VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITE'IAS

A.Bogdanovidius, R.Bendorius, N.Astrduskiene, S. J. J. A.eesnys, Jakimavidius,Kaulakys, A.Karyrnskas, A.J.Satas, D.Styra, N. B.Martindnas, Mykolaitiene, A.Urbelis

ELEKTROMAGNETIZMAS. OPTIKA. IR BANGINE KVANTINE IR tsRANDUOLIO ATOMO, DlNl PUSl*Al NKIUFIZIKA
$

darbai Fizikoslaboratoriniai

a" Vilnius "Technik 1997

.I'URINYS
N.Astrauskiene, R.Rendorius, A.lkrgdanovidius, A.i)esnys, J..lakimavidius, J.Ka-ulakys, S.A.Karpinskas, R.Martinenas,N.Mykolaitiene, D.Styra, A.J'Satas, A.t]rbelis. ELEKfRoMAGNEI'tZMAS. BAN(IlNE |R KVAN'I'INE OruIKA, A'|OMO, IJRANDUOI,IO II.I, PLTSLAI DINI NKIV t{ Z II(A. V. :'l'cchnika, 1997 t2l)p. . Irizik's laboratoriniq darbq rinliinyjc surinkti ir aprasyti bcndrosiosfiziko,sdarbai, kuriuos atlicka vilniaus ciedimino technikos univcrsitcrto visq .specialybiq pirmo kuruo studentai.l.aboratoriniaidarbai pateikiamiterip, ktd atitiktq bendrosios fizikoskursenagrinejamq fizikiniq rci3kiniqturini: elektromagnctizmas kintamoji clektrossrovc', ir ii.lcktrintq daleliq judi'jimas elektriniame ir magnetinirimelaukuose, bangine ir kvatine optika, atomq ir molekuliq spcktroskopija, puslaiclininkiq-fizika, atomobranduoliofizika. Kiekvicnolatxlratoriniodarbo apralymenurodytas darbr> tikslasir darbo priemones, glaustai ildt'styta tilrbo metodika ir patciktos pagrindines formules, nuosrrkliai isdestyta banclymo atlikimti tvarka. Apraiymo pabaigoic pateikti kontroliniai klausimai,kurie padt'spasirutlsri laboratoriniodarbo gynimui.I)atcikiamamc literatiirossqiasegalima rasti platcsngir gilcsngnagrinejamq rei$kiniqbei laboratoriniqdarbq atlikimo mctodikos annlizg. lLinkini parcrnge vc'fLj fizikos kateclros de.stytojai: doc. N.Astrauskiene ll.Bcndorius[12.26,271, doc. A.Rogdanovidius [, l3], cftrc. lZ,6,7f,prof. A.Cesnys [1], prot.J.Jakimaviiius It6,2tt], doc.J.Kaulakys 18,9, tO1,ctoc. S.A.Karpinskas[6, 23, 251,doc. B.Marrinenas [ltt, 19, 20, 30], doc. N.Mykolairiene[1,t, tS, 2l]. prof. D.Sryra[30],rtoc. A.J.Satas [17, ZZ, Z1l, doc.A.Llrbelis a,5]_ [3, Atsatingasis rcdaktorius S.A.t(arpinskas Recenzavo d<rc. R.Bakanas R.Baniene ir Autoriq kalbair stiliusnertaisyti.

vcrrlleidykros,,,r,cchnika,,rrr;:,,:r"::;:J:i:""_"J:,
"Technika". 1997

darbas I Nr. Laboratorinis specifinio diodotyrimas elektrono ir Vakuuminio kr[vio e/m nustatymas darbasNr.2 Latxrratorinis magnetronu Ulektronospeciliniokruvio nustatymas darbasNr.3 l,aboratorinis eloktrincs ir Ilites induktyvumo kondensatoriaus talpos nustatymas Laboratorinis darbasNr.4 iq ti Priverstinig elcktromagnenirl vi rpes tyrimas [,aboratorinis darbasNr.5 elektriniqvirpesiqtyrimas Ilelaksacinig darbasNr.6 l.aboratorinis kilpos tyrimas Ii'cromagnetiko histerezes darbasNr.7 Laboratorinis lauko tyrimas Zcm€srnagnetinio darbasNr.8 Laboratorinis mikroskopu Stiklo hlZiorodiklio nustatymas darbasNr.9 Laboratorinis prizmcs Sviesos lfZi<lrodiklio nustatymas MedZiagos metodu darbasNr.10 l.aboratorinis 'Iirpalq Sviesos llZio rodiklio matavimas rr:l'raktometru darbasNr. I 1 l,abxlratorinis nelygumo Kictrfig ktinq pavir5iaus ivertinimas interlbrenciniu metodu darbasNr.l2 l,aboratorinis n i il bangos gio matavimasnterfercnci iu Svicsos metodu
-)

l0

t4

18

22 27
3l

35
38

[,aboratorinis darbasNr.13 Difrakcinesgardelis konstantos nustatymas LaboratorinisdarbasNr. 14 Maliausdesniopatikrinimas Laboratorinis darbasNr.15 C.ukraus koncen tracijos nust atymaspoli arimetru LaboratorinisdarbasNr.16 Siluminiospinduliavimo tyrimasir temperatfiros matavimasoptiniu pirometru LaboratorinisdarbasNr.17 I$orinio fotoefekto desningumg tikrinimas LaboratorinisdarbasNr.lB Linijinig spektry tyrimas monochromatoriumi LaboratorinisdarbasNr.19 Kclkybinespektrini analiz6stilometru Laboratorinis darbasNr.20 Planko konstantosskaidiavimas absorbcijos i5 spektro Laboratorinis darbasNr.2L Tirpalq abaorbcijos spektrg tyrimas Laboratorinis darbasNr.22 PuslaidininkiqvarZospriklausomybds nuo temperatiiros tyrimas Laboratorinis darbasNr.23 Puslaidininkiqfotolaidumo tyrimas l,aboratorinisdarbasNr.24 Puslaidininkio integraliniofotolaidumo tyrimas I.aboratorinis darbasNr.25 Puslaidininkio lygintuviniodiodo tyrimas

56 60
(A 68

73
76 79 81

LaboratorinisdarbasNr.26 tyrimas charakteristikos FotodiodoenerginOs Laboratorinis darbasNr.27 tyrimas diodg spinduliavimo Sviesos LaboratorinisdarbasNr.28 mo RadioaktyviojoB spinduliavi 3altinio aktyvum<r tyrimas Laboratorinis darbasNr.29 ir MedZiaggradioaktyrnrmo y spinduliq silpnejimo gama-spektrometru koeficientometaluosenustaymas Laboratorinis darbasNr.30 Dujinis lazeris ir kai kuriq jo parametry matavimas Literat[ra

105 111 116

LN 129

86

90

94 98

101

ltu

Diodo voltamperine charakteristika netiesine. parodanti anodo srovds stiprio Ie nuo anodo itampos U. Nedidele jq dalis vis delto pasiekia anodq.srov€ nustojadideti. tiek kintamqja srove.katodas ir anodas. katodo kaitinimo srov6s matavimoampermetras.LABORATORINIS DARBAS Nr. DARBO MFJTODIKA IR PAGRINDINES FORMUI-ES Pagrindinis schemoselementasyra vakuuminis diodas l. Eksperimentine kreivd.o="u*. Kaitinamas katodasemituoja elektronus. vis daugiauelektronq pasiekiaanodq.angmiiiro desniu: =rg") R (2) Ia=k U % 7 (3) .Apskaieiuotielektrono specifini knivi. kad sroves Lltlmas nepakliista Qmcl desniui maZq itanrpq srityje' Kai anodo srove tymiai maiesneuz sotiessrovg. ir 6 \ A1.elektronq debeselis.a: (1) I pav.. prie katodo susidaroneigiamaserdvinis kriivis . Anodas turi biiti teigiamaskatodo atZvilgiu.kintamos srov6slygintuvassu reguliuojamaitampa. Didinant anodo itampq.ir anoao grandindjeteka silpna srovi. srovesstiprio priklausomyb6nuo itampos yta apralomatrijq antrqiq arba l. Tai metalinis afta stiklinis balonas. Anodines srovis stipri matuojamemiliampermetru 4. ) . lkaitimo ternperatfirq galima keisti. reguliuojant kaitinimo srovesstipri reostatu 2.tipriui Ir . esart pastoviamkaitinimo srovds priklausomytrg . Katodq galima kaitinti tiek nuolatine. vadinama diodo voltamperine charakteristika ( 2 pav' 1-oji o kreive atitinka Zemesng. didesnioji jq dalis grizta i katodq. Si srovOvadinama soticssrove( ji biidinga tik diodamssu gryno metalo katodais).Anoding itamp4 matuojamevoltmetru 3. ir vidausvarl. i5 kurio i5siurbtas oras ir kuriame itvirtinti du elektrodai . i5matuoti ir nubrelti jo voltampering charakteristikq ir apskaidiuoti pagrindinius diodo parame trus. I VAKI'T IMINIO DIODO TYRIMAS IR ELEKTRONO SPECIFINIO KRIIVIO E/M NUSTATYMAS 'I'IKSLAS: susipaZintisu vakuuminio diodo veikimu.ltampos didumq galima keisti. Sis debeselis atstumia i5 katodo iSlekusius elektronus.Kai tarp katodo ir anodo nera elektrino lauko. ue I5 diodo voltamperiniq charakteristikq apskaidiuojami pagrindiniai statumas: dlodo parametrai:voltamperinescharakteristikos s=r&) \LU ) r*-cotst. Ia ur uz 2wv.Diodo elektros granding sudaro dvi dalys: katodo kaitinimo grandine ir anodo grandine. nuolatinessrovesmiliampermetrasir voltmetras. Tai rodo. PRIEMONES: diodas.a. Tarp elektrodq sudaroma itampa i5 kintamos srovdslygintuvo. 2-oji aukitesngkatodo temperat[rq) .

KONTROLINTAI KI. Kq vadinameelektronq i5laisvinimodarbu ? Nuo ko jis priklauso ? f. 7. 161. Reostatu nustatome pastgvq katodo kaitinimo srov6s stipri 11.p. erf' "lzr'( ' \m"n (4) dia e .ygintuvo i5ejimo 8 fi. ^ = . Dlodo konstrukcijair jo veikimo principas. 2. Tiesineje voltamperin6s r.(U/') yra . lI 5. Eksperimentq pakartojame esant dar dviems ktitinimo srovds stiprio reikSmems. r .o projcktuodamijuos i ln aIi.anodo spindulys. kuriospolinkiokampotangentas = -g+ tga ^ur 8J-2reol IA prrlinkio tge tangentq: = !+ kampo LUr (s) 6. p. ! Apskaidiuojame diodo parametrus.katodo ilgis. I-ITERAT TRA ? Itrmpos Linant diodo parametrusr ir p. / . K4 vadinametermoelektronincemisda? '1. NubreZia I n = f(U%) me jo W^tid+ir apskairJiuojame tiesines<lalies tiesd.Koeficientas k priklauso nuo elektrodq formos ir tarpelektrodines erdvesgeometriniq matmeng. parodytq schemq.elektronr: krdvis. l. nustatome atitinkamq srov6s stiprio pokyti A16=1. Dlodo voltamperinecharateristikair parametrai. €0 elektrine konstanta. Jci diodo elektrodai1nakoaksialiniq cilindry formos.) yra lygus: itamposreguliatoriumikeidiame anodo itampq ir stebime. I5 ekspcrimentiniq duomenq. ur 3/ srovesstiprio priklausomybgnuo 6. J. nustatome anodoitampospokyti AUa=[Jr-gt . i5 (5) galima rasti elektrono specifini kriivi e/rn DARBO EIGA l. -I1. Koks desnisapraSotermoelektronines ?.tai: In=\Jlo:ol . Sujungiamegrandingpagal I pav. . ^ u'l 3 pav.hnrakteristikos dalyje pasirenkamedu ta5kus. I5 (l) lirrmules apskaidiuojame diodo voltamperinescharakteristikasstatumq.rliodo vidausvarZ4.r. o (2) . p koeticientas. Suformuluojamei5vadas. fSlcktronospecifinio kriivio nustatymometodika. Duomenq lentelcjc ulra5ome apie 10 Ua ir jq rrtitinkaniq 16 dydZiq.69-71.rorrrr. grafikas ( 3 pav. kai 11=s6ns1. If (5) formules apskaidiuojame elektrono specifini kmvi eAn. IS gautq duomenq nubreZiame voltamperines charakteristikas: la=f(LIa).Projektuodami juos i U6 nli. priklausantis nuo anodo ir katodo spindulig santykio.92-94. I5matuojamc diodo voltamperines charakteristikas. 5. Nuo ko priklauso termoelektronines srovestankis ? t .AUSI MAI t .kaip keidiasi runodosrovis stipris.

vadinamas kritiniu. It (3) ir (4) seka.E ( 1 pav. kuri remiasi kreivomis trajektorijomis magnetiniame lauke judandiq elektronq sqveika iu elektromagnetiniu lauku. Solenoido magnetinio lauko indukcijos didumas Bp .5ro.= VlW. kurio srovesmagnetinio lauko indukcija F yra statmena diodo elektrinio lauko stipriui . kuriam esant cloktronq trajektorijos ( jos apytikriai apskritimines ) ilkreivinamos iki Il *0.LABORATORINIS DARBAS Nr.patalpintas i solenoid4 s. Magnetrono maketas . lygiq elektrinio lauko atliktam darbui: I pav. tod6l elektronai ffia energljq.anodineitanrpa. elektromagnetiniq virpesig generacijai. .solenoido magnetinio lauko indukcija.jo trajektorijos kreiwmo spindulys. Ft_ 8U m nLri 11 (s) .elektrono mase.4 ir katorto vielele K sio anodo asyje.elektrono krfivis. Diodo anodo spindulys 4 ir solenoido vijq skaidius ilgio vionete n pateikti makete. (3) kineting mVz =ltl(t .elektrono greitis.Si 1eg^yra icentrine: lelw=R ' m V' (2> Ciam .tai diodas su cilindriniu anogu .l.C\ 1T\ /A H.. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMT'LES Magnetronas yra prietaisas. voltmetras.R .F . = H)Hr. ). (4) Judandius is katodo i anodq elektronus solenoido magnetiniame lauke veikia I-orenco jega €a lI .kad elektrono specifiniskrtivis i5rei$kiamas taip: ll F. ).Ho. l. ). Jam ssant elektronai nebepasiekia anodo ir anodine srove staigiai sumaleja ( 2 pav. Z . KadangiVIB.nustatytielektrono specifini kriivi e/rn" PRIEMONES: magnetrono maketas ( diodas solenoicle reostatas R. ampermetras. oo oo ooo ooo OO o oo o ooo oo oo OO o OO 2mV lr*ntrind l-orenco jega darbo neatlieka. H=Hn. miliampermetras. H =A a kvww . 2 NLEKTRONO SPECIFINIO KROVIO NUSTATYMAS MAGNETRONU TIICSLAS: susipazintisu elektronq judejimu elektriniame ir magnetiniame laukuose. skirtas superauk$to dainio .itampq Saltiniai. 10 (l) dia e .. Brr.

4= tlrcliame grafik4 t.r. = ltltanl 3.Ilgo solenoidoviduje magnetiniolauko indukcija Br. . r. l)idindami solenoido srovg Ir.Magnetinio lauko indukcija.magnetine (6) ilgio vienete.. matuojame anoding srovg Io. t. Anpcro desnis. a. I ..srove solenoido vijose. Pogal(5) apskaid. = halto aorc-' ff ". 1.8 reiksmes. KONTROLINIAI KLAUSIMAI t. Elektrono judejimas magnetiniame lauke.. Tarp katodo ir anodo sudaromeZemiausi4i5 trijrl makete nurodytq anodiniq itampq. 2. 5. Savaroir Laplaso desnis.tilomc c/m vidutini didumq. kai anodine srovd pradeda mateti..atitinkandiq solenoido kriting srovg Br. I n .. ffandym4 ir skaidiavimus ir nu.r. t tlrnlome 6 . liuformuluojamei$vadas. Del nevienodo i$ katodo i5lekiandiq clcktron{ greidio grafiko forma bus pana$ii pateiktq 4 paveiksle.).Duomenis suraiome i lentclg. nustatome minimaliq solenoido srovg. atliekame esant dar tlviems Uo <Iidumams ?.1.rr. llvorkite elektrono specifiniokriivio skaidiavimoformulg.solenoido skaidius n vijq . Sujungiame 3 paveiksle parodytq granding. Potenciometru R. el-93. ____/ + 30v ll t. loronco jega. kol { nesumaZcja.iuojame e/m reikimg. ^B*". LITERATURA p. Nustatomekreiveskritimo pradliq. ir pagal(6) apskaidiuojame 6.= f(1.2 L3 . l. bh.fizikin6 prasmo. Bloktrono judejimas magnctrono makete.Magnetine indukcija solenoido a3yje. tl. BANDYMO EIGA I. pastovioji.. 4pav. [1]. 3 pav.

a ir-t. PRIEMONES: netingmo induktyvumo ritc. rcE_urre%+ a Z =U "r ' I{ Z = r ln ? + l a tL - (s) 1 pav. b r-'a m Granding(1pav.LABORATORINIS DARBAS Nr. ampermetras nuolatines ir kintamos srovdsstipriamsmatuoti.= 2 ru (3) c= Io U"rLn u (4) SuJungg2 pav.t ) jjungiame i nuolatinesitampos $altini voltmetras ir arnpermetras turi biiti skirti nuolatinei bei srovei itampai " \.kurios itampos efektinis didumas U"r ir ciklinis dalnis a=hcv grandin6je. tekandios srovesstiprio efektini didumq I. DARBO METODIKA IR PAGRINDINIiS FORMULES Kintamosios srov6$. reostata.s apskaidiuojameir omo desnio kintamajai srovei: TI [. jungiamieji laidai. galime taikyti tlmr ddan[ grandines daliai. "IQ) (iranding ( 1 pav. b ) iiungiame i kintamos itampos Saltini ( voltmetras ir ampermetras turi btiti skirti kintamai itampai ir sroves rtlprlul matuoti ) ir. nuolatines ir kintamos itampq Baltiniai. I"f (1) n'+( atr--l-)' \(tf/ I l 2pav. ar teisingai nustatytosL ir C vertds.EKTRINES TALPOS NUSTAIYMAS TII(sLAS: nustatyti ritesinduktyvumq ir kondensatoriaus L elektring talp4 rtipriul matuoti ) ir. apskaidiuojame riler vlclosvarZqRs: n^ =L .s. induktyvumo L rites ir talpos c kondensatoriaus. i$matavg I"6 ir U. pritaikg Omo desni grandinesdaliai. grandines. ) SiosgrandinesdaliesvartaZbrnz Kiekviena rite suviniota is vielos. neZinomos talpos kondensatorius. 3 pav. Rites induktyrumui nustatyti sujungiame( 1pai. @c) ^ I (6) 'l L4 15 .. pavaizduot4 granding ir iSmatavg I"r bei U* ir pmlnrudojg (4) formule apskaidiuojame kondensatoriaus talpq C.q bei pasinaudoje Omo desniu rites induktyvum4L: lilntnmajaisrovei ( I formuld ) apskaidiuojame c. voltmetras nuolatinei ir kintamai itampoms matuoti. kurios varza Rs priklauso nuo medziagos prigimties ( specifines varzos p ) bei nuo suvyniotos vielos ilgio ir Jos skerspjEvio ploto. sudarytoje iS nuosekliai sujungtg: vari-os R rezisJorilus. Norlnt patikrinti. 3 RMES INDUKTWUMO IR KONDI'NSATORIAUS EI. kurioje yra nuosekliai sujungti rite ir bgndeuatorius ( 3 pav.

. 6' Pasinaudojamenustatytais Ro . p. 44. 101. Nuosekliai prie kondensatoriausprijungiame ritg ( 3 pav. Suformuluojame darbo ilvadas.punktuose ismatuojameu"r ii i". p. .123132. s"rtini. '. l2l. Perjungrame prietaisus kintamai itampai ir s^rvis stipriui matuoti ft (1 pav. 5.. kaip ir 3 punkte 3-4 kartus ismatuojame ud ir I"g r"ils-"* ii pagar (+) C lormrlg apskaidiuojame viduting reikSmg. iiungiame i4 i nuolatines ltampos saltini. a ) parodytq granrting ir..Jei. reik5mesnustatytosteisingai.rr* ito-rio. panasiai. Nuo ko priklauso rites induktymmas ir kondensatoriaus talpa. Susipaiistamesu matavimo prietaisais.vt:a: induktyrumo rites iiungiame kondensaroriq(z pav.jg mata'imo galimybdmis bei i elektros granding tvarka. ' 1. IB (2) formules apskaidluojame rires vielos vaJq bei jos viduting riekimg Rs. kokiais vienetaisSiedydZiaimatuojami ? 2. didum4 ir ii i:j apskaidiuojame rites induktiwm4 bei jo viduting ieikSmgL. leidus destytojui. KONTROLTNTAI KI. ). l L6 L7 .c ir L didumais ir pagal (6) formurg suskaid. 7.kai faziq skirtumis tarp siovcs ir itampostapslygusnuliui 'l Ifukias itampos ir sroves vertes vadiname efektinemis ir kokias amplitudinemis. Kas bus kintamos srovesgrandineje.. 2.iuojame gaut4 reiksmg palyginamesu reiksme "nustatyta z. b) ir vcl. Sujungiamg ( 1 puy. leidusdestytojui. reitcsmes ir pagal (5) formulg apskaidiuojameZ viduting reikSmg. I-ITERATORA I I I. darbe nau<Iojama[ nuoratinos ir il"s*o kintamos itampos$altiniais. 3-4 kartus keidiame kintamos itu*p* tormura. I_ ir c . ijungiam" i kintu. kaip ir 3 bei 4. BANDYMO EIGA 1. 3-4 kartus keidiame nuqlatines itampos dj{umq. Kaip uiralomas omo desniskintamossrov6sgrandineiir nuo ko ir kaip priklauso fazig skirtumastarp srovesir itamp& tokioje grandineje? 3.105 LO9. is 1s) formules.. koks tarp iq ry5ysir kaip jas galima iimatuoti ? pavyz.45.105. ) ir vel 3-4 kartus.ATISI MAI 1. i5matuota visa grandines daries varia ( 5 formure ) sutampa su ap-skaidiuota Siosgrandines dalies varta ( 6 iormuie uroinuJ.dZius ? varZa Pateikite5iqvarZq Kq roilkia aktyviojiir reaktyvioji nuo lr paai$kinkite ko jos priklauso.

rr.ortmctraikintamajai -'^*.a. I.LABORATORINIS DARBAS Nr..kurios itampos efektinis didumas ua ir cikrinis daZnis rp=2. . kuri susidedaiI rezistoriausvarZos. (l ) @l vrtllname todel. Kai ffg . reaktyvioji varl. jungiamieji tui-O-J DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMTILES Kintamosios rroy:. ciklinio daZnio didumas tampa toks. kad: f"f= f -rtt---l Hant grandineje pastoviems R. kintamosios srovdsstipris I. PRIEM. rlt tyvioji Intluktyvumorites vielos omines varZos.ji susideda L0) lf ladultyviosios varZosXr=col.L.a tslllrkrrlaus f r \2 * pradZiq matdia.NES: garsinio.j . r"z istori. (3) desnio kintamajai srovei: induktv''mo ir iatpos t"narnsailiilil'r j pav. Galima irodyti. 18 re* (2) _n' 19 (5) t i . del to matdia ir grandines varia (3). PRIVERSTINIV ELEKTROMAGNETINTV lla 11ir tJe .L-l / . Didinant (D. iI Omo yra Lfntnmosios srovdsgrandinis varl.irrmulese (1) ir (3) dydis R yra grandines omine arba grandinesdalies varia.kurios garia yra lygi kintamosiossrov6s galiai. kad joje energija nevirsta Siluma:kondensatoriaus flllflnlo lauko energijakas puseperiodo pereina i rites magnetinio lauko \ a(:) frl|q lr awirk$diai. c ). kondensatoriai.nv.u"f Io . kad rites induktyvioji Ftfftorlaur lit* ol.** .a. *' itampai matuoti. flnlttltrur l)ydis .amplitudinds ( maksimalios ) kintamosios srovds stiprio ir rcik$mes. palaikant pastovg Uus. trazniogeneratorius.a. 4 TYRIMAS ''ITPESITJ TII{S'AS: i$tirri itampq rezonanso rei$kini k nustatyri konttiro rezonansinidaZni.ritds. "2 R' +f ar. n I c-!. Aktyviaja ji vadinama todel.keidiasi keidiant Flntorinus ciklini daZni o.9{aVt"i" ii nuosekliai sujungd n"rZos R rezistoriaus. L ir C.9rdidum4 I"r apskaidiuojame efektini 1*"Tdigr.ir itampos efektiniai dydiiai yra rygiis stipriui ir itampai tokios nubhtines-erektros srovds. Kintamosios sroves stiprio. hun rlltltiausias: rf I uy. (4) @rc vadn lampa maZiausiair lygi jos ominei varlai R.grandineje.r. Reaktyviaja CCt) u4. ir talpines varZosX"= *.3. tai of' flnAl =o . I Dydfn( aL. didumq.lZ i r u o = #. tampn lygi kondensatoriaustalpinei varZai { .=F6*5. tJ Vf l Pav' zpav.) yra grandines re a k t yv i o j i varZa.jungiamqiq laidq ir generatoriaus gn{n6l varlq. o srovds @ . sroves sriprio L 1. kad joje elektros energija dl*l{a rlnlimi virsta Siluma.

Toks atvejisvadinamas itamp q rezonansu. iufrrrmuluojamc darbo i5vadas. didumu. Slelpugal 4. rezonansini daZniv. gprcrnlrrriaus daini keidiame letai ir stengiames pastebeti ir uZra$yti IFrnngnniniodalnio v. parodytq granding. . Si grafikq palyginame su grafikais gautais Z-ame Fg*F lr lB jo nustatome rezonansini daZni v. I lx priklausomybgnuo daZnio v . U. kaip ir punkte 2.** t =u"' @. Nustatome dcstytojo nurodyt4 ptrerntoriaus Uq.o palyginame lerpuravyjcir su Uc reikime. rai itampariteje ( U1 ) ir kondensatoriuje Uc ( ). BANDYMO EIGA 1. hrUgt t fr. 'l'oliau didiname daini ir stebime bei matuojame malejandias ir tlnnrpnr I 16. vadinamasrezonansu.iungiame pav.Jx lygus nuliui: ux =t"r'*(r. parodytq granding ir i5matuojame. gali briti didesne uZ generatoriausitampq (U*. lS f P llt t r* ll{ t . visa generatoriaus itampa [Ia krinta aktyviojojc varZoje. tlnnrrddrniskintamajai srovei. llrxlFl rrzonanso metu itampos kritimas aktyviojoje varZoje yra lygus 5. Eksperimentinius. v (' atskirai pa6mus. I Bujunginmc1 pav.n. kai Uc ir U1 pasiekia didZiausias relltrncr ).**@rL=fo7. sudarytos is tokios rites ir toki' kondensatoriaus. i5 tFA[*q gnutus. . 4LC Esant rezonansui. I5 formules (5) apskaidiuojame llaryu trWH rtlprio priklausomybgnuo daZnio ( I"r=9( v ) ) ir nubreZiameSios F*l*hlromybcs grafikq.kokie yra rites induktyvumas ir kondensatoriaus talpa Teori5kai apskaidiuojamegrandines.r--L) =o . voltmetrais Iloluojnmc itampas Uc ir Ur-. = 1"7.r". 20 21.o or rezonansiniu d aZniu. Susipazistame generatoriaus su daznio keitimo bei itampos reguliavim.=_L. (6) (7) Vadinasi.rezonansiniodaZnio didumus palyginametarpusavyjeir su (10) formulg apskaidiuotuv. Matavimg metu stebime. Kai Us ir Us pradeda staigiai dideti. kad generatoriaus itampos tlldttttur ncsikeistu.kai tenkinama(4) formuld.Atvojis. itampq ir. : t.). dalnis u. galimybemisir su voltmetro veikimu bei itampos matavimo galimybemis I5siai5kiname. (8) Atskirai padmus. yra priesingose bet fazdse. KONTROLIMAI KLAUSIMAI rT Kai tll >R. Ur. Reaktyviojoje varZoje rezonanso metu itampos kritimas {. itampos kritimai induktyviojoje varioje ( U1 ir ) talpineje varzr:je ( uc ) rezonansometu tarpusavyjeyra lygus.C R L C (e) 2 t tirr.aklyviojojevarZojeR bus: UR. I ktlhu varlns vadinameaktryiosiomisir kokias rektyviosiomis? t EeLr reiFkinys vadinamas itampq rezonansu ir kaip nustatyti datni ? FEsrttntrxini f. U1. todel jq sumatygi nuliui.=*=# (10) *.Matavimo duomenis sura$omei lentelg ir pagal juos ketlEnr grafikus Uc=g( v ) ir U1:<pr(v ). ir t.'pasiekia didliausias reik5mes.lc rezonansometu gali btiti didesnesuZ generatoriaus gryblq llnntpq? IITERATURA $ietnkrrilus itampai? lllp l? . esant rezonansui. keisdami generatorfausdaini v . 3 1 3 2 ."o ir Uq.=I"r.*"R_ ()"f. didumq ( daZni. itamposkritimas Us.

(2) 23 . vadinama gesimo itampa U6. miliampermetras ir dideles vidaus varios voltmetras.prasiddjus savaiminiamislydziui jis gali vykti esant ir mazesnems itampoms nei U' Itampa.apskaidiuotiir iSmatuoti jq parametrus. oscilolpafas. kuri lygi Saltinio itampai Ua. Frdlrt+iu* jni iki Uu. FUJungus2 pav. nczinomos varZos rezistoriusir neZinomos talpos konclcnsatorius. si ihmpa.iq slegio ii temputestonstrukcilor.e grnmlineje [jungtas kondensatorius. DARBO METODIKA IR PACRINDINES FORMULES Relaksaciniai virpesiai yra periodiniai nesinusiniai itampos arba srovds kitimai. vadinamauZs id. (1) T 22 rltr4li l(irchhofo desni uZdaroje grandineje itampq kritimq suma *lafe grnntlint{c veikiandiqjq e v j sumai. sujurrgti grandingir suZadintijoje relaksacinius elektrinius virpeslus. 5 ELEKTRINITJ VIRPESIV TYRIMAS TIKSLAS: susipazinti su joninig prietaisq veikimo principu. rr-riahrrinus neonolemputes. Giandine sudarvta ii nuosekliai sujungtgl lslltriio nuolatines itampos. kuriai esant nutriiksta savaiminis islydis I timpute .lempute uigesta. joniniai prietaisai ( prz.4 ir kondensatoriaus elektring talpq. parodyt4 granding.. nustatyti neZinomq rezistoriaus varl. kurios didumaspriklauso nuo duiq prigimties. T . linomos varzos rezistorius ir zinomos talpos kondensatorius.Del to itampa kondensatoriujevel dideja k. 2pav. PRIEMONES: neono iempute. it amp a (pramu5imo itampa). o tuo padiu iki F ltfnpe ncono lemputeje. Tokius virpesius galima stebeti grandinese. r- J-n -l- T=rr*tr. viskas kartojasi i5 naujo.€tl.GrandinejeijungtasdidelesvidinesvarZos ir vlll rrn'lnrs miliampermetras. I-emputes varZa staigiai tfifh pg$€€fa lr nrovcpro jq nebeteka. .=U n.-_ I pav. 2 pav. granding. grandineiuZra3ome: I R +U . E#tgr vnrla staigiai sumaleja ir pro jq pradeda teketi elektros srov6. lemputeje prasideda savaiminis i5lydis. nuolatines itampos sartinis. EilUt* h# plnloUn i$clektrinti kondensatoriqir maZinaitampq jame. neono rempute Joniniuoseprietaisuose lungti ).suladinti relaksaciniaivirpesiai ckrane. kurios didumas gali biiti keidiamas. rtehirrrioscilografo J. ir f{clnksaciniusvirpesius stebime sujungg parodytq 2 pxv. parodytq granding per rezistoriq ielektrinamas kQ&Rratorius iki itampos.im9. Noono lemputes uzsidegimo ir gesimo itampq didumus garim:r nustatyti sujungus 1 pav. kurioie yr. Didinant 3i4 lletrq rlltl6jn itampa kondensatoriuje ir kai jos didumas pasiekia neono ulsidegimo itampq. jonizuojamos elektriniu lauku ir jose lyksta savairninis dujos islSdis Pastarasis prasidedasudariustarp elektrodq itamp4 uu.g. likt *rytaviltrrr pcriodasT yra lyguskondensatoriausielektrinimo laiko t1 : F *bltrtlrfuno laiko 12sumai po t.lgesta I. Sios itampos kitimE rnt:lkrgrafoekrane. Tokio prooeso metu vykstantys itampos #m pnrrxlyti3 pav. [tampai sumaZejus gesimo itampos (U6) hnrputcje nutrdksta .I"ABORATORINIS RELAKSACINIV DARBAS Nr.

jq nalniq svyravimq suZadinimas. o oscilografoekrane atsirandarelaksaciniai llltlkinnme. Siuo aweju gaunami itampor svyravimai. 25 ." =idt =nc l-!!ls.. stebejimasoscilografoekrane bei tottdnis skaidiavimas praktinis matavimasoscilografu. -kol gtl. kad keidiant Saltinio itampq keidiasi relaksaciniq perhrdan."< <R). rrz. 'l'am rujungiame 1.kuriq forma primena i5ilginio pjiiklo danteliq formq ir tuttrl vadinama p j u k li ne i t a mp a. rezistoriasus R Stjrmc 2 pw. lcmpute " u)sidega ". Kondensatoriausitqmpa jo ielektrinirno metu yr6 tiesiog proporcinga ielektrinimo laikui. o itampa Suoli$kaipadideja iki UA.u nr ' 111 . Kondensatoriuslabai greittl i5sielektrina. kiekvien4 kart4 nustatomeUu bei Uo jq luoJame vidutines reik5mes. dt f f -c = It f f rs(3) at=nc&s-lJn nr Un -U" - Suintegravus(4) iSraitkq itamporns nuo U6 iki Uu turesime: -Y.4. kmputes ulgesimo metu grandin6jo nutrflksta rov6. suZadiname relaksacinius lf Rurtntomcvienq i5 ank5diaubumsiq itamp.tI _ _du^ .= ncnYn . gauname: dt . kol neono lempute pradeda tdrltlcgti ir ulgesti. Neonolemputesulsidegimo Uu ir gesinimoU6 itampq nustatymas. (1) formulg) yra labai m4ias (c2<<t1). degandi4.kuribiinapadiouZsid c g i dldllturia itampos sumaiejaiki Ud.l U6. uZsiraSome kaip oscilografo lonlenratoriaus C talpos reiklmg. -. Todcl virpesiq periodas Tnn1. kad degandiojelemputeje u.: 3 pav. UIraJome keletq (n) Saltinioitampos IJar. prasideda i5lydis joje ir uiraSomo Sios ItfSPH roiklmg. i$siai5kiname Palaipsniuididiname itarnpq Ittmu keitimo boi jos matavimo galimybes. knl joje vyksta savaiminis i5lydis. voltmetras rodys itamp4 Ua. o Un.) vietoj Zinomostalpos C kondensatoriaus [iungiatttlpos Cx kondensatorig. Kiekvienai itampos *lhrgrafu i5matuojamesvyravimgperiodus ir gautas reikimes laikais. Tokia itampa vartojanre oscilografuose spindulio skleistineix-o a3imi.BANDYMO EIGA l. o ulsidegusSuoliSkai Tclleu pradedame maZinti Saltinio itampq ir stebime lemputg bei pnrodymus. rtojame keletq kartq. Tokiomis s4lygomis lemputeje isandiose neono dujose atsiranda daug neono jonq ir laisvg elektrong ir lempuler vidaus varza (R*) biina tabai mala (11. _ d q fu dq = CdUc..|.16. UZsidegimoitampa Uu |ra reikSm6. U6' lf pagnl (5) formulq apskaidiuojameSiasitampas atitinkandius Ett{aur felektrinimo laikus t11. i3siai3kiname pllmo ntebdti relaksacinius svyravimus ir matuoti svyravimq Dltllname Saltinio itamp4 tol. "... pav. neono lemputg. M a L i a u s i a p t kuriq rodo vcoltmetrasprie5 pat u Z g e s t a n t lemputei ir bus r llrmpa U6. reik5miq.. IJaz.Z lErul tl6 fra maZesne uisidegimo itampq. il teorilkai apskaidiuotais nclinomos talpos ir rezistoriaus neZinomos varZos ( 2 pav.laikas t2 (iiiir. llnatuojnme laikq trx ir i5 (6) formules apskaidiuojame talpqC.. parodytq granding.Uu i " U n -U " "l (s) Kondensatoriusi5elektrinamasper . Eg Ftu. parodytq clektros granding. UZgesus lemputei. Svarbuatkreipti demesi i tai.. Prisimine kad .

53 -65. kaip ir kodel keidiasi jq periodas keidiant Saltinio itampq. (6) LABORATORINIS DARBASNr. 6 TYRIMAS FEROMAGNETIKO IIISTEREZBS XTT. Suformuluojame i5vadas.) vel [iungiame linomos talpos kondensatoriq.69. KONTROLIMAI KLAUSIMAI (7 ) 1.. bet pakeidiame rezistoriq R.. T1. Elektrinis laidumas dujose.. Rx=R"rx. 61 . rezistoriaus R varl4 arba kondensatoriaus talpq ? Uv LITERAT{IRA lt-. IS (7) formulds apskaidiuojameneZinomqrezistoriaus varZ4: permagrretinimo ir apskaidiuoti nuostolius. S ir v reiklmes nurodytos . 2pav.lduotyje. [2]. ) Paai$kinkite relaksaciniq svyravimq atsiradim4.. oscilografu i5matuojame laik4 rix . tt. 26 n . 4-l FORMTILES DARBOMETODIKA IR PAGRINDINES kilpa rodo sukurtos magnetiko viduje magnetinds B priklausomybg nuo i5orinio magnetinio lauko stiprio H Orcllografo ekrane ji gaunamaSiuo b[du. 1 pav.C* = ClJr. Rz . SuZadinamerelaksaciniussvyravimus ir. esant itampai Ua. p.+ [1].. rrr . Nz . C. Rr . vietoj jo ijungiame Rx.kondensatoriaus 2-ojoje u. p. I$lydZiq mlys ir jq aiSkinimas. NeZinomai rezistoriaus varLai nustat5rti i granding (2 pav. ielektrinimo laikas nustat5rtas kai buvo grandinejcta pati itamposreiklme Ua. feromagrretiko histerezis kilpos tyrimo stendas( jo schema I paveiksle.POS gauti oscilografo ekrane toroido f<rrmos feromagnetiko Cia t1o .

S . l*rl.itampos kritimas rezistoriuje R1 ( jungiamas prie oscilografoX iejimo ). = o* = k"x .esant vertes padalrtr x ekrano ir y'a5ig *ffo IhtdPinimui' R >> aL . (4) aa jW plotas' . kad apvijos reaktlruiosios varzos galima britq nepaisyti ( t. -- t & dt (3) Kondensatoriuje sudaryta itampa U" .histerizes kilpos ribojamas vykstadazniuv.gauname: (6) (1) dH=nr+. lyrl ytr histerizes jei kad imamas. rt " lEnol N"S dB n ----= R..V) = VW1 t u. Is (3) ir (4) plaukia: kilpos galq kggldinadiqreik3miq & hJ._f . ' t = {ndn .=n.y. lq . (11) arbr galutinai 28 29 .r=kr! dia N2 . Tuomet antrinesapvijossrove (DC ' n2 u.kondensatoriaus krtivis. Antriles apvijos grandineje jungiamo rezistoriaus varla R2 parenkama . b (1u.f'oroido T pirmine apvija tekanti srove 11 (l pav-) sukuria toroide magnetini laukq. Antrineje apvijoje indukuojama elektrovaros jega r: = t. . q .Sr .y. kurio stipris Vbno ollrkl pormagretinimo nuostoligenergijostankis H=nrl .pirmines apvijos sroves stipris._w rJ . (1a) n=ffrS&'fu.au.=W1.nuostoliq . lyJ. (e) (ea) . ifuengtipaklaidos.. U.$t&. IS (t) plaukia.k.torbido skerspj[vio plotas. tiek didele. greitis toroide. fl* i3 l(6) lf ir dH i5rai5kas (5) ir (1a). 11 . "=4d. 1 vertds' k" ir kt ) 3 U6. ' . (8) (8a) tIr=^EU"r. .efektines( matuojamos itaryq tam tikram voltaismetrui.l*lv..t skaidius. ^f1(J '. (s) ty.antrines apvi' vrJr.lv. IJy -B. jungiama prie oscilografo Y iejimo. kart U" -H. ).kondensatoriaus talpa. * *c# ftrnpot (7) Cia n1 . &^ biod -tv.. u-!/t. kilpa nera ( i-SfUutUrAyaZiai viduricis x plhnlccntruota iry a5iqatZvilgiu )' (8) ir (8a)i (7). gauname: htrCius (10) u"=ur=*=)[trar.lygi: C CJ dia C .l.-. tiitio vienetepermagnetinimo Ihdongi permagrretinimas tankis) lygtts galios per ensrgijoJnuostoliai 1 s ( t. dt dB (2) tI.pirmines apvijos vijg skaidiusilgio vienete.=+Ylan=ftt'n. ^dB .magnetines indukcijos kitimo A.

po to apskaidiuojame ir ky. k. Elektromagnetinesindukcijos rei5kinys. ( galvometras jo parametrainurodyti stende). .beikilpos galqkoordinates x2.f. iSreik5tus (8) ir (Sa). 6.w=vffio. pakra$tyje. 4. v usiq stiprinimus parenkametaip.enes magretiniai poliai. Magnetinio lauko energijair jos tairkis. magnetinio tauko stipris. Palyginame rezultatusir suformuluojameilvadas. rcostatas.r. 3.Itor*gnetinio lauko stiprio vektorius. iB 4. 30 3L . 3_. . 5. oscilografo ekrane gauname histerize*s kilpq. Pakartojame matavimus (nekeidiame X ir y aJiq stiprinimo) 1r apskaidiuojame nuostolig tank[. 8. 2. lr 'Yz.Kanados kurio pietinis magnetinispolius yra Siaures nHEnFlu. Magnetine indukcija. SumaZiname paduodam4 i toroiiq itampq ( kilpos piotas sumaZds lr pati kilpa nepasieks isotinimo). imagnetdjimas. 6. I$matuojarne itampasUr.tendo(l pav. o Uv _ i i Y. nA-L23. kad iilpa uZimtrldidelg aati. ll lL p.-AUSI MAI llESlAli: i$nratuoti Zemes magnetinio lauko stiprio horizontaliqj4 rlerlarrrEf rl. KI. rodykle lhhlfuto magnetiniodienovidinio plokltumoje ir sudaro tam tikrq kamp4 ru horlrontu ( I paveiksleN* ir S. x1. 7. MedZiagqskirstymaspagaljq magnetines savybes. paduodame oscilografoXiejimq. t oromagnctikaibei jq savyb€s. fr o i. iejipa. ir U. 1pav. [1J. 66-73. fr " io lrrdsontali ir vertikali dedamosios ).) itampa U. Siaurinismagnetinispolius o rnlyur llntcrsto salosSiauriniame Anterktldoje. Toroido magnetinislaukas. ISmatuojame histerizeskilpos plot4.7 LAUKoTYRTMAS 2uuus MAcNETINIo 1. S. FllltiM( )Nl'is: tangentinis nuolatindssrovdsSaltinis.jrl ry$rc.. Zemes pavirsiuje'laisvai pakabintos magnetines rodykles llrurlnlr ( melynas) galas nukreiptas i pietini magnetini poliq. KONTROLINIAI 1. permagnetinimo nuostolig garia ir jos tankis.-"tr"no 2. *tlllrntprrmetras." i i.85-86.Apskaidiuojamex ir y pagal (9) ir (9a). I)N Rt}O METODIKA IR PAGRINDINFS FORMIJLES 2tnrcs magnetini lauk4 galima apytikriai sumodeliuoti strypiniu pusrutulyje. 'Z.krso BANDYMO EIGA (12) LABORATORINISDARBASNr. LITERATTfRA p. P agalQ2) apskaidiuoja-" p"rhugrr"trinimo nuostoliq galiostanki. FI.S" ir1ttr" pogrrff niai.

l* He nustatymo patlaiOa . r. 6.y. Bandym4 1. Rodykle gali suktis spie vertikari4 aii ir nesantriteje srovesnusistovi magnctinio dienovidinio.rites viiq skaidius.. pakartdame. pasiekiame.o:u9.prok5tumoje.Siam laukui p ( 3 pav.).Siame darbc horizontali-geomagnetine lauko dedamoji Fq matuojama tangentiniugalvometru"lfsudarl aia"rio stersmen^s maio ilgio rit6.-irer. jungdami prie srovesSaltinio 75 ir 50 rites vijq. t Apekaieiuojame vidutini srovis stipr! t = !* f---CT A [l* (1) di1-T . kai rodykle. ) . 2pav.kad rodykle nukrypttl 45t kampu.nu. EB (2) 2 ir pagal (3) Keisdami sroves stipri I ritdj".ite* proKt"'iq-. i5vadas. su magnetinerodykrc centre (2pav. NuokrS.rl"patinti su dienovidinio plokstuma ii-teisti . horizontali " ry Zcmesmagnetinio laukodedamoj ' i: FIo epukaldiuojame didum4. H taip.45o.rites raeikipntrodykl6 nukryps nuo dienovidinio'kampu spindulys. I tuJungiame I Trngcntinio galvometro ritg pasukame i mpgnetinio dienovidinio su pktHtum4. ( labai trumpo selpnoitlo centre susidaromagnetinislaukas. 6. r"i . ir hoJorro-tu. Apskaidiuojamevidutini (I{o).-"-i*U j. ulraSome srovds strpd I.Komutatoriumi pakeidiame srovds Lryptlritdje ir ilmatuojame srovg12.::* *rr'r*. 4.( ruomct l"r. t.r=# 32 (3) 33 .-..Oyy* lygus. Suformuluojame . 3 pav. Si* ot"iu FI=Ho.. ).t u. magnetines rodykleslinijq sutapatiname disko padala360".svijq ( Nr=169. l&irdami srovdsstipri I reostatu R.pio kampaspriklauso . BANDYMO EIGA grandingpagal4 paveiksloschem4.&gov -t--J R 4Pav.nloHo ir H dydZiq: H =!! =+.t . kuri ir gali suktis aplink vertikari4 x!. kurio stipris: :?* _i6 q I | I -*. oi. kad b'tq B-45o. t h[iungiame prie srovesSaltinio100rite.

glu. todel jais tiksliai regimaji stori' plok5teles darbe tiriamosi'os lii. DI (1) A/ '' m -L= .Taitrumpo Lr ir I'2.jq rySys.r ticsinis iiOinirn^ N.f to f'o )=2.73. apsviet-imo i'i'ir-r.fin. lttlkromctras. LITERATURA 111. 3. Tangentiniogalvanometro veikimo principas.trrlius.r.*itrortopur.AIIORATORINIS DARBASNr' 8 MIKROSKOPU i.iI'. pateiktos sciiernos tlll*lq regejimo kampo per 'tr. skaidriq ploksteliq iNrtis. uutioi"*i maZiems daiktams stebeti ir matuoti' Miknuhopti Fegtllt|irrermikroskopodalysyraobjektyvasirokuliaras.ilt.As:lBrnnluoti sistcma..f ou. /:Y 616 t Optiniai mikroskopai rtltlnknr''i objektyvo ir okuliarciZidiniq nuotoliai.i*-orios optines titt"*o* didesnisui iq sistemq elrlutnnr ( mikroskopovamzdelioifut ) I yra daug nesunkunustatyti. kad tokio IS 1 pav.fi iff. . magnetiniolauko stipris.i ikitukstaneio kartq.F1 KON| ROLI NIAI KLAUSI MAI I. ilrtlrrxl.vidutinis akies geriausio matymo luololis. Magnetinio lauko indukcija.jo poliai.5cm . galima matuoti maZus g.I't E I. bus daikto fi atstumoD: nrttlutupq rpsantykissu jo regejimokampu 91 t.p.TO RODIKLIO NUSTATY]VIAS lfrzio Sviesos rodiklimikroskopu' medziagos skaidrios t iEF!.". o Siame I pav. Zembsmagnetinislaukas.{) I. Qr .riz.ai reZtukas' rla! lttyt. 2.rp. tarp kurig llrllrrfir rr*'trli.

[3]. yraibre2os. &orrljos teorijos principas'Hiugenso desniai' 1. suformuluojame iSvadas' KONTROLIMAI KI. mikroskopo didinimas' LITERATURA 2pav. ti[.U-n.f CB sinl sinr tsi ='h =H tgr CB h.sraigtumikroskopaJM keliamas]i. pakanka rnikrometru i5matuoti stiklo stori H ir mikroskopu M nustatyti iiriatnqii stori h t.Skaidiuojamas gluiq s0kiq ir padalq skaidiq padauginamei3 jq vertes ir taip nuleidiiamas Zemesng i f rntltn*tttiniu sraigtumikroskopas M nustatomas taip."a"#"iaurki ir kelet4 kartojame.et. . 36 37 . otrod. elektronines tuiesos medZiagoje. b*fol sklidimas Pagrindai. 151. kad ai3kiai rnatytume apattni stori bg ttrtamqii PlokSteles h' iiu.i punktus r|-f t i' qiT stiklo liizio pugui formulg apskaidiuojame 121 rezultato paklaidq..:1*f. negu is tikrqirl.-AUSIMAI l' greitis.p. objektyvutaip' kad pakeitg tik po patlutlama mikroskopo nuo stalelio matytume vir$utini atba apatini ltil. stori plokSteles kur toje ltmatuojnmo vietoje. atstum4 iki tasko 41.totLoput ir spindulirl eiga jame. .p.lflZiorodiklis.9yryT. kuriame susidaro tasko A menamasis vaizdas. 17-23. kad jis y'a ariiau mtisq.k"Tl1. kad norint surasti stiklo ltizio rodikli n.y. lilnotiuzio ir atspindzio eiga per ggagrediq sienq plokstclg ir sferinius pavirlius I' iiiilr"uu (Hlus). H (2) mikrometrinio sraigtorodmuo. Nesunku ismatuoti li mikroskopu ir susietisu medziagos lfrzio iodikliu. sis tariamas aaino priartejimas sietinas su Sviesos lfizimu oro ir medziagosriboje. *. $d ai3kiai briq visq sfikiq ir jo dalig padalq irlutinis bru[dnelis.DARBO METODIKA iR PAGRINDINES FORMULES stebint daiktq per vandenssluoksni arba stikling plokitelg.263-?66. II (2) iSplaukia.-spinduliams krintatiernc maZukampu (2 pau) lfriio desni uira5ome: I)ARtsOEIGA flruhffi iff#tt' E#afu ilgnfa ffi po stiklopavirsiuose ibreZiame tiriamojo lr apnrinaimc jq susikirtimqmatytume i$ kadrlorecami virsaus -. ..

).kuris stovi glaudZiamojo l95io Lr Zidinio plok5tumoje.Stalelis gali suktis apie statmen4jq a3i.pagalkuri4 nustatomas Rinkenelemis 5 reggliuojama stalelio gulstumas. Sviesos Saltiniai. [45iq padeti galima reguliuoti rankenelemis arba sukant jq tvirtinimo sraiginius Ziedus. Goniometre yra optiniq rleteliq. ttq lnboratoriniamedarbe nesukinejame.\.s.) spindulyseina lygiagrediaipagrindui. o turintis dispersijos prizmg arba difrakcijos gardelg vartojamas ir kaip spektrometras (rnonochromatorius).5). rurlctingcsncse padetis[ls. ii ifelmo tgjir A prizmes karpa"s. stalelio reguliavimo rankeneles.ES 1 pav.lauZiamasis i .l'agall0Zio rodiklio apibrelim4uZra5ome: 38 39 . €gfirur goniometrasGS . prie kurio tvirtinamas kolimatorius K.t. vartojant tiesioginqmechaninq . t'y' -kampai i=ir bei r=rr.( 3 pav. PRIEMONES: prizm6. fd*n€ 2pav.tai optinis prietaisas. r^ A .miri 3 atliekamas fokusavimas. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMUI. Rankenele 1 keidiamas o Eklk. iliironas 7'. kampa. ritt. Prie5 ply5i yra SviesosSaltinis S.m2ir t. Zifirono arba Spindulio nuokrypio kampasjam pracjus prizmq yra maZiaulias. Ji sudaro keidiamoplodio ply3isP1. rankcnctcmis2 nustatoma kolimatoriaus ir Ziiirono gulstumas. kurios padidina ieinandiq spinduliq regejimo kampq. Irl1. Goniometras . ant kurio galima stat5rtitiriamqi4 prnmg. nustatyti medZiagos rodikli. bei postikio kampq matavimo skales.jei jo lyglalonejeprizmeje.5 (AC .t*€rylld.t€lEll6 parukirnokampusgalima nustat5fti i konstrukcijoseoptiniu btrdu ir juos pastat5rti fult.trrire nnudojamas ply5io *gltu: lvelriq kampq matavimus(2 pav. I3 geometriniq s4ryiiq lygus. kuriuo matuojami prizmiq ir kristalq kampai. plaukia. MBDZIAGOS SvIEsoS LfrZIo RODIKLIONUSTATYMAS PRIZMESMETODU lfrlio TIKST AS: i5matuoti lauZiam4jiprizmeskampq. Ziuronas Z. kad Siuo atveju r=rr= . kuriuo galima atlikti I. sudarytas i3 dviejg optiniq sistemq: objektyvo ta ir okuliaro L3. Goniometras sudarytasi3 korpuso. stalelis B.Per skales iiflroneli 4 stebima *lp6g tlrlrtingq krypdirlskalesu atitinkama i.Kitq lg*ifl. Apie analogiSk4a5i sukasi ir Ziiironas. Optine kolimatoriaus K sistema formuoja lygragrediq spinduliq pluo$t4(1 pav.t. kristal4 ir t. .yma.LABORATORINIS DARBAS 9 Nr.

A +D srnn. DbiitqmaZiausias' kad apiea5inustatome. kai atspindZiop$5io lu ltrkaitos siflleliu?.A (4) 18oo \ry. nesunku surasti kamp4 'i (1 pav. pastatome Ziiiron4 prieS kolimatoriq' skalespadal4 m* 1d ply5iovaizias suiaptq su atskaitossiflleliu.t. 2 i -D ' I5mataws maZiausiojo nuokrypio kamp4 D=mr-mo ir panaudojant atspindi.13(1) ir (2) plaukia: .Ufu pamatytiplika akimi.ginduliq kad matytume frro'g. reikia tai ivertinti (atskirai imti tam $irl padediq buvo 00<+3600 padeties)' rklrtumi iki 0o. prizmg.rrutyto-" ryskias linijas. uZsira5ome ilOgil. (s) DARBO EIGA 'P-o3 Pav. Imant Suolis. patiksliname p-:Yt": padeti' 5. sln n 40 spektras' pries pliSi i padeti m1. per Ku-pQ A i5rei5kiame spindulio maZiausionuokrypio kamp4 D. ttcialuaing prizmes stalelio. Dispersijoskreivei n=f(?') matuoti patogesndformul6. nes jis yra lygia5oniotrikarrpio prickampis: D=2(i-r)=2i-A A=2i-D.ir sfrleliovaizdq' Iil*nrunj. rankenelemis ffi166s'2 plysio. ir D= B. ziuronei m2padeti. D=A(n-1). kai joje kinta tik vienasdydis.sln t slnl.parukame^ spektrq'Sukinedami liZusill s.ronEi padeti m1.o sukantokuliar4. llurandame lmr-nrol i = -. rr naudojarnevienq "skajitos paaetismrr i rtrz i rnrsir t. todel is (3) lengvai apskaidiuojamasliiZio rodiklis n.-" ^B'pastatome kampo praeitglauziamojg.-4.Eufrr" vietos patartina atsispindijusl' spinou4. o tai nera patogu. Nuimame prizmg nuo stalelio.?inron4 5-XUrm 3 nulatome.t"tu-4.galutinai linijinio tp"f. linijq -fOno. sinr sinr. sinj SlfI - . uZra5ome . nuo 3600ikiatskaitos 4l .. . isitikiname.Sutapatiname lid .i kad stalelio. priklauso nuo bangos dispersijos MedZiagos ltiZio rodiklis del Sviesos nuokrypio padetis turi bfti nustatomaatitinkamai ilgio.-etiifn"*" " Saltini (neono temP4)' .A' stn2 (1) prizmeskampui z\ mati bus kampai i ir r' F$tnt tnlrtnm lauZiamajam Sioo atveju i5 (4) plaukia €t5i fu-*ufe$e sinususgalima Leisti kamp"it. (visuosematavimuose lkfh rlrlullng arba aPatingskalg)padeti m2. kad matytumevis4 plyBi. liiiio kampas staleliu iffi.niomerroi6jimo plyii pastatome gonioometro.itiiifi""i"me. kad matosi E. ijungiame fottUfmaiOlernpq). IS (1) ir (2) plaukia: n= - arba (2) (3) Saltini Sviesos intensyvesni fu PH g.gulstum4.karnpas O Uutq maliausias. jei skirtumus.pareguliuojame f.it" euhtome kad . ffierle:nlr r4ry3is: dia i ir r spindulio kampai su statmeniui aplink4 skirianti pavir5iq.kad Sviesa STiliril"lio sureguliuojame Zif.ap5vietim4' . sln. Zi[redami per Zirlrion4 4. o. pries kolimatoriq(i padeti ms). toddl maZiausiojo spektro linijai. o po to i t4 vietq pastat5rti fihdili "tspindi lfircnr.).rygkiausiq atskaitos siiileliu. grqZiname Zi[ron4 ! vaizdassutamPa Ulrlralome atskaiiosskalespadal4. 5 rankeneldmis Ig[r.PradZiojei3 Sios il. pastatome prizmg.

Sviesosdispersija ir jos elektronines teorijos pagrindai. fokusuojanCius liZio rodiklio skalg 10 ir pagal matomos. koncenrracijos nezinomos iliia rtn. n3. F'i€iVfiiqUS. esanti krasto dali apsviedia iegejimo lauko. rS I Pav. Gauto darbc grafiko ai5kinimas. p. spinduliq eiga per l95iusir prizmes2.ikluuro atspindiio ir 1. refraktometras. Kolimatoriausir Zilrono principincsschemos' 4.r.i-..ilJnU"i. lirpalokoncentracijq' koncentracijos tirpalas.17-23. randamclauZiam4jikamp4 A' 10.mg.. o i3 lentelesjq bangqilgius 1. bci meginruveliai.ap5viestos ed#. S.b.amos skaiiiais paZymetomis 42 43 . apsviediandiq trtirui prieii nustatomas lfrZio rodiklis n Siq optinirl detaliq padetys rankenelemis( 1 pav' a )' bgp[uo.PraejgSios Effiftt"i i prizmiq2 it 3' praeig5i4sistem4' tarp ffi#l.aiSkinantSviesos lEZiodesnius.ft (5) randame itZio rodiklius matuotq linijq Sviesain1.23-33. LITERATIIRA l5l.. Zinomos tirpalas. Naudodamiesi formule.(2) 9.256-263. n2. schema ( 1 parl a ) optine S. tirpalq Svicsos i6matuoti ivairioskoncentracijos fiElrff: konientracijos grafikq bei surasti *il*FL in priklauslmybesnuo llllnanurj.. Darbe naudojamqformulirl i3vedimas' 5.y. p. ap3vietimosistemosI rt mAantys i5 Saltinio kA--. Nubreziamegrafikq n=f(l). 4 nuo skysdio lg1i rodiklio' ffiAtf p.ks{.DuomenisraSome! lentelg. 9 it nukreipendiqi4 lonpensuojandi4 prizmg 6. Sviesos Spindulirl eigajuose' 3. KOM'ROLINIAI KLAUSIMAI Nr' DARBAS 10 LABORATORINIS TIRPALVSVtrsos nllitto RODIKLIOMATAVIMAS REFRAKTOMIITRU lirZio rodik[. krnljq. Heigensoprincipas ir jo panaudojimas. ll3l.dio 5 sh. lg5ius 7. 4 prizmes sien4'jie patenkai pton4 2 pw. kurio Sviesaus HlC'rpinouliai pracjg Sviesos Spinduliai. =-'-'$frnktometri 1 pavaizduota pav.

vyksta visi5kas vidaus atspinclys.3-prizmdje i prizmg."niu"p"t"tcs i stysti.u"f. ptizmq A ir atitinkamai B itind. praeina Sias aplinkas skiriandiqribq tik esant ne bet kokiam kampui r. dlrpernija. nukrypdamas nuo savotiesioginio sklidimo linkmes.iit t iiiului"i.l-ltBi"grediai "p'tioto. atstumastarp prizmlq padidintas'iS Paveiksle Lrd ll*laidytq Sviesq. Krintant $viesos aplinkq riboje jis i5 dalies atsisipindiir praeina i kitq aplink4.t ir skysti5. i5vestu i5 aplinkasskiriandiosplohltumos.u.santykinis liiZio rodiklis. Kritimo kampo sinuso santykis su llzio kampo sinusu yra pastovus dydis: sklindant Per stiklo Refraktomctre Sie abu atvejai vyksta Sviesai maZesnisnegu stiklo (2 Pav').y. toddl dar truputi padidinus ffi. n . ivairirt bangqilgttl ! tPult"l ) Sviesos (2)' Siuo atveju-stebimoji ir frrdlklic tuo padiuskirtiigaslUioit kump* rs ry5ki.. kuris lfrZio desnio (1) isplaukia. kurio lfiio rodiklis Heklmc.t" it ""pi'f. 44 45 . ( kampassu statmeniu irgi maZesnis jei V. ribai.siri".nuo iStirpintosmedZiagos Refraktometre panaudotas Sviesosvisiskas vidaus atspindys.I5 Sviesos spindulio optiskai tankesneje aplinkoje. tankesnejeaplinkoje jo kampassu statmeniu nevir5ysrs didumo.spindulio kampai su statmeniu L-oje ir 2-oje aplinkose' kuriose sklidimo greidiai atitinkamai vl ir v7. pvz. Kritgs ir ltiZgsspincluliai guli vienoje plokitumoje su statmeniu.i"oos abi sqlygosne tai prizm6 tuirt"i**u prie nestacionariai.praeina esant bet kokiam kritimo kampui. Norint stebeti q$ki4 ribq' iiUu Uu*polo. kad tiesiogiai iSplaukiai5 (1) sqrysio. is oro i stiklq. Slnr V z dia i ir r .o tirpalq .amai pastatyta g.l i5"inuttti"ii iS'2 ir ieinantieji i 3 rphululiai tie PatYs..Ribini kamp4 re iS apskaidiuojame lfiZio desnio (1): 2Paveinakryptimi' B tatriau skystyje ld rylnduliaiA ir B praeinaSi1sistela. . > V. sini V..DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES spinduliui i5 vienos aplinkosi kitq. ffbnpr 2. t'y'. . nes i( % <tl. tadiau padi<linus kritimo kamp4 net iki /.Virsijus Si ribini kampq. r (2) " Sviesakrisdama i$ opti5kai retesnis aplinkos i tankesng. Sviesos liiiio desniai: 1. ri sukiodamikompensuojame povaiki. Sios ffiiiifu matind. ko'mpensatolT kuri sudaroatvirksdiai uiu. (spindulyseina lygiagrediaiaplinkosskiriandiai ribai). .ruio*"i dispersij<_rs dispersijos Eilporliniq prirmiq. a ir 5 visiskai ribinesalyga. tai i > r )' Todel sviesa.i"(l) Slh/ o= =.3gaunama ffi't-SpinOuliui sklindantiSfrizmes 2 ir patenkant Kadangi lygiagredios. krisdama i5 optiskai tankesnesaplinkos i retesng. siena4 daroma Todel2 prizmes yhUomct tiksliaitutto "ytJomos. 2. skiriandiai B spinduliokryptis bus lltopq . Sviesos priklausantis nuo medZiaggmolekuliq elektrinio poliarizuojamumo ir kt' koncentracijosc. kurioje SviesosJreitis maZesnis. charakteristikq. Yra vyksta tai Jci SviesosSaltinis nemonochromatinis' medZiagose liiZio bus skirtingas t.

^lr"(+ 97. nbgs . kuria vadinamatokia Sviesos lilenryvumas nelygustq bangq intensyvumqsumai. Taigi LITERATORA ll3l. tirpal4.laikas. priklauso nuo llrlrrfnmasisSviesos bangg fazitl skirtumo q. d$nhr ir pastovios lygtimis t ll. 7 NubraiZome lfriio rodiklio n priklausornybes nuo tirpalo koncentracijosC grafik4 n=f(c). kuri uZsira3ome palyginamesu lenteldsepateikta reiklmeir 5 I5 iinomos koncentracijos c1 ti{palo pasigaminame reikiamos Nr.A. kad bltq intensyviai ap5viestas langelis. o v2 . Analogi5kaipasigaminamedar 4-6skirtingl koncentracijq tirpalus ir iSmatuojamejq ltiZio rodiklius. jo 9 SuformuluojameiSvadas.tenkina *lrurchromatines bangos . t. 46 1. liizio rodiklis. KoherentiSkumo sqlyg4.= 4. p. 3. ila5iname 3-5 la5us vandensir vel uZdengiame. .AS: Liniko mikrointerfcrometru i5matuoti tiriamqiq -kinq nolygumomaksimalqir viclutini auk3ti. erdvesir laiko ati. rodikli. nuvalome pavir5ius.sudedamqiqbangq faziq skirtumas.ll.atstojamosios A ltu lygi (3) FtE p =2oT L . FH I)ARBO METODIKA iR PAGRINDINES FORMUI.bangosilgis.menztircles koncentracijos c1 tiiris.Sviesos sklidirnas medziagoje. 4 Skalespadal4 ties laukq riba parodo uzlasinto skysdiolflzio rodikri. .tiiris. Optine rcfraktometro sche Spinduliq eiga refraktometre. kad gaurumereikiam:1 koncentracij4C2. Vienose erdvdsvietose. bangosamplitude l . skiriandi4 sviesg ir tamsq laukus su krpminiu liniiq @ntru.'I . pavyzd1irti. 1l 2 Atidengiame 2 pizmg. "r{*(+ +)] (1) s. 4.BANDYMO EIGA 1 fiungiame prietaisq i elektros tinkl4. (2\ 1. " bungggeometriniaikeliai. o sukinedami dispersijos kompensatoriaus rankenelE6 nustatomenespalvot4 ribq. intesyvumas kuris proporcingas A' . Srlhkrinnliq 47 . Fevtrtlnu$ tiriamosiosplok5teles' t I tV <tNl'iS: tiniko mikrointerferometras. Rezultatusiraiome i lentelg. a = t l A? + 4 + 2 Ar Aq co sp . ap5vietimosistem4 pastatomc taip. kur v1 . s.kur ms9=1. iki k'?urio reikia pripilti tirpiklio. koncentracijos c2-:Lr C.77-23.kai atstojamasis htetforencija.svyravimqperiodas.bangq amplitudes.ES I Jnik<l mikrointerferometro veikimo pagrindas . ma. Bfrtina interferencijos t. elektroninesdispersijosteorijos pagrindai.erdveje neribotos vieno tam tikro pastovaus amplitudesbangos. 3 Sukinedami okuliar4 9 nustatome aiikiausiq lliio rodikriq skalg.bangqkoherenti5kumas. DARBAS l1 LABORATORINIS NELYGUMO t( | t.riklojant koherentinembangom. KONTROIINIAI KLAUSIMAI =r. 8 I5matuojamc nezinomos koncentracijos tirparo liizio rodiklj ir ii grafiko nustatome koncentracijq. visiskas vidausatspindysir jo vartojimasltizio rodikriui matuoti. *t* Ar.34-40.V.I'u. rankenele 8 sutapatiname rib4.y. Heigensoprincipas ir jo vartojimasaiskinant iviesos atspindZioir lfizio desnius.tu K[Nu PAVIRSIAUS IVBRIINIMAS MATODU INTER}'ERENCINIU 'l'lK. 6 Anksdiau aprasytubiidu i5matuojamec2 koncentracijostirpalo liizi.Sviesos bangqsudetis.vilgiusuderintasSiq hngfntq procesq vyksmas. t . sviesos greitis. l" .i5reiSkiamom .l.

kurirl forma atspindi pavir5iaus profili. ir balta Sviesa.4 = kL ( svyravimq ) (fazespries in g o s ). ). atsispindint Sviesainuo ivairiq nelygumq (xrn ir esant tam paCiam k ). nuo kurio atsispindejggfi. Okuliaro regimajame lauke taip pat matomos ir 'Sgrforencinds juostos. o. eiles k=L. ir L=(2k+l) kur k .susitikgdalik$je K ir kartu sklisdamos h=*L. . Nelygaus p6vlrliaw aweju skirtumas A. kai yra staigiis reljefo (tlrlamojo sluoksniostorio ) pokydiai.minimalus. tai ieSkomasisnelygumo rukttis 1 pav. yra intensyvumo maksimurno minimumo s4lygos atitinkamai ir vienodos fazes L = Iz . i5skyruscentring ( k=0 ). naudojant arba stiklini kubq (K.c0.3. [" = g) 2'\ b) (6) Liniko mikrointerferometre tiriamasis pavir3ius gali bEti ap5viediamas Pastaruojuatveju susidarystik tik monochromatine. iki veidrodZio V. nuo jo spinduliq dalis. Liniko mikrointerferometre tai atliekama. pusiau skaidria Svies4 paviriiq plok3telg.Saltinio L spinduliuojamaSviesa Perji perejgspinduliai sklinda t__ b a --t fAB 2wv.per kuri stebimas ddrnasis pavirSiusP. o kitose. ir okuliaras O sudaro mikroskop4. skaidandiadanga. (4) ). yra nevienodas ( L. Kadangi juosta pasislenkaper vis4 nvo ploti. kur cos<p=-l . esant tam padiarnk.jis bus maksimalus. kuris turi pusskaidri4 diagonaling plok3tum4. matoma lygiagrediqjuostq sistema.Tai atsitinka toddl. perejusi pcr K taip pat patenka i O.. Jei klrmasis pavirJius lygus.interferencijos skaidius. turds visas interferencines Itelios fpektro spalvas.patenka i lgi! O.ta atgal iki K ir dar kart4 atsispindejgnuo pastarojo. kuris fptl dvigubamnelygumo auk5diuih.-. 1 pav. interferuoja.padengtE arba pasvirqlygragreCiq krinta i toki dalikli K. bet ls juostos. ObjektyvasO. Antroji Saltinio L skleidZiamq tiriam4ji pavirSiqP. Juostq iilinkimo arba poslinkio dydis a proporcingas A pokydiui. patenkinama skirtinguose runksimumo €rdvcstalkuose. Sios koherentinis link O. Todel Inlorfcrcncinesjuostos atitinkarnai i5kreiptos. Vadinasi. atsispindejusinuo I! apSviedia atsispindi ir. pakitus skirtumui A dydZiu )' (4).jos dar ir triikusios. spindulig dalys. (4) (s) __J bangq sistemainterferencijai gauti paprastaisudaroma Koherentinirtr iB vieno SviesosSaltinio sklindanti spinduliq pluoltelj dalinant ! du spindulius.kurios.2. kad skirtingo bangos ilgio Sviesai sqlyga(4).

Kaip ji gauti? rometro optine schema. uZdengiamas mitcromeiriniu sraigtu. 9..tlE Sukant lg3io O 2 reguliavimo rankenelg apie interferencines galvutes a5i.bus matomos tik tos IS Cia seka. tada _nesunltu balta Sviesa. todel didesni uz vienctq jq poslinki x nesunku nustatyti tiek turint A' tiek ir B pavidaltt interferencini vzwd4. kol nebuspatenkintalygibe balta Sviesa. tol i+AX ilgio bangosk-tos eiles maksimumas bangosk+1 eilesmaksimumo.266-268. kurioms interferencincs L 1r3 L1 formuld naudojama Siuo Ieskomajam& atvejuapskaidiuoti (8) +\n" = k(2+ Ll) Qc (7) Naudojant sraigtini okuliaro mikrometrq. BANDYMO EIGA 1. rezultatai. kanalas. esandio itutt" vietoje. reguliuoi'ttl kanalas i rod'k16 vertikali. n=o. ) nelygumo minctuose ta5kuose auksdiai.+af. ir l. tai.r+l\ -* fr . LITERATIfRA p. apskaidiuojami maksimalus( ft *"x ) ir visi kiri ( ft .ty. naudojant baltos ir monochromatines 5viesos ia. apsviediantmonochromatine Sviesa. interferencij4galesime neuZsiklosant l" ilgio tol. Vidutinis pavirsiaus auk3tisll apskaidiuojarnas. arba monochromatines interferencijos reiikinys. naudojant (6) bei (9). fiungiamas mikrointerferometro Sviesos saltinis ir ant matavinut -prieS objektyv4 padedama tiriamoji plok5tele.12.AUSIMAI skiriasi baltos ir Kai matuojamasish>1. * . okuliaro regimajame lauke gaunamas ry5ktu tiriamojo paviriiaus vaizdas. kad. Vel [iungiamas minetas interferent:inlr juosltg. 50 51 . ofufiaro regimajame lauke turi atsirasti interferencines jos paCios ir n.) t( ! \ (to) . I3 ^prietairrt stateiio apraSymo. atliekami interferenciniq Irt i3linkimo ( triikiq ) ( dydis a ) bei atstumo tarp juostq ( t ) iltavimai. centrines ir krastiniq nustatyri ir x>1. ap5viediant juostos.stebeti tik iki Bangq ilgiarrs kintant tarp l.ra2-152. pav.4l. Keidiani Sviesos interferencija' Sviesos arba baltos. nustatorra darbui tinkntt{ r6Ziui. 2. interferencijos juostq intensyvumai Zymiai skiriasi. nustatomas optimalus atsfumas InfF interferenciniq jutstq ir Siosjuostos orientuojamos statmenai tiriamttle€ filtrq remelio padeti. naudojantformulg h = --:-l ft_o >.. KONTROLIMAI KI. Rodykle pahymlta rankenele iSjungiamas desinysis interferencirrir veidrodis V ) ir.) iSvaizdos patogu tureti A ( 2 -Apsviediant interferencinesjuostas.274trl (e) Prlyginami matavinro. susipaZistama su interferomctlrt reguliavimu. Kuo Sviesos interferencij a? koherenti5kumas. Pasirenkamas didziausias bei keli ( n=5+10 ) kiti juostos lUnkimai ( trfikiai ) ivairiuosetiriamojo pavirsiaustaskuoseir.

JA.stebime juostas-Ekrano centre ( sistemospagrindinejeoptineje ir Sviesias ) interferuoja bangos. kurias spinduliuoja SviesosSaltinis (lazeris). gali sudaryti maZiau kontrastingq interferencini Frenelio biprizmg irgr " vaad1ekrane E. Biprizmeje liiZg spinduliai sklinda taip lyg i5eitq i3 dviejq Saltiniqgl15ll ( 1 pav. Sviesos Saltiniu. lgSioL ir liltro F rinkiniu.. pavaizduotoSaltinioS.. praejusiper sclektyvqfiltr4 F ir Taikinio ( maZqmatmeng) SaltinioSviesa. lg3iai L. spinduliq eigq 1 pav. tr!zrr.t -. liniuote. Sirl menamqjqSviesos vietas. Siuo atveju I pav..nuotolis nuo centro O iki ^ Aa= zA. langivisi bangospaviriiaus ta5kaituri vienq ir t4 padi4 svyravimofazg.DARBAS 12 Nr. bangq faziq skirtumas bet kuriame erdves talke nesikeidia ir vyksta rencija.. pavauduoto irenginio dali.kuriq nueiti keliai vienodi.Ia. kuriq eigq skirtumai ) 1 a . Paprastai bandymai atliekami su lazeriniu Sviesos lygiagredirlspinduliq pluoltelis. pagal (1) galime apskaidiuoti m spinduliuojamos bangos yra labzi koherenti5kos ir monochromati5kos. atstumu juostaekrane maksimumo nutolusinuo centrinio hterferencine p plaukia.ml ' l(x. . " lazerirs kuriais pakeidiameZpav. kurrq eigos skirtumas A=1" Si x. pasiekq ivairias kito per d. d L luksimumo) Atstumai x tarp interferenciniq maksimumrl yra vienodi. mcnami DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES ( "taskinio" SviesosSaltinio ) lygiagrediq spinduliq pluo5telis l95iq L1 fokusuojamas ta5k4S ( gali bfiti diafragmospty5elis)' i llo talko sklindanti spindulitl bangini pavir$ir1 Frenelio biprizme lrlijus i dvi atskirassritis ekrane E uZsiklojadu koherentiniai spinduliai.nesjo pav. t-y. I"ABORATORINIS SvrBsos BANGoSrLGIo MATAvIMASTNTERFBRENCINTU METODU TIKSLAS: i5matuoti ilgi tr" bangq. gaunamiemsuZsiklojant spinduliams. ). mikrometrinis matuoklis. PRIEMONFS: Sviesos Saltinis( lazeris).. ekranasE. $rtumas A:0.).tiriant Frenelio biprizme sudarytqinterferenciniv awd4.nueina nevienodoi[io kelius."r!t todel iverting xud. nutolusig vienas tapatingqmenamqSviesos Sattiniq spinduliai. y. Frenelio biprizme filtras F (L ar 2 FB. Analogiskas s4lygas galima parasyti ir kitiems interferencinams fpksimumams. Ta5ked kur stebimapirmoji ( m=l ) interfercncine fuottr. mas pakankamaimonochromatiSkas Saltiniaiyra i:ymiai maZiaukoherentiiki. = .mL. kad ll trikampiq SAO ir 515ll oan65umo 1x dl (1) 2pav. todel ivairioseekrano vietose nas interfercncijos maksimumo ar minimumo sqlygos . interferuoja spinduliai.L1. bangosilgi 7' : x'a'd 2"= I 53 (2) 52 .

[8].x2. taii5 plono lg5io formules (F .I5 lgsio didinimo formulesplaukia..(c . ? minimumu salYg.Jis it reikalingasivertintant nuotoli / nuo menamqSaltinir. 5. I5matuojameatstumqH tarp menamqSaltiniqvaizdq Sr ir Szekrane. TaONTROLINIAI KL-AUSIMAI maksimumqir . 17-54. 4. tarp l95iq I'zirL4. 145-162. 51 ir 52 ekrane.tsANDYMO EIGA Matuodami bangos ilgi 1" turime atlikti tiesioginius atstumq tarp interferenciniq juostq x. I5 1 pav.5llyra nutolg nuo fa atstumu a= L n .kad menami Saltiniai5l it 5llyra c-b nuotolyje nuo objektyvo L1.f lpkaidiuojame atstum4d tarp SIir SIISaltiniospinduliuojamqbanggilgi l'. Kq Zinote "pi" privalumai putygrrru" su kittl Sviesos Saltiniq epinduliavimo npinduliavimu? *. ir 2 pav. kad atstumasd tarp menamqSaltiniq Sl ir S"yra 54 55 . Kaip interferuoja bangos.Ivcrtinamematavimq . parodyta schema-Kartu su laborantu ar dest5rtoju ijungiamaslazeris.'.x1. Tarp biprizmes ir ekrano pastatomedar vien4 glaudZiam4iil93i I-a (2 5l pav. Jei ekrano nuotolis nuo esandigatstumu b nuo t. ) nuo ckrano E iki l95io Lr. vidutini atstumEx'i4 taqp maksimumrl padetis ( I pav. LITERATORA [1].ir i (a) ira59 anksdiauiSmatuotus ISmatuojameatstumqc a ir b dydZius apskaidiuojame nuotoli / nuo menamq Saltiniq 5l it 3ll i6 interferencinio vaizdo.p. atstumq tarp menamq Saltiniq d ir atstumo tarp menamq Saltinig plokstumos ir interferencinio vaizdo / matavimus. 7. ISmatuojame atsturn4 a ( 1 pav. 4. Bipnzmg FB slankiodami ant optinio suolo ekrane gauname rySkias juostas( kartais tenka pareguliuoti ir objektyvoL1 padet! ). Ant optinio suolo surenkamaL pav. Nuotoli d atlikg dar vien4 bandym4. l4l. Nuotoli x tarp gretimq interfcrenciniq juostq ismatuojamepritvirtintu Xrn prie ekrano mikrometru ( 3-5 kartus ) ir sura5iusi lentelg Xo=0. ar Zpav.c . tarp 5l i1 5llir atstum4 / paprastai ismatuojamenetiesiogiai. Kq vadinameinterferencija? Kokios yra interferencijos .t. interferencines 3.b) = o * b . lragat(2) apskaidiuojame paklaid4'10.) ii keisdami tik ekrano viet4.51 5lliki ekrano E.s{. matome.os ? koherenti5kumas Kaip sudaromi koherentiSki yra Svicsos"Uangq I Kas laltiniai ? nuo plonospleveles? t.atsispindejg praskaidrinimas? 4.bei pagal(3) apskaidiuot4 .l0r-142. I5matave f . kad menamiSaltiniai5l i. ) apskaidiuojame gretimq interferenciniqjuostq. 2.p. 6.p. o (4) I = o . gauname tikruosius Saltinirtr it 5lr. Bandymusatliekametokia tvarka: 1.Zinomaslgsio Zidinio nuotolis) plaukia. vaizdus lgsio yra f . f (s) b vertg' l. I (5) [ra59iSmatuotas ir H vertes.pagal (4) apskaidiuojame 6. Kq reiSkiaoptikos Urlti"i 5viesosspinduliavimo biid4 ? Kokie lazerinio . b= ft f-F (3) b..

. krintantysstatmenaii ckran4 ( . gardelesreZis tampa atskiru kohere. 5vies4 bangqSaltiniu.Stalelis2 gali suktis apie vertikaliq a5i. S DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES skaidrioji vienmate difrakcine gardele yra stiklo ar t)aprasdiausia hnrco plok5tele su daugybevienodos formos lygiagrediqreZiq. rySkias siaurasjuosteles. ir ekrane matome difrakcinl vau'd4 .tai prietaisas prizmiq bei kristalq kampams matuotiGoniometras. kuris sulapatinamas tiriam4ia spektrine linija. Kolimatoriuje yra glaudZiamasis l95is. f€fiiq. ( 2 difrakciniame vaizde ). suZymetas jo statomas spektrinis prietaisas ( prizme.p=0 )I5 atskirg reZiq atitinkami spinduliai.atskirtas palyginti pladiais tamsiais tatpais. kurios tenkinasqlygq (1) d sing ** = *m)' (m=0'1'2'3"')' 56 57 . parodytasSviesos kuri sukuria spinduliai.interferuoja. PRIEMONES: difrakcine gardele.Difragavg spinduliai T. thntre matomasmaksimumas. Sviesos Saltinis.Si. Jo pasukimo kampas matuojamasZiedo 1 skalcje ( Zitironas ir stalelis sukasi nepriklausomai vienas nuo kito ). 1.o pstarqo Padekimelygiagrediai lklinio plokltumoje pastatykimeekran4. Palymekimc gardeles reZio ploti b. Okuliare yra sifllclis. intensyvumopasiskirstymas pnv. Difrakcine gardelc 1 Pav. krintantys k4rptimis. 3nrdcles difrakcinei gardeleisurenkarnqjik. kuriame itvirtintas horizontalus laipsniais. Ji stcbinrc t>kuliaru .ifironoobjcktyvo Zidinio plokitumoje sudaro difrakcini spektr4.600. Goniometras sudarytas i5.LABORATORINIS DARBAS Nr.kai gardeles *alCius N yra labai didelis. Vicnamc lyglje su Ziiironu yra kolimatorius 4. Goniometras . Ant Ziedas1. naudojamaskaip spektroskopas. turintis dispersing prizmg arba difrakcing gardelg.bendrasgardelesreZiq plotis keli centimetrai. 13 DIFRAKCINNS CANNELES KONSTANTOS NUSTATYMAS TIKSLAS: nustatyti difrakcines gardeleskonstant4 ir neZinom4Sviesos bangosilgi.Statyvo. kurio Zidinio plokltumoje yra siauras ply5ys Ap5viestasplyiys atlicka linijinio Sviesos Saltiniovaidmeni. gardcle ) arba tiriamasis kristalas-Viri stalelio 2 apiejo vertikali4 a5isukasihorizontalusZiiironas3.800 net iki 2400 Vadinasi. r iii Zpav.klidusi i3 atskiry reZiq.spindu-liuojandiu rt. goniometras. atskirtq ir *rknidiiais tarpais.Viename milimetre biina 300.ntinig Tuomct kickvicnas apsviestas visomisgalimomiskryptimis. sviesa.Dydis d=a*b yra vadinamas difrakcines konstanta. kad tlntmcnai i difrakcing gardelg krinta plokSdia monochromatine banga. Paprastumodelei tarkime. I3 kolimatoriaus iScinantislygiagrcdiqspindulitl pluoltas krinta i difrakcing gardelg. atliekandiu su lupos vaidmeni. o ierkaidraus tarpo ploti a.

o ilorini _raudona Sviesa.e_tri3k{ ":g Aukltesnes eiles difrakciniai spektrai iJ'daries vienastitq Jtffilq vidini kra5tqnuspalvinavioletine.surapatinamejo siiia .< po >)+\< I t > .. jg i5sidestg i abi puses. l*d^""l ziedo A skaleje nuskaitome ku"pe cps. Hiuigenso .p. 9.p. jo siiil4 sutapatinamesu kuria nors pirmos eilosspektro linija ( j4 nurodo destytojas PasiZymime kampq<p1. Difrakciniq gardeliq taikymas. Sukdami Zi[roneli toliau. llgio Sviesos difragavimokamp4 pirmos ir antros eiles spektruose(pagat3 lr 4 punktus).l Pirminiai ( pagrindiniai minimumai susidaio "il. . . 1m. 5ld""gt furiug T.p. Kolimatoriaus ply5i i Zinomo spektro fuiesos Jaltin!. virpesiq ampritude atitin*amame ekralo ta5keyra N kartq didesne. atejusiosij vieno ply5ioI.priklauso nuo Sviesos bangos ilgio. antros ir kitq eiliq spektrai.rfi(P (4) 5. . Difrakcine gardele. Spektro atlase randame linijos bangos ilgi ir i5 (1) formules difrakcinesgardeles apskaidiuojame konstantq. (1) rygtis nurodo pagrindiniq intensyrnrmo . jo" konstanta. BANDYMO EIGA 1. ApskaiC. ll. 3.: 1-o = NtIr.i* is i'tain[ to paties. 6. ziiironeri. Difrakciniq gardeliq r[Sys.L.interferuodami stiorina vienas kit4..2.3. dydZiq Destytojasnurodo neZinomobangosilgio linij4. pirmos. Gardeleje stebimq difrakcijos pagrindiniq maksimumq ir minimumrl s4lygos.. maksimumq padetis.yra-vadinarnu. A^o= NAr.l e) l. a2-a8. SukdamiZitroneli i kit4 gusg nuo nu[nds eiles spektro.krintantysk-ampu ..Frenelio principas. [8].*. spinduliq . tai difrakcine lardele y. .< tp o >) ditrakcijos kamp4: -\< .Tai atliekame tris kartus ir nustatonee vidutini <go> diduma.negu ampritudevilpesiq. Pasinaudodami iJmatuotu difrakcines gardeleskonstantosdydZiu.raoo. NustatomeSio bangos 7.. Sviesos difrakcija. Matomos Sviesos I . 2 ."il.Lv^'v^uvuo vieni kitus panaikina.rezio taskg sklindantys spinduliai interferuodami '.p"t.m=1. ) . o intensyvumasI=* yra N2 tartq didesnis.ri_ f. ){.Nustatome Qt > .x" bs. Matavimus atliekame tris kartus ir apskaidiuojame i5matuotq kampq vidurkius. ii (l) formulesapskaidiuojame neZinomq bangosilg! X.t..i". L52-t64. Frenelio zong metodas.Oi"i l rn"t irrrurn.u . statmenai isejusiemsis -pasukame spinduriann kolimatoriaus pastato* o-it ut"iog gardelg. I. t . 4. kryprimis *. = o*r= *ml'. stebimas sartinio difrakcinis spektras-Skaidiusm vadinamas spektro eile. (3) Tokiu bridu.Siq minimumq satyga tokia..rrrtioio.3.o m=0. nustatomet4 prdiq linija atitinkanti e r. Kodil nestebimasspektras centriniame maksimume? LITERATORA lll. kampas.pe-lrio uiouriu. Atstumas tarp maksimumq ( tam tikrim l" ) priklauso nuo gardeles korutantos..uirur. pigrir..Sviesos negu intens5ruumas Sviesos. centre ( m=0 ) stebimas .rirr".SukdamiZifirono okuliar* sufokusuoja_" .2.nulines eiles spektras.1to*i pagrindiniai maksimumai. 2 . Sviesos bangl ilgig intervalas.neissklaidytas sartinio atvaizdas . Apsvieiiant difrakcing garderg balt4ja sviesa. KONTROLINIAI KLAUSIMAI prigimtis.iuojamedviejq nustatSrtg difrakcines gardeles konstantq vidurki <d>. kuriuos sukeria spinduliai iSvieno plySio. Suformuluojame i5vadas.

Joje atskaitomasanalizatoriaus postikiokampas.Antrarne cilindre iddtas ir fotovarza F.Jei Sviesospluo5telyje vyrauja kokios nors krypties virpesiai.didziausiasir maiiausiasSviesos vektoriaus . Jq apibtrdinapoliarizacijoslaipsnisPs: l{ I=Ioc os z e Q) da Ie i analizatoriqkritusios Mcsos intensynrmas.ro (1) atitinkantis intensyvumas.I"ABORATORINIS DARBAS Nr.Jei visosvektoriaus . kurioje elektrinio . analizatoriq & ap5viedia lro G' bOt to grandinejeatsirandafotosrove.E ir ir magnetinio . Maliaus desnis ko pro analizatorig praejusioslviesos intensyvumo I priklausomybg kampo tarp poliarizatoriausir analizatoriauspoliarizacijosplok$tumq -J. Tiesiai poliarizuota Sviesa tokia.y. vicnakitai statmenas yra .to padiu ir F . Ji sudarodu SaltinisS ir poliaroidas P cilindrai. II f" = {-* -{-t 1-o + 1.sklin<landius kryptimis.in . DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULFS bangineprigimtimi.Pro fkirtingomis praeina yra poliarizatoriq praejusi Sviesa tiesiai poliarizuota.nubrdZtaper Sviesos plolcituma. cilindro pivi*iuje yra skale sugraduotalaipsniais. tokia Sviesavadinama nat[rali4ia arba nepoliarizuot4ja Sviesa. :1. 14 MALIAUS DESNIO PATIKRINIMAS poliarizacijosrei5kini. pro poliarizatoriq PRIEMONBS: irenginysMaliaus desniui patikrinti ( 1 pav. Toliau Sviesa fotovarl4 F ir joje sukelia vidini fotoefekt4. turime dalinai poliarizuotq 3vies4.yptyt yra lygiavertds. skirta Sviesaitiesiai poliarizuoti. i5siskaidoI du spindulius.F hukq stiprumo vektoriai yra statmeni tarp savgs statmeni tai daugrbes bangos sklidimp krypdiaif . pto ji praejusiosSviesos ji visai nepraeina. Kai kampas b=900.). nustatyti praejusiosSviesos TIKSLAS: i5tirti Sviesos poliarizacijoslaipsni. t.analizatorius . Iro ir l. poliarizacijosreiskinysaiskinamasSviesos Sviesos Sviesa.' Optine sistcma.poliarizatorius. Ji nuosekliai sujungta su galvanometru G ir maitinimo SaltiniuE. intensynrmaskinta. ) patenka i poliarizatoriq P. T'ai gali biiti i5 tuimalino kristalo ilpjauta plok3tele-Ji idiia tik vienos elektrinio vektoriaus E virpesiq krypties bangas' izatoriai skirti poliarizuotai' Sviesai tirti vadinami analizatoriais.l I pav. kurioje elektrinio vektoriaus E f.tai skersine elektromagnetine banga.. kai kampastarp PraejusiosanalizatoriqSviesos poliarizatoriausir analizatoriaus pagrindiniq ptokstumq 9=0'. Vienas i5 siq spinduliq stipriai sugeriamas. stiprumasdidliausias. kai poliarizatoriaus P ir analizatoriaus A idZiamq Sviesosbangq E vokt<lriai yra statmeni. poliarizacijos krypti ir vektoriqE. Jame spindu$s dvejopail0lta. analizatorius poliarizuotos Sviesos nepraleidZia ir praejusios intensyvumasyra maZiausias. analizatoriq Sviesos Elektros srove i fotovarzos grandineje proporcinga pro analizatoriq Sviesos intensyvumuiI: praejusios 60 61 . vadinama iumi. Pirmamecilindrc yra nattiraliosSviesos kitas poliaroidasA .E 1 t.kuri registruojamagalvanometru A yra sujungta$ su antruoju cilindru.E tryptit. Sviesa Lt analizatoriq. saltinio skleidziama Sviesaatomq i5spinduliuotq elementariq bangq visuma' Siq Uangq E it E kryptys ivairiai orientuotos sktidimo krypties atZvilgiu. sutampandiq su cilindro simetrijos asimi.pejimai vykstavisq laik4 viena kryptimi.poliarizuotus fviesos skirtingais greidiais ir tarpusavyjestatmenoseplok5tumose.h _. Plok$tuma. i5 Natiirali Sviesa Saltinios ( 1 pav. kuris gali suktis Analizatorius apie opting asi."[d. patikrinti Maliaus desni. vadinama hngossklidimo . t .

178-L86. Dabar atvirkSd. Taigi kampas g keidiamasnuo 0oiki 900. tai reiFkia.Bandymorezultatai pavaizduojami . 1. Vienodoms kampo g. Sviesos Poliaroido veikimo princiPas. ( j=0. Taigr Siek tiek pasukinejant analizatoriq.p.2.>. surandamaskampas cr' atitinkantis i.. <i.o + i-.Pagai gautq $afikq suformuluojima i3vada apie Maliaus desnio galiojir4. ( i-io >'(i = 0'12'3"''9) =<i ioi i> coszgreik5mes. jei ii matavimo duomenq gaunama. Pasukant analizatorig kas Ac. P " .kad Maliaus-desnis teisingas. apskaiiiuojamas Sviesospoliarizacijos lrlpsnis: t (4) i=kcos'g Taigi..9 ).klls=k i1 bei (1) formulg.3. BA}IDYMO EIGA l.oo. 4. ). yra Siuo atvejugrafing priklausomybgi=f(cos2g) vaizduojaticse. fotosrovd grandineje minimali i611. t. Kaip eksperimenti3kai isitikinama Maliaus desnio teisingumu? LITERATf]RA [1]. Sukant antr4ii cilindr4 (analizatoriq) surandamapadetis. 3. nes fotovarZa maZai ap5viesta. Apskaidiuojamos rezultataisura5omi lentelg: i 9. Galvanometru i5matuojama srovesreiklme i*o. Kai q= 900. Jei P5(1. t.62-73. reiklmems apskaidiuojamos srovds vidutines reiklmes <i. 2. 5. Matavimq ir skaidiavimq j ij 1. 3.-ll.y. : 9 00 100 lmax i-o n0 900 \nin i. Suformuluoti Maliaus desn[. Atskaitomas cilindro skaleje 3i4 padeti atitinkantis kampas cr6.1.i =k J Panaudojus Maliaus desni (2) gaunama: ='.=100. 5. 0 1.> < !"o> cos2gj L.ia eiga malinant kuorpq g iki 00kas 100uZraSomos fotosroves reik5mesi. reikimes io1: lotosroves.a ir atitinkainas fotosroves stipruulas i. atitinkanti didZiausi4 fotosroves reikSmg i.. Tuomet apskaidiuojamos tik atsiradusios del poliarizuotosIviesospoveikio. i5 6. KONTROLINIAI KTAUSIMAI 1.io (i61) 0 grafiikai io:(cos2g)-' 10. Sujungiamairenginio Maliaus desniui tikrinti schema( 1 pav. 2.kad elektros srove fotovarZos grandineje tiesiog proporcinga kampo tarp poliaroidtl pagrindinirl plokltumq kosinusokvadratui. Del kampo cr paklaidq 5i padetis nevisadasutampasu skales Sviesos parodymu 61=u6+900. 181. Siuo atveju karnpas tarp poliarizatoriaus ir analizatoriaus pagrindiniq plok5tumq lygus nuliui (q=0o). uZra3omas kampas tarp poliarizatoriaus ir analizatoriaus pagrindiniq plokltumg 9i = di-ao= iA...--!ssr----!q!- -..tai ir sandauga intensyrmmas klls pastovi. Panaudojus (3) s4ry3ioi5reiKtus iviesosintensyvumut /-u* I'nn = 3[ I(r i " (p i = ktl o cosz I3 poliarizatoriaus iSejusios Sviesos nekinta. Sviesa dalinai poliarizuota.p. kadangi praeina analizatorig tik kritusi i ji nepoliarizuotos dalis.i. Apib[dinkite natiiraliqi4 ir polirizuot4j4 Mesqpoliarizacijosb[dai. ( g=900 ). 4. 62 63 .

Sviesos poliarizacijos plok5tumos posiikio kampas matuojamas pusSeseliniupoliarimetru.kurios elektrinio lauko stiprumo vektori-ausE virpesiaivyksta vie. toiel pakanka nagrineti virpesius tik vieno i5 iq. priklausanti nuo medziagosprigimties.:i$qt\9" PRIEMONES: poliarimetras. grynieji skysdiai . Sviesai SklindantSviesai opti5kai aktyviaistirpalais.Sviesos srauto centrine dafisir kra5tai buspoliarizuoti skirtingose plok5tumose. Taigi. OK nurodo pro kvarco plokitelg praejusiosSviesos poliarizacijos 65 i . zinomos ir nezinomos' koncentracijos tirpalai. Daznia*siai pasirenkamas . optiniu aktyv'mu pasizymi kvarcas.E ir mugnetinio lauko stiprumo vektoriaus fr virpesiai ryksta plokstumoje statmenoje bangos rttioi.E vektorius. liniuote arba slankmatis. (2) din(a) tirpalo savitoji sukimo geba. Pu_ngo* pasukapoliarizacijosplokstum4 optiikai aktyvi medziaga:nusklidus fyiuo joje 1 m ilgio keliq. sviesos ii' " ilgio ir temperattiros. Kvarco plok5tele dengia tik centring Mesos srauto dali. poliarizatorius ir analizatorius sukry2iuoti ( g=900 ).F vektoriaus) viqpesiqprokstuma pasukama. Savitoji sukimo geba (cr) skaitmeni5kai lygi poliarizacijosplok5tumos posfrkiokampui nusklidusSviesai1 m ilgio keliq vienetineskoncentracijos tlrpale. b atvejis). :.i analizatoriqkritusios Sviesos intensymmas. Jei sukant analizatoriq. y. ko jS praejusios 5viesos poliarizacijos plokltuma bus pasukta kanpu y. 15 CUKRAUS KONCBNTRACUOS POLIARIMETRU NUSTA'IYIVIAS TIKSLAS: susipazinti su poliarimetro veikimu. su sviesa.vadinamatiesiai poliarizuota.LABORATORINIS DARBAS Nr.terpentinas. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES sviesa yra skersine elektromagnetine banga. analizatoriq A ir ap5viediastebejimo lauk4. Joje elektrinio lauko stiprumo vektoriaus .lojg plokstumoje. nes sqveikaujant Sviesai medziaga.r--l lt /l rlF*l--t | PKTA tt ll r_ _ F_ ll n =v_t Lt I l+\ t\ l\ I I L_\ \ | t__ | | 1 pav.no k4rpdiai. sis reiskinys vadinamaspoliarizacijos plokstumos sukimu. (l) yll sukamoji geba. kuriq nplviestumaspriklausys nuo kampo tarp Sviesospoliarizacijos plokltumos ir analizatoriaus poliarizacijos plokstumos g.i l . Todel matymo laukas pasidalins i tris dalis.E (tuo padiu ir . Pagal Maliaus desni praejusiosSviesos analizatorig intensyrmmas: I=Iocoszg. sie vektoriai visada tarp savgsstatmeni. 1 ->l --+l -:l / -. Jame Bviesa ticsiai poliarizuojama. Lygiagredigspinduliq pluo5teliskrinta i potiarizatoriq P.sulramoji geba a skailine u"it" rygi kampui.didesni poveikiiai sukelia elektrinio lauko virpesiai. jo poliarizacijosplokltuma AA yra statmena poliarizacijos plokltumai OP (AA r OB 2 pav. poliarizacijosplok5tumos prtstikio kampas g yra proporcingastiqpalo sluoksnio storiui I ir tirpalo koncentracijai c: g=(a)cl. nikotinas. sviesospoliarizacijosprokstumosposrikio kampasg yra proporcingas Sviesos spindulio kelio ilgiui I toje medZiagoje: (p=c(l. sklindant $viesai optiSkai aktyviomis medziagotnissviesosbangos elektrinio vektoriaus . Jei AATOK" tuomet laukelio vidurys neap$viestas(2 pav. nustatyti cukraus tirpalo geb4ir neZinomqcukrauskoncentracij4iirpate. praejus Sviesaikvarco plokstelg. tirpalq T. (3) dia Ie . laukelio krajtai tamsiis. cukraus ir gliukozes vandeniniai tirpalai ir kt. si ptotstu-a vadinama poliarizacijos plokstuma (senesniuose vadoveliuose potiarizacijos plokituma buvo vadinama fr viqpesiq prokrtuma). Supaprastinta poliarimetro optine schema pavaizduota pav.Toliau poliarizuota Sviesa praeina kvarco plokstclg K. r. a atvejis).

optiSkai aktryios medziagos. visi laukeliai silpnai. vienodai apSviesti.178-1B6.9 0 ' @\=t ao=6- (4) 6. IS (2) formulesapskailiuojama Q=Q'. 3.{DYMO EIGA 1_.palyginamos koncentracijos reik5mdstirpale.| poliarimetr4 idedama kiuvete su zinomos koncentracijos cukraus titplh. KI.plok5tum4. kad bfltq ai5kiai matomos laukeli dalijandios linijos2. pasukant analizatoriq tuo padiu kampu 9.62-73. b 2Pav- /'ffi-\ w c /GF\ /<x><\ pagal(5) ir (6) formules surastos 8. gavimo btdai.visi laukeliai iZp*. Poliarimetro veikinro principas- LITERATIfRA [1]. .Pagalskalesparodymusnustatoma nulines padeties reiklme cPs. 3.Laukeliq aplviesturnas vel suvienodinamaspasukant analizatoriq' I5 skales parodymq surandamas kampas 9/.' (6) (E ) \u--. 18j. tirpalo sluoksnio storis 1. idedamakiuvete su opti3kai srautrl poliarizacijos plokstumos pasukamos aktyviu tlrpalu. 4. noZinomos KONTROLINIAI 1. 4. Jei plok5turna AA statmena kampo POK pusiaukampinei c atvejii ) arba su ja sutarnpa(2pav' d atvejis).t.q: (5) K iA \ ll i\ i\ A €r a AO A 0 _ \z__ /TT\ tttl \Ll_/ d f-I ts A t\. Sukant analizatorig. Poliarizuotos Sviesos Poliarizacijos plokstumos sukimas.i punttuose nurodytu bfldu nustatomas poliarizactjo: plokltumos porfuio kampas S . kuris ir i5matuojamas. 2. ?. Slankmadiuar liniuote iSmatuojamas tirpato savitoji sukimo geba(cr): 5. suderinuspoliarimetr4 pusieieliui. IS (2) formules apskaidiuojamatirpalo koncentracija .p. okuliaras sufokusuojamastaip. DCI to Sviesos kampu q ir laukeliq apfuiestumai issiskiria. poliarimetras suderinamas pusseseliui.p. bet vienodai ap3viesti. Laukeliq apfuiestumai vel susivienodina. Poliarizacijos plokrtumos posrikio kampas g lYgus: Kokia fuiesa vadinama natiiraliqja ir kokia tiesiai poliarizuota.-AUSIMAI a BA].Iremus i3 poliarimetro kiuvetg. Poliarimetrassuderintaspusscseliui. 66 67 .kai analizatoriauspoliarizacijos plok3tuma statmena POK kampo pusiaukampinei ( 2 pal' " atvejis )' Tuomet laukeliai si$nai apsviesti ir nezymfrs analizatoriaus posfrkiai sukelia pastebimuslaukeliq aplviestumq pakitimus' Taigi. lvertinamosQ paklaidos. I poliarimetr4 idedamakiuvete su nezinomoskoncentracijostirpalu c' lr i. NeZinoma koncentracija tirpale apskaidiuojama pagal poliarizacijos ir plok3tumosposiikio kampus <p <5 : ct=c9z. y.

tai inergijoi srautas.. ampermetra.uvmlro sprNDULHvIMo ryRrMAs IR TEMPERAT0RoS MATAVIMAS OPTINIU PIROMETRU DARBO TIKSLAS: optiniu pirometru i5matuoti ikaitinto ktno konstantq.maitinimo Saltinis.esantis temperaturoje. kurios grandindje yra srovesSaltinis 4.avtlo kryptimis vienetiniame daZnio intewale: Su.Matuojant ternperatiir4 didesng negU 14000C. (1) nuo imenti5kai stebima spinduliavimo gebos arr priklausomybe Tr ir Tz pavaizduota 2 pav' esant tenrperatiirorns 2Pav.Energijos sraut4. yra jo pusiausvyrasis pobtrdis' Itrspinduliuojamg rmagnetinftlbangq spekirine sucletis ir intensyv'mas priklauso nuo on. Toks spinduliavimas -vadinamas Siluminiu. iB ploto vieneto . temperatiirqir nustatyti Stefano-Bolcmano siiilo pirometras.ssugraduotas ne srovds.) sudaro okuliaras 1 ir objektyvas 2. ikaitinti iki pakankamai aukstos temperatfiros Svyti.-lei i kiino pavirliaus ploto vienet4 per laiko vignet4 krinla is vadinamassugerirno geba: imo energilossrautas dO..-Sqinduli. SvytOlimas sulyginarras reostatu. reostatas 5 ir ampermetras 6. DARBO METODIKA IR PAGRTNDINES FORMULES .dv. raudonojo filtro (1. sugertosir krintandios energijq 68 69 . lempute 3. Pagrindine Siluminio spinduliavimo savybd.kuri nebiidinga kitq v.t J"1^ = lde. 00 Q) kiinai daugiau ar maiiau sugeria krintandi4 i juos elektromagnetiniq g energii4. kud visomis tam is spinduliuoju iu^ tikrame daZnio intervale kfrnas.r" t'Y' Sifumini spinduiiavim4 apibiidina spinduliavimo srautas per laikodeTtq dfyl i5 gijor fi"lit i5spinduliuojamas plotovieneto nuo v iki dv. . KEnai.I"ABORATORINIS DARBAS Nn 16 spinduliams. Temperatfiros matavimo optiniu pirometru principas pagrlstas ikaitinto kiino spalvos ir Ivytejimo intensyvumo palyginimu su etalonines lemputes siiilo Svytejimu..-=l s. o jos ikaitinto siiilelio temperatiiros vienetais.. apibiidina spinduliavimo Elba lur. Ly' spinduliuoja elektrornagnetines bangas. pastatomas rnatinis filtras 7 ir temperat[ra stebima kitoje skaleje. ampermetras.65pm) Sviesoje. v Suminis spinduliavimo srautas visame daZnio intewale vadinamas spinduliavimo geba err irapskaidiuojamas pagal forrnule: @6 I Pav. Pirometr4 (1 pav..=0. Pastarasis priklauso nuo spinduliuojamo k$no iros ir daZnio ( arba bangosigio ). 5. kaitinamoji lempa. DARBO PRIEMONES: nykstamojo voltmetras.kuri k[nas i5spinduliuoja d@. tur=-ZT .

Tokie ktrnai juodaisiais.ini.85). turintis temperatiir4 T yra aplinkoje.Vyno konstanta.r=t ). gaunameryikq lemputds siiilo vandq'.r<1 perra5omataip: er = A-oTa (6) ) tai (a) formule (j) dia A . kurio temperatiira matuojama. atittinkantis spinduliavimo gebos maksimum4 atvirk5diai proporcingas temperatiirai : t nustatJrtistefano-Bolcmano konstant4 o.ir* ialtini ir qskq Pirometro objektyvq nukreipiarne i kaitinimo si8l4 ir nustatome izdq.Nustatome tikrqiq temperatiir4 pirometru temperattirq ) t pagal i5matuotq pirometru t.i5matuota rySkumine temperatiira ). pirometr4 pastatome taip.898.. fiungiame pirometro ]raitinimo . Jeigu ikaitgs kiinas. kurio A.6 matavimai ). Suformuluojame iivadas.L0{ t$ir(mzld) . ?.. ir spinduliuojandio kiino bei aplinkos rasT ir To. t'-iimatuot4 5.U (e) (8) ir (9) gaunameStefano'Bolcmano konstantos i5raiik4: o= (10) €r -. nusakom4 sug6rimo geba A"r. kuriems esant matuoiama lemptlt€s Dest5rtojas riflo tenrperatiira q ( 5 . =*(3) d@ DidZiausiasugerimo geba gali buti lygi vienetui ( A*. KONTROLIMAI KLAUSIMAI ^b n^=T' dia b=2. kad daZnis atitinkantis absoliudiai juodojo ktno spinduliavimo gebos maksimum4. Situminis spinduliavimas ir jo savybes.'Plgal (10) formulg apskaidiuojameStefano-Bolcmano konstant4 (A=0.Stefano-Bolsnanokonstanta. Matavimo duomenis ( I-sroves stiprum4.(s) Bangos ilgis. ' Jei kiinas yra ne absoliudiai juodas (.Per okuliar4 .l t-' sitrlq. U-itamP4: surasomei lentelg.pilo-lftlo pastebimas. V. BANDYMO I]IGA Paruo5iame darbui optini pirometrq. Tikroji spinduliuojandio kiino temporatiira T apskaidiuojama pagal pridet4 lentelg (t. Sukant disk4 5 pagal laikrodZio stebime [iungiame pirometro vati'q. arrpermetro rodykle"rodo "0'.t. ii. ir sugerimo Z. kaitiname elektros srovc I.kfino sugerimo geba. t. Stefanas ir L lJolcmanasnustate desd. kurios si0lelig sudarornenedidelg itamp4.tr) 70 (s) Jei kiin4. &. ir darbo vietoje pateikt4lentelg o 6. Norint rasti tikrqj4 kiino temperatiirq reikia Zinoti spinduliuojandio kiino juodumo koeficientq. yra tiesiai proporcingasjo absoliutineitemperatflrai: vroo = bT .r<1 temperatiiros. (4) tia o:5. kad jo lemputes siiilas uzdengtq tiriamos tinimo lempos sitrl4 nurodo srov6sdidumus. tai kiino pavir$iaw ploto vieneto spinduliavimo gcb r 1. kurios temperatiira To . = Ao\f .Vynas nustat€ desni. Absoliudiai juodojo ir kiekvieno kEno. esant vienodam Svytejimo intensyrnrmuibus skirtingos.integraline spinduliavimo geba' 71. reikia iSmatuoti elektrines ines parametrus I. kuris Keidiant okuliaro iame raudonq filirq ( matinis filtras iljungtas )' jo vamzdeli. = -fIU '7V1 I. stumdant temperattrr4 matuoslme' l3ungiame kaitinimo lempos. jo spinduliavimo geba e. .oL . ti. kai jo temperat[ra yra aple Jt't. kuris teigia.67.10i mK . . vadinami absoliudiai B. kad lempute silpnai Sviestq. o j4 sukelia itampa U.A". susiejanti absoliudiai juodojo kfino intcgraling spinduliavimogeb4su temperatira: e. Sito*ioio spinduliavimo charakteristikos: spinduliavimo geba.y.

liniuote.vadinamas ioto"f"kto raudonqia riba' (maZiausias nuokatodomedziagos'^ : r--r:xr:r. Detttioguttus : rezultatusnustatytiSiedesningumai eksperimentinius ApiU"rrOrinus sukeliandios 1.+. p. Saltinis' Sviesos fotoelementas..Z-"* .ittu. patikrinti nuo katodo aplviestumo lausomybg :^rr: . I5lekusig eteictronq didZiausia kinetine energija katodoaSviestumo.G. Planko matinio spinduliavimo hipoteze. 5.5-12. l't .sugertohvanto energqa' h . Pritaikgs pozitrriu.i3lekusio elektrono didZiausias nuo medZiagos iSlaisvinimo i3 katodo pavir5iaus darbas. Optinio pirometro veikimo principas. bangos ilgis 3.p.-:.GcrcaslsSTrntyrinedamaselektromagnetinirl.. [10]. A . istyre AStoletovas' reilkinys vadinamasiSoriniu fotocfektir. [2]. p.bangqgcneravim4.. i5Lkia-elektronai' Sis nustate. nuo bangos ilgio ir "ti.Plant<o greiti.priklauso nuo krintandios sviesosintensyvumo( katodo krintandios i katodq Sviesos minimalus.i. spektrinei sudediai. ertrorrigsr"akuuminis Saltinis' tras. nuolatinos itampos DARBO METODIKA TRPAGRIM)INES FORMULES Fl. filelusig elektronq skai3ius per laiko fotoefektq.kadveikiant SviesaiiB medZiago..jis ulra5e fotoefekto lygti: I-ITERATURA lll.r r1 rikrauso energija nep: Eksperimentiniaifaktai. Pastoviai S"i"t"t Suftinio spinduliuojamosSvi9so--s.p.24t-259.Planko formule' 6. sukeliantis f.elektrono mase.op. kad islekusiqelektronq apsviestumo).EinSteinas.3-7.elektrono tia hv .L-. l4]1. yra aiSkinami lvantines mechanikos daznis. Kvanting fotoefekto ieorijq sukrire bangq spinduliavimo ir Plariko hipotezq apie kvantini elektromagnetiniq sugerimopob[di.vottmetras.pun#iuo. Epistuoja fotoefektq sukeliatis didZiausias priklausantis daZnis).kA. priklausantis 72 73 . katodo ap$viestumui' vienetqyra proporcingas nepriklauso nuo 2. hv= (1) konstanta.o.3-7.3. A. I"ABORATORINIS DARBAS Nr' 17 rsoRrNro FOTOEFEKTO DTSNINGUMU TIKRINIMAS soties fotosroves t AS: susipaiinti su iSoriniu fotoefektu.''onuofotoefektqsukelusiosSviesosbangos ilgio (daZnio). A. Sihminio spinduliavimodesniai4_ Energijos pasiskirstymas absoliudiai juodojo kino spinduliavimo spektre.

didum4.2 . kad jis i5lektq i5 katodo pavir$iaus. 2.kad voltamperineje fotoefekto charakteristikoje stebima soties srovd Wa proporcinga katodo ap5viestumui. 3. kad.kuriq energda proporcinga daZniui. r- (s) dia I-Saltinio Sviesos stiprumas. 6. pateikt4 schemq. Einiteino ggtis fotoefektui (1) i$rei5kia energijos i3silaikymo desni.COSCI. / r\ E=+ . 3. y./ 6. . Prie5pradedantmatuoti patikriname L pav. kurio schemapavaizduota 1 pav. \r-.1 .I t. NubrdZiame grafing priklausomybg u'=i (3) Zinant i3laisvinimodarb4 A.rii5ies.kadi5lekusig elektronq per laiko vienet4 skaidius proporcingaskatodo ap5viestumui._7 Pastoviam l(Sviesos Saltinisir jo maitinimo i tampa nekinta): I _s (7) . Einiteino lygtis fotoefektui.kvantais. 4.4 . 8 .itampos daliklis.=-. r-jo atstumasnuo katodo pavirliaus. Esant didZiausiam apfuiestunnri (maZiausiam kuri nurodo destytojas).tr. y.Sviesos Saltinis. rir pagal(4) (6) . I3 (l)plaukia. kuriai esant fotosroveisisotina.nuolatines itampos laltinis.5 . crkampas tarp normales ir krintandio i katodo pavirliq Sviesos spindulio. BANDYMO EIGA 1.3 . Eksperimenti5kai (S) priklausomybg tikriname matavimo irenginiu.jungiklis. elektromagnetinio lauko energijasugeriamaapibreZtomis porcijomis. NubreZiamevoltaryering charakteristike i=f(V). I5 voltarryerines charakteristikos nustatome itampos. Fotoefekto raudonoji riba. Suformuluojame i3vadasKONTROLIMAJ KT.=0) tai . iskaitant hipotezg. ISorinio fotoefekto tyrimo schema. r. Elektronq iSlaisvinimodarbas. i" = f[.7liniuoti. 2. t. I .AUSIMAI 1. y. i3 (3) apskaidiuojame fotoefekto raudonosios ribosdalni v. kad minimali fotoefektq sukeliati kvanto energija: hv. 7-9. p.6 . 5' sudarius toki4 itamp4 (arta Siektiek didesng)i5matuojamefotosroves priklausomybg nuo atstumo r. minimali energija.=/ (2) irA rrr-rtrrTl 1 pav. Jei spinduliai krinta statmenaii katod4 (cr. plaukia. jos nustatymo biidai. I5orinisfotoefektas.mikroampermetras. soties fotosroves stipris atvirksdiai proporcingas Sviesos Saltinio atstumonuo katodo kvadratui. 4.12-L7.p. ll0l. itrmatuojame fotosroves priklausomybg nuo itampostarp katodo ir anodo.1 -- r- 7 t (8) t. LITERATIfRA 127. kuri4 reikia suteikti elektronui. I5 fotoefekto desningumo.12-L3- 74 75 . 5. kai nesikeidia krintandios Sviesos spektrine sudetis. i" -E (4) Taikinio Sviesos Sa5tinio atveju I . t.voltmetras.vakuuminis fotoelementas. I5orinio fotoefekto desningumai.

kurio Zidinys sutampa su plysiu.iJffi nolt*torn". Ant monochromatoriaus btrgno yra mikrometrines padalos. Sie spektrai sudaryti iS atskirq spalvotq linijq. kuri spinduliq krypti pakeidia90 . juos surenka i vienq juostelg 3io lgsio Zidinio plok$tumoje' [45is L. bei atlaso) iq fiit"tit ir"uZraSomeui"g'1itg* JI linijrl ir ri[leli su rySkesnemis 1iz-spettro putooy*i'l'tuip ismut""j"t" ro mikrometro brdliame monochromatoriaus i duomenissuraSome lentelg' Pagal iuos mllchromatoriaus ptyS[ statome kreivq I@)'lri. 0 veikiandiq kartu kaip viena 60 kampo prizm6. Tiriame monochromatoriumi YM . Saltinis spektro linijinio PRIEMONES: neono spektro atlasas.td*ru"'gioir. patenkandios i okuliaro iiiironeli ir galima bet kuri4 iSjq sutapatinti su Zitronelio siiileliu. 18 MONOCHROMATORIUMI TIKSLAS: susipaZinti su spektrines anslizes metodais. liniiq sqfve speKt?.il$"gu:iT:i'-"f 13-T::?:::::lgiif.LABORATORINIS LINIJINIU SPEKTRU'TYRIMAS DARBAS Nr. kreivg rasti neZinomospektro linijq bangg ilgius.l93is L.es gradavimo "= sartini'tsmaqoiut" feris jo :p"kti:. pagal gradavfuno bangl ilgius su nurodytais atlase. Ji sudaro kolimatorius K(l pav. . nustatome. patenka vis kitq monochromatoriaus ilgiq prizmds P i5skaidyta Sviesa.todel lg5is L.): viename jo gale yra ply5p S. Sukant btiFq.Be to. kokiam' ilementui ilvadas' Suformuluojame priklaiso ismatuotos linijos' 76 77 . (neono lempa). kreive. Juos skleidZia ikaitusios vienatomes dujos ir metalq garai.J=ffi aliejuose atlasu. I5 kolimatoriaus $giagredig spinduliq pluoStelispatenka i disperguojand. nubrdZti vadinamq dispersijos monochromatoriausgradavimo krervg n= f(f). . sukasi prizme P ir i lg$i L. spektriniq linijq atlasas. nustat5rti nelinom4 $ginant i$matuotus medZiagq. Kolimatorius K skleidZia lygragedirl spinduliq pluoltq. DARBO EIGA rySkq o' gauname lempq). keidiasi linijos.. Prizm6 P Svies4i5skaido i spektrq. neZinomospektro Saltinis.elementams' ffiH:"#"r#. ir vienos visiSko vidaus 0 atspindZioprizmesC.biidingaisatskiriems. sudarytq it diejq 300 kampo disperguojandiqprizmiq A ir B. monochromatorius.Rdti""d"# (neoning :foI*t atstum4larp suduotuspektro jq ir. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES Darbe tiriamas linijinis emisijos spektras. kartu paiymint ig atftinkanti instrumento parodymq."r'f"ei. kitame .llJ: $viesos 1ti:**o** nezinomq pastatome Zinomq Sviesos Saltini PrieS monochromatoriaus ply5i spektrq' mikrometropuroovm#'i. iS6j9i5 ivairiq prizmes vietq vienodo bangosilgio spinduliai yra lygiagretiis.iq sistem4 P. veikia kaip lupa ir padidina spektro vdndq.. gauto Lygindami sutapatiname spektruose. Sukant blgrq. 2..

o* pagar l. ' I Pav1 kondensoriumi (1' Optine stilometroschema pav)' Sn*tu iF ialtinio pluoltelis patenka i 2 siundiamai pfysi 3. spektro '##.14-24l2l.ili u.'3i.Praejgs Pivmq 4' Sviesos p1"T€1. n= f(L) " -".ii$.KONTROLIMAI KT-AI. 4.kadbattas i' kokybinesli"W"e' .1i:: spalv4 kiekvienq *pioAotiq' rputuoirl kiekvienaibaltosSviesos stcirtingas iuZio.).*" jarbe "p"ktttkopo metalq ir jq aliekamos prietaisas -'stilometras(1 pav. Luriame dispersija naudgJa. J .6 ilskaido ji i objektryq5 ir toliau disperguojandiot kolimatoriaus 7' obiektyvas Reikiam4spektro spektr4..i.JSIMAI Nr' DARBAS 19 LABORATORINIS KOI(YBINT SPEIffRINf ANU. Emisijosir absorbcijos spektrai.92-97. 3.iJ'"..i iff:]:t:1". Darbo eiga ir laukiami rezultatai. Kokybine ir kiekybine spektrines analizes."iay** tq atitinka.p. Juostiniaiir i5tisiniaiSpektrai.2O-?4.pagal jq santykinius intensyvurnus aiSkinamas . vandenilio atomo spektras.:l: sviesos krint4s I prizme spindulys Sviesos tuo.t"u"1i -1Y"111:j^ lydinirr ili*":"*:::u: o rinijq darnius. LITERATORA fll.rJ 1^oa'afotusuoSa prizme8' riiti i ot rtiurq9 nukreipia 79 78 .TZT'STILOMETRU tiriamojo SviesosSaltinio KSTAS: ismokti naudotis stilometru.*"a.lry* !1.spektrq atlasas.ri"r.iZilgot Liiiio rodiklio kitimo funkcijanro b"ogo* 1l$o komponentei. [nijinio sektro Sniesos .. LinijiniU spektry kilme. Juo tikslesnis kiekybine .mL Paprasdiausiu..ILES 1.jq kilme.fi.Tikrqii rp"x.oai*fit -ia"O"'fJ lfgr p*"ier sp!{ulvsfist1iao31. atlikti soektrine analing' Sattinis.i"."J""{G. yra spektrosto-fls-Si.#. tunkcij4 atlieka gauti. dispersija' tos .. z. Saltinis' linijg lentele ir neZinomospektro DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMI.vadinama medZiagos spektrui pJ"iJlus.p.

uyruil. lr0lop. KaJangi gali yskgldyti a*oftuoja viena molekul6. ( 2) ^lo 80 = = 6. atlasas' PzuEMONES: monochromatorius. 2. atitinka spektre' Ji tenkina s4lygq: absordijos pradli4:tirpalo Linijiniq spektry kilm6. reikalingos fiksuotai linijos pradZiai nustatyti. Pagal. Juostiniai ir iltisiniai spektrai. LITERATURA [21. Duotoje spektrineje lenteleje yra apraiytos darbe naudojamo Sviesos $altinio skleidZiamoslinijos. 4. vandenilio atomo spektras. 4.p. KT-AUSIMAI SKAIEIAVIMASIS KONSTA}'{TOS PI.jq kilme. Jei spektrasnerylkus.de3ineje pus€je esanti mikrometro sraigtq. lenteles randame elementus.{KO SPEKTRO ABSORBCUOS TIKSI. Po to i tq padiq viet4 nukreipiame kitas linijas ir parodymus.spgktrines Taip atliekame kokybing Saltinio analizg.iti-o principu ir nubreZti jo absorbcijoskreivg. (energija Skilimo reakcijos tipo (1) Siluminis efektas ytu Zittolout . ZiUrddami pro okuliar4 9. t# atvejais. Pagal turimus duomenis nubreZiamekrervg n= f (f).y.kai arba jos dalis . Visas spektras perZi0rimas.02'1026 kmoll. visa io energija ir urUa moiet ules rotaciniams laisves laipsnianr^s .atitinkandius Siaslinijas. Skalesb[gnelyje yra $imtaspadalq. de5iniu kraStu ir uira5ome i lentelg linijq atitinkanti bangos ilgi bei mikrometro skales parodymq. KONTROLIMAI 1. Linijas galima pary3kinti sukinejant prietaiso kaireje pusejeesanti sraigtq.' kvantai yi^ nedalomi' kiekvien4 jtl *ot"t rt"r. lteikiama spektro sritis nukreipiama i matymo lauk4 sukinejant.. Imame neZinomos medZiagosSviesosSaltini. Emisijos ir absorbcijosspektrai. Sraigtu prading linijq sutapatiname su matymo lauko viduryje esandios juodos juostos.I4-?A. konstantq. Kokybind ir kiekybine spektrines analizes. 5. Darbo eiga ir laikiami rezultatai. nurodyti jg bangq . uZra3ome 3. 2.AS: susipaZinti su difrakcinio monochromatoriaus rasti Planko n. dar skaldanti iolq. spektrq.W =222'L06 J&mol reikalinga suskaldyti 1 tmot. Stilometro ply5i nukreipiame i Zinomos mcdZiagos Sviosos$altin[. prz.AT.2O-24. tirpalas ir Sviesos DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES arba kietuose k0nuose' Vykstant absorbcijai molekulese."-. kol spektro linijos pasidaro rylkios.92-97.Nr' DARBAS 20 LABORATORINIS ( Stilometro dalis. tenkandiq vienai molekulei' padalinti iSAvogadro skaidiaus h*=W " 1 0 . Jo linijoms uZra5ome mikronretro parodymus ir pagal dispersijos krelg randame tas linijas atitinkandius bangq ilgius. tam kvantas absorbuojamas tikros visumos t. taigi vienas kvantas Molekulg suskaldyti gali tik ablorbuoti iif ui"oe molekulg' energijq Ws' kvantai. neono spektro $altinis. kuriq energija yra ne maiesne u'Z reikalingq molekulei suskaldyti' tgqalai' Planko konstantai rasti gali biiti naudojami ivairiis (KzCrzOT)tirpalas vandenyle' svresos i5 jq ir kalio bichromato tcvant" veikiamas tirpalo jonas Cr2O7skyla taip: CrrOr-+hv = CrOr+CrOo- (1) i5tisines Ilgiausia banga. paZcnklintgkas de5imt padalq. sukinejame okuliarq.).t'Y'Wo # 81 lY o . reikia j[ N"titn [auti jo Oati Wo.gali bfrti perduota uiornq. DARBO EIGA L. pateiktas priede prie apralymo ir yra darbo prietais<lapra5ymas ISsamus vietde. 3. turime pamat5rti jo linijos i5plitusios. neturinti spektroskopo paskirties.ilgiai. nenurodyta. 5. sulkaldyji sukelti metlZiagos cheminius pakitimus. apsukant sraigt4 kelis kartus. kuri vadinama dispersijoskreive.

kurie tenkina sqlyg4: 11 2pav. i .k1 S In 6 /=7 . Tarkime. iSnagrinejus paprastesng plok3diq. Siuo aweju bangq frontas yra lygiagretusgardelespavir5iui ir spinduliai pasiekiavienu laiku. o bendrasvawdas3 Pav . maiinant atstum4 tarp reZiq d. 1200. Spinduliq eigos skirtumas A=d sino. toaet difrakcijos gardelese stcngiasi padaryti kuo daugiau rcLir4. (4) 6iak=0. Difrakcijos ccntrus galime laikyti koherentiSkosSviesosSaltiniais. 600. kad gardelg ap5viei.Tada i5 (2) gaunamet Noc Per tirpal4 leidZiamosir praejusios Sviesos spektras tidamas difrakciniu monochromatoriumi. vienodai vienas nuo kito nutolusiq lygiagrediq reZiq. 'l'ik tenkinant interferencijos maksimumo s4lyg4 (frUkl. ) .kurio i5ptitimas( dispersija) dides. tik Sviesos amplitudessusides. t-yskirtingo bangosilgio X Sviesa gaunamespektrq. Todel atspindyjestebimaSviesa tokiais kampais. kuri ivies4 i3skaido i spektr4 ir fokusuoja i ply5io plokitum4. kurios viename pavir5iuje padaryta daug vienodos formos. FN I pav. vrm.atspindZiodifrakcijos gardelg (1.). Jos veikimo princip4 galima suprasti.kuriq Sviesainterferuoja.1. Tai plok5telc. Monochromatoriuje MYM panaudota igaubta atspindZio gardele. puz. t.iame normalds kryptimi lygragrediqspinduliq pluo5tq...Gardeles pavir5iaus [breZimai juos i3skaido ivairiais kampais.vadinamaspektro eile(4) S4ry5is rodo.y.kad iSskyrusft = 0 (nulineseilesspektr4) 82 . =Yo^n c Wlo nukryps skirtingais kampais. 24OO1r daugiau kiekviename milimetre. svynrodami vienoje faz.bje. pav.3.. Bendras reZiq skaidius N ( gardeles plotis ) s4lygojagardelesskiriam4iq gali4: n=L= kN il" (s) Difrakcinio rnonochrornatoriaus MYM schemapavaizduota 2 pav. Sviesadifraguoja.2. .

plintant Sviesai bc absorbcijospavyzdelio {q ir jos kelyje pastadiustiriamqji bandini I (6) I = Ioe-F Kai absorbuojanti medZiaga yra iitirpinta skaidriame sqveika nepriklauso nuo tirpalo tirpiklyje ir molekuliq koncentracijos. patenka I Rankenele8 veidrodi galima patraukti. fokusuojasi i iSejimo plysi 7. medZiagai. tuomet Sviesa i5ejimoplysi 9. pti"S plySit pastatomekiuvetg su kalio bichromato tirpalu K. vandenilio atomo spektras' z. diafragmos ir rankeneleparenkime . pti"S i5djirno ptyti Z pastatome fotoelementq. Emisijosir absorbocijos 4. A.I5 ialtinio 1 lgsiais2 Sviesa nukreipiama i iejimo plysi 3. [10]. Keidiant bangos ilgi nustatytais intewalais i3matuojame intensyvumui)Sviesai parodyrius (pioporcingus Sviesos "uft*"tto einant ticsiog i plysi ir per Uandini-Rezultatussuraiomci lentelg' a. Prie3 monochromatariaus stebime trumpqig p*. kuris charakteringas kielvienai medZiagai. optinio lankio D arba pralaidumo fl priklausomybe nuo bangos ilgio yra absorbcijos spektras. t = -.utg'tio""t9 su kalio bichromato tirpalu tung. Difragavusi Sviesa. Naudojalni-(bi sq{ysius apskaieiuo.jq kilmo' Darbo eiga ir laukiami rezultataiLITERATIfRA [1]. nustatomas maksimalus qr3kurnas.p. IS grafiko nu$tatome bangos ilgi 2" . kurios absorbcijos spektr4 norime i5ti(i. Padetyje K pastatome kiuvetg su tirpalu. kurios bangosilg! rodo skaidiailangelyje11. Linijinq spektrq kilme. i5ejirno plybio 7 pastatytas fotoelementas F fotoelektriniam spektro registravimui.I' Io f-l (8) Absorbcijoskoeficientq P.io 4 spinduliai ap5vieiia igaubt4 asrpindZio difrakcijos gardelg 5. abaorbcijos koeficientas monochromatinei jo proporcingas koncentracijai c (Bero desnis) : Sviesai (7) P =A c. galdele 5 pakreipiamair i i5ejimo p$5i patenka norimo spektro intervalo iviesa.atlikti kiekybing spektring analng. Siuo aweju kaip ir darbe Nr'1'8 monochromatoriumi gradavimo kreive n= f\X)' i5breiiama rnonochromatoriaus Po to neono lempa pakeidiama iStisini spektrq turiniiu Bviesos p$Si Saltiniu( kaitinimo lempa ). Ui. Sukant rankenelg10. Spektrui stebcti vizualiai ui ply5io 7 arba 9 galima pritvirtinti okuliarq 12.toti-4 intensyvum4 nustatomenuling 4). L4-24.btdingas grynai absorbuojandiai Optiniais prietaisais daZniausiainustatomas optinis tankisD arba optinis pralaidumasT: BANDYMO EIGA 2 1. Prijungtas per stiprintuvq prie fotoelemento voltmetrasleidZia iSmatuoti norimo bangq ilgio Sviesos intensyvum4( santykiniaisvienetais ). dia A-koeficientas. GrafiSkai atvaizduojame I priklausomybq nuo X.p. I5tyrus absorbcijosspektrq. Juostiniaiir i3tisiniaispektrai. ok rliuro rodyklg nustatome ant Ukusiosir dingusios no' iSti*I*o spektro ribos ir uZra5ome mikrometro parodym4 Pagal Si4 ns reik5mg i5 kreives n = f @) nustatome ribini ba4gos ilg[ ra ir iS (3) formul€s iSskaidiuojame Planko konstant4 ft. 1 . prie kurio prasideda Plankokonstant4 & ' staigus 7' mairjimas ir ii (3) apskaidiuojame su PA*STABA. atsispindejusinuo veidrodZio 6. Sukdami monochromatoriausmikrometrini *r"ilt4. KONTROLINIAI KLAUSIMAI D =le*.32-35- spektrai3. kuri pastumiant priklausomai nuo stebetojo akies.ameoptinio tankio -ir pralaidumo u"ri"r. Sis darbas gali btrti atliekamas ir YM'z. padeti fiautris PadetYje l. galima nustatyti medZiagossudetl ir jos kieki. Ant optinio suolo 30-60 cm atstume nuo iejimo ply5io Saltini1' Sviesos pastatomi ir [iungiamei3tisinio spektro l. Kokybind ir kiekybine spektrines analizds' 84 85 .y. 5. t. Praejg plysi ir atsispind0jg nuo veidrodi.170-i75.t" sugdrimq.

) I spinOutiq keliq pastatoma kiuvete su tiriamuoju tirpalu ir.y. nm intervale. tadiau'kita. absorbcijos koeficientas monocbromatinei Sviesai proporcingas jo koncentracijaic ( Bero desnis): (2) P=dc.kritusios i medZiag4 Sviesos intensyvumas. iinomos koncentracijos tirpalas. optinio tankio D arba pralaidumo T priklausomybd nuo bangos ilgro yra absorbcijos spektras.D-?/IK 12. Apsauginis filtras 6 apsaugoopting sistem4nuo Siluminio poveikio. Dali sukauptos energdos medZiagosi5spinduliuoja.1oexp[-. o I .praejusios medZiagossluoksnio stori x intenqrvumas ir Kai absorbuojanti medZia9a yrn i3tirpinta skaidriame tirpffie molekuliq s4veika neZymiai priklauso nuo tirpalo koncentracijos. megintuveliai. Fotoelektrinis kolorimetras KoK-2 ( 1 pav.y. nustat5rti bangosilgi.Praejustiriam4ii tirpal4 rittrai z susi$nina Sviesq padalinimo plokstele 15 nukreipiama i fotodiod4o.Tirpalo @. (1) dia Io .jos intensymmasmaZejaDalis iviesos energijos naudojama suZadinti elektronams ( Suoliams i didesnesenergijos biisenas ) bei molekuliq svyruojamajam bei sukamajam judejimui padidinti. Kaitrines lempos I Sviesakondcnsoriumi 2 fokusuojama i diafragmos 3 plok$tum4. kuri stovi tarp apsaugniq stiklq 9 ir 11' Spalvoti Sviesosfiltrai 8 isskiria norimo bangos ilgio svies4. DARBAS 21 LABORATORINIS TYRIMAS SPEKTRIJ TIRPALUABSORBCUOS stipriausiai TIKSLAS: i5tirti duotojo tirpalo absorbcijosspektr4. Otl"tctyuut 4-5 per filtry sistem4 6-8 Sviesq nukreipia i ii. absorbuojamosSviesos PRIEMONES: fotoelektrinis kolorimetras. t. dalis sunaudojama bei atomq 5iluminiam judejimui padidinti. kaip ir emisijos spektrai. neZinomoskoncentracijos tirpalas.iamql4 ti tt"ig 1b. kurios sudaro juostas. kuris kiekvienai medziagai. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES DARBO TEORIJA: Sviesaiplintant mediiagoje. (6) I . Optiniais medZiagai. .parenkant atitinkam4 filtr4' ivairiuose Foioelektrinio kolorimetro optine schema pavaizduota 2 pav.biidingas grynai absorbuojandiai prietaisais daZniausiai nustatomos dvi $viesos absorbcij4 apibiidinandios charakteristikos: optinis tankis D 86 Atidarius dangteli. i5matuoti neiinom4 koncentracij4. Monochromatines Sviesos silpnejim4 medliagoje apra3oBugerio ir Lamperto desnis: T ir optinis pralaidumas a =rn[!) "\I) (3) r=L Io (4) Absorbcijoskoeficientq p. Taip matuojama netei8iant lautrumo. skalejeatskaitomas spektro dalyse.rr] . Absorbcijos spektrai. dia a. kuris Sviesa jautruJ 590-980 nm bangq ilgiq intenale ir fotodiod4 Q-?'616' 87 . pasilieka molekuliq medZiagojevidines energijos pavidalu. vykstantliuminescencijai. Kai kuriose medZiagoseSviesos absorbcija sukelia fotoreakcijas. Rankenele 4 ( L pa. Molekuliq (tirpalq) spektrai sudaryti i3 daugelio persiklojandiq linijq. a . o neutraliis ( pilki ) Sviesos 400-540nm diapazone.Nr. Atskinl atomrl spektrai yra linijiniai. kiuvetes. t.. daLnaididesnioji. ) skirtas matuoti tirpalq bangqilgiq (315-980) optiniam pralaidumuiT ir optiniam tankiui D Sviesos uiregistravusSviesos optinis pralaidumasnustatomas.koeficientas. yra sudetingi. Irtyrus absorbcijos spektrq. atlikti kokybing ir kiekybing spektringanalizg. kurie yra proporcingi Sviesos srautq Oe ir piaejusi tirpal4 srautq intensyvumuiIo ir I: oo Io OptinistankisD atitinkamaigaunarnas r=!-rcovo= 9169o7o (s) D=rs+=E*. optinis tarikis D. spinduliq ke$jc pastatoma kiuvete su tirpikliu ir reguliuojant jautrumq paii"ti"ma 100 padalg atskaita. galima "hurutt"rittg* nustatyti midZiugos kieki ir jos sudet!.

Pavaizduojame grafi$kai. juos 3 rankenele. ipilant i Zinomos koncentracijos tirpal4 atitinkam4 kieki tirpiklio ( vandens). keisdarni 6..DAREO EIGA 1. 10-17. 89 88 / . 2 Pagrindinec molekuliq spektng dedamosios:rotaciniai. Vienq kiu.Istatomekiuvetesir uldarome dangteli.2 4. 7 U grafiko nustatome bangg ilgi (filtrq). i5matuojanr optini pralaidum4T ir optini tanki D. matavimus atliekamesu filtrais. 5. 1. koncentracija Jei nenurodyta. jautrq 315-540 nm intervale. LIT'ERATTfRA [21. NubrdZiame optinio tankio D ir optinio pralaidumo T priklausomyb6s nuo bangosilgio grafikus. [8].lizeje. T 4. Rankenele 5'Jautrumaso arba3 paddtyje. T=T(c) ir D=D(c) priklausomybes 9. kad per jq eitrl Sviesa. ISmatuojarne neZinorncs konceutracijos tirpalo optini tanki D ir pralaidum4 T ir naudodanriesi 8 punkto grafiku surandame jo koncentracij4. 2. pagrindineje absonbcijos kad srityje pralaidumasT btQ 10-10O7o intewale.Rankenelemis'Jautrurnas' 5 ir "100 nustatymasgrubiai ir tiksliai'6 nodyklg1 pralaidumo T skalqje atlenkiame ties 100-qi4padala.pazymetuoseatitinkamai juoda ir raudona spalvomis. KONTROLIMAI KLAUSIMAI 1 pav- oD -24K 2pav. panaudojus ji" i3matuojameT ir D priklausomybg nuo konoentracijos. 3. Todel. Zir. Tirpalq optinis tankisD bei pralaidunnas ir jg tarpusaviory$ys.reikia jautrumo rankenelgstat5rti ties tos padiosspalvospaiymomis. tinkamiansiai koncentracijai parinliti attiekame kontrolinius matavimtrs.92-97.20-26.Pasigaminame duotojo tirpalo reikiam4 koncentracij4. 1. vibraciniai ir elektroniniai spektrail 3. atitinkanti didZiausi4 absorboij4 ir.vetg uZpildome tiriamuoju tirpalu. Rankenele 4 i spindulig keli4 pastatome tirpal4 ir atskaitome skales parodymus.y. Ranken0le4 kiuvetgsu tirpikfliu ( vandeniu ) pastatometaip.romq skirtingg koncentracijq tirpaflus pasigaminame.tirpikliu (vandeniu). 8.p. matuojant skirtinguose spektro intervaluose. antrqi4 . 86-89. Spinduliavimo ir absorbcijosspektnl rti5ys. Fotoelektrinio kolorimetro optine schemair josveikimo princrpas.siekdami.p.t. 5.34 punktr. Spektrg panaudojimaskokybineje ir kielrybinbje spektrineje ana'.

o puslaidinirikio (1). < Mo ir iSrei5kiame YE- nuo o esant auk5tesnerns temperattiroms varZos priklausornybe (4) temperatiiros bus kaip ir savo. kad varZos natiirinis AF (2) tiesine aWirkitines KI logaritmas yn 5 1 .3 . i5 kurio jis energijq.a grafikaslnR = /f+) tunkcija.kurios polinkiokanrpo* i+ aktyvacijos energij4: tt* a5i tangentas 90 LE^ It I5 jo galima rasti 91 . jq varZa ma[bia didejant temperattrai..aktyvacijos PRIEMONES: termorezistorius.=Zhgq LEo I"ABORATORINIS DARBAS Nr. a) arba tilteliu (1 pav.Vadinasi. Sulogaritmavus analogi3k4'vartos logaritmo priklausomybg nuo atvirkltines g"rriu* malesnis' I5 jo iemperamror.absoliutind temperat0ra. 1pav.krosnele. & ' konstantafi lyg minimaliai galimai puslaidininkio varlai).AUSOMYBES NUO TEMPERATUROS TYRIMAS i5matuoti puslaidininkinio termorezistoriaus varZos TIKSLAS: priklausomybg nuo ternperatiiros ir apskaidiuoti puslaidininkio. o jq elektrinis laidumas vadinamas savuoju. Sulogaritmavusabi lygbes puses: = lnl? Inft +lf Matome.nes M.Vitstono-tiltelis.ommetras. o jq varZa be galo didele. jame dominuoja laidumas. ChemiSkai gryniems puslaidininkiarm elektronq ir skylig koncentracijos vienodos. termostatas (krosnele). sqlygojamas ttytc-it . tokie puslaidininkiai yra idealiis dielektrikai. uitu skylinis. termometras.Bolcmano korstanta.. esant Zemesnems lygmenq aktyvacijos pustaidininkio varZa priklu.puslaidininkio aktyvacijosenergija.termovarla.4'autotransformatorius' voltmetras. DARBO METODIKA PAGRINDINES FORMIILES Puslaidininkiq elektrini laidum4 sqlygoja laidumo juostoje esantys elektronai ir valentineje juostoje esandios skyles. priemaisinig lygmenq i laidumo elektronais.o. pagamintas. suZadinamaisi3 donoriniq valentineje juostoje' juostq.VarZos priklausomyb6 nuo temperatfiros apra5omaformule: At'o (3) s4lygojamas Jei puslaidininkis elektroninis.2 .. k ."o priernaiSiniq lyrybe: eneryi3osMo.rro. Kai T> 0... temperatiiros " \u " yra ties6. T . autotransformatorilus. b).o (4) R = & e ro ( 1) dia Mo . srov6s$altinis.Jei T=0. til si* atveju tieJdspolinkio kampas 91 bus galime rasti lygmensaktryacijos energij4: (5) Mpr =2Wggr Vitstono Puslaidininki o varLt matuojama ommetru ( t pav'. 22 PUSLATDININKIU VARZOS PRTKT.. R = &".Siuo aweju. Tokie puslaidininkiai vadinami savaisiais. i3 valentines juostos i priemaiSinius susidarandiomissuzadinant "t"ft-nut temperatiiroms' akceptorinius lygmenis.

voltmetras. [14]. nuo temperatiiros' priklausomybe 4. parodyt4 su elektring granding. 5 . puslaidininkius ir dielektrikus juostines teorijos poZiiiriu. 2. I5matuojameprading varZ4..67.p. KONTROLIMAI KI-AUSIMAI LE.terntovuia.70) V itampq. I3matuojame varios priklausomybg nuo temperattrros (temperattrq intervalusnurodo desgrtojas). usornybs tnR=t() 6. PuslaidininkiqvarZos jos prasmeir nustatymometodika' 5. 3 . Aktyvacijosenergija. tai tik 1.Zlstame matavimo aparattira ir patikriname 1 pav. 1 .2 . 92 93 .elektroninisir skylinispuslaidininkiqlaidumai. QeiT nedidelis. kuriame yra termorezistorius kaitinim4 (autotransformatoriq). LITERATIIRA [12]. Pagal (3) ir (5) apskaidiujameAEo ir LEp.Jq aiskinimas.autotransformatorius.krosneld. L pav.p.66. 52 . Energinesjuostoskietuosiuosekiinuose) Kietqiq ktrnq skirstymas i laidininkus. savasis.b BANDYMO EIGA 1.Vitstono tiltelis. 3.Nustatome(60 .60 .). J.60. fiungiame termostato (krosneles)..lffi. 4 . 4. Susipa.

LABORATORINIS DARBAS 23 Nr. (1) Nepusiausvyriniq elektronrl An ir skyliq Ap koncentracija priklauso nuo fotonq srauto Io didumo ir laiko intervalo. uZ 1010s ir sudaro L0 energijq. 3 Iuolis). nepusiausvyriniqkrflvininkq ryvavimo trukme daug didesne 2+10-7 taigi iki rekombinacijos kinetin6 energija jq s.2 ir 3 Suoliamssusidaro tik vieno'zenklo kriivininkai: elektronai arba skyles. ivyksta elektrono Suolisi laidumo juost4 (2 pav. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMT'LES Vidinis fotoefektas ir su juo susijgs fotolaidumas stebimas suZadinus puslaidininki tam tikros energijos foton4 srautrl Puslaidininkio valentineje juostoje arba priemai5iniuose lygmenyseesantys elektronai sugeria fotono energij4 ir. Ifuip taisykle. Tarkime. oscilografas9. tadiaudel sqveikos kristalinesgardelesdefektaisir fononais. E" 2pav. Siuo aweju fotonq energija turi bflti ne elektronus ui maZesne draustinesenergijosintervalq (hv>AEs).jie netenka su Sios perteklines energdos ir praejus 1010 s nepusiausvyriniq krtivininkq energija susilyginssu vidutine pusiausvyriniq kriivininkq Silumine energija. Tokiu biidu. nepusiausvyriniqelektronq arba skylig koncentracijadidespagaldesni: -L An=tFkls(l-e ' ). Ivykus 1 Suoliui puslaidininkyje susidaro pora elektronas. srautu Io. esati puslaidininkio draustines energijos juostoje. Sviesos moduliatorius2. Laiko momentu t=0 puslaidininki apSvietus pastovaiisdidumo fotonr. Sqveikaujant su tokiu f. Tarkime. suZadinus puslaidinirrki fotonais. rezistorius 6. Jei elektronai suzadinami i5 valentinesi laidumo juost4 (1 Suolis). iviesosfiltru vadinamas savuoju fotolaidumu. fotorezistorius 4. Er E. srovds Saltinis 5.rDUMO TYRIMAS TIKSLAS: susipaZintisu puslaidininkiq fotolaidumo kinetika ir i5matuoti liuksamperingcharakteristik4.otonu susidarys nepusiausvyriniai elektronai ir skylds. PUSI"ATDININKIU FOTOr-A.SuZadinant i5 priemaiSiniq lygrnenrl(2 Suolis) arba i3 valentinds juostos i priemai5inius lygmenis (3 suolis) stebimas priemaisinis fotolaidumas.. PRIEMONES: Sviesos SaltinisL. stiprintuvas 7.skyle ( elektronas laidumo juostoje. kad fotonq encrgija hv >>AEo . kad Ap =An((po ir po >>no (dia n0 ir po pusiausrryrine kriivininkq koncentracija). skyle valentinejejuostoje). tai sudarytaslaidumo padidejimas Ao=e(F"An+ruap). L ir 2 Suoliai) arba i lokalini energijos lygmeni (2 pav. Toliau aptarsime tik savojofotolaidumo reiSkini. laidumo padidejim4 lems nepusiausyriniq elektronq An ir skyliq Ap koncentracijos padidejimas: 1 pav rinkinys 3. kurio nrelu krinta i puslaidininkio pavir5iq fotonl srautas. jei pastaroji yra pakankamodidumo. voltmetras 8. vir3ijandiqpusiausvyriniqkr[vininkq viduting energij4. I5 to plaukia. atitinka pusiausvyrinigkrtivininkq vidutinp SiluminE kad nepusiausvyriniq krtivininkq judrumas F ir lb maZai skirsis nuo pusiausvyriniq. (2) 94 95 . kurie turds pakankamaididelg.

R6 " rezistoriaus6 varZa' BAI\TDYMO EIGA 1 pav. [101.dia r .p.kvantinis nasumas. kriivininkq koncentracijosdidejimas 3 pav.ddst5ttojas) jas stebime kinetikos kreives' NubraiZome oscilografo u[*n" milimetriniame PoPieriuje.kai An<<rto. Vidinis fotoefektaspuslaidininkiuose. p . srauto 3.52-65.kintamo siggalo itampos rezistoriuje Re didumas. LITERATIJRA 167 [31. pavaizduota fotolaidumo matavimo principine schema.iviesossugerimo koeficientas. liuksamperines ir kinetikos 1 pay. i[ \ t Stacionari nepusiausvyriniq kr0vininkq koncentracija priklauso nuo fotonq srauto Io didumo. kiek pory elektronas .. . Voltmetru ifmatuoiame kintamo .koeficientas. fotosrovcs didumq rnatuojame prietaisu 8. signalo u didum4 pagal (7) lyrybg apskaidiuojameAo1' srauto stipruml Is ir Sviesos 6. krOvininkqkoncentracija( kai t-+ @): Stacionarinepusiausvyriniq Ano=tpklo. prie skirtingg 5.U Saltinio5 itampa. Kaip priklauso stacionariosfotosrovesdidumasnuo fotonq didumo. Suformuluojame iSvadas. Prie3ingu atveju.p.parodantis. ll t i i i i f- llili it I llivl-\ -= . Kai pusiausvyrinis puslaidininkio laidumas yra maZas palyginus su fotolaidumu ir jo gufla nepaisyti. (s) 1. Prie skirtingq moduliatoriaus sukimosi Seidlq ( nurodo. pavaizduotasnepusiausvyriniq impukais' Sviesos suiadinant stadiakampiais ir maZejimas At'l h. Fotoofekto kitimo ddsningumai ijungiant ir nutraukiant i puslaidiniriki krintanti fotonq srautq.191. priklausantis nuo puslaidininkio parametrq. [jungrame 1.NubraiZomejas milimetriniame popieriuje'4. pavaizduotos schemos jungmq.fotonais suladintq kriivininkq glvavimo trukmd. Sviesossrauto stiprumq keidiame neutraliais 96 . KONTROLINIAI KIAUSIMAI -L (4) An=tFkloe '. kad fotosrove pasiektg isotinimq' srauto stiprurr4 ir oscilografo ekrane stebime 3. Patikriname matavimui' matavimo prietaisus. . tai: An6=yI6t. 2. koncentracijos malejimas (3) fotong sraulq varza filtrais 3. 97 dia y . Flitrais 3 keidiami Bviesos kinetikos kreives.?a-* \ ]a* 3 Pav.skyle suiadina vienasfotonas (paprastaiB<1). Nubrdliame liuksamperingcharakteristikqao=f(Io)' 7. tai: (6) Ans=1ls. K-ai rezistoriaus laidumo n^ o""g mazesneuZ fotolaidininko varzq r.t. Fotolaidumo kinetikq charakieristikos stebime oscilografo ekrane.paruosiameoscilograf4kintamositampos 2'[iungiameSviesosmoduliatodauso'uitioi*qirnustatometokisukimosi daZni. tai fotolaidininko pagal formulg: prieauglis apskaidiuojamas Ao= (7) URn Kriivininkq lygbe: apra5omas nutraukus maitinirno dia u . k .

I"ABORATORINIS PUSI,AIDININKIO

DARBAS NR. 24 FOTOI,AIDUMO TYRIMAS

k=L

(1)

o

INTEGRALINIO

apskaidiuoti TIKSI-AS: gauti fotosrovespriklausomybgnuo ap$viestumo; jautrius. integralini ir specifini fotovarlos PRIEMONES: fotovarZa, sroves Saltinis,mikroampermetra$,voltmetras, liniuote, liuksmetras. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES Elektronq suZadinimas Sviesos kvantais ( fotonais) i5 valentines juostos i laidumo juost4 ar i priemai5inius lygmenis, arba i3 priemaiSiniq lygmenq i laidumo juostq vadinamas vidiniu fotoefektu. Ddl to susidarqs papildomas elektrinis laidumas vadinamasfotolaidumu. Elekftomagnetinio suladinimo metu vis4 fotono energijq sugeria elektronas,toddl, skirtingai nuo Siluminio suZadinimo, kuris yra statistikinio pabtidtio ir vyksta esant vyks tik tada, kai bet kokiai tcmperat[rai T>0, fotoninis su.Zadinimas (priemaiSinis fotolaidumas) ir hv2Ms fotono energija hv)M* Pertekline fotono energija (hv- |yB ) pereina i (savasis fotolaidumas). laidumo juostos elektrono kineting energijq, kurios jis netenka susidfirimo su atomais metu. Maziausias fotono, sukeliandio vidini fotoefekt4, daznis vadinamas fotolaidumo raudonajB riba. Visi galimi elektronq suZadinimai pavaizduoti L pav. A -_--__x_-*--

diai-fotosrovesstipris,O'ifotovarZ4krintanCiosfuiesossrautas'Jei = Integralini jautri ioio".*o, plotas S, o apsviestumasE, tai O ES' iSrei5kiameformule: t.- i* =B (2)

jautris priklausonuo darbinesitamposir Siektiek Integralinisfotovarzos nuo ap3viestumo integraliniojautrio ir daftines itampos $ecifiniu jautriu vadinamas santykis k (3)

,U

'

t j:,ninir,' 2' Eksperirnentoprincipind schemapateiktl 2 Vy' ty ; Y:1"-t 4 - voltmetras, 5 - itampos daliklis' 6' fotovarZa,3 - mikroampermetras; itampos Saltinis,7 - liniuotd. " Matuojant fotosrovg, biitina atimti taruines srovesstipri'

61 t V)
, r | ' t t t I i i i i i r' ' ' llIIII|||IIIII||" ,

I I

2Pav' BAhIDYMOEIGA 1 pav. elekfiinggranding'. 2 1. Patikriname pav.pavaizduotq Matavirrus fitosioves priklausomybgnuo ap$vigstumo' l. is."t*iame -itampos didrrmarns (nurodo atliekame trims folova*os darbines keidiame,keisdamiMesos Saltinionuotoli nuo Alri't i*1. Ap6viestumq fotovarZos. 99

\:7

a

juostosi laidumojuostq. i$ a - sndadinimas valentines i5 b - su,ladinirras donoriniqlygmenq laidumojuostq. i juostosi akceptorinius lygmenis. i5 c - suZadinimas valentines jautriu vadinamas clydis,skaitmeniskailygus Integraliniu fotovarzos srautovienetui statmenaifotovarZos srovoi,kuri susidarokrintant Sviesos tam paviriiui,sudarius tikrq itamp4: 98

3. Prie tq atstumq, kuriems ismatavome fotosroves, liuksmetru didumus. ame ap3viestumo i3matuoj 4. Nubreliame fotosroves priklausomybes nuo ap3viestumo grafikus i = f (E) prie skirtingq itampq U1. 5. Apskaidiuojame integralines fotovarZos jautrius ir nubreZiame

I"ABORATORINIS DARBAS Nr' 25 PUSLAIDININKIO LYGINTIIVINIO DIODO TYRIMAS

fr priklausomybes = f (E) pA. skirtinggitampgUr ' 6. Apskaidiuojamespecifini fotovarzosjautri visoms trims darbinerns itampoms. i5vadas. 7. Suformuluojame
KONTROLINIAI KLAUSIMAI

TIKSLAS: i3matuoti puslaidininkio lygintuvinio diodo voltampering jo charakteristikq, apskaidiuoti lyginimo koeficientq ir nubr€Zti priklausomyb* nuo itampos graritq; i3 voltamperines charakteristikos ivertinti p-n sandtiroskontaktini potencialq skirtumq' i;mgMoNES: nuolatines srovessaltinis, sinusiniq virpesiq generatorius, varZynai' oscilografas, mikroampermetfa$, miliampermetras, voltmetras' lygintuvinis diodas' komuiatorius, puslaidininkinis DARRO METODIKA IR PAGRINDINES FORMTJLES laidumo: Puslaidininkini lygrntuvini diodq sudaro dvrejq skirtingo (paipo), puslaidininkir;sandflra'vadinama elektroninio tti'tipol ir skytinio ir pn sandtra. ji ,,rduro*o lierpiant i pusraiainintio ptok3telg donorines keidiasi' akceptorines priemai3as, kuriq paiist<irstymas tlryje Suoli5kai 'gnehtq tarp elektroninio ir skylinio laidumo daliq ribq sudarydamas (1pav.,a). .^tartime,kadakceptoriniqpriemai$qN.koncentracijayradidesne koncentracija negu donorimrl No 1N" iNo;. fuOungl p - tipo da$je skylig iipo Uafyje,iodel jos difunduos i n ' tipo dali' didesne po"Ou,rg ' (1 pav' , b)' ""g,, " kurioje sudarys nepagrindiniq kruvininkq koncerrtracijQ Pn Artimoje saniurai-p-- tipo puslaidininkio dalyje liks nekompensuotas nuo akceptoriniu jonq neigiamaseiekftinis krfivis, kurio tarikis p priklausys pav. c)' akceptoriq koncentracijos (1 ' difuzijos procesas vyk$ if 1 ' tipo Analogi3kas "t"tttot.1 susidarys puslaidininlio, del ko n - tipo dalyje artimoje pn sandflrai donoriniq jonq teigiamaselektros krflvis' jonq skfli{ ir"eleftronq difuzijos procesas vyks rol, kol priemaisq ir nusistoves elektrinio lrO"io sukurtas tauko stipris kompensuos5i procosq sandf,roje b-u1lygus nuliui. pusiausvyra,t. y. suminis kriivininkq sfautasP/, burp p ii n pusiaidininkig susidaryskontaktinis potencialq skirtumas:

1 . EnergijosjuostoskietuosiuosekEnuose. kinq skirstymas i laidininkus, puslaidinirikius ir dielektrikus 2. fir,{tl 3. Savasis,elektroninis ir skylinis puslaidininkig laidumas. Jq aiskinimas. 4. puslaidininkiq varzos priklausomybe nuo apsviestumo (vidinis
fotoefektas). LITERATIfRA juostines teorijos PoZi[riu.

[3],p.60- 88,103- 105; - 58,72'73[101,p.52

,*{nff,
100 101.

(1)

pz Taigr,didinantiforing i irrei'f U>0), F$"iry*y srautas sandriroje. labaidideja sroves stiprumas Tokiairovdstekejimo I. trypiispiianourc;c vadinama pralaidZiqia kryptimi.

dil nt - savojo laidumo puslaidininkio kriivininkq koncentracija. Jo sqlygotas potencinis barjeras eo = eyo ribos pagrindiniq kmvininkrl jud6jimq pn sandtroje. _Juoslinispr sandiiros modelis ir potencines energdoseiga pavaizduoti 1 pav. , d. p, sandiiros erdvinio krivio, kurio tankis p, dalis bus nuskurdinta pagrindiniais krtivininkais, tod6l jos varza didele. Jei pn sandiirq sudarantiq purlaidininkio daliq ilgis o"oio"tir, tui visa_iiorind itampa u,. sudaryta pustaidininkio tontaftuorlni, pn sandlroje. Kai u>0 (gliusas prie p tipo puslaidininkio potencinio ) barjero didumas rnahbia,r y. q=O-el-t ir iabai padideia'pagrinOi*q

pn sandfira itampq uitvarine kr5ptimi, srove labai staigiai dideja ir pramns"ma, t-y.prl sandiiranetenkatygrnimosavybiq' pn sandUios pralaidlios ir uZtvarines krypties srov6s priklausonrybd lygbe: nuo itampospateikta I pav.,e ir apra5oma I=Io[e o - t],

f re

I

(2)

kqpties sotiassrovdsdidumas,priklausantisnuo prt dia Io - uZtvarines parametrq' puslaidininkio sudarandio sandfirq BAI.IDYM; EIGA 2 1. Sujungiame pav. pateiktq elektrosgranding.Pralaidzi{a k4rptimi ultvarine' mikroampermetru' miliampermetru, srove matuojama

p

n

,rr"rrn\
/'>rn-?r-T) 2 pav. didum4rodo kur.rgs 3 2. fiunggjungkli 2 poteciometru keidiameitamp-q, arbamikroampermetras didumq- miliampermetras vottinetias2,6 srovds 4. ir 3. I5rnatuojamevoltamPerinq ( 7 = f (U\ charakteristikq nubreZiame

XU
1 pav, Prie5ingai,kai u<0 (minusasprie p - tipo puslaidininkio) potencinio (9=9s*eU), ir srovesstipnrmas pz'sanouroje Li1f ,_o"*yt^ Tro.g" sumazeJa. sroveskr'"tis vadinama ultvarine. sudariui- labai dideig Si

grafik4. 4. Apskaidiuojame lygnimo koeficient4

k =1ry49

enu skirtingq

= itampq ir nubreZiamegrafikq k l(U).

LAz

mastelyje kryptiesvoltamperingcharakteristikq pralaidzios 5. NubreZiame prl tiesingda4 [ itampq ari [vertiname lnI p,a.= f (U) ir ekstrapoliavg Vo kontaktiniopotencialo didum4' sandiiros 103

erdvinio ldyi? kol iandiroje vy*sta difuz-ljl ( skyliq s it p iasistirstymas tiur-pn **at*.a1pav. irustaicinint<io parametraipp. Puslaidininkiq lygintuvinig diodg tiltelis ir jo veikimo principas' LITERA^TTfRA . TA '-P.)' Saltinis a) matavimo Piroelektrini spinduliavimo galios matuokli sudaro: piroelektrinis elementas galvute.. SOW. pateikiami prie matavimg 7. eksperimentu' stendo). Suformuluojamei5vadas.p.AS: ismatuoti fotodiodo srovds116 0. 104 105 . le'mpute(tZV. ApskaiCiuojameVs pagal (1) lygbg ir palyginamesu. 3. L pav DARBO METODIKA IR PAGRTNDIbGS FORMT]LES ap$vietus' jos Fotodiodas yra puslaidininkine pn sand[ra. Puslaidininkio lygintuvinio diodo lyginimo mechanizmas.:" kaitinimo optinio spinduliavimo galios matuoklis " Emisija glaudZiantpisl95is'maitinimo filtr4 rinkinys. Dviejq puslaidininkiqsandiira.Svlesos (1Pav. LABORATORINIS DARBAS Nr' 26 FOTODIODO ENERGINTS CIIARAKTERISTIKOS TWMAS priklausomybgnuo krentandio i TIKSI.Iffi'MOG. kuri4 sukurta evj yra jiga.38 . 4.siliciopagrindas).tipo) puslaidininkiq laidum<t juostinesteorijos modeliuai5kinimas 2. potencialq srities ir elektronq e iI n srities) ir nusistovi kontaktinis skirtumas.167 p. [3]. [10]. kurioje irengtas lidio tantalato.130-141.. [5]. ir ivertinti fotodiodo kvantini nalumq 1 Siosesrityqe' frtoaioau. Elektroninio (n .ZS(prl .. (LiTaO3) pertraukiklis bei ir g \Iz dazniu sinhutiavimq moduliuojantis Sviesos b) galios skaitiklis.p. KONTROUNIAI KLAUSIMAI 1. 51 vidinio fotoefekto gnyttuose susidaro "l"itrouuro.rtk .ttnir n.tipo) ir skylinio (p .52 . Z.8 it2'2 ymsrityje fotodiod4 Mesos srautoo (energiniaisvienetais)0. 188-194.pn sandflra.65. (Sviesosiraufii)' pn sandiiros jlostine struktiira irlpor"iog" ap5viestumui tankio p p"teit ta i 1u'. piroelektrinis .lgl.emias ' (2 c pul' ).6.

prisideda fotosrove I1 ' kuri per sanO[r4. Ji maiina pradin! kontaktini potencialqskirtum4 bci potencini barjer4 Eo i AE.Is ' atgaline Silumine susidariusi fotodiodo f) yr" pn sandfiros vottamperir'ros isotinimo srov6. Narrt Io(""u*'charakteristikos analitine i5raiSka- 106 to7 .nvisada <1' .fotoelemento U' itampa' apkrovos(matavimoprietaiso) vtrla. juda kurie. jo realizavimui nereikalingas iSorinis elektros Saltinis. cnergijospotencialq skirtumassandiirojet vadinamas Atsiradgs del Sviesos fotoelektrovarosjega.v*-.l*-pn.. kuriuo teketq iotosrove.Tokie prietaisai sudaro Saulesbaterijas. DaZniautaikomasventilinisdarboreZimas.sritis jungiamas prie n dalies.kuriometuatsiradusi 4 pav' ) gali fotosrove Ito (lr. susidarytq konttras. Sujungus 5it1 puslaidininkiq galus laidininku.fotosrov6.=-tfr =f(o). joje sumaZejakr[vininkq. Sugerus pn sandlroje Sviesoslarant4 hv (2 (b) pav.Akivaizdu.) atsiranda elektronq .) //(o) Q) vidine varZa' R ' Ga Ie .sandfros srovd' gnybtuose apfvilius ji Sviesa.-U R =It-Ip. veikiami kontaktinio potencialq skirtumo elektronai (e) juda i n sriti. kuri padidina potencini barjer4 (teigiamas r. t. prie isotinimo srovds Is-.y. Sandiiros jos varZa i5auga' nuskurdinama. 'hv (1) sandfrroje Kvantinis naSumas1 parodo. todel Prietaisuteka maZaatgalineisotinimo sroveIo ' hv f--l \\A I Rl I hv Y:_y I s Io*It 3 Pav. elvivalenting fotogalvaninio jungtmo schemq btrti apskaidiuotataiP: ' fd- .). Aptartas pr sandiiros darbo rezimas vadinamas ventiliniu arba fotoelemento reZimu. o skyles (s) . Prietaisas gali dirbti ir fotodiodo reZimu. o proporcinga spinduliavimo srautui O (galiai) : 2pav. Fermio energija abiejosesandiirospusdseima nesutapti.n sriti neigiamai p srities atZvilgiu. (s.i p sriti. o elektronai .skyliq poros. kiek elektrory Gkyliq) sukuria vienasfotonas. sukurta fotodiode.\ = -r.skylesielektrina p sriti teigiamai Zt srities atZvilgiu.ultvarine kryptimi. veikiami erdvinio krflvio i3laisvinami elektronai ir sfuyles. o neigiamas 'prie p dalies). Si srove pladiamedydZiq intervale proporcinga krentandiq ipn sandiir4 fotonq skaidiui per laiko vienet4 (Sviesos srautui O ) Dreifuojantys kriiviai sumazina potencini barjerq fotodiode. lyg bfltq sudaroma itampa pralaidLia pn sandiiros kryptimi. kai puslaidininkyie sudaroma (3(b) pav-) i5orine itampa (e<0) polius . sandflroje Apivietus fotodiod4 tinkamo bangos ilgio fotonais lauko. kurios paverdia Sviesos energij4 elektros energija (3(a) pav. r5 .

Jj.100FA) ir diapazonq keitimo papildomai arba (nuspaudus prietaiso parodymgvertg 10. i0 ir 300 kartq.. *ro.loo/o pan' .--is--^:^ l^.o srityse' fotodiodo srovgI 380 nm.pateikti AC 6 optinio pralaidumo spekirai tituriems filtrams: 3C I (Zatas)' ir C3C7 (m6lynas)' kuriuos liiotetinis.ri*' spinduliavimo guliu o. Kc 17 ir 3C I is*. lrm 5 Pavmikramperometras' Srovg I.o". -uZregistruoia (ir laikiklio korpus4t.10O padidin'antys I Xa") g. N" skaidiq lvertiname tsJ"tiro"o-ttwil e 1i. ) galime isskirti iS kaitinamos lemputes spinduliavimo il6. yra fotoefektopn sandfiroje lvantinis efektyvurn I (6) # BANDYMO EIGA Ialtiniq' 1. . 800 nm ir 2'2 y'm x09 .|rtwufias. rieteijdami Sviesos sudeties.. ls=380nm -GC7 -?u.#lami L08 N"=e Santykis q = N.kuri teka ir be Saltinio. Prijungiamematavimoprietaisus-ptie. Pralaidumas Lr=Z'2ltm KC 17 3C1 o* = Iz=800nm .$viesos (4) ffiu^i. 'pi"Ooti^"io.63 .-5pav. Poliarizacijos pakitimai grandineje pakitimus. KC 17 ( tamsiai raud9n1s.22o/o..: Ac6 a=+ greitis): m/s .maitinimo 2.10 J..filtrai praleidZia iStisinio spektro vienq ar kit4 sriti' Neutralfls jo spektrines ir spinduliavimodali (.fotoelektrini(matuojaN") AC AC 6 ir C3C"l' KC 17 ir detektoriu$pastatydairiio'Ju dftru" q-""S"i galiq atspindindi4 srovq io ir 6. Spinduliavimo srautq (ga[q) apskaiCiuojame srovglro padaling i3 daugiklio k=--.ffi.KC17 4 PavFotodiodo rezime del isorinio Saltinioe poveikio isauguspnsandtrojc potenciniam barjerui. tekandi4 fotodiodu.. Registracijos bloko priekineje sieneleje imontuotas qlygtukai.o jq Visq kritusiq i piroelektrikq ar fotodiodq fotonq skaidiq N ivertiname hc (cs'3 '108 energijossraut4 @ padaling iSvidutines kvanto energijosn"= i 34 (5) N= 9 =9L ft=6. srov6 I*xIg .onrinic cfe.t'!' .Priespiroelektrini(matuojaN)ir..(uodi).(A/VD. Apsvietus fotodiodq (3) Ira=[r . Fg::elkt-lonq imontuotas i fotodeiettoriaus pn sandflroje fotoskyliq) generuolamq tien"i"n4 sekunfe 'nauiingai" '1'0le C. io matavimo prietaisas (0 .Iprr=Ir*Ie xls jo pradinc Piroelektrikas i3yla nuo krintandio ! ji spinduliavimo ir lemia itampos poliarizacija pakinta ( R=piAT).s. pagal kuriuos ir ivertinama pi-ef"f. hc hv Spinduliavimolrvantqenergijqgalima-pakeistifj|'trais.

pn sandiira fotogalvaniniame reZime. kuris atliekamas sistemojedaleliq skaidiqpakeidiantvienetu.o viduryje. monochromatorius. -153. 5.p.-" K1 sup tipo puslaidininkio dalimi.Akivaizdu. 5. fotonq skaidiq N (5) . todel elektronq ir skyliq zemiausi lygmenysp ir n dalyse nesutampa.3.e*pT tr _F (2) dia Nc ir \ yra susijg su donorq ir akceptoriq paiu'tn"tt"is. esantpastoviaitemperattrai. Fotodiodo kvantinis efektynrmas. Ep . Todel supaprastintai galime manyti. Jei sandtrrojesudaromaitampa U. LABORATORINIS DARBAS Nr.y.l to. maitinimo Saltiniai.Fermio lygnuo yra draudZiamr[qenergij. fotodetektorius. da$a$. pn sandiirafotodiodo reZime. 81-103.| it 2 Savojo laidumo puslaidininkyje D=P ir kai * N^ formules). 2. fl -. Er priarteja prie E6.-a. 123-144. 34. ji pakeidiafrermio lygmenspadct[ dydtiu cIJ (cir skirtingosesand[ros pusd:se potencinis barjeras sumaZdja 1. t. [vertiname spinduliavimo galiq (4) .155-1.10 111 .y. kad Er yra vidutine vieno kriivininko energija. 27 rYRrMAs SvrnsosDIoDUSrINDULIAvIMo TIKSLAS: i5matuoti Sviesos diodo spektring charakteristikq spinduliuojamos Sviesos intensyvumo I (santykiniais vienetais) priklausomybg nuo bangos ilgio ir ivertinti puslaidininkio draudZiamqig energijqjuostosploti E .123-132. DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES pn sandiira susidaro s4lytyje n tipo puslaidininkio dalies. kuride pusiausvyrineelektrong koncentracija yra E" .sudariuspn sandtr4 (L pav. LITERATIfRA L47 [14]. [15]. a) vidutine kruvininkq energija visame puslaidininkyje yra vienoda: Fermio lygmuo abiejosc sandfrros puseseyra viename aukityje.62. kurioje skyliq koncentracija yra (1) p= N. Filtrg juostiniq spektrq prigimtis.Fermio energija arba elektromechaninis potencialas. o p puslaidininkyje Ep ]ra ardiauvalentinesjuostosvirsiin€s. Taip susidaro potencinis barjeras to paties Zenklo kriivininkams pereinant i5 vienos sandiiros puscs i kit4. kad n puslaidininkyje. 4.Suformuluojame i5vadasapie kvantinio efektyvumo priklausomybq nurr Sviesos intensyvumoivairiosespektrosrityseKONTROLIMAI KLAUSIMAT 1. t.kur n>>p 3i energija artimesne elektronrl energijai. Neutraliais filtrais keisdami Sviesosintensyvum4 (du ar tris kartus) pakartojame2 ir 3 uiduotis.N exp.8.. = I (zr. pn sandiiroslaidumas. elektronrl skaidiq N" (6) ir livantini efektyvumq 11. p. 77-80. PRIEMONES: Sviesos diodas.

itakojandius Sviesosdiodo efekfyvumq apibendrina i3orinis kvantinis na5umas q: (5) 4= T 4erlopt ' Kadangi vidinis kvantinis na5umaspriklauso nuo pralaid. kuriq dali visos srovds I per pn sandiir4 sudaro elektrong srov6In. P6 TG spinduliavimopn sandiiroje (puslaidininkyje) galia.. isspinduliuojant maZdaugdraudZiamq energijq juostos E*:Eg. E. kai Sviesos diodas rySkiai Sviedia esant maZiausiomisenergijos s4naudomis. kuri4 rekombinacijos aktq dali sudaro spinduliniai aktai. arba padideja (atgalinekryptimi). yra elektronq srove Io i5 n-emiterio i p-bazg. Judant kr[vininkams pralaidzia kryptimi sandflroje gati ivykti elektronq rekombinacijos (susijungimo su skylemis) proc€sas. Si efektyvum4 galima nurodyti ir iSspinduliuotrg fotonrl skaidiaus ir injektuoq i pz sandtrr4 elektronq skaidiaus santykiu. kurioje akceptoriq (skylessudarandiup puslaidinikyje priemaisq) ivedama maZiau. Taip atsitinka Sviesos o ir vykstaspontaniSkai yra nekoherenti5kas.informacijos perdavimui fuiesolaidinese rySir1 linijose.elektrono krflvis). kuris charakterizuojamas koeficientu y. kaip taisykle.Tai maZinarekombinacijosefektyvumE. Spinduliavimtr sroveskomponentes: I1 . nors elektronq transformavino i fotonus mechanizmaiyra pana5iissu Elektronas. kuri4 sudaro skyliq judejimas i5 p srities i n sriti' 11. Sviesosdiodai vartojami ivairiose indikacijos sistemose.spinduliavimo i5oreje galia. Cia R . LTz tr3 .+Ino+I u-I' 'I = dioduose arba puslaidininkiuoselazeriuosc. Ec Er 2pav. Sio akto metu fuiesa neiSspinduliuojama. o elektrono energija virsta Silumine gardelesenergija. Dar viena prieZastis mal.yra nedidelis: (4) .priverstinai ir yra koherenti5kas. signalizacijos In+Ir+1. Ino . perSokai5 laidumo juostos i valenting ir iSspinduliuojatvant4 hv= E e- (3) h yra Planko konstantalygi 6.ina diodo kokybg: tai puslaidininkio grlumoje atsiradusiq fotonq sugerimas. sandiiroje ardiau p srities. nespindulines rekombinacijos srove. Si4 prieZasti charakterizuojame P koeficientu n--=:. kuris parodo. a L pav. tai ir i5orinis kvantinis nalumas q priklauso nuo diodo darbo reZimo.Ziossroves tankio j. b). Kiekybind spindulines rekombinacijos efektyvumo charakteristika yra vidinis kvantinis na5umasq".iSlekiant jiems i pavir5ig ir atspindys (daZnai visi5kas) nuo puslaidininkio pavir3iaus. kuri4 sudaro tuneline srove del kriivininkq prasislverbimo pro barjer4. rekombinuodamas skyle. kai itampa prijungta pralaidZia kryptimi (1 pav. informacijos perskaitymo ir grandinese. Sviesos diodui Zinynuose nurodomoJ optimaliausios darbo s4lygos. Del pastaryjq srovig injekcijos efektyvumas.Eu dydZio Sviesostvant4 @+)A be rekombinacijos proceso. nei yra donorg (elektronus teikianCiq sridiai priemaisq). Naudinga srov€s komponente per pn sandtir4. DaZnas rekombinacijos aktas vyksta per draustines energijos juostoje esandius centrus. rodandiu. Spinduliavimas atsiranda.63'10-aJ's. diodq spinduliavimas Sviesos ir skyliq energijg lazeriq . Visus faktorius. kuri lemia spinduling rekombinacd4.nuotekio per pavirSiq srove ir I.

ivertiname itampq Us. fverfiname daZni vs Svieso$ bangos. pn sandiros darbo principai. kuo skiriasi Sviesos ? mechanizmai LITERATORA 3 pav. kai itanrpa pralaidZia kryptimi maZai skiriasi nuo pn sandtrros potencinio barjero (vengdami perkaitinti diod4 sroves nedidiname daugiau nei iki 25 mA). Sujungiame Sviesosdiodo maitinimo ir fotodetektoriaus maitinimo elektrines grandines (3 pav. pn sandiiros elektrines charakteristikos ir energinesdiagramos atgaline ir pralaidZia kryptimi. 3. 2ZI-227. Kreivds I=f(I) maksimumq atitinkantis l-. ApskaiCiuojame optiniu biidp (1 fJd) gaut4 Eg vertg ir palyginame su elektriniq matavimq rezultatu eUs.kuriq daugiausiaispinduliuoja diodas.p.17f. LL4 1L5 . [15]. &7-103. 155-162.miliampermetru Zenklus srovdsstiprio augimasivylsta.priklausorny@ nuo bangos ilgio X NubreZiame spektr4 lr=f(f). p. FotoMonochrodetektorius Sn I matorius KONTROLINIAI KI. 77 -80. 2. 7. Nubreziame grafikq. o sroves stipri 16 .). kuriuo vylcta intensyviausias spinduliavimas. [14]. 6. p. 8.-744. Itampq i5matuojameSviesos U6 matuojame voltmetru. jo padetis juostineje diagranioje prasmediodo ir puslaidininkinio lazerio spinduliavimas ir 5. Ia=f([Ja). [16].AUSIMAI 1.kai teka I*15 mA 4. ties kuria prasideda rekombinacija ir potencinio barjero sumaZejim4eUqdiodo spinduliuojamq svies4.gali btrti sutapatintas su puslaidininkio draudZiamq energijg juostos plodiu Eg. Suformuluojame i5vadas.DARBO EIGA 1. 2. Sviesosdiodo i$orinio kvantinio na5umosupratimas' "ir 4. 5. Ismatuojarc fotoelemento srovd$I. Keisdami reostatu (potenciometru) R itamp4 pn sandfrros gnybtuose diodo voltampering charakteristik4 Io=f(Uc). Sufokusuojame Sviesos srove i monochromatoriaus ply5!. 3. Fermio lygmuo puslaidininkiuose. kad keidiant monochromatoriaus bangos ilgi (sukant bugn4 l") registruojandio prietaiso rodykles atsilenkimai nevirSytq skalesribg. Pagal gaut4 spektring charakteristik4If=f(l) nustatomebangosl"eilgi.L23-132. parenkame registruojandio fotoelemento diafragm4 ir stiprinim4 taip.

o. X -+ -re' * "-rYn ir impulso tvermes desniai reikalauja. tygut branduoliq skilimo spinduliavimo "tty*-u. I5 desnio kad aktyvuma^s A= N)" (s) dia l.I"ABORATORINIS DARBAS Nr.i mazesmo Z pusg' Elemento poslinkio desniai p.rrNro AI(TWUMO TYRIMAS Saltinio DARBO TIKSLAS: nustatyti radioaktyviojop spinduliavimo aktnruma.Savasisprietaiso fonas .. susietasu sumazejim4 branduoliq skaidiaus skilimo pusamZiuT tYgYbe " n=7' ln2 (6) todel Saltinio aktyvum4galima i3reiKti ir taip: tL7 .. PRIEMONES: Prietaisas IMFI-15V0. (2a\ a *o 7o .dN (3) (4) plaukia.ti"i uira$omi taip: (2) .. a-- .radioaktyviojo skilimo pastovioji.------l I I tada.Siosdalelesi5metamos pagaldesnius: (1a) onr-)rpr+-reo+070. ( r e0 )' Taigi..l5VOMsuperskaidiavimoprietaisuPP-]..----r | . + + . ivykus p spindutiavi-ui i.117impulsg/ s. kai del vidiniq procesq branduoliuose i3 dviejq protonq ir dviejq neutro'tl iit"tiu keturirl elementariqjg daleliq sankaupa. vieno tipo elementariosios daleles. p spindulitl spinduliavimo fonq. rodanti santykini . cilindrinio bloko detektoiai 2' i[ irig". dia N-nesuskilusiqbranduolig skaiiius laiko momentu t. kad Elektrinio kriivio. Pastovioji x.-tYA+ovo .. }rengtnysMFI.) sudaro apsauginis cilindras kuriamc yra itaisyti'spinduliavimo detektorius 1.1. susidarius elektronams vien4 cheminis elementas pasislenka periodineje elementq sistemoje per Z skaidiq i didesnio Z-( Era . Silpnojo fono irengin! ( 1 pav. lmpulstl skaidiavimo sekundometras..Pastarosios iar susidatytu skilimo metu vadinamosneutrinu ( evo )arba antineutrinu ( o7o )' y spinduliavimas tai labai trumpos elektromagnetines bangos' kurias skleidlia suZadintibranduoliaijo Radioaktyviqiq mediiagq skilimo intensyvumq charakterizuoja greitdiui: a. antisutapimq kaskadas 4. .kad nestabiliqjrl medziagq izotopai skleidzia trijq tiprl (L radioaktyviuosius spindulius.skylan-djtl per laikovienetq. (1) i Lr.6skirtas matuoti I Suttinio radioaktyv*mui.pr -+ onr reo ovo .ir i. "n"rfr. 2E RADToAI(TWIOJO p SPINDULIAVIMO SAr. kai ivykstapasikeitimastarp nukleonq ( *reo). . Apsauginis cilindras sudarytas daliqjudamosiosir nejudamosios DARBO METODIKA IR PAGRINDINES FORMULES Pastebeta."i i. sukuriantis silpn4 savqii irengrnysPP'L6. kai d6l vidiniq branduolioltitimq islckin p spinduliavimas dviejq tipq elementariosios daleles: elektronai ( -re' ) arba pozitronni 116 dt skilimodesnis: Radioaktyvaus N = Noe-il .. nesantpalalinio l spinduliavimo' I rl -----. taigi ot daleliq strukt[ra atitinka du kartus jonizuot4 hclirr atom4 arba branduoll zHlea vyksta tada.ne didesnis kaip 0. vadinamus cr' F ir 1 spinduliais' jtl spinduliavimasvyksia tada.ellmento eiles numeris ) pusEto susidarius ( *reo .Xn -+r9o *. Saltinis. .' r ' i 1 Pav..

Branduoliq masis ir kr0vio postinkio desniai p skilimo aweju' 6. 4. Ismatuoti irenginio savojo fono s4lygojamospinduliavimo impulsq skaidiq & per ?q minutiq' 3. 1 Pav. 2. aktyvumas.l n 2 T ( 7) rR RADTOAI(TWUMO 1 SPINDULIU MEDZIAGOS NUSTATYMAS SILPNfJIMO KOEFICIENTOMETALUOSE GAMA. [10].3-Svininisnamelis. . vienas bekerelis . Atomg branduoliq sandara ir pagrindines charakteristikos' 2. ljungti impulsg perskaidiavimo prietaisq PP-16 ir palaukti -30 minuEiq. Radioaktyvusisspinduliavimas ir jo ru$n. SPEKTROMETRU DARBO TIKSLAS: Nustatyti izotopo radioaktyrum4 ir ismatuoti gamaspinduliq si$n6jimo koeficient4 ivairiems metalams. a 9 . p.AUSIMAI 1.spektometro blokine schemailiustruojama 1 paveiksle. knd 1. . reikia atsiZvelgtl i tai. saltinio spinduliavimo aktyvumas matuojamas bekereliais ( Bk ).paqrvioji apsauga 6 Svinoplok3telds . 76'U.sekundometras. p spinduliq prigimtis ir pagrindines savybds5.5 analizatorius. 4. Si informacija iSvedamai skaidig blok4 BZ-15M. Po to patikrinti detektoriaus veikim4. NaI(T1) formuoja Sviesos blilsni. skilimo pastovioji.kristalasNaI(T1)' 2 ( fotoelektroninisdaugintuvas. 7 . Nesisteminis aktyvumo vienetas yra Kiuris ( Ci ).gO-93118 119 . radioaktynrs Saltinis. kuriame jie skirstomi pagal kanalus ry5ium ru tigrtflrl intensyvumais. I ciliridro viOu. 3.p. BANDYMO EIGA 1. 135. spausdinimo l3l. Eksperimentiniai radioaktyviqiq dalelig registravimo metodai' UTERATORA [2]. Apskaidiuoti impulsq skaiditl nr ir nr vienai sekundei. kai per vien4 sekundg ivyksta vienas skilimas.metalines plok$teles. mikrometras.454.lvertiname paklaidas ir suformuluojame ilvadasKONTROLINIAI KT.a .skaidiq spausdinimo irengnys' Fotoelektroninis daugintuvas( FED-56 arba FED-96 ) stiprina 3viesos signalusir siundia juoi i analizatoriq Al-l?f.474n9. Gama . Gama kvantai patekg i detektoriaus scintifacini kristalq.-z. pusandir.Nr.425n ilengnyje matuojame p Saltinio spinduliuojamas daleles i tiampq. PRIEMONES: Gama-spektometras. Radioaktyviojo skilimo disniai.iuosimenustatg spinduliuojamq daleliq i erdvini 4a kamp4 skailiq.n.14O.10'rtci.aukitos itampos stabilizatorius.nhqj! Saltinio aktyruma apskaid.impulsq ). tarpine medZiaga. DARBAS 29 LABORATORINIS a = N . lBk:2. p.Ifrdaryn cilindrq ( be radioaktyvaus Saltinio ).e esandi4 iipjovq ideti p Saltini ( seSfl+ggYno) it ilmatuoti impulsg skaidiq ft per 20 minudiq.spektometroblokine schema.tai toks radioaktpiojo izotopo aktyvumas. B $altinio sukeltq impulsq skaidiusvienai sekundci: n= ftr -rlr (E) Nustatant p Saltinio spinduliavirno aktyrumq. I Gama .

(4) LzA LzL .registruojamas jo gama . o rezultatas pateikiamas laiko vienetui(sek-)-n* nptalines ploklteles storis .Radioaktyrms Saltinis dedarnas ant metalines ploksteles.spektro fonas.7}-ajanre kanaluose etalono ir nezinomo radioaktyvumo Saltinio skaitmenines reiksmessumuojasi. turi blti vicnodameatstumenuo kristalo pavir5iaus. Gauti rezultatai penkaidiuojami laiko vienetui (1 sek' )' 9.spektras.fono impulsq skaiiius' 8. Kad neuitersti detektoriaus tarp nagrinejamos mediiagos ir kristalo dedama tarpine medZiaga.Fotoatsako maksimumo pqdetis ekrane reguliuojama 'itaupos regtrliatoriumi ir jungikliu 'SILPNEIIMAS" arba auk3tos fiksuojarnas 65-ajame kanale. kuris stebinas ekrane. 7.Tarpin6 medZiagakeidiama vienodo storio ir tos paCios formos tiriamo metalo plok5tele. kud formuoja dirvoZemioir atmosferos radioaktyvumas. o spektras registmojamas penkias minutes. Penkias minutes renkamas gafrra.I3matuojnmas 16. NeZinomo radioaktryvumo Saltinis dedarras ant kristalo tarpines jo medZiagos: spektrasrenkamaspenkias minutes6. Gauta informacijauiraioma bloke SS[5.Saltinio inpulsu skaidius.etalono radioaktYvumas.Bq. juosteleje' 12. Etalonas nuinramas nuo kristalo. Todel.Fonas skaidiuojamas pagal L formule.ot). kristalasNaI(T1). geornetrines 10. 3 matuojamasbandinYssu indeliuDARBO EIGA 137Cx etalonq. 2'tarpine mediiaga.60-70kanaluose gauti duomerya zumuojasil4.kuri praktiSkai neveikia i gama .Gama .b- nr (2) 2pav. Scintiliacinisdetektorius:I . o nezinamo radioaktyvumo Saltinisn imp/s.medZiagostankis.radioaktyvig medZiagg matavimo metu didelg paklaidq galutiniam rezultatui sudaro irengrnio fonas. 0=f @' Eiap .spinduliq absorbcija-Tiriamoji mediiaga ir jos geometrine forma turi atitikti etalon4 fu 2 pav. Tiriamoji medhiagadedama ant kristalo pavirsiaus.Np . kosminis spinduliavimas. 60 .x. 4. tai pastarojo radioaktyvumasskaidiuojamasformule: a = L. Ciab . detektoriaus ir jo apsaugos radioaktyvus uZter5tumas. Penkias minutes renkamas etalono spektras. skaidiuojant medZiagos radioaktyvurno absoliutini didum4 biitina ivertinti gama-spektornetrofon4.Gauta informacija iSvedama SSI ir uZraSoma i 13. Jei etalonas duoda N imp/s. 3. dia No . 15. Aparatfrra graduojama pagal radionuklido dedamas ant tarpines medZiagos. i 2. i3 abieju sumUatskaitomos fono reiklmes pagal formulg: (1) N=No-Nr.Skaidiuojamasmasinis absorbcijoskoeficientas: (3) . NeZinomo iadioaktyvumo $altinio gauta informacija uZraloma SS[ juosteleje.Gautus rezultatus iralome i formulg: p=+'n2{")' xn pkoefrcientas silpnejimo nustatomas i3kurios 17.Etalonas 1. gauta informacija i$vedama SSI iruZraioma juostoje. ll.

y spindul$. bet ir gaunamas koherentinis ( suderintq faziq ) spindulys. l spinduliq prigimtis ir savybes2. kosminioiadioaktyviojo spinduliavimo fonas ir jo prigimtis' LITERATI'RA 141. b) poliarizacijos laipsnio ir c) erdvinio koherenti3kumo nustatymu bei atstumo tarp Jungo pliSiq matavimais.Aktpioji aplinka sukuriama veikiant sistem4 elektromagnetine banga. atsiianda i$tisa papildomq tvantq lavina. ekranas.0078 0. Sklindant koherentinei ( suderintg faziq ) bangai tokia aplinka.66 0. Vnmzdelio galuose istatomi du lygiagretiis ploklti veidrodliai. I$lydiio mctu He atomai i3 biivio t s2 15ir 1s2s 35. kaip ir kvantas.kai atomo perejimas ! 5i4 b0sen4neuidraustas. Taip gaunamosnekoherentines ( nesuderintq faziq )bangos. ir spindulyje Sios bangos gali atsitiktinai stiprinti arba si$ninti viena kitq. Lazeris ir tyrimo priemones i5destomos optinio suolo. turindiu energijq s=hv.0076 0.0119 19. Zr.neono dujiniame laz. DARBAS 30 I"ABORATORINIS DUJIMS I"AZERISIR KAI K{JRIU JO PARAMBTRU MATAVIMAS TIKSI-AS: Susipaiinti su pagrindiniais dujinio helio-neono lazerio veikirno principais ir: a) su lazeio spindulio bangos ilgro.eryleaktivacijos proces4 atlieka rusenantis islydis. sukilgs jo spinduliavim4. KONTROLIMAI KT-AUSIMAI 1. kuriq vienas arba abu 1^S perkeliami S yra pusiau skaidrds. 1 pav. Siuo aweju atomo ibspinduliuojamaskvantas turi toki pat impulsE.'m?kg' 1 lentele. Indukuotas spinduliavimas gaunamas paveikus suZadintq atom4 elektromagnetinio lauko kvantu. &oe{ioieat*i Q. silpnejimo ddsningumai' :. energij4 ir poliarizacij4. praeinandiu pro medliaoas.66MeV. difrakcine gardele. Konstruojant lazed warbiausia sudaryti ak\ryieiq aplink4. Tokias bangasspinduliuoja skirtingi atomai. liniuote ir poliaroidas ( poliarizacine prizme ). lygr4 energijq skirtumui tarp suiadintos ir normalios atomo biisenq arba suZadintos ir kitos. kurios ilgis 2' skiriasi nuo indukuoto spinduliavimo bangos ilgio.18-Gautas rezultatas Q palyginamassu lenteles duomenimis. PRIEMONES: Helio-neono dujq lazeris.jei Saltinio kvantq energija0.Suformuluojamei5vadas.449-479. ant DARBO METODTKA IR PAGRINDINES FORMULES 0. Indukuoto spinduliavimo deka galima priversti atomus sinfaziskai spindutuoti ir sustiprinti aplinkoje plintanti spinduli.p.o017 0. lvafuiq metalq masiniai absorbeijoe Kvanto energija MeV Metalas Nr. Del to aplinkoje plintandio spindulio ne tik intensymmas dideja. dia 15ir 35 rodo atstojam4iiatomo ). Helio . kurioje daug atomq biitq suZadinti. 1 i btrviusis 2s L22 LN . Paprastasis monochromatines Sviesos spindulys susideda i3 bangq' kuriq fazes ir poliarizacijos skirtingos. maZesng energijq turindios biisenos.

esandius suZadintame 2p) 5s biivyje. Jei ji [iungiama per anksti. 125 r24 .-Neonoatomai pereina i 2p5Ss 35 biivi. BANDYMO EIGA a) Lazerio spindulio bangosilgio skaidiavimasdifrakcine gar4ele 1. kuris iZiebia vanzdelyje dujg i5lydi. lazerio Svies4 galima akimi stebeti tik atsispind6jusiqnuo ekrano.4 pm.azerio spinduliavim4'.azeris [iungiamastrimis etapais.=0.t t . arba praejusi4 prg intenslmrm4 lff filtrq. kad Zpt 3p biivyje Ne atomr. )- Dujinio lazerio varmdeli ( 3 pav. biivimo laikas labai tmmpas ir todel Zpt 3p lygmenyjeNe atomr. kad metastabilumolygmenyje2p' 5s yra daug daugiau d6l He lygmers ls 2s1S atomq nugo 2pt 4s ir del to. I I _ I 1 pav. 3. Masini Sio proceso didejimtl lemia veidrodinis rezonatorius. atomq kvantai veikia kitus Nc Spontani5kai i3spinduliuoti t!" atomus. kurioje uZraJytas ibreZimq viename milimetre skaidius. l. Vykstant perejimui 2ps 5s-+2f 3p. zputs pereina i pagrinding biisenq.=1 ).=0. kurio dalis nuolat spinduliuojamai aplink4 pro pusiauskaidriusveidrodZius.. 35 atitinka L. ( nespafuotq Sviesos ) kartq. fiungus lygintuvq. S"=0. L. lygrnant su kitq biiviq grvavimo laikuDel SiosprieZasties suiadinti He atomai speja susidurti su nesuladintais Ne atomaisir atiduodajiems savoenergijq.6 iki 5. Intensyviausia 1153nm ilgirt banga.kuriame yra dujinis vamzdelis(2pav. tai teigiami dujq jonai smtrgiuoja i katodq ir ji ardo.) rodyklemisnurodytais keliais 2p55s --. 2pav. Dujq vamzdelyje idlydi uZdega aukltosios itanpos transformatorius. Fotonams del atspindZiq nuo veidrodZiq daug kartq prabegant i$ilgat vamzdelio. Spustelejus transformatoriaus paleidimo migtukq. kurio pavirSius matinis. reikalingasi5$dZiamsdujose gauti. anodas3 ir du veidrodZiai4. nesusikaupia( yra daug laisvqirl busenq ). Lazerio spindulio kelyje ant optinio suolo itvirtinama difrakcine gardele. Pakankamai i5 ikaitintq katod4 apsaugo jo emituoti elektronai. l. L. ir sukelia indukuotrl spinduliavim4 aktyviojoje lazerio aplinkoje. gaunanns auk3tojo daZnio itampos impulsas. jo glvavimo laikas santykinai ilgas. S. spinduliuojama apit' yra 30 skirtingq ilgiq bangUnuo 0. Taip atsitinka tod€I.impulso momentq ir atstojamqii sukinio impulso momentq 1iS atitinka rS t-yL. 2. ) sudaro: kaitinamas katodas 2. 5.Po keliq minudiq galime [iungti auk3tqjq itampq. susidaro galingas spinduliavimo srautas.du arba visi trys etapai atliekami vienu veiksmu.-1..azerio [iungimas gali b[ti i3 dalies arba visiSkai automatizuotas . Suladintas biivis metastabilus. sumalinanti Sviesos neutrah. { a u rs 1s2 3 pav.. Dalis He atomq spes ir iS suiadinto bfrvio ls 2s perduoti energijq Ne atomams ir perkelti juos i b0vi 2pt Ao..Neono atomai i5 suZadintqbiiviq (l pav. I ekranq pasukamata gardeles puse.( intenryviausitl spinduliavimq) sudaro perejimai 2p55s -+2p53p. isijungra katodo ir auk3tos itampos lygintuvo kaitinimas.

intensymmasir fotosrove(1.fotovaria. [sitikiname. Statmename spinduliui ekrane matome daug neuZsiklojandiq maksimumq ( raudonq juosteliq ). skal(1e Poliaroidq A galima sukti apie a3i. Sukdami analizatorig. Pasukg vion4 ply5i statmenai spinduliui.4 kartus. Sujungiameelektros granding. Ypad ry5kus efektas nulines eiles difrakcijos maksimume. randamepadetis. LXtge^=t (4) Sioje formulqe L . tod. Siq interferencijos juostq buvimas ir irodo lazerto spindulio erdvini koherenti5kurn4. tarp 1-os. kurioje ibreZti arti vienas kito du lygiagretiis riltia\ praleidliantys Sviesq.Sviesos .poliarizuotos fuiesos ialtinis . nurodyta tvarka. A poliaroidas ( analizatorius). kinta praejusios . nes minimumq padetis nusakomas4lyga I Dsinp. e . kai fotosrove minimali (. dia: I .Sviesos poliarizacijoslaipsniui I'o=Imio ir P=0. Gardele bus statmena spinduliui. c) Lazerio spindulio erdvinio koherenti3kumo patikrinimas I. Randame vidurkius. Todel 6 lygties intensymmus pakeitg atitir*amomis fotosrovemis. Dabar stebimi difrakcijos maksimumai. F .I-o +/-" 1.o +r'_. 2. centre gauname maksimum4 (raudon4 linije ). proporcinga krintandios i fotovarl4 dia b . NubraiZome nulines eiles difrakcijos spektre stebim4 interferencini v and4." . [statg iiuos duomenis i 1 formulg.toliau nuo jq. Visi3kai poliarizuotos Sviesos intensyvumas. kad sukant anali'atorirl. jei teigiamos ir neigiamos eiles difrakciniai spektrai bus simetriSki nulines eiles spektrul 4. matuojantn ant Svicsor mikroampermetru.{. o po to du Jungo plyliai. lazerjo 3viesos natiiralios Sviesos matuoti sujungiame5i4 schem4: A L_ /G\ t--\ \-. Ekranas bus statmenas pluoSteliui.gana didelis. Si tinila yra pakankamai plati. kad @* .. einandi4 iSilgai Sviesos jo btrgno matuojamas.ir tredias reZis . 6. l-azeri iiungia tik dest5rtojasarba laborantas! 4.difrakcines gardeles nuotolis iki ekrano. 3.g^ = X: (5) (6) l. kai nuo jos spindulyspateksi lazerio iSejimolangelio centr4. poliarizacijos laipsnio matavimasb) Lazerio Sviesos Sviesospoliarizacijos laipsniu vadinamasdydis p = /' o -/" . Spindulio kelyje pastatorne du jam statrnenus ply5ius. stebirne difrakcini spektr4. Nubraiiome centring stebimojo vaizdo dali3. . lsitikiname. galime rasti poliarizacijos laipsni: p I -- - i./ ri r_tl_r a 7. 2.Lazerio spindulio kelyje i5 pradZiq statomas vienas pl$ys.pnd ir maksimali (q*. t?5 127 .2. I$ difrakcines gardeleslygties d sing^ = *m)" X" apskaid. kad praejgs pro poliaroidq tuiesos spindulys apMestq fotovarZos centr4.plylio plotis. atsispindejgs 3.imdami m= L. 5. Praktiskai tai gali btrti viena metalizuota stikline plokitele. Plydio atZvilgiu keisda4i ekrano padeti. apskaidiuojameivairiq spektrq eiliq difrakcijos kampus: intensynrmui .. 2. =*m).o -i-io i. I5matuojame atstumus AX.6l q.' -. gardeles padetis pakoreguojama taip. Ant opllnio suolo sustatomeprietaisus 4 pav. 3. Fotosrove.o.nuolatines sroves Saltinis spindulio. kad ji btitq statmena spinduliui. eia L . (s) 4 pav. eiliq difrakcijos maksimumq. iSmarginti tarsiomis ir raudonomis interferencinemis juostomis.in=O ir P=l. Pakoreguojame poliaroido pad6ti. Apskaidiuojame poliarizacijo*t"ip*i1. jis yra malas dydis. posEkio kampas.fiungrrs lazerl.iuojame kiekvienam g. 2-os ir kt.helio ir neono dujq lazeris.i ). Fotosrovesirkilnpus matuojame 3 .* ).

4.Semionovas.a^^ KI. Kai kurie elektrostatikos ir nuolatines elektros srovds klausimai:Mokomoji knygele.ATamasauskas. A. LITERATURA r12p. 10' J.V.1970. u d= (10) ZL. p. 5. d. Radvilavidius. L976.Imant gretimus minimumus. lgTg: .^ $tbj 12. J.V.Semibnovas. 2.Luko5ius. V..: Mintis.3 16.Jakimavidius. .p.80 p.: Mintis.p-410-421.2t. p. _ V. 19g6 _ --(zm*r)+ dsina-. .B. 1976. J.1. J. 2 t.poZela. 13' J'Kaulakys. Fizika. Fizika.pocius. AKarpinskas. 145-146.Kintamoji elektros srov6-..Semionovas. Optiniq rei5kinig desningumi: Mokomoji knygele. 1992. 19g9. Fotometrija ir geometrine optika. I. 7. 180p.satas. s. 5szp.. .198p. fizika. 2.La* =L KONTROLINIAI 1.: Mokslo ir leidykla.: VISI.29 .IS7 p. 19g4. 19g6.V. p.3 t. Fizika.optika.: VISI._ 102p.: VISI. Red. B. V.E..tggS.Vasylius. _ M. Javorskis. 1976. 6. 96 p. 11.: Nauka. A. V. 1 d. 1929.Mauza.kuriuo matomas .aboratoriniq fotgmetril3 darbg apralymg rinkinys. 9. LMilkovskaja. ATamaiauskas. 4.Laboratoriniq apralymq rinkinla /Red._t4B p. Fizikos laboratoriniai darbai. 79 p: 14. 1986.: VISI.vildinskas._ 193p. Atomo branduolio fizika. 121.VSaveljev.M_auza.AUSIMAI l ir Indukuotas ir savaiminisatomt+ molekulitl spinduliavimas' Lazerio veikimo princiPasHe-Ne dujq lazerio veikimo principas' Lazerio spindulio koherti3kumasl-azeiospindulio polerizacijos ir bangosilglo matavimq metodika. 3. 3t. J.V. B. L975. Laboratorinirtrdarbq apraSymgrinkinys / Red. (e) dia orooinkampas.10 p..*i minimumas' Del jo maZumo imame sinq. Fizika. Klipskis. 9:r-":tg"l*i .V.V: VISI. E.Tamaiauskas.Kai kurie kvantines siatistikos ir kietojo ktno fizikor ir jq taikymas.-V. 8. Elektromagnetizmas. t. 3.: Technika.Martin6nas. '4 t.: Mintis. Detlafas-Fizikos kursas.Mava. A 5.: _E_. Fizika. A. []. . Kus ob5dejtizfti..-V. Atomini fizika.: VISI. Fnrka. 131o.303 p. Bangine optika. 1992. 4. I3 interferencijos vaizdo nulines eiles difrakcijos maksimumo ribose randameatstumqtarp JungoPlYSiq: LITERATORA 1. Fizikos kursas. 1986. J. E-Mauza. l. [41. c. Bangine optika. ..316p.ect. Fizikos praktikos darbai.v. _ V. (rueq kalba) L28 1.Vasylius.Vosylius.97-1O5.Javorskis. VISI. ir geometrine. ADetlafas. Kai kurie atomo fizikos ir kvantines mechanikos desningumai:Mokomoji knygele.: VISI. Brazdzifinas.:Mokslas. 158-160. Kai kurie elektromagnetizmo klausimai: Mokomoji knygele. Z.J. . __ llflopedijq 15.urbelis..: Mokslas. pusraidininkiq $yantine optika._y.J.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful