You are on page 1of 44

RIMAIlTM MA:TIJUf

RIMANTM MATUU§

lillfuviq Ieutos: kilmiJ

Wri.uI • 1_ ~ ~ paminIIIq r&SlauraVimo ~

NuO seniausiq /aikq visos teutos stengdavosi i~sia$kjnti savo knm«. Ir kss til< bandydavo labiau /sigilinti, visada susidurdavo su begale pccotemu. Tyrinetojams otrot! bOdavo lengviau kol jie nepasiekdavo didliojo tsutu kraustymosi arba dar senesniu klajoklines gyvulininkystes laikq, 1<81 istisos tautos per keNs simtus motu ga/ooavo persikeJti is vieno Europos galo i kitq.

iietuviu tautos kilmes problema nesudaro 5imties.

Senoveje i mOsl.J tautq isifiejo daugyb8 genaq ir gentmil_J junginil.J. 0 kiek pedsakl.l. paJiko jvairOs uzkariautojai?

Tautos kilmes kfausimq nagrineff chronologiskai neimsnome, nos kuriq beimtumern genti, jidatniausiaJ daug pesikeitusiu pavadinimu minima labai skirtinga;s laiktarpiais. Taigi kiekvienam tam tikram Jaikotarpyje suskisrytu ir didZiulis sqra~s genciq. turejusiq /takas lietuviu tautos susiformavimui. TodellengviausiaibO~ nagrineti atskiras er susijungusias gentis if pasekti]as pav/eniui nuo senieusiu iki h.J laikl..l. kai jq vardaJ isnyksta istorijos priesausryje arbs kai /rune ~ itl pasiekia if masu laikus.

Nagrinejant si iSkeftq klausimq, gentis. arbs tam tikrus geografinius pavadinimus, feikes skirstytf pagaJ ju svaroa, Taip pamazu nuo paCi4 svarbiausilletninill vienetu pereiskne prie (0/(;1.(, kane turejo tik ~alutine,s reikSmes lietuvil.j tsutos silsidarymul. o pabaigoje

paliesime ir kaimynus. nes visais laikais vyko mai~ymasis tarp taUhl if jokios kaimynines tautos as nega/sjo iikti visi~kaj n~lyje.

Siame daIbe bus kalbama ne tik apie lietuvil,J tautos, bet iT api8 visq baltli tautq kilmq. 20dis "Iietuvil.( . pasirinktinas tod8l, lead ba/hi arba aisaq vsrdai yra perrJaug bBndri if ne visa; nusako vienCf etTIin; junginj - tauili. Jeigq ~ pavadintumem ·Uetuvi'l if IaMq tauh.i susidarymas", tai tuoj iSkiltq klausimas, kadel neminimi prilsai, jotvingiai if kt.

Pinnoj aile} remsimss rasytiniais Sa/tiniais. nes etniniuoS8 kJausimuosB jie bene labiausiai gali paden. Seniausifl period14 ild fa~ytiniq saltiniq pasirodymo paliBsime tik paaais bendriausiais bruozais. Rasytiniais sa/tiniais del ivairiq kJiO~li #canais· teks if nefiesiogiai pasiremti. KlOk sunkesna problema bus archeoJogines mediiagos prltaikymas. Kol kas dar nejmanoma daugelj mineh/ gen~iq susten su alskiromis archeologinemis kultaromis.

Pastaruoju mew ankstesniq autofiq darba; spaudoje naudojami netolyg;ai. Visa; neteisinga, kad didela dalis romentizmo laikq lstoriki; if jais besiremiantys auwriai ignoruojami. TurbOt reiMtIJ neatmesD. 0 tikrinti jq pateiktus ir minimus istorinius saltinius.

Siuo dartJu autorius tikisi prisideti prie keliamos problemas ~8ndimoirbusdekingas visiems, kune. perskaitfl sl darbll, pateiks save nuomonF,f apie cIadJe I!keltas problemas. Taigi pasisakome ul drqsias hipotezes. uf praeities pafinimq if saves suvokim~.

Tenka atsfpra§yti skaitytojq. kad ne del autoriaus kaltes rankra~tis plagu18jo10 mehi noske/bras bei pa_d8/(ati A.GirininJwi if V.Girininkienei' ui paga/b4 ruoSiant *SeniausirJ Uetuvos gyventoftl'" skyriq. be /woo skaitytojai negal(Jtq susieJaryti, vise· vaJzdo apie Ji9~ki~.

SENIAUSJEJI LlETUVOS GYVENTOJAI

Del mad~iagos trOkumo Sllaikotarpl galime nagrineti chronoiogi§kai. neie§kodami kokio nors atskiro etninia vieneta individuali4 vystymosi keliq.

Nera kaip apeiti dr<!Si4 ASeibucia hipotsziq apia mOsL{ protevu, gyvenimq dabartinejs teritorijoje dar visi~kaj nepasitraukus ledynui, tV. pries 10.000·12.000 ardaugiau rnstq. Pats !lis penkiaianklis skaiCius jau verl;ia abejoti. Juk tokiais sanais laikais per iedynu apklot'l :tern" galejo klajoti tik nsdidelas ~monj4 grupeles, kurioe, sekdamos §iaures slnius, vargu ar galajo i!gai gyventi vianoje vietojs. Tiesiog neiliketina, kad tokos nesaslios ~moni4 grupes galeN psrduoti i§ kartcs l karta tam liknt geografini4 viatll. vardus, kurie ~Iiktll. iki mOst{ dien\{. Taeiau paleogeografines sen4 vietovardh~ studijos slebinaneiai patvirtina ASElibucio hipotez~' Kol kas negalime pasakyti nei ·ur nei ·pne!-. Gal

bot ateities tynnatojai i~pr~s !il'l problem". .

I! archeciog4 i§samiausial tyrinela akrnens amiiaus Uetuvos gyventojus R.Rimantiene. Jos nuomone. pirmiajt gyvenlojai lietuvos tentorijoje turejo pasirodyti tarpledyninio atsilirno biolingo matu daugiau kaip t 1.000 metl{ pr. Kr. To laikotarpio radini4 buvo aptikta neloli Lietuvos sienos • siaures PrOsijoje ir !iaures Lenkijoje2_ Nedideles med!iotoi4 grupes, auroras nuomone, siuo metu turejo pasiekti LietuvCl i§ Oanijos - siaures Vokietijos. Po to, XI tOkst. pro Kr., klimatas vel at!alo if vis; zmones persikele i !liitesnius kra§1us.

Pastovia! mOsl{ krastas buw apgyvendintas antrojo atAilimo - aienodo iaikotarpyje, X IOkst. pr. Kr. Lietuvoie pamafu jsilVirtino SvidrOKultOros medliotOJai, 0 madleno kullOros medliotojaJ buvo sveeiai is tolim1,( kra$!~ Svidrine kuitOra i!sirutuliojo is ankstesnil.j lenkijos-Vakant Ukraino$ iwilOr44 A.Rimantiene raso, kad bOdingas svidrines kuttOros gY"entO!4 bruczas Lielwoje yra didliules i4 stovyidos $U daugeUu lizd\4. Tai rooytt(, kad stovyklose gyvenusieji 3:mones neklajoJO dideliuose plotuos<il if tun~!C bOti alejq no i~ tolL Senosios svidrines Lietuvos stoVyklos prii<:aus'i pagrindin&i sios kuitOros paplitimo sl'li!iai, tad it{ gyvemojus tenka laiKytl vietiniaisso

Mad!eno kuitCra sgzistavo X tOksL pro Kr. vak@.J'l{ if v!dune Euroeojs, ,i>;lajusi iA lI'akarttl UetwO\, lii kuitOra pasidalino im1et4 savit4 BartijOS tal.l14

"::\TCrt_f \/3riantq.f, BOtJinQ8~':: rr13dlenin:L; r;:)"Tl~nk\qbruO:las, s>.::inanHs jas nuo sv;dr;niq, "Ira 13~, kad rnadlernn::is ~),«)V\/~dDS dE:}n~3US!31 n)8ZQS, visne lizoo, su fle'9?U1Siu 1ittlr~~;,c inverdor:utlli.7 •

Parnazu abi kuHOros psrsipyns, r.H2.turtfno v!s(;a k:tq. Zmonss buvo crivsrsti da:tnai ir to Ii Kc,!iauti d;31 f'rl()dzi()~{!es ir del egzogarnliHq santYK;L{, ieskodarni partnsrio bOMai K!iojG glm!nlnejEl bendruOm8neje"

!X tokst, pro Kr. i?i prstu Europos pradsjo plIS,1 azvlina kullQra, rssirutuliojusi is visnos rnadlenines kuhuros sakes, klaKii,oJ,mo ptota. surnaz ejo. gyventojai tape seslesni.? Susiformavo jau tam t.kr as strums kuMOflnlS )lmginys tarp Oderic, Karpatu, Polasss If P.et4 Loetuvos.'G

Prasidodant mezotitui, laip vadinamarn eprpaleolrto lall{Olarpy)e, Lietuvojs isnyko ~Iaures slnias ir paskui 111 srauras rytus pasrtrauka dld8,e dalis Liatuvos gyvenloj4." Ankstyvajame mazoute I~ vakan, I.laluvq pasieks rnaqlernozine !vej4 kultDra, glmlnlska Balnjos rnadlenurr qerokar skyrasi nuo save tevynes - Danqos'" Villiau, rnazonte (VIII-IV IDks! pr Kr.) Lietuvojs susiformavovietine mikrolnins makrounne kultura, perarnus: senasniq kultOr4 palikirna.

Svidrine kuitOra Lietuvoje ir vakaru Baltarusuoje Issilalke paleohte Dalis svidrinas kuitOros 9yvenloj4 liko l istuvoje Ir vsl.au dauqiausra pe formavo nauja mszotno l<.ultOrq, kuri i~lalke dall svidnruq element4 Ikl pat neolho.' 3 A.Rimantiene rase, kad rnaqlarnozinas kunnros ei8menta! u, Lietuvos i Hytus nasiplate, a rnikrolrtina rnakrohnns kultOra dauqrau susikoncantravo Baltarusijoje.

Antropoloqiniu pe!IOnu, is kelsto rastq kaukohu gallma nust atytr, kad paleolns mezolite Listuvojs gyveno Ivairi4 tipq 1mones viana k aukote priskiriarna ilgagalviams, senajarn Vldur~emlo pajuno tipu., O. kna placiagalviams; taciau is visa mezotno lietuvos gyventolal pnsklnaml europidarns. t4

R.Aimantienes nuomone, ir rnas Islaikema kai kuriuos paleo lito rnezolno gyventoj4 bruozus,

IS mikrolttines makrolitines kuhuros issirutuhojo Nemuno aukstupio neoiitine xuttora. Anol RRimantienes, vshau susirnaisius sierns seniesiems gyventojams su virvsunes kararnikos nei3eJais susidare baltu gentys. t s

Gri~dami prie neotno vel pasiremsime R.Rlmanllenes tynneJlm4 iSvada, kad nuornezolito pabaigos per visa neolita baltq teritonjoje isheka dvi skirtingos kutturos sritys: 1) vakarlne Latvija, vakaru Lietuva ir didele PrOsijos dalis; 2) pistq rytq Listuva ir Baltarusija, bssrsiekianti su DnieproDoneeko kultora_16 Abiej4 kultOros grupil{ keramika vra skirtinqa, be to, vakarinel grupei bOdingi kauliniai dirbiniai, 0 rytinei - tnnaciniai'"

11 lat.i4 archeoloqs L.Vankina pabrazia, kad neolits vakarq l.atvijos Sarnatss tipo keramika labai ski riasl nuo duobstos dantytos karamikos, bOdingoa 1)'14 Latvijai (Sarnatss tipo keramika skiriasi ir nuo velesnas virvalinas kerarnikos. il;plitusios II tokst. pro Kr. pradzioje didesnsje Eurccos daiyjerll

Anot R.Rimanl!$n'-~s, ir nooHte Lietuvoje randarnoa europidines

jiB t-\onta~~t4· "!~~tirpo" tarp uqro NaPlos kuftOros ge~iH(fiHi.

BarliiQ!;! krastccse I11Jisitvirlino Uk

~\I£HmnGi if Suomijai). .I.Zurekas spi;ja, liad \JiPJ9line

l~UC-£lvo }t.erarnika (siaUF$S 19nkija) ga!e,jo sietts su kUI1Dros

pfadl1a,n Vak;;;f4latvila, kuriai bQdinga jau minora koromikllS' pnesiska viNOim,gi - 9a:0)0 bati i~likusi Ilaip sen4i4. gYVSI11()i4 sala, RRimantiane fl1.SQ, kad vifveline keramika Lietuvcje suliejo skirtingas vakaflt, i,r rvt4. "uiWras, nets if paliko kai kuriuos sklrlumUll,'4 Virllsiin95 k®mmikos neS;Slja, piHTllaU5i<l galejobOli SUSI1~ 51.! gei4 Iraku., 0 laip paiir '/0111004 vandah.j genllmlS; kunosslipriausiai buvo [sitvirtlnusios M~oioj AziiOj if xnuose grellmuose rajonccse.

Yra noolite lam tikra grupe' r.adinil!, priskiri<lrl1lttlk.baltarnsc tai "ba!ll~ki" klrYIal su lyglomisilgoslOrnisbnaunomis. iyairOs auto(i~ tokitlll kilvius mini lietLNoj9, . Bal1arusiiois. f>rOsiioieir. UiJnkiiospama;yje; dal..'glCl.usiail* randamFkartu SU vIrvelinG keramika25

2<lNario am !1;IJleUewvoje lviko daug pakitim 4: pradetlvaootimetalsi, virvelin(!j keramlk<\ pakeite brOkSniuotoJi,atsirado itvil:1lootos gyveflvielss·prmleji piliakalniai; ' .. pasiro(Jslavotl4, deginimo P<!!PfotyS iT. ptrmieji pilltapiai. T aliau neliOrint l~ias naujovss. ry~kaus etni!)io gyvenroj4, pasike~imo nepasteOOla, fles jvairi4 c:lirbinil.l, fOfmos, pam31u robvledamos, Muliojasi gana nuoseklial.

Etninil.j klalJ$iml.l. . if gyv-entojl{ pakitimo ry!ius pa1Iagtinesime. kalbedami apie atskirus etninius jvnginius. Vis labiau anejant prie ra!ytinil.{ !\altmi4, kai lwm.los roi!kinius jau gaiima bandyti susieli su e'lninemls g~is.

7

BAL TU GENTYS

AisCiai • estijai

Seniausias. ry§kiausiai apibrofus ir tiksliausiai baltq gen~il{ pavadinimas yra estijl{ genty's, t.y. "rytl{ gentys·. MOs4, kr~tc\ taip pavadino vakart.1 kaimynai, 0 po to ~is vardas prigijo Romos imperijoje, KaroHo Did!iojo valstybeje ir kituose vakarq, vidurio ir piet4, Europos kra§tuose. Ra§ytiniuose §altiniuose seniausias estijl{ paminejimas aptiktas keliautojo iI MasHijos (dabar Marsalis) Pitejo rastecse. Strabonas (I a.), perpasakodamas Pitejet aistius vadinaOstiaioi (Ostimioi).26 T.Naroutas. nauda-

. damasis Stefano Bizantino (Stephanus Byzantinus) perpasakojimu i§ Pitejo apraSyml.{. si vardt4 pateikia kiek kitaip; Ostyaeos. Ostiones.27 0 pagalS.Oal.lkant" Pitejas a~us vadin(ts aestuani ("ausrenais7.'

Kokla neapbrefu too metu buvogen~il{ .tnine priklausomybe. galime sprllsti. kad ir j§ to, jOg K. Tacitas aistius ("aestioromgentes·) mini. kalbedamas &pie CSermani~. Jis sako'laldai~ai pagal paprcX!ills ir ilQ,.

yta pandOs i sve'IUS.oj)agalk8l~i britU$'2t . . . . .'

"Pie 523-$2fj.m. karalius T ebtforiu., d,ikOdam~ uf ctovanas, siun-

. eia ai§Bams tais~, kuriam. jiS save iitulUOjll "Haes1iS TtieOdericus ReX-.

Sis IaiSkas yra idetas i Teexfofil<o aekNtoriaus.~YtOjO Kasiodoro (Cassioclorus) taItiJ~.~ I al'l9~'l ~~ j§~rstoj. OrOliiauS Pasaulio . istorijojnakontll; kad pri. BallijOs jOms gy\'ena Ostijai." Estijus (a4Jsti. aestorum). ufirruantius iig4 Baltijos jQms paNant,. Ill. Vyslos. mini got&{ istorkas Jordanas (VI a.). kab8damas apie IV a. viduryje OStgotl.{ karaliaus HermanarikO ufvaJdytaS taut8$~

Kaip matem., ki licl visuose laltiniuose sutinkami vardai eStai aestijai". ostai rei§kia rytU$ ir jOkiu bOdu n&gali bnti perskaityti kaip aistiai. Tk Karolio Did!io;o biografas Einhardas, pats. matyt. ma!iau susidor. su balll.{ gantimis del didelio atsturno ra§o. kad prie Baltijos joros ("act litu. australe") gyvena slaval. ai~iai (Sclavi et Aisti) ir ivairios kites tllulos~31X a. pab. VuHstanoapraSyme estijl{ !eme vadinama Eastlanc:f.4 Baltijos jOra cia titufuojama "rytlt jOra" (Ostsaa) ir greta minirnos Aistmares (Est-

mere)';, kurias tiksliau reiketl{ vacinti Estmaramis.

Skand!naV4 vikingl.( samniuose bam; :Zemes. 0 taip pat ir Rusija, vadinamos rytl{ salirnis. T.Narbutas surinko §iuos skandinaviskus i)'t4, Baltijos varous: Austurland. Austarreich, Austurweg3', Ostroqardya". S.Daukantas prie Dauquvos pata'pina ir mrtmi Asgard<\. kur gyven~s Odinas (voliau idtevlntas) ir valdqs skanoinavus ". Apie 051rogardija. kronininkas Heimondas liesiog r850, kad "danai taip vadinl.l Rusijq todel, kad jl yra ryluose".39 Kol kas nsaisku, ar Sisqvoka 8peme rr Lietuva, Ji gaiejo reik51i balt4 iames pr.ssslavq kolonizacijq. Tada naroralu, kad i §i tarmma lei!\{ If siaurss Rusija.

Yra dar visnas pavadinimas, kuris patvirtina as!ij4 kildinimq is rytieeil,j_: anglo saks\{ saniausioje poemoje Widsith tarp dauqybes dainiaus aplankytu tautq minima ir iste.·o Abejones sukelia lik istariama "i" zodiio prad~loje. kuri bOdinga naujajai angl4 kalbai ir reiskia rytus. Pries balsi4 kailq senojoje angl4 kalbojs ~IS garsas greiciausiai tursjo bOti tariamas "s". Be to. balsiui I pasiksitus i ar, galejo atsirasti if Vulfstano [vesta forma arsn. A.Ratkaus nuornona, skandinavai prOS41ietuvi4 !eml.l vadinEl Raitgola·land (RytL( gall! lame)." Graiciau taro ture]o vadintis jotvlnglai.

Pna galutina! nalsaisklnt4 est I)\{ (aisCt4) vardo variantq reiketl{ priskirti hosuus (051Ius). pazyrnstus Ptolomsjaus ~9melapyie (siaur~ ouo vened4 rr lIehl{. u1 Chsrsmo upas. Tikr a §iO vardo forma yra hossii.? Taciau P.Kllrnas raso, kad vieninte.is vardas Ptolornejaus darbuose. kur] galima sisti su aistais, yra Ossioi.:" Galbot sis variantas pakliuvo i kitus Ptolornejaus darbq laidinius?

Ikl pereito sirntrnecio esti14 aisci4 kildinirnas is "rytietit,( buvo visuoti· nai prlimtas."" Panasios nuornonss laikosi M.Aleksaite-Gimbutiene4' ir daug krt4 Istorik4. Taciau tokiq aiscil{ vardo kildinimu abejoja J.Basanavlclus: r

K.BOga rr KJaunlus SIO arnziaus pradlioje iskele hipotezlI. kad ~odis Aistuva etirnoloqiskai gimioiuojasi su indoeuropiocil{ "os", latyo\{ "or-a" ir raiskias, kaip If lotynq kalba "Ostium", pakraslinll !em~'" ost . °rytaj" ir Ostium - "pakrastine !eme" gali tureti lam tikr" etimologini rysi.

Visai prle~lngi yra bandyrna! kildinti aisaus is got4 "aistan" • gerbti. branginti (Gae'1e)40, arba IS SuvalkijOs vandenvard!io Aista!o. vokieCi4- !email:i4 -esto" . [auja ir t.t."

Atsrivelglant t tai, kad garsas °i" ~odyje estal, estijai (aesti) jsiterpe tik apie IX-XI a. (nepalVirlinta lieka finia, kad skandioav4 Gutasaga mini sal" Dagaip: (Oago?) prie Aistland'<), reikia sugrifti pne ankstssnes nusistovejusos nucrnonss. kad estai (ne aistiai) tiesiogiai rei§kia "rytietius·. T" pati sako ir siuo rnetu iS1ikllS 8StL{ tautos vardas, kuns skandinavams raiskia "ryt4 gyvenlojus". 0 lietuvi4 germanams ductal 'lard as vokieeiai (latvi4 k. vaci), atvirksciai. re~kia "vakar4 gyventojaj".

Mums dar reikia i!siai§kinti. kokiq lernol ijq uleme tos 9stij4 gentys ir kokiems etniniams junginiams jos prikiaus&. Is karto lurime pastebeti. kad

9

seniausias pavadmirnas "asstiorum gentes' apsme siauresnq !Brilorij~ pfle Baliijos jDros ([traukiant ir dabartiruus estus). 0 skanoinavq Austurvag ir Ostrogardija rytuose jau sieke ir Rusija, Visa beda, kad gar-tines santvarkos laikais tokie geograjiniai terminal dar niekaca ner8iske vieningo atninio vieneto, UZtenka pasiziureti ! dabartinius kra~!us. i~laikiusius ry~kius gantines santvarkos bruozus (pvz. Kaukazas, kai kudos Afrikos bsi AzIJOS taritorijos) if parnatysirne kad pavienss gentys sud are atskirus atnimus vienetus, daug iabiau nutolusius tarpusavyjs, negu dabar, T ai mas galime pasakyt! apia Romosimperijos laikus, kada pirmieji Siau,as if Ryt4 Europos ~emeiapiai tiesiog rrnrqsjo nuo gancill vardq. Dar senasniais klajoklines;:;yvulinlnkysles if poledynme60 laikais, gyventoj4 stnine sudetis viso] ~iaures Europoj, v91gi gale)o bOli vienodasna. Tai mums rode akrnans arnziaus kul10rll didates teritoruos.

Pagrindinl estlill (ostu) branouol] prias 4 tuxstancrus melli, kaio minejoms, sutorrnavo virvelines kuttOros nosejai, susimais~ su vietimais Narvos-Nemuno if aukStupio kuhOn,( gyvsntolals. Vsliau, zalvano amfiuje, ill apgyvendlnt<! piot<! tiksliausiai atttmka balti~k4 gyvatgalill kapil! paplitimo teritorija.53 Geleiies ... milaus charaktarinqiausias balt4, bruczas - brOksniuotoji keramike. Ryluose )1 apirna Auklhartijq ir Baharusijq, 0 vakaruosa, deja, nesiekia Zemartljos54, kur kaip tik antikos laikais gyveno "aestiorurn gentes". Sis skirtemas rarp vakarq ir ryt4 Lietuvos gyventoj4 galeJO i§hkti is neolito lalkll kada bnsimisrns liatuviams alitiko Nemuno auksluplO kullOra, 0 iemai:iams Narvos-Nemuno. Tokiam emiruam pasidalijimui dideles ~akos, matyt, turejo if tai, kad 2emal11joj 11g,,! laikCl ouvo isigal"'iEl ven&dai. Tatiau, ne!IOrint Vi5l1 skirtumq, estljai gyveno dki1iulej leritorijoje tarp Vyslos ir Dauguvos bel tarp Baltijos jOros if Dniepro auk~tupio, daugiausia mi§klnguoS8 plotuoS8. Miskas buva vienas i§ skinam4N eslljlll@ritorijos bruo!4.

***

Dabar estijais vel feike'llj vadiml esrus. !aMus if lietullius. rai DOt\( daug patogesnis !erminas negu Pabaltijis, nes Pabaltlju dalnai vadinamos vises tautos aplink Baltijos JOI1\. Th teritorijos vardas Eslija skambet4 taip pa1 kaip ir dabartine Estija (ugrosuomi\4 tauta tiaUfl3S Baltijos kraJlc) ir SiJdaryl4.daug kebiuml.{. TaCiau raQua nepamiriti irtai. kad Estijadarturi klt~ pavadinim4: Estonija.

10

Baftai

Antras,labiau prigij~s terminas, taikomas.estij4 kra~tam~, yra banal.

Battijos varda pirmasis pamini l<sanojontas Il; Lampsako, KurIO :l';r,I05 rnus pasiske perPlinijauS "Gamtos istoriiq~: "Sk~4 pai.ory trijll diBn4 JOros kelione pasiekiama labai didela sala, vadinarna Bahiia (Balciam tracnl. kuria Plt9)aS vadina Bazilija55 Baitijos sala tia laikomas Skandinavijos p~siasalis. tai patvirtina Erastosteno Europas ~amelapls (220 m. pro Kr.) • kuriame ryskiai pazymeta Anglija (Albijono sala] if didele :iaurei6 nesibaigianti sal a Baltija. Galime tik suabsjctl Plinijaus al§KlnlmU, kad Baltijos sala Prtejas i§ Masilijos vadino Bazilija. Jau Detlefsenas, Irena Nievojska" iT kt. pastebsjo. kad PltaJO If Tirnajaus (Tlrrtaeus) sa.la~abal~S. yra Sarnbqa. Anot Plln1laus, Tirnajus salq vadines Ba:illJa (Basllia) • Talgl Baltija ir Abalus greiCiausiai yra dVI skirtingos saios. kuriorns abism Plinijus suteikia Bazilijos varda. Su Bahjjcs vardu Goseltnas SIElla Belli{

SqSlauq tarp Jutlandijos if Skandinavijos5!. . ..'

T ohau turime porsokt] visa tqkstantmett . Ilk XI a. VOkleCil{ kroninkas Adomas Bremenietis savo veik ale "Gasta Harnrnaburqansis ecclesiae pontrlicum". IV kn .. 10 sx. parnini Ba~ijos varda: "sill i!ankl\ gyventojai vaoina BanIJ8 (Bafticus). nos jllyg kokia juosta (battai) ilgu ruo!u psr skltl{ krastus tEjsiasi"'o Anot J.Kabelkos paai!;kinimq Adomas pridej~s, noredarnas nopaqrjstai oarodyti Baltiios vardo kilmlt nllOiot. ~odfio barteus "Iuosta, dlf~a5·.·' Straipsnyje sakorna, ked vidurio vokief;iai

. aukMaitiai Baltijos jorq vadina Behemere&~

Noai!;ku. kokos tautos daugiausiai prisidejo pri& Baftijos vardo susj. darymo. m.Bonfanle sieja su ilirll-albant-i balte "purvas, dumblas·, E.Frenkelts (netiesiogiai) su liel. banas. bala'JJ.Kabelka atsargiai iikelia mint], kad Baltijos vardas galejqs boti ir ai~i4 kilmes, susii~ su vandeoiu. Pig. mosq pelkevardl Nemuyn - bait. piev4 vardus Peuse· batten lr Rythabalt6~

Pirmll kart'l !;j Baltijos varda estijams 1845 m. pritailW vokje<!i4 kalbininkas Neselmanas knygoje "SemU4 PrOs4 kalba' (Die Sprache der allen Preussen)': Taip gana dirbtinai baltll terminas prigijo iI pradfi", kalbinlnk", rasuose, o veliau pamuu beveik visiikai iistOm. senesni if tiksiesni estij4 vard~.

11

Lietuviai if JaMal

is kur kilo vienin!alil.! i~likusi4 balilj1iW14 iiatuviu Ii iatviu vardai? Jau is pirrno h'ilgsnio knnta i akis abioi4 vard4 panasurnas. 0 jeigu persoksim

Xlii fl.., ankstyvuosius kryl:iuoeil{ laikus. tai parnarvsime, kac taca listuviai ir latviai ouvo vadinarni visai vienodar Mindaugo lai~ke bei Dusoergc kronikoje Lstcvia - LG!hovia"S (Listuva) if Hennko Latvio letai (Latviai) bei ietlonesOl (hetuviai]. Abu pavadinirnai daugiau nutolo tlk po to, f,ai kaiavljuociai nukariavo Latvi[a if pers~H~le lotus i dvi dalis (mums xa.oant ap.s latvius Ii I!etuvius kartu 19!k14 sugrizli pns sene le14 tarrnino - Lotos. reiskiancios l.ietuva Ir LatviJ<I kartu paemus).

Dabar neimanoma rssialSkinli. kas, flu. if kada plfmq karta panaucojo le14 varca lam tikrarn stniniam vianelui arba krastul pavadmu. Taip pat naaisxu, kokios buvo pirmos §io ~odiio formoso Sunku rasti Europe) x.ras!q, kuriarns lias nors nebO!4. aptikss Lietuvos varoo.

Kalbininkas St.Tarwdas rase. kad viena ssnovss Galijos pajnno provinci)a !otyniskai buvo vaoinarna l.i.ovia ("pakraScio, pajOrio sal!s"). 0 iitus fais:,,& pakrascio gyvent0J<I. Todel, kai kuris uislenlo liatuviallf kt. katblninka: (pvz .. Wajda) lietuvius jungdav'l su lot k. iodiiulitU!;6~ Kadangi iflUS Iotyiliskai rsiskla jeres oaxrants. tai SI. Tarvvdas gali t>Oli i1 teisus. Tlk n'~wskus vietovarcf o ufrasymo tiksturnas. K'II kune rnoxslininkai sako, kad lot. k. V-VI a. Bretanes pusiasato paJOrys vadinosi ne Lnovia, 001 Letau, L6ltavla'~

Pastaruoju mplu tarp amigranfll_ li9li..:'II\.I, varco k.ilma daug domoJOsi C.Googaudas70 Sraures t1alijoja jis ap!iko 195 m. mmim~ Lnano ml~k2r :336 rn. 691gl[O)6 vyk~s lelL( sukiumas: 357 rn. kainarn Retne kranta buvas "Prefoctus Loetorurn", kur pavalcirua: vadinu laeti, letes, iiles. lalavlCi; Xa!aion![Os laukuose kautynsse pries A!Ji~ cJalyvavq hilles; 800 rn. - f(arolio DldlioJO !aikals letes-lelKles kovqs: su burgunais. Net pali lIudviko vardq C.Geogaudas sIsJa su listuviais. Armenke (Btetaneje) jis surado tokius vielollard2ius: Litovia, Utaw, Uydaw if U.

Daugel:s C.Googauoo m1l1614, varoq, gaibOl, til!. alsitik1inai primena lietuvl4 varda. Bet su kai kuria.s pamInGjimalS:, pavyzd2iui, ap,eleil.! Kavas ones hunus tunm& Su!!k1i. Juli: I( S.Daukantas Plinijaus ·lstoflJ01e" (Hlst, !,b. iV, cap.2S) aptlko laula. lIadillaml'l iatovICi. gyvenusi", i ~iaur4t nlJO PancnijCs (VengrIjOS)" • hum.j c6l11nnes leritonjos. Taip pat yra tinoma. kae Prisk". vykstant: i hunl.!"ado Aliles stovy"'~, viatiniai gyvenlojai V31Sil1o genmu, kuns vadlnosi 'modos·". Tai gall bOti !:::Gndras ilirl.!-baltl.! af kokiOS kitos artlmos kilmes ~odis. Krooikose, $uradEjS tariamai !:::Godnt1!US varOV$ "in Sudua Linoma" (U8Iuva Suduvoja). "lstovini de Samethia" (Zamaxtijcs lietuviai) if "littovin Lant" (lietuvos kfa~1as 2emaitijoj). Goog3udas prieina pn. i§Vados, k.ad §i. lietwiai tymi liaoo4, tam ~ kanflll,( lietwl\.l, tormuOOl.! !9ritorijas - stovyldavietn, ii kuriij k.iia if

lietuviu vardq'?

KOI K2S tokia a:skiniami nsra lrodyli if nspakankarnai isanalizuoti.

Taciau ceku kalbinin~\as Satarikas sako, kad senais laikais i~ Alijos i Europa atkeliavusi "latu" tauta iigq laika gyvenusi kartu 5U grajlq~is. A.j, siskj~usi nuo grailq, ji u~smusi Reine srit] if Gaiijq. Veli~u is los srities ii nukeiiavusi l siaures rytus if uzernusi :lemes tarp lIach4 if siaures germane;. Salariko nuornone, tie lelai if bUllEt lietulliai1: Kaip materna Safanko "1713r$fUlas' u2griebia visas mOsL( minstas vietas.

Cia noretusi primintj dar kai kuriuos lie\uvi4 paminejimus, arba atsitiktinius vardu panasumus.] kuriuos ihi siol nebuvo pakankarnai atkraiptas denwsvs. Pavvzdziui. J.Cezaris neloii Dunojaus istak4, mini Latobriqus; Kornefijus Tacnas siaur ss Balkanuose apraso tauta kiolalatus, kur antroji dalis ga!ejo roiksti lotus. Kiolaletai daug kovojo su odruzais il diianais del nopriklausornybes ~5

S.Daukantas raso, kad Dakijoj9 gyvanantys scirai.sudarqai if hew! 377 m. lalkininkavlcl hunarns, iotyni~kai buvQ vadinami lituaru J.Ochrnanskis mini hUf14 vaco Atilos laikais buvusia Lietuva (Litovia) prle kairiojo Dunojaus intake l.eitos Imp dabartines Austriles if Verigrijos7~ If Narbulas, rerndarnasis Naruseviciurni, sake, kad Atllai tarnave litianai (Ilthuani)." Tal. kao ballai gyveno cantrinsje Europoje irodineje cek4 kalbirunkas K Turnvaldas. Siame regione jis surinko daug vietovardziq, kUrJUOS xlldina ii§ baltu kalb4.'· so Atrodo, kad sie lietuviai bus alei~ i13 Battijos kro.5t4 kartu su vandslals venecais ir qotais Ramos nukariavirno rnstu. (Gali bOli, kad jie slepesi po bondru got\{ vardu, l kurt loJO getai, jOlvingiai ir kt.). Vargu a. galaja jie atsidurti centrine]e EUiopoje dar sanuojc inooeuropieciq kraustymos: laikotarpiu IilOk51. pr. Kr.

lengviau paaiskint! vletovardnus Litva Baltarusijojs if vakan; Ukrainoja. Tai grsiCiausiai lieluvi4 nunesti vardai Vytaulo if kt. kunigalksci4 laikais, bet taip pat dar felkall{ issiai~kinti, ar jie negaisjo kilti ankstyvsjame balt4_ i~litimo laikolarpyje. pries Lietuvos looda!ines valstybas susidaryma,

Mes nebandysirne nustatyti tik~ lietuvi4 gyvenam4 plot4, rib\.i. nes tai bOtl.! nsjrnanorna, Gentinas santvarkos lalkais tokios noes buvo 00 gale nepastovios. nekalbant jau apia tai, kaip sudetinga jas nustatyti if Kunas gem!s laikyti lietuviais. il.urias lIufsiais, jotvingiais if U,

Daoar jau vyrauja klaidinga nuom;one. kad Lietuvos vardss pirm~ kat1~ buvo paminetas 1009 m., kada "!vonlas Brunonas." Rusijos ir Lietul/os (Lituae) pasienyje, pagonh,~ trenklas t galv~ Sll 18 saviAkh.j, 'Iasario 23 d, nukeliavo tdangl(,i' $enesni lietuvos I/ardo paminejimai dalnai bOna skirtingai arba netiksliai utri!!yti. plIZ.: anglcsaks4 poemoje "'Widsith· minimi lidwicings gali reik!ti lietuvius arba lietuvoje gyvanuSlUS Iydus ir viking US, Lietuvos vikingus (Iitvikingai) it pan. $il.{ klausimq kalbminkm kol kas bel/elk nelyrinejo_

o lydai Uetuvoje galejo gyventi. Apia tai raSe J.BasanaviEius8: Jo

pataikti vietovard:tiai, kaip l.yda, Lyduvenai.lydavenai tikrai gali sietis su Iydai:> (cia pridursime vietovard] Lydrua, SIauh4 raj.).

Tsoriskai iiiilydl{ (Iidl{), atsikelusili i!i Mazosios ALijos i Baltijos krastus, galejo kilt; lr Listuvos vardas (Lituva), bat tam priesterauja kaf kuri .. taktai. Hsrodotas (Va. pr.Kr.) raso.kad lida! saruau vadinesl rnsjonais, 0 lidlj varda jie priern~ nuo Acio snnaus Lido valdyrno laik4.83 Jeigu las Lidas valds apia kaiatq Simt4 me14 pries Herodota, tai Iyd\{ tautos dalis i ~iaur~ tUlejo issiketti beveik antikos laikais. Tuo tarpu tokia ryski migracija mums kol kas ne~rnoma.

Galimas ir kitas variantas. Tas Udas ga19)0 bati rnitine butybe, pasiekusi mus is am!i4 glodumos . tada lidl{ tautos vardo prad~ia nusikelt4 i senuosius indoeuropieCI4 kraustyrnosi laikus?' [domu, kad tarp galim\.! Listuvos vardo parninsjimu vra ir lydaus, (su garsu "d") Brh4 salose (h. "Kimbnt skyr.).

Kita nauja Lietuvos vardo kilmes teorija, kuri'l_ noretl{si cia paskeloti, siejasi su sanaja rsligija. Malai kas atkreips dames] l kai kuriuose ~altiniuoss minimet lietuvi4 dievq Lietuwani. Anot T.Narbuto. disvas Lietuwanls primena skandinavu Frejq.B5 I T.Narbulq galimq bDl\.! nskraipti dernesio, kalp da~nai if darorna, bel deja save giesmyno disvu sqra~e )1 mini Danislius Kieinas, vadtnarnosios lituans (!lIS dievas paminotas ir Lasickio).·· N. Va!ius dar primena, kad "latviu liaudies tikejirnuose nurodoma iietuvenus esant mirusiq bl094 ~moni\.!, nekrikstyt4 vaik4. pakaruokliq, skenduoli4 dvasiornis, ragan\.! pasiuntiniais, ragan4 ir burtininK\.! dvasiomis"67 (tia neigiamos savybss galejO atsirasti ir del krik~tionybes). Strijkovskis teigia, kad disvas Litwanis sukelia lietlj. Jam bodav~ aukojamos banos, juodos ir kitokios vi~tos.&S

Kafkada dievas lietuwanis galejo tiesiog reiksli ir lietuvlt{ rnitin], tautinj protevj - diev". Tokius diev4 vardus, sutampancius su tautos pavadinimu. turejo daugelis tautq, pavyzdliui. deive Eire ziooma aln\.! mitologijoje." Pausanijus ra§o, kad pirma genlis, vadinama helenais. atvyko is Tpsalijos. kur buvo garbinama deive Helle80• 0 Krelos salos vardas kilEis is 100110 crateia "stipri delve" - valdov •. "

Pereikime prie mas4 hipotezes. Graiki( mitologijoje yra 1iooma deive Leta, i~ kas idomiausia, j" garbin!! hiperborejai. gyven,,"u! liiaures vej4". Deive Lela buvusi titarll~ Feoos (Phoebe - "menulis") ir Coeus ("ism intis") dukte bel Apolono motina. Pavydi Hera persekiojusi letl\ per vis" pasauli ir uMraudusi jai pasirodyti ten kur saule svieeia. Gall{ gale leta atvykusi pas Ortigij" prie Detfl{e~

Siame mite Leta gal! perkeltine prUm8 mik§ti lietuvil{ atskinmlt nuo graikl{, helenl( atsikraustymo i Heladl\ matu (pig. HelOdoto aprasytus gelonus. kurie atskilQ nuo 9raik4 ir i~tirpii lalp barbar4 daiinai iAiaikydami saw kalblf~. Deiveleta, aoot Graivo. savo klima yra gimininga Egipte ir Palestinoj garbintai deriingumo deive; Lat (pig. mas4lietuwanj -lietaus sukelejav it rom em{ latonaiV< (pig. centrines Ilalijos SlIDes pavadinim~

14

Latium, i~ kurio kilo IOIyr1t{ kalbos varcasj.Letos konfliklq su Hera autonus laiko kovos tarp ivair!4 etnini4. grupi4.. atvykusiq i Graikijq. atspindziu'". Remdamasis Hskatejurru ir DioOOfU Sikulu (Sicilieciu?), Grsivas soeja, kad Latq garbin~ hiperborejai buve britai, bel cia pat pabrezia, kad Pindaras juos laike libiais. t.v, Ubijos gyventojais··. (0 gal cia Iibiai yra painiojarni su lidais. gyvenusiais ir Uetuvojs arba Lat'lijos Iybil{ proteviais P] Aulorius let", dar tapatina su hiperborejq deive Brizo, krikscionybeje valiau lapusia SII. Brigita·7• Elnine prasme it! sieja su trakais (!)05. Anlras delves Letos vardo variantas 'Ira Leda99.

Pastaruoju metu R.Greivas. detalizuodamas Apolono Letos mitll, pataikia tok] mito apibenorirurna. Apojonas klekvienq rudeni vykdavlijs i paslapunqa hiperborejtj ~emEl u~ Ripel4 kalnu, vakiorna Bore]o, Ten gyvenusl laiminqa zrnonu; gimine, garbmusl Apolonq. Apolono motina kilusi is los pstarnmtos lames, btl!)1 pasrvsrtust v,lke ir atvykusi i Detfus'oo. Mums idcmu tai, kad bOtenl pas niperborejus ji casiverte i vilk~· vilkas 11r1omas lietuvi4 mitologijoj9 (prisiminkime mDSL[ gehil~inl vilkE4 if neurus, kune galedavEj pasivorsti vilkais],

Kurgi gyveno tie hipsrbcrejai? Del neapibreZt4 antikos laik\.( gaografini4 tini4 [vairus autoriai i4 ieilko Iaoat skirtinguose krastuose: nuo pat Britanijos (minetasis Graivas) ikl Dniepro ~emupio (NAOnaiko,a,). Pabandykime If mes paieskoti sics Zomes rerndamiesi graik~ mitologija If istoriniais saltir.lais.

Kalbsdamas apla Dionyza, A. Greivas raso, kad jo mokytojas, !lanas satyras Silanas (Silenus) pakeliui i~ Trakijosj Beotij<\ pasiger~s if ulmigqs ro2i\.! sods. Sodininkai surisit it if pristats Midui. kuriarn buvqs privarstas papasakoti apia didziuli kontinenta, okeano atskirt<\· nuo Europos. Azijos ir Afrikas. kur pilns nuostabiq miastq, apgyvenoin!4, mil!inisko sudejimo, laimingais if ilgaarnliais gyvantojais, prisilaikanciais laisingos jstatym4 sistemas. Kal1~ i !li~ hiperborei4 ~ali buv~ pasi4sta daugyb$ laivlt bet nustatq, kad i4 ankstyvasne feme buvusi pati geFiausia. keliautojai sugri2:~ atgal'o~.

Galima Spell, kad tia tunma galvoje viena j~ lriN 2:emh.(: Atlantida, 8ritaniia arba Skandinavija. 0 kt\ ra§il Diodoras? Remdamasis Heka19Jum i! Abdaros (200 m. pro Kr.), jis jau beveik neabejodamas hiperborejus apgyvendins Brit\.! sa!oSG: ·Rytuose pri~ais keltL( 1emil (ty. Galij~ • A.M.), vandenyne po GrihJlo ra1l{ haig.tdynu. yra sala. nu kiak nemalesn.s ut Sicilij". kurioje jsikOflit hiperborejaj" 00 (~ja gail atsispindeti if kimbr4 migraclja l! estijl( .temil{ i 8ritani~.

Taaau vienas ii fymiausil{ antikos geograf4 P!olomaius hiperbon\jq italnus pmalpina save lemelspio paOam kampe, kalkur aiaufeie ui boru~ (prOS4?) ir pagirt4, tatp Azijines ir EUropjnes Sarmatijo$' 04: Taigi mamma, k.ad Ptolomejaus hiperborejai naturi nieko bendro SY Britanija. ~ tit tal kad yra toli §iaureje. Pagal geogratini, apibOdinim" bOll{ p.IWIliaPJ. kad hiperbofejai tur~ ptikJausyll ugrosuomil{ gentims, bet tai

paneigiail! dalyvavimas deivss Lstos svernese Graikijoja. Tunnt galvoje, kad ugros~orTilai su indoeuropieciais ouvo negiminlngi, ir be to tar, kad uqrosucnuai buvo dauciau rnadziotojq gentys, ne:manoma patiksti, kad jie rengt4 tokias i!gas slienci4 "ekskursijas". Taigi patikirniausiais daivos Letos garbintojais iieka tik baltai,

V,a ir kill.! faklL!, patvirtinanCilj deilies Letos (Lodos) "buvirna" baltu krastuosa, T.Narbu!as uzras~s li8iuviq dainos ~OdZiUS su priedainiu:

"Lado, Laoo, didie rnosq dawe'~05. Ii' mas vaikysts]s dar girdedavome valkqzal?lmuose zooiius "ledur, lsdur. lelki" If pan., kurie galbOt siejasi su delve Leta ar Lsda, Pastebesims, kad Bulqanjojs If cabar pries Naujus Metus isilKQS paprotys "laduvanhs", Tai vra savoriskas kolektvvinis barimas. pavyzdziui, nesarnas vanduo, ir Ias kuris nepratars nei z~dzio. taps stabuklinqu: ta diana galima isburti atamancias vestuvss ir t.t. Cia botinai dainuojama daina, kuri baigiasi priedainiu Lado. T.A.Kaleva laiko sias dainas labai senomis ir suristornis su slavu deive l.ada, vestuv.u rr seirnos globeja'06• Kadangi Bulgarijeje yra sicks toks trakq gall.{ substratas, bent jau etnografine prasme, tai Cia rysys tarp Bulqanjos If Listuvcs pnanomas.

. Gr[zkime prie didziausios iki siol parasytos t.ietuvos istorijos aulanaus T.Narbuto. Teko laoai nustebti, pas Jl aptikusatsargiai isreikstq mint], kad l.ietuvos vardas galejo kilti nuo dievo l.ietuwamo"'".

Nanoromis iiikyia k!ausimas: jeigu l.ietuvos vardas toks sanas, tai kodel jis isnyksta rasytiniuose saltiniuoss tarp antikos laiku, basibaiqiantil{IV-Va. if 1009 m. - tariamuoju pirrno Lietuvos vardo parninsjirno metu. I si klausirna atsakyti sunku del rasytini4 ~altjnil! trukumo, Bet kartu ll galima paaiskinti ir labai paprastai. Listuvos vardas ga19]0 nepakii01i i vakaru bsi piatq Europos rasytinius salt in ius todel, kad jis gale;o islikti lik labai nedidelej teritorijoj if toli nuo jOros, maidaug oabartinas Aukstaitros daly ir vakaru Baltarusijoj, apie l.yda, Naugarduki:.j if Vilnll!. Tocel, pavyzd~iui, Vulfstanui, visiskai uheko bendro estill{ vardo. a be to mas nezinome E" nssislepe sis vardas po labiau komplikuota forma. pavyzdziui, jau anglosaksll. mineti lidvicingai arba Leutlcija (liutiClai minimi 'Povsst] vremennych lst") arba dar kitur. Panasia: i liutiCil{ varda l.ietuva vadina popiezius Klemensas IV sutartyje tarpkryziuoCi4 ir Cekijos karaliaus delliatuvos nukariavimo (Lutovija),oe.

Del vletos stokos cia neapsistosime prie ivairiausilj Lietuvos vardo kllmss aiskinimlj: is vandenyardzilj Laitas. leiciski4 ez., Lietaukos upslio'09lr Itt.,kufia, atrodo, nera rimtai pagristi.

Kalbant apia atnini jungini, kurt zymejo lietuvos vardas patlais seniausiais laikais, galima speti, kad lietuviai tikrai turejo gyventi natol! graiklj, nepriklausomai nuo to, ar juos kildinsime is deives Lotos ar Iydlj. Grei~ausiai su graikais iie susidarE~ Maiojoj Azijoj - Balkanuose. Link dabartines Lietuvos jie turejo pajudetj II tokst. pro Kr. arba I tokst. pro Kr. pirmeje puseje. Sis lietuviai galejo bOti susiilt su laveno deginimo paproeio

16

cJejirf!U. bet van~u ar il3 gali $i0~,Ji virvG!inf;s ktH111d''1ikos ~ tUlivin'h.{ kovcs kir.Jil( !adws, kaca lall) pat i US!Uv'I jsiliajf,) dido!@ nsuja gYViMl0i4 b",nQa. Apie 9yv<!Intoi4 lsiilojim<t is pie!iJ. liudlj4 rMdarroi czxos kaulai if kanapic,; grQd@i"0. Artim8sni IiflWvil{ jsiliAllmo laikolarpiui yra pahudij;rnal, k",d ,I tokst or. Kr. pabalgoje Isrysk"';a Plstl.l aUfo?",oKlir1lfli elemsnl,li

apiikl.l4 ~.aukoIi4 danlyss"'. r~ pali patvirtino ir r-{.Denisovmi ka"kohll. tyrlI'1Gjimar'12. Galb01 lie patvs lietuvlai !I tnkst. pro Kr. atsine§", is PaluodjOno <:!,cheolo94 rastas ~mOf1il.( iI90r@l(;s"~.

Aiel~ t dabartinq Lietuvq. !I~ltw;ai, mat·fl. liolabai i bBf1(Ir."

lJyvsntoll.i. mass. nes archGcdogil'1ilj.. SIO laikolarpio I11Gdziagoje. pa\J)!zdziui, apll'; l Lll!ltuv" '(ilv@lin~ iw<.tai kaitH' Iabai na:tymlaL Tiks!4 vllltinil,{ if ",lItl>l11.( prOCIilf'l!<\ neimanoma ntistaiitliJ,HP fkl sunau i!!iai~klf1ti J4santyki su tmk~ ge!q ~akos gef1l1m~s. Nr<ltvroCl;;l!TIi

konkrocil{ fai>lq. 11k spsti, kad vises ~.IO" 1i",'l'1iI'S kric; i~ \'i!li!l'1i~

karmeno. 0 ~F!lII:101 It bj§\/Qik kaiiu.

Perhielg~ leWs, pGreisiroo prie !;,iios tautO$ •. pr(l!\\{, ltUrhi kiim(;'

'Ira f1em<U11il1J pa!ni. Jay J.Basar.aviaus if 1<.809<1, kaip ~r ".",,\,1'"'''' ankslflsnilj &1.1\0114, pasj$OOiO, !>tad 236·148 m. pi. Kr. Malopj bitinu$ valda au karaiiai, kuril{ beneras vardas • PrOsijalil. 80.1",," ir m!~$tar. PrOsa (~Ii:lnQI5n Bwsa)'I4. Bnir'llJO$ v<lldovus ProSijil\$ mini if kill aul©>naP '~. Gallme dar pndvrti, ki!d !.;;rp Misi,ios sriti(@$

Marf'flllfO jOfl~ I! Maiosio5 Alip!l !$ksjo vardu

IlpSS patymi:ltas ir mil9stlils f'ftJsa'li,.

Moli9JUS 1$ MilJ:-chovijo" (Mathia!!> d* Miehov!s) If D!~s a ~ ri@§,Q, \I;,,;\l1 .HCll'libicllo SlJkUfSly1",s pri@s Aorncllm.m Bitinijo$ ·",,~!d(Nas Pwsi~%t pfalaimej~ k<;,f~, su save tauta persikl'.:l!~ i ~ial.m~'11., 1&, Kru.ysi!l ut.!nQI;a;.l~ intakas Prutas, skirianti!l RurmJf\ij~ 1'\\,10 Moldavijos, ~<A!i ~\O'!l tokio ~rslk0limo liudininfias, nes iii u~ kaip till Yfaj li,iaur"l nw Malosiosl"zips • Marmllro IOr~. 1\01 kas tai dar mafai iyfil1sta ilipoI9Z$.

Apie kaikokt Brtinips (~aIiQs malojoj Azijoj pri€' Egep joro1l) f)'~i su @stii4krastais gali ka!~ti Divemio kalioliGs dililoorastis, kUr!$ t>tN~s idiiltaf; i PrOsijos vyskupcl Kristijol'1o kronik~ (arba tai blJ\l~ atlDkiras rankral\t!S). lBitinijos astrooomai $\Jsigin';;ij~ ar sia.UFSjOl • v~£io !enk!$ 1)1 s&ptin1o if aS1untaJ<tmil dangau$ ra1a gali gy¥enti fmones aT !'legal!, rai nustatyti ir. t!..lr6J~S Divenis su pat:foovais. Jis vyk~s pgr Komal1i~. Tarta.rlji\. Roksolanijl1l it' pw. Venool.j, bel Aial'll.l krastq,l(!'lfis ",tlial.! \fadin~sis lQif!~ndtu (tai gall

boti vranas is seniausiq Lietuvos arba Livonijos vardo variantq, ~erptl.l. vysk. Kristijonc), ir pardidelius vandanis pasiekas p!aciq sa!~ kurineturejusi vardo if buvusi apytusts, Divonis su niaku negaiej~s susik:albeti, tik is Sarmatijos atvykE! ke!i vendai jam pad9i~. Divonis Jjk~s 10j sa!y ir mirliis Placke·,'9, t.y, apytikriai estijl{ krasta (toliausiai jo pasiekta ~ame ·u~ did9!iq vandsnq" greiciausiai buvo Suomija, 0 gal Skandinavija • A.M.), Diven is pries mirti 11 0 metals paraS~s aplatai knY9l\ rusiskai graiki§komis raidernis'20.

is karto galime pasakyti, kad cia pail1!ojami du daiykal. Mineta knyga, oarasyta rusiskomis raidemis, ga!ejo atsirasti os anks¢iau kaip VIII-X a., bel taip pat is karto matyti, kad ii buvusi perra~yta m senesnh4_ ra§t4, kuriuos if ga!ejo boti palik~s Divonis. Atvyk~s is tokios oivilizuotos salies kaip Bitinija, jis ukrai galejo bOtI laikornas diev4 pranasu, apia tai liudija jo vardas, galbO\ suteiktas vietiniq gyventoj4. AAivaizdu, kad tskstas buvo psrrasinsjamas ir IS krasn, psvadinirnq. Apia alanq kras!!\ rasoma, jog jls dabar vaoi nasi Leiflandtu. Pastarasis vardas negalajo buti !abai ssnas, nes kaip rooo Vaidanucio leg~nda. alanai lurejo gyventi su astijais iki V· VII a. ir t!i~ po to galejo atsirasti Leiflandto benorfnis pavadinimas. Vened\.{ vardas gaii siekti legendinius Divonio iaikus, 0 Komanijos (polovc4,kip6aki.{ ~eme) ir ypac Tartarijas, pavadinirnai [ra§yti garokai veliau - tik X [113. Gqidamas is Skandinavijos arba Suomjos, Divonis, matyt, pasiliko Prnsijoja ir mire Plocke (dabar Lenkjja. kiak pieciau Prusljos).

.Jeigu prost{ vardas kilo is Mazosios Azijos, Bitinijos vadovo PlOsijo, tai kaip tada paaiskinti sio vardo valasn] virtima i Borus (II-X a.) irl/al atgal l PrOslJq (X·XIII a.}? Tal viana is daugalio mlsli4, Borusq vard<\ (ne prOsl() C,Googaudas aptinka [au II a,: Romos konsulas Valsrijus Fiakas (Fiacco) turiJj"lS most su prOsais(8orus) 195 m. prie Litano milik0121. Panasiai skamba ir senasis Dnieprc pavadinimas: Boristenes.

il a, l siaure nuo RipeN kalnu, garokai siauriau u1 galindus ir sudinus, Ptolornsius pazyrnl boruskus'22, kuriuos beveik neabajodami galime !2:kyli prOst{ prcteviaisl Ta pall sake if T.Narbutas, rerndamasis Kocebiu (Kotzebue)'Z3. Nezinomas It{ boruS4, santykis su bruktl!riais· ooruktu8riprs,

K.Tacrtas (I a.) raso, kad greta tenktertl (ne!oii dabartines Olandijos· V8r!ejos paaisll.) kadaise gyveno brukterai, kurie visi. keip atsikeleliai. buvlt iszudyti aplinkini4, ganCl4' 60 000 vyn.l, kino. Tacita !8ikais ten jau gyvenEf chamavai ir angrivarijai'24.

Anglosaksl.{ autorius Bed a, raSlls 700 m., tarp numalytl{ aplankyti !<wtl{ rryz4 (Fresonas) rugi4 (Rugini), dan4, hum., samU4. saks4 {Antigui Sahones) dar mini boruktuarijv,> 125.

Dabar sl.mku pasakyti ai lie bruklarai, boruk1ariiai if boru5ai y.a !a patl gantls, ar atskiros vienos genti4 grupGs sakos. Sialp af !aip. jie, matyt. 'Ira gimingL Neliesiogiai apia VI-Vll! a, PrQsjp~ {BOwsijq) kalba Erazma~ Steia aprasydamas VaidevL:tio Isgefl!j~'~.

Hi

Ir tik daoar saks prusu (8ruzi) varoo paminejimas IX a., kuris ik~,siol

, irmuolu Tai ne~inomo vardo bavaru geografo darbas De-

lalkomas prrmuo] • , I~! D b';"27 IX

. tl civitatum at regionum ad septentnona em piaqarn anu ,I' .'

scrMI~ 10 h no kodskse yra sl\rasas "Nomina divarsarum provmeiarurn at

a. umc e . . 128 M AI k r'G b

rb' m" kuriame yra vardai Brutsrl Ir Prazzun . . e sal a ( 1m, tl-

~e~~) j~OS sisja su prOsais, sakydama, kad raidss "b" ir 'p' vidurarnziais

dalnai bod avo neskiriamosi29• , .' 965 m. Ispanijos zydas Ibrahimas Ibn .Joknbaa raw, ka~ pros I.{ (brusq)

d bos yra prie jDrOS'30, XI a. prOsus Gau su "p") Pruzi mini Acornas SSO Y n' t'IS 'If H~lmoldasI31. Einam4ilJ. laikq kronika (Poves!j vrsrnannych

reme Ie ~ . . ,., iu variaf . "32

let) skelbia: "Iiachovie te prusy eludl prisiediat k menu V~rI sxorny .:

Po to jau jia minimi daznai, kartais pruteni vardu. I~ VISO Stnjkovskl~ chronologiskai pateikia tokius prOs4 vardus: Bruclre.n. Brutani, Pruteni, Borusy, Porusy, Prusyl3:l (kaip materna jis bruktsrius nacvejodamas

prlskiria prie presq). , . . •

S.Daukantas prnsus kildina is Parusiq, !1UO "didziai ~arslos zinybos

(t.y. Rusnes) arba nuo Ba!tiio~ [orcs. ~urj buvu~i v~dll1ta rust{ joral,3~ T Narbutas ramdamasis J.FOIgtu (VOigt), PrOslJiiI kiidina IS Parusijos (Porusios) '·priEl RusijoS"3S ir t.t, A.Vanagas sumini visa eil~ nauia~~ilj prOs4 vardol<ilmastooriil{: i~ ind4purusa-h·~mogus. vy~as· (J.Otrembsras), list. prausti (M.Rudnickis), liet. prustl • isprustl (O.Trubac,lOvas. S,KaraliOnas) is vandsnvardzlo (V.Maziulis)136 ir kt, Reikla sutikti su A,Vanagu, kad kal kas 'prnso" kilmas klausirnas lieka neissprestes!".

Dabar pabandykime iSsiaskinti, kokioje teritorijoje (vairia!s laikais prosai gyver.o. Jeigu tikrai gentys, vadintos prasais, issikele i!l MazoslOs Azijos, tai tiksliai ill "marSruto· nustatyti neimanoma. Ta pall pasakyti if apis brukterus-boruktuarlius, kuriuos T acitas randa net vakaru Vokietijoje.

Kaip ir Lietuvos vardas pirmiau sutinkamas I pistus nuo dabartinss UetlJvos, taip ir prusu stnonlmas apia X a. ir va!iau tureja iymeti gyvan· arciau Vyslos. Dar ankstyvaisiais kry~iuocli.t laikais (XII! <l. pr. f\J.) termino. atrudo, nepriklausa Nadruva ir Skalvila, ssancio~'

dabat1inas Uatuvos sienos, nOfS kry~juociai I prOsll daznai

<::t,~i,,;;~o if Na,druvos vietovardliai Prus"diai

PrOskie:miai {bl.rvo 11\)$,;',

19

Latv~jq, E.8tt~~nJ~;F" ir NC)''''9Qf\'.X·O snti. T Bi gahSrtrJ NYkll dar pries atsj}~elian1 i 8al1ijos ~\fas.t\Js kryi.1UG.,~\,;HI13, pa·.r;J2d2iUi, beQarn F"IUO n~o."t.ofanCI4 !enkt{ t'/gil.! 3rb~3 "/'Il~.starn: ~;.;jlrH~>rn5 .;-'\cnr'Vrns. ,>J.Antoflifl"\'~6IJs yra suraces aa:ug prOst.{ vi'$tOY<3rdinJ" V1SWO$i3 rrHn$l~uOSa kr;a!itunso, o pfi~ $ek)n uoes, !~rp NQ\lgofooe i~ P;:"):'"tovo, :~vfado n'Sl51ok.lus V!€,tOV3!fdltU$. J.AntonievK';ivs X':;:';tJ ii$ 2ltslke!,(:ilia: :;>rDsai cave pa'.;admirn<1 ir "PrOs4 ga1V~t ';uri p-am!l18ta liJU XII·XiI! a. riOOl", I.)" p'les kryi:l\iC>Cli,JS"', pr051.~ o\)VO att)~1--9E~ t lfe\Uv~~ ge~:tdami€si nuo kryiHdi4. C~~·Durgas raSe. kad )Y."J d1di:iQ}.o prOSt{ suki!imo (1260~74 m.) calis ;:"~·;:};!eZ2n'jO'S gyv£~r¥;)tOJl{ p.at'(190 i If b~;VQ i~g,ndjnti Ga.rdInBHl. F -' ':;4 c!-t~·:~~;:l~,·:S!3i s~'(eib1a, ke.dTr;:K1Anis dail atbsguslq prOs4 apgyvendino C':;:·Cir'H 1;' Sk)nimo. T vo ta.rpu Viadirnir3S SU S3VO oroliars oas.unte ;".;I:";UQn)Br~.~ l l~Ufl t.L~em~. d~i to, kao ~~Oi leme; ftiS}\.aS f;.8.::~;:!~:·'.:'Jy\.'ent'J,t If,"l, 1277 f"(),. ~.r;.ai mOSiS d(fl Gardino, anot fpaHjf.3US rr,(.,;ra:\c!o. ~Y"Cisal subj?~~(} t C;A;rd;tlo pili it suhp$~ i a.lJ,ksfq bohst~ .arsiaj ';~~;'"){·'3! i'::l>Jdyda.rTH 6aug pnB~'4H.o;. A~~~ 1284 m., hai ofd!f13SdoYEH)OtO •. Z~t.H3~1(\h'Fn:;. sOfF!.s1~3'MG$, i.iaugBil:j j4 Sl ... \lfl-ZO 1 SefLqS1aS sodyOa:S14S•

;''-:;j'r.> malcY-lie. dal)Q!f!Jit prOS4 bet buvo ir a1-

./ rkS;:,;~;. i 352 rn. ·'sC);::jU\/i3 \.u,c.'4eci'ltas, sQf1VS. (;&deto ... H)kst;ant~sOduV~Lt r~u'/,=~d<;}qlvf;\":tj l {3.;arnbIJ.q}. tuo {f'\'i-Z,hJ pT~\iausiu5iq kr)lltuoc!arnS. !;:it)-.\.-li StlOfl31 la:kas!, nss dar ·15f1.,:b rn. H\Ma.m~'O) Sambqcjs iiBm~:

"

:>ur;:lt,'-9jOrnB ([~; prOs;t{ mtgracijq.

(;~3 <rad TC~\2;J panaqr;nsSilfi1f;,~ prOsq gt$nch~

:a:·(i ,\{ l\pi0 bartus (baiC1Usl1 ~.la!jndl)S,

p '::;'.r~j.'~:>,i~ ~,;(:: e .:rt~~Kitai" nes ~jq ;·~'::.:".in·i!. a(S;"',lrus 9f!T\\lr.i!...;s ¥it'l1n:B1us.

G: :»~.!(:' (1 ':?"p p~'i,~ f'\\~(:ltt;i N'HiiU:fl:Q f.n.i$~j~, f.i\~) ~;r~():,n(.>s 2}}fn'Z~:$,

j\{ oovo kUf ka:s pabandYSlm nus-

ri:~YS;L;3i ;i~~!..fdt; i'!t~xJi0;)~, kadN:~t;~\!)91j()$ yra I<Tib-;:\1

~$ "'8('\1 r}ro~s. Vpf~S"', lj;IPI'~) J'i8lTt$$ centras {F1ytlfH(ll hry.t;yc.K~iq ni~;pa'<i'J;;;rg!lBmS sGljUV}<?lil'l$ .. H.Sarnb:Jf()S

n'.)statyti! at gahrna up~ tap,atJn~! su

if i\.ngaf~S lemi4 kry2iuoC:lt{ :~ntonja gahap if ke.stis ~.M"~ f4,."I$. ~IJ t;.,,'C v.ardu. KelP r71aty§~m~~ glSnt~e:~ pa¥ad!nimas: varijilH pr~ Ange$ Up~3.

~.e\Ti,~~ ~)\to fj<';}tQ~! sief\CiS. S!S etnommas S!$irs

}7~ 2\romf ~C~K~~

l.abutll! (La~a). Tl'.up pm '''U10~1-

V~ana is prOs4 ger1Cil.( buvo b.a,~1~i. r~~ ~iQ~ (11Jt~ko gird8t\

bandym41iil 'Jaroq SUSIBl!:W anllKOS laikzn:> m11'1 11'!10i"nis g"piH'!')i~. p,"~(ji!li· Z<lVllsgenCll{ migfac!los kstius, p.1rsasi i:svada, k.ad l1ukaiiauian: Rom()s imperii<\. buvo 11.{ patti4_ PrOsi!C,s bartq lapgoba~daig(€)I(;iausiai r!ill~kia "iankos oartai" kalp pnGSirl\j,).b4; ffllskuo"", ~'lYvenusiems es'ojams gliuliams (gerutiams). Ir Palanga, mewt. rl¢,s~u3 "paianka. palanke". Iygiai taio kaip If Lsokiia . "lanK4 kraSlas·, Tod01 tefik;!' suaoejoti ii" ljiol priimliJI langobard4 varoo etlmo~l!a i!1 }ongot;"rd'l. rilgabarzd111fl,

Nors praeJtyi3 su Prosi!os bartais ry!3i4 if nebuvo ieSi<ol£1, bar iangooor04 kilimu i$ siaur es Europos if anksll8Jl' nGatxi;Dt;.l, M,u!e!sh,$ mane. kad ji~l i Rom os !I'no"mill atsikrauste is TaC!l&S n jau "apgyvandlne' prie Eloos''''' . kad p@tVlfllntume hipotel~ apia 0<>r14 if ga;sluose anglosakSl{ epuose 8eiJ\luijEJ'~1 if WidS!lh"" fT'iiflirnu$- h0aH>lGt.'i~udus. kur pirmoje daiyje hsathai si6t~ni $tJ T a.clio rninirnais cnarais. gyvsfiusiais ka!votoje hercini}os giftoie~:'s afb~ S·L~ piaciai BeovlJl1~ mmirnais qsarais. Tiek chatai, t~~k geatat; matyt yf~ gifTHningo:s kikTif,)$ SU g$~ais chetajs~· kih;$~ats is gars~qj~-& hf~trt4, ,Js~t1 heathot)ardus k~Jhysirna ;'Gelijos careais", !a~ aiSJ{!Jj had t~ nsra ¥O,tuo~ sasajos su ~~:d~~lU "barzca" <VQb'~ bard). S~fldos $~voka tikt~ ·i!~\ :t~O <:tvtllU. j\l}igW l"ngoMfdai bU!4 IfIEHlll1lelis pat,adin,mas r~tl.f banoa" 1411.: fiGSqJ1i:(ir;,*).

grafldis. ff'H.nTIsrugiai i! Riugsro sakJs~ kudt~ Dne:~

kxikstq ture;o da~~~ bendru bruott~ $U @$tlja~s. Vitrdaus UnNGfsrte"to L€ji\$··" 'lElia ronde vra G':;~;3p.arc knyga api~ ~~~ .. H'kr~s: sskorna: ><t!lt~twfiC;

cp~j ,A.n::rl"rVurn fiten.mt quando [1 La.ngo-bardis. ffi$yL:~at'r(

Gi:CtJDantlOWS, ~o peroocrtuoc, ao E.Laith~urr1 trlanfl" ~]f .• "<Hf~an..Hn 8afu'i~5fjsi seu Wofga$1te(tsi Duej t,v. mnQc(;a,ro~a~ v.:t<llml.'l :>;;;1,,\. 1159 m. Riugaoo salol® dar bt,'\<Q > "h<tm(1 , OOfll tau i@.ias linias pateti>lla Oslengkwskk&.

!z;r.g.."i'iirz111 !, PrOsijos OOl'i1.\ gimil1gum~, gi.iiimyb*'tP1Sirn,!~,!iJc;· Euroeos kra§tl\ - Voigas pakran1~$. Noostoo~ !I:~lili\l Cl,. V;11 ... {2yv~nt)sIC$ tautcs vareas: burtas, $i~fka1i K3E"lU !,!,tj ,"""",""",,,,,,,,,,,

gUZ2IS< if ·O~Jtgala;i.s, va!d$ <:;f1alafai1~. Pr~ ti'j(,,:~~;~

\:'1Jr;a;s ;Ti~nl f1:f !'3'b&S ~bf1 ~;4uSia.s i.X a, ~,1 8urtai gre:¢tai n~¥!ny1(o~ 1 J'BO

C~ar ~~triaV'Q. }::4"\-g$ ruses K2!i1U 3fJ totenais;~ J.l~;·~\f~J,1iSt ~§rrn,i;t-;~2l\'rifi',§ k~risi api,e 1154 rn, sooafj1q ElJn:~"C'5 ~.~mf?l{ar.;~cl ~r,:&§·~~ ::;lie 2~m!au m}~tG ·",adif'l.a Ban:a~··~. Sunku pcat1k61"ti,. jl:"l,.l1,(J ·j_LS~if·t0~'3. 'Jef'E .. camas i:S aratl4 Kafbc~~{,,, '~~(Ci iJ bt1ti4.it'~;$ ~., r.c-f'§ ~~~Cto.i bUti {¥a.ir-tal 3.¥;..a.\'tc;r";{j~,. i~5J(yru:~ 9a,~~~r;~ ... ~:1'i:'i' C}fia(")<h:':F.:,.,:

tapaturna, kites medtiagos. kuri sietq Volgas burtus su prnsq ba,rtais. n,etunme. Taciau kalp materna, dafniausiai tokis sutapirnai bonaneatsinxtmar.

Kitas etncrumas, Kurio ry~t su bartais mums raikia i~iai~kinti, yra parta.. ~Osl.{ eros pradtioja Pomponijus Mala rase, kad Sarmatijos pakra~tYJe tarp Vyslos ir Istro (Dunojaus, 0 gal ii' PrOsijos Istre, itekancio I PnegH4 pris jsrucio?) gyvano partai: "gens ... Parthieae"160. 815 m. tuos ~art~s mas vai .sut:nkam~ karaliaus Lasko va!dtioje. minimus grata 9al4: .:': nam ~t G.ethls at Parthis ac Transporthanis regionibus imperavit" (Narbetas cnuoja Kadlubelo.<I)'61. Kitoj vietoj Narbutas perteikia GUnterto Ugunno zinias, kad lenk4 valdiioje 1156-1157 m. kariavo oamarsnai (Pomencos), prusai (Bruscos). partai (Parthos). taip pat rusai (Ruthenos) irtrakai (Traees)iS2. 111 to galima susidaryti vaizda, kad partal ir buvo prusq oartar, o transporantai, esantys 'ui bartq", galejo bOti irlietuviai dabartineje UBtuv~S teritorijoje. Savo giliemis saknirnis bartq partq vardas galejo boti

is partu, gyvenu~i~ Per~ijoj~ m. e. pradzioje. tiksliau i~ kaZkoki4,

su partais proteviq, Kai kun4 autoril.! partq tapatinimas su polovCiiS valvais gail iiudyti teritorinius po1oVC4 ry~ius su Volgos bartais

, .~;i[ bartq yard? atsir~dimo yra ivairi4 nuomoniq. T.Narbutas spsja, :"ao ~od!s, banal kilo I~ glnkluot4 §auIi4. vadintq bortikais. lr velesniais !3ikaiS artlleristai Lietu~o!e b~vo vadir ami siua vardu163• Ka; kas speja, kad ?8rt1liirika.1 (DzOkljoja taip vadihlmi bitlninkai) ir bartai yra "fie nos luJmes.

, . '~r~ d~r vien.a ~anmybe susietl bart4 genties vard~ su .tod.t!u burt! ,pm.lImmklme mlrletus burtus prie Volgos) arba bartL I§ burtq, stebukh.l. ir pan, s~VOK4, 'Ira ki!usiLt genci4, vare!!.I, pavyzdfiui, estus rusal vadino ciDdais, t.y. stabukiadarlals, stebuklingais. Pana~iai raSo S.Daukantas lybius: ·fsm~~i~i vadino tuos kurlus (t.y. kursius - A.M.) Iybieeiais, . ~av(!t'mllkus"1M. Vakarlo{ Latvijojs yra didalia Bllrtniekll. {ty

. . . .$~'t~as. Ba!si4 a if u neatijikim?ls cia nora labal svarbus, nss

S0na,SHIiS lalk1'os gentys naudccevc tuoss pacluose zodziuose

tlk

(Kai~iadori4 raj.), Ber~iDnai. (Panavezio. raj.), Berte (pne ~ot.nuvos. 1372 m.) ir t.t, Net tohmo] GaliJOi Bordo rmestas, Romos laikais vadinesis Burdigala, gaii boti susij€!s su bartais arba Langobardais.

Galindai

$iuo metu Lietuvoja isivyravo nucmone, kad galindsi ir snduviai yra vlsninteles balttt gentys, kurios buvo parninetos antikos laikais. I§ tikn~j4 nors jos ir nsra vianinteles. be jokios abejones paminstos aiskiai.

Suteiksime ladi Ptolornejui; "'s rnazssniq tautq Sarmatjjoje gyvena: prie Vyslos upes u~ vanelll. - gitonai, taip pat finai. taip pat sulonai... i rytus nuo pamineiljjl.l, u;z vene!t{ yra galindai ir sudinai ir stavanai ligi alanq, u! ill igilionaL.,"'86 Taigi Ptolomejaus lalkais (II a.) galindai gyveno tojo pacicje vietoje. kur juos pa!ymejo kronininkas Dusburgas (XIII a).

Bet ar Ilk Pto!omejus ~inojo apie galindus antikos laikais. Daugelis istorik4, nutyli takta, kad galindai 253 m, kartu su venedais, vandalais ir finals kariavo pries Romas imperij". lrnperatorius Voluzianas, juos nugalej~s, paslvadinqs • .. .ImperatoriCesariVandalico. Finnico, Galsndico, Vandenico Voluslano Augusto' (Voigt, ! c. I. 104)167. P.Klimas rase, kad taip buv~ u~ra~ytaant Romos pinig4. 0 T.Narbutas - ant medalil.l (Vaillanl. Numismat. Imper. Roman., t, Ii, p. 337}16I. Argi sunku bOt4 mnsq numizmatams!li fakt'l patikrinti? Be !IiI.! galind4. Jordana (V-VI a.) minimus goltescytha daugelis mokslinink4, sieja su galindais'··,

OBug buvo raliyta apia pavardes, pdrnsnancias ga1ind4 varoll. iki slcl u!tlnkamas Ispanijoje ir Lotynl{ Amerikoje 170. Prie i4 reikellj priskirti ir IX a. tarp 119sgot4 jpediniL( pastrodflus] vardf\ Galinoo'71• Spejimas. ked ~ 105 pavard$s yra paliktos galinci4, protaviq, illejusl4 i Romos imperii'l. kartu su vandalais, gotais if kt. genlimis. be abejo yra teisingas. Apieloki baltl.j ganeill i§vykiml\ l pietus liudija daugybe apia IVa. aplaistl,( baltl{ piliakalni4172. Dar IX a. bavart.t geografo minimi Go!ensizj taip pat kalba apii! piooiau nuo Pros4 teri1orijosgyvenusius galindusl13.

Nobenagrinesime galin(h~ sakes prie Maskvos - pi'ie Porotvos u~' " ir daugybes rusq, ienkl(. kryiiuoCi4 iygi4 ap'~yJ'!ll{ t PrOsijos Galindlill, • tai jau plaejai apragyta. Cia noris] paieskoti naujesni4 hipotezi4.

V.N Tooorovas dar vis mini sen<\ T.Narbutom t90rii~. kad prO!HI. if PamasKvio galind4, ... aTdai, Kaip ir 2iemgala. yrB ki~ ntiC "bait\{ iemiq galo .... 76 arba nuo gal· "peiXi4. plikl( vietl(177. NauJa, 190rlJ<l apia gah;;!i4 varda kijm~ i~ gili4, a!ef\.l Giohondz (Glel<\dz) irGalhnden, es;.ncil~ paC~arn. buvusios proS\( Galindijo$ centre, iSkelia J.Na!epa,a. Past8roj! tSOfi.li)

r I

'It{:fgU ~f gaj~b(,ni pnimta VI~Hl tode!l karl gahndq vardas yra labai sanas if PiZlp41l\ilS tlKiehi'le E;.irooos daly!",. Savo ~.aknmlls jie turS!\j bOtl k:l" labl<:u.i is t;i'c1q 'ul'CI3U senl!ju civnizacijos lopsilj.

l ,N?,,H'bu~as tSlslnga; pasteos]o, kao negalirna vh;iskai atsiati gaHn'H~ nuo 9",\i;lI1'llt igllcn..,. IT! il1lmlj antikos saj!inilJos~ 11",0 901011U5 save ruortu H<tIT.ldo!as kildina is gra1klj. t)/. hsi&nq (!), nu\autajuslt.\ tarp barban.t·t H';;f~ntpn~rdo kiime !'B'~,et,J sfet; su sauis "helios" ir gaJiaHn. Gaiindlt

Sf.; g,"tofia~$ If helena,s.. :'GaM. 51",kla mdoeuroplSClI.j kraustvmosi lalkus· m lOk'.;t pc Kr. paoa;ga; P/lrveii!"les kararnikos Ispirtlmas). is!q iaiKll bus ~s;;kust{Js i"fHJS4 ~od1:14 nsocros ga:Qnes su graikais: -us, -IS,-61$ (gfai~u~ -es). Tuo tarpu 9&lOn81 nuo he,ef14 93:OjO atskilti tik kslelq slmlmBGILp:m4)§ H&iifi;kJiii, ty.! !DKst or. Kr ; pus,,) (atrooc, kad viena is 14 gOiont,j helel1\i ~"'k\,[ P~'\\i(¥,~ Alerbaldlan~ rr leme!apiuos& geili varcu 2ymimi i slaur~ Rylil U.l'kauKazes gyvento)4, ugnies gaWInloj4 albanq)

rnus sieja l~enCia apia iielUvi4 kilm"l is PUSdl{WIO Galeno, "I",,;;, 'n£l¥~n3! igloo!! OiNUSI vaidilu1e, o tevas • senovss iletuvi4 oievas. Sl ~~\l)nd1'! buy!;) sorasta paslaptingam., Raudones rankrastyje, surasytarne t ~t-S8ar 1489 m. H~2

FaCiai!} seniausiais indo"!JropiaCi4 bendro gyvenlfi10 laikals su galin;jai .. i, gsionais !urep gyvanti ir 9al14 protslliai. Su fodfiu Galija dabar mums siaurai asooJuojasi Romos !aikais Juiijaus CElZl5lrio nukariatniaj ct..t.""ltm@i!l Pfl1mCilZips leri1orijojs gyven~ galai. Pasirausa senuose ras· D<iiimZ[[\!,ilrn". kad bUlIo nil visai 1aiD.

S!ciiieiii> PfI@§ p;;;t m. l!i. prad2il!! raM, kad priiil~ais Skitijq yril' saja ""rou Bru;iiija. kurioJ~ fenkamas ginlaras·63. Kaip

p'J' tai googr.,1ine klaid,,'? Juk yra baveii< aiskiai lfoc!yta, kad Skiiijos pamir.;\ljim<iiS patvirlilla si~ mil1!i.Jeigu Bazilijlll

kai kas tai kaip galajc Siciiietis

su Gaiindil<.l, <£rba Sambijo@

~~ __ Tt'U2~ "g'rl«*tu; kai k~H'lti$L .. ':;0f'llY$, mi tel OO\!(\lm Illlzinomol;, issi".nwst~ iii save bOSIL! loiimiau" c= fiki"rH.,ltu,1;j~ s!OIur"ak",riuosiii!, kalp skeriai I.lzpiOoo if nwssaiJOO _'f.JiiO<,., Rom~ F'otoji0pasuKO a1gal:vi .. nl i !!iriiOl if Paooi1iJ~ iv t.m isikOr6 ... paskui sunrukinf:i P'tolorlH1jo Ksrauoo kariuomam~ ir n .. dooo li \fi~f11<l jl,l gllluja, Br;;Joo Yooama, pasi'ilkfi net ~lfus ..• W;"'l"m,,',. tOkt'ltanO\l. kl!4 Drov®si i 'frakij<l_ if grasi!'lo Blzantijai. .. 133, K@ivirtl1lisiais mstals ... jiemsleioo kurtis Haile pakrantese. Silo 1:nmnG~, gaJsej<ili!)'s kalp galva!udiiai if pieSikai, ... mielai 5arnOomi i

atodsiros, nebije mirties if nlskada !1esigail! [r [au po pores dasimtrneCit.!.

tautos mal if didieji, Sirijos karaliai, nepriestaraudarnos

, .' ,. ., .' I' tc." ."1 ss

moka iiems duoklQ vien ul tal, kaci nebotll p~lolneJamo~ II' P esiamos .

Cia p~ci1a\lorne $( vaizdinga,. apras}'mq todel, kad ga~~tuma g"na.~ s~orasti taut\{ kraustyrnaei pr. Kr, Po SiO gail{ antpI002]l) tarp 8:tlnl]0$ if kapadokijos susie",€; Gajelijos feme.

Pomponijus Meia Mazojoje Azijoje tarp 96116il{ vardu mini gabgrekus '~-i"gr"'''l'\18S T",j cr ",iriausiai buvo tie eatvs galai. slJsimais~ su graikais.

\~d.,"'; ""' ... , •. c . .,.. ~ _,W' F 'I

Mas!' orcs Drad:ticje gala! if kites jlams giminingos tautos

hslv9tll. vardais, Zodis keltai greiCial.lsiai tik 9al4 vardo variantas,

nes (ui! Alpill kalnl{) Gallia vienu metu graiki~kai vadinos!

Kaltike, 0 veli8u jau GalatijaiS1 (cia k paksiCia. garsq g).

Ka!b~dami baltus m.lstat&me. kad Sambijos sata ar.tiko$ lalkais

y",dinos! Aba!us arba. Turbot paklausite, koc€li cia

tal pusiasalis. Pasirodo, ai11ikos au,orial

ym ziocili sala, Prieglius iq riooja ~ 0 jo a!'\ak;l

Oeirna ats!,iria nuo zMlyno i?ll)'tli.

Ko g@fO Mreikia abejoti, kad iiiEt salq Pilinijus vyresnysis vadlno (Glassaria). Jis sako, kad gintaras randamas siaures joroJe if vadina glassum. Todel jotevynainiai, dalyvav€l Cezarlo zygiuose. visn<l is gintarinQI.[ sal4, ir pramin~ Giezarija1!); rasem@, sios Glezarijos lYsis su galindais arba galais kol kas nSf,; <.iskus). Galett! tai boti irviena il; Jutlandijos galli, kurjoje taip pat randarns gintaro. Bet dar XV! s, ~amalapiuos!:) Sambijavadinama GlesariaiS~ lrba !o DiOl.ioras Siciliati!! naomi{ ios patalpin~s prie Skitijos. Taip pat if skandinaval pana~iai F'.ytini Baltijos krastq vadinc: Glasisveliir, Glassi s - vellir. Mito!oginG tradicija sako, kad siama kraste fmones nemirdavf{ -tal buv"l "nemirusivJ4 laukas", "gyvsnancit{ .... irl{ salis"1S0, ,ij uzemusi dfdel~ t&riimijq i plet!.!:!> nuo Eliaunijos (Psrmes, t.y. ugrosuomil{placiqia prasms). R&~'ld:&mHsis A.Nikiti!'l!.l. (str. "Siarmija i: Sf.ll!1oji Rusia", Voprosy istorii, 1 \li76 m. rlGenzalis Glezisvallro kra~lq tapatina su !<ur~il{ lli sqvoka galg~') apimli if dkie!!t pajorlo dai[. 1'>;'Jmrw",,,, !ki Kur§o.

Pai$ Sambljos pmvadlnimas pasirodo til< Vm-!X a. Netiesiogiai siaures '1,",,,m,,,,,,, k"x! VB! f'\. paiclaigo!.;l(:lanl.! karailus jau buvo nukariav~s

25

r

I

Sambij,,\'D2, 0815 m. karalius Lesko Sambij<4 dovanoja savo zmonac • ... oonationis vero propter nuptias a viro Sambiansis condonata est provincia" (Kadlubek, lib. !,ep. i 6}'93. Saksonas Gramatikas (Xii a.) ra§e apia canq karali4 Harolco Melynadan.cio (935·985 rn.) if Kanuto (1047· 1086 m.) ispuolius i Sarnbijos pusiasa!l'94. Jis taip pat pranesa apia Haquina, Danijos karaliaus sDnl.{, kuris X a. nugalejE!s Sambijq, vyrus i$zud~s, o motsris pflv0riqS €lit! uz nugaletoji.!'9S. Adornas Brsrnenletis 1072-76 m. save veikalo "Gesta Hamrnaburqensls eceleslae pontificum" 4-]e knygoje kalbsjo apia "sembus arba prasus" ("Sambi vel Pruzzi")'!M!. Nuo to laiko sarnbi I{ varcas dafnai pradstas mineti ivairiuosa sa!tiniuose.

Karp if kill{ estijl! gencil! vardai, Sambija lori atitikmenli jvairiose Europos vietose. Tik s[ kart"l atitikmenys nebctinai rai§kia senojo Sembijos vardo psrkellma is vienos ~emes i kit"!.

Neaiskus yra svebq atsakos sernnonq, priskiriaml{ germanams, rysis su sambiais, KTacilas (I a.) rase, kad jie gyveno tarpEloes if Oderio197. S.Dalikamas sernnonus tapatina su i:amaiciais1Qa• Aa§ydamas apie kaltibsru gaIL! zynius druid us, E.Sedijusdaug kalba apis kazkokius Samothe, Semnothei'99, kuriq pavadinimas pana§iai skamba i sambius arba semnonus.

Antikos pasaulyje sutinkams siuos panasius vardus: Sarnos (sala Egejo$ joroj), Samosatas''? (miestas Sirijoj), Samotrakija (Trakijos daiis201 if sala Eqsjos joroj202). Pagal save stuktOrl'.\ pavadinimas Samotrakija (Sarno + Trakija) yra panasus i Iotyniskq 2:amaitijos pavadinima., naudota • kryziuoCi4. laikais: Samog!lija (Sarno + Gilija. kitaip Getija, Gitonijal ir Semegalija (Same + Galija?). Jeigu Samos sala ir Samosata gali ir neturati ry§ie su Sambija, tai Sametrakija, Samogitija ir Semagalija toki rys[ turi be abejones.

[domu, kad Romos provincijl{ s~rase I a. Italijoje palymeta Semigalija (Semigallias). Pries tai minstos 9al4, germanl{ ir britant~ provin.cijos203. Taigi ~is vardas galejo ir atsitiktinai isipainioti tarp Italijos viduje esantiq provincijl{ arba Um" Cia per klaid1\ ira§yta vietoj "n", nes yra ~idejo pataisymas, kadvlsto] Semigallias raikia skaityti SenogalliaZ04•

T.Narbutas Semigalijos vad~ kildina i! ~emes + galas (koniec). Su pirmos dillies aiSkinlmu turbot galima sutikti. $i~ hipotez4i patvirtina if kry~juocill, karo kaliq apra§ymas. kur sakoma: "nuo Ante up8s 5 mylios iki Semegallen krasto", 0 kitoj vietoj tam pac:iam puslapyje ra!oma Szemgai. 19n205•

J.BasanaviCiI,;s Semigafijos ir Sambijos ~OO!ius sieja su "fema" if priduria li9tuvi~kas pavardes: Samusis, Samulis. Samilus ir kt.2<le J.Pakarklis visur vietoj Sambija tiesiog raSa 2:amija. Ir V.Toporovas pasteoojo, kad prosi~am Elbingo !odynaiyje dirva, laukas, arimas (Acker) zymimas iod!iu samye2°1. If mes pritarsime, kad Sambijos pavadinimas yra kil~s is !od!io "lems" (garsas b cia matyt isitarpe de! skandinav4 ~akos). Naujausil! tyrim4 duomenimis pirmoji !odfio Semi· gaiija dalis reiskia n9 .lema, 001 zamas (zomiau esantis).

Pana§iai k.aip sambi4 vardas skamoo ir Siallr&5 Skandinavijoj gyve-

_x' m'I" "rba net suomiq etnonimas. Cia matorna, kad remiantis

-oa" .. 14, sa '1'" • • • • '" .

ars4 panasumu galim e leng'iai sukrs~~"n~;~!r suom tar ~~ eJ? _gautl S?V.:l _

;ard nuo !odl!io kerns (sema) ir ~aolfln. JUO \ slaur.~.perslkeluslus s~mlus. Niek:da nereikia bijoti I§kelti hrpotezll.(· jas vsliau mokslas tun arba

pagristi alba atmesti.

Varmiw

ls ryskasniq etnonimq Prosijos .t~ritorijoje, !sskyrus. ~kalv.ius, kuri~ priskirtini greiCiau pri~ liet.uvi4 !emalcl~, mun:~ Ilk~ varrmar. Ir SIS pavadinimas neisitenka nedldehame plvtelYJ8, kur ~l aptinka Dusburgas XIII.a. Vel suteiksimefodlTacitui (I a.). " ... gyvanantlus uz (Iangobardl{) rsudingus, avijonus, varinus, anglijus, eudozus, svardonus ir nuitonus (vertejos i§naSa - tauteles, gyvenusies pietineje Jutiandijos pusiasalio dalyje) apsaugo upes ir mi§kai. .. Jie visi bendrai garbina !am~ Nerta."208. Taigi tie ui langobardl.{ gyvenrt varinai ir bus varmi4 giminaii:iai. Apia VII-VIII a. jia minim! anglosaks4 poemoje "Widsith" vardu Warnas greta vandalq venedq (Wendlas) ir vikingll, (Vikings)2011.

m §iq varinq varuliq gre~ausiai kilo ir Berlyno miesto vardas. Elias Sedijussavo wikala apia germanij dievus mini genti Werlem, kuri"jis nori tapatinti su geruliais C"Werlam seu Herulamj210. By- pavirto i "b' ir atsirad~s Berlynas (Verulynas). Del §iq Sedijaus i§keitl{ analogijq galima

suabejoti. -

Su varinais gre~iausiai giminiavosi angrivarijai (galbOt "Varijai nue Angerapes,' Anges upes"). apsigyvenlt vietoj i§fudyt4. brukter4 (beruktariil!. t.y. boruktvarijll,?). Cia galime prsiminti ir genti vidivarijus, kUri" kartu su estijl! varde variantu estvafijai (aestuarii)212 Jordanas VI a.: patalpina Vyslos !iotyse2'1, t.y. beveik PrOsijoje.

Be abejo ir skandinav4. vikingq variag4 vardas yra giminingas. Cia pamlneslme ir jau kiek primityVok1\ T.Narbuto ai§kinimq. Remdamasis Pretorium, variag4 v'3.rd"jis kildina i§ prosq zOO!io varsjs (nuo liet. varyti). Dar Pretorijaus laikais duokliq rinkejai taiptebasivadin~. Toliau -1·.Narbutas stebisi, kad ~i finia nuostabiai sutampa su Nes1oro u!uomina, kad variagai kaili4, duokles rinkimq paved~ krivitiams2l3. T.Narbutas, remdamasis Gretters saga prieina prie isvados, kad I/ariagai (Waeringan) gyveno 8a!tijos kra§te - tik Ostrogardijoje, pajoryje tarp Nemuno ir Oauguvos214. Jeigu §ios Narbuto finios tikslios. tai varmius su \ariagais galetume tiesiog sutapatinti. Variag4, ry§i su lietuva patvirtina tokia pilil{ vardai, kelp Mindaugo Voruta. Vorpilio piliakainis prie Sudargo, Vorusse ir kt.

27

Skaiviq etnOtllm2.S Da.ni2Gtvardina: "Zamc:a, Del sio varco

srba salta;;:

kt Panasics galejo hay if

veda 111..10 "salin", kaip tali li~10~u$i. . Dabar tokia atimologija skamea

PfliTHt:1V13i, bet savoka salis "kraslas" bOli vsrta damesio. 1293 m.

SaioIJes Zames centre, nstof Tilgs tai pati Tilze) buvo pastatyta

Salauenonbcrqo pilis21 7. 1255 m, Olivos kronika ~emlJtinius prOsus skirslo t Shaioini (Selbin!), Nadmwini ir Sudowinim. Mindaugas save tikfam eo aulalsjfikuctam raste ordino broliams dovaneja Sa.!oVIiIS zliIm!f'$.

o Skalvijos vardas dauqiau sutinkamaa skandinav4, danq dokurnsntuoso. JiG if ga!ejo pagel save kalbos dssnius iraSyii $.l< vietoj ~. ,Jaunesniojoje E;;;oje yra rninimas "karys konugas vardu Ske!vlras (Skafvyr8s?), G jo gimins vadinasi Skii¥ingais. Jie gyven~ Rytll salyse"l!2O. Vargu ar absjosirne, ked ta 1)14, salis if buvo Skalvija.

Viskas botllgerai, bat paciam Skalvijos centre. tarp Til.Ms if Ragaina" yra Paskalviq kairnas. I\ajp jis gaiejo bot! laip pavadlntas, jeigu vistas kaibojenebO!u, variolas sf\aivh-l vardas? Be to skalviu. vardasgals,io prigyli ir p.ar skanci,navu5. jt{ valdyrno metals. NeziOrint t siuos neaiskumus, mums mikstt{ apsistcf pri9 Saiovas vardo, tiksliau H flustatyti tUiI~tl{ kaibininkai.

Kelp if skalviua, taip ir soduvius tabiau priskiriame pria lietuviu. negu prie presq, JUGS greta galind4 mini K.Tacitas (t a.)w. Pomponijau:s MlOfos zemslapyjG s!'j(lI~nai (Sudeni), malyt, netiks!iai parodyti giala kvadt{. i nuo kuriom~ (kur§itj) mafdaug dabaitinaje RumunijQs rransilvaGa!bO! nue t4 sOduviL{ arba iii giminaiCi4, !{ib Sud"tq.

',R,n'"," JCr 'Jania(l" SOOlNll vadinama. luana. ",,,,,,,u;:a\.i·'J OEvos kronika rasa StJdowi()r2~" 1278 0;,

;(a; i,\.me 1:o!oriftai sOCUV!US animai sieja S'J sudargais. S.Daukantas ";'1<>0 kao 'l77 rn scirai, sudarga1 ir hsruliai is Dakijos, vadovaujarni E~dukon~~ k~;i~v~hun4 pusejs. bettiss Flcroncija eovo romenl{sumust~$. Be absio sie lstorikai sisja Dakijos sudatgus su Suvalkijos vietovardfiu

Sudarg~s Namuno, pasienyj$1). P!ie Stalupef1!.! XX a. pradZioje taip

pat ouvo Sudargai. Abu Sis k.mnai yra SOduvoj, taigi gre~iausiai

slJsii~ su sOduviais.

Pats Stlduvos varcas, ma1yt. bus kilEjs ~ dabar necenzOrisku virtusio zod:l:io, ssnlau dar reiskusio plJiV<\. fleiSd~i(ls!an~i'l !amf,l. SOduva )Ira rnclinqcs vietos, tal is to if gal9jo kilti sis lOOls. Tok] varda galejo duoti ir tctiau paiengusios g9ntys, norsdamos pabrezti kitos gentiss nesvarum<l, arba netvarking urna, atsilikimil. $lapios lames, Swalkijos molyn4_ versija alkrisllL jeigu tie patys sOdwiai kafkada siake Batkanus if i! ten atsineM pavadinirna

.LBasenaviclus Kursi4, proteviais lail<.o P1olomejaus paminetus Kara· sonss ir Kareotai2Z&. Ra ikia su juo sutikti. Tik dar pridursime. kad tie karsai ir kareotai bus kil~ is M.uojoj Azijoj pro Kr. gyvenusil.( kanjI.( arba lai buvo vienos incioemopiaci4 gentles sakos, nukeliavusos i skirtingus krastus (prisiminsirne, kad Malojoj Azijoj if dabar teOOrs Karso miestas).

Pornporujus Mala Kuriones. keip raMme. ttmi i sial.lrll nuo Sudenl.( (vakanau Vyslos istakl.!). Jl{ taip pat jokiu Dodu negalima atsieti nee kUfSi4.. tik Mala JUGS gaiejo natiksliai pafymati.

Vaidavucio iegendoj& (V-Vii s.) kalbama apia Kurrorko (Cur'iorko) UOSlq Nsrnuno dai1oje. valiau paved in!" Rusne, Kurtorkas rai~ia 'Xur~il{ l.Jostas",,27, 0 gal "turgus"?

Pinnas rnafiau lagandinis kur~i4 paminejimas yra Kurland: skandinavti Hervararsaqa pasakoja, kad SI/edll. karalius Ivaras 675 m. valdl'! Kur,fandij<\. Estij'l if kt. kraSius223. Valiau sv. Ansgaro kromkojlil sV&d!( VYSKUPas RlmbMas. apra§ydamas 654 m. ivykius. kursius vadina Chon, Chef!liant~~. ·POV6Stj vramsnnych lei" pusiaunakoo (!iaur$s) kTiilStuose r~n~a gentt kcrs23{>, 0 estij4.:!:emi4.. priklausiusi4_ danams, ap!'a!ymoosa KUfsas \lei vadinarnas Curli1ifldia2~1.

. kronikoSi1 sutinkame au skirtingus kurSil.( pavadil1imus: $1.1 raict~ !;; alba s (Kursis, kors) if 00 ill. (Kuronija, Kurlandija). Nors if keista, bet a!)'} ~:"nanws ap!inkams jau pa:; PicIOf11 Gill., t, 'f. l1et II a.: Kar$OrtSS if K..~foota!. i'lIma,sls I!; ill visiskai atitinka kry!iuoci41aikais man{2emailiPJe buvus!~ varcu Ker!)uva.

29

Is ko kilo kur~i4. vardas? S.Daukantas pateikia net tris skirtingas etimologijas: nuo "finl{ kilties bal4. gyventoi4 kuresan.(232, nuo ugnies korenimo233 ir nuo Per-mo (PerkO no) korejo234. T.Narbutas aiskino, kad ' Kurs:!eme gah3jo boti kilusi nuo dievo Kurcho vardo, zinomo PrOsijojam.

Kurso vardo kilm~ taip pat. banda isaiskinti daugalis, kalbinink4.

K.Boga II veda is ukr. kors ·Iydimas, plesimas .... , ~ekl{ krs ·nuskurd~s, apkiautes medis" ir kt.236; J.Kazlauskas is "kurti":237. J.Siiavas banda sujungti visas etimologijas: is dievo Kurcho. K.Bogos ulydimo' ir zemaiCi4 linaminio pabaigos c:iucelos varoo "kUfSio·, pirminiu saltiniu laikydamas pastare.!<l zemaici4 ciucelill238.

Visas sios etimologijos [domios, bet, jeigu sutiksima su J.BasanaviCiaus teorija, kad pirmine forma buvo Karsones ir Kareotai, kurias dar ristume su MaZosios Azijos karijais (visur balsis a). tai teks viskq spresti is nauja. is karto aisku, kad, persikelus visu puse tOkstancio metq algal ir gerokai i pietus, is mnsq dabartiniq kalbl{ paaiskinti vardo kilmEi ne taip lengva. Greiciau cia tikt4 tokie liet. k. 2:od~iai: "kersyti", ukarstas' arba ir "karas". Taciau tal tik pavirsutiniski sne1iojimai, kuriucs turl patvirtinti gilesni tyrinejimai. 0 bals!!,! a pasiketimu i 0, u visai nereikia steootis, matant daugyb~ pana13i4 balsi4 kaitas pavyzdzi4, pavyzdziui, chetai (chatai) ir chitim " gatai gudai ir kt. Su kokiomis nors archeologinemis kultoromis karijus - kur§ius susletl kol kas sunku, nes troksta medziagos.

Seliai

SaUl{ pradziq taip pat tsks nukelti i antiiros pasaul], Tik ~ia vel isryskeja kslios skirtingos kryptys: ar juos turime siati su J.BasanaviCiaus minimais Saloi (il3 Ptolomejaus?)23~, ar su suionais (taip pat mlnimais Ptolomejaus), 9yvenusiais natoli venet4" galindl{ ir sudinl{, irpaZymetais prie VysloS240. Ptolomejaus Kosmografijoj Sali yragreta kareot42~' (tai, matyt, tq pacil{ Basanaviciaus Saloi varlantas): Graiciausiai juos ir turetume tapatinti su . seliais, nes lr velssnlals laikais tarp kUrSi4 irselil{ isitarpe tik zemgaliai.

Antrasis, sulonl4 variantas, yra kiek tolimesnis, bat irgi tos pacios kilmes. Prie Vyslos juos paiymedamas Ptolomejusgalejo suklisti. Sulonus ga!bot reikt4, patalpinti prie Sulos upes, kur juos 1136 m. mini Nikanorovo metraStis, apra~ydamas mMius del Cernigovo. Cia gyventojai prie Sulos vadinami pasuienais (posulene)242.

Nereikia ;raiskinti. kad.pirmasis variantas gali boti siejamas su liet. sala, 0 antarsis - su sula.

Bet yra ir trel:ia galimybe. Tarp pros4 zemi4 Gali~dijo~ ir Sil~UV?~ dan4, saltiniai mini teritorii~ Sylionis24S, kuril\ lietuviskal gahma skaitytllr

30

Zilionis, SHonis. Zilonis(liet. k. ! ir 5 daznai tariama visto] kitl{ baltll, kalb4, s, z), Panasios yra mOs4 pavardes Zilenas ir 2i1ionis, vietova~dfi~i $iHniskes SHenai if 1.1. Visi jia siatini su ~od~iu silas. Toklu atveju !19 Silionys g'ali reiksti sif4 gyvantojus, taip pat kaip ir plaeiai ~inom~ geruliai (giruliai - estij4, varoo variantas) atskiria juos n~o ~ank':t. ~~ento14Ien~~. Yra ir daugiau ducmenq, kurieselius varela t~a:ln!i su Sllintal~. Pavyzdzl~I, tarp Novgorodo ir Pskovo yra p~nki pros~s~~ vl~t?vard!.ial: Prusska!s, Pruskovo, Prussskoje, Prusy ir kltl Prusy - VISI Issldest~ pne Selon upes. Vielovardzius J.AntanieviCius sieja su baltl{ kolanizacija244• Selon upes

vardas, matyt, kilo nuo sefiq, siHonil{. .. '

Tarp istorik4 daug problemq suksle Selencljos vardas, kul1. X-XI a.

Anonimas Galas daznai kartoja greta prOs4, ir pamaren4. Jis sake, kad prie Pusiaunakelo joras yra trys visiskai lau~i~es barbar~ pag?ni4. !auto~:

Selencija, Parnarys ir PrOsija24S• J.TiskevlCius Selenc~la,lalko vle,n~ IS iotvingill. atsak4201s. J[ palaiko J.Bieniakas, kuris kry:fiuoClq If d.an4 mlm:n~ Zern"l Silia, Syllonis (rusu saltiniu Zlina) ir Narevo intakctSahnC\ tapat~na su seliais241.ldomu, kad jis SIUOS ,selius ~alalpina liutiCi~ ~a~sie2·a. ~urK?s variantas Leuticija yra labai artirnas Lletuvos pavadlntmUI (pig. selial : selencija ir letai - Leuticija). Balieka Selonijos Selencijos vard" prat~~tl visai Aukstaitijai ir pamatysime, kad ji raiskia SelijC\. kuri eina~~ pat s~h4 zemes prie Dauguvos iki jotvingi4., t.y. apima didzie.!ct Auks!"'ltIJC\. 0 tl~shau ankstesne Listuva. Dar XVI a. jotvingi4 zameje uffiksuotas rmsstas

Selionis24a galsjo zymeti sill. seli4 pietinl kralltct. .. , ..

Ai§ku. nereikia galvoti. kad Selija buvo tokia Vlentlsa terltorlja.

Dauguvas seli4 pagrind'l greiciausiai sudars i§ jotvingi4 'Selencijos' nuo kriksto pasitraukq zrnones. Uzemus Latvij'l kalavijuoeiams. Da~uvos Seli4 teritorijos didasn~ dal: atki_rto o~dinas. panasia,i ~~~ .t~i atsltik~ su ~emgaliais ir kursiais. PatekEl I ordlno valdas, sellal (SIIIGJO I besifOfmuojanCi<\ latvill. taut<\. 0 pietina i4 daUs • i Lietuv<\.

Geruliai

Kas gl buvo tie romantizmo laikais placiai isgarsinti lietuvil{ proteviai geruliai? S.Daukantas raso, kad 259 m. romenams kariaujant Sli per:;;ais, geruliai, vadovaujami Malabato, nuteriojo Graikij<\ iki Atim4 missto, 0 kita gerulill dalis 366 m. buvusi romem~ sumu§ta prie Rein02~. Parsekk)jami goN, jis perej~ i Ryt4 Romos impsrij,\, 0 krta ill. atiaka po mOsil{ su iangobardais 490 m. gri.!usi i Ba!liios kraiit&, ir Redingotijq~5'. Anot T.Narbuto, apia 494 m. pri.. DU!"QjZlUS jis papra~e Wkokios slav\.! genties, kad JUGS praleisl4 i Tull!l {pnx-cp., d@J &110 Goth., Wolfgangus

Lazius, lib. 20, cornment., Cluv"rius, GIY...ograph., p, 140) ir siaur"i252. Vadinasl save §ali Tule garulial tiesiog galejo "tolim<\ kraSI,\,.

J.8asanaviCius25S if juo sskantls A.M.Rackus, labai taikliai pastsbs]o. kad lie patys geruliaivadinosi Hirrl Giriai, "kas miskia giri4 gyventojai"ZS4. A..M.Rackus chuo]a Plinij4: "Nee minor oplnlcne El1ingia. Ouidam haec habitari ad Visiulam a Sarrnatis, Vensdis, Seiris, Hirris, tradunt",

A..M.Ractms teisingai raso, karl Giruli4 kaimo vardas pris '1m

tcs pack';s kilmes, Flsilrti{ nuosskliau istirti jo isketiq l1ipotez~, vienas

i§ Aiiogalos paliadinim4 variantl{' Haragala taip pat kil~s is geruli4. Autorius cia pamin! dar netoli Ariogalos ssant] Girkainio m iestel[, Vadgirio ba2f1ytkaimi ii apygarrl\{ pavardes: Girenas, Girulis, Gsruils, Geru!aitis".2S5 Homos taik!!, mums dar rsikia panagrine!i ar gaisjo

migwoti is kra~tl{ Jink Bomos imperijos if pirrna

m",,,,,.,"'n~:n lair.ais papHtusiq t(lorijiE! kilmli!

1"'i'1,"l""'<>1'l"1!"".,,,, is panasi,! teorij({pasijuolrti, visai nebandant

rsnesanso laikais kilms is

tas vardas ,&'1111koo

Le~&\fa!lo Marcelino

, "Gens Eruiorum" bus tie patys geruliai2se• a. jie

nsrwHais,· kuriuos Helmoldas iaiko kaip s!av4 gsntls, "'.", .... "'",,",s C'dsrio ir E!bes2W• Kitojo vietoje Helmoldas heruliu.", 13i5: 'HerUlnrum slve Obotri1:orum"2G'

.Ar.ot J.Basanavlciaus, apl\S' i 164 m. gyveoQS Thicderika.-;; ooruHus

mini tarp got4 (gothi), danq (dan!), daku (dacl), rugil{ (rugi) irgepid4 (glOlpidi). kurie gyven~ Pomeranijoie ar Meklamburge, t.y, dabartines Lsnkilos ~ rytl{ Vokietijos pajoryje262. E.Sedijus. kaip minejome. herulius tapatlna su verulials ("Werlam seu Herulam")2G3, is kuril{ greiciausiai kilo 8erlyne miasto vardas,

Varde geruliai priesaga-ul- greiciausiai yra giminingos kilmes kaip ir tokia pati priesaga liet. kalboje (pig. pavardesJatulis. Dundulis ir U.). Jq atmetEl pirmqjq dal] ger-,gir- aptinkame daugelyje gancil{ vardq. ! rytus nuo Vysios ~ioci4. pradadant Divonio dianorasciu (apie II a.) ir baigiant Dlugosokronika {XV a.), gyvenElkulmigeriai arba ulmiganai2&' (kulmigerial rai.skia kulmogirios gyllentojus - RM) bei ulmirigiai. ulmirugiai265. [domu, kad ulmiganq .fodfi4, galones baigiasi-as. 0 jo kairnynq kirnbrq • 0265•

Kra§to pavadinimas ulmirugiai gali boti dvejopos kilmas: arba tai yra iskreiptas ulmigiri4terminas i ulmirigius ir supainiotas su to krasto gyventojaisrugiais, gyvenusiais Riugeno saloje ir greta jos, arba, Ulme greta giri4 gyveno irrugiai,i§ kuriq susiformavo du pavadinimai: "Ulmo giriai" if ·ulmo rugiai".1584 m.Filipo Austrijiecio zemelapyje krastas vadinamas Kulmiger267.

M.Strijkovskiokronikoje sakoma, kad jo laikais Sambijos vyskupo

baZr.ycios apylinkese dar buvo i!ilikQ sem!i4 9yventoj4 girtomeea• .

Geriausias buvusioetninio giriqgenties vardo [rOOymas yra Baltaru- . sips Pagirys (Polese). Taip vadinama didele pelkata Piet4 Baltarusijos daiis.Jeigu buvo Pagirys, tai reiskia, kad] siaurq nuo jo turejo boti estijl.l apgyvendinta teritorija Girla. Pagirio gyventojq vardas yra i§likqs . Ptolomejaus ra§tuose, kuris skamba 'nuostabial lietuviskai: Pagyrilq (Basanav~ius - pagiritai)288. Anot H.Lovmianskio. PtolomejausPagiritai alittinkaPlinijaus pateiktam vardui ·Pacyris·, kuris d.arlabiau pr:imena Pagiri. Deja ¢ia tenkair nusivilti, nIlS H.Lovmianskis Plinijaus ·Pacyris· ve,ja is Herodotominlmo Dniepro(Boristeno) intako Hypakyrisl7O. Pastarasis vardllPacyrlsir Hypakyris tapatinimas· abejotinas. 0 be to ai§ki ir varclo Hypakyrls etimologija. Tlk priminsima, kadXX a. prad~iojeiiau.res vakal'l( PrOsijoje tebebuvo kaimas vardu Giritai ar <;3eritaj271 .

Kalbedami apie Iangobaf(lus,lankose isikDrusius lenkus prieipastatem giriq gyventojams geruliams. Pa~ioje PrOsijoje y~a labal daug toki4. vietovardziq kaip Lankenyi5iai (Sambijos pagoni4 §ventyklos Romoves vleta), Lenkeli§kiai, Lenkininkai,lenklaukiai. Lenkupiai, kurie greitiausiai. reiike neienk4 tautYbSs, kaipmas ilt dabar suprantam, gyventojus.o lankq, pievq1mones.

Baigiant aplegeruliuspabandykimapaeiskoti giminingos kilmas vardl{ etni§kai labiau nutolusiose tautose. lki iiol maZai buvo bandymq sieti gerulius su german\{ vardu. S.Daukantas ra§e: ·pats fodls Germania yra sudetas Ii lietuv1§ko 100110 giria irteutoni§ko Mann, tai yra giriq vyrai",272 Si .. me ai!ikinima daugiausiai abejonit( kelia antroji ~odfio dalis, kuri graii5iau buvo. susiJusi su asmenvardfiq forma Mant-. labai paplitusla visoje Europoje· nuo Vidurfamio jOrosiki tolimos§iaures.

33

I a, K.Tadtas mini ~iaures Afrikoje, Ubilos dykumcs oazsjs gyvenusius geramanllJs2]$. Ar nepanasus [i !ii, etnonlma yra) germam.[ ir gsrmundun.l vardas? istikimos rornenarns germanl{ germundUfl{ gentys Tacita laikais gyvano Bavarijo], nuo Dunojaus iki ElbesV4. Del 11{, kaip artirniausiq kaimym;. remenai galo9jo visua barbarus, ssanclus i siaurE! vacintl gem:anais.

Gli~kime prie asrnenvardfiq $U Mant- ir pazlnrekime kaip germundurai gal9jo isvirsti i germanus (pradiioja germanlus), Senuesiuose asmsrwardflucsaforrncs Mund- if Mant- buvo Iygiareiksmes, pavyzdiiui, Sudimantas Vigando kroniko]e, vadinarnas Sudernundus=". Romos nukariavirno metu Teodorikas tursjes sunq vardu Tonsmundus=", IVa. pabaigoje gyV8;,~S vandalq kunlgaikstis Tr azyrnund'"? ir t.t. Artimos kumes su germundurais galejo bOti ir Skandinavijo] gyvenE! hermionaj2H

Talgi prieiname prie isvados,kad germanl.{ vardas galejo kilti nuo Gsrrnantq asmanvardzio (plg.'Germanto ez, prie Telsi4. ir musqpavardas Germantas). 0 kitas germant.( vardo variantas alarnanai taip pal, matyt. nereiskia 'visi vyrai", be! yra susiiqs su tokiomis bahq pavardamls kaip Almantas Ahnanis... Zlnorria, sics sasajos nereiskia, kad german I{ vardas kilo i~ lietuviq kalbos, bet ircdo asrnsnvardine tautos vardo kilmEl.litlilNi4. kaloa cia tik padsda isaiskinti germanL! etnomrno susidarymCl senieusiais indoeuropisciu bendro 9yvenimo laikais.

Vitingai ir vidivarijai

i/urts!anas (IX a.) raso, jog abiejose Vyslos krantuoss buvo Vitlandijos ~ern9 if vened4, krastas, Vitlandijl(· ig astii4 puses: ·Willand belimped to Estum; Wit!and vero pertinet ad Es!um"27Q. Placiai rerndamasis vokieti4, istoriku d.Foiqtu (Voigt), T.Narbut.as Vitlandijos !eml'j patalpina Baltijos paJQryje tar~ Sambijos if Varrnijos, veiiau jams apsemtuosa plotuosg2so. Kadanqi tarp Varrnijos ir Sambijos beveik nera tarpo (Varmija prie Aistmarl4 sieka l.en10ril3s, ssancias netoli Priegliaus :liOCi4., oSambijataip pat buvo perzsngusl Pnegiil.( l piatus), tal relk!l~ manyti, kad Vitlandija ,2Gmedldssnlpiotq. kaipkad sake T.Narbutas kltojevialaje. pratesdamas

. :;;~ ixivyslos sakes Nogates2Sl Pat] Vitlandijos varda T.Narbutas " c.ra IS sen. vok. k, zoczio +aha lemen, riSdamas il'l. su Battijos Jaros h:poleziij iis persme IS Vokl9C/'-l, moksiinink.4 {Adel!Jng: Aattests r- eS(f:,(>'lte cer DelJlschsf1 s. 88fe~,

'df1C;jQS lemf! ;228 rn" d;;li' mini SIKlures lJoxistijos metras,~iai, kur

'0 :;;OS .:'9:11£3: PrOsli':;' Kur~as, UOluva, Villa11dija ir

T a Ddt tarp kryiiuocil"J, karo "~.,gi~" ;~lP{;~~YfrH..J. 'yrZt 'Loki a iir1U19 i§ 131 i Nt,:

"Ordino bOriai suslrinko pries [uos (iietuviLJs). - ragainiskiai, isrwti~kiai, vilinga! (Witingorum), svento Jurgio, Ma!'ijos k l<iti brollal, ,jie muM paqonls" .. ,~e. Nereikia abejotl, kad sis viiingai yra susij~ s u vyti4 zeme Vitlandija. 'I.Narbutas juos laiks danl.t kilmes !monefT1is, sumisusiais su vletlniais autochtonais,

Xiii a. Ifi!ingai UZemEj :lames apia Lsbutes (l.abotos), Rudavos, Gaitgarbi4, Medenuvos if Kvsdenuvos piiis vidurio Sambiioja. Vadinami rizais, jie kovoj~ kartu 51) sarnblals pries kryziuocius, 0 veiiau perei~ jiems tarnauti ir dalyvave daugelyje Zygil! pries lietuvius285• RUSli istoriko Kammzir.o aprasyU Vibionai, ar Vitbionai su eentru Vitsby (Vitebsku?) prie Daugu\Jgs2~, 0 taip pat Gotlando sales centres Vitsbio miestas. gaB tursti iYs[ su Sambijos vi!:ingais. 0 galbot ir su §iaures vidurio latvijos feme Vidzeme,

Persikeldami atgal ! Vi a. prisiminsime Jordano mlnlrnus vldivariius, kl.lri4, vardas graii5iausiai susideda is vyeil.! (viting4) lr jau minetlt varijl.i, ar va.rmh.j. Anat Jordano vidivarijai gyveno prie Vyslos2B7, taigi beveik visai ten pat, kur mes veUau aptinkarne VitlandijCl.

Is XX a. 1~!ikusi4. vietovardzi!.j,. susijush.j_ su vitingais. vyaais, galima pamineti Vites priamiestl KlaipOdoje ir Saksvites kaim"l rytL{ Sambijoje. prie platinic Kursi4 manit kranto,

M.Strijkovskis lietuvius kildina i! gepldq ir Idmbnfllll. Gapidus savo kronikos prad~ioje jis mini tarp Ptolomejaus ~rMyiI.t genei4. taCIaU i§ tikrliN. Ptolomejaus :temelapyje tokios genties nepavyko rasn, Galbot Strijkodskis gepidais palaike gevinus (gavini). Ptolomejaus iemelapyje paiymetus l pietus flUO gaiindl.(, sOdwiq ir budin4. prie Dniepro i!tak4,. , Pirml\ kartll kronikos neabejotinai gepidus u~iksuoja V a. viduryje, kada jis po Atilosmirties is Vengr;jos i§Vijo hunus280• Vetiau, praejus keiiems §imtm~ams. gepidus (gepidae) greta dam.! mini anglosaksll. spas Beovulfasm. Apia 1164 m. T'JOderikas iSvardina tokias gemis; Gothi. Oani. Oaci, Heruli, Gepidi; J.BasanaviOius prieina prie i§vados, kad sis gepidai turejo gyventi kur nora Pomeranijoje ar Mekismburgijoje2t1I • A.BatDra pranciSkono L Vadingo "ltaiijos enciklopedijojeD (XVII a.) aptiko gapidus, minimu5 1324 m •• t.y. Gedimino valdymo metu2112• Bielskis, Narbutas if d!tugelis kitq istoriklt· kurie dar turap daugiau prieinaml( §.;.Jtiniq Iotynl{ kalba, speja, kad gepidai gyveno baltl.l·. apgyventuose plotuose. Tik neaisku, kod9ljistaipdr~siailalko gepidusliatuvi4,proteviais. Gepid4, klau$lmas dar laukia tyrinetojL{.

35

Stavanai

II a. Ptolomsjus ra§e: •.. .i§ ma~esnl4 tautq Sarmatijoje Qyvena: prie Vislos upes u~ venetlt - gitonal, talp pat final, taip pat sulonai...! !)'tu::: nuo paminetoj4 u~ vsnetq yra galinda! Irsudinai ir stavanai ligi a1an4, uz j4 igilionai..;"29S Cia galindus, sudinus ir stavanus geografas Iyg jungia i visn't vista, Del to juosgalima prisikirti prls estij4 (ball I.! genci4). Pana§iai if Kadlubekas. aprasydamas IX a .. pr.[vykius, Mazovijoskalmynais laiko prnsus, stavanus ir jotvingius (bent taip interpretuoja Kadlubek"l T.Narbutas)294. Stavanq ~ememis jie laiko teritorijq tarp Zemaitijos, Birz4 girios, Ziemgalos, Breslaujossiaureje ir Nemuno, Neries pietuose, 0 J.Foigtas juostalpina i pietusnuo galindl{ ir sOduvi429S; Mes dar kol kas negalime jiems prlsklrti kokios nors taip ai§kiai apibreZtos teritorijos, nors noret4si jtJos siel! su dZOkais ir kiek toliau i rytus- dabartine Baltarusijos tsritorija,

Idomiai T.Narbutas. ai§kina slavanll. varde· etimologij". Gera! nernokedamas lietuvh.(kalbos, jis speja, kad stavanai rei§kia isztawany, 1. y. panasiai. kaip "islevynes' -sieja su • ~odtiu tevas, tavas2K• Sis aiskinimas labai originalus ir gall tureti dati tiasos, tik deja stavanL( elimologijos bandyml{ mosqkalbinikq darbuose iki §iol netako aptikli. Stavanai dar gali bOti susii~ ir sutodtiu stOveti.

Arimfejai

Amianas Marcelinus. gyven~$IVa .•• skelbe,·kad "ten. kur baigiasi Ripej4kalnai. gyvena arirnpejai, teisingi ir ramumu pasi1ymi !mones. Pro lU05 kalnus tekancios Cronolr Vistulos upss. Toliau u! arimpej4gyven~ masagetai, aianai, sargetai ir dar daug kill{ganci4. kwht vardai irpaproi!iai nesa zinomi"291. Arimpejai cia tiesiogir reiskia ~mones,gyvenancius ut Ripej4 kalnl.!. 0 kas yra tie Ripej4 kalnai? Tai greiCiausiaibus takoskyra tarp Vyslos ir Nemuno basoinq, 0 galbO! irtarpNemuno if Dniepro ar Valgus baseinq (pavyzdiiui.ValdauJaus aukslumos). Bet Amiano Marcolino minirnos gentys masage'.li (gal gimingi samogelams t.y. !~mai· ciams) ir ypac sargetai varstq arimpejua laikyti battais. Divonio dienora§tyje Sarga vadinama Galindija298•

Ptolomejaus femelapyje parOdyta, kad is Ripei4. kalm.{ i vakarus istekaChersinoupe(Daugaya?),olrytus- Tanais(OOnas),kuriPtolomejus

36

g~lejo sumaisyti su Volga,nGsSios ~iaihiso nera. ! vakarus nuo Ripej4 kain4 p~ymeti pagirilai (PagyritEj) 'ir Boruskal, Dar pridursima, kad sksrsai Ripej4 kalo\.!. Ptolomejus uzrde ·Sarmatijos azijine dalis"299.

Is to matome, keks primityvus tais laikais dar buvo geografijos supratima.s irkaip sunku kCit nors sprEjsti bandant priri~i gentis pris kokios nors konkrecios teritorijos. Be to, kaista., kadpagal J.Jurginio pateikt" aprasyml:1, pro Ripei4 kalnus tekejusios Krono irVistulos opes (t.y. Vysla

ir Nemunas?). .

Paskai~ius Pomponij4 Mel<tkyla nora.sarimpejus (arimphaeos) nukelti geroka! toliau i rytus. nes sis jues .pataipina u~ tirsagt4" turkl.( ir dideles dykurnos (deserta regio). GyYenlt jie mi§kuose ir maitin~si uogomis3OO• Jeigu nukalsime ju~s laip toll i !)'tus, tai ir Kasp:jos masagetai atsidul't4, salia (ne samogetal lemalciai).

Vis tik arirnfejaj tiek etniniu, tiekgeogrminiu po~ioriu yra neisaiskinti ir sunkial isaiskinami.

Neaiskj yra ir neUrii gentis, gyvenusi kafkur rytini4 ar pietini4. balt4. ~emese. V a pr.Kr. Herodotas jl.los mini] !iaur~ nuo skitl.i, femdirbil{. Vianus nuokit4. skyr'ts didelis eleras. M.Alseikaite spaio, jog !is 9~eras tai Pripates pelkes301• Matyt pagristai autort~, rsrndamasi latvil.( kalbininku . P .Smitu, nsurus tapatinasuNestoro kronikoje greta lie1uvll(, kur!il.( ir Iybil{ minima leme Neroma3()2, 0 T.Narbutas ilJOstiesiog fymi prie Nenes Up6S303. Plinijus {23-19 I'll.} saItO "gamtos iS1orijoJe" du kartus paminejo neurus,is kuriq femes prasidedqs Boristenas (Dniepras)304,

Tadeu!'ias Suiimirskis tues naurus laika baltais irtapatina SI.! V·I a. pr.

Kr. ivakarus nuo Pripetes fioCi4. i§piitusia milogrado areheologine kultOra3D5, o Vlodzimie!as Safranskis su Podoleje. Volynejeir Poleseje iinomomis komarovska ir vysocka kultOromis.30fi

Pomponijus Mala,JulijusSolinis ir kt., ras~ apia neurus pirmais amiiaispo Kr •• pastebi. kadjie galej'tpasiverstl vilkais. 0 it( dieyas bUVElS Marsas, kuriam buvo aokojami 1mon9s307•

GalbOt !iiq neun.!, palikuonis 1251 m. mini rus4. Nikanorovo mstrastis, kuriame sakoma, kad kunigaik!itis Aleksandras po Nevril{ (NevriujeYi) nsiaisv9S pastate cerkves if dideli miestcfo,. Tai gali boti if NaNOS mieslas, dabar e~s ant Emijos if Rusijos sienos.

!~ lolimasni4 gl:lna't gali bilti tam tikras kilme5 ryiys tarp nsufI( if

37

Germanijos genties nervijl{, Tacite laikais (I a.) gyvenusii.{ I rytus nuo Belgijos, prje Seldes if Maso309, bei Romos lalkals zinorrlos Norikos srities, ma1:daug dabartineje Austrijoje Vsngrijoje.

M.Alseikaile rase, kad J.Daniiavicius nsun! vard~ tapatina su slavq Narsvu ir Nuru, 0 L.Niderle su upsvardziais Nur, Nurse, Nurzsc, Nurzyk, kurlucs jis priskirla slavams310. Abejodami oel sill vardq slaviskos kiimes pritariarn 14 rysiui su minetais upevardziais. Dar gaHme pridurti Naruclo e~. pavadinimq, su kuriuo neural tikrai galejo bot! susij,!, !aCiau ill apgyventi plata! ir etnine priklausomyoo lieka ne visai aiSki -{lreiciausiai jie prisklrtini ry!q baltarns.

***

GENTYSrlSILlEJUSIOS I BALTLJ ETNOS~ IS BALKANU - JUODOSJOS JOROS BASE/NO

Sarmatai

I

I

1

KalbSdami apie estii4 gentis prisiminsime, kad kai kuriuose senuosiuose tekstuose didels il{ teritorijos dalts, 0 kartais ir vises eslli41emes, priskiriamos Sarmatijai. I§ kur kilo ~is terminas, jeigu antikos laikais aperne tokius nsaprspiarnus plotus - beveik visa Ryt4 Europa?

Turbot ssniausias sarrnatq paminejrnas siekia V a pro Kr. Istorijos tsvas Herodotas rase, kad skitai apsivsdq su arnazonemia ir 3 disnas ejq l rytus nuo Dono, "kur ir oabar gyvana ... Sarrnatq kalba skiti§ka, bet negryna [au ill senoves, kadangi amazonas nebuva garai jos iSmokusios ... "31 i Herodoto rastuose sarmatai dar u~ima tik nafym4 plol~ u~ Dono, Q kiek vaiiau i4 plotas issipla¢ia ir parnazu apima ViS8, pielryci4 Europa, iki suorniq u9F4 genci4 slaures rytuose.

Labat I!aizd~iai sarmatus apraso Z. Haulinaitis. Kiekprie!\ Kr. "vid1Jrines Azijos stepamis paj!.idejo gimininga klajokli4, sarmstu tauta, Sarmalai skyresinuo skitl.{ ypac too, kad IT),3siskai vartojo balno kilpas ir jojo sunkesniais arkliais. Kilp4 vartojlmas igalinO juos deveti §arvus if kova!i sunkiais ginklais. Tokiu l;)Odugeriausarvuoti, sunkiau ginkiuoti. jienugaiajo. uzkqriavo, dalinai i!lstome skitus ir u~eme i4 kra!ltCl (R.E.Oakes-hatt, The Archeologyo! Weapons, 1960) ... Sarmatq tevyne buvo placiose stepese ir dykumose i rytus nuo Uralo upss ir Kaspijos jOros. J4, kraustyrnasis ] vakarus . ., u~emqs gal apie 200 met4, ... skitai buvo i§stumti apia II a. vidur/ (G. Vernadsky, Ancient Russia, 1959) ... Bsodra polrtine ji{ orqanizacua buvo dar palaldesne if uhkit4. Jie migra'lo atskirornis kiltimis, KU!1OriskaL kaip ir skitai, jie tuo] pateko graikl.{ koioniJ4 Juodosios inros pakrastiuose

Kaip tik j,HV' a. archeojoqai pastsol oaskeitim 4. ~tncr,umos k~raf1'1 "'0', Of'iepro Oauquvos kultDmie bel Adamaoxos gyvenvieles if Pc,cOP:',i'd)/iS

kulturojs. Paplinta !ygiason® kSl'3rnika,s6l'lOii ksramika keiCiasi:At· siranda pietieti§kas pusiau fsminiq pastat~ tipas, uiplOstll: nauja laven4. deginimo banga313• Matyt vlsus siuos reiskinius. tiesiogiai ar netiasiogiai rsikia sieti su sarmat4_slinkimu.

PaliOrekime, k~ mums apie.sarmalus sake m. e. prad~ios lstorinla' §altiniaL·Pomponijus Meia Sarmatij<4 jau patalpina prig BaftijOS jams ir Istre upas, greta partq (bartl.{? • A.M.). Jienaturej~miest4, nuolatini4 sodybq, buv~ karjngi ir siurl\stos kaip germanai314.Kaip matoma Mela kalba apia teritorijq,esanci<l kaZkuf nstoll Prasijos. K. Tacltas sarmatams, gyvanantiemsant raN ir arklio, priespastato venetus if psuklnus bastarnus, kurie vaikscioja p&ciamis31O•

Matyt sarmatai klajokliai apia m. e. ribC! buvo pla~iai uzplCld~ Pavysl~ ir galbot prisidejo prie bart4 ar langobard4 pajudejimo i Horncs imperijq. Vienoj pirm I.{ lenkl.{ kronikl.{, parasytoj AnonimoGalo, sakome.kad sarrnatai . tada jau vadino save getais316• vadlnasl i juos [siiiejo.

M.Strijkovskis pne sarmat4 prlskiria gatus, visigotus, vandalusir alanus=". Gvaninis savo kronikos pradzioje banda isvesti tikslesnes Sarmatijos ribas: Tanais (Donas), Meotijos sf. (Azovo jora), Karpatl.{ kalnai ir Vyslos Oderio upss. Jis sarmatus (senesne forma sauromatai) isvada is graikl.{ zodzil~ "sauros·· driazas ir "orna" - akis, l.y. ~mones driail.{ akirnis. Lietuviams itarlinassarmatl.!.vardo panasurnas] liet. k. zadi sarmata(plg. ruslJ sram) arbasecromatei- "siaursi mato·, t.y. slauraaklel, . atej~ is rytq. Kol kas sarmatq vardo etimologijos klausimas tabera

neai!kus. llktai aiSku. kad jie negalejo neu!kabinti baltl.{ femil.{.

Hetai. getal:'gotai if jotvingiai

Du ai!kiausi irodymai. kad kitatauCSiai isiliejo LPirmini baltLl. etnesa i§ JuodosiosjOros baseino • get4 vardo i~virtimas i jotvingius ( jotvingiai •. getl{ is Balkanq palikuonys) ir lietuvil.{ tapatinimas su getais k<!i kuriuose XI·XIII a. ra!tuose.

Bet pradekime nuo paCS14 get4genCil.{ i!takll. Turint galvoje, kad garsai h if 9 d~nai yra tapatOs, nesunku pastebeti get4 ir het4 vard4. panasumq. Kas buvo tie hetai (hatitai)?

Maidaug II tQkst. pro Kr, pradfioje jia nezinia is kur atsikrauste l MaiCJi~Azijl\ irganagreitai pasieke gana auk§tq i§Sivystymo Iygi· Artim4i4. . Rytl.{ krastai ir Europa is hetitl.{peremegelez[318. Apia 1000 m. pro Kr. jie minim! biblijoje vardu Chittim. Dall !itl.{ Chittiml( ~vare izraelitai, kittt • asimiliallO Izraelyje31i.

40

E. if H ,K!engeiiai ~as, -ls): Suppiluliumas (atsta!Qs hst~4 sostir't

Labarnas (Hatusilic Loedlnis).

MursilD. Haraspilis, ll.lthalijas. Tuvatis ir kt, Twrejo rnissta vardu Haiunis320•

Azijoj gyven~ varto]o ga)Qnes -as, .. is:

VII a. pro fe:i. bUIIO miestas Gercias lr viatovi; Ugdomis, Fr~~ijq vajda Mki¢lS, delve Kibela vadinta Agdistls321. Nssunku pastebstl, kao toklas tursio taip pal graikai.

""'''''''<''''''''''i lietuvi4 kalbll neaisitik1iflis. Tik .."""""'''' kade. lietlJv!4_ prolGviai if hetitai arba it{ pa!ikoonys gyv"no '"",;n!"i,ni" Tal jvykti apiG! 2000 m, pr.Kr.> indoeuropiecitt M"',U>,'''''''''' iaikais arba veliau, kada daugelis Ma1osios Azijos

'-''''''<1,.,1"", pasistoma i if estijl{ krastus.

(Va. pr, Kr.) prie jams gyvenQ rnasaqetai

nNn"''''~' hetitLlpalikuonys, r;-oretl.!si isk .. lti minti, kad if m.

a, pr, mlnimos Koichidos (dabarGruzija) vardas galo]o kilti is Kol, siejamo

alba galia ir Chid Chttiim varlamo, Teks aiskinimas

tsisingas tik tue jelgu i.odyje Kok:hida - id • nera priesaga.

mums leidila I vianq lIian~t<\ hstus if flatus? Cia gal!

So!inio minim! Hetties prie vakall{ okeano {Oceanus dslinal Tacit.:;; minim! ehatal, gyvlllm~ uz I-h;rcinijos (iIi. at~aka bataval veiiau lsik(jr~ prie Reina). J$igu" !\iUClS het!.ios chams tikrai galima ialkyti he!it!l, issivials arba ]4. tiesiogi!'1iais

clais, tal !:latus joo !abiau. Pastarieji g)!\leno Balkanucse, pris pat senosos h~titl.l :temes.

Taivlsai nam:mjasspejimas- iUau puooai irod$J.Sasanav~H.Js, prl;)j~s isvaOos, karl gettrtauta yra ta patio kliri<t G{liptla<:iqpaminkiai ,,<!dina asint k!'latta!, zyd4 Chittim, Hitim, Hat, 9i<lik'l. getafl24. GreiCiausiai kilo indoEluropie?lll-l. branduolys ir tie patys getsi, matyt. OWO Hi".,"'li,""''' k.aramikos nasejai arba iavofll{ dagillimo pradininkai estij\.l krasruoSIil. Pasigi!inus nesunku bOt\{ if galtotil'lai joos priristi pria vi~i1oS kurios an::h~logine$ kultOros, tlk deja ka! kas per mafai sioja sri'!yja dirPama.

konkrel4, hetit4, ii Uetuvos ge14 rl$i mums kaiba II Uetuvoj;;;

rastos hatitli statu:'iilil$s. V.Safranskis $emuoSG prie aptiki<!

iaiko hetitu dieyl.} Tssubo alvaiz(lu32S•

Horoc!cltF.l!3 sK01lbia: "(latal yra narsiausia if tauriausla tl"l!lk4 gSl'Itis"!U:'i.

'I not Strabom. 8a!kam! ;ytoose plie. Juodosioslcws, (}

Bet Vel'gllijalJil "Eneklos' priOO9 aitkinima, kad

dal,,,,;s tis psiys gatai nt.lQ Augusto laik!l~2a.

,U3ammavil:ius get\{ yard&. banco klldir.ti is liet k. looJ:1o gytie •

sudaro l:~?;TH~dapflJ-~~ fD~\;(l$: \l3.rLlmonj~~ R1kio valdorncs g€ttq ~rnperi" nUQ D-un(;jaus ik.! Ltetuvos~

a,n:i~u c~iaso;;r. neglJ t'dti~ bat tf',aty11 cia

Pracesims 11UO Hercwjoto k.ad trakaL

~\un~a ~~pirna ir QB~lJS, yn~ pat! tauta z:ameje pet ~rH;Li·

Heroooto :1u;')(ncne. ;'t':-< h ..... .,.· ,"-").~~"'"" . . >.

" " J\t:;t )..f:;';~j-i'1-,o,r".h;ml vieno asrnens tf ga!et4. tar-

!)\Js11artlt 0014, n8flugallma~ sHpdaus;a tauta Prkh.ir~

gyvanc baveik

t:ur<::;pos da\yS?:L PJ:1piid€t ~L8asi.:mDv;tiau$

rastus ~JluorilinQrnis ir apia'

manau, J.8aSafi8.viciu~ pritarsirna. iq varco varlantus: t~t8hJtiskio:)S5 it Gvanlnio3;?'6 tapatlnH su

TKldtC\ (I kad tada

eJB. kalbarna ir apie BeJkt1:':t{ ge7u~i. a.): '''(~\)ttones? Rug!i e>21.err~(;Vl~~'$~·i ~ is to

;Drc:s p~::.kr:2nt;j@. J.Sc~ilnis pac!q bet GoUla: '~.~JhJ~G. Europarn.; ~ndi., ~.::'{b(),.. HincBD Qr!en~$rn I\ian%s: ost, in rnicc';oio Dacia, ubi est {20th:?: dsinda

S.Dalikarnas~6~, P.PakarKlis pat [rode. kad Lietuvos lr PrOsijos s&rloviniai gyventojai OWO vadinami bendru geHi vardu, Jis dtuoja "Gete deuntur omnse lilhuanl Pru!h.l!1i of alie ibidem gal1les~l11. T.Namutas labai taikliai citat"l apie !anku kara,iaus Lesko 815 m. gatus, partus (?barttls - A.M.) lr . uf partq; "flam et G"llhis at Paruhus ae mgicnibu!l imOzlerzvosm if Bogufaklm metrascim:.1s%I sakoma "geta! area pro sa!" ir t.t, G€ttl..! if eslii4 daiioii! tapatybQ lai1~jlkim!\i irodyta.

Ustuvoje su getais reikt4 sia!i !liuos vietovardi:iuo;; Gocanillkiai (Sir... in!!.! r.), GGtaitiai (Plunges r.j, Gociai (Jonavos, Mcleili, Situtas, Tel§il!, lr Sakilt T.), Gocialaukis (Alytau$ r.), G~ion)ls iAnyk~cilt, Kajgiadcril!. !J.o1et4 T.); daugel[ vietovardfiq suGoo-:Gedanonys (pri .. nqr.), GOOsliske (Silaies r.) ... Panagos ir 9(lt4 kilmes asmenvard;zial: G~. Gec(lviClus, Gecas, GeC'.auskas, GOCys, Ged:tius, Gooaika 001 sen4i4 kl,ll'ligaikSciq. ir

vardai: Gediminas, Gedkantas, Gedutis (G@detas • Skomanto s.

SOduvoje 1285 m.), Gadgaudas, Gedka (spaja~as K$.stut.io Goom;antas, Gedvi!as, GedUf\i>s? (Ged!.!n • cldiMs Samblpi'" kO\l4 S!.I kryiiuooais metu), Gai19edis (oraine! 1406 m.), Mi!gOOis'r (Mi!llg~ de· VarmijojG 1339 m.), Skaudegadil>? (Skaudegooa - xm-xlv a. Rygoo skol4, Krlyga). Tuh99$dis? (T!Jlagooe • ten pal), Vair.;;;gedis? (Vl'lIi'90~~£ • t$i'1 pat), ViS9(1dis? (V~<ildlil • ten pat) if

pr!e m.ab~jQtii'1o tapatybes iroQymo tarp 99t4 got\{ misrios 1;;<1;105 if vardas i§ getll. taip: get\.! lame !~avo GalUV{)" varca, pan.a!;iai kalp !et4 .. Letu\''O$ (Uetu\los), kiJrsiI..(

. • Ka,,;ul!os lr tt Gstllva 6utiump.ajo i G$tva (pig. thva). 51 forma

i. gatvos vardu, Tai ga!sjo reik~ti gatv1l\ kvartalus

did:tiuosiuOSQ i.ietuvos miestucse, 0 galbm if \lHniuje. Siskdami Romas knperijos pasian] lr bOdami areiau senoelcs civilizacijos iopsh~ getai gahljo pirmisji prads!i Kurtis gatvese, t.y'. stal.'ytis names lygiojs

Getvius siavai pavadino jatviahe vardu (g pavlrto li). 0 is sios formes issirutulicjo joNingiai. Taigi jotvingi!.! pailadinim,j) isiiko senasis getl~ vardas,

Nuornone, kad geta! ir jotvingiai yra viene if teo patiss vardo, visa! r;analJja. Tal irade J.Basanavitiusm, Uilenka cia pamineti 1257 m. popie!iaus bu!"!. kurioje sakcma: "lectouia aut Gz&tuesis' (liatuva area . Jotvingija), kur GeHja ~ymima tarpioiu variantu tarp "getll" ir "jotvingilt"316. Pats kunigaikstis Vytautas rase: .... Sodll ama GGII.!. :!ama, esantl tarp Uetuvos ir Prusijos, Yia Ukra mOsl.! t$vonija. paveldeta is mOst! senelh.t if prosE'lnelhf'377. Kadluookas penkis karlUS mini jotvir.gius "Pollex!an! at Gettle"," vardais37S• Poilex!ani ala r&i~k!a Poia$4':!. iietuviSkai Peg!r{.

Kadangi 9 joMngi4lin&ko.le pavitto i i. tai'gaibOt ir tokius PrOsijos lIietovan::!:!iuis kaip J$$u'Ia (Jesa.u i pierus nuo KaraliiluCiaus 1 if lieluvos Jasla (Suvalkijos upe). Jieznas (miestas). Joda! (Taurag@$ r.), Jc;Cionys (Trak4, ir Vilniaus r.) bei 1<1. galima sisti SU getais - jotvingiais. Prosijos iemas Pogezanijos (kitlJf Pojazanijos) vardas 00 "beio bus tos paeios i~ilm9s.

Oficialiai jotvir.gi4_ i§naikinimo data laikoma 1264 m, Tai atlik~s KroKuvos irSandomiro kunigaiklitis Boles!ovaa GOOillgasis "i!kapojlfls visus iuas iki paskutinioo:l1~. Tal:iau i4iiekanas. oositfauki~ias su !ieluviais tarp Narevo iT Nsmuno, vel mini DlugoSllS 1282 m., sillkydamas, kad ienkai "jOO5 vioos isi<.apojo. 0 likus!Gji gyvi. Ii gOOos noolisdami sugriZti pas savuosius, pasikore, issi!ude arba niJSisl<aMI!"lO~lIO. T~alJ irta! dar nebUvO jotvingi4 pabait1a. N .Stolpiansk!O redagOOl:am& stanstlkos ieidiny· jl!! ·Oeviatj gubemij AU$$ko-lapadnago kraja', ~19islamlll 1866 11'1., nurodyt4 9'f'1Gf110j4. pagal tautYi:)~ if tikyb<\ !l<\fuS/IiI 'Ira jatviazi: Gardir.o gubsmiiojfi 30Wkst. Bielsko ;apskIityjl) 3741. Bmsto - 1615. Kobrino 22723, \lolkOOisko 1845. Visi ~ie jotvif'lgiai gy'IQ1'l1't pagal NarS\lQ if 890m upes""'. Galutil'lai isnykli ji .. turejo til<. !\jo amziaus pradfio~.

l aip pradir,go toe bwusios did~ialJsios !emeje !aUlOS po indiJ, vardas (~ia m",,,. s.-1j!yginai tapatlnart19 Qstll3 su H@rodoto minetais traka.s). Bot liI!niniai g«t!.l~!ikueny$. ncrs ir lil:f1wia.! ir iatvi\1 tautos.

4-6

Panaisiai is traktt P~Tarf~ankad$rmini

J.BasanC'lvicius, rarndamasis Oatlefsenu, raso: "Oal(lI_ apgyventos~os 2\UT1SS siaures siena nom S!f:aoonui buvusi l'1e~inoma, bat rymemi gao-

vipsamaus Agrippos 12 rn. Kr!stui negimus), dalyvavusio

rimen\{ karUOSB Pannonijoj9 iT ant Balkar.ll puslasalo, taipogl dalyvavuslo Oktaviano Augusto laikais Rymo impetijos ismat<lvime, patiriarne, kad ji elusi kur kas taHau u:t Karpatl..l. kalnl.{ if slakusi siaunaja Juras mares, talgi ir sios disnos PrOsa! ir Uetuva Oakijai pridarejo"3o •. Basanaviciui mes pritarsirne. irJulijusSolinis, aprasydamas Europ!'I. rytuose :l'ymi Ataniiq, vidUlyje Oakiil\ arbs. Gotijq," vakaruese Germar.ijq395, Taigi, cnoarna tar? Alaniios lr Germanijos, Oakija tursjo sj,);Kti arba priaiti visai

arti prie 8a!tijos jOros.

Orozjjus skalbia, kad l rytus nuo Moravl.l. yra VysiBn4. salis, 0 i !)'tus flLKI Dakija, kur pirmlau buvo Keip tal suprasti? Gotai ajo is Skandinavijos link Juodosios jOros if i~ ten patrauke i Rorna, Raiskia jiems

krastas l rytus nuo (ty. dabartineIe lenkijcs teritc-

buvo pavadintas Oakija? .I\roa senasis vardes nt/Vq!>

Abiem at\lejais 31 Dakija tlJrejo uzimH clidelius plotus t siauf't I1UO

su gareis, herullais if gilpjdai8:~""

dakais kryziooci!" kronikininkas Henrikas Latvia ir H~;lmoldas, apras)/damas dZi"llJl2ia:si, kad ji "'"''''''''''''

p'. Kroli!) perejo He!espont'l ir sutriuskino hetitus Malojoje .lI.zijojs404, HerodotQ min9~i masagetai pri@ Kaspijos joro$405 greitiiausiai buvo if !4 meschq masill. junginys, 11\ mosel'll{ vardc pridejus bal1isk~ f.Hi!!gm~ -ava (Moskava) turbot kilo Maskvos pavadlnlrnas,

Save ruoztu. BalkamJ. meza' (Maasias) m inlm i apia V B.. pris Dakijos405.

Did Balkami Me&:ijos daug kovojo gOll-t karalius T eodorikas·07• Tarp pistq EYropo~ gal'lcill mszai (massi) veliau minimi greta raskq (rusq pratev!:.('): "circClSsi (cerkesal· A.M.) etiam Quinquemonta.ni ad Pcntum habitantss, Rasciani, Maesii, Ssrvlani (serbel! - A.M.), Bulgari, Bosnenses in myrica, Daimatiae, lstri, Oarniclan' ac denique Carinthii utuntur"4OB,

?ereldami prle Lletuvos pastebeslms, ked ~email';iai greta 10tyni13Ko termlno Samogitia dar vadtnami if masaqstais. XV a. Enejus Siivijus, keiiav~s po Li8tU\(~ ir veJiau tap~s popiafiurni Pijurn ll, rase: "Rsdeunti ex Lwonia in Germaniam per Ifttus 6althei maris post Masaqstas Prutheni S$SI!I obiiciunt, ({tit ripas utrasque Wisesls amnis accolunt" (Script ref. oruss, IV. 2311 Y'w, t.y. masag:etai, gyvsnl( tarp PrOsijos ir Livoniios. Kal Ku,iuooetekstoosa, Ktlr minim! masagetai, sunku nustatyti ill. 9j'venamqjQ Ifiet::t, nos jUf.l;$ ~ngva supainloti su masaqetais, 9yvenusiais tarp Euro- 1'0$ ir Alijos 0 prie Kaspijos Jaros.

S.DauKal11as labaitaikliai pastebSjc. kad ~emaiCill. miestelio Mcsoo:tio vardas kilo is mash,t10 gantiss. Jis turbot vadil'losi Masi4, arba Mosi4 Seda (sooyba). MozOrijos {Ig. Saltarusijos rnissto Mozyryj varda) if Mazoviics pavadinlm.ai yra toe pacios kilmas. Taip pat if prOs4 femes Pomszanijos vSlroas g~!li reiksti "prie Ma:zijos", bet ne Pamede. kaip spejo K.8Dga411• l~ masi4l<J!usi vietovardi turime ir netoli Vilniaus - tal Maisiagaia ("Maslt{ t.mvsj,kryfhJoci4 karo kelill. apra~ymlJose vadin1a Maysegal, Maysega1!oo, Maysegayl, Maisegal. kiM Meisega!n, Meb;:hengallan ir pan.

Pagallegenciini DilfooiQ dienoras!i ulmigeral twej~ va.ldov,\ Maso$,j~, Kurio vardes gal! boti sietinas 5U rnasiels. J.Basal'1avichJssuraM kelias de§imtis spejam4 m .. zq kilmes asmenvardfiq: Mass, Masic, Missino, Masionis. MasiuUs, MasiJionis. Mysionas, Mysiulis ... ir asmef1\1'ardiniLt vietovardzi4: Misseooorf, Misshof. Masiukai, Mysiskiai, Mysvieeiai irtt $! 5l:lras"t dar galima bot4, pratlisti.

Kodsi tautcs is Balkanl{ PajuodjOrio nuotat bangomis piodo i sialJr~?

Taj paai§kinti visai nesuoku, Juk antikos lalkals lIiaures Europos civili· lacija OOV() labai a1silikusi ir uitekdavo nelabai didelem grupems zmonl\.! patekti tarp "bement. kad ~ie perimt4 atejOnl.{ paprooius, 0 su jais kartals ir kalbl\ bai vard~. T <\ pat! mes matome ir dabar, kaip i eskimlt indent" Sf Sibiro taUill plotus lI'e~iasi balt4ill civilizacija. Alsku nereikia manyti, kad nntikos laikais tarp estiill ir pajuodjOrio gyventoil.l. bwo toks didelis civiiizac!jos skirtumas kaip mOs4iaikais tarp indentt ir baltqj,{. bet j;5 \tis lik !,y,JlJO nemazas, Uftenka cia paminsti slavll ~plitimC\ i vis'4 rytt{ Eu~

Xarpatll, 0 Ukraino$} teritOl'ijos. .

Tess plr,imas i !;iaur9s El)r~ is antikos kra§tI.i yra u!fiksuotas tl"lugsliotau!ij mitologijoja: ienkai kildinami is i!irijos if Daimatijos (Gvaninio kronikaj413. airial iii Kretos milezioot(" ir t.t.

49

KAIMYNINES TAUTOS, TUREJUSIOS ITAKOSSALT/J $USIFORMAVIMUI

Kriviciai

J.8asanaviaius kriviaiuskildina. ill get4tautO$ dalies, kuriEl i§ graik4 kalbos reiktl{ transkribuotiKrobi~i. Kribi!loi. Ji 9Y\IenuSi su galais ir dakais Vamos apyHnkese, dabartiru3j$ Bulgarijoje' ir kartu su jais persikelusi ~iaures linkm. Tai vienas i~ nedaugelio atnonimq. kuripavykC) aptikti lik J.8asanaviaiaus darbuase, bet delta neturi mums kilti abajoni4,.

Apia kriv~ius dabartines Baitarusijos teritorijoja,1.y. buvusioJa estij4, ~emeje, pirmas~inias pasisemiame, anotJ.8asaoavitiaus. is Konstantino Porfirogeneto (Porphyrogenneta). Cia tik pasakyta, kad kriviCiai karttJ su slovenaisbuv~ rusl{ duokliadaviais (tributarii}4t6 .: NestaraSc (1056.1116 rn.) ra!lf{s, kad krivil::iai gyven~ apia Baltarusiil4 irSmoleoskasriti417•

Metra~iuose. skeJbiantiuos9apie Riuriko pakvietiml't i Novgorodl't isvardinama: ·slovene ikrivici i maria; slavenesvojuvolostj imel!. a krivici svoju, a meria svojU""8• Is ~ios eaatcs ise.itq. kadkrivitiainebuvQslavai.

Panasiat raw ir Nikanorovo metra~tis apia SSg-862m.: "Rinko variagal ihljOrio duoklEj nuo tiudq, slovent.{. mariosir visqkrivitit.{"m. Pria krivl!~il{ pridetas~odis "visq", malyi •. mumssako apie didllill taritoriill. greitiausiai apgyventq ba~t.t. geitt. Tiesioglai priaslavq krivi6ius ai$ku nagalima pnSklrii. nes benddnis slav\{ iarminas kaip if german4" baltq ir kt. yra dirbtinis. Too metu kiekviena gentis buvo atskira tiek (Glgiios, paprociu,. !iak ir kalbos poiioriu. Jeigu krivi¢ius pnskirisime prie estijq baltq, tai i!l dalies bOsime arciau tiesos.

Kri\(icius nukariavo 1127 Mstislavas VladimiroviCius. pasit{sdamAs keluris brolius i§ sklrting4 PUS;'!: Vi<ll::eslav~ ~ TUfoVO, Andrieiq is Vladimire: Vsavolodq js Gorodnios (?) ir ViaCeslav~ is Klacesi<o (Klecka?) bel ~onus i§ Kursko ir Srnolensko. 1136 m. Po~ kl:lnigaiksaai buvo "paimtl i nelaisvEi. Cargradl4""20.

Atkreipkime demesL !\ad §io prijungimo mew krivic!il,(miestai vadinasi jau slav~is vardais: Strelev,logohk. Drejutesk421• I!imti sudaro til<;

paskutinis vietovardis. matyt. reiskiantis Oreiutisk[ (dabartinEi Drujq prie Dauguvos?). Taigi slavq koionizacija, pleeiantis Kijevo Rusiai. sioja teritorijojeturejo botiivykusi ankselau negu buvo nukariauti kriviciai 1127m.

KriviCiq vardCi Kocebiu (Kotzebue, Preussen asltere Geschichte. 8.

I, p, 302-30a) kildino i!l pagonill dvasinio krevss (krivio}422. Jam pritare ir J.Basanavicius, pasiOlydamas antr~i Iygiaverti !lio ZodziO.Kilmes varianta is Kraivas ir kartu primindamas. kadlatviq kalba vartojamas rus4, pavadinimas "krews", kil~s iA 14 paci4 kriviciq423. Kat kas sio etnanimo kilrnss aiskinimui labai trOksta naujq pasiQlym4,'

S/avai

VlSimesdauglinCIme apie slav4,kolonizacijq [baIt4zemes. prasideju sia dar 1.1okstantmetyje. Taip patZinome. kad po tos kolonizacijos liko tik dvi nedideles balt4,saleles:lietuva ir LaWija. Kas gi buvo tie slavai ir i~ kur jie

pajudejo? . . . .. ...

Nekelia abejonesdaugelio rus4. mokshOlnkqprumtas alsklmmas, kad .

slav4 vardas rasytiniuose Saltiniuose pirml4 kartll sutinkarnas VI a. JordenogotL{istorijC)je: "Nuo Vystos upes istakos ~9ismatu~j~m~O~9 plotuos~ jsikorusi gausi venedq gimine. Nors il.l vardat dabar ke~lasl pnkla':'50.m~1 nuo jvairiq 9900il{ it vietevi"" bet pagrindinlal iie vadlnasi s_klavtn~1S ~ antais. Sklavinai gyvena· nuo Novletuno m. ir e~ero. kurlS vadtnast Mursijum iki Panastro (Pniestro - R.M.}, 0 siaureje ild Vystos. Miestl{ vietl\ pas'juosufima balos ir miSkai. 0 antai, dr-4Siaw:' i§ itt. gyvendam~ prie Ponto (Juodosios joros - A.M.) iSlinkimo, nusidri~kla nuo Da.n~tro ikl Danapro (Oniepro _R.M.)"42<1. Taigi Jordana raStal yr~ nejkalnojamas bltinis lStorijos mokslui. JlS pa~akoja taip tiksliai ir ai§klaliyg ra~ytll, mOsq iaik4, istorikas.

'728 m., • kaip sako Einllardas •• pas Koroli Oidij[ atvyko serbll skta'At (Sorabi $clavi) .pasiuntinlal. kurill, stovyktos yra tarp EI~s {A!biro} i! ~al&s (Salam), TIuringijos ir Saksonijos ribos$"425. Taspats EI?~ard~s mint, k~ sldavinai yra Germanijoje prie jOros kranto. vadinami telSlngaf velatabalS {veletais • R.M.}. frankalS(Francica} ache vi~ialS {Wiltzit26. 33-ame puslapyje cia mini dragavitll (pig. dregoviCiai) miest~. 0 51 psl, sako: "in terram Sclavoru.n ••• Beheim .... ("Slavq ~emeje Bohemija", t.y. Cekija).

Joachimas Pastorijus lenkijos istol'ijolecituoja Sabe1i~~ (Sa~Il~~ Enead.). kuris ra§o. kad slavsi i§ Kime"'4 Bosloro SarmantljOs pajude}o I siaurlt • i Bohemilt! lr lenkij~ u!imdami ~ejusiq l Rom~ venOOt{ teme-

51

rij'l,m_ Cia pal chuojarnas Tuanas (Ttmam.!s), kurispatlkslim,., jog 'sklaval roksaianai hum,j valdovo AtHos laikai:> uitlirme If\&nda!ij \'ietas:&hemil~, Silezijq ir Mcravijq_ Sis sJavai isp!it~ toli I sia!J;~ lr rytl>S. Jiems pri$k~?llimj vindai prie Baltijos jaros, pornerana], lulthimai, roK$alanai, m())sKai. pastarieji ispiit~ ne Ilk Europoja, bet if Azijoje .•. , raskal, max:.!, sflFwl.mai (ssrbai- A.M.), bulgarai, bosniooai liiri!oj@, dru!'!M~1~i. istr<'1i, ~t",iw",l«ifiai. karint9.i~'2S ..

Viana pagrindir:iq ski;;)Vltll,{ teritorijl{ buvo DUl'lojail:i', ~~f~l1!e$, ~a:ip raw Einhardas:" ... SclavOfum circa Danubium habitanlium._ ~:N Jis :'2l1mini kelel<\ grynai siavil$k4 varcq: 'Sclaomir • Abo(!ritoftlm rsx"'l30 (Skl~vomiras "obodrit4_ karalius}; Ladaslaeus (Vladisiavas?l- DaJmatijos valdavas4l'. iii teksto strode, kad!'il Dalrnatija yraneJugoslavijoje,betgerakai toliau i siaUf(,j. IT Vidukindas apfa!Q slavlj_·venglt!. i~puo!ius is Da!malips i. Saksonijq. Cia [au Ie raids iskrausi ir rasoma ~slavai': ·Praedictus igrtur sxercitus Ungariorum a Sial/is conductus, mulls Slrsg& in Saxonia fada, et inlinna eapta praeda, Dalamantiam re\fersi..."4~

Is Vidukino bei Helmok:lo darbl{ galirn .. spr~sti, kilo iki X a, ny, iki kriksto, slaval OUVO labai placiai isplit~ Voki8tijoje. Jie !liekt;·M~gcle. bl.lfg<\03, 8randarburg<\434.

Tolimssne slav4 istorija visiems yra 9arai '-inoma, todel ties is M. apsistcsime. Tik pamil'lGsima, kad neaooiotinai it! slav~ vardo 'Ira kii<t !i4 !aullt pavadinimai: slover,,,i Jugoslavijoje ir s!ovakai Cekoslava!<ijoje.

PrO!H{ ir !ietUllll{ kevcs su lenka!s praside'ijo 90rokai ankwau negu kry!luoQl.{ laikais, apia kuriuos mes daugiau ~uti!'i(lme j§ ra§ytinil( §aitinh-4. StZl! Magdeburgo analtlos,"" skelbtuos6 rinkinyje "Seriplofes Rerum Prussicarum", randama pran9J3im<t, kad Magdeburgo archiv';,skupas Friderchas 1147 m. su 190000 karil,{ i~ lookijos, Rusijos, Voldeli;os it tvair!4 pusil.{ u.¥puole pagonit,{ kra§tll Tris menesius klajodami, I!isk~ l'luteriojo, mies!u$ if tvirtcvss sudegino.

T"ii !tinoma irgi nsra mOst{ samyki4 su ienkais prad1ia. Turime if.siaillkinti kss h'.JIIO tie Jar,kai ir i~ kur kilo itt palladinimas.

KalbOOami apia garulius raseme, kad j\.! vardas r0!!kia giri4 .9.YVB.'1- mjus, 0 ienkai - priasingai • iankl.{ .fmo!les. Bet kaip iSverstl VarO<l;XIliaki? Paslrodo ~is !odis taip pat yra kiJ~s nue "m!!\ko" • "les·. T .. Nart:Ilttas f~, kad !od!ius las, les senovsje tarcJavo lach, Iach43S. Tad .. Poliak; vitl'do vertimllS bus "pagiris', kuris 5 .. 10'0 ruollu gall bOti tapatus ~1.IjaU mlnstais pagiritais. Senie~ pagin'tai, pagin~nai pries did~~<\ sia"4.kotoni~acif<\ dar

galejo bOti gimillgesni estijams negu stavams, aroa u';imti tlarpin~ padetL nors ~i kras~~ 1'lieka ir venedai, kuvie. kaip minejomG. tabai artlm i slav arns, Poieksen4, (pol!exiani), susijusil.\ su jotvingiais. pavadinime nesunku Ifir.:rati tal'pio'l form<l tarp poliaki ir Polesia (Pagirys). Poleksenais Kadlubekas vadlna jotvingius436,

Vadil'lllsi poHaki. pollaxiani, Polese if pagiritai yra tas pats terminas, rsiskiantis ~mones, gyvenan~itls i pi&tlJS nue did~ioio misko rnasyvo, apgyvandinto estii4 (balttl) tau~l(. kurt veliay apgyvendino slaviSka ienk4, tauta,

Dabartine Rusijes teritoriia mOS4 BroS pradzioje buvo vadinama Alanija. Cia turimi galvoje ryil.l. Europos plotai mafdaug tarp Karpatq ir MasklfOs. i lIh.urll I1UO piat4. Ukrainoje gyvanusil.( skitl.{ if sarmat4. Tos didziosios Alanijos dafi sudara roksalanai. kuri4_ pavadinirna galetume padalinti [roses ir alan us. I§ Si4. rest{ if kilo \lslasnis vardas RliSj. Rossija ..

Kai kam pasirodys keista, kas Cia bsndrc tarp bknies res- ir roks-. Bet eidami l sanasnius laikus pamatysims, kad ~I<nis roks- kilo is Tuano minetos slaviskos rask4431 gentles vardo, susiksitus garsams ·sk·l "l<s', o garso "s" virtimq i "0· gaiime laikyli desningu.

Pasirodo, kad roksalanq tapatinimas su rusais nera naujas •. Apie tai jau raM Mykolas Uetu\lis434i.

ieskodami archGOlogineje moo~iagoie sios mos\{ taorijos patvirtinj· me, galime apsistof tiss zarubinsc4 kultnra. Atrodo, kad apia II·IV a. roksalanai isplrto oideleje Ukraioos datyje, parnazu nusturndarni i antr~ plan~ alanus. Veiiau nuo sit{ roksalam.j tsrrnine galutinai atkriio antroji oalis atanai if susifermavo etninis vienetas Rus], Taigi rOksalanai greiCiau· siai buvo didziosios slavt{ kolonizacijos l :§iaurtq pradininkai, susij~ su zaruoinecq KultOra.

. Bel del ru"34 varooyra if sunkssni4 problam4.jdomufOO dele! pataiksima originaiias. bet sunkiai pagrind~iamas. T.Narbuto mintis apie s!avl.j (JGmies rosq tapatinjm~ eu Rusne. esaocia Nemuno deltoje. Sics .l!inios paimtos ii mafai tinomos Bertinijaus kronikos IAnnaies Bertiniani). kurioje saKoma, kad skandinav4 kilmes valdovas Hakonas {Narbutas ji 118dinaRusnes karaliuku·· sakosi paem~s finias is island\( Fingbogo stipriojo Iv Floamano sag4.) 839 m. siunta pasiunt ;.,ius pas Konstarnll'lO!» lie valoov~ Teo1ill, oorGdamas uimegxti 5U juo geNs santykius.

Pateiksimt91 is Natbuto citat<t Iotyn4 kaiba: •.. ,Qui se. id est gentem $uam Rhos vocari dicebant. QUOS f9)( dlcrum, Chacanus vocabub, ad SIi!

53

amlcitiae, sicut asserebant. causa direxerat ... Imperator Luciovicus diligentius inve.stigans, comperi! eos gentem esse Sueonum. exploratores potius regni iIIius (Constantinopolitani) nostrique (Franciei)". Toliau kronika sakanti, kad imperatorius TeofiJis, siqsdamas pasiuntinybft i Ingelheimll pas imperatori4. Uudvik'l Pamald4ii., kartu pasiunte ir kaZkokios

genties imones, vadinaneius saverossais43Q. .

Jeigu ta Hakono valcioma gentis Ros tikrai gyve no ten.kur dabar yra Busns, tai Narbuto zinics vertos demesio. Tlk sunku sumegztiry~i tarp ~i4 ros4. ir rosq, gyvenusi4. Alanijoje. Nors yra irksist4 sutapimt.{. Rusne kaiptik buvo toje zonoie, kuri'l ilg€l.laik€l. valde venedai - gentis labai artima slavams (Skalvijos, kurios vienas pagrindinis centras buvo Rusne, kurios pavadinimo panasumas [ sklavin4 vardct greiCiausiai yra atsitiktinumas). Be to, sie Husnes rosai gali boti tie patys risai - vitingai (k Viting4 skyr.) arba rusai su Rusijos nukariautojais variagais, persikel~ prie Kur~i4 rnariq. Taip pat variagai ir patys galaje si varda perkelti is Rusijosi kit~

save valdq. .

Kokias mss galime rasti f.!llsnas vardui analogijas Uetuvoje iT gretimuose krastuose? Atrocto, kad sis pavadinimas neatsiejamas nue tokiq Listuvos vietovardfi4 kaip Ruseiniai. Rusia!, Raseiniai, 0 gal ir Rasiai, Rases, Rasyte bei Prosijos Resil (1239 m., Olivos kronika), Resin (ten pat); Battarusijos Rosica, Rasny, Rosinaliai, Rossony, Ros$onka; LaMps Rusony ir t.t, Vargu ar juos visus imanoma sutapatinti su rUSl{ etnonimu (ypat Sl.l $aknimi rase, kur jiegali reik~ti rasaj.nors £uckeviCius cia mlnetus vardus is Baltarusijos if Latvijoskildina is iadzie Rosija44D.

Su rusaisJ.Ochmanskis sieja visus Rusok4, Rusynas tipovietovardzius vakarq 8altarusijoje. pagal kunuos jis veda lietuvi\! ir slavtj ribl:l VII-VIII a. T okla riba pagsl J.Ochmansk[ ajusi kjek i vakarus nuo Minsko, t.y. toli nuo dabartines lietuvos teritorijos441.

Nom daugelis minetq vietovardfi4 Uetuvoje nera etnonimai,bet da~s tiesos apiegyvenusius Uetuvoje rcsus (rusus) prieS X a., maiyt. yra. Tai grfJiCiausial buvoneskaitlingos rust.( koionijos.pasiekusios Uetuv<t su vsriagais besiformlJojant bOsimai Kijavo Rusiai.

Venedai if vandals! greta get4 trakt{·btM!J vfanas gausiausil.l geminill jungini4 Europoje. Oaugelis antikos autoril{ jUos kildina i§ Paflagcnijos M<lfojoje Azijoje. M.Bielskio kronikoje sakoma, kad jau Homerss apr~s venedus., kuri6 Trojos karq m(ltu gyven~ Paflagenijoje, 0 po Trejos sunaikinimo patralJk~ i italij"l if jsikor~ llirijoja. Atilas valdymo matu italijoje

54

jie isteig~ Vanecijos mies~442. Polibijus skel~s.. kad jo laikais ir Adrija

vadinta venedl( jora443• .

StrabOnas apra~Els ir antr~ vened4 bang!\ i Europa, Pastar9ii persikelimct per Juodqj~ jOr<\ i~~aukEl kimerai·«. llirijos venetai placial issidaugin~ ir pamaiu apgyvendinft Padunojft, Dalmatijlt. Mezij<4 ir Dakij<\, pasivadindami ilirais, istrais, dalmatais445. "llirijos vsnetus" jau mini Herodotas446.Apie il( nepaprasta isplitimC\ kalba QEikijos kronikose paskelbtas tanamas Aleksandro Makedonecio laiska§,lturiue jls v.nedams dovanoiEis Europt\ I'lUO. fediniuotojo vandanyno iki Italijos jOros. Vi~s cia gyvenanQios tautosturesiantios larnauti venedams per amzius447•

I a. Junjus Cezaris apraso venet4. if veneltj sukilim~ ~iaures vakaru Galijoje-Armorike (t.y. Bretaneje) irNormandijoje··a.Turbot neatsitiklinai dar XVIII a. ~is kra§tasvadinosi Vandeja.

K.Tacitas sako, kadvenetai pasisavino daug paprotil( is peukin4, "nes ple~ikaudami jieisnarse visus miskus ir kalnus, dunksancius tarp peukintj if fen4 (finq - R.M.). Vis delta jUos reiktl( priskirti germanams. kadangi ir namus statC)si, ir skydus ne~ioja, if vaik~cioja pe$6iomis... Visa tai priesinga sarmatams·.··u

Vened4gehty~ btIVOlabai ptipratft priejt)fos(kas zino, gal if pats il( pavadinimas susijlf$ .su vandeniu?). J.CElzaris giria venedq burinius laivus,kutiais jie naudajosipleciant prekyb;t tarp Britanijos ir kontinanto·50•

Tarp iVairi4vened4 vandall( atsak4 pamineti Plinijaus uzfiksuotus venetulanus, gyvenusius Latiumem• t.y. cantrineje Italijoje ir garmanq gentt vandilijus, mioimus Tacito452.

Daugelis antikos autori4venedus vadina henetais. Del to M.Bielskis savo kronikoje siam variantui suteikia pirmenybtt.

Vandall.{ venedt{ !ygiai i Rom~plaCiai apr~yti. Vandalai buvo viena pagrindini4 tautq, 5ugriovusi4Romos imperij<\. I§ to kilo !adis vandalizmas. Veliau iq didele dalis pasieke Ispanij<4 ir net jsil<ore siaures Afrikoje. Ispanijos srities Andaluzijes vardas yra i~kreiptas i~ "Vandaluzija·.

T.Narbutas ir S.Daukantas pateikia medaliq pavyzd!ius. kuriuose minimas romen4 vafdovas Valuzianas, nugalej~s vandal us, venedus, finus ir galindus453 •

.v enedai ir vandalai taip plaeia! apra~omi jvairiuose saitiniuo5e, kad tia imancma sumineti tik ma!q jl{dalel~. Pabandykime patynnetikoks yra it{ ry~ys su estijais.

Archeologiniu poziOriu venetus reikt4 sisti su lufitemt kullGra, kurt tam tikru laiku buvo ~miai prasisrnelkusl ir i vakar4 lietuvl\. pavyzdziui, KurmaiCiuose (pajory) rastj dubenys labai panaMs i tokius pacius indus, randamus luzitenl{ archaologines kultoros teritorijoje4~. Taip pat ir lietUl/OS pajGryje Egliski4_ pilkapius su urnomis·55, matyt, supyl6 venedai. T ai patvirtlna ill. pana~umas i sambi~kuosius. Vis til< atrodo. kad venedai Lietuvos p810n. buvo u!Vald~ til< laikinai, apilil m. e. pradf~.

55

Ptolomejus (II a.) venedus dar~mi palai visa pajorl nee Chrooo upes (cia jis mlrldaug athinka no Narnuna, bet Pfieglilj) if ChGmino (I). We guvos?)·~. 0 tartamam Oivoolo dienoraS1'/je, gautam i~ 'J'fskupC! Kristijono, venedai tapatinami su sarmatais451• Cia !lera nieko nucstebaus, nes sarmatals daZllai oOda\"o !aikomos vises ryY.4 Europos tautos, if tat dei to, kad sarmatei vaZiuodavo su ratais ir ill., kaip kai kuriais !aikais cigonll., visur buvo pllna.

Didziausias vanedq rnasyvas , natol! emij4 zem!!.! buve Lenkijoj.

M.Miochovita Lenkij'i! tiasiog ir vadina Vandalija45S, (:1 daugali:! autori4 (Mischel/ita459, Bielskis460, Gvaninis451) Vyslcttituiuoja Vandal, Vandalus,

.I.Ochmanskts r.etgi spe]a, kad tarp III ir il tokst, pr, Kr., ty. virvelinss keramikos paplitimo rnetu, balt4 zemese gyve no vsnedai, Q patys dabartini\.l bait I..( protsvlal atejo i Baliijos krastq tik su lavorH~ dsginime paproC:iu. Xm,:'<'il a. PL 1(,. Nustota deginti lavonus ii-Va., pagalOchmanskl, del nauja iaikino vsnedtt isigaiejimo46<.

rnes siejoma venecus su iuzitanl{ kultDra. tal tokia Ochmensklo alsKinim.z\l k,,!ia a.oojonil.!,. nss nepastebeta, kad 51 kurlOra kada nors b!Jtlj uzilrnusi Uetuvfl. Yra ir listuvitt autcrlq, palaikancil{ J.Ochmans.kio nuomoos, Pavyzdziui, visa! 5U [uo sutinka P.RaciOnas4aa.

Kas if)idzia susisti vsnsdus 5U slavais? Vis!.! pirrna taktas. kad iki i§i4 ~,ai kurios germal'l4. ir fim.{ tautos slavus vadina venooais4G4• Masl.{

estai if dabar tituilloja vena. J.Basanv}/)!us, remdamasis

kad ikl rnOsl{ laikq ssrous (sarbus?) lIokieciai tebevadina " Kromaris i~ 1I9nOO4 kiidina slovakus, Bielskis juos !aiko s!ava,~s4SC~

\fi6HID,"";;;'.'arbia.usil,! <l.ute,rit!li:U. laiklusi4. VQIlOOUS slal/ais, yra H .. imoklas, sluQS vandall.{ vardo varlamue: Vandali, Vandallj, Vtlll'Kieii. Vandiii, Vandu!i, Vim:li!i, Vinili, VinulL .. iritt vietas atejusi\ivei1sl14: Vensel!, Vei1odO'.I'l, Vlnidae4B7• Jis gincijasi su'Uubeko laidejais, patelkusiais ""'''m''~''' argumen1tt karl visas sios gentys buvo garmanaj4ii8 .If Slrijkollskis ir i\ived4_ autones, laikancius vandaius garman<,Js"?~, vandalus !aiko baveik tiasioginlais lenkl{protsviais. ,]0 lalkais dar blJvusi zinoma S\I. Vaitiekaus sukurta giesme a.pie vandal4 kdkiS!qm,

,jj;,~h,~,,:.~ [domiai atskiria ;randalus nuo IIGlnoo4. Remdamasis pm .. Sventonijum Tarklli!u lr jau minatu Kornelijum Tacitu, jisvandalus !aiko germanais4l'':, \) venadus (Miechovita juos \ladin ... vinidais, \lindeli-

- siavais' 7<. Dsl T acito if kit4, antikos autoril.{ i5ia turime pabrezti. kad

vandaius I .. ike germanais vien prie~pastatydami JUGS ant rat4 vaZiuojantiems sarmatams. Apie stnioE't prik!ausomy~ tai visai niako i'1GSaKo. 0 00 to if isspr~sti !Ii klausim~ bavaik neimanoma, ne5 ;;ianojs !ariIDrijoje[vairiaislaikais gYVlOlfidavodaugYbElvisiSkai tarpussvyje negj· minif194 g.mci4·

Dabar pafiorekime. kokioo yra i§llkusio$~~s apia paskutinias

56

'J9MCli4 venod4 dl<lrlas ir apia J41snykiln~. AnotJ.Fclgto (Voigt) Baftijos pamarys pria Vyslos ~iocil!. IX ;;\, vadincsi Windlandia, area Ventland (Alnpekss kronika)473. Ten pat, tarp Danijos if Vyslos ~iooi4, vsnsdq ~em'l IvVeonodland) mini Vul!stam .. s4N Po to jau jsigali nauji dirbtini vardai:

Pomerania (Pamarys), Mok!snburgija (pagal miesl0 varda) if kt. Bet stal 1541 m, Brandsnburqc markgrafas Albrchtas save val titulueja prusq, Stetyno; Pomaranijos, Kasub4 ir vonsdq nercogu, Nuerbergo burggrafu lr Riugena kunigaikscium. Paskutinis Vandalijos pamlnejlmas. kurt

aptikti, "Ira is 1584 m. Visname Filipa AustrijieCio iameiapyje Rl';geoo sata ir dar K<6llios sales pries Vyslos iiotis vadinamos "Vandalijos 6ii1llomls", 0 kitarnE) "pakrante i vakarus nuo Vyslos iiooi4_ vadlnama Vandalija. Vienoj& is sail!. parodytas misstas Vinata47S•

Kokie !inOff'l tiesioginiai estij4 ry~iai su venecals - vandalais?

ZJiauiinailis pateikia iinias j~ S.Grunau if LOavido kronikq, kad saduvial ViNII a. (7) kariav~ su venedais vetals (1) (wsnsden), gyvenusiais Uvonljoja (Lotthphania), lr juos nugaiej'l477. Lotthphania cia gali reikW Uatuvq (U!vania), laivijq (Lotvanija) area abu krastus kartu, J.Jurginis si'l. \laidsvucio iegendos dall kiek platiau apraso: Vaidevucio "trscias sanus Sucias, gavtii!s z&mes tarp chrono (Nemuf1o, R.M.). Skaros (PriegiiausB.M.) lr Ourterko, vsiiau tal buvusi Rusne arba Kursill. uostas ... Sudas uzem(is if nugalej~s vened4 krast'l"475 Cia m il1imi nl.lgaleli vensdai ga.lejo gyvenli prie rytlnio Kur~i4 mariq kranto (pig. vletoverd] Ventes Ragas - isky§ulys i Kur§i4 mafias) irdabartines Vandzioga!os apylinkase (sanoii iorma Vandajogala rei~ke vsnedq ar vandal!.!tvirtovfi().

Helmoldo kronikoje rascms, kad lenk4karalius Boleslovas (apia X a. pab.) u!valde vlsus slavus (vinu!ius, kitaip vinilus) ir j!.J. valdziai pajunge !aip pat rusus ir prosus479 (taigi neveltuisakeme, kalbedami apia lenkus, kad prllsll. kovos eu jais prasidejo gerokai ankstiau, nagu tal apra§o ;;;,yziuOOll kronikos).

Apia Vandziogal2l. mus pasieka kaistaiinia i! Vytauto laik4. 1384 m., Vytauto kov\{ dal taviSKes rnetu, Ragaines vi<:$komtQras, Markvardas So!cbchas (Marquardum Soltzbach) iS~9iavo 1 Uetuv<\ padstl Vytautul ~fies Skirgail<l. Vaoo:tiogaloja kry~iuooiai radosusirinkusi'l dids!!;! ltmoni\{ minil'l kaZkokioms pagoniskoms apeigoms. Po ilgo ir kruvino mMio r,ugalejo vokiociai. VicekomtOras ir kunigaikS1is Vytavtas issivare i ns!aiSI!~ simtus likusill. gYVl.t vand:liogalieeili460• Truputj keis1a, kad savo ~l)Jritorijoje Vytautas ame belaisvius. 0 ga! dar too me1u cia gyve no venedai ir buvo traktuojami kaip svetimtauCiai? Dar neaiSku ar nefa dabartiniam Vsndfiogalos apylinkil.( sulenkejime semt venGdI§ktt !\akm!.

Oaugelis autoriij rase apia venadus, gyvenusius Lietuvoje irLatvijoje. t'l,not J.Foigto (Voigt. Gasch. Preuss., I, 66) venedai, ~vyti is KUr2:ames (cia gyvenusius veneclus liudija Vantes upSs, Ventspilio m. if kt. 'lard a! • A.M.), jsikOfEj senajame kalne (MontEi Antiquo) pris Rygos. 0 ~ cia isvyti jie apsigyveno latgalijojs4S1 (Vendene. dabarvadinamam Cesiu • A.M.).

J.Ochmanshis482 if V, Vmnbaci10Va$4g~~ Estijoje surinko desimtis

Taigi turime pria it! prie isvados, tautq Europo]a - vsnadq palikuonvs iSiirpo lie kur Latvijos teritoriioja (Lenkijos pamaryjs tuo rnstu vandalq bebuvo islik~s tik pavadinimas), Cabartinius slavus IIsned4 palikuonimis galime iaik)fli nk i§ dalles. Be to, turlms pabrali:i, kad baltai Uetuvos if Latvijos terilorijdja buvo vietiniai 9yventojai, 0 venedai tik iaikini atvykaiiai.

Veletai

Is mOs4 minetl! tautq, Kudas daugeiis ptiskiria slavarns, paskutiniai bus veletai. Einhardas, vardu Velatabi, juos mini pirrnuoslus gre.ta sorabq (seroll), obodrrt\{ (Abodri1i) ir bohem4. (Boamanni): pazyrni i4 karingumq484. Jau Ptclomajaus ~amelapyje (Il a.) vsletai vardu veltai yra parcdyti Baltijos pajoryje tarp venedl( (Venedes) ir kurl\il{ (Carbones ir Careotas), greta estijq? (hossii)485. Jiems giminigi gall bOti velegezitai, gyven~ Balkanuose VII-VIII a.486, viHnai tarp Oderio ir Elbas iX-XII a.487 Ueigu tia jis nara painiojami su vinilais, priskiriamais venedams); volynenai, kuriuos mini jau "Povssty vremennych let" ." Dulebi iiviachu po Bugu, gdie nyne Velyniania" ir jau mineta salis Glesisvelir (Sambija?), kurantrojidalis vel ir gali reik~ti velstus. Forma velynianie "Povestj vrsmennych let" kaip tik [rodo volynisciq if velo3t4 bendra kilmq.

Vidukindas. lorahirnas Ibn Jakubas if kt, rasa, kad vienas pirmQj4 lenkijos valdovq Miel\ka I daug kariavo su vialetais del isejimo i Baltijos jOrq48S. Il\eina, ked veletal X a. gyveno Lenkijos pamary. Veiuvos apylinki4 PrOsijoje pavadinimas (Wilovense 134.8 m.)4a9 taip pat gali sietis su veletais. Ir piatines Estijos miesto Viljandi bsi jo apylinki4 9yventoj4 vardas IIGijadcy'w (1240 m.) gali bOti panasios !-dlmes.

.LBasanavicius rase, kad Safarikas valtus laikoslavais, a Miulenholas (Mullenhotf) ir Zeusas (Zsuss] ·lietuviaisw. Taciau pastarLli4 autori4 sosjrnas, kad veltaiyra il\kreipt2s lietuvi4 vardas, atrcdo nepagristas vien del los priezasties, kad jis Iygial tokia forma 1,I;!r~ytas jau Ptolomajaus if kit\{ autoriq.

Kol kas visai neai~ku ar v~.Ietai bUlla artimesni slavarns at estijams.

M[s'elieka. kiak su \lsletais galima siali lokius viatovardZiuskaip Velena (LatviJ2. Gulbenes raj.), Velanj (Baltarusija,Puchoviti4 raj.), Velec (Bal· tarusija. Glubokoje raj.), Velis (ez. Polocko raj.). Veienia (upS buy. Smolensko gub.), 0 gaibot net ir Vilnia, Vilnius, Viliia (?); Volin (XI-XII a. Odena !iotyse), Volyn (8ugo auktitupys Volynes zemeje XI a.), Volga

58

Nsmunc, Olivos kronikoje vaointa WiilUIl), Wilunj

'i:NeHen i'lotecos upss - Gaia kronika), Veluta (Battarusija,

raj.) ir daugeli kiitJ..

Atrock:), kad kai kurie sill vietolfardzit.1, sietinl su zod:tiais vslnias, 'dGlionis. 8el. mas [au rninejoms, ked Volynes terrninas giminingas veietl.[ f:llnol'limuL Siq nucrnone patvirtina ir tai, kad X a. buvodaug vlstovlq Volyn $laUfS" Lenkijoje, kur kalp til< gyve no veletai (ns volynenai). 0 jau vietovarcis Veluta!ikrai primena V61811,{ varda. V.Toporovas, lwb;,.ciovas if B.Zuckevicius ill vietovardi veda i§ piell{ Baharusijos - simm;;!l ukrainiecil.( Iodtio valet (veleta, veletenj)· stipruolls. milzinas492• Gal lr glDdi velet!.! mis1e? Taciau tokia milzim.j veisN savoka galejo issirutulioti ir alvirksciai, ill, vele1\{ genties vardo, panasiai kaip tai atsitiko su kirnbrals. Be 10, veletal - "mi!zinai" gall sietis su pagonisku chtcnisku pro19vi4 diev4 velnlu,

j3Janaf

Alanai m. G. prad~ioje, kaip mlnejorne, buvo apgyvendinil didelius ryt\{ Europos plotus, Taciau per pirrn'l.il m. e. tokstantmet] sis vardas isnyko " ji i~tOme raskai roksalanal if liko viatoj Alanijos Rossija. Alanai mus cia daugiau domina todsl, kad pagal legendq, paskalbta Erazmo Stelos, PrQsijos ikOrejo Vaidevucio zmona buvo alane, Del to jos sOn\{ if rem~ .alanai, 0 berusai nekentEj. Po ilgl,{ mOsil( js turejEjs nusiisisti ir su visais alenais issiketti i protevi4 zamEj49a.

T.Narbutas raSa, kad alanai nuo Uralo i Europ<l atsfinko paskui sarmatus (De Guines, Histoire des Huns, t. 1}494. SUliusi tal skit\{ kalnieei4_ gsntis, kurios vardas kil~s nuo fod~io alin "kalnas', 557 m. pro Kr. alanal [sikOfE! pajuodjOryje tsrp Dniepro ir Dono (Strit1er. Memoriae, populorum, t, I, p. 644). Veliau jia slink£! pagal Dona i gelontt budinl!., antropofagtt, agatirsl.l., melanchlen4 ir neurll. femes495, t.y. c:ia jia turejo jsiskverbti ir l rytini4. bel pietinil{ bait\{ teritorijC\.

Julijus Soiinis Europ~ taip pavalzdavo: "rytuoS$ yra Alanlja, viduryje Dakija if Gotija, toliau Germanija, kurios didel~ dall sudaro svebai...~~· Pornponljus Mela I a. alanus ir alanorsus ~mi tarp hiperborej4. kalnq, ssaneiq siaures rvtLl Europo]s, ir AzijoS497. Prisiminkime if Ptolomejaus citata: " ... is malesni4 taut4. Sarmatijoja gyvena: prie Vislos opes U2 venet4.- gitonai, taip patfinai, taippat sulonal. .. l rytus nuo pamineti.ii4, u~ liS neill, yra ga::.ldai ir sudinai ir stavanai ligl alan4: u2 14 igilionai"98•

Viana alanl~ sake kartu su vandalais dalyvavo Romos nukariavime. V a. jiB IlzemEj Luzitanijos ir Kartaginos provincijas, 0 vandalai • Ispanijos

59

Ga!isij~·99. Katalonljos provincijos vardas, kelp sai<eme, bus Idit1s i!,'; 1'30-" talanijos ("goN.-alant{ iemesj.

Kits alanu saka pasiskusi ir pros us. An~ Amiane Marcelino, (IV aj jie gyven~ uz arlmpsjq, greta masagetll. ir sargetll.5OO, ~aigi 9ryflai estii4 getl4, zamese. Remdamasis tuo paCiu autorium. T.Narbutas §iuQS atanus patalpino tarp Vyslos ir Nemuno501•

Is tikr~t{ estiit{ zemes galejosiekti ir pagriodinis alanl.{ masyvalli, veliau pasitraukqs i Rom~. Bet tokiu atveju Vaidevuti raiktl.{ l'IukGiti i IV a., kas labai abejotina.

S.Dauka,ltas atkreipia damest i linuttt i! 1223 m., kurioje io~Ori8i perspeja polovcus, kad jie, bOdami totoril,{ gimina~iai.nasibroliautl( su svetimtau6iais alanais502• Ir daugetis kittt auteri4. alanus laike skittt giminaiCiais, iransnals. S.Daukante !inute patvirtina. kadalanai nabuvo mongoloidl,( kilrnes, Bet jie buvo taip pai gana svatirni if esUjams bei slavams (t.y. jokiu bOdu neprikJause prie g9tl,( arvsnedq giminaic'5iq).

Skitai

Skitai buvo labai persipymt susarmatais,. kurie juos pamafu ir asimiliavo. Nprs abiejl( ~itt latJttt ry~iai suestijais yra pana~os. sarmatus mes priskyrem& ankstesniam skVriui, apralaooiam gentis iSiliejusias 1 balttt etno~. Taip pasielgeme todel. kad estijai daug kur tiesiog priskiriami Sarmatijai ir, matyt, sarmat\{ mostt protevh4 lemese bwo daugi.u

negu skitl{. . .

Mus nustebins Adamo Bremeniec'5io5O* (XI a.) if kai kut;\{ kill( autori'l terminoiogija: jie Baltij4 vadina skil4. jOra (aa akitai. malyi. yr. platesn. bendrine savoka, apimanti ir SarmatijC\). Kas gj b\Jvo tie skilal?

Skitus mini [au Herodatas Va. pr, Kr. Jis sako, kad $; laJis prasidada flue Istro upes (Dunojaus) irt~siasi PlI9a1 Juod~~ jOr~ iki TanaidP (Dono) ir Meotijose!e ro (kovo jaros). Tolieu yra Sarmatija. T "lIP skill( tebera dar nsseniai is ~ia i~vyttt kimei4(kimbnt • R.M.)504. Idomu. kad Herodotas skims laike §viesiaplaukiais. baltaodtiais50S• taigi jie turejo bOti i!eiviai i! §iaures. GaibOt tasskirtumas ir. nebuvo labal didelis, bet jo u~eko

. Herodoto demesiui.

Koks neaf)lbre~as buw skittt pavadinimas mums jrodo Gvaninio krorika, kurioje. prie Europines Skr.ijos prtskiriama Lieluva. Rusija, Valachija, totcriai; ~ prie Azijinas Skitijos • taur05kitai. agatir~i. Azijos masagetai it kt;oo Toks Skitijos termine i!pjetimas galajo bOti ir velyvesnis. neatitinkantis antikes !aikl( likros padeties.

Pabandykime atsekti iki kur .. skitai jsibfOve vidurio Europoje if at

pasieke mOst( protevius estijus. Apia. tai surinko daug medZiagos Z.Raulinaitis. Suteikime jam 200[:

"Skill!. invazijos kelias i vidurin't europ~ per Sileziil'l. Moravii~ ir Bohemii4 dar if dabar aiskiai susekamas. J:s pafymetas sunaikintais lul~entt kultoros paminklais, j\{ sugriautom pilim if daugeliu skiti§kq kapq (F.Dvornik. The Slavs, 1956). Net ir rytineje LenkijQje randama skitl( seniausil{ radini4.i§ VII a.pr. Kr, (M.Eb9rt. Reallexieon der Vorgeschichite, 1928) ... Tarp550 ir 400 m. pr. Kr. skitai buvo net pasiekltVvslosfemupL taigi gaJejosusidurti ir suaistiais"507.

S\J skitais yra ir toki4. kuriozq. Oiodar8S Sicilietis pries pat m. 8. pradz;" rase: ·Pridais Skitiil'l. prie Galijos yra sala, vadinama Bazilija. Joje randamas gintaras"5oa. Jau irodinejorne,kad Bazilija taigr8~iausiai vra Sambija, bel kalp cia alsirado kartu Skitija ir Galija? Kaip sakerne, Skilija gal* siekti PrOsij<t. 0 Galija ciagalejo boti sulapatinta su Galindija arba noreta pabre1ti. kad pro Galij" imanoma priplaukti iki Sambijos.

Ka!kok[ skittt ry§i su estijais galime [fiareti ir prand~om~ analuose, kur ties 1324 m. tariamai mineti skitai.atej~ i Lietuv"" i~ ka1kokia chano \laid'!. R.Satorai tikrinant prand§kon4. saltinius, tokios zinias surasti n9pavyko~08. Cia skitai gal8jo bOti suminetlir netiesiogine prasma, vietoj lotoril(. Pana~iosmintys kyl<,: skaitant Mikalojll. Husovian,,: stumbras "buvo paleistas. kad skill( strelamis raitieji smaigstytl(·. ir kitoje vietoje: "Ir kaip skill,( pulkus jie kardu i§kloti paprat(l ..• tai tarp medfiatojtt jie su firgu eikliu isimai!o"510.

Keista. kad nors ir kaip saniai skitai gyveno estijlt lemesa. PrOSijoje yra i!lik'ts kaimo pavadinimas Skitlaukiai, 25 km i pietl( rytus nuo Christburgo (1912 m.),

KimbraikimeraJ

"Skitai atajo iA Azijos if iAstOm. i! Europos kimerus· (Herodotas)"I. Ii ~ia k~merai begEt i Ma!cij" Azij'4 - Jonijl:\. veliau iAvyti per 14 pati4 Skitij" pasitrauka! Medij~ (Persijoje' R.M.). dalis alsidnr' prie TtroS12 (dabartinis Libanas) .

Europoje kimbrai buw viena ry§kiausilt kJajokJi4 tauttt. Ttesiog sunku susekti ;" visu! kla)Oni4 "mar!ru1us·: Galija. Belgija. ltalija511. Skana~ navija. P ;:.starojoj jie bwo apsistoilt ilgesniam laikui5,4. Pomponijus Mela kimbrus fymi Baltijos jaros sal058515.

. K.Tacitas (I a.) apie kimbrus taip ra!o: "Tame paeiame Germarnjos i!kY§Ulyje, prie pat okeano (sekantys. u! chaukl( - vertejos pa5taOaj 9yvena kimbrai. Siuo metu tai mala bendruomene. tit Iabai paQMsajusL

61

Dideli )1.{ buvusios slolles pedsakai gyvi iki siolei • abisiose krantuose didziule stovykla.. ir kokios patikimos buvo kalbos 'apie didijl ill pansikeiima,""16 (113 m. pro Kr. -vsrteja) ... 0 persiKo!,ie jia j Britanijq ir isikora zemeje Lydau517 (pig. Lyduva, Lyda, ir l.istuva?'. Ai nebus s[ varda klmbral atsir.e$~ is Lietuvos (galoot su kokia nors estii4 iletuvit{ sakal, panssiai kaip irAriogaios varda Airijoje: Airgiaiia if Argyll S:(otiioje518. GalbOt de! uZsiiikusi4 kimbn.j_ Lietuvoje ir K'Iacitas rase, kad estiil.j

paprooai lr isvaizda panasus i svebq, 0 kalba i britoml'9. .

Nuo kimbn~ gavo vard21 Brltanijos provincija Cumberland, seniau Kumraland, Kumbraland520• Be to, i 584 m. Filipo Austrijiecia zemelapyje Velsas (Valija} • Britanijos i~kysu!ys prlssais Airijq vadinamas Kambrija:

"Cambria slve Wailia"S21. Yrazinil.l" kad if Liubeko miesta Vokietijoje lkor~ kirnbrais22,

Dabar paiiorskime, kariei M.Strijkovskis kimbrus ir gepidus iaiko !ietUl!il,{ protsviaisS23• Pagal Vaidevucio legendq Getlando sal a VI a. vadinosl KLnorija. Joje gyven~ is Skandinavijos isvyti kimbrai, kurluos save ruoztu grizdami is Ramos isvare gotai, Tie kimbrel, anot iegendos, po perslketlmo l Pmsij~ tap~ Prutenio-Vaidavucic tautos pradininkais52o!.

Rcrnanfizucdamas iietuvi\l. praeiti. M.Strijkovskis apraso kimbrq protsvi4 didvyriskumq. Pralaimejus mulH pries rcmenus ir zuvus vyrams, ki mbrss moterys lSiudEi seve vakus ir paeios i~si!udziusios, nenorsdamos oasiduoti priesuis25c

Idomiai kirnarq vardas i!iliko fUSlI, osetimi. ir gruzin\{ kaiooM. Am!

A. Vanago, kim0fl!.Kilmes yra tokls iodziai: rusq koumir, "kumiras, stabas, dievaitis', gruzim.J. gmiri "didvyris, galiQnas, dievaitis", osatinq gymiri, gumeri, "gallonas. dieva!tis»526. Uetuvoje kimhr4 kilmes yra pavarde Klmbrys.

Kirnbn.[. kaip sen4itl. indoeuropiel:iI-! kalba, gatep boti anima iietuviq kaibai ir galap prisideti priG baltl.! stncsc susitormavimo.

VokieCiaJ

Ka!bOOami apie estijus mlnejome. kad sis vsrdas reiskia rytiacius, 0 vokiseiai, atviikMiai, zymj zmonas, gyvanancius i vakarus nuo estiitt. VokieCl4. istorija mums pak.ankamai iinoma, tOOel l5ia til< ISKeisime dar 'lien,,! hipotezEi. kuri Wri patvirtinti m084. minti.

Tarp VHniaus irTraktt )Ira Vokes upelis, Baltosios Vokes, Trek!.! Vokes -bel kt. Voki4 Kaims!. Visi aie viatovardziai. matyt, rei5kia teritorijCl, esanci<\ i vakarus nuo soslines Vilniaus ir reiskia t" patio k21 ir vok!sCi4 tautos vardas.

Germanai

Komslijaus Taclte pasakyrnas, kad estijl!. papoeiai if isvaizda yra panasOs i svsbq, rnus priartina pris german~,. Jau anksciau iske!erne hlpotezq, kad garmanu.. vardas sietlnas su garmum:iufl{ (garmunt4,?) genci4. gyvenusitt prie siaurini4, Romos irnperijos sien4. pava.dinimu ir su toklais asmenvardzials kaip Germantas bel Gerimantas (liatuvos kurdgaikstis Xli! a.),

Gausiausias germanl[ gencittjunginys estijl.{ kaiminysteje buve svebal, Anot J.Solinio, svebq genei\{ skaicius Si9k~s 54527. Jiems priskirsime siuos giminingus pavadlnimus: svevai, svabai (Fiiipo Austriji6l!io zemel. sakorna "Svsviae vulgo schwabische krais"), svejaiS28; svsonal, svlonaiS2Q; svedai,

Skandinavijojel m. 9. tOkst. pabaigoje susltorrnavo mumsgerai2:inomi variagai • norrnanai, vadinami dar vikingais. Jie skverbesi i estijq temes tuo metu, kat is piaN ir !)'tit slinko slaval (apie variag4, tennin" fr. dar VarmiL{ skyr.).

T.Narbutas raso, kad Danij<\ valdant lothekontui (l.othe - Kanut) IXa. vlsnas is trij4 zmonill burt\l.keliu bodsvo issiunciamas l Ostrogardij<l be! kiWs ry14 krastus. Tik taip Narbutas galls paaiskinti tokius milfini§kus variag\{ rtukarlautus plotus, kaipraso Nestoras: Czud, Was, Mara, Murom. Ozaremissa, Jam. Mordwa. Peczora, Litwa, Semigola, Kors, Neroma, Liw5~O.Kaip matometai tikrai glganti1;ka ttlritorija, apemusi visl\ §iaures ryt4 Europa beveik iki Wale. Pridursime dar vslesnss normanq pajungtas teritorijas Anglijeje, Prancuzqcje, lsla.f'ldijoje,. Grenlandijoje, Siaures Amerikoje. Si karinga jorinink\{ tauta net apip!esdavo Konstantinopolt.

BIl abejo, Ilstij4 ~emesa, oypacprosijoj,2emaitijoj (LeMojoj Gitijoj) ir Kurse vikingai buvo datni "sveciai".

Apio pirmus slaures germanl.! rysiu$ su estijais mums kalba mitologija. Skandinavq dievo Odino sventove. kaip ra§o saga Grimnismal. vadinosi Valhala531• [dornu, kad kalp tikpanasilt vietovard~i4 'Ira Rytq 8altijoje: miastas Vaijala.Saremossaloje, Va.lgales piliakalnis Kur~ irkt. Dauqelio mQkslinink\{. nuomona sis Odino-Vodano kullas su Valgalos svsntove siekia mOs4 eros pirmuosius amzius.

Kronikos vanag4 skverbim<\si iestiitt !emes apraoo nuo VIII a. (0.

Sambija). Jie aSH)\{ 8altljojeturejo didlllius prekybinius miestus • kolanijas: Truso Vys!os ziotyse. Viskiautus tarp Nermgos ir Sambijos (ala raslos dldziausios Europos zemyne viking\.{ kapines5l2)ir kolonji~ Kur!e.

Damai vakarinesestijl,{ zemesuzvaklydavodanq karaliai. Labai plaeiai yra aprasytas svadl.f. irdamt iygis i kursi\{ pill Apuol~ (Apulia) 853 m. Bremeno arkiI/Yskupas Rimbartas pranese, !<ad priesios pjlies kautynes daugiausiai vyko dal aukso If sldabro b$i de! kurti4,atslsakiusiQ SKandinavtt valdzios, susigr¥inimo. Poil9ij mMi4, gal/~ 30 ikaltl.l if po pus_ svaro sidabro uz kiekvien~zmogq, s,1(&fldinavai Pasl~a!mosa.

t " Pana§os b~!'l?ymai paj~ngti.esti!4 tavta~ if ill .i!sivaduojamiejikarai .~~~o b_? pemtoJo iki pat krylnJO~Il! 1<llk4, Net If Kl)'ltluoeiai ilg1!j lalkq Estij<l. (I::SlOr.J)"I) ys!de kartu SY danais,

BB galo iiaurOs if kruvinl buvo masl{ santyklai su teutonu ordillY' ... ,ij\.i(,<i<li:;, PrOsai luik§to dif1gstimi buve galutinai !§f1aikintl if a;imi1iuoti

oot apiQ ill.! placiaj rasyta liatuvil{, latvll!, ir kt, istorik\.l daIbli~~a.' ,

Final suomiai

. .U.gros~o."!li4 fin!.!. gsntis galima laikyti sGniausiais mOs\( kaimynais, su iwn,m, s!}sidOreme daba.1ineje siaures Europos teritorijoje. Estij4 zamesa 9,Y'l>!lll"t. 2m~nes, pries ateinant i las trak\{ getl~ bei VanE/Oll cangoms is ')l.lOOOSIO~ IOros ?a;;sioo, jau gaiajo susidurti su ugrosuom!4 gsntimis. .t\no! ABnusollO, jos X-Xlii ltlkst pro Kr. pa::iake ~iaurell 8altijos kfa~tus nuo ~ralo If isik[lfe visoje !iaurineje I'}fh.( Europa!! dalyja534, Siems !mol1?:n,s n:acltiotO/am~ if z\lsjams OLIVO bOdingi kaulo dirbiniai, ypat L800rnlai. Ikl,S!OI kal kuma mol(slininklj buvo maooma. kad ugmsuomiai ~1J'1~:ma:'o t~!pvadinamas Kundos bel NalVos·Nsmunoku~u(as. (Siaures !;jalb)Os KreSl", Nantos Nsmuno ku!tOra i~si1ajk$ lid pat II tekst, pro Kr.). PastawoJI.I motu ugTOsuomiska mongoloidine ~ios ku!tOros kilms SUo

ir .M! irooyla jor;. iiluropooidiml kilmesss. Vis de~o ugrosuomiai • • . bOt! mOst{ protevi1.( estijl.{ kaimynai i1gu molu !lUO BaltiJOs iki MaSKVO:;',

\/illiiau alanai, skltai, sarmatai if 11.1. tautos pradliljo sKvarbtis i rytil'!fu 'v' i~mas if komai<tai 51.! .. ugrosuomiais !urejo. sumaZstL Rytuoss jj~ IIISISK3! tlutrOKO tada, ka! ry.:inius b.altlls ill! pat lediniuoiojo lIandenyoo

, ,Sia\!4. kolonizacijos banga, beHisuril'1iai mOst( kaimynai prie

Baltljos jUros, I!I iDkst pro Kr. atsines,,! iiukines keramikos kultOr<i isliko :i~, paly$ ', Baltl§kl skoliniai est!.( if suomi4 kalbose rode pastovi~ baltq Ku!t?nn'l' ,~ak~ f!i,?m~sniame civilizl!Icijos Iygyje buvusiems :!\lsjams if mooz!Otcjams sucnnams linams.

NUll pat pirmqi4 istoriflil{ saltinil{ iki mOs~ laiktt lIgl'O$uomiams priskl,;~mt<, iias gent!s: eudj ~ ~udai (ma!daug atitinka sSlams), \lesj \lepsai ,.JOroanas vooma. vas- 1ilpiE! BaloozSf~). mera (mariai), mural'll (pig. ~rmanskas • rmestas Kolos pusiasalyje ir NS4 mitinis didvyris Ilja Muromecas),e&remisai (giminingi mariams). jamj-jemj (1123 m. uzvaldyti novgorodiea45~), mordV8 (mordviai). peeicrai (pig. I.!p~ Peeiora), NelOma (~eulqzeme? :~a!bOt !ik ug~uomi!kas pavadinimas oeugrosuomiij tamsl, pvz.. 2emaJtIJ81?), Ijy-lyviai (Kur§&). sumjS37 (soomiai). vocij$3Il.

54

Atskirai parninesime tinus ir sews. Pastarieji if dabar gyvena Pskovo srityje lies pi9Uine Estjja. Juos noretqsi tapatinti $U Oivonio disnori1!;tyje apraliytais sitonais. kuris kartu 5U makabejais uZplOd~ ulmiganus if i~mokEls ~iuos statyti namus, vilk;!!ti magztus ir austus drabuzius. veisti gyvulius if g9fti pienq5JG. I~ !Sios u~.uomlnos galime spsti, kad cia rninimos ne estll4 ~emes, bet ~iauresne suomiq genCilj1eritorija. Snonai pagal save geografinEl padst] buvo arciausrsi estij4 (neskait3nllybi4 ir galbot anlikos Iaikais mine!\.{ tenl{ !i(4) ir todal is i4 tursjo p6nmtl daug naujoviu,

M. e. prad~ioje sitonai dar rnatyt gyveno matriarchate, nss Tacitas apia juos raSo:"Prie svijonu (§vedl{ . A.M.) 1\liajasi sitoriq gentys. visu kuo panasios i svijonus, skiriasi lik too. kad joos valdo rnotsris: ~tai kuo virto sitonai jau nekalbant apie laisvss nelekimC! ir vergijos pancius. Cia Svsbijos galas""o.

Apia linus Ptolornsjus rass. kadjia gyvena ui von etq, pris gi1oni{ ir sulon4~H. Sielinal greiciausiai yra susijs su Iybiais, kurie i1\ texsto strode turejo gyvanti iymiai toliau i pistus. negu kry~juoCii{ laikais (siauriniame Kurse). kada i1\ piim4J4 Bahijos krastuos sutiktl{lybil{ vardo kalavijuciai nukalel!vonlJospavadlnim<\. Vaizd~lal linus apraso Tacitas:

"Fenai stebotinai iiaurOs ir baisas skurd~lai: neturi nei ginkl4. nei nam4,Mlnlo.J4malstas· ~ole; drabu2:is· kailis. guolis - ~eme. Vises il{ vlltys . strsles. kurias. stokodarni gel9iies, u~a1\trina kaulu. Ta pati med~lokle Martina tiek vyrus, ,tiek ir moteris; jos juk visur Iydi vyrus. reikalaudamos grobio daliss, Mail vaikai net uri jokios priebegos nuo 1v6ril{ ir lisraus. lliskyrus ~Iaiptalp i§ Mk4 supintas palapines, kur jia ir slepiasi. Cia sugri.i1a jaunuoliai, cia sani4prieglauda. Bet jia mano, kad tai kurkas didesnelaima, negu stsneti sunkiai dirbant !sm~, statantis namusir vis galvo!i su villim! it bairns apIa save bei svatimq turta: ramus jie pries zrnones, ramOs if prie~ disvus, pasiek~ sunkiausio dalyko, kad jlems nsralkla net ir ko troksti· ... S42

S.Daukantas50 ir T.NarbutasH4 rase, kad finai kartu su venedais if galindais 253 m. kariavo pfie~ romel'1\~ valdovaGala.

Neaoolctlnai suOmi4 ugr4 gentys buvo pasiekq ir Uetuv~ Tai rodo §ukines kararnikos radiniai. Apia i4buvim't Uetwoje mums liudija Meres upelio Syencioni4 raj. vardas.

Paga! palaiocjimus VII-Vl a. pro Kr. dldele ~iaures Latvijos dalis priskinama ugrosuomiams54S. Taeiau sics gentys buvo neskaitlingos, plotai retai apgyvendinti. lodel vargu at jis galejo tursti didEiles ~akos lietuvi41f latvi4' taulos susilormavimui (Latvijos siaurej9 ir Kur§e iq substratas lymus ir dabsr).

Hunai

Priskas Panietis hum{ vald~ioje apia 375 m. mini skirius, hsrulius ir sudargus. Be to jis sake, kad neliko nei 'Iienos tautos prie 8aitijos juros, kuri nebuvo pavergta huni.{546.ldomi yra ir Prisko uluomina, kad vykstant tAtiios stovykl'l vietiniai lmones it vai~ino gerimu, vadinamu "medos"547. Kalp matome sis gerimas skamba visai lietuviskai: medus ar midus.

Netenka abejoti. kad hunl.( vald~ioje buvo daugelis estij4 tauN (~r.

Liatuviq • latvi4. skyr.), bet del trurnpo valdymo laiko nega!ejo padaryti dkleles ~akos baltq susifcrmavimui. Jie staiga atklydo t Europt:l. is Sibiro, kur iki mOs41aik4 tebebuVo teritorija, vadinama giminingu hunams vardu: mungarija. Europoje paliko eavo psdsakus - is i4 kilo Hungarijos (Vengrijos) vardas.

Kilos tautos, gyvenusios Ueruvoje

eia negalime nepamineti if tokiq taut4 kaip tigonai. tatoriai. ~aj. karairnal, kurie ilgai gyveno Litltuvaje (ir dabartebi;)gyvena). Visais laikais bodavo misri4. §elml.{ ir kitatautiai isiliedavo i mOsl.{ etoos£l. eigonq. pasjekusilj Lietuvit. buvo daug bangq tyairiais laikais. T otoriai ir karaimai Lietuvojs atslrado did.!iosios Vyta.uto Ustuvos valstybes egzistavimo rnetu (totori\{, u2plOduslij Uetuvl\. buvo kiek if ankstiau. pradedant nuo Mindaugo laikl( - Xiii ii.). Apia tit pati laikl\ Uetuvoje pasirode if pirmoslos ~)"dl.( koIonijos. Bet §il{ tautl{ ryliiams su Litltuva apra§yti reik11{ atskiros knygos.

***

PABAIGA

Oaugelis is siame darbe i§keltl{. hipotezi4 autoriui kilo berenkant iSIOrinlt medfiag<\ savarankiskai ir tik veliau didelQ dali visi~ai pana!iq mint'!i4_ tsko aplikti Narbuto, Daukanto, Basanav~iaus ir kt. rastuos&. Ypac tai linka kalbant apie Basanavi6i4_. Pradejus studiju?1i jo rastus~ tiesiog sukale nuostaba daugeliohipot&Z!4 tapatumas .. Ta~ ne!i.eSloglal palivdija il{ tikruml\. J.Basanav~iaus taorijes apl.e '.'e:uvlI~ kll,?'ll~ trakq, get4 bei kt. Ma~osios AzijCls Balkanlj taut4 pasttvirtino bevel~ VISW 1 ~o proe. Pavyko i§kelliir nauj4hipoteziL!, kuril{ nera ankStesnl4 autonq . darbuose,

Kaipir kitiems, ra§iuslemssia terna, sunkiausiai buvo nusta~i. k?kia dalis Uetuvosgyventojlj_liko save teritorijClje atvykus atejo~a,?~ I~ plet~. Ar didesnis procentas buvo atejonq, ar vitltiniq,ir kas tie vls1lnicU. kokla kalba Fe kalb6jo? Sis kJausimas liko beveik nenagrineta~ Qis tu~~ yrs neissPrend~iamasl. nes rasytiniai §altiniai tokiq sen\( laik4 nsslelua, 0 slame darbe kaip tik daugiau remlasi ra§ytiniais !altiniais.

Visiskai s,,!lyginis yra ~io <:!arbo paskirstymas t didfiuosiu! sky';u!.

Dabar nebejmanoma nustatyti. kurios lautos isiliejo i baltIf etnos~ daugiau.kurios· m~iau. I<artals ir negausios taU1os. atejusios j§pie~4: galejo iV9Sti savo kal~ ir .: paroeius, ~~s iq ~~te\l)'n&S& ~ !ymlal auk!ltesnjs civilizacijos lygis. Ir atvjrk!~lal. neclVlhzuotos ateIV14 grupes galejo bOtiir gausios, bet nepaliktifymesni4_ pe~sak.4 mater~lin~j~ kultOroje. 5eabajCl bOdavo ir treaas atveijs. kada.ateJonal paprastiauSlai i§.!udydavo arba isvarydava autochtonus, 0 kartais ir patys pasitraukdavo, . netur~ami didesnf4 kontakt\( su vietil'liais.

S,,!lyginai yra isskirtalr damo dans apietautas: .a~usi~s i ~stij4. famQ is Balkan4.JuexiosiosjOrosbaseino. Pradadant glllntls, paai§keJa. ked 'lOS no vises indoeuropieti\( tautos i Europ.i\ atvyko i§ piet\{ (if FYltV.1 Si skyril.{ ~rauktos tik tos tautos, kuri\( kilme j§ piet4 n&kelia abejoni4.

***

67

/SVADOS

Akmens amfiuje, pasrtraukus i~ Pabaltijo IOdynUl, bOsimosa 95tl14 :lemesa apsigyvElnagentys, priskmarnos ~iom$ arcnsoloqinerns xunoroms: sviorins. (vistinei) ir rnadlsnine. (ill tolirnesniq kras!lj). Viii-IV !Oks!. pr. Kr. susitormuoja mikrolitine mak-wlltine ku~Ora. IS kurios vellau issiru1uiiola Nemuno aukstupiO nsolltins kuhnra.

II tokst. pr. Kr. i vdurio if siaures 1)'14 Europa atvyksl3 dVI dldeies tautu grupe:; :5 Balkam.j-Ma1osios AZlJos: traxai gelai If vEInsoa! vandall'll. Pirrniasiams sumi~us SU vistines Nernuoo aukstupo noolltines kultOros gyventojals susitormuoja balta: (es!ijai). 0 is venoo4 ir vandal" slava t,

Kadangi ostijai gyvena siauraje. mi~kingoie zonoie, jie dar vadinarru geruliais (giruliais), 0 ill. pi .. tlnlai kalmynal - pagiritais. palaksenais.

Estijai rEl~kia 'rytieCiai,ryt4 gyven1ojai', 0 i4 vakarirHai kaimynai vokiociai - "vakariociai·.

Estii4 (ne ai,,";i4.l lerminas yra fiksfesnis u1 dirbtin] baltu pavadlnimq. lieluvi4 if larviq vardai )Ira kil~ i! vieno etnonimo 'Ietal', kuns gail bOti giminingas l>dams (tautal, gyvanusiai Ma1ojola Azljoie) arba aeives Letos varcui, zinomam graiiq mitolcgijojB. Relkia atsisakytJ pasenusios teonjos, kad Llstuvos vardas pirm~ karta parnmstas 1009 m. T aio pat ir da~elio k: l etnonirnq prad113, raikia nukalti kehais IOkstanciais m .. 14 a!gal- i l, ii tCkstantmeti pro Kr. arba i dar senesnius ialkus.l ~i4 tau!41arpq be lalli. soduvi\.j if ga!ind4 reikia iskal¢ll • .'oti bartus, kUr$ius. seaus, garulilJs. VSIe!U5 it kt.

Get4, varda, paskutinial i~laika jolVingiai. bet jiems giminingi liko !letuviaj ir latvlai. Antros didflosios ban90s I $iaUI~ (vsnlOOli vnndal4J palikuonys iSnyko VyslcS deitoie if 1~lNi4 iatvll.l. l!;MH~se.

Ne!iesi09iai wn9<:h-i var.dal4 pallkoonys • sl.avq Q&1!'j'S \;1&'10 '1atd~,~ skJaviii4. gYVIIIClusii,j pn~ Dunqaus. o it! d;dl;iaw;ios taUll:lS 0 fUS4 vafdas KlioC i! pr~arpates lonai" gyvenU$ll.,l rask4 rollsadanl.\.

T ao oat relkia atsisaky1i toorijo.~. :;k .. lbiaoclos OI.'lNS ka!kokiCi etn~1uii ;ryr'l~ es1,j\,{lai.i1<l-i $Sl!!\~ k.imienq tsii1ejo d:;rugyoo tautl.f ~ma:taj, trai<..ru, ciakai. m",z;al. kri-t;l¢i<;i. ala.'1itl, s;.;ll&. iumb. ra l kf kl .. ta!;;l<!iU ~!!.l !}rn,'1~:iJ."'.I!i.

tud.a!~ 'taL."iC)i;L

ISNASOS

'Seibutis A. Padavimai if tikrove /I Mokslas if Qyvenimas. 1971. Hr. 5. - P. 38-40; VelyvojO Iadynm8tio vietol/ard1iai 1/ Mokslas ir gyvenimas, 1971, Nr. 10, , P. 1&-20; Palflogeografija apte indoeuropie6i4 protavynq /I Mokslas ir gyvenimas. 1974. Nr. 9. .p 3840; Zmones iedynme¢io salose II Moksla. if gywnimas. 1976, Nr 10. - P 20-23

'Rimantiene R. PirmiElji UelUvos gyventojai. - 11 .• 1972. - P, 14 .. 'Ten pat. . P. 19-20.

'Tan pat. . P. 20.

'Tan pat. . P 29.

'Ten pat. - P. 30-31.

'Ten pat. - P 3$-39.

'Ten pat. . P 47.

'Ten pat. • P 48.

"Ten pat - P. 49.

"Ten pat. - P. 54.

"'Tan oat. - P 63-64

'3"f en pat - P 76-79.

''Ten pat. • P 93-95.

IOTen pat· P. 96.

''l'~ P,K..lieoImT.fbmr.I1I ~ oMacntll :)nmy."""_ OOWKOCnI ~ II ~l!OIi 30IQI ~ 'IaCTit a:;cp 8 3IIOX)' IIiEl'»lItTL Jles., 1973 .. C. 218.

"Ten pat.

''Vankina L s8ma1es lipa alradJmi laMjas neolita a~.8 Ii ArcI'IeoIogija un eln09rallja. XI. - Riga .• 1974. - P. 50-51.

, "'P1t.\EI, IITI!IIe i'.K.

"bplOCOll AJI. ~ .00 IIIC!'OI>I'IH MIltoIeIIl F~ 'lIICl'Il ca:P U

<>00.01Jlnt~ lmlIY •. M .. I952.., C. 34-31. "5pu:oa AJL . C. 91,94-

"'Ten pal· P In·l7l!l.

"Zurek J. Osada z mlodszlII epoI(i k&!rniennej w A.zucawie. Fontes ~

Posnanienses. ·4. - 1904, - P. 31-32. ·>~PJ(_

'"Ten pat - P 219.

"PHnii natural .. hUIlt:lM_ - 4. - P. 94-95; 37. - P. 35,39. (lr. V.Paiuta. iJetl..NO$

val sly bell SUSlCaryrl1<U. - v., 1971. P. 75).

"Naro..!tt T. DZlElje ~ U~. - 2 .• WIIno, 1837. P 94. 'OOaukanms S. Rallai .• i.· V .• 1976, P 619.

'1i(".Amat~ P. Tacrti opera ..• 2. De 5It1J, jXlt),;lI1f et moribull Germamse.

Lwiaa, i84S. Slot. 45.

'"l<lin'..li!$ P UewVII.I ~~ .• \5., 19Hi. P. 131. "ScnPIOl'65 Aeruin PruSl>ic:e!rum. - 1 .• fl. 732..

"'Mierr/P.siIJ A.. Mith Lit_ ~menlA .. 1. - P. 7. \~. P.K1imall, min, ~

"Einhardi, Vita Karol; Magni, Hannoverae. - 1839. - P. 30 (cap. 12). UUetuvos TSR istorijos laltiniai. - 1,5. V, 1955. P. 22.

3"KabelkaJ. Baltija ir baltai 'Zod:tiai ir :tmones". - V., 1974. P. 59. "Narbutt T. Dzieje ... - 2 -Wilno, 1837. P. 340.

"Ten pat - 3 - Wilno, 1838. P.76.

"Daukantas S. Ra~tai. - 2. - V .. 1976. P. 28.

'"Helmoldi Chronica Slavorum, Lubecae. - 1659. P. (lib. I. c.I). ·"Gordon R.I<. Anglo-Saxon poetry. - london. 1934. P. 77. 41Ra&us A.M. GlJdonai.- Chicago, 1929. P. 27.

• 2Ptolemaeus. Cosmographia. - Roma, 1490.

"'Klimas P. Uetuvi4 senobss bruo~ai. - V., 1919. P. 18.

·"Szatarik. Urgeschichte des estnischen Volksstammes. P. 402. (:tr.

J.Basanavitius, Au~ra, lees. P. 111).

"Narbutt T. Ozieje ... - 2. - Wilno. 1837. P. 93.

,sAlseikaite M. Baltai prie~iStoriniais laikais II KOryba, 1944. sausis. P. 38. "Ausrs, 1885. - P. 111.

"Klimas P. Uetuvi4 senohes bruo:tai. - V., 1919. P. 21. "Zilinskas J. Uetuvi4 prctevial, - K, 1937. P. 75.

··Tadlas K. Germanija. Ra~tai. -V., 197~. P. 269 (koment.arai) O1Ten pat.

"Alseikaite M. Baltai prie~istoriniais laikais /I KOryba. 1944, sausis. P. 38. "Kulikauskas P .. KUlikauskiene R., TautaviCius A. Uetuvos archeoioqijos

brucfai - V., 1961. P. 105.

"Ten pat. P. 119.

'''Niewojska I. Pytheas z Marsylji IN uj£jCiu Gosselina i Lelewela. - Warszawa,

1936. P. 518-520.

'"Gedgaudas C. Praeities beei!ikant. P. 32. "Niewojska Pytheas ... P. 518-520.

"Ten pat.

"Teo pat.

soy"abelka J. Baltija ir baltai /I Zod:tiai ir :tmones. - V., 1974. P. 59-60. 51Ten pat.

·<Ten pat

'. "Ten pat

""Ten pat P. 6t-62. "ST en pat. J-'. 62.

··DusburgP. Scriptores Rerum Prussicarum. - P. 159: 01J1a~ r. Xpomw. JltwouHH. - M .• 1938. C. 5911 All. ·'Tarvydas st. Lletuvos vietovard~iai. - V .. 1958. P. 20.

"'{)ilion M., ChardwickN.K. Ze SwiataC&lt6w. -Warszawa. 1975. P. 82. '''Gedgaudas C. Pr .. eitiall beei!ikant - P. 17-20.

l1Daukantas s: Ra~tai. - 2. - V., 1976. P. 11.

72,llocry1lllC r.c. Co.aamu I1pHcu ~IIY,,:JaII, Au.a. lla.yx.' 7. 8WIL

1. CIlo; 1861. c.%.

"'Gedgaudas C. Praeilies beie~kanlP.24-25. 74Zilinskas J. Uetuvi4 proteviai. - K.. 1937. P. 35.

7ICo..1Capnemm Tawm. - 2. c.~ .. H187,C. 162 (JIeTQfOIC:I" XlI. 111. rJl.

38). .

760aukanJBs S. Ra~tai. - 2. - V., 1976. P. 26. l70chmanski J: Historia Ulwy. - Warszawa, 1967. P. 12. 1"Narbutt T. Ozieje .•• - 2. - Wilno, 1837. P. 371.

70

'·Zr. J. TrinkOnas, Baltai cenlrineje Europoje /I Mokslas ir gywnitnas. -1;96.9, Nr. 8. P 23-24.

101r. A.Vanagas. Kur gywota prabaltl{. Ten pal P. 25-27. (Neigia ball4

buvirna centrineje Europoje).

"Script. Rer. Pro - 1. P. 237 (lietuvos TSA istorijos ~ltiniai. - 1. - V., 1955). .2BasanaviCius J. Etnologi~kos smulkmenos. - Til:te, 1893. - P. 25. '3repo.aon. .. 2. . M., 1888. ·c..1.69 (01.7, rJ1.74~

"Schiem F.E.Origines et mig rationes Cimbrorum. - Hauniae, 1842. - P. 3. "Narbtitt 1. Dzieje ... - 1. - Wilno, 1835. " P. 101-102 .

"Velius N. Minnas lietuvil{ sakmil{ bOtybes. - V .• 19n. - P. 56, 57. "Ten pat. - P. 125.

"Kronika. Stryjkowskiego M. -2. - WarsUfwa, 1766.· P.144. "Graves R. The Greek Myths. - 1. - Avlesbury, 1975. - P. 93. ~oTen pat. - P. 142.

"Ten pat. - P. 295.

"rTen pat. - P. 55-56.

"repo.tO'l1o. . 2. . M.. 1888. . c.. 426- "<Graves R. Ten pat. - P. 57.

"'Ten pat.

"'Ten pat. - P. 80. '''Ten pat.

"'Ten pat

OOTen pat. P. 126,207.

..oNew Larousse Encyclopedia of Mythology.- London-New York-SydneyToronto. 1977. - P.I77.

'.'OuaIixo 1t.A. AlIOJ1J1ORnmep(iopeAcnalll Hcropu I( Q'JUoTY" UlWlllOI'O

YHpL • M., 1977. C. 153-159.

'·'Graves R. The Greek Myths. - 1.' P. 281. '.3Jakobis B. Sugrl'\!inti il praeities. - V., 1978 .• P. 5. ,o'Ptolemaeus, Cosmographia. - Roma, 1490. .D"Narbutt T. Dzieje ... - 1. - Wilno. 1835. P. 40 •

••• ~ o6I&ul( II 00pu", II crpa!IaX lIpY6eJuoit F.pom. 1/ 3IomMe

npullDWl. • M .• 1973 .. c.. 275-276- '07NarbuttT. Dzieje ... - 1. - P. 101-102.

'·'f'akark~s P. Krytiuolil{ valst. santvarkos bruo:tai. 1<., 1948. - P. 221. '°'OlrE!bski J. Ball. leita II Problemos. - 1967, 111(2). - P.201-203. ""Girininkas A. Sarneles ve!yvojo neoIito gyvenviet$ II L TSR MA darbai. - A.

1(58}., 1977. - P. 62, 63. .

'"I'puepe P.Y.1Ipo6.ne.w 3'I1lIt'ItUOiI.IICI'OpHII&mos.- Te:lIGI.IOUUOII. • PIn.

19n· c. 68.

IIz.dea1lOOlla P.Y. ,... ;a;e. • C. 68.

".zr. Lietuyos archeoIogijos bruolai. - V., 1961. - P. 100·102.

• '''8asanaviliw J., BOgs K. Apia senov9s prosl{ rallI\ ir Vldew10 veiiaVl\. - Y., 1926. - P. 19.

""Slob H.A. Oievai if gigantai. - V., 1974. - P. 41.

It'Ol1elius A. Adi1amen1Um SecundJm Theatri 0rtIis Terrarum.. - Aotverpiae,

1579. - P. 80(21).

""BasanaviCius J. Legendos apie IielUvi4 killTMI. - V., 1971 •• P. 18. ""Jurginis J. legendos apie fletuviq kiIm~. - 11 .• 1911.· P. 18. ""ill!'! pat • P. 82-84.

'"T&n pat

71

I>IGedgaudas C. Praeines bele~anl. - P. 17. mptolemaeus, Cosmographla. - Roma, 1490. 1z"Narbutt T. Dzieje ... - 2 - P 464-';'65

"'Tacita! K. Rastai. - V, 1972. - P. 23 ('Germani)a")

12\'OsiEjglowski J. Wyspa 5jowia~skich bOgow. - Warszawa, 1971. - P 45 "'Jurginis J. legandos apia iletuvI4 kJim<:l. - V., 1971. - P 72. Ii7Alseikalte M. Balta! pne~istonnials Iaikais 11 KOryba. - 1944 m., saWSIS

P.38

"'Ten pat "'Ten pat

13<'Beufiepr ~, lCo .... oe~ !Ill JaIlHC.I()' H5parnMll H6n fu:y6a 0 c.JWlI!HlU( .• C.

n-s, 1903, . C. 146.

IJ'Heimoidi Chronica Slavorurn. - Lubecae. 1659 .. P. 2 (lib I. c. I) 1·'nCP;l_ - 1. - rlerepi.iypr. 1926 .. C. 4.

'''Kronika M.Stryjkows)(lego .. 2. - Warszawa. 1766 . P 54 '340aukantas S. Rastai - 1 - V , 1976 .. P 419-420 '''Narbutt T. Ozieje ... - 2. - Wilno. 1837. - P 355-357

'''Vanegas A 8a114 atnonimai II Mokslas If gyvenlmas, 1979, Nr. 5 - P 17 !37Ten pat.

"'Katwaltis W. UetuW1szk4 Ward'-! Kletele. - Tllie, 1910

"Il'r'aka~r(jjs P. Kryzluoo4 valst sanrvarkos broozai - K., 1948 .. P 15 >4°Narbutt T. Dzieje ... - 3 .• Wi!no, 1838 .. P 102· 104

'''Antomewicz J. The problem oi the "Russian street" In Novoorod the Great.

Acta Baltico-Stavica. - 2. - P 5·25

'''Scrip!ores Rerum Prussicarum. - 1 - P 136 1<:'flCPJ1, - vernrnas MA ist. in-te 58R, P79 144flCPJl. - 2 .. em, 878.

"'Scr. Ref. Pr. - 1. - P 148.

'<spakarklis P Kry~iuoclI.1 valst. sanrvarkos bruo}al - K, 1948 - P 119 wAustrije.2';!O P Zsmelapis II VVU reu spaudiniai.> M, 1507

'''SOga K. Rastai. - 2 .• V., 1959. - P. 118.

'ASKronika M,Bie!skiego. - 1 .• Sanok, 1856 .• P. 42

"OTadtas K. RaSia!. - V., 1972. - P. 268 (isnasa)

"'Gordon RX Anglo-Saxon poetry. - London, 1934 .. P. 46. 47 '''Ten pal. -.P. 76.

""Tadtas K. Rastai, - V., 1972. - P. 21 (·Germanija").

'''Gaspar Ens, DeliciarumGermaniae ... - 1, - Cotoniae. 1609 .. P 271. '''Osi(jglowski J. Wyspa siowianskich oogow - Wars.zawa, 1766. - P 1B1 If

252.

'··Kondmroves A. Senovss kul!Or4 pastaptys. - V .• 1972. - P,215 '''XOOJl!£lOO A.A. H3reCn1ll 0 xasapax, 5yp1'lICIIX. - Cnf)., 1669. - C, 28. 15A!1CPJI. - 27.- H~.IIe'l'Ol1H().. - C. 71.

l·"LeIeWe! J. Geographie du moyen age, • " - Bruxeiles, 1~2.lemelapis -

priedas, .

""MeIa Pomponius De situ orbis, Lugd. Batavorum. 1646. - P, 118 (WU

lelevelio fondas).

"'Narbutt T, Dzieje", - 3, - Wilno, 1838. - P, 105. '''Ten pat - P. 282,

"oren pat - 2. - Wilno, 1837. - P. 363 .. I£.ODaukantas S, Ra~, c 2. - V .• 1976. - P. 13.

""2r. straiPSni RMatufis, 8alramiejus ar Banelis, WU rankral;tyna$;

72

F 72· MRt.

"'lielUvos TSR istorijos ~altiniai, - 1. - V., 1955, - P. 19. '.7KI!mas P, lietuvill senobes bruozai. - V., 1919. - P. 18, 131. '''Narbutt T. Dzieje ... - 2. - Wilno, 1837. - P. 410,

"'2r. A.Vanag8s, Galindai 1/ Mokslas ir 9yvenimas, 1965, Nr. 5. - P. 28. 17o(;,sPduikio l'li§kas "Galindai ISp;inijoje ir Arnerikoje" II Mokslas ir gyveni-

mas. - 1965, Nr. 11. _.p, 38.

'''2ilinsi<.as J. Lietuvill proteviai .. K, 1937. - P. 77,

"'i<ulik~U5kaS P. Paveisininku piliakalnis !I'lstori)a', - 11, - y, 1970, - P. 245. "'Vanagas A. Galindai II Mokslas ir gyvenimas. - 1965, Nr. 5. - P. 29. '''Ten pat.

'''Narbutt T, Dzieje .. - 2, - Wilno. 1837. - P, 360-362,

l7"Tooopou Bll. Ewrr.· ... /1 Opo6.rle\lhl3TIIH'IOC!(l)ii 11CI'qIIIJI'1iaJrro8. - fura. 1977. - C, 122·126.

"'Ten pat.

"'Nalepa J. Proba nowej etymologii nazwy Galindia", II Acta Baltico-Slavica.

- 9. - P 189-209.

'''Naroutt T. Dzieis .... 2. - Wilno.·1837, - P. 360-3'.)2. lIorepo,aOTb. - 2, - M,. 1888 .. C. 426.

"'2r. straipsnjR Matulis, Del viotovard~i4 -gala ry~o su senaisiais tikejrnais,

VVU bka F72- MRl.

"'Jurginis J. Legendos apie lietuvi4 kilm~. - V., 1971. - P. 48-50, IIlNarbutt T. Dzieje ... - 2 .• Wilno, 1837. - P. 229.

"'Schedii Eliae De das Germanis .• Amsterodami, 1648. - P. 254-255. '''Stolis H,A. Dievai if gigantai. - V., 1974. - P. 36-37.

"·Mela Pomponius De situ Orbis. - lttgd. Batavorum, 1646, - P. 9 (VVU

Lelevelio Iondas. 607).

"'Pea1L11b1ii c.'IOIIIIpb KnaCCII'lCCXoA .apeJlllQCl1t. - C, 1lr5.. 1888. '''/lpeBllHe rep!oClHWl11 C6optIIflt. - M., 1,937. - C 54_

'''Philippa Auslrijie¢io~emet, 1584 m. (V'JU reti spausdiniai - M 1507), ''''Dillon M., Chadwick N. Ze swiata Cett.ow. - Warszawa. 1957" P. 147 'tlGenzolis B. At buvome pagonys /I L.::erat.Ora ir menas, 1977. baiand!io 9.

- P. 12.

U2Gaerte W. Urgeschichl9 Ostpreussens: - P, 321. I93Narbult T, Dzi'lle ... " 3. - WHno, 18:$8 .• P, 105, "'Script. Rl>r. Pruss. - t.' - P. 735-736.

'''Klimas P.Leluvi4 seoobes bruo~ai. - Y .. 1919. - P. 19, 20, "'Ivinsl-.isZ, U",luvos istorija /I Rinkt. rastal, - 1, - Roma. 1978, - P. 116. "'Tacitas K Ra~tai, - V., 1972 • P. 267 ("Germanija·).

'''Daukantas S. Ra!tai, • V., 1976. - P. 417 (·BOdas ... ·).

't'Schedii E, De diis Germanis. - Amstarodami, 11548. - P. 257.423-429. 2··.f1a'ntRcKo-Py{Wtit CJlOIIallb. M., 1976.

iIO'repoJ011o. . 2. - M.. HillS •• C. 84 ~,._ 4, rJl. 47).

a.'JlaTIIIICII:O-PYCD(.ui: ~ - M .. 1976-

'0JSolini I. Poiyl)istor 1/ veik, Pompooius Mela. De situ orbis. lugd. SatayOrum,

1648, - P, 468, .00Ten pat

'"'MAo iSlOrijos in-tEs 47. 15, .

a·'aasanavi¢ius J. Elnologi~kos smulkme~s, - Tille. 1893; - P,17, "'T0I10Il0II BR npyax. jf npo6neMw 31'IIlACWlii IICRljlIII( 6e.Jrroe • ~

~ - Pwn.. 1977. - C. 177.

73

2·"Tacitas K. Ra~tai. - V, 1972. - P. 26 {"Germanija1. '·'Gordon R.K. Anglo-Saxon poetry. - London, 1934, - P. 76. "'Schedii E. De ,diis Germanis. - Am sterooami , 1648. - P. 488. "'K;,mas P. Lietuviq senoMs bruofai. - V., 1919 .• P. lB, 13~. "'Daukantas S. Rastai. - 1. - V, 1976. - P619 (·SOdas ... "). 2IlNarbutt T. Dzieje ... ·2. - Wilno, 1837. - P. 478.

21'Ten pat - 3. - 1838. - P. 80.

'''Script Ber. Pruss. - 1. - P. 737.

2I6Narbutt T. Ozieje .. - 2. - Wllno, 1837, - P. 367-368.

2'7:vinskis Z. Uetuvos istanja II Rinkliniai rdtai. - 1. - Roma, 1978. - P. 212. '''MA lstorjjos io-tas. 67R. - P. 22.'

"'-,. en pat - 73R. - P 49.

"'\oL1UJIJM 3.ua. - Jles., 1970. - C. 171.

'''UetI,Jvos TSR istcnjos !a1tiniai. - 1. • V" 1955 .• P. 1.9. "'Melae P. Phaosooni.; • Basiieae, 1564. - P. 75, "'MA lstorijos in-tas 67R. • P. 22,

"'nlugosz J, Rocznik; ezyli kroniki. .. - 4 (kn. VII). - Warszawa 1974, - P.

260- 261. .'

"'Oaukantas S.Ha~tai.· 2. - V., 1978. - P. 26 ('Pasakojimas apl9 veikalus .... ). "'Basanavlcius J. Apie trak4 pry94 tautyst~_ ... V., 1921. - P. 139, "'JurginisJ. Legendos apie lietuvi4 kilmll. - V., 1971. - P. 96.

:':AIStlikaite M. Baltai pnesisloriniais Isikaisll KOryba. -1944, sausis. - P,39.

. 2 Nerman B, Ole Verbtndungen zwischen $kandinavien und oem Ostbal-

ncurn ... - Stockholm, 1929. - P. 15.

"'8(;ript. Rer. Pruss. - 1. - p. 733 ('Uber censuum Danlse·). mOaukantas S. -Rastai. - 2. - V., 1976, - P. 13.

al'Ten pat. - 1. - P. 421.

"'Ten pat - 1. - P. 495.

mNarbutt T. Dzieje ... - 1. - P. 33.

'''80ga K. Rinktiniai rMtai. - 2. - 1/., 1959. - P. 234,

""Kazlauskas J. Del kurnl4 varde elimow.i,'os /I Ballislica -IV (1) 19"0 ."

59-62. -~. ,UQ. r-.

. "'Sliavas J. Zeimeiis '/IIA Mo~os senoMs. - 1975. - P. las (ma!'';'' WU btbhotekDje).

"'8asanaYI~ius J Apie ttaklt pry94 tautys~ ... - V" 1921, - P, '40. 2'>[je!uyos TSR islOrijotl ~i!iniai. - 1.·11 .• 1955. - P. 19; Zemel: Ptolomaeus.

CosmQ9raphla. - Roma, 1490, "'Ten pal

"'1lCl'Jl. - 27 •• HMUJlOpOIICIWI ~ c. 30.

::SCnpt Aer, Pruss., t I, p. 737 ('Liber censuum Daniae1.

Antonl9WlCZ J_ The problool of the PruSSl8!l street in Novgorod!he Great

/I Ada Baltlco-SlaV1C&. - t. - 1965_ - P. 17-18, 24.

"'Gall A. Krooika Polska - Wanzawa. 1968. - P. 9-10.

""Tyszkiewicz J. Morawsftj. Krzyucy, - Warszawa, 1973. - p, 41-42. "'Bieniak J. Brvnon a prol*lm Selenciji II Acta 8altico-SkMca. - 6 • P <81-

195. . .,

""Ten pat

"''lWp,rr. ~ no lCItlpI!Il pya.mi ~ .• 1899. ""Oaul\antas S. Ra~!ai .• 2.. - 11., 1976. - P. 26.

'''Ten pat. - P. 51-54.

"~tt T. Dzieje .. _ - 2.. -1837_ - P. 451-453.

74

lUBasanaviaus J. ElnOlogi~kos srnulkrnenos, - Tilfe, 1893. - P.2O-21. "'RaCkus A.M. Guthones. - Chicago, 1929 .• P. 219-221.

'''Ten pat.

26iJurginis J. Legendos apie lietuvI4 kilm", - V., 1971. - P. 15. 201Lietuvos archeologijos bruozai. • V" 1961. - P. 225-228. 2&lTen pat. - P: 249.

'.'Marcelini Comitis Chronicon, Lutetiae Parisiorurn .• MDC XIX., P. 544. 260HelmoldiChronica Slavorum. -Lubeceas. 1659. - P. 6 (lib. I, e. II). "'Ten paL- P. 138-139.

,uBasanavicius J. Etnologi~kos smulkmenos. - TiI.~e, 1983. - P 27-28 'O:'Schedii E. De diisgermanis. - Amsterodami, 1549. - P. 488

"4Jurgir\is J. Leger\dos apie lietuviq kilrne. -V., 1971. - P. 85-87 (Divonio

oienorastis).

'''Dlugosz J. Roczniki ezyli Kroniki. .. - 4 (kn. VII). - Warsz_a, 1974. - P. 127. 266Jurginis J. Ten pat -P. 93

2&7VVU b-ka,M.1507

"'StryjkowskiegoM.Kronika' 2. - WarSzava,1766. - P. 52. "'Ptolomaeus, Cosrnoqraphia. -Roma, '1490.

".LownlaJ1ski H. Zagadoienie slowianskiCh i Baltyjskich nazw plf!mieonych w Sarmaeiji Europejskie) Ptolemeusza II.Acta Baliico-Slavica. - 1. - Bialyslok, 1964. -P.40.

'''Kalwaitis W. Lietuwiszk4 Ward4 Kletele. - Tilleje, 1910. - P. 33. "'Daukantas S. Ra~tai- 2 .. V, 1976 - P 12.

""fll11HT K. CMIlIletlHe. - 2. - C.Itro .• 1887. - C. 185,

'''Ten pat. - P. 117.

"'Vertimas MA IStOrijoS in-Ie 73R. - P. 12.

216Maciej z Miechowa, Opis Sarmacji ... - Warszswa, 1972. - P. 52. "'Ten pat- P. 49,

27&Mela P. De situ orbis, - Lugd. BataYOnJm, 1646. - P. 177. ""Narbun T. Dzieje .. - 3. - Wilno. 1838. - P. 130.

"'Ten pat. - 2. - 1837_ - P. 482-498.

"'Ten pat. - P. 224,

"'Ten pat. - P. 232.

"'Vertim!1sMA istarijos in-te, l1R. - P. 'l.7.

2UUetuvi4 !autos islOrijos Aaltiniai. -2. - Klaip6cla. 1939. -P. 24 (il SRP,_ ""NarbullT. Ozieje .. , - 3, - 1838_ - P. 140-144.

'''Ten pat. - 'l. •• 1837. - P. 111.

u'Klimall P. Lietuvi4 senobOs bruolai. - V:. 1919. - P. 18. 131. ZlOStryjkowskiego M. Kronika" 2. - Warszawa. 1766.· P. 30. "'Mie<;howila M, Opis Sannaciji... - Warszawa., 1972. - p, 53. tRGordon R.K. Anglo-Saxon poetry .• London. 1934. - P. 56. "'BasanaviQus J, EtnoIogj~lIos smulktnenos. - Tdfe, 1893. - P. 'l.7-28. .'zaalOra R.Lietuva taulij kowje priel Aukso Ord!\-· V .• 1975. - P. 176. H"I..ietwos TSR istorijos Ullioiai .• 1, • V •• 1955 .• P. 19.

-NartluU T. pzieja ... - 3. - 1838 .• p, 105.

'''Ten pat ·2. - 1837, -P, 374-375.

-ren pat

'''Jurginis J. Legendos apie lie~ ~_'- V •• 1971.· P- 69. ztoGuagninus ... - 1768. - P. 351.

""Ptolomaeus, Cosmogmphia. - Roma. 14t0.

-Mela P. De si1a orbis.lugd. Batavorum, 1646. - P. 55 ..

75

---

>'''A1seikaite M. Baltai pria~istoriniais !aikais II KOryba. - 1944 m. sausis, P. se. >·'Ten pat

>O>Narblltt T. Dzieje ... - 3. - 1738. P. 122.

>··Ivinskis Z. Lietuvos istorijal! Rinkt. rastai, - 1. - Roma, 1978. - P. 10 "'Sulimirski T. Ancient southern neighbours of the Baltic tribes If Acta Ballico-

Slavica .• 5.· 1967. - P. 1-17.

"'Szafranski W. Zarys dziej6w reHgii II Religia slowian .• Warszawa, 1968 .•

P.161.

"'Me!a P De sita orb-s. Lugd. Batavorum.· 1646.· P. 61. "'OCI'JL . 27 .. H~ JI!.ITOO~ • C. 47. '·'Tadtas K. Ra~tai. - V .. 1972 .. P. 20.

'''Alseikaitli M. Baltai priesistoriniais laikais If KOryba, - 1944 m. sausis .• P38. "'Herodi:llas, Zmones ir fygiai. - V .. 1974 .• P. we.

"'Raulinaitis Z. Aisciai karines istoriios ~viesoje II ·Karys·. -1962 .• P. 56-60. l13:\!lfl1lO4JaHoB A.r. ApxeOJl. na.wrrnlWt oea-aan. lieJwpYOCII!I I n«:JI'leJl. 11.1 II

npo6.ne><u 3THIIQ. 1ICT0j)HII 6a.nroa ..• - l'HIlI. 1977.· C. 36·37. "'Mela P. De situ orbis. Lugd. Batavorum. - 1646 .. P. 118. "'Tacilas K. Bastal, - V .• 1972 .. P. 31 ("Germanija1. ""Galla A. Kronika Polska. - Warsz8NVa. 1968 .• P. 10. "'Stryjkowskiego M. Kronika .• 2. - War5zawa, 1766 .• P. 39. "'DarkoviCius H. Dakai. - Vilnius. 1973. - P. 19.

"'!<Iangel E.H. Hetyci i ich sl!\Siedzi. - Warszawa, 1974. - P.34-35. ""Ten pat. - P. 35·64, 125.

l21Ten pat .• P. 129-134.

»>$olini J. PoIyhislOr.1I Pomponius Mala, De situ orbis, lugd. Batoworum .• 1648 • P. 476-477.

""Tacitas K. ~Iai .• 1/., 1.972 .• P. 21 ("Germanija·).

'''BasanaviCivs J. !Ill prie!asties atredimo Uel\JVoje raszyto akmans II Aus.zra .• 1885. Nr 12.· P. 9.

""'Szafranski W. Raligia sallOw, larys dzjej~ religii. • WarsZaw8. 1968 .•

P.653.

"'Daiko~ius H. DakaL· V., 1973.· P. 9. ""rran pat· P. 65.

"'VergiJijus. Eooida. • Y., 1967 (verte A.Dambr8uskas).

>2'8asanavi(;i\ls J. LielUviazkai· Trakis.zkos Sludijo,.. Shanandosh. 1898 .•

P.8.

>2'Gedgaudas C. Praeities bemkant. • P. 29-31. >2'fepo.ll(m. . 2. . M .• 1883 •• C. 2-3.

»'Bielskie90 M. Kronika • 1 .• Sana!\, 1556 .• P. 7.

u>Basanavi(;ius J. Etnologilkossmulkmanos. - TilM. 1893. Ir kitur. »'Ptoiomejus I/l.ietuvo$ TSR istorijos !altiniai .• 1.· V .. 1955 •• P. ,19. "''Bielskieqo M. Krooilla. • 1. - Sanak. 1856. - P. 7.

""'Guagninus ... Krooika.· 1768. - P. 10.

»1Gordon R.K. An-J1o-Sal!on poe1l'y •• London. 1934 .• P. 66 (Beowulf). '>&Ba$8n8viWs J. E~ikOs smulkmenos.· Tille. 1893. - P.13. ""Gordon RK. Ten pat. • P. 76 ("Wtdsiltl"').

t4"MarC>3linus ilmianas. • Jurginis J. Legendoa ap!e IietIiW.t kimq. - Y .• 1971-

• P. 69. .

'''Ten pat

"''Narbut! T. Ozitlje ... - 2.. - Wljnc. 1837. : P. 24.

>4>Qil1oo M, Ch~ N. Za swiata c..1Iow .• WarslaWa, 1975. - P. 120.

76

...

"'Jakobis 8. Sugr~inti ill praeities.· V., 1978. - P. 178. "'Malae P. Philosoohi .... Basileae, 1564 .• P. 6.

".Jordanes. De origina actibusque Getarum. M.G.H .• 1 .. 1882. :W'DaikoviCius H. Dakai, • V., 1973 .• P. 57.

"'Maciej z Miechovva. Opis Sarmaciji I\zjatyckiaj i Europejskiej. - Warszawa.

1972.' P. 44.

"'Bialskiago M. Kronika .• 1. - Sanok, 1856 .• P. 34.

3O°Basanavicius J. Apia lra_k4 P'Ygli tautyslEL' Y., 1921, - P. 19-20. "'Osi(lglowski J. Wyspa slowiarlskich bogOw. - Warszawa, 1971.· P. 38. "'Solini J. - Pornponius Mela. De situ orbis PoIihistOf .• wgd. Batavorum,

1646. - P. 503.

'·'Hensel W. U trodel Polski srendniowiecznej .• Y., 1974 .• P. 292. '··Jurginis J. Legendos apie lielUvi4 kilmE!.· V., 1978.· P. 88. '''Basanavicius J. Etnologi§kos smulkrnenos .• Tilg. 1893.· P.27-28. '''Maciej z Miechowa. Opis Sarmac:jii...· Warszawa, 1972.· P. 41. >·'Helmoldi Chronica. Slavorum. - Lubecae. 1659.· P. 25.

"'VVU reti spaudiniai, M. 1507.

'''Daukantas S. Ra§tai. . 1 .. V .. 1976. - P. 422-423 ("Bodas .. :). 3·'Slryjkow!lkiego M. Kronika. -2 .• Warszawa. - 1766.· P. 67. "'Jurginis J. LegendOs apie lietuvill kilmE! .• Y., 1971.· P.67. 362Ra¢kus A.M. Guthones .• Chicago. 1929 .• P. 31-32. ,uDaukantas S. RMtai. • Y., 1967 .• P. 53 ("Darbai .. ."), ,uRa¢kus A.M. Tan pat. • P. 27.

"'Ten pal.

"'Ten pal.

"'Uber censuum Daniae 1/ Script. Rer. Pro -1 .• P. 737.

"'Hermano Vartberges Uvonijos kronikos vertimas. M.A. istr.'in-te 40, 41 R, P.8.

"Q()aukamas S. Raltai. -1 .• Y., 1976 .• P. 45 (ramiasi Koizebue, Preuss, aelt

Gasch.· 1. k. I.) ir 2.· P. 19.

31"8asanaviCius J. Apie lrakq prygll taulysll! .... Y., 1921.· P. 140-141. 311Pakarklis P. K1y!iuoQlI valst, santvarkcs bruo!ai .• K .• 1948.' P. 18-19. mNarbutt T. Dzieje ... -3.· Wilno. 1838, • P. 105.

313f>akarklis P. Ten pat .

• 74Ten pat

""Basanavicius J. Etnologilkos smulkmanO$.· Til!e. 1893.· P. 5, 11, 12. "'Yil&i§is V. Tautiniai santykiai Ma!ojoje Ueluvojoje .• 1<.. 1935 .• P. 39.

mLTSR istonios §attiniai.· 1. - Y., 1955.· P, 92._ 37'U_!ltuvil.j emigrantine erx;iklopedija. Zr. Kadubek.

.J7'Dlugosz J. Roeznikiczyli .KronikL·" (kn. 7) .• Waruawa. 1974.· P. 177 17'9.

""Ten pat.. P. 276-279.

"'BoI$n8sJ. PrieUimtmetidar bOta jotvingiq IlKultOros barai, 1972, Ny. 11.

·P.70.

"'Daikoviaua H. Dakai .• 1/ .• 1973 .. • P. 28. "~epQ.tCTI'O. • 2. . M... 1888 .• C. 17(} (0.. 7. !iUL 751. -Narbutt T. Dzieje ... -2. - WiIno, 1838 .• P. 282. ''''Oaukantas S. Ra~t.ai .• 1 .• Y., 1976.· P. 420 . "'Ten pat.· 2.· P. 770 (!ai~ka$ T.Na~Jtuil.

"'BasanaviCius J. Apia trakti PfYQI( tauty$~ ... - 1/.,1921. - P. 100-101- "'Cepe(ipeuiWllt U 06 0IiI0I1 HJllrJlOOCl: jliIlIr:lr4 flpil6eJtna;x It- . C. 51.

77

'UDundulien6 P. Zaltys ir jo simboliai tietuvill, liaudtes mane ir fodineje kOryboje. - V., WU, 1979. - P. 88-89.

""RimAa V. EtnoIingvistiniai ball4 ir slaV\{ ry~iai 1/ Mokslas ir 9yvenimas. -

1979, Nr. 5. - P. 18. >tI./lyp1UllBOB H, •

mBasanavi¢ius J. EtnologiAkos smulkmenos. - Tilfe, 1893. - P 25-26. '."'arasenka P. Uetuvos piliakalniai. - V., 1956. - P. 56,61. 3uBasanavitius J. Apie Trakq Pry94 tautySIfl ... - V., 1921. - P. 13.

.'"Solini J., Pomponius Meta, De situ orbis /I Polyhistor. Lugd, Batavorum,

1646. - P. 503.

""Hensel W. U zrodel Polskisredniowiecznej. - Warszawa, 1974. - P. 292. 3t7Narbutt T. Dzieje ... - 3.- Wilno, 1838. - P. 203-205.

"'Basanavi(;ius J. Etnologi~kos smulkmenos. - Tilte. 1893 • P. 27-28. ""Helmoldi Chr'onica Slavorum. - Lubacae. 1659. - P. 63 (lib. I. cap. XXII), o.

87 (cap. XXXIV). p: 158 (c. LXX).

'°"Ten pat. - P. 138 (lib. I, cap. LVII-LVIlI).

,o'Olivos kronikos vertimas MA ist, in·te 67R, p. 47.

4°>Cesnys G.Uetuvos gyventojai XIV·XVII a.11 Mokslas ir gyvenimas. - 1979.

Nr.5. - P. 23.

··'Mela P. De situ Orbis.> Lugcl. Batsvorum, 1646 .. P. B9

,o'Graves R. The Greek Myths. - 1. - Aylesbury. 1975.· P. 281.283. ,o"Heroootas. Zrnones ir tygiai. - V .• 1974 .• P 46.

'O"Marcelini Comitis Chronicon /I Lutetiae parisiorum. - MOCXIX .. P. 41. '°'Ten pat. - P. 43.

'."Ioachimi Pastorii, Florus Polonious ... - tugd. Batavorum. 1641. (ltanga

(cituojamas Thuanus, lib. LVI. Histor.».

4o'Basanavicius J. Etnologi~kos smulkmenos. - Til~e, 1839. - P. 15. ""Oaukantas S. Ra~tai. - 1. - V., 1976. - P. 420-421 ("BOdss .. :). 411Boga K. rastai, - 2. - V., 1961., P. 1·13.

41>Narbutt T. Dzieje ... - 2. - Wilno, 1837. - P. 242.

41"Guagninus ... - 1768. - P. 15-16.

"'Graves R The Greek myths. - 1. - Aylesbury. 1975. - P. 269. "'BasanaviCius J. Apie trakll pry94 tautyslEl ... - V., 1921. - P. 143. ""BasanaviCius J. Etnologiilkos smulkmenos. - Td1e, 1893. - P. 29-30.

"'Ten pat. .

""Ten pal, - P. 30. ··'Ten pal

42>BasanaviCius J. Etnologi~os smulkmenos. - THM, 1893. - P.29-30.

""'en pat.

""Einhardi A. Hannoverae. _ 1839. - P. 23. "'Ten pal _ P. 32.

mpaslorii I. FIoNs Poionious sen PoIonK:ae Historiae. _ Ll.I9d, Batavorum. -

1641. ([_fanga). . ""Ten pal

"'Einhardi A. Hannoverae. - 1839. -P, 63. ""Ten pat - P. 75.

"'Ten pat. - P. 80.

43"Widukindi, res gestae Saxonicae. -lib. 1-20. - p, 22. 433Helmoldi Chr'onica Siavorum.- Lubecae, 1659. - P. 30. 434Widukindi, Res gestae Saxonicaa. -lib. 1-35. - p, 34. "'"Narbult T. OZi* ... - 2. - 1837. - P. 131-133.

78

.,.-

I

"'Acta Ballico-Slavics. - 3. - Bialystok. - 1966. - P. 89. mZr. citalEl 427, 428.

"'Jurginis J. Legendos apia lietuvil.t kilmlt .• 1/., 1971, - P.29. '39Narbutt T. Dzieje ... - 3. - Wilno. - 1838. - P. 107-108.

"°:lKy'll:clIWI B.A. Kpan:KIl TOOOH~ CJIOtIa!l" lienopYCOOL - MIlIICIC.

1974, ,

"'Ochmanski J. Lietuvil.l if kriviCil.l sanclOra genlinej epochoj II Vingis. -

varsuva. 1973 .. P. 1-6.

"2Kronika 6ielskiego M. - 1. - Sanok, 1856. _ P. 24-25. '43Ten pat.

""Ten pal

""'en pat.

"'Herodotas, Zmooesir lygiai. - V., 1974. - P. 55. 447Kronika 6ielskjegc M. Ten pat.

"ecezaris oJ. De bello Gallico. - 3. - K.. 1930. - P. 3, 4. "'Tacitas K. Rinkt. Ra~tai. - V" 1972. - P. 30 ("Germanija"). ···Jakobis B. Sugr(\!inti iii praeities. - V., 1978.- P. 160.

"'Prosdocimi A. Litewskie laume, Lacin'skie Libera 1/ Acta Baltico-Slavica .•

3. - 1966. - P. 100.

··>Tacitas K. Rink!. ralltai. - V., 1972. - P. 6 ("Germanija"). '''Narbutt T. Dzieje .... 2 .• 1837. - P. 410.

'·'lietuvos archeologijos bruotal. - V., 1961.- P. 138.

"&GrigaiaviCiene E. Eglillkil.l pilkapiai 1/ Lietuvos archeologija. -I. - V., 1979.

- P. 29-38.

··"Ptolomaeus, Cosmographia. - Roma, 1490. 4t1Guagninus .... 1768 .• P. 350.

"'Maciej z Mied10waJl Opis Sarmacji Azjatycl<iej i Europejskiej. - Warszawa,

1972. - P. 47. "'Ten pat

'''Kronika BielskiegoM. - 1. - Sanok. 1856 .• P. 9,

"'Guagni\1us ... - 1768. - P. 5-6. •

_""Ochmanski J. Weneckie poczl\lki Litwy /I Acta BallicO-Slavica. - 3.

Bialystok, 1966. - P. 151·158.

·'>RatiOnas P. Medliaga Uetuvos ... istorijai /I Rankra~tis. - 1. - P. 123. "·J1II!yWl.KII It Cooiume- - 7 . 9 .. - m .. 1968. - C. 6.

""8asanaviCius J. Uetuviszkai-Trakiszkos ISludijos. - Shenandoah, 1898 .•

P.47.

""Kronika Bielskiego M. - 1. - Sanok. 1856. - P, 28. "'Helmoldi Chronica Savorum. - Lubecae. 1659., P. 6-11. ."'Ten pat

""SlIyjkowski M. Kronika. .• - 2. - Warszawa, 1766. - P. 38. ""Kronika Bielskiego M. - 1. - Sanok, 1856. - P. 40.

."Madej z Mied10wa If Opis Sarmacji. - Warszawa, 1972. - P. 46. 412Ten pal - P. 51.

"'Narbutt T. Dzieje ... ·3. _ 1838 .• P. 129-130. "'Ten pat

m~brech!O raito ver1imas MA ist. in-1e 28R, P. 5. . ""VVU reli spausdiniai. M. 1507.

mRaufinailis Z. Vaidevu!is 1/ Karys. - 1964. Hr. 7-10 (1965 m. all'. atspaude p.55).

mJurginili J. legendos apie lietuvil.( kIllTlf.i. - '11 •• 1971. - P. 96.

79

r

""Helmoldi Chronica Siavorum. - Lubecae, 1659. - P. 46 (lib. I, cap. XV). ··OSRP. -2. - Leipzig, 1863. - P. 623, 624. (2r. Matulis R. Del vietovardziu- gala . ry~io su senaisiais tikejimais.· WU b-ka, F72 • MR2).

"'Basanaviliius J. Etnoiogi§kos smulkmenos. - Til~e, 1893. - P. 21. "'Ochmanski J. Weneckie pocz~tki Litwy 1/ Acta Baltico- Siavica .• 3. -

Biaiystok, 1966. - S. 151-158.

mActa Baltico-Slavica. - 8. - 1973. - C. 55-58.

mEinhardi, Vita Karoli Magni, Hannoverae. - 1839. - P. 33. "'Ptolomaeus, Cosmogaphia. - Roma, 1490.

"'C6opmuc JOKYMeBTOB 00 COIIIWliIIIO-3KOHOMH'leCXoH HC"fOPIDI DIlJallTIIK, • M .. 1951. - C. 100.

407Helmoldi Chronica Siavorum. - Lubecae, 1659. - P. 6 (lib. I, cap. II). '''Kowalenko W. Ekspansja Polski na Ballyk za Mieszaka I, liber Josepho

Kostrzewski, octoqenario a veneratoribus dicatus. - Warszawa, 1968 .• P. 411. "'Olivos kronikos vertimas, MA ist. in-te 67R, - P. 50.

""HoU(lUiopollCKlU! .neromlCl> If OCP 11 .. 27 .. C. 44.

'''Basanavi~ius J. Etnoiogi§kos smulkmenos. - Tilfe, 1893. - P 23. "~y'll(ell&i'l B.A. Kpa:rnIH "!OIlOIUIMK~eaooi C".IIOIlapI> DenopYCOtK. . MIlHO.,

1974.

mJurginis J. Legendos apie lietuvill kilmfl. - V., 1971. - P. 69,71. ··'Narbutt T. Dzieje ... - 2. - 1837. - P. 57.

"'Ten pat.

'~OSolini I. Pomponius Mala, De situ orbis /I Poiyhislor. - Lugd. Batavorum,

1646. - P. 508.

mPomponii Malae, Philosopphi... - Basileae, 1504 .. P. 77. '''Uetuvos TSR istoriios ~a1tiniai. - 1. - V., 1955. - P. 19.

'''Ida!ii Episcopi chronicon If Lutetiae parisiarum MDCXIX. - P. 10-11. (VVU

Lelevelio tondas, Nr.985.).

,.oJurginls J. Legendos apie lietuvi4 kilrnfl.· V., 1971. - P. 69. ··'Narbutt T. Dzieje ... - 2. -1837. - P. 59-60.

"'''Daukantas S. Ra~taL - 2. - Y., 1976. - P. 153. ('Pasakojimas apia

veikalus .. .").

>03~TIf.II 110 IiCTOJli'IK CjleAlIIIX BeKOB. • 1. - M.. 1961. . C. 311. .04repo;ijOTh .• 2. - M., 1868. - C. 574-575.

'505Narbutt T. Dzieje •.. - 2. ,. 1835. - P. 42-43.

5°"Guagnir'Js ... ~ 1768. - P. 581-582.

5.7Rauiinaitis Z. Aiseiai karines istorijos sviesoje II Karys. - 1962 .• P. 50. SMNarbutt T. Dzieje ... - 2 .• 1837. - P. 229 .•

"'BatOra R. Uetuva taulll kovoje pries Aukso erda, - V., 1975. - P. 176. mHU5ovi.anas M. Giesme apie stumbrq. - V., 19n. - P. 61, 81 .

• 11fepoAOTh •• 2 .. M., 1888 •. C. 575.

"'Schiem F.E. Origines elmigrationes Cimbrorum. - Hauniae, 1842. - P.1S. ""'Ten pat.

O1'Guagninus: .. - 1768. - P. 220-220.

"'"Mel a P. De situ orbis. - LU9d. Batavorum, 1646. - P. 117. "'Tacitas K. Ra§tai. - V., 1972. - P. 25 ("Germanijal.

117Schiem F.E. Origines at mig'"9tiones Cimprorum. - Hauniae, 1842. - 1'.1 3. mDilion M, Chadwick N.K Ze swiata Caltow. - WarszaNa, 1975. - P. 71 . ... ,Llpe!lllKe rtpiIII.IIUY- /I Ctlopiu«L • M •• 1937. - C. 54,

"OSchiem F.E. Origines .. , - P. 33.

"'Philippa Auslriaco ... - WU reli spaudiniai M. 1507.

"mHelmoldi Chronica Siavarum .. Lubecae. 1659. - P 138. (Ub. I. cap. LVIII - komentarai)

""Stryjkowski M. Kronika .... 2 . Warszawa. 1766 .. P. 30. 36. '''Raulinaitis Z. Vaioevutis II Karys .. 1964. Nr. 7·10. (Atspaudas

1965m .. p.33).

"OStrykowski M. Ten pat.

"'Vanagas A. Bal!4 etnonimai II Mokslas ir gyvenimas· 1979, Nr. 5.· P 17. "'Sohni J. Pornponius Mela. De Situ oms II Pclyhistor. - Lugd. Batavorum,

1646, - P. 503.

"'IIKUHopotO."lU ./lC1OO1tCi> IIIlCP 11. 27. C. 4.'1.

mHelmoldi Chronica Siavorum . Lubecae. 1659 - P 18. (Ub. I, c. IV).

O>ONarbutt T. Dzieje .... 3 .. 1838 .. P. 115. .

"'Plekarczyk S. Zarys dziejow railgll II Reilgia germanow.· Warszawa, 1968.

. P 626-627.

""2ilinSkaS J. Lietuvl4 protsviai .. K, 1937. - P. 15. mLietuvos TSR istorijos ~al1iniai. - 1. - V .. 1955. - P. 21.

'''IiplOCllll AJI. 0Iept0t no IICl"OPHK nne!4eH EaponeiKxoH 'IBCTII CCCP.

1IOO1IKI'II'lCay1l anoxy .. M .• 1952 .. C. 38. "'Rimantiene R Sventoji .. V., 1979 .. P 148-152. 03·HI!UIIOpOlICJ;U./lC1OOHa II f1CP11 .. 27 .. C. 29. "''Ten pat. P. 48.

""Ten pat. - P. 45.

l>"Jurginis.J. Legend()s apie 1ietuvi4 kilmfl. - V., 1971 - P. 87. "oTadtas K. Bastai. - V .• , 972. - P. 30 ("Germanija·). "'Uetuvos TSR istorijos ~a1tiniai. - 1. ~ V., 1955. - P. 19. '''Tadtas K. Ra§tai. - V., 1972 .• P. 31 ("Germanija").

·4:'Oaukantas S. RaMai. - 2. - V., 1976. P. 25. ("Pasakojimas apie veikalus .. ·1. ....Narbull T. Dzieje ... - 2. - 1837. - P. 410.

·"rpay.aotlKCII, Jla"llllU 13I1OX.Y no;wI{2i 6poHJw II plUIIIero;ene:JL - PKra. 1967. . C. 137.

"'Narbull T. Dzieje ... - 2., 1837. - P. 424.

"',LlecryHHC f.C. Cnlawu npII<D IlauKftaroroI/ Y .. JIIJl. Au.L 1Il~ - 7· C. 1lTfi.. 1861. . C. 46.

***

80

81

TURINYS

GENJYS, /SILfEJUSIOS I BAL Ttl ETNOSA 1$

BALKANlJ JUODOSIOS JOROS BASE/NO 39

Sarmatai 39

Hetei, getai, golai irjotvingiai 40

Traka; 46

Dakai 47

Mezai 48

ItANGA . .__ _ _ 3

SENIAUSI UETUVOS GYVENTOJAJ

5

KAfMYNIN~S TAUTOS, TURt:JUSIOS

lTAKOS BALTl./ SUSIFQRMAVIMUI 50

KriviCiai _~ 50

Siavai 51

Lenka; 52

Rusai 53

VandaJai veneds! 54

~~~ 9

Alana; 59

Skitai 60

Kimbrai kimerai 61

Vokieciai 62

Germanai 63

--------------

Finai suomiai 64

Hunai 66

Kites tautos, gyvenusies Lietuvoje 66

BAL Ttl GENTYS

-_-

8

AisCiai • estijai 8

Baltai 11

Uetuviai if latvia; 12

PrOsai ----------- 17

Bana; 21

Galindai 23

Sambiai __ 25

Varmiai 27

Skalviai 28

SOduviai 28

K~~ai ~

Selia! 30

Gerulia! _31

Vitingai if vidivarijai 34

Gepidai 35

Stavana.i 36

Arimfejai 36

Neu~ 37

PABAIGA 67

I$VADaS 68

ISNA~

_____ 69

Matulis R.

Ma 652 Lietuvilt tautos kllme. - V.: Eksperirn technikos

paminkh.t restauravirro jmone. - 1990. - 81 p.

Knygoje pateikiama iRformacijos apia gentis, tautas ir [vairius etninius junginius, kurie suformavo lietuviq tauta Ry14 Europos plotuose. Apr-aromas kiekvieno etninio junginio kelias nuo pirm4i4 ~ini4 istoriniuose §altiniuose iki i~nykimo ir isiliejimo i lielUvi4 tauta bei jai giminingas taetas.

UDK 947.45

Eksperimentine teclmikos paminklq restauravimo imone

Rimantas Matulis LlETUVII./ TAUTOS KILMfE

Dailininke D. BANlENG Redaktore R. SARPALlOT~ Technine redaktore LGUDllNSKIENE Korektore I. VIDE/KAfTE

Tekstas rinktas if mliketuow bendroves 'Utuanics' kompiuteriais

Duota rinkli 1'99008 27. Pa$ira~yta spausdinti 1990 09 13. Leidinio Nr.38. SL 220.

Popierius etsetinls, GamitOra "Helvetica·, 9 punktai. Formatas 60x84/16. 5,06 sl4l. sp,1. 5,25 apsk. laid, I. lira!as SOOO. Uhakymas Nr.1737.

Kaina 2.20 rb.

Spaude Eksperimentines technikos paminkll.l restauravimo [rnones spaustuve. 232001 Vilnius. Pylimo g. Nr.2.