sudtingi konfliktai visada siliepsnoja
tarp t pai asmen, pavyzdiui, tv ir vaik, kyla grsm, j o g
netrukus prasids kova dl valdios, dl to, kas stipresnis. Todl

59

alternatyv iliuzija" gali bti tas kriterijus, pagal kur galima nustatyti, ar konfliktas tarp tv ir vaik kyla dl ko nors konkretaus, pavyzdiui, dl dant valymo, ar tai apskritai tv ir vaik
santyki ibandymas. J e i vaikai nesutinka su iliuzij alternatyva",
tuomet nuolat dl tam tikr dalyk kylantis ginas gali - bet neprivalo! - reikti kovos dl valdios tarp tv ir vaik pradi ar jos
kulminacij. Kaip raiau savo knygoje Vaikams reikia rib" (nuo
95 p.), kova dl valdios turi prasidti ir baigtis pagal aikias taisykles ir ritualus.
Daugelis vaik jauia, kaip j tvai pasijunta nejaukiai, kai pristato save kaip pavyzd, kaip ideal, kaip dl savo patirties ir ini
kit moni pripastam autoritet. Tv ir vaik, kaip lygiaveri partneri, santykiai, kai ilaikoma pagarba vaikams, nepaeidiama j autonomija ir savigarbos jausmas, jokiu bdu nereikia,
kad j patirtis ir inios taip pat lygiaverts. Tvai tam tikra prasme
pranaesni u vaikus. Remdamiesi savo gyta patirtimi, tvai gali
vertinti gresianius pavojus ir numatyti ateit. Toks biografinis fonas gali bti vaisingas ir konstruktyvus, bet kartu jis gali blokuoti
ir trukdyti, jei dl savo patirties tvai nori pasirodyti visainiai.
Vaikai gali to tiesiog nesuprasti, jei tvai, inodami apie vaikams
gresianius pavojus, neileidia j i nam arba apskritai nenori
paleisti. Dl to sutrinka vaik intelektin ir emocin raida.

Ribos kinta
Kai vaikai sako: Js visada laimite!", Js visada teiss!", Visada
turiu daryti tai, ko norite js!" ir t. t., tai ne vien bandymai belstis
tv sin. Tai gali bti enklas, j o g yra neisprst aukljimo ir
tarpusavio santyki problem.

60

Ribas, taisykles, ritualus tvai nustato tada, kai jiems tai pasirodo reikalinga, pavyzdiui, kada laikas gultis, ruoti nam darbus, tvarkyti kambar, valytis dantis ir praustis. Maesniems, trej
ketveri met vaikams aiku ir naudinga, kai tvai, atsivelgdami
vaikus, keiia savo reikalavimus ir elgesio gaires, o vliau, kai vaikai bando perengti ar ir perengia nustatytas ribas, labai svarbu
tas ribas keisti. Perengdami ribas vaikai atkreipia save tv dmes ir savo elgesiu tarsi sako: irkit, a jau didelis! A jau daug
k moku! Leiskite man daugiau!"
Dar kart pabriu: jaunesniojo amiaus vaikams kartais sunku
problemas ir konfliktines situacijas apibdinti tinkamais odiais,
suteikti jiems kalbin iraik. Tuomet vaikai veikia!
Tai kompetentingas problemos sprendimas. Tvai turt to pasimokyti i savo vaik: nereikia ilgai aikinti, sakyti daug ger" odi, reikia tikinamai veikti. Vaik veiksmai krinta akis. Tokie jie
ir turi bti, nes tik taip vaikai susilauks dmesio ir vilsis, kad tvai
tinkamai isiaikins j siuniamus enklus.
Daugelis vaik intuityviai jauia: emocine prasme suaugusiesiems nra lengva nustatyti ribas, o juo labiau griebtis bausmi.
Kai kurie vaikai tuo sumaniai naudojasi.
Kai vaikas pasako: Visada privalau daryti tai, ko tu nori!", tvai
suklsta. Jie pradeda gintis, rodinja, kad yra prieingai, kiti susimsto, juos ima grauti sin: Ketinai elgtis kitaip, nei tai
dar tavo tvai, o dabar i savo vaiko reikalauji lygiai to paties, ko
pats negaldavai paksti!" Tuomet vaik smoningai ar ir visikai
tikslingai paspsti spstai usitrenkia: Ties sakant, mano vaikas
teisus!" Arba: Vaikai taip pat turi teis sprsti!" Ir pamau atsisakoma susitarim, suderint taisykli ir galinr pasekmi. Daugeliui suaugusij nemalonu, kai jie laikomi autoritetu ar stipria
asmenybe.

61

Vis dlto vaikams reikia tvirto asmens, kur galt atsiremti, kuris juos nukreipt tinkama linkme. Aukljimas neatsiejamas
nuo suaugusij ir vaik santyki. Kai suaugusieji nebeauklja ir
mano, kad vaikai jau susiorientuos patys, suyra tv ir vaik tarpusavio santykiai. Vaikai pasijunta palikti likimo valiai, ryys nutrksta. Vaikams to ryio reikia, reikia emocins paramos. Tik tuomet
jie gali tobulti, pajusti savo vert ir suvokti tapatum.
Kita medalio pus: augantys vaikai maitauja prie tuos, kurie nori nukreipti juos tinkamu keliu ir isaugoti tarpusavio ry.
Vaikai prieinasi ir provokuoja tvus. Kai partneriai lygiaveriai, o
tarpusavio santyki pagrindas tvirtas, tokios provokacijos yra dalis
aidimo, kur tam tikr laik aidia ir tvai ir kuriam vliau jie
primeta savo taisykles.
Manau, tu daug k gali sprsti pats, bet dabar noriau, kad
kai k padarytum. J e i dl to laikysi mane vienvaldiu ikarusiu
seniu, a per daug nesijaudinsiu!"
Kai vaikai tokiems teiginiams prietarauja, tai rodo, j o g jie
turi savigarbos. M a n daug maloniau, kai vaikai reaguoja btent
taip, o ne kiekvien tv nurodym atsako klusniu ir prisitaikliku Gerai, mamyte!", Taip, tveli!". Vaikai privalo inoti, j o g
lygiateisikumas ir partneryst neturi nieko bendra su lygiava.
Tvai turi daugiau patyrimo ir ini, kuri vaikai dar gys. Tvai suteikia ry ir saugum. Vaikai jauia tv pranaum ir net
sksdamiesi ar kritikuodami reikalauja j o i tv. Vaikai meta tvams ik, nuo kurio ne vienas nort pabgti, bet tai reikt,
j o g jis bga nuo savo vaiko. Aukljimas neatskiriamas nuo tarpusavio santyki, o tarpusavio santyki nemanoma sivaizduoti be
trinties.

62

prasti poiriai neleidia plaiau


atmerkti aki
Atkakliai laikytis vieno ar kito poirio - A visada darau...",
Man niekados neleidiama..." ir t. t. nra vien vaik privilegija.
Ir suaugusieji danai turi tam tikr poir kai kariuos dalykus ir
jo beveik negali konstruktyviai keisti.
Kai konsultuoju tvus, aukltojas arba mokytojas, man ne taip
svarbu suinoti, dl koki prieasi vaikai vienaip ar kitaip elgiasi. A remiuosi faktu: vaikai daro taip, kaip daro. Suaugusieji iuos
veiksmus vertina. Ir tai kas irykja: tvus neramina ne veiksmo
pobdis, o nuomon apie vaiko veiksmus. Konsultacij uduotis padti tvams ir aukltojams tinkamai pavelgti dalyk, adekvaiai suvokti tikrov.
Heikas, Martinas, Nikas, Paulius ir Ronaldas - visi madaug eeri met - buvo tikras vaik darelio siaubas.
Rytais jie laukdavo vienas kito prie darelio. Kai tik visi susirinkdavo, engdavo pro duris, anot aukltojos, kaip kokio vesterno herojai. Vos spj eiti grups kambar, jie imdavo petis,
siautti, rkauti, daryti cirkus". Jie tai dar labai garsiai, nepaprastai dinamikai. Nuo to labai kentjo suaugusij nervai ir ausys.
Atsargius aukltoj bandymus juos iek tiek pritildyti nustelbdavo
pragarikas triukmas. grasinimus, kad u tok elges jie bus imesti i darelio, berniukai nekreip dmesio, nes puikiai inojo,
jog abi mielos" aukltojos niekados negyvendina to, k kalba.
Be to, Heikas ir Paulius jau turjo savus metodus, kuriuos panaudodavo tada, kai situacija i tikrj pasidarydavo grsminga. Jie
velgdavo aukltoj savo didelmis mlynomis ar rudomis akimis
ir glaustydavosi aplinkui kaip meils katinliai. Aukltoja kaip mat
pamirdavo savo ketinimus imesti juos i darelio, o berniukai im-

63

davo dar garsiau lti. Jei tam penketukui", kaip juos vadino darelyje, pabosdavo dkti tarpusavyje, savo pernelyg judrius aidir
mus jie traukdavo ir kitus vaikus. Mergaii poiris penketuk
buvo prietaringas: viena vertus, jos sksdavosi, kad jas puldinja
ir trukdo aisti, antra vertus, joms buvo domu prisidti prie berniuk aidim.
Darelio vadov Pamela neider apie situacij darelyje sako:
Jie mane tiesiog siutina! Jie tikri siaubnai!"
A klausiu: Ir k gi js darote, kad vaikai jus siutina?"
Jos akys susiaurja, kaktoje atsiranda raukl, balse girdti nekantrumo gaidels: Ak taip, tai a dl to kalta!"
Jei jus siutina j idaigos, atsiskite juos man. Gal man pavyks
drauge su jais isprsti i problem. O jei patys vaikai yra js
nirio prieastis, a jums negaliu padti!"
Visikai atmesdama mano idj, vedja stipriai papurto galv:
Supraskite mane, jie siaubingi. Norite pamatyti, kokie jie yra?"
Tai kaip gi tie js pabaisos atrodo?" - klausiu a ir ponia Sneder ypsodamasi pradeda pasakoti apie savo pramutgalvius. Jos
akys taip spindi, tarsi kalbt apie mylimj.
Js mylite vaikus?"
Taip. Bet jei tik jie nebt tokie baiss!"
Moteris pakelia akis auktyn, tarsi ten iekot pagalbos, o jos
koleg Sonja Ehlers sako: Nebeinau, k daryti. Jie elgiasi su mumis, kaip nori".
iriu abi moteris: Vaikai jums tikra dovana. Dovana, kuri
jums yra ikis".
Aukltojos purto galv: Dovana? - ponios neider akys virsta
siaurais plyeliais. - Galiu isiversti be toki dovan!"
A tuo netikiu. Manykite, j o g penketukas yra dovana!"
Manote, j o g galiu i t vaik kai ko imokti, gyti naujos patirties?"

64

Manau!"
Aukltojoms darosi smalsu, jos atsipalaiduoja.
Kaip js namuose pakuojate dovanas?" - klausiu a.
Pamela Sneider msto, neskuba atsakyti. Pagaliau taria: Svarbu, kad bt didelis kaspinas!"
Kokios spalvos?"
Tamsiai raudonas!" Jos koleg Sonja Ehlers ypsosi, nors jos
balse vis dar justi noras prietarauti: Mano kaspinas mlynas!"
Akimirk stoja tyla. Bet dabar pagaliau pasakykite, kam visi tie
niekai!"
Turite penketuk padaryti savo dovana, perriti juos kaspinais."
Abi aukltojos pratrksta juoku: Kaip, i tikrj?" J juokas
darosi skeptikas.
sivaizduokite, - sakau joms, - j o g rytoj penketukas vl stovs
prie darelio. Visiems plaukus rita po kaspin. Raudon ar mlyn - koks jums labiau patinka. Tuomet pasakykite sau: tai mano
dovanos."
Jei tik tai padt!" - abi pasiruousios fantazuoti ir pradti
nuo rytojaus ryto. ios fantazijos turt pakeisti j poir.
Kit ryt Pamela Sneider ir Sonja Ehlers stovi darelio prieangyje ir pro stiklines duris iri lauk. Vliau jos prisipains,
jog joms i tikrj buvo smagu ibandyti metod. Sonja Ehlers
prisimena: Pairsime, kas dabar bus. Bet kuriuo atveju blogiau
bti negali".
Penketukas susirinko. Paskutiniai atjo Nikas ir Ronaldas. Sonja
Ehlers nusiypsojo.
Ko ypsaisi?" - sutrikusi paklaus Pamela neider.
Heiko plaukuose kaspinas... ir Pauliaus, - j i ranka prisideng
burn. Pasigirdo netiktinas kikenimas. - T i k pagalvok, j plaukuose kaspinai... J plaukuose tikrai riti kaspinai..."

65

Manj taip pat... tamsiai mlyni... Jie net tinka prie Heiko
plauk. Dabar jis toks mielas."
Abi prapliumpa juoku, juokiasi nevaromai, atlgsta tampa,
nuo irdies nusirita sunkus akmuo.
Penketukas eina keliuku darelio link. Jie jau i anksto diaugiasi, kad ir vl nuo pat ryto sukels darelyje triukm, o su savo
mylimomis" aukltojomis ibandys nauj seno aidimo variant. Ateina ms dovanos, - ypsosi Sonja Ehlers. - Turime jas
sutikti."
Ties sakant, jie labai mieli... su kaspinais plaukuose..." Aukltojos linksmai ir atsipalaidavusios eina pasitikti savo berniuk.
ie sutrinka.
Kas yra?" - klausia Paulius.
Kodl js tokios linksmos?" Nikas atrodo susimsts. Heikas
taip pat negali patikti tuo, k mato. Iki iol jis buvo prats matyti
nervingus, streso ivargintus veidus.
Visiems penkiems draugikai paplojama per peius, tai aikiai
rodo, kad jie priimami. Penketukas suglums. Jie iri vienas
kit. Atrodo, kad jie pamiro iki iol tokius prastus ritualus. Kai
aukltojos paskirst uduotis, kad atsakomyb dar labiau susaistyt penketuk, vaikai noriai msi darbo. Ronaldas galvoja, kraipo
galv, neino, ar jam verkti, ar juoktis. Jis tarsteli: iandien kakas ne taip".
Rytas buvo toks, kokio aukltojos iki iol negaljo net sivaizduoti. Net ir tada, kai penketukas vl m kelti sumait, Pamela
neider tai irjo kitomis akimis: sivaizdavau juos su kaspinais
plaukuose. Tai man padjo kur laik itverti".
Sonja Ehlers priduria: Netrukus jie patys liovsi".

66

i situacija iliustruoja, kaip neprastu bdu galima nustatyti ribas,


kitaip traktuoti situacij, matyti j kitomis akimis. Tuomet galima
veikti, aukltojas nebesijauia toks bejgis:
Tv poiris vaikus danai bna ribotas ir neigiamas: Tu
tampai man nervus...", Tu nuolatos mane siutini..." Prieastys, dl kuri kyla problem, perkeliamos kitiems asmenims ir
kartu tampama nuo j priklausomais. Pirmiausia susikuriamas
vaik ir j veiksm vaizdas, o tuomet j spraudiama tikrov. I tokios klis, pavyzdiui, ramybs drumstjas", isioklis", agresyvusis", vaikui sunku itrkti. Viskas, kas yra u
susidaryto vaizdo, u to, kas jau tapo prasta kasdienyb, tarsi
ir nustoja prasms. Tvai skundiasi vaikais, mokytojai - mokiniais, isamiai pasakoja j nuodmes", kurios, suprantama,
tra j susikurti tampai. Jie vadina vaikus hiperaktyviais, neturiniais fantazijos, nesugebaniais susikaupti, nemokaniais
aisti.
Kai vaikas taip apibdinamas, a klausiu: Kuo jums js
vaikas patinka?" arba O kokios mokinio gerosios savybs?" Tuomet besiskundiantieji daniausiai nustemba, ilgokai tyli, prao
leisti pagalvoti, nes negali greitai to pasakyti. Kai kurie suaugusieji jauiasi kaip pagauti, kitiems net palengvja, kai jie pagaliau
isiveria i prasto, savo pai susikurto paveikslo.
Kai matymo laukas isipleia, visai kitoje viesoje irykja
vaiko asmenyb, pastebimos tos savybs, kuri anksiau niekas
nemat.
Kaip jau minjau, daugelis suaugusij ir tv vertina ne paius veiksmus, o tai, kokias pasekmes jie gali sukelti. Anksiau
mintoje situacijoje aukltojos vaikikus idykavimus sieja su
galima griaunamja agresija. Vaik veiksmai joms yra prieingyb to, kojos nort savo darbe.

67

Jos teistai nori harmoningo, abipuse pagarba paremto bendravimo. Kiekvienas i harmonij trikdantis veiksmas laikomas neigiamu, atmetamas, blokuojamas, u j baudiama.
Kiekvienas vaikas, kuris trukdo, spraudiamas tam tikr pai susikurt rm, i kurio jam labai sunku itrkti. Teigiami,
konstruktyvs, socialiniai vaiko asmenybs bruoai lieka beveik
nepastebti.

Kai norime keisti poir tikrov, nereikia pradti kaltinti kit


ir sakyti, kad problem turi ne vaikas, o alia vaiko esantys suaugusieji. Svarbiausia, kad pedagogai iekot nauj aukljimo
bd. Galbt tai pads kitomis akimis deramai visk vertinti ir
isprsti sunkias konfliktines situacijas.

Kai priimame praktinius sprendimus dl ia ir dabar vykstani


veiksm, svarbu suvokti, kad vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi. Btina suprasti tas aidimo taisykles, kuriomis vadovaujasi vaikai.
Galima daryti ivad: jei a negaliu griebtis ryting priemoni ir
paalinti blogo vaik elgesio prieasties, vadinasi, vargu ar galiu
pasiekti, kad vaikai elgtsi tinkamai.
Vis dlto jei patys bsime visos sistemos, pavyzdiui, tv
ir vaik santyki, o kartu ir aidim dalimi, lengviau surasime
sprendimo variantus. Tuomet nebsime bejgiai prie savo ar vaik nuotaikas ir kaprizus, galsime naudotis vienu ar net keliais
visrakiais. J a u vien kitaip pavelg vaikus ir net gerai nesuvokdami blogo j elgesio prieasi, galsime daug k keisti. Toks
veikimo bdas nra koks patentuotas receptas. Tai tik viena i galimybi rasti neprast keli vaik irdis, naujai pavelgti ms
santykius su vaikais.
Istorija su penkiais berniukais iliustruoja: aukltojos pedagoginmis priemonmis negaljo nustatyti tinkam rib, kurias vaikai

68

pripaint, nes tos priemons aikiai prasilenk su vaik suvokiama tikrove. Reikjo nauj aidimo taisykli.
Ligiolins aidimo taisykls teik malonumo tik vaikams. Jie
puikiai inojo, kaip be dideli pastang imuti aukltojas i pusiausvyros. Kad j veiksmai buvo skmingi", kiekvien ryt aikiai matsi i Pamelos Sneider ir Sonjos Ehlers gest ir mimikos:
vos ivydusios penketuk, aukltojos sitempdavo. Nuojauta neapgaudavo. Vliau aukltojos pakeit savo poir ir kartu aidimo
taisykles. Kai berniukai pajuto, j o g juos priima tokius, kokie jie
yra, net ir su j agresyvumu, senasis ritualas neteko savo prasms.
Aukltoj juokas, kitaip nei iki iol, prane vaikams, j o g j ia
laukia, juos ia priima.
Ir k visa i istorija turi bendra su dovana? - paklaus Pamela
neider, kai baig pasakoti apie pasikeitus penketuko elges. - Toki dovan man visai nereikia."
A taip nemanau, - juokdamasis atsakiau jai. - Sis penketukas
buvo dovana, nes js suinojote: a pati galiu sprsti visas problemas, tie sprendimai yra manyje. J e i noriu, galiu juos rasti, bet
kartais j nematau. Tuomet man reikia tamsiai raudonu kaspinu
perritos dovanls."

skyrius

Uuojauta!
Ne gailestis!

Viena skaitytoja savo laike ra: A nesuprantu, kuo skiriasi gailestis nuo uuojautos! Jei nejauiu gailesio, atrodau sau tokia alta, negailestinga. Kodl bendraujant su vaikais gailestis gali sukelti
problem? Kuo geresn uuojauta?"
Konstantinui dar nebuvo penkeri, kai staiga mir j o mama. Jis
niekaip negaljo susitaikyti su mirtimi, darelyje atsiskyr nuo kit
vaik, sdjo, anot aukltoj, toks vienias ir lidnas". Vaikas su
niekuo nekalbjo, nebendravo, bet rytais noriai jo darel.
Darelinukai band j savaip guosti. Jie prieidavo prijo, kalbindavo, silydavo aisti, bet Konstantinas daniausiai atsisakydavo.
Aukltoj ir kit tv galvose susiformavo tokia nuostata: Vargas vaikas, jam teko daug ikentti". Bet juo labiau suaugusieji
stengsi, juo atkakliau vaikas tyljo ir vis alinosi. Mieliausios jo
vietels buvo lli kamputis arba minktas iuinys.
Prabgo daug savaii, ir Konstantinas ilindo i savo kiauto. Jis
pradjo bendrauti su vaikais ir aukltojomis, bet ne taip, kaip jos
tikjosi. Tai jis skaudiai spirdavo, gnybdavo ar ksdavo vaikams,
tai paleisdavo serij bjauriausi keiksmaodi.
Darelio personalas i pradi tok j o elges stengsi ignoruoti. Kai tokia reakcija nepadjo, o vaikai pradjo klausinti, kodl
jam viskas leidiama, aukltojos pamgino nustatyti ribas tokiomis
frazmis: Mes visi tau tokie malons, o tu taip elgiesi!", Nereikia taip daryti! Kodl taip elgiesi?", Taip niekas nedaro!" Tokie
odiai taip pat nepadjo - pirmiausia dl to, kad aukltoj mimika, gestai ir balsas rod dvejon. Berniukui tiek daug teko i-

72

gyventi,

- sak viena aukltoja, - a negaljau ant j o aukti ir bti

nuosekli."

Aukltojos koleg priduria: Apie pasekmes a niekados negalvojau. Kad js btumt mat t lidn vaik, kai a bent tyliai
j subardavau!"
Konstantinas darsi vis agresyvesnis.
Jis skriaud vaikus, pl j pieinius, griov pastatytas pilis,
spard

tvams blauzdikaulius, kai ie ateidavo pasiimti savo vaik.

Sunku net sivaizduoti, kaip kantriai visi reagavo Konstantino


elges. Visi laik j auka ir dl mamos mirties tyliai atleisdavo nusiengimus: K padarysi. Taipjau bna!"
Konstantino bandymai isikariauti sau tinkam (!) dmes tssi itisus mnesius, bet jie nedav norimo rezultato. Tiesa, vaikai,
aukltojos ir tvai vis nervingiau reagavo j o elges, bet ir toliau
laik j auka, kurios reikia gailtis. Galiausiai pats Konstantinas paspaud avarin stabd. J a m buvo k tik suj eeri, kai per pietus
netyiaj urakino darelyje. ia iradingai manipuliuodamas duu
utvind patalpas, sienas ir stalus itepliojo daais, trijose vietose
paliko savo imat krveles, taigi pasiymjo teritorij. Trumpai
tariant, vaikas darelyje sukl chaos. Klausinjamas jis dl nieko
nesigyn. Kai aukltoja papriekaitavo: Mes visi buvome tau tokie
geri, darme visk, k galjome. Kodl taip elgiesi?", Konstantinas
ikio lieuv, stipriai numyn koj ir svied: Kvaila karv!"
Dar viena istorija. Tomui eeri su puse. J o vaikyst nepaprastai
sunki: jei tik jis neklauso, tvas j mua, spardo, meta alto vandens voni. mokykl jis eina suplyusiais, purvinais drabuiais, jo
galva nukirpta beveik plikai. Kai mokykloje vaikas gauna prast
paym, tvai jam neduoda valgyti ir gerti.
Kai apie toki situacij suino klass mokytoja, j i tuojau pat reaguoja. J i kalbasi su tvais, tikisi, j o g visk galima pakeisti. Viskas

73

lieka kaip buv. Tuomet mokytoja pagrasina tvams, j o g kreipsis j


vaik teisi apsaugos organizacij. Kompetentingas organizacijos
atstovas nieko nepea, nes tvai mokytojos ir Tomo pasakojimus
vadina nesveika fantazija. Jie teigia, j o g Tomas visada buvo melagis, o save apibdina kaip grietus, bet mylinius tvus: Kartais
mums tikrai nieti rankos, bet po to mes visada atsipraome!" Pareignas juos supranta.
mokytojos sikiim Tomas reaguoja kitaip, nei j i tikjosi: jis
nieko nepasakoja apie savo nam bdas, apskritai nenori kalbti,
atsitveria tyljimo siena. Po mokytojos pokalbi su tvais ie m
dar labiau engti vaik. Jie grasino jam iauriomis bausmmis, jei
jis ir toliau atvirai visk pasakos mokytojai. Nevilties apimta mokytoja klaus: K gi man dabar daryti? Tomas tikras vargelis. Jis
neturi nieko, kas jam galt padti".
Nedvejodamas atsakiau: Daugiau nekalbkite su tvais. Vis
savo dmes sutelkite Tom. Suteikite jam energijos. Nemanau,
kad jis toks bejgis. Jis gali padti pats sau, jei j to imokysite!"
Bet a su juo praleidiu tik tris valandas. Jis us, jei jam nepadsiu."
Js site, jei ir toliau taip aukosits. Gelbdama Tom, pasksite pati. Parodykite Tomui, kaip reikia plaukti." Tomo mokytoja ir
toliau atkakliai tvirtino, kad vaikas dar per maas.
Tvai j laiko auka, js - taip pat. Jis js nepaprast pastang
auka. Vis dlto Tomas gali pats formuoti savo pasaul, is vaikas
gali veikti. Imokykite j veikti ir bkite jam emocinis ramstis."
Mokytoja pradjo mstyti apie savo pozicij. J i nebuvo visikai
tikinta, bet pamat, kad ligiolinis kelias atm daug jg ir juo
eidama prarado drs. Per kitas dienas j i daug bendravo su Tomu,
aikino situacij ir pasiadjo nieku gyvu nesikalbti su j o tvais.
Mokytoja leido vaikui bet kuriuo metu prieiti prie jos, jei tik Tomas nors k nors pasakyti.

Ir tu tikrai nieko nesakysi mano tvams?" - nepatikliai paklaus berniukas.


A tau paadu!"
Tomui patiko mokytojos elgesys. Nors eminanti situacija namuose ir toliau liko nepakitusi, pasikeit vaiko elgesys mokykloje.
Jis umezg su mokytoja labai intensyv kontakt. Mokytoja dav
jam net savo telefono numer, bet berniukas juo nesinaudojo.
Be to, Tomas susidraugavo dar su trimis klass draugais, kurie
gyveno netoli nuo j o nam. Ten jis praleisdavo didij popiets
dal. Jis pradjo mokytis.
Tiesa, Tomas nebuvo labai geras mokinys, bet moksi geriau
nei vidutinikai, nors mokytoja mat, kad jis danai tiesiog spoksodavo prieais save ir j o mintys nuklysdavo kitur".
iuo laikotarpiu mokytoj drask prietaringi jausmai: Man
buvo sunku laikytis susitarimo. Negaljau negalvoti apie varg
vaik, kuriam reikia mano pagalbos. Vis dlto man pavyko, nes
padjo Tomas. J a m patiko mano elgesys, kad iriu j rimtai. Pamau jis pats m mokytis vaikioti. Sunku net sivaizduoti, kaip
ingsnelis po ingsnelio jis darsi savarankikesnis. Jis man rod,
jog daug k gali pats. Netiktina, bet vaikas, matyt, atrado kakok bd susidoroti su skaudia patirtimi.
Manau, j o g jis imoko kitaip pavelgti save, nesmoningai suvok, j o g yra nepriklausomas ir gali pats sau padti. Tai suteik
man jg. Tiesa, a dar bandiau kreiptis valstybines instancijas,
bet jau buvo aiku, kad i ten nesulauksiu pagalbos. Gordijo mazg
perkirto pats Tomas".
Kai Tomas baig trei klas - tada jam buvo deimt met, vien ketvirtadien jis nepasirod mokykloje. Po piet suskambo
mokytojos telefonas. Tai buvo Tomas. Jis pasak, jog pasislp ir i
slptuvs ieis tik tada, kai jam bus utikrinta vieta vaik namuose.

75

Namo a daugiau neisiu. A neturiu tv. M a n viskas gerai. Viskas bus gerai, - pasak jis baigdamas pokalb ir dar pridr - nesirpink." Vliau paaikjo, kad Tomas pasislp gerai rengtoje
miko trobelje, o draugas j aprpindavo maistu.
Mokytoja tuojau pat prane vaik reikal komisijai ir policijai.
Apie tai j i prane ir Tomui, pasak, j o g ir jis gali ten kreiptis. Prasidjo paiekos. Apie Tomo dingim buvo skelbiama laikraiuose
ir per radij, bet viskas veltui. Tomas pats paskambino policij.
Policininkas pamgino tikinti Tom ieiti i savo slptuvs. J a m
nepavyko. Tuomet jis paadjo Tomui padti. Skubiai buvo rasta
laikina vieta, bet reikjo kelias savaites palaukti. Kai po keli dien
Tomas vl paskambino policij, jam apie tai buvo praneta ir pasakyta, j o g iki to laiko jis privalo bti savo namuose.
Po valandos jis ijo i trobels, nujo policij ir i ten buvo
parvestas namo. Namuose j sutiko nepaprastai altai, tvai jam
priekaitavo. Kai kit dien Tomas pasirod mokykloje, jis atrod
tvirtas, nelieiamas, pasitikintis savimi ir ididus. Viena mokin
pavadino j mauoju didvyriu".
Po trij savaii jis gavo paadt laikin viet vaik namuose
tolimame mieste. Paskutin dien mokykl berniukas atjo su
didele gli puokte ir teikj mokytojai. Puoktje buvo maas
baltas aplamdytas popieriukas. Ant j o buvo nupietos trys glyts
ir paraytas odis Ai!".
Dvi skirtingos istorijos, kuriose suaugusij elgesys skyrsi. Konstantino visi gailjosi, laik j nesavarankiku ir paeidiamu. Suaugusieji norjo u j sprsti problemas, jie negaljo matyti j o lidno
ir apimto nevilties. Perdtu velnumu ir meilumu aukltojos norj o j pralinksminti, nukreipti j o mintis kitur". Kai savo destruktyviais veiksmais Konstantinas - nesmoningai - norjo parodyti,
kad jam toks suaugusij elgesys nepatinka, kad jam reikia tik

76

dmesio, o ne gailestingumo, kai toliau lauydamas visas taisykles


jis rkte rk, j o g jam reikia pagalbos, jis vis laik jautsi atstumtas. Geranoriki suaugusieji stengsi suprasti ir paksti bjaur j o
elges, uuot aikiai nubr ribas.
Visai kitokia Tomo istorija. ia taip pat iaurus tv elgesys su
vaiku veria aukltoj gailtis ir ujausti vaik, bet tokia jos pozicija Tomui nepadeda. Prieingai: jis igyvena dl to, kad mokytoja
stengiasi umegzti kontakt su j o tvais ir laiko tai prie j nukreipta koalicija. Jis usidaro savyje, tampa bejgis, nes j a m atrodo, j o g
j paliko ir tas vienintelis mogus, kuriuo pasitikjo. Kai pedagogs poiris vaik ir jos elgesys pasikeiia, tarp j usimezga iltas, tvirtais jausmais paremtas ryys. Gailest pakeit supratimas ir
uuojauta. Mokytojai jis subjektas, kuris pats gali valdyti situacij,
o j i vaik supranta, padeda jaustis saugiam. J i - tarsi tie turklai,
kurie j saugo, bet eiti, bgti ar stovti privalo jis pats.
Ir dar: mokytoja pasitiki Tomu, skatina planuoti savo ateit, bet
kartu nereikalauja i j o per daug. J i neskubina vaiko, leidia jam
paiam i lto suvokti savo problem, priima j tok, koks jis yra,
ir negalvoja su baime apie tai, kas galt nutikti, kai j i nebebus j o
mokytoja.
I pradi man buvo sunku, - prisimena mokytoja, - nes a vis
galvojau, kas bus su juo po poros met. Tai mane slg, slg ir
berniuk. A jauiausi bejg ir kartu dariau j nesavarankik."
Kai mokytoja leido veikti paiam Tomui, jis gijo pasitikjimo
savimi, m reiktis j o sugebjimai. Supratimas ir uuojauta - A
su tavimi!". A tave palaikysiu, bet eiti tu gali pats!", Jei tau reikia, imk mano rank!" - stiprino Tom, ugd krybingum, fantazij ir gebjim veikti.
Pagaila daro vaikus priklausomus nuo ms malons. Jie dar
labiau sijauia aukos vaidmen, darosi bejgiai. Gaildamiesi negerbiame vaik asmenybs.

77

Po skaudaus motinos praradimo Konstantinas lidjo, pyko ir


niro. Jam reikjo ne aklo gailesio. Jis, kaip ir kiekvienas vaikas,
nenorjo jaustis atstumtas. Gaildamiesi vaik, tik dar labiau sustipriname j irdgl, jie tik garsiau aukiasi pagalbos. Kol to nesuvoksime, vaikams neliks nieko kita, kaip tik tol kovoti dl dmesio, kol suaugusieji galiausiai atsitoks.
Kad ir kaip linktume vaikams gera, kasdieniame gyvenime
jie neivengs krizini situacij, konflikt ir prietaravim. Jei j
nemanoma ivengti, tai bent suteikime vaikams teis bti gerbiamiem ir pripaintiem. Vaikams i tikrj reikia pagalbos ir
paramos, o ias svokas eina ir uuojauta. Krizinse situacijose
vaikams btinas pasitikjimas ir saugumas. Jie turi jausti, kad juos
priima su visais rpesiais, lidesiu ir skausmu.
Jei vaikas tikras, kad turi k atsiremti, jis itvers visus nusivylimus ir frustracijas. Gailestis vaik silpnina ir visai nepadeda savarankikai sprsti problem. Gailestis menkina vaik ir j o krybin
gebjim veikti krizes.
Visuomens ir asmens vystymosi problemas sprsti padeda tik
supratimas, protinga uuojauta, kuri teikia vaikui stiprybs. Tai
pagalba, kuri moko veikti savarankikai ir padti paiam sau.
Kai sigilinama nukentjusiojo jausmus, vaikas gauna drsos
akis ak stoti su savo problema, o ne nuo jos bgti. Grta atsakomybs jausmas. Pasakykime vaikui: Tu gali tai veikti! A tau
padsiu, jei tau reikia mano pagalbos!"

skyrius

Pasekm - tai ne bausm!

Ar pasekms nra bausms? Ar formuluodami jei - tai" neprievartaujame vaiko? Vaikas neturi joki galimybi sprsti dl pasekmi. Visada sprendia suaugusieji!"
Michaela Geiger vis popiet aid su savo penkiameiu Robertu, labai intensyviai juo rpinosi. Viepatavo harmonija. Jie susitar paaisti dar penkias minutes. Robertas su tuo sutiko. Kai
Michaela Geiger norjo baigti aidim, Robertas m maldauti
dar paaisti. Jis pasidar lidnas, irzlus, vis reikalavo tsti. Ikilo
grsm iki iol viepatavusiai harmonijai. Kai Robertas jau kelint
kart vert motin aisti sakydamas: Tu mans nemyli", Michaela
pratrko.
K tu pasakei?" - virpaniu balsu suriko ji. Robertas ikio lieuv, sumurmjo kelet odi, kuri Michaela gerai neigirdo, ir
irdamas motin pasak: Tu niekados su manim neaidi! Tu
mans nemyli!"
Michaela paoko ir pakl nuo kds sn: Gerai, tuomet susirask sau kit mam! Nenoriu daugiau ia tavs matyti! Nedinkis!
Lauk! Isikraustyk i ia!" Visai praradusi savitvard, motina nuvilko vaik j o kambar.
Greiiau, kraukis savo daiktus!" Pamaiusi kampe ma Roberto kuprin, Michaela iupo j. Vis t laik vaikas stovjo kaip
suakmenjs ir nepratar n odio. Jis sustingo i baims, j priblok motinos elgesys, kuri tuo tarpu itrauk komodos stalius ir
per daug nesirinkdama m i ten traukti nertinius, kelnes, kojines, markinlius ir grdo juos kuprin.
Mama!" - Roberto balsas skambjo bailiai.

80

Usiiaupk!" - kaip rimbo kirtis suskambjo odis. Vaikas tyljo.


Taip, dabar eime! - motina iupo Robert u rankos. - Nuvesiu tave autobus stotel ir vaiuosi vaik namus!"
Ne! Ne! Ne!" Vaikas nustro, atsisdo, paskui atsigul ant grind. Abiem rankomis tvirtai sikibo lov. Motinj temp ir rk:
Ar tu eisi pagaliau. A tave imesiu lauk!"
A tik noriu, kad mane myltum! Nenoriu vaik namus! Noriu, kad visada mane myltum!
Ne vaik namus! Mamyte, praau, ne vaik namus!" Robertas maldavo, bet motina j o neklaus. Kuo tviriau jis laiksi sikibs lov, tuo stipriau motinj trauk, kol galiausiai jis suriko
i skausmo. Kairioji j o ranka nukaro. Vliau iaikjo, j o g j i buvo
inarinta.
Tuomet a atsipeikjau. Kai pamaiau taip gulint Robert,
mane visai apleido jgos ir a tik verkiau."
Savaime suprantama, j o g tai labai drastika situacija, bet j i aikiai atskleidia bausms princip:
1. Daugelis suaugusij ilgai delsia nustatyti ribas, nors ir jauia,
jog aikumas ir tvirtumas yra tiesiog btini, kad bt iaikinta
susidariusi situacija.
2. Geri" odiai nenustato rib, reikia vaik ir jo galimybes atitinkanio veiksmo. J e i veiksmo nra, vaikas, tsdamas savo idykavimus, privers veikti. Jei nereaguojama laiku, tuomet pakantumas, nuolaidumas ir ilgas toleravimas staiga gali virsti
baudiamja akcija, kuri fizikai ir psichikai aloja vaik.
3. Bausms nepakeiia destruktyvaus vaiko elgesio. Jos gali tik
trumpam pakeisti situacij - Jei nesiliausi, a supyksiu!" - arba
parodyti pasekmes: Jei dabar nepradsi ruoti pamok, negalsi irti televizoriaus!" Tai tik trumpalaik skm. Bausms
nepadeda vaikui ateityje atsisakyti destruktyvaus elgesio, savarankikai j vertinti.

81

Bausms, kurias vaikas suvokia kaip paeminim, sukelia nor


keryti tvams arba veria prisitaikyti ir tokiu bdu apsisaugoti
nuo impulsyvi tv baudiamj veiksm.
Knygoje Vaikams reikia rib" nagrinjau daugyb situacij,
kai vaikai dykinja, nenori tvarkytis, nenori laiku gulti ar blogai
elgiasi prie stalo (nuo 133 p.), ir pabriau pasekmi btinyb, kai
perengiamos nustatytos ribos.
Nin Kari, deimtmets Nikols motin, erzino netvarka dukters
kambaryje. Jai pavyko su dukra susitarti, kad netvarka neplist
visame bute.
Motina pasiuvo stebukling mai" ir pasak dukrai: Visi bute
ne vietoje palikti daiktai pateks mai, kur bus galima atriti
tik po savaits. Tuomet galsi atsiimti savo daiktus. Anksiau j
negausi. M a n ne tas pats, kaip atrodo tavo kambarys, bet a j
neisiu". Nikol sutiko. Kit dien viskas buvo savo vietoje, bet dar
po dienos motina rado nerpestingai numestus mgstamiausius
Nikols dinsus ir megztin. Drabuiai pateko mai. Treij ryt
Nikol beviltikai iekojo savo drabui.
Nina paaikino dukrai situacij, Nikol usioiavo, nenorjo
eiti mokykl, bet motina iliko nuosekli. Kai Nikol pajuto, jog
mama nenusileistos elgesys pasikeit.
Taip pat buvo susitarta, kad savo kambaryje mergait gali tvarkytis kaip tinkama. Tai reik - anot mamos, - j o g ten ir toliau
vyraus chaosas. Nikolei patiko jos anarchija, jai taip buvo jauku.
Motina kur laik tai toleravo, bet vliau neitvr: Man pasirod,
jog ten per daug marga. Visur mtsi dukters daiktai ir drabuiai.
Viskas greitai susiglamydavo ir susipurvindavo. A nuolat skalbiau ir lyginau". Tuomet j i pasisodino Nikol alia ir pasak: Nikol, noriau, kad savo kambaryje tvarkingai laikytum drabuius.

82

A tau ne skalbja. Tavo kambaryje ant grind numesti drabuiai


greitai isipurvina, susiglamo ir paskui tu nebenori j rengtis. A
j neskalbsiu ir nelyginsiu!"
Nikol rytingai prietaravo mamai, sak, jog taip nra, bet galiausiai sutiko.
Dvi savaites mergait tinkamai priirjo savo palaidines, kelnes ir megztinius, bet vliau ir vl apsileido. Suglamytus ir susitepusius drabuius Nikol sukrov skalbini krep, kad mama
juos iskalbt. Nina Kari primin dukrai apie susitarim ir atrinko
jos apdarus.
Vien ryt Nikol atjo pas mam ir pareik, kad visai nebeturi
kuo rengtis.
Renkis tai, k turi!" - mama buvo nepalenkiama.
Per kitas keturiolika dien Nikol jo mokykl vis tais paiais
drabuiais. Nina Kari nusiypso: Tai buvo sunkiausia. K kiti galjo pagalvoti? Kad esu beird motina? Gal nuo mano dukros net
sklido nekoks kvapas?"
Be to, Nikol tyia demonstravo mamai savo aprang, stengsi
j iprovokuoti. Ji man, kad a neitversiu. Bet a ilikau tvirta.
Intuityviai jauiau, j o g privalau tai itverti, ir man pavyko."
Po keturiolikos dien Nikol isitrauk savo drabuius i skalbini krepio ir juos isiskalb.
Ar gali man padti lyginti? - mergait praomai irjo
mam. - A dar negudusi."
Suprantama, a tau padsiu!"
Nina Kari pasakoja toliau: Mes kartu lyginome ir dirbdamos
dar kart aptarme situacij".
Mama, tu tapai daug grietesn. To a i tavs nesitikjau."
i situacija rodo skirtum tarp bausms ir pasekms: bausm
%

skatina prisitaikyti ir prisigerinti,

veria elgtis kitaip, kai alia yra bausm skyrs asmuo,

83

sukelia kalts jausm. Vaikas mano, j o g jis blogas, o tvams atrodo, kad jie nemoka auklti,

skatina tvus pateisinti savo agresij: Jei mano vaikas bt geras, a taip pat galiau bti geras!"

neretai sukelia vaikams nor keryti, siekti atpildo.


Pasekm labai glaudiai siejasi su vaiko elgesiu. Natrali pasekm
skatina vaik smoningai suvokti situacij.
Galimos pasekms turi bti iaikintos vaikui d^r prie jam perengiant ribas. Vaikas gali rinktis. Jei jis pripains ribas, laikysis
susitarimo, pasekmi nebus. J e i jis susitarimo nepaisys ir perengs ribas, tuomet jis inos, j o g pasekmi neivengs.
Galimos pasekms argumentuojamos slyga jei - tai". Kalbinje formuluotje neturi bti panaumo su bausms grsme.
Formuluotje jei - tai" slypi ir kita prasm. Cia siekiama, kad
vaikas pats nort paalinti nesklandumus ir visai nekalbama
apie kalt ir nuodmes. Viskas remiasi suaugusij ir vaik
draugikais, lygiateisiais santykiais, laisv ir lygiateisikumas
nepainiojami su nevaroma savivale ir neteisingai suprantama
lygybe.

Pasekms grindiamos abipuse pagarba, kai sprendimai priimami smoningai. vaik velgiama be neigiamos nuostatos.
Vadovaujamasi samprata, kad vaikai trukdo tik tada, kai j
konstruktyvs veiksmai ir elgesys nesulaukia dmesio.

Galimos pasekms formuluojamos ramiu tonu, nes jos aptariamos i anksto.


tai taip su vaiku aptariamos pasekms:
1. Vaikui paaikinama problema ir reikalo esm. Jokiu bdu negalima pradti kaltinti vaiko, pavyzdiui, sakyti: Tu esi negeras!"
Taip pat reikia vengti nereikaling apibendrinim: Tu niekados nepadarai..." Pirmiausia reikia pradti nuo savs.

84

2. Labai svarbu, kad vaikas situacij suvokt i savo varpins". J e i


vaikas supranta situacij, tai dar nereikia, kad jis j a i pritaria.
Negalima nusileisti, nors vaikas pasiada daugiau taip nedaryti, kaltina kitus arba pradeda eidinti ir daryti spaudim.
3. Pasekmes btina aikiai pabrti. Suaugusieji turi sitikinti, j o g
vaikas jas tikrai suvokia. Svarbus principas: tvai privalo laikytis
to, kas buvo su vaiku susitarta, todl jie turi i anksto numanyti, ar bsimas galimas pasekmes vaikas gals itverti fizikai ir
psichologikai. J e i jas pritaikyti pasirodyt per daug sunku, reikt paiekoti velnesni pasekmi, kurios nebt per sunkios
ir vaikams, ir tvams.
Apie pasekmi vairov pasakoja toliau pateikiama situacija.
Gerlind Tauber viena augina septyneri met Marij ir kartais su
juo apsilanko kin restorane.
Per paskutin vizit jai teko patirti didel stres. Moteris pasakoja situacij. Kai tik jie jo restoran ir atsisdo prie stalo, Marijus greitai apsivalg aplinkui ir patenkintas nusiypsojo. Aplinkui
buvo irov".
Kol Gerlind Tauber skait valgiarat, Marijus nusprend, j o g
valgys darovi ir msos vyniotin, i karto pasim lazdeles ir pradjo jomis aisti.
Tu tik pairk, kaip imperatorius", - pasak motina ir toliau
neatitrauk aki nuo valgiaraio. Nesulauks dmesio, Marijus
pradjo lazdeles kaiioti pamerktas gles.
Marijau!" - Gerlinds Tauber balsas skambjo rytingai, bet
vaikas nesiliov, pakio lazdeles po vaza ir j i apvirto.
Marijau, laukis!" Vaikas i lto atitrauk lazdeles nuo vazos ir
m jomis baksnoti motin.
Kol kelneris prim usakym, trumpam siviepatavo ramyb,
bet tuojau po to Marijus ir vl ts aidim su lazdelmis. Nuolat

85

skambantis Marijau!" nepadjo. Kai motinos kantryb iseko, j i


atm i snaus aisl".
Ai, man skauda!" - m rkti berniukas. J o balsas buvo verksmingas, jis graudiai velg motin, papt lpas, parm rankomis galv - tikras vargelis.
Kiek kart galiu tau sakyti, kad graiai elgtumeisi restorane.
Namie prie stalo taip pat reikia gerai elgtis!" Marijus isunkia por
aar. Mama nori j pralinksminti, bet iandien gera diena tik jam,
ne motinai. Berniukas pasiima kitas lazdeles, vl ima aisti, bet
motina, dl ventos ramybs, j o nebara. Kiti lankytojai jau iri
juos. Kai atneami grimai, Marijus ima lazdele stiklinje kelti bangas. Stiklin virsta, bet motina paskutin akimirk j pagauna.
Marijau!" S kart Gerlinds Tauber balsas tikrai grietas. Vaikas akimirkai aprimsta, bet tuojau ir vl tsia savo aidim.
Liaukis pagaliau!", Nedaryk taip!", Nejaugi nemoki graiai
elgtis?", Kiek kart turiu tau sakyti?" Marijus motinos odius
nekreipia dmesio.
Ar tu nori, kad a rimtai supykiau?" - grsmingai klausia
mama, bet Marijus elgiasi taip, tarsi nort pasakyti taip!"
O gal eime u dur?" Marijaus akyse vl sublyksi taip!", o visa
j o laikysena aikiai byloja: Tuojau a savo pasieksiu!"
Rib jis dar neprijo. Pirma atnea j o usakyt patiekal. Marijus toliau aidia su lazdelmis, tarsi netyia apveria stiklin, jos
turinys isilieja berniuko lkt su k tik atnetu maistu. Marijus
susigia.
Ar a tau nesakiau! - piktai sunypia Gerlind Tauber. - Dabar bk malonus ir visk suvalgyk!" Marijus sdi patemps lp,
skausmingai iri lkt ir nelieia permirkusio vyniotinio. Ateina padavjas ir atnea Marijui kit vyniotin, jis nori, kad viskas
bt gerai, bet motina pyksta: Nereikjo to daryti. Kas elgiasi
kaip kiaul, tas turi ir valgyti kaip kiaul".

86

Marijui tai nepatinka. Toks sakinys tik pakursto dar bjauriau


elgtis. aibuojaniomis akimis berniukas pavelgia j motin, abiem
rankom iumpa vyniotin ir meta j motinai lkt. Stiklin su
alumi apvirsta tiesiai ant Gerlinds Tauber sijono. J i instinktyviai
paoka, pakelia sn nuo kds ir tris kartus sueria per upakal.
Marijus rkia. Motina j vl pasodina ant kds tardama: Jei tu
tuojau pat nenusiraminsi..." Berniukas tyli, nieko nevalgo. Motina
vargais negalais sudoroja savo patiekal.
Panai nutikim bna gana danai", - per tv seminar pasakoja Gerlind Tauber. ia sdi ir Marijus, todl drauge iekome
sprendimo: restorane Marijus gali kelias minutes paaisti su lazdelmis, o paskui iki piet pabaigos to nebedarys. Sutariame, kad jie
pasiims koki knyg, kuri gals kartu pavartyti. Marijus dar prisimena, kad restorane yra aidimas, kur jis galt iki piet aisti.
O jei vis dlto nepavyks?" - abejoja motina. Marijus nusiypso ir
taria: Pavyks! - paskui trumpai pamsto ir priduria. - J e i a vis
dlto aisiu ir tave nervinsiu, paskambinsi Renatai, kad mane paimt. Tuomet atliksiu be piet".
Abu netrukus tvirtai susitaria: jei Marijus elgsis piktavalikai,
motina tikrai skambins savo draugei Renatai ir paprays paimti
Marij i restorano. Jis bus pas Renat tol, kol motina papietaus.
Tokios pasekms Marijui gana skaudios, nes piets su mama restorane jam labai svarbs.
Susitarimas veiksmingas, piets praeina ramiai, bet vien dien
Marijus ir vl pradeda oiuotis.
A du kartus nustaiau jam aikias ribas, priminiau susitarim,
bet snus aid toliau. Tuomet a atsistojau ir paskambinau Renatai", - pasakoja motina. Draug atjo greitai. Kai j i eng restoran, Marijus isigando ir liovsi idykauti. Gerlind Tauber tvirtai
tar: Marijau, praom eiti!" Taip rytingai nusiteikusios motinos
Marijus dar nebuvo mats.

87

J i dar kart primygtinai paragino. Marijus atsistojo, susmuko ant grind, pradjo verkti ir dejuoti, adjo bti geras.
Gerlind Tauber atsiklaup prie snaus, paglost j ir pasak:
Marijau, a noriu, kad tu ieitum. T u j u k inai, kaip buvome
susitar". Marijus nuiuvo, pam Renatos rank ir tylomis ijo i restorano.
Kaip js jautts ioje situacijoje?"
I pradi gerai, bet paskui - bjauriai!"
Kodl bjauriai?"
Dl kit lankytoj reakcijos. Jie virto tikrais kin drakonais.
Atrod, j o g jie ketina mane susti. Laim, per tv seminar toki
situacij buvome aptar!"
Ir k gi js darte?"
Padariau taip, kaip buvote patars: igriau stiprios ryi degtins... u save ir savo pasekmes!"
O kaip Marijus?"
Marijus lauk mans pas draug. Kai jau but, jis su manimi nepasisveikino, tik irjo i tolo. Vaiuodamas su drauge i
restorano, jis sak: I mamos to nesitikjau!" ir vis kraip galv."
Kartais susidaro nenumatytos aplinkybs, kurios veria keisti veiksmus. Ne visada pedagoginis mstymas duoda reikiam rezultat.
Izolda Rupert nuolat patirdavo stres, nes jos trys sns, penkeri met Martynas, atuoneri met Mikas ir deimties met
Frederikas, labai nemgo tvarkytis. Motina tiesiog nespdavo rankelioti po vis but imtyt drabui.
I pradi a visk rinkau, bet kuo daniau man teko tai daryti, tuo labiau pykau. Atrod, j o g a tik vis laik tvarkau, kabinu spintas ir nieko daugiau neveikiu. Galiausiai mano kantryb
trko!"

88

Per eimoms skirt seminar buvo susitarta pradti tvarkytis. Jei


vaikai

nesilaikys susitarimo, patariau motinai panaudoti stebuk-

ling mai": Visi daiktai, kurie bute guls ne savo vietoje, pateks
mai, is bus atritas tik po keli dien". Izolda Rupert sutiko. Vaikai i pradi reagavo skeptikai, vliau pritar, bet pareikalavo, kad
stebuklingas maias" bt atritas po keturi dien. Antraip, - pasak Frederikas, - a nebematysiu savo mgstam dins".
O a savj", - pridr Mikas.
Jei visk dsite vietas, savo daiktais galsite naudotis kada
panorsite", - nusijuok motina.
Bet, mama, tai labai sunku, - pasak Martinas, - kai reikia galvoti apie toki daugyb dalyk." Izolda Rupert nenusileido. Vaikai
irgi sutiko. Kaip vliau man sak Mikas, jie tikjosi, j o g viskas pasikeis, nes mamos irdis greitai suminktja".
Po keli mnesi kitame seminare vl sutikau Izold Rupert. J i
linksmai prijo prie mans.
Viepatauja tvarka!" - suuko j i man. A prisiminiau ms pokalbius.
Na, tai kaip ten tas maias? - paklausiau mintyse plodamas
sau per pet, nes buvau tikras, jog is metodas veiksmingas.
J i nusiypsojo.
I pradi padjo, bet vliau gro seni proiai. A neitvriau
ir vl miau tvarkyti vaik daiktus. Atsitiko taip, kaip sak vaikai.
Netvarka darsi nepakeniama. Vaikai nugaljo ir dabar triumfavo!" A klausiamai irjau moter.
Bet triumfas tssi neilgai. eimoje apsigyveno dar vienas narys -jaunas uo. Jis visk grau, aid su j o kelyje pasitaikaniais
daiktais. Po to jie netiko naudoti.
Kai Frederikas rado suplytas dvejas savo mgstamas kelnes,
Mikas - apkramtytus batus, jie baisiai supyko, tiesiog siuto... Nuo
tos akimirkos a turiu tris nam tvarkytojus. Viskas dedama savo

89

vietas." Moteris ypsosi ir tsia: Gerai buvo ir stebuklingas maias", man jis patiko. Vis dlto, jei jis nepadeda, patariu tveliams
sigyti jaun un, kuriam patikt kramtyti madingus firminius
drabuius!"

skyrius

Skirtingi aukljimo stiliai

M a n o ir vyro nuomons dl aukljimo skiriasi. Jis yra nuolaidesnis ir ramiau reaguoja. A r tai kenkia vaikams?" Tvai
danai kelia panaius klausimus. Savo artimoje ar tolimesnj e aplinkoje vaikai susiduria su skirtingais aukljimo stiliais.
Tvai laikosi skirting nuomoni, dar kitaip galvoja seneliai.
Vaikams tenka patirti, j o g vaik darelyje, mokykloje ar sporto
draugijoje nepriimtina tai, k kartais galima daryti namuose.
Dl to patiriam frustracij vaikams ne visada pavyksta skmingai veikti.
Vaikai nuolat susiduria su visikai skirtingais aukljimo stiliais
ir tai jiems tampa kasdienybe. Kasdien jie suvokia, kad santykiai
tarp j ir juos aukljani moni yra skirtingi: bendravimas ir
ryys su tvais yra kitoks, nei bendravimas su aukltoja ar mokytoja, santykiai su seneliais skiriasi nuo santyki su kitais pastamais
monmis. Skirtingus aukljimo stilius vaikas suvokia kaip modelius, imoksta juos lyginti, nustato, kuris modelis yra tinkamesnis.
Susidurdami su skirtingais aukljimo stiliais vaikai mokosi gyventi,
suvokti save, pasitikti savo jgomis, kad vliau galt sitvirtinti
ir susidoroti su vairiomis gyvenimo situacijomis. Vis dlto kad ir
kokie skirtingi bt aukljimo stiliai, jie neturi prasilenkti su pagrindiniais principais:
1. Vaikai privalo inoti, k jie gali remtis patek keblias situacijas. Jei iuo klausimu nra vienybs, vaikai dalyvius suprieina.
2. Vaikai privalo aikiai suvokti atsakomyb, antraip nesugebs
orientuotis.

92

3. Suaugusieji neturi savo skirting nuostat naudoti tam, kad siteikt vaikui - A leisiu tau daugiau..." - arba eminti kitus
vaiko akyse - A su tavimi elgiuosi graiau negu..."
4. Skirtingi aukljimo stiliai turi remtis privalomais, visiems dalyviams galiojaniais esminiais principais: jei tvas duoda vaikams visik laisv, o motina grieta ir nuosekli, vaikai gali tvus sukirinti vien su kitu.
Kai kuriuos mintus principus gerai atskleidia kasdienio gyvenimo situacijos.

Iaikinkime atsakomyb
Vaizdelis sode. eeri met Konradas ir penkeri met Manuelis
padeda ttei statyti medin nam i gatav element. Tt, Horstas Eberhardas, galingais smgiais kala lentas vinis, Konradas
su Manueliu jam padeda - maais plaktukais taip pat kala vinis.
Vaikai dirba labai susikaup, atsargiai ir siningai. Prie tai tt
jiems paaikino:
Plaktuk laikykite taip... vinis - taip... kalkite ne per daug stipriai... Manau, js sugebsite."
Vaikai su usidegimu imasi darbo. Tiesa, kartais i rankos ikrinta plaktukas, kartais - vinis, bet tt drsina vaikus dirbti toliau. Jie atkakliai plua... kol sod ateina mama, Mareik Eberhard. Pamaiusi vaik rankose plaktukus, j i ima aukti: Kas gi ia
vyksta? Ar i proto isikraustte!"
J i mato, kaip Manuelis stipriai usimoja vir vinies.
Manueli, atsargiai!" Manuelis tvoja ir pataiko... ne vin, o
savo nykt.
Ai ai!" - surinka vaikas i skausmo.

93

Matai, Manueli, ar a nesakiau." Mama iplia i vaiko rankos


plaktuk, prabgomis vilgteli j nykt ir paglosto plaukus: Stai
tau ir rezultatas... A tau vliau patepsiu".
Manuelis linkteli. J o akyse pasirodo aaros. Motina iri Manuel.
Kur tt?" - piktai klausia ji. Konradas mosteli ranka medins
sienos link. Moteris skubiai eina prie vyro.
Ar tau galvoje negerai? - barasi ji. - Nejaugi n poros minui
negalima palikti tavs vieno su vaikais?" Vyras tyli.
Tu visai nesuvoki atsakomybs!"
Kol mama dsto aukljimo principus, prieina Manuelis su Konradu. Mama!" - labai garsiai, kad nustelbt motinos bals, surinka Manuelis. J i usikerta ir pavelgia emyn vaik: Kas yra?"
Mama, mes norime padti ttei ir mes galime tai padaryti! tikinamai sako Konradas, o Manuelis jam tvirtai pritaria. - Nejaugi manai, kad mes vis dar mai."
Mamos akys susiaurja: O kas k tik nusimu nykt? Kas?"
Mamos balsas virpa.
Biau pataiks, jei nebtum sutrukdiusi!"
Vadinasi, a dar ir kalta. Dabar tai jau gana!" - motina dar
labiau siaudrina.
Mareike! - ramiai taria tvas, kuris iki iol tyljo. - Mareike!
Eik, praau! Pasikalbsime apie tai vliau."
Bet Mareik Eberhard jau tikrai tusi: Visada taip. T u ir vl
isisukinji. Tau tai bdinga! Bdinga! Kai reikalas svarbus, tu visada isisuki!"
Moteris piktai drebia vyrui: Usiimkite ir toliau tuo savo mlu, bet be mans! - ir pagrasina. - A neveiu vaik ligonin, kai
kas nors atsitiks. Girdi?"
Tuomet moteris skubiai nueina. Manuelis iri Konrad, o tas
pamgdioja skubius motinos ingsnius.

94

Konradai, liaukis! - pagrasina pirtu ttis. - Imkits darbo!


Dirbkite ir toliau taip, kaip a rodiau. Jei jums mans reiks, paauksite."
ioje situacijoje atsakomyb i pradi aikiai paskirstyta, jos imasi
ttis. Jis imano dalyk, padrsina vaikus, patiki jiems plaktuk,
pamoko, kaip kalti vinis.
Kai sikia mama, savaime isipildo jos pranayst. ioje situacijoje j i nelabai pasitikjo vaikais ir norjo ivengti pavojaus. Atrodo,
j i teisi, nes Manuelis nusimua pirt. Didiausia problema: motina siveria vyro kompetencijos srit ir pati nori perimti atsakomyb. Vyras igelbsti situacij, girdint vaikams nesileidia ginus
su mona.
Reikia suprasti teisingai - tvai gali laikytis skirting nuomoni, bet vaik akivaizdoje konfliktus reikia sprsti taikiai. Aukiau
apraytoje situacijoje yra kitaip: motinos baim ir pyktis neleidia
iekoti tinkamo sprendimo.
Tvas savo veiksmais, o ne odiais, parod vaikams pavyzd:
tas, kuris tam tikroje situacijoje imasi atsakomybs, yra svarbiausias. Tai jokiu bdu nereikia, j o g norima sumenkinti motin. Kitoje situacijoje jos vietoje gali atsidurti tvas.
Ponas Eberhardas retkariais su vaikais mielai gamindavo valg.
Daniausiai jie ruodavo italikus spageius.
M a n tai patinka, - akojo mona, - bet po to virtuv ir valgomasis stalas atrodo kaip po karo. Ir kam gi tenka valyti? - j i
padaro trump pauz ir jau sikariavusi aukia. - Man! Vyras
mano, kad jis jau atliko savo pareig ir a lieku viena purvinoje
virtuvje!"
Kad ir kaip vaikams patikt drauge su tiu gaminti valg, vis
dlto labai svarbu, kad visi dalyviai prisiimt atsakomyb ne tik u
malonij io proceso dal, bet ir u virtuvs var.

95

Bet a jau geriau isivalau visk pati, - sako ponia Eberhard. - M a n o vyras tai daro atsainiai." tai ia irykja nenuoseklumas, todl vaikai ir ttis ir toliau gali taip elgtis. M a m a
nepatiki eimos nariams darb virtuvje, o imasi j pati. Taigi vaikai neisiugdo savarankikumo, o motinai tenka didelis
krvis.

Skirtumus reikia toleruoti


Egzistuoja skirtingos nuostatos ir aukljimo stiliai, todl skirtumus
btina toleruoti. Vera Kriuger susitar su vyru, kad jis bus atsakingas u tvark vaik kambaryje. A nuolat su jais baruosi. Mano
vyras elgiasi gerokai ramiau. A tai pripastu."
Pasiskirstymas darbais, nervinga atmosfera dl sujaukto vaik kambario pamau rimsta, bet netrukus ir vl kyla audra. Vera
Kriuger laikosi kit tvarkos standart negu jos vyras. Jis sako: A
esu gerokai atlaidesnis, bet kambarys atrodo tvarkingas".
Kai sutuoktiniai papasakoja savo situacij per seminar, mes
drauge iekome kelio, kaip ponia Kriuger atsakomyb galt
perduoti vyrui. J i sako: Jei a tos netvarkos nematau, tai ir nesijaudinu".
Tuomet ir neikite ten!" - silau a.
O gal a tiesiog per daug nesigilinsiu!" - svarsto ji.
Verai Kriuger pavyko. Tvarkymosi tema pasidar ne tokia svarbi. Drauge buvo rastas bdas kiekvienam leisti gyventi savaip.

96

Seneliai auklja kitaip


Peteris Meisteris, dviej vaik tvas, pyksta ant savo tv: Jie visk
daro ne taip: leidia ilgiau irti televizori, duoda daug saldumyn ir t. t. Jie leidia vaikams visk, kas draudiama namuose".
Seneliai danai atsiduria prietaringoje situacijoje: viena vertus, jiems mielai leidiama priirti vaikus, antra vertus, daugelis
tv nort patys priirti senelius, kad su vaikais jie elgtsi taip
pat kaip ir tvai. Tai ne tik per dideli reikalavimai. Vaikai tokiu atveju negyja tam tikros naudingos patirties.
Seneliai auklja kitaip, ank ir seneli tarpusavio santykiai yra
kitokie. Seneli nesaisto grieta atsakomyb u vaik aukljim,
todl kartais jie bna labai kilniairdiai, be galo rams, nuoirdiai ir su humoru bendrauja. Kartais seneliai nepaprastai stengiasi auklti ankus taip, kaip kakada aukljo savo vaikus, o ie
dl to gerokai kentjo. Vis dlto nra prasms stengtis senelius
pakeisti. Tai bt gana sunku, nes seneliai vadovaujasi gyta patirtimi.
A pastebjau, j o g daugelis seneli ir taip keiiasi, tik jie patys
nustato to kitimo temp.
Reikia pabrti: kas palieka vaikus seneliams, tas perleidia
jiems ir atsakomyb. Tvams visai nra reikalo kitis seneli ir
ank santykius. T i k patys dalyviai - seneliai ir ankai - gali iuos
santykius aikintis.
Savaime suprantama, j o g tv ir seneli aukljimas skiriasi.
Tvams patariau: pasitikkite savo vaiku. Jis pats pastebs skirtumus, suvoks privalumus ir trkumus. Vaikai sugeba lyginti specifinius aukljimo modelius ir pastebti skirtumus. Kuo tikinamesnis
tv aukljimo modelis, tuo stipriau pasitiks jais vaikas. Kartu
stiprja ir trintis, vaiko noras diskutuoti, nes vaikai naudojasi jau
gyta skirtinga patirtimi. Tvai, kurie supranta ias aidimo tai-

97

sykles, veiks tinkamai. i taisykli nesuvokiani tv veiksmai


nebus tinkamai orientuoti.
Septyneri met An labai pyksta ant savo tv. Ponia ir ponas Kriugeriai pasakoja, kad pagal susitarim jai buvo leidiama
irti dvi televizijos laidas. Mergait sako, j o g senel jai leidia
daugiau. Ttis grietai sako: Senel, o ne mes!"
Tai a galiu tuojau pat persikraustyti pas senel!" Tokios dukters kalbos pon Kriuger okiruoja, bet j o mona reaguoja ramiai: Ane, mes tave mylime ir norime, kad tu gyventum ia. Bet
jei tu nori pas senel, tai a tuojau paskambinsiu. J e i j i sutiks tave
priimti, galsi vaiuoti pas j. Padsiu tau susidti daiktus ir nuveiu tave".
An ibga, jos kambaryje girdti triukmas, mergait kako
ieko spintoje.
Tu juokauji?" - klausia pasipiktins vyras.
Nusiramink. Dabar veiksiu a!" - sako Juta Kriuger. J i ino, ko
nori. J i stojasi ir ramiai eina dukters kambar.
Ar galiu tau padti?"
Jokio atsakymo.
Kiek laiko ketini ten bti?"
Vis laik!"
A manau, j o g tau reikt pasiimti daikt porai dien. Kitus
pasiimsi vliau!"
Ar nuvei mane pas senel? - jos balse girdti dvejon.
inoma, juk jau sutemo!"
Motina padeda dukrai susidti daiktus. Mergait skubiai atsisveikina su tvu, kuris dar bando sulaikyti mon: Juta!"
Arno!" - Juta Kriuger taip pavelgia savo vyr, tarsi nortj
susti. Jis nebesako n odio, tik beviltikai nuleidia rankas. Jo
akys nukreiptos dang, tarsi ten iekot pagalbos.

98

Motina ir dukra tylomis vaiuoja pas senel. An telefonu jau


buvo praneusi apie savo atvykim.
Kas gi ia dabar atsitiko?" - klausia atvykusij senel.
Tuojau An tau papasakos", - sako Juta ir velniu buiniu atsisveikina su dukra.
Tu bet kada gali sugrti!"
A negriu! Js tokie negeri!" - usispyrusi tvirtina An.
Praeina trys valandos. Pus devyni vakaro. An paskambina
tvams: Ar galite mane pasiimti?"
Kodl?" - klausia motina.
Rytoj i ryto man reiks keltis pus ei! Senel nevainja automobiliu. M a n teks kratytis mokykliniu autobusu, o jis taip anksti
pasirodo!"
Motina sako: Ane, a neatvaiuosiu tavs pasiimti".
Vliau ponia Kriuger pasakoja, kad jai norjosi bti cinikai ir
pasakyti, j o g dabar An gali kad ir iki puss ei ryto irti televizori, tuomet n nereiks gultis, bet j i suvok, j o g tai bt negerai.
Duok man tt!"
Jis jau miega!" Tai buvo netiesa, bet jei j i bt pakvietusi savo
vyr prie telefono, tas bt i karto sutiks parsiveti dukr ir viskas bt netek prasms.
Kit dien dukra i mokyklos grta namo. J i sako, j o g buv
visai smagu taip anksti keltis, be to, pusryiams j i gavo Nutelos",
o ne tos atsibodusios varks su vaisiais.
Ar nori ir vl pas senel?" An neatsako, tik tyliai valgo savo
pietus.
Tai k darei pas senel?"
irjau televizijos laidas iki puss trij nakties!"
Ar buvo domu?"

99

Senel miegojo!"
Ar buvo domu?" - ponia Kriuger atkakliai pakartoja klausim. An tyli. Pavalgiusi j i atsistoja ir paglosto motin.
Gal galtume iandien po piet parsiveti i senels daiktus?"

skyrius

Nuo kokio amiaus reikt


nustatyti ribas?

Danai tenka girdti panaius klausimus: nuo kokio amiaus galima vaikui nustatyti ribas? Ar jaunesnio amiaus vaikams ribos
nra per didelis reikalavimas? Ar vaikai suvokia rib btinyb? Ir
apskritai, ar mai vaikai gali kartu su suaugusiaisiais sprsti konfliktus, kaip tai daro vyresni vaikai?
Daugelis suaugusij ribas iri labai neigiamai. Jie sieja jas
su hierarchija, perdta globa, bausme, prastu vaik painimu. Reikia sutikti, kad su iais dalykais susiduriama vos ne kasdien. Aukljimas suvokiamas kaip bausm, siekiama palauti vaiko vali. A
manau, j o g ribos padeda susivokti ir suteikia saugumo. Turdami
aikias ribas, vaikai lengviau suvokia savo socialin priklausomyb,
patikimum, tvirtum ir iskirtinum.
Nustatyti ribas - tv udavinys. Jei jie j nenustato, vaikai ireikalauja patys. Nordami pasijusti tviriau, jie tol stengiasi atkreipti tv dmes, kol tvai pagaliau imasi aukljimo uduoi.
Kai nra joki nustatyt rib, vaikai jauiasi palikti, nejauia
ssajos su tvais. Kai ribos aikiai apibrtos, vaikai suvokia, kad
jie priklauso tam tikrai grupei ir yra susij su kitais monmis ir
eima. Kai galima remtis glaudiais ryiais, stiprja vaiko pasitikjimas savimi, jis nevengia kit moni, imoksta atskirti prastus
dalykus nuo neprast, dar nepatirt.
J u o konkretesni asmenys knija moralines ir etines nuostatas
juo geresni gaunami rezultatai. Nusistovjusi gyvenamoji aplinka
suteikia drsos painti naujoves ir gyti naujos patirties. Ribos sukuria vaikui pastam erdv, kurioje jis geba orientuotis. Jis per-

102

ima atsakomyb, isiugdo drs savarankikai sprsti, alinti problemas, veikti naujus sunkumus. Ribos parodo, k vaikas gali. U
rib esanti erdv yra tai, ko vaikas dar negali. Ribos suteikia drsos
siekti nauj tiksl ir planuoti ateit.
Vaikas suvokia, kad jis ypatingas, ima gerbti save, o kartu ir kitus, mato, kuo jis skiriasi nuo kit ir pripasta savo iskirtinum.
Be rib sunku tapti asmenybe - apginti savo autonomij ir tapti
savarankikam.
tai kodl svarbu, kad vaikas anksti suvokt ribas, bet btina
slyga, kad tarp tv ir vaik bt tvirtas emocinis ryys, kuris,
kaip sako aukljimo specialistas Otto Speck, remtsi atvirumu ir
normatyviu patikimumu". Jis rao, j o g tvai patys turi daryti tai,
k nori perteikti vaikams. Vaikams suprantami tik praktiniai modeliai. Nustatydami ribas, privalome painti save. Kai vaikai mai,
padeda kontrol ir parama. Kai vaikai paauga, jie aukljami remiantis partneryste ir bendradarbiavimu. Net jei keiiasi kai kurios aukljimo nuostatos, tvai ir toliau privalo vertinti norm
nesilaikym. N e i nuolaidiavimas, nei autokratiniai aukljimo
metodai nemoko vaik atsakingai elgtis ir bti savarankikiems.
Todl ir maiems vaikams reikia padti suvokti, kas yra normatyvus patikimumas" (Otto Speck). Iki treij vaiko gyvenimo
met ribos nustatinjamos labai atsargiai. Tai ir paprasta, ir kartu sunku: paprasta, nes vaikai be galo pasitiki tvais, sunku, nes
didesn tv atsakomyb: nustatydami ribas, jie turt nepiktnaudiauti vaiko nepatyrimu, nereaguoti perdtai ir per daug
nesiaurinti rib.
Jei vaikas nuolat per daug taikysis prie tv, labai stengsis patikti, perdm jautriai reaguos kritik arba trauksis atgal - prads
elgtis taip, kaip ankstyvojoje vaikystje, tai bus enklas tvams, jog
vaikas nuo pat maens buvo aukljamas per grietai, ribos buvo
nustatomos neatsivelgiant vaiko jausmus.

103

Nustatant ribas maiems vaikams, btina visk rpestingai apgalvoti. Nuoseklaus reikalavim laikymosi negalima painioti su
grietumu, rstumu arba bausme. Nepaisant didelio noro elgtis
tinkamai, kartais tvams isprsta garsus odis, visai be reikalo sueriama per upakaliuk. Tokiu atveju suaugusieji turt rimtai
atsiprayti, susitaikyti ir pasiadti sau, j o g daugiau taip nesielgs.
tai keletas princip, kaip jaunesniojo amiaus vaikams nustatyti ribas:
1. Bendraudami su vaikais tvai danai pasako per daug nereikaling odi, nra aikaus kontakto. Kai vaikas atsiliepia
odi sraut, tvai neretai reaguoja impulsyviai, ima aukti,
rkti, net muti. Kalbdami su maais vaikais, turime bti juos
atsigr, turime juos irti ir juos liesti. Vaikai turi jausti, jog
yra priimti. Aikumas ir atvirumas padeda ivengti nepagrst
bausmi.
2. Vargu ar padsime vaikams laikytis nustatyt rib, jei nuolat
sakysime: Tai pavojinga", Tai tau per sunku", Tu to dar nemoki!" Jaunesniojo amiaus vaikai suvokia tik veikdami. Ribos
privalo bti apiuopiamos, vaikas turi visk patirti pats: tik prikis pirtuk prie deganios vaks, jis supras, kas yra kartis.
3. Ribos turi bti orientuotos vaiko buvim ia ir dabar, j o konkrei dabart. Kas tiko kitiems vaikams, nebtinai turi tikti
js mayliui. Ribos, kurios reikalingos dabar, po met ar dvej
gali trukdyti engti toliau.
4. Neretai tvai jaunesniojo amiaus vaikus traktuoja kaip maus suaugusiuosius. Jie bando iekoti labai racionali konflikt sprendim ir nepastebi, kokie naudingi magiki konflikt
sprendimai. Pastarieji danai atitinka animistin vaik tikrovs
suvokim, kai susipina tikrov ir fantazija.
Pokalbiuose su tvais irykja trys problem sritys, kai
ribas nustatyti tvai pasijunta bejgiai.

104

bandantys

Svenja Kriuger, dvej su puse metuk Maren mama, skundiasi, kad j i neitveria ir pradeda rkti, nes jos dukra negirdi, k j i jai
kad ir imt kart kartoja: Tuomet a pratrkstu. Paskui gailiuosi,
bet nieko negaliu padaryti!"
Hubertas Ranke, dvej metuk Larso ttis, turi kit bd: Aikinu tkstant kart, o Larsas vis klausia kodl?" Atsargiai ir jautriai visk pradedu i pradi, bet po to ir vl tas pats kodl?". Nebegaliu girdti to odio. - Hubertas Ranke usidengia rankomis
ausis. - Kada gi jis pagaliau supras?"
Trej met Sveno mama Kristiane iler sako, kad j i ilgai kenia,
bet vliau vis tiek pratrksta: Tuomet Svenas gauna per upakal
ir daro tai, ko a reikalauju. Kodl negalima to pasiekti graiuoju?
A sau tada labai nepatinku! Kaip to ivengti?"

Aki kontaktas ir lietimas


Priemons, kurias tvai danai taiko nustatydami ribas, ugauna
orum, paeidia vaiko fizin nelieiamyb arba bna tiesiog per
grietos. Vaikams btina suvokti, j o g nustatydami ribas tvai elgiasi rimtai. Suaugusieji turt inoti, kad jaunesniojo amiaus vaikai
kitaip suvokia tikrov. Jie dar nesupranta kai kuri rib btinybs,
pavyzdiui, kodl negalima eiti per gatv degant raudonai viesai
arba kodl negalima liesti kartos virykls, bet jie gali tai pajusti.
Tam btina nekelianti abejoni tv laikysena, o tai reikia, jog
privalo sutapti kno kalba ir itarti nurodymai. Gav dviprasmik
ini, vaikai rib nesuvokia.
Kuo daugiau tvai stengiasi nustatyti ribas ilgomis kalbomis,
tuo daniau j pastangos eina perniek. Kartais vaik btina paliesti - ne muti! - kad jis pajust tvirt tv pozicij.

105

Svenas negirdi. Jis laukia pylos", - tsdama pokalb sako Kristiane Siler. Pamaiusi mano nustebus vilgsn, j i pakartoja: Svenas i tikrj nori pylos!"
A neinau! Bet jei js teisi, tai k iuo savo enklu nori jums
parodyti snus?"
Tai gal ne tai, kad turiu j muti!" - pasipiktina moteris.
A linkteliu. Ponia iler msto.
Kas bna, kai jam sueriate?"
Fizinis kontaktas!" - spontanikai suunka ji.
Ar jis siekia fizinio kontakto? Palietimo?"
Moteris sutrinka: Bet tas kontaktas bna danai".
Neabejoju, bet artumo jam reikia btent konfliktinje situacijoje. Vaikui reikia, kad j paliestumte. Tuomet jis pajus it Ne!".
Reikia, kad vaik paliestumte, o ne mutumte."
Fizinis kontaktas, lietimas arba emocin parama nra panacja.
J e i tv ir vaik santykiai palij, jei fizin artum vaikai priima
kaip grsm ar bausm, i priemoni reikt atsisakyti. Vis dlto jei santykiai eimoje grindiami palankiomis emocijomis, o
vaikas priprats prie maloni fizini kontakt, tuomet artumas
ar lietimas - ranka ant peties ar rank paspaudimas - gali ne
tik nuraminti vaik, bet ir pabrti odiais suformuluot rib
btinyb.
Kai pabriama ar akcentuojama, tai nereikia, j o g daromas
spaudimas. Taip draugikai ireikiama tvirta nuostata. Tvirtai paliestas vaikas pajunta, j o g tvai kalba rimtai. J e i norima nustatyti
ribas jaunesniojo amiaus vaikams, fizinis kontaktas gali bti naudojamas labai anksti. Tuomet nereiks plektelti vaikui per upakal, nes to griebiams tik tada, kai odiai nebepadeda. Artumas
padeda ivengti nesusipratim: viena vertus, daugelis tv ilgai

106

toleruoja netinkam vaik elges, imt kart kartoja neliesk!"


arba ne!", o kita vertus, nebesugeba kontroliuoti savo agresijos.
Vis dlto apraytas metodas gali bti visai netinkamas dviem
atvejais:
1. J e i vaikas nenori, kad j liest, jei jis vengia fizinio artumo,
j btina palikti ramybje. Negalima vaiko apkabinti prie j o
vali. J e i fizinis slytis nemanomas, gali padti aki kontakto
ir fizinio artumo kombinacija. Svarbu: aki kontaktas yra suaugusiojo iniciatyva. Negalima versti vaiko irti suaugusj,
pavyzdiui, reikalauti: Nagi pavelk mane!" Vaikas jauia suaugusiojo vilgsn ir tada, kai j neiri.
2. Niekuomet nereikia siekti fizinio artumo ir liesti vaiko, kai jis
labai susijaudins, nes kyla pavojus j sueisti. Tokiu atveju labai
lengva perengti rib ir panaudoti fizin prievart. Slytis gali
bti tik ankstyvoje konflikto stadijoje, o ne tada, kai situacija jau
ipltota. Po ilgai trukusio toleravimo ir atlaidumo ribas galiausiai bandoma nustatyti impulsyviu riksmu. Uuot uvert vaik
odi lavina, po ko danai seka nirio priepuoliai arba nieko
gera neadanti tyla, turtume aikiai ir be uuolank formuluoti reikalavimus ir parodyti, j o g btina atsivelgti vieniems
kitus: M a n nepatinka, kaip tu su manim elgiesi!", Tu nedorai
elgiesi su savo seserimi!"
Yra situacij, kai negalima nustatinti rib ilgais aikinimais, kai
pakanka tik trumpo ne!", kuris reikt, j o g tokio elgesio nepaksite. Kai vaikas suvokia, kad paliets degani vak nudegs pirtukus, o ibgs judri gatv gali bti partrenktas automobilio, kad
aisdamas su pilna sriubos lkte paskandins vis stal, kitaip tariant, kai situacija aiki ir vaikui pastama i ankstesns patirties,
tuomet danai pakanka vieno ne!". Vis dlto tame ne!" neturi
bti pykio ir paniekos, jis neturi paeisti tarpusavio supratimo ir

107

pagarbos atmosferos. Toks ne!" neturi virsti taisykle, tai greiiau


iimtis. Jei pradsime j vartoti danai, jis neteks savo galios ir ukirs keli keisti poir. Vis dlto kai kuriose situacijose is odis
gali bti naudingas:
kai vaikai nepakankamai suvokia tikrov, pavyzdiui, kai vaikas
dar neturi patyrimo, nesupranta, j o g gali susieisti,
kai perengiamos kalbos padorumo ribos, vartojami keiksmaodiai ir bjaurs posakiai,
kai vaikas elgiasi agresyviai, pavyzdiui, kandiojasi, gnaibosi
ar spjaudosi,
situacijose, kurios prie tai buvo aptartos ir isiaikintos,
kai vaikas labai susijaudins (iuo trumpu odiu galime j priversti suklusti),
susiklosius sudtingoms aplinkybms, kai dl iorini prieasi nemanoma visko ia pat isiaikinti (pavyzdiui, esame sveiuose ir t. t.), toks ne!" bent laikinai pads ivengti konflikto.
Ne!" - tai su konkreia situacija susijusi pedagogin priemon.
A dar kart pabriu, j o g j i nepakeiia destruktyvaus vaiko elgesio, nepateikia veiksmo alternatyvos, bet leidia kuriam laikui
atsikvpti. Jei norime, kad itas ne!" neatbukt arba nepavirst
tarpusavio kova dl valdios, btina vliau - tarsi antroje problemos sprendimo fazje - trumpai paaikinti vaikui savo elges ir
paprayti, kad vaikas pamgint suprasti savj, arba pasilyti jam
alternatyvius veiksmus.
Nepamirkite: vaikai tarp antrj ir treij savo gyvenimo
met labai smarkiai vystosi. Kai vaikas perengia ribas, tai kartu
reikia, j o g jis kartais jauiasi pernelyg globojamas ir nort daugiau veikti savarankikai.
Ir dar viena pastaba: vietoj ne!" galima vartoti su vaiku sutart
enkl, pavyzdiui, rankos most ar tam tikr aki kontakt. Ma-

108

iems vaikams btinas aikumas ir tvirtumas, bet jie turi bti neatsiejami nuo draugikumo ir patikimumo. Jiems reikia toki tv,
kurie suprast vaikus ir atitinkamai elgtsi, o ne skaityt jiems ilgas paskaitas arba ant j rkt.
Yra ir dar du bdai, kurie galt padti uglaistyti situacij, bet
jie negali pakeisti vaiko poirio ir sukurti alternatyvaus elgesio
modelio. Jei juos ilgiau taikysime, vaikas tai suvoks kaip bausm ar
kaip menkinim. Abu ie bdai efektyvs tik tada, kai tv ir vaik
santykiai turi tvirt emocin pagrind.
Kai vaikas per daug siaudrina, galima j paalinti i situacijos",
pavyzdiui, primygtinai paprayti ieiti i kambario: A manau,
jog dabar tu turi ieiti. Pasikalbsime vliau!", Ieik i kambario!
A negaliu taip su tavim kalbtis!" Jokio vaiko nemanoma priversti ieiti i kambario, o juo labiau - ivesti jga. Kai vaikui liepiama
ieiti, tai nereikia, kad jis izoliuojamas.
Niekuomet neudarykite ir neurakinkite vaiko kambaryje!
Tuomet vaikas jaust didel panik ir stipri baim, kad jis paliktas vienas.
Jei vaikas nesutinka ieiti, galite ieiti patys, tik privalote tai
daryti be joki grasinim. Pavyzdiui, sakote: A dabar einu virtuv. Vliau, kai nusiraminsiu, noriau su tavimi dar kart aptarti
situacij". Kai tvai vaikui sako: Man norisi bgti i nam!" arba
Nuo tavo usispyrimo a ir vl susirgsiu!", vaik ima kankinti kalts jausmas ir baim, j o g jis bus paliktas vienas. Svarbu: suaugusysis ieina i kambario, bet ne i buto ar namo. Jis lieka netoliese ir
po kurio laiko btinai vl silo pasikalbti.
Kartais tamp paalina humoras, kuris neturi nieko bendra su
cinizmu ar sarkazmu. Valtraud Ebert pasakoja apie savo patirt su
dvej su puse metuk dukra Eliza: Kai tik j i usioiuoja, krinta

109

ant grind ir be perstojo rkia ne!", a tuojau pat atsigulu alia - jei tik esu gerai nusiteikusi. Dukra apstulbusi iri mane,
a jai nusiypsau ir mes abi prapliumpame juoktis. Elizos nirio
priepuolis daniausiai tuo ir baigiasi. Tiesa, ne visada, bet juk ir j i
turi teis suirzti!"
Dukters poiriu motinos veiksmai atrodo netikti ir paradoksals. Viena vertus, Eliza to nesitiki, antra vertus, motina nenatraliai dar sustiprina destruktyv dukters elges. is veiksmas pabria suverenum, tvirtum ir neprastomis priemonmis nustato
ribas. Reikia pabrti: motina nustato rib, bet neparodo Elizai
alternatyvaus elgesio. Tai paliekama vlesniems pokalbiams.

Ribas reikia suvokti


Daugeliui jaunesniojo amiaus vaik nustatomos tam tikros ribos,
suaugusieji kak draudia, aikina grsmes: Tau dar negalima
degti vaks, tu dar per maas!", Tu dar negali neioti porcelianini ind, nes jie tau per sunks!" Draudimai turi tam tikro avesio, kyla noras daryti prieingai.
Kai vaikas nuolat girdi: Atsargiai!", Bk atsargus!", jis praranda pasitikjim savimi, savo jgomis (apie tai jau raiau 49 p.)
ir pranaysts pildosi. Jei nepasitikime vaikais, jie nepasitiki savimi, jiems pritrksta drsos ir atsakomybs, todl vaikai patiria
neskm. Kad vaikai tobult, jiems reikia patirties. Vaikams reikia rib, kurias jie suvokt. Pailiustruosime tai dviem skirtingomis
situacijomis.
iemos diena maame piet Vokietijos miestelyje. Jau kelias
dienas smarkiai la. midt sodo tvenkinys jau apsitrauk ledu,
bet vaikioti juo dar pavojinga.

110

Tvai perspja savo vaikus, dvej su puse met Tom ir ketveri


su puse Jakob, kad jie neit ant ledo, bet tvenkinio trauka nepaprastai stipri. Vaikai nesiklauso, kokie pavojai jiems gresia, aikinimai, juo labiau draudimai nieko nepadeda. Berniukai pasikvieia
kitus vaikus pasiirti ualusio tvenkinio. Jie atsargiai eina paiu
ledo pakraiu. Vaikai dar nedrsta engti toliau, bet baltas pavirius juos traukte traukia.
Jakobas atsitiktinai igirsta, j o g ledo storis turt bti bent deimties centimetr, kad juo bt galima vaikioti. Jis ima tvirtinti,
kad j ledas jau net storesnis. Pavargs nuo ilgo tikinjimo ttis
randa ieit. Jis pasiima rankin grt, colin matuokl, vedasi
vaikus prie tvenkinio ir sako: Dabar a igriu skyl. Jei ledas bus
plonesnis nei deimt centimetr, js ant j o neisite! Supratote?!"
Jakobas linkteli, o Tomas net nesiruoia to daryti. Vyresnysis niukteli broliukui: Tomai, sakyk taip". Tomas tyliai itaria: Taip".
Ttis igria skyl. Po penki centimetr prasiveria altas
vanduo. Skyl praplatinama, kad vaikai pirtais pasiekt vanden.
N ingsnio ant ledo!" Tvo balsas grietas. Jakobas linkteli, kiek
padelss linkteli ir Tomas. Susitariama, kad vaikai nesiartins prie
tvenkinio ariau nei per metr. Jei ir toliau isilaikys alti orai, ttis
paadjo kas antr dien grti led ir tikrinti j o stor. Tvai mat,
jog vaikai laiksi susitarimo.
Po poros dien ledas tikrai jau buvo tvirtas, ir vaikai galjo laisvai bgioti ant tvenkinio.
Petr Fridrich patyr stres, nes jos trej met Mareik pasakojo nebtus dalykus!". Tai buvo aidimas, kuris labai erzino motin.
Mergait mokjo puikiai meluoti ir ne kartj apgavo. Nei argumentai, nei geri odiai nepadjo. Kai motinos kantryb pagaliau
trko, mergaitei tai tik sukl ypsen. Petr Fridrich kur laik

111

mst: Tai dar nebuvo kova, kas nugals. Dar ne! A tai jauiau.
Pamaniau, jog dukra dar nemoka vertinti savo melo pasekmi. J
dar nesuvokia, k daro!"
Motina paaikino, kad jai nepatinka dukros melagysts ir pasak jai, j o g bus priversta daryti t pat. Prie vakarien Petr Fridrich pasak dukrai: Vakarienei neturime ko valgyti. A nieko nenupirkau". Mareik suglumo, pribgo prie aldytuvo, atidar j ir
pamaiusi maist suuko: ia visko yra!"
A juk tau sakiau, kad meluosiu!" Mergait nustebusi irjo
mam.
Kit ryt Mareik ketina vilktis savo palt, bet mama sako: iandien negali vilktis savo palto. A j padovanojau kitiems!" Mergait
bga prie drabuins ir pamato palt. tai jis!"
Per artimiausias dienas aidimas kartojosi. Kuo labiau motina
leido dukrai pajusti, k reikia melas, tuo maiau dukra melavo.
Vien vakar, kai motina atjo mergaitei palinkti labos nakties,
Mareik pasak: Mama, nemeluok daugiau!"
Gerai, a daugiau nemeluosiu, bet tu taip pat sakysi tik ties!
Sutarta?"
Mergait linkteljo galva. Melas pasibaig, bent jau kol kas.
Kad vaikai suvokt ribas ir abstrakius dalykus, jiems reikia vaizdumo, konkrei pavyzdi ir simboli. Vis dlto kai kurie tvai
nepaiso vaik noro suprasti ir konkretizuoti. Prieingai: tvai atsainiai aidia su vaik fantazijomis, j priekaitai kelia vaikams
baim ir nesaugumo jausm.
Trej met Johanas vakarais nenorjo valytis dant. Tvai visaip j kalbinjo, kad snus prast prie io kasdienio ritualo.
Visos j pastangos jo perniek. Nesutarimai eimoje augo diena i dienos.

112

Tv argumentai atsimudavo kaip irniai sien, nors jie nuolat kalbdavo apie tai, kodl btina valytis dantis, ir kaip manydami stengsi tikinti sn. Johanas visada kantriai klaussi ir vos
tik pasitaikydavo nedidel pauz, i karto paklausdavo: Kodl?"
Tuomet iraikingai purt galv ir tuo aikiai rod, jog nesutinka.
Ir vl viskas i pradi... Vl buvo aikinama, kad ilgai nevalomi
dantys bus puolami bakterij ir virus. Johanas ir vl stoikai klausydavo mokslo populiarinimo paskaitos. Kart jis paklaus: Kas
tie vrys?"
Virusai!" - patais j tvas.
Kas jie tokie?" Johanas kur laik galvojo, pats iekojo tinkamo
atsakymo. Tvui buvo aiku, kad reikia kuo greiiau rasti tinkam
vaizd, kuris padt Johanui suprasti. Ar tai velniai?" - nedrsiai
paklaus Johanas.
Tvas apsidiaug, j o g tai bus sprendimas, nes velni Johanas
labai bijojo. J baugino j mai ragai, kurie galt sukelti skausm.
tai kodl nakt alia j o visada buvo mekiukas Mimi", kuris galjo apginti Johan nuo pragaro pasiuntini.
Taip, tai velniai! - tvo veide msteljo tonika ypsena. - Jie
stato namus tavo dantyse ir minta tarpdaniuose likusiu maistu!"
Johanas klaus ipts akis ir pasidomjo, kaip atrodo tie velniai ir j namai. Galiausiai vaikas paklaus: O koks j mgstamas
valgis?"
Jie ryja visk!" - atsak tvas ir labai vaizdiai visk nupasakojo.
Johanas staiga atsistojo ir, nepasaks n odio, ijo i kambario.
Tvas pagalvojo, kad vaikas tuoj puls valytis dant, bet jis klydo!
Berniukas stovjo prie kriaukls, laik rankoje vandens stiklin ir
nirtingai skalavo burn. alia guljo sausas dant epetlis.
K gi tu ia darai?" - sutriks paklaus tvas.
Duodu velniams atsigerti! Tegu jie geria. Noriu, kad velniai
gyvent mano burnoje!"

113

K tu ia kalbi?"
Tvas pasijuto visikai bejgis. Vliau jis pasakojo: Tai buvo
bjauru. Stengiesi padaryti kaip galima geriau, o staiga viskas nueina uniui ant uodegos!"
Kam tau reikalingi tie prakeikti velniai?"
Jie man pads. J e i jie gyvens mano burnoje, tuomet jie nuvys tuos piktuosius velnius, kurie nori pas mane ateiti nakt.
Mano velniai bus daug stipresni, jiems btina gerai valgyti ir
daug gerti!"
Johanas rado sprendim ir buvo tuo patenkintas, o tveliui dar
teko gerokai palkti - itisus penkiolika mnesi.
Vien grai dien tvai ivydo Johan stovint prie kriaukls
ir valant dantis. Jie netikjo savo akimis, man, j o g sapnuoja, bet
nepratar n odio. Per prajusius mnesius jiems sunkiai seksi
prisiversti nepamokslauti ir dabar buvo baugu vl atnaujinti dant
valymo tem.
A valausi dantis!" - nusiypsojo Johanas. Jie linkteljo, bet
nieko nepasak.
Ar nenortumt inoti, kodl tai darau?"
Nortume!" -

neitvr mama. Johanas

pradjo

aikinti:

Velniai jau nebegali man padti. Jie labai mai, palyginti su tais
monstrais, kurie dabar mane lanko naktimis. Pasidjau po pagalve
vandens pistolet. Jis man tiks labiau!"
Ir dar viena situacija. J i taip pat rodo, kaip suaugusieji ir tvai
pasinaudoja personifikuotu vaik mstymu, kaip konkrets baubai priveria vaikus graiai elgtis ir laikytis drausms. Vis dlto
vaikai neretai bna dar krybikesni ir nepaisydami visoki baimi moka pasinaudoti nelabai konstruktyviais suaugusij argumentais.

114

Trej met Paulius nuolatos iulp savo nykt. Jis buvo labai
guvus, mgo aisti, labai daug bgiojo ir savo plaiai atmerktomis
rudomis spindiniomis akimis atidiai stebjo pasaul. Darelyje
berniukas buvo aukltoj numyltinis, bet joms nepatiko, kad jis
nuolat iulpia nykt. Tai ypa erzino j o aukltoj Erik Baier. J i
stengsi su tuo kovoti, bet viskas veltui. Kuo labiau j i stengsi, tuo
greiiau Pauliaus nyktys atsidurdavo burnoje.
Vien dien jos kantryb trko. Aukltoja nutar imtis drastikesni priemoni" ir pasak Pauliui: Jei nesiliausi iulps nykio, tavo dantys bus kreivi".
Berniukas sukluso.
Taip, Pauliau, tavo dantys bus negras!" - tvirtino aukltoja.
Paulius aibikai sikio nykt burn, tarsi ten bt magnetas.
Pauliau!" - grietai suuko aukltoja. Nyktys ltai pasuko
atgal.
Pauliau, nuo iulpimo tavo dantys i tikrj isikraipys!" Dabar
aukltojos balsas skambjo taip, tarsi j i pati abejot tuo, k sako.
Kokio kreivumo bus dantys?" - Paulius irjo aukltoj savo
riniomis akimis. Aukltojai pritrko odi, atrod, tarsi j i bt
netekusi amo.
Kokio kreivumo bus dantys?" - maloniu balsu pakartojo klausim Paulius. Erika pliaukteljo delnu sau per kakt ir nusiypsojo. Jai galv ov mintis.
Kaip atriosios dramblio iltys!" Deine ranka aukltoja nupie ore ilgas ir kreivas iltis. Vaikas apstulbs velg aukltoj:
Kaip dramblio iltys?" Erika su uuojauta irjo berniuk, tarsi
jau matyt i j o burnos kyanias iltis: Taip, Pauliau, kaip kreivosios dramblio iltys!"
Jos odiai tuojau pat padar spd. Vaikas tyldamas pasiirjo savo nykt ir ltai sikio j kelni kien. Jis ne-

115

galjo patikti, vis kraip galv ir kartojo: Tokie kreivi kaip


dramblio iltys?"
Kit ryt Paulius prijo prie aukltojos ir vl paklaus: Ar tikrai mano dantys bus tokie kreivi kaip dramblio iltys, jei a iulpsiu
nykt?" Erika linkteljo. Vaikas suaibavo savo didelmis rudomis
akimis ir tar: Sakyk, Erika, kaip drambliui nuo nykio iulpimo
gali uaugti kreivi dantys? Jis juk neturi nykio!"

Aukljimas ia ir dabar
Larsui tebuvo vos treji, kai jis vienas psiomis nujo 300 metr
nuo tv buto iki seneli namo. J a m teko pereiti vien nedidel
gatvel. Vaikas kirto gatv per psij perj. Jis sustojo, pairjo kair, paskui - dein, ities dein rank ir atsargiai, bet
neabejodamas perjo gatv.
Larso mam, Pi Seibold, drask prietaravimai. J i jaut, jog
Larsas tai pajgs ir j i gali juo pasitikti, bet aplink buvo kaimynai,
gimins ir pastami, kurie kaltino j lengvabdikumu ir gsdino:
Jei Larsui kas atsitiks, tu niekados nebsi laiminga!"
Sapnuose a regjau baisiausius vaizdus! Pabusdavau lapia
nuo prakaito ir sivaizduodavau save sdini kaltinamj suole."
Moteris leidosi bauginama ir udraud Larsui vienam eiti pas senelius ir draugus. Larsas nesuvok mamos nustatyt rib ir kasdien itrkdavo i nam. Jam nieko neatsitiko, bet grus pasitikdavo tikra audra, jis buvo baudiamas, bet tai nesulaik berniuko
nuo kelioni.
situacij sikio Larso ttis Rolfas. Jis sukritikavo mon, kad
toji per daug nuolaidi ir atlaidi ir pareik, j o g dabar jis visk ima
savo rankas. Larsui buvo pagrasinta, kad jei jis be leidimo ir vl
vienas ieis i nam, bus urakintas savo kambaryje. Larsas tio

116

grasinim praleido pro ausis. Jis jau buvo susidars nuomon apie
nenuosekl tio aukljimo stili. Vis dlto kart Larsas apsiriko. Kai jis vl vienas islino i nam ir pavlavo vakariens, tvas
buvo ts: Rytoj urakinsiu tave kambaryje. Tuomet tu negalsi
ieiti!" Mama kit dien vykd tvo paliepim, bet Larsas atsidar lang, mikliai, kaip kat, nulipo emyn ir vl nupdino pas
senel. T pat vaikas padar ir kit dien. eimoje tvenksi audros
debesys. Nepadjo jokie argumentai, vaikas tvirtino, j o g jam nieko
neatsitiks.
Bet gali atsitikti!"
M a n ne!"
Rytoj tu liksi namie!"
Kodl?"
Tikiuosi, kad mane supratai!"
Kai deimt kart vaikas paklaus Kodl?", jis buvo imestas i
kambario, o tvai susiriejo.
A manau, j o g mes neteiss!" - band keisti ton mona. Vyras
tik dar labiau siuto. odis po odio ir atmosfera vis labiau kaito.
inok, jei Larsas ir vl pabgs, a j pririiu! Tuomet pairsime, kas laims! Pairsime!"
Pia Seibold bejgikai mgino atkalbti vyr nuo tokio sumanymo, bet nepadjo jokie argumentai. Iauo kitas rytas. Per pusryius tvas pasak Larsui, k jis ketina daryti: Jei iandien tu
ieisi, rytoj pririiu tave prie garao! Supratai?" Larsas abejingai
linkteljo galv.
Po piet berniukas ir vl ikeliavo pas senelius, o kit dien
buvo priritas prie garao. Virv buvo ei metr ilgio, o ant vaiko pilvuko buvo suriti keli mazgai. Berniukas negaljo patikti
tuo, kas vyko, kaip manydamas band atsiriti, bet jam nesisek.
Larsas blaksi kaip litas narve, pasijuto kalintas ir pradjo rkti.
Jis rk vis garsiau, kol pagaliau atjo tvas. Larsas m maldauti:

117

Jei mane atrii, a daugiau niekados neisiu!" Tvo irdis suminktjo ir jis atrio. Po kurio laiko Larsas dingo i nam. Jis ir vl
vienas ijo pas draug.
Tvas nebeinojo, ko griebtis, mama puol nevilt. Jie nemat
ieities. Tuomet mama pasak: A leidiu jam eiti. A juo pasitikiu, - ir pagalvojusi pridr, - Jam nieko neatsitiks!"
Ojeigu?"
Jam nieko neatsitiks!"
Per eim seminar motina kartu su Larsu, kuriam dabar jau ketveri, pasakoja i situacij ir klausia, ar j i gali leisti vaikui vaikioti
vienam. A jauiu, kad jis tai gali! Vis dlto mano protas sako, j o g
vaikas dar per maas!"
A tai galiu!" - tvirtai sako Larsas.
Kad motina pasijust saugiau, bandome susitarti dl kai kuri
dalyk: pasieks tiksl, berniukas paskambins namo.
Taip pat vaikas pasiada, j o g namo gr laiku ir visada eis prastu keliu. Larsas sutinka su visomis slygomis.
Klimatas eimoje gerja, bet kaimynai nesiliauja gsdin. Jau
ima atrodyti, j o g jie tiesiog laukia nelaims, bet nieko neatsitinka.
Prieingai, berniukas pasidar labai savarankikas, daug ko imoko. Kai per pokalb paklausiau jo: Larsai, juk tau negali atsitikti
nieko bloga, ar ne?", vaikas ypteljo ir spontanikai linkteljo.
Gatvmis a einu kaip indnas. Atsargiai slinu ir dairausi aplinkui, - Larsas kia rank kelni kien ir isitraukia lipduk su
indnu. - Tai mano draugas. Jau seniai j turiu. Jis labai stiprus ir
sako man, j o g a galiu!"
Kai i istorij papasakoju savo klausytojams, igirstu prietaring nuomoni. Daugelis mano, kad mama pasielg lengvabdikai,
nes ma vaik tyko vairs pavojai. ios eimos konflikto sprendimo nereikia apibendrinti ir automatikai perkelti kitas situacijas.

118

Vis dlto is sprendimas atskleidia vien aukljimo galimybi, kai


orientuojamasi visikai individual vaiko elges ir aukljim ia ir
dabar: motinos elgesys nebuvo lengvabdikas, j i rmsi savo stebjimais. Stebdama savo vaik, moteris suvok, j o g savo vaikui j i
gali patikti daugiau nei kitiems tokio amiaus vaikams:

Kai Larsas pastebjo, j o g j o tvai savo aukljimo stili grindia


kit moni nuomone, o ne j o realiomis galimybmis, jis stojo
su jais kov, kas stipresnis. Jis padar juos bejgius, aid su
jais ir kerijo u nuolatinius suvarymus.

Larsas buvo tikras dl savo veiksm. Jis norjo, kad j priimt


kaip Lars, kaip mog, kuris turi savo ypating bruo, specifini gabum, kuris yra savitas ir kompetentingas.

Kai tvai tai suvok, m juo pasitikti, leido daugiau, nei paprastai leidiama tokio amiaus vaikams, liovsi per daug i j o reikalav, vaiko ir tv santykiai gro pirmyktes ves.
O dabar panagrinkime kit situacij, kurioje ikyla kita aukljimo ia ir dabar problema. Roswitha Heinrichs klausia: A r vaikas
gali ateiti pas mane lov? Heikui dabar dveji. Jis beveik kasnakt
ateina pas mane".
O kas ia bloga?" - klausiu a.
Jei jis dabar neimoks miegoti vienas, tai neimoks niekados.
Apie tai daug kalbama ir raoma!" - tvirtai sako motina, bet jos
balse girdti susirpinimas ir tampa.
Ar jums kyla problem, kad Heikas ateina nakt?"
Ne!" - energingai papurto galv moteris.
O k dl to sako js vyras?"
Jis vis vien miega kaip lokys."
Tuomet leiskite Heikui ateiti lov!" - patariu a.
O kas bus vliau?" - teiraujasi Roswitha.
Vliau atrasite bd. Heikas paaugs, galsite aikiau aptarti
bd ir kartu su vaiku iekoti sprendimo. iuo metu jis dar per

119

maas. Jei naudosite prievart, tai gali pakenkti js santykiams


su snumi!"
I ios situacijos galima daryti bendr ivad: jaunesniojo amiaus vaikams nustatytos ribos neaminos. Kai ribos nustatomos
ia ir dabar, augant vaikui jos turi bti keiiamos. Ribos nra koks
nors nekintamas, visais laikais galiojantis dalykas. Kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis pasirengs dalyvauti sprendiant konfliktus.
Kuo vaikas jaunesnis, tuo maiau jis gali dalyvauti iame procese,
nes dar neturi atitinkam gebjim. Jei vaikai nori nakt ar jos dal
praleisti tv lovoje ir jei jie netrukdo tvams, vadinasi, nra jokio
reikalo jiems tai drausti. inoma, jei tvai dl to nervinasi, jei toks
vaiko noras jiems trukdo, jie gali ir kitaip pasielgti.
Panaiai yra ir tuomet, kai vaikai naktimis verkia. Danai galima igirsti nuomon, j o g maiems vaikams reikia leisti paverkti.
Jei net nekalbsime apie tai, kad vaik verksmo nemanoma
negirdti, tokia nuostata gali neigiamai veikti kdikio gimt pasitikjim j supania aplinka ir savimi, taip pat pasirengim imtis
atsakomybs: Kai a bijau, mane palieka vien! Kai man reikia,
tvai man nepadeda!"
Jei vaikas vliau riksmu stengiasi atkreipti tv dmes, dar yra
pakankamai laiko pakeisti tok vaiko elges, bet tai daryti reikia
visiems drauge. Sudting miego problem isamiai nagrinja
ne vienas konsultantas (pavyzdiui, Friedrich/Friebel, 251 p.). J e i
naktimis vaikiojantys vaikai tampa problema tvams, galima pasinaudoti vienu i daugelio nuo seno inom ir liaudyje vartojam
recept.
1. Vaikui reikia aiki ritual ne tik dien, bet ir vakarais, kai jis
gulasi miegoti. Kuo ritualas bus aikesnis, patikimesnis ir konkretesnis, tuo labiau vaikas j o laikysis. Savaime suprantama,
kad ir vaikui bna blog dien. Tuomet jis nenori laiku gulti
arba vaikto naktimis, bet tai iimtys.

120

2. Kai vaikas turi gulti miegoti, jam tai reikia, jog jis isiskiria su
tvais, turi bti vienas, todl jis patiria emocin tamp. J gali
paalinti po ranka esanios natralios pagalbins priemons.
Puikiai padeda koks nors mielas daiktas, pavyzdiui, mekiukas
ar ll, su kuriuo vaikas jauiasi saugesnis ir ne toks vienias. Labai svarbu, kad tok aisl vaikas gaut kuo anksiau. Jis padeda vaikui priprasti prie j supanios aplinkos ir nauj situacij,
isiskyrimo ir vienatvs. Svarbu: turi bti tik vienas objektas, su
kuriuo vaikas sieja savo jausmus. Po kurio laiko tai daniausiai
bna murzinas, nelabai skaniai kvepiantis nuiulptas aislas, su
kuriuo vaikas praleido daug nakt ir kuris jam padjo veikti
tamsos baim. Sis aislas, danai iki pat paauglysts, suteikia
drsos itverti konfliktines situacijas, isiskyrimus, padeda susitvardyti.
Vienuolikos met pramutgalvis Kajus su mokykla vyko penkioms
dienoms kaimo stovykl. Kai jis ryte atjo geleiinkelio stot, i j o
kuprins kyojo mekiuko galva. Tai buvo vienakis, nuplta ausimi ir iki blizgesio naktimis nuiulpta galva Samsonas.
Kajau, ar tu ketini vetis su savimi Samson?" - paklausiau
berniuko.
Js nepatiksite, - visai rimtai pasak berniukas, - a nenorjau j o vetis, bet jis tol zirz, kol pasakiau - gerai, a tave pasiimsiu!"
Toki simbolini daikt tvai gali surasti ir daugiau. Tai gali
bti ir minkta skarel, mielas pagalvs uvalkalas ar kelias naktis
vilkti mamos markiniai (prisiminkime istorij Apie tai per daug
galvojama" i knygos Vaikams reikia rib", nuo 21 p.). Kai vaikas
nenoriai atsigula savo lov, tokie mieli daikiukai j gali nuraminti ir padti umigti.
Ir markiniai, ir pagalvs uvalkalas turi vaikui gerai pastam
l o t i n o s kvap. Uostomj" skarel nesunku pasidaryti: nosin

121

arba vystykl motina kelias dienas palaiko ant savo pilvo, kad skarel
prisigert jos kvapo, ir duoda vaikui rank arba deda po pagalve.
Vaikai instinktyviai atpasta motin i kvapo. Kai mamos nra
alia, jos kvapas suteikia artumo jausm, vaikas jauiasi saugus ir
suvokia, j o g tik laikinai isiskiria su motina. Vis dlto reikia pabrti: namins" priemons ne visada padeda, nes vaiko miegas
gali sutrikti dl daugybs kit prieasi.
Yra tv, kurie po tam tikro laiko atima i vaik ias patikrintas
priemones, nes mano, kad paaugusiam vaikui nederajomis naudotis. A manau, kad toks vaiko gyvenimo skirstymas fazmis - ypa
kai kalbame apie emocin vaik ugdym - yra per grietas ir vaikui
nenaudingas. Savaime suprantama, j o g nesveikas vaiko prisiriimas
prie tam tikro objekto gali byloti apie patiriam dvasin tamp ar
emocinius sutrikimus. Vis dlto toki vaiko pamgt skarel, pagalvl ar aisl pirmiausia reikia irti kaip normal, vaiko vystymuisi bding dalyk. Ne vaikui gera linkintis suaugs mogus, o
pats vaikas nusprs, kada jam atsisakyti io simbolinio daikto.
Jei i vaik per anksti atimsime mgstam aisl, mginsime
atpratinti nuo pamgt simboli, j viet uims kiti: vietoj skarels atsiras saldumynai, vietoje pagalvls - raminamoji arbata.
Kai iurkiai bandoma veikti su jausmais susijusi frustracij, iekoma kit tampos veikimo bd, pavyzdiui, pradedama daug
valgyti ir gerti. Taigi gali isivystyti priklausomyb.

Magiki sprendimai
Net ir jaunesniojo amiaus vaikai geba sprsti problemas, tik tvai
tuos sprendimus praleidia pro ausis, nes jie neatitinka j racionalaus suvokimo. I maj pateikiam idj danai pasiaipoma,
nors jos gali atneti naudos.

122

teigin pailiustruosime dviem situacijomis, kurias per vien


seminar tvams papasakojo Meinhold eima.
Trej met Lasas kl toki netvark, kad visa eima nuo to
kentjo. Ne tiek svarbu, kad nebuvo tvarkos vaiko kambaryje, Lasas sugebdavo per akimirksn apversti visus namus. Tvai dl
to danai prarasdavo savitvard, nes suaugusiuosius baisiai nervino ir tai, j o g vaikas sak, kad tai ne jis kelia netvark, o j nuolat
lankantis Mikis. Ponas Meinholdas piktinosi: Tokie dalykai tikrai
gali mog ivesti i kantrybs!" J a m visikai pritar mona.
iame pokalbyje Lasas nedalyvavo. Tuomet papraiau tvus ieiti, pasikvieiau berniuk, kad jis man pats apibdint susidariusi situacij.
Kaip tu manai, k tavo ttis papasakojo man apie netvark
namuose?"
Lasas nusiypsojo ir tar: Tai,., tai dl Mikio... Mikis dl visko
kaltas!"
Dabar vaikas velg mane ir lauk pritarimo.
Tai kaip ten yra su tuo Mikiu?" - pasiteiravau a.
Jis ateina, aidia su manimi, paskui ieina, o viskas taip ir lieka gulti. M a n tenka tvarkyti, o a nenoriu... Ttis sako, kas sukelia
netvark, tas ir privalo tvarkyti... Mikis netvarko!"
Kad susidaryiau aikesn vaizd, papraiau papasakoti visas
smulkmenas. Tuomet pakvieiau tvus. Man labai greitai paaikjo, j o g Lasas savo netvarkingum, savo blogsias" savybes, priskyr Mikiui ir buvo tvirtai sitikins, kad Mikis atsakingas ir u vis
netvark. Kai paklausiau tv, k, j manymu, man pasakojo berniukas, tvas spontanikai suuko: Tas nesmones apie Mik! Kaip
visada! A jau nebegaliu klausytis!" Tvo balse buvo justi pyktis.
Bet tai visai ne nesmon!" - spigiu kaip Mikio balsu suuko vaikas.

123

Liaukis! - suirzusi pasak mama. - Pakanka, kad apie tai nuolat kalbi namuose!" Lasas nusiypsojo, nes dabar jis galjo pademonstruoti tv bejgikum. Tai buvo tikra kova, kas k veiks!
Lasai, - pradjau a, - tau reikt rimtai pasikalbti su Mikiu. Juk
tave netvarka taip pat erzina. Kaip manai, ar gali su juo pasikalbti?" Abu Meinholdai nusivyl irjo mane. O gal su juo turt
pasikalbti tavo tveliai?" Visikai suglum tvai automatikai purt galvas.
Jie negali! - suuko vaikas. - Jie j o visai nesupranta!"
O kaip tu jam pasakysi?"
A j ibarsiu! Pasakysiu jam, j o g jis privalo tvarkytis, antraip
nepriimsiu aisti!"
Tvams ms pokalbis buvo labai netiktas ir dabar jie priblokti tyljo. mano klausim, ar jie galt prisidti, tvai santriai linkteljo ir itar: Jei tik tai padt!" Kai jie jo i kambario,
man susidar spdis, j o g jie mans gailjosi, kad leidausi sukamas Laso aidimlius.
Po keturi savaii tsme seminar. vytintys Meinholdai prijo prie mans ir pasigyr, j o g problema dl netvarkos bute isprsta. Dabar netvarka tik Laso kambaryje, kitur jis visk sutvarko.
Netiktina! Jis tvarko!" - su ypsena sako ponia Meinhold, vis
dar negaldama patikti, kad vaikas taip pasikeit. Prieina Lasas.
Na, Lasai, pasikalbjai su Mikiu?" - klausiu a.
Ir dar kaip! Pasakiau jam, j o g jei jis nesitvarkys, negals su
manimi aisti. Mano kambaryje, sakiau a, gali nesitvarkyti, o iaip
privalai visk sudlioti vietas! Supratai!"
Ir Mikis tave suprato?"
Lasas linkteli: Kuo puikiausiai!"
tai tas paprastas, magikas, vaiko galvosen atitinkantis sprendimas. Radau j tik todl, kad leidausi Laso fantazij pasaul.
Vaikas nesugebjo priimti tv kritikos dl netvarkos ir dl to tarp

124

j kilo karas. Kuo didesni buvo tv priekaitai, tuo intensyviau jis


reng savo mauosius kerto ygius, kurie tvus var nevilt. A
supratau Laso fantazijas.
Mikis knijo kit Laso pus. io amiaus vaikams bdinga suvokti tarsi dvi savo asmenybs puses - gerj, paties Laso, ir blogj, Mikio. T i k nuo penktj gyvenimo met vaikai pradeda suvokti asmenybs vientisum, bet ir vliau dar i dalies ilieka dvipusis matymas, kuris ilgainiui inyksta.
Laui Mikis buvo blogoji j o pus, magikas vaizdis, kurio reikms tvai i pradi visai nesuprato.
J e i tvai atidiau stebt savo maus vaikus, sigilint j fantazijas, tuomet jiems pavykt su dvej ketveri met vaikais surasti
visai netikt konflikt sprendim. ie sprendiniai bt tinkami
tik tam tikr laik, nes augdamas vaikas gyja kitoki savybi, imoksta kitaip bendrauti su monmis. Tuomet reikms gyja kalba ir racionalus svarstymas. Tai rodo antroji situacija.
Vera Fier neseniai isiskyr su vyru. Abu jos vaikai, trej met
Ank ir penkeri Janin, liko su ja. Kol vyko skyrybos, abiem
mergaitms priklausantis didiulis minktas mekinas Darius pasidar labai svarbus. Mergaits paskyr jam viet prie eimyninio
stalo, djo jam lkt ir valgymo rankius. Jos laukdavo, kol mekinas baigs valgyti, nes jis, pasirodo, labai ltai valg. Mergaits
ilgiausiai iekojo Dariui tinkam drabui ir j apreng. Darius
buvo vedamas ir restoran. Vaik praoma, motina usakydavo
jam viet, prie j buvo padedamas valgiaratis. Ai Dievui,
Darius nebuvo geras valgytojas, - prisimena mama, - antraip
bt tek j a m usakyti ir maist, nes mergaii elgesys buvo
nuoseklus."
Darius gavo automobiliui vaikik kdut, kurioje jis sdjo
prisegtas tikru diru. Nebuvo lengva visa tai itverti, - sako Vera

125

Fier. - mons irjo mane kaip j beprot, o kiti net patar


kreiptis gydytoj."
Ir k gi js darte?"
Man atrod, kad aidimas mergaitms naudingas. Joms tikrai
j o reikjo. Kas dabar pasakys, ar tai buvo kaip nors susij su skyrybomis, ar ne."
Kas stiprino js jausm?"
Kart, kai mergaits viejo pas mano mam, j i mekiuk paslp, nes j labai nervino tas vaik vaidinimas. Bet kai Darius
dingo, kilo baisus skandalas. Mergaits tiesiog kraustsi i proto.
Vyresnioji net paskambino policijai ir prane, j o g kakas pagrob
Dari. Netrukus prie ms dur jau stovjo keturi policininkai,
kurie norjo pasikalbti su mano motina. Mama tuojau pat grino mergaitms mekin. Dabar jis buvo dar uoliau priirimas."
Kiek laiko tai tssi?"
Madaug metus. Kart dukros sdo automobil be Dariaus.
Kai paklausiau, kur mekiukas, ar jis nenori vaiuoti drauge, mergaits atsak, j o g jis miega. Po piet radau mekin nerpestingai
numest kampe. Nuo tada jis neteko savo reikms. Pirmiausia i
automobilio buvo imesta vaikika Dariaus kdut."
trauktas ritual, mekiukas suteik vaikams saugumo ir patikimumo jausm. Labai neprastu bdu jis padjo itverti isiskyrimo sukelt skausm, baim ir netikrum. Kai buvo rastas kitas
kelias, mekutis prarado savo reikm.
Vaikams reikia magijos ir mit, igalvot veikj ir labai savit
simboli. Remdamiesi iuo patikimu emociniu pagrindu jie isiugdo pasitikjim savimi, suvokia savo vert.

II
Agresija provokuoja

10 skyrius
Prievarta aidimuose Smurtiniai aidimai

Visur skundiamasi, kad paaugliai nemoka aisti, neturi fantazijos.


Taip pat pabriama, kad vaik aidimuose daugja griaunamj
jg element.
Kyla klausimas, ar aidim vairov visais laikais nerod vaiko
vidins tikrovs, j o jausm, pasaulio suvokimo, o kartu j o agresijos
ir baimi. Negalima neigti, kad vaik aidimai pasikeit, kad juose
reikiasi agresyvios fantazijos.
Iskirsiu tris sferas, kuriose galima pastebti pasikeitim:
kitokios agresijos apraikos aidimuose - gaujose ir gatvi karuose;
pasikeitusios vaik fizins iraikos formos ir sutriks suvokimas;
bandymai brutali agresij paalinti i kasdienybs pedagogine
agresija.

Agresijos ritual nelieka


Per vien tv seminar dalyviai, kuri vaikyst ir jaunyst prabgo etajame deimtmetyje, pasakojo, kaip jie elgsi susidr su
agresija.
Antonas Lichteris vytiniomis akimis pasakoja: Anksiau mes
kieiau" aikinoms reikalus. Egzistavo gaujos, vyko gatvi karai.
Viena gatv pesi su kita, viena mokykla kovojo prie kit. Susitardavome, kur ir kada susitiksime. Tvai nieko neinojo. Tvas
pykdavo tik tada, kai grdavau sugurinta nosimi, o mama dejuodavo dl suplyto megztinio. Savs nesigailjome, bet atjo laikas

130

ir mutyns baigsi. Pasidar nebedomu arba sikio suaugusieji ir


mus sudraud".
Kuo js karai skiriasi nuo iandienini?"
Jis kur laik msto, paskui sako: A manau, yra vienas esminis skirtumas. Kai per ms petynes kuris nors pargridavo, jis
ikrisdavo i aidimo. Jis nebebdavo muamas ar spardomas. Turjome sutartin enkl, tam tikr rankos most, kuris reik: a
daugiau nenoriu arba negaliu! Tuomet visi liaudavosi. Vargas tam,
kuris paeisdavo kodeks! M a n neramu, kad iandien tokios taisykls negalioja. Dabar pilna skustagalvi, kurie nesirinkdami gali
primuti kiekvien. Paproiai isigim, atsiveria Tartai griaunamajai jgai, nekaltos petyns virto brutalia agresija".
Kiti tvai ir motinos pritaria kalbjusiam, pasakoja savo istorijas, kaip jie reng auli ventes, geguines ir okius. Viena mama,
kuri augo su penkiais broliais, pasakoja apie savo nam karus.
Jie smarkiai pesi, bet buvo nuoirds. Kartais likdavo brim,
kraujuodavo nosis, suplydavo markiniai, bet tvai apie tai nieko
neinojo. Petyns turjo savo neraytas taisykles, kuri visi laiksi.
Visi juto rib, iki kurios buvo galima eiti. Moteris akimirk galvoja
ir sako: Man atrodo, dabar jau niekas nemoka dkti, petis, aikintis santyki taip, kad niekas per daug nenukentt".
Ne tik subjektyvios nuomons, bet ir moksliniai agresijos, kaip
sudtins vaik ir jaunimo kultros dalies, tyrimai patvirtina: per
pastaruosius keturiasdeimt met gatvi kar tarp vaik ir jaunuoli grupi, vadinamj gauj, sumajo, bet per t pat laikotarp
smurtaujant padaryta gerokai daugiau materialini nuostoli ir
sualota moni.
Anksiau tvirtos taisykls neleisdavo konfliktuojanioms pusms
nueiti per daug toli. Ir paaugliai inojo, kad u taisykli nesilaikym teks atsakyti. Tyia nebuvo alojama, niekas nemu bejgio,
ant ems gulinio mogaus. Tie, kurie nebenordavo kautis arba

131

tiesiog pritrkdavo jg, galdavo netrukdomi pasitraukti. Neketiname idealizuoti praeities ir sakyti, jog anksiau viskas buvo gerai.
Nenorime teigti, j o g praeityje viepatavo harmonija, o dabar
viskas blogai. Ankstesniais deimtmeiais taip pat pasitaikydavo
brutali moni, ne visi laiksi ritual ir taisykli, vienas mogus
be atodairos mu kit ir eminojo orum.
iandien mes norime isiaikinti, kodl paaugliai nebesilaiko
ritual. I pokalbi su vaikais ir jaunimu rykja du poiriai:
1. Svarbiausias tikslas - humaniki, abipuse pagarba grindiami
santykiai. Agresija laikoma baisia jga. Vieose diskusijose beveik nekalbama apie konstruktyvij agresijos pus, pavyzdiui,
apie tai, j o g j i gali bti produktyvi, skatinti krybingum. Aukldami vaikus neturtume stengtis apskritai istumti agresijos
i kasdienio gyvenimo, o tik aikiai atskirti jos konstruktyvij
pus nuo griaunamosios, mog niekinanios puss. Nordami
veikti destruktyvij agresij, privalome ugdyti tinkam poir agresij apskritai, mokyti tinkamai su j a elgtis.
Tam yra btinos visiems privalomos taisykls ir ritualai. Jei nuo pat
maens vaikams j nediegsime, jie nesugebs j priimti ir suvokti
kaip realaus, praktikuojamo modelio. Jei paaugl paliksime vien
su jam gldinia agresija, vadinasi, atiduosime j chaotikam, kit
moni orum trypianiam smurtui. Daugyb destruktyvi paaugli veiksm rodo, j o g tokiu atveju daniausiai prasiveria aklas
niris, nieko bendra neturintis su mogikumu.
2. Agresija - neatskiriama paauglysts dalis. J e i paauglys negali
saugiai - pagal taisykles ir ritualus - ilieti savo agresijos, tuomet jis susiavi jos simboliais ir objektais. J paaugliai randa
veiksmo ir koviniuose filmuose.
Per tv seminarus klausiau apie j eimose esanius agresijos
ritualus, kai vaikai gali isilti, pavyzdiui, ibandyti savo jgas
petynse, mtytis pagalvmis, raiiotis ant grind ir t. t. Tokius

132

ritualus turjo tik du penktadaliai vis eim, nors tvai patys pripaino, j o g vaikams jie labai patinka.
Tokie aktyvs aidimai ypa nepatiko mamoms, kurioms atrod, j o g jie daro j vaikus agresyvius ir vlesniame gyvenime skatins
elgtis asocialiai ir destruktyviai. ios mamos labai apsirinka, jos
mato tik vien agresijos pus. I lotyn kalbos kils odis agresija
reikia: eiti prie k, imtis ko, mginti. Tai reikia jg, tam tikr
jausm. Kad ir kaip tai neigsime ir stengsims jos atsikratyti, agresija yra ir liks neatskiriama vaik vystymosi dalis. Kuo daugiau
tvai mokys vaikus vengti ir bijoti agresijos, kuo daugiau draus,
tuo vieniesni ir nesuprasti jausis vaikai, kuriems agresija yra j
asmenybs dalis.
Dabar, labiau nei kada nors anksiau, aukldami privalome atkreipti dmes agresij. Tai nereikia, kad turime tik abejingai
stebti ir sakyti: Leiskime vaikams ilieti savo agresij". Reikia
diegti agresijos ritualus ir patikrintus elgesio pavyzdius, ugdyti
pagarb mogui, mokytis pripainti j o fizin nelieiamyb. Kuo
anksiau pradsime, tuo geriau vaikai priims tokius modelius, tuo
greiiau jie taps j gyvenimo dalimi.
J e i vaikus orientuosime tinkamai, jie reiau vartos smurt, atras
tinkamesni aikinimosi bd. Kita vertus, kuo jaunesni vaikai madaug ikimokyklinio amiaus - tuo daugiau konfliktai ir nuomoni skirtumai sprendiami ir fiziniais veiksmais. Tokio amiaus
vaikams nepakanka vien gero pavyzdio, j nepasiekia ir odiniai
argumentai.
Vis dlto tai nereikia, j o g aukldami neturime remtis priimtomis normomis ir vertybmis. Prieingai: vaikus btina mokyti
tinkamai sprsti konfliktus, bet daryti tai ne ger" odi lavina,
o perteikti savo elgesio pavyzdiais. Kuo auktesn tv ir aukltoj moral, tuo aikesn model vaikai turi prie akis, model, kur
vliau, kai bus labiau subrend, jie gals perimti.

133

Kai aukldami pamirtame, jog mogus


turi kn
eeri met Christoferio bijo visi darelio vaikai. Kur laik j o
tiesiog nematyti. Staiga jis atsistoja ir eina prie kurio nors vaiko.
I pradi jis tik iri, o paskui staiga smogia. Atrodo, j o g j a m visai nesvarbu, kad vaikui skauda, kad jis j ugavo. Vaikai reaguoja
vairiai: vieni rkia, pabga, ieko pagalbos, o kiti smogia atgal. Vis
dlto vis daugiau vaik j o ima alintis. Aukltoj pastangos lieka
bevaiss. Akivaizdu, j o g Christoferiui dmesio netrksta. Vaikas
patraukia daugeliu savo teigiam ir produktyvi veiksm. Jis nekovoja dl valdios su aukltojomis. Krinta akis vienas dalykas:
net ir igirds apie galimas pasekmes, kai jam pasakoma, j o g nuskriauds draug jis tam tikr laik turs aisti vienas prie atskiro
staliuko, berniukas vis tiek mua vaikus.
Aukltojos nebeino, k daryti. Po puolimo Christoferis stovi
kaip lapias pudelis ir gioja peiais", tarsi nort pasakyti, j o g
jis to nenorjo. Jei labiau sigilinsime, iaikja j o dilema, kuri bdinga ir daugeliui kit vaik. Kai su Christoferiu kalbuosi apie
j o isiokimus", jis visada apgailestauja ir sako nenorjs suteikti
kitiems skausmo.
Aukltoja, kuri klaussi ms su Christoferiu pokalbio, po toki jo odi suuko: Nejaugi tu negali umegzti ryio neskaudindamas vaik?"
Berniukas spontanikai atsak: Ne!"
Liaukis", - jau piktai sudraud aukltoja. Berniukas nuolankiai gteljo peiais.
Nereikia, - nuraminau aukltoj. - Jis kalba nuoirdiai."
Aukltoja sutriko ir, ko gero, pykteljo.
Stebjau Christofer vis popiet. Jis buvo labai susikaups,
mokjo meistrauti, gebjo konstruktyviai bendrauti, graiai elgsi

134

su vaikais. Vaikas isprend ne vien konflikt, j o argumentai buvo


logiki. Bet vaikiojo jis kakaip nerangiai, atrod nevikrus, nors
buvo graiai nuaugs. Bgiojo iskstomis rankomis, tarsi bijot
prarasti pusiausvyr, nevikriai laipiojo ir sportavo. Kai liesdavo
kitus vaikus, dar tai iurkiai. Kai aidiant vaikams reikjo susiimti u rank, Christoferis iupo ir skausmingai suspaud draug
pirtus. Vaikai rkdami itrko i j o gniaut. Berniukas - iek tiek
nusivyls - pavelg pirma vaikus, paskui savo rank.
Christoferis pasakojo man, j o g namuose jam

neleidiama

triukmauti. Fiziniai veiksmai, pavyzdiui, galynjimasis, petyns


ar liojimas, buvo draudiami. I pokalbio su tvais paaikjo, kad
tvai stengsi lavinti berniuko prot. Buvo kalbamasi daug ir intensyviai, berniukas buvo traktuojamas kaip maas suaugusysis. J o
neimok pasitikti savo knu, tai tvams atrod nereikminga.
Taigi intelektiniu poiriu Christoferis buvo nepaprastai kompetentingas, bet gerokai atsiliks fizinje veikloje. Jis nemokjo
dkti, buvo maai patyrs fizini jausm. Kaip per pokalb sak
jo motina, berniukas retai priartdavo prie savo fizini galimybi
ribos".
Motinajam to neleisdavo: Per daug gimnastikuodamas jis sukaisdavo ir greitai susirgdavo". Vliau Christoferio tvas pasak:
Kai mai vaikai ima lti ir gimnastikuoti, netrukus kas nors sudta. Reikia nuo vaikysts pratintis susivaldyti".
Christoferis mokjo graiai kalbti, mokjo suformuluoti savo
intelektinius poreikius ir isprsti gin, bet j o knas buvo tarsi
urakintas, sukaustytas, jis buvo nuolat mokomas nerodyti savo
jausm. Christoferio istorij galima laikyti apiberdrinania: daugelis vaik nemoka vertinti teigiamo ir neigiamo fizini veiksm
poveikio. J e i vaikas pats nepatirs, j o g vienoki jausmai kyla, kai esi
glostomas, ir visai kitokie, kai tave stipriai papurto, jis niekuomet
nemoks tinkamai panaudoti savo raumen jg-os. Tokie vaikai

135

nori atitinkamo fizinio kontakto, bet nemoka jo umegzti. Numatytas velnus kumteljimas pavirsta skausmingu smgiu.
Tokius trkumus galima paalinti:
1. J e i kasdieniame gyvenime vesime fizikai ugdanius ritualus. Tai aidimai ir kitokia veikla, kuri padeda patirti, kuo
skiriasi vairs masaai arba glostymas nuo tvirto sugriebimo.
Dkdami ir pedamiesi, aisdami purve ir vandenyje, usiimdami specifine, pojius stimuliuojania veijda, jie ugdo savo
jausmus.
2. Jei vesime kn pabrianius ritualus, kuri gausu dziudo,
karat arba krepinyje. Tinka ir kitos sporto akos, kuriose
galioja tvirtos taisykls, ir j privalo laikytis kiekvienas, kuris
nenori bti paalintas i aidimo. Nedaug naudos duos mgstamos sporto rys, futbolas ar rankinis, jei tvai labiausiai vertins pergal, o ne tai, kad vaikas gali patenkinti savo fizinius
poreikius. Tokios sporto rys kaip dziudo paaugliams labai
naudingos: vaikai ir paaugliai pajunta savo kn, pasiekia j o
galimybi rib, susipasta su ritualais bei taisyklmis, kurios
reikalauja nesueisti, nesunaikinti prieininko, o tik siningai
su juo varytis.
3. Jei rasime viet ir laik, kada vaikai, laikydamiesi ritualo, gali
tenkinti savo fizinius poreikius. Vienoje pagrindinje mokykloje nuo eeri iki vienuolikos met vaikai nepaprastai ldavo
per pertraukas. J veiksmai buvo grsmingi. Vaikai sueisdavo
vienas kit, gadindavo daiktus. Smurto nepavyko ivengti net
ir padidinus priirini moni skaii. Kai galiausiai mokykloje buvo grietai udrausta lti ir kelti triukm, destruktyvi
agresija nukrypo daiktus. Buvo gadinamas mokyklos pastatas,
klass, net ardomas mokykl vedantis takas. ia vaikai netrukdomai, chaotikai ir audringai igyveno tai, k udraud
mokyklos taisykls.

136

Tuo metu a rengiau projekt Prievarta mokykloje", kuriame


nagrinjau profilaktines priemones mokykloje. Mokyklos vadovams ir tarybai a pasiliau mokyklos kieme rengti speciali viet,
kurioje bt galima petis. Mokyklos taryba ir tvai tok mano pasilym sutiko labai prieikai. Jie bgtavo, kad bus dar daugiau
prievartos, kritikavo mano pasilyt pavadinim petyni zona",
pranaavo chaos ir anarchij.
O mergaitms ir berniukams patiko, kai jie buvo paprayti padti gyvendinti i idj.
Kai buvo rengta petyni zona", petis kitose mokyklos teritorijos vietose buvo udrausta. Kas juto poreik lti, turjo eiti
specialiai tam rengt zon. Ten galiojo tvirtos taisykls: i viet
niekas negaljo bti atvedamas prievarta, petynse dalyvavo tik
savanoriai. Buvo udrausta iupti u galvos, spardytis, kandiotis ir
spjaudytis ar kuriam nors vaikui tyia kenkti. Be to, buvo sugalvotas
sutartinis odis". Jei kas nors suukdavo od, budintieji tuojau
pat nutraukdavo visus veiksmus. Kiekvienas vaikas, kuris nebenorjo daugiau petis, iuo odiu paskelbdavo kovos pabaig.
Sutartinis odis leido valdyti vis kovos eig arba paversti j
tam tikru ritualu. Kovos kartyje vaikai danai pamirdavo visas
taisykles, o is odis juos sustabdydavo ir primindavo, j o g galioja
tam tikri susitarimai.
I pradi buvo kai kuri sunkum (mokyklos taryba ir tvai
niekaip negaljo patikti, kad vaikai laikysis susitarim), bet netrukus sutarti ritualai ir taisykls sigaljo.
Didiausi reikm i priemon turjo ariausiems petukams".
Per pertraukas jie sildavo, tiesiog nerdavosi i kailio. Didelis fizinis aktyvumas teigiamai atsiliep mokymuisi.
Susikaupusi fizin energija buvo iliejama per pertraukas, todl
per pamokas vaikai maiau trukd. Fizikai atsipalaidav mokiniai
lengviau pakl protin tamp, pagerjo j santykiai su mokyto-

137

jais. Griaunamoji agresija nyko. Per pertraukas buvo ne maiau


triukminga ir judru, bet galiojo ritualai, kurie ukirto keli tyiniam smurtui. Vaikai greitai prie j priprato ir netrukus keletas
vyresni mokini jau buvo pasireng vietoj personalo budti petyni zonoje".
Kai mokiniams buvo leista priirti proces, jie tapo u j atsakingi. Vaikai suvok, j o g jie privalo atsakyti u savo veiksmus.
Petyni zona" leido vaikams pajusti, j o g jie traktuojami kaip asmenybs.
Savaime suprantama, kartais ribos buvo perengiamos, pamirtamos nustatytos taisykls ir ritualai. Tai normalus reikinys. Nusiengusiems kit dien nebuvo leidiama eiti petyni zon".
Tokios pasekms vaik neemino, o tik padjo jiems daug k suprasti. Jei vaikas pedamasis perengdavo ribas, kit dien jis turdavo lydti budintj ir stebti vyksm i alies. J a m dar kart buvo
primenamos ir aikinamos taisykls.
Projektas susilauk ir prietaravim. Protestavo kai kurie tvai
ir mokytojai. Dl vis projekto gyvendinimo metu atsiradusi nesklandum jie kaltino petyni zon", j i virto aibolaidiu, projekcijos ekranu, kuriame buvo matyti neisprstos suaugusij
problemos, j pai agresija, su kuria jie savo laiku nesusidorojo.
Vaikai laik projekt labai konstruktyviu ir norjo, kad jis bt
pratstas.
Reikia pasakyti, j o g petyni zonos" nra patentuotas receptas, bet tai vienas i visraki, padedani susidoroti su griaunamja agresija. Yra ir daugiau visraki, pavyzdiui, mokykl kiemuose rengtos poilsio ir atsipalaidavimo zonos", kur jau naudojamos
kitokios priemons. Agresija kelia mums ik. J reikia priimti
krybingai ir su fantazija.
Skm iame kelyje lyds tada, kai griaunamj agresij suvoksime ne kaip paprast instinktyv veiksm, o kaip problemini

138

aukljimo santyki iraik arba kaip vaik pagalbos auksm, kad


priimtume juos su visais j jausmais.

Teis aisti kar


eeri met Malt vienas namuose. Jo tvai ijo diskusij klub.
Ieidami jie udraud berniukui po 19 valandos irti televizori.
Vaikas irdyje diaugsi, kad tvai ieina, nes vakare turjo bti rodomas kovinis filmas, jis tai perskait programoje. Berniuk suavjo ten dta nuotrauka, kurioje buvo matyti susprogdinti tankai
ir numuti lktuvai. Jis apdairiai nieko neprasitar tvams, nes jie
niekados nebt leid. M a n draudiama net turti pistolet".
Vliau ponia Baltus pasakojo: A stengiuosi j auklti taip, kad
jis nematyt smurto ir agresijos. Joki ginkl. Jei jis k parsinea,
tuojau atimu. Savaime suprantama, dl to kyla didelis triukmas,
bet jau geriau triukmas dabar, negu atitinkamos pasekms vliau".
Ponas Baltus ilg laik tam pritar, bet dabar sakosi suabejojs, ar
tai teisinga. Abejoni kilo tada, kai jis pamat savo sn ir j o draug aidianius vestern. I lego rinkinio jie buvo pasidar pistoletus ir granatas. Kai tvas paklaus, ar tik jie neaudo, Malt ramiai
atsak: Nesmon. Pats matai. Tai radijo telefono ranga".
Manau, j o g js aidiate vestern."
Malt tar: Tai iuolaikinis kaubojus. Jis neaudo. Jis turi neiojam radijo stot".
I atiauraus snaus elgesio tvas pajuto gresiant pavoj, kad
vaikas usidarys savyje. Kas i to, kad jis neturi ginkl, jei dl to
Malt ims meluoti ir slapukauti. Ties sakant, a nebeinau, kas
teisinga." Ponia Baltus, pagrindins mokyklos mokytoja, nenori su
tuo sutikti: Kiekvien dien mokyklos kieme matau tokio smurto
Padarinius".

139

Vis dlto grkime prie to vakaro, kai berniukas irjo televizori.


Tvams ijus, jis atsisdo prieais televizori ir m laukti laidos. Jis gerai apsiginklavo: aplink j buvo visas arsenalas medini
ir lego kaladli bei lazdeli. Tai buvo pistoletai ir granatos". Kai
pasidarys per daug pavojinga, a imsiu atsiaudyti." Prasidjo filmas. Tai buvo dokumentin juosta apie pasiprieinim Afganistane. Prie pat filmo pabaig su triukmu atsidar kambario durys ir
puol ponia Baltus. Jos snus sdi ant sofos, vienoje rankoje laiko
i lazdos padaryt pistolet, kitoje - i lego kaladli sumontuot
granat. Malte! Negaliu patikti savo akimis!" - suunka motina
ir pribgusi nuspaudia televizoriaus mygtuk.
Malt: A nekeniu tavs! A nekeniu tavs!"
Ponia Baltus eina prie snaus, nori j paiupti, bet Malt surinka: Neliesk mans, nes mesiu granat!" Berniukas paoka, bga
pro motin savo kambar ir ten usidaro.
Tvai pradeda ginytis. Tvas kaltina motin, kad j i buvo per
grieta, o j i priekaitauja, j o g tai j o nerytingo elgesio pasekm.
Visikai aiku - vaikas nebeino, k daryti, ir renkasi paprasiausi sprendim".
Tvai kait ginijasi, kai kambar grta Malt. Jis isitiesia
prie juos visu giu ir sako: Liaukits ginijsi, a vis tiek bsiu
kareivis!" Po i odi berniukas apsisuka ir vl ieina i kambario. Kur laik viepatauja tyla, paskui ponia Baltus taria: Matai,
visas aukljimas uniui ant uodegos". J i nirta ant vyro, verkia, nemiega vis nakt ir kiek apsiraminusi nutaria pasikalbti su snumi. Kai po piet j i pradeda pokalb, berniukas mesteli: Tu mane
nervini!"
Ponia Baltus suakmenja. Malt smeigia akis motin ir sako:
A bsiu kareivis. Pamatysi". Ponios Baltus veido iraika virsta
kauke, kai snus priduria: Karas - jga!"

140

A jauiau tutum, - vliau prisimena ponia Baltus. - Prie


mane tarsi atsivr em ir a miau kristi praraj." Malt atsistojo, prijo, pavelg j motin, paglost j ir itar: A myliu
tave, - ir po trumpos pauzs pridr, - bet a bsiu kareivis".
i situacij eima papasakojo per vien seminar. Drauge su
kitais tvais bandme aikintis. Daug kas juos palaik, suprato. Kiti
tvai pasakojo apie panaias diskusijas ir bdus rasti tokius sprendimus, kurie leist suvelninti tv ir vaik tarpusavio santykius.
Ponia Maltus vis dar negaljo su tuo susitaikyti: Kodl Malt
taip elgiasi? Jis gi mato, kaip a stengiuosi... Ir vis tiek!" Moteris
purt galv.
Kaip tik todl taip ir atsitiko, - siterpia viena motina Lja Fier. - A patyriau lygiai t pat. Kuo daugiau as draudiau, tuo
viskas jo blogyn. Galiausiai kova vyko jau ne dl pistoleto, j i virto
baisiu karu kas k nugals!"
Ponia Fier smulkiai pasakoja apie anuometin situacij jos namuose, apie nevilt ir bejgikum ir apie tai, kaip galiausiai isikapst i krizs ir vl pasidar veiksni".
Daugyb pokalbi, per kuriuos su tvais nagrinjau j vaik polink agresij, patvirtino Malts inscenizacijos prasm: jis
pradeda aisti su pistoletais ir bombomis, taigi gyvendina savo
smurtines fantazijas, ignoruoja tv taikingum, ji| aukt moral,
gyvenimo normas ir vertybes. Taip jis ireikia savo nor bti savarankikam. Vaikas nori bti toks, koks yra, o ponia Baltus tvirtai
laikosi savo nuomons, j o g audyti negalima. i situacija drauge
parodo motinos ir vaiko santyki pobd: Jei tu bsi agresyvus,
vadinasi, bsi blogas!" Motina ir vaikas nesusikalba. Motina priekaitauja, o vaikas jauiasi nesuprastas ir vienias. Ponia Baltus
nori sn tikinti, j o g ginklai nemoralus dalykas, laiba apie iorin realyb, o berniuko polinkis smurt yra j o vidins tikrovs iraika. Savo vidin agresyvum jis gali ilieti aisdamas kar. Malt

141

jauiasi atstumtas ir nesuprastas, todl berniukas stoja kov su


motina: A nesu blogas! Bet jei tu nori, kad biau blogas, tai
praom!" Motina nesuvokia, j o g tai kova kas k nugals net ir tada,
kai berniukas imua jai i po koj pagrind sakydamas: A bsiu
kareivis!" Savo santykius su motina jis tarsi uantspauduoja. Kuo
labiau motina stengiasi primesti snui savo nuostatas, tuo atkakliau kovoja Malt.
Kai ponia Fier pasakoja, kad nors j i ir nepirko snui pistolet, bet visada leido aisti karinius aidimus, ponas Baltus pasisuka mon ir sako: Matai! Tas tavo ypatingas pedagoginis
aukljimas!"
Kit ryt po konflikto su Malte, ponia Baltus nujo artimiausi bibliotek ir papra pastamos bibliotekininks duoti jai vaikik knyg apie karo baisumus. Moteris, kaip ir anksiau, buvo
sitikinusi, j o g j i elgiasi teisingai.
Norjau jam parodyti, kur link veda ginklai ir audymas, kas
yra karas. Tokiais dalykais negalima aisti!" Ponia Baltus nuleidia
akis ir pasakoja, kaip tas knygas pamats vyras sukl bais skandal. Jis rks, j o g j i isikrausiusi i proto. Labai susijaudins vyras pareik: Dabar a perimu atsakomyb, daugiau neleisiu tau
kitis reikal".
Mirtinai sieidiau. Kasdien j keikiau ir slapta vyliausi, kad
jam nepavyks."
Ponas Baltus nujo pas sn ir jam pasak: Man nepatinka,
kai tu audai". Paskui jie susitar, j o g bus audoma tik lauke ir tik
aidiant su draugais. A nenoriu, kad tu taikytum mane. M a n
tai nepatinka. Supratai?" Malt linkteljo galv.
Po kurio laiko berniukas liovsi avtis ginklais, bent jau nedemonstravo j tv akivaizdoje. Vliau ponui Baltus paaikjo, jog
vaikas spektakl sureng daugiau ar maiau smoningai, bet jo
mona vis dar nenorjo tuo patikti.

142

Malt tai juto. Vien ryt jis atsine pistoletus prie pusryi
stalo ir demonstratyviai pasidjo alia puodelio. Tai buvo nusiengimas sutartoms taisyklms. Ponia Baltus tyljo: Kad tik vl nekilt skandalas. Nieko nesakiau, bet mano vilgsnis nesulaikomai
krypo ginklus".
Tuo tarpu tvas smeig akis sn. Malte!" Vaikas nereagavo.
Malte!" - tvo balsas skambjo grietai.
K?" - Malt apsimet, j o g nesupranta, ko i jo nori.
Malte! Geltona kortel!"
Geltona kortel buvo sutartas enklas, kad nusiengta taisyklms.
Ar gali jie ia gulti?" - klausia berniukas, vilgsniu rodydamas pistoletus?
Ne!"
Leisk jam", - siterp motina. Ponas Baltus meta jai nedviprasmik vilgsn. Moteris nutyla.
Malte! Juk prisimeni, k buvome susitar!" Tvo balsas rytingas, bet su draugika gaidel. Malt atsistoja, pasiima ginklus ir po
kurio laiko grta atgal.
Tikiuosi, neprasids vl viskas i pradi!! - susirpinusi sako
ponia Baltus.
Manau, kad ne!"
Ar galiu savo pistolet netis prie stalo", - klausia jis.
Ne!"
Kodl ne?" - atkakliai klausia vaikas.
Ponas Baltus pagalvoja ir sako: Kai kaubojai ateina restoran,
savo ginklus jie palieka prie dur".
Jis nebuvo tikras, kad kaubojai btent taip ir dar. Malt susimsts iri tv ir tuomet linkteljs sako: Gerai, erife!"
Piets prajo be ginkl.

143

Draudimai, taip pat ir ignoravimas - jei kalbsime apie provokacijas - reikia bejgikum. Jgos simboliai, smurtiniai scenarijai,
vaizdai ir herojai avi vaikus, bet kartu jie siekia isilaisvinti, bti
nepriklausomi. Be autonomijos negali bti identiteto ir pasitikjimo savimi. Vaik agresija susijusi su vidiniu ir ioriniu judjimu.
Ta dinamin jga padeda suformuoti vaiko identitet. Agresija,
kaip produktyvi jga, siekia atitrkti nuo jau pasiekt dalyk ir padeda savyje ir kituose atrasti dar nepaintus. Agresija btina vaiko
vystymuisi, todl aukltojai neturi jos slopinti ir neigti, o privalo j
kontroliuoti ir nukreipti tinkama linkme. J e i agresij neigsime, atmesime ir drausime - nepaalinsime jos i kasdienio gyvenimo. To
nepadarys ir pedagogin agresija, kuri nori vaikus priversti elgtis
taikiai.
Pedagogin agresija - j i bdinga poniai Baltus - reikalauja, kad
vaikai slopint suaugusiesiems nepageidaujamus jausmus, kad apskritai atsisakyt bet koki agresijos apraik. Pedagogin agresija
daniausiai nepaiso vaik vystymosi ypatum, j ia ir dabar patiriam jausm, o tik siekia sukurti prisitaiklik fasad.
Psichoanalitikas Schmidbauer sako, kad tas, kuris savo kilnius
tikslus kelia aukiau vaiko tiksl, tiesiog moko vaik naudotis
hierarchija ir jga. Vaiko vystymuisi bdingi jausmai ir norai netampa gyvenimo prasme, o prieingai, stengiamasi iuos vidinius
jausmus ugniauti, juos pakeisti iorinio pripainimo lkesiais"
(Schmidbauer). Daugelis vaik (pavyzdiui, Malt) nuo to ginasi,
jie kovoja ir reikalauja, kad bt priimami kaip visuma.

1 1

skyrius

Jgos simboliai:
Veiksmo film herojai

J vardai - mogus voras, transformeriai, vliukai nindzs, Himenas arba kapitonas Planeta.
Tvai, aukltojai ir mokytojai j nesupranta, iri juos neigiamai, o vaikai, daugiausia berniukai, jais avisi.
Septyneri met Benjaminas pasakoja: Turiu j dvideimt.
Visada puldinju pilis. Stinkoras ir Skeletoras nori patekti pil,
bet Himenas j neleidia... Tas istorijas, kurias a aidiu, reikia
pirma gerai apgalvoti, o tuomet viskas vyksta savaime... A esu tai
gerutis, tai blogiukas, bet pabaigoje a bnu Himenas, kuris laimi
ir apgina pil".
Septyneri met Ol: A aidiu su Skeletoru vairiausius aidimus, taip pat ir su Himenu. Pasiimu sesers barbs, tuomet Himanas iumpa savo stebukling kalavij, pasidarbuoja juo ir visos
barbs parkrinta. Himenas laimi, o mano sesuo pradeda rkti".
Atuoneri met Olafas: Labiausiai man patinka aisti, kaip
Himenas bna mike visai vienas. Paskui su savo laukine gauja ateina Hordakas ir nori j nuudyti. Himenui tenka gerokai pakovoti, kol laimi".

Inscenizacija
Septyneri met Janas Christoferis neturi Himeno figrli, nes
jos nepatinka mamai, bet jis aidia jomis pas draugus. eeri
met Tilmanas turi j vis komand ir tuo labai didiuojasi. Figrles jam dovanoja senel - berniukas j vadina Himeno senele, - kartais j nusiperka pats.
Toki figrli man reikjo vienam kvalifikacijos klimo renginiui, todl papraiau, kad Tilmanas padt man j nusipirkti. Jis
jo su manimi prekybos centr, kad a, anot jo, nusipirkiau toki figrli, kuri daugum galima rodyti mokytojams. Prijome

146

figrlmis nukraut lentyn. Jis rinkosi kaip tikras specialistas,


lygino kainas, patar Hordako ia nepirkti, nes kitur jis pigesnis.
Netrukus mus apspito vaikai, jie avjosi Tilmanu.
Tau leidia juos pirkti?" - paklaus vienas.
inoma!"
Pirkini veimlis netrukus buvo beveik pilnas. Prie kasos netiktai sutikome berniukui pastam mam. Jie pasisveikino.
Moteris ypsojosi. Kai jos vilgsnis ukliuvo u veimlio turinio, j i nusigando: K tu ia turi!?"
Tilmanas ypteljo: Rengiu gimtadienio vakarl ir man j
reikia".
Kai ijome i parduotuvs, vaikas m juoktis i savo pokto ir
igsio, kur jis sugebjo isklaidyti.
Film heroj figrls Tilmanui labai svarbios, jis jomis daug
aidia, bet kartu jis domisi ir kitais dalykais, judriais laisvalaikio
aidimais. Tilmano mamai figrls nepatinka, j i j j a m neperka.
Vis dlto mama leidia jomis aisti ir sudraudia tik tuomet, kai
jis per daug sismarkauja ir ima trukdyti. Vaikas taip pat privalo
inoti, j o g kiti i figrli negali paksti, bet tai nereikia, kad jie
jo nemyli.
Tilmanui figrls labai patinka, nes jis gali su jomis aisti.
Heroj figrlmis berniukas daniausiai aidia vienas, inscenizuoja situacijas ir mius". Jis kantriai aikino man, kas yra kas,
nes man sunkiai seksi atskirti bloguosius nuo gerj, prisiminti
j vardus ir paskirt. Jis leido man stebti aidim ir klausinti, bet
aisti kartu neleido: Tam tu per senas". Danai stebjau aidiant Tilman. Jis mane beveik pamirdavo, nes greitai sijausdavo
aidim.
Dl aidim tokiomis figrlmis yra daug nuomoni. Sakoma:
'Jos lugdo fantazij!", Jos adina agresij!", Jos kursto nesantaik!" Todl ia trumpai apraysiu vien aidimo situacij.

147

Tilmanas kartu su Janu Christoferiu rengiasi miui dl siaubo olos". Pirmiausia oloje idstomos piktosios figros. Ola yra
kd. Skeletoras, Hordakas ir j o piktoji gauja laiko oloje kalint
Himeno bendrayg Til. Berniukai aptaria, kaip Himenas eis
ol ir j ilaisvins. Orkas, stebuklingj gali turintis Himeno
bendraygis, sugalvoja burtaod, kur itarus piktadariai umigs.
Tilmanas (Orkas) kak nabda aus Janui Christoferiui (Himenui), bet a negirdiu, k jis sako. Orkas (Tilmanas) klausia: Ar tu
supratai, Himenai?" Himenas (Janas Christoferis) atsako: Himenas suprato".
Tuomet Janas Christoferis iumpa kovin katin, Himeno magikj transporto priemon - tigro, arklio ir dinozauro hibrid - ir puola Ork. Tilmanas: Orkai, irk, jis tapo pasiptliu".
Kovinis katinas kanda Orkui. Tilmanas: Orkai, kovinis katinas
tau kando, bet mes jam dar kart atleisime. Ir daugiau mums nekyrk".
Katinas ir toliau puldinja. Tilmanas: Himenai, irk, jis
mane ir toliau eidinja". Paskui sako katinui: U tai dabar bsi
umigdytas. Katine, miegok kaip brandus baltas vynas". Katinas
umiega, ima knarkti, sapnuoja ir staiga paoka: Tilai gresia pavojus".
Tilmanas: Orkai, jis kalba. Ar supratai, k jis sako?" Kovinis
katinas: Tilai gresia pavojus". Orkas: Katine, pabusk". Orkas itaria burtaod ir katinas atsibunda.
aidimas trumpam nutraukiamas, vyksta pasitarimas. Tuomet
Tilmanas ir Janas Christoferis, kaip Orkas ir Himenas, sda ant
katino ir joja olos link.
Vaikai pasikeiia vaidmenimis. Janas Christoferis (kaip Himenas) slina ol ir pamoja Orkui ir katinui (vaidina Tilmanas).
Janas Christoferis: Himenai, kas tau darosi?" Apsvaigs Himenas
gulasi ant ems. Tilmanas: Kovini katine, Himenas umigo".

148

Janas Christoferis: O, Dieve, k gi mums dabar daryti?" Tilmanas: Taip, taip..." Jis sumurma nesuprantam burtaod.
Himenas pabunda, bet tuomet ima veikti piktosios figros. I
pradi gersias figrles valdo Tilmanas, o Janas Christoferis piktsias, paskui jie apsikeiia. Vyksta mis.
priek ieina Orkas, itaria burtaod, piktadari armija griva ir umiega. Tilmanas (kaip Skeletoras): Turime bgti". Janas
Christoferis: Ateik, Tila. Dabar galime grti pil". aidimas
baigiasi.

Jgos simboli avesys


Vaikai jauia veiksmo film veikj reikm, jie suvokia juos tikra
to odio prasme kaip tai, kas jiems kelia baim. ios figros ne tik
suteikia vaikikiems jausmams iraik, bet ir parodo kelius, kaip
su jais elgtis. ia nenagrinjama pedagog nuomon apie prekyboje reklamuojamas fantastines figras. Aprimo diskusijos dl
j keliamo pavojaus, maiau argument ir dl i figr aukljamosios verts. Abiej pozicij centre yra produktas, diskutuojama
apie vaik, o ne su vaiku.
Vaikus fantastins figros avi dl daugelio dalyk. Pirmiausia - su jomis smagu aisti. aisdami vaikai gali regti troktamus vaizdus, svajoti ir gyvendinti savo norus. Jie patiria nesaugum, nugali baimes. aidimas rodo vaik trokimus, adina
smalsum, ugdo orientacij ir padeda rasti sprendimus. aidimas ireikia tai, kas slypi vaiko viduje: rodo j o isivystym, itikusias krizes arba kasdienio gyvenimo patirt, su kuria vaikas
dar nepajgia susidoroti. Su figromis jis ibando tai, ko (dar)
nedrsta gyvenime arba kur (dar) nesugeba atsispirti iorinei
tikrovei.

149

Tai, k berniukai laiko savo aidybini konflikt terpe, suaugusiems atrodo kaip smurtas. Jiems galioja klis ir stereotipai,
pavyzdiui, stiprs vyrai, pikti demonai. K suaugusieji kritikuoja,
tas vaikus avi: ar tai bt Himenas, Skeletoras, kapitonas Ateitis,
nindzs ar Srederis. Vaikai paprastai ino, kuris i j geras, kuris
blogas, galingas ar bejgis, stiprus ar silpnas. Figros suskirstytos j
gersias ir blogsias, joki atspalvi, triumfuoja aikumas.
Visai nesvarbu figrli ankstesnio pasaulio erdv ir laikas, bet
visikai ilaikoma magija ir mitai.
Heroj figrls nesmoningai, bet taigiai atspindi kasdienius
vaik igyvenimus: Himenas (gerasis) ir Skeletoras (blogasis) simbolikai vaizduoja vaik gyvenime nuolat esani jgos ir bejgikumo sveik.
Vaik inscenizuojamas aidimas turi ir simbolini magik
bruo: Himenas, galingasis vaiko A, kovoja su blogio siknijimu - Skeletoru.
Kai Tilmanas, deinje rankoje laikydamas Himen, o kairje Skeletor, leidia jiems susigrumti, jis nesmoningai ginijasi pats
su savimi. ioje kovoje niekas nemirta, nra ir sueistj. Kovoje
laikomasi ritual, tai Tilmano vidins tikrovs atspindys.
Blogasis pralaimi, nes iuo aidimu slapta norima pasakyti:
Net jei kartais esu blogas, vis dlto a geras" arba Net jei tvai
kartais yra pikti, a vis tiek juos myliu". aidimas suteikia galimyb suvokti visas savo asmenybs puses - gersias ir blogsias.
aisdamas su figrlmis vaikas pakartoja vis savo gyt patirt,
igyvena kerto ir atpildo jausm, bet gali padaryti ir taip, kad
niekas nebt sugriauta ar sunaikinta. Tilmanas pakelia nuo
grind Skeletor ir vis piktj armij ir vl leidia jiems kovoti
su Himenu.
Agresija iomis akimirkomis ne naikina, o padeda pasijusti savarankikam, tvirtam ir nepriklausomam.

150

Kai Tilmanas aikina man, jog negaliu aisti dl to, kad esu
per didelis, jis nesmoningai suvokia, j o g suaugusieji gali kitaip,
brandiau, ireikti agresij ir autonomikum. Vaikams dar teks
to imokti.

Klii reikm
Per eim seminar vienas tvas papriekaitavo: Vis dlto skirstymas tik j balta ir juoda klaidina vaikus. Manau, turiu auklti kitaip,
negu pats buvau aukljamas. Svarbu diferencijuoti nuo pat maens. T i k tada vaikai to imoks. Ko neimoko Jonelis, nebeimoks
ir Jonas". iai nuomonei pritar daugelis tv.
Vaikai turi laipsnikai mokytis atsisakyti prieprieinio mstymo
ir vertinimo, suvokti tiek savo gersias, tiek blogsias puses. Tai
vyksta vystymosi proceso metu. Jei to be atodairos reikalausime i
ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik, jiems tai
bus per sunki nata, gali sutrikti j raida.
Gero prieprieinimas blogam, stipraus - silpnam i pradi padeda vaikui suvokti skirtumus.
Prieprieins figros pasakose, knygose ir filmuose anaiptol
vaik netrikdo, nes atitinka j pasaulio vaizd. I suaugusij pasisakym matyti, kaip sunkiai jie kartais suvokia vaiko buvim ia
ir dabar, o vaik elges sieja su ateitimi: A nenoriau, kad mano
vaikas uaugt piktas". Vaikai veriami elgtis kaip mai suaugusieji, i j reikalaujama diferencijuotai sprsti. Vaikai susitapatina su
gerosiomis figromis ne todl, kad jos geros", o kad vaikai laiko
jas geromis". Pasaul vaikai suvokia subjektyviai. Atsakymai kankinanius klausimus tik tada jiems bus aiks, jei jie neperengs^
inojimo ir jausm rib. Kuo didesnis vaikas, tuo maiau jis laikosi
infantilik problemos sprendim; kuo vaikas jaunesnis, tuo j a m

151

svarbesnis magikas mstymas; kuo labiau vaikai nepasitiki savimi,


tuo jiems i pradi svarbesns mitins jgos.
J e i nra reali alternatyv, padeda Himenas ir j o kompanija.
Figromis aidiantys vaikai to nesuvokia, bet psichoanalitikas
Bruno Bettelheim teigia, j o g ir instinktyvus suvokimas yra galingas vaik elges lemiantis veiksnys". Kol instinktyvios fantazijos,
svajons ir norai sudedami aidim, tol tvai gali aikintis vaik
pateikiamus enklus, kurie i akimirk vaikams yra svarbs.
Ne vien animacini veiksmo film heroj figrls rodo, j o g
tvai labai retai demonstruoja savo smurtines fantazijas, nir,
pykt, sumait ir baimes. Savo vaikams jie pateikia maloni fantazij, grai" figr: Kodl iuolaikiniai vaikai nemoka aisti su
savo mekuiais?" Tvai kovoja su vaiko agresija, su j o asocialiu ir
egoistiku elgesiu.
aidimai su figromis, kaip jau minjome, gali bti normalaus
brendimo simbolis, o kartu jie gali parodyti ir galimus raidos sutrikimus. Tilmanas susilaukia paramos i aplinkinio pasaulio. Kad
veikt savo grynai asmeninius konfliktus, jam dar reikia magijos
ir mito. Salia to vaikas rado ir kit pasaulio painimo bd. Jis
ino, kad tvai, broliai ir seserys nenusigr nuo j o todl, kad jis
turi ir neigiam bruo.
Deimtmeio Andriaus patirtis su figrlmis yra kitokia. Jis
turi j daugyb, neasi mokykl, sustato ant stalo, surikiuoja aplink save, kad jos j apsaugot". Jau madaug dveji metai, kai film heroj figrls pasidar jam labai reikmingos, pakeit aidimus ir kitus laisvalaikio usimimus, upild emocin tutum. Jos
tapo neatskiriama j o gyvenimo dalimi. Tvai nebeino ko griebtis,
nedraudia su jomis aisti, nes, kaip akojo motina, jam tai, ko
gero, padeda". Tvai aikina berniukui nesuprantamas j o aidimo
funkcijas, atskleidia, k jis i tikrj aidia". Pasakme snui,
kas ia vyksta, ir norime inoti, k jis daro."

152

Nuo pat maens Andrius buvo aukljamas labai realistikai. Nebuvo joki igalvot fantastini pasak heroj, agresijos uuomazgos buvo tutuojau alinamos, visos baims racionaliai iaikinamos
ar paveriamos psichologiniais aidimais. Andriaus aidimuose su
figrlmis akis krinta labai ribotas veiksm repertuaras. J o tvas
sako: Su itomis figromis viskas aiku". Himenas arba kovoja su
blogiu, arba berniukas Himenui sugalvoja vairiausi nuotyki ir
istorij, kurios neturi nei pradios, nei pabaigos. Andrius gyvena
savo begalini fantazij pasaulyje.
Kai vaikas nuo pat maens aukljamas vien realistine dvasia,
gali atsitikti taip, j o g tvai ims nesuprasti snaus jausm ir j o vidinio pasaulio. Jei vaikai, pavyzdiui, Andrius, neturi galimybs
panirti fantazijas ir svajones ir ten susidurti su visais jausm ir
instinkt protrkiais, vliau jie gali visam laikui pasitraukti nereal pasaul. Tuomet vaikas sunkesnmis slygomis kompensuoja
tai, ko negavo ankstyvojoje vaikystje. Pasitaiko, kad fantazijos laimi, nutrksta ryys su tikrove.
Kitaip nei suaugusieji, kurie jau nutrauk ryius su magija ir
mitais arba bent jau taip galvoja, vaikai i magijos ir mit tikisi
pagalbos. Pavyzdiui, aidime su Himenu ir Skeletoru inscenizuojama grio ir blogio kova, kuri gali trukti ilgai ir kartotis.
Vaikai i pradi mokosi naudodamiesi simboliais ir rykiais
vaizdais. Baims, trokimai ir fantazijos gauna reali form. Vis
dlto vliau turi bti naudojamos kitos pasaulio painimo ir j o valdymo formos.
Smurtins ir kerto fantazijos, atpildo siekimas ir baims, kurias vaikas patiria aisdamas figrlmis, tiesiogiai neruoia vaiko
vlesniems darbams. Kas i toki aidim daro ivad, j o g ateityje
kils kosminiai karai, tas ne tik visk supaprastina, bet ir neiri
vaikus rimtai, nesuvokia aidimo simbolikos.

153

Drausti ar toleruoti
Per susitikim su tvais vaik darelyje buvo diskutuojama apie
animacini film heroj figrles. Nuomons isiskyr, atmosfera
kaito. Balsai t, kurie ias figrles toleravo, darsi vis tylesni. Kai
pradjau kalbti apie figrli reikm, vienas tvas mane garsiai
pertrauk: Taip ir maniau, kad js u. Tikriausiai ir ia js parate, - vyras parod firmos katalog, - ir nurodte aukljamj
figr vert. Netiktina! - jis pasisuko vaik darelio direktor. - Kaip galite kviesti tok gamintoj atstov?"
Nereikia bti kovini aisl alininku, kad igirstum problemines diskusijos intonacijas ir pradtum kritikuoti. M a n taip pat nepatinka kai kurios figros, kai kurios aidim formos, ir man kyla
problem dl perdto technikos ir jgos lovinimo, bet jei kategorikai atsisakysime figrli, problem neisprsime.
Udrausti galime tik vaikams, bet ne gamintojams. Drausdami
ir neigdami nepaalinsime i pasaulio smurtini fantazij ir noro
visk naikinti. Psichoanalitikas Wolfgang Schmidbauer sako, kad
griaunamsias agresijos pasekmes galime suvelninti tik ilgalaikmis bendromis pastangomis.
Vadinasi, pirkime savo vaikams kuo daugiau agresyvi heroj figr ir viskas bus gerai?" - sarkastikai klausia jau mintas
tvas. Jei ios figrls padeda vaikams atrasti sprendimus ir sukelia vaikui suprantamus jausmus, reikia tik stebtis, kodl tvai ir
pedagogai svyruoja tarp u ir prie. Svarbu, kaip tvai reaguoja
aidim su figrlmis fantazijas, ar priima savo vaikus su visais j
prasimanymais.
Vadinasi, dabar turiu pirkti snui figrles, jei tik jis to nori?" klausia viena mama.
Ne, - atsakau jai. - Pati aiskite su savo vaiku Himen ar vliukus nindzes. Persirenginkite, siautkite, pekits ir laikykits

154

taisykli bei ritual, kuri pageidauja js snus. Taip ne tik sutaupysite pinig, bet ir parodysite vaikui, j o g turite jam laiko ir
mokate tinkamai reaguoti j o agresyvias fantazijas."
O jei jis vis laik nors aisti tik tokius aidimus?" - spiriasi
moteris.
Nustatykite laiko ir vietos ribas. Suprasti vaik, tai nereikia
paklusti visiems j o norams."
siterpia vienas tvas: O jei mano snus ioms figrlms ketina ileisti visus savo kienpinigius?" A nusiypsau.
Jei susitarte su juo, kad savo pinigus jis gali naudoti kaip tinkamas, vadinasi, snus gali juos ileisti ir figrlms!"
Panaiai atsitiko ir mano snui, - priduria kita mama. - K a d
nusipirkt nindzes, jis taup maistui skirtus pinigus, bet po trij
savaii aislai jau guljo numesti kampe!"
Jei leidiame vaikams aisti su figrlmis - btinai nustatydami io aidimo ribas ir specialiai j nepirkdami, - jei su iomis
figrlmis susijusias fantazijas bandome perkelti kitas aidimo
formas, i aisl avesys pamau ima blsti. Mat kuo daugiau
vaikai jauiasi nesuprasti, kuo daugiau draudiame jiems aisti su
iais aislais, tuo daniau diskusijos dl io dalyko virsta kova kas
k nugals, o tai nenaudinga nei tvams, nei vaikui.
Vienas tvas susirpins klausia: O kaip man inoti, ar ios
figros vis dto nra mano vaikui alingos?"
Labai svarbu, kad vaikus gaubt biiulika eimos atmosfera,
kad jie jaust, j o g yra mylimi ir palaikomi. Janas Christoferis ir
Tilmanas

t turi. Jie mgsta iuos aislus, bet ryiai su tvais, bro-

liais ir kitais artimaisiais jiems svarbesni. Vaikai ino, j o g suaugus i juos supranta.
Kitaip yra Andriui. Kai vaikas neturi galimybi kitaip ireikti
savo agresijos ir gali tai padaryti tik aisdamas figromis, kyla pa-

155

vojus, j o g su iais aislais atsiras stiprus emocinis ryys. Tuomet gali


kilti daug problem. Vaikas sunkiau suvoks save kaip asmenyb,
neisiugdys savo verts suvokimo ir pasitikjimo savimi jausmo.

1 2

skyrius

K daryti su vulgariais posakiais

Bandymai ir klaidos
Ketveri su puse met Feliksas grta i darelio, linksmai ypsodamasis engia svetain, pavelgia savo mam ir vis dar maloniai
ypsodamasis ipykina: Labas! Sveika keke!" Motina nustrsta,
netenka ado. Klasikinis nokautas. Po keli siaubing sekundi j i
ima sn u rankos ir velgia jam akis: Feliksai, taip negalima
sakyti!" Feliksas sutrinka, trkteli peiais, nusisuka ir nueidamas
taria: Taip sakyti negalima!" Motina negali atsipeikti. J i girdi,
kaip snus laksto po namus ir be perstojo kartoja t pat sakin tai garsiai, tai tyliai, tai beveik dainuodamas, itsdamas.
Per pietus motina sukaupia vis savo drs ir pradeda pokalb:
Klausyk, Feliksai, tai negraus odis, o tu nuolat j kartoji".
Koks odis?"
Tas, kur tu vis kartoji! Kur tu j girdjai?"
Darelyje. Aleksas taip sako!"
Motina piktai bamba: Rytoj btinai paskambinsiu, - ir lyg pati
sau priduria: - Stengiesi kaip manydama, ir e tau!"
Kodl kek toks blogas odis?"
Na, inai..." - pradeda motina.
Kodl?"
Motina galvoja, ieko tinkam odi, o Feliksas juokiasi ir kauja: Kek... kek!" Vaikas tiesiog raitosi i juoko ir su pasimgavimu taria t pat od.
Feliksai! - motinos balsas jau skamba grietai. - Tuojau pat
liaukis! Girdi!" J i iri sn, bet tas ramiai klausia: Kodl?"

158

A jau tau sakiau: taip sakyti negalima!"


Bet tt taip pat sako!.."
K sako tt?" - aiiu balsu, vos atgaudama kvap klausia
motina.
Na, visokius blogus odius, - vaikas akimirk pagalvoja. iknaskyl! Apsiik! Ir kitus!"
Motinai iek tiek palengvja, bet jos viduje viskas virpa: Nereikia... Nesakyk. Laukis!"
Bet Feliksas atkaklus, jis jauia, j o g mama isisukinja: Tai kas
yra kek?"
Tai blogas odis!"
Kodl?"
Motina nori paaikinti, bet neranda tinkam odi. Vliau viename renginyje j i pasakoja, kad jai norjosi vaikui pasakyti, jam
paaikinti, j o g is odis j eidia.
Tai kodl jam to nepasakte?"
Norjau, kad jis susiprott, kad suvokt, j o g iuo odiu galima eisti ir todl taip ilgai aikinau. Situacija buvo nepaprastai
sudtinga. Feliksas jaut, kad a pasimetusi."
O kas gi buvo toliau?" - teiraujuosi a.
Vliau jis prijo prie mans ir pasak: Na gerai jau, mama.
Kek sakyti negalima". Po i odi jis ijo i kambario tyliai
kartodamas sau t pat sakin, o a likau visikai sutrikusi."
Vulgars posakiai ir odiai vaikus avi, jais jie patikrina ribas,
norm ir vertybi galiojim. Vulgars posakiai ir keiksmaodiai
neretai rodo amoralias ir anarchistines vaik fantazijas, o tai vaik vystymesi yra normalus dalykas. Pasakymais, odi skambesiu, didesni ar maesni vaikai ireikia save, suteikia form
savo vidiniams vaizdams ir bandymams atrasti save. Vulgari posaki, keiksmaodi ir argono reikm vaikams atsiskleidia

159

tada, kai jie juos pavartoja vairiose situacijose ir patiria aplinkos reakcij.
Mai vaikai visur girdi smojus, odi aism, prast kalb ir
nevankius odius, patiria verbalin agresij. ios patirties vaikai gyja ir darelyje, nes ten praleidia daug laiko. ia jie suino
tam tikrus odius ir pasakymus, stebi, kok jie turi poveik, bet ne
visada ino, k i tikrj ie odiai reikia, nes juos daniausiai
paskleidia vyresni vaikai.
Suvokiame paiupinj - is principas galioja ir tada, kai reikia
patikrinti kalbos reikm, kiek manoma konkreiau suvokti jos turin. Jaunesni vaikai perima - ne mgdioja! - nugirstus odius,
atsinea juos savo prast, daniausiai eimos aplink ir stebi, kaip
tie odiai veikia aplinkinius. Kuo stipresn suaugusij reakcija,
tuo aikiau vaikai suvokia, j o g pataik deimtuk. Ir kiekvienas
vaikas stengsis stipr" od kartoti. Kai tvai jau bus ibandyti ir
puol nevilt, ant slenksio pasirodiusi senel vaikas pasveikins
velniu Labas, mano miela iknaskyle!" J e i senelei taip pat atvips
andikaulis, vaikas mgausis toliau, kol galiausiai jam bus nustatytos suprantamos ribos.
Grkime prie skyriaus pradioje apraytos istorijos. Felikso
mama neatsivelg kelet aspekt, kurie bt jai padj tinkamiau reaguoti snaus keiksmaodius:

Pirm ar antr kart igird vulgar posak, suaugusieji turt


apsimesti, j o g nieko negirdjo. Tokiu atveju vaikas imt manyti, kad tai, kas kitoje vietoje turjo poveik, j o tvams ar j o
namuose jokio spdio nepalieka. Nereikt vaiko klausti, kur
jis tok od ar posak girdjo. Taip paklausti vaikai tuojau ima
isisukinti ir versti kalt kitiems.

Jei po to, kai tvai apsimeta keiksmaodio negirdj, vaikas j


nuolat kartoja, reikia pradti veikti. Jei ir toliau praleisime pro
ausis vaiko vartojamus bjaurius odius, jie net darysis danes-

160

ni, taigi susilauksime prieingo efekto. Vaikas gali nusiengti


taisyklms tik tol, kol tariamai abejingi suaugusieji galiausiai
reaguoja ir nustato ribas.

Labai svarbu ir tai, kaip ias ribas nustatysime. Feliksas pateikia motinai vyrik" argument, o j i leidia snui pasinaudoti savo patirtimi ir stebjimais: Taip daro ir ttis!" Bt buv
daug geriau ir Feliksui suprantamiau, jei mama bt pasakiusi:
A nenoriu to girdti!" arba A nesu kek!" J e i vaikas vis
dlto bt paklauss kodl?", nereikt pradti ilgai aikinti.
Vaikui reikia trump ir aiki atsakym, kurie tiksliai parodyt
suaugusiojo pozicij. Felikso mama jauiasi eista, vadinasi, j i
turi ireikti savo jausmus be dideli ivediojim. Pakakt pasakyti: Feliksai, a jauiuosi eista!" arba: odis kek" mane
eidia! M a n is odis nepatinka!" T i k vaikas turi jausti, kad
mama sako ties.

Felikso motina klausia: O jei ir tada snus atkakliai klaus kodl?"


Tvirtai ir draugikai atsakykite jam du tris kartus, bet ne
daugiau."
Paini aikinim vaikai nepajgia suprasti. Aikinimai paprastai negrindiami vaik patirtimi ir suvokimais, o parodo suaugusij netikrum, ireikia j poreikius: A negaliu itarti io
baisaus odio" Noriu bti gera mama! Geros mamos privalo paaikinti!"

Labai svarbus ir dar vienas dalykas: dl savo tariam negrai


odi Feliksas neturi bti kritikuojamas kaip asmenyb: Tu
esi blogas, nes negraiai kalbi!", Tu lus, nes naudoji bjaurius odius!" Feliksas privalo pajusti, j o g jis gali ibandyti visas
savo asmenybs puses, net ir perengianias ribas. T i k tuomet
jis pajgs suvokti rib perengimo pasekmes.

161

aidimas su iimtimis
Dar viena galimyb tinkamai reaguoti keiksmaodius, paaikinti
juos vaikams ir kartu juos apriboti - aikiai apibrt, ritualais pagrst iimi vedimas.
Vienoje darelio grupje vaikai usideg aid vien aidim,
kuris aukltojas var nevilt. Vyresnieji, madaug eeri met
vaikai, kurie kitais metais jau turs eiti mokykl, m svaidytis
bjauriais odiais. Grups vadov Gerda Albert pasakojo: Agresyvi odi srautas buvo nukreiptas ne darelio darbuotojas, o
vaikus, ypa - maesnius". Darelio darbuotoja ponia Leber
pastebjo, j o g maesnieji spariai moksi i vyresnij, sugebj o atsikirsti. Tiesa, j vartojami odiai nebuvo tokie bjaurs, bet
vis dlto tai buvo keiksmaodiai. Moteris pasakoja: Buvo tikras
beprotnamis. A netekau jg. Jokie draudimai nepadjo. Kuo
daugiau draudme, tuo daugiau lyki odi liejosi u ms
nugar.
A inau, draudiamas vaisius - saldus. sivaizduokite, vis aukltoj akivaizdoje staiga vienas vaikas sako: Tu iknaskyl". Jis neitaria to garsiai, netgi nesunibda, juda tik j o lpos, i pradi
burna plaiai prasiioja, paskui lpos susiiaupia. Kitas tutuojau
jam atsikerta, taip pat negirdimai itaria Minius". Apimta nevilties liepiu nusiraminti, bet vaikai velgia nekaltomis akutmis ir
tvirtina, j o g jie nieko nesak. Tai tiesa, jie neitar garsiai, jie tik
paaid su manimi, pasijuok i mano bejgikumo".
Vaikai jauia, kad aukltojos smerkia juos dl bjauri odi,
jie laiko suaugusij reakcij neteisinga, todl stoja kov, kas k
nugals. Gerdai Albert pasiliau sudting situacij suvelninti
ritualu: Paaiskite su bjauriais odiais. Nustatykite laik ir viet, kur vaikai gali sakyti, k nori. Kitu laiku vartoti iuos odius
drauskite".

162

Ar tokiu atveju dar nesustiprs j agresija? A r neprads tuos


odius vartoti ir tie vaikai, kurie dabar tyli?" - su baime klausia
aukltoja.
Tuomet susitarkite, j o g aidime dalyvauja tik savanoriai!"
O jei kai kurie vaikai ir po aidimo negraiai kalbs?" - teiraujasi aukltoja.
Galimas daiktas, kad tokie vaikai jus tiesiog provokuoja, stoja
su jumis kov. Tokiems vaikams svarbs ne tiek vulgars odiai,
kiek santykiai, kuriuos jie sukuria vartodami keiksmaodius. Cia
reikt klausti kitaip: Kodl vaikas bjauriai elgiasi. Gal a kai k
praleidau? Kokiais teigiamais veiksmais vaikas galt atkreipti
mano dmes?"
Gerda Albert pasikalba su vaikais, pasilo jiems blog odi
laiko" idj ir perspja, j o g kitu laiku vartoti iuos odius bus
draudiama, ypa - piet ir j bendro pasikalbjimo metu. Taip
sakydama j i dmiai pavelgia i eils kiekvien vaik. Aukltoj
nuostabai, visi vaikai sutinka. Susitariama dl laiko ir vietos: be
penkiolikos deimt ryte, penkiolika minui, kampas, kur vaikai
pavadina kiaulide". Prie praddama ritual, aukltoja pastato
rausv plastikin kiaul ir duoda enkl pradti.
aidimas prasideda. Aukltoja pasakoja: Pasirodo, jie ino
daug maiau bjauri odi, nei a sivaizdavau. Na gerai, jie pasak iknaskyl", das", iknius", kvaila karv", bet vliau pasigirdo mlas", apkakotas upakalis", kakutis", tarakonas",
sinas", oys" ir kt. Netrukus baigsi nustatytas laikas. Vaikams
aidimas patiko. Jie juoksi, kalojo, digavo. Per tas penkiolika
minui, dar net anksiau, jie isikvp ir pasijuto tikrai pavarg".
Nesutarimai dl keiksmaodi baigsi, pasitaikydavo tik ret
iimi, bet tuomet pakakdavo pasakyti, j o g netrukus bus galima
isikalbti kiaulidje", ir keiknas nutildavo. is ritualas leido vaikams nuleisti gar", isilieti.

163

Tardami nepadorius odius ir tokiu bdu perengdami ribas, vaikai bando paeisti egzistuojanias normas ir vertybes. Rib perengimas vaikams atrodo kaip aidimas, kaip smagus ingsnis,
o suaugusiesiems jis kelia stres. Kai aidim vedamos iimtys,
konflikto nebelieka:
Vaikui signalizuojama, kad suaugusieji supranta ribas perengianius veiksmus ir tas vaiko asmenybs puses, kurios kelia
problem: Tu esi geras, net jei taip kalbi". Tos problemos susijusios su kritikuotina reikalo esme, su vulgariais posakiais, o ne
su vaiko asmenybe apskritai. Taigi usimezga tokie aukltoj ir
aukljamj tarpusavio santykiai, kurie ilaiko ibandymus.
Tai, kad suaugusieji supranta, dar nereikia, kad jie pritaria
iems dalykams. Vaikai privalo tai inoti ir itverti.
vesdami aidybines iimtis, parodome vaikams ribas ir suaugusiesiems svarbias normas. Tokios ribos perteikia vertybes, todl suaugusieji turi reikalauti j laikytis. Galima suprasti, kodl augantys
vaikai vartoja vulgarius odius, bet negalima jiems pritarti. Kai
supratimas painiojamas su pritarimu, vadinasi, nesuvokiama, j o g
laisv be gyvybing ritual gali supanioti arba atvesti chaos.

Iimtys - tai bandymas rasti ieit. Jos rodo, kad savitarpio pagarba ir dmesys vienas kitam manomi tik tada, kai stengiasi
abi puss. Iimtys padeda atsivelgti vis aukljimo procese
dalyvaujanij norus ir poreikius.

Tas, kas sugeba pasinaudoti iimtimis, gali aismingai ivengti


rib perengimo. Reikia prisiminti, kad btina imtis vis kitoki
veiksm. Einant iuo keliu kiekvienas ingsnis yra naujas tikslas, nauja riba. Iimtys nra panacja. inoma, isprsta problema ir vl gali ikilti, nors ir kitu pavidalu, bet aidimas su
iimtimis" - tai tarsi visraktis, kur galime panaudoti ir kitoje
situacijoje.

164

Kalba kaip teroro priemon


Vulgars posakiai, kai odiais paeminamas kitas mogus, daugeliu atvej gali labai paeisti tv ir vaik santykius. J e i ie eidimai
ignoruojami, jei apsimetama, j o g nra jokios kovos kas k nugals,
visi dalyviai pasijunta bejgiai, tarpsta neapykanta, didja trokimas griauti.
Tv susirinkime viena mama sako: Mano dukra negera". Ninai deimt met, j i baigia ketvirt klas. Tvas tsia: Ji buvo labai laukiamas vaikas. Mes visk darome jos labui, kaip manydami
stengiams jai padti". - Tai kodl gi js dukra bloga?" - klausiu
a. Motina skundiasi: Kasdien darosi vis sunkiau. J i idarinja su
mumis k tik nori". Vyras priduria: Vakar j i man smog... Tiesiog
iaip sau. Sudav per veid. tai, irkite", - jis rodo mlyn prie
kaklo. Motina paaikina: Todl, kad jis nenorjo su j a aisti. Tiesiog pliaukteljo per veid". Tvas rankos mostu parodo, kaip j a m
buvo suduota. K tokiu atveju darote js?" - Raminame j, kalbame su ja... ir panaiai..." - atsako tvas. A darau ivad: Nina
negerbia js, drabsto jus purvu". Ir dar kaip drabsto", - spontanikai pritaria tvas.
Tuomet motina ima pasakoti, j o g tai prasidjo prie kelerius
metus, kai dukra m sakyti: Eik ia, tu subins skyle" arba:
Duok pagaliau valgyti, sena karve".
Kaip js reagavote?"
A nepykau, apsimeiau, kad negirdjau. Maniau, tai laikina,
vliau praeis. Galvojau, kad dukra iuo gyvenimo laikotarpiu turi
teis duoti vali savo jausmams. M a n tai nebuvo leidiama. Tiesiog
pagalvojau, kad dabar tokie vaikai".
Kai kurie tvai, aukltojai ir mokytojai reikia didel rpest
ir baim, dl, j manymu, vis danjanio smurtavimo odiais

165

ir veiksmais. Stokojama tarpusavio pagarbos. Apraytoji situacija atskleidia kitus elgesio aspektus, kai ribos perengiamos
odiais:

Kartais ribos perengiamos tam, kad bt isiaikinti aukltoj


ir aukljamj santykiai. Savo bandymais ir klaidomis vaikai
stengiasi nustatyti, kiek toli jie gali eiti, kada bus pasiekta ger
tarpusavio santyki riba.

Kai verbalin agresija palieia tarpusavio santykius, btina


tutuojau veikti. J e i negirdomis nuleisime eidinjimus, j tik
daugs. Istorijoje apie Feliks vulgar posak buvo galima ignoruoti, j o negirdti", aismingai reaguoti rib perengim.
Tai buvo viena i aukljimo priemoni. Kai tvai girdi j orum
eminanius eidinjimus ir apsimeta, j o g nieko neatsitiko, tai
gali bti suprasta kaip abejingumas, kaip ikis tsti pikt aidim.

Moksliniai tyrimai rodo, kad mogus gali sueisti, sulugdyti ar


umuti kit mog tada, kai prie tai auka paeminama.

J e i aukltojai leisis eminami, jie nesmoningai paskatins vaikus


dar labiau smurtauti. Jei leis vaikams nevaromai lieti savo griaunamj nir - odiais ar veiksmais - patys to nenordami, prisids prie nepagarbos savo pai asmeniui.

Netikti sprendimai
Vis dlto apraytieji metodai ne visada padeda. Kartais situacijos,
aplinkybs bei tv ir vaik santykiai bna per daug sudtingi, kad
bt galima nustatyti aikias ribas.
Kartais tenka remtis intuicija, griebtis netiktos idjos, kuri
leist kreiptis vaik kaip asmenyb, ir vis dlto nustatyti jam
aikias, apiuopiamas ribas. Vaikai nebtinai turi suprasti visas i

166

rib detales. Suaugusiojo laikysena, mimika, gestai, balso tembras


ir odiai leidia vaikui suvokti, koki rib jis pereng.
Pradins mokyklos mokytoja Svenja Hartung jau kuris laikas
vargsta su savo treiokais. Klasje nuolat skamba keiksmaodiai,
vaikai vienas kit eidinja ir meiia. Pokalbiai su vaikais neduoda apiuopiamo rezultato. Bjauri odi srautai kuriam laikui
nutrksta, bet paskui vl viskas i naujo. Svenja Hartung rytasi
organizuoti purvin odi" aidim, kuriame po pamok dalyvauja visi, kas nori. Ateina daug berniuk ir tik kelios mergaits.
Atrod, j o g vaikai isikvp ir mokytoja man radusi su vaikais
bendr kalb.
Tik Michaelis, kuriam netrukus turjo sukakti deimt met, pakreip situacij mokytojai visikai netikta linkme.
Kai mokytoja vien dien tuojau po purvin odi" aidimo
jo klas, igirdo tyl Michaelio bals: liundra!" Ne, tai nemanoma, pagalvojo mokytoja. Tas maas, mielas Michaelis, tas
gudragalvis, kuris per aidim atrasdavo juokingiausi odi, ne,
negali bti, kad jis pasak tok od!
Per kitas dienas mokytojos nuomon lyg ir pasitvirtino. Michaelis velg susidomjs, kai j i eidavo klas, bet buvo ramus,
atidus ir drausmingas.
Prajo kelios dienos. Pirmadien, kai mokytoja atsipalaidavusi ir gerai nusiteikusi eng klas, j i susidr su priekyje sdinio Michaelio vilgsniu. Berniukas visai aikiai itar: Labas
rytas, liundra!" Klas apstulbo. Mokytojai strl pataik tiesiai
ird.
J i ignoravo t bais od, kurio gyvenime nebt galjusi itarti. Kai kitomis dienomis Michaelis ir toliau taip pat sveikinosi", mokytoja papra, kad vaikas pasilikt po pamok pasikalbti.
Bendradarbiauti Michaelis nepanoro. Jis paaikino: Man staiga
kakas ueina. A nieko negaliu padaryti".

167

Svenja Hartung labai stengsi su juo isiaikinti, band rasti


abiem priimtin sprendim. Viskas veltui! Michaelis atmet visus
pasilymus, net neketino iekoti tinkamo sprendimo. domiausia, - pasakojo mokytoja, - kad kai a atvej papasakojau profesinio tobulinimosi kursuose, referentas pasak, j o g ia padti gali
tik gera lazda. J e i visai nepadeda pedagogins priemons, tenka
griebtis devynioliktojo amiaus aukljimo metod."
Tai k gi man daryti?" - apimta nevilties klaus mans mokytoja.
O k nortumt daryti?"
O, a noriau jam kai k pasakyti", - taria nirusi mokytoja.
Tai kas gi jums trukdo?"
A negaliu to pasakyti!"
Klausiamai iriu j. Mokytoja juokiasi: A uaugau katalik
eimoje. Vargas tam, kas pasakydavo bjaur od, apie posakius,
lieianius seks, nebuvo ir kalbos. Mes turjome stovti kampe
maiausiai valand ir ten gdytis dl savo poelgio. A negaliu itarti tokio odio. Jokiu bdu", - purto galv mokytoja.
Michaelis elgsi vis agresyviau. Jis stovdavo klass tarpduryje
ir laukdavo mokytojos. Kai tik j ivysdavo, koridoriumi nuskambdavo j o irktas liundra!". Mokykla, kurioje dirbo Svenja Hartung, buvo sena, koridoriai ilgi, o nuo akmenini sien grsmingai atsimudavo aidas.
Tas odis man skambjo ausyse. Tai buvo siaubinga!"
Michaelis tiesiog laik mane savo gniautuose. A buvau j o
marionet. A inojau, j o g jis lauk, kada nustatysiu jam ribas, bet
kaip tai padaryti?" Kai trei ryt pasikartojo ta pati istorija, mokytojai staiga atsivr akys: Staiga suvokiau, k reikia daryti. A
ivydau savo el ir stengiau per j perokti!"
Michaelis, stovdamas tarpduryje, drb t pat od.

168

Maiau j prieais save, t saldainiuk. Na, dabar jau pakaks,


pagalvojau a. Tu esi apsimetlis."
Svenja Hartung tvirtu ingsniu jo prie Michaelio, o ausyse be
paliovos skambjo: liundra! liundra!" Tas net ne bjauriai, o
kakaip aismingai tariamas odis", - vliau prisimena Svenja.
Mokytoja staiga atsitp prieais berniuk, kaire ranka draugikai
paliet j o pet ir nusiypsojo. Tuomet j i pakl jam prie aki savo
dein rank, ities smili ir nykt, palikdama tarp j trij ar
keturi centimetr tarp, ir ramiu balsu tar: irk, Michaeli,
tavasis tik tokio ilgio, - akimis j i parod atstum tarp pirt, - tu
dar nieko negali!"
Michaelis kakaip gailiai ypteljo. Kai Svenja ltai stojosi, berniukas paiupo jos rank ir suspaud abu jos itiestus pirtus. Mokytojos ranka buvo drgna, j o - taip pat. Abu jo per klas. Klas
sdjo apmirusi. Netikta priemon pasirod efektyvi.
Kas buvo toliau?"
Mane drask prietaravimai. Per pamok kelis kartus maiau
save stovini klass kampe veidu sien ir girdjau griet tvo
bals: Svenja, Svenja, iki ko tu nusiritai".
Michaelio puolimas pasibaig. Viskas baigsi! Negaljau tuo
patikti! - purto galv Svenja. - I tikrj baigsi, bet kodl vaikai
kartais taip apsunkina gyvenim?" - mokytoja klausiamai iri
mane.
Vaikai i tv ir kit suaugusij tikisi ne pedagoginiu poiriu vertingiausio, o apskritai tinkamiausio sprendimo, - nusiypsau jai. -Vaikams reikia geriausio!"
Bet gal ne kiekvien dien!"
Tok Michael taip pat ne kasdien turite!"
Ai Dievui!" - spontanikai sako mokytoja ir a mintyse mata

u, kaip j i vl stovi kampe veidu sien.

169

Kelios pastabos dl ios situacijos:


Svenja Hartung neiekojo Michaelio elgesio prieasi. J e i j i
bt bandiusi aikintis, kokie praeities dalykai vert vaik taip
elgtis, j i nebt radusi greito sprendimo.

Mokytojos veiksmai buvo netikti, tokio jos elgesio Michaelis


negaljo numatyti. Konkretaus Svenjos veiksmo negalima taip
paprastai perkelti j kit situacij. Tai buvo jos ir Michaelio aidimas. aidimo eiga buvo ypatinga ir slygos - labai specifins.
Vis dlto situacijoje yra ir apibendrinamojo pobdio element:
tarp suaugusij ir vaik egzistuoja emocinis ryys, o tokios
priemons ne tik manomos, bet ir btinos. Mokytoja laiko Michael asmenybe, bet tinkamu bdu parodo, kur yra j o asmenins ribos.

Tokie spontaniki sprendimai gali tikti ir gali netikti. Prieastis


danai sunku paaikinti. Kai Svenja Hartung pasak sakin: Jis
dar per maas...", j i pataik deimtuk. Michaelis turi du vyresnius brolius. Danai jie visi kartu lygina, kurio penis ilgesnis.
Michaelis pasakojo, j o g visi trys broliai varosi, kuris siusioja"
toliausiai, ir jis nuolat pralaimi. Kart, kai Michaelis igirdo,
kad broliui atsistojo, kai jis buiavo Julij", berniukas nusimin: A glosiau Marion, bet nieko nevyko". Brolis tai atsak:
Itilis. T u dar per maas".

1 3

skyrius

Smurtaujantys berniukai?
Taikios mergaits?

Pedagogai danai diskutuoja dl berniuk ir mergaii specifins


veiklos ir j pomgi. Daug kalbama ir apie agresijos apraikas.
Vieni tyrjai nagrinja, kokias televizijos laidas mgsta berniukai
(pavyzdiui, laidas apie sport) ir kokias mergaits (pavyzdiui,
muzikines ir laidas eimai), k jie veikia laisvalaikiu (berniukai
sportuoja, aidia su draugais ir kompiuteriu, o mergaits muzikuoja, usiima rankdarbiais, skaito). Kiti tiria iniasklaidoje vyraujant moterikumo paveiksl ir laiko j lyi vaidmen stereotip
krimo prieastimi. Kalbama apie specifinius lyi skirtumus. A
daugiau links kalbti apie tai, kas bdinga tiek mergaitms, tiek
ir berniukams. Tuo noriu pasakyti, kad mergaits gali domtis judriais aidimais, o berniukai nagrinti moni tarpusavio santykius,
nors tai jiems ne taip prast.
Nra nustatyta, kad kokia nors veiklos ris bt bdinga tik
vienai lyiai, kol kas to nenustat jokie tyrimai. Skirtinga veikla,
pomgiai ir elgesys glaudai susij su socialine aplinka ir aukljimu. Vadinasi, vienai ar kitai lyiai bdingi dalykai nra stabils. Juos gali keisti, taip pat ir sustiprinti gyvenimo patirtis ir
mokymas.

Kepta ll
Verneris Maleris dirba vaik aukltoju viename iaurs Vokietijos
miestelyje.

Susitariau, kad galsiu stebti j o aukljimo iokiadie-

nius. Kai atvykau, buvo, anot Vernerio, kaip tik is tas atsitik. Jis

112

mat, kaip septyneri met Jorgas ir atuoneri met Arminas


supjaust dalimis skudurin ll, nujo virtuv, pasim keptuv,
sudjo j lls gabalus ir pradjo skrudinti. Kai pasklido svilsi
kvapas, aukltojas nujo virtuv.
K js ia darote?"
Pats matai."
Gal jums galvoje negerai!"
Aukltojas pasakoja: inai, toliau bus dar domiau. Jorgas pasakojo, kad pas draugus mat film apie zombius. M a n net lpa
atvpo. Imeiau abu i virtuvs, bet berniukai tik ypsojosi. Mane
tai siutino. Tikjausi, kad man pavyks ivengti t sumaut siaubo
film rezultat, ir e tau kad nori. Maniau, kad vaikai vaidina, bet
viskas atrod taip tikinamai".
Tos paios dienos pavakary kalbjausi su Jorgu ir Arminu. Abu
vaikai labai retai iri televizori - kaip tik todl j veiksmai aukltojui buvo labai netikti. Kartais jiems leidiama pairti Tom
ir Der", o jei vaikai gerai elgiasi - kriminalin film, pavyzdiui,
San Francisko gatvs" ar pana. Jorgas sako, jog pastarieji filmai
gantinai baiss.
Savaitgal vaikai su tvais vaiavo mekerioti. Visi gaud uvis,
bet vaikai negaljo j umuti. Arminas sako: Tai buvo nesininga, labai nesininga. Ttis man buvo paadjs. Tvirtai paadjs. A jau i anksto diaugiausi. Paskui jis pasak, j o g a tik
kankinsiu uvis. Bet tai netiesa". Jorgas patikslina: Mums leido
tik mekerioti. Pagavome daug uv, bet sumetme jas atgal vanden. Tvai paskui pradjo pykti".
Kalbantis aikja, kad aidimas su lle buvo tik bandymas: Norjome pairti, kaip bna, kai umui ir verdi. Kai nieko neleidiama daryti i tikrj, tenka aisti. Dabar mes ibandme. Kit
kart gal moksime". Arminas priduria: Kaip buvo smagu, kai

173

ttis dorojo uv. T i k mums neleido. Liep pasitraukti, nekankinti


uv. Leido tik irti".
Kai paklausiau, kodl jie to nepapasakojo aukltojui, o paist
apie zombius, vaikai nusiiep. Uuot atsak, jie vl prabilo apie
savo nusivylimus per ikyl. Tik vakare, kai jau rengiausi ieiti, Arminas trukteljo man u rankovs: Zinai, kodl?" Atsakiau, j o g
neinau.
iaipjau Verneris gana malonus. Tik kai mes irime per televizori laidas, kuri jis negali paksti, Verneris keistai mus spokso. Tuomet jis mums nepatinka. Todl ir kalbjome apie zombius.
Mes tiesiog pabandme, o jis ir patikjo. Mes j apmulkinome. Jis
vypsojo, kaip mes ir tikjoms. Paskui mirme i juoko."
Kepdami ll Jorgas su Arminu vl atgaivino sekmadien patirt bejgikumo jausm. Jie sukr situacij pagal pai nustatytas
taisykles ir pamgino save tikinti, kad jie visk gali ir sugeba.
Kai j sumanym siterp aukltojas, jis sutrikd kilusias emocijas ir vaikai pasijuto taip pat nuskriausti, kaip ir per kl sekmadien. Sekmadien jie prieinosi mtydami uvis vanden, o
pirmadien, prisimin aukltojo neigiam poir siaubo filmus,
iprovokavo konflikt. Berniukai aid su aukltojo igsiu, imu j i pusiausvyros ir patvirtino savo pranaum.

Skirtinga interpretacija
Berniukams labiau patinka nuotykiai ir judrs aidimai, juos domina heroj savybs: veikj jga, gebjimas valdyti kn, judesiai, galingas balsas, mokjimas dominuoti, kovin valia. Visi ie
dalykai berniukams labai svarbs. Juos avi ne tik fantastiki ir
magiki televizijos laid elementai, bet ir ior nukreipta agresija, kuri vliau pereina aidimus.

174

Mergaits filmuose daugiau reikms teikia tarpusavio santykiams. Seim istorijose, muilo operose ar pasakojimuose apie
vris ir gydytojus jos mato prastus kasdienio gyvenimo reikinius, meil ir neapykant, isiskyrimus ir sugrimus, kov u savarankikum. J e i suaugusiesiems atrodo, kad filmukuose apie bit
Maj, H e i d i ar kaimo gydytoj nelovinama jga ir prievarta, tai
mergaits ia mato aiki konfrontacij su iurkiais kasdienybs
reikiniais.
Veikjai paleidiami ir ivaduojami, veikia savarankikai ir
yra saugomi, jie nemylimi arba labai itikimi. Pailiustruosime
pavyzdiu.
Jau kelios savaits, kaip penkeri met Beata, vos atjusi ryte
darel, pasitraukia aidim kampel. Mergait pasiima ma
ll, kuri j i vadina Heidi, ir su ja kalbasi. Itisomis savaitmis j i
kalba t pat, atlieka skirting veikj vaidmenis.
Beata: Klausyk, mamytei dabar reikia ieiti".
Heidi: Kodl negali pasilikti?"
Beata: Bet a juk tau sakiau".
Heidi: O k tu man sakei?"
Beata: Heidi, tu gi pati inai".
Heidi: Ar tau tikrai reikia eiti?"
Beata: A juk tau sakiau. M a n reikia dirbti, o tu turi pasilikti
ia. Tu jau didel mergait".
Heidi: A nenoriu, kad tu eitum".
Beata: Heidi, bk gera, pasilik ia. Vakare a ir vl sugriu".
Kituose aidimuose Heidi" bara savo mam, skundiasi j a arba
pratrksta pykiu. Beatos vaidinama mama visk reaguoja labai
kantriai, bet kakaip kyriai meiliai. Beata danai eina prie aukltojos ir prao paskaityti i knygos apie Heidi. J i ns nori girdti
dvi itraukas, kuriose raoma apie isiskyrim ir sugrim ir apie
tai, kaip H e i d i privalo imokti bti viena. Per vien popiet Beat-

175

os mama pasakoja, j o g dukra ir namie aidia t pat aidim ir


kasdien du tris kartus iri vaizdajuost su animaciniais filmukais
apie Heidi. Motina susirpinusi stebi, kaip jos dukters veiksmus ir
aidimus veikia Heidi i televizijos.
Beatos motina ketina vl pradti dirbti. J i ne kart aptar
klausim su vyru, jie kalbjosi vakarais ir Beata negaljo j pokalbio girdti. Nenorjau, kad j i jaudintsi", - sako motina. Kaip
vliau paaikjo, Beata kart nugirdo pokalbio nuotrupas, o kitais
vakarais klausydavosi prie svetains dur. Jai strigo vienintelis dalykas: Mama ieis darb. Tuomet a liksiu viena".
Filme apie H e i d i Beata rado panai situacij, ypa isiskyrimo ir atsisveikinimo epizoduose, ir visas filmas kaskart darsi vis
reikmingesnis. Visk, k j i patyr irdama film ir klausydama
skaitom itrauk, mergait trauk savo aidim ir jame iekojo
jos paios problem sprendim. Kai Beatos mama per vien konsultacij atvirai pasikalbjo su dukra apie savo ketinimus atnaujinti
profesin veikl, mergaits aidimai pasidar retesni, bet filmas ir
knyga apie Heidi dar ilgai buvojai labai reikmingi.
Berniuk aidimuose, kuriuose jie pamgdioja film ar knyg
herojus, vyrauja ior nukreipta - taip pat ir griaunamoji - agresija, veiksmas, vaikai bando rasti orientyrus. Mergaii aidimuose
daniausiai akcentuojami moni tarpusavio santykiai.
tai vienas pavyzdys.
Vienoje varcvaldo klinikos" serijoje buvo pasakojama apie
nelaiming atsitikim, kur patyr du berniukai. sitrauk aidim ir nordami padaryti spd vienai mergaitei, jie nujo poemin ol, kuri jiems buvo draudiama eiti. Berniukai paklydo
ir pateko bd. Per dramatik, taigiai parodyt gelbjimo akcij
jie buvo igelbti ir nugabenti klinik. irdami film, vaikai smoningai ar nesmoningai susidr su baime, draudimais
ir agresija. Vaikai nepais draudimo, paeid socialines normas.

176

Filmas parodo neigiamas tokio elgesio pasekmes ir sankcijas nusikaltusiems veikjams. Nelaimingas atsitikimas traktuojamas kaip
egzistencinio sunaikinimo patirtis, dramatiki vykiai avi vaikus,
stipriai veikia j jausmus.
Po poros dien dviejose vaik darelio grupse pradta aisti
panaius aidimus. Vienoje grupje buvo Jensas, Jorgas, Nikas ir
Peteris. Visiems jiems po penkerius ar eerius metus. Jie aid
viename sodo kampe. I ak, lap, popieriaus, kartono, vandens
ir smlio jie pastat ol su keliomis angomis. Peteris j vliau pavadino siaubo" ola.
Jensas atne aislines figrles ir paslp jas oloje.
Nikas: Jie niekados i ten neieis".
Jorgas: Jiems teks mirti".
Peteris: A nemirsiu. inau, kaip i ia ieiti".
Toliau svarstoma, kaip bt galima isivaduoti i tokios pavojingos situacijos.
Jensas: Reikjo pasiimti Himen, jis man bt padjs".
Jorgas: Nereikia, kalne gyvena dvasios, kurios padeda vaikams".
Nikas: Nesmon. Padti gali tik mobilusis telefonas".
Jorgas: Jis kalno viduje neveikia".
Jensas: Vis dlto padti gali tik Himenas".
Peteris: Arba mano stebuklingoji lazdel. J i gali visk".
Visi ima juoktis.
Jensas su Jorgu nueina, o kiti du atsargiai ieko figrli. A b u
berniukai sugrta ir sako: Dabar tai tikrai juos igdbsime". Viena ranka jie laiko Himen, o kita meta i olos akmenis tol, kol ola
griva. Tuomet visi arsto sml ir ieko figrli. Kai figrls
pagaliau surastos, berniukai vl ima kalbtis.
Jensas: Gerai, kad ia buvo Himenas".
Jorgas: Kitaip jie bt i ia neisikapst".

177

Jensas sako labiau sau nei draugams: Mums pasisek, kad tai
padar Himenas. J e i tai bt padar tvai, bt kliuv". Nikas su
Peteriu aipydamiesi pamgdioja tvus ir munoja vienas kitam
per pakau.
Kitoje grupje yra Olivija, Heik ir Inga, trys eiamets mergaits. Vien lli namo kambar jos pavert operacine. I pirmosios
pagalbos duts jos pasim kai kuriuos reikmenis. Tuomet ant
operacinio stalo buvo paguldytos dvi lls ir prasidjo operacija.
Olivija yra gydytoja, Heik ir Inga - medicinos sesels.
Olivija: Peil".
Jai paduodamas peilis, llei perriamas pilvas.
Heik: Ji prastai atrodo".
Olivija: Tepal". Inga paduoda Heikei tepal, toji spaudia j o
prapjaut pilv. Tuomet Olivija lipnia juosta j uklijuoja. Inga
paduoda kit ll.
Inga; Ir kodl jie taip neprotingai aidia?!"
Heik: Jie gi berniukai!"
Olivija: irkles". Ant vienos lls kojos dedamas tvaras.
Heik: Kit, ko gero, teks nupjauti?" Olivija ima irkles ir nukerpa llei koj.
Inga: tai kaip bna!" Heik ima lli veiml, deda j pacientes" ir ivea.
Apraytuose vaizdeliuose mergaii ir berniuk grups aidia
kiekvienai lyiai bding aidim:

Kai berniukai mgdioja filmus ar pasakojimus, j agresija labiau nukreipta ior. Taip gali bti dl to, kad irdami film berniukai vengia rodyti savo jausmus, juos slopina, o paskui
isilieja" energingai juddami ir garsiai kaudami. Mergaits
atviriau rodo, kad filmo metu jos jaudinasi ir bijo. Jos labiau

178

ujauia aukas, sijauia skriaudiamj vaidmenis ir domisi


agresyvi veiksm pasekmmis.

Labai retai tenka matyti, kad berniukai ir mergaits aist kartu. J e i mergaits traukiamos aidim, joms daniausiai tenka
aukos vaidmuo.

Nuotykinio vaidybinio pobdio aidimuose vyrauja jga ir


kno garbinimas. Mergaii aidimuose konfliktai daniausiai
sprendiami tikrovikai, o berniukai daniau pasitelkia magij
ir fantastik.

Mgdiodamos filmuose matytas istorijas, mergaits bna tylesns, mgsta atsiskirti, elgiasi ramiau, nes irdamos tuos
filmus jos j a u ireik savo jausmus, j neslopino. Mergaii
aidimuose daugiau ne fizins, o psichins tampos. I film
paimti simboliai nra tokie ryks, sunkiau nustatyti j ry su
konkreiu altiniu.

Berniukai, irdami film ar skaitydami, savo jausmus slopina. Savo nesaugumo jausm jie bando paslpti intensyviai juddami arba laidydami skeptikas pastabas: tai turt rodyti j
tariam abejingum, ramum, suverenum arba kompetencij.
Slopindami jausmus, berniukai patiria didel tamp, kuri vliau prasiveria aidimuose. Pradj smagintis, jie greitai atsipalaiduoja.

Agresijos slopinimas
Kai berniukai aisdami mgdioja matyt film herojus ir j veiksmus, daug lengviau identifikuoti aidim tem ir simbolik. Agresyvs mergaii aidimai nuo seno buvo nuosekliai draudiami.
Noriau i tez sukonkretinti, parodyti, kaip su kovini

film

heroj figrlmis aidia berniukai ir kaip mergaits.

179

Madaug du tredaliai apklaust berniuk teigia aid su monstr ir kitomis figrlmis, o pus j - tas figrles turj. Panai
aisl turjo tik deimt procent mergaii, dauguma j monstr
figrles paveldjo" i vyresni broli. T i k dvi mergaits jas nusipirko paios ar gavo dovan i draugi, kad paerzint mam,
nes j i buvo nusiteikusi prie tokius aislus". Dar domiau igirsti
mergaii argumentus, kodl jos nenori aisti su monstrais arba
kodl jiems abejingos, nes tie argumentai aikiai rodo socialinius
visuomens procesus. Kalbdamasis su vaikais ir stebdamas j
aidimus susidriau su trejopu motyvavimu. Berniuk aidimai su
figrlmis mergaitms pirmiausia atrodo per daug triukmingi ir
per daug judrs.
Mergaits paprastai aisti nekvieiamos, o jeigu aidia -tik
kaip statists. Kai mergaits pasilo kokius nors veiksmus ar aidimo elementus, berniukai j pasilymus nuleidia negirdomis arba
tiesiog j nepaiso. Btent todl mergaitms nuobodu, nedomu
aisti.
Sios ivados sutampa su Amerikos psichologs Maccoby ilgalaiki tyrim rezultatais, kai buvo nustatyta, j o g mergaits mieliau
aidia su mergaitmis. Psicholog mini dvi prieastis: berniuk
aidimuose vyrauja iorinis judesys, danai iurktus ir nevaromas. Tai lenktyns, kuriose siekiama dominuoti. Mergaits bando
paveikti aidim savo pasilymais, o berniukams priimtinesnis tiesioginis tikslo siekimas. Berniukai komanduoja perrkdami vienas
kit. Mergaits vengia su jais aisti, nes neturi joki galimybi aisti taip, kaip paios nori.
Tai viena prieasi, kodl mergaits neaidia su monstr figrlmis.
Mergaits mini ir kit prieast: mamoms, taip pat aukltojoms
ir pedagogms nepatinka, kai tokius aidimus aidia mergaits,

180

o berniukams - nors ir nenoromis - tai leidiama. Mergaits skatinamos aisti barbmis ir panaiais aislais.
Krinta akis dar vienas skirtumas: dl figrli pirkimo arba
bent pakantumo joms berniukai kovoja intensyviai, triukmingai,
danai net grasindami, o mergaits yra gerokai tylesns, ramesns,
bet ne maiau atkaklios. Berniukai keikiasi, atvirai demonstruoja
pykt, nir, neapykant ir nusivylim. Mergaits daniau verkia,
lidi, slapta buria, grasina nemylsianios, o kartais - smoningai
ar nesmoningai - pasinaudoja pilvo ar galvos skausmais, kad tik
pasiekt tiksl.

Instinktyvus aukljimas
Apie su lytimi susijusias skirtingas agresijos apraikas arba apie fizin prievart ir smurt ireikianius simbolius sociologijoje, psichologijoje, psichoanalizje, pedagogikoje ar biologijoje rasime
daugyb danai vienas kitam prietaraujani straipsni. Atrodo,
jog specifins agresijos apraikas lemia kultra, btt aukljimas gali
jas valdyti ir daryti joms tak. Pradta aikinti, kad prievarta ir
smurtas reikiasi skirtingai.
Daugyb autori nurodo, kad anksti prasidedant berniuk ir
mergaii aukljim (kad ir agresijos poiriu), daniausiai nesmoningai lemia kultriniai pavyzdiai. Pavyzdiui, kdikystje
berniukai ilgiau maitinami motinos pienu, o mergaits anksiau
ir daugiau mokomos atsakomybs ir traukiamos eimos gyvenim, joms pavedamos tam tikros pareigos. Kitaip tariant, mergaits
anksiau susiduria su visuomens normomis ir vertybmis, anksiau suvokia ir sidmi, kokias jas nori matyti visuomen (pavyzdiui, eima ir mokykla).

181

I mergaii laukiama, kad jos aukotsi, bendradarbiaut, mokt bendrauti, bt nuolankios ir pasirengusios padti. Tuo galima bt paaikinti, kodl jos nemgsta triukming aidim, kai
varomasi tarpusavyje ir siekiama uimti lyderio pozicijas.
Berniukams tarsi lengviau leidiama siekti autonomijos, ne i
karto udraudiama vartoti fizin jg ir verbalin smurt. Mergaitms daug sunkiau sitvirtinti. Joms leidiama bti savarankikoms
tik atliekant pareigas namuose. Dl savo autonomijos kovojantys
berniukai aktyviai, geranorikai ir atlaidiai remiami, o mergaitms nustatomos grietos ribos. Jei mergaits nori bti savarankik o s i o m s kyla pavojus netekti tv meils. Kadangi baim netekti
tv ir artimj meils labai didel, daniau kaupiasi vidin agresija, pasireikia psichosomatins ligos arba agresyvios mergaii
fantazijos siejamos su socialiniu poiriu pripastamais simboliais. Kai kurie autoriai nurodo, j o g mergaitms didel reikm
turi istorijos apie arklius.
Panai dalyk galima matyti ir mergaitms aidiant su barbmis. Kai kurie aukltojai ir dalis mokslinink iuos aidimus laiko
treniruotmis, ia mergaits mokosi atlikti visuomens pageidaujam moters vaidmen. Maai kas pastebi, kad mergaii aidimuose su llmis rykja jau anksiau gytas, tam tikros kultros
skiepytas elgesys. I pradi maai kas kreipia dmes ramius,
atsiskyrlikus mergaii aidimus su llmis, akis labiau krinta
triukmingi berniuk aidimai su monstr figrlmis, todl praslysta aidim su barbmis ypatumai.
Labai danai galime matyti, kaip lls aprengiamos ir nurengiamos, - mergaits aisdamos aikinasi savo vystymsi, ireikia
savo poir agresij. Tai konkreiai rodo aidimai:

Penkeri met Sandra turi ger" ir blog" barb. aidiant


blogoji" ll baudiama, ijos atimami gras drabuiai.

182

Septyneri met Ank taip pat baudia savo blogj" ll, nukerpa jai ilgus viesius plaukus ir sako: tai tau. Kai esi bloga,
visada taip bna".
Atuoneri met Meik u bausm udaro savo lles spint ir
palieka ten sakydama: Kai ir vl bsite geros, a griu".
Septyneri met Sabina pasirenka aidim su daktaru, kad nubaust savo piktj" ll. J i pasodina ll ld, priria, i
gydytojo lagaminlio isitraukia virkt, smagiai duria lls
rank ir ilieja savo agresij garsiu tai!".
Kai atuoneri met Katarinai reikia nuleisti gar", j i pradeda
ukuoti piktajai" llei plaukus. Nykiu ir smiliumi mergait
tvirtai suima lls kakl, tarsi ketint j pasmaugti, ir stipriai
traukia ukas per plaukus. J e i ll bt gyva, jai turt labai
skaudti. ukuodama mergait murma po nosimi: Sdk ramiai, karve! arba: Kaip reikiant skauda, ar ne, nevala tu!" arba
Diaukis, kad nemetu tavs krosn!" arba Vargas tau, jei imsi
skstis!"
Kai mergaits aisdamos savo agresij ilieja slaptai, o i iors atrodo jautrios ir geros, tai pasekm tokio aukljimo, kai nenorima
pripainti, j o g mergaitms taip pat bdinga agresija ir agresyvios
fantazijos. Margarete Mitscherlich nurodo, kad agresijos apraikos
siejasi su kalts jausmu, kur mergaits ir berniukai suvokia ir igyvena kitaip. Jei berniukai savo kaltes danai suveria atpirkimo oiui" ir dl to gali drsiai fantazuoti apie kert, mergaits
baiminasi, kad agresijos protrkiai gali pakenkti j santykiams su
tvais. Jos bijo netekti tv meils ir todl susiranda - anot Bruno
Bettelheim- sublimacijos galimybi". Todl istorijos su arkliais
ar gydytojo" aidimai mergaitms yra tarsi votuvas. Valdios demonstravimas gyvuliui ar daiktui gali bti interpretuojamas kaip
v

yrikojo prado ir seksualini instinkt veikimas.

183

Agresij lemia kultra. Agresijai, taip pat ir elgesiui su griaunamja ir konstruktyvija agresija didels reikms turi laikotarpis
tarp antrj ir penktj vaiko gyvenimo met, vadinamoji oralin
ir analin faz. Agresijos atsiradimas glaudiai susijs su artimiausi ir svarbiausi moni elgesiu.
Be konstruktyvios agresijos nemanoma autonomija ir atsiskyrimas. Mergaitms agresija daug stipresnis dalykas nei paprastas
savitarpio konfliktas. Lemiamos reikms turi motinos reakcija
dukters nor bti savarankika ir kaip mergait reaguoja i motinos reakcij.
Trej metuk Hela eina svetain, pamato motin ir sako: A
tave umuiu".
Hela, k tu sakai!"
A tave ukaposiu!"
Tuomet a mirsiu."
Nieko nepadarysi, a tave umuiu."
Hela, negalima taip kalbti."
Mergait eidama i kambario atsisuka ir taria: A tavs nekeniu!"
Hela savo nor bti savarankikai ireik labai drastikai. Motinos mirtis jai yra savarankikumo simbolis. Savaime suprantama, motina pasibaisi ir kartu reglamentuoja mergaits elges, jos
simbolin fantazij susieja su tikrove. Hela pyksta, j i (dar) nepasirengusi prisitaikyti. J i pajunta neapykant, ir agresija isiveria
ior. Margarete Mitscherlich pabria, kad nordama bti savarankika, mergait patiria daug prietaring jausm, jauia savo
kalt. Mergaits greiiau tampa priklausomos nuo alia gyvenani moni, paklsta jiems. Jos anksiau u berniukus ima laikytis
tv nurodyt taisykli ir draudim, jos anksiau pajunta su kalts
jausmu sumiusi agresij, kuri vliau slopina klusnumu, prisitaikymu, nuolatiniais meils rodymais ar apsidraudimais. Agresija

184

nebtinai iliejama ior, j i gali bti nukreipta vid, o vidin


agresija neretai prasiveria staigiais, netiktais veiksmais. Helos
mama sako: A leidiu daug k su manimi daryti, kol pasiekiama
riba. Tuomet rkiu, imu barti vaik. Kartais suduodu Helai ir po
to blogai jauiuosi".
Lyties slygojami agresijos apraik skirtumai nra nulemti likimo, j nesumaina fiziniai anatominiai arba biologiniai aspektai. fantazij ir aidimus mergaits iri rimiau u i berniukus, jos
jais ireikia savo slaptus norus, mato juose simbolius.
Fantazija ir aidimai atveria kelius ibandyti nauj patirt ir galimybes. Todl ne tiek svarbu mokyti elgtis su agresija, kiek instinktyviai auklti", nes daniausiai motinos - ir ne tik jos! - paios
nemoka elgtis su agresija ir savo bejgikum perduoda vaikams,
daniausiai - mergaitms.

III
Vaikai ir ribin patirtis

1 4

skyrius

Seksualumas vaik kasdienybje

Dl lytinio vaik aukljimo susidar keista ir prietaringa situacija:


dalis suaugusij skundiasi, kad daugiausia dmesio skiriama lytini santyki technikai ir per maai kalbama apie jausmus ir meil. Jie apskritai nort atsisakyti seksualinio aukljimo arba kitis
j j kiek galima maiau. Kiti, norintys pasirodyti labai iuolaikiki,
gerai suprantantys vaikus, besistengiantys imesti i galvos perspjant pedagogo pirt, neretai pamirta santykius tarp moni
ir emocijas. Yra tv, kurie diaugiasi iliustruotomis knygomis ir
broiromis, mielai perleidia aukljim mokyklai ar dareliui,
o ten aukljama daniau blogai negu gerai, vangiai ir sunkiai, ir
tik kartais - jautriai ir pareigingai. Dar kiti tvai labai stengiasi,
skaito knygas ir dalyvauja seminaruose, kad kuo geriau ir kuo
anksiau savo vaikams iaikint lytinius klausimus. Nesupraskite klaidingai: a matau ir vertinu, kaip stengiasi tvai, mokykla ir
vaik darelis, bet kartu pastebiu ir sunkumus. I konsultacij ir
seminar aikja, j o g viskas daroma planingai ir ramiai, nedrstama nukrypti al ir vengiama staigmen. Remiamasi moto: reikia
dirbti taip, kad visi bt patenkinti ir kad niekas negalt prikaiioti, j o g buvo neapgalvot dalyk.
Aukltojai turi kalbti ne tik apie tv, tv ir vaik bei vaik tarpusavio santykius. Kai vaikai nori suinoti apie seks, juos
domina ne tik dalykiniai klausimai, bet ir santykiai, kurie kelia
nerim, abejones ir baim. Jei aukltojas nesuvokia tokio daugiasluoksnikumo ir vengia kalbti apie tokius santykius, tarp j o ir vaik gali kilti konflikt.

190

Lytinio aukljimo niekada negalima laikyti baigtu, tai uduotis


visam gyvenimui: pirmiausia kalbams su vaikais, vliau - su jaunuoliais, toliau eina vairiausios partnerysts fazs ir taip iki senatvs. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis duoda nauj patyrim. Savaime
suprantama, vaikystje gyjama svarbios patirties, paauglyst, be
abejons, yra pagrindinis ir neidildomas lis, bet tai dar ne lytinio aukljimo pabaiga.
J e i tvai ir aukltojai tai suvokt, vaikams iuos klausimus aikint kaip vaikams, o ne kaip maiems suaugusiesiems, ir neskubt su kai kuriais atsakymais. Tai nereiki, j o g vaikus reikia
raminti paadais, kad apie visk suinos vliau. Vaikams privalu
duoti atsakymus, kurie atitinka j isivystym ir patirt. Kartais
maiau yra geriau, o altas kraujas geresnis palydovas negu geri
norai.
altakraujikumas negali bti tapatinamas su abejingumu, o
nuoroda, j o g vaikas turi teis bti vaiku, nereikia vaikikumo. Ramus aukljimas apsaugo nuo stres ir nuo to, kad geri norai nevirst lytinio aukljimo sportu.
Dirbantys su vaikais nuolat susiduria su dviem asmenimis: su
vaiku savyje ir vaiku prieais save. Kuo daugiau savo vaikysts praradim norime atitaisyti kalbdamiesi su prie save esaniu vaiku - Tik nekartokime mito, kad tv namai bmo nusiteik prie
seks!", - kuo geresni rezultatai, tuo maiau suvoliame vaiko ia ir
dabar buvim ir tuo didesn tikimyb, kad auklj imas bus panaus
mokslo tiksl katalogo realizavim.
inios apie lytinius klausimus vaikams turi buti perteikiamos
aikiai ir atvirai. Vis dlto daug svarbiau u bendro pobdio ir
gamtos moksl inias yra tikrumas, autentikumas, konkretumas
ir vaizdingumas, taip pat pastangos suvokti vaik klausim tiesiogin ir slapt prasm. Tuomet galsime tinkamai sigilinti vaik
dalykinius klausimus ir emocijas.

191

Kartais nuoirdus atsakymas geriau nei absoliuiai teisingas ir


priimtinas. Ir nepamirkite: kartais bna laikotarpi, kai su vaikais
labai sunku bendrauti. Tuomet netinka ir pripainti sprendimai.
Padrsinkime save ir pasiguoskime bent tuo, j o g ir sunks laikotarpiai kada nors baigiasi! Tai turtumte prisiminti, kai skaitysite
tolesnius samprotavimus.
Mano patarimai nepretenduoja isam lytinio aukljimo aikinim. Panagrinsiu kelias svarbias situacijas ir klausimus, kurie
susij su tv ir vaik ribine patirtimi:
vaik patirt, kai jie susiduria su tv seksualumu (tv miegamasis"),

su vaik aukljimu siejamas tv seksualumo problemas,

tv reakcij vaik seksualines fantazijas,

drs imtis fragmentini dalyk ir magikai mistini konflikt


sprendim,

nuoirdius atsakymus vaik klausimus apie seks.

Tv miegamasis - ar tai riba?


Vien ryt penkeri met Maksas vaik darelyje vis suko ratus
apie savo aukltoj Monik Seibold. Toks vaiko elgesys j stebino, nes paprastai Maksas bdavo linksmas ir nelabai mgo, kad j
glostyt ir myluot. Aukltoja buvo tikra, kad vaiko eimoje viepatauja ramyb.
T ryt vaikas elgsi tikrai keistai. Kai jis ir vl prijo prie jos,
aukltoja paklaus: Kas atsitiko, Maksai?"
Vaikas papurt galv ir nenuleido aki nuo dviej skudurini
lli, kurias laik rankose. Jis vadino lles Nina ir Dinu, suglaud
jas ir padar, kad jos apsikabint.
192

Maksai, kas atsitiko? - aukltoja buvo atkakli.


Berniukas dels, svyravo, negaljo apsisprsti. Paskui staiga
prabilo: Tt nori umuti mam!" iuos odius Maksas itar
visai rimtai.
Maksai! Maksai! Nepasakok siaubo pasak!" Aukltojos balsas
rod,

kad j i nieko nesupranta ir nepriima berniuko odi rimtai.

Tai tiesa! - trepteljo koja Maksas. - Tt tikrai nori umuti


mam!"
Aukltoja papurt galv ir paglost berniukui plaukus: Dabar
eik aisti".
J i tikjosi, kad vaikas visk pamir. Tikriausiai Maksas bus sapnavs blog sapn. Vis dlto aukltoja nutar pasikalbti su motina.
Kit popiet Makso mgstamiausias aislas buvo supamasis
arkliukas. Nutaiks prog, jis vis sdosi ant arkliuko, tvirtai suspausdavo j j launimis, intensyviai lingavo pirmyn atgal. J o veidas
paraudo, kakt ipyl prakaito laeliai. Berniukas tyliai vokt sau
po nosimi: A tave sutvarkysiu! A tave sutvarkysiu!" Paskui, lyg
pats sau atsakydamas, apimtas ekstazs rikteldavo: Taip! Taip!"
aidimas vis kartojosi. Aukltoja paliko vaik ramybje, bet j
apniko vairios mintys.
Netrukus pasitaik proga pasikalbti su Makso mama. Aukltoja su ja palaik draugikus santykius, todl i

karto

papasakojo, k

pastebjusi. Motina akivaizdiai sutriko. Moterys pasiauk Maks


ir pamgino k nors i j o suinoti.
Maksai, k tu ia pasakoji?" - piktokai paklaus motina, nors
pati stengsi ilikti rami. Vaikas tik gteljo peiais. Tu sakai,
kad ttis nori mane umuti!" Maksas suglums velg motin.
Sakyk, k tu ia isigalvoji! Tau galvoje negerai!" Motina pasuka
pirtu sau prie smilkinio.
Veronika, nereikia", - ramina j aukltoja.

193

A visai neisigalvoju, - Makso balsas skamba atkakliai ir labai


rimtai. - A neisigalvoju."
Makso motina giliai kvepia ir sako: Tuomet praom tutuojau
papasakoti, kas atsitiko... tutuojau".
Motina nekantraujamos balse girdti grsmingos gaidels.
Vaikas prieina prie aukltojos ir paima j u rankos.
Neseniai maiau, kaip tu sdjai ant tts ir aukei: Taip! Taip!"
Tu mans visai negirdjai. O tt sak: A tave sutvarkysiu".
Makso motina apimta siaubo engia du ingsnius atgal. J i usidengia ranka burn ir akimis bejgikai ieko pagalbos. Maksas
patraukia aukltoj u rankos, kad j pavelgt. Tt vis kartojo:
A tave sutvarkysiu". Tu garsiai dejavai ir sakei: Gerai!" A uspaudiau rankomis ausis, nes maniau, kad tu mirti."
Dabar Veronika engia du ingsnius berniuko link: O, Dieve,
Maksai, - j i paglosto j o plaukus. - Ar tai buvo tada, kai tu nakt atjai pas mane ir priglaudei aus man prie burnos?"
Maksas linkteli: Norjau paklausyti, ar tu dar kvpuoji". Veronika apkabina sn ir sako: A tave myliu, Maksai".
Ar tt tikrai norjo tave umuti?"
Ne!" - spontanikai atsako motina, bet toliau jai pritrksta odi. Vliau j i pasakojo, j o g t akimirk jos galva buvusi visai tuia. Mintys skriejo ratu ir buvo labai baisu k nors pasakyti ne taip.
Maksas pajuto motinos bejgikum: Mama! - jis irjo auktyn
motin. - Tu su tte aidei supamj arkliuk? Ir tau tai labai
patiko, taip?" Aukltoja neitveria nenusiypsojusi, Makso motina
su palengvjimu atsikvepia: Taip, labai patiko". Maksas paglosto
mam, eina prie supamojo arkliuko, usda ant j o ir istena: A
tave sutvarkysiu!"

194

I Makso istorijos aikja, kodl tv miegamasis vaikams gali bti


reikminga riba. Reikia pabrti, j o g tai gali bti riba. Si riba nra
kokia nors dogma, j i priklauso nuo suaugusij reakcijos.
Tvai turi teis savo kambaryje ir tam tikru laiku intymiai pabti dviese ir nevaromai myltis. Tai neturi nieko bendra su netinkamu poiriu seks. J e i tvai paisys tik vaik poreiki, jei j
veiksmai bus nukreipti tik vaik gerov, o savo pai poreikiai
nustumti j al, jie pavirs pilkomis pelmis, iki aus klimpusiomis
aukljimo udavinius. Vaikai nevertins j kaip asmenybi. Kas
negerbia savs, to negerbs ir kiti.
Lygiai taip, kaip vaikas turi teis turti savo kambar ir tam tikr laik bti jame vienas, t teis turi ir tvai. Labai svarbu vaikui
paaikinti, kad tvai turi skirti laiko sau, kad galt pabti dviese,
kad viebutis Mama" tam tikru laiku udaromas". J e i i taisykl
diegsime kasdieniame gyvenime, jei vaikams j i atrodys normali ir
savaime suprantama, jei tv poreikiai bus nuosekliai traukiami
vaikams suprantamus ritualus, vaikai bus greiiau pasireng-jei
nekreipsime dmesio kai kurias iimtis - ios taisykls laikytis.
Vaikai nesijaus apskritai palikti vieni, o tik tam tikram, neilgam
laikui.
Tv nustatytos ribos neatmeta vaiko kaip asmenybs, nors vaikai kartais bando daryti tvams moralin spaudim pateikdami,
pavyzdiui, tok argument: Js mans nemylite!" Tvirtos ir aikios pozicijos neturintiems tvams, kurie nesugeba isireikalauti
tik sau skirto laiko, kyla pavojus priverstinai taikytis prie vaik.
Jei eimoje nra krizins situacijos, jei eimos narius sieja tvirti emociniai ryiai, vaikams visai nesunku trumpam isiskirti su
tvais.
Tvai gali be sins grauimo diaugtis vienas kitu. Jei partneriai intymiomis akimirkomis galvoja ne tik apie vienas kit, jei j
mintys sukasi apie vieni, palikt vaik" ir viena ausimi klauso-

195

masi, k jis veikia, tuomet j tarpusavio santykiai gali palyti. Tokios situacijos ilgainiui ima slgti, tvai nesugeba atsikratyti tampos. Neretai i tampa subtiliai perduodama vaikams: Tu mane
susargdinsi!", A su tavimi taip graiai elgiuosi, o k darai tu?"
Vis dlto ne kiekvienoje situacijoje manoma ilaikyti aikum. Ypa sunku iaikinti vaikams, kai eimoje gyvena ne vienas
maas (iki trej met amiaus) vaikas. Jiems, inoma, taip pat
galima pasakyti, kad tvai privalo turti sau skirt laik ir kambar, galima j paprayti, kad jie neatidaryt udar - ne urakint! - dur.
Vis dlto jaunesniojo amiaus vaikai elgiasi spontanikai - a
nekalbu apie situacij, kai kovojama, kas k nugals, - jie tiesiog
pamirta. Jei toks vaikas staiga idygsta prie lovos, kurioje tvai
glamonjasi ar mylisi, labai svarbu liautis ir jokiu bdu neisisti
vaiko i kambario. Kai vaikas stovi u udar dur ir prao leidimo eiti, vadinasi, j apm baim, kad paliko vien. Tokiu atveju
geriau - suprantu, tai sukelia frustracij! - leisti vaikui eiti. Vaikai
smalss, jie nori inoti, k tvai daro. Pakaks paaikinti, kad jie
vienas kit velniai glosto ir myluoja ir, jei manoma, kartu velniai
pamyluoti ir vaik.
Vyresni vaikai kartais stengiasi pamatyti, kaip tvai mylisi.
Tokio poreikio negalima aikinti vien noru inoti. Augdamas
vaikas daug fantazuoja, susikuria sau vairi vaizd, kuriuos jis vliau siekia patirti gyvenime. Yra tv, kurie tai leidia. ie tvai
vliau pasakoja, kad patenkin savo smalsum vaikai ieina. Visai
galimas daiktas.
A laikausi kitokios nuomons: i sritis priklauso tik dviem
monms. Tai siejasi su intymumu, artumu ir atsidavimu vienas
kitam, todl i srit neturt brautis joks kitas mogus, net ir
savi vaikai. Vaikams pademonstruotas lytinis aktas, kaip vaizdi bio-

196

logijos pamoka, turi nemalon poveik, o sudtingas kompleksikas procesas suvedamas technines ir fizines detales. Kai vaikai
usimano visk suinoti, gal bt naudingiau pasitelkti pagalb
vien daugelio speciali konsultacinio pobdio knyg, kurioje
taktikai, jautriai, konkreiai ir vaizdiai aikinama apie seks ir
lytinius santykius. J e i i knyg pasklaidysime kartu su vaikais, vaikai nesijaus atstumti, atskirti nuo tv ir suvoks, jog tvai nesikrato
atsakomybs.
Visai kas kita, jei vaikai usimano pamatyti, o gal net atsargiai
paliesti tv lyties organus. Jei tvai gali tai leisti, jei tai nepaeidia j fizinio nelieiamumo, vaikai gaut galimyb seksualum
suvokti ne abstrakiai, o patirti tai vaizdiai savo pojiais.
Mano penkeri met snus Benjaminas neseniai atsigul ant mans. Abu buvome nuogi. Jis spaud savo ma varp tarp mano
laun ir m judti pirmyn ir atgal. Mama, dabar mes darome
fiki fiki!" Mane itiko okas, nebeinojau, k daryti." - moteris nusiminusi velgia mane.
Tuojau pat nulipk", - pasakiau snui ir iurkiai nustmiau j
nuo savs."
Ttis irgi taip daro! O man negalima!"
Moteris susimsto: Jis teisus! Bet k a galjau pasakyti!"
Ir k gi js pasakte?"
Kad taip negalima! - j i nuleidia akis. - inau, jog tai kvailas
atsakymas!"
A nesileisiu samprotavimus, kodl Benjaminui kyla toki
nor.
Psichoanalizje kalbama apie Edipo kompleks ir vaiko norus
susilieti. Tai gal ir paaikint situacij, bet nepadt motinai rasti
teisingo sprendimo. Ribas nustatantis atsakymas galt skambti
Madaug taip: Su tiu man patinka miegoti ir daryti tai, k tu

197

sakai. Taip daryti galime tik mes su tiu. A tave labai myliu, apkabinu ir glostau".
vaik klausimus kodl?" galima reaguoti dvejopai: veikti sugedusios ploktels principu - tvirtai ir draugikai kartoti: Benjaminai, tai yra tik mano ir tio reikalas!" arba atsakyti klausimu:
K dar nortum suinoti?"
Gal noras fizikai suartti slepia trokim inoti dalykus, kurie
vaikui neduoda ramybs.
I aprayt situacij aiku, kad tv lytin akt vaikas gali neteisingai suprasti. Tai, kas tvams teikia didel malonum, vaiko gali
bti suprasta kaip agresyvus elgesys ir jgos vartojimas. Dl tokio
skirtingo suvokimo gali atsirasti daug nesusipratim, kurie gali sukelti sumait vaik emociniame pasaulyje.
eeri met Angel rytais ateina pas tt lov. Jis jau nebemiega,
tik dar nenori keltis. Angel prisiglaudia prie tvo kaip katyt,
glosto jam plaukus.
Paaiskime, tte", - staiga sako mergait.
Ne dabar!"
Dabar", - primygtinai prao dukra.
Tvas nusileidia: Tuomet greitai atsinek aisl. Pasirink, kurie tau patinka".
Ne! aiskime ia!"
Tvas sutriks iri mergait: K nori pasakyti?"
Angel paiumpa tvo rank: Tai, k tu darai su mama!" Mergaits balse girdisi reikalavimas.
O k a darau su mama?" - kiek kartligikai klausia ttis ir
nekantriai sujuda.
Js abu gulite apsikloj, o tu dedi rank ia, - Angel prievarta
prisitraukia tvo rank, deda ant savo pilvo ir prispaudia. - Tavo
ranka guli mamai ant pilvo, o j i tuomet umerkia akis."

198

Mergait usimerkia. Tuomet mama sako tau: Morisai, paaisk


su manim... paaisk su manim,., tavo rankos tiesiog stebuklingos.
Ir js aidiate."
Angel mgdioja motin. Ttis jauiasi bjauriai, galvoje sukasi kvailos mintys. Angel sugrina tv tikrov: Tti! Praau,
uburk ir mane!" Tvui idivo burna, jis vos tvardosi: Angel,
kokius niekus tu ia kalbi? Gal sapnavai blog sapn?"
Mergait apsimeta nepastebinti, kad ttis sutriks, o gal to ir
nesuvokia. J i tvirtai sako: Neseniai js vien vakar grote namo
vlai. Tu prijai prie mano lovos ir pabuiavai mane, o mama tik
paglost. A dar nemiegojau. Mama tau pasak, kad eitum su ja,
ir ijo i kambario. J i mans nepabuiavo. Tuomet a atsikliau ir
norjau nueiti pas mam, kad j i mane pabuiuot. Nujau miegamj, bet ten buvo tuia. Pamaniau, kad js vl ijote. Bet js
buvote svetainje. Mama guljo fotelyje, o tu buvai prieais j. T u
brei rankomis, - Angel usikerta. - A nemaiau, bet mama vis
kartojo tuos odius".
Dabar Morisas Seferis suvokia situacij. Per seminar jis pasakoja: Tai buvo nuostabu, mes nieko nematme ir negirdjome.
Bet juk tai normalu, ar ne?" A linkteliu.
Angel neatlyo: Na, tveli, uburk, greiiau uburk!"
Turjau k nors daryti, - vliau pasakojo Morisas. - Buvo akivaizdu, j o g mergait mat ne visk. Bijojau savo burtais k nors
sugadinti. Tuomet galv ov mintis."
Bk ir atsinek i savo kambario savo stebukLingus mogeliukus. aisime pilvo teatr!"
Puiku!" - suuko mergait ir nuskubjo atsineti lli, su kuriomis tvelis prie mieg danai idarinjo visokius triukus. J i jau
buvo paskubomis apsivilkusi bikin. Dabar Angel vl atsigul
lov ir m glostyti savo bamb. Dar tvui nespjus nieko pasakyti,
Mergait tar: Mano pilvo teatras atidarytas".

199

Kain ar Miraklis, - Angel taip vadino vien savo stebukling


lli, - gali padaryti taip, kad bamba dingt?"
Pamginkime", - pasil tvas. Abu jau kuris laikas dar ant
pilvo stebuklingus triukus ir linksmai kikeno. To kikenimo priviliota j miegamj jo Eva Sefer ir paklaus: K gi js ia veikiate?"
Mes ia darome stebuklus, kaip tt daro su tavimi!"
Moteris isigando. Staiga topteljo mintis apie vaik seksualin
inaudojim. J ipyl kartis. Morisas Seferis suprato, k j i galvoja, ir ypsodamasis papurt galv: Ne, ne taip kaip su mama, kaip
su tavimi, Angel!"
Angel pairjo tt ir pasak: Tegu bus taip!" Eva Sefer vis
dar negaljo atsipeikti.
Iki iol apie tv miegamj a kalbjau kaip apie galim rib tik
i vaiko pozicij ir nenagrinjau dl to kylani problem. Dabar
pamginsiu trumpai apibendrinti kai kuriuos aspektus:

Nenoriu pasakyti, kad tv seksualum reikt udaryti kareivinse, o udaras duris laikau vieninteliu tinkamu sprendimu,
kad tv seksui nieks netrukdyt. M a n visikai aikus vienos
moters pasakymas: Js tik pagalvokite, kuo labiausiai mgaujasi mons, kai jie turi meiluius: jie turi atskir but ar kambar, gali vaikioti nuogi, nuogi gaminti maist, myltis ant
valgomojo stalo ar vaiuoti mik. Ir be vaik!" Nevaromam
seksui bdingas spontanikumas, o udaros durys ne visada garantuoja saugum.

Ir dar is tas apie spontanikum: daugelis tv isiunia


savo vaikus pas senelius ar pastamus, isinuomoja kambar
viebutyje. Bet tuomet - kaip sako vienas tvas - jauiamas
didelis psichologinis spaudimas ir nesinori nieko, tik irti
televizori.

200

Ir galiausiai: jei mai vaikai vis dien be perstojo sekioja paskui motin, tuomet j i diaugiasi galdama por valand pabti viena. Viena mama aikina: Tada sunku galvoti apie k nors
kita. J e i kai kurie vyrai sako, j o g j monos neturi noro myltis,
tai jiems reikt paaikinti, kodl iuo laikotarpiu, kai vaikai
dar mai, taip atsitinka. Vyras turt palaukti, kol moteris to
nors. Mano vyras kartais panaus pavyd vaik, kuris vaikto
i paskos ir reikalauja".

Kita mama pratsia jos mint: Net jei galva prikimta aukljimo
problem ir nebenori nieko inoti apie erotik, tarp koj geismas vis dar ilieka. Kartais paprasiau j patenkinti pagalve tarp
laun".
vairiose situacijose, kurios susidaro dl vaik klausim ir veiksm, tenka iekoti skirting sprendim. ia nra vienintelio recepto, o perfekcionizmas i vis dalyvi pareikalauja per daug pastang. Tikslas yra kelias. is teiginys be galo aktualus. Kartais tas
kelias lygus, be duobi, o kartais ir lyguma eiti tikrai sudtinga.
Reikia save padrsinti ir paguosti tuo, j o g lygumoje yra oazi, kurios ada malonum, linksmybes ir aistr.
Vaik klausimai apie seks tvus gerokai varginamo kartais virsta
jiems nepakeliama nata, jei tvai mano, j o g kiekvien klausim
jie privalo atsakyti. Tie klausimai danai bna netikti, tvai pasijunta bejgiai, suabejoja savo jgomis. Tai visikai normalu. Vaikai
klausinja gyv mog, o ne robot, kuris visus klausimus turi
gatavus atsakymus. Atsakymai gali bti labai vairs, nes jie privalo
atitikti esam gyvenimo situacij - realistiki ir moralizuojantys,
magikai aismingi, kartais visikai intuityvs, bet vis dlto tvirti,
kaip rodo toliau pateikiama situacija.
Laikrodis rodo be keli minui vidurnakt. Devyneri met
Tilmanas eina savo kambar. Eidamas pro tv miegamj ber-

201

niukas stabteli, dvejoja, delsia. Paskui jis nuspaudia dur ranken, praveria duris ir velgia j tams. engs kelis ingsnius,
Tomas beda akis tv lov. Bertoldas ir Bruni nieko nemato,
nieko negirdi. Jie tvirtai apsikabin. Bruni rankos velniai glosto
vyro nugar. Kojos tvirtai laiko apkabinusios j o strnas, j i nori kuo
stipriau jausti.
Tilmanas girdi dejones ir aistringus garsus. Berniukas prieina
prie pat lovos, iri susipynusius knus ir sausu balsu klausia:
K js ia darote?"
Bruni isigandusi paoka, Bertoldas pakelia galv. Aistros
kaip nebta, juos persmelkia baim. okas trunka kelias sekundes, paskui pasigirsta juokas. Tilmanas atkakliai kartoja: K js
ia darote?"
Bertoldas atgauna ad: Tilmanai, apie tai pakalbsime rytoj".
Tilmanas jauiasi nejaukiai, dvejodamas vis dar trypinja prie
lovos, o motina vis laik kikena. Tvo balsas nekantrus, nors jam
jau visikai aiku, kad iandien nieko nebebus: Tilmanai, kai tu
kit kart sugalvosi ateiti, pirma pasibelsk... O dabar eik".
Tilmanas apsisuka, ieina ir udaro paskui save duris. Tvai
juokiasi. Bruni vliau sako: A pajutau ir kakok palengvjim.
Staiga, be sensacij, atsiskleid paslaptis. Nesvarbu, kad visus itiko okas!"
duris vl pasibeldia. Bertoldas sako: Praom!"
Tilmanas praveria duris, kia vidun galv ir taria: Dar vienas
klausimas! Ar Bertoldas buvo su prezervatyvu?"
Tvai prunkteli. Tilmanas stovi tarpduryje. Tvas atsipeikja
pirmas: Dabar jau uteks. Visk aptarsime ryte".
Bruni umiega Bertoldo glbyje. Kit ryt per pusryius alia
Tilmano sdi j o vyresnysis brolis Filipas. Tilmanas atrodo susimsts. Po kurio laiko jis visai tvirtai pradeda: Dar kart dl vakar
vakaro. Kaip tai daro gyvnai?" - teiraujasi berniukas.

202

Tvai susivalgo, jie neino, k atsakyti. Tilmanas tai suvokia.


Kadangi eima turi un, jis sukonkretina savo klausim: Noriau inoti, kaip tai daro unys".
Kai trumpai pagalvojusi Bruni jau ketina atsakyti, Tilmanas
priduria: Ar jie tamposi taip pat mlungikai, kaip ir mons?"
Bruni suraukia kakt ir pamsiusi bando isiaikinti, k reikia j o odis mlungikai". Tilmanas n kiek nedvejoja: Vakar tu
buvai kojomis mlungikai apkabinusi Bertold. A r ir unys taip
daro?"
Tvui pritrksta odi, o mama paaikina, jog tai visai nebuvo
mlungika. J i labai myli Bertold, todl gali taip daryti. Bruni
stengsi trumpai atsakyti visus berniuko klausimus. Mes nuostabiai ir nevaromai kalbjoms. A stengiausi neisakyti visko iki
galo, kad nesuvulgariniau intymi ir nuostabi dalyk. Kai kas
dar turjo likti paslaptis. Kadangi a tik atsakinjau snaus klausimus, jam nebuvo per daug sunku. Man - taip pat. Daugiau jis
niekados neidavo kambar nepasibelds."

Pageidautini trukdymai?
Ne tik vaikai trukdo tvams intymiomis akimirkomis. Smoningai ar nesmoningai tai daro ir patys tvai. Per konsultacijas ir
eimoms skirtus seminarus a susidriau su labai paradoksaliomis
situacijomis.
Desika Roberts jau kuris laikas gerokai nesutaria su vyru. Nesutarim prieastis yra seksas. Klausas Roberts vis laik prikaiioja monai, kad j i viena ausimi nuolat klauso, k daro vaikas", ir
laiko tai visikai nenormaliu dalyku. Moteris teisinasi, kad j i taip
pat nori myltis, bet iuo metu tas noras sumajs, nes vis savo
dmes skiria dvej metuk Sarai.

203

Sarai neegzistuoja jokie vakariniai ritualai, jokios laiko ribos.


Jai leidiama bet kuriuo metu eiti svetain ir tv miegamj.
Klausas turt tai suprasti. Kada nors a vl galsiu jam skirti
daugiau laiko."
Vyras net nesistengia suprasti, jauiasi nustumtas al.
Per pokalb Desika atvirai prisipasta: A patenkinta, kai
Sara ilgai pas mus aidia ar tiesiog usibna. Klausas tuomet visk girdi ir supranta, man nereikia ilgai aikinti ir diskutuoti".
tai kita situacija. Ketveri met Beatris iki pat vienuoliktos
valandos vakaro gali eiti pas tvus, ir visai nesvarbu, ar jie dar
sdi svetainje, ar jau guli lovoje. Mergaits tvas Volfgangas dl
to pyksta, o j o monai i situacija atrodo kebli.
J i bando mergaitei nustatyti ribas, bet prisipasta, j o g net tada,
kai j i pratrksta rkti, mergait neklauso ir po minuts vl engia
pas tvus. Tuomet man pasidaro gaila, kad j apaukiau, ir vl
leidiu pasilikti."
Volfgangas Jgeris nesikia vaik aukljim, tik kai negaliu
itverti, tuomet jau trenkiu. Ne i tikrj, tik odiais!"
O kada tai bna?" - klausiu a.
Vyras tyli. iriu j, o jis msto.
Kai jam i mans kai ko reikia", - siterpia Vera Jger. Jos balsas skamba tarsi metalas. Moteris smeigia akis vyr, o tas spontanikai sako: K ia svaiioji". Volfgangas energingai papurto
galv, smiliumi baksnoja kakt: Nesmon!"
Smon! M a n visikai aiku, kada tu pradedi rkti. Kas dvi tris
dienas, daugiau tu neitveri. A jau tai suprantu, vos tu grs i
darbo engi pro duris. iandien ir vl ardysies!"
Volfgangas Jgeris apstulbs, vis laik purto galv. Moteris tikina, kad jos pastabos teisingos. Sutuoktiniai ginijasi, kiekvienas
rodinja savo ties. Vyras atkakliai neigia monos teiginius. Kai jis

204

ir vl pavadina tai tuiais plepalais", moters balsas gauna iurkt skambes.


Ar gali bti taip, j o g js diaugiats, kai dukra jums trukdo?" - paklausiu a.
Veros lp kampuiai pastebimai trkioja: inoma. Tuomet
a rami".
Ak taip, - surinka vyras. - A taip ir inojau." Po akimirkos jis
vl tsia: A vyras, man to reikia reguliariai. Kas man darbo, j e i
tau to reikia retai".
J i bando suvelninti situacij: Jei tu bent btum velnesnis!"
Liaukis pagaliau! Vis a dl visko kaltas."
A taip nesakau, bet tu paisai tik savo malonumo, o visa kita
tau nesvarbu!"
Gali pati tuo pasirpinti!" sieids vyras atsiloia ant sofos.
Taip bna visada, - nusiminusi sako Vera Jger. - A p i e tai su
juo nemanoma kalbtis."
iose dviejose labai skirtingose situacijose galima pamatyti, kaip
nevienodai nustatomos ribos, kai viskas siejasi su tev seksu:
Kai kurie tvai pasinaudoja vaik trukdymais ir dedasi labai
gerais pedagogais, nepaisaniais savo asmeninii poreiki.
Jie apsimeta aukljimo aukomis, kurios negali skirti sau nei laiko, nei vietos. K a d apraytos situacijos nebt klaidingai aikinamos, pabriu: vaik negalima guldyti savo lov vien tam,
kad - kaip vyrus pavadino viena motina - okLiai" turt progos isakyti savo argumentus: Tu privalai su manimi miegoti!
A apie tai skaiiau vienoje knygoje!"
* eimoje pasitaiko kritini moment, kai iki vlyvo vakaro tv
ramybje nepaliekaniais vaikais nesmoningai pasinaudojama, kad bt ivengta daniausiai vienpusi, pasitenkinimo ne-

205

teikiani lytini santyki. Vaikai, tarsi prie savs laikoma kokia


emocin pagalvl, padeda ilaikyti atstum tarp partneri. K a i
tvai nestengia pasiekti, kad vaikai vakarais jiems netrukdyt,
gali (bet neprivalo!) bti, j o g to prieastis yra sutriks partneri
fizinis ir seksualinis bendravimas. Savaime suprantama, nereikia pamirti ir kit veiksni bei ekstremali slyg, dl kuri
sunku ireikalauti, kad vaikai laiku gult savo lov. Pavyzdiui:
kai nra vakarinio ritualo, kai atsitinka kritini dalyk, kai tvai ilgai bna ivyk, kai vaikas serga ir j a m k nors skauda. J e i
vaikas kas vakar elgiasi nenormaliai, nesuvokia rib arba tos
ribos jam nenustatytos, tai jau yra esmins krizs simptomas.

K a d dl aprayt situacij nebiau klaidingai suprastas: konsultacijose ir pokalbiuose danai galima igirsti moter skundus, kaip vyrai jas nekreipia dmesio, rpinasi tik savo karjera
ir visai nenori myltis. Keturi vaik motina Sara Vinter sako:
Vyras man daro vien vaik po kito, kad tik palikiau j ramybje ir kad jis galt vis dmes sutelkti savo darb".

Onanizmas
Dorotja Elser delsiajai nelengva per seminar suformuluoti savo
klausim.
Galiausiai j i pradeda: Taigi mano snus Benas danai guli ant
pilvo ir juda pirmyn ir atgal..." J i klausiamai iri mane, ar a
supratau jos klausim.
Jis onanizuojasi", - patikslinu a.
Taip", - moters balsas tylus ir trkiojantis.
Tuomet j o galva parausta... A stengiuosi nukreipti j o dmes
kitur, bet niekas nepadeda." Jos akys nukrypsta vir. Moteris
purto galv ir vl velgia mane: A skaiiau, j o g savs tenkinimas

206

susijs su seksualine prievarta, bet Benas tokios prievartos nepatyr. Tuo a esu visikai tikra, garbs odis. A neinau, k daryti".
Kita situacija. Gisela Bartels usikirsdama pasakoja, j o g jos septyneri met dukra Jasmina nuolatos masturbuojasi...
Nuolatos?"
Na, gal ne nuolatos, bet a tai pastebiu..." - moteris sutrikusi
ir apimta nevilties.
Js bijote?"
Taip. Juk tiek daug raoma, kad taip darantiems vaikams gresia pavojus."
Ar Jasminai gresia pavojus?"
Jasminai ne!" - tvirtai sako ponia Bartel.
O kam gresia?"
A neinau... - jos akyse pasirodo aaros. - A labai bijau, kad
Jasminai gali kas nors atsitikti!"
Kas atsitiko jums?"
Tuomet Gisela Bartels pasakoja, kad vaikystje j i labai mgo
masturbuotis ir dar tai danai. Tai kart pastebjo jos teta. J i elgsi su mergaite maloniai. Vakarais j i kvietsi j savo lov ir tvirkino. Tuomet a dar nieko nesupratau. M a n buvo tik penkeri ir
man tai patiko..." Gisela pravirksta. Bet paskui atjo laikas, kai
man to nebesinorjo. Vis tiek privaljau eiti jos lov. Teta pagsdino, kad prieingu atveju j i visk papasakos mano mamai... Labai
diaugiausi, kai teta persikl gyventi kitur... Vliau, - Gisela pasipurto, - man buvo net gaila jos, nes buvo be galo vienia, - moteris
rimtai pavelgia mane. - Dabar a bijau, kad ir Jasminai neatsitikt ko nors panaaus."
onanizm ir masturbacij irima labai neigiamai. J e i anksiau
u keist reikin buvo baudiama, tai iandien daugiau kalbama
a

pie tai, kad onanizmas kelia grsm, j o g vaikas bus seksualiai i-

207

naudojamas. Kitaip tariant, danas masturbavimasis yra tarsi nuoroda seksualin prievart.
Vaikas, tenkindamas save, tarsi nori atkreipti kit dmes j o
situacij. Tam tikrais atvejais tai gali bti svarbu. Vis dlto jei
onanizm irtume i vaiko pozicij, tai jis turt labai daug
reikmi:

Onanizmas yra fizinio savs suvokimo ir emocinio seksualinio


vystymosi dalis. Tokia iraikos forma pasitaiko daniau, nei
mano tvai. Viskas vyksta tada, kai niekas nemato. Onanizmas
susijs su savo kno atradimu ir j o pajautimu. Savs tenkinimas
bdingas ir suaugusiesiems, taip daro net poros.

K a d kno lietimas siejasi su geismu ir maloniais pojiais, vaikas suino daniausiai atsitiktinai: kai tam tikras kno dalis
lieia drabuiai, kai vaikas guli ant pilvo. ie pojiai dar labiau sustiprja, kai berniukai lieia savo lyties organ, ritmingai
spaudo j prie minktos paklods, mergaits lieia savo klitor
ranka, o nordamos pasiekti dar didesn efekt, tarp laun sideda minkt aisliuk.

Vaikams onanizmas - malonumas. Jis nedaro nei fizins, nei


dvasins alos. Emocinio vystymosi metu atsirandantis poreikis
tenkinti save nra baisus reikinys. Kai vaikas pajunta, kad tam
tikri judesiai teikia malonumo, jis nori eiti toliau, jam knieti suinoti, k dar galt igauti i savo kno, kaip dar galima su juo
aisti.

Dmes btina atkreipti tada, kai vaikai tyrinja vienas kito lytinius organus ar ima vienas kit stimuliuoti. Taip daniausiai
elgiasi mai vaikai, kurie nesuvokia toki veiksm pasekmi.
Atkreipti dmes - nereikia drausti ar iskirti vaik i kit.
Draudimai ir panaios priemons tik privers vaikus slapstytis ir
vargu ar pads ugdyti vaik fizin ir seksualin smoningum.

208

Ribos nustatomos tik aikiomis taisyklmis ir ritualais: seksualiniuose aidimuose gali dalyvauti tik to paties amiaus ir tos paios
lyties vaikai. Jie gali tai daryti tik savo noru, aidimuose negali bti
jokios prievartos. Btina stebti, kad sitrauk vaikai nesusieist,
kad lytinius organus nebt kiami visokie daiktai.
Be to, vaikai privalo suprasti, kad ne kiekviena kasdienio gyvenimo situacija tinka j lytiniams poreikiams tenkinti. Kad ir kokie
tolerantiki btume, vargu ar rytinis pokalbis darelyje, kai vaikai
susda ratu ant kdi, galt tikti vaik fizini ir lytini jausm
demonstravimui. T pat galima pasakyti ir apie sekmadienin kavos grim, kai eim aplanko moiut. Jokiu bdu nedrauskime,
bet pamginkime t vaiko poreik atidti kitam laikui, gal net patarkime jam tai daryti atskirame vaik darelio kampelyje ar savo
kambaryje.
Jei vaik suprasime ir jam padsime, mokykloje jam bus lengviau savo poreik nukelti tinkamesn laik arba j sublimuoti,
atrasti adekvai simboli, kurie padt pajusti pasitenkinim.

Neprasti atsipalaidavimo bdai


Septyneri met Patricijos mama Marion Vber pasakoja: Tiesiog
nebeinojau, k daryti. Patricija iulp ir iulp. Jos nyktys nuolat
buvo burnoje. Draudiau jai, aikinau, kad tai bjauru, kad j i panai
bedion".
Ar padjo?" - teiraujuosi a.
Ir dar kaip! - ironikai sako moteris. - Dabar j i masturbuojasi
kaip palusi. Anksiau jos burnoje buvo nyktys, o dabar minktas aislas tarp koj. J i gulasi ant pilvo ir prasideda... Jau geriau j i
bt ir toliau iulpusi nykt."

209

Dar viena situacija. Penkeri met Katarina du tris kartus iki


piet eina prie savo stalo, stovinio vaik darelio kambario kampe. J i praskeia kojas, apergia stalo kamp ir apsvaigusi ritmikai
juda pirmyn ir atgal.
Mergait irausta, jos akys apsitraukia migla, j i negirdi, kas darosi aplinkui. Po deimties minui Katarina atsipeikja, atsistoja,
eina prie kit vaik ir aidia toliau.
Aukltojoms Katarinos elgesys atrodo keistas, o vaikai visai nekreipia tai dmesio. Jiems tai, ko gero, atrodo normalu.
Katarinos mamai toks dukters elgesys kelia nerim. Mergait
panaiai elgiasi ir namie, tik ia j i naudoja kd. Jos lytiniai organai paraud ir skausmingi, bet j i ir toliau daro t pat.
Kada Katarina onanizuojasi?"
Visada!" A suraukiu kakt.
Beveik visada!"
Kada tiksliai?" - neatlytu a.
Motina temptai galvoja. J i mgina prisiminti situacijas, kai
dukra bando tenkinti savo lytinius potraukius.
Kai j i nori nusiraminti", - spontanikai isprsta motinai.
O kas bna prie tai?"
Prie tai j i bna gavusi pylos. J i be galo daug sau leidia!"
O kokius reikalavimus js keliate savo dukrai?"
Na, a tik noriu, kad j i io to pasiekt!"
Kad i vaiko pozicij tiksliau nustatytume subjektyvi toki veiksm reikm, btina tiksliai stebti laik ir vaiko dienotvark. Daugelis vaik patiria stres, jie neturi laisvalaikio, privalo tiksliai laikytis nustatytos dienotvarks. Jie jauia spaudim, nes tvai i j
reikalauja labai daug.
Didels tampos vaikai nepajgia ilgai itverti. Jei nra kit galimybi t tamp sumainti, vaiko organizmas pats bando apsigin-

210

ti: vaikas iulpia, regresuoja (ima elgtis kaip kdikis), pavyzdiui,


nori, kad j vystyt, reikalauja perdto velnumo arba - onanizuojasi. Kai vaikas nebepajgia vystymosi slygojamo poreikio perkelti kitus objektus, atsipalaidavimo jis siekia dirgindamas savo
lytinius organus.
Tokiu bdu vaikas bando atsikratyti streso ir per didelio krvio.
Vaikui galima paaikinti, kad atsipalaiduoti galima ir kitaip, patarti imtis meditacijos, jogos, autogenins treniruots ar sporto.
Tuomet vaikas gals nevaromai ilieti savo fizinius jausmus.
Reikia pabrti: lytinio savs tenkinimo sublimacija neturi nieko bendra su draudimu. Vaik reikia supaindinti su daugybe
bd, kurie suteikt galimyb atsipalaiduoti j o amiui ir situacijai
tinkamu bdu.

Vaik fantazijos
Situacija i vienos pailgintos dienos grups. Per pamok ruo
spontanikai kyla diskusija apie apsaugos priemones nuo ntumo. Kit dien eeri met Janas atnea aukltojai marg prezervatyv. Jie ima kalbtis.
tai", - sako berniukas ir rodo ant pirto umaut prezervatyv. Aukltoja priblokta ir nesumoja, k atsakyti.
tai", - atkakliai demonstruoja vaikas.
Aukltoja pamau atgauna ad ir klausia: I kur j gavai?"
I tts spintels staliaus. J i stovi prie lovos."
Aukltoja nori kak sakyti, bet pritrksta odi. J i nusiypso
vaikui ir klausia: N a ir kas i to?"
Atspk, Elizabete, kodl jis turi emuogi skon?"
O i kur tu inai?"
A palaiiau."

211

Aukltoja tylomis iri j Jan.


Berniukas ypteli: Skanu! Kaip saldainis! Nori paragauti?"
Vaikas kyteli jai pirt. Aukltoja atlyja ir energingai papurto
galv. Janas susimsts klausia: Elizabete, kodl sargiai turi bti
emuogi skonio? - dar nesulauks atsakymo, vaikas papurto galv ir svarsto toliau: - Juk jis reikalingas tam, kad nebt vaik.
Keista!"
Janui tariant paskutinius odius, prieina atuoneri met Tomas ir klausosi, k jis sako. Tuomet Tomas visu giu isitiesia prieais jaunesn Jan ir taria: Tu nieko neimanai".
Janas sutrinka, bet paprietarauja.
Tomas ididiai paaikina: jie todl yra emuogi skonio, kad
mama ima tts daikt burn. Mamai labiau patinka, kai jis kvepia emuogmis".
Jano blakstienos krpteli, vaikas ltai purto galv, rauko kakt
ir pavelgia aukltoj. Abu neprataria n odio.
Taip buvo geriau, - prisimena vliau aukltoja. - Biau pasakiusi koki kvailyst." Tomas nusisuka. Jis sitikins, j o g kaip reikiant pamok t mavaik. Janas vis dar purto galv, usiropia
aukltojai ant keli, prisiglaudia. Vaikas sutriks ir pasimets.
Aukltoja pasakoja, kad pats vaikas padjo jai isigelbti i keblios situacijos ir kartu atsiskleid jai.
Kur laik msts, Janas staiga sako: A inau, kodl jie emuogi skonio".
Aukltoja iri vaik.
Kad vaikai, kurie dl sar... na, dl io daikto - vaikas galva
parodo ant pirto umaut prezervatyv - taip nelidt, kad jie
negims."
Itars sakin vaikas atrodo patenkintas rads savo sprendim, jis apskritai patenkintas savo sprendimu. Aukltoja nieko ne-

212

sako. J i nukelia vaik nuo savo keli ir nueidama svarsto, ar jai


reikjo dar k nors pridurti.
Ir dar du ios situacijos papildymai. Netrukus po to aukltoja
prijo prie Tomo ir kai jie liko vieni paklaus: I kur tu inai apie
t emuogi skon?" I pradi vaikas djosi visainis: Taigi ia
viskas aiku!", bet grietai sudraustas ir papraytas nedaryti ou
surimtja. Jis pasakoja skaits toki broir, kurioje buvo apie tai
raoma. Baigiantis pokalbiui jis sako: Bet man tai atrodo bjauru.
A jau geriau iulpiau emuogin saldain".
Antrasis papildymas - madaug po met. Janas prieina prie
Elizabets ir sako, kad dabar jis jau visk ins apie t emuogmis kvepiani gumel. Mama jam paaikinusi, kad jai patinka
tts pimpaliukas, todl j buiuojanti. Buiuotis tik lpas yra
nuobodu, o j i mgsta emuoges. Atrodo, Janas suprato, k aikino
mama.
J o vilgsnis, rodos, naro po motinos nupasakotus vaizdus.
Bet, aukltoja, kodl j i tada nepatepa pimpaliuko emuogi
marmeladu?"
Vliau aukltoja pasakoja: A miau juoktis. Ir k gi galjau
sakyti. Taip, kak sakiau. Rodos, kad tts pimpaliukas ne kokia
nors bandel. Tuomet vaikas m raitytis i juoko".
tai tokia istorija. M a n joje svarbs ie aspektai:
Lytinis aukljimas yra ne vien kalbjimas, ne vien tiksli informacija. Kad vaikui tinkamai paaikintume, btinas artumas ir
abipusis pasitikjimas. Vaikas privalo jausti, kad jis neatstumiamas, kad j supranta.
Aukltoja rmsi specifine vaiko vystymosi faze ir patirtimi. Kadangi Jano ir Tomo patirtis buvo nevienoda, aukltoja atitinkamai ir elgsi.
Aukltoja pasikliov savo nuojauta ir pasitikjo vaikais. Kai vaikai nepatenkinti atsakymais, jie atkakliai klausinja ir toliau

213

provokuoja suaugusiuosius. Y r a ir atvirktinis variantas: kai atsakymai vaikams per daug sudtingi, jie usidaro savyje ir tyli.
Aukltoja vertino skirting vaik patirt. Janas pasaul mat
dar magikomis spalvomis, o Tomas j suvokjau tikrovikai.
Aukltoja turjo drsos kalbtis su kiekvienu atskirai. J e i bt
susidrusi skirtinga Jano ir Tomo patirtis, aukltoja nebt radusi abiem berniukams tinkamo sprendimo. I pradi j i apsimet negirdjusi Tomo aikinimo ir pirmiausia kalbjosi su
Janu. J i prim Tom kaip asmenyb, apsimet negirdjusi tik
j o prietaravimo. Todl labai gerai, kad j i vliau pasikalbjo su
Tomu. Dar svarbesnis dalykas, kad aukltoja idrso neprietarauti magikam Jano tikrovs aikinimui. J i jaut, kad i akimirk toks aikinimas yra tinkamas. Didels reikms turi ir tai,
kad is magikas aikinimas nebuvo vaikui primestas i alies.
Vaikas pats j sugalvojo ir jis atrod jam tinkamas.
Aukltoja tikjosi, kad Janas ir vl ateis pas j, jei jam ikils
koki klausim ar problem. Taip ir buvo. Elizabet nuosekliai
laiksi nuostatos ia ir dabar, orientavosi vaikui suvokiamus
dalykus, o ne tai, k pati inojo, neband apie dalyk aikinti apskritai. Ties sakant, mane vis ipyl prakaitas. Tos
emuogs - o Dieve, a j apskritai nemgstu, o dar tokioje vietoje!"

Galiausiai Elizabet turjo drsos itarti Janui visai netikt sakin: Bet tts pimpaliukas ne kokia nors bandel!" Tik todl,
kad aukltoj ir vaik siejo abipusis pasitikjimas ir emocinis
ryys, j i galjo suformuluoti tok sakin, o vaikas - j priimti.

214

Magiki sprendimai
Markas ir Jakobas, du eeri met berniukai, seksualumo turiniais bandymais suartti stoja kov su savo aukltoja Stefanija Srader: tai jie krimsteli jos palaidin, tai bando j atsegti, tai sviedia
aukltojai tarp koj krepel su sportine apranga. Aukltoja juos
perspja, pagrasina bausmmis, bet viskas veltui. Net kai j i aikiai
nustato ribas ir paaikina savo teis fizin nelieiamyb, berniuk
veiksmai tsiasi, jie nepaiso gresiani bausmi. Prieingai, kova
darosi dar intensyvesn.
Vien dien, kai aukltoja stovi vaik bryje, Markas staiga
oka prie jos, pasistiebia, atsargiai palieia jos krt, apglbia ranka, paskui staiga labai skausmingai kanda per plon nertin. Toks
vaiko elgesys aukltojai buvo labai netiktas, bet okas truko tik
akimirk. J i staiga pasilenkia prie vaiko, nutveria j, ima ant rank
ir garsiai buiuoja j o skruost.
Privaljau veikti nedelsdama, - vliau prisimena Stefanija. Markui nepakako odi, odiais nustatom rib vaikui buvo per
maa, jis ir toliau dar t pat.
Mano santykiai su Marku buvo geri, a tai jauiau, bet reikjo, kad kas nors atsitikt. inojau, kad jis labai meilus vaikas, bet
grupje vaidina stipruol... nelieiamj. A elgiausi spontanikai.
Turjau parodyti vaikui, kad jis mane skaudina. Reikjo, kad jis
suprast. Padariau tai, kas jam nepatiko. Pedagoginiu poiriu a
elgiausi netinkamai, a tai inau. Vis dlto vaikas mane suprato.
Nuo tos dienos jis paliko mane ramybje."
Aukltoja toliau pasakoja, kad vaikas pasitrauk ir tik stebjo
j. Jie normaliai atsisveikino. Kit ryt Markas drsiai prijo prie
aukltojos, padav jai rank ir nusiypsojo. Na, - paklaus Stefanija, - ar nori dar kart ksti?" Markas tvirtai atsak: Ne, a
nuodingas". Berniukas atsmauk megztinio rankov. Ant rankos

215

jis buvo rykiais daais nusipies gyvat, kuri visai neatrod grsminga. Matai, a nuodingas, todl nebegaliu kandiotis."
Skausmingi vaiko ipuoliai baigsi. I ios situacijos aikja ir
kiti reikmingi aspektai.
A vis daniau girdiu, kad paaugliai negerbia tv, mokytoj
ar aukltoj fizins nelieiamybs. Vis dlto galima konstatuoti
ir prieing dalyk: kai kurie suaugusieji begdikai naudojasi
savo padtimi, inaudoja vaikus fizikai ir seksualiai. Bet i istorija
ne apie tai. J i byloja apie vairov ir i anksto nenumatomus dalykus, ikylanius suaugusij ir vaik tarpusavio santykiuose.
Stefanija teistai reikalavo savo fizinio nelieiamumo. Kad isaugot abipus pagarb, aukltoja siek nustatyti ribas, nors tai padar ne i karto. Kad ir kaip toleruotume vaik elges, vis dlto
btina nustatyti grietas ribas, kai paeidiamas aukltojos fizinis
nelieiamumas. Kai nepadeda odiai, btina veikti.
Aukltojos elgesys Markui pasirod labai paradoksalus. Tokios
reakcijos jis nesitikjo. Konkreiu ir jam suvokiamu veiksmu
aukltoja parod: Jauiuosi puolama ir eista". Markas galjo
priimti tok aukltojos veiksm, nes j emocinis tarpusavio ryys buvo tvirtas.
Vaikas myljo Stefanij, j i taip pat mgo vaik. Aukltoja nenorj o berniuko kompromituoti, o tik vienintel kart parodyti, k gali
sukelti j o netinkamas elgesys. Vaikai mokosi i patirties, o ne i
odi.
Augantiems vaikams labai svarbu suvokti savo identitet, o tam
btinas atitinkamas pagrindas ir orientacija. Vaiko vystymasis
atsispindi ir j o viduje. Vidin j o tikrov matyti mituose, fantazijose, simboliuose ir istorijose. Marko elges galima traktuoti
tikroviku ir magiku aspektu. Nra abejoni, j o g vaikas pats
nesuvokia savo elgesio prieasi, kodl jis trukdo ir kovoja"
su aukltoja. Jis mato tik rezultat, tik neginijam savo ipuo-

216

li skm". Todl jis ir negali apie tai kalbti, ir aukltoja buvo


teisi veikdama, o ne kalbdama. Markas taip pat rado magik
sprendim. Pasiverts" gyvate vaikas apsaugojo ir save, ir aukltoj: viena vertus, tai buvo apsaugos simbolis, kad vaikas nebesikandios - A esu nuodingas. Daugiau nesikandiosiu!",
kita vertus, gyvat apsaugojo ir j pat - Jei tu mane pabuiuosi, a tave apnuodysiu!"
Tokiu bdu labai konkreiai parodoma, koki reikm vaikams
turi monstrai, pavojingi vrys ar mklos: ie simboliai baugina,
bet kartu ir padeda veikti baim. Nuodingos gyvats kelia pavoj. J visi bijo. Todl patariama laikytis nuo j atokiau. J e i vaikas
sivaizduoja pats ess nuodinga gyvat, vadinasi, jis stiprus, gali
sitvirtinti ir save apginti. Tokie simboliai primena, kad btina laikytis taisykli ir ritual.
Situacija konkreiai rodo, kaip galima rasti netradicin sprendim, kai vaik elgesys trikdo. Nebandoma iekoti prieasi,
kodl Markas taip elgiasi, ir visiems priimtino bei suprantamo
sprendimo, kuris t elges galt pakeisti. Kai situacijos dalyviams parodomas bdas, kaip konstruktyviai sprsti konfliktus
ir kaip elgtis kovojant, tuomet nebna pralaimjusij.
Stefanijos ir Marko istorija atskleidia vien aspekt, kur danai
nekreipiama dmesio: vaikai patys atranda magik sprendim
ir teikia jiems didels reikms. Magija ir simboliai, pavyzdiui,
gyvat ar Jano fantazijos apie emuoginio prezervatyvo funkcijas,
padeda vaikams susidoroti su savo vidine tikrove. Magija, simboliai ir aidimai yra tie instrumentai, kurie padeda veikti vidinius
konfliktus. Su simboliais vaikas gali ginytis, ilgai su jais kamuotis
ir taip atsikratyti baimi. Kovodamas su baimmis, vaikas nra bejgis, jis turi sav priemoni sprsti vidinius konfliktus.

Vaik klausimai
Volkeris Apelis, eeri met Desikos tvas, beveik apsidiaugia,
kai dukra paklausia, i kur atsiranda vaikai. Jis jau buvo pradjs
nerimauti, kodl j i niekados neuduoda toki klausim, kuriais
visi kiti vaikai tiesiog veda tvus i kantrybs. Ar k nors padariau
ne taip? Ar mes buvome pernelyg drovs?" Jis, tarsi atsitiktinai,
palikdavo bute i tem nagrinjani knygeli, bet Desika j nepastebdavo. Atrod, kad j i skiriasi nuo t literatroje aprayt
vaik, kurie uveria tvus klausimais, o tvai moka tinkamai juos
atsakyti.
Pagaliau pasitaik proga. Volkeris Apelis neatsak dukters
klausim. Jis pirmiausia prabilo apie lytin akt, aikino, j o g tai ne
techninis procesas, o meils aktas, dst apie aistr, apie mamos
lytini organ drgm, apie savo varp, sklos isiliejim, apie
kiauinlio sitvirtinim gimdoje. Jis stengsi kalbti paprastai ir
suprantamai. Besistengdamas tvas nepastebjo, kad Desika sdjo labai nustebusi, negaldama sustabdyti besiliejanio odi
srauto. Jis buvo skaits daugyb broir, dalyvavs visokiuose seminaruose ir konsultacijose. Volkeris Apelis vis kalbjo ir kalbjo,
pasakojo apie vaisi, vliau pasitais, aikino apie ma vaikel,
kuris auga mamos pilve, o mama dl to storja.
Sak, j o g mama jauianti savo kdik, kol vien dien, ne - ne
vien dien, o po devyni mnesi, kartais iek tiek anksiau, kartais vliau, kdikis ateina pasaul.
Ar skauda?"
Kas?"
Kai daromas vaikas?"
K?"
Kai pimpaliukas kitas mam?"

218

Tokio klausimo tvas nesitikjo, nes jis jau kalbjo apie gimim,
o dukra teiravosi apie darym. Tvas sutriko: Manau, kad ne, jei
pakankamai drgna..."
O kaip pasidaro drgna?"
Volkeris Apelis referavo apie hormonus ir liaukas, apie aistr
ir susijaudinim, inoma, - vaikui suprantama" kalba. Kai jis jau
buvo beveik visk papasakojs, Desika j pertrauk, nes atrod,
kad odi srautas niekados nesibaigs. Mergait tvirtai pasak,
kad j i nenorsianti vaik, nes viskas skauda. I pradi - kai nepasidaro drgna, paskui - kai reikia gimdyti.
Desika buvo visikai sitikinusi, kad niekas nedarys jai vaik.
Mergait atsistojo, lengvai paglost tv ir paliko j supratus, kad
viskas ijo atvirkiai ir kad daugiau neprads nieko aikinti.
Vaik klausimai apie seksualin gyvenim kyla dl vairi motyv:
Ketveri penkeri met vaikams pagrindinis klausim motyvas - trokimas inoti. Vaikas jau turi patirties, jam nebeutenka turim ini. Jis nori kitaip sugrupuoti pasikeitusi informacij*
Iki iol vaikas savo klausimus gaudavo j o ami atitinkanius
atsakymus, kurie dabar jau j o nebetenkina. Gal suaugusieji nedmiai klaussi, gal nesuprato vaiko klausimuose slypinios
reikms ar ne taip j interpretavo.
Nesusipratimai danai kyla dl to, kad suaugusij atsakymai
bna pernelyg intelektuals ir racionals, nekreipiama dmesio tai, kad vaikas savaip mato ir suvokia.
Kartais geriau ne teisingas atsakymas, o tas, kuris atitinka vaiko
suvokimo lyg ir fantazijas.
I to, kas pasakyta, galima iskirti kelis principus, kurie svarbs atsakant vaik klausimus apie lytinius dalykus:

219

1. Svarbu teisingai suvokti klausimo prasm. Vaik klausimai nebna abstrakts ar moksliki, vaikai tiesiog domisi mogumi.
Todl nereikia skaityti mokslinio praneimo apie seksualin gyvenim. Labai svarbu, kad tvai - j e i jie nori atsakyti kompetentingai - inot, k jie nori pasakyti. Atsakydami jie neprivalo
idstyti visko, k patys ino. Toks atsakymas vaik prislegia.
Ilgi ivediojimai ne tik nepaaikina, ko i esms klausia vaikas,
bet ir prasilenkia su vaiko suvokimo galimybmis.
2. Kuo maesnis vaikas, tuo trumpesni, konkretesni, aikesni ir
vaizdingesni turi bti atsakymai. Svarbu neikreipti dalyko esms ir turti drsos kalbti apie detales.
3. Tokie atsakymai skatina vaikus klausinti. Kuo labiau vaikas pajus, j o g atsakymai skiriami btent jam, tuo drsiau jis klausins.
Atsakydami turime paisyti vaiko jausm.
4. vaik klausimus tvai gali atsakyti klausimu, pavyzdiui: Kaip
tu tai sivaizduoji?"
Vaik atsakymai suaugusiajam padeda suvokti vaiko emocijas ir
j o intelekto lyg. Kiekvienas vaikas sivaizduoja, turi savo nuomon ir pozicij ir tvai privalo tai atsivelgti. Atsakymai, kurie prasilenkia su vaiko ia ir dabar, yra ne vaiko jgoms.
5. Seksualin aukljim btina suvokti kaip proces. Prieingu atveju bna sunku visiems ir galiausiai visi lieka nepatenkinti. Pasitenkinim teikiantys seksualiniai santykiai ir seksualumo suvokimas yra viso gyvenimo udavinys.

1 5

skyrius

Kai perengiamos ribos

Pastaraisiais metais imta plaiai kalbti apie vaik seksualin prievart ir vaik seksualum. ie reikalingi ir naudingi debatai atkreip dmes nuo seno tabu buvusi tem. io dmesio j i seniai
nusipeln. Prievartos aukos idrso prabilti apie patirtas kanias,
atskleisti jau seniai inomas paslaptis, isivaduoti i tampos ir komar.
Vis dlto buvo pamirta kita seksualumo pus, kai diaugiamasi
knu ir prisilietimais. Normalios vaik seksualumo apraik formos, pavyzdiui, sekso aidimai ar onanizmas, buvo traktuojamos
vienpusikai ir skubotai siejamos su prievarta. Turiu pasakyti, kad
kai kurie straipsniai, praneimai ir seminarai ia tema daug k supaprastino, neinagrinjo visos vaik seksualumo iraik form
palets, susiaurino j iki prievartos.
Manau, verta paaikinti tvams ir pedagogams, kad seksualinius veiksmus galima, bet nebtina sieti su prievarta.
Vieose ir pedagogams skirtose diskusijose pasigedau jautraus
poirio. Kartais man susidarydavo spdis, kad seminarai, kursai
ir kitokie renginiai buvo skirti ne detaliam akiraio ir kompetencijos pltimui, o painiems aikinimams, kaip atpainti prievart ir
net kaip j gydyti.
Kad ir kaip ios priemons buvo grindiamos gerais norais visk
iaikinti, ne vienas toks geras noras" baigsi pavirutiniku renginiu, o rekomenduotos priemons pasirod esanios netinkamos.
Reikia prisiminti ir kit, jau mint viej debat pus. Diskusijose apie AIDS buvo teigiama, kad veiktas prieikumas seksui
ir aistrai apskritai, bet pasirod, j o g is prieikumas i ties tik

222

dar labiau isikerojo. Panas dalykai pastebimi ir debatuose apie


seksualin prievart. Kartais susidarydavo spdis, kad apribotos
seksualins morals atstovai diskusijas apie seksualin prievart
pakreipdavo savo naudai, kad paruot dirv naujai prieikumo
jausmams bangai.
Jokiu bdu neketinu priekaitauti tiems, kurie nuoirdiai rpinasi seksualins prievartos aukomis - vis dlto diskusijos apie
seksualum nevyksta nuo visuomens izoliuotoje erdvje. Diskusij negalima atskirti nuo socialini psichologini ir socialini kultrini slyg. ios slygos egzistuoja ir Vokietijoje. Jei kalbsime
apie seksualinius klausimus, tai ir ia stengiamasi neigti, atmesti,
slaptinti, o ne iaikinti. Btent todl teigiami atuntojo ir devintojo deimtmeio poslinkiai, kad ir kokie nedideli jie bt, kai
buvo kalbama, j o g moni tarpusavio santykiuose pasigendama
emocionalumo, neturi dingti be pdsak.
A buvau prats paploti mokiniui per pet, paglostyti j o plaukus,
jei tik jis to norjo. Dabar turiau savo elges i esms keisti. Jauiuosi taip, tarsi mano jausmai bt amputuoti, - sako pradins
mokyklos mokytojas Jozefas Alberts. - Jausmais grstas bendravimas buvo malonus man ir mokiniams. A ir toliau taip bendrauju.
Jei mokinys nori atsissti man ant keli, nes jam lidna ar nori
velnumo, a priimu j su meile. Tikrai nesirengiu kraustytis i
proto!"
Rosvita neider dirba aukltoja vaik lopelyje, priiri vaikus
iki trej met amiaus. Kai vaikus prausiu, vystau, man smagu
irti apskritus berniuk upakaliukus. Bet a negalvoju nieko
bloga, - aukltoja pavelgia mane, kad sitikint, j o g teisingai j
supratau. - M a n niekados neateit galv mintis piktnaudiauti ar
manipuliuoti vaikais. Negali bti, kad normalus elgesys ir poiris
seksualum bt laikomas ikrypliku."
215

Ribojanti seksualin moral yra derlinga dirva, kurioje klesti


seksualin prievarta. Kuo daugiau stengiamasi atmesti seksualum, apgaubti j j paslaptimi, tuo labiau manoma seksualin prievarta. Viena puristin paslaptis traukia paskui save kit - brutali,
niekinani vaikus ir udani j sielas.
Nuo seksualins prievartos nra efektyvios apsaugos, bet egzistuoja aukljimo tikslai, normals tv ir vaik santykiai, kurie
padeda nuo to apsisaugoti. Vaikus reikia auklti taip, kad jie patys
sugebt save apginti.
Nesavarankiki, savimi nepasitikintys, savo kno nepastantys vaikai, kurie nemoka pasakyti Ne!", kuri nepadrsina tvai,
daniau tampa aukomis nei drss ir savarankiki vaikai. Kai smoningai suvokiamas savas knas - A sau patinku!", A savimi
rpinuosi!", A turiu gra kn!", A pats nusprsiu, kam bus
leidiama liesti mano kn!", kai isiugdomas seksualinis smoningumas - velnumas sau ir kitiems, malonus elgesys su kitais
monmis, - tuomet galima manyti, j o g tokiu bdu sukurtas ir
veiksmingas apsaugos nuo seksualins prievartos mechanizmas.

Kai trksta pagarbos


Dvej metuk Ana Lna stovi ilgame tv buto koridoriuje. Pasigirsta dur skambutis. Motina atidaro duris, Ana Lna laukia u
keli ingsni. Pamaiusi senel, kurios nemat jau kelis mnesius,
nes j i gyvena kitame mieste, mergait instinktyviai slepiasi u mamos, sikimba jos koj. Suaugusieji maloniai sveikinasi.
Senel maloniu ir tyliu balsu sako: O kur Ana Lna?" Mergait mlungikai laikosi sikibusi mam ir nepasiduoda senels
vilionms. Kai senel engia ingsn pirmyn, kad pamatyt, kur

224

slepiasi ank, mergait pasitraukia kelis ingsnius koridoriaus


gilum. Kai atstumas jau saugus, mergait atsisuka ir nedrsiai
iri senel.
Ateik, Ana Lna!" - senels balsas vis dar draugikas, j i mergaits neskubina. Vis dlto mayl usispyrusi, nesileidia jokias
kalbas - suartjimui dar neatjo laikas. Tuomet senels balsas
darosi nekantrus, j i iskeia rankas, tiesia jas mergaits link, tarsi
laukt, kad j i diaugsmingai puls senels glb.
Vis dlto Ana Lna nesuteikia senelei tokio malonumo. Kuo
daugiau senel stengiasi prisivilioti ank, tuo labiau prieinasi
mergait, tvirtai sukryiuotos rankos ir kietai suspaustos lpos
rodo, j o g mayl neketina pasiduoti.
Motina engia dukrels pusn. Toji apsidiaugia patikima parama ir sikimba mamos sijon.
Kas atsitiko, Ana Lna? Argi tu nepasti senels?"
Mergait papurto galv. J i niekaip negali prisiminti tos u keli
ingsni stovinios moters. Ir kaipgi j i prisimins, jei nuo paskutinio jos apsilankymo prajo jau keli mnesiai.
Na, eik pas senel!" - mamos balsas iek tiek suirzs. Mergait sustingsta ir n per centimetr nepajuda i vietos. Senel pasirausia ant grind pastatytame kelioniniame krepyje, isitraukia
okoladuk, kuris, jos manymu, turt suminktinti" ank, ir
pamojuoja juo ore: irk, Ana Lna, tu juos mgsti. Senel tau
atve!"
Ana Lna smalsiai pavelgia auktyn mam. Tai tiesa - senel
atve jos mgstam okoladuk.
Na, tai eik." Mama lengvai stumteli dukr, bet toji ir vl sako
Ne", nepajuda i vietos, tik smalsiai stebi senel.
Na, eik, Ana Lna! - kart mama sako daug garsiau. - Senel seniai tavs nemat. J i labai nusimins, jei tu neisi."

225

kart pavyksta. Mergait ltai, labai ltai, atsiplia nuo mamos, ingsnelis po ingsnelio artja prie senels, kuri iumpa j
glb. Senel, savaime suprantama, laiko mayl tvirtai apkabinusi, mergait paklsta. J i nejauia, kaip senel nuoirdiai j glosto
ir buiuoja, mergaits akys nukreiptos okolad. Paskui mayl
meta bejgik vilgsn motin, tarsi nort pasakyti: A myliu
senel, bet kodl viskas turi vykti taip greitai!"
Psichins ir emocins slygos, kurios gali sukurti prielaidas seksualinei prievartai, susidaro labai anksti, o neapgalvotas suaugusij elgesys, jiems patiems to nesuvokiant, dar prie to prisideda.
Kdikiai jau nuo etojo savo gyvenimo mnesio daug k suvokia,
pavyzdiui, skiria pastamus mones nuo nepastam.
Pastami mons, kuriuos kdikis kasdien ar labai danai mato,
jam reikia saugum ir patikimum, jais jis pasitiki.
nepastamus mones kdikis iri skeptikai, drovisi" j,
laikosi tamt tikro atstumo, kuris suteikia vaikui saugumo. Suaugs
mogus gali t atstum ilaikyti, nes tai nereikia, kad vaikas nemyli arba nra emocionalus. Maas vaikas - ir ne tik maas - turi
pasitikti savimi, kad umegzt kontakt su nepastamu mogumi, net jei tai bt ir vaiko senel. Vaikas - kaip daro Ana Lna nustato ribas. Suaugusiesiems toks elgesys gali pasirodyti keistas,
bet vaikui i riba reikia apsaug, j i teikia jam saugumo jausm.
T i k inodamas ir pasitikdamas vaikas gali susigaudyti nepastamoje situacijoje. Jis instinktyviai jauia, kad be ios ribos j a m bus
keliami per dideli reikalavimai, bus per didelis emocinis krvis.
Kai vaikas turi galimyb gana ilgai stebti nepastam mog,
j vertinti, jis ima jaustis drsiau, umezga - nors i pradi labai ltai ir nedrsiai - su juo kontakt. Apie suartjim signalizuoja akys ar mai aidimliai. Svarbu: aidim taisykles nustato
vaikas.

226

J e i suaugusieji paeidia vaiko nustatytas ribas, kaip tai buvo


Anai Lnai, jei vaik bandoma papirkti aislu, saldumynais arba
daromas emocinis spaudimas (Senelei labai lidna!"), vaiko elgesyje gali atsirasti netikrumo. Reikia pabrti, j o g taip atsitinka
ne visada. Vaikai pradeda nepasitikti savimi daniausiai tada, kai
toks suaugusij elgesys danai kartojasi. Toks tv elgesys stumia
vaik aklaviet: jis jauia, kad j o ne!" teisingas, knas siunia
signal, j o g reikia ilaikyti atstum, bet, kita vertus, artimi ir pastami suaugusieji skatina vaik veikti prie savo vali.
Jei iuo gyvenimo laikotarpiu vaiko nepaskatinsime remtis savo
paties jausmais, sunaikinsime j o gynybos mechanizm. Vaikas prads abejoti savo veiksmais ir kitoje situacijoje, kai alia nebus tv
ar kit artimj, jis bus bejgis, nesugebs apsiginti.
Todl palaikykite savo vaik, kai jis sako ne!", net jei kitiems
asmenims tai bt skaudu! Gerbkite vaiko nustatytas ribas! Js
vaikas turi suvokti: asmenys, kuriais a pasitikiu, mano fizin nelieiamyb vertina labiau nei kok nors ger elges", kurio i mans
tikisi aplinkinis pasaulis. Vaikas sismonins: suaugusieji gerbia
mano kn! Ir atvirkiai: suaugusij, kurie mano kno negerbia, nereikia prisileisti arti.
Kai suaugusieji nuolatos nepaiso vaiko ne!", j o noro ilaikyti nuotol, vaikas ne tik sutrinka, nepasitiki savo jausmais, bet ir praranda
gebjim ilaikyti atstum, nes nra tvirto ryio su artimais monmis
arba vaikas apskritai neimoko atskirti pastam moni, kuriais
galima pasitikti, nuo nepastam, nuo kuri reikia laikytis atokiai.
Tokiam vaikui visi mons yra vienodai artimi arba vienodai tolimi. Kadangi vaikams labai svarbu jausti ry, nes prieingu atveju
jausm sferoje jie bt visai apleisti, vaikai eina prie kiekvieno su-

227

augusiojo, taip pat ir prie vaiko. Jie kabinasi jiems ant kaklo tikra
to odio prasme, sdasi ant keli, sikimba kiekvien pasiekiam
sijon ar kelnes. Jei vienas asmuo juos atstumia, jie tutuojau kimba kit.
Tokie vaikai daniausiai nesuvokia savo verts, neturi fizinio ir
seksualinio savigarbos jausmo ir dl to yra didel tikimyb, j o g
tuo bus piktnaudiaujama. Nesavarankiki ir nesaugiai besijauiantys vaikai visada gali bti skriaudiami, inaudojami fizikai
ir dvasikai.
Vaiko nesugebjimas nustatyti atstumo gali bti ne vien klaidingo aukljimo pasekm. i savyb gali iugdyti ir nepalankios
gyvenimo slygos pirmaisiais gyvenimo metais: kai vaikas dl ligos
ilgai atskiriamas nuo eimos ir nuo motinos, kai motina mirta,
kai nuolat keiiasi vaik priirintys mons ir t. t. J e i pirmaisiais
gyvenimo mnesiais neusimezga tvirtas ryys tarp vaiko ir artim
asmen, jis gali neimokti nusistatyti atstumo ir smoningai suvokti savo kno.

Patirta prievarta
Vaik darelio aukltojos per pastarsias savaites atkreip dmes penkeri met Bjorno elges: tam tikromis dienomis jis m
keistai tutintis ir palieka savo krveles smlio dje ar aidim
pievelje taip, kad j nemanoma nepastebti. Paskui berniukas
eina prausykl, nusimauna dinsus ir apatines kelnaites, pasiima
rankin du ir prausia sau upakaliuk. Be to, du tris kartus per
dien vaikas eina lli kampel, pasiima ll, pasisodina j ant
pilvo, mgdioja lytin akt ir garsiai kioja: A tave kruu! A
tave kruu!", o kartais dar priduria: A ukruiu tave mirtinai!"

228

Baigs aidim, Bjornas taip pat eina su lle prie kriaukls, prausia llei tarpkoj, velniai nuluosto ir vl padeda j kamp.
Aukltojoms i pradi nesiseka suartti su Bjornu, nors j o
tutinimsi arba aidim su lle ir prausimosi ritual jos vienareikmikai supranta kaip pagalbos auksm. Darelio darbuotojai
pasikvieia mane su viena kolege ir Bjorno mam pokalbiui, nes
susidariusi situacija aukltojoms per sunki. Pakviestas ir tvas, bet
jis neateina, laikosi nuoaliai.
35 met Bjorno mama Paula Smits neivaizdi: sulipusi plauk sruogomis apkrits veidas, aplink giliai kritusias akis tamss
ratilai. J i mvi dinsus ir vilki kelius siekiant apdribus megztin,
kuris slepia moters kno formas, sdi plaiai prasktusi kojas ir
atrodo labai pavargusi. Kai moteris ima kartos kavos puodel, jos
rankos virpa. Veide vien rpestis, kania ir nelaim.
Aukltojos smulkiai pasakoja, k pastebjusios, ir stengiasi suinoti motinos nuomon.
I pradi visi klausimai atsimua kaip sien: A taip pat neinau, kodl jis taip daro!" Vliau moteris sako, kad aidimus su
lle j i taip pat pastebjusi, tik ten buvs mekutis. Paula susimsto,
paskui taria: Bet jis negaljo to matyti!"
Ko negaljo matyti?" - klausia mano koleg.
Kaip mano vyras puola ant mans."
Tuomet moteris papasakoja, j o g jos vyras veria j kas antr
dien su juo myltis.
A nesiginu. Kai jis ant mans guli, a galvoju apie k nors
kita. Jis tik vaitoja ir darbuojasi. A mstau apie k nors kita... Netrukus jis baigia."
O kur tuo metu Bjornas?"
Savo kambaryje. Ten jis urakinamas arba pasiuniame j
emyn."
Ar Bjornas gali k nors girdti ar matyti?" - klausiu a.

229

Neinau. Gali bti. O gal ir ne, - moteris galvoja. - Vliau


jau jis kai k mato. Po visko mano vyras lipa emyn valgyti. Jis
koneveikia mane, kad a lovoje abejinga. A pirmiausia einu tualet, paskui atsistoju vonioje ir ilgai leidiu kart vanden sau
tarp laun. Noriu apsivalyti. Kiekvien kart bna tas pats: vyras
iumpa mane, griva ant mans ir po visko ieina. A nieko nejauiu. Gerai, kad galiu eiti voni ir tuojau pat nusiprausti. T i k
taip galiu itverti!"
Pokalbio dalyviai sukrsti. Viena aukltoja pilnomis aar akimis ibga i kambario. J i neitveria tampos, jai pasidaro bloga.
Kai nuoga stoviu po duu, iriu savo kn ir klausiu savs,
kodl mano vyras dar mans nori!"
Paula mits visikai apatika, kalba abejingai, be aar. Prievartaujamas knas, o j o siela, kad igyvent, susig giliai viduje.
Manau, kad Bjornas kai k nutuokia. Jis mans klausia, kodl
taip danai prausiuosi po duu. Sakau jam, j o g noriu bti vari. K
dar galiau sakyti?"
Ar jums atrodo, kad Bjornas gali suprasti, k vyras su jumis
daro?" - klausia mano koleg.
Moteris pavelgia mus: I pradi a dar sakydavau, kad jis
Bjorn isist... bet, - j i usikerta, - a tiesiog nebeturiu tam jg.
Jis meta mane ant grind... ivaro Bjorn, bet... - moteris bejgikai trkteli peiais, - k tai reikia. A tiesiog nebeturiu jg.
Manau, j o g jis kai k mato".
Kai po pokalbio vaik darelyje Paula grta namo, jos jau laukia vyras. Jis sumua moter ir iprievartauja. Kai vyras umiega,
Paula pabga darel. Mano koleg parpina jai viet kito miesto
moter prieglaudoje.
Bjornas vyksta su motina. J o prausimosi ritualai tsiasi dar
madaug mnes. Kai motinos situacija tampa stabili, baigiasi nenormalus vaiko tutinimasis ir ritualai.

230

i situacija irykina kit seksualinio smurto aspekt, kuris iki iol


nebuvo pakankamai nagrintas. Vaikai tampa ne tik tiesioginio
smurto aukomis. Daugelis j mato ir girdi, kas vyksta, todl tampa
netiesiogini prievartos akt aukomis. Tai pasakytina ne tik apie
vaikus i krizini pasaulio region, kur jie i arti mato, kaip prievartaujamos j motinos ir seksualin smurt. Tvo ar gyvenimo
draugo prievartaujam motin mato ir Vidurio Europos vaikai. Jie
ne tik susiduria su nesuvokiamu, brutaliu smurtu, bet ir pasijunta
es visikai bejgiai k nors pakeisti. Tokia patirtis vliau gali virsti
griaunamja agresija.
Vienuolikos met Nikas pasakoja: Kart, kai tvas guljo ant
mamos, a girdjau, kaip j i rk, o paskui tik gailiai dejavo, - berniukas usikerta. - A pamiau irkles, nubgau svetain ir suvariau jas jam sdyn". Nikas lidnai ypteli: Jis paoko, m rkti,
kad atiduoiau irkles, antraip jis umu mano mam. Atidaviau.
Tuomet jis tomis irklmis ikarp man plaukus".
Nikas rodo vietas, kur dar aikiai matyti tvo smurto pdsakai.
Tokia patirtis, kokios gijo Bjornas ir Nikas, gali turti vairi
emocini pasekmi.

M o t i n a pademonstruoja vaikui labai menk savo kno suvokimo jausm. Sprendiant i jos gyvenimo, motina neisiugd ir seksualins savigarbos bei pasitikjimo savimi.
Kadangi vaikas nemato kit alternatyv, jis pripasta
model. Tokie vaikai vliau gali tapti fizinio ir dvasinio
smurto aukomis. A p i m t i bejgiko nirio, jie patys gali tapti smurtautojais.

Tokiais atvejais vaik elgesys gali regresuoti, vaikai tarsi sugrta ankstyvj vaikyst: lapinasi lov, tutinasi ne vietoje,
suserga ir prisidengia" skausmu... Irykja nevisavertikumo
kompleksas, jie bails ir usidar savyje.

Neimok smoningai suvokti savo kno, jie kartais perdtai


bijo bet kokio fizinio

kontakto.

Elgesio regresija gali virsti griaunamja agresija tikra to odio


prasme. Tokie vaikai kaip Bjornas ir Nikas, kuri niekas neimok gerbti mogaus kno, kurie negaljo apsaugoti savo fizins nelieiamybs, vliau patys negerbia ir nepaiso kit moni
Fizins

nelieiamybs.

1 6

skyrius

Vaikas, mirtis ir sielvartas

Penkeri met Marlena ateina svetain, atsisda ant sofos prie


mamos:
Ar tu gali mirti, mama?"
Motina nustemba ir pagalvoja, kad dabar jau prasids tokio pobdio klausimai. J i ltai atsisuka dukter, paima jos rank, mintyse nusprendia nepradti ilg ivediojim ir tvirtu balsu sako:
Taip!"
Motina nra tikra, kad dukra tinkamai reaguos.
Marlena nusiypso ir rytingai taria: Bet dar labai negreitai!"
Mama linkteli: Tikiuosi, kad dar gyvensiu ilgai!"
Marlena glosto mam: Mes dar daug kart vaiuosime atostogauti, ar ne?"
Taip, dar daug kart!"
Marlena susimsto: Mama?"
K, Marlena!"
Pirma mirs senel ir senelis, taip?"
Marlena, koks ia klausimas! - sutrinka motina. - Kaip tau
ov galv tokia mintis?"
Senel ir senelis jau seni. J plaukai jau visai ili."
Senel ir senelis gali mirti, bet jie dar pagyvens."
Marlena linkteli ir atsistoja. Atrodo, kad j i - bent jau kol kas patenkinta gautais atsakymais.
Kita situacija. Septyneri met Margret laikratyje perskait apie
lktuvo suduim. uvo daug moni. Mergait inojo, kad po
poros savaii jie skris Graikij. J i iri nuotrauk laikratyje,

234

kur matyti rkstanios lktuvo nuolauos ir bejgiki gelbtojai,


kurie vis dar bando rasti gyv moni, ir eina su laikraiu prie
mamos.
O kas bus, jei nukris ms lktuvas?" - pradeda pokalb Margret.
Ms lktuvas nenukris". Irena Maler visikai tuo tikra. Bent
jau tai girdti ijos balso.
O jeigu... - neatlyta dukra. - Juk gali taip atsitikti..."
Margrete, - ponia Maler purto galv. - Ateik ia, Margrete!"
Mergait prieina ir sdasi mamai ant keli. Mama j stipriai
apkabina ir paglosto skruost.
Mama, bet juk taip gali atsitikti..."
Ne..."
irk, ten kakas sprogo, - mergait rodo nuotrauk. - Gal
jie irgi skrido atostogauti?"
Irena Maler veikia save: Taip, tai gali atsitikti".
Margrete pavelgia mam: Matai, a gi sakiau... O kas
tada?"
Motina gteli peiais: Neinau!"
Ar mes tada visi mirtume?" - nervingai klausia mergait.
A bsiu su tavim! - spontanikai sako Irena Maler ir tvirtai
priglaudia prie savs dukter. - A bsiu su tavim!"
odiai nuskamba kaip ukeikimas.
Tikrai?" - skeptikai klausia dukra.
inoma! - patvirtina mama. - inoma bsiu, Margrete!"
Mergait nenurimsta, atkakliai klausinja toliau: Kas bus paskui?"
J i ikalbingai nusiypso motinai. Si neranda atsakymo, jos galva
beveik pasislepia tarp pakelt pei.
Cha? Paskui?" - motina neino atsakymo.
A inau, - skubiai sako mergait. - A inau, mama. Tuomet
mes kartu skrisime dang."

235

Margret isivaduoja i mamos glbio, paoka, nusiypso, dar


kart pasako, j o g abi skrisianios dang, ir ibga i kambario.

Klausimai apie mirt


Kuo vyresni vaikai, tuo daniau toki klausim kyla visai nepriklausomai nuo to, ar artimoje vaiko aplinkoje pasitaik mirties
atvej. Ikimokyklinio amiaus vaikams mirtis dar nra absoliuti
pabaiga. I pradi vaikai dar be baims klausinja apie mirt, bet
tada neretai ivysta sutrikusius suaugusij veidus ir gauna bauginanius atsakymus.
Mirtis reikia kani, sielvart, skausm ir nevilt, bet jaunesniojo amiaus vaikai dar nesuvokia mirties reikinio.
Klausimai apie mirt suaugusiesiems rodo, kokioje vystymosi
pakopoje yra vaikas: pradedama galvoti, i kur ateiname ir kur
einame. Mirt vaikai sieja su senyvu amiumi, su vienatvs jausmais, taip pat ir su miego bsena.
Madaug iki eeri met vaikai nelaiko mirties negrtamu
reikiniu, mano, j o g tai laikina bsena. Jiems dar sunku suvokti,
kad mirs mogus nebeatgyja. Todl io amiaus vaikams btina
paaikinti, kad j agresyvs veiksmai aidiant metu gali kitus vaikus sueisti ar kitaip jiems pakenkti. To nepadarius gali ikilti rimta grsm vaik sveikatai. Ypatingas pavojus kyla tada, kai vaikai
dar nesuvokia kno, kai jie sutrik emocikai ir nesupranta, kuo
gali baigtis tam tikri j veiksmai.
Iki etj gyvenimo met savo vaizdinius apie mirt vaikai siej a su tam tikrais simboliais, specifinmis situacijomis ir savo igyvenimais: juoduoju mogumi, tamsa, naktimi, liga, sueidimais
ar skausmu. T i k mokyklinio amiaus vaikai pradeda suvokti, jog
mirtis yra negrtamas reikinys.

236

Visikai normalu, kai vaikai klausia apie mirt, lides, Diev ir


dang. Suaugusiesiems danai tuos klausimus sunku atsakyti, nes
reikia kalbti apie tai, k mes nuo savs stumiame, ko nenorime
pripainti. Kuo daugiau suaugusieji bando istumti mirt i savo
kasdienio gyvenimo, kuo jie bejgikesni prie i ribin patirt,
tuo labiau vienii jauiasi vaikai sunki igyvenim metu, nes nesulaukia artimiausi moni paramos. Vaik klausimai apie mirt
tai ne vien klausimai apie pabaig. Klausdami jie nori suinoti pagrindinius mogaus gyvenimo prasms dalykus.
Mirtis kaip simbolis pasirodo jau ankstyvuoju vaiko vystymosi
laikotarpiu. Vaiko vystymosi nemanoma sivaizduoti be autonomijos. Jis niekados netaps savarankiku, jei nesugebs atsisveikinti su
prastomis situacijomis ir artimais monmis. Gebjimas itrkti
i simbiozs su motina, i jaukaus nam idinio, i prasto draug
brio yra egzistencin vaiko patirtis.
Mirtis siejama su isiskyrimu, su atsisveikinimu, kurie savo ruotu rodo mirties baigtinum. Kai vaikas pamau darosi vis labiau
savarankikas, nepriklausomas, kai jau gali sau pasakyti: A galiu
ir vienas", ir galiausiai gyja ribins patirties, pavyzdiui, M a n jau
nebereikia tv", - visi ie procesai siejasi su atsisveikinimu ir isiskyrimu.
Gyvenimas be mirties simboli yra skurdus, nevisavertis. Vaikai tai jauia. J suvokiama tikrov yra daugialyp. Mirtis neatskiriama nuo gyvenimo, ligos atveju sveikata gauna nekainojam
vert, laim be lidesio nesivaizduojama, tik pralaimjimai irykina pergals diaugsm, tik dj savo pastang galsime patirti
ventinio ritualo prasm, dienos nemanoma atskirti nuo nakties,
o nakties - nuo dienos, mnulio - nuo sauls, konflikto - nuo susitaikymo. Vaikai jauia, j o g mirtis dar ne pabaiga.
Mano svarstymai apie Vaikus, mirt ir sielvart" grindiami kasdienio gyvenimo situacijomis, kuriose gyjama ribins, su mirtimi

237

susijusios patirties. Jei kas nort plaiau susipainti su ia daugeliu atvej tv ir vaik nenoriai aptariama tema, gali susipainti su
Kbler-Ross, Brocher, Leist ir Tausch-Flammer / Bickel turiningomis ir giliomis publikacijomis (Literatros sraas, 251 p.).
Pradioje apraytos situacijos, nepaisant vis suaugusiuosius apimani prietaring jausm, rodo konstruktyvias galimybes, kaip
atsakyti vaik klausimus apie mirt ir sielvart:
Ateina laikas, kai vaikas ima klausinti apie mirt. Tai nesusij su aktualiais vykiais, pavyzdiui, eimos nario ar giminaiio
mirtimi. Vaikas auga, vis geriau suvokia savo kn ir fizin jg.
Vis dlto lygindamas save su suaugusiaisiais, jis atrodo sau labai
maas ir paeidiamas. Dl to kyla sunaikinimo baim. Animistinis simbolinis vaiko mstymas veria j galvoti apie monstrus,
mklas, sibrovlius, plikus ir apie laukinius vris. Vaik
poiriu tokie simboliai yra dviprasmiai: gerieji" vrys ar
monstrai knija vaiko poreik atsiremti stipresn; piktieji"
elementai simbolizuoja vaiko agresyvias griaunamsias fantazijas. Pamau vaikas pradeda suvokti laik, ima svarstyti i kur"
ir kur". Si tampa trikdo vaik, bet kartu ir kursto j o trokim
inoti. J e i emociniu ir paintiniu poiriu vaikas normaliai vystosi, j o klausimai apie mirt yra brandumo enklas. Atsiranda
vis nauj interes, ligi iol gyt ini nepakanka, todl keiiasi
ir klausimai. Vaikas jauia, kad pakitusios situacijos kelia kitus
klausimus, reikalauja kitokio poirio tikrov.
Vaikas siekia kitokio, bet lygiai tokio pat tvirto ir patikimo saugumo. Savo klausimais jis ieko gyvenimo prasms, bet kartujie ireikia ir j o nor turti k atsiremti ir bti mylimam. Tik turdamas
tok pagrind, jis bus pasirengs naujai, nepastamai patiriai.
Vaikai anksti sukami daugybs visuomenini, socialini, ekonomini problem ir krizi rat. Kai vaikas mato iniasklaidoje

238

apraomas ir rodomas nelaimes, jis susiduria su abstrakiai ir


jam nelabai suprantamai apibdinamomis situacijomis, kurios
vaikui sukelia sunaikinimo ir isiskyrimo baim. Mums taip
neatsitiks!", Tau visai nra reikalo dl to baimintis!", Nereikia
taip kalbti" - tokie atsakymai maai tepadeda vaikui, jie tik
signalizuoja apie tv bejgikum. Tuomet vaikas pasijunta paliktas vienas.
Kadangi vaikams iki atuoneri ar devyneri met katastrofos ir
nelaims tik sustiprina (jau buvus) sunaikinimo ir isiskyrimo baims jausm, labai svarbu, kad tvai jiems siningai atsakyt ir
parodyt savo tvirtum: Taip gali atsitikti! J e i taip atsitikt, a
bsiu su tavim!" S teigin patvirtina pasakojimai apie Antrojo pasaulinio karo naktinius bombardavimus: vaikai, kurie per bombardavim buvo alia savo motin ir emocikai jautsi saugs, ilaik
daug maiau sunki prisiminim negu tie, kurie ioje siaubingoje
situacijoje buvo vieni, be motin.
Apskritai reikia pabrti: tvai ir aukltojai gali pradti kalbti
apie mirt tik tada, kai vaikai apie tai klausia. J e i apie tai pradeda pirma kalbti suaugusieji, vaikams paprastai tai bna per
sunkus emocinis krvis.
vaik klausimus btina gerai siklausyti ir suvokti, ko i tikrj
nori vaikas. J e i atsakyti keblu, gali padti atsakymas nesudtingu
klausimu.
O kas bus, kai a mirsiu? A r mane graiai palaidos?" - klausia septyneri met Sibil. Ttis prieina, nusiypso dukrai ir sako:
Manau, j o g tu dar ilgai gyvensi, - ir po trumpos pauzs priduria: - O kaip tu nortum, kad atrodyt tavo laidotuvs?"
Kita situacija: eeri met Johanas klausia: Jei senel dabar
danguje, tai kaip ten atrodo?" Motina atsako klausimu: O kaip
tu manai, kaip ten atrodo?" Berniukas kur laik galvoja, paskui
ittia fantazuoti. Atsakymai klausimu leidia pasireikti vaik imo-

239

nei. Vaikas jauiasi priimamas ia ir dabar. Jis suvokia: mano


klausim irima rimtai. A nesu bejgis ar per maas tokiems
klausimams!"
Bna situacij, kai klausimus atsakyti nemanoma. Kartais
mogus uklumpamas tokios bsenos, kad nestengia rasti tinkamo atsakymo, kartais turi pagalvoti arba pats yra prislgtas artimo
mogaus mirties, kartais vaiko klausimas bna labai netiktas. Jei
ir tokiais atvejais stengsims rasti atsakym ir remsims moto: A
privalau pasielgti teisingai!", mus apmusi tampa nepastebimai
persiduos vaikui. Gali pagelbti tokie odiai: Dabar a negaliu
atsakyti, bet vliau skirsiu tau laiko. Tuomet a ateisiu!" Gal nereikt priminti, j o g vliau btina laikytis paado ir pasikalbti su
vaiku.
Vieni tvai ir pedagogai vengia vaik klausim apie mirt, kiti
atsakinja labai noriai. Jie uveria vaikus informacija, kurios
gal dar visai nereikia, nes vaikas nestengia jos apdoroti. Tokie
aikinimai gali sukelti vaizd ir fantazij, kurioms vaikas dar
nepasiruos. Tvai turi prisiminti: jei vaik priimame ia ir
dabar, vadinasi, tikime, kad vaikas, ir vl gals ateiti pas tvus,
kai tik jam ikils daugiau klausim.
Tv atsakymas kiekvien vaiko klausim gali baigtis odiais:
Jei norsi suinoti daugiau, gali klausti, kada tinkamas". Vaikui
reikia aiki ir nuoirdi atsakym.
Vis dlto per tokius pokalbius ne maiau svarbus emocinis ir
fizinis artumas. Vaikams btina patikima atrama - tik tuomet jie
pajgs susidoroti su tv ir kit suaugusij atsakymais.

240

Laidotuvs
Penkiamets Barbaros mama Anita Bach sutrikusi. J i pasakoja, j o g
mir jos tvas, o j i dabar svarsto, ar galima leisti Barbarai atsisveikinti su seneliu. J paarvojo gretimame name, vyro tv bute.
Barbara buvo su seneliu labai artima ir jai norjosi su juo atsisveikinti.
Senelio mirtis buvo labai netikta, visus prislg lidesys. Anitai
Bach jos dukters noras pasirod savaime suprantamas. i moter
painojau i tvams skirt seminar.
Ar Barbara pati nori eiti?" - paklausiau a.
Taip, - skubiai atsak motina. - J i klausinja ir klausinja. A
manau, j o g bus geriau, jei j i pamatys savo senel. Jis guli toks
ramus!"
Ar galite padti savo dukrai atsisveikinti? A r esate pasirengusi
j palaikyti?"
Tikiuosi, - moteris usikerta. - Taip! A galsiu! Jau su juo atsisveikinau ir manau, kad esu pasirengusi!"
Kai kit dien Anita Bach jau ketina eiti kambar, kuriame paarvotas velionis, prieina du giminaiiai.
Anita, k ketini daryti?" Galvos linkteljimu jie parodo Barbar, kuri stovi nedrsi ir tvirtai laikosi motinos rankos. Motina
gana grietai atauna: Einu pas senel. Barbara taip pat eis kartu.
J i nori atsisveikinti".
Abiej giminaii pastaba imua motin i vi, j i pradeda
abejoti.
Tu negali to daryti! - piktinasi teta. - Vaikas visam gyvenimui
patirs ok!!4 alia stovintis dd grietai sako: Ar tau galvoje negerai!"
K tik buvusi tvirta Anita Bach pradeda svarstyti: gal giminaiiai teiss? Gal dukrai bus per sunku matyti negyv mog?

241

Barbara dar labiau priglunda prie mamos ir baimingai valgosi


duris, u kuri guli paarvotas senelis.
Motin apleidia drsa. Laikydama u rankos dukr, moteris
apsisuka.
Ateik, vaikeli, eime i ia."
Per kit dienos dal motina igirsta i giminaii daug priekait, beveik niekas jos nepalaiko. Nors buvo planuota, Barbara
nelydi senelio ir kapines. Iorinis emocinis spaudimas buvo per
didelis.
Prajus vienai dienai po laidotuvi, motina su Barbara eina
kapines ir sustoja prie glmis ir vainikais apkrauto kapo.
Kas ia parayta?" - mergait parodo balt juost juodu kratu, ant kurios nupietas kryius.
Ilskis ramybje!" - ltai perskaito motina.
Barbara prityla, kak msto, paskui pakelia akis motin ir
klausia: Ar senelis ia miega?"
"Taip, - sutrikusi sako Anita Bach ir bando aikinti toliau. -Taip,
senelis guli ia. Bet ia tik j o knas. J o siela iskrido dang."
Barbara iri kap, paskui pakelia akis dang. J i tai pakartoja kelet kart.
Klausyk, mama!"
Taip!"
Sakyk, mama, kaip senelis gali ikeliauti dang, kai vir jo
karsto toks storas sluoksnis emi?"
Motina neino, k atsakyti. Mergait daugiau neklausinja. Kai
jos eina nuo kapo, Barbara nedrsiai mosteli ranka, pavelgia
dang ir labai usigalvojusi papurto galv.
Po io vykio mergait itisus mnesius aid laidotuves. U
namo esanioje smlio dje j i ikasdavo duob, guldydavo j
ll ir ukasdavo. Po kurio laiko j i ll ikasdavo ir mesdavo vir
sakydama: Dabar tu skrisi dang!" Barbara nieko neklausinja

242

mamos, j i nieko nenori i suaugusij, tik aidia tai, ko nesuprato ir nesupranta. Bgant laikui tokie aidimai retja, bet Anita
Bach pastebi, j o g ta laidotuvi istorija, dangus ir nevyks atsisveikinimas ir toliau jos dukrai lieka neaiks. Po dvej met. Dabar
Barbarai septyneri.
Senel mirta taip pat netiktai kaip ir senelis. Ir kart velion paarvota tame paiame name. S kart motina intuityviai
nusprendia elgtis taip, kaip jai atrodo teisinga.
Po to, kai su velione atsisveikino vyresnieji eimos nariai, motina nesileidia kalbas su jokiais giminaiiais. Barbara taip pat
nori atsisveikinti su senele: Noriu j pamatyti! J i turs pasakyti
seneliui, kad a j myljau!"
Anita Bach stovi su dukra prieais duris, kur guli senel. Motina nervinasi, o Barbara apimta diaugsmingo jaudulio.
Tu turi elgtis tyliai. Senel miega!" Mergait linkteli sutikdama. Motina atidaro duris ir jos eina vid. Kambaryje prieblanda,
dega vaks, dvi lempos skleidia blausi vies. Tamsa iek tiek igsdina Barbar, j i instinktyviai susiranda mamos rank. Kai mergait apsipranta su tamsa, motinos rank paleidia.
Motina sudeda rankas maldai. Mergait daro t pat.
K tu darai?"
A meldiuosi!"
A taip pat!" Barbara, kaip ir motina, nulenkia galv, paskui
abi eina aplink paarvot senel.
Senel graiai atrodo!" - ypsosi Barbara.
Ts!" - motina priglaudia pirt prie lp.
Labas, senele! - Barbaros balsas aikus ir skardus, mergait
iri senel. - Senele, noriu su tavim atsisveikinti." Barbara
dar atkakliau velgia motin. Atrodo, tarsi j i laukt senels atsakymo.

243

Ak, senele, - mergaits balse beveik aikiai girdti atsipraymas. - Tu jau nebegali kalbti!"
Mergait dmiai iri senel ir msto. Viepatauja tyla ir ramyb, tarsi mergait galvot, k jai reik senel. Paskui j i tarsi
pabunda ir patraukia motin u rankovs: Mama, ar senels siela
taip pat danguje?"
Tikiuosi, kad taip! - Anita Bach apkabina dukters petukus. Dabar, mayle, jau turime eiti."
Ar galiu senel pabuiuoti?" - klausia Barbara. Motina priblokta. Vliau j i pasakoja, j o g is klausimas jai buvo labai netiktas. Galvoje skriejo nerilios mintys. Lavonas jau buvo atals.
Prisiminiau visas tas kalbas, j o g tai gali bti pavojinga."
Moteris greitai susitvard ir vl atgavo ad: Gerai, tik atsargiai. Ir tik kakt". Anita Bach pakelia dukr, o ta lpomis
siekia senels kaktos. Mergait atsargiai buiuoja senelei kakt
ir paglosto mediaga uklot jos rank. Kai mergait vl stovi
ant grind, j i vl pavelgia senel ir sako: Lik sveika, senele.
Ir pasakyk seneliui, kad man neleido su juo atsisveikinti. Tegu jis
nelidi".
Abi ieina i kambario. Netrukus Barbara bga prie smlio ds ir vl aidia senelio laidotuves. Anita Bach nuskuba miegamj, usirakina ir rauda, kaip j i vliau pati sak, i palengvjimo.
Reikjo isivaduoti i dvejus metus trukusios tampos: Pus valandos paverkiau ir pasidar geriau".
I keli ios situacijos, kuri ponia Bach papasakojo viename seminare tvams, aspekt matyti, kada vaikams susidrimas su mirtimi
tampa sunkia, per daug i vaiko reikalaujania patirtimi:
1. Jeigu mirtis lyginama su miegu, jaunesniojo amiaus vaikai gali
bijoti umigti, sapnuoja baisius sapnus, neramiai miega, nuolat
tikrina, ar tvai ir kiti artimieji dar gyvi. tai kodl naktimis jie

244

eina tv lov, glosto ar gnybia tvams, kad tv reakcija patvirtint: mano tvai dar gyvi.
Y r a ir kitas panaus atvejis: daugelis tv ir pedagog nenori dalyvauti vaik aidimuose, kuriuose audoma. Vaikams pagrasinama:
jei tikrai audysite, a galiu mirti. Tai, kas vaikams turi simbolines
funkcijas, suaugusiesiems - real pagrind, nes tv patirtis kitokia. Kai kurie suaugusieji mgina i savo patirt drastikai perteikti vaikams.
Jochenas paties pasidarytu mediniu pistoletu kaip pals pykina aplink save, taikosi ir tt. Tvas, Jozefas Meiksneris, i karto
griva pakirstas kulkos". Jochenas bga prie tvo, purto j, traukia u rankovs: Kelkis! Tai buvo tik aidimas!" - rkia vaikas ant
grind guliniam tvui, kuris nerodo joki gyvybs enkl.
Tvas nejuda, kvpuoja taip, kad vaikas to nepastebi. Berniukas
purto niek nereaguojant tt, j apima panika: Tti! Pabusk!
Tti, pabusk!"
Pagaliau - vaikui atrodo, j o g prajo visa aminyb, - ttis atmerkia akis, ltai sdasi ir sako: tai kaip bus, jei tu audysi
mones".
Bet a ne i tikrj oviau, - tvirtina vaikas, - tai buvo tik aidimas!" Berniukas vis dar negali atsipeikti.
Tvas paeid vaiko nustatytas aidimo taisykles. Simboliniai
Jocheno veiksmai visai netiktai virto iorine tikrove. i tikrov
buvo per sunki vaiko protui ir jausmams. Liko baim: ne baim
ir toliau audyti, o baim, kad dl j o kalts ttis gali mirti. Tokiu
bdu gali isivystyti tikrasis kalts jausmas, kuris kelia sumait vaiko irdyje, jis tampa bejgis.
Bt buv teisinga apriboti Jocheno aidim tam tikromis aikiomis taisyklmis ir ritualais. Drastikas Jocheno tvo metodas
tik sukl panik, privert vaik pasijusti nesaugiai, suabejoti savo
jgomis, stipriai sukrt j.

245

Lygiai taip pat fatalikos ir kelianios baim gali bti formuluots, pavyzdiui, Tu nuvarysi mane kapus!" arba Vien kart tavo
elgesys mane pribaigs. Pamatysi!"
2. Vaikai savo aidimuose prasmina nesuvoktus dalykus. Kai Barbarai nebuvo suteikta galimyb atsisveikinti su seneliu, jai liko
tik aidimas, kuris mergaitei padjo patirti atsisveikinimo jausm. Po laidotuvi ivydusi senelio kap, j i negaljo sivaizduoti,
kaip i j o senelis galjo patekti dang. aidimas buvo savarankikas bandymas atrasti savo sprendim.
Atsakydami vaik klausimus apie mirt ir laidotuves, galime skmingai naudotis mitais, magija ir simboliais. Ir nebtinai jie turi
bti visikai teisingi, bet privalo bti tikroviki. Tuomet tv atsakymuose vaikas atras save su savo visomis fantazijomis ir vaizdiniais.
eeri met Kornelija klausia mamos: Ar man reiks gulti
emje, kai numirsiu?"
Glostydama dukters plaukus, mama atsako: inai, tai, kas guli
emje, yra tik apvalkalas, kaip irni anktis. T u iskrisi kitur".
Kur, mama?"
Toli nuo ia!"
Tuomet a vis tiek galsiu matyti tave... ir Filip, ir tt..."
Kaip tu mus galsi matyti?"
Galsiu tave matyti. Visus galsiu matyti", - tvirtu balsu sako
mergait.
A irgi taip manau", - patvirtina mama.
O kas bus, kai mirsi tu, mama?"
A dar gyvenu ir ketinu dar iek tiek pagyventi", - ypteli
motina.
Bet jeigu, mama!" - Kornelija energingu balsu reikalauja atsakymo.
Tuomet bus taip pat kaip ir tau."

246

3. Vaikams galima leisti dalyvauti laidotuvse, jei jie patys to nori,


bet n vieno vaiko negalima versti. Svarbiausia, kad vaikas tai
daryt savanorikai. Jis pats geriausiai ino, kok emocin krv
pajgia pakelti. Vis dlto kartais tas emocinis krvis gali bti
vaikui per sunkus, todl labai svarbu, kad per laidotuves alia
bt artimas mogus, kuris tarsi ramstis j palaikyt.
Gera pagalba gali bti vaiko rengimas miioms, j eigos ir ritual
aikinimas. Vyresniems vaikams tai danai bna labai domu.
Apibendrinant reikia pasakyti: kuo intensyviau vaikas jauia
ry su artimais monmis, tuo daugiau naudos duoda ribin patirtis, kai vaikas susiduria su mirtimi ir gedulu. Negalima teigti,
jog po tokios patirties vaikas neverks, nepatirs nirio, pykio priepuoli, kad jis nepasuks atgal ir neprads lapintis lov, vapti
kaip kdikis, nereikalaus perdto meilumo ar nebijos tamsos. Vis
dlto kai vaikas pats nusprendia pamatyti savo mirusius artimuosius, tokiose situacijose jis suvokia, kad yra ne vienas ir kad yra
keli, kuriais jis gali eiti savarankikai.

Atsisveikinimas
Simonas, kuriam netrukus turjo sukakti penkeri, lank darel. Ten jis buvo mgstamas. Daugeliui berniukas patiko tada, kai
jis vaidindavo plik Hocenploc. Plik jis vaidindavo danai,
nes - kaip sak aukltojos - nebuvo graesnio pliko u j".
Vien ryt Simonas nepasirod darelyje. Netrukus paskambino berniuko mama ir prane, kad vakar Simonas uvo eismo nelaimje.
Darelio darbuotojai buvo priblokti. T dien - koks sutapimas, bet sutapim nebna! - n vienas vaikas nepasiteiravo, kur
Simonas, ir aukltojos turjo laiko apmstymams. Nuomons,

247

kaip vaikams praneti apie Simono mirt, isiskyr: vieni sil neskubti, nes dar patys negaljo atsikvoti, kiti norjo bti vaikams
teisingi ir siningi. Buvo nutarta, kad vaikai apie draugo mirt
suinos kit dien. Sprendimas pasirod ess teisingas, nes vliau
jau visas kvartalas kalbjo apie nelaim.
Kitas rytas: pusraiu sustatytos kds, viduryje stovi Simono
portretas, dega dvi vaks, aplinkui idlioti Simono darbeliai.
Grups vadov Kristiana Berger pasako vaikams, kad Simonas
daugiau nebeateis, kad jis uvo per avarij.
Nebeateis?", Kas yra mirtis?", K Simonas dabar veikia?" pasipyl vaik klausimai. Vieni vaikai spontanikai prakalbo apie
seneli mirt, kiti pasakojo, kaip nusibaig j iurknas ar jr
kiaulyt, o dar kiti sak jau buv laidotuvse.
Tai kur dabar Simonas?" - paklaus aukltojos Anabela.
O kaip js manote, kur jis dabar?"
Danguje!"
Debesyse!"
Pas Jz!"
Prie dangaus vart, bet jie nenori priimti plik vado!"
Pasipyl vairiausi vaik atsakymai.
O kaip atrodo danguje?" - klausia Elizabet.
O kaip tu manai, kaip yra danguje?" - klausimu atsako Kristiana Berger.
Mergait pagalvoja ir pradeda pasakoti apie dang kaip apie
svajoni al, o paskui sako: Ten Simonas visada gals vaidinti
Hocenploc".
Kiti vaikai taip pat vienas per kit pasakoja apie dang, tarsi
bt jame buv.
O dabar kiekvienas papasakokite koki istorij ar graiausi
nuotyk, kur patyrte su Simonu. Bt gerai, jei pasakodami irtumte viduryje stovint portret."

248

Vaikai turjo apie k pasakoti: apie visokius nuotykius, ginus,


linksmus dalykus ir konfliktus. Niekas nesisteng Simono kelti
dausas. Jis buvo ia, nematomas sdjo su savo draugais. Vaikai
pagarbiai klaussi pasakojim, viepatavo paslaptinga tyla, visi
temptai mst.
Simono mama pasil darbuotojams, j o g norintieji gali ateiti laidotuves. jo beveik visi vaikai. Per miias vaikai sdjo
aplink ma karst. Prie atsissdami visi padjo po gl. Kiekvienas vaikas buvo nupies paveiksl, k nors sumeistravs, sukonstravs ar nulipds. A p l i n k karst guljo juokingiausi ir keisiausi dalykai, kurie leido pro sielvart suibti vilties ir bsimo
gyvenimo kibirktlei. Vaikai buvo imok dainel apie plik
vad Hocenploc ir labai jausmingai, garsiai ir kartai padainavo j per geduling ceremonij. Laidotuvi dalyviai tai verk, tai
ypsojosi.
Simono mama vliau pasakojo: Man tai suteik be galo daug
jg, a jauiau, j o g Simonas yra ia. Tai buvo sielvartas, kuris man
labai daug dav". Kiek pagalvojusi, moteris pridr: Gal Simonas
atjo pasaul parodyti, kaip sielvartas gali sustiprinti mog!"
Po pokalbio su mama buvo nusprsta nevesti vaik kapines,
nes stiprs jausm protrkiai galjo per daug prislgti vaikus.
Vaikai gro darel. Simono mama buvo ikepusi pyrag, atne saldumyn, kakavos ir suli. Visi linksmai vaiinosi. Kai Simono mama i kapini atvaiavo darel, j i atve daug marg
balion. Kiekvienas vaikas galjo perduoti Simonui savo sveikinim, kur suaugusieji ura ant mao atviruko ir pritvirtino j
prie baliono. Kai vent baigsi, visi vaikai ijo su savo balionais
sod ir paleido juos skristi. Tai buvo sveikinimas danguje esaniam Simonui!" Raudoni, mlyni, geltoni ir ali balionai ltai kilo
dang, o vaikai ilgai irjo j u o s uvert galvas. Kain ar Simonas apsidiaugs?" - paklaus Elizabet, bet tuojau pat tvirtai

249

atsak: Jis apsidiaugs, nes mano atviruke parayta: T u esi mano


plik vadas!"
Simono nuotrauka dabar stovjo ant grups vadovs raomojo
stalo. Vaikai ir toliau kalbjo apie Simon, klausinjo apie mirt
ir dang, svarst, ar jam ten gerai. Jiems buvo lidna, kad nra
Simono, bet vaikai su juo atsisveikino, o pasiilg galjo pasiirti j o nuotrauk. Atrod, kuo daugiau vietos jie skyr Simonui
savo irdyje, tuo maiau reikminga darsi nuotrauka, tuo reiau
jis buvo minimas pokalbiuose.
Prajo vieneri metai. Christianas sdi aidim kampelyje ir su
keliomis llmis aidia plikus ir policininkus". Staiga jis garsiai
surinka: Simonai, dabar jau i tikrj pakaks! Jau i tikrj atjo
laikas tau sugrti. Dabar jau tikrai uteks!" Vaikas paoka ir su
aaromis akyse bga prie nuotraukos ir piktokai irkia: Simonai,
grk pagaliau!"
Aukltoja prieina ir tvirtai apkabina berniuk: Christianai, tai
nemanoma!"
Kodl ne? - klausia nevilties apimtas vaikas. - Be j o Hocenplocas toks nuobodus!"
Aukltojai pristinga odi: Bet Simonas yra ms irdyse!"
Kaip tik tai, - atkakliai taria vaikas. - irdyje Hocenplocas
kaip tik ir yra nuobodus, visai nedomus!"
Papasakota situacija rodo, kiek nedaug racionals aikinimai ir geranoriki odiai padeda vaikams iki atuoneri devyneri met,
kai jiems tenka patirti sielvart. Kaip rodo destruktyvus Konstantino elgesys (r. nuo 72 p.), gailestis taip pat trikdo vaik: jis jauiasi paliktas vienas su savo skausmu, niriu ir bejgikumu. Jam
reikjo atramos ir aikumo, o kai suaugusieji vis dar rod jam savo
gailest, vaiko bejgikumas virto griaunamja energija. T i k tuomet berniukas susilauk taip troktamo suaugusij dmesio.

250

Lygiai taip, kaip vaikui reikia minkto aisliuko, prie kurio prisiglaudus isiskirti su mylimu asmeniu bt lengviau, kaip mekutis padeda itverti vienam savo lovoje, kaip motinos kvepianti
skarel padeda atsisveikinti su vaikyste darelyje, taip ir pokalbis
apie mirus mog, j o paveikslo atgaivinimas gali padti itverti
sielvart ir isiskyrim. Ritualai gali bti vaikui atrama ir parodyti,
kaip jis gali veikti savo bejgikum.
Atsisveikinimas su Simonu buvo susietas su vaikams gerai suvokiamais, apiuopiamais ritualais. Ritualai padjo ne tik tinkamai
pagerbti draug, bet ir leido vaikams susivokti situacijoje. Vaikai
savo ruotu susilauk paramos, reikiamo dmesio ir supratimo.
Kai parodoma, j o g mirtis yra ms kasdienybs dalis, vaik
tai negsdina, o tik skatina juos labiau atsiskleisti, smoningai
diaugtis kiekviena diena, patirti laims akimirkas, jausti savo jg
taip, tarsi tai bt paskutinis kartas. Tai yra gyvenimo prasm. Kuo
daugiau mirt ir atsisveikinim susiesime su ritualais, kurie teikia
diaugsmo ir palengvina skausm, tuo daugiau prasms gaus tos
dienos.
Nepaisant vis pastang, tvai neturt pamirti: mirties akivaizdoje vaikai turi teis nirti ir pykti. Kartais jie reaguoja liga,
kartais - griaunamja agresija ar depresija. Kai kurie vaikai i
pradi neigia mirties fakt, kiti derasi su mirtimi, u mylim
mog silo atiduoti mylim gyvn. Dar kiti - regresuoja, ima
elgtis kaip kdikiai, j vystymasis sustoja. Kai suaugusieji patys
nebepajgia susidoroti su iais procesais, btina pasitelkti profesionali pagalb.
Suaugusieji greiiau pads vaikams susidoroti su mirtimi ir sielvartu, jei jie sugebs sijausti j fantazijas ir mstysen. Tai aikiai
iliustruoja Jano ir Trinchen istorija, kuri atsitiko prie keturiasdeimt met ir iki iol iliko labai pamokanti.

251

Janas ir Trinchen
Septyneri met Janas ibga sod. Valstietikas sodas su vaismediais, gli ir darovi lysvmis kitoje mrinio namo pusje.
Cia jis susitinka savo prosenel Trinchen. Prosenelei k tik sukako
devyniasdeimt met. Vasara. Vaiskus mlynas dangus, nematyti
jokio debeslio. Trinchen kabina ant virvs iskalbtus lovos skalbinius.
Janas trykta diaugsmu. Jis k tik suinojo, j o g iemet vaiuos
su tvais buriuoti Danij. Tai pirmos Jano atostogos, jis pirm
kart ilgam ivyks i nam.
Janas prioka prie prosenels ir uduss ipykina: A vaiuosiu Danij, toli nuo tavs". Trinchen apkabina j ir nusiypso:
Puiku, a taip pat ten buvau. Bet tai buvo labai seniai!"
Janas susimsto ir pavelgs prosenel sako: Kai buvai tokia
pat maa, kaip dabar a?"
Prosenel ypsosi: Taip, ko gero, tokia kaip tu. Vaiavau su tvais. Mes plaukme labai senu buriniu laivu!"
Kai senut vl imasi darbo, berniukas iri j ir kak msto.
Tuomet jis prieina artyn ir patraukia j u prijuosts: Prosenele!"
Trinchen dirba toliau.
Prosenele!" - energingiau papurto Janas.
Kas yra?" - atsiliepia moteris.
Prosenele!" - vaiko balsas skamba labai rimtai, bet Trinchen
vis dar dirba toliau.
Berniukas dar kartj paaukia ir j i pagaliau atsisuka.
Prosenele, kas bus, jei a griu, o tu jau bsi mirusi?"
Trinchen numeta vonel rankose laikyt paklod ir abiem rankomis suima berniuko galv. Jos vilgsnis nukreiptas tol, kakur
u horizonto. Trinchen paglosto berniuko plaukus ir ramiai sako:
Taip gali atsitikti, Janai!"

252

Berniukas atsitraukia ir pavelgia prosenelei veid.


Ateik!" - sako ji. Prosenel apkabina vaiko peius ir abu eina
prie stovinio po obelimi suolo. Trinchen atsisda ir pasisodina
vaik ant keli.
Prosenele, ar tu tikrai gali mirti?" - nenori patikti Janas.
Taip, mano berniuk!"
O kas bus, jei mans nebus, kai tu mirsi?"
Tuomet a bsiu ant debeslio, va tokio kaip ten." J i pavelgia
vir. Giedru dangumi plaukia nuostabaus groio debes kamuoliukas ir vejamas iaurs vakar vjo nusklendia virum j galv.
Bet tuomet a negalsiu tavs matyti!" - vaikas sutriks velgia
senol.
Paklausyk, Janai! A dabar tau padainuosiu vien dain. Dainavau j tada, kai vaikystje buvau Danijoje."
Janas susidomjs iri prosenel, lengvai glosto jai plaukus,
o Trinchen tylutliai pradeda dain apie kelion ujr. Janas
greitai pagauna priedain ir garsiai traukia kartu. Abu padainuoja
vis dain, Janui linksma ir smagu.
Staiga Trinchen nutyla ir apkabina proank: Jei tu gri, o a
jau bsiu mirusi, eik sod ir garsiai dainuok it dain. A ant debesies j igirsiu, pavelgsiu emyn ir pasakysiu tau Atia!". Janas
iek tiek abejoja: Tikrai, prosenele?"
A tau paadu!" - sako senol ir pabuiuoja berniuk.
Padainuokime t dain dar kart, a noriu j siminti!"
Labai rimtai ir sijauts vaikas dainuoja dar kart.
Keturiolika dien vaikas buriuoja Baltijos jroje ir mgaujasi
atostogomis. Jis su diaugsmu vaikto po nepastamus uostus, stebi nepastamus mones. Kai jie atvyksta pirm Danijos uost,
vaikas vienas eina pajr ir tyliai dainuoja savo dain. Pirm kart
per visas atostogas jis prisimena prosenel ir galvoja, kad jis ia
mato daugyb domi dalyk, o Trinchen taip toli nuo jo.

253

Po dviej savaii Janas grta i kelions namo. Prie dvi dienas mir Trinchen. Jan itinka okas. Jis bga savo kambar ir
graudiai verkia. Tvai guodia vaik, aikina, kad senol jau buvusi sena ir dabar j i danguje, bet tai nepalengvina Jano skausmo.
Visikai ivargs vaikas pagaliau umiega.
Janas pabunda tik vlyv popiet. Jis paoka, bga pro svetainje sdinius gedtojus tiesiai sod ir atsisda ant suolo, ant
kurio jis su prosenele moksi dainos. Berniukas valgosi visikai
giedr mlyn dang. Danguje n debeslio, jokio vjelio - kaip ir
t dien, kai vaikas su prosenele kalbjo apie mirt. Janas pradeda dainuoti - i pradi tyliai, tik niniuodamas priedain, paskui
vis garsiau ir garsiau. I pradi atrodo, kad berniukas dainuoja
tik sau.
Pamau j o vilgsnis nukrypsta dang, bet dangus vis toks pat
giedras. Berniuko daina apie kelion u jr darosi vis garsesn
ir garsesn. Po kokio ketvirio valandos sod atbga laidotuves
susirink artimieji.
Janai, kas atsitiko?"
Janas nieko negirdi, tik dainuoja toliau.
Motina papurto vaik u peties: Janai, atsipeikk!"
sod atbga Jano motinos teta ir su uuojauta sako: itas
vykis visai j sutrikd. Vargas vaikas!"
Renkasi ir kiti suaugusieji, jie neino, k daryti, o Janas vis dainuoja, n akimirkai nesiliauja dainavs. Jis vis daniau dirsioja
dang ir j o vilgsnyje vis daugiau nevilties.
Kas ia dabar!" - piktokai tarsteli Jano motina ir pasisukusi
sn sako: Taip, Janai, dabar eisi vid. A paruoiu tau valerijon arbatos". J i ima berniukui u rankos.
Neliesk mans! A dainuosiu tol, kol prosenel pasirodys ant
debesies."

254

Vargas berniukas", - su aaromis akyse vl sako teta.


A paadjau prosenelei padainuoti, kai j i numirs."
Bet ne taip ilgai. Tau pasimaiys protas", - motina bando isivesti berniuk i sodo.
Palik mane! A laukiu debeslio!" Ir Janas vl udainavo apie
kelion ujr. J o balsas vis labiau kimo, o akys vis dar su viltimi
velg dang. Suaugusieji isiskirst. Teta eidama ragina pakviesti vaikui gydytoj, nes berniuko elgesys veria susirpinti.
Pamau berniuko ird ima smelktis abejons, gal prosenel
bus taip pasakiusi tik todl, kad norjo j nuraminti. O gal todl,
kad j i taip puikiai mokjo sekti pasakas. Gal tai ir buvo pasaka?
Janas vis labiau abejojo: Ar a teisingai dainuoju? Ar tokie buvo
odiai?"
Berniuko balsas pavargs. Jis sudeda rankas ir irdamas dang maldauja: Trinchen! Praau tavs, ateik! Ateik, praau! - vaiko
akis temdo aaros. - A tik noriu su tavimi atsisveikinti". Janas giliai atsikvepia ir i paskutini jg dar kart kartai udainuoja.
Ir staiga - berniukas negali patikti savo akimis - nuo horizonto iaurs vakar kryptimi kyla debesis.
Janas pairi vien kart, antr, trei. Taip, ten debesis, dar
visai maas, bet jis vis didja. Netrukus debeslis virsta dideliu,
puriu baltu debesimi. Debesis artja ir darosi panaus milinik
bur, kuri puia lengvas vasaros brizas.
Jano delnai sudrksta, nuo dainavimo ir taip jau irauds veidas dabar tiesiog suliepsnoja, gerkle kyla kartis.
Prosenele! - surinka berniukas, kai debesis pakimba vir j o
galvos. - Prosenele! A dainuoju tavo dain!" Jis vl i vis jg utraukia dain, uverts galv iri debes prisimerks, kad visk
geriau matyt. Kai vaikas dainuoja priedain, staiga j pamato.
Jam net pasirodo, j o g j i vilki prast melsv palaidin, kuri visada

255

vilkdavo vasar. Vaikas mato miel rauklt savo mylimos prosenels veid, mlynas akis, taikiai suiauptas lpas ir baltutlius
plaukus.
Susijaudins vaikas nenustygsta vietoje, paoka, moja irdamas vir, tarsi tiktsi, j o g ir senol jam pamojuos.
Ne, jam nepasivaideno. Trinchen ypsosi ir moja taip, kaip visada.
Lik sveika, prosenele! - rkia vaikas. - Atia, prosenele!" Dabar
i aki pabyra diaugsmo aaros.
Sudie, prosenele!"
Tuomet vaikas nutyla. Jis klausosi. ia automobiliai, iulba
paukiai, bet staiga pasigirsta velnus senols balsas. Jis ataidi
i labai toli: Lik sveikas, Janai! - girdi berniukas - Sudie, Janai!
Ai u dain!"
Janas dar tyliai niniuoja ir akimis seka debes. Kai didelis baltas debesis pasislepia u nam stog pietryi pusje, Janas pagalvoja: Dabar jame gyvena Prosenel".
Lik sveika, prosenele!" - su palengvjimu dar itaria vaikas,
giliai atsikvepia ir luostydamas aaras linksmas eina vid.
Kai Janas eina svetain, vis akys nukrypsta j. Jis jauia
uuojautos pilnus vilgsnius, nusiypso visiems ir sako: A maiau
prosenel. Debesyse. J i su manimi atsisveikino".
Jano mama atsistoja: Gerai, Janai! Dabar paruoiu tau arbatos. iandien tau visko buvo per daug".
Prabgo daug met. Janas suaugo. J a m danai tekdavo skristi
lktuvu. Kartais, kai lktuvas skrosdavo debesis, jam pasirodydavo,
j o g mato Trinchen - baltais plaukais, malonia ypsena, mlynomis
akimis ir ausyse suskambdavo daina apie kelion ujr.
Kuo maiau stengsims mirt ir sielvart istumti i ms kasdienybs, kuo maiau laikysime tai tabu, tuo geriau vaikai susidoros su ia skaudia patirtimi. Vaikai maiau bijos, bus maiau

256

sutrik, labiau pasitiks savimi, bus savarankikesni. Sielvartaujaniam vaikui maai tepads uuojauta ir racionals aikinimai. J a m
reikia abstraktaus dalyko, kur vaikas galt sikibti": aidimo,
kad aisdamas galt apdoroti tai, ko nesuprato, artim moni
meils, kad turt k atsiremti, ir ritualo, padedanio susitvarkyti su savo mintimis ir jausmais. Atsisveikinimas neatskiriama
gyvenimo dalis. T i k atsisveikins mogus gali atsiverti naujiems
dalykams, gali pradti nauj gyvenim. Atsisveikinimas nereikia,
j o g turime mirusiuosius pamirti. Jie lieka gyventi ms prisiminimuose, mintyse ir irdyje tokie, kokius myljome. Mes nesame
bejgiai, turime veikimo laisv jausm sferoje, kuri kai kas nort
paalinti i savo gyvenimo.

Baigiamasis odis
Ritualai - gera atrama
16 met Bjornas vienas t chuligan, kurie baisiausiai triukmauja
per futbolo rungtynes. Jis nra koks radikalus skustagalvis ar asocialus paauglys. Bjornas turi visk. Jis graiai aprengtas ir nepastamiems atrodo mielas ir mandagus. Tai tik viena Bjorno pus.
Y r a ir kita, ne tokia maloni. Jis - vienos paaugli gaujos narys.
Gaujoje atuoni jaunuoliai, Bjornas - pats jauniausias. Motina ateina mano konsultacij, nes Bjornas, anot motinos, padar dideli materialini nuostoli". Motina pasakoja:
Jis apgadino tris autobusus, apipl ir padeg ukandin, paauglio motina labai nusiminusi. - A niekaip negaliu suprasti.
Jis turi visk, jam tikrai nieko netrksta. Mes tiesiog i aki skaitydavome kiekvien snaus nor. N vienas j o amiaus jaunuolis
nra taip aprpintas."
K ketinate dabar daryti?" - klausiu a.
Jam bus pasamdytas geras advokatas, atlyginsime nuostolius.
Mano vyras jau kalbjo su draudimo atstovais ir pradjo tvarkyti
reikal. O vliau, manau, visi trys vaiuosime trims savaitms kur
nors atostogauti, kad snus pradt galvoti apie k nors kita."
Motina atsived konsultacij ir Bjorn. Klausiu jo:
Kaip manai, k dabar darys tavo tvai?"
Duos man ger advokat, pinig ir ky - atostogas."
O ko tu nortum?"
Gauti snuk!" - spontanikai surinka Bjornas.

258

K nori tuo pasakyti?"


Vaikinas pratrksta, j o akyse pasirodo aaros:
Noriu pagaliau k nors pajusti. Ar inai, kada jie mane paskutin kart glost? A neprisimenu! A jiems esu tik tam tikra investicija, kuri turi atsipirkti. Jie vis daugiau kia, kad paskui daugiau
gaut.
Bet dabar tam galas. A virsiu ko, kol jie mane pavelgs rimtai! Paadu!" Bjornas kur laik tyli, paskui priduria: Juk man
buvo leidiama viskas, galjau krsti unybes kiek tinkamas. Tvai
trumpam supykdavo, bet pyktis greitai praeidavo".
ioje situacijoje yra keli svarbs aspektai, bdingi chaotikam aukljimui ir chaotikiems tv ir vaik santykiams:
Suteikti autonomij tik tada pads vaikams tapti savarankikiems ir atsakyti u savo jausmus, kai tarp tv ir vaik bus abipus pagarba ir dmesys vienas kitam. Autonomijos, kaip aukljimo tikslo, nemanoma pasiekti visikai paleidus vadias"
arba be saiko lepinant vaik. Tvai ir paaugliai privalo turti
prie akis aik ir tikr model.
Tik tada, kai paaugliai tiki ir pasitiki artimais monmis, jie
sugeba orientuotis painiame aplinkiniame pasaulyje. Instinktyvaus pasitikjimo nemanoma iugdyti aukljant. Visk lemia
tvirti tv ir vaik santykiai. Kai vaikai tokio pasitikjimo negyja, jie auga bails, jauiasi nesaugs, neturi po kojomis tvirto
pagrindo, nejauia ryio su tvais, jie tarsi niekam nepriklauso.
Tokia bsena veria juos aklai iekoti kokios nors atramos, todl
paaugliai danai pasuka klystkeliais.
Paaugliams reikia kontrols. Jei iorin kontrol bus per didel, vaikas augs nesavarankikas, j o fantazija bus suvaryta, nesusiformuos atsakomybs jausmas. Vis dlto kai tos kontrols
nra, kai paaugliui danai nuolaidiaujama, vaiko vystymuisi

259

taip pat ikyla pavojus, paauglys skatinamas elgtis agresyviai.


Nuolaidiavimas ir autoritarinis hierarchinis spaudimas yra dvi
to paties medalio puss, kurios leidia pro pirtus irti savo
veiksmus ir skatina agresij.
Lankausi vienos pagrindins mokyklos etoje klasje, kur gyvendinamas puikus mokytojo Heinerio Janseno projektas. Kalbama
apie narkotik al. Mokiniams patinka, jie aktyviai sitraukia
svarstym. Paskutin pamoka. Christofas paprao odio ir klausia:
Pone Jansenai, k js pats manote apie narkotikus?"
Mokytojas atsistoja, eina prie pulto, atsisda ant j o ir umeta
koj ant kojos. Jis atrodo taip, tarsi jau bt atsaks klausim. Tuomet Heineris Jansenas pradeda dstyti, atsargiai vertina visus u ir
prie, svarsto privalumus ir trkumus. J o kalba virsta isamiu komentaru. Po koki keturi minui kalbos Christofas j nutraukia:
Prakeiktas das! A noriu igirsti js nuomon. mogau,
baik tuos plepalus!"
Heineris Jansenas pribloktas. Jis atsistoja ir pavelgia mane:
tai taip visada! Stengiesi kiek galdamas, o pabaigoje - e tau
kad nori!"
das, - rkia Christofas. Ne, jis nerkia, jis labiau maldauja, - a tik noriu igirsti js nuomon, o ne idailint ml,
kurio visur pilna. M a n taip nortsi laikyti jus rimtu mogumi!"
gyti savo poir, autonomij ir tapti savarankikam galima tik
ginijantis dl tv nustatyt norm ir vertybi. Kartais tie ginai
bna labai skausmingi. Vaikams kur laik reikia palydos", j i padt suvokti patikimas normas ir vertybes. Vis dlto ateina laikas,
kai vaikai idrsta eiti vieni.
Autonomija nemanoma be abipuss pagarbos. Labai svarbu
gerbti vaik kaip asmenyb, bet taip pat svarbu ir i j o reikalauti

260

pagarbos. Kitaip tariant: vaikai gerbia tik tuos suaugusiuosius, kurie gerbia save. Vaikai suvokia pagarbos vert tik matydami tv
elges. Kai i vaik reikalaujama vienpuss pagarbos tvams - Vaikas privalo gerbti savo tv ir motin", - kas praeityje buvo bdingas reikinys, tai daro vaik bejg, paklusn prisitaikl, paveria
j pilka pele. Vis dlto iais laikais matyti prieingas reikinys: viskas daroma dl vaik. Jie yra pasaulio ateitis, dl j kovojama u
vari aplink, sveik maist, vengiama kar ir smurto. Tvai, o
daugiausia motinos, yra nepastebimos - kaip tos miels pyrage.
Vaikai yra viskas, jiems visapusikai aukojamasi. O kaipgi tvai, suaugusieji? Kaipgi j pai poreikiai?
Rib nebuvimas vaiko vystymuisi lygiai taip pat pavojingas, kaip
ir nuolatin savo aukljimo stiliaus refleksija. Labiau nei kada nors
anksiau pageidautina derinti svarstymams atvir aukljimo stili
su tv parama. Savarankikas vaikas gali iaugti tik tada, kai tv
ir vaik santykiai ir visas aukljimas grindiamas giliais jausmais
ir savitarpio supratimu. Toks aukljimas palaiko vaik ir drauge
nustato ribas. Jei vaiko visai nevarysime, jis praras orientacij,
jei tenkinsime visus j o poreikius, jam i po koj islys tvirtas pagrindas. Vaikui reikia j o elges vertinani nuostat, kad jis galt
suvokti normas.
Savarankikas, prasmingas gyvenimas manomas tada, kai mogus tvirtas savo vidumi, bet btina ir parama i iors. Emociniai
ryiai ne tik padeda vaikui susiorientuoti, jie yra ir aukljimo pagrindas, nors dl j kartais kyla nesutarim ir trinties. iandien
atrodo, j o g daugelis vaik paramos i iors nesusilaukia, jie nesijauia priimami. Taip atsitinka i dalies ir dl to, kad trksta ritual. Suaugusieji sunkiai priima ritualus, laiko juos atgyvenusiais,
tuiais, sieja juos su jgos ir prievartos vartojimu. Daugelis ritual
atsisak, kad tik nebt palaikyti atgyvenusi laik tvais. Ritualai
i tikrj gali varyti, slgti, stabdyti vaik emocin vystymsi, bet

261

taip atsitinka tada, kai ritualais siekiama hierarchijos ir naudojamasi valdia.


Uuot imet per bort visus ritualus ir neig j reikm, geriau
paklauskime savs, kokie ritualai mums buvo reikmingi vaikystje
ir kuriuos i j galtume pritaikyti aukldami savo vaikus? Koki
ritual reikt atsisakyti, nes jie var ir buvo tuti? Ritualai bna
daugiareikmiai ir prietaringi. Ritualai lydi mog kiekvien dien, savait, visais met laikais ir vis gyvenim. J nereikia iradinti, jie tiesiog yra. Kartu galima kurti ir naujus ritualus, kad dar
neprastus dalykus pavers tume prastais.
J e i aukljimo kasdienybje netursime ritual, tuo tik prisidsime prie chaoso ir anarchijos, neimokysime vaik orientuotis
gyvenime:
- Kai tvai atiduoda vaikus darel ar mokykl be atsisveikinimo ritualo, vaikai tarsi nemato kelio galo, nesuvokia tikslo.
Kas neatsisveikina, tas ir neatvyksta, negali gyti naujos patirties.
- Pasigirsta skund, kad dareliuose vaikai nuolat nervina savo
aukltojas, nes atlik koki nors uduot jie nebeino, k daryti
toliau. Tokie vaikai neretai patiria nuolatin tamp, neranda laiko
atsipalaiduoti. Tiksliau sakant, jie nemoka ilstis ir neskiria laiko
apmstymams. J e i vaikai neturs atsipalaidavimo ritual, juos itiks staigs chaotiki protrkiai ir frustracija.
- Panaiai elgiasi ir tie vaikai, kurie paliekami patys sau. Jie nemoka paskirstyti laiko. Jie udus bga nuo vieno darbo prie kito,
i vienos vietos kit, bet taip ir nepatiria pasitenkinimo. Nra
laiko ir erdvs ritual, kuriuos jie galt atsiremti.
- Kai vaikas ateina nauj erdv - darel ar mokykl - jam
prireikia tam tikro pastovumo ir pozicijos. Vaikai instinktyviai to
ieko. Tai gali bti sdimoji vieta, aislas, mokytojas, kur vaikas vis
geriau pasta, ar laiko skirstymas pamokas ir pertraukas. Vaikai

262

tos atramos ieko ltai, o mokytojai danai to neitveria, nes nesuvokia io vaiko noro. Kai vaikas per ilgai sdi vienoje vietoje ar
aidia su vienu aislu, jis iviliojamas, jam silomi kiti aidimai.
Toks elgesys vaikus trikdo. Naujos situacijos ir besikeiiantys
veiksniai reikalauja paprastumo, ne per gausi spdi. ia ir vl
gelbsti ritualai. Tai ta jga, kuri ir chaose padeda vaikui sitvirtinti
kaip savarankikai asmenybei.
- Ritualais neapribota agresija virsta aklu griaunamuoju niriu.
Daugelis vaik aidim grindiami ritualais. Juose daug simboli,
rodani vidin vaiko tikrov. Simbolika ir ritualai gali pakreipti agresij konstruktyvia linkme. Taisykls parodo, kas yra galima
ir kas nepageidautina. Kadangi agresijos, kaip neatskiriamos gyvenimo dalies, nemanoma paalinti i kasdienybs, belieka imtis
ritual ir simboli, kurie pads su j a tinkamai elgtis ir suvelnins
konfliktus.
Kad ritualai gali bti labai vairs, puikiai atskleidia dar viena situacija. Melanijai k tik sukako ketveri ir j i pradeda lankyti
darel. Pirmj dien j i pasirodo persirengusi vampyru: veidas
nudaytas baltais daais, o peius gaubia vampyro" skraist. Melanijos motina atsiprainja aukltojos, bet i tai tik pralinksmina, o vaikai nekreipia dmesio. Ir kitomis dienomis Melanija eina
persirengusi vampyru. Reikia pabrti, j o g j i tai daro tik eidama
darel, o kitu laiku mergait vl virsta linksma ir guvia Melanija.
Atsiklusi ir papusryiavusi, mergait eina vonios kambar,
rpestingai grimuojasi veid, usimeta paios pasisit skraist,
truput pasitepa plaukus el, gerai apiri save veidrodyje, pasitikrina, ar viskas gerai, ir tuomet drsiai keliauja darel.
Madaug po dviej savaii Melanijos motina pradeda nerimauti, mgina kalbti mergait baigti savo vaidinim, bet jos
pastangos eina niekais. Dukra pagrasina visai neiti darel. Dl
to sunerimsta aukltojos, kurios vaidinim sieja su darelio pe-

263

dagogine koncepcija. Vaikams Melanijos elgesys atrod savaime


suprantamas ir normalus, jie tuo visai nesipiktino.
Nors dar labai maa, Melanija buvo pripainta kaip stipri asmenyb, labai krybinga ir mokanti bendrauti.
Kadangi darelyje dirbu konsultantu, Melanijos mama papra
konsultacijos, nes mergaits Vampi" ritualas tebesits. Motinai
atrod, j o g kakas negerai, ir svarbiausia - apie Melanij jau m
kalbti mons: Nenoriu vliau savs kaltinti, kad nieko nedariau". Pokalbyje dalyvavo ir mergaits ttis, kuris dl to per daug
nesijaudino: Kada nors tai baigsis. A taip pat kakada persirenginjau indnu". Su tokiais argumentais motina jokiu bdu nesutiko, kaltino vyr, kad vengia imtis atsakomybs, kaip strutis slepia
galv sml.
Kai tvai ijo, prie mans prijo Melanija. Painojau j i savo
ankstesni stebjim. S kart j i ne vampyras. Tokios a tavs nepastu", - pradedu pokalb.
Mergait nusijuokia: Palikau Vampi" namie, j i miega. J a i
taip pat reikia pailsti". Darelyje Melanij visi vadino Vampi".
Mergait pradeda pasakoti, kaip jai patinka vampyrai: Jie man
padeda. Tai puiku. Apie juos turiu daug knyg". Paskui Melanija
idsto visk, k ino apie vampyrus. Stebiuosi, kiek daug j i ino,
igirdau negirdt dalyk. Mergaitei patinka, kad a vertinu jos
inias ir kompetencij.
Tai tau patinka vampyrai?" Mergait linkteli: Taip, tai mano
draugai. Jie man padeda".
Kaip manai, Melanija, kiek laiko tau j dar reiks?"
Mergait sutrinka, pavelgia mane, paskui spontanikai ir
tvirtai sako:
Kol suaugsiu!"
O kada tu suaugsi?" Melanija vl sutrinka, neino k atsakyti.
Nusiypsau jai ir klausiu: Kai tau bus penkeri, eeri ar septyneri?"

264

Dabar mergait nedvejodama atsako: Kai man bus penkeri,


a jau bsiu didel. Taip sako ir mama. Tuomet galsiu apsiginti
viena!"
Tai gal tu su Vampi" taip ir susitarei?" J i patvirtina linkteldama galv: M a n Vampi" paadjo! Kai bsiu didel, galsiu ir
viena!"
Kai vliau apie pokalb papasakojau motinai, j i maai k suprato, vis mst ir iekojo paaikinimo.
Ar galjo bti taip, kad js nepagalvojusi patarte darelyje
saugotis, nes ten kartais iurkiai elgiamasi?" Moteris spontanikai atsak:
Prakeikimas, taip ir buvo. Kai Melanija ir vl liai elgsi, a
tarp kitko pasakiau, kad darelyje vaikai bars j ir pyks ant jos.
Tuomet j i iek tiek pagalvojo ir pasak, j o g tuomet darel pasiimsianti savo draugus. Apie tai a daugiau negalvojau. Nejaugi tai
susij sujos elgesiu?"
Gali bti. Spju, kad taip. Melanija susikr ritual, kuris padeda jai veikti baim, ir mergait jauiasi saugi." Moteris klausiamai velgia mane: Ir kiek laiko tai tsis?"
Iki penktojo gimtadienio!"
Kiek? - garsiai klausia motina. - Dar taip ilgai? Ir kodl iki
penktojo gimtadienio?"
Js Melanijai pasakte, j o g penkeri j i jau bus didel!"
Tiesa! Neseniai ir vl pakartojau t pat! Tai man teks dar taip
ilgai kentti? Isikraustysiu i proto! Ne, tai nemanoma! Reikia
kak daryti. Toliau taip tstis negali! - moters veide pyktis ir susierzinimas. - J s per daug atlaidus mano dukrai!"
Melanija tvirtai tsia savo ritual, vis labiau pasitiki savimi ir
darosi savarankikesn, o motina bgioja nuo vieno gydytojo prie
kito, nuo homeopato prie konsultanto, ir gauna labai skirting informacij: vieni dramatikai pritaria jos jausmams ir kalba apie

265

tai, j o g Melanija taip sprendia savo ankstyvosios vaikysts problemas, kiti visk labai sumenkina ir sako, kad viskas praeis. Darelio
aukltojos prie mergaits ritualo jau priprato, o vaik reakcija visada buvo rami.
Artjo penktasis mergaits gimtadienis. Darbuotojos norjo
suteikti mergaitei diaugsmo. Grups kambarys buvo paverstas
vampyr ola", buvo paruotas vampyr" grimas, ikeptas vampyr" pyragas. Vaikai ir aukltojos persireng vampyrais. Viena
aukltoja sak: Mes norjome, kad mergait apsidiaugt. Visi j a
didiavoms. Mergait tvirtai eng savo keliu. Mums tai patiko".
T dien Melanijai buvo leista ateiti vliau, juk reikjo j deramai
sutikti. Viskas buvo paruota, vampyrai stovjo pasireng pasveikinti Melanij.
Melanija apie tai nieko neinojo, viskas buvo laikoma paslaptyje. Atsidar darelio durys, jo M e l a n i j a - j i vilkjo megztin ir
mvjo dinsus. Mergait suglumo, o vaikai ir aukltojos - dar
labiau. Kakuris vaikas kteljo: Melanija normali". Negali
bti!" - spontanikai itar grups vadov. Melanija trukteljo peiais ir pasak: A jau didel. A uaugau ir jau nesu Vampi". Juk
man jau penkeri".
Vaikai susikuria ritualus, jie padeda suvokti jiems nesaugias situacijas ir save apsaugoti. Ritualai vaikus palaiko ir padeda susiorientuoti. Vaik sukurti ritualai turi penkias sudedamsias dalis:

Ritualas skiriasi nuo kasdieni dalyk. Ritualas gyvuoja tada,


kai jis stilizuojamas, pavyzdiui, vampyras ir smoninga inscenizacija, rytinis grimavimasis ir kostiumas. Nuolat kartodamas
ritual, vaikas pasijunta saugus, stiprus, gauna pasitikjimo savimi.

Paprastai suvokiama paiupinjus - is vaik vystymuisi bdingas principas ritualuose konstruktyviai ir iradingai panaikina-

266

mas. Ritualas virsta emocins inscenizacijos dalimi. Ritual ir


save vaikas suvokia kaip visum.

Ritualas turi pradi ir pabaig: Melanija kasdien savaip laiksi


ritualo. Tam tikram laikui j i pasiversdavo vampyru. Tai suteikdavo mergaitei jg tvirtai isilaikyti jai neaikioje situacijoje.

Neprastus dalykus, pavyzdiui, Melanijos jim darel, ritualas


gali paversti prastais, kasdienikais ir normaliais.
Ritualas ne tik apsaugo, bet ir sukuria nauj proi, drsina ir
skatina painti tai, kas yra anapus prast rib.
Kad ritualas nesustabart ir nevirst formalia inscenizacija, jis
privalo keistis ir baigtis. Kai Melanija gijo pakankamai pasitikjimo savimi, jai nebereikjo vaidinti. Dabar jau kitos galimybs ir
kiti gebjimai pads mergaitei eiti savo keliu. Kiekvienas jos engtas ingsnis yra to kelio dalis. Kai eidama susidurs su kitais sunkumais, mergait gals remtis ta jga ir stiprybe, kuri jai kadaise suteik ritualas. Melanija susikurs nauj ritual, kad galt rytingai
ir skmingai susidoroti su neprastomis situacijomis.
Jei kelias yra tikslas, o keliu btina eiti, tai ritualai yra to kelio pakraiuose esantys turklai ir atramos, kurias galima sitverti. Kai
kurie ramsiai monms reikalingi vis gyvenim, kitus jie palieka
ar keiia naujais.
Ritualai - tai parama i alies, jie nuvieia gyvenimo keli. Kai
kuriais ritualais neabejojama, jie siejami su met laikais ir ventmis ir j nereikia nuolat iradinti. Kiti - kaip rodo Melanijos
vaidinimas - gyja vert tik krizinse situacijose.
Ritual teikiamas iorinis palaikymas yra svarbus ne vien vaik
vidiniam vystymuisi. Atsisakydami savo kasdieninio gyvenimo ritual, mons pameta savo keli, atsiduria prieais juodj skyl,
kuri kelia jiems baim. Tuti" ritualai anksiau ar vliau sunyksta, praranda savo reikm ir nueina umartin, o aiks ir atviri,

267

vystymosi proces traukti ritualai suteikia jg, daro gyvenim


prasming ir turining. Didiul ritual ir su jais susijusi simboli reikm geriausiai suvokia vaikai. Ritualai drsina ir palaiko,
padeda veikti nauj patirt ir ivengti konflikt, tramdo jausmus
ir nuveja baim.
Daugelis knygoje pateikt istorij pabria ritual reikm ir
rodo, j o g jie neturi nieko bendra su sstingiu, nekritiku poiriu
ar net reakcingomis mintimis. Tv ir vaik santykiuose ritualai
yra simboliniai veiksmai, kuriuos reikia ne vien suprasti, bet ir pajausti. Tai atrama, kuri suteikia pasitikjimo savimi. Vaikai, kurdami ritualus, kartu susikuria priemon, leidiani formuoti vidin
ir iorin tikrov. Ritualai btini iekant savo kelio, padeda eiti
tuo keliu ir bti atsakingam u savo veiksmus. Vaikai - ne aukos,
jie asmenybs, subjektai, kurie gali ididiai, pasitikdami savimi
engti savo keliu. Jiems tik reikia tv padrsinimo ir t magik
jg, kuri turi ritualai.

Literatros sraas
A rmiausi ne vien moksline literatra, o rinkausi publikacijas, kurios
suteik man drsos imtis ios temos ir kurios man labai padjo dirbti
su tvais ir vaikais. Man ypa svarbias publikacijas paymjau vaigdute (*).
Connirae ir Steve Andreas: Mit Herz und Verstand (irdimi ir protu). Paderborn, 1992.
George R. Bach / Herb Goldberg: Keine Angst vor Aggression (Nebijokime agresijos). Frankfurt / M., 1981.
* Richard Bandler / J o h n Grinder / Virginija Satir: Mit Familien reden
(Kalbkims su eimomis). Mnchen, 1987.
* Richard B a n d l e r / J o h n Grinder: Neue Wege zur Kurzzeittherapie (Nauji
trumpalaiks terapijos keliai) Paderborn, 1981.
Manfred Berger: Sexualerziehung im Kindergarten (Seksualinis aukljimas vaik darelyje) Frankfurt / M., 1988.
* Bruno Bettelheim: Ein Leben fr Kinder (Gyvenimas vaikams). Stuttgart,
1987.
* T. Barry Brazelton: Mein Kind verstehen (Supraskime savo vaik). Mnchen, 1988.
* Tobias Brocher: Wenn Kinder trauern (Kai vaikai lidi). Reinbek, 1985 (
rororo Nr. 7950).
* Christian Bttner: Mit aggressiven Kindern leben (Gyvenimas su agresyviais vaikais). Weinheim, 1988.
* Christian Bttner (Hrsg.): Zauber, Magie und Rituale (Burtai, magija ir
ritualai). Mnchen, 1985
Nancy Chodorow: Das Erbe der Mtter (Kas paveldta i motinos). Mnchen,
1985.
William Damon: Die soziale Entwicklung des Kindes (Socialinis vaiko vystymasis). Stuttgart, 1989.
Francoise Dolto: Die ersten fnf Jahre (Pirmieji penkeri metai). Mnchen,
1992.
* Rudolf Dreikurs / Loren Grey: Kinder lernen aus Folgen (Vaikai mokosi
i pasekmi). Freiburg, 1973.

269

* Rudolf Dreikurs / Vicki Soltz: Kinder fordern uns heraus (Vaikai kelia
mums ik). Stuttgart, 1988.
David Elkind: Wenn Eltern zu viel fordern (Kai tvai per daug reikalauja).
Hamburg, 1989.
Albert Kilis: Die rational-emotive Therapie (Racionaliai emocin terapija).
Mnchen, 1977.
* Magret Erni: Grenzen erfahren (Pajusti ribas). Dsseldorf, 1989.
Sabine Friedrich / Volker Friebel: Eischlafen. Durchschlafen. Ausschlafen (Umigti, pramiegoti nakt ir isimiegoti). Reinbek, 1993 (rororo 9397).
Hans Geifilinger: Die Imagination der Wirklichkeit (Tikrovs sivaizdavimas).
Frankfurt/M., 1992.
* Helga Grtel: Kinderarger. Elternsorgen (Vaik apmaudas. Tv rpesiai). Ravensburg, 1989.
Sandy Sones: Schreiende Babys. Schlaflose Nachte (Rkiantys kdikiai. Bemiegs naktys). Ravensburg, 1988.
Evelyn Heinemann / U d o Rauchfleisch / T i l o Grttner: Gewalttatige Kinder
(Smurtaujantys vaikai).Frankfurt / M., 1992.
* Martin Herbert: Disziplin (Drausm). Bern, 1991.
Klaus W. Hoffmann / H e i d i Kaiser: Spiele und Lieder zum Kuscheln und Kosen
(aidimai ir dainos, kai glaudiame ir glamonjame). Reinbek, 1995 (rororo
Nr. 9507).
Evan Imber-Black / Janine Roberts / Richard A. Whiting: Rituale (Ritualai).
Heidelberg, 1993.
* Helmut Jaschke: Grenzen finden in der Erziehung (Aukldami apiuopkime ribas). Mainz, 1992.
Jrgen Junker-Rosch: Gemeinsam spielen (Bendri aidimai). Reinbek, 1996
(rororo Nr. 9147).
* Helmut Kentler: Eltern lernen Sexualerziehung (Tvai mokosi seksualinio aukljimo). Reinbek, 1981.
* Lind von Keyserlingk: Wer traumt, hat mehr vom Leben (Svajojanio
mogaus gyvenimas turtingesnis). Dsseldorf, 1992.
* Elisabeth Kbler-Ross: Kinder und Tod (Vaikai ir mirtis). Zrich, 1984.
Carol H . Lankton / Stephen R. Lankton: Geschichten mit Zauberkraft (Stebuklingos istorijos). Mnchen, 1991.
Marielene Leist: Kinder begegnen dem Tod (Vaik susidrimas su mirtimi).
Gtersloh, 1979.
Thomas Lickona: Wie man gute Kinder erzieht (Kaip iauklti gerus vaikus).
Mnchen, 1989.
* Bettina Mahler: Geschwister (Broliai ir seserys). Reinbek, 1992 (rororo
Nr. 9316).
* Margarete Mitscherlich: Die friedfertige Frau (Taiki moteris). Frankfurt /
M., 1987.
* Marcei Mller-YVieland: Der innere Weg. Mut zur Erziehung (Vidinis kelias. Drsa auklti). Zrich, 1982.

270

Rosemarie Nave-Hertz: Familie heute (iuolaikin eima). Darmstadt, 1994.


* Gertrud Nunner-Winkler (Hrsg.): VVeibliche Morai (Moters moral).
Frankfurt / New York, 1991.
Rolf Oerter / Leo Montada: Entwicklungspsychologie (Vystymosi psichologija).
Mnchen / Weinheim, 1987.
Christiane Olivier: Jokastes Kinder (Jokasts vaikai). Mnchen, 1991.
Emmi Pikler: Laftt mir Zeit (Duokite man laiko). Mnchen, 1988.
Fritz Redl / David Wineman: Steuerung des aggressiven Verhaltens beim K i n d
(Agresyvaus vaiko elgesio valdymas). Mnchen, 1976.
* Hartwig Rohm: Kindliche Aggressivitat (Vaik agresyvumas). Frankfurt /
M., 1976.
Jan-Uve Rogge: Kinder konnen fernsehen (Vaikai gali irti televizij). Reinbek, 1990 (rororo Nr. 8598).
Jan-Uve Rogge: Kinder brauchen Grenzen (Vaikams reikia rib). Reinbek, 1993
(rororo Nr. 9366).
Heinz Rothbucher / Franz Wurst / Rosemarie Donnenberg: Grenzen erfahren.
Raume schafFen (Ribos ir erdv veikti). Salzburg, 1994.
* U d o Schmalzle: Mit Gewalt leben (Prievarta gyvenime). Frankfurt / M.,
1993.
Carola Schuster-Brink: Kinderfragen kennen kein Tabu (Vaik klausimams neegzistuoja tabu). Ravensburg, 1991.
* Steve de Shazer: Wege der erfolgreichen Kurztherapie (Skmingos trumpalaiks terapijos bdai). Stuttgart, 1989.
Steve de Shazer: Der Dreh (Gudryb). Heidelberg, 1988.
* Verena Sommerfeld: Krieg und Frieden im Kinderzimmer (Karas ir taika
vaik kambaryje). Reinbek, 1991 (rororo Nr. 8807).
* Otto Speck: Chaos und Autonomie in der Erziehung (Chaosas ir autonomija aukljime). Mnchen, 1991.
* A r n d Stein: Wenn Kinder aggressiv sind (Kai vaikai agresyvs). Mnchen, 1983.
Daniela Tausch-Flammer / Lis Bickel: Wenn Kinder nach dem Sterben fragen
(Kai vaikai klausia apie mirt). Freiburg, 1994.
Michael Titze: Lebensziel und Lebensstil (Gyvenimo tikslas ir gyvenimo bdas).
Mnchen, 1979.
Renate Valtin: Mit den Augen der Kinder (Vaik akimis). Reinbek, 1991 (rororo
Nr. 9156).
Sonia Wagenmann / Rainer Schonhammer: Madchen und Pferde (Mergaits ir
arkliai). Berlin, 1994.
Paul Watzlawick (Hrsg.): Die Erfundene Wirklichkeit (Igalvota tikrov). Mnchen, 1981.
D.W.Winnicott: Aggression (Agresija). Stuttgart, 1988.
* Katharina Zimmer: Versteh mich doch bitte (Suprask mane, praau).
Mnchen, 1992.

271

Rogge, Jan-Uwe
Ro-54
Tvai nustato ribas / Jan-Uwe Rogge. - Vilnius: Alma littera, 2005. 272 p.: iliustr. - (Gyvename su vaikais)
ISBN 9955-8-793-5
Knygoje pateikiami pavyzdiai ir konkrets pasilymai, kurie padeda
geriau suprasti vaikus ir ramiau juos auklti.
U D K 159.927 + 37.018

Serija Gyvename su vaikais"

Jan-Uwe Rogge

TVAI NUSTATO RIBAS


Redaktor Marija Treigien
Korektor Monika Francuzoviien
Virelio dailinink Deimant Rybakovien
Maketavo Ligita Pleanova
Tiraas 2000 egz.
Ileido leidykla Alma littera", A.Juozapaviiaus g. 6/2, 09310 Vilnius
Interneto svetain: http://www.almalittera.lt
Spausdino AB spaustuv Aura", Vytauto pr. 23, 44352 Kaunas
Interneto svetain: http://www.ausra.lt
Usakymas 843

r.

K daryti, kai vaikai negraiai" kalba, aidia


su monstr figrlmis ir peasi? K a i p kalbti lytiniais
klausimais? N u o kokio amiaus reikia nustatyti ribas?
Smurtaujantys berniukai ir taikios mergaits? K a i p elgtis,
kai vaikas susiduria su sielvartu ir mirtimi? A r elgtis nuosekliai,
reikia bausti? Kaip elgtis, kai patys suklystame? Vaikams
reikia ritual, vaikus reikia orientuoti. Draugiki santykiai ir
autoritetas neturi vienas kitam prietarauti. A p i e tai byloja
daugyb knygoje pateikt akivaizdi pavyzdi
ir konkrei pasilym. V i s a tai pads geriau suprasti
vaikus ir aukljimo iokiadieniai bus gerokai ramesni.

J A N - U W E R O G G E , g. 1947 m., veds, turi


sn, gyvena netoli Hamburgo. Jis - laisvai
samdomas eimos ir santyki konsultantas,
tyrinja informacijos priemoni tak vaik
aukljimui. N u o devintojo deimtmeio
pradios veda seminarus tvams, kvalifikacijos
klimo kursus, jie labai populiars.

Tapkite Alma littera" knyg klubo nariu!


Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos
Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pato skyri
Informacijos teiraukits nemokamu tel. 8 800 200 22

Vl
9 799955

08793 8