You are on page 1of 338

K.

P L A T O N O V A S

! DOMI OJI

PSICHOLOGIJA
VERSTA I ANTROJO, PAPILDYTO LEIDIMO

L E I D Y K L A

M I N T I

S D V I L N I

U S D 1966

15

Pl-31

Si knyga ne psichologijos vado


vlis ir netgi ne populiarus seniai
visiems inom ties idstymas.
Autorius, inomas psichologas, su
rinko joje krv klausim, dominan
i ms jaunim, ir trumpuiuose
pasakojimuose, domiuose ir suprantamose, atsak juos i ndienio
mokslo pozicij.
I ties, kas iandien nesidomi,
koks turi bti busimosios komunisti
ns visuomens mogus, kaip ugdyti
vali, atmint, atidum, kas yra si
n, pareiga, meil psichologijos moks
lo poiriu, ar galima perduoti min
tis per nuotol, kas yra sapnai, ar
turi unys ir skruzdls smon ir
daug kuo kitu?
Knygoje pateikiami
paprasiausi
psichologiniai
bandymai, prieinami
kiekvienam skaitytojui, kurie pads
geriau suprasti psichikos dsningu
mus, pasireikianius darbe ir kas
dieniniame gyvenime.
Ji skiriama kuo plaiausiam skai
tytoj ratui.
Antrasis leidimas rus kalba patai
sytas ir papildytas, atsivelgus gau
sius skaitytoj laikus.

Smon. . . i pat pradi yra


visuomeninis produktas ir juo
lieka, kol i viso egzistuoja
mons.
Marksas
.. Ms smon ir msty
mas, kokie nepaprastai jautrs
jie beatrodyt, yra daiktiko,
kniko organo, smegen pro
duktas.
Engelsas
.. .Lieka dar tirti ir tirti,
kuriuo bdu susisieja materija,
tariamai visai nejuntanti, su
materija, sudaryta i t pai
atom (arba elektron) ir tuo
paiu metu turinia aikiai i
reikt pojio sugebjim. Ma
terializmas aikiai stato dar
neisprst klausim ir tuo stu
mia jo isprendim, stumia
tolesnius eksperimentinius ty
rinjimus.
Leninas

SUSIPAINKIME!
Daugel js, mieli skaitytojai, a seniai pastu. Tai
js buvote aktyviausi dalyviai disput Apie naujojo mo
gaus asmenybs bruous, Apie sin ir pareig, A
ir laikas, Apie moralin komunizmo statytojo kodeks,
kurie vyko ne tik klubuose, bet ir urnal bei laikrai
puslapiuose. Tai js paskait salse ir panekesy akis
ak, per pasivaikiojimus ir turistinius ygius, laikuose
i plini ir komjaunuolikj statyb uduodavote man
klausimus apie psichikos prigimt.
Ir neretai paaikdavo, kad tas reikinys, kuris jums
atrod ess smons msl, jau kada psichologijos mokslo
iaikintas, o tas, kur js laikte savaime suprantamu
dalyku, tebra kol kas nemintas.
Savo atsakymuose a norjau parodyti, kad ms psi
chikos paslaptys visikai prieinamos moksliniam paini
mui, kad j kaskart maja, o galimybs psichologijos
teorij panaudoti praktikoje nuolat didja. A ne tik visaip
palaikiau savo panekov siekimus neatsilikti nuo laiko
ir ugdyti savyje naujo mogaus bruous, bet ir drauge su
jais galvojau, kaip tai reikia daryti, kad greiiau ir geriau
bt vykdyta tai, kas rayta ms partijos suvaia
vim nutarimuose.
Taiau patenkinti js ini trokim toli grau ne
visada spdavau.
Tada nusprendiau parayti knyg apie kasdieninio
gyvenimo psichologij, apie tas smons savybes, kurios
pasireikia kiekviename ingsnyje, apie naujojo mo
gaus komunizmo statytojo psichines savybes. Ir kad
ioje knygoje ini naudingumas derintsi su pasakojimo
patrauklumu. Juk alia fizikos, geometrijos, mineralo
gijos, astronomijos, zoologijos vadovli yra domioji
fizika, domioji geometrija, domioji mineralogija,
domioji astronomija, domioji zoologija. Nejaugi apie
4

psichologij negalima papasakoti domiau, negu parayta


vadovliuose?
ioje knygoje neprasimaniau n vieno klausimo, sura
iau tik tuos, kuriuos man duodavo, tik kai kur pakeiiau
j form. O pasakojim seku tokiu nuoseklumu, koks
priimtas psichologijos vadovliuose. Tai, mano supratimu,
palengvins knyg skaityti; tarp kitko, j galima skaityti
ir ne i eils, nuo bet kurios vietos.
Knyg sudaro mai pasakojimai, ia linksmi, ia rimti,
bandym apraymai, literatrins itraukos, o kartais tik
trumpi atsakymai j klausimus, atskiri pavyzdiai arba
pieini paaikinimai.
Kiekvienas pasakojimas atsako kok nors klausim,
paaikina vien ar kit dsningum. Tam knygoje pateikti
pagrindini psichologijos mokslo svok apibrimai.
Kai kurios knygoje aikinamos problemos domino ne
tik beveik visus mano panekovus: jos jaudino mones
dar prie tkstanius met. Siekimas isiaikinti vienus
ar kitus psichikos reikinius gimd tiek moksl, tiek ir
religij su prietarais. Kur mokslas eng j priek, religija
turjo pasitraukti. Taiau daug prietar vis dar drumsia
dal ms jaunuomens, kuri neino j kilms. Dl nepa
kankam ini kartais gali atrodyti, jog mogaus psichin
veikla ne visur pajungta objektyviems dsniams. Apie ko
v su prietarais ir prietaringumu kalbama XXII suvaia
vimo priimtoje TSKP Programoje. ioje kovoje svarbus
ginklas mokslini reikini, kartais laikom paslaptin
gais, aikinimas. Ir tai turjau galvoje, kai raiau savo
knyg.
Ir dar a noriau, kad mano apybraios, davusios
bendr psichologijos ini, paskatint kai k i js rim
tai atsidti io nuostabaus mokslo studijoms.
O dabar atskleiskite knygos 185 puslap ir perskaitykite
ten atspausdint pasakojim. A jus to praau, nors ir
neabejoju, kad js tai padarysite! Kitoks riftas ia atkreips
dmes ir t, kurie neperskait ankstesnio teksto. Pamats
spausdinant iskirt fraz, kiekvienas btinai susidoms,
kas gi jau ten yra tame 185 puslapyje. Juk tai lyg ir
naujametinis aidimas, kai iekoma dovanos su rateliais:
O dabar iekok ten ir ten!
Bet pasakojimo 220 puslapyje dabar neskaitykite.
Stai mes ir susipainome!

SMONES

MSLES

DU JURIJAI

Kas smonje vienam mogui atrodo nemenama ms


l, kitam atrodo paprastas ir suprantamas dalykas.
Bratsko hidroelektrins statyboje dirbo puikus darbi
ninkas, portalinio krano mainistas Jurijus Langada.
Kart vienas usienietis sveias j paklaus:
Kas jus privert atvaiuoti J Sibir?
Sin, atsak Jurijus. inojau, kad Sibire b
siu reikalingesnis, negu Maskvoje.
Spaudos konferencijoje, skirtoje skmingam pirmajam
pasaulyje mogaus skridimui kosmos laivu Vostok,
vienas buruazins spaudos atstovas klausdamas pavar
tojo od pasiunt. Jurijus Gagarinas j patais:
iame klausime a noriau od pasiunt pakeisti
odiu pasitikjo. Ir iuo pasitikjimu a labai diau
giuosi ir didiuojuosi.
A, LAIKAS IR SMON
A iuo atveju ne tik a autorius, bet ir a skai
tytojas. Skaitytojas netgi daugiau, kaip autorius. Ne tik
dl to, kad autorius senas, o skaitytojas jaunas, bet ir dl
to, kad i knyga parayta skaitytojui ir apie skaitytoj.
Laikas, ms puikusis laikas, vis spartina savo bgi
m. Reikjo tkstantmei, kad alkis, priverts ryti ali
ms, draskant j nagais ir dantimis, pasidaryt alkiu,
kur maliname, valgydami virt ms peiliu ir akute,
kaip ra Karlas Marksas. Reikjo imtmei, kad senovs
moni lytin meil gaut dorovin abipuss simpatijos
kriterij, kaip ra Fridrichas Engelsas. Taiau uteko
deimtmeio socialistins santvarkos, kad, pavyzdiui, i
pagrind pasikeist paira moter Vidurins Azijos
respublikose, kad darbas i sunkios btinybs virst
6

diaugsmingu poreikiu ir kad eilinis tarybinis darbininkas


tapt inteligentikesnis u eilin buruazin inteligent.
Ir is procesas ms akyse spartja. Laikas, kuriame mes
gyvename, usikl sau ant pei vis praeities palikim,
ir vis dlto i socialistins iandienos mes jau aikiai
velgiame komunistin rytoj.
Todl kiekvieno i ms smon ne tik atspindi i
dien; joje akumuliuota ir visa praeitis, o veriasi ji
ateit.
i'
vairi moni smon visokiausiomis savo apraikomis
arba atitinka i dien, arba turi apgam praeities
atgyven, arba pranoksta i dien. Ir taip gali bti su
viskuo: su interesais ir siekimais, pasaulira ir elgesiu,
proiais ir charakteriu.
Taiau a troktu, kad mano smon atsikratyt blogo
praeities palikimo ir pasiimt i jo ateiiai tik gera. A
troktu, kad ji ne tik engt koja kojon su laikmeiu, bet
ir pralenkt j, perkelt mano rytdien i dien. A no
riu ia tau padti. O jis nori padti ir man, ir tau. Kuo
labiau mogus to siekia, tuo smoningesni jis vadinamas.
Kuo gausesns ir gilesns mogaus inios, tuo viesesn
ir turtingesn jo smon, tuo jis smoningesnis.
AR GALI BOTI MOKSLAS A PIE TAI, KO NRA?

Syk kakuris i jaunj draug mane paklaus:


K reikia svoka psichologija ir kada ji atsirado?
A paaikinau, kad terminas psichologija kils i
graikik odi psyche" siela ir logos odis,
mokslas; psichologija mokslas apie siel. Mokslinje
literatroje is terminas sutinkamas jau X amiuje (kar
tu su daniau naudojamu terminu pneumatologija), o
oficialiai vestas vokiei filosofo Christiano Volfo paly
ginti neseniai, XVIII amiaus antrojoje pusje, kada psi-i
chologija buvo iskirta kaip savarankika mokslo sritis.
mogaus psichik mginta painti dar neatmenamais
laikais. Pirmasis psichologijos faktus sistemingai idst
Aristotelis (384322 metais prie ms er), apibendri
ns iki tolei sukaupt moni dvasinio gyvenimo paini
mo patyrim. Savo traktat jis taip ir pavadino: Apie
siel. Daug vliau Romos gydytojas ir gamtos tyrinto
jas Klaudijus Galenas, gyvens madaug 130200
7

ms eros metais, darydamas bandymus su gyvnais, m


gino rodyti, kad smegenys yra jutimo ir mstymo orga
nas. Dvasini proces neja Galenas laik psichin pneum (pneuma graikikai dvasia), manydamas, kad ji
cirkuliuoja nervais, kurie ir pernea pojius i jutimo
organ smegenis, o jau i smegen eina sakymai
judjimo organus.

Bet juk inoma, kad sielos nei mogus, nei gyv


nas neturi. Kaipgi gali bti mokslas apie tai, ko n
ra?! nustebo mano panekovas.
Teko sutikti, kad mokslo apie tai, ko nra, tikrai ne
gali bti. Taiau juk moksl pavadinimai susidar isto
rikai; j turinys nepaliaujamai keiiasi, o duoti kaskart
nauj pavadinim nra prasms. Tada tekt pakeisti dau
gelio moksl pavadinimus. Fizika apima tik dal viso
gamtos mokslo, nors is pavadinimas kils i graik kal
bos odio physis gamta. Geometrija, prieingai, jau
seniai ijo i ems matavimo rm.
inoma, sielos kaip ji suprantama idealistiniu ir
religiniu poiriu nra. Taiau yra dvasiniai, arba, tei
singiau, psichiniai procesai, tokie, kaip smpn, pojiai,
suvokimas, vaizduot, mstymas, emocijos, valia. Juk ir
Aristotelis savo traktate daugiau aprainjo realius psi
chinius reikinius, o ne abstraki siel, apie kuri vliau
pradjo kalbti krikionyb, gerokai ikreipusi Aristote
lio pairas.
Idealistai mgino ir tebemgina aikinti psichik kaip
kakokio pirminio, nepriklausanio nuo materijos dvasi
nio pradmens pasireikim. Dialektinis materializmas
tvirtina, kad psichika
antrin, nes kilusi i materijos,
o pirmin yr^ btis, materija, gamta.
Psichologijos istorija tai materializmo kovos su
idealizmu ir pergals prie j istorija. Visas pairas
pasaul, kad ir kokiomis smulkmenomis jos skirtsi, ga
lima suskirstyti dvi grupes. Jei mogus mano, kad j
sups pasaulis egzistuoja tik jo smonje, jis idealistas.
O jei mogus sitikins, kad pasaulis, gamta, btis egzis
tuoja u jo smons ir nepriklausomai nuo jos, jis mate
rialistas. Trumpai tariant, materialistui pirminis daly
kas btis, idealistui smon.
Kaip suprasti psichinius reikinius klaid netrko.
Antai Spinoza, oland filosofas, ateistas ir materialistas
(1632 1677), teig. jog. mstymas nuo ami ess visos
8

materijos savyb. Prajusio amiaus viduryje buvo labai


paplits psichofizinis paralelizmas, anot kurio psichiniai
ir fiziologiniai reikiniai vykst savarankikai, lygiagre
iai vieni su kitais. Nuo ms imtmeio pradios ame
rikiei psichologijoje paplito biheviorizmas (i angl
kalbos bihevior elgesys) reakcin kryptis, nei
gianti smon, smoning mogaus veikl ir tvirtinanti,
es psichologijos turinys tik tyrinti elgsen, kaip or
ganizmo atsakomj reakcij j dirginimus rezultat.
mogus sulyginamas su automatu, kas visikai atitinka
buruazijos klasinius interesus. Kai kurie mokslininkai,
vadinamosios funkcins psichologijos atstovai, tvirtino,
kad psichika suskaidyta atskiras savarankikas funkci
jas; kiti (getaltpsichologai) jog bet kuris psichinis
procesas yra neiskaidyta visuma.
iuolaikiniu materialistiniu poiriu psichologija yra
mokslas, nagrinjs psichik, t. y. smegen savyb at
spindti objektyvi tikrov.
Visi psichologijos nagrinjami psichiniai reikiniai
gali bti suskirstyti tris grupes:
psichiniai procesai (pavyzdiui: kiekvienas mogus
gali supykti arba bti neatidus);
psichins bsenos (pavyzdiui: pervargs mogus
ilg laik gali bti sudirgs arba neatidus, o vos tik pa
ils i ir ios bsenos praeina);
asmenybs savybs (pavyzdiui: tas pats sudirgimas arba neatidumas gali pasidaryti charakterio bruou,
ir tada poilsis nepads reiks perauklti charakter).
I aibs praktini psichologijos udavini svarbiausi
du: padti visapusikai suklestti mogaus asmenybei ir
palengvinti jo darb.
Bet yra ir kita io odio prasm. Leninas kalbjo
apie valstietikj psichologij, apie darbininko psi
chologij. Taryb Sjungos Komunist partijos Progra
moje, priimtoje XXII suvaiavimo 1961 metais, pasakyta
apie kovos prie privaiasavininkikj psichologij
reikm. Sia prasme psichologija tam tikra psichikos
(mstymo, interes ir t. t.) sandara, bdinga vienam ar
kitam mogui arba tam tikrai moni visuomens grupei.
Sj panekes a baigiau ymaus tarybinio psichologo
Sergejaus Rubinteino odiais: Psichologija, kuri yra
kakas daugiau, negu mokyt knyg iurki bergdi
pratim dirva, psichologija, kuri verta, kad gyvas
9

mogus atiduot jai savo gyvenim


boti abstrakiu atskir funkcij,
jimu; ji turi per funkcij, proces
njim gal gale atvesti j tikrj
gyvenimo painim.

ir jgas, negali apsiri


kaipo toki, nagrin
ir kit dalyk nagri
gyv moni realaus

AR TURI SMON SARGIS?

Kart pasivaikiojimo metu, kada mes, kop kal


nel, prisdome atsikvpti, mano palydovas, irdamas,
kaip Sargis, linksmai amsdamas, nesiliauja gaudyti sa
vo uodeg, ypsodamas tar:
domu, k dabar sivaizduoja Sargis? Ir apskri
tai, ar unys turi smon? Atsisuks mane, jis pri
dr: O k apie tai sako mokslas?
Gerai, a atsakysiu js klausim, bet pirmiau
js man atsakykite, ar turite kip.
1
Koki kip?
Na, kip, turite j ar ne?
Bet a neinau, apie k js klausiate, nustebo
jaunuolis. Praau paaikinti, kas per daiktas toji kipa,
tada a galsiu atsakyti, ar j turiu.
ypteljs a tariau:
Stai taip ir mons negaljo atsakyti, ar turi gy
vnai smon, kol nesuprato, kas yra mogikoji smo
n, kuri jie priskirdavo gyvnams arba neigdavo gyv
nus j turint.
Usimezg panekesys. tai apie k mes kalbjome.
mons ilgai man, kad mogaus smon nemir
tinga siela, dievikosios dvasios dalel, gyvenanti ne
patvariame, trnijaniame kne. Jei siela yra kne, mo
gus turi smon; jei ji laikinai iskrido i kno jis ap
alps arba miega; jei siela visikai atsiskyr nuo kno
vadinasi, mogus mir.
Taip sivaizduojant mogaus smon, nebuvo sunku
atsakyti ir klausim, ar turi siel gyvnai, nors idealis
t atsakymai ia bdavo skirtingi. Vieni teig, kad siel
turi tik mogus, sukurtas pagal dievo atvaizd. Kiti
tikjo, jog siela, kaip dievo dalel, esanti ir gyvuliuose.
Iki pat iolei Indijoje daugelis mano, kad nuodm u
muti netgi uod, blak ar bet kur kit gyv padar, nes
jis turs toki pat siel, kaip ir mogus. Buvo moni,
10

kurie, kovodami su religinmis pairomis smon, tei


g, kad jos neturi ne tik gyvnai, bet ir mons.
Mokslikai smons esm iaikino dialektinio mate
rializmo krjai. Fridrichas Engelsas parod, kad smo
n mogaus smegen produktas, o pats mogus
gamtos produktas. Vladimiras Leninas sak, kad mo
gaus smon aukiausias produktas ypatingu bdu
organizuotos materijos smegen materijos. Ir ne ku
rios nors vienos smegen dalies ar centro, bet visos
j darnios, vientisos, kaip kartais sakoma integratyvios, veiklos.
Karlas Marksas, pabrdamas kit mogaus smons
savyb, sak, kad ji visuomeninis produktas ir bus juo,
kol apskritai gyvens mons. Smon ir kalba vystsi
kartu, darbo procese.
' Mes inome, kad moni visuomenin btis nulemia j
visuomenin smon. Kokios visuomens materialinio gy
venimo slygos, tokios jos idjos, sitikinimai, politin
santvarka. Taiau mogaus smon ne tik atspindi ob
jektyv pasaul, bet ir kuria, perdirba j; jei esamos s
lygos nepatenkina mogaus reikmi, mons tas slygas
keiia. O jei taip, vadinasi, smon aukiausioji ob
jektyvios tikrovs atspindjimo forma bdinga tik mo
gui.. Si marksistin, vienintel teisinga paira smon
vadinama atspindio teorija.
Taiau smon neatsirado i karto neinia i kur, ji
turi savo kilms ir vystymosi istorij.
Sargis smons neturi. Taiau jis, kaip ir emesnieji
gyvnai, turi psichik, apie kuri skaitytojas jau ino i
ankstesniojo pasakojimo. Kai kartais kalbama apie gy
vn smon, tai turima galvoje tos j psichikos savybs,
i kuri pamau isivyst mogaus smon.
GYVONO SUBJEKTYVUS PASAULIS

Dabar mano panekovas sigeid, taip sakant, lsti


Sargio vidun. Nieko sau! Juk labai ingeidu tapti, kaip
pasakoje, kuriam laikui unimi, skruzdle, kregde, kad
paskui, vl atvirts mogumi, prisimintum, k suvokei,
galvojai ir jautei, bdamas gyvnu. Ir a igirdau klau
sim:
Koks gyvno subjektyvus pasaulis?
u

J tai a atsakiau trij ymi moni odiais:


inoma, mes niekuomet nesuinosime, kokiu pavidalu
skruzdls suvokia cheminius spindulius. Kas dl to sie
lojasi, tam jau niekuo negalima padti, sak Fridri
chas Engelsas.
Mes nestengiame sprsti, kas dedasi gyvno gal
voje, sak arlzas Darvinas.
Mes nieko tikro negalime inoti apie gyvn vidaus
pasaul, sak Ivanas Pavlovas.
Taiau nusiminti neverta. mogaus smons jga lei
dia painti tarpiniu bdu, mstymu, tuos reikinius, ku
ri negalima painti tiesiogiai, pojiais. Psichologija,
kaip sakme, nagrinja vairias mogaus smons puses
ir apraikas: suvokim, dmes, mstym, atmint, jaus
mus, vali. is mokslas jau dabar gali iek tiek pra
skleisti udang, u kurios kol kas slepiasi gyvno vi
daus pasaulis. O tai, ko ingeidi mogaus smon dar
nepaino, ji btinai pains ateityje. iaip ar taip, galima
tiktis, kad kada nors mogus vis dlto imoks velgti
pasaul gyvats akimis ir justi j kaip balandis. Jis su
derins su uns smegenimis tam tikr imtuv, prijungs
prie jo sistuv, suderint su savo smegenimis, ir tarsi
pasidarys Sargiu. Taiau paspausti aparato mygtuk,
kad Sargis vl atvirst mogumi, jau turs kas nors ki
tas. Sargis juk neinos, kad jis gali pavirsti mogumi.
Galima tuo suabejoti. Taiau inomi Pavlovo odiai:
Tokiame baisiai sudtingame galvos smegen didij
pusrutuli darbe, matyt, veikia toks principas: visa, kas
buvo sukurta, neperdirbama, lieka tuo paiu pavidalu,
o nauja tik usideda sluoksniais. Tai ir nulemia, kad
mano apraytoji fantazija i principo galima.
mogus neprisimena vis savo vaikik jausm ir
suvokim. Taiau ir prie dabartinio mokslo lygio, pavyz
diui, hipnoreprodukcija, apie kuri papasakosiu toliau,
j galima priversti daug k prisiminti. Niekas neprads
neigti, kad kada nors monija imoks daug tiksliau at
kurti atmintyje visa tai, kas umirta.
Vadinasi, jei sugebsime kuriam laikui (sakykim, re
zonansu) mogaus smegenis padaryti uns smegenimis,
tai i principo bus galima vliau atkurti iose smegenyse
prajusi vyki pdsakus, atseit, priversti smegenis, ku
rios vl virto mogaus smegenimis, prisiminti, kas vyko
j unikame (lygiai kaip ir vaikikame) laikotarpyje.
12

Neatsitiktinai Darvinas ir Pavlovas ra, kad nega


lima sprsti, tikrai negalima inoti dabartiniu metu,
bet ne ateityje. Taiau teisus ir Engelsas, kalbjs busi
muoju laiku. mogaus smegenys ne taip jau toli nuo uns
smegen. Taiau mogaus ir skruzdls bendri protviai
buvo labai paprasti daugialsiai gyvnai su papras
iausia nerv sistema. mogaus ir skruzdls nerv sis
temos tokios skirtingos, kad nra jokio pagrindo tiktis,
jog mogaus smegenyse pavyks modeliuoti skruzdi
ryklinio iedo, atstojanio joms smegenis, darb.
N E T E K O ... SMONS

Kaldama vin, mergait skaudiai plaktuku usigavo


pirt.
Prie kelet minui ji turjo piln smon ir stai
ga neteko smons labai ibalo, susverdjo ir, jei
jos nebt nustvr, bt susmukusi ant grind. Tokioje
bsenoje ji ibuvo viendvi minutes, visikai nerea
guodama jai sakomus jausmingus odius. Tada, giliai
atsikvpusi, atsimerk ir sumiusi nusiypsojo.
Apie savo savijaut mergait papasakojo:

Labai skaudjo, truput bloga pasidar, m suktis


galva, suspeng ausyse, visk aptrauk tarsi migla, ap
temo akyse... O kas atsitiko toliau neprisimenu.
Apalpimas nuo ami buvo prietar altinis. Nuo
smgio akmeniniu kirvuku netekdavo smons pirmyk
tis mogus. mons matydavo, kaip su kiekvienu oro
ikvpimu i nukentjusiojo burnos sakytum ilkdavo
siela, o paskui su giliu kvpimu grdavo atgal. Kaipgi
ia nesutapatinsi oro kvpimo, sielos ir smons?
Kodl mogus apalpsta, netenka smons? Paprastai
toji bsena trunka neilgai, vos kelet minui ar sekun
di. J sukelia kraujotakos nepakankamumas galvos
smegenyse. mogaus veidas ibla, o kraujas nuteka i
smegen ir kaupiasi vidaus organuose. Smegenys labai
jautrios kraujo stokai. Jei kraujo porcija nepakanka
ma, smegenys tegauna maai deguonies, ir nuo to gali
ma netekti smons. Gilus refleksinis kvpimas sumaina
smegenyse deguonies stok, ir smon grta.
Nepakankamas smegen aprpinimas krauju priklau
so nuo vairi prieasi. Ms kalbamuoju atveju j
13

sutrikd skausmas. Kai kada nualpstama dl staigaus


kraujo persiskirstymo. Taip gali atsitikti, kai ilgai guljs
mogus staiga atsikelia.
Nualpimai vaizdiai rodo, kaip priklauso smons
bkl nuo teisingo smegen darbo ir slyg.
PTI MAL

O bna ir taip. tai mogus dirba, kalba ar rao. Ir


staiga kelioms arba deimiai sekundi jo smon tarsi
isijungia. Jis negriva, tiktai stabteli arba toliau auto
matikai k nors veikia, kartais padaro kok nors keist
judes. Paskui atsipeikja ir nepastebi, neprisimena to
trumpalaikio smons isijungimo. Jei jis ra, tai po
pieriuje gali likti brknys arba ratukai. Tai liga, kuri
vadinama pti mal (pranczikai maoji liga).
i liga pagimd daug prietar. Ir ne tik anksiau,
bet kartais ir dabar. Ligonis tuo metu, kai smon isi
jungia, gali k nors padaryti (pavyzdiui, upsti arba
udegti vak), o vliau tvirtina, es tai padar kiti arba
paslaptingos jgos.
K PAPASAKOJO PR ISIK L S IS
N U M IR U SI J

Mirtis visuomet vert mog susimstyti apie jos esm.


Ne kas kita, tik mirtis paskatino mones sukurti mit
apie nemirting siel.
io mito kilm Engelsas aikina taip:
Nuo labai sen laik, kada mons, dar visikai nie
ko nenusimanydami apie savo kno struktr ir nemok
dami paaikinti sapno reikini, pradjo vaizduotis, jog
j mstymas ir pojiai nes j kno veikimas, bet veiki
mas kakokio ypatingo prado itame kne gyvenanios
ir mirtant j paliekanios sielos, nuo t laik jiems
tekdavo galvoti apie itos sielos santyk su ioriniu pa
sauliu. Jei mirtant ji atsiskiria nuo kno ir gyvena to
liau, tai nra jokio pagrindo sugalvoti jai dar kakoki
atskir mirt. Taip atsirado supratimas apie jos nemir
tingum. .
14

SIELA APLEIDIA 2M O G JO MIRTIES VALAND

Protas visuomet protestuodavo prie mirt. mogus,


dar neseniai kupinas jg, turi mirti? Visos tautos ino
legend apie prisiklim i numirusij. Jose prikelia
koks nors gyvybs ir mirties vanduo, stebuklingi vais
tai arba ventas odis. Dabar, pasitelk dirbtin kraujo
apytak ir dirbtin kvpavim, mes imokome grinti
mogui gyvyb po klinikins mirties, jei toji bkl netruko
ilgiau kaip valand.
Stai iraas i vienos ligos istorijos, o profesorius
Vladimiras Negovskis prikl i numirusij jau daug
moni: Mirtis vyko nuo oko su dideliu kraujo nete
kimu 1944 met kovo 3 dien 14 valand 41 minut. Su
eistasis yra klinikins mirties bklje. Pulso neapiuop
16

ta. irdis nedirba. Jis nekvpuoja. Vyzdiai maksimaliai


isiplt. Prajus valandai nuo gaivinimo pradios, at
sirado pirmieji smons atgavimo poymiai... 23 valan
d bendra ligonio bkl sunki. Jis miega. Paauktas
lengvai pabunda. Atsako klausimus. Prao gerti. Skun
diasi nieko nemats. Rytojaus dien regjimas atgai
vintajam gro.
O tai k papasakojo pats atgaivintasis:

A netekau smons dar prie mirt ir atgavau,


pasibaigus operacijai. Vis laik a ibuvau, nelygi
nant narkozs umigdytas. A pramiegojau savo mirt.
MIEGO M SLS

Pabandykite iandien, kai atgulsite, prisiminti, kaip


umiegate, o ryt pastebti, kaip suvokiate pabudim.
Matyt, toks bandymas ne visiems vienodai gerai pa
vyks. Daugelis tiesiog nepastebs, kaip umiega ir nu
bunda; labai jautrs mons, laukdami, kada tai vyks,
rasi, taip ir negals umigti.
domus vieno tokio bandymo apraymas:
A papraiau savo kaimyn, kad jis nemiegot ir
priadint mane po keli minui, kai tik a umigsiu,
kad ia pat, kol nepamirau, urayiau savo pojius.
Kaip a umigau. Prisimenu, kad sekiau save, gird
jau, kaip tiksi laikrodis, loja unys. Prisiminiau vaka
rykt plaukiojim valtele, paskui man pasirod, kad a
valtyje, bet ia pat suvokiau, kad guliu lovoje ir turiu
stebti, kaip umigsiu. O po to kaimynas pradjo mane
kumioti. A sakau jam, kad dar nemiegu, o jis tikina,
kad jau knarkiau ir negirdjau, kaip jis mane auks.
Kaip a pabudau ryt. Mukos lojimas vis garsjo.
Jauiu sauls spindulius glostant man veid, taiau aki
nepramerkiu, toliau sapnuoju, lyg vaiuoju traukiniu,
kup, kur loja uo. Staiga supratau, kad guliu lovoje.
Prasimerkiau ir tuojau pat prisiminiau, kad turiu uray
ti, kaip nubusiu. Taiau labai nenorjau nuvyti sapno, ir
dingteljo mintis: Dar pasnausiu. Paskui prisiminiau,
kad nutariau ugdyti vali, atsikliau ir visk uraiau.
Pakartojs bandym, kiekvienas gali sitikinti, kaip
umiegant ir pabundant pamau keiiasi smons bse:
na nuo aikios iki visiko jos netekimo ir atvirkiai.
Itin rykus is pasikeitimas mogui, kuris labai nori mie
16

go, bet kas nors kliudo jam umigti. Sie tarpai tarp mie
go ir budjimo leidia geriau suprasti mogaus smons
esm.
Kol mons negaljo paaikinti, kas yra miegas, i
mogaus bkl bdavo dingtis vairiausiems prietarams
sklisti. Kai kurios tautos turjo net tabu religin drau
dim adinti miegantj: es, siela galinti nesuspti
grti, jei nuskris per daug toli. Buvo tabu perneti mie
gantj kit viet: o jei grusi siela jo neras?
Miego msl min didysis rus fiziologas Ivanas
Pavlovas. Jis iaikino, kad miegas apima, kai centrins
nerv sistemos aukiausias skyrius (galvos smegen
didij pusrutuli iev) it, net vidurins smegenys per
eina slopinimo bkl. Pavlovas taip ir vadino mieg
pasklidusiu slopinimu, sakydamas, kad vidinis slopini
mas ir miegas tas pat, tas pats procesas. Miegas sau
go smegen lsteles nuo isekimo.
Kas yra slopinimas, js perskaitysite 54 psl.
Kai neurochirurgai imoko daryti smegen operaci
jas, jie buvo benutari, kad yra ypatingas miego cent
ras. Ir tai kodl. Smegen operacijos neskausmingos.
Jas galima daryti ir be narkozs, kai ligonis neumigdytas.
Taiau vos tik chirurgo peilis paliesdavo tam tikr lste
li telkin giliai smegenyse, ligonis umigdavo.
Kat, kuriai smegenyse auginti ploniausi elektrodai,
neblogai jauiasi. Bet ji i karto pradeda iovauti, susi
rieia kamuoliuk ir umiega, jei tais elektrodais palei
diama silpna elektros srov.
Taiau tolesni tyrinjimai parod, kad ia kaltas ne
.,miego centras, o smegen ievs ir smegen poievini
mazg darbo sudtingos sveikos sutrikimas, kuris ir
sukelia smegen ievs lsteli slopinim.
Anksiau kai kurie fiziologai man, kadumigimo
prieastis smegen apnuodijamas hipnotoksinais, tam
tikrais nuodais,
kuri atsiranda nuvargusio
mogaus
smegenyse. Taiau paaikjo, kad tokios pairos netei
singos. Tai tikinamai rod kad ir tarybinio fiziologo
Piotro Anochino tyrimai su dvynukmis Ira ir Galia. Mer
gaits buvo suaugusios, turjo atskiras galvas, bet bendr
liemen, taigi, bendr kraujo apytak, bet atskiras nerv
sistemas. Miegodavo jos ne vienu metu. Vadinasi, miego
prieastis ne kraujuje cirkuliuojantys hipnotoksinai.
Jo prieastis-paioje nerv sistemoje.
2-2431

17

KAS K SAPNUOJA

Kai Chvorobjovas i Iljos Ilfo ir Eugenijaus Petrovo


Aukso verio paklaus Ostap Bender, k tas sapnuo
js, is atsak:
Na, visk. vairenybes. Tai, kas laikratyje vadi
nama I visur apie visk arba Pasaulio ekranas".
Uvakar, pavyzdiui, sapnavau japon imperatoriaus
laidotuves, o vakar Suevkos gaisrinink komandos
jubiliej.

Dieve! tar senis. Dieve! Koks js laimingas


mogus! Koks laimingas!.. *
Tikrai, tlas tok dom sapn susapnuoja, na, tiesiog
nors imk ir kine rodyk. Pabunda ir gerai visk prisimena,
sakytum tikrai film mats. O kitas nieko nesapnuoja,
miega kaip umutas. Treias sapnuoja tik tada, jei prie
tai gerai isimiegojo. Ketvirtas, kai dl ko nors susijau
dina, sapne tarsi antr kart pergyvena visa, kas atsitiko
dien. Kartais sapnuojama tai, kas vyko dien, taiau
kakaip kitaip, alegorikai, ly g simboliais. Yra moni,
kurie beveik vis gyvenim laikas nuo laiko pasapnuoja
t pat sapn. Gyvuoja hipotez, kad mogus sapnuoja
tik paskutin akimirk prie pabusdamas. Taiau juk nu
busti ir vl umigti per nakt jis gali daug kart.
mons sapnuoja ne tik vairius sapnus, bet ir vairiai.
Padarykite bandym, kuris pads suprasti sapn ypa
tum esm. Tam reikia keli moni. Papraykite juos
patogiau atsissti, usimerkti ir sivaizduoti, kad jie kur
nors vaiuoja traukiniu, girdi rat stuksenim, iri pro
lang mkiojanius medius bei laukus. O po to
pasilykite jiems, kaip anksiau, sdti ramiai, usimer
kus ir galvoti, kas tik ateis galv.
Po penki minui paklauskite kiekvien, apie k jis
galvojo. Js sitikinsite, kad vis mintys tuo metu buvo
vairiausios, kuo tolimiausios nuo traukinio vaizdo, kur
js pradioje sukrte savo odiais. Tikriausiai daugu
mos bandomj mintys vydavo viena kit. Tai vadi
namoji nekryptinga mini tkm. Jei io bandymo
dalyvi galvos smegen iev bt beveik visa apimta
slopinimo, tai mintys, susijusios su atskir nenuslopint
smegen ievs viet darbu, ir bt sapnai.
* Vertimas L. Januyts.
18

AK.TOGRAFIJA (MIEGANIOJO JUDESI U2RASAS)

LEID2IA SPRSTI APIE M IEGO GILUM


GILAUS M IEGO AKTOGRAMA

---- 1-- ^ ---------- 1_


PAVIRUTINIKO M IEGO AK TOGR AMA

Sapnai tai savotika mieganio mogaus smons


bsena, kada pasirodo rykesni ar blankesni vaizdiniai.
Jie atsiranda, dirbant atskiroms nenuslopintoms galvos
smegen vietoms. Todl sapno regini pagrind sudaro
kakada patirti spdiai, kurie dabar sueina paius
vairiausius, kartais tiesiog absurdikus arba fantasti
kus ryius. Ivanas Seenovas labai vaizdiai pasak, kad
sapnai tai danai neregtos buvusi spdi kombi
nacijos.
Jei miegas nekietas, vadinasi, didesnioji galvos sme
gen ievs nervini lsteli dalis liko nenuslopinta.
O kartais slopinimas bna labai stiprus, iplinta po vis
galvos smegen iev, ir nenuslopint viet nra. Tuomet
ir miegas esti gilus, kietas, be sapn.
Miego gilum galima nustatyti aktografijos metodu.
lov, po iuiniu, dedamas surangytas guminis vamz
delis, kurio vienas galas uvertas, o kitas prijungtas
19

prie pneumatins kapsuls ir aparato, uraanio visus


mieganiojo judesius. Kuo pavirutinikesnis miegas, tuo
didesnis mieganiojo judjimo aktyvumas.
Ne kiekvien sapn galima prisiminti.
Kart dien vaiavau traukiniu. Kupe ant virutins
lentynos kietai miegojo mogus. Staiga jis pradjo kal
bti ir pasak ilg ir, reikia pripainti, puiki kalb kal
tinamajam apginti. Baig kalbti ir vl migo. Kai kelei
vis pabudo, a paklausiau j:
K sapnavote?
Jis atsak:
Deja, nieko. Miegojau kaip umutas!
Pasirod, jis buvo advokatas ir vaiavo teismo pro
ces.
Sapnas
ne tik smons bsena, bet ir psichinis rei
kinys. Todl sapnuoja ne tik mogus. Snys taip pat sap
nuoja kakokius savus, unikus sapnus ir kartais per
sapn urzgia, tai vl unkia arba amsi.
Mano uo Dikas sapnuodamas ne tik unkia, bet ir
judina kojas, tarsi bgt. Paadini j, o jis i pradi
tarsi apdujs, tik paskui atsipeikja. Visai kaip usimie
gojs mogus.
BUDINTYSIS PUNKTAS

Kart per Didj Tvyns kar man teko stebti gydy


toj, kuris po keli bemiegi par pagaliau gavo nu
snsti. Netrukus atne sueistuosius, ir reikjo jiems su
teikti skubi pagalb. Taiau gydytojo niekaip nebuvo
galima paadinti. Kaip j purt, lakst veid vandeniu,
o jis tik myk, kraip galv ir ia pat vl umigdavo.
Tada a papraiau visus nutilti. Kai pasidar tylu, a
negarsiai, bet labai aikiai itariau:

Daktare! Atve sueistuosius! Reikalinga js


pagalba! Ir jis isyk pabudo.
Kaip tai paaikinti? Tie, kurie gydytoj anksiau a
dino, veik tik gilesnes nuslopintas jo smegen vietas.
O a kreipiausi jo budintj punkt, kaip vadino Pav
lovas nenuslopint arba menkai slopinam galvos sme
gen ievs viet, budini net per kieiausi mieg.
mogus per budintj punkt palaiko ryius su pa
sauliu.
20

Dirginimas, pasiekis tokius budiniuosius punktus


(r. paveiksl 61 psl.), gali panaikinti slopinim ir ki-1
tose galvos smegen ievs vietose, apimtose gilaus slo
pinimo. Antai motina, usndusi prie serganio vaiko
patalo, nepabus ir garsiai aukiama, bet tuoj pat paoks,
vos tik vaikas tyliai sudejuos. Malnininko miegui nekliu
dys jokia audra, bet ji bematant ibudins sustojusios
girnos.
Budiniojo punkto lstels ne visikai nuslopintos
ir yra vadinamojoje paradoksalioje fazje, kada silpniems
dirgikliams esti jautresns, negu stipriems. Kaip tik dl
to odius, paadinusius gydytoj, a itariau negarsiai,
bet labai aikiai.
Gyvnai taip pat turi budiniuosius punktus. Todl
iknosparniai miega, kabdami emyn galva, ir nenu
krenta, o arkliai stovdami; atuonkojo viena kuri nors
koja visuomet budi.
DIENOS IR SEKUNDS

inomas dramaturgas (neminsime jo pavards), at


js savo pjess premjer, i nuovargio usndo, kai tik
pakilo udanga. Ir o, stebuklas! autorius sapne ma
t vis pjes, nuo pradios iki pabaigos, ir netvr pasi
tenkinimu, kad irovai j taip gerai sutiko. tai, aidint
griausmingiems plojimams, nusileido udanga. Cia dra
maturgas nubudo ir... igirdo, kaip scenoje nuskambjo
pirmos replikos. Visas jo sapnas tetruko kelias sekundes.
Sapne vykstani vyki trukm visikai neatitinka
sapno ilgumo. Per kelias sekundes galima pasapnuoti la
bai ilgus sapnus.
Prancz istorikas Moris, gyvens prajusiame am
iuje, kart susapnavo sapn, kuris j taip nustebino, jog
jis specialiai msi tyrinti klausim ir para knyg
Miegas ir sapnai. tai kaip apie t sapn papasakojo
pats Moris:
A sirgdamas guljau lovoje, mano motina sdjo
alia. Man atrod, kad mes gyvename Didiosios Pran
cz revoliucijos metu: a regjau vairias jaudinanias
scenas ir buvau atvestas Revoliucinio tribunolo posd.
Pamaiau Robespjer, Marat ir kitus inomus revo
liucijos veikjus, ginijausi su jais ir pagaliau, po
21

daugelio nuotyki, igirdau savo mirties nuosprend. Pas


kui nuo lemtingo veimlio regjau mini, ulipau ant ea
foto, budelis mane pririo; iakteljo kirvis, ir pajutau,
kaip mano galva atsiskyr nuo kaklo. Tuo momentu pa
budau, baisiausiai persigands, ir iriu vienas lovos
uuolaidos skersinis nukrits pataik man kaip tik kak
l. Motina tikinjo, kad a pabudau tuoj pat, kai tik
nukrito skersinis.
PRANAINGI SAPNAI
irkite, kokia domi knygel! A j gavau i
senos senuiuks, ms valytojos. Mergina ities man
aptrint broirl.
Knygels tituliniame puslapyje buvo nupietas miegs
mogus, o alia jo varpais skambinanti giltin su dal
giu. Knygel vadinosi: Garsaus aikiaregio vienuolio
Martyno Zadekos sapn aikinimas. 1914 met leidimas.
Kadaise, tariau a, panas sapnininkai vai
riausiais variantais buvo labai populiars.* Apie tai
ra dar Pukinas Eugenijuje Onegine:

Sujaudina jai sapnas dvasi,


Neino ji, kaip j suprast,
Svajos baisingos reikm drsiai
Sapnininke ji stengias rast.
Nemaa odi ia sudta
Tvarkingai pagal alfabet:
Akis, audra, baisus, bala.
Giria, meka, pga, ala.
Nors abejoni neisprendia
Zadeka Martynas visai,
Bet blogas sapnas itisai
abangas jai visokias spendia.**

Mergina pavart knygel ir perskait: Sapne matyti


ir valgyti arbzus nepasitenkinimo ir neskms enk
las. Sapnuoti indikas vitas reikia gauti rang arba
nemenk palikim.
Kokie niekai! nusijuok ji.
*
Buruazinie Lietuvoje tikinij tarpe buvo paplit Aigipto
sapnininkai1* ir kiti panas leidiniai, savo turiniu niekuo nesiskyr
nuo ia minimojo sapnininko. (Vert.)
** Vertimas A. Venclovos.
22


Visika nesmon, patvirtinau a. Nors, inote,
sapn turinys danai duoda psichoneurologams vertin
gos mediagos. Pavyzdiui, joks aviacijos gydytojas ne
leis skristi laknui, kuris po j itikusios arba nors ma
tytos avarijos vis laik sapnuoja katastrofas. Gydyto
jas pasirpins, kad laknas gerai pailst, isiblakyt,
o, gal bt, ir pasigydyt. Tokie sapnai yra neurozs simp
tomas.
Danai sapn pobdio analiz padeda gydytojui
suprasti nerv ligos prieast, iaikinti psichin traum,
t. y. stipr arba ilg pergyvenim, suklus lig.
Pasitaiko ir taip. mogus susapnavo, kad uo skau
diai kando jam koj. Apie tai jis papasakojo savo arti
miesiems ir pastamiems. O po kurio laiko kstoji
vieta pradjo skaudti, joje isikl piktybinis auglys.
Tai mokslikai tikras faktas.
Panas atsitikimai daro tok stipr spd, kad nra
n vienos tautos, kurios pasakose, padavimuose ir prie
taruose nebt pranaik sapn, spjani ateit.
Tokie sapnai paaikinami gana paprastai. Praside
danti liga danai nejuntama dien, todl kad tuo metu
galvos smegen iev veikia daugyb vairaus stiprumo
dirgikli. O nakt, kai iorini dirgikli nra arba j
bent daug maiau, ie skausmo jutimai pasiekia smon
ir gauna situacini sapn form.
Siuo klausimu neuropatologas Michailas Astvacaturovas ra: Jei po jaudinanio sapno, persmelkto mirties
baime, staiga pabundame, galima tarti esant irdies lig
tokiu periodu, kai joki kit nusiskundim tokia liga dar
nra.
inoma nemaa fakt, kai gyvenimiko arba mokslinio
udavinio sprendimas ateidavo galvon ne dien, o nakt,
per sapn. Antai vokiei chemikas Kekul susapnavo
benzolo struktrin formul. Dmitrijui Mendelejevui sap
nas padjo sudaryti periodin element sistem. Kompo
zitorius Tartinis per sapn girdjo, kaip kakas grojo
sonat. Volteras susapnavo savo Henriados nauj va
riant.
Per sapn dievai pranedavo monms savo va
li, sak Homeras. Senovs Spartoje specials valdi
ninkai eforai, svarstant sunkius valstybs reikalus,
guldavo miegoti ventyklose, kad susapnuot teising
sprendim.
23

Liaudies patarl sako: Rytas gudresnis u vakar.


Tai teisinga ne tik dl to, k jau sakme, bet ir dl to,
kad vakare smegenys esti nuvargusios ir pasireikia ner
vini proces inertikumas.
domu, kad kuo gilesnis sapnas, tuo i ankstesnio lai
ko ateina asociacijos ir spdi aikinimai. Valstiei
tarpe paplito prietaras, es, jei sapnuojami seniai miru
sieji tvai, bus blogas oras. ia, ko gero, esama tam tik
ros prasms, nes prie dargan paprastai apima mie
guistumas, kuriam bdingi vaizdiniai, atsirandantieji
sapne i sen pergyvenim. Taip ymus fiziologas Niko
lajus Vvedenskis paaikino dar vieno pranaiko sapno
mechanizm.
INTUICIJA INFORMACIJOS DUKT

Kai ms poilsio nam vejai susirinko vakariens,


visi su pavydu irjo vieno j skiaur. Ir kaip jis taip
suuodia uvingas vietas!

O, tai mano intuicija, a visada jauiu, kur kim


ba, o kur tik veltui laik gaitum, paaikino visas nu
vits laimingasis.
Intuicija man sako, kad... galima igirsti gana da
nai. 2odis intuicija aikinamas vairiai. Buruaziniai
filosofai ir psichologai idealistai intuicij supranta kaip
kakok paslapting, antjutimin, pasmonik pasaulio
painim. Mes, materialistai, to nepripastame.
Teisingai suprantama intuicija tai daugelio smul
ki, sunkiai paisom ir pagaunam veiksni apibendri
nimas smonje. Toks apibendrinimas manomas, tik tu
rint didel veiklos vienoje ar kitoje srityje patyrim. Taigi,
intuicijos motina vis dlto yra informacija apie panaius
vykius. Tiesa, i informacija sintezuojama toli grau ne
visuomet smoningai.
tai, intuicijos padedamas, prityrs emdirbys i keli
vos pastebim poymi atspja bsimj derli, senas
gydytojas i karto teisingai nustato ligos diagnoz. Taip
ir ms vejas i poilsio nam susirasdavo viet, kur
geriausiai kimba uvys. Taiau intuicija negali atstoti
tikslaus painimo, kuris pagrstas smoningai gaut
veiksni visapusika analize.
24

PLKIT, BROLYIAI, P L E K U

.. .Bkite toks malonus, skaitytojau, dirstelkite


ias eiles ir pasakykite, ar jums neatrodo, kad jose sly
pi kakas pikto:
Konduktoriau, juk ia draugai,
Plk bilietus tu atsargiai,
Piek pamau ranka velnia.
Juk tavo gi moni minia!
Stai bilietai gelsvi po tris,
O mlynieji po penkis,
U du centu raudoni tai!
Tik atsargiai tu, ar matai?

Choras:

Piekite, brolyiai, plkit kuo velniausiai,


Juk prie jus keleiviai patys nuolankiausi.*

Neseniai viename laikratyje a utikau ias skambias


eilutes ir perskaiiau jas dusyk. Eils akimirksniu mane
apniko, kad neatsikratysi. Per pusryius jos sukosi, dzg
man galvoje, ir, kada a sulanksiau servetl, negaljau
pasakyti, valgiau k nors, ar ne... Stvriau plunksn,
bet tegaljau ispausti: Piekite, brolyiai, plkit kuo
velniausiai, juk prie jus keleiviai patys nuolankiausi..
Viskasl Tos dienos darbas uvo. A meiau jj ir leidausi
klajoti po miest. Ir staiga iriu mano kojos mina
pagal t pat negailesting ritm. Tai pasidar nepake
liama, ir a perstaiau ingsn. O prakeikimas! Ritmas
prisiderino ir prie nauj ingsni..
Taip prasideda Marko Tveno apsakymas Plkit, bro
lyiai, plkit apie tai, kaip io prakeikto eilraio
eiluts ilgai kyriai j kankino. Reikia pasakyti, kad ang
likame originale jis dar ritmingesnis, todl Tvenas ir
pam j savo apsakymo pagrindu.
Pavargusiam mogui danai, ypa prie mieg, pra
deda kyriai kartotis (vadinamoji perseveracija) kokios
nors frazs, daniausiai rimuotos eiluts, motyvas,
o kartais vaizdas, kaip Borisui Godunovui:
Ir muoja vaikeliai kruvini...

odis perseveracija kils i lotyn kalbos persevero" bti atkakliam, usispyrusiam. Perseveracijos fizio
loginis mechanizmas yra jaudinimo proceso kuriame nors
*
Eilraius iam leidiniui ivert J. Degutyt; kit poet versti
eilraiai psymti skyrium.
25

galvos smegen ievs i


dinyje inertikumas, vadi
namasis stabilus jaudini
mo idinys. Perseveracija
gali bti ir visai sveikam
mogui. Jai atsirasti pa
deda, pavyzdiui, deguo
nies stoka auktybiniuose
skridimuose, kalnuose ar
ba blogai vdinamoje ach
toje. Taiau kartais kyri
mintis darosi psichins li
gos neurozs simp
tomas.
Savo mechanizmu ky
rioms mintims artimos ir
vadinamosios nepapras
tai vertingos
mintys.
Skirtumas tarp vien ir
kit tas, kad mogus sten
giasi atsikratyti kyri
mini ir kovoja, kartais
nepaisydamas logikos, at
kakliai, bet nepagrstai,
u savo labai vertingas
mintis. Tokiais atvejais
paprastai sakoma: si
kal sau galv ir dau
giau nieko nenori inoti.

EX PER1MENTUM MIRABILE

Italas Anastasijus Kircheris knygoje Didysis viesos


ir tamsos menas, ileistoje 1646 metais, apra bandy
m, kur jis pavadino nuostabiuoju, Experimentum mirabile. Sis bandymas prieinamas kiekvienam.
Jei vitai suritume kojas, paguldytume j ant stalo
ir kreida nubrtume linij nuo kiekvienos jos akies taip,
kad jos sudaryt per abi vitos akis einani ties, tai
ji likt gulti ir nekrusteljusi, net kai jai atritume
kojas.
Kircheris man, kad ia kaltos linijos, kurias vita
mato. Taiau, pasirodo, linijas brti nebtina, pakanka
paukt greitai apversti ant nugaros. T pat galima
daryti su balandiais, jr kiaulytmis, triuiais, varl
mis. Ypa efektyvus is bandymas esti su didiuliu drie
u, kaukazine agama. Kokia tik padtimi t drie staty
tum, jis sustingsta, tarsi vakinis, ir ilgai taip stovi ne
pajuddamas.
Visa tai vadinamosios katalepsijos * reikiniai. Kata
lepsija kartais vadinama gyvn hipnoze; jos danai
griebiamasi cirke. inomas dresiruotojas Vladimiras Durovas danai darydavo fokus su kalakute, nupieta pa
veiksllyje.
Katalepsija esti ir monms; kartais uhipnotizuot
mog, esant katalepsijos bklje, galima paguldyti ant
dviej kdi, kad ant vienos remtsi pakauis, ant kitos
kulnai (r. piein), ir jis guls kaip medinis. Tai yra
vienas i stabdomojo pobdio savisaugos refleks,
sak Pavlovas, aikindamas Kircherio bandym ir visas
analogines jam gyvn bei mogaus bsenas. Pavlovas
man, kad katalepsijos metu galvos smegen iev slopi
nama ir netgi isijungia, taiau judjimo (motorini)
centr veikla nenuslopinama.
Tai dar viena savotika psichin bsena, kuri pana
iai pasireikia visoms gyvoms esybms: ir mogui, ir gy
vnams.
*
Katalepsija
(graikikai katalepsis priepuolis) kno
ir atskir jo dali sustirimas, sustingimas, kai negalima atlikti rei
kaling judesi; pasireikia, sergant kai kuriomis psichinmis ligomis
ar hipnozs metu. (Vert.)
27

GYVN MAGNETIZMAS

1774 metais Vienos gydytojas Francas Mesmeris pa


teik Paryiaus Moksl akademijai tezes, kuriomis sten
gsi pagrsti, gyvn magnetizmo teorij.
Mesmeris rodinjo, kad ligonius galima gydyti, ne
tik pridedant prie j kno magnet, bet ir gyvn mag
netizmu fluidais, tam tikra psichine srove, kuri, es,
ispinduliuoja kai kurie mons, sugeb kondensuoti
savyje planet magnetizm. Veikiant iems fluidams,
mogus umiegs ir igyjs.
1784 metais speciali komisija, kuri jo yms
mokslininkai Antuanas Loranas Lavuazj ir Benjaminas
Franklinas, taip pat gydytojas Giljotenas (tas pats, kuris
po atuoneri met irado mirties bausms main
giljotin), pareik, kad ji vieningai prijo ias ivadas
dl magnetizmo buvimo ir naudos: niekas nerodo, kad
gyvnuose yra magnetinio skysio, taigi, neegzistuojanti
mediaga negali duoti naudos; patologins pasekms,
pastebimos vieo gydymo metu, atsiranda dl prisilieti
mo, dl sujaudintos vaizduots ir mechaniko pamg
diojimo, verianio mus nejuiomis kartoti tai, kas mus
stebina... Bet koks vieas gydymas magnetizmu negali
duoti nieko kito, iskyrus al.
Taiau komisija negaljo nuneigti fakto, jog vienas
mogus gali dirbtinai umigdyti kit. Todl Mesmerio
pairos nejuokais paplito. J atgarsiai pasiek ir ms
laikus.
Tyrinti magnetin mieg pradjo angl gydytojas
Bredas. 1843 metais jis ileido knyg Neurohipnologija,
kurioje kategorikai neig fluid teorij. mogaus u
migdym, kur apra Mesmeris, Bredas teisingai pa
aikino aki nuovargiu. Pavyzdiui, akys nuvargsta, kai
ilgai irima vilgant daikt. Bredas i bsen pava
dino hipnoze (graikikai hypnos miegas).
Ir po Bredo daug kas mgino paaikinti vairius ms
lingus hipnozs reikinius, kuriuos dar senovje yniai
naudojo religiniais tikslais. Paslaptingiausias atrod ry
ys tarp umigusiojo ir umigdiusiojo, vadinamasis ra
portas. Jis leidia gydytojui duoti nurodymus ir patvar
kymus (ir pacientas juos tiksliausiai atlieka), netgi teig
ti. kad neskauda. Raporto dka umigdytasis kalba, at
sako klausimus, vaikioja ir taip toliau. Pabudus
28

prasideda amnezija: jis umirta visk, k dar uhipno


tizuotas.
Taiau teisingai ir visapusikai iuos reikinius iai
kino tik Ivanas Pavlovas mokyme apie auktj nervin
veikl.
MINTA MSLE

Pavlovo mokslas nupl nuo hipnozs vis paslap


tingum. Jis nustat hipnozs bendrum su daugeliu se
niai inom reikini.
Kas i ms nenorjo umigti per nuobodi paskai
t, kuri, be to, dar skaitoma monotoniku balsu? Motina
uliliuoja kdikj melodinga,, bet btinai monotonika
lopine. Tuo paiu metodu gydytojas mog umigdo
hipnoze.
Namie prastu metu umiegame greiiau, negu kitoje,
mums naujoje aplinkoje. Tai nulemiantys slyginiai refleksiniai mechanizmai (apie juos mes pakalbsime vliau)
turi labai didel reikm ir hipnozje. Gydytojas odiais
primena hipnotizuojamajam apie jo bsen paprastai u
miegant, ir tai taip pat sukelia mieg. Kolektyviniuose
hipnozs seansuose vieno umigusiojo vaizdas padeda
umigti kitiems.
Taiau tarp paprasto miego ir hipnozs esama skirtu
mo. Jei didij pusrutuli ievje plints slopinimas
nesutiks joki klii, bus paprastas miegas. O jei slopi
nimo procesas apims tik dal didij pusrutuli ievs,
bus dalinis miegas bsena, paprastai vadinama hip
noze, taip Pavlovas aikino skirtum.
Gydytojo balsas palieka umieganiojo galvos sme
gen ievje budint idin budintj punkt (r. pie
in 61 psl.), apie kur jau kalbjome. Kai uhipnotizuo
tajam k nors sako kitas mogus, o ne j umigds gy
dytojas, jis nereaguoja; tas pat bna ir paprastai giliai
miegant. Taiau hipnotizuotojo odiai pasiekia budintj
punkt, ir todl umigdytasis j girdi.
Budiniojo punkto priimtas odis virsta taiga, ga
linia panaikinti slopinim atskirose galvos smegen
ievs vietose arba palikti jas nuslopintas po pabudimo.
Todl jei gydytojas, umigds ligon, sako: Pabuskite!,
29

tas pabunda. O tai bet kas kitas iais odiais umig


dytojo paadinti negali.
Jei uhipnotizuotajam niekas neteigiama, jis papras
iausiai sau miegos. Tai vadinamoji hipnoz poilsis,
kuris savaime gydo. A maiau mog, kuris buvo u
migdytas sigrs. Po neilgos hipnozs poilsio jis pabudo
visikai blaivus.
Kart, buddamas ligoninje, a dien umigdiau
savo ligon ir nutariau jo neadinti. Jis imiegojo iki kito
ryto ir pats pabudo pailsjs ir valus, kaip po prastinio
gero, sveiko miego.
NEVYKDYTA TAIGA

Hipnoz tai teigtas miegas. Ji naudojama gydymo


tikslais. Hipnoz taikoma ir moksliniuose tyrinjimuose,
norint geriau suprasti kai kuriuos psichinius reikinius.
Eksperimentatorius pridjo prie mogaus rankos mo
net, itraukt i kiens, ir pasak:

Moneta kaitinta iki raudonumo. Js smarkiai nu


degte!
Ir tikrai, ant rankos atsirado antrojo laipsnio nude
gimas.
Sis bandymas paaikina inom atsitikim, kai fana
tikai tikiniai pranczei Luizai Lato atsivr kraujuo
janios aizdos ant rank bei koj, tose paiose vietose,
kaip ir ,.nukryiuotajam Kristui. Bandymas leidia su
prasti, kodl mogus nuo sunki pergyvenim prayla ir
nuplinka, o nuo neatsargaus odio gali net mirti. o
diu galima mog ir gydyti, apie k a papasakosiu
vliau.
Taiau ar tai reikia, kad uhipnotizavus galima
teigti bet k?
Man teko dalyvauti bandymuose, kurie rod, kad hip
nozje pavyksta teigti anaiptol ne visiems ir toli grau
ne visk. iuos eksperimentus dar psichoneurologiniame
institute mano tvas, hipnologas (taip vadinami moksli
ninkai, tyrinjantieji hipnozs reikinius) Konstantinas
Platonovas.
Merginai, kuri hipnotizuojama bematant kietai umig
davo ir atlikdavo vairius sunkius udavinius, buvo pasa
kyta:
30

SI Il LAIPSNIO NUDEGIM PADAR 20D IS

Matote, N. umigo, o jo kienje pinigin su pini


gais. Itraukite pinigus, jis ir nepastebs!
Umigdytoji, kuri anksiau tiksliai atlikinjo labai
sudtingas gydytojo uduotis, j kart atsisak tai pada
ryti. Po pakartotins taigos, pasibaigusios odiais: A
sakau jums tai padaryti! ji, ir vl nevykdiusi sa
kymo, pabudo, nors anksiau miegojo labai kietai.
Kitai uhipnotizuotajai pasil pabuiuoti jus
kambar nepastam vyr. Reakcija tai buvo nervinis
priepuolis, kuris greitai buvo paalintas, teigus: Js
mane neteisingai supratote! Miegokite ramiai!
Sie du atvejai sako, kad jei moralins savybs, konk
reiai sin, mogaus pakankamai iugdytos, tai jos
esti stipresns u taig hipnozje.
VILGSNIO JCGA
Aleksandras Blokas sukr eilutes, kurios visuomet
man primena labai paplitusio, iame eilratyje aprayto
prietaro sugdinim:
Yr aidimas: eit ltu ingsniu,
Nieks neturi tavs pastebt,
Savo auk surasti vilgsniu
Ir irti j j, ir irt.
Kad ir koks jis grubus, nejautrus
Tavo sekamas itas mogus,
Jts dm vilgsn pajus
Ir nors lp kampuiais sukrus...

Vienas mano pastamas rodinjo gals, beds vilgs


n mogui pakau, priversti j atsigrti.
Pamginkite, tariau a.
Nepastebimai prisds upakalyje savo biiuls, jis
sistebeilijo, isprogins akis, jai pakau. Ir tikrai, po
kurio laiko moteris atsisuko.
Ko tu ten nopuoji? paklaus ji.
Triumfuojanti hipnotizuotojo fizionomija bematant
subliuko. Tai buvo tikinamas siaknijusio, bet niekuo
nepagrsto tikjimo vilgsnio jga paneigimas. .
Paskaiiuokite, kiek kart sds priekyje mogus, ku
rio pakau js irsite, atsigr, o paskui kiek syki
per t pat laik atsisuks bet kuris kitas kaimynas. Esant
pakankamai dideliam bandym skaiiui, skirtumo nebus,
jei, aiku, js nepradsite nopuoti, kaip tas mano pas
tamas, arba lipti ant kuln ar apskritai vienaip ar kitaip
kreipti js bandomojo dmes, sukeldami jam orientaci
n refleks, kur Pavlovas pavadino refleksu kas tai?
mogaus akis jau pakankamai gerai itirta, kad gali
ma bt tvirtai teigti: nieko ji neispinduliuoja.
O gal tai telepatija?
Taiau jei ji ir egzistuoja, tai kaip reiausia iimtis.
Todl nuomon, es kiekvien mog galima vilgsniu
priversti atsisukti, ne kas kita, kaip prietaras.
KAIP SKAITOMOS MINTYS

io pasakojimo pirmas variantas buvo paraytas ki


taip. Taiau mano jaunasis biiulis Genadijus, papraytas
paskaityti rankrat, pareik:
Ne, ia visa toli grau ne taip paprasta, kaip js
raote. A kelis kartus irjau Michailo Kunio ir Volfo
Msingo bandymus ir buvau tiesiog pritrenktas.
Praau, papasakok, kaip ten buvo, pasiliau ir
tai k igirdau.
Jie ikvieia i publikos bet k, kas nori, prao u
sirayti, k reikia padaryti, o paskui, laikydami usira
iusj u rankos, vykdo jo uduot. A i anksto sugal
vojau toki uduot: Prieiti prie merginos tokioje ir to
kioje eilje, tokioje ir tokioje vietoje (tai buvo mano
pastama), itraukti i jos rankinuko anglik smeigtu
k, paskui surasti vyr tokioje ir tokioje eilje, tokioje ir
32

tokioje vietoje (tai taip pat mano pastamas), iimti i jo


portfelio (ten buvo kelios knygos) An Karenin, at
skleisti 86 puslap, idurti keturioliktoje eilutje deimt
raid, tada smeigtuk grinti merginai.
Uduotis buvo atiduota iuri. Msingas pam mane
u rankos ir pasak: Apie niek paalinio negalvokite,
galvokite tik apie tai, k a turiu daryti! Stipriau galvo
kite! Ir po to danai kartojo: Galvokite! Geriau galvo
kite! Jis nujo ir padar visk, k a buvau uras.
Tiesa, kartais jis suklysdavo, bet ia pat pasitaisydavo...
Jei jis neskait mano mini, tai kaipgi jis galjo visa
tai padaryti?
Prie tsdami gin, atsakiau a, padarykime
nedidel bandym. Paimk mano laikrod su grandinle,
usimerk ir dabar stipriai galvok, kad laikrodis vy
tuoja tave ir nuo tavs, arba i kairs dein, arba
ratu laikrodio rodykls kryptimi ar prie j. K nori, t
galvok, o a perskaitysiu tavo mintis.
Genadijus pam laikrod ir usimerk. I veido pa
sidar susikaups. O a kartkartmis kartojau:
Galvok geriau, kaip vytuoja laikrodis! Geriau
galvok!
Prajo apie minut, ir a tvirtai tariau:
Tu galvojai: Ratu, rodykls kryptimi.
O Genadijus atsimerks pats pamat, kad laikrodis
bria apskritim rodykls kryptimi. Mat, jis nesmonin
gai judino rank kaip tik ta kryptimi, apie kuri galvojo,
sivaizduodamas, kaip vytuoja laikrodis.
Tokie judesiai vadinami ideomotoriniais. Sis reikinys
buvo atrastas Anglijoje 1850 metais, ir netrukus dauge
lis vytuodavo sagutes ir iedelius, priritus virvutmis
prie pirt; is taisas net gavo pavadinim odometras. Aiku, bematant pridygo naujos paslaptingos odometrins jgos iekotoj, o kai kas net siman j sieti
su gyvn magnetizmu.
Ideomotorikos reikin specialiai tyrinjo Seenovas,
o Pavlovas ra* Seniai pastebta ir mokslo rodyta, kad,
jei js galvojate apie tam tikr judes (tai yra kinestetikai sivaizduojate), js j nevalingai, patys nepastebda
mi, atliekate.
Ne Msingas tave nuved i pradi vienu adresu,
paskui kitu, o tu j,'pasakiau jaunuoliui. Kaip priimta
32431

33

vadinti, tu buvai induktorius *, o Msingas percipientas **.


Kai percipientas daro teising judes, induktorius ne
siprieina; darydamas neteising judes, percipientas
junta induktoriaus rankos pasiprieinim. Stai kodl ir
Msingas, ir Kunis vis laik daro iekanius, slankio
janius judesius.
Bet kuris percipientas gali vykdyti tik tas uduotis,
kurios isiskaido, tegul ir labai daug, atskir teising
ir neteising judesi. O tai toki, kaip: Paraykite skai
i 5 arba Pasakykite tok ir tok od, nei Msingas,
nei Kunis, nei kas nors kitas vykdyti nestengs.
Gerai pasitreniravs, kiekvienas iek tiek skaitys
mintis, atseit, taps percipientu. Taiau kai kurie asme
nys, kad ir tie patys Michailas Kunis bei Volfas Msin
gas, turi ypating savyb labai tiksliai, neklysdami pa
justi mogaus rankos ideomotorinius judesius. Nieko ms
lingo ia nra. Pavyzdiui, amerikietis Brounas pirm
kart su mini skaitymo seansais pradjo vieai ro
dytis dar 1874 metais. Vliau toki demonstruotoj buvo
daug. Gerai pasipratins, sugebjim iki tam tikro
laipsnio gali ilavinti bet kas.
Baigiant reikia pasakyti, kad tokius seansus neteisin
ga vadinti bandymais, kaip raomfe skelbimuose. Bandy
mas tai metodas painti tiriamajam reikiniui, o joks
estrados artistas nesuinteresuotas, kad irovai suinot
ties. Man pavyko padaryti bandym su paiu Msingu,
kuo jis, tarp kitko, buvo nepatenkintas. Taiau kantry
bs, brangs skaitytojai! Prie io epizodo mes dar grime.
VIZITAS I ANO PASAULIO

.. .Dialektikos niekinimas baudiamas tuo, kad kai


kurie i blaiviausij empirik pasidaro absurdikiausio
i vis prietar iuolaikinio spiritizmo aukomis,
ra Engelsas apie stalelio sukinjimo epidemij, kuri
prajusio amiaus pabaigoje ir io pradioje sisiautjo
Amerikoje ir Europoje. Sis madingas susiavjimas ap
*
I n d u k t o r i u s i lotyn k. inductos sukljas, ragin
tojas. (Vert.)
** Lotynikai percipio suvokti, pajusti, suprasti. (Vert.)
34

temd prot ir kai kuriems ymiems mokslininkams: fizi


kui Viljamui Kruksui, chemikui Aleksandrui Butlerovui,
biologui Alfredui Volesui ir kitiems.
Spiritizmo (lotynikai spiritus dvasia) istorija
prasideda 1848 metais, kada Amerikos mieste Roesteryje
tlas Foksas pareik, es su juo ir jo eima kalbanios
mirusij dvasios. Jis, mona ir trys dukterys ssdavo
prie apvalaus staliuko, uddavo ant jo itiest rank
pirt galus, ir ... stalelis praddavo belsti atsakymus
klausimus. Netrukus paaikjo, kad dvasios kalba ne
tik su Foksu, ne tik Amerikoje ir ne tik per staliuk. Cia
tiko ir slankiojanti po lap su abcle lktel, kuri taip
pat liesdavo rankos.
Atsirado asmen, su kuriais dvasios bendraudavo ypa
mielai. Tuos asmenis vadindavo mediumais. I anapus
pasirodydavo dvasios vairi moni garsenybi arba
gimini, pastam. Taiau daniausiai spiritistai neduo
davo ramybs Napoleono arba Aleksandro Makedonieio
dvasioms: kiekvien, taip sakant, masino pasinekti
su didiu mogumi.
Kibti prie dvasi buvo nemandagu, ir i j nerei
kalavo net inoti gramatik. Kad ir k paistydavo
lktel arba staliukas, kok odi kratin, visuomet juose
slypjo gili prasm.
1875 metais Fizikos draugija prie Peterburgo univer
siteto Dmitrijaus Mendelejevo iniciatyva sudar specia
li Komisij medium reikiniams tirti. Be Mendeleje
vo, j jo dar vienuolika mokslinink. Po daugybs
posdi, remdamiesi viskuo, kas itirta ir matyta, komi
sijos nariai vieningai prijo i ivad: spiritizmo reiki
niai vyksta dl nesmoning judesi arba smoningos
apgavysts, o spiritizmas yra prietarai.
Taigi, ideomotorika paaikina ne tik mini skaity
mo seansus, bet ir spiritizmo reikinius. XX amiaus pra
dioje daugel sukiavim spiritizmo seansuose demas
kavo ymus fizikas Robertas Vudas, iradingai panau
dojs ia fotografavim ultravioletiniuose spinduliuose.
Kandiai ijuok spiritistus Levas Tolstojus pjesje vie
timo vaisiai.
Taiau spiritizmas dar ir dabar neimestas istorijos
iuklyn. Pavyzdiui, Anglijos klubo Gloster Siti fut-,
bolininkai spiritizmo seansuose 1959 metais ikviesdavo
35

savo ymi koleg dvasias ir, kalbdamiesi su jomis apie


aidimo taktik bei treniruoi metodik, vylsi, kad tai
pads komandai greiiau pereiti j kit lyg.

MINCiy PERDAVIMAS PER NUOTOLI


mogui ant dilbio udedama apyrank, nuo kurios lai
dai eina j mechanin rank. mogus mintyse sugniauia
kumt, ir ji padaro judes; jis mintyse atgniauta
kumt, ir mechanins rankos pirtai isitiesia. Tok bioelektrin manipuliatori galima pamatyti TSRS Moksl
akademijos paviljone Liaudies kio pasiekim parodoje.
Jei mintis gali laidais sakinti mechanizmui, tai ar
negalima jos perduoti per nuotol?
- Prie atsakydami daug k dominant klausim,
priminsime, kad mintis perduodama tik per materiali ap
link, be kurios ji apskritai neegzistuoja. A galvoju,
kalbu, oro virpjimas nunea mano odius iki klausan
iojo, ir jie tampa jo mintimis. A savo mintis uraiau,
js jas perskaitysite. Taiau mogaus mintys smegen
darbo produktas. Sis darbas susijs su bioelektriniais
reikiniais smegenyse ir kitose organizmo dalyse. Juk
kaip tik biosrovs, kurios atsiranda sulenkianiuose pir
tus kumt raumenyse, pagalvojus apie tai, pagautos
ir sustiprintos atitinkama aparatra, sugniauia mecha
nins rankos pirtus.
Akademikai psichiatras Vladimiras Bechterevas ir bio
fizikas Piotras Lazarevas pripaino, kad kakokiais ypa
tingais, mokslui dar neinomais atvejais vien smegen
elektros energija gali paveikti per nuotol kito mogaus
smegenis. Jei ie smegenys atitinkamai nustatyti, ga
lima juose sukelti rezonansinius bioelektrinius reiki
nius ir, kaip j produkt, atitinkamas mintis, vaizdinius.
O gal tiksliau bt ne iekoti ia fizini reikini, b
ding negyvajai gamtai ir jau neblogai itirt, o nauj
fizini reikini, bding tik gyvajai gamtai?
Pastaruoju metu buvo raoma apie bandymus, atliktus
Amerikoje 1959 metais, kai mintys, es, perduotos mo
gui imtuvui, buvusiam povandeniniame laive u 2000
kilometr, keli imt metr gylyje.
mogus sistuvas iuose bandymuose bdavo ant
kranto. Du kartus per dien 16 bandymo dien i anksto
36

nustatytu laiku is mogus ssdavo prie aparato, kuriame


sudta tkstantis korteli. Kiekvienoje j buvo nupieta
viena i penki figr: trys vingiuotos linijos, apskriti
mas, kryius, keturkampis, vaigd. Aparatas, sumais
korteles, atsitiktinai, kaip pakliuvo, imesdavo kelet
korteli vienos minuts protarpiais. mogus sistuvas
dmiai irdavo jas. Tuo paiu i anksto nustatytu
laiku mogus imtuvas povandeniniame laive piedavo
pirm jam atjus galv piein i t penki. Paskui
pieinius, kuriuos irdavo sistuvas, ir imtuvo
padarytuosius sulygindavo. Matematiniai skaiiavimai
rodo, kad atsitiktini sutapim procentas turi bti lygus
20. Jis buvo didesnis kaip 70.
O
neseniai pasirod inuts, kad tai prancz urnal
imons.
Sis atsitikimas moko, kad btina kruopiai tikrinti
panai bandym tikrum. O ini apie juos nemaa.
Ms amiaus pradioje juos darydavo ymus prancz
psichiatras Sarlis Ri. 1930 metais inomas amerikiei
raytojas Eptonas Sinkleris knygoje Protinis radijas'
apra panaius bandymus su savo mona.
1923 metais a, tuo metu studentas biologas, dalyva
vau savo tvo psichoterapeuto ir hipnologo eksperi
mentuose. Paveiktas vienos knygos, a puoliau prayti
tv, kad jis pamgint mintimis umigdyti kur nors
i savo greitai ir kietai umiegani pacient. Jis ilgai
atsisakinjo juokais, netgi pyko, bet syk pamgino, ir...
pacient umigo. Paadino jis j taip pat mintimis. V
liau mes daug kart vairiais variantais kartojome iuos
bandymus. 1924 metais tvas demonstravo juos Leningra
de, neuropatolog ir psichiatr suvaiavime, apie k pra
ne vietiniai laikraiai.
Vliau, 1932 1937 metais, inomas fiziologas Leoni
das Vasiljevas eilje bandym rod, kad kartais galima
umigti ir pabusti i hipnozs netgi tada, kai hipnologas
ir umigdomieji atskirti ekranu, nepraleidianiu radijo
bang.
1960 metais prie Leningrado Valstybinio universiteto
Fiziologijos instituto sukurta L. Vasiljevo vadovaujama
speciali laboratorija tyrinti telepatijos reikiniams (tele
patija, ivertus i graik k., jutimas per nuotol). Kar
tais ie reikiniai vadinami parapsichologija (graikikas
37

priedlis para reikia apie), kuo pabriama, kad i


reikini sritis tebra u tradicins psichologijos sferos.
1962 metais Leningrado universitetas paskelb L. Va
siljevo knyg Mintins taigos eksperimentiniai tyrin
jimai. odiu, is klausimas pagaliau virsta tikslaus
mokslinio tyrinjimo objektu. Belieka palinkti, kad jis
bt tyrinjamas kiek galima visapusikiau ir, svarbiau
sia, eksperimentikai.
Daugelis mokslinink abejoja toki bandym tikrumu.
Taiau ir tie, kurie mat juos, kaip a, savo akimis, ma
no, jog toks poveikis per nuotol pasitaiko labai retai ir
tam reikia kakokio specialaus smegen nustatymo.
iuolaikinis psichologijos mokslas dar neturi nei rodym,
nei paneigim, kad vairi taut, ir vairiais laikais apra
omi faktai, kai motina, toli bdama, jauia savo vaiko
mirt arba vienas i dvyni kito mirt, gali bti paai
kinami telepatija.
Taiau visikai pagrstai tvirtintina, kad mogus ne
gali nei laisvai perdavinti savo mini tam, kam jis no
ri, nei skaityti mini to, kurio nort. Daugel atvej,
i kuriuos paprastai irima kaip mini perdavim per
nuotol, reikia aikinti taip, kaip, pavyzdiui, Volfo M
singo ir Michailo Kunio seansus, apie k a jau pasako
jau, arba laikyti juos atminties klaidomis, apie kurias
mes dar kalbsime.
L. Vasiljevas telepatijos sugebjimus laiko labai retu
pasireikimu, atsitiktine tolimos praeities liekana, nelygi
nant aklosios arnos kirmlin atauga (apendiksas) arba
plaukuotas knas, atseit, kaip prasta sakyti biologijoje,
rudimentu.
IGNORABIMUS AR IGNORAMUS?

Galima tikrai teigti, kad nuo Galiljaus laik ne


sulaikoma gamtos moksl eiga pirm kart pastebimai
stabteli prie smegen auktj skyri... nes smegenys,
kuri auktesn formacija (mogaus smegenys) kurdavo
ir kuria gamtos moksl, patys tampa to gamtos mokslo
objektu.
Taip prabilo Pavlovas per savo praneim ,.Gamtos
mokslai ir smegenys . gamtinink ir gydytoj kongrese
109 metais. Tai buvo himnas neginijamai mokslo galiai.
38

Pavlovas ts kart gin, kur pradjo XIX amiaus


pabaigoje Ernstas Hekelis ir Emilis Diubua-Reimonas.
Ginas pateko istorijon tuo vardu, kuriuo pavadintas mu
s pasakojimas.
1872 metais vokiei fiziologas Emilis Diubua-Reimo
nas savo vie kalb Apie gamtos painimo ribas baig
odiais: Kai dl knikojo pasaulio slpini, tai gam
tos tyrintojas ia jau seniai priprato, drsiai apsiriboda
mas, pareikti savo ignoramus. O kalbant apie tokias ms
les, kas yra materija ir jga ir kokiu bdu jos gali mshti,
jis syk visiems laikams turi rytis kur kas sunkesniam
prisipainimui, kuris ireikiamas posakiu: ignorabimus!*
Vokiei biologas Ernstas Hekelis kartai prietaravo
Diubua-Reimonui bei jo alininkams ir aktyviai kovojo
prie tez ignorabimus. Jo knyga Pasaulio msls
nujo liaud, tapo klasi kovos rankiu, kaip ra
apie veikal Vladimiras Leninas, labai j vertins.
Ir Diubua-Reimonas, ir Hekelis kalbjo apie septynias
pasaulio msles, kuri dvi lieia fizik, dvi biologija
ir trys paskutins psichologij:
1. Materijos ir jgos esm.
2. Judjimo atsiradimas.
3. Gyvybs kilm.
4. Gamtos tikslingumas.
5. Pojio ir smons atsiradimas.
6. Mstymo ir kalbos atsiradimas.
7. Valios laisv.
Hekelis aistringai ir tikinamai rodinjo, kad apie vi
sas ias msles galima pasakyti tik: Kol kas neino
me, ir tame gine jis buvo, inoma, teisus. Ne veltui
prie j metsi susivienij banytininkai, visos tamsiosios
jgos, nesustojusios prie jok mel, meit ir netgi pa
siksinim mokslininko gyvyb. Neinome, bet suino
sime, tvirtino ir Hekelis, ir Pavlovas, kuris pasipiktins
sak apie buruazinius psichologus: Jie, matyt, nori,
kad j objektas likt neiaikintas, tai kokia keistenyb!
Didysis rus biologas Klimentas Timiriazevas (1843
1920) taip pat kartai ginijosi su mokslininkais,
pritarianiais Diubua-Reimono pairoms. Tai jiems
* * ,,Ignoramusu
nosime.

(lotynikai) neinome,

ignorabimus nei

Timiriazevas skyr pasipiktinimo kupinus odius: Kain


kokia mistin ekstaz obskurantizmo, besimuanio kr
tin ir diaugsmingai kartojanio: Nesuprantu! Nesu
prantu! Niekuomet nesuprasiu!
Tai, k Diubua-Reimonas laik mjsle, iuolaikiniams
psichologams daugma suprantama. Ir kaip tik todl, kad
suprantama, dabar kyla daugyb papildom klausim.
Ms inias galima sulyginti su besipleiania sfera. Juo
sfera platesn, juo daugiau lietimosi tak su tuo, kas
dar neinoma. I ia gimsta naujos sprstinos problemos.

PSICHIKA

IR S M E G E N Y S

REFLEKSAS ATSPINDYS

Kaip matyti i egiptiei Chirurgikojo papiruso, jie


jau 30 ami prie ms er nutuok apie mogaus proto
ry su smegenimis. V amiuje prie ms er gyvens
graik filosofas Alkmeonas sak, kad galvos smegenys
tai dvasios ir smons sdmenys. Kit gamtos tyrinto
j nuomone, siela tnanti irdyje, tretieji man j esant
skrandyje. Kad psichika turi ry su smegenimis, tvirtina
ne tik materialistin pasaulira, bet ir idealistin. Antai
idealistikai t ry suprato ymus prancz filosofas,
matematikas ir fiziologas Rene Dekartas (15961650).
Jis man, kad gyvybs dvasios, kuriomis jis laik itin
lengvas materijos daleles, gali reflektuoti, tai yra jas gali
atspindti smegenys nuo jutimo organ raumenis.
A pjaustau dabar vairi gyvn galvas, nordamas
iaikinti, kas yra sivaizdavimas, atmintis ir kita, ra
Dekartas laike draugui. Mokslininkas man, kad ner
vai tai vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja gyvybs dva
sios. Vamzdeliuose es silai. Jie iorini poveiki
smegenims laidininkai (panaiai, sakysime, kaip pririta
prie varpo virv, kuri timpiojant galima skambinti). Vi
s proces Dekartas sivaizdavo taip: silai atidaro sme
genyse votuv, gyvybs dvasia eina vamzdeliais-nervais raumenis ir, ipsdama juos, priveria galnes
j udti.
ioje schemoje, kad ir kokia ji mums atrodyt naivi,
yra teisingai suprasta centrin ir icentrin reflekso da
lis. Vienos ios dalies perjim kit Dekartas laik s
mons perjimu kno judesius; is perjimas vyksts
smegen kankorinje liaukoje, kuri, jo nuomone, esanti
vienintelis neporinis smegen organas.
Dekarto schema turi dar vien svarb pranaum.
Joje knyta materialistin determinizmo idja, tvirtinimas,
41

kad tarp objektyvaus pasaulio reikini yra prieastinis


ryys: vienas reikinys (prieastis) neivengiamai suke
lia kit (pasekm). Aiku, jog kaip tik determinizmo
idja sudar Dekartui reflekso svokos esm, ra Pav
lovas.
Visos mogaus svokos tai daikt ir reikini savy
bi bei santyki atspindiai (juos atspindi smon). Po
ir, kad atspindjimas yra psichins veiklos esm, ivyst
Marksas, Engelsas ir Leninas atspindio teorij,
marksistin painimo teorij. Jos esm ta, kad smon
pripastama kaip itin sudtingo materijos gabalo mo
gaus smegen funkcija, o jutimas, mstymas ir kiti
psichiniai procesai ne kas kita, kaip objektyviai esan
ios tikrovs atspindjimas.
Gamtos moksl plotmje reflekso svok ivyst Seenovas savo puikioje knygoje Galvos smegen refleksai,
ileistoje 1863 metais. Jis, is mokslinis psichologas,
atmet filosofines teorijas apie siel ir tiesiog msi tyri
nti psichini reikini nervini proces materialin
substrat... Yra pagrindo manyti, kad ie Lenino odiai
lieia kaip tik Seenov.
iuolaikin psichikos refleksin teorija, besiremianti
Pavlovo mokslu, teigia, jog psichinis atspindys susijs
42

tik su auktja nervine (slygini refleks) galvos sme


gen ievs veikla.
O greta emje dar yra mokslinink idealist, kurie
abejoja, kad smon susijusi su smegenimis. Jiems pri
klaus ymiausias angl fiziologas, Nobelio premijos
laureatas arlzas Seringtonas (1859 1952), apie kur
Pavlovas 1934 metais kalbjo: ...Pasirodo, jis iki iolei
visai nra sitikins tuo, kad smegenys turi kok nors ry
su ms protu. Neurologas, vis gyvenim usiiminjs
tuo klausimu, iki iolei nra tikras, ar susijusios smege
nys su protu.. .
KAKTA AUKTA, O PROTO STOKA

Mane apstulbino jo grai aukta kakta ir didel


galva, pasakojo mano pastama. Na, manau, jei jau
toks didgalvis, vadinasi, protingas, domus mogus. O jis
pasirod toks kvailys ir dar niekas, kokio gyvenime ne
regjau. Kaipgi taip? Ieina, kad tarp psichikos isivys
tymo ir smegen dydio tiesioginio ryio nra?
Paprastai atsakyti klausim dviem odiais bt
nepagarbu. Teko perskaityti trump paskaitl. A pasa
kiau, kad is ryys ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti
i pirmo vilgsnio. Dramblio smegenys tris kartus dides
ns u mogaus, bet mogaus jos sudaro 1/40 jo kno, o
dramblio tik 1/440.
Kuo daugiau ivystyta gyvno psichika, tuo didesnis
santykinis jo galvos smegen dydis. Vidutinis ms laik
mogaus smegen tris yra 1450 kubini centimetr. Nese
niai Tanganikoje (alis Afrikos rytuose) rasta pirmykio
mogaus, gyvenusio madaug prie 600 tkstani met,
kaukol. Jo smegen tris 600 kubini centimetr. Zmoginms bedionms bdingas smegen dydis 350 kubi
ni centimetr.
Dar aikiau matyti, kaip nuo gyvno isivystymo pa
kopos priklauso galvos smegen, ypa j kaktini skili,
ievs plotas. Ateina laikas, kai smegen iev jau laisvai
netelpa kaukols dje; ji susispaudia, sudaro vagas ir
vingius. mogaus galvos smegen ievs bendras pavir
ius madaug lygus 2 tkstaniams kvadratini centimet
r, du tredaliai jo yra vag gilumoje.
43

KUO LABIAU ISSIVYSTS GYVNAS,

Taiau pats mogaus


smegen dydis savaime
dar negali bti jo psichi
ni sugebjim rodiklis.
Turgenevo, Kiuvje, Bairo
no smegenys buvo labai
didels (apie 2000 cm3), o
tai filosofo Emanuelio
Kanto ir raytojo Anatolio
Franso beveik dukart
maesns.
Didel kaukols d ir
aukt kakt gali turti ir
visai ne kain kokio proto
mons. Pukinas Ruslano
lpomis ireik teising
mint:
Girdjau a teisyb toki:
Kakta aukta, o proto stoka.

Taigi: pagal kepur


nesirink draug i brio.

TUO DAUGIAU SVERIA JOSMEGENYS,PALYGINUS SU KNO SVORIU,

AR MATERIALI
MINTIS?

Vokiei mokslininkas
Oskaras Foigtas, inomas
smegen fiziologijos tyri
njimais, man, kad min
tis yra bema tokiame
santykyje su galvos sme
genimis, kaip tulis su ke
penimis arba lapimas su
inkstais. Taip galvojo ir
savamokslis filosofas Jo
zefas Dicgenas (1828
1888), darbininkas odinin
kas, tautybs vokietis,
prajusio amiaus septin
tajame deimtmetyje gy
vens Peterburge. Apie
Dicgen Leninas sak,
kad iame darbininke fi
losofe, savaip atradusiame
dialektin
materializm,
daug didingumo.
Diogenas man, kad
materijos svok reikia i
plsti ir priskirti jai vi
sus tikrovs reikinius.
taigi, ir ms sugebjim
painti, iaikinti. Smul
kiai aikindamas Dicgeno
klaidas knygoje Materia
lizmas ir empiriokriticiz
mas, Leninas ra:
ia aikus neteisin
gumas. Kad ir mintis ir
materija yra tikroviniai,
t. y. egzistuoja, tai teisin
ga. Bet pavadinti mint]
materialia reikia eng
ti klaiding ingsn i ma
terializmo supainiojim su
idealizmu.

TUO DIDESNIS 2IEVS PLOTAS,


PALYGINUS SU VISOMIS
SMEGENIMIS

TUO DIDESNIS SMEGEN KAKTINI


SKILI PAVIRSIUS, PALYGINUS
SU VISA 2IEVE,

\___
/
429%

7%

X
45

Materials reikiniai, vykstantys smegenyse, tai jau


dinimo ir slopinimo proces kaita vairiose galvos sme
gen ievs vietose, vadinamoji ievs neurodinamika.
J tyrinja auktosios nervins veiklos fiziologija. O idea
ls reikiniai, kurie negali egzistuoti be atitinkam mate
riali, fiziologini proces (nors ir nra suvedami
j juos), tai psichiniai procesai, pavyzdiui, jutimas, su
vokimas, atmintis, mstymas, jausmai, valia. Juos tyrinja
psichologija.
Mokslinink ginai dl minties materialumo nesiliau
ja ir dl to, kad dar tiksliai nenustatyta, kokiu bdu ma
terials reikiniai susij su idealiais. Pavyzdiui, mokslas
dar neturi pakankamai duomen apie tai, kuo pagal che
min sudt ir fiziologines funkcijas skiriasi smon turinti
materija nuo tos materijos, kuri smons neturi.
Slygini refleks teorija ir skmingai besivystanti
smegen elektrofiziologija bei biochemija priartina mog
prie io klausimo isprendimo.
RELIGINGUMO GUMBAS
Mano buto kaimynas nusiskuto galv, ir jo gumburiuotas kiauas tapo pajuokos objektu.

tai is gumbas rodo jo matematinius gabumus,


ironizavo draugai. Anas lovs trokim, o tas, ma
esnis, polinkius muzik. Kiek gumb, tiek ir talent!
Jie juokavo, neinodami, kad prajusiame amiuje
buvo atsirads netgi toks pseudomokslas frenologija
(graikikai phren protas, logos svoka, mokslas).
J sukr austr gydytojas Francas Galis. Pagal frenolo
gij, esama ryio tarp kaukols iorins formos ir mo
gaus protini bei moralini savybi. Ji pripaino ne tik
visus mintuosius gumbus, bet ir daug kit: meils t
vams gumb, religingumo gumb ir t. t. Galis siejo psi
chin veikl su galvos smegen ieve, ir tai jo pairose
buvo paangu. Taiau jis man, kad, stiprjant kokiai
nors psichologinei savybei, vystosi ir tam tikra smegen
dalis, kuri slegia kaukol ir sudaro joje gumbur. Aiku,
tai visiki niekai.
Galio klaid nusistvr reakcionieriai. Pavyzdiui, t
las Matvejus Volkovas ra, es valstiei vargas ir skur
das priklaus nuo to, kad j labai isivyst prieinimosi
46

f u n k c ij l o k a l iz a c i j a s m e g e n y s e , k a ip j s i v a i z d a v o g a l i s

2. M eil vaikams
9. MeHe autoritetui
10. G a rb s trokimas

18* Muzikalumas
19* Skaiiavimo g a b u m a i
29* Religingum as

gumburai ir maai pagarbumo. Nikolajus Dobroliubovas atriai kritikavo Volkov; utat reakcingi vokiei
mokslininkai negaljo juo atsigrti.
Funkcij lokalizacijos klausimas pasirod ne toks
paprastas, kaip man Galis. Smegen vairi dali

funkcijos susijusios su mikroskopine struktra, vadina


mja smegen citoarchitektonika.
mogaus galvos smegen iev yra 25 milimetr
storio. J sudaro madaug 15 milijard lsteli, kuri
dydis svyruoja nuo 0,005 iki 0,05 milimetro. Jos skiriasi
tiek forma, tiek ir atliekamomis funkcijomis. Kai kurios
lstels turi iki 10 tkstani kontakt su savo kolego
mis.
Apskaiiuota, kad 3 kubiniai milimetrai nerv audinio
pels smegenyse duoda milijardus ryio kombinacij,
o 15 milijard mogaus galvos smegen ievs lsteli
duoda 10 10000 ryi.
Lstels isidsiusios eiais sluoksniais, o sluoksni
viduje yra funkcins grups.
Tobuliausi galvos smegen ievs schem yra suda
rs Smegen institutas Maskvoje.
Suraskite apatinje 47 psl. pieinio dalyje skaitmenis 18
ir 19. Jie ymi ievs vietas, arba, kaip sakoma, laukus,
nuo kuri paeidimo mogus apanka, netgi jei jo akys
sveikos. i lauk dirginimas, pavyzdiui, smegen
48

operacijos metu, sukelia regjimo haliucinacijas. 22 lauko


dirginimas sukelia klausos haliucinacijas, o jo paeidi
mas kurtum.
Dabar galima laikyti rodytu dalyku, kad viena ar kita
psichins veiklos ris susijusi su tam tikrais galvos
smegen ievs centrais. Pavlovas tai pavadino smegen
darbo struktrikumo principu, dinamikos priderinimu
prie struktros. Taiau centru reikia laikyti ne tiesiog
tam tikr smegen viet, o sudtingiausi smegen tam
tikr lauk, kurie lengviau ar sunkiau pakeiia, pavaduoja
vienas kit, sveik. Tai vadinamoji dinamin funkcij
lokalizacija.
Galvos smegen ievje yra centrai, kurie utikrina
organizmo ir aplinkos sveik, remiantis i iorinio pa
saulio ateinaniais signalais. i sistem galima pava
dinti informacijos tarnyba.
Pagrindins organizmo fiziologins funkcijos kv
pavimas, kraujo apytaka, virkinimas, termoreguliacija ir
kitos, paprastai vadinamos vienu terminu vegetatyvi
ns funkcijos, nors ir susijusios su ievs darbu, bet
reguliuojamos centr, esani poieviniuose mazguose ir
smegen kamiene.
Pastarojo deimtmeio tyrinjimai parod, kad yra
dar viena smegen sistema, turinti sveik ir su smege
n ieve, ir su poieviniais mazgais. Tai nervini lsteli
VIS NERVINI LSTELI
ATAUG BENDRAS ILGIS
4 KARTUS DIDESNIS U 2 NUOTOL
NUO 2EMS IKI MNULIO

MNULIS

tinklas, sups vidaus ertmes, smegen skilvelius; jis pa


vadintas tinkline (arba retikuline) formacija. Ji yra tar
si smegen energetin sistema, palaikanti bendr ievs
tonus. Si tinklin formacija taip pat eina ir dmesio
tarnyb; bet apie tai pakalbsime atskirai.
Vaizdiai kalbant, smegen centrus galpia prilygin
ti staigoms, kurios, nors ir sikrusios atskiruose na
muose, kartais net skirtingose miesto dalyse, yra glaudiai
susijusios tarpusavy ir dirba kaip vieningas visetas.
Smegenims bdingas didiausias elastingumas ir vie
n viet pakeiiamumas kitomis, [ymiam bakteriologui
pranczui Lui Pasterui (1822 1895), sukakusiam ke
turiasdeimt eerius metus, isiliejo kraujas deinj
smegen pusrutul. Mokslininkas igyveno septynias
deimt trejus metus. Ir k parod skrodimas! Nuosta
bius darbus, igelbjusius monij nuo pasiutligs ir
aminusius Pastero vard, jis atliko tik viena kairi
ja smegen puse, nes de
inioji buvo beveik visikai
atrofavusis.
KIAULES KNYSLS
PROJEKCIJA

Visi organai ir organiz


mo dalys turi savo projekci
jas, taip sakant, atstovybes:
jutimo organai sensorinse
(jutimo), o raumenys mo
k ia u l e s g a l v o s sm egen ie v je
torinse (judjimo) galvos
smegen ievs dalyse. Kuo organas gyvnui ar mogui
svarbesnis, tuo daugiau vietos smegen ievje uima
jo atstovyb.
Kiauls smegen ievje didiausi plot uima knys
ls projekcija (gerokai didesn, negu kumpio, atseit,
launies projekcija), arklio smegen ievje nervi,
avies lp. Eio uosls centras uima apie tredal
smegen ievs, tuo tarpu bedions smegenyse vyrau
ja regjimo sritis ir rank bei... uodegos projekcija.
mogaus centrai, kurie turi siaurai specializuot atsto
vavim, uima labai nedideles smegen ievs vietas.
50

Didesnioji t viet dalis lie


ia asociacij srit, jungian
i smegen darb vienin
g viset.
SM EG ENINIS
MOGIUKAS

Kanados
mokslininkas
Vailteris Penfildas, tarp kit
ko, irinktas TSRS Moksl
akademijos garbs nariu,
smulkiai ityrinjo vairi
raumen atstovavim galvos
smegen ievs judjimo sri
tyje, vadinamajame prieki
niame centriniame vingyje.
Savo bandym rezultatus jis
vaizdiai ir domiai pavaiz
davo raip smegenin mogiu
k. Smegeninio mogiuko
Organ santykinis dydis ati
tinka santykin j atstovavi
mo ievje dyd. O tai savo ruotu atitinka j biologin
reikm.
Tikriausiai jums bus domu suinoti, kaip sudaroma
smegen ievs schema, kitaip tariant kaip tyrinja
ma funkcij lokalizacija.
Metod daug. Dar XIX amiaus atuntajame deimt
metyje buvo nustatyta, kad, dirginant atskiras smegen
sritis elektros srove, sukeliamas raumen tam tikr gru
pi virpesys. Dabar, kada plaiai pritaikoma smegen
neurochirurgija, galima gauti verting duomen smegen
operacij metu, ne tik stebint ligon, bet ir kalbant su
juo. Dideles perspektyvas turi spariai besivystantis elektrofiziologinis metodas. Daug svarbi ini gauta, sugre
tinus Jigoni klinikinius psichologinius tyrimus su pomir
tiniais histologiniais (histologija mokslas apie audi
nius) j smegen struktros tyrinjimais.
inomas tarybinis patopsichologas (patopsicholog ijaipsichologijos mokslo aka, tyrinjanti ligonio psi
chik) Aleksandras Lurija nujo tarsi prieingu keliu. Jis
51

paruo vis sistem metod, kurie leidia visapusikai


tyrinti vairius, specialiai parinktus mogaus veiksmus
ir neklystant pasakyti, kokia jo smegen dalis paeista
(pavyzdiui, kur strigo skeveldra).
SAVJ NELAISVJE

Didiojo Tvyns karo metu tarybiniai patruliai sulai


k palyginti lengvai sueist mog, apsivilkus msike
uniforma ir su Tarybins Armijos kareivio dokumentais.
Pradjo j klausinti, o jis nesupranta nei rusikai, nei
vokikai. Ir apskritai negali nei kalbti, nei rayti. Taiau
is mogus nebuvo kurias ir netgi gerai skambino gi
tara.
Medicininiai tyrimai parod, kad is mogus buvo su
eistas kairiojo smilkinio srit, vadinamj virutin
smilkinin ving, kuriame yra Verniks centras sen
sorinis kalbos centras, apraytas 1871 metais vokiei
psichiatro Verniks ir pavadintas jo vardu. Nuo sueidimo
idrft ligoniui sutriko kalba, atsirado vadinamoji sensorin
afazija. Tokiu atveju mogus nebesupranta gimtosios
kalbos.
52

Kaip vliau paaikjo, is kareivis nutar, kad pateko


nelaisv, ir aplinkui tarsi girds tik kalbant vokikai.
Vienuolika met iki Verniks atradimo Paryiaus kli
nikoje pas daktar Brok buvo ligonis, kur ia vadino
mesje Tan-Tan". Jis suprasdavo visk, kas jam bdavo
sakoma, bet atsakydamas galdavo tik sumurmti: tantan-tan. Kai ligonis mir, Brok, skrosdamas jo lavon,
pastebjo kairiajame smegen pusrutulyje, upakalinje
apatinio kaktinio vingio dalyje, suminktjim, atsiradusi
dl kraujo isiliejimo. Brok suprato, kad rado centr,
valdant kalb.
Po met klinik pateko antras toks pat ligonis, ir,
skrosdamas j po mirties, Brok rado paeist lygiai t
pai smegen viet. Taip 1861 metais buvo atrastas
kalbos motorinis centras ir pavadintas Brok vardu.
JAUDINIMAS IR SLOPINIMAS

Prajusio amiaus pabaigoje dom bandym padar


ital fiziologas Andelas Mosas (1846 1910). Jis pa
guld mog ant speciali svarstykli, ibalansavo svor
ir paliko ramiai gulti. Kai mogus pradjo sprsti min
tinus udavinius, jo galva pasunkjo. Taip mokslininkas
rod, kad protinis darbas susijs su kraujo pripldimu
smegenis, taigi, ir j gyvybins veiklos padidjimu.
Kitados darytas ir toks bandymas. Paimta keli gerai
isimiegoj, isiilsj unys. Vieni i j buvo greitai ne
skausmingai numarinti, norint histologikai itirti

53

galvos smegen ievs pira


SLYGINIO REFLEKSO
midines lsteles. Pasirod,
REFLEKSO NRA
kad ios lstels buvo pilnos
kakokios mediagos daleli
(j pavadino tigroidine, ma
tyt, per isiblakym supai
nioj dryuot tigr su d
mtu leopardu).
Likusius unis i tos pa
ios bandomosios grups pri
vert daug lakstyti ir taip
nuvargino, kad jie tiesiog vir
to nuo koj. Tada kai ku
riuos i j taip pat numari- =
no. Taiau j nervinse ls
telse tigroidins mediagos BESLYGINIS REFLEKSAS
nebuvo. Kitus unis numari
no pailsjusius. J piramidi
nse lstelse rasta tigroidi
ns mediagos.
Bandymas leido padaryti
ivad, kad lsteli jaudini
mas fiziologinis procesas, __
susijs su nervins medi-
gos eikvojimu.
Ilg laik buvo manoma, g ?
kad jaudinimas vienintelis :
aktyvus procesas galvos sme-
gen ievje ir be jo gali b
ti tik ramyb. Taiau vliau
paaikjo, kad esama dar Seili isiskyrimo centras
vieno proceso tai nervip o ie v y je
ni centr veiklos stabdy- R egjim o cen tras g a iv o s
mas, slopinimas. Yra kelios
sm e g en ie v je
slopinimo rys.
sivaizduokime, kad vyksta azartikos tinklinio vary
bos. Staiga netoliese tvyksteli aibas ir kurtinaniai sugriaudi perknija. Natralu, kad visi aidiantieji staiga
apstulbsta. Tai iorinio beslyginio slopinimo idava. i
noma, tokios bsenos nepavadinsi ramybe.
O prisiminkite, kaip sustingsta vietoje tinklininkas,
kuris metsi prie sviedinio, kai staiga kakas garsiai rik
teljo: Uribis! Tuo metu jo piramidinse lstelse
54

SUSIDARYMO SCHEMA
SLYGINIO REFLEKSO
SUSIDARYMAS

SLYGINIS REFLEKSAS

plinta vidinis slyginis slo


pinimas. Taiau jo smegen
lstels nebus ramybs b
senoje. Jos prads dirbti ak
tyviau, negu kad nebt bu
v slopinimo ir aidjas bt
smogs sviedin.
Slyginis slopinimas vys
tosi pagal slyginio reflekso
mechanizm.
tai, mielas skaitytojau, ir
prijome prie panekesio
apie biologin prisitaikym.
Jis turi milinik reikm
gyvam organizmui, leidia
organizmui bti visuomet pa
siruousiam reaguoti vien
ar kit tiek iorins, tiek
ir vidins aplinkos reikin.
SLYGINIS
REFLEKSAS

^=II
is svarbiausias procesas
_ yra visos gyvn bei moiJ l gaus psichins veiklos pa
grindas.
tai k sak Pavlovas
mokymo apie slyginius re
fleksus krjas:
Seili isiskyrimo c entras
refleksas
g a lv o s s m e g e n ie v je iuoSlyginis
metu atskiras fiziologi
nis terminas, payms tam

Seili liauka
tikr nervin reikin, kurio
smulkus tyrinjimas sukr nauj gyvn fiziologijos sky
ri auktosios nervins veiklos fiziologij. Tai centri
ns nerv sistemos auktojo skyriaus fiziologijos pirma
sis skirsnis...
Imkim ir padarykim du paprastus bandymus, kurie
visiems pavyksta, ra jis toliau. pilkime uniui nas
rus praskiesto kokios nors rgties tirpalo. Tai sukels
paprast gynybin gyvno reakcij: energingas nasr
55

judesys ir tirpalas ispjautas; drauge burnoje (o pas


kui ir i jos) gausiai pasipils seils, kurios atskies pilt
rgt ir nuplaus j nuo nasr gleivins. O tai kitas
bandymas. Kelet kart bet kuriuo ioriniu agentu *,
sakysime, tam tikru garsu, veikime un, prie pat pilant
jam nasrus t pat tirpal. Ir kas gi? Vos pakartosim
t gars uniui atsinaujins toji pati reakcija: tie patys
nasr judesiai ir tas pats seili tekjimas.
Abu ie faktai, ts Pavlovas, vienodai tiksls ir
pastovs. Ir abu jie turi bti ymimi tuo paiu vienu fi
ziologiniu terminu refleksas.
Pastov iorinio agento ry su atsakomja organiz
mo veikla teisinga vadinti beslyginiu refleksu, o laiki
n slyginiu refleksu, pabr Pavlovas.
Laikinas nervinis ryys yra universaliausias fiziologi
nis reikinys gyvn ir ms pai pasaulyje. O drauge
jis ir psichinis tai, k psichologai vadina asociacija, ar
tai bus jungini darymas i vairiausi veiksm, spdi,
ar i raidi, odi ir mini...
Toliau necituosiu Pavlovo straipsnio, kurio pavadini*
mas duotas iam skyreliui. Mokslininkas j para Didia
jai Medicinos Enciklopedijai. Sis straipsnis dabar trau
kiamas vis tarybini enciklopedij vlesnius leidimus.
J gali ir turi perskaityti kiekvienas kultringas mogus.
GALVOS SMEGEN IEV IR VIDAUS ORGANAI

Taip Konstantinas Bykovas, Pavlovo mokinys ir pa


sekjas, pavadino 1944 metais knyg, kurioje, pltoda
mas savo mokytojo idjas, parod, kad iev subtiliausiai
sieja organizm ne tik su iorine, bet ir su vidine aplinka.
Norint turti idj, reikjo rinkti faktus, pasak
ymus prancz biologas Zoras Biufonas (1707il788).
Bykovas savo knygoje primin iuos odius ir surinko
daugyb eksperimentini fakt, rodani, jog ioriniai
veiksniai per smegen iev gali veikti vis be iimties
mogaus kno organ visas be iimties funkcijas. Dar
daugiau, paaikjo, kad signalai, einantys i vidaus or
gan, gali sudaryti tokius pat slyginius refleksus, kokius
Pavlovas atrado signalams, einantiems i iorinio pasau
*
A g e n t a s (lotynikai agens veikis) veikianti
astis, sukelianti vienus ar kitus reikinius. (Vert.)
56

prie

lio. Pavyzdiui, uniui plaunamas specialiai tuo tikslu


operuotas skrandis ir kartu uo eriamas. Po keli toki
derini, plaunant skrand, uo pasuka galv maitinimo
viet, laiosi, jam teka seils.
ie tyrinjimai fiziologikai paaikino daugel reiki
ni, kitados vadint paslaptingais. Jie fiziologikai paai
kino, smons, minties, odio poveik vairiausioms orga
nizmo funkcijoms. Mslingi psichosomatiniai (pagal bur
uazini psicholog ir fiziolog terminologij) savitarpio
ryiai buvo suprasti kaip galvos smegen ievs organi
zuojantis vaidmuo, vadovaujs visoms vidaus organ
funkcijoms.
SMEGEN ELEKTROS SROVS

Kodl pieinys, primens lyg senovs samuraj alm,


lyg aparat pusmetinei ukuosenai, pateko ms
knyg? Mat, tai vienas i iuolaikini elektroencefalograf prietais, kuriais uraomos elektros srovs, susi
daranios, jaudinant mogaus galvos smegen ievs
nervines lsteles. Jaudinama smegen ievs dalis pasi
daro prieingai elektrinta, negu slopinamoji. Smegen

57

ievs potencial dydis yra labai maas, imt mikrovolt.


Tyrinjant iuos potencialus, gyvnams atsargiai pragriamas kiauas ir j tam tikras ne tik smegen ievs,
bet ir poievio vietas labai ilgam laikui auginami elekt
rodai. mogaus smegen sroves galima tyrinti arba sme
gen operacij metu, arba, nelieiant kiauo, elektroencefalografu.
Smegen ievs uraas oscilografe duoda labai su
dting bang vaizd: jos vairaus danumo ir amplitu----- r -n,
PAPRASTA ELEKTROENCEFALOGRAMA

ds. Sveikam mogui ramybs bsenoje vyrauja du pa


grindiniai bang tipai: alfa bangos 8(13 herc danu
mo, rykiausios pakauio ir smilkini srityse, arba beta
bangos 1830 herc danumo, rykiausios kaktos srityje.
Priminsiu, kad hercas vienas virpesys per sekund.
Jei mogus pradeda sprsti udavin arba kaip nors
kitaip tempia savo proto jgas, taip pat jei jo dmes
patraukia netikti regimieji arba girdimieji dirgikliai, alfa
bangos dingsta.
Kai mogus kietai miega, uregistruojamos delta
bangos, dar ltesns, su keturiaispenkiais virpesiais per
minut. Jei ios bangos atsiranda nemieganiam vadi
nasi, smegenys nesveikos.
Pastaruoju metu rodyta, kad alfa bangas galima
gauti ir slyginiais refleksais. Pradioje alfa bangos i
oriniam veikimui nejautrios. Taiau, kelis kartus sude
rintas su dirgikliu, tas bangas veikianiu, is veikimas
pradeda jas keisti, gauna slyginio dirgiklio savybes.
Nors dabar jau imokta urainti net vienos smege
n lstels biosroves, vis dlto neuroelektrofiziologija
engia tik pirmuosius ingsnius.
APMAUDUS NESUSIPRATIM AS

Kaip Pavlovas irjo psichologij? Nuomons apie


tai danai skiriasi. Vieni tvirtina, kad jis savo laborato
rijoje imdavs baud i t, kurie pavartodav psichologi
jos terminus, ir danai nirtingai ginydavsis su dau
geliu didi psicholog. Kiti pasakoja, es jis, kviesdamas
58

savo darbuotojus ligoni bkls analizuoti, sakydavs,


kad psichiatras btinai privalo bti psichologas, kartai
sveikins Psichologijos instituto atidarym 1912 metais
Maskvoje ir netgi norjs kurti psichologijos laborato
rij savo Koltuuose.
Tiesa ir viena, ir kita. Pavlovas iekojo ir rado objek
tyv metod gyvn auktajai nervinei veiklai tirti. Jis
kovojo prie antropomorfizm mogaus psichikos sa
vybi priskyrim gyvnams. Dirbdamas su unimis sly
gini refleks metodu, mokslininkas i ties ved labo
ratorijoje baudas u tokius isireikimus, kaip uo nesu
prato, uo mano. Jis kartai ginijosi su idealistins
psichologijos atstovais, kaltindamas juos tuo, kad jiems
psichologija btinai painimas ikart visos visumos. Jis
nesutiko su daugeliu psicholog, kurie uoliai prietaravo
grynai fiziologiniams gyvn bei moni elgesio aikini
mams. Aikiausiai savo poir psichologij Pavlovas
suformulavo gamtinink ir gydytoj suvaiavime 1909
metais.

A noriau ubgti u aki nesusipratimui dl


mano pair, pasak jis. A neneigiu psichologijos
kaip mogaus vidinio pasaulio painimo. Dar maiau a
links neigti k nors i giliausi mogaus dvasios potrau
ki. Ir dabar ia a tik ginu ir tvirtinu absoliuias, ne
paneigiamas gamtamokslins minties teises visur, kur tik
ji gals parodyti savo gali, ir iki tol, kol ji gals tai
daryti. O kas ino, kur baigiasi i galimyb!
Deja, apmaudus nesusipratimas, kurio didysis moksli
ninkas norjo ivengti, vliau, jau po jo mirties, kartais
ikildavo.
RATAS IR KANVA

Pavlovas mgdavo kalbti apie teist fiziologijos


ir psichologijos santuok. Jis pats ne kart mgino
marginti psichologin rat fiziologinje, kanvoje savo
straipsniuose ir ypa kolektyviniame galvojime, kaip
jis vadindavo pokalbius su bendradarbiais,' vykstan
ius kas savait treiadieniais. Pavlovo mokymas apie
auktj nervin veikl apima ir auktosios nervins
veiklos fiziologij, ir psichikos refleksine teorija besire
miani psichologij.
59

Po Pavlovo tarybiniai psichologai dirbdami toliau


skmingai siuvinja psichologin rat fiziologinje kanvoje. Na ir mes su jumis, skaitytojau, danai tuo usiiminsime. Taiau visuomet reikia atsiminti puikius Engelso
odius, kuriuos umirdavo tie, kurie kartais siekdavo
sutapatinti psichinius reikinius su fiziologiniais proce
sais smegenyse. Mes be abejons kada nors eksperimen
tiniu bdu mstym suvesime molekulinius ir chemi
nius judesius smegenyse; bet argi tuo isemiama msty
mo esm? ra jis Gamtos dialektikoje.
Negalima umirti ir odi, kuriuos Engelsas pasak
kita proga, bet kurie tinka ir ms atveju: Atradimas,
kad iluma yra tam tikras molekulinis judjimas, sudar
epoch moksle. Taiau jei a neturiu nieko kito pasakyti
apie ilum, iskyrus tai, kad ji yra tam tikras moleku
li judjimas, tai veriau man tylti.
A patariu jums priminti iuos odius tiems js
panekovams, kurie, per medius nematydami miko, iSpie
bet kur psichin reikin sakys: Tai slyginis refleksas
ir nieko daugiau.
PAVELKIME PRO KAUKOL

Skyri Psichika ir smegenys vis geriausia baigti


Pavlovo odiais, pasakytais 1913 metais.

A pasistengsiu tik spliojamai, kalbjo jis,


atsakyti klausim: kokie fiziologiniai reikiniai, kpkie
nerviniai procesai vyksta didiuosiuose pusrutuliuose ta
da, kai mes sakome, jog veikiame smoningai?
Siuo poiriu smon man atrodo didij pusrutuli
tam tikros dalies nervin veikla, kuri kalbamuoju momen
tu, kalbamomis slygomis turi tam tikr optimal (tik
riausiai tai bus vidutinis) jaudrum. Tuo paiu momentu
visa likusioji didij pusrutuli dalis yra daugiau ar
maiau jaudri. Didij pusrutuli dalyje, kuri yra opti
maliai jaudri, lengvai atsiranda nauji slyginiai reflek
sai ir skmingai pasidaro diferencijuots. Taigi,- kalba
muoju momentu tai yra, taip sakant, didij pusrutuli
krybin dalis. O kiti j skyriai, maesnio jaudrumo, to
nesugeba, ir ia j funkcijos daugi daugiausia ---yra
anksiau susidariusieji refleksai, stereotipikai atsiran
dantieji, esant atitinkamiems dirgikliams. i skyri veikla
yra tai, k mes subjektyviai vadiname nesmoninga, auto60

>EE KAUKOL BT PERMATO


M A IR DIRGINAMOS SMEGEN
VIETOS ATRODYT SVIESIOS,
O SLOPINAMOS TAMSIOS, TAI
MES PAMATYTUME:

matika veikla. inoma, dalis


su optimalia veikla nra pa
stovi; atvirkiai, ji nuolat
keliauja po vis didij pus
rutuli plot priklausomai
nuo ryi tarp centr ir i
orini dirgikli takos. Atitin
kamai, aiku, keiiasi ir su
niejusio jaudrumo plotas.
Jei bt galima kiaurai
permatyti kaukol ir jei di
dij pusrutuli dalis su op
timaliu jaudrumu vytt,
tai mes, velgdami mstan
io smoningo mogaus gal
v, regtume, kaip jo didiai
siais pusrutuliais slenka nuo
lat besikeiianios formos ir
dydio, mantriai netaisyk
ling linij viesi dm, ap
supta per vis likus pusru
tuli plot tamsesnio ar vie
sesnio elio...
Dabar kaukol darosi vis
skaidresn
ingeidiam
mogaus protui. Tai rodo u
nys, kurie ilgai gyvena su
kaukols d statytais
langais
i
pleksiglazo
(elektroencefalografo iradi
mas). Slygini refleks me
todas leidia proto akimis
vis geriau ir geriau velgti
smegenyse tai, ko nepasteb
tume- ir pro persivieiani
kaukol.

d ir b a n io

m o g a u s

sm egenys

MIEGANIO MOGAUS SMEGENYS

MIEGANIOS
MOTINOS PRIE KDIKIO L O P JlO

6!

SMONES

PRIEISTORIJIS

KUR PSICH IK O S PRADIA?

Sis klausimas nuo seno jaudina mones. Mums dabar


aiku, kad smon atsirado kartu su kalba darbo takoje
ir tik mogui. Na, o psichika?
Ji atsirado drauge su slyginiu refleksu, kada kai
kurie dirgikliai gavo gyvnui signalo reikm.
Juk garso susti negalima, o nuo garso, jei uniui i
ugdytas atitinkamas slyginis refleksas, jam atsiranda
psichinis seili isiskyrimas. Varl nereaguoja gars
mogaus auksm. Taiau menkiausias pliaukteljimas
veria j gelbtis bgant. Pliaukteljimas varlei pa
vojaus signalas, kur pagavo kita varl ir dl to okteljo
vanden. O elnias tuoj reaguoja ingsni gars. Visi
ie garsai uniui, varlei ir elniui yra signalai.
Ir vis dlto reikalas nra toks paprastas. Slyginiam
refleksui atsirasti reikalinga nerv sistema. O vienalst
infuzorija klumpel jos neturi. Taiau pamginkite vien
klumpel ilgai palaikyti nedidelje trikampje kameroje,
o kit kvadratinje. Jos pras kiekviena apibgti
savo patalp: pirmoji trikampiu, antroji'kvadratu.
Tada perkelkite jas kiek didesn apskrit kamer. Ir
tai pirmoji vis tiek rate rains trikamp, o antroji
kvadrat.
Ar tai yra paprasiausias psichinis aktas? Vargu!
Taiau kaip ia neprisiminti V. Lenino odi, kad logi
ka manyti, jog visa materija turi savyb, i esms gimi
ning su pojiu, savyb atspindti.
VAPSVOS CHIRURGES

Kas neino, kokiu matematiniu tikslumu lipdo bits


eiakampius korius, tarsi suprasdamos, kad geometriniu
poiriu tai pati patogiausia besilieiani plot forma.
Taiau ne visi ino, kokiu nuostabiu anatominiu tikslu62

KLUMPELS, ESANIOS

mu vapsvos duria geluonimi


savo auk vabal, iog
ir vor nervin centr,
prie umrydamos juos spe
cialiai iraustame urvelyje.
Taip vapsvos ruoia maisto
atsargas lervai, kuri isiris
i kiauinlio, padto ant pa
ralyiuotos aukos.
A nesuklydau. Taip taip,
kaip tik paralyiuotos, o ne
umutos. Umuta auka ler
vai bt blogas, greit gends maistas. Nuodingas ge
luonis sminga nervin cent
r, vabzd paralyiuoja. J
vliau sus raji lerva.
Vabzdi nerv sistem
sudaro lsteli sankaupos
ganglijai, komisr skai
dul sujungti grandi
nl. Kiekvien vabzdio k
no narel paprastai atitinka
savi ganglijai. Nordama pa
ralyiuoti tok vabal, vaps
va turt kirsti daug kart
geluonimi, o tai ne tik ne
ekonomika, bet ir pavojin
ga jai paiai: geras tas to
readoras, kuris partrenkia
buli vienu pagos smgiu.
Taiau yra vabal, vadina
m blizgiais, kuri visi ner
viniai centrai arti vienas ki
to; utenka vieno drio, kad
jis bt paralyiuotas. Ir
vapsva cerceris i dauge
lio vabal pasirenka tik
blizg.
Nemanykite, kad tai pro
tas. Tai instinktas.
Kuklus Pranczijos kai
mo mokytojas iulis Fabras,
63

prajusio amiaus pabaigoje pagarsjs ilgameiais


kruopiais vabzdi, ypa vapsv cerceris, tyrinjimais
bei eksperimentais, savo Entomologiniuose prisimini
muose (vertimas rus kalb vadinasi Vabzdi
instinktas ir paproiai), kurie skaitomi kaip domus ro
manas, ra: Instinktas visk ino toje nekintamoje
veiksm srityje, kuri jam skirta; instinktas nieko neino
NERV SISTEMA

u tos srities rib. Jo dalia bti tuo paiu metu di


diausiu mokslo aikiaregiu ir gluminaniu nenuosekliu
kvailiu, irint ar gyvnas veikia normaliose slygose,
ar atsitiktinse.
Sausesne moksline kalba instinktas (i lotyn instinctus raginimas, skatinimas) yra dsningi gimti gyv
n organizmo elgsenos aktai, atsakant iorins ir vi
dins aplinkos kitimus. Pavlovas parod, kad instinktai
sudtingiausi beslyginiai refleksai. Fiziologiniu poi
riu, ra jis, jokio esminio skirtumo tarp to, kas va
dinama instinktais, ir reflekso rasti negalima. Akt sud
tingumas negali bti tuo skirtumu.
Instinkt labai daug, ir j pasireikimai tokie vairs,
kaip vairios gyvn sveikos su gamta formos. Taiau
gal gale vis instinkt pagrind sudaro du: savisaugos
ir gimins pratsimo. Gyvnai, kuri ie instinktai buvo
silpni, uvo nuo natraliosios atrankos, nepalik palikuo
64

ni. Kuo labiau gyvno elgesys atitinka tam tikromis


slygomis iuos du instinktus, tuo stipriau jie sitvirtina
jo palikuonyse.
AKLAS INSTINKTAS

Kita vapsva Langedoko sfeksas, kur tyrinjo iulis


Fabras, savo lerv maistui ruoia paralyiuotas iog efipigeri pateles. Kadangi is grobis per sunkus, kad su juo
paskrist, sfeksas j velka u seli. Stai sutrumpintas
Fabro bandym, rodani instinkto aklum, apraymas.
Pirmasis bandymas. Sfeksas, tempis savo grob, yra
jau per kelis colius nuo urvelio. Neliesdamas jo, a nu
kerpu irklmis efipigerio selius, kurie jam atstoja va
deles. Plviasparnis grta prie jo ir rytingai tempia
u seli pagrindo. Labai atsargiai, kad nesueisiau
sfekso, a nukerpu ir iuos likusius seli galiukus. Sfek
sas griebia ilg aukos iuptuvl ir slenka toliau. Grobis
atvilktas prie bsto ir paguldytas taip, kad galva atsuk
ta ang. Tada plviasparnis vienas ropoja vidun, kad
galt trumpai apirti, duobut, prie traukdamas gro
b. A pasinaudoju ia trumpa akimirka, stveriu grob,
nutraukiu visus jo iuptuvlius ir padedu j truput toliau,
per ingsn nuo urvelio. Pasirodo sfeksas ir eina tiesiog
prie grobio, kur mato riuo savo dur slenksio. Jis i vi
s pusi ieko aukos galvos, u ko nusitvrus, bet nieko
neranda. Tada padaro beviltik mginim: iiojs kiek
gali savo iaunas, mgina suiupti efipiger u galvos;
bet iaunos nuslysta apvalia ir slidia galva. Sfeksas
daug syki griebiasi to paties, bet veltui. O, tarp kitko,
viet, u kur galima efipiger nutverti kiek tik nori.
U j gali j taip pat lengvai vilkti, kaip u seli ir
iuptuvli. Yra eios kojels ir kiaudtis...
Po dviej valand a grtu t pai viet. Sfekso
ten nebra, urvelis atdaras, o efipigeris guli, kur gu
ljs.
Antrasis bandymas. Sfeksas skuba ukasti urvel,
kuriame jau padti kiauinliai ir grobis. A ateinu pa
iame darbo kartyje. Nustms sfeks, kruopiai pei
lio galiuku ivaliau trumput galerij ir tada pincetu, ne
sugriaudamas statinio, itraukiu i duobels efipiger, pa
guldyt ten prasta tvarka, su kiauinliu ant krtins.
5-2431

65

A uleidiu viet sfeksui, kuris vis t laik budjo neto


liese, kol jo bstas buvo pliamas. Rads duris atviras, jis
eina vidun ir kur laik ten pabna. Paskui ieina ir vl
siningai utaisinja ang, luodamas dulkes atgal ir
neiodamas dulkeles taip stropiai, tarsi dirbt nauding
darb. Anga vl gerai umryta ir vabzdys visikai nu
skrenda.
O tai dar vienas Fabro bandymas. Padjusi savo gro
bi prie urvelio angos, prie galutinai traukdama jj ten,
vapsva greitai apniuktinja savo bst. Tai tikslinga,
nes grobis vilktas i labai toli, per t laik j but ga
ljo kas nors lsti. Kai vapsva lsdavo urvel, Fabras
atitraukdavo grob iek tiek toliau, ilindusi vapsva at
viliodavo j ariau ir vl nerdavo urvelin. Fabras ketu
riasdeimt kart atitraukinjo grob, ir vapsva kiekvien
kart apiekodavo urvel, kurio ang matydavo.
KAUPIMAS IR GAMYBA

inomas rus zoopsichologas Vladimiras Vagneris


(1849 1934) pasakojo, kaip vienas gamtininkas im i
lizdo puies virnje dvi jaunas voveraites, kurios dar
nebuvo i jo ijusios. Sulaukus joms mnesio ar dviej,
pasireik itin domus instinktas. Kai rieut bdavo
daugiau, negu valtodavo suvalgyti, voverait valgyda
66

vosi po kambar, iekodama tinkamos vietos, kokio nors


atkampaus ukaborio, kad ir prie minktasuolio kojels,
prispausdavo rieut prie kilimo ir darydavo tokius ju
desius, sakytum krapto em. Po to palikdavo rieut
ramybje.
Gamtinse slygose, paprastai kai maisto gausu, tos
ries voveraits ukasa rieutus em: ikapsto ma
duobut, stumia ten rieut, prispaudia j ir sulygina
em vir jo. Voveraits, paimtos nuo tv, niekuomet
nemat, kaip rieutai ukasami, ir daF atsargas instink
tyviai. domu, kad iuo atvilgiu voveraits labai pana
ios kai kuriuos vabzdius, nors j bendri protviai,
duobapyviai, joki atsarg nekraudavo. Kaip sak Mark
sas ir Engelsas, moni visuomen tuo ir skiriasi nuo
gyvuli, kad pastarieji geriausiu atveju kaupia, o mons
gamina. Jau vien is pagrindinis skirtumas neleidia
paprastai perkelti gyvuli gyvenimo dsni moni vi
suomen.
Taiau yra ir moni (kaip Gogolio Pliukinas), kurie
ne taip jau toli nujo nuo apraytj voveraii.
O ar nra pliukin js pastam tarpe?
VIIUKAS, ATSIKLIUVS NELAIMJE

Viiukas pateko nelaimn. Kakas pririo j u kojos


prie kuolelio. Perekl, igirdusi cypsjim, nemato savo
jauniklio, bet instinktyviai skuba jam pagalb. Tada
vokiei biologas IkskiuIis tai jis pririo viiuk
apvoia ii stikliniu gaubtu. Vita, nors ir regi besidau
ant viiuk, i karto nurimsta: ji negirdi gailaus cyp
sjimo.
is bandymas, padarytas ms amiaus pradioje, ro
do, kad perekl nesuvokia viiukui gresianio pavojaus
o tik reaguoja jo cypsjim, \gars, kuris jai yra bes
lyginis dirgiklis. Panai instinktyvi reakcija vaiko riks
m kartais pasireikia jaunoms motinoms.
mogus gyvn refleks gars seniai imoko panau
doti savo labui: taip jis prisivilioja medioklje pauk
ius ir vris, aukia ir varinja naminius gyvulius. Jdomi
ia tokia naujienl. Pasirodo, pabaidyti uodai leidia
kitok gars, negu tada, kai jie susispieia pasmaguriauti.
pavojaus gars, negirdim mogaus ausiai, imituoja
67

tam tikras prietaislis, [dtas j kien, jis atbaido uodus


ir gelbsti nuo j geriau u visokius apsauginius tinklelius
bei chemikalus. Perduodant per garsiakalb rayt kov
pavojaus auksm, galima skmingai nuvyti juos nuo
lauk ir igelbti paslius. Tiesa, ios naujovs kol kas
neijo i tyrim rm ir praktikai netaikomos. Taiau
perspektyvos labai domios.
AR PR IE INSTINKT?

Prisiminkime puik Turgenevo eilrat proza virb


lis.
A grau i mediokls ir jau sodo alja. uo bgo
pirma mans.
Staiga jis sultino savo ingsnius ir m slinti, lyg
pajuts prieais save laukin paukt.
A pavelgiau iilgai aljos ir pamaiau jaunut virbl
su geltoniu aplink snap ir pkeliais ant galvos. Jis i
krito i lizdo (vjas smarkiai sibavo aljos berus) ir
tupjo nejuddamas, bejgikai iskts padaiguotus spar
nelius.
Mano uo ltai artinosi prie jo, tik staiga, puols i
artimo medio, senas juoda papilvle virblis kaip akmuo
nukrito prie pat jo snukio ir, visas paiurps, sumaigytas, beviltikai ir gailiai pypteljs, okteljo du kartus
danting, praiot nasr link.
68

Jis puol gelbti, jis udeng savimi savo vaik... bet


visas is maas knelis tirtjo i siaubo, balselis pasidar
bauktus ir ukimo, jis stro, jis aukojosi!
Kokia milinika pabaisa jam turjo atrodyti uo! Ir
vis dlto jis negaljo ilgiau tupti ant savo auktos, ne
pavojingos akos... Jga, stipresn u jo vali, nusvied
j i ten.
Mano Trezoras sustojo, pasitrauk atatupstas... Matyt,
ir jis pripaino it jg.
A pasiskubinau paaukti sumius un ir nujau, su
nuostaba reikdamas pagarb.
Taip, nesijuokite. A jauiau pagarb tam maam,
didvyrikam paukiui, tam jo meils prasiverimui.
Meil, galvojau a, tvirtesn u mirt ir mirties baim.
Tiktai ja, tiktai meile laikosi ir juda gyvenimas.*
I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad tokiais atvejais
gyvnai veikia prie instinkt. Taiau taip nra. Tiesiog
gimins pratsimo instinktas stipresnis u savisaugos,
kas biologiniu atvilgiu suprantama ir tikslinga. Apie tai
kalba ir Turgenevas, baigdamas eilrat proza.
PR IE INSTINKT!

Durovo kampelyje galima ivysti kat, kuri taikiai


snaudia alia j apuostinjani iurki. Toki instink
tui prietaraujani elgesio norm pastebima daugiausia
* Vertimas Eug. Matuzeviiaus.
69

tais atvejais, kai gyvnams sudarytos tam tikros slygos.


sikius mogui, pasidaro galima priversti kiekvien
gyvno ar augalo form greiiau keistis, ir keistis mo
gaus pageidaujama linkme, ra Ivanas Miiurirras.
Kaipgi kat pripratinti prie iurki?
Kats uosls analizatorius stipresnis u regjimo. Pa
tepus k tik gimusius iurkiukus kaiuk seilmis, truput
palaikius drauge su jais, o paskui vienus ir kitus kartu
padjus prie kats, ji iurkiuk ne tik nesus, bet juos
laiys ir maitins, kaip savo vaikus. Taip prie j ir pripras.
Gyvnams su gerai isivysiusia galvos smegen ie
ve pakeitus slygas, kuriomis instinkto pasireikimas da
rosi netikslingas, lengvai susidaro slyginiai refleksai.
Kas kita su vabzdiais. J nerv sistema kitokia, sly
giniai refleksai susidaro blogai, todl vabzdiai niekuo
met nesielgia prie instinkt. Juk gyvn pasaulio vysty
masis jau nuo paprasiausi duobagyvi isiakojo dviem
keliais, ir skruzdls, bits, vapsvos savo akoje pasiek
toki pat evoliucijos virn; kaip mes, mons, savo.
Taiau ir ta ne mogikojo gyvn pasaulio aka
prie imtus milijon met savo ruotu isiskyr dvi:
viena atved vabzdius, kita moliuskus. Ir atuonkojai, apie kuriuos knygoje Jros primatai taip domiai
pasakoja Igoris Akimukinas, yra savo akoje evoliucijos
virn. Todl jis ir rao, kad jei mes rytums jroje
paiekoti (tarp bestuburi) pagal smegen refleks sud
tingum mums artimiausi btybi, tai galiausiai pasi
rinktume atuonkojus. Nors j elges daugiausia nulemia
instinktai, slyginiai refleksai susidaro neblogai. Ne veltui
Herbertas Velsas knygoje Pasauli kova pavaizdavo
marsieius labai panaius atuonkojus...
Beje, ir auktesniesiems vabzdiams, nors ir sunkiau,
negu galvakojams moliuskams, galima sudaryti slygi
nius refleksus. Antai, maitinamos dobil ied trauktins
sirupu, bits daugiau surenka nektaro i j. Galima imo
kyti tarakonus imti maist tik nuo baltj achmat len
tos laukeli.
Taiau galvos smegen ievs evoliucijos kelias, lei
dis lengvai susidaryti slyginiams refleksams, pasibaig
protingojo mogaus atsiradimu, ir is mogus dabar u
kariauja kosmos, o komisrins nerv sistemos evoliucija
nenuved skruzdli ir bii toliau nuo skruzdlyno ir
avilio.
70

RIMBU AR MEDUOLIU?

ymus vri dresiruotojas Vladimiras Durovas


(1863 1934) ileido i savo mokyklos daugiau kaip pus
antro tkstanio aukltini vairi vri ir pauki.
Jis dirbo cirke su tokiais gyvnais, kuri iki jo niekam
imokyti nepavyko. Antai, jis dresiravo kiaul, av, opr ir
net kapibar (vandenin kiaulyt) didiausi i grau
ik, bet nepaprast baiktuol.
Anksiau visi dresiruotojai naudodavo skausmingus
bdus. igonai tupdydavo lok ant kartos plytos ir mu
davo bgn; lokys okdavo i skausmo, o vliau, igir
ds bgn, darydavo t pat. Arkl pentinais priversdavo,
grojant muzikai, daryti pa. Tigr badymais prispirdavo
okti per lank arba lazda stovti nepatogioje pozoje.
Durovo metodas tai, kaip sakydavo pats dresiruoto
jas, gyvno pastmjimas tam tikr judes.
Atskleisdamas savo paslapt, jis pasakojo:
Mano mokiniai beveik kas kart u uduoties
atlikim kaip paskatinim gauna skanst; todl jie no
riai, po keliskart i eils atlikinja uduot. A tai vadinu
skonio skatinimu.
Syk vakare a griau arbat pas Durov.. Prisimenu,
jis pasisodino prieais save ant stalo ali, dar nedre
siruot baltj iurk, pam pincetu ma gaball cuk
raus ir, sakydamas: Pasisuk, pasisuki, sukiojo pincetu
prie jos snukut. Kai tik iurk padarydavo vos pastebim
judes reikiam pus, jis tuoj pat duodavo jai truput
pagrauti. Po to, nustojs vilioti, vl sak: Pasisuki
Ir, vos tik iurk darydavo nors maiausi judes, erdavo
j, versdamas siekti cukraus. Gyvullio judesiai darsi
vis aikesni; neprajo ir pusvalandis, kai, davus komand
Pasisuk!, iurk klusniai darydavo piln posk, po ko
bematant gaudavo prideram atlyg.
Meduoliu i gyvuli daugiau igausi, negu rim
bu, tar man garsusis dresiruotojas ir patyljs prid
r: Ir, ko gero, ne tik i j.
APORT!

Ant kranto tupi gerai idresiruotas uo. Prie j upn


meta pagal, taiau, kol jam nepasakys aportl, jis tups
ir tiek. O vos itarus od, uo puls vandenin ir kibs u
lazdos, kuri jam anksiau buvo parodyta.
71

KVAPAS

DRABUIAI

VISI SlE KOMPLEKSINIO SLYGINIO DIRGIKLIO KOMPONENTAI


PADEDA SUSIDARYTI SLYGINIAMS REFLEKSAMS

Kaip ia dabar? Jis suprato od?


Ne! Aport uniui tik slyginis enklas. Jj galima
pakeisti rankos judesiu, vos pastebimu antaki krustel
jimu. Yra daug vairi slygini dirgikli, kuriuos uo
gauna dresiruojamas. Ir j visus iuos dirgiklius jam gali
susidaryti slyginiai refleksai.
ANT SMONS SLENKSIO

Koltuuoseslygini refleks sostinje, kaip Pav


lovas vadino savo institut, 1933 metais atsirado draug
pora: Rafaelis ir Roza. Tai buvo dvi impanzs. Jos tapo
atidiausio tyrinjimo objektu.
Yra inoma, kad auktesniosios bedions savo elge
siu labai primena mones. Bdamos moni tarpe, pamgdiodamos juos, jos veikiai imoksta valgyti auktu,
peiliu ir akute, valyti dantis, nyplmis gliaudyti rieutus,
miegoti ant pagalvs, apsiklojusios antklode, apsivilkti ir
nusivilkti drabuius. Neatsitiktinai kai kurios afrikiei
gentys man, jog gorilos netgi kalbti moka, tik slepia
tai, nes supranta, kad, jei mons tai suinos, privers jas
dirbti.
72

Aib bandym su auktes


niosiomis bedionmis paro
d, kad jos gali sprsti itin
sudtingus udavinius. im
panz Rafaelis, nordama
pereiti nuo vieno plausto ant
kito Koltu tvenkinyje, nau
dodavosi kartimi kaip atra
ma arba tiltu. Rafaelis valti
mi nuplaukdavo prie treio
plausto, kad nuo jo pasiimt
t kart. Prieingai instinkty
viai ugnies baimei, impanz
imoko ulieti vandeniu ug
n, degusi prie d su
skaniu masalu.
Mums yra bendros su
gyvuliais visos intelektins
veiklos rys: indukcija, de
dukcija, vadinasi, taip pat
abstrahavimas... analiz...
sintez...
eksperimentavi
mas. .. Pagal tip visi ie
metodai vadinasi, visos
mokslinio tyrimo priemons,
kurias pripasta paprastoji
logika, visikai vienodi, ar
jie yra moni ar auktesnij gyvn. Tiktai pagal
laipsn (pagal atitinkamo
metodo isivystym) jie skir
tingi, sak Engelsas. Be . JO S TARTUM AKIVAIZDZlAI
io prieistorijo mstani AIKIAI DALYVAUJATE MS
mogaus smegen buvimas MSTYMO SUSIDARYME, REGI
bt stebuklas, ra jis. TE VISAS JO POVANDENINES
Taiau impanzs elge UOLAS, VISUS JO B O D U S ...
sys, gal bt, ne tiek val
I. Pavlovas
gus, kiek apdairus. Jei taip
galima isireikti, impanzs protas eina i paskos: tik
praktikoje imginusi sprendimo bdus, ji pradeda juos
panaudoti teisingai, pareik ymi tarybin zoopsicholog
N. Ladygina-Kots, atlikusi daug eksperiment su savo
impanze Joni.
73

Todl nepilnas Benjamino Franklino duotasis mogaus


apibrimas: mogus tai gyvulys, dars rankius. Aiku,
taip, kaip rankius daro mogus, negali padaryti n vie
nas gyvulys. Taiau Pavlovo Rafaelis, pavyzdiui, ga
ljo i lazdos padaryti nesudting rakt, kad atra
kint spyn.
GYVULIAI DIDVYRIAI

Kaip inome, ne dievas sutvr mog pagal savo


paveiksl", kaip raoma Biblijoje, o mogus sukr mit
apie diev, priskyrs jam savo mogikuosius bruous
bei savybes, tai yra antropomorfizavo diev (graikikai
antropos mogus, morphe pavidalas, forma).
monms buvo bdinga antropomorfizuoti gamt, ypa
religijoje ir pasakose. Ir iki iol mes t vaizdi sutin
kame, pavyzdiui, pasakiose ir lyrinje poezijoje. Pri
siminkime Lermontovo odius:
Ilsis nakt lengvas debeslis
Ant krtins uolos ididios...

Moksle antropomorfizmas vis ilgiausiai laiksi gyv


n psichikos tyrinjimo srityje. Prajusio amiaus pabai
goje inomas vokiei filosofas ir psichologas Vilhelmas
Vundtas man, kad gyvn psichik galima painti, tik
matuojant j mogaus psichikos matu; jokio kito bdo jai
painti negali bti. Kovodamas su tomis pairomis,
Pavlovas ir imdavo baudas i savo bendradarbi, kai tie
smoningai ar nesmoningai mgindavo priskirti bando
miesiems unims mogaus psichinius pergyvenimus.
Gyvn antropomorfizacija daugiau ar maiau bdin
ga daugelio raytoj, dariusi gyvnus savo knyg hero
jais, krybai. Pasiremsiu tik Deku Londonu: Baltoji
Iltis imoko susitvardyti, tvirtai sismonino statymus.
Jos bde atsirado teigiamumas, ramumas, filosofinis kant
rumas".
ymus Kanados raytojas Ernestas Setonas-Tompsonas, imoks daug vaik visame pasaulyje mylti gyvu
lius, vien savo Knyg pavadino Gyvuliai didvyriai.
Jaunystje a labai mgau skaityti Seton-Tompson,
taiau, uaugs ir taps psichologu, nutariau, kad ios
74

knygos pavadinimas netei


singas. Juk gyvulys negali
bti didvyriu tikslia, moks
line io odio prasme, sam
protavau. Didvyriai atlieka
ygdarbius.
Psichologijoje priimtu api
brimu,
ygdarbis tai
toks veiksmas, kai j dars
suvokia visuomenin jo reik
m. Didvyriu
vadinamas
mogus, kurio elgesys vertas
ilikti pavyzdiu aminin
kams ir palikuonims.
Kart viename pokalbyje
jauna gamtininke, Sveta, pa
tais mane ir rod, kad kny
ga Gyvuliai didvyriai au
toriaus pavadinta teisingai.
Isireikim gyvulys
didvyris, tar ji, a su*
prantu taip: tai gyvulys, ku
ris elgiasi taip, kad mons,
darydami t pat, bt laikomi didvyriais. Teisingai?
atsargiai paklaus mergait.
Teisingai, atsakiau a.
Jei teisinga, vadinasi, mons turi ko pasimokyti
i gyvuli didvyri. Ir knygas apie juos rayti reikia,
su palengvjimu atsiduso Sveta, o kartu su ja visi mano
klausytojai, na ir a pats.
PROTINGASIS HANSAS

Protingasis Hansas tai mokytojo vokieio Osteno


irgas, kur, prie progos pasakius, jis pirko Rusijoje.
1904 metais Protingasis Hansas buvo pasaulin garseny
b, nes buvo, kaip tada ra visi laikraiai, irgas su
neregtais matematiniais gabumais.
1912 metais Elberfeldo mieste Kralis demonstravo
vairioms komisijoms ir briui korespondent savo arab
veisls ristn Muhamed ir dar penkis irgus, kurie su
prato vokikai ir pranczikai, atsakinjo klausimus
pagal sutartin abcl, mokjo suskaiiuoti daiktus,
75

SPRENDIA" MATEMATIKOS UDAVIN

sprsti aritmetikos udavinius ir netgi nepaprastai greitai


traukti vairi laipsni aknis.
Netrukus atsirado uo Roderas, kuris lo kortomis,
aplodavo savo partnerius, sprend aritmetikos udavi
nius ir i raidi suddavo itisas frazes.
Vieni juos vadino mstaniais gyvuliais, kiti, kurie
nenorjo pripainti gyvuliams toki dideli protini suge
bjim, aikino reikin telepatija tuo, kad Hansas,
Muhamedas ir Roderas pagauna savo eiminink mintis,
perduodamas per nuotol. Daugelis laik Osten ir Kral
tiesiog avantiristais.
Ne i karto pavyko nustatyti, kad ie gyvuliai pasiro
d nepaprastai gabs pastebti neymiausius savo eimi
nink aki, rank, koj judesius ir reaguoti juos. Aiku,
aritmetikos udavinius sprend eimininkai, o ne gyvuliai.
Pastarieji tik atitinkamai reaguodavo, pavyzdiui, stuk
sendavo kanopomis, atsakydami nevalingus eimininko
judesius.
MONES AR GYVULIAI?

Taip paangus prancz raytojas anas Briuleris,


ras Verkoro slapyvardiu, pavadino savo roman ( ru
s kalb jis iverstas 1957 metais). Fantastiniu pavyz7

diu kakur utinkama didel, spariai besiveisianti


gentis lyg pirmyki moni, lyg mogini bedioni;
autorius juos pavadina tropi. Jis parodo, kad ribos tarp
pirmykio mogaus ir bedions slygins. Verkoras
kelia abejon, ar kategorikas yra inomas apibrimas:
mogus visuomenika btyb, auktesnioji gyv orga
nizm vystymosi emje pakopa, sugebanti pasigaminti
darbo jrankius, panaudoti juos aplinkiniam pasauliui pa
veikti ir turinti sudtingai organizuotas smegenis, smon
ir artikuliuot kalb.
Kol pitekantropas ir antropopitekas tebuvo ikasamos
mogins bedions, ms protviai, ios ribos nustaty
mas turjo tik teorin reikm. Jis vos nevirto praktiniu
klausimu, kai Himalajuose leistasi iekoti sniego mo
gaus. Juk jei jis bt rastas, Verkoro ikeltasis klausi
mas bt kaip tik labai savalaikis. Ir jis, be abejons,
taps praktinis, kai ems mons susitiks su btybmis,
gyvenaniomis kitose planetose.
Jei tos btybs pirmos atskris pas mus, jos bus itin
isivysiusios, vadinasi, ir taikios. A manau, kad Ivanas
Jefremovas apsakyme Gyvats irdis deda teisingas
mintis j lpas savo heroj, kurie laukia kosmose laivo su
neinomos planetos gyventojais:
Gali bti tam tikra analogija tarp auktesnij gy
vybs form ir auktesnij visuomens form. mogus
galjo isivystyti tik palyginti ilgai egzistavusiose palan
kiose jj supanios gamtos slygose. Tai nereikia, kad
kitim visikai nebuvo, atvirkiai, jie buvo gana stai
gs, bet tik mogaus, o ne visos gamtos atvilgiu. Ka
tastrofos, didiuliai sukrtimai ir pakitimai neleist isi
vystyti auktesnei, mstaniai esybei. Taip ir auktes
nioji visuomens forma, kuri pajgt nugalti kosmos,
statyti vaigdlaivius, sibrauti beribs erdvs gelmes,
stengt visa tai padaryti tik po to, kai visoje planetoje
stabilizuotsi monijos gyvenimo slygos ir jau, inoma,
nebt katastrofik kapitalizmo kar. Ne, tie, kurie
skrieja pas mus, taip pat perjo kritin tak, taip pat ken
tjo ir uvo, kol sukr teising, proting visuome
n".
Sunkiau bus ems gyventojams, nuskridusiems
i planet, kurioje gyvena maiau isivysiusios btybs,
kaip Verkoro apraytieji tropi.
77

DARBO VAIDMUO BEDIONS SUZMOGJIMO


PROCESE

Yra inoma, kad darbas ir su juo susijs odis pa


dar mus monmis. Bet kaip tai vyko? buvo para
yta ratelyje.
Prie daugel imt tkstani met, tam tikr laiko
tarp, kurio dar negalima tiksliai nustatyti, tame ems
raidos periode, kur geologai vadina tretiniu, kaip sp
jama, jo pabaig, gyveno kakur kartojoje ems juos
toje veikiausiai dideliame emyne, dabar nugrimzdusiame Indijos vandenyno dugn nepaprastai aukt
isivystymo laipsn pasiekusi panai mones bedio
ni veisl. Darvinas dav mums apytikr i ms prot
vi apraym. Jie buvo itisai apl plaukais, barzdoti,
smailiomis ausimis ir gyveno kaimenmis mediuose.
Reikia manyti, kad pirmiausia dl savo gyvenimo b
do, kai laipiojant po medius rankos atlieka visai ki
tokias funkcijas, negu kojos, ios bedions, pradju
sios vaikioti ems paviriumi, nustojo naudotis ran
komis ir palaipsniui prato vaikioti staios. Tuo buvo
engtas lemiamas ingsnis pereiti i bedions mog...
Kad vaikiojimas staiomis galt tapti ms plau
kuotiesiems protviams i pradi taisykle, o ilgainiui b
tinumu, reikjo, kad rankoms tuo metu vis labiau tekt
kitokios funkcijos...
Todl tie veiksmai, kuriems ms protviai pereina
muoju i bedions mog laikotarpiu per daugel
tkstani met pamau imoko pritaikyti savo rankas,
i pradi tegaljo bti tiktai labai paprasti...
Tuo bdu ranka yra ne tik darbo organas, ji taip pat
yra ir jo padarinys. Tik dka darbo, dka prisitaikymo vis
prie nauj veiksm, dka tuo bdu pasiekto ypatingo rau
men, raii, o per ilgesnius laiko tarpus taip pat ir kau
l ilavjimo paveldjimo ir dka vis naujo i paveldt
tobuljim pritaikymo naujiems, vis sudtingesniems
veiksmams, tiktai viso to dka mogaus ranka pasiek
tok aukt tobulumo laipsn, kad ji galjo, tarsi burt
jga, sukurti Rafaelio paveikslus, Torvaldseno statulas,
Paganinio muzik...
Prasidjs kartu su rankos ilavjimu ir darbu vie
patavimas gamtai, engiant priek, vis labiau plt
mogaus akirat. Gamtos daiktuose jis atrasdavo vis nau78

j, ligi tol neinom ypatybi. Antra vertus, darbo vysty


masis neivengiamai padjo glaudiau tarpusavyje susi
jungti visuomens nariams, nes jo dka danjo savitar
pio paramos, bendro veikimo atvejai, ir kiekvienas atskiras
visuomens narys vis geriau sismonindavo to bend
ro veikimo naudingum. Trumpai "tariant, besiformuoj
mons prijo tai, kad jiems atsirado reikalas k nors pa
sakyti vienas kitam. Reikalas susikr sau organ...
I pradi darbas, o paskui ir kartu su juo kalba
buvo du svarbiausieji veiksniai, kuri takoje bedions
smegenys galjo palaipsniui pavirsti mogaus smegeni
mis, kurios, nors ir labai panaios bedions smegenis,
yra u jas kur kas didesns ir tobulesns. Toliau besivys
tant smegenims, lygiagreiai vystsi artimiausi j ran
kiai jutimo organai...
Smegen ir joms pavaldi jutimo organ, vis labiau
skaidrjanios smons, sugebjimo abstrakiai mstyti
bei daryti ivadas vystymasis grtamai veik darb ir
kalb, teikdamas vis naujus akstinus toliau tobulti...
Dl rankos, kalbos organ ir smegen bendro veikimo
ne tiktai kiekviename moguje atskirai, bet taip pat ir
visuomenje, mons gavo sugebjim atlikti vis sudtin
gesnius veiksmus, usibrti ir pasiekti vis auktesnius
tikslus.
.. .Gyvulys tik naudojasi iorine gamta ir daro joje pa
kitim vien tik savo buvimu, o mogus savo daromais pa
kitimais priveria j tarnauti savo tikslams, valdo j ..
Taip Engelso odiais i straipsnio, kurio pavadini
mas duotas skyreliui, atsakiau a klausim.
KAIMENE IR KOLEKTYVAS

Koks didiulis skruzdlynas! domu, kaip organi


zuotas gyvenimas iame kolektyve? paklaus Sveta,
irdama, kaip skruzdls zuja en ir ten kupstu, o ki
tos viena paskui kit, tarsi takeliu, bga kain kur
al nuo skruzdlyno.
I ties, skruzdlyne gyvenimas tvarkomas labai su
dtingai. Jame, kaip ir bii avilyje, yra patel, dedanti
kiauinlius, yra darbininki, dirbani visus pagrindinius
darbus skruzdlyne, yra kareivi, stambesni, atriais
nasrais. Tam tikr laik ten gyvena ir sparnuotos patels
bei patinliai. Skruzdls eina ygius, kariauja su
79

kaimynais, grobia i svetim skruzdlyn kiauinlius su


lervomis, augina grybus, gano ir melia amarus. Ir vis
dlto skruzdlynas, kaip ir skri debesys, kaip ir bet ku
ris kitas gyvn susitelkimas tai tik kaimen, kurioje
kiekvieno atskiro individo elgesys pagrstas daugiausia
instinktais ir tik labai menkai slyginiais refleksais.
Kaimen gali bti labai sudtinga, pastovi, o kartais
laikina. Ji gali jungti netgi skirtingas gyvn ris.
Kikiai, apsigyven rajone, kuriame lankosi elni ban
da, prisideda prie j. Tuomet kikiai nustoja buv baik
ts, kaip paprastai, ir ramiai sau liuoksi, aidia, kol
jautrs elniai taip pat ramiai ganosi. Elni kaimenei nu
jus, visas ilgaausi nerpestingumas bematant dingsta.
Pirmykts bedions taip pat gyveno kaimenmis.
Tikriausiai prajo imtai tkstani met, kurie e
ms istorijoje turi ne didesn reikm, kaip sekund mo
gaus gyvenime, kol i besikarstani po medius be
dioni kaimens atsirado moni visuomen. Taiau ji
pagaliau atsirado. Ir kur vl randame bding moni
visuomens poym, kuris j skiria nuo bedioni kaime
ns? Darbe, sak Engelsas.
Kai mes sakome visuomenikas gyvnas, tai var
tojame od iek tiek slygikai. Tikrai visuomenikas
gyvnas tra tik mogus.
O apie kolektyv vis geriausia pasakyti Antono Makarenkos odiais: Kolektyvas galimas tik su slyga,
jei jis jungia mones visuomenei naudingos veiklos u
daviniais.
Pirmykiai mons jungsi kolektyv medioklei.
Be bendro ir btinai smoningo tikslo nra kolektyvo. Yra
tik grup, moni susibrimas. Kuo labiau sismonintas
bendros veiklos tikslas, tuo sutelktesnis kolektyvas. Auk
iausia iuolaikinio kolektyvo forma yra komunistinio
darbo brigada.
2 M 0 G A U S TAKOJE

Gamtinje bklje n vienas gyvulys nejauia nepa


togumo dl nemokjimo kalbti arba suprasti moni
kalb. Visai kas kita, kai jis moni prijaukintas. Suo ir
arklys, gyvendami kartu su monmis, ilavino savyje
toki jautri klaus artikuliuotos kalbos atvilgiu, kad
jie savo vaizdini ribose lengvai imoksta suprasti bet
80

kuri kalb. Be to, jie gijo sugebjim tokiems jaus


mams, kaip kad prisiriimo prie mogaus, dkingumo
jausmas ir kiti, kurie pirma buvo jiems svetimi. Kiekvie
nas, kam yra tek daug turti reikalo su tokiais gyvuliais,
vargu ar galt ginyti, jog danai esti atsitikim, kai
jie dabar jauia savo nesugebjim kalbti kaip trku
m. .. Imokykite papg keiktis taip, kad ji suvokt
keiksmaodi reikm (viena i mgstamiausi grtan
i i kart krat jrinink pramog), o paskui pam
ginkite j erzinti, ir js tuoj pamatysite, kad ji moka
naudotis savo keiksmaodiais ne blogiau u Berlyno
darovi prekiautoj.
Taip Engelsas ra apie vairiapusik mogaus po
veik gyvn psichikai. O tai atsitikimas, papasakotas
1936 met gruodio 9 dienos Pravdos laikratyje.
Tai vyko Taryb SjungosMandirijos pasienyje.
Valtis, kuria pasienieiai Karacupa ir ilovas su aviga
niu Indusu plauk Suifinio upe, pateko verpet ir ap
virto. mons ir uo atsidr vandenyje. Indusas greit
perplauk up ir atsitp ant kranto, laukdamas eimi
ninko.
Sumirkusi milin, autuvas, sunkus ovinynas, gra
natos ir batai per didelis krovinys plaukikui. Pasie
nieiai buvo beskst. Karacupa kteljo pagalbon Indus. Suo priplauk prie eimininko ir, nutrauks nuo jo
galvos alm, leidosi krant. Karacupa usirijo vande
niu, jis dar kart kteljo draug ir dingo vandenyje.
Indusas met alm ir panr. Jis iupo dantimis skstaniajam u peties, itrauk j paviri ir pradjo irtis
krant. Kai Karacupai pavojaus jau nebuvo, Indusas
puol pagalbon Silovui.

A niekuomet gyvenime nesu verks, pasakojo v


liau Karacupa, manau, kad ir Silovas taip pat ne i
baikij, bet kad js btumt mat, kaip tarp ms o
kinjo Indusas, kaip jis lai mums veidus ir rankas,
diaugdamasis mus igelbjs, js nesmerktumte ms
u aaras, ilietas t nakt ant Suifinio kranto.
BIT IR ARCHITEKTAS

Grkime prie vapsvos, apie kuri kalbjome io


skyriaus pradioje.
Tikriau, prie bits, kuri, kaip ir vapsva, lipdo korius.
62431

81

Vienas angl matematikas, tikrindamas, kaip bit


sprendia udavin, prijo ivad, kad bits truputl
klysta, nes daro 7032' kampus, uuot dariusios 7034'.
Taiau, vliau tikrinant, paaikjo, jog suklydo matema
tikas (sivl klaida logaritm lentelje), o bits uda
vin sprendia teisingai.
Koks gi pagrindinis skirtumas tarp mogaus ir vabz
dio arba bet kurio kito gyvno psichikos, svarbiausias,
kuris galt nulemti visus kitus skirtumus?
klausim atsak Karlas Marksas.
Voras atlieka operacijas, primenanias audjo ope
racijas, ir bit savo vakini narveli statyba gali sug
dinti kai kuriuos mones architektus. Bet ir blogiausias
architektas i pat pradi skiriasi nuo geriausios bits
tuo, kad, prie statydamas narvel i vako, jis jau yra
pastats j savo galvoje. Darbo proceso pabaigoje gau
namas rezultatas, kuris jo pradioje jau buvo darbininko
vaizduotje, t. y. jau egzistavo kaip idja. Darbininkas
skiriasi nuo bits ne tiktai tuo, kad keiia gamtos daikt
form: veikdamas gamtos daiktus, jis tuo paiu metu
vykdo savo smoning tiksl, kuris kaip dsnis apspren
dia jo veiksm bd ir kuriam jis turi pajungti savo
vali.
it svarbiausi skirtum nulemia ne tai, kad bit ir
mogus yra dviej skirting gyvn pasaulio vystymosi
ak virn. K Marksas pasak apie bit, lygiai tinka
ir atuonkojui, ir kregdei, ir bebrui, ir bet kuriam kitam
gyvnui. Panaiose slygose pagal analogijos dsn su
sidar panaios psichikos formos vairiose gyvn pasau
lio akose.
Tik smons atsiradimas iskyr mog i gyvn pa
saulio.

SUVOKIMAS
ETASIS JUTIM AS

Anksiau manyta, kad mogus turi penkis jutimo


organus: regjimo, klausos, skonio, uosls, lytjimo. Ir
tik poetams, kurie suvokia pasaul kakaip kitaip, subti
liau, giliau, bdavo priskiriamas etasis jutimas. Ar
tai teisinga?
Usimerkite ir atsistokite kokioje nors pozoje, vliau
ramiai, o paskui vl toje paioje pozoje. Koks i min
tj jutimo organ leido jums pakartoti judes?
Tai buvo etasis jutimas, kinestetinis judjimo
jutimas, kur sukelia speciali receptori (nervini skai
dul gal), esani raumenyse, sausgyslse, snariuose,
dirginimas.
Eidami, okdami, vaiuodami dviraiu, jauiate kei
iantis js judjimo greit arba krypt. U tai galite d
koti vidins ausies vestibuliniam aparatui. Tai jis pagau
na galvos padties ir kno judjimo krypties pasikeiti
m. Be to, mes jauiame alk, trokul, skausm pilve ir
taip toliau. Visa tai vadinamieji interorecepciniai pojiai
(i lotynik odi interior vidinis ir recepto
atsiimti).
tai, pasirodo, kiek bet kuris mogus, ne tik poetas,
turi .,etj jutim, nors visais iais atvejais teisingiau
kalbti apie pojius ir analizatorius, o ne apie jutimus
ir jutimo organus. etasis pojtis, apie kur kalba
poetai, tai groio jutimas ir intuicija. Apie j mes jau
rame.
Analizatorius yra sudtingas nerv mechanizmas,
kuris prasideda ioriniu suvokimo aparatu ir baigiasi
smegenyse, aikino Pavlovas. Pavyzdiui, regjimo
analizatorius akys, regjimo nervai ir galvos smegen
ievs regjimo sritys. Mes matome ne tik akimis, bet
visu regjimo analizatoriumi, girdime klausos analiza
toriumi ir taip toliau.
83

Iorinio pasaulio veikimas analizatorius sukelia


vairius pojius. Kitaip, negu per pojius, mes apie
jokias mediagos formas ir apie jokias judjimo formas
nieko negalime suinoti, ra Leninas. Jis apibr
pojius kaip materijos veikimo ms jutimo organus
rezultat, kaip objektyvaus pasaulio subjektyv atvaiz
d, pasaulio, egzistuojanio nepriklausomai nuo moni
smons, pasaulio, kur mons pasta ir keiia aktyvia
veikla. Kaip tik is lenininis poji supratimas, leninin
atspindio teorija ir yra pamatas, ant kurio statoma
materialistin psichologija.
VIS JAUTRIAUSIAS PRIETAISAS

Mes suuodiame dirbtinio muskuso kvap, kai jo kon


centracija esti 5 . IO-15 gramo viename kubiniame centi
metre arba 0,000 000 005 gramo viename kubiniame met
re oro. Telecko eero ilgis 78 kilometrai, vidutinis plo
tis 3 kilometrai, o vyraujantis gylis120 metr. Jo
vandens tris yra apie 46. IO9 kubini metr. Kad mus
kuso kvapas pasklist tokiame kiekyje oro, pakanka i
tirpinti ios kristalins mediagos apie stiklin (230 gra
m).
Prie svokas skonis, aromatas technika bejg*.
Joks prietaisas negali pakeisti retos profesijos moni
degustatori. O juk be j negali apsieiti n vienas tarp
tautinis arbatos, kavos, tabako, vyno pardavimo aukcio
nas ir nesukuriama j nauj ri.
mogaus akis dar jautresnis prietaisas. Ji skiria
apie pus milijono spalv ir ton. Jei oras bt visikai
varus, mes galtume matyti vaks liepsn u 27 kilo
metr. Liepsnos plyksteljim, kuris tetrunka 0,0003 sekuds, jau gali pagauti akis.
Priminsime, kad vienas aibo ilydis trunka IO-4 se
kunds, o visas blyksteljimas 0,010,1 sekunds.
Energija, kuri sukelia vos pastebim regjimo pojt,
tokia maa, kad tik per 60 milijon met kaitint vien
gram vandens iki vieno laipsnio.
Kai yra vandens gar ir dulki, daiktai daug blogiau
matomi. Todl paprastas lauas praktikai matyti tik u
*
Pastaruoju
priek. (Vert.)
84

metu mokslas

ir technika

ioje srityje paeng

68 kilometr, kieninio elektrinio ibintuvlio viesa ir


udegtas degtukas madaug u pusantro kilometro, pa
piroso ugnel u puss kilometro.
Technika neino prietais toki jautri, kaip mogaus
akis. Ir vis dlto ymus vokiei fizikas ir fiziologas
Hermanas Helmholcas (1821 1894), sukrs fiziologi
ns optikos pagrindus, rado akyje apsiai fizini trku
m. Jis ra: Jei optikas nort man parduoti prietais,
turint ivardytuosius trkumus, tai a garsiai ipeikiau
jo darb ir griniau atgal. Kaip pasakojo mano mo
kytojas, dirbs pas Helmholc jaunystje, tas mgs sa
kyti:

Jei dievas, kurdamas mog, bt pasitars su


manimi, tai akis bt buvusi sukurta geresn.
GERA AKIS

Jei js sumanysite mokytis skraidyti, jums btinai pa


tikrins regjimo atrum; jei jis bus maesnis u viene
t aeroklub nepriims. Kaipgi jis nustatomas?
Regjimo atrumas, arba akies skiriamoji galia, nusta
toma maiausiu kampu, kuriuo, mogus dar gali matyti
atskirai du takus. Kai regjimo atrumas lygus 1, is
KAI REGJIMO A5TRUMAS 1,0,

85

kampas yra vienos minuts, kai 0,5 dvi minuts, kai


0,1 deimt minui. Jei jis lygus 1, atitinkamas dviej
tak linijinis atvaizdas tinklainje yra 0,005 milimetro
(arti vienos regjimo lstels kolbels vidutinio
skersmens). Regjimo atrumas tikrinamas specialiai su
darytomis lentelmis.
Indnai sako, kad mogaus akis gera, jei jis mato
u skvau nugaros kdikj, tai yra pastebi prie antrojo
dydio vaigds Micaro (Didij, Grigo Rat grulo
vidurin vaigd) penktojo dydio vaigd Alkor.
Atstumas tarp t vaigdi ne viena, o apie dvylika
kampo minui, bet juk vaigdes mes regime ne kaip
takus.
Helmholcas tai paaikino: viesos tak atvaizdai,
gaunami akyje, netaisyklingai spinduliuojantieji. Tuo
kaltas akies liukas, kurio skaidulos isidsiusios spindulikai eiomis kryptimis. Tie spinduliai, kurie mums
atrodo iein i vytini tak, pavyzdiui, i vaig
di, tolim ugneli, yra ne daugiau, kaip akies liuko
spindulins struktros pasireikimas. Koks is akies tr
kumas visuotinis, matyti i to, jog bet kuri spinduliuojanti
figra paprastai vadinama panaia vaigdes.
Madaug ketvertas imt met iki Helmholco Leonar
das da Vinis patar, kaip pamatyti vaigdes takais, be
vytjimo: Pavelk vaigdes be spinduli. it gali
ma padaryti, stebint jas pro mayt angel, idurt plo
nos adatos smaigaliu ir pridt prie pat akies. Tu pa
matysi vaigdes tokias maas, kad niekas negali atro
dyti maesnis.
Pairkite j vaigdes taip, kaip patar Leonardas
da Vinis, ir sitikinsite, kad jis teisus. Tuomet ir skvau
su kdikiu ant Didij Grigo rat grulo matysite
daug geriau. O tai kodl taip yra. Maa angel pralei
dia j ms akj plonyt viesos pluotel. Jis praeina pro
centrin liuko dal, todl nepasikeiia nuo jo spinduli
ns struktros veikimo.
POJI SLENKSIAI

Genadijus ir Lena susiginijo: katro klausa geresn?

Kam ia ginytis, sikiau a, tai galima kaip


mat patikrinti. Susskite onu vienas kit madaug pus86

antro metro atstu ir usimer- t a i p g a l i m a i s g i r s t i g a r s i u s


kit. Prie kiekvieno i js
paeiliui a artinsiu kienin
Iaikrodj. Igird tiksjim,
pasakykite: Jau. Kai nebegirdsite, itarkite: Ne.
Taip mes nustatysime santy
kiniais linijiniais, bet visi
kai palyginamais dydiais
absoliut klausos pojio
slenkst.
Aiku, tuoj pat igirdau
klausim:
O kas yra absoliutus
slenkstis?
A atsakiau savo jaunie
siems draugams madaug
taip:
Absoliutus
pojio
slenkstis tai minimalus
dirgiklio dydis, vos vos pa
stebimas. Savaime suprantama, tiksliau klausos slenkstis
nustatomas audiometru prietaisu, skleidianiu tiksliai
dozuoto auktumo ir stiprumo garsus; tuomet raoma va
dinamoji audiograma. [vairaus auktumo gars slenkstis
mogaus skirtingas, be to, kiekvieno kitoks.
Ms bandyme buvo galima nustatyti ir santykin
slenkst, arba skyrimo slenkst, tai minimalus skirtumas
tarp dirgikli, leidis skirti vien pojt nuo kito.
A prikiau laikrod truput ariau prie Lenos ausies
ir papraiau mergait pasakyti, kada tiksjimas bus gar
sesnis, kada tylesnis. Atstumas, kuriuo a perkliau laik
rod, kad Lena pastebt jo garso skirtum, ir nustat
skyrimo slenkst santykiniais linijiniais dydiais.
Sio bandymo rezultatus mes pradioje imatavome i
akies, o paskui patikslinome centimetrine liniuote. Ima
tavus slenksius kelis kartus, galima gauti tikslesnius
vidutinius aritmetinius dydius.
Taip ginas buvo isprstas. Absoliutus klausos slenks
tis didesnis buvo Genadijaus, o skyrimo slenkstis
Lenos.
Jei js rankas pateks kamertonas, padarykite tok
bandym: stuktelkite j, o vliau pridkite prie ausies ir
87

TAIP GALIMA
NORS

ATSKIRTI,

IR NELABAI

AIKIAI,

.sn *****
1

v eh**kS

- *"

<

1C

5,000

ssSss:-SMH Plv ta 5 '

AtOS1h 51,
AWW ^ OKUS

klausykite, kol garsas taps emesnis u slenkst ir js


liausits j girdj. Tada gerai prispauskite kamertono
akut prie kaktos: js vl aikiai igirsite gars. Kau
las laidesnis garsui, negu oras.
Visi ie reikiniai seniai buvo liaudies pastebti ir at
sispindi pasakose: Prigul Ivanas karalaitis prie moti
nos emels, pridjo aus, girdi dunda, j vejasi.
Regjimo poji slenksiai panaudojami praktikoje.
Juk jeigu vairaus dydio daiktai pakankamai aikiai
88

matomi tik i tam tikro nuotolio, tai ir atvirkiai i


i daikt matomumo galima nustatyti, koks atstumas
iki j. Turistai ir mediotojai ino tai ir naudojasi lente
lmis, panaiomis j ia pavaizduotj. Taiau reikia atsi
minti, kad nustatymo tikslumas priklauso ir nuo oro
skaidrumo, ir nuo regjimo atrumo, ir nuo iriniojo
patyrimo.
Erelis mato ymiai toliau, negu mogus, bet mo
gaus akis pastebi daiktuose daug daugiau, negu erelio
akis, sak Engelsas.
Slenksiai nustato tik pojio kokyb (kaip atspind
materialaus pasaulio daikt ir reikini atskir savybi,
betarpikai veikiani analizatorius). O suvokimo kokyb
(kaip i daikt ir reikini vairi savybi viseto atspin
dys) priklauso nuo patirties, nuo mokjimo matyti kaip
tik tai, k kalbamuoju atveju reikia matyti.
Seni turmanai turi prieod: Reikia ne tik irti,
bet ir matyti. Tai lieia ne tik regjimo pojius bei su
vokim, bet ir klausos ir bet kuriuos kitus.
Pauostykite drusk. Jei ji vari, js nieko nepajusite.
Chinino kvapo mes taip pat neuuodiame. O uo atski
ria druskos ir chinino kvap, net jei jie itirpinti van
denyje santykiu 1 : 10 000, tai yra vienas gramas kibire
vandens. Taiau mes valgomosios druskos ir chinino skir
tumus suvokiame daug geriau, vairiau, negu unys.
Kai a visa tai papasakojau kompanijoje, kurioje mes
tikrinome klausos atrum, tai visi prijo ivad, kad
Genadijus girdi nepalyginamai geriau u Len, bet Lenos
ausis jauia muzikoje kur kas daugiau. Lena mgsta mu
zik ir moka jos klausyti, o Genadijui muzika tik triuk
mas, nors jo klausa ir atresn.
PR IE TRAUKINIO LANGO

Pro prieais vaiuojanio traukinio langus mes ma


tome gamtovaizd beveik taip pat aikiai, kaip ir anks
iau, tik truput mirga. Jei dviej prieprieini traukini
santykinis greitis madaug 35 metrai per sekund,
o tarpai tarp lang apytikriai vienas metras, tai land
afto vaizdas nutrkins 0,03 sekunds. Tai apskaiiuog
jama pagal tolyginio judjimo formul V .
89

I ia surandama vaizdo nutrukimo trukm:

f - 3 r 5 i k " - 3 s A
Per traukinio, einanio pro al, langus galima aikiai
matyti prieais esani platform, net jei jos vaizdas nutrkins 0,06 sekunds.
irdami pro vagono lang pylim, regime itisi
nes susiliejanias linijas. Pamau perkeldami vilgsn
toliau nuo lango, galime skirti tris zonas: pirmojoje at
skiri daiktai susilieja, antrojoje mirga, treiojoje ai
kiai matyti.
Arti sniegas atrodo greit krents, o toli ltai. Ar
timas sniegas mums atrodo nenutrkstamas dydis, nely
ginant baltas silas, o tolimas nutrkstantis, ra
Leonardas da Vinis.
Mirgjimo zonos ir susiliejimo zonos riba, kuri
iri laknas, padeda jam nustatyti atstum iki ems
leidiantis.
Ptolomjus, gyvens Egipte prie 1800 met, atliko
tok bandym, kuris vliau buvo pavadintas jo vardu. Jis
pam skritul ir ant jo raudonai nuda vien radialin
juost. Tada m j greit sukti. Atrod, kad skritulys
nudaytas visas. Ptolomjaus bandym visi mes ne syk
esame kartoj su spalvotu vilkeliu.
Niutonas nuda skritulio sektorius septyniomis pa
grindinmis spektro spalvomis. Sukant spalvos susilieja,
ir Niutono skritulys atrodo baltas. Mat, regjimo ana
lizatoriuje atsirads daikto vaizdas, nustojus veikti dir
gikliui, inyksta ne i karto. Jis dar kur laik ilieka kaip
vadinamasis povaizdis (nuoseklus vaizdas). Povaizdio
ilikimo laikas lygus madaug 1/30 1/5 sekunds; jis
skirtingas vairiems monms ir suvokiant vairius ob
jektus. Maiausias per sekund dirginim skaiius, ku
riam esant inyksta mirgjimo pojtis ir daiktai susilieja
vien vaizd, vadinasi mirgjimo kritin zona.
KINO PROTVIAI

Paimkite kartono lap ir prie jo on pririkite virvu


tes. Vienoje pusje nupiekite narvel, kitoje paukt,
arba vienoje pusje arkl, o kitoje raitel. Jtmpda90

mi virvut, karton sukinkite, ir regsite paukt narve


lyje arba raitel ant arklio.
Toks aislelis, padarytas 1825 metais,
daktaro Pario
taumatropas buvo seniausias iuolaikinio kino protvis.
Po jo atsirado knygels su kiekviename puslapyje nu
pietais nuosekliai besikeiianiais paveikslliais. Kai
iuos paveiksllius vien po kito greit leisdavo i po pir
to, vaizdas atgydavo.

Vliau, 1833 metais, atsirado stroboskopas, kurio lan


gelyje keitsi paveikslliai. Edisonas 1891 metais padar
kinetoskop. Jame 48 kadr per sekund greiiu buvo
rodoma 1440 nuotrauk. Pus minuts irovas maty
davo judant vaizd. Pagaliau Pranczijoje 1895 metais
broliai Liumjerai sujung kinetoskop su projekciniu i
bintu. Tai jau buvo kinas, i pradi atrakcionas, o v
liau nauja meno ris.
A idsiau, labai nepilnai, kino iradimo istorij,
nordamas parodyti, kad jo pagrindas yra povaizdiai
(nuosekls vaizdai). Jei kadrai ekrane keiiasi per greitai,
jie susilieja dm, jei per ltai pradeda mirgti. O jei
demonstruojama, kaip dabar, 24 kadrai per sekund, jie
suvokiami kaip juds atgijs vaizdas.
91

DALYVAVIMO EFEKTAS

Viename i pirmj broli Liumjer film, Traukinio


atvykimas, ekrano gilumoje pasirods garveys, atrodo,
vaiuoja ant irov, ir tie isigand oka i vietos.
Kai irovas usimirta ess kine ir pasijunta, tarsi
pats dalyvaut ekrane bganiuose vykiuose, jis pergy
vena vadinamj dalyvavimo efekt.
Dabar mums keista irti ploki, kontrastik,
juod-balt sen film vaizd, kuris kadaise sukeldavo
irovams tokias gyvas emocijas. Tobuljant kino tech
nikai, augant reisieri, operatori ir aktori meniniam
meistrikumui, be abejo, dalyvavimo efektas stiprja. Ta
iau itin aikiai tai pasireik, kai didysis nebylys
prabilo, kai vietoje juodo-balto atsirado spalvotas kinas,
kai ekranas pasidar platus, po jo pusapskritis panora
minis ir pagaliau apskritas cirkoraminis ir kai buvo
igauta stereofonija trinis garsas, pasiekis i
rovo aus i vairi ekrano bei sals viet.
Siauras ekranas tai langas svetim pasaul, kuria
me irovas mat tik tai, k jam rodo; o jei filmas de-

PANORAMINIS EKRANAS SU STEREOFONINIU OARSU SUSTIPRINA


DALYVAVIMO EFEKT

monstruojamas plaiame ekrane, tai kiekvienas pats gali


pasirinkti, j k irti. Sis pasirinkimo aktyvumas padi
dina dalyvavimo efekt. Tas pats filmas visikai skirtingai
suvokiamas, kai jis plaiaekranis, stereofoninis ir kai
paprastas, siauro ekrano.
irovo dalyvavimo efektas kine pasidar toks didelis,
kad kartais filmas netenka savo menins verts, kaip,
pavyzdiui, tais atvejais, kada irovas panoraminiame
kinoteatre usupamas iki aiki jros ar oro ligos poy
mi.
AR GALIMA PAPRASTO TELEVIZORIAUS
EKRANE REGTI SPALVOT VAIZD?

Pasirodo, galimai
Michailas Lomonosovas 1757 metais spliojo, kad visa
spalv poji jvairov paaikinama tuo, jog akyje tesama trij spalvoms jautri element. Vliau i spalv
regjimo trij komponent teorij ivyst Jungas ir
Helmholcas, ir ji tapo vis pripainta. Vis spalv ir
atspalvi margumyn sudaro trij akies nervini ele
ment, kurie pagauna raudon, ali ir violetin spalv,
dirginimo deriniai.
Taiau, jei irsime j madaug 10 15 centimetr
skersmens disk su vairiai besikeiianiais juodais ir bal-

tais sektoriais, kuris apsisuka madaug 10 kart per


sekund, tai... iorinje disko dalyje matysime rausvok
spalv, o vidinje melsvok. Diske, idaytame irgi
juodai-baltai, tik kitaip, galima pamatyti eil spalvot
ied: rausv, gelsv, alsv ir melsv. i ied nuosek
lumas keisis priklausomai nuo disko sukimosi krypties.
Reikia tik parinkti sukimosi greit.
Sis bandymas inomas i prajusio amiaus, bet pa
tenkinamo paaikinimo jam dar nra. Jis ir buvo panau
dotas eksperimentams Anglijos televizijoje.
1956 met rugsjo mnes Anglijos teleirovai papras
t televizori ekranuose pamat tegu labai paprast, bet
aik spalvot vaizd raudon kub aliame fone. Sis
bandymas parod, kokia dar neitobulinta ne tik televizi
jos technika, bet ir spalv regjimo teorija.
GILUMINIS NUSTATYMAS IS AKIES

Prikabinkite prie liustros ant plono silo iedel (tok,


ant kurio kabinamos uuolaidos, arba pai sulenkt i
vielos). Umerkite vien ak ir, atsistoj i iedo ono
taip, kad nematytumt skyls, pamginkite pataikyti j
viela arba vytele. sitikinsite, kad is udavinys ne i
lengvj.
Kai irima viena akimi (monokulinis regjimas),
gilumos, perspektyvos spdis labai sumaja. Atmerkite
kit ak. Dabar matote abiem (binokulinis regjimas), ir
uduot su iedu ir viela vykdyti tik juokas.
Nordami suprasti giluminio regjimo mechanizm,
padarykite dar tok bandym. Pamginkite irti pir
t, i pradi laikydami j atokiau, paskui pamau artin
dami prie nosies ir vl atitolindami. Js aikiai pajusite
bding pojt, kuris atsiranda, sitempus raumenims,
suartinantiems (konvergencija) arba iskiriantiems (divergencija) aki ais. Be to, ia dalyvaus raumuo, kei
is liuko ikilum, atseit, utikrins akomodacij.
Kada mediotojas iri autuvo taikikl, esant per
3540 centimetr nuo akies, kryptuk, esant nuo jos
per 8090 centimetr, ir taikin, nutolus deimtis ar
net imtus metr, jo akys konverguoja ir akomoduoja.
Taiau daugelis mediotoj tvirtina, kad jie vienodai gerai
mato ir taikikl, ir kryptuk, ir taikin. Kaip tai gali bti?
94

Pasirodo, treniruots didina konvergencijos ir akomodacijos greit, o regimojo vaizdo ilikimas, kai vilgsnis
akimirksniu perkeliamas nuo taikinio taikikl ir atvirk
iai, leidia mediotojui, kaip kine, matyti tuos vaizdus
sutampanius, vadinasi, ir aikius.
Panas, nors ir daug silpnesni, pojiai atsiranda,
suvokiant nuotol iki daikt, kai regjimas giluminis. Stai
ELI REIKM, SUVOKIANT GILUM

KAS ATSITIKS, APVERTUS PIEINI?

kodl, esant monokuliniam regjimui, jums tik su vargu


pavyksta pataikyti viela ied.
Monokuliniam giluminiam regjimui padeda vadina
moji oro perspektyva ir viesos bei eli aismas ant
regim daikt. Taiau tai gali ir kliudyti, vertinant nuo
tolius. Turistams pravartu inoti ias taisykles:
kai tvyro rkas arba esti apniuk, daiktai horizonte
atrodo es toliau, negu kai matomumas geras;
rykiai apviesti daiktai, lauas, gaisras atrodo es
ariau, taip kaip ir daiktai, nudayti baltai, geltonai ar
raudonai;
kai saul yra prie kok nors daikt, nuotolis iki jo
mums atrodo maesnis, o kai u jo didesnis u tikrj;
stambs daiktai atrodo es artimesnje perspektyvoje,
negu smulkesni;
atstumas iki daikt, esani lygumoje, tarsi sumaja*
o esani kalvotoje vietoje, atvirkiai, padidja; todl
prieingas ups arba eero krantas visuomet atrodo dls
ariau, negu jis yra;
daiktas viesiame fone atrodo rykesnis. Todl namas
dangaus fone atrodo ariau, negu toks pat namas kalno
arba miko fone.
95

eli ir viesos aismo tak gilumos suvokimui ge


rai rodo pieinys, kuriame vien kryi js matote igaub
t, o kit gaubt. Apverskite piein auktyn kojomis,
ir igaubtas kryius virs gaubtu, o gaubtas igaubtu,
nepriklausomai nuo to, ar js irsite abiem akimis, ar
viena.
STEREOSKOPO MJSLE
*
Jeigu mes irsime pro lang, paeiliui umerkdami
ia vien, ia kit ak, pamatysime, kad vaizdas keisis.
Nufotografavus vaizd i pradi tok, kok j regi de
in akis, o po to kok kairioji, nuotraukos bus ne visi
kai vienodos. dj nuotraukas stereoskop ir nustat j
tokiu atstumu, kad iedu vaizdai sutapt, mes ivysime
netikt regin. Sujungta fotografija pasidar stereosko
pin: langas atsidr ariau, negu pro j matomas namas,
o gls ant palangs dar ariau.
Gilum suvokiant, svarbu tai, kad vairiai nutolusi
daikt atvaizdai krinta ant vadinamj disparatini (skir
ting) akies tinklains tak. Kai mogus iri kok
nors daikt, jo aki ays savaime nusistato taip, kad daik
to vaizdas patenka. akies tinklains centrin duobut,
tai yra t viet, kurioje susitelk daugiausia kolbui.
sivaizduokime tinklaines, udtas vien ant kitos taip,
kad sutampa j centrins duobuts, taip pat vertikals ir
horizontals meridianai. Tada visi sutampantys abiej
tinklaini takai bus identiki, o vaizdai pagaunami
pavieniui ir plokti. Visi kiti tinklaini takai bus neiden
tiki, arba disparatiniai.
Kai daikt vaizdo disparatikumas abiejose akyse di
delis, daiktas pradeda dvejintis; kai jis neperengia tam
tikro dydio, atsiranda gilumos spdis. Todl, stereoskope pastaius nuotraukas per toli ar per arti, vaizdas pra
deda dvejintis, taiau, esant tam tikram (kiekvienam
mogui atskiram) nuotoliui, jie abu susilieja, ir aikiai
jauiama perspektyva.
Stereoskopo iradjas Vitsonas parod, kad galima
imokti ir be stereoskopo irti stereoskopinius vaizdus
taip, kad jie susiliet vien, kuris tada pasidaro trinis.
Iliustracijoje pavaizduotos kelios tokios figros, einanios
vis sudtingyn. irint tol tarp dviej tak, galima
pasiekti, kad jie susiliet. Imokus to, galima pereiti prie
96

IteS^h
Fv
i . 'N
*
\ \

', TrxTtaI

"<
j =
1/J)

1
M
CS ^

GALIMA

QO

<

PIESINIUS

ZV

<

SlUOS

%
XU

1! BE STEREOSKOi5O IMOKTI MATYTI

TRINIUS

^jgj4

sekanios poros ir taip toliau. Tuomet koncentriniai ap


skritimai atrodys kaip tolyn eins vamzdis; geometrins
figros pakibs ore vairiu nuotoliu viena nuo kitos.
Sis bandymas ne visiems lengvai vyksta, nes stereo
skopinis regjimas apskritai ne vis vienodai isivysts.
Tas pat pasireikia, ir irint stereoskopin kino film.
SVARBESNIOJI AKIS

Duobagyviai artimiausi bendri mogaus ir galvako


j moliusk (atuonkoj ir kalmar) protviai aki dar
neturi. Taiau atuonkoj aki sandara beveik nesiskiria
nuo mogaus. Tai vadinamosios analogijos organizm
raidoje atvejis; jis leidia splioti, kad panai su mo
nmis sandar gali turti didiai organizuoti kit planet
atstovai.
O tai atuonkojo artimiausio giminaiio giliavan
denio kalmaro kairioji akis keturis kartus didesn u
deinij. Matyt, kairija kalmaras naudojasi didelse
gelmse, o deinija iplauks vandenyno paviri.
Taiau ir mogaus abi akys retai kada bna vienodos.
Paprastai viena yra svarbesn.
irdami vienu metu artimus ir tolimus daiktus,
pridenkite delnu i pradi vien, o paskui kit ak. Kai
tik js pridengsite svarbesnij ak, viskas smarkiai pa
sislinks on, o kai t pat padarysite su kita akimi, vaiz
das beveik nepasikeis. Taip nustatoma, kuri akis svar
besn.
Dirbant su mikroskopu ir irint j svarbesnija aki
mi, kitos nereikia primerkti. Kadangi pro mikroskop
lengviau irti kairija akimi, nes deinija tuo pat metu
galima skaityti ura arba braiyti, tai paprastai labo
rant svarbesn pasidaro kairioji. Mediotojui, kurio
svarbesn deinioji, lengviau nusitaikyti. Jam netgi nerei
kia primerkti kairiosios.
Kiekvienam mogui naudinga inoti, katra jo akis
svarbesn.
KAIP REIKIA IRTI J PAVEIKSLUS

Seniai buvo pastebta, kad paveikslai ir fotografijos


suvokiami reljefikiau, o kartais ir stereoskopikai, jei
juos irima viena akimi. Angl filosofas Bekonas dar
98

XVI amiuje taip naiviai aikino: Mes matome viena


akimi geriau, negu dviem dl to, kad gyvybs dvasios
tada susitelkia j vien viet ir stipriau veikia.
Teisingai reikin paaikino 1876 metais angl psi
chologas Viljamas Karpenteris: Kai mes irime abiem
akimis paveiksl i vidutiniko nuotolio, tai turime pri
painti jo ploki paviri; kai irime tik viena akimi,
ms protas lengviau pasiduoda perspektyvos, viesos,,
eli spdiui.
Puiku, tsia Karpenteris, kad io bdo irti fo
tonuotrauk viena akimi efektas nesiriboja tuo, kad i
siskiria daikto knikumas; kitos savybs taip pat isiski
ria nepalyginamai gyviau ir realiau, papildydamos iliuzij..
Tai daugiausia lieia stovinio vandens, paprastomis
slygomis paios silpniausios fotonuotrauk puss, pa
vaizdavim. irint tok vandens atvaizd abiem akimis,
pavirius atrodo vakinis; o pavelgus viena akimi, bema
tant ivysti stab vaiskum ir gelm. T pat galima
pasakyti ir apie vairius vies atspindinius pavirius
pavyzdiui, bronzos ir dramblio kaulo.
Mes geriau suprasime paaikinim, jei prisiminsime,
kad fotografijos ar paveikslo vaizdo atspindys, krints
tinklains identikus takus, nesudaro gilumos spdio:
jis atsiras, tik pavelgus atvaizd viena akimi (dl oro
perspektyvos ir eli bei viesos aismo).
Ne vis tiek, ir i kurio atstumo irsime fotografij
ar paveiksl. Vis geriausia nuotrauk irti tuo paiu
kampu, kuriuo fotografuojamus daiktus mat fotoapa
rato akis, atseit, objektyvo fokuso nuotoliu. Sis dydis
atitinkamai didja, jei nuotrauka buvo didinama. Pavyz
diui, nuotrauk, padaryt FED ir padidint sulig
atviruku, reikia irti madaug i dvideimties centi
metr.
Paveikslas, pieinys, fotonuotrauka, irimi pro po
pierin arba kok nors kit vamzdel, taip pat gauna rel
jefikumo, nes inyksta plokias j fonas (siena, stalas).
ILIUZIJOS, KURIAS PASTEBJO GT

Tamsus daiktas atrodo maesnis u tokio pat dydio


vies. Jei vienu metu irsime balt skritul juodame
fone ir tokio pat skersmens juod skritul baltame fone,
tai pastarasis mums atrodys madaug J/s maesnis u

v e r tin k ite , o paskui p a tik rin k ite :

AR LYGIOS JUODOS
HR BALTOS' FIGROS,

T a o e t P Jc1V. skrituliY t e l p a
TARP APATINIO IR BET KURIO
IS VIRUTINI SKRITULIU

pirmj. Atitinkamai padidins juod skritul, jie atrodys


lygs. Jauno mnulio pjautu
vas atrodo didesnio skers
mens, negu likusi tamsi m
nulio dalis, kuri kartais
galima irti. Tamsiais dra
buiais mons atrodo plo
nesni, kaip viesiais. viesos
altiniai, matomi u briaunos,
daro joje tariam ikarp. Li
niuot, i u kurios matyti
vaks liepsna, atrodo toje
vietoje kirpta. Tekanti ir be
sileidianti saul daro tarsi
dubim horizonte.. .
Taip ra didis vokiei
poetas ir mstytojas Johanas
Volfgangas Gt savo Spal
v moksle.
Sios iliuzijos paaikina
mos ms akies optinmis sa
vybmis ir todl priskiriamos
fiziologinms iliuzijoms. Dl
vadinamosios sferins abera
cijos * kiekvienas viesus
daikto kontras akies tinklai
nje yra apsuptas viesiu
ruoeliu. Jis ir didina vaiz
d: Gt apsiriko, teigdamas
vaizd sumajant vienu
penktadaliu. Ruoelio plotis
i tikrj lieka pastovus, o
atvaizdo dydis keisis pri
klausomai nuo nuotolio. Gets apraytoji iliuzija sustip :
Jf a j ; V i k t u q
tolo
QalKlUS z,ur,rna

Tuias tarpas ms pieinyje tarp apatinio ir kiek


vieno i virutini skrituliuk atrodo didesnis u nuotol
*
S f e r i n e a b e r a c i j a vadinama optins sistemos duodamo
vaizdo paklaida. Jos esm kad viesos spinduliai, perj t sistem,
pavyzdiui, linz, nesusirenka fokus, vien tak.
100

tarp virutini skrituliuk iorini krat. Ir jums sunku


patikti, kad tarp apatinio ir bet kurio i virutini tilpt
tik trys tokie skrituliukai. Pastatykite knyg taip, kad ji
bt gerai apviesta, ir irkite j pieinius i penki
deimt ingsni. Iliuzija sustiprs.
MNULIO DYDIS

Pilnas mnulis pakilo auktai vir horizonto. Paklaus


kite savo draugus, kokio jis didumo. Vieni pasakys
kaip arbzas, kiti kaip dubuo, treti tik sulig penkiakapeikiu. Jei kils ginas, i jo nieko nepeit: vairiems
monms mnulis atrodo vairaus dydio. Vienam mogui
(a j painojau) jis atrod didesnis u vainik uolo,
stovinio ant tolimo kurgano, u kurio jis patekdavo.
Nutaikykite mnul veidrod. Jo atvaizd, jei mes
neatsitrauksime nuo veidrodio, o laikysime j itiestoje
rankoje, pridengsime deimtkapeikiu. Jei mnul nupiei
me knygoje, kuri mes skaitome, laikydami per dvideimt
penkis centimetrus nuo aki, jis bus truput didesnis u
knygos rifto O raid.
Nuo Ptolomjaus laik mons suka galv, kodl
saul ir mnulis prie horizonto atrodo du su puse ar net
tris su puse karto didesni, negu zenite. Aikinim bta
ir ioki, ir toki, bet iki iolei n vieno negalima laikyti
tikrai teisingu. Aiku tik viena kad tai iliuzija, kuri
nepagaunama optiniais prietaisais ir nepriklauso nuo
akies sandaros. Si iliuzija psichologin.
AKLOJI DM

A pritvirtinau ant tamsaus fono, madaug savo aki


lygyje, ma balto popieriaus skritull ir tuo paiu metu
papraiau laikyti kit skritull pirmajam i ono, dei
nje, madaug u dviej pd, tik iek tiek emiau, taip,
kad jo atvaizdas krist mano deins akies optin ner
v, kai kairij umerldu. A atsistojau prie pirmj
skritull ir po truput traukiausi atgal, nenuleisdamas
nuo jo deins akies. Kai a atsidriau madaug per de
vynias pdas, antras skritullis, apytikriai keturi coli
dydio, visikai dingo i regjimo lauko. Tai negaljo
IOI

UMERKITE KAIR AKJ, O DEINIJA FIKSUOKITE KRYIUK


IS 25 CM NUOTOLIO BALTASIS SKRITULYS DINGS

atsitikti dl jo onins padties, nes a skyriau kitus


daiktus, esanius dar toliau on u j. Biau pamans,
kad j kas num, bet, vos krusteldavau ak, ir j pama
tydavau.
Taip apra savo bandym, padaryt 1666 metais,
Edmas Mariotas (1620 1684). Jis atrado akyje aklj
dm, pavadint jo vardu, viet, kurioje ak eina
regjimo nervas. Tai buvo tas pats ymusis fizikas, vie
nas i Paryiaus Moksl akademijos krj ir pirmj
nari, kur mes visi inome kaip BoiliotMarioto dsnio
bendraautori. Marioto bandym galima pakartoti ne tik
jo klasikine forma, bet ir su ia dedamu pieiniu.
VAIZDAS ANT LUB
.. .Jeigu keleivis prie pat saullyd
Tiesiai degani Saul vilgters raudon.
Jis j regs nenorom ir ant krm tamsi,
Ir ant uol, kur pakibusios skardy. Zvilgters tik jis
ri ir supas jinai atvaitais stebuklingais.. .

Skaitydami ias Gts eilutes, js tikriausiai prisime


nate, kad ne syk taip yra atsitik ir jums. Taiau ban
dym reikia atlikti atsargiai ir su didelmis pertraukomis,
kad per stipri viesa nenuvargint aki.
Padarykite bandym, naudodamiesi ia esaniu pie
iniu.
Kad bandymas geriau pavykt, pasdkite kur laik
usimerk. Paskui irkite piein kiek ilgiau, 2030
sekundi, ir mginkite nevedioti vilgsnio. O tada
usimerkite ir greitai dirstelkite lubas: js ivysite ten
Lobaevskio portret.
102

ie reikiniai paaikinami
pdsak procesais, vykstan
iais tiek akies tinklainje,
tiek ir galvos smegen ie
vje.
Kai kada teigiamas po
v izdis bna toks rykus ir
ilgas, kad mogus ilgai mato
tai, k jis anksiau suvok.
is reikinys vadinamas eidetizmu.
Povaizdis paprastai atro
do svyruojs, kaip sak
Gt, arba plaukis j vien PASIIRKITE I S| PIESlN|,
pus. Tai vyksta tai kodl. PASKUI DIRSTELKITE LUBAS,
PAMATYSITE LOBACEVSKIO
irdami daikt, mes pa IR
PORTRET ~
sukame akis ir galv, tuo pa
iu jungdami regimojo po
jio akt judamojo ir vestibulinio analizatori darb.
Atsiradus povaizdiui, ios analizatori sveikos nra, kas
ir sukelia tariamj judjim. Staiga pasukite galv, ir
atvaizdas lubose nustos plauks.
LEONARDO DA VINCIO PATARIMAS

Jei js, piejai, norite gauti i aidim nauding


pramog, tai visada turite naudotis daiktais js profe
sijos interesais, tai yra taip, kad akiai duotumt teising
sprendim ir imoktumt suvokti tikr daikt plot ir ilg.
Ir kad pripratintumt prot prie panai dalyk, tegul
vienas i js nubria ant sienos koki nors tiesi linij,
o kiekvienas js tegul laiko rankoje plon stiebel ar
iaudel ir nupiauna nuo jo tok galiuk, kokia jam atrodo
pirmoji linija, bdama per deimt uoleki nuo jo. Po to
tegul kiekvienas i js prieina prie pavyzdio ir suly
gina j su savo nustatytu dydiu; tas, kuris labiausiai pri
arts savo matu prie pavyzdio ilgio, tas tegul bus ge
riausias, nugaltojas, ir gauna nuo vis i anksto nusta
tyt priz. Reikia taip pat paimti sutrumpintus matus,
tai yra virb arba lazdel, ir irti juos i tam tikro
nuotolio, ir tegul kiekvienas, kaip jam atrodo, sprendia,
kiek kart parinktasis matas tilps tame nuotolyje. Arba
103

O l SUVOKIMO VIENTISUMO
LINUOS

TRYS

IR NCTGI

TRYS TAKAI

SUVOKIAMI KAIP TRIKAMPIS

APVERSKITE

IR

IOS

LIN IJOS"

SUSliUN G S
KIT

KNYG;

PIEINI

MATYDAMI M A I , . KAS SVARB IA U SIA ,' MES*; NEPASTEBIME


DETALI

104

darkas geriau ives uolek


ties linij, o paskui j ima
tuokite itemptu silu. Tokie
aidimai suteikia teisingumo
akies sprendimui, paiam
svarbiausiam veiksmui tapy
boje.
Siuo Leonardo da Vinio
patarimu gali pasinaudoti ne
tik dailininkai, bet ir visi,
kas nori pasilavinti teisingai
sprsti apie atstum.
SUVOKIMO
VIENTISUMAS

Beveik kiekvienas, pavel


gs io pieinio virutin
dal, ivys du trikampius.
Mat, bet k suvokiant, vis
pirma krinta akis atvaizdo
visuma, o jau vliau iryk
ja detals; suvokimo vientisu
mo dka regimos atskiros li
nijos ir takai susijungia j
figr. Eil linij suvokiama
kaip ratas, kurio pobd nu
lemia kokia nors viena jos
dalis, organizuojanti visum,
kaip apatiniame pieinyje jos
pirmas intervalas. Juk mes
prat skaityti i kairs de
in. Arabas, skaits i
deins kair, matys ia
me pieinyje kitok rat.
Klausydami muzikos, mes
suvokiame ne atskirus gar
sus, o melodij. Ji lieka tokia
pat, ar j atlikt simfoninis,
styginis orkestras, ar vien
fortepijonas. Muzikinio vaiz
do vientisumas ms smo-

nj pasireikia ia rykiau, negu atskiri gars pojiai,


skirtingi sumintaisiais atvejais.
Kalbdami telefonu, mes girdime ne visus garsus, bet
vargu ar tai kam kliudo. Juk ir paprastai nekdami, mes
danai neitariame vis odio gars. Tai taip pat vie
nas i suvokimo vientisumo pasireikim. Kartais dvi trys

>
r

I /
NORS SlS PIEINYS NEBAIGTAS, JOS MATOTE.
KAS ClA PAVAIZDUOTA

nebaigtos frazs apibendrinamos ir suvokiamos kaip u


baigta mintis. Meno krinys priveria mus aktyviai, k
rybikai suvokti j, i detali atkurti visum. Tuo jis ski
riasi nuo protokolo ir fotografijos.

Susimildami, bet juk i ia netoli iki abstrakcionistins tapybos! Ten juk taip pat esama kako panaaus
piein punktyru, pertrauk mane vienas jaunas daili
ninkas per panekes fa tema.
Jis buvo neteisus. Punktyrinis pieinys ir uuomina
kalboje yra dalis kokios nors btinai realios, jau i
tos

anksiau pastamos visumos, kaip nupieti pasienietis


ir uo. O juk abstrakcionistin tapyba pera princip
nevaizduoti nieko realaus.
BABRIKENDAP*

Suvokimo vientisumas gali sukelti ir klaid.


Sykj nugirdau, kaip vienas studentas pasak:
Kokie gras jo babrikendai.
Pasirod, kad jis iki tolei niekada nebuvo garsiai i
tars odio bakenbardai. O od nuo vaikysts jis
perskaitydavo visuomet neteisingai.
SKONIO GEIDIAI

Kokie iandien neskans piets! tar mano kai


myn valgykloje ir nusiiaudjo.
Tokie, kaip visuomet, paprietaravau a. Tie
siog js turite smarki slog, todl nesuuodiate valgi
kvap. O kvapai ne tik eina skonio pojus, bet ir nu
lemia vis j turtingum.
Kaip tik dl uosls poji prityr degustatoriai nu
stato i skonio ne tik vyno ir vynuogi, i kuri jis pada
rytas, r, bet ir vyno pagaminimo metus.
Ms skonio pojiai patys savaime labai skurds.
Mes juntame tik keturis vairaus intensyvumo skonius:
sald, rgt, kart, sr. Bet mes labai blogai jungiame
juos mirius ar tarpinius skonius. Tai galima rodyti
tokiu bandymu.
Paruokite vienoje taurelje prisotinto cukraus tirpa
lo, o kitoje druskos tirpalo. Suvilgykite pirmuoju tir
palu lieuvio galiuk i kairs, o antruoju lieuv i
deins. Js paeiliui jusite du skonius, ir tie skoniai nesu
sijungs bendr trei. Po kurio laiko galite bandym
pakartoti su citrin sultimis ir chinino tirpalu. Reikia at
siminti, kad vairios lieuvio vietos skirtingai junta sko
n. Saldumui jautriausias lieuvio galiukas, rgtumui
jo kratai, kartumui lieuvio aknis. Kiekvienoje t
viet daugiau atitinkam skonio receptori.
Padarykite dar tok bandym. Lieuv sausai nuluos
tykite varia skepetaite, o tada patrinkite j ledinuku ir
106

stambiu druskos kristalu. Js nepajusite jokio skonio.


Ant sauso lieuvio galima uberti net chinino, ir vis tiek
nebus kartu, kol tik seils chinino neitirpins.
LAIKO JUTIMAS

Yra moni, kurie visada ino, kelinta dabar valanda,


ir lengvai gali be adintuvo pabusti, kada tik reikia.
Su pertrauka stuktelkite du kartus, skaiiuodami lai
k pagal sekundin rodykl. vairs mons nevienodai
tiksliai pasakys, kiek sekundi prajo tarp i stuktel
jim.
Kai a kalbjau apie analizatorius, nepasakiau jums,
kas yra laiko analizatorius.
Laikas kartu su erdve viena pagrindini materijos
egzistavimo form. Visi ms analizatoriai suvokia ma
terijos judjim ne tik erdvje, bet ir laike. Visi biochemi
niai ir fiziologiniai procesai organizme taip pat vyksta
laike. Daugel i j slygoja vairs, tame tarpe ir paros,
biologiniai ritmai. Tiksliausiai laiko tarp diferencijuoja
klausos, arba kinestetiniai, pojiai. Seenovas laik juos
puikiais ma laiko tarp matuotojais.
Laiko suvokimas tai objektyvios tikrovs, reali
reikini greiio ir nuoseklumo atspindjimas. Laiko juti
mas nra gimtas. Jis vystosi, kaupiant patyrim.
Esu tikras,kad js ne kart skundts laiku: kodl jis
kartais greitai bga, o kartais taip nuobodiai slenka. I
tikrj ne laikas bg ar slenka, o kinta msasis jo
vertinimas.
Valandos, dienos ar savaits, kupinos reikming, mus
dominani vyki, atrodo spariai bganios, o trumpas
laiko tarpas, per kur nevyksta nieko ypatingo, viskas
esti kasdienika, prasta, atrodo labai ilgas. Malonum,
diaugsmo laiko mes paprastai kaip reikiant nevertiname,
o nemalonum, nuobodulio pervertiname. Trumpiausias
atrodo laikas, per kur reikia spti daug k padaryti.
Visa tai paaikinama fiziologikai. Tais atvejais, kada
galvos smegen ievje vyrauja jaudinimo procesai, va
dinasi, mediag apykaita paspartjusi, laikas bga grei
iau. Vyraujant slopinimui, jis tsiasi ltai.
Siuo atveju kalbame apie betarpik laiko interval
vertinim. O jei mes vertiname atsiminimus, vaizdas
107

keiiasi: laiko tarpai, pertek domi, iki smulkmen si


mint vairi vyki, atrodo ilgesni, negu tie pilki, apie
kuriuos ir prisiminti nra ko.
Laiko tarpelis, maesnis u penkias minutes, prisimi
nimuose paprastai atrodo ilgesnis, negu i tikrj yra;
tiksliausiai vertinami penkipenkiolikos minui laiko
tarpai; ilgesnes laiko atkarpas prisimename kaip trum
pesnes. J tai visuomet atsivelgia tardytojai, apklausindami liudininkus.
PLAUKIS TILTAS

irint i dvideimto aukto tol, galva nesisuka.


Taiau vos pavelgsi emyn jau ir svaigsta galva. iuo
atveju sutrinka prastin, tapusi normalia, vairi anali
zatori sveika: vestibulinio aparato, signalizuojanio

108

apie vertikali kno padt, ir regjimo, paprastai suvo


kianio ems ploktum kaip horizontali.
Jei irsime tol, kad ir kokiame auktame balkone
stovtume, niekuomet nejausime galvos svaigimo, kuris
atsiras i karto, kai tik regjimo lauke atsidurs siena,
bganti emyn.
vilgterk pro tilto turklus, ir tu pamatysi, kaip til
tas nuplauks stovinia upe, sako kin patarl. Taip pat
ir mnulis atrodo bgs pro nejudanius debesis. Sunku
bna i karto nustatyti, ar pajudjo ms traukinys, ar
pro lang matomasis kitas.
Visi ie pavyzdiai doms tai dar kuo. Stovint gar
laivio paskuigalyje ir irint tolstant vanden, galva
retai tesvaigsta. O tai atsistojote tilto viduryje, vilgte
rjote emyn, tekant vanden, ir galva apsisuko, o, ko
gero, dar pasidar ir leiktu. Vadinasi, tokiu atveju su
triko normali sveika tarp regjimo analizatoriaus ir vestibulinio, o plaukiant garlaiviui, i sveika iliko.
AUKTYN KOJOM

Tikriausiai inote, kad ms akis panai fotoaparat


ir regim daikt atvaizdas tinklainje gaunamas apvers
tas. Tai rodoma ne tik akies optikos dsniais, bet ir tie
sioginiais bandymais. Jei akimirksniu umuto uns akis
labai greitai tam tikru bdu
apdorosime, tinklainje ivy
sime atvirki atvaizd to,
k uo irjo mirties mo
mentu, akims aptemus. Beje,
ie laboratoriniai bandymai
turi tik teorin reikm ir re
tai kada pavyksta. Visos kal
bos, es panaus reikinys
gals bti umuto mogaus
akyse ir padti rasti mog
ud niekai.
Bet kodl gi tada nema
IRYKINTA
5N
AKIES
tome visko auktyn kojom?
Todl, kad vientisas suvo TINKLAIN SU APVERSTU AT
VAIZDU TO. K JIS MAT MIRkimas stipresnis u atskirus
pojius. Vaikui i pirmj .TIES MOMENTU
109

dien patyrimas sako, kur virus, o kur apaia. Taiau


yra inoma, kad mons, kurie anksiau buvo akli ir pra
regjo po operacijos, dar kur laik visk mato auktyn
kojom.
Austr psichologas Erismanas kelet dien vaikiojo
su akiniais, kuri stiklai buvo prizminiai ir apversdavo
vaizd. Nusiimdavo jis juos tik eidamas gulti, ir tai tik
visikoje tamsoje. I pradi Erismanas mat daiktus
auktyn kojom, bet netrukus viskas vl atsistojo savo
vieton. Jis ne tik pradjo matyti, kaip paprastai, bet ir
galjo su tais akiniais vainti dviraiu. Nusims aki
nius, jis pradioje vl visk mat apverst.
Sj bandym mokslininkas pakartojo ir su akiniais, duo
daniais veidrodin atvaizd. Rezultatas buvo lygiai toks
pat. Ir tai kas dar nuostabiau: i pradi, kai jis usid
davo ir nusiimdavo vienus ar kitus akinius, sutrikusi re
gjimo, vestibulinio ir kinestetinio analizatori sveika
sukeldavo jam galvos svaigim, leiktul ir net vmim.
KAI VANDUO TEKA AUKTYN

Per turistinius ygius po Kaukaz ir Krym,


pasak man sportinink, mus daug syki stebino, kad
upeliukas ar up, iurlenanti alia kelio, atrodo, teka ne
emyn, o auktyn. Kuo tai paaikinti?

UO


Tai bna tada, kai kelio nuolydis didesnis, negu
upelio ar ups vagos. Stai irkite, ir a nupieiau
schem, kuri pavaizduota pieinyje.
Tokia iliuzija pasireikia ir tuo atveju, kai visas slnis
leidiasi staigiau, negu kelias, ir upelis bga alia jo. i
iliuzij gali sukelti taip pat kaln keter, uveriani
tarpeklio sln, kontrai.
Kai a Pobeda vainjau po Kaukaz, man is rei
kinys labai kliud. Matai, kelias bga emyn, ir tai, tau
pydamas benzin, perjungi bg neutralus, o maina
sustoja. Terskolje prie Elbruso mes ilgai vargome su
varikliu ir degimu, nes maina, kaip mums atrod, labai
blogai trauk netgi visai nedidelius kelio pakilimus. Tik
leisdamiesi atgal, mes supratome, kad ms pretenzijos
automobiliui neteisingos: pakilimas atrod nedidelis tik
dl to, kad alimais staigiai kilo Baksano tarpeklis.
VERTINIMO KLAIDOS
Akys daikt prigimties lig galo suprasti negali,
Todl nekaltink j tuo, kuo kaltas yra ms protas.

Taip teisingai ra romn filosofas Lukrecijus Karas


daugiau kaip prie du tkstanius met savo filosofinje
poemoje Apie daikt prigimt.
Msieji pojiai neapgaudinja ms ne todl, kad
jie visuomet teisingai sprendia, o todl, kad jie visikai
nesprendia, sak apie t pat Kantas madaug prie
du imtus met.
Taiau sprendimo klaidos danai paaikinamos suvo
kimo vientisumu, ir jas sukelia tai, kad daikto visumos
jvertinimas perkeliamas ir jo detalms.
Dar prajusiame amiuje vokiei psichologas Miuleris-Lijeras pirm kart apra iliuzij, kuri pavaizduota
pieinyje ir vliau buvo pavadinta jo vardu. Didesniojo
lygiagretainio striain AB atrodo ilgesn u maesniojo
lygiagretainio striain BC. Atstumas AB, kerts didesn
kamp, atrodo didesnis u atstum CD. Deiniojo garlai
vio denis atrodo ilgesnis u kairiojo laivelio den. Kuo
vientisesnis vaizdas, tuo rykesn vertinimo iliuzija. To
dl rykiausia yra linijos AB vertinimo iliuzija; i linija
atrodo trumpesn u AC, nes uima tik dal takelio.
Dl perspektyvos tolimas stulpas atrodo didesnis u
artim. Medio, uolos, namo, fabriko kamino, apskritai
Ill

PALYGINKITE SIAS LINIJAS IR FIGORAS

>---- ---- <


MIULERIO LIJERO ILIUZIJA

;0 S VERTINIMO KLAIDAS SUKL SUVOKIMO VIENTISUMAS

bet kurio daikto auktis dl


perspektyvos dsnio visuomet
atrodo maesnis, negu yra
tikrovje. Pataisa, kuri mes
prat daryti, priveda prie to,
kad pervertiname vertikali
linij ilg, palyginus su hori
zontaliomis. Todl ms pie
inyje skrybls auktis at
rodo didesnis u jos bryli
plot, o figros po ja auk
tis didesnis u plotj. i
iliuzija tokia tvirta, kad, ga
minant spaustuvs riftus,
tenka j atsivelgti. Su ja
skaitosi ir architektai, projek
tuodami pastat papuoi
mus.
Mes manome, kad skait
menis 3 ir 8, raides B ir K
sudaro dvi vienodos pusels,
tik todl, kad j virutins
dalys maesns u apatines;
tuo nesunku sitikinti, apver
tus knyg.
Moterys ino, kad, vilk
damos sukneles i mediagos
su vertikaliomis juostelmis,
jos atrodo lieknesns, o su
horizontaliomis pilnesns.
Taigi, iliuzij vaidmuo ne tik
neigiamas. Apie tai ra di
dysis XVIII amiaus fizikas,
Peterburgo, Berlyno, Pary AUKIO IR PLOIO ILIUZIJA
iaus Moksl akademij ir
Anglijos Karalikosios draugijos narys Leonardas Eileris
(1707 1783): iuo apgaulingumu visas tapybos menas
laikosi. Jei mes priprastume sprsti apie daiktus pagal
tikrov, tai io meno negalt bti, lygiai taip, jei mes
btume akli. Veltui dailininkas nertsi i kailio, maiyda
mas spalvas; mes sakytume: tai ioje lentoje raudona
dm, o anoje mlyna, ia juoda, o ten kelios balk
vos linijos: viskas bt vienoje ploktumoje, nematyti
8-2431

POSLINKIO ILIUZIJA. SUNKU PATIKTI. KA D VISOS SlOS tlN IJO S


(: j
I.
LYGIAGREIOS,
KAD TAI KONCENTRINIAI,

GERINGO ILIUZIJA

LINIJA AB TIES,

P O G E N D O R FO ILIUZIJA ISNYKSTA, ESANT VIENTISAM SUVOKIMUI

jokio atstumo, skirtumo ir negalima bt pavaizduoti n


vieno daikto. Kad ir kas paveiksle bt nutapyta viskas
mums atrodyt nelyginant ratas popieriuje. Ir ko bt
verta visa ms tobulyb: mes neturtume to malonumo,
kur kasdien teikia tokia maloni ir naudinga dailei
POSLINKIO ILIUZIJOS

Kai kurios iliuzijos patikrintos dingsta arba gerokai


sumaja, bet klaidingi suvokimai esti ir nepaprastai
tvirti. Jiems, skyrium imant, priklauso poslinkio iliuzijos,
suvokiant besikertanias linijas ir kampus. Pamokantis ia
114

APSKRITIMAI,

O SIOS RAIDS STOVI LYGIAI

yra pieinys, atspausdintas 114 psl. apaioje. Jis rodo,


kad suvokimo vientisumas stipresnis u poslinkio iliuzij,
nes pastaroji inyksta.
MASKAVIMAS
Regjimo iliuzij dsningumas panaudojamas ir kari
niams dalykams maskavimui.
Maskuojani spalv esti vairi. Apsaugin viena
spalva vasar alia, iem balta daro daiktus ne
pastebimus (jie susilieja su fonu). Deformuojs nudaymas keiia daikt form. Jei viesi d vietomis imurzinsime tamsiais daais, tai i tolo ji atrodys tamsi

netaisyklingos formos dm arba bus suvokiama kaip


koks nors kitas daiktas.
Maskuojantieji apsiaustai imarginami tamsiomis ir
viesiomis dmmis. Karo laivai nudaomi geometrikai
taisyklingomis figromis, kad dl geometrins iliuzijos
stebtojas negalt nustatyti laivo kurso.
KONTRASTAS

Nemgstu okti su tavimi. Tu toks auktas, kad a


atrodau tau visai po paastim, pareik ji.
Kvailyst, bambteljo jis usigavs.
O ji buvo teisi. Tuo lengva sitikinti, pavelgus pie
in 117 psl. ir padarius iuos bandymus.
Pripilkite tris stiklines vandens ir vien kuri ber
kite pus arbatinio auktelio druskos. Pasilykite kam
nors paragauti i pirmos stiklins glo vandens, paskui
i antros sraus ir i treios vl glo. Vanduo treio
je stiklinje atrodys itin vieias ir skanus, tuo tarpu
pirmoje be jokio skonio. S bandym galima pakartoti
ir paiam; iuo atveju pakaks ir dviej stiklini: vienos
su glu vandeniu, kitos su sriu.
Taiau ypatingai ryki kontrasto iliuzij galima pa
tirti, atlikus tok bandym. Pastatykite ant stalo tris gilias
lktes, j deinij liuktelkite alto vandens, kairi
j kartesnio, madaug keturiasdeimties laipsni,
o vidurinij perpus vieno ir kito vandens. kikite
vien rank deinij, o kit kairij lkt, palai
kykite taip kelias minutes ir tada kikite kartu abi rankas
ne

vidurin lkt. Tas pats


vanduo deiniajai atrodys
kartas, o kairiajai al
tas.
Kontrasto dsnio i
nojimas leido man Didio
jo Tvyns karo metu i
vaduoti kelis turmanus
nuo nemalonum.
Bomboneio gula, rem
damasi vizualiniu vertini
mu, prane, kad isprog
dintas lyg sandlis, lyg
sunkveimis ar vagonas
DL KONTRASTO
ATRODO.
su audmenimis. Taiau
KAD
DESINYSIS
BERNIUKAS
fotodokumentai bombarda
TAMSESNIS, VIRUTIN LESYK
vimo rezultat nepatvir
LA DIDESN
tino. Buvo tarta, kad la
knai nesiningi.
O
tikrovje buvo tai
a t t
kaip. Anksiau i gula
bombardavo
didelmis
bombomis; j sprogimus
ji ir prato vertinti i
akies. Kai lktuv pa
krov kelias nedideles
bombas ir vien didel,
didiosios sprogimas ma
j fone atrod kontras
tikai daug didesnis, negu
anksiau. Jis ir buvo pa
laikytas audmen sprogi
mu. Paklausinjus kitus
turmanus,
pasitvirtino,
kad panaios iliuzijos ds
ningos.
Taiau kontrasto dsnis pasireikia dar painiau, jgauna socialin atspalv.
Juk tai tiesiog baisus sustingimas
itasai garso greiiu skridimas,
inant kakas keliu ididiu
Skrieja iandien viesos greiiu!

(Leonidas Martynovas)
117

KUR IOGAS?

Kas i ms nra gauds irpianio iogo? Ir juk nie


kaip negaljom jo nutverti! Tik prislinsi prie to nepas
dos, girdi jau jis visai kitoje vietoje erki.
Tikrovje viskas kitaip. iogas sau tupi ten, kur ir
tupjs, o js neteisingai nustatte garso krypt. Reikia
atsistoti taip, kad iogas girdtsi ne i priekio, o i o
kai

GA RSO SALTINIS VIENODAI NUTOLS NUO A U S ,'G A R S O

no, ir, nepasukant galvos, eiti garso link. Tada j pagauti


nebus didelio vargo.
Kadangi iog ne visuomet gali turti po ranka, saky
tajam dalykui rodyti padarykite tok bandym.
Papraykite savo biiul usimerkti ir garsiai stuk
senkite vien kit kokius nors daiktus, kad ir akmen
lius, vairiame nuotolyje nuo galvos, bet visuomet tiesiai
i priekio ar i upakalio, ploktumoje, einanioje per
galvos a. Kitaip tariant, visuomet vienodame nuotolyje
nuo deins ir kairs ausies. Tvirtinu, kad nei js biiu
lis, nei niekas kitas negals tiksliai nustatyti garso kryp
ties. Jiems atrodys, kad garsas okinja, nelyginant io
gas. Jei stuktelsime akmenliais on nuo galvos, jokios
klaidos nebus, ir mogus lengvai nurodys viet, i kurios
garsas sklinda.
Stai kodl siklausydami mes nejuiomis palenkiame
ir pasukame galv taip, kad garsas bt i ono.
DU AR VIENAS?

Iliuzij, apie kuri dabar kalbsime, apra dar Aris


totelis madaug prie 2300 metu.
Usimerk paridinkite rutuliuk (geriau metalin,
alt) sukryiuotais smiliumi ir didiuoju pirtu, kaip

rodyta pieinyje. Jums atrodys, kad po pirtais yra du


rutuliukai. Cia nieko nepaprasto: dviej gretutini pirt
ioriniai paviriai, kaip ms atveju, praktikai' kartu
niekuomet nelieia tuo paiu metu vieno paviriaus, ir
todl pojiai, einantys i j,
neapibendrinami. Kartais i
iliuzija gaunama, pirtais pa
lietus savo nosies galiuk: su
sidaro spdis, kad mes turi
me dvi nosis padtis ne ge
resn, kaip Gogolio Nosies
herojaus.
Taiau jei platakos viru
tin pus paliesite ne daugiau
kaip 2025 milimetrus i
skstomis skriestuvo kojel
mis, pajusite tik vien prisi
lietim. Pirt galiukais ai
kiai pajusite du prisilietimus,
netgi jei priartinsite skries
tuvo kojeles vien prie kitos
TAIP ATRODO,
per 12 milimetrus. O pri
KAD RUTULIUKAI DU
dj skriestuv prie nugaros
odos, js pajusite dvi adatles
tik tuomet, kai skriestuvo . kojels bus iskstos per
6070 milimetr. Tai paaikinama nevienodu nerv
galni, jauiani prisilietim, isidstymo tankumu.
Kad bandymas gerai pavykt, skriestuvo kojels neturi
liesti gyvaplauki.

SKRENDANT

Praktin iliuzij reikm vis geriausiai ityrinta


skridimuose. Aeroklubo kursantui per pirmus skridimus
atrodo, kad jo lktuvas stovi vietoj, o sukasi em ir dan
gus lygiai taip, kaip kartais matome kine.
Vjo susilpnjimas didina besileidianio lktuvo
greit, taigi, ir ems mkiojimo greit. Todl kursan
tas neteisingai nustato atstum iki ems ir netiktai,
per anksti trenkiasi vaiuokle j. Panai pavyzdi
galima suminti daug.
119

ILIUZIJOS ATSIRADIMO SCHEMA

GALVA

JUDESIO
PRADIA

TOLYGUS
JUDJIMAS

SUSTO
JIMAS

LIMFA JR
VESTIBULINIO
APARATO
PUSRATINIO

ATSILIEKA

JUBA KARTU TOLIAU JUDA

KANALO
PLAUKELIAI
JUDESIO
I KAIR
JUTIMAS

RAMYBE

t DEIN

Taiau ypatingai aikias iliuzijas laknas patiria,


skrisdamas debesyse, kada neskiria horizonto ir ems,
vadinamuoju akluoju skridimu. Tai atvirkio sukimosi,
tariamojo pasvirimo, skridimo tarsi auktyn vaiuokle po
jtis. Ypa stiprios tokios iliuzijos laknams, kurie ltai
orientuojasi prietais parodymuose.
Kak panaaus galima sukelti mogui, kuris umerk
tomis akimis supamas specialioje kdje. Toki iliuzij
mechanizmas susijs su skysio (vadinamojo endolimfa),
upildanio vidins ausies vestibulinio aparato pusratinius kanalus, judjimu. Tai matyti i pieinio. Atvirkio
sukimosi iliuzij js galite sukelti sau, jei usimerk
apsisuksite deimt kart toje paioje vietoje ir staiga su
stosite. Jums atrodys, kad pradjote suktis j prieing
pus.
FIGORA IR FONAS
I
virutinio pieinio (121 psl.) klausim atsakymas,
matyt, perasi toks:
k irsim: ar j vaz, ar j du profilius.
Taiau psichologas pasakyt: Viskas priklauso nuo
to, k laikysime figra, o k fonu.
Ms supratimu, sprendiant klausim, kas yra figra
ir kas fonas, pasireikia dar viena suvokimo savyb
120

DVI REIKSMIAl

KUR SlO TIGRO


DRESIRUOTOJAS?

v a iz d a i

AR MOTERIS
JAUNA AR SENA?

atrenkamumas. Suvokdami mes paprastai iskiriame vien


ar kelis objektus, o visa kita lieka fonu. Tai ypa rykiai
pastebima vadinamuosiuose dvireikmiuose pieiniuose
arba vaizduose, kuriuos, skirtingai suvokiant, galima ma
tyti ir vienaip, ir kitaip.
Atkreip dmes pusiau nusisukusios jaunos moters
atvaizd, js galite ne i karto pastebti, kad tai gali
bti ir sen su didele nosimi bei smakru, lindiniu apy
kaklje. Jei centru laikysite aus, paveiksl suvoksite
kaip jaun moter, jei ak kaip sen. Sujunkite ku
b sieneles 1, 2, 3 ir tursite eis kubelius, o paimkite
3, 4, 5 sieneles ir kubeli bus septyni. O aukiau js
matte arba profil, arba iurk.
<

Srederio laiptai netgi ne dvireikmis, o trireikmis vaizdas. irint i kairiojo apatinio kampo striai
vir, matyti laiptai, o i deiniojo virutinio kam
po striai apaion kabs karnizas. Taiau jei akimis
perbgsime striai i kairs dein ir atgal, regsime
pilk popieriaus juostel, sulankstyt armonikl.
Puslapio kairje apaioje nupietas mslingas piei
nys. Pairkite j i arti, i toli, o paskui pro padidi
namj stikl. Kol js neinote, kur dresiruotojas, linijas,
kuriomis j nupie dailininkas, suvoksite kaip fon. Bet
tai js j pastebjote, ir nuo to momento, kad ir kaip
nortumte, kad ir kaip stengtumts, negalite nematyti
jo veido.
Dar daugiau, padkite piein al ir po kurio laiko
vl j pavelkite; ir vl js aikiausiai pamatysite ne
k kit, kaip dresiruotoj. Jis tapo dabar svarbiausiu js
dmesio objektu figra, o visa kita, kas pavaizduota
pieinyje, fonas.
Sis pavyzdys turi ir bendresn reikm, jis rodo skir
tum tarp suvokimo technikos ir to, kas suvokta, supra
timo. Be to, jis rodo, kad suvokimas visuomet atsirenka
ir priklauso nuo apercepcijos. O kas tai per dalykas, js
tuojau suinosite.
A PERC EPCIJA

Suvokimo priklausomumas nuo mogaus psichinio


gyvenimo bendro turinio, jo patyrimo ir ini bagao
tai ir yra apercepcija. Ji gali ne tik utikrinti suvokimo
>22

atrenkamum, bet ir sukelti iliuzijas. Toki iliuzij apra


Pukinas eilratyje mkla. Prisimenate:
Vania toks baiktus vargelis:
Ejo syk tamsumoj
Jis po prakaitu, ibals
Per pat kapines namo.
Vargas Vania vos kvpuoja,
Klumpa ant kap vis,
Girdi kain kas iaumoja,
Kaul grauia i ties.. .
Kojas atm vaikinui:
Dievulliau, kas daryt?
Kaulus grauia palei tak
mkla nelaba, plri!
Ji mane susti gali,
Prauvau a jau, bda!
Jeigu kapini emels
Neprarysiu su malda.
Kas tai? perpyko ms Vania
Juk ne mkla anava!
Tai tik tamsoje rudenj
Grauia kaulelius uva!

Kaip ir iuo atveju, daug prietar paaikinami ba


nytinink i anksto skiepyta tikintiesiems apercepcija
(taip buvo ir su Pukino Vania).
Laktingalos, vieno i Krylovo pasakios heroj, suo
kim taip pat slygojo asilo apercepcija.
Nutilo. Asilas, beds kakt emn,
Tai neblogai, subliuvo, negali sakyti.
Tavs nenuobodu klausytis;
Bet gaila, gerbiamoji,
Kad ms gaidio tu lig iol nepainojai.
Tavo giesm gal dar geriau skambt,
Jei pasimokyti iek tiek pas j galtum44.

Don Kichoto suvokimus, jo apercepcijos ikraipytus,


vaizdiai apra Servantesas.
HALIUCINACIJA

Vakar vakare regjau haliucinacijas. Taip isi


gandau, kad vis nakt negaljau ramiai miegoti, pa
reik man ligon. einu vakare \ kambar, iriu
mnulio viesoje stovi kain kokia mogysta. Nuste
bau.kas ji tokia? Prieinu ariau, o ia mano chalatas
123

H A L I U C I N A C I J O S VELNIAI,

KURIE MANS NELEID2IA N A M O " SIELOS P A R D A V IM O SUTa RTis


fPA G A l L IG O N I ALKOHOLIK PlESlNIUS)

kabo ant sienos, o vir jo skrybl. Stai kada i ties


persigandau: jei jau a regiu haliucinacijas, vadinasi,
sunkiai sergu.
O isigsti nebuvo ko. Tai ne haliucinacija, o iliuzija,
atseit, neteisingas, ikreiptas kokio nors realaus daikto
arba reikinio suvokimas. Juk iuo atveju moteris cha
lat ir skrybl palaik mogumi.
Iliuzijos gali bti:
fizins (auktelis stiklinje arbatos ir fotografijoje
perlautas);
fiziologins (pavyzdiui, atvirkio sukimosi, tempe
ratr kontrasto iliuzijos);
psichologins (pavyzdiui, slygojamos suvokimo vien
tisumo) .
Kita kas haliucinacijos. Tai jau liga, arba, kaip
sakoma, patopsichologinis simptomas. Haliucinacijos
jutiminis vaizdas, tiesiogiai nepriklauss nuo iorini
spdi ir kartu turs haliucinacijas reginiajam objek
tyvios realybs pobd, taip apibr jas 1880 metais
ymus rus psichiatras Viktoras Kandinskis, pirmo, ta
pusio klasikiniu, io reikinio tyrimo autorius.
124

Haliucinacij metu mogus nieko nesuvokia tai


ankstesnij suvokim pdsakai, liguistas sivaizdavimas,
atsirands smonje. Haliucinacijos tai sapnas nemie
gant. mogui atrodo, kad jis mato ar girdi tai, ko nra,
jis gali uuosti nesam kvap ir netgi justi prisilietim.
Usimerks jis paprastai matys ir toliau, o usikims
ausis, girds.
Kartais ligoniai patys nupieia savo haliucinacijas.
Kai kuri dailinink, sirgusi psichinmis ligomis,
kryboje mantriai sipyn iliuzijos ir haliucinacijos. Ta
iau jei tikrj talent ir nutapytos haliucinacijos gali
bti m&no kriniai, tai anaiptol neduoda pagrindo daili
ninkams abstrakcionistams i bet kurio meno krinio da
ryti haliucinacij.
NAKTl DVIRAIU
Kai a patamsyje vaiuoju dviraiu be ibinto,
man vis laik atrodo, kad geresnis ne mano kelias,
o tas, kuris alimais, ir mane vis laik traukia pasukti
ten. Ar taip atrodo tik man, ar visiems? paklaus
bendrakeleivis, su kuriuo prietemoje grome i pasivaik
iojimo.
Ne, ne tik jums vienam, nors, gal bt, ir ne kiek
vienas t pastebjo. Mane tai jaunystje irgi imudavo

PRIEBLANDOJE REIKIA
AP2I0RTI KELIO JUOST

125

i vi, kol a nesuinojau, kas tai per dalykas. Norite


ir js suinoti? Na, tai klausykite.
Dieninio regjimo aparatas tai tinklains nervins
galnls kolbuts, kuri akyje apie septynis milijonus.
Daugiausia j vadinamojoje centrinje duobutje. Kai
mes irime kokj nors daikt arba, sakysime, vaiuo
dami dviraiu, keli, nejuiomis bedame vilgsn taip,
kad regimasis vaizdas krist tinklains centrin duo
but. Kolbuts yra taip pat spalv regjimo organas. Kai
apvietimas maesnis negu 0,01 liukso, vietoj kolbui
pradeda dirbti kitos nervins galnls lazdels. Jei
apvietimas yra nuo 0,01 liukso (tai madaug toks ap
vietimas, kaip mnuliui slepiantis u lengv debesli)
iki 33 liuks (kaip apsiniaukusiu oru, kai dang dengia
debes marka), funkcionuoja ir lazdels, ir kolbuts.
Kelio apvietimas viesi mnesienos nakt apytikriai
0,25 liukso, o vaigdt nakt be mnulio madaug
0,003 liukso.
Lazdeli tinklainje gausiau, negu kolbui, j apie
130 milijon. Jos isidsiusios ariau tinklains perife
rijos. Daugiausia j dvylikos laipsni nuotolyje nuo
centrins duobuts. Stai ir ieina, kad prieblandoje tikrai
geriau matyti ne ta kelio vieta, kuri irime, bet dvy
lika laipsni al. Todl ir atrodo, kad ten kelias ge
resnis.
Lazdels neduoda spalv pojio, ir prieblandoje visos
spalvos nublykta. Stai kodl sakoma: Nakt visos kats
pilkos.
Vadinasi, kai vaiuoji dviraiu prieblandoje, geriau
irti ne tiesiai keli, bet dvylikos laipsni kampu?
paklaus mano bendrakeleivis.
Tvirtinti to nedrsiau, atsakiau a. Paprastai
k irime, tai ir dmes nukreipiame. Daiktas, kurio
vaizdas krinta centrin akies tinklains duobut, suvo
kiamas kaip figra, o visa kita kaip fonas. Pamgin
kite dmiai stebti sekundin rodykl laikrodyje, kartu
fiksuodami vilgsn skaii 12, tai nelengva, js sa
vaime, nevalingai nukreipsite vilgsn rodykl.
A patariau savo panekovui daryti taip, kaip dary
davau pats, jau gerai susipains su psichologija. Tir
toje prieblandoje reikia vis laik valgyti keli, tartum
vytuokle perkeliant vilgsn po penkiolika laipsni abi
puses. Normaliai sdinio dviratininko akys yra madaug
126-

per pusantro metro nuo ems, ir, jei irima j priek


dutris metrus, vis geriausia regjimo lauke turti
130180 centimetr ploio juost. Siuo atveju bus panau
dotas periferinis naktinis regjimas, ir iliuzija, kuri mes
nagrinjame, dings.
215000
180000
WOOOO

60000
20000

201

AKIES JA U T R U M A S

30I
M A IE M S

40I

sol

6!~

R YK U M AM S DIDJA

Apie lazdeles ir kolbutes mes mokms mokykloje,


bet a niekaip negaliu prisiminti, kas i j dieninio,
o kas naktinio regjimo organas, tar mano bendra
keleivis.
O js prisiminkite taip: nakt lengviau vaikioti
su lazdel, taigi, kolbuts lieka dienai.
DU SIMTUS TKSTANI KART GERIAU

Visi ino, kad, i rykiai apviestos vietos' jus tam


si, pradioje visikai negalima atskirti daikt, o po
kurio laiko jau matyti geriau. Ar inote, kad regjimo
analizatoriaus prisitaikymo prie tamsos procesas, vadina
moji tamsos adaptacija (prisitaikymas), vyksta netoly:
giai, madaug taip, kaip pavaizduota paveiksle, ir daug
valand ir net dien? Jau po valandos aki jautrumas gali
pasidaryti du imtus tkstani kart didesnis, negu pra
dioje. Stai kodl rentgenologai, naktiniai laknai, val
gai ir apskritai visi, kuri darbas susijs su tamsa, saugo
savo akis nuo staigios rykios viesos.
127

Naktinis regjimas sustip


rja, jei prie tai vaikioja
ma su raudonais akiniais ar*
ba pabnama kambaryje, ap
viestame raudona viesa.
Kai maiste trksta vitamino
A, smarkiai susilpnja nakti
nis regjimas, kartais net su
sergama liga, kuri vadinama
vitakumu. Vitamino A apstu
uv taukuose, kepenyse,
morkose, kopstuose, svieste
ir piene.
Adaptacija gali ne tik pa
didinti, bet ir sumainti ana
lizatoriaus jautrum. Antai,
isikvpin net stipriausiais
kvepalais, mes veikiai beveik
nustojame justi j kvap ir
kartais dar syk isikvpina
me, sukeldami ypsenas kai
myn, kurie dar neadaptavosi prie stipraus msiki kve
pal kvapo.

AK IAI G ER A I PRISITAIKYTI
!a d a p tu o tis)

TAIAU, TIESIOGIAI APVIETUS AK|

RANKA MATO SVIES


mogus sdi prie pana
aus j d aparato, kis j
rank. Laikas nuo laiko, skir
tingais tarpais, pro ply
krinta ant delno alios vie
sos pluotelis. Imtasi vis
priemoni (filtrais), kad tai
nebt ilumos spindulys ir
kad nebt joki alutini
kartu su viesa veikiani
dirgikli: gars, vibracijos
ir taip tolia. mogus nema
to nei savo rankos, nei vie
sos spindulio.
Ar jis jus delnu vies?
128

.G A L I PERSKAITYTI GERAI Z lN O M U f
p r i e t a i s ' PARODYMUS

inoma, nejus. Tai aiku kiekvienam. Taiau mokslas


kartais reikalauja patikrinti ir patvirtinti, atrodyt, ne
ginijamus dalykus.
inomas ms psichologas, Lenino premijos laurea
tas Aleksejus Leontjevas patikrino tai specialiu rengimu,
panaiu aukiau apraytj, ir sitikino, kad taip, i
ties mogus delnu nejunta viesos. Siekdamas tai tiks
liau rodyti, jis pamgino sudaryti slygin refleks vie
sos veikimui deln. Bandomiesiems tuoj po delno ap
vietimo, apie kur jie neinojo, buvo duodamas elektros
smgis pirt, pridt prie mygtuko. Taiau ir po 350
400 toki derini niekas, apvietus deln, neatitraukdavo
pirto. Slyginis refleksas nesusidar. Sie bandymai dar
kart patvirtino, kad mogus nejuto apvietimo.
O ar galima imokti delnu justi vies? Sukurti mo
gui nauj jutim organ?
Aiku, negalima! paskubsite atsakyti.
Leontjevas taip pat negaljo atsakyti teigiamai. Ta
iau, remdamasis teoriniais samprotavimais apie psichi
kos kilm, jis spjo, kad tai padaryti manoma. Tuo tikslu
reikia bandyme sudaryti tokias slygas, kurios padeda
gyvn jutimo organams isivystyti.
Moksle kelias nuo spjimo iki tvirtinimo eina per
bandym, ir Leontjevas eksperimentais rod savo sp
jim.
Norint imokyti mog delnu pajusti viesos spindul,
reikjo tiesiog pakeisti bandymo slygas, sprendiant i
formos labai neymiai, o i esms pagrindinai. Pa
kako bandomiesiems pasakyti, kad kiekvien kart prie
srovs smg deln kakas veiks. Nors jiems ir nesaky
davo, kas btent veiks, jie dabar ne tiesiog laukdavo
iokio tokio nemalonumo dl silpno srovs smgio, o m
gindavo ivengti jo. Kada jiems atrodydavo, jog kakas
signalizuoja apie bsimj smg, jie atitraukdavo pirt.
Juk ir gyvnams pojiai atsiranda tik dl toki dirgi
nim, kurie orientuoja organizm aplinkoje, atlikdami
signalizavimo funkcij.
Po trisdeimtketuriasdeimt pratim dabar jau ak
tyviai atliekam visi, kurie dar bandymus, beveik ne
apsirikdami pradjo delnu justi vies ir, atsakydami
jos veikim, atitraukdavo pirt nuo mygtuko. Tai buvo
naujas, maai diferencijuotas ir sunkiai odiais nusako
mas pojtis. Tarsi paukio sparno prisilietimas, lyg
9-2431

129

vjelis taip mgino apibdinti jj tie, su kuriais buvo


atliekamas bandymas. Ranka dar blogai, bet vis dlto
jau juto vies. O juk tai tik pradia tyrim visikai nau
joje psichologijos srityje.
Ji patvirtino sen ties, kad mokslo galimybs neri
botos.
SKAITYMAS BE AKIV
*

Prie tai js pasakojimas knygos pirmajame leidime


(rus k.) buvo atspausdintas 1962 met gegus mnes.
Praslinkus pusei met nuo to ir 22 metams nuo A. Leont
jevo bandym, laikraiai skaitytojams papasakojo:
Rozai Kuleovai, aklai 22 met merginai i Ninij Tagilo, urio skarele akis. Taiau ji, vediodama deinio
sios rankos pirtais po spausdint tekst, toliau laisvai
skait laikrat. Jai padav fotografij, ir Roza vl, jos
nematydama, pirtais nustat nufotografuotojo mogaus
poz ir ivaizd. Spalvotus pieinius pridengdavo stiklu,
celofanu, plonu popieriumi, bet Roza, prisilytjusi pirtais,
pasakydavo spalv.
I maio Roza neklysdama itraukdavo reikiam
spalv sil sruogeles arba praom loimo kort. Lyt
jimu ji nusakydavo netgi pato enklo pieinio turin,
o vienoje nuotraukoje atpaino moter i... auskar.
inia aibu apskriejo vis pasaul, keldama nuostab
ir nepasitikjim.
Regjimas pirt galiukais?
I miesto prie Uralo Roza atvaiavo Maskv. Cia j
specialiai ityr ymiausi alies mokslininkai. Ir k gi?
Viskas pasitvirtinol
Tiksliausiais bandymais buvo atmesta padidjusio
lytjimo jautrumo hipotez. Paskui padidjusio ilumi
nio jautrumo hipotez. Nepamirta paalinti ir galimyb
mintimis teigti teising atsakym. Buvo rodyta, kad
Roza pirtais junta (btent junta) vies ir spalv. Ji turi
odos optin jutim.
Netrukus paaikjo, kad spalvas pirtais skirti sugeba
ne tik Roza Kuleova. Vieni gali to imokti greiiau ir
gesiau, kiti liau ir blogiau. Kai a raau ias eilutes,
yra jau nemaa moni, kurie mokosi to. Abramas Novomeiskis, anksiau dirbs su Roza, pradjs bandymus su
130

Ninij Tagilo Dails technikumo studentais, sitikino,


kad vidutinikai vienas i ei gana lengvai gali imokti
lytjimu skirti spalvas.
Neuropatologas Josifas Goldbergas (jis pirmasis m
si tyrinti Roz), pradjs mokyti susilpnjusio regjimo
mones ir akluosius, sitikino, kad daugelis t, kuri aklu
mas priklauso nuo aki sutrikim, gali skirti spalvas
pirtais. O tie, kuri paeisti smegen regjimo centrai,
negali.
A. Novomeiskis padav prie septynerius metus ap
akusiam Vasilijui B. sidabro spalvos popieri. Aklasis
paiupinjo paviri ir pasak:
Tai kain kokia balsva spalva, panai pilk...
Ne, tai metalika, plieno spalvai
Paskui jam padav raudon vyni spalvos popieriuk.
Jis pasak:
Tai panau raudon vyni spalv, dar ne visi
kai prisirpusi vyni.
Taiau dar nuostabiau, kad jis gali skirti popieriaus
spalv, neprisiliesdamas prie jo, tik laikydamas deln iki
vieno metro nuotoliu.
1963 met lapkrit man teko susipainti su gabia
Charkovo muzikos mokyklos treios klass mokine, devy
neri met Lenoka Bliznova, ir padaryti su ja kelet
bandym. Esant tvirtai garantijai, kad nebuvo telepatijos,
ie bandymai ne tik patvirtino, kad Lena turi t kol kas
dar msling sugebjim, kurio, jai niekas neugd, bet ir
parod, kad jis dar stipresnis, negu kit anksiau tirt
asmen.
O gal t sugebjim turite ir js?
Pamginkite patikrinti save ir kitus, duodami vis su
dtingesnius udavinius, kuriuos Lenoka atlikdavo grei
tai, lengvai ir tiksliai.
Akis reikia uriti, o kontroliuojs, kad nebt tele
patijos, turi atsistoti upakalyje ir matyti tik rezultatus.
Apiuopomis sudstykite imaiytas akes arba ach
mat figras dvi krveles: baltuosius ir juoduosius.
Irink prie tai i kort kalads tzus ir eiukes, suskirstykite apiuopomis juodas ir raudonas.
Pirtais perskaitykite kiekvien i t kort.
Pirtais iifruokite dar neskaityto laikraio straips
ni antrates.
131

I anksto nubr baltame popieriuje juod linij ir


vesdami ranka vir popieriaus (neliesdami jo), bakstel
kite pirtu t linij.
Juk dar niekas neino, kokia dana i savyb.
Kas tai? Rudimentinis jautrumas, anksiau turtas
mogaus protvi, ar naujas, kuris gali isivystyti visiems
monms? Kol kas neinia. Taiau kad jautrum ga
lima ilavinti jau rodyta.
Kokia io jutimo prigimtis? Kaip galima j praktikai
panaudoti?
tai atsakyti dar sunku. Reikia masik kruopi ty
rim. Ir jie jau daromi.
Sis atsitikimas moko per daug nepasikliauti savimi,
nemanyti, kad mokslas jau visk ino. ingeidus mo
gaus protas atras gamtoje dar daug netikt stabi
dalyk.
DALTONIZMAS

Angl fizikas Donas Daltonas, atrads duj miinio


slgimo dsn, 1794 metais apra savo regjimo ypatyb:
jis neskyr raudonos ir alios spalvos. Si gimta mogaus
savyb nuo to laiko ir vadinama daltonizmu.
Vyr daltonik yra daugiau, negu moter (vyr
apie keturis procentus, moter pus procento). Daltonizmas nepagydomas. Bet jis trukdo tik tokiam darbui,
kuriame reikia skirti spalvas (oferiai, geleinkelio mai
nistai, laknai, jreiviai, dailininkai, daytojai).
mogus danai neino, kad jis daitoftikas, kol nenu
eina pas gydytoj. Raudon vliav ir ali ol jis
prats skirti pagal atspalvi skirtum, o kai gydytojas
okulistas jam rodo specialias spalvotas lenteles, jis negali
jose perskaityti skaii, kuriuos gerai mato turintysis nor
mal regjim.
AR PASAULIS TOKS, KOKI MES SUVOKIAME

Kas ia nupieta? paklausiau savo jaunus drau


gus, parods jiems i arti piein, paimt drauge su ki
tais i albumo Regjimo apgauls, sudaryto 1924 me
tais Jakovo Perelmano. Pieinyje buvo pavaizduota de132

imt kart padidinta autotipijos spaustuvs klis at


spaudo dalis.
Bendra nuomone, tai buvo takai ir dms.
Taiau, kai a pasiliau pavelgti piein i tolo,
visi ivydo moters veido dal su akimi. A siekiau paro
dyti, kaip keiiasi suvokimas priklausomai nuo irjimo
tako ne perkeltine, kaip esant apercepcijai, bet tiesiogine
odio prasme.
Taiau jei irjimo takas ir mikroskopas keiia
suvokim, jei daltonikas mato pasaul ne tok, kok j re
giu a, jei iliuzijos ir man
ikraipo suvokim, tai, gal |S TOL, J 0 s g a l i t e p a m a t y t i ,
bt, pasaulis yra i ties ka
koks kitoks ir ms poj
iai tik simboliai to mums
nepastamo pasaulio, kuris
prieinamas vien poetams,
svajingai pasak viena i
mergaii.
Na tai, dabar atsimume poezij! kte
ljo kita.
Jei tik poezij
tai dar ne bda, paste
bjau a. Stai toki pa
sakym su didiausiu paK A S C lA P A V A IZ D U O T A
sitenkinimu nusitvert bur
uaziniai idealistai agnostikai, kurie teigia, kad
pasaulio negalima painti. t idealistin bal klim
po nemaa dideli prot. Helmholcas, nors gamtos
moksluose buvo didiausia ymyb, para savo Fizio
loginje optikoje beveik t pat: A paymjau pojius
kaip iorini reikini simbol ir atmeiau bet koki j
analogij su daiktais, kuriems jie atstovauja.
Leninas sutriukino i simboli teorij, parod jos
idealistin esm ir visik nepagrstum. Leninas, kaip
ir Engelsas, sak, kad pojiai tai realios tikrovs dau
giau ar maiau tikslios kopijos, nuotraukos, atvaizdai,
veidrodiniai atspindiai, o ne simboliai ir ne hieroglifai,
kaip juos taip pat kartais neteisingai vadindavo. Negin
ytina, kad atvaizdas niekuomet negali visikai prilygti
modeliui... ra Leninas. Taiau skruzdls fotografija
133

ir mikrofotografija, tokios nepanaios viena kit, juk


yra ne skruzdls simboliai, o jos atvaizdai.
Be to, reikia atsiminti, kad ms pojiai tik pir
moji painimo pakopa, kuria pagilina mstymas ir pa
tikrina praktika.
KAIP JIE SIVAIZDUOJA PASAUL
Jie, gal bt, galvoja tie, kur girdi juok,
Tie, kur mato saul, mnes, vaigdes:
Kaipgi jai, neregei, ryto auros tviska,
Kaipgi kurios ausys upelius girds?!
A igirsiu kvap, vsum rasot
Ir pagausiu pirtais virpes ols.
Sutemoj paskendus eisiu a per sod,
O irdis ir myliu pasakyt ga ls...
Lai aki brangij a ir nematysiu,
Neigirsiu balso gyvo ir velnaus,
Bet odius begarsius vies jausm vis
Mano lengvos rankos girdinios pagaus.
A galiu pamilti u jausmus, u prot
Taip kaip iedo kvap su diaugsmu staiga.
Kaip draugystj od brang nemeluot,
Kaip glamon myli sugniauta ranka.
A protu regsiu ir irdim girdsiu,
Nors svajom pasaul perskrisiu vienok...
Ar visi akim js tiek matyt galsit,
Ar visi moksit saulei nusijuokt?
A esu apkurtus, a esu apakus,
Betgi mano, mano ta jausm erdv!
avi em audia mano pirtai laks,
viesi dali audia ilgesio srov.
Jei garsai ir grois taip jus pakerjo,
O, nesididiuokit ituo prie mane!
Tik paduokit rank ir jus artju,
Tik neatsitverkit siena ledine.

Sias eiles para nuo vaikysts akla ir kurnebyl pe


dagogikos moksl kandidat Olga Skorochodova. Nors ji
junta pasaul kitaip, negu mes su jumis, bet sivaizduoja
j taip pat. Tai matome ne tik i io eilraio, bet ir i
jos puikios knygos, kuri ji taip ir pavadino Kaip a
juntu ir sivaizduoju aplinkin pasaul.
O tai itrauka i kitos aklosios ir kurnebyls, ameri
kiets Elens Keler, knygos, taip pat autobiografins:
Kartkariais mane sukausto panaus alt rk izo
liuotumo jausmas, kai a sdiu viena ir laukiu prie u
134

dar gyvenimo dur. Ten, u t dur, viesa, muzika,


bendravimo su monmis malonumas; taiau a j atverti
negaliu. Likimas, nebylus, negailestingas, utveria man
keli... Mane paguodia tik Biblija, teigdama, kad visa,
kas matoma, laikina, o nematoma aminyb.
Iaukltos skirtingose socialinse slygose, OIga ir
Elena imoko gana gerai sivaizduoti aplinkin fizin pa
saul, pamgti literatr, poezij ir muzik. Taiau, be to,
jos labai tiksliai suvok ir prim pasaulir visuome
ns, kurioje buvo iaukltos ir kurios ryki atstov kiek
viena yra.

DMESYS
BANDYMAS SU LAIKRODIU IR KNYGA

Jei js kambaryje yra stalinis ar sieninis laikrodis,


js paprastai negirdite jo tiksjimo; is monotonikas gar
sas ikrinta i js dmesio.
Pabandykite, skaitydami koki nors knyg, pastatyti
alia jos laikrod ir paskirstyti valing dmes, vienu metu
sekdami, kaip tiksi laikrodis, ir toliau skaitydami knyg.
Kur laik tai seksis, taiau netrukus js tursite arba
pertraukinti skaitym, kad pasiklausytumte laikrodio,
arba, sitrauk skaitym, umirite laikrod. od
umirite raau kabutse, nes ia ne ms atminties,
o kaip tik dmesio dalykas.
Dmesys tai smons nukreipimas tam tikr
objekt, ' iskyrimas vien suvokiam ar prisimenam
objekt ir kartu atitraukimas nuo kit. Dmesyje pasi
reikia smons atrenkamumas.
Kam skiriamas ms dmesys, tai darosi mums fi
gra, o visa kita fonu. Kai susikaup mstome
arba esame susidomj kokiu nors dalyku, nematome ir
negirdime nieko, kas aplinkui dedasi, aiki neigiama
indukcija, sak Pavlovas apie fiziologin dmesio ati
traukimo mechanizm, kur mes pateikme bandyme, kai
tuo paiu metu skaitme knyg ir klausme laikrodio.
Prisiminkime puik Pavlovo pavyzd. Jei ms kau
kol bt permatoma, tai io bandymo metu galima bt
stebti, kaip optimalus jaudinimo idinys pereina ia
centrus, nulemianius knygos skaitym, ia laikrodio
klausym.
DM ESIO TARNYBA

Jis visas virts vienu dmesiu, sakoma apie mo


g, kuris temptai ko nors klauso, skaito arba iri. D
mesys pasireikia mogaus mimikoje, pantomimikoje ir
elgesyje.
136

inomame Nikolajaus Bogdanovo-Belskio paveiksle


Mintinis skaiiavimas stovini prie lentos mokini
mintys sutelktos tai, kas joje parayta. Mokytojas d
miai klauso, k mokinys sako jam aus. Tai iorinis
kryptingas dmesys. Taiau du berniukai paveikslo prie
kiniame plane atsidj galvoja, uoliai skaiiuoja mintyse,
tempdami savo vidin krypting dmes. Vasilijaus Perovo paveiksle Mediotoj poilsis meistrikai perteiktas
susidomjimas, su kuriuo jaunas mediotojas klausosi
daug maiusiojo. Jei dmesys nepasireikt iorje, tai
dailininkams bt labai sunku tapyti paveikslus, o artis
tams vaidinti savo vaidmenis.
Iorinis dmesio pasireikimas paaikinamas fiziolo
gikai. Prisimenate, a jau sakiau, kad vadinamosios retikulins formacijos nervins lstels, esanios smegen
gilumoje prie skilveli, eina dmesio tarnyb.
Snytis ramiai snaudia. Jo smegen ievs tonusas
susilpnjs. Taiau vilptelkite ir jis pastatys ausis,
suvizgins uodeg, pasiruo okti. Apie tai galima pasa
kyti:
vilpimas patrauk jo dmes!
Taiau galima pasakyti ir kitaip:
vilpimas per gyvulio retikulin formacij, per
orientacijos reflekso mechanizm pakl galvos smegen
ievs tonus ir paruo j bei vis organizm suvokti
tolesn informacij ir reaguoti j.
Taip pavojaus signalas paruoia ugniagesius, laivo
gul arba karin dalin vykdyti tolesnius sakymus.
DEMESIO

a p im t is

Uduokite kam nors udavin:

Dabar a parodysiu jums vienai sekundei piein,


kuriame bus keli skaitmenys. dmiai pasiirkite, kokie
skaiiai surayti lentelje, o kai a udengsiu piein, juos
sudkite ir sum usiraykite.
Paskui vien sekund, mintyse suskaiiav viens ir,
parodykite virutin pieinio pus, udeng likusi dal
popieriaus lapu.
Kai suma bus urayta ir duota jums, papraykite at
sakyti, kokiose figrose kokie skaitmenys buvo rayti.
Retas kas prisimins ias figras. Daugelis teisingai
137

pasakys: A neatkreipiau dmesio". Vienas kitas, susipa


ins su psichologija, gals netgi tarti: Neuteko dmesio
apimties kartu pastebti ir skaitmenis, ir figras.

LENTELS DMESIO A PIM IAI TIRTI

Sis bandymas pailiustruoja ne tik dmesio apimt.


(iuo terminu suprantame maksimal kiek nesujungt
grupes objekt, kuriuos mogus gals vienu metu ir
aikiai suvokti, sprsdamas kok nors udavin.)
138

KAS

GREIIAU

SURAS

VISUS

SKAITMENIS

NUO

1 IKI 90?

Labai svarbus ia ir suvokimo atrenkamumas, kur


ms pavyzdyje nulm taisas, udavinys. Jei aukiau
pateiktoje instrukcijoje pridsime odius: Kartu prisi
minkite, ir kokioje figroje kokie skaitmenys nupieti,
dmesys bus organizuotas kitaip, taiau jo apimties taip
pat gali neutekti iam udaviniui vykdyti iki galo.
Suinoti, kieno kokia atminties apimtis, galima, pade
dant to paties pieinio tinkleliams. I anksto kartono la
pelyje, kiek didesniame u atskleist knyg, ikirpkite
langel, kuriame galima bt rodyti paeiliui kiekvien
tinklel taip, kad liks puslapis bt udengtas kartonu.
Paruokite visiems tiriamiesiems po devynis tuius
tinklelius. Pasimokykite, kad kuo greiiau ir, svarbiau
sia, vienodiau atidengtumte langel ir vl udengtu
mte j delnu. Parodykite taip visiems bandymo daly
viams i eils visus tinklelius, i anksto papra, pirma,
pastebti, kur ir kokios figros raytos tinklelyje, antra,
po kiekvienos ekspozicijos rayti tokias pat figrles tu
iame tinklelyje. Taip paaiks, kas i dalyvi ra dau
giausia figrli viename tinklelyje. Paprastai tiksliai pa
stebima nuo keturi iki ei figrli. vertinti dmesio
apimt leidia ir pieinio 139 psl. uduotis.
INDN AIDIMAI

Mediotoj gentyse, kurioms dmesio ivystymas gy


vybikai svarbus, paplit tokie aidimai: du ar daugiau
rungtyniautoj trump laik stebi kok nors daikt, o po
to kiekvienas atskirai sako teisjui, k mats (stengiasi
ivardyti kuo daugiau detali).
A papasakojau apie tai jaunimui, su kuriuo susipa
inau, atvyks poilsio namus.
Nuo pirmj ms pasivaikiojim prasidjo susido
mjimas iuo aidimu.
Mes pasiskirstme dvi partijas ir susibrme vairio
se pievels vietose. Kiekviena grup ant paklods ar di
dels skarels idliodavo apie tuzin daikt, paskui juos
kuo nors udengdavo. Paprastai tai bdavo pietukai,
peiliukai, segtukai, akmenliai, gls, popieriaus skiau
tels, karoliai. Juos sudliodavo taip, kad bt gerai ma
tomi. Teisjas patikrindavo abi krveles.
Paskui vienos partijos dalyviai i eils prieidavo prie
kitos partijos, teisjas, skaiiuodamas viensdu, nu
140

traukdavo apdangal, parodydamas daikt krvel, po


to vl udengdavo. Atjusieji turdavo ivardyti, k mat,
ir kuo smulkiau nupasakoti kiekvien daikt, jo dyd,
spalv. Tada abi krvels bdavo atidengiamos ir bend
rai nustatomas individualus ir komandinis laimtojas.
Lietingomis dienomis, aisdami patalpose, mes kartais
pakeisdavome aidim: idliodavome domino kaulelius ir
paskui juos ivardydavome.
Kai vaiktindavome po miest, greitai praeidami pro
parduotuvi vitrinas, stengdavoms pastebti, o paskui
ivardyti kuo daugiau daikt. aidjai metsi azart
po to, kai a papasakojau apie atvej, aprayt angl psi
chologo Viljamo Karpenterio (apie j js jau skaitte).
Vienas poktininkas, pasirods kaip aikiaregys, pasie
k to, kad, praeidamas pro vitrin, galdavo sidmti,
o paskui nupasakoti iki keturiasdeimties vairiausi
daikt.
Po mnesio mes pastebjome teigiam ms pratyb
poveik, nors ir ne visiems vienod.
KIEK DARB GALIMA DIRBTI VIENU METU

Pasakojama, kad Napoleonas vienu metu galjs dirb


ti septynis darbus. Sunku patikti, kad taip ir buvo. Bet
tai 1887 metais prancz psichologas Polanas demonst
ravo savo sugebjim skaityti klausytojams vien eil
rat ir tuo paiu metu rayti kit. Jis galjo, deklamuo
damas eiles, ratu atlikti sudting daugyb. Tai tikras
faktas.
Instruktorius, mokydamas aeroklubo kursant pakilti,
turi paskirstyti, arba, kaip sako laknai, iskaidyti dme
s tarp daugelio proces: nustatyti atstum iki ems,
paalinti pasvirimus ir nuslydimus, ilaikyti krypt, i
klausos nustatyti, kaip dirba motoras. Jei instruktorius
kyla su kursantu, tai jis dar turi vertinti, kaip atliktas
kiekvienas pakilimo elementas.
Dmesio paskirstymas tai bsena, kai vienu metu
atliekami du ar daugiau veiksm. Ar tai ne paprastas
dalykas, kai mes, uimti daugiausia vienu reikalu, viena
mintimi, galime tuo paiu metu dirbti kit darb, labai
prast mums, atseit, dirbti tomis smegen pusrutuli da
limis, kurios yra kiek slopinamos iorinio slopinimo
141

mechanizmu, nes pusrutulio punktas, susijs su ms pa


grindiniu darbu, yra, aiku, labai sujaudintas? : ra
Pavlovas, margindamas psichologiniu ratu fiziologin
kanv.
SUDTIS SU DMESIO PERKLIMU

Paraykite du skaitmenis vien po kitu. Pavyzdiui, 4


ir 2. Sudkite juos, sumos vienetus paraykite alia i vir
aus, kaip parodyta emiau, o virutin skaii nukelkite
apai. Dabar sudkite tuos skaiius. Paraykite sekan
i por ir tskite taip toliau.
4 60 6 6 2
2
46 0 6 6
Tai pirmas udavinio bdas. Antras bdas vienet
sum raykite apaioje, o apatin skaii perkelkite
vir.
4 26 8 4 2
2
68 4 2 6
Jei (tai pasitaiko retai) gausite vis laik pasikarto
jant skaii, prie vieno j pridkite vienet.
Truput pasipratin, papraykite k nors kas pus mi
nuts davinti sakym: pirmas, antras, pirmas,
antras ir taip toliau. Igird komand, braukite verti
kal brkn ir greit pereikite prie kito darbo bdo, steng
damiesi atlikti udavin kuo tiksliau ir greiiau.
Patikrin uraus, galsite sitikinti, kad daugiausia
klaid pridarte, k tik perj nuo vieno bdo prie kito.
Padar bandym su vairiais monmis, pamatysite,
kad vairi asmen rezultatai bus skirtingi: jie priklauso
nuo nervini proces paslankumo, nulemianio sugeb
jim perkelti dmes. Pavargs mogus i uduot atliks
blogiau.
Dmesio perklimas jo pertvarkymas, perjimas nuo
vieno objekto prie kito, pasikeitus veiklos uduoiai.
PERSEVERACIJA

Kai a, baigiantis ambulatorijoje primimui, labai, nu


vergdavau, pastebjau, kad, klausindamas ir apirin
damas eilin pacient, negaliu atsikratyti minties apie
142

prie tai apirtj. J nusiskundimai ir lig simptomai


man susimaiydavo. Tai labai sunkino darb.
Pamginkite ryt, kai esate gerai pailsj, greitai
braiyti nedidelius trikamplius ia virne auktyn, ia
emyn. Arba rayti ia raid Z, ia jos veidrodin atspind.
Si uduotis nesudarys didelio sunkumo.
Taiau imkits to paties vakare, kai js labai nuvar
gs, ir jums kyriai prads kartotis ta pati figra. Tai
vadinamoji perseveracija (apie j jau kalbjome ios kny
gos pradioje, 25 psl.), reikinys, susijs su sunkumais
perkelti dmes.
Tiek perseveracijos, tiek ir sunkum perkelti dmes
fiziologinis mechanizmas yra jaudinimo ir slopinimo
proces galvos smegen ievje kaitos udelsimas, o, ne
kant fiziologijos kalba, nervini proces ievs neurodinamikoje inertikumas.
DMESIO SVYRAVIMAS

Dmesio pastovumo susilpnjimas gali bti ilgalaikis


arba trumpalaikis. Jo svyravimai, arba fluktuacijos, pa
stebimi visiems monms be iimties.
Kelet minui, tempdami valing dmes, irkite
kur nors dvireikm piein 121 psl. Pamginkite i pra
di kelet kart paeiliui pamatyti ias dvi figras, o
paskui tik vien j. Jums tai nepavyks. Prieastis
dmesio svyravimas.
Kiekvien kart, kai smonje ioks kita figra,
stuktelkite pirtu stal, papra, jog kas nors, ir
damas sekundmat, uraint sekundes, kada js bei
site. Taip js galsite imatuoti savo dmesio svyravim.
Padar bandym su kitais asmenimis ir su kitais dvireikmiais pieiniais, sitikinsite, kad dmesys svyruoja
ne visuomet ir ne visiems vienodai.
Jei, radus klausos slenkst (a jau pasakojau, kaip tai
padaryti), laikrodis bus laikomas nejudinant, jo tiksji
mas ia dings, ia atsiras taip pat dl dmesio svyravi
mo. S reikin buvo galima stebti ir per Didj Tvyns
kar prielktuvins gynybos postuose, kada lktuvas
skrisdavo slenksio auktyje vir stebtojo. Taip pat ia
pasirodo, ia vl dingsta auktai giedrame danguje ple
vens vyturys.
143

PAINIAVA
Pamginkite akimis (o ne pietuku ar pirtu) . kuo
greiiau pasekti kiekvien ia esanio pieinio linij.
Puslapio deinje, kur baigiasi kiekviena sektoji lini
ja, pridkite popieriaus juostel ir uraykite jo numer.
Patikrin save kokia nors lazdele (taip pat ne pirtu
NORINT PASEKTI KIEKVIEN IS I LINIJ NUO PRAOZIOS
IKI .GALO. REIKIA PASTOVAUS DMESIO

144

ir ne pietuku, kad neteptumte knygos), js, gal bt,


pastebsite kelet klaid. Jos atsiras dl nepakankamo
dmesio pastovumo tose vietose, kur sekamosios linijos su
sikerta su kitomis.
Dmesio pastovumas tai ilgas jo sutelkimas j k
nors, dmesio prieinimasis nuovargiui ir blakymui.
OKINJANTIS IR P R IS M L S

Be galo judrus, jautrus spdiams, mokinys per


pamokas vis laik sukinjasi, dairosi onus, biiulius
ir negirdi mans. A jam sakau: Koks tu neatidus! O ki
tas usigalvojo, prisimins j sudominusi knyg, ir taip
pat nesiklauso. Ir jam a sakau: Koks tu neatidus! Ta
iau juk j neatidumas labai skirtingas. Kaipgi ia yra?
paklaus mane jauna mokytoja.
Ji teisingai pastebjo, kad isiblakymo esama dvejo
po, kiek prieingo vienas kitam. Pirmasis vaizdiai vadi
namas okinjaniu dmesiu; jis priklauso nuo neva
lingo dmesio, lengvai perokanio, neintensyvaus ir
nepastovaus, turinio iorin kryptingum. Jis daugiau
bdingas vaikams.
Kitos ries isiblakymas taip pat vaizdiai vadina
mas prismlusiu dmesiu. Jis labai intensyvus ir pasto
vus, daugiausia vidinio kryptingumo, ir sunkiai perke
liamas. Daugyb anekdot apie mokslininkus, paskendu
sius savo mintyse, iliustruoja kaip tik tok isiblakym.
Pasakojama, kad akademikas Ivanas Kablukovas, prie
lipdamas tramvaj, tvarkingai nusiaudavo kalious.
Abiej ri neatidumas gali pasireikti ne tik vai
kams ir akademikams, bet ir kiekvienam i ms.
Kuris neatidumas blogesnis?
Viskas priklauso nuo to, kam ir kokiomis slygomis
jis pasireikia. Vairuotojams oferiams, tramvajininkams, mainistams, laknams prismls dmesys gali
bti ne tik klaiding veiksm, bet ir avarijos prieastis.
O daugeliu atvej jis esti naudingas. Tada jo nevadina
prismlusiu. Papasakosiu tok epizod.
Niutonas suman isivirti kiauin. Pams laikrod,
jis pasiirjo, kada pradjo virti. O po kurio laiko staiga
pastebjo, kad rankose laiko kiauin, o verda... laikrod.
Taiau kai syk mokslinink paklaus, kaip jam pavyko
atrasti traukos dsn, jis atsak:
10-2431

145

i A atradau j todl, kad atkakliai apie t klausi


m galvojau.
Didysis prancz biologas Zoras Kiuvje (1769
1832), remdamasis iais Niutono odiais, apibr svo
k genijus kaip nuolatin dmes.
PROFESIO NALUS DMESYS

Kaip sak K. Marksas, be dirbani organ tempimo,


per vis darbo laik btinai reikalinga tikslinga valia,
pasireikianti dmesiu. Ir kuo darbas maiau pagaunan
tis, tai yra kuo maiau darbininkas juo grisi kaip fizini
ir protini jg aismu, tuo toji valia reikalingesn.
vairioms profesijoms reikalingas skirtingas dmesys.
Laikrodininko dmesys sutelktas. Dar koncentruotesnis
jis budiniojo, kuris stebi iuolaikinio laivo, plaukianio
rke, radiolokatoriaus ekran.
Lokomotyvo mainisto, oferio, lakno, milicininko,
dirigento dmesys plaiai paskirstytas ir greitai perkelia
mas. Lenino atomlaivio valdymo pulte prie budintj
yra daugiau kaip du imtai penkiasdeimt prietais bei
signalizatori. Jis turi ne tik nuolat perkeldinti savo
dmes nuo vieno prietaiso prie kito, bet ir plaiai j pa
skirstyti. Ligonius priiminjantis gydytojas arba pedago
gas turi perjunginti dmes ne taip danai, bet utat
giliai.
Socialistins gamybos ir ems kio automatizavimas
padidina vadinamj stebjimo profesij reikm. Cia
svarbiausia atidiai stebti kontrolini prietais paro
dymus. .
MORALIAI IUGDYTAS DEMESYS

Ar reikia sakyti sveikat, jei js kaimynas nusi


iauds?
A manau, kad is klausimas neisprendiamas bendra
forma. Kartais ne nuodm juokais pasakytu sveikat
palaikyti susidrovjusi naujoje kompanijoje mergin,
o kitsyk taktika nekreipti dmesio nusiiaudjus.
Vargu ar reikia atidiai stebti, kas iaudo, ir uoliai lai
kytis tradicijos, atsiradusios tais laikais, kai mons uos
tydavo tabak ir i tabokini juo vaiindavo kitus. Nra
146

pagrindo ir kovoti prie t tradicij. Juk ji niekam ne


kliudo.
Taiau nemokjimas valdyti savo dmesio gali ir
trukdyti.
mog gatvje partrenk maina. Po keliasdeimt
sekundi j jau mru apgul iopli ratas. Na ir ko ten
iopsoti? Juk jie vis tiek niekuo negali padti ir ne tik
eidia nukentjusj savo iopsojimu, bet ir trukdo gydy
tojui prieiti prie jo. Gydytojas jaunas ir jaudinasi, minia
jam kliudo, bet jis stengiasi nekreipti dmesio aplinki
nius, kad geriau atlikt savo pareig. Nuo jo dmesio
danai priklauso nukentjusiojo gyvyb.
O atsitinka ir taip: mog ugavo kitas. Skaudiai
ugavo, ir tas sieid teisingai. Visas jo dmesys uimtas
mintimis apie ugaul. Jis negalvoja, kad ir pats tikriau
siai buvo neteisus. Dvideimtj ir imtj kart su viso
mis smulkmenomis prisimena jis eidim ir randa vis
nauj rodym, kad jis teisus. Ir tai biiulis pamau da
rosi prieu. Pasitaiko, kad dl tokio nemokjimo valdyti
savo dmesio, nenoro laikinai nukreipti j kitas mintis
myltas mogus tampa nemgstamu. O jei ugautasis
mokt valdyti savo dmes ir valingai perkelt j kitur,
gal bt, po kurio laiko jis kitomis akimis pavelgt vy
k, ir biiulis likt biiuliu, 6 mylimas mylimu.
Valdyti savo dmes tai mokti ne tik j nukreipti
tai, k reikia pastebti, bet ir nematyti to, kas veriau
turt likti nepastebta. O kam to reikia ar nereikia? Sau?
Taip, kartais sau. Bet daniau ir sau, ir kitiems. Tik
pastaruoju atveju dmesys gali bti laikomas moraliai
iugdytu.
KAIP TAPTI ATIDI

A suinojau t naujo apie vairias dmesio pu


ses ir jo pasireikimus, bet a dar neinau to, kas man,
o tikriausiai ir daugeliui, vis svarbiausia. Js ms ne
pamokte, k daryti, norint tapti atidi.
Taip gali pasakyti skaitytojas, pastebjs, kad skyrius
baigiasi.
O ar galima, neinant skaitytojo profesijos, patarti,
jam, kaip ugdyti dmes?
Atsakym klausim a i ties pasilaikiau skyriaus
pabaigai.
147

inoma, jaunas muzikantas turi ugdyti savo dmes


truput kitaip, negu jaunas oferis ar braiytojas. Taiau
yra taisykls, bendros daugeliui, jei ne visiems. Be to,
mokti bti atidi reikia ne tik profesinio darbo slygo
mis. Juk muzikantui tenka vaiuoti savo maina, oferis
braio savo iradimo brinius ir gali groti smuiku.
O moraliai iugdytas dmesys reikalingas kiekvienam.
Pratinti save atidiai dirbti paiomis vairiausiomis
slygomis tai tikrasis bdas dmesiui ugdyti.
Reikia imokti valingai ir tikslingai nukreipti savo
dmes tam tikrus objektus, neleidiant savs atitraukti
paaliniams dirgikliams. Dmesio pastovumo ugdymas
susijs su mogaus valios savybi vystymu; todl reikia
drausminti save, pratinti save netgi smulkmenose bti
savo veiksm eimininku.
- Didel naud duos sistemingos pratybos, kartu atlie
kant vairius procesus. Tai daryti reikia taip, kad bendras
kiekvieno objekto suvokimas ilikt pakankamai geras
ir kartu i antraeilio isiskirt svarbiausia, k ir koncent
ruotsi dmesys.
Kaip vystyti dmesio apimt, a paaikinau pasakoji
me Indn aidimai.
Dmesio perklimo pratybos turi vykti trimis bdais:
pratybos greitai perkelti dmes nuo vieno objekto prie
kito;
pratybos mokytis iskirti svarbiausius objektus antra
eili sskaita;
perklimo tvarkos pratybos, kas vaizdiai vadinama
suvokimo marruto paruoimu.
Ne visi i karto supranta, kas yra suvokimo marru
tas. Taiau nesuprantani tarpe nra nei lakn, nei
oferi. Laknai puikiai ino, kaip svarbu imokti auto
matikai, visuomet tam tikra tvarka perkelti dmes, skai
tant prietaisus. O oferiai mokiniai netgi prisimena nela
bai sklandias eiles, padedanias pirmomis dienomis
dmesio marrutui.
Draugui! Cia juok nereikia.
Tu nepamirk juk laukia kelias.
tai sankaba. Ir stabdis. Veikia?
Cia enklas poskio. Benzinas. Ir pedalas.

O geriausias bdas tapti atidi tai niekuomet ne


leisti sau dirbti jokio darbo neatidiai!

MSTYMAS
KAS YRA MILIJONAS

Kokia iandien vaigdta naktis, tar Lena,


tur bt, visas milijonas vaigdi matyti!
O ne, plika akimi vaigdi danguje teregti vos
pustreio tkstanio, paprietaravo mgsts matematik
ir tikslum Genadijus.
O milijon vis dlto matyti galima. Atskleistame laik
ratyje bene penkiasdeimt tkstani raidi. Pakloj
salje dvideimt laikrai, galime vienu vilgsniu pama
tyti beveik milijon raidi madaug deimties kvadrati
ni metr plote.
Tai akivaizdus, bet negilus pavyzdys, neatskleidis
milijono esms; milijono, kaip tkstanio tkstani arba
kaip IO6, svoka kur kas pilnesn. Stai pavyzdys, rods,
jog mstymas turtingesnis u suvokim ir sivaizdavim.
Vaizdinys negali pagauti judesio i t i s a i , pavyzdiui,
nepagauna judesio 300000 kilometr per sekund greiiu,
o mstymas pagauna, privalo pagauti, ra Leninas
savo Filosofiniuose ssiuviniuose.
Mstymas psichologijoje apibriamas kaip apibend
rintas, mogaus smegen vykdomas tikrovs atspindji
mas, kuris atliekamas su odio pagalba, tarpininkaujant
turimoms inioms, ir yra glaudiai susijs su jutiminiu
pasaulio painimu bei praktine moni veikla.
Trumpai sakant, mstymas tai ryi tarp reikini
ir daikt atspindjimas:
Taiau perdaug trumpi apibrimai, nors ir patogs,
nes susumuoja, kas svarbiausia, vis dlto nepakankami,
kadangi i j reikia atskirai ivesti esminius bruous t
reikini, kuriuos reikia apibrti, sak Leninas. Stai
js perskaitte iuos mstymo apibrimus, ir a tuo siti
kins, ne kain k i j tesupratote. Manau, kad ir anks
iau, skaitydami vienus ar kitus apibrimus, kuriuos a
pateikiau, js ne kart tiesiog perbgdavote juos akimis.
149

Bet kuris apibrimas naudingas tik tam, kuris turi


nemaa ini apie tai, kas apibriama. Tada apibrimas
padeda iskirti, kas svarbiausia, kas sudaro esm. Kitaip
tariant apibrimo supratimas yra mstymo procesas.
Perskait vis j skyri iki pabaigos, grkite dar
kart prie i apibrim, ir tada sitikinsite, kaip geriau
juos suprantate.
TIESIOGIAI IR TARPIKAI
Js kartais vartojate mantr od tarpikai. Stai
ir mstymo apibrime jis yra. K is odis reikia ir ar
negalima jo pakeisti paprastesni? buvo klausiama
ratelyje, kur a gavau per paskait apie mstym. Atsa
kym pradjau nuo pavyzdio.
mogaus g galima imatuoti tiesiogiai, pridjus
liniuot su padalijimais, o tai Talis ei amiai prie
ms er isprend udavin, kaip imatuoti piramids
aukt. T valand, kai jo elio ilgis susilygino su jo
giu, jis imatavo piramids elio ilg. Taigi, Talis
imatavo piramids aukt ne tiesiogiai, o tarpikai, pa
naudojs matematinius apskaiiavimus ivadai: jei mano
elio ilgis dabar lygus mano giui, vadinasi, ir pirami
ds elio ilgis dabar lygus jos aukiui.
Tarpininkavimas, tarpinis ryys, plaiai aikinant i
svok, tai apibendrinimas mstant t ini i aplinkos,
kurias mums duoda pojiai ir kurios yra iorinio pasaulio
poveikio ms jutimo organams idava. Todl suvokimu
pasaulis tiesiogiai pastamas, o mstymas leidia tarpi
kai painti tai, ko negalima painti tiesiogiai.
odio tarpikai kitu odiu nepakeisi.
KAS YRA STIKLIN?
Paimkite stiklin ir pairkite j. Suvokiant stiklin,
ms smonje apibendrinama daug vairi jutim.
Pastat stiklin ant stalo ir usimerk, susidarykite
jos vaizd savo smonje su kaip galima daugiau detali:
forma, dydiu, svoriu, sieneli storiu, temperatra, glot
numu ir taip toliau. Tai bus daugma isamus ir aikus
stiklins sivaizdavimas. O tai k sak Leninas, atskleis
damas stiklins svokos vairum:
150

Stiklin yra, be abejons, ir stiklinis cilindras ir gri


mo rankis. Bet stiklin turi ne tik ias dvi savybes arba
ypatybes arba puses, o begalin kiek kit savybi, ypa
tybi, pusi, savitarpio santyki ir tarpininkaujamj
priemoni su visu kitu pasauliu. Stiklin yra sunkus
daiktas, kuris gali bti metimo rankiu. Stiklin gali bti
naudinga kaip prespapj, kaip patalpa sugautai peteli
kei, stiklin gali bti vertinga kaip daiktas su dailiuoju
raiiniu arba pieiniu, visikai nepriklausomai nuo to, ar
ji tinka grimui, ar ji padaryta i stiklo, ar jos forma yra
cilindrin ar ne visai, ir taip toliau ir taip panaiai.
Toliau. Jei man reikalinga stiklin dabar kaip grimo
rankis, tai man visikai nesvarbu inoti, ar jos forma yra
grietai cilindrin ir ar ji tikrai yra padaryta i stiklo,
bet utat svarbu, kad dugne nebt trkim, kad nebt
galima susieisti lpas, vartojant i stiklin, ir pan.
O jei stiklin man reikalinga ne grimui, o tokiam varto
jimui, kuriam tinka bet kuris stiklinis cilindras, tada man
tinka ir stiklin su trkusiu dugnu arba'net visai be dug
no ir 1.1.
Formalioji logika, kuria apsiribojama mokyklose (ir
turi bti apsiribojama su pataisomis emesniosioms
mokyklos klastns), ima formaliuosius apibrimus, vado
vaudamasi tuo, kas yra labiausiai prasta arba kas vis
daniausiai krinta akis, ir tuo apsiriboja. Jei iuo atveju
imami du arba daugiau vairi apibrim ir visikai
atsitiktinai sujungiami kartu (ir stiklinis cilindras ir g
rimo rankis), tai mes gauname eklektin apibrim, nu
rodant vairias daikto puses ir tiek.
Dialektin logika reikalauja, kad mes eitume toliau.
Norint i tikrj painti daikt, reikia apimti, istudijuoti
visas jo puses-, visus ryius ir tarpininkaujamsias prie
mones. Mes niekad to pilnutinai nepasieksime, bet visa
pusikumo reikalavimas apsaugos mus nuo klaid ir nuo
apmirimo..
Psichologijoje svoka yra mstymo forma, kurioje at
sispindi bendros ir esmins daikt bei reikini savybs.
KETVIRTAS NEREIKALINGAS

Isprskite patys ir pasilykite isprsti kitiems io


pieinio uduot. Jei nuomons skirsis, isiaikinkite, kas
ir kuo remdamasis iskiria liek bereikaling daikt.
ISI

RASKITE

KIEKVIENAME

PIEINLYJE KETVIRT NEREIKALING

Tai apibendrinimo uduotis.


Apibendrinim mes suprantame kaip vien i pagrin
dini mstymo form. Apibendrinimas 'mintinis ,isky
rimas, kas yra bendra daiktuose ar reikiniuose, ir tuo
pagrstas mintinis jungimas j vieno su kitu.
Nuoqiones apie liek gali nesutapti dl to, kad kas
nors apibendrins daiktus ne pagal esmin j poym,
o pagal atsitiktines asociacijas. Apie asociacijas panek152

sirne vliau. Ten js rasite ir teising uduoties sprendi


m.
Nemokjimas iskirti bendro esminio poymio didelis
mstymo trkumas. Kiekvienam aiku, kad negalima pa
sakyti: jo du studentai ir lietus: vienas j universitet,
kitas su apsiaustu ir treias rudens vakar, nes
odis jo iuo atveju negali bti apibendrinaniu poy
miu. Deja, kai kas sykiais ir kalba, ir galvoja taip, kaip
ioje frazje.
EUREKA!

Pasakojama, jog Archimedas, besimaudydamas vonio


je, pastebjo, kad jo knas, pasinrs vandenyje, paleng
vja. Ir tada jis suprato, kaip reikia sprsti karaliaus jam
pateikt udavin: suinoti, ar juvelyras, perliedamas
karn, nepavog aukso ir nepridjo j sidabro. Didysis
geometras ioks i vonios ir nuogas bgs per Sirakzus,
aukdamas: eureka! (graikikai radau).
Taip buvo surastas Archimedo dsnis.
Pieinyje 154 psl. duotas rebusas, kokie dedami urnal
pabaigoje ir kalendoriuose. Pamginkite j iifruoti, ir
kiekvien kart, teisingai isprend kuri nors jo dai,
js miniatiroje pergyvensite t pat, kaip ir Archimedas.
Kas nepatyr susijaudinimo, kai, tarsi po klaidiojimo
patamsyje ir nesusivokimo, staiga btent staiga s
monje, lyg viesos spindulys, tvyksteli vienintelis teisin
gas sprendimas ir atsiranda diugus pasitikjimo, pergals
jausmas. Mstymo veiksmas, kuriame pasiekiamas ele
mentarus, jau daugiau neiskaidomas, smoningas tikslas,
gali bti vaizdiai parodytas schemoje, duotoje to paties
pieinio apaioje.
Kiek kart, sprsdami rebus, js galite suukti eure
ka!, tiek mstymo veiksm atliksite. O jo sprendim js
perskaitysite 185 psl.
SPRENDIANT KRY2IA20DJ

A labai mgstu kryiaodius, kart man prisi


paino vienas moksleivis. Sprsdamas juos, pastebjau,
kad kai kurie odiai patys lengvai ateina galv, kiti
153

SPRSDAMI Sj REBUS, JS NE KART SUSUKSITE: E U R E K A ! *

vienas po kito, o sykiais ir urmu. Taiau pasitaiko ir taip:


dingtels neteisingas odis, ir baigta: lauai, lauai galv,
ir nieko kito negali igalvoti. Baisiai nemalonus jausmas,
kai tuia galvoje arba kai mintyse sukasi tas pats ne
tinkamas odis.
Jis teisingai pastebjo. Tai vyksta tai kodl. Pirmai
siais dviem atvejais pasireikia nuovoka, besiremianti
pakankamu ini bagau ir susijusi su geru nervini pro154

ces paslankumu; pastaruoju atveju mstymo siauru


mas. Paprastai tai esti dl dviej prieasi. Pirma, dl
reikiam ini stokos, antra, kaip pastaruoju atveju, apie
kur kalbjo moksleivis, jj gali sukelti nervini proces
inertikumas, perseveracija. Dingteljusi mintis ne slopinama, o, prieingai, pati slopina kitas, neleisdama j pa
tikrinti.
Kryiaodi mgjas nepastebjo dar vieno reikinio,
iekant reikalingo odio. A turiu galvoje mstymo ne
kritikum. iuo atveju pirmas topteljs galvon odis
palaikomas sprendimu, visikai prie tai nepatikrintas.
Dar galima paminti vair mstymo greitum ar ltu
m, aktyvum, lankstum ir gilum.
Patariu skaitytojui pamginti, sprendiant eilin kry
iaod, pasekti savyje visas ias mstymo ris ir ypa
tybes, pasireikianias, sprendiant bet kokius galvo
skius.
LOGIKOS UDAVINIAI

Yra daug udavini, kuri neisprsi, neturdamas


speciali ini: algebros, geometrijos, fizikos ir t. t. Ta
iau yra ir toki, kur tereikia mokti mstyti, bti nuo
vokiam. Jie vadinami loginiais.
domu, kad logikos udavini sprendimas telpa ms
tymo veiksm etap schemoje, modeliuoja mokslin ieko
jim. tai nesunkus logikos udavinys.
Serioai dvigubai daugiau met, negu bus Saai tuo
met, kai Toliai sukaks tiek, kiek Serioai dabar. Kuris
berniukas vyriausias, kuris jauniausias ir kuris vidutinis?
udavin atsakym duodu tuoj pat, kad jis padt
jums suprasti, kaip tokie udaviniai sprstini: vyriausias
Serioa, toliau seka Tolia, o Saa jaunlis.
DEMASKUOTAS ORAKULAS

Seniai seniai vienoje Ryt alyje gyveno garsus ora


kulas. Skirtingai nuo kit orakul jo lpomis pranaavo
ne viena dievyb, o visos trys: Tiesos dievas, Melo die
vas ir Diplomatijos dievas. Jie buvo vaizduojami kaip vi
sikai vienodos figros, stovjusios u altoriaus, prie
kur klaupdavosi mons, atj iekoti patarimo.
155

Dievai visada noriai atsakydavo j klausimus. Bet ka


dangi jie buvo panas vienas j kit, niekas negaljo
pasakyti, ar atsako Tiesos dievas, kuriuo reikjo tikti,
ar Melo, kuris visada meluoja, ar Diplomatijos, kuris gali
ir pameluoti, ir pasakyti ties. Tai buvo naudinga y
niams ir padjo garsti orakului: dievai visada pasiro
dydavo es teiss.
Taiau kart atsirado mogus, pairti prasioklis,
kuris suman padaryti tai, kas nepavyko didiausiems i
miniams. Jis ryosi atpainti kiekvien diev.
mogus jo j ventykl ir paklaus diev, stovjus]
kairje:
Kas alia tavs?
Tiesos dievas, atsak tas.
Tada jis paklaus centre stovjus diev:
Kas tu toks?
Diplomatijos dievas.
Paskutin klausim mogus udav tam, kuris stovjo
deinje:
O alia tavs kas?
Melo dievas.
Dabar viskas aiku, tar mogus, pairti pras
ioklis.
K jis suprato i orakulo atsakym? Pagalvokite, o
pasitikrinti galsite pagal atsakym, kur perskaitysite
viename i sekani pasakojim.
SERLOKAS HOLMSAS
Serlok Holms myli viso pasaulio vaikai, ir, nors
knygos apie jo nuotykius paraytos suaugusiems, jos jau
seniai tapo vaik knygomis...
Vaikai myli j ne tik u tai, kad jis pasiaukojs ir
narsus, pasaulinje literatroje netrksta heroj, kurie
tokie pat bebaimiai. Svarbiausia, kuo skaitytojus traukia
tas nusikaltim ir blogybi alintojas, nuostabi jo min
ties jga...
SerTokas Holmsas bene vienintelis i vaik pasau
lins literatros persona, kurio svarbiausias usimi
mas mstymas, logika.
Beveik kiekviename pasakojime apie Serloko Holmso
nuotykius mstymas demonstruojamas kaip pagrindinis
jo ygdarbis...
156

Serloko Holmso mstymas realistinis, konkretus. Jis


visada lieia gyvenimikus vykius ir faktus, todl jo re
zultatai akivaizds visiems. Mums nuolat rodomas pats
mstymo procesas, o tai beletristikoje didiausia rete
nyb.
Kiekvienas apsakymas apie Serlok Holms yra, taip
sakant, akivaizdi pamoka apie mogaus proto gali. Cia
svarbiausia io apsakym ciklo vertyb.
Taip rao Kornejus Ciukovskis savo pratarmje U
raams apie Serlok Holms. Ir, reikia pasakyti, Ciukovskis labai giliai atskleid ios knygos, paraytos 1892
metais ir ilaikiusios laiko egzamin, psichologin prasm.
Remiantis iuo pavyzdiu, pravartu nurodyti dar vien
psichologijos dsn: herojus gali bti geresnis ar piktes
nis, darbtesnis ar tingesnis u autori, j sumanius; he
rojus gali bti ir kvailesnis, bet niekuomet nebus pro
tingesnis u savo autori. Jei tik herojus nepaimtas i
natros.
ASOCIACIJA

Kada psichologijoje vartojamas odis asociacija" (lo


tynikai associatio jungimas), tai turimas galvoje
ryys tarp vaizdini, kuriam esant vieni vaizdiniai, atsi
rad smonje, sukelia kitus.
Patariu padaryti tai k. Tegul vienas kuris bandymo
dalyvis bus eksperimentatorius, o kitas tiriamasis.
Eksperimentatorius pasako kok nors od ir paleidia
sekundmat. Tokius odius dirgiklius galima i anksto
paruoti ir surayti popieriuje stulpeliu, bet, aiku, taip,
kad niekas j neinot, pavyzdiui: diena, stalas, up,
akis, uolas, rublis, spindulys, knyga, sodas, peilis. Ban
domasis turi kuo greiiau pasakyti pirm galvon topte
ljus od, logikai susijus su pasakytuoju. Kai tik jis
prads kalbti, eksperimentatorius sustabdo sekundmat
ir parao od reakcij. Surinkus daugiau toki ura,
galima sitikinti, kad asociacijos laikas vidutinikai yra
pusantros sekunds.
Pagal turin skiriamos, kaip pasil dar Aristotelis,
trij ri asociacijos.
Pirma, gretimumo asociacijos, kai vienas vaizdinys
sukelia smonje kit, dl j sutapimo praeityje laike ar
erdvje:: sniegas iema, lietus vjas, kd stalas.
157

Antra, panaumo asociacijos. Jos gali bti dl iori


nio, pavirutinio poymio: eeras jra, banginis u
vis, lktuvas pauktis. Taiau jos kyla ir dl esmini
poymi, pavyzdiui: skustuvas peilis irkls (piovimo rankiai); portfelis pinigin lagaminas (talpyk
los) ; piklas kirvis grtas (dailids rankiai); obuo
lys kriau slyva (vaisiai); saga kab sagtis
(ssagos); dda trimitas fleita (puiamieji muzikos
instrumentai); laikrodis svarstykls > termometras
(matavimo prietaisai). Sie poymiai yra atsakymas pie
in-152 psl.
Treia, asociacijos dl kontrasto: baltas juodas, ge
ras blogas, socializmas kapitalizmas, viesus
tamsus.
S bandym galima atlikti kiek kitaip. Eksperimentatoriui itarus od, bandomasis turi minut kuo greiiau
sakyti odius, tik nejungdamas j frazes. Paaiks,
kad odi skaiius, kur vairs mons gali susakyti per
minut, bus labai nevienodas, ir ne tik dl paios kalbos
greitumo, bet ir dl pauzi tarp odi.
domu pairti, kas ieis, jei tuos odius sugrupuo
sime pagal asociacij ris. Taiau nemanykite, kad, jei
mogus ivardijo eil gretutini odi, suprats, kad
taip lengviau, tai jau jis labai nuovokus. Veikiau tai
esti dl jo asociacij skurdumo.
Panaumo ir kontrasto asociacijos sudtingesns, negu
gretimumo. Pastarosioms priklauso ir prastiniai odi
deriniai, o poezijoje banals, nuvalkioti ritmai.
Asociacijos dl panaumo labai svarbios ir mokyme,
ir vadinamajame asociaciniame atsiminime, ir poezijoje.
Prisiminkite Aleksejaus Tolstojaus odius:
Manoji meil ji plati kaip jra,
Jai per siauri gyvenimo krantai.

DSNINGUMAS

Mokslinio mstymo pagrindas yra dsningumo, tai yra


nuolat pasikartojani prieastiespasekms rvi, su
radimo procesas.
S proces nesunku modeliuoti.
Stai pieinyje yra eil skaii bei figr, ir kiekvie
noje eilutje j dsningumas kitoks. Norint pratsti kiek158

viena eilut (geriau popieriaus lapelyje -kad negadintumte knygos ir galtumte


pasilyti udavin kitiems),
reikia suvokti dsningum.
Pamginkite tai padaryti,
NEKANTIEJI
GYVNAI

p r a t sk it e

k ie k v ien

p a g a l su r a s t


O
j

e ilu t

d sn in g u m



lfr I JLA

* j

j3

IA

2 4 2119 18 15
S 6 16

Kart per ivyk gamt


mes apsinakvojome pas sveting girinink. Name gyve
no varnnas, gami aikiai
auks savo eiminink var
du. Prasidjo pokalbis apie
nekanius gyvnus.
Mano bendrakeleiviai pri
simin varn i Durovo kam
pelio, kuris klausim: Kuo
iu vardu? atsakydavo: - f
Varniokas. Kartu prisimi
nme ir ms panekesius N z p
/ N i/ N i/
apie gyvn dresiravimo me
c m S d
c m \ >
todus, Protingj Hans
irg su neregtais mate
matikos gabumais ir apie
kalbos reikalingum gyv
nams, gyvenantiems su mo
nmis. A papasakojau apie
impanz Joni, kuri tyrin
jo zoopsicholog Nadeda
Ladygina-Kots. Jos eiminin
k nustat, kad Joni itaria
dvideimt skirting gars, ir q S j < r p o cr|>4
kiekvienas reikia tam tikr
jos jausm arba nor.
Suprantama, pasakiau a, kalba vien mogaus lobis,
gyvnai nekalba, o leidia garsus, kurie ireikia j nuo
taik arba pamgdioja mogaus kalbos garsus. Papga
vienodai gerai pamgdioja mog, un, kat, kitus
paukius, o kartu ir dur girgdes.

N I
C C I I
4

UEH

159

Kai besivysts gyvn pasaulis pasiek mogaus


faz, susidar nepaprastas priedas prie nervins veiklos
mechanizm. Gyvnui tikrov signalizuojama kone iim
tinai vien dirginimais ir j pdsakais didiuosiuose sme
gen pusrutuliuose, betarpikai ateinaniais specialias
organizmo regjimo, klausos ir kit receptori lsteles.
Tai tas pat, k ir mes turime savyje kaip spdius, po
jius ir vaizdinius i mus supanios iorins aplinkos
tiek i bendrosios gamtins, tiek i ms socialins, i
skyrus od girdim ir matom. Tai pirmoji signa
lin tikrovs sistema, bendra ir monms, ir gyvnams.
Bet odis, pirmj signal signalas, sudar antr, specia
liai msik, signalin tikrovs sistem. Daugyb odi
ni dirginim, viena vertus, atitolino mus nuo tikrovs,
ir todl mes turime nuolat tai atsiminti, kad neikraipy
tume ms santyki su tikrove. Kita vertus, tik odis
padar mus monmis, apie k, inoma, ionai smulkiau
nekalbsime. Taiau neabejotina, jog pagrindiniai ds
niai, valdantys pirmj signalin sistem, turi valdyti ir
antrj, nes tai to paties nervinio audinio darbas.
Taip ra Pavlovas straipsnyje Slyginis refleksas,
atskleisdamas gyvn ir mogaus psichikos skirtumus ir
nogaus mstymo bei kalbos fiziologin esm.
INAU, BET PASAKYTI NEMOKU

Moksleiviai sako: A kaip gudrus uo, visk inau


ir suprantu, o pasakyti nemoku. Kai kurie vaikai netgi
sieidia, kam mokytojas para blog paym, ir yra
tikri, jog moka pamok, tik atsakyti nesugeba.
Aiku, tie mokiniai neteiss. Jei mogus k ino, jis
ir pasakyti moka, o jei nemoka, tai, vadinasi, neino. Jo
galvoje tra mini nuotrupos, neaiks prisiminimai, k
jis kitados girdjo ar skait, kai kada iliuzijos padidintos
inios.
Kas kita sunkumai su kalbos motoriniu komponentu.
Stai kelios frazs, kuri turinys paprastas ir visiems su
prantamas. O pasakyti jas greitai ir aikiai gali ne visi.
Be to, vieniems sunkios vienos frazs, o kitiems kitos.
Pamginkite kaip galite greiiau pasakyti:
!
eios sys su eiais syiais.
160

Geri vyrai geroj girioj ger gir gerai gr, gerdami


gyr.*
Mokydamiesi itarti jums sunkiausias greitakalbes
frazes, js gerinate savo tarsenl
PASAKYTI MOKU, BET NEINAU

Jaunystje a painojau mog, kuris labai mgdavo


j kalb kaiioti visokius protingus odius, nors nesu
prato j prasms. Jam labai patiko odis progresas. Jis
sakydavo madaug taip:
Progresas yra konstantin ekzebicija, sekuliarini
novatori tendencija, socialo individo egzistento meliora
cija.
Stai kaip buvo aikinama, kas yra progresas, vie
noje protingoje knygoje, kuri a skaiiau, nekaltai pri
durdavo jis.
Jis netgi imok io odi rinkinio savo papg. Pri
sipainsiu, ir a jsiminiau jo progreso apibrim. Ta
iau deja! nei jis, nei a, nei papga neinojo, nei
kas yra progresas, nei k reikia kiekvienas t termin,
neva j paaikinani.
T pat galima pasakyti ir apie vaikik isiskaiia
vim, kuriuo kadaise vaikystje mudu su draugu isi
skaiiuodavome, kuriam neirti. Manau, daugeliui
skaitytoj inomi odiai: una, dun, res, kvanter,
kvinter, es... Jie mums buvo kvailas, bet domus gars
rinkinys. Ir tik pradjs mokytis lotyn kalbos, a sui
nojau, kad tai ne taip jau labai ikraipyti lotyniki o
diai: unus, duo, tres, kvatuor, kvinkve, seks (vienas, du,
trys, keturi, penki, ei).
Kaip danai suaugusieji diaugiasi, kai vaikai taria
protingus odius, ir nepagalvoja, ar supranta vaikas,
k sako!
Stai atsakymas logikos udavin apie demaskuot
orakul. Kairje stovjo Diplomatijos dievas, centre
Melo dievas, deinje Tiesos dievas. Jei js patys anks
iau jo ir neisprendte, galsite pasakyti atsakym ki
tiems, bet jums patiems dar teks pasukti galv, kad pa
tys j suprastumte.
*
Visi emaiiai tikriausiai gerai ino greitakalb: Blids prde
pldur, tame blid puta pldur, tuo putuo pluta pldur". (Red.)
11-2431

161

MOGDROS ELOCKOS ODYNAS


Aktyvusis odynas, atseit, odi, kuriuos mogus var
toja kalbdamas, kiekis, visuomet maesnis u jo odi
atsarg.
ymus leksikografas Vladimiras Dalis prajusiame
amiuje uregistravo madaug du imtus tkstani rus
kalbos odi. Dabar j priskaiiuojama apie pus mili
jono, o Kalbotyros instituto odyn skyriaus kartotekoje
surayta apie septynis milijonus rusik odi reikmi.
O tai kaip I. Ilfas ir E. Petrovas Dvylikoje kdi
apra aktyvj Elokos Siukinos odyn:
Viljamo ekspyro odynas, tyrintoj apskaiia
vimu, susideda i 12 000 odi. Mumbo-Jumbo mog
dr genties negras pasitenkina ir trimis imtais odi.
Eloka Siukina lengvai ir laisvai isiversdavo, varto
dama tik trisdeimt odi.
Stai odiai, sakiniai ir jaustukai, parinkti pagal jos
ugaidas i visos didios, odingos ir galingos rus kal
bos:
1. K i a u 1i n a t e.
2. C h o- h o! (Reikia, pagal aplinkybes, ironij, nu
stebim, susiavjim, neapykant, diaugsm, paniek
ir nepasitenkinim.)
3. P r a m a t n i a i .
4. N i r u s . Tinka viskam. Pavyzdiui: atjo nirus
Petia, nirus oras, nirus atsitikimas, nirus kati
nas ir t. t.
5. T a m s y b .
6. i u r p u s . Pavyzdiui, susitikus ger pastam:
iurpus susitikimas.
7. V a i k z a s . (Tinka apibdinti visiems vyrams,
nepaisant j amiaus ir visuomenins padties.)
8. N e m o k y k i t m a n s g y v e n t i .
9. K a i p v a i k . (A muu j kaip vaik, loiant
kortomis. A j nukirtau kaip vaik, matyt, kalbant
su atsakingu asmeniu.)
10. a v i n g a .
11. S t o r a s i r g r a u s . (Vartojama, apibdinant
gyvus ir negyvus daiktus.)
12. V a i u o s i m v e i k u . (Sakoma vyrui.)
13. V a i u o s i m - t a k s o ! (Vyrikosios lyties pa
stamiems.)
162

14. V i s a j s n u g a r a b a l t a . (Juokas.)
15. P a m a n y k i t !
16. U 1i a. (Malonybin vard galn. Pavyzdiui,
Miulia, Zinulia.)
17. Oho! (Ironija, nustebimas, susiavjimas, neapy
kanta, diaugsmas, panieka ir pasitenkinimas.)
Keletas likusi odi Elokai pravert pokalbiams su
universalini krautuvi pardavjais. *
Juo didesnis aktyvusis mogaus odynas, juo turtin
gesnis jo mstymas. Vaikai, su kuriais suaugusieji maai
kalba, vystosi liau.
Kalbdamiesi su pastamais ar klausydamiesi pa
skaitos, atkreipkite dmes panekovo aktyvj odyn.
2inoma, js negalsite jo tiksliai suskaiiuoti, kaip dabar
daroma, pavyzdiui, su Pukino aktyviuoju odynu, bet
bendr nuovok, ar jis turtingas, ar skurdus, nesunkiai
susidarysite. O tai labai domu.
AR BUVO MAUGLIS?

vries iauginto, bet kartu nepraradusio mogikj


savybi, mogaus vaizdas visada masino vaizduot. Anot
padavimo, Romos krjai Romulas ir Rmas buv vilks
imaitinti. Nuostabus, labai poetikas Mauglio, mogausvilkikio vaizdas, kur sukr angl raytojas Redjar
das Kiplingas, ukariavo milijon skaitytoj simpatijas.
Bulvarin roman ir filmus apie Tarzan, bedions i
augint mog, taip pat skait ir mat milijonai.
Prancz filosofas Etjenas Kondiljakas dar 1754 me
tais apra lietuv berniuk, gyvenus tarp loki. Sis ber
niukas, kai j rado mons, nerod joki proto poymi,
nemokjo kalbti ir vaikiojo keturiomis. Prajo daug
laiko, kol jis imoko suprasti moni kalb ir kalbti, bet
tada pasirod, kad jis nieko negali prisiminti apie savo
ankstesnj gyvenim tarp gyvn.
Socialistas utopistas Sen-Simonas 1813 metais ra
Mokslo apie mog apybraioje apie tokius monesvris: vairiose epochose vairiose alyse pasitaikydavo,
kad vaikai dl koki nors nelaimi atsidurdavo toli_ nuo
visuomens, palikti patys sau, tad turdavo patys rpin
tis vis savo poreiki patenkinimu, negav reikiamo
* Vertimas P. Cvirkos, P. Laurinaiio, P. Dirss.
163

aukljimo ir isilavi
nimo, tad nesusipai
n su tuo, kas nuo
sekliai gyta ir su
kaupta ankstesnij
kart darbu... i
laukini stebjimai
rodo, kad mogus,
paliktas pats sau pir
miau, jiegu jis susi
paino su monijos
gytomis
iniomis,
protiniu atvilgiu t
ra labai nedaug pra
naesnis u gyvu
lius. Sen-Simonas
pasakojo apie Aveirono laukin, kur tlas abatas Sikaras,
labiau apsiviets teologijoje, negu fiziologijoje, veltui
mgino panaudoti mogaus dievikajai esmei pademonst
ruoti, o kurnebyli prieglaudos gydytojas Itaras taip pat
bergdiai stengsi imokyti kalbos ir mogiko elgesio.
Labai seniai gyvuli iaugint vaik buvo inoma
senovs Romoje, vedijoje, Lietuvoje, Belgijoje, Vengrioje, Vokietijoje, Olandijoje, Airijoje ir Pranczijoje. To
ri atvej uregistruota per trisdeimt. Visi ie vaikai
eido neartikuliuotus garsu, nemokjo vaikioti dviem
(ojom, turjo stiprius raumenis ir buvo vikrs, greit laks
t, puikiai laipiojo po medius ir okinjo. J regjimas,
dausa ir uosl buvo labai ilavj. Toli grau ne visi jie
netgi po ilgo laiko imoko kalbti.
1920 metais Indijoje daktaras Singas rado vilk g
toje kartu su vilkiukais dvi mergaites: vien septyneri
atuoneri, kit dvej met. Jaunesnioji netrukus mir,
o vyresnioji (j pavadino Kamala) igyveno apie deimt
met. Vis t laik Singas ra smulk jos stebjim
dienorat. Kamala vaikiojo keturpsia, remdamasi
rankomis ir keliais, o bgiojo, remdamasi rankomis ir p
domis. Vanden ji lakdavo, o ms valgydavo tik nuo
grind, i rank neimdavo. Kai prie valganios kas nors
prieidavo, mergait urgzdavo. Naktimis ji staugdavo.
Kamala gerai mat tamsoje ir bijojo stiprios viesos,
ugnies ir vandens, nesileido prausiama. Dien ji miego
davo tupdama kampe, veidu sien. Drabuius nuo sa-

vs draskydavo ir netgi alv a i k a i , k a ip k a m a la ,


tyje nusimesdavo antklod.
k u r iu o s i a u g i n o v i l k a i
Po dvej met mergait
imoko iaip taip (blogai)
pastovti, po eerivaik
ioti, taiau lakst, kaip ir
anksiau, keturiomis. Per ket
verius metus ji testeng i
mokti eis odius, o per
septynerius keturiasdeimt
penkis. Per t laik ji pam
go bendrauti su monmis,
pradjo bijoti tamsos, imo
ko valg imti rankomis ir ger
( i n o m a d a r 14 t o k i a t v e j ).
ti i stiklins. Septyniolikme
ts jos protinis isivystymas
LOKIAI (2IN O M I S ATVEJAI).
buvo kaip ketveri met vai
ko. Kamala labai myljo ki
t, kartu su ja rast mergai
t ir, kai toji mir, dvi dienas
nei valg, nei gr.
Vokietijoje 1825 metais
rayta apie Kaspar Hauzer, kuris dar vaikas buvo u
mrytas rsyje ir igyveno
ten daug met, misdamas
PAVIANAI (INOMAS
mestu maistu. Fizikai jis
VIENAS ATVEJIS),
buvo kur kas silpnesnis
u normaliai besivystanius
mones ir gyvuli iaugin
tus vaikus, bet beveik niekuo
nesiskyr nuo pastarj savo
psichiniu isivystymu.
Visi ie atvejai rodo, kad
DAR INOMAS VIENAS VAIKAS,
fizinis ir psichinis mogaus
IAUGINTAS LEOPARD, IR VIENAS
vystymasis vyksta nevieno
AVIES.
NEMOKA NEI KALBTI.
dai.
NEI VAIKIOTI,
NEI MSTYTI
Kad ir kur vaikas augt,
atjus laikui, jam prasikals,
o paskui ikris pieniniai dantys; berniuko falcetas virs bosu.
mogaus psichins savybs taip vystytis negali. Ne
sijungs kolektyv, visuomenin gyvenim, mogus,
kaip asmenyb, negali vystytis ir lieka gyvuliu.
165

Vadinasi, mogaus psichin vystymsi nulemia visuo


mens taka. Tad reikia mokti nukreipti i tak rei
kiama linkme.
I ia matyti, jog perauk2M O G U S g a l i

SKAITYTI n e t i k

moS4

l ti
d a u g s u n k ia u , n e
g u ji i a u k l ti, k a i y r a la ik a s .

RASTAS

GARSINI RAT, HIEROGLIFUS


INDNIKUS I

NESANTAIKA.
**
RYTAS, NE1 VALGIS

EGIPTIETIKUS
VALGYTI, DANGUS.

NETI, BANGOS.

&
BET IR

166

mogus skaito rat, lei


diant perduoti reikiamas
mintis per nuotol ir ilaikyti
laike. Ratas vadinamas u
fiksuota kalba. Rato enklai
reikia vienus ar kitus kal
bos elementus. Taiau mo
gus gali skaityti ne tik ra
menis.
Geriausiai ityrintas gar
sinio rato, kuriame kiekvie
nas raytinis simbolis rei
kia kalbos gars, skaitymas.
O tai Morzs abcle gali
ma urayti mintis ne tik
popieriuje, bet ir perduoti
toli garso ar viesos signa
lais.
Piktografinis,
pietinis
ratas (lotynikai pietus
pietas), seniausia ratijos

forma, slyginiu pieiniu perduodavo kokio nors daikto,


vykio, veiksmo atvaizd.
Hieroglif ratas pradioje buvo piktografinis, vliau
pamau darsi ideografinis (graikikai ,,idea svoka,
vaizdinys, mintis), kur ideogramomis*, o ne raidmis, vie
nu rato enklu buvo ireikiamas visas odis arba s
voka. Prisiminkime kin, egiptiei hieroglifus.
Vadinamieji arabiki skaitmenys (i tikrj jie indi
ki) priklauso ideografiniam ratui. Romniki skait
menys daugiausia yra piktografinis ratas.
Nat skaitymas artimas garsinio rato skaitymui,
brinio, plano, topografinio emlapio, pdsak pikto
grafinio rato skaitymui. vairi kontrolini prietais pa
rodymai skaitomi kaip ideografinis ratas.
VILG SN IO JUDJIMO MARSRUTAS, KAI 30 SEK. L A IS V A I IRIMA
J Si PIEINI,

KAI 2 I 0 R I M A j KONTRUS

A P IU PIN E JA N T I
AKIS

Pavelkite i ono knyg


skaitanio mogaus akis. Pa
matysite, kad jos ne lygiai
bgioja eilutmis, bet ia
*
I d e o g r a m a ramuo,
payms (skirtingai nuo raidi)
ne kurios nors kalbos garsus, bet
itis svok. (Red,)
167

sustoja, ia uoliais okinja po jas. vilgsnio uolis


skaitant tetrunka vos 0,030,01 sekunds. Sis apiupinjantis aki judjimas gali bti vairiais bdais tiksliai
uraytas ne tik skaitant knyg, bet ir irint kok nors
daikt. 167 psl. duoti pieiniai, kuriuos padar Alfredas
Jarbusas, paruos tam labai tiksli metodik. Man su
bendradarbiais pavykdavo urayti net lakno, skridimo
metu skaitanio prietais lent, aki judjim.
Aki judjimo skaitant knyg uraymas leidia sui
noti daug domaus. Pasirodo, irdamas vien od,
mogus kartu periferiniu regjimu aprpia ir kelet se
kani odi; tai padeda greiiau suprasti teksto pras
m, suvokti frazs gramatin struktr. Laknas taip pat
gali pakankamai tiksliai skaityti prietais parodymus,
jei mato juos periferiniu regjimu.
Skaitydami proz, mes vidutinikai septynis kartus
fiksuojame vilgsniu eilut ir apie pusantro karto nukrei
piame ak atgal, jau skaityt tekst. Nors poezijos eilu
ts trumpesns, bet, skaitant eilraius, aki judesi ir
grim atgal skaiius beveik padvigubja kaip tik todl,
kad j turin reikia gerai siskaityti.
Pamginkite perskaityti, kas ia parayta, ir tik tada
skaitykite toliau.
I f a H a Kp f kiiri.e n r i f v r p .e . e k a it v t n i a . e crrfti f a i
I rim ic e n a n c H i n f n f p k e f n p il i i f p e a r f p i e in c r a Kn.e n a H f l r v f ?
tciroH o
IraH
roil/m oc o r

v i c n c raiHvii-i i r n H i u H a l v s v i p n n H n c
rral Kfif Irai Iriir io c ic iii n a Iio Ifa H iH ocni _

e a t ra c k a i f v f n i n Q a m n n p i p
Lrifae^ T i k r i a u e i a i
e k a i f v t n i n K n e lin lr o f * r i r f i n t i LraH v i s i in . c n v n k i a m i i Lrnnfiirtt o l o m o n t o i masrHaHCf \ r o i k c m c

idiid u

y i a.

n e i . r d j J K i a i d i i c m i d
t v n iL iu d , t\di UidivixiUO
o u u d iyii,

fjub cs,

negu

gan

puuyu,

l<uu

u d u ^ ic iu tarnu, i i u in it p ci o r ia u y u
Lin a p a i n i c o l d i u ^ i , ia n u i j i e
ivai j j d i i c n a i n u a

UZ llj v i i d u i i i i c d

puded

u a iu

i CiKdiiiiii^cM ied

u L d jjatin cd .

u iu csi

inv

viiau u iica.
id ig i,

y ia

Fakt svarb o dal yr j prad i pab, o prad sav ruo


reik u pab. Ta ska od i i j pir, i i pask dal dau sd,
ne i vir a apa, i skai tikr pri dau lai pers kiek i i dvi
pasta past, neg dv pirm.

ns r tyr tytojai Ii aityti


kaliais peliais, daug er Iika u
i, ri ienas ytas uri iu,
iena uoni di, daug
yti e isas des r e en dj tisai.

raa deimt di, yt


se ds. ie p at
Iiyti eimt
er niolika iu, o imt iu,
er Iika u se kundes yt, ikia

Kada bet kuris prityrs skaitytojas greitai perbga


akimis spausdinto teksto eilutes, ar teisinga bus padaryti
ivad, kad visos raidi ir odi dalys yra vienodos
reikms, ar, gal bt, kai kurios i j palieka didesni
pdsak skaitytojo smonje u kitas? Tikriausiai dau
guma skaitytoj bus link tvirtinti, kad visi j suvokiam
kontr elementai yra madaug vienodos reikms.
Taiau yra bandymas, kuris gali rodyti, kad taip
nra. Paprastai reikia daugiau laiko, norint perskaityti
odius, kai matomos tik apatins raidi, i kuri jie
sudaryti, puss, negu kai paliekamos tik virutins. Rai
di virutins puss daro didesn spd, taigi, jos yra
reikmingesns u apatines.
Faktikai svarbiausios odi dalys yra j pradios ir
pabaigos, o pradios savo ruotu reikmingesns u pa
baigas. Taiau skaityti odius ir i j pirm, ir i pasku
tini dali daug sudtingiau, negu i virutini ar apati
ni, ir skaitytojui tikriausiai prireiks daugiau laiko
perskaityti kiekvienai i i dviej pastarj pastraip,
negu dviem pirmosioms.
Sumans ir prityr skaitytojai gali perskaityti sra
i penkiasdeimt raidi, surayt vertikaliais stulpeliais,
madaug per penkiolika su puse sekunds. Jie taip pat
gali perskaityti penkiasdeimt odi, kuri kiekvienas
sudarytas i keturi raidi, per septyniolika sekundi,
o penkiasdeimt odi, kiekvien i atuoni raidi,
madaug per devyniolika su puse sekunds. Matyt, reikia
skaityti ne visas raides ir ne kiekvien od itisai.
Sias keturias pastraipas mes ir parame aukiau.
LENINAS SKAITO

Plaukiant garlaiviu viena Sibiro upe, pakeleiv ste


bjo Lenin, skaitant kakoki rimt knyg. Nepraeidavo
ir pus minuts, kai jo pirtai perversdavo puslap.
Ji susidomjo, ar jis skaito eilut po eiluts, ar tiesiog

perbga akimis knygos puslapius. Vladimiras Iljiius, tru


put nustebintas klausimo, ypsodamasis atsak:
Na, aiku, skaitau__ Ir labai atidiai skaitau, nes
knyga to verta...
Pradjs mokytis, vaikas skaito garsiai, ir visas jo
dmesys eikvojamas regjimo pojiams paversti garsais.
Kaip tik tai teikia jam malonumo. Todl bna ir taip:
perskaitys vaikas vis apsakyml balsu, o suprasti nieko
nesuprato ir atpasakoti nestengia. Tik pamau vaikas
imoksta skaityti tylomis. Net gerai skaits suaugusysis,
irk, krutina lpas ir dargi nibda odius.
mons, paprastai skaitantieji tik tylomis, jei juos
papraysi paskaityti garsiai, tarsi grta seniai prajus
mokymo etap ir todl blogai suvokia teksto prasm.
Pamginkite toliau skaityti garsiai, ir sitikinsite, kad
jums taip pat pasidar kiek sunkiau sekti mini eig.
Galima imokti skaityti, aprpiant i karto akimis ne
tik vis eilut, bet kartais ir kelet eilui, pastraip, su
vokti jose pagrindinius odius ir i j sudaryti vis min
t. Kaip tik taip skait Leninas.
Taiau toks pasirinktinis skaitymas galimas tik tada,
kai puikiai mokama itisai skaityti ir didel patirtis yra
iugdiusi pojt atrinkti, kas reikia.
DERM OLEKSIJA

Papraykite k nors nubrti jums ant delno ar kak


tos plonu pagaliuku, kad ir degtuku, bet kuri raid. Js
be didelio vargo j painsite net usimerk. O tai raid,
parayt ant nugaros ar pilvo, perskaityti sunkiau.
Tokia dermoleksija (graikikai derma oda, leksis odis, posakis) yra vienas i kurnebyli susikal
bjimo bd. Dermoleksija patvirtina, kad mogaus ant
roji signalin sistema susijusi ne tik su regjimo bei
klausos, bet ir su kitais analizatoriais.
M INTIS RASO

Jei, tyrindami asociacijas (r. 157 158 psl.), tiesiog


urainsime bandomojo atsakymus, tai gausime domi
reikini. Pritvirtinus pneumatin kapsul prie virutins
170

TIRIANT ASOCIACIJAS, GALIMA URAYTI

kaklo dalies, galima urayti gerkl judesius arba, pri


taisius elektrodus, sroves, atsirandanias lieuvyje ir
gerklose, kai jie visai neymiai juda. Asociacijos laikas
kartais esti labai ilgas, o kreivje, dar prie tiriamajam
atsakant, jau atsiranda neaikus odio, apie kur jis pa
galvojo, bet neitar, uraas.
Galima urainti lieuvio ir gerkl raumen sroves
tuo momentu, kai mogus tylomis sau sprendia udavi
nius arba prisimena k nors. Taiau tai pavyksta ne vi
suomet. Juk net kalbdamiesi mes danai praleidinjame
odius arba sudarinjame frazes ne pagal gramatikos
taisykles, neretai suprastindami, sutrumpindami kalb;
o vidin kalba bna dar lakonikesn.
TONOS 20D2I RODOS
Poezija
tas pats radio iekojimas.
Gramas laimikio,
metai darbo natos.
odiui vienam
suvartojam mes
Tkstanius ton
darbo rdos.*

Sie Majakovskio odiai nuostabiai tiksliai apibdina


darb su odiu ne tik poezijoje, o ir bet kurioje srityje,
* Vertimas J. Maceviiaus.
171

TAIP PUSKINAS IESKOiO REIKALING OD 2I


,EUGENIJAUS O N IE G IN O ISTRAUKOS JUODRAST1S

susijusioje su raytine kalba. Pavelkite Pukino eili


juodrat:
Js man juk rate, tiesa?
Eugenijus prie jos prijo.
Skaiiau. Tikrai, tai itisa ...

Kiek Pukino pribraukyta, kaip jis iekojo odi, ku


rie geriausiai ireikt mint, kol surado:
Ipaintis gryniausios sielos,
Tai meils svajos jaunos, m ielos.. .*

Kai kuriuos savo romano skyrius Levas Tolstojus per


raindavo daugiau kaip po deimt kart.
Taip gludindavo savo od genials jo meistrai. Bt
gera. kad ir js, skaitytojau, taip pat reikliai irtumt
kalb, kai ratu dstysite savo mintis.
BORIMAS

Pavelkite dm, pavaizduot pieinyje, o dar ge


riau pasidarykite toki dmi patys. Sulenkite va
raus popieriaus lap, utkkite raalo ant sulenktos vie
tos, sulenkite popieri pusiau ir pirtu patrinkite viet,
* Vertimas A. Venclovos.
172

KAS DAUGIAU SlOJE DMJE PAMATYS, TA FANTAZIJA LAKESN

kur susirinks raalas, stengdamiesi, kad jis kuo plaiau


pasklist. Sugadin kelis lapus popieriaus, js imoksite
daryti puikiausias dmes. Tik neumirkite prie tai pa
tiesti ant stalo laikratj.
O dabar sakykite, k tos dms jums primena. Pa
klauskite to paties ir artimuosius bei draugus. Kuo turtin
gesn iriniojo vaizduot, tuo iradingesni regini ji
prikurs tose raalo dmse.
Taip burdavo ir ms bobuts pildavo lydyt vak
vanden ir paskui, i vis pusi apirindamos jo e
l sienoje, matydavo trikinkes su jaunikiais, vestuvi
nius vainikus, giltin su dalgiu, karstus ii; visokiausias
baidykles. Regdavo jos tai, ko labai nordavo, arba, at
virkiai, labai bijodavo ivysti.
[KVPIMAS
Pasaul umirtu diaugsmingoj tyloje
Ir usupa saldiai mane vaizduot;
Poezija ugimsta manyje
I jausmo sielai neisivaduoti,
Ji virpa, ieko lyg sapne, lyg migloje,
Kur prasivert srautu nepaabotu,
Ir atskuba sveiai neregimi
Svajonj sukurti biiuliai artimi.
173

I r ia m in ty s, n iek u o d a r n e ta p ,

Ir skamba rimai, skriedami lengvai,


Ir pirtai prao plunksnos, plunksna lapo...
Akimirka ir eils plauks laisvai.

Apie psichologin krybos ir kvpimo esm geriau u


Pukin niekas nepasak.
kvpimas tai mogaus jg ir sugebjim pakili
mas krybos procese, kai smon aiki, mintys ir vaiz
diai plste plsta, o msto jis greit ir produktyviai.
kvpimas paprastai atsiranda atkaklaus, tempto
darbo procese. kvpimas klaidingai laikomas darbo ska
tintoj. Tikriausiai jis atsiranda skmingo darbo procese,
kaip jo pasekm, teisingai ra Gorkis. Taiau ir Pu
kinas nesako, kad kvpimas baigiasi, kai popieriuje i
lieti pirmieji mini variantai. Anaiptol ne! Visas toles
nis darbas > tobulinimas gali eiti su vis auganiu
BE FANTAZIJOS NRA JKVPIMO

DAILININKAS ANIMALISTAS. I. KESO PIE5INYS

174

pakilimu. Piotras aikovskis sak, jog kvpimas toks


sveias, kuris nemgsta lankyti tingini.
Taiau kvpimo negalima atplti ir nuo poreikio kur
ti. Tas, kuriame slypi kompozitoriaus dvasia, rao todl,
kad negali nerayti, sak Mocartas.
[kvpimas susijs ir su fantazija. Pasak Lenino, fan
tazija reikalinga ne tik poetui. Be jos neisivers ir mate
matikas. Diferencialinis ir integralinis skaiiavimas ne
bt buvs atrastas be fantazijos, be vaizduots.
Fantazija yra dalinis vaizduots atvejis, o vaizduot
psichinis procesas, kai, perdirbant, kas anksiau suvokta,
kuriami nauji vaizdai. Fantazijos vaizdai, kad ir kokie
saviti, visuomet grupuoja tai, kas i anksiau inoma:
trobel ant vitos kojos; sfinksas sparnuotas litas
su moters veidu; centauras irgas su vyro liemeniu.
Joks menininkas negalt kurti be fantazijos. Ji pa
deda sivaizduoti tai, ko negalima tiesiogiai suvokti.
Elektronas maesnis u dulkel apytikriai tiek kart,
kiek dulkel maesn kaip manote, u k? u ems
rutul, ra Jakovas Perelmanas.
sivaizduokite deimantin kub, kurio kiekviena briau
na lygi Gango ploiui. Kart per tkstantmet atlekia
varnas ir valosi snap deimanto luit. Pamau luitas
dyla. Laikas, per kur varno snapas sudilins vis luit
taip, kad i jo nebeliks n krislelio, tik akimirka ami
nybje. Taip aikino senovs ind filosofas savo moki
niams aminybs, kuri skiriasi nuo begalybs, svok.
KENKSMINGI IR GYDANTYS 2 0 D 2 IA I

Kas yra odis? Teprabyla apie j ymusis moksli


ninkas, padjs psichologijos fiziologinius pagrindus,
Ivanas Pavlovas. Jis sak:
odis mogui yra toks pat realus slyginis dirgiklis,
kaip ir visi kiti, bendri su gyvnais, bet kartu ir toks
daug apims, kaip jokie kiti, iuo atvilgiu nei kiekybi
kai, nei kokybikai nepalyginamas su slyginiais gyvn
dirgikliais. Suaugusio mogaus viso ankstesnio gyveni
mo dka odis susijs su visais ioriniais ir vidiniais dir
ginimais, ateinaniais didiuosius galvos smegen pus
rutulius, vis juos signalizuoja, vis juos pakeiia, todl
gali sukelti visus tuos veiksmus, organizmo reakcijas,
kurias slygoja tie dirginimai.
175

Teisingai prieodis spja, kad odis udo, todl


taip atsargiam reikia bti su juo. Kuo labiau klausytojai
pasitiki kalbtoju, tuo emocionaliau suvokia jo odius ir
tuo stipriau tie odiai juos veikia. Gydytoju pasitiki li
gonis, pedagogu moksleivis, todl jie turi labai atidiai
parinkti odius.
Deja, pasitaiko, nors ir nedanai, vadinamosios jatrogenijos atvej (jatrogenija i graikik odi gydy
tojas ir gimdau) i susirgim, kuriuos sukl neat
sargus gydytojo odis. Yra inomas toks atvejis. Jaunas
gydytojas, nordamas nuraminti sergani senut, pasa
k jai:
Mudu su tavim, moiut, vien dien mirsime.
Po kiek laiko senut vl atjo poliklinik ir, suinojusi,
kad gydytojas netiktai pasimir, nuoirdiai nustebo:
O kaip a dar gyva? ir ia pat mir.
Danai po to, kai gydytojas paklausia ligon: Ar
neskauda jums ios vietos? ir gerokai j spusteli,
skausmas sitvirtina ir i ties sugriebia ligon, nors
anksiau jo nebuvo, kaip nebuvo ir jokio pagrindo jam
atsirasti.
Pedagogin praktika ino vadinamsias didaktogenijas (i graikik odi pedagogas ir gimdau). A
stebjau atvej, kai kursant, kuris skrisdamas visuomet
bdavo labai valus, staiga suktuke apm neveikia
ma baim, ko anksiau jis nejusdavo. Paaikjo, kad tos
baims prieastis mokytojo ratelis, kur tas paliko i
vaiuodamas. Jame buvo parayta: Tikiuosi, greitai pa
simatysime, bet bk atsargus su suktuku.
Apie hipnoz mes su jumis jau kalbjome. Ir js jau
inote, kad odiu galima ne tik susarginti, bet ir igy
dyti. Gydymas odiu logoterapija yra psichoterapi
jos dalis. Psichoterapija gydymas, veikiant ligon psi
chikai. inoma, ji derinama su kitais gydymo bdais
vaistais ir fizioterapija, o kai reikia, griebiamasi ir chi
rurgo peilio.
Pasitaiko, kad iki psichoterapijos ligonis neskmingai
gydosi krv met, o nuo psichoterapijos netrukus pa
sveiksta. Staigaus pasveikimo atvej inojo visais amiais
visos tautos, bet seniau juos aikindavo ventj viet
ir stebuklingj paveiksl galia. O i tikrj ligonius
pagydydavo mokamai pavartotas yni ir ventik odis,
ligonio tikjimas stebuklu.
176

Taiau odis gali gydyti ne tik ligas. Nekoks kursan


tas, kuris moksi skraidyti vienoje grupje su manimi,
staiga tarsi atgim, pradjo skraidyti gerai. Kaipgi ia
dabar? Ogi jis atsitiktinai nugirdo, kaip instruktorius,
kalbdamasis su kakuo, pareik ess tikras kursanto
sugebjimu skraidyti.
KAIP J IS SUINOJO

Skirtingai nuo logikos udavini, kuriems tereikia lo


giko mstymo, emiau dedamieji udaviniai iliustruoja
tam tikras mstymo savybes.
Susitiko du mons, vaikysts draugai, ir tarp j vyko
toks dialogas:
Kiek met a tavs nemaiau ir nieko apie tave
negirdjau!
O a jau turiu dukter!
Kuo ji vardu?
Kaip ir jos motina.
O kiekgi met Lenai?
Pagalvokite patys ir, perskait dialog kitiems, pa
praykite juos pasakyti, kaip panekovas suinojo, kad
dukters vardas Lena, jei jie nesimat nuo vaikysts ir
nieko vienas apie kit neinojo.
O kad periferiniu regjimu neperskaitytumt atsakymo
klausim anksiau, negu pagalvosite, a djau j
vieno i sekani pasakojim pabaig. Ten a paaikinau
io ir kit udavini psichologin prasm.
PR IE PERKLOS

Du mons prijo up. Tuiame krante stovjo val


tis, kurioje tilpo tik vienas mogus. Jie abu persikl ta
valtimi per up ir keliavo toliau.
Kaip jie tai padar?
MSTYMO INERTIKUMAS

Paklauskite k nors: kokie du mnesiai i eils turi


po 31 dien? Dauguma jums atsakys: liepa ir rugpj
tis. Labai retas kas pasakys ir kitus du mnesius: gruo
dis ir sausis!
12-2431

177

Pagalvokite patys ir papraykite kitus pagalvoti, kaip


sprsti iuos udavinius: kaip, neatitraukiant pietuko,
perbraukti keturis kvadrato takus trimis tiesiomis linijojomis, grtant pradin tak; devynis takus, padtus
vienodu nuotoliu trijose eilse, keturiomis tiesiomis li
nijomis, taip pat neatitraukiant pietuko; kaip i ei
KAIP PADTI JUOSTEL SU RAITELIAIS, KAD Jlfc
ABU SDET ANT 2IRG?

degtuk sudaryti keturis lygiakraius trikampius, kuri


kratins lygios degtuko ilgiui?
Sprendiant visus iuos udavinius, kaip ir daug ana
logik, su kuriais tenka gyvenime susidurti, reikia su
gebti veikti mstymo sustingim, inertikum, pavelgti
udavin nauju, ne abloniku poiriu.
Juk visi prat skaiiuoti mnesius nuo sausio iki
gruodio. pirmj klausim danai teisingai atsako,
prisimin gruod ir saus, moksleiviai ir pedagogai, ku
riems metai prasideda nuo rugsjo.
Norint isprsti udavin su raiteliais, pavaizduotais
pieinyje, reikia sugebti atsisakyti minties apie nupiet
arkli nedailum, nuo btinumo sodinti raitelius tik ant
t, o ne ant kuri kit arkli. Arkli, ant kuri galima
usodinti raitelius, priekins kojos bus vieno i nupietj gyvuli, o upakalins kito. Tokio paties prin
cipo reikia laikytis, ir sprendiant udavin su takais ir
178

linijomis. Cia reikia veiksm neapriboti duotaisiais ta


kais, o ieiti u j, kaip parodyta iame pieinyje. Tri
kampius i degtuk reikia statyti ne vienoje ploktumoje,
o kaip piramid.
Todl daugelis ne i karto spja, kad Lenos mama
ankstesniajame pasakojime tai viena i dviej susitiku
si vaikysts draug. Fraz
susitiko du mons, vaikys NORINT PERBRAUKTI. NEATITRAUKIANT
PIETUKO, 4 TAKUS TRIMIS TIESMIS
ts draugai, ablonikai su
prasta, sukelia dviej vyr
vaizd, nes mogus ir
draugas vyrikosios gi
mins odiai.
Udavin su valtimi i
sprsti kliudo ablonikas
pirmosios frazs supratimas.
Lengviau sivaizduoti, kad jie IR GR|TI i PRADINI
dviese prijo prie valties, ne TAK, 9 TAKUS
KETURIOMIS TIESMIS;
gu taip, kaip buvo i tikrj:
jie prijo prie prieing kran
t, ir pirma perplauk vienas,
REIKIA VEIKTI
o paskui kitas. Ir kiekvienas
nujo savo keliu.
KAIP NEREIKIA
GINYTIS

Buvo ginijamasi dl in
MSTYMO
&,
INERTIKUM
dukcijos vaidmens... nors
mums dabar nesvarbu, kame.
Svarbu, kad, kaip a pa
IR IEITI
u2 S iO PIEINIO RIB
stebjau, mons ginijosi,
nesuprasdami vienas kito.
Patariau jiems pirmiausia apibrti indukcijos svok.
Indukcija psichologijoje suprantama, kaip minties
perjimas nuo atskir, dalini sprendim prie apibendri
nimo, ireikianio bendresn ivad, tar jaunas peda
gogas.
O a kalbu apie fiziologin indukcijos svok auk
tojoje nervinje veikloje, tai yra apie jaudinimo ir slopi
nimo proces galvos smegen ievje sveik. Jei aplink
koncentruoto jaudinimo viet susidaro slopinimo zona
179

bus neigiama indukcija, o jei apie koncentruoto slopini


mo viet susidaro jaudinimo zona teigiama indukcija.
Btent taip suprato indukcij Pavlovas, kariavosi stu
dentas medikas.

Elektrotechnikoje indukcija, teisingiau sakant,


elektromagnetine indukcija laikomas Faradjaus atras
tasis reikinys elektrovaros jgos atsiradimas kontre,
kai j j kerta magnetinis laukas. A apie tai ir kalbjau,
pareik ininierius elektrikas.
Ir, suprat, kad kiekvienas kalbjo apie indukcij i
savo specialybs pozicij, visi trys pradjo juoktis. Api
brimai, priimti vairiose mokslo akose psichologi
joje, fiziologijoje, technikoje, buvo teisingi. Visa bda
ta, kad kiekvienas gino dalyvis klaidingai man, jog
prieininkas od indukcija supranta taip, kaip ir jis.
Panaus ginas i esms beprasmikas, jis negali at
neti tiesos, taiau taip, deja, ginijamasi danai. Tars A
kelet sakini, galimas daiktas, nelabai aikiai ireiks
savo mint, bet panekovas B j supras savaip. Stai jums
jau trys mintys, kurios turt bti vienodos, o faktikai
yra skirtingos. Tarkime, kad B atsakydamas taip pat ne
vykusiai suformulavo savo mint ir, inoma, A suprato j
ne taip, kaip reikia. Stai jau eios mintys, i kuri sude
rintos tik dvi: mintis, kuri suprato B, ir mintis, kuri
jis norjo pasakyti. O jei gine dalyvaut ir C, tai ia i
dvylikos mini galt bti suderintos tik dvi poros.
sivaizduojate, koks ieit chaosas!
Pavlovas dar 1903 metais pasak puikius odius: Ar
ne nuolatinis gyvenimo vargas yra tas, kad dauguma
moni nesupranta vienas kito, negali eiti vienas kito
padt! Pokalbiai ir ginai, kuriuose vienas negali su
prasti kito, yra ar tik ne vienintel to nuolatinio gyve
nimo vargo prieastis.
Taikliai apie tai pasak ir Rene Dekartas: Patikslin
kite odi reikm, ir js igelbsite monij nuo puss
suklydim.
Tai senia suprato ind filosofai, kurie ved tokias
gino taisykles. Kiekvienas i panekov turi pradioje
idstyti savo prieininko mintis ir, tik prieininkui pa
tvirtinus, kad jis teisingai suprastas, gali ginytis su juo.
Jo panekovas turi pakartoti i prietaravim esm ir,
anam patvirtinus, kad jie teisingai suprasti, gali pateikti
kontraprietaravimus.
180

Sios taisykls labai naudinga laikytis, jei ne visada,


tai bent retkariais, ir jau btinai, jei kyla tarimas, kad
besiginijantieji tiems patiems odiams teikia skirting
prasm.
Juk ginytis reikia ne dl odi, o dl jais ireikt
svok turinio.
SKEPTIKAI IR PESIM ISTAI

Kada dispute A ir laikas, kuriuo buvo atidarytas


Komsomolskaja pravda diskusij klubas, kakas i sa
ls pavadino Zachar Lipic skeptiku, pastarasis siei
d, ir jo nuoskaud suprato beveik visi dalyviai. Taiau
mstymo kritikumas tai juk svarbiausia savyb, ir la
bai gerai, kai ji tampa asmenybs savybe, charakterio
bruou. Skeptikais buvo vadinami senovs graik filosofai,
kuriuos labai vertino Karlas Marksas kaip tik u j
sprendim kritikum.
Savo linksmoje ipaintyje (apie kuri a papasa
kosiu toliau, 285 psl.) klausim js mgstamas
devizas Marksas lotynikai atsak: Dl visko abejoti.
O ios senovs graik filosofins mokyklos pavadini
mas kilo i graikiko veiksmaodio, tiesiogine prasme
reikianio valgausi, o perkeltine svarstau, abe
joju. Juk gera bti svarstaniu ir abejojaniu!
1961 met balandio 5 dienos Komsomolskaja prav
da ir Didiosios Tarybins Enciklopedijos 39 tomas, ku
riuos laik rankose mano buto kaimynas, sakmiai tvir
tino, kad jis pats buvo svarsts ir abejojs.

Jei tu, pasakiau a jam, skaitydamas dabar en


ciklopedij, neapsiribotum pirmu sakiniu, tai suinotum,
kad filosofijoje skepticizmas XVIII amiuje tapo reakcin
gu agnosticizmu, kuris tvirtino, es mokslas negals pa
inti daikt tikrosios esms. Skepticizmas mstymo b
de tai kada abejojimas persveria svarstym ir kritin
tikrinim. Tai i dalies pasireik ir tavyje: pradjai skai
tyti tave sudominusi knyg ir nebaigei. Skepticizmas,
kaip asmenybs bruoas, paprastai susijs su pesimiz
mu netikjimu ateitimi, nusivylimo, beviltikumo nuo
taika, polinkiu visur irti, kas negera, nemalonu.
Skepticizm ir pesimizm sukelia perspektyvos netur
jimas, todl jie bdingi atgyvenusi, reakcini klasi
181

pasaulirai. Kaip tik perspektyvos neturjimas Re


marko heroj tragedija. O kai panas bruoai pasireikia
ms jaunime tai nekritikumas: jis arba perms tai i
usienio, arba perdeda laikinus sunkumus, neskmes.
Komunistin pasaulira optimistin, nes ji remiasi
objektyvaus visuomens vystymosi iniomis, sitikinimu,
kad
iandien mes linksniai gyvenam,
O ryt gyvensim dar linksmiaul

Optimizmo formul: Nepaisant nieko, viskas bus


gerai!
Taiau optimizmas gali pasidaryti valdikas ir virs
ti ikraipytu tikrovs lakavimu. O skepticizmas, gerja io
odio prasme, tas skepticizmas, prie kurio pridedamas
odis sveikas, dar geriau
aktyvus, yra labai svarbi
mstymo ir asmenybs savyb, kritikumas. U tai Mark
sas ir gyr senovs skeptikus, kad jie niekuo netikjo,
visk stengsi patys isiaikinti, visk reikalavo rodyti.
Taiau ir i mstymo savyb, neivengiama mokslinia
me tyrinjime arba, pavyzdiui, tardytojo darbe, gali
tapti neigiama, jei ji prads nustatinti santykius su mo
nmis. Nepasitikjimas monmis lengvai virsta tarumu,
o tarumas jau giminingas pesimizmui.
Dl mogaus galima apsirikti. Bet tai nereikia, kad
monmis negalima tikti!
KOLEKTYVINIS GALVOJIMAS

Taip Pavlovas apibdino savo panekesius su bendra


darbiais per vadinamuosius (taip jie jo mokslo isto
rij) Pavlovo treiadienius.
Liaudies prieodis sako: Viena galva gerai, o
dvi dar geriau. K gi, ar kolektyviai k nors gal
voti tai reikia tiesiog susumuoti keli moni nuomon?
Ar yra kakoks kolektyvinis protas?
Ne! Psichologikai dalykas ia daug sudtingesnis.
Kolektyvinis kokio nors klausimo apmstymas, pavyz
diui, brigadoje, teigiamai veikia kiekvieno dalyvio ms
tym. Ir tai kodl:
tarpusavyje tvirtja tikslo siekimas, sprendiant bend
r klausim, kur apmsto kolektyvas;
182

galima j apgalvoti racionaliau ir kartu savikritikai;


keiiantis nuomonmis, praturtja kiekvieno dalyvio
inios ir patyrimas;
kyla daugiau drsios iniciatyvos;
usimezga lenktyniavimo ir savitarpio pagalbos jaus
mas;
vieno klausimo kolektyvinis sprendimas skatina kelti
naujas problemas.
Taiau ir tai dar ne viskas. Juk kai mogus pats dvi
deimt kart pergalvoja k nors, danai jo mintys tiek
pat syki pakartoja t pat sprendim: ir galvos smegen
dirbanios dalys, ir j ryiai lieka tie patys. O kai mo
gus garsiai reikia savo mintis, jis pats jas girdi; tai
traukia darb naujas smegen vietas ir sukelia naujas
asociacijas. Ne veltui sakoma: paaikinau kart, kit
pagaliau, pats visk supratau!
VYKUSI IEITIS

Vieno pasitarimo dalyviai niekaip negaljo susitarti.


Kiekvienas prietaravo kitiems ir atkakliai reikalavo gy
vendinti jo pasilym, kur kakaip pagrsdavo. Aistros
siliepsnojo, bet klausimas neaikjo. Tada mano drau
gas, pirmininkavs susirinkimui, geras psichologas ir
kartas eksperiment mgjas, pasil padaryti pertrauk
ir ivdinti patalpas.
Kada po pertraukos visi gro kabinet, jis pasak:
Iklausysime dar kart vis pasilym, argument
u ir prie. Ir ... jung magnetofon, kur anksiau,
slapta nuo pasitarimo dalyvi, buvo ras visk.
Kad btumt mat, kokia fizionomija oratoriai klaus
savo kalb ir replik, kurios anksiau jiems atrod tokios
aikios ir tikinanios!
Na k gi, svarstysim toliau, pasil pirmininkau
js, pakeits rit ir demonstratyviai jungs magnetofon.
Labiau apgalvotos ir tikslesns formuluots leido tei
singai isprsti klausim taip, kad visi pritar, [domu, jog
ir kiti pasitarimai mano draugo kabinete vyko produkty
viau, nes jo dalyviai, manydami, kad magnetofonas vl
gali bti jungtas, stengdavosi kalbti atsakingai, trum
pai ir apgalvotai.
183

SMALSUS AR INGEIDUS?
Kakada a buvau sitikins, kad moksl pagimd
smalsumas. Vliau, kiek subrends, supratau, kad mokslo
ir meno pagrindas mogaus poreikis painti. Pains
vien ar kit reikin, mogus gali priversti j sau tar
nauti, gali viepatauti jam.
Taiau psichologikai painimo poreikio pagrindas
yra nuostaba. Nei pirmyktis mogus, nei kdikis, jei jie
nemoka stebtis, nesiver nei painti, nei pavaizduoti tai,
kas juos nustebino.
Sio poreikio biologins aknys orientacinis refleksas,
daugiau ar maiau bdingas ir gyvnams. Kaip jau sa
kiau, refleks Pavlovas labai vaizdiai pavadino kas
tai?. Gyvn jis biologiniu atvilgiu labai tikslingas ir
sergsti juos nuo pavoj.
vilptelkite, ir snduriuojs unytis, kuris dar labai
maai teturi savo patyrimo, i karto pastatys ausis. Ref
leksas kas tai? beslyginis. Jo pagrindu ir gyvnams,
ir monms susidaro daug slygini orientacini refleks.
Sis refleksas yra ir nevalingo dmesio, smalsumo bei in
geidumo pagrindas.
Smalsumas, ingeidumas (ini trokimas) vis tai
mogaus poreikio painti pasireikimas. Cia j bendru
mas. Bet siekimas painti i smalsumo betikslis jis pats
sau tikslas: pavelgti, kad pamatytum, suinoti, kad ino
tum. Todl smalsumas neduoda mogui naudos, nepratur
tina jo. Patenkintas smalsumas gesina siekim toliau
painti.
O ingeidumas turi tiksl. Siekdamas patenkinti in
geidum, ini trokim, mogus visada ino, kodl jis
veriasi k nors painti. Todl ingeidumas praturtina
mogaus patyrim, ir suprastas dalykas atveria perspek
tyvas tolesniam painimui.
Taiau ir ingeidumas gali turti vairi tiksl. Kaip
jums atrodo, kokia dingstis nabdeikai miesionei, pas
kal neiotojai, kai ji nori pasiklausyti kaimyn pokal
bio, smalsumas ar ingeidumas? Aiku, ingeidumas.
Ji klausosi dl to, kad paskalomis nuodyt kaimyn gy
venim ir sutvirtint savo, kaip visains, lov. Taigi,
ne pats savaime ingeidumas, o tikslai, kuriems jis pa
jungtas, lemia jo vert.
184

Ne i smalsumo isivyst ingeidumas, o, atvirkiai,


smalsumas tai ingeidumas, neteks tikslo. Galima pa
sakyti trumpai: smalsumas tai betikslis ingeidumas.
O jei taip, tai i smalsaus nesunku padaryti ingeid.
Tereikia padti rasti gerus tikslus siekti painimo, kuris
gavo isigimusi smalsumo form. Taiau tai reikia,
kad atplti smalsum ir ingeidum vien nuo kito taip
pat nereikia. Ir smalsus mogus vis dlto geriau, negu
tas, kuris niekuo nesidomi, ypa jei jis jaunas.
O pieinio 154 psl. rebusas sprendiamas taip: I
sprsti rebusus ir aradas galima, tik turint kantrybs.
Taiau, jei js ia dirsteljote pirma, negu patys j isprendte, pasirodte smalsus. O jei js taip pat pasielgte, ir
iekodami ketvirtojo lieko, ir sprsdami uduotis 178
179 psl., galimas daiktas, smalsumas yra js charakte
rio bruoas.
ILIUZIJA, AUTORIUI NEPAGEIDAUTINA

Kai kas, perskaits i knyg, ko gero, susidarys iliu


zij, kad jis ne tik visk suprato, apie k autorius rao,
bet ir gali dabar pasigirti savo iniomis i psichologijos
mokslo.
domioji psichologija neatstoja sistemingo psichologijos kurso, pagal kur io mokslo turi bti mokomasi,
taiau tokia iliuzija, kai eil atskir suprantam klausim
sudaro spd, jog inomos visos problemos, dsninga.
Ji danai bdinga nuovokiems, bet pavirutinikiems mo
nms. emos kultros mogus nesivaizduoja savo neiprusimo rib kaip tik todl, kad jis neino ribos, kuri
pasiekt, giliai studijuodamas moksl. Si iliuzija yra
psichologinis pagrindas diletantikumo, kai svok siste
ma pakeiiama ini nuotrupomis.
monijos sukaupt ini apimtis tokia didel, kad n
vienas mogus negali inoti visko. Taiau labai bloga, kai
mogus pasidaro toks specialistas, apie kur Kuzma Prutkovas ra, kad jis panaus flius, nes jo pilnumas vien
pusikas. Timiriazevas jau seniai dav formuluot, apsau
gani nuo diletantikumo ir isilavinimo vienpusikumo.
Jis sak, kad reikia apie visk inoti po nedaug, bet visk
apie nedaug.
185

Ir vis dlto k gali veikti mogus, jei jis pasirinko


psichologij savo specialybe ir istudijavo j, tarkime,
universiteto psichologijos skyriuje?
Jis gali, be psichologijos dstymo, dirbti mokslinio
tyrimo darb vienoje i jos ak. O j nemaa. Stai ke
letas: darbo, sporto, meno, bendroji, pedagogin psicho
logija, zoopsichologija, vaik, medicinin, karin, inine
rin, juridin, visuomenin, aviacin psichologija. Ms
akyse gimsta kosmin psichologija.
Ir visos ios psichologijos akos, tikslindamos savo
svok sistem, turtina viening psichologijos moksl ir
tarnauja, kiekviena savo ruotu, praktikai.
KAS GI PR OTING ESNIS?

Kiek liaudies iminties sukurta pasak apie Jonel


durnel, kuris gal gale pasirodo protingesnis u savo
praktikus, bet toliau nosies nematanius brolius! Pro
tas tai mogaus sugebjimas mstyti ir reguliuoti savo
santykius su tikrove.
Protas slypi ne tik inojime, bet ir mokjime pritai
kyti inias darbe, sak dar Aristotelis.
Mstymo savybs yra teigiamos ir neigiamos. Teigia
mos mstymo kritikumas, lankstumas, platumas, gilu
mas ir greitumas. Mstymo aktyvumas ir kritikumas nu
lemia iniciatyvum. Iniciatyvumas kartu su greitumu ir
platumu nuovokum. O nuovokum drauge su ypatinga
atminties savybe parengtimi vadiname iradingumu.
Liaudies pasakos savo teigiamus herojus visada apdova
noja nuovokumu ir iradingumu.
Neigiamos mstymo savybs: skurdumas, ablonikumas, siaurumas, pavirutinikumas, ltumas. Protas tai
asmenybs savybe, kurioje pasireikia jai bdingos ms
tymo ypatybs.
*
Vieni mons gyvena daugiau protu, kiti jausmais.
Kaip geriau?
irint kam ir kada. Moksle vien jausmais daug ne
nuveiksi. Cia reikia protauti, ir kartais netgi skeptikai.
O mene jau kitaip. K oks menas be jausm? Taiau, Lenino
odiais, be mogik emocij niekuomet nebuvo, nra
ir negali bti mogikojo tiesos iekojimo. O Pavlovas
186

savo laike jaunimui, pasiventusiam mokslui, ra: B


kite aistringi savo darbe ir savo iekojimuose!
Susiavjimas darbu svarbiausia ne tik menininko,
mstytojo, bet ir apskritai kiekvieno mogaus savyb.
O protavimas, toks reikalingas moksle ir technikoje, bend
ravime su monmis lengvai virsta iskaiiavimu, kuris
administratoriui, kiniam darbuotojui gal ir pravartus,
bet kaip morals principas lyktus.
Didiul reikm turi mogaus patirtis tiek toje srityje,
kurioje jis dirba ir kur jam tenka rodyti savo prot, nuo
vokum, tiek ir gretutinse srityse, kurios gali bti tam pa
naudotos. Protingas vienoje srityje gali bti labai neval
gus kitoje. Didysis pedagogas ir psichologas Konstantinas
Uinskis sak, kad protas gerai organizuota ini siste
ma.
Prisiminkime puikius Lenino odius, kad protingas
ne tas, kas nedaro klaid. Toki moni nra ir negali
bti. Protingas tas, kas daro nelabai esmini klaid ir
kas moka lengvai ir greitai jas atitaisyti.
O dabar neumirkite perskaityti mstymo apibrimo
i 149 ir svokos i 151 psl. Esu tikras, jog iuo metu
js juos geriau suprasite.
Ar tai reikia, kad js pasidarte protingesni? inoma!
Juk dar Empedoklis, senovs graik filosofas materialistas
(490430 metai prie ms er), tas, kuris suved vis
daikt vairov keturias aknis em, vanden, or
ir ugn, teisingai mok:

Protas moni auga vis, kuo geriau jie pasta


pasaul.

ATMINTIS
AS
Kas yra A? Kodl a inau, kad a tai tas pats,
kuris, kai jam buvo treji metai, gyveno kaime ir bgioda
vo prie upelio lesinti ani, sirgo kokliuu, o kart slidi
ndamas nusirito nuo kalno; paskui jo j mokykl, tapo
pionieriumi, vliau komjaunuoliu? O dabar tai visa
tai prisimenu. Kas gi tai per mano A toks vairus ir
vis dlto tas pats?
Sis klausimas domino monij ne vien tkstantmet.
Nemokdami atsakyti j, mons prasiman nemirting
siel, kuri ir buvo j A, laikinai apsigyvenusi dlania
me kne. Knas augo, keitsi, seno, mir, o A likdavo
nepasikeits. Jis galjo palikti kn ir sapnuose iskristi,
galjo ir persikelti kitus moni ar gyvn knus.
Klausime gldi ir atsakymas j. Juk klausjas ivar
dijo tai, k prisimena apie save. Jis galt papasakoti kur
kas daugiau, taiau nestengia to daryti be galo, net tie
siog ilgai. Memuaruose, kurie kartais ileidiami keliais
tomais, sudta ne tik tai, k j autorius prisimena apie
save, bet ir tai, k jis prideda i vairi altini prie sa
vo betarpik prisiminim, nors pranczikai odis memuar reikia atmintis.
Pamginkite savo atmintyje atgaivinti vaizdinius bei
vaizdus, kuriuos betarpikai prisimenate i ankstyvosios
vaikysts. J bus ne taip jau gausu. Taiau papasakoti
apie save js sugebsite gerokai daugiau, nes daug k
inote i kit. Danai netgi sunku nustatyti, ar taip buvo
i tikrj, ar js tik prisimenate tai, k girdjote i ko
nors kito.
mogus, susitrenks smegenis, gali umirti gimtj
kalb, savo praeit. Sergs tokia retrogradine amnezija
sako: A suprantu, kad esu gyvas, bet neinau, kas a
toks. Jo A jau ne toks, kaip sveik moni. mogaus
188

A tai paveldimumas jo smons, kurios pagrind su


daro atmintis. Atmintis yra atspindjimas smonje to,
kas buvo anksiau patirta, atsimenant, atkuriant ir atpa
stant, o t proces pagrindas pakankamai tvirt lai
kin ryi susidarymas galvos smegen ievje.
Senovs graikai man, kad atminties deiv Mnemozin
buvo devyni mokslo ir meno mz motina. Didysis grai
k dramaturgas Eschilas (525456 metai prie ms
er) savo herojaus Prometjaus lpomis bylojo:
Klausykite, k mirtingiesiems padariau:
Skaiius jiems iradau.
Raides imokiau jungti
Ir atmint daviau, t mz motin ir visko pradi.

Atmintis saugo ne tik kas suvokta, bet ir kas mogaus


apgalvota. Stai kodl mogaus A visuomet atspindi,
paprastai iek tiek atsilikdamas, bet danai ir smarkiai
pralenkdamas, t laikmet, kuriame jis gyvena.
ASMENYBS SUSKILIMAS

Jauna prancz Felid buvo liguista, usidariusi, lid


na ir baikti mergina. Ji netekdavo smons kelioms mi
nutms ir atsipeikdavo visai kitas mogus: linksma, gyva,
koketika ir net lengvabd. Po kurio laiko, vl trumpam
netekusi smons, ji pasidarydavo tokia pat, kokia bda
vo visada. Mergina gyveno tarsi du skirtingus gyveni
mus, kiekvien kart prisimindama visa, kas susij su ta
bsena, ir umirdama, kas su ja atsitiko kitoje. Ruoda
masi tapti motina savo antroje bsenoje, ji pirmojoje nie
kaip negaljo suprasti, kas su ja dedasi.
inodama savo lig, Felid ilgainiui vis geriau prisi
taikydavo prie jos ir imoko sumaniai j slpti. Syk,
grdama i laidotuvi, ji sdjo ekipae su kitomis mo
terimis, neinojusiomis, kad ji ligon, ir staiga perjo i
vienos bsenos kit. Nesuprasdama, kodl ji gedulingai
apsitaisiusi ir apie koki negyvl kalbasi jos bendrake
leivs, Felid bematant susivok uduoti kelis klausimus
ir taip isipainiojo i keblios padties.
Prajusio imtmeio pabaigoje ir msojo pradioje
psichiatrai apra daugiau kaip dvideimt panai asme
nybs suskilimo atvej (vieno berniuko buvo net eios
189

skirtingos asmenybs). Sios atminties ligos patvirtina


ms A ry su atmintimi. Seniau tokie ligoniai tapdavo
prietar aukomis ir greit davo.
BUVO NEBUVO

Kart a ruoiausi egzaminams ir labai nuvargau;


mano smons bsena pasidar keista, kreipsi mane
vienas studentas. Sdiu, mokausi, kalbu, klausausi
paskaitos, ir staiga taip aikiai pradeda rodytis, kad visa
tai jau kakada buvo, lygiai taip, kaip dabar. Taiau a
gerai inau; tos paskaitos niekada negirdjau ir ioje
auditorijoje sdiu pirm kart. Sakau sau tai, o spdis
toks, kad visa tai jau buvo, ir gana. Sakykite, ar tai ne
pavojinga?
A nuraminau j. Psichiatrams inomas is atpaini
mo sutrikimo simptomas; paprastai jis atsiranda perver
gus ir vadinasi dea vju (pranczikai jau maiau).
Sis reikinys danai bdavo prietar altinis. Dievobai
mingas mogus man, kad, nors fizikai jis ir nedalyvavo
viename ar kitame praeities vykyje, bet utat ten buvo
jo siela. Ji, girdi, visk patyr ir regjo.
Toks pergyvenimas atsiranda, kai kas nors tikrai pri
mena anksiau igyvent vyk, bet nuvargs mogus to
nesupranta. Tada ir ima rodytis, kad viskas jau yra buv.
Geriausias bdas atsikratyti tokiu pojiu puikus
poilsis.
PAINO
Js mans nepastate?
Atleiskite, neatpastu. O kur mes su jumis buvome
susitik?
Prisimenate, tokiame ir tokiame mieste, tokiais ir
tokiais metais.
O! Tai j s...
Pana dialog galima igirsti danokai. Atpaini
mas tai dabar suvokiamo dalyko sutapatinimas su anks
iau suvoktu. Jis gali bti vairaus laipsnio nuo neai
kaus pergyvenimo, kad suvokiamasis dalykas yra pasta
190

mas, iki tvirto sitikinimo jo tapatumu. Kaip ir mintajame


dialoge, atpainti padeda uvedantieji ant kelio klausimai.
Parodykite kuriam nors savo biiuliui deimt sekun
di piein i io puslapio. Paskui parodykite piein se
kaniame puslapyje ir papraykite nurodyti figras, ku
rios pavaizduotos ir aname pieinyje.
Jei js su tuo paiu mogumi savo bandym pakarto
site, nurodytj figr skaiius bus didesnis. Ir ne tik dl

pieinio pakartotinio suvokimo, padedanio geriau j si


minti, bet ir dl udavinio geresnio supratimo ir aktyves
nio siekimo j isprsti. Visada lengviau siminti daikt,
kai inai, kad gausi udavin j atpainti.
O kartais atpainimas gali mus suklaidinti, sudaryda
mas inojimo iliuzij. Atpasta k nors mogus, netgi
regimai sivaizduoja, kas apie tai parayta vadovlyje
kairiajame puslapyje viruje, ir manosi visk ins.
inios ir atpainimas tai toli grau ne tas pat.
Atpainimo bandym galima atlikti kitaip, kartu ti
riant regimj atmint.
Paruokite kelis lapelius su tuiais langeliais, tokio
dydio, kaip aukiau pieinyje. Nupiekite i atminties
visk, k sidmjote, pavelg piein. Paskui dirs
telkite dar kart ir vl nupiekite, darykite tai tol, kol
sidmsite visk. Figr, kurias simenate i pirmo
191

karto, skaiius apibdins js regimosios atminties


apimt, o pakartojim, iki visas figras nupieite, skai
ius jos greitum.
Po keli valand, dar geriau rytojaus dien vl nu
piekite figras, kurias prisimenate. Atpainkite jas

pieinyje. Palygin siminimo tikslum ir atpainimo tiks


lum, sitikinsite, kad antrasis didesnis. O jei bandym
atkurti ir atpainti simintsias figras pakartosite po
dar ilgesnio laiko, tai pamatysite, kad atminties ilgumas
atpastant didesnis, negu prisimenant.
Apimtis, greitumas, tikslumas ir ilgumas tai pa
grindins atminties savybs, apibdinanios jos produk
tyvum.
192

ATMINTIES SANDELIS

Pasakojama, kad vienas mogus, sumans upildyti


savo isilavinimo spragas, griebsi skaityti i eils enci
klopedij. Ir k gi? Pradjs nuo A ir prijs iki o
dio absurdas, toliau nebesteng prisiversti. Taiau, jei
jis ir toliau bt studijavs enciklopedij, didels naudos
nebt. Juk enciklopedija inynas, o isilavinimo pa
grindas yra gaunam ini sistema.
Svarbiausia i vis savybi, nulemiani atminties pro
duktyvum, jos parengtis, sugebjimas greitai itraukti
i simint ini kaip tik tai, ko reikia tuo momentu.
Yra moni, kurie daug ino, bet visas j ini bagaas
guli atmintyje kaip negyvas krovinys. Kai jiems reikia
k nors prisiminti, tai, kas reikalinga, visuomet usimir
ta, o kas nereikalinga taip ir lenda galv. Kit tas
bagaas gali bti ir maesnis, bet jame viskas po ranka ir
atmintyje visada atkuriama kaip tik tai, kas reikalinga.
Norite, duosiu nauding patarim?
Negalima i pradi ko nors kaip nors aplamai i
mokti, o paskui ugdyti atminties parengt. Atminties pa
rengtis formuojama siminimo procese, kuris turi bti
btinai prasmingas ir kurio metu i karto susidaro ryiai
tarp siminimo ir t atvej, kai i ini gali prireikti.
Skaitydami istorin roman ir gretindami jo vykius
su istorijos vadovliu, mes paruoiame atmint, kad bt
galima atkurti, kas perskaityta, tais atvejais, kai ueis
kalba apie atitinkam istorin fakt.
Mediaga siminimo procese turi bti nepaliaujamai
sisteminama. Cia ypating reikm gauna sugebjimas
velgti dalykuose panaum ir skirtum. Atmintis yra
proto sandlis, taiau tame sandlyje apstu pertvar, to
dl reikia greiiau visk sudlioti, kur reikia, rekomendavo Suvorovas. Napoleonas sak, kad visi reikalai ir
inios sudlioti jo galvoje, kaip spintos staliuose, ir jam
tereikia itraukti reikaling stali, kad isiimt reika
lingas inias.
Atminties parengt vis daugiausia padeda ugdyti
sistemingas ini kaupimas.
simenant k nors, reikia suprasti, kam tai darome
ir kokiais atvejais vien ar kit ini gali prireikti.
13-2431

193

KOKS SKIRTUMAS

Pairkite vien minut emiau esant piein ir pa


sistenkite kuo smulkiau prisiminti, kas jame pavaiz
duota. Paskui, pavelg sekant piein, suraykite ant
lapo dviem stulpeliais: viename ko antrame pieinyje
trksta, palyginus eu pirmuoju, o kitame'kas jame
naujo. irint vien piein, kit reikia udengti. Po to
palyginkite abu pieinius ir patikrinkite, ko js, irdami
pirm piein, neprisiminte.
Padar bandym su pastamais, js galite nusta
tyti j regimosios atminties skirtum. Bandymo rezulta
tai, be regimosios atminties, priklausys nuo pastabumo ir
dmesio, su kuriais irima abu pieinius, ypa pir
mj. Cia veiks ir apercepcija, apie kuri jau kalbjome.
Regimj atmint galima patikrinti, pakeitus indn
aidim, apie kur kalbjome 140 psl. Tada daikt grup
reikia rodyti ne vien sekund, o ilgiau, sakysime, vien
minut, kad tiriamasis spt apirti visus daiktus ir
pamgint kuo geriau juos siminti. Klausinti galima
tik po keli minui ar dar ilgesnio laiko tarpo, patikri
nant ne tik kas siminta, bet ir kas umirta. Kartojant
aidim tokiu variantu, ugdoma regimoji atmintis.

KUO SMULKIAU SIMINKITE, KAS C lA NUPIETA

194

AR GERA JO SV ATMINTIS

Atidiai perskaitykite, bet tik vien kart, ir pasisten


kite siminti skaitmenis:
64 93 57 68 46 37 39 52 74 49.
Uraykite tuos, kuriuos prisimenate, jei galite, kuo arti
mesne paraytajai tvarka.
Prisimint skaitmen skaiius apibdins atminties
apimt, o skaitmen, kuriuos js prisimenate teisinga
tvarka, skaiius mechanins regimosios atminties tiks
lum.
Jei toki dvienkli skaii eil kas nors perskaityt
garsiai, js galtumte vertinti savo mechanin girdi
mj atmint ir, palygin rezultatus, nustatyti, koks at
minties tipas jumyse vyrauja regimosios ar girdimo
sios, jeigu, aiku, dl kuri nors prieasi io bandymo
rezultatai nepasidar atsitiktiniai.
Perskait ar iklaus kok nors tekst, o paskui u
ra tai, k prisimenate, galite vertinti ne tik mechani
ns, bet ir prasmins atminties tikslum. Stai du mano
specialiai paruoti vienodo sunkumo tekstai, kurie leidia
pakartotinai patikrinti to paties mogaus atmint, pavyz
diui, kai jis pavargs ir pailsjs.

IS ATMINTIES PASAKYKITE, KO C lA TRKSTA IR KAS


'
NEREIKALINGA, PALYGINUS SU ANKSTESNIUOJU PIEINIU

195

28 kolkieiai i Spalio kelias" kolkio, virijusio i met


pirmojo ketvirio plan pieno gamyboje 153 procentais ir sviesto
gamyboje 112 procent, buvo premijuoti. 8 i j gavo kelialapius
poilsio namus, o kiti vertingas dovanas. Kolkietis draugas
Kunia buvo premijuotas kelione Volgos upe, kuri jis ir atliko
mnes.
Uupio miesto taryba vakar dienos posdyje prim i met
ketvirtojo ketvirio statybos planus. Buvo nutarta baigti statyti
atuonis lopelius, penkias mokyklas ir dvi ligonines. Miesfo tary
bos pirmininkas draugas Smirnovas pasil vien ligonin pava
dinti gydytojo Nadeliof vrikai faist nuudyto 1942 metais,
vardu. Sis pasilymas buvo priimtas.

Tik nemginkite i vieno bandymo rezultat vertinti


savo atmint. Pirma, atminties kokyb nulemia daugelis
jos pusi, o antra, js galite turti ger mechanin ir
blog prasmin arba atvirkiai. Be to, js atmintis lai
kinai gali bti pablogjusi dl nuovargio, negalavim ir
staiai blogos nuotaikos. Pagaliau iandien bloga atmin
tis gali bti iugdyta ir jei ne rytoj, tai po kiek laiko
gali tapti gera.
PAKELIUI [ DARB

inomas tarybinis psichologas Anatolijus Smirnovas


krv met tyrinjo atminties dsnius, skirdamas daug
dmesio valingos prasmins atminties formavimo ds
niams. Jis nutar prieiti prie problemos i kitos puss:
pairti, k mogus simena nevalingai, kai nekelia sau
tikslo k nors siminti.
Juk nevertinti tokios nevalingos atminties jokiu bdu
negalima. Mes labai daug gyvenime simename, nesi
stengdami to daryti, nekeldami sau, kaip sako psicholo
gai, mneminio udavinio. Kokie dsniai valdo tok
siminim? Nordamas gauti atsakym klausim,
A. Smirnovas padar cikl bandym, tame tarpe ir tok
eksperiment.
Jis klausinjo savo bendradarbius, k jie simin, pa
keliui darb. Klausinjo kiekvien atskirai, prajus
pusantrosdviem valandoms nuo darbo pradios, inoma,
netiktai. Ir k gi? Rezultatai pasirod stulbinantys.
Visi, kas daugiau, kas maiau, bet galjo pakankamai
smulkiai prisiminti,, k jie veik kelyje darb, ir itin
196

aikiai tai, kas jiems trukd. Bet n vienas i apklaus


tj bevelk nieko negaljo pasakyti, k jie pakeliui j dar
b galvojo.
Tai nereikia, kad apskritai visos mintys prisimena
mos su didesniu vargu ir greiiau idyla i atminties, pa
ymi A. Smirnovas, bet tai reikia, kad nevalingai mes
simename vis dlto geriau veiksmus ir tai, kas susij su
ms veiklos motyvu.
iuos bandymus nesunku patikrinti ir mums. Ir tai
verta padaryti, nes toks paprastas bandymas pads mums
siminti, kad negalima daryti viena, o siminti kita.
siminimas bus produktyvus, jei tai, k reikia siminti,
jungta ms aktyvi veikl ir vienaip ar kitaip susij
su ja.
NORITE GERIAU [SIMINTI?

Kart vaikiodami mes visi susiavjome nuostabiu


peizau.

Koks vaizdas! suuko vienas. Kaip a noriau


geriau j atsiminti! Stai iri iri, o usimerki, ir atmin
tyje ikyla tik blankus, iskyds ir nepilnas vaizdas.
Tikrai, prisimenamas vaizdas visuomet blankesnis ir
ne toks pilnas, kaip kad suvokiamas. Taiau jei js norite
geriau siminti, tai padarykite taip. Atidiai pavelg
peiza, kelis kartus i eils usimerkite ir atsimerkite,
kartu lygindami tai, k matote ir k sivaizduojate. Kiek
vien kart js vaizdinys bus rykesnis, sodresnis, tiks
lesnis.
Tarkime, kad js suinojote k nors naujo apie tai,
k jau matte. Susiej iuos naujus duomenis su vaizdi
nio pdsakais, js galite praturtinti vaizd. Kartais net
atrodys, kad matte tai, apie k tik vliau suinojote.
Ms pai apirti paveikslas, paminklas, architek
tros statinys ir kita simena daug blogiau, negu tie, ku
riuos apirime, klausydami gero ekskursijos vadovo
paaikinim.
NEMOKANT KALBOS

inomas jau senas atvejis, kai neratinga moteris su


sirgusi klieddama pradjo visikai tiksliai cituoti jai ne
inoma graik ir senja yd kalba ilgiausias itraukas
197

i knyg. Atsipeikjusi ligon nieko negaljo paaikinti.


Pasirodo tai kas. Anksiau ji tarnavo pas pastori, kuris
buvo prats garsiai skaityti savo mgstamas graikikas
ir sensias ydikas knygas. Atskiros itraukos to, k jis
skait, savaime, nevalingai sispaud moters atmintyje,
ir taip pat nevalingai ji jas atpasakojo klieddama.
Sis retas atvejis rodo, kad gali pasitaikyti ir kitoki
analogik, maiau efektyvi atsitikim, ir padeda ge
riau suprasti atminties prigimt.
CITATOS IR CITATOMANIJA

Stai koks pokalbis vyko kart student auditorijoje.


A paklausiau student:
Js prisimenate, kaip mes susitarme, t sakin,
kur a pasakiau prajusioje paskaitoje?
inoma, prisimenu, sitikins pareik studentas.
Js pasakte: Uvakar ia nutp lktuvas.
A negaljau susilaikyti neypteljs ir paprieta
ravau:
Na, a dar galiau patikti, kad js k nors pri
siminsite ne taip, kaip a pasakiau, bet nieku bdu nesi
tikjau igirsti visikai kitus odius. A praiau jus si
minti sakin: Prie tris dienas ia nusileido aeroplanas.
Js susidarte prasmin vaizd, ir jis tiksliai jo atmin
tin. O tai i t odi, kuriuos pasakiau, neprisiminte

198

n vieno ir visus pakeitte sinonimais. Dabar sprskite


patys, kreipiausi auditorij, ar sakinys simintas ge
rai, ar blogai.
Aiku, gerai, tar vienas studentas. Juk js ne
pasakte, kad jis turi prisiminti odis odin, o prasm
jis pasak visikai tiksliai.
Nieko sau! Jei a taip pat visikai tiksliai" pra
dsiu sakyti eilraius arba vaidmen, mane ivys i dra
mos ratelio,'paprietaravo mergina.
Ir jie abu buvo teiss. Aiku, eilraius, kaip ir ak
toriui vaidmen, reikia imokti odis odin, mintinai. O
moksle bei mokymesi svarbesnis prasminis siminimas,
jis tvirtesnis ir efektyvesnis. Paodinis siminimas minti
nai, negalvojant tai i esms kalimas, o sav mini
pakeitim paodiniu svetim mini atpasakojimu vadi
name citatomanija.
Prasminis siminimas dar vadinamas loginiu: jis yra
sudtingo psichinio proceso idava. Jo etapai schemati
kai parodyti pieinyje, nors faktikai gyvenime kai kurie
j vyksta vienu metu.
Aiku, ne kiekvienas citavimas jau bus citatomanija.
Labai danai mes pasakome tiksliai, odis odin, o ne
perpasakojame, ne tik eilraius, bet ir marksizmo-leninizmo klasik, valstybs ir visuomens veikj, mokslo,
literatros, meno klasik pasisakymus. Taip daniausiai
darau ir a ioje knygoje. Juk jums domiau ir naudin
giau perskaityti, kartais ir ne syk, j aikiai, tiksliai
suformuluotas mintis, negu j perpasakojim, perpasakojant gali dingti kokie nors subtilumai, niuansai. iuos
originalius pasakymus js siminsite, aiku, vis pirma
pagal prasm, taiau, simindami j prasm, bsite ar
iau originalo, negu kad skaitydami juos mano perpa
sakotus.
KADA NAUDINGA UMIRTI

Cia pieinyje parodyta, per kok laiko tarp ir koki


imoktos mediagos dal mogus sugeba laikyti atmintyje.
Po dienos umirtama bema du tredaliai to, kas si
minta. Sia kreiv ived dar 1885 metais vokiei psi
chologas Hermanas Ebinghauzas, kai simenama mecha
nikai ir kai atkuriama nesuprasta mediaga. Prasmins
199

atminties produktyvumas madaug dvideimt penkis kar


tus didesnis u mechanins atminties produktyvum. Me
diaga, kuri simenama prasmingai, ilieka daug ilgiau,
nors, jei ji atmintyje laikas nuo laiko neatnaujinama,
taip pat vliau ar anksiau bus umirta.
Taiau neteisinga manyti, kad siminti visuomet nau
dinga. Kartais mes simename daug visai nereikaling

90
80

60
50

Q
30 . MECHANIKAI SIM INTOS M EDIAG OS UM IRIM O KREIVE

.
. .
VALANDOS

f 9I

24I

4a(

ml

niek, kas pagaliau perkraut ms atmint, jei to greitai


neumirtume. Umirimas gelbsti mus ir nuo nemaloni
prisiminim ir kas dar svarbiau padeda mums, ati
trkus nuo smulkmen, ilaikyti paias pagrindines, api
bendrintas svokas bei ivadas. Mes galime savaip ap
mstyti ir papasakoti, k perskait, todl, kad negalime
visko siminti paodiui.
A painojau mog, kuris nieko neumirdavo. Jis
guljo psichiatrinje ligoninje. Vargas buvo prislgtas
prisiminim ir negaljo pasakyti n vienos savos minties.
Jis odis odin ipildavo prie kelias dienas perskaitytus
didiausius laikratinius straipsnius, kuri prasms nesu
prato, ir ia pat negaljo atpasakoti paprasiausios vai
kikos knygels.
A. Lurija, apie kur a jau pasakojau 52 psl., 30 met
tyrinjo nuostabi vieno mogaus atmint, kuri neturjo
nei apimties, nei ilgumo rib. Tas mogus lengvai prisi
mindavo imto skaitmen, odi ir net beprasmik skie
200

men eilutes. Jis galjo jas pasakyti po 10, 15 ir 20 met.


Nesusiet mediag jis prisimindavo geriau, negu pras
ming tekst. O veidus sidmdavo labai blogai.

Jie tokie sudtingi, mainosi ir mainosi, sakydavo


jis. Stai mogus nusiypsojo jo nuotaika kita, ir jau
viskas suiro, pasikeit, ir a susipainioju, nebeinau, k
kreipti dmes].
Kokia fenomenali atmintis, o naudos jokios! Sis mo
gus niekur jos negaljo panaudoti. Antai jis mgino
dirbti geleinkelio dispeeriu. Nieko neijo. Vis gyve
nim jam seksi tik tiek, kad, kaip estrados artistas, de
monstravo savo nieko neumirtani atmintj.
NEGALVOTI A P IE BALTJ MEK

Nelengva siminti, kas reikalinga. Taiau kartais dar


sunkiau umirti.
Ne veltui ilgus amius uduotis, kuri Nikolenka, vy
resnysis Levo Tolstojaus brolis, vaikystje uduodavo
broliams stoti kamp ir negalvoti apie baltj me
k buvo laikomas turiniu magik gali.

Menu, kaip a stodavau j kamp ir stengdavausi,


bet niekaip nestengiau negalvoti apie baltj mek,
rao Levas Tolstojus Vaikysts atsiminimuose.
Pamginkite ir js atlikti Nikolenkos uduot.
MELUOJA KAIP PASAMDYTAS

Keli mons buvo kakokio vykio liudininkai, gali


mas daiktas, visai niekingo. Papraykite kiekvien i j
atskirai papasakoti apie tai.
Js suprasite, koks sunkus tardytojo, apklausinj anio liudininkus, darbas, ir kartu sitikinsite, koks teisin
gas skyrelio pavadinimu paimtasis prieodis.
Kuo didesnes emocijas sukelia vienas ar kitas epizo
das, kuo daugiau laiko praeina nuo vykio, tuo labiau
skirsis liudinink parodymai.
To prieastis jau skaitytojui inomi poji atrenkamumas, apercepcija ir siminimo bei umirimo atrenkamumas.
201

MEDIOTOJ PASAKOJIMAI

Vertinant vairi emocing vyki liudinink ir daly


vi pasakojimus, reikia prisiminti dar vien veiksn. Bet
ia a pasitelksiu Lev Tolstoj:
.. .Jis (Borisas Drubeckojus. K. P.) papra Ros
tov papasakoti, kaip ir kur jis buvo sueistas. Rostovui
tai buvo malonu, ir jis pradjo pasakoti, pasakojimo metu
vis labiau ir labiau usidegdamas. Jis papasakojo jiems
apie savo yg ties Sengrabenu visikai taip, kaip pa
prastai pasakoja apie kautynes j dalyviai, tai yra taip,
kaip jiems nortsi, kad tai bt buv, taip, kaip jie
girdjo i kit pasakotoj, taip, kaip graiau buvo pasa
koti, bet visikai ne taip, kaip tai i tikrj buvo. Rosto
vas buvo teisingas jaunuolis, jis nieku gyvu tyia nebt
pasaks netiesos. Jis pradjo pasakoti, ketindamas apsa
kyti visk taip, kaip i tikrj buvo, bet nejuiomis, ne
pastebimai ir neivengiamai nukrypo neties... *
Itrauka i Karo ir taikos, kuri js dabar perskai
tte, visikai atitinka ir daugelio vadinamj medio
toj pasakojim psichologin esm. Kartais toks noras
papasakoti, geidiam dalyk paveriant tikrove (konfabuiiacija) virsta asmenybs patologinio vystymosi simp
tomu, ligos pasireikimu.
Vadovaudamasis tik noru bti dmesio centre, konfabuliantas prasimano apie save ir savo aplink fantastini
istorij, nesirpindamas tiesa. Prisiminkime garsj Tartaren i Taraskono arba netgi baron Miunhauzen. Ta
iau tokio mogaus negalima prilyginti melagiui, todl
kad konfabuliantas pats tiki, k prasimans.
ATSITIKIMAS SU LOMONOSOVU

M. Lomonosovo rat akademinio leidimo, pirmojo po


jo mirties (1865 m.), pratarmje yra jo draugo akademi
ko Stolino pasakojimas, kur jis ura paties M. Lomo
nosovo odiais.
Plaukiant jra atgal tvyn (i Vokietijos 1741 me
tais. K. P.), kart jis susapnavo, kad mato savo tv.
* Vertimas E. Viskantos.
202

imest, laivui suduus, negyvenam Ledjrio sal,


kurion jaunystje buvo kartu su juo kelis kartus audros
atbloktas. Si svaja jsmigo jam galvoje. Atvykus Peter
burg, pirmas jo rpestis buvo i archangelskiei ir cholmogoriei suinoti apie tv. Rado ten savo brolj ir i
girdo i jo, kad tvas tais paiais metais, vos ijus le
dams, kaip buvo prats, iplauk jron klauti; kad jau
prajo keturi mnesiai, ir nei jis, nei niekas kitas i jo
artels, iplauk drauge, dar negro. Matytas ir
brolio odiai j labai suneramino. Ketino prayti atosto
g, leistis iekoti tvo t pai sal, kuri sapnavo,
kad palaidot, kaip pridera, jei tikrai ras ten jo lavon.
Taiau aplinkybs neleido jam to sumanymo gyvendinti.
Turjo pasisti savo brol f Cholmogorus, davs jam pi
nig kelionei, laik vietos vej artelei, labai prayda
mas juos, kad jie, iplauk pirmon kln, pasukt prie
salos, kurios viet ir krant vaizd jis tiksliai ir smul
kiai apra; kad apiekot visas vietas ir, jei atras tvo
lavon, atiduot j motinos emels prieglobstin. mons
neatsisak vykdyti jo praymo ir t pat ruden rado
Vasilijaus Lomonosovo lavon lygiai ten, kur snus buvo
nupasakojs, toje paioje negyvenamoje saloje, ir palai
dojo j, urit ant kapo didel akmen. Atjo iema, ir
jam (M. Lomonosovui) apie visa tai buvo praneta.
Panai atsitikim nereta. Juos apra tikrai autori
tetingi asmenys kad ir kritikas V. Stasovas, chemikas
A. Butlerovas, psichiatras V. Bechterevas, okulistas V. Filatovas, Markas Tvenas, Eptonas Sinkleris ir kt. Kadan
gi ie vykiai nebuvo itirti, jie adino prietarus ir misti
k, tikjim absurdika galimybe numatyti ateit.
Taiau tokie apraymai netikina panai fakt tikru
mu. Nieko nuostabaus. Juk ia yra daugiau kaip du pa
aikinimai, apie kuriuos visuomet galvojama: apgavyst
arba telepatija (jei Lomonosovas ne apgavikas vadi
nasi, tai telepatija). Ir , ir kitus panaius atsitikimus
gali sukelti atminties iliuzijos, ikreipianios mogaus
prisiminimus ir juo labiau perpasakojimus kit asmen
odiais.
Labai protingai sak Pavlovas: Reikia ne aprainti
reikinius, o atskleisti j vystymosi dsnius. I vien ap
raym joks mokslas. Norint itirti gamtos dsnius,
reikia eksperimentuoti.
203

O GERA BUVO!

Syk visa kompanija iplaukme motorlaiviu jr.


Toli liko krantas. Ir o varge! sugedo motoras. Griebm irklus. O ia, kaip tyia, pasiuto pliaupti lietus, visi
perlapo, sualo, pradjo nervintis, ir, prisipainsiu, kai
kas net susipyko. Apskritai ikyla buvo ne per links
miausia.
Prajo geras laiko tarpas. Ir su kokiu pasitenkinimu,
juoku bei poktais prisimindavome nevykus pasiplau
kiojim!
Tai biologikai tikslingas umirimo dsnis, vienas
i atminties atrenkamumo pasireikim. Kas bloga, ne
malonu, umirtama greiiau ir labiau, negu kas gera.
malonu. mogus gali k suvoks siminti regimj ir gir
dimja atmintimi, savo judesius judamja, mintis
logine; jis gali siminti ir savo jausmusitam yra emocin
atmintis.
Kada mes savo atminty
Praeiname keliu senuoju,
Visi seni jausmai irdy
Ltai atgyja, subanguoja,
Giedra nuvinta ta pati,
Ir lidesys tas pats alsuoja...

Sie odiai prajusio amiaus vidurio ymaus revo


liucinio demokrato ir poeto Nikolajaus Ogariovo. Tai juos
Gercenas pam epigrafu savo knygos Praeitis ir go
dos pirmajai daliai.

Jei js iblate, paraustate, vos prisimin, k ka


da patyrte, js turite juntamj arba emocin atmin
t, sak Konstantinas Stanislavskis.
Taiau, kaip jau minjome, malons ir nemalons dalykai umirtami nevienodai. Jei visus ntumo, gimdymo
vargus moterys atsimint geriau u motinysts diaugs
mus, maai kuri j bepanort turti antr kdik ir
monija seniai bt paliovusi egzistuoti.
Jei mons savo atmintyje saugot daugiausia tai,
kas nemalonu, jie ir laukt i gyvenimo vien nemalo
num, taigi, bt apsigim pesimistai, o mogus i pri
gimties optimistes.
Taiau is dsnis turi ir savo neigiam pus. Danai
vyresnioji karta nuoirdiai priekaitauja jaunesniajai:
204

mes buvome ne tokie, mes buvome geresni. Kartais tai


tiesa, bet daniausiai kaip tame posme:
O gyveno juk senoliai
U ankus daug linksmiau...

Cia
dsnis.

pasireikia

tas

pats

atminties

atrenkamumo

SENATVJE A P IE VAIKYST

Sj kart mano draugus sudomino klausimas: kodl


seni mons umirta, kas djosi vakar, bet puikiausiai
prisimena, kas atsitiko vaikystje?
I ties, kas siminta vaikystje, tviriau laikosi atmin
tyje, todl vyresniame amiuje tolimos praeities spdiai
paprastai esti rykesni, negu nesen laik prisiminimai.
Todl ir sapnuose suaugs mogus daniausiai persike
lia vaikysts dienas.
Senatvje mechanikai k nors siminti apskritai ne
juokai. Subrendus sunkiau mokytis usienio kalb, negu
vaikystje ir jaunystje. Tuo klausimu reikia kiekvienam
pagalvoti.
Yra inomas toks atsitikimas. Niujorko ligoninje
merdjo sunkus ligonis. Vaikyst jis praleido tvynje
Italijoje, jaunyst Pranczijoje, paskui ilgai gyveno
Amerikoje. Ir tai kas domu: vos susirgs, jis kalbjo
anglikai, bklei pablogjus, umiro angl kalb ir su
skato kalbti pranczikai. Mirties dien jis nekjo tik
italikai. Tai paaikinama Pavlovo odiais, paraytais
12 psl.
Taiau atminties susilpnjimas senatvje visikai nra
neivengiamas. moni, kurie dirba protin darb, atmin
tis gerai itreniruota, todl danai ilieka aiki iki vly
vos senatvs. Pavyzdys daugyb ne tik mokslinink,
bet ir artist, poet, pasakori.
H IPN O REPRO D U K CIJA

mogus buvo smarkiai kontzytas ir sirgo. Sunks


priepuoliai, smons netekimas, deins rankos ir kojos
traukuliai, deins veido puss trkiojimas kankino j
205

ketverius metus. inoma, buvo ir kit simptom; jie smul


kiai surayti ligos istorijoje. Ligon pavyko igydyti, ir
devynerius metus jis buvo sveikutlis. Ligos kaip ne
bta. Jis umiro apie j ir galvoti.
Kaip nebta? Ar tikrai?
Po devyneri met jis atsitiktinai susitiko su gydy
toju, kuris j igyd. Ir is, uhipnotizavs j, teig:
SUAUGUSIO M OG AUS, HIPNOZS NUKELTO"
I PENKERI

IR DEIMTIES MET AM I, PIENINIAI

iandien toji diena, kada js pirmsyk kreipts ma


ne. Pabuskite!
Ir, devynerius metus igyvens sveikutlis, mogus
pabudo toks, koks buvo iki gydymo. Jo bkl visikai
atitiko t, kuri prie daugel met buvo urayta ligos
istorijoje. Pakartotinis umigdymas ir teigimas: ian
dien toki ir toki met tokia ir tokia diena (kaip tikro
vje). Pabuskite! vl grino jam sveikat.
206

Tai ne vienintelis hipnoreprodukcijos atvejis, kur ap


rao mano tvas K. Platonovas savo knygoje odis kaip
fiziologinis ir gydomasis veiksnys.
O mano mokinys Leonidas Grimakas gydytojas ir
paraiutininkas, pats sukors nemaa uoli, umigdydamas paraiutininkus, teigdavo jiems, kad iandien ta
diena ir valanda, kada tiriamasis ruosi uoliui, o
ko, nusileido ant ems. Taip, neieidamas i kamba
rio, jis vairiais prietaisais ir hipnoreprodukcijos metodu
tyrinjo uolio paraiutu psichologij. Hipnoreprodukcija
padeda geriau suprasti tiek atminties, tiek ir vairi neu
rozi prigimt.
KAT KALTA

Juoda kat perbgo man keli, nors imk ir grk


atgalios. 2inau, kad tai niekai, o nemgstu ir tiek, i
karto nesmagu darosi. Ir mokykloje visada, kai tik juo
da kat perbgs keli, taip ir gaudavau dvejetuk. Syk
ir per egzamin susikirtau... Jums tai tikriausiai juo
kinga, profesoriau? Moteris buvo susijaudinusi ir susi
gdusi.
Ne, man nebuvo juokinga. Juk a gydytojas; gydyto
jai i ligoni nesijuokia, o gydo juos. Prietarai taip pat
tam tikra visuomenin liga. Kartais maa, kaip mano
panekovs, tarsi sloga, o kartais baisi, daug moni pra
udiusi.
Tikjimo tokiais prietarais prieastis atminties atrenkamumas. Mokykloje mes su jumis ne kart gauda
vome dvejetus, nesutik kai, ir dar daniau sutikdavome
kates, nors namo parnedavome penketus. Taiau pasta
rj atvej neatkreipdavome dmesio. O tai kai kat ir
dvejetas sutapdavo tai btinai simindavome.
Bet ia kaltas ne tik atminties atrenkamumas. Suti
ks kat, prietaringas mogus netekdavo pasitikjimo
savo jgomis. Todl ir mokinys blogiau atsakydavo, negu
galjo, umirdavo, k anksiau inojo. O paskui vis
kalt suversdavo sutiktaj ai katei.
Prietar kilm puikiai suprato angl filosofas mate
rialistas Frensis Bekonas. 1620 metais jis ra, kad, jei
mums patinka tikti kuo nors, mes stengiams ir kitus
tikinti tuo paiu, nors danai pavyzdi, rodani
207

prieing dalyk, yra kur kas daugiau ir svaresni; mes


arba nekreipiame juos dmesio, arba smoningai j ne
pastebime, usimerkiame prie juos, sikib laikydamiesi
pratingo prietaro, i vis jg gindami ms pasirinkt
j nuomon. I ia, kaip jis teisingai tvirtina, iplaukia,
kad gausiuose prietaruose, astrologijoje, sapn aikinime,
pranaavimuose ir taip toliau mons, rand tokiuose nie
kuose pasitenkinimo, nuolat prisimena tai, kas patvirtina
j tikjim, ir praleidia arba nepastebi j paneigiani
atvej, kuri gali bti nepalyginamai daugiau.
Ciceronas (10643 metai prie ms er) dar kain
kada prie Bekon apra tok dalyk. mogui parod
ventykloje paveiksl, vaizduojant mones, kurie isigel
bj i skstanio laivo dl to, kad dav apadus dievams.
Paklaustas, ar pripasta jis dabar diev galyb, jis at
sak:
O kur paveikslas t, kurie uvo, dav apadus?
FENOMENALI ATMINTIS

Genialusis fizikas ir matematikas Leonardas Eileris


nepaprastai gerai atsimindavo skaiius. Pavyzdiui, jis
atsimindavo vis skaii iki imto pirmuosius eis
laipsnius.
1812 metais mokslinink dmes patrauk atuoneri
met berniukas Zira Kolbernas. Jis galjo mintinai skai
iuoti skaii laipsnius iki deimto, eiolikto imtinai ir
traukti aknis. Paklaustas, kiek minui turs keturiasde
imt atuoneri metai, jis i karto atsak: 25 228 800. Dar
daugiau, jis tuojau taip pat tiksliai pasak ir sekundi
skaii.
A galvoje, mintyse parsineiau namo vis paveikslo
Petras I ir Aleksejus" fon su idiniu, karnyzais, su
keturiais oland mokyklos paveikslais,, su kdmis, grin
dimis ir apvietimu, tebuvau vien kart iame kamba
ryje, ir smoningai, kad nesunaikiniau spdio, kur
isineiau", ra Nikolajus Ge apie savo paveiksl,
kuriame dokumentikai tiksliai i atminties pavaizdavo
vien Peterhofo rm kambar.
Yra inoma daug fenomenalios muzikins atminties
pavyzdi. Mili us Balakirevas, igirds koncerte vien
aikovskio sim onin krin, sugebjo po dvej met
tiksliai j pakartoti autoriui.
208

O tai domus atsitikimas i Sergejaus Rachmaninovo


krybins biografijos, apibdins jo muzikin atmint.
Kart pas jo mokytoj Sergej Tanejev turjo atva
iuoti kompozitorius Aleksandras Glazunovas ir sugroti
k tik parayt, dar niekam neinom simfonij. Mgsts
poktus Tanejevas, prie ateinant Glazunovui, paslp
savo miegamajame Rachmaninov, kuris tebebuvo kon
servatorijos studentas. Glazunovas sugrojo simfonij. Po
kurio laiko Tanejevas atved Rachmaninov. Jaunuolis
sdo prie fortepijono ir pakartojo vis t simfonij. Glazunovas buvo tiesiog pritrenktas. I kur konservatorijos
studentas galjo suinoti krin, kurio kompozitorius dar
niekam nebuvo rods?
MN EM ONI KA

Per saviveiklos vakar vienas jo dalyvis turjo di


diausi pasisekim. Jo fokusas buvo toks: jis pasil
visiems i eils nelabai greitai pasakyti kok nors od
ir kiekvienam siminti arba netgi usirayti savo odio
eils numer. Keturiasdeimt atuoni mons jam pasak
keturiasdeimt atuonis odius. Paskui jis papra visus,
nesilaikant eils, sakyti savo odius, ir kiekvienam ne
klysdamas pasak, koks jo odio eils numeris. Po to
pasil kiekvienam, taip pat nesilaikant eils, itarti
savo odio numer ir pasakydavo (tiesa, kart suklydo)
od.
Jo atminties paslaptis buvo paprasta. Tas mogus
dar vaikystje gerai simin pusimt odi ir skaiius
prie j: kd 1, stalas 2, gatv 3 ir taip toliau iki
penkiasdeimt. Kai kas nors sakydavo od, jis j i karto
susiedavo asociacija sakin su tuo odiu, kurio numer
reikdavo atsiminti. Pirmas mogus jam pasak: forte
pijonas, ir jis tuoj pat sudar sakin: Fortepijonu skam
binama, sdint ant kds. Treias jam pasak: kelns.
Na, aiku: Be kelni gatv neieisi.
Kai jam paskui pasak: fortepijonas, nesunku buvo
prisiminti su fortepijonu susijus od kd, o kad k
d 1 numeris, jis seniai gerai inojo. Taip pat jis pri
simindavo od i pasakyto numerio. Pavyzdiui, kai jam
pasak trys, jis, inodamas, kad 3 gatv, lengvai pri
simin ir od kelns.
142431

20

Tai pavyzdys, kaip panaudojama vadinamoji mnemonika specials dirbtiniai bdai atsiminti, panaudojant
asociacin atmint. Beje, Mnemozin buvo graik atmin
ties deiv. Stai keli mnemonikos pavyzdiai, neskaitant
pateiktj 127 psl.
Uuot siminus skaii (3, 1415926536), pakanka si
minti itok, ne perdaug turining, bet vis dlto pras
mint eilrat:
Kas mane, vien pasiprao
Pi iekot antai jau berao.

Norint siminti spektro spalv eil, kai kada naudo


jamasi tokiu lengvai simenamu posakiu: Ryt Onut
gan almarg, avdamasi miko varsomis. Sio posakio
pradins raids yra tos paios, kaip ir pirmosios spalv
pavadinim raids (ryt raudona, Onut oranin,
gan geltona ir t. t.), o odi eil sakinyje atitinka
spalv eil spektre.
inomi mnemonikos pavyzdiai, naudojami rus
klasik gimimo datoms siminti: Pukinas gim metais
anksiau, negu prasidjo XIX amius, Gogolis buvo de
imia met jaunesnis u Pukin, o Lermontovas pen
keriais metais jaunesnis u Gogol: jis gim 1814, o mir
1841 metais (1441). Turgenevas gim 1818 metais
(18 18).
Mnemonika atminties nelavina, bet ji kartais padeda
prasmingai siminti. Taiau asociacin atmintis gali ir
suklaidinti mog, Ttaip aprayta Antono echovo apsa
kyme Arklin pavard. A nemanau, kad visi skaityiojai, in apsakym, dabar prisimins, kad jame buvo
kalbama apie Ovsov (Aviien).
H IPN O PE D IJA

Ant katedros guljo sekmadieninis Komsomolskaja


pravda numeris su raudonu pietuku pabrauktais sa
kiniais.
.. .Usienio populiari urnal puslapiuose neseniai
pasirod naujas terminas hipnopedija. Taip vadinamas
metodas, leidis nors kiek aktyviau panaudoti t tredal
gyvenimo, kur mogus praleidia miegodamas. Pirm
kart metod panaudojo 1922 metais amerikiei jr
mokyklos Pensakolje radiotechnikos dstytojas. Mokinius
210

karininkus jis apmok telegrafo kodo mieganius. Kodas


jiems buvo perduodamas per ausines.
1963 metais is bandymas skmingai buvo atnaujintas
Pranczijoje lakn treniravimo bazje Karpikje. Sj kar
t su magnetofono pagalba... Yra inomas pavyzdys, kai
viena prancz artist hipnopedijos bdu per tris savai
tes imoko ital kalb... Pranczijoje jau parduodami
specials magnetofonai mokytis miegant...
Prie praddamas eilin paskait Maskvos universi
teto studentams psichologams, turjau paaikinti j klau
sim, kur ms alyje pradjo tyrinti 1936 metais Abramas Sviadoas.
Hipnopedija (mokymas miegant) teorikai yra gali
ma. Taiau praktikam io metodo panaudojimui dar yra
nemaa klii.
Nors galima sutikti su tuo, kad hipnopedija nesuke
lia nuovargio, fiziologikai nra abejons, kad ji negali
nevarginti dirbani galvos smegen ievs lsteli. Ne
justi nuovargio nereikia nebti nuvargusiam. i
klausimo pus reikia labai gerai itirti, prie taikant
hipnopedij praktikoje. Pernelyg didel miego, kaip po
ilsio, biologin reikm, kad galima bt lengvai jo atsi
sakyti. Be to, reakcija tok nabdjim bus labai in
dividuali. Vieni, laukdami jo, staiai neumigs. Kiti migs
taip kietai, jog nieko neigirs.
Taiau yra dar vienas, psichologinis prietaravimas
hipnopedijai. Juk ji tepadeda mechanikai siminti, at
stoja kalim. Kad simint prasmingai (o tik tuomet
atmintis bus pasiruousi ir, kas siminta, sijungs gaut
ini sistem), simenantysis turi bti aktyvus. Stai kodl
inomieji mginimai pritaikyti hipnopedij susij su u
sienio kalb odi kod imokimu ir kita panaia me
diaga, daugiausia simenama mechanikai.
Tai nereikia, kad is klausimas nevertas specialiai
tyrinti. J gvildenant, tikriausiai bus padaryta nauj at
radim. Dar Viktoras Hugo sak: Atmesti kok nors rei
kin. juokiantis nusisukti nuo jo tai reikia padti
bankrutuoti tiesai.*
*
Pastaruoju metu is klausimas gerokai pasistmjo priek.
Maskvoje, Leningrade, Novosibirske ir kitur nuo to metodo eksperi
ment jau pereinama prie reguliaraus hipnopediko kalb bei kit
disciplin mokymo. Kitur medikai, pedagogai, psichologai kuria ekspe
rimentines hipnolabora torijas, specialias hipnoauditorijas studentbendrabuiuose. (Rea.)
21f

KAIP GERINTI ATMINTJ

Visi nort tai padaryti, bet ne kiekvienas ino, ko


tam reikia.
Pirmoji pagrindin taisykl sako: norint ilavinti at
mint, reikia j lavinti. Ir tai ne tautologija *, sviestas
sviestuotas. Juk daug kas nori i pradi pagerinti at
mint, o paskui ja naudotis. Nieko neieis. Tik be palio
vos atmint treniruojant, apkraunant ir panaudojant, vis
laik simenant, atkuriant, kas anksiau siminta, ir vl
jsimenant, galima j tobulinti.
Be to, yra kelios, a pasakyiau, dalins taisykls, ku
rios naudingos tik tada, kai laikomasi pagrindins.
Viena i esmingiausi tvirto siminimo slyg kar
tojimas. Si mintis atsispindi senoje patarlje Kartoji
mas mokslo motina. Taiau, kaip parod specials
bandymai, toli grau ne kiekvienas kartojimas duoda tei
giamus rezultatus: jis turi bti prasmingas ir tikslingas.
Kartojant mediag, reikia kiekvien kart j irti
tarsi kitomis akimis, nauju poiriu, susiejant jau ino
mus faktus su naujais, kitaip ji veikiai gris, ir js liau
sits ja domtis. Mechanikas kartojimas, kaip jau buvo
sakyta, yra maai produktyvus kalimas.
Stai k reikia inoti mokantis. Vieniems mokytis pro
duktyviausias laikas vakaras, kitiems rytas. Neefek
tyviausias yra mokymasis dien, tarp kit darb, reikal.
Tikslingiausia siminti vakare ir pakartoti i ryto.
Mokytis mediag reikia pradioje kuo liau, kad
lengviau bt j suprasti ir kad galt susidaryti reika
lingi ryiai, o vliau greiiau. Jei reikia siminti me
diag, kuri nesusijusi tarpusavyje ir platokos apimties,
geriau j suskirstyti nedidelmis grupmis, sujungtomis
kokiu nors poymiu. Pavyzdiui, norint greiiau imokti
keturiasdeimt pavadinim, reikia juos suskirstyti ketu
rias ar penkias grupes, kiek galima vienodesnes; blogiau
siu atveju galima jas sugrupuoti nors pagal pirm vie
nod raid.
Geriau simenama tai, k jungia kokia nors viena
mintis temin visum. Todl, mokantis eilrai, dainos
odi, nereikia kalti atskirai kiekvienos eiluts.
*
Tautologija
(graikikai tauto tas pats, togos"
odis) apibrimas, pakartojs kita forma tai, kas anksiau buvo
pasakyta. (Vert.)
212

Pagaliau atmint stiprina ir tokie veiksniai, kaip tai


syklingas dienos ir darbo reimas, mokjimas teisingai
vesti savo ura knygutes. Juk ura knygut kult
ringam mogui antri smegenys. Nepamirkime: visa,
kas gerina sveikat ir savijaut, didina ir atminties pro
duktyvum.

EMOCIJOS
KIEK V IEN A M PAGAL PO REIKIUS

Taryb Sjungos Komunist partijos XXII suvaiavi


mas prim nauj, treij partijos Program. Tai komu
nistins visuomens sukrimo programa, visuomens, ku
rios vliavoje bus rayta:
I kiekvieno pagal sugebjimus, kiekvienam pagal
poreikius.
Savaime suprantama, kad komunistins visuomens
mogaus poreikiai bus ne tokie, kokie buvo ankstesni
visuomenini formacij moni.
Kiekvienas mogaus poreikis tam tikromis gyvenimui
reikalingomis slygomis ireikiamas jo reikalavimu su
daryti ias slygas ir pergyvenamas kaip poreikio jaus
mas. Siekimas patenkinti poreik kartais gali bti maai
sismonintas, ir tai mes vadiname potraukiu, arba sis
monintas ir tikslingas tuomet tai bus noras.
Elementarius biologinius mogaus poreikius nulemia
jo organizmo veikla. Sudtingesnius poreikius mate
rialinius apsprendia du pagrindiniai instinktai sa
visaugos, gyvybs isaugojimo, ir gimins tsimo. mo
gus turi numalinti alk, turti drabui, bst, jis turi
turti vaik ir privalo juos iauginti. Taiau vairi mo
ni ir vairiu laiku tie poreikiai nra vienodi. Kaip sak
Marksas, alkis yra alkis, bet alkis, numalinamas virta m
sa, kuri valgoma peiliu ir akute, yra kitoks alkis, negu tas,
kuris numalinamas, ryjant ali ms rankomis, nagais
ir dantimis.
Gamybos priemoni nuosavyb pagimd nuosavybs
apskritai reikm; reikm kaupti j savo ruotu pagimd
yktum, gobum, to, kas' asmenika, priepastatym
tam, kas visuomenika, godum, pavyd, trumpai tariant,
visus tuos bruous, kuriuos jungia svoka privaiasavininkika psichologija.
214

SlAM PIEINIUI PER 20 000 METUI POREIKIS ISAUGOTI VAIZD,


SUKLUS NUOSTAB, VERT PIRMYKSTJ M OG
PUOTI URV SIENAS

Taiau dar monijos kultros auroje mons pajus


davo ir kit, auktesni, dvasini poreiki: painimo, k
rybos, groio. Jau pirmykiam mogui atsiranda poreikis
kalbti, bendrauti su kitais monmis, peraugs savi
tarpio pagalb; poreikis aikinti, o vliau pavaizduoti
aplinkinj pasaul; poreikis puoti save ir apyvokos daik
tus; poreikis muzikai.
Klasinje visuomenje inaudojamj dvasinius po
reikius slopino kova dl egzistavimo, o inaudotoj dva
siniai poreikiai danai gaudavo isigimusias formas.
Kada po Maskv pradjo vainti pirmieji tramvajai,
kartais vienas ar kitas pirklys nupirkdavo visus tramva
jaus bilietus, kad galt vaiuoti pats vienas: los lei
do jiems patenkinti t savo ugaid. Iki iol kai kuri
moni smonje labai tvirtai tno amiais susiklosiusi
privaiasavininkika psichologija: nors blogas, bet sa
vas.
Komunizmas, visikai patenkins pagrindines materia
lines reikmes, galutinai panaikins poreiki ikraipymus,
kurie yra atgyvenos moni smonje, ir pads verliai
vystytis dvasiniams poreikiams: paintiniams, etiniams,
estetiniams. Taiau pagrindiniu komunistins visuomens
mogaus poreikiu taps darbas.
215

Darbas visuomens labui venta kiekvieno mo


gaus pareiga.
Komunistinje visuomenje mogus negali nedirbti.
To neleis nei jo smoningumas, nei vieoji nuomon.
Darbas pagal sugebjimus taps vis visuomens nari
proiu, pirmuoju gyvybiniu poreikiu. Taip parayta
TSKP Programoje. Taip ir bus!
(VAIRIOS NUOTAIKOS
Ir su nuotaika puikiausia
Nesiskirsim niekados...

Taip dainavo mergina, ir buvo matyti, kad dainel vi


sikai atitinka jos nuotaik.
Ko susisukus i pat ryto, Maa, kaire koja i lovos
ilipai, ar k? klausinjo ji draug, kuri i ties atsi
kl blogai nusiteikusi.
Nelsk, grisai su savo dainomis, atkirto i.
Kiekvienam gali ueiti bloga nuotaika be jokios prie
asties.
Taiau ji buvo neteisi. Be prieasties pasaulyje nieko
nebna. Tai suprato dar senovs graik filosofas Leukipas
(apie 500440 metus prie ms er). Ir blogos nuotai
kos taip pat negali bti be prieasties.
Sveikas, gerai isimiegojs mogus, neslegiamas joki
varg nei rpesi, ryt turi bti geros nuotaikos. mo
gus i prigimties optimistas!
Anksiau, kai mogus dl koki nors prieasi pa
busdavo nekaip nusiteiks ir ilipdavo i lovos kaire koja,
jis pasekm palaikydavo prieastimi; taip gim prietaras:
ilipsi i lovos kaire koja vis dien nesiseks.
Nuotaika tai silpniausias, bet ir ilgiausias emocij
pasireikimas. Tam tikra nuotaika gali ilikti nesikeisda
ma labai ilgai, kartais savaites, o ligoniui dar ilgiau.
Taiau paprastai nuotaikos pasikeitimai priklauso nuo
aplinkos pasikeitimo juk aplinka veikia mog.
Kol mes kalbjoms, pasikeit oras, vysteljo saulut,
ir Maa pradjo ypsotis ir pritarti daina draugei. Jos
nuotaika pasikeit.
O kas yra emocijos?
Emocijos, arba jausmai. tam tikra santyki su tik
rovs daiktais bei reikiniais forma, kuri slygoja j ati
216

tikimas ar neatitikimas mogaus poreikiams. Emocijos


alia suvokimo bei mstymo viena i pasaulio atsi
spindjimo smonje form. Taiau jos turi sav ypaty
bi. Atspinddamas realius pasaulio santykius, mogus
pergyvena juos kaip savo subjektyvias pairas pasaul.
Debesys deng nuo Maos saul. Ne kain koks drau
gs balsas veik jos klaus. Ji juto nepasitenkinim debe
simis ir drauge. vysteljusi saul apviet, suild Ma,
ir ji pajuto diaugsm ir dkingum saulei.
AFEKTAS
.. .O motina tuotarp
Rov sau plaukus. Ji nuomet vies nutraukus nusvied
emn i al ir balsiai prardo, pamaiusi sn.
Graudiai vaitojo ir tvas mielasis. O mons aplinkui
Klykti pagavo, ir raudos plaiai nuskardjo per miest.*

Taip ireik, jei tiksime Homeru (Iliada), savo


skausm dl umuto Hektoro jo tvai Priamas ir Hekab.
O tai emocin reakcija, susitikus Telemachui su gr
usiu tvu, kuri apra Homeras Odisjoje:
Taip ir jiem aaros graudios riedjo per veidus nuo verksmo.
Taip jiems beverkiant, ir sauls viesa maloni bt ugesus.
Jei Telemachas nebt staiga Odisj paklauss.. .**

Abiem atvejais apraytieji jausmai prijo iki afekto.


Jei nuotaik galima palyginti su iltu ar altu vjeliu, tai
afektas uraganas, sisiautjs psichikoje ir visuomet pa
lieks sugriovim pdsakus. mogus afekto bsenoje pa
sielgia taip, kaip ramus niekad nepasielgt. Sunkiame,
vadinamajame patologiniame afekte mogaus veiksm ne
kontroliuoja jo smon ir valia. Jis nesitvardo.
Taiau tai nereikia, kad u savo elges afekto metu
mogus neatsako. Afektas atsiranda ne staiga, ir mogus
gali laiku susiimti, nepasiduoti afektui. Todl mogus vi
sikai atsako u tai, k padar afekto bsenoje, leidsis
jos uvaldomas.
Senovje ir viduramiais mons kaip tik todl leng
vai puldavo afekto bsen, kad prieintis jam bdavo
* Vertimas J. Ralio ir kt.
** Vertimas J. Rlio.
217

laikoma nereikalingu dalyku. Pavyzdiui, laidotuvse spe


cialios raudotojos demonstruodavo suvaidint skausmo
afekto pasireikim.
Senoji grafien Rostov Kare ir taikoje, gavusi i
ni apie jaunylio snaus Petios mirt, puol afekt, pa
na kaip Hekabs.
AZARTAS

Draudiama aisti azartinius aidimus raoma


poilsio nam taisyklse. ia turima galvoje loimai kor
tomis i pinig. Loimas kortomis atsirado sen senovje
Ryt alyse. Europ aidim atve jrininkai ma
daug XIV amiuje, XV amiuje Pranczijoje ir Vokie
tijoje kortos nesiskyr nuo dabartini.
Apie loim kortomis Rusijoje anksiausia usiminta
1649 metais. Tai grieiausias draudimas loti kortomis
ir liepimas nuomiausiai kovoti su tuo. Ir vis dl azarto.
Anksiau mgta kiti, matyt, ne tokie azartiki aidimai.
Azartas tai emocinis susijaudinimas, susijs su noru
laimti bet kuria kaina ir siekimu loti toliau. Noras lai
mti ar atsiloti pasidaro stipresnis u sveiko proto bals,
nustelbia j ir daro mstym nekritik. Kuo labiau ai
djas domisi loimu, tuo lengviau jis eina azart.
Taiau aidjas gali pulti azart bet kuriame ai
dime, nebtinai kort. Netgi vaikai kartais siaidia iki
aar ir negali sustoti. azart mestis gali ne tik aid
jai, bet ir sirgaliai.
Azartas tai valios silpnumo pasireikimas aidime,
nenoras arba nemokjimas sulaikyti savo emocij, tai nei
giamas jausmas, bloga asmenybs savyb. O visa gera,
kas kartais priskiriama azartui, yra ne jo, o susiavjimo
jausmo nuopelnas. Susiavjimo savo darbu.
NERIMASTINGAS LAUKIMAS

Atjo patas, bet mano biiul laiko negavo. Jau ke


linta diena ji lauk praneimo, kad gauna nauj but. O
laiko vis nebuvo, ir kasdien stiprjo jos nerimastingas
laukimas, visai sugadins jai poils. Ji sublogo, sunyko,
pasidar irzli. Jos nuotaika persidav ir kitiems ms
218

draugijos nariams. Emocijos, nors ir ne mikrobas, u


kreia.
Nerimo jausmas, giminingas baimei, tai svarbi vy
ki laukimas, vyki, kuri idava mums neinoma ir to
dl jie mus taip jaudina.
Taiau tai kas buvo domu ioje istorijoje. Kada ma
no biiul pagaliau gavo laik, kuriame namikiai pra
ne, jog buto jiems nedav, nes atsirado kandidat, ku
riems jis buvo reikalingesnis, ir anksiau negu u pus
meio neduos, jos nuotaika... pasitais.

Geriau jau inoti, kad negavome, negu kankintis


neinioje, pasak ji. Gaila, aiku. Taiau tiek pragy
venome sename bute, pagyvensime dar truput.
Nerimastingas laukimas danai pergyvenamas sun
kiau, negu vyk nemalonumai.
NUOJAUTA IR NUMATYMAS

Kai mes likome vieni, pastama, apie kuri a k tik


tai papasakojau, atvirai iklojo man:

O a juk inojau, kad ir kart buto negausime.


A tai nujauiau, o nuojauta mans niekuomet neapgauna.
Tik js niekam nesakykite, nes sakys, kad a prietaringa.
Visi trys jos pasakytieji sakiniai buvo toli nuo tiesos.
Ji neinojo, netgi nenuman, o tik spliojo, kad buto
jos eimai gali neduoti. Numatymas remiasi prieastiespasekms ryi painimu ir kartais pakyla iki ini lygio,
o kartais lieka daugiau ar maiau tikima prielaida. Ivy
d aib, mes inome, kad po jo trinktels griaustinis.
Taiau (tegul nesieidia mano kolegos medikai ir dar
vieno, ne tikslesnio, nors inoma, ne maiau gerbtino
mokslo meteorologijos atstovai) ir medicinos, ir me
teorologijos prognozs remiasi tik vieno laukiamo vykio
didesne tikimybe, palyginus su kit. Spliojimas yra
prielaida dl vykio, kurio atsiradimo tikimyb dar nra
inoma.
Spliojimo (kaip mstymo akto) derinys su nerimas
tingo laukimo jausmu pergyvenamas kaip nujautimas. Jei,
vykiams pltojantis, nuojauta nepasitvirtina, ji umir
tama. O tai jei pasitvirtina, ji ne tik simenama, bet ir
duoda pagrindo prietaringam mogui sakyti: Nuojauta
mans niekuomet neapgauna.
219

Mano panekovei nebuvo ko bijoti, kad j neteisingai


palaikys prietaringa: tikdama nuojautos neklaidingumu
ir neinodama jos psichologins esms, ji i tikrj buvo
prietaringa.
UDRAUSTAS VAISIUS SALDUS

mons, lauk garlaivio, priverstin, varginant nieko


neveikim trumpino, skaitydami Taisykles keleiviams,
ikabintas rmeliuose po stiklu.

Niekuomet nemaniau, kad gali teikti malonumo


vaikiojimas po debarkader apatiniais markiniais. O
tai perskaiiau, kad tai draudiama, ir netveriu pam
ginti, pasiaip vienas.
Taiau gal tai nebuvo tik juokai ir jis i ties to u
sigeid? Juk ir Pukinas Eugenijuje Onegine ra:
O, mons! Js visi Ievos,
Ms pramots, man menat bd:
K? turim, ms netraukia tai;
altys vilioja mus, matai,
Ir ties mediu slaptingu udo:
Jei vaisius udraustas ne js.
Jums rojus rojumi nebus.*

Daugelyje liaudies legend ir pasak ireikta kaip


tik i idja: kas udrausta, saldu. Senovs graik mitolo
gijoje pasakojama, kad mergel Pandora gavo i dievo
Dzeuso d, kurioje buvo sukitos visos moni nelai
ms. Kaip dauguma mergin, Pandora buvo labai smalsi,
ir ji nesitvr vilgtelti d, juo labiau, kad tai da
ryti buvo kategorikai uginta. Ji nenustygusi atidar
d ir ileido marg pasaul visas nelaimes. Dl nenu
galimo noro sulauyti draudim uvo ir Mlynbarzdio
mona Pero pasakoje.
Taiau ne tik pasakoje. Ir gyvenime labai danai te
reikia pasakyti mogui: negalima, kad jis usinort
tai padaryti. A sitikins, kad daug mano skaitytoj perskaitvs ias eilutes i karto po knygos vado. Ir vis dl to,
kad a ten paraiau, dargi rykesniu riftu: Pasakojimo
220 puslapyje dabar neskaitykite!
* Vertimas A. Venclovos.
220

Ugintas vaisius saldus dl prieasi, turini vai


riais atvejais nevienod reikm. Teigiamas dalykas kiek
vienam mogui atskirai ir visai monijai apskritai
siekimas painti, noras suinoti, kas neinoma. Tai bt
galj ir nepatraukti dmesio, jei nebt buv drau
diama. Juk udraudimas ne tik btinai patrauks dmes,
bet ir ufiksuos j ties udraustu vaisiumi.
Be to, pats udraudimo faktas, jei jis nepaaikintas,
sukelia vairiausius svarstymus, spliojimus, dsning no
r suinoti, kodl negalima ko nors daryti.
Stai ir tvai: danai k udraudia (negalimai),
sukelia abejones, ar tai teisinga, ir trokim udraudimo
nepaisyti. Kas nors obuoli nuo medio, ant kurio kabo
uraas: Obuoli valgyti negalima, nes jie apipurkti
nuodais? O nuo minties: Tvelis pats rko, o man drau
dia taip ir knieti paragauti udrausto vaisiaus. Svar
biausia ia pamgdiojimas arba pavydas.

Per anksti tau rkyti, dar maas! tai argumen


tas, nuo kurio auga vaik pavydas suaugusiems ir kuris
tuo paiu juos stumia slapta rkyti.
Pamokanti bulvs istorija. Atveta i Amerikos Pran
czij, ia ji ilgai nepaplito: banytininkai j vadino vel
nio obuoliu, gydytojai laik kenksminga sveikatai, o ag
ronomai tvirtino, es bulvs nualinanios dirv.
ymus prancz agronomas Antuanas Parmantje, ku
ris, bdamas nelaisvje Vokietijoje, pats mito bulvmis
ir, grs Pranczij, pasiryo diegti jas savo tvynje,
ilgai nieko negaljo tikinti. Tada jis griebsi gudrybs.
1787 metais jis isikovojo i karaliaus leidim pasodinti
bulvi emje, kuri visi inojo esant nederling. Jo pra
ymu lauk saugojo brys ginkluot karaliaus kareivi
pilna paradine uniforma. Tai tik dien, o nakt sargybos
nebuvo. Ir tada mons, masinami udrausto vaisiaus,
puolsi naktimis ikasinti bulves ir sodinti jas savo dar
uose.
O to ir siek Parmantje.
LAIME

Bkite laimingi! Taip danai mes ubaigiame laikus,


tai svarbiausias linkjimas, kur eina viskas. O kurgi
slypi laim?
221

Malonume, atsakys kai kas. Na k gi. Jie teiss.


Gurknis vandens mirtaniajam nuo trokulio ne tik
malonumas. Tai laim. Ir riek duonos alkanam. Ir ilta
pirkia po pgos kelyje.
Angl fiziologas Demsas Olb prie kelerius metus
augino elektrod iurkei tam tikr viet smegen poie
vio srityje. iurk, paspaudusi tam tikr pedal, galjo
duoti srovs impuls savo smegenis. Si smegen sritis
buvo malonumo centras, ir jo dirginimas iurkei patiko.
Ji tiesiog okinjo i diaugsmo, spausdama letena peda
l iki atuoni tkstani kart per valand. Umirdavo
sti, visikai nusikamuodavo.
O alia smegenyse yra centrai, sukeliantys nemalo
numo jausm. Jei elektrodas bdavo augintas ten, iurk,
paspaudusi kart pedal, daugiau to nebedarydavo.
Dabar toki okani i diaugsmo laiming iurki
galima matyti P. Anochino laboratorijoje. A nesuklydau.
Si iurk laiminga savo iurkika laime. Toji laim n
kiek nesiskiria nuo malonumo emocijos, koki sukelia
srovs ilydis. Daugiau tiesiog ji nieko nesugeba. Tam ji
ir iurk.
O ms su jumis laim ar tai tik malonumai? Aiku,
ne. Juk mes ne iurks. mogaus laim tai pasitenki
nimas savo darbu, duodaniu naud kitiems, tai krybos
jausmas, gimsts kuriamajame darbe.
Psichologiniu atvilgiu laims jausmas atsiranda visa
da, kai veiklos idava sutampa su i anksto usibrtu
tikslu. Kuo jis svarbesnis, kuo sunkiau j* buvo pasiekti,
tuo laimingesnis jauiasi mogus, j pasieks.
BENDRA, BET NE TAS PAT
mogaus ir gyvulio jausm, pergyvenim iraika turi
daug bendro. Apie tai kalbjo dar Darvinas. I jo ir
pamiau iuos pieinius. Labai panas ir biocheminiai
pakitimai, pavyzdiui, cukraus padaugjimas kraujuje,
sukeltas stipri emocij. Kas atskirt sudtingiausiuose
beslyginiuose refleksuose (instinktuose) fiziologin so
matin nuq psichinio, tai yra nuo galing alkio, lytinio
potraukio, pykio ir kit emocij? sak Pavlovas.
222

SIAIS PIEINIAIS DARVINAS AIKINO


MOGAUS IR GYVULIO BAIMS SRAISKOS BENDRUM

Taiau bendra kilm dar nra tapatyb; kats ir mo


gaus baims pergyvenimo psichinio turinio negalima su
tapatinti.
KO LOPAS PAPTEI?

Pavelgus piein 224 psl., taip pat paimt i Darvi


no, galima sitikinti, kad dailios merginos meiliai pa
pstos lpyts giminiuoja j su impanze.
Taiau, garbintoj paguodai, primename dar kart:
giminingumas nereikia tapatumo.
VEIDO IRAIKA

L. Tolstojus apra 85 aki iraikos ir 97 ypsenos


atspalvius, kurie atskleidia mogaus emocin bsen.
Antakiai ir burna skirtingai keiiasi dl vairi verksmo
prieasi, sak Leonardas da Vinis.
Kaip rodo sekaniame puslapyje ess tarybinio psicho
logo Pavlo Jakobsono pieinys, mogaus veido iraika
daugiausia priklauso nuo lp, antaki ir aki padties
vairi derini, taip pat nuo aki blizgesio, kur apspren
dia aar kiekis, gleivins kraujagysli prisipildymas
223

krauju, vyzdio didumas. Akys,


ybsinios pro kauks ipiov,
netenka savo iraikingumo.
KAIP A SUKLIUDIAU
M ESINGUI

Nevaling emocij pasi


reikim mimikoje ir pantomi
mikoje panaudoja Volfas M
singas savo mini skaity
mo seansuose, apie kuriuos
mes jau kalbjome. Man tai
TAIP B E2D 2IO N E IREIKIA
kart pavyko rodyti bandy
S A V O NEPASITENKINIM
mu.
Laikantis seanso slyg,
V A IR S A K I ~L P , AKI
uduot,
kuri kas nors u
V O K , ANTAKI PADgTIES
rao
lapelyje,
tikrina" visi est
DERINIAI
radoje sdintieji iuri komi
sijos nariai. Pastebjs, kad
seanso metu Msingas danai
iri iuri narius ir prao
juos geriau galvoti apie
uduot, a pamiau i drau
go uduot ir pasistengiau
patekti iuri. Ten a susi
tariau su kaimynais, ir, nors
niekas i ms, neiskiriant
ir mans, uduoties neskait,
mes pasakme likusiems iuri
nariams, kad j patikrino
me ir kad ji labai domi. M
singas pam mano draug
u rankos, ir seansas prasi
NULEM IA V A IR I NET TOKIO
djo. kart Msingas labai
V EID O IRAIK
danai klydo ir vis laik i
rjo iuri, praydamas jos
narius geriau galvoti, k reikia daryti. O apie k jie
galvos, kad neino uduoties, jie tik isiblak dirsiojo
vienas kit. Tada sikio asistent ir, iaikinusi, kad
ne visi iuri nariai ino uduot, pareikalavo, kad a prie
jos duoiau visiems uduot perskaityti. Po to reikalai
224

klostsi daug geriau. Msingas, kaip ir a, mat, kad, kai


jis eina ne ten, jausminga piliet i iuri nejuiomis kra
to galv, o kai jis elgiasi teisingai, ji vytte vyti i
pasitenkinimo.
O juk j iuri, girdi, kad nebt apgavysts, i publi
kos pakvieiama deimtdvylika moni, kuri tarpe
visuomet atsiras keli labai jautrs.
JAUSMAS IR POZA

Apie blog aktori sakoma: vien poza, jokio jausmo.


Toks aktorius nemoka suderinti vaidmens odi su savo
poza (pantomimika), veido iraika (mimika) ir balso
intonacija.
Talentingi aktoriai scenoje verkia tikromis aaromis
ir giliai igyvena savo herojaus jausmus. Kakada akto
rius, vaidins Otel, bt pasmaugs Dezdemon, jei ne
bt spj nuleisti udangos.
{ymus aktorius Aleksandras Ostuevas, kart vaidin
damas pjesje Aksomas ir skarmalai, taip sijaut
vaidmen ir sikariavo, jog petyni scenoje sulau
rank Kuznecovui. Apie vyk pasakoja savo atsimini
muose Natalija Lunaiarskaja-Rozenel.
Kuznecovas buvo baisiausiai pasipiktins:
Su juo baisu vaidinti! Tai nirts vris!. * Sua
loti partner!.. A atsisakysiu vaidmens... Artimiausiame
spektaklyje jis umu mane!
Ostuevas savo graiu, jaudinamai nuoirdiu balsu
kartojo:
Atleiskite, Stepanai Leonidoviiau! A labai gai
liuosi. .. |5et k daryti? A myliu jus Kuznecov, bet
nepakeniu Vabs...
Mimikos ir gest ryys su jausmais ne tik biologikai
slygojamas (vilgtelkite dar kart Darvino pieinius),
bet ir yra alies paproi idava.
Mergina susijaudinusi linksi galva. Rusams, vokie
iams ir pranczams tai reikia: taip! O bulgarams:
ne!. mogus grasina vaikui pirtu, kak draudia; ru
sas judins pirt save ir nuo savs, o vokietis i dei
ns kair. Netgi skaiiuodamas ant pirt, rusas (ir lie
tuvis) lenkia juos, o vokietis, i pradi sugniaus kum
t, atlenkia.
15-2431

225

RANK PADTIS HIPNOZS METU KElClA POZ IR MIMIK

Jausm priklausomum nuo mimikos ir pantomimikos


suprato dar ekspyras. Stai monologas i jo tragedijos
Karalius Henrikas V.
jau sugriauds karo uraganas,
Privalote tada pamgdiot tigr:
[kaitinkite krauj, raumenis tempkit,
Akims suteikit timo lsm ...
Dantis sukskit ir iplskit nerves,
Stabdykite kvpavim; kaip lank
tempkit dvasi. Riteriai, pirmyn!
226

Pergyvenimo ryys su jo pasireikimu toks stiprus,


kad amerikiei ir dan psichologai Demsas su Lange
prajusio amiaus pabaigoje ikl teorij, kurios esm
suvedama j paradoks: mes ne todl juokiams, kad mums
juokinga, o mums todl juokinga, kad juokiams.
Jie sak: sugniaukite kumt, sukskite dantis, surau
kite kakt, visa mimika ir pantomimika pavaizduokite
pykt, ir js patys pradsite pergyventi jausm; juoki
ts ir jums pasidarys juokinga; pamginkite i ryto
vaikioti, vos vilkdami kojas, nukarusiomis rankomis,
susikprin, graudia veido iraika ir po kurio laiko
js nuotaika i ties suges.
Nors apskritai Demso ir Langs teorija neteisinga,
nes emocij altinis iorinis pasaulis, o ne poza ir mi
mika, bet slyginio refleksinio ryio tarp pozos ir jausmo,
be abejo, esama. Man teko dalyvauti bandymuose, kurie
tuo tikino.
Nesakant n odio, aktors, kuri miegojo hipnozs b
senoje, rankoms buvo suteikiama kokia nors iraikinga
padtis; kartu ia pat keitsi visa jos poza ir veidas, kaip
parodyta nuotraukose, gaudavo atitinkam iraik. Pa
budusi aktor pasakojo sapnavusi sapnus ir juose pergy
venusi atitinkamus jausmus.
DIEV TEISM AS

vairios tautos sugalvodavo vairi bd iaikinti


mogui su nevaria sine. Pasakojimas, kaip vagis grie
bsi u kepurs, kai gudrus teisjas suriko: Vagie, kepu
r dega!, vairiais variantais sutinkamas daugelio tau
t epe.
Kitados viena ind gentis turjo tok paprot. K
tar vagyste, jam sakydavo odius, kuri tarpe buvo ir
tiesiogiai lieiantys reikal (pavogei pinigus, pinigi
n), apvogtojo vardas, pinig suma ir taip toliau. Kalti
namasis turjo greitai pasakyti pirm galvon topteljus
od ir kartu vos vos suduoti gong, taip silpnai, kad
gars girdt tik teisjas, o alimais stovintieji mons
jau ne. Jei mogus tikrai bdavo kaltas, tai jis, atsaky
damas j jaudinant od, nejuiomis suduodavo smar
kiau, o mons girddavo, kaip gongas apkaltindavo
vag.
227

Kinijoje taip pat kadaise gyvavo panaus poprotys.


Kaltinamasis vagyste teismo metu turdavo burnoje sauj
saus ryi. Jei jis, iklauss kaltinim, ispjaudavo ry
ius sausus, j pripaindavo kaltu. is paprotys taip pat
turi psichologin pagrind. mogus baim ne tik pergy
vena; ji sukelia ir. pakitim kne. Minimuoju atveju bai
m neleidia isisikirti seilms diva burna. Todl,
kad vagis bijo bti iaikintas, ryiai jo burnoje lieka
sausi.
Tokie diev teismai galjo bti veiksmingi tik tiems
kaltinamiesiems, kurie patys tvirtai tikjo j teisingumu.
Jei mogus bijo, kad teismas gali suklysti ir j apkaltinti
neteisingai, tai juk ryiai irgi liks sausi. Dl tos paios
prieasties klaidina ir vadinamieji melo detektoriai,
naudojami kai kuri valstybi teismo praktikoje. Jie
tiksliai registruoja pulso ir kvpavimo pakitimus dl
emocij, bet kas tas emocijas sukl (nusikaltimo prisi
minimas, baim bti nekaltai nubaustam ar kas kita),
negali pasakyti.
KAS MGSTA MUZIK

Mano biiulis man, kad opera triukmas, kuris


brangiausiai kainuoja. inoma, su ia nuomone maa
kas tesutiks. Taiau oper, kaip ir apskritai muzik,
mgsta ne visi, o jei mgsta, tai vairi ir vairiai.
Emocin reakcija muzik turi dvi puses: beslygini
ir slygin refleks. Pirmj pus nulemia akustikos ds
niai ir klausos aparato fiziologija. Kai kurie gars deri
niai priimami kaip nedarns, neharmoningi, j jutimas
TOKIE GARS DERINIAI

NIEKAM NEBUS MALONS


228

VISIEMS BUS MALONS

nemalonus tai disonansai. Kiti gars deriniai skamba


darniai. Paskambinkite arba papraykite k nors garsiai
paskambinti fortepijonu du gars derinius, pateiktus pie
inyje, ir js sitikinsite, kad vienas i j klausai nema
lonus, o kitas
malonus.
Muzikos sukeliamus slyginius refleksus nulemia
muzikinis isilavinimas. Pavyzdiui, kiekvienas turi mgs
tamas melodijas, su kuriomis susij tam tikri malons
prisiminimai. inodami, kokiomis slygomis buvo kuria
mas muzikos krinys ir kaip j suprato pats kompozito
rius, mes geriau, giliau, su didesniu susidomjimu j su
vokiame. Kitais odiais tariant, suvokti muzik mokoms
muzikinio lavinimosi procese: .. .Tik muzika suadina
mogaus muzikinius jausmus, sak Marksas.
Mano biiulis, taip nepagarbiai atsilieps apie oper,
tiesiog buvo muzikoje neipruss.
Taiau nema vaidmen teigiamoje emocinje mo
gaus reakcijoje muzik gali suvaidinti ir muzikinio
lavinimosi surogatas pamgdiojimas. Visoms mano
draugms, su kuri nuomone a skaitausi, patinka i
nauja ploktel. Ach, kokia ji puiki! taip ne tik kalba,
bet ir jauia tie, kuriems mada atstoja j pai skon.
ABSTRAKCIONISTIN DAILE

Kodl tai katedra? paklaus amerikiei parodos


Maskvoje lankytoja, irdama abstrakionistins dai
ls ulo Deksono Polako paveiksl. Juk tai tiesiog
linksmuiai sien apmualai arba kartnlis.
Ji pastebjo vien i psichologini abstrakionistins
dails pusi. Form, da, linij, mediagos fiziniai
elementai tampa nepriklausomomis individualios irai
kos priemonmis, veikianiomis tiesiog jausmus ir tik per
jausmus prot, panaiai kaip garsai muzikoje, taip
buvo apibdinta i abstrakionistins dails pus prospek
te, ileistame amerikiei parodai.
Taiau juk udavin nuo ami sprendia monija
vadinamojoje ornamentinje dailje, kuriai, beje, priklau
so ir sien apmual, ir kartno daymas. Kartais sako
ma, kad muzikoje melodija yra lyg ratas, o harmonija
daai. Geras ornamentas kitsyk veikia mus panaiai
229

kaip muzika. Neatsitiktinai dabar iekoma, norint sukur


ti naujo meno ak, kuriai pagrind seniai padjo Alek
sandras Skriabinas (1872 1915), viesos muzik. Orna
mentas suaktyvina ms fantazij ir pagal asociacij
KODL

TAI

KATEDRA",

IN O TIK IO PAVEIKSLO" AUTORIUS


DAILININKAS

ABSTRAKCIONISTAS

DEKSONAS

POLAKAS

gali sukelti vaizdus, kurie tiesiogiai jame nra pa


vaizduoti. Kai js pasirenkate pavasarikus, diaugsmin
g spalv sien apmualus vietoj statybininkams patiku
si niri, js juk netvirtinate, kad juose pavaizduotas
pavasaris. Kam nors kitam jie gali priminti vaikyst.
Beje nebloga bt duoti apmualams pavadinimus, kaip
kvepalams, pudrai, kremui.
230

Principas, atsispinds posakyje Nors ir nemonikai,


kad tik kitonikai, sensacijos iekojimas, kuris visuomet
udo tikrjj men,-tai antroji psichologin abstrakcionizmo pus. Ne kas kita, tik sensacija, veria dailia
nink dti rmus gabal ornamento, kuris kartais
malonus akiai, ir duoti jam rksming, irov gluminant
pavadinim. Ne kas kita, tik mada, veria neprotingus
mones avtis drobje terliojanios bedions arba
uodega keverzojanio asilo pieiniais. Taiau svarbiausia,
kad is principas paius reakcingiausius teplioni meist
rus supanaina su tokiais gyvuliais, nesuprantaniais, k
jie pieia.
PO ETA S

Karelas apekas, tyiodamasis i poet abstrakcionist, pasakoja, kaip policijos komisaras Meizlikas ne visai
prastu bdu suinojo numer pasprukusio automobilio,
kuris anksti ryt parmu girt sen.
Capekas taip aprao poeto Nerado, kuris buvo ios
katastrofos liudininkas, apklaus.
Prisiminkite koki nors smulkmen, niekniek,
atkakliai reikalavo Meizlikas.
K js! nustebo isigands Neradas. A nieka
da nepastebiu smulkmen.
Tai k gi js apskritai pastebjote, teikits pa
reikti? ironikai pasiteiravo Meizlikas.
Taip sau, bendr nuotaik, netvirtai atsak poe
tas. T, inote, tui gatv... ilg ... vos vintant...
Ir sukniubusi moters figr... Palaukit!
staiga oko
poetas. Juk a paraiau apie tai eilrat, kada grau
namo.
Ir sukruto raustis po kienes, traukdamas i ten ss
kaitas, vokus, suglamytas popieriaus skiauteles.
Ne tas, ir ia ne tas... Aha, berods, ia tas
pats. Ir jis niko skaityti eilutes, suraytas ant iversto
voko.
Parodykite man, prisimeilinaniai pra Meizli
kas.
Beje, tai ne geriausios mano eils, kuklinosi
poetas, taiau, jei norite, perskaitysiu.
231

Isprogins akis, jis pradjo giedamai deklamuoti:


Namai eilm juodavo pro ar,
Aura jau skambino mandolina.
Mergel raudo...
Ir Singapr
Js lkte lenktyni maina.
1 dulkes krito tulp palauta.
Aistra nutilo po umartim gilia.
O gulbs kaklas!
O krtin!
O bgnas ir lazdels
tragedijos enkle!

Stai ir viskas, tar poetas.


Atleiskite, k visa tai reikia? paklaus Meizlikas. Apie k gi js ia kalbat?
Kaip tai apie k? Apie atsitikim su maina,
nustebo poetas. Argi js nesuprantate?
(Toliau seka panekesys, kur Neradas kapstosi savo
se, tik jam paiam suprantamose, asociacijose, pavyz
diui Singapras su malajieiais ir ruda maina ir
paskutins eilraio eiluts su skaiiais. K. P.)
Taip, pareik Meizlikas, usiraydamas ant la
pelio skaii 235. Ar js esate tikras, kad automobilio
numeris buvo du imtai trisdeimt penki?
Numeris? A nepastebjau jokio numerio, rytin
gai uprotestavo Neradas. Bet kakas panaaus ten bu
vo, kitaip a nebiau taip uras. Mano akimis, tai
labiausiai vyks punktas. Kaip js manote?
Tai i ties pasirod bess rudas automobilis Nr. 235.
DIALOGAS A P IE G R 0 2

A mokslo mogus, tar man laborantas, o gro


iu tegul usiiminja menininkai, a apie men nieko
neimanau.
Kad js mene maa tenutuokiate, menkas ia nuo
pelnas, paprietaravau a. Kad neteisinga moksl
priepastatyti menui, ra dar ernyevskis, teigs, jog
mstymo vystymasis moguje n kiek neardo jame este
tinio jausmo. Groio jausmas atsirado monijos istorijoje
kaip visuomens vystymosi produktas, o kiekvienam tai
pasireikia asmeninio estetinio lavinimosi, kuris yra ne
atskiriamas nuo bendrojo vystymosi, procese.
232

Taiau kiek moni, tiek skoni, nenusileido ma


no oponentas.
Manau, kad js neteisingai suprantate ir prie
od. Tas pats Cernyevskis tikinamai parod, kad vai
ri klasi atstov groio normos nevienodos, bet klass
viduje jos gana vieningos. Visiems valstieiams pagal j
groio normas grau sveika veido spalva, rausvi
skruostai, tvirtas kno sudjimas, nuolatinio fizinio
darbo gerose gamtinse slygose idava. Cernyevskis
ra, kad jo laik valstiei skonis skiriasi nuo auktuo
mens skonio: auktosios visuomens grauols idealas
maos ipuoseltos rankos, liguistas blykumas, silpnu
mas ir glenumas itaigingo, bet neveiklaus gyvenimo
idava. Senovs Kinijos privilegijuotoms klasms patiko
sualotos moter kojos ir rankos su ilgiausiais nagais,
kas rodydavo, kad j savininkei nereikia nei vaikioti,
nei juo labiau dirbti.
Taiau kas yra grois? Kaip imokti j matyti?
m pasiduoti mano panekovas.
Paklausykite, tariau a. Grdis tai gyveni
mas. Grai yra ta btyb, kurioje mes regime gyvenim
tok, koks jis turt bti ms supratimu. Graus tas daik
tas, kuris parodo gyvenim arba primena mums j. Tai
Cernyevskio odiai. Gorkis kalbjo apie kit groio pu
s. Groiu, sak jis, mes laikome tok vairi media
g, gars, spalv, odi derin, kuris suteikia mogaus
meistro kriniui form, veikiani jausmus ir prot, kaip
jga, adinanti monms nuostab, pasididiavim ir
diaugsm j sugebjimu kurti. sigilinkite iuos o
dius. O mokytis suvokti gro, kitaip tariant lavinti
savyje estetin jausm, grjimosi groiu jausm, reikia,
suvokiant gro ir vertinant j, lyginant su groio normo
mis, paimtomis i paangesnio monijos patyrimo.
A taip ir nestengiau imokyti savo laboranto pamilti
gro. Taiau to j imok mergina, su kuria j miau
danai sutikinti parodose bei koncertuose.
JAUSM UGDYMAS

Bartokas, Prokofjevas, Sostakoviius, Britenas, Chrenikovas. Kabalevskis. Gersteris, Hindemitas, Glieras


j muzika vakar skambjo Gorkyje...
233

A ijau gatv kartu su grupe student. Mes sd


jome salje greta ir susipainome. Vaikinai i ems kio
ir pedagoginio institut, jiems egzaminas, bet jie vis dlto
itrko j koncert, bilietus turjo nusipirk kone prie
mnes (!).
Tu visk supratai?
O tu?
A ne. Taiau visk pajutau. Dar niekuomet taip
nebuvau sujaudintas. A tiesiog pribloktas, kaip daug
staiga man atsivr muzikoje. Mintys plste plsta, ne
galiu nurimti.
Na ir Rostropoviius! Visas susiliejo su muzika.
O koks meistras! Jo violonel tarsi dainuoja dvideimia
bals.
Teisingai. Apskritai, vyruiai, viskas labai puiku.
Einame, tarsi nuplauti muzikos.
Diugu buvo girdti iuos odius. Vadinasi, festivalis
buvo reikalingas monms.
Po iuo straipsneliu buvo paraas: Izvestij spec.
korespondentas. *
A iraiau straipsnelio pradi ir pabaig, nieko ne
pakeits. Manau, ir paaikinimai nereikalingi.
SONATA APASIONATA

Gorkis pasakojo, kad Leninas, klausydamasis Betho


veno sonatos, kart pasak:
Nieko neinau puikesnio u Apasionat, galiu jos
kasdien klausytis. Nuostabi, nemogika muzika. A vi
sada didiuodamasis, gal bt, naiviai, galvoju: it kokius
stebuklus gali daryti mons!
Ir prisimerks, ypsodamas jis nelinksmai pridr:
Bet danai klausytis muzikos negaliu, veikia ner
vus, norisi kalbti malonius niekus ir glostyti galveles
monms, kurie, gyvendami purviname pragare, gali kurti
tok gro. O iandien niekam galveli glostyti negali
ma rank nuks.. .*
Beje, ar js inote, skaitytojau, k reikia muzikos ter
minas apassionato? Italikai tai aistringai, su dideliu
jausmu.
* Vertimas J. Adomaiio.
234

PERGALES DIAUGSMAS

Du elniai, susikib ragais, kovoja dl aliniais stovin


ios patels. Nugaltojas nueina su ja eimos kurti. Pri
skirdamas gyvuliams savo jausmus, tolimos praeities
mogus priskirdavo jiems ir pergals diaugsm.
I tikrj elnias, nugaljs varov, nepergyvena jo
ki emocij; tik nurimsta tis, kuris buvo apms j
kovos metu. Bit nejauia diaugsmo, gerai nulipdiusi
korio akut. mogus dar tada, kai jis vystydamasis eng
pirmj ingsn nuo bedions, m priepastatinti save
gamtai, stengsi pajungti j sau. Viskas arba beveik vis
kas, k jam ia pavykdavo nuveikti, buvo susij su kokio
nors poreikio patenkinimu ir kl pasitenkinim, diaugs
m: umu vr gerai, pasistat trobel gerai, kr
ugn gerai.
Taip formavosi ir darsi sudtingesnis pergals prie
mogui prieikas jgas jausmas. Jis kl dvasi, teik
pasitikjim, kvpdavo kovoje prie sunkumus, velnino
laikinus nemalonumus. Nugaltoj aizdos ugyja grei
iau, negu nugaltj, ne veltui sak Larjus, Napo
leono chirurgas.
Klasins visuomens ideologija padjo formuotis
mogaus pergals prie mog karuose, turnyruose, visose
vairiausiose konkurencijos formose jausmui. Taiau nepa
lyginamai daniau mogui tekdavo patirti diaugsming
jausm, veikus gamt, o ne kit mog. Daug stipresns
ir mogikesns emocijos pasireik Archimedo ksnyje
eureka!, negu riksme pribaik j!, kuriuo romnai i
reikdavo savo jausmus, regdami nugalt gladiatori.
Klasins visuomens individualizmas vert mog
priepastatyti save ne tik gamtai, bet ir kitiems monms.
Todl ikisocialistins visuomens mogui atriausias buvo
asmenins pergals jausmas.
is jausmas labai bdingas Deko Londono herojams
ir jam paiam. Jis puikiai ireiktas jo autobiografinje
knygoje Kelion Snarku: O labiausiai a troktu vai
ri asmenini pasiekim suprantama, ne tam, kad man
kas nors plot, o tiesiog sau, savo paties malonumui. Tai
vis toji pati sena dainel: Tai a padariau! A! Savo ran
komis padariau!
is jausmas vert ir Pukin po skmingo krybinio
darbo diaugsmingai ktelti: Na ir Pukinas!
235

Pergals diaugsmo mogus nejus, jei jis nesiavi sa


vo darbu. Sie jausmai artimi ir savo kilme, ir pergyveni
m turiniu.
Tai neblogas jausmas. Jis tikriausiai iliks ir komuniz
mo moguje. Taiau jau socialistins visuomens mogus,
jausdamas pergals diaugsm, vis daniau ir daniau
pakeiia AS MES.
JUOKINGA

Bna taip: papasakos mogus koki nors istorij ir


pats plyta juokais, o klausytojams nejuokinga. vairios
pairos, vairs interesai, vairs kultros lygiai nulemia
ir vair juokingumo jausm. Kultringam mogui neke
lia juoko i baims iprotjusi kat, kuri lekia su pririta
prie uodegos psle, o kai kam tai juokinga. Anglai turi
net patarl: Negalima vesti merginos, kuri nesijuokia
i to, kas jums juokinga.
Juokas juokingumo jausmo pasireikimas turi
daug atspalvi ir kilimo prieasi.
Dar Aristotelis man, kad juokinga tai kokia nors
klaida ar isigimimas, nekankinantis ir nekenksmingas.
Tai kakas biauraus ir isigimusio, bet be kani.
Humoras u juoko slepia rimt poir t dalyk, o
ironija slepia juok u rimtos formos. Ir humoras, ir iro
nija kaltina, demaskuoja, bet be pykio, bdingo paaipai,
ir be kartlio, savybingo sarkazmui.
Juki nuotaika kartais laikosi gan ilgai, juokas danai
kyla dl kiekvieno nieko. Taiau jis gali virsti afektu ho
merikame kvatojime, kuris pavadintas Iliados ir Odis
jos krjo vardu ir yra milinikas, nepaprasto dydio
ir jgos, panaiai kaip Homero herojai.
vairs juoko ir kvatojimo atspalviai puikiai pavaiz
duoti Iljos Repino paveiksle Zaporoieiai. A negaliu
ia pacituoti laiko, kur Zaporoieiai ra turk sulto
nui, dl, taip sakant, specifini isireikim. Taiau
galite neabejoti, Zaporoieiai ra j rykiais tonais, ne
nusileidianiais paveikslui. Ir a esu sitikins, kad Repinas taip pat skait laik. Taiau nei jis, nei a, j
skaitydami, nekvatojome taip, kaip Zaporoieiai.
Juokingumo jausmo jga ir pats juokas, kaip ir jo
pasireikimas, priklauso nuo to, k, kokiomis slygomis
236

ir kas suvokia. Pavelkite ratinink ir deinj kazok


na ir visus kitus veidus bei figras kaip skirtingai jie
reaguoja laik! Jurijus Neprincevas paveiksle Poilsis
po mio, kuris inomesnis pavadinimu Vasilijus Tiorkinas, meistrikai pavaizdavo individualias reakcijas
pasakotojo humor, vairius ne tik juoko, bet ir ypsenos
pasireikimus.
Pagaliau prisiminkime dar vien juoko formul gar
jis pats apibdino: pa
sj gogolikj humor,
sauliui matomas juokas
pro pasauliui nematomas
aaras.
DVASIA
UKULNIUOSE
Vikriau kaip stirna jis uoliavo.
Greiiau, kaip zuikis nuo ar..

ra Lermontovas. Tai
dar viena smons bse
na, bendra mogui ir gy
vuliams, panika baim,
kada, kaip sakoma, dvasia
atsiduria ukulniuose. Gy
vuliams is pasyvus apsi
gynimo refleksas, kaip va
dino j Pavlovas, biologi
kai tikslingas ir todl
tvirtintas natralija at
PASYVUS APSIGYNIMO'

ranka. mogui jis, kaip, pavyzdiui, apendiksas, yra ne-*


malonus paveldjimas.
Padarykime nedidel bandym su grupe vaik, kurie
susirinko valteli prieplaukoje. Prieikime prie j nepaste
bti ir garsiai ktelkime: O js k ia, nutrktgalviai,
veikiate?
Matote, kaip sublyksjo j ukulniai, kuriuose atsi
dr dvasia, anksiau, negu jie spjo pagalvoti, kad
nieko blogo nepadar. Mano rikteljimas juos igsdino
ir sumai j smon. Taip didelis katinas kariasi med
nuo mayio unelio. Taiau paspruko ne visi vaikai, vie
nas atsisdo ant ems ir paleido ddas. Jam, kaip vaiz
diai ir tiksliai sakoma, i baims pakirto kojas, o prie
tai jis kur laik buvo apstulbs i igsio. Tai aste
nika pasyvaus apsigynimo reflekso forma.
O tai vienas i t vaikiki kitaip reagavo riks
m: jis susirauk, sugniau kumtelius ir leidosi eiti
mane aikintis padties, nors jis taip pat bijojo. Tai
aktyvaus apsigynimo reflekso pavyzdys. Sis refleksas
veria kaiuk, irietus kupr, paklus uodeg, pulti didel
un.
GAISRAS!

Kart man rankas pateko toks pasakojimas. Jie my


ljo vienas kit, ir jis nuoirdiai tikjo gals gyvyb ati
duoti, kad tik jai bt gera.
Kelios dienos iki vestuvi jiedu nujo oper. Spek
taklio metu pakvipo degsiais. Kakas rikteljo: Gais
ras! Ir ... prasidjo panika. mons puol prie ijimo,
spausdami vienas kit, nieko neirdami...
.. .Jis prisimin j tik tada, kai per kit galvas inr
gatv. Patekti atgal buvo nemanoma. Jis m laukti.
(Galite sivaizduoti,, k jis jaut!) Minia nukriko, ir ji,
ijusi gatvn, praingsniavo pro al, net nevilgterjusi
j. Daugiau jie niekuomet nebesusitiko.
Tada a susimsiau, ar teisi buvo ji.
Dabar inau. Teisi!
Panika baims afektas. Taiau mogus gali susi
tvardyti ir neleisti sau prieiti iki afekto. O mintasis
jaunuolis pasidav afektui ir uvo jos akyse.
238

Taiau panika turi ir kit pus. mogus daniau pa


tenka panikon, veikiamas moni, kai jis esti ne vienas,
o minioje. Minioje toki pai kaip jis, o ne kolektyve.
Kolektyve panikos nebna. Kolektyvas visuomet ikelia
mog. Kolektyve net tikrai blogas mogus pasitaiso, netgi
bailys pamirta, kas yra baim.
Kas kita miesioni minia, kurioje kiekvienas gal
voja tik apie save. Baisus dalykas tokia minia! Buruazi
niai psichologai, kurie tyrinja vadinamj socialin psi
chologij, taiau nesupranta, kuo skiriasi minia nuo
kolektyvo, sukr klaiding teorij, es bet kokioje mo
ni grupje mogus btinai suvrja, darosi blogesnis,
netenka, k turjo geriausio.
Marksistin visuomenin psichologija, kurios udavi
nys itirti mog ne kaipo tok, bet kaip grups nar,
i pair nepripasta. Aiku, ne kiekviena moni gru
p kolektyvas. Yra vadinamosios neapiformintos grups.
Pavyzdiui, atsitiktiniai vagono pakeleiviai, vaiuoj i
Maskvos Vladivostok. Taiau kiek moni susidrau
gauja traukinyje! Neapiforminta moni grup visuomet
stengiasi tapti kolektyvu. ia mogaus visuomenin
esm.
Kitame teatre tai buvo pirmaisiais Taryb valdios
metais taip pat kilo gaisras. Taip pat prasidjo panika.
Taiau keli mons garsiai ugiedojo Internacional. Kiti
pritar. Ir tai jau deganioje salje (o ji tikrai deg, ir
sipliesk kaip reikiant) visi gieda Internacional ir be
jokios panikos ieina i teatro.
Tai dar nebuvo kolektyvas, bet jau ir ne minia.
YRA IR MOSY SVAIGULYS44

Per bais triukm ir gausm, turdamas vis lai


k tempti dmes ir veikti, Tuinas nepatyr n maiau
sio nemalonaus baims jausmo, ir mintis, kad j gali u
muti ar skaudiai sueisti, jam neatjo galv. Priein
gai, jam darsi vis linksmiau ir linksmiau. Jam atrod,
kad jau labai seniai, ar tik ne vakar, buvo tasai momen
tas, kada jis ivydo prie ir iov pirm v, ir kad
sklypelis lauko, kuriame jis stovjo, buvo jam seniai pa
stama ir miela vieta...
239

Jis pats vaizdavosi ess galingas, miliniko gio vyras,


kuris abiem rankom svaido pranczams sviedinius.. . *
Taip Levas Tolstojus aprao Kare ir taikoje jo pa
stebt savotik reakcij pavoj. Taiau ir iki Tolsto
jaus ji buvo inoma Pukinui, kuris i mint djo siau
iant marui vykusios puotos pirmininko lpas:
Yra ir my svaigulys,
Ties praraja kaip siautulys,
Ir sibuotam okeane,
Bang ir vjo rstume,
Aklajam tyr uragane
Ir juodo maro dvelkime!
Ir tai, kas graso pratim,
Mirtingom paada irdim
Neaik svaiges kakok.
Gal bt, nemirtingumas tai?
Laimingas, jei pavojuj moki
Savy surast j nelauktai.

Kantas skirst emocijas stenikas (graikikai sthenos jga), stiprinanias organizmo gyvybin veikl,
ir astenikas silpninanias j. Baim, kaip matme i
pieinio, gali pasireikti ir stenika, ir astenika forma.
Taiau reakcija pavoj, aprayta Pukino ir Tolsto
jaus, tai ne stenika baim, kuri veria Lermontovo Garun bgti greiiau u stirn, o savotikas, tik mogui
bdingas, diaugsmo pergyvenimas, pasitenkinimas pa
vojumi, kovinis susijaudinimas. Tarybinis laknas nie
kuomet nevengia kautyni, ir kuo artesnis pavojus, tuo
piktesn jo irdis, tuo labiau apskaiiuoti judesiai, tuo
verlesnis refleksas. Tai temptas apskaiiuotas kautyni
diaugsmas, ra Aleksejus Tolstojus.
NEDRSUS IR BAILUS

Stai kaip dar XVIII amiuje suprasta skirtumas tarp'


i asmenybs savybi, kuri niekas niekuomet nelaik
geromis.
Nedrsus bga atgal, bailus neina pirmyn; nedrsus
nesigina, bailus nepuola. Nesitikk, kad nedrsus pasi
prieins, bailus pads.
Taip ra Denisas Fonvizinas (
).
* Vertimas E. Viskantos.
240

NEPAVOJINGA, BET VIS TIEK BAISU

Patieskite ant grind iuin, padkite ant jo pagalv


arba net dvi alimais, atsiklaupkite ant iuinio, sudj
rankas u nugaros, truput atlokite galv atgal ir pa
mginkite kristi veidu pagalv, neitiesdami prie save
rank.
Kai kurie i baims visikai negals atlikti io pratimo.
Kit baims jausmas bus labai menkas, beveik nepaste
bimas. Norint sustiprinti i emocij, jiems reikia pratim
padaryti sudtingesn griti priekin, nesiklaupiant ir
neitiesiant rank, o i stovimos padties.
Pergyvenamo jausmo fiziologinis mechanizmas bus
pasyvus apsigynimo refleksas. Psichologikai tai bus in
stinktyvi baim.
Eidami rstu arba okdami nuo skardio, inote, kad
galite usigauti, todl js baim nulemia visikai logika
mintis, jog esama iokio tokio, tegu ir visai menko, pa
vojaus. Taiau, krisdami ant minkto iuinio, pagalvs
ar net ant visos snies pagalvi, js inote, kad usi
gauti negalite. O jums vis tiek baisu, nepaisant logikos.
Sie bandymai rodo, kad mogaus patiriama baim esti
dvejopa. Kartais ji gimsta, pamsius, suvokus pavoj,
o kartais nepriklausomai nuo mstymo ir net prieingai
jam.
Pavyzdiui, yra inoma, kad prityr paraiutininkai
visikai nepavojing uol nuo paraiutinio bokto pergy
vena labiau, negu uol i lktuvo. Kodl? Mat, kai matai
arti em, konkreiau suvoki aukt. Todl ir okti baiso
ka, nors sveikas protas sako, kad tai visikai nepavojinga.
Jei kaukol bt perfnatoma (prisiminkime Pavlovo
odius, pacituotus 61 psl.) ir jei smegenyse vykstanius
procesus galima bt ufiksuoti sultintoje kino juostoje,
tai pirmuoju atveju pamatytume vytint dirginimo idin,
kuris i pradi atsiranda galvos smegen ievje ant
rojoje signalinje sistemoje, o vliau iplinta po poiev;
antruoju atveju jis i pradi atsiranda poievyje, ir mes
pamatytume pagal neigiamos indukcijos dsn besiple
iani tamsi galvos smegen ievs slopinimo dm.
Sios dvi emocij rys gali atsirasti, ne tik apmus bai
mei.
16-431

241

TAMPA MOKYMO RYKTE

Vaia nemokjo plaukti. Pavlikas griebsi jj mokyti.


Ir tai vikrus tinklininkas ir dviratininkas tapo panaus
j medin marionet. Ne tik upje, bet ir ant kranto: vos
tik jis eidavo prie vandens, jo judesiai pasidarydavo neko
ordinuoti, kampuoti. Vaia visas sitempdavo, o tampa
nauj veiklos ri sisavinimo rykt.
tampa danas reikinys pirmuose mokymosi eta
puose. Tai ji teigia nepasitikjim savimi darbinink mo
kiniams, aeroklub kursantams, pradedantiems oferiams,
jauniems pedagogams, artistams ir taip toliau.
Js negalite sivaizduoti, kokia pragaitis krybiniam
procesui yra raumen mlungiai ir kno tampa... Kai
ji simeta j kojas, aktorius vaikioja lyg paralitikas. Kai
j rankas rankos stingsta, pavirsta lazdomis ir kilnojasi
lyg ukardai. Tokia pat tampa su visomis jos pasekm
mis sukausto nugarkaul, kakl, peius. Ji kiekvienu at
veju savaip luoina artist, kliudo jam vaidinti. Bet vis
blogiausia, kai tampa atsiranda veide ir j ikraipo, pa
ralyiuoja, veria suakmenti mimik, ra apie toki
aktoriaus bsen Konstantinas Stanislavskis.
Vaia pats labai norjo nusikratyti tampos, taiau ji
neprajo, netgi padidjo. Tada a nutariau pamginti jam
padti, is patarimas gali praversti ir skaitytojams.

Tai vis dl to, tvirtai pareikiau, kad tu nepa


sitiki savo jgomis ir bijaisi nusksti. brisk vandenin iki
krtins. Sulaikyk kvap ir pamgink pasinrs paimti
nuo dupno akmenl.
Berniukas pradjo uoliai nardyti, bet vanduo imes
davo j paviriun. Jis ne i odi, o praktikai sitikino,
kad mogus gali laikytis vandens paviriuje ir sksta pa
prastai i baims, prisirijs vandens. Berniukas liovsi
bijojs vandens, patikjo savo jgomis, ir tampos neliko.
Netrukus jis imoko gerai plaukti.
NUOBODU

Mes pavlavome traukin ir turjome laukti tris va


landas, kol ateis sekantis. Kam nra taip atsitik ir kas
neino, kokia tai nuobodyb? I pradi nuobodiavome ir
mes, bet nuobodulys greit prajo, kai tik kakas paklaus:
o kas yra nuobodulys?
242

Susitarkim stebti ms kaimynus stotyje! pa


sil vienas i ms.
Visi mielai sutiko, ir mes pradjome reikti savo nuo
mon.
tai daugiavaik mama trisia apie vaikus: vien
vysto, kitam nos luosto ir ia pat neramiu vilgsniu
seka dar du, kurie vis kakur nubga. A nemanau, kad
jai nuobodu, nors ji laukia ir nesulaukia traukinio. O vy
resniesiems jos snums nenuoramoms pasaulis toks do
mus, kad apie nuobodul ir kalbos negali bti.
Kamputyje sitais mergina su knyga. Ar tai vadov
lis, ar romanas kas ino? taiau matyti, kad skaito ji
labai dmiai. Vadinasi, ir jai nenuobodu. Toli grau ne
nuobodiauja ir tie du vaikinai, aidi kieniniais ach
matais.
Prabgom vilgtelkime jaun por, nenuleidiani
aki vienas nuo kito: jie nort, kad traukinys, kuris k
sinasi juos iskirti, neateit vis aminyb. Koks jau ia
nuobodulys!
O
tam jaunuoliui, kuris sdi, tui vilgsn smeigs
vien tak, be abejo, nuobodu. Stai jis pasipurt ir
pradjo skaityti... skelbim apie biliet kainas. Taiau
netrukus jo vilgsnis vl sustingo viename take, ir jis
nusiiovavo. Salia jo sdi jauna moteris. Ji isiblakiusi
dairosi aplink ir nekreipia jokio dmesio savo dukter,
eeriseptyneri met mergyt, kuri vis laik zirzia:
Mama, ar greit traukinys? Ma-a-ma, gre-e-eit trauau-kinys?
Jiems visiems nuobodu.
Tad kas gi yra nuobodulys?
sivaizduokime, kad mes galime stebti, kas dedasi
i moni smegenyse. Kam nenuobodu, t smegenyse
pamatytume rykiai vytinius dirginimo idinius, nule
mianius j ievs neurodinamik. Motinos ir jos guvi
vaikiki dirginimo idinys greiiau, negu kit, judt
po ieve, taiau vis j galvos smegen iev bt akty
vioje bsenoje.
Kam nuobodu, t ievje pamatytume besipleiani
tamsi slopinimo dm, niurzgianios mergaits silpnai
vytint idin, kuris truput plyksteli, kai j suknirpia
savo kyr klausim.
Patogiai sitaiss, budriu senatviku miegu miega die
dukas. Moteris specdrabuiais, nuvargusiu veidu taip pat
243

knapsi: matyt, ji leipsta, kaip nori miego, bet negali u


migti, nes sdi nepatogioje pozoje. J smegen ievs
neurodinamikos bsena panai j aukiau apraytj. Bet
juk jiems nenuobodu, jie staiai nori miego. Ir kiekvie
nam i ms, kai vakare umiegame, taip pat nenuobodu.
Nuobodumo jausm pergyvename tada, kai pails
jusi galvos smegen iev nepatenka dirginimai i iori
nio pasaulio, taiau ievje yra idinys, nulemis ko nors
laukim. Kaip tik jis ir skiria nuobodiaujanio mogaus
ievs neurodin^mik nuo to, kuris tiesiog nori miego.
Nuobodulys iek tiek giminingas laukimui. Jis visuomet
susijs su noru pakeisti slygas ir aktyviai veikti. Todl
sunks ligoniai paprastai nenuobodiauja, o sveikstantiesiems i bsena labai bdinga.
Kuo turtingesnis mogaus vidinis pasaulis, tuo nebdingesnis jam nuobodumo jausmas, nes tokiam mogui
lengviau kokiu nors darbu upildyti priverstinio nieko ne
veikimo laik. monijos istorijoje is dsnis patikrintas
su kaliniais. O dabar tai eksperimentais patikrinama, pa
renkant ir treniruojant kosmonautus, kurie ilgam laikui
udaromi specialiose kamerose, visikai izoliuoti nuo i
orinio pasaulio.
DRAUGYSTES GIMIMAS
Gyv btybi pasaulyje vyksta atiauri kova dl eg
zistavimo. Viena i jos formsavitarpio pagalba. Pasta
rosios tikslingum patvirtina tai, kad ji augusi vairiau
sius instinktus. Savitarpio pagalba bdingiausia gyvu
liams, gyvenantiems kaimenmis. Taiau ji pasireikia ir
kaip simbioz dviej organizm sugyvenimas, kai abu
turi i to naudos. Simbioz esti ir tarp tolim ri. Ant
kriaukls, kurioje gyvena vys atsiskyrlis, sikuria aktinija. Ji gina v iuptuvliuose esaniomis dilginanio
mis lstelmis ir maitina j savo maisto liekanomis, o v
ys neioja aktinij i vietos viet.
Kada mogini bedioni kaimen pradjo vystytis
moni kolektyv, savitarpio pagalbos instinktas pama
u virto draugysts jausmu. Sis jausmas, jungis du arba
kelis, o kartais ir labai daug individ, gimsta i bendr
veiklos tiksl ir interes, pasireikia siekimu padti vie
nas kitam ir pergyvenamas, kaip vieno mogaus trauki
244

mas prie kito, kaip noras engti drauge gyvenimo keliu.


Pasauliros (pair gyvenim) ir pasauljautos
(jausm, kuriuos sukelia gyvenimo slygos) bendrumas
stiprina draugyst.
Draugyst turtina emocin atmintis, primenanti kartu
pergyventus jausmus. O, kaip jau kalbjome, malons

VYS ATSISKYRLIS IR AKTINIJA SIMBIOZS PAVYZDYS

jausmai ilieka atmintyje ilgiau ir atgyja daug rykiau


u nemalonius.
Bendras mokslas, darbas kolektyve, turistiniai ygiai,
sportiniai aidimai gimdo jaunimo draugyst. Kas neino,
kokia stipri kovin draugyst! Jos prisiminimas buvusi
fronto draug irdyse niekuomet neiblsta.
Kai susitinkame su draugu po ilgo isiskyrimo, ms
santykiai su juo neatskiriami nuo prisiminim apie jaus
mus. kuriais buvo persmelkta ms bendra veikla. Prisi
minkite geriausi savo vaikysts draug ir pasekite, kokie
konkrets tikslai ir darbai formavo js draugyst, kur
ji pasireik. sitikinsite, kad jai tiks visa, k ia kalb
jome. tai ir dabar, galvodami apie savo draugus, js
prisiminsite ne tik savo jausmus jiems, bet ir tuos, kuriuos
kadaise drauge pergyvenote.
KAIP AVICENA s u in o j o , k u o s e r g a p r in c a s
ymus tadik gydytojas, filosofas, matematikas ir
poetas, gims netoli Bucharos 980 metais, Abu-Ali-IbnSina, daugiau inomas Avicenos vardu, buvo pakviestas
gydyti jauno princo. Princas geso tiesiog akyse, nei mie
gojo, nei bevalg, pasidar abejingas viskam. Avicena
245

suprato, kad jaunuolis simyljs. Princas buvo apves


dintas su mylima mergina ir pasveiko.
tai k rao apie atsitikim madaug 1020 metais
Avicena garsiajame Gydymo mokslo kanone:
Meil liga tarsi apavai, panai melancholij...
Meils objekto iaikinimas yra vienas i vaist. Daroma
taip: vardijama daug vard, ir jie apsiai syki kartoja
mi, o ranka laikoma ant pulso. Jei pulsas labai pasikeiia
ir ima sakytum trkioti, tai, kartodamas ir tikrindamas
tai kelis sykius, tu suinosi mylimosios vard. Paskui taip
pat vardijama gatvs, namai, amatai, darb rys, gimi
ns ir miestai, visk derinant su mylimosios vardu ir
stebint puls; jei jis pakinta, paminjus kur i t daikt,
tu surenki i j inias apie mylimj, jos vard, drabu
ius, usimim ir suinai, kas ji. Mes imginome
bd ir igaudavome ini, kurios paddavo atspti, kas
mylimoji. Tada, jei jau nerandi kito gydymo bdo, kaip
tik j suartjimas, kur leidia tikjimas ir statymas,
vykdyk j.
Pulsas yra labai jautrus mogaus emocij reikjas.
Ne veltui dar seniau kaip prie du tkstantmeius senovs
graik gydytojas ir gamtos tyrintojas Hipokratas mokjo
skirti apie eiasdeimt vairi pulso savybi. Pavlovo
mokytojas fiziologas Ilja Cionas juokais, bet visai pagrs
tai sakydavo, kad mirts turtuolis kardiografu galt
tiksliai suinoti, kiek nuoirdus jo paveldtoj lidesys.
Uraant lakno puls skridimo metu (dabar ia
padeda ir televizija), danai galima nustatyti, koks skri
dimo elementas jam sunkiau duodasi arba kuriam i la
kn sunkesnis tam tikras skridimo elementas.
Nepertraukiamas Jurijaus Gagarino pulso uraymas
pirmajame kosminiame skridime objektyviai parod, kokia
didel buvo kosmonauto savitvarda.
KAS CI YRA MEIL?

Apie meil prirayta kone tiek pat, kiek apskritai per


vis monijos istorij sukr prozininkai bei poetai. Todl
ia neverta pasakoti apie meils jausmo turin, apie jos
tak mogui. Pakalbkime tik apie meils psichologin
esm.
Meil yra jausmas. mogus pergyvena meil kaip savo
santykius su kuo nors meils objektu. To paties mo
246

gaus is jausmas vairiems objektams vairus. Nevienodai


jis mgsta vaisinius ledus ir nicel, muzik ir tinklin,
ll ir kaiuk, myli brol ir senel, sn ir ank, gim
tj miest ir tvyn. A smoningai sugrupavau vairius
objektus grupes, nordamas parodyti, jog ir kiekvienos
grups viduje mogaus meil ir pomgis esti skirtingi.
Tikriausiai js dabar tikits, kad a pasakosiu apie
meil draugui, apie Romeo ir Duljetos, Anos Kareninos
ir Vronskio meil. Taiau pavelkime i pradi, ar gldi
kas nors bendro mogaus jausme visais atvejais, kai jis
sako: A myliu!
Bendra yra trokimas nuolat turti meils objekt prie
savs, baim jo netekti. Bendra yra ir tai, kad is jausmas
vairiems objektams gali bti lyginamas pagal jo stip
rum. Kiekvienas paprastai ino, k jis myli labiau, o k
maiau, nors ir ne visuomet i karto gali tai isiaikinti.
Visus meils objektus galima suskirstyti dvi grupes.
I pirmj eina tie, kuriems jausmas apsiriboja k tiktai
aptartuoju trokimu. Mylintysis malonum vartotojas,
jis rpinasi daugiausia savimi. Antrajai priklauso tie ob
jektai, kuriuos myls trokta ne tiek gauti i meils objek
to, kiek visk jam duoti, netgi jei duokl duodama, ati
traukiant nuo savs, tai yra auka.
Kai kuriose kalbose odis myliu lieia tik antrj
grup. Ukrainietis ir lietuvis nepasakys: A ijiyliu mu
zik. Ir, reikia manyti, tai teisinga.
odiu myliu nevalia vaistytis visas puses, elgtis
su juo lengvabdikai.
Taiau meil, apie kuri kalbame, skiriasi nuo taip
pat vadinamo jausmo kitiems jos objektams tuo, kad savo
aknimis sismelkia paias gyvenimo gelmes gimins
pratsimo instinkt. Sis instinktas bdingas kiekvienam
gyvnui ir mogui, kaip bendras jiems alkio ir trokulio
jausmas. Taiau, prisiminkime, alkis, numalintas, dar
buojantis peiliu ir akute, yra kitoks, negu tas, kuris vert
ryti ali ms.
Dar labiau, vairiau keiiasi meil.
Ms lytin meil i esms skiriasi nuo paprasto ly
tinio potraukio, nuo senovs moni eroso, ra Engel
sas. Pirma, ji numato abipus besimylini asmen
meil; iuo atvilgiu moteris yra lygioje padtyje su vyru,
tuo tarpu kai antikinio eroso laikais jos anaiptol ne vi
suomet atsiklausdavo. Antra, lytin meil pasta tok
247

intensyvumo ir patvarumo laipsn, kad abiem alim vienas


antro neturjimas ir persiskyrimas atrodo didel, jei ne
didiausia nelaim; kad galt vienas antr turti, jie lei
diasi j didel rizik, kartais net rizikuoja savo gyvybe...
Ir pagaliau atsiranda naujas dorovinis kriterijus lytiniam
ryiui vertinti: klausiama ne tik to, ar is ryys buvo
santuokinis ar nesantuokinis, bet ir to, ar jis atsirado i
abipuss meils, ar ne?
O ar gali bti meil i pirmo vilgsnio?
Aiku, gali. Meil gali iaugti ne tik i draugysts, bei
ir i potraukio, atsiradusio vos susipainus ir vliau drau
gysts sustiprinto. Ir vienas, ir kitas kelias yra dsningi,
taiau meilje, praydusioje i ilgos simpatijos ir patikrin
tos laiko, sunkiau apsirikti, ji paprastai esti tvirtesn. Jei
potraukis i pirmo vilgsnio vliau nesucementuojainas
draugyste, jis gali inykti kaip dmas ir neiaugti j meil.
Meil, kaip ir draugyst, veikiant proiui, auga ir
stiprja. Teisingi, geri santykiai eimoje kaip tik todl ir
stiprina meil, kad daro j proiu. Beslygin refleksin
jausm stiprina slyginis refleksinis, o mogaus meil,
kaip ir visos jo emocijos, visa jo veikla, galinga ne bes
lyginiais, o slyginiais refleksiniais j komponentais.
Giliame ir turtingame meils jausme harmoningai de
rinasi visos jo puss, ir ia gldi pagrindin psichologin
j 0 5 esm. Sugretindami tai, k a ia pasakiau, su jums
inomomis i literatros ir gyvenimo meils istorijomis,
js patys dar geriau inagrinsite klausim.

VALIA
NEN OR IU IR REIKIA

Valia nra kakoks abejingas agentas, tvarks tik


judesius, tai veiksmingoji proto ir moralinio jausmo
pus, sak Seenovas.
Valingiems procesams bdingos tam tikros pastangos,
kuriomis veriamasi veikti klitis, stovinias kelyje s
moningai usibrt tiksl.
Visa mogaus veikla valinga. Tuo ji ir skiriasi nuo
gyvuli elgesio. Tolimi tikslai, j visuomenin reikm,
kartas verimasis juos pasiekti, atkaklumas, rytas tai
kas nulemia valios jg. Sakoma: stiprios valios mo
ns perplaukia gyvenimo jr, o silpnos pliukenasi
joje.

249

Paprasiausias valios procesas valingas veiksmas,


kuriuo siekiama elementaraus tikslo. Jo etapai gali bti
pavaizduoti emiau esania schema.
Motyv kova daniausiai ir yra kova tarp nenoriu ir
reikia. Pakartokite bandym, kai reikia kristi ant pa
galvi. Anksiau jo mums reikjo emocijoms dirbtinai
sukelti. Ne blogiau jame pasireikia ir motyv kova, kova
nenoriu griti ir reikia griti. Kai kas labai ilgai ne
gali pasiryti kristi, vis stabioja. Atrodo, jau jau kris,
bet vl isitiesia.
Nerytingumas pasireikia, ne tik veikiant baims
jausm ir ne tik kovojant nenoriu ir reikia, bet ir su
siduriant vairiems noriu. Stai prijo mogus prie ga
zuoto vandens kiosko ir vis svarsto, ar gerti vanden su
sirnpu, ar be sirupo. Pats neino, ko nori, sakoma
apie toki.
Hamleto monologas, kurio pirmieji odiai pasidar
prieodiu, rodo kov motyv, esani kitame mogikosios veiklos sudtingos gamos krate:
Bti ar nebti tai msl.
Kas prakilniau: ar nusilenkti dvasioj
Strlms ir diams atiauraus likimo,
Ar su ginklu prie negand marias
kov stot ir jais nusikratyti? *

Kai kada, nordamas patenkinti savj noriu, mo


gus gali, kaip sakoma, kalnus nuversti. O tai dl no
risi jis tingi ir pirt pajudinti. Norisi visuomet bevalika, taip kaip geidis, tai yra objektyviai nepatenkintas
norjimas. I jo gali gimti usispyrimas, bet niekuomet
atkaklumas.
BURIDANO ASILAS

Buridanas turjo asil. Ivykdamas Buridanas paliko


arklidje pakankamai ieno diose gardo kairje ir dei
nje. Kadangi abi ieno snys buvo visikai vienodos,
asilas negaljo nusprsti, i kurios sti. Taip ir nudvs
badu.
Si pramanyta istorija priskiriama prancz filosofui
Buridanui, gyvenusiam XIV amiuje. Taiau j inojo dar
* Vert . Churginas.
250

Aristotelis (384322 metai prie mus er)


(1265 1321). Istorija apie

ir Dant

.. pilkj biiul.
Kuris tarp dviej ieno kaugi
I bado mirta...

kaip ra Dant, buvo pateikta rodymu, jog asilai


turi laisv vali, kurie panaioje padtyje neva. y
mus vokiei matematikas Leibnicas (16461716), ro
ds, kad Buridano asilas neturi laisvos valios (arba, kitaip
tariant, elgesio determinavimas * iorinmis slygomis),
ra, jog vertikali ploktuma, skirianti asil iilgai per
pus, negali kartu ir visatos padalyti dvi visikai lygias
dalis. Tuo bd asile ir u jo visada bt daug to, kas,
likdamas mums nepastebimu, verst jj greiiau pasisukti
vien pus, negu kit.
Gyvuli elges daugiausia nulemia instinktas. mo
gaus veikla daug sudtingiau determinuota aplinkos po
veikio jam. Valios laisv jau nra pasaulin msl, ko
kia ji buvo monms, metafizikai sprendusiems tokius
klausimus:
arba moguje slypi dievikoji siela, turinti laisv
vali;
arba mogus neatsako u savo veiksmus ir panaus
Buridano asil.
iuolaikin psichologija dialektinio materializmo vie
soje supranta valios laisv kaip suvokt btinyb.
Laisv ne ia, kad mogus sivaizduoja ess nepri
klausomas nuo gamtos dsni, o kad juos pasta ir todl
gali planingai panaudoti tam tikriems tikslams. Valios
laisv reikia ne k kita, kaip sugebjim daryti nutari
mus, inant reikal.
SABLONAS

Ijusi scen ir pasikvietusi vien irov bti jos


partneriu, mergina kak para popierlyje, stropiai su
lankst j ir tar:
*
Determinuoti
sprsti. (Vert.)

(lotynikei

determinare) nulemti,
251

ap

Dabar a pademonstruosiu bandym, kaip perduo


dama mintis per nuotol. Paimkite, kreipsi ji part
ner, ratel ir sugniaukite j stipriai kumtyje. Da
bar greitai sakykite skaiius, kurie dalijasi i trij. Var
dydami skaiius, klausykite mans ir greitai atsakykite
j mano klausim. Vienas, du pradedam! Pasakykite ko
k nors namin paukt... Sakykite skaiius toliau. Dabar
greit paminkite kok nors vaisi... Dabar veido dal ir
kok nors rus poet... Ganai O dabar perskaitykite, k
a paraiau popierlyje, kur taip stipriai sugniaute
kumtyje.
Partneris perskait:
Vita, obuolys, nosis, Pukinas.
Susirinkusij nuostabai, tai buvo tie odiai, kuriuos
jis k tik buvo itars.
Pakartokite bandym su tais, kurie jo neino, ir js
labai retai tegausite kitus atsakymus. inoma, uo ia
pakastas ne mini perdavime per nuotol, o determinavime, toje aplinkybje, kad visi gamtos reikiniai, kaip
ir moni veikla, slygojama sukaupto patyrimo, aplinkos,
anksiau veikusios js smegenis. Nuo maens mumyse
tvirtai nusistovjo slyginiai ryiai, elementarios asocia
cijos. Dauguma atvej jos panaios vis. Stai kodl, i
gird naminis pauktis, js pagal asociacij pirmiau
sia prisimenate vit, igird vaisius obuol ir taip
toliau.
Sis bandymas domus tuo, kad padeda geriau suprasti
valios laisv. Juk kiekvienas jo dalyvis gali paminti
bet kur namin paukt, na, nors ir kalakut, bet jo atsa
kym determinavo tai, kad jo smonje naminis pauktis
daniau susijs su vita, negu su kokiu nors kitu paukiu.
Dmesio atitraukimas skaiiavimu ir kietai sugniau
tas kumtis padeda pasireikti kaip tik tiems, stipriau
siems ryiams, o ne kokiems nors atsitiktiniams arba spe
cialiai prasimanytiems, vaikantis originalumo.
Kartu pastebsime, kad tikroji literatra nepakenia
visiems prast asociacij. abloniniai vaizdiai, kaip
alia ol, iulba kaip laktingala, rimai, kaip mei
l laim, ilges debes netalenting arba tie
siog neprityrusi literat dalia. Juk, norint rasti ryk,
nenusibodus vaizd, reikia mokti matyti pasaul savaip.
Reikia daug dirbti su odiu, norint, kad jis pasiekt skai
tytojo ird. Prisiminkime, kaip Pukinas Eugenijuje
252

Onegine meistrikai pateik skaitytojui ablonik, nu


valkiot rim:
Ir tai jau aliai subrakjo,
Lyg sidabru laukai kloti.
(Matyt, js laukiat rimo: vjo;
Na, k gi, sekite ir j l ) . . .*

[TEIGTAS ATSAKYMAS

Paklauskite k nors:
Kaip vadinasi laidas, kur sudaro kelios gijos, suvy
tos kartu?
Kabelis, atsakys jums.
O kaip vadinasi lenta su numeriukais patikrinti,
kas atjo j darb?
Tabelis.
O kas umu Kain?
Arba tai kitas udavinys: kiek sveria plyta, jei jos
svoris vienas kilogramas ir dar tiek, kiek sveria pus
plytos?
klausim: Kas umu Kain? beveik kiekvienas
(a tam ir terpiau kit udavin, kad js galtumte pa
tys pasitikrinti) atsakys: Abelis, nors visi ino, kad,
pagal Biblijos legend, Kainas umu Abel. S atsaky
m teig ankstesnij atsakym galni stereotipi
kumas.
Daugelis nusprs, kad plyta sveria ne du kilogramus,
kaip bus i ties, o pusantro, tai bus teigta odi su
tapimo: svoris vienas kilogramas ir sveria pus.
Ir dar vienas udavinys. Pridenkite popieriuku emiau
atspausdint skaii stulpel ir, pamau traukdami popie
rl emyn, garsiai dkite gaunamas sumas: tkstantis,
tkstantis keturiasdeimt, du tkstaniai keturiasdeimt
ir taip toliau.
1000
40
1000
30
1000
20
1000
_________
10
*

Vertimas A. Venclovos.
253

Dauguma, ddami skaiius, pasakys rezultat: penki


tkstaniai. Psichologin ios klaidos prieastis o
dio tkstantis kartojimasis.
PAMGDIOJIMAS

Papraykite k nors greitai pasakyti tris pavardes, ku


rios prasidt raide a, pavyzdiui: Aleksandrovas, And
rejevas, Anisimovas.
Jei js taip ir pasakysite, tai beveik visada tas, kuris
jas sakys, prads nuo Aleksandrovo. Jei papraysite i
vardyti tris vaisius, pavyzdiui, obuolys, kriau, slyva,
sakantysis vaisius sumins nuo obuolio.
nekdamiesi su kuo nors, pasitaisykite kaklarait,
kad kiti tai pastebt. Dauguma js panekov irgi
nejuiomis pasitaisys savo kaklaraiius. O kaip esti kon
cert salje tereikia jos tyloje kam nors kostelti, kai
kosjimas banga nusiris per j.
Seniai pastebta, kad mokiniai kartais, patys nepaste
bdami, perima savo mylim mokytoj elgesio ir kalbji
mo manier, atskirus gestus, iraikas, net intonacijas.
Kuo tai paaikinti? Pamgdiojimu, tiksliau neva
lingu pamgdiojimu. Jo aknys slypi giliai praeityje.
Gyvuliams tai vienas i kaimens instinkto pasireikim
kovoje dl bvio. mogui pamgdiojimas gali bti ir
valingas, be to, labai naudingas. Juk idealo siekimas
taip pat viena i valingo pamgdiojimo form.
TEISINGAS SPRENDIM AS

Stovjau aerodrome alia aviacijos pulko vado, kai


laknas naikintojas N., nespjs atsiplti nuo ems,
staigiai pasisuko ir nuvairavo j on. Kai mes privaia
vome, jis jau spjo ilipti i lktuvo. Ibals, drebani
rank pridjs prie almo, jis atraportavo:

Draugas pulkininke! Nutraukiau pakilim, nes ki


kis perbgo keli. Suprantu, kad kvailyst. Bet enklas
juk blogas. Leiskite kilti antr kart.
Neinojau, kaip pasielgs pulko vadas. Negalima ska
tinti prietar ir neleisti skristi. Taiau nederjo ir sisti
lakno kovin skridim (tai buvo Didiojo Tvyns
karo metais): juk jo valia buvo palauta, jis aikiai pa
simet. Sisti reik ne tik pasmerkti lakn tikrai
254

praiai, bet ir sustiprinti prietar, priversti ir kitus juo


patikti: tai, girdi, N. numu kaip tik po to, kai kikis
perbgo jam keli.
Ir pulko vadas, pamsts (kaip vliau paaikjo, taip
pat, kaip ir a), greitai rado teising sprendim. Apvel
gs lakn kupinu paniekos vilgsniu, jis sak:

Neskristi! Js to nevertas! Kaip bausm u js


elges a jus skiriu penkioms paroms virtuv bulvi
skusti. Geresniam darbui js dabar netinkate. Ten js
tursite laiko pagalvoti apie prietarus.
N. kar baig Taryb Sjungos Didvyriu.
odiai suprantu, kad kvailyst rodo, kad lakno
elgesyje daugiau pasireik tikjimas pranaingais enk
lais, negu prietarai. Nors savo pasireikimais ie du da
lykai paprastai panas, psichologikai jie skirtingi.
Prietaruose vyrauja klaidingas mstymas, o tikjime pra
naingais enklais emocija........ Nemokikumas yra ne
taip toli nuo tikrovs, kaip prietaras, sak Leninas,
bet kovoti su tikjimu pranaingais, bloga lemianiais
enklais kartais esti dar sunkiau, negu su prietarais.
ATKAKLUS AR U 2SISPY RS?

Aleksej Maresjev visi ino ir myli u atkaklum,


u tai, kad, nepaisydamas joki klii, jis pasiek savo
tiksl.
Taiau juk ir usispyrlis Kerabanas, turkas i to pa
ties pavadinimo iulio Verno romano, apvaiavo apie
vis Juodj jr, veiks aib klii, ir vis tik tam,
kad nereikt mokti keli grai muito u perplaukim
per Bosfor. Susipyk Ivanas Ivanoviius ir Ivanas Nikiforoviius, kaip pasakoja Gogolis, nesustojo prie jokius
vargus, taip nesitvr vienas kitam pridaryti blogo. Li
teratroje aprayta aib usispyrli.
Usispyrimas tai netikslingas atkaklumas. Tikslas,
dl kurio usispyrlis veikia kartais dideles klitis, objek
tyviai nepateisina jo veiksm. Bet ir jam paiam tas
tikslas maai terpi, jam svarbiau pasiekti savo, priein
gai visoms ivadoms ir aplinkybms, daranioms jo elge
s absurdik. O svarbiausia usispyrlio elgesys da
nai remiasi umaskuotu motyvu: a taip noriu.
Usispyrim, kaip charakterio bruo, danai sukelia
vienam ar kitam mogui bdingas nervini proces
255

inertikumas. Taiau daniausiai jis aukljimo, proio


elgtis kaip nori idava. I usispyrusio ne taip jau sunku
padaryti atkakl. Tik reikia padti jam rasti ger tiksl.
VAIRIOS DRSUMO FORMOS

Drsumas, narsumas, bebaimikumas, vyrikumas


puikios mogaus savybs. Prisiminkime lenininio komjau
nimo istorij. Kiek joje auni puslapi, paymt iais
odiais!
Ne visuomet lengva tiksliai atskirti i savybi pasi
reikim. Literatroje ir nekamojoje kalboje jos danai
painiojamos.
Pamginkime isiaikinti.
Visiems suprantama, kad bebaimis mogus ne tik
tas, kuris pavojingoje situacijoje nejauia baims, bet ir
tas, kuris bijo, bet vis dlto daro, k reikia. Ir niekas ne
pavadins drsiu mogaus, kuris, nesuvokdamas pavojaus,
i kvailumo tiesiog lenda j. Taiau yra trys labai skir
tingos drsumo formos.
Drsus mogus tas, kuris ino, kad prie j pavo
jus, ir vis dlto eina j, sak senovs graik istorikas
Ksenofontas, gyvens 430355 metais prie ms er.
Narsumas susijs su pergyvenama kovinio susijaudi
nimo emocija, pavojaus svaiguliu. Nars vilioja pavojus.
Drsiu ir narsiu galima bti dl visokio tikslo ir net
gi asmenini interes. Tarp Amerikos gangsteri, bent
jau ekrane, netrksta drsi ir narsi moni. inoma,
tai visai ne tas narsumas, kada mogui prie akis
visuomenei naudingas tikslas ir baim nustelbia parei
gos jausmas.
Drsa padeda rytis pavojingam dalykui, narsumas
kovoti, nebojant klii ir neskmi.
Vyrikume pasireikia vairios asmenybs savybs, ir
vienais atvejais gali vyrauti vienos, kitais kitos. Vyri
k poelgi aknys ne tik drsa ar narsumas, bet ir
mogaus pasaulira, jo didiulis politinis smoningu
mas, idjikumas, principingumas, sitikinimas savo tei
sumu, kantrumas, iniciatyva ir iradingumas, rytingumas,
disciplinuotumas, savitvarda, valios tvirtumas (kaip
atsparumas pavieniam smgiui), valios itvermingumas
(kaip atsparumas vienas po kito krintantiems smgiams).
Vyrikumas visada aktyvus ir pasireikia veiklumu.
256

Tarybinio mogaus vyrikumo pagrindas savo pa


reigos, atsakomybs prie liaud, Tvyn supratimas,
komunistin pasaulira.
VYRIKUMAS

Tai vyko 1961 metais Antarktidos centre, Novolazarevskajos stotyje. iemotoj tarpe buvo gydytojas Leoni
das Rogozovas. Ir reikjo atsitikti, kad apendicitu susirg-

NEPRILYGSTAMA OPERACIJA

t kaip tik jis! Leonidas lengvai galjo padti bet kuriam


i dvylikos savo draug. Bet jam operacijos padaryti
niekas negaljo.
Jis suprato ne tik tai, kad be operacijos mirs, bet ir
tai, kad tuomet visai iemai stotis liks be gydytojo.
Antarktin iem joks lktuvas negali atskristi iki Novolazarevskajos. Ir jis pagal visas taisykles perpiov
sau pilv, paalino apendiks ir usiuvo piv.
BENDRAS REIKALAS

Darbininkai amerikieiai, 1932 metais padj paleisti


Gorkio automobili gamykl, negaljo suprasti, kaip kal
vis Cempalovas, kals alknin velen, gali ne tik
172431

257

mokyti gerai dirbti kitus kalvius, su kuriais pats lenkty


niauja, bet ir diaugtis j laimjimais, skaudiai pergy
venti dl j neskmi.
Tai tiesiog nenormalu diaugtis, kad tave nu
galjo, kad tu pasirodei blogiau u kit, rodinjo vienas
i j, ir jo balse skambjo ne tik nuostaba, bet ir nesle
piamas savo pranaumo jausmas.
Kitas, religingas katalikas, pats labai geras ir darb
tus mogus, mgino suprasti Cempalov:
Jis tiesiog geras krikionis ir aukoja savo inte
resus, gyvena tik dl kit.
Tai buvo du tipingi praeities atstovai, atstovai mo
nijos, kuri gyveno tokiomis slygomis, kada buvo siak
nij gils prietaravimai tarp to, kas asmenika ir
visuomenika. Vieni (toki buvo dauguma) gyveno sau.
Kiti (protestuojanti mauma) gyveno dl kit, nepaisy
dami savs. Gyvenimas sau kl pavyd arba pasitenki
nim, gyvenimas dl kit pasmerkim.
Klasin visuomen nedav galimybi gyventi bendram
reikalui ir sujungti gyvenim ir sau, ir dl kit. J su
teik tik socializmas, kuris ir pagimd socialistin lenk
tyniavim.
Taiau mogaus smon atsilieka nuo jo visuome
nins bties. Todl taip svarbu irauti i iuolaikinio
tarybinio jaunimo smons kapitalizmo atgyvenas. Ame
rikiei darbinink, dl pinig atvykusi Gorkio auto
mobili gamykl, pavydas, kuris dar neperaugo lenk
tyniavim, nebuvo atgyvena; jis atitiko tuos mones
iaukljusias visuomenines slygas. Taiau jauno tarybi
nio darbininko pavydas tam, su kuriuo lenktyniauja,
praeities atgyvena. Ir jei pavydas pasireikia ms mo
guje, vadinasi, jo valia siekia ne bendr interes, o savo
asmenini, kurie yra prieingi bendriems. Taigi, jo valios
negalima laikyti moraliai iugdyta.
IDJOS JEGA

Jaunas romnas Mucijus, ksindamasis nuudyti etrus


k karali Porsen, kuris buvo apsups Rom 508 metais
prie ms er, pateko nelaisv, [pyks karalius sak
sukurti ugn aukure ir jaunuol kankinti, kad iduot
suokalbininkus. Mucijus ididiai prijo prie aukuro ir
258

kio dein rank


ugn. Kalbdamasis
su karaliumi, jis laik
rank ugnyje, kol ji
nesuangljo.
Pri
trenktas jaunojo ro
mno elgesio, rodan
io jo tautos valios
jg, Porsena j pa
leido ir nutrauk Ro
mos apsupim. Mucijaus, praminto Scevola (kairiarankiu),
paveikslas jo pa
saulin
literatr
kaip visagals valios
P a v y zd y s

F. FIVEISKIO SKULPTRA

Mus tvyns isstipresni UZ m irtj"


torijoje
netrksta
pasiaukojimo
pa
vyzdi. Prisiminkime Ivan Susanin, Zoj Kosmodemjanskaj, jaunagvardieius. Vania Zemnuchovas. kada
kaljime ant jo pasipyl faist smgiai, dav sau prie
saik, kad n karto nesudejuos. Uljana Gromova i pat
pradi pasak faistams: Darykite su manimi, k
norite, nieko i mans neigirsite. Abu jie ilaik savo
od. O kiek buvo heroj, kuri vardai nejo istorij,
bet kuri vaizdus meno meistrai amino apibendrintuose
rus tautos narsumo paveiksluose! Jis pasireikia, ne tik
ginant tvyn, bet ir ygdarbiuose, sisavinant plinius,
komjaunimo statybose.
Mes neinome, ar Mucijus Seevola veik skausm,
ar jis tiesiog jo nejuto. Fiziologikai yra galima, kad
jo antrosios signalins sistemos idinys, susijs su min
timis apie tvyns didyb, sakomomis balsiai, buvo toks
stiprus, kad, veikiant neigiamosios indukcijos dsniui,
nuslopino skausm keliant .idin.
siirkite moni veidus, kuriuos taip meistrikai
pavaizdavo skulptrinje grupje Fiodoras Fiveiskis. Stovintysis deinje kenia didiul skausm, bet nepasiduo
da. O centre stoviniojo akys dega tokia galinga neapy
kanta prieui, tokia panieka, kad galima manyti: jis ne
junta skausmo.
259

Valteris Skotas diktavo savo krinius, sirgdamas


labai skausminga liga. Valios pastangomis jis prisiversdavo kalbti. Susiavjs itin gyvais dialogais, jis ok
davo i patalo, imdavo bgioti po kambar ir taip sigy
vendavo savo heroj vaidmen, kad net umirdavo
skausm. Taip jis para pus Lamermuro nuotakos,
vis Legend apie Montroz ir beveik vis Aiveng.
A kalbu apie tai todl, kad, nors jausm turinys ia
visai skirtingas, neurodinaminiu mechanizmu is atvejis
visikai artimas ankstesniems ir leidia juos geriau su
prasti. Rykus dirginimo idinys galvos smegen ievje
padeda ne tik nugalti skausm, bet ir nejusti jo.
SULAIKANT MIRT

Bomboneis leidosi aikiai ne pagal taisykles. Sunkiai


trinkteljs em, jis nuvaiavo aerodromu ir, pasvirs
ant vieno sparno, sustojo su ijungtais motorais. Mes
puolme prie lktuvo.
Visi gulos nariai guljo be gyvybs enklo. Kruvinas
laknas sdjo, sikibs vairolazd. Jo kojos spaud
stabdius. Buvo matyti, kad paskutiniu sueistos kairs
rankos judesiu jis trinkteljo degimo jungikl, nordamas
sustabdyti varikl, kad nekilt gaisras, nevykusiai nusi
leidiant. Jo veide buvo sustingusi didiausi tempimo,
dmesio ir valios pastang iraika.
Po dvideimties minui, jau medpunkte, laknas
atsipeikjo. Ta paia veido iraika, pro sukstus dantis
jis prako:
Uduotis vykdyta... Kaip gula? Lktuvas nesu
duo?
Ir vl neteko smons.
Madaug po pusvalandio jis vl atsipeikjo. Ir ia
mes igirdome tiksliai t pat, lyg magnetofono ra:
Uduotis vykdyta... Kaip gula? Lktuvas nesu
duo?
Igirds, kad mons gyvi (nors turmanas ir au
lys buvo uv) ir lktuvas sveikas, laknas patenkintas
itar:
Puiku! tampa jo veide atsileido, paskui veidas
isikreip nuo skausmo, ir jis pradjo dejuoti ir bla
kytis.
260

Sunkiai sueistas, jis vairavo lktuv aerodrom.


Mintis apie mones, lktuv buvo tokia stipri, kad su
ja susijs dirginimo idinys galvos smegen ievje
slopino skausm, neleido visikai netekti smons ore.
Todl jis isaugojo lktuv. is idinys buvo toks stip
rus, kad neugeso ir vliau, jau medpunkte, po smons
netekimo antr kart. Ugesinti j galjo tik raminantys
odiai; po j is idinys panaikino slopinim, 'atsirado
skausmas ir motorinis sujaudinimas, kuriuos sukl sun
kios aizdos.
Tai ne vienintelis atvejis, kai valios pastangos sulai
kydavo smons netekim ir net mirt. Yra buv, kad
laknas sulaik mirt, iki lktuvas nusileido, o tada
tuoj numir.
V amiuje prie ms er graik karys, nubgs 42
kilometrus i Maratono miestelio Atnus ir pranes
ini apie graik pergal prie, persus, krito negyvas.
Tai jam atminti pavadinta iuolaikinje lengvojoje atle
tikoje ilga bgimo distancija 42 kilometrai 195 metrai
(maratono bgimas).
Per vien m prie Napoleono prijojo pasiuntinys.
Perduodamas laik, jis susvyravo balne.
Jus sueistas? paklaus Napoleonas.
Ne, umutas! atsak jis ir negyvas krito nuo
arklio.
PAPRASTI. TARYBINIAI!

1960 met pradioje tormas nublok nuo Kuril


sal krant bar su keturiais kariais. Po 49 dien pri
verstinio dreifo Ramiojo vandenyno bangomis Aschatas
Ziganinas, Filipas Poplavskis, Anatolijus Kriukovskis
ir Ivanas Fedotovas buvo rasti ir nuveti San Francisk. Daugeliui amerikiei ie paprasti tarybiniai vyrukai
pasirod msl.
tai bdingas usienieio urnalisto pokalbis su jais.
u r n a l i s t a s : A inau, kad tokiomis aplinkyb
mis galima netekti mogikojo veido, iprotti, virsti
vrimi. Aiku, js pykots, gal net muts dl pasku
tinio duonos ksnio, paskutinio vandens gurknio.
Z i g a n i n a s : Per visas keturiasdeimt devynias
dienas gulos nariai nepasak vienas kitam jokio grubaus
odio. Kai pasibaig glas vanduo, kiekvienas gaudavo
261

po pus puodelio per dien. Ir n vienas nenugr


gurkneliu daugiau. Tik kai ventme Anatolijaus Kriukovskio gimimo dien, mes pasilme jam dvigub por
cij, bet jis atsisak.
u r n a l i s t a s : Tame pragare js prisiminte drau
go gimimo dien? Tai skamba netiktinai! O js negal
vojote apie mirt, misteri Ziganinai?
Z i g a n i n a s: Ne, mes galvojome, kad esame per
jauni lengvai pasiduoti.
u r n a l i s t a s : Kuo trumpindavote ilgas dienas?
Pavyzdiui, js, misteri Poplavski?
P o p 1a v s k i s: Mes atrinome uvims gaudyti kab
liukus, piaustme i konserv dui blizges, ardme
virv ir vijome val. Aschatas Ziganinas tais signalin
ibint. Kartais a garsiai skaitydavau knyg.
u r n a l i s t a s : Kaip vadinasi toji knyga?
P o p 1a v s k i s: Deko Londono Martynas Idnas.
u r n a l i s t a s : Netikimas dalykas!
F e d o t o v a s: Kartais Filipas grodavo armonika,
o mes dainuodavome.
u r n a l i s t a s : Parodykite man t istorin armo
nik.
F e d o t o v a s: Deja, mes j suvalgme.
u r n a l i s t a s : K-! Kaip suvalgte?!
F e d o t o v a s: Labai paprastai. Joje buvo odini
dali. Mes jas nuardme, supiaustme gabaliukais ir vi
rme sriame jros vandenyje. Oda buvo avies; ir mes
juokavome, kad turime dviej ri msos: pirmoji r
is armonikos oda, antroji risbat oda.
u r n a l i s t a s : Ir js turjote jg juokauti? Tai
nesuvokiama protui! Ar inote js patys, kokie js mo
ns?
Z i g a n i n a s : Paprasti. Tarybiniai!
SAKAU GALVOTI A PIE GYVENIM!

Jau nesikl, tausojo jgas Poplavskis ir Fedotovas, pasakojo Anatolijus Kriukovskis. Ir pirmkart
per keturiasdeimt su kaupu dien suvirpjo vieno i
keturi irdis. Gal ir nesuvirpjo, o tiesiog nutar karys,
jog atjo metas pakalbti ir apie tai.
Kaip mirsime, brolyiai? ramiai paklaus jis.
262

Na k gi, sudrumst tyl Vania Fedotovas,


kuris pajus, kad silpsta, mirta, tegul pasako. Priliauime, apsikabinsime, pasibuiuosime. Kas mirs paskuti
nis, tegul suriku kubriko* sienoje parao ms vardus.
2uvo tada ir tada. Sveikiname Tvyn. Lenkiams moti
noms.
Ir tada tai kaip prabilo jaunesnysis serantas Ziganinas:
Kubriko sienos neteplioti! Draudiu net galvoti
apie ta i... Turime dar tris poras bat. Uteks visam ko
vui, o kovo mnes mus btinai ras...
Jis sak galvoti apie gyvenim, ir kariai, kurie paskui
apie save kalbjo: Mes taip iauklti ir n karto neu
miro, kad juk mes kareiviai, negaljo nevykdyti sa
vaeigs baros T-36 vado sakymo.
Disciplina tai valingas gdis, kuris remiasi pasau
lira ir tampa charakterio bruou.
1960 met kovo 7 dienos praneime Amerikos lktuv
neio Kirsard, kuris pastebjo bar, vadas ra: Jie
pasisak ibuv vandenyne beveik penkiasdeimt dien.
Tai skamba netiktinai, bet j plaukai, raudonos degan
ios akys ir skutais virt drabuiai patvirtina j teigim.
Laivo gydytojas Frederikas Bekvitas konstatavo, kad jie
leisgyviai nuo isekimo, bet geros nuotaikos, kas tiesiog
stulbina. Jie buvo prie mirties, ir, nors neapsakomai i
sek, netgi aipsi vienas i kito.
YGDARBIS

.. .Tas pats elgesys gali bti ir pareiga, ir ygdarbis,


irint kokios aplinkybs. Ir jei galima nubrti tarp j
rib, tai labai neryki. Tai Sivkovos, Dimitrovo vardo
kolkio komjaunimo organizacijos sekretors, odiai.
Julijus Fuikas sak: Didvyris tai mogus, kuris le
miamu akimirksniu daro tai, k reikia daryti moni vi
suomens labui.
Yra inomas ir toks apibrimas: Didvyriu vadinamas
tas mogus, kuris parod kok nors narsum (drs, savi
tvard, kantrum ir t. t.), vert, kad atliktasis ygdarbis
tapt pavyzdiu ateinanioms kartoms. Taip ra 1911
* K u b r i k a s laivo gulos gyvenamoji patalpa. (Vert.)
263

metais Sumkovas, pirmasis rus psichologas, specialiai


nagrinjs iuos klausimus.
ygdarbio psichologin esm puikiai apibr Lelia
Kolesova, buvusi Maskvos vienos mokyklos pionieri va
dov. iuos odius ji pasak, kai dar neturjo Taryb
Sjungos Didvyrio vardo (jis buvo suteiktas jai daug
vliau, po mirties), taiau didvyr jau buvo.
Tai vyko lieting 1941 met rudens vakar. Kelios
merginos, rytoj jos turjo atsidurti prieo unugaryje,
sddamos prie krosnels, sinekjo apie ygdarb.
A svajoju, pasak viena i j,.mirti graiai.
Taip, kad apie mane paskiau parayt knyg ir kiti trok
t tokios herojikos mirties. To a ir atjau ia. A sva
joju apie ygdarb.
O a svajoju apie tai, tar Lelia, kad hitleri
ninkai isinedint i ia. Gal bt, mes sime, bet kam
to reikia? Tai jiems reikia, jog mes be laiko tume, ne
svarbu, graiai ar ne. O mums reikia, kad jie t arba
palikt ms al. Mirti verta tik tada, kai reikia mirti
u reikal. Stai tada mes mirsime, kaip tikrieji mons.
Bet a apie tai ir kalbu, atsak mergina, svajo
jusi apie ygdarb.
Ne, tu kalbi ne apie tai. Tu svajoji apie lov. O
man lovs nereikia. Man reikia, kad jie ieit i ia.
Rytoj mums duos lktuv visai ne tam, kad graiai
tume ties fronto linija, o tam, kad vykdytume tabo u
duot. Atsimink tai!
VALIOS UGDYMAS

.. .Sukirtom layb layb, kad a neriktelsiu ir


neatitrauksiu rankos, jei Romaka brktels man per pir
tus peiliuku. Tai valios imginimas. Sutinkamai su
Taisyklmis valiai ugdyti, a privalau imokti niekuo
neparodyti savo jausm. Kas vakar a kaluosi galvon
ias taisykles, ir tai pagaliau puiki proga. A im
ginsiu. ..
Kirsk, sakau Romakai.
Ir tas nedorlis altakraujikai piauna man pirt pei
liuku. A nesurinku, bet nejuiomis atitraukiu rank ir
pralaimiu laybas.
Taip Sania i Venjamino Kaverino Dviej kapiton
pasakoja, kaip jis ugd vali. Panaiai, tik kartais dar
264

labiau nevykusiai ar netgi pavojingai (vaikioti karnyzais, okinti i antro aukto lang), kai kurie jaunuoliai
mgina sutvirtinti vali.
Vali galima ir reikia stiprinti, ugdant savyje sieki
m nepaisant joki sunkum, siekti usibrto protingo
tikslo. Tada ir valios treniravimas duos naud. Truput
toliau Sania teisingai sako apie tai:
Bet utat a imokau susidaryti dienotvark i pat
ryto ir laikausi ios taisykls vis savo gyvenim.
I\ai dl pagrindins taisykls: prisiminti savo egzis
tavimo tiksl, tai man netenka labai danai jos kartoti,
nes tas tikslas man buvo aikus jau tada...
.. .Netrukus septynios. Metas keltis a prisiadjau
keltis, dar prie laikrodiui suirkiant. Ant pirt gal
bgu prie praustuvs ir darau mankt prie atviro lango.
altoka, pro lang skrenda snieguls, sukasi, krinta ant
pei, tirpsta. A nusiprausiu ligi puss ir prie kny
gos. .
Visa tai, k Sania dar, siekdamas tikslo, stiprino jo
vali. Kaip tik dl io tikslo siekimo knyga apie du ka
pitonus taip mgstama ms jaunimo.
Kovoti ir eiti, surasti ir nepasiduoti.

PSICHOMOTORIKA
SECENOVO ATRADIMAS

Ar juokiasi vaikas, matydamas aisl, ar ypsosi Ga


ribaldis, persekiojamas u per didel meil tvynei, ar
virpa mergait, dingteljus pirmajai miniai apie meil,
ar kuria Niutonas savo dsnius ir rao juos popieriuje
visur galutinis faktas yra raumen judesiai, ra Iva
nas Seenovas pirmuose puslapiuose savo puikiosios kny
gos, kuri i pradi buvo pavadins Mginimas suvesti
psichini reikini atsiradimo bd fiziologinius pa
grindus.
Taiau cenzrai is pavadinimas pasirod nepatogus,
ir ji pareikalavo naujo. 1863 metais knyga buvo ileista
pavadinimu Galvos smegen refleksai. Milinika jos
taka aminink protams nuo io pakeitimo nesumajo,
ir tuo pavadinimu ji visiems laikams jo pasaulinio
mokslo istorij. Knyg Seenovas para kaip didel
straipsn, usakyt urnalo Sovremenik, kur steig
Pukinas ir kuris tuo metu buvo prieakins revoliucins
demokratijos organu.
Autorius baig darb, apibendrindamas idstyt
sias mintis ir mesdamas k: Tegul dabar kalba, kad
be iorinio jutiminio dirginimo manoma nors akimirkai
psichin veikla ir jos iraika ' raumen judesiai.
Ir niekas negaljo to paneigti.
DARBO JU D ESIA I

Sudtingus raumen judesius i ties sunku anali


zuoti juose dalyvaujani raumen sandaros ir veiklos
atvilgiu. Taiau juk raumen darbo judesiuose svarbu ne
i pus, o kita: judesio kryptis, jo jga (tai yra judesio
daromas tempimas arba slgimas), nuotolis (kelio ilgis) ir
greitis; o iuos dalykus galima bandymais imatuoti.
266

PRIKLAUSOM AI NUO J
DARBO JUDESI
CH A RAKTE
RI STI KA

TRAJEK TORUOS
G R E I IO
FORMOS I K RYPTIES

JGOS

) a PIM TIES

A T IT IN K A UDUO TJ

TEISIN G I

N F A T ITINKA UDUO TIES

NETIKSLS

N EA TITIN K A UDUO TIES

N EPRO PO RCING I
LEN GVI

be

STAIGS

s u u o l i a i s

u o l i

EN ERGIN GI

D ID ELI

VANGS

MAI

D ID E LIO

VERLS
SMULKS

MAO
-4N

g r e it i

DIDELES

LTI

STIPRS
SILFNI

MAOS

DIDELS

N S g

MAOS


I r

Sie odiai paimti i Seenovo knygos mogaus darbo


judesi apybraia, ijusios 1901 metais.
Pagrindinis bdas darbo naumui socializmo alys
padidinti rank darbo pakeitimas main darbu (mechanizavimas ir automatizavimas). Taiau Seenovo i
keltasis darbo judesi racionalizavimo klausimas niekuo
met nenustos reikms. Svarbus is klausimas ir sporte,
na ir tiesiog kasdieniniame gyvenime.
VIS GREIIAUSI IR LIAUSI JUDESIAI

Paimkite popieriaus lap ir bukai nudrotu pietuku


pamginkite per trisdeimt sekundi pribaksnoti kuo
daugiau tak. Kad takai nesidt vienas ant kito
ir kad juos bt galima vliau suskaiiuoti, be to, kad
267

VAIRI DARBO JUDESI GREIIAI

platakos

METANT

BGANT

CM/SEK I KM/VAL

& 000

IOOO

PIRAT,

SKAMBINANT

eoo

19

650

v 2v

FORTEPIONU
PLATAKOS,
Il KALANT
PLAKTUKU

2 1NGSN f UOJ ANT

PLATAKOS
BRUOJANT

PLATAKOS.
VALDANT
LKTUV
PIRAT,

DERINANT
RADIJ

judesiai netapt sudtingesni, papraykite k nors po


truput traukti popieri.
Nepamirkite, kad geri pianistai per sekund gali pa
spausti klavius vienuolika kart, kada skambina trel.
Tai patys greiiausi darbo judesiai.
268

Pamginkite kuo daugiau kart padaryti kno jude


sius, tarsi js k nors stumiate ar skaldote malkas. Nema
nau, kad jums tai pavykt dvideimt penkis karts per
penkiolika sekundi. Tai patys liausi darbo judesiai,
kuriuos mogus stengiasi padaryti kaip galdamas grei
iau. Taiau mogus gali smoningai labai sultinti ju
desius, pavyzdiui, kaip esti, sukinjant radijo iekikl.
Mes vertiname savo judesius i akies, bet, imatav
judesi amplitud centimetrais, padaugin juos i atlikt
judesi skaiiaus ir padalij i sekundi, galime gauti
vidutin judesi greit.
Darbo judesiai tiriami ir labai tiksliais metodais, pa
vyzdiui. pagreitintu filmavimu.
STULBINANTIS TIKSLUMAS

mogus ant ryio grdelio irao ilg tekst. Kokie


turi bti tiksls jo judesiai! Dramblio kaulo raiyba rei
kalauja ne tik dmesio ir valios, bet ir nepaprasto suge
bjimo valdyti rank.
inomas spyn dirbjas Chvorovas i Pavlovo mies
telio darydavo spynas, kurios dvideimt keturios svr

SIS SAVAEIGS SlENAPIOVS M ODELIS ISDROZTAS IS M E D IO


PAPRASTU PEILIU

269

zolotnik (4,3 gramo); atskiros toki spyn dalys bdavo


smeigtuko galvuts dydio. Sj pavyzd pateikia Leninas
knygoje Kapitalizmo isivystymas Rusijoje.
Pavelkite nuotrauk 269 psl. Tai savaeigs ienapiovs modelis, kur ininierius Dmitrijus Chandrosas idro
i buksmedio paprastu peiliu. Jis turi 1477 medines deta
les. Miniatirin veikianti Galio grandin, jungianti varikl
ir mayt ienapiovs mechanizm, susideda i 146 deta
li, o grandins skersmuo 0,08 milimetro. Dirbanios"
spyruokls medins vielos storis apie 0,1 milimetro. Mo
delyje veikia vairai, piovimo taisas, Galio grandin, san
kabos mova. Piovimo taisas gali bti ir darbo, ir per
veimo padtyje. Ir viskas kaip tikroje ienapiovje. At
sargini dali dutje guli verliniai raktai ir dirbanios
plokiarepls... Sis puikus meistras padar ir madaug
tokio dydio malnsparnio model.
Ne, dar yra Rusioje Lev, kuris, kaip ra Leskovas.
kadaise pakaust Tloje blus.
MILIJONAI JU D E S I

Yra stakli, prie kuri darbininkui tereikia kartoti ke


lis judesius: paimti detal, padti atram, paspausti ir
atleisti paleidimo ranken, iimti detal, ir vl daryti t
pat. Ir taip tkstanius kart per darbo dien.
Rinkdamas medviln, mogus rankomis nuvalo augalo
dut. Cia jis pirtais padaro madaug penkiasdeimt
mikrojudesi. Per darbo dien jis j padaro apie tris mi
lijonus.
Stai kodl toks svarbus udavinys mechanizuoti
medvilns rinkim, kaip ir visus daug triso reikalaujan
ius rank darbus.
ASMENIN LYGTIS

1795 metais Grinviiaus observatorijos vadovas Maskelinas atleido jaun astronom Kinbruk u tai, jog tas
pavluodavo pus sekunds paymti vaigds perjim
per meridian. Kinbruko skaiiavimo klaid Maskelinas
pastebjo, lygindamas jo duomenis su savaisiais, kuriuos
jis, suprantama, laik neklaidingais.
Po trisdeimties met (tai jau kur tikrai: geriau v
liau, negu niekada) vokiei astronomas Beselas atitais
270

RANKOS IR PLAKTUKO JUDESI, DIRBANT KIRSTUKU, SCHEMA

Kinbruko reputacij, rods, kad neteisingai paymi laik


visi astronomai, tame tarpe ir Maskelinas, na ir jis pats,
ir kad kiekvienam astronomui yra savas vidutinis paklai
dos laikas. Nuo tada is laikas traukiamas astronomi
nius skaiiavimus kaip koeficientas, pavadintas asmenine
lygtimi.
271

Nuo to atsitikimo prasideda paprastos judjimo reak


cijos greiio tyrinjimo istorija.
Taiau asmenin lygtis tai ne paprastos reakcijos
laikas, .o reakcijos judant objekt tikslumas. Juk astro
nomas gal ne tik pavluoti, bet ir paskubti paymti t
laik, kai linija objektyve tarsi perkerta viesul pusiau.
Paprasta judjimo reakcija, kartais sutrumpintai vadi
nama psichine reakcija, tai kuo greitesnis atsakymas
paprastu, i anksto inomu judesiu staiga atsirandant,
bet inom signal.
Paprastos reakcijos laik, tai yra laik nuo signalo
atsiradimo momento iki judesio momento pradios, pirm
kart imatavo 1850 metais Helmholcas. Sis laikas pri
klauso nuo to, kok analizatori veikia signalas, nuo sig
nalo jgos ir nuo mogaus fiziologins bei psichologins
bsenos. Paprastai vies reaguojama per 100200 mi
lisekundi, gars 120150, odos dirginim elekt
ra
100 150.
Neurofiziologiniai metodai leido padalyti laik i
atkarpas, kaip matyti pieinyje.
272

REAKCIJOS GREITIS

Paprastos reakcijos laikas vairi moni nevienodas.


Kinta jis ir jums, priklausomai nuo to, pasilsjs js ar
pavargs. Vidutinis reakcijos laikas, bdingas vienam ar
kitam mogui, vadinamas reakcijos greiiu. Kad is grei
tis vairi moni skirtingas, galima sitikinti i papras
iausio bandymo.
Prietaisu ia pabus paprastas grind epetys. Higie
nos sumetimais prie bandym j reikia gerai iplauti. Ko
tas turi bti gerai nulifuotas, kad nesmigt raki. Ant
jo kas centimetras pietuku suymkite padalas. Paskuti
nis brkniukas briamas 15 centimetr nuo apaios.
Bandyme dalyvauja eksperimentatorius ir bandomasis,
kurie gali keistis vietomis. Eksperimentatorius, atsistojs
ant kds, suima dviem pirtais u epeio koto viraus.
Bandomasis laiko rank ties apatine atyma, sulenks
pirtus ir neliesdamas koto. Eksperimentatorius sako:
Dmesio! ir po keli sekundi paleidia kot. Ban
domasis turi kuo greiiau suiupti krentant epet.
Bandymas pakartojamas penkiolika syki, ir kiekvien
syk uraomas atym, per kurias spjo nukristi epetys,
skaiius. Penki pirmieji bandymai atmetami, kaip skirti
susipainti su bandymo slygomis, o i deimties kit i
vedamas aritmetinis vidurkis; jis palyginamas su tokiais
pat kit bandomj rodikliais. Padarius bandym de
ine ir kaire ranka, galima sitikinti, kad deiniajai reak
cijos laikas trumpesnis, negu kairiajai.
Padarykite bandymus prie ilg pasivaikiojim ir
po jo, ir pastebsite, kad nuvargus reakcijos laikas ilgja.
Pasitrenirav kelet dien, sitikinsite, kad reakcijos grei
tis nuo treniruoi didja. Pagaliau, ityrinjus aidian
i tinklin, tenis ir nesportuojani moni reakcijos
greit, galima ne i odi, o i fakt sitikinti, kad spor
tas greitina reakcij.
PLIAUKJIMAS

is paplits aidimas turi kelis variantus.


Vienas aidjas deda rank ant stalo ir stengiasi j
atitraukti, o kitas nori netiktai pliauktelti per j. Antra
me variante dein ranka dedama ant to, kuris turi
pliauktelti, kairiosios rankos. Pagaliau treiame,
18-2431

273

sudtingiausiame variante abi rankos delnais j vir deda


mos ant to, kuris turi pliauktelti, deln. Kuris pliauk
teli, turi greitai itraukti savo rankas ir suduoti i vir
aus per kito rankas. Spjs atitraukti rankas po to
pliauki pats.
iame aidime rungtyniauja dalyvi judesi ir reak
cijos greitis. Jei aidjai nepuola azart, aidimas nau
dingas, nes lavina ir psichomotorik, ir vali.
O tai patarimas, kaip, aidiant pagal paskutin va
riant, niekuomet nepraloti.
Prie pliauktelsiant, reikia... spti prieinink-:

Dabar a suduosiu per t rank! Ir reikia leng


vai j pajudinti, kad suprast, per koki. Taiau pliauk
telti reikia, nebaigus tarti paskutinio odio.
Js partneris nesps atitraukti rankos, nes nevalingai
lauks, kol js baigsite sakin, jo dmes patrauks js
odiai, kurie dar sukels ir tam tikr tamp.
Jei ne visos trys, tai nors viena i mintj prieasi
paveiks, ir js tapsite nugaltoju.
KRYKELJE

Ivaiavs i skersgatvio ir pasuks tui krykel,


oferis staiga ivydo gelton vies. Jis temp dmes,
nors dar neinojo, k turi padaryti. Juk, jei tuoj usidegs
raudona viesa, reiks paspausti sankab ir stabdyti. Ta
iau jei usidegs alia vaiuoti, didinant variklio apsi
sukimus. O reaguoti reikia aibu: krykelje delsti nega
lima.
Kad ir kaip greitai oferis reaguot, latentinis (pa
slptas, iorje nepasireikis) jo reakcijos laikas bus
didesnis, negu paprastoje reakcijoje. oferio reakcija iuo
atveju yra viena i sudting, konkreiai pasirinkimo
reakcija, kurioje atsakomasis judesys kinta priklausomai
nuo suvokimo keli i anksto inom signal reikmi.
Pasirinkimo reakcijos laikas svyruoja nuo keli de
imtj sekunds iki keli sekundi.
SU SP JO

.. .Numet bombas. Darbas padarytas! Ir ia, skren


dant nuo tilto, staiga idygo auktas vandens slgimo
boktas, kurio anksiau jis nepastebjo. Prie pat lktuvo
274

nos... O sekani sekund Molodio lktuvas kaip me


teoras vysteljo pro bokt.
Kaip tai atsitiko? Molodis suspjo. Jis suspjo vyk
dyti vienintel galim manevr (vairolazd save), ir
kaip tik t akimirk, kuri tam liko.

A tai padariau, sako Molodis, truput pats ste


bdamasis, a tai padariau anksiau, negu suvokiau,
kad taip reikia padaryti...
Atsitikimas i dukart Taryb Sjungos Didvyrio Alek
sandro Molodio gyvenimo rodo, koks svarbus reakcijos
greitis, kai yra laiko deficitas.
Taiau prastinis lakno, oferio ir bet kurios kitos
vairuotojikos profesijos atstovo darbas vyksta ne pagal
eils paprast ar net sudting reakcij schem, o pagal
vadinamojo sensomotorinio koordinavimo schem.
STEBINT KRANININK

Ceche dirba tiltinis kranas. Kranininkas viena ranke


na priveria kabl su kroviniu pakilti arba nusileisti,
kita perkelia kran skersai cecho, pagaliau treia per
kelia vis krano tilt iilgai aies. Kitaip tariant, jis gali
kilnoti krovin visomis trimis aimis.
Neprityrs kranininkas kelia krovin nuosekliai kiek
viena aimi, dirbdamas i eils kiekviena rankena. Tada
krovinys tarsi okinja lauyta linija: pajuds, sustos ir
vl leisis kita kryptimi. Kranininko darbas iuo atveju
susideda i atskir reakcij grandins.
Prityrs kranininkas kelia krovin ekonomikiausia
kreive, tolygiai ir vienu metu trijose ploktumose. Jis vis
laik dirba su krano valdymo rankena: taip ir greiiau,
ir maiau pavojinga, nes krovinys juda netrkiodamas.
iuo atveju kranininko darbas vyksta pagal sensomotori
nio koordinavimo schem, kurioje suvokimas ir judesiai
sudaro tarsi spiral: suvokimas signalizuoja, kad btina
patikslinti judes, o atliekamas judesys keiia suvokiam
vaizd.
Pagal t pai schem susidaro oferio judesiai, kai
jis vairuoja, lakno, kai jis valdo lktuv. Kada vaiuoji
dviraiu, juk negalvoji, kiek laipsni ir kur reikia pasukti
vair. Vairo valdymas taip pat susisuka spiral su js
judjimo krypties suvokimu.
275

KAD

IR KAfP RAYTUME, BRAIAS KEIIASI LABAI MAA!

Jei kalbsime kibernetikos kalba, esant sensomotorinei koordinacijai, mogaus darbo judesiai vyksta neper
traukiamai, ir juos vis laik patikslina grtamojo-ryio
signalai, kurie yra atliekam judesi rezultat suvokimai.
Fiziologai vadina iuos signalus sensorinmis korekci
jomis.
276

LAIKANT

1. PAPRASTAI
PIETUK
2. TAIP
K IA U
3.

PAT.

TIK

LAIKANT

DEINE

PIETUK

RANKA,

D INANT

NE

SMUL

BET JU

PIRSTUS.

V IS PLATAK
4. PIETUKU,

PRIRISTU

PRIE

RANKOS

DESINS

PLASTAKOS ISORIN S PUI A I K R O D 2 I O DIRE-

e
ji VIETOJE
wfcT/->.c
L
IO v,i
. .
t/->.

'5. PIETUKU,
TU

PRITVIRTIN

PRIE DESINES

nes

alk

VIDINS PUSES

6. PIETUKU,

PRITVIRTIN

TU PRIE DESINES RAN


KOS AUKIAU ALKNS
7. PIETUKU,

PRITVIRTIN

TU PRIE DESINS KOJOS

i BATO
8.

GALO

DANTYSE

L A IK O M U

PIETUKU
9. PAPRASTAI
LAIKANT
KAIRE

Ar js raote pietuku horizon


taliai guliniame popieriaus lape.
ar kreida vertikalioje lentoje, ar
pagaliuku smlyje, js braias
keiiasi labai maai. Tik nedau
gelis moka pakeisti savo brai.
Ir tai ekspertas, palygins prastin ir pakeist brai, ras aps
iai bendr element ir lengvai
iaikins, kas ra; tuo ir tenka
usiiminti> narpliojant nusikalti
mus- Nesvarumas brai taip pat
nedaug tekeiia.
{ymus psichomotorikos spe
cialistas Nikolajus Bernteinas
pasil vienam mogui parayti
be jokios treniruots deimia b
d t pat od.
Kaip matome i io pieinio,
visais atvejais braias nekiek te
pasikeit. Pamginkite ir js taip
padaryti patys sitikinsite. mo
ns, per nelaim netek deins,
imoksta rayti kaire ranka, koja
ar net dantimis ir netrukus beveik
visikai atgauna savo pirmykt
brai.

PIRSTAIS

PIETUK,

BET

RANKA

10. PIETUKU,

BRAIAS

SUNKIOS
KOORDINACIJOS

PRITVIR

Pabandykite vienu metu deine


ranka rayti sienoje didij B, o
kaire koja ant grind brti ap
skritim. Manote, tai lengva? Tursite ilgokai pasitreni
ruoti, kol gerai ieis.
Kuo didesnis biologinis koordinacijos tikslingumas,
tai yra keli vienu metu atliekam judesi suderinimas,
tuo lengviau ir tiksliau jie atliekami. Juo daugiau koor
dinacija prietarauja biologikai susiklosiusiems deri
niams, juo ji sunkesn.
TINTU PRJE KAIRS
JOS BATO G A L O

KO

277

Eidami mes ingsni taktan kiek kypai mojuojame


rankomis, kartodami ms keturkoj protvi bgimo
koordinacij. Mums tai nesunku, o tai ketveri met
vaikui nelengva imokti ritmikai ir nuosekliai pliaukti
delniukais pagal muzikos takt.
Pamginkite sukti rankas prie save j vien pus, sa
ve ar nuo savs, i pradi sutampaniomis fazmis (taip,
kad abi rankos bt vienu metu viruje ar apaioje), o
paskui kad viena ranka atsilikt per pus apsisukimo
(viena viruje, kita apaioje). Ir viena, ir kita labai leng
va. Taiau ne kiekvienam pavyksta drauge sukti rankas
j prieingas puses vien save, o kit nuo savs. i
koordinacija biologikai niekuomet nebuvo reikalinga, ir
jos reikia naujai imokti.
Gana lengva imokti viena ranka ploti sau per pilv,
o kita glostyti galv, arba viena ranka rayti lentoje
trejetus, o kita atuonetus. Bet labai sunku tai daryti,
kaitaliojant rankas.
KUR KAIR, KUR DEIN?

Kad sensomotorinje koordinacijoje svarbiausias vei


kjas regjimas, lengva sitikinti i tokio bandymo.
Sukryiav rankas, sudkite jas delnais. Paskui sunerkit pirtus tarp pirt ir i
meskite rankas taip, kad su
PAJUDINKITE SJ PIRT!
sipyn pirtai atsidurt prie
akis. Dabar tegul kas nors,
neliesdamas js pirt, pa
rodo, kur pirt js turite
pajudinti.
Js niekaip nepataikysite.
Juk deins rankos pirt
matysite i deins, o ne i
kairs (kaip prat matyti,
kai pirtai sukryiuoti), o
kairs i kairs.
Usimerkite, ir tegul tas,
kas rodo, kur pirt js
turite
pajudinti,
palieia
j. Js klaidos i karto
dings.
278

DU KAKLARAIIAI
Paimkite du vienodus kaklaraiius ir pasilykite kam
nors vien i j usiriti sau, irint j veidrod, o kit
uriti jums.
Sustoj gretimais ir dirstelj veidrod, js abu pa
prastai galite sitikinti, kad abu kaklaraiiai uriti ne
vienodai ir vienas bus kito veidrodinis atvaizdas. Ris
netgi nepastebs, kad jo judesiai, kai jis ria kaklarait
jums, bus visai kitokie, negu kai jis ria sau, irdamas
veidrod. Regimieji signalai stipresni u kinestetinius.
Jie ir nulems sensomotorin koordinacij.
PUSIAUSVYRA
Jei js labai gerai, pabriu, labai gerai vainjate
dviraiu, pamginkite, pasirink erdvi, lygi ir tui
viet, vaiuoti usimerk. A taip darydavau kitados i
divusiuose limanuose Vakar Kryme. Ne tik lktuve,
bet ir sklandytuve nepajusite tokio skridimo jausmo, kaip
iuo atveju. Tik sapne a skrajodavau geriau.
Kodl galima vaiuoti dviraiu usimerkus? Ogi todl,
jog, ir paprastai vaiuojant dviraiu, sensomotorin koor
dinacija priklauso ne tik nuo regjimo, bet ir nuo vestibulinio bei kinestetinio analizatori.

279

Kaip tik i subtiliausios sensomotorins koordinacijos


ris pagrindas t vikrumo stebukl, kuriuos padaryti
maai kas testengia taip, kaip cirko artistas Olegas Po
povas. Jam ant vielos taip ramu ir jauku, kaip mums su
jumis savo lovose. Ne veltui dailininkas juokais j taip ir
pavaizdavo. Jam, kaip ir kitiems vaikiotojams viela,
onglieriams ir gimnastams, vestibulinis ir kinestetinis
analizatoriai padeda daugiau u regjimo analizatori.
inoma, taip lengvai atliekami pratimai ilg ir at
kakli treniruoi idava.
NESVARUMO BKLJE

.. .Mes patys taip pat nelieiame grind ir bname


bet kurioje padtyje, bet kuria kryptimi: stovime ir ant
grind, ir ant lub, ir ant sienos; stovime statmenai ir
pakryp; plaukiame raketos viduje kaip uvys, taiau be
pastang, nieko neliesdami; joks daiktas neslegia kito, jei
j neprilieiame vieno prie antro. Atsargiai i rank pa
leistas daiktas nekrenta, o pastmtas juda tiesiai ir toly
giai. kol atsitrenkia sienel ar susiduria su kitu daik
tu. .. Kartu jis sukasi kaip vaikikas vilkiukas. Netgi
sunku stumtelti daikt, nesuteikiant jam sukamojo ju
desio.
Mums gera, lengva, kaip minkiausiame patale, bet
kraujas truput plsta galv: pilnakraujams kenksmin
ga. .. Visur taip tylu, gera, ramu...
Viraus ir apaios raketoje, ties pasakius, nra, to
dl kad nra santykinio svorio, ir be atramos liks k
nas nekrenta joki raketos sienel, taiau subjektyvus
viraus ir apaios jutimas vis dlto lieka. Mes juntame
vir ir apai, tik j vietos pasikeiia, pasikeitus ms
kno krypiai erdvje. Toje pusje, kur ms galva, ma
tome vir, o kur kojos apai. Antai, jei mes pasisuk
galva ms planetos pus, ji mums atpodo auktai, jei
kojomis mes j nugramzdiname prarajon, nes ji mums
atrodo apaioje. Vaizdas didingas ir i pirmo vilgsnio
baisus; paskui priprasi...
Taip visk sivaizdavo Konstantinas Ciolkovskis dar
1911 metais. Tai grynai samprotavimo ivados. O dabar
pirmieji kosmonautai, ilgai patyr nesvarumo bsen,
rod, kad Ciolkovskio teoriniai spliojimai praktikai pa
sitvirtino.
280


Ijus j orbit, kai atsiskyr raketa neja, atsirado
nesvarumas, pasakojo pirmasis kosmonautas Juri
jus Gagarinas. I pradi is jausmas buvo kiek ne
prastas, nors ir anksiau, prie tai, buvau ibands trum
palaik nesvarumo poveik, bet greitai su ta bkle apsi
pratau, susigyvenau.
Tai dar kart parod, kad motoriniams veiksmams re
gjimo signalai svarbesni u kinestetinius.
Germanas Titovas, 1961 met rugpiio 67 dienomis
atliks 25 valand kosmin kelion ir apskriejs em
daugiau kaip 17 kart, patvirtino tai. I pradi jam pa
sirod, kad jis lekia auktyn kojomis, bet veikiai tas po
jtis dingo.
Visk galima daryti skrendant, pasak jis, ir
rayti, ir skaityti, tikriausiai ir pieti.
Majoras Titovas buvo pirmasis mogus, kuris miegojo
nesvarumo bklje.
Na, o kaip Gagarinas ir visi kiti kosmonautai, skrid
vliau (o j skaiius spariai didja), nesvarumo bse
noje valg, rijo? Ryjant svorio jga neturi lemiamo vaid
mens, Juk ir emje mes galime valgyti, gerti ir staio
mis, ir gulomis. Beje, ir emje reikia to pasimokyti, ki
taip galima paspringti.

ASMENYB
GLS IR MONS

Socializmas pakeiia kapitalizm, kaip aura nakties


tams. Ir kaip rytas virsta diena, taip socializmas ko
munizmu. Kaip patekjusios sauls spinduliai paadin
priveria isiskleisti gles, taip ir nauja, komunistin vi
suomen padeda visapusikai tobulti asmenybei. Visa
tai objektyvs gamtos ir visuomens dsniai. Ir ie
danai pateikiami palyginimai ne tik poetiki, bet ir tei
singi.
Taiau pastarasis palyginimas vienpusikas. Besiskleidiantys iedai negali pagreitinti dienos atjimo, o nau
jasis mogus savo darbu, savo poveikiu kitiems priartina
komunizm. Gls negali bti graesns, negu jos yra, o
mogus ir nori toks pasidaryti, ir gali. Gls, kai j daug,
nustelbia vienos kitas, o mogus kolektyve padeda atsili
kusiems tapti graesniems ir geresniems.
mogus, kaip sak Antonas Makarenka, gali ir turi
projektuoti asmenyb ir savo, ir kit.
O asmenyb tai mogus kaip smons nejas.
NA, SKRENDAME!

Koks bus pirmasis mogus, kuris skris kosmos?


Toks klausimas kildavo visiems. Niekas neabejojo,
kad tas mogus turi bti visikai sveikas ir puikiai isitreniravs. Bet koks jis bus kaip asmenyb? Daugeliui jis
atrod nelyginant kakoks antmogis.
Dabar visi pasta linksm, susikaupus, kukl lak
n, paprast Taryb Sjungos piliet, labai mogik mo
g tai koks jis, pirmasis kosmonautas, ras savo
vard pasaulinn istorijon 1961 met balandio 12 dien.
Kas i js nenort bti panaus Jurij Gagarin?
Kas nenort turti tok draug? O juk jis pats parod
282

keli, kuriuo eidamas kiekvienas gali tapti tokiu pat. Te


reikia turti aik tiksl, puikiai inoti savo galimybes,
atkakliai mokytis, treniruotis ir todl jaustis ramiam,
tikram.
Todl ir galjo pirmoji mogaus kosmin kelion pra
sidti odiais: ,,Na, skrendame!
GYVENIMO TIKSLAS

Daug kas domino mano jaunus ingeidius paneko


vus, klausimais jie mane berte apiberdavo. Bet tai kas
bdinga: niekas i j, gimusi po Didiosios Spalio so
cialistins revoliucijos, alyje, tvirtu ingsniu engian
ioje komunizm, nepaklaus mans apie gyvenimo
tiksl.
Jie, Komunist partijos aukltiniai komjaunuoliai,
inojo dar i t met, kai buvo pionieriai, kad j gyveni
mo tikslas kurti nauj visuomen, gyvendinti tuos
idealus, u kuriuos kovojo j seneliai ir tvai. Man pa
iam kartais tekdavo priminti klausim, kuris tkstan
ius met kamavo viesiausius t laik protus.
monija ino keturis atsakymus klausim kam gy
vename?
Pirm atsakym mogus perm i savo protvi kaip
savisaugos ir gimins pratsimo instinkt. Faizmo ideo
logija su jos rasizmo propaganda, pasigriebusi savo ar
senal skambius odius apie antmog, mgina nu
stumti monij atgal, mogaus vries urv. Dramblio
kaulo boktas, kuriame nort pasislpti nuo pasaulio
subtilus mogus tai tas pats urvas, tik modernizuo
tas. Lizdelis, susuktas pagal smulkiaburuazin tez
mano namai mano tvirtov, irgi ne kas kita, kaip
tas pats urvas.
Nra ko slpti, tos svetimos tarybiniam mogui ideo
logijos gaidel kartais suskamba ir ms tarpe. Teisin
gai sak poetas Sergejus Orlovas:
aldytuvas,
Kaip aisbergas prijaukintas,
Plauk prie stalo,
Visoki grybi pilnas.
Televizorius mirksjo
Kampe lyg baugintas
Ir portjeros ligi grind
Vliavom vilnijo.

A nedauiau tuos namuos ind,


Nedauiau!
Dur a netrankiau tuos namuos,
Netrankiau!
Pats eimininkas perkirto
Varteliais man u pei
Tai, k svajojom kadaise
Naktim apkas rsi.

Tai yra toji privaiasavininkika psichologija, u ku


rios inaikinim dabar rytingai kovoja Taryb Sjungos
Komunist partija.
Antr atsakym dav krikionyb. emikasis gyve
nimas, girdi, tai tik pasiruoimas kitam, pomirtiniam gy
venimui. Kuo blogiau ia, tuo geriau bsi ten. Todl pa
grindinis udavinys kantryb ir beslyginis atlaidumas.
Kaip tik u t religijos duodam atsakym klausim
apie gyvenimo tiksl Marksas ir pavadino j liaudies
opiumu.
Trei atsakym dav ir iki iolei tebeduoda tie. kurie
nesutinka su pirmaisiais dviem, bet neino ketvirto, vie
nintelio teisingo. Stipriausiai ir nuosekliausiai trei
atsakym suformulavo ekspyras:
Kas ta btis? Gailus elis;
Klajnas aktorius, besipuikuojs scenoj,
Ar pasaka, beproio pasekta,
Pilna ir skambesio, ir nirio,
Bet be prasm s...

Ketvirt atsakym viena ar kita forma visuomet duo


davo tie, kurie pavent savo gyvenim liaudiai. .. A
biau nelaimingiausias mogus pasauly, jei neturiau
savo gyvenimo tikslo, bendro ir naudingo tikslo*'. ra
L. Tolstojus, bdamas dar visai jaunas.
U visus teisingiau klausim atsak Karlas Mark
sas, kurio vardu ir vadinamas mokslas, rods monijai
egzistavimo tiksl, o kiekvienam paangiam mogui
gyvenimo tiksl: sukurti monij, kurios vliavoje bus
rayta: I kiekvieno pagal sugebjimus, kiekvie
nam pagal poreikius.
Didysis Leninas, pritaiks marksizm darbinink ju
djimo praktikoje, sukr ypatingo tipo partij ir valsty
b, kurioje gyvena mons, paalin prietaravimus tarp
asmenini ir visuomenini tiksl. Jie gyvena, kad pasta
tyt komunizm.
Penkto atsakymo nra.
284

KARLO MARKSO IPA IN T IS

Prajusio amiaus septintajame deimtmetyje Angli


joje ir Vokietijoje buvo gerokai paplitusios anketos, ku
rios kartais vadinosi Ipaintis, o kartais Paink pats
save. 1865 metais Karlas Marksas atsak toki anket.
Nors jis atsak pusiau juokais, atsakymai domiai apib
dina j, kaip asmenyb:
Bruoas, kur js labiausiai vertinate:
moni ..................................... Paprastumas.
v y ro ............................................ Jga.
moters........................................Silpnumas.
Js skiriamasis bruoas................ Tikslo vieningumas.
Kaip jus sivaizduojate la im ......... Kova.
nelaim ........ Pasidavimas.
Yda, kuri Js greiiausiai link at
leisti ...............................................Lengvatikyb.
Yda, kuri kelia Jums didiausi pa
silyktjim ................................. Pataikavimas.
Js antipatija ............................. Martinas Taperis*.
Js mgstamiausias usimimas .. Raustis knygose.
Js mgstamiausi poetai ..............ekspyras, Eschilast
Gt.
Js mgstamiausias prozaikas___ Didro.
Js mgstamiausi herojai ............. Spartakas, Kepleris.
Js mgstamiausia heroj............. Gretchen.

gl ...............Lauras.

spalva ..............Raudona.
mgstamiausias vardas..............Laura, Zen.

valgis ...............uvis.

posakis ............. Nihil humani


alienum puto**.
devizas .............De omnibus dubitandum***.
O kaip atsakytumte js?

* Angl raytojas, K. Markso amininkas, kur pastarasis laik


banalybs ir lktumo, besivaikant pigaus pasisekimo, siknijimu.
** Niekas mogika man nesvetima (Terentijus, II a. prie m. e.).
*** Dl visko abejok.
285

AR VISK PADAREI?

I mano jaunj biiuli, su kuriais a poilsiavau t


vasar, kai baigiau rayti i knyg, pavyzdio buvo ma
tyti, kad, nors ms jaunimo tikslai bendri, vieningi, kon
krets gyvenimo udaviniai labai skirtingi. vairs inte
resai, polinkiai, siekimai, kitaip tariant skirtingas as
menybs kryptingumas.
Genadijus, auktosios technikos mokyklos studentas,
kuris kartu dirbo ir gamykloje, mgo technik, domjosi
matematika ir nutar bti konstruktoriumi. Petia stu
dentas medikas, jo idealas Pirogovas. Lena filolog
ir aistringa muzik, jos pasaulis menas. Pionieri va
dov Maa moksi vakariniame pedagoginiame institute
ir tik ir kalbdavo apie Makarenk. Sveta ir Sergejus
moksleiviai. Taiau, jei Sveta nuo pirmos klass buvo
jaunoji gamtininke ir neabejojo dl savo tolimesnio ke
lio 'kur tik norite, kad tik su gyvnais, tai Sergejus
sau gyvenimo kelio dar neisirinko.
Kiekvienas i js daugiau ar maiau, bet jau
k nors nuveik, o man dar niekas gerai nepavyko,
kart pasiguod jis.
Tikrai, Sergejus dar neapsisprend. Apsisprsti rim
tai tai reikia numatyti savo gyvenimo keli, sufor
muoti savo charakter, susidaryti savo sitikinimus, rasti
savo paaukim, kalbjo Michailas Kalininas Mask
vos miesto Baumano rajono mokykl V III, IX ir X klasi
mokini susirinkime. Bet bloga buvo ne tas, jog Sergejus
gyvenime dar maai tenuveik. Blogiau, kad jis neinojo,
ko dar nepadar. Nors ir kok darb mogus bt pada
rs, tai jau praeityje, o gyvas mogus brangus ne tik
praeities darbais, bet ir tuo, k jis gali padaryti ir siekia
padaryti.
A patariau Sergejui, o dabar kartu ir visiems mano
skaitytojams, daniau ir giliau susimstyti:
Ko a iandien, mnes, apskritai gyvenime dar
nepadariau i to, k galjau padaryti?
MORALINIS KOMUNIZMO STATYTOJO KODEKSAS

Partija yra tos nuomons, kad moralinis komunizmo


statytojo kodeksas apima iuos dorovs principus:

itikimyb komunizmo reikalui, meil socialistinei


tvynei, socializmo alims;
286

siningas darbas visuomens labui: kas nedirba,


tas nevalgo;
kiekvieno rpinimasis isaugoti ir didinti visuome
ns turt;
auktas visuomenins pareigos supratimas, nepa
kantumas visuomens interes paeidimams;
kolektyvizmas ir draugika savitarpio pagalba:
kiekvienas u visus, visi u vien;
humaniki moni santykiai ir abipusika pagarba:
mogus mogui biiulis, draugas ir brolis;
siningumas ir teisingumas, dorovinis tyrumas,
paprastumas ir kuklumas visuomeniniame ir asmeniniame
gyvenime;
savitarpika pagarba eimoje, rpinimasis vaik
aukljimu;
nesitaikstymas su neteisingumu, dykaduoniavimu,
nesiningumu, karjerizmu, gobumu;
vis TSRS taut draugyst ir brolyb, nepakantu
mas nacionaliniam ir rasiniam prieikumui;
nesutaikomumas komunizmo prieams, taikos ir
taut laisvs prieams;
i brolikas solidarumas su vis ali darbo mon
mis, su visomis tautomis.
Taip parayta XXII suvaiavimo priimtoje Taryb S
jungos. Komunist partijos Programoje.
Siame kodekse sujungta visa, k geriausio yra suk
rusi monija per vis savo istorij, apie k svajojo, u
k kovojo ir uvo geriausi monijos vaikai, kuri vardai
aukso raidmis rayti monijos istorijoje.
Lyginant mogaus poelgius su kodekso principais, ga
lima vertinti moralin jo asmenybs pus. Taiau, lygi
nant savo poelgius su kodekso principais, galima vertinti
ir save pat.
Suprantama, kad kiekvienas lenininio komjaunimo na
rys privalo ne tik imokti kodeks, bet ir laikytis jo.
ATSITIKIMAS N IP MOKYKLOJE

Tla valstyb specialioje mokykloje ruo nipus, kurie


turjo bti pasisti socialistines alis. Mokyklos vadovai
nutar... vesti program isam marksizmo-leninizmo
studijavim. Jie man, kad taip nipams bus lengviau ne
287

tik maskuotis tose alyse, bet ir vykdyti ideologines di


versijas. Taiau to plano organizatoriai neatsivelg kai
kuriuos mogaus psichologijos dsnius. Apie tuos dsnius
ir pasikalbkime.
Kai sakome mogus, turime galvoje ne tik jo orga
nizm, bet ir asmenyb.
Moralins mogaus savybs tai esmingiausi jo as
menybs bruoai, vyraujantys, apsprendiantys jo poel
gius. Sios savybs labai priklauso nuo pasauliros, kuri
suprantama kaip mogaus pair aplinkin pasaul,
gamtos ir visuomens reikinius, t reikini sivaizda
vimo sistema. mogaus pasaulira susiklosto, remda
masi jo iniomis. Taiau moralines asmenybs savybes
nulemia tiek pasaulira, tiek ir moraliniai poreikiai. si
smonintas poreikis sukelia nor j patenkinti. Aktyvus
noras, jungiamas valios akt, virsta siekimu. O sieki
mas, pagrstas pasaulira ir svarstymu, ar jis teisin
gas, pasidaro sitikinimu.
Tokiu bdu gytos inios, tapusios sitikinimais, ku
riuose apibendrinami pasaulira ir moraliniai jausmai,
gali i pagrind pakeisti mogaus moral, taigi, ir jo
elges.
I
tai kaip tik ir neatsivelg nip mokyklos vadeivos.
Kai kurie j mokiniai, gerai imok marksizmo-leninizmo
teorij ir pamat, kaip i teorija vis laik skmingai gy
vendinama socializmo alyse, ne tik gavo atitinkam i
ni apie daugel ties, bet ir pakeit savo sitikinimus. O
sitikin marksizmo idj teisingumu, jie negaljo bti jo
prieais.
IS VAIRI PU SI

Metro traukinio vagono paskutin skyri turmu u


griuvo didel, triukminga jaunimo kompanija. Ukim
duris ir prajim, jie, suprantama, kliud lipti ir ilipti
keleiviams su vaikais ir invalidams, kuriems is skyrius
buvo skirtas.
J buvo daug, ir kiekvienas turjo savas tokio nieko
nepaisanio elgesio prieastis: pasireik asmenybs sa
vybs. Ne veltui sakoma: Kiek moni, tiek ir asmeny
bi, o kartais dar trumpiau ir vaizdiau: Asmenyb ne
pakartojama.
288

Kai kurie vaikinai ir merginos puikiai inojo, kad


paeidia elgesio traukinyje taisykles, bet nemat ia nie
ko blogo. Vieni iaukiamai didiavosi tuo, nesuprasda
mi, kad j veiksmai i esms prilygsta smulkaus chuli
ganizmo kategorijai. Kiti, pagal savo temperament, po
kalbio kartyje ir nepastebjo, kur sd. Treti, silpna
valiai, pamgdiojo pirmuosius. Ketvirti tiesiog neinojo
tos taisykls ir nuoirdiai man, kad uraas lange ga
lioja tik tada, kai is vagono skyrius esti pirmasis trau
kinio priekyje.
Tai ioje nedidelje buitinje scenoje, kaip vandens
lae okeanas, atsispindjo ir moni asmenybi vai
rov, ir kiekvienos asmenybs pagrindins puss.
O ios puss yra tik keturios:
Socialikai slygojamos savybs. Cia eina asme
nybs moralins savybs, pasaulira, interesai, idealai.
Biologikai slygojamos savybs. Tai temperamen
tas, instinktai, gimti gabumai, primityvs poreikiai.
Atskir psichini proces individualios savybs.
Joms priklauso ne tik silpnavalikumas, kur k tik pa
minjome, bet ir visos tos savybs, apie kurias kalbjome
ioje knygoje.
Asmenybs patirtis, jos pasiruoimo lygis. Tai tu
rimos inios, gdiai, mokjimas k daryti, proiai.
Js visada geriau suprasite mog, jei pavelgsite j
i i keturi pusi.
G R U PIN IS DUAS

Ar maudts kada grupiniame due, kuriame karto


ir alto vandens reguliavimas vienoje kabinoje tuoj kei
ia vandens temperatr ir kitose kabinose?
Daugiau kaip prie dvideimt met vienoje ligoninje
man danai tekdavo ne tik paiam naudotis tokiu duu,
bet ir irti, kaip maudosi kiti. Matyt, vamzdi skers
men galima buvo apskaiiuoti geriau, bet iame due
vos vienas kas greitai pasikartindavo vanden, kai kai
myn apipildavo altas. Aiku, ir atvirkiai.
Kai kurios besimaudanij grups bematant perpras
davo. kur ia uo pakastas, ir bendromis pastangomis
nustatydavo reikaling reim visose kabinose. Kartais
grup tuoj irinkdavo k nors vadovauti. O kitsyk kas
19-2431

289

nors parodydavo iniciatyv ir pats griebdavosi vadovau


janio vaidmens arba, kaip sakoma psichologijoje, pasi
darydavo lyderis, daniausiai nevyks. Ir jau visai blogai
bdavo, jei lyderi idygdavo du ar daugiau. Tokios gru
ps ilgai, o kartais ir visai negaldavo susidoroti su duu,
vis laik kliud vieni kitiems.
O bdavo ir taip: visi ramiai sau prausiasi, kol ko
nors nepakeiia toks subjektas, kad likusieji kaip kulka
ilekia ia i po verdanio, ia i po ledinio vandens.
Taip elgdavosi mogus, neprats skaitytis su kitais. Kai
tik jis ieidavo, kiti bematant vesdavo tvark. Ir juk ne
visada tai bdavo blogas mogus; daniausiai tiesiog
psichologikai netinks kitiems.
Vis gyvenim prisiminsiu t du. Juk jame rykiai
pasireik tie dsningumai, kurie veikia kiekvienoje mo
ni grupje: tiek atsitiktinje, neorganizuotoje, tiek ir ko
lektyve.
Igirds, kaip negaljo darniai dirbti lktuvo gula,
meteorologins stoties iemotojai arba brigados darbinin
kai, a visuomet prisimenu t du. Ir manau, kad metas
bt psichologijai duoti mokslin metod, kaip parinkti
tokias ir panaias grupes.
Juk bdavo tame due grupi, kurios galjo greitai ir
gerai sutvarkyti sistem.
ITAISYTA KLAIDA

Graik gydytojas Hipokratas, gyvens 460377 me


tais prie ms er, ir jo pasekjai aikino vairias ligas,
o paskui ir moni temperamentus tuo, kad j organizme
vyrauja vienas kuris skystis:
sangvinik kraujas, kur iskiria irdis;
flegmatik >gleivs,' kurias iskiria smegenys;
cholerik geltonoji tulis, kuri iskiria kepenys;
melancholik juodoji tulis, kuri iskiria blunis.
Sie temperamentai vliau buvo atitinkamai pavadinti
pagal lotynikus ir graikikus t skysi pavadinimus:
sangvis, flegma, chole ir melas chole. O pats lotynikas
odis temperamentas reikia teisingas sumaiymas.
Pavlovas nustat temperamento ry su nerv sistemos
tipu, kur nulemia jaudinimo ir slopinimo proces galvos
smegen ievje stiprumo, paslankumo ir pusiausvyros
290

'W W uww" ' '* "//'/4 $

n erv

s is te m o s ;

TIP SANTYKIS

STIPRIEJI
SILPNASIS

J tG A
PUSlAUSVlRMAS

STIPRUSIS
PUSIAU
SVIRAS

GUVUSIS

NESUSIVAlr
DANTIS

STIPRUSIS
PUSIAU
SVIRAS

STIPRUSIS
NfcPUSIAUSVIRAS
JAUDRUS

SILPNASIS
NEPUSIAUSVIRAS
SLOPINAMAS

PASLANKUS

INERTIKAS
ARBA
PASLANKUS

PASLAN
KUMAS

INERTIKAS

PASLANKUS

FLEGMATIKAS SANGVINIKAS CHOLERIKA5

MELANCHO
LIKAS

PAGAL HIPOKRAT

santykis. Mes turime visik teis nustatytus uns nerv


sistemos tipus (o jie taip tiksliai apibdinti) perkelti
mogui. Matyt, ie tipai yra tai, k mes, kalbdami apie
mones, vadiname temperamentu. Temperamentas yra
pati bendroji kiekvieno atskiro mogaus charakteristika,
pati pagrindin jo nerv sistemos charakteristika, o i
pastaroji udeda vienok ar kitok antspaud visai indi
vido veiklai, sak jis.
Tam paiam mogui vairiose slygose gali atsirasti
bruo, bding vairiems temperamentams. irint, kaip
vangiai mokinys daro nam darbus ir padeda motinai,
galima pamanyti, kad jis flegmatikas. Bet, ivyd j sta
dione, kai komanda, u kuri jis serga, mua vart,
mes nutarsime, kad jis cholerikas. Klasje jis atrodys
sangvinikas. Taiau stovint prie lentos j galima palai
kyti melancholiku. Ir jei tose paiose slygose stebsime
vairi temperament moksleivius, tai j elgesys nustebins
mus dar didesniu nevienodumu.
Temperamentas labai pasireikia mogaus ivaizdo
je, bet nenulemia jo socialins reikms. Krylovas ir
291

Kutuzovas buvo flegmatikai, Petras I, Pukinas, Suvorovas ir Pavlovas cholerikai, Gercenas, Lermontovas ir
Napoleonas sangvinikai, Gogolis ir aikovskis me
lancholikai.
Protingas ar kvailas, siningas ar nesiningas, ge
ras ar blogas, talentingas ar be talento gali bti bet ku
rio temperamento mogus.
Vienu metu buvo manoma, kad silpnojo nerv siste
mos tipo atstovai socialiniu atvilgiu nepilnaveriai. Prie
kelerius metus Maskvos mokykloje vienam i tiriamj
mokini buvo nustatyta silpnasis nerv sistemos tipas.
O baigdamas mokykl, jis gavo aukso medal. Atsirado
moni, kurie suabejoto arba metodikos nerv sistemos
tipui nustatyti teisingumu, arba aukso medalio idavimo
pagrstumu. Taiau kruopiausias patikrinimas parod,
jog medalis buvo iduotas teisingai, o medalininko nerv
sistemos tipas i tikrj silpnasis.
is atvejis padjo inomam psichologui Borisui Teplovui sugriauti mit, es asmenys su silpnuoju nerv
sistemos tipu socialikai nepilnaveriai; jie nors ir grei
iau pavargsta, bet geriau suvokia aplinkin pasaul,
jautriau j reaguoja. Na ir gyvuli, jei silpnasis tipas ne
turt pranaum (tokie gyvuliai jautresni ir greiiau
reaguoja), juos seniai bt sunaikinusi natralioji at
ranka.
Beje, dirbti auktybininku arba laknu asmenys su
silpnuoju nerv sistemos tipu i tikrj negali. Bet juk
yra labai daug ir kit profesij.
BAROKAMEROJE

Barokamera plieninis katilas, i kurio specialiais


siurbliais galima isiurbti or. Barokameroje tiriami ir
treniruojami alpinistai, besiruoiantys kopti dang re
mianias kaln virnes, arba laknai prie skridimus
dideliame auktyje.
Man teko stebti du laknus, kurie buvo tiriami ba
rokameroje. Vienas buvo ramus, ltas, nejudrus; prie
atsakydamas klausim, jis visuomet pagalvos. Antrasis
atrod jo prieingyb. Gyvas, judrus, jis n minutls
nenustygdavo: vis juokavo, klausinjo apie bandymo de
292

tales ir ia pat mgino atsakyti j savo klausinius. Pirma


sis buvo tipingas flegmatikas, antrasis cholerikas.
Ir tai praretjusio oro slygomis, kurios atitiko
50005500 metr aukt, prasidjo nuostabus pasikeiti
mas. Flegmatikas pagyvjo, sismagino pasakoti savo
visikai neklausaniam kaimynui kakok anekdot, nuo
lat susijuokdamas, paskui sakmiai pareikalavo greiiau
kilti iki 8 tkstani metr, nes viskas einasi kuo pui
kiausiai. Jo judesiai pasidar staigs. Taiau per ekspe
riment, kai buvo psichologikai tiriamas jo protavimas ir
atmintis, jis nuolat blaksi, nesuvokdavo, k skait, nors
neblogai mechanikai simindavo mediag.
O antrasis greitai pradjo, kaip sako auktybininkai,
rgti, itio, odio neitar. klausimus atsakydavo
ne i karto, raydamas danai pakartodavo t pat od.
K perskaits, atsimindavo tik padrikas atsitiktines nuo
trupas ir pagaliau visikai atsisak nuo psichologinio
eksperimento, pareiks, kad nori miego.
Taiau bendros asmenybs savybs, kaip ir pagrindi
niai charakterio bruoai, iliko abiem. Kad ir kokius pa
sikeitimus pergyveno barokameroje psichika ir elgesys,
priklausantys nuo i lakn temperamento, jie nepasi
dar, aiku, nesiningesni ar yktesni, negu anksiau,
neatsisak savo ideal.
MORALIN TAKA

Barokameroje tiriamajam pastebta aiki auktybins


ligos simptom. Biocheminiai ir fiziologiniai rodikliai liu
dijo, kad bet kuriuo momentu galima laukti smons ne
tekimo.
Taiau kai a tiriamajam sakydavau, kad artja pats
atsakingiausias bandymo momentas, labai svarbus lak
nui, jis suimdavo save rankas, ir jo veiksnumas paste
bimai pagerdavo, nors biocheminiai ir fiziologiniai ro
dikliai galdavo net pablogti.
,
Bandymo rezultat visuomenins reikms supratimas
tapdavo moraliniu motyvu, gerinaniu jo veikl. Mano o
diai buvo moralin paskata, o visas bandymas apskri
tai ne kas kita, kaip plaiai inomo reikinio, vadina
mo moraliniu poveikiu, laboratorinis modelis.
293

PER SIKN IJIM AS

Vienas mano pastamas, puikus aktorius, suvaidins


ne vien deimt vaidmen, labai sieisdavo, kai jam
sakydavo, kad jis nuostabiai persiknija kiekviename
naujame vaidmenyje.

Koks ten persiknijimas, sakydavo jis, jei, pa


smaugs Dezdemon, a vakare skaitau lyrinius eilra
ius monai, o, sukvailjs Moljero Tartiufe Orgono
vaidmenyje, paskui laimiu i karto trijose achmat len
tose. A tik laikinai gyvenu scenoje savo vaidmen gy
venim, likdamas savimi paiu.
Taiau jis buvo teisus tik i dalies.
Yra trys (tik trys) psichini reikini grups.
Psichiniai procesai (jie ivardyti ios knygos 4 10
skyri antratse) visada trumpalaikiai. J trukm kartais
matuojama sekunds dalimis, kaip, pavyzdiui, psichomo
torin reakcija, ir tik retai kada valandomis, kaip ilgo
mstymo procesas.
Psichin bsena gali tstis ne tik valandas, bet ir .sa
vaites. Bet ir jos praeina, turi pradi ir pabaig. Buvo
mogus valus, o paskui pavargo, o, ko gero, ir pervargo.
Pervargs jis pasidar irzlus arba,-atvirkiai, abejingas
viskam. Pailsjo (o gal ir pasigyd) ir vl tapo toks,
koks buvo anksiau.
Asmenybs savybs (asmenybs psichins savybs
galima nesakyti, nes kit, ne psichini savybi asmenyb
neturi)'tai treioji psichini reikini grup. Jos, aiku,
taip pat keiiasi, ypa veikiant aukljimui ir saviauklai,
bet toli grau ne taip greitai, kaip psichins bsenos.
O daugelis j ilieka nuo vaikysts iki senatvs. Pavyz*
diui, darbtumas, siningumas. Jiems ir keistis nra ko.
inomas tarybinis psichologas Nikolajus Levitovas,
kuris pasil iskirti ias psichini reikini grupes, vi
sada pykdavo, kai jos bdavo painiojamos.
Kalbdami apie psichinius procesus, mes visada kiek
dirbtinai iskiriame juos, sako Levitovas. O psichins
bsenos visada ireikia psichik apskritai. Tokios, pavyz
diui, yra nuotaikos, nuspalvinanios vis ms psichik;
tokios pakilimo, entuziazmo bsenos i vienos puss,
depresija, apatija i kitos.
Blogas aktorius gali scenoje pavaizduoti herojaus
psichinio proceso iorin pasireikim. O gero aktoriaus
294

persiknijim sukels eil herojui bding psichini b


sen.
Jei aktorius vaidina vaidmenis moni su vairiais
charakteriais, toks persiknijimas visapusikai ugdys,
turtins jo asmenyb. Taiau geras aktorius, ilgai vaidi
ns panai charakteri vaidmenis, gali pats gauti
asmenybs bruo, bding jo herojams. Sistemingos ir
ilgai besikartojanios bsenos pamau virsta asmenybs
bruoais.
Ir taip esti ne tik su aktoriais. mogus, kuris nesitvardo ir prats danai irsti, po kurio laiko pasidaro
pikto charakterio, o prats juoktis linksmo.
TU MAN BLOGAS!
Kaip danai tenka girdti iuos odius! Jie psicho
logija besidominiam mogui kelia du klausimus.
Pirmas, pagrindinis klausimas kas yra psichologi
niai santykiai.
Vladimiras Miasievas, gydytojas ir psichologas,
daug met nagrinjs psichologini santyki teorij,
mano, kad isivyst mogaus psichologiniai santykiai
yra vieninga sistema asmenybs individuali, pasirenka
m, smoning ryi su vairiomis objektyvios veiklos
pusmis.
ia prasme santykiai bdingi tik mogui.
Kuo visapusikiau ivystyta asmenyb, tuo turtinges
n ir subtilesn jos psichika. [ moralin aukljim eina
teising pair elges savo ir kit ugdymas.
mogaus elgesys su kitais monmis tai jo veidas:
Pasakyk man, kas tavo draugai, ir a pasakysiu, kas
tu.
mogaus pairos brangiausias gyvenimo verty
bes-tvyn, darb, kolektyv apibdina jo visuome
ninio isivystymo lyg.
V. Miasievas ne tik patopsichologas, bet ir ymus
tarybinis psichoterapeutas.
Svarbiausias gydytojo udavinys, sako jis,
priversti ligon sveikai irti savo lig.
^Taiau odiai, sudarantys io skyrelio pavadinim,
kelia ir antr klausim: kodl tokiame sakinyje daniau
sakoma blogas, o ne geras?
295

Atsakyti j klausim nesunku. Geri santykiai, prasti


visuomenje, kur mogus mogui biiulis, draugas ir
brolis, yra maiau pastebimi ir apie juos maiau tekal
bama, negu apie ios normos paeidim. Juk ir sveikata
yra tokia bsena, kada mogus nejauia savo sveikatos.
Nejauia todl ir nekalba apie j. O pajus btinai
pasakys:
Kakodl man skauda kair koja!
Sis dsningumas ne tik apmaudus, bet ir kenksmingas.
Reikia prasti daniau sakyti:
A puikiai jauiuosi!
Tu man geras!
CHARAKTERIS IR LIKIMAS
Ernstas Telmanas, Vokietijos proletariato vadas, kar
t pasak savo draugams: Kokiu keliu tu beeitum atei
tyje, tavo elgesio prielaidos gldi tavo charakteryje...
mogaus istorija tai jo bdas.
Taiau ne maiau teisinga, kad mogaus charakteris
formuojasi jo veikloje, tame kelyje, kuriuo jis engia.
Cia prisimena kin patarl:
Ssi elgesj piausi prot,
Ssi prot piausi charakter.
Ssi charakter piausi likim.

O tai kaip tai apibria mokslas.


Elgesys tai veiksmas arba veiksm visuma, kuri
visuomenin prasm suprantama juos daraniam.
protis tai veiksmas, kurio atlikimas virto poreikiu.
Charakteris visuma pastoviausi asmenybs psichi
ni bruo, kurie pasireikia mogaus veiksmuose bei
poelgiuose. Labai taikliai charakter apibria inomas
tarybinis psichologas Borisas Ananjevas. Jo manymu,
charakteris tai toks asmenybs pasireikimas, kuris
nusako pagrindin gyvenimo krypt ir pasireiMa tai
asmenybei bdinga veiksm forma.
O tai likim prasiman silpni mons, prasiman,
kad pateisint savo blogus poelgius,'netikusius proius
ir biaur charakter, kad turt kam suversti vis bd.
Teisingai sako patarl: Kiekvienas mogus savo lai
ms kalvis.
296

AR JO S TURITE SZIN?

Sykj nugirdau tok} pokalb:


Sins js neturite!
O js turite? Nei a, nei js, niekas jos neturi!
Tai tik poetai ir tie, kurie diev tiki, apie j kalba.
Taip atsaks giliai klydo. Reikia manyti, kad j sin
yra kankinusi. Net ir kai jis taip kalbjo, ji ne visai rami
buvo.
Sin tai savo poelgi vertinimas. Sins grau
imas tai mogaus moralins atsakomybs u savo
elges prie visuomen jausmas, pergyvenimas, lyginant
savo elges su morals normomis. Marksistin etika, tai
yra mokslas apie dorov, moral, teigia, jog ios normos
priklauso nuo visuomens ekonomins santvarkos. vai
riose epochose ir vairi socialini klasi jos skirtingos.
Negrau sin dvarininko, kai jis main baudiau
nink un. Nekliud ji d Artanjanui drauge su trimis
mukietininkais, ginant munduro garb, umuinti dvi
kovoje gvardieius. Neprikaiiojo ji ir pirkliui, apgaudinjaniam pirkj. Nekankino ji piktadario (i to
paties pavadinimo Antono echovo apsakymo), kuris nusukinjo geleinkelio bgio verles:
.. .Jau kiek met visas kaimas verles nusukinjam, ir saugo dievas... Ot, jeigu a bg nuneiau arba,
sakysim, rst skersai to kelio udiau, na, tada tai gal
traukin ir nuverst, o ia... tfu! Verl!
Ir baigia echovas apsakym piktadario odiais:
.. .Reikia supratingai teisti, o ne iaip sau... Nors
ilupk, bet u reikal, teisingai..
mogus gyvena visuomenje. I vaikysts jis suino
tos visuomens dorovs normas. Sios tampa jo pasaul
iros dalimi, jo sitikinimais.
Kol vaikas neino, kas yra gera ir kas bloga, si
ns jis neturi. Taiau ir suaugs, bent jau kai kuriuose
savo poelgiuose, gali nesuvokti, kad paeidia visuome
nines elgesio normas. Kitais atvejais jis tas normas gali
inoti pavirutinikai, jos dar nebus virtusios jo sitiki
nimais. Apie tokius mones sakoma, kad jie moraliai
neiauklti.
* Vertimas J. Pauktelio.
297

Suprantama, kad mogus, ins visuomens, kurioje


jis gyvena, dorovs normas, gali nesutikti su jomis,
maitauti prie jas. Tos visuomens atstovai laikys j ne
dorovingu, bet istorija pasakys, ar jis buvo teisus. Pa
vyzdiui, Cernyevskis, paras K daryti? argi jis
nebuvo teisus?
,
Neturs sins tikrja to odio prasme yra mogus,
kuris ino visuomenines dorovs normas ir laiko jas
teisingomis, bet... tik kitiems, o ne sau. Kaip tik apie
tokius mones Michailas Saltykovas-Scedrinas para
pasak Dingo sin.
Jei mogus taip iaukltas, kad tvirtai tiki, jog elge
sio normos btinos, ir yra prats derinti savo elges su
jomis, tai, nori jis ar nenori, o, paeids tas normas,
pergyvens sins grauim, gd, gailsis, k padars.
Apgailestavimas tai noras, kad poelgis nebt bu
vs padarytas. Gda nepasitenkinimo jausmas, kur
mogus pergyvena, kai jis pasielgia prieingai savo eti
kos normoms. Apgailestavimas visuomet susijs su poel
gio reikms ir pasekmi suvokimu, atseit, su mstymo
procesu. Gda savo mechanizmais tai slygin refleksin emocija. Ji gali bti pagrsta, bet drovs mons
kartais gdijasi ko nors ir be jokios pakankamos prie
asties. mogui kai kada pasidaro gda, vien pagalvojus,
kad jis gali amoraliai pasielgti.
PO REIKIS DIRBTI

Senas darbininkas, ijs pensijon, uuot, atrodo,


pelnytai ilsjsis, toliau dalyvauja gamybini pasitarim
darbe, ateina cech, pataria, pamoko. Ms alyje tai
nra pavieniai atvejai, o masinis reikinys, kurio psicho
login prieastis poreikis dirbti, bdingas komunizm
kurianios visuomens mogui.
Sis poreikis gali bti toks stiprus, kad jo patenkinimas
ilgai palaiko fizikai silpnjant mog, o negaldamas
jo patenkinti, is ne tik greitai susensta, bet ir danai
be laiko numirta.
Taiau klystume, manydami, jog poreikis dirbti tra
seno, vis ilg gyvenim dirbusio rrfogaus dalia. Sis
poreikis gali (ia i karto reikia pasakyti ir privalo!)
formuotis ir pasireikti vaikystje bei jaunystje.
298

Poreikis dirbti mogaus asmenybs savyb; mog


formuoja darbas'krybingas, nelengvas, bet veikiamas
ir btinai ubaigiamas iki galo.
Js galite pagalvoti, kad a umirau aukiau einan
io sakinio pabaigoje od domus. Taiau juk kry
bingas, nelengvas, bet veikiamas ir ubaigiamas darbas
btinai yra domus.
Pabandykite patikrinti, ir js tuo sitikinsite.
NUSIVYLIMAS PER ANKSTI

i'

Jei, kopus eioliktuosius metus, manyje dar


nepasireik joks talentas, vadinasi, nieko gero i mans
neieis, atsiduss pasak Sergejus.
Jis buvo neteisus, nors, beje, ryks muzikiniai, me
niniai ir literatriniai gabumai danai pasireikia jau
ankstyvoje vaikystje* Mocartas ketveri met grojo
klavesinu, penkeri jau komponavo muzik, atuoneri
sukr pirmj sonat ir simfonij, o vienuolikos pa
ra pirmj oper. Glinka septyneriatuoneri met
prikabindavo kambaryje duben ir jais skambindavo.
Rimskiui-Korsakovui antraisiais metais jau pasireik
muzikin klausa ir atmintis. Trej met Repinas karpy
davo i popieriaus arkliukus, o eeri pradjo tapyti
daais. Serovas trej met lipdydavo, o eeri pie
davo i natros ir jau suvok perspektyv. Surikovas taip
pat pie nuo vaikysts ir, anot jo, jau tada siirdavs
veidus: kaip statytos akys, kaip susidaro veido bruoai.
Pukinas pradjo rayti eilraius septyneriatuone
ri met berniktis. Pavyzdi galima bt pririnkti kur
kas daugiau.
Taiau nepalyginti daugiau vaik, stebinusi savo
gabumais, vadinamj vunderkind*, vliau pasirod
tuiaiediai.
O kiek buvo moni, palikusi gil pdsak kultros
ir mokslo istorijoje, kuri talentas pasireik ne isyk,
kartais ir labai vlai. Antai Vrubeliui jis pasireik, kai
jam jau buvo dvideimt septyneri, o Aksakovui dar
vliau, sulaukus penkiasdeimties**.
* I vokiei kalbos nuostabus, nepaprastas vaikas.
** Prisiminkime ms emaite, kuri pradjo rayti, turdama 49
metus. (Vert.)

299

Ne maiau pamokantis yra aikovskio pavyzdys. Jis


neturjo absoliuios klausos, bloga muzikine atmintimi
kompozitorius pats sksdavosi, fortepijonu skambino lais
vai, bet ne taip jau gerai, nors ir skambino nuo vaikys
ts. Kompozitoriaus darbo aikovskis pirm kart msi,
jau baigs teiss mokykl. Ir, nepaisant to, jis tapo ge
nialiu kompozitoriumi.
O kiek pridaryta klaid, sprendiant apie gabumus!
Kiek bta talenting mokyklos posni!
Garsusis biologas Linjus, fizikai Franklinas ir Pjeras
Kiuri, iradjai Vatas, Morz ir Edisonas, filosofai Spenseris, Gercenas ir Belinskis, prozaikai ir poetai Valteris
Skotas, Baironas, Edgaras Po, Bernsas, Gogolis ir netgi
tokie mokslo vyrai, kaip Niutonas, Darvinas ir Lobaevskis. mokykloje buvo laikomi paiais negabiausiais moki
niais. Minkovskis, genialiojo Einteino mokytojas, studij
metais laik j negabiu matematikai. Saliapino, kaip
negabaus, neprim choristu...
Taigi, turint eiolika ir net gerokai daugiau met,
nra jokio pagrindo sakyti: Nieko gero i mans jau
neieis. Galima sakyti tik: Nieko gero i mans kol
kas dar neijo.
Taiau kuo anksiau mogus atranda savo paauki
m, t darb, kuris jam labiausiai patinka, kur jis
veriasi, kur jis dirbs susiavjs, su ugnele, tuo geriau.
O norint, kad taip bt, reikia turti nuovok ne tik apie
vairias profesijas, bet ir painti pat save, savo sugeb
jimus vairioms profesijoms. Cia turi padti toji darbo
psichologijos aka, kuri vadinama profesine konsulta
cija.
Tai yra laisvo profesijos pasirinkimo, bdingo socia
listinei visuomenei, psichologin pus.
RETAS TALENTAS

Kart pas Fedkinus susirinko svei. Nataa skambi


no Bethoveno sonat. Visi dmiai klaussi. Umai ketve
ri met Tania kteljo:
Ne taip, ne taip!
Kas ne taip? Nataa piktai paklaus seser.
i Neteisingai skambini!
300

Vis nustebimui, Tania usiropt ant kds, ir jos


mai pirteliai m bgioti klaviais. Kambaryje vl su
skambo Bethoveno sonata. Nataa vilgteljo natas
jos maoji sesut skambino teisingai...
Tania turi nepaprast muzikin atmint. Per dvi pa
mokas ji imoko vis nat moksl. Fenomenals gabu
mai padjo jai mintinai paskambinti aikovskio Albu
m ir Prokofjevo Pasakas, Bacho Preliudij, Kabalevskio Novel ir kit kompozitori krinius...
A perskaiiau ias eilutes Mokytoj laikratyje
(1963 m. vasario 19 d.) ir susimsiau. Tai tikrai reto
muzikinio talento (arba muzikini gabum, tai tas pats)
atvejis.
Gabumas gimta sugebjim prielaida, nulemianti
itin skming mogaus veikl kurioje nors srityje ir
iskirianti j i kit besimokanij arba dirbanij t
darb panaiose slygose. Taiau, aiku, nema reik
m turi tai, kad visa Fedkin eima muzikali ir kad Ta
nia i pirmos dienos gyvena gars bei melodij pasau
lyje.
Susimsiau a apie tai, kiek reiks atsargumo, pe
dagoginio meistrikumo, kad nebt apmindyti talento
daigai, kad nebt sualota vaiko siela, o kad ji ramiai
ir laisvai pltotsi. Pasiteiravau. Tania mokosi Centrins
muzikos mokyklos prie P. aikovskio vardo konservato
rijos ikimokyklinje grupje. Ji tokiose rankose, kad dl
jos likimo galima nesijaudinti.
TALENTAS AR GENIJUS?

Parodose, koncertuose, spektakliuose danai galima


igirsti menu besidomint jaunim ginijantis: tas ir
tas dailininkas, muzikas, dramaturgas genijus ar tik
talentas?
O kas yra talentas? Mokslininkai sako tai palankiau
sias sugebjim tam tikram darbui derinys, leidis
krybingiausiai dirbti. Talentas gali sukurti k nors
nauja. Gabus muzikantas gerai groja, talentingas groja
ne tik gerai, bet ir savitai. Talentui visada bdinga itin
laki krybin vaizduot.
irdami paveiksl, tegul labai gerai nutapyt,
bet savo tema, atlikimo maniera primenant tai, k mes
jau daug kart esame mat, tarsi kit paveiksl kopij,
SOI

dar neturime pagrindo kalbti apie dailininko talent:


juk jis nutap, btent, nutap paveiksl, o ne sukr
savit, original krin, ku
SUKARPVRire ris bt nes nauj indl
tapybos men.
Taiau meno istorija ino
Kv a d r a t
tiidiai talenting kopijuoto
I TOKIU*
j. Talentas gali slypti ir
pamgdiojime, ir parodijoje.
g a b a l l iu s
Ermitae ir Tretjakovo gale
rijoje dirba daug gabi res
tauratori. Suprantama, j
darbo niekas
nepavadins
ablonu" ir tampu dl to,
kad jie nepaprastai tiksliai,
menikai atkuria tai, k nuta
p kiti. Tiesiog tai tam tikra
veiklos ris. O talentas gali
pasireikti bet kokioje srityje.
rodindami, kad vienas
ar kitas jums patinks kom
pozitorius ar dailininkas ge
nialus, js danai bsite eg
zaltuotai susiavj ir neob
jektyvs. inoma, genijus
iskirtini, ypating gabum
asmenyb. Taiau to dar ma
a. Genialaus mogaus k
ryba turi visuomenei istorin
ir btinai teigiam reikm.
Todl genijus nuo talento
skiriasi ne tiek gabumais,
kiek tuo, kad jis sukuria
epoch savo veifdos srityje.
Genialumas pasireikia mo
kjimu efektyviausiai padti
sprsti pribrendusius visuo
mens vystymosi klausimus.
Naudodamiesi tais krite
rijais, js tikriausiai nesun
kiai isprsite kartus ginus,
kada kiekvienas laisvai ver
tina savaip.
302

ERDVINIS VAIZDAS

Ne visiems pavyksta greit ir neklystant i anksto


kvadratais ibraiyt karton sukarpyti tokios formos
gabalais, kaip pavaizduota pieinyje 302 psl. Pabandykite
tai padaryti patys ir duokite draugams, tada suinosite, kas
per kiek laiko atliks u
davin.
SU
KIEK
PLYT
SUSILIEIA
Tokiems udaviniams i K IEKVIENA IS PAYMTJ
sprsti reikia, kad bt gerai SKAITMENIMIS?
isivysiusi erdvin vaizduo
t ir konstruktyvus msty
mas. Toks sugebjimas labai
reikalingas ir ininieriui, ir
darbininkui, ir konstruktoriui.
Be i sugebjim neap
sieinama, ir sprendiant tok
udavin. Pamginkite kuo
greiiau popieriaus lapelyje
urayti, su keliomis plyto
mis susilieia kiekviena piei,
nyje numeriu paymta plyta.
O dabar sprskite u
davin neskubdami. Gali
mas daiktas, js rasite klai
das, kurias padarte anks
iau, kai jums trko laiko.
Sis udavinys yra vienas
i test (anglikai testas
udavinys, mginimas), ku
riais nustatomi sugebjimai
technikai.
KAIP LAVINTI
SU GEB JIM US

Sis klausimas jaudina vi


sus. Konkrei atsakym
j tiek daug, kiek daug yra
vairiausi sugebjim. Juk
nra mogaus, kuris neturt
sugebjim kam nors, kokiai
nors sriiai. Vienas negabus
303

muzikai, bet gali bti puikiausias konstruktorius, sodinin


kas, suprantama, ir atvirkiai.
Sugebjimai, kaip apibria mokslas, tai gana pasto
vios, bet iek tiek besikeiianios, mogaus asmenybs
savybs, kurios nulemia, kad mogus skmingai ko nors
mokosi ir tobulja.
Bd konkretiems sugebjimams lavinti yra vairi.
Bet galioja ir daug bendr taisykli.
Pirmoji i j tikslingumas. Matyt, vis pirma rei
kia suinoti, kokius sugebjimus ir kokia kryptimi reikia
vystyti. Visos psichologins savybs, vadinasi, ir visi su
gebjimai lavja tik darbo, kuriam jie reikalingi, procese.
Tai ir sako prieodis: Nori imokti plaukti lsk van
den. Smarkiai klysta tie, kurie mano, kad galima su
stiprinti vali, neatliekant valing veiksm, pagerinti at
mint, nesimenant ko nors, ugdyti drs, nesusiduriant su
pavojais ir rizika, o tik kalbant apie viso to svarb.
Kuo geriau mogus sismonina savo veiksm reikm,
tuo geriau j atlikimo procese formuojasi atitinkami jo
sugebjimai. simenant mediag, kuri neinia kam rei
kalinga, atmintis neugdoma. Asmenybs savybs tobulja,
kai mogus sprendia vien ar kit praktin udavin,
tegu pat maiausi, tegu pat paprasiausi, kaip tik
apie tai kalbjo komjaunuoliams Leninas.
Atliekam veiksm sismoninimas paprastai esti susi
js su aktyviu siekimu vykdyti uduot kuo geriau, nes
mogus ino ir supranta jo galutin tiksl. Todl, netikri
nant siminimo rezultat, atmintis negers. Tai lieia ir
nuotolio i akies nustatym, pastabum bei kitus sugeb
jimus, nors ne visi j vienodai lengvai gali bti patikri
nami ir vertinami.
mogaus psichologins savybs vaisingiausiai formuo
jamos ne vienoje, bet keliose jo veiklos ryse ir kai u
duotis esti kaskart sunkesn. Paprastos, lengvos uduotys
mogaus sugebjim neilavins. Bet jos visuomet turi bti
mogui pagal jgas: nors ir sunkios, taiau nesulugdanios pasitikjimo savo jgomis, kad mogus nepasimest,
kad jo nesukaustyt tampa.
Ugdant sugebjimus, svarbs veiksniai kartojimas,
juos formuojani priemoni sistemingumas. Kartoji
mas ne tik mokslo, bet ir aukljimo, ugdymo motina.
Taiau svarbiausia noras tobulinti savo sugebjimus
ir atkaklumas, siekiant io tikslo.
304

NETEIKTAS RATELIS

Vaikinukas, su kuriuo vaiavau drauge autobusu, pa


trauk mano dmes dar paskaitoje.
A turjau partin pareigojim patikrinti klubo
darb. Nusprendiau, kad, apsilanks paskaitoje, kurioje
bus kalbama apie komunistin aukljim, vis geriausiai
susipainsiu su jaunimu.
Lektorius sumaniai ir domiai panaudojo teorinius
aukljimo problemos klausimus, susiejs juos su gamybos
(prie kurios buvo klubas) mediaga.
Vaikinukas, mano bendrakeleivis, baigiantis paskaitai,
stropiai ra ratel pranejui ir paskui ne syk ia m
gino perduoti j anam, ia vl kio kienn. Nepasakosiu,
kaip a su juo susipainau ir igavau mane sudominus
ratel. Jame buvo parayta tai kas:
Draugas lektoriau! Pateks blog draugij, a ta
pau vagimi. Kart, nordamas apsiilti, usukau klub,
kur js skaitte paskait apie tarybin mog. Po to
perskaiiau visas Krupskajos, Kalinino ir Makarenkos
knygas, apie kurias js pasakojote. Daug msiau ir nu
tariau apskritai taip, ne mokslikai, o savikai:
1. Kuo blogiau ir sunkiau mons gyvena, tuo da
niau, nori nenori, elgiasi blogai, taip, kaip neturt.
2. Anksiau visuomen buvo sutvarkyta taip, kad ir
geri mons danai turdavo elgtis blogai.
3. Dabar visi tarybiniai mons gali elgtis gerai, nors
kartais tai ir esti sunku. O sunku tuomet, kai* arba tu
nori daugiau, negu galima, arba kai blogas mogus tau
kliudo, o kiti to nemato.
4. Paskutinis ir svarbiausias dalykas. Kuo greiiau
s mus neliks blog moni, kuo geriau mons dirbs ir
vieni su kitais elgsis, tuo geriau visiems bus gyventi.
Vadinasi, reikia bti kvailiu, kad nesistengtum bti
geresniu.
Vadinasi, reikia bti nieku, kad dl smulkaus sava
naudikumo kliudytum kitiems.
Praau mano ratel perskaityti garsiai ir atsakyti, ar
apskritai teisingai a suprantu klausim, kas yra komu
nistinis aukljimas.
A pasakiau savo naujajam biiuliui, kad jis apskri
tai teisingai supranta klausim. Ir pabariau, kad nesi
ryo tokio gero ratelio perduoti lektoriui.
20-2431

305

VEIKLA
ATSITIKIMAS SU LLMIS
inoma etnograf Margret Mid ne per seniausiai ap
tiko vienoje Ramiojo vandenyno saloje iabuvi gent,
kuri gyvena visikai izoliuota nuo pasaulio. Sios genties
buitis labai savita: pavyzdiui, nei vaikai, nei suaugusieji
neinojo, kas per daiktas ll.
Etnograf atvetos ir vaikams idalytos lls vienodai
sudomino ir mergaites, ir berniukus. Jie pradjo aisti,
kaip aidia su llmis vis pasaulio taut vaikai: neioti,
rengti, guldyti miego, bausti u praangas.
Logika manyti, kad mergaitse prabilo biologinis
motinysts instinktas, o berniukai laikinai sileido ai
dim su llmis, pamgdiodami mergaites. I tikrj,
pus vaik llmis susiavjo laikinai ir veikiai jas met.
Kita pus to nepadar. Anaiptol! Juo toliau, juo j susido
mjimas tais aislais augo. Jie prasimanydavo vis nauj
ir nauj aidim su llmis. Taiau, atrodyt, prieingai
logikai, netrukus pamet lles... mergaits, tuo tarpu
berniukai aid su jomis toliau.
T saliei buities slyg savitumas buvo, tarp kitko,
tas, kad pagrindinis rpinimasis vaikais ir j aukljimas
pagal paprot tekdavo laisvesniems vyrams, o moterys
visada bdavo usimusios kitais darbais: jos turdavo
parpinti maisto ir j gaminti.
Siuo atveju pasireik bendras, bet ne visuomet taip
rykiai matomas dsningumas: visuomenins slygos dau
giau nulemia mogaus interesus, jausmus ir veikl, negu
jo biologins ypatybs.
VAIRS MOTYVAI
Tio, mamos ir tetos Nadios nra namie... Laukda
mi, kol jie parvaiuos, Gria, Ania, Alioa, Sonia ir vir
jos snus Andrejus valgomajame sdi aplink stal ir loia
306

loto.. . Vaikai loia i pinig. Vienas metimas ka


peika. ..
Loia azartikai. Daugiausia azarto matyti Grios
veide... Loia jis tik dl pinig. Nebt dubenlyje ka
peik, jis jau seniai miegot... Baim, kad jis gali neiloti, pavydas ir finansiniai sumetimai, kuri pilna jo nu
kirpta galva, neleidia jam ramiai sdti ir susikaupti...
Jo sesuo Ania, atuoneri met mergait... taip pat
labai bijo, kad kas neilot. Kapeikos jos nedomina.
Laimti loim jai ambicijos dalykas.
Kita sesuo, Sonia, loia loto dl paties loimo proce
so. .. Kas tik iloia, ji vienodai kvatoja ir ploja del
niukais.
Alioa... jis neturi nei ambicijos, nei godumo. Neveja
nuo stalo, neliepia gulti dkui ir u t ... Jis ia pri
sdo ne tiek dl loto, kiek dl nesusipratim, be kuri
loimas nemanomas. Jam baisiai malonu, jei kas suduoda
kitam ar iplsta kit...
Penktas partneris Andriejus... Iloimams bei kit
pasisekimams jis abejingas, nes jis visas pasinrs loi
mo aritmetik, nesudting jos filosofij: kiek iame
pasaulyje esama visokiausi skaitmen ir kaip tai jie nesusipainioja!.. *
ios itraukos i echovo apsakymo Vaikai rodo,
kaip t pai veikl gali suadinti vairs motyvai.
Mes jau ne kart kalbjome apie motyv reikm mo
gaus veikloje. Taiau dar nepateikme j apibrimo, kaip
prasta psichologijos moksle.
Motyvas tai tas, kas mog i vidaus skatina veikti.
Motyvais gali bti poreikiai, interesai, siekimai, jausmai
ir mintys.
Labai svarbu isiaikinti, k mogus nori veikti ir k
veikia. Dar svarbiau, koki motyv skatinamas jis taip
elgiasi. O svarbiausia auklti mog taip, kad jo veik
los motyvai atitikt komunistin moral.
GAMYKLOJE IR TIRE
Gamyklos, ileidianios sportinius mao kalibro au
tuvus, kontrolierius per vis savo darbo dien tikrina,
ar nra broko, ar gerai usitaiso autuvai. Si pareiga
daugiausia ir nulemia jo veikl.
* Vertimas J. Pauktelio.
307

VEIKSMAI, UTAISANT AUTUV

Veikla tai tokia mogaus ir aplinkos sveika, kurios


procese jis siekia kokio nors smoningai usibrto
tikslo.
Pradedantis sportininkas, mokydamasis utaisinti
autuv, danai nabda: Viens pasukt kairn, du
patrauki save, trys pastumt nuo savs, keturi pa
sukt deinn. Jam autuvo utaisymas taip pat veikla,
susidedanti i keturi atskir sismonint tiksl, kuriuos
jis ir mini. Buvo keturi tikslai, taigi, ir keturi veiksmai.
Veiksmas yra veiklos psichologinis elementas, kurio
procese pasiekiamas konkretus, neiskaidomas paprastes
nius, sismonintas tikslas.
O tai prityrusiam auliui, kai jis audo pavieniais
viais, utaisymas yra veiksmas, kuriame tie ankstesni ke
turi savarankiki susiliejo vien sudtingesn. Taiau
kada tikslas kuo greiiau ir taikliau iaudyti vis ap
kab, utaisymas pasidaro nebe veiksmas, o tik judesys,
padeds vykdyti dar sudtingesn veiksm greit au
dym.
Gerai ar blogai, bet utaisyti autuv i pirmo karto
gali kiekvienas, jei jam paaikins, kaip tai padaryti. Ta
iau, mokydamasis audyti, jis tai daro daug kart, tre
niruojasi ir tobulinasi. Utaisymas jam virsta gdiu.
gdis yra veiksmas, kuris formuojasi ir keiia savo
psichologin struktr treniruojantis. Kuo ilgiau ir stro308

piau treniruojamasi, tuo automatikesnis darosi veiks


mas. O tai a seniai beaudiau, ir mano is {gdis dl
didels pertraukos tikriausiai bus dings, deautomatizavsis.
Tai, k aptarme, nagrindami pavyzd su mao ka
libro autuvo utaisymu, lieia apskritai visus gdius.
Ir ne tik motorinius, judjimo, kaip audymas, vaiavimas
dviraiu, darbas su staklmis, bet ir sensorinius, jutimo
(pavyzdiui, atstumo nustatymas i akies), ir protinius
(jiems priklauso skaitymas).
VEIDRODINIS RASTAS

Atsisskite prie veidrod ir, udeng kartonu savo


rank ir popieriaus lap, kad nematytumt, pamginkite
rayti ir pieti, irdami veidrod.
I pradi apvediokite paprastas figras, kurias i
anksto nupiekite popieriuje, o tada pradkite pieti ir
rayti. Atkreipkite dmes, judesiai save ir nuo savs,
i deins kair ir atvirkiai jums seksis lengviau, ne
gu strii, kuriems reikalinga sudtingesn koordinacija,
kaip jau kalbjome.
Pirmuosiuose bandymo etapuose visi js judesiai rei
kalaus ne tik valingo dmesio, bet ir mstymo. Dar dau
giau, js tikriausiai pats su savimi kalbsite. Ir ne tik
mintyse, bet kartais ir garsiai. Treniruojantis raymo

309

prie veidrod] gdis automatizuosis, ir po kurio laiko,


trumpesnio, negu manysite i pradi, js be jokio vargo
raysite, irdamas veidrodi.
MEISTRAS IR PAMEISTRYS

Jaunystje mane mok audyti puikus mediotojas,


mes ji taip ir vadinomemokytojas. Jis pats aud
labai taikliai ir mediokln veriau imdavosi ne ratin,
o automatinj mao kalibro autuv. I jo jis pykindavo
ne tik antis, bet ir slankas. Pasitaikydavo ir jam pra
auti pro al kas be ko, aiku, bet jau tikrai reiau,
negu man ratiniu.
Jau kalbjome apie gdius, leidianius savo darbo
meistrui atlikti veiksmus, visikai nemanomus kitiems.
Prisiminkite Oleg Popov, kuris persirenginja, gulda
mas ant vielos. Be didiulio gdi automatikumo,
meistrui bdingas ir nepaprastas j plastikumas.
Tikras meistras tas, kuris moka dirbti peiliu kaip
piklu ir piklu kaip peiliu, sakydavo Benvenutas Celinis,
didysis Renesanso epochos ital skulptorius, juvelyras ir
raytojas. Bet ir pats Celinis juk pradjo nuo pameistrio
ir pralenk savo mokytoj.
VIENODI JUD ESIAI VAIRS VEIKSMAI

Umuk uod ant mano kairiojo skruosto, mano


rankos nevarios, papra Sergejus, tvarkydamas dvi
rat. Ai, padkojo jis Maai, vykdiusiai jo pra
ym.
Visi kiti net nepastebjo to epizodo, pakol a neat
kreipiau j dmesio.
Maa, pedagog, nebt susilaukusi padkos i savo
mokinio ir mokyklos direktoriaus, jei, supykusi ir umir
usi visas pedagogikos taisykles, tokios trajektorijos, grei
io ir jgos judesiu (r. paveiksl 267 psl.) smogt ne
nuovokiam mokiniui and. Jos judes visi pastebt, ir
niniekas jos nepateisint.
Taiau jei tuo paiu judesiu Maa sodo aljoje kirst
antaus liam vyrukui, mes visi pateisintume jos elges.
310

Tarkime, kad visais trimis atvejais merginos judesiai


matematikai bt lygiai tokie pat. Taiau jos veiksmai
bt visikai skirtingi.
VIENODI VEIKSMAI SKIRTINGI JUDESIAI

T pai dien a papraiau Sergej kuo tiesiau per


vaiuoti viena siaura tiltelio, prie kurio mes visi sdjo
me, lenta, o kitus stebti, ar gerai jis tai padarys. Po
keli minui, mano papraytas, jis pakartojo uduot.

Kaip jums atrodo, ar jis pervaiavo lygiai taip pat.


kaip pirmj kart? paklausiau juos.
Visiems atrod, kad Sergejus abu kartus pervaiavo
visikai vienodai.
Taiau nei pats Sergejus, nei kiti nepastebjo, kad,
pirm kart vaiuodamas, jis laik vair u gal, kaip
prasta, o antr kart pams vair per vidur ir apsu
ks rankas. Toliau: pirm kart jis uvaiavo ant tiltelio,
kai viruje buvo deinysis pedalas, o antr kart kai
kairysis. Pirm kart jis sdjo ant dviraio tiesus, o ant
r emai pasilenks. Taigi, vienodus veiksmus jis atliko
skirtingais judesiais.
Tai pastebima kasdien bet kurioje kasdieninje mo
gaus veikloje ir patvirtina, kad negalima sutapatinti, kaip
kartais bdavo daroma, mogaus judesi ir veiksm.
Veiksmas atliekamas judesiu; judesys realizuoja veiksm.
VEIKSMO STRUKTRA

Mes jome pro sanatorij. Poilsiautojai aid miestuius. Sis aidimas visada udega ne tik visokio amiaus
dalyvius, bet ir irovus. Ne veltui Pavlovas ir senatvje
buvo aistringas aidjas miestuiais.
Mes sustojome pasirgti. Geriausiai i vis, itisai
pataikydamas, taikliais ir graiais smgiais dau fig
ras auktas, lieknas jaunuolis. Mes grojoms jo aidi
mu ir netgi ne i karto pastebjome jo savitum: sudlio
js figr, pliaukteldavo vir jos delnais ir greit bg
davo alin.
Pasirod, geriausias komandos aidjas buvo aklas.
Siuo atveju neregio ir regini irov ir veiksmo, ir
judesio tikslas galjo bti vienodas. Skyrsi tik suvokimas,
311

j kur jie reaguoja: aklasis gars, kiti vaizd.


Taigi, i veiksm psichologin struktra skirtinga.
Veiksmo psichologin struktr sudaro tikslas ir mo
tyvai, interes ir sunkum, veiksm atliekant, pergyveni
mas, tam tikras dmesio organizavimas, vairs suvokimo
pasireikimai, atmintis, mstymas, psichomotorika ir
apskritai visos kitos, viena kit veikianios psichikos pu
ss, kurios nulemia vieno ar kito veiksmo vykdymo ko
kyb.
AR BET KOKS KARTOJIMAS MOKSLO MOTINA?

Paimkite mokyklin languot ssiuvin. Usimerkite,


o dar geriau usirikite akis ir, laikydami rank ore
(ne ant stalo), nubrkite tam tikro ilgio linij, pavyz
diui, per deimt langeli. Pakartokite bandym kelis
sykius. Tegu kas nors pabus kontrolieriumi ir, jeigu js
sugebsite penkis kartus i eils (kad nebt atsitiktinu
mo) nubrti toki linij, lai paskelbs apie js rezulta
tus. Kad sitikintumt, jog tai ne atsitiktinumas ir js
tikrai imokote nubrti tokio ilgio linij, padarykite keli
minui pertrauk ir nubrkite dar tris tokias pat li
nijas.
Jei ir tai jums pavykt, praau, pranekite man. is
atsitikimas bus vertas paskelbti mokslinje psichologijos
literatroje. Taiau a nesiviliu i ko nors gausis toki
ini. gdis negali susiformuoti, jei atliekamo veiksmo
rezultatas neinomas, ir niekas negals tuo bdu jo suda
ryti, netgi jei utekt popieriaus ir kantrybs daug tks
tani syki t pat kartoti. Netgi 20 tkstani syki,
kaip kart jau yra buv.
Dabar pakeiskite bandymo slygas. Kiekvien kart,
kai js usimerk nubrte linij, pavelkite j, ver
tinkite padaryt klaid ir bandym pakartokite, stengda
miesi klaid itaisyti. Tikriausiai uteks pakartoti kelias
deimt syki, ir is gdis jums susiformuos. Kiek sun
kiau, bet galima ivystyti gd, jei js neatsimerksite,
bet kontrolierius po kiekvieno mginimo pasakys, kiek su
klydote: nubrte dviem langeliais per daug arba vienu
per maai ir t. t.
is bandymas paaikina vien i bendr mokymo ir
aukljimo dsni, kuris kai kada vadinamas efekto dsniu.
312

PIRTELIAI VIKRUOLLIAI

Galina Nikolajeva romane Grumtyns ygyje psicho


logikai labai tiksliai aprao svarbiausi judjimo gdi
automatizavimo etap perjim prie darbo be nepaliau
jamos aki kontrols. Priminsiu i viet.
Pirm valand nakties Vera gro i klubo, tylutliai,
kad nepaadint draugs, atidar kambario duris ir ap
stulbo. Vidury kambario stovjo Daa, visa raudona, i
pilta prakaito, stipriai usimerkusi. Prie j ant stalo
kpsojo tuias stalius i praviros spintels. Greta buvo
lkt su griki kruopomis ir paberti plauk segtukai.
Daa neatsimerkdama m ia kruopel, ia segtuk, br
juos stali ir idarinjo jame pirtais kakokius bepro
tikus greitus judesius. Ji neatsimerk ir tyliai kikeno.
Kvankteljo! siaubo apimta, paman Vera.
Kvankteljo, vargel, dl t gurgui!
Daenkal sunibdjo ji gailiai ir pagalvojo:
Viepatie! Negirdi! Kas juos ino, tuos psichus, kaip su
jais kalbti! Daunia, irdele!
Daa kad atsimerks, kad nusijuoks, taip ir metsi
Verai ant kaklo.
Daenka, k gi tu ten darei? vis dar baiminda
masi, atlijo nuo jos Vera.
Gurguius! Gurgucius mokiausi formuoti! Neir
dama! Kaip lgoreva! Verunia, juk a galiu!
Daa pasodino draug ir greitai, springdama, m pa
sakoti jai, kok iandien padariusi atradim.
Juk kiek syki sistebeilijusi spoksojau, o neperpra
tau. O iandien pasakiau sau: nenueisiu, kol nespsiu
paslapties! Nesuvoksiu vadinasi, ne vieta ia man. Ir
supratau svarbiausi jos paslapt: ji savo rankomis pasi
tiki, o a ne! A akimis pasitikiu! Stai imu model ir
iriu, kur j dti. O pirteliai vikruolliai patys ino. A
juos seku, neleidiu ir pajudti, o jie, gudruoliai, tai
kokie! Ji vikriai suspragsjo pirtais Verai prie akis.
Jiems tik valu duok! ..
Ryt Daa atjo cech pusvalandis prie prasidedant
pamainai. .. isidliojo visk kaip reikiant, dar kart ap
velg ir tar sau: Na, laikykis!
Trukteljo peiais ir atsainiai vos vos prisimerk, kaip
Liuda lgoreva. Ne stengdamasi i vis jg, o lengvai, tar
si aisdama, grieb kas reikia, neirdama met, paskui
313

akimirksniu dirsteljo tvarkojl Ijo! Pam arma


tr ir prisimerk jau nebe pamgdiodama Liud, o kad
akys netrukdyt pirtams. stat, vl aibu nuvelg vl
teisingai. Tada ji idrsjo. Pirtai dirbo, sakytum laks
tyte lakst. Kart kit ji suklydo. Abu sykius turjo per
dti armatr. Bet visa tai buvo patys niekai prie t i
sivadavimo jausm, kuris j apm, vos tik ji pasitikjo
pirtais, prie t diaugsm, kur iandien teik darbas.
tai kaip bna, galvojo ji. O a ir pati neinojau...
NAUDINGAS AUTOMATIZAVIMAS IR
KENKSMINGAS AUTOMATIZMAS

Isireikimas automatizuoti gdius labai paplits,


bet jis neteisingas. Kitaip bt labai blogai. Taiau, lai
mei, tai nemanoma. Kad ir koks bt automatizuotas g
dis, jis visada bus kontroliuojamas smons.
Automatizmas tai mogaus elgesio aktai, kuriuose
nedalyvauja smon ir valia. Vaizdiausias automatizmo
pavyzdys somnambulo elgesys. Anksiau i liga be pa
kankamo pagrindo bdavo siejama su mnulio taka ir
vadinta lunatizmu. Teisingiau j vadinti somnambulizmu
(lotynikai somnus miegas, ambulare vaikio
ti). Somnambulas mogus, kuris vaikto miegodamas,
kelet minui, o kartais ir valand automatikai atlieka
paprastus, i iors tikslingus veiksmus. Taiau j nesu
kelia nei slygos, nei smoningai usibrti tikslai. Ligo
nis ieina i nam, kartais apsirengs, o kartais ir pus
nuogis, laipioja siaurais karnyzais taip vikriai, kaip nie
kad negalt daryti mogus, suvokis pavoj. Taiau jis
taip pat nesmoningai, pagal visas taisykles krens kros
n knygomis i savo mgstamos bibliotekos. Pagai savo
mechanizm somnambulizmas galt bti labai vaizdiai
pavadintas motoriniais sapnais.
.. .Mergait keliasi i patalo ir kariasi palp...
Atveria lang, ieinant ant stogo, ilipa pro lang, vaik
to stogo pakraiu... lenda pro kit lang ir nulipa laip
tais. .. Ji vaikto tyliai, jos judesiai automatiki, rankos
nukarusios, liemuo truput sulinks, galva tiesiai, n ne
krypteli, plaukai palaidi, akys plaiai atmerktos. Tikras
vaiduoklis,. taip aprao somnambul Ilja Menikovas
savo knygoje Optimizmo etiudai.
314

Sveik moni automatizmo pavyzdys vadinamieji


odiai parazitai: reikia, vadinasi, suprantate
ir kt.
Pasitaiko ir motorini automatizm. Painojau profe
sori, kuris, giliai susimsts, nejuiomis ikidavo lieu
vio galel. Jis inojo, kad i jo juokiasi, taiau taip da
rydavo, niekuomet nepastebdamas. Galima pateikti dar
daug automatizmo pavyzdi, bet negalima rasti n vie
no mogaus automatizmo, kuris bt naudingas.
NEJUIOMIS

Kai mes bgome nuo mainos, vienas i ms drau


g, rimtas mogus, ivyds emai skrendant vokiei
lktuv, mai stvr i u diro rankin granat ir usi
mojo. .. Sugriebm j u rankos. Jis i ties ketino sviesti
granat lktuv. Tuojau jis atsitokjo ir drauge su mu
mis pradjo juoktis, ra Aleksejus Fiodorovas knygoje
Pogrindinis srities komitetas veikia.
Tai impulsyvus veiksmas, atseit, veiksmas, vyksts
be smons kontrols, nesismoninus bd ir galimybi
tikslui pasiekti. Tai savotikas, labai suprastintos psicho
logins struktros, paprastai rykiai emocij nuspalvintas
mogaus elgesys, kuriame kartais labai keistai persipina
instinktyvs aktai su savikai pakeistomis smoning
veiksm nuotrupomis.
Impulsyvs veiksmai visada rodo, kad ms veiksmai
valios nekontroliuojami. Su jais reikia kovoti.
PEREINANT GATV
Pereidami gatv su vienos krypties judjimu ir pa
velg kairn, atvaiuojanio transporto pus, js, pri
j jos vidur, pajusite reikal dirstelti deinn, nors ir
inosite, kad i ia niekas atvaiuoti negali.
Jei js to nejauiate, vadinasi, eismo taisykles js gal
ir inote, o tai j laikytis nevirto js proiu.
Geri buitiniai ir profesiniai proiai labai palengvina
gyvenim ir darb. proiai stiprina ir draugyst, ir mei
l. Taiau monse, deja, prigyja ne tik geri, bet ir blogi
proiai, prie kuriuos reikia kovoti. Bene blogiausias
315

protis girtavimas. Teisingai pasak ms eros I am


iaus viduryje Romos filosofas Seneka: Girtavimas
laisvanorikas iprotjimas!
Negalima visk daryti tik i proio tai danai slo
pina iekojimus ir kryb. Negalima gyventi pagal
proius. Juk, kaip byloja patarl, gyvenim pragyven
ti ne lauk pereiti. Juo labiau ne gatv.
SIVAIZDUOJAMI VEIKSMAI

Nusipelns sporto meistras sambistas Charlampijevas


prie varybas susirgo ir ilgokai iguljo lovoje. Taiau
dl to jis neatsisak varyb. Ir dargi, vis nuostabai, bu
vo tokios puikios formos, kad ikovojo Maskvos empiono
vard. Kaip tai galjo bti?
Mat, vis laik, guldamas patale, jis atkakliai treni
ravosi, grmsi... mintyse. Tokiomis slygomis jis, ga
limas daiktas, aikiau ir detaliau sivaizdavo prieininko
ir savo metodus bei judesius.
Pianistas sakas Michnovskis, kai dar buvo konser
vatorijos studentas, liks be instrumento, puikiausiai pa
ruo aikovskio Met laikus, mokydamasis to krinio
tik vaizduotje.
Mano mokinys Vladimiras Dymerskis, ilgai neskraids
laknas, atgavo pertraukos sunaikintus skraidymo g
dius, sistemingai skraidydamas vaizduotje. Aeroklubo
darbuotojai niekaip negaljo patikti, kad jis taip ilgai
neskraid.
Tai sivaizduoti veiksmai, arba ideomotoriniai aktai.
A labai patariau sidmti visa tai ne tik sportinin
kams, bet ir visiems, kas nori atkurti savo judjimo g
dius arba neleisti jiems inykti dl ilgos pertraukos.
RANKOS IR GALVA

moni socialinio bei kultrinio augimo procesas plto


jasi normaliai tik tada, kai rankos moko galv, tada proto
gavusi galva moko rankas, o protingos rankos vl, jau
stipriau, padeda vystytis smegenims, sak Gorkis. Ki
taip tariant, didiausi pasitenkinim mogui duoda fizi
nio ir protinio darbo derinimas. Kaip tik apie tai ra
316

A i

A *w

? *

-J

+ Thl

-f f t/l r r

^f , f * f ^ n /t ^ ^

' ^ ? + 4 ~ * * ? . *. ^ * ?rnjm*
frr+j+*.

# < #

** .< * ,

4 *2*? ** <** + ,- M+Sj}i I U ^ w

^ *

Cm/JL. p r l y / ^ * ^

l#<w r^ 4 f M^t4 /J a .
^**1
-'

>. ^

|.*>^ ^
</> #/**4*^*_
' **.
)^<

/ ^/ /
I. PAVLOVO LAISKAS KALNAKASIAMS

Pavlovas savo laike Viso Doneco angliakasi sskrydiui


1936 metais.
Klasin visuomen pagimd ne tik skirtumus, bet ir
prietaravimus tarp fizinio ir protinio darbo, padariusi
pastarj viepataujanios klass privilegija. Socializmas
panaikino prietaravim ir padar bet kok darb k
rybin.
Automobilio vairavimas ir komunizme bus fizinis dar
bas, eilrai raymas protinis. Taiau oferis ir ms
dienomis rao eiles, o poetas vairuoja main.
Komunizme nebus sveik moni, kurie dirbt vien
protin arba vien fizin darb. Jau ir dabar -protinio ir
fizinio darbo teisingai nederina tik tie, kurie patys to ne
nori. Beje, savo alai.
MENININKO DARBAS

Daug ginijamasi dl vairi tendencij mene. Prisi


menu tok gin, vykus treiajame deimtmetyje, ir vieno
psichologo odius.

Meno krin atskirti nuo meno imitacijos, pasak


jis, galima pagal keturis poymius. Btinai pagal visus
keturis.
Pirmas poymis. Kiekviename meno krinyje turi sly
pti menininko mintis ir jausmas, atseit, krinys privalo
turti turin.
317

Antras poymis. Savo mintis ir jausmus menininkas


gali ireikti bet kokia forma, taiau savitai, ne abloni
kai, kaip jau daug karty buvo pasakyta iki jo, ir btinai
nuoirdiai, nesivaikant bet kokia kaina originalumo.
Treias poymis. Meno krinys privalo daugumai i
rov bei klausytoj adinti mintis ir jausmus, jis turi bti
suprantamas, prieinamas liaudiai.
Ketvirtas poymis. Meno krinio suadinti jausmai ir
mintys turi bti reikalingi liaudiai, taigi, jie turi bti
paangs.
Menas, ts jis, tai bendra menininko ir irovo veikla.
Menininkas, kai kuria, dirba su savo busimuoju irovu.
irovas, suvokdamas meno krin, tsia menininko dar
b, savitai apmstydamas ir pergyvendamas j.
Man atrodo, kad jis buvo teisus. O kaip js manote?
AR KENKSMINGA PAILSTI

Ar pails mons ir komunizme? Be abejons. Pailsi


mas dsningas fiziologinis procesas, kai nuo veiklos
laikinai sumaja viso organizmo arba kurio nors organo
darbingumas.
Pailsimas normali ir naudinga reakcija kiekvien
darb. Nuovargispsichologinis reikinys, pergyveni
mas, kur sukelia pailsimas. Nuovargio laipsnis paprastai
atitinka nuilsimo laipsn. Bet kada darbas patrauklus,
domus, mogus gali nejusti.nuovargio. Ligonis, atvirk
iai, gali justi nuovarg, ir nebdamas pailss.
Jei mogus nenuvargsta, ne tik nedidja jo itverm,
glaudiai susijusi su valingomis mogaus savybmis, bet
ir gali atsirasti jo organizme neigiam reikini.
Poilsio namuose prie gretimo stalo sdjo storulis,
kuris skundsi nemiga ir apetito stoka. Jis jau treia sa
vait kaip nenuvargdavo. Vis dien tiek teveikdavo, kad
sddavo krsle ir vartydavo Krokodilo komplekt. A
neinau, ar jis sirgo i dyko buvimo, ar dykinjimu pa
sireik jo liga. Taiau buvau tikras, kad, jei jis nenuvargs, nepasveiks. Vis kit niekas nevar pasivaikioti.
Bet mes vaikiodavome ir nuvergdavome, nes sveikam
mogui tai tiesiog poreikis. Juo mogus sveikesnis ir
jaunesnis, juo tas poreikis didesnis. Pasivaikiojimo me
tu mes prissdavome pailsti tai kiekvieno nuvargusio
mogaus poreikis.
318

Klasin visuomen atm i monijos teising nuo


vargio ir poilsio santyk. Tik socializmas dav darbo
monms teis poils. O tai ko nebus komunizme
tai vienokio ar kitokio pervargimo. Jau dabar ms tarpe
aikus pervargimas retas reikinys.
Pervargimas, arba susikaups nuovargis, atsiranda,
kada paeidiamas teisingas santykis tarp nuovargio ir
poilsio, kada poilsis nepaalina nuovargio. Nuovargis,
prisikaups per dien, turi bti paalinamas nakt. Jei
dar jo truput lieka, mogus turi visikai atsigauti per
ieigin dien. Taryb alyje bus truhipiausia pasaulyje
darbo diena ir savait. Teisingai organizuotas savaits
darbas ir poilsis leidia panaudoti poilsio dien ir atosto
gas paprastai ne pervargimui paalinti, o jam ivengti,
sveikatai sustiprinti, fiziniam bei psichiniam vystymuisi
pagerinti.
SECENOVO FENOMENAS

Vadinamuoju ergografu galima urayti darb, atlik


t, keliant krovin pirtu ar ranka. Seenovas 1901 me
tais padar bandym, kuriame gavo paradoksik rezul
tat.
A palyginau, kaip atsiliepia du kartus nuvargintai
deinei rankai du poveikiai kai ranka paprastai ilsisi
I. SECENOVO BANDYMAS (190) M.), DAVS PAGRIND MOKYMUI
APIE AKTYV POILSI
KFOVINI

k e lia n io s

r a n k o s JUDESI u r a a s 4

319

ir kai ji ilsisi tiek pat laiko, tik tuo metu dirba kita
rank a... Mano nuostaba dar padidjo, kai paaikjo, kad
darbas nuvargusia deine ranka po to, kai padirbjo
kairioji, pasidar kur kas
AKTYVUS POILSIS
stipresnis, negu kad buvo
po pirmojo poilsio*T taip
apra jis pats bandy
m, kuris jo moksl
kaip Seenovo fenomenas
ir tapo mokymo apie ak
tyv poils pagrindu.
POILSIS

KULTRINS PRAMOGOS

Geriausias poilsis
miegas. Taiau j turi pa
pildyti ir kitoks poilsis.
Nuovargis gali bti fi
zinis, protinis ir emocinis.
vairiam nuovargiui reika
lingas ir vairus poilsis.
Taiau veiklos pakeiti
mas, emocinio tempimo
sumainimas viena ar kita
forma reikalingas visuo
met, koks bebt nuovar
gis.
tai k ra V. Leni
nas savo seseriai M. Uljanovai, sdiniai kalji
me:
Dar patariu teisingai
suskirstyti darb su knyga,

GERIAUSIAS POfLSIS

320

VAIRIAM NUOVARGIUI REIKALINGAS VAIRUS POILSIS

PROTINIS

"

EMOCINfS

kad jis bt vairus. A labai gerai prisimenu, kad skai


tymo arba vertimo kaitaliojimas: po vertimo skaity
mas, po laiko raymo gimnastika, po rimtos lekt
ros beletristika nepaprastai padeda. Kartais bloga
nuotaika tokia, nepastovi kaljime priklauso tiesiog
nuo to, kad staiai pavargsti nuo vienod spdi ar
vienodo darbo; tereikia pakeisti j, ir vl viskas susitvar
ko. .
Siuo Lenino patarimu reikia naudotis bet kuriomis
slygomis.
MAINA IR MOGUS

Kokie gras prietaisai Volgoje, graesni, negu


Pobedoje! avjosi sdinti taksi mergina.

Gras, bet nepatogs, paprietaravo oferis.


Juos reikia skaityti, o ne grotis jais. Pavyzdiui, kam
man prie akis toks didelis laikrodis? O tai raudoni
21 - 2 4 3 1

321

ININERIN PSICHOLOGIJA EKSPERIMENTIKAI

v e r t in a

MASINOS PRITAIKOMUM 2M O G U I
KOSTRUKTORIUS. NEPAISS
DARBININKO PATOGUM,
VERTAS PASMERKIMO

KLAID PROCENTAS,
GREIT SKAITANT

ENKLAI PRIETAISUOSE
GERIAU MATYTI

VAIRIOS FORM OS RANKENAS


SUNKU SUPAINIOTI

b a l t i a n t iu o d o

'J u o d i a n t b a l t o

skaitmenys, rod imtus metr spidometre, padaryti taip,


kad j visai neiri. Ne groiu, bet oferio patogumais
reikia daugiau rpintis!
Be abejo, jis buvo teisus!* Main, ypa pramons,
gamyboje iki pastarojo meto beveik nebdavo atsivel
giama patogumus mogui. Darbininkas visada turda
vo prisitaikyti prie mainos. Cia pasireik ir main
gamybos silpnumas, ir darbo psichologijos, kaip psicho
logijos mokslo akos, sustingimas.
*
Cia su autoriumi ne visikai galima sutikti. Tiek prietaisai,
tiek ir visos gamybos priemons privalo bti ir patogios, ir graios.
Grois ir patogumas turi bti neatsiejami dalykai. (Vert.)

322

Dar visai neseniai kad ir aptariant naujo lktuvo


projekt, btinai siliepsnodavo ginas, vienas rodindav, jog reikia rengti tokius prietaisus, o *kitas jog
kitokius.
Dabar klausim atsako ininerin psichologija
spariai besivystanti psichologijos mokslo aka. Sakyki
me, tiriama, kaip greitai ir tiksliai skaitomi vairs silo
mj prietais variantai arba kaip palytjus atskiriamos
valdymo sviri rankenls, gaunami vidutiniai dydiai,
ir eksperimentas isprendia bet kur gin*.
MOGUS IR MASINA

Fizik ir lyrik ginas tssi ir ms atostogautoj


kompanijoje. Pasiaipydama i Genadijaus susiavjimo
kibernetika, Lena deklamavo:
Vaizduot man ne kart pieia
Didiul elektronin main:
Volframas, bronza, nikelis ir stiklas.
Poetas jai uduoda koki tem:
Pavasaris, Pavydas, Meil. ..
Kontaktai sijungia, pasigirsta
Tarsi kamani gaudesys,
Ir popieriuje gimsta tutuojau
Vieninteliai reikalingiausi odiai.
O pats poetas
Specrbuos patogiuos
Sraigtel kok pasuka i reto
Ir zoma patrina vis energingai
Ir taip jau spindint metal,
Kad vakare jis pasakytSavj plunksnos broli tarpe,
Nupsdamas alaus didiul put:
Tai man pavyko iandien padirbti!
Per pamain eilui 40 tkstani!...
Matyt, ne u kaln jau itas laikas,
Kadangi ir iandien yra poet,
elektronin main itiek panai,
Kad tartum pritrenktas pasijunti...
Bet, man atrodo, netgi ir tada,
Protono elektroniniam Rytojuj,
Keistuoli atsiras, kurie kartai
I bukinist panors iknisti
Sensias nemainines knygas.
*
Dabar, kuriant vairius pramons gaminius, buitinius prietaisus,
dalyvauja ir dailininkai, kurie silo graiausias formas, linijas,
spalvas. (Vert.)
323


Stai tokie skeptikai ir stabdo mokslo vystymsi,
kariavosi Genadijus. Kaip galima nesuprasti, kad,
jei anksiau maina buvo ms rank ir jutimo organ
tsinys, tai dabar elektronins kibernetins mainos da
rosi ms smegen tsiniu! Elektronin maina gali
skaiiuoti tkstanius kart greiiau, negu mogaus
smegenys. mogui bdinga klysti, sakydavo rom
nai dar VI amiuje prie ms er. O elektronins sme
genys neklysta. mogaus reakcijos greitis tkstanius
kart ltesnis, kaip roboto.
Angl matematikas Senksas beveik 15 met dirbo, kol
iskaiiavo skaii iki 707-ojo enklo, o elektronin
maina trumpiau negu per par iskaiiavo jj iki 2048-ojo
enklo. Elektronin atmintis visomis savybmis, iki pat
tos, kad ji visuomet pasiruousi darbui, nepalyginamai'
produktyvesn u mogaus atmint. Ji .nieko neumirta.
Robotas gali bti sukonstruotas taip, kad vienu metu
vienodai gerai dirbt tiek darb, kiek reikia, o mogaus
sugebjimai iskaidyti dmes labai riboti.
Siame gine buvo teisios abi puss. Visi ivardytieji
elektronini skaiiavimo main pranaumai prie mo
gaus smegenis akivaizds. Robotas gali geriau u mog
atlikti tas operacijas, kuri skm nulemia greitumas,
jga, itverm, pasiprieinimas mogui nepalankiems
ioriniams poveikiams, skaiiavimas, nors ir pagal pai
sudtingiausi formul, keli skirting operacij atliki
mas vienu metu. Kibernetikos naudai reikia pateikti dar
du argumentus.
Be abejo, teisinga pagrindin kibernetikos tez, kad,
kur valdymo procesai bevykt mechanizme ar orga
nizme ir kokie vairs jie bebt, jie visada pavalds
tam tikriems bendriems dsniams. Kibernetiniai modeliai
padeda geriau suprasti mogaus smegen darb. Mode
liavimo metodas visada turtino moksl.
Antras, danai umirtamas argumentas: juk kiberne
tika labai jaunas mokslas. Jos gimimo metais laikomi
1948. Todl mes neturime io mokslo galimybi matuoti
tik jo iandieniniu lygiu.
Taiau Vladimiro Lifico eilse, kurias padeklamavo
Lena, taip pat yra tiesos. Reikalas ne tas, kad ir sud
tingiausioje skaiiavimo mainoje lemp element yra
apie IO4 IO6, o mogaus smegenyse element, atseit,
nervini lsteli, per IO10 ir kad analizatori jautrumas
324

didesnis, negu prietais. Smegenys tikrai subtiliausias


ir tobuliausias aparatas i vis emje esani, kaip
sakydavo Pavlovas. Taiau ie mogaus smegen ir
elektronins mainos skirtumai, kaip ir j dydiai, dau
giausia tik kiekybiniai. Kur kas svarbesnis kokybinis
skirtumas.
Ilg keli turi nueiti elektronin technika' kol pada
rys elektronin bit ir sumodeliuos visus jos instinktus.
Atrodo, technika j j nueis. Taiau tarp mogaus smegen
ir mainos esama kokybini skirtum, ir ie niekuomet
nebus paalinti.
Lygiai kaip fizikas gali nesvyruodamas pasakyti, jog
niekas niekuomet nesukurs perpetuum mobile, aminojo
variklio, kaip matematikas* gali teigti, jog niekas nie
kuomet liniuote ir skriestuvu nenustatys skritulio kvadratros, taip psichologas gali tvirtinti, kad jokia mogaus
padaryta maina niekada neperengs ribos, kuri skiria
bit nuo architekto. Toji riba yra sugebjimas, kur ga
vo mogaus smegen materija visos materijos ankstes
ns evoliucijos procese, sugebjimas turti smon,
kaip realaus pasaulio atspindjimo aukiausi form,
sugebjimas produkuoti mintis ir jausmus, sugebjimas
turti kvpim bei kurti ir dl to vis labiau ir labiau
viepatauti gamtai.
mogus seniai sutvirtino savo rankas ir raumenis
mainomis, sustiprino jomis savo jutimo organus. Mai
nos jau kada paddavo jam galvoti. Juk elektronins
skaiiavimo mainos tik daug kart greiiau ir visapu
sikiau daro tai, k anksiau mogui pagelbdavo atlikti
skaitytuvai ir aritmometras. Kurdamas vis sudtingesnes
mainas, mogus ukraus joms visas uduotis, kurias tik
jos gals atlikti.
Juo daugiau jis ir tik jis!'gals mstyti, jausti,
kurti, plaiau iskleisti savo sieki sparnus.
DIDIOJO IEDO EROJE

Trys takai leidia daug patikimiau, negu du, nusta


tyti juos jungianios linijos tsin.
mogaus psichikos vystymosi linijos kryptis matyti,
palyginus kapitalistinio ir socialistinio pasauli moni
psichik. Trei tak komunistinio rytojaus mogaus
325

psichik mes jau iandien aikiai matome socialistinio


darbo didvyriuose, komunistinio darbo brigad, cech ir
moni monse.
Sie bruoai tvirtinti moraliniame komunizmo staty
tojo kodekse. Perjimo j komunizm laikotarpiu iaugo
galimybs auklti nauj mog, kuriame harmoningai de
rintsi dvasinis turtingumas, moralinis tyrumas ir fizinis
tobulumas, rayta TSKP Programoje.
Didelis idjikumas, principingumas, tikslo siekimas,
iniciatyvumas, optimizmas, savikritikumas, kolektyviz
mas, drausmingumas ir nenumaldomas verimasis pir
myn<visi ie bruoai komunizmo statytojuose augs ir
gils, taps tipingiausiais naujojo mogaus asmenybs
bruoais.
Pratskime linij u i trij tak. Pasistenkime si
vaizduoti dar daug tolesns ateities mog, kuriam mes
su jumis, skaitytojau, bsime kakur pusiaukelje nuo jo
iki Homero aminink, vilgtelti jo siel.
Cia mums pads geleinis psichikos vystymosi ds
nis btis apsprendia smon. O jei mes sutiksime,
kad mogaus, apie kur kalbame, btis bus madaug to
kia, kaip j apra I. Jefremovas Andromedos kuose,
galsime ne taip jau sunkiai sivaizduoti smon to mo
gaus Didiojo iedo eros mogaus, kuris umezg ry
su kitais kosmoso gyventojais, taip pat turiniais smon.
Ekonomin gerov ir todl puikios higienos slygos
bei teisingas aukljimas nuo pirmj gyvenimo dien
negali nepaveikti palankiai ne tik mogaus fizins ir nervins-psichins sveikatos, bet ir temperamento. Vyraus
stiprus, judrus, pusiausviras nerv sistemos tipas.
Mokymasis, besitsis vis mogaus gyvenim ir su
sijs su darbu, sieks ne siminti atskiras inias (tai darys
mainos, turinios elektronin atmint), bet atrasti bd
operuoti jau turimais faktais ir iekoti nauj.
Harmoningas vairi protinio ir fizinio darbo ri
derinimas ir kaitaliojimas visapusikai lavins moni
gabumus ir talentus, vystys j individualias savybes.
mons dar maiau, negu dabar, bus panas vieni ki
tus. Bet tai jokiu bdu nereikia, kad vieni bus geresni,
o kiti blogesni. Ir tai ne taip jau sunku sivaizduoti,
kaip gali pasirodyti.
sivaizduokite visuomen, kuri sudaryt geriausi
jums inomi mokslininkai, iradjai, raytojai, agrono326

rnai, darbininkai, menininkai, pedagogai ir taip toliau.


Ar galima tvirtinti, kad Miiurinas ir Glinka geresni ar
blogesni u Repin, Mendelejev, Makarenk ar Kulibin?
Taiau labiausiai pasikeis mogaus poreiki ir inte
res pasaulis. Juk iki Didiosios Spalio socialistins re
voliucijos ms alies mogus vystsi visuomenje su
antagonistinmis klasmis, prievarta ir karais. O iki mo
gaus, sijungusio Andromedos k gyventoj Didj
ied, bus kelios kartos, iaugusios puikiose komunizmo
slygose. mogaus smons raidos, kaip ir mokslo, tech
nikos, ekonomikos vystymosi, tempai vis sparts.
Kadangi smon visada atsilieka nuo besikeiianios
bties (bent dar toje monijos eroje, apie kuri kalba
me), mogaus, seniai sukrusios komunizm visuome
ns nario, smonje turs kartkartmis pasireikti atgy
ven ne tik kapitalizmo (tai bus labai retai), bet ir so
cializmo. Galima manyti, kad tipingiausia atgyvena ia
bus savs ir kito vertinimas pagal atliekamo darbo ko
kyb. Kiekvienam pagal darb is kis, raytas
socializmo vliavoje, anksiau nunyks komunizmo ekono
mikoje, negu mogaus smonje.
Todl atgyvena kada nors virs ir toks paangus so
cializme lenktyniavimo jausmas, susijs su tuo, kad
mogus vertinamas pagal jo darbo rezultatus. Komuniz
me lenktyniavimo jausmas liks smons vystymosi varomja jga, bet jis gaus sudtingesnes formas, kuri
prototipas dabar saviveiklos kolektyv lenktyniavimas,
sportins olimpiados.
mons prads lenktyniauti tuo, kiek aktyviai jie
pltoja savyje vairiapusikus gabumus, savo dvasios
groiu.
Kiekvienas stengsis bti geresnis ne sau, o kitiems.
Lenktyniavimo jausmas pans t, kok dabar kartais
pergyvena mokytojas, kai mato, kad mokiniai j pralenk.
Komunizmo mogus diaugsis visada, tegu tik kas j
pralenks, nes diaugsmas vien dl savo mokinio pergals
taps taip pat atgyvena.
Jausmas savo ilgiausiai, o gal ir aminai, liks tik
vienu atveju: motinos savo kdikiui. O tai skirtingo po
irio j savo ir svetim vaik, iplaukianio i to jaus
mo, nebus, juk jis ir dabar yra dar feodalizmo atgyvena.
Taiau emocins reakcijos motinos, kurios vaikai
327

skrenda j kitas galaktikas, bus subtilesns, labiau dife


rencijuotos, kaip ir visi ateities mogaus jausmai.
Paalins prietaravimus tarp protinio ir fizinio dar
bo, mogus stengs igyvendinti ir prietaravimus tarp
jausmo ir proto.

T U R I NYS

Susipainkime!

.......................................

Smons

.......................................

Du Jurijai ...............................................................
A, laikas ir smon ...........................................
Ar gali bti mokslas apie tai, ko n r a ? ___
Ar turi smon Sargis? ......................................
Gyvno subjektyvus pasaulis ..........................
N eteko... smons ...............................................
Pti mal ...................................................................
K papasakojo prisikls i numirusij . Miego m sls .......................................................
Kas k sapnuoja ...................................................
Budintysis punktas ..........................................
Dienos ir sekunds ...............................................
Pranaingi sapnai ...............................................
Intuicija informacijos dukt ..........................
Plkit, brolyiai, plkit ...............................
Experimentum mirabile .......................................
Gyvn magnetizmas ...........................................
[minta msl ...........................................................
Nevykdyta taiga ...............................................
vilgsnio jga .......................................................
Kaip skaitomos mintys ......................................
Vizitas i ano pasaulio .................................
Mini perdavimas per nuotol ......................
Ignorabimus ar ignoramus? .............................

6
6
7
10
11
13
14
14
16
18
20
21
22
24
25
27
28
29
30
31
32
34
36
38

P s i c h i k a ir

.........................

41

Refleksas atspindys ..........................................


Kakta aukta, o proto stoka ...............................
Ar materiali mintis? ...........................................
Religingumo gumbas ...........................................
Kiauls knysls projekcija ..............................
Smegeninis mogiukas .......................................
Savj nelaisvje ...................................................
Jaudinimas ir slopinimas ...................................
Slyginis refleksas ...............................................
Galvos smegen iev ir vidaus o r g a n a i----Smegen elektros srovs ...................................
Apmaudus nesusipratimas ..................................

41
43
45
46
50
51
52
53
55
56
57
58

mjsls

smegenys

329

330

Ratas ir kanva ...................................................


Pavelkime pro k a u k o l.......................................

59
60

S m o n s p r i e i s t o r i j i s ......................

62

Kur psichikos pradia? .......................................


Vapsvos chirurgs ...............................................
Aklas instinktas ...................................................
Kaupimas ir gamyba ...........................................
Viiukas, atsikliuvs nelaimje .......................
Ar prie instinkt? ...............................................
Prie instinkt! ...................................................
Rimbu ar meduoliu? ...........................................
Aport! .......................................................................
Ant smons slenksio .......................................
Gyvuliai didvyriai ...............................................
Protingasis Hansas ...............................................
mons ar gyvuliai? .......................................
Darbo vaidmuo bedions sumogjimo
procese
.............................................................:
Kaimen ir kolektyvas ......................................
mogaus takoje ...................................................
Bit ir architektas ...............................................

62
62
65
66
67
68
69
71
71
72
74
75
76

Suvokimas

...................................................

83

etasis jutim as ...............................................


Vis jautriausias prietaisas ...............................
Gera akis ...............................................................
Poji slenksiai ...............................................
Prie traukinio lango ...........................................
Kino protviai .......................................................
Dalyvavimo efektas ...........................................
Ar galima paprasto televizoriaus ekrane re
gti spalvot vaizd? ...................................
Giluminis nustatymas i a k ie s ...........................
Stereoskopo m sl ...............................................
Svarbesnioji akis ...............................................
Kaip reikia irti paveikslus .......................
Iliuzijos, kurias pastebjo Gete .......................
Mnulio dydis .......................................................
Akloji dm ...........................................................
Vaizdas ant lub ...................................................
Leonardo da Vinio patarimas .......................
Suvokimo vientisumas
...................................
Babrikendai .......................................................
Skonio geidiai ...................................................
Laiko jutimas .......................................................
Plaukis tiltas .......................................................
Auktyn kojom .......................................................
Kai vanduo teka auktyn ........................ ..
vertinimo klaidos ...... ....................................
Poslinkio iliuzijos ...............................................
Maskavimas ...........................................................

83
84
85
86
89
90
92

78
79
80
81

93
94
96
98
98
99
101
101
102
103
104
106
106
107
108
109
110
111
114
115

Kontrastas ...............................................................
Kur iogas? ...........................................................
Du ar vienas? .......................................................
Skrendant
...........................................................
Figra ir fonas .......................................................
Apercepcija
...........................................................
Haliucinacija ...........................................................
Nakt dviraiu .......................................................
Du imtus tkstani kait .geriau ..............
Ranka mato vies ..............................................
Skaitymas be aki ..............................................
Daltonizmas ...........................................................
Ar pasaulis toks, kok mes su vokiam e...........
Kaip jie sivaizduoja pasaul ..........................

116
118
118
119
120
122
123
125
127
128
130
132
132
134

Dmesys

...........................................................

136

Bandymas su laikrodiu ir knyga ..................


,,Dmesio tarnyba ..............................................
Dmesio apimtis ...................................................
Indn aidimai ...................................................
Kiek darb galima dirbti vienu metu ..........
Sudtis su dmesio perklimu ...........................
Perseveracija
.......................................................
Dmesio svyravimas ..........................................
Painiava
...............................................................
okinjantis ir prismls ..................................
Profesionalus dmesys .......................................
Moraliai iugdytas dmesys ..............................
Kaip tapti atidi ...............................................

136
136
137
140
141
142
142
143
144
145
146
146
147

Mstymas

.......................................................

149

Kas yra milijonas ...............................................


Tiesiogiai ir tarpikai ...........................................
Kas yra stiklin? ...................................................
Ketvirtas nereikalingas .......................................
Eureka!
...............................................................
Sprendiant kryiaod ......................................
Logikos udaviniai ..............................................
Demaskuotas orakulas ......................................
erlokas Holmsas ..............................................
Asociacija ...............................................................
Dsningumas
.......................................................
nekantieji gyvnai ...........................................
inau, bet pasakyti nemoku ..............................
Pasakyti moku, bet neinau ...........................
mogdros Elokos odynas ..........................
Ar buvo Mauglis? ...............................................
Ratas
...................................................................
Apiupinjanti akis ..........................................
Leninas skaito ......................................................
Dermoleksija
.......................................................
Mintis r a o ...............................................................

49
150
150
151
153
153
155
155
156
157
158
159
160
161
162
163
166
167
169
170
170
331

332

Tonos odi rdos ...............................................


Brimas ...................................................................
kvpimas ...............................................................
Kenksmingi ir gydantys odiai .......................
Kaip jis suinojo ...................................................
Prie perklos ...........................................................
Mstymo inertikumas
...................................
Kaip nereikia ginytis ......................................
Skeptikai ir pesimistai .......................................
Kolektyvinis g a lv o jim a s.......................................
Vykusi ieitis .......................................................
Smalsus ar ingeidus? ......................................
Iliuzija, autoriui nepageidautina ...................
Kas gi protingesnis? ...... ...................................

171
172
173
175
177
177
177
179
181
182
183
184
185
186

Atmintis

...........................................................

188

A
...........................................................................
Asmenybs suskilimas .......................................
Buvo nebuvo ...................................................
Paino
...................................................................
Atminties sandlis ...............................................
Koks sk irtu m as.......................................................
Ar gera js atmintis .......................................
Pakeliui darb ...................................................
Norite geriau siminti? .......................................
Nemokant kalbos ...................................................
Citatos ir citatomanija .......................................
Kada naudinga umirti ...................................
Negalvoti apie baltj mek ..........................
Meluoja kaip pasamdytas ...................................
Mediotoj pasakojimai ...... ................................
Atsitikimas su Lomonosovu ...............................
O gera buvo! .......................................................
Senatvje apie vaikyst ......................................
Hipnoreprodukcija ...............................................
Kat kalta ...............................................................
Fenomenali atmintis ...........................................
Mnemonika
...........................................................
Hipnopedija ...........................................................
Kaip gerinti atmint ...........................................

188
189
190
190
193
194
195
196
197
197
198
199
201
201
202
202
204
205
205
207
208
209
210
212

Emocijos

.......................................................

214

Kiekvienam pagal poreikius .......................


Jvairios nuotaikos ...............................................
Afektas ...................................................................
Azartas ...................................................................
Nerimastingas laukimas .......................................
Nuojauta ir numatymas .......................................
Udraustas vaisius saldus ...............................
Laim
...................................................................
Bendra, bet ne tas pat .......................................
Ko lpas paptei? ...............................................

214
216
217
218
218
219
220
221
222
223

Veido iraika .......................................................


Kaip a sukliudiau Mesingui ..........................
Jausmas ir poza ...................................................
Dfevy teism as ..................................................
Kas mgsta muzik ...........................................
Abstrakcionistin dail .......................................
Poetas
...............................................................
Dialogas apie groj ............................ ..............
Jausm ugdymas ................................ ................
Sonata Apasionataw ..........................................
Pergals diaugsmas ...........................................
Juokinga
...............................................................
Dvasia ukulniuose ..............................................
Gaisras!
...............................................................
Yra ir my svaigulys ...................................
Nedrsus ir bailus ...............................................
Nepavojinga, bet vis tiek baisu .......................
tampa mokymo rykt ..............................
Nuobodu
...............................................................
Draugysts gimimas ..........................................
Kaip Avicena suinojo, kuo serga princas ..
Kas gi yra meil? ..............................................

223
224
225
227
228
229
231
232
233
234
235
236
237
238
239
240
241
242
242
244
245
246

Valia

...................................................................

249

,.Nenoriu ir reikia ..........................................


Buridano asilas ..................................................
ablonas
...............................................................
teigtas atsakymas ..............................................
Pamgdiojimas ...................................................
Teisingas sprendimas ......................................
Atkaklus ar usispyrs? .......................................
vairios drsumo formos ...................................
Vyrikumas ...........................................................
Bendras reikalas ...................................................
Idjos jga ...........................................................
Sulaikant mirt ...................................................
Paprasti. Tarybiniai! ......................................
sakau galvoti apie gyvenim! ..................
ygdarbis
...........................................................
Valios ugdymas ..................................................

249
250
251
253
254
254
255
256
257
257
258
260
261
262
263
264

Psichomotorika

.......................................

266

Seenovo atrad im as...............................................


Darbo judesiai .......................................................
Vis greiiausi ir liausi ju d e sia i..................
Stulbinantis tikslumas ......................................
Milijonai judesi ...................................................
Asmenin lygtis ............................ ......................
Reakcijos greitis ...................................................

266
266
267
269
270
270
273

333

334

Pliaukjimas .......................................................
Krykelje
...........................................................
Suspjo ...................................................................
Stebint kraninink ..............................................
Braias .......................................................*...........
Sunkios koordinacijos ......................................
Kur kair, kur dein? .......................................
Du kaklaraiiai ...................................................
Pusiausvyra ...........................................................
Nesvarumo bklje ...............................................

273
274
274
275
277
277
278
279
279
280

Asmenyb

282

Gls ir mons ...................................................


Na, skrendame! ...............................................
Gyvenimo tikslas ...................................................
Karlo Markso ipaintis ..............................
Ar visk padarei? ...............................................
Moralinis komunizmo statytojo kodeksas . . . .
Atsitikimas nip mokykloje ..........................
I vairi pusi ...................................................
Grupinis duas .......................................................
Itaisyta klaida ...................................................
Barokameroje .......................................................
Moralin taka .......................................................
Persiknijimas
...................................................
Tu man blogas! ...................................................
Charakteris ir likimas .....................................
Ar js turite sin? ...........................................
Poreikis dirbti ......................................................
Nusivylimas per anksti .......................................
Retas talentas ......................................................
Talentas ar genijus? ...........................................
Erdvinis vaizdas ...................................................
Kaip lavinti sugebjimus
................................
Neteiktas ratelis ...............................................

282
282
283
285
286
286
287
288
289
290
292
293
294
295
296
297
298
299
300
301
303
303
305

Veikla

...............................................................

306

Atsitikimas su llmis .....................................


vairs motyvai ...................................................
Gamykloje ir tire ...............................................
Veidrodinis ratas ...............................................
Meistras ir pameistrys ......................................
Vienodi judesiai vairsveiksmai ................
Vienodi veiksmai skirtingi ju d e sia i................
Veiksmo struktra ..............................................
Ar bet koks kartojimas mokslo motina? ..
Pirteliai vikruolliai ...........................................

306
306
307
309
310
310
311
311
312
313

Naudingas automatizavimas ir kenksmingas


automatizmas
..................................................
Nejuiomis
...........................................................
Pereinant gatv ...................................................
sivaizduojami veiksmai ..................................
Rankos ir galva .............................. : .................
Menininko darbas ...............................................
Ar kenksminga pailsti ......................................
Seenovo fenomenas ..........................................
Poilsis
...................................................................
Maina ir mogus ...............................................
mogus ir maina ..............................................
Didiojo iedo eroje ...........................................

314
315
315
316
316
317
318
319
320
321
323
325


Ha

IS6-4 .

1963 .

Vert V. K r u t u ly s
Redaktor S. Pa pe kie n
Virelis dali. V. K a m in s k a it s
Techn. redaktor B. S o dy t
Korektor R. F re id h e im a it
Leidinio Nr. 9187. Tiraas 7000. (157)
Pasirayta spaudai i966.X.20.
Pop. 84 108^16=5.25 pop. 1.. 17,64 sp. I.. 19.54 apsk. leid. 1.
Kaina 72 kp.
Spausdino Valst. V aizdo spaustuv Vilniuje,
Strazdelio 1. Us. Nr. 2431.