TURINYS I.

AGRESYVUS ELGESYS PAAUGLYSTĖJE
1.1. Agresijos samprata ir ją aiškinančių teorijų apžvalga 1.2. Paauglių psichosocialinės raidos ir agresyvumo sąsajos 1.3. 1. Paauglių agresijos raiškos formos ir būdai 1.3.2. Paauglių fizinės ir emocinės agresijos raiška 2. TYRIMAS…….. 1.3. Paauglių agresyvumo priežastys ir agresijos raiška

2

ĮVADAS
Tema. Moksleivių agresyvumo raiškos ypatumai paauglystėje. Aktualumas. Šiandieninėje mokykloje vaikų agresyvumas gana dažnas reiškinys, įvairus laipsniu ir raiškos formomis ir nebestebinantis. Svarbią reikšmę turi visuomenės požiūris į smurtą, prievartos naudojimą, bausmių taikymo tradiciją šeimoje, kuri yra labai paplitusi: kūno bausmes vaikams tebepraktikuoja nuo 84 iki 97 proc. tėvų įvairiose šalyse (Mikalajūnaitė, 1999). Pastaruoju metu itin didėjanti migracija, taip pat didina socialinį nestabilumą. Lietuvoje nuolat gausėja vaikų, kuriuos išvykę į užsienį dirbti tėvai paliko giminaičių globai ar netgi savarankiškam gyvenimui (Abromaitienė, 2004). Šeima yra pirmoji ir svarbiausia socialinė struktūra, mikroaplinka, perteikianti tam tikrus elgesio modelius, kuriuos įsisąmonina ir perima vaikas. Anot Gumuliauskienės (1996), mokykloje galima išskirti tokias pagrindines agresyvaus vaiko elgesio priežastis: nesėkmės moksle, nuobodulys, stereotipinė mokytojų nuomonė apie agresyvų elgesį, netinkamo elgesio bendraamžių grupės dominavimas, bendraamžių grupės atmetimas, triukšminga mokyklos aplinka, silpnas ryšys su mokykla, nepalanki mokyklos atmosfera, mokyklos feminizacija, nepakankama elgesio kontrolė, menkas dėmesys teigiamo elgesio skatinimui, pedagogų ir moksleivių sąveikos problemos. Vaikai, augę nepalankiomis šeimos sąlygomis, lyginant su jų bendraamžiais, ateina į mokyklą blogiau pasirengę mokymuisi, dažniau atsilieka moksle, stokoja mokymosi motyvacijos, nuolat sulaukia neigiamų vertinimų iš mokytojų, jų santykiai su mokytojais ir bendraamžiais yra sudėtingi (Abromaitienė, Liaudinskienė, 2004). Elgesio kontrolės bei nepageidaujamo elgesio keitimo pavyzdžiai, prevencinio darbo agresijai mažinti būdai įveikiant agresijos problemas mokykloje. Ištirtumas. Apie agresijos pasireiškimą tam tikrame amžiuje analizavo R.Žukauskienė (1997). A. Suslavičius (1998) nurodė, kad vaikų agresyvumas gali būti konformistinis, kai grupė daro spaudimą taip elgtis. L. Jovaiša (2001) pabrėžė, kad taip daroma identifikuojantis su grupe, kuri toleruoja tam tikrą agresyvumą. A. Juodraitis (1998) analizavo vaikų pedagogines - psichologines agresyvaus elgesio problemas. L. Repšienė ir D. Plačenienė (2002) apibūdino agresyvaus elgesio tipus pagal tam tikrus parametrus. Televizijos ir naujausių technologijų plėtros įtaką pabrėžia Jankauskaitė (2005), nagrinėdama, kaip šis poveikis sąlygoja agresyvumo augimą. Šeimos, kaip pirmosios vaiko socializacijos instituto reikšmė gvildenama Nasvytienės (2005) darbuose. V. Černius (2006) charakterizuoja agresyvaus elgesio vaiką. 3 padėtų Lietuvos mokyklų pedagogams bei auklėtojams rasti tinkamus sprendimus konfliktinėse situacijose,

Problema – kokios agresyvumo raiškos formos būdingos paauglystėje. Tyrimo objektas – paauglių agresijos raiškos formos. Hipotezė ... Tikslas – išnagrinėti paauglių agresyvaus elgesio raiškos formų ypatumus. Uždaviniai: 1. Remiantis mokslinės literatūros analize atskleisti agresijos sampratą ir ją aiškinančias teorijas 2. Remiantis mokslinės literatūros analize išnagrinėti agresijos priežastis 3. Atskleisti agresyvumo priežastis paauglių raidoje. 4. Išanalizuoti paauglių pasireiškiančio agresyvumo formas. 5. Palyginti paauglių agresijos formų raišką lyties bei šeimos sudėties aspektu. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga, anketinė apklausa ir rezultatų analizė. Tyrimo imtis ir organizavimas. Darbo struktūra.

4

Žukauskienė (1998) agresiją apibūdina tokiu elgesiu.Myers (2000). kad agresija yra instinktyvi.y. agresija yra veiksmai. lyties. kurio tikslas sukelti moralinį arba fizinį poveikį kitam asmeniui. kilęs dėl priešiškumo arba kaip iš anksto numatyta priemonė tikslui pasiekti. tipiškas elgesys frustracijos metu (Leonavičius. Agresyvumas – tai būtina žmogaus savybė padedanti įveikti kliūtis. Leonavičius (1993) agresiją aiškina panašiai kaip ir D. Psichologijoje yra daugybė agresyvumo paaiškinimų. pavartojant fizinę jėgą. Paprastai agresyvus elgesys – tai veiksmas. tačiau tai neturi griežto mokslinio patvirtinimo. kartais gali pasireikšti altruistiniu elgesiu. nevalingų (nesąmoningų) potraukių išraiška. rasės. kuriuos sukelia priešiškumas to asmens atžvilgiu. Jis teigia. į kurį kreipiama agresija.1. Pagal D. Pasitaiko ir biologiškų agresyvumo pasireiškimų kaip įgimtų bruožų. kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu. t. kad agresija . žmogaus reakcija į tikrą ar tariamą grėsmę. R. Šiuo metu dauguma autorių apibūdindami agresiją atsižvelgia į du pagrindinius kriterijus: 1) žmogaus ketinimus. 2000). ir agresiją be priešiškumo asmens atžvilgiu. išreikšti emocijas (Navaitis. kad jis niekada nebuvo fiziškai arba verbaliai agresyvus. 1998). staigiais nevaldomo pykčio protrūkiais. kuri gali pasireikšti net kito asmens puolimu. Kai kurių psichologų nuomone. kad reikia skirti agresiją. kognityvinės psichologijos šalininkai – kaip disonanso (neatitikimo) reiškinius subjekto pažintinėje sferoje. Agresyvumo slopinimas riboja žmogaus galimybes. Agresyvumas (kaip ir daugelis kitokio elgesio raiškų) yra prigimties ir ugdymo padarinys (Myers. Kiti psichologai teigia. nepaisant jo amžiaus. Psichoanalitikai agresyvų elgesį aiškina kaip užslopintų. agresija yra fizinis ar žodinis elgesys siekiant pakenkti arba sunaikinti. Suslavičiaus (1999) teigimu. galinčio sąžiningai prisipažinti. tačiau ji priklauso nuo genetinių veiksnių. kilus konfliktui. A. agresija yra toks elgesio tipas.tai bet koks fizinis ar žodinis elgesys siekiant paauklėti arba sunaikinti. neobiheviorizmo šalininkai – kaip frustracijos rezultatą. sukeliamą priešiškumo. Nors psichologai nepritaria prielaidai. neigiamai veikia psichosomatinę būklę. išpažįstamos religijos arba įsitikinimų. 1993). Agresijos samprata ir ją aiškinančių teorijų apžvalga Agresija yra labai populiari elgesio forma – turbūt nėra žmogaus. J. 5 . kuris pasireiškia kiekvieno žmogaus gyvenime. Myers.AGRESYVUS ELGESYS PAAUGLYSTĖJE 1.

J.. puolantis. – puolu). „Agresyvus elgesys (pranc. p. Taigi galima teigti. p.tai veiksmai. 2000. – agressif.10). kas yra agresija.. Jonutytė. Pikūnas aiškina agresiją kaip ”bet kokio elgesio formą. 2) įprotis veiksmais ar žodžiais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus.agresyvus ‚ nurodomas . . D. Norint sumažinti agresijos apraiškas. karingas. kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų. 3) poreikis gintis puolant. kuri stengiasi išvengti tokio elgesio” (Pikūnas..9).Pedagogikos terminų žodyne“ (1993) pateikiamas agresyvumo apibūdinimas: 1) frustracinė puolamoji reakcija į neįveikiamas kliūtis. Tuo tarpu . siekiant sužeisti. emocijas. 2006. ”Slopinamas agresyvumas. 3). karingas.. 1993). Pati agresyvumo samprata apima psichines reakcijas. pakenkti kitai gyvai būtybei.Psichologijos žodyne” agresija įvardijama kaip . būsenas. Plačenienė. gyvą būtybę arba negyvą objektą ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą..14). 2) priekabus.. p.priešiškas elgesys”.aukštinantis save.2) veiksmų pasekmes. p. kartais gali pasireikšti destruktyviu elgesiu. išreikšti emocijas.153). kad visos gyvūnų rūšys sugeba agresyviai elgtis. Asmens savybę – agresyvus . tai yra įgimtas kovos instinktas. p. kad turi būti įgimta agresyvaus elgesio tendencija. mokslininko nuomone. kurių tikslas – sukelti moralinį arba fizinį poveikį kitam asmeniui“ (Braslauskienė. jausmus ir poelgius. kuris slypi pačioje žmogaus prigimtyje.puolantis ką nors. todėl agresija yra neišvengiama (Navaitis. nevaldomais pykčio protrūkiais” (Rupšienė. 1998). Myers (2000) nurodo agresyvumą kaip prigimties ir ugdymo padarinį.. aukštesnę poziciją visuomenėje. Tai agresyvių reakcijų visuma. 1993. karingas“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.k. 2002. 2000. kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus. apibūdinanti individo bendravimo su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį (Pedagogikos terminų žodynas. kad agresyvus elgesys – tai toks elgesys. 6 .Tarptautinių žodžių žodynas“ (2001) pateikia dvi reikšmes: 1) naudojantis agresiją. aplinką. Agresija tarsi garantuoja išlikimą.. G. būtina žinoti. žmonių grupės atžvilgiu (Psichologijos žodynas. . skausmą arba padaryti fizinę. moralinę žalą.Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ . Navaitis (1997) agresyvumą pažymi kaip žmogui būtiną savybę. tačiau atrodo. o lotynų k. Yra manoma. Nors agresiją apibūdinti sudėtinga. padedančią įveikti kliūtis.

ji gali pasireikšti net kito asmens puolimu. S. Freudas teigė. Agresiją aiškinančios teorijos yra kelios: instinktų etologinė ir psichoanalitinė. kad agresija kyla iš įgimtų instinktų. frustracijosagresijos. o koreguoti reikia tik nepriimtinus agresyvumo būdus“ . vėliau pakeitė mintį . Agresyvaus elgesio teorijos Instinktų S.. 1998). agresyvumą apibūdina kaip būtiną žmogaus savybę. 1998. 2000). R. Banduros agresijos teorija Socialinė kognityvinė K. panaudojant fizinę jėgą (Sociologijos žodynas. kad žmogaus prigimtis nėra bloga. Agresiją aiškinančios teorijos Etologinė teorija.agresijos instinktas kyla iš mirties instinkto. garantuoja individo vidinę mobilizaciją ir nepriklauso nuo aplinkos. Dollardo agreisjos teorija Socialinio mokymosi A. t. Freudo ir K. G. Navaičio. Psichoanalitinių teorijų šalininkai tvirtina. padedančią įveikti kliūtis išreikšti emocijas (Navaitis. K. jog 7 .R. p. kuri gali būti fizinė ir psichinė. p. kad agresija yra įgimta. Huesmanno agresijos teorija 1 pav. šio autoriaus nuomone. tyrinėjęs gyvūnų elgesį. Jis teigia. Psichologas David G. Valickas. M.).78). Fiurst (2000) agresiją apibrėžia kaip žalojančius veiksmus tyčinius ketinimus ir žalą. Teorijoje. Lorenzas.R. kai siekiama pakenkti.y. jos pasireiškimą žmogus ir sumažina. Dodge ir L. kilus dėl priešiškumo arba kaip iš anksto numatytą priemonę tikslui pasiekti (Myers. kad „šios savybės negalima pašalinti ar nuslopinti. Žukauskienė nurodo šio mokslininko požiūrį į agresiją – kaip į . Lorenco agresijos teorijos Frustarcijos – agresijos J. Psichoanalitinė teorija. 1998. Myers agresiją nurodo kaip bet kokį fizinį ar žodinį elgesį siekiant pakenkti arba sunaikinti. kuriuo vykdomas fizinis arba žodinis smurtas kito asmens atžvilgiu (Žukauskienė. Agresijos instinktas. kilus konfliktui. socialinio išmokimo ir socialinė kognityvinė (Suslavičius. kurioje jis mėgino aiškinti agresijos instinktą.evoliuciškai prasmingą“ (Žukauskienė. Tačiau ne visada agresija yra tik neigiamo atspalvio ir vengtina. Žukauskienė pažymi agresiją kaip elgesį. padarė išvadas. 1993. Sociologijos žodyne (1993) agresija apibrėžiama kaip žmogaus reakcija į tikrą ar tariamą grėsmę. A. Būtent šis mokslininkas teigė. 1999).208). ir kontroliuoja. jis kildino ją iš seksualinės energijos.

208). realizuoti tikslą. Huesmannas didelį dėmesį skyrė kognityvinio elgesio scenarijams. paskatinimas. Bandūra atmetė K. p. turi reikšmės genetiniai ir fiziologiniai veiksniai. kurios grindžiamos įvykių stereotipiniu nuoseklumu (Jonutytė.agresijos šaknų reikėtų ieškoti įgimtuose instinktuose..208).Dollardas (1939) pateikia hipotezę. Dodge (1993) informacijos perdirbimo funkcija“ . A.91). Vaikas modeliuoja elgesį. 1996.19-20). stiprėja ir agresyvaus elgesio stimuliacija“ (Suslavičius. p.14). 2006.. Elgesio scenarijus galima apibūdinti kaip tam tikras kognityvines socialinių situacijų reprezentacijas.. kad . kad agresyvus elgesys kaip ir kitas išmoktas elgesys. L. Frustracijos ir agresijos teorija. Jie agresiją apibrėžė kaip . atsirandanti dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį. Jis kėlė prielaidą. p. Mokslininkas J. 1996. kad . Eronas mano.individo pastanga nukreipti mirties instinktą nuo savęs – destrukcijos į kitus asmenis.. teigė. Freudo suformuluotus teiginius apie įgimtus instinktus ir pabrėžė modeliavimo ir pastiprinimo reikšmę. J. jog žmogaus elgesį reguliuoja specialios programos arba.nusivylimo. fiksuojama kuo daugiau reikšmingų stimulų). Braslauskienė. agresyvų elgesį palaiko pastiprinimas. nes kitaip destrukcijos instinktas sunaikintų patį individą“ (Žukauskienė. 1995. Konradas Lorenzas veikale "Vadinamasis blogis" palygino žmonių instinktus su gyvūnų instinktais.. Braslauskienė. įtemptos emocinės būsenos. 2006. Šioje teorijoje nurodomi šeši žingsniai: • • Stimulų kodavimo etapas (renkant informaciją apie vieną ar kitą įvykį. Socialinio išmokimo teorija. Huesmannas ir L. arba tai aiškinama auklėjimo ir draudimų ankstyvojoje vaikystėje padaryta žala. L. t. perima iš matytų pavyzdžių. Tokio socialinio elgesio modeliais tampa patys artimiausi žmonės: tėvai.socialinio elgesio specifinių bruožų rinkiniu“ (Žukauskienė. Jis teigė.visada frustracijos pasekmė ir kad frustracija skatina tam tikras agresijos formas“ (Jonutytė. Suslavičius nurodo. p. Informacijos apdorojimo teorija. K. kad agresyviam elgesiui iškilti. kad . įveikti sunkumus . Socialinės kognityvinės agresijos teorija.asmenybės reakcija į įvairius konkrečioje socialinėje situacijoje gaunamus stimulus pasireiškia kaip 8 .padarinys. Lorenzo ir S.. broliai. prasideda informacijos perdirbimas). A. kitaip scenarijai.agresija yra giliai įsišaknyjęs būdingas asmenybės bruožas“. nemalonios. stimulų mintinė reprezentacija (kai stimulai užkoduoti.didėjant frustracijai. jog agresija visuomet yra frustracijos . p. kurie išmokstami ankstyvųjų asmenybės raidos stadijų metu. Mokslininko nuomone. Dollardas iškėlė prielaidą. seserys ir t. kad agresija . Jie teigė. Agresija yra .R.

kad agresija įvardijama kaip priešiškas elgesys. p. kyla didesnių ar mažesnių konfliktų. daiktų gadinimu) tuo siekiant nuskriausti. 9 . jo mokymosi pobūdį. 1. kai žmogus žemai vertina savojo . savimonės formavimosi pradžia ir jos tolesnis vystimasis paženklina visą paauglio psichinį gyvenimą. Paauglių psichosocialinės raidos ir agresyvumo sąsajos Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. lemiamą žingsnį šiame etape suvaidina turima ankstesnė patirtis) (Jonutytė. Fizinė agresija išsiskiria tyčinės fizinės galios naudojimu prieš kitą asmenį arba instrumentinio pobūdžio (pvz. laiko save beveik suaugusiais ir reikalauja. 1998.3. Visose teorijose agresijos pasireiškimas parodomas kaip sudėtingas daugialypis.aš“. Su tais. y. įgyti socialinių įgūdžių. kai keliami tikslai neatitinka ar nukrypsta nuo normų visuomenėje. reakcija į grėsmę. pažeminti ar sužaloti kitą asmenį. Braslauskienė. požiūrio į aplinką. galima teigti. Žukauskienės teigimu.poreikis suvokti save kaip asmenybę.. 2006). t. Vienas iš pačių svarbiausių momentų paauglio asmenybės vystimesi yra jo savimonė . • • galimų reakcijų generavimo etapas (probleminėse situacijose agresyvūs vaikai dažniau generuoja verbalines ir tiesioginių veiksmų reakcijas. 1990).Gučo (1990) nuomone. į santykių su žmonėmis formavimąsi (Gučas. R. reikalingų pilietiniam kompetentingumui palaikyti. kurie nepripažįsta šito jų jausmo ir ignoruoja jų savarankiškumą. Kartu tai ir socialinis procesas. „pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę. Šiame laikotarpyje įvyksta reikšmingų fiziologinių organizmo kitimų. t. 46). kad su jais būtų elgiamasi kaip su suaugusiais. numatydamas agresyvias situacijas). nes trūksta lankstumo). A. skatinamas įvairių veiksnių reiškinys. paauglystės laikotarpis padeda pasirengti suaugusio žmogaus gyvenimui. nepageidautiną elgesį gali paskatinti nepakankama keleto tikslų koordinacija).• tikslų išaiškinimas (agresyvios reakcijos gali pasireikšti tada. Apibendrinant agresijos sąvoką. reakcijų įvertinimas (agresyvus elgesys gali pasireikšti . y. profesijai pasirengti darbinei veiklai bei vedybiniam ir šeimyniniam gyvenimui“ (Žukauskienė.aš“ efektyvumą arba aukštai vertina savąjį .. Paaugliai išgyvena taip vadinamą „subrendimo jausmą“. • reakcijų įgyvendinimas ( pasirinkta reakcija transformuojama į realius veiksmus.

tiktai pažinęs kitą. Taip pat svarbu žinoti. D. kodėl jie blogai elgiasi ir kaip jie galėtų pasitaisyti. paauglių (ypač jaunesniųjų) dažniausiai daromas klaidas šiuo atžvilgiu galima skirti į dvi rūšis: • • Jie dažnai nesugeba įvertinti visos asmenybės. Kartais paaugliai iš tiesų nežino. Jei klasė vertina gerą mokymąsi. negu į jo tikslą ir motyvus. Jovaiša (2001). Kartais pedagogiškai apleisti vaikais savigarbą gali kelti dirbtinai. Būtent šiuo laikotarpiu atsiranda įvairaus artumo santykiai. Kaip teigė L. Žinoma. jos savybių visumos. nes paauglys pažįsta save. fizinę jėgą). Vertinti kitus jie sugeba geriau ir teisingiau: paauglių sprendimai apie kitus paprastai būna turiningesni. emocijų. tiek paties individo veiklos rezultatų ar elgesio pakitimai. pesimizmą. Dalis paauglių mėgina nuslėpti drovumą. R. tačiau tai bus tik išorinė „kaukė“. paauglys daro klaidų. 2008). pats individas įvairiuose kolektyvuose gali turėti skirtingą statusą. įvairesni. nepasitikėjimą savimi. nežiūrėdamas. jog statusas nėra stabilus. Bendravimas su jais vis labiau išeina už mokymosi mokykloje ribų ir įgauna labai didelę vertę (Gučas. bičiuliai. Gučo (1990) teigimu. Žemaitienė. demonstruodami nepaklusnumą elgesio taisyklėms. jis ima pykti ant savęs ir kitų. konkretesni ir gilesni. kad visas pasaulis nusiteikęs prieš juos ir niekas jų nesupranta. jis įgyja žemą statusą. Be to. jaučiasi nelaimingas (Laskytė. kasdieninio elgesio ir savęs įvertinimo. Kai paaugliui nesiseka spręsti tiek daug jam skirtų uždavinių. negu sprendimai apie save. ilgalaikį liūdesį. gražius drabužius ir t.. Kartais siekdamas įsitvirtinti ir įgyti pasitikėjimo savimi. Tie vaikai. kiti – nepasitiki savimi ir stokoja savigarbos. Kaffemano (2003) teigimu. kuriuos paaugliai ryškiai skiria: gali būti tiesiog draugai. tampa agresyvus arba priešingai puola į depresiją. labiau apmąstyti. turtingesni negu jaunesnių moksleivių. 1990). nuomonių keitimasis. yra nuolat gerai vertinami bendraamžių. negu save. Jiems dažnai atrodo. A. Žmones jie vertina pagal atskirus jų veiksmus ir poelgius ir šį vertinimą taiko visai asmenybei. vengdami visokios naujos veiklos. Valeckienė (2007) nurodo. po kuria slypi nepasitikėjimas savimi. o tėvų apleistas vaikas tuo nepasižymi. Tai suprantama. savęs vertinimas gali būti žemas. turi elgesio sutrikimų. puola į emocinius kraštutinumus. artimi draugai. Kaip teigia D. kurie save labiau gerbia. kuriomis jis pajėgus konkuruoti su kitais klasės 10 . kurie dažnai patiria mokymosi nesėkmių. statuso keitimąsi sąlygoja tiek grupės narių pažiūrų. pedagogiškai apleistų vaikų. ir kitus vertindamas. Dažnai jis vertina poelgį.t.Andziulytė (2004). Vaitkevičius. vaikas demonstruoja savas vertybes (pvz.Paauglių santykiai su bendraklasiais sudėtingesni. 1990).Beresnevičienė ir I. dėl ko taip elgiamasi ir ko siekiama (Gučas. lygindamas save su kitais. Paauglys žymiai daugiau dėmesio kreipia į išviršinę poelgio pusę. paaugliai kitus žmones pradeda vertinti pirmiau. kad paauglystėje pastebimas glaudus ryšys tarp vaiko sėkmės mokantis.

Socialinė kompetencija. Kadangi čia dažniausiai dominuoja jėgos kultas..Žukauskienės (1998) teigimu.neigiamo lyderio“ statusą.t. destruktyvų elgesį. kurie irgi nori įtvirtinti savo statusą. nepagrįstai gali susidaryti kompleksavimas – atskleisti savo tikrąjį . kurie nugyvena su savo . prisiima atsakomybę... Myers (2000) teigdamas. 1998).Suslavičius teigia. jie gali jaustis gerai. Kitas svarbus aspektas lytims priimtino vaidmens perėmimas. statuso įgijimas. 1995. nes įgyja pasitikėjimo. 11 . Sėkmingas to tapatumo perėmimas – garantas laikotarpiu pasitikėjimui savimi. dažniausiai tarp 12 ir 18 metų. Tokia asmenybė bijos aplinkinių reakcijos. susikuria savo vertybių sistemą. Jėgos demonstravimas ir kerštas būdingesnis vaikams. atsakomybės stoka.bendravimo“ patirtį atsineša ir į naują aplinką – mokyklą.mokiniais. melavimu.. Noras parodyti savo jėgą išreiškiamas užsispyrimu. kol pasiekiama savarankiško suaugusiojo žmogaus socialinė padėtis. nepaklusnumu ir t. tapatinimasis.. ginčais. santykių aiškinimasis kumščiais vaikas tokią .76). kurioje šios vertybės būtų pripažįstamos. Paauglystės amžiaus ribos yra labai sąlygiškos. Tačiau. kad kai tokioje grupėje ir . Autorės pastebėjo. kad kai kuriose šalyse paauglystė baigiasi tada. gatvės. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol. Būtent tuo sumaištis vaidmenyse gali nepataisomai palikti nepasitikėjimo savimi bei savęs nerealizavimo galimybių baimę. kai klasė atmeta vaiko demonstruojamą jėgą. Paskui prasideda jau suaugusio žmogaus periodas. išskirdamas kaip vieną iš svarbių krizės išsprendimo momentų. jog tai yra gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Tokia grupė gali būti kiemo. apie kurį kalba Erikson (1983).netikruoju asmeniu “ – neleisdami kitiems save pažinti arba tik siauram aplinkinių ratui. kai individai visiškai subręsta lytiškai (tai fizinis organizmo subrendimo kriterijus). jų statusas pasidaro aukštesnis“ (Suslavičius. R. Yra daug žmonių. siekimu vadovauti. 15-ieji metai – lyg pereinamasis tarpsnis. sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius. Paauglystė dar kartais skirstoma į ankstyvąją – tarp 12 ir 14 metų. tolimesnių tikslų blankumas tokį žmogų persekios visą gyvenimą.susidaro hierarchija. tada ieškoma grupės. kitose – kai subręstama psichiškai ir sociališkai. Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tada kai individas suranda savo tapatumą.aš”. Panašiai paauglystę apibrėžia ir D. taip pat ir panašaus likimo vaikai. o 16-18 metai – vėlyvoji paauglystė. Toks vaikas dažnai įgyja . A. tiksliai nurodyti paauglystės pabaigos neįmanoma. numato ateities perspektyvą (Žukauskienė. savivertė – tolimesnės raidos priežastys (Žukauskienė. kurių šeimose vyrauja autoritarinis elgesio stilius. Neryžtingumas. 1998). p. savo identiteto suvokime. nes vaikų pajėgumas konkuruoti yra nevienodas.

susiję su paauglio raida. paauglystė yra vienas svarbiausių. Tačiau trūkumas yra tai. Daugiau žiūrima į ateitį. formuojama pasaulėžiūra. Šiame laikotarpyje taip pat žvelgiama į profesijas. jausmų nepastovumo. A. vertybes. kad paauglystėje žmogus išgyvena tapatumo krizę. paauglys ieško savo tapatumo. tai dabar yra tinkamas laikas patirti intuicinius išgyvenimus ir pirmąją meilę. Daugelis jų tiesiog mechaniškai kartoja savo tėvų pažiūras. entuziazmas. kaip paaugliui pavyksta išspręsti tapatumo krizę. nurodo kad tai. tėvų autoritetui. sumažėja emocijų sąmyšis. negatyvūs stiprūs jausmai tam. K. jautriausių ir aktyviausių savęs ieškojimo ir atradimo gyvenimo tarpsnių. 1998). Bet ne visų paauglių vertybių sistema būna unikali. jog energijai ir entuziazmui trūksta tikslesnės krypties. pažiūromis. yra tikras dėl savo nuomonės teisingumo. Jo metu paauglys kritikuoja. Tačiau ne kiekvienam paaugliui tai pavyksta. kas yra sena. Paskutinioji fazė – vėlyvoji jaunystė (16–19 m. o tai ir yra paauglio raidos pagrindas.). įsitikinimus. labai priklauso nuo visuomenės. entuziastingumu.). jo gyvenime vyksta daug fiziologinių ir psichologinių pasikeitimų. Šiame laikotarpyje pasižymi maištingumas. Paaugliai mėgsta idealizuoti „didvyrius“. Pirmoji fazė pagal jį – ankstyvoji jaunystė (12-14 m. elgesiu. kuri gali būti panaudota jo gyvenimiškai patirčiai interpretuoti. Stipriau pasireiškia energija. kurio metu paaugliui suteikiama daug laiko tyrinėti. emocingumas. kurie 12 . šeimos ir draugų (Žukauskienė. Jei nebuvo ankščiau. įsivaizduoti ir eksperimentuoti su savo tapatumu. skatina formuoti suaugusiojo elgesį. įgauna suaugusiojo formas. Jų socialinė grupė tampa nebe šeima. ieško savo gyvenimo tikslo ir kelio. Psichologai teigia. Metamasi į sportą. eksperimentuojama – apranga.y. Čia viskas daroma „kitaip“ ir atsižadama to. filosofuoti. Vienas svarbiausių paauglio pasikeitimų yra perėjimas prie asmeninės. Daugiau pasireiškia protas savo ieškojimais. individualios pažiūrų sistemos. gali kilti polinkis mąstyti. paauglio kūnas kinta fiziškai. įsivaizduoti savo ateitį ir ją planuoti. kuri pasižymi energingumu. lytiškai bręstant. bet bendraamžių grupės. mažiau emocijų. Taigi. unikalios. Pasirengti suaugusiojo žmogaus gyvenimui – tai pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę. Paaugliai yra labiau sukalbami. darbus. kas vaikiška. Daugelis autorių. ieško savitų sprendimų. Jos eigoje paaugliai ieško savo vaidmens visuomenėje. remdamiesi tyrimais. Šiame laikotarpyje mažiau negatyvumo.).A. įgyti socialinius įgūdžius. Trimakas (1997) nurodo jaunystės fazes ir joms charakteringas laikysenas bei elgesį. Sekanti fazė – vidurinioji jaunystė (14 – 16 m. Būtent šioje raidos stadijoje vyksta ilgas psichosocialinis moratoriumas. t. filmo ir sporto žvaigždes. skatina formuotis suaugusiojo elgesį. Socialiniai lūkesčiai. o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai. Petrulytės (2003) nuomone. praeičiai ir priklausomybei. Vyksta tolesnė psichosocialinė raida. Socialinio paauglio raida – tai ko jis trokšta pasiekti savo gyvenime.

nežinodami kaip jie reaguos. pedagogai. Agresyvūs paaugliai kitaip suvokia aplinkinį pasaulį. kaip nuolatinės vaiko savybės. Paauglių agresyvumo priežastys ir agresijos raiška Paauglio agresyvumas – tai emocijų išraiška. Agresyviems paaugliams sunku normaliai prieiti prie kito ir normaliai kalbėti. 1997). geriau prisitaikyti. todėl jų reakcija kitokia. 13 . Paprastai mokytojai ir tėvai reaguoja į agresyvius vaiko veiksmus. jos padeda tikslingiau reaguoti. jog jų intelektas dažniau būna aukštesnis. Mielke. kokias vertybes jis perima.lemia tolesnę paauglio raidą. negu jų gaunami pažymiai. nes bendraamžiai nenori su jais turėti jokių reikalų. Visos emocijos vaikui reikalingos. Ypatingai svarbu šiuo laikotarpiu su kuo paauglys daugiausia bendrauja. išraiška.3. Kadangi jiems baimę sumažina agresyvumas. 1998). o agresyvumą sąlygojantis priešiškumas nelaikomas tokiu reikšmingu. Todėl sudėtinga psichosocialinė paauglio raida ir skatina domėtis. Jie tikisi taip užsitarnauti pagarbą. o ne savigyną. todėl analizuojant vaikų elgesį. ekonominiai ir net politiniai įvykiai jį supa. kad turi reaguoti agresyviai. tai jie ir naudojasi ta nevykusia savęs realizavimo forma (Mielke. arba pats tai naudos spęsdamas susidariusias problemas. Fizinės ir psichinės kliūtys sukelia atitinkamas reakcijas: į nežymimas kliūtis emociškai reaguojame silpniau. pasibjaurėjimas. kokie socialiniai. o kai kliudoma pasiekti itin geidžiamo tikslo – neišvengiamas pyktis bei panašios emocijos. bendraamžiai agresyvaus paauglio elgesį į priešišką. kurie agresyviai elgiasi su kitais iš bailumo ir nepasitikėjimo savimi. agresyvūs vaikai negerbia savęs. Galima sakyti. o ne draugiškai. Tačiau kartais vaiko poelgiai gali būti ir jo priešiškumo aplinkiniams. kad agresyvumą lydi įvairios kliūtys. neapykanta ir t. galima teigti. kad jo asmenybės vystimasis ir sustos ties šia riba. Todėl jeigu šiuo metu paauglys patirs agresiją ar smurtą. Pirmiausia tai liečia tuos paauglius. jo siekimus varžančią aplinką. Agresyvumą paprastai skatina kelios emocijos (pyktis.) (Navaitis. Jie neįsisavina dėstomos medžiagos dėl per didelio aktyvumo. dėmesio stokos ir begalinio išsiblaškymo. nes būtent tai formuoja asmenybę. Agresyvūs paaugliai dažniausiai blogai mokosi. Jų elgesys darosi vis sudėtingesnis. todėl yra įsitikinę. Labai dažnai šeima. linkę vertinti kaip priešiškumą. Jie įtaria kitą turint priešiškų kėslų. būtina nagrinėti ir jų emocijas. nors psichologiniai testai rodo. Kaip teigia U. tam tikros visuomenės narį. kaip šiuo periodu pasireiškia agresija ir jos naudojimas prieš bendraamžius 1. Paauglio agresyvus elgesys turi keletą priežasčių: • Agresyvus tėvų ar vaikui artimų suaugusiųjų elgesys.t.

• • • • • Vaiko žeminimas. kuris gali būti pastiprinamas tėvų. Mielke ir kt. Vaikų agresijos šaltiniai. Visi šie veiksniai sąveikauja tarpusavyje ir įtakoja vaikų agresyvų elgesį. modeliuojami kitų asmenų (tėvų. Pasak autorės agresyvaus elgesio priežastimi laikomi konstituciniai. kad „agresija gali būti išmokta jau ankstyvame amžiuje. bendraamžių bei kitos vaiko socialinės aplinkos. Agresyvius veiksmus galima išreikšti įvairiais būdais. 1997). Nuolatinė. 1997. kad vaikai dažniausiai agresyviai elgiasi. jog jį pirmiausia formuoja šeimos santykiai. globėjų) elgesį (Valickas. Leonavičius.) rašiusių apie paauglio agresyvumą nurodo. neurotinį ar fiziologinį defektą) bei būna visuomenės įtakotas. 76). jog agresyvų elgesį gali lemti ir kai kurios socialinės sąlygos. tėvų bendravimo su vaiku stilius ir tik po to mokyklinė situacija.Valickas. Todėl aptariamas fizinis ir emocinis smurtas. tiesioginė. kad fizinį ir psichologinį smurtą patyrusių vaikų agresyvus elgesys rodo. kurią pateikia R. tačiau negalima viena atskira priežastimi aiškinti visos agresyvaus elgesio įvairovės. o po to išplėsta ir perkelta į kitas situacijas“ (Žukauskienė. arba stipri frustracija. Žukauskienė (1997) remdamasi kitų psichologų nuomone. skriaudimas. būna įgimto pobūdžio (t. Valickas. Tačiau kaip tik mokykloje agresyvus elgesys sukelia žymesnes problemas.t. verbalinė. Daugelis (Navaitis. Žukauskienė pateikia keletą agresyvaus elgesio priežasčių. organizmas turi biologinį. jog vaikų agresyvus elgesys paprastai yra susijęs su patirtos prievartos bei smurto laipsniu šeimoje. Žukauskienė yra sutrikęs ir nepakankamas informacijos apdorojimas. Agresyvaus elgesio priežastimi taip pat gali būti ankstesnis patyrimas.) požiūriu. Agresija taip aiškinama ir išmokimu. pabrėždamas. Ketvirtoji galima agresyvaus elgesio priežastis. fiziologiniai arba genetiniai faktoriai. Žukauskienė.: agresija gali būti fizinė. stimulams. tokios kaip: šeimos struktūra. R. Biologinės priežastys. Daugumos autorių (Myers. fizinė aplinka. Išmokimo fenomeną vaiko agresyvaus elgesio raidoje akcentuoja ir Eron. Žukauskienė ir kt. Lyčių skirtumas. Socialinė.y. p. jog sąveikaudama su aplinkiniais asmenybė tarytum atgamina ankstesniųjų santykių šeimoje turinį. 14 . dėl kurio individas gali būti jautrus agresyvioms užuominoms. perkeltinė ir t. pabrėžia. R. Atliktuose tyrimuose paaiškėjo. Tai nuomonei pritaria ir G. norint jam pakenkti arba jį sunaikinti. Daugelio autorių tyrimų rezultatai rodo. pajamos. agresija yra žodinis ar fizinis smurtas prieš save ar kitą asmenį. pvz. kuris teigia.

Šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka reakcija į susidariusią situaciją. tai taip pat nėra natūralus raidos reiškinys. p. Dažnos patyčios nėra žaidimas. vaiko savivertei. D. Nors visomis agresijos formomis siekiama pakenkti arba padaryti kokią nors žalą kitam žmogui. agresyvumo apraiškų įvyksta pertraukų ar po pamokų metu. Patekęs į neapibrėžtą arba dviprasmišką situaciją. jų veiksmuose įžvelgti puolimo požymius ir į tai atsakyti gynybine agresija. Visi šie jausmai verčia vaiką jaustis menkaverčiu (Povilaitis. Impulsyvi – gynybinė agresija. Dažnai vaikas. kad 60-70 proc. vaikas gali tendencingai suvokti kitų žmonių ketinimus kaip priešiškus. nėra mylimi ar sulaukia per mažai šilumos. t. 27). 15 . emocinei būklei. kai jis yra stipriai susijaudinęs ir išgyvena neigiamas emocijas. Pagaliau. Tai gali būti fizinės prievartos demonstravimas tarp bendraamžių kito vaiko atžvilgiu. 2006). neįprastose situacijose. patys turi savų problemų. pralaimėjęs. 3. . Olweus (2000) tyrimų duomenimis parodo. jį žemina ir t. negerbiamas.1. paniekintas ir silpnas. Jos visada yra skaudžios ir gali turėti įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių vaiko elgesiui. kai vaikas patiria frustraciją. sužlugdytas. pažeidus asmeninę erdvę. jaučiasi pažemintas. Remiantis vyraujančiais elgesio motyvais. bendravimui su kitais žmonėmis. iš kurio tyčiojamasi. kai vaikas neturi laiko apsvarstyti visų galimų alternatyvių veiksmų. išjuoktas. dažnai vaikai. Jonutytė. 2. Impulsyvi – gynybinė. numatyti savo veiksmų pasekmių. Priešiška – piktybinė. Ši agresijos forma paprastai kyla tada. kai vaikas nuolat patiria frustraciją. 2005. Impulsyvi – gynybinė agresija dažnai pasireiškia netikėtose. kai jam kažkas grasina. Agresyvius veiksmus vaikai linkę išreikšti įvairiais būdais. kad yra kažko vertas. galimas agresijos išpuolis prieš persekiotojus kaip gynybinė reakcija. Valiukevičiūtė. persekioja. 1.3. galima išskirti tokias pagrindines agresijos formas: 1. A. todėl tyčiojimasis iš kitų yra būdas įrodyti sau ir kitiems. Jakimavičiūtė (2007). tačiau instrumentinės agresijos atveju dar yra siekiama ir kitų tikslų. Gali būti. Vaikų fizinė agresija pasireiškia įvairiai. jog šie vaikai patiria agresiją namuose.. užgaulioja. Legkauskas. kurie tyčiojasi iš kitų. Ir toks agresyvus vaikų elgesys kito vaiko atžvilgiu beveik nėra sprendžiamas. Kaip nurodo V. Paauglių agresijos raiškos formos ir būdai Paauglių agresyvumas. Instrumentinė agresija. Instrumentinė.Keršto siekiančių mokinių pagrindinis motyvas – atsiteisti už iš tikrųjų patirtas skriaudas” (Braslauskienė.

Agresija pagal objektą galima 3 rūšių: 1) instrumentinė agresija. remdamasi 1974 m. Tuo tarpu į asmenį nukreipta agresija – nemažėja. jis rečiau laužo daiktus.Siekiama gadinti daiktus. 2) į asmenį nukreipta agresija. tai pykčio ant savęs. Ji yra ypač paplitusi ir elgiasi agresyviai norėdama įsitvirtinti. kuri yra silpna ir negali duoti adekvataus atkirčio (pvz. pažeminti konkurentą atimant ir gadinant jam priklausančius reikmenis. negalintis pasipriešinti vaikas). pakelti savo statusą bendraamžių akyse arba išvengti galimo atstūmimo. Hartupo stebėjimais. Proaktyvi reakcija (tikslinga. jog instrumentinės agresijos veiksmai gali būti planuojami bei apgalvojami iš anksto.y. nukreipta į daiktus. noro atkreipti dėmesį į save išraiška (Žukauskienė. neretai daiktų gadinimu. Vienas iš instrumentinės agresijos variantų gali būti agresija kaip grupinio solidarumo pasekmė. Dauguma vaikų nori 16 . jeigu to neskatina aplinka. t. kad jis siekia kitam žmogui sukelti diskomfortą ir skausmą. įgyti prestižą ir būti priimtam į grupę (Suslavičius. Reikia pridurti. pažymi.y. 3) autoagresija (agresija. kai norima pritapti. kad kai kurie vaikai išmoksta patirti malonumą sąmoningai sukeldami aukai skausmą arba ją sužalodami. demonstruoti jėgą. Reaktyvinė agresija (gynybinė reakcija). priešiškos – piktybinės agresijos objektu dažniausiai pasirenkama tokia auka. bet ir žeminantys aukos orumą. R. agresorius neturi kito kokio nors aiškaus tikslo. Be to. tačiau ankstyvajame amžiuje bei jaunesniame mokykliniame amžiuje. Autoagresija gali būti ir emocinių bei psichinių sutrikimų požymis. Tokio pobūdžio agresyvumas pasireiškia ne dėl kokių nors vidinių paskatų. Toks spaudimas pasąmoninis. . bet dėl grupės spaudimo. lėtesnis. 2. planinga). nors iš dalies ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams instrumentinė agresija gana dažnai pasireiškia. nukreipta į save). t. kad vaikui augant instrumentinė agresija silpsta. Galima sakyti. tai gali būti silpnesnis. Tai aplinka. Fizinis agresyvumas vaikų tarpe gali būti konformistinis. 1995). Priešiškos – piktybinės agresijos atveju naudojama prievarta ir smurtas yra savitiksliai. W. Pagal aplinkybes agresija gali būti skirstoma : 1. Jonutytės nuomone (2005) dažniausiai agresyvaus elgesio būdas išreiškiamas mušimu rankomis ir spardymu. Žukauskienė. Tokie agresyvūs veiksmai yra ne tik intensyvūs bei ilgalaikiai. ne visada aiškiai išreikštas. kurioje vaikas praleidžia tiek pat daug laiko kaip ir šeimoje. t. R. Tai dažnai pasitaikantis agresyvumas vaikų tarpe.. emocinių santykių diapazonas. santykis su bendraamžiais. Braslauskienės ir I. Priešiška – piktybinė agresija. gadina inventorių ir t. jų gadinimą ir t. išskyrus tai. 1998). t.

tai neabejotinai sudaro palankias sąlygas įgimtam agresyvumui vystytis. 2. jo manymu. laimi stipresnis. išskyrė 8 agresijos tipus: 1. tiesioginės ir netiesioginės agresijos parametrais. Atsiranda agresyvios mintys. susikuria sau vaizdinius.netiesioginė. tuo parodant pranašumą prieš konkurentus. norėdami pritapti prie autoritetų . jis bent suvokia. idėjos. šitaip identifikuojantis su veikėjais. Fizinė – pasyvi –tiesioginė.populiarių vaikų. kad problemas natūralu spręsti fizine jėga.verbalinės. Informavimo priemonės taip pat daro įtaką agresyviam vaikų elgesiui. Kai juos žiūri paauglys ar suaugęs. Verbalinė – aktyvi – netiesioginė.96). p. tokie vaizdiniai dažnai provokuoja tikrovišką elgesį. 4. Toks vaikas taip pat besielgiančių vaikų grupėje tampa pastebimas. kuriuose liejasi kraujas. Fizinė aktyvi – tiesioginė. L. o televizija pateikia jau sukurtus. Fizinė – aktyvi. kartais net labai įtaigius vaizdus.agresyvios mintys gali būti faktiškosios agresijos įvadas“ (Suslavičius. Formuojasi suvokimas. 2001). Trūkstamą dėmesį vaikai kompensuojasi žiūrėdami televizorių vietoje artimųjų bendravimo (Jankauskaitė. pasiremdamos fizinės. kad tai filmas. gali atnešti jam sėkmę. kuriam skiriamas dėmesys. ką mato kaip siektinas vertybes. idealo siekimu. Jei bendraamžiai elgiasi agresyviai.pripažinimo ir draugai daro didelę įtaką. 5. Identifikavimas gali pasireikšti pamėgdžiojimu. normas ir orientacines taisykles visuomenėje.). Rupšienė ir D. 6. aktyvios – pasyvios. bet ir vaidybiniuose bei animaciniuose filmuose gausu smurto. Agresyvumo demonstravimas kartais tapatinamas su agresyvių herojų elgesiu. Skaitydamas knygą. tai dažniausiai ir vaikas stengiasi elgtis pagal grupėje priimtas taisykles ir normas. Dažniausiai imituojamas ir perimamas neigiamas elgesys. kaip asmuo. vaikas pats fantazuoja. Plačenienė (2002). Kaip nurodo V. 1995. kurio esmė būti panašiu arba tokiu pat asmeniu. 1998. Taip išmokstama elgtis pagal etaloną – net ir blogą elgesį (Jovaiša. 17 . taigi .. Vaikai.Verbalinė – aktyvi – tiesioginė. Darželinukas ir pradinukas priima tai. vaikas įgyja pasitikėjimą savimi. Ne tik kriminalinėse TV laidose. Vaikams būdinga reikmė – socialinis identifikavimasis. konfliktai sprendžiami jėga. Smurtinio turinio filmai dažnai veikia vaikų elgesį ir skatina mėgdžioti. Fizinė – pasyvi –netiesioginė. agresyvaus turinio filmus mėgstantys vaikai jau yra pažeisti aplinkos. Jankauskaitė. 3. Jei vaikas nuolatos žiūri filmus. sustiprinti palankaus komunikavimo su grupe lūkesčius. p. taip išmoksta demonstruoti pageidaujamą agresyvų elgesį. mėgdžioja jų elgesį. Jausdamasis pripažintu.56. Taigi vaiko naudojama agresija prieš kitus. Susiformuoja elgesio pastiprinimas: elkis agresyviai – patiksi.

Walkeris (1995) ir Kauffman. lengvai frustruojantys. su jais kalbama apie jų nederamą elgesį. Taip jie susilaukia klasės draugų. (2001) socialinio mokymosi teorijos idėjas pateikia agresyvaus elgesio dinamikos modelį. Toks elgesys stebimas nuo ramaus momento. Agresija vaikystėje gali vystytis į agresiją ir suaugusio asmens amžiuje. 7. Verbalinė – pasyvi – netiesioginė. Pastarųjų agresija yra gana dažnas ir susirūpinimą keliantis visuomenės reiškinys. V. vaikas trenkė 18 . todėl jie gali nuolatos naudoti agresiją prieš kitus. su kuriais dažnai į konfrontacijos situacijas patenka ne tik bendraamžiai. nes visada sąmoningai yra laužomos visuomenės normos. kai bendradarbiaujama. Pagiežingas. Verbalinė – pasyvi – tiesioginė. Nesutinka su mokytojo ar grupės nutarimais. 6. paskatina įvairiakryptę agresijos išraišką. Klaidinti gali veiklos ir elgesio faktų sutapatinimas su kuriuo nors psichiniu požymiu (Jovaiša. bet ir mokytojai. Tai labai panašus elgesys. greitai supyksta. neigiamų emocinių nuostatų vaikai. Priekabus. Kiti mokiniai jo vengia. Tokiu atveju vaikai pradeda šaipytis iš klasės draugų. Targamadzė ir D. Dažnai vagia. tai tarsi predikatorius paauglystės reaktyvumui. Valeckienė (2007) nurodo pagal H. Mokykloje kaip nepatrauklūs nurodomi nervingi. 2. kad žemas sociometrinis statusas tarp vaikų pradinėje mokykloje įtakoja tolesnį vaiko agresijos vystymąsi. Dažnai meluoja. 3. kai grupėje. erzina kitus. Manoma. tyčia pastumia juos. Augant agresijai. 2001). labiau atkreipiamas dėmesys. 4. 8. kodėl vaikai būna agresyvūs. Kartais naikina jį supančius daiktus. siekiant sulaukti tėvų dėmesio. Pvz. kad tarpasmeninius santykius lemia asmenybės patrauklumas. nepaklusnus. bei mokytojos dėmesio. klasėje į juos visai nekreipiamas dėmesys. Smurtaudamas vaikas kartais užsitarnauja trokštamą dėmesį. tačiau nesulaukiama dėmesio į savo pastangas. dažnai mušasi. Agresyvaus elgesio negalima priskirti antisocialiniam elgesiui. Ypač svarbu suvokti. 8. Neišspręsti konfliktai namuose. tokiu atveju smurtas gali pasikartoti. Psichologiniai tyrimai rodo. Kaip atpažinti agresyvų vaiką V. kuris vyrauja šeimose. Trukdo klasės darbą. mokykloje. Vaikai agresyvius veiksmus pasitelkia tada. patraukia kėdę prieš sėdant. Tai vaikams patinka. 5. norint jiems tinkamai suteikti pagalbą.7. Černius (2006) nurodo tokią agresyvios elgsenos vaiko charakteristiką: 1.

o nepajėgdami įveikti stipresniųjų. Tokių prielaidų kėlimui sudarė H.y. tačiau šiame darbe aptariamas tik fizinis ir emocinis smurtas. Jis fizinį smurtą apibūdina kaip prievartą. biologinis komponentas. Kartais paaugliai naudoja žodinę agresiją. Didžiokienė.Miškinis (2003) taip pat pateikia smurto formų analizę. Pedagogai. K. kad 6 proc. Žemaitienė. agresyviai elgiasi. kadangi jis aktualiausias paauglių tarpe ir glaudžiai susijęs su agresija. mokinių nuolat atsiduria arba patys sukelia agresyvias situacijas. galima pažymėti. kad tiesioginis kontaktas labiau būdingas berniukams nei mergaitėms (Prakapas. kurie atsižvelgiant į lytį buvo linkę elgtis skirtingai. stumdymas. 1. kurio pagrindas – lyties fizinės ir psichologinės savybės. kad fizinės bausmės lietuvių šeimose vartojamos gana dažnai. Apibendrinant galima pasitelkti A. 1998). Paauglių fizinės ir emocinės agresijos raiška Ž. tačiau nuo jos galima apsiginti ta pačia strategija. Fizinis smurtas: • • • • • Mušimas ranka. pradinių klasių mokinių neturi priešų. matyt. Arlauskaitė (1998) išskiria keletą smurto formų. pasireiškia daugiau atviro agresyvumo. Juodraičio (1998) tyrimuose nurodytus agresijos pasireiškimą pradinėse klasėse.2. 2005). Braslauskienė. Lyginant vaikų agresyvumo apraiškas pagal lytį. jog tarp berniukų jėga naudojama dažniau nei tarp mergaičių. tai sąlygoja. Bet koks skausmo sukėlimas. Kūno sužalojimo grėsmė. bendraamžiai ir tėvai pažymėjo. Harlow atlikti tyrimai su beždžionių jaunikliais. slopinančią asmenybę. Berniukai labiau dalyvauja agresyviuose įvykiuose. daroma išvada – jis nervingas. Visa tai lemia skriaudžiamųjų nuolatinę blogą savijautą ir parodymą. Autorius nurodo. Smogimas. Mergaitės agresyvų elgesį parodo kitaip: priešiškai nusistato.3. tokie vaikai 19 . t. demonstruoja įžūlumą ar nedraugauja.durimis. 2008). Jos dažniausiai nenaudoja jėgos (Jonutytė. Autorius pastebėjo. Dažniausiai jų vaikai į jėgą bando atsakyti jėga. Todėl smurtaujantis tėvas ar motina patys tampa agresyvumo simboliais. 2001). tačiau galbūt jis pažemintas draugų akivaizdoje – tai yra jo reakcija (Širvinskienė. kad esi nemylimas ir nereikalingas tam tikroje draugų kompanijoje (Arlauskaitė. Mušimas įvairiais daiktais. vadinasi likusi dalis – 94 proc.

Emocinis smurtas: • • • • • • Pasityčiojimas. Parodymas. Olweus (1993) iškėlė patyčių tris aspektus: 1. vaikų prisipažino. nagrinėdami patyčių sąvokas. Žeminimas. . 3. A. Todėl dažnai yra vartojamas posakis. jog „smurtas gimdo smurtą“ ..skriaudžia silpnesniuosius. Patyčios vyksta nuolat. kad jie iš bendraamžių tyčiojasi dažnai. Vaikas. Cirtautienė. galinčių sustabdyti šį procesą. k. Gąsdinimas. Palujanskienė ir J. kad kartais tyčiojasi iš bendraamžių. priekabiavimas) – bet koks nepageidaujamas ar nenorimas veiksmas. Vertimas jaustis kaltam. kad kas ketvirtas vaikas patiria bendraamžių patyčias ir net 60 proc. bauginimas) – veiksmas. – gąsdinimas.Harrasment“ (liet.. vaikų nurodė. patiriantis patyčias negali pats apsiginti. Autoriai. . puola kitą asmenį Kitą asmenį skaudinantis ar žeminantis elgesys. 2. – varginimas. Tokie veiksmai verčia sunerimti ir kuo skubiau ieškoti veiksnių. Net 17 proc. Žemaitis (2005) Samprata . Skriaudėjų rėmėjai dažnai patys nesuvokia kaip pastiprina patyčias. žemina. 1 lentelę. Patyčios – tyčinis elgesys. k. 20 .. Uzdila (2004) pažymi. V. kuris žeidžia.Intimidation“ (liet. Nuolatinis blogas savijautos sukėlimas.): 1 lentelė Patyčių sampratos Autorius (data) Lorenz (1968) Olweus (1993) Lietuvos didysis žodynas (1999) Smith (2000) Zaborskis. Kaip nurodo Olweus (1993) patyčios – tarpusavio sąveikos procesas. galima teigti. kurį apsprendžia klasės mikroklimatas. nes patyčių iniciatorius yra fiziškai ir psichologiškai pranašesnis. Vaikų ir paauglių priekabiavimo ir tyčiojimosi elgesys mokykloje.Mobbing“ – puolimas ant silpnesnio. kad tai negatyvus elgesys kito asmens atžvilgiu siekiant sukelti baimę. vieną ar daugiau kartų per savaitę. kad esi nemylimas ir nepageidaujamas. kuriuos siekiama sukelti baimę. dažnai siekiant kontroliuoti kitą. Apibendrinant patyčių sampratą. kurio tikslas kitam žmogui sukelti fizinį ar emocinį skausmą. pateikia įvairias jų sampratas (žr.

daiktų niokojimas ir t. Jų formos įvairios (žr. SMS žinutės. Tai labiau pastebimi reiškiniai nei netiesioginė patyčių forma. Bauman ir Del Rio (2006) atkreipia dėmesį į tai. Seksualinės. Rasistinės. su kuo keliautum į žygį? Kam nepatikėtum svarbiausių daiktų? ir t. rašytinės (komentarai. Dėl negalios“ (Targamadzė. elektroniniai laiškai ir t. stumdymas. Mokyklose patyčios būna įvairių formų ir labai dažnai – sudėtinės. Tiesioginės patyčios pasireiškia atviru aukos puolimu: užgauliojant. t. 2007). 2 pav. kad patyčių iniciatoriai visada stiprina savo pozicijas tarp bendraamžių įvairiomis formomis.) bei fizines patyčias (mušimas. Tuo tarpu sudėtinės patyčios apima ir verbalinius ir fizinius veiksmus aukos atžvilgiu (Targamadzė. kad šiandieninės technologijos dar labiau užmaskuoja iniciatorius ir netiesiogiai puola auką: kuria negatyvią informaciją apie asmenį interneto svetainėse. Tiesioginių patyčių formos Pellegrini ir Long (2002) išskyrė patyčias pagal formas: verbalines.patyčių skirstymas pagal priežastis: • • • • • Dėl kūno sudėjimo. Olweus (1994) nurodo. Valeckienė.165). p. t. apimančios tiek fizines. pravardžiuojant ir grasinant. vengiant kontaktų. 2007. Kitas aspektas – . kurios gali būti žodinės (pravardžiavimas.). Netiesioginės patyčios subtilesnės – auka išstumiama iš grupės nebendraujant. Valeckienė (2007) pažymi. Targamadzė ir D. t. siuntinėja žinutes. gąsdinimas).) padeda išsiaiškinti šiuos atvejus ir 21 . ignoruojant. Valeckienė.): TIESIOGINĖS PATYČIOS VERBALINĖS FIZINĖS SUDĖTINĖS žodinės rašytinės 2 pav.t..V. Socialinės padėties. kad patyčios gali tiesioginės ir netiesioginės. iškreiptus vaizdus ir t. kada paauglys grupėje izoliuojamas. Tačiau įvairūs klasės valandėlių metu testų klausimai (pvz. gestų rodymas. tiek verbalines formas.

dėmesio sukoncentravimo problemos. hiperaktyvumas. 2007).Unvergzat (2001) teigia. emocinę priklausomybę ir perdėtą baimę tą ryšį prarasti. izoliuotas. 22 . smurtas ir agresija gali būti įvairus ir naudojamas tarp įvairaus amžiaus ir lyties žmonių. Smurtas žaloja žmogų fiziškai ir psichologiškai. jos požiūris į visuomenę. palikdamas tam tikrą pėdsaką jo gyvenime. Čia kalbama ir apie savikontrolės stoką. Prievarta sau ir kitiems rodo buvusias frustracijas. tačiau bene visos skaudina ir stipriai žaloja žmogų. į gyvenimą. polinkiui į agresiją įtakos turi ir sudėtingas vaiko charakteris.Hurrelmann ir G. Agresijos pasireiškimo būdai yra įvairūs. kuomet vaikas buvo atmestas. Taigi.imtis priemonių užkirsti plitimui arba bent išvengti skaudesnių šios pasireiškiančios agresijos pasekmių. impulsyvumas.Valiukevičiūtė (2005). kad agresyvus elgesys susiję su asmens psichiniais procesais. pykčio nevaldymą. vienišas. Povilaitis ir J. ir nesugeba rasti neagresyvių konfliktų sprendimo būdų (Targamadzė. K. Ypač tai aktualu paauglystės laikotarpiu. menki socialinių problemų sprendimo įgūdžiai: vaikai supranta kitų vaikų elgesį kaip priešišką. kai formuojasi asmenybė. Valeckienė. Kaip nurodo R. vyksta savęs ieškojimo periodas.

Tai populiariausias ir paprasčiausias būdas išsiaiškinti žmonių nuomonę bet kokiu rūpimu klausimu. kurie parodo. respondentų apklausa naudojantis laikraščio.: respondentų apklausa tiesiogiai bendraujant su jais. su kuo gyvena) Šioje dalyje pateikiami tokie klausimai. nepilna šeima. Patogiausios anketos yra sudarytos iš uždaro tipo klausimų (kai pateikiami visi galimi atsakymo variantai. iš anksto aptarus gražinimo vietą (I. susiję su pagrindiniais demografiniais rodikliais (lytis. Realizuojant tyrimą pasirinktas anketų platinimas mokymosi įstaigoje. amžius. Petrulytės paauglio agresyvumo vertinimas) 23 .Valackienė. Tyrimui realizuoti pasirinkta standartizuota apklausa raštu. Tyrimo vieta: Kauno Palemono vidurinė mokykla. pristatomų 2 lentelėje. PAAUGLIŲ AGRESIJOS RAIŠKOS TYRIMAS 2. jog duomenys nusako tik respondentų nuomonę.Tyrimo metodika Šio darbo tyrimo tikslas. Kaip teigia K. 2 lentelė Anketos struktūra Demografiniai duomenys. Klausimas. To buvo siekiama ir konstruojant instrumentą.Tidikio (2003).1 .2. žurnalo ir kito leidinio paslauga. Šios dalies klausimai apima tokius aspektus: šeimyninį statusą (pilna. Pasak R. ji yra aiški.palyginti paauglių agresijos formų raišką lyties ir amžiaus aspektu. 2004). nedviprasmiška. Anketa individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo. Anketų pranašumas – kaip teigia. anketos paprastai siejamos su masine apklausa ir duomenų statistiniu apdorojimu. Bitino (2006). Anketavimo rezultatus reikia labai atsargiai interpretuoti. itin svarbus ugdymo reiškiniams apibūdinti. susijęs su šeimos sudėtimi Klausimai. respondentų apklausa naudojantis pašto paslaugomis. 2005). Anketinė apklausa gali būti atliekama keliais būdais (A. nes respondentams sudaryta galimybė atsakyti pamokos metu. B. o respondentas tik pažymi pasirinktus vieną ar kelis atsakymo variantus). Kardelis (2002).Luobikienė. susiję su agresijos formomis ir reacijomis Pateikti klausimai. Pasak B. Bitinas (2006). kaip respondentas gali reaguoti į tam tikras situacijas (A. patikima. anketa – klausimų lapas tam tikroms žinioms surinkti. surinktos informacijos masiškumas. mokymosi arba gyvenamoje vietoje. išvadose būtina pabrėžti.). Anketos turinys sudarytas iš 3 dalių.

24 . 20. 32.. 41.taip” ir . 29. į kuriuos atsakoma pažymint tinkamą variantą bei agresijos klausimynas su Tyrimo objektas ir imtis. 34. 19. ne=1 teiginiai: 16. 40. Anketos buvo išdalintos 2010 m. 33.Durkee metodika agresyvumui ir priešiškumui tirti. 31. 5 Netiesioginė agresija (N): taip= 1. ne = 0 teiginiai: 3. Respondentais pasirinkti Kauno Palemono vidurinės mokyklos 6 (1314 metų) ir 9 (15-16 metų) klasių mokiniai.. ne= 0 teiginiai: 2. 9. netiesioginės agresijos. kad vyresnių mokinių tarpe daugiau yra berniukų. ne = 0 teiginiai: 4.. 25. Respondentai nurodė savo amžių. 2. ne = 0balų teiginiai: 1. Tyrimo metu pastebėta.2. 36 Verbalinė agresija (V): taip = 1. Pasirinktos 4 agresyvumo raiškos: fizinės agresijos. 4 pav. 1 -1 m 5 6 . 30. atrinkta 100 tinkam. 15. ne = 1 teiginiai: 4. ne=1 teiginiai : 13. 10. 11. balandžio 5 dieną. Agresyvumo vertinimas atliktas remiantis A. Tyrimo rezultatų apdorojimas. Anketą sudaro 3 uždaro tipo kausimai. 28. 14. 27. 12.). 15. 22. Petrulytės pateikta Buss. Anketos raktas: • • • • Fizinė agresija (F): taip = 1 balas. 18.Tyrimo laikas. 39 taip=0. taip=0. Tyrimo rezultatų analizė Tyrime dalyvavo 13-14 ir 15-16 metų amžiaus mokiniai. 21. 38 taip=0. 2% 8 2% 7 2% 6 2% 5 2% 4 2% 3 2% 2 2% 1 b rn ka e iu i m rg itė e a s 2% 3 2% 4 2% 6 2% 7 1 -1 m 3 4 . 23. 26. 34 taip = 0. Buvo pateiktos 105 anketos.ne” atsakymų variantais Anketos apimtis – 2 puslapiai. galimais . 6. 8. 24 Susierzinimas (S): taip = 1. susierzinimo ir verbalinės agresijos. Rezultatų duomenys apdoroti Exell programa ir pateikti diagramomis. ne=1 teiginiai: 7. 37. 17. o jaunesnių mokiniųmergaičių (žr.

kad respondentai pagal lytį pasiskirstė vienodai: 50 proc.). kad tarp 13-14 m.) N=100 Analizuojant vaikų šeimų sudėtis. apklaustųjų tarpe. Šeimos situacija vaikų amžiaus aspektu (proc.) yra daugiau nei berniukų (34 proc. 15 -16 m. Mokinių pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc. kad su abiem tėvais tiek pat berniukų . tiek pat mergaičių. aiškėja. Su mama gyvenančių mergaičių (46 proc. amžiaus grupėje. 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% su abiem tėvais su mama 0% 2% su tėčiu 2% 2% 2% 2% 42% 34% 13-14 m. berniukų. mergaičių ir 50 proc. Pastarųjų daugiau nei mergaičių yra 15-16 m.) N=100 Analizuojant dalyvavusių apklausoje mokinių skaičių pagal lytį. 25 . galima teigti.) N=100 Remiantis paveiksle pateiktais duomenimis. 6% 0 5% 2 5% 0 4% 0 3% 0 2% 0 1% 0 2 % 0 % sua ie b m tė a v is sum m a a 0 % 4 % 0 % sug b ja lo ė is 5% 2 4% 6 3% 4 b rn k i e iu a m rg itė e a s 2 2 % % suse rim se i sutė čiu 5 pav. aiškėja. 62% 52% su globėjais su seserimi 6 pav.4 pav. Šeimos situacija vaikų lyties aspektu (proc. amžiaus vaikų yra daugiau gyvenančių su abiem tėvais nei 15-16 m.

Tyrimo metu siekta palyginti pagal amžių būdingą vaikų ir tėvų santykių būseną (žr. Pav. Analizuotas santykių su tėvais pobūdis lyčių aspektu. Mergaičių ir berniukų santykiai su tėvais (proc. kad mergaitės labiau nei berniukai įvardija santykius gerais (žr.). Esminių skirtumų įvardijant vidutinius santykius nepastebėta skirtingose amžiaus grupėse.8 pav. 2% 4 1 -1 m 5 6 . Tačiau 15.). amžiaus vaikų nurodo gerus santykius su tėvais. atskleidė. amžiaus vaikų. 6% 0 5% 0 4% 0 3% 0 2% 0 1% 2 1% 0 0 % g ri e v u ia id tin i b g lo i 4% 8 4% 0 4% 0 3% 6 1 -1 m 3 4 . Vaikų santykiai su tėvais pagal amžių (proc. 70% 60% 50% 40% 30% 30% 20% 10% 0% geri vidutiniai blogi 8 pav. didesnė grupė 13-14 m. pav. teigiančių. 7 pav.16 m.) N=100 Pagal tyrimo rezultatus matyti.) N=100 58% 36% 30% 34% mergaitės berniukai 12% 26 . amžiaus grupėje pastebimai net 2 kartus daugiau nei 13-14 m. kad jų santykiai su tėvais blogi.

Lyginant agresyvumo indeksą lyties aspektu. aiškėja.Pagal 8 paveiksle pateiktus duomenis. kad didesnė dalis mergaičių (58 proc. kad didesnė dalis apklausoje dalyvaujančių paauglių yra vidutini agresyvumo (žr. Vertinant agresyvumo indeksus. d e a re u o in e s id lis g syv m d ksa 1% 9 1% 9 1% 9 1% 9 1% 8 1% 8 1% 8 1% 8 1% 8 1% 7 b rn ka e iu i m rg itė e a s 1% 8 1% 9 10 pav. aiškėja. 9 pav. 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% mažas agresyvumo indeksas 18% 62% 20% vidutinis agresyvumo indeksas didelis agresyvumo indeksas 9 pav. Tuo tarpu blogus santykius su tėvais turintys teigė didesnė dalis berniukų nei mergaičių.) N=100 27 .) įvardija santykius su tėvais gerais.). Agresyvumo indeksai (proc. kad didesnis agresyvumo indeksas panašus (žr. išryškėjo. 10 pav.). Didelis agresyvumo indeksas lyties aspektu (proc.) N=100 Didesnę dalį apklausoje dalyvavusių respondentų sudarė vidutinį agresyvumo indeksą turintys vaikai.

) . prieštaravimas. kad mergaitės linkusios ignoruoti. pav. nėra.) N=100 R. erzinti. Agresijos raiškos formos lyties aspektu (proc. kas ir sudaro netiesioginės agresijos turinį. Iš duomenų aiškėja. kad didesnė dalis mergaičių nei berniukų labiau akcentuoja verbalinę agresiją (pravardžiavimas. Analizuojant tyrimo metu skirtingas agresijos raiškas. kad lyčių skirtumai turi reikšmės agresyvumui. 60% 50% 40% 30% 22% 20% 10% 0% Fizinė agresija (F) Netiesioginė Susierzinimas agresija (N) (S) Verbalinė agresija (V) 36% 32% 26% 26% mergaitės berniukai 44% 48% 42% 11 pav. 28 . nedraugauti. kad berniukams labiau būdinga tiesioginė agresija. kad mergaičių verbalinė ir netiesioginė agresija yra didesnė nei berniukų (žr. tonas ir t. Prakapas pažymi. apkalbėti. išreikšta fiziniu kontaktu. esminio skirtumo lyginant skirtingų lyčių didesnį agresyvumo indeksą. Berniukai pritarė įvardydami jiems patiems būdingus labiau fizinės agresijos atsakymus. aiškėja.Kaip matyti 10 paveiksle. Tai patvirtina Prakapo (2001) pastebėjimus. Taip pat didesnė dalis mergaičių nei berniukų nurodė netiesioginę agresiją. Mielke (1997) pažymi.). t.

mokinių agresijos visų agresijų raiškų atžvilgiu lyginant buvo mažesnė nei 29 . Netiesioginės agresijos ir susierzinimo raiška didesnė tarp 13=14 m. Verbalinė agresija skirtingose amžiaus grupėse vienoda. Fizinė agresija nežymiai didesnė tarp 15-16 m. Agresijos raiškos formos amžiaus aspektu (proc. aiškėja. 15-16 m. Tyrimo metu siekta palyginti vaikų didesnės agresijos sąsajas su vaikų socialine padėtimi.).) N=100 Analizuojant gautus duomenis. 46% 42% 48% 48% 12 pav. V erbalinė agresija (V ) 32% 32% 26% 32% 36% 28% 22% 36% 12% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 44% 42% 38% S usierzinim as (S) su tėvu su m a am su abiem tėvais N etiesioginė agresija (N ) Fizinė agresija (F) 13 pav. 13 pav.) N=100 Remiantis pateiktais duomenimis 12 paveiksle. ryškėja. Tuo tarpu gyvenančių pilnose šeimose su abiem tėvais. mokinių. kad fizinės ir netiesioginės agresijos raiškos žymiai didesnės tų mokinių.60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% Fizinė agresija (F) Netiesioginė agresija (N) Susierzinimas (S) Verbalinė agresija (V) 34% 36% 38% 36% 13-14 m.jų šeimos sudėtimi (žr. Didesnės agresijos indeksas vaikų socialinės padėties aspektu (proc. kad skirtumai nedideli. kurie gyvena su mama. tiriamųjų.

Analizuota tyrimo metu vaikų ir tėvų santykių įtaka agresyvumo raiškai (žr. labiau linkę į netiesioginę. nepastebėta. Vaikų ir tėvų santykių įtaka agresyvumui (proc. kad kuo blogesni santykiai vyrauja šeimoje.) N=100 Remiantis 14 paveiksle pateiktais duomenimis. 30 . Apibendrinant galima teigti. kad agresyvų elgesį lemia socialinės sąlygos. netiesioginės agresijos ir fizinės agresijos raiškų priklausymą nuo santykių. labiau patiriantys frustraciją. šeimos struktūra. Tai ypač ryšku. 64% 42% 16% 32% 32% 16% 32% 24% 8% 42% 26% 8% 0% 20% 40% 60% 80% Verbalinė agresija (V) Susierzinimas (S) blogi santykiai vidutiniai santykiai geri santykiai Netiesioginė agresija (N) Fizinė agresija (F) 14 pav. tuo labiau reiškiasi agresyvumas. įtampą. Žukauskienės (1997) teiginį. kad vaikų agresyvumo raiška priklauso nuo lyties: mergaitės labiau stiprios verbalinės ir netiesioginės agresijos raiškoje. aiškėja. lyginant verbalinės agresijos. verbalinę ir fizinę agresiją. Socialinės sąlygos ir šeimos sudėtis bei santykiai joje turi reikšmės vaiko agresyvumui. Esminių skirtumų skirtingose amžiaus grupėse lyginant agresijos raiškas.gyvenančių nepilnose šeimose. 14 pav. o tarp berniukų dominuoja fizinė agresija.). Gyvenantys nepilnose šeimose. Tai patvirtina R.

(Red. Liaudinskienė G. Tikra knygelė apie skriaudą. Smurto šeimoje poveikis vaikų socializacijai vidurinėje mokykloje. Psichologijos žodynas. (2004). Arlauskaitė Ž. Abromaitienė L. 2. 31 .) (1993). 3. Vilnius: Folium..LITERATŪRA 1. 3 (45). Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Socialiniai mokslai Nr. (1998). Augis R. .

(2001) . Vilnius 10. (2004). (2001). 5. Mokinių dalyvavimo patyčiose mokykloje ir šeimoje patiriamos fizinės ar emocinės prievartos sąsajos. 131-136. Kaunas.Vilnius.Ugdymo mokslas ir praktika. 4 (43). Klaipėda.. 22. Vilnius: VU leidykla. Šiauliai: ŠU universitetas. Socialiniai mokslai. Visuomenės sveikata.. Kaffemanas A. Klaipėda. Delinkventinio elgesio vaikai: pedagoginės – psichologinės problemos. Kaunas. Vaikų ir paauglių agresyvumo klausimu. p. Mielke U. Kaip išugdyti stiprius vaikus. Klaipėda: KU leidykla. (2000). (1993). (2006). Hurrelmann K. Miškinis K. Legkauskas V. 9. Mąstymo psichologija.. Žmogaus vystymosi kelias: nuo vaikystės iki brandos. Laskytė A. 7. 16. (2005). Dabartinis lietuvių kalbos žodynas. (1999) Psichologija. p. Jakimavičiūtė A. Sociologijos žodynas. Žemaitienė N. Vilnius: Akademija. 21. Braslauskienė R. Vaiko elgesio ir emocijų problemos. (2005).. 13. 4. Juodraitis A. Fizinės bausmės šeimoje – tradicinis vaikų auklėjimo būdas. (1998) Paauglių agresyvumo raiška ir prevencija globos įstaigose: magistro darbas.. I. 8. Nasvytienė D. Geriau supraskime sunkius vaikus. 19. (1993).mkc.doc> 20. (1997). Kaunas: Poligrafija ir informatika. Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose: mokomoji knyga. (1999). Černius V. Leonavičius J. (2003). Jonutytė I. (2007). Lietuvos paauglių beviltiškumo jausmas ir savivertė. Kaunas. 11. Jovaiša L. (2003). (1990). Jankauskaitė V. Acta paedagogica Vilnensia. Pedagogikos terminai.. Specialusis ugdymas.G. Vaikų agresyvaus elgesio prevencija ugdymo institucijose. Prieiga per internetą: <http://www. 5663. Vilnius.. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. (2000). (1998). 32 . 14. Gučas A. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Vaiko ir paauglio psichologija. Braslauskienė R. [Žiūrėta 2010-02-04]. Vaitkevičius R.. Vilnius. 18. Mikalajūnaitė L. Andziulytė. Vilnius: VPU. Vilnius: Lektūra. Myers D. Unvergzat G. Gumuliauskienė A.Beresnevičienė D. 15. Šeima žmogaus gyvenime. (1996). 3 (57) 17. Jovaiša L.. Kaunas: Šviesa. Fiurst M. Jonutytė I. 6. (2008) Lietuvos paauglių sąmoningo savęs žalojimo ir stresą keliančios gyvenimo patirties sąsajos. 12. Psichologija.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/mokykla_be_agresijos.. (2005).

29. Navaitis G. Patyčių prevencija mokyklose. (2004). (1995). Agresija ir konfliktai mokykloje. 28. 33 .(2003).. Suslavičius A. mokslo ir švietimo centras. Žemaitienė N. 33. (2005). Vilnius: Alma littera. 39.. . 31... Rupšienė L. Petrulytė A. Vilnius. Pedagogika.. Olweus D. (2000). p. (1998). Valiukevičiūtė J. p. Dagytė V.. Povilaitis R. Trimakas K. Tarptautinių žodžių žodynas. formų ir pasekmių diskursas. 9-10. Vilnius: Sapnų sala. Povilaitis R. Jaunesniojo paauglio socialinė raida. Uzdila. 2 (41). 38. 2 (29). (1998). Bullying at school. Pedagogika T. 53. Slauga: mokslas ir praktika. Bendorienė A. Vilnius. 27. 59. Priekabiavimo paplitimas Panevėžio miesto ir rajono bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų moksleivių populiacijoje. Priekabiavimas ir jo prevencija mokykloje. 41. Vilnius: Vilniaus universitetas. (2001). 35. Targamadzė V. (1993). (2008). 32. Plačenienė D.. Acta peadagogica Vilnensia. Į patyčias įsitraukusių Kauno mokyklų mokinių savijauta. Suslavičius A. Psichologinė parama vaikams. Asmenybės vystymasis : kelias į savęs atradimą. rizikinga elgsena ir vaidmenys tyčiojantis. Paauglių tarpusavio agresija mokykloje. Pedagogika. Visuomenės sveikata. Vilnius: Tyto alba. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros. 34. 2006. Valiukevičiūtė J. V.. Vaitkevičius J. (2007). Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams.73. Valeckienė D. 37. Patyčių bendrojo lavinimo mokykloje samprata: priežasčių. Pikūnas J.. Didžiokienė A. 40. 159-171. Asmenybės raida gyvenime. Valickaitė D. 27-32.) (2001). (2002). Prakapas R. Širvinskienė G. 19.. (1999). 113 – 116. 25. Kaunas: Tarpdiecezinės Katechetikos komisija. 26. Vaikų agresyvumas: šiuolaikinės pradžios mokyklos problemos ir jos sprendimo gairės. Povilaitis R. p. Socialinė psichologija: vadovėlis. Bogušienė V. (Sud. 30.23. (1995). J. Oxford: Blackwell. (1997). Žmonių grupių (socialinė) psichologija. Psichologinė parama vaikui. Valickas G. Vilnius: Teisės akademija. 24. Vilnius.A. (1997). Visuomenės sveikata. Vilnius: Kronta. 1 (97). Suslavičius A. (2005). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla 36.. p.. Navaitis G. Socialinės pedagogikos pagrindai. Palujanskienė A.

0. (1997). Zaborskis A. [Žiūrėta 2010-01-14]. D. Prieiga per internetą: <http://vddb-dt. R. Valickas G.002.ARTIC> 43.42.04~2004~ISSN_1822-1068. 44.library.N_1. (1998). (2005). p. Vilnius: Margi raštai. Agresyvaus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų elgesio raidos ypatumai. Vilnius: Lietuvos teisės akademija. Raidos psichologija.01. (1997). Moksleivių patyčios Lietuvos mokyklose 1994-2002 m. (2007) Šeimos įtaka vaiko mokykliniam brandumui. 17. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. 46. 614-620. Žemaitis N. p. 76-92.lt/fedora/get/LT-eLABa0001:J. Žukauskienė. Psichologija.. Cirtautienė L. Žukauskienė R.PG_76-85/DS.. 45. 34 . 41. Valeckienė.. Medicina.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful