You are on page 1of 29

1. 2.

Buhalterinės apskaitos esmė ir uždaviniai
Buhalterinės apskaitos įstatyme pateikiamas toks buhalterinės apskaitos apibrėžimas:
Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo,
grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba)
finansinei atsakomybei sudaryti.
Kartais literatūroje pateikiamas paprastas apskaitos apibrėžimas: apskaita – verslo kalba.
1. 3. Buhalterinės apskaitos principai ir reikalavimai
1. Vadovaujantis įmonės principu, kiekvienas apskaitos subjektas išskiriamas, kaip atskiras apskaitos
vienetas. Savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje turi būti atskirtas nuo jų
asmeninio turto, nes apskaitoje parodoma tik įmonės veikla. Šis principas taikomas visų rūšių
įmonėms.
2. Veiklos tęstinumo principas – tai prielaida, kad įmonės veikla trunka neribotą laiką ir neina bankroto
link ar nėra kokios kitokios priežasties, dėl kurios reikėtų nutraukti įmonės veiklą. Veiklos tęstinumo
principas glaudžiai siejasi su periodiškumo principu.
3. Remiantis periodiškumo principu, įmonės veikla suskirstyta į atskirus ataskaitinius laikotarpius,
kurių trukmė gali būti įvairi: metai, pusmečiai, ketvirčiai, mėnesiai, dekados. Pasibaigus
ataskaitiniam laikotarpiui, sudaroma finansinė atskaitomybė.
4. Vadovaudamiesi apskaitos pastovumo principu, buhalteriai turi labai apdairiai keisti apskaitos
metodiką, kad būtų galima palyginti keleto laikotarpių įmonės veiklos rezultatus. Tačiau laikantis šio
principo neapsiribojama nuo apskaitos metodikos tobulinimo. Buhalterinės apskaitos įstatyme
nustatyta, kad įmonė pasirinktą metodą turi taikyti kiekvienais finansiniais metais, nes jį keisti
galima tik tas atvejais , kai pranešama informacijos vartotojams ir tuo siekiama teisingai parodyti
įmonės finansinių metų turtą, nuosavą kapitalą it įsipareigojimus.
5. Remiantis piniginio mato principu, visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai
finansinėje atskaitomybėje išreiškiami pinigais. Šio principo pranašumas yra tas, kad įmonės veiklą
galima palygintinu kitų įmonių veikla ir apskaičiuoti įmonės darbo efektyvumo rezultatus. O
pagrindiniai šio principo trūkumai –matuojant ir pateikiant visą įmonės ūkinę veiklą finansinėse
ataskaitose tik pinigine išraiška, galima prarasti itin svarbią informaciją, neišreiškiamą pinigais.
Buhalterinės apskaitos įstatymas deklaruoja, kad apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai išrašomi
nacionaline valiuta, o prireikus – ir užsienio valiuta. Tačiau pasaulyje nėra stabilios valiutos, kinta
pinigų perkamoji galia šalies viduje, o tai turi įtakos įmonės veiklos rezultatams. Jei įmonėje ūkinės
operacijos atliekamos įvairia užsienio valiuta, tai jos apskaitoje turi būti perskaičiuojamos į
nacionalinę valiutą nustatytų tos dienos santykiu.
6. Vadovaujantis kaupimo principu, Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai faktai apskaitoje fiksuojami tada,
kai jie įvyksta. Duomenų kaupimo principas būdingas pajamų ir sąnaudų apskaitai. Pajamos
apskaitoje turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos – kai
jos patiriamos, neatsižvelgiantį pinigų gavimą arba išmokėjimą. Šis principas svarbus pripažįstant
pajamas ir sąnaudas bei apskaičiuojant finansinį rezultatą (pelną arba nuostolį). Apskaitoje niekada
negalima painioti keturių skirtingų sąvokų – pajamų, sąnaudų, įplaukų, išlaidų
 Pajamos – tai ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis turto
padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskirus
papildomus savininkų įnašus. Pajamos laikomos uždirbtos, kai produkcija yra parduota
( išsiųsta pirkėjui), paslaugos suteiktos, nesvarbu, ar pirkėjas sumokėjo už prekes ar ne.
 Sąnaudos – tai ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo,
netekimo arba turto vertės sumažėjimo, arba įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį
laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus jo tiesioginį sumažėjimą.
 Įplaukos – tai įmonės veikloje gautas arba gaunamas turtas ( dažniausiai pinigai).
 Išlaidos – tai išleisti pinigai ( ar kitokios vertybės), už kurias mainais gaunamas koks nors
kitas materialusis ar nematerialusis turtas, ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų.
7. Palyginimo principu vadovaujamasi, kai skaičiuojamas finansinis rezultatas ( pelnas arba nuostolis).
Remiantis kaupimo principu apskaičiuotas ataskaitinio laikotarpio uždirbtas pajamas būtina palyginti
su patirtomis šias pajamas uždirbant sąnaudomis.
8. Atsargumo principas buhalterius įpareigoja labai atsargiai vertinti visus įmonės veiklos rezultatus.
Turi būti pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negalėtų būti pagrįstai padidinta arba sumažinta.

9. Remiantis neutralumo principu apskaitos informacija turi būti pateikiama nešališkai, be išankstinio
nusistatymo ir neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojams.
10. Pagal turinio svarbos principą ūkinių operacijų turinys turi atitikti ekonominę realybę. Ūkinės
operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų
juridinę formą.
1. 4. Buhalterinės apskaitos rūšys
Finansinė apskaita – tai viena iš apskaitos rūšių, apimanti ūkinių – finansinių operacijų
fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą vartotojams. Šios rūšies apskaitos informacija
tvarkoma pagal Bendruosius apskaitos principus. Finansinė apskaita susijusi su nustatytos formos
finansinių ataskaitų rengimu išorės vartotojams. Finansinės apskaitos informacijos vartotojai yra
įmonės valdymo darbuotojai, savininkai ir potencialūs savininkai (akcininkai), investuotojai, bankai,
valstybės įstaigos bei profesinės sąjungos.
Valdymo apskaita – tai išsamios informacijos, reikalingos įmonės viduje rinkimas,
klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas vartotojams. Valdymo apskaitos informacijos vartotojai yra
įmonės valdymo darbuotojai. Valdymo apskaitos ataskaitos priklauso nuo įmonės veiklos specifikos.
Įmonė pati pasirenka ataskaitų struktūrą, rodiklių apimtį ir sudarymo terminus.
1. 5. Buhalterinėje apskaitoje taikomi matai
1. Natūriniai. Seniausi ūkinės apskaitos matai, taikyti Lietuvoje. Jie skirti ūkinėms operacijoms ir
ūkiniams faktams apibūdinti:
- svoriui (tona, centneris, kilogramas, gramas)
- plotui ( hektaras, aras, kvadratinis metras )
- ilgiui ( kilometras, metras, centimetras)
- tūriui ( litras, kubinis metras)
- išvestiniai ( tonkilometris, kilowatas, arklio jėga)
2. Darbo matai. Taikomi sunaudotam darbo laikui apskaitoje parodyti : darbo dienomis, valandomis,
minutėmis. Šie matai taikomi darbo užmokesčiui, darbo našumui, įvykdytoms išdirbio normoms
apskaičiuoti ir kitiems rodikliams nustatyti. Darbo matai derinami su natūriniais ir piniginiais matais.
3. Piniginiai matai. Buhalterinės apskaitos įstatyme numatyta, kad apskaita tvarkoma ir apskaitos
dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus ir litą , ir
užsienio valiutą.
1. 6. Buhalterinės apskaitos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikos Seime 2001 m. lapkričio mėn. priimti nauji apskaitos įstatymai:
1. Buhalterinės apskaitos įstatymas.
2. Įmonių finansinės atsakomybės įstatymas.
3. Įmonių konsoliduotos finansinės atsakomybės įstatymas.
Apskaitos standartai – ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo,
pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, pagal kurias parengiama finansinė
atskaitomybė.
Pagrindinis apskaitos standartų rengimo tikslas – nustatyti bendrąją buhalterinės apskaitos
tvarką ir suvienodinti biudžetinio ir verslo sektorių buhalterinę apskaitą bei finansinę atskaitomybę. Šios
naujovės susijusios su apskaitos ir atskaitomybės reforma Lietuvoje įstojus į ES ir apskaitos taisyklių
priartinimas prie ES teisės aktų ir TAS.
II. Turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų esmė apskaitoje
Pagal dydį įmones galima suskirstyti į vidutines ir mažas. Toks skirstymas svarbus tuo, kad
valdžios institucijos remia mažas įmones, suteikdamos joms lengvatų. Mažose įmonėse dirba nedaug
apskaitos darbuotojų, o kartais pats savininkas tvarko apskaitą rankiniu būdu arba naudodamasis specialių
įmonių paslaugomis.
Skirstant įmones pagal dydį atsižvelgiama į kelis kriterijus: darbuotojų skaičių, pardavimų
apimtį, įmonės balanse nurodyto turto dydį.
Pagal verslo organizavimo formas įmonės skirstomos į įmonių bendrijas, individualias
įmones ir akcines bendroves. Rinkos ekonomikos sąlygomis visos įmonės yra savarankiškos. Jos pačios
sprendžia, kokius gaminius gaminti, kokias paslaugas teikti. Įmonių skaičius nuolat kinta: vienos
neįsitvirtinusios rinkoje bankrutuoja, kitos jungiasi ir steigiasi naujos.
Įmonių bendrijas įkuria keletas savininkų savo noru. Jie gali patys vadovauti arba naudotis
samdomų valdytojų paslaugomis. Bendrijos už savo veiklos rezultatus atsako visu savo turtu.

o nariai komanditoriai už bendrijos veiklos padarinius atsako tik tam tikra įnešta į bendriją turto dalimi. Akcinės bendrovės tai ribotos civilinės atskaitomybės juridinio asmens teises turinčios įmonės. Įmonių bendrijos skirstomos į tikrąsias ūkines bendrijas ir komanditines ( pasitikėjimo ). Ribota civilinė atskaitomybė reiškia. Įmonės egzistavimo trukmė priklauso nuo kiekvieno savininko norų. Ilgalaikis turtas naudojamas įmonės ekonominiai naudai gauti ilgiau negu vienerius finansinius metus. Įmonė steigiama susiejus kelių fizinių ir juridinių asmenų turtą bendrai veiklai. norintys perleisti savo akcijas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 2. remonto. naudoja ir ( arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. pagaminus produktus ar paslaugas. prekybos ir mišrios įmonės. akcininkai pretenduoja į bendrovės turto dalį. sveikatos apsaugos. Tai ne tik žaliavos. Akcininkai. kas naudojama įmonės ekonominėje veikloje. Individuali ( personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atskaitomybės juridinis asmuo. Finansinės atskaitomybės nereikalaujama skelbti viešai. parduoda produkciją ir atlieka kitus darbus. todėl daug mažiau rizikuoja. Šios įmonės perka joms reikalingas žaliavas iš jas teikiančių įmonių. Likviduojant bendrovę. pieno. medžiagos. 1. Ypatingos rūšies yra ilgalaikis finansinis turtas. Mišrios įmonės teikia įvairias paslaugas. Ši įmonė privalo turėti vardą. Jais tampama įsigijus bendrovės išleistų akcijų. Finansinę atskaitomybę reikalaujama skelbti viešai. pastatai ar žemė. reklamos. perdirba žaliavas. Tikrosios ūkinės bendrijos savininkai už sandorius ir galimus padarinius atsako bendrai visu savo turtu. didmeninės prekybos bazės. įrengimai. Prekybos įmonės tai specializuotos parduotuvės. cemento įmonės. grūdų perdirbimo kombinatai. Įmonę valdo savininkai arba jų paskirti asmenys. Kiekvienas turtas privalo turėti savininką. Šis ilgalaikis turtas dėvisi. Savininkai ( akcininkai) renka valdybą. Komanditinės bendrijos tikrųjų narių padėtis nieko nesiskiria nuo tikrosios ūkinės bendrijos narių padėties. kurie turi konkretų savininką ir kuriuos įmonė įsigyja. kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius finansinius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. audito. Tačiau į apskaitą įtraukiami tik tie ekonominiai ištekliai. juos reikia parduoti ir gauti pinigų tolesnei įmonės veiklai. turinčiais pirmumo teisę įsigyti akcijas. Ekonominiais ištekliais laikoma visa tai. buitinių paslaugų. Ši įmonė priklauso neribotos civilinės atsakomybės įmonei. Veiklos ciklas – tai laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba pardavimo pirkėjams skolon. Individualios (personalinės) įmonės nuosavybės teisė priklauso vienam arba keliems fiziniams asmenims. Kiekvienoje įmonėje. Apskaita tvarkoma atskirus savininko turtą nuo įmonės turto. Jo įsigijimo vertė nemažesnė už įmonės nustatytą faktinė įsigijimo savikainą. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų sritis yra uždara. Įstatymais ribojamas ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičius Pagal veiklos pobūdį yra paslaugas teikiančios. Tikrieji nariai atsako visu savo turtu. kuriame nurodomas jo savininkas. Dalis turto gali būti ir skolinta. kuri skiria prezidentą ir samdo profesionalius valdytojus. kurios įsigyja gatavus gaminius ir juos perparduodamos tikisi uždirbti pelno. kurią parduoda galutiniam vartotojui. nuosekliai savo vertę į produkcijos ar paslaugų savikainą. Savininkai gali keistis parduodami akcijas. bei juos panaudojus plėtojama gamyba. kurioje turimas ir naudojamas turtas. Ūkinės veiklos ciklo pradžiai reikalingi pinigai už kuriuos įsigyjami ekonominiai ištekliai. Turto esmė apskaitoje Apskaitoje turtu vadinamos materialiosios. Visus sandorius tokios įmonės savininkas sudaro savo vardu. kurią jie įnešė į bendrovę už akcijas. Jis parodo įmonės investicijas į kitas įmones. kurias valdo. . bet pinigai ir darbuotojai. gebantys atlikti tą ar kitą darbą. o ypač perdirbimo įmonėse apskaita tvarkoma skirtingai. Prie paslaugas teikiančių įmonių priskiriamos buhalterinės apskaitos konsultavimo. Trumpalaikis turtas yra toks turtas. mėsos. Perdirbimo įmonės tai naftos. Sukūrus. kuriais tampama įstatymu nustatyta tvarka įsigijus bendrovės akcijų. nematerialiosios ir finansinės vertybės. privalo per įmonės administraciją suderinti tai su kitais savininkais. Perdirbimo įmonės gali turėti specializuotas parduotuves. Akcininkai yra bendrovės nariai. bet nebūtinai tai turi būti įmonė. iš perdirbtų žaliavų gaminą produkciją. įsteigtas prie žaliavas perdirbančių centrų. Jų nuosavybei priklausantis turtas padalijamas bendrovės nariams akcininkams. Jos yra neribotos civilinės atskaitomybės juridiniai asmenys. kad tokių įmonių turtas yra atskirtas nuo jos įmonės savininko turto. sumokėdama už juos pinigus arba iškeisdama į kokį nors kitą savo turtą. mokymo paslaugų ir įvairios kitos įmonės. grąžintinai suteiktą finansinę paramą kitoms įmonėms. taip pat ir asmeniniu.

nes dažniausiai tik už pinigus galima įsigyti reikalingų materialinių vertybių. Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis. Savininkų nuosavą kapitalą didina įmonės veikloje uždirbtas pelnas ir savininkų įneštas turtas. Buhalteriai privalo įtraukti į apskaitą turtą. licenzijos ). 3. kurių naudojimas teikia įmonei naudos. kuris apskaitoje vadinamas nuosavu kapitalu bei nuosavas kapitalas be turto. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų esmė apskaitoje Nuosavo kapitalo sąvoka apskaitoje apibūdina tai. Perkainojimo rezervas sudaromas perkainojant ilgalaikį materialų ir finansinį turtą. Plėtojantis ekonomikai. tačiau neįmanoma jo parduoti. Trumpalaikiu turtu laikomi pinigai. Nepaskirstytasis pelnas ( nuostolis) – tai ankstesniais bei ataskaitiniais finansiniais metais uždirbtas ir dar nepaskirstytas pelnas arba per tuos laikotarpius patirtas ir dar nekompensuotas nuostolis. Jis gali būti parduotas tik tuo atveju. atsargos. Kiekvienas turtas turi turėti savininką. lygiai taip pat ir apskaitoje turtas negali egzistuoti be šio turto savininko. medžiagos. Visatai siejasi su sparčia informacinių technologijų plėtra. prekių. o kitoje – valstybė. kurį vėliau reikės grąžinti skolintojams arba už jį sumokėjus pinigus pasilikti sau. paslaugų ženklai. Ilgalaikiam materialiam turtui galima priskirti:  įsigytos teisės į išradimus ( patentai. Nematerialųjį turtą galima nusipirkti. nepaskirstytasis pelnas ( nuostolis). Steigiant įmonę. likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus. Rezervai gali būti sudaromi konkrečiais įmonės tikslais. kuriai ši moneta priklauso. tiek pačios įmonės savininkų nuožiūra sudaryti rezervai iš ataskaitinio ir ankstesniais finansiniais metais uždirbto grynojo pelno.  autoriniai kuriniai. kuris neturi materialiojo (daiktinio) pagrindo. Antrą lygybės dalį sudaro nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. gauti naudos tai yra pardavusi produkciją tikisi gauti pajamų Įmonės veikloje užsidirbtos pajamos didina įmonės trumpalaikį turtą tai yra pinigus arba padidėja pirkėjų įsiskolinimas. kuris turi materialųjį (daiktinį) pagrindą. Šis turto skirstymas yra reikšmingas įmonei. yra apčiuopiamas ir turi vertę. perkainojimo rezervas. Turtas skirstomas į piniginį ir nepiniginį. Įmonė gali perkainoti turimą ilgalaikį turtą tik tuo atveju. pavyzdžiui sudaromas įmonėje rezervas pastato statybai. Nuosavą kapitalą sudaro: kapitalas. Ja pagrįsta mažų ir didelių įmonių apskaita. aiškiai apibrėžtas bei pagrįstas naudingumu įmonei. Kiekviena monetos pusė atskirai yra bevertė.  įmonių. Šis turtas jo savininkui suteikia tam tikras teises ar privilegijas. Turtas pagal materialinę išraišką skirstomas į materialųjį ir nematerialųjį. jei jo vertės padidėjimas yra pakankamai svarbus. nebaigta gaminti produkcija. pinigais apmokamas darbuotojų darbas. skolos įmonei ( pirkėjų įsiskolinimas). kas konkrečiai į įmonę įdėjo turtą. prekės skirtos perparduoti ir kita. Šios dvi lygybės kartu įgyja vertę. nematerialiojo turto apimtis sparčiai didėja. kurios vienoje pusėje nurodyta pinigų suma. . pagaminta produkcija. Rezervai tai tiek įstatymu nustatyti. o mažina įmonės veikloje patirtas nuostolis ir įmonės turto išėmimas.  informacijos apdorojimo programos. Materialusis turtas tai toks turtas. Nuosavas kapitalas – tai įmonės įstatuose nurodyta ir apmokėta kapitalo dalis. sumokamos skolos tiekėjams. visą pradinį jos turtą įdeda steigėjai ( savininkai ).  prestižas. kai parduodama pati įmonė. nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus. sumokamos bankams priklausančios palūkanos. Turėdama turto įmonė nori uždirbti. todėl jiems priklauso ir įmonės veikloje gautas rezultatas.  kompiuterinės apskaitos programos ir jų duomenų bazės ir kita. Turto ir nuosavybės sąryšį išreiškia fundamentinė apskaitos lygybė: TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS Tai yra pagrindinė apskaitos lygybė. Nematerialusis turtas tai toks turtas. 1. jeigu jo rinkos kaina nuolat gerokai didesnė už apskaitos dokumentuose nurodytą to turto vertę. Todėl tarp turto ir nuosavo kapitalo galima praplėsti lygybę ir įtraukti įmonės įsipareigojimus: TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI Apskaitos lygybė primena moneta. yra neapčiuopiamas tačiau turi vertę. Įmonių savininkai laikinai gali disponuoti ir paskolintu turtu. kuris gaunamas panaudojant įmonėje turimą turtą ir tuo turtu uždirbant pajamas. rezervai.

į skyrius.). keičiantis turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų struktūrą. medžiagų sumažėjimas dėl natūralios netekties ( nubyrėjimo. tačiau keičiantis turtui arba nuosavybei apskaitos lygybė išlieka nepakitusi. gruodžio 31 d. bet taip nėra. Pirmoji balanso dalis daugelyje šalių vadinama aktyvu. Tradiciniai aktyvo ir pasyvo terminai vartojami Vokietijoje. Balansas – finansinė ataskaita. Šie įsiskolinimai turi būti apmokėti per metus.nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai. Įsipareigojimas . kredito ir valdžios institucijoms. Ūkinių operacijų įtaka apskaitos lygybei Ūkiniu įvykiu laikoma nuo ūkinio subjekto nepriklausantis faktas.neveiklus.ĮSIPAREIGOJIMAI. Šią lygybę lemia tai. operatyviai kontroliuoti įmonės finansinę veiklą. Šie terminai atsirado seniai.. Balanso lygybės charakteristika Vienas iš svarbiausių buhalterinės apskaitos uždavinių . Australijoje ir kitur. Apskaitoje nefiksuojami tik tokie faktai: sutarties sudarymas. įsipareigojimas bankui sudaro 10000 Lt. Prancūzijoje. keičianti įmonės turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį arba struktūrą. veiksmingas. įmonei plėtoti ir kita. 1. Tiek turtas. Kapitalas yra specifinis įsipareigojimas. išdžiuvimo) ir panašūs atvejai.pagal turto sudėtį. Balansą visada sudaro dvi dalys. neapčiuopiamas) parodomas nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. 4. Nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės savininkų teisė į įmonės turto dalį. Tai nuostoliai dėl stichinių nelaimių. buhalteriai neturėtų ko fiksuoti. Tokiai informacijai gauti sudaroma finansinė atskaitomybė. Subsidijos ir dotacijos – tai įmonės gautos iš valdžios organų.pasyvu.. keitimų protokolų pasirašymas. Šie įsiskolinimai turi būti apmokėti ne vėliau kaip po vienerių metų nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos. Balansas parodo įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu (pvz.teikti informaciją įmonės finansinei būklei įvertinti. Ekonominėje literatūroje anksčiau buvo vartojama nuosavybės sąvoka. Tuomet NUOSAVAS KAPITALAS = 100 000 . nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. ar užsienio dotacijos ir subsidijos . Vienoje dalyje parodoma turto sudėtis. skirtos naujoms technologijoms taikyti. įsipareigojimai (skolintojų nuosavybė) dar vadinami skolintu (pritrauktu) kapitalu. piniginė išraiška. Balansas išreiškiamas tokia apskaitos lygybe: TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI.veiklus. Dauguma žmonių galvoja. kurių bendros sumos turi būti lygios. Tai įmonei suteikta negrąžintina parama.prievolė atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių. už kuriuos ūkio subjektas turės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. kad abiejose balanso dalyse parodomi tie patys ekonominiai ištekliai. tiktai skirtingai sugrupuoti: turto . Svarbi jos sudedamoji dalis yra buhalterinis balansas. o antroji . Kai kurios straipsnių grupės skaidomos į pogrupius. darbuotojo priėmimas į darbą ir kiti panašūs įvykiai. Nuosavybės ir kapitalo sąvokos yra tapačios: savininkų nuosavybė yra nuosavas kapitalas. o kitoje . Jei turtas ar nuosavas kapitalas nesikeistų. Dėl patogumo vienarūšiai straipsniai sujungiami į grupes. Pavyzdžiui. 2. įmonės turtas yra 100000 Lt. Turto rodiklių dydžio bendra suma turi būti lygi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodiklių dydžio bendrai sumai. kreditoriams. apčiuopiamas) parodomas konkretus turtas. Taip buvo vadinama ir Lietuvoje. Trumpalaikės skolos apima visus įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus tiekėjams. Nuosavą kapitalą galima rasti iš apskaitos lygybės NUOSAVAS KAPITALAS = TURTAS . kad ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos keičia įmonės turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų apimtį ir sudėtį. likusią iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus. 2. parodantis kiek verslas skolingas savininkams. pasyve (lot. Ūkinė operacija laikoma ūkio subjekto veikla. Aktyve (lot. balandžio 30 d. o pastarosios . o šiuo metu neteko pažodinės reikšmės. pasyvus . aktyvus . Balanso apskaitos lygybė dažnai vadinama pagrindine (fundamentine).pagal jo susidarymo šaltinius. laiku priimti racionalius valdymo sprendimus.tai dviejų tarpusavyje susijusių rodiklių visuma. Įmonės įsipareigojimai pagal skolų padengimo trukmę skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. kad kapitalas yra turtas. Balansas . neveikiamas. Kapitalo prasmė studentams kartais sunkiai suvokiama. juridiniams ir fiziniams asmenims.10000 = 90000 Lt. . Ilgalaikės skolos apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams. valdžios institucijoms ir visiems kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. kurioje nurodomas visas įmonės turtas. Iš šių apibrėžimų matome. nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. tiek nuosavas kapitalas bei įmonės įsipareigojimai balanse detalizuojami straipsniais.

Pavyzdžiui. jei jis atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus.4. o įsipareigojimų dalis . todėl norit jį visą pavaizduoti balanse. kuria turtas yra atvaizduojamas balanse. C. Balanso turto dalis atspindi fundamentinės apskaitos lygybės kairiąją pusę. Ilgalaikis turtas balanse parodomas balansine verte.grynaisiais pinigais. jei turto įsigijimo vertė yra 20 000 Lt. Balanso pateikimo tvarką ir datą nustato valstybinės institucijos. Dešinioji jos pusė atspindi balanso savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalį. Ilgalaikis materialusis turtas tai fizinę formą turintis turtas. 4) įmonei yra perduota rizika. apčiuopiami objektai: pastatai. I.4. turtas turi būti sugrupuotas – sujungtas į tam tikras grupes. Balanso rodikliai ir jų paaiškinimai Parengtas ir patvirtintas 2 VAS „Balansas" nurodo. klasifi- kuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą. Turtas paprastai pateikiamas pagal jo likvidumo lygį. 3) įmonė gali patikimai nustatyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Pagal 12 VAS „Materialusis turtas" nuostatas. kurių nuostatos gali būti periodiškai keičiamos.3 skyreliuose.1.lai suma. įsigaliojusi 2004 m. kurios turės būti grąžintos vėliau negu kitais metais. paslaugoms teikti. . susijusi su materialiuoju turtu. Prestižas . nes įmonei teikia tiesioginės ir netiesioginės naudos. kurios įsigyto ilgalaikio turto dalis rinkos kaina yra didesnė už to turto vertę. egzistuojanti rinkos ekonomikos sąlygomis. pogrupių sudėtį. informacijos apdorojimo programos. Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra lygi jo likutinei vertei. mašinos. Balanse nurodoma. tik straipsniai balanse gali skirtis priklausomai nuo įmonės poreikių. mokslinių tyrimų dokumentai. valdymo tikslams ar nuomai. Iš lentelės matyti. Prisiminkime turto. B. kurios turi būti grąžintos greičiausiai. ketvirčio. parodytą buhalterijos įrašuose Nematerialiojo turto apskaitos reikalavimus nustato 13-asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“ A. Į įmonės sąnaudas bus įskaičiuota ilgalaikio turto nudėvėta ar amortizuota dalis. Svarbiausia yra nustatyti ilgalaikio materialiojo turto sudėtį. II. kaip balanso rodikliai išdėstomi pagal 2 VAS pavyzdinę balanso formą. turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam. Turto dalis užbaigiama likvidžiausiu turtu . pateiktus 2. Toks loginis ryšys labai palengvina skaityti balansą ir analizuoti įmonės įsipareigojimų apmokėjimo galimybių analizavimą. Turtas Pagal 2 VAS „Balansas" pavyzdines formas apibendrinta informacija apie balanse esantį turtą pateikiama A ir B skyriuose. neturintis fizinės formos. Skyrius A. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų apibrėžimus. Skyriai skirstomi į grupes. ilgo naudojimo įrankiai ir kiti daiktai. kuris naudojamas prekėms gaminti. įrengimai. grupių. metų. įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.paprastai ilgiau kaip vienerius metus. Pagal sudarymo terminus buhalterinis balansas gali būti mėnesio. 1) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą. nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Balanso struktūra. statiniai. Nematerialusis turtas – nepiniginis. Balansinė vertė . įmonių prekių ženklai. kurį įmonė naudoja ar valdo ilgai . Jis neturi materialaus pavidalo ir paprastai rodo įmonės įgytas teises naudotis tam tikra informacija arba kitomis vertybėmis ilgiau nei vienerius metus. gana savotiška ilgalaikio turto rūšis. Jie suskirstyti į atskirus skyrius A. pusmečio. sausio 1 d. kaip turi būti pateikiama. Šios teisės priskiriamos įmonės turtui. Smulkiau išnagrinėsime buhalterinio balanso skyrių. licencijos. A. 2) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais. Tai visi mums įprasti. Įmonė gali disponuoti labai įvairiu turtu. įmonės geras vardas (prestižas). kuriuos įmonė savo veikloje naudos ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį. 3. nusidėvėjimo suma lygi 3 000 Lt. 3.tai išlaidų dalis. Balanso lygybė išlieka rengiant visų įmonių balansus. Tai yra nustatoma VAS.2 ir 2. Turto dalis pradedama pildyti nuo mažiausiai likvidaus (sunkiausiai pinigais paverčiamo) ilgalaikio turto. kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. tai likutinė vertė lygi 17 000 Lt.ilgalaikėmis skolomis. D ir E. Nematerialiajam turtui priklauso: teisės į išradimus. Ilgalaikis yra toks turtas. o įsipareigojimų dalis - skolomis.

komplektavimo gaminiai. draudimo. 3) pastatai. kai įmonė įgyja teisę valdyti. labai rizikuoja. statiniai bei įrenginiai. draudimo ir kitos paslaugos teikiamos nenutrūkstamai. nuomos. nebaigta gamyba. Ši suma dalyvauja uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. 8) darbiniai gyvuliai žemės ūkio įmonėse. Tai labai reikšmin gas ilgalaikis turtas. 9) daugiamečiai sodiniai žemės ūkio įmonėse. vandentiekio bokštai. I. Įtraukiamos ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytos išlaidos. Pirktos prekės. Išankstiniai apmokėjimai . Įmonė. šiame balanso straipsnyje parodomos būsimųjų laikotarpių (išankstinės) sąnaudos. Pateikiame ilgalaikio turto skirstymo pavyzdžių: 1) žemė (ji rinkos sąlygomis įgyja kainą ir vertę). kuriuos apima įmonei priklausantys ir skirti ilgalaikiam naudojimui pastatyti pastatai. įmonės apsaugos ir kitos išlaidos). Pavyzdžiui. Rizikos perdavimu laikomas momentas. gamybos cechuose ar sandėliuose dar nepraėję visų technologinio apdorojimo stadijų. seifai ir kt. tampa atsakinga už materialųjį turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda. pagrindinės ir pagalbinės bei statybinės medžiagos. Rizikos perdavimo momentas paprastai aptariamas sutartyje. Šis skyrius skirstomas į smulkesnes grupes. patirti nesėkmę. gautinos sumos. kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos piniginės įmokos. ryšių kabelinės linijos ir kt). 2) miškas (žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose). VAS pateikiamas toks atsargų apibrėžimas: Atsargos . Būsimųjų . 6) transporto priemonės . bet kurį numatoma suvartoti įmonės veikloje per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. Ilgalaikis materialusis turtas yra apčiuopiamas. Nudėvėta dalis perkeliama į įmonės sąnaudas dalimis. Pagal VAS nuostatas. savo finansinį turtą patikėdama kitai įmonei. Būsimųjų laikotarpių sąnaudos . Tai atsitinka. naftos produktų laikymo rezervuarai. siūti drabužiai. išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdy ti sutartys per vienerius metus. kuri balanse rodoma atskirame straipsnyje. naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti. Prie nebaigtos gamybos priskiriami nebaigti remonto darbai. kuris skirtas ne perparduoti. naudojimo laiko. kainos.tai įmonėje esantys praėję visą technologinio apdorojimo ciklą gaminiai. Žaliavos it komplektavimo gaminiai . Šis turtas gali virsti trumpalaikiu turtu. Šioje grupėje parodomos atsargos. kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Nebaigta gamyba laikomi esantys.turimi lengvieji ir krovininiai automobiliai. statybos įmonėse jam priskiriama ir nebaigta statyba. remonto darbai. žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai. Ilgalaikis materialusis turtas pagal daiktinius požymius ir paskirtį (vartojamąsias savybes) yra gana įvairus. 10) kitas turtas.(ilgiau negu vieneriems metams) į kitas įmones įdėtos lėšos. kurios susijusios su vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pajamomis. per visą sutarties laikotarpį. B. 5) mašinos ir įrenginiai (jėgos mašinos ir įrenginiai.tai ilgesniam laikui . Pagaminta produkcija . Balanse ilgalaikio materialaus turto sudėtis priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. degalai.). Skyrius B. lėktuvai.tai įmonės sumokėtos kitoms įmonėms sumos. skirti parduoti už įmonės ribų arba suvaitoti tenkinant vidinius įmonės poreikius.). A. kapitalinės tvoros ir kt. autobusai. Šių priemonių nusidėvėjimo mėnesio suma lygi 78 000 : 10 : 12 = 650 Lt. įmonės transporto priemonių vertė sudaro 78 000 Lt ir jas numatoma naudoti 10 metų. grąžina įmonei akcijas ir pan. Nuomos. pagaminta produkcija bei pirktos prekė* Iškirtos perparduoti). kurį įmanė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius melus arba per viena įmones veiklos ciklą. gręžtiniai šuliniai. 7) gamybos ir ūkio inventorius (kilnojamosios svarstyklės. sumontuotos konstrukcijos bei jų įranga ir instaliacija (šiltnamiai. skirtos perparduot. atsarginės dalys). iš anksto apmokėtos ir žaliavos. nes gali lengvai uždirbtas pajamas prarasti. traktoriai. nebaigti rinkti baldai ir kt. gaminiai.trumpalaikis turtas. Trumpalaikis yra toks turtas. pusfabrikačiai. kai kitos įmonės išperka-«akcijas bei obligacijas. 4) perdavimo įtaisai (elektros perdavimo oro linijos ir kabeliai.tai iš anksto įmonės apmokėtos sumos (padarytos išlaidos) už ateityje gautinas paslaugas (leidinių prenumeratos. III. Finansinį turtą sudaro įsigy tos kitų įmonių akcijos bei obligacijos. pamažu dėvisi ir nesunaudojamas uždirbant vieno ataskaitinio laikotarpio pajamas. kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pi nigų ekvivalentai. apima visas įmonės ir trečiųjų asmenų nusipirktas prekes nepriklausomai nuo jų rūšies. Pavyzdžiui. Ilgalaikis finansinis turtas (ilgalaikės finansinės investicijos) . laivai.tai įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas (ža- liavos. darbo mašinos ir įrenginiai). reklama.

atlikti iki atskaitomybės sudarymo dienos. debitorinis įsiskolinimas nesusidaro. brangiųjų metalų luitai ir pan.vardinis). sandėlininkai) . . taip pat savininkų įsiskolinimas. Pinigų ekvivalentai . Terminuotieji indėliai taip pat įskaitomi į šią grupę. Įmonei gali būti skolingi gyventojai už komunalines paslaugas. B. Pirkėjai. Apmokėtas įstatinis kapitalas . nuomos. Įmonėse didžiausią debitorinio įsiskolinimo dalį sudaro pirkėjų įsiskolinimas už jiems parduotas prekes. Nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės turto dalis. Jo formavimą griežtai reglamentuoja įstatymai. organizacijai) Subjektai (fiziniai arba juridiniai asmenys).tai trumpalaikės investicijos. patvirtinantys jų savininkų {akcininkų) teisę dalyvauti įmonės valdyme. 6) kiti rezervai. pagal kuriuos nustatyta tvarka įmonė gauna pinigus vėliau. kurios gali būti greitai iškeičiamus į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. susijęs su dar neįmokėta už turimą kapitalą suma. trunkantys ilgiau nei vienerius finansinius metus. Nuosavas kapitalas D.tai kitų įmonių. Debitorinės skolos . įstaigų ir atskirų asmenų skolos tam tikram ūkio subjektui (įmonei. vykti į komandiruote. gali išduoti įmonei vekselius arba čekius. 7) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis). pirkėjų įsiskolinimas įgyja kitokią skolos formą. paskolas. sąnaudomis bus pripažintos būsimais ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.pirkimo kaina.4. 4) privalomasis rezervas.trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos. vadovaudamiesi reikšmingumo kriterijais. Kapitalas formuojamas įmonės veiklos pradžioje. grąžintinos per metus. draudimo ir pan. organizacijų. nustatytoji vertė.2. Debitorinis įsiskolinimas gali būti susijęs si atskaitingais asmenimis. pašto ženklai. 2) akcijų priedai. neturėdami pinigų sumokėti už prekes.laikotarpių besikaupiančios sąnaudos.. Pinigai . tai yra įvardytoji. Per vienerius metus gautinos sumos yra klientų ir kitų trečiųjų asmenų skolos įmonei.už padarytus vertybių trūkumus. IV. III.tai pasirašytų bei apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma. Pinigų ekvivalentams priklauso čekiai. Dotacijos. 3) perkainojimo rezervas (rezultatas). likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Pardavus šį turtą. Tai skolos dokumentai. C. mokėti pinigus juridiniams ir fiziniams asmenims už prekes arba paslaugas. 3. vadinami debitoriais. kurias įmonė patirs uždirbdama pajamas būsimais laikotarpiais. Akcijos . bet pirkėjų ar užsakovų dar neapmokėtos pajamos (pvz. 5) rezervas savoms akcijoms įsigyti. kurie yra skolingi.tai tolygiai besikaupiančios ir iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos jau uždirbtos. nominalis . II. Tie projektai gali būti statybos darbai. kuriam pavedama gauti pinigus iš kasos. materialiai atsakingi asmenys (kasininkai. Trumpalaikėms investicijoms priklauso skirtos parduoti nuosavos ir trumpesniam nei vienerių metų laikui įgytos įvairių įmonių akcijos bei kiti vertybiniai popieriai. subsidijos E. Sukauptos gautinos pajamos . Nebaigtų vykdyti sutarčių straipsnyje parodoma trečiųjų asmenų užsakymu vykdo ilgalaikių projektų vertė. Gavus šiuos dokumentus. Kitas trumpalaikis turtas . Įmonės nuosavam kapitalui pagal 8 VAS "Nuosavas kapitalas" priskiriama: 1) apmokėta įstatinio kapitalo dalis. Kai už parduotą produkciją ir paslaugas mokama iš karto.). loterijos bilietai. Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai C. produkcijos gamybos ar paslaugų kūrimo darbai. obligacijų kuponai. Šios rūšies pajamos kaupiasi nenutrūkstamai per visą sutarties laiką. Atskaitingas asmuo . pažymėtoji.pinigai laikomi įmonės kasoje ir bankų sąskaitose.tai įmonės administracijos vadovo (savininko) paskirtas įmonės darbuotojas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Skyrius C. Kiekviena įmonė gali įvesti jai reikalingus balanse straipsnius. Visi pinigų ekvivalentai turi būti fiksuojami nominaliąja verte (lot. Pagal VAS nuostatas sukauptos gautinos pajamos parodomos gautinų sumų straipsnyje. B. B. Už gautus ir sumokėtus pinigus atskaitingas asmuo atsiskaito įmonės buhalterijai. jis virsta pinigais. pateikdamas pinigų gavimą ir naudojimą patvirtinančius dokumentus.vertybiniai popieriai. o jei ši nenustatyta . I.

tai materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervo suma. 2 VAS „Balansas" apibrėžiamas kaip prievolė. kurią busimais laikotarpiais ji turės padengti. kurie paskutinę finansinių metų dieną yra tikėtini arba garantuoti. gautas mitas. skirtas savininkų numatytiems tikslams. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. labdaros ir kitų dovanų. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokama. tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų materialinė parama konkrečiai veiklai finansuoti. Pagal apmokėjimo laiką įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) . III. skiria plataus vartojimo prekių {paslaugų) kainoms ištaikyti ai sumažinti arba šių prekių gamybos (paslaugų teikimo) mastui išlaikyti. kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti. sumos. Šiam apskaitos barui buhalterijoje skiriamas ypač didelis dėmesys. pavyzdžiui. Grynasis pelnas lieka įmonės žinioje. Tai įmonės skola biudžetui. rūšis.įmonės pelno dalis. Jis skiriamas dividendams išmokėti. Tokį skirtumą vadiname akcijų nominaliosios vertės perviršiu.tai atskira kapitalo. Atidėjimai – įsipareigojimai. Turėdamos šią informaciją įmonės kontroliuoja pinigų srautus. Siame standarte vartojama valstybės paramos suvokti neapimti netiesiogiai teikiamos ekonominės naudos. Atskirai balanse pateikiami atidėjimai. Šis perviršis gaunamas akcijų pardavimo metu. Padidintas arba sumažintas kapitalas turi būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Skyrius D. kurių mokėjimą valdžia atideda vėlesniam laikui. organizacijoms. Rezervas . Pagal šį požymį balanso E skyrius suskirstytas į dvi grupes. išmokama akcininkui atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir kiekį. įstaigoms ir asmenims. atsižvelgiant į skolintojų kategorijas bei jų apmokėjimo laiką. Įmonėms būtina sekti įsiskolinimo padengimo terminus. Įmonės įsipareigojimai . Akcijų priedas yra akcijų emisijos kainos ir tų pačių akcijų nominaliosios vertės skirtumas. II. Po to lieka nepaskirstytasis pelnas. Nepaskirstytasis yra įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas įmones pelnas. I. infrastruktūros sukūrimo arba apribojimų konkurentams nustatymo. .lai įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai.valstybės teikiama finansinė ir materialinė pagalba.tai mokesčių. rodomo balanse.valstybės ir savivaldybes institucijų. tačiau jų sumos arba įvykdymo laikotarpis nėra visiškai aiškus. Savomis vadinamos akcijos.valstybės ar savivaldybės institucijų bei kitų trečiųjų asmenų parama. mažinantis įmonės kapitalą. Įmonės gali gauti dotacijų. sumažinus akcijų nominaliąsias vertes arba anuliavus akcijas. Dėl perkainojimo padidėja bendra kapitalo suma. gaunamas grynasis pelnas. Subsidija . Atidėtieji mokesčiai . Dotacijų ir subsidijų apibrėžimai pateikiami 21 VAS „Dotacijos ir subsidijos": • Dotacija .tai įmonės įsiskolinimas bankams. Valstybės parama . Nepaskirstytojo pelno dydis apskaičiuojamas pasibaigus finansiniams metams. kitoms įmonėms. subsidijų. už kuriuos įmonė privalo atsiskaityti praėjus vieneriems metams nuo balanso sudarymo datos. kuri įmonėms skiriama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto bei valstybinių fondų griežtai apibrėžtiems tikslams. C. kurias įsigijo jas išleidusi įmonė. atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų. Dotacijos ir subsidijos balanse pateikiamos atskirame skyriuje. Skyrius E. Nepaskirstytieji nuostoliai . Rezervai. rezervams sudaryti. Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tokie. grąžinus pajinius įnašus jų savininkams (žemės ūkio bendrovėse ar ūkininkų ūkiuose) ir kitais atvejais. IV. E.laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas. Įmonės veiklos rezultatas gali būti ir nuostolis. Balanse visos skolos suskirstytos pagal skolų rūšis. C. Įstatinis arba pagrindinis kapitalas mažėja pervedus dalį valstybinio kapitalo lėšų į biudžetą (valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse). Tam tikslui dalis skirstytino pelno perkeliama į rezervus. Perkainojimo rezervas . Iš šio pelno atskaičius visus mokesčius. Dividendai . Tai specifinė įmonės įsipareigojimų dalis. Įmonės savininkai gali laikinai apriboti pelno naudojimą. C. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai įmonės balanse užima svarbią vietą.

tai informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui. 4. panašiai susidaro ir įmonės įsiskolinimas už darbuotojų socialinį draudimą.1. Todėl netinkamai ją įforminus gali nukentėti ne tik dokumentą išrašiusi įmonė. t. t. Dvejybinio įrašo esmė yra ta. vienos sąskaitos debetas susiejamas su kitos sąskaitos kreditu. Apskaitos literatūroje toks informacijos apdorojimo būdas vadinamas klasifikavimu. o viena su kita susijusios sąskaitos – koresponduojančiomis. Visos šios skolos atsiranda dėl įvairių priežasčių: mokėjimo prievolių apskaičiavimas ir jų apmokėjimas nesutampa. darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį. 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. įsiskolinimai už darbo apmokėjimą.sąskaita) .popierinis arba elektroninis liudijimas. kurias įmonė turės sumokėti per vienerius metus. 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. 1 Pardavimo apskaitos dokumentai Taisyklėse numatyta. PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai nustatomi PVM įstatymo ir kitų norminių aktų. Toks sąskaitų ryšys vadinamas sąskaitų korespondencija. parašas ir pareigos. surašiusio apskaitos dokumentą. grupuojant ir kaupiant informaciją pagal atskirus apskaitos objektus. patvirtinantis ūkinę operacijų arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus. o pirkėjo įmonėje jos tampa turto įsigijimu ar sąnaudų susidarymą patvirtinančiu dokumentu. pavadinimas. Buhalterinės apskaitos įstatyme pateiktas toks dvejybinio įrašo apibrėžimas: Dvejybinis įrašas – ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimo būdas. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija). sisteminant.3. E. nuosavam kapitalui. antrasis - prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui). vardas arba pirmoji vardo raidė. pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba įvykio tapatumą. kad kiekviena ūkinė operacija parodoma dvejose sąskaitose. Sąskaitų korespondencijos taisyklė Turto ir sąnaudų sąskaitų apskaitos objektų padidėjimas registruojamas šių sąskaitų debete.tai pirminis apskaitos dokumentas. vienos sąskaitos debete ir tuo pačiu metu kitos sąskaitos kredite Kiekviena ūkinė operacija registruojama dvigubais įrašais. jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška. Įmonės privalo garantuoti PVM sąskaitos faktūros numerio. kuri įmonės pasirinkimu gali būti sudaroma iš raidinių simbolių arba skaitmenų. 6) asmens. PVM sąskaitos faktūros turi turėti numerį ir seriją. pardavėjui. II. y. kodas. Buhalterinių sąskaitų esmė Buhalterinė sąskaita (toliau . kuris turi teisę surašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. t. už mokesčius biudžetui ir kitokias mokėjimo prievoles.3. Ūkinių operacijų įforminimas dokumentais vadinamas dokumentavimu. kuriuo remiantis pardavėjo įmonėje pripažįstamos pardavimo pajamos. Dvejybinis įrašas. Dokumentų rekvizitai Kiekvienam apskaitos dokumentui juridinę galią suteikia tokie rekvizitai: 1) ūkio subjekto. kad Lietuvos įmonės gali laisvai pasirinkti PVM sąskaitų faktūrų formą"*. turi būti nurodyti matavimo vienetai. Jis turi būti paremtas viena ar daugiau serijų. Iš pavyzdžio matyti. socialinį draudimą. Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų bei pajamų sąskaitų apskaitos objektų padidėjimas registruojami šių sąskaitų kredite. 5. pavardė. Tai su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. 3) apskaitos dokumento surašymo data. įsipareigojimams. paremto serija (serijomis) unikalumą. Nuosavybės ir įmonės įsipareigojimų bei pajamų sąskaitų apskaitos objektų sumažėjimas registruojami šių sąskaitų debete. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. 5. 2) apskaitos dokumento pavadinimas.2. Numeris turi būti suteikiamas didėjimo tvarka. Pirmasis egzempliorius skirtas pirkėjui. o jis priskalijamas tik kartą. . Duomenys į sąskaitas įtraukiami iš pirminių dokumentų. PVM sąskaitos faktūros komplektą turi sudaryti ne mažiau kaip 2 egzemplioriai. kad dvejybinis įrašas susieja sąskaitas tam tikru ryšiu. o jai lygi suma į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą. kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą. y. bet ir ją gavusi. Turto ir sąnaudų sąskaitų apskaitos objektų sumažėjimas fiksuojami šių sąskaitų kredite. PVM sąskaita faktūra . Apskaitos dokumentas . y. 4.

susijusios su šių dokumentų pildymo ir papildymo tvarka. Draudžiamą duoti išrašyta kasos išlaidų orderį pinigus gaunantiems asmenims.3. reikia ieškoti Vyriausybės nutarimuose. komandiruotėms. Pinigų išmokėjimo operacija registruojama Kasos knygoje. ar visi išrašyti kasos pajamų orderiai įregistruoti į kasos knygą.3 Pinigų mokėjimo apskaitos dokumentai Kasos išlaidų orderis priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams. Gaunamos ir išrašomos PVM sąskaitos faktūros turi būti užregistruotos įmonėje. mažiau kaip 2 egzemplioriais. kuris nėra PVM mokėtojas. 5. Vidinės kontrolės tikslais nerekomenduojama išmokėti pinigų neturint operaciją leidžiančio įsakymo. Nurodytais atvejais išrašant kasos išlaidų orderį. • priimant grynuosius pinigus iš atskaitingų asmenų. Šitaip lengviau patikrinti. Kasos pajamų orderiai turi būti išrašomi pinigų priėmimo į kasą dieną. todėl įmonėse negali būti keičiama. Išrašytus kasos pajamų orderius rekomenduojama buhalterijoje saugoti susegtus į atskirą bylą chronologiškai kartu su kasos išlaidų orderiais ir kasininko ataskaitomis. kai: • gaunant pinigus iš atsiskaitomosios sąskaitos pagal čekį. Kasos pajamų orderis pildomas priimant grynuosius pinigus į įmonės kasą. * išmokami avansai įmonės atskaitingiems asmenims ūkio išlaidoms. Kasos išlaidų orderis išrašomas buhalterijoje. Kasininkas priėmęs pinigus į kasą. Informacijos.2 Pinigų gavimo apskaitos dokumentai Kasos pajamų orderiai naudojami gryniesiems pinigams į kasą pajamuoti. Anuliuoti bei sugadinti blankai turi būti saugomi buhalterijoje. * išduodami pinigai į banko sąskaitą įnešti. Kasos išlaidų orderis išrašomas kai: * išmokami pinigai fiziniams asmenims pagal pirkimo-pardavimo. piniginių dokumentai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu ar techninėmis priemonėmis. 1. Kasos pajamų orderių naudojimo tvarka visiems ūkio subjektams nustatyta LR Vyriausybės nutarymais. kaip ir PVM sąskaitos faktūros. Įmonei privaloma griežta šių dokumentų apskaita. .3. Esminis skirtumas tas. kad jas išrašo visų tipų įmonės. abiejose jo dalyse parašoma „Anuliuota". Jas išrašo pardavėjas. kad pinigai nebus mokami. o anuliavimas patvirtinamas dokumentą išrašiusio asmens parašu. įregistruojamas kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnale ir perduodamas į kasą. Anuliuotuose dokumentų blankuose nurodoma anuliavimo data. • į kasą priimami atskaitingiems asmenims išduotų ir nepanaudotų grynųjų pinigų likučiai. Įmonės archyve kasos pajamų orderiai turi būti saugomi 10 metų. saugomi nustatyta tvarka laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų terminų. • priimt pinigus iš klientų už prekes ir paslaugas nenaudojant kasos aparato. žiniaraščio ar kito atsakingų asmenų patvirtinto dokumento. skirti grąžai. Mokesčiams apskaičiuoti dokumentai. rangos sutartis. kasos pajamų orderius pateikia pasirašyti pinigus įmokėjusiam asmeniui ir atiduoda jam kasos pajamų orderio kvitą su finansininko ir kasininko parašais. braukymu ir taisymų – net patvirtintų. neįsiregistravusios PVM mokėtojomis. bet ir įsitikinti operacijos teisėtumu. Juose negali būti jokių trynimų. ant kiekvieno užrašius „Sugadinta" arba „Anuliuota". Tik teisėtai ir teisingai išrašytus orderius kasininkas pasirašo ir kartu su juose nurodyta pinigų suma duoda pasirašyti pinigus gaunančiam asmeniui. Kasos išlaidų orderis naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti. kurių duomenys nustatyta tvarka perduodami mokesčių administratoriui. • inkasuojat pinigus iš elektroninių kasos aparatų. • priimamas savininko piniginis įnašas. • grynieji pinigai į kasą gaunami kitais atvejais. kad kasos pajamų orderis be atplėšiamosios dalies (kvito) negali būti laikomas anuliuotu. potvarkio. Jei pildant suklystama arba paaiškėja. Todėl jais negali būti grindžiamos sąnaudos. autorines. Jo forma patvirtinta. jame papildomai įrašomas išmokamos valiutos pavadinimas. Jų duomenys kaupiami. Sąskaitos faktūros naudojamos tais pačiais tikslais. Reikia įsidėmėti. sisteminami ir saugomi PVM sąskaitų faktūrų registruose. kurie su klientais atsiskaito išrašydami pinigų priėmimo kvitus. Todėl kasininkas privalo ne tik patikrinti orderio išrašymo teisingumą. * išduodami pinigai darbo dienos pradžioje atskaitingiems asmenims. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. kaip ir kiti. kasos pajamų orderis toliau nepildomas. Šiuos dokumentus pasirašo vyriausiasis buhalteris ir įmonės vadovas. • susigrąžinant anksčiau paskolintas lėšas grynaisiais pinigais į įmonės kasą.

turintis mokėjimo nurodymo rekvizitus. Išrašytas kasos išlaidų orderius rekomenduojama saugoti kartu su Kasos pajamų orderiais ir kasininko ataskaitomis. Kasos išlaidų orderis yra piniginis dokumentas. Mokėjimo nurodymą pasirašyti turi teisę tik įmonės įgalioti asmenys. kuriais pateisinamas ūkinės operacijos įvykdymas. banko čekiai. kombinuotuosius. Mokėjimo nurodymas pildomas 4 egzemplioriais: mokėtojui. Mokėjimo nurodymas užpildomas ir pateikiamas bankui. įvykdę įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko pasirašytą įsakymą. sudarymo būdą. Kombinuotaisiais dokumentais įforminamas nurodymas vykdyti operaciją ir jos faktinis įvykdymas. pagal reglamentavimo lygį. Buhalterinės apskaitos dokumentų skirstymas Dokumentai grupuojami pagal tam tikrus požymius: paskirtį. * grąžinami pinigai į pirkėjų sąskaitas už parduotas nekokybiškas prekes ir suteiktas paslaugas. rekomenduojama išrašytus nurodymus registruoti laisvos formos Mokėjimo nurodymų registracijos žurnale. * grąžinamos skolos į banko sąskaitas. Pagal šiuos dokumentus daromi įrašai sąskaitose (priėmimo ir perdavimo aktai. Prie mokėjimo nurodymų gali būti pridedami dokumentai. Vykdomuosius dokumentus pasirašo asmenys. kai: * mokamas avansas tiekėjams pagal sudarytas sutarti. Jį mokėtojas pateikia mokėtojo bankui. Be to. * kitais mokėjimų iš banko sąskaitos atvejais. Rezultatai apskaičiuojami įrašius paskutinę operaciją. * pervedami pinigai iš vienos tos pačios įmonės sąskaitos į kitą. * atsiskaitoma su tiekėjais už pirktas prekes ir gautas paslaugas. Iš banko grąžinti pažymėti apie operacijų įvykdymą nurodymai įmonės buhalterijoje sutikrinami su banko pateiktu Banko išrašu ir registruojami apskaitos registruose. vykdomuosius. apskaitos pozicijų skaičių. Suvestiniai dokumentai sudaromi kelių vienarūšių pirminių dokumentų pagrindu. sąskaitos faktūros. pildymo būdą. Tai netiesioginių išlaidų paskirstymo. sąskaitos. Tvarkomuosiuose dokumentuose nefiksuojamas operacijos įvykdymo faktas. kurių pagrindu mokami pinigai. Tai avansinės apyskaitos. buhalterinio įforminimo. įvykusios per tam tikrą laiką (dažniausiai per mėnesį). Mokėjimo nurodymai segami į bylas. operacijos įregistruojamos į apskaitos registrus. Šiuos dokumentus turi pasirašyti du asmenys: įmonės vadovas ir vyriausiasis buhalteris. kurių parašų pavyzdžiai patvirtinti banke. Tvarkomaisiais dokumentais vadinami tokie. Buhalterinio įforminimo dokumentus sudaro apskaitos darbuotojai. mokėjimo pavedimai. Į kaupiamuosius dokumentus rašomos vienarūšės operacijos. Buhalterijoje dokumentai dar kartą patikrinami. todėl jame taisymai draudžiami. kasos išlaidų orderiai ir pan. Vykdomaisiais dokumentais vadinami tokie. kokie asmenys ir ką turi atlikti. turinio apimtį. 5. Prie vienkartinių dokumentų priskiriami kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Mokėjimo nurodymas negali būti naudojamas patirtoms sąnaudoms pagrįsti. Pagal sudarymo būdą dokumentai skirstomi į vienkartinius ir kaupiamuosius. mokesčiams apskaičiuoti. PVM sąskaitos faktūros ir kt. važtaraščiai.). Pirminiai dokumentai yra čekiai. Tai įsakymai. Pagal duomenų apimtį dokumentai skirstomi į pirminius ir suvestinius. Tai mokėtojo parengtas ir pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas. gavėjo bankui. kuriais nurodoma. kasos pajamų orderiai. Juose yra įforminamos ūkinės operacijos.5. sudarymo vietą. Parašai turi būti patvirtinti įmonės antspaudu. užsakymai ir kt. Mokėjimo nurodymas yra viena mokėjimo formų. grupuojant ir apibendrinant jų rodiklius. kaip kontrolinis dokumentas pridedamas Banko išrašas. . Mokėjimo nurodymas gali būti vienkartinis ir daug kartinis. gavėjui. * mokami mokesčiai biudžetui. nurašymo aktai. Suvestiniai dokumentai sumažina buhalterinių įrašų skaičių. mokėjimo reikalavimai. Pagal paskirtį dokumentai skirstomi į: tvarkomuosius. Mokėjimo nurodymas. kuriuo pavedama banko įstaigai tam tikrą sumą nurašyti nuo mokėtojo sąskaitos ir įskaityti į nurodytą kito ūkio subjekto – juridinio ar fizinio asmens – sąskaitą. Į vienkartinį dokumentą rašoma viena arba kelios operacijos iš karto ir dokumentas tuoj pat perduodamas į buhalteriją. mokėtojo bankui. tik nurodoma. įsakoma atlikti tam tikrą ūkinę operaciją. savikainos kalkuliavimo ir kitos lentelės.

Naudojant kasos knygą. mokamieji pavedimai. Parduotų prekių savikainos žurnale registruojama skolon už grynus pinigus ar pavedimu parduotų prekių. Naudojant kasos knygą. Tai įvairios paskyros. inventorizavimo aprašai. Jiems priskiriamos kasos išlaidų orderis. Šie dokumentai dažniausiai būna be įmonės apvalaus antspaudo. gerokai paprastėja apskaitos darbas. Ją lemia banke naudojamos kompiuterizuotos apskaitos programos. grynųjų pinigų priėmimo kvitas ir kiti dokumentai. Naudojantis šiais dokumentais. • darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraštis naudojamas darbo užmokesčio apskaičiavimui. Šie dokumentai dažniausiai tvirtinami antspaudu. gatavos produkcijos ir ilgalaikio turto. aktai. prekių pirkimo-pardavimo kvitai. bei perparduoti skirto ilgalaikio turto pardavimas skolon. • atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos kortelė naudojama įmonės darbuotojams išduotiems avansams apskaityti bei atsiskaitymams už juos. Pagal apskaitos pozicijų skaičių dokumentai skirstomi į vienos eilutės ir daugiau negu vienos eilutės. 2) įmonės adresą. 4) žurnalo puslapių skaičių. vienos rūšies medžiagų gavimas ar išdavimas. duomenys apie išmokas pirmiausia surašomi į kasos knygą. visus lapus patartina antspauduoti įmonės antspaudu. pavyzdžiui. pavyzdinius ir mokesčiams apskaičiuoti. Daugiau negu vienos eilutės dokumente yra keletas pozicijų.2. Pardavimų skolon žurnale registruojamos prekių ir paslaugų pardavimas skolon. Tai kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Vienos eilutės dokumente parodoma. Pinigų mokėjimo žurnale įrašomos grąžintos skolos tiekėjams. pinigų gavimas iš užsakovų už jiems suteiktas paslaugas. 3) registracijos vietą ir numerį. skolų grąžinimas ir kitos piniginės išlaidos. Kiekvienas bankas nusistato savo dokumento formą.2. pinigų įmokėjimas ir išmokėjimas. važtaraštyje užfiksuojamas medžiagų perkėlimas įmonės viduje. o iš jos perkeliamos į žurnalą. Pagal sudarymo vietą dokumentai skirstomi į vidinius ir išorinius. akte išvardijamos kelios medžiagų rūšys ir kt. prekių ar kito turto pardavimas už grynuosius pinigus arba pavedimu. . Pirkimų skolon žurnale registruojamos visos operacijos susijusios su trumpalaikio ir ilgalaikio turto pirkimais skolon. Pateikiame šių dokumentų pavyzdžių: • buhalterinė pažyma naudojama klaidoms taisyti. žiniaraščiai. • banko išrašas naudojamas kaip banko ataskaita apie pinigų judėjimą įmonės • atsiskaitomojoje sąskaitoje per tam tikrą laikotarpį. • autotransporto kelionės lapas naudojamas automobilio nuvažiuotų kilometrų apskaitos ir degalų nurašymui į sąnaudas. pirktos atsargos ir kitas turtas. apmokėtos įvairios sąnaudos. paskolų ėmimas ir kitos piniginės įplaukos. Be to. Dėl kontrolės kiekvieną apskaitos žurnalą turėtų tvirtinti įmonės vadovas ir vyriausiasis buhalteris. pavyzdžiui. Tačiau pildant kiekvieną dokumentą privaloma vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymo nurodymais. Taip pat prie laisvos formos dokumentų priskiriamos įvairios kortelės. o paskui perkeliami į žurnalą. • avanso apyskaita naudojama atskaitingų asmenų padarytoms išlaidoms registruoti ir atsiskaitymams su jais įforminti. Tai sąskaitos faktūros. nedokumentuotoms operacijoms įforminti. kurių forma patvirtinta teisės aktų. skirto perparduoti. Pinigų gavimo žurnale registruojamas pirkėjų skolų apmokėjimas. sumažėja informacijos apimtis. Vidiniai dokumentai sudaromi įmonės viduje. Tokiems dokumentams priklauso limitinės kortelės. Sudaromų įmonėse laisvos formos dokumentų teisės aktai nereglamentuoja. • prekių gabenimo važtaraštis naudojamas materialiosioms vertybėms nuvežti nuo pardavėjo iki pirkėjo. medžiagų priėmimo aktai. pirkimas už grynuosius pinigus arba pavedimu. Pagal reglamentavimo lygį dokumentai skirstomi į laisvos formos. Išorinius dokumentus įmonė gauna iš kitų įmonių. įplaukos pirmiausia įrašomos į kasos knygą. savikaina. Specialieji apskaitos žurnalai Kiekvienas specialusis žurnalas pradedamas pildyti nuo pirmojo lapo įrašant jame visus įmonės rekvizitus: 1) įmonės pavadinimą. Pavyzdiniais apskaitos dokumentais laikomi tie. sutartys. 6.

Tai lentelė. ir atvirkščiai. Bendrosios pajamų pripažinimo nuostatos Pagal 10 VAS nuostatas Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu. tiek sąnaudos suskirstytos į tris grupes: • paslaugų teikimo pajamos ir sąnaudos. išskyrus jo tiesioginį mažinimą. 8. sisteminami duomenys apie visą įmonės turtą. kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas. neatsižvelgiant į pinigų gavimą Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos. numatyta 10 VAS „Pardavimo pajamos" ir 11 VAS „Pardavi- mo savikaina ir veiklos sąnaudos". susidarę per ataskaitinį laikotarpį. susijusios su prekių pardavimo sandoriu. tai yra dažniausiai pinigai. Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos – tai ekonomin4s naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo. kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas. nuosavą kapitalą. gali būti patikimai įvertintas. • sandoris yra baigtas arba jo įvykdymo lygis iki balanso sudarymo datos gali būti patikimai įvertintas. kurią nagrinėsime vėliau. turto praradimo. taip pat ir šių prekių nuosavybės teikiamą naudą • įmonė pardavėja nebevaldo ir nekontroliuoja parduotų prekių • tikėtina. registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tuomet. kai yra įvykdytos šios sąlygos: • pajamų suma patikimai įvertinta. • savos gamybos produkcijos pardavimo pajamos ir parduotos produkcijos savikaina.grynąjį ataskaitinių metų pelną arba nuostolį. Prekės laikomos parduotomis. kai pajamos ma- žesnės už sąnaudas yra nuostolis. Minėtuose standartuose tiek pajamos. tai yra turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas. parengiama finansinė atskaitomybė. Didžiosios knygos sąskaitose apskaičiuoti sąskaitų likučiai patikrinama ar nepadaryta aritmetinių klaidų ir parengiamas bandomasis balansas. • perpardavimo pajamos ir perparduotų prekių savikaina. kuris įregistruojamas pelno (nuostolio) ataskaitoje. • sąnaudos. kai įvykdytos šios sąlygos: • įmonė pardavėja yra perdavusi riziką. susijusios su paslaugų teikimo sandoriu ir jo užbaigimu. Įmonės tikslas yra atskleisti realų. tačiau po ja slepiasi labai daug sudėtingos ir svarbios įmonėms informacijos. Rezultatas gali būti tiksliai įvertintas tuomet. Pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarka. Dažniausiai pasitaikantys pajamų pripažinimo atvejai nurodomi 8. ataskaitiniu laikotarpiu neuždirbant pajamų. kad bus gauta su paslaugų teikimo sandoriu susijusi ekonominė nauda. kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį • sąnaudos. Pajamos – tai ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį. kurioje pateikiami debetiniai ir kreditiniai Didžiosios knygos sąskaitų likučiai. Remiantis sąskaitų likučiais. Bandomasis balansas yra pagalbinė lentelė. skirta vidaus informacijos vartotojams. atsižvelgiant į tai. ar paslaugų teikimo rezultatas gali būti patikimai įvertintas. Pajamų pripažinimas Kaip jau žinome. atliekami tolesni skaičiavimai. gali būti patikimai įvertintos Paslaugų teikimo pajamos. kai prekės yra parduotos. pajamas ir sąnaudas. išskyrus papildomus savininko įnašus. Išlaidos – tai išleisti pinigai ar kitokio vertybės. įsipareigojimus.2. Apskaitos informacija iš specialiųjų apskaitos registrų perkeliama į Didžiąją knygą. neišpūstą finansinį rezultatą . sudaroma darbinė atskaitomybės lentelė. tai yra apskaitoje registruojamos tada. finansinė apskaita privalo parodyti savininkų interesus. Visų debetinių likučių suma turi būti lygi kreditinių likučių sumai. Kai įmonės uždirbtos pajamos didesnės už patirtas sąnaudas. Didžioji knyga yra sisteminis apskaitos registras. už kuriuos mainais gaunamas koks nors kitas materialusis ar nematerialusis turtas. gaunamas pelnas. Didžiosios knygos sąskaitose kaupiami.1 lentelėje 8. netekimo arba turto vertės sumažėjimo arba dėl įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį. Įplaukos – tai įmonės veikloje gautas arba gautinas turtas. susijusią su parduotomis prekėmis. pripažįstamos skirtingais būdais. kai jos uždirbamos. ar ne.1.SĄNAUDOS. . Ši formulė iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. • tikėtina. Jau susipažinome su elementariausia pelno skaičiavimo formule: PELNAS (NUOSTOLIS) = PAJAMOS .

Inventorizacijos tvarkos nuostatose yra toks apibrėžimas: Inventorizacija . vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas bei faktiškai rastų likučių palyginimas su apskaitos duomenimis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas gana sudėtingas ir atsakingas buhalterinio darbo baras. priežastinė ir netikėta (neplaninė). 7) darant auditą. Ataskaitinio laikotarpio išlaidos.tai būdas faktiniams turto likučiams natūra nustatyti ir palyginti su apskaitos rodikliais. kurie pateikti skyriuje „ Buhalterinės apskaitos charakteristika“. • pagal inventorizuojamus objektus. Lyginant duomenis. Išlaidos. ko- mandiruotės). Svarbiausi sąnaudų pripažinimo atvejai nurodomi 8. Pagal 11 VAS nuostatas Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu. kai jos susidaro. pinigų. turi būti taip pat registruojamos taikant duomenų kaupimo principą. parodomos balanse kaip turtas. 5) po stichinės nelaimės. Visos pajamos ir sąnaudos pripažįstamos tik pagal juridiškai galiojančius dokumentus. šios išlaidos nedelsiant pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį. tardymo institucijų reikalavimu. siekiama atskleisti turto trūkumą arba perteklių.2 lentelėje Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpio išlaidų dalis. inventarium . rūšys Inventorizacija (lot. kad per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos ne visos tampa sąnaudomis. audros. susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto sudarytą planą prieš parengiant metinę finansinę atskaitomybę. kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Inventorizacija privaloma šiais atvejais: 1) prieš metinės atskaitomybės sudarymą. Ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos. 6) bankrutuojant įmonei. 9.1. pajamų ir sąnaudų sąskaitų detalizavimas įvairiais informaciniais pjūviais priklauso nuo įmonės dydžio ir veiklos specifikos. neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. medžiagų. nebaigtos gamybos bei kitų atsargų. turi būti įregistruojamos apskaitoje pagal jau jums žinomus principus. įmonės įsipareigojimai pagal visus balanso straipsnius. • pagal pobūdį.tai įmonės ilgalaikio turto. gaisro. prekių. Reikia įsidėmėti. nes nėra susijusios su tuo laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. pagamintos produkcijos. 4) perkainojant kai kurias materialiųjų vertybių grupes.sąrašas. piktybinio kenkimo. kai pirkėjai priima produkciją ir pasirašo atitinkamą dokumentą. Įmonės iš anksto individualiame sąskaitų plane turi nusistatyti sąskaitų nomenklatūrą. Čia išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės: • pagal priežastį. palyginimo principas yra tiesiogiai susijęs su duomenų kaupimo principu. Kaip žinome. todėl įmonėse jį tvarko aukščiausios kvalifikacijos buhalteriai. kurios netampa sąnaudomis. . kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos. kada buvo patirtos (administracijos išlaikymo išlaidos. patikrinimas. žaliavų. apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje kaip turtas. Metinės inventorizacijos metu patikrinamas visos įmonės turtas ir nuosavas kapitalas. 8) keičiantis nuosavybės formai. • pagal apimtį. teismo. buitinės paskirties prekių ir kt. Prekių pardavimo pajamos daugeliu atveju fiksuojamos tada. kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu. patirtos tas pajamas uždirbant. skolų. Ji gali būti metinė ir periodinė. Juo remiantis. Sąnaudos. sąnaudos apskaitoje pripažįstamos taikant netiesioginius pripažinimo būdus Kai per ataskaitinį laikotarpį įmonės padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais neduos pajamų. 2) keičiantis materialiai atsakingam asmeniui. pajamos turi būti registruojamos tada. Inventorizacijos esmė ir reglamentavimas. nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Jei tam tikro turto naudojimas leis uždirbti pajamas keletą būsimųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų ir są naudų ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai. 3) po vagysčių. aprašas) . bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais. apiplėšimų. Tikslus pajamų ir sąnaudų skirstymas pagal įmonės veiklas turi būti apibrėžtas įmonės apskaitos politikoje. Periodinės inventorizacijos metu atliekama brangaus turto. Pagal priežastį inventorizacija gali būti planinė.

Parengiamieji darbai pradedami vadovo arba savininko įsakymu. Kito turto. kaip atlikti inventorizaciją ir įforminti jos rezultatus. vertybiniai popieriai). pavyzdžiui. Netikėtai gali būti inventorizuojami pinigai kasoje. perdirbti bei mokėtinos skolos. • atsargos (žaliavos. • materialusis turtas. Per dalinę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis. Inventorizuojami šie objektai: • nematerialusis turtas. kiek šių dokumentų yra įmonės buhalterijoje. Su materialiai atsakingais asmenimis pasirašoma materialiai atsakingo asmens sutartis. vagyste ar įsilaužimu į įmonės patalpas. Per ištisinę inventorizaciją tikrinamas visas įmonės turtas. kad į komisiją negalima įtraukti materialiai atsakingų asmenų. Įmonės vyriausiasis buhalteris turi konsultuoti komisijos narius.1. Būtina įsidėmėti. Atrankinė inventorizacija daroma. Faktinės inventorizacijos metu turtas yra sveriamas. šį darbą atlikti numatyta galimybė juos samdyti iš šalies. esantis įmonėje ir pas trečiuosius asmenis. Jeigu įmonėje nėra pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. Jei įmonėse sudaromos kelios inventorizacijos komisijos. kai norima patikrinti vieną balanso straipsnį. prašoma patvirtinti įmonės apskaitoje užregistruotas sumas. Pagal inventorizuojamus objektus inventorizacija gali būti ilgalaikio turto. Netikėtos inventorizacijos atliekamos kontrolės tikslais. komisija pareikalauja materialiai atsakingų asmenų pateikti visus jų turimus pirminius dokumentus. • finansinis turtas (investicijos. • trumpalaikiai ir ilgalaikiai įmonės įsipareigojimai. atsargų. 9. Į inventorizacijos komisiją turi būti įtraukiami kompetentingi įmonės darbuotojai. Prieš pradėdama inventorizaciją. • pinigai (kasoje. nebaigta gamyba. pavyzdžiui. Priežastinė inventorizacija atliekama tokiais atvejais: • keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Inventorizacijos atlikimo tvarkos nuostatose aptariama materialiai atsakingo asmens sąvoka. Jų metu siunčiamas skolų suderinimo aktas dviem egzemplioriais įmonės skolininkams (debitoriams). Komisijos pirmininkas nurodo . atskiras prekes. Dokumentinė inventorizacija atliekama tikrinant įmonės kreditorinį įsiskolinimą ir kitus įsipareigojimus. pagaminta produkcija. įmonės įsipareigojimų. gerai išmanantys inventorizacijos atlikimo procedūras ir rezultatų įforminimo tvarką. Ši komisija vadovauja visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja. stichinių nelaimių. atliekamos dokumentinės inventorizacijos. nebaigta statyba). turi būti inventorizuojami dokumentų blankai. - • perduodant turtą nuomininkui. Inventorizuojant suskaičiuojama. buhalterijos darbo organizavimą. kuras. • turto tikrinimas natūra ir jo įrašymas į inventorizavimo aprašus. Pagal apimtį inventorizacija gali būti ištisinė. Tai susiję su tam tikromis priežastimis. matuojamas. • inventorizavimo rezultatų skaičiavimas ir rekomendacijos vadovui pateikimas. atskaitingus asmenis ir kt. • po įsilaužimų. gautinos skolos. gavus signalus apie turto grobstymą. medžiagos. • nusprendus turtą perkainoti. mokėtinų skolų ir kitų objektų. • kiti objektai. Be minėtų objektų.1. turtas priimtas saugoti. Juose turi būti įrašas „Iki inventorizacijos". finansinio turto. pinigus. kuriuos reikia atlikti laiku ir tiksliai. norint įsitikinti. pašarai. skaičiuojamas. kaip jie saugomi. kurių negalima pasverti ar suskaičiuoti. tai dažniausiai komisijų darbui kontroliuoti yra skiriama vyriausioji inventorizacijos komisija. skolos įmonei. atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kt). Įsakyme nurodoma inventorizacijos komisijos sudėtis. • reorganizuojant arba likviduojant įmonę. Pagal pobūdį inventorizacija skirstoma į faktinę ir dokumentinę. Inventorizacijos organizavimas Inventorizacija apima keletą etapų. gauna debitorinių ir kreditorinių skolų sąrašus ir kitus reikalingus duomenis. įmonės skolos. Visą inventorizacijos procesą galima suskirstyti į tokius pagrindinius etapus: • parengiamieji darbai. atrankinė ir dalinė. ar materialiai atsakingi asmenys sąžiningi. Inventorizacijos komisija patikrina: sutartis su materialiai atsakingais asmenimis.

Inventorizavimo rezultatų skaičiavimas ir registravimas apskaitoje Inventorizacijos metu sudaryti aprašai yra perduodami į buhalteriją rezultatams apskaičiuoti. Pradėjus inventorizaciją. 9) kaina. gavimo datą ir pasirašo. Atskiroms vertybėms naudojami šie inventorizavimo aprašai: • ilgalaikio nematerialiojo turto inventorizavimo aprašas. reikalaujama. 10) suma. 2) dokumento pavadinimas. 4) aprašo sudarymo pradžios data. jog visus pirminius dokumentus yra perdavęs į buhalteriją. • vertybinių popierių inventorizavimo aprašas. kitas lieka materialiai atsakingo asmens žinioje. Specifiniam turtui inventorizuoti gali būti skirti atitinkami dokumentai: medelynų inventorizavimo aprašas. 9.vienas pateikiamas buhalterijai. 7) matavimo rodiklis. įskaitomai. konstrukciją ir galingumą. Klaidas aprašuose galima taisyti tik inventorizacijos metu ir tie taisymai visuose aprašo egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti visų komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų. Inventorizuojant rasti vertybių likučiai įrašomi į inventorizavimo aprašus pagal vertybių laikymo vietą. Rankiniu būdu inventorizavimo aprašai turi būti pildomi aiškiai. • grynųjų pinigų skaičiavimo lapai. kurių kiekis patikrinimo metu skiriasi nuo įregistruotų apskaitoje. 12) materialiai atsakingo asmens vardas. reikalaujama inventorizavimo aprašus pildyti trimis egzemplioriais. nes nuo jų priklauso inventorizavimo rezultatų patikimumas ir išsamumas. Negalima į vieną aprašą rašyti kelių asmenų atsakomybei priklausančių turto objektų. naudojimo pradžios metus ir mėnesį.2. • atsargų inventorizavimo aprašas. Tačiau juose turi būti visi Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyti privalomi rekvizitai. reikalaujantis daugiausiai darbo sąnaudų. pavardės. Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai. 5) aprašo sudarymo pabaigos data. Inventorizavimo aprašo privalomieji rekvizitai yra šie: 1) įmonės pavadinimas. inventoriaus numerį. Antrasis inventorizacijos etapas yra natūrinis turto tikrinimas. nors jie ir parodomi vienoje sąskaitoje. • skolų įmonei (debitorių) inventorizavimo aprašas. . į kurį įrašomi tik tie turto objektai. Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą. • ilgalaikio materialiojo turto inventorizavimo aprašas. atsakingus už šias vertybes asmenis ir buhalterines sąskaitas. kiekvieną objektą būtina įrašyti aprašuose atskirai. Su žiniaraščio įrašais supažindinami inventorizacijos komisijos nariai ir atsakingi darbuotojai. braukyti. Juose pirmiausia patikrinama. Parengiamuosius darbus reikia atlikti laiku. sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. 6) turto objektų pavadinimas. Inventorizavimo aprašai sudaromi dviem egzemplioriais . 3) aprašo sudarymo vieta. pareigos ir parašas. Svarbiausias reikalavimas yra patikrinti kiekvieną turto objektą regimai. • įmonės skolų (kreditorių) inventorizavimo aprašas. Jeigu nustatoma neatitikimų. Pati aprašų forma nėra atskiroms grupėms reglamentuojama. 8) kiekis. Visi taisymai atliekami pagal klaidų taisymo taisykles. pavardė. negalima trinti. Turto tikrinimas natūra ir įrašymas į inventorizavimo aprašus. daugiamečių sodinių inventorizavimo aprašas. pagaminimo metus. Po to inventorizavimo aprašų duomenys lyginami su buhalterinės apskaitos duomenimis. gyvulių inventorizavimo aprašas ir kt. nurodyti paskirtį. Inventorizuojant gautą iš trečiųjų asmenų ar jiems perduotą turtą. • atsargų kelyje inventorizavimo aprašas. kad materialiai atsakingas asmuo savo parašu patvirtintų. ar teisingai užpildyti šių dokumentų privalomi bei papildomi rekvizitai ir apskaičiuotos sumos. pareigos ir parašai. 11) inventorizacijos komisijos narių vardai.1. Juose pateikti duomenys parodo šio turto specifiką.

1 lentelė. vežant. ieškinys turi būti perduotas teismui. taip pat pertekliaus pobūdį ir rekomenduoja panaikinti inventorizavimo duomenų skirtumus pagal kiekvieną inventorizuotą poziciją. 9. kad trūkumą padengs kaltas asmuo. vadovaujantis darbuotojo raštišku sutikimu. nugaravimo. inventorizacijos komisija nustato aptiktų turto trūkumų. kurias galime perrūšiuoti. • perrūšiavimas. Perrūšiavimu vadinamas atvejis. ir kurio Įsigijimo vertė ne mažesnė už įmonės nusistatytąją. Verčių skirtumams parodyti užpildomas palyginamasis žiniaraštis. kad faktiniai likučiai mažesni už apskaitinius. Jei materialiai atsakingas asmuo sutinka su trūkumų sumomis ir pažada jas atlyginti. kuris naudojamas įmonės ekonominei naudai gauti ilgiau nei vienerius metus. nubyrėjimo. išdulkėjimo. tai laikoma trūkumu. . galima užskaityti tam pačiam inventorizavimo laikotarpiui. kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos. tai laikoma perteklium. • grobstymas. • prirašymas. Jei trūkumo suma ne didesnė kaip vienas darbuotojo vidutinis atlyginimas. o turto trūkumą nurašyti į sąnaudas arba išieškoti iš materialiai atsakingo asmens. sprendimas. Svarbiausi nematerialiojo turto požymiai yra šie: 1) neturi materialios substancijos. kad faktiniai likučiai yra didesni už buhalterinius. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. prekių. Prieš pateikdama pasiūlymus dėl inventorizacijos metu nustatytų faktinių rezultatų ir apskaitos duomenų neatitikimo panaikinimo.turtas. sudužimo. kraunant. kai vienos rūšies daiktai sukeičiami su kitos rūšies labai panašiais daiktais. kai sutampa vertybių pavadinimas ir jų kiekis. neturintis materialios formos. • klaidos apskaitoje. Kaip ilgalaikis turtas skirstomas balanse pagal VAS.1 lentelėje. Remdamasi pateiktais paaiškinimais ir sutikrinimo žiniaraščiais. įmonės vadovas parengia pasiūlymą dėl inventorizacijos metu nustatytų skirtumų panaikinimo. Jei nustatoma. pavyzdžiui. Ilgalaikio turto skirstymas Toliau smulkiau aptarsime ilgalaikio turto sudėtį. Pasiūlyme rekomenduojama turto perteklių užpajamuoti. jei už jas atsakingas tas pats asmuo. • apskaitos klaidos.tai galimas nustatyti nepiniginis turtas. perpilant.1. Perteklių ir trūkumą. Jei trūkumo suma didesnė už vieną vidutinį atlyginimą arba materialiai atsakingas asmuo nesutinka su išskaitymais. Atskirose ūkio šakose jos nustatomos skirtingai. ar tarp nustatyto perteklinio turto ir trūkstamo objekto nėra panašių. Jei nustatoma. Tai galima daryti tik po inventorizacijos ir išaiškinus trūkumą. • perrūšiavimas. 2 VAS „Balansas" ilgalaikis turtas apibrėžiamas taip: Ilgalaikis turtas . gali būti priimamas nedelsiant. parduodant ir dėl pirkėjų užmaršumo). Dėl nustatytų neatitikimų materialiai atsakingi asmenys turi rašyti pasiaiškinimus. tai vadovas savo įsakymu gali nurodyti išskaičiuoti šią sumą iš darbuotojo atlyginimo. Nematerialusis turtas 13 VAS apibrėžiamas taip: Nematerialusis turtas . inventorizacijos komisija turi išsiaiškinti. fasuojant. kurie pridedami prie inventorizavimo aprašų ir sutikrinimo žiniaraščių. Rastas perteklius turi būti įregistruotas. 9. parodyta 9. Ilgalaikio turto skirstymas Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. žaliavų) nudžiūvimo.2. Šiais dokumentais vadovaujantis. atsiradusį sukeitus apskaitoje atskirų rūšių vertybes. išlaistymo saugant. Natūralų sumažėjimą galima nurašyti pagal nustatytas Vyriausybės ar ministerijos natūralaus sumažėjimo normas. nuostolių ar gedimo. Pasiūlymas trūkumus išieškoti iš kaltų asmenų turi būti teikiamas įvertinus realias ga- limybes prisiteisti trūkumus. 2) turi vertę. Trūkumų priežastys gali būti tokios: • natūralios netekties nuostoliai. Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai. Pertekliaus priežastis gali būti: • neįregistruotų vertybių aptikimas. susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos. Griežtai draudžiama iš anksto nurašinėti vertybes pagal natūralų sumažėjimą.

duoda ekonominę naudą.tai įmonės įsigyti kitų įmonių vertybiniai popieriai bei investicijos į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. o jei šį turtą įsigytų įmonė. . • įsigijimo savikaina turi būti ne mažesnė nei įmonės patvirtinta minimali ilgalaikio turto vertė. t. baldai. bus naudojamas trumpiau nei vienerius metus. elektrinis grąžtas statybinėje įmonėje. Gautinos sumos yra grąžintinos sumos.2. jei jis atitinka visus šiuos požymius: .įmonei yra perduota rizika. Kitos investicijos . prekiaujanti žemės ūkio technika. kad nėra universalios formulės. Pavyzdžiui: žemės ūkio įmonėje traktorius. Nekilnojamasis turtas .įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais. Ilgalaikis finansinis turtas balanse išskirtas atskira grupe.tai daiktai. fabrikai ir kitas turtas. O įmonėje. jis taptų trumpalaikiu turtu. 4) įmonės veikloje naudojamas ilgiau kaip metus. kabės ne vienerius metus.2. susiję su žeme ir negalintys būti keliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir nesumažinus jų vertės (žemė. Pavyzdžiui. pavyzdžiui. 5) uždirba įmonei pajamų. todėl jis nebus priskiriamas ilgalaikiam turtui. kad turtas įmonėje bus naudojamas produkcijai gaminti. • nuosavos akcijos. išleistų kitose įmonėse. naudoti materialųjį turtą. • gautinos sumos. Kartais didelės vertės turtas gali būti sunaudotas per vieną ataskaitinį laikotarpį.trumpalaikis. metalinė spyna ant sandėlio vartų. Kilnojamasis turtas - tai daiktai. Ilgalaikis materialusis turtas 12 VAS apibrėžiamas taip: Materialusis turtas tai turtas. y. Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui. gaminančioje karkasinius namus. Pateikti pavyzdžiai rodo. Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pačios įmonės anksčiau išleistos akcijos. tai yra preke. .3) suteikia turto savininkui tam tikrų teisių ir privilegijų. kokia turi būti jo minimali vertė. turi būti priskirtas ilgalaikiam turtui. tačiau jeigu tos spynos įsigijimo savikaina labai maža. darbiniai gyvuliai ir kitas turtas). Įsigytos akcijos ir obligacijos apskaitoje bei atskaitomybėje rodomos faktine jų įsigijimo savikaina.įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus. Šis turtas egzistuoja iki tol. kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamasis turtas arba tokiu pripažįstamas įstatymuose). Rizikos perdavimu laikomas momentas. tikėtina.turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei. • kitos investicijos. kurios buvo suteiktos kitoms įmonėms nepriklausomai nuo sutarties terminų. pastatai. bus laikomas ilgalaikiu materialiuoju turtu. Šiame apibrėžime yra svarbūs du kriterijai: • naudingo eksploatavimo laikas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. kol egzistuoja pati įmonė. neracionalu kasmet priskaičiuoti po kelis litus nusidėvėjimo sąnaudų. Pirmasis kriterijus reiškia. Jis teikia įmonei ekonominę naudą arba teises ir privilegijas ilgesniu kaip vienerių metų laikotarpiu. Nematerialusis turtas apskaitoje išskirtas siekiant parodyti. Tačiau tas pats turtas vienoje įmonėje gali būti ilgalaikis. y. Finansinis turtas parodo tam tikros įmonės teises bei privilegijas ir atsiranda jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. susijusi su materialiuoju turtu. . t. kuri šį turtą naudos kelis metus. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas . įmonė gali įsigyti akcijų ir obligacijų.optimalumu. Ilgalaikis materialusis turtas skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. kuris teikia įmonei ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. šaltinių ar formų kaip ilgalaikė parama. . kokios rūšies turtas laikytinas ilgalaikiu materialiuoju turtu. kitoje . skirtas žemės ūkio darbams atlikti. Įmonės už nekilnojamąjį turtą privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. kurie gali būti lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą (įrenginiai. kai įmonė įgyja teisę valdyti. transporto priemonės. kiek įmonė turi privilegijų ir teisių. Antrasis kriterijus susijęs su vienu iš apskaitos principų . Jį sudaro: • investicijos. Investicijos apima įmonės teises kitose įmonėse. 9.įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. paslaugoms teikti ir kitiems įmonės poreikiams tenkinti ilgiau nei vienerius metus.

nuomai ar administraciniams tikslams ir kurio tarnavimo laikas ilgesnis nei vieneri metai. Finansinėje apskaitoje nusidėvėjimas skaičiuojamas ilgalaikio materialiojo turto. Į tokio turto įsigijimo (pagaminimo) savikainą neįtraukiamos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudos (pardavimų. Jos pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis. skirtas įmonės administracijos reikmėms ir taksi veiklai).padengimas). ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. iškrovimo. kurioje eksploatuojamas turtas (pvz. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas įmonėse yra gana atsakingas buhalterio darbo baras. Jei už tą pačią sumą įsigyjami du skirtingi daiktai. tokį turtą reikia perkainoti dažniau. vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamas perkainota verte. • aplinką. gali būti pasinaudota banko paskolomis. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimo pagrindas turi būti jo faktinė įsigijimo savikaina (kaina sau). teikti paslaugoms. transportavimo. bendrosios ir administracinės). ne rečiau kaip kas penkerius metus.PIRKIMO NUOLAIDA + PAPILDOMOS ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS = ĮSIGIJIMO SAVIKAINA Papildomos įsigijimo išlaidos . Amortizacija . medžiagų.2. moraliai greitai sensta kompiuterinė. amortisatio .. Jei įmonė pasirenka įsigijimo savikainos būdą. greičiau nusidėvės turtas. o nematerialiojo turto -amortizacija (lot.3. . vertė. pakrovimo. 12 VAS yra toks apibrėžimas: Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina . 9. atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą. kokia bendros įsigijimo savikainos dalis tenka kiekvienam turtui.tai visos išlaidos. kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą. Ilgalaikį materialųjį turtą įmonės gali pagaminti savo jėgomis.likutine verte (įsigijimo savikaina . kurią sudaro visos išlaidos. patirtos įsigyjant turtą. • turto moralinio senėjimo tempą (pvz. bei visos išlaidos ruošiant naudoti (pvz. kurį įmonė įsigijo gaminti produkcijai. 12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas" pateikiamas toks nusidėvėjimo apibrėžimas: Nusidėvėjimas . kompiuterizuotos apskaitos programų instaliavimo. naudojamas atvirame ore). Ilgalaikio turto įsigijimo savikainą (pradinę vertę) galima apskaičiuoti taip: PIRKIMO KAINA . Tarkime. Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainą sudaro šio turto gamyboje (statyboje) sunaudotų žaliavų vertė. mokesčiai (akcizai. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitoje įvertinimas reglamentuojamas 12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas". ekonominės vertės kitimą. tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. komisiniai atlyginimai. Tokiais atvejais kiekvieną objektą reikia įvertinti rinkos kaina ir nustatyti.. Atskiroms turto grupėms gali būti taikomi skirtingi ilgalaikio turto įvertinimo būdai. o finansinėje atskaitomybėje parodomas perkainota verte.tai riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką. Jei ilgalaikio turto apskaitos politikoje numatoma atlikti ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą. Ji nustatoma atsižvelgiant į planuojamą turto naudingo eksploatavimo laiką. eksploatavimo ir rinkos sąlygas: • turto eksploatavimo intensyvumą (pvz. Finansinėje apskaitoje nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma (žr. muitai) ir kitos išlaidos. Jei ilgalaikio materialiojo turto (viso ar tam tikros jo grupės) tikroji vertė nuolat reikšmingai kinta. suderinimo darbai). juos apskaitoje būtina išskirti. jis turi būti atliekamas periodiškai. ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Ilgalaikiu laikomas turtas. priedą). kad įmonės ilgalaikis turtas gali būti įvertintas įsigijimo savikaina arba perkainota verte. susijusios su ilgalaikio turto atvežimu į būsimo eksploatavimo vietą. kartu su kompiuteriu įsigyjama ir programinė įranga. Pagal 12 VAS palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos.nusidėvėjimas). Neteisingai apskaičiuotas nusidėvėjimas iškraipo įmonės veiklos rezultatus. Apskaitoje šie objektai turi būti užregistruoti kaip du atskiri objektai: kompiuteris (ilgalaikis materialusis turtas) ir kompiuterių programos (nematerialusis turtas).. Minėtas standartas numato. medicinos technika). Įsigyjant turtą. skirtingą laiką bus naudojamas lengvasis automobilis.. balanse . komplektavimo gaminių įsigijimo savikaina.sumokėta (mokėtina) pinigų ar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto. Ilgalaikio turto vertė po perkainojimo gali didėti arba mažėti. Jei įmonė pasirenka perkainotos vertės būdą. atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimų.amortizuojamosios vertės priskyrimas sąnaudoms (ar kito turto savikainai) ir paskirstymas per visą planuojamą turto naudingo tarnavimo laiką atsižvelgiant į realų to turto.

kada turtas pradėtas naudoti.1 000 Lt. Skaičiuojant mėnesinę ( ketvirčio) nusidėvėjimo sumą reikia naudotis šia formule: K ═ N/A Čia: K – mėnesinė (ketvirčio) nusidėvėjimo suma. iš turto įsigijimo (pasigaminimo) vertės atimama likvidacinė vertė. Lengvojo automobilio nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu.tiesiogiai proporcingas (tiesinis) nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. ir pradėjo jį naudoti liepos mėnesio 10 dieną. Nežymi likvidacinė vertė gali būti lygi nuliui. svarbu teisingai pasirinkti įstatymų numatytus nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios ir pabaigos būdus: • ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos. tais mokestiniais metais leidžiama į sąnaudas įtraukti visą metinę to turto nusidėvėjimo sumą. Pastato nusidėvėjimas bus pradėtas skaičiuoti 2003 m. likvidacinė vertė . kad materialusis turtas vienoda suma nusidėvi kiekvienais metais. Taikant tiesiogiai proporcingą skaičiavimo metodą. Likvidacinę vertę įmonės gali nustatyti savo nuožiūra. Skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Skaičiuojant įmonės 2002 m. Šiuo metodu skaičiuojant daroma prielaida. .- • muziejų eksponatų. kurią įmonė tikisi gauti už turto jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje. • užkonservuoto ir nenaudojamo turto. metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo laiko (metais) santykis: N═ V–L/T Čia: N – metinė nusidėvėjimo suma. atsižvelgiant į tai. pradėjus turtą naudoti veikloje (kito mėnesio būdas). sausio 1 dieną. • bibliotekų fondų. Kadangi automobilis įsigytas ir pradėtas naudoti pirmąjį mokestinio laikotarpio pusmetį. kurią skaičiuojant apmokestinamąjį pelną leidžiama atskaityti. L – ilgalaikio turto likvidacinė vertė. Likvidacinė vertė — tai suma. Finansinėje apskaitoje neskaičiuojamas nusidėvėjimas: • žemės. • meno kūrinių. išreikštas metais. Pavyzdžiui. kada -pirmajame ar antrajame mokestinių metų pusmetyje . V – ilgalaikio turto įsigijimo savikaina. Taikant pusmečio būdą. nusidėvėjimo suma. Pavyzdžiui. • turto likvidacinės vertės ir kt.  metų skaičiaus. birželio 28 d. kuriuos įmonė gali taikyti pasirinktinai:  Tiesiogiai proporcingas (tiesinis).  dvigubas – mažėjančios vertės.ilgalaikis turtas pradėtas naudoti (pusmečio būdas). Likvidacinės vertės ribos pagal VAS nėra apibrėžtos. T . t. apmokestinamąjį pelną.  produkcijos. įmonė įsigijo pastatą 2002 m. apmokestinamąjį pelną. Skaičiuojant nusidėvėjimą. įmonė 2002 m. Gauta suma yra nudėvimoji ilgalaikio turto vertė. už 61 000 Lt įsigijo lengvąjį automobilį ir tą patį mėnesį pradėjo jį naudoti.10 000 Lt. nusidėvėjimo suma apskaičiuojama taip: (61000-1000): 6= 10000Lt. iš pajamų atimama visa metinė nusidėvėjimo suma . pastato nusidėvėjimo suma iš pajamų nebus atimama. priklauso nuo to. VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ pateikiami šie ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai. taikant 6 metų nusidėvėjimo normatyvą. Jei ilgalaikis turtas pradedamas naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos. pirmajame mokestinių metų pusmetyje. vasario 20 d. .naudojimo laikas. • į kultūros registrą įtraukto materialiojo turto. • ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti. turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti kitais mokestiniais metais. Vienas iš nusidėvėjimo skaičiavimo metodų . įvertinus būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Skaičiuojant 2002 m. y. Jei ilgalaikis turtas pradedamas naudoti antrajame mokestinių metų pusmetyje.

Produkcijos metodas taikomas tada. Taikant šį metodą. Kuo didesnės nusidėvėjimo sumos įtraukiamos į sąnaudas. L1 ═ V1. kokioje veikloje turtas naudojamas. L3 ═ L2 – N2. nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal tokią formulę: N ═ ( V1 +V2) ·P / P max Čia: N – nusidėvėjimo suma. Paskutiniais turto naudojimo metais . technologinių operacijų skaičių. Antraisiais turto naudojimo metais: N2 ═ L2 · n. A – naudojimo laikas mėnesiais (ketvirčiais. Li ═ Li – 1 – Ni – 1. Taikant šį metodą. Čia: N – metinė nusidėvėjimo suma. kai turto nusidėvėjimas priklauso nuo ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumo. Nudėvėtos ilgalaikio materialiojo turto sumos per visą . N – metinė ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma. Taikant šį metodą ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sumos kiekvienais metais vis mažėja. Šiuo metodu nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo vertės. tai yra i-aisiais metais (išskirus paskutinius turto naudojimo metus): Ni ═ Li · n. T – naudingo tarnavimo laikas metais. Skaičiuojant transporto priemonių nusidėvėjimo sumą. Čia: V1 – ilgalaikio turto įsigijimo ( pasigaminimo) savikaina. P max – maksimalus ilgalaikio turto objektų pagamintos produkcijos ( atliktų paslaugų) kiekis. Pirmaisiais turto naudojimo metais : N1 ═ L1 · n. L2 ═ L1 – N1. Np ═ Lp – 1 – V2. atsižvelgiant į tai. L – ilgalaikio turto likutinė vertė. Ketvirtaisiais ir po jų einančiais . Trečiaisiais turto naudojimo metais: N3 ═ L3 · n. o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais dar mažesnės. nupjautų javų plotus ( skaičiuojant kombaino nusidėvėjimą) ir panašiai. P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos ( atliktų paslaugų) kiekis. metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę: N ═ L · n. Ekonominėje literatūroje šis metodas dar vadinamas dvigubo balanso metodu.i +1) · 2 / T · (T +1) Čia: N – metinė nusidėvėjimo suma. V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė. tenkanti pagamintai produkcijai ( atliktoms paslaugoms). Čia: V2 – ilgalaikio turto likvidacinė vertė. reikia atsižvelgti į nuvažiuotų kilometrų skaičių. kuriais skaičiuojamas nusidėvėjimas (i ≤ T ) Dvigubas mažėjančios vertės metodas – tai progresyvaus (pagreitinto) nusidėvėjimo skaičiavimo būdų. n – nusidėvėjimo procentas. nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal tokią formulę: N ═ (V1 –V2) · (T. i – metai. nes nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo likutinės vertės. kai iš anksto tiksliai galima nustatyti ilgalaikio materialiojo turto objektų pagamintos produkcijos vienetų kiekį ir atliktų darbų. V2 – ilgalaikio materialiojo likvidacinė vertė. antraisiais – mažesnės. Taikant metų skaičiaus metodą. Metų skaičiaus metodas – tai progresyvinis (pagreitinto) nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Todėl įmonėms susidaro problema palyginti finansinę atskaitomybę laiko atžvilgiu ar su kitų įmonių veiklos rezultatais. n ═ 100%/T · 2. kuri metai iš metų vis mažėja. Šio metodo trūkumas – neįvertinamas moralinis turtas nusidėvėjimas. Produkcijos metodas tinka naudoti. Pirmaisiais naudojimo metais į sąnaudas nurašomos didesnės sumos negu sekančiais metais. T – naudojimo tarnavimo laikas. Pirmaisiais turto naudojimo metais į sąnaudas įtraukiamos padidintos nusidėvėjimo sumos. V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ( pasigaminimo) savikaina. Apskaičiuotos nusidėvėjimo sumos registruojamos atitinkamose 6 klasės sąskaitose. V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Šios sumos turi įtakos pelno dydžiui. tuo dirbtinai sumažėja įmonės gaunamas pelnas.

praėję ne visas technologijos proceso stadijas taip pat nesukomplektuoti gaminiai. pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius bei rinkliavas (išsirus tuos. statybinės medžiagos. kai jo nusidėvėjimo suma būna lygi įsigijimo savikainai arba likvidacinei vertei. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina. kaip ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį. kaip metalo laužą. 9 VAS „Atsargos" apibrėžiamos taip: Atsargos . Tačiau nurašomas turtas dažniausiai nebūna dar susidėvėjęs tiek. Taigi šios savitos pajamos iš esmės mažina turto nusidėvėjimo sumą. apskaitoje registruojamos pirkimo dieną galiojančiu oficialiu lito ir užsienio valiutos santykiu. nuosavybės teise priklausančios įmonei. kuras. nebaigta gamyba. pagaminta produkcija bei pirktos prekės. ekspertai nustato dar prieš pradedant naudoti ilgalaikį turtą. Nuo ilgalaikio turto jos skiriasi tuo. tai po kelių ar kelias dešimties metų likviduojant ir dėl to nurašant turtą. o turtą perleidžiant – dar ir į jo perleidimo kainą. jį gali pakeisti kitu. Ilgalaikis turtas priskiriamas atsargoms tuo atveju. įmonė netikėtai uždirba pajamų arba patiria sąnaudų. skirtos perparduoti). išskirus tuos atvejus. taip pat gamybai nupirkti komplektavimo gaminiai.trumpalaikis turtas (žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai. kai mokestis negrąžinamas. 9. Kelyje esančios žaliavos ir komplektavimo gaminiai. Jeigu materialiojo ilgalaikio turto naudojimo pradžioje nepavyksta ekspertams nustatyti turto naudojimo laiko arba jo likvidacinės vertės. Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. kurios skirtos ne parduoti. Išskiriamos tokios pagrindinės atsargų grupės:  žaliavos ir komplektavimo gaminiai. Pagaminta produkcija tai visos trečiųjų asmenų įsigytos materialinės vertybės. Ją.  pirktos prekės. kai įmonė įsigijo ne siekdama jį naudoti savo veikloje. Nebaigtai gamybai nepriskiriamos nepradėtos apdoroti žaliavos gamybos padaliniuose.  nebaigta gamyba. kurie vėliau bus atgauti).  pagaminta produkcija. atsižvelgiama į turto įsigijimo savikainą. Nurašant turtą iš įmonės (perleidžiant jį tretiesiems asmenims ar naikinant). Pagaminta produkcija – tai praėję visas technologines stadijas gaminiai. kad iš karto sunaudojamos įmonės veikloje uždirbant pajamas per ataskaitinį laikotarpį. bet ketindama perparduoti. įsigytos užsienio valiuta. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai – tai materialinės vertybės (pagrindinės ir pagalbinės žaliavos. gabenimo.  ilgalaikis turtas skirtas perparduoti. Nebaigta gamyba – kai kurie gaminiai. atsižvelgiant į tai. jo nusidėvėjimo sumą. kad iš jo visiškai nieko neliktų. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų ir .3. kurios bus skirtos perparduoti. tai yra kai turtas būna visiškai nudėvėtas. skirti parduoti arba kitaip sunaudoti įminės veikloje. kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Kai įmonės naudotas ilgalaikis turtas tampa nebereikalingas. Atsargos apskaitoje įkainojamos įsigijimo savikaina. kurias galima parduoti.1 Atsargų įvertinimas Atsargos priskiriamos prie trumpalaikio turto. Paprastai lieka tam tikri dar panaudotini mazgai ar detalės arba kitos atliekos. Atsargos. o turimą turtą perleisti kitiems ar nurašyti. paruošimo naudoti bei kitas tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusias išlaidas ir atimant atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumas. bet kurias numatoma sunaudoti gamybos procese per ateinantį ataskaitinį laikotarpį. taip pat priklauso šiai grupei. o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. Kiekvienos įmonės atsargų (prekių) sudėtis yra skirtinga. likvidacinę vertę. Dažniausiai ilgalaikis materialus turtas nurašomas tada. turto naudojimo laiką kaupiamos 1 klasės kontrarinėse ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąskaitose. Pagamintų atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. skirtos perparduoti. Kontrarinėse sąskaitose objekto padidėjimas registruojamas Kredite. atsarginės dalys ir kita). kuri jų yra mažesnė. kuri apskaitoje vadinama likvidacine verte.

kad įmonės gali taikyti šiuos metodus:  konkrečių kainų. kai įmonė turi vienodo asortimento prekes. Grynoji galimo realizavimo vertė – tai įvertinta pardavimo kaina. nekilnojamuoju turtu. Kp – kiekio likutis laikotarpio pradžioje. kurios siejasi su gamyba. pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir kitos išlaidos. kurios nupirktos anksčiausia. Sp – likučio vertė laikotarpio pradžioje. Atsargų nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo vertės atliekamas tam. kurie buvo pirkti didesne ar mažesne kaina. suma turi būti mažinamos to laikotarpio veiklos sąnaudos.  FIFO – atsargų įvertinimo pirmųjų pirkimų kainomis. Neatsižvelgiant į tai. Įkainojimo metodo pasirinkimas yra įmonės apskaitos politikos dalis. kurios prekiauja retomis ir brangiomis prekėmis. brangiais baldų komplektais. Atsargų nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma ir atsargų nuostoliai pripažįstami to laikotarpio. veiklos sąnaudomis. Čia: K – vidutinė kaina. komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos. kad turto balansinė vertė neviršytų sumos. Naudojant šį metodą galima sąmoningai valdyti parduotų prekių savikainos. Šis metodas yra tikslesnis rinkos kainų atžvilgiu ir todėl jis dažnai naudojamas kompiuterizuotos apskaitos sąlygomis. Kg – per laikotarpį gautas kiekis. 9VAS „Atsargos“ nurodyta. esant įprastoms verslo sąlygoms. Svertinio vidurkio metodas patogus naudoti tais atvejais. Tai pagalbinių žaliavų vertė. 9. esanti sandėlyje prekė. Konkrečių kainų metodas taikomas tose įmonėse. kurias be sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Gamybos išlaidų priskirimą tiesioginėms ir netiesioginėms bei netiesioginių išlaidų paskirstymo kriterijus pasirenka pati įmonė. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. o tai atitinka realias rinkos kainas. FIFO metodas. vėliau priešpaskutinio ir taip toliau. LIFO metodas.2 Atsargų įkainojimas Įmonės.  LIFO – atsargų įvertinimo paskutiniųjų pirkimų kainomis. Naudojant FIFO metodą. paeiliui nurašoma antroji. susidaro daug skirtingų skaičiavimų. imdamos įkainojimo pagrindu atsargų įsigijimo išlaidas.Nurašius pirmąją siuntą. atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas. Taikant šį metodą. Konkretiems gaminiams jos priskiriamos taikant paskirstymo būdą. tiek ir neparduotos) įkainojamos vidutinėmis jų įsigijimo kainomis. jų pardavimo kaina nukrito arba išaugo įvertintos gamybos baigimo arba pardavimo išlaidos. pirmoji užpajamuota prekių siunta pirmoji ir parduodama ( sunaudojama). Sg – per laikotarpį gautų vertybių suma. turi būti parodytos taikant grynosios galimo realizavimo vertės nustatymo metu galiojantį oficialų lito ir užsienio valiutos santykį. jeigu atsargos buvo sugadintos visiškai arba iš dalies paseno. automobiliais ir panašiomis prekėmis.3. Atsargos. kad pirmiausia parduodamos ar sunaudojamos tos atsargos. Vidutinė kaina nustatoma pagal formulę: K ═ Sp + Σ Sg / Kp +Σ Kg . Taikant šį metodą. Parduotų prekių savikainą sudarys ankstesniųjų pirkimų kainos. daroma prielaida. trečioji ir taip tolau. o tuo pačiu ir pelno lygį. antikvarinėmis prekėmis. už kokią sumą pirkta kiekviena. Naudojant šį metodą. pirmiausiai įvertinamos paskutinio pirkimo kainomis. Atsargų įsigijimo savikaina laikotarpio pabaigoje gali būti didesnė už jų grynąją galimo realizavimo vertę. vidutinė kaina skaičiuojama po kiekvieno pirkimo. gali apskaičiuoti parduotų ar sunaudotų gamyboje atsargų savikainą pagal įkainojimo metodus. kurio metu buvo atliekami nukainojimai ar susidarė nuostoliai. Jeigu lieka likutis jis įkainojamas paskutinių pirkimų kainomis. brangiais juvelyriniais dirbiniais. bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina. pasirenkant pardavimui vienetus. Turint daug įvairių prekių rūšių. Taikant FIFO metodą daroma prielaida. atliekamo dėl grynosios galimo realizavimo vertės augimo. Jei lieka likutis laikotarpio . Nukainojimo atstatymo. kokie atsargų įvertinimo būdai buvo taikyti finansinėje atskaitomybėje jų likučiai įvertinami faktine savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte. išduotos iš sandėlio. kurių grynoji galimo pardavimo vertė nustatyta užsienio valiuta.  LCM – mažesnės kainos. Augant kainoms tai duodą išpūstą ir nerealų pelną. pavyzdžiui. reikia tiksliai žinoti. Atsargos.  svertinio vidurkio. kad parduodamos ar sunaudojamos vėliausiai pirktos atsargos. Šiuo metodu visos prekės ( tiek parduotos. Faktinis atsargų judėjimas gali būti ir kitoks. kurią tikimasi gauti pardavus arba sunaudojus šį turtą įprastinio įmonės ciklo metu.

kurių rinkos kaina dėl tam tikrų priežasčių nukrito žemiau už jų įsigijimo kainą. kur nekaupiamos didžiulis atsargų likutis. labai svarbu žinoti gamybos išlaidų sudėtį. Nuolat registruojamų atsargų būdas. Kiekvienas prekių padidėjimas ar sumažėjimas registruojamas tiesiogiai atsargų sąskaitoje. 2) ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir pradžios atsargų (prekių) likutį. Įtraukiant į apkaitą atsargas pirmiausia reikia nustatyti: 1) parduotų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (prekių) savikainą. vagysčių. prekiaujančio brangiomis mašinomis. Jų viduje turi būti išskirti kalkuliavimo objektai (užsakymai. nereika daryti koreguojančiųjų įrašų. Šis metodas naudojamas įkainoti atskiroms atsargoms. nes kiekvieną dieną nežinomi atsargų likučiai. durpės. skirtos perparduoti. Atsargų apskaitos būdo pasirinkimas priklauso nuo įmonės apskaitos politikos. registruojant prekių pirkimo ir pardavimo atvejus. kad kiekvienas prekių pirkimas registruojamas 6 klasės sąnaudų sąskaitos 6002 Pirkimai debeto dalyje.1 Gamybos išlaidų skirstymas Norint teisingai tvarkyti gamybos išlaidų apskaitą. turi nuspręsti įmonės vyriausias buhalteris. . PREKIŲ LIKUTIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PABAIGOJE ═ PARDUOTŲ ( SUNAUDOTŲ ) PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ PREKIŲ SAVIKAINA Prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir prekių per ataskaitinį laikotarpį pirkimus sužinome kai ūkines operacijas užfiksuojame apskaitos registruose. pabaigoje. Tokiu atveju atsargos įskaičiuojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje pagal jų grynąją realizacinę vertę – iš realios pardavimo kainos atėmus su pardavimu susijusias išlaidas. 9. Pagal nuolat registruojamų atsargų būdą kiekviena pirkimo operacija registruojama į sąskaitą 2014 Pirktos prekės. kaupiamos ir parduodamos (sunaudojamos) visus metus. Parduotų prekių savikainą galima apskaičiuoti pagal šią formulę: PREKIŲ LIKUTIS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE + PREKIŲ PIRKIMAI PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ . Kiekvienoje perdirbimo įmonėje išlaidos yra kitokios.  prekių sumažėjimas dėl įvairių gedimų. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek sąskaita 5klasės Pardavimo pajamos. juvelyriniais dirbiniais. Parduotų prekių savikaina apskaičiuojama pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir nustačius neparduotų atsargų likutį pagal inventorizacijos duomenis. jis įkainojamas seniausių pirkimų kainomis. o kartu ir pelno dydį.3. o užregistravus kiekvieną pardavimą. * nuolat. Mažesnės kainos metodas (LCM) – kuri kaina mažesnė: savikaina ar rinkos kaina.mažesnės buhalterinio darbo sąnaudos.4. padalinys). netekčių automatiškai nurašomas į parduotų prekių savikainos sąskaitą nepagrįstai ją didinant. antikvariniais daiktais. Atsargos juk įsigyjamos. Periodiškai apskaitomo atsargų būdo esmė ta. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Periodiškai apskaitomas atsargų būdas taikomas tose įmonėse. Šie rodikliai lemia parduotų prekių savikainą. registruojant į debetą kiekvieną pardavimo operaciją. Parduotų prekių savikaina gali būti nustatoma nelaukiant ataskaitinio laikotarpio baigos. nuostolių. Tai gali būti (cechas. Kartais periodiškai apskaitomas atsargų būdas dar vadinamas ir inventorizavimo būdu. gaminiai. Pagrindiniai trūkumai yra tokie: • neteikia operatyvios informacijos atsargoms valdyti. suderinęs su įmonės vadovu. Atskiroje įmonėje gamybos išlaidos įtraukiamos į apskaitą pagal jų susidarymo centrus (vietas). o prekių likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojamas inventorizacijos būdu. Pagrindinis periodiškai registruojamų atsargų būdo privalumas . parduotų prekių savikaina labiausiai atitinka esamą kainų lygį ir pajamos bei pelnas yra realiausias. Naudojant šį metodą. 6 klasės sąskaitoje per ataskaitinį laikotarpį kaupiama visų parduotų prekių savikaina. 9. vienarūšių gaminių grupės). LIFO metodu įkainojama akmens anglis. Išlaidos pagal jų ryšį su technologiniu procesu skirstomos į pagrindines ir pridėtines. Lietuvos įmonėse yra gerai žinomas ir įprastas Šiuo būdu įrašai atitinkamose atsargų sąskaitose daromi po kiekvienos operacijos.3 Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai Atsargų sunaudojimas (pardavimas) apskaitoje gali būti registruojamas dviem būdais: * periodiškai . Kuriuo metodu įkainoti sunaudotas atsargas. tiek sąskaita 6klasės Parduotų prekių savikaina uždaromos per sąskaitą 3901Suvestinės sąskaitos. kur didelė atsargų nomenklatūra ir nedideli jų likučiai. cementas ir panašios prekės. Tai būdinga įmonėms. Šio būdo teigiama savybė išryškėja prekybos įmonėse.

apskaičiuotas gamybos darbininkams. detalės. Visos padarytos per ataskaitinį laikotarpį gamybos išlaidos. Jos yra svarbios visam technologiniam procesui. Sandėlyje lieka neparduota pagaminta produkcija. pakoregavus nebaigtos gamybos likučius. patirtos gaminant produkciją. Pagaminta produkcija perduodama į sandėlį. remonto išlaidos ir kitos). darbuotojų. išlaidos). kurios sąnaudomis pripažįstamos tik pardavus produkciją. Reikia įsidėmėti. tiesioginį darbo apmokėjimą. remonto ir kitos išlaidos. Pasirinkti teisingą skirstymo bazę yra gana svarbu. tiesiogiai nedalyvaujančių gaminant produkciją. pripažintos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. šios produkcijos pagaminimo išlaidos laikomos turtu ir apskaitomos nebaigtos gamybos sąskaitoje. • kitos tiesioginės išlaidos. elektros energija. administracijos valdymo išlaidos ir kitos išlaidos. medžiagų gabenimo ir kt. pagrindinių darbininkų papildomo darbo užmokesčio. pavyzdžiui. nuo darbo užmokesčio sumos priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos. gamybos išlaidos.pajamoms uždirbti. kad perdirbimo įmonėje paskaičiuoti ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainą yra gana sudėtinga. Iš sandėlio produkcija parduodama skolon arba pinigai gaunami iš karto. įrašomos į vieną pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnį . pagamintos produkcijos apimtį). įrenginių ir pastatų nusidėvėjimo. Gamybos išlaidos. užsakymai. nes nuo to priklauso pagamintos produkcijos savikainos rodiklių patikimumas. Jei produkcija dar nėra galutinai pagaminta.NEBAIGTOS GAMYBOS LIKUTIS LAIKOTARPIO PABAIGOJE . sudaro pagamintos produkcijos savikainą: NEBAIGTOS GAMYBOS LIKUTIS LAIKOTARPIO PRADŽIOJE + TIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS + NETIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS ' .pardavimo savikaina. laikomos turtu. kuri buvo sunaudota įmonės per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti . kuri sudaro įmonės atsargas ir balanse parodoma turto dalyje. Atsižvelgiant į daromą įtaką produkcijos savikainai. Pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkoje nurodyta. gamybos išlaidos tampa sąnaudomis tik pardavus produkciją. Jos paskiriamos konkrečioms produkcijos rūšims pagal įmonės pasirinktą skirstymo bazę (įrenginių darbo valandas. elektros energijos. ilgalaikio turto nusidėvėjimo. Pagrindinės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su produkcijos gamybos technologija. • tiesioginio darbo užmokesčio (pagrindinių darbininkų pagrindinio darbo užmokesčio. darbų bei paslaugų rūšiai. bet dar neparduota. Pridėtinės išlaidos susijusios su gamybos valdymu ir aptarnavimu įmonėje. bet tik ta išlaidų dalis. pardavus pagamintą produkciją. Pateiktoje pelno (nuostolio) ataskaitoje matyti. gamybos išlaidos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines Tiesioginės gamybos išlaidos yra tos. socialinio draudimo įmokų išlaidos). perdirbimo proceso technologija (žaliavų ir medžiagų vertė. Pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkoje nurodyta. komplektavimo gaminių. Tai įrenginių eksploatavimo ir priežiūros išlaidos. darbo užmokestis. Netiesioginės gamybos skirstomosios išlaidos yra tos. darbo užmokesčio sumos. Gamybos išlaidos apskaičiuojamos: SUNAUDOTŲ ŽALIAVŲ VERTĖ + TIESIOGINIO DARBO UŽMOKESČIO IŠLAIDOS + NETIESIOGINIO DARBO UŽMOKESČIO IŠLAIDOS = GAMYBOS IŠLAIDOS Gamybos išlaidos tampa dviejų rūšių atsargomis: pagaminta produkcija ir nebaigtais gaminti gaminiais (nebaigta gamyba). todėl ir vadinamos pa- grindinėmis. Tiesioginių išlaidų straipsniai: • medžiagų (žaliavų. Ji lygi pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainai. jos cechuose ir tarnybose. Jei produkcija jau pagaminta. kurių neįmanoma tiesiogiai priskirti konkrečiai produkcijai. kad sąnaudomis laikomas ne bet koks turto sumažėjimas. Tokioms išlaidoms priklauso pagalbinių medžiagų sunaudojimas. kurias galima tiesiogiai priskirti atskiriems gamybos objektams konkrečios produkcijos gamybai. pakoreguotai atsižvelgiant į gatavos produkcijos likutį to paties ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. uždirbsiančiu pajamas ateityje. kuras. kad pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. atskiri gaminiai. gamybos įrenginių nusidėvėjimas. ir apskaitomos pagamintos produkcijos sąskaitoje.

darbuotojų. Bendrajame žurnale užregistruojamos nurašomos išlaidos: D 2012 Nebaigta gamyba K 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos Netiesioginės gamybos išlaidos turi būti paskirstytos konkretiems gaminiams. pavyzdžiui. kuriuo jos padarytos.3 Netiesioginių gamybos išlaidų apskaita Netiesioginės gamybos skirstomosios išlaidos yra tos. Tai yra valdymo apskaitos klausimas. Tiesioginėms gamybos išlaidoms kaupti naudojamas Tiesioginių išlaidų apskaitos žurnalas. socialinio draudimo įmokų išlaidos) ir kitos tiesioginės išlaidos. Duomenys į žurnalą įrašomi iš pirminių arba suvestinių dokumentų nurodant datą ir dokumento numerį. komplektavimo gaminių. Veiklos išlaidų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu. elektros energijos. Mėnesio pabaigoje galutinės stulpelių sumos perkeliamos į Didžiosios knygos sąskaitas. Laikotarpio pabaigoje bendrosios žurnalo stulpelių sumos perkeliamos į atitinkamas Didžiosios knygos sąskaitas. jos nedelsiant pripažįsta- mos veiklos sąnaudomis. Joms apskaityti skirta pavyzdinio sąskaitų plano 6003 Tiesioginės gamybos išlaidos sąskaita. remonto ir kitos išlaidos. įmokos socialiniam draudimui ir kitos tiesioginės gamybos išlaidos. Turinio skiltis skirta operacijos trumpam turiniui ar kitai informacijai.4. Duomenys į žurnalą įrašomi iš pirminių arba suvestinių dokumentų. atsižvelgdamos į gamybos specifiką. 10. kurias galima tiesiogiai priskirti atskiriems gamybos objektams konkrečios produkcijos gamybai. kurio viršuje užrašomas gaminio pavadinimas. darbo užmokesčio sumos. savarankiškai pasirenka produkcijos savikainos skaičiavimo sistemą. Šiuo atveju komercine paslaptimi laikoma gaminio savikaina. Veiklos sąnaudų pripažinimui pagamintos produkcijos pardavimas įtakos neturi. tiesiogiai priskiriamas darbininkų darbo užmokestis. valdymo struktūros ir kitų veiksnių. Joms apskaityti skirta pavyzdinio sąskaitų plano 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos sąskaita.4. valdymo apskaitos rodikliai yra įmonės komercinė paslaptis.= PAGAMINTOS PER LAIKOTARPĮ PRODUKCIJOS SAVIKAINA Iš pardavimo savikainos turi būti atimtos visos prekybinės nuolaidos. kad veiklos išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomos atskiru straipsniu. jos priskiriamos tam ataskaitiniam laikotarpiui. Tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos pagrindinių medžiagų (žaliavų. ilgalaikio turto nusidėvėjimo. 9. Darbinė atskaitomybės lentelė . Turinio skiltis skirta operacijos trumpam turiniui ar kitai informacijai.4. Reikia įsidėmėti. Įmonės. medžiagų gabenimo ir kitos išlaidos). tiesioginio darbo užmokesčio (pagrindinių darbininkų pagrindinio darbo užmokesčio. Komplektavimo gaminiai kreditą. atskiri gaminiai. Mėnesio pabaigoje tiesioginės gamybos išlaidos perkeliamos į sąskaitą 2012 Nebaigta gamyba. Gamybos išlaidų skilties stulpeliuose įrašomi tiesioginių gamybos išlaidų pavadinimai – tai pagrindinių žaliavų rūšys. Tuščiuose gamybos išlaidų stulpeliuose įrašomi netiesioginių gamybos išlaidų pavadinimai ir atitinkamų sąskaitų numeriai pagal įmonėje naudojamą sąskaitų planą. kaip nurodoma pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkoje. 9. nebaigtos gamybos likučiai ir pagamintos produkcijos faktinė savikaina. darbų bei paslaugų rūšiai. Joms priklauso bendrosios ir administracinės. Netiesioginėms gamybos išlaidoms kaupti naudojamas Netiesioginių gamybos išlaidų žurnalas. Šių išlaidų paskirstymo tvarka priklauso nuo kiekvienos įmonės gamybos technologijos. kuriomis įmonė pasinaudojo pirkdama medžiagas ir žaliavas. detalės. Šios išlaidos pagal dabar galiojančią pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarką atskiriems gamybos objektams nepriskiriamos ir prie gaminių savikainos nepriskaičiuojamos. kuri atsižvelgiant į įmonės informacinius poreikius gali būti detalizuojama. į sąskaitos 6003 Tiesioginės gamybos išlaidos debetą ir 2011 sąskaitos Žaliavos.2 Tiesioginių gamybos išlaidų apskaita Tiesioginės gamybos išlaidos yra tos. Kaip jau žinome. Tokioms išlaidoms priklauso pagalbinių medžiagų sunaudojimas. tiesiogiai nedalyvaujančių gaminant produkciją. kurių neįmanoma tiesiogiai priskirti konkrečiai produkcijai. užsakymai. produkcijos pardavimo išlaidos. pagrindinių darbininkų papildomo darbo užmokesčio. Bendrajame žurnale registruojamas išlaidų nurašymas: D 2012 Nebaigta gamyba K 6003 Tiesioginės gamybos išlaidos Sąskaitoje 2012 Nebaigta gamyba sukaupiamos visos gamybos išlaidos. Netiesioginės gamybos išlaidos kaupiamos sąskaitos debete. Kiekvienam gaminiui skiriamas atskiras žurnalo puslapis. pavyzdžiui: D 6004 Netiesioginės gamybos išlaidos K 2011 Žaliavos Mėnesio pabaigoje netiesioginės gamybos išlaidos turi būti įskaitytos į pagamintos produkcijos savikainą.

teisinga ir tiksliai parodyti įmonės būklę. labai griežtai reglamentuojama. kad įmonės. kuo detaliau išaiškinami jos rodikliai. o kuriuos galima praleisti. Tai pagalbinė lentelė. Pavėluota informacija yra nesvarbi arba turi mažą praktinę reikšmę. Darbinė atskaitomybės lentelė yra daugiaskiltė. Pateiktų rodiklių dydžiai neturi priklausyti nuo subjektyvių vado- vų ar savininkų norų. Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip. Dauguma įmonių Lietuvoje rengia ir pildo Pelno (nuostolio) ataskaitos pavyzdinę formą. Ji nėra privalomas apskaitos registras. kad informacijos vartotojai turi turėti galimybę palyginti skirtingų laikotarpių įmonės finansines ataskaitas. Svarbiausios savybės akcentuojamos VAS ir TAS: 1) suprantamumas. Palyginamumas reiškia. Labai svarbu finansines ataskaitas pateikti laiku. pinigų srautus. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita . Tačiau finansinę atskaitomybę reikia parengti taip. įvertinti.4. Čia kaupiama detali debeto ir kredito likučių informacija finansinėms ataskaitoms parengti. 11. Atskaitomybės pateikimo terminus reglamentuoja valstybės institucijos. 1 VAS „Finansinė atskaitomybė" nurodoma. Jos pagalba lengviau galima nustatyti ataskaitinio laikotarpio eigoje padarytas klaidas. patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai. Finansinė atskaitomybė . įvykusios per ataskaitinį laikotarpį ir turėjusios įtakos turto ir nuosavo kapitalo.2.finansinė ataskaita.finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę. numatančiose finansinės atskaitomybės parengimo ir jos skelbimo tvarką. Pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas Labai svarbu žinoti. nes vartotojams vertingiausia yra laiku gauta informacija. būtina atsižvelgti ir į kokybines finansinių ataskaitų savybes. Šiuo atveju būtina vadovautis pastovumo principu. palyginti ir išanalizuoti praeities bei dabarties įvykius. Vartotojui turi užtekti informacijos apie įmonės padėtį. kurie ataskaitų straipsniai turi būti parodyti. Draudžiami visi buhalterinės apskaitos informacijos iškraipymai. kad įmonė neatskleistų komercinių paslapčių. kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos. Pelno (nuostolio) ataskaita . ko tikisi vartotojas. Sąskaitų uždarymo būdas turi būti paminėtas įmonės vadovo įsakyme dėl apskaitos politikos. kad informacija būtų patikima. Palyginamumas svarbus dar ir todėl. Pelno (nuostolių) ataskaita Informacija apie turto naudojimo efektyvumą parodoma pelno (nuostolio) ataskaitoje. Rengiant metinę finansinę atskaitomybę. kad informacijos vartotojai gali susipažinti su įmonių apskaitos politika. reikia vadovautis detalumo savybe. gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas. ne tik specialistai.5. Detalūs duomenys pardavimo pajamų straipsniui užpildyti imami iš įmonės Didžiosios knygos pajamų sąskaitų kredito dalies. kas turi būti pateikta arba tai. nuolaidų. Investuotojai ieško pasikeitimų. įsipareigojimų. Tam. Atskaitomybė turi būti patikima. rengiančios trumpąją finansinę atskaitomybę. kurią reglamentuoja 3 VAS „Pelno (nuostolio) ataskaita“ Pelno (nuostolio) ataskaitoje pajamos parodomos apibendrintai vienoje eilutėje be diskontų. Lyginant siekiama įvertinti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. 5) pateikimas laiku. ES direktyvose. kad galėtų priimti racionalius sprendimus. kurie turėtų įtakos ateičiai. nes jose naujo ataskaitinio laikotarpio uždirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos kaupiamos nuo nulio. veiklos rezultatus. praleisdamos straipsnius. kad pajamų ir sąnaudų sąskaitos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje uždaromos. Pildant finansinės atskaitomybės formas. 2) tinkamumas. Pagrindinės lentelės skiltys: 10. pajamų k sąnaudų pokyčiams. Atskaitomybės duomenys turi būti tinkami ir vertingi jos vartotojui. siejanti ūkinių operacijų įrašų apskaitą su finansinėmis ataskaitomis. Kiekviena ataskaita tuo suprantamesnė ir aiškesnė. 3) patikimumas. 6) palyginamumas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaroma darbinė atskaitomybės lentelė. joje turi būti parodytos visos ūkinės operacijos. 11. pirkėjų grąžintų prekių sumos (grynosios pardavimo pajamos). susijusias su informacijos vertingumu vartotojams.4.1. Pavyzdžiui. 4) detalumas. kad ją suprastų ir informacijos vartotojai. Joje neturi būti reikšmingų klaidų ir joje turi būti pateikta tai. nuosavo kapitalo pokyčius periodinis rengimas nustatyta forma. kuria remiantis rengiamos finansinės ataskaitos. kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui.

kokia informacija turi būti atskleista. pelno (nuostolių). apibrėžiami 4 VAS „Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita". . Šioje ataskaitoje palyginama kelių metų informacija ir parodomi esminiai pokyčiai. Iš šios ataskaitos galima sužinoti. Visa tai būtina žinoti apskaitinės informacijos vartotojams. kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų. 3) įstatinio kapitalo pokyčiai. 2) įmonės organizacinė struktūra. Pinigų srautų ataskaitos duomenimis naudojasi vidaus ir išorės informacijos vartotojai.tai finansinė ataskaita. kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitini laikotarpį. 4) vidutinis sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius per ataskaitinius ir praėjusiu finansinius metus arba darbuotojų skaičius ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų pabaigoje. neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išleidimo laiką. Nuosavo kapitalo pokyčiai parodomi nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. jeigu ji reikšminga. Aiškinamasis raštas glaudžiai susijęs su įmonės apskaitos politika. kad aiškinamajame rašte neturi būti atskleistos įmonės komercinės paslaptys. tai geresnių alternatyvų paieška ir jų suradimas. pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita . taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija.3. paaiškinančios atskirus finansinių ataskaitų straipsnius. Būtina įsidėmėti. 1) svarbios sąlygos. ir šių pokyčių priežastys. filialų ir atstovybių skaičius. .4 Aiškinamasis raštas Papildoma įmonės informacija nurodoma aiškinamajame rašte. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas grynasis pelnas (nuostolis) neparodo įmonėje turimų pinigų sumos padidėjimo (sumažėjimo.įmonės informaciniais poreikiais. dukterinių ir asocijuotų įmonių pavadinimai ir buveinės. suma.finansinė ataskaita.  Aiškinamojo rašto pastabos ir lentelės. 11. kurią būtina pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitose.  Apskaitos politikos dalis. Jos sudarymo tvarka ir ekonominės naudos bei kapitalo pasikeitimai. kurioje nurodomos ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos. Aiškinamąjį raštą sudaro:  Bendroji dalis. Reikšmingą informaciją apie nuosavo kapitalo pokyčių sumas įmonės turi atskleisti finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. taip pat papildoma informacija. Aiškinamasis raštas yra privaloma finansinės atskaitomybės sudedamoji dalis. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje parodomi tokie duomenys: 1) įmonės įregistravimo data. pajamos ir sąnaudos registruojamos tada. tvarkant apskaitą duomenų kaupimo principu.Kiekviena įmonė šioje ataskaitoje gali keisti stulpelių skaičių vadovaudamasi įmonės įstatais. 11. kurio sudarymo tvarką ir turinį nustato 6 VAS „Aiškinamasis raštas“. 3) glaustas įmonės veiklos apibūdinimas. Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis. 5 VAS „Pinigų srautų ataskaita" yra toks apibrėžimas: Pinigų srautų ataskaita . Pinigų srautų ataskaita Informacija apie įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų srautų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį pateikiama pinigų srautų ataskaitoje. kuriais disponuoja įmonė. kai jos uždirbamos arba patiriamos. Apskaitos politika . susiję su nuosavo kapitalo padidėjimu ir sumažėjimu. kuri nepateikiama finansinės atskaitomybės ataskaitose. kaip detalizuojamos atskiros lentelės. kurioje paaiškinamos balanse. jeigu tokių buvo. neparodyti pelno (nuostolio) ataskaitoje.4. o eilučių . nes.4. kuriomis dirba įmonė ir kurios gali turėti įtakos įmonės pi c 2) įmonės veikla tyrimų ir plėtros srityje. Jame nurodoma.tai tikra pasirinkimo laisvė.