You are on page 1of 98

BALTA DROBUL

Romanas

Palaiminti idiotai, nes


jie yra laimingiausieji
mons emje.

Didiausioji imintis lyg


kvailumas; didiausia
grabylyst lyg mikiojimas.
LaoDz

Lapi vargonininkas mikiojo


kalbdamas, bet giedojo jis
graiai.
Imonipasakojim

VADAS

B. M. T. Broadway line. Ekspresas sustoja. Antanas Garva ieina peron. eios iki keturi
popiet. Jis ingsniuoja apytuiu peronu. Dvi negrs aliom sukniom stebi ieinanius. Garva
utraukia kotik markini ziper. la rank ir koj pirtai, nors rugpjio mnuo New Yorke. Jis
lipa laiptais auktyn. Blizga iblizginti mokasinai. Ant deinio maojo pirto auksinis iedas,
motinos dovana, senels prisiminimas. iede igraviruota: 1864 metai, sukilimo metai. viesiaplaukis
bajoras pagarbiai suklupo prie moters koj. Gal a mirsiu, gerbiamoji ponia, jei siu paskutinieji
mano odiai bus a jus myliu, atleiskite u drs, a myliu tave...
Garva eina poeminiu koridoriumi. 34-j gatv. Vitrinose stovi manekenai. Kodl nerengia
panoptikum itokiose vitrinose? Sakysim, vakinis Napoleonas rymo ukis rank u atlapo, o
alia jo vakin mergait i Bronxo. Suknios kaina tik dvideimt keturi doleriai. Tik tik tik tik. irdis
per greit plaka. Noriu, kad suilt rank ir koj pirtai. Negerai alti prie darb. Mano kienje
tablets. Tvarkoj. Daugelis genij sirgo. Be glad youre neurotic. Knyg para Louis E. Bisch, M. D.,
Ph. D. Du daktarai viename. Dvigubas Louis E. Bisch tvirtina: Aleksandras Didysis, Cezaris,

Viena i Niujorko poeminio geleinkelio linij.

Diaukis, tu esi neurotikas (angl.).

Medicinos daktaras (Medicinae Doctor), filosofijos daktaras (Philosophiae Doctor).


Napoleonas, Michelangelo, Pascalis, Pope, Poe, O. Henry, Walt Whitmanas, Moljeras, Stevensonas
neurastenikai. Sraas tikins. Pabaigoje: dr. L. E. Bisch ir Antanas Garva.
Ir Antanas Garva pasuka deinn. Vl laiptai. Per daug laipt, jie kartojasi. Siurrealizmas lunga?
Tegul. A pamatysiu ventos Onos banyi Washington skvere (tesiunta Napoleonas, norjs j
perkelti Paryi), ir vid eis dailios vienuols su geltonom vakm nekaltose rankose. Elena mat,
kaip i Vilniaus 1941 metais vienuoles ve bolevikai. Jas ve nuvalkiotame sunkveimukyje, toji
gatv nelygiai igrsta, sunkveimukas krat, ir staios vienuols griuvinjo, jos nebuvo sportininks.
Kampuose stovjo sargybiniai ir autuv buomis stumd ant j virstanias vienuoles. Vienai jie
praskl kakt, ir vienuol nenuluost kraujo, gal ji neturjo nosins.
Antanas Garva pro Gimbels konfekciono stiklines duris ieina gatv. Jis prilaiko duris, kol
prasmunka lakuota mergina, krtys aikiai dirbtins, eiasdeimt septyni centai pora. Jis jos
nebematys. Elena jis jos nebematys. Elena, a tau padovanosiu karneolio ied ir umirt
tramvajaus vagon Queens aiktje. Elena, tu man nulipdysi bajoro galv, ji namo karnize, Pylimo
gatvje, Vilniuje. Elena... nenork, kad verkiau.
Antanas Garva eina trisdeimt ketvirtja. savj hotel. tai ukandin. 7 up, coca-cola,
sendviiai su kumpiu, sriu; italiki su saloiais. tai krautuv. Stiprs batai i Anglijos, languotos
kojins. Elena, tau padovanosiu kojines. Tu nesi tvarkinga, tu kreivai umauni kojines, sil
nusisukusi, numauk jas, numauk. A pats umausiu nupirktsias. Stangriai. Elena, man patinka
kartoti tavo vard. Prancziko valso tempu. Ele na Ele na Ele na Ele na Ele na a. Truputlis
graudulio, truputlis skonio, esprit. Pangloss buvo metaphysicotheologicocosmonigologijos
profesorius. Akmenys reikalingi tvirtovms statyti, skelb jis. Keliai yra susisiekimo priemon, skelb
vienas susisiekimo ministeris. Tavo vardas reikalingas tave prisiminti. Viskas imintinga. Noriu vl
buiuoti tave. Imintingai. Tik lpas, tik lpas. A nubriu magikja kreida Tristano ir Izoldos
kard ant tavo kaklo. emiau kaklo tavs nebuiuosiu. Tik tik, tik tik. Dkui Dievui, jau nebela
rank ir koj pirtai. Ele na Ele na Ele na Ele na Ele na a. tai ir mano hotelis.
Antanas Garva eina pro duris for employees, js mosteli ranka watchmanui stiklinje
bdelje, jis itraukia i juodos lentos balt kortel. Kortelje pavard, elevator operator,
dienos, valandos. Cakt, ipuniuoja laikrodis metalinje dutje. Keturios valandos ir viena minut.
irdis tik, laikrodis cakt. Watchmenai vaikioja naktimis, pasikabin ant pilv laikrodius odinse
maktyse, ir puniuoja laik. Hotelio ukampiuose montuoti plieniniai stiebeliai. Cakt ipuniuota.
Laikrodis lyg kek, vaikiojanti per namus. Po dviej valand watchmanas gali surkyti cigaret, ir
laikrodis ilsisi ant jo nudribusio pilvo. Mano pilies mirs sauls laikrodis miega ant smlio rao
lietuvis poetas.
Antanas Garva lipa laiptais emyn rs. Jis sutinka negr, kuriam ledams gaminti maina
nutrauk deinij rank iki alkns. Negras klausia:
Kaip gyveni?

Populiaraus limonado pavadinimas.

Esprit (pranc.) gyvas protas, smojis.

Tarnautojams, darbuotojams (angl.).

Sargui, budiniajam {angl. watchman, pl. watchmen).

Liftininkas.
Garva atsako:
Gerai, o tu?
Negras neatsako ir lipa vir. Vien kart jis staiga pajuto kart, ranka nukrito ant ledo gabalo,
turbt ranka suild led. is negras fanatikas. Ledui paaukoti nuosav rank? Herojikas ygis.
Negrui moka doler ir keturiolika cent per valand.
Antanas Garva eina rsio koridoriais. Pasieniais irikiuotos skardins statins. ildomieji
vamzdiai irangyti lubose. Jie pasiekiami ranka. Nra reikalo. Pirtai ilti. Kraujo transfuzij atliko
pats organizmas. Leonardo da Vinci be reikalo domjosi anatomija. Geriau jis bt nutaps dar
vien Paskutin vakarien, ant drobs vakarien nepelyt. Geriau a biau nenujs i tavern ir
nekalbjs su simpatingu Elenos vyru.

Kad manyiau,
Pusiau dalyiau
ali rat iurstelius.

Antanas Garva eina nusirengiamj patalp. Jis junta pastam smarv. Pirmame ruime
ieinamoji. Tik pertvarlmis atidalytos sdyns, ir jei gretimojoje tupi kaimynas, matai jo batus ir
nusmukusias kelnes. ia pat praustuvai ir veidrodiai. Hotelio instrukcijose paymta: tarnautojas
privalo bti varus ir glotniai susiukavs. Udrausta nepaklusni poeto garbana. Dar udrausti
geltoni batai ir rkymas tose patalpose, kuriose sutinkami hotelio lankytojai. A prisimenu senelio
kapeliono odius mums, vaikuiams: tai pavyzdys se. Vaikutis se, grautis se, varutis se,
nusiprauss se. O, kaip mes neapkentm pirmojo mokinio!
Ko toks lidnas iandien, Tony?, klausia keltuvininkas Joe. Jis stambus ir rausvas vaikinas. Jis sdi
ant suolo ir sklaido Fausto klavyr. Jis mokosi dainuoti baritonu.
A turiu apleisti jau..., sudainuoja Antanas Garva.
itaip prasideda lietuvikai Valentino arija.
Muzikali kalba, sako Joe.
tai ir esu lietuvi tautos ambasadorius, galvoja Garva.
Deinje dur anga ir anapus alios spintels drabuiams. Antanas Garva atrakina savj ir
atitraukia kotik markini ziper. Jis nusirengia i lto. Valandl jis vienas. Jei nebt Vilniaus,
Elena nepasakot apie j. Jei nekybot sienoje moteris (jos rankoje smuikas lyg maldaknyg, jos
plaukai palaidi ir mlyni), a nekalbiau apie j. Ir a neigirsiau legendos apie klavesin ir
nebiau tardomas teisj. Ein alltglicher Vorgang, A hat mit B aus H ein wichtiges Geschaft
abzuschliessen... ir taip toliau. Trikampis: mona, meiluis, vyras. Sulietuvjs aktorius mosteljo
rankute ir itar Buridano asile: Esu meiluis! Kas man yra iandien? Vaizdas seka vaizd. Gal
praryti tablet? iandien sekmadienis, iandien sunki darbo diena.
Antanas Garva nukabina keltuvininko uniform. Mlynas kelnes su raudona sile ir burokins
spalvos vark su mlynais atlapais, auksinmis sagomis, pintais antpeiais. varko atlap
kampuose blizga numeriai. 87 i kairs, 87 i deins. Jei sveias nepatenkintas keltuvininku, jis gali,

Kasdienikas dalykas. A su B i H reikia sudaryti svarb sandr (vok.).


prisimins numer, sksti j starteriui. 87 kals vaikas, 87 ukl mane keturiais auktais aukiau,
87, 87, 87, a sugaiau dvi minutes ioje dje, prakeiktas kals vaikas 87! Smagu kolioti skaii.
Smagu operuoti skaiiais. 24 035 Sibir. Smagu. 47 uvo lktuvo katastrofoje. Smagu. Parduotos 7
038 456 adatos. Smagu. inakt Mister X buvo laimingas 3 kartus. Smagu. iandien Miss Y mir 1
kart. Smagu. iuo metu esu vienas ir prarysiu vien tablet. Ir man bus smagiau. Antanas Garva
susiranda kelni kienaitje gelton ir pailg celiulioido ovinl ir praryja j. Jis sda ant pamestos
ds ir laukia. Tik tik, tik tik mano irdis. Mano smegenyse, mano gyslose, mano svajonje.

Lineliai, liniukai,
Lino iedas, ai tto,
Lino iedas, ratuto
Linoji, linoji, tto!
Lino iedas, ai ratuto!

Daktaras Ignas mgsta lietuvi liaudies dainas. Jis cituoja posmus perviesdamas ligon, badydamas
j virkto adata, raydamas recept, spausdamas rank. Lino iedas, ai ratuto, tiksims, js ateisite
sveikesnis ketvirtadien. Liaudies dain pamgim daktarui Ignui kvp Garva vokietmeiu Kaune.
Daktaras Ignas ir pats sukuria kok eilrat, belaukdamas pacient. Jis ilgai tariasi su Garva dl
kiekvienos strofos. Jo apskritas veidelis suvinta merginos rausvumu, kai jis igirsta kompliment. Jo
eilraiai nepretenzingi, eilraiai sau. Daktaras Ignas j nespausdina. Jis skaito juos Garvai ir
savo tvui, kuris vos paskaito laikraius.
Antanas Garva aplank daktar Ign prie dvi savaites. Ir vl onkauliai rentgene; vl isibraio
irdies zigzagai slenkanioje juostoje; ir vl nuoga ranka apvyniojama guma; ir pakyla gyvojo
sidabro stulpelis iki kraujo nusprsto skaiiaus; ir vl stebimos akys.
Vai tu rugeli, vai tu sibuonli", tar daktaras Ignas, kai juodu susdo kabinete, prie raomojo
stalo, vienas prieais antr. Antanas Garva lauk sprendimo. Daktaras Ignas tyljo. Jo angelika
galvut nusviro, spindjo geltoni plaukai ant plaios kaukols, dvi lidnos raukls nubgo pagal
nos, ir ragini akini veidrodiuose atsispindjo subizantintas Garvos veidas. Tyloje rko cigarets.
Supilkjo spalvoti pietukai, sukaiioti beisbolo sviedinlio imitacij.
Laukiu tavo naujo eilraio, tar Antanas Garva. Daktaras Ignas nusim raginius akinius ir
padjo juos ant recept knyguts. Jis mirkiojo kaip ir daugelis trumparegi.
A neparaiau, tar jis lidnai.
Kodl?
Ar tu galtumei nedirbti kur laik?, paklaus daktaras Ignas.
Ar reikalas rimtas?, paklaus Garva.
Nra tragikas, bet...
...bet a pareinu ant dvaro ir sutinku moiut su dviem viesiom vakelm, garsiai prisimin
Garva. Ir tyliajame prisiminime gro vasaros vakaras, eeras, geltonos vandens lelijos, tolsts karvi

Dispeeriui (angl. starter).


baubimas, nudegusios Jons kojos baltais bateliais ir daina dar i toliau. Vakaras Lietuvos
ukampyje, kurio turtingiausias gyventojas buvo ydas Milleris, pardavinjs sardines i Kauno.
Gali precizuoti?
Nra taip tragika. Ateik poryt, apirsiu tave dar kart ir precizuosiu. Jei tavo piniginiai reikalai
prasti, a padsiu.
Daktaro Igno galva dar labiau nusviro ant krtins.
Noriau dirbti iki treiadienio. Bt apvalus ekis tar Antanas Garva.
Bandyk, bet btinai ateik poryt.
Garva pakilo ir nujo duris. Prie dur juodu spusteljo rankas.
Ulioj, bite, ulioj, kadijle!, tar Garva.
Biiute, bitele kadijo! Laukiu tavs poryt, atsak daktaras Ignas.
Dabar Garva vilgteri rankin laikroduk. Penkiolika minui iki starto. Nra taip tragika? Nra
tragedij ituose metuose. Usilikusiuose New Yorko teatruose rodomos pjess ir komedijos.
Koturnai rodomi muziejuose. Drabui spintelje kybo kotiki markiniai ir rudos kelns.
Sumodernintas Johann Strauss i keltuvininko uniforma. Operetinje uniformoje gali susirgti
mogus, kurio numeris 87. A nenujau poryt pas daktar Ign. Kit dien ikvieiau telefonu Elenos
vyr, ir mudu susitikome Stevenso tavernoje. Gal man spjauti darb, nusivilkti uniform ir aplankyti
daktar Ign? Man nejauku. Nusilupusi spintels dur kontrai lyg milinika ausis. Kas udraud
siurrealizm lietuvi literatroje? Gal Mavydas? Kaukus, empatis ir Lauksargus pameskiet, imkiet
mane ir skaitykiet. Negaliu nusivilkti uniformos. Esu lietuvis kaukas i Johann Strausso operets.
Imkiet mane ir numarinkiet, ir tatai marindami permanykiet. Nra tragedij ituose metuose. Yra
nusilupinjusios spintels durys, d nuo coca-cola, keliolika minui iki starto. Tik tik, tik tik
mano smilkinyse, mano gyslose, mano svajonje. Imkiet mane, biiute, bitele, kadijo! Celiulioido
ovinlis itirpo, karts milteliai apkutojo smegenis. Jau ir ramiau, jau ir smagiau 87-ajam. Skaii
apvo cheminiu gaubtu. Elena, a nepadovanosiu tau karneolio iedo ir umirto vagono Queens
aiktje. Elena, man vis tiek, tuoj bus visikai vis tiek.

Dien ramu Stevenso tavernoje. U kampo gyva Bedford Avenue, ir atsitiktiniai grjai retai
teusuka. Stevenso (Steponaviiaus) klientra darbininkai. Jie ugriva vakarais ir savaitgaliais, o
nupentame ir prityrusiame Stevenso veide siiebia paslaugioji ypsena. Ir mechanikai juda
rankos, ir mechanikas isprsta smojis, ir Stevens mechanikai linguoja galv, jei tenka paguosti
nelaiming grj.
Deimt valand ryto Stevens skait Daily News tuioje tavernoje, kai pro duris jo Antanas
Garva. Stevens mgo liekn, linkterjus, viesiaplauk vyr. Jis danai usukdavo dienos metu, jo
balsas buvo malonus, jis nemgo girtis ar skstis. Stevensui tiko dieninio kostiumieriaus santykis su
juo. Beplepdamas su Antanu Garva, Stevens juto, kad jo paties gyvenimas teisingai surdytas.

Kliento, lankytojo (angl. customer).


Antanas Garva vl mat pastamus daiktus ir mog. viesius staliukus, uklotus rausvomis
languotomis staltiesmis, dar tebevarias grindis. vytjo iveistas baras, veidrodiai, raudona
aukt kdi cerata, televizijos aparatas lub kertje, grojamoji maina, vytjo grimai buteliuose.
Ir tik sen boksinink snukiai dulkini kabojo sienose lyg nevalomos relikvijos.
Antanas Garva vl juto lengv, neigarinam net pravirais langais alaus ir lapimo kvap, jis
igirdo Daily News ejim, jis tar:
Sveikas, misteri Stevens!
Sveikas, misteri Garva!
Smuklininko veide siieb pats velniausias paslaugiausios ypsenos variantas.
Motina usmaug paduka trej met vaikel, o pati ioko pro lang i ketvirtojo aukto. Tai
atsitiko Bronxe, maloniai painformavo Stevens.
Tolokai. Gal White Horse?
Ar kokia gera inia, jei geri scotch?, paklaus Stevens.
ia netrukus ateis dar vienas kostiumierius. Mudu kalbsims. Svarbus biznis.
Garva sdjo prie baro. Jis mat savo veid veidrodyje, buteli apgaubt. viesus ir pablyks, ir
tamss poakiai, ir melsvos lpos. i atsispindinti kauk prayte prasi nuimama ir suglamoma.
Gera tavo karema, Stevens. Pirkiau toki.
Taupyk, o a tau parduosiu karem, tar Stevens pildamas scotch i kliuksinio butelio.
Skubus gurknis ir greitas alsavimas, rausvi rutuliukai skruost kauluose. is vaikinas nra
sveikas, pagalvojo Stevens.
Jei man seksis, pradiai sipraysiu partneriu, tar Antanas Garva.
pilk.
O. K. Yea...
Sauls ketvirtainiai atgul grindyse. Surjo grojamosios mainos gaubtas stiklinis burtininko
rutulys; jame isigaub tavernos vidus, ir itso perspektyva, tolimos durys, tolimas gatvs
nujautimas. Ir nuoulniame sverdjime sustingo baldai ir mons. Antanas Garva prarijo antrj
gurkn. Padmavo veidas veidrodyje ir sublizgjo akys. Excited, excited, jis trina delnais bar",
dingteljo Stevensui. Baltas uneliokas pasitryn anapus dur ir nubgo ikls uodeg. Ant baro
guljo daimai ir nikeliai, gra ne tuoj pat sueriama kien.
Malonus oras, tar Garva.
Yea. Jau nebeilta, sutiko Stevens.
Elenos vyras atidar tavernos duris. Plai pei, tamsiais plaukais, mlynom akim, seniai glaistytu
pilku kostiumu, sportiniais markiniais, isikiusiu smakru, atkaklus ir lidnas lyg paklyds centauras.
Jis lauk prie dur. Garva nuslinko nuo kds. Elenos vyras lauk kiek pasvirs priek, ir jo trumpai
kirpti, iurkts plaukai ppsojo karingai susiiau. Garva eng kelet ingsni. Juodu stovjo
vienas prie antr, kol akimis nutar nespausti rank. Jei bus kumtyns, gaus Garva, nusprend
Stevens.

Baltasis irgas (viskio mark).

kotik visk.

Gerai, taip (angl.),

Susijaudins (angl.).
Sskime, tar Garva. Juodu pasirinko staliuk prie grojamosios mainos.
K gersite?
O k js geriate?
White Horse. Usakyti?
Aha.
Du, ir Garva ikl du pirtus.
Ir dvi stiklines selterio.
uneliokas gro, vl pasitryn tavernos duris ir dingo. Stevens atne stikliukus ir stiklines, o
apjs bar pasim Daily News. Laikraio ejimas ir greitas Garvos alsavimas valandl
tebuvo vieninteliai garsai tavernoje. Elenos vyras sipyl scotch stiklin su selteriu.
A nemaiau, paymjo Garva.
inau, tar Elenos vyras.
Garva kilsterjo vokus.
Man sak Elena.
Ji pasakojo apie mane?
Ji prisipaino.
Elenos vyras ramiai siurb savo grim.
Buvau nutars jus umuti.
Buvote nutars?
Buvau. Bet apsigalvojau. Meil stipresn u mirt, ar ne, js geriau inote, js poetas.
Kvailas reikalas. A ikvieiau jus... nes esu prieingos nuomons.
Elenos vyras staigiai pastat stiklin ant stalo. Keli grimo laai isiliejo ant rausvos staltiess.
Mirtis stipresn u meil, tar Garva.
Esu tik ininierius, pasak ininierius.
Ir nemoku miglotai. Paaikinkite.
Jei bus kumtyns, pagelbsiu Garvai, nusprend Stevens.
Vakar aplankiau savo daktar.
inau. Js vakar apalpote.
Ji jums visk papasakojo?
Garva prarijo trei gurkn. Perbrauk delnu lpas. Jis stebjo ininieri, tarytum anas bt
kunigas, skiris atgailos poterius. Man nepatinka, kad Garva
bijo, supyko Stevens ir pravert Daily News lap. tavern jo apdriskusi, nenusiskutusi mogysta
ir pareikalavo alaus stiklo. Tyla isisklaid. Pasigirdo tolimj automobili dzgesys, ataids i
Bedford Avenue.
A panorau Elenos. Ji nesutiko. Mudu prakalbjome kiaur nakt. Bkite ramus, ji itikima jums. Ji
myli jus. Garva aid su tuiu stikliuku. Jis sukiojo j tarp pirt, lyg vilkiuk, kuris nesiduoda
usukamas.
Man labai gaila, kad itaip atsitiko, tar jis tyliai.
Ar js mylite Elen? , paklaus ininierius, vl siurbdamas savo grim.
Labai, dar tyliau prisipaino Garva.
Js rimtai sergate?
Dar kart eisiu pas daktar. Paaiks.
Dabar ininierius ikl du pirtus, ir Stevens suneiojo stiklines ir stikliukus. Mano vaikinas,
matyt, turi neblog lieuv. is ponaitis jau vielybesnis darosi, pagalvojo Stevens, o sugrs u
baro, pyl snduriuojaniai mogystai neapmokam alaus stikl.
K js veiksite?
Garva nerytingai vilgterjo kupin stiklel. Jis neturjo kuo aisti.
Nesu romantikas. Todl neoksiu emyn i trisdeimt penktojo aukto. Esu estetas, todl ir
nematydamas savs, nenoriau, kad kiti matyt mane neestetikai sutraikyt.
Nejuokaukite. K js veiksite?, paklaus ininierius, precizikai maiydamas scotch su selteriu.
Garvos pirtai lygino stalties. Jis dmiai pasiirjo alaus griko nugar, jis pajuto alt rank ir
koj pirtuose, jis panoro igirsti Elenos bals, jis inojo: jei igers ketvirtj stiklel tars k nors ilto
ir bejgiko.
A lauksiu.
Velnias, ko jis kruta!, susijaudino Stevens ir sipyl sau alaus.
Mudu blogai pradjome, tar ininierius, stebdamas Garv nemirksiniomis akimis. itaip
praneksime kelias valandas ir isiskirsime nieko nepe. Tarkit savo odius, a savo ir
reziumuosime.
Nesu parengs prakalbos. Gal ir be reikalo jus ikvieiau. Elena ir a buvome sutar. Praysiu js
skyryb. Bet... js inote, kas atsitiko. Jau buvau isiadjs moters dl t pai prieasi. Tenka
isiadti Elenos. Tai bus paskutinis isiadjimas. Turbt be reikalo susitikome. Atleiskite. Kakoks
atavistinis siningumas tai padiktavo. Ir... man rodos, mudu galime isiskirti, jei js
neprietarausite.
Ir Garva pakl stikliuk.
Statyk atgal! Negerk, grietai tar ininierius, ir Garva pakluso.
Tau reikia gydytis. Gulsi ligonin?
Neinau. Daktaras nusprs. Jis tepasak: man teks mesti darb.
Elena ir a aplankysime tave. Ligoninj arba namuose. Brktelk atviruk.
Ininierius igr Garvos scotch, jis ugr savuoju, jis atsikl. Linguodamas jis prijo prie baro ir,
vilgterjs snaudiani mogyst, tar:
Miega i pat ryto?
Toks bomelis, paaikino Stevens.
A moku u visk.
Ininierius gro prie staliuko ir ities Garvai rank.
Sveik. Laimingai. Iki greito pasimatymo.
Sudiev.
Juodu spaud rankas. Centauras pralinksmjo, suinojs keli goj, jis dkojo simpatingam ir
lieknam faunui. Sauls atspindiai ukop ant baro, ir jo veidrodiuose irikiuoti buteliai viet lyg
senobiniai minaretai.
Ininierius paleido Garvos rank ir ijo. Garva stovjo prie baro. Na ir story, nesusimu!,
nustebo Stevens ir paklaus:
Biznis O. K.?
O. K. Eisiu.
Bye. Ateik etadien. Bus labsteriai. Ufundysiu.
Dkui. Bye.
Bye.
Garva ijo gatv ir stabteljus valgsi valandl. Kur dingo unytis, kuris trynsi duris ir
vizgino uodega?

* * *
Penkios minuts iki starto. Antanas Garva palieka dut. Jis iri veidrod. Baritonas dingo.
Veidas nra tapybinis. Bet yra yms. ali ruoai pagal nos. Bet mano akys juda, a jauiuosi ne per
blogiausiai. Elgrekikasis kardinolas ne konkurentas. Jo rbo raudonumas nykesnis nei mano
uniformos. A pralinksmjau, ir man neberpi elenikoji atmosfera. Kvapas? Elenos ar kurios kitos
moters koks skirtumas pagaliau? Ir sibavimas.
Antanas Garva eina koridorium Back keltuv. Ir sibavimas. Tada kvapas aitrus ir nebesvarbus
veidas. Kvapas, lyktus kirpyklos tarnautojams kvapas: pudra, plauk tepalai, sprand prakaitas. Tu
nesi mano mylimoji. Tu esi paklusnus ir dvokis sibavimas. A niekinu tavo gyvulik patrauklum.
Tu esi sumainta ieinamosios sdyn. Tu umirta. Nors ir stuksenai duris ir dauei jas kumiais.
Tu tapai sulyginta su visomis moterimis, nes esu senbernis, kuris pasirenka kvaiteljusias ponias
mieliau nei gatvines. A atsargus. Izolda? A tik poetas. Ir tu esi mediaga mano naujiems
eilraiams. Apie Vilni. Raysiu elegantikas legendas. Apie Vilni. A nebekartosiu tavo vardo.
Prancziko valso tempu. Zola tempu. Na na na, na na na, na na na, na na naa. Elena, jau dvi
savaites neturjau tavs.
Antanas Garva kyla vir. Back keltuve susigrdimas. Negrs baltais chalatais; puertorikieiai
itatuiruotomis rankomis; room service man, jo alios uniformos rankogalyje penkios auksins
vaigdes. Po penkeri met jis gyja garb sisiti vaigd. Nepavadintas vaigdynas ri aliame
rankogalyje. Room service man keliuose kliuksi vanduo. Kai jis pasitrauks, jo viet oks tebeguvus
vokietis su dviem vaigdm. Antanas Garva jau viruje. Siaurame koridoriuje jis ipuniuoja dar
vien korteliuk: tikslus laikas, dvi minuts iki starto. Jis praveria duris.
Atuoniamilijonin niujorkin didyb telpa main floor lobby. Architektas sulipd pavyzdin
maket turistams. Gelbetonin, urbanistin apoteoz itoje matematikai iplanuotoje salje, j
prilaiko kvadratins kolonos, tamsiai raudonas daas silo hotelio rimtum, tos paios spalvos
kilimas nebijo degani nuork, raudona cerata aptraukti foteliai sustatyti lyg gydytoj

Istorija (angl.).

Sutrump. angl. goodbye (sudie).

Omarai (angl. lobster).

Tarnybinis liftas personalui.

Valytojas, patarnautojas viebuio kambariuose (angl.).

Pagrindinis vestibiulis (angl.).


laukiamajame, kur kabinetuose imtai gydytoj tiria, operuoja, marina. vieia matins lempos, o
vamzdeliai su sauls viesa nudao lankytoj veidus Juozapato pakalns prisiklimu. Sals viduryje
stovi nuodingai alias Plymouthas, j galima laimti metus kvoterin kupon urn, alia kurios sdi
pagal brangiausi un pavyzd nukirpta ir sufrizuota labai linksma panel, nuo valandini ypsen
jai skauda skruost raumenys, ir jos deimtdolerinio iedo akutje atsispindi violetinis lub gipsas.
Mlynieji kapitonai sulaiyti, ipeiotais antakiais, garantuotu gebjimu painti klient, vaikioja
vergikai idids, kai pro al prabga juodasis menedierius, plinks ir akylus, su uniforminiu baltu
gvazdiku ilkinio atlapo kilpelje. Caf rouge vakar groja inomasis bandas, taip paymta
rmintuose plakatuose, rausvame fone; gaidos kojkai nuingsniuoti aplink pranczikj
pavadinim, aplink per trafaret nubraiytas raides.
Deinje lobby pusje pertvaros i politruoto medio, ir u j baltmarkiniai short cut, brush
cut, regular cut klerkai ir tamsiasukns merginos, begaliniai paslaugs klientrai ir nirt ant
kaimyno, kodl jis neleido pasinaudoti raomja mainle. 1843 kriukeliai raktams montuoti u
lakuotojo klerko nugaros. Tiek kambari hotelyje. alimais, fikus r laur gojelyje, stovi, lyg
numauta i medins banyios, ambona, ir pats elegantikiausias kapitonas (ili plaukai paausiuose,
smaili nosis, raudonos nuo kramtymo lpos) dengtu bosu per metalin mikrofon kvieia
reikalaujamus, Miss Alison laukia misterio Crampton, bkite malonus, misteri Crampton, bkite
malonus, miss Alison js laukia!
Kairje lobby pusje krautuvs. Pirmosios vitrina prigrsta suvenyr. Greta stovi kin
mandarinai ir japon geios usigrimav ir persireng europieiai, sufalsifikuoti Tolimj Ryt
personaai i nemirtingos operos Madam Butterfly; vokikieji moliniai sotliai alui, priraizgyti
suparodijuotais Halsais ir Dreriais; olandikosios kepuraits suamerikonjusio olando
atsidsjimai; nulakuotas molis negrikos kauks, kurias ivyds, homerikai nusikvatot bet kuris
negras i Kongo arba Sudano; indnik rat staltiesls, stropiai iaustos moderniausiomis
staklmis; begal porceliano niekui. Toliau vyr reikmen vitrina. Kiekvienuose markiniuose,
kaklaraityje, kelnaitse arba suspensorijuje sita hotelio emblema: prasiiojs litas, kiek primens
anglikj, ir pavadinimas. Toks pat litas sitas kaimynystje moterikuose dalykliuose. Hotelio
pasididiavimas laikrodi vitrina lobby centre. Juos bestebint apima paprastumo panika: labai
kuklus laikrodis-brasletas kainuoja tkstant doleri, labai smulki moterika perl kolj,
perlamutriniai auskarai, vos irimi iedeliai nusagstyti aiaruojaniais briliantais.
Main floor lobby surandama drugstore. Joje skans pyragaiiai su uvies patetu. Main floor
lobby surandama coffee-shop neturtingesnei klientrai: senyva pardavja ryt bus atleista, ji
kramt gum darbo metu, ir tai sidmjo menedieriaus asistentas. Main floor lobby surandamas
laikrai ir rkal kioskas, plikas ir pilkas savininkas vilpauja fleita sekmadieniais, jis priklauso
sektai, kuri teturi 800 nari. Main floor lobby, palypjus laiptais emyn, talpus restoranas ir
importuot vyn pavyzdiniai buteliai, sudlioti ant granitinio pastovo lyg vairiaspalvs vakuts

Raudonoji kavin (pranc).

Orkestras (angl. band).

Trumpas kirpimas, kirpimas eiuku, prastas kirpimas (angl.).

Vaistin; Amerikoje vaistinje paprastai pardavinjami ir grimai, ukandiai, vairios smulkios preks.

Kavinuk, bufetas (angl.).


padidintame torte. Main floor lobby galima nusikirpti, isivalyti batus, praleisti valandl pas
Ladies" ar Gentlemen", maloniai besinekuiuojant su simpatingu negru ar negre, kuri oda
irykina baltutlius rankluosius. ia galima nusipirkti cigarei ir i vaikiojanios su prikabintu
padklu merginos, jos suknel giliai kirpta ir, jei labai skubu, ji pakvies savo draug, pardavinjani
save taip, tarytum tai bt pavasarinis ipardavimas. ia galima atlikti vairiausias pinigines
operacijas ir net ieiti i proto, patyrs daktaras atzvimbs i deimtojo aukto.
Nuolatin lobby ritm pjausto raudoni bellmenai; jie puola atvykstanij ir ivykstanij
lagaminus, jie ukalba sveius, jei pastarieji pageidauja plepumo; jie diskretikai tyli, jei atvyklis
tylus; danas j psichologijoje ne maiau imano u dan psichoanalitik. Labai sunku pakliti
bellmenus. Panaiai kaip Prancz Akademij. Nebent kuris pasitraukia ar mirta. Itreniruotas
bellmenas surenka arbatpinigi iki imto doleri per savait.
Viena minut iki starto. Antanas Garva eina ir stebi save veidrodiuose. tai Garva, tai Garva,
tai 87asis. A sigijau nauj herb. Mano genealogijos medis isiakojo. Mano motina herbe staia
uvis: ne tai karpis, ne tai karosas. Prasiiojs litas surijo pavinkusi uv. Tegyvuoja svetimtaui
virkinimas. Tegyvuoja suparaliuota Anglija, kuri reinkarnavosi uvies ir lito hibrid. Tegyvuoja
greipfrutas ir hidrogenins bombos element susijungimas prie sprogim. Tegyvuoja mano poilsio
valandos. Amerikonikasis idealas. Ir rkas. Js negalite priartti. Js hotelio sveiai, menedierius
ir .starteris. Net starteris. Paskutinis veidrodis. Paskutin kart vilgterk save, Antanai Garva. Tu
staiga, gal per apsirikim, panaus savo tv. Kviestieji arbatai su emuogi uogiene sakydavo:
Laaabai panaus motin! Apsisuk, Antanukai. I tikrj kopija! Jeigu tau spraust rankas
smuik, tau pritikt groti Wieniawskio igoniksias variacijas. Mano draugas baritonas Joe jau
laukia. Ir mano draugas girtuoklis Stanley laukia.
Antanas Garva atsiduria talpiame lobby dubime, kurio abiejose pusse keltuvai. ei i kairs,
ei i deins. Kairje lokalai. Jie tepakyla iki deimto aukto, stabteldami kiekviename, ir grta.
Deinje ekspresai. Jie pirm kart stabteli deimtame, ir aukiau kiekviename, o atuonioliktas
auktas aukiausiasis. Hotelio keltuvai Westinghouse sistemos, jie automatiki. Lobby dubimo
sienose montuotos signalins mainos, alia ir raudona viesa reguliuoja keltuv judjim. Panaiai
kaip gatvi sankryose. Lobby dubim ubaigia gli krautuvs vitrina. U iveisto stiklo ros,
gladiols, rododendronai, gvazdikai, azalijos, oranerijiniai lapai, kuriuos puoia baltos ir raudonos
gyslels, mogaus nerv ir kraujo audinys anatominiame atlase.
Prie gli vitrinos naujos keltuvinink pamainos laukia starteris. Auktas airis mlyna uniforma,
sergs skilvio aizda, mus ir vikrus, netiktai usiliepsnojs jam paiam neaikiu pykiu. Jis surenka
korteles ir paskiria keltuvus.
Devintasis, Tony, sako jis, paduodamas baltas pirtines. Vir keltuvo skaiiai ir strls. Antanas
Garva laukia nusileidianio draugo. 12 rodo strl, stop, emyn, vienuoliktame nesustota. Tuojau
devintasis atzvimbs lobby. tai ir usimoviau chirurgines pirtines. Pasislp senels iedas i
sukilimo laik. Gerbiamoji ponia, tu keista, man nebesvarbi Elena. Esu svajotojas kaip ir mano tvas.
Esu lietuvis kaukas didiausiame New Yorko hotelyje. Vien keturiasdeimt keltuvinink. Devintasis
atskrenda. Durys atsidaro. Septyni keleiviai nuteka. Maasis italas sako:

Pasiuntiniai (angl. bellman, pl. bellmen).


iandien vienas girtas kvailys bruko man doler. Tu turi savo raudon. Good bye, Tony.
Good bye.
Garva eina poliruot vid. dut galvijams, itaip pakriktijo keltuvus keltuvininkai.

I ANTANO GARVOS URA

Mano tvas labai mgo smuikuoti. Jis smuikavo neabejotinai gabiai, tik jam trko mokyklinio
pasiruoimo. Jis su nirtimu grojo Wieniawskio variacijas, bet a nemanau, kad jis veikt Bajer. Jis
nubraukdavo itisas gaid laktas ir pakeisdavo jas blizgania improvizacija. Kaip ir visi mgjai, jis
daug k itsdavo, perjausmindavo, pagreitindavo. Jo povyza buvo dekoratyvaus smuikininko:
lieknas ir vikrus knas, nervingos ir elegantikos rankos, atrus profilis su ilga ir pakibusia nosimi.
Viepatie, kaip jis skraid kambaryje! Kiekviena jo poza buvo verta menikos nuotraukos. Vliau
Walt Disney filmuose maiau savo tv pasikartojant pietuose personauose. Kai pradjau skaityti
pirmsias rimtas knygas, genijaus vaizd atitiko mano tvas savo smuikinse manktose.
Besiklausydamas jo pekliko grojimo, pajutau groio aaras, nor mirti vardan sprogstanios manyje
ekstazs.
Tai atsitikdavo vakarais. Mes turjome puiki ibalin lemp su abaru i alio stiklo. Vakarais
lempa viet, ir bet kokios sienos ir baldai minktjo, atrod puons ir jauks.
Tvas lyg nenoromis liet smuiko paviri (smuikas kabojo vir galvos, sienoje) ir veng irti
siuvinjani motin, mane, beaidiant nuosavomis rankomis. Jis lauk praomas. Tvaksjo
laikrodiai, ms eima mgo laikrodius. vytuojs sieninis, varpelinis adintuvas, tvo sidabrinis,
padtas ant stalo, motinos ant kaklo, lyg padidintas medalionas. Mes klausms anginio
laikrodi akompanimento. A sugniaudavau pirtus. Motinos dygsniai ltjo, paskutinis arbatins
ros apvijas nebeisirangydavo staltiesje. Akompanimentas tiksjo per ilgai, tarytum klausytojai
dar neaprimo kdse, tarytum kakas kosjo. Tvas jau nervingai klabeno smuiko paviri. Kaip
aikiai mes girdjome laikrodius! Ploki akmen kritim vanden, eglini spygli sj, adatos
baksteljim nepolitruot metal, motinikos ilumos ritmingus ingsnelius. Ir motina tardavo
kelis odius, ir mano pirtai tsdavo voverin gimnastik, o tvo sisiurbdavo smuiko lak.
Kaip tu manai?
Apie k?, klausdavo tvas.
A dabar galvoju apie Wieniawsk. Ar tikrai jo muzikoje nra...
Norjai pasakyti ji nra gili? Taip, tai tiesa. Bet ji pasiymi toniniu groiu, ji yra virtuozika, o a
mgstu virtuozikum muzikoje smuikui. Pavyzdiui
Smuikas buvo tvo rankose. Man nepasisekdavo pastebti jo nukabinimo. Atrod, kad jis pats
nusikabino nuo sienos ir oko tvui rankas.

Atseit savo udarb: nekamja kalba Amerikoje red (raudonas) reikia skatik, gra, pinig.
Pavyzdiui, is gabaliukas i koncerto numeris antras. D-minor. Paskutinysis momentas.
igonikos variacijos. Tai briliantai.
Ir tvas praddavo svaidyti tuosius briliantus. I pradi jie krito smulks, nenulifuoti, ir vadinosi
piikato. Tvas juos svaid sddamas. O vliau ateidavo stambesnij ir blizganij eil. Tvas jau
stovjo, o man atrod, kad ne jis pats isities, o kds spyruokls isvied j kambario vidur.
Briliantai skraid alioje viesoje, variacijos, variacijos, o a palenkdavau galv ir susigdavau, kad
nebiau sueistas briliantinmis variacijomis. Be vis dlto paskiri akmenys atriomis briaunomis
atsidaudavo mano stuburkaul, a jausdavau jaudinant alt, mano tvas buvo labai turtingas, jis
turjo daugiau briliant nei Nepalo maharada. Ir jis skraid su jais aliame kambaryje. Ir lankstsi, ir
siuto. A nesuprasdavau, kodl Wieniawskiui trksta gilumos. igonikos variacijos? Mano
supratimu, igonai buvo gili tauta. Jie sdjo naktimis prie lauo arba oko, smeigdavo peilius
prieo kn ir puikiai vogdavo svetimus arklius. Jie buvo drss, purvini, j moterys kitaip lingavo
per liemen, jos br i kort, jas norjosi apkabinti, kad suvangt ant kaklo sukabinti
medalikliai. Dabar mano tvas buvo igonas, alia lempa lauas, motina igon karalien, o a

Juodi plaukai ir juodi plaukai. Raudona juosta ir ilenktas liemuo. vilgsniai susitinka, kibirktys
kaip fejerverkai, Lermontovo Tamara man tokia igonika, nejaugi Demonas gali apsijuosti raudona
juosta, jis juodas, kaip neumigdoma baim lovoje nakt. Demonui netinka okis, bet alia lauo jis
gali stovti, jei igons Tamaros medalikliai vanga.
Tvas baigdavo variacijas ilga ir silpnjania gaida. Galimas daiktas, tvas pavargdavo. Jis ir jo
smuikas. A rykiai maiau nusilupusi politr, pirtais ispaustas duobeles, smuikas buvo senas, j
reikjo atsargiai pakabinti sienoje, ir kd nepalsdavo pati, susmukdavo tvas, muzikin entuziazm
sugr kambarys. Motina turjo teis arbatins ros apvij, a savo rankas, tvas savo mintis.
Konservatorija, jis buvo neturtingas, jam pavyko isikovoti mokytojo profesij, o konservatorija
Neibaigtos Wieniawskio variacijos, raukls smuike, raukls tvo veide, du draugai, kurie
diaugsmingai puola viens kitam glb, o po valandls isiskiria, du draugai, vengi nusiminti.
alia viesa atnea nor bti nepaprastam, bet nepaprastumas tetveria keliolika minui, paskui
telieka jauki miesionika lempa ir ilgas mokytojo vakaras. Ssiuviniai, klaidos, udaviniai, nuo
stoties A iki stoties B tiek ir tiek kilometr, o kiek kilometr iki C stoties? Kaip toli stotis C, kurioje
stovi puoni konservatorija, nes jos kolonos marmurins?
Ir mano tvas ra dramas. Jos buvo iaurios, kruvinos ir efektingos. Teigiamuosius ir
neigiamuosius personaus jis skirst tautybmis. Lietuvis doras, lenkas idavikas, rusas
sadistas. Dramos tematika? Slapt lietuvik knyg platinimas, nekaltos mergaits iprievartavimas
ir tragikas skendimas Nemune, aukso kasimas Sibiro taigoje ir, alia, turtingas liaudies dain
akompanimentas, kaip senobiniai keistaformiai puodai, kuriuos supilami vangs heroj jausmai.
Maame miestelyje, kur valdia pamiro geleinkeli stot, kadaise gyv ir triukming, tarp sakais
kvepiani varstot, stal ir pali amat mokyklos pastate, mano tvas pats reisuodavo tsias
dramas ir ivilkdavo paauglius mokinius linguojani scen, nes scena suposi ant medini oi
buvusiame antros klass stoties laukiamajame. Mane ir daugel irov priblokdavo sceniniai
efektai natralistinje tvo reisroje. Aktoriai kirsdavo tikrus rugius (strops mokiniai juos
susmaigstydavo medio kaladles); speciali maina paleisdavo pkus, vaizduojanius snieg, ir
pkai prilipdavo prie vilnoni pirmos eils irov drabui (pirmoje eilje sddavo garbingi
miestelio atstovai: klebonas, notaras, policijos vadas, akuer, kuri kalbjo bosu). Veikalo heroj,
lenko ponaiio iniekinta iki ntumo, skandindavosi skylje grindyse (Nemune), ir ten pat (skylje)
tups berniukas kilsterdavo selterio butel, ir i jo tyko laai nuo paskenduols kno. Mano tvas
buvo laimtojas, kai, udangai prasiskleidus, siunt rankomis simbolinius buinius estetinms
irov aaroms. Jis girdjo graud akuers bos: Atsilikusi epocha! itoje intonacijoje skambjo
mogikumo gaida.
Mano tvas buvo kalbtojas. Prie stoties augo liepos ir stovjo aukuras. veni metu ia grdosi
mons. Plevsavo vliavos, ibjo gaisrinink orkestro ddos, riaugsjo jau nusitas bgnininkas,
garbingi miestelio atstovai dvjo mlynus ir pilkus kostiumus, o j veid raumenys buvo
rpestingai tempti, ir is dirbtinis mlungis reik rimt ir ikilming moment. Buvo apsiai
dkingos publikos: moter, norini paverkti, ir vaik, itrokusi taip ret miestelyje regini. I
aukuro rko dmai. Kad ugnis geriau sikurt, stoties sargas prakurams prikimo aukur sen
laikrai, ir suangljusios skiauts skraid vir susirinkusij galv. Ponios dvjo kaunietikas
skrybles, mirguliavo vairiaspalvs plunksnos, ir ponios atrod lyg namins paukts, laukianios
lesalo. Ir mano tvas buvo susikrovs savo smegeninje aruodus tokio lesalo, kuris lengvai
virkinamas, kuris iaukia aaras, apatins iaunos nuvpim, aplodismentus, ankstyvesniojo
kalbtojo ir eimos pavyd, gars ir vienbals valio, kurio garsas o siveria pro atdarus langus
geleinkelio stoties bufet ir suzvimbina irikiuotus degtins stiklelius. Mano tvo liekna figra
priekariniu surdutu styrojo it bestas em obeliskas. Jo kalbos tema, kaip ir dramose, buvo rus ir
lenk neigiamosios savybs. Jo kalbos pieinyje igonikosios Wieniawskio variacijos. Jis ir ia
naudojo savo engiamj piikato. Tarytum jo kalba neparuota, tarytum jis tik dabar ieko
reikaling odi, ir is nuduotas iekojimas sisunkdavo klausytoj sielas, ir klausytoj sielos
suaiddavo piikato, ir jie juto, kad kalbtojas sukaup savyje brang ir reikming turin. ibjo
stropiai iveistos gaisrinink ddos, ibjo dvirai nikelis, ibjo vieiai pabertas smlys tarp
geleinkelio bgi, vieiai nuskusti vyr smakrai, jau drkstanios sensteljusi poni akys, ilkiniai
atlapai mano tvo surdute. Jo balsas kilo.
Trockis su savo sbrais valg pietus Taganroge, viebutyje, antrame aukte, ir svaid lktes
gatv. Gatvje stovjo alkana minia, gaud tas lktes it dangikj man ir ia pat lai jas. Virpjo
pamlynav lieuviai.
Vilniaus lenkai siviliodavo lietuvi patriotus specialias tardymo kameras ir pildavo jiems vanden
pro nosis, patriot pilvai isipsdavo kaip orkestriniai bgnai.
Mano tvas ikeldavo rankas. Grmojo kumiais. Pjaudavo or surduto rankovm. Riekuiomis
svaid vilgsni aibus. Jo balsastygs pavargdavo. Ir tada ustodavo tyla. Ibals tvas vl
sustingdavo kaip vieiai nutinkuotas obeliskas, kuriame daytojas pamiro perbraukti teptuku
dviejose vietose. Tvo skruostuose blizgjo du raudoni susijaudinimo skrituliai. Minia o. Ponios
verk, o vyr lpos susiaurdavo, galutinai isiiodavo vaikai, ir kai kurie pamirdavo nusiluostyti
tekanias nosis. Debesys melsvais rutuliais ritosi iemari pusn. Gaisrinink orkestras jau vilg
sukepusius lieuvius, ir juodasis dirigentas akimis aud gaid laktus. Vargas bgnininkas
riaugsjo gstaniais akordais, buvo iseks ir pribloktas. Jis su pasibaisjimu irjo savo bgn,
lyg tai bt jo paties pilvas. Tvo keliai linko i lto. Obeliskas smuko, tarytum jis bt i sniego ir
anglies ir jausm lietus tirpint j lyg pasiuiausioji pavasario saul. Mano tvas klpojo aiktelje
prie stoties, ties rkstaniu aukuru, dmai, lyg pasakikoji mistika, pleveno pro jo veid, o jo rankos
buvo iskstos.
Mes nuo jr iki jr, itardavo jis.
Iki jr, itie odiai isipsdavo ir skrido i lto Mano tvas atsikeldavo staiga ir greitais
ingsniais eidavo pro besiskirstani mini. jo nugar atsidaudavo nirts valiavimas, vaikai mt
kepures, tribos drebino alaus bokalus stoties bufete, debesys ritosi. Mano tvas jo kaip Ikaras,
kuris tuojau pakils dang ir nuskris pro besiritanius debes rutulius iemari pusn. iuo metu
a tikjau savo tv-skraiduol, a nebiau nustebs, jei jis i tikrj bt pradjs skristi, savo
ilgomis kojomis neukabins stoties raudonplyi kaminli.
Mano tvas buvo avus melagis. Kol gyveno su motina. Vliau savo ikalbingum jis perkl
vokiei kalbos mokytoj, ir a nebeigirsdavau galantik istorij.
Jis moksi Tiflise, Pedagoginiame institute. Jis neturjo pinig, jis mito vynuogmis ir sriu. Bet jis
buvo elegantus ir i paskutinij apsivilkdavo gerai pasitu drabuiu. Miesto sode, vakarini
vaiktyni metu, gruzin kunigaiktyt Cevevadz sak vejui sustabdyti keturiais baltakariais
pakinkyt atvir lando. Mano tvas stovjo atsiliejs ydint akacijos med ir rk ilg ir brang
papiros. Meil gim i pirmo vilgsnio. Be odi mano tvas sdo lando. Pakvietim ira
juodos kaip smala kunigaiktyts Cevevadz akys, raudonos kaip ro kunigaiktyts Cevevadz
lpos, baltos kaip sniegas Kazbeko virnje kunigaiktyts Cevevadz rankos. Juozapo
skaisiausiojo ir ponios Potifaros istorija kartojosi. Mano tvas buvo ididus ir nesukalbamas, ir a
niekaip nesuprantu kodl. Jis nevaiavo kunigaiktyts sakl, jis nepanoro valgyti jos silomo
aliko, jis nesutiko gerti raudono vyno, giliausiai kasto emje avies kaili burdiukuose, jis atsisak
pabuiuoti net smulkiausij jos pirtel. Jis ilipo i lando ir nujo sau siauru takeliu tarp
smailiavirni uol. Apaioje buvo gilus tarpeklis, ir kunigaiktyt Cevevadz sak vejui,
arkliams ir lando vieniems sugrti. Ir kai jie inyko u poskio, ji nuoko emyn iant ir putojant
Terek. Jos lavonas nebuvo surastas. Sraunios Tereko bangos j nuplov Juodj ar Kaspijos jr,
dabar nebeprisimenu kuri. Meil mir vos gimusi, o mano tvas vl stoviniuodavo miesto sode
vakarini vaiktyni metu, atsiliejs akacijos med. Besivaikiojantieji rod j, graios moterys
baimingai nusigrdavo, ir, nors kai kurios siunt jam i pasal garbinanius vilgsnius, jis buvo
nepajudinamas, kaip toji uola, prie kurios kadaise prirakino Prometj.
Motina, iklausiusi i sidmtin jai legend, kartais ikodavo ironik pastab. Kad Kaukaze
caro laikais buvo daug varg kunigaiki ir kunigaiktyi, ir kai kurie j tarnaudavo liokajais ir
padavjomis net pigiausiuose Tifliso restoranuose, kur leidiama usisakyti tik vynuogi ir srio. Bet
tvas neigirsdavo ios sidmtinos jam pastabos.
Mano tvas myljo gamt. Prisimenu mudviej pasivaikiojimus Nemuno krantu Auktojoje
Panemunje. Tai buvo jimas su klitimis. Gls, kadagi krmokniai, vandens tekjimas, debesys,
aius puyno kvapas j sustabdydavo. ios statikos tvo pozos, mano supratimu, buvo
estetikiausios.
Tvas klpo ties paprasta ramune ir skaiiuoja jos lapelius. Kaip botanikas, kaip simyljlis, kaip
nalaitis i pasak vaikams.
Tvas stovi ant Nemuno skardio ir stebi posk pro Paaislio vienuolyn. Jo siluetas prasmina
peiza, ir mano vaizduotje prisikelia praeitis. Napoleonas ties Berezina; Vytautas Didysis, stebs
algirio m; ingischanas Rusijos stepse; Neronas, deklamuojs eiles Romai degant; maldininkas,
laukis laivelio anapus, Paaislio atlaidus; nusiudlis, ibraukis paskutinj gyvenimo prasms
argument.
Mano tvas guli olje, ir jo vilgsnis klaidioja pu virni ir debes mezginyje. Jis guli ilgai,
kramto smilgas, jo krtin ritmingai kilnojasi, vjas judina jo sus, ir a nenustebiau, kad itarti
odiai bt svarbs, ir manyje inykt bet kuri baim ir abejojimas.
A gerbiau ir myljau savo tv, kai jis stebjo gamt. Ar jis j myljo tegaliu tik spti. Jis veng
panekesi apie j, jis pranekdavo pabirais odiais.
irk, saul, keista, kad ei lapai, ia, pelkse, kai buvau maas, maiau daug gyvai, irk,
kryius blyksi, pasdkime dar.
Ir tada per mano tv siurbsi mane lidesys gamtoje, svetimumo pajutimas, vienias siluetas
lap, medi vandens, oro apsupime, mane bad milijonai dygsni, mano akis, burn, ausis, od
skverbsi vieniumas.
Grau ir baisu tai pirmieji susiformav abstrakts odiai mano vaikikoje galvutje, nurimus
tv gamtoje bestebint.
Kartais mano tvas mudavo mano motin.

* * *

Devintasis geras keltuvas. Jis retai uspringsta tarp aukt, ir jo durys greitai atsidaro. Antanas
Garva stovi deinje, prieais metalin lenta su mygtukais ir viesos signalais. Raudonas
kvadratas suvinta pasiruoti, alia strl patraukti ranken. Sveiai eina. Juos skirsto starteris.
Sekmadieniais hotelis perpildytas. Atuonioliktame aukte rmai baliams ir primimams, mezzanine
konferencijoms ir pobviams. Hotelyje vyksta vestuvi minjimai, mason loi susirinkimai,
svetimtaui tautins vents, dant gydytoj suvaiavimai, jaunimo okiai, The Ladies of Hercules
party, rus ventik pobviai su raudonu vynu ir caristinmis dainomis, buvusij girtuokli party,
ankaieko karinink pasitarimai, progresyvij armn susirinkimai, persenusi boksinink party,
kardinolo ir jo svitos piets su lenk dvasininkais, gyv inil paroda
Hotelyje minima, puotaujama, susirenkama, veniama, rodoma, pietaujama, prisimenama,
smokslaujama, tariamasi, garbinama, plstama
Starteris juda lyg iraikos okjas. Js kairje ekspresai, nuo deimto iki atuoniolikto, js
deinje lokalai, nuo pirmo iki deimto. Taip, sir, inilai viruje, taip, madam, masonai mezzanine.
O ne, dvasikas tve, parlor B atuonioliktajame, taip, masonai mezzanine, visai teisingai inilai,
atleiskite, taip, kardinolas ir inilai tame paiame aukte, Joe. Js kairje ir js deinje, taip, ne,
ne, ne, taip

Herkulio poni vakarlis (angl.).

Salonas, atskira sal ar kabinetas (angl.).


Ir Antanas Garva tsia ritual. Ekspresas nuo deimto iki atuoniolikto. Js auktas, praau,
dkui, jis spaudia mygtuk, auktas, dkui, praau, mygtuk, dkui, praau, dkui siiebia
alia strl, Antanas Garva itiesia rank balta pirtine, baigta, mes kylame. Jis spusteli ranken,
durys usidaro ir keltuvas kyla. Viruje mirga pravaiuotj aukt skaiiai, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10.
Vienuoliktas, praau, dkui, sveias ieina, ranka rankena, kylame, kakas sustabd keltuv
tryliktame, durys atsidaro, sveias eina, js auktas, praau, mygtuk, dkui, ranka rankena, 14, 15,
eioliktas, praau, dkui, sveias ieina, ranka rankena, mes kylame, 17, atuonioliktasis, praau. Visi
ieina. Raudonas kvadratas, alia strl, mes leidiams, tas pats ritualas, kai leidiams.
Up ir down, up ir down grietai rmintoje erdvje. Nauji dievai ia perkl Sizif. ie dievai
humanikesni. Akmuo neteko ems traukos. Sizifui nereikalingi gysloti raumenys. Ritmo ir
kontrapunkto triumfas. Sintez, harmonija, up ir down, Antanas Garva dirba elegantikai. Praau, ir
jo dantys sublizga, dkui, sublizga, jis plastikai itiesia rank, jo liekna povyza maloniai priimli
vaiuojantiems. Tuoj pat painsi europiet, tar kart maloni senut. Europieiai skaito knygas
atsiduso.

Apytams skaitykla Kauno centriniame knygyne. Ilgi ir nutrinti stalai, vakarykiai laikraiai,
pamauti ant gelton lazdeli, Gedimino, Mindaugo, Valaniaus litografijos sienose. Ir knyg skyrius.
Spintos, atsuktos nugaromis, ir vienintelje properoje, prie nedayto stalo, tnojo akiniuotasis
valdininkas. Lyg sulap virbliai, sdjo pasilenk ties laikraiais dieniniai skaitytojai, nenusiskut ir
iovauj rytmetiniu nuoboduliu. Antanas Garva buvo keturiolikos met, jis gyveno vienas Kaune ir
moksi, jo tvas mokytojavo provincijoje. Kartais Antanas Garva apleisdavo pamokas ir, prisirin, ks
knyg, jis liesomis rankomis paremdavo savo veid, jis iblizgindavo mokiniko varkelio alknes,
raides ir sakinius siurb vieutliai smegenys. Knyg nugarls apdengtos ruda mediaga, knygos
ritos kiet ir juod karton. Storos ir plonos. Vien storiausij Antanas Garva skait
pakartotinai, ir tai pastebjo valdininkas, ir ironikai klausdavo: Ar nenusiudysi? Mokinikame
ssiuvinyje tapo raytos suprantamos frazs fiksuojamos neofitiniu kariu.
Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenje; ved ir neved; mes lyg eiai,
besiburi ilimai, mums nepatogu, kai mes sugrsti, ir mes dar nelaimingesni isiskyr; optimizmas
yra karti pajuoka i mogaus sielvarto; gyvenimas blogis, nes gyvenimas karas; kuo tobulesnis
organizmas, tuo tobulesnis kentjimas; istorijos motto: eadem sed aliter; aukiau nei smoningas
intelektas smoninga ar nesmoninga valia; knas yra valios produktas.
itaip m save Schopenhauer Antanas Garva. Ir kartu su storuoju pesimistu grdosi plonesnij
knyg herojai. Jojo raitelis be galvos, ir aplink jo galv vytjo tomahauk aureol; iprotjusi lady
Macbeth ties ramp nenuplaunamas rankas; Gustavo Aimardo mandags net prie mirt
caballeros lav plunksnuotomis skryblmis grindis nesuskaiiuojamais reveransais; labai giliai
samprotavo suals Raskolnikovas, pasirengs nuudyti nieking senut; spurdjo Goeths

Auktyn ir emyn (angl.).

Tas pats. bet kitaip (lot.).


homunculus; vir Ukrainos kaimo vart kart mnulio pilnat gogolikas velnias. Skulptrins knyg
akys velg Garvos siel, ir vis knyg ermyder deng juodi isksti sparnai, ir jau nebebuvo
apdulkjusi skaityklos lang, ir nebebuvo smalsu, kaip juokiasi Auros" gimnazists antrame
aukte. Gyvenimas blogis. ita fraz atrod galutin, jos nemanoma sukritikuoti, kaip nemanoma
giliai atsikvpti Lukio gatvje, kur ydik krautuvli silkinis kvapas trokina, kur Liaudies nam
laiptai apvemti uklydusi girtuokli ir kur kambarlyje neigarinamas krokuvins deros, olandiko
srio, purvin skalbini, prargusios bat odos sisenjimas. Tie nukramtyti nagai, besprendiant
trigonometrines aradas. Tas prakeiktas avitaminozinis spuogas kaktoje; i jo juokiasi mergaits
gimnazistiniuose robaksuose ir neina okti. Ir tas jaunuolikas mirties trokimas, kai gyvenimas dar
neibandytas.
Antan Garv veik du kolaborantai: Schopenhaueris ir akiniuotasis valdininkas su hemoroidiniu
humoru: ar nenusiudysi? Antanas Garva patikjo jais ir vien rudenio etadien, grdamas i
gimnazijos, usuko krautuvl Lukio gatvje. Jis pareikalavo virvs.
Kiek metr?, susidomjo senas ydelis pirkliku abuojumu.
Mano mirtis matuojama metrais, lidnai nutar Garva.
Praau tris metrus, manau, uteks, papra.
Js ivaiuojate?, paklaus ydelis, matuodamas virv.
Toli, atsak Garva.
Mano mirtis trij metr ilgio, suformulavo mint ir nutar, kad tai bus paskutinis raas imini
ssiuvinyje. Jo paties sugalvotas.
Sekmadien jis nusiplov kojas, isival dantis ir, sukis virv popierin maiel, nujo Pajies. Jis
pasikars tankmje. Jo lavonas negreit bus surastas. Juodi varnai iles jo akis, vargas gimnazistas
karos tankmje, ir bus nemanoma nustatyti saviudybs prieast. Jis juk nieko nemyljo! Kartais ir
gimnazist sielos bna gilios kaip Schopenhauerio, kaip Dostojevskio nusprs kriminalins
policijos tyrintojai.
Pajiesio molio drgm persisunk pro Garvos batus, ir jis drebjo. Nuogos ilvii akos brauk
jo veid, jis aikteljo, kai stambesnioji ugavo spuog. Nebuvo nei vieno storesnio medio itoje
raizgynje. Jis pamat alt ir nyk Nemun ir ani namelikius pataikaujanius vanden
nykumai. Jis isitrauk i maielio virv. varus baltumas buvo kontrastas peizaui.
Mirtis grai, tar Antanas Garva pusbalsiu.
Mirtis dievika. A esu garbingesnis u Mucij Scevol. Vieni niekai apdeginti rank. A esu
vienintelis stoik pasekjas Kauno berniuk gimnazijoje. Tuojau a mirsiu, nes itaip tegaliu
pasiprieinti Schopenhauerio valiai.
Pagaliau Garva susirado storesnij drebul ir pradjo riti virv prie akos. Jis tebedrebjo, o
drebul stovjo tiesi. Ir kai paruota virv pakibo elegantikai, Antanas Garva atsiklaup alia.
Dieve, mano Dieve! A mirtu, a mirtu. Kaip lidna. A rimtai mirtu.
Antanas Garva persiegnojo, atsikl ir, prilaus ak, pakrov jas kilpos apaioj. Tada atsistojo
ant neudegto lauo ir kio galv kilp. Beliko oktelti al.
O, kad degt itas lauas! Jis nedrebt, jis uostyt dmus, jo kojos suilt, kaip herojikai mir
pirmieji krikionys! Jie pakeldavo akis dang. Ir Antanas Garva pasiirjo dang. Nejudjo
vininis debes utiesalas. oktelti al? alta. alta. Reikia sau kartoti, kad labai alta, kad reikia
suilti, ir kienje degtukai. Dabar Garva aikiai pajuto degtuk dut kelni kienje. Jis pajuto,
kaip duts briauna lieia jo laun. Ir tuo paiu metu jis vos neteko smons. Atjo baim, ir tik
sekund j igelbjo. Reikalaujanti baim vos neimu i po koj ak lauo. Bet smon nugaljo,
irdiai nirtusiai plakant. Antanas Garva itrauk galv i kilpos ir nuoko emn. Jis isim i
kiens degtuk dut. Ir ieb vien degtuk. Liepsnel nudegino pirt galus. Jis numet
suangljus degtukl. Mucijus Scevola, pirmieji krikionys, stoikai ir Dievas inyko. Jis skubiai
kop kaln, kad greiiau pasiekt keli. Liaudies nam kambarlyje jis ilgai tryn rankluosiu
drgnas kojas ir vliau, palinds po antklode, vienoje rankoje laik Pivoos feljeton rinkin, o
antroje ilgok krokuvins deros gabal. Buvo jauku. Vienu metu jis prisimin vieni kilp Pajiesy,
bet tuoj pat umiro. Jis imiegojo vienuolika valand.

* * *

Keltuvas kyla, keltuvas sminga. vars, solids biznierikai isikvpin masonai (mezzanine
stabteli ir ekspresas) ieina. Keturi ankaieko karininkai su raudusiais nuo kokteili skruostikauliais,
pabrtai malons ir vikrs, palieka keltuv vienuoliktajame. Susiglaud stovi keturi lenk dvasikiai.
Antanas Garva ileidia juos paskutiniame aukte.
Atuonioliktas, sako jis lenkikai.
O snau!, maloniai nustemba vienas ir ikelia rank, lyg laimindamas.
Maloni senut skaito poezij. Ji citavo MacNeice.

I am not yet born, o fill me


With strength against those who would freeze my
humanity, would dragon me into a lethal automaton,
would make me a cog in a machine, a thing with
one face, a thing

toliau nebeprisimenu. Storos ir plonos, ant kreidinio popieriaus ir ant medienos, pergamentai ir
papirusai, molins lentels ir atriu akmeniu brti hieroglifai uol kiaurymse. Knygos. A dar nesu
gims. Neparaiau geros knygos. O senut greit mirs, nes ji jau ugim. Ji skaito poezij po Antrojo
pasaulinio karo. Ji nedirba, ji gyvena i kapitalo, o man belieka bti rato dantimi keltuve. Mano
veidas, mano ranka baltoje pirtinje, mano povyza, mano iiekotas kalbjimas esu siningas
rato dantis.
Vien kart augalas pasistieb, aknys isirov i ems, marga platak skrenda vir pievos. Vien
kart zauras isiiojo, ir laksto plunksna gaidas beraant. Vien kart susiglaud minktakniai,
ir apie meil dainuoja poetai. Vien kart laiko ratas pasisuko atgal, ir a pavirtau rato dant. Ir a
nenustebsiu, jei mano ainiai pavirs asilais, pelargonijomis ir pagaliau akmenimis. Koks
nemalonumas! Du akmenys guls alia ir nepajgs plepti. Apie Churchillio kalb, apie Rilks

A dar negims, o, pripildyk mane stiprybs prie tuos, kurie bandyt sustingdyti mano monikum, paversti mane mirt neaniu
automatu, padaryti mane mainos sraigteliu, daiktu su vienu veidu, daiktu... (Angl.).
poezij, apie paryietikas skryblaites, apie koks nedoras Petraitis ir koks a doras, apie niek
nepleps akmenys. Liks vaigds, mnulio utekjimas, vandens atonalin muzika.
Noriau bti akmeniu, vandeniu, mnuliu, vaigde. Su akimis ir aplinkos pajutimu. Tenoriu
stebti ir inoti stebjim. Bet man sunku pavirsti mainos sraigtu, nes tebeprisimenu Elenos
kumi dius mano kambario duris. A neleidau jos. Girdjau, kaip ji auk mano vard ir
kkiojo, ir pyko, ir ltais ingsniais stabteldama nulipo laiptais. Ir pro lang maiau j einani
gatve. Jos veid, ji kelis kartus vilgterjo vir. Ir man sunku, nes tebenoriu rayti. Elena pads
man parayti? Kratutinis individualizmas? Senas, egoistinis savo artimo inaudojimas? Pasitenkinti
lovoje ir igauti kelet legend? Specialiai suorganizuoti kentjim ir mediag, kad laimtum
pador eilrat?
Pasisamdyti tarn?
Jis eis paskui mane, iskleids skt vir mano galvos, ir a galsiu stebti ir analizuoti liet, kuris
mans nesulapina. Bet a noriu eiti vienas, neapdengta galva, ir te niekas man nepadeda. Up ir
down, up ir down. Senos legendos nesta. Sizifo beprasmikume gldi tiesa. Kai Sifizas pargrius,
kitas atsirems akmen.
Oras malonus iandien, sako Garva pilkam ponui, kuris nutar pasivaikioti 34-ja. Js galite
skaniai papietauti apaioje jaunavediams, kurie temato apsikabinim atspindius savo akyse. O
taip, Rocky Marciano tikriausiai nugals buvusiam boksininkui, kuris ididiai lieia savo sulauyt
nos. Ne, madam, nesu pranczas mergaitikai senutei.
Ir vis dlto a negaliu umirti. Visos problemos tirpsta, nes tebejauiu Elenos pilkum. Nes
atsiadjimas nebuvo padiktuotas nuobodulio ir isekimo.
Du mons. Du akmenys, kurie sugeba kalbti ir jausti.
Visai teisingai, inilai atuonioliktajame, sir.
Jie tupi sau mediniuose narveliuose, nekaltai spokso ir teria iaudus. Tokie nuir triuiai, tieji
inilai. Ir kuri velni nuo j lupa kailius ir siuva kailinius?

Lengvutis Studebakeris zvimb autostrada. aluma stovjo i abiej pusi. Lenkti tiltai
mkteldavo vir galv, ir radijas akimirkai nutildavo, ir vl drasksi dainininkas tekinamo metalo
tonais. Ininierius vairavo garantuotai. Jis neymiai pristabdydavo main poskiuose, ir
septyniasdeimt myli rod skaitliukas, kai autostrada smigo mlyno dangaus sklypel.
Elena sdjo su Garva upakalinje sdynje. Maa moterikait pilka suknele, pilkvais
plaukais, pilkom akim ir Baldovinetti madonos veidu. Pilnos lpos detal, kuri dailininkas nutap,
kad parykint pilkum. Jos plonuose pirtuose rko cigaret, ir is anachronizmas buvo lygiavertis
pilnom lpom. Ir ji gal paskubomis usimov kojines, deiniosios sil nusisuko al. Prieais
ininieriaus plati nugara, monumento uuovja, irykindavo Elenos proporcing trapum, jauk
pasitikjim marmuriniu portiku. I cigarets tso mlynas dmas, ir pilkos akys pervelgdavo
Garv ramiu smalsumu. Studebakeris zvimb pilka autostrada, lapuoto miko aluma rod tkm,
suledjs kanalo vanduo buvo is kelias, ir mlyname danguje slydo pilk debes gabalai, ir saul
pasirodydavo netiktai, ir lengvos pudros sluoksnis Elenos veide buvo lyg supanios main
pilkumos atovaist.
Js mgstate gamt?, paklaus ji banaliai, nes tyla buvo per ilga, ji imet nuork pro lang,
nuorka nuskrido lyg staiga mirusi platak, itame mechanikame pasauliukyje supleveno seni
eliai, kurie nemirta. Neymi nimfa merk kojas altinio vanden, liesas faunas stebjo j,
prirkytos mainos vidus vdinosi pilki dm pluotai sliuog pro pravirus langelius.
A myliu vanden, pasak Garva.
Autostrada pasisuko, ji ukabino milijonieri kvartalus. Prabgo Fred Astairo oki mokykla,
puritonikai nugenti parkai, kolonialinio stiliaus vilos, vienas antras Cadillacas, nestumtas gara,
ir paskutiniuoju mirgjimu dingo raudona Shell reklamin lenta.
Mano mona nemgsta gamtos. Ji tebra simyljusi Vilni, svied per pet ininierius ir
pagarsino radij. Dabar sklido naujausias lageris, kimteljs mezzo-soprano pra dar kart j
apkabinti ir stenjo apgalvotu seksualumu.
Garva dmiai apirjo Elenos plaukus, saul vl pasislp, lyg ties medinmis kaladlmis
susimsts vaikas buvo sdinti moterik.
Negyvenau Vilniuje. Pastu j tik i dan apsilankym. Man prisimena vienas vykis. Siaura
gatvel yd gete. Tai buvo trisdeimt devintaisiais metais. Keistas reikalas, ties permestu tilteliu,
jungianiu namukus, sutikau toki vienuol, jaun ir ibalusi, ji buvo paklydusi ir paklaus mans
kelio, ir a tiksliai neinojau. Pasiliau jai iekoti kelio dviese. Mudu jome ir neinojome apie k
kalbti. Buvo vasara, priepietis, nameliai atrod neapgyventi, pakeliui mudu sutikome murzin
vaikii, negaljau nieko i jo ipeti, nors ir brukau jam keliolika cent, ir manoji vienuol
nusiypsojo. Neprisimenu, kaip mudu inrme kakur prie Auros vart. Ir vienuol tar
atsisveikindama Telaimina jus Dievas ir truputl paraudo. Neinau, kodl is iekojimas suponuoja
man Vilniaus atmosfer. ito miesto gyvyb man giliai paslpta. A paklysdavau Vilniuje.
Reikjo paskirti vienuolei rendez-vous, gal ir irykt toji gyvyb, vl linksmai svied ininierius.
Elenos lpos virpteljo.
Bijau, kad ji peregnot mane ir tuo viskas pasibaigt, atsak Garva.
Ar js matte mirusi bajor skulptrines galvas nam karnizuose? Pylimo gatvje?, paklaus
Elena neirdama Garv.
Silpnai prisimenu. Berods esu mats.
Jos paklaidino jus, ir ji nusiypsojo sau, tarytum Garvos nebt alia. Ininierius staigiai
atsisuko.
K tu pasakei?
Nieko ypatingo. Mudu prisiminme Pylimo gatv.
A, ir ininierius susirpino vairu. Graudenanti netekto kno grauduliu melodija pakeit mezzo-
soprano seksualinius stenjimus. Lapuoto miko aluma dingo. Autostrada skrod pelkes. Pelki
eerliuose strigo vejojimo valtys, lentins bdels pakrantse, nendri laukai. Didiulis pilko
dangaus gaubtas deng pelkes, nebebuvo mlyn lop, sauls viesa sunksi pro debesis plieniniu
abuojumu, ir mainos kabinoje formavosi smokslas. Moters rankos guljo ant keli, vyro ant
ceratinio uvalkalo. Ir moteris pradjo greiiau alsuoti, ir vyras igirdo, kaip tvaksi jo irdis. altinio
vanduo ald merktas kojas, o sauls viesa privert faun usimerkti. Juodu artjo vienas antr,
lyg statulos, kurias stumt mklos.
Jei jau pradjome dvasin pokalb, tai idrstu paymti, kad detals ispinduliuoja atmosfer,
tyliai tar Garva, kad tik Elena girdt.
Ar js galtumte man papasakoti apie bajor galvas?
Kada nors, tyliai atsak Elena.
tai ir Jones Beach boktas!, rikteljo ininierius.
Akiratyje ilindo smailus keturkampis, jie stabteljo ties ilgu tiltu, ininierius spraud monetas
tilto saugotojui, ir kakas susiard viduje, kai maina vl riedjo vir eerli, paskandinusi pelkes.
Garva palinko priek, o Elena atsiliejo ir inyko kamputyje. Ir itaip jie vaiavo mainoms skirt
aikt, ir vyrai ilip rk ir lauk, kol persirengs Elena, ir vliau, abu sulind vid, persirenginjo, ir
pagaliau visi trys maudymosi kostiumais jo cementiniu takeliu, ir pu kvapas glaudsi prie
ilaisvint, kn, ir Elena pasilenkusi nuskyn ramun, o jos vyras glost savo gauruot krtin, ir
Garva stebjo Elen, alsvai maudymosi kostiumo aptempt. Ji jo neymi, kaip ir su savo
nepretenzinga suknia. Ji buvo sudta proporcingai, smulkiu ibaigtumu, ir atrod, kad j sutvr
moterikas dievas. Barbariku nuomumu dst ingsnius jos vyras, sumogjs centauras, ne per
seniausiai imoks vaikioti. Ir itss faunas, lyg Lehmbrucko skulptra, dar stangriais jaunuolio
raumenimis ir lengvaatleio eisena, bet jau linkterjs keturiasdeimtmeio vyro nuovargiu, jo
Garva.
Vl pasirod saul. Jie prajo udarus baseinus, aidimo aikteles, indnik palapin su
apmokamu indnu (jis sek pasakas vaikams) ir prijo medin grindin su kafeterijos pastatu alia.
Prieais vinguriavo papldimio laukas, lyg milinika mongol stovykla. vairiaspalviai sauls
skiai, besti sml; tkstaniai nudegusi kn nuolatiniame judjime; numesti buteliai jie
spinduliavo proektoriniu vytjimu; virps triukmas, tarytum mongolai tik k baig atonalin
giesm, ir paskirieji garsai aidjo dantikuoju aminumu. Ant lentini sost sdjo jauni gyvybi
gelbtojai, skeptiki cerberiai, ir plastikais plaukj mosavimais auk per toli bridusius okean. O
didioji up okeanas duo dviejom bang eilm, putodamas ir niokdamas, atiduodamas ir
pasiimdamas savo vandenis, ir purslin auk maloniai iulp drgnas smlis.
Trys mons nuklampojo papldimiu. Dar galima buvo pastebti, kaip ininierius nuomavo sauls
skt, o Elena ir Garva nekjosi irdami okean. U valandls trijul dingo. Apie milijon
niujorkiei maudsi t dien Jones Beach.

* * *

Man beliko keturiasdeimt minui. Ir seks pus valandos pertraukos. A surkysiu dvi cigaretes.
Pasineksiu su Stanley. Be balt pirtini. Gerai. Didel ramyb staiga apniko mane. Man net
malonu vaintis keltuvu. Mano sveiai simpatingi. is masonas skoningu, vienos spalvos
kaklaraiiu, galimas daiktas, verkt igirds Wieniawskio variacijas. O jei papasakoiau jam savo
praeit, jis pasilyt man nemokam kelion ir poils Floridoje. Nes jo protviai niekad nesudav per
sprand savo gizeliui hanziniame Lbecke. i rudai nusidaiusi moteris, plaia ir raudona burna, jos
auskarai sumainti negriki iedai, savaitgalinmis naktimis prisiekia savo vyrui meil iki karsto
lentos. Tai nesvarbu, kad ji panai vampyr. Trys nekalti vaikuiai sikimba jos sijon, ir vampyras
seka pasakas apie gerairdius nyktukus, apie giedant kaul, apie Joring ir Joring, apie ragani,
kuris paliep neioti savo monai kiauin, apie Rip van Winkle, kgliuojant kalnuos, apie, apie,
apie Kaip nesmagu vampyrui! Jis paliko vaikuius namie pusvalandiui ir trokta kuo
greiiausiai sugrti. is smulkutis kunigas teturi kelet deimtuk savo kienje. Vis alg jis idalina
vargams. Kai kunigas eina Treija Avenue, aplinkui susispieia valkat brys ir klausosi nemirting
odi. Apie artimo meil, kaip kupranugaris lenda pro adatos skylut ir kaip Kristus dalina duon ir
uvis minioms. Ir kunigas idalina dolerius, kvoterius ir daimus susispietusiems apie j. odis ir
darbas koki nuostabi sintez neioja savyje smulkutis kunigas.
Didel ramyb staiga apniko mane. A suvokiu dykum. Smlys, atsiskyrlio autin, perdiv
lapai nera, iblukus palapin, o medituotojau, tu laimsi Dievo malon, ventoji Dvasia paukiu
sukinjasi vir tavo galvos, ir geometriniai viesos spinduliai sibeda tavo ird. Ekstaz. Nra proto,
nra smons, nra graikikj idj, nra rytietiko fatumo. Nubloktas gnostikasis Demiurgas
virps velniktis, persigands ir susigs. ventoji Dvasia, nevelgiama imintis Tavo
geometriniuose viesos spinduliuose, jie nubraiyti pagal liniuot kupoluose. Up ir down, up ir
down. Akmens ridenimas ramina. A mgstu beprasmikum. mons eina, mons ieina. Ar man
suprasti visatos stipin sukimsi?
A esu vienumos neofitas ir Kristaus epigonas. A prisimenu Tavo itiestas rankas ir nustebus
Lozoriaus veid. A matau plaukus ant Tavo koj, juos buiuoja Magdalena. Ir matau Tavo
itemptus raumenis, juntu nervik Tavo pykt, skrenda pirkliai ir preks nuo ventyklos laipt. A
suprantu Tavo pasmonin intuicij, tu kalbi palyginimais, Tu inai reikia iekoti. Golgotos keliu
Tave lydjo antrininkai: lazd smgiai, kraujas, latrai asistentai, pervertas onas, tamsos uslinkimas.
Ar Tavo Tvas prisimin Tave? Didiosios Raids jos liko, Tavo Vardas raomas Didiosiomis
Raidmis.
Mano Broli, mano Mylimasai, igirsk mane.
Mano nuodme, mano beprotybe, mano subjektyvume, mano riksme, mano vitalikume, mano
diaugsme lioj ridij augo.
Mano Keltuve igirsk mane.
Mano Vaikyste igirsk mane.
Mano Mirtie igirsk mane.
Ateik it hotel, paglostyk sufrizuotosios plaukus, mirktelk menedieriui, duok bellmanui tips.
Pranek, Keltuvininke.
Itark vienintel od.
Nes a stu didelje ramybje.
Mane svilina niujorkin dykuma.
A inyksiu nuolankus ir persigands, apsikabins susigus Demiurg.
Mano Kristau igirsk mane, mano Kristau a meldiuos Tave.

XIX a. JAV raytojo Vaingtono Irvingo apsakymo pagrindinis veikjas.

Arbatpinigi (angl. tip).


O felix culpa quae talem ac tantum meruit habere redemptorem!
Zoori, Zoori, lepo, leputeli, lioj, ridij, augo, argi vl pradeda suokti Auktosios Panemuns
laktingala?
Mano keltuvu danai pakyla ir nusileidia eiolikamet mergina, cigarei pardavjos draug. Ji
atvira. Ji mgsta mane.
Ar mezzanine stambios uvys?, klausia ji.
O yea, manau, j pinigins isiptusios, atsakau draugikai mirkteldamas.
Vakar vienas senukas glost mane dvi valandas ir nieko nepadar. O sumokjo dvideimt baks.
Susigdins turbt.
Tau pasisek, Lili.
Ne visuomet taip. Prie savait, o gal prie dvi, a jau umirau, variausi kaip cirkinink ant
trapecijos.
Ir Lili juokiasi. Ji juokiasi taip, lyg eit ydr eer su mylimuoju, kuris nedrsta paliesti jos rankos.
Skms, Lili.
Dkui, Tony.
Jaunos mergaits man nebeegzistuoja. Vien kart a palikau ma provincijos miestel ir
ivaiavau miniatirin didmiestuk. Kaun. Kuklios mergaits sufrizavo plaukus, nusida lpas,
klubai pakilo ant aukt kuln, mergaits rausdavo vien likeri kaitintos. A neberadau
maloniausios kvailysts. Eini pelkmis pro linguojanius kupstus, anoje eero pusje gelsvas kno
tyrumas, ir tu lyg aikiaregis, irs kritolin rutul. A neberadau kilnaus melo. Savo tv
pasakojim, vaik raytoj, skautik daineli, prastos oleografijos, kur angeliukai patenkinti, nes
juos nutap optimistinis nemoka. A nebegaljau svajoti. A inojau, svajoti tegalima ratu, ir tai
umaskuotu ratu, kad kibls draugai ir kritikai nesuukt: Ponas! Tamsta krypsti
sentimentalum! A danai nordavau pravirkti ivyds ydini gl; mnulio aidim vandenyje;
viesius plaukus, juos tar pavasarinis vjas; nordavau pravirkti ivyds zvimbiani mus. Nevalia.
Mano smegen centrinje sdi rstus klerkas. Jis riuoja mintis ir jausmus. Keturiasdeimt met
sdi klerkas toje paioje kdje. tai kodl jis toks pedantikas ir nepermaldaujamas. Ne, ponas,
tamstai nevalia bti sentimentaliu! alin iuos popierlius, erkt, erkt, ir d. Jie priklauso
valytojai. Jis logikas, rstusis klerkas. Jei jo nepaklausyiau pralaimiau. Kaip Dant dang, kaip
Dostojevskis verklenanius personaus.
Tyras aikiaregio rutulys. Laikykis, Lili. Taupyk Nusipirk krautuvl ir itekk u vyro, kuris geria al
tik sekmadieniais. Pats Dant nesuras tau atitinkamo dangaus rato ir Dostojevskis neidrs tave
pravirkdinti. Vartykis ant trapecijos, Lili.
Antanas Garva vilgteri laikroduk. Man beliko septyniolika minui. O, iganingoji cigarete, a
meldiuos tave! Mano Kristau, k Tu jautei, kai Magdalena sukniubo prie Tavo koj? Kadaise a
myljau Jon ir maniau Ar svarbu, k a maniau? Jei a suidiotsiu ir pravirksiu keltuve,
abejoju, ar atsiras bent vienas raytojas, kuris menikai atvaizduos mano aaras. Reikia keiktis. Tai

O laiminga kalt, kuri nusipeln turti tok atpirkj! (Lot.)

Doleri (angl. bucks).


padeda. Prakeikti kals vaikai, imaltos keks, impotentiki palaios, prasmird dizenterikai,
sifilitiki alfonsai, imat rijikai, senui nekromanai. K dar lyktaus galiu sugalvoti?
Labai malonus oras, madam. Js iandien nuostabiai atrodote! Vos painau, sako Garva hotelio
gyventojai, kuri eiasdeimties met.
Js esate avus, atsako ji. Ir abu ypsosi.

I ANTANO GARVOS URA

Moterys mano gyvenime tebuvo epizodai. Giliai sidjau galv vienos pusiaukeks odius:
Neisieikvok imtaprocentiniai. Kuo daugiau nirtimo ir kuo maiau jausmo. Tavo kaklo ilenkimas
vaikikas. Tavo akys ir blakstienos moteriki. Tu myli vyrikai. Kaukis, o nugalsi.
Ir a koviausi. Precizavau meils men. Imokau vairiausi psichochemini reakcij. velnum
atmiedavau atriu sarkazmu. iltai cituodavau ger eilrat ir kandiai apibdindavau sutikt
praeiv. Smoningai valdydavau aistr, kad ji isivert nelaukta audra, kai partner buvo nutarusi:
esu galutinai isieikvojs. Mokjau kvpti mint: a pasitrauksiu pirmas, brangink mane. Mokjau
vairuoti. Laiku nulisdavau ir laiku pralinksmdavau. Laiku supykdavau ir laiku nuduodavau
apgailestaujs. Sugebjau taip vadinam meil apibarstyti draugikumo cukrumi. Todl isiskyrus
mano meilus pavirsdavo reklamuojanius mane komivojaierius.
Mano moterys buvo lyg Matisse Lorrainese kd, kuri irykina sienos apmual mlyn
monumentalum! Jas myldamas atriau pajusdavau mane supani realyb. Staiga ivysdavau
daiktus ir j apraikas, pro kurias biau prajs abuojas. Dang, mro sien, isiskleidusias alyvas,
purius vaikiio plaukus, gatvs ibint vaiduoklik vies, tolim garvei dzges ir man
buvo aiku: esu aprpintas gyva mediaga, esu pilnas, ir man reikia rayti, ir reikia skirtis su
mylimja, bti vienam, kol visa ibls, nublanks, neteks reljefo ir spalv.
A gerai inojau galo priartjim. Tuo paiu metu, kai jungdavausi su mylimja sunkiu,
gniudaniu glbiu, kai, bekrentant praraj, mini stiebuose sublizgdavo mirties lapeliai, tuo
paiu metu nulisdavau. Tarytum isiliejo paskutins meils liekanos. Ir man buvo pikta: jos ne iai
moteriai skirtos. Ir a prisimindavau Jon. A supratau teoretikai: laimjau Jon jos atsisaks. Bet i
paradoksali paguoda tyiojosi i mans, lyg dervio kauk groteskikais bruoais.
Kokie trys kilometrai u maojo miestelio, u sausinam pelki, kuriose tebeingsniavo gandrai,
tebeklyk pemps, tebeverk paskenduoli vls, guljo eeras. Nuobodus eeriokas, pilkv
kalv apsuptas. Ir kai a, devyniolikametis vaikzas, plaukdavau kit jo pus, dumblin pakrat,
gelton vandens lelij, a inojau: u valandos, u antros ia ateis Jon, ir mudu stebsime vienas
antr, ir mudu grime namo.
Maudytis kartu negaljome. Miestelis nepripaino maudymosi kostium. Vyrai ir moterys pliukinosi
skyrium, siauro eero atskirti. Jie aikiai matydavo vieni kit nuogus knus, ir sekmadieni
popieiais vyrai ir moterys pasikeisdavo trafaretiniais smojais apie tj kn savybes, ir skardus
juokas karpydavo or. Labai danai panorusios susituokti poros jau i anksto sumegzdavo akimis
intym ry, ir kai iraudusi nuotaka, kiek ibalusio suadtinio vedama, engdavo banyi, jis
nebebuvo jai svetimas, ir ji saugiai atsiliedavo jo pet.
Jon ir a buvome atostogaujantieji kaunieiai, mudu maudms kostiumuoti, bet negaljome
plaukti alia, nes miestelio moral tai draud, nes Jon buvo neturtinga mergait, kuri aukljo ir
leido gimnazij gimins: garbingas notaras, pavents save preferansui, ir garbinga notarien
dant gydytoja, nemgstanti plombuoti dant, o raunanti juos lauk be pasigailjimo.
A rykiai tebeprisimenu j, eiolikamet mergin, visados aptemptu drabuliu, geromis akimis;
a neumirau jos lieknos, itreniruotos nugaros; a ir iandien tebemyliu jos isigandus glb,
atsakanias lpas, susiavjim mano idiotikais eilraiais. Jons netekimas man yra jaunysts
netekimas, kai tikrasis gyvenimas pasibaigia, o prasideda atsargi ir sukta kova su mirtimi.
Mudu susipainome kauki vakarlyje, kur sureng gaisrininkai savanoriai. Nediduks vidurins
mokyklos sals lubas rengjai apraizg tautini spalv popierinmis juostomis, suvesdami jas
kabant centre lampion, tarytum is vakarlis vykt su lietuvikin susiartinimo enklu.
Kauks trynsi neinodamos k veikti. Tarnait Zos, vaizduojanti iaud kg, stovjo sals
kampe, ir okjai bravo jos savaitmis pint sijon, ir ant grind byrjo perdiv iaudai, ir Zos
pyko, nes jos efektingas rbas nepaviliojo nei vieno okjo.
Sals viduryje band juokinti pato tarnautojus Zaleckis, umovs ant galvos velnio kauk ir prie
aksomini kelni prisisiuvs juodai nudayt virv, kuria jis brauk okj kojas, silydamas atskir
kambariuk pragare. Niekas nesijuok, ir netrukus velnias mirtinai nusigr bufete ir umigo prie
stalo garsiai knarkdamas: kauk trukd alsuoti.
Dar buvo laikrodis, nusipais ciferblat sau ant upakalio, kokios eios lietuvaits, astrologas (jo
atriakamp kepur greit suiro ir vaigds atsiklijavo), pora kiki, vienas asilas ir dar kakas.
Gaisrinink dd orkestras grojo suktin, valsus, polkas, Elyt (vienintel fokstrot, kur temokjo)
ir tango Pantera laidotuvi maro tempu.
Kioskinink tepardav du ritinlius serpantino, ir dykai smuks vaikigalis pavog maiel konfeti,
ia pat j perpl ir ibarst konfeti ant grind. Svarbiausieji sveiai neoko ir nesilinksmino. Jie
gr bufete.
Buvau met baigs gimnazij ir atostogavau pas tv. Rbininkei atidaviau baltutl studentik
kepurait. Vaiktinjau ididiai sale. okau fokstrot su ydelkaite i Jonavos. Sutarme
pasivaikioti prie semaforo, kuris saugojo nebenaudojam geleinkel. alia tojo geleinkelio
myljosi nesiteisinusieji gerbtinoje meilje.
Jon atjo su pusbroliu, notaro snumi. J painojau. Jons prilaiyti plaukeliai buvo berniukikai
nukirpti. Ji dvjo gimnazists uniform. met ji perjo atuntj klas, paaikino notaro snus.
Ikvieiau j okiui. Jos lieknas knelis prisiglaud prie manojo, mudviej galvos susiglaud, a jutau
jos vaikikas krtis. Tokia tada buvo mada okti. Uosiau jos plaukus ir staiga netekau drsos, ir i
lengvo stmiau j nuo savs, ir kak pradjau idarinti kojomis, kad pasiteisiniau atsitraukim.
alia mkiojo poros. Dzin, dzin pliaukjo bgno lkts, nuoirdiai melavo ddos, viena
tautini juost atsikabino nuo kiniko lampiono, ir beokdamas nutraukiau j. Turbt Jon kak
pastebjo mano vilgsnyje. Ji paklaus:
Js pykstate?
Netiks orkestras, atsakiau.
Vliau lydjau j namo. Notaro snus jau anksiau dingo su ydelkaite i Jonavos. ilt vasaros
nakt jome siauru aligatviu, juo reikjo atsargiai engti, kad nekristum alimais besitsiant
griov. Labai geru aligatviu. Senu, nusitrynusiu, slidiu, reikalaujaniu laikyti Jons rank aukiau
alkns. Ji juk galjo paslysti, ji juk galjo kristi alimais besitsiant griov.
Ir kai mudu prijome notaro nam su ilga, atvira veranda sustojome, neinodami apie k
kalbti.
Grai veranda, tariau.
Kartais nakt sdiu joje. Kai nesimiega, pasak Jon.
Mstote k nors?
Svajoju.
Apie k?
Mudu susdome verandoje ant pinto suoliuko. Prieais styrojo tuias laukas, vasarinio mnulio
globojamas. Reti geleinkelio iburiukai viet u tojo lauko, blankios vakuts. iburiukai ir pelki
rkas jungsi su mnuline viesa.
Jon neatsak, ir a inojau, kas man veikti. Teturjau devyniolika met, bet apsikabinimai man
nebuvo svetimi. A net vediau savo mylimj sra. Siuvjuks, fabrik darbininks, prostituts.
Man tereikjo itiesti rank ir atsargiai paliesti Jons plaukus. Ir, jei ji neatitrauks galvos, turjau
teis jos kakl, peius, lpas. A dar kart paklausiau, neitiesdamas rankos:
Apie k svajojate?
A neinau. Taip sau. Sdiu ir iriu lauk. A mgstu toki ilt vasaros nakt ir negaliu
umigti.
Ji sujudjo.
A eisiu namo, tar.
Lukterkite. Mudu draugausime?, staiga man isprdo.
A neinau. Jie mane saugoja. Turiu j klausyti.
Ir ji papasakojo apie savo neturting tv, Kauno konservatorijos sarg, apie motin, mirkstani
skalbykloje, apie didel laim, kad notaras teikiasi j globoti. Ir ji atsikl.
Js palaukite, kol ateis Vytautas, tariau. Toks buvo notaro snaus vardas.
A bijau. Jis tyiosis.
Ir a neitiesiau rankos. Pakilau ir spusteljau jos kiet rankut, galantikai nusilenkdamas, kaip
mane buvo imokiusi motina. Ir pasisukau lyg kareivis, netik tai stabteljau, atsisukau, nevikriai
isilenkiau ir pabuiavau Jon kakt. Tada nriau nuo verandos siaur aligatv, kad notaro namas
kuo greiiausiai atitolt, kad neatrodyiau sumis ir kvailas. Poskyje savo gatv sutikau
vilpiniuojant notaro sn.
Kaip ydelkait?, skubiai paklausiau.
Ryt prie semaforo vl bus dalykas. Mudu cinikai nusikvatojome.
Tokia pat pilnatis viet sekant vakar. Sdjau kambaryje ir pro lang irjau mnulio
kraterius. I j turjo atskristi poezija. Buvau nusprends studijuoti literatr. Norjau per vasar
parayti kelet ger eilrai, kad talentu engiau universitet. Ant stalo guljo knygos. Verlaine,
Baudelaire, Poe, Tkstantis ir viena naktis. Rankoje laikiau plunksnakot. Kiekvienu momentu
buvau pasirengs priimti save kraterin Mz. Ji turjo apakinti, persmeigti, apdovanoti mane.
Tuias popieriaus laktas lauk. adintuvas tvaksjo. Nelojo unys, nesigirdjo mogik bals,
miestelis miegojo. inojau, kad kvpimas staigiai neoka poeto siel. Stebjau mnulio kraterius,
klausiausi adintuvo, laukiau. Bet Mza nesiteik atskristi. O, kad sulot uva ar koks girtas
nusikeikt!, pagalvojau. Buvo tylu. Atsikliau ir pavelgiau veidrod, kuris kabojo sienoje. tai
poeto veidas, nutariau. Mano plaukai ilgi, akys svajingos. Tiesa, mano oda nudegusi, bet jei a
gyveniau Brazilijoje? Gal man reikia gerti vyn, rkyti pypk, keiktis? Gal kvpimas nereikalingas?
altai pradjau rayti.
Po geros valandos baigiau eilrat. Sunku dabar j tiksliai prisiminti. Berods ant nyki liepos ak
lingavo trys ar keturi pakaruokliai. Pt varbus vjas. Mergait isidraikiusiom kasom raudojo
apkabinusi graiausiojo pakaruoklio kojas. Ir poetas begaliniai lidjo, nes kiti (du ar trys) neturjo
taip jausmingai raudanios mergaits. Pabaigoje viet mnuo, klaikia rezignacija reaguodamas i
tragedij.
A isitiesiau nugaltoju. tai poetas, ypteljau, vilgterjs veidrod. Tada pirm kart
pastebjau, kad ir antras virutinis dantis prakiuro. Juodos kiauryms dark ypsen. Visur
krateriai, pagalvojau. Ir vl, kaip Palangoje, ididumas nuiuvo manyje. Perskaiiau eilrat. Jis
man nebepatiko. Visur krateriai, krateriai, krateriai, kartojau pro sukstus dantis. itie poetai ant
stalo tobulomis strofomis naikina mano poezij. Ir kur a susirasiu alyvos med, po kuriuo atsisds
dlioiau marmurin gro, lyg Homeras? Reikia ieiti, pasivaikioti, patariama susijaudinusiems.
Tyliai islinkau pro duris.
Ir vos mano batai ritmingu kaukjimu sudrebino aligatv prisiminiau Jon. vilgterjau
laikrod. Kiek po dvyliktos. Vakar Jon pasak: ji svajoja verandoje. tai kur atsvara krateriams!
inakt a itiesiu rank, nebuiuosiu kaktos, a buiuosiu Jons lpas, priglausiu j stipriai. Ne, a ir
nemanau vesti jos prie semaforo! A galiu sdti susiglauds daug ilgiau nei ties eilraiu apie
pakaruoklius.
Veranda buvo tuia. Ir pintas suoliukas. Ir, kaip vakar, styrojo tuias laukas, vasarinio mnulio
globojamas. Ir reti iburiukai viet u tojo lauko, blankios vakuts. iburiukai ir pelki rkas
jungsi su mnuline viesa.
Dvi ar tris valandas laukiau. Kiekvienas krebdesys, tolimas ir neiaikinamas garsas, praskrends
iknosparnis, tyla, kuri, atrod, groja, tik tonai per aukti ir negali j igirsti, jaudino mane, ir a
norjau pravirkti ir stengiausi susivaldyti. Jon neijo svajoti. Kai grau namo sudraskiau eilrat.
Jau baigsi atostogos, o a tebelydjau Jon nuo eero. Mudu ivaikiojome pelkes. A laikiau
jos rank, bet neidrsau Jons pabuiuoti, neidrsau paklausti, kodl ji neijo verand. A juk dvi
savaites slampinjau ties notaro namais. Naktys buvo vienodos. Mnuo i lengvo tirpino savo kairj
krat.
Ir vien popiet, kai mudu grome namo, o Jon kvepjo vandeniu, man isprdo:
Tu esi melagl.
A?, nustebo ji.
Taip, tu. Tu niekados nesvajojai verandoje. A tikrai inau. Dvi savaites vaikiojau prie tavo
nam. Tu esi melagl ir nuduodi rimt.
Jon susijuok. Ji turjo netaisyklingus dantis, baltus ir blizganius. Ji juoksi ilgai, ir a supykau.
Nedera juoktis i romantikos. Jon ingsniavo alia, nudegusiom kojom, sportiniais bateliais
apsiavusi. Ji pasak:
A negaljau sdti verandoje. Man tekt eiti per j kambarius, ir jie pabust. A tik svajojau apie
verand.
Tu galtum ilipti pro lang. Reikt nuokti emyn kok metr. A inau.
Jon sunr rankas u nugaros ir eidama spard grumstelius bateli kulnimis.
A ateisiu inakt. Lygiai dvylikt.
Jon vilgterjo mane. Gal a suklydau, pastebjs baim jos akyse. Mudu isiskyrme tyldami,
kai iniro miestelio vandens siurblys. Likau pelkse, kol nudegusios Jons kojos pranyko u pylimo.
Bet itis pusdien temaiau j stangr vytavim.
Dar prie dvylikt stovjau prie verandos. Dang deng debesys. Pelki miglos siver tui
lauk ir slankiojo gatve. Jutau migl drgn glamonjim. Beformiai knai vyniojosi aplink manj, ir
kai a papuriau galv, nordamas juos nuvyti, imtai pirt velniu siutimu sibrov pro apikakl, ir
mano oda suvirpjo aldaniu mane nujautimu visiko galutinumo. Tai nebuvo paprastas drebulys,
naktis slinko ilta, tai buvo senas ir pastamas laukimas, vl atsistojs alia grietos ir rpestingos
pamots teismis.
A perbraukiau ranka veid. Kaip kadaise, Palangoje, norjau riktelti odius. Jie neturjo bti
skoliniai i knyg. Mano smonje altikai liau riksmas. Prie juodos jros didiuls akmen
skeveldros guljo ant lipnios ems. Keistaforms sraigs, utrok krabai, pvanios uvys,
papariai, kyb prie mano veid lyg nesuplomos vduokls.
A apsisukau. Verandoje lauk Jon. Nepastebjau, kada ji ioko pro lang. Ubgau verand,
stvriau Jons rank ir nutempiau j aligatv. Mudu beveik bgome iki geleinkelio, kuriuo
nevainjo traukiniai, kur stovjo semaforas. A suspaudiau Jon visa savo raumen jga, ir ji
aikteljo. A sisiurbiau jos lpas, ir tuo paiu metu mano rankos, grietos ir plianios, parvert j
ant ols. A pamaiau jos nuogum: klubus tams pilvo trikamp, ir, kai sekundei atitraukiau savo
lpas, kad traukiau plauius oro, igirdau jos atr ir gerklin riksm.
Jon rk, ir vl maiau juod jr, ir suverstos pabgi krvos buvo didiuls akmen
skeveldros, ir keistaforms sraigs, krabai, uvys, papariai artjo mus. Jon rk, a juk girdjau
jos riksm, kakada, kai neturjau nei rank, nei koj ir kamuoliu riedjau akloje tamsoje. Jon rk,
ir mano pulsuojs kraujas norjo itrykti i pabrinkusi gysl. A plataka ugniauiau Jons burn.
Ji nutilo, ir a j pamiau.
Kai visa pasibaig tariau:
Tu apsivilk.
Ir, kol ji tvarksi, irjau semafor. pakrypus semafor, idautais signaliniais stiklais, ant kurio
stiebo buvo ibraiyti keiksmaodiai ir irdys. Ir atsisukau nerytingai.
Tu tvarkoj?, paklausiau.
Tu man suplei suknel, atsak Jon ir pravirko kkiodama.
Einam namo. Tu eik alia. A neliesiu tavs, tariau, irdamas em. Mudu grome. Pamau ji
nustojo verkusi, ir a tegirdjau ritming nirptim nosimi. Mudu sustojome ties veranda.
Tu nepyk, tariau tyliai.
Ar galtum laukti?
Ko?, paklaus Jon. Ir man palengvjo.
A labai myliu tave, Jone. Tu supranti, a pasikariavau, kada nors tau iaikinsiu. Ar tu galtum
laukti, kol a sitaisysiu, gausiu koki tarnyb? A nedarysiu taip daugiau. Priadu.
Ir tada drebania ranka palieiau Jons rank, ir ji rankos neatitrauk.
A vesiu tave, Jone. Gerai?
Gerai, tar ji. Ir pabuiavo mano skruost.
Tu eik miegoti. Mudu susitiksime rytoj, prie eero. Gerai?
Gerai.

Ir a nujau namo. Ir nemaiau, ir nejutau, ir negirdjau mane supanios nakties.


inoma, mudu myljoms. Trejus metus. Auktosios Panemuns puyne, Jiesios lazdynuose,
mano kambaryje, mano draugo kambaryje. Ir, kai pradjau apgaudinti Jon, tikjau: vien dien j
vesiu.
Maas miestelis. Pilkvas eeras dauboje. Sausinamos pelks, kuriose tebevaikiojo gandrai,
tebeklyk pemps ir kartais pasigirsdavo nuskendusij vli aimana. Senas, siauras, slidus
aligatvis. Graudios savo bejgikumu kauks. Gaisrinink savanori dd orkestras, grojs tango
Pantera" laidotuvi maro tempu. Notaro veranda. Semaforas. Mano jaunyst isiverianti
pakaruokliku eilraiu ir pirmja meile.

* * *

Jie trise sdi nusirengiamoje patalpoje ant suolo ir rko. Joe, Stanley, Garva.
Kit savait vaiuoju Philadelphia, sako baritonas Joe.
Ko? Mergait?, klausia Stanley. Jis truputl dvokia. Jis gurkteljo whiskey. Stanley ilas, nors jis
dvideimt septyneri met. Jo rankos dreba, raustanti nosis iduoda Stanley senel subankrutavus
lktel kakur i Mozr krato. Jis tiesus ir plokias. Stanley moka lenkikai ituos odius:
dzikuj, ja kocham, id sra ir, kakodl, zawistali pojechali.
Ne. Philadelphijos radiofonas kvieia. Sumoks kelions ilaidas, apmoks valg ir hotel, ir
kien dvideimt penki doleriai.
Juos dsi bank, utikrina Stanley.
Apskritas Joe veidas parausta.
inoma, ne likertors kas.
Tai ko rausti?
Joe sugniauia kumt.
Pupeli ko, sako Stanley ir giliai traukia cigarets dmus.
Joe nori dainuoti. Tai nra juokinga, sako Garva.
Kiekvienas isiiojlis man juokingas, ramiai pastebi Stanley.
Ir tu pats sau?, klausia Joe.
Ir a pats sau. Tokiu atveju sikiu gerkl butelio kaklel.

Dkoju, a myliu, eik ikt... Kas bus, tas! (Lenk.)


Stanley nukrato cigarets pelenus.
Mano mergaits bamba giliai dubusi, staiga itaria. Garva vilgteri Joe.
Po dvej met ir tu itaip kalbsi. Po dvej met darbo keltuve kiekvienam maiosi galvoje.
Tau neteks laukti. Tau susimai galvoje, kai buvai motinos siose.
Klausyk, Stanley!, suurzgia Joe.
Grai gaida. Si bemol, rodos, konstatuoja Stanley. Joe iri nustebs. Stanley pradeda
vilpiniuoti.
I kur?, klausia.
Neinau, vaikikai atsako Joe.
I allegro assai. Mozartas. Keturiasdeimtoji simfonija. G-moll.
Stanley atsikelia, garsiai pagadina or, kokia gaida?, klausia ir ieina koridori.
Keistas vaikinas, sako Joe.
Ir juodu eina koridoriumi. A turiu kautis ir charakteriu, ir smegenimis. Skraidyti keltuvu ir rayti
eilraius. Tai nesvarbu, kad esu nusilps. Senukas Darvinas ypsosi, Spartos aukltoj apsuptas.
Kas manieji angelai sargai? Keletas pamili, kurie ir rojuje nesurast sau ramios vietos. Nediduk
eilrai knyga tai ko troktu. A net pradedu melstis. Tai stiprybs ar silpnybs enklas?
Nebetenku jg iekoti atsakymo knygose. Nebetenku jg iekoti atsakymo savyje. Esu gamtos
perprodukcija. Irauk ak, nukirsk rank silo ventratis. Kuri ak, kuri rank? Esu aplips akimis
ir rankomis. Esu imtaakis ir imtarankis.
Vl Back keltuvas, vl lobby, vl numeris devintasis. Taip, pone, ne, panele, o taip, masonai,
kardinolas, inilai. Strikt, strikt pieva, ikelta uodega, ar tai nra aukiausioji palaima? Ir dantimis, ir
nagais, ir visu knu. Ir kraujas, kuris nebelyktus. Ir smon, kurios nebra.

1941-aisiais metais Antanas Garva buvo partizanas. Raudonieji trauksi i Kauno. Desperatikas
pasitraukimas, vokiei armijoms spaudiant, gimd anarchij. Kartais raudonieji trenkdavo al
ginklus ir umigdavo plent grioviuose. Juos galjo paimti nelaisv romiausioji mergina, jie tepra
duonos ir vandens. Kartais raudonieji iagindavo romiausias merginas ir subadydavo durtuvais
sutiktuosius. Partizanai idygo staiga. Kaip ir inios apie raudonj traukimsi.
Kautyns vyko aidimo slapukais principu. I medi paunksms, i po sugriaut tilt iokdavo
mogystos ir sukibdavo mirtiname glby. Neinia i kur atklydusios kulkos prardavo medi lapus
ir idaudavo langus Auktosios Panemuns vasarnamiuose. O dienos ir naktys slinko graios,
giedrios, be vjo.
Antanas Garva patruliavo Artilerijos parke. Jis gavo udavin: sekti, ar per Nemun nesikelia
raudonieji. Jis guljo ant aukto kranto, alia pasidjs autuv, ir irjo vanden. Saul viet ir
virbliai irk. Anoje Nemuno pusje geltonavo smlys ir rudavo tvarkingai sukrautos malkos. tyr
dang kilo padegt Kauno pastat dmai.
Staiga Antanas Garva igirdo nepastam gars. Garsas dejavo ritmingas ir nyksts, lyg vaiko ar
moters. A, a, a, a. Kai garsas nutrko, i Nemuno tykteljo vandens laai. Nusilpusi kulka,
kuri niek nepataik, baig savo skridim.
itai Antanas Garva suprato vliau. Gi tuo momentu jis atsigro. Jis pamat jaun rusel, koki
septyniolikos met, auniu veidu, mlynom akim, pasiiauusiu plauk kuoktu, kuris vienoje
dainoje apdainuotas kaip iubik kueriavyj. Ruselis neturjo autuvo. Jis buvo itiess rankas,
linkterjs priek, pasirengs uoliui.
Antanas Garva praleido ilgas valandas bandydamas prisiminti visas smulkmenas. Bet tai buvo
nemanoma. Rezultatai sir atmint, ir jis neufiksavo nirtusios kovos. Jis prisimin tik kelet
reljefing detali. Prakaito kvapas; raudona migla akyse; atrus akmuo, kur jis spjo nustverti;
smgiai. Nusilpusi kulka tebeskrido sinkopiniais smgiais. Nuo aki nuslinko raudonoji migla, j
apkutojo raudonarmieio galv, migla virto krauju. Prakaito kvapas aitrjo. Ir Antanas Garva pajuto:
jis vl turi kn. Skaudjo virugalvis, pilvas ir kairioji ranka.
Migla susikristalizavo mog. Ant Nemuno kranto, vyre, guljo ruselio lavonas. Inyko iubik
kueriavyj. Smailiu akmeniu Antanas Garva sutraik septyniolikmeio galv. Kur laik jis stebjo
umutojo platakas. Nagai ir pirtai balo. A umuiau mog, pagalvojo Garva. Bet itie odiai
nieko nereik. Lygiai taip pat praskambt: iandien graus oras arba ne, dkui, a negeriu
pieno.

* * *

Laikina ramyb keltuve. Masonai puotauja, kardinolas pietauja, jaunimo okiai prasids apie
deimt valand. Vienas antras sveias pakyla arba nusileidia. Bet viesas reikia sekti: raudon
kvadrat ir alij strl. Eilratis apie geometrines figras? Eilratis apie nusilpusi kulk? Sielos
ekstaz Buvau gryna siela, kai skaldiau ruselio galv, ir ventas Petras ivydo pasaulin
banyi keturkoj, ems liu, dangaus pauki pavidalais kai norjo valgyti. Gerk mano
krauj, valgyk mano kn. Naikink kito kn, stebk kito krauj. Esu modernus vampyras, bejgis
kaip iknosparnis dien. Poetas, kuris neparao gero eilraio. Gal man reikt kariauti? Tada
suydt manoji siela visomis gli varsomis?
Man belieka juoktis. Garsiai. Realyb egzistuoja. Skauda virugalvis, pilvas, kojos, kairioji ranka.
Kakodl realyb mgsta muti mane per virugalv: prespapj, kumiu. O a kertu atgal.
Paleolitinis mogus tebegyvas mano kraujuje, mano atsiteisime. Ir a tapau savuosius bizonus, kad
galiau juos umuti. Esu religingas. Magikieji pieiniai uolose ir smgis kuoka. Poetins strofos
popieriuje ir smgis akmeniu. Buvau laimingas sutas rusel. Sutvarkiau j pagal taisykles. Pagal
harmoningus mutyni statymus. Mano rankos spinduliavo platonikas idjas, Bergsono lan vital.
Buvau Nietzschs antmogis. Turbt daugiakalbis Hegelis itart: pasaulio planas absoliuiai
racionalus. Turbt egzistencialistai sutart pilnai ireikiau save, o fatalistai tiksliai vykdiau
likimo nuosprend. Kuri nors filosofin sistem tepasirenka ruselis. Savo pralaimjimui iaikinti. O

Vitalinis skrydis (pranc).


a laimtojas. Ir a labai noriau suokti laimtojo ok, dykumoje, prie lauo, mojuodamas kuoka.
Ritualin ok savo Dievui, kuris akimirkai siknijo mano kn.
Akimirkai? O gal a prievartauju save, nes esu viduraminio velnio apsstas? Jis kybo apsikabins
mane ir retkariais spusteli mano gerkl. Koks skirtumas? Hotelis, Nemunas, Kalifornija, kuris nors
aigalis. Gerkls smaugiamos visuose kontinentuose. Ir tuo metu sijungia kyri analiz. A, a, a,
a, kiti nesvarbs. A visatos centras. Dievas, kuris bijo; Dievas, kuris nort, kad egzistuot dar
vyresnis Dievas; Dievas, nors tapti vergu, ir taps vergu, nort bti tik Dievas. Psichiatras ipl
var lapel ir rays ligos pavadinim. ventas Petras itrauks kortel su trimis uraais: dangus,
skaistykla, pragaras. Kuri vietov jis brktels raudonu pietuku? O kas galt rayti manoje
kortelje: bk siela? Melskis? A meldiuos, a meldiausi.
Mgau geguines pamaldas. Smilkalus medinje miestelio banyioje. Grubiai ilietus
ventuosius. Melodingus varpelius. Raudonai baltus patarnaujani berniuk drabulius. Storas
vakines vakes. Jos man buvo mirusij parapijoni vls.
Liepsnels nypt aminybs meditacija. Kunigas lankstsi prie altoriaus, ir lankstsi kryius jo
nugaroje. irjau ikrakmolytus utiesalus. Antifona.
I prasiiojusi burn sklido graudus savo nedarnumu giedojimas. Isifiltruodavo disonansiniai
seni kranksjimai. Ten, prie kupolo, plauk vari giesm. Klpojau uverts galv. Mano Dievas
nematomomis rankomis nusitvr angel sparn ir pt i Savs ventj Dvasi. Jo veidas buvo
dvilypis. Lyg Januso. Kairioji pus Jehovos, deinioji Jzaus Kristaus. itaip vaizdavausi
veniausij Trejyb.
Lyg senobinis ydas uosiau smilkal kvap. Tai buvo Libano kedras ir Sandoros skrynios
atsivrimas. Tai buvo Jobas, guls dykumoje veidu sml. Tai buvo bang lingavimas Raudonoje
jroje. Tai buvo Kristaus ranka, laiminanti raupsuotuosius. Jo jimas vandeniu, Jo pdsakai kelyje
Golgot. Tai buvo dviej moter rauda. Marijos ir Magdalenos. J Mylimajam mirus.
Antifona. Tavs aukiams! Tavs, Tavs, Tavs!
O vargas Dostojevskis, sujungis verklenanius simyljlius ir belyiame Aliooje ieks
sprendimo.
Skeveldros nesusijungia. Jos atoka kaip akmenys nuo galautojos kno senobinje Jeruzalje.
Bet jos itako krtis, pilv, sutraiko kaulus.
Ne visais keliais praeina Kristus ir ikelia spjani rank. Ne visais keliais vaikioja pasaka ir
mogikasis ilgesys.
Maytse krautuvse detaliai suriuojami didesnieji ir maesnieji apelsinai. Bankuose sskaitos.
Statistikos biuruose bsimj katastrof savaitgaliniai skaiiai. Kariuomeni tabuose kasmetinis
naujok derlius.
Mano Kristau, a lenkiuosi prie Tave, nes Tu ilgjaisi pasakos. Ir tu man truputl juokingas,
Platonai, sudsts savo idjas lyg nuobliuotas lentas tvarkingoje lentpjvje. Tu praiopsojai
galingus tornado, kurie velniop nuluoja tavo lenteles. inoma, tau leidiama pradti vl i naujo.
Bet prie tai pasiskaityk savo idj draug Balzak. Kartos praeina ir ateina kitos. Ir kentjimas, ir
beprotyb, ir nesuradimas.
Ir vienias mogus keltuve, kuris medituoja, nusitvrs rankenos. A bijau ramybs. Ji apglbia
mane. Geriau baim. Pragare leidiama svajoti apie prarast roj. Taip, reikalingi didiuliai katilai;
velniki veidai ir verdanti smala; riksmas ir dant grieimas; pasiiau plaukai i sen giesmyn. Ir
tada jau pasaka apie roj, kuris virto rojumi, nes nebuvo prarastas.
Skeveldros lieia viena antr. Negaliu j sujungti, lyg vaikas, dsts kartonines ikarpas: kelias,
upelis, kalnai, stirna. Vaikas pliaukteri lieuviu, peizaas sudstytas.
Nejauku stovti prie sienos ir irti kankintoj rankas, kurios tuios, be akmen. i ramyb
negera. Negeros juodos vaks sidabrinse vakidse. Negera itoji moteris, jos skruostai nelygiai
nudayti, ir ji nenupt pudros nuo kuprotos nosies. Negeras raudonas kilimlis po mano kojomis.
Negeras mano nujautimas. A nenoriu ramybs. Noriu kanios.
Elena eina keltuv, jos rankoje septynvak vakid, liepsnels nori atplyti. Elena Jeruzals
ydas prie Verksm sienos. Elena undin, kuri prisisiuva atplyusi uodeg. Elena klpanti
kariatid, ant jos galvos linguoja ventos Onos banyia. Elena beisbolo sviedinukas, pamestas
olje. Elena maa mergait, j taip mgdavau
buiuoti.
K jaut ventasis Antanas, kai jam nesivaideno velniai ir moterys? K jaut tkstaniai suvarytj
gazo kameras, prie motinos koj klykia apsisnargliavs ydukas, ir motina kandioja savo pirtus?
K jaut sual akmenis prie nukirst medi tolimoje iaurje?

Gnothi seauton
I thank God, that I was born
Greek and not barbarian
Mantike manike
Noumenon noumenon noumenon
Epiphenomenon
Naturalism poetically expressed
Associations of mathematicians, chemists,
astronomers, business corporations, labor
organizations, churches, are trans
national because

Because I love you Ilinaa


Mantike manike
Nike No No No Noumenon
Gnothi seauton

Skamba kaip avangardinis eilratis, ar ne?

Gnothi seauton paink patsai save (graik.). Toliau improvizuojama, anglik tekst terpiant graikik filosofijos terminij ar jos
vedinius. Teksto angl kalba vertimas: Dkoju Viepaiui, kad gimiau graikas, ne barbaras [...] Natralizmas poetikai ireiktas...
Asociacijos matematik, chemik, astronom, komercini korporacij, darbinink organizacij, banyi yra transnacionalins, nes...
Nes a myliu tave, Ilinaa [...].
7

Antanui Garvai tereikjo pasukti North antrj. Jis stovjo gatvi sankryoje. ia buvo vaistin,
ir senukas vaistininkas luost buteliukus, atsargiai slampindamas tarp lentyn. Kitoje gatvs
pusje sudribusi yd snaud prie vaisi ir darovi di, knarkteldama ir atsiremdama auksinius
apelsinus.
Garva lauk. Jis mat namo kamp, kuriame gyveno Elena. Jis neinojo, kur jos butas. Jis nesiryo
pereiti gatv, nes atsidurt namo lang kontrolje. Vaistininkas kelet kart paniurusiai vilgterjo
Garv, nulepseno prie kasos, urakino j ir rakt sidjo kien. Ir stabteljo prie dur kiem. i
vaistin buvo apiplta dien panaaus vyruko gan simpatiku veidu.
Ir nelauktai ijo Elena. Ji dvjo plat languot sijon ir balt blizel. Ji apsidair, lyg
neinodama kur esanti. Garva greitai nuingsniavo j. Senukas vaistininkas klastingai ypteljo ir
gro prie buteliuk. Nuo Garvos ingsni pabudo yd ir nusiiovavo pilna burna.
Juodu stovjo vienas prie antr.
Labas, pasak Garva.
Labas.
Kur einate?
krautuv.
ia, netoliese, yra toks parkas. Kuriame nuov rabin. Jei turite valandl laiko, mudu galtume
pasivaikioti. Beje, rabin nuov vakare. Dien ramu parke. Rabin nuov atuoniolikametis
vaikinas, nes norjo pataikyti judant taikin. Rabinas meditavo su Jehova turbt. Parke yra
suoliuk, ir anapus East River dangoriai. A manau, koki valand, pusantros, dabar vienuolikta.
Elena irjo Garv, lyg jis bt nepastamas, ir Garva tar:
Man sunku pamirti kelion Jones Beach. Sena kelion. Net uvakar.
Nemaniau, kad js ateisite, tar Elena. Tomis paiomis gaidomis nutekjo odiai.
Dar iandien, pabuds, a pats neinojau, atsak Garva.
Panorau igirsti apie bajor galvas.
Gerai. Eime. Buvau js parke.
Kai juodu guli itaip atrodiau a ir Mia, pagalvojo sudribusi yd, kai juodu jo pro al, o
jos akyse blyksterjo prarastas svajingumas.
i lady turi vyr. Vyras dirba, o lady nedirba, todl padirbs su juo, pagalvojo vaistininkas.
Kadaise j apleido mona, ir, kai ji mir, jis nenujo jos laidotuves, jis neved kitos, jis gyveno
vienas.
Juodu tyljo eidami. Nuleista Elenos galva ir palink Garvos peiai; purvina Bedford Avenue su
gatviniais kioskais, kur kyojo Ryt ateivi laikraiai; besiburi prie vaisvandeni parduotuvi i
arkli lenktyni pragyven tipai; kaubojiki vaikinukai ant skambaliukais ir ddelmis apkabint
dvirai; nusmegusios aligatvins plytos; svogn, esnako, atmat kvapas; pilkas lidesys, kurio
nepajg isklaidyti auksiniai apelsinai, auksin saul, auksiniai laikrodiai ir iedai vitrinose;
auksiniai merginos plaukai, ji stovjo rb valyklos tarpdury, mlynas dangaus ruoas, suvilgs
skersgatvi properose.
Ir juodu prijo didiul aikt, kuri Garva pavadino parku. ia buvo beisbolo aiktels,
cementins sienos sviedinukams svaidyti, reti mediai, ol, suoliukai. Juodu susdo. Ir mat prieais
benzino cisternas, mokyklos pastat, vieno antro dangorio boktus.
Tai bus vienintelis susitikimas. Gal js klaidingai mane sivaizdavote? Mano vyras ir a
pavyzdinga pora.
Atleiskite. Jei norite, a eisiu sau.
Garvos ranka sikibo suoliuko atram.
Eisiu sau.
Kodl?
Garva nustebs irjo Elenos akis. Tikra ramyb ir ramus smalsumas, ir truputlis motinikumo.
Kodl?, pakartojo Elena.
Tai vienintelis susitikimas dviese. Mano vyras kviet jus apsilankyti. Ir a kvieiu.
Nenorjau js eisti, tar Garva.
inau, atsak Elena.
Garva susirado cigaretes, ir juodu usirk.
Bsiu atviras. A kai ko iekau.
Girdjau apie jus.
Taip? K btent?
Girdjau, kad js mergiius.
Tai dar ne viskas. Sako, esu destruktyvus. Sako, gardiuojuos savo paties irgomis. Kartoju. A
kai ko iekau. Jau savait, kaip iekau keli strof.
Man patinka js eilraiai. Jie tikri savo neubaigtumu.
Nemoku ubaigti. Man trksta ramybs. Mano pasaulis dta. Esu detalistas, nemoku nupirkti
urmu. Bet a branginu skeveldras. Noriu aprayti slydim praraj. iuo metu iekau sprendimo. Yra
toks berniukas naujame eilratyje. Jo motina mirta gretimame kambaryje. Durys urakintos,
berniukas neleidiamas. Jis stebi, kaip siena liauia mlyna mus. Tuoj ji pasieks lang, kurio virus
praviras. Ar mus iskris, ar liks kambaryje?
Jei a trupuiuk jauiu jus, tai mus iskris. Ir kai berniuk leis pas mirusi motin, jis
gailsis mlynos muss, nes ji iskrido.
Naujas, trakantis tonas nuda Elenos odius.
Dkui u dovan, tar Garva. Elena vilgterjo klausiamai, ir jos vilgsnyje buvo baim.
A neapsirikau. inojau, esu reikalingas js pagalbos. Tada automobilyje js nusprendte, kad
vienuol ir mane paklaidino mirusij bajor galvos. A intuityviai supratau: js isprsite berniuk
udarame kambaryje.
Esu tik buvusi gimnazijos mokytoja. Ir myliu Vilni, pasak Elena. Ji stropiai ugesino nuork
batelio kulnimi, ir Garva pastebjo, kad jos deinioji kojin ir iandien nusisukusi al. Jis
pastebjo, kad pudros sluoksnis nelygiai udtas, antakiai per storai prailginti, lpos rykiau
nudaytos, ir iandien Elena nebra pilka moterikait, kaip uvakar Jones Beach. Jos pilkvose
akyse prie valandl buvo baim, ir Garva inojo vilgsn. I veidrodio, kur jis vilgterdavo,
kai j praddavo smaugti nematomos rankos.
A inau. Prisiminimai reikia senatv. O ne, esu trisdeimties dvej met. Manau, perkeltj
senatv. Ir man pikta. Pastamos ponios daug neka apie praeit. Jos prisimena madas, veidus,
servizus, tarnaites. O a prisimenu bajor galvas, statulas ant Katedros stogo, mrin sien prie
Ras kapini, universiteto kiemo kolonas A panai savo pastamas.
Ji nutilo, ji stebjo dangori boktus. Garva sujudjo, ir Elena pasak:
A spju, k js patarsite. Skaitau js eilraius ir straipsnius. Bandiau sekti js pdomis.
Taip, maytje galerijoje maiau Modiglianio gulinij moter. Magikasis gelsvumas, bizantikas
lidesys, rate js. Freska, gimininga freskoms Luksoro ventyklose, citavote Cocteau. Modernaus
meno muziejuje stebjau jsik Soutine, sukrekjus krauj yduko rbelio klostse. Metropolitam
stengiausi siirti persik miniatir ornament tyrum. Ir gamtos muziejuje radau apskritos
galvos kopij, dykum nukritus praeities meteor, rodos, taip rate js. A neisiu j irti
daugiau.
Kodl?
Neisiu j irti daugiau, pakartojo Elena.
Garva sujudjo.
Js vl norite bgti?, paklaus Elena, ir Garva susikio rankas kienes.
Anaiptol. A kiek susijaudinau. Js skaitytojas, kuris prisimena itisus sakinius. Ir js sakote: a
neisiu j irti daugiau.
Elena susijuok. Pirm kart Garva siirjo jos dantis. Smulkius, taisyklingus, melsvus. Su gerai
statytomis plombomis. Jos juoke Garva vl igirdo trakant ton.
Kiek jums met?
Keturiasdeimt vieneri.
Koks js vaikikas! A sivaizdavau ironik piliet, o js jaudinats lyg gimnazistas.
Padkite savo rankas ant rankinuko, altai tar Garva.
Jei a jaudinuos, jei a susikiau rankas kienes, kad negniauyiau suoliuko atramos, tai jums
patartina neglamyti savo sijono. Veriau glamykite rankinuko od.
Pro pudros sluoksn prasimu silpnas rausvumas, pirtai virpteljo ir sustingo nusitvr sijono
klosi. Bateli smaigaliai sibed vyr. sitemp raumenys kojose ir pagal lpas. Tai truko
keliolika sekundi, ir i lengvo Elenos knas atsileido, ir ji atsilo kaip darbinink pertraukos metu.
Atleiskite. Esu poetas, bet manyje pasireikia ir prozaiko yms, tyliai tar Garva.
Elena neatsak. Du riebs balandiai vaiktinjo taku, tingiai sibuodami pilvais it nios
moterys. Juodas vaikinukas kaip pals prazvimb raudonu dviraiu. kyriai ibjo numestas
sidabrinis popierlis nuo saldaini duts.
Papasakokite man apie jsik Vilni, itar Garva. Elenos blakstienai buvo drgni. Ji tebesdjo
atsilousi, ir suiauptose lpose vingiavo skurdios ypsenos likuiai.
Js klystate. Nenusivyliau js eilraiais ir straipsniais. ia jau mano kalt. Mane jaudina mano
praeitis per juos. Kai a irjau js dailininkus ir primiau js vaizdus, mano Vilnius irykdavo,
ir man skaudjo. Tikjau: mano prisiminimai guos mane iki mirties. Js kryba veria kentti. Ji
verds aliejus, pilamas aizdas.
Js antrasis mano skaitytojas.
Kas pirmasis?
A pats.
Elena atsistojo, ir riebs balandiai neisigando. Balandiai kraip galvutes, ir rudavo j akys
saguts.
A eisiu namo, tar Elena.
Js nepapasakojote, tebesddamas tar Garva. Elena lygino languoto sijono klostes.
Eisiu namo. Reikia nusipirkti io to, ivirti pietus.
Js nepapasakojote, tar Garva atsistojs. Vienas balandis nulitiniavo tolyn, antras
tebevilgiojo sagutmis.
Js likite. Griu viena.
Elena palenk galv. Jos kaklo ilenkime rudavo apgama, lyg toji balandio akis.
Atleiskite. Nebegaliu daugiau. Gal kada nors, kit kart.
Garva pamat, kad Elenos blakstienai dar labiau sudrko. Jis pam jos rank, ir ji neitrauk
rankos.
Ryt?, lpomis tar Garva.
Nuskrido balandiai. I aidimo aikteli ataidjo kurts sviedinuko smgiai cementin sien,
saul pasisuko, nebeibjo sidabrinis popierlis, suvito siaurutls kopios cisternose, ir Elena
paklaus:
Tai btina?
Garva irjo jos distanias akis, ir atsakymas sutapo su sviedinuko aidu.
Btina.
Kada?
Ryt pradedu darb keturios trisdeimt popiet. Jei deimta valanda jums tinka
Bsiu ia deimt, tar Elena, ir Garva paleido jos rank.
Nelydkite. Noriu grti viena. Sudiev.
Sudiev.
inojau, kad ateisite, netiktai itar Elena. Ir nujo. Smulkiais, skubiais ingsniais. Languotas
sijonas ejo nutoldamas. Ir pilkus plaukus, ir balt blizel stebjo Antanas Garva. Kol Elena
pasuko Bedford Avenue.

* * *

Antanas Garva ileidia brel persenusi boksinink. Jie vainja i aukto aukt su whiskey
stiklais ir sveiuojasi vieni pas antrus tokiuose pat kambariuose. Jie perdtai juokiasi ir, sugniau
kumius, imituoja smgius, kuriuos dav ar gavo prie keliolika met. Kresnas vyras, veik be kaktos
ir priplotomis ausimis, ieidamas juokais stukteli Garvai pet. Garva vingteli visu knu ir palieia
kumiu kresnojo krtin. Brelis nusijuokia. Gerai, vaikine! Trenk jam. Jis buiuodavo grindis jau
antrame raunde. Ir vienas spraudia Garvai rank kvoter. Jie nuingsniuoja koridorium,
linguodami alis, tebesijaui jauni ir stiprs nuo igerto whiskey. Garva udaro duris.
8

Pirmojo bolevikmeio metu Antano Garvos eilraiai ir straipsniai nebuvo spausdinami


sovietiniuose laikraiuose ir urnaluose. Jo kryb pavadino reakcionierika ir formalistine. Garva
ir jo tvas gyveno Auktosios Panemuns vasarnamy. Vasarnamis buvo nedidukas. Keturi kambariai,
virtuv, stiklin dengta veranda. Du kambarius nuomojo matininkas ir jo mona; tyls mons,
laisvalaikiu aidi achmatais.
Garvos tvas slampindavo po sod, stabteldavo ties kriaui mediais (kuriuos kadaise ira
i Danijos) ir iupinjo dar alius vaisius. Jam bolevikai nutrauk pensij, kaip Gedimino ordino
kavalieriui, tokio ordino, kur nusipelniusieji Lietuvos valdininkai buvo pareigoti pirktis. Garvos
tvas maai tekalbjo su Garva. Kriaui glamonjimas buvo susmulkinta meditacija tos
ankstyvesns, ant Nemuno kranto, Paaisl bevelgiant. Dabar ten meditavo rus kareiviai su
umautais ant autuv durtuvais ir priartjusiam auk: alin! Tvas nebeliet smuiko. Jis kabojo
apdulkjs ant sienos, ir kai vien kart tvas suvirpino stygas, garsai nuaidjo turbt jo irdyje, nes
tvas susirauk, lyg suvalgs kak rgtaus, o paskui, prisidjs rank prie irdies, nuingsniavo
sod senamadikas kavalierius, meils deklaracija neinas.
T ram vasaros vakar Antanas Garva sdjo stiklinje verandoje ir ra. Prieais augo akacij
krmai, medin tvora skyr vasarnamin pasauliuk nuo tykios gatvs. viet lempa varpiniu
abaru, pastatyta ant stalo sukryiuotomis oiu" kojomis. Vakarinje ramybje suok laktingala.
Garva galvojo, kad is vitalikas ir sinkopinis smigimas negailestingai tl poet susaldintas. Jis
prisimin tvo niniuojamas senas lietuvi sutartines, tikras savo lyrine atonalija. Atjo baudiava, ir
vliau isivadav vergai tesugebjo konkuruoti su ponais: harmonizuoti dainas ir perkelti iaur
brakant Olimp. Perknas, Pykuolis, Patrimpas, krivi krivaiiai ir vaidiluts, importuoti Piet dievai
ir j tarnai skubiai rdsi lietuvikais tautiniais drabuiais.

Lole palo eglelo


Lepo leputeli,
Lo eglelo,
Lepo leputeli.

Skambinoj kankleliai
Lioj ridi augo.

Senobikai suok laktingala. Jehova buvo pamirs krat. Vis savo dmes Jis sukoncentravo
Maj Azij.


Kambarys buvo baltai tinkuotas. Nedaytas stalas stovjo prie lango. Dvi kds. Ant vinies kabojo
blogo filco skrybl pralytais bryliais. Antanas Garva pastebjo ant stalo sunk prespapj su
dirbtinio marmuro gyslelmis. Ir dmt raalin alia.

Nepraeinamuose raistuose trikamps egls, lietuvik ventykl boktai, kilo vaigdes.
Formavosi slidinjanios kanos: laums isidraikiusiom kasom; mautliai ir nudrisk kaukai; vilpi
ore aitvarai; i ems isisunk lauksargai ir empatys. Abstrakts gamtos dievai, kas sekund
keii savo pavidalus.

Lole palo eglelo


Lepo leputeli,

suok laktingala. Tereikjo stovti miko tankmje ir irti, kaip visu knu prilimpa prie ems
aliai; igaubtomis akimis stebi visat rups. Tereikjo medituoti nesvarstant. odiai tebuvo
magikos formuls. Nesuprantamos ir reikmingos kaip ir kan formavimasis. Tereikjo stebti
aminos ugnies atrialieuves liepsnas, jos apviesdavo egles-boktus, o ventykla buvo didel
neimatuojama em. Gimti, gyventi, mirti. Itirpti kanas, sussti auktuose suoleliuose ir kartais
klaidioti po pastamus mikus ir pelkes.
Ir jei atklysdavo lidesys ir baim, galima buvo skaptuoti i medio pusiau mogikus droinius ir
statyti juos pakelse. Lidna baim isidrodavo pailgomis rauklmis, sutrumpintu knu, galutiniu
emiku atsidavimu. itos medins skulptros nekonkuravo su gamta. Gumbuot stuobri
susikabinimuose, akn raizgynje, eer ir upi tekjime galima buvo atpainti tuos
sumogintuosius. Lidna baim saugojo gyvus.

Skambinoj kankleliai
Lioj ridij augo,

suok laktingala.
Medaus koriai, rugi varpos, rtos, tulps ir lelijos. Tingios ir smalis mekos. Pu sakai
auksinis gintaras, Baltijos put ltas siiulpimas gintarin sml.

Garva dar kart nuluost atgalia ranka tebetekant i nosies krauj. Jis vilgterjo savo rank, o
paskui raalin. Raalin buvo kupina juodo raalo. Simutis giliai alsavo.
Imetei Nemun? Zuika buvo teisus. Gerai, kad tu idiotas. Tik idiotas t pat ryt eina autobus
stot.
Turjau dvi savaites laiko, nirpdamas nosimi atsak Garva.
Verandoje, tar Simutis.


Varteliai tvoroje prasivr. Du vyrai jo verand ir sustojo prieais Garv. Du alsvi siluetai
stalins lempos viesoje. Praeitinis pasaulis nugrimzdo nebt. Antanas Garva pakilo, rankomis
atsirms stal.
Labas, drauge Garva, tar poetas Zuika. Nepriklausomybs metais jis ra proginius eilraius.
Apie kar, apie Vilni, apie tautines ventes. Eilraiuose buvo apsiai auktuk ir kartojosi odis
Lietuva. Jis ir dabar ra proginius. Apie kar, apie Maskv, apie komunistines ventes. itie
eilraiai ne per daug pasikeit. Jie pagausjo auktukais ir odiu Stalinas.
Zuika buvo neauktas, dailaus veido, maa galvute, neaikios spalvos plaukais ir rausvomis nuo
nemigo ir grimo akimis. Jis turjo putlias rankas, moterikas, manikiruotas, varias. Zuika nuolatos
jas vilgiojo. Antrojo vyro Garva nepainojo. Auktas, plaiapetis, isikiusiais andikauliais, ema
kakta, ikiliu smakru jis panjo fabriko meister.
Draugas Simutis. Jis ketverius metus isdjo kaljime, tar Zuika. Putli rankut nuskrido ir vl
gro, lyg Zuika bt policininkas, rods kelio krypt.
Sskite, tar Garva ir pats atsisdo. Zuika nutp suole, Simutis atsirm verandos lango
rmus ir dein koj pastat ant balto, vasarvietiko suolo. Jo pda buvo neproporcingai ilga
juodame, kietame pusbatyje.
Tu nesistebk, kad mudu nakt, velniu tenoru tar Zuika. Garva sumio. Juodu buvo maai
pastami, kreipinys tu j nustebino. Zuika stvr nuo stalo prirayt lakt. Juodu suaid vaikus.
Garva grieb lakt, bet Zuika paslp j u nugaros. Simutis staiga atsisdo suole tarp Garvos ir
Zuikos. Laktas gro, ir Zuika j perskait. Jo lpose vingteljo sarkazmas.
Tipingas dekadansas su buruazins tautosakos priemaia, tar Zuika.
Tai pirmoji redakcija. Eilratis vos pradtas, atsak Garva ir tuoj pat suprato, kad jis kakodl
teisinasi. Tada jis pasak ramius ir truputl skanduojamus odius:
Kokia teise js ateinate nakt ir kontroliuojate mane?
Bk altas. Darbo liaudis turi teis kontroliuoti. Ir draugas Simutis garbingoje NKVD tarnyboje.
Putli rankut pakartojo policininko gest. Valandl visi tyljo. A neprivalau bijoti, pagalvojo
Garva ir tar:
Jei a tiksliai prisimenu, vienas js eilraio posmas skambjo itaip:

Juk laisvs girdime garsus,


Moksime j saugoti
Ir aulio vardas stabus
Kaip brolio arba draugo.

Prie savait skaiiau kitok variant:

Juk laisvs girdime garsus,


Moksime j saugoti
Mums vardas Stalino viesus!
Kaip tikro tvo, draugo!

Js technika gerja. Rimas viesus tobulesnis u stabus. Sveikinu.


Simutis skersomis vilgterjo Zuik.
Ar tu inai, kad auli sjungos vadas grasino man?! sucyp Zuika. K man! Mano seniems
tvams. Jis adjo ivyti juos i kelio ir paversti elgetomis. Tada kapituliavau, teisingai, bet inok:
pirmoji redakcija buvo antroji, ir a pakeiiau odius. Prievarta pakeiiau. Jau prie kelis metus
raiau apie Stalin, kai js mgdiojote supuvusius izmus!
Kelis kartus maiau jus restorane su auli sjungos vadu. Ar jis ir sskaitas mokjo prievarta?!,
ypsodamasis paklaus Garva.
Melas!, teitar Zuika.
Simutis pam lakt ir pradjo skaityti.
Nelabai suprantu, tar jis abuoju baritonu.
Ir nesuprasi. odi akrobatika, kurioje slypi buruazin agitka, siterp Zuika.
Simutis irjo lakt, tarytum jis bt neiskaitomas. A pradedu atsigauti. Man reikia isisukti,
pagalvojo Garva ir tar:
Reikalas paprastas, drauge Simuti. ia js matote pradmenis. Noriu parayti eilrat liaudies
dain tema. Bet, deja, mano technika silpnoka, negaliu lygintis su mielu Zuika, ir todl esu
reikalingas keli redakcij. Kai baigsiu eilratis bus suprantamas liaudiai.
Jis isisukinja. Jis sdi ant dviej kdi, tar Zuika, vingteljs Simuio pus. Jo putlios
rankuts guljo ant stalo, ir lempos viesa irykino velnias duobutes ir stropiai lifuojamus nagus.
tai mielas Zuika stropiai priiri savo nagus. Nag prieira nra bdinga proletariniam poetui,
velniai tar Garva. Zuikos pirteliukai laipiojo vienas per kit. Simutis padjo lakt ant stalo ir
praneko:
Nelabai suprantu, bet man patinka. Vaikystje kaime girdjau liaudies dainas. Grau. Vakare
klausytis grau. ia taip pat daina. A galvoju, liaudies. Jei js parodysite keniani nuo pon
priespaudos liaud, ir ji dainuos Jei pabaigoje suvis Stalino saul, a galvoju, tiks. Apie liaud
ra visi didieji poetai. Strazdelis, Donelaitis?
Teisingai, drauge Simuti.
Taigi ir js bandykite. Bet nepamirkite. Priespauda pasibaig. Ateitis viesi. Noriau perskaityti
eilrat, kai baigsite. Kada baigsite?
Manau, utruks savait, gal dvi.
Gerai. Sakykim, po dviej savaii su eilraiu ateisite pas mane, drauge Garva, nusprend
Simutis. Jis atsikl. Pakilo ir Garva. Zuika tebesdjo, ir jo pirteliukai nebelaipiojo.
Tikiuosi, bsi ms, iltai tar Simutis, spausdamas Garvos rank.
Drauge Simuti, a tau iaikinsiu , pranypt atsikls Zuika.
Po dviej savaii isiaikinsime. Eime. Labanakt, drauge Garva.
Labanakt.


Vienintelis langas buvo utvertas pinuiais. onuose kybojo kartnins ir kadaise viesios
uuolaidos. Kampe stovjo emaliuota spjaudykl. Snargltoje koje plduriavo geltonos nuorkos.
Nuorkos guljo ir ant nebeveiiamo parketo. Simutis sugavo Garvos vilgsn.
Tu atsiklaupsi ir lieuviu igraibysi nuorkas i spjaudykls, tar jis ir atsisdo ant stalo krato.
Garva nirpt nosim. Kraujas tebetekjo. Jis igirdo automobilio signal ir pamat mlyn mus. Ji
i lto liau vir lango pinuiais.
Greiiau!
Laktingala suok. Ji nebuvo ididaus arba persijausminusio poeto sekretor. Ji buvo laktingala.
Lole palo eglelo sutartin. Slidinjanios kanos mirusij vls. Pasaka pamirtoji kalba.
Antanas Garva ra. I pasmons atitekjo ramus neivengiamumas. Laktingala nutilo.
Aukiau tvoros paviesjo. Laktingalos giesmje per save Garva iekojo uvusio pasaulio. Lygiai
taip is nepuonus pauktis giedojo prie tkstanius met. Jo giesm buvo ifras, pirmasis
suprastas hieroglifas.
Garva suvilp, pamgdiodamas umigus paukt. A raau pasak. A tikiu Ariadns silu,
tikiu intuicija. Praeities restauracij palieku senobini religij tyrintojams. Tesiginija sau. Blogame
medienos popieriuje gyveno du eilraio posmai. Augo mediai ir krmai uvusiame pasaulyje.
Egl, puis, liepa, uolas, beras, kadagiai.


Simutis nuslinko nuo stalo ir atsistojo prieais Garv.
A laukiu.
Garva tyljo. Jis gavo smg pilvo tutum ir smuko grindis. Smon nujo ir gro. Jis pajuto
smarv. Jam paleido vidurius.
Privarei kelnes, poete?


Juodu ijo. Varteliai usidar. Vir Artilerijos parko itryko rausvum. Garva suglam prirayt
lakst ir sikio kien. Reikia bgti, bgti. kaim. Jis ugesino lemp. jo kambarius. Atidar
duris tvo miegamj. Tvo naktiniai markiniai buvo prasiskleid, ritmingai kilnojosi ant krtins
il plauk kuoktas. Tvas miegojo prasiiojs. Dvok senatvikas prakaitas. Raudona antklod
vinguriavo kojgaly. Tegul miega. Bgsiu neatsisveikins. Garva udar duris. Jis apsivilko
nudvt vark ir jo virtuv. Igr dvi stiklines pieno. Suvalg duonos riek. Tada usirk
papiros ir ijo gatv. Popieriaus gniuull jis sudrask ingsniuodamas pagal Nemun. Skutus
sumet vanden. Skutai sukdamiesi nuplauk tilto pusn.


Garva band atsikelti. Trko kvpavimo. Pilvas ir kojos buvo nejudrs. Tada jis pradjo
ingsniuoti rankomis, vilkdamas apatin kno dal. Kaip uo, kuriam pervaiavo kojas. spjaudykl.
Jis ir urzg unikai. Iki spjaudykls beliko pora metr. Garva stabteljo.
Greiiau!
Tegyvuoja Babokinas, velniai tar Garva.
Kas toks?
Jis gerai vaidina iapajev.
Simutis stvr nuo stalo sunk prespapj.
Ar liaui?
Nemuk, nemuk!, suvieg Garva. Jis praliau dar gabal. Spjaudykl lauk ia pat. Jo rankos
pradjo drebti, ir jis sugriuvo ant grind.
Pasikelk, tar Simutis.
Tegyvuoja Babokinas, sunabdjo Garva.
Jis pasikl, drebdamas smulkiu virpuliu. Jis tejuto baim. A darysiu visk, visk, a kiiu
lieuv, kad jis nemut!
Prie pat jo nosies stovjo Simuio pusbatis. Tepalas dvok aitriau nei Garvos imatos. Garva
kilsterjo akis, vaikikai nusiypsojo ir, irdamas ikil Simuio smakr, tar:
Nenoriu.
Simutis smog su prespapj per virugalv.


Antanas Garva atsigavo verandoje. Jis guljo ant suolo, prieais stovjo Simutis ir vyras baltu
chalatu.
Atsigavai?, paklaus Simutis.
Garva sumirkiojo.
Gerai. A pasigailjau tavs. Tu girdi, k sakau?
Girdiu. Pasigailjai.
..Gerai. Dabar klausyk. Tu jai Pirmosios gegus gatve. Norjai pereiti kit pus. Daugiau
nebeprisimeni. Kartok.
A jau Pirmosios gegus gatve. Norjau pereiti kit pus. Daugiau nebeprisimenu.
Teisingai. Tave ukliud autobusas. Aiku?
Aiku. Ukliud autobusas.
Gerai. Kai pasveiksi, vl raysi.
Gerai. Raysiu.
Tu man patinki. A sikariavau. Bet tau naud, a galvoju. Manau, bsi ms. Sveik.
Rayk.
Simutis ir vyras baltu chalatu ijo. U tvoros subirzg maina. Garva paliet savo galv. Ji buvo
sutvarstyta.


Antanas Garva pasveiko. Virugalvyje liko vingiuotas randas. Jis pradjo rayti ilg straipsn
Humanizmas soviet literatroje, bet nebaig. Lietuv siver vokieiai. Apie dvejus metus
Garva dirbo knyg leidykloje. Jis tais korektras ir nebera.
I pradi mir tvas. Jis krapt savo nos valandomis, tyljo ir vliau pradjo dejuoti. J ive
ligonin. Tvas mir psls viu ir ilgai kankinosi, nes jo irdis buvo stipri. Matininkas ir jo mona
isikraust. Antanas Garva liko vienas.
Ramyb gaub i lto. Jis pamirdavo dienas ir valandas. Umigdavo prie stalo. Neatsakinjo
savo koleg raytoj klausimus. Ir vien dien nebeatjo leidykl.
Kolegos atve gydytoj. Gydytojas nusprend: Garva nepavojingas, jo nereikia gabenti
ligonin. Retkariais i miesto atvykdavo gydytojas, retkariais raytojai su liesais maisto ryuliais ir
pinigais, u kuriuos nek galima buvo nusipirkti. Garva vl pradjo kalbti. Trumpai ir
kondensuotai. Gydytojas ir raytojai nutar: Garva pasveiks.
Buvo ankstyvas ruduo, ir jis slampinjo po sod. Danai jis nusiskindavo vynios lap ir ilgai
stebdavo j. Tai buvo emlapis. Jis iekojo prarast plot vynios lape.
Vynios lapo gyslels mrin siena, solidi, lyg romn senatoriaus nosis. Aplinkui ol. Cezaris
klpojo ir ra lentelje. Gallia omnis est divisa in partes tres. Barbarai usidjo vainikus ant galv.
alius. Buvo vent! Kur? Prie jros. Lole? Lepo. Eglelo? Lalo. Tu teisus, senasis aisti. irk
valandomis Baltijos bangas. vynios lap. Ir kuo maiau jausmo. Isisupus plaiai vakar vilnimis
ne man. Kreivos puaits prie jros. Sakai sliuogia kamienu, smliu, sakus nustveria bangos.
Brangus akmuo venecikuose mezginiuose. Romn senatorius laiko delne gintaro gabal. Jis
graesnis u auks, sako senatorius, nes pilnos skrynios sestercij, o gintaras vienintelis. Augo?
Ridij. Skambinoj? Palo. Senasis aisti, muzikalusis aisti, parodyk man savj med, kur meldeisi. Ar jis
sako? Ne. Ar jis ramina? Taip. vilgterk dmus, kurie kyla dang, smilg, skrendant paukt.
vynios lap. Galima.
Garvai danai paleisdavo vidurius. Jis lakst medin ieinamj, kurios duryse tvas buvo
ipjausts skyl kreivok ird. Garva tupjo, ir pro ird mat dangaus sklypel.
Man krtin uliek savo alta banga, deklamuodavo jis. Ir galvojo, kad reikt parayti eilrat,
kurio skutus sumet Nemun. Bet jis nepajg. Tebuvo odiai. Lalo, aistis, romno nosis,
skambinoj, dangus, gintaras. Po mnesio gydytojas sustabd jo viduriavim.


enia atjo vakarjant, ne per daug susenusi, kaip ir daugelis smulki moterikaii. Garva
sdjo verandoje. Ant suolo guljo akacijos akeli pluotas. Jis laik akel, skab lapelius, lyg
simyljlis, buris myli nemyli, ir svaid juos.
Labas, katine, tar enia. Girdjau, tu sergi. Vienas draugas pasakojo.
Garva ypteljo ir tyldamas skab lapelius. enia padjo ant stalo lagamin.
Atveiau sviesto, laini ir kiauini. A neumirau tavs, katine.
Diaugiuos, tar Garva.
Grau ia. Galiu apirti kambarius?
Eik, pasil Garva.
Po valandls enia gro.
Neblogai. Reikt ivalyti.
Jei netingi, sutiko Garva, gendamas paskutinij akel. enia velniai brkteljo pirtais per
Garvos kakl.
Galiu apsigyventi pas tave? Tu juk vienas?
Vienas. Tik neturiu daug valgyti.
Nesirpink. Mudu pasidarysime maisto.
Mudu pasidarysime.
Manau, i vieta eis, tar ji lyg sau.
O, taip, ji eis, sutiko Garva.
Ar tu inai?, nustebo enia.

Visa Galija padalyta tris dalis (lot.).


K?
K galvoju?
Manau, k nors graaus?
enia dmiai apirjo Garv.
Pasakyk vienas.
Vienas.
Du.
Du.
Kiek bus dusyk du?
Keturi?
O dvylika plius penkiolika?
Dvideimt septyni? Tu mokaisi aritmetikos?
Atrodo, tu tvarkoj, konstatavo enia. Staiga ji pasilenk ties juo ir sunabdjo:
Pasakyk. A Antanas Garva.
A Antanas Garva. Buvau ir bsiu. Ant ami aminj, amen, sunabdjo Garva.
Tu beveik tvarkoj. Einu kepti kiauinien.
T nakt Garva prisimin jau pamirtus dalykus. Jis permiegojo su enia ir pusryi suveit
keturis kiauinius su lainiais.
enia praneko antrj vienags dien. Buvo vakaras, ir geltona pilnatis slinko vir Artilerijos
parko. iltu rudeniu kvepjo akacijos. Girgdjo perdivs suolas verandoje. Ant stalo guljo
sviestas, duonos rieks. enia atsikl ir pradjo tvarkyti stal. Kai ji sudjo visk ant medinio
padklo itar:
junk vies. Garva spusteljo mygtuk. enia nuluost stalo paviri.
Ryt pradsiu bizn, paskelb ji.
Tu nori rengti krautuv? Neapsimoka. Dabar nra preki, o pirkjai nelankys nuoalios vietos.
enia piktai blyksterjo akimis.
Ar tu kvailas, ar vaizduoji tok?
Kartais man atrodo, visada buvau toks.
Garva nusisuko nuo jos. Pro verandos stiklus jis stebjo pilnat.
Klausyk, katine. A tebebizniauju tuo paiu.
O, itar Garva, stebdamas pilnat. Ji atsisdo ant kareivini dabokls kamino ir primin vaik
pieiam mogiuk.
Tu supranti, noriu bizniauti ia. Mudu udirbsime.
Kiek moksi u patalpas?
Tu bsi sotus, a tave aprengsiu, ir tu man nemoksi.
Dievika propozicija.
Sutinki?
Kokios klientros tikiesi?
Vokieiai. Tu nebijok, a neduodu paprastiems kareiviams. Dabar mano mark kyla.
Garva nusijuok.
Mano pastamas kepjas tabako fabriko direktorius. Kordebaletas dalina butus ir orderius
mediagoms. Klarnetistas i Bremeno diriguoja Handel. Bremo miesto muzikantas. Man pasakojo:
vienas kininkas imain miltus pianin ir kiaur dien vienu pirtu dziadzina suktin. Rus
belaisviai valo jo laukus. Neseniai perskaiiau tok vaizdel tokiame savaitinukyje. Vaizdelyje
keliasdeimt syki kartojosi odiai kakas ir kakodl. Kokio laipsnio karikiams duodi?
Tu rimtai kvailas, lidnai tar enia.
Ieik, ramiai tar Garva.
Sudei mano lainius ir kiauinius, o dabar ieik!, suurzg enia.
Mano kambaryje guli paauksuotas portsigaras. Stverk j ir ieik, dar ramiau pasak Garva.
Pilnatis nuslinko nuo kamino. Dangikasis Picasso suskald naivi harmonij. Vsuma versi pro
atdar lang. Garva udar j. Jis dar kart norjo pasakyti ieik, bet apglobusi j ramyb buvo
galingesn. Garva nusiypsojo, lyg tas vaikikas mnulis vir Artilerijos parko.
A raysiu ger eilrat, tar jis velniai.
A pradedu suprasti transcendencij. Migla. Migla i miestelio pelki. Migla i sutartini. Migla
mano galvoje. Tikra migla. Migloje gimsta odis, tai fonetika migla ir kaip tu manai, enia? A
panaudosiu pelkes, panaudosiu smtkel, panaudosiu lo eglelo, panaudosiu K man dar
panaudoti? A, enia?
Kvailas durnius, pranabdjo enia.
K dar reikt panaudoti, suiupti? A, enia?
iupk sau u , ji nebaig ir nujo kambarius.
Garva ijo lauk. Jis pamiro pilnat, kuri nuslinko u jo namo stogo. Kareivini dabokls
kaminas styrojo lyg paprastas kaminas. Garva atlau akacijos akel.
enia liko. Verandoje ji pastat gelein krosnel ir langus ukabino kareivikomis antklodmis.
Garvos name apsigyveno dar dvi merginos: viesios, linksmos, storokos. Bordelis veik
pavyzdingai. Aidjo begerianij dainos. Vokieiai mielai atvaiuodavo umiest. Garvos kolegos
raytojai atsidr gatvs vyre, kai band ivaduoti Garv. enia vesdavo savo klientus verand ir
lauyta vokiei kalba aikindavo:
Jis yra inomas lietuvi poetas. Bolevikai j iauriai kankino. Jie dau plaktuku jo galv, labai i
lto, kol jis sukvailjo. Bet jis nepavojingas. Jis net rao. Jis gerbia vokiei kariuomen. U
ivadavim.
Klientai stebdavo besiypsant Garv ir vaiindavo j konjaku. Garva igerdavo, tardamas Ich
danke Ihnen recht senon, ir spausdavo rankas. Tada aikindavo, kad enia ir vokiei kariuomen
j igelbj nuo skurdo, ir jis nepaprastai laimingas, nes gali medituoti apie transcendencij. Jis
paraysis verting knyg. Joje tilps ciklas eilrai, pavst nuostabiajai vokiei kariuomenei ir
jos genialiajam vadui. Jis seksis tobuliausij mistik Friedrich Nietzsche.
Klientai sutardavo, kad Garva protingas beprotis, ir sumokdavo eniai auktesn kain arba
atsivedavo impozantikus maisto ryulius. Mes ne ivanai, mes kultringi, sakydavo jie.

Labai jums dkingas (vok.).


Bordel udar netiktai. Viena mergin pavog virilai auksin laikrod. eni ir merginas patupd
kaljim, o Garvos kolegos j nuve ligonin.


Garva aikiai prisimin skaidr iemos ryt, kai jis atgavo piln smon. Jis pabudo ir vilgterjo
grindis. Grindyse buvo priberta ali lap. Garva pasiirjo pro lang. Ant stog guljo stori
sniego klodai. Ir u j baltai apkepuriuota Kauno Katedra. Garva suprato, kad guli ligonins
kambaryje. Jis buvo pailgas, anktas, rudom sienom. Gelein lova, stalelis, langas utvertas
pinuiais. Garva nubrauk antklod ir atsisdo lovoje. Paglost savo dryuot piam. Tada pakl
nuo grind vien lap. Jis buvo popierinis. Ant staliuko guljo vielels, apvyniotos aliu popierliu
su suktais lapais. Medio akeli imitacijos. Garva susirado skambut ir spusteljo j. kambar jo
gailestingoji sesuo, aukta, sena moteris vienuoliku veidu.
Labas rytas, tar Garva.
Labas rytas, pone Garva.
Garva tebelaik popierin lap.
K tai reikia?
Sesuo stebjo j tirianiai.
Js mgstamiausias darbas.
A skabiau lapelius nuo i vieleli?
Danokai. Retkariais js rate.
Galiu vilgterti?
Sesuo pravr staliuko stali ir itrauk kelet smulkiai prirayt lakt. Garva pam juos. Jis
skait, o sesuo stovjo ir irjo j.

Lole palo kal virgdas


Sio Se Senatoriaus dalia
Ne? Lapas turi spalv
Ne? Js klystate madame,

perskait jis garsiai.


Ar ilgai ar ilgai buvau toks?
Ilgokai. Keliolika mnesi.
Ar galiau matyti gydytoj?
Tuojau.
Sesuo ijo. Garva atsikl. Pravirame staliuje vilgjo kieninis veidrodlis. Garva pasiirjo
save. Plaukai buvo nukirpti. Nuo virugalvio bgo emyn vingiuotas randas. Garva mat pilk
veid, keli dien barzd, nepastamas raukles pagal lpas, nudribus smakr. kambar jo
gydytojas. Apskritu, angeliku veideliu, glotniai susiukavs, patrauklus variu chalatu.
Kaip laikaisi, kolega?
A ne daktaras, tar Garva ir djo veidrodl ir laktus stali.
Bet aen poetas. kvpim suteiki tamsta. Js ia deklamavote liaudies dainas. A pareinu ant
dvaro ir sutinku moiut su dviem viesiom vakelm, padeklamavo daktaras, lyg
temperamentingas nuovados virininkas, vaidins dramoje mogudio snus.
Kaip jauiats?, paklaus jis surimtjs.
Garva perbrauk ranka piam.
Yra veranda, taip, veranda vasarnamyje, mnulio pilnatis, tokia mergina, vokiei kareivis su
buteliu ir man rodos, kak aikinu apie Nietzsche.
Staiga Garva nusikvatojo. Ir itar atsipraaniai:
O, atleiskite, daktare. Pavluota reakcija. Js kreipts mane kolega. Suprantu, buvau
kvaiteljs. O kokia js savijauta?
Js man labai patinkate iandien, linksmai suuko daktaras.
Beje, vadinkite mane daktaru Ignu. ia visi mane taip aukia.
Po mnesio Garv ileido. Ir, kai Lietuv vl gro bolevikai, jis pabgo Vokietij.

* * *

Keltuvas kyla, keltuvas smunka. Ne visi prisiminimai sugro. Dalin amnezija liko. Sutartins ir
laktingala nuingsniavo pasmons tankm. Itirpo pavasarinis Sniegas. Nebra pdsak
garuojanioje emje. Bet atsirado didelis noras susigrinti drgn kvepjim, akacijas, laktingal,
senobinius enklus. A lyg mokslininkas, kuriam dingo formuls. Ir a nenoriu rayti populiarios
broiros. Man tenka pradti i naujo. Reikia laukti iemos smonje, sniego.
A noriu, kad grt tas vakaras Auktojoje Panemunje, verandoje. Esu reikalingas geometrins
malons. Mistikos. Teismo.
Susirenkama Juozapato pakalnje. Atvaiuoju mlynuoju autobusu. Gerai, kad jis mlynas. Tai
vilties enklas. Vairuotojas neatsako mano klausimus, bet a nepykstu, nevalia kalbtis su
vairuojaniuoju. Man nerodomi prabgantieji vaizdai. Autobuso langeliai nepermatomo stiklo. Ir
vairuotojas atskirtas juoda mediaga. Pagaliau sustojama. Ilipu. Autobusas nuvaiuoja.
Cementu ilieta pakaln Juozapato. Ji aptverta mrine siena. Ji kambario dydio. Prasiveria
varteliai sienoje, ir pakaln eina trys teisjai. Jie apsivilk teisjikais drabuiais, balti abo irykina
pergamentinius veidus. Vidurinysis atsiveria stor knyg ir praneka.
Js pavard?
Antanas Garva.
Profesija?
Poetas ir nevyks ems gyventojas.
Js pasaulira?
Nesuformuluota.
Kokioje pasauliroje esate gims?
Formaliai tikinij, bet
Komentarai nereikalingi, nutraukia teisjas.
Js vykdte tikinij sakymus?
A, galimas daiktas, nevykdiau j dogmatikai, bet
Be komentar, vl nutraukia teisjas.
Ar vykdte sakymus taip, kaip jus mok?
Atrodo, ne.
Labai gerai. Pagal atuntj paragraf js pasmerktas sunaikinimui. Dkui u atsakymus.
Ar galiau suinoti atuntojo turin?
Tai ilgokas paragrafas. Trumpai. Sunaikinamas kiekvienas, kuris nesilaik statym. Pavyzdiui.
Tikintysis tikinij, netikintysis netikinij, melagis melagikj, mogudys
mogudikj, bailys bailikj, moralistas moralikj. Gi sakymus vykdiusieji perkeliami
dang.
A vykdiau iekanij sakymus.
Dabar trys teisjai ritmingai nusikvatoja. Lyg operos choristai.
itokia kategorija neegzistuoja Juozapato pakalnje.
Atleiskite. Dar vienas klausimas. Kodl mane atve mlynuoju autobusu? i spalva sukelia vilt.
Bet teisjai nespja atsakyti. Antanas Garva jau apaioje, durys prasiveria, ir duryse starteris.
Klausyk, Tony, sako jis rsiai. K tu pridirbai su inilais?
Kiek atokiau stovi senukas ir senut. vairas senukas laiko medin narvel. Viena lentel pralauta,
ir smailiasnukis inilas, ikis galv, godiai uosto senuko pirtus. Gi patel ramiausiai miega,
susirietusi kamuol. alia stovinti senuk iri Garv, tarytum jis bt bands nunuodyti jos
ankus.
Jie sako: tu per greit utrenkei duris atuonioliktajame, suskaldei narvel, vos neumuei inil!
Teisingai, OCasey, a praskliau narvel, nes is ponas jo keltuv ir staiga man neinomais
tikslais pasisuko ir band grti. Tuo laiku usitrenk durys ir kiek nukentjo narvelis. O inilai, a
manau, tvarkoj. Tiesa, vaikinas kiek isigands. Bet jo mylimoji ramiausiai sau miega. Atrodo, inilas
nervikesnis, kaip ir daugelis vyr".
Starteris nusiypsojo lpomis. O. K., Tony, eik u kampo, ir kai itie igaruos, grk.
Garva eidamas girdi starterio odius:
Jis prisistatys menedieriui ir bus nubaustas. I tikrj, tai kriminalas! Vargai gyvulliai!
Kai Garva sugrta, starteris sako:
Prasmird inilai! J vieta pragare. Bk atsargus, Tony.
Dkui, OCasey. Bsiu.
Ekspresas nuo deimto iki atuonioliktojo. Js auktas, praau, dkui, mygtuk, ranka rankena,
mes kylame. A nepykstu, kad seneliukai mane skund. Buvau neakylas. Kas pra fantazuoti apie
Juozapato pakaln? Vargai seneliukai. Gal jie neturi vaik ir augins tuos inilus kaip savo
mieliausiuosius. Gal ir man reikjo pasekti j pavyzdiu, ir tai mane igelbt?
Elena ir a kartu. eimynikoje ramybje. Nameliktis kur nors Jamaicoje. Visas auktas
mudviem priklauso. Mudu pasikabiname reprodukcijas. Mudu sudliojame knygas. Rimtai velgia
meno leidiniai ir poetai. Atskira lentynl saviesiems. Vakarais mudu klausoms muzikos, skaitom,
ginijams, be pykio, pasiskondami. vieia lempa, o jos abaras alio stiklo. Mudu susirandame
C stot, ji neturi marmurini kolon, bet jos laukiamajame ramyb. Ir ant emo staliuko gyvos
gls. Ir ms veiduose nuolatinis ypsenos ugimimas. Ir ms sapnuose pabudimo
nujautimas. Ir ms apsikabinimuose pirmoji kelion Jones Beach. Ir ms emblema mirusij
bajor galvos. Mes aidiame laisvalaikiu. Dstome kaladles, statome pilis, fantazuojame apie
gyvenim ir mirt. Ir i knyg ateina pagalba. Nebtinai Homeras arba Dant. Ateina ir savieji.
Geriame putojant vyn, ir suliepsnoja flamingas juodmedio brangiam stale; plaukiame Keturi
Kanton eeru; ir aname krate mirs berniukas skambina gitara emje dar negirdt dain; ir
saulel vl atkopdama pabudina ms sviet; ir gyvename vsioj, begalinj iaurj; kur laukas,
kelias, pieva, kryius; palms mano, palms, dainuokite lieknos vj oazj!
Zoori, zoori, magikasis odis, magikasis raktas, magikasis noras, magikasis miesionikumas,
magikoji nostalgija, nesudauomo narvelio nostalgija.
Ir vien dien ms narvelyje gimsta vaikas.

I ANTANO GARVOS URA

Mano pirmieji prisiminimai nra dramatiki. Bet j rykumas ir neitrinamumas pralenkia


vlesniuosius, ymiai svarbesnius konvencionaline vertinimo prasme. Mano vaikysts prisiminimai
tarytum tos negrikos kauks. Storos lpos, aki skyls, hipnotizuojs veido reljefas.
inoma, tai nesmon pirmojo prisiminimo autentikumas. Tikriausia j padiktavo vliau
sigytasis inojimas. Bet ir iandien man atrodo, kad akloje tamsoje staiga pajutau, kad esu. A, be
kno, erdvs, laiko, su vieninteliu, bejausmiu savs suvokimu. Tarytum biau primityvesnis u
ameb. Tarytum biau Dievas, plevens juodoje nebtyje prie visatos sutvrim.
Toliau seka Karlsbadas, mogus, vyni kek. Prie pirmj pasaulin kar ms eima praleido
vien vasar iame Austrijos kurorte. Motina mineraliniais vandenimis tirpd akmenis inkstuose. A
silpnai atsimenu Karlsbad. Tvai prisipirko spalvot atviruk ir vliau, rodydami juos man, aikino,
kuriose vietose buvome ir k veikme. Ir man atrod, lyg matau skliautuot hal, ponias
susmaugtais liemenimis ir milinikomis skryblmis, mlyn eero vanden ir raudonus laivelius,
snieguotus konusinius kalnus. Bet ir itie prisiminimai giminingi amebos ar Dievo atsiradimui. O
kelion funikulieriumi tikra ir neabejotina.
Mes kilome vir. Vagone sdjau prie lango. Prisimenu mezginius motinos rankogaliuose,
atrius tvo sus, kreiv egli kritim atgal. Ir sustojim, ir kit vagon prieais. Jo lange kyojo
mogus. mogaus veidas buvo raudonas, ir jis valg tokios pat spalvos vynias. A irjau vynias,
o mogus mane. Tada pro lang jis ikio dvi vynias ir kak pasak silydamas. Vynios rjo
sauls viesoje. Pamiau jas. Vagonai isiskyr. mogaus nudardjo apaion, ms nustenjo
virun. Dvi lipnios, apskritos, raudonos vynios, kurias gaila buvo suvalgyti, guljo mano delne.
djau jas burn ir vl itraukiau.
Valgyk, tar motina. Nedrsau ir vartaliojau jas delnuose. Vynios buvo graios, norjau jas
irti; vynios buvo saldios, norjau jas suvalgyti.
A nebeprisimenu vyni likimo. Prisimenu lipnius pirtus, dviej uog suglebim, neaiki
rezignacij.
Vliau sir laukimas. Buvau atuoneri met. Ms namelis stovjo miestelio pakraty. alia
gyveno pelks. Kupstai ir kreivi bereliai; eglynas akiratyje; gailus pempi klyksmas; migla, kurios
nepajg sutirpdyti ir vidurvasario saul. Migla guljo vir lin ir varli, pempi, oli atvaizdai
vytjo kaip imtameiuose veidrodiuose. Ir jei itose pelki akyse ivystum Pelen, tai nebt
stebuklas. Pelen padmavusiais skarmalais, su kraitele rankoje, iekaniu karalaiio vilgsniu,
raudonomis lepetikmis, kurias supurvino pelks.
Mano tvas buvo nusprends, kad jis sugeba tinkuoti sienas. inoma, netrukus grubus tinkas
sudivo, skilo, krito ant grind geometrinmis figromis. itie netaisyklingi trikampiai, kvadratai,
staiakampiai buvo mano pamgtieji aislai; i j dliojau pilies sienas savajai Pelenei. Tvai
urakindavo mane tuiame bute, juodu mokytojavo vidurinje mokykloje. A njau mokykl,
ruoiausi namie. Tuo laiku buvau nusilps, man svaigo galva, ir mans neleido vieno pasivaikioti.
Laukimas ateidavo netrukus. Jis atsistodavo alia. Kaip rpestinga pamot. alta, grieta, teisinga,
nepermaldaujama.
tai ia yra kelias. virgdtas kelias vjo nelieiamose pelkse. Niekados vjas nesujudina eglyno
keter. Mano sutrumpjs knas atsispindi linuose. Plaukai, ukrit ant pei. Auksin kaklo
grandin. alia eina Pelen. Vedu j nebaigt pil, kuri pastaiau i grubaus tvo tinko. Pelens
kraitelje vienintel ro. Kodl? Ros neydi pelkse. Ten, u eglyno, yra kitas pasaulis, kitas
dangus. Kvepis, velnus, migds. Ir jis aptvertas storomis sienomis, ant j stovi arvuoti sargybiniai
ir laiko parengtas sviedimui ietis. Bet ietys nulinks, ir vartai prasivers, ir Pelen ves mane vid. Ir
tegul viduje ne per daug. Rusvas grind daas; plyiai; ropojs voras, labai imintingas nebaigtos
pilies savininkas. Jis ino, kodl kvepia ro, kodl Pelens eisena veria sargybinius nulenkti ietis ir
pagarbiai atsiklaupti.
Bet alia stovjo laukimas. Staiga ivysdavau kambar, kuriame aidiau. Sudliotus pusraiu
tinko gabalus. ali paveiksl sienoje; j padovanojo tvui jo mokiniai. Nukopijavs atviruk,
dailininkas blogai itryn skritul aplink besileidiani saul, siningai nubraiyt su pietuku Nr. 1.
Maiau stalo kojas, po viena buvo pakitas akaliukas. Maiau skyl sofoje ir besiverianias
pjuvenas. Maiau savo purvinus nagus. Krapiau nos. Norjau verkti, juoktis. Jutau didel tv
laukim, kurie negreit sugr.
Tada nutardavau kovoti. Nuvyti alin laukim. Igsdinti. Sunaikinti. Prajuokinti. Ir, atidars lang,
girdjau pempi klyksm, ir traukdavau plauius grasi vsum.
A buvau indnas. Narsus ir negailestingas. Mano rankos gniau kruvinus prie skalpus.
Laukimas turjo isliuogti pro atdar lang.
A buvau riteris. Dviamenis kalavijas prakirsdavo lubas, sutrupindavo elektros lemput,
iraiydavo sof. Laukimas turjo bti sukapotas gabalus.
A buvau kanibalas. nypt didiuliai katilai, juose vir baltieji. Kambarys nuo ugnies ir
dm. Laukimas turjo sudegti ar utrokti.
A buvau cirko klounas. Veriausi per galv, laktute krisdavau ant grind. Kvatojau klaikiu balsu.
Laukimas turjo pralinksmti.
Ir pagaliau ivargdavau. Vl sdjau prie ispardyt tinko gabal. Voras ir pilies sargybiniai
pasislp grind plyiuose. Pelen jos nra. Nra kito pasaulio ir kito dangaus. Kvepianio,
velnaus, migdanio. Laukimas tebestovjo alia. Rpestinga pamot. Udarydavau lang.
Nenorjau klausytis pempi, nenorjau kvpuoti vsuma. Vl stebjau stalo kojas, paveiksl,
pjuvenas, ali lemp, smulkiai debesuot dang. Ausyse zvimb nepagaunama melodija. Gal jau
tada gim garsas, kuris virto odiu Zoori!
Laukiau tv irdiai plakant. Palengva temo. Dangus ir daiktai pilkjo. Nebesiprieinau laukimui.
Sdjau ant grind ir krapiau nos. Turbt rkiau, pajuts, kad laukimo nebra. Garsai i miestelio
atsidaudavo lango stikluose. k manevrinis garveys, dardjo veimo ratai, gaud banyios
varpai. Plak berniukika irdis. Garsiau u rimstanio vakaro garsus.
Tvai atsirasdavo netiktai. Taip bna, kai labai lauki. Jie i pradi lyg ir nepastebdavo mans,
susirpin savo paltais, atsinetais i gatvs sakiniais, lempa, pietumis. Krito ant grind batai,
keiiami lepetes, skilo balanos, ugiedodavo krosnis, ir, kol visa aprimdavo, buvau vienias.
Visikai vienias, nes laukimas pasitrauk. Kur? Gal prasmuko pro duris ir nunr pelki dugn? Gal
smuko grind ply? Gal susirang apskritoje saulje, kuri nutap mokinys? Ir man buvo lidna,
kad netekau pamots. Ir a nesupratau io prietaravimo. Laukiau tv ir nusiminiau sulauks. Ir a
tyldavau, kai tvas, pastebjs imtytus tinko gabalus, bar mane, nes esu apsileidlis, ir mano
silpnumas tinginio, ir a negerbiu tvo darbo, ir mane reikia atiduoti kurpiui u mokin, ir kad Dievas
danai baudia mog itokiais vaikigaliais.
Pelen su kraitele rankoje, o kraitelje ro. Mans lauk aritmetikos udaviniai ir usirstins
tvas kitoje stalo pusje. Kitas pasaulis? Purvina ir nejauki nuogyb. Zoori, kur melodija? Jos
negirdiu. Ar igirsiu?
Dar vliau pamaiau med. Buvau eiolikos met. Mes vasarojome Palangoje. Mano draug
Aldona pasijuokdama met Rs upel mano bambukin lazd. Ji pridr: esu plonesnis u lazd,
o mano dantys lyg ichtiozauro.
T popiet vaikiojau pajriu vienas. Ten guljo vej valtys. Jos kvepjo smala ir uvimis.
Sustojau prie j. Bato smaigaliu ariau sml. Rami jra telikavo alia. Smulkios bangos skyr mane
nuo balzgano vytjimo. Norjau palikti atkrant ir nueiti sau jra. Kaip Kristus. Keli ingsniai teskyr
mane nuo stebuklo. Supratau, stebuklas bt patobulinta realyb. Panaiai kaip uolis vir.
Negaljau perokti metro eiasdeimt. Prie geriausios fizins kondicijos metras penkiasdeimt
septyni buvo galutin riba. Negaljau vaikioti jra. Tegaljau pasksti arba irti j. Sksti
bijojau.
Tad irjau jr. Akiraiu slinko laiv burs. smeigti stieb su iblukusiu brezentu ir iplaukti
stipriai vairo nusitvrus? Uosiau smalos ir uv kvap, bato smaigaliu ariau sml.
Staiga visas sudrebjau ekstazje. Kartame alty. Man rodsi, kad tstu aukt, ir mano galva
pralenkia puis ved kalne. Rankose nulaikyiau kart saul ir kaip juokinga tenorti
vaikioti jra! Irauti medius ir isvaidyti juos, tegul nustemba ved uost gyventojai, apiberti
puiniais spygliais. Pakabinti danguje Biruts kalno koplyi. Ivejoti savo bambukin lazd,
chaldj burtininko lazdel, ir ibraiyti ja ore magikuosius enklus. Tegul dien prasikala
vaigds, tegul dainuoja vaigds ir garbina mane, pat galingiausij. Pagaliau nebtini didieji
stebuklai. Juk a talpinu savyje diaugsm ir jg, kurie begaliniai!
Nebeprisimenu visa, k idirbinjau pajryje, prie vej vali. Dainavau toreadoro arij dirbtiniu
baritonu, ididiai atmets koj, ir auktoji sol kunkuliavo kauksmu, kur malino mono tonus jros
oimas.
okau improvizuot ok. Jis reik vaidiluts mald Kastyiui ir Jratei, besimylintiems jros
pilyje. Mano ilgos kojos raus sml, a pritpdavau, jas suglauds, vingiavau upakaliu, variau aki
baltymus.
Dar sakiau prakalb milijonams, ir odiai tebuvo simboliai kako nepaprastai reikmingo.
Js inote tai yra viskas skelkime ugn, tegyvuoja kelkite ir prisikelkite visi
auktyn a jums parodysiu keli stebuklingj ibur, a, a
Ir spaudiau rankas mane sveikinantiems, aviai ypsojausi ir okteljau vir, nes minia ikl
mane ant rank ir ne aukdama:
Jis! Jis! Ms Jis!
Ir tada ekstaz sijung naujas pojtis, kuris kyriai smelksi kn, ir jau slgo didingumas, kaip
tos bang putos, smlio sugeriamos. Akys tartum prasivr. tai guli vej valtys. Ir tolliau
pajuodusios kriaukls. Prieais pilka jra. Liesos puys auga ved kalne. Tuias pajris nyksta
poskyje. Supratau. Noriu nusilapinti. tai kas sunaikino ekstaz. Prisiliejau prie valties krato.
Jutau palengvjim nuo ilgoko susilaikymo. Ir tuo metu, kai mano lapim lyg bang putas gr
smlys, igirdau ejim. Pasukau galv. Prakeikimas! Umirau vilgterti Biruts kalno pusn.
Moteris buvo ia pat. Stipriai nudegusi skaisiai raudonu maudymosi kostiumu, o ant jos peties
kabojo oraninis chalatas. Tikriausiai ji mat ir girdjo mano idiotik dain, ok, prakalb, o dabar
stebjo susirietus prie valties.
Moteris prajo pro al. Rkianti dm pilkame pasaulyje. A pravirkau gdos aaromis. Ir smliu
nuingsniavau namo. Igaravo burt pasaulis. tai per ilgos kojos! Ichtiozauriki dantys! Nuosava
smarv! tai puskvailis!
alia guljo tuias pasivaikiojimo tiltas, lyg igrautas arsteklis, als baloje. Dvok Baltijos
iplautos ols. Ir lietus prapliupo, ir sunarjo neaugos puaits. jau kurortinmis gatvmis.
Trakjo vyras, lapo nosis, niejo nugara. ioje viloje gyvena Aldona. Kvailiausioji mergait
Palangoje. Kas i to, kad jai uaugo krtys ir ji vingteli upakaliu? Nutariau nebegalvoti.
T vakar guljau lovoje ir irjau pro lang. Nebelijo. Maiau med ir dvi vaigdes. Buvau
nurims. Pirtai vaikiojo antklode.
vaigds vaikioja antklode. Vorai. Abi turi po penkias kojas. Slampinja vaigds tamsia
antklode. Sukimba kojos, kaulai lanksts, vaigds mylisi arba kaujasi. I juodos skardos ikirptas
stovjo medis. Pajutau. la koj pirtai. Apsisukau sien. Dienos nuotrupos vyniojosi kamuol
gerklje. Nereikjo taip ilgesingai spoksoti tai mergpalaikei akis. Ir kodl atidaviau jai puiki,
bambukin lazd tarytum karalaitis Pelenei? Aldona ne Pelen. Jos tvas ymus pareignas finans
ministerijoje, ir ji iteks u nuolatinio Kurhauzo sveio.
mi gda uliejo mane. Sugniauiau koj pirtus. Toji scena pajryje! Bejgika didyb! U lango
styrojo medis ir dvi vaigds.
Skardin mas nepraeinama. Mano kambarlis maas. O a smulkus gniuulas, kur artja
triukinanios sienos. Viduramiai artjo. Mane udar kankinim kameroje, kurios sienos susijungs.
Jos traikins mane i lto, ir ilgai raitysiuos. Pasaulis trauksi. Skardins sienos buvo ia pat.
Iokau i lovos. Pribgau prie lango. Ai Dievui, skardin mas tebuvo medis! A galjau irti
paskirus lapus. Ir daugel vaigdi danguje. Trupuiuk o jra. Igirdau tv knarkiant
gretimame kambaryje. Vaikiojau basas keli kvadratini metr erdvje, ir ji buvo milinika kaip
visata. Pasijutau jaunas ir stiprus.
Juk gerai aidiu futbol, plaukiu ir, nors mano rankos ne per stipriausios, esu net du prieus
pagulds nokautu. Esu vikrus. Sako: mano eilraiai neblogi ir juos reikt pasisti moksleivi
urnal. alin viduramiai! alin Aldona ir pelsinga R! Smagu vaikioti basam nakt, Ryt
bandysiu nuokti delfinu nuo penki metr. Nuo trij uolis dievikas, bet ryt, tikiu, dar dievikiau
laimsiu penkis. Ryt vyks stebuklas. Atsiguliau ir netrukus umigau.

* * *

Ilgoji pertrauka. Nuo 8.30 iki 9.15. Garva ir Stanley eina kartu.
kafeterij?, klausia Garva.
Pirmiau rs, atsako Stanley.
Kodl?
Matysi.
Atrakinsi spintel?
Koks tu nedomus, Tony.
Juodu laukia Back keltuvo. ia starteris linguoja alis, jis vaik paralyiaus sualotas.
Deimt met hotely, sako Stanley.
Linguoja?
Ir mgsta virvalandius. Jo mona dirba virtuvje. Jos meiluis puertorikietis. Juodu vengia
virvalandi.
Suparalyiuotasis starteris draugikai mirkteli.
Tuoj gausite keltuv, vaikinai.
Jo veidas malonus, pastebi Garva.
Ir jo monos, priduria Stanley, irdamas keltuvo rodykles.
Koridoriaus gale sukrautos senos kds. Staiga su triukmu nurieda kd, nes plaiai atidaromos
durys i lobby. Du stambs hotelio detektyvai velka nualpus svei. Jis senas, jo kojos velkasi
grindimis, jo vyzdiai inyk virutiniuose vokuose, ir aki baltymai vieia lyg matiniai lemp
gaubtai. Jo burna praverta, ir pro dirbtinius dantis teka seils. Upakaly eina juodai apsivilkusi
moteris, rausvu ir idiotiku veidu. Jos bateliai sutrypti, balti rankogaliai murzini ir senamadika
skryblait rudai iblukusi. Vienoje rankoje ji laiko permatom maiel su valakikais rieutais,
antroje tris rieutus.
Tai jo, sako ji.
Skubiai deimt, sako vienas detektyv. Starteris nulinguoja prie mygtuk ds ir spusteli visus.
Pasiimkite, sir, sako moteris, brukdama apalpliui maiel su rieutais.
A manau, kad iuo metu rieutai dentelmenui nedoms, mandagiai prakalba Stanley.
Tai jo rieutai. Jis jo lobby ir laik juos rankoj. Tada sugriuvo. A pakliau maiel. Trys rieutai
ibyrjo. Surinkau juos, aikina moteris, kaiiodama tris rieutus Stanley po nosim.
Atrodo, jis mirs, pastebi antras detektyvas, spusteljs senio rank.
Gydytojas k tik pakilo deimt, informuoja starteris. Senis netiktai kriokteli.
irk, jis gyvas!, nustemba antrasis.
Neilgam. Esu prisiirjs itoki miri, paaikina jo draugas.
Atzvimbia keltuvas, sekunds, ir trys keleiviai inyksta.
Misteri! Misteri! Js rieutai! Pamirote savo rieutus!, desperatikai aukia moteris, nors
keltuvo rodykl jau rodo etj aukt.
Js galite juos ramiausiai suvalgyti. Arba idalinkite vaikuiams, pataria Stanley. Ir juodu eina
keltuv, kuris leidiasi rs.
Po deimties minui Garva ir Stanley su padklais stovi hotelio tarnautoj kafeterijoje. Bedantis
puertorikietis vangina lktes. Katiluose garuoja vakarykiai patiekalai, kuri nesuvalg sveiai.
Kalakuto liekan?
Gerai.
Ir stiklin pieno?
Gerai.
Ryi?
Gerai.
Tu nekus iandien, Tony. Senis ir rieutai?
Gal.
O, a matau.
Kafeterija antrame aukte. Ji ema ir siaura. Plats langai 34-j. Raudonos, baltos, alios,
mlynos reklamins viesos atsispindi sdinij veiduose, nes taupumo dlei kateteri jo e silpnos
lemputs. Tas pats tamsiai raudonas daas kaip ir visame hotelyje. Tik ia jis purvinesnis, nykesnis.
Kadaise sienoje kabojo paveikslai. Bta neaiki peiza reprodukcij. Staiga jas num. Naujas
menedieriaus asistentas nutar: reprodukcijos pasenusios. Asistentas lanksis Modernaus meno
muziejuje, adjs parpinti modernij. Bet jis teisilaik vien mnes. J paalino hotelio
vadovyb, suinojusi: modernusis asistentas poemini stotyse reikiasi kaip ekshibicionistas. Ir
kafeterijoje nepakabino naujj reprodukcij. Sienose liko ibluk kvadratai, lyg menami drabuiai
pasakoje apie karali nuogal.
Garva ir Stanley atsisda prie lango. Juodu valgo irdami gatv. J galvos svaigsta. Stanley
spintelje guli tuias Seagrams butelys. Prie gretim staliuk klega ukandiaujantieji. Bellmenai
atsiseg raudonas uniformas, virtuvs darbininkai dmtomis prijuostmis; klerkai besigaivin
kofeinu; moteris fotografas, kurios veidas taip nuteptas, kad ji ir pati neino, kiek jai met.
alimais sdi kambari valytoj negri ketveriuk. Po kiekvieno itarto sakinio jos klykia dar
neumirtu juoku.

When de golden trumpets sound


Where will yo soul be found?
Standin aroun, standin' around
When de golden trumpets sound,

Kai nuaids aukso trimitai, kur bus tavo siela? Stovsim aplinkui, stovsim aplinkui, kai nuaids aukso trimitai. (Angl.)
sako Garva, kramtydamas kalakuto liekanas.
Negro songs?
Yea.
Tu tebesi entuziastas, pastebi Stanley, gerdamas pien. Garva nustoja kramts.
Kodl?
Jutau t pat, kai pirmus kartus girdjau Mozart.
O dabar?
Stanley ibrink vokai uiaupia akis.
Dabar tepaliko inojimas, kad yra tokia muzika.
Tu nebesiklausai Mozarto? Akys ineria, bet rausvas sluoksnis palieka. Stanley veid nudao
raudona reklam viesa.
Yea. Concerto in B flat major. Nuostabus larghetto. Italikos operos arija smeigia skausmingu
groiu. Concerto in D major smuikui. Rondo graktus kaip mano motina, okanti mozr. Ar inai,
mano motina tebeoka mozr lenk parties. Sako, gerai. Yea. Haffnerio simfonija. Berods allegro
con spirito. Velnias su peruku tuoj nusilenks, kviesdamas menuetui. Yea. A nebesiklausau net
Requiem. Nes a, kaip ir Mozartas, esu mirties take. Klausausi, k man sako Seagram's. 7 Crown, a
manau.
Negrs tebesijuokia po kiekvieno itarto sakinio. When de golden trumpets sound. Around,
around, around, around. Moteris fotografas valgo i lto. Jos bruoai nejuda. Stambus bellmanas
garsiai pasakoja:
Js sivaizduokite! Keturi lagaminai lyg akmen prikrauti ir tik kvoteris. Dar jam iaikinau
poemini sistem. Kur yra Halsey gatv. Ir kad Eisenhoweris vakar pietavo gretimame hotelyje. Ir
dar kakokius niekus. Kvoteris! Jo paltas kupranugario vilnos!
Golden around. Vien iblukus kvadrat sienoje nudao vysteljusi ir ugesusi reklamin
vaigd. Atgimsta Renoiras ir mirta. The trumpet of art. kafeterij eina du puertorikieiai. Jie
tarka ispanikai ir mosuoja rankomis. Neisilieja i neam stiklini apelsin sunka. Dreba pilvas
besijuokianios negrs. Tai vikrs!, suklykia ji. Ir choras pritaria. Juodasis graikikas choras
sumaint dimensij. Aroun aroun aroun. Garsai a r o nuaidi diunglikai prislopinti, kai
diungls garuoja po smarkios lities. Gatve vaiuoja automobiliai; igelts klerkas iri tui
kavos puoduk; i main floor lobby ataidi dengto boso kvietimai, bet nemanoma suprasti, k jis
kvieia ir kodl. Aroun aroun aroun aroun.
K tu nabdi?, klausia Stanley.
Around, atsako Garva.
Tu blogai baigsi.
inau tai dvideimt met.

Negr dainos (angl.).

Vakarliuose (angl.).

Auksas aplinkui. Veikjo smonje pinasi cituotos negr dainos odiai.

Meno trimitas (angl.).

Aplinkui...
Norjau pasakyti, vien dien blogai baigsi.
Kiekvienas baigia vien dien. Nakt. Ryt. Vakar.
Imintingi odiai. Atrodo, tu kak sprendi?
O tu?
Sokratikas metodas?
Garva stebi Stanley. Mozarto gerbjas, kuris girdjo ir apie Sokrat. Nutss nusigrusio lktels
veidas. Virpanios rankos.
Klausyk, Stanley. Kodl tu
Kodl ia dirbu, norjai suinoti? Laikinai. A nusiudysiu. Zawistali pojechali.
Garva neidrsta klausti kodl. Jis geria pien ir stebi gimstant ir mirtant Renoir. Negrs
nebesijuokia. Jos sukia galvas ir nabdasi lyg smokslininks. Jos tariasi nuudyti turting nal.
Kai ji umigs, dvi stovs koridoriuje ir saugos, o dvi trokins nal pagalvmis. Ir tada stvers
brangenybes, ir visos keturios slapstysis Harleme. Jos atgailaus juodojo pranao bute, ddoms
spiegiant ir bgnams dundant. Nesmon! Negrs, galimas daiktas, apkalba savo drauges arba
skundiasi sveiais.
Thomas Wolfe per kelis puslapius aprao mog, kuris nuoks gatv i kakurio aukto, sako
Garva.
Literatroje viskas grau. Net bjaurs dalykai. Nusiudyti bjauru. Bet man reikia.
Kodl?!
Negaliu nurodyti rimtos prieasties. Lankiau high school. Mokiausi skambinti pianinu. Ir
pradjau gerti. Kodl? Gal tu atsakysi? Tu esi europietis ir turi tradicinius atsakymus.
Nesi galutinai atviras, reziumuoja Garva.
Stanley iri j lyg mokin, kuris isisukinja, neimoks pamokos.
Esu atviras. A labai noriu nusiudyti. Dzikuj.
Ko delsi?, klausia Garva ir truputl nusigsta, nes Stanley veidas surimtja, kakas
neapiuopiamai plono jo bruouose. Gal tai praeities ididumas, bajorikasis kardas, ambicingas
lp susiaurjimas, vairiaspalvis rbas, kontuai ir konfederatka.
Id sra, sako Stanley, atsikelia ir nueina. Garva susigia. A nenorjau eisti, a tik paklausiau.
Gal a panaus sen, kuri sil mirtaniajam rieutus? Reprodukcij dm sienose, ar tai
atsakymas? Stanley siela ibluk kvadratai, ir Mozartas uges, kai nebedegs reklamin ukandins
vaigd. Ir negrs nebesikuds, kai valys kambarius. Ir igelts klerkas jau skaiiuoja u pertvaros.
O man liko dar dvideimt atuonios minuts. Tikrai nenorjau eisti Stanley. mano klausim nra
atsakymo. Atsakym suformuluos teologai, psichologai, sociologai, moralistai, teziniai raytojai.
Tenka elgtis itaip. Reikjo elgtis itaip, tai ir nebt anaip. Arba. Anaip itaip.
Jau ijo negrs. Dvideimtojo amiaus Veronika, moteris fotografas, gesina peleninje nuork.
Dingo puertorikieiai. Tutja kafeterija. Nebegroja auksins trompets. Aroun'? Auktoji Panemun
aplinkui. Vls nulipo nuo aukt suoleli ir apstojo mane. Neiriu form. Viskas sumio.
Gumbuotos medi aknys, kanotas pelki sibavimas, stovi medinis Kristus ant grimztanio
kupsto, ar tai aaros Jo idrotuose bruouose, ar smulk liet pabr dangus? Klavesinas? Gali bti

Vidurin mokykl (angl.).


ir klavesinas. Kas ia nuostabaus, jei vl skambins klavesinu? Vlei nesvarbi epocha ir drabuis. Yra
odiai. Magiki odiai. Skulptrins mirusij bajor akys ir alvariniai aliai, sliuogi pro
surdijusi grand ranken. Ir kauk, empai, lauksargi choras.

Dumbluoja dienel,
Dumbluoja giedrioji
In vakar, vakarl.
Oi, leidias saulel
Tamsiuosna debesysna,
U ali gireli.

Ar tai blasfemija, jei Kristus paplos per pet kaukui ir pelki vandenis pavers raudonu vynu? Arba
laum nuluostys kasomis aplyt Jo veid? Manau, kad ir itaip galima sprsti. Sprsti? Nejau
formuojasi eilratis, kurio seniai laukiu?
Bet kodl alia girdiu juodj graikik chor? Negri juokas diungli tamtamai. Negri juokas
Elenos kumi diai urakintas duris. Dieve, mano Dieve, kuris esi manyje, a j myliu! Tegaliu
kartoti nukartotus odius. A j myliu, myliu, myliu, myliu. A j, Elen, myliu. Stanley, kur tu?
Stanley, matai, esu sentimentalus kaip senmerg. Bet a neioksiu pro lang. Bijau mirti, Stanley.

10

Chagallo reprodukcija nepakito. Moteris debesiniais plaukais skriejo virum rusiko miestelio. Ir i
jos liemens krito emyn antra, rankoje ji laik alumyn puokt. Slinko nerykios rogs, ir mogus
mojavo botagu. Sienose tebebuvo spausti ornamentai, panas romnikuosius. Tvarkingai
sudliotos lentynose ir suverstos ant stalo guljo knygos. Aplipusios dulkelmis. Liuksusinis leidinys
buvo atverstas, ir isiskts Soutine vaikiias pleveno puslapyje lyg kartoninis mogiukas, kur
trukteljo u virvuts. Salia stovjo dvi stiklins drumzlinomis nuosdomis dugnuose su palikta
vynia vienoje, pilna nuork pelenin, rankinukas. Vyriki ir moteriki drabuiai ir baltiniai buvo
sukrauti ant vienintelio krslo. Nuo alios sofos tso suglamyta paklod, o antklod melsvu
uvalkalu guljo ant glto grind linoleumo.
A tau padovanosiu karneolio ied ir umirt tramvajaus vagon Queens aiktje, tar Garva.
Jis pabuiavo apgam kaklo ilenkime.
ied nuneiu ryt pas juvelyr. Jis pritaikys tavo pirtui. Vagon apirsime kit antradien. Esu
laisvas antradien.
Elena aplai sausas lpas.
Nori gerti?, paklaus Garva.
Noriu. Vandens.

ventvagyst (angl. blasphemy).


Jis atsikl ir susirado savo mlyn chalat. Jo nugaros raumenys sitemp valandlei. Ir, kai jis
gro i virtuvs su vandeniu, Elena pasak:
A inojau, kad tu guljai smlyje alia mans, ir a maiau tavo nugar. Labai norjau paliesti j.
Ji gr vanden, o Garva pakl nuo grind White Horse butel ir prisipyl tredal stiklins.
Tu geri be vandens?
Taip.
Jis igr scotch vienu gurkniu. Atsisdo sofoje prie jos koj. Jis glost koj od su paiurusiais ir
auksiniais plaukeliais.
Tu gulk taip, gulk', tar jis, nes Elena krpteljo.
Tu gulk.
Buvo kanota diena.
Tu gulk, tai ir viskas.
Jis pabuiavo jos koj rieus.
Uklok mane, man trupuiuk alta.
Jis uklojo j antklode. Dabar ji parod savo dantis. Smulkius, taisyklingus, melsvus.
A sumelavau. Vakar laukiau tavs. Maiau tave. Tu stovjai prie vaistins. Mano langas
kampinis. Ir pridr:
Labai daug mlynos spalvos tavo kambaryje Chalatas, uvalkalas, knyg nugarls, laikrodis,
linoleumas Tau patinka mlyna?
Man patinka melsvos gyslels tavo kojose, tar Garva.
Neongliruok. Tu esi labai jaunas, ir a pavargau. Mano galva tuia. Lyg bajoro.
Lyg bajoro?
Manasis bajoras panoro klausytis klavesino. inai, mano vyras tyiojasi. A pripirkau plokteli su
klavesino muzika.
Garva pam butel.
pilti?
Trupuiuk. mano stiklin su vandeniu.
Juodu igr tyldami.
Nenoriau, kad tyiotumeisi. Tylk. Skaiiau tavo eilraius. Praiau savo vyr, kad nusivet
tave Jones Beach. inojau, judu susipainote pas Vaineikius. inojau, i anksto, taip, tu bsi mano.
Tu galvoji, alta kombinacija? Tylk. Patikk man, a neinau, tikrai neinau. Teisingai, kai k buvau
apskaiiavusi. Tavo grimas ildo. Ne, dabar nebuiuok mans. Kodl pirkai j? Tau reikalinga
dirbtin meil? Tylk. Jei nori gerk. Ir man pilk. Utenka.
Ir juodu igr.
Man sukasi galva. Koks skirtumas? Tikra, dirbtin Esu tik buvusi gimnazijos mokytoja. Ir
myljau Vilni. Vaikiojau valandomis. Vien ruden, inai, tos populiarios knygos apie
metempsichoz, atrod, visa jau esu igyvenusi daugel kart. Nori, papasakosiu tau, tu juk praei
mans? Apie mirusi bajor galvas? Gerai. Klausyk. Vien nakt Pylimo gatve jo aunus vaikinas.
Pasistats apikakl, pt varbus vjas, buvo ruduo, jis skubjo namus, jis gro i paskait, inai,
kolonos universiteto kieme? Tu nesijuok. Tu poetas. Prie kiekvienos kolonos prisilieja jaunas
svajotojas, jo kaklaraiio kaspinai plevsuoja, sausi lapai ea, jis deklamuoja eiles. Tylk. A labai
norjau verkti, vakar, aiktje. Seniai verkiau. Man jauku pas tave. Klausyk. A pasakoju toliau. Ir, jei
bus nedomu, nutrauk. Ne, nebuiuok. aunus vaikinas, viesus, ir keliolika strazdan prie nosies,
nesiypsok, a taip sugalvojau, ir alkanas, nes neturtingas, tebnie ablonas, visa istorija atsitiko
vokietmeiu, vaikinas skubjo, tuojau udraustas vaikiojimui laikas. Prie namo, kurio karnizuose
skulptrins bajor galvos, jis igirdo klavesin. inoma, jis stabteljo, keista igirsti klavesin
vokietmeiu. To namo sunkios durys, jose varins lit galvos, ir grandys j nasruose, ir aunus
vaikinas nesiryo paliesti grandies. Ir tada durys paios prasivr, ir tamsu buvo viduje, o i viraus
sklido alsva viesa. Vaikinas lipo granitiniais laiptais. viesa rykjo. Ir klavesino garsai. Virutinje
laipt aiktelje paauksuotos statulos laik iklusios deglus, ir jie deg alsva liepsna. Ir poskyje
raudonas kilimo takas ved sal. Ne, negirdyk mans. Sdk ramiai. Vaikinas jo sal. Deg daug
vaki malachitinse vakidse, riebs angeliukai pt ilgus vamzdius, baltos vynuogs, obuoliai ir
kriaus pintose kraitelse, ir vaki liepsnos styrojo nejuddamos, nors viesus vaikinas juto, kaip
jo nugar puia vjas. Nesiypsok, a taip sugalvojau. Logikai sugalvojau. Lauko durys buvo
praviros, tu supranti? Salje stovjo nejudrs mons, tamsiai apsivilk, smailomis barzdomis,
baltais abo, baltais veidais, be aki, nes eliai krito ant vok. A manau, skulptrins bajor
galvos buvo udtos ant aksomini drabui. Jie stovjo pagarbiai, nulenk galvas. Ir klausyk.
Salje, prie sienos alsvas klavesinas, keista, ar ne, juk vaki liepsnos skaisiai geltonos? Ir balta
suknia, kurios mezginiai guljo ant parketo, iblizginto lyg veidrodis, balta suknia sdinti moteris
skambino. Tejudjo vakins rankos. Ilgi pirtai vaikiojo klaviais. Du raudoni tarnai prilaik aklj,
jis, atrodo, klaussi patenkintas, nes ypsojosi. Tu nori inoti, koks skambinanios veidas? Neinau.
Vien kart sivaizdavau savo veid. Nesijuok, a nusipudravau ir stebjau save veidrodyje. Tada
nutariau: tai a. Bet pagaliau nesvarbu, koks skambinanios veidas. Ji atitrauk rankas nuo klavi,
kai pastebjo vies vaikin. Ir, savaime suprantama, jis priartjo, atsiklaup ir pabuiavo itiest
rank. Jei nori, buiuok dabar mane. Utenka. Vliau, mielas. Sdk ir klausyk. viesus vaikinas
ikviet okiui moter balta suknia. Du raudoni tarnai atsargiai pasodino aklj kdutn, ir jis pradjo
skambinti menuet. Jis kinkavo galva, turbt jam buvo linksma. Ir bajor galvos lingavo takt
okantiems. Ir iblizgintame parkete atsispindjo viskas. Ir ne, leisk man pravirkti, jos vaikikos,
mano aaros. Paauksuotos statulos nulipo nuo pjedestal, tu atsimeni, statulos i virutins
aiktels. Jos jo sal, alsva degl viesa uliejo visa, ant statul kakl kybojo nutrauktos grandys,
lit grandys. Gerai. pilk truputl. Dkui. Gana. Ir viesus vaikinas pamat: jis apsikabins medio
stuobr. Ir aplinkui stovjo pusraiu mediniai ir begalviai stuobriai. Aplinkui sutrnijus klavesin. Ir
pelsiais aplip riebs angeliukai, j vamzdiai, vaisi pintins. Ugeso vaks. Deglai deg. Kur
dingo aklasis ir raudoni tarnai? Neinau. Ilusiose parketo liekanose krebdjo pels. viesus
vaikinas paleido juod stuobr. Jis nukrito, ir keliolika kart atsikartojo kritimo aidas. Ir vaikinas nr
emyn ir girdjo, kaip kakas dau kumiais klavesin. Klavesinas klyk lyg deginamas. Kai
vaikinas atsidr gatvje, durys usidar. viet mnuo, bajor galvos kabojo karnizuose. Dabar a
tau paaikinsiu. A ne visk igalvojau. Vilniuje gyveno tokia senut lenk, pusiau pamiusi,
skurstanti tarp vaki ir knyg. Lyg ilikusi ragana. Trupuiukas laini, sviesto ir lenk kalba nuteik
j draugikai. Mudvi sinekjome. Apie klavesin. Dabar eik pas mane.
Garva nutrauk antklod, nusivilko chalat ir atsigul alia. Elenos pirtai vaikiojo jo knu.
inai, kas atsitiko auniajam vaikinui?
Taip?
Kit ryt jis aplank nam. Jis susiiekojo sarg, ir is leido j. Namas buvo udaras eil met. Jis
rado visk taip, kaip mat ibgdamas. Mediniai stuobriai buvo kakokio dievdirbio nebaigti
ventieji. Niekas neinojo, kodl jis nebaig. Ir
Ir?
A meluoju. i istorij man papasakojo sena lenk. A aplankiau t nam. Ir bandiau skambinti
sutrnijusiu klavesinu. Disonansiniai garsai. Dulks. altis. Paauksuotos statulos pakeniamai
isilaik. Tau patiko i istorija?
Ji jaudina save itokiom istorijom. Hoffmannas prisikl, kad pagarbint Eros, pagalvojo Garva
ir tar:
A prisiminiau savo motin.
Mylk mane, pasak Elena.
Vl tebuvo Chagallo reprodukcija, tvarkingos ir imtytos knygos, pilna nuork pelenin,
rankinukas, sumesti drabuiai, isiskts Soutine vaikiias, suglamyta paklod, dvi stiklins ant
linoleumo, ir alia guljo antklods gniuulas melsvu uvalkalu.

* * *

Stanley grta su dviem kavos puodukais.


A labai atsipraau, itaria juodu kartu. Ir kaltai ypteli.
Gerk kav, sako Stanley, pastmdamas puoduk.
Nenorjau tavs eisti, Stanley, sako Garva.
Matai, a ir savs daug ko klausinju. Tu inai, esu raytojas. Gerai, kad grai.
Gerk kav, teitaria Stanley. Ir patyljs:
Mano tvas pasakojo: lenkai kartoka tauta. A tikiu juo. Jis lupo mane. Jis ir dabar mielai
prilupt. O a prilupiau kai kuriuos sveius. Apskritai priadu nesikeikti lenkikai. Anglikai, tikiuosi,
leisi?
O taip, dk.
O. K., Tony.
O. K.
Juodu geria kav.
Nori inoti, kodl delsiu?, staiga klausia Stanley, irdamas Garvai akis.
Nebtinai.
Tu mandagus. A turiu mergait. T pai, kurios bamba dubusi. Kocham. Aiku?
Labai. Nes ir a turiu mergait.
Mudu juokingi vaikinai. Turbt mudu antrininkai.
Daug antrinink pasaulyje. Ir jie turi mergaites.
Ar tavoji myli tave?
Garva geria kav. Pagaliau ikoia:
A j praradau.
Kodl?
Atsisakiau jos.
Ji neitikima?
Negaljau jos mylti.
O, tu jau
Ne tai. A sergu, Stanley. Apalpau paskutin kart. Ir kalbjau su jos vyru. Ir paadjau jam, mudu
nebesimylsime. Ir neleidau jos, kai ji atjo pas mane.
Tu j tebemyli?
Labai, Stanley.
Kuo tu sergi?
A tikrai neinau. Kadaise man praskl galv. Bet ir anksiau, jaunystje, mane sugriebdavo
priepuoliai.
Buvai pas daktar?
Buvau. Jis liep dar kart ateiti. Nebenujau.
Prakeiktas pragaras, nusikeikia Stanley ir igeria savo kav. Ir patyljs ramiai sako:
A savj nutvriau su tokiu klerku i downtowno. Ir tebemyliu j kaip ir anksiau.
Jau ir bellmenai ijo. Ir moteris fotografas. Kampe sdi senelis watchmanas ir valgo makaronus.
Makaronai ilgi, jis ryja juos, lyg Goya Saturnas savo vaikus. Nebeataidi dengtas kapitono bosas. Tylu
kafeterijoje. Kaip privaiame bute. Dar rykesnis raudonas ir purvinas daas, iblukusios dms
sienose, reklamini ugni vysteljimai, nuorkos, kramtomosios gumos popierliai, cigarei
duts grindyse.
Pro duris eina Kafka. Lidnas ydas, jo akyse inojimas: Jehova nesiteik paskirti jam audiencijos.
Kodl nesu Moz? Kafkos akyse. Pro duris eina Oscar Wilde. Jo rankoje saulgra, jis apsivalgo,
tarytum ia bt Senos atkrant ir Senoje plaukt Dorian Gray lavonas. Pro duris eina Baudelaire.
Jis stebi makaronus, kurie sliuogia watchmano burn. Tai kirminai, jie iulpia jo pusiau
apnuogintj. Pro duris eina Rimbaud. Jis svirduliuoja, pilnos rankos autuv, kard ir durkl. I jo
glbio sprsta girtas laivas. Pro duris eina girtutlis Verlaine. Religin ar pikantik eilratuk?,
klausia jis siteikianiai ir iri kavos puodelius. Pro duris eina Emily Dickinson. Prie baltos suknios
prismeigti igelt laikai. Ji dmiai apvelgia Garv ir Stanley, ji sako: Taigi, mano ponai, eliziumas
taip toli kaip ir gretimas kambarys. Pro duris eina Ezra Pound ir prataria ironikai: Ar js inote,
kas yra phanopoeia ir jos dalys: rose white, yellow, silver; saitus; concava vallis? Ir Ezra Pound
suunka aoi! aoi!, o jo veidas imintingo kino. Pro duris eina enia. J lydi Nietzsche ir dainuoja
ekstazje: Ariadne, a myliu tave! Pro duris eina Garvos motina ir iri j paskutiniuoju vilgsniu.

Ros baltumas, geltonis, sidabras (angl.).

uolis, linkusi dauba (lot).


11

I ANTANO GARVOS URA

Mano motina buvo bajorikos kilms. Ji turjo herb: skyde staia uvis. Bet ji nemgo apie tai
kalbti, ir a nesuinojau jos tikslios genealogijos. Nebent kad ji kilusi nuo Teli.
Motina buvo mano pirmasis mokytojas (tvas mok aritmetikos). Ir vl mudviem talkininkavo ta
pati lempa aliu abaru. Knygos apipeiotomis nugarlmis, ia jau mano kalt: neimoks
pamokos, prailgindavau atsakym lies pirt grybteljimais. Motinos balso gaidos iskrisdavo
apvalios ir velnios, o man atrod, kad jei umigiau j besiklausydamas, tai susapnuoiau miel
sapn.
Mano motina mgo juodo aksomo suknias. Jos irykindavo siaur juosmen, pilnas krtis ir
strnas. Jos pirtai glamonjo stalties, ir kart vos neapveriau raalins, ritming palietim
uhipnotizuotas. Prie pat irdies priartdavo sieninio laikrodio diai, o raids vadovliuose
mirguliavo dingusios alies hieroglifais.
A prisimenu motinos pamokas. Tai buvo spdiai mogaus, kuris laikinai apsistojo emje.
Karalius usivilko arvus. arv dirbjai iliedino juose lelijas. Karalien verk ir, kai aaros krito
pilies grindis, drauge verk freilinos ir pels. Karalius ijojo. Ir ginklaneys ijojo. Ir riteriai. Gi
gretimoj pilyje gyveno kitas karalius: Ir jis usivilko arvus. arv dirbjai iliedino juose litus.
Karalien verk ir, kai aaros krito pilies grindis, drauge verk freilinos ir pels. Karalius ijojo. Ir
ginklaneys ijojo. Ir riteriai. alioje lygumoje du karaliai, du ginklaneiai, dvi kariuomens susitiko.
Kruviname myje abu karaliai uvo. Ir abu ginklaneiai. O riteriai gro savo pilis. Ir prisiek karali
snums, addami kert. Karaliens augino karalaiius, freilinos ginklaneius, pels peliukus.
Tokia yra kar prasm, mano berniuk.
Ir vliau tomis paiomis gaidomis motina iklodavo vykius ir datas. A suinojau, kad emje
gyveno Aleksandras Makedonietis, Kyras, Neronas, Atila, Karolis Penktasis. Bet man jie tebuvo
karaliai, kuri arvuose ilieti kitokie enklai ir metai.
Pamokos baigdavosi netiktai. Motina uvodavo knygas ir valandl mst. Laukiau i pauzi,
lyg intermedijos stebukl. Kambarys, baldai, lempa suvytdavo. Kiekviena dulk, net muss
nuosda ryki ir reikalinga. Rankos, auksinis mano senels iedas, kurio nevalia nusimauti. Tai
prilygt pirto nupjovimui.
Ir motinos akys sudrkdavo. Ji deklamuodavo eilrat. Kartais jis bdavo pranczikas, kartais
vokikas, rusikas, lietuvikas. Neinau, kodl man strigo is ketureilis:

Knig ist der Hirtenknabe,


grner Hgel ist sein Thron,
ber seinem Haupt die Sonne
ist die grosse goldne Kron!

iuo ketureiliu prasideda H. Heins eilratis Piemenlis" (i ciklo Kelion po Harc):


Piemenlis ia karalius,
Sostas jo alia kalva,
Galimas daiktas, ia buvo kaltas istorijos karalikumas.
Egzistavo kakoks Muznierovskis. Neprisimenu Muznierovskio. Prisimenu piktus tvo odius:
inau, mgsti lenkus. Nusilenks, rankut cmakt, cmakt, melagingi komplimentai, sai itepti
fiksatuaru, trubadrikas susiavjimas. O i tikrj kiaulyst, lova, eimos ardymas. Muznie
rovskis. Neumirai?
Motina maldavo akimis. Tvas nemat mans.
Neumirai, a? Muznierovsk, a? Muznierovskikus sus? A dvideimt valand per par dirbau
eimos labui. Grtu namo, ponas ir ponia! Pastwo. Ar davei Muznierovskiui?!, surikdavo tvas, ir
mano irdies plakimas buvo garsesnis u vis laikrodi tvaksjim. Riekuios atriabriauni
akmen skendo dumblinoje kdroje. Dvejas kienes prisikrov mano tvas. Vienoje rjo briliantai,
antroje trynsi akmenys. Ir motina tyliai palikdavo kambar. Bandiau skaityti knyg, bet knyginiai
odiai pynsi su tvikaisiais. Seni buvo laikai. Tada ir mons ne tokie buvo kaip dabar, ir
gyveno kitaip. Fiksatuaru, fiksatuaru ru ru fikssss. Gausiai em tada derdavo, girios knibddavo
vri, pauki, ir mons tvirtesni, veiklesni bdavo. Muznierovskis, ar davei, daaaavei! Kitas
jaunas aiposi, cmakt, cmakt, fiksatuaru, seni mons, kuri, pramans
Mano akys lapo, tekjo nosis, luosiau j kumiu, ir knyginiai odiai isigaubdavo, lyg pro
padidinamj stikl skaitomi.
Eik gult!, suspiegdavo tvas, ir a inykdavau kamuoliu.
Muznierovskio istorija Kart, kai guljau lovoje, ji slinko balta ir rami, patais antklod ir
sunabdjo:
Myljau vien mog, Antanukai. Ir isiskyriau. Likau su tvu. Nes tu esi. Nes eima. Gal, kai
uaugsi, suprasi mane. Ir savo tv.
A visados mylsiu tave, mama, tariau.
Mylk, Antanuk. O dabar miegok. Labanakt.
Daugiau ji nebekalbjo apie tai, nors ir bandiau j iprovokuoti.
Ar kankinimas Muznierovskiu buvo ligos pradia? Sunku atsakyti. ymus psichiatras tvirtino, kad
motina paveldjo izofrenij. Ir galas privaljo bti. Visa nelaim, kad tvas ne tuoj pat reagavo ligai
prasidjus.
Nebeprisimenu tikslios datos. Taip atsitinka. Tarytum sveika motina bt ateities svajon, o
serganioji nuolatin dabartis.
Tuo laiku tvas grojo Wieniawskio variacijas vokiei kalbos mokytojai. Mokytoja buvo
pagyvenusi nal, kresna, kliomis kojomis, Goeths nosimi, juodais ir iurkiais plaukais. Ji man
primin idarkyt rb epet, nes jos taukuota oda blizgjo. Ir vis dlto ji buvo graesn u mano
motin. Nesuprantu, kaip tai atsitiko. Kur dingo pailgas veido ovalas, viess plaukai, drgnos ir
didels akys, vels blakstienai, siauras juosmuo, pilnos, bet nenudribusios krtys. Kur dingo
plastikas besiilsinios igons judesys, minktas lp pieinio nutekjimas, pirt hipnoz, kai
kiekvienas pirtas seka antr, lyg besivejanios gaidos, simyljusio muzik kompozitoriaus

Aukso saule vainikuota


Jo karalika galva.
(Vert V. Blo)
paraytos. Dar seniai tvas atne ir pakabino sienoje didel motinos nuotrauk. Ir motina paraudo,
vilgterjo tv keistom akim, ir tvas, vienintel kart man bestebint, apkabino j ir pabuiavo
lpas.
Dabar ji buvo lykti moteris. Nutso oda. Smakras, skruostai, krtys nukaro lyg imirk baltiniai.
Sukrekjusios lpos primin nuospaudas. Sunkiai lingavo drimbs knas ant ibrinkusi koj.
viess plaukai draiksi raganikomis kuoktmis. Ir neplombuojam dant kiauryms juodavo
kaukols prisiminimu.
Ir vis dlto ji tvark kambarius, lop skalbinius, band buiuoti mane umiegant. Jos kalba
suprastjo. Ji judjo ir dirbo lyg nuteistasis, kuris ino, kad mirs kaljime. Jos vaizduot atgydavo
priepuoli metu. Jie buvo netikti, ir kiekvien kart tvui ir man atrod tai pirmasis. Pradioje jie
sutapdavo su periodais, ir kakoks provincinis gydytojas adjo igijim, kai ie periodai baigsis. Gal
tas paadas, o gal neinyks sentimentas sulaikydavo tv nuo sprendimo.
Priepuolis. Pirmiausiai praskaidrjimas. Motinos akyse atgimdavo buvusioji velnuma. Ir ji visa
tarytum palengvdavo. Kaip senut; prisiminusi jaunyst. Matme, ji nori itarti kak mielo ir ieko
reikaling odi. Tv ir mane gsdindavo itoji pastanga. Mudu laukme. Tuoj prasids, vyks,
nebegalima sustabdyti.
uvys. Graios uvys. Sidabrins, tardavo motina, o jos pirtai judjo. Sena ir nutukusi balerina
rod, kokia ji kadaise buvo grakti. Jos vilgsnis smigdavo tv. Tvas privaljo atsakyti, nes
vilgsnis smeigdavo btinumu. Tvas band laisvai.
Kokios uvys, mamule?
Sidabrins. Plaukia. Prisimeni? Motina sulaikomai ir paslaptingai suprunkdavo.
A visada sakiau, ji nemoka virti braki uogiens. Braks isileidia. Cukraus maai djo. Mano
teisyb?
Tavo, mamule, tvo odiai buvo bespalviai.
Cha, cha. Mano teisyb, mano, mano, cha, cha. Archangelskas taip pat neteisinga. Turi bti
Angelskas. Ten tra sniegas ir mezginiai. Archangel sparnai itokie.
Motina pakildavo ir ikeldavo siuvin. Gal jau dveji metai j siuvinjo. Purviname drobs gabale
raudoni kryiukai, isiti netaisyklingais ornamentais. is gabalas reik staltiesl, klojam ant
naktinio staliuko.
Teisingai. Archangel sparnai itokie, beviltikai sutikdavo tvas.
Tu manai? Taip manai? Manai, manai?
Motina stovdama lauk atsakymo. Atsakymas isprs visatos prasm. Ji irjo tv, lyg jis bt
prisikls numirlis, kuris mat anapus.
A sitikins, atsakydavo tvas. Staiga motina nurimdavo. Ssdavos. Ir pranekdavo labai
paprastai.
Tu nemanyk, kad a neinau. A visk inau. Tu groji vokiei kalbos mokytojai. Tu groji, o ji
mano, tu pirm kart groji. O tu anksiau man grojai. Kvaila tavo mokytoja.
Mano motina kikeno patenkinta ir laimjusi. Kenksmingas prokuroras tk svariausij
argument, kaltinamasis bus nuteistas, visi prisiekusieji mintyse nusprend.
Tvas paokdavo. Automatikai sukdavos kabaniojo smuiko pusn, bet nusigrdavo ir eidavo
duris.
Tu palauk, palauk, palauk! Jei ieini, ir a nesu tavo, imk savo drabuius, jie ne mano, ne mano!
Dabar a sugniaudavau pirtais savo veid. Negaljau ito matyti. Ir pabgti negaljau. Kojos
prisisiurb prie grind. Gniauiau pirtais savo veid ir girdjau odius.
Tu kii savo kn jos kn, kik, kik! Te, imk imk!
Nutilk, nutilk!, rk tvas.
Raudonoje tamsoje klausiausi dueto. itaip dainuot deginamieji kaitinta geleimi. Viepatie,
kodl buvau toks silpnas? Kodl nemokjau surikti garsiau nei juodu? Kodl negaljau raitytis
grindyse? Buvau siaubo sutriukintas. Tegaljau atgniauti pirtus ir irti.
Motinos suknel ir baltiniai guljo imtyti. Maiau glytes suknioje, rausvus markinius, kojini
gniuulus. Audra pra, nudrask skudurus ir umet ant motinos juod ir trump apsiaust, kuris
kriukeliu susegamas apikaklje. Apsiaust i mergautini laik. Rankomis motina prilaik skvernus.
Prie dur stovjo ibals tvas. Buvo tylu. Paskutiniojo veiksmo udanga skleidsi i lto.
itas riksmas buvo galutinis. Vienintelio mogaus, stanio emje. Ir vis dlto aikiai maiau,
kaip drebjo motinos gurklys. Sena primadona m auktj gaid. Tvo veidas pritvinkdavo krauju.
Jis puldavo raomj stal, itraukdavo nikeliuot revolver su bgneliu ir vadiojo tta pagal
smilkin. Lyg barzdai skusti epetliu.
Nusiausiu, nusiausiu! O motina rk. Tvas, svieds revolver, okdavo prie jos, versdavo
motin sof ir mu kumiais. Apsiaustas prasiskleisdavo, maiau savo motinos nuog, rieb
kn. Ir dabar ji neberk, o staug kaip skriaudiamas vris. Ir tada a bgdavau lauk ir
aukiausi pagalbos.
Paskui viskas vyko migloje. Ramin kaimynai; moter aprengiama motina; tvas, sukniubs sofoje;
balsai, kurie man aikino, kad esu vargas berniukas.
O sienoje kabojo smuikas. O ant valgomojo stalo guljo obuoliai ir kriaus. Prie ms namo
augo liepos. Jos kvepjo liepos mnes. Mano draugai aid plikus ir detektyvus. Miestelio kine
juokino arli aplinas, ir banyioje giedojo kunigas pastatytu baritonu. Ir a jau kitaip irjau
mergaites, skaiiau, svajojau. Norjau gyventi. Kaip daugelis.
Pagaliau tvas nusprend. Buvau vienintelis, kuriuo motina pasitikjo. Todl vykdiau apgavyst.
tikinau motin: mudu vaiuojame vasaroti Palang. Ji diaugsi kelione. Ji kalbino mane. Plepjo,
kad esu geras snus, kad man reikia daugiau valgyti, nes a liesas. Ji klausinjo mane apie moksl,
knygas ir draugus. Mudu vaiavome automobiliu, vairuotojas buvo sptas, jis tyljo, mudu buvome
vienii draugai. Jai patiko plentas, mediai, trobos, moterik su kibirais. Ji atrod visikai normali.
Vakarjant vaiavome pro vartus ir sustojome prie raudon plyt pastato, kuriame buvo urayta:
Psichiatrin ligonin.
Vairuotojas, sanitarai ir a vos ivilkome i automobilio mano motin. Ji nerk. Ji irjo. Turbt
itaip irt mirusiojo mogaus siela, kuri pamatyt, kad aname pasaulyje tra pragaras.
Ir is motinos vilgsnis man vaidenosi, kai mano mokytojai aikino, jog visata sutverta kaip Grio,
Groio, Harmonijos enklas, ir mogus kaltas dl savo nelaimi.
* * *

A nepaskambinau jai laisv dien, pasakoja Stanley.


Yea. Nujau namus. Durys buvo urakintos. Nutariau lukterti gatvje. Ir laukiau dvi ar tris
valandas. Ji gro apsikabinusi su tuo klerku. A paguldiau j per por minui. Ir po to atsiguliau su
ja. Antr kart sugavau klerk jos kambaryje. Jis buvo apsivilks ir spjo pranerti. Ir vl sugulme.
Palauk! Tuoj prisiminsiu. Psiakrew. Teisingai itariau?
Teisingai.
Matai, protvi kraujas praneko. Tebevaiktau pas j. Psiakrew. Tu nesivaizduoji, kaip gerai ji
it supranti? Kocham. Dzikuj. Yea.
O Mozartas?
Mozartas? A negaliu atsissti prie instrumento. Noriu irauti klavius ir sulauyti lentas. irk,
mano rankos dreba. Vien kart man pasil groti elektriniais vargonais tavernoje. Tvas sirgo,
reikjo pinig. Ar girdjai i siaubing d? Elektriniais vargonais groti usakymus. Prakeiktas
pragaras. Yea. Tarytum Bachas arba Handelis iprotjo. Tavernoje greit prantama gerti. Yea. A
nebegrau prie Mozarto. Teisingai. Jei negrau, vadinasi, ne Mozartui skirtas.
Bet Joe
Joe? Jis pradjo Faustu, o baigs naktiniame lokale. Gerai, jei gerame lokale. Ar tu siklausei jo
balso tembr, kai jis dainuoja ieinamoje? Stebuklingas girgdjimas. Yra vili.
Tvarkoj, Stanley. Tu man atleisk, bet kodl toks grietas sprendimas?
Kodl noriu nusiudyti? A niekuo nebetikiu. Ir nieko negaliu.
Tu esi neurastenikas.
Dkui. Sakiau, mudu antrininkai.
Mes trise.
Kas treias?
Moteris, kuri sil rieutus. Stanley nusijuokia. Jaunuoliku juoku, baltais dantimis. is miestas
iprotja, galvoja Antanas Garva.
Jau palieka kafeterij raytojai. Susikia rankas per ilgo palto kienes Kafka ir ieina palinks. Ir,
mojuodamas saulgra, iengia Oscar Wilde. Dar kart vilgteri watchmano lkt Baudelaire. Ji
tua. Nebra Baudelaire. Ir, droviai ypsodamosi, ima po ranka Rimbaud mergautiniai ruava Emily,
dabar jis lengviau nea savo krovin. Ir nusimins isvirduliuoja Verlaine, jam nepyl kavos, jo
genijus nevertintas. Ir ididus palieka kafeterij Ezra Pound. Jis vertintas. Kurioje ligoninje gydosi
Ezra Pound? Hitlerikai ikelia rank Nietzsche, kteli Ariadne, a myliu tave! ir inyksta duryse,
kurias atidaro enia. Ir atbula plaukia Garvos motina, ir gsta paskutinysis vilgsnis jos akyse.
Neok pro lang, Stanley. Nereikia. Neimituok Thomas Wolfe personao. Ar inai, kaip mir
Thomas Wolfe? Rkdamas. Jam nuvo galvos kiau, bet jo neigelbjo. Wolfui prie operacij
nukirpo plaukus. Jo plaukai buvo tamss, gras, pasakoja jo sesuo.
Stanley praneka, lyg negirdjs Garvos odi.

unsnukis (lenk.).
Ar inai, kodl delsiu? Sulaiko mano jaunyst. A gyvenu B Avenue. Ketvirtame aukte. Laiptai
apl. Kambariai tamss. Vanduo nenuteka ieinamoje, kelis kartus trauki ranken. Motina kak
murma lenkikai. Tvas miega ir girtas, ir blaivas. Ar inai, kaip buvo linksma savaitgaliais? Kai
grdavau i muzikos pamok? K tu inai! T mergait vediojau toki skyl ant kampo. Led
valgyti. Tamsi skyl. Tikras rojus. Ausyse skamba Mozartas. Dzikuj. Bet vien dien nuoksiu.
Spjaut roj. Ir lov. Tegul klerkas joje miega.
Tu nenuoksi, Stanley.
Manai?
Tu nori gyventi ir todl neki, kad nuoksi.
Nepasti Amerikos, Tony. Mudu antrininkai, kurie k tik susipaino. A nesversiu u ir prie.
Kaip js, europieiai.
Ir Stanley vilgteri laikrod.
Laikas eiti, sako jis. Juodu atsikelia. Eina.
Ar mano jaunyst gali igelbti? Jei rayiau apie j eilrat, turbt pasakyiau, k ir daugelis. Tai
bt trapi ir velni nostalgija. Pelks. Egls ir berai. Nuvirts telegrafo stulpas. Vos pasivelks
kuinas moltu keliu. Kilnus melas. Tiesa nenustveriama. Nors tuoj slinksiu ties. Ir up ir down,
up ir down. tai ir devintasis.

12

I ANTANO GARVOS URA

Buvau dvideimt vieneri met, gyvenau Kaune, studijavau literatr, o pinigus pramogoms
pasidarydavau lodamas biliard.
Tais metais Laisvs alja modernjo. Inyko apskrit akmen grindinys ir arklinio tramvajaus
bgiai. Gatv uliejo didmiestiniu asfaltu. Praturtjusi valdia prismaigst elegantik
pusiaudangori. Raudoni autobusai minktai supo klubais spyruokliuojanias ponias ir
smailiausius, meiluikus ponus, j vata ikimti peiai styrojo lyg ledlauiai. Konrado kavinje gr
i Paryiaus dailininkai svaidsi pranczikais vardais ir valandomis gr vien kavos puoduk.
Knygyn vitrinose guljo nauji meno leidiniai, urnalai, knygos. Valstybs teatras eksperimentavo
puoniais pastatymais ir kuone kas savait skelb ymij gastrolieri pavardes. Versalyje
seksiniame okyje vinguriavo nudvta mulat, ir inomas ininierius permokdavo jai u nakt.
Puoeivos svaigo i pasididiavimo, usiri kaukiani spalv kaklaraiius, u kuriuos
permokdavo kaip u mulat.
Asfaltas rmino skritulius jau senstanias liepas. Bulvaru ididiai ingsniuodavo graiausieji
Pabaltyje policininkai, flegmatikai rk papirosus balti dereli pardavjai, ir ymusis operos
tenoras praygiuodavo lyg Otelio scenoje. Prisisteig apsiai alaus bar, su loiamaisiais pinig
automatais, su kelintaeili artist, raytoj, valdininkli klegesiu.
Ir naujoji Juozapota, kuri dabar auk madame Kukarek, pusiau pamiusi senut, nebekreip
dmesio kiek daug pon, kokie visi gras, o lepsjo, nekdama pati su savimi, rykios viesos,
nauj nam, asfalto, liep, policinink, derelnink, puoeiv mirgjime.
Ir kai sutemdavo, o patamsjusi liep aureolje siiebdavo ibintai, aligatvius lyg i atlaid
isipildavo breliai keki, kuri dantyse spinduliavo viliojanti kaina. Ir godiai apirinjo jas
lifuojantieji aligatvius gimnazistai. Ir apsimesdavo j nepasteb ledlauiniai kavalieriai, besived
amerikonikus filmus kandidates monas arba meilues, susiukavusias ir apsirengusias
vakarietikai.
O ilgaplaukis poeta jo bulvaru uverts galv, lyg nordamas spti vaigdi paslapt. Jo
profesinio kaklaraiio galai ritmingai lingavo ant neskalbtos manikos, ir batus jis buvo
prisikims kartono, nes puspadiai seniai nusidvjo. Ir jo vaizduotje lingavo sodiaus svirtys,
giedojo ankstyvieji gaidiai, Laisvs aljos liepos kvepjo galulauks liepomis.
T vakar buvau laimingas. Kelni kienje vangjo keliasdeimt lit. A suiupau auk i
Panevio ir numeliau nuplikus dvarininkl, tai pralodamas, tai atsargiai ir neutikrintai
ilodamas, vl fatalikai pralodamas ir pagaliau po keli efekting partij, besiavintiems
irovams keikiantis, suriau kien pinigus ir palikau dvarininkl, drebaniomis lpomis
besiurbiant alaus bokal.
Giliai atsikvpiau Laisvs aljoje. Dvi trys paros buvo mano. jau ikls galv. Negaljau umirti,
koks puikus buvau iandien. Mano pirtai ramiai sliuog alia gelumbe, mano akys tiksliai matavo
nuotolius, lazda smog taikliai, ir nemanomi kamuoliai krito krepius.
Staiga pajutau naujien. Silpnas drebulys bangelmis ritosi stuburkauliu. Svaigo galva. A
keiiuosi?, ov keista mintis. Stabteljau ties kinu. Laisvs alja keiiasi? Atsirmiau vitrin.
Bangels tebesirito nugara. Nuvargau belodamas, pagalvojau. Ir tuo metu pastebjau eni.
Nediduk, vari, sining, geros nuotaikos kekel darbo metu. Stvriau j u rankos ir nutempiau
skersgatv, namo el.
Atrodo, tu iandien iloei?, tirianiai paklaus enia.
Iloiau, atsakiau.
Nori mans?, vl paklaus enia. Tyljau.
Man rodos, pirmiausiai tu nori igerti, nusprend enia.
spjai. Lukterk ia. Ubgsiu krautuv. inakt gersime raudon krupnik.
.A tave mgstu. Ir ne u raudon krupnik, tu pats inai, paprastai tar enia.
Tu nesivaizduoji, o isigrs nesikeiki. iandien bsi mano pirmutinis. Bsi patenkintas, katine.
Pasirausiau kiense ir itraukiau dviej lit monet.
Imk, kad neumiriau. Turbt jau dvi savaits, kai esu tau skolingas. Dkui.
enia met monet rankinuk.
Tvarkoj, katine. Visados paskolinsiu, jei prireiks.
ituos odius ji pasak eimyniku iltumu, ir a perbraukiau ranka jos papurusius plaukus.
Vl buvau Laisvs aljoje. Naujas jausmas dingo. Gastronomijos krautuvje nusipirkau degtins,
krupniko, cigarei, prot, kumpio, sviesto, duonos, okolado.
A prisimenu t nakt. Liep kvepjim; savo lengvus ingsnius; enios rank, kuri glaudiau, lyg
ji priklausyt suadtinei; liekn muziejaus bokt; dang, mnul, vaigdes, aliakaln; rakt,
kuriuo rakinau duris. A myljau Jon, ir inakt laikinai myljau eni. is dvigubumas nekankino
mans. Buvau persikrausts kit kambar ir sumelavau Jonei: gyvenu padorioje eimoje, ir ji negali
ueiti. Mudu myljoms gamtoje ir mano draugo kambaryje. A apgaudinjau Jon, nes buvau
jaunas, stiprus, tiks savimi. A gyvenau. A nuoirdiai diaugiausi. Tai nebuvo Palangos ekstaz,
atmieta gera vaidybos doze. Tai buvo jaunatv. inakt kekels enios draugystje.
Ryt pabudau deimt valand. enios nebebuvo. Ji mokjo inykti laiku. Mano kambarlyje
sumio kvapai. alkoholio, valgio liekan, ialsuoto oro. Pasiraiviau lovoje. Dvelkterjo susijungimo
aitrumu. Iokau ir atidariau lang. Liep kvepjimas persirito kambariu ir nuplov nakt. Nusitvriau
kds ir ikliau vir savo kn. Trupuiuk drebjo rank rieai. Viskas tvarkoj, pagalvojau.
Sutvarkiau kambar, nusiskutau, isimaudiau, apsivilkau viesiai pilku kostiumu. Ijau gatv.
Man sunku prisiminti paskutiniuosius ingsnius. Vl suvokiau, kad pasaulis keiiasi. I pradi
akis brovsi detals. Funikulieriaus rankena nevalyta; prieais mane sdi ponia, ir jos lp kertelje
duonos trupinys; tai vienintelis liepos iedas, vienintelis tarp tkstani; vaiuoja autobusas, ir prie
padangos prilipusi laikraio skiaut; is mogus juodai nutep geltonus batus. Ir man buvo keista,
kad urakinau savo kambar, kad raktas kienje, kad lipau funikulieri ir ilipau. Ir kad tos keliolika
minui tebuvo blyksterjusi akimirka.
Stovjau Laisvs aljoje. Prie Maisto krautuves vitrinos.
Zoori! Duokite man Zoori! Mano pinigin pilna, esu dailiai apsirengs, tokio stiliaus jaunuoliams
ypsosi pardavjos. Grai diena. Nusipirksiu knyg. Vartysiu j pirmai painiai miesto sode ir vliau
savo kambaryje. iandien paskaitos popiet, vakar nereikalingas biliardas, vakar sdsiu kine su
Jone. Keliasdeimt ingsni iki knygyno. Arti.
Zoori! Ar is pasaulis vadinosi em? is iveistas stiklas? Ir namai, mediai, Soboras,
policininkai, mons, ar jie i tikrj?
A surikau dusliai. Trumpas garsas isprdo, ir praeiviai galjo nutarti, kad is jaunuolis atsirgo
po vakarykios nakties. Sugniauiau kumius, sukandau dantis. Jutau, trkioja veido raumenys.
Norjau ikelti rankas, rkti visa gerkle. Prasiverti senj pasaul.
Bet a stovjau atsiliejs Maisto vitrin. Jos stikle maiau savo veid. Neryks kontrai,
pilkva spalva, mechanikas trkiojimas. Argi taip buvo prie milijonus met? ia jra, ropoja
didiuliai vliai, mano atrs nagai rausia drgn sml. Smonje priemirtinis nujautimas: mirtis
tra durys dar baisesn pasaul. Ten nustojama kno, ten gyvena emje sukurti komarai.
Zoori! Zoori, gelbk mane!
Beveik bgau Laisvs alja. Lenkiau praeivius, pastmdamas juos ir neatsipraydamas. Zoori,
zoori, smigo odis. Zvimb ausyse plonutls metalo strls. Jos vijo mane. Pirmyn, pirmyn. Pro al
bgo detals, svarbios lyg sapne. Mlynos mergaits akys, prigrstas portfelis. Ir akys, ir portfelis
gsdino mane. Tarytum biau ivyds mklas, su kuriomis gyvensiu aminai.
is psichiatras buvo inomiausias Kaune. Sdjau prieais j odiniame fotelyje. Iklausintas,
istuksentas, subadytas. Laukiau sprendimo. ydikas psichiatro veidas dvelk svetimos rass
paslaptimi. Jis sukiojo pirtais plunksnakot, jis dar nebuvo iras recepto. ioje pauzje grojo
ulanginiai garsai. Automobili signalai; praeivi kteljimai; fabriko vilpukas, atklyds i Aleksoto.
Uvertira, pagalvojau. Sujudjau fotelyje.
Tebesijauiate blogai?, paklaus jis.
Kakas suveria gerkl ir vl atleidia, atsakiau.
Netrukus praeis. Vaistai neisivaikiojo.
Psichiatras pastukseno plunksnakoiu stal.
Js, be abejo, norite suinoti diagnoz?
Taip.
Ji nra tokia baisi, kaip js sivaizduojate. Ibseno laikai prajo, ir paveldjimas nebtinai turi jus
sulugdyti. Savaime suprantama, jums reikia santriai gyventi, a briu tai, bet a nemanau, kad js
iprotsite ar mirsite. Js neurastenikas.
Ar a pasveiksiu?
Plunksnakotis nurimo jo pirtuose.
Sunku pasakyti. Nesu ruavos medicinos adeptas. Bet bandysime. Tai, k js man pasakojote,
veria mane atvirai kalbti. Js liga nra galutinai itirta. Js gi inote, nerv centrai. Labirintai,
kuriuose tebeklaidiojame.
Jis kak sumurmjo lotynikai, ir a jo nesupratau. Tada jis pasak:
Js mirtate ir vl prisikeliate i mirusij.
Psichiatras ypteljo, turbt jis susiavjo vikriu ligos apibdinimu.
Plaukis siaubas, pridr. Ir pradjo rayti recept. Ulanginiai garsai tebegrojo. Tebezvimb
ausyse nutils Aleksoto vilpukas. Du vyrai sustojo prie lango.
Tu klysti. Banaitis nra doras.
Netikiu. Vakar jis
Psichiatras udar lang, ir a nebegirdjau pokalbio. Padjau ant stalo du banknotus.
Noriu vesti, man isprdo.
Nepatariau. Bsit nata savo monai. Jei jums prireiks moters , ir jis nusiypsojo kaip ir
anksiau.
Suprantu, profesoriau. Dkui ir sudiev.
Po mnesio atsilankykite. Sudiev.
Ijau gatv. Rankose laikiau sprendim. Balt recept. siskaiiau odius. Bromo variantas.
virkti vaistai veik. Buvau mieguistai ramus. mons ir daiktai nebegsdino mans. Vaistinje
gavau rud butel su raudonu lieuviu. Suvalgiau pietus Metropolyje. Ir, grs namo, umigau
tokiu miegu, kuriame neegzistuoja sapnai.
Kai pabudau vakarjo. U pusvalandio pasimatymas su Jone. Mane kankino liep kvepjimas,
siiebi iburiai Aleksoto palaitse, vakarin vsuma, prislopintas tratjimas gatvse, mano
stangrs raumenys, geros Jons akys, nusprstas sakinys: A vesiu tave.
A surikau garsiau nei dien prie Maisto krautuvs. Utrenkiau lang. Igriau bromo.
Prietemoje stenjau sugniautus kumius. Kol atslinko apmalinimas.
Dabar ji eina, stabteli ties patu, vilgteri laikrodio rodykles. Dvi minuts po devyni. Jis
kiek vluoja, galvoja ji, susiranda bat krautuv ir apirinja naujausi model i veicarijos.
Penkiolika minui po devyni. Jon eina i lto, ir kiekvienas vyrikis yra jos laukiamasis. Dvideimt
dvi minuts po devyni. Gal jis serga, ji nueit jo aplankyti, bet ji neino jo adreso. Lygiai
pusvalandis. Jon grta namo
Baigta, Antanai Garva. Tu mylsi eni ar kuri kit, jei tau prireiks moters. Tu aisi biliard ymiai
ilgiau. Sdsi karemoje su kokiu plepiu draugu. sigilinsi literatr. inoma, tu gali nusiudyti, jei
galvoji: itaip gyventi nemanoma. Bet tavo gyvybs instinktas stiprus, raumenys itreniruoti,
irdis sveika, plauiai vars, virkinimas puikus. Baigta, ir pradk i naujo, Antanai Garva.
Buvau sentimentalus t vakar. Gailjausi savs. Ir paraiau Jonei laik. Skiriuosi, nes ji man
mirtinai griso.
Prajo savaits, ir a paraiau eilrat. Jis buvo koks dvideimtasis, ir a nedrsiai jau Konrado
kavin, kurioje tikjausi surasis pastam kritik. Kritikas sdjo vienas kavins kertje ir skait
pranczik laikrat. Mudu susipainome Versalyje, ir a papraiau j perirti mano eilraius.
Kai jis grino juos, jo veide iskaiiau ironik atlaidum. Kritikas dvjo akinius, jo pajuodavusiame
veide tso rausvi eliai, jo sulinkusioje povyzoje tnojo diova. T kart jis pasak:
Nori bti poetas?
Noriu, atsakiau.
Visa tai ne tavo. Iekai klasiko vaizdo, metro, rimo. Tai maniera, jaunuoli. Tu esi kitoks. i
niek nerekomenduoiau rimtam urnalui.
Jis pastebjo mano nusiminim. A nesakau, kad negali rayti. Bandyk. Bet ne per daug
pasitikk vien technika. Poezija reikli merga. Ji nemgsta ir kombinatori, ir impotent. Tau turbt
sekasi biliardas?
Ne per blogiausiai, pasigyriau.
Taip ir maniau, perskaits ituos, ir kritikas grino lakt pluot.
iandien a tyliai prislinau prie jo. Ir kai nusitvriau kds, kritikas krpteljo, sublizgjo akini
stiklai, jis padjo laikrat ant staliuko.
Ssk.
Atsisdau, glamydamas kienje vienintel eilrat. Jo akini proektoriai apviet mano rank
kienje.
Vl priraei?
A itraukiau popieriaus lakt.
Tik vienas?!, perdtai nustebo kritikas. Jis pam lakt, rpestingai ilygino j ir pradjo skaityti.
Jis skait ymiai ilgiau, nei tikjausi. Juk eilratis buvo neilgas. Ir kai jis baig, paklaus mane iltu ir
mielu balsu:
Kas tau? Sergi?
Pajutau, mano lpos dreba, akyse renkasi aaros.
Nepagydoma liga, atsakiau.
Neblogas eilratis, tar kritikas. Pasistengsiu, kad j ispausdint.

* * *

Auktas ir rudas mogus eina tui keltuv atuonioliktajame. Jo veidas lyg i arbzo
ipjaustytas. Halloweeno kauk usimov suaugs. Pakil lp kampuiai, apskritos ir bespalvs
akys, isiptusi genijaus ar vandenlige sirgusio kakta. Jis plikas, ir antaki eriai suaug

Spalio 31-j, Vis ventj dienos ivakarse, Amerikoje veniama Halloween su brimais, kraupiomis kaukmis, vairiomis
apeigomis ir aidimais.
trikampiais. Jis apsivilks takuotu sportiniu kostiumu, siauras varkas sujuostas diru. Rudasis
ypsosi vienodai, o geltoni, stambs ir smails dantys atgula ant apatins lpos.
emyn. junk Pass, bespalviai sako mogus.
Js hotelio tarnautojas?, klausia Garva.
Taip.
Garva spusteli Pass mygtuk, keltuvas sminga emyn, jo negalima sustabdyti tarpiniuose
auktuose.
Grai vasara, pastebi mogus.
Labai.
Felix culpa jums netinka. A manau, js jau engte ruden.
Js skaitote mano mintis?, klausia Garva.
Truputl. Ir a pastebjau kai kuri disproporcij.
Manyje?
Visikai teisingai. Js deinioji veido pus kreivoka. Tiesa, kreivumas sunkiai pastebimas, bet
nuotraukose
A spyriausi sliuogdamas pasaul. Mane trauk replmis. Gydytojas per stipriai spusteljo, ir
todl a fotografuojuos rakursu, nutrauk Garva.
Tai ir norjau paymti.
Rudo mogaus rankos strazdanotos ir stambios.
Js airis?, klausia Garva.
A nesidomiu savo praeitimi, nes neturiu jos. tai js kitas reikalas. O ne, a nepriekaitauju, tai
normalu, js sekate amin tradicij.
Atsipraau, bet
mogus iri Garv. Patyrs kunigas, imans apie nusidjlius.
Per vlu.
Kas per vlu?
O felix culpa quae talem ac tantum meruit habere redemptorem. Nepamirote?
Negaliu.
Taigi.
Jei js prisimenate, greitai aikina Garva, jei js prisimenate, a galvojau, a galvojau, kai
meldiausi, a noriu ilyginti.
Per vlu, sako mogus, mosteljs strazdanota ranka.
Js mgstate svajoti apie Krist. Ar Kristus kalbjo apie savo praeit?
Kaip ilgai sminga keltuvas, nestabteldamas tarpiniuose auktuose! Ir Garva galvoja, kad
mog jis nort matyti nuolatos alia savs ir nuolatos kalbtis su juo.
Tuomet velnias pam j ventj miest, pastat ant ventyklos viraus ir jam tar: jei tu Dievo
Snus, pulk emyn, sako Garva.
Didybs manija jums nepavojinga, velniai taria mogus.
Jis vilgteri skaiius. Jie nesiiebia tamss ornamentai palubj. O keltuvas sminga emyn.
Jons kojos baltais bateliais, bespalviai sako mogus. Ir tvas, stebs Paaislio vienuolyn. Ir
motinos riksmas stanioje emje. Ir dvi lipnios, suglebusios vynios. Ir vienintelis eilratis
suglamytame popieriaus lakte. Ir besiypsanti senut.
Ir lioj, ridij, augo?, su viltimi klausia Garva.
Vl, balta drobule apsisiautusi. Js iganymas.
A surinksiu visas skeveldras, priada Garva. Jis labai nort paliesti strazdanot rank, bet
nedrsta.
A neumiriu js.
Umirite. Mes jau lobby, sako mogus.
Jau lobby?
Jau. Js prisimenate pasakait apie angel ir naujai gimus?
Ne.
Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis palieia pirtu jo veid, kad atvyklis em
neprisimint dangaus. tai kodl tarp nosies ir virutins lpos spaustas griovelis. Js veidas
kreivokas nuotraukose. Suvokiate palyginim?
Garva iri mogaus veid. Halloweeno kauk neturi griovelio.
Js neturite griovelio, js neturite!, suunka Garva.
Zoori. Vienintelis odis. Geras odis. Svajokite apie zoori. Gera svajoti apie zoori. Ir
atidarykite duris.

13

A pasitikjau juo. Jis stiprus. Jam sekasi. Jis nupirko main, ms sskaita banke auga, jis
nuirjo nam Jamaicoje. A negaliu skstis. Jis atidus ir paprastas.
Ir tu gali ramiai svajoti apie Vilni?
Nesityiok. inok. Nebijau dirbti. Dirbau siuvykloje dvejus metus. A rytoj galiu dirbti. Tu netiki?
Atleisk. Tavo vyras. Suprask.
Suprantu. Buvau tau itikima ias dvi savaites.
Tu
Mes retai mylims. Manau, jis netrukus mans panors.
Ir?
Nusprsk.
Tu j paliktum?
Taip.
A sutaupiau trupuiuk. A nupirksiu dar vien sof. i per siaura miegui. Ateik, a lauksiu.
Jei a griu siuvykl, mane priims. Buvau gera darbinink.
Su savo mlynu chalatu Garva atrod ivargs ir sunyks. sir poaki raukls, nusviro lp
kampai, jis liet savo veid drebaniais pirtais. Jis sdjo krsle, ir popieriaus laktai ant stalo buvo
suverti guminmis juostomis.
Perskaitei mano uraus?
Elena guljo. Pilka moterikait, apklota antklode melsvu uvalkalu.
Man skaudjo. Nepyk. A ne apie literatrin vert.
Ji nutilo.
Groteskas?, paklaus Garva.
Tu nervingas, todl ir groteskas.
O tavo bajor galvos?, atriai terp Garva.
Todl mudu ir susitikome.
Du groteskai.
Mudviem reikia bti drauge. Tai nra groteskas.
Tu nebijai ito ?, paklaus Garva, irdamas suvertus laktus.
Mudviem reikia bti drauge. Ir a tau padsiu.
Garva nustvr White Horse butel.
Negerk, papra Elena.
Bijau mirti, todl geriu. Bijau mirti, todl raau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti.
Poetas Vaidilionis pasak: mediai, apaug ungrybiais, ironiki. Mano gyvenimas ironikas. O taip,
sdi, sakysim, optimistinis raytojas savo kabinete. Tikiuosi, pedikiras tvarkoj, subtilus odekolono
kvapas, atmosfera. Itiesi rank. Dramblio kaulo prespapj. Itiesi rank. Mirusij sielos su
Chagallo iliustracijomis. Itiesi rank. Platonas ir suplatonintas Dievas. Ir, jei nuobodoka, sienoje
kabo Renoiras. Rojus emje. Ir kaip domiai isprsta negrikoji kauk! Ir parke nugenta ol,
ibaigtumas, harmonija. Mano atmosfera, atleisk, tra sugadintas oras, jauki smarv. Biau
groteskas, jei kandidatuoiau Platonus. Gal, jei sitaisyiau naktiniu sargu, gal ir ispausiau Fausto
pasakas vaikuiams. Kania, ir kaip avu, ar nra groteskas? Van Goghas nusiov laukuose, ir
kokios avios jo ydinios vynios! Poe mir nusigrs, ir kaip aviai kranksi varnas! iurlionis bgo
i beprotnamio per snieg, ir koks muzikalus avumas pavasario sonatose! Nuudykit mane,
daktare, arba js mogudys, maldavo Kafka. I tikrj avus is ydukas savo baimi
komaruose!
Atleisk, tu pyksti, o tai
inau. Ir prietarauju pats sau. Ir pavydiu. Ir esu nelogikas. Teisingai. A tyiojuos. A aviuosi.
Geriu, myliu. Nes patinka gerti, mylti, tyiotis. Jei susirasiau harmoning ties pralaimiau. Ir
pralaimsiu, nesurads tiesos.
Du rausvi skritulliai iniro Garvos skruostuose. Jis igr pus stiklins vienu gurkniu. Jis stipriai
spusteljo stiklin pabalusiais pirtais. Elena sujudjo. Garva pastat stiklin ant stalo.
Tu gulk. Man ramiau, kai guli ia. Bk.
Negerk, vl tar ji.
Bk
Drgna buvo lauke. Vsoka. Ant itiestos virvs karojo trisdeimt atuoni balti chalatai, Garva
juos suskaiiavo belaukdamas Elenos. Gretimojo namo langins buvo udaros, ir i tolimojo liejyklos
kamino versi debesis plevsuojanti ugnis.
Mano juvelyras tingi. Nesusiaurino karneolio iedo. Mudu neaplankme vagono Queens aiktje.
Mudu ieiviai, reikalingi anachronizm. Tu legend, a neubaigt eilrai.
K sako daktaras?
Nieko aikaus.
Kada aplankysi j?
Ryt.
Garva staigiai persdo sof. Jis atsirm rankomis Elenos peius.
Tu nori gyventi su manimi? Bt gerai. A nebegersiu ir maiau rkysiu. Pakeisiu darbo laik, kad
vakarais btume drauge. Retkariais praysiu tavs: nueik kin, aplankyk pastamus. A raysiu.
Nebesityiosiu daugiau. Man bus gerai su tavimi. A labai noriau itarti kelet odi. Galutini
odi. Paiam sau. Noriau parayti cikl eilrai, kur kiekviena raid lyg neiskaptuojamas
ornamentas. A ilgai dirbiau, kad jie atsirast. Man gerai su tavimi. Tu negalvok, itaip plepu
igrs. A vis laik sergu ituo. Keletas brkni marmure, tai ko troktu. Nemirtingumo iliuzija?
Tegul. Numirti su tikra iliuzija, tikras reikalas. A dkosiu. Tvui, motinai, pelkms, semaforui, Jonei,
mano priepuoliams, mano kritikui, knygoms, lampaniai senutei, eniai, Vaidilioniui. Visiems. Jei tu
manai, mudu galime bandyti, tai bandykime. Gal a laimsiu. Jei tu tiki manimi, tai bk. Jei ir tau esu
reikalingas.
A myliu tave, pasak Elena. iandien kalbsiuos su vyru. Ir bsiu ia.
Nereikia. A pats papraysiu jo skyryb.
Inyko laikas. Sugniauti pirtai, galutinis atnaavimas, nuoulnus slydimas emyn ir laimtas
gyvulikasi riksmas.
Ir nebtis vienam laimjusij. Antanui Garvai. Raumenys atsileido. Jo gstanioje smonje
bepaliko deiniosios rankos siluetas. Ir jis nejuto, kaip slysta nuo sofos emyn. Jis dar nusitvr savo
mlyno chalato, o pirtai sugniau ilkin skvern.
Antanas Garva guljo ant glto linoleumo. Jo burna buvo praverta, ir i jos sunksi alsvos
putos, nutekdamos smakru ir ladamos ant fantastikos gls. Vyzdiai inyko vokuose. Jis
vaikikai suriet po savimi kojas. Gelto rank ir koj pirtai. Elena stvr savo sukni, niro j,
nubgo virtuv ir gro su kupinu vandens dubeniu. Ji palenk duben ties Garvos galva.
Plati srov tiko ant nosies ir tekjo veidu grindis. I lengvo gro smon. I vok vyzdiai.
Sujudo oda emiau spenio, irdis pulsavo. Pirtai paleido chalato skvern. Antanas Garva, Elenos
prilaikomas, atsisdo sofoje. Jis perbrauk delnu lapi veid. I narveli isiver prakaitas, knas
sublizgjo, lyg atleto, itepto aliejumi.
Batai, itar jis. Van Gogho batai. Maiau juos. Van Gogho batai. Man buvo pikta. Purvini batai
stovjo ant stalo. Duok man cigaret.
Lukterk. Igerk vandens.
Elena prism vandens i dubenio, ir Garva pam stiklin.
Mano kelni kienje rasi dut. Duok j.
Jis rpestingai atidar duts dangtel, ibr ant delno du gelsvus celiulioido ovinlius, sumet
juos burn ir ugr vandeniu. Tada usivilko chalat ir susiver juosta. Itrauk nosin ir
nusiluost savo veid.
Kaip a atrodiau apalps?
Tu guljai ant linoleumo. Pariets kojas ir nusitvrs chalato.
Tebnie taip. Lyg venecikas doas, nusinuodijs prie mylimosios lovos. Arba. Lyg nukautas
vris mlyno kraujo klane. itaip isprst romantikas. Dabar palik mane. A umigsiu.
Koks tavo daktaro telefonas?
Nra reikalo jam skambinti. Tai nebe pirmas kartas. Kai itoks priepuolis praeina, daktaras
nebereikalingas. Umigsiu ir vl bsiu sveikas.
Nenori, kad likiau?
Ne. Keista psichin reakcija. Noriu bti vienas. Tai padeda. A tau vliau paaikinsiu. Dovanok.
Ateisiu rytoj. Atvaiuosiu. Su daiktais.
Dar ne rytoj. A tau paskambinsiu. Gal a bsiu pas daktar. Paskambinsiu rytoj.
Elena apsivilko tyldama, ir Garva usideg cigaret. Jis lengvai atsistojo ir pabuiavo Elen.
iltomis gyvybe lpomis.
Btinai paskambink rytoj.
Btinai. Dkui ir atleisk.
Myliu tave, pasak Elena. Ir ijo.
Garva sipyl stiklin White Horse. Igr. vilgterjo pro lang. Trisdeimt atuoni chalatai
tebekarojo, langins tebebuvo udaros, ir plevsuojanti ugnis versi debesis.
Pirmas kartas. Pirm kart apalpau. K tai reikia?
K?, rikteljo jis. Karta ramyb palengva kuto jo smegenis.
Kodl nepasakiau jai, kad buvau beprotnamy? Kodl neuraiau?

* * *

Apie deimt valand prasideda spstis. Jaunimo okiai atuonioliktajame. Linksminasi vaikinai ir
merginos i uuolaid fabriko Brooklyne. Ne per seniausiai baig puot masonai. Jie baig
planingai. Ruavi seneliukai ir seneliuks leidosi emyn, usimauklin margaspalves popierines
kepuraites. Viduramin palikim. Skambaliukai dzindzino vir solidi galv. Jie pt kartonines
ddeles, ir i ddeli iokdavo nepadoriai rausvi gniuulliai. Kai kurie band mesti savo damoms
dekolt gumines varles ir drieus, visai kaip gyvus. Ir kvatojo.
Dabar kyla jaunieji. Jie kyla lidni ir apsikabin. Popierini kepuraii spalvos reinkarnavosi
mergin sukniose, auskaruose, dirbtinse glse, skruostuose ir antakiuose; vaikin kaklaraiiuose,
sagtyse, kojinse.
Jie veik nesikalba, jie kyla poromis ir iri vieni antriems akis. Pasmerktieji okiams. Jie stebi akis,
lyg isiskirdami. Pasaulis atsistojo ant galvos. Linksminasi nusileidiantieji. ie jaunimo okiai lli
balius. Jis vyksta laidotuvi kontoroje.
Kai kurie kyla jau igr. Jie rko pigius cigarus, bando nekti, ir odiai tie patys, kaip ir fabrike.
Uuolaidos i nailono sukaupia savyje daug elektros ir, kai kabini jas ant geleini lazdeli, elektra
trenkia per pirtus. Yra tokios gltos uuolaidos, ir kai jas karpai, kosi, nes krakmolo dulks skraido
ore. Ir labai smagios paprastos, baltos uuolaidos, irkls ria jas greitai, ir darbo diena bematant
prabga. Visa tai Garva suino i t, kurie kyla be mergin.
Taip, vaikine, ir tau nelengva.
Matyt, skilvis geras.
Taip, vaikine, rytoj vl uuolaidos.
Mums nepasisek, mes tik deimtai valandai gavome sal.
Taip, fabrikas venia savo sukakt. Mes nemokame. Bosai moka.
Naujas formanas kimba be reikalo. Visi naujieji kimba.
Kaip graiai plevsavo uuolaidos Cocteau filme! Ilgas pilies koridorius, atdari langai, vjas ir
baltos uuolaidos. Tos paios, kurias bekerpant darbo diena greit prabga.
Jaunimas i uuolaid fabriko. Lli balius. Uuolaidos neisprendiamumo simbolis. Kakas
sujudo anapus, ir pervertas krito Polonijus. Uuolaidos isprendiamumo simbolis. Paskutin kart
nusitvr uuolaid Otello. A mgstu uuolaidas. Jos gyvos, kaip ir lls. Jos aminos savo
minktumu, ir lls ta paia iraika. Subtilus derinys: lls, pakabintos ant uuolaid. Teplevsuoja
vjui puiant. Lidnos ir apsikabinusios poros. Dvejos irdys, pervertos strle. Taiklus Kupidonas
eina alia pieva, jo kojos rausvos, o nagai perlamutriniai.
Taip, vaikine. Nori cigar? Imk.
Pasaulis ant galvos. Kodl js ne masonai, o masonai ne js? Itss vaikinas, dar kupidonikai
rausvas, buiuoja savo mergait kakl. Juodu prisispaud prie sienos. Ll stebi skaiius pravrus
burn, ir Garva laukia, kada girgtels spyruokls ir mergait itars: mama.
Js auktas. Atuonioliktas, atuoniolikameiai. Buiuokits okdami; buiuokits ant aksomini
sof, jos stovi hotelio koridoriuose, a nematysiu. Ir pamirkite uuolaidas. Ave Caesar, vivantes te
salutant!
Keista. Lidnos poros atsine vilt. Kiekvien dien, kiekvien valand esu vis turtingesnis. A
pasirinkau puik darb. Net galiu sivaizduoti, kad tyia pasirinkau. Man nebereikia klampoti per
liet. Senut atliko savo ir palaiminta pva karste. Gera stovyklin senut. O poetas Vaidilionis rao
eilraius apie real vaidil, kur pasiskolino i romantik, kuris niekad neskambino kankliais
devyniolikto amiaus melodijas kryiuoi gadynje. O poetas Vaidilionis kaio strofas Jerichono
ddas. Kad Marche funbre galt groti dd orkestras. Kuriame tik kornet-a-pistonas apytikriai
groja.

14
I ANTANO GARVOS URA

i DP stovykll patupd plynuose Bavarijos laukuose. Keturiuose barakuose, kuriuos sukal


rus belaisviams. Moltoje emje. Kai mes eidavome po lietaus atsiimti maisto davinio, ms
brezentiniai batai aplipdavo sunkiai nuvalomais grumstais. Mums idalino drabuius. Kanadoje
atliko alios girinink uniformos, ir mes, nusipl skudurinius enklus, saugojome kelet nusususi

Meistras (angl. foreman, pl. foremen).

Sveikas, Cezari, gyvieji tave sveikina! (Lot.)

Laidotuvi mar (pranc.).


krmokni, savo nerim, alkan moni pykt, savo groteskik davin (kakodl su tualetinio
popieriaus pertekliumi), savo tamsiai ali vilt.
Ir rinkome komitetus. Ir ventme savo alies sukaktis. Ir sikariav kalbtojai auk: kitais
metais sugrime! Ir verkme, kai eiamet mergait deklamuodavo eilrat, kuriame
atsikartodavo ms alies vardas. Ir vakarais prie barak susd vyrai trauk dainas, jose ritmingai
pasikartodavo posmai, ir tirpo finalin gaida. Ir man vaidenosi: tai viesus ruoas, j paliko krints
meteoras, kuris k tik sudeg.
Mes buvome sentimentals, ivarg, pavyds, pikti. Ir seksuals. Mes viliojome svetimas monas,
mes myljoms Volkssturmo ikastuose grioviuose ir ryt umirdavome vakarykt apsikabinim.
Danai skub, bail, nevykus. Ir kai kurie, nusikrat praeities, prekiavo obuoliais, brangenybmis,
benzinu, karvmis, tarytum sudegintj pirkli vls siknijo juos.
Keturi barakai, sumesti molt em. Geleies lauo krvos (kadaise ia stovjo lktuv angarai,
kuriuos subombardavo) ms vaik aidimo vieta. Brezentini bat legsjimas purve; tais metais
danai lijo. Ir nenusibostanios kalbos, kuriose ateities kronikininkas tesurast vien paymtin
sakin: Kai a gyvenau Lietuvoje
Du imtai moni. 84 vyrai, 82 moterys, 36 vaikai.
Jau seniai neberaiau eilrai. Tiesa, a tebesidomjau naujausiomis knygomis ir urnalais. Ir
raiau apie lietuvikj ir vokikj teatr, apie paveiksl parodas, koncertus, knygas. itaip
sukraptydavau marki, kurios man buvo reikalingos alkoholiui.
Mano patirtis itobuljo, ir pragaro kanios dabar man atrod lyg tie Guliverio nuotykiai milin
krate.
Apvaizda mane paskyr lavon stebtoju. A j prisiirjau vairiausiose padtyse. Rytprsiuose
maiau negyv moter, ji guljo alia kriaus medio, aplipusio rausvais iedais. Veimaro mieste
irjau, kaip traukiamos i rsio suvirintos per bombardavim kartame vandenyje uniformuotos
mergaits. J galvos isipt, o veid spalva buvo lyg t poni, kurios piktnaudoja kvarco lempas.
Prie ekoslovakijos pasienio atsarginiuose bgiuose mes utikome prekin vagon, ir i jo sklido
smarv. Kai j atidarme, suradome apie trisdeimt apipuvusi vaik nuo trej iki septyneri met
amiaus. Taip ir nepaaikjo, kas juos umiro ant atsargini bgi. Vyrikos lyties suaugusij
lavonai man buvo neefektingi, tarsi biau patyrs duobkasys.
Buvau privilegijuotas ir gyvenau kambarlyje su poetu Vaidilioniu. Neapkeniau jo asketiko
veido; giliai sdusi aki; kresno kno; stambi rank (imtai jo protvi raus nederling em, ir
jo pirtai per snarius buvo sulink lyg priemirtinje agonijoje); specialios ukuosenos, jo iurkts
ir juodi plaukai tyia krito ant plaios kaktos; gelton koj nag, kuriuos jis pjaustydavo virtuviniu
peiliu; jo ventvagikumo, kai jis prissdavo prie stalo ir raydavo eilrat, sustings ir linkterjs,
lyg kunigas per pakyljim.
Sekiau Vaidilionio populiarum. Lietuvikieji laikraiai ir urnalai talpindavo jo eilraius
pirmuose puslapiuose, ir danai velg skaitytojus rstus veidas prasmingai suiauptomis lpomis.

Taip buvo vadinami Antrojo pasaulinio karo pabaigoje hitlerinink mobilizuoti Vokietijos pilieiai, kurie iki tol dl senyvo amiaus ar
jaunumo netiko karo tarnybai.
Vaidilion deklamuodavo aktoriai, mgjai, vaikai; j cituodavo kunigai, stovykl pareignai ir
recenzentai.
Vaidilionis eiliavo sklandiai. Jis aplaist ms tamsiai ali vilt rausvu izopu. Jis neurainjo
smlyje tylios melodijos; nedegino ms lta praradimo ugnimi; nesiblak tarp viesi vaikysts
vaiduokli; neiekojo pilies skaidriais langais, ibint ir vei auksini. Vaidilionis ramino ir kl
nuotaik. Keliose suspaustose strofose praliaudavo karo baisumai, bet tuoj pat aukis ir galingas
balsas (kartais Dievo, kartais kurio ventojo ar paties poeto) isvaidydavo moltoje emje
marmurinius pjedestalus ir sustatydavo ant j mus. Siauromis kelnmis, pilkais veidais, ranka
rankon su praeities kunigaikiais, romantikais kaip uguitos tarnaits svajons. O ant
aukiausiojo pjedestalo stovjo pats Vaidilionis. Vaidila ant uolos.
Ir aplinkui Vaidilionis meistrikai sudstydavo rpestingai surankiot rekvizit. Cinkveisin
Nemun, nulakuotas kaimo svirtis, talismanik tvo pypk, sudiovint maldaknygje ramunl,
vaigdes prielanki angel sparnuose, patriotikai kaukiant un.
Ir paskutiniuose posmuose vl idygdavo kunigaikiai, auki mus skaisi ateit. Mus,
natralius j pdinius, karygikus lyg legendariniai vikingai. Mus besidraskanius dl kiekvieno
dovanoto skuduro; mus laukianius iveimo ujrius ir savo vaizduotje besimgaujanius sofos
stangriomis spyruoklmis, nikotine imirkusiomis cigaretmis, kremu, kailiniais, vieia msa.
Jau pirmas pasimatymas su Vaidilioniu buvo fatalikas. Kai jau kambarl ir numeiau ant
grind lies kuprin, Vaidilionis sdjo ant sudedamos lovos ir ra.
Sveikas, estete Garva, tar jis ir atidjo taisyklingai iraytus laktus. Mudu buvome pastami
jau Lietuvoje. Sveikas, numirli Vaidilioni, atsakiau. Jis vilgterjo mano batus, nuvalkiotus iki
galutinio begdikumo. Atsisdau ant taburets.
itie batai puse numerio maesni. Todl mano kojos dvokia. Atidaryk lang, nes kambarys
prasmirs, tariau.
Vaidilionis tyldamas irjo mano batus, ir a pajutau gdos ir susierzinimo miin.
Paslpk savo eilraius. Laikinai. Kol pravdinsiu ir iplausiu kojas, pasakiau, susikaups ties
virvutmis, vaizduojaniomis raiius.
A ujauiu tave, brdamas priebalses, tar Vaidilionis.
O a tave.
Vaidilionis ts lyg nenugirds.
Prie eil met mudu atriai susikirtome. Tu motyvavai savo nuomon paradoksais ir tarytum
laimjai. Tu nekotiravai morals, idealizmo, gerojo Dievo. Tu garbinai tik literatr. Savo paties
irgas, iandien idrstu patikslinti. Prisimenu tavo lig. Kiek tu paraei eilrai tremtyje?
Pabgs nei vieno, tariau.
A atriau virveles ir numoviau batus. Ir nykiai irjau savo purvinus pirtus, smalsiai kyanius
pro kojini liekanas.
Kiek tu priraei straipsni ir recenzij?
Daug.
Prausykla koridoriaus gale, tar Vaidilionis.
Kai gri uksime.
A ilgai prausiausi. Neapksdamas gausi vandens iurkli. Jos glamonjo mano od, lyg iki
mogudysts grisusios moters palietimai, kuri lytikai esi reikalingas.
Kai grau, Vaidilionis buvo sudsts ant taburets konservus, duon, butel burokins.
Kur tu basteisi? Po karo gyvenai privaiai? Man sak redaktoriai.
Man seksi. A tris mnesius kasiau apkasus Rytprsiuose. Vliau prie ekoslovakijos. Ir
pabgau. Tepergyvenau vienintel bombardavim Veimare. Ir apsigyvenau kaime. Ten mane
globojo tokia vokiet. A miegojau su ja. A apmiau jos dar ms eimos mlu. Pagaliau ji
mane ivar.
U k?
Per daug griau.
Tu bandysi Amerik?
Bandysiu.
Vaidilionis sek mano drebanias rankas ir lpas, kai griau i stiklins burokin.
Tavo rankos virpa.
Dar nesu mirs. Kaip tu, pavyzdiui.
Paaikink, tar jis ramiai.
Vienoje stovykloje susibr jaunuoliai, pasakiau, godiai rydamas jautienos konservus. Jie rao
eilraius. Jie skaito Eliot, Pound, kitus. Jie susipain su Heideggeriu, Jaspersu, Sartre. Jie myli
naujj tapyb.
Jie negabs vakariei epigonai, terp Vaidilionis.
Jie tiki poezija. J eilraiuose a suradau ir meil savo kratui. Savo vaikysts meil. Suduusi
aisl meil. Ir klausim kodl? Ir nor isilaikyti. Beje, kitoje stovykloje gyvena ir vienas tavo
kolega. Jis eiliuoja klasikai, kaip ir tu. Senelis Homeras patenkintas trina delnus Hade. Senuks
moiros pagarbiai stebi j. O tu moiroms nedomus.
Konkretizuok.
Tavo likimas nuverptas. Tu irki didius odius apie praeit, viesius odius apie ateit. Tu esi
moralus ar apsimeti tokiu. Todl meluoji.
Alkoholis jau veikia tave, altai ir tyliai tar Vaidilionis ir igr gurkn burokins. Valgyk,
pridr.
Paskui atsikl ir susikio rankas kienes. Jis stovjo, ir a irjau sagas jo varke. Fanatikai ir
j pasekjai tempia ir raumenis, ir siel, pagalvojau.
O kas gi pats toks bsi?, paklaus jis mane.
A laukiu, tariau, veisdamas konserv likuius.
A inau tavo igyvenimus. Kartoju. Ujauiu tave. Bet rezultatai lidni. Tu nebegali rayti. O
bejgiai pikti i pavydo. Nors tu esi siningas. Neraai, kai negali. Gerbiu tave u tai.
A stengiausi i paskutinij, kad nedrebt mano rankos. Ant gaballio duonos udjau ms, i
lto kliau j prie burnos, i lto griau ir tui stiklin laikiau prie savo veid.
Ar galiu pervelgti tavo naujausius eilraius?
Gali. Skaityk ir, jei nori, niekink. Bet sidmk. Mane spausdina, skaito, deklamuoja. Ir sako. A
palaikau vilt gyventi. Visos tautos vilt.
Ir Vaidilionis padav man priraytus laktus. Skaiiau, ir kraujas tvaksjo smilkiniuose. Vaidilionis
tebestovjo, susikis rankas kienes.
Kai baigiau, padjau laktus ant alios antklods.
tai kur tipinga impotencija. Keturiuose eilraiuose tris kartus spaustas odis Lietuva.
Eilrai idja: rasinis lietuvi kilnumas. Technika vari. Galtum reklamuoti bat tepal. Vaizdai
nevargina. Savaime suprantama, kad mike tyresnis oras. Kas kvp Vytaut Didj alioje pievoje?
Tu pats aliomis kelnmis?
Mano diagnoz teisinga, tyliai tar Vaidilionis, linguodamas galva.
Linguok, linguok galva, populiarusis poete! Tave umir!
Tave jau umiro, ramiai tar Vaidilionis.
A nutilau. Ir tyljau keturis mnesius.
Jau gil ruden, kai lietus liaug be paliovos, stovykloje numir senut. Pirmoji, irayta anapus
barakiniame gyvenime. Senut neturjo ypating ymi. Ji uoliai lankydavo pamaldas, diaugsi
dalinamu maistu ir mir nuo irdies smgio, nors skundsi koj reumatu. Buvo nutarta j ikilmingai
palaidoti, kaip pirmj auk.
Keistu sutapimu ms stovykloje gyveno buvs dd orkestro grojikas. Jis sukomplektavo
orkestr, nes Unros* direktorius, uoliai igeris Ohio msininkas, padovanojo ddas, kurias nusavino
i vokiei. Ddinis veteranas susirado kelis jaunuolius ir skubiai imok juos groti mar Du
broliukai kunigai ir Lietuvik melodij pot-pouri, kur dar Lietuvoje sudliojo tlas ydas. Gi
senuts laidotuvms tapo surepetuotas Chopino Marche funbre, desertas, kaip isireik
kapelmeisteris, tebeneiojs tradicinius sus ir grojs kornet-a-pistonu.
Senut apvilko juoda suknia, gailestingos ponios pasiuvo j i vairiaspalvi skudur, kuriuos
nuda erzaciniais daais, ir alsvos spalvos dms skaidrino mirusios apdar. Karst sukal stalius
Riminis, parinks maiausiai apipuvusias lentas i t, kurios guljo prie nebaigto barako. I didels
stovyklos atvyko kunigas, malonus ir droviai nusiypss, jei igirsdavo prastin keiksm.
Mums reikjo ygiuoti apie dvejet kilometr iki mayio miestelio didingu pavadinimu. Iki
Knigshafen. Buvo vidudienis, ir lietus nustojo lijs. Mes isirikiavome. Jaunesnysis skautas Povilnas
ne kryi. iltai apvilktas kunigas brido siavs skolintus kalious. Kinkavo liesas arklys, kakodl
riebiu pilvu, ir ant paprasiausio vabiko veimo kratsi senut. Ir jo orkestras, ididus dd
blizgjimu.
Senut neturjo gimini, ir todl pirmose eilse ygiavo stovyklls pareignai ir aukta
mogysta: ji nulaikydavo prakalbas, ir jos stebino daugtaki gausybe. Ir mes.
Kok kilometr jome darnioje tyloje. Dd orkestras dels. Kapelmeisteris ne per daug pasitikjo
savo kolegomis, jis saksi tik kart nustebinsis. Tada ir vl pradjo lyti. striai tekjo vanduo
ms veidus, arklio ausis, aptak Nukryiuotj, skauto Povilno plaukus, o vandens klaneliai ant
karsto nugaros teisilaikydavo sekundes, ir srovelyts tekjo emyn. Karstas buvo su plyiais,
platesne apatine dalimi, todl lietus, be abejons, mirk senuts sukni.
Senut lampa, tariau Vaidilioniui, kuris ingsniavo prasmingai suiauptomis lpomis.

*
Turima galvoje UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration) JTO Pagalbos ir atkrimo administracija, veikusi
19431947 m.
Nesityiok, iko Vaidilionis.
A ir nemanau. alta oda ir altas vanduo. Nejauki jungtis. Kodl negroja Jerichono orkestras?
Kapelmeisteris mosteljo ranka, ir grojikai, isitrauk alias nosines, nuluost aprasojusias ddas.
Kaip iauptai lagsjo kunigo kalioai. Kelias tebebuvo moltas, ir, man atrod, pajutau siurbiani
ems trauk. Pro lietaus dang artjo miestelio banyios boktas. Aplinkui suposi nugrimzd
laukai, anktas pasaullis, i kurio bandme isiverti.
Dabar lietus tirpdo erzacinius daus. Juodas skystis dao nekaltos senuts od. Gan rezultatyvus
efektas. Juk laidotuvi juodas enklas. Vis dlto dangus toleruoja mogikuosius simbolius. Jei
smarkiau lis, mes palaidosime negr.
Vaidilionis nusitvr mano pet. Jo lapias veidas buvo kvailas timu. A cypteljau. Vaidilionis
suniokt:
Tu esi paranoikas. Tavo vieta beprotnamy.
Nusivalyk nos, atsakiau.
Staiga uddavo orkestras. Mes prijome miestelio darus, ir vasarins bdels isirikiavo
lapiame nuogume. Chopinas skambjo visu klaikumu. Naujokai pt savo ddas, nepataikydami
nei bgno takt, nei grasinant kapelmeisterio lingavim pusiauju. Jo kornet-a-pistonas rai keli
metr erdvel, ir atrs melodijos brkniai nyko ia pat.
is disna baigia prispjaudyti klarnet, tariau pusbalsiu.
Vaidilionis atitrko nuo mans. Chopinas pargriuvo. Jo lakuoti bateliai sudrisko, markiniai
susilamd, jis neteko mezginiuot rankogali, jis sutep moliu stiling veid, jo garbanos prisivl
vyro, jis raudojo balsu. Jis persiald. Diova? Ne, diova lta. Chopinas susirgo mirtinu plaui
udegimu.
Kiekviena karta igyvena pasaulio gal, tariau auktai mogystai, nulaikaniai prakalbas.
vilgterkite kapelmeisterio sus. Jie nulinko.
Apie k js, ponas?, paklaus mogysta.
Marche funbre geras Laisvs aljoje. ym valstybs vyr belaidojant. Imirkusiai senutei
pakakt skautikojo bgnelio.
A apsisukau ir grau stovykl. Lietus lijo iki vakaro. Kaip vliau suinojau, laidotuvininkai
pasislp miestelio karemoje. Ibuvau vienas kelet valand.
A raiau. Ilgomis eilmis. Mano smegen grioviuose sruveno komplikuotas kokteilis.
Sdjau savo guolyje apatinmis kelnmis, nes drabuiai divo skalbykloje. Vediojau strof po
strofos, maiau puldinjanias raides, geltonus pirtus nuo vabiko tabako, Maironio fotografij
vir Vaidilionio lovos. Savo vaizduotje pasistaiau totem. Neinomas kareivis, murkdoma senut
statuliku grietumu koregavo mano odius.
Kakur buvo daug viesos ir vaiskaus oro. Praeitame laike kitoks miestelis, kitoks Kaunas atsigr
mane. A ilgai iekojau paslpt dur purktoje sienoje. Daug gumburli buvo joje. Per daug.
Taip, buvau siningas ir ilgai graibaliojau sien, iekodamas mygtuko. Bet a jo neradau ir nusilpau.
A sustirau prie umaskuot dur, ir man beliko aprainti monotonius gauburlius, abstrakt,
pasikartojant reljef.
Numir naivi stovyklls senut, mgusi maldas ir pasaullio santvark. Ir j paarvojo, grdo
karst su dayta suknia, ir j ve lietuje, abuoj ir lampani. vabik lauk pilkumoje,
groteskikoje laidotuvi eisenoje man buvo leista krptelti ir atsigrti. Nekalta senut spusteljo jai
vienai teinom gauburiuk, ir durys prasivr. Dkingumo nereikalaujs totemas ities rank
rodykl, ir a paklusniai jau savo puldinjani raidi lydimas.
A dirbau savait. Vaidilionis netrukd. Mudu persimesdavome tik btinais sakiniais. Kartais savo
pakauy, smilkiniuose, kaktoje jutau jo tiriant vilgsn. Ir vis dlto Vaidilionis buvo taktikas. A
danai paokdavau ir bandiau vaikioti iame lentiniame narvelyje. Ir Vaidilionis ieidavo, ir dvi ar
tris valandas buvau vienas.
Praslinko savait, ir mudu tyldami valgme imi sriub i konservini katiliuk. Po pagalve
guljo priraytas laktas.
Sri sriuba, netiktai pratar Vaidilionis. Jo plaukai, glotniai suukuoti, krito ant kaktos taip
vadinama nepaklusnia garbana, kuri jis kiekvien ryt raitydavo tankiomis ukomis. Aliumininis
auktelis jo emdirbikose rankose tebuvo titano pasityiojimas i aislikos civilizacijos. Asketo
veidas? iandien maiau valios, minios pagarbos ir viduri ukietjimo miin.
irniai negerai. Ipuia vidurius, atsakiau.
Pradarysime lang. iandien neberaai?, Vaidilionio vilgsnis buvo tyras. vilgsn jis naudojo
estradoje, kai skait savo lyrinius eilraius.
Tavo akys nekaltos iandien. Lyg tosios senuts, kuri palaidojome.
Tu nepalaidojai.
Teisingai. A j aminau. Savyje. A mechanikai atsikliau, itraukiau popieriaus lakt ir
padaviau Vaidilioniui.
Skaityk. Tai pirmoji redakcija.
Jis skait, ir a stebjau jo veid. Jis suiaup burn trafaretiniu tempimu, ir jo virutin lpa
inyko. Nusileido iurkts ir tiess blakstienai kaljimo pinuiai. Jis jau turjo utikti mano
beviltik klampojim moltu keliu, dd viegim, purvin Chopin, liet ir rami, lapi, ijuodint
senut. Tolimoje iaurje jo Kauno pastatai. Soboro dramblikos kojos mind sprunkanius alis
ani namelius. niokt garveiu raudonplyt Katedra. Ties Paaislio vienuolynu styrojo sala. Joje
stovjo mano motina. Jos rankose purvinas drobs gabalas, isiuvintas kryiukais, ir vir jos
angelai ir archangelai. Angel kariuomen vir prarastojo Kauno. Nakt angelai byrjo ieirbomis,
viesios plataks smukdavo Laisvs aljos ibintus, ir nuo j sparn nutsdavo ilgi eliai ant
uledjusio cemento. Ir jo nebylus dd orkestras. Blizgjo mnulio iveistos ddos, orkestr
ved velnias, prie aksomini kelni prisisiuvs juodai nudayt virv. Ir paskui orkestr lingavo
karstas, j ne keturi vyturio sargai, ir karste sdjo besiypsanti senut. Plauk pilnatis, mano
motina, Chopino mezginiai, alias Nemunas, besiypsanti senut.
Vaidilionis baig. Nei vienas raumuo nekrusteljo jo veide. Virutin lpa tebebuvo inykusi. Jis
grino man popieriaus lakt. Pakiau j po antklode. Nusitvriau konservini katiliuk.
Emu iplauti, tariau.
Vaidilionis vilgterjo mane. Pakilo kaljimo pinuiai.
Kaip manai pavadinti an ?
K reikia an ?
Klausim. Jei nori, visas eilratis tra klausimas.
Tyljau, vangindamas katiliukais. Lyg lktmis apraytame orkestre.
Prastas reikalas. Nepyk, daug prastesnis nei Kaune, kada valdei save. Nenoriau tvirtinti, kad
pd trkumas reikt poeto smukim. Bet tu ongliruoji vaizdais. Be prasms. Tai gudrumas,
neurastenijos lydimas. Gali ijungti mano pair: mums nevalia dabar rpintis vien savimi. Mums
reikia rpintis tauta. A nereikalauju i tavs epigonavimo. Rayk apie save. Bet neumirk:
intelektualin neurastenija ir dekadansas tolygs.
Tu sklandiai kalbi. Takai, kableliai. Gaila, nemoku stenografuoti. Kitaip ikabiniau tavo odius
sakym lentoje", tariau nebevangindamas katiliukais.
Tu stengies bti ironikas. Ironija priklauso patologijai. Matei medius, apaugusius ungrybiais?
Jie ironiki. Bet ar jie sveiki?
Ir Vaidilionis atsargiai paglost speciali garban. Mano rankos kybojo, ir ant pirt kybojo
svarsiai katiliukai.
Mudu susirasime teisj. A sibteljau katiliuku Maironio fotografijos link:
Gal j? Nors, bijau, jis nuteis tave. Kaip aktori, kuris deklamuoja aktoriams. Tau reikt deklamuoti
Lietuvoje, mike. Tavs klausytsi pasiruo mirti. Tavo patriotika bt dar vienas ginklas. ia tu esi
saugus ir gauni atlyginim. Tai nepadoru.
Vaidilionio tyrame vilgsnyje blyksterjo aibukas. Jis atsistojo.
Vis dlto a gerbiu tave. U technik. Ir b u s laisva Tvyn! Pakeisk vienintel raid. Ir u s
laisva Tvyn! Tavo technika nepalyginama. inai, tu man primeni vien poet. Zuik. Prisimeni j?
Js abu cinikai. Nors, atsipraau. Tu kvailesnis. Netrukus tiksi, kad esi misionierius.
Lauk i kambario! Lauk tutuojau!, suklyk Vaidilionis.
A paleidau kairj katiliuk lang. Jis idau drumzlin stikl ir nukrito prie koj buvusio
generolo monai, kuri jo pro al.
Paetai muasii!, auk kieme generolien.
Vaidilionis ilk pro duris. A prapliupau spazminiu, isteriku juoku.
Stovjo lova, uklota alia antklode su spaustais upakaliu dubimais. Ir aukiau, sienoje, kabojo
Maironis. Nujau prausykl, mojuodamas konserviniu katiliuku. Koridoriuje grdosi stovyklautojai.
Mane ilgai tyr daktarai, bet nesurado pamiimo. A isikliau kit stovykl.

* * *

Antanas Garva ypsosi. Keista, kad uraiau itokius dalykus. Praleidau lygiai svarbius. A
umuiau mog, norjau nusiudyti, mane mu, igyvenau be smons Auktojoje Panemunje,
Kauno ligoninje. Visa tai ibluko. Bet kai k reikt prisiminti. Kas ingsniavo drauge. A uliejau
mane supani aplink aliuoju Toledo peizau. A priartinau perspektyv. Mano Juozapato pakaln
kambario dydio. Mano vaikyst, mano jaunyst kambario dydio. Buvau pernelyg nirus savo
praeiiai. Pasirinkau t pat metod kaip ir tie, kurie i savo praeities isunk vien elegik lides.
Tiesa, maai turjau rui. Bet vis dlto jie rjo. A uakcentavau s p e c i a l poir s a v j
realyb. Man ir daugiau buvo duota valand, i kuri galiau laimti save. Gal j o s buvo svarbios ir
btent j o m i s reikia susirpinti. Tada prisiminsiu ir tai, k esu praleids. Toledo peizaas uliejo
pasmon. ruiai sumesti tamsiausij jos kert. Atridenti juos reikia kaip raktelius, kurie ukrit
po spinta. Reikia isitiesti grindyse, tempti vis save ir itiesti rank. Kai tursiu raktelius atrakinsiu
spint. Dabar irjau spintos neatrakinamum lyg neisprendiamas uuolaidas. A vilgtersiu
spintos vid ir, tepadeda man visi dievai, isprsiu uuolaidas.
O yea, nra taip blogai. Keliasdeimt doleri isinei, Kartais gauni virvalandius. O tu dirbi
virvalandius? Cigaret?
Dkui. Rkysiu vliau. Keltuve udrausta.
Kvaila d.
Kvailoka.
Garva sideda cigaret kienait. Noriu bti laimingas, gyventi noriu. Up ir down, keliasdeimt
doleri, laim. Yra ir kontrargumentai. Bna dar blogiau.
Vys, priveriamosios stovyklos, kankinimai, artimj mirtys. K reikia mylimosios netekimas?
Netekau Jons ir prisimenu j, kai mane uvaldo graudulys. Bet graudulys trumpai tetrunka. Tai
savisaugos instinkto skydas. Ipaintis, po kurios maloniau gyventi kur laik. itaip nusigraudens ir
Elenos prisiminimas. A raysiu. Ir man belieka diaugtis. Esu gyvas ir laisvas. Absurdinis mogus,
anot Camus? Tebnie. Absurdinis mogus, kuris pasikalba su Kristumi. Ir su filosofais. Galima.
Filosofija taip pat menas. Tvarkoj. irsiu realyb kaip mediag, i kurios mano dvasia sukurs
aminyb. Kuri mirs su manimi ir kuri vilgterjs naujai gims sukurs nauj aminyb. Tai
nesvarbu, kad nieko nemylsiu. Labas, filosofe Spinoza! Eina gandas, kad tu puolei filosofij, nes
praradai mergin?
Tvarkoj. Mano akys ironai, pro kuriuos irima atvirkiai. Pasaulis nutolsta ir irykja. A
galiu priversti akmen dainuoti apie pavasar. Galiu paliepti tulpms skambinti gregorianik
prisiklim. Ir tegul ant dangorio stogo, mnuliui vieiant, stovi ventasis Antanas ir egnojasi,
nes lietuvikj paskenduol jam atveda du nusiemin kaukai, apiply ir besiyps. ventasis
Antanai, padovanok mudviem kelnytes, juk tu ventasis. Ir tegul Stevenso tavernoje susirenka
mano vaikysts draugai: mergait, ji liep man lapintis medin puodel, mes aidme sveius,
kurie geria arbat; vaikinukas, su kuriuo daume telegrafo stulpus. Visos mano mylimosios, jas
atves trys vyriausios haremo monos: Jon, enia, Elena.
Ir Kristus. Mes pagarbiai J sutiksime. Atsiklaupsime ir buiuosime Jo rbo krat. Ir Stevens
visiems pils brangiausiojo scotch, inodamas, kad butelys neituts. Ir sugiedosime giesm. Apie
vaikyst, gyvenim, mirt. Ir Kristus iauks savo konkurent Buddh. Labai gerai, praneks
Buddha. Esu laisva ir imokslinta dvasia. Tu esi Dievo Snus. Ir a igersiu su Tavimi, nors u tai
mane kankins komarai nirvanoje. Ir Kristus palies delnu Buddhos kakt ir tars: Ne, jie tavs
nekankins. Ilssies ramybje, Buddha. Ir Kristus tarnaus Buddhai, kaip anksiau pranekusiam.
Tvarkoj. A sutalpinau savyje savo visat. Praeit, dabart, ateit. Bet nesu antmogis. A
mognukas, suvystytas kartnin purvin iurst. Kuris nori pavsti save isisakymui. Nepaisysiu
upatentuotos realybs. Nebijosiu auto da f. Tegul mane veda bas, apvilkt geltona mantela, su
striu kryiumi, tegul ukabina man ant kaklo ilgus kaplierius, o rankas spraudia gelton vak.
A tikiu: mans pasigails aminybs inkvizicija, ir jos sprendimas bus tolygus Giordano Bruno
iraytajam. Nuudyti gailestingiausiai. Be kraujo praliejimo. Sudeginti gyv. Tvarkoj.
15

Ir pelks bna graios. Kai ryto saul supasi ant eglyno keteros. Kai i bal atovaistins strls
skrenda gil dang, strles svaido besilinksminanios pelki vls. Kai ant pakratini kupst
linguoja astenikos ramuns, serganios mergaits, kurios sveiksta pavasar. Kai pempi sparn
mirgjimas priveria uokti ant palangs, tabaluoti kojomis ir vilpauti. Kai manevrinis garveys
kauja lyg vaikas, aidis slapukais, ir banyios varpai kybo ia pat, ant telegrafo stulp, ir skamba
nematomi. Diai krinta aliuojani em, ir em garuoja.
Garva prisimin t diaugsm, kai naktin tv staliuk pavert altoriumi. Jis pristm staliuk
prie lango, udeng j varia staltiese, joje mirguliavo lelijos ir tulps, motinos isiuvintos. Jis
susirado balt vak molinj vakidj. Jis apsisiaut vasariniu tvo apsiaustu, ant kaklo pakabino
rankluost, jo galuose lingavo raudoni kutai. Ir Garvukas ieb vak. Blyki ugnel virpjo sauls
viesoje. Jis iskt rankas ir, lyg tikras kunigas prie tikro altoriaus, ikl galv. Kristus buvo ia pat,
nematomas kaip ir banyios varpai. Keli Krists buvo ia pat. Pempi sparnai, varp diai,
garveio vilpukas, kupst ramuns, blyki ugnel.

Dominus vobiscum, itar Garvukas.


Et cum spiritu tuo, atsak.
Gloria, gloria.
Deo gratios, amen, amen.
Snau, pasaulio Atpirkjau,
Asperges me, gloria ir contiteor.

Jo miiolas buvo stora knyga Patarimai virjai. Jis atmintinai kartojo lotynikus odius, kurie
jam buvo svetimi ir todl paslaptingi ir gras.

Credo gloria,
asperges gloria,
Dieve.
Contiteor gloria,
et cum spiritu tuo.
Amen.
Dominus vobiscum.
Amen.
Kyrie eleison.
Christe eleison.
Amen.

ia pabirai tariami lotyniki mii mald odiai: Viepats su jumis... ir su tavimi... Garb, garb. Dkojame Dievui... aplakstyk
mane... garb... ipastu.
Ir, kai Garvukas nebeatsimin kitoki lotynik odi, jis jung mald:

Kristau, igirsk mus.


Kristau, iklausyk mus.
Tve, i Dangaus Dieve,
ventoji Dvasia,
Dieve.
Credo gloria,
contiteor gloria.
Amen.

Et cum spiritu tuoooo , pragydo jis. Garvukui nebeuteko maldos. Jis nusimet tvo
apsiaust, upt vak, kakl apvyniojo rankluosiu, jis dar aukiau ikl galv ir udainavo
pilnu balsu:
Atskrend sakallis per ali gireee
Palanga. Rami vasarviet. Plati, lygi geltono smlio atkrant, kuria tebevaikiojo poetas Maironis.
Kreivos puaits, tolimos giminaits tj, i kuri varvjo geltoni sakai, ir juose sustingdavo
amiams klimp vabzdiai. Nejudanti up R. Medins vilos ir nameliai, pasivadin vilomis. vyru
iberti takai. Dirbtini uol Lurdas su aminaniais fotografais. Dar i caro laik liks Kurhauzas.
Jame vakarais oko, jame rinko sezono karalius, daniausiai kok aktori, oki mokytoj ar
imtyninink. Pajrio restoranas, kurio laiptelius lai bang putos ir kur prie staliuk rymojo
raytojai, dailininkai, porels, vienas antras vieniasis. Jau apiur graf Tikevii rmai, idids
senatve, raudonomis romis ir roes laiminania Kristaus statula. Medin estrada puyne, kurioje
karikas dd orkestras grojo pot-pouri i Traviatos, Pers mug arba nepaprastai karingus
marus, juos komponavo raudonskruostis, apskritapilvis dirigentas, mgsts juok, moteris ir
degtin. Koplytl ant Biruts kalvos; kelios puys ved kalnelyje. Pastamos iki smulkmen
ymiosios vietos; kiekvien vasar tos paios, kiekvien vasar t pai vasarotoj su pasiilgimu
atrandamos. Ir saul, ramiais vakarais prapjaunanti akiraio juost ir visa nudaanti krauju, kas ir
dera ramiam saulleidiui. Ir mnulio takas naktimis anapus, tj al, kurioje kadaise gyveno
geltonplaukiai ir barzdoti vikingai. Ir tylus jros dejavimas, ir nirulingas jros oimas. Ir vaigds,
savaime suprantama, tos paios, kurias stebi apsikabinusieji. Ir smlys. Pakrantje, kopose, takuose.
Ikratomas i apavo, nupurtomas nuo kno, sausas ir drgnas, geltonas ir rudas Palangos smlys.
Milijardai grdeli, juos norjosi nusiveti miest. Kad neumirtum ramiausios vasarviets iaurs
Europoje. Palangos. Ir tiltas.
T pai vasar, kai Garva sak prakalb, dainavo, oko, stebjo med, jis plauk aplinkui tilto
ikyul. Tai buvo baigminis ratas. Ant tilto mirguliavo chalatai, maudymosi kostiumai, mergin
kaspinai plaukuose, gumins kepuraits, spindinios akys. Saul sproginjo vir susirinkusij galv.
Vakar buvo audra, ir, nors vjas nurimo, stambokos bangos spraudsi pro igrautus tilto stulpus,
putodamos duo pirmj kart ir, pusiau numalintos, liuo skersos moter papldim. Garva
vilgterjo atvir jr. Buvo skaudu irti put vytjim. Akiratis nuslinko vedijos pusn.
Pirmutins, vos matomos bangos nyko danguje. Garva norjo apsisukti, bet igirdo mergin balsus
ir liko beirs tykanius vandenis, atkakl bang nor igrauti medinius tilto stulpus.
Garva nelaims, tar auktas balsas.
Jis labai liesas.
Jo, sutiko emas balsas.
Laims Maeika. Garva ateis antras arba treias.
A manau, Garva neilaikys, kai apiplauks ikyul ir teks kastis prie bangas, reziumavo emas
balsas.
Garva pasuko galv. Dvi viesios merginos, nudegusios ir akiplikos balt dant rjimu,
stovjo netoliese. Dvi auktos merginos, stangrios ir ididios savj kn painimu. Garva ipt
krtin ir prajo pro al.
O kaip sivaizduoja!, igirdo emj bals.
Atsirms turklus, lauk Maeika. Trij sezon laimtojas. Tipingas plaukikas, plaia krtine,
raumen gniuulais rankose, kojose, nugaroje. Jo rudi plaukai buvo ibluk nuo sauls, ir karingai
kyojo kuprota nosis, antaki eriai, kvadratinis smakras, juodasis gintaras sidabriniame iede. Ant
grindinio sdjo ir masaavo savo kojas treiasis varovas. Graus, tamsiaplaukis vaikinukas.
Proporcingas, apskritas, nutekaniais raumenimis, juos deng jaun riebal sluoksnis.
Pasiruokite!, rikteljo teisjas.
Trijul isirikiavo. vis, ir jie nuoko bangas. Garva panaudojo dar neinom jo konkurentams
kraulio stili. Jie plauk i jros puss, tilto ikyulys guljo lygiagreiai krantui. Buvo manoma
plaukti krauliu. Reikjo pranerti pro eilin bang, kad ji nenublokt tilto stulpus Garvos
konkurentai plauk krtine, ir jis bematant pasiek ikyulio gal, vingteljo ir pasisuko prieinga
kryptimi. Dabar prasidjo tikroji kova. Kraulis nebetiko. Reikjo irtis krtine prie bangas, jos
negailestingai temp papldim.
Garva ikl galv. Ant tilto, prie turkl, stovjo irovai, vairiaspalv juosta akinanios sauls
tviskjime. Garvai pasirod, kad viesiaplauks merginos stovi greta ir moja rankomis. Garva
plauk krtine, giliai ir ritmingai kvpuodamas, palenkdamas galv, kai prasiverusi pro stulpus
banga norjo j nusineti krant. Jis vilgterjo atgal. Maeika artjo. Kai Garva lenk ikyul, jis
buvo taip toli ir staiga priartjo. Per silpni rank raumenys, sutvaksjo mintis. Garva juto baim,
t vaikikj ir t med beirint. Ir jis pamat, kad irov juosta sudrisko. Kybojo rudas knas.
Apskrit vaikinuk temp virve vir. Jis neilaik. Garva vl atsigro. Upakaly teplauk Maeika.
Garva prisimerk. Jis yrsi priek, tiksl, kopias, kuriomis ulipama tilt. Jis nebejuto savo
rank, koj, pilvo. Tebuvo galva ir sunkus, ltjs kvpavimas. Ir noras pralaimti. Pasisukus deinn
ir rikteljus virv, virv! Bet Garva tebeplauk. Kaip toli buvo kopios, kuriomis ulipama vir?
Toli buvo kopios. Nepasiekiamos amiais.
Staiga jis pajuto dygsn smegenyse. Kairje, lygiagreiai, plauk Maeika. I vandens ir put
inirdavo raumenys, ir Garva rykiai mat prasiiojusi burn ir aki baltymus. Garva plduriavo
vietoje, o Maeika plauk. Baisiai i lto. Nuslinko galva, paastys ir onkauliai, ir netrukus oranins
kelnaits ir kojos, isiskeianios ir susiglaudianios irklmis. Jis mane lenkia, suprato Garva. Jis
ikl galv. ia pat buvo kopios. Gal u deimties metr.
Tada Garva giliai atsikvp ir nr po vandeniu. Jis juto. Turi rankas ir kojas. Jis irkliavo greitai, o
vanduo slg. Tada ikvpdavo truputl oro ir vl irkliavo. Vandens klodai sunkjo, nebebuvo oro
plauiuose, ir Garva inr. Prie akis buvo kopios. Jis sikibo jas, bet nebepajg ulipti. Kakas
stumteljo j. Salimais kybojo Maeika.
Neulipi?, paklaus jis.
Ne, norjo itarti Garva, bet nebegaljo. Pasaulyje nebebuvo oro, ir krtinje tranksi irdis.
Maeika apkabino Garv, ir itaip juodu ukop vir.
Ir jau ant tilto lent Garva kelis kartus giliai atsikvp. Kakas apdeng j chalatu. Pasaulis buvo
alias, vert vemti, ir Garva norjo umigti, norjo nebti. Knas drebjo smulkiu virpuliu. Kakas
bruko jam rankas sidabrin moters statull ir k tai pasak. Ir tik po keli minui Garva
suprato, kad jis laimtojas ir pralenk Maeik puse kno.
Namo jis gro su asistentais. Dvi viesiaplauks merginos jo i abiej pusi, ir Garva joms
pasakojo apie kraul, naujausij plaukimo stili. Jei jra bt ramesn, jis pralenkt Maeik
penkiasdeimia metr. Kai jo basos kojos sibed ilt kop sml, jis suprato, kad laimjimas
linksmas dalykas. Jis apkabino abi mergaites per peius, aviai nusiypsojo ir tar:
Gal norite, kad judvi treniruoiau?
Norim, norim!, suuko auktas balsas.
Ryt susitiksime pirm ant tilto. Gerai?, nusprend emesnysis ir pam i Garvos statull, nes
jam buvo nepatogu j neti.
Tvarkoj, sutiko Garva seno meisterio tonu.
Trys viesios galvos plauk Palanga. Ramia vasarviete.


Bdavo ramios naktys ir Kaune, birelio mnes, kai vos pora valand skiria sutemas nuo auros.
Toki nakt Antanas Garva, palydjs Jon, gro namo Laisvs alja. Jau ugeso vitrin viesos;
aureoles skleid bulvaro ibintai; sensteljusios liepos suvito lyg nusidaiusios moterys; ir nubluko
spalvingos policinink uniformos; ir balti dereli pardavjai rideno savo dutes; ir Soboras deng
jau vintant dang. Kaukjo Garvos batai. Nenupirktos prostituts lidnos dairsi skersgatviuose,
Rambyn beviltikai kop du girtuokliai, juos stm emyn petingas restorano tarnautojas.
Tamsioje gli krautuvs vitrinoje lauk ryto ros, ir ibint viesa, kaip alchemiko rankos, pavert
roes stiklinmis statullmis, ir ieduose galima buvo irti mirusij moter veidus. Prie
Mickeviiaus gatvs solidus ponas viesiu kostiumu rk papiros ir lauk autobuso.
Soboras artjo. Danguje geso vos spjusios siiebti vaigds. Antanas Garva nepasuko
Mickeviiaus gatv. Jis nutar kopti Vytauto kaln ir pasiirti brktant Kauno ryt. Jis aplenk
Sobor. Akmens mas prisiplojo prie ems. ioje nerealioje nakty, baltj iaurs nakt
giminaitje, bizantikoji jga, mongolikj kard lenktumas, rusikj vienuolyn snaudulys buvo
sunkus ir susiskalds Dievas, kuris savo pavaldiniuose temat smoksl. Laisvs aljos kilimas ved
Sobor, ir lengvi Kauno namelikiai jam ne nuolatines dovanas. Lyg Auksins ordos chanui,
kuris prim krikionyb. Granitiniai laiptai, sunkios durys, kolonos, kupolas, kryius. Gelsvas
ketvirtainis. Jame meldsi ir Maskva, ir Roma.
Antanas Garva jo bulvaru, ir prieais lauk Vytauto kalnas. Tamsus, vasara kvepis.
msteldavo tuti suoliukai.. Dviaukiai namai lygiavo alimais. U prospekto Alja virto puonios
vasarviets gatve. Garva igirdo verksm. Jis ne tuoj pat susivok, kur verkiama. Toki nakt galjo
pravirkti ir vaiduoklis. Garva buvo jaunas, ir jo vaizduot lengvai nugaldavo logiksias proto
nyples. Aukti tonai, ritmingi ir skards, r tylum kalno papdje. Senas vaiduoklis pt karklo
ddel, ilaikydamas pauzes, ir jo ddel dejavo. Garva sustojo. Tai tema, pagalvojo jis. Man
nesvarbu, kas verkia. Kuriame nors name atdaras langas, ir lovutje pabudo vaikas. Man jis senas
vaiduoklis, dar i t laik, kai Nemuno ir Neries santakoje stovjo sveikutl pilis. Jau imir
vaiduoklio artimieji. Nusiskandino jo mylimoji laum, nes nuiuro ir praretjo jos auksins kasos.
Pasikor pilies griuvsiuose Lauksargis, jam atm laukus, jis myljo derling trikamp.
Pasismaug ilkine skarele narsaus ir iauraus kunigaikio dvasia, jo plieniniai arvai sutirpo, ir jis
nebepajg deginti ant lauo kryiuoi siel. Ir iprotjo kunigaiktyts vl; ta pati, kuri myljo
jaunas arno karys. Ji nuklydo prie Raudons pilies, apsisiaut balta drobule, ji vaikiojo liep
parke ir dainavo t pai dain.

Vai ydk, ydk,


Balta obelle,
Vai ydk, ydk,
Sausa be lapeli!

Vai kaip man ydt,


Baltai obellei,
Vai kaip man ydt,
Sausai be lapeli?

Verksmas sklido ia pat. Antanas Garva vilgterjo paskutin Aljos suoliuk. Ant jo guljo
kakas balto. Tai buvo kdikis. mognuk vyniojo purvin kartnin iurst. vaigdi viesoje
raukljosi gelsvas veidelis. Gudri kombinacija. Vaikas paliktas turtingj kvartale. Garva pam j
ant rank. Artjanio ryto vsumoje Garva juto, kaip yla jo rankos. Pamestinukas nutilo. Atrodo, j
neseniai maitino, ir jam netrko motinikos ilumos. Kur a j dabar dsiu? Senas vaiduoklis bruko
man vaikel? Nesmon. ia reikalas rimtas. Garva prisimin, kad netoliese, Gedimino gatvje,
policijos nuovada. Jis gro, atsargiai laikydamas ramiai alsuojant mognuk. itok tursiu, kai
vesiu Jon. Kai bsiu inomas poetas ir gausiu valstybin premij. Kai imsiu j ant rank, jis
nebeverks. Tai nra miesionika. Tai misterika. Daug laiko prajo, kol susiformavo em, ols,
vairs dinozaurai, Laisvs alja. Tai neiaikinamas ir tikras reikalas. A mylsiu Jon ir girdsiu
verksm, ir girdsiu juok. Ir matysiu iminting savo vaiko veid. Iminting, nes jis dar nieko
neimano. Tok burbul, kur bestebint paraomas optimistinis eilratis. Galimas daiktas, a tapsiu
originalus ir igarssiu. Kad igarstum iame amiuje, reikia rayti optimistinius eilraius.
Antanas Garva jo nuovad. Deuruojs policininkas kak ra.
Radau, tar Garva, laikydamas mognuk prie pat veido, lyg suskilusi porceliano vaz.
Ant suoliuko, prie Vytauto kalno.
Kad j kur velniai griebt!, tk policininkas.
Jau antras inakt. Vl koki ydo tarnait upjov kareivis. Padkite j ten, ant stalo. Suraysime
protokol.
Kai Antanas Garva ijo gatv, jau vito. Jis pasirinko tiesiausij keli namus. Jis kop Auros
taku. Apaioje guljo Kaunas. I melsvos prieblandos dygo Katedra, Tilmanso fabrik kaminai,
Nemuno vingiai, Linksmadvario pakriaus, rausvas dangaus prisiklimas. Trakjo papuv laiptai.
Baltai nutinkuoti nameliai tnojo medi apgaubti. Vis labiau vito. Garva stabteljo virutinje
Auros tako aiktelje. Jis atsirm vos besilaikant turkl. Noriu vesti Jon. Noriu vaiko. Noriu
eilrai. Noriu pinig. Noriu garbs. Noriu bti laimingas. Gyventi noriu, galvojo Garva, tarytum
jis bt paleids i tinklo auksin uvel, ir i nusprend tutuojau knyti jo norus.

PABAIGA

Kai Antanas Garva atidaro duris ir ileidia mergin skaudiai raudona suknia, jis mato Elen. Ji
apsivilkusi pastamu pilku kostiumli, tinklas nuo pilkos berets uleistas ant veido, ir jos kojins
tvarkingai umautos. Ji kalbasi su OCasey.
Elena!, suunka Garva. Juodu igirsta ir eina keltuv. OCasey klausia ypsodamasis:
Juk ne per daug keleivi, Tony?
Ne per daug, lpomis atsako Garva.
A laikinai iimu devintj. Eikite septintj ir pasikalbkite. Kai bus darbo ktelsiu.
Dkui, OCasey, pranabda Garva.
Dkui, mister OCasey, sako Elena.
Visada pasiruos Jums patarnauti, madam, ir jis atidaro septintj.
Vis dlto vaink, Tony. Supranti, jei menedierius
Suprantu. Dkui.
Garva spusteli ranken, ir juodu kyla.
Graus keltuvas, sako Elena.
Taip. Nes ir hotelis graus.
Man truputl zvimbia ausyse.
itie keltuvai greiti, sako Garva ir sustabdo keltuv septynioliktajame. Jis neatidaro dur. Jis
iri Elen.
Tu atjai. Gerai. Tu atjai. Pakelk tinklel.
Ir Elena pakelia tinklel, ir jis atgula ant berets viraus. Garva stebi artim veid.
Tu atjai, kartoja jis.
Juodu nejuda.
Kodl neleidai mans?, klausia Elena. Garva tebeiri mylim veid. Tos paios akys, lp
vingiai, tas pats lp daas, lengvas pudros sluoksnis. Matins lemputs viesoje ji stovi atjusi i
prarastojo pasaulio. Baldovinetti madona. Laikas apsisuko, praeitis grta. Nebereikia klausytis
kumi di udaras duris. ingsniai tolsta laiptuose, pilka moterikait eina gatve ir inyksta u
poskio. Praeitis tebegrta. Garva kaire ranka apkabina Elen, priglaudia j ir buiuoja lpas. I
lto, minktai, lyg motin. Stebuklas vyko. Ir stebuklas velnus kaip Elenos lpos, veidas, knas,
alsavimas. Ir tuo paiu metu, neirdamas lent, Garva perjungia mygtukus. Juodu leidiasi
emyn ir sustoja dvyliktame.
Atleisk, sako Garva. Neleidau tavs. Tu pati inai, k jutau, kai neleidau. Tu inai, kodl.
Bijojau savo ligos. Atleisk man. A myliu tave. Labai. A persistengiau, Elena. Bet dabar esu tikras. A
pasveiksiu. Tikiu, a pasveiksiu. Ir bsiu su tavim. inau, apgavau tavo vyr, dar kart kalbsiuos su
juo. Galutinai. Ir tu bsi mano, a tikiu, tu bsi mano, jei atjai ia, keltuv.
Bsiu tavo, sako Elena, ir juodu vl kyla vir. Iki septynioliktojo.
Kai susitiksime, ipasakosiu visk. Per daug mini. Per daug skeveldr. Per maai laims.
Pilka moterikait ir 87-asis su uniforma. Blizga tuios, ipoliruotos keltuvo sienos. Praeitis
tebegrta. Visos moterys sugrta. Visos vienoje.
Tu neinai, kaip bijojau. Tu sergi, tu nemyli, tave ive ligonin, tave pervaiavo maina, tu
susiradai kit moter.
A praau tavs, ateik, vl ateik mano kambar, sako Garva ir spusteli ranken. Juodu sminga
emyn ir sustoja etame.
Ryt aplankysiu daktar. Poryt mano laisva diena. Ateik poryt. Anksti. Labai lauksiu. Tu ir neinai,
koks esu laimingas. Poryt mudu igersime, o ne, nebijok, truputl, ir mylsims daug. Ir, jei
mudviem nepakaks, a gausiu kelet dien atostog. Ir a manau, atleisk, tau laikas eiti.
OCasey geras starteris, bet nenoriau per daug inaudoti jo gerumo. iandien jau antr kart jis
man padeda.
Kai juodu nusileidia emyn, Elena klausia:
Tu nebuvai pas daktar?
Kart. Ir nenujau antrj, nors jis liep.
Nueik rytoj. Gerai?
Jau sakiau, nueisiu, ir Garva atidaro duris.
Kai O'Casey priartja, Elena itiesia jam rank.
A inau, Amerikoje neatsisveikinama rank paspaudimu. Bet a jums labai dkinga. iandien
, ji nebaigia ir nusiypso. OCasey ima jos rank ir buiuoja.
A kilimo airis, madam. A gerbiu europejinius paproius. Ir geriausios skms. Ir OCasey
diskretikai pasitraukia.
Tu nuostabi iandien, sako Garva.
Ir tavo kojins tvarkingai umautos.
Galvojau apie tave. Sudiev. Bsiu poryt.
Sudiev.
Ir Elena eina. Tamsiai raudonu kilimu. Ibaigta smulkiu proporcingumu, lyg j sutvr moterikas
dievas. Ir ji inyksta u kampo, ir jos nebra.
O'Casey prieina ir klausia:
Kas ji?
Mano suadtin.
Maloni moteris. Ir avi.
Dkui, OCasey.
Ir OCasey pliaukteri delnu Garvai per pet.
Grk devintj, Tony. Ir nusiluostyk lpas, j nuda tave.
Devintasis kyla, devintasis sminga. Ekspresas nuo deimto iki atuoniolikto. Js auktas, praau,
dkui mygtuk, dkui, praau. siiebia alia strl, Antanas Garva itiesia rank balta pirtine,
baigta, mes kylame. Ranka rankena. Viruje mirga auktai. 1, 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11.
Puikus up ir down. itaip skrajoja susitikusieji anapus. Vaikikieji aitvarai, vasarins plataks,
planetos, pieni pkai. itaip skrajoja pasaka, rimiausioji nesmon, kuri tik mogui priklauso.
Praau, dkui, sveias ieina, ranka rankena, kylame kakas sustabd keltuv, durys atsidaro,
sveias eina, kylame. Kylame, kylame. Atuonioliktasis, praau. Visi ieina.
Blizga tuios, ipoliruotos keltuvo sienos. Adomas ir Ieva sugro roj. Nra jame fantastik
gli, taiki panter, dviprasmiko alio. Suspaustoje erdvje, tarp plastikini sien, matinei
lemputei ir aukt skaiiams vieiant, du pirmieji mons stovi susiglaud.
Laukiame raudono kvadrato ir alios strls. Ir leidiams. Leidiams, leidiams. Tas pats
ritualas. Up ir down, up ir down.
Esu keltuvinis angelas operetine uniforma. itokios ries angelai linksmai nusiteik. J
upakaliukai rausvi. Jie idrsta pat Diev timptelti u skverno, kai Jis sprendia tragiksias visatos
problemas. Ir Dievas atlaidiai nusiypso: , js vaikinukai, mar pas veniausij Panel, tegul Ji
iduoda jums po riestain Mano Vardu. Ir angelai skrenda briu, naibydami vienas antr, ir
danguje sklinda neapsakomas triukmas, ir net ventas Tomas Akvinietis pakelia galv nuo raomo
laiko Jacques Maritain, kuriame jis aikina, kad Exodo Dievas nra btis (kiekviena btis gali
egzistuoti arba neegzistuoti), bet Jis yra Btis.
Esu persodintas akacijos krmas. Mano aknys iulpia naujos ems syvus, ir, nors kelios akos
nuvyto, mano virn sualiavo lipniais lapais, ir ant jos nutp graktus pauktis. Jis kilnoja kojytes
pilkomis kojinmis ir patenkintas cypia dainel:

Oh, Susan Van Dusan,


The goal of my choosin
She sticks to my bosom
Like glue

Esu kvalifikuotas atsiskyrlis, kuriam mirtinai griso dykuma, autin, rykts, meditacijos, saman
guolis. Atsiskyrlis, kuris nueina didel miest ir prisimena, kad jo nam rsy tebeukasti auksiniai
pinigai. Ir jis ukalbina jaun mergin.
Esu lietuvis kaukas, susirads sau draug moterikos gimins. Ir mudu susirasime eiminink, kuris
u nudirbtus darbus padovanos mudviem linines kelnytes.
Esu 87-asis mognukas atuoniamilijoniniame New Yorke.

Antrosios Senojo Testamento knygos.

Ak, Siuzan van Duzan, mano irinktoji, ji limpa man prie krtins kaip klijai... (Angl.)
Esu laimingas.


Penkios minuts po pirmos. Garva palieka hotel. Naktis ilta. Ugeso reklamins viesos.
ingsniai kauki lyg Kaune. Ta pati vsuma, vaigds, reti praeiviai. Kaunas pasistieb iki debes.
Sibuoja dangori boktai, nutilo banyios varpai pelki miestelyje, senas vaiduoklis sikio
uantin karklo ddel ir nujo miegoti Third Avenue. Nebeoia nurims okeanas. Vilkikai ir laivai
prigludo prie atkrani. Jreiviai miega apsikabin pigias mylimsias. Ryt dvi viesiaplauks
merginos nuoks mlyn Baltij. Tamsios stiklins Gimbels konfekciono durys. Laiptai, laiptai,
laiptai. Miega stovdami, lyg arkliai, manekenai, ir aidi poeminiai. Prie Men dur svirduliuoja
girtutlis vyras ir nekasi su savimi. A gudrus. Ryt a jam parodysiu, kals vaikui! Perone laukia
traukinio naktiniai darbininkai, pastat valytojos, jaunuoliai, grt i pasimatym, Antanas Garva.
Triukmas rykja, i poskio inyra traukinys. Dvi alios akys, dvi raudonos, baltas langas. Girgda
stabdiai, atsiveria durys. U j pinti suolai, mieguisti veidai, sugrimas. Namo, namo. B. M. T.,
Broadway line. Ryt. Poryt. Ryt ir poryt magiki odiai.
Antanas Garva atsikelia devint valand. Js nusiskuta, isiprausia, suvalgo du kiauinius, igeria
kavos puodel. Tada nueina krautuv ir skambina daktarui Ignui.
Labas. Noriau pat matyti.
Seniai reikjo. Kaip savijauta?, priekaitingai atsako daktaras Ignas.
Puikiausia. Vakar viskas apsivert auktyn kojomis. O, atleisk. Viskas atsistojo ant koj. Vis dlto
noriau pat matyti.
Jei tavo savijauta gera, atvyk apie antr. Dabar vaiuoju lankyti pacient.
Tvarkoj. Bsiu antr. I tavs keliausiu darb. Iki pasimatymo.
Iki.
Garva grta namo. Sda prie stalo. Susiranda popieriaus lakt. Ima plunksnakot.
ryt jauku Garvos kambaryje. Sauls spindulys, smuks pro lang, apvieia Chagallo moters
debesinius plaukus. Kyla knygins dulks ir susijungia su cigarets dmais. Skaidri mlyna kambario
spalva. Girgda krslas, erka plunksna. Ritmingas raaniojo alsavimas.
Pagaliau tikroji ramyb aplank mane. Esu objektyvus, esu mediumas, nenoriu bti absoliuiai
originalus. Mano dvasia rado santyk su pasauliu. A bsiu neinomas, lyg senobinis japon
tapytojas. Seksiu pdomis didij meistr. Ir a dkoju savo Dievui u pamirtus gyvenimo
gabalus: vaikikas miias, rungtynes, pamestinuk. Dkoju u rusel. Buvau tikras, kai meldiausi,
plaukiau, svajojau apie vaik, umuiau mog. Buvau kno ir dvasios sintez. Esu Chin Shengtan,
kuris po ilgo lietaus, skaidr ryt, vl girdi pauki balsus, praskleidia uuolaidas ir mato
isimaudiusi saul, ji vieia virs miko.
Mano retortos suvirino mano gyvenim, mano stebjim, mano galvojimus. Keletas grdeli.
Keletas eilrai. Vienintel, apiuopiama tiesa.
A pamirau, kad gyvenu tik vien kart. Gyvenau, lyg ruoiausi naujiems gyvenimams. Ir
praradau daug laiko. Nors life begins at forty, paskelb tlas amerikietis. Vyras susiformuoja

Gyvenimas prasideda sulaukus keturiasdeimties (angl.).


keturiasdeimties met, tvirtino romnai. Man keturiasdeimt met, ir a pradsiu gyventi. Ir kai
atsilankys mirtis, ramiai j pasveikinsiu: Ave Caesar, vivans te salutat!
Lioj, ridij, augo, lepo, leputeli suokia laktingala. Klampios pelks. vilpia ore aitvarai.
Igaubtomis akimis stebi visat rups. Lietuvik ventykl boktai, trikamps egls, kyla
vaigdes. Gimti, gyventi, mirti. Sussti auktuose suoleliuose. Du apdrisk kaukai atveda Krist.
Padovanok mudviem kelnytes, paversk pelki vandenis raudonu vynu. Medaus koriuose, rugi
varpose, rtose ir lelijose, gumbuot stuobri susikabinimuose, ak raizgynje, vanden tekjime
Tu.
Lioj. Ridij. Augo.
A supratau save. Skeveldros susidst. Vaikas stebi peiza. Kelias, upelis, kalnai, stirna. altys,
prie ems prisiglauds. Laums, kasas ukuojanios. Slidinja kanos. Dumbluoja dienel,
dumbluoja giedrioji. Pempi sparnai, varp diai, dominus vobiscum.
Antanas Garva usidega kelintj cigaret. Jis pajunta skausm virugalvyje. A persirkiau",
galvoja jis. Garva suglamo cigaret peleninje. Jis nerytingai sukinja plunksnakot. Skausmas
nekyrus. Jis dings. Kaip ir niri praeitis. Antr valand daktaras Ignas. Ryt Elena. Poryt? Praysiu
atostog poryt. Ir, galimas daiktas, keisiu hotel. Viskas atsinaujins. Meil, poezija, mons, gatvs.
Nebereiks Mano Keltuve, igirsk mane. Mano Vaikyste, igirsk mane. Mano Mirtie, igirsk
mane, credo gloria ir confiteor gloria. Nebereiks Mano Nuodme, Mano Beprotybe, igirsk
mane. Dumbluoja dienel, dumbluoja giedrioji. Kauk, empai, Lauksargi choras. Lioj.
A spsiu. A priadu. A padovanosiu tau. Karneolio ied. Vagon Queens aiktje. Savo meil.

Elena maudosi vonioje. Baltos putos iuoia jos kojomis, ir sprogsta vaivoryktiniai burbulai. Jis
buiuos mano kojas. I lto. Kai jis buiuoja rieus, a tikiu Savo laime. A neukankinsiu jo. Bsiu
santresn.
Ji atsikelia, pilkoji Afrodit skardinje vonioje, jungia virkt, ir drungnos vandens iurkls
nuplauna putas.
A spustelsiu skambut, ir durys atsidarys. Greiiau nei atitrauksiu pirtus. Ryt.

Skausmas kyrus. Virugalvis dega. Nra baims. Bet ir ramyb nyksta. Skausmas ir abuojumas.
Staigs driai ir vliau kurtus kamuolio ridenimasis. Kamuolys auga, tuoj jis isiver. Plunksna
nebeirka. A nebeturiu tablei. Garva atsikelia, eina virtuv ir grta su stikline. Jis igeria White
Horse. Vl sda. Vl ima plunksnakot.
Balta moteris skambina. O felix culpa quae talem ac tantum meruit habere redemptorem. Dvi
vls ir klavesinas. Bga paauksuotos statulos granitiniais laiptais. Ugeso deglai j rankose. Ir
diaugiasi skulptrins bajor galvos. , ridij augo! , felix culpa! A myliu melsvas gysleles tavo
kojose. Sudrkusius blakstienus. Tristano ir Izoldos kard, apgam tavo kakle. Lioj.
liauia smliu gintariniai vabzdiai. mlyn Baltij. Vai ydk, ydk, balta obelle, dainuoja
vl, balta drobule apsisiautusi. O felix culpa! Mano vaikyste, gyvenime, mirtie. Lioj.
Skausmo nra. O kamuolys didiulis. Jis nebetelpa smegenyse ir jis negali isiverti pro galvos
kaulus. Reikia vaiuoti pas daktar Ign, vysteli kovojanti mintis. Garva skubiai velkasi kostiumu.
Pirtai neklauso. Uspringo kelni ziperis, bet j pasiseka ilaisvinti. Kaklaraitis? Nereikalingas.
Pinigai? Ant stalo atuoni doleriai. Uteks taksiui.
Rudas mogus keltuve. Staiga j prisiminiau. Jis mirtis? Jis Dievo spjimas?
Dieve, Tu matai, koks a nelaimingas.
A inau, a per vlai, bet gelbk mane.
A priadu.
A sudraskysiu savo uraus, eilraius.
A nebegalvosiu, kaip Tu nenori.
A melsiuos.
A eisiu vienuolyn.
Dieve, nors mirtant padk man.
A tikiu, Tu atleidi paskutinij minut.
U vis gyvenim.
Dieve, Dieve, Tavo rankas
O ne, a mognukas, mognukas, Dieve.
Dieevee!
Zoori, zoori, nabda Garva.
Kur yra zoori? Kas yra zoori? Kodl yra zoori? A pameiau zoori. Padkite man j surasti! Gal jis
iskrido? Gelbkit! Antanas Garva unkia. Jis rkia. Ir kumiais dauo sienas. Ioksta smeigtukai.
Chagallo reprodukcija apsiveria ir pakimba atvirkia.

Tiltu eina Stanley. Jis kiek svyruoja, Seagrams butel jis met East River. Stanley baigia rkyti
cigaret, nusviedia j ir apsidairo. Tiltas tuias. Paiame jo gale tolsta mogus. Stanley atsiremia
turklus ir stebi Didj New York. Ant uol pastat uolas. Dangorius. Plaukia laivai ir vilkikai.
Tolumoje kyo kaminai. Atidunda traukinys, drebindamas bgius. Greit artja triukmas.
Stanley atsargiai perkelia kojas per turklus. Jis neiri vanden. Id sra, sako jis ir smunka
emyn tyldamas.

Kelios minuts iki dvyliktos. Garva sdi ant glto linoleumo. Jis sdi rojuje. Prie mlyn kaln.
Aplinkui ydi gls ir didels plataks tingiai mojuoja sparnais vduoklmis. Garvai vsu ir gera. Jo
rankoje ro. Mirusios moters veidas. Jos lapeliai minkti kaip uuolaidos. Garva laiko popieriaus
lakt ir plo j siauras juostas. Jo veidas laimingas. Ramaus idioto. Jis uosto popieri. Jo veidas
inilo.
Tebekyla vir knygins dulks. Sauls spindulys apvieia nuog sien, nes reprodukcija karo
elyje. Skaidri mlyna spalva. Jauku.

19521954

Antanas kma, Rinktiniai ratai, 1, Vilnius: Vaga, 1994, p. 275428.